A

utomobili

T E C H N I N

prieira

Vilnius
2001

UDK 621.797(075)
Au76

Sudarytojas Juozas Vizgaitis

Recenzavo VGTU doc. dr. Valentinas Micknaitis
doc. dr. Viktoras Tilindis

Lietuvos Respublikos vietimo ir mokslo

ministerijos rekomenduota 20010709, Nr. 0527

Ileista Lietuvos Respublikos

vietimo ir mokslo ministerijos lomis

ISBN 9986824842

Sudarytojas J. Vizgaitis, 2001

TURINYS

Pratarm ....................................................................................................................... 4
1. Variklis ..................................................................................................................... 5
1. 1. Alkninis ir duj skirstymo mechanizmas ....................................................... 5
1. 2. Auinimo sistema .......................................................................................... 19
1. 3. Tepimo sistema ............................................................................................. 23
1. 4. Karbiuratorin matinimo sistema .................................................................. 26
1. 5. Benzino purkimo sistemos .......................................................................... 32
1. 6. Dyzelin maitinimo sistema .......................................................................... 44
2. Transmisija ............................................................................................................. 54
3. Vaiuokl ................................................................................................................ 63
4. Vairas ..................................................................................................................... 72
5. Stabdiai ................................................................................................................. 77
6. Elektriniai renginiai ............................................................................................... 86
7. Autobusai ............................................................................................................. 101
Atsakymai klausimus .............................................................................................. 103
Literatra .................................................................................................................. 104

PRATARM

iuo metu Lietuvoje yra daugiau kaip milijonas automobili. Dauguma j lengvieji
automobiliai, kuriuos vairuoja vairiausi profesij mons, daniausiai menkai imanantys
apie j technin prieir. vairioms staigoms, taip pat Lietuvos kariuomenei ir
verslininkams priklauso nemaai sunkveimi ir autobus. Nuo automobili technins
bkls tiesiogiai priklauso eismo saugumas, gamtos uterimas, moni sveikata, degal
snaudos ir ilaidos automobiliams eksploatuoti. Taigi, jie turi bti visada technikai
tvarkingi.
Automobili technine eksploatacija rpinasi automobili technins prieiros ir remonto
specialybs jaunesnieji ininieriai bei automechanikai. Automobilius eksploatuojant
svarbiausia yra j technin prieira.
Automobili technins prieiros ir remonto knygos daugiausia yra paraytos usienio
kalbomis ir skirtos plaiajai visuomenei. ioje knygoje vairi apibendrinta mediaga skirta
automobili technins prieiros ir remonto specialybs jaunesniesiems ininieriams ir
automechanikams ruoti. Knygos turinys atitinka kolegij ir auktesnij mokykl ios
specialybs mokymo programas. Knyga tiks ir profesini mokykl moksleiviams bei
mgjams, besidomintiems automobiliais. Pagrindinis knygos tikslas pasiekti, kad
besimokantysis pats galt savarankikai studijuoti vairi automobili gedim atsiradimo
prieastis, poymius, mokytis juos nustatyti ir alinti, o automobil eksploatuoti taip, kad
gedim bt kuo maiau.
Kiekvienos temos struktra yra tokia: tikslas, aikinamasis tekstas, nauji terminai,
klausimai ir uduotys, siloma veikla ir santrauka. Patariama tokia tvarka ir studijuoti.
Knygoje vartojami tokie sutartiniai enklai:

tikslas
1 nauji terminai
?

klausimai

! uduotys ir papildoma veikla

2

santrauka

1. VARIKLIS

1. 1. ALKNINIS IR DUJ SKIRSTYMO MECHANIZMAS

TIKSLAS
io skyriaus tikslas yra supaindinti su variklio alkninio ir duj skirstymo mechanizmo
charakteringais gedimais, j poymiais, iaikinti gedim prieastis ir pasekmes, suteikti
ini apie svarbiausias mint mechanizm diagnozavimo priemones ir imokyti atlikti
diagnostikos, technins prieiros ir einamojo remonto darbus.
Inagrinj skyri, turtumte mokti:
paaikinti pagrindines alkninio ir duj skirstymo mechanizmo gedim prieastis;
pamatuoti variklio kompresij;
paaikinti, kaip reikia reguliuoti iluminius variklio votuv tarpelius;
paaikinti, kaip reikia parinkti ir pakeisti stmoklius, j iedus ir alkninio veleno
dklus.
Charakteringi alkninio mechanizmo gedimai yra tokie: sudyla cilindrai, stmokliai,
stmokli pirtai, vaistikli virutinij galvui vors, alkninis velenas ir jo dklai.
Kartais stmokli iedai apsinea koksu arba lta, stmokliai stringa cilindruose,
sutrkinja cilind blokas ir galvut. Pasitaiko, kad galvuts tarpiklis pramuamas.
Sudilus cilindrams, stmokliams ir j iedams, sumaja kompresija cilindruose. Degalai
prasiveria karter ir praskiedia alyv. Alyva pro sudilusius iedus i karterio patenka vir
stmoklio. Tada, numus nuo alyvos pylimo angos dangtel, rksta melsvi dmai. Dl to
labai padidja alyvos snaudos, o deginiai bna labai tamss. Kartais stmokliai beldia
cilindrus, ypa kai variklis altas.
Kai sudyla alkninis velenas ir jo dklai, labai sumaja alyvos slgis. Benzinini varikli
jis neturt bti maesnis kaip 0,05 MPa, o dyzelini 0,1 MPa.
Pramuus galvuts tarpikl, auinimo skystis patenka karter, o deginiai auinimo
sistem. Dl to alyvos kiekis didja, alyva darosi putota ir balzgana. Ji blogiau tepa ir dl to
galima sugadinti varikl. Deginiai i auinimo sistemos ieina pro radiatori ir pltimosi
bakel. Dl to juose atsiranda duj kvap skleidiani burbuliuk. J isiskyrimo intensyvumas sutampa su alkninio veleno sukimosi daniu. Pro pramut tarpikl auinimo skystis
gali patekti cilindrus. Tokiu atveju i imetimo vamzdio einantys deginiai bna labai
viess.
Duj skirstymo mechanizmo gedimai tai klikli ir kreipianij vori, votuv,
j lizd, grandini, krumpliuot direli, skirstymo velenlio ir jo vori sudilimas. Dl
to gali pasikeisti iluminiai votuv tarpeliai ir direli arba grandini tempimas. Pasitaiko,
kad votuv spyruokls netenka tamprumo arba lta. Kartais votuvai pradega.

1 skyrius. VARIKLIS

Ioriniai i gedim poymiai yra vairs bildesiai, liepsnos plipsniai karbiuratoriuje,

viai imetimo vamzdyje. Kai votuv tarpeliai per dideli, votuvai kala, skirstymo
velenli kumteliai ir juos besiremianios detals greiiau dyla, gali sulinkti klikliai.
Kai tarpeliai per mai, votuvai neusidaro, labai kaista, gali pradegti, o kartais nulti
ir sudauyti stmokl. Sudilus votuv vorms, labai padidja alyvos snaudos.
Gedim prieastis galima sugrupuoti taip: nepakankamas tepimas, variklio perkaitimas,
netinkam degal naudojimas ir hidrauliniai smgiai cilindruose.
Nepakankamas tepimas bna karteryje esant per maai alyvos, kai alyva praskiesta
auinamuoju skysiu, degalais arba sugeds alyvos siurblys. iuo atveju dklai gali ieiti i
rikiuots nuvaiavus vos 200300 km.
Varikl perkaitinus deformuojasi cilindr bloko galvut, gali ikristi imetimo votuv
lizdai ir sudauyti stmoklius. Stmokliai gali strigti cilindruose ir visikai sugadinti varikl.
Kai naudojami netinkami degalai, variklis dirba detonuodamas. Dl to gali sutrkinti
stmokli iedai, o stmokliai strigti, lti ir pradegti. Tas pat atsitinka dyzeliniuose
varikliuose, kai maitinimo sistemos prietaisai blogai sureguliuoti.
Vainjant prastais keliais, vanduo pro oro filtr gali patekti cilindrus, upildyti degimo
kamer, nesusispausti ir deformuoti vaistiklius. Tas pat gali atsitikti sugendus
turbokompresoriui ir cilindrus staiga patenkus daug alyvos arba kai pramuamas galvuts
tarpiklis ir stovint varikliui cilindrus patenka daug auinamojo skysio. Hidraulinis smgis
cilindruose susidaro ir plytant degal slgio reguliatoriaus membranai. Tokiu atveju variklis
staiga ugsta.
Apie gedim prieastis sprendiama ir apirint iardyto variklio detales. Pavyzdiui,
jeigu ant dkl bna daug ma pilkos spalvos duobeli, galima teigti, kad buvo naudojama
netinkama alyva, o jeigu dklo centre yra blizganti juostel variklyje buvo per maai
alyvos arba per maas tepimo slgis.
Sprendiant apie gedimus ir j prieastis pagal vairius poymius, nemanoma ivengti
klaid, nes ivados labiausiai priklauso nuo mogaus. Todl tiksliau diagnozuoti galima
tik naudojantis vairiais prietaisais.
Bendroji diagnostika yra alkninio ir duj skirstymo mechanizm technins bkls
vertinimas kompresimetru, pneumatiniu kalibratoriumi, duj skaitikliu, pagal alyvos
snaudas ir kitais bdais.
Kompresija tai benzinini varikli darbinio miinio arba dyzelini varikli oro slgis
cilindre suslgimo takto pabaigoje. Kompresija matuojama kompresimetrais arba kompresij
uraaniais prietaisais kompresigrafais (1 pav.).
Kompresija benzininiuose varikliuose bna 1,01,5 MPa, o dyzeliniuose 2,55,5 MPa.
Apytiksliai minimali kompresija turt bti ne maesn kaip 75% nominalaus
kompresijos dydio, o skirtumas tarp cilindr 0,1 MPa (benzininiuose varikliuose) ir
0,2 MPa (dyzeliniuose).
Matuojant kompresij, variklis ildomas iki 8090 C. Po to i cilindr isukamos
visos vaks arba purktuvai, ijungiamas udegimas, atjungiamas laidas nuo udegimo
rits gnybto 15, nuimama benzino siurblio rel, o dyzelini varikli atjungiamas didelio
slgio siurblys. Kompresimetras prispaudiamas arba prijungiamas prie pirmojo cilindro

1 skyrius. VARIKLIS

1
5

2
3

MPa
Cilindrai

7
a

1 pav. Kompresijos matavimo prietaisai: a benzinini varikli kompresimetras, b dyzelini varikli

kompresimetras, c kompresigrafas, 1 manometras, 2 oro ileidimo votuvas, 3 korpusas, 4 antgalis su
atbuliniu votuvu, 5 matuoklis, 6 vamzdelis, 7 lapelis
1 l e n t e l . Kompresija, MPa
Benzininiai varikliai
Automobilis
N ominali M inimali
Audi
3 ir 5 serijos
BM W
M azda 323
- varikliai E
- varikliai B3, B5
- varikliai B6
VW Golf II
VW Passat
Volvo
M ercedes - Benz
Sunkveimis M AN

1,01,3
1,01,2

0,7

1,2
1,35
1,45
1,01,5
1,01,3
0,9
1,01,2

0,8
0,9
1,02
0,7

0,85

Dyzeliniai varikliai

Didiausias skirtuDidiausias skirtuN ominali M inimali

mas tarp cilindr
mas tarp cilindr
0,3
2,20,2
0,3

3,2
2,53,0
2,53,0

2,4

vaks, purktuvo arba kaitinimo vaks lizdo ir, nuspaudus akseleratoriaus pedal iki galo,
variklio velenas starteriu sukamas 1012 ski. Toliau kompresija pamatuojama kituose
cilindruose. Jeigu kompresija maa, cilindrus pilama iek tiek variklins alyvos. Kompresijai laikinai padidjus, daroma ivada, kad nesandars iedai, o nepadidjus, kad nesandars votuvai, per mai j iluminiai tarpeliai, pradegs cilindr galvuts tarpiklis arba
stmoklis. Be to, kai nesandars iedai, kompresija i pradi bna maa (0,30,4 MPa),
po to padidja. Jei kompresija i karto pasiekia 0,70,9 MPa, o toliau nedidja, tai greiiausiai esti nesandars votuvai, galvuts tarpiklis arba galvut.
Kai kuriuose literatros altiniuose kompresij matuoti rekomenduojama ir nenuspaudus
akseleratoriaus pedalo. Tada kompresimetras rodo maesnes reikmes, taiau jautriau
reaguoja vairius nesandarumus.

1 skyrius. VARIKLIS

Tiksliau apie kompresij galima sprsti variklius tikrinant varikli testeriais. Jie parodo
santykin kompresij, lyginant su geriausiuoju cilindru. Tik paiais brangiausiais varikli
testeriais nustatomaa absoliuti kompresija.
Kadangi kompresija priklauso ir nuo daugelio kit faktori, pavyzdiui, akumuliatoriaus
elemento ir starterio bkls, oro filtro utertumo, degal ir alyvos patekimo cilindrus,
tai alkninio ir duj skirstymo mechanizm technin bkl yra diagnozuojama ir kitais
bdais.
Suslgto oro itekjimas i cilindr matuojamas pneumatiniais kalibratoriais (2 pav.).
Prietais veikimo principas paremtas suslgto oro, tiekiamo tikrinamj cilindr, nuotkio
matavimu.
4

2
7
13

12

11

10

2 pav. Pneumatinio kalibratoriaus schema: 1 reduktorius, 2 kolektorius, 3, 5 iaupai, 4 oro leidimo

antvamzdis, 6 antgalis, 7 atbulinis votuvas, 8 manometras, 9, 11 kalibruotos skyls, 12 reguliavimo
votuvas, 13 apsauginis votuvas

Manometro 8 skal yra sugraduota % ir kg/cm2. Reduktoriumi 1 nustatomas 0,16

MPa slgis. Procentais atitinka nulin oro nutekjim. Atidarius antgal 6, oras patenka
cilindr. Kuo cilindras nesandaresnis, tuo didesn slgio kritim rodo manometras, t. y.
daugiau tiekiamo oro % nuteka i cilindro. Jeigu nuteka daugiau kaip 20 % oro, cilindras
yra nesandarus. Matuojama, kai stmoklis esti virutiniame rimties take arba kitose
padtyse. Dl to tiksliai galima nustatyti, kas yra nesandars iedai ar votuvai. Usukus
3 ir atsukus 5 votuv, suslgt or galima psti tiesiai cilindr. Jeigu oras ieina pro
karbiuratori, vadinasi, nesandarus siurbimo votuvas, jeigu pro imetimo vamzd,
imetimo votuvas, o jeigu pro alyvos pylimo ang, iedai.
Ar sandarus galvuts tarpiklis, galima patikrinti 3 paveiksllyje parodytu prietaisu.
Tam mgintuvlio kameros upildomos specialiu reagentu. Adapteris usukamas ant
auinimo sistemos isipltimo bakelio, o ant adapterio umaunamas mgintuvlis. Paildytas
variklis kelet minui paleidiamas dirbti didesniais skiais. Jeigu tarpiklis nesandarus,

1 skyrius. VARIKLIS

Mgintuvlio
kameros

Adapteris

3 pav. Galvuts ir jos tarpiklio tikrinimo

prietaisas

auinimo sistem i cilindr patenka CO2 ir reaguoja su mgintuvlyje esaniu reagentu,

kuris benzininiuose varikliuose nusidao geltonai, o dyzeliniuose aliai. Guminiu siurbliuku galima auinimo skyst pasiurbti ir pagreitinti reakcij. Tikslesni rezultatai gaunami
antroje kameroje, nes joje esantis reagentas neturi tiesioginio slyio su auinimo skysiu.
Atlikus bandym, pro reagent praleidiamas oras. Jis vl atgauna savo pirmin mlyn
spalv ir gali bti naudojamas kit kart.
Degini prasisunkimas cilindrus matuojamas duj skaitikliais arba reometrais.
Skaitiklis udedamas ant alyvos pylimo vamzdio. Automobilis, jungus II ir III pavar,
bandomas bgniniu traukos stendu. naujo variklio karter patenka 1520 l/min. degini,
idilus 80130 l/min. is diagnozavimo bdas yra sunkiau pritaikomas, todl nepaplits.
Alyvos snaudos sudaro 0,51% sunaudoto degal kiekio, sudilusi benzinini varikli
siekia iki 4%, o dyzelini iki 5%. ios snaudos matuojamos vaiuojant 3545 km/h
greiiu. Pamatuojama alyvos matuokliu nuvaiavus 50 km.
Variklio mediagos vibracija taip pat charakterizuoja detali sudilim. Davikliai
idstomi ant variklio, o specials prietaisai matuoja vibracijos amplitud ir dan. Pagal
tai sprendiama, kokia yra sujungim technin bkl.
Tarpeliai alkniniame mechanizme gali bti imatuojami ir specialiu indikatoriniu
prietaisu, statomu vaks arba purktuvo lizd.
Paaliniai bildesiai geriau girdimi techniniu stetoskopu (4 pav.).
Gumins arnels

Antgaliai
Strypas

Membrana
4 pav. Techninis stetoskopas

10

1 skyrius. VARIKLIS

Eksploatuojant automobil, yra reguliuojami votuv tarpeliai, tikrinamas ir reguliuojamas

skirstymo velenlio pavaros grandins arba direlio tempimas bei paveriama cilindr bloko
galvut.
Votuvai reguliuojami tik senesni automobili, nes naujesnieji turi hidraulinius
kliklius ir votuv tarpeliai susireguliuoja automatikai.
Daugumos automobili reguliavimo periodikumas yra 30 000 km. Votuvai, kai jie
pradeda kalti, reguliuojami taip pat. Siurbimo votuv tarpelis yra 0,150,25 mm, o
imetimo 0,200,35 mm.
Variklis, reguliuojant votuvus, vien automobili turi bti altas, o kit kartas.
Reguliavimo tvarka nurodoma gamyklos instrukcijoje. Pavyzdiui, 3 ir 5 serijos automobili
BMW votuvai reguliuojami itaip. Paskutiniojo cilindro votuvai nustatomi, kad bt
vos praviri, t. y. bt imetimo takto pabaiga ir siurbimo pradia. Tada reguliuojami
pirmojo cilindro votuvai, kurie yra udaryti. Toliau reguliuojama taip, kaip nurodyta 2
lentelje. Tarpelio dydis tikrinamas tarpmaiu. Detals, kuriomis reguliuojami tarpeliai,
parodytos 5 paveiksllyje.
Jeigu nra instrukcijos, tai pradedama reguliuoti nuo pirmojo cilindro. Jo stmoklis
pagal ymes ant smagraio arba alkninio veleno skriemulio nustatomas toki padt,
kad pirmajame cilindre bt suslgimo taktas ir udegimo momentas. Taigi abu votuvai
bna udaryti. Sureguliavus pirmojo cilindro votuvus, alkninis velenas pasukamas 180
kampu sukimosi kryptimi ir reguliuojami kito cilindro votuvai pagal variklio darbo tvark.
Reguliavimo skridinliai (5 pav., e) esti vairaus storio. Pavyzdiui, automobilio Volvo
740 skridinliai yra 3,34,5 mm storio. Skirtumas tarp vairaus storio skridinli
0,05mm. Skridinli storis matuojamas mikrometru.
Skirstymo velenlio pavara gali bti krumpliaratin, grandinin (6 pav.) ir dirin
(7pav.), o tempikliai rankiniai, pusiau automatiniai ir automatiniai. Eksploatavimo metu
grandins tempimo praktikai reguliuoti nereikia, nes dauguma grandini sitempia
automatikai.
iuolaikiniai automobiliai daniausiai turi krumpliuot dirin pavar.
Daugumos varikli direliai tempiami specialiu tempimo ritinliu, rankiniu bdu.
Tai daroma gana retai. Pavyzdiui, automobili Opel Vectra, Opel Astra instrukcijoje
nurodyta, kad kas 60 tkst. km arba kas 4 metai reikia patikrinti direlio tempim, o kas
120 tkst. km arba kas 8 metai reikia pakeisti direl. Direlio tempimas patikrinamas
2 l e n t e l . 3 ir 5 serijos BMW automobili votuv reguliavimo tvarka
4 cilindr variklis M -10
Cilindras, kurio
votuvai praviri
4
2
1
3

6 cilindr variklis M -20

Cilindras, kurio votuvus Cilindras, kurio

reikia reguliuoti
votuvai praviri
1
6
3
2
4
4
2
1
5
3

Cilindras, kurio votuvus

reikia reguliuoti
1
5
3
6
2
4

Pastaba
Variklis altas
arba kartas. Vis
votuv tarpelis 0,20 mm

11

1 skyrius. VARIKLIS

4
3
2

5
c

3
2

2 1

5 pav. Duj skirstymo mechanizmai: a ir b su dvipetmis svirtimis, turiniomis bendr a, 1 klimo strypas,
2 kontrverl, 3 reguliavimo sraigtas, 4 atsuktuvas, 5 dvipet svirtis, 6 tarpumatis, 7 votuvas, 8 sviri
ais, 9 reguliavimo ekscentrikas; c su dvipetmis svirtimis, turiniomis atramas, 1 dvipet svirtis, 2 atrama,
3 reguliavimo vartas, 4 tepimo skyl, 5 klimo strypas, d su vienpete svirtimi, 1 vienpet svirtis,
2 skirstymo velenlis, 3 velenlio dangtelis, 4 reguliavimo atrama, e su cilindriniais klikliais, 1 kliklis,
2 reguliavimo skridinlis
a

4
3
2

4
2
3

4
6

e
5

2
5

3
1

4
3

5
8

8
1

6 pav. Skirstymo velenli grandinini pavar schemos: a grandin tempiama lie, b tas pats, bet su
tempikliu, c tas pats, bet su tempiklio vaigdute; d su tarpinio veleno pavara, e su balansiniais velenais,
1 alkninio veleno vaigdut, 2 li, 3 tempiklis, 4 skirstymo velenlio vaigdut, 5 kreipianiosios,
6 tempiklio vaigdut, 7 pagalbinio veleno vaigdut, 8 balansavimo veleno vaigdut

specialiu prietaisu, o jo neturint, rankomis. Pirtais sukant direl skersine kryptimi, jis
neturi bti pasukamas daugiau kaip 90. tempiama perstumiant vandens siurbl. tempiant
pirmojo cilindro stmoklis turi bti virutiniajame rimties take, t. y. ym ant alkninio
veleno vaigduts turi sutapti su yme ant dangtelio. Skirstymo velenlis tuo metu taip
pat turi bti jo ymes atitinkanioje padtyje. Jeigu j nra, kumteliai turi bti nukreipti
prieing votuvams pus.
Kit varikli direli tempimas reguliuojamas tik remonto metu. linkis ilgojoje direlio
dalyje neturi bi didesnis kaip 510 mm, spaudiant 100 N jga.

12

1 skyrius. VARIKLIS

2
2
1

7 pav. Skirstymo velenlio dirini pavar schemos: 1 pagalbinio veleno skriemulys vandens arba alyvos siurbliui
sukti, 2 balansavimo velenas

15

12
8

5
a

11
16

3
7

10

18
13

14
17

8 pav. Cilindr bloko galvuts paverimo tvarka: a bendra galvut visiems cilindrams, b atskira galvut
kiekvienam cilindrui

Daugumos automobili cilindr bloko galvut paveriama tik remontuojant varikl.

Taiau kai kuri automobili ji turi bti paveriama eksploatavimo metu, pavyzdiui,
rusik automobiliTA 2 metu, sunkveimi MAN apiros F2 metu. Veriama
pagal gamyklos instrukcijoje nurodyt schem, taiau bendruoju atveju pradedama nuo
centro, o toliau abi puses achmatine tvarka (8 pav.).
Veriama dinamometriniu raktu (9 pav.). Variklis turi bti altas, taiau kai kada,
pavyzdiui, automobili MAN gali bti kartas.
Naujesni automobili galvut veriama ne tik tam tikru sukimo momentu, bet ir
vartus pasukant tam tikru kampu. Pavyzdiui, naujausi sunkveimi MAN galvut pirm
kart paveriama gamykloje, o II kart, automobiliui nuvaiavus 2000030 000 km,
vartai pasukami 90 kampu. Po remonto veriama net 5 kartus: I 10 Nm, II 80 Nm, III

13

1 skyrius. VARIKLIS

Antgalis

Rodykl

Strypas

Rankena
Skal

9 pav. Dinamometrinis raktas

150 Nm, IV 90 ir V 90. Ant vart, kuriuos reikia paverti pasukant tam tikru
kampu, yra specialus simbolis, pavyzdiui, raid A.
Einamasis alkninio ir duj skirstymo mechanizmo remontas daniausiai atliekamas
neiimant variklio i automobilio, taiau daugelyje AT variklis iimamas ir pakeiiamos
beveik visos detals, t. y. atliekamas kapitalinis remontas.
Atsargins dalys bna originalios ir neoriginalios. Pirmosios yra gaminamos
automobili gamyklose. J kokyb yra garantuota. Neoriginalios detals gali bti
gaminamos automobili gamyklose arba vairiose firmose. Jos iek tiek prastesns, taiau
pigesns ir visikai tinka seniems automobiliams. Firmos tiekia ir restauruotas detales,
pavyzdiui, alkninius velenus, cilindr blokus, j galvutes ir kt. Detales galima remontuoti
ir autotransporto monse.
Variklis i automobilio iimamas, kai reikia remontuoti alknin velen, stmoklius ir
skirstymo mechanizmo detales. Pirmiausia apirimi skysi nutekjimo pdsakai, be to,
pasiymima, kaip prijungti vairs vamzdeliai ir kabeliai.
Variklis iardomas tik gerai j nuplovus. Pirmiausia nuimami visi ant variklio esantys
mechanizmai, cilindr bloko galvut, o varikl apvertus, karteris, vaistikliai, stmokliai
ir alkninis velenas. Jeigu nra gamyklini enkl, paenklinami dkl dangteliai, kad
surenkant vl bt pastatyti t pai viet. Toliau iardoma cilindr bloko galvut.
Detals plaunamos rankiniu bdu arba mechanizuotai. Rankiniu bdu plaunama
benzinu, ibalu, sodos tirpalu arba specialiais skysiais. Negalima plauti detali neimus
guoli. Detali kanalai prapuiami suslgtu iki 0,60,8 MPa oru.
Nuplautos detals defektuojamos tinkamas, netinkamas ir remontuojamas. Be to,
jas apirint, stengiamasi isiaikinti gedim prieastis.
Alkninio veleno ir dkl sudilimas, ypa vokik automobili, vertinamas matuojant
tarpel tarp dkl ir alkninio veleno kakliuk. iam tikslui tarp j dedama speciali
plastmasin juostel. Tada dangteliai uveriami techninse slygose nurodytu sukimo
momentu. Numus dangtelius, patikrinamas susiplojusios plastmass plotis, kuris yra
proporcingas tarpeliui tarp dklo ir kakliuko. Matuojama specialia, pridedama prie dkl
komplekto, firmine matuokle. Jeigu tarpelis per didelis, dklus reikia pakeisti. Daniausiai
tuo paiu metu pakeiiamas nauju arba lifuojamas alkninis velenas.
Kai kuri automobili, pavyzdiui 3 ir 5 serijos BMW, nauji alkniniai velenai,

14

1 skyrius. VARIKLIS

atsivelgiant apdorojimo tikslum, suskirstyti 3 grupes. Kiekvienos grups velenai

paenklinti geltona, alia arba balta spalvomis. i marki automobili velenai lifuojami
tik specialiose gamyklose. Kit marki velenus galima lifuoti ir vietoje. Techninse slygose
yra nurodomas nominalusis bei 1-asis, sumaintas 0,25 mm, 2-asis, sumaintas 0,5 mm,
o kartais ir 3-asis, sumaintas 0,75 mm, remontinis matmuo. Atitinkamai pagrindiniai ir
vaistikliniai dklai enklinami skaiiais 0,25, 0,5 ir 0,75. Alkninis velenas lifuojamas
iki artimiausio remontinio matmens.
Alknin velen montuojant prie cilindr bloko, visos detals sutepamos varikline alyva.
Toliau pagrindini kakliuk dangteliai priveriami techninse slygose nurodytu sukimo
momentu. Dangteli sukeisti vietomis negalima. Velenas turi suktis laisvai. Po to
indikatoriumi patikrinamas ainis veleno laisvumas. Jeigu reikia, jis sureguliuojamas
atraminiais iedais, esaniais prie vieno pagrindinio kakliuko, arba dklais, turiniais
specialius bortelius.
Stmokliai pirmiausia apirimi, o po to matuojami. Stmoklio skersmuo matuojamas
apatinje dalyje, ploktumoje, stamenoje pirto aiai. Be to, matuojami tarpeliai ied
grioveliuose (10 pav.).
Sudil, sutrkinj arba subraiyti stmokliai yra pakeiiami. Tiekimo firmos paprastai
tiekia stmokli komplektus be papildomos selekcijos pagal matmenis arba mases. Tiekiami
nominali matmen arba 0,25 mm ir 0,5 mm ir didesnio skersmens stmokliai. Ant
stmoklio dugno bna spausti ie raai: skersmuo, montavimo cilindre kryptis ir kt. (11pav.).
iedai nuo stmoklio nuimami specialiu prietaisu (12pav.).
Jie yra defektuojami matuojant stor ir tarpel sandroje, kai iedas statytas cilindr (13
pav.).
is kompresini ied tarpelis turi bti ne didesnis kaip 0,70,8 mm, o tepalini
1,21,4 mm. Netinkami iedai pakeiiami kitais, atitinkaniais stmokli matmenis.
iedai su urau top (angl. virus) arba oben (vok. virus) ant stmokli
montuojami taip, kad uraas bt viruje. Be to, iedai ant stmoklio pasukami, kad j
sandros kampas vieno kito atvilgiu bt kas 120.
Stmokli pirtai tiekiami kartu su stmokliais. Kartais pirtai ir stmokliai enklinami
Montavimo kryptis
iedas

Skersmuo,
matuojamas iilgai
aies

Tarpumatis
91,91
Sp 0,09
m

Montavimo tarpelis

Firmos enklas

10 pav. iedo griovelyje tarpelio matavimas

11 pav. enklai ant stmoklio

15

1 skyrius. VARIKLIS

Tarpumatis

iedas

Cilindras

Stmoklis

12 pav. ied numimo prietaisas

iedas

13 pav. Tarpelio iedo sandroje matavimas

daais. Spalvos turi sutapti. Jeigu stmokli ir pirt sujungimas yra su vara, tai prie
surenkant stmoklis pakaitinamas iki 80 C temperatros.
Surenkant stmoklio pirt ir vaistikl, vaistiklio virutinij galvut presuojama nauja
vor ir ipleiama iki techninse slygose nurodyto matmens. vaistikliai, kuri sujungimuose
su pirtu numatyta vara, pakaitinami iki 250300 C temperatros, o pirtai kartais net
ataldomi.
Stmokli iedai pirmiausia apspaudiami specialiu prietaisu (14 pav.) ir tik tada
stmokliai statomi cilindrus.
Cilindr skersmenys matuojami vidmaiu, turiniu indikatorin galvut (15 pav.).
Matuojama stmokli pirt ai ir statmenose variklio iilginei aiai ploktumose.
Pradedama matuoti arti cilindr galvuts prijungimo ploktumos, o po to dar dviejose
ploktumose, nuleidus vidmat gilyn cilindr. Taip vertinamas cilindro ovalikumas ir
kgikumas, lyginant su techninmis slygomis. Pavydiui, 5 serijos automobilio BMW
technins slygos yra tokios (3 lentel):
3 l e n t e l . 5 serijos automobili BMW cilindr bloko charakteristikos
Variklis

Chrakteristikos
Cilindr diametras mm
- nominalus
- tarpinis matmuo
- 1-as remontinis matmuo
- 2-as remontinis matmuo
M aksimalus ovalikumas
M aksimalus kgikumas

B20

B25

80,00
80,05
80,25
80,50
0,02
0,02

84,00
84,08
84,25
84,50
0,03
0,03

16

1 skyrius. VARIKLIS

Keiiamas
antgalis

Matavimo
antgalis

14 pav. ied apspaudimo prietaisas

15 pav. Cilindr matavimas

Sudil cilindrai itekinami ir honinguojami iki remontini matmen.

Cilindr bloko galvut, skirstymo velenlis, votuvai, j lizdai ir kreipianiosios
vors daniausiai bna atskiras variklio mazgas. Techninse slygose yra nurodyti skirstymo
velenlio kakliuk, kreipianij vori ir votuv kot diametr dydiai.
Nuimant galvut, geriausiai pasiymti duj skirstymo fazi padt pagal ymes ant
vaigdui, skriemuli, korpusini detali ir pan. Kad bt ivengta plastini (liekamj)
deformacij, galvuts turi bti nuimamaos tik varikliui atvsus. Vartai atsukami pradedant
galiniais ir baigiant viduriniais.
Numus galvut, iardomas skirstymo mechanizmas ir detals defektuojamos. Votuvams
nuimti yra naudojamas 16 paveiksllyje parodytas prietaisas.
Prikep tarpiklio likuiai ir priedegos paalinami mediniu arba plastmasiniu gramdikliu.
Galima naudoti ir vielinius epeius.
Po to tikrinamas galvuts ploktumas, votuv kreipianiosios vors, votuv lizdai,
votuvai ir skirstymo velenliai.

16 pav. Votuv numimo prietaisas

17

1 skyrius. VARIKLIS

Galvuts ploktumas tikrinamas liniuote ir tarpumaiu (17 pav.).

Tokia galvut, kai laisvai pralenda 0,050,06 mm storio tarpumatis, yra ikraipyta ir
netinkama. Daugelio automobili ji gali bti lifuojama, kai kuri, pavyzdiui, Opel
Rekord E keiiama.
Skirstymo velenlio kakliukai matuojami mikrometru, o j vors vidmaiu. Tarpelis
tarp velenlio ir vori neturi viryti 0,09 0,10 mm. Kartais, pakeitus velenl, tarpelis
pasidaro normalus.
Votuv kot diametrai tikrinami mikrometru, o kreipianij vori mau
vidmaiu. ie diametrai gali bti nominals ir remontini matmen. Pavyzdiui, 5 serijos
automobili BMW varikliai turi dviej remontini matmen votuvus ir vores. Sudilimas
neturi bti didesnis kaip 0,020,03 mm. statytos vors dar prapleiamos.
Apdeg ir duobti votuvai bei j lizdai lifuojami. Jeigu votuv paviriai dar neblogi,
jie yra pritrinami. Ant votuvo darbins nuoulnumos utepama abrazyvins pastos, votuvas
statomas savo viet ir rankiniu arba mechaniniu (18 pav.) prietaisu kilnojant auktyn ir
emyn sukiojamas abi puses.
Votuv pritrynimo kokyb galima patikrinti tik patepus pritrintus pavirius kontroliniu
da sluoksniu arba Otto varikli su degimo kameromis cilindr galvutse, kai votuvai
montuoti, pripylus ibalo, kuri neturi prasisunkti.
Surinkus galvut, sureguliuojami votuv tarpeliai. Galutinis reguliavimas atliekamas
galvut priverus. Jei yra hidrauliniai klikliai, tai prie montuojant jie iardomi, iplaunami
ir patikrinami, o sumontavus truput veriami. Varikl uvedus, gali pasigirsti klikli
triukmas, kuris netrukus pranyksta. Tai normalus reikinys. Jeigu triukmas nepranyksta,
kai kuri automobili, pavyzdiui, VW Golf II, hidrokliklius galima iek tiek pareguliuoti.
Alkninis velenas pasukamas tiek, kad skirstymo velenlio kumtelis ties klikliu bt
nukreiptas auktyn. Tada mediniu arba plastmasiniu pleitu kliklis pastumiamas. Jeigu
jo laisvoji eiga iki votuvo atidarymo didesn kaip 0,1 mm, hidraulin klikl reikia pakeisti.
Montuojant lifuot galvut, turi bti dedamas 0,3 mm storesnis tarpiklis. Kai kuriuose
automobiliuose, pavyzdiui, BMW, rekomenduojama pakeisti ir galvuts priverimo detales.
Udedant galvut, pirmojo cilindro stmoklis nustatomas virutiniajame rimties take, o
skirstymo velenlis pagal ymes nustatomas atitinkamoje padtyje. Galvuts uverimo
Tiesiabriaun liniuot
Tarpumatis

17 pav. Cilindr galvuts ploktumo tikrinimas

18 pav. Votuv pritrynimas

18

1 skyrius. VARIKLIS

tvarka aprayta aukiau. Po to galutinai sureguliuojamas direlio tempimas. Daugumos

varikli, atleidus tempiklio korpuso tvirtinimo vartus, direlis sitempia automatikai.
Kai tempiklis yra hidraulinis, j surenkant, pluneris spaudiamas ir ufiksuojamas, o
surinkus atleidiamas.

1 NAUJI TERMINAI
iluminis votuv tarpelis. Daugumos senesni automobili tarp votuvo koto ir
detals, kuri jis remiasi, yra paliktas tarpelis, kad kaits votuvo kotas turt kur plstis.
Varikli testeris. Anglikai test bandymas, patikrinimas. Daniausiai tai sudtingas
elektroninis renginys, kuriuo galima patikrinti, kaip veikia variklis ir jo mechanizmai.
Varikli kalibratorius. Tai tikrinimo taisas, skirtas tikrinti, kiek procent iteka
cilindrus tiekiamo oro.
Reometras. Prietaisas, kuriuo matuojama, kiek prateka degini pro nesandarius
stmokli iedus variklio karter.
Dinamometrinis raktas. Tai toks rankis, kuriuo veriant verles galima vertinti sukimo
moment, pavyzdiui, priveriant cilindr bloko galvut.
Restauruota automobilio detal. Suremontuota (ilyginta, suvirinta ir kitaip atnaujinta)
detal.
Nominalus detals matmuo. Vardinis detals, pagamintos automobili gamykloje,
matmuo.

KARTOJIMO KLAUSIMAI

1. Kada nesumas kompresija?

a) sudilus kompresiniams iedams,
b) padidjus iluminiams votuv tarpeliams,
c) trkus cilindr bloko galvuts tarpikliui.
2. Kas atsitiks, kai sumas iluminiai votuv tarpeliai?
a) pro votuvus, kai variklis bus neapkrautas, prasiver dujos,
b) pro votuvus, kai variklis bus labai apkrautas, prasiver dujos,
c) votuvai dauysis lizdus ir cilindrai taps nesandars, kai variklis bus neapkrautas.
3. Kodl remontuojant varikl negalima sukeisti alkninio veleno guoli dangteli?
a) dangteliai pagal matmenis yra skistomi kelet grupi,
b) dkl skyls galutinai apdorojamos priverus dangtel,
c) abu atsakymai teisingi.
Atsakymai knygos gale.

! UDUOTYS IR PAPILDOMA VEIKLA

1. Aplankykite varikli remonto dirbtuves ir usiraykite kokius matte remontuojamus
variklius.
2. Kokie iame skyriuje apraytieji rengimai yra js mokyklos laboratorijoje? Koki nra?
Jeigu negalite atsakyti klausimus, dar kart perskaitykite skyrel ir papildomai

1 skyrius. VARIKLIS

19

paskaitykite atitinkamus [2] knygos skyrelius. Skliausteliuose yra nurodytas jums

reikalingos knygos numeris literatros srae (p. 104)

2 SANTRAUKA
Skyriuje aprayta, kaip priirti automobili variklio alknin ir duj skirstymo
mechanizmus.

1. 2. AUINIMO SISTEMA

TIKSLAS
Skyriaus paskirtis parodyti, koki tak variklio temperatra turi jo ekonomikumui,
galiai ir detali dilimui, taip pat paaikinti, kaip nustatomi auinimo sistemos gedimai ir
jie paalinami.
Gerai istudijavus mediag, reikt inoti:
1) kaip suprasti, kad auinimo sistema sutriko,
2) kaip atlikti pagrindinius technins prieiros ir remonto darbus.
Eksploatuojant automobil, daniausiai pasitaiko toki auinimo sistemos gedim:
pro arn sujungimo vietas ir vandens siurblio rieboklius teka auinimo skystis, pailgja
arba nutrksta vandens siurblio (ventiliatoriaus) direlis, stringa termostato votuvas, lta
vandens siurblio sparnuot, pasidaro nesandars radiatoriaus ir pltimosi bakelio kamiai,
ant sistemos sieneli susidaro nuosd.
Dl i gedim variklis neyla, o auinimo skystis gali uvirti. Sugedus termostatui
variklis labai ilgai neyla, o auinimo skysio temperatra nepakyla aukiau kaip +60 C.
Taiau jeigu termostato votuvas atsidaro pavluotai, variklis gali perkaisti.
Varikliui perkaitus pablogja cilindr upildymas degiuoju miiniu, atsiranda
detonacijos ir degimo nuo kaitimo reikini, ant sistemos sieneli susidaro nuosd,
daugiau sunaudojama alyvos, labiau dyla detals, gali isilydyti alkninio veleno dklai,
strigti stmokliai ir persikreipti cilindr bloko galvut.
Varikliui nekaistant daugiau sunaudojama degal, jie kondensuojasi ir paskleidia alyv,
taip pat daugiau dyla detals.
Auinimo sistema diagnozuojama, t. y. jos technin bkl vertinama pagal auinimo
skysio temperatr, sistemos sandarum ir termostato veikim.
Varikliui ilus, auinimo skysio temperatra turi bti +80-95 C. Esant nesandariai
sistemai, maja auinimo skysio radiatoriuje ir pltimosi bakelyje, skystis laa. Apie sistemos
sandarum galima sprsti naudojant special prietais (19 pav.), sudarius joje papildom
slg, pavyzdiui, automobilio Opel Vectra sistemoje 0,1 MPa.
Technikai apirinti auinimo sistem tikrinama, ar joje yra pakankamai auinimo
skysio, sureguliuotas vandens siurblio direlio tempimas, tikrinami radiatoriaus ir pltimosi
bakelio kamiai, o esant reikalui ir termostatas. Rusikiems sunkveimiams tai daroma
TA1 ir TA2 metu, lengviesiems automobiliams kas 10 000 km, o Vakar gamybos
automobiliams kiekviena automobili gamykla rekomenduoja savo periodikum,
pavyzdiui, Opel Vectra kas 12 mn. arba 15 000km.

20

1 skyrius. VARIKLIS

Auinimo skysio lygis radiatoriuje, jei nra pltimosi bakelio, turi bti apie 4 cm
emiau pylimo ioi, kai sistema upildyta vandeniu, ir 6 cm kai antifrizu. Esant
pltimosi bakeliui, ant jo yra yms, nurodanios auinimo skysio lyg. Kai kuri
automobili, pavyzdiui, Opel Vectra, prietais skydelyje yra lemput, kuri signalizuoja,
kai bna per maai skysio. Daugelyje automobili, pavyzdiui, Opel Astra, Renault25 ir kt., skystis pilamas per pltimosi bakel. Kai kurie automobiliai, pavyzdiui, 3
serijos BMW, radiatoriuje turi special vart orui ileisti.
Antifriz yra labai vairi marki. Pavyzdiui, rusikuose automobiliuose naudojami
antifrizai Tosol-40, Tosol-65, o vakarietikiems automobiliams kiekviena gamykla
rekomenduoja savo antifrizus, pavyzdiui, Opel Vectra V. A. G. 611, Volvo
VolvoC, sunkveimiams Renault-280 Occigel C. Jei jie koncentruoti, tai maiant
juos su distiliuotu vandeniu santykiu 1:1 gaunamas madaug 40 marks antifrizas, kuris
ula esant -40C temperatrai. Antifrizui nutekjus galima pilti vandens, geriau distiliuoto
arba turinio maiau kalcio (lietaus arba virinto). Prie iem specialiu prietaisu reikia
patikrinti skysio ualimo temperatr. iuolaikini automobili auinimo sistemos turi
bti upildytos antifrizu iem ir vasar. Kas dveji metai jis pakeiiamas. Ileisto antifrizo
naudoti nerekomenduojama. tarus, jog sugeds termostatas, j reikia iimti ir tikrinti
kaitinant vandenyje (20 pav.). Daugelio automobili termostato votuvas pradeda atsidaryti,
kai temperatra pakyla iki +9092 C, o visai atsidaro esant 100C temperatrai. Jei
votuvas atsidaro ne laiku, termostatas pakeiiamas.
Vandens siurblio direlis turi bti gerai temptas. Jo tempimas daniausiai tikrinamas
spaudiant tam tikra jga arba pasukus direl statmenai sukimosi krypiai (turi pasisukti ne
didesniu kaip 90 kampu). Rusik automobili direlis, spaudiant 40 N (4 kg) jga, turi
linkti ne daugiau kaip 1015 mm. Vakarietik automobili direli linkis danai bna

Termometras
Rodykl

Termostatas
Vonel

Elektrin plytel

19 pav. Auinimo sistemos sandarumo tikrinimo

prietaisas

20 pav. Termostato tikrinimas

21

1 skyrius. VARIKLIS

1 2

810 mm

maesnis, pavyzdiui, spaudiant 100 N (10 kg) jga, automobilio Toyota Corrola apie
5 mm. Tiksliau pamatuoti galima specialiais prietaisais. Direlio tempimas reguliuojamas
labai vairiai (21 pav.).
Daugelio automobili vandens siurbl varo krumpliuotas skirstymo velenlio direlis.
Jo tempimas tikrinamas gan retai. Pavyzdiui, automobilio Opel Ascona direlio
tempimas tikrinamas tik nuvaiavus 60000 km, o kai kuri modeli visikai netikrinamas,
bet, nuvaiavus 120 000 km, direlis pakeiiamas. Automobili Audi-100, Opel Vectra
direlis tempiamas pasukant vandens siurbl.
Jei yra elektrinis ventiliatorius, tai kaistant arba neylant varikliui pirmiausia patikrinamas
io ventiliatoriaus jungimo daviklis ir rels.
Senesni marki automobili vandens siurblio guolius reikia tepti vandeniui atspariu tepalu.
Ant auinimo sistemos sieneli gali susidaryti nuosd nuovir, smlio, tepalo,
organini priemai ir korozijos produkt. Kai nuosd sluoksnio storis bna 1 mm, degal
snaudos padidja iki 9%, o variklio galia sumaja 8,5%;kai kada io sluoksnio storis 2
4 mm. Norint to ivengti, pirmiausia, ypa senesni marki sunkveimiuose, reikia naudoti
minkt vanden, kuriame yra maai kalcio ir magnio drusk. Tai lietaus arba virintas vanduo.
Jei nuosd vis tiek susidaro, kai kuri automobili, pavyzdiui, Opel Vectra radiatori
rekomenduojama pakeisti. Kit automobili auinimo sistemos yra iplaunamos (22 pav.).
Plovimo bd yra vairi. Pavyzdiui, ileidus i sistemos auinimo skyst, j pripilama

1 2 3
1
3

c
21 pav. Direlio tempimo reguliavimas. a reguliavimas generatoriumi: 1 generatorius, 2 reguliavimo ploktel;
b reguliavimas tempimo ritinliu: 1 verl, 2 tempimo ritinlis, 3 svirtis; c reguliavimas tarpinmis: 1
plieno tarpiklis, 2 nuimamoji skriemulio pus, 3 direlis

22 pav. Auinimo sistemos plovimas: a radiatoriaus, b cilindr bloko auinimo ertms

22

1 skyrius. VARIKLIS

tirpalo, pagaminto i 10 litr vandens ir jameesani: 380 g koncentruotos acto rgties,

70 trilono ir 145 g korozijos inhibitoriaus. Tirpalas, automobiliui vainjant, sistemoje
laikomas 26 valandas. Po to jis i sistemos ileidiamas ir ji du kartus iplaunama 2%
sodos tirpalu bei kartu vandeniu.
Yra nemaai automobili, kuri vandens siurbliai neardomi ir neremontuojami,
pavyzdiui, Renault-25, Volvo-760, Opel Rekord E. Kit automobili, pavyzdiui,
Audi-100 yra keiiamas siurblio dangtelis su guoliais. Senesni marki siurbliuose danai
tenka keisti guoli rieboklius.
Prakiurs radiatorius tikrinamas suslgtu iki 0,1 MPa oru, o po to ulituojamas.
Sugeds kai kuri marki automobili radiatorius pakeiiamas.

1 NAUJI TERMINAI
Variklio perkaitimas. Variklio darbo reimas, kai auinamojo skysio temperatra pakyla
aukiau 100 C .
Variklio neilimas. Darbo reimas, kai auinamojo skysio temperatra nepakyla
aukiau 60 C.
Antifrizas. Variklio auinimo skystis, kuris neula net esant minusinei temperatrai.

? KARTOJIMO KLAUSIMAI
1.
2.
3.
4.
5.
6.

Kokie faktoriai parodo, kad variklis perkaits?

Kokie faktoriai parodo, kad variklis nekaista?
Pro kurias vietas auinimo skystis daniausiai nuteka?
Kaip patikrinti, ar sandari auinimo sistema?
Kodl auinimo sistemoje atsiranda nuovir? Kokios pasekms?
Kaip patikrinti, ar sandarus radiatorius?

! UDUOTYS IR PAPILDOMA VEIKLA

1. Nueikite automobili techninio aptarnavimo stoties radiatori remonto skyri ir
pairkite, kaip remontuojami radiatoriai.
2. Pasiimkite metal technologijos vadovl ir prisiminkite, kas yra lydmetalis.
Apie auinimo sistemos technin prieir ir einamj remont papildomai
paskaitykite [1] ir [2] knygose, kurios nurodytos literatros srae (p. 104).

2 SANTRAUKA
Skyriuje aprayti charakteringiausi auinimo sistemos gedimai, j poymiai, alinimo
bdai ir sistemos profilaktikos priemons.

1 skyrius. VARIKLIS

23

1. 3. TEPIMO SISTEMA

TIKSLAS
Skyriaus paskirtis parodyti variklio tepimo sistemos technins bkls tak variklio
veikimui ir ilgaamikumui, iaikinti alyvos kiekio ir kokybs keitimosi prieastis, imokyti
atlikti tepimo sistemos technins prieiros ir einamojo remonto darbus.
Automechanikas, imoks io skyriaus mediag, privalo:
paaikinti, kaip aptikti tepimo sistemos gedimus;
inoti, kaip reikia pakeisti alyv ir filtrus;
paaikinti, kodl reikia keisti alyv.
Charakteringi tepimo sistemos sutrikimai yra ie: nuolat keiiasi alyvos kiekis, kokyb
ir slgis, nuolat usiteria filtrai. Be to, gali sugesti alyvos siurblys, atsiranda vairi
nesandarum, usiteria variklio vdinimo sistema. Pastaruoju atveju karbiuratoriuje
jauiamas degini kvapas.
Alyvos kokyb keiiasi jai usiterus mechaninmis priemaiomis, padidjus rgtingumui ir praskiedus degalais. Alyvos rgtingumas didja veikiant deguoniui. Rgtinimo
produktai yra rgtys, dervos ir kietos jos dalels. Rgtys kenkia cilindrams, stmokliams
ir dklams. Jos gali sudaryti lako pavidalo nuosdas ant ied ir stmokli.
Technikai priirint tepimo sistem, nuolat stebimas alyvos slgis, tikrinamas alyvos
kiekis ir kokyb, keiiama alyva ir filtrai, tepami ant variklio esantys mechanizmai bei
paveriami vairs sujungimai.
Vaiuojant vis laik stebima, koks yra alyvos slgis. is slgis, varikliui ilus ir
alkniniam velenui sukantis 20003000 min-1 daniu, turi bti 0,20,4 MPa.
Slgis, varikliui dirbant tuija eiga, neturi sumati emiau 0,030,08 MPa. Pasiekus
i rib, daugelyje automobili usidega signalin lemput. Slgis sumaja, kai nesandari
tepimo sistema, sugeds redukcinis votuvas arba alyvos siurblys, bloga alyvos kokyb,
usiters filtras arba sudil alkninio veleno dklai.
Slgis tiksliau patikrinamas vietoj alyvos daviklio sukus manometr (23 pav.).
Jeigu manometras rodo normal slg, patikrinamas alyvos slgio daviklis ir miklis
(24pav.).
Jie tikrinami specialiu renginiu.
tarus, kad sugedo alyvos siurblys, jis
iimamas, iardomas ir matuojamas krumpliarai radialinis A (25 pav.) bei ainis B tarpeliai.
Ainis tarpelis tai atstumas tarp
krumpliarai ir dangtelio. Jis turi bti 0,1
mm. Radialinio tarpelio gali bti didesns ribos,
pavyzdiui, automobilio Renault-25 0,05
1,12mm. Kai tarpeliai didesni, krumpliaraiai ir dangtelis pakeiiami (automobilio
23 pav. Alyvos slgio tikrinimas automobilio Toyota
Opel Rekord ir kt.).
Corolla variklyje

24

1 skyrius. VARIKLIS

4 W lemput

Akumuliatori baterija

24 pav. Automobilio Toyota Corolla alyvos indikatoriaus tikrinimas: a miklio, b daviklio

B
25 pav. Automobilio Renault-25 alyvos siurblio tikrinimas

Alyvos redukcinis votuvas turi laisvai judti, o spyruokl turi bti pakankamai stangri.
Kai kuri automobili, pavyzdiui, Volvo-240 spyruokls stangrumas tikrinamas
spyruokl spaudiant. Spaudimo jgai esant 4,65,4 kg, spyruokls ilgis turi bti 28 mm,
o kai 6,27,8 kg, 2526 mm.
Alyvos lygis tikrinamas gana danai, pavyzdiui, automobilio Opel Astra kas 400
km. Ant matuoklio galo gali bti yms MAX ir MIN arba F ir D. Vidutinio dydio
automobiliuose atstumas tarp ymi atitinka 1,01,5 l. Matuojama ugesinus varikl ir
palaukus 35 minutes.
Alyva keiiama kartu su alyvos ir oro filtrais. Alyva lengvj automobili
karbiuratoriniuose varikliuose keiiama kas 10 00015 000 km, o dyzeliniuose kas
7500 km. Taiau sunkveimi alyvos keitimo periodikumas yra didesnis. Pavyzdiui,
sunkveimi Renault G 280 alyv rekomenduojama pakeisti kas 20 000 km. iuose
sunkveimiuose yra signalin lemput, kuri usidega, kai usiteria alyvos filtras. Apie
alyvos kokyb variklyje galima sprsti pagal alyvos spalv, alyvos lao dms spalv (ant
sugeriamojo popieriaus) ir tikrinant alyvos klampum viskozimetru.
Lengvj automobili tepimo sistemos talpa svyruoja nuo 3,0 iki 5,0 litr. Kiekvienam
automobiliui rekomenduojama tik tam tikr marki alyva. Mark priklauso nuo aplinkos
temperatros (26 pav.).
Alyva keiiama varikliui esant kartam. Usiterusi tepimo sistema iplaunama. sistem

25

1 skyrius. VARIKLIS

20W40

15W40

20W50

10W30

10W40

5W30

30

C29
0
F10
0

-18
0

-7
20

30

G-1601

4
40

16
60

27
80

20W50
10W40

10W30

5W30
20

20W40

10W40

10W50

38
100

20

C29
0
F10
0

-18
0

-7
20

4
40

16
60

27
80

G-1602

38
100

26 pav. Automobilio Toyota Corolla variklio alyva:

a benzininio, b dyzelinio

pilama skystesns alyvos iki matuoklio yms MIN. Tada 35 minutes leidiama varikliui
padirbti tuija eiga. Varikl sustabdius, po 510 minui i alyva ileidiama ir pilama
vieios alyvos. Tepimo sistemai plauti naudojami specials renginiai, pavyzdiui, vengrikas
Auras, rusikas 1147 modelio ir kt. Plaunama miiniu, sudarytu i 10 % acetono ir 90
% vaitspirito, alyvos ir degal miiniu bei kitais plovikliais. Pakeitus alyv, rekomenduojama
prie variklio pritvirtinti etiket, kurioje nurodoma alyvos mark, rida ir kitas keitimas.
Keiiant alyv reikia iplauti variklio ventiliacijos filtrus ir votuvus.
Tik tinkamai prirint tepimo sistem, variklis tarnaus ilgai ir patikimai.

1 NAUJI TERMINAI
Alyvos kokyb. Tai alyvos savybi visuma, reikianti sugebjim nepraskysti, gerai
tepti, kuo maiau reaguoti aplinkos dirgiklius.
Viskozimetras. Prietaisas variklio alyvos klampai matuoti ir jos kokybei vertinti.

? KARTOJIMO KLAUSIMAI
1.
2.
3.
4.

Kodl pasikeiia alyvos savybs?

Kada variklyje reikia pakeisti alyv?
Kaip keiiama alyva?
Kaip vertinama nuimto nuo variklio alyvos siurblio bkl?

! UDUOTYS IR PAPILDOMA VEIKLA

1. Pasiirkite, kokiais intervalais reikia keisti js arba js draugo automobilio variklio
alyv.
2. Patyrinkite, kuo sena alyva skiriasi nuo naujos.
Papildomai apie tepimo sistemos technin prieir galite pasiskaityti [1]
ir [2] knygose, kurios nurodytos literatros srae (p. 104).

SANTRAUKA

Kai alyva usiteria, nuteka arba sumaja jos slgis, variklis gali sugesti labai greitai.
iame skyriuje buvo aprayta, k reikia daryti, kad taip neatsitikt.

26

1 skyrius. VARIKLIS

1. 4. KARBIURATORIN MAITINIMO SISTEMA

TIKSLAS
Skyriaus paskirtis ianalizuoti, kaip reikia vertinti karbiuratorins maitinimo sistemos
bkl, jos charakteringus gedimus, iaikinti, kokie prietaisai naudojami sistemos prietaisams
tikrinti, kaip atliekami technins prieiros ir einamojo remonto darbai.
Istudijav skyri, js turite mokti vertinti bendrj maitinimo sistemos bkl,
analizuoti deginius ir sureguliuoti karbiuratori.
Iki 19911993 met daugelyje automobili buvo karbiuratoriai. Tai Weber, Solex,
Pierburg, Stromberg ir kiti karbiuratoriai. Daugumoje rusik automobili taip pat yra
karbiuratoriai. Dl to reikia gerai mokti priirti ir remontuoti karbiuratoriaus maitinimo
sistem.
Pirmiausia sitikinama, ar tvarkinga degimo sistema ir gerai nustatytas degimo paskubos
kampas, ar sureguliuoti votuvai, o tik tada iekoma maitinimo sistemos gedim.
Daniausiai maitinimo sistemos bkl priklauso nuo karbiuratoriaus ir benzino siurblio
bkls. takos gali turti ir usiter oro ir kuro filtrai. Daniausiai vairs gedimai bna
dl per daug riebaus ar per lieso miinys. Kai jis per riebus, deginiai esti labai tamss,
imetimo vamzdis audo, vaki elektrodai apdega, pereikvojama benzino. Kai miinys
per liesas, atsiranda liepsnos plipsniai karbiuratoriuje (jis iaudo), o ant vaki elektrod
susidaro gelsv apna. Apie kitus sutrikimus bus kalbama nagrinjant atskir sistemos
prietais prieir.
Sistemos diagnostika atliekama matuojant degal snaudas ir vertinant degini sudt.
Benzino snaudos neturi viryti normos. Jos matuojamos kelyje arba ant stendo.
Matuojant kelyje yra naudojamas 3 litr talpos bakelis, turintis sugraduot vamzdel.
Vaiuojama apie 5 kilometrus, naudojant benzin i bakelio. inant, kiek sunaudota
benzino, nesunku apskaiiuoti snaudas l /100 km ir palyginti su normomis.
Tikrinant benzino snaudas ant stendo, automobilis vaiuoja 50 km/h greiiu ketvirtja
pavara. vertinamos valandins degal snaudos:
q=3,6 Q/t kg/h;
ia Q matavimo metu sunaudotas degal kiekis g,
t matavimo laikas s.
Rusik automobili GAZ-53 degal snaudos neturi viryti 24 kg/h.
Pagal degini sudt taip pat galima sprsti apie maitinimo sistemos bkl. Dabar
kalbama apie anglies viendeginio (CO) ir angliavandenili (CH) kiek. Varikliui veikiant
tuija eiga, CO turi bti ne daugiau kaip 1,5%. Tai priklauso nuo automobilio marks,
senumo, variklio bei udegimo ir maitinimo sistem technins bkls. Dl to, matuojant
kelyje ir per technines apiras, is kiekis gali bti 34%. Automobili, pagamint iki
1986. 09. 30. CH turi bti ne daugiau kaip 1200 ppm, o pagamint vliau ne daugiau
kaip 600 ppm. Tikrinimui naudojami neiojamieji ir kilnojamieji prietaisai. Labai efektyvs
yra BOCH firmos ETT 8. 55 modelio duj analizatoriai.

1 skyrius. VARIKLIS

27

Atliekami tokie technins prieiros darbai:

1 tikrinamas sistemos sandarumas,
2 keiiami filtrai,
3 tikrinamas benzino siurblys,
4 tikrinamas ir reguliuojamas karbiuratorius,
5 tikrinama imetimo sistema,
6 paveriami sujungimai ir sutepamos kai kurios detals.
Kai sistema nesandari, ne tik nuteka benzinas, bet ir atsiranda pavojus kilti gaisrui.
Dl to, prie ivaiuojant arba pajutus benzino kvap, tikrinami vamzdeli sujungimai.
Negalima vainti, kai yra nesandars imetimo vamzdiai.
Kas 10 00015 000 km keiiamas oro filtras ir kas 30 000 km benzino filtras.
Numus karbiuratori, keiiamas jo filtras.
Ar veikia benzino siurblys, galima patikrinti atjungus nuo jo vamzdel ir pasukus variklio
alknin velen starteriu. Benzinas turi tekti stipria srove i anksto paruot ind. vairi
automobili benzino siurbliai pasiekia skirting slg, pavyzdiui, Volvo-740 0,015
0,027 MPa, Audi-100 0,020,025 MPa. Slgis tikrinamas manometru, jungtu tarp
benzino siurblio ir karbiuratoriaus (27 pav.). Nuimt benzino siurbl galima patikrinti
specialiame renginyje benzino siurbliams ir karbiuratoriams tikrinti, matuojant pasiekiam
slg ir naum (28 pav.)
Daugumos automobili sugedus siurbl rekomenduojama pakeisti, o kai kuriuos
galima iardyti ir suremontuoti, pakeiiant trkusi diafragm, nusilpusi spyruokl ir
pritrinant arba pakeiiant votuvus. Karbiuratoriai yra gan paprasti arba sudtingesni,
pavyzdiui, Pierburg-2 EE ir Ekotronik, sudaryti i karbiuratoriaus ir j valdanio
elektroninio taiso. Dl to ir j technin prieira skiriasi. Bendruoju atveju visus karbiuratoriaus tikrinimo ir reguliavimo darbus galima sugrupuoti taip:
1 degal lygio plds kameroje tikrinimas ir reguliavimas,
2 greitinamojo siurblio tikrinimas ir reguliavimas,
3 oro ir droseli sklendi reguliavimas,
4 minimali tuios eigos ski bei CO% tikrinimas ir reguliavimas,
5 vairi davikli ir papildom karbiuratoriaus tais tikrinimas ir reguliavimas.
Degal lygis karbiuratoriaus plds kameroje turi labai daug takos variklio darbui.
Kai lygis per auktas, degusis miinys riebinamas. Benzinas gali net varvti i purktuko ir
pasijusti benzino kvapas. Kai lygis per emas, miinys liesinamas. Degal lygis vairiuose
karbiuratoriuose tikrinamas skirtingai. Kaip j tikrinti kai kuriuose rusikuose karbiuratoriuose, parodyta 29 paveiksllyje. Degal lygis gali pasikeisti esant nesandariam adatiniam
votuvui, prakiurus pldei ir pasikeitus karbiuratoriaus sureguliavimui. Prie reguliuojat
patikrinamas adatinio votuvo sandarumas (30 pav.).
Kuo votuvas nesandaresnis, tuo siurbliu aukyn pakeltas vanduo krinta emyn greiiau.
Nesandarus votuvas pakeiiamas. Ar sandari pld, galima j patikrinti, panardinus
kart vanden. Kai kuri automobili karbiuratoriuose, pavyzdiui, Volvo, Solex Sisac
degal lygis tikrinamas numus karbiuratoriaus dangtel. Dangtelis apveriamas ir
matuojamas atstumas tarp dangtelio ploktumos ir aukiausio plds tako. Degal lygis

28
reguliuojamas palenkiant adatinio
votuvo atraml. Moderniausi
karbiuratori, pavyzdiui, automobili Opel Astra karbiuratoriaus
Pierburg-2E3 degal lygis sureguliuotas gamykloje ir eksploatavimo metu nereikia tikrinti bei reguliuoti.
Kai yra sugeds greitinamasis
siurblys, spaudiant akseleratoriaus
pedal, automobilis greitja labai
ltai. Kai kuri karbiuratori,
pavyzdiui, Solex-1B3, Weber32 TLA galima imatuoti greitinimo siurblio naum. iam tikslui
karbiuratorius nuimamas ir ltai
atidarant droselines sklendes matuojama, kiek siurblys pripurkia
benzino menzr. Jei reikia, galima
reguliuoti (31 pav.). Daugelio karbiuratori droselins sklends pradin padtis nustatoma gamykloje
ir nereguliuojama. Vis dlto, jeigu
reguliavimo sraigtas buvo pajudintas, sklend reikia sureguliuoti i
naujo (32pav.). Oro sklend daniausiai yra reguliuojama.
Senesni marki karbiuratori
yra numatyta reguliuoti tik maiausius tuiosios eigos skius, o
naujesnij maiausius ir padidjusius.
Maiausi tuiosios eigos skiai
tikrinami ir reguliuojami tik tachometru ir degini analizatoriumi. Jais
galima sureguliuoti CO. Reguliuojama sraigtais (33 pav.). Pavyzdiui,
automobilyje VW Golf II, turiniame karbiuratori Solex-1B3,
maiausi variklio skiai turi bti apie
800 min -1, o CO neturi viryti
2,00,5%. Kaip jau minta, kai kurie

1 skyrius. VARIKLIS

Atvamzdis
Manometras
Laikiklis
Triakis su
iaupu

arnels

27 pav. Prietaisas benzino siurbliams tikrinti

10
9

11

12

13

8
14
7

15
17
18
19

16

5
20

4
3

21

22

1
28 pav. Prietaisas karbiuratoriams ir benzino siurbliams tikrinti:
1 ileidimo iaupas, 2 langelis, 3 suslgto oro atvamzdis,
4 bakelis, 5 ileidimo iaupas, 6 plokt, 7 tikrinamasis
siurblys, 8 matavimo cilindras, 9 nupylimo vamzdelis,
10 manometras, 11 iaup blokas, 12 tiekimo vamzdelis,
13 tikrinamasis karbiuratorius, 14 matavimo vamzdelis,
15 plokt, 16 sraigtas, 17 sukiojama gemb, 18 fiksavimo
sraigtas, 19 ekscentrinis velenlis, 20 smagratukas, 21 stovas,
22 apsauginis votuvas

29

1 skyrius. VARIKLIS

Kontrolins
angos kamtis

Plds
svirties
atramin
ploktel

Tarpiklis
d

Adatinio votuvo korpusas

29 pav. Benzino lygio tikrinimas ir reguliavimas karbiuratori plds kameroje: a karbiuratoriaus tikrinimas pro
langel, b karbiuratoriaus tikrinimas vamzdeliu, c karbiuratoriaus reguliavimas votuvo atramle, d
karbiuratoriaus reguliavimas tarpikliais

Skal

Vamzdelis
Adatinis votuvas su lizdu

Kamtis

tvaras

Triakis iaupas

Siurblys

30 pav. Prietaisas karbiuratoriaus adatinio votuvo sandarumui tikrinti

30

1 skyrius. VARIKLIS

Reguliavimo
kumtelis

Fiksavimo vartas
31 pav. Karbiuratoriaus Solex-1B3 greitinimo siurblio
reguliavimas

Miinio sudties
reguliavimo
sraigtas

32 pav. Karbiuratoriaus Solex-1B3 droselio

nustatymo sraigtas

Padidjusi
tuiosios eigos
ski reguliavimo
sraigtas

Minimali tuiosios eigos

ski reguliavimo sraigtas

33 pav. Karbiuratorius Solex-1B3

automobiliai, t.y. VW Golf II, Opel Vectra, Opel Rekord turi sudting Pierburg2E E modelio karbiuratorin sistem, valdom ESM. ioje sistemoje nra tuiosios eigos
reguliavimo sraigto, nes skius reguliuoja ESM. CO tikrinamas tik specialiu tampos indikatoriumi ir, jei reikia, reguliuojamas.
Mintoje sistemoje specialiu testeriu tikrinamas lambda zondas, auinimo skysio
temperatros daviklis, droselio potenciometras ir servovariklis. Instrukcijoje bna lentels
apie galimus gedimus ir j alinimo bdus.
Kai neils variklis, jis, dirbdamas tuija eiga, links ugesti, todl reguliuojami
padidj tuiosios eigos skiai. Karbiuratoriuje Solex-1B3 tai daroma specialiu sraigtu
1 (33 pav.). Pasiekiama 2000 min-1 skiai.

31

1 skyrius. VARIKLIS

Droselio sklends
udarym ribojantis
sraigtas

Degiojo miinio sudties

reguliavimo sraigtas

Degiojo miinio
sudties reguliavimo
sraigtai

Droselio sklends
udarym ribojantis
sraigtas

34 pav. Paprastesni karbiuratori reguliavimas, kad alkninis velenas stabiliai suktsi minimaliu laisvosios eigos
sukimosi daniu: a vienos kameros karbiuratori, b dviej kamer karbiuratori

ikleri pralaidumui tikrinti yra specials prietaisai. Jie dabar maai naudojami.
Visus karbiuratorius kas metai reikt iardyti ir ivalyti, suverti visus sujungimus ir
sutepti trosus.

1 NAUJI TERMINAI
Duj analizatoriai. Prietaisai, kuriais galima nustatyti kenksming komponent,
pavyzdiui, CO, CO2 ir CH, kiek automobilio variklio deginiuose.
Degal lygis. Benzino lygis karbiuratoriaus plds kameroje.
Maiausieji tuiosios eigos skiai. Variklio alkninio veleno skiai, kai visikai atleistas
akseleratoriaus pedalas.
Tachometras. Prietaisas variklio alkninio veleno sukimosi daniui matuoti.

? KARTOJIMO KLAUSIMAI
1.
2.
3.
4.
5.

Dl koki prieasi deginiai yra tamss?

Kodl karbiuratoriuje atsiranda liepsnos plipsni?
Kodl pereikvojama benzino?
Kodl variklis perkaista?
Kodl sumaja variklio galia?

a) degusis miinys yra per riebus,

b) degusis miinys yra per liesas.

! UDUOTYS IR PAPILDOMA VEIKLA

1. Nueikite savo mokyklos laboratorij ir isiaikinkite:
a) kokie yra veikiani varikli karbiuratoriai,
b) kokie iame skyrelyje paminti rengimai yra laboratorijoje.
2. Pairkite, ar artimiausioje automobili dali parduotuvje yra nauj karbiuratori?
Koki marki?

32

1 skyrius. VARIKLIS

Papildomai perskaitykite [6] knyg, nurodyt literatros srae (p. 104 ),

ir atlikite joje nurodytas uduotis.

2 SANTRAUKA
Skyriuje buvo apvelgta Otto varikli maitinimo sistemos diagnostika bei technins
prieiros ir remonto darbai.

1. 5. BENZINO PURKIMO SISTEMOS

TIKSLAS
Skyriaus paskirtis pakartoti benzino purkimo sistem K-JETRONIC, KE JETRONIC
ir MOTRONIC M5 sandar, iaikinti j gedimus, gedim paiek ir alinimo bdus. Be
to, skyriuje parodyta, kaip iekoti gedim naudojantis naujausiais prietaisais ir darbo metodais.
Perskaits skyri, automechanikas privalo:
mokti kuo greiiau nustatyti purkimo sistemos gedimus;
imokti patikrinti vairius sistemos K-JETRONIC prietaisus;
imokti naudotis variklio valdymo sistem schemomis.
K-JETRONIC benzino purkimo sistema naudojama dar daugelyje Lietuvoje
eksploatuojam automobili. vairi automobili sistemos iek tiek skiriasi, taiau bendroji
sandara ir technin prieira bei remontas yra panaios. Toliau aprayti automobili Ford
Scorpio, Audi-100, Volkswagen Golf purkimo sistem gedimai, tikrinimas,
reguliavimas ir remontas.
Benzino purkimo sistemos K-JETRONIC technin prieira nereikalinga, iskyrus
tai, kad kas 40 000 km reikia pakeisti benzino filtr. Sistema tikrinama ir remontuojama
tik tada, kai atsiranda sutrikim. Kad bt galima patikrinti purkimo sistem, pirmiausia
reikia pairti, ar tvarkinga variklio mechanin dalis ir degimo sistema.
K-JETRONIC purkimo sistemos sutrikimai yra elektriniai ir mechaniniai: tai oro ir
degal sistemos vairs nesandarumai, oro daviklio ploktels sulinkimas, utertumas,
neteisingas nustatymas, pasunkjusi eiga, degal skirstytuvo stmoklio pasunkjusi eiga,
degal filtro usiterimas, slgio reguliatoriaus gedimai. Elektrinje sistemos dalyje perdega
saugikliai, nutraukiami arba susijungia su mase laidai, kartais jie sumaiomi, blogai
kontaktuoja arba susijungia benzino siurblio rel, benzino siurblys, paleidimo purktuvas,
termorel, papildomo oro votuvas, valdymo slgio reguliatorius. Apie purkimo sistemos
sutrikimus galima sprsti naudojantis 4 lentelje pateikta gedim iekojimo schema.
Praktikai sistem tikrinti ir reguliuoti reikia naudojantis atitinkamo automobilio
prieiros mikrofilmais ir kompiuteri duomenimis.
Tikrinant oro leidimo sistem apirimos detals ir sujungimai. Ypa svarbu apirti
iretjimo linij. Pavyzdiui, esant nesandarumui tarp skirstytuvo ir valdymo slgio
reguliatoriaus, labai paliesinamas degusis miinys, ypa esant pilnai apkrovai.

33

1 skyrius. VARIKLIS

+ +

15. Padidinti tuiosios eigos skiai

14. Suma
intas CO dirbant tuija eiga

13. Padidintas CO dirbant tuija eiga

12. Pereikvojami degalai

11. U
gesintas variklis bando dirbti

10. Netinkamos charakteristikos

9. Vaiuojant atsiranda udegimo sutrikim

8. Plipsniai imetimo vamzdyje

7. Plipsniai leidimo vamzdyje

6. ils variklis blogai dirba tuija eiga

5. ildomas variklis blogai dirba tuija eiga

4. Sunku uvesti ilus varikl

3. Sunku uvesti alt varikl

2. ils variklis neusiveda

1.altas variklis neu
siveda

4 l e n t e l . Gedim iekojimo schema

Sugeds benzino siurblys

Blogas benzino siurblio kontaktas
Netinkamas valdymo slgis (variklis altas)
+
+
+
Padidjs valdymo slgis (variklis ils)
+
+
+ +
Maas valdymo slgis (variklis ils)
+ Neu
sidaro papildomojo oro vo
tuvas
Neatsidaro papildomojo oro vo
tuvas
Neatsidaro paleidimo purktuvas
+
+
+ +
Nesandarus paleidimo purktuvas
+
Blogas sistemoje slgis
Neteisingai nustatyta oro daviklio ploktel
+ +
+
Sunkiai juda oro daviklio ploktel arba stmoklis
+
+
+
Nesandari iretjimo sistema
+ +
+ +
Nesandari degal sistema
+
Nesandars purktuvai (per anksti atsidaro)
+
+
+ +
Per riebus degusis miinys
+
+
+
Per liesas degusis miinys
+
Ne visikai atsidaro droselis
Neatsijungia termorel
Neveikia ilto starto rel
+

+
+
+

+
+
+
+
+
+
+

+
+
+
+
+
+
+

+
+
+
+
+
+ + +
+
+
+
+
+ +
+
+
+
+

+
+
+
+ + +
+ + +
+ + +
+
+
+
+

+
+

Tikrinant degal tiekimo sistem, daugiausia dmesio kreipiama vamzdelius, esanius

prie variklio, taip pat prie benzino siurblio. Jie turi bti sveiki, nesulankstyti ir nesusukti.
Tikrinant purkimo sistemos laidus, irima, ar nesurdij sujungimai, o ypa, ar
nesukeisti laidai. Be to, tikrinama tampa tarp vairi prietais gnybt ir j vara.
Tikrinant oro matuokl, pirmiausia nuimamas oro gaubtuvas ir pairima, ar vari,
lengvai juda ir nedeformuota oro daviklio (matuoklio) ploktel. Galima naudotis liniuote.
Ji remiama taip, kaip parodyta 38 paveiksllyje, o ploktel, atrmus atsuktuv sraigto
galvut, pakeliama auktyn. Ploktel turi gerai prigulti, o jeigu yra deformuota, pakeiiama
kita. Ramybs bsenoje ploktel turi bti beveik prigludusi prie oro difuzoriaus briaunos (39
pav.). Ji gali bti nuleista emyn ne daugiau kaip 0,5 mm. J galima pareguliuoti palenkiant
spyruokl.
Toliau keliant ploktel auktyn, pairima, ar lengvai juda skirstytuvo pluneris. Jeigu

34

1 skyrius. VARIKLIS

14

17

18

15 16
CO%

11 12

13

19

22

nmin
1

2
8

20 21

10
7

5 4

35 pav. K-JETRONIC benzino purkimo sistema: 1 benzino bakas, 2 svirties ais, 3 benzino vamzdelis, 4 benzino
filtras, 5 svirtis, 6 slgio svyravim slopintuvas, 7 benzino siurblys, 8 udegimo rit, 9 udegimo
jungiklis, 10 siurblio jungimo rel, 11 temperatros daviklis, 12 purktuvas, 13 paleidimo purktuvas, 14 papildomojo oro votuvas, 15 diskas, 16 dozavimo pluneris, 17 purktuko vamzdelis, 18 valdymo slgio
reguliatorius, 19 dozavimo skyl, 20 diferencinis votuvas, 21 slgio reguliatorius, 22 grtamasis
benzino vamzdelis, nmin minimali tuiosios eigos ski reguliavimo sraigtas, CO% CO reguliavimo sraigtas

Dozatorius skirstytuvas

Oro matuoklis
Paleidimo purktuvas

Temperatros
daviklis

Purktuvas

Papildomojo oro votuvas

Valdymo slgio reguliatorius

Benzino filtras
Benzino siurblys
Slgio svyravimo
slopintuvas
36 pav. K-JETRONIC sistemos prietaisai

35

1 skyrius. VARIKLIS

11

8
16

10

12

13

14

13

15
3
7

37 pav. K- JETRONIC sistemos prietais idstymas: 1 benzino bakas, 2 benzino siurblys, 3 slgio svyravimo
slopintuvas, 4 filtras, 5 oro filtras, 6 oro tiekimo sumainimo votuvas, 7 degal skirstytuvas, 8 oro kiekio
matuoklis, 9 valdymo slgio reguliatorius, 10 papildomo oro votuvas, 11 paleidimo purktuvas, 12 termorel,
13 sklends korpusas, 14 oro siurbimo kamera, 15 droselins sklends jungiklis, 16 purktuvas

Liniuots
galas

Oro
matuoklio
ploktel

Briauna

Palenkiamoji
spyruokl

Sraigto
galvut

38 pav. Oro matuoklio tikrinimas

39 pav. Oro daviklio ploktels tikrinimas

jis juda sunkiai, skirstytuvas iardomas ir pluneris nuvalomas, o esant brimams

pakeiiamas.
Droselins sklends pradin padtis nustatoma gamykloje ir jos keisti negalima. Taiau,
jeigu reguliavimo sraigtas atsitiktinai buvo pajudintas, tai, pavyzdiui, automobili Audi100 ir VW Golf Jetta sklends padtis reguliuojama taip, kaip parodyta 40 paveiksllyje.
Reguliavimo sraigt atsukant reikia sukti tol, kol tarp jo ir fiksatoriaus atsiranda tarpelis.

36

1 skyrius. VARIKLIS

benzino siurblio
darbo

40 pav. Droselio pradins padties reguliavimo sraigtas

41 pav. Rels

Po to sraigtas sukamas tol, kol pradeda liesti fiksatori, o po to dar 1/2 apsisukimo. Tai
padarius, sureguliuojama tuioji eiga ir CO kiekis deginiuose.
Papildomo oro votuv automobiliuose Ford Scorpio rekomenduojama tikrinti, kai
variklis altas. Pirmiausia atjungiama elektrin jungtis tarp papildomojo oro votuvo ir
valdymo slgio reguliatoriaus. Be to, vietoj benzino siurblio jungimo rels pastatoma 40 A
darbo rel (41 pav.). Tada, jungus degimo sistem, siurblys negauna maitinimo. Paskiau
atjungiamas oro vamzdelis ir veidrodio pagalba stebima skyl (42 pav.). Kai variklis altas,
skyl turi bti atsidariusi, o sujungus elektrin jungt, ne vliau kaip po 10 min. usidaryti.
Jeigu esant altam varikliui, skyl yra usidariusi, votuv reikia pakeisti, o jeigu sujungus
elektrin jungt neusidaro, reikia pasimatuoti tamp tarp jungties gnybt. Jeigu tampa
didesn kaip 11,5 V, votuv taip pat reikia pakeisti.
Automobiliuose Audi-100, VW Golf rekomenduojama nyplmis suspausti oro
arn tarp votuvo ir kolektoriaus. Jeigu votuvas veikia, tai alto variklio skiai sumaja,
o ilto variklo nesikeiia.
Tikrinant paleidimo purktuv vertinamas jo sandarumas ir ipurkimas. Pirmiausia
atjungiama purktuvo elektrin jungtis, ijungiamas udegima udegimo sistema, o
purktuvas dedamas menzrl. jungus degimo sistem ir pradjus veikti benzino

Tikrinamasis purktuvas

Papildomojo oro
votuvas

Menzra

Skyl
42 pav. Papildomojo oro votuvo tikrinimas

43 pav. Paleidimo purktuvo tikrinimas

37

1 skyrius. VARIKLIS

siurbliui, 1 min. laikotarpiu ant purktuko neturi pasirodyti benzino. Po to ijungiamas

udegimas, o papildomojo oro votuvo elektrin jungtis prijungiama prie purktuvo. jungus
udegim, purktuvas apie 30 s turi purkti menzrl benzin labai smulkiais laeliais
kgio formos srove.
Termorels technin bkl vetinama ijungus udegim ir matuojant var tarp rels
kontakt. Jos dydis priklauso nuo termorels temperatros. Kai temperatra emesn negu
30C, termorels kontaktai turi bti sujungti, o kai auktesn negu 40C, atjungti.
Pavyzdiui, automobilio Ford Scorpio turi bti tokios reikms:
temperatra emesn negu 30 C 25 . . . 40 W;
temperatra auktesn negu 40 C 50 . . . 80 W.
Sistemoje degal slgis, valdymo slgis liekamasis slgis yra matuojami specialiu
manometru. Manometras jungiamas tarp skirstytuvo ir valdymo slgio reguliatoriaus
(44pav.).
Degal slgis sistemoje matuojamas rankenle udarius manometro votuv varikliui
dirbant tuija eiga. vairiuose varikliuose jis svyruoja nuo 0,47 iki 0,6 MPa. Jeigu
slgis per maas, tai pirmiausia tikrinamas siurblio naumas. iam tikslui nuo slgio
reguliatoriaus atjungiamas nupylimo vamzdelis ir matuojama, kiek degal tiekia siurblys
per 30 s (45 pav.).
Senesni automobili Ford Sierra siurblio galia turi bti 0,260,35 l/min, Audi100 1,51,5 l/min. Jeigu siurblys neatitinka technini slyg, jis pakeiiamas, o degal
slgis sistemoje reguliuojamas isukus slgio reguliatori ir keiiant tarpini vienet skaii
(46 pav.).
Toliau tikrinamas valdymo slgis, kai variklis altas ir kai ils. Tikrinant, kai variklis
altas, atjungiamas slgio reguliatorius, atidaromas manometro votuvas ir, varikliui dirbant
tuija eiga, stebimi manometro rodmenys. VW Golf slgis turi bti 0,170,2 MPa.
Paskiau sujungiami laidai ir leidiama varikliui padirbti tuija eiga. Po 2,55 min.
slgis turi bti 0,340,38 MPa.
Tikrinant likus slg sistemoje, variklis turi bti ils. Ijungus udegim, slgis pamau
krinta. Fiksuojama, koks slgis ilieka prajus 10 min. ir 20 min. Pavyzdiui, automobilio
Ford Scorpio po 10min. turi bti 0,25 MPa, o po 20 min. 0,2 MPa. Jeigu slgis
krintimas didesnis, tai gali bti sugeds variklio paleidimo purktuvas.
Manometras

Triakis

Triakio iaupas
Degal
skirstytuvas
44 pav. Slgio tikrinimas

45 pav. Benzino siurblio naumo tikrinimas

38

1 skyrius. VARIKLIS

iedai

Tuiosios eigos
reguliavimo sraigtas

Spyruokl

iedai
Tarpins
46 pav. Slgio reguliatorius

47 pav. Droselio korpusas

Reguliuojant tuiosios eigos skius, variklis turi bti ils. Reguliuojama sraigtu,
esaniu droselins sklends korpuse (47pav.).
ie automobilio Ford Scorpio skiai turi bti 750850 aps/min, Audi-100 apie
900 aps/min-1, VW Golf ir Jetta 950 aps./min-1. Pirmiausia variklio skiai padidinami
madaug iki 3000 aps/min-1, palaikoma apie 30 s, o po to varikliui leidiama dirbti tuija
eiga. Skiai matuojami tachometru.
CO % matuojamas testeriu, o reguliuojamas specialiu raktu (48 pav.). Automobili
Audi-100 CO turi bti apie 1%, VW nuo 1 iki 1,5%. Tai priklauso nuo variklio
modelio. Reguliuojant, variklio skiai vl padidinami iki 3000 aps/min-1. Tai ilaikoma
apie 30 sek. ir vl nustatoma tuioji eiga. Tada reguliuojama sukiojant mint sraigt.
Sukant j pagal laikrodio rodykl, CO % daugja, prie maja.
KE-JETRONIC purkimo sistemos (49 pav.) technin prieira turi kai kuri
ypatum, nes joje yra elektroninis valdymo blokas.
Kad bt galima lengviau surasti ir paalinti gedimus, reikia pasinaudoti ne tik KEJETRONIC ir kitomis purkimo sistem gedim lentelmis (4 lentel), bet ir gedim
iekojimo ir j alinimo algoritmais. Vienas toks algoritmas parodytas 50 paveiksllyje.
Tikrinant hidraulin sistemos KE-JETRONIC dal, yra tikrinamas ios sistemos sandarumas, degal slgis sistemoje, slgis apatinje benzino kiekio skirstytuvo dalyje (49pav., 7d),
degal tiekimo nutraukimas priverstinai
dirbant tuija eiga, degiojo miinio pariebinimas sibgjant, papildomojo oro kiekio
votuvas ir alto variklio paleidimo purktuvas.
Trumpai apvelkime tuos darbus, kurie
skiriasi nuo sistemos K-JETRONIC tikrinimo darb.
Degal slgis sistemoje tikrinamas
manometru, jungiamu tarp degal kiekio
Reguliavimo
skirstytuvo ir alto variklio paleidimo
raktas
Sraigto
purktuvo (51 pav.). Slgis turi bti 0,53
gaubtuvlis
48 pav. CO reguliavimas
0,57 MPa.

39

1 skyrius. VARIKLIS

6
7
24
22

25

21

20

8
23

nmin

16

19
18

15

CO%

14

13

12

10

11

17

49 pav. Benzino purkimo sistemos KE-JETRONIC schema: 1 benzino bakas, 2 slgio svyravim slopintuvas,
3 benzino filtras, 4 benzino grimo vamzdelis, 5 slgio reguliatorius, 6 benzino vamzdelis, 7 diskas, 8 dozavimo
pluneris, 8 dozavimo skyl, 10 slgio reguliatorius, 11 diferencinis votuvas, 12 svirties ais, 13 disko
padties daviklis, 14 svirtis, 15 droselio padties daviklis, 16 udegimo rit, 17 elektroninis valdymo blokas,
18 siurblio jungimo rl, 19 papildomojo oro votuvas, 20 ilumin laiko rl, 21 temperatros daviklis,
22 purktuvas, 23 paleidimo purktuvas, 24 purktuvo vamzdelis, 25 benzino siurblys, nmin minimali
tuiosios eigos ski reguliavimo sraigtas, CO% CO reguliavimo sraigtas

Degal slgis apatinje benzino kiekio skirstytuvo dalyje tikrinamas, varikliui esant
kartam ir altam.
Kai variklis altas, matuojamas slgis turi bti 0,10,13 MPa maesnis negu slgis
sistemoje, o kai kartas 0,30,45 MPa didesnis negu slgis, esant altam varikliui.
Matavimo metu variklio alkninio veleno skiai neturi viryti 2500 aps/min-1. Jeigu slgis
nuo nurodyt reikmi skiriasi, tikrinamas auinamojo skysio temperatros daviklis,
elektroninis valdymo blokas ir slgio reguliatorius. Kai mintas slgis bna per didelis,
tikrinama, ar neusiters benzino kiekio skirstytuvas.
Toliau, esant kartam varikliui, skiai padidinami iki 2500 aps/min-1 ir, staiga atleidus
akseleratoriaus pedal, nustatoma tuioji eiga. Slgis apatinje benzino kiekio skirstytuvo
dalyje padidja 0,30,45 MPa, lyginant su slgiu sistemoje (0,530,57 MPa). Taigi,
sumajus skiams, automatikai sumaja degal tiekimas. Jeigu bna ne taip, tai
tikrinamas elektrohidraulinio valdymo slgio reguliatoriaus srovs dydis ir elektroninis
valdymo blokas.
Norint patikrinti, ar degusis miinys riebinamas, variklis paildomas, o po to imituojama,
kad jis atvso. iam tikslui atjungiamas auinimo skysio temperatros daviklis ir
prijungiamas rezistorius. Variklio skiai padidinami iki 2500 aps/min-1. Slgis apatinje
kamer dalyje nuo 0,32 MPa turi sumati iki 0,030,045 MPa. Jeigu tiek nesumaja,

40

1 skyrius. VARIKLIS

Bosch KE/KE3 Jetronic

Variklis gsta, alt sunku uvesti

Patikrinti benzino siurbl

Patikrinti siurblio elektros laid

patikimum

Patikrinti benzino siurblio

prijungim ir maitinimo gali

Atjungti maitinimo arnel ir

patikrinti benzino srov

Patikrinti tampos padavim

siurblio gnybt

Patikrinti benzino filtr ir

maitinimo vamzdelius

Jei btina, pakeisti filtr

Nuoroda Autodata kuro

purkimo sistem

Patikrinti oro kiekio matuoklio

sklend arba plunerio valdym

Apirti, ar vamzdeliai
nepaeisti ir sandars

Patikrinti oro kiekio matuoklio

sklends padt
Sausai nuluostyti ir po minuts
patikrinti sandarum

Patikrinti alto variklio uvedimo

purktuv sandarum

Virutin sklends briauna turi

bti 1,9+1,1 mm emiau
Venturi vamzdelio briaunos
virns

Patikrinti slg maitinimo

sistemoje
Slgis sistemoje 6,16,5 bar
Valdymo slgis KE 0,30,4 bar
emesnis negu slgis sistemoje

Patikrinti valdymo slg

Valdymo slgis KE 0,30,4 bar

emesnis negu slgis sistemoje

Patikrinti uvedimo miinio

pariebinim

Nuoroda Autodata kuro

purkimo sistem

Patikrinti paildymo miinio

pariebinim

Patikrinti variklio ir
akumuliatori baterijos
sujungimus su mase

Patikrinim pabaiga

50 pav. KE-JETRONIC benzino purkimo sistemos tikrinimo algoritmas

Manometras

Degal skirstytuvas
51 pav. Manometro prijungimo vieta

Nuoroda Autodata kuro

purkimo sistem

alto variklio paleidimo

purktuvo vamzdelis

Turi bti uverti ir vars

sujungimai su mase

41

1 skyrius. VARIKLIS

10

11

13

12

14

16

18

17

15

7
6

19

20

21

22

2
1
52 pav. Variklio valdymo sistemos BOSCH MOTRONIC schema: 1 benzino bakas, 2 benzino siurblys,
3 elektroninis valdymo blokas, 4 udegimo rit, 5 alkninio veleno ski daviklis, 6 skirstymo velenlio
padties daviklis (udegimo skirstytuve), 7 auinimo skysio temperatros daviklis, 8 lambda zondas, 9 detonacijos
daviklis, 10 purktuvas, 11 benzino vamzdis, 12 slgio reguliatorius, 13 slgio purkimo kolektoriuje
daviklis, 14 oro temperatros daviklis, 15 droselio padties daviklis, 16 tuiosios eigos reguliatorius, 17 benzino
tiekimo vamzdelis, 18 grtamojo benzino vamzdelis, 19 reguliavimo votuvas, 20 benzino siurblio rel,
21 aktyvij angli bakelis, 22 benzino filtras

tikrinamas oro matuoklis, valdymo slgio reguliatoriaus srovs dydis ir elektroninis valdymo
blokas.
Minimals tuiosios eigos skiai vienuose varikliuose yra reguliuojami (49 pav.), o
kituose palaikomi elektroniniu valdymo bloku.
CO ir CH reguliuojami sraigtu, esaniu tarp oro matuoklio ir benzino kiekio skirstytuvo.
Elektrin benzino purkimo sistemos KE-JETRONIC dalis tikrinama multitesteriais
arba stacionariais stendais: tikrinami auinamojo skysio temperatros daviklis, degiojo
miinio pariebinimo ir degal nutraukimo sistema, droselio padties daviklio ir oro
matuoklio disko daviklis. Matuojama mint prietais vara, srovs dydis ir tampa. Kur
jungti matavimo prietaisus, bna nurodyta gamykl instrukcijose.
MOTRONICM5 purkimo sistema pavaizduota 52 paveiksllyje.
Sistemos hidraulins dalies technins prieiros darbai tai degal siurblio ir slgio
reguliatoriaus tikrinimas. Jie atliekami panaiai kaip ir prie tai apraytj sistem.
Tikrinant kitus elementus matuojami vairs elektriniai dydiai:
1) Oro kiekio matuoklio maitinimo tampa, sujungimo su mase vara, vara vairiose

42

1 skyrius. VARIKLIS

30
15

30
15

Y4

Y1

K1

86 30

85b

85 87 87b
U1

LCD

27 18
14 2

41
21

24

X1

40 4
42

44

16

43 12(+)

32
7 26(-)

R3

R2

B1/1
1

10 11

18
K1

21
K1

F2

3
48 47(49)

X1

33
X1

B2

T1

19 20

21 22 23 24

31

30
15

15
E1

LCD

4WD

X1

H1

5
28 10 19

22

20
B2

F1

46

A1

X1

55
25 13

37

19

29

34 51 6
53 9 20 47

45

15
B1

11
B1

B4

Y5
38

20

31

36 37

12 13 14 15 16 17 18

30
15

Y3

13

X2

B1
9

55

R1
31

17

23
Y2

36
B4

41
B5

R1

27
Y3

Y2

B3

25 26 27

28

B5 R4

R1
29 30

31 32 33

34 35 36

37 38

39 40 41

42 43

R5

44 45 46

47

48

31

53 pav. Elektronin variklio valdymo schema MOTRONIC M1. 5 automobilis Opel Vectra-2,01: B1 oro
kiekio matuoklis, B1/1 oro temperatros matuoklis, B ski skaiiaus daviklis, K1 Motronic rel,
R2 rezistorius (tik automatins transmisijos), R3 rezistorius, esant rankiniam pavar perjungimui, S1 oro
kondicionieriaus jungiklis, S2 oro kondicionieriaus kompresorius, X2 diagnostikos jungiklis, Y1 purktuvas

1 skyrius. VARIKLIS

43

potenciometro padtyse, tiekiamo oro temperatros

daviklio vara, esant vairioms temperatrose.
2) Auinimo skysio temperatros daviklio vara
vairiose temperatrose.
3) Droselio padties daviklio vara.
4) Tuiosios eigos reguliatoriaus vara.
5) Purktuv vara.
Matuojant mintus dydius, yra patogu naudotis
53 paveiksllyje parodyta schema. Linija, paymta
skaiiumi 30, yra mas. Schemoje pateiktos tam
tikros nuorodos. Pavyzdiui, ties droselio padties
davikliu B5 ir 31-osios linijos skaiiumi 41 yra 54 pav. Savidiagnostikos blokelis
nuoroda , o ties oro kiekio matuokliu B1 ir skaiiumi 11 taip pat yra nuoroda . Tai
reikia, kad laidai, prie kuri paymtos mintos nuorodos, yra tarpusavyje sujungti. Toks
ymjimas supaprastina schem.
Benzino purkimo sistemoms tikrinti ir priirti naudojama labai daug prietais ir
rengim. Tai firmos BOSCH varikli testeriai MOT-151irMOT-251, ital firmos
Technotest skaitmeninis slgio matuoklis 8013, ultragarsinis purktuv valytuvas 8100
ir kt.
iuolaikini automobili elektroniniuose valdymo blokuose yra diagnostikos sistema.
Ji nustato purkimo sistemos gedimus ir rao atmint. Nustat gedim, valdymo blokai
pereina padt nuvaiuoti iki nam, t. y. naudoja vidutines, uraytas atmint, signal
reikmes. To pakanka nuvaiuoti dirbtuves.
Kiekvienas gedimas turi tam tikr kod. Daniausiai tai tam tikras skaiius. skaii
galima vertinti pagal elektroninio valdymo bloko savidiagnostikos blokelio lemputs
blyksnius. Pavyzdiui, nuspaudus mygtuk, lemput sublyksi vien kart, o po to dar
du kartus. Visa reikia skaii 12. Pairjus kod lentel, daroma ivada, kad iuo atveju
gedim nra. Kai kurie automobiliai turi savidiagnostikos sistemas, nustatanias daugiau
kaip 40 gedim.
Vokiei firma Gutman Hesstechnik pagamino neiojamj kompiuterin prietais,
Megamacs, kuriame sukaupta informacija apie labai didel kiek automobili modeli ir
marki. Juo galima automobil diagnozuoti netgi vaiuojant. Prietaisas pats ifruoja ir
teikia tekstin informacij apie gedimus.

1 NAUJI TERMINAI
Technins slygos. Automobili gamyklose nustatytos vairi automobilio mechanizm
tikrinimo ir reguliavimo slygos, pavyzdiui, kiek litr degal per minut turi tiekti siurblys.
ils variklis. ilusiu varikliu laikomas toks variklis, kurio auinamojo skysio
temperatra bna pasiekusi 8090 C.
Multitesteris. Tikrinimo prietaisas, kuriuo galima pamatuoti vairi automobilio
prietais tamp, var, srovs stiprum ir kt.

44

1 skyrius. VARIKLIS

? KARTOJIMO KLAUSIMAI
1. Kokius K-JETRONIC purkimo sistemos prietaisus galima reguliuoti?
2. Kokios pasekms, kai neatsidaro papildomojo oro votuvas (35 pav., a)?
a) altas variklis neusiveda arba usiveda labai sunkiai,
b) pereikvojami degalai,
c) ils variklis blogai veikia tuija eiga.
3. Kas yra automobilio savidiagnostika?

! UDUOTYS IR PAPILDOMA VEIKLA

1. Pairkite, kokios purkimo sistemos yra js grups draug automobiliuose.
2. Nueikite parduotuv ir pasiteiraukite, kiek kainuoja jums tinkamas multitesteris.
Pirmiausia perskaitykite [5] knyg. Papildomai galite paskaityti [2], [13],
[14], [16] ir [18] knygas, nurodytas literatros srae.

2 SANTRAUKA
Skyriuje aprayta, kaip tikrinti ir priirti vairi ri benzino purkimo sistemas.

1. 6. DYZELIN MAITINIMO SISTEMA

TIKSLAS
Daugelyje lengvj automobili ir beveik visuose didiuosiuose sunkveimiuose yra
dyzeliniai varikliai. io skyriaus paskirtis aprayti vairi dyzelini maitinimo sistem
diagnostik, gedimus, j technin prieir ir remont, kad bsimasis automechanikas
kuo lengviau ir kokybikiau galt atlikti mintus darbus.
Perskaits skyri, besimokantysis turt suprasti, ar dyzelin maitinimo sistema sugedo
ir kaip pataisyti gedimus.
Dyzelini varikli maitinimo sistemos daniausiai yra su sekciniais ir skirstomaisiais
didelio slgio siurbliais (55 pav., a ir b).
Sunkveimiai daniausiai turi sekcinius, o lengvieji automobiliai skirstomuosius
siurblius, nors, pavyzdiui, lengvuosiuose automobiliuose Mercedes Benz yra BOSCH
firmos M arba MW modelio sekciniai siurbliai. Labai paplit skirstomieji VE modelio
BOSCH firmos siurbliai. i siurbli technin prieira skiriasi. Charakteringi gedimai
pateikti 5 lentelje.
Bendroji sistemos diagnostika atliekama matuojant degal snaudas bei suodi kiek
deginiuose. Suodi kiekis nustatomas vairiais suodi matuokliais, pavyzdiui, vokikaisiais
MK-3, EFAW-658, rusikaisiais K-408 ir kt. (56 ir 57 pav.).
Suodi matuoklyje K-408 yra fotoelementas. Pro j leidiami deginiai. Kuo daugiau
juose suodi, tuo daugiau jie udengia fotoelement ir prietaiso rodykl parodo didesn
suodi kiek sutartiniais vienetais.

45

1 skyrius. VARIKLIS

Purktuvas
Vandens nusodintuvas
Degal filtras

Slgio vamzdelis

Degal vamzdelis

Didelio slgio siurblys

Rankinis siurblys
Degal bakai

Tiekimo siurblys

Purktuvas

Slgio vamzdelis
Rankinis siurblys
Degal filtras
Grtamasis vamzdelis

Degal vamzdelis
Degal bakai
Tiekimo ir didelio slgio siurblys
55 pav. Dyzelin maitinimo sistema: a su sekciniu siurbliu; b su skirstomuoju siurbliu

Priirint dyzelin maitinimo sistem atliekami tokie darbai:

1. I sistemos ileidiamas oras.
2. Plaunami, valomi arba keiiami filtrai.
3. Tikrinami ir reguliuojami purktuvai.
4. Tikrinamas ir reguliuojamas degal tiekimo cilindrus ankstinimas.
5. Reguliuojami variklio tuiosios eigos ir maksimals skiai.
6. Tikrinamas ir reguliuojamas didelio slgio siurblys.
Oras i sistemos ileidiamas pro specialius degal filtr ir didelio slgio siurblio
kamius (58 ir 59 pav.).
Sunkveimi Renault-280 atsukamas degal filtro oro ileidimo kamtis ir degalai rankiniu
siurbliu pumpuojami tol, kol juose nesimato oro burbuliuk. Oras automobilyje Opel Rekord
E i maitinimo sistemos yra ileidiamas tada, kai atsilaisvina degal vamzdeli atvamzdiai,
visikai sunaudojami degalai arba keiiamas smulkaus valymo filtras. iam tikslui kakiek atsukami

46

1 skyrius. VARIKLIS

.DLVWDGLGHOLRVO JLRVLXUEO\V





















9DULNO XYHGXVV NLDLQHGLG MD





















9DULNOLVGLUEDQHWRO\JLDL





















7DPV VGHJLQLDL





















YLHV VGHJLQLDL





















3HUGDXJVXQDXGRMDGHJDO 

6XPD MXVLYDULNOLRJDOLD





















9DULNOLVQHVXVWRMD

3HUWU NLDLYDULNOLRGDUEH





















9DULNOLVGLUEDQHSDVWRYLDLNROQH \OD

6XQNXSDOHLVWLDOW YDULNO 





















9DULNOLVGLUEDQHSDVWRYLDLWX L MDHLJD

6XQNXSDOHLVWLLOW YDULNO 

5 l e n t e l . Dyzelini varikli gedimai





































































































*HGLP SULHDVW\V

%DNHQ UDGHJDO 
6LVWHPRMH\UDRUR
6XJHG VVWDEG\PRYRWXYDVDUEDMLVQHJDXQD WDPSRV
8VLWHU VVPXONDXVYDO\PRILOWUDV
8VLWHU GLGHOLRVO JLRYDP]GHOLDL
8VLWHU PDRVO JLRYDP]GHOLDL
1HVDQGDU VGHJDO YDP]GHOLDL
'DXJSDUDILQ GHJDO ILOWUH
1HWHLVLQJDV SXUNLPRSDVNXERVNDPSDV
6XJHG VSXUNWXYDV
8VLWHU VRURILOWUDV
6XJHGXVLRVNDLWLQLPRYDN V
1HWHLVLQJDYDULNOLRGDUERWYDUND
1HWHLVLQJDLVXUHJXOLXRWDWX LRMLHLJD
1HWHLVLQJDLVXUHJXOLXRWLPDNVLPDO VV NLDL
6XNHLVWLYLHWRPLVGLGHOLRVO JLRYDP]GHOL DWYDP]GLDL
8VLWHU VGURVHOLQLVYRWXYDV
3HUPDDYDULNOLRNRPSUHVLMD
6XJHG VDUEDLVLUHJXOLDY VGLGHOLRVO JLRVLXUEO\V

degal filtro ir didelio slgio siurblio oro ileidimo kamiai ir starteriu truput pasukamas
variklio alkninis velenas. Tai galima padaryti ir pumpuojant rankiniu siurbliu. Jei itaip ileisti
or nepavyksta, tada iek tiek atleidiami dviej purktuv atvamzdiai, akseleratoriaus pedalas
nuspaudiamas iki galo ir alkninis velenas sukamas starteriu tol, kol ieina oras. Kai VE tipo
siurbliai yra horizontalioje padtyje, i j oro ileisti nereikia.
Priirint degal filtrus, i j periodikai ileidiamos nuosdos, o patys filtrai plaunami
arba keiiami. Sunkveimio Renault-280 stambaus valymo filtras yra plaunamas, o
smulkaus keiiamas. Automobili VW Golf II, Opel Vectra filtras keiiamas kas
15 000 km, Opel Rekord E kas 5000 km ileidiamos nuosdos. Filtravimo elementas
juose keiiamas kas 30000 km.
Purktuvai tikrinami variklyje, arba nuimti specialiame stende. Nenuimti nuo variklio
purktuvai tikrinami maksimetru arba kontroliniu purktuvu. Maksimetras (60 pav.) yra
tam tikras purktuvas, kuriuo, sukant gaubtuvin verl, galima nustatyti ipurkimo slg.
Tikrinant kontroliniu purktuvu (61 pav.), yra naudojamas sureguliuotas purktuvas.

47

1 skyrius. VARIKLIS

Lemput

Gaubtas Matavimo
vamzdis

Fotodiodas

Maitinimo altinis
M

Oras

Variklis Ventiliatorius

mA

Miliampermetras

56 pav. Suodi matuoklio schema

Oro ileidimo kamtis
Korpusas

Indas
Filtravimo
elementas

Vartas
57 pav. HATRIDGE firmos MK-3 suodi matuoklis

58 pav. Degal filtras

Abu purktuvai turi pradti purkti vienu metu. Tikrinamasis purktuvas reguliuojamas,
jei jis pradeda purkti anksiau arba vliau negu kontrolinis. Stende (62 pav.) patikrinamas
ipurkimo slgis, purktuvo sandarumas ir ipurkimo kokyb. Stendo pagrindins dalys
yra didelio slgio rankinis siurblys ir manometras. Ipurkimo slgis yra vairus: automobili
Audi-100TD ir BMW-524 TD 1515,5 MPa, KamAZ-5320 18 MPa, Renault280 23 MPa. Ipurkimo slgis reguliuojamas veriant arba atleidiant purktuvo
spyruokl iedais (63 pav.) arba specialiu sraigtu. Purktuvai valomi specialiais rankiais.
Degal tiekimo cilindrus ankstinimas ir reguliavimas priklauso nuo to, koks yra
didelio slgio siurblys.
Variklio alkniniam velenui sukantis dideliu greiiu, degalai cilindr purkiami ne
tada kai stmoklis jau yra virutiniame rimties take, bet truput anksiau. Pradinis
ankstinimo kampas Q (64pav.).

48

1 skyrius. VARIKLIS

Purktuvas

Maksimetras

Didelio slgio siurblys

59 pav. Didelio slgio siurblio oro ileidimo vartas

60 pav. Purktuvo tikrinimas maksimetru

Tikrinamasis
purktuvas
Kontrolinis
purktuvas

Didelio slgio
siurblys

61 pav. Purktuvo tikrinimas kontroliniu purktuvu

62 pav. PRWZ purktuv tikrinimo reguliavimo

prietaisas

Kai didelio slgio siurblys yra sekcinis, degal tiekimo pradia nustatoma 64 paveiksllyje
parodytu momentoskopu. Momentoskopas usukamas ant didelio slgio siurblio pirmosios
sekcijos antvamzdio. momentoskop pripumpuojama degal. Toliau alkninis velenas
rankiniu bdu sukamas tol, kol vamzdelyje sujuda degalai. Degalams sujudjus turi sutapti
yms ant variklio smagraio ir sankabos korpuso. yms gali bti ir ant skriemulio variklio
priekyje (65 pav.). ymms sutapus, pirmojo cilindro stmoklis bna toje padtyje, kada
pradedami purkti degalai. Jei yms nesutampa, purkimo ankstinimas reguliuojamas
perstatant siurblio jungimo mov (66 pav).
Kai didelio slgio siurblys skirstomasis, degal tiekimo pradia tikrinama ir reguliuojama
kitaip. Reguliuoti reikia, jei yra reguliuojamas direlio tempimas, keiiamas direlis arba
pajudintas didelio slgio siurblys. Pateikiamas pavyzdys, kaip tikrinti ir reguliuoti
automobilio Opel Rekord E varikli 21 D ir 23 D degal tiekimo pradi. Pirmiausia
alkninis velenas sukamas pagal laikrodio rodykl, kol ym 0 ant smagraio sutampa

49

1 skyrius. VARIKLIS

Degal lygis
Gumin
arnel

Stiklinis vamzdelis
Gumin arnel

Plieninis vamzdelis

Verl

Verl
Reguliavimo
iedas

63 pav. Purktuvas

64 pav. Degal tiekimo cilindrus ankstinimo nustatymo variklyje

schema: Q degal tiekimo cilindr ankstinimo kampas nustatomas
pagal alkninio veleno posk lapsniais
Vartai
Mova

ym
Skriemulys

Smagratis

Dangtelis
65 pav. Stmoklio padties yms

66 pav. purkimo ankstinimo mova

su rodykle ant sankabos karterio. Po to isukamas didelio slgio siurblio oro ileidimo
kamtis ir jo vietoj sukama speciali jungtis su indikatoriumi (67 pav.). Toliau alkninis
velenas pasukamas truput atgal, kol indikatoriaus rodykl sustoja. Indikatoriaus skal
nustatoma ties 0. Alkninis velenas vl pasukamas pagal laikrodio rodykl. Variklyje
21 D indikatorius ioje padtyje turi rodyti 0,95 mm, o rodyklje 23D 0,93 mm. Tada
degal tiekimo pradia bna normali. Jei indikatoriaus parodymai kitokie, reguliuojama
pasukant didelio slgio siurbl aplink a.
Variklio tuiajai eigai ir maksimaliems skiams reguliuoti VE modelio didelio slgio
siurbliuose yra specials sraigtai (68, 69 pav.). Skiai matuojami tachometru (geriausiai
matuoti fotoelektriniu). Variklis turi bti ils. Daugumos lengvj automobili varikli

50

1 skyrius. VARIKLIS

68 pav. Reguliavimo sraigtai: balta rodykl minimali

ski; juoda maksimali

67 pav. Indikatorius
Tuiosios eigos
reguliavimo sraigtas

Nominali ski
sraigtas

Tuiosios eigos reguliavimo sraigtas

Maksimali ski
reguliavimo
sraigtas
Oro
alinimo
kamtis

69 pav. Reguliavimo sraigtai didelio slgio skirstomajame siurblyje: a Fiat-132, b Opel Ascona

tuiosios eigos skiai bna 650900 aps/min-1. Maksimals skiai matuojami, nuspaudus
akseleratoriaus pedal iki galo. Daugelio varikli ie skiai bna 42005500 aps/min-1.
Maksimali ski matavimo metu visi elektros imtuvai turi bti atjungti.
Be to, reguliuojama ir didelio slgio siurblio pavara (70 pav.)
Reguliatoriaus valdymo svirtis neveikiant varikliui turi remtis minimali ski
reguliavimo sraigt. Reguliuojama traukle nuspaustas pedalas bna tol, kol svirtis atsiremia
maksimali ski reguliavimo sraigt. Minimali ir maksimali ski sraigtais
reguliuojamas tikrinamas didelio slgio siurblys specialiame stende.
Didelio slgio siurbl technikai priirti, reguliuoti ir remontuoti, galima tik
dirbtuvse, turiniose specialius rengimus, pavyzdiui, ekik stend NS-108, vengrik MD-12, austrikus A-1027, E/H-5012, rusikus SDTA (71 pav.).

51

1 skyrius. VARIKLIS

Minimali ski
reguliavimo sraigtas

Reguliatoriaus valdymo svirtis

Maksimali ski
reguliavimo sraigtas

Traukl
70pav. Sunkveimio didelio slgio siurblio valdymo traukls
Pluneris

Reguliavimo sraigtas
78 0

Kumtelis
Sugraduotas diskas

71 pav. Didelio slgio siurblio tikrinimo ir reguliavimo stendas: a bendras vaizdas, b sekcijos schema

Stenduose nustatoma daugelis reguliuojam parametr, taiau pagrindiniai yra ie:

1) sekcij degal tiekimo pradia,
2) tiekiamas degal kiekis ir tiekimo tolygumas.
Degal tiekimo pradia reguliuojama pagal pirmj sekcij. Daniausiai sureguliuojama
pirmoji sekcija. Jau gamykloje bna nustatyta, kada pirmoji sekcija tam tikru momentu turi
pradti tiekti degalus, pavyzdiui, vien automobili kai siurblio kumtelinio velenlio
pirmosios sekcijos kumtelis dar nepasieks 39 simetrijos aies, o kit 40. Didelio slgio

52

1 skyrius. VARIKLIS

siurblys pritvirtinamas ant stendo ir ranka sukamas velenlis. Ant specialaus limbo
ufiksuojamas momentas, kada sujuda degalai pirmosios sekcijos momentoskope (64 pav.)
Tada velenlis pasukamas dar 90 ir sukamas atgal, kol vl sujuda degalai. Jei pirmoji sekcija
degalus pradeda tiekti laiku, skirtumas tarp degal sujudjimo moment siurblyje turi bti
78. Jei taip nra, pirmoji sekcija sureguliuojama. Vien automobili didelio slgio siurblio
plunerio kliklyje yra sureguliavimo sraigtas. Kituose didelio slgio siurbliuose reguliuojama
dedant kitokio storio plunerio atramas. Sureguliavus pirmj sekcij, reguliuojamos kitos.
Pirmos sekcijos degal tiekimo pradia laikoma 0. Kitos sekcijos, pavyzdiui, turi pradti
tiekti degalus didelio slgio siurblio velenliui pasisukus:
1 sekcija 0
7 sekcija 180
8 sekcija 45
3 sekcija 225
4 sekcija 90
6 sekcija 270
5 sekcija 135
2 sekcija 315
Kai kuriuose stenduose degal purkimo moment ufiksuoja specialus elektroninis taisas.
Degal tiekimo tolygumas tikrinamas, sukant siurblio velenl madaug 1000 aps/
min-1 daniu. Stendo purktuvais matuojamas pripurktas degal kiekis matavimo indus.
Reguliuojama, pasukant vor (72 pav., a) drauge su pluneriu, prie tai atleidus sraigt.
Esant kitokiai plunerio pavaros konstrukcijai (72 pav., b ), apkaba paslenkama ant slankiklio.
iem suslgtas cilindruose oras maiau kaista, be to, dyzeliniuose degaluose susidaro
parafino grdeli. Dl to sunku paleisti varikl. Prie iem patikrinama, kaip veikia
purktuvai ir didelio slgio siurblys.
iemos metu naudojami ieminiai degalai. Galima degalus pridti speciali pried
arba pilti paprasto benzino. Naudojami priedai gali bti Auto Desolute D/OW, LM
Fiessfit, Volvoline, Winterfit, Veeodol Diesel Aktiv ir kt. Kiek pilti benzino, parodyta
6 lentelje.
Jeigu degalai susting, reikia juos paildyti. Priedus geriau pilti tui bak, o po to
dyzelinius degalus. I filtr reikia nuolat ileisti vanden.
Plunerio vor
Pluneris

Plunerin pora

Krumpliastiebis

Krumpliuotas
vainikas
Sraigtas

Svirtel
Apkaba
Slankiklis

Plunerio spyruokl

Pasukamoji vor

72 pav. Tiekiam degal kiekio reguliavimas: a kai slankikliu yra krumpliastiebis, b kai slankiklis apvalus

53

1 skyrius. VARIKLIS

6 l e n t e l . Degal sudtis
Apimtis

Aplinkos
temperatra

Vasariniai dyzeliniai
degalai

Benzinas

ieminiai dyzeliniai
degalai

Benzinas

nuo 0 iki 9 0C

80

20

70

30

50

50

70

30

nuo 10 iki 15 C
nuo 15 iki 25 C

1 NAUJI TERMINAI
Atvamzdis. Trumpa vamzdio pavidalo detal, kurios vienas arba abu galai sriegti.
Prie tuceri yra jungiami vairs automobilio vamzdeliai.
Didelio slgio siurbli tikrinimo stendo limbas. Kamp matavimo prietaiso metalinis
iedas su centrinio kampo padalomis (laipsniais, minutmis), pagal kurias nustatomas
siurblio velenlio pasisukimo kampas.

? KARTOJIMO KLAUSIMAI
1. Kodl dyzelinis variklis veikia netolygiai?
2. Kokios gali bti pasekms, kai dyzelinio variklio maitinimo sistemoje yra oro?
a) sunku paleisti varikl,
b) sumaja variklio galia,
c) padidja degal snaudos.
3. Kaip suvienodinamas didelio slgio siurblio sekcij tiekiamas degal kiekis (72 pav., a)?
a) atleidiamas vartas ir pasukamas sektorius.
b) atleidiamas vartas ir pasukama vor.
c) atleidiamas vartas ir pasukamas pluneris.

! UDUOTYS IR PAPILDOMA VEIKLA

1) Isiaikinkite, koki rengim ir prietais dyzelinei maitinimo sistemai priirti reikt
js mokyklos laboratorijai.
2) Prieikite prie turinio dyzelin varikl automobilio ir pairkite, kokios spalvos deginiai.
Kur ir kaip galima patikrinti, ar ne per daug juose yra suodi?
Paskaitykite [ 19 ] knyg, nurodyt literatros srae (p. 104).

2 SANTRAUKA
Dyzelins maitinimo sistemos skyriuje aprayti vairi dyzelini maitinimo sistem
technins prieiros darbai, supaindinama su naujausiais mintos sistemos tikrinimo
rengimais.

2. TRANSMISIJA

TIKSLAS
Paprastai transmisijos prieira yra minimali, taiau transmisijos mechanizmai ir detals
turi labai daug takos automobilio ekonomikumui, valdumui ir saugumui. Dl to io
skyriaus paskirtis isiaikinti vairius transmisijos gedimus, j poymius ir alinimo bdus
bei supaindinti su transmisijos technins prieiros rengimais.
Imoks skyri, automechanikas turt inoti, kaip suprasti, kad sugedo transmisijos
mechanizmai, kaip juos priirti ir taisyti.
Pagrindiniai transmisijos agregatai yra ie: sankaba, pavar d, kardanin pavara,
pagrindin pavara ir diferencialas.
Sankaba. Daniausiai pasitaikantys sankabos sutrikimai yra:
Sankaba buksuoja (praslysta). Tai atsitinka, kai per maa pedalo laisvoji eiga, susitep
diskai, sudil disk antdklai arba nusilpusios prispaudianiosios spyruokls. Esant tokiam
sutrikimui, automobilis juda pamau, nors akseleratoriaus pedalas bna nuspaustas iki
galo. Gali net pasijusti svilsi kvapas.
Sankaba nevisikai isijungia (veda). iuo atveju, nuspaudus pedal, automobilis vis
tiek juda. Pagrindins io gedimo prieastys yra per didel pedalo laisvoji eiga, hidraulinje
pavaroje susikaups oras ir sistemos nesandarumas. Kartais gali bti isikraips diskas.
Sankaba stringa. is gedimas pasitaiko, kai naudojami ne tos marks arba nevars
skysiai. Dl to gali ipursti ir strigti cilindr manetai.
Sankaba pavluotai susijungia. is gedimas juntamas pajudant i vietos arba perjungiant
pavaras. Gedimo prieastys gali bti hidraulinje pavaroje sustings skystis (reikt iplauti),
susibrai arba nesutepti varanij disk sujungimai, o sunkveimi pneumatinio
stiprintuvo stmoklio gedimas.
Sunku nuspausti pedal. Tai daniausiai pasitaiko sunkveimiuose, sugedus sankabos
stiprintuvui.
Nuspaudiant pedal girdimas triukmas greiiausiai subyrjo imynimo guolis.
Sankaboje tikrinama ir reguliuojama pedalo laisvoji bei visa eiga, keiiamas hidraulins
pavaros skystis, o esant reikalui, i sistemos ileidiamas oras. i darb periodikumas ir
technologija priklauso nuo automobilio modelio ir sankabos tipo.
Pedalo laisvoji eiga tiesiogiai yra proporcinga tarpeliui (1,54 mm) tarp ijungimo
movos guolio ir ijungimo svirteli. Sunkveimi i eiga yra 3250 mm. Ji matuojama
specialia liniuote (73 pav.).
Daugelis lengvj automobili turi mechanin trosin sankabos ijungimo pavar. ia
pedalo laisvosios eigos dydis turi bti 1520 mm. Jeigu yra kitaip, tai reguliuojama verle,
esania ant troso galo (74 pav.).
Automobilio Opel Vectra sankaba tikrinama kas 15 000 km. Esant nenuspaustam

55

2 skyrius. TRANSMISIJA

Sankabos
pedalas

Reguliavimo
verl

73 pav. Sankabos pedalo laisvosios eigos tikrinimas

74 pav. Sankabos troso reguliavimo verl

75 pav. Automobilio Opel Vectra sankabos reguliavimas

pedalui, matuojamas atstumas A nuo vairo iki pedalo (75 pav.), o po to atstumas B, kai
pedalas visikai nuspaustas. Turi bti taip: B A = 125132 mm. Reguliuojama ant troso
esania verle. Keiiant tros, imatuojamas atstumas nuo troso galo iki verls (75 pav.,
c). Tada, udjus nauj tros, yra lengviau sureguliuoti pedalo eig.
Kai sankabos pavara yra hidraulin, padidjus pedalo eigai pirmiausia i sistemos
ileidiamas oras. Pvyzdiui, i automobilio Audi-100 hidraulins sankabos pavaros oras
ileidiamas pro darbinio cilindriuko oro ileidimo votuv (76 pav.). Ant io votuvo
umaunama gumin arnel. Jos laisvasis galas panardinamas 0,5 l talpos iki puss pripildyt
stabdi skysio stiklin ind. Tada kelet kart nuspaudiamas pedalas ir atsukamas
votuvas. Operacija kartojama tol, kol ieina oras. Pedalo laisvoji eiga reguliuojama
pagrindinio cilindro stmiklio akute (77 pav.). Sureguliavus sankabos pedalas turi bti
10 mm aukiau negu stabdi pedalas.
Kai kuri sunkveimi yra reguliuojamas tarpelis (78 pav.) tarp pagrindinio cilindro
stmoklio ir jo koto, taip pat sankabos ijungimo svirtels laisvumas. Tarpelis reguliuojamas
ekscentriniu pirtu. Padaroma, kad pedalo eiga bt 612 mm. Po to verl sukama tiek,
kad akuts laisvumas bt 3,74,7 mm. Sureguliavus pedalo laisvoji eiga turi bti
3042 mm.
Kai kuriuose automobiliuose, pavyzdiui, Opel Rekord E yra signalin lemput,

56

2 skyrius. TRANSMISIJA

Kotas
Ijungimo akut

Nuorinimo votuvas
Manetai

Korpusas

76 pav. Darbinis cilindras

Stmoklis

Spyruokl

Reguliavimo akut
Pagrindinis cilindras

Pedalas

Darbinis cilindras

77 pav. Automobilio Audi-100 sankabos pavara

kuri usidega, kai reikia reguliuoti pedalo laisvj eig, o kit automobili, pavyzdiui, 5
serijos BMW, ios eigos reguliuoti nereikia, nes ji susireguliuoja automatikai.
Sankaba remontuojama nuimta nuo automobilio, nors, pavyzdiui, 5 serijos automobilio
BMW varomasis diskas patikrinamas specialiu ablonu nenumus sankabos. Nuimant
sankab, pasiymima jos padtis, kad vliau j taip pat galima bt udti.
Kai varomojo disko antdklai yra sudil tiek, jog atstumas tarp j paviriaus ir kniedi
yra maesnis negu 0,3 mm, diskas keiiamas nauju. J taip pat reikia pakeisti, kai antdklai
bna labai tepaluoti ir subraiyti arba idilusios visos disko idroos. Senesni modeli
automobiliams galima prikniedyti kitus antdklus. Ar diskas nemua, galima patikrinti,
udjus j ant tekinimo staklse tvirtinto velenlio (79 pav.). Indikatorius atremiamas
disk ir turi rodyti ne didesn kaip 0,4mm muim. Prieingu atveju diskas keiiamas
arba lyginamas plokiosiomis replmis. Tuo paiu metu patikrinama, ar nesudilusios
disko idroos. Diskas ant veleno turi judti ne daugiau kaip 0,4 mm.
Varantysis diskas yra keiiamas tada, kai jis esti subraiytas, nudils daugiau kaip 0,3

57

2 skyrius. TRANSMISIJA

Reguliavimo ekscentrikas

Stiprintuvas

Reguliavimo verl

Cilindras

78 pav. Sunkveimio sankabos pavara su stiprintuvu

0,3 mm

Atraminis iedas

290,1

62

Reguliavimo verls

80 pav. Varaniojo disko tikrinimas

52

79 pav. Varomojo disko tikrinimas

Pagrindas

81 pav. Sankabos reguliavimas

mm (80 pav.) arba labai sudilusios centrins spyruokls atramls. Jos turi bti vienoje
ploktumoje. Leidiama 0,25 mm nuokrypa. Spyruokls atramles galima palankstyti.
Sankabose, turiniose ijungimo svirteles, tikrinama, ar i svirteli atramls yra vienoje
ploktumoje, o kai kada yra tikrinama atraminio iedo padtis (81 pav.) ir, jeigu reikia,
reguliuojama verlmis.
Sankaba montuojama prie smagraio pagal numimo metu paymtas ymes. Be to, ji
centruojama specialiu velenliu (82 pav.).

58

2 skyrius. TRANSMISIJA

Senesni modeli automobili sankabose

yra tepimo takai, o naujesniosios sutepamos
surenkant ir eksploatavimo metu nebetepamos.
Pavar d, kardanin ir pagrindin
pavaros. Pavar dje sudyla krumpliaraiai,
lta j krumpliai, susidvi guoliai ir j lizdai,
velenli idroos, sinchronizatoriai, susidvi
pavar perjungimo mechanizmo fiksatoriai,
lta j spyruokls. Dl i gedim pavar
d labai ia, pavaros paios isijungia ir jas 82 pav. Sankabos centravimas
sunku jungti. Kai yra nesandars pavar ds
riebokliai, gali itekti alyva. Tada pavar d kaista ir gali visikai subyrti krumpliaraiai.
Kardaninje pavaroje sudyla krymi guoliai, kryms ir velen idroos. Dl to padidja
triukmas ir vibracija perjungiant pavaras arba staiga padidinus variklio skius gali pasigirsti
atrs bildesiai.
Pagrindinje pavaroje isireguliuoja krumpliarai sukibimas ir guoli vara, kartais
iteka alyva. Dl to padidja triukmas, pagrindin pavara kaista ir labiau dyla krumpliaraiai.
Transmisijos mechanizm diagnostikos metu tikrinamas vairus j laisvumas, vibracija,
ilimas ir vaiavimas sibgjus.
Bendras transmisijos laisvumas matuojamas prietaisu, kur sudaro laisvamatis ir
dinamometrin rankena. Laisvamatis tvirtinamas ant kardaninio veleno prie upakalinio
tilto. Po to kardaninis velenas sukiojamas dinamometrine rankena ir, jungus vairias pavaras,
nustatomas laisvumas.
Sukimo momento nuostoliai transmisijoje dl trinties vertinami diagnostikos traukos
stende. Bandymo metu automobilis sibgja iki 110 km/h greiiu. Po to, ijungus pavar,
nustatoma, per kiek sekundi greitis sumaja iki 30 km/h.
Priirint pavar d, paveriami vartai, tikrinamas alyvos lygis, apirima, ar sandari
d. Jeigu reikia, pavar d pilama transmisins alyvos, pavyzdiui, Volkswagen
Golf II, 5 serijos BMW, Audi-100 SAE-80 GL4. Alyvos lygis tikrinamas kas 10 000
15 000 km, o pati alyva keiiama labai vairiai, pavyzdiui, 5 serijos BMW antr kart
keiiama prietais skydelyje usidegus odiui inspection, Opel Vectra visai nekeiiama,
o Mazda-323 kas 45 000 km.
Einamojo remonto metu keiiamos pavar ds detals ir reguliuojamas pavar
perjungimo mechanizmas.
Automatini pavar di prieira turi kai kuri ypatum. Jose naudojama ATF
Dextron marks alyva. Alyvos lygis tikrinamas kas 10 00015 000 km, o keiiama kas
30 000 km, o kai kuriuose automobili antr kart usidegus odiui inspection.
Nuleidiama tik pus alyvos. Ileidus alyv, negalima uvesti variklio arba buksiruoti
automobilio. (Esant neileistai alyvai, automobil galima buksiruoti ne daugiau kaip 20
km atstumu 50 km/h greiiu, perjungimo svirtel pastaius N padt. Buksiruojant
toliau, labai pablogja pavar ds tepimas.)

59

2 skyrius. TRANSMISIJA

Priirint kardanin pavar, paveriami sujungimai, kai kuri automobili tepami ios
pavaros guoliai, o kai kuri kit automobili netepami.
Remontuojamos kardanins pavaros keiiami arnyr kryms ir guoliai. Ar surinktas
velenas nemua, tikrinama indikatoriumi, udjus velen ant speciali atram.
Kai kuri automobili, pavyzdiui, 5 serijos BMW vienu metu keiiama visa kardanin
pavara, kadangi ji taip subalansuota gamykloje. Tokia kardanin pavara, sumontavus j
ant automobilio, centruojama, t. y. specialiais ablonais tikrinami kardaninio veleno polinkio
kampai. Jeigu ie kampai neatitinka technini reikalavim, dedami iedai po pavar ds
tvirtinimo vartais. Be to, pavar d galima perstumti kair arba dein.
Pagrindins pavaros ir diferencialo technin prieira labai priklauso nuo automobilio
modelio ir varaniojo tilto padties.
Jeigu pagrindin pavara yra hipoidin, tai ir alyva turi bti hipoidin, pavyzdiui, 5
serijos automobilio BMW SAE-90 (GL-4). Vien automobili alyva pagrindinje pavaroje
keiiama sezonins apiros metu, o kit automobili laikantis gamyklins instrukcijos.
Remontuojant pagrindin pavar yra keiiami guoliai ir krumpliaraiai, o surinkus,
tinkamai sureguliuojami. Kginiai krumpliaraiai keiiami tik drauge. Reguliuojama dl
to, kad krumpliaraiai sukibt tinkamai, o guoliai bt normaliai verti.
83 paveiksle parodyta sunkveimio pagrindin pavara. Joje varaniojo velenlio guoli
vara reguliuojama guoli reguliavimo tarpikliais. Tarpinio velenlio guoliai reguliuojami
po dangteliais esaniais tarpikliais, o krumpliarai sukibimas krumpliarai reguliavimo
tarpikliais.
Ant automobilio BMW varaniojo krumpliaraio (84 pav.) yra nurodomos nuokrypos
su enklu + arba -. Jos reikia skirtum imtosiomis milimetro dalimis nuo
nominaliojo atstumo tarp varaniojo krumpliaraio galo ir diferencialo aies (5 serijos
BMW 11,5mm). enklas + reikia, kad nuokryp prie nominaliojo atstumo reikia
pridti, o - atimti.
Krumpliarai reguliavimo tarpiklis

Reguliavimo verls

Varantysis kginis krumpliaratis

Varomasis
cilindrinis
krumpliaratis

Diferencialo
dut

Guoli reguliavimo tarpiklis

Varomasis kginis krumpliaratis
Guolio dangtelis

83 pav. Dvilaipsn pagrindin sunkveimio pavara

Reguliavimo tarpiklis

60

2 skyrius. TRANSMISIJA

Guoliai

Reguliavimo tarpiklis

Reguliavimo iedas

Reguliavimo iedas
84 pav. Automobilio BMW upakalinis tiltas
VW 387

VW 383/9
VW 385/17

A
85 pav. Automobilio BMW pagrindins pavaros
reguliavimo schema

A
86 pav. Automobilio Volkswagen Golf II pagrindins
pavaros reguliavimo schema

2 skyrius. TRANSMISIJA

61

Ant krumpliaraio galo (85 pav.) yra udedama gamykloje nustatyto storio B atraml,
o specialus indikatoriaus laikiklis atremiamas guoli lizdus. Tada imatuojamas atstumas
Y. Po to nustatomas atstumas tarp krumpliaraio galo ir diferencialo aies:
C1 = C+e;
ia C nominalusis atstumas milimetrais, o e paymta nuokrypa milimetrais ant
krumpliaraio.
Tikrasis atstumas
C2=B+Y;
ia B atramls storis mm (5 serijos BMW B=9,5 mm), Y imilimetrais matuotas
dydis.
Reguliavimo iedo storio pataisa
a= C1 C2
Naujojo reguliavimo iedo (84 pav.) storis
X1=X+a;
ia X senojo reguliavimo iedo storis mm.
Keiiant tarpikli (84 pav., a) stor, reguliuojama diferencialo duts guoli vara, o
iimant iuos tarpiklius i po vieno dangtelio ir dedant po kitu oninis krumpliarai
sukibimas. Ainis pusai krumpliarai laisvumas reguliuojamas iedais (84 pav., b).
Automobilio Volkswagen Golf II priekinio tilto diferencialo guoli vara reguliuojama
kitaip (86 pav.). Pirmiausia korpus montuojamas guolio, esanio varaniojo krumpliaraio
pusje (brinio apaioje) iorinis iedas ir milimetro storio reguliavimo iedas (S1). I
kitos puss montuojamas kito guolio iorinis iedas, bet be reguliavimo iedo. Ant
diferencialo korpuso udedama VW-385/17 modelio atraml, kuri atremiamas
indikatorius. Tada pagrindin pavara pajudinama auktyn emyn ir ufiksuojami
indikatoriaus rodmenys. Antrojo reguliavimo iedo storis apskaiiuojamas taip:
S2 = Y +0,3, mm;
ia Y indikatoriaus parodymai mm.
Tinkamai sureguliuota pagrindin pavara dirba tyliai ir ilgai.

1 NAUJI TERMINAI
Sankabos diskas mua. Isikraips sankabos diskas sukdamasis sibuoja alis.
Laisvamatis. Prietaisas, kuriuo galima pamatuoti transmisijos laisvum laipsniais.
Nesubalansuotas kardaninis velenas. Tai toks velenas, kurio mas apskritimo
atvilgiu idstyta netolygiai.

62

2 skyrius. TRANSMISIJA

? KARTOJIMO KLAUSIMAI
1.
2.
3.
4.
5.
6.

Dl ko sunkiai persijungia pavaros?

Kodl sankaba veda?
K pirmiausia reikia patikrinti, jeigu pavar d pradeda ti?
Kaip reikia buksiruoti dideliu atstumu automobil su automatine pavar de?
Kodl pagrindin pavara yra reguliuojama?
Kaip reguliuojama 5 serijos BMW automobilio pagrindin pavara?
a) reguliavimo iedu, esaniu tarp guoli, reguliuojamas atstumas nuo varaniojo
krumpliaraio galo iki diferencialo aies,
b) reguliavimo tarpinmis reguliuojamas pusai krumpliarai ainis laisvumas,
c) reguliavimo iedais, esaniais alia pusai krumpliarai, reguliuojamas pagrindins
pavaros krumpliarai sukibimas.

! UDUOTYS IR PAPILDOMA VEIKLA

1. Pabandykite savo mokyklos laboratorijoje arba dirbtuvse sureguliuoti pagrindin
automobilio pavar. Pasikonsultuokite su darb vadovu.
2. Pairkite, kaip pagrindin pavara reguliuojama dirbtuvse.
Papildomai perskaitykite apie guoli reguliavim [2] knygoje, nurodytoje
srae (p. 104).

SANTRAUKA

Skyriuje aprayta sankabos, pavar ds, kardanins ir pagrindins pavaros technin

prieira ir einamasis remontas.

3. VAIUOKL

TIKSLAS
Skyriaus paskirtis atkreipti dmes rat nustatymo kamp tikrinim ir reguliavim,
rat balansavim, kadangi tai susij ne tik su vaiavimo patogumu, ekonomikumu, bet ir
saugumu.
Imok skyri besimokantieji turt suprasti, kaip teisingai eksploatuoti padangas,
o ypa kaip reikia reguliuoti rat nustatymo kampus ir balansuoti ratus.
Daniausiai pasitaiko ie vardijami vaiuokls gedimai.
Sulinksta loneronai ir skersins, jose atsiranda trkim, atsileidia kniedi sujungimai.
trksta, o kai kada susisuka priekin ais, sudyla stebuli guoliai ir j lizdai, padidja
j laisvumas, sudyla erdesai ir j lizdai, idyla ratlanki tvirtinimo skyls, sumaja
spyruokli arba lingi tamprumas, gali lti lingi laktai, sulankstomi ratlankiai,
paeidiamos padangos, sugenda amortizatoriai.
Deformuojasi lengvj automobili skersinio pastovumo stabilizatoriai.
Dl mint gedim gali pasikeisti rat nustatymo kampai, sunkiau vairuoti automobil,
greiiau dyla padangos, padidja degal sanaudos.
Eksploatuojamos padangos periodikai apirimos, patikrinamas oro slgis, paalinami
protektori strig atrs daiktai, patikrinamas tarpas tarp sudvigubint sunkveimio
padang, apirimas ventilis ir ratlankiai.
Slgis padangose priklauso nuo automobilio modelio ir padang tipo. Lengvj
automobili padang slgis daniausiai bna apie 0,2 MPa, nors, pavyzdiui, kai kuri
Opel Vectra modeli siekia iki 0,3 MPa. Sunkveimi Renault-G280 slgis padangose
svyruoja nuo 0,45 iki 0,73 MPa, KamAZ priekini rat 0,68 0,73 MPa, upakalini
0,43 MPa. Lengvj automobili slgio virnormis turi btine desnis kaip 0,01 MPa,
o sunkveimi 0,02 MPa. Kai slgis yra per maas nuolat, daugiau dyla padangos kratai,
o kai per didelis centrin dalis. Slgis matuojamas manometrais.
Padang montavimui palengvinti naudojama vairi ranga.
Vokiei firmos HOFMANN stakls Monty-1270 pavaizduotos 87 paveiksllyje.
iomis staklmis galima montuoti padangas, iki 1000mm diametro padangas. Ratlankis
staklse tvirtinamas pneumatiniu bdu, naudojant 0,81,0 MPa slg. Skydas 15, turintis
keturis prispaudimo kumtelius 14, yra valdomas elektros variklio per dirin ir sliekin
pavaras. Stakls valdomos pedalais 10, 11 ir 12.
Sunkveimi ir autobus padangoms montuoti taip pat yra vairiausi stakli. Stakls
Monty-3800 (88 pav.) turi elektrin ir hidraulin pavaras. Pagrindin stakli detal yra
sumontavimo ir imontavimo galvut, kuri atspaudia padang nuo ratlankio.
Kartais vaiuojant didesniu greiiu automobilio ratai pradeda muti ir okinti. Tai
atsitinka dl disbalanso, kuris atsiranda nelygiai dylant protektoriui, remontuojant kameras

64

3 skyrius. VAIUOKL

ir padangas, sulanksius ratlankius ir dl kit

prieasi. Ratas gali isibalansuoti statikai
(89 pav., a) arba dinamikai (89 pav., b).
Esant disbalansui, atsiranda jgos, kur labai
apkrauna rat guolius, pagreitina vaiuokls,
vairo detali ir padang dvjimsi. Kad to
nebt, ratai periodikai balansuojami.
Balansavimas yra statinis ir dinaminis.
Balansuojant statikai, yra nustatoma
sunkiausia rato vieta jo aies atvilgiu ir prieingoje pusje pritvirtinamas svarelis. Taiau
taip balansuojant atsitiktinai svarel galima
pritvirtinti kitame rato one, o sunkiausioje
vietoje. Tada susidaro jg momentas ir ratas
stipriai veriamas onus. Balansuojant
dinamikai, tiksliai nustatoma, kurioje
vietoje ir kokios mass svarelius reikia
tvirtinti (89 pav., d).

5
4
3
2
1

6
15

14
13

12 11

10 9

min. 860
maks. 1510

16

m
mak in. 184
0
s. 19
80

1640

88 pav. Sunkveimio rat montavimo stakls

Monty-3800

20 g
1

17

87 pav. Rat montavimo stakls Monty-1270:

1 montavimo galvut, 2 galvuts laikiklis, 3 gembs
pasukimo galvut, 4 pasukama gemb, 5 montavimo
galvuts fiksavimo svirtis, 6 stovas, 7 padangos
atspaudimo taisas, 8 guminis antdklas, 9 montavimo
mentel, 10 atspaudimo taiso pedalas, 11 prispaudimo
kumteli paslinkimo pedalas, 12 pasukamojo skydo
valdymo pedalas, 13 oro ptimo antgalio prijungimo
atvamzdis, 14 ratlankio prispaudimo kumteliai,
15 pasukamas skydas, 16 padangos borto prispaudimo
taisas (specialusis priedas), 17 rankinis padang
priptimo taisas

25 g

20 g

30 g
1

8 7

2
1

1
40 g

30 g
25 g

1
1
89 pav. Rato disbalansas:a statikai isibalansavs ratas, b dinamikai isibalansavs ratas, c statikai subalansuotas
ratas, d dinamikai subalansuotas ratas; 1 sunkiausioji rato vieta, 2 balansavimo svarelis

65

3 skyrius. VAIUOKL

Prietais ir valdymo
skydelis

Daviklis
Neibalansuotumo dydis

Jungiklis

Atidengiama balansuojamojo
rato apsauga
Stabdymo pedalas

Balansavimo vietos rodykls

90 pav. HOFMANN firmos balansavimo stakls: a bendras vaizdas, b prietaiso rodmenys

Ratai balansuojami balansavimo staklmis. iuo metu j yra labai vairi. 90 paveiksllyje
parodytos iuolaikins, kompiuterins, balansavimo stakls.
iose staklse ekranas ir indikatoriai rengti viename skyde. Ratlankio skersmens ir ploio
duomenys pateikti ekrane. Nuspaudus atitinkam klavi rato sukimosi metu, parodomi
atitinkami dydiai. Atleidus mygtuk, duomenys raomi elektronin atmint. Balansavimo
vietos rodykls parodo, kuria kryptimi reikia sukti rat. Jos atsiduria viena prie kit, kai
surandama balansavimo vieta. Stabdi pedalu laikomas ratas, kad nesisukt, kai tvirtinami
svareliai.
Ratus galima balansuoti ir nenumus nuo automobilio. Daniausiai tai daroma, kai
jau bna subalansuoti nuimti ratai. renginio schema parodyta 93 paveiksllyje. J sudaro
po automobiliu statomas daviklis ir rat sukimo taisas. Galima subalansuoti statikai ir
dinamikai. Plaiai naudojamos tokios stakls: lenkiko modelio EWK-15 p , vokikos
modelio BA Mogurt , rusikos K-121 ir kt.

Matavimo prietaisas
Stroboskopin lempa
Kabelis

Skriemulys
91 pav. Rat balansavimas

Indukcinis daviklis

66

3 skyrius. VAIUOKL

92 pav. Poskio pirto laisvumo matavimas: a ratas

pakeltas, b ratas nuleistas

Senos spyruokls katalogo numeris

+6

1136 046
1135 462

-6

1135 463

-13

1135 464

+13 +20
+7

-6
-14

1135 464

1135 463

1135 462

Naujos spyruokls katalogo numeris

1136 046

93 pav. Kbulo padties tikrinimas

+14
+7

-7

94 pav. Spyruokli kbulo padiai reguliuoti parinkimas

Ar nesudils erdesas, paprasiausiai galima patikrinti pajudinant skersine kryptimi

pakelt automobilio rat. Tiksliau tai atliekama naudojantis specialiu indikaciniu prietaisu
(92 pav.). Indikatorius atremiamas rat i vidins puss. Jeigu laisvumas per didelis, kai
kuri automobili erdesus galima reguliuoti tarp aies sijos ir poskio kumtelio dedant
tarpiklius. Kitais atvejais detals pakeiiamos.
Sutvarkius erdes, tikrinami stebuli guoliai. Sukant pakelt rat, jis turi laisvai suktis
(jei nelieia stabdi trinkels). Be to, ratas turi nejudti skersine kryptimi. Guoliai
paveriami reguliavimo verle. Verl uveriama sukiojant abi puses pakelt rat. Po to
ji atleidiama 1/51/6 apsisukimo ir ukaiiuojama. Nuvaiavus 10 km, patikrinama, ar
nekaista. Daugeliui lengvj automobili yra nurodyti guoli paverimo sukimo momentai.
Uverus atsuktuvu judinama poverl dar turi truput judti.
Nusilpus spyruoklms arba lingms kbulas truput nusileidia emyn. Lings ir
spyruokls daniausiai pakeiiamos. Kartais isitiesin lingi lapai yra atnaujinami
atstatoma forma. Pirmiausia jie atleidiami, o suteikus form grdinami. Prie surenkant
jie sutepami grafitiniu tepalu.

67

3 skyrius. VAIUOKL

Lengvj automobili spyruokles rekomenduojama keisti vienu metu abiejose aies

pusse. Jos enklinamos spalvomis arba ant j vij paymimi katalogo numeriai. Pavyzdiui,
5 serijos automobilio BMW pirmiausia nustatoma kbulo padtis. Dl to matuojamas
atstumas A (93 pav.) nuo sparno iki ratlankio apaios. Jeigu jis neatitinka technini slyg,
spyruokls keiiamos. Jos parenkamos pagal special grafik (94 pav.). Rodykl a kryptimi
rodo spyruokli aukio didjim, o b majim. Grafike parodyti aukio skirtumai
milimetrais.
Kai sugenda automobilio amortizatoriai, automobilis, pervaiavs nelygumus, dar
ilgai sibuoja. Tiksliau amortizatori bkl nustatoma specialiais stendais (95 pav.). ia
Registravimo prietaisas

Spyruokl

Kronteinas
Aiktel
Pagrindas

95 pav. Amortizatori tikrinimo stendas

96 pav. Rat nustatymo kampai, a rat suvedimas, b rato ivirtimas, c skersinis erdeso posvyris, d iilginis
erdeso posvyris, e priekinio tilto nestatmenumas iilginei automobilio aiai, f galinio tilto nestatmenumas
iilginei automobilio aiai

68

3 skyrius. VAIUOKL

automobilis sibuojamas ir uraoma svyravimo majimo kreiv nustojus j sibuoti. Ji

lyginama su etalonine. Rus gamybos automobili amortizatoriai remontuojami, o
vakarietikus rekomenduojama pakeisti.
Rat nustatymo kampai (96 pav.) tikrinami ir reguliuojami labai vairiai. Pirmiausia
sureguliuojami stebuli guoliai, erdesai, patikrinami vairo traukli arnyrai, pripuiamos
padangos, o kai kuri automobili tikrinamas ir kbulo auktis. Daugumos sunkveimi
tikrinamas ir reguliuojamas tik rat suvedimas. Lengvj automobili Renault-25
reguliuojamas tik priekini ir upakalini rat suvedimas, Volvo-740 tik priekini rat
suvedimas, o Opel Rekord E ne tik suvedimas ir ivirtimas, bet ir iilginis erdeso posvyris.
Rat nustatymo kampams tikrinti naudojami statiniai ir dinaminiai stendai. Jie gali
bti optiniai, elekroniniai ir kt.
Danijoje gaminamu stendu Lasermatic 2020 (97 pav.) galima patikrinti visus rat
nustatymo kampus ir tilt padt.
Pasukama atrama

Upakalin matavimo galvut

Priekin matavimo galvut

97 pav. Rat nustatymo kamp tikrinimo stendas Lasermatic 2020
1

7
10

3
4

9
2

2
11

4
3
8

98 pav. Matavimo galvuts. a priekini rat galvut: 1 montavimo sraigtas, 2 fiksavimo sraigtas, 3 jungiklis,
4 viesos indikatorius, 5 baterijos jungtis, 6 rat ivirtimo bei erdeso iilginio ir skersinio posvyri skals,
7 priekinio lazerinio spindulio skal, 8 upakalinio lazerinio spindulio skal, 9 skersinis gulsiukas, 10 iilginis
gulsiukas, 11 rat suvedimo linija; b upakalini rat galvut: 1 montavimo sraigtas, 2 fiksavimo sraigtas,
3 rat ivirtimo ir suvedimo matavimo skals, 4 gulsiukas, 5 rat suvedimo veidrodis

69

3 skyrius. VAIUOKL

Stend sudaro prie automobilio rat tvirtinamos galvuts (projektoriai), pasukamos

rat atrama, vairaraio ir stabdi pedalo fiksatoriai, vairs ablonai ir liniuots.
Rat nustatymo kampai vertinami naudojant gulsiuk ir spindulius, kurie vieia
atitinkamas skales.
Kompiuteriniai rat nustatymo kamp stendai yra tobulesni. iuo metu daug kur
naudojamas 99 paveiksllyje parodytas stendas. J sudaro trys pagrindins dalys. Pirmoji
tai kompiuterio mikroprocesorius, elektroninis blokas ir programin ranga. Visa tai yra
stovo viduje. Antroji dalis taip pat yra stove. Tai monitorius ir valdymo prietaisai
Treioji stendo dalis yra matavimo galvuts (100 pav.). Jos specialiais laikikliais (101
pav.) tvirtinamos prie automobilio rat ir kabeliais sujungiamos su centriniu stovu.
Kompiuteriniu stendu tikrinant rat nustatymo kampus yra naudojamos specialios
programos. Matavimo galvuts tai tam tikri rat padties davikliai. Jos matavimo dydius
perduoda centrin kompiuter. Dirbantysis rezultatus mato ekrane.
Daugumos automobili rat suvedimas Optinis iilginio
reguliuojamas keiiant skersins vairo traukls spindulio modulis
Fiksatorius
Klaviatra
ilg. Pavyzdiui, 5 serijos automobilio BMW
(102 pav.) ratai suvedami sukant mov 11.
Optinis
io automobilio reguliuojamas ir upakalini
skersinio
spindulio
Gulsiukas
rat suvedimas. Svirtys 10 (103 pav.) prie
modulis
sijos 8 pritvirtintos ekscentrini arnyr pagalba. Abu juos pastaius kitoki padt,
keiiasi rat suvedimas. Ant arnyr gal (104
Kabelio jungtis
Vamzdis
pav.) yra paymti laipsniai. Todl, remiantis
parodytu grafiku, nesunku nustatyti, kiek rei- 100 pav. Matavimo galvut

Kompaktini
disk dtuvas

Ekranas

Fiksavimo sraigtas

Klaviatra

Virutin
perslenkamoji sija

Jungiklis
Spausdintuvo
d

Vidurin perslenkamoji galvuts

tvirtinimo sija
Fiksatorius
Fiksatoriaus spaudiklis
Griebtuv laikiklis
Strypas

Spintel

99 pav. Kompiuterinis rat nustatymo kamp stendas

Dynaliner-328

Apatin perslenkamoji
sija
Rato atrama
101 pav. Galvuts laikiklis

70

3 skyrius. VAIUOKL

4
2

6
8

8
11

10
102 pav. Priekin automobilio BMW ais: 1 stovas,
2 stabilizatorius, 3 sija, 4 atrama, 5 spyruokl,
6 amortizatorius, 7 skersin vairo traukl,
8 krumpliaratin vairo pavara, 9 vytuokl, 10 vartas,
11 reguliavimo mova

10
11

103 pav. Upakalin automobilio BMW ais:

1 spyruokl, 2 amortizatorius, 3 stabilizatoriai,
4 velenas, 5 pagrindin pavara, 6 gumin atrama,
7 spyruokls atrama, 8 sija, 9 varantysis velenas,
10 vytuokl, 11 reguliavimo vors

Rat suvedimo nuokrypa mm

arnyro pasukimai laipsn.

ym ant arnyro rato
suvedimui mainti

ym ant arnyro rato

suvedimui didinti

Iorinio arnyro
vaizdas
vaiavimo kryptimi

Vidinio arnyro
vaizdas
vaiavimo kryptimi
Pakabos svirtis
arnyras

9
0

8
1

7
2

6
3

5 4,5
4 4,5

104 pav. Upakalins aies svirties arnyro pastatymo schema

kia pasukti arnyrus, norint gauti reikiam

suvedim.
Daugelyje lengvj atumobili yra
McPhersono pakaba. ia rat ivirtimas
daniausiai reguliuojamas perstumiant
amortizatori skersine kryptimi. Pavyzdiui,
5 serijos BMW automobili pasukama
ekscentrin atrama 4 (102 pav.). Automobilio Audi-100 perstumiama apatinioji
amortizacinio stovo dalis specialiais ekscentrikais. Senesnij modeli Volkswagen
Golf automobili rat ivirtimas reguliuojmas ekscentriniu virutiniuoju vartu,
kuriuo poskio kamtelis tvirtinamas prie
stovo (105 pav.).

105 pav. Automibilio Volkswagen Golf II rat ivirtimo

reguliavimas

3 skyrius. VAIUOKL

71

1 NAUJI TERMINAI
Rat nustatymo kampai. Rat suvedimas ir ivirtimas, erdes skersinis ir iilginis
posvyriai.
Manometras. Prietaisas matuoti oro slgiui padangose.
Rato disbalansas. Netolygus rato mass idstymas, dl to ratas netolygiai rieda.

? KARTOJIMO KLAUSIMAI
1. Koki tak automobilio eksploatavimui daro netinkamas oro slgis padangose?
2. Kaip reguliuojamas 5 serijos BMW automobilio (103 pav.) upakalini rat suvedimas?
a) visai nereguliuojamas,
b) reguliuojamas, perdedant reguliavimo vores 11 i vienos svirties 10 kit,
c) reguliuojamas, pakeiiant reguliavimo vores 11,
d) reguliuojamas, reguliavimo vores 11 pasukant apie savo a.

! UDUOTYS IR PAPILDOMA VEIKLA

1. vertinkite savo arba savo draugo automobilio pakabos spyruokli technin bkl.
2. Isiaikinkite, ar galima remontuoti js automobilio amortizatorius.
Papildomai paskaitykite [2] knygoje, nurodytos literatros srae, apie
rat nustatymo kampus (p. 104).

SANTRAUKA

Skyriuje nurodyti vaiuokls gedimai, j suradimo ir alinimo bdai.

4. VAIRAS

TIKSLAS
Vairas yra tiesiogiai susijs su eismo saugumu. io skyriaus paskirtis parodyti, koki
tak vairo detali ir mazg technin bkl turi vairavimo kokybei ir kaip alinti atsiradusius
gedimus.
Ianalizav skyri besimokantieji turt mokti vertinti technin vairo bkl,
isiaikinti, kurie vairo gedimai tiesiogiai gresia eismo saugumui ir kaip priirti vair,
kad jis kuo ilgiau bt technikai tvarkingas.
Dl vairo gedim padidja vairo rato laisvumas.
Sudil vairo traukli arnyrai pradeda klibti, ir dl to vaiuoti yra labai pavojinga.
Sudilus vairo mechanizmo darbinei porai ir jos guoliams padidja vairo rato laisvumas,
o ypa vaiuojant per nelygumus.
Vairas sunkiai sukiojasi, kai usikerta erdesai arba vairo mechanizmas.
Automobil traukia on, kai sulenkiamos vairo traukls.
Vairo stiprintuvas neveikia arba veikia blogai, kai yra laisvas siurblio direlis, sumaja
alyvos bakelyje, usiteria filtras arba sistem pakliva oro.
Bendroji vairo technin bkl vertinama matuojant vairaraio laisvum ir jg, kuria
reikia j pasukti.
Vairaraio laisvumas tikrinamas paprastu arba dinamometriniu laisvamaiu (106 pav.),
kai automobilio priekiniai ratai yra tokioje pat padtyje kaip automobiliui vaiuojant tiesiu
keliu.
Norint patikrinti labai tiksliai, deinj rat galima ufiksuoti, pavyzdiui, remti spyrel.
Naujausi automobili laisvumas neturt bti didesnis kaip 10.
Pasukimo jga matuojama paklus priekin tilt ir ratus nustaius tiesiai. Tada vairaratis

Rodykl
Skal

Rodykl
Skal

106 pav. Vairo laisvamaiai: a paprastas, b dinamometrinis

Rankenl

73

4 skyrius. VAIRAS

sukiojamas i vienos kratins padties kit. Pavyzdiui, automobilio GAZ-53 i jga turi
bti ne didesn negu 40 N.
Vairo traukli arnyrai tikrinami sumus rankomis tikrinam sujungim detales
(107 pav.) ir staigiais judesiais sukiojant vairarat arba judinant vairo svirt. arnyrai
neturi klibti. Kai kuri automobili klibanius arnyrus galima paverti. Kit reikia
keisti spraustukus, pirtus, o naujausi vis arnyrin mazg arba net traukles. Danai
deinysis traukli antgalis ymimas raide R, o kairysis L.

107 pav. Vairo traukli arnyr tikrinimas ir reguliavimas: a tikrinimas, b reguliavimas

Surenkant vairo traukles, krumpliastiebis,

Vairo mechanizmo
karteris
ratus nustaius tiesiai, turi bti centrinje
padtyje, o vairo traukli antgaliai vienodai nutol
nuo vairo mechanizmo karterio (110 pav.)
Jei vairo mechanizmas sliekinis, tai pirmiausia
sureguliuojamas slieko guoli ainis tarpelis.
Patogiausia reguliuoti yra imus vairo mechanizm i automobilio ir tvirtinus j spaustuvuose.
Reguliuojama tarpikliais (108 pav.). Sureguliavus Dangtelis
Reguliavimo tarpikliai
tarpel, nustatoma, kokios jgos reikia norint
pasukti vairarat, kai ritinlis nesukibs su slieku: 108 pav. Vairo mechanizmo guoli ainio
lengviesiems automobiliams 25 N, o sunk- laisvumo reguliavimas
veimiams 39 N jga.
Sukibimo tarpas tarp slieko (109 pav.) ir ritinlio reguliuojamas keiiant onin sukibimo
tarp. Ar reikia reguliuoti, sprendiama pagal vairo mechanizmo svirtels galo judjim
aine kryptimi.
Atjungus nuo svirtels vairo traukl ir ratus nustaius tiesiai, lengvj automobili
svirtels galas turi judti ne didesniu kaip 00,15 mm atstumu, o sunkveimi 0,15
0,30 mm. Reguliuojama reguliavimo sraigtu.
Kai vairo mechanizmas yra krumpliastiebinis (110 pav.), reguliuojamas krumpliaraio
ir krumpliastiebio sukibimas. Automobiliuose Opel Kadett, Volkswagen Golf II, Opel

74

4 skyrius. VAIRAS

Sliekas

Tepalo pylimo (tikrinimo)

skyls kamtis

Specialusis raktas

Fiksavimo
poverl

Reguliavimo tarpiklis
Ritinlis
a

Reguliavimo
sraigtas

b
Gaubtelin verl
109 pav. Tarpo tarp vairo mechanizmo slieko ir ritinlio reguliavimas: a vairo mechanizmas, b reguliavimas

Vairo mechanizmas
Krumpliastiebis

Trauk
110 pav. Automobilio Opel Kadett vairas

Reguliavimo
sraigtas
Antgalis

Astra sukibimas reguliuojamas sraigtu. Pastaius vairuojamuosius ratus tiesiai, sraigtas

pasukamas apie 20. Po to truput pavainjama. Jeigu pasuktas vairaratis sunkiai grta
pradin padt, reguliavimo sraigtas atleidiamas, o jei jauiamas per didelis laisvumas,
prisukamas.
Naujausi automobili vairo mechanizmas neremontuojamas, o iek tiek iardomas,
pavyzdiui, automobilio Opel Astra. Kad bt galima detal sutepti gamyklos
rekomenduojamu konsistenciniu tepalu (pavyzdiui, Opel Astra sutepamas firminiu
tepalu Nr. 1948588).
Kai vairo, turinio stiprintuv, vairaratis sukiojasi sunkiau, pirmiausia patikrinamas
stiprintuvo siurblio direlio tempimas. is sunkveimi direlis, spaudiamas 40 N jga,
turi ilinkti ne daugiau kaip 814 mm, lengvj automobili 810 mm.

75

4 skyrius. VAIRAS

Toliau tikrinamas siurblio ivystomas slgis. Jis esti labai vairus: lengvj automobili
Volkswagen Passat 7,58,2 MPa, Opel Rekord E 9,510 MPa, Volvo-740
9,310 MPa, Audi-100 14,515,5 MPa.
Slgis tikrinamas prietaisu, kur sudaro manometras ir u jo esantis iaupas. Prietaisas
jungiamas tarp siurblio ir stiprintuvo (111 pav.) Varikliui veikiant maais tuiosios eigos
skiais, manometras turi rodyti nominal slg. Jei nerodo, usukamas iaupas ir 510 s
stebimas manometras. Jei slgis didja siurblys geras, jei ne rekomenduojama j pakeisti.
Sunkveimio vairaraio veleno ainis laisvumas reguliuojamas paveriant jo guolius
(112 pav., a). Veriama tol, kol vairaraio pasukimo jga, imatuota dinamometru,
tampa 0,30,8 N. Jeigu taip reguliuojant nepavyksta nustatyti vairo rato laisvumo,
reguliuojamas vairo mechanizmas (112 pav., b).
Lengvojo autombilio Opel Rekord vairo mechanizmas reguliuojamas analogikai (113
pav.), o guoli reguliuoti nereikia.
Kas 15 000 km tikrinamas alyvos lygis. Jeigu reikia, papildoma alyva ATF. Daugelio
lengvj automobili vairo alyva nekeiiama.

1 NAUJI TERMINAI
Dinamometras. Prietaisas vairaraio
pasukimo jgai matuoti.
Automobil traukia on. Vairuojant
nuolat jauiama, kad automobil traukia tai
vien, tai kit pus.

Bakelis

Manometras
iaupas

Siurblys
Stiprintuvo
korpusas
Didelio
slgio arna

111 pav. Vairo stiprintuvo slgio matavimas

112 pav. Vairo, turinio hidraulin stiprintuv, reguliavimas: a vairo veleno ainio laisvumo, b tarpo tarp
sektoriaus ir krumpliastiebio stmoklio

76

4 skyrius. VAIRAS

Reguliavimo sraigtas

Vairo amortizatorius

Vairo traukls

Vairo
mechanizmas

113 pav. Automobilio Opel Rekord vairas

? KARTOJIMO KLAUSIMAI
1.
2.
3.
4.

Dl ko padidja vairo rato laisvumas?

Kaip suprasti, kad sugedo vairo stiprintuvas?
Kaip patikrinti vairo stiprintuv?
Kaip galima patikrinti vairo traukli arnyrus?
a) rankomis judinant traukles,
b) pirtais lieiant arnyrus, kai vairas staigiais judesiais sukiojamas abi puses,
c) stebint arnyrus, kai vairas staigiais judesiais sukiojamas abi puses,
d) bet kuriuo prie tai ivardintu bdu.

! UDUOTYS IR PAPILDOMA VEIKLA

1. Patikrinkite savo arba draugo automobilio vairo rato laisvum.
2. Pasidomkite savo mokyklos laboratorijoje arba artimiausiose automobili dirbtuvse, kokiais
prietaisais tikrinami vairo stiprintuvai. Jeigu i prietais nra, isiaikinkite, koki reikt.
Papildomai apie vairo prieir paskaitykite knygoje [ 1 ], nurodytoje
literatros srae (p. 104).

2 SANTRAUKA
Skyriuje aprayti bdingi vairo gedimai, j poymiai ir alinimo bdai.

5. STABDIAI

TIKSLAS
Nuo automobili stabdi labai priklauso eismo saugumas. io skyriaus paskirtis
supaindinti su daniausiai pasitaikaniais stabdi gedimais, j suradimu ir alinimu,
ypa kreipiant dmes stabdi diagnostik bei stabdi, turini pneumatin pavar,
technin prieir.
Imoks skyri, automechanikas inos, kaip vertinti stabdi efektyvum, kokius naudoti
prietaisus ir kaip ivengti gedim, o jiems atsiradus, stabdius pataisys.
Rat stabdi mechanizmuose daniausiai pasitaiko toki gedim: sudyla trinkeli
antdklai, bgnai ar diskai, padidja tarpelis tarp trinkeli ir bgn, trinkels susitepaluoja,
o kartais usikerta. Pastarasis atvejis tai bgn kaitimas.
Po tam tikro laiko isitampo stovjimo stabdi pavaros trosai. Jie gali ir usikirsti.
Hidraulinje stabdi pavaroje bna toki gedim: atsiranda vairi nesandarum,
ypa rat cilindriukuose, sumaja stabdi skysio pagrindiniame cilindre, kai kuri
automobili padidja laisvoji pedalo eiga.
Pneumatinje pavaroje sugenda kompresorius, pasikeiia jo direlio tempimas, atsiranda
nesandarum, dl ko sumaja oro slgis.
Sugedus stabdiams padidja stabdymo
kelias ir stabdom automobil nea on.
Kai hidraulin sistema nesandari ir yra per maai skysio pagrindiniame cilindre, j
gali patekti oro. Tokiu atveju ratai pradeda stoti tik kelis kartus nuspaudus pedal.
Pedalo laisvoji eiga gali padidti sudilus trinkeli andklams, isireguliavus tarpeliui
tarp j ir bgn ir atsiradus gedimams pagrindiniame stabdi cilindre.
Sugedus stabdi stiprintuvui, ratai gali nustoti veik nenuspaudus pedalo. Be to,
kokiu atveju sunku spausti pedal.
Apytikriai apie stabdi bkl galima sprsti pagal stabdymo keli. Vaiuojant 30
km/h greiiu sausu asfaltu ir staiga stabdant, lengvj automobili stabdymo kelias neturi
bti ilgesnis kaip 78 metrai, sunkveimi, kuri mas didesn negu 8 tonos 8,511
metr. Be to, visi ratai turi sustoti kartu.
Tiksliau apie stabdius sprendiama remiantis valstybinio standarto slygomis. Lietuvoje
galioja standartas LST 1438: 1996 Lengvieji automobiliai. Technin prieira ir remontas.
iuo atveju stabdiai turi bti tikrinami stende. Rat stabdymo jga turi atitikti norminius
reikalavimus. Kairiojo ir deiniojo rat stabdymo jg netolygumas turi bti ne didesn
kaip 30%. Tikrinant stovjimo stabd, is netolygumas neturi viryti 70 %. Be to, nustatytas
stabdymo efektyvumas. is efektyvumas stabdant darbiniu stabdiu lengvj automobili
turi bti 50%, o autobus ir sunkveimi 45%. Stabdant stovjimo stabdiu, vis
automobili stabdymo efektyvumas turi bti 15%, o transporto priemoni, pagamint
iki 1994 01 01, darbini stabdi stabdymo efektyvumas turi bti 40%.

78

5 skyrius. STABDIAI

Stabdymo efektyvumas, tikrinant stende, skaiiuojamas taip:

z= [ Pst / (ma x g) ] x 100 %;
ia: Pst stabdymo jga N, ma transporto priemons faktin mas kg, g laisvojo kno
kritimo pagreitis m/s2.
Stabdymo efektyvum galima patikrinti ir deselerometru (114 pav.). Tai prietaisas,
rodantis ltjim. Prietaisas pritvirtinamas prie automobilio lango. Vaiuojama sausu asfaltu
2040 km/h greiiu ir staiga stabdoma. iuo atveju stabdymo efektyvumas apskaiiuojamas
taip:
z=(ja / g) x 100 %;
ia ja deselerometro rodomas ltjimo pagreitis m/s2.
Gemb
vytuokl
Skal
Korpusas

Rodykl
Guminiai laikikliai

114 pav. Deselerometras

Technikai priirint stabdius su hidrauline pavara, periodikai yra tikrinamas stabdi

skysio lygis pagrindiniame cilindre, jei reikia, paalinamas oras i sistemos, tikrinama trinkeli,
arneli, disk ir bgn bkl, reguliuojami stabdi mechanizmai, keiiamos trinkels,
tekinami bgnai, reguliuojama laisvoji pedalo eiga ir atliekami kiti darbai.
Sunkveimio pagrindiniame stabdi cilindre stabdi skysio turi bti 1015 mm emiau
pripylimo ioi. Prie papildant skyst, ivaloma skylut kamtyje. Skysiui pilti galima naudoti
special bakel, i kurio skystis varomas suslgtu oru. iuolaikiniuose lengvuosiuose automobiliuose yra signalin lemput, kuri usidega, kai skysio lygis neleistinai sumaja. Be to, rekomenduojamas vizualus periodinis patikrinimas. Stabdi skystis keiiamas periodikai: automobili
Opel Astra, Opel Ascona, Opel Vectra kasmet, Volkswagen Golf II, BMW kas
dveji metai, Volvo kas treji metai. Reikia vartoti tik automobili gamyklos rekomenduojam
skyst: pavyzdiui DOT-3, DOT-4. vairi skysi tarpusavyje maiyti negalima, nes vyksta
reakcija, dl ko gali strigti stmokliukai. Keiiant skyst, sistema iplaunama spiritu arba vieiu
skysiu. Draudiama plauti acetonu ir panaiais skysiais, nes gadinama guma.
Kai pagrindiniame stabdi cilindre yra per maai skysio arba yra vairi nesandarum,
sistem gali patekti oro. Orui i sistemos ileisti naudojama arnel, kurios vienas galas
umaunamas ant darbinio cilindro ventilio (115 pav.), o kitas panardinamas iki puss

79

5 skyrius. STABDIAI

pripildyt vieio stabdi skysio stiklin ind. Kelis kartus nuspaudus pedal, sistemoje
susidaro slgis. Tada, laikant nuspaust pedal, atsukamas ventilis. Tai kartojama tol, kol
itekaniame skystyje nebelieka oro burbuliuk. Slg sistemoje galima sudaryti ir prijungus
prie pagrindinio stabdi cilindro special prietais, i kurio suslgtas oras varo skyst.
Tada or i sistemos gali ileisti vienas mogus. Dabartiniai autombiliai turi du stabdi
kontrus. Kiekvienas kontras yra nuorinamas atskirai. Oras pradedamas ileisti nuo to
cilindriuko, kuris yra toliausiai nuo pagrindinio cilindro.
Daugelio automobili stabdi mechanizmai yra reguliuojami. Yra numatytas
einamasis ir pilnas reguliavimas. Einamojo reguliavimo metu reguliuojama ekscentrikais
(116 pav.), o pakeitus trinkeles ir ekscentriniais pirtais. Reguliavimo ekscentrikai yra
automobiliuose Opel Rekord E, Opel Ascona ir kt.
Kai kuri automobili laisvoji stabdi pedalo eiga tikrinama ir reguliuojama.
Reguliuojama keiiant traukls (117 pav.) arba stmiklio (118 pav.) ilg. Vakarietik
automobili laisvoji stabdio pedalo eiga nustatoma tik remonto metu.
iuolaikiniai automobiliai turi stabdymo slgio reguliatori. Automobilyje Opel
Rekord E jis tikrinamas dviem, turiniais skal iki 10 MPa, manometrais. Vienas
prijungiamas prie priekinio stabdio oro ileidimo ventilio, o kitas prie upakalinio.
Techninje charakteristikoje yra nurodyta, kok slg turi rodyti galinis manometras, kai
tam tikr slg rodo priekinis. Spaudiant pedal, pasiekiama, kad priekinis manometras
rodyt 0,5 MPa, po to 6 MPa ir galiausiai 10 MPa slg. Galinis manometras atitinkamai
turt rodyti 0,5 MPa, 0,495 0,2 MPa, ir 0,65 0,3 MPa slg. Slgis gale bna
maesnis, kadangi variklis yra priekyje. Jeigu slgis gale neatitinka technini slyg,
reguliatori reikia pakeisti. Kai kuri automobili, pavyzdiui, Volkswagen Passat, slgio
reguliatori galima pareguliuoti veriant arba atleidiant spyruokl.
Stabdi atraminis diskas
Ekscentrikas

Cilindras
Spyruokl

Ventilis orui ileisti

Gumin
arnel

Guminis gaubtelis

Stabdio
cilindras

Ekscentriniai
pirtai

Trinkel
Ekscentriniai
pirtai

Stiklinis
indelis
115 pav. Oro paalinimas i stabdi hidraulins
sistemos

116 pav. Sunkveimio bgninis rat stabdio mechanizmas

80

5 skyrius. STABDIAI

Stmiklis
Traukl
Kamtis
Spyruokl
Kontrverl
Kontrverl Stmoklio
kotas

Stmoklis

117 pav. Pagrindinis stabdi cilindras

118 pav. Laisvoji pedalo eiga

Tikrinant stabdi stiprintuv, stabdi pedalas, neveikiant varikliui, kelis kartus

nuspaudiamas ir laikomas tokioje padtyje. Uvedus varikl, pedalas turi smuktelti. Sugeds
stiprintuvas pakeiiamas kitu.
Stabdi su ABS technin prieira turi kai kuri ypatum. Daniausiai, sugedus
ABS (kritus tampai emiau 10,5 V), usidega signalin lemput. Tada testeriu tikrinami
rat davikliai, elektroninis valdymo blokas ir rels. Suged minti prietaisai keiiami.
Naujausi automobiliai Volkswagen Passat, BMW ir kt. turi ABS diagnostikos lizd.
Veikimo principas toks pat kaip sistemos MOTRONIC (prie lizdo reikia prijungti
papildom prietais apklausimui).
Taip pat iek tiek skiriasi oro alinimas i sistemos: norint sumainti slg, prie atsukant
upakalini stabdi nuorinimo ventilius reikia 20 kart nuspausti pedal, kuris siekia 18
MPa.
Einamojo remonto metu keiiamos susidvjusios trinkels, diskai, bgnai, rat cilindriukai,
pagrindiniai cilindrai, stiprintuvai, rat stiprintuv suportai. Kai kuri automobili, pavyzdiui,
Opel Vectra, bgnini stabdi lktse yra skyls, kad bt galima pairti, trinkeli
antdkl stor. Jis turi bti ne maesnis kaip 2,5 mm (nuvaiavus 1000 km, susidvi madaug
1 mm). Senesni automobili, pavyzdiui Opel Rekord E, cilindriukus ir pagrindinius
cilindriukus galima lifuoti, o naujausi automobili siloma keisti.
Automobiliams, turintiems pneumatinius stabdius, keliami tokie reikalavimai:
1) automobilio be priekabos stabdi kontruose slgis turi padidti iki 65%100%
vardinio slgio ne daugiau kaip per 6 minutes, o automobilio su priekaba ne daugiau
kaip per 9 minutes;
2) nedirbant varikliui, oro slgio majimas turi bti neintensyvesnis kaip 0,05 MPa
(0,5 kg/cm2), per 30 minui, valdymo rangai esant laisvoje padtyje, arba per 15
minui valdymo rangai esant jungtai.
Priirint automobilio KamAZ pneumatinius stabdius, atliekami tokie darbai:

Stabdi jgos reguliatorius

Pagrindinis iaupas

Rankinio stabdio iaupas

Priekini stabdi balionas

Galini stabdi balionas

Stovjimo stabdi balionas

Pagalbini stabdi balionas

Galini stabdi kameros

iaupas

4
4

Priekaba

Sujungimo galvut

Cilindrai pagalbiniam
stabdiui ir degal tiekimui
jungti

iaupas

Atleidimo iaupas

jungimo iaupas

119 pav. Automobili KamAZ stabdiai:

kontrolinis monometras,
oro tiekimo linija,
I kontras priekiniai stabdiai,
II kontras
III kontras stovjimo, atsarginis ir priekabos stabdiai,
IV kontras pagalbiniai stabdiai,
V kontras avarinio
galiniai stabdiai,
ijungimo linija

Priekini
stabdi
kamera

Manometras kabinoje

Kompresorius

Slgio
reguliatorius

5 skyrius. STABDIAI

81

82

5 skyrius. STABDIAI

1) Kiekvien dien patikrinamas spirito lygis ualimo saugiklyje; kas savait spiritas
pakeiiamas.
2) Kas 3000 4000 km sutepami trinties takai, ileidiamos nuosdos, sureguliuojama
stabdi kamer kot eiga.
3) Kas 12 000 14 000 km patikrinamas sistemos darbingumas, sureguliuojama pedalo
eiga.
4) Kasmet patikrinama trinkeli, bgn, isktimo kumteli bkl.
Stabdi kamer kot eiga turi bti 2025 mm. Ji matuojama liniuote. i eiga
reguliuojama sukant reguliavimo svirties slieko a (120 pav.).
Sunkveimi Renault-280 kot eiga reguliuojama taip pat, taiau kai kuri modeli
reguliuojama sraigtu 4, keiiant atramos 1 padt. Tuo paiu metu sutepama ael 3
(121pav.).
Automobilio KamAZ kabinoje yra sudvigubintas manometras, signalins lemputs
ir garsinis signalas, informuojantys apie stabdi sistemos bkl. Sistemos darbingumui
tikrinti yra keletas ivad, prie kuri prijungus kontrolinius manometrus tikrinamas vairi
prietais veikimas. Naudojamas specialus tikrinimo komplektas (122 pav.).
Pirmiausia, kol suveikia slgio reguliatorius, sistema upildoma. Slgis turi bti 0,62
0,75 MPa. Be to, susidarius 0,450,55 MPa slgiui, turi ugesti signalins lemputs ir
neveikti garsinis signalizatorius. Slgio reguliatorius yra reguliuojamas, keiiant jo spyruokls
var reguliavimo sraigtu (123 pav.).
Nuspaudus pedal, slgis turi staiga kristi, bet ne daugiau kaip 0,05 MPa. Tuo paiu

Svirtis
Kameros
kotas

Tepalin

Slieko
ais

Slieko ais

Tarpo tarp
stabdi bgno
ir trinkels
tikrinimo anga

120 pav. Stabdi mechanizmo reguliavimo svirtis: a bendras vaizdas, b pjvis

83

5 skyrius. STABDIAI

3
121 pav. Sunkveimio Renault G-280 stabdi
mechanizmo reguliavimo detals: 1 atrama, 2 stabdi kamera, 3 ael, 4 reguliavimo sraigtas

122 pav. Prietais komplektas pneumatinei stabdi

pavarai tikrinti

Reguliavimo sraigtas

123 pav. Slgio reguliatorius

metu kontrolinis manometras 1 (119 pav.) turi rodyti tok pat slg, kaip ir esanio kabinoje
manometro virutin skal, t. y. priekini stabdi kontre. Kontrolinis manometras 2
turi rodyti ne maesn kaip 0,230,27 MPa slg. Paklus stabdymo jg reguliatoriaus
(124 pav.) traukl 3540 mm auktyn, kontrolinis manometras 3 turi rodyti tok pat
slg, kaip ir manometro, esanio kabinoje, apatin skal, t. y. galini stabdi kontre.
Manometru 4 tikrinamas slgis stovjimo stabdio kontre. jungus io stabdio iaup,
manometras turi rodyti 0,620,75 MPa slg, o ijungus 0.
Stabdi pedalo pilnoji eiga turi bti 100130 mm, o laisvoji eiga 2040 mm. Eiga
reguliuojama keiiant traukls ilg akute (125 pav.).
Kai trinkeli antdklai sudyla tiek, kad atstumas nuo j paviriaus iki kniedi galvui
pasidaro maesnis kaip 0,5 mm, antdklus reikia keisti. Kai kuri automobili, pavyzdiui, sunkveimi Renault-280, yra nurodytas minimalus antdkl storis, kur galima
pamatuoti pro specialius plyius rate.
Jei remontuojamos stabdi kameros su energoakumuliatoriais, prie jas nuimant turi
bti jungtas stovjimo stabdys ir iki galo isuktas mechaninio stabdi atleidimo vartas.

84

5 skyrius. STABDIAI

Rmas
Traukl

Vidurinioji ais

Galin ais

124 pav. Stabdymo jg reguliatorius

Traukl

Pedalas

Reguliavimo
akut
iaupas
125 pav. Dviej sekcij stabdi iaupo pavara

Stovjimo stabdys, kai jis neatitinka

nurodyt temos pradioje technini reikalavim, yra reguliuojamas. Reguliavimas
priklauso nuo stabdio konstrukcijos.
Kai stovjimo stabdys yra transmisijoje
(126 pav.), jis reguliuojamas reguliavimo
sraigtu, o po to reguliavimo akute, keiiant
traukls ilg.
Daugumoje lengvj automobili yra
trosin stovjimo stabdio pavara (127 pav.).
Tros tempimas daniausiai reguliuojamas
tik remonto metu. Reguliavimo verls
veriamos tiek, kad ranka prasukti pakeltus
ratus bt sunku.

Stabdio
svirtis
Dantuotas
sektorius
Reguliavimo
akut
Traukl
Kontrverl

Stabdio bgnas
126 pav. Sunkveimio stovjimo stabdys

Reguliavimo
sraigtas

5 skyrius. STABDIAI

85

Reguliavimo verls

127 pav. Automobilio Volkswagen Passat stovjimo stabdys

1 NAUJI TERMINAI
Stabdi efektyvumas. Veikimas, atitinkantis stabdi tikrinimo slygose nurodytus
rezultatus.
Nuorinimas. Oro paalinimas i hidraulins stabdi pavaros.
Minktas pedalas. Stabdi pedalas, kuris spaudiasi velniai ir minktai.

? KARTOJIMO KLAUSIMAI
1.
2.
3.
4.
5.

Kokiais bdais galima patikrinti stabdi efektyvum?

Kaip suprasti, kad hidraulinje stabdi pavaroje yra oro?
Kaip suprasti, kad sugedo vieno rato stabdymo mechanizmas?
Kaip yra tikrinama pneumatin stabdi pavara?
Kaip pasikeis, pasukus sliek 1 (120 pav.) :
a) stabdi kameros koto eiga,
b) tarpelis tarp stabdi trinkeli ir bgno,
c) abu dydiai.

! UDUOTYS IR PAPILDOMA VEIKLA

1. Apirkite stabdi trinkeles ir nustatykite, ar dar galima jas naudoti.
2. Patikrinkite, ar pakankamai yra stabdi skysio js automobilyje. Kokiu skysiu reikia
papildyti?
Apie stabdi diagnostik paskatykite nurodytos literatros srao [2]
knygoje (p. 104).

SANTRAUKA

Skyriuje aprayti stabdi diagnostikos bdai, taip pat stabdi technin prieira ir
einamasis remontas.

6. ELEKTRINIAI RENGINIAI
TIKSLAS
io skyriaus paskirtis imokyti teisingai eksploatuoti automobilio elektrinius rengimus,
juos tikrinti kilnojamaisiais diagnostikos prietaisais, o jei reikia, gedimus alinti.
Istudijav skyri, besimokantieji turt pasitikrinti, ar gali suprasti, kad elektriniai
rengimai sugedo, pagalvoti, kokiais prietaisais gedimus nustatyti, kaip juos paalinti, o
svarbiausia, kaip eksploatuoti automobil, kad elektriniai rengimai negest.
iuo metu automobiliuose yra akumuliatori baterijos, kurias reikia arba nereikia
technikai priirti.
Priirimos akumuliatori baterijos turi tarnauti ne maiau kaip vienerius metus, kai
per metus nuvaiuojama ne daugiau kaip 150 000 kilometr, ir ne maiau kaip dvejus
metus, kai nuvaiuojama ne daugiau kaip 90 000 kilometr. Technikai nepriirimos
akumuliatori baterijos tarnauja ilgiau. Su jomis nuvaiuojama iki 500 000 kilometr.
Akumuliatori baterij tarnavimo laikas labai daug priklauso nuo j transportavimo,
saugojimo, eksploatavimo ir technins prieiros.
Transportuojamos ir saugomos akumuliatori baterijos turi bti apsaugotos nuo tiesiogini
sauls spinduli, atmosferini krituli, dulki ir purvo. Kai akumuliatori baterijos yra sausai
krautos, saugojimo laikas neturi bti ilgesnis kaip treji metai. Saugojimo metu visi kamiai
sandariai usukami, kad, veikiant deguoniui, ploktels nesioksiduot ir baterija neisikraut.
Temperatra patalpoje turi bti ne emesn kaip 40 C ir ne auktesn kaip + 60 C.
Technins priiros nereikalaujanios ir laikinai nuimtos nuo automobili akumuliatori
baterijos saugojamos su elektrolitu. Jos dalinai isikrauna, todl temperatra neturi viryti 0
C, o saugojimo laikas 1,5 met. Kambario temperatroje akumuliatori baterijos su elektrolitu
saugojamos ne ilgiau kaip 9 mnesius. Saugojamos baterijos turi bti visikai krautos. Technins
priiros nereikalaujanios akumuliatori baterijos iki vieneri met saugojamos papildomai
nekraunant, o technikai priirimos kas mnes, tikrinant elektrolito tank, o jam sumajus
daugiau kaip 0,04 g/cm3, papildomai kraunamos. Kai temperatra yra ne emesn kaip 15
C, visikai krautas akumuliatori baterijas galima saugoti paliekant automobilyje.
Pradedant eksploatuoti, sausai krautos akumuliatori baterijos pripilamos 1,26 g/
cm3 tankio elektrolito, palaikomos 20 minui ir pradedama vainti. Vis tik pirmam
kartui jos kraunamos. Ne pro al bt krauti akumuliatori baterijas, gautas su elektrolitu.
Eksploatavimo metu akumuliatori baterijos laikas nuo laiko yra nuvalomos,
patikrinama, kaip jos pritvirtintos, matuojamas elektrolito lygis ir tankis, baterijos tampa.
Be to, akumuliatori baterijos yra periodikai kraunamos.
Baterijos pavirius turi bti varus ir sausas. Per nevarumus ir drgm akumuliatoriai
isikrauna. Pavirius nuvalomas skuduru, sudrkintu 10% kalcinuotos sodos arba amonio
chlorido skiedinyje, kad bt neutralizuota rgtis. Ivadai ir laid antgaliai, variai nuvalyti
variniu epeiu, priveriami ir sutepami techniniu vazelinu.

87

6 skyrius. ELEKTRINIAI RENGINIAI

Elektrolito lygis turi bti 1015 mm vir plokteli. Neapsemtos ploktels sulfatuojasi ir suyra.
Elektrolitas daniausiai nusenka todl, kad jame dl elektrolizs ir garavimo sumaja
vandens. Taiau kartais elektrolitas nuteka pro nesandarumus arba itakomas dl per
didels generatoriaus krovimo srovs tampos.
Elektrolito lygis tikrinamas kas 1015 dien, o kai labai karta dar daniau. Ant
permatom akumuliatori baterij korpus bna yms max ir min. Kai ymi nra,
elektrolito lygis tikrinamas plonu stikliniu vamzdeliu. Kai elektrolito lygis per emas,
pilama distiliuoto vandens. Kad elektrolitas geriau susimaiyt, baterija 1015 minui
papildomai kraunama arba vanduo pilamas veikiant varikliui.
Elektrolito tankis rodo akumuliatoriaus isikrovimo laipsn. Visikai kraut akumuliatori
baterij, eksploatuojam Lietuvoje, is tankis yra 1,28 g/cm3. Akumuliatoriui isikrovus 25%,
tankis sumaja 0,04 g/cm3. Akumuliatori baterij reikia krauti, kai elektrolito tankis iem
sumaja 25% iki 1,24 g/cm3, o vasar 50% iki 1,20 g/cm3. Baterija yra visikai isikrovusi,
kai tankis krinta iki 1,12 g/cm3. Elektrolito tankis yra matuojamas rgiamaiais. Matavimo
metu elektrolito temperatra turi bti + 25 C. Jeigu ji yra kitokia, tai, naudojantis specialiu
grafiku, daroma pataisa. Tankio skirtumas tarp atskir akumuliatori turi neviryti 0,01 g/cm3.
Akumuliatori baterijos tampa taip pat atspindi isikrovimo laipsn. tamp galima
pamatuoti apkrautoje ir neapkrauotoje baterijoje. Baterija apkraunama, kai akumuliatori
baterijos jungiamos specialius prietaisus (130 pav.). Liestuku lieiamas minusinis
akumuliatoriaus baterijos ivadas, o kojele pliusinis.
Baterija yra tvarkinga, jei voltmetras po 5 sekundi rodo ne maesn kaip 9 V tamp.
Ilgiau matuoti negalima, nes kenkia rezistoriams ir akumuliatori baterijai.
Apie akumuliatoriaus baterijos bkl, kuriai nereikalinga technin prieira, spendiama
i baterijos indikatoriaus spalvos. Pavyzdiui, automobilio Opel Astra instukcijoje yra tokios
nuorodos: indikatorius alias baterija tvarkinga; patamsjs, ypa pajuodavs, reikia krauti;
viesiai geltonas emas elektrolito lygis ir baterij reikia pakeisti (esant tokiai spalvai negalima
bandyti baterij krauti arba prijungti laidus nuo kito akumuliatoriaus).
a

180

6 2

1,2

3
5

100,5

15
10

1,1

10,1

4
5

1,3

1,20

80,5

1,10

600

128 pav. Elektrolito lygio tikrinimas

129 pav. Elektrolito tankio matavimo prietaisai: a densimetras,

b rgiamatis, c matavimas: 1 gumin kriau, 2 stiklinis
indas, 3 densimetras, 4 guminis kamtis, 5 plastmasinis
vamzdelis, 6 skaidrus korpusas, 7 plastmasins plds

88

6 skyrius. ELEKTRINIAI RENGINIAI

Korpusas
Kronteinas

Apkraunantieji rezistoriai

Kontaktin kojel
Voltmetras

Kontaktin verl
Liestukas

130 pav. Akumuliatori bandymo prietaisai: a rusikas E-107 modelio, b vokikas

Akumuliatori baterijos kraunamos kilnojamaisiais arba stacionariaisiais rengimais,

turiniais transformatorius ir lygintuvus. Prietaisais baterijas galima krauti reikiamo stiprumo
srove, kuri naujose baterijose yra lygi vienam deimtadaliui baterijos talpos. Pavyzdiui,
jeigu baterijos talpa 60 A h, tai j reikia krauti 6 A srove. Padvtos baterijos kraunamos
didesnio stiprumo srove. Krovimo metu kas 23 valandas matuojama elektrolito temperatra
ir tankis. Jeigu temperatra pakyla daugiau negu+ 45 C, sumaja srovs stiprumas. Baterija
kraunama tol, kol i elektrolito pradeda intensyviai isiskirti dujos (elektrolitas verda), o
elektrolito tankis tris valandas ilieka nepakits. Jeigu pasibaigus krovimui, elektrolito tankis
didesnis u norm, pilama distiliuoto vandens, o jei per maas 1,4g/cm3 tankio elektrolito.
Bdingi akumuliatori baterij gedimai nurodyti 7 lentelje.
Generatorius tiekia srov elektros imtuvams ir krauna akumuliatori baterij, kai
automobilio variklis veikia.
Akumuliatori baterijos krovimo grandins gedim poymiai yra tokie: baterija
nekraunama arba kraunama per daug.
Kai akumuliatori baterija nekraunama, varikliui dirbant vairiais skiais, ampermetras
rodo ikrovimo srov (dega kontrolin lemput), o voltmetras akumuliatori baterijos tamp.
io sutrikimo pagrindins prieastys: nutrks arba praslysta generatoriaus direlis, nutrkusi
krovimo grandin (generatoriaus + gnybtas akumuliatori baterijos pliusinis ivadas),
generatoriaus suadinimo grandin, sugeds generatorius, sugeds tampos reguliatorius.
Akumuliatori baterij krovus nepakankamai, ampermetras rodo ma krovimo
srov, krovimo srov, nors baterija isikrovusi, jungus ibintus staiga sumaja arba
ampermetras pradeda rodyti ikrovim (usidega lemput), ampermetro ir voltmetro
rodykls okinja. Nepakankamo krovimo prieastys yra ios: generatoriaus direlio
laisvumas, praslydimas, tampos reguliatoriaus sutrikimai, blogi kontaktai generatoriaus
krovimo arba suadinimo grandinse.
Kai akumuliatori baterija kraunama per daug, voltmetras rodo padidint tamp,
o ampermetro rodykl, nors akumuliatori baterija visikai krauta, visuomet rodo krovim,

89

6 skyrius. ELEKTRINIAI RENGINIAI

7 l e n t e l . Akumuliatori baterij gedimai

Gedim prieastys

Poymiai, alinimas

1. Akumuliatori baterija greitai isikrauna ir uvedant varikl alkninis velenas sukasi per ltai.
1.1 Automobiliui stovint arba ltai
vaiuojant ilgai laikomi jungti srovs
imtuvai.
1.2 Savaiminis isikrovimas dl nevaraus
paviriaus.
1.3 Trumpas plokteli jungimas

Vengti vienu metu jungti daug imtuv.

Paviri nuvalyti.

M atuojant tamp be apkrovimo,voltmetras rodo ma

elektrovaros jg, nors elektrolito tankis normalus.kraunant
elektrolitas neverda. Pakeisti separatorius, plokteles, ivalyti
nuosdas.
1.4 Savaiminis isikrovimas pylus
Baterij ikrauti per 10 valand, kol tampa akumuliatoriuje kris
nedistiliuoto vandens.
iki 1,1 1,2 V.Elektrolit ipilti, baterij iplauti,pilti vieio
elektrolito ir krauti.
1.5 Trumpas jungimas udegimo rits
Ijungti visus imtuvus ir mass laidu paliesti neigiam baterijos
starterio ir kt. grandinse.
ivad.Jeigu kibirkiuoja yra trumpas jungimas.
1.6 Plokteli sulfatacija dl ilgo baterij Baterija greitai isikrauna ir greitai sikrauna. Ploktels pasidengia
saugojimo, eksploatavimo dalinai ikrovus baltomis apnaomis.Jeigu sulfatuojasi nedaug, ipilti sen
ir per emo elektrolito lygio
elektrolit, pilti vieio, kurio tankis 1,145g/cm0C, ir
krauti,nustaius 0,05 imlumo srovs stiprum. Jeigu sulfatacija
didel pakeisti plokteles.
1.7 Ivad ir laid antgali oksidacija dl N uvalyti, sutepti techniniu vazelinu.
nepakankamo tvirtinimo.
1.8 Generatoriaus gedimai.
Patikrinti, ar krauna.
2. Greitai maja elektrolito lygis
2.1 N esandarus korpusas.

Patikrinti, uklijuoti arba pakeisti.

2.2 Baterija nuolat perkraunama dl per

didels generatoriaus tampos
2.3 N esandariai usukti kamiai.

Patikrinti generatori
Usukti.

3. Elektrolitas isilaisto pro ventiliacijos skyles

3.1 Per didelis elektrolito lygis

Patikrinti, gumine kriaue itraukti.

3.2 Per didel generatoriaus krovimo

srov
3.3 N esandars kamiai

Patikrinti generatori.

3.4 Trumpas plokteli jungimas.

Suremontuoti akumuliatori baterij.

Pakeisti.

4. Akumuliatori baterija nesikrauna

4.1 N utrkusi grandin tarp generatoriaus Isiaikinti ir paalinti gedim.
ir akumuliatori baterijos.
4.2 Ibyrjus aktyvioji plokteli mas
ema tampa, matuojant neapkrovus, nors elektrolito tankis
normalus. Kraunant neverda. Pakeisti plokteles.
4.3 Plokteli sulfatacija.
r. 1.6 punkt.
5. Amperas rodo per didel krovimo srov, nors tampa normali
5.1 Trumpas plokteli jungimas.

Suremontuoti akumuliatori baterij.

90

6 skyrius. ELEKTRINIAI RENGINIAI

akumuliatori baterijos elektrolite isiskiria daug duj ir greitai maja elektrolito lygis,
daniau perdega lemputs. Daniausiai visa tai atsitinka sugedus tampos reguliatoriui.
Bet to, gali bti oksidavsi udegimo jungiklio kontaktai.
Daniausiai pasitaikantys generatoriaus gedimai tai blogas kontaktas tarp epetli
ir kontaktini ied, apvij nutrkimas, trumpas sujungimas ir lygintuvo diod
pramuimas.
Generatoriaus technin prieira yra minimali: kiekvien dien stebima, ar kraunama
akumuliatori baterija, madaug kas 15 000 km tikrinamas direlio tempimas, kas 50
60tkst.km arba remontuojant generatori tikrinamas epetli auktis, nuvalomi
epetliai ir kontaktiniai iedai.
Daugelio automobili direlis, spaudiant j 40 N (4kg) jga, turi linkti apie 10
15mm. is linkis vien automobili reguliuojamas perstumiant generatori, o kit,
pavyzdiui, kai kuri 5 serijos BMW tempimo ritinliu. Per daug tempti taip pat
negalima, nes genda generatorius. Automobili techninse charakteristikose yra nurodomas
epetli nominalus ir minimalus auktis. epetliams sudilus, blogja kontaktas tarp j ir
kontaktini ied. Paprastai epetlius reikia keisti, kai jie i laikikli ilenda maiau negu
5 mm.
Kontaktiniai iedai valomi benzine suvilgytu minktu skudurliu, o jeigu jie subraiyti,
smulkia lifavimo juostele (negalima valyti vitriniu popieriumi). Kai kurios automobili
gamyklos rekomenduoja savo valiklius, pavyzdiui, automobiliams Volkswagen Golf
speciali priemon Tri.
Generatoriui gendant (nekraunant), kai direlio tempimas normalus, galima trumpai
sujungti generatoriaus gnybtus + ir . Ampermetro rodykl turi oktelti, o voltmetras
rodyti tamp. Galima naudotis testeriu arba voltmetru. Jis prijungiamas lygiagreiai
akumuliatori baterijos ivadams ir uvedamas variklis. Voltmetras turi rodyti 1213 V
tamp, bet ne daugiau kaip 14 V. jungus ibintus ir kitus srovs imtuvus vis vien turt
rodyti 1314V. Jeigu taip nra, generatorius yra iimamas ir tikrinamas specialiame stende.
Kadangi iuolaikiniuose generatoriuose yra elektronini prietais, tai siekiant, kad generatoriai
ilgiau tarnaut arba remontuojant nebt sugadinti, reikia laikytis tam tikr taisykli:
1) veikiant varikliui, negalima atjungti akumuliatori baterijos, o generatorius iimamas
tik atjungus akumuliatori baterij;
2) negalima sumaiyti paalinio elektros energijos altinio + su -, pavyzdiui, uvedant
varikl nuo kito automobilio;
3) vykdant suvirinimo darbus, suvirinimo aparato mass gnybtas turi bti sujungtas su
suvirinamja detale, o laidai nuo generatoriaus atjungti;
4) draudiama tikrinti generatori kibirktimi, t. y. sujungiant jo gnybtus su korpusu.
Udegimo sistemos yra labai vairios. Seniausia ir paprasiausia yra kontaktin udegimo
sistema (vokikai KSZ kontaktgesteurte Spulenzundung).
Kontaktinje tranzistorinje udegimo sistemoje (TSZK kontaktgesteurte Transistor
Spulenzundung) yra tranzistorinis komutatorius, kuriuo nuteka emos tampos srov.
Nekontaktinje tranzistorinje udegimo sistemoje vietoj kontakt yra impuls davikliai:
indukcinis (TSZ-Transistor-Spulenzundung mit Induktionsgeber) ir Holo (TSZh).

6 skyrius. ELEKTRINIAI RENGINIAI

91

Statinje elektroninje udegimo sistemoje (VSZ Volltransistorisierte Spulenzundung)

yra mikrokomprocesorius kontrolierius), kuriuo valdoma maitinimo ir udegimo sistema.
Daugiausia technins prieiros darb tenka kontaktinei udegimo sistemai (131 pav.).
Daniausiai pasitaikantys udegimo sistemos gedimai nurodyti 8 lentelje.
Bendroji kontaktins udegimo sistemos bkl vertinama subjektyviai pagal vairius
iorinius poymius arba vairiais prietaisais.
Kai neveikia viena vak, pasikeiia variklio darbo tonas, variklis virpa ir sunaudoja
daugiau degal. Tada, veikiant varikliui, i eils nuo vaki atjunginjami auktos tampos
laidai (taip tikrinti negalima elektronini udegimo sistem). Atjungus laid nuo veikianios
vaks, variklio veikimas pasikeiia, o nuo neveikianios ilieka toks pat. Kartais
naudojamasi neonine lempute. Ji, prijungta prie veikianios vaks, blyksi. Kontaktin
udegimo sistem galima tikrinti ir itrauktu i skirstytuvo centriniu auktos tampos laidu.
Laido galas priartinamas prie mass, o variklio alkninis velenas pasukamas starteriu. Turi
pasirodyti intensyvi kibirktis.
Objektyviau udegimo sistemos bkl tikrinama vairiais prietaisais ir varikli testeriais.
132 paveiksllyje pavaizduotas prietaisas turi ikrovikl 7. Prijungus prietais prie veikianio
variklio, ikroviklyje vyksta kibirktin ikrova. I jos intensyvumo sprendiama apie
udegimo sistemos bkl.
Varikli testerius gamina vairios firmos. Plaiai paplit BOSH MOT-151, MOT-250,
FSA-600, SUN-MCS-2500, BEAR PACE-400 ir ALLEN SMART WORK STATION
varikli testeriai. Varikli testeriu MOT 151 (133 paveiksllis) galima patikrinti udegimo
paskubos kamp, kontakt udaros bkls
kamp, vairi davikli bkl ir kt.
4
5
Varikli testeryje MOT 240 yra oscilografas, kuriame galima matyti grafin
3
udegimo sistemos pirmins arba antrins
grandins vaizd.
6
Udegimo vaks yra pakeiiamos naujomis madaug kas 30 000 km. Kas
2
10000km vaks patikrinamos prietaisais,
turiniais oscilografus. Vis tik geriau vakes
7
isukti, apirti, nuvalyti ir patikrinti
tarpel tarp elektrod.
Jeigu vaki elektrodai aprk, reikia,
kad variklis ilgai dirbo tuija eiga, buvo
per daug riebus degusis miinys, netinkamas
1
1
1
1
tarpelis tarp pertraukiklio kontakt, sugeds
kondensatorius arba pati vak. Kai visos
vaks tepaluotos, daroma ivada, kad sudil
1
1
1
1
cilindrai, stmokliai ir j iedai, o kai viena 131 pav. Kontaktin udegimo sistema: 1 vaks,
greiiausiai pradegs votuvas. Elektrodai 2 skirstytuvas, 3 starteris, 4 udegimo jungiklis,
5 starterio traukos rel, 6 papildomas rezistorius
gali bti labai ideg. Tai atsitinka tada, kai (variatorius), 7 udegimo rit

92

6 skyrius. ELEKTRINIAI RENGINIAI

8 l e n t e l . Charakteringi kontaktins udegimo sistemos gedimai

Gedim poymiai

Gedimai

Variklis neusiveda

Netvarkingos (sugedusios) visos vaks

Nutrks, nekontaktuoja centrinis auktos tampos laidas arba paeista jo
izoliacija
Paeista udegimo rits antrins apvijos izoliacija
Netvarkingas skirstytuvo rotorius
Nutrk, nekontaktuoja emos tampos grandins laidai
Susitepalav, oksiduoti arba apdeg pertraukiklio kontaktai
Pertraukilio ivadas arba judamajo kontakto svirtel susijungusi su korpusu
Nutrks kondensatoriaus laidas arba pramutas kondensatorius

Variklis neusiveda, bet, ijungus

starter, ugsta

Nutrks arba perdegs papildomos udegimo rits rezistorius

Nutrks arba nekontaktuoja laidas tarp udegimo jungiklio ir papildomo
rezistoriaus
Sugeds udegimo jungiklis

Variklis usiveda sunkiai

Isikrovusi akumuliatori baterija

Apdegusios vaks
Sudrkusi virutinioji vaki dalis
Sudrks skirstytuvo dangtelis ir rotorius

Neveikia vienas arba keli variklio

cilindrai

Neveikia vak
Netvarkingi radijo trikdi slopintuvai
Nutrks, nekontaktuoja vaks auktos tampos laidas arba paeista jo
izoliacija
trks skirstytuvo dangtelis

Variklio cilindrai dirba su pertrkiais (esant vairiems alkninio veleno skiams, variklis dirba nepastoviai, tolygiai spaudiant akseleratoriaus pedal, skiai didja
netolygiai, variklis labai virpa
dirbdamas tuija eiga

Blogai pritvirtinti laidai

Skirstytuvas blogai privertas prie variklio
Susidvjusios judanios pertraukiklio detals
Nutrks laidelis, jungiantis judamj ir nejudamj pertraukiklio diskus
Netekusi tamprumo pertraukiklio svirtels spyruokl
Oksidavsi arba susitepalav pertraukiklio kontaktai
Netinkamas tarpelis tarp pertraukiklio kontakt
Blogai privertas kondensatorius
Netvarkinga udegimo rit
trks skirstytuvo dangtelis
Netinkamas tarpelis tarp vaki elektrod
Apdegusios vaks, trk j izoliatoriai

Variklio galios ir ekonomikumo

sumajimas (daniau tenka jungti emesnisias pavaras, variklis
blogai reaguoja akseleratoriaus
pedalo nuspaudim, padidinus
apkrov girdisi detonacija, variklis
kaista, pereikvojami degalai)

Netinkamai nustatytas udegimo momentas

Suged udegimo ankstinimo reguliatoriai
Netinkamas tarpelis tarp pertraukiklio kontakt

6 skyrius. ELEKTRINIAI RENGINIAI

93

degusis miinys nuolat paliesinamas arba yra

1
2 3
4 5 6
7
neteisingas udegimo momentas.
vaks tikrinamos ir valomos sausu
smliu specialiame prietaise (135 pav.). 15
Pirmiausia prietais tiekiamas suslgtas iki
14
0,30,6 MPa oras, kuris siurbia sml ir 13
puia link elektrod. Po to vak apipuiama
grynu oru ir, padidinus slg iki 0,60,8
Mpa, ibandoma.
Tarpelis tarp vaks elektrod priklauso
12
11
10 9
8
nuo vaks marks ir bna 0,70,9 mm. Jis
tikrinamas apvaliu tarpumaiu (136 pav.), 132 pav. Prietaiso elektriniams rengimams tikrinti
nes naudojant plokij, nevertinamos bendras vaizdas: 1 ampermetras, 2 mygtukas, 3 kombinuotas matavimo prietaisas, 4 tachometro
dubos elektroduose.
perjungiklis, 5 mygtukas, 6 voltmetras, 7 kontrolinis
suktos vaks yra uveriamos 1,53 kg/ ikroviklis, 8 reostato rankenl, 9 bimetalinio saugiklio
grinimo mygtukas, 10 automobilio elektros grandini
m sukimo momentu.
perjungiklis, 11 matavimo grandini perjungiklis,
Charakteringi skirstytuvo gedimai yra 12 tampos perjungiklis, 13 gnybtas, 14 jungtis,
tokie: usiteria, o kartais trksta skirstytuvo 15 ampermetro perjungiklis
dangtelis ir rotorius, susidvi ir oksiduojasi
Skaitmeninis ekranas Pastovi funkcij mygtukai
pertraukiklio kontaktai, tarpelis tarp j
Korpusas
padidja arba sumaja, susidvi kumtelis
ir vors, nusilpsta icentrinio reguliatoriaus
spyruokls, trksta vakuuminio reguliatoriaus diafragma, pramuamas kondensatorius. iuo atveju kontaktai kibirkiuoja Kintam
ir viename i j susidaro dubos, o kitame funkcij
mygtukai
gauburlis. Be to, kontaktai apdega.
Programinis modulis
Laikiklis
Periodikai yra tikrinamas tarpelis tarp
pertraukiklio kontakt. Daugelio automobili jis turi bti 0,300,45mm. Kai is
tarpelis tikrinamas tarpumaiu, nevertinama tai, kad ant vieno kontakto yra duba, o 133 pav. Varikli testeris MOT-151
ant kito gauburlis ir nevienodos sudilusios kumtelio briaunos. Objektyviau tarpel galima
vertinti matuojant kamp, kuriuo pasisuka kumtelis, kai kontaktai udaryti (137 pav.).
Kai tarpelis tarp kontakt normalus, jie bna atsijung tol, kol kumtelis pasisuka
kampu aa, atinkaniu atkarp AB. Kampas as, atinkantis atkarp BC, yra toks, kuriuo
pasisuka kumtelis, kai kontaktai susijung. is kampas vadinamas udaros bkls kampu.
Dylant pertraukiklio judamojo kontakto svirtels atramlms arba patiems kontaktams,
tarpelis tarp j didja, o udaros bkls kampas maja.
Paveiksllyje tai kampas as, atitinkantis atkarp B1C1.
Udaros bkls kampui matuoti yra naudojami prietaisai, matuojantys pro udarus
kontaktus pratekanios srovs vidutin dyd. is dydis yra tiesiog proporcingas udaros
bkls kampui, todl prietaiso skal yra sugraduota laipsniais arba procentais. Keturi

94

6 skyrius. ELEKTRINIAI RENGINIAI

A B
C
D

ta

Tv

tu

134 pav. Pirmins grandins oscilogramos: a udegimo sistema tvarkinga; b nutrkusi kondensatoriaus
grandin arba i dalies susijungusios udegimo rits apvijos; AB kibirkties trukm, BC virpesi trukm, Tv virpesi
proceso periodas, DE kumtinio mechanizmo nestabilumas, DH pertraukiklio kontaktai udaryti, AD pertraukiklio kontaktai atidaryti, ta atviros kontakt padties periodas (kampas), tu udaros kontakt padties
periodas (kampas)

Valomoji vak

Suslgtas
oras
Apiptimo
vamzdelis

Rieboklis
Oro kamera
iotys
Smlio vamzdelis

Apiptimo
votuvas
Valymo
votuvas

Oro vamzdelis

Skirstymo
kamera

135 pav. vaki valymo prietaiso schema:

aa

136 pav. vaki reguliavimas: a tikrinimas apvaliu

tarpumaiu, b elektrodo palenkimas specialiu
rankiu

Kumtelis

Judamasis kontaktas

a a

Nejudamas kontaktas

as

B1

C1
C

137 pav. Kampas esant udariems kontaktams: as kampas, kai kontaktai sujungti, aa kampas, kai kontaktai
atsijung

95

6 skyrius. ELEKTRINIAI RENGINIAI

Ekscentrinis reguliavimo sraigtas

Kontakt ploktel

Kumtelis

0,3

00

,40

Fiksavimo sraigatas

Nejudamas kontaktas
138 pav. Pertraukiklis

cilindr variklio udaros bkls kampas turi bti 4045, ei 3045, atuoni
2933. Jeigu kampas yra kitoks, tarpelis tarp kontakt reguliuojamas ekscentriku (138
pav.), prie tai atleidus fiksavimo sraigt.
Kai kondensatoriaus dielektrikas pramuamas, udegimo sistemos grandin susijungia
su mase ir sistema nebeveikia. Kondensatorius tikrinamas matuojant jo var. Netinkamas
kondesatorius yra pakeiiamas.
Pagrindinis skirstytuvo technins prieiros darbas yra pradinio udegimo paskubos
kampo tikrinimas ir reguliavimas.
Udegimo paskubos kampu vadinamas kampas, kur sudaro alkninio veleno astas su
vertikalia tiese tuo momentu, kai kibirkiuoja vak. Tai visikai analogika dyzelini
varikli purimo paskubos kampui (r. 64 paveiksll).
Udegimo paskubos kampas tikrinamas stroboskopu. Stroboskopai yra labai vairs
Otto varikliams, dyzeliniams arba universals. Stroboskope pagrindinio laido jungtis yra
udta ant variklio pirmojo cilindro auktos tampos laido (139 pav.), o kiti laidai prijungti
prie akumuliatori baterijos.
Stroboskopu nustatomi minimals variklio alkninio veleno skiai. Stroboskopo lempa
nukreipiama judani ym, esani ant alkninio veleno skriemulio, ir nejudanij, kuri
yra ant variklio (sunkveimiuose ios yms gali bti ant smagraio ir sankabos gaubtuvo).
Stroboskopo lempa sublyksi tada, kai kibirkiuoja pirmojo cilindro vak. Dl stroboskopinio
efekto atrodo, kad judamoji ym nejuda. Jeigu yms yra viena prie kit, tai udegimo
paskubos kampo reguliuoti nereikia, o jeigu nesutampa, reikia pasukti pertraukiklio
skirstytuvo korpus tol, kol yms sutaps.
Udegimo ritje nutrksta arba vyksta jose trumpas susijungimas, trksta dangtelis,
kartais blogai kontaktuoja laidai. Dl to daniausiai udegimo sistema nustoja veikti.
Udegimo rit yra tikrinama prietaisais, turiniais oscilografus, arba ikrovikliais. Be
to, yra matuojama ir apvij vara. Netinkama rit pakeiiama.
Apvelgme kontaktins udegimo sistemos technin prieir. Kit udegimo sistem
gedimai, j poymiai, technin prieira daug kur yra panas, nors yra ir skirtum.
Kontaktinje tranzistorinje udegimo sistemoje (140 pav.) maiau apdega kontaktai,
kadangi pro juos teka tik silpna tranzistoriaus valdymo srov.

96

6 skyrius. ELEKTRINIAI RENGINIAI

yms ant skriemulio

Stroboskopo
lempa

Jungtis

Akumuliatori baterija

Udegimo vak

139 pav. Stroboskopas

Nuvaiavus apie 12 tkst. km, galima padinti tarpel tarp vaki elektrod iki 1,01,1mm.
Tranzistorinis komutatorius tikrinamas multitesteriu matuojama vara ir srovs stiprumas.
Nekontaktins tranzistorins udegimo sistemos (141 pav.) technin prieira taip
pat turi savo ypatybi.
Jeigu prietais skydelyje yra voltmetras, tai sistema tikrinama taip. jungus udegim,
voltmetro rodykl pirmiausia nusistovi ties skals viduriu, o po keli sekundi iek tiek
pasislenka dein. Tai reikia, kad akumuliatori baterija yra tvarkinga.
Jeigu voltmetro nra, tikrinama kontroline lempute. Jos vienas laidas prijungiamas prie mass,
o antras prie udegimo rits gnybto, kuris yra sujungtas su komutatoriaus gnybtu (141 pav.).
Kai komutatorius tvarkingas, lemput po keli sekundi pradeda degti rykiau (varikliui neveikiant
ir esant jungtam udegimui, komutatorius atjungia udegimo rits maitinim).
Tikrinti sistem, atjunginjant veikianio variklio auktos tampos laidus, nepatartina,
nes yra pavojinga ir galima sugadinti Holo davikl bei komutatori.
Generatorius

Udegimo jungiklis
Komutatorius

30/1 15

4
TSZh

Akumuliatori baterija

Pertraukiklis-skirstytuvas

Komutatorius

Udegimo rit

30

Udegimo rit

vaks

K 1 -

B + B + 15

Daviklisskirstytuvas
Holo
daviklis

vaks
1

140 pav. Kontaktin tranzistorin udegimo sistema

141 pav. Nekontaktin tranzistorin udegimo sistema

97

6 skyrius. ELEKTRINIAI RENGINIAI

Davikliai
Variklio
ski
7/25

Stmoklio
padties
7/21

Skysio
Droselio
temperatros padties
7/16

7/54

Oro
matuoklio

Detonacijos

7/17

7/24

7/23

Automatins
pavar ds

MOTRONIC
1,8

AW
3043

tampos
blokas

4/28
4/12

4/38

4/39

Udegimo
rit ir
vak

20/3
1

20/7
5

20/5
3

20/8
6

20/4
2

20/6
4

142 pav. MOTRONIC udegimo sistema

Holo daviklis tikrinamas multitesteriu. Taigi matuojama tampa tarp laid, einani nuo
komutatoriaus gnybt 3 ir 6 iki atitinkam Holo daviklio gnybt. Tada rankiniu bdu ltai
sukamas alkninis velenas. Jei daviklis nesugeds, tampa staiga keiiasi nuo minimalaus dydio
(ne didesnio kaip 0,4 V) iki maksimalasu dydio (3 V maesn negu maitinimo tampa).
Pradinis udegimo paskubos kampas tikrinamas ir reguliuojamas taip pat kaip ir
kontaktins sistemos, tik daugelyje iuolaikini automobili yra magnetinio daviklio
prijungimo jungtis. Tai leidia tiksliau nustatyti alkninio veleno padt.
Statins elektronins variklio valdymo sistemos (142 pav.) yra patikimos. Joms yra
nereikalinga technin prieira. Toki sistem (r. 52 paveiksll) maitinimo ir udegimo
sistem davikliai yra tie patys. Udegimo ir maitinimo sistemos elektroninis valdymo
blokas yra bendras. Kaip reikia tikrinti daviklius aprayta purkimo sistemos MOTRONICM5 prieiros skyrelyje.
Udegimo sistemos tikrinant negalima priartinti auktos tampos laid prie mass, nes
tai yra pavojinga, o be to, galima sugadinti udegimo rit ir elektronin valdymo blok.
Taip pat varikliui veikiant, negalima atjungti akumuliatori baterijos.
Starteris turi labai daug takos automobilio valdymui. Charakteringiausi starterio
gedimai ivardinti 9 lentelje.

98

6 skyrius. ELEKTRINIAI RENGINIAI

9 l e n t e l . Starterio gedimai
Gedimai

Prieastys

Starteris nesijungia

Isikrovusi akumuliatori baterija, sugeds udegimo

jungiklis arba rels

Starterio traukos rel susijungia, bet velenas

nesisuka arba sukasi ltai

Isikrovusi akumuliatori baterija, nepriverti laidai,

usiters inkaro kolektorius, sudil epetliai, jungiasi su
mase izoliuoto epetlio laikiklis, isitempusios epetli
spyruokls, trumpai susijungusios inkaro apvijos, inkaro
strigimas vorse

Traukos rel susijungia ir vl atsijungia

Nutrkusi rels palaikanioji apvija

Traukos rel susijungia, bet starterio velenas

nesisuka

Sugedusi laisvosios eigos mova, lusi pavaros mechanizmo

svirtel arba spyruokl

Traukos rel susijungia, bet nesusikimba

krumpliaraiai

Isitempusi pavaros mechanizmo spyruokl, itrupj

krumpliaraiai, susikoksavs ant lic esantis tepalas

Paleidus varikl, starteris neatsijungia

strigs udegimo jungiklis arba starterio pavaros mechanizmas, sulip traukos rels kontaktai

Padidjs triukmas uvedant varikl

Blogai pritvirtintas starteris, il krumpliaraiai, labai

sudilusios inkaro vors ir idroos, starteris persikreips

Bendroji starterio bkl vertinama subjektyviai pagal vairius iorinius poymius arba
tikrinant starter vairiais prietaisais.
Paleidiant varikl ibintai prigsta. Jeigu starterio inkaras nesisuka ir ibintai neprigsta,
tai galima daryti ivad, kad gedimas yra grandinje iki starterio, o jeigu ibintai prigsta
ir starterio inkaras nesisuka, tai gedimas greiiausiai yra starteryje.
Neiojamaisiais prietaisais (132 pav.) galima pamatuoti starterio naudojamsrov, kai
jo inkarui neleidiama suktis, pavyzdui, sijungus pirmja pavar ir stovjimo stabd.
Iimtas starteris tikrinamas specialiuose stenduose. Juose yra pamatuojama starterio
naudojama srov, kai inkaras sukasi laisvai ir kai jam neleidiama suktis, taip pat inkaro
ski danis.
Pamatuoti dydiai yra palyginami su techninmis slygomis.
Starteris gali bti jungtas ne ilgiau kaip 1020 sekundi, o jei jungtas gali perkaisti
apvijos. Kategorikai draudiama pavaiuoti starterio pagalba, nes jis labai perkraunamas.
Technins prieiros metu daugiausia dmesio kreipiama laid ir kontakt bkl.
Kas 4050 tkst. kilometr starteris yra iimamas, ibandomas stenduose ir, jeigu
reikia, iardomas.
Inkaro kolektorius valomas benzinpamirkytu skudurliu, smulkiu vitriniu popieriumi,
o jeigu reikia, nutekinamas specialiose staklse. Rels kontaktai taip pat nuvalomi arba
pasukami 180 kampu. Patikrintas starteris yra labai gerai pritvirtinamas savo vietoje.

99

6 skyrius. ELEKTRINIAI RENGINIAI

ibintai tiesiogiai turi takos eismo saugumui. Dl to jie visada turi bti technikai
tvarkingi ir tinkamai bei pakankamai stipriai viesti.
Eksploatavimo metu pasitaiko, kad sutrkinja ibint stiklai, reflektoriai arba ibintai
isireguliuoja, t. y. pradeda netinkamai viesti. Kas 1015 tkst. kilometr jie patikrinami.
Tinkamai sureguliuoti asimetriniai (europietiki) ibintai turi viesti truput emyn ir
iek tiek dein. Ar jie vieia teisingai, galima patikrinti specialiais prietaisais (143 pav.)
arba vieiant special ant sienos nubraiyt ekran. Prietaisu galima patikrinti ne tik ar
ibintai tinkamai vieia, bet ir viesos srauto stiprum.
Prietaisas pastatomas prie automobilio ibint taip, kad sutapt ibinto ir lio
simetrijos ays. Ekrane bna matoma viesos dm. viesos srauto stiprumas matuojamas
miliampermetru.
Paprasiausias ekranas parodytas 144 paveiksllyje. Linij 3 ir 1 susikirtimas atitinka
ibint centr. Linija 2 briama emiau 1 linijos kiekvieno automobilio techninse slygose
nurodytu atstumu (madaug 100mm).
Kai automobiliai turi du ibintus, ie ibintai tikrinami jungus artimsias viesas.
Automobilis daniausiai bna neapkrautas. Jeigu yra hidraulinis korektorius, tai jo
rankenl pastatoma neapkraut padt. ibintai turi viesti taip, kaip parodyta 144
paveiksllyje. Panaiai tikrinama, kaip vieia keturi ibintai bei prierkiniai ibintai.
Jeigu reikia, jie reguliuojami (145 pav.).
Tik tinkamai priirint ibintus galima vainti saugiai ir patogiai.

1 NAUJI TERMINAI
Akumuliatori elektrolitas. Akumuliatoriuose esantis distiliuoto vandens ir sieros
rgties tirpalas.
Areometras. Prietaisas elektrolito tankiui matuoti.
vaks elektrodas. Udegimo vaks tam tikros formos laidininkas.
Automobilio mas (lot. luitas, gabalas). Metalins automobilio dalys.
Proektorius

Blokas
Atsvaro trosas
Stovas
Slystanioji atrama

Lis

Miliampermetras

Optins kameros
korpusas

Ekranas

Fotoelementas

Atsvaras
Pagrindas
a

Automobilio
Lis
ibintas
b

143 pav. ibint tikrinimo prietaisas: a sandara, b optin schema

Optins kameros
korpusas

100

6 skyrius. ELEKTRINIAI RENGINIAI

Vertikalaus
reguliavimo sraigtas

1
150

150

2
Horizontalaus
reguliavimo
rankenl

Vertikalaus
reguliavimo
rankenl

144 pav. ibint tikrinimo ekranas:11 ibint centr

auktyje briama linija, 22 viesos dmi
horizontalios dalies linija, 33 vertikalios linijos,
atitinkanios ibint centrus

Horizontalaus
reguliavimo sraigtas

Apkrovos
reguliavimo
rankenl

145 pav. ibint reguliavimas: a sraigtais, b rankenlmis

Automobilinis stroboskopas. Optinis matavimo prietaisas, kuriuo stebimas automobilio

variklio alkninio veleno smagraio arba skriemulio judesys.
Asimetrinis automobilio ibintas. ibintas, kuris vieia iek tiek dein.

? KARTOJIMO KLAUSIMAI
1. Kada akumuliatori baterij reikia krauti?
a) Kai elektrolito tankis iem yra 1,251,27g/cm3,
b) Kai elektrolito tankis vasar maesnis kaip 1,19g/cm3.
2. Kuo skiriasi kontaktins ir nekontaktins udegimo sistemos diagnozavimas?
3. Kada reikia reguliuoti ibintus?
a) Kas 15 000 km,
b) Kai labai vieia kair, dein arba vir,
c) Abiem atvejais.

! UDUOTYS IR PAPILDOMA VEIKLA

1. Paaikinkite, kokius veiksmus reikia atlikti, norint nustatyti gedim krovimo grandinje.
2. Nueikite parduotuv ir isiaikinkite, kokios vaks tinka js automobiliui.
3. Kokie ibint tikrinimo prietaisai yra js mokyklos laboratorijoje arba dirbtuvse.
Jeigu j nra, tai isiaikinkite koki reikt.
Papildomai paskaitykite [2] knygoje, pateiktoje literatros srao skyri
apie automobili elektrinius rengimus (p. 104). Kartodami mediag, [5]
knygoje paskaitykite apie variklio valdymo sitem MOTRONIC.

SANTRAUKA

iame skyriuje yra akcentuojamas akumuliatori baterijos, generatoriaus, udegimo

sistemos, starteri ir ibint techninis eksploatavimas.

7. AUTOBUSAI

TIKSLAS
io trumpai parayto skyriaus paskirtis supaindinti su autobus sistem, kurios skiriasi
nuo serijini automobili sistem, technine prieira ir einamuoju remontu.
Besimokantieji iame skyriuje privalo imokti tik autobus technins prieiros
pagrindus, o esant reikalui, turt paskaityti autobus technins eksploatacijos instrukcijas.
Apildymas ir ventiliacija. Autobusas apildomas variklio auinimo sistemos skysiu.
Kad variklis greiiau ilt ir autobusas bt ildomas intensyviau, tam rengtas specialus
paildymo aparatas. Aparatas veikia degant dyzeliniams degalams, taiau yra pavojingas gaisro
atvilgiu. Todl jo negalima naudoti degalinse ir remonto bei kitose udarose patalpose.
Norint sutaupyti degal, ildymo aparat patartina jungti tik tada, kai aplinkos temperatra
yra emesn negu 5 C.
Autobuse bna rengta natralioji ir priverstin ventiliacija. Priverstin ventiliacija
jungiama tada, kai autobusas stovi arba ltai vaiuoja. Visos ventiliacini rengini sklends
turi laisvai judti ir visikai atsidaryti arba usidaryti.
Pneumatin sistema. Autobusuose yra pneumatin stabdi sistema ir pakaba. Be to,
suslgtu oru yra valdomos durys bei vairuotojo nustatoma pasosts padtis. Dl to pneumatin
autobuso sistema visada turi bti tvarkinga. Slgis vairiuose sistemos takuose tikrinamas
manometrais. Jiems prijungti yra padaryti specials ivadai. Kai neteisingai sureguliuota
pneumatin pakaba, pablogja autobuso pravaumas, keleivi komfortas, pasikeiia rat
nustatymo kampai, greiiau sudyla padangos ir vairios pakabos detals. Pakabos auktis
tikrinamas kas 10 000 km. Darbai atliekami autobusui stovintlygioje horizontalioje
aiktelje. Aukiui matuoti autobuso onuose yra specialios yms. Jeigu pakabos auktis
nuo technini slyg skiriasi daugiau kaip 3 mm, reikia reguliuoti automatini pakabos
reguliavimo votuv traukles. Jei pakabos aukt tenka reguliuoti labai danai, automatinius
reguliavimo votuvus geriausia pakeisti.
Oro slgis padangose tikrinamas kiekvien dien. Ratams pakeisti naudojami du
domkratai. Jie padedami po abiem autobuso onais specialiose iam tikslui numatytose
vietose (146 pav.)
Kbulas. Kbulas yra pagrindin autobuso dalis, todl jo prieirai reikia skirti labai

146 pav. Domkratu keliamos vietos

102

7 skyrius. AUTOBUSAI

daug dmesio nuolat tikrinti srieginius sujungimus ir lang, dur bei bagaini tarpiklius.
Kiekvien dien reikia drgnu skuduru valyti autobuso grindis, sienas ir langus. Grind
negalima plauti vandens srove, kadangi pna medins detals ir rdija metalins. Iorin
kbulo dal rekomenduojama plauti ir valyti kas savait, o nupoliruoti kas mnes.
Vairuotojo pasost gali bti apildoma elektra. Vairuotojas, prie ilipant i autobuso,
privalo ildym ijungti. Kas pusmet pasosi arnyrus reikia sutepti varikli alyva.
Ypa tvarkingos turi bti autobuso durys. Jos turi sandariai ir patikimai usidaryti.
Optimalus atsidarymo ir usidarymo laikas 5 sekunds. Dur uraktai yra pneumatiniai.
Jeigu reikia, jie reguliuojami, o arnyrai sutepami. Reguliuojama reguliavimo votuv
1 0 l e n t e l . Dur gedimai, prieastys ir alinimas
Gedimas

Prieastis

Durys neatsidaro arba neusidaro valdymo mechanizm nepatenka

oras
Sugeds jungiklis
Nutrk elektros laidai
Sugeds oro skirstytuvas
Sugeds valdymo mechanizmas

alinimas
Ivalyti vamzdelius arba pakeisti
sugedusias detales
Pakeisti
Pakeisti
Pakeisti
Pakeisti

Durys usidaro nesandariai

(vaiuojant girdisi vilpimas)

Nesureguliuotos
Blogai sureguliuotas valdymo taisas

Sureguliuoti
Sureguliuoti

Durys usidaro (atsidaro) per

greitai arba per ltai

Neteisingai sureguliuotas oro tiekimo

droselinis votuvas

Sureguliuoti

droseliniais vartais. Jeigu teisingai sureguliuota, pirmiausia usidaro kairioji, o po to

deinioji dur pus. Daniausiai pasitaikantys dur gedimai nurodyti 10 lentelje.
Kbulo dugnas bna nupurktas specialia mase TLUMEX PLAST, o vairios tutumos
RESISTIN ML. Kas dveji metai dugnas vl nupurkiamas.

1 NAUJI TERMINAI
Natrali autobuso ventiliacija. Natralus autobuse oro pasikeitimas pro specialias angas
arba langus.
Pneumatin pakaba. Prie autobuso dugno rengta speciali suslgto oro kameros. Ji
suvelnina smgius.

? KARTOJIMO KLAUSIMAI
1.
2.
3.
4.

Kuo apildomi autobusai?

Kuo skiriasi priverstin autobuso ventiliacija nuo natraliosios?
Kaip tikrinama autobuso pakaba?
Kodl nerekomenduojama autobuso grind plauti vandens srove?

103

7 skyrius. AUTOBUSAI

! UDUOTYS IR PAPILDOMA VEIKLA

1. Nueikite artimiausi autobus park ir isiaikinkite, koki marki autobus jame
yra.
2. Paklauskite autobuso vairuotoj, kodl labai danai vainja neapildytais autobusais.
Paskaitykite [ 2 ] knygoje, pateiktoje literatros srae, apie main plovim
(p.104).

2 SANTRAUKA
Skyriuje glaustai nurodyta, kaip reikia eksploatuoti autobus apildymo, ventiliacijos
ir pneumatines sistemas, atkreipiant dmes kbulo technin prieir.

ATSAKYMAI KLAUSIMUS

Skyrius

Klausimas

Atsakymas

1.1. Alkninis ir duj skirstymo mechanizmas

1
3
2

b
b
b

1.4. Karbiuratorin maitinimo sistema

1.5. Benzino purkimo sistema

1.6. Dyzelin maitinimo sistema

2
1

c
b

2. Transmisija

3. Vaiuokl

4. Vairas

5. Stabdiai

6. Elektriniai rengimai

1
2

c
c

LITERATRA

1.
2.
3.
4.
5.
6.
7.
8.

Butkus A. Autoservisas garae. V.: Valstybin enciklopedij leidykla, 1992, 110 p.

Jonaitis L. Main servisas. Kaunas: Smaltija, 1998, 310 p.
Jonaitis L., Jonaitis K. R. Automobili techninio aptarnavimo laboratoriniai darbai. V.: Mokslas, 1991, 157 p.
Juas P. Degalai ir tepalai. V.: Mokslas, 1992, 252 p.
Valatka A. Automobili varikli benzino purkimo sistemos. MM Leidybos centras, 1997, 134 p.
Vizgaitis J. Karbiuratorini varikli maitinimo sistema. MM Leidybos centras, 1998, 77 p.
Jay Webster. Auto Mechanics. California State University, Long Beach, 1986.
Werkstatthandbuch, Workshop Manuel. C . MAN BF/L 513. KHD Deutz.
1999 18 MAN. F/FX 2000. 1999.
9. Knyg serija. in. dypl. Hans Rudiger Etzold. Sam napraviam. Opel Kadett, Opel Rekord C/D/E, Ford
Sierra, Toyota Corrola, 1995 1997.
10. Knyg serija o . Opel Ascona, Mazda-323,

11.
12.
13.

Opel Astra, Audi-100, Volvo-240, 740, 760, Turbo, Diesel Turbo, Opel Rekord E, BMW 3-
, BMW 5-o e, Volkswagen Passat, Volkswagen Golf II, 19941998.
. . . : , 1999, 439 p.
. --: , 1995, 137 p.
. . . . : , 1998, 149 p.

14.

. . . . : , 1998, 99 p.

15.
16.
17.
18.

. K-Jetronic KE-Jetronic. 1995, 95 p.

. Motronic, Renix, LE2-Jetronic. : , 1995, 77 p.
. LH-Jetronic. 1995, 93 p.
. Volkswagen Audi. K-Jetronic, KE-Jetronic, Volkswagen
Digijet. 1995, 59 p.

19.

. . a. : , 1995, 105 .

Besimokantiesiems labiausiai rekomenduojamos knygos esanios ios literatros srae

eils numeriu 1, 2, 4, 5 ir 6.

AUTOMOBILI TECHNIN PRIEIRA

Sudarytojas Juozas Vizgaitis
Redaktor Zita Kamandulien
Dailininkas Romas Dubonis
2001 10 19. Tiraas 1360 egz. Us. 445
Ileido ir spausdino I Petro ofsetas, algirio g. 90, Vilnius