Está en la página 1de 34

Cheminiai elementai

Neorganins mediagos:

H2O;
Druskos;
Rgtys.

Organins mediagos ir j sudtis:

Angliavandeni C, H ir O;
Baltym C, H, O, N, S;
Lipid C, H, O, o kai kuriuose P, N;
Nukleorgi ir ATP C, H, O, N, P.

Reikm:
Fe chlorofilo sintezs katalizatorius, hemoglobino sudedamoji dalis, reikalinga O2 perneti.
Ca yra kauluose, dantyse dalyvauja kraujo krejime.
K palaiko lsteli osmosin slg, skatina augal krmijimsi, didina derlinguma, turi takos nervini impuls
perdavimui, raumen ir irdies darbui.
Na reikalingas lsteli osmosiniam slgiui ir membran pralaidumui palaikyti.

Monosacharidai

Galaktoz
Riboz
Deoksiriboz
Fruktoz
Gliukoz

Disacharidai

Laktoz (gliukoz + galaktoz)


Maltoz (2gliukozs molekuls)

Polisacharidai

Angliavandeniai (sacharidai)

Krakmolas (gliukozs molek.


grandins)
Glikogenas (gliukozs molek.
grandins)
Celiulioz (gliukozs molek.
grandins)
Chitinas (gliukozs molek. su
prisijungusiomis aminorgtimis
grandins)

Sacharoz (gliukoz + fruktoz)

Aptinkama induoli piene


Randama ATP ir RNR sudtyje
Randama DNR sudtuje
Aptinkama meduje, vaisiuose
Yra gyvn kraujyje, augal vaisiuose, meduje; gaunama
energija
Aptinkama piene
Aptinkama dygstaniose sklose, susidaro virkinant
krakmol
Gausu augal vaisiuose, cukriniuose runkeliuose,
cukranendrse.
Aptinkma augal lstelse; gausu jav grduose, bulvi
stiebagumbiuose. Kaupiamas kaip atsargins mediagos.
Stuburini gyvn organizmuose, kaupiama kepenyse ir
raumenyse kaip atsargin mediaga.
Linuose, kanapse, medvilnje, medienoje statybin
mediaga; sudarytos augal lsteli sienls.
Sudaro nariuotakoj gyvn iorinius griauius, gryb
lsteli sienel statybin mediaga.

Lipidai (riebalai)
Riebalai (trigliceridai)
Gyvuliniai (taukai, sviestas lajus)
Augaliniai( aliejai)
Vakai
Fosfolipidai
Steroidai

Glicerolis + 3 riebal rgtys


Glicerolis + soiosios riebal rgtys
Glicerolis + nesoiosios riebal rgtys
Alkoholis + riebal rgtys
Hidrofolin galvut ( dlicerolis + fosfato grup + azoto turinti grup) ir
hidrofobin uodegl ( 2 riebal rgi molekuls)
4 anglies atom iedai su prijungtomis funkcinmis grupmis.

Riebal reikm:

Energijos altinis skaidant iskiria energija.


Atsagins maisto mediagos kaupiasi poodyje, riebaliniame audinyje, augal sklose.
Apsaugin poodinis gyvn riebal sluoksnis saugo nuo mechaninio sualojimo ir alio.

Fosfolipid reikm:

Lsteli membranoje atlieka struktrin funkcij, lemia mediag laidum.

Steroid reikm:

J dariniai yra vitaminai A ir D, kai kurie hormonai estrogenai, testosteronas. Cholesterolis - tai steroid
gamybos aliava.

Fosfolipidai
Galvut hidrofilin (polin).
Uodegl hidrofobin (nepolin).
Lsteli membranoje atlieka strktrin funkcij, lemia mediag laidum.

Baltymai
Polimerai sudaryti i monomer aminori, susijungusi ilgas grandines.
Lstelse daniausia aptinkama 20 skirting aminori:
Leucino (Leu);
Serino (Ser);
Prolino (Pro);
Treonino ( Thr);
Glutamino (Glu);
Kitos.

Aminori sandara:
- COOH karboksilo (rgties) funkcin grup
- NH2 amino funkcin grup
- R radikalas (visose skirtingas)
Peptidinis ryys susidaro tarp karboksilo grups vienoje aminorgties molekulje ir amino grups kitoje, atskylant
H2O molekulei.

Baltym struktros lygmenys:

Pirmin struktra aminori, sujungt kovalentiniais ryiais, grandin.


Antrin struktra polipeptidin grandin, susirangiusi spiral ar klostes.
Tretin struktra polipeptidin spiral, susisukusi sudting erdvin konfigracij.
Ketvirtin struktra kompleks susijungusios polipeptid makromolekuls.

Denatracija natralios baltymo struktros paeidimas.


Renatracija denatracijos grtamasis procesas.

Baltym funkcijos:

Struktrin kolagenas yra jungiamojo audinio tarplstelins mediagos, sausgysli ir kremzli, keratinas
odos, nag, plauk, plunksn sudedamoji dalis.
Apsaugin fibrinogenas dalyvauja kraujo krejime, apsaugo arganizm nuo nukraujavimo, antiknai
neutralizuoja svetimknius.
Medaig pernaos hemoglobinas transportuoja O2.
Katalizin fermentai spartina lstelse chemini reakcij eig.

Fermentai

Katalizuoja sintezs( smulkios melek. sujungiamos stambesnes) ir skaidymo( stambesns molek.


suskaidomos smulkesnes) reakcijas.
Specifiki katalizuoja tik vien reakcij, nes substrato forma atinka fermento aktyvj centr kaip raktas spyn.

Fermentini reakcij greitis priklauso nuo aplinkos slyg:


Temperatros;
pH;
substrato kiekio.

Nukleorgtys ir ATP
Deoksiribonukleortis (DNR) ir ribonukleortis (RNR) polimerai, monomerai nukleotidai.

Nukleotid sandara:
DNR
Fosfatas (fosforo rgties liekana)
Angliavandenis deoksiriboz
Azoto turinti baz adeninas (A), guaninas (G), citozinas
(C), timinas (T).

RNR
Fosfatas (fosforo rgties liekana)
Angliavandenis riboz
Azoto turinti baz adeninas (A), guaninas (G), citozinas
(C), uracilas (U)

Adenino ir Timino susidaro 2 vandeniliniai ryiai, o tarp Guanino ir Citozino 3.

DNR ir RNR reikm

DNR saugo paveldim informacij apie lstels baltym struktr ie apie DNR replikacij.
RNR atsakinga u baltym sintez:
o Informacin (iRNR) nukopijuoja DNR sandar ir atnea informacij apie baltymo struktra i lstels
branduolio ribosomas.
o Transportin (tRNR) transportuoja aminorgtis ribosomas.
o Ribosomin (rRNR) sudaro ribosomas.

Adenozintrifosfatas (ATP) - tai monomerin mediaga. ATP vadinama nukleotidu, bet jie nesijungia grandines.
ATP universalus energijos altinis.
ATP nukleotid sudaro:
Azotin baz adeninas (A);
Angliavandenis riboze;
Trifosfatas (3 fosforo rgties liekanos).

Lsteli sandra
Prokariotins lstels sandara
Prokariotins lstels neturi membrana apgaubto branduolio ir membranin organeli.
1.
2.
3.
4.
5.
6.
7.
8.

Kapsul dalyvauja sudarant kolonijas ir atlieka apsaugin funkcij.


Sienel dengia lstel, suteikia bding form, atlieka atramos, apsaugin funkcij.
Plazmin membrana vykdo mediag mainus, gaubia lstel.
Nukleoidas bakterijos chromosoma, paveldimos informacijos neja, iedin DNR.
Plazmid maa iedo pavidalo pagalbin DNR molekul.
Citoplazma upildo vid, jungia arganeles, vykdo mediag apykait.
Ribosomos sintetina baltymus.
Intarpai kaupia maisto mediag atsargas.

9. iueliai atlieka judjimo funkcij.


10. Fimbrijos prisitvirtina prie aplinkos daikt, eimininko lsteli.
Tilakoidai vykdo fotosintez melsvabakterse.

Eukariotins lstels sandara


Eukariotins lstels turi membrana apgaubt branduol ir membranines organeles.

Gyvnin lstel
11.
12.
13.
14.
15.
16.

Branduolys saugo ir perduoda genetin informacij, kontroliuoja gyvybines funkcijas.


Mitochondrijos vyksta lstelinis kvpavimas, aprpin lstel energija.
Endoplazminis tinklas:
iurktusis sintetina, supakuoja ir pro lstel transportuoja baltymus.
Lygusis sintetina, kaupia ir transportuoja lipidus.
Goldio aparatas - kaupia, modifikuoja baltymus, lipidus, supakuoja psleles ir transportuoja plazmins
membranos link sekrecija.
17. Lizosomos kaupia virkinimo fermentus, skaido lstel patekus maist, suvirkin net savosios lstels
funkcin aktyvum praradusias, potologikas dalis- autoliz.

Augalin lstel
18. Chloroplastai vykdo fotosintez.
19. Centrin vakuol kaupia lstelines sultis, atsargines maisto mediagas, pigmentus, nuodingas mediagas,
atlieka atramos funkcij palaiko vidin augal lstels slg, sutekia tvirtumo.

Prokariotini ir eukariotini lsteli skirtumai


Poymiai
Lstels dydis
Organizmai
Branduolys
Chromosomos
Plazmids
Organels

Prokariotins lstels
Maos
Bakterijos, melsvabakters
Neturi branduolio, iedin DNR
sudaro chromosom nuleoido zonoje
Viena
Yra citoplazmoje
Yra tik ribosomosa

Sienel

Sudaro mureinas

iueliai
Mezosomos
Judjimas
Specializacija

Sudaryti i baltymo flagelino


Yra, vyksta kvpavimas
iueliais
Nebdinga, visos lstels atleika
joms bdingas gyvybines funkcijas

Eukariotins lstels
Didels
Augalai, gyvnai, grybai, protistai
Turi branduol, kuris nuo citop;azmos atskirtas dangalu, o
DNR yra silikos formos chromatine
Skirtingas skaiius
Nra
Yra daug vienguba ar dviguba membrana (chloroplastai,
mitochondrijos) apgaubt organeli
Turi tik augalins lstels, sudaro celiulioz, o gryb lstels
chitinas
Sudaryti i mikrovamzdeli
Neturi, kvpavimas vyksta mitochondrijose
iueliais, blakstienlmis arba pseudopijomis
Bdinga specializacija, gyvn ir daugumos augal sudaro
audinius.

Augal, gyvn ir gryb lsteli skirtumai


Poymiai
Sienel
Chloroplastai
Vakuols
Centriols

Kaupiamos med.

Augalo lstel
Stora, kieta, sudaryta i celiuliozs,
atlieka apsaugin funkcij
Yra, vykdo fotosintez
Stambi centrin vakuol, padengta
tonoplastu, kaupia maisto
mediagas
Yra kai kuri augal lstelse, kai
lstel dalijasi, nedalyvauja
susidarant verpstei
Krakmolas

Gyvno lstel
Nra

Grybo lstel
Chitin

Nra
Gali bti smulki, trumpai
gyvuojani, neturi tonoplasto

Nra
Yra, kaupia
glikogeno atsargas

Yra po dvi, sudaro centrosomas,


kai lstel dalijasi, dalyvauja
susidarant verpstei ir reguliuoja
chromatidi isiskyrim
Glikogenas

Kartais randama

Glikogenas

ATP sintez vyksta

Mitochondrijose ir chloroplastuose

Mitochondrijose

Mitochondrijose

Mediag pernaa
Pernaos bdai:

Pasyvioji kai molekuls juda pro plazmin membran pagal koncentracijos gradient, todl nereikalinga
energija.
Aktyvioji kai molekulms prasiskverbti pro plazmin membran btina energija, nes molekuls juda prie
koncentracijos gradient.

Pasyvioji pernaa:

Difuzija molekuls juda i didesns koncentracijos maesn, kol abiejose plazmins membranos pusse
pasiskirsto vienodai.
Osmosas vandens molekuli difuzija pro plazmin membran t pus, kur didesn itirpusi mediag
koncentracija, bet maiau vandens.
Palengvintoji pernaa molekulms pro plazmin membran perneti btinas specialus membranos baltymas
neiklis.

Tirpal rys:

Izotoninis kuriame itirpusi mediag koncentracija tokia kaip lstelje, todl H2O abi puses pereina
vienodas kiekis, lastels nesikeiia.
Hipotoninis - kuriame itirpusi mediag koncentracija yra maesn negu lstelje, jame daugiau H2O, todl
vandens lstel patenka daugiau, negu i jos pasialina. Gyvnins lstels sprogsta, o augal ipampsta.
Hipertoninis kuriame itirpusi mediag koncentracija didesn negu lstelje, jame maiau H2O, todl
vandens daugiau patenka i lstels negu j. Gyvn lstels susitraukia, susirauklja, o augal
plazmolizuojasi, nes centrin vakuol netenka vandens ir plazmin membrana atsitraukia nuo lstels sienels.

Aktyviosios pernaos bdai:

Endocitoz kai lstel patenka makromolekuls: baltymai, polisacharidai, aplink kurias susiformuoja
plazmins membranos pslels. Reikalinga ATP energija.
Egzocitoz medaigos iskiriamos i lstels ior. Egzocitozei vykdyti btina ATP energija.

Endocitozs bdai:
Fagocitoz kai lstel patenka didels, stambios, kietos mediagos ar net lstels.
Pinocitoz lstel patenka skystosios mediagos, laeliai

Lsteli dalijimasis
Mitoz
Lstels gyvenimo ciklas:
Interfaz lstels pasirengimo dalijimuisi laikotarpis.
Mitoz lsteli dalijimosi bdas, kai susidaro dvi dukterins lstels ir isaugomas nepakits chromosom skaiius
(2n).

Telofaz

Anafaz

Metafaz

Profaz

Interfaz

Mitozs fazs: profaz, metafaz, anafaz, telofaz.


Susidaro naujos organels, branduolyje matomas chromatinas,
padvigubja DNR, formuojasi dalijimosi verpst, sintetinama
ATP.
Prasidedas branduolio dalijimasis - kariokinez. Irykja
chromosomos, sudarlkalasytos i dviej seserini
chromatidi, kurios sutvirtintos centromera, inyksta
branduollis, sutrkinja ir inyksta branduolio apvalkalas,
chromosomos atsiduria citoplazmoje.
Sudvigubjusios chromosomos isidsto metafazinje pusiaujo
ploktumoje.

Suyra centromeros, atsiskiria chromatids, kurias dalijimosi


verpsts silai tempia lstels polius.
Inyksta dalijimosi verpst, aplink dukterines chromosomas
susidaro branduolio apvalkalas, atsiranda branduolliai.
Chromosomos matomos kaip chromatinas, prasideda
citoplazmos dalijimasis citokinez.

Mejoz
Interfaz lstels pasirengimo I dalijimuisi laikotarpis, vyksta DNR replikacija.
Mejoz lsteli dalijimosi bdas, kai susidaro keturios genetikai skirtingos haploidins lstels (n)
Interkinez lstels pasirengimo II mejozs dalijimuisi laikotarpis, nevyksta DNR replikacija, nes chromosomos yra
dvigubos.
Mejozs fazs: I profaz, I metafaz, I anafaz, I telofaz, interkinez, II profaz, II metafaz, II anafaz, II telofaz.
Interfaz

I profaz

Irykja chromosomos, sudarytos i 2 chromatidi, formuojasi dalijimosi


verpst, trkinja branduolio apvalkalas, pranyksta branduolliai.
Homologins chromosomos priartja viena prie kitos sinaps, susidaro
bivalentai. Vyksta mainai tarp neseserini chromatidi krosingoveris.

I metafaz

Bivalentai keliauja verpsts pusiaujo link ir homologins poros isidsto


metafazinje ploktelje.

I anafaz

Sudvigubjusios homologins chromosomos isiskiria ir keliauja lstels


polius.

I telofaz

I dalijimasis

Susiformuoja branduolio apvalkalas, atsiranda branduolliai, susidaro 2


haploidins dukterins lstels.

Interkinez
II profaz

Trkinja branduolio apvalkalas, susiformuoja dalijimosi verpst.

II metafaz

Dukterins chromosomos, sudarytos i 2 chromatidi, isidsto metafazinje


ploktumoje.

II anafaz

Chromatids atsiskiria, tempiamos verpsts sil juda prieingus lstels


polius.

II telofaz

II dalijimasis

Susiformuoja branduoli apvalkalais, pranyksta dalijimosi verpst, prasideda


citokinez, susidaro 4 haploidins lstels.

Mitozs ir mejozs skirtumai:

Mitoz 1 dalijimasis, mejoz dalijimasis.


Mitoz homologins chromosomos nesudaro por, mejoz sudaro poras (bivalentus).
Mitoz krosingoveris nevyksta, mejoz vyksta.
Mitoz dukterins lstels identikos tarpusavyje ir su motinine lstele, mejoz skiriasi tarpusavyje ir nuo
motinins lstels.
Mitoz susidaro 2 dukterins lstels, mejoz 4.

Mejoz gyvn organizme:

Gyvn diploidiniuose subrendusiuose organizmuose mejozs bdu susidaro gametos.


Po mejozs, susiliejus dviem lytinmis lstelms, ilieka pastovus cromosom skaiius, bdingas riai;
tolygiai pasiskirsto homologins chromosomos, vyksta genetin rekombinacija.

mogaus gyvenimo ciklas:

mogaus organizme vyksta ir mitoz, ir mejoz.


Vyro organizme mejoz vyksta sklidse, moters kiauidse.
Po mejozs i vienos pirmins lstels gali susidaryti 4 genetikai nevienodos lstels (pvz., 4 spermatozoidai)
arba 1 didel lstel (kiauialst) ir 3 daug maesni, poliniai kneliai.
Kiauintakyje vyksta apvaisinimas ir susidaro diploidin zigota (2n).
Zigota dalijasi mitozs bdu ir i jos isivysto kdikis.
Mitoz tsiasi, kol vaikas auga, subrsta, tuomet lytinse liaukose prasideda mejoz.

Mejoz augal organizme:

Augaluose po mejozs susidaro haploidins sporos, i kuri auga haploidiniai gametofitai.


Gametofitai be mejozs formuoja lytines lsteles, kurioms susijungus iauga diploidinis organizmas (sporofitas).
Sporofitas formuoja haploidines sporas, io proceso metu vyksta mejoz.
iedini augal gametos susidaro dulkinse ir sklapradiuose.

Lsteli specializacija
Audinys - tai lsteli ir tarplstelins mediagos sistema, kuriai bdinga bendra kilm, sandara ir paskirtis.
Specializacija tai yra lsteli sandaros prisitaikymas atlikti tam tikras funkcijas.

Specializuot lsteli pavyzdiai:


Epitelinis dengia ir apsaugo giliau esanius audinius.
Raumenis geba susitraukinti.
Nervinis perduoda nervinius impulsus.
Kaulins suteikia atram.
Kraujo atlieka transportin ir apsaugin funkcijas.
Epidermio apsaugin funkcija.
Mezofilio vykdo fotosintez.
Vandens ir rtini ind atlieka transportin funkcij.
Varstomosios lstels vykdo transpiracij ir duj apykait.

Augal audiniai
Dengiamasis audinys Sudaro augal iorin sluoksn, kuris atlieka apsaugin funkcij. Per dengiamj audin vyksta
(epidermis)
duj mainai, garinamas vanduo - vyksta transpiracija.
Apytakos audiniai
Padeda ineioti mediagas organizme. Skirstomi vandens indus (nuo akn per stieb
vanden nea iki lap, ied, vaisi) ir rtinius indus (jais keliauja nuo lap organins
mediagos).
Asimiliacinio audinio Vykdo fotosintez. io audinio lstels turi chloroplast su aliu pigmentu chlorofilu. Gali bti

purusis ir statusis. Asimiliaciniai audiniai skiriasi tik lsteli isidstymu.


Gaminamasis audinys Kiekvienas j utikrina lsteli dalijimsi bei augalo augim skirtingomis kryptimis. Tokio audinio
yra tam tikrose vietose: 1) aknies galiuke (aknis ilgja), 2) pumpuruose (utikrina kasmetin
augalo prieaug) bei 3) stiebe - brazdas (utikrina medi storjim, dl jo atsiranda metins
rievs).
Ramstiniai audiniai
Utikrina tvirtum, isidsto iilgai stieb, lstels su storomis celiulozinmis sienelmis.
Gyvn audiniai
Epitelinis
audinys
Nervinis audinys
Raumeninis
audinys
Jungiamasis
audinys

Svarbiausios funkcijos: apsaugin (dengia organizm, atskirus organus) ir gaminamoji (gamina


vairius cheminius junginius). Skirstomas tokias grupes: vienasluoksnis, daugiasluoksnis, liaukinis,
virpamasis. Turi maai tarplstelins mediagos.
Funkcija impuls perdavimas tik viena kryptimi. Sudaro CNS (galvos ir nugaros smegenys) bei
nervus. Lstels neuronai su ataugomis keliais trumpais dendritais ir viena ilga - aksonu
Pagrindin funkcija susitraukti. Utikrina kno judesius, apsaug. Lstels ilgos ir sudaro
skaidulas. is audinys yra skirstomas lygiuosius ir skersaruoius (griaui ir irdies). Audiniai
skiriasi vieta ir susitraukimo valingumu valingai susitraukia tik griaui skersaruoiai.
Jungia visus organus visum. iam audiniui priklauso kraujas, kremzls, kaulai bei kiti audiniai.
Sandaros ypatumas daug tarplstelins mediagos

Fotosintez
Fotosintez tai Sauls viesos energijos virsmas angliavandeni chemini ryi energija.

Fotosintezs lygtis:
Sauls viesos energija + 6CO2 + 6H2O C6H12O6 + 6O2

Lap prisitaikymas fotosintezs efektyvumui didinti:

Plokia lapalkio forma (gauna daugiau viesos);


Didelis lapalakio paviriaus plotas;
Lap isidstymas mozaika, kai jie neudengia vienas kito;
Lapkoiai gali isilenkti (viesos link);
Labai ploni (greiiau vyksta duj apykaita).

Fotosintezs eiga
Nuo viesos priklausanios reakcijos
Vyksta chloroplast talakoiduose
Sugeriama viesa
Skaidomas vanduo (fotoliz) ir susidaro O2
Susidaro ATP ir NADPH

Nuo viesos nepriklausanios reakcijos


Vyksta chloroplast stromoje
Vyksta angliavandeni sintez, kurios metu panaudojams
CO2.
ioje fazje vykstani reakcij visuma vadinama Kalvino
ciklu.
Susidaro gliukoz.

Fotosintezs reikm

io proceso metu susidaro organin mediaga C6H12O6 , kuri ir pats augalas naudoja kaip energijos altin,
ir kaip aliav kitoms organinms mediagoms, pvz., celiuliozei gaminti.
Vias O2 nesantis atmosferoje ir itirps vandenyje, yra susidars per fotosintez O2 btinas lsteliniam
kvpavimui, degimui.
Fotosintezs metu sunaudojamas atmosferoje esantis CO2.

Lstelinis kvpavimas
Lstelinis kvpavimas procesas, kurio metu angliavandeniai ar kiti apykaitos produktai laipsnikai skaidomis, tuo pat
metu susidarant ATP.

Aerobinis kvpavimas
Aerobinis kvpavimas kvpavimas, kai vartojamas deguonis. Atsipalaiduoja daug deguonies.
Aerobinio kvpavimo lygtis:
C6H12O6 + 6O2 6CO2 + 6H2O + energija

Aerobinio kvpavimo eiga:

Glikoliz reakcija, vykstanti lstels


citozolyje, kurios metu C6H12O6 skyla
2 piruvato molekules, susidaro 2 ATP.
Krebso ciklas mitochondrij matrikse baigima skaidyti C6H12O6, susidaro 2 ATP.
Elektron pernaos sistema vyksta mitochondrij kristose. Elektronams judant savo pernaos sistema,
atsipalaiduoja energija, kuri panaudojama ATP sintezei, susidaro 34 ATP. iam etapui reikalingas deguonis.

Anaerobinis kvpavimas rgimas


Anaerobinis kvpavimas rgimas kvpavimas, kuris vyksta be deguonies.
Bdingos rgimo savybs:
Iskiria energij i cukr, aminorgi.
Nereikalauja O2.
Nereikia Krebso ciklo ir lektron pernaos grandins.
Gamina tik maus ATP kiekius, nes daug energijos lieka galutiniuose organiniuose rgimo produktuose: laktate
(pieno rgtyje) arba etanolyje (etilo alkoholyje).
Rgimo rys:
Alkoholinis rgimas. Vyksta mielse, kai kuri augal lstelse. I C6H12O6 molekulms pagaminama 2 ATP
molekuls, CO2, etilo alkoholis.
Pienargtis rgimas. Vyksta daugelyje bakterij ir danai gyvlinse lstelse esaniose anaerobinse
slygose. io rgimo produktas pieno rgtis (laktatas). mogaus raumen lstelse susikaups laktato
perteklius sukelia skausm ir raumenys negali efektyviai dirbti.

Fotosintezs, kvpavimo ir rgimo proces lyginimas


Lyginimo
poymiai
Kur vyksta
Energijos
naudojimas
Deguonis
Pradins
mediagos
Susidariusios
mediagos

Fotosintez

Aerobinis kvpavimas

Rgimas

Chloroplast tilakoid
membranose
Sauls viesos energija

Mitochondrij kristose.

Lstels citozolyje.

Organini jungini energija

Organini jungini energija

Iskiriamas kaip
nereikalingas produktas
CO2 ir H2O

Naudojamas skaidyti
gliukozei
C6H12O6 ir O2

Nereikalingas, nes is procesas


vyksta bedeguonje aplinkoje
C6H12O6

C6H12O6 ir O2

CO2 ir H2O

Etilo alkoholis ir CO2, laktatas

Baltym biosintez
Genetinis kodas ir jo savybs
Genas tai DNR molekuls fragmentas, koduojantis informacij ape baltymo aminorgi sek arba apie rRNR bei
tRNR struktr.
Genetinis kodas paaikina, kiap DNR nukleotid seka lemia aminorgi sek baltymo molekulje.
Genetinio kodo savybs:
Genetinis kodas yra tripletinis. Vien aminorgt koduoja 3 nukleotidai. DNR polimeras sudarytas i 4 ri skirting
nukleotid: adenino (A), guanino )G), timino (T), citozino(C). i nukleotid dka ukoduojama 20 aminorgi.
Genetinis kodas yra nesanklodinis. Jis nuosekliai skaitomas po tris bazi tripletus, vadinamus kodonais.
Genetinis kodas laikomas isigimusiu, nes daugum aminori koduoja ne 1 kodonas, o keli 2, 4, 6.
Kodas turi pradios ir pabaigos signalus.
Genetinis kodas yra universalus jis bdingas visiems gyviesiems emes organizmams ir beveik nepakits
egzistuoja milijonus met.

Baltymo sintezs eiga


Baltymo sintezs etapai:
Transkripcija procesas, kai nuo dalies DNR nuraoma mRNR kopija.
DNR
TGA-CTT-ACG-TTT
iRNR
ACU-GAA-UGC-AAA
Transliacija tai procesas, iRNR (mRNR) ukoduota informacija paveriama polipeptido aminori seka.
Transportins RNR (tRNR) molekuls, kurios atnea aminorgtis baltymo sintezs viet ribosomas.

Mutacijos ir mutagenai
Mutacijos tai organizmo DNR pakitimai.

Mutacij klasifikavimas

Pagal tai, kuriuose organizmo lstelse vyko, mutacijos skirstomos generatyvines: vyksta lytinse ir
somatines: vyksta nelytinse lstelse.
Pagal genotipo pokyius branduolins mutacijos skirstomos:
o Genomo mutacijos pakits chromosom skaiius. Daniausiai pasitaikantys pakitimasi
poliploidija ir trisomija.
o Chromosom mutacijos chromosom sandaros pokyiai.
o Gen (takins) mutacijos atskir gen pokyiai. PVZ., vien azotin baz pakeiia kita, gen
siterpia nauja bazi seka, padvigubja kuris nors geno fragmentas arba prarandami keli nukleotidai.

Mutagenai
Mutagenai veiksniai sukeliantys mutacijas.
Mutagen tipai:
Fiziniai mutagenai jonizuojantieji spinduliai (Rentgeno, ultravioletiniai spinduliai).
Cheminiai mutagenai skvarbio mediagos, kurios reaguoja su DNR, geba keisti chromosom bkl, veikia
lsteli dalijimosi procesus. Pvz.: pesticidai.

Biologiniai mutagenai kai kurie virusais (Hepatito B virusas).

Modifikacinis kintamumas
Modifikacijos tai nepaveldimi fenotipo pokyiai, kuriuos sukelia aplinkos veiksniai.
Reakcijos norma poymio verts svyravimo, genotipui nesikeiiant, ribos.
Variacin kreiv tai poymio kintamumo grafin iraika, kuri atspindi, kaip variantai pasiskirsti variacinje eilje.

Gen ininerija
Gen ininerijos metodais galima sukurti transgenini organizm. Transgeniniais vadinami laisvai aplinkoje gyvenantys
organizmai, turintys svetim gen. Pvz.: transgenins bakterijos gamina insulin, somatotropin, interferon,
aminorgtis, vakcinas nuo vairi lig ir kt. Transgeniia augalai derlingesni, atspars vabzdiams, viruams,
herbicidams, kariui ar aliui. Transgeninia gyvnai bna didesnio svorio, atsapresni ligoms.
Pagal ES taisykles ir raglamentus vartotojai turi bti informuojami apie produkt, sukurt naudojantis gen ininerijos
technologijomis vartojim.

Paveldimumas ir kintamumas
Genetika biologijos mokslo aka, tirianti genus, paveldimumo dsnius, kintamum.
Paveldimumas tai organizm savyb perduoti kitai kartai savo poymius ir vystimosi ypatumus.
Kintamumas organizm savyb gyti nauj poymi individualiai vystantis.
Aleliai alternatyvios gen formos, kurios lemia 1 poym tai vienas i gen variant.
Aleliniai genai giminingi genai, kurie sudaro poras. Jie yra toje paioje homologini chromosom vietoje. PVZ.: irni
skl geltona ir alia spalvos.
Homozigotinis organizmas toks, kuris turi abu vienodus alelius.PVZ.: dominuojanioji AA arba recisyvioji aa.
Nealeliniai genai negiminingi genai. PVZ.: skl splava ir forma.
Dominuojantysis alelis tai toks alelis, kuris gali ugoti kito veikl. PVZ.: A geltona irnio sklos spalva.
Recesyvusis alelis toks aleli, kurio pasireikim gali nustelbti dominuojantysis.PVZ.: a alia irnio sklos spalva.
Heterozigotinis organizmas toks, kuris turi 2 skirtingus kurio nors geno alelius. PVZ.: Aa.
Hibridas tai mirnas, heterozigotinis organizmas. Jeigu jis heterozigotinis pagal vien gen por monohibridas
(Aa), jeigu pagal 2 gen poras dihibridas (AaBb).
Genotipas sveikaujani organizmo gen visuma, susidaranti po apvaisinimo.
Fenotipas tai organizmo poymi ir savybi visuma, susidariusi sveikaujant organizmo genotipui ir aplinkai.
Fenotipas nusako jo ivaizd. PVZ.: raudoni ir balti iedai.

Mendelio dsniai:
1. I hibrid kartos vienodumo taisykl. Kryminant homozigotinius individus, kurie skiriasi vienu poymiu, I
kartoje pasireikia tik dominuojantysis poymis; visi individai vienodi.
2. Poymi isiskyrimo dsnis. Kryminant du heterozigotinius individus, palikuoni aleliniai poymiai pagal
fenotip isiskiria santykiu 3:1, o pagal genitip 1:2:1.
3. Nepriklausomo poymi paveldjimo desnis. Visiems eukariotams yra bdingas genetinis gamet
grynumas.

Monohibridinis kryminimas
Monohibridiniu vadinamas toks kryminimas, kai tvins formos skiriasi tikviena alternatyvi poymi pora.

Dihibridinis kryminimas
Atliekant dihibridinius kryminimus, i karto tiriamas 2 poymi paveldjimas. Kai alelinai genai, lemiantys skirtingus
poymius, yra skirtingose homologini chromosom porose, ie poymiai paveldimi nepriklausomai vienas nuo kito.

Analizuojantis kryminimas
Analizuojaniu kryminimu galima nustatyti, ar individas su dominantiniu fenotipi yra heterozigotinis ar homozigotinis.
Tuomet tiriamas individas kryminamas su recesyviniu homozigotiniu. Jeigu palikuonys, gauti po kryminimo turs

vienodus poymius, vadinasi, tiriamas individas homozigotinis. Jeigu 50% palikuoni turi dominuojant fenotip ir 50% recesyvin, tai tiriamasis individas buvo heterozigotinis.

Paprasiausi kryminimai ir laukiami rezultati esant visikam dominavimui:


Pavyzdiai
AaAa
Aaaa
AaBbAaBb
AaBbaabb

Skilimo pagal fenotipus santykiai


3:1 (3 dominuojantys, 1 recesyvinis)
1:1 ( 1 dominuojantis, j recesyvinis)
9:3:3:1 (9 dominuojantys, 3 mirs, 3 mirs, 1 recesyvinis)
1:1:1:1 (vis galim derini po 1)

Kraujo grupi paveldjimas


Kraujo grup nustatoma pagal 2 sistemas: AB0 ir rezus. Kartais poym lemia daugiau negu du aleliniai genai. Tokie
genai vadinami polialeliais. A, B, 0 kraujo grups mogaus poymio pavyzdys, kur kontroliuoja polialeliai: IA, IB, i.
Kraujo grup,
fenotipas
0 (I)
A (II)
B (III)
AB (IV)

Galimas genotipas
ii
IAIA, IAi
IBIB, IBi
IAIB

Perpilant krauj btina atsivelgti ir rezus faktori. Per 80% europiei kraujyje turi tam tikr baltym, vadinam rezus
faktoriumi. Rh+ genas yra dominuojantis, Rh- - recesyvinis. Rezus teigiami mons gali turti Rh+ Rh+ arba Rh+ Rhgenotipus. Tuo tarpu rezus neigimai tik Rh- Rh- genotip.
0 grups mons vadinami universeliais donorais.
AB grups mons vadinami universaliais recipientais.

Su lytimi sukibusi poymi paveldjimas


Lytinse chromosomose yra gen, lemiani poymius nieko bendra neturinius su lytimi. Tokie poymiai, kuriuos lemia
alelia, esantys lytinse chromosomose, vadinami su lytimi sukibusiais poymiais. X chromosoma didesn, joje gali
bti keli ligas (hemofilija, deltonizmas) lemiantys genai.

Aleli sveika per nevisik dominavim


Nevisiko dominavimo atveju heterozigotiniai organizmai skiriasi nuo homozigotini. Pvz.: kryminant raudoniedes ir
baltaiedes vakarutes, F1 kartos augalai (hibridai) bus tarpins spalvos roiniai. Kryminant toliau gautas roines
vakkarutes, F2 kartoje vl atsiranda raudon ir balt vakarui.

Genealoginiai mediai
Genealoginiu mediu vadinama schena, kurioje surayti giminaiiai. Tai yra vienas i universali tyrim mogaus
genetikoje. Schemoje vaizduojamos 4 kartos.

Virkinimo sistema
Virkinimo traktas

Burnos ertm dantimis maistas smulkinamas, vilgomas seilmis, paragaujamas ir pradedamas virkinti.
Rykl, stempl stumia maist skrand.
Skrandis iskiria skrandio sultis su fermentais, kurie skaido baltymus ir pieno riebalus.
Plonoji arna baigiamos virkinti maisto mediagos ir siurbiami smulkiamolekulianiai junginiai.
Storoji arna slenka nesuvirkintos maisto liekanos; siurbiamas vanduo ir mineralins mediagos, vitaminai;
bakterijos (arn lazdels) padeda susidaryti K i B grups vitaminams.

Iorin danties sandara:

Vainikas;
Kaklelis;
aknis.

Vidin danties sandara:

Emalis dengia dant, atlieka apsaugin funkcij.


Dentinas sudaro dant, suteikia kietumo.
Danties ertm su kraujagyslmis ir nervais maitina dant, padaro jautr.
Cementas tvirtina dant andikaul.

Dant rys:
Kandiai atkandamas maistas.
Iltiniai atkandmas, prilaikomas maistas.
Kapliai smulkinamas, sukramtomas maistas.
Krminiai sutrinamas, sukramtomas maistas.
Lieuvis
Varto, stumdo maist burnos ertmje.
Lieuvio paviriuje yra isidst skonio receptoriai
Juntamas skyst ar seilse itirpusiu chemini mediag skonis.
Juntama maisto temperatra.
arn mikrogaurelis
kraujagysles aktyviosios pernaos bdu siurbiamos aminorgtys, gliukoz, galaktoz.
limfagysles difuzijos bdu siurbiamos glicerolis ir riebal rgtys.

Vikinimo liaukos

Seili fermentai: seili amilaz skaido krakmol maltoz; seili maltaz skaido maltoz i gliukoz.
Skrandio fermentai: pepsinas baltymus skaido peptidus.
Kasa fermentai: tripsinas baltymus skaido aminorgtis; amilaz ir maltaz angliavandenius gliukoz;
riebalus lipaz glicerol ir riebal rgtis.
Kepenys gamina ir dvylikapirt arn iskiria tul, kuri riebalus emulguoja smulkius laelius.

Maisto mediagos

Blatymai pagrindin lsteli statybin mediaga. I j organizmas gamina antiknius; baltymas


hemoglobinas aprpina organizm O2.
Riebalai energijos altinis. Su riebalais mogus gauna riebaluose tirpi vitamin (A,D, E, K). Riebalai
salyvauja kai kuri hormon gamyboje.
Angliavandeniai energijos altinis. Skaidulins mediagos pagerina arnyno peristaltik.

Vitaminai organins mediagos, nedideliias kiekiais btinos mediag apykaitai.


A btinas regjimui, odai, kaul formavimuisi.
B1 reikmingas angliavandeni apykaitoje, nerv sistemos veiklai, gerina apetit, irdies ir raumen darb.
B2 btinas baltym sintezei, kaul iulp funkcijai.
B6 svarbus aminorgi apykaitoje, galvos smegen veiklai, dalyvauja Na ir P apykaitoje, skatina kraujo
gamyb, stiprin imunitet.
B12 svarbus eritrocit gamyboje, kraujo krejimui, kepen funkcijoms, cholesterolio apykaitai.
C skatina medaig apykait, reikmingas baltym sintezs procesuose.
D reikalingas kaul ir dant formavimuisi.
E btinas vaisiaus ineiojimui, eritrocitams susidaryti.

Virkinimo eiga
Burnoje maistas smulkinamas, vilgomis seilmis, paragaujamas ir pradedamas virkinti. Jis smulkinamas dantimis,
kuri mogus turi 32. Seiles iskiria 3 poros seili liauk (paausins, palieuvins, paandins). Seils yra armins
reakcijos (pH 6,5-7,5). Jose esama ferment, virkinani angliavandenius.
I burnos maistas nuryjamas pro rykl stempl, o i susitraukiant raumenims peristaltiniais judesiais j stumia
skrand.
Skrandyje gleivins liaukos iskiria skrandio sultis. Tai rgios reakcijos skystis (pH 2), nes jame yra druskos
rgties (HCl). Skrandio sultyse yra ferment, skaidani baltymus.
I skrandio maistas patenka dvylikapirt arn. ia virkinami baltymai, riebalai bei angliavandeniai. j
atsiveria kasos ir kpen itekamieji latakai.
Kasa iskiria kasos sultis, kuriose gausu vairi virkinimo ferment. Kepenys gamina tul, kuri kaupiama tulies
pslje ir tulies lataku teka dvylikapirt arn.
I dvylikapirts arnos maistas toliau slenka plonja arna, stumiamas peristaltini judesi. Joje vyrauja armin
reakcija (pH8,5) ir arn suli fermentai baigia virkinti.
Plonosios arnos gleivins pavirius turi daugyb ma iaug, vadinam arn gaureliais. Jie padidina siurbiamj
paviri. Kiekviename gaurelyje yra kraujagysl ir limfagysl. gaurelius siurbiamos suvirkintos maisto mediagos:
kraujagysles - aminorgtys ir monosacharidai;
limfagysles - glicerolis ir riebal rgtys.
I plonosios arnos nesuvirkintos maisto liekanos patenka storj arn. Jos gleivin yra be gaureli. Joje
siurbemas vanduo ir mineralins mediagos bei vitaminai.
I nesuvirkint maisto liekan formuojasi imatos. Jos patenka tiesij arn ir periodikai paalinamos pro
ieinamj (analin) ang.

Kvpavimo sistema
Kvpavimo takai apsaugo plauisu nuo paeidim ir infekcij, pro juos kvpiamas ir ikvpamas oras. Virpamasis
epitelis ikloja kvpavimo takus, blakstienls istumia patekusius svetimknius.

Nosies ertm suildo ir apvalo kvpt or.


Nosiarykl nukreipia or gerklas.
Gerklos, trachja suildo, apvalo or, apsaugo nuo udusimo.
Bronchai paskirsto or plauius.

Plauiai juose vyksta duj apykaita.


Nosies ertms sandara:
Kaulin kremzlin pertvara padalina nosies ertm dein ir kair puses, padidina paviriaus plot,
suildo ir apvalo or.
Landos padidina nosies ertms paviriaus plot.
Gleivin ikloja paviri, liaukos iskiria gleives, kurios sulaiko ir nukenksmina svetimknius.
Gerkl sandara:
Kremzls sudaro sieneles, apsaugo mog nuo udusimo.
Antgerklis saugo, kad gerklas nepatekt ryjamas maistas.
Balso aparatas susidaro garsas.
Trachjos sandara:
Kremzliniai pusiediai sudaro priekin sienel, saugo nuo udusimo.
Raumenys ir raiiai sudaro vidin sienel, netrukdo stemple slinkti maistui.
Bronch snadara:
Kremzliniai iedai neleidia susiaurti spindiui.
Bronchiols nukreipia or alveoles.
Plaui sandara:
Alveols pslels apraizgytos kapiliar, sienels sudarytos i vieno lsteli sluoksnio, vidinis pavirius
padengtas biologikai aktyvi mediag plvele, kuri neleidia alveolms sublikti ir naikina mikroorganizmus.
Plaui krtinplv dengia plaui paviri.

Susitraukia diafragma ir tarponkauliniai raumenys


Plauiai isipleia
Padidja krtins lstos tris
Oro slgis plauiuose sumaja
Oras srva plauius

Ikvpimas

kvpimas

Kvpavimo judesiai
Atsipalaiduoja diafragma ir tarponakuliniai
raumenys
Plauiai susitraukia
Sumaja krtins lstos tris
Oro slgis plauiuose padidja
Oras srva i plaui

Kvpavimo reguliavimas:
Kvpavimo judesius reguliuoja pailgose smegenyse esantis kvpavimo centras.
Jo veikl slygoja CO2 kiekis kraujye, kuo jis didesnis, tuo stipriau dirginamas kvpavimo centras.
Nervinis impulsas i kvpavimo centro pasiekia kvpavimo judesius atliekanius organus.
vyksta kvpimas ir ikvpimas.

Duj apykaita gyvn organizme


Plauiuose:

Alveolse esaniame ore yra daug O2 ir labai maai CO2.


Kapiliar veniniame kraujyje O2 yra maai, bet daug CO2.
Todl O2 difunduoja i alveoli krauj, o CO2 i kraujo alveoles.
Tai iorinis kvpavimas.

Audiniuose:
audinius atitekjusiame arteriniame kraujyje O2 yra daug, o maai CO2.
Audini lstelse daug CO2, bet maai O2.
Todl O2 i kraujo difunduoja audini lsteles.
Tai vidinis kvpavimas.
Per od:
Oda plona, drgna.
Didelis pavirius plotas.
Kvpuoja kai kuriuos kirmels (sliekas), varls.
Per trachjas:
Tankus trachj tinklas organizme, kuris ior atsiveria kvptukais.
Kvpuoja vabzdiai.
Per iaunas:
Sudarytos i iaun lank su kuokeliais ir lapeliais.
Gausus kapiliar tinklas.
Kraujas kapiliarais ir vanduo pro iaunas teka prieprieine srove.
Kvpuoja uvys.

Duj apykaita augaluose

Vyksta pro lap ioteles.


Difuzijos bdu pagal koncentracijos gradient.

Kvpavimo metu:
Sugeriamas O2,
Iskirimas CO2.
Fotosintezs metu:
Sugeriamas CO2.

Iskirimas O2.

Transpiracija tai vandens garinimas pro lap ioteles.


Transpiracijos greitis priklauso nuo:
Apvietimo intensyvumo( kuo intensyvesnis, tuo greiiau).
Oro temperatros (kuo auktesn, tuo greiiau).
Oro judjimo (kuo vjuotesnis, tuo greiiau).
Oro drgms (kuo didesn, tuo liau).

iotels

Daugumos sausumos augal iotels bna isidsiusios tik lap apatins puss odelje, kuri sudaro
dengiamasis audinys.
Vandnes augal iotels yra tik virutinje lapo pusje.

iotel sudaro:
Dvi varstomosios lstels, kurios yra alios, nes turi chloroplast.
iotels plyys tarpas tarp varstomj lsteli.

Vandens, mineralini ir organini mediag judjimas augaluose

I dirvos vanden augalas siurbia akniaplaukius osmoso bdu.


Vanduo ir jame itirp mineralins mediagos i akn lapus keliauja medienos vandens indais.
Vanduo kyla dl kohezijos (vandens molekuli, judnai augalo stiebu,sukibimas), adhezijos (vandens
molekuli prilipimas prie augalo vandens ind sieneli), transpiracijos, akninio slgio.
Mineralins mediagos akniaplaukius gali patekti pagal koncentracijos gradient difuzijos bdu.
Kai mineralini mediag koncentracija akn lstelse bna didesn nei dirvoje aktyviosios pernaos
pinocitozs bdu.
Lapuose fotosintezs metu pasigamina sacharoz ir patenka karnienos rtinius indus.
Karnienos rtiniais indais organin mediagos gali judti abiem kryptimis: i lap aknis ir i akn
pumpurus.

vairi organizm kvpavimas:

Bakterijos gali gyventi anearobinje ir aerobinenje aplkinkoje, kvpuodamos atmosferos deguonimi, visu
kno paviriumi. Dauguma bakterij yra aerobiniai heterotrofai. Dalis bakterij yra autotrofai ir vykdo
fotosintez, kurios metu iskiria O2.
Protistai:
o Pirmuonys:
Ameba kvpuoja difuzijos bdu vandenyje itirpusiu O2, patenkaniu citoplazm, pro
vis kno paviri. O2 padeda suskiadyti maisto mediagas. Iskiria energija reikalinga
organizmo gyvybinei veiklai. Taip pat CO2 difuzijos bdu paalinamas i lstels.
Klumpel kvpuoja visu kno paviriumi, vnadenyje itirpusiu O2.
Dumbliai vykdo fotosintez, todl deguonimi apsirpina patys j pasigamindami.
o
Grybai pagal poreik O2 grybai gali bti anearobai ir aerobai. Grybai kvpuoja visu kno paviriumi, difuzijos
bdu.
Augalai pro ioteles, pro kurias vyksta duj mainai, paimamas atmosferos O2 ir iskiria CO2. Augal aknys
difuzijos bdu kvpuoja visu kno paviriumi.
Gyvnai:
o
o

Duobagyviai kvpuoja visu kno paviriumi, vandenyje itirpusiu O2.


Kirmels:
Plokiosios neturi speciali kvpavimo organ, kvpuoja visu kno
paviriumi. Parazitins gali gyventi ir bedeguonje terpje, kvpuoja rgimo
bdu.

o
o

Apvaliosios kvpuoja visu kno paviriumi, vandenyje itirpusiu O2.


Parazitins kirmels prisitaikiusios gyventi bedeguonje terpje.
ieduotosisos kvpuoja atmosferos O2, per drgn od.
Varliagyviai kvpuoja atmosferos O2. Kvpavimo organai plauiai ir oda. Plauiai silpnai
isivyst, todl kvpavmas per od yra labai svarbus. Duj apykaita gli vykti tik tada, kai oda
drgna. Vandenyje varliagyviai kvpuoja tik drgna oda.
Ropliai turi plauius ir kvpuoja j pagalba.J plauiai korti, kvpuoja atmosferos O2.
uvys i burnos ertms vanduo teka pro iaun plyius, esanius rykls sienelse ir
skalauja kvpavimo organus iaunas. Idiv iaun lapeliai negali praleisti O2 ir CO2.
Kvpuoja vandenyje itirpusiu O2.
Paukiai bdingas dvigubas kvpavimas.Plaui pagalba ir oro maieliais. Oro maieliai yra
visur, kur yra tarpai tarp organ. Ramybs bsenoje pauktis kvpuoja suspausdamas ir
iplsdamas krtins lst. Skraidant ir mojuojant sparnais, susitraukia ir isipleia oro
maieliai, i kuri oras pereina plauius. Kuo daniau mojuoja sparnais, tuo intensyviau
cirkuliuoja oras. Kvpuoja atmosferos deguonimi.

Kraujotakos sistema
Kraujas
Kraujas bna:
Arterinis skaisiai raudonas, prisotintas deguonies.
Veninis tamsiai raudonos spalvos, prisotintas anglies dioksido.
Krauj sudaro:
Krauja plazma.
Kraujo kneliai eritrocitai, leukocitai ir trombocitai.
Eritrocitai:
Bebranduols, abipus gaubto disko formos lstels.
Sudtyje turi hemoglobino.
Pernea deguon.
Leukocitai:
Baltieji kraujo kneliai.
Turi branduol, nevienodos formos.
Saugo organizm nuo svetimkni.
Limfocitai susidaro limfmazgiuose ir gamina antiknus.
Fagocitai gaminasi kaul iulpuose ir fagocituoja svetimknius, paeistas organizmas audini lsteles.
Taip kovodami jie sta, sudarydami plius.
Trombocitai:
Kraujo ploktels.
Dalyvauja kraujo krejime.
Kraujo grups:
A (II)
B (III)
AB (IV)
0 (I)
Kraujo grupi schema

Kraujo grups
Agliutino genai
eritrocituose
Agliutinai kraujo
plazmoje

A
Agliutinogenas A

B
Agliutinogenas B

AB
Agliutinogenas AB

0
Nra

Agliutininas

Agliutininas

Nra

Agliutininas ir

Agliutinogenai eritrocituose esanios baltymins kilms mediagos A ir B.


Agliutininai kraujo plazmoje esanios mediagos ir .
Rezus faktorius eritrocituose esantis baltymas Rh.
Rezus teigiami kuri eritrocituose yra io baltymo.
Rezus neigiami kuri eritrocituose io baltymo nra.
Imunitetas
Imunitetas tai yra organizmo atsparumas ukreiamoms ligoms.
Natralus gimtas ir gytas.
Dirbtinis aktyvus ir pasyvus.
gimtas kai mogus i tv paveldi antiknus.
gytas susidaro, kai mogus perserga ukreiama liga ir kraujyje pasiliekapasilieka antiknai tos ligos sukljams.
Aktyvus susidaro, kai mogus yra skiepijamas ir pradeda gaminti antiknus, apsauganius j nuo tos ligos.
Pasyvus kai susirgusiam mogui leidiama serumo, kuriame jau yra antikn, naikinani tos ligos sukljus.
Kraujo funkcijos:
Transportin pernea hormonus, maisto mediagas, lapal, CO2, O2.
Apsaugin antiknai sunaikina ir nukenksmina organizm patekusius mikroorganizmus, fibrinogenas dalyvauja kraujo
krejime.
Termoreguliacin visame kne paskirsto ilum.
Homoralin pernea hormonus, kurie daro tak organizmo veiklai.

irdis:

irdplv gaubia ird.


Miokardas tai raumuo, kuris susitraukindamas varinja krauj.
Vainikins arterijos maitina irdies raumen.
Prieirdiai (kairysis, deinysis) juos suteka kraujas venomis.
Skilveliai (kairysis ir deinysis) i j kraujas teka arterijas.
Pertvara padalina ird dein ir kair puses, neleidia kraujui susimaiyti.
Buriniai votuvai praleidia krauj i prieirdi skilvelius ir neleidia grti atgal.
Pusmnuliniai votuvai praleidia krauj i skilveli arterijas ir neleidia grti atgal.

Kraujagysls

Arterijos: kraujas teka i irdies. Storos raumenins sienels. Sienelje daug elastinio audinio. Maas spindis.
Auktas kraujo spaudimas. Kraujas teka grietai. Kraujas teka pulsuodamas.
Venos: kraujas teka atgal ird. Plonos raumenins sienels. Sienelje maai eleastinio audinio. Didelis
spindis. emas kraujo spaudimas. Kraujas teka ltai. Nra pulsacijos. Votuvai neleidia kraujui tekti atgal.
Kapiliarai: audiniuose sujungia arterijas ir venas. Neturi raumen: sienel sudaryta i vienos lstels storio
endotelio. Nra elastinio audinio. Maas spindis tokio dydio, kad galt praeiti raudonasis kraujo knelis.
Kraujui tekant kapiliaru, spaudimas krinta. Nra pulsacijos. Nra votuv.

Kraujo apytakos ratai


Maasis kraujo apytakos ratas tai kraujo kelias i deiniojo skilvelio kairj prieird.
I deiniojo skilvelio iteka veninis kraujas plaui kamien, kuris akojasi dvi plaui arterijas.
Plauiuose arterijos isiakoja kapiliarus, kur vyksta duj mainai.
Veninis kraujas virsta arteriniu krauju, suteka plaui venas ir teka kairiaj prieird.
Arterijomis teka veninis kraujas, o venomis arterinis.

Didysis kraujo apytako ratas tai kraujo kelias i kairiojo skilvelio deinj prieird.
I kairiojo skilvelio iteka arterinis kraujas aort.
Ji akojasi arterijas, kurios kiekviename organe isiakoja kapiliarus.
Kapiliaruose vyksta duj ir maisto mediag mainai, arterinis kraujas virsta veniniu.
I kapiliar veninis kraujas suteka smulkesnes venas, o jomis apatin ir virutin tuiasias venas.
Apatine ir virutine tuiosiomis venomis kraujas teka dein prieird.
Arterijomis teka deguonies prisotintas arterinis kraujas, o venomis veninis kraujas.

Vidin organizmo terp


Vidin terp sudaro: kraujas, audini skystis, limfa.
kapiliarus atiteka arterinis kraujas. Dl aukto spaudimo pro plonas kapiliar sieneles filtruojasi dalis kraujo
plazmos ir sudaro audini skyst.
Audini skyio perteklius suteka limfos kapiliarus.
Audini skysio pertekliuslimfos kapiliaruose vadinamas limfa.
Limfos kapiliarai jungiasi limfagysles.
Limfagysls jungiais limfinius latakus, kuriais limfa suteka tuisias venas.

Dauginimasis ir individualus vystymasis


Dauginimosi bdai
Nelytinis dauginimasis
Nesusidaro gametos.
Nra apvaisinimo.
Lsteli dalijimosi bdas mitoz.
Genetikai identiki palikuonys.
Geriausiai prisitaik stabiliose aplinkos slygose.
Didelis vislumas per trump laiko trap.
Lytinis dauginimasis
Reikalingos gametos, kurios susidaro mejozs bdu.
Palikuonys produkuojami susiliejus dviems gemetoms (kiauialstei ir spermatozoidui)
Susidaro zigota
Genetikai skirtingi palikuonys, susidar dl kombinacinio kintamumo, adaptyvs kintanioje aplinkoje.

mogaus dauginimasis
mogaus lytiniai organai reikalingi:
Lyitnms lstelms susidaryti ir subrsti.
Lytinms lstels susijungti.
Gemalui ir vaisiui vystytis.
Vyro lyties organai:
Ioriniai tai varpa ir kapelis.
Vidiniai tai sklids, sklidi prielipai, skliniai latakai, priein liauka ir lapl.
Moters lytiniai organai:
Ioriniai lyties lpos, varput bei makties prieangis.
Vidiniai tai kiauids, kiauintakiai, gimda ir maktis.

mogaus kiauialsts ir spermatozoido susidarymas

Kiauialst susidaro kiauidse, o spermatozoidai sklidse.


Lytini lsteli susidarymas vadinamas gemetogeneze: kiaialsi oogeneze, spermatozoid
spermatogeneze.
Gemetogenezs metu vyksta mejoz, po kurios gametose sumaja chromosom skaiius.
Kiauialsi formavimasis prasideda dar gemalinje stadijoje, o spermatozoid prasidjus lytiniam
brendimui.
Subrendusios moters organizme kas mnes formuojasi 1 kiauialst, o vyro organizme spermatozoidai
formuojasi nuolat dieliais kiekias.

Kiauialsts ir spermatozoido prisitaikymas atlikti funkcijas.


Kiauialst ir spermatozoidas yra haploidiniai, dl to zigota po apvaisinimo susidaro diploidinis chromosom
rinkinys.
Spermatozoido prisitaikymas
Judrus, turi iuel ir gali pasiekti kiauialst.
Turi daug mitochondrij, kurios gamina ATP, reikaling judti: pasiekti kiauialst.
Maas, todl sunaudoja maiau energijos judti.
J yra daug ir tai padidina apvaisinimo tikimyb.
Turi akrosom, kurios fermentai itirpina kiauialsts apvalkal.

Kiauialsts prisitiakymas
Didel ir nejudri lstel, turi daug citoplazmos, joje yra daug maisto mediag bsimam gemalui maitintis.
Kiauialsts apvalkalai praleidia lstel tik vien spermatozoid.
Kiauialsts apvalkaluose yra jungini, pagal kuriuos jos atpasta tik savo ries spermatozoidus.

Apvaisinimas ir gemalo sitvirtinimas gimdoje

Apvaisinimas tai spermatozoido ir kiauialsts susiliejimas.


Kai spermatozoidas patenka kiauialst, aplink j susiformuoja dangalas, neleidiantis vid kit
spermatozoid.
Po apvaisinimo kiauintakyje susidaro zigota.
Apvaisinimo metu nulemia lytis. Jei dalyvauja spermatozoidas su X chromosoma gims mergait, jei su Y
berniukas.
Zigota pradeda dalytis ir gemalas formuojasi kiauintakyje.
Gemalas slenka gimd ir sitvirtina jos gleivinje.
Susidaro placenta.

Dvyniai
Monozigotiniai (identiki) dvyniai
Vystosi i 1 zigotos.
Jie bna tos paios lyties, labai panas. Tai atsitinka dl tam tikr prieasi zigotai pasidalijus dvi genetikai
identikas, simetrikas dalis.
Siamo dvyniai visada yra monozigotiniai, isivyst ne iki galo pasidalijus embrionui ir neatsiskyrus
identikiems dvyniams.
Dizigotiniai dvyniai
Vystosi i 2 skirting zigot, kurios susidar 2 kiauialstes apvaisinus 2 skirtingais spermatozoidais.
ie dvyniai gali bti skirting lyi, nes vienas spermatozoidas gali turti X, o kitas y chromosom.

Placenta

Placenta ima formuotis, kai tik embrionas visikai sitvirtina gimdoje (treio mnesio pabaigoje)
Vaisius su motinos organizmu jungiasi per placent.
Placentos paviriuje yra gaureli, padidinani jos plot. Gaurelis skalauja motinos kraujas.
I motinos vaisius gauna deguon ir maisto mediagas.
Pro placent alinamas anglies dioksidas, lapalas, kiti mediag apykaitos produktai.

iedinio augalo gyvenimo ciklas

Vyrauja sporofitas (2n), po mejozs subrsta 2 ri jo sporos: megasporos ir mikrosporos.


I spor susidaro mikrogametofitas iedadulk ir megagametofitas gemalinis maielis, kurie yra
priklausomi nuo sporofito.
Gemaliniame maielyje vyksta dvigubas apvaisinimas.
Susidaro skla.

iedini augal dauginimasis


Lytinis dauginimasis
Augalai dauginasi sklomis.
Vyksta ltai.
Paliekama daug palikuoni.
Palikuonys genetikai skirtingi.
Dauginantis lytiniu bdu vyksta apdulkinimas, susidaro lytins lstels, vyksta apvaisinimas.

Nelytinis dauginimasis
Augalai dauginasi vegetatyviniais organais (lapais, stiebais, aknimis)
Vyksta greitai
Palikuonys vienodi, paveldi tik vieno motininio augalo poymius.
Nra kombinacinio kintamumo.
Sodininkystje, darininkystje danai augalai dauginami vegetatyviniu du, nes isaugomos vertingos
veisls savybs, greitai gaunamas gausus derlius.
ied reikm dauginimuisi
Juose susidaro augal lytins lstels kuokeli dulkinse spermiai, o piesteli mezginse
kiauialsts.
Rykiais vainiklapiais, nektaru vilioja vabzdius apdulkintojus.
Usimezga vaisius, kuris apsaugo viduje esanias sklas.
iedo dalys:
Taurlapiai apsaugo pumpure esant ied.
Vainiklapiai vilioja vabzdius apdulkintojus.
Kuokeliai juose vystosi iedadulks. iedadulk vyrikas gametofitas (mikrogametofitas).
Piestel jose vystosi sklapradiai. Gemalinis maielis moterikas gametofitas (megagametofitas).
Apdulkinimas
Savidulka tai apsidulkinimas to paties iedo ar kit to paties augalo ied iedadulkmis (irniai, pupels, paprikos).
Krymadulka apdulkinimas tos paios ries kito augalo iedadulkmis (obelis, slyva, liepa).
Vabzdi apdulkinam augal poymiai

Vjo apdulkinam augal poymiai

Piesteli purkos ir kuokeli dulkins yra maos ir


slypi iedo viduje.
iedadulks stambios, lipnios, j iorin sienl
grublta.
iedai stambs, ryks, danai kvapns, turi
nektaro, link augti pavieniui.
Suformuoja nedaug iedadulki, kurios prikimba
prie vabzdio kno
Pavyzdys obelis, saulgra.

Dulkins ilindusios iedo iorje, kad iedadulks


lengvai pagaut vjas.
Purkos taip pat ilindusios i iedo, kad pagaut
vjo neamas iedadulkes.
iedadulks lengvos, smulkios, j daug.
iedai smulks, neryks, bekvapiai.
Augalai link augti grupmis.
Pavyzdys rugiai, berai.

Dvigubas iedini augal apvaisinimas


Patekusios ant piestels purkos iedadulks sudygsta.
Dulkiadaigiu slenka du spermiai (n), kurie pro mikropil patenka gemalin maiel.
vyksta dvigubas apvaisinimas: vienas spermis apvaisina kiauialst (n), o kitas susilieja su diploidine
centrine lstele (2n).
Po dvigubo apvaisinimo susidaro zigota (2n) ir triploidin lstel (3n).
I zigotos susidaro sklos gemalas, endosperme kaupiasi sklos maisto mediag atsargos, i mezgins
sieneli apyvaisis.
Skla isivysto i sklapradio.

Skla ir vaisius

Skla iedini augal dauginimosi organas.


Vaisius tai subrendusi mezgin, kurioje bna skl.

Skl plitimo bdai:


Vjas: platina lengvas, skirstuk turinias sklas, pvz.:kiaulpiens, klevo.
Gyvnai: platina sklas, turiias skan apyvais, nes sklos turi virkinimo sultims atspari luobel ir su
imatomis paalinamos nepakitusios, pvz.: vynios, obels.

Nerv sistema
Neuronai
Neuron sudaro:
Knas (branduolys, citopazma, organels).
Ataugos:
Dendritai (vienas ar keli) akotos, trumpesns ataugos, kuriuomis nerviniai impulsai
perduodami neurono kn.
Aksonas (vienas) ilgesn atauga, danai padengta baltu mielininiu dangalu, kuria
nervinis impulsas perduodamas i neurono kno.
Neuron rys:
Juntamieji (sensoriniai) perduoda impulsus i jutimo organ nugaros ar galvos smegenis.
Judinamieji (motoriniai) perduoda impulsus i nugaros ar galvos smegen raumenis ir kitus organus.
terptiniai galvos ar nugaros smegenyse perduoda impulsus i juntamj neuron judinamiesiems.
Nervinio impulso perdavimas sinapsje
Sinaps neuron kontakto vieta.
Sinaps sudaro:
Vieno neurono aksono membrana presinapsin membrana.
Kito neurono dendrito membrana postsinapsin membrana.

Tarpas tarp j sinapss plyys.


Perduoti nervinius impulsus per sinapss ply padeda mediagos, vadinamos mediatoriais. Kai nervinis impulsas
pasiekia aksono gal, pslels trksta ir mediatorius patenka sinapss ply. Mediatorius sudirgina kito neurono
membranoje esanius receptorius ir sukelia nervin impuls.

Galvos smegenys

Pailgosios smegenys svarbiausi organizmo gyvybini funkcij (kvpavimo, virkinimo, irdies veiklos).
Reguliavimo centrai.
Smegenls reguliuoja kno raumen darb, pusiausvyr, judesi koordinacij.
Vidurins smegenys jose yra poieviniai regjimo ir klausos analizatori centrai.
Tarpins smegenys svarbiausias vegetacins nerv sistemos valdymo centras, pagumburis svarbus
homeostazei.
Galins smegenys (didieji pusrutuliai) j iev yra auktosios nervins veikos pagrindas, susijusi su
mstymu, atmintimi, kalba, smone. ia yra slygini refleks centrai.

Refleksai

Refleksas tai organizmo reakcija dirginim, kuri kontroliuoja centrin nerv sistema.
Reflekso lankas kelias, kuriuo sklinda nerviniai impulsai reflekso metu.

Reflekso lanko dalys:


Receptorius lstels jauianios dieginim.
Juntamoji dalis (juntamasis neuronas).
Centrins nerv sistemos dalis (galvos ir nugaros smegenys).
Judinamoji dalis (judinamasis neuronas).
Vykdomasis organas (raumuo arba liauka).
Neslygini ir slygini refleks skirtumai
Neslyginiai refleksai
gyti, paveldti i tv
Bdingi tam tikrai riai
Ilieka vis gyvenim
Pvz.: seili isiskyrimas patekus maistui burn.

Slyginiai refleksai
gyjami gyvenimo bgyje
Individuals
Gali ir inykti jei aplinkos slygos pakinta
Pvz.: seili isiskyrimas pagalvojus apie maist.

Organizmo liaukos
Vidaus sekrecijos liaukos ir j funkcijos
Vidaus sekrecijos liaukos priklauso endokrininei sistemai, neturi itekamj latak. Jos gamina hormonus, kuriuos
iskiria tiesiai krauj.
1.
2.
3.
4.
5.

Kankorin laiuka dalyvauja paros ritmo reguliavime.


Hipofiz (pasmegenin liauka) jos hormonas somatotropinas skatina augimo procesus.
Skydliauk hrmonas tiroksinas skatina mediag apykaita.
Ukrio liauka stimuliuoja T limfocit brendim.
Antinksiai hormonas adrenalinas isiskiria patyrus stres ir greitina irdies darbo ritm, sutraukia
kraujagysles, skatina isiskirti gliukoz i kepen krauj.
6. Kasos Langerhanso salels gamina hormonus insulin ir gliukagon. Insulinas maina, o gliukagonas didina
gliukozs kiek kraujyje.
7. Moterikosios lytins liaukos kiauids gamina moterikus lytinius hormonus estrogen, progesteron.
8. Vyrikos lytins liaukos sklids iskiria hormon testosteron. ie hormonai skatina formuotis antrinius
lytinius poymius.

Iors sekrecijos liaukos

Turi itekamuosius latakus, kuriais iskiria pagamintas mediagas kitus organus ar kno paviri.
Tai seili, aar, prakaito, skrandio liaukos.

Nervinio ir humoralinio reguliavimo skirtumai


Poymiai
Kas vykdo
Signalas
Reakcijos greitis
Veikimo trukm

Nervinis reguliavimas
Nerv sistema
Nervinis impulsas
Labai didelis
Reakcija staiga prasideda ir greitai baigiasi

Humoralinis reguliavimas
Endokrinin sistema
Hormonai
Palyginti maas
Gali trukti kelias valandas ar dienas

Judjimas ir atrama
Judjimo reikm gyvnams

Keiia gyvenamj viet ir ieko maisto.


Gyvnai pabga, slepiasi nuo prie.
Lengviau ivengia pavoj.
Svarbus dauginimuisi, nes taip lengviau susirasti dauginimosi partner.

Skelet rys

Hidrostatinis skeletas skysiu upildyta kno ertm (turi duobagyviai, kirmels). is skeletas atlieka
atramin funkcij ir pasiprieina raumen susitraukimui, taip sukurdamas judes.
Egzoskeletas (iorinis skeletas) esantis gyvn kno iorje, apsaugo gyvnus nuo prie, nepalanki
gamtini slyg, iorinio poveikio, atrama gyvno raumenims (turi molouskai, sraig, nariuotakojai).
Endoskeletas (vidinis skeletas) padeda ilaikyti didesn kno mas, apsaugo gyvybikai svarbius vidaus
organus ir yra apsaugoti iorini audini (turi stuburiniai).

mogaus alinimo organai


Mediag apykaitos atliek alinimas
alinimo funkcij organizme vykdo oda, plauiai, arnynas ir lapimo alinimo sistema.
Odoje yra prakaito liaukos, per kurias paalina i organizmo prakaitas. Jo sudtyje yra vandens, drusk ir
lapalo.
Plaui alveolse paalinamas didelis CO2 kiekis ir H2O garai.
Pro arnyn su imatomis paalinamos nesuvirkintos maisto liekanos.
Inkstai alina vandens ir drusk pertekli, azotines atliekas.

lapimo alinimo sistema

Inkstai filtruoja krauj, juose i atnet mediag susidaro lapimas.


lapimtakiai ilgi vanzdeliai, jungiantys inkstus su lapimo psle, jais lapimas suteka lapimo psl.
lapimo psl neporinis maielio formos organas storomis raumeningomis sienelms, kuriame kaupiasi ir
periodikai alinamas ior lapimas. Jo oa telpa 300 500 ml.
lapl paalinamas lapimas.
Sfinkteris reguliuoja lapimo isiskyrim.

Nefronas

Inksto struktrinis ir funkcinis vienetas, kur sudaro knelis ir kanalli sistema.


lapimo susidarymas:
1. Filtracija kapiliar kamuolliuose.
2. Atrankinis nauding mediag (gliukozs, amino rgi) siurbimas proksimaliniame vingiuotame
kanallyje.
3. aling mediag isiskyrimas distaliniame vingiuotame kanallyje.
4. Koncentruoto lapimo gamyba surenkamajame kanallyje.

Homeostaz
Homeostaz dinaminis pastovios gyvo organizmo vidaus terps palaikymas.
Organai, palaikantys homeostaz
Oda dalyvauja termoreguliacijoje ( pastovios kno temperatros palaikymas ir reguliacija).
Plauiai palaiko deguonies ir anglies dioksido pusiausvyr.
Inkstai dalyvauja vandens ir drusk koncentracijos reguliacijoje.
Kasa ir kepenys svarbs reguliuojant gliukozs koncentracij.
Gliukozs koncentracijos reguliavimas

Ekologija
Ekologija mokslas apie gyv organizm tarpusavio ryius bei sveik su negyvja aplinka.
E. Warming (1841 1924) ekologijos, kaip mokslo disciplinos pradininkas.

Biologins organizacijos lygmenys

Ekosistema tai yra visi gyvi organizmai (biotin dalis), sveikaujantys tarpusavyje ri juos supanti negyvoji
aplinka (abiotin dalis).
Bendrija tai yra skirting ri organizm visuma, gyvenani toje paioje vietoje ir sveikaujani
tarpusavyje.
Populiacija tai vienos ries individ grup, gyvenanti tam tikroje teritorijoje.

Ekosistemos
Ekosistemos dalys:
Biotin dalis tai ekosistemos vairi ri gyvieji organizmai, gyvenantys tam tikroje vietoje.
Abiotin dalis tai ekosistemos negyvoji aplinka, bdingos aplinkos slygos: vanduo, temperatra, viesa,
dirva, oras.
Funkcins karalijos:
Gamintojai (autotrofai) tai organizmai, kurie patys pasigaminaorganines mediagas i neorganini jungini
ir jomis aprpina kitus organizmus.
o Fototrofai vykdo fotosintez (bulv, kopstas, gyslotis).
o Chemotrofai organini mediag sintezei energijos gauna oksiduodami neorganines
mediagas (sierabakters, gelbakters).
Vartotojai (heterotrofai) tai organizmai, kurie nesugeba pasigaminti organini maisto mediag i
neorganini, todl minta kit organizm pagamintomis.
o Gyvadiai tai yra organizmaii, kurie minta kitais gyvaisias organizmais (eys, gyvat,
virblis, zyl).
Augaldiai minta augalais.
Plrnai minta gyvnais.
Visadiai minta augalais ir gyvnais.
Parazitai minta organinmis mediagomis.

o
o

Skaidytojai tai yra organizmai (bakterijos, grybai), kurie negyvas ir yranias organines
mediagas suskaido iki neorganini jungini.
Detritadiai tai yra smulks gyvnai (sliekai, imtakojai, moliuskai), kurie minta
negyvomis organinmis mediagomis, augal nuokritomis, gyvn imatomis, negyvais
knais.

Funkcini karalij sveika:


Gamintojai vykdydami fotosintez gamina organin mediag ir iskiria deguon.
Gyvadiai minta gamintoj pagaminta organine mediaga ir kvpuoja iskirtu deguonimi.
Skaidytojai minta augaline produkcija, kuri tampa nuokritomis.
Skaidytojai suskaido gyvadi lavonus ir imatas iki mineralini mediag.
Gamintojai pasisavina mineralines mediagas itirpusias vandenyje.
Gyvadiai ir skaidytojai kvpuodami atmosfer iskiria anglies dioksid, kur gamintojai sunaudoja
fotosintezs metu organini mediag gamybai.
Mikrokosmai tai laboratorins ekosistemos, kurios mediag i aplinkos negauna, todl yra nestabilios ir trumpai
egzistuojanios.

Ekologins bendrijos
Ekologin bendrija tai yra visi tam tikroje vietoje gyvenantys organizmai.
Gamtins bendrijos:
Didel rin vairov
Vyrauja natraliai augantys augalai ir gamtoje laisvai gyvenantys gyvnai.
Maas konkurentabilumas trap skirting ri organizm.
Stabilios, nes vyksta savireguliacija.
Maisto mediagos cirkuliuoja udaru ratu.
Netaikomos agrotechnikos priemons.
Vyrauja gamtin atranka.
mogaus sukurtos bendrijos:
Maa rin vairov.
Vyrauja kultriniai augalai.
Didelis konkurentabilumas,nes vyrauja vienos ries organizmai.
Nestabilios, nes negali savs reguliuoti, reikalinga mogaus prieira.
Maisto mediag ciklas atliekinis, nes dalis produkcijos prarandama, iveama su derliumi.
Taikomos agrotechnikos priemons dirbama em, triama, naikinami kenkjai ir piktols.
Vyrauja dirbtin atranka.

Bendrij kaita
Sezonin kaita trunka vienerius metus, kai bendrija kinta keiiantis met laikams.
Daugiamet tai kaita trunkanti daug met, kol viena bedrija nuosekliai pakeiia kit.
Pirmin kai bendrija kuriasi pirm kart vietovje, kur nra dirvoemio (po ugnikalnio isiverimo, ant smlio
kop jros pakrantse).
Kop apaugimas:
Vjas supusto pakrantje smlio kopas.
Bangos imeta ant smlio organini mediag, kurias suskaido skaidytojai.
sikuria keps ir oliniia augalai.
Susiformuoja dirvoemis.
Pradeda augti krmai, mediai.
Susiformuoja mirus mikas.

Antrin nauja bendrija kuriasi vietovje, kur anksiau egzistavo kita bendrija ir yra susiformavs dirvoemis
(gaisraviet, miko vjovartoje).
Eero upelkjimas:

eero vanden patenka daug organini mediag.


Pagausja vandens augal, uelia pakrants.
Ant dugno kaupiasi dumblas.
Vandens paviriuje susiformuoja liulantis sluoksnis plovas.
Plovas susijungia su dumblu, susidaro pelk.
Pelkje formuojasi mirus mikas.

Mitybos grandins
Mitybos grandins tai ryiai tarp damo ir danio, parodantys, kaskuo maitinasi, kaip perduodamos maisto
mediagos ir energija.
Mitybos grandini rys:
Gyvadi grandins prasideda gamintojais, fotosintetinaniais organizmais. Rodykls parodo maisto mediag ir
energijo perdavimo krypt.
Detritadi grandins prasideda negyva organine mediaga, detrito dalelmis.
Mitybos tinkas tai kelios mitybos grandins, susijusios trapusavyje mitybos ryiais.
Mitybos tinklas rodo bendrijos organizm mitybos ryius.
Gyvadiai minta keliomis rimis organizm, todl gyvadi grandins jungiasi tarpusavyje.
Gali detritadi grandins organizm susti gyvadi grandins individas.
Inykus vienai riai mitybos tinkle, susiformuoja nauji mitybos ryiai.
Mitybos lygmenys tai yra organizmo vieta mitybos grandinje, parodanti kuo jis minta.
Pirmas mitybos lygmuo gamintojai.
Antras mitybos lygmuo augaladiai, pirminiai vartotojai.
Treias mitybos lygmuo msdiai, plrnai, antriniai vartotojai.
Ketvirtas mitybos lygmuo msdi msdiai, plrn plrnai, tretiniai vartotojai.

Maisto mediag ir energijos perdavimas

Pirminis energijos altinis yra sauls energija.


Gamintojai Sauls energij paveria organini mediag chemine energija.
Augalas dal energijos suvartoja gyvybinms funkcijoms atlikti, o likusi energijos dalis veriama pirmine
produkcija.
Gyvadiai gauna energij organini mediag pavidalu.
Augalo nuokritos atitenka skaidytojams, jie gauna energij i negyv organini mediag.
Energijos perdavimas mitybos grandinje vyksta su nuostoliais.
Energija prarandama su imatomis, lapimu, suvartojama kvpuojant, judant, augant ir ispinduliuojma
aplink ilumos pavidalu.
Mitybos grandinje sulig kiekvienu vartotoju energijos ir maisto mediag kiekis sumaja
apie 10 kart.
Energija keliaudama mitybos grandinmis, galiausiai virsta iluma.

Ekologins piramids vaizduoja ryius tarp organizm, priklausani skirtingiems mitybos lygmenims.

Ekologini piramidi rys:


Produkcijos (biomass), piramid, kuri parodo organizm biomas tam tikrame mitybos lygmenyje,
tenkani trio ar ploto vienetui.
Energijos piramid, kuri parodo organizm energijos kiek tam tikrame mitybos lygmenyje, tenkant trio ar
ploto vienetui.
Energijos ir produkcijos perdavimui i emesnio mitybos lygmens auktesn taikoma 10% taisykl. Produkcijos
ir energijos kiekis su kiekvienu lygmeniu sumaja 10 kart.
Skaii piramid, kuri parod, koks individ skaiius yra konkretaus mitybos lygmens ploto ar trio vienete.

Anglies ir deguonies ciklas


Svarbs procesai:
Fotosintezs metu augalai i aplinkos paima angl, esani CO2 sudtyje ir panaudoja gliukozs gamybai, o
iskiria deguon.
Maitinantis anglis mitybos grandine patenka gyvadiams ir skaidytojams.
Puvimo ir skaidymo metu anglis grta atmosfer.
Kvpavimo metu i aplinkos paimamas O2, o atmosfer iskiriamas CO2.
Degimo metu atmosfer isiskiria anglis esanti ikastiniame kure: akmens anglyje.

Azoto ciklas
Svarbs procesai:
Azoto fiksacija tai yra procesas, kurio metu i oro paimamos azoto dujos ir paveriamos organine forma.
o Fiksacijos bdai:
Atmosferin aibuojant, krintant meteoritams azoto junginiai su lietumi patenka ant ems ir
yra asimiliuojami augal.
Pramonin azotini tr gamyklose oro azotas cheminiu bdu jungiamas azoto tras,
kurios beriamos em.
Biologin kai melsvabakters, gumbelins bakterijos fiksuoja atmosferoje esanio azoto dujas.
Amonifikacija procesas, kurio metu nuokritas, imatas, negyvus organizmus, lapim skaido skaidanios
bakterijos ir iskiria azotas amonio jon pavidalu.
Nitrifikacija procesas, kurio metu nitrifikuojanios bakterijos, aztobakters oksiduoja amonio jonus nitritus ir
nitratus.
Nitratus siurbia i dirvos augalai ir panaudoja organini mediag gamybai. Augalais minta vartotojai, taip
azotas keliauja mitybos grandine.
Denitrifikacija yra procesas, kai denitrifikuojanios bakterijos nitratus ir amonio jonus paveria azoto
dujomis, kurios vl patenka atmosferos or.

Populiacijos
Populiacijos dydis tai individ skaiius populiacijoje.
Populiacijos tankis tai populiacijos individ skaiius tam tikrame ploto ar trio vienete.
Populiacijos augimo bdai:
Eksponentinis augimas esant idealioms slygoms su keikviena karta individ skaiius kiek nors kart
padidja.
o Bdingos fazs:
Delsimo kai individ skaiius nedidelis, populiacija negausi.
Eksponentinio gausjimo kai individ skaiius didja labai greita.
Logistinis augimas tai populiacijos augima, kai tam prieinasi aplinka.
o Bdingos fazs:
Delsimo kai individ skaiius nedidelis, populiacija negausi.
Eksponentinio gausjimo kai individ skaiius didja labai greitai.

Sultjimo populiacija auga liau.


Stabilios pusiausvyros augimas menkas atba jo nra, nes nauj organizm atsiranda tiek kiek
ir mirta.
Demografinis sprogimas tai staigus populiacijos individ skaiiaus pagausjimas, kai populiacija tampa neprastai
didel:
Kai introdukuojamos naujos rys tas vietoves, kuriose anksiau jos negyveno.
Kai inaikinami natrals ries individ prieai.
Ekologin nia - tai organizm uimama vieta (buvein) ir sveika su kit ri organizmais.
Tarpriniai santykiai:
Plrumas kai plrnai minta grobiu (aukomis) juos nuudydami. Plrn populiacija didja, o auk
maja.
Parazitizmas kai prazitai minta eimininkais, naudojasi jais kaip buveine, j nenuudydami. Parazit
populiacija auga, o eiminink maja.
Mutualizmas tai dviej ri organizm abipusiai naudingi santykiai. Abiej ri populiacijos auga.
Komensalizmas kai vienos ries organizmas i i santyki turi naudos, o kitos nepatiria nei naudos, nei
alos. Vienos ries populiacijos gausumas auga, o kitos nekinta.
Konkurencija kai skirting ri individai varosi tarpusavyje, nes naudojasi tais paiais itekliais, kuri
kiekis ribotas. Abiej ri populiacij individ skaiius maja.

Aplinkosauga
Ekologin kriz ekosistem normalios veiklos sutrikimas didelse teritorijose. Prie globalini problem priskiriama:
iltnamio efektas, rgtieji krituliai, dirvos erozija, upi ir eer tara, ozono sluoksnio plonjimas.

iltanmio efektas
iltnamio efektas sukelia pasaulin (globalin) klimato atilim dl padidjusios CO2 koncentracijos ore.
CO2 koncentracijos didjimo prieastys:
Organinio kuro deginimas, kurio daugiausia sunaudojama energetikos ir transporto sektoriuose.
Mik naikinimas (j kirtimas ir gaisrai).
Globalinio atilimo poveikis:
Vyksta klimato kaita, didja atmosferos temperatra, dl to pradeda tirpti ledynai, pakyla jr vandens lygis,
uliejami sausumos plotai.
Itirpusi ledyn glas vanduo pakeiia vandenyn vandens druskingum. Rys prisitaikiusios prie sraus
vandens nyksta.
Oro cirkuliacija suaktyvja ir padidja uraganini vj grsm.
Oro taros mainimo bdai:
Vietoj naftos, angli naudoti alternatyviuosius energijos altinius: sauls, vjo.
Isaugoti daugiau alij plot.

Rgtieji krituliai
Rgtieji krituliai susidaro, kai sieros dioksidas (SO2) ir azot oksidai (N2O, NO, N2O3, NO2) patenka atmosfer, ir
susimai su vandeniu, virsta rgtimis.
Rgij liet poveikis:
Kultriniai augalai tampa nebeatspars ligoms ir kenkjams.
sta mik plotai. Spygliuoiai meta spyglius, tampa neatspars alnoms ir ausroms, juos puola ligos ir
kenkjai.
I dirvos iplaunamos augalams btinos mediagos: K, Mg, Ca.
Vyksta spartus eer vandens rgtjimas ir vandens gyvnijos nykimas.
I dirvos vanden iplaunami sveikatai pavojingi metalai, pvz.: Hg, Cd, Al.
Vyksta dirv rgtjimas. Ypa nukenia tam jautrs skaidytojai: bakterijos, dirvos grybai.

Greiiau vyksta statini, istorini paminkl, meno krini korozija bei irimas.

Dirvos erozija
Tai reikinys, kai nupustomas arba nuplaunamas virutinis, derlingiausias dirvoemio sluoksnis.
Dirvos erozij spartina:
Mik naikinimas, ikirtimas.
Pernelyg intensyvus mineralini tr, pesticid naudojimas.
Erozijos mainimo bdai:
Nepalikti dirvos plikos, be augalins dangos.
em dirbt minimaliai, maiau naudoti tr, pesticid.

Upi ir eer tara


Eutrofikacija vandens telkini ulimas, pakrani udumbljimas dl utertumo organinmis atliekomis.
proces spartina vanden patek nitratai ir fosfatai, nuotekos i kanalizacij, nuoplovos i gyvuli ferm, dl
mik kirtimo padidjusi dirvoemio erozija.
Eutrofikacijos poveikis vandens ekosistemoms:
Padidjus nitrat ir fosfat daugja vienalsi dumbli ir prasideda vandens ydjimas.
alia dumbli mas ukloja vandens paviri (susidaro plovas), nepraleidia viesos ir todl nyksta dugno
augalija ir dumbliai.
Vandenyje pradeda trkti O2.
Dl deguonies ieikvojimo pradeda dusti uvys, kiti vandens gyvnai.
Vyksta bendrij kaita ir eeras upelkja.

Ozono sluoksnio plonjimas


Ozonas sudaro gyvybikai svarb skyd vir ems, kuris saugo gyvyb nuo alingo UV spinduliavimo.
Ozono sluoksn ardo:
Freonai, kurie naudojami aldytuvuose, kondicionavimo sistemose, aerozoliniuose balionliuose.
Paemiui skraidantys lktuvai, dirbtiniai ems palydovai.
Padidjusios ultravioletins spinduliuots poveikis:
UV spinduliai paeidia lsteli DNR, todl sutrinka normalus genetins informacijos perdavimas.
Greitja organizmo senjimas.

Aplinkos bioindikatoriai
Bioindikatoriai organizmai, i kuri buvimo ir gausumo ar nebuvimo tam tikroje aplinkoje sprendiama apie tos
aplinkos savubes, pvz.: vanden, oro utertum.

Uterto vandens bioindikatoriai:


Siliniai dumbliai.
Koli grups bakterijos, kurios vanden patenka su imatomis.
Uterto oro bioindikatoriai:
Oro utertumui labai jautrios perps. Smarkiai utertoje aplinkoje medi kamienai nekerpja, beveik visos
kerps inyksta.
Utertame ore paruduoja pu spygliai, nudista virns.

Biologins vairovs isaugijimo galimybs


Biologin vairov vis vienu metu gyvennai skirting ri skaiius. mogus turt saugoti visas ris.

Nenaikinti mik.
Kuo maiau naudoti pesticid.
Riboti vejyb ir mediokl.
Neterti oro, vandens, dirvoemio.

Evoliucija
Evoliucija mokslas apie vystymsi, gyv organizm bruo pokyius per kartas, apimant ir anuj ri atsiradim.
Visi iuolaikiniai organizmai yra siejami bendros kilms, o j vairov atsirado dl milijardus met trunkanios evoliucijos.

. Darvino evoliucijos teorija


arlzas Darvinas XIXa. Sukr evoliucijos teorij, nurod evoliucijos varomsias jgas:
Paveldimas kintamumas nauj poymi atsiradim lemia chromosom arba gen pasikeitimai, naujos j
kombinacijos palikuoni organizme. Yra dvi paveldimo kintamumo rys, tai kombinacinis kintamumas ir
mutacinis kintamumas.
Kova dl bvio igyvena ir gali daugintis tik nedidel individ dalis. Yra trys kovos dl bvio formos:
vidurin, tarprin ir kova su nepalankiomis aplinkos slygomis.
Gamtin atranka procesas, kai ilieka ir susillaukia palikuoni individai, turintys nauding tomis slygomis
paveldim pakitim. Kuo aplinkos slygos yra stabilesns, tuo maiau kinta ries populiacijos.

Gamtin atranka
Skiriamos trys gamtins atrankos rys:
Kryptingoji (varomoji) atranka vyksta kai keiiasi aplinkos slygos. Pranaum turi kratutin fenotipo
iraika. Susiformuoja populiacija su kratinio fenotipo poymiais.
Stabilizuojanioji atranka vyksta tada, kai yra pastovios aplinkos slygos. Pranaum turi labiausiai paplit
tarpiniai fenotipai, o maiausiai prisitaik kratutiniai fenotipai eliminuojami.
Iskirianioji atranka pasireikia tada, kai n viena tos ries organizm grup neturi didelio pranaumo
kovoje dl bvio. i atranka neigiamai veikia su tarpiniais poymiais individus, pirmenyb teikia dviem ar
daugiau kratutini fenotip.

Dirbtin atranka
Selekcija mokslas, tiriantis nauj veisli krim ir sen, jau turim, gerinim.
Dirbtin atranka procesas, kurio metu atrenkami ir kryminami tie organizmai, kurie turi mogui nauding poymi.
Veisl mogaus ivesta ries individ grup, turinti jam nauding savybi. Veisls skiriasi daugeliu poymi, bet gali
tarpusavyje krymintis.
Dirbtins ir gamtins atrankos palyginimas
Dirbtin atranka
Vykdo mogus, sukuriamos naujos namini gyvuli
ir kultrini augal veisls.
Sukurtos veisls yra pritaikytos mogaus
poreikiams ir negalt gamtoje egzistuoti, jeigu
iais individais nesirpint mogus.

Gamtin atranka
Vykdo aplinkos slygos, atsiranda naujos rys.
Sukuria ris, kurios prisitaikiusios gyventi tam
tikromis laukins gamtos slygomis.

mogaus evoliucija
Remiantis ikastinmis liekanomis nustatyta, kad mogaus protviai yra australopitekai. I j isivyst sumanusis ir
staiasis, o vliau ir protingasis mogus.
mogaus (homo) geniai priskiriami:
Sumanusis mogus (Homo habilis) smegen tris apie 700 800 cm3, geriau isivysiuosios smegen
srutys, kurios siejamos su kalba.
Staiasis mogus (Homo erectus) smegen tris apie 800 1000 cm3, naudojosi ugnimi.
Protingasis mogus (Homo sapiens) smegen tris apie 1300 cm3, gaminosi sudtingus akmeninius
rankius, mtydavo ietis. Mediojo kolektyviai, vartojo kalb, gyveno maomis grupelmis.

Biologins ir kultrins mogaus evoliucijos poymiai


mogaus biologinis vystymasis:
Pradjus vaikioti 2 kojomis, stuburas ilinko S raids forma.
Krtins lsta iplatjo.
Kno svorio centras atsidr dubens srityje.
Kojos padas tapo igaubtas.
Smegenin kaukols dalis padidjo, veidin sumajo.
mogaus kultrinis vystymasis:
Prie 2 milijonus met pagaminti pirmieji akmeniniai rankiai.
Prie 500 tkstani met pradta naudoti ugnis.
Prie 11 tkstani met fiksuojama emdirbysts pradia.
Prie 5 tkstanius met atsiranda ratas.
mogaus kilms rodymai:
Paleontologiniai tai inykusi organizm ikasamos fosilijos, pagal kurias galima sprsti apie anksiau
gyvenusi ir dabartini moni panaumas ir skirtumas.
Lyginamosios anatomijos remiasi vairi stuburini gyvn ir mogaus atskir organ lyginimu. Homologai
tai vienodos sandaros ir kilms organai, paveldti i bendro protvio, atliekantys skirtingas funkcijas.
Rudimentai organai, kurie tolimj protvi buvo normaliai isivyst ir funkcionavo, bet vykstant evoliucijai
liko tik j liekanos.
Embriologiniai organizm embrion vystymosi panaumai, kurie padeda rodyti evoliucijos proces ir
iaikinti organizm giminyst. Besivystani gemal panaumas maja, kai pradeda rykti besivystani
embrion poymiai, bdingi klasei ir pagaliau ruies gyvnai.

Ris
XVII a. Karlas Linjus sukr mokslini ries pavadinim sistem lotynu kalba. Ries pavadinimas dvinaris, nes
susideda i 2 odi:
Pirmas odis apibdina gent, kuriai priklauso tas organizmas.
Antras odis tos genties riai bdingas epitetas.
Ris tai visuma vienos kilms individ, pasiymini tam tikromis sandaros ir funkcinmis ypatybmis, gyvenani
tam tikrame areale, galini tarpusavyje krymintis ir turti vaising palikuoni.

Organizm vairov

Visi emje gyvenantys ir turintys lstelin sandar organizmai priskiriami prie vienos i 5 karalysi:
o Moner ( prokariotiniai judrs arba nejudrs, maist siurbiantys arba fotosintetinantys, belyiai,
vienalsiai).
o Protist (eukariotiniai, siurbiantys, ryjantys maist, kai kurie fotosintetinantys, vienalsiai arba
daugialsiai).
o Gryb (eukariotiniai, nejudrs, siurbiantys maist, daugialsiai).
o Augal (eukariotiniai, nejudrs, fotosintetinantys, daugialsiai).
o Gyvn (eukariotiniai, judrs, ryjantys maist, lytikai diferencijuoti, daugialsiai).

Taip pat emje aptinkama nelstelin gyvybs forma virusai.

Augalai

Gyvnai
Karalyst

Skyrius

Tipas
Klas

Eil

Brys
eima
Gentis
Ris

Dviskili ir vienasklii klasi palyginimas


Skla
Lapai
Stiebas
aknys
iedas

Vienaskiliai
Viena sklasklit
Gyslotumas lygiagretus
Ind kneliai stiebo
skerspjvyje netvarkingai
isibarst
Kuoktins
iedo dali skaiius trij
kartotinis

Dviskiliai
Dvi sklaskilts
Gyslotumas tinklikasis
Ind kneliai stiebo
skerspjvyje isidsto
aikiais ratais
Liemenins
iedo dali skaiius
keturi ar penki kartotinis

http://www.mokslobaze.lt/darbo-atsiuntimas/