Está en la página 1de 29

15.

Vincas Mykolaitis-Putinas (1893-1967)


Krybos temos:
Individo egzistencijos prasms klausimas;
Pasirinkimo klausimas;
Pareiga;
Meils tema;
Individo vadavimasis i dogm;
Poeto laisvs tema;
Konfliktas su visuomene;
Krybins savirealizacijos tema;
I romano Altori ely
Dabartis savaime kuria ateit.
Tiesa yra nepasakomoje, neireikiamoje mintyje, ms nepraskleidiamoje dvasios kertelje
- ir juo giliau, juo geriau.
Vanduo - geras daiktas ir em - geras daiktas, o kai sumaiome abudu, pasidaro purvas.

Citatos:
,,Tarp dviej aur pasaulis kaip pasaka./ I vilgani bokt veizi
visareginios akys,-/ Ir j regjimais aviesi tu pats,/ Patirdamas tolim,/
paslaptingj,/ nesibaigiamj,/ vientis bt. (eil. ,,Tarp dviej aur)
,,Skriski, are, pat dang ir plasnoki,/ Bti vergu savosios ems tu
nemoki. (eil. ,,Skriski, are)
,,Paniekin ems vylingus sapnus,/Padangje ities savo sparnus./ Ir tar
margieji: negrim em,/ Kol josios kalnai ir pakalns aptem. (eil.
,,Margi sakalai)

Kontekstai :

Altori ely psichologinis, intelektualis romanas

Biografinis- studijavo Seini kunig seminarijoje, taiau negaldamas suderinti kunigysts su savo poetiniu talentu, pasitrauk i kunigysts. (Siejasi su ,,Altori
ely).Tarpukariu Lietuva buvo religinga valstyb, todl, toks nuodmingas kunigo kelio atsiakimas, sukl pasipiktinim dalyje visuomens. Vliau is romanas tarnavo
sovietinei, ateistinei propagandai, krinys buvo interpretuojamas, kaip kritika religijai ir irykinantis katalikybs ydas.
Kultrinis- eilrai ciklas ,,Parafrazs paremtas Liudviko van Bethoveno muzikos motyvais.
Istorinis- vlyvojoje poezijoje mstoma gyvenimo prasms ir beprasmybs klausimais, kurie buvo aktuals du pasaulinius karus igyvenusioje Europoje. (eil. ,,Mocartas, ,,Don
Kichotas).

Gyvenimo prasms klausimas Vinco Mykolaiio-Putino kryboje


Lietuvi filosofas, egzistencialistas Juozas Girnius teig: ,,Ne laim, o prasm yra pagrindinis dalykas, nes be prasmingo gyvenimo negali bti n
laimingo gyvenimo. Su iuo teiginiu sutikt galbt kiekvienas, kuris iekojo ar ieko gyvenimo prasms. Danai j atrasti reikia daug laiko ir pastang,
kartais netgi viso gyvenimo. Gyvenimo prasms klausim analizavo ir garsus lietuvi raytojas Vincas Mykolaitis-Putinas. Raytojas, studijavs Seini
kunig seminarijoje ir vliau pasitrauks i kunigavimo, savo veikloje nejaut visio dvasinio pasitenkinimo. Taiau suprats, kad jam yra skirtas poetinis
talentas, prasmino savo gyvenim literatroje. ie V. Mykolaiio-Putino igyvenimai atsispindjo romane ,,Altori ely, kuriame pagrindinis veikjas
klierikas Liudas Vasaris bando atrasti gyvenimo prasm studijuodamas kunig seminarijoje. Taiau jauno klieriko pastangos tampa bevaiss, supratus,
kad jo gyvenimas skirtas poezijai, o ne kunigystei. Taiau nuolatins dogmos, pagal kurias turjo gyventi Liudas Vasaris, tv viltis, kad eimoje jie turs
kunigl, seminarijos perama mintis, jog vienintel prasm- atsiduoti tikjimui ir Dievui, privert Vasar stengtis iekoti prasms kunigystje. Nuolat
plomas skirting jausm pagrindinis veikjas visgi paklsta savo irdies jausmui ir pasirenka poeto keli. Taigi, Vincas Mykolaitis-Putinas romane
,,Altori ely atskleid kaip sunku yra atrasti savo gyvenimo prasm ir j atradus vadovautis mintimis vedaniomis prasms link. Tik prasmingas
gyvenimas suteikia individui laim.

Savs painimo svarbos tema Vinco Mykolaiio putino kryboje


Vincas Mykolaitis Putinas yra galimai rykiausias Lietuvos poetas bei raytojas krs XX amiuje. Dar labai religingoje, tarpukario Lietuvoje pasirods romanas
,,Altori ely visuomenje sukl savotik audr. Kunigo pasirinkimas atsisakyti vento kelio buvo sutiktas gan prieikai. Taiau buvo velgta ir savs painimo
problema, su kuria susidr pagrindinis romano veikjas, jaunas kunigas Liudas Vasaris. Savs painimo procesas bei jo trkumas yra viena i svarbiausi tem romane
,,Altori ely. Romane bt galima iskirti kelis Liudo Vasario savs painimo etapus ir , turbt, pats pirmasis, tai bt vaikysts etapas, kur pagrindinis veikjas sugrta
tik mintimis. Prisimenama Liudo Vasario jaunyst. Taiau savo jaunyst ir joje taip puoseltas sensias patriotines vertybes Liudas Vasaris prisimena jau tik kunig
seminarijoje, kai susiduria su lenkiko ovinizmo nuotaikomis. Jau paioje romano pradioje ikyla neryki pagrindinio veikjo dilema, kai tenka pasirinkti tarp patriotizmo ir
religinio nuosaikumo, nepaisanio lenkiko ovinizmo seminarijoje. Vargu ar Liudas Vasaris ivis isprend i dilem, jis j greiiau ignoravo, su draugais seminarijoje
dainuodavo patriotines dainas, taiau niekad nesiskund ar kitaip nepasiprieino lenkikam ovinizmui. i trumpa ir, atrodyt, nesvarbi romano situacija, tarsi, veidrodis
atspindi begal kit Liudo Vasario gyvenimo etap, kuri metu nebuvo priimti asmeniniai sprendimai. Liudo Vasario jaunyst bt galima apibdinti, kaip kupin
pasirinkim, taiau savs painimas Liudui Vasariui buvo beveik svetimas. Tolimesni savs painimo etapai ypa irykja Liudui Variui bendraujant su trim, jo gyvenime
svarbiausiomis moterimis: Liuce, baroniene Rainakiene ir Aukse. Beveik vis roman Liudas Vasaris ieko savo vietos pasaulyje ir bando atrasti pats save. Esminiai gyvenimo
pasirinkimai, kuri vliau Liudas Vasaris atsisako, parodo savs paino svarb ir tai, kad per gyvenim ilgai buvo plaukiama tempiant kakokios svetimos jgos, bet savs
nepaystant. Dana situacija Liudo gyvenime buvo nulemta ne jo, jis tiesiog bdavo traukiamas vyki skur, kuriam pasiprieinti Liudui Vasariui pritrkdavo valios,
paprasiausiai dl, to kad Liudas Vasaris dar nebuvo pains pats savs.
Apie roman ALTORI ELY
Svarbiausia problema mogaus paaukimo (tai tarsi nuo jo paties nepriklausantis noras daryti btent tai ir tik tai), prigimties sudtingumo, krjo laisvs, talento, tikjimo ir kitos
problemos.
Konfliktas vidinis, kai susikerta kunigysts priederm su savo teisi reikalaujaniomis krybinmis galiomis.
Veikjas (personaas, herojus, charakteris).
Pagrindinis veikjas Liudas Vasaris (tai pirmasis romanas lietuvi literatroje, kuriame taip nuosekliai skverbiamasi veikjo mintis, igyvenimus, jausmus, savijaut). Per vis
roman eina tik du veikjai: Liudas ir Liucija.
Veiksmas.
Istoriniai vykiai neryks; nors sukurta plati tarpukario Lietuvos panorama, romane svarbiausia vyksmas Vasario sieloje.
Fabula ir erdv. Fabula nuosekli krinio vaizduojam vyki seka.
Kiekvienas aikesnius fabulos kontrus turintis krinys remiasi erdvi priepriea. Romane Altori ely matome seminarijos, apskritai dvasinink aplinkos prieprie
pasaulietikai aplinkai (iose abiejose erdvs veikia Liudas Vasaris, jas jungia kelions).
Erdvi palyginimas visuomet slepia j vertinim. Tad ir analizuojant tekst svarbu ne tik aptikti nuorodas vien ar kit erdv, bet ir isiaikinti j tarpusavio santykius, t santyki
pokyius. Pasakotojas.
Visainis, nes romane kalbama treiuoju asmeniu (jis ir ji) veiksm velgiama i alies. Pasakotojas stebi vykius juos nesikidamas, bet matydamas persona poelgius,
inomas slapiausias j mintis, praeit, jausenas.
Vertybs. Vasario idealas dvasios pilnatv.

KAROLINA, MANVYDAS, 2013, SANTARA

16. Jurgis Savickis (Modernizmas, XX a.)


Krybos temos:

mogaus vieniumas
Jauno mogaus brendimas
Gyvenimas savyje ???

Meils tema
mogaus btis
mogiki ryiai
MOGAUS KANIA

Kultros, meno tema


Miesto ir kaimo santykis
Vertybi kaita

Jauno mogaus branda Jurgio Savickio kryboje


Anot Oskaro Vaildo: Patirtis - tai tiesiog vardas, kuriuo vadiname savo klaidas. Tik su padarytomis klaidomis, ar gyta patirtimi mogaus asmenyb
gali tobulti. Jurgio Savickio novelje Vagis vaiko poelgis, teisingas jo, bet klaidingas kit akimis, subrandino vaiko asmenyb, padjo pasijusti
savarankiku. Jurg Savick vieni priskiria ekspresionistams, kiti impresionistams, o treti modernistams arba egzistencialistams. Raytojui bdingas
estetikumas, efekto psichologijos siekimas atsispindi ir ioje novelje. Pagrindiniai novels veikjai vaikas ir vagis yra tarsi vienas kito prieingybs.
Kaltas ir nekaltas. Vagis ia vaizduojamas tarytum kankinys: Virvs buvo giliai sipjovusios bicepsus, galva nusvirusi, su pramutu smilkiniu ir
krauju. Toks vaizdas vaikui primin pat Krist ir maasis usispyr vag ilaisvinti. Suaugs mogus taip nepasielgt. Kaip prieprie vaikui galima
paminti Jono Bilino, tokio paties pavadinimo apsakym, kuriame jaunas vyras, Jokbas, uklups vag nusikaltimo vietoje j umua. Vis dlto,
negalima sakyti, kad vaikas vag ilaisvino dl gailesio. Tai veikiau buvo jo noras pasijusti suaugusiu, priimti savarankik sprendim, juk antr kart
sugavus vag vaikas to fakto neanalizavo. Po savo drastiko poelgio vaikas pratrksta, aaromis jis tarytum apsiplauna prie nauj pradi, juk t vakar
jis buvo raytas moni tarpan. Apsakymas baigiamas viltingai: Jaut tiek tvirtos valios ateiiai. Galima sprsti, kad vaiko akistata su vagimi turs
takos jaunuolio ateiiai, taiau gerja prasme. Novelje Vagis Jurgis Savickis atskleidia, kaip vaikAS, PRIIMDAMAS SPRENDIMUS, MOKOSI
PAINTI SAVE, BRSTA..
mogaus kanios tema Jurgio Savickio novelje ,,Vagis
Jurgis Savickis ymus XXa. lietuvi prozininkas, modernistas. Jis laikomas ir ekspresionistu taiau jo kryboje galima aptiktiir kit
modernistinikrypi poymi . Prigimties idaigas atsveria mogiki, ilti ryiai,groio,meno ir kultros idealai. J.Savickio proza yra moderni,
potekstje smerkianti bet kokias kaukes, nusistovjusius proius ir paproius. Todl danas jo krini veikjas yra vaikas, ilaiks natral pasaulio
suvokim. Apsakyme Vagis J.Savickis supina didiausias prieingybes vaik ir vag. Tokie jie susitinka: nekaltas ir kaltas. Netrukus autorius i
priepriea vardija vienu odiu kankiniai. Vag kankin sutinkame jau apsakymo pradioj:,, jis, priritas prie skersinio spyrio, virvs giliai
sipjovusios bicepsus, galva nusvirusi su pramutu smilkiniu ir krauju,-imituoja biblin Jzaus Kristaus kanios paveiksl. Apsakymo gale vagis
vardijamas kankiniu dl dvasins kanios. Ilaisvindamas vaikas jam paskiria didiausi bausm sins kalts jausm. Vaikas kankinys, nes toki
kaip jis absurdikame pasaulyje liko vienetai. Po i kani natralu, kad vaikas pravirksta. Vanduo simbolizuoja nusiplovim, nauj pradi.
Apsakymas baigiamas viltingai: ,,jaut tiek tvirtos valios ateiiai. Ateitis vaikui ada gausyb imginim, taiau is patyrimas suteikia jo sielai
tvirtybs, ryto, tikjimo ir vilties Mano nuomone, ioje novelje atskleidiama vaiko sielos brendimo, savojo a suvokimo reikm, jo asmenybs
formavimuisi, tobuljimui, humanikumo problema, ir visa tai vainikuoja itin skausmingos ir kupinos apmaudo moni kanios.

Kontekstai:
Impresionistinis: daug dmesio skiriama spdi vaizdavimui, nra pastovi mogaus savybi viskas kinta kartu su situacij ir nuotaik kaita, daug kalbama apie meil.
Ekspresionistinis: vaizduojamas pasaulio agresyvumas, individo kratutin desperacija, pasaulio katastrofos nuojauta.
Kultrinis: yra tarptautini arba kit kalb odi, kultrini nuorod; novels teatralikos, kinematografikos, nes gyvenimas vaizduojamas kaip teatras.

Krybos kontekstas :Savickio krybai poveik dar: teatras, kinas, dail, visuotin literatra, platus vakarietikas akiratis, miestietika gyvenimo patirtis.
Atsirado tarptautini arba kit kalb odi, kultrini nuorod; novels teatralikos, kinematografikos, nes gyvenimas vaizduojamas kaip teatras..
Biografinis kontekstas: Jurgis Savickis buvo aristokratikos ir kosmopolitikos prigimties mogus, visapusikai isilavins, nuo maens kalbjo lenkikai,
rusikai, pranczikai, vliau dar imoko vokiei, dan, ved, ital kalbas. Nepaprastai lengvai ir elegantikai bendravo su skirtingiausi taut, kilms ir
socialini luom monmis.
Istorinis kontekstas: Kuriantis Lietuvos valstybei Savickis tapo jos diplomatiniu atstovu Skandinavijos alyse ir ioje tarnyboje su pertraukomis ibuvo iki
1938 m., o vliau, jau prasidjus Antrajam pasauliniam karui, perkeltas enev atstovauti Lietuvai tuometinje Europos valstybi organizacijoje Taut
Sjungoje.

Citatos:
Jis i dien tapo raytas moni tarpan. Jis pajuto tok ilges, tarytum tas vakaras niekuomet nesiliaut. Nemats didesni misterij, pajuto iame daug
brangaus.
Kain k duot, kad pasidaryt geresniu mogumi. Nors blogu mogumi jis ir dabar nebuvo.

Sima, Simonas, 2013

17. Jonas Aistis (XXa. pr. XXa. pab. Neoromantizmas, egzodo autorius)

Krybos temos
Meil tvynei
Vaikysts prisiminimai
Gamtos grois, ilgesys

Asmuo ir gamta
mogaus ipaintis
Krybos ir gyvenimo sankirta
Krybos proceso

Egzistencija
Lietuva

Yra rayta pastraipa apie mogaus ir medio paralel. rb


mogaus jausm irykinimas Jono Aisio kryboje (abstraktu)
Mus svajons apvils ir mus laim meluos, / O trokimai mus kalins iauriai prirakin... , - taip lietuvi lyrikas, eseistas Jonas Aistis perteik apgaulingos laims
verpeto apsupto mogaus bsen. Jonas Aistis XXa. treios ketvirtos deimties ikilusios neoramonatik kartos poetas, vadinamaslidnojo veido riteriu dl savo
jautraus bei asmeniko santykio su aplinka ir nekintania lyrine tonacija. Jono Aisio poezijoje pagrindinis lyrinis subjektas yra pavargs, nusivyls mogus,
pasmerktas pralaimti. Autorius savo eleginiuose eilraiuose stengsi atskleisti jo bsena bei jausmus. Poetas rmsi atgaivinta katarskio terorija , kuri teig, jog
lyrika gimsta i kanios, o lidesys ir grois neatsiejamos lyrikos verts svokos. mogaus kasdienik, pesimistik jausm ireikimo pavyzdiu galime laikyti
lyrinio subjekto bsena eilratyje Dazas. Lyrin subjekta supa tamsi, nuvarginta rutina: Juoda kava, pilk veid dar keletas / Ir dirbtin linksmum rodo dazas, kurios pilkos spalvos asocijuojasi su nereimingumu. Lyrinio subjekto bsen atskleidia jo veikla: Abuojimu ir ypsena it mirusio/ iriu , kaip aidia cigarets
dmas / ... Gyvenu agonija, geltonu rudeniu / Drauge su merdinia , su mirtania Europa , - pagrindinis veikjas atskleidia mirties nuojaut jo ypsena it murusio,
jis gyvena kartu su mirtania Europa. Tai kartu atskleidia ir gyvenimo paradoks gyventi su mirtaniu pasauliu. Lidesys ir kania tai yra kasdieniniai mogaus
jausmai, kuriuos jis pats pasirenka, kaip Jonas Aistis perteik i mint eilratyje Tu vis : Tu vis, mogau, eini erkiais, usnm / Ir nuostabu! Tu ems kryi
pats imi. Autorius diaugiasi, kad lyrinis subjektas pats pasirinko savo kania, nes tai atskleidia jo laisv ir nerami irdi ir tai yra geriau nei neti kito ukraut
nat. Tok mogaus kanios, lidesio ir kitoki jausm vaizdavim galima sieti su autoriaus sunkia vaikyste, sunkius igyvenimus patirtus gimnazijoje. Visa tai kas j
ugrdino gyvenime,atsispindejo jo kryboje. Kryboje , kurioje savo iskirtinumu ir pesimistikumu,perteikiant mogaus jausmus , savaip parodytas mogaus
kasdienikumas , priveria susimstyti apie gyvenimo trapum.
Kanios ir diaugsmo tema Jono Aisio kryboje
Jono Aisio pasauljautai bdingiausi dalykai kania ir diaugsmas; jis jauia pasaul nepaprastai kentdamas ir nepaprastai diaugdamasis kaip vaikas, todl ir
semantinis eilraio ,,Poezija kalbos organizavimas pagrstas i prasmi (kanios ir diaugsmo pasakoje) simboliais bei enklais. Kanios enklai ( prigess vakaras,
degantys, t slibino nasrai, urvas, olos, krpiojantys nakties eliai, liepsnojantis lauas, marios kraujo ), kiekvienoje strofoje tarsi voratinklio gijos persipyn su
diaugsmo enklais ( Pegasas, alvario slai, pasaka, graios vaigdtos naktys, ivaduota karalait ), sudaro kontrastus, kurie ir yra semantinio io teksto kalbos
organizavimo pagrindas. Kania Aisiui pirmapradis visos bties principas. Visa btis ivien yra tarsi pasaulio sielvarto aimana. Eilratyje Septynios psalms
visuotinis skausmas gldi ir tvyro net saulj kaip atrs kalavijai . Septyni sopuliai , seotynios psalms Eilratyje skausmas prilyginamas psalmei ( psalm
biblijini giesmi pavyzdiu sukurtas meldimo, padkos ar lovinamj motyv lyrikos krinys, giesm ) . Sopulys tampa savotika giesme, krjo sielos psalme. ( 7
psalms atsikartoja septyni dien motyvas laikas, per kur Dievas sutvr pasaul. ) skausmo ir nevilties jausm poetas eilratyje vardina kaip savo pirmj
meil . Septynis sopulius , septynias psalmes Skausmas kaip ir meil( kuriantys jausmai, siel apvalantys igyvenimai, intensyviausias mogaus jutimas, kuomet jam
atsiveria begalins visatos paslaptys ir neisemiama prasm ) yra sopulys. Poetui tai aukiausia vertyb, todl i kanios bsen jis vardija kaip meil. Aistis myli
gamt , bet visame pasaulio ir mogaus gyvenime velgia gili tragik, tat kanios elis beveik visur virpa jo diaugsme. Kani nugali diaugsmas, susitaikius su
tikrove, ji ( kania ) tampa skaidri. Anot B. Krivicko, Aisio eilraiuose kani ir diaugsm skiria juos keistai siejanti riba. Atsiranda savotika paralel: Mirtina kania
itinka kankin didiausia tampa periangiama riba didiausia tampa ( diaugsmingos ekstazs, palaimos sritis : dangikoji viesa ir neemiki skambjimai ulieja
siel jauiama klaikuma kania ( Remiantis eilraiu v. Sebastijonas i rinkinio Be tvyns brangios ). Taigi Jonui Aisiui kania ir diaugsmas yra pagrindiniai
krybos kvepjai.

Gamtos tema Jono Aisio eilratyje Augo sode


Jonas Aistis - vienas ymiausi lietuvi lyrik, intym lyrin kalbjim derins su poetiniu programikumu, reiks neoromantik kartos idealus, vlyvojoje kryboje
itin angaavsis Lietuvai ir lietuvikumui. Eleginio, melodingo eilraio krjas.Jonas Aistis savo eilraiu nenuklysta neaprpiamas platybes. Jis velgia save
pat ir mus supani gamt. Aprao sod, medius, krmus. Nors veiksmas vyksta labai siaurame rate, bet mintims poetas suteikia didel laisv. Kalbdamas apie
augalus, poetas apima asmeninius jausmus, igyvenimus, kurie artimi ir suprantami skaitytojui. Eileratyje nedaug odi, bet jie ireikia gilias mintis, svajones,
abejones, prasmina laims trokim. Nors eilraio erdv apibrta, taiau poeto vaizdin kalba sustiprina jausmus, padeda sigilinti odi prasm, leidia suvokti
nesustabdom laiko tkm. Eilrat Augo sode sudaro trys posmeliai. Juose ciklikai keiiasi met laikai. Tai vasara, ruduo ir iema. Pirmojoje strofoje met laik
apibdina odiai: Augo sode serbenta/Aarinm kekm-. Tai vasaros apibdinimas, nes tik iuo met laiku serbent krmai pasipuoia nuostabiomis uog kekmis.
Maai odi, bet prie mus ikyla gras serbent krmai ir malons vasaros prisiminimai. Antrojoje strofoje apibdina ruden: Buvo melynas ruduo,/Raudonavo
vynios-. Skaitytojas mintimis sugrta sod, kuriame skyn ir valg ias nuostabias uogas. Poetas to ir siekia, nordamas sustiprinti sekanios eiluts odi prasm
ir potyr. Treioje strofoje autorius aprao iem. Ne aliu, bet velnumu padvelkia odiai: Apkaiys baltais sniegais/Saul vynios ak. Keiiantis met laikams,
keiiasi ir lyrinio subjekto nuotaika. Vasaros metu vyrauja tyra, velni, paslaptinga, lyrika nuotaika, kuri isakoma odiais: Buvo meil taip venta!/ Niekam
nepasakm.... Apraydamas ruden autorius su nostalgija apie galing, nesustabdom laiko tkm, veria susimastyti apie mogaus bejgikum prie laik: Bga
dienos kaip vanduo,/ Kaip vanduo negrta. Abejone ir giliu lidesiu iemos apibdinime nuskamba poeto odiai: Bet ar laim vl kada/ Bus girta kaip vakar?! Tai
tylus, skausmingas, lydimas skaudios abejons auksmas, isivers i poeto irdies, kuris suvirpina kiekvien skaitytoj. Tai odiai , kurie mus sujaudina savo
atvirumu, nuoirdumu, giliu supratimu to, kad viskas praeina. Poeto menin kalba remiasi vaizdingais odiais kaip serbenta aarinm kekm, meil taip venta,
mlynas ruduo, apkaiys baltais sniegais, ar laim vl kada bus girta kaip vakar?!.Augo sode vos trij posmeli eilratis, taiau skaitytojas randa jame savo
irdiai artim, suprantam mini, pergyvenim ir net svajoni.
Kontekstai
Elegikos poezijos krjas
Jonas Aistis negaljo ilgai diaugtis vaikyste, nes nuo maums buvo pratinamas prie darbo. Jo eima buvo varginga, o aplinkini patyios dar labiau slg J. Aist.
Baigs pradios mokykla su pagirimu, Jonas Aistis susidr su sunkumais Auros gimnazijoje. Buvo usidars, nekalbus, o savo jausmus pradjo ireikti
poezijoje.
Jono Aisio poezijos pasaulis kuriamas i pasakos, legendos, vaizduotes aismo.
Eilraiose perteiktas Lietuvos peizaas jau muziejinis, tokio kaimo, kok vaizdavo J.Aistis jau nebra, jis yra iliks tik Rumikse, poeto gimtinje.
Jono Aisio poezijoje labai svarbus netiktumo efektas, paradoksas, ekspresyvus vaizdai, praskaidrinantys pilko gamtovaizdio monotonij.
Citatos
Mus svajons apvils ir mus laim meluos, / O trokimai mus kalins iauriai prirakin... It gyvats gluo
Mano irdis nuvargusi, nualusi, / Tartum ledais sukaustytas Kaukazas. Dazas
jau laukais, jau ir pievom, / Kiek suopolio graudaus, kiek skurdo! jau laukais
Norjau verkti, juoktis ir galbt mylti, / Nes verkt, mylti, juoktis miela ir grau! (eil. vilgsnis)
A inau, tau sak - tai vjelis rose:/ Sielvartas ir diaugsmas pinasi kartu... (eil. A inau)

Neringa, Edgaras, Ervinas

18. Henrikas Radauskas (1910 - 1970, modernistas, egzodas)


Krybos temos
Kryba, krjas (jo misija)
Gamtos grois (kaip kvpimas krybai)
Priepriea neoromantizmui

Meil
Atsiribojimas nuo realybs (a nestatau
nam...)

Pasakikos tikrovs krimas


Mirtis (vlyvojoje kryboje)

Krybos tema Henriko Radausko poezijoje


XXa. viduryje (katastrof laikotarpiu) dauguma egzodo krj ra tvyns meils, ilgesio, pasiaukojimo jai temomis. Henrikas Radauskas, lietuvi modernizmo
atstovas, prieingai nei dauguma, sugebjo tarp krybos ir gyvenimo ilaikyti estetin distancij (t.y. poeto kryboje neatsispindjo tuo metu pasaulyje vyk
vykiai). Kryba, poeto manymu, privalo turti estetin vert, o ne auklti ar skatinti dirbti tautos labui. Eilratyje Dainos gimimas raoma: A nevedu tautos,/ a
sdiu po akom akacijos baltos. Pasakymas, kad krjas neveda tautos parodo, jog jis nesiekia bti tautos vedliu, kelianiu tautines idjas ir raginantis jomis
vadovautis. Lyrinis subjektas pasirenka tiesiog laisvai kurti: sdjimas po baltos akacijos akomis prasmina krybin veikl. Neprastas poiris kryb (ji neturi
mokyti, diegti tam tikro supratimo apie tautikum) atskleidiamas ne tik eilratyje Dainos gimimas, bet ir daugelyje kit Henriko Radausko krini. Pavyzdiui,
eilraio Katanas pradeda ydti pirmoji eilut (Velniop nueina auktas menas) taip pat parodo ne tik lyrinio subjekto, bet ir paties autoriaus poir kryb.
Henrikas Radauskas teig, kad poezija turinti bti lengva, nepareigojanti ir kurti pasakik pasaul. Taiau tokiam pasauliui atsirasti trukdo realyb, kuria poetas
danai nusivilia. Tam, kad krybai bt atlaisvintas kelias, tikrov turi bti panaikinta, nuudyta. Apie tai raoma eilratyje Mza: ..ji pro lang imeta vaikus ir
pelargonij, ir kanarl. Ji (mza) sunaikina real pasaul, kad krjas galt sukurti kit pasakikj (Paduoda vyrui stili ir lentel/ ir ima neskubdamas
diktuoti.). Taigi Henriko Radausko poezijoje atskleidiamas poiris kryb yra kitoks nei prasta daugeliui egzodo krj: poezija privalo turti ne didaktin, o
estetin vert, o tam, kad galt bti kuriamas pasakikas ios poezijos pasaulis, tikrov turi bti sunaikinta.
Priepriea neoromantizmui H. Radausko poezijoje

Poetas Henrikas Radauskas buvo modernizmo atstovas, protestavs prie neoromantik kryb. Jo kryboje gausu menini, kultrini vaizdi: graik ir
romn dievybi (Panas, Apolonas, Jupiteris, Flora, Orfjas, Prozerpina, Kentauras, Chimera), literatros krini persona (Tristanas ir Izolda, Otelas ir
Dezdemona), kompozitori (Bachas, Vivaldis, Skarlatis), dailinink (Vermejeris, El grekas, Dega, Deni), pasak veikj (princ, karali), egzotik termin ir
svetim kalb odi (vivace, salto, mortale), scenografijos element (Tirtoj Italikoj dangaus mlynj/du mediai rieda tartum rutuliai"), bet kitaip nei
neoromantik kryboje, neaptiksime tautini ir biblini motyv, lietuviko peizao. H.Radausko kryboje pabriama nuostata, kad poezija neturi sprsti politinio
gyvenimo problem, kad ji netarnauja kokiems nors aktualiems visuomeninio gyvenimo tikslams. Kai kada net apsimetama, kad tam nra kompetencij: A nieko
neinau, a nieko neturiu. Be to, beveik nra ir lyrinio subjekto vidini igyvenim ir aikiai vardijamos dvasins bsenos. A jauiu t skleidimsi lidint, teigiama eilratyje Miesto sode ir kai kam gali pasirodyti, jog tai pasakotojo bsena, taiau i ties tik ireikiama laikinumo, absurdo tema, nes iedai eilin kart
Prayds ir nuvys. Pasakotojas ilaiko poetin distancij, situacij stebi i alies. Eilratyje Beproio okis raoma: tai prasideda beproio okis, - sudaroma
iliuzija, jog eilraio mogus sdi nuoalyje ir stebi pasirodym. Poetas mgsta aisti stereotipiniais romantiniais vaizdiais ir juos ironizuoti romantik mgstama
ydra spalva tampa "mlyn melodij melais" (eil."Poetai romantikai"). H.Radausko eilraiuose vyrauja poetins transformacijos principas, kai eilraio erdv
patek daiktai ar reikiniai netenka prast savybi ir gauna nebding bruo, kurie atskleidia poeto kuriamo pasaulio reikmes, pavyzdiui: augalai atpliami
nuo akn ir ima judti erdvje, tikrov nuudoma, kad galt atgimti naujai kuriamame poetiniame pasaulyje. Todl gamta neatspindi moni nuotaik, o pati
tampa veikja, kaip jau mintame eilratyje Miesto sode ar Fontanas, kuriame dvi varnos kranksi neinia kodl. H. Radauskas vis laik stengsi nebti toks
kaip kiti. Jis siek, kad jo kryba bt savita, o ne k nors kopijuojanti. Jo eilraius sunku priskirti konkreiai srovei visa kryba tarsi atskira srov ar vairi srovi
samplaika. Labai taisyklinga, skaidri H.Radausko eilraio struktra: strof sandara, eildara, intonacija klasikins poezijos bruoas, bet vaizdo dinamikumas
modernus (vis dlto, poetas daniausiai vardijamas modernistu). Taigi, galima teigti, jog H. Radauskas veng jo jaunysts metais dar tebevyravusio Neoromantizmo
bruo, kad pasireikt kaip originalus krjas, o vliau tik ilaik sav eilrai stili.

Gamta H.Radausko kryboje


Gamtos tem galima velgti, ko gero, kiekvieno raytojo darbuose. Taiau kiekvienas krjas gamt, jos vaizdus, savo kryboje pateikia vis kitaip. (beprasmis sakinys iarb)Vieni krjai kurdavo gamtos gro ir taip adino krybines galias, o kiti tokie kaip modernistas Henrikas Radauskas,savo eilraiams taik tapytojik fono princip.
Poeto kryboje danai visumos kontekste staiga blyksteli koks vaizdas arba detal tokiu rykumu, tarsi bt ufiksuota dailininko teptuku, pavyzdiui eilratyje Begalinis
lidesys ufiksuojamas vaizdas: Ant melsvo fono-vaigds blykios. Poetas stengiasi vaizduoti gamta paiomis rykiausiomis spalvomis, nes gamta poetui yra tikra
brangakmeni kasykl. inoma tie brangakmeniai, praktikai niekam nereikalingi, taiau avi mus neipasakytu groiu. Pavyzdiui eilratyje Pirmas ledas ufiksuojamas
brilijantinis gamtos grois : ibarstytos briliant eils, pabalino beryno tinkl. Tai rodo, jog daname H.Radausko eilratyje peizaas spindi taurij metal viesa, ri
brangakmeni spalvomis. Toks gamtos groio iauktinimas tik rodo, jog modernisto H.Radausko kryboje didiausia gyvenimo vertyb buvo gamtos grois. Taigi,
modernistas H.Radauskas, kitaip nei kiti raytojai, gamt ir jos gro auktina vaizduodamas j lyg tapytojo nutapyt paveiksl.
Yra klaid... terpiniai...

Kontekstai

Kultrinis: gausu graik, romn mitologijos btybi (Panas, Apolonas, Jupiteris, Orfjas); literatros krini persona (pvz.: Tristanas ir
Izolda); kompozitori (Bachas, Vivaldi, Skarlati); dailinink (El Grekas, Dega, Deni); filosof (Spinoza); pasak veikj (princai, karaliai); svetim
kalb odi (vivace, salto, mortale);
Istorinis: istoriniai vykiai neminimi, nes poezija neturi sprsti politini problem, ji netarnauja kokiems nors aktualiems visuomeninio
gyvenimo tikslams, ilaikoma estetin distancija; Vadintas men alkoholiku
Literatrinis: i Vakar Europos skverbsi vairs modernieji sjdiai, kurie dar tak daugelio poet krybai (miestietikoji poezija). Skelbiamas
meno apolitikumas; dominuoja ne realusis, o pasakikasis pasaulis; nra autobiografikumo bei prastini lietuvik motyv (kalbama apie miest, o
gamta tik priemon atskleisti lyrinio subjekto vidin pasaul).
Studijavo Vytauto Didiojo universitete Humanitarini moksl fakultete lietuvi, vokiei, rus kalbas ir literatras. 1936 m. dirbo Klaipdos
radiofone, nuo 1959 m. Kongreso bibliotekoje Vaingtone, todl buvo apsiskaits ir galjo panaudoti vairius kultrinius motyvus savo eilraiuose.
Egzodo autorius: 1944 m. pasitrauk Vakarus, metus gyveno Berlyne, 1949 m. persikl JAV. emigracijoje daug bendravo su A. kma.
1955 m. lietuvos raytoj draugijos apdovanotas premija u rinkin iemos daina, atsiimdamas apdovanojim, kalboje vieai idst savo nuomon,
jog poezija <...> tikslo neturi <...> poezija privalo kutri estetines vertybes, o ne ildyti skaitytoj.

Citatos
Pasauliu netikiu, o Pasaka tikiu. (Pasaka)
A nestatau nam, a nevedu tautos. (Dainos gimimas)
A nieko neinau,/ A nieko neturiu,/ Brendu per tutum be joki iburi. (A nieko neinau)
Gl pragysta gatvj paukteliu,/ Ir kanarl pradeda ydt. (Mza)
Koks tu vienas, vienias esi/ Laimj, baimj, meilj ir mirty. (Vienatv)
Ir pareini namo apaks,/ Ir plunksna raal takai. (Katanas pradeda ydti)
Gaisr pavaistj gimsta eils / Ir mirta mons ir namai. (Poetai arba katastrofa)
Velniop nueina auktas menas, / Ir nebegalima lidt, / Kada pavasar katanas / U lango pradeda ydt. (Katanas pradeda ydt)
Vakaras. Nereikia nieko, / Tik sdti ir irt, / Kaip ta saul mus palieka, <...> Taip sdti ir irti / Be jokios, jokios minties (Vakaras)

Mant, Paulius, Evelina

19. Alberas Kamiu (Katastrof laikotarpis, XX a. vid.) raytojas, filosofas...


Krybos temos
Gyvenimas tarp moni
Bties prasm
mogaus galimybs
Meil, aistra
Egzistencializmas

mogaus vieta ir esm pasaulyje


moni solidarumas
Maitas
Pasiaukojimas

Teisyb, teisingumas

Absurdas
Istorija
Nesupratimas ir mirtis
Laisv

Atsakomyb

Absurdo bei maito temos A. Kamiu kryboje


Alberas Kamiu XX amiaus vidurio, katastrof laikotarpio egzistencialistas, Nobelio premijos laureatas, viena rykiausi to meto asmenybi Europoje.
Jis jung filosofij ir literatr, abi jas laik mogaus pasaulio painimo bdais. iuo poiriu A. Kamiu ts tradicij, pradt vokiei mstytojo Nys, kuris savo
filosofijai taip pat rinkosi literatr. A. Kamiu visapusikas autorius, filosofavs ir krs daugeliu tem, taiau garsiausi ir geriausiai vertinami kriniai: Sizifo mitas,
Svetimas ir daugelis kit yra parayti maito bei absurdo temomis. Romane Svetimas autorius rao apie jaunuolio Merso gyvenimo tarpsn, apimant laikotarp
nuo jo mamos mirties iki jo paties absurdikos, nenatralios gyvenimo pabaigos. Merso savo mstymu, veiksmais ir jausmais buvo kitoks nei didioji dauguma. Jis
nesigilina savo gyvenim. Jis tiesiog rko, geidia, valgo, eina darb, daro tai, kas jam malonu, arba tai, kas yra btina jo igyvenimui, bet nei vienam i savo
veiksm nesuteikia daug prasms. Pavyzdiui, kuomet Mari, moteris, kuri yra pasiryusi praleisti su juo savo gyvenim, paklaus ar jis j nort vesti j, Merso tik
ir ,,man vis tiek <...> tai neturi reikms. Taiau vis savo gyvenim beprasmikai praleids Merso, teismo salje susidrs su absurdu, nukreiptu prie save,
galima sakyti, trumpam praregjo. Vaikinas buvo kaltinamas mogudyste, taiau teismo salje nei karto nebuvo pamintas nei mogudysts motyvas, nei
prieastys. Anot prokuroro Merso buvo nusikaltlis, nes neverk per mamos laidotuves, nes jau kita diena po mamos mirties linksmai leido laik su mergina Mari ir,
nes bendravo su mogumi, kuris nepagrstai buvo laikomas suteneriu. Visa tai siutino Merso ir jis pirma kart pratrko, negaljo susitaikyti su tokiu absurdiku
elgesiu, taiau buvo jau per vlu... Absurdik veiksm, atsitiktini ir nereikming vyki vedamas vaikinas nesisteng prieintis, bet plauk pasroviui ir baig
gyvenim tragikai, taiau kitame savo krinyje, filosofinje es Sizifo mitas Alberas Kamiu aprao paprasto mirtingojo Sizifo pasiprieinim mait prie bausm
u diev idavyst. Sizifas buvo nubaustas vis likus gyvenim atlikti beprasmik darb ridenti akmen kalna, nuo kurio jis vis tiek nurieda: Jie ne be pagrindo
man, jog nesama baisesns bausms u bergdi ir beviltik darb. Taiau Sizifas nepasidav diev bandymui j sulugdyti ir vykd bausm diena i dienos,
nesustodamas, taiau suprasdamas savo darbo absurdikum ir taip nugaldamas savo bausme jis tapo laisvu auktesniu u savo likim. Taigi Albero Kamiu
filosofinje kryboje yra pltojamos maito ir absurdo temos, taiau krjas jas pateikia kaip prieprieas: Beviltikumui ir absurdui galima pasiprieinti tik
maitaujant."
Kontekstai
Istorinis kontekstas Pirmas ir Antras pasauliniai karai buvo absurdik vyki altinis Kamiu krybai. A. Kamiu igyveno du Pasaulinius karus, atomini

bomb mginimus, Holokaust.


Biografinis kontekstas danai minimas Alyras, Pranczija, Viduremio jra ir kitos gimtojo krato vietos.
Antikos motyvai krinyje Sizifo mitas.

Egzistencializmo tema Albero Kamiu kryboje


Alberas Kamiu vienas rykiausi XX a. krj ir mstytoj. Apibdinti i asmenyb bt labai sudtinga, mat pats Alberas Kamiu neig
ess filosofas ar egzistencialistas: ,,Ne, a nesu egzistencialistas. A ir anas Polis Sartras, mes abu nustembame, kai susikerta ms vardai. Igirdus
tok kategorik teigin ir savotik atsiribojimo nuo ymaus prancz egzistencialisto, galima sudvejoti ar tikrai Albero Kamiu kryboje nagrinjama
egzistencializmo tema? Analizuojant Albero Kamiu kryb paaikja, kad visgi egzistencializmo tema yra labai svarbi jo kriniuose, nepaisant
kategorik autoriaus teigini. Albero Kamiu romane ,,Svetimas irykja protesto prie visuomens standartus tema. Pagrindinis veikjas Merso savo
egzistavimo prasm velgia, tik elgdamasis, kaip jam norisi, nepaisydamas visuomens norm. Tad ioje situacijoje persipina protesto ir egzistavimo
prasms temos. Svarstoma: ,,galbt gyventi neprotestuojant yra beprasmika? O galbt yra beprasmika protestuoti prie visuomens normas, juk
pagrindinis romano veikjas Merso u savo protest sumoka maksimali kain jis nuteisiamas mirties bausme. Egzistencializmo ir gyvenimo prasms
temos ikyla ir kitame Albero Kamiu Romane ,,Maras. iame romane svarstoma ar ,,prisitaiklio gyvenimas, ko nors vertas? Romane prasminami
pasiaukojani veikj veiksmai. Daktaras Rije atsisako pasiduoti sivyravusiai anarchijai ir pasiaukodamas gydo seganiuosius maru. Nors pats daktaras
Rije gali prarasi savo gyvyb, jo gyvenimas prasmingas, prieingai negu t, kurie nerizikuoja savo gyvybe ir nepadeda kitiems. Egzistencializmo tema
Albero Kamiu kryboje uima ypatinga viet, ji persipynusi su protesto tema. Albero Kamiu propaguotas protestavimas prie tam tikras visuomens
normas yra prasminamas jo kryboje, mat gyvenimas nepasiprieinant neteisybei, kad ir kaip ji suvokiama, anot io prancz raytojo yra beprasmis.
Citatos
Beviltikumui ir absurdui galima pasiprieinti tik maitaujant."
Vienintel mogaus priederm meil. Tai vienintel paguoda absurdo kupiname pasaulyje.
Gyvenimas nra lengvas, taiau jis mums duoda men, tikjim ir meil.."
Absurdo mogumi negimstama, juo tampama.
Bti nemylimam tai neskm. Nemylti tai nelaim!
Genijus tai intelektas, suvokiantis savo ribas.
Gyvenimas nra lengvas, taiau jis mums duoda men, tikjim ir meil.
Jei esi visikai tikras dl savo nevilties, privalai elgtis taip, tarsi turtum vilt, - arba nusiudyti. Kania neduoda joki teisi.

A netikiu Dievu ir nesu ateistas


Tra viena laisv isiaikinti santykius su mirtimi. Po to jau viskas manoma. Negaliu priversti tave tikti Diev. Tikti Diev tai susitaikyti su mirtimi.
Kai susitaikysi su mirtimi, Dievo problema bus isprsta bet ne atvirkiai.
Laisvas tas, kuris gali nemeluoti.
A netikiu beviltikais poelgiais. Tikiu tik pagrstais veiksmais. Taiau manau, kad pagrsti veiksm ne taip jau sunku.
mons, kurie i didels meils isiada asmeninio gyvenimo, gal ir praturtina save, taiau neabejotinai nuskurdina tuos, kuriuos pasirinko mylti.
Tiesa, kaip ir viesa, akina. melas, prieingai, yra velni prieblanda, kurioje visi daiktai gyja paslaptingos verts.

Arnas, Povilas, Vytautas

20. Salomja Nris (1904 1945m, neoromantizmas)


Krybos temos
Tvyns ilgesys
Meil tvynei
sipareigojimas tvynei

Klaid apmstymas
Asmeninis pasaulis
mogaus ir gamtos ryys

Moters likimas
Meil

Laikinumas (gyvybs ratas yra aminas, o mogaus gyvenimas tik akimirka): ,,Diemediu ydsiu.
Meil (,,Tai virpjo lapas klevo / Nuo svaigi nakties buini.)
Motinyst (,,Sauls auksaplaukis / Krykia man ant keli -. ,,Tai baltaplaukis mano vaikelis! / Kur tu iries?)
Tvyn: ,,Atlanto nugaltojui, ,,Tu nubusi, ,,Snus palaidnas.
Vieniumas: ,,Keleivis, ,,Klajnlis, ,,Aminas keleivi, ,,Pavasaris kaljime.
Jaunyst: ,,Sauls kdiklis, ,,Nepastamai draugei, ,,Ant laukinio irgo.
Laisv: ,,Bang barami, ,,Visur a j matau, ,,Ledinj dykumoj.

Kontekstai
Biografinis gim Kir kaime, natralios gamtos vaizdai paveik Salomjos Nries kryb. Eilratis beveik visada prasideda nuo gamtos vaizdo ar
detals, poetinis vyksmas danai vyksta gamtoje arba jos fone: atrodo, kad gamta galima ireikti visk.
Istorinis - 1940-1945 met laikotarpis, prasidjus II pasauliniui karui su mau snumi pabgo Rusij. Tuo metu S. Nries kryboje irykja apmstymai,
prisiminimai pasiekia ir raytojos vaikyst, ankstyvuosius jaunysts metus, pirmuosius krybinius bandymus, daugel kit biografini detali.
Krybinis Salomjos Nries stilistins raymo priemons labai artimos lietuvi liaudies politikai.
Biografinis kontekstas:
-Upel irvinta, diemedis minimi S. Nries eilraiuose, nes tokioje aplinkoje ji augo.
-Meils motyvai atsiranda S. Nriai simyljus arba praradus meil.
-Karo met lyrikoje isiskiria nam pasiilgimo, papratso ryio su artimais monmis motyvai.
-Raydama apie moters likim, S. Nris rmsi savo motinos paveikslu.
Literatrinis kontekstas:
-Dangaus motyvas danas to laikmeio poet kryboje.
-Putinas tvynje iskyr kalnel Aurakaln, S. Nris upel irvint.
-Kultros ais yra medis, kuris aptinkamas daugelio raytoj kryboje.
-Danas moters likimo motyvas, kaip ir kit poei, ypa J. Degutyts.

Tvyns ilgesio tema Salomjos Nries eilratyje Tvynei


Neoromantizmo epochos poets Salomjos Nries eilratyje Tvynei" irykja tvyns ilgesio tema. eilrat S.Nris para Antrojo pasaulinio katro metais ne
Lietuvoje, nes prasidjus karui patrauk Rusij. Poet kankino ird alinanti nostalgija, sunkiai pakeliamas gimtins ilgesio jausmas, kur ji ireik lyrinio subjekto
igyvenimais eilratyje Tvynei. Eilraio mogus personifikuoja tvyn, nes ji yra brangi kaip motina maitintoja: Mane kaip lauko ol gird/ Gimtosios
ems syvai. asmeninim ypa sureikmina tbtinis kalbaniosios pasiryimas sugrti tvyn: imtus a myli eisiu psia,/ Kol gyv pamatysiu. Eilraio
mogui nra svarbu, ar tvyn bus grai, ar joje bus sunku gyventi. Jam svarbiausia bet kokia kaina sugrti gimtj em, numalinti ilgesio skausm ir rodyti, kad
neidav ir nepardav tvyns. Tarp lyrinio subjekto ir gimtins yra didelis geografinis atstumas :imtus a myli eisiu psia. Taiau dvasinis ryys yra glaudus, o
pasiryimas sugrt begalinis: A keliais tave pareisiu/ Per liet, gruod, alt. Lyrinio subjekto nebaugina jokie pavojai, svarbiausia galutinis tikslas.
Eilraio mog slegia ne tik ilgesio skausmas, bet ir kalt dl iduotos tvyns, kurioje jis yra tapatinamas su Judu, u trisdeimt sidabrini idavusiu Jz.
Paskutinje strofoje lyrinis subjektas retoriniu suukimu (Neidaviau, mieloji!) nori pateisinti save ir ipirkti kalt, todl yra pasirys imtus myli eiti keliais, kol
sugr gimtj krat. Kalbanioji nepaisant to, kad tvyn yra sukruvinta ir apiplta, vis tiek ketina grti, nes irdis gi nemeluoja ji ilgisi gimtins. Eilraio
laikas yra nepastovus: nuo kalbjimo apie esam laik pereinama prie bsimojo, kartais sugrtama praeit. Esamuoju laiku yra kalbama apie tvyn ir nepaisant
isiskyrimo likusi meil jai. Esamasis laikas parodo, kokia skaudi realyb tvyn yra sukruvinta ir apiplta. Btasis laikas parodo, kokia anksiau buvo gimtoji
em, kaip ji savo syvais gird kalbtoj. Bsimuoju laiku ireikiamas lyrinio subjekto pasiryimas ipirkti savo kalt ir sugrti tvyn. Lyrinio subjekto esama
erdv yra jam nemiela, nemaloni. Jis nesugeba adaptuotis svetimoje emje. Eilraio mog kankina kalts, isiskyrimo jausmas, ramybs neduoda mintis, kaip
sugrti jam miel, saugi gimtj aplink. Skaitant eilrat Tvynei, tiesioginis, atviras, nuoirdus kalbaniojo a atsivrimas sudaro spd, jog eilratis yra
paios poets lyrin ipaintis. Jame S.Nris ilieja tai, kas slegia jos ird palikus gimtin meil, ilgesio jausmas, kania, nostalgija.

Citatos
Kur baltas miestas, kur Nemunlis, ten a nutpsiu, ten pailssiu. Kur baltas miestas
Ir nenoriu sau geresnio nieko, tik prie ems prisiglaust brangios." Maironiui
Bet kojos engt nedrsta tiek daug, tiek daugel klyd." Tolimas sapnas

V. Mykolaitis Putinas, apie Salomj Ner:


,Salomja Nris, be abejo, bus pirmutin, kuri ms literatrai dav tok skaist moters sielos vaizd. Tiesa, jis nekomplikuotas, bet spalvingas ir graus. Ir ms
dienomis, kada gyvenime taip retai sutiksi savs nenuudiusi moter, is paveikslas yra itin brangintinas.

J. Vaiinait, apie Salomj Ner:


Salomja Nris atjo ms literatron su jaunatvika giedra poezija. Jos eilrai pirmasis rinkinys ,,Anksti ryt (1927) buvo kupinas entuziazmo,
optimizmo, viesios mergautins nuotaikos. Jau pats rinkinio pavadinimas ireik jo pagrindin tematik ir vykusiai simbolizavo poets pasaulvaizd:
visas pasaulis, visi jo reikiniai jai atrod avtinai skaidrs, lyg sauls nuviesti ankst ryt. Tai buvo grynai jaunatvika poezija, kuri deng lengvas
melancholijos bei lidesio elis. Taiau jau tas pirmasis rinkinys parod ryk jaunosios poets talent.

22. Antanas kma (modernizmas, egzistencializmas XX a. vidurio, egzodo autorius)

Krybos temos
mogaus egzistencija
Emigracija (jos poveikis mogui)
Kryba
Kania

Meil
Susvetimjimas
Absurdas
Mirties baim
Asmenybs susiskaldymas

Laisv (arba jos nebuvimas)


Darbas (jo poveikis mogui)
mogaus likimas katastrof laikotarpiu
Gyvenimo prasm

Egzistencinis klausimas Antano kmos romane Balta drobul

Palaiminti idiotai, nes jie yra laimingiausi mons emje,- teigia kin filosofas Lao Dz. ia mintimi savo roman Balta drobul
pradeda XXa. lietuvi modernistas Antanas kma. mogaus egzistencijos tema yra viena svarbesni io autoriaus kryboje. mogus, nuolat
mstydamas apie gyvenimo beprasmikum, niekada nebus visikai laimingas. kma savo romane ir vaizduoja mog, suprantant aplinkui esant
absurd ir dl to itin keniant. Mes esame nelaimingi vieni, ir mes nelaimingi bendruomenje; ved ir neved<..> optimizmas yra karti pajuoka i
mogaus sielvarto; gyvenimas- blogis, nes gyvenimas-karas, -taip filosofo A.openhauerio mintis m save pagrindinis romano veikjas Antanas
Garva. Toki mini lydimas jaunystje jis paband nusiudyti, taiau paskutin akimirk isigando. Garva pasirinko gyvenim, taiau pesimistu iliko
vis gyvenim. Tik romano pabaigoje skaitytojas pamato kitok veikjo veid. Jis laimingas. Kelios minuts iki dvyliktos. Garva sdi ant gelto
linoleumo. Jis sdi rojuje. Prie mlyn kaln<..>Garva laiko popieriaus lakt ir plo j siauras juostas. Jo veidas laimingas. Romaus idioto. Jis uosto
popieri. Jo veidas inilo. Garva iprotja ir tik tada, kai nieko nebesupranta, pasijauia laimingas. Tie, kurie jauia ir supranta tikrj gyvenimo
skausm, negali bti laimingiausi emje. Taigi, Antanas kma savo romane Balta drobul vaizduoja palaut kasdienybs mog, kuris gyvenimo
diaugsm pajunta tik iprotjs - tai yra nebesuprasdamas viso aplink esanio absurdo.
Absurdo tema Antano kmos romane Balta drobul
XX a. modernusis lietuvi raytojas Antanas kma romane Balta drobul kalba apie pasaulio absurdikum, dan beprasmikum bei ribotum.
Pagrindinis krinio veikjas Antanas Garva yra emigrantas i Lietuvos, dirbantis liftininku didiausiame Niujorko viebutyje: Vien keturiasdeimt
keltuvinink. Taps emigrantu ir pradjs dirbti keltuvininku Garva tarsi praranda teis bti savimi, nes taisykls grietai riboja jo ivaizd ir elges:
Antanas Garva nukabina keltuvininko uniform. Mlynas kelns su raudona sile ir burokins spalvos vark su mlynais atlapais auksinmis
sagomis, pintais antpeiais. varko atlap kampuose blizga numeriai. 87 i kairs, 87 i deins. is monotonikas ir neperspektyvus darbas j paveria
tarsi robotu, neleidia pasireikti jo menikajai pusei. Garva supranta, kad jautrus ir mstantis mogus, o ypa meninkas, nereikalingas j supaniai
aplinkai, kuri trokta tik pinig, pasilinksminim ir pigaus blizgesio, bet intelektas ir erudicija Garvai trukdo pristaikyti prie visuomens, jis jauiasi joje
svetimas, kenia. Liftas romane tampa tarsi XX a. gyvenimo kaljimo simboliu - Graik mitologinio Sizifio mito ir egzistencializmo derinys: Up ir
down, up ir down. Senos legendos nesta. Kai Sizifis nugrius, kitas atsirems akmen, Up ir down, up ir down grietai rmintoje erdvje. Nauji
dievai ia perkl Sizif. iuolaikinis pasaulis romane vaizduojamas sustabarjs, dirbtinas, kupinas dviveidi, siekiani tik materialini vertybi ir
pamirtani men, meil, individualum bei artim tarpusavio ry moni. Garvos beprasmikas darbas dl pragyvenimo alitinio yra pavyzdys,
atskleidiantis XX a. problemas bei absurdikum.

Gyvenimo prasms tema A. kmos romane Balta drobul


Antano kmos romane Balta drobul irykja viena pagrindini autoriaus krybos tem tai gyvenimo prasm. Pagrindinis romano veikjas Niujork emigravs
keltuvininkas bei poetas Antanas Garva jau nuo paauglysts bando atsakyti egzistencinius klausimus skaitydamas filosof veikalus, kuri pesimistikos mintys net
sukelia gimnazistui nor nusiudyti. Vliau emigravs JAV ir dirbantis keltuvininku Garva suvokia gyvenimo absurd ir prilygina save A. Kamiu apraytam Sizifui
: Up ir down, up ir down grietai rmintoje erdvje. Nauji dievai ia perkl Sizif. Garva suvokia savo darbo beprasmikum, kas j paveria absurdo mogumi.
Savo gyvenim poetas siekia prasminti kryba ir taip palikti savo pdsak literatros istorijoje: Noriau parayti cikl eilrai, kur kiekviena raid lyg
neiskaptuojamas ornamentas. (...) A vis laik sergu ituo. Keletas brkni marmure, tai ko troktu. Kryba Garvai buvo lyg manija, poetas netgi susiddavo su
moterimis ne dl meils, o iekodamas krybinio kvpimo, mediagos eilraiams. Kryba jam kaip dvasin vertyb, kaip savs ireikimas. Deja, krinio pabaigoje
veikjas suvokia, jog didioji gyvenimo prasm ir yra pats gyvenimas: A pamirau, kad gyvenu tik vien kart. Gyvenau, lyg ruoiausi naujiems gyvenimams. Ir
praradau daug laiko. Poetas galiausiai atranda harmonij, savo santyk su pasauliu, rytasi nevaistyti laiko, gyventi ia ir dabar. Gaila, veikjo gyvenimas
pasibaigia tragikai, jis netenka proto, virsta laimingiausiu pasaulyje idiotu, taip ir neparaiusiu vienintelio gyvenime eilraio. Taigi, romane Balta drobul
kalbama apie nelengvas pagrindinio veikjo gyvenimo prasms paiekas.
Kontekstai
Kultrinis. Vartojami usienio kalb odiai (O.K., Bye), Vakar kultros taka.
Biografinis. Autoriaus panaumas Garv: motina udaroma psichiatrin, vardas-Antanas, pedagogai tvai, atostogos Palangoje, vaikysts prisiminimai(
Austrijos kurorte dovan gautos vynios), bendri vaikysts aidimai, istorin situacija, ironikas poiris pasaul, gyvenimas JAV, darbas lifte.
Istorinis. Pirmasis pasaulinis karas, pilietinis karas Rusijoje, tarpukaris, Antrasis pasaulinis karas, Lietuvos okupacijos XXa.
Filosofinis. Minimos Artro openhauerio mintys, filosofins idjos.
Religinis. Turino drobul, scena Juozapato pakalnje-egzistencialistinio paskutinio teismo groteskas.
Romanas Balta drobul yra autobiografikas, nes A. kma, kaip ir pagrindinis veikjas, emigravo JAV, dirbo keltuvininku, turjo inteligentus tvus, motina
guljo psichiatrijos ligoninje, prie emigruojant JAV abu gyveno karo pabgli stovykloje Vokietijoje.
kmai didel tak kryboje dar A. Kamiu filosofins idjos, es Sizifo mitas, taip pat tokie filosofai kaip openhaueris ir Ny bei lietuvi raytojai, tokie
kaip A. Nyka Nilinas ir H. Radauskas.
io romano pagrindu 2012 metais Kauno nacionaliniame dramos teatre buvo pastatytas spektaklis (re. Jonas Juraas).
Anot Henriko Radausko, Antanas kma pirmasis parod, kaip jauiasi kaimo mogus miesto kultroje.
Bendravo ir moksi i poeto Henriko Radausko, tai turjo takos jo krybai.
Citatos

Palaiminti idiotai, nes jie yra laimingiausieji mons emje. (originalas Lao Dz)
Mes esame nelaimingi vieni, ir mes nelaimingi bendruomenje; ved ir neved; mes lyg eiai, besiburi ilimai; mums nepatogu, kai mes sugrsti, ir mes dar nelaimingesni
isiskyr
Gyvenimas-blogis, nes gyvenimas-karas
Kuo tobulesnis organizmas, tuo tobulesnis kentjimas.
Mes esame nelaimingi vieni, ir mes nelaimingi bendruomenje; mums nepatogu, kai mes sugrsti, ir mes dar nelaimingesni isiskyr.
Palaiminti idiotai, nes jie yra laimingiausieji mons emje.
Sizifo beprasmikume gldi tiesa. Kai Sizifas pargrius, kitas atsirems akmen.
Bijau mirti, todl geriu. Bijau mirti, todl raau. Bijau mirti, ryju tabletes. Viskas vardan mirti. (Balta drobul)

Egl, Martynas, Rasa

23. Justinas Marcinkeviius (1930 2011 m. sovietinis laikotarpis, Nepriklausomyb)


Krybos temos
Meil tvynei. sipareigojimas tvynei
Lietuvos istorija
Tvyns likimas
Gamta

Meil
Darbas
Kryba, krjas
Knyga, ratas
Atsakomyb

Pareiga
Asmuo istorijos/politikos verpetuose
Atsiminimai/ atmintis
Kalba
Tautin tapatyb

Kontekstai
Just. Marcinkeviius Atgimimo pradioje buvo Sjdio iniciatyvins grups narys.
Sovietiniais laikais krybai bdinga EZOPIN kalba.
Drama Mavydas baigta rayti pirmosios lietuvikos knygos 430- j pasirodymo metini ivakarse, suvaidinta Klaipdos dramos teatre, spektakl reisavo
Povilas Gaidys.
Dramin trilogija Mindaugas (1968) apie Lietuvos valstybingum, Katedra (1971) apie dvasini vertybi formavimsi, Mavydas (1977)- apie ratijos
formavimsi , parayta sovietiniais, lietuvi istorins poetins dramos, kuriai pagrindus tarpukariu Lietuvoje padjo V. Krv, B. Sruoga, klestjimo metais.
Remtasi pirmosios lietuvikos knygos autoriaus Martyno Mavydo bendriausiais biografiniais faktais.
Krybinis/kultrinis kontekstas - minimi lietuvi istorijoje ymus veikjai, ypa daug Mavyde.(Pvz.: Mindaugas, Mavydas, Stuoka Guceviius,Leninas)
Istorinis kontekstas - Poetas yra dmesingas ir istoriniam laikui. tolim Lietuvos valstybs pradi mus nukelia Mindaugas, ratijos pradi Mavydas.
Religinis kontekstas - poeto kryboje svarbi mogaus dvasios analiz. Aminyb patiria siningai gyvenantys ir dirbantys, su triukminga dabarties akimirka
sutampa gyvenimo vartotojai. Daug religini apeig apraym draminje trilogijoje Mavydas
Biografinis kontekstas- Marcinkeviiaus motina mir, kai poetui buvo 14m. Jos prisiminimas tapo svarbiu motyvu,taiau tvas retai minimas poeto.(Dienoratyje
be dat)
Pareigos tema Justino Marcinkeviiaus poetinje dramoje Mavydas
Justino Marcinkeviiaus, ymaus XX amiaus antrosios puss lietuvi poeto, dramaturgo, kryboje viena i svarbiausi tem yra pareiga. Apie pareig tvynei ir
gimtajai kalbai Just. Marcinkeviius rao sovietmeiu sukurtoje poetinje dramoje Mavydas. Pagrindin veikj Martyn Mavyd dramaturgas vaizduoja
gyvenant ir klebonaujant Ragainje prajus penkiolikai met nuo pirmosios lietuvikos knygos Katekizmo (1547) ileidimo. Mavydas, paliks mylimj Marij
Lietuvoje ir atvyks Ryt Prsij studijuoti, pasilieka ia, nes jauiasi sipareigojs tarnauti Lietuvai ir jos monms: A privaljau ia atvykti, ia, / Kad iia giniau
tkstanius lietuvi / Nuo dvasikos ir knikos mirties. Nors jaunystje, atvirkiai, kartojo, jog ,,geriau prarasti Lietuv nei Diev, dabar Mavydas savo gyvenimo
tikslu ikelia btent Lietuv, o save sivaizduoja kaip Lietuvos krj, lietuvi tautos didvyr: ,,<...> a turjau / ateiti ia privaljau / prakalbinti j sielas / suteikt
aminybje bals / tai emei / tai Lietuvai / A jos lieuvis / kurs aukia / istorijos tamsai ir vjui: / a ia a ionai. Taip pat protestant pastoriaus tikslas neleisti
Prsijos kunigaikiui (kuris siekia knyga ir Dievo odiu atvesti Lietuv Prsij) pavergti, germanizuoti Lietuvos: A Prsij Lietuv parvesiu. i noras tampa
prieastimi mokyti pitolninkus, banyios tarnus, skaityti, tarti od Lietuva. Martynas Mavydas ne tik tvynei, bet ir kalbai jauia asmenin ir visuomenin
pareig. Jis supranta, jog reikia isaugoti gimtj kalb prasminant j istorijoje: ,,Argi ne kvailys! <...> ne dievui / Tai buvo pareiga, o odiui. odiui, / Kur reikjo i
mirties vaduoti, / Kuriam pavidal reikjo rast, / Kad jis galt amiuose paliudyt / Buvim savo ir galbt gyvyb. Suabejojs savo paaukimu Mavydas nesuabejoja
ties ratijos klausimu. Pasak pastoriaus, kalb reikia prasminti ratu, nes tik tuo atveju nei kalbai, nei tautai negresia inykimas. Taigi, Justinas Marcinkeviius
poetinje dramoje Mavydas pavaizdavo, jog pareiga tarnauti Lietuvai ir lietuvikam ratui gali bti svarbesn nei asmeninis gyvenimas ar laim, jog dl pareigos
tvynei galima isiadti netgi Dievo.

Atsakomybs tema Justino Marcinkeviiaus kryboje


Justinas Marcinkeviius Xxa. antros puss XXIa. pr. poetas modernistas, dramaturgas, prozininkas, klasikini tradicij sekjas, kuriantis savotikas
metaforas bei auktinantis atlaidumo, uuojautos ir gerumo idjas. Poeto eilraius persmelkia bties groio pajautimas, meil bei uuojauta viskam, kas kaip mogus
auga, ydi, vysta, brolysts su visomis gyvybs apraikomis jausmas. odis bei kalba poetui yra ne tik tautikumo pagrindas , bet ir krybins galios iraika.
Draminje trilogijoje Mavydas pats Mavydas pirmiausiai ikyla kaip etnini vertybi nejas, humanistas, o j kaip dvasins kultros darbininko pirmosios
Lietuvikos knygos autori, veikla atitraukta gilesn perspektyv. Kai tirva suklumpa prie Mavyd, atgailaudamas itokia paira mog, kaip didiausi
vertyb, bdinga visai Justino Marcinkeviiaus krybai, iame krinyje ypa akivaizdi, danai orientuota konkret mogikumo pasireikim, gerais darbais paremt
meile, ikelta prie abstrakt humanizm. Centriniai trilogijos personaai daug kuo artimi, juos sieja meil, atsakomyb , tvynei, noras aukotis dl jos, istorins
visuomenin bties poveikis individui, skaudus painimo kelias, kur kiekvienam lemta nueiti. Mavydo pastangos suvienyti krat odiu panaja vienijim
kalaviju. Mavydas prie pareig teisus jis privaljo ginti od, suteikti Lietuvai bals, nesiduoti veikiamas nehumanik istorini aplinkybi. Bet nusiengta
etiniams principams - moters, tvyns meilei; idavyst atsigria tragikais likimais. Mavydas suprasdamas savo situacij retorikai klausia: Ar Mavydui- ar mankas nors dar liko. Vis pirma man liko skausmas,- taip ireikiamas savs gailjimas, dvasinis kankinimasis. Dramin trilogija Mavydas tapo svarbiu
nepriklausomos Lietuvos kriniu, literatros paveldu, o pats J.Marcinkeviius iliko vertintas ne tik Lietuvos nacionaliniais apdovanojimais, bet ir Lietuvos moni
atmintyje.
Citatos
,,Bijau prisipainti, kad ne dievui / Tai buvo pareiga, o odiui. odiui, / Kur reikjo i mirties vaduoti, / Kuriam pavidal reikjo rast.
Klausykits gerai... irdim klausykit! / Kai tarsit it od, tai ant lp / Pajusite medaus ir kraujo skon, / Igirsit volung prie liet aukiant, / Uuosit ieno ir
liepyn kvap, / Regsit baug debesio el / Per lauk bgant ... Taigi pamginkim. / El ie tai Lie, t u tai tu,/ v a tai va... / Lie tu va!
Visu iuo darbu norjau parodyti, per kok varg ir skausm dygo ms aknys, kaip sunkiai gim pirmosios ms nacionalinio gyvenimo formos valstyb,
ratas, menas.
Kada nors knygos atjimas pas mog bus prilygintas dievikosios ugnies pagrobimui nes kuo gi mes ginams nuo tamsos ir smurto vri, jei ne knyga, kuo
ildom suglebusi siel, kieno, jei ne knygos viesa mus ved ir veda pasaulio ir pai irdies labirintais. (Dienoratis be dat)
Neinau, gal tai erezija, bet man atrodo, kad ne tikjimas svarbu, ne maldos, o tai, kiek mogui gera padarai. Tikti lengva. Daug sunkiau gyventi. (J.
Marcinkeviius - Mavydas)
Kur du lietuviai - ten peilis prie gerkls. (J. Marcinkeviius - Mavydas)
Neliks duonos su druska liks tvyn.
K a pasakysiu, kai mans/ Paklaus tai itie mons? Kai a pats/ Savs klausiu? K a pasakysiu?/ Galbt a pasakysiu: Lietuva. (i Mavydo apie laim)
Veizk, mogau, ant pareigos,/ Nebodams meils nei ligos./Ant lietuvysts/ Ir kunigysts/ Stovl lig pabaigos. (Mavydas)

Vadovaudamiesi autoriaus koncepcija, kad istorija yra gyvas, nesibaigiantis procesas, ir tai, kas buvo, vyko tsiasi ir vyksta mumyse (6 p.), bandome atsakyti
ir kit klausim: k ie tragizmo enklu paymti herojai reikia dabarties mogui?

Milda, Ingrida, Meida

24. MARIUS KATILIKIS (tikrasis vardas Albinas Marius Vaitkus), XX a. antros puss egzodo literatra

Krybos temos

Priekario kaimo gyvenimas


moni tarpusavio ryiai
Gyvenimo prasms paiekos
Meil
Karas

Gamtos ir mogaus paralel


Darbas
moni tarpusavio ryiai
moni ir gamtos priklausomyb
Kaimo moni gyvenimas priekariu
Gimtosios ems, Tvyns ilgesys

Kontekstai

M. Katilikio vaikysts pasaul supo mik lankas, tv sodyb glob berai, ermukniai, viknos, namus ved liep alja. Kaip prisimena artimieji, visus tuos medius
sune i miko ir sodino Marius arba jo motina. Apie juos raytojas graudiai rao romane Ijusiems negrti. Kadangi Marius Katilikis buvo kils i kaimo, didmiestis iam
rautojui buvo svetimas, todl, pasitraukus i Lietuvos, Amerikoje, jis nusipirko sklyp Lemonte, kad pasijust ariau ems.

Manoma, jog Katilikio polink gamt lm lietuvi filosofo A. Maceinos ratai: Mes esame miko tauta, todl gamtos ritmas mums yra savas. Jis apsprendia ms
vidaus gyvenim ir ms kryb. Savo viduje mes esame ilaik t pirmykt gamtos nekaltum, kuris yra pagrindas kiekvienai sveikai tautos ateiiai.

1944 m. M. Katilikis pasitrauk JAV, todl jam artimi pokario ieivijos jausmai, tvyns ilgesys.

M. Katilikio vaikystje mikai ir mediai um didel dal jo gyvenime. Aplink namus buvo prisodinta daug medi, kuriuos, kaip prisimena artimieji, pasodino pats
Marius Katilikis su motina.

Po tarnybos kariuomenje Marius Katilikis gs Pasval sidarbino Pasvalio bibliotekoje, kurioje prasiplt bsimo raytojo literatros akiraiai ( ryiai su raytojais,
viesiais krato monmis).

moni ir gamtos priklausomyb (nukrypta...)

Mariaus Katilikio pltojama moni ir gamtos priklausomyb nuo auktesns jgos ypa irykja dviejuose romano Mikais ateina ruduo
gaisruose, kuriuos abu padeg kaip duodama suprasti Krivickas Vargdienis, nes jis pavydi Doveikai turt ir susipyks su juo dl darins. Krivickas
Vargdienis, savo ,,Everyman (Kiekvienio) tipo pavarde, apskritai yra aikiausia romano simbolin figra. Jo motyvacija klasinis pavydas:
paskutinius romano gaisrus bt galima iifruoti, kaip 1941 ir 1944 metus tautos istorijoje, taiau Marius Katilikis visur pasilieka subtilus, jo
simbolika niekur nesubanalinta ji gldi romano gilesnje plotmje ir isiveria tik epini proporcij monumentalios metaforos forma. Pirmasis
gaisras, nors taikstsi Doveikos emes, nusiaub valdik mik ir sumobilizavo visas kaimyn jgas jj numalinti. Gaisro prieastis nebuvo tiksliai
nustatyta, nors, komisijos nuomone, ugnis savaime kilti negaljo. J atne i kitur ir paliko. is gaisras lyg uantspauduoja Tiliaus ir Monikos
ramybs gal, kadangi jo metu Agn pastebi j santykius ir vliau, atsitiktinai sutikusi Doveik, jam pranea apie vykius jo namuose apie Tiliaus ir
Monikos meil. Antrasis gaisras sudaro fon romano atomazgai. Vargdienis syk skmingai padega Doveikos darin, kaip tik t nakt, kai Doveika
slaptai grta i miesto, tikdamas suiupti Tili ir Monik kartu. Dl to Doveika nuauna Vargdien, o paskui, taikydamas Monik, perauna ir Tili.
I ties, mikais ateina ne tik ruduo, bet ir gaisrai, kurie kartu nulemia Doveikos gal ir Basiuliki pertekliaus lugim. Katilikio romano veikjai,
sudaryti i dvejopo savybi komplekso gobumo ir vargdieni priespaudos, i vienos puss, nerytingumo, apatijos, nepatyrimo, i kitos tampa
ne tik likimo aukomis, bet ir nesmoningais jo rankiais. Taigi nepriklausomybs epochos ivaduoto mogaus potencijoms, pagal Katilik, nebuvo
lemta isivystyti ir dl aplinkybini, ir dl vidini dsni.

Gamtos ir mogaus paralel


Marius Katilikis savo prigimtimi buvo tikras miko tautos atstovas. Raytojas nuo maums jaut meil mikui, mediams. Todl mikas ir medis raytojo kryboje yra
ypatingai svarbi gamtos ir mogaus gyvenimo dalis. Romane Mikais ateina ruduo - mikai fiksuojami dar romano pavadinime, o jo struktroje jie tampa vienu svarbiausi
vaizdini. Virsni kaim riboja mikas: Tarpmikio sodybos vienu vilgsniu apvelgiamos ir vienu apvedimu udarytos anktame rate. Autorius ne kart pabria t ypating
savojo pasaulio udarum: udara, ir jokio paalinio garso, iskyrus tai, kas savaime gim ir sklido paiame mike. M. Katilikis ne kart pabria t ypating savo kuriamo
pasaulio udarum. Mik ratas, mik lankas - raytojo itin mgstamas vaizdinys, simbolizuojs udar erdv - apskritim. Taigi ir iame romane kuriamas pasaulis ir jo
mons gyvena gamtos laiko rmuose. J dvasinis gyvenimas pltojasi ir lemtis pildosi drauge su met laik kaita nuo pavasarinio atgimimo iki rudens liepsnos. iema
neakcentuota, bet ji yra veikj nuojautose (Geriau negalvoti, kas bus iem /.../ iema ymi negand ir varg).Miko vaizdai yra svarbi kompozicin krinio jungtis. Jie
spdingiausiai rodo met laik, pltoja romano veiksm, atskleidia veikjus. Isiskiria trys miko naikinimo apraymai - pavasar, vasar, ruden. Mikas pasmerktas. I jo
traukiasi gyvats - pati gyvybs, gyvasties esm. Ipranaavs artjant blogus laikus, mirta senasis Baiktys, nusinedamas su savimi archajik vertybi atmint. Romane
isiskiria keturi rykiausi charakteriai: Tiliaus, Agns, Monikos ir Doveikos. Jis sudaro dvi opozicines poras: Tilius ir Agn priklauso miko moni poliui, o Monika ir
Doveika - civilizacijos poliui. Visus keturis Katilikis patikrina miku. Tiliui mikas yra namai, kuriuose telpa visas jo gyvenimas (Jo vaikysts pasaul talpiai, sandariai i
vis pusi juos mik padmavs lankas). Agn tiesiog tapatinama su gamtos reikiniais (Ji pati savimi buvo pavasaris, pati graiausia pavasario apraika, kaip ibuokl
alksnynlyje; Ji buvo kaip tas medelis...). O Monikai gyvenimas tarpmikje prilygsta kaljimui (Ji jautsi mesta gilion duobn, apkalta aklina statini tvora, neperlipama,
neperlendama). Doveikos valdose ypa graus ir varus mikas. Bet eimininko santykis tik pragmatikas (Ten aliavo turtai, lobis, kapitalas...). Storiausiu brkniu briama
romano pagr. herojaus Tiliaus likimo linija. Jo gyvenimas tarsi pakartoja visos miko tautos epopj. Autorius nuolat pabria Tiliaus gamtikum. io ems ir gamtos vaiko
prigimtis grai, sveika ir natrali. Tik mike, lauke, dirvoje jis jauiasi savo vietoje. Dramatiki gamtos ir moni likimai rodo, koki sumait ir chaos kuriasi naujos gyvenimo
formos, koki didel kain tenka umokti u ijim civilizuotos visuomens keli. Romano pabaigoje trys prasminiai jo klodai - miko, mogaus ir tautos istorins lemties sugula vien. Taigi matome, jog gamta yra neatsiejama M. Katilikio krybos dalis.
Citatos

Mat gamta, kaip Dievo kvpsimas, alsuoja staiai mogaus ird, pai siel ir istumia vis, kas nereikalinga ir negera.
Tarp miko sodybos vienu vilgsniu apvelgiamos ir vienu apvedimu udarytos anktame rate.
Geriau negalvoti, kas bus iem /.../ iema ymi negand ir varg.
Jo vaikysts pasaul talpiai, sandariai i vis pusi juos mik padmavs lankas.
Ji pati savimi buvo pavasaris, pati graiausia pavasario apraika, kaip ibuokl alksnynlyje; Ji buvo kaip tas medelis....
Ak tu eme, emele juodoji! suuko nebesitekdamas savyje. Ir eidamas toliau kartojo, kokia tu didel ir brangi.
Mat gamta, kaip Dievo kvpsimas, alsuoja staiai mogaus ird, pai siel ir istumia vis, kas nereikalinga ir negera.
Kaip nra pakartojama jaunyst ir nra pakartojama mirtis.
A atsigriau atgal. Ms pdos, ms praeitis, ms nueitas kelias varut varutliai unetas ir upustytas.

Darb pareng: PAULINA, ROKAS, 4A

25. Juozas Aputis 1936-2010m (prozos modernjimas XXa. II pusXXI a. pirmas deimtmetis)
Krybos temos :
kaimas
laikas
mogaus vieniumas
gyvenimo prasm
ijimo i nam
praradimo tema

svetimumas
sovietinis laikas
lietuvi tautos likimas
mogaus jautrumas (baim eisti)
Krybos proceso
Ribins gyvenimo sitacijos

Kontekstai

Biografinis. Autorius gim Balios kaime, todl mini emaitijos vietovarius: Balios upel, alp, euvs sln. Daug dmesio skiriama
vaikysts laikui, ikylaniam kaip tv ir nam aplinkos prisiminim em, kuri nuolatos traukia grti.
Istorinis. Vaizduojamas pokaris, kolki gyvenimas, kaimo situacija. Apsakyme unelis alksnio virnje paminti 1947 metai atkreipia
dmes, jog veiksmas vyksta pokariui, ginkluoto pasipieinimo soviet valdiai metais. Raytojo kriniuose atsiranda sudting metafor, kurias
kartais reikia tiesiog iifruoti ezopin kalba.
Literatrinis. J. Aputis ikiliausias modernios psichologins novels autorius, tss Jono Bilino prozos tradicij. Juozas Aputis yra ivert V.
Bykovo, A. echovo, A. Platonovo, V. uktino, J. Trifonovo ir kt. Prozos, paskelb kritikos straipsni ir recenzij.
???

mogikumas ir dvasingumas laikomi svarbiausiomis vertybmis, kurias btina perduoti ateities kartoms ir apginti nuo vairiais pavidalais
besireikianio smurto. Didel reikm turi atminties galia, meil, vaikysts ir jaunysts igyvenimai, kuriuose iekoma bd, kaip gyventi
pakitusiame pasaulyje. Apie tai savo novelse rao Juozas Aputis. Kaimo vaizdais autorius atskleidia moni poirius, bruous. Pavyzdiui
krinyje ,,vis po Marazyno uolu pasakotojas vaizduoja atsitiktinius miesto mones, kuriems kaimas yra tik etnografinis reikinys . Parodomi
naivs miestieiai ,,dinsuoti praeities mokytojai , kurie kaim mato tik literatrikai , kaip gra , bet netikr paveiksl. Liaudiku komikumu ir
tikrovikais charakteriais raytojas artimas P. Cvirkai. Simpatijas paprastiems veikjams lydi j nelaimi, gyvenimo varg apmstymai, prieasi ir
sprendim iekojimai, teikiantys Apuio novelei intelektualumo. Filosofikas poiris tautos ir asmens egzistencij primena J. Gruo ir Just.
Marcinkeviiaus idjinius krinius. Negalima nepaminti ir to , kad J.Apuio novelse tarytum atgimsta Bilino dvasia, kuri galima atpainti i
nuoirdaus bendravimo su skaitytoju, didelio dmesio mogui, skriaudos temos ar kreipimsi mogaus sin .Taigi raytojas subtilia ir lyrika
novele atskleidia moni bruous ir vertybes. visa tai pateikia sukurdamas socialin aplink , kaimo buit. (Deja, tema neatskleista, nra analizs,
net pavadinimo . rb)

Gimtj nam tema Juozo Apuio kryboje


Juozas Aputis debiutavo tuo metu, kai literatroje vyravo epiniai kriniai, jis pasirinko lyrins poezijos krypt. Dl tematikos yra laikomas kaimo
raytoju. Net miestietikuose apsakymuose veikjai inteligentai yra ieiviai i kaimo, tebesaugantys ry su kaimu. J. Aputis vienas pirmj prabilo apie
senojo lietuvikojo kaimo nykim, dramatik vertybi kait, kolkyje gyvenanio mogaus dvasinius praradimus. J tv ir seneli patirtis aikiai
bylojo, koks varganas, koks nepaprastai varganas itas kelias (vis po Marazyno uolu), praeitis atskaitos takas dabariai vertinti. Raytojui
vertinga tik tai, kas tikra, todl noveli pasakotojas neretai aiposi i domjimosi senove, nepiktai paiepia senosios kartos atstovus, sugundytus naujojo
laiko vilioni. Visiems aiku inoma, jog tau daugiau skirta negu mums, kurie liekam namuos. Ne viename krinyje vaizduojamos eimos
modelyje, auktinamos tradicins vertybs atjauta, itikimyb, rpertingumas. Apibendrinus pateiktus pavyzdius ir isakytas mintis, galima teigti,
kad gimtj nam motyvas, yra viena i svarbiausi krybos tem Juozo Apuio kryboje.
Citatos

Autorius sugeba daug k pairti kito mogaus akimis, lsti svetim kail, stengiasi suvokti, kaip ir kodl tas jauia ir msto. ia senokai
literatros isiadta realizmo stipryb atsitolinti nuo savo egocentrizmo. (Jrat Sprindyt, Literatra ir menas)
Vargas yra negerai, kai jis ypa didelis, kai prislegia mog ir fizikai, ir dvasikai. Taiau iki tam tikros ribos jis yra beveik btinas
kiekvienam, kad mogus nesijaust galintis pasaul sau palenkti, sako prozininkas.
Visk usidirbk savo penkiais pirtais! Nestingu didesni ar maesni nuodmi ir kaip koks Dostojevskio herojus dl j igyvenu. Igyvenimai
mog varina ir graina, bet ar nuo to geriau aplinkiniams? (Juozas Aputis)
,,Tarp moni visada esti toki, kurie, nepretenduodami bti kokiais nors vyturiais, i tikrj jais bna be pasiptimo, be tampos, be
pretenzij. Lietuvai verkiant reikia toki moni.
,,Vaikyst mus persekioja kiekvien lidesio ir ilgesio valand, mes bgame prie jos lyg prie altinio, tenai niekada netrksta vandens, nes tik
vaikystje mes esame tikri dievai ir tik vaikystje galime ikasti ulinius troktantiems pagirdyti.

Raimonda. Rima

28. eslovas Miloas (20 a. antra pus 21 a. pradia)

Tvyn ir tapatyb
mogaus santykis su istorine tiesa
Artimo meil
Tikjimas ir viltis

Krjo misija pasaulyje


Vilniaus ilgesys
mogaus laisv

Vertybi nykimas. Senosios kultros naikinimas

Ilgesio
Tvyns

Tvyns ir tapatybs tema eslovo Miloo kryboje


eslovas Miloas - XX a. ir XXI a. pradioje gyvens ir krs poetas bei raytojas save laik senosios LDK valstybs pilieiu. Natralu, kad mogaus, kuris
turi toki savit nuomon apie savo tautyb, kryboje irykja ir tvyns tema. Tvyns iekojimas eslovo Miloo kryboje, tai nesibaigiantis procesas, kuriam nra
pateikiamas aikus atsakymas vardinant valstyb, vietoj jos tvyn suvokiama, kaip gimtin. Tai atsiskleidia eslovo Miloo romane ,,Isos slnys. Isos upe autorius
vardij, mums gerai inom Nev, btent krat Nevio sln, kartu su Vilniaus miestu, eslovas Miloas vardij, kaip savo gimtin, kuriai suteikiamas ir tvyns
vaidmuo. Stiprus mogaus sryis su gimtins gamta, tarsi, ugoia poreik turti gimtj valstyb, kuri galima suvokti, tik kaip ekonomin struktr. Gamta romane
,,Isos slnys net mitologizuojama, jos apraymui autorius skyr itisus puslapius, kuomet skaitytojas pasineria savotik, aplaiduojant eslovo Miloo sukurt
pasaul. Vaizduojamame pasaulyje svarbu gamta ir tik ji, is pasaulis persipina ir su realiu pasauliu, kuris taip pat egzistuoja romane, tad sukuriamas pusiau realus
vaizdas, atrodyt, idealistinis pasaulis. Nors eslovas Miloas kryboje atsiriboja nuo, bet kokios tikslios tvyns sampratos, kalba yra tapusi io poeto tautybs
,,matuokliu. Anot paties poeto, gimtoji kalba j, net savotikai pareigoja: ,,kiekvienas poetas priklauso nuo praeities kart, kurios ra jo gimtja kalba. Tad nors
eslovas Miloas augo Lietuvoje, tikru lietuviu jo laikyti negalime, o ir jis pats save akivaizdiai siejo ne tik su Lietuva. io ymaus krjo, Nobelio premijos laureato,
kryboje svarbi viet uima tapatybs iekojimo tema, taiau tapatyb ir tvyn nra aikiai apibriamos. Nra pateikiamas ir tikslus atsakas klausim, kokios gi
tautybs buvo eslovas Miloas.

Kontekstai

Istorinis - . Miloas es Pavergtas protas' paymjo, kad neteks istorins atminties, mogus lieka be akn, tampa silpnas ir paeidiamas.
Savo kriniuose . Miloas kr legend apie Lietuv ir jos garbing praait - Lietuva buvo pristatyta pasauliui, kaip jo kultros, istorijos dalyve.
Es Pavergtas protas' laisvo mogaus samprata yra neatskleidiama nuo mastymo laisvs, kritiko ir blaivaus proto.

Biografinis. Gim Lietuvoje, turjo pasitraukti i Lietuvos, kryboje galima pastebti apraoma gimtj eteni vietoves, Lietuv sugro po 50
met, Nobelio premijos laureatas.
Istorinis. Sovietinio gyvenimo realijos, dvar naikinimas, aplinkos nesaugojimas ( eil. ,,Sodyba)

Tvyns tema eslovo Miloo eilratyje ,,Mano tvynje


eslovo Miloo eilratyje ,,Mano tvynje lyrinis subjektas turjo pasitraukti i savo tvyns, bet ivyks jos nepamirta ir prisimena ,,Mano tvynj,
kurion nesugriu,/ Eeras girioj be galo platus tyvuliuoja,/ Visk regiu stebuklingai, sakytum, sapnuoju, Taiau kartu su prisiminimais slypi ir baim,
kad daugiau jos gali nebepamatyti ,,Ir vanden tamsus nabdesys atmintyje iliko,/ Ir erkiuotos dugno ols susivij, Erkiuotas eero dugnas
nusako lyrinio subjekto nuojaut, kuri baugina j, kad jo tvyns dar laukia baiss vykiai po kuri jos daugiau nebepamatys. Jis vis svajoja kad sugr
savo gimtin ir gals joje gyventi, bet tai lieka tik jo svajonse, nes jam nra joki galimybi j ir jam lieka tik vienas bdas joje gyventi tik
prisiminimuose. Todl jis suprasdamas ino, kad j gr tik po savo mirties ,,Ten ir mano baim. Jau supratau,/ Jog ten jis bus, pakol mirtis ateis ir tas:
jau visk tu vykdei. Taigi lyrinis subjektas ivyks i savo tvyns jos nepamirta ir nori j sugrti, bet negali ir supranta tai, kad i j gr tik po
mirties, o iki tol ji gyvuos jo prisiminimuose.

Citatos

,,Faktikai mano poezija, galima suprasti kaip kov su nusiminimu, kaip priemon jam ivengti . Miloas
,,Danguj manajam tas erkiuotas eeras umigs. (,,Mano tvynje i rinkinio ,,Igelbjimas)
,,Prisiminiau, kur poskis, bet ups neatpainau;/ Spalva it rdijanio sunkveimi tepalo./ Ir nei meld, nei vandens lelij. (,,Sodyba i ciklo
,,Lietuva po penkiasdeimt dvej met)

A neturiu iminties, nei gdi, nei tikjimo / Bet a gavau jgos, ji plo pasaul pusiau eilratis Trys iemos 1936m.
A esu tik mogus, man reikia aiki enkl eilratis Miestas be vardo 1969 m.

Indr, arnas

30. Vytautas Maernis (Egzistencializmas, XXa. 2-4deimt.)


Krybos temos:
Tv em, namai
Tiesos iekojimas
Praeities ir dabarties priepriea
Gimtins svarba (arnel)
Gyvenimo prasms iekojimas
Kryba
TEMA?????
Nepriklausomoje Lietuvoje gyvenantis talentingas jaunas raytojas Vytautas Maernis priskiriamas prie jaunosios eminink kartos, taiau vienintelis emininkas
nepatyrs ieivio likimo. Brandius eilraius, sonetus para dar bdamas paaugliu. Poetui rpjo aplinkui vykstantys istoriniai vykiai, juos perteik raydamas apie
gimtj krat. Taigi V.Maernio pagrindinis krybos altinis buvo gimtieji namai. Poetui gimtoji em - krybini gali ir prasmingo gyvenimo altinis, ten ir gim
didioji jo krybos dalis. Nam reikm rykiausiai atskleidia eilrai ciklas Vizijos. Kiekvienoje ciklo dalyje lyrinis subjektas patiria vairias dvasines bsenas
nuo pilnatvs jausmo iki tutumos, nuobodulio. Perteikiant dvasines bsenas poetas suprieina nam ir pasaulio erdves, namuose pajuntamos vizijos, kuriose atgyja
jo gimtin, senol, kuri yra jo dvasini iekojim lmja ir vertintoja, o plati pasaulio erdv tamsi, purvina, joje mogus supilkjs, neatpastantis savs. Kai saul
surs, a griu vl protvi namus, ant rank nedamas karali gl,- viesus gimtj nam paveikslas kvepia gyventi ir kurti, padeda suvokti savos egzistencijos
paskirt. Poetas tiki, kad bties ties suvokimas gali padti monms isilaikyti pasaulini katastrof laikais, kad poeto iskirtin misija atverti bties tiesas ir
imokyti geist t auktj akimirk. Auktosios akimirkos, kuri metu mogus atsiskleidia Visatos pilnatvje, padeda pajusti gyvenimo prasm, tai akimirkos, kai
mogus trykta noru suinoti kas dar nepainta, neatrasta. V.Maernio didiausias tikslas ir buvo savo kryba imokyti monij geisti akimirk, dl kuri verta gyventi
ir i kuri susideda tikrasis gyvenimas. V.Maernis kurdamas kl sau didelius reikalavimus nepasiduoti tutybei, neivaistyti savs kasdienybje, siekti bti
visikai grynu ir variu, todl pagrindiniu krybos altiniu laik namus, kuriuose pirmiausia gausu prisiminim apie grai vaikyst. Jau vaikystje mogus pradeda
painti pasaul, mokytis vertybi, kurias skiepija eima, o prisiminimai vaikyst, gimtj krat kvepia kryb, atveria egzistencijos prasm.

Kontekstai:
Kultrinis danai sonet mogus prisidengia kaukmis: Don uano, Don Kichoto, Sanos Pano,Pegaso,Veneros, Mikelandelo ar Budos mokinio.
Istorinis poetas liko neabejingas Lietuv ir vis pasaul sudrebinusiems vykiams: pirmajai sovietinei okupacijai, vliau nacistins Vokietijos siverimui,
galiausiai Antram pasauliniam karui. Jo poezijoje vyrauja niri nuotaika, tamsios spalvos, pasaulio atiaurumo tema. Pasaulis vardintas pikto vakaro,
klajoklio vjo, erdvje pasiklydusio klajno paukio vaizdiais.

Citatos:

Mano akys yra lidnos, nes jos mato daug/ spalv, kurios blunka,- i eilrai ciklo Songs of Myself XV giesms.
Kryba man sunkiausias katorgos gyvenimas.
...mokkime gyventi dtaniose formose. Mes patys esame viesa, mes patys esame saul, todl neaimanuokime, jei aplinkui tamsu, mes nemokame sau
kelio nuviest. Kiekvienas neam siel lyg ibint.
Atsiminkime, kad turtas yra ne mogaus uvaldymui, o tik jo pragyvenimo reikalui. Niekur taip greitai jgos neisenka, kaip minktame fotelyje...
Savo siel, alkan kaip vr, /Maitinu geriausiais ems vaisiais: /Mokslu ir menu,- eilratis Pantera.

Indruuuut

31. Bronius Krivickas (Laisvs kovos, XX a. vidurys, pokaris)


Krybos temos
Egzistencija
Gyvenimo tikslas
Laisv

Mirties riba
Veikiantis ir keniantis mogus

Pasiryimas kovoti

Garb
Tvyn

Likimas

Partizan gyvenimas

Kenianio ir pasiryusio kovoti mogaus tema Broniaus Krivicko eilratyje Dovydas prie Galijot

Partizano, laisvs kovotojo, Broniaus Krivicko poezijoje labiausiai irykja veikianio ir kenianio mogaus tema. Savo eilratyje Dovydas prie
Galijot poetas, kalba apie 1951 met Lietuvos padt TSRS. 1951 metai partizan veikla jo pabaig, tiksliau sakant, partizan pasirpieinimas labai
nusilpo, vieni partizanai pasidav, kiti buvo nuudyti. Eilratyje Dovydas prie Galijot lyrinis subjektas vaizduojamas pateks beviltik situacij:
Kad visoj tautoj jau nr kas gina. is tautos pasidavimas lyriniam subjektui sukelia apmaud ir kanias: I gdos jutau, lyg liest veidus/ Geleis,
kaitus raudonai. Kania tarsi ir duoda stimul veikti, todl pats poetinis mogus nesiruoia pasiduoti, jis nusiteks rytingai, nedvejoja: Ir todl tai
prie tave a stosiuos! Toks pasiryimas leidia kalbti apie mogaus atsidavim idjoms, apsisprendim, sugebjim pasiaukoti. Nors lyrinis subjektas
ir yra tik piemuo (Kalnuose paliks savo band), bet jis stoja prie didel siaubn, kuris yra kaln panaus. Tai atspindi tuometin lietuvos padt,
Lietuva agrarinis kratas, piemuo, kuris stengiasi pasiprieinti. SSRS milinas Galijotas, kuris atrodo neveikiamas. Viliamasi, kad lyrinio subjekto,
piemens, pastangomis, kaip ir biblinje istorijoje, milinas bus veiktas: Ir idids milinas pakilo,/<...>/ Ir stambus it skydas smilkinys/ Nuo svaidykls
vieno smgio skilo. Taigi partizaninio judjimo poeto Broniaus Krivicko eilratyje Dovydas prie Galijot pagrindin tema yra veikiantis ir
keniantis mogus, kuris kovoja net tuomet, kada visi kiti bijo tai padaryti. (neatskleista rb) Kit moni abjingumas sukelia kania lyriniam
subjektui, ko pasekoje kyla stimulas kovoti.

Kontekstai
Istorinis: partizaninis judjimas.
Kaip ir viduramiuose lyrinis subjektas nebijo mirties.
Kaip ir romantizme gamta vaizduojama spdinga ir didinga. Taip pat vaizduojamas vienias klajojantis mogus.
Buvo partizan brio vado pavaduotojas.
Citatos
Praktikas gyvenimas rodo, kad ms kriticizmas neretai virsta skepticizmu ir visiku nusivylimu bet kuriais visuomeniniais idealais."
Mes patys sveiku kritikumu turime vertinti padt. "
Mes turim pramatyt realius kelius ir visas klitis, kurias susitiksime beartdami savo idealo link. Ne tik pramatyt, bet ingsnis po ingsnio savo darbu, o ne fantazija,
vertis pirmyn."

,,Ruduo rudai raudonas ir auksinis.../At, at tuoj i iemi iema!.. (eil. ,,Rudens melodija)
,,oka girioj sniego skuriai,/ O jis guli nuo aizd parpuols./luosto krauj jo plaukais aliais (eil. ,,Partizano mirtis)
,,-Eikit ia js, Sibiro vilkai!/Js, lavonus draskanios hienos!/Man dar liko oviniai keli./A dar kausiuos mirtantis ir vienas! (eil. ,,Partizano mirtis)
Eimantas, Aurelija

35. Jurgis Kuninas (postmodernizmas, 1947- 2002 m.)


Krybos temos
Sovietinis laikotarpis
Meil
Vidiniai mogaus pasaulis, jausmai
Kryba

moni prisitaikymas prie laikotarpio


Miestas, Vilnius
Laisv

Bohema
Kasdienybs tkm
Istorija

Vidiniai mogaus jausmai Jurgio Kunino romane Tla


Jurgis Kuninas poetas, eseistas, vertjas, vienas ymiausi lietuvi prozinink po Lietuvos nepriklausomybs atgavimo. inomiausias jo romanas yra Tla,
ileistas 1993 metais. Svarbiausias ios istorijos personaas paprasta mergina Tla, kuri prisimena ir apie kuri pasakoja pagrindinis romano veikjas. Nuo pirmj
iki paskutinij romano puslapi pasakojas taigiai kuria intymi atmosfer, atskleisdamas paias slapiausias savo ir Tlos meils istorijos akimirkas, negailestingai
apnuogindamas savo nuopuolio istorij. Romane pinasi Vilniaus senamiesio, sovietmeio realij vaizdai ir intymus mogikj ryi pasaulis. Pasak Vytauto
Kubiliaus, visur jo odis liejasi itin laisvai, maikiai, aismingai, be sunkios vidins tampos ir stilizacijos pastang, sugerdamas tirt laiko atmosfer. Tekstas
labai jausmingas, labai poetikas ir graus. Siuetas menkai ivystytas, kadangi Kuninas telksi ties atstumto ir nebereikalingo mogaus jausena, kryminti j su
nepasiekiama svajone mylti Tl. Krenta alyvos, skuriuodamos altame ore, apskleisdamos iedais tavo plaukus, krenta tavo neiverktas aaras, limpa prie tavo
vos praiotos burnos, sruogom vyniojasi aplink tavo plon kakl, aptemsta ant tavo pilvo, apkrenta patal, grindis, des su dulktais aplankais ir prisiminimais,
leidiasi sot su nakiai paliktu vandeniu, o kitos kaks, puoktels, iedai, nerad kur nutpti, dar paskuriuoja, o paskui jau suyra maytes vaigdes, taip
panaias fantastikus jr gelmi gyvnus. (p. 10-11). Romanas tarsi vienas nesibaigiantis nelaimingos meils eilratis. Tai i tikrj labai jautrus tekstas. Mano
nuomone, roman puikiai suprast gyvenimu ir meile nusivyl mons, gyvenimo prasms iekantys jautruoliai. Taigi, remiantis iais argumentais, galima teigti, jog
Jurgio Kunino romane Tlaatskleidiami mogaus vidiniai jausmai, kurie siejami su praeities meile.
(Remtasi Maitingos Sielos blogu, http://sielamaistinga.blogspot.com)
Meils tema Jurgio Kunino romane Tla

Jurgio Kunino romanas Tla- vienas i geriausi lietuvi meils roman. kiekvieno dmes pritraukianti meils istorija, besipltojanti tolerancija
nekvepianioje visuomenje. Pagrindinis personaas, valkata, visuomens atstumtas ir pasmerktas menkysta bei ji, Tla, paprasta, subtili mergina. Kaip gali egzistuoti
meil tarp toki dviej skirting moni? Romane besiskleidiantis visuomens atstumtasis, klajojantis po tamsiausius Vilniaus ukampius, puolantis bedugnn, telieka
gyvas tik meils prisiminimu apie j, tyr ir dor mergin, Tl, "netikjau, kad tu mane myli, tu netikjai, kad a tave myliu, nors jau buvom itar tuos pavojingus odius
ir dabar abu nekantriai laukm, katras pirmasis juos pakartos neklaustas..." Tla tai nemanomos meils regimyb, pasakojama pagrindinio herojaus akimis. Tikriausiai
menkai lietuvi literatroje nagrinjama meils tema girtuoklio, prasigrusio, valkatos akimis. Jo meil buvo neipasakytai didel ir grai, myljo jis ir Vilni, ir vyn, o
labiausiai Tl. Vilniaus bohema, nuspalvintas Uupio vaizdas, naktinis krjo gyvenimas, jo mintys, persiknijimas. Meil Tlai - meil meilei. Plaukianios,
nenuoseklios mintys, skaudios XXa. antrosios puss aktualijos, graudi meils istorija, savianaliz.

Bohemikas pasaulis J. Kunino romane Tla


J. Kunino ir R. Gavelio pagrindin krybos tema buvo Vilnius sovietmetis, taiau J.Kuninas ra ir apie bohemik menininko pasaul. Bohemik
gyvenimo bd labiausiai idealizavo romantikai. Girtuokliavimas, laistymasis gatvmis, ,,vivere pericolosamente (gyventi pavojuje) buvo kasdienyb
menininkams kaip ir pasakotojui J. Kunino romane ,,Tla. Tokiu bdu visi menininkai iekojo kvpimo miesto gyvenime ir visuomenje. Nors
romano pasakotojas svaiginosi alkoholiu ir nuolat gyvendavo pavojuje, nepaisant visko, jo tikroji mza buvo Tla, bet tik jos neteks pradjo kurti
laikus Tlai. Ra daug ir visk: ,,visk taip suveldavau, kad n pats nesusigaudydavau, kur teisyb, kur tylia beprotybe dvelkis pramanas. Tok
pasakotojo raym negalima pavadinti tik laikais mogui, tai buvo kryba, menas skirtas mogui. Gyvendamas gatvj, gerdamas vyn ar al nebuvo
toks krybingas, kaip ligoninje Vasaros gatvje ,,po blausia io refektoriumo lempa. Taigi J. Kunino romane atskleidiamos bohemiko pasaulio
sunkumai ir meninink igyvenimai.
Kontekstai
Jurgis Kuninas dar vadinamas sovietmeio bohemos metratininku. Romane Tla veiksmas vyksta sovietiniu laikotarpiu, atuntojo devintojo
deimtmeio sandroje. (Istorinis kontekstas)
Minimi kultriniai statiniai: Bernardin, Misionieri, v. Mergels Marijos Ramintojos, Vizitiei, v. Baltramiejaus banyios. (Kultrinis kontekstas)
Bernardin banyia, v. Mergels Marijos Ramintojos banyia. (Biografinis kontekstas)

Istorinis: sovietin okupacija: krinyje irykja cenzra, to meto gatvi pavadinimai.


Biografinis: beveik visi veikjai turi prototipus, minimos konkreios vietos ir pavadinimai. Minimi Lietuvos miestai, tokie kaip: Vilnius, Kaunas,
Klaipda. Konkreios vietovs: Uupis, Paupio gatv, Krivi gatv. Pastatai: Ryto kavin,

Citatos

Kuo didesnis vieniius ar slapukas, tuo daugiau jam reikia minios dmesio...
mogaus, turinio humoro jausm, bijo net tonas!"
Toki dam nra, jos aminai k nors persdo - sriub, pamoksl, ipaint.
Antraeiliai dalykai ilgainiui virsta svarbiausiais.
Tik motor ir elektronikos gausa skiria mus nuo ansktyvj vidurami, visa kita ukoduota nuo geleies amiaus.
,,Mane dar trauk prie stabiliai gyvenani moni, tik daniausiai jie man niekuo negaldavo padti.
,,O paadtam kvartale, / baltom lelijom tarp krt / visa kaip augalas alia, / nuoga ant lango sdi tu "netikjau, kad tu mane myli, tu netikjai, kad a
tave myliu, nors jau buvom itar tuos pavojingus odius ir dabar abu nekantriai laukm, katras pirmasis juos pakartos neklaustas..."
"Myljau tave, bijojau, kad nueisi, pasiklysi mieste, prasmegsi pamirto udengti vandentiekio ar dujotekio angoje ir tiesiog itirpsi rke."
"Vilniuje, Tla, Tavs jau seniai nebuvo, o man gal ir niekur nebuvo - nei Tavs, nei provaists tarp em uupio debes. velgiau savo apepus veid
bal ir alaus bokal veidrodliuose ir neinojau k veikti toliau - gyventi ar nebegyventi."

Kstutis, Daiva, Deividas

36. Marius Ivakeviius (postmodernizmas, XXa. pb. XXI a.)


Krybos temos

Istorinis laikas
Kryba
Tautin tapatyb, jos praradimas ir paiekos

Emigracija
Globalumas
mogaus, pilieio vieta pasaulyje

Tautins tapatybs paiekos Mariaus Ivakeviiaus pjesje Madagaskaras


XX a. pab. XXI a. pr. raytojo, dramaturgo Mariaus Ivakeviiaus kryboje itin irykja tautins tapatybs iekojimo tema. Ne iimtis jo pjes Madagaskaras,
parayta ir suvaidinta 2004 m. Madagaskare autorius atgaivina tarpukario Lietuvos kultros veikjus, j grandiozinius umojus ir utopines svajones. Kone
kiekvienas veikjas turi prototip real istorin asmen: veikja Sal poet Salomja Nris, Kazimieras Poktas tai pakeista Kazimiero Pakto, tarpukario
geopolitiko pavard ir t.t. K. Pakto tikslas perkelti Lietuv Madagaskar, sukurti atsargin tvyn, rezervin Lietuv tai pagrindin idja, kuria remiamasi
krinyje. Geopolitikas ragina lietuvius atsigrti veidu jr, jam svarbus tvyns likimas (... kaipo prisiminim, i skausmingos nostalgijos atkurtume pirmj
Lietuv, suniokot ir nutautint barbar svetim), meil jai svarbesn u meil moteriai. Paktui rpi isaugoti lietuvyb netgi toli nuo tikrosios Lietuvos Afrikoje,
Madagaskare. Veikjas silo lietuviams gelbtis kitos tautos sskaita. Perkeltieji lietuviai turt ilaikyti tautikum, primesti vietiniams lietuvik kultr
Madagaskar paversti skarotja Lietuva. Visai kitok santyk su tvyne turi Sal. Meil tvynei nublanksta prie meil vyrui, susiavjimas kairij pair slibinu,
simbolizuojaniu komunistin sistem, atitolina veikj nuo Lietuvos. Tik pjess pabaigoje Sal supranta savo klaidas dl pasidavimo prieingai sistemai: Meils
tautoj neatradusi troktu abejingumo... Krinyje subtiliai atskleidiamas ir paties autoriaus poiris Pakto numatyt Lietuvos likim tarsi neymus vienos raids
veikjo pavardje pakeitimas (Paktas Poktas) silo traktuoti veikjo idjas nerimtai lyg pokt. M. Ivakeviius pjesje lietuvi kultr, istorij velgia kritikai,
taip ragindamas pernelyg neniekinti ir negarbinti savo tautos. Pjesje isakytos veikj idjos dl Lietuvos likimo, j situacijos nepaisant prabgusio laiko aktualios ir
iandien sprendiame valstybs, neseniai atkrusios nepriklausomyb, problemas emigracija, tapatybs isaugojimas, lietuvi vieta pasaulyje...
Kontekstai
Biografinis kontekstas. Gim ir augo Lietuvai esant SSRS sudtyje, vliau igyveno ios sistemos subyrjim. Paiu laiku atjo gerieji laikai, ir kone vienu
metu su brandos atestatu gavau ijim laisv.
Istorinis kontekstas. Mariaus Ivakeviiaus kryboje daug istorinio laiko enkl, atgimstani reali asmenybi. Pvz. romane ali partizanas J. emaitis,
pjesje Madagaskaras geografas Kazimieras Paktas, poet Salomja Nris...
Krybinis kontekstas. Marius Ivakeviius daugiausia rao apie emigracij ir tautins lietuvio tapatybs paiekas, jo krybai bdingas intertekstualumas.
Kritinis poiris lietuvi kultr ir istorij (atsiskleidiantis pjesje Madagaskaras) panaus A. kmos poir jis taip pat kritikavo per didel savo tautos
auktinim, akcentavo btinyb plsti kultrin patirt, neusidaryti sentimentalumo, nacionalizmo gete

Kazimiero Pakto idjos interpretacija Mariaus Ivakeviiaus pjesje Madagaskaras


Marius Ivakeviius visada itin originaliai interpretuoja opius lietuvi istorijos ir kultros siuetus, nevengia autoironijos ir absurdo. Tai danai eidia
nirok statistin lietuv ir daro krinius skandalingus. Autorius svarsto Kazimiero Pakto idj susijusia su Lietuvos valstybe pjesje Madagaskaras.
ios pjess pagrindinio veikjo Pokto prototipas Kazys Paktas viena keisiausi XX a. pradios lietuvi asmenybi, sils Lietuv ikelti Afrik. Pasak
paties autoriaus, i pjes ir yra apie tai, kaip Lietuva niekada nebuvo perkelta Afrik. Kitaip tariant, tai pjes apie t Lietuv, kuri taip niekur ir
neisikl; pjes apie mones, kurie dar nieko neino. Ir todl i vis jg stengiasi gyventi: mylti taip, kaip dar niekas iki j nemyljo, tikti taip, kaip
dar niekas iki j netikjo, norti taip, kaip dar niekas iki j nenorjo, ir galiausiai perkelti tai, kas dar niekad nebuvo
perkelta. Nujausdamas Lietuvos likim, pagrindinis veikjas Poktas ieko priemoni, kaip igelbti ms taut, kaip gyvendinti amin lietuvikj
utopij sutelkti krvon visus lietuvius. K. Paktas kalba apie viet, vienoje i Afrikos ali: Tiktais ten a dar pramatau tinkam ems tutum, kurioj
ilgainiui ikilt rezervin Lietuva. i kolumbika asmenyb, vis gyvenim besiverusi naujas erdves, numat perkelti Lietuv kuri nors Afrikos al ir
sukurti ten "atsargin" tvyn.

Citatos
Lietuva prie dvideimt met iniro pasaul su savo senais lozungai, kuie nebeveikia nebeuveda, nebeudega moni. Laisv nra galutinis
tikslas. Reikia turti idja, kur visa tauta turi judti
Man keista: maito dvasia prie dvideimt met virto revoliucija. iandien mes nesugebam parodyti n imtosios savo charakterio dalies.
Keniam ir skirtoms.
Nelygindami taut mes neinotume, ar turime problem, ar lietuvikas rasizmas yra normalu. Tik pamats, kad egzistuoja kitokia visuomen,
gali pamatyti savo socialin ir visuomenin netobulum ir krypt, kur dar galima augti
Valstybs sienos neegzistuoja ir neturi egzistuoti
Atsigrkime veidu jr
Tiktais ten a dar pramatau tinkam ems tutum, kurioj ilgainiui ikilt rezervin Lietuva.
Gerbiamas ambasadoriau. Mane nuo js pramatym imu tautinis prakaitas.

Dovil, Aist