Está en la página 1de 210

Vladas Valentinaviius

Fizika

Scanned by Cloud Dancing

Vladas Valentinaviius

Fizika
Vadovlis
klasei

VIII

VIESA KAUNAS

UDK 53(075.3)
Val 71

Redaktor ZITA LIAVAIT


Pieiniai ELVIO ZOVS
Dizainer KRISTINA JIT
Lietuvos Respublikos
rekomenduota

vietimo

ir mokslo

ministerijos

2003 12 08, Nr. 6

Vadovlis atitinka kalbos taisyklingumo reikalavimus


Pirmasis leidimas

2006 2005 2004

Visi io leidimo pakartoti tiraai yra b e pakeitim ir galioja.


Pirmasis skaiius rodo paskutinius leidinio tiraavimo metus.

ISBN 5-430-03749-4

Vladas Valentinaviius, 2004


Leidykla viesa", 2004

T u r i n y s

Svarbesns VII klass kurso inios / 6

1. Mechaninis judjimas
1.
1. 2.
1. 3.
1. 4.
1. 5.
1. 6.
1. 7.
1. 8.
1. 9.
1.10.

Mechaninio judjimo samprata / 10


Tiesiaeigis ir kreivaeigis judjimas / 12
Atskaitos sistema / 13
Kelias / 15
Greitis / 17
Vidutinis greitis / 19
Kelio ir laiko apskaiiavimas / 23
Pagreitis / 25
Kreivaeigis judjimas / 28
Judjimas apskritimu / 30

Skyriaus Mechaninis judjimas"

santrauka / 34

2. Kn sveikos dsniai
2.1.
2.2.
2.3.
2.4.
2.5.

Inercijos dsnis / 38
Kno mas / 40
Jga / 41
Jgos, mass ir pagreiio sryis / 44
Veiksmo ir atoveikio jgos / 47

Skyriaus Kn sveikos dsniai" santrauka / 49

3. Jg rys
3.1.
3.2.
3.3.
3.4.
3.5.
3.6.
3.7.

Tamprumo jga / 52
Jgos matavimo prietaisai / 54
Gravitacin kn sveika. Sunkio jga / 56
Kno svoris / 59
Trinties jga / 61
centrin jga / 66
Jg atstojamoji / 67

Skyriaus jg rys" santrauka / 71

4, Mechaninis darbas. Galia.


Mechanin energija
4.1.
4.2.
4.3.
4.4.
4.5.
4.6.

Mechaninis darbas / 74
Galia / 76
Mechanins energijos samprata / 78
Potencin energija / 80
Kinetin energija / 82
Energijos tverms dsnis mechaniniuose
procesuose / 83

Skyriaus Mechaninis darbas. Galia.


Mechanin energija" santrauka / 87

5. Mechaniniai svyravimai ir bangos


5.1.
5.2.
5.3.
5.4.

Periodiniai procesai / 90
Laisvasis ir priverstinis svyravimas / 94
Mechanins bangos / 97
Bang rys / 99

Skyriaus Mechaniniai
santrauka / 103

svyravimai ir bangos"

6. Garsas
6.1.
6.2.
6.3.
6.4.
6.5.

Garso
Garso
Garso
Garso
Garso

prigimtis / 106
greitis / 108
sklidimo ypatybs / 112
rys / 114
apibdinimas / 118

Skyriaus Garsas" santrauka / 123

7. Kn pusiausvyra
7.1. Jgos momentas / 126
7.2. Mass centras / 130
7.3. Pusiausvyros rys / 131
Skyriaus Kn pusiausvyra"

santrauka / 135

8. Paprastieji mechanizmai
8.1. Svertas / 138
8.2. Skridinys / 143

F izika

/ 8

8.3. Nuoulnioji ploktuma / 146


8.4. Auksin mechanikos taisykl / 147
8.5. Naudingumo koeficientas / 149
Skyriaus Paprastieji mechanizmai"

santrauka / 151

9. Slgis
9.1.
9.2.
9.3.
9.4.
9.5.
9.6.
9.7.

Kietj kn slgis / 154


Skysi ir duj slgis / 157
Skysi stulpelio slgis / 160
Susisiekiantieji indai / 163
Vandentiekis. liuzai / 166
Manometrai / 168
Hidraulinis presas / 170

Skyriaus Slgis" santrauka / 173

10. Atmosfera
10.1.
10.2.
10.3.
10.4.

Atmosferos samprata / 176


Atmosferos slgis / 178
Barometras / 181
Praktinis atmosferos slgio taikymas / 183

Skyriaus Atmosfera" santrauka / 187

11. Knai skysiuose (dujose)


11.1.
11.2.
11.3.
11.4.
11.5.

Archimedo jga / 190


Archimedo dsnis / 191
Kn plduriavimas / 195
Vandens transportas / 198
Oreivyst / 199

Skyriaus Knai skysiuose (dujose)" santrauka / 202

Priedai
Priedliai kartotiniams ir daliniams matavimo
vienetams sudaryti / 203
Kai kuri mediag tankis / 203
Uduoi atsakymai / 204
Dalykin ir pavardi rodykl / 205
Panaudot iliustracij altiniai / 207
5

Svarbesns VII klass


kurso inios
Fizika tiria:
fizikinius reikinius gamtoje vykstanius reikinius, dl kuri vienos mediagos nevirsta kitomis;
fizikinius kunus aplinkos daiktus, taip pat
ribot mediagos kiek;
mediagas ir j savybes.
Reikini, kn bei mediag savybes apibdina
fizikiniai dydiai.
Fizikiniai dydiai ir j matavimo vienetai:
ilgis

[/]

=Im;

plotas

[S] = 1 m 2 ;

tris

[V] = 1 m 3 ;

laikas

[t]

mas

[m] 1 kg;

temperatra

[i] = 1 C;

=Is;

mediagos tankis [p] = 1 kg/m3.


Mediag bsenos: kietoji, skystoji, dujin.
Molekul smulkiausia daugelio mediag dalel, turinti toms mediagoms bding chemini
savybi.
Atomas maiausia cheminio elemento dalel.
Atomas sudarytas i:
teigiam krv turinio branduolio,
elektron, kuri krvis neigiamas.
Atomas, neteks vieno ar keli elektron, vadinamas teigiamuoju jonu.
Atomas, prisijungs vien ar kelis papildomus
elektronus, vadinamas neigiamuoju jonu.

F iz ia / 8

vadas

Temperatra fizikinis dydis, apibudinantis


ilumin kn bsen.
viesa i altinio sklinda visas puses tiesiomis
linijomis.
viesos atspindio dsnis:
krintantysis spindulys, atsispindjs spindulys
ir statmuo veidrodio paviriui spindulio kritimo take yra vienoje ploktumoje;
spindulio atspindio kampas lygus to spindulio
kritimo kampui.
viesos limas:
krintantysis spindulys, ls spindulys ir per
kritimo tak nubrtas statmuo terpes skirianiam paviriui yra vienoje ploktumoje;
viesai pereinant i oro stikl ar vanden, kritimo kampas yra didesnis u lio kamp.
Elektros srov:
kryptingas elektron arba jon judjimas vadinamas elektros srove;
elektros srov grandine teka i teigiamojo elemento poliaus neigiamojo link.

VIII klasje mokydamiesi fizikos, papildomos mediagos rasite internete:


http://ftf.vpu.lt/edu
http://hyperphysics.phy-astr.gsu.edu
http://physics.nist.gor/cuu/index.html
http://groups.physics.umn.edu/demo
http://www.physics.ru

Mechaninis
judjimas
iame skyriuje susipainsite su:
mechaninio judjimo reikiniu;
trajektorijos svoka;
judjimo rimis: tiesiaeigiu
judjimu, kreivaeigiu judjimu;,
atskaitos sistema;
mechanin judjim apibdinaniais
dydiais: keliu, greiiu, vidutiniu
greiiu, pagreiiu.

1.1.

Mechaninio
judjimo samprata

Danai matome skrendant paukt, einant mog, vaiuojant automobil ar traukin, krintanius
lietaus laus, snaiges. Visais iais atvejais galima
sakyti, kad knai juda, nes kinta j padtis kit
kn atvilgiu.
1 bandymas. Ant stalo pastatykime i storo popieriaus ar kartono ikirpt rodykl ir paleiskime
stalu riedti rutuliuk (1.1 pav., a) arba veiml
(1.1 pav., b). Matysime, kad j padtis rodykls bei
stalo paviriaus atvilgiu keiiasi.
2 bandymas. Rutuliuk paleiskime kristi emyn.
Jo padtis kis liniuots bei alia jos pastatyto stovo
stiebo atvilgiu (1.2 pav.).
1 pavyzdys. Stebkite einanio laikrodio rodykli gal. Jo padtis ciferblato (vok. Ziffer skaitmuo + Blatt lapas) atvilgiu kinta valandins
ir minutins rodykls galas juda apskritimu.
I pateikt pavyzdi ir bandym matyti, kad
judantys knai keiia savo padt kit kn atvilgiu.
Kn padties kitimas kit kn atvilgiu vadinamas mechaniniu judjimu.
Pasidair po fizikos kabinet, ia matome daug
kn, nejudani netoliese esani daikt atvilgiu: klass lent, laboratorinius stalus, spint, knygas ir t. t. Taiau tik i pirmo vilgsnio jie atrodo
nejudantys. Juk visa, kas ia yra, kartu su eme
dideliu greiiu (= 30 km/s) skrieja aplink Saul.
Visatoje viskas juda. Todl judjimo ar rimties bsena yra santykin, arba reliatyvi (lot. relativus
santykinis).
2 pavyzdys. sivaizduokite, kad sdite geleinkelio stotyje stovinio traukinio vagone, o ant gretim bgi stovi kitas traukinys. Po kurio laiko is
pradeda judti. J stebdami, pajuntate, kad imate
vaiuoti js. Tik pravaiavus paskutiniam gretimo
traukinio vagonui, sitikinate, jog stovite vietoje.
Tai rykus judjimo reliatyvumo pavyzdys.

Mechaninis judjimas

Uduotys 7

1. Sdite vaiuojanio traukinio vagone. Ar judate vagono, jo grind, geleinkelio bgi, lokomotyvo, pageleinkels kilometrini stulp bei
medi atvilgiu?
2. Upe plaukia sielis. Kuri fizikini kn atvilgiu sielio padtis kinta? Kuri kn atvilgiu ji yra
pastovi?
3. Skrendanio lktuvo salone, ant laisvo krslo,
padtas laikratis. Kuri kn atvilgiu jis juda, o
kuri ne?
4. Kuri kn atvilgiu vaiuojanio dviraio
ventilis juda, o kuri ne?
5. vyrkeliu vaiuoja vikrinis traktorius. Kaip
juda kelio atvilgiu virutin ir apatin traktoriaus
vikr dalis?
6. Autostrada KaunasKlaipda t pai pus
vienas alia kito vaiuoja du automobiliai. Ar galima teigti, kad jie juda vienas kito, pakels medi
atvilgiu?
7. I derli nuimanio kombaino bunkerio reikia
supilti grdus savivart. Kaip tai padaryti nestabdant kombaino?
8. Ant stalo pastatykite tris degtuk dutes
(1.3 pav.). irdami dut B, pakreipkite galv
kair ir dein. Ar neatrodo, kad dut B stovi
vietoje, o duts ir C juda? Kuriomis kryptimis
jos juda"?
9. Degtuk dut arba medin trinkel padkite ant popieriaus lapo (1.4 pav.). Pabandykite ltai
ir staigiai patraukti popieriaus lap. Kiekvien syk
nurodykite, kokios bsenos (judjimo ar rimties)
vienas kito atvilgiu yra stalas, popieriaus lapas,
dut ar trinkel.
1.3 .

1.4 pav.

11

1.2. Tiesiaeigis ir kreivaeigis judjimas


Trajektorija
Pdsak sniege palieka slidininkas, vieiani
juost danguje krintantis meteoras. Kaip judjo
veimas, matyti i vi gruntiniame kelyje.
Bandymas. Greitai mosikuokime kair ir dein deganiu degtuku ar ibintuvliu. Matysime
beveik itisin viesi linij.
Visais pamintais atvejais knas juddamas pereina i vieno tako kit. Juos sujung, gauname
tam tikr linij: ties, laut, kreiv ir pan.
Linij, kuria juda knas, vadiname to kno judjimo trajektorija (lot. trajectorius susijs su persiklimu).

Judjimo rys
Pagal trajektorijos form judjimas skirstomas j
tiesiaeig ir kreivaeig. Judjimas tiesia linija vadinamas tiesiaeigiu, o judjimas kreive kreivaeigiu.
Judjimo trajektorija taip pat reliatyvi. Jos forma
priklauso nuo kno, kurio atvilgiu nagrinjamas
judjimas. Antai dviraio ventilio trajektorija rato
aies atvilgiu yra apskritimas, o kelio atvilgiu
labai sudtinga kreiv.

Uduotys
1. Pateikite tiesiaeigio ir kreivaeigio judjimo pavyzdi.
2. Kaip galima pavadinti kreidos judjim, kai raoma ja lentoje?
3. Kokia yra tiesiai vaiuojanio automobilio rat
aies trajektorija kelio atvilgiu?
4. Kokios formos yra laikrodio (1.5 pav.) rodykli gal trajektorija laikrodio korpuso atvilgiu?
5. Kuri judanio dviraio (1.6 pav.) dali trajektorija kelio atvilgiu yra ties?
6. Kokia vaiuojanio dviraio (r. 1.6 pav.) ventilio trajektorija rmo atvilgiu, kelio atvilgiu?
7. Kaip juda usukama verl?

1.3.

Mechaninis judjimas

Atskaitos sistema

Atskaitos knas
Apibdinant mechanin kno judjim, labai
svarbu nustatyti judanio kno padt tam tikrais
laiko momentais. Tai padaryti nesunku. Reikia tik
pasirinkti kit kn, kurio atvilgiu ir nusakoma
pirmojo padtis. Pavyzdiui, stovime alikelje greta kilometrinio stulpo. Jei automobilis artja prie to
stulpo ar tolsta nuo jo, tai akivaizdu, kad automobilis juda, jei sustoja ties kilometriniu stulpu, tai io
stulpo atvilgiu nejuda. Be to, galima pasakyti, kokiu atstumu automobilis yra nuo tam tikros vietovs, nes kilometrai iki jos paymti ant io stulpo.
Knas, kurio atvilgiu nustatoma judanio ar stovinio kno padtis, vadinamas atskaitos kunu.
Atskaitos knas pasirenkamas visikai laisvai. Jei
nagrinjamas knas juda dideliais atstumais, atskaitos knas gali bti kilometrinis stulpas, medis, namas, kartais net vietov, pavyzdiui, kai kalbama
apie automobilio nuvaiuot keli i Vilniaus Klaipd. Jei judanio kno matmenys yra daug maesni u nueit atstum, daniausiai j galima nepaisyti. Knas, kurio matmen galima nepaisyti,
fizikoje vadinamas materialiuoju taku.
Norint tiksliai apibdinti kno judjim, reikia
inoti, kaip bgant laikui kinta jo padtis atskaitos
kno atvilgiu. Cia mums padeda su atskaitos knu susieta koordinai sistema ir laikrodis.
1.7 pav.

Koordinai sistema
Mokydamiesi matematikos, su koordinai sistema jau susipainote. (Prisiminkime, jog j sudaro
viena koordinai ais arba dvi tarpusavyje statmenos
ays, kuri kiekvienoje pasirenkama kryptis, atskaitos pradia ir vienetin atkarpa.) Mokate nusakyti
koordinatmis tako padt tiesje ir ploktumoje.
Kno (materialiojo tako) A padt pasirinktoje
koordinai ayje galima apibdinti viena koordinate xA (1.7 pav.), tuo tarpu ploktumoje dviem
koordinatmis xA ir yA (1.8 pav.).

1.8 pav.

13

1.9 .
iame vadovlyje daniausiai nagrinsime kno
judjim tiesia linija.
Pavyzdys. Tiesiu keliu eina du mons. Vienam
iki kilometrinio stulpo dar reikia nueiti 200 m, kitas
nuo jo jau nutolo 800 m. Pasirinkus koordinai
pradia (atskaitos knu) kilometrin stulp ir ivedus koordinai a Ox (1.9 pav.), galima taip nusakyti keleivi koordinates: pirmojo X1 = -200 m,
antrojo X2 = 800 m.
Kno koordinat, esanti kair nuo koordinai
pradios, yra neigiama ir raoma su minuso enklu,
o esanti dein teigiama. Teigiamos koordinats
raomos be pliuso enklo.

Laiko matavimo prietaisas


Praktikai mums labai svarbu inoti ne kno koordinates apskritai, bet jo koordinates tam tikru
laiko momentu. Taigi nustatant kno padt, reikia
paymti laik. Tam tikslui naudojamas laikrodis ar
kitas laiko matavimo prietaisas.
Atskaitos knas, koordinai sistema ir laiko matavimo
prietaisas sudaro atskaitos
sistem.

Uduotys

1.10 pay.

1. Nurodykite 1.10 paveiksle paymt tak A ir


B koordinates.
2. 1.11 paveiksle pavaizduota kno judjimo i
tako A tak C trajektorija ABC. Nurodykite takuose A, B ir C esanio kno koordinates.
3. Knas pasislinko i tako, kurio koordinat X1 =
- 5 m, tak, kurio koordinat X2 15 m. Koordinai ayje paymkite pradin ir galin kno
padt.
4. Kno koordinats yra tokios: = 4 m, y = 3 m.
Briniu pavaizduokite to kno padt.

1.11 .

14

F izika

/ 8

Mechaninis judjimas

1.4. Kelias

Kelias dulka, raitos, bga


Per kalvynus, per laukus,
Kur tranki daina nemiega
Ir kur vakaras tykus...
Myli myliom ria mol
Rat pdsakas sunkus,
bties miglot tol
Nusitiess per laukus...
Jurgis

B a l t r u a i t i s . Kelias

od kelias" kiekvienas girdjome i pat maens.


Tai ems ruoas, kuriuo einama arba vaiuojama.
Fizikoje is odis turi dar ir kitoki prasm.
Juddamas knas per tam tikr laik (laiko tarp)
nueina didesn ar maesn atstum, kuris apibdinamas fizikiniu dydiu nueituoju keliu arba
tiesiog keliu.
Nueitasis kelias yra lygus judjimo trajektorijos
ilgiui. Paprastai jis ymimas raide s ir matuojamas
ilgio vienetais metrais:
[s] = I m .
Ilgesniam ar trumpesniam u 1 m keliui matuoti
vartojami kartotiniai arba daliniai ilgio vienetai: kilometras (km), decimtras (dm), centimetras (cm), milimetras (mm) ir t. t. Pavyzdiui, automobilio, nuvaiavusio i Vilniaus Palang, nueitas kelias yra
336 km, o vynuogins sraigs per minut nueitas
kelias 10 cm.
1.2 skyrelyje sakme, kad judjimas pagal trajektorijos form gali bti tiesiaeigis ir kreivaeigis. Judjimas skirstomas ir pagal kitokius poymius.
Pavyzdiui, pagal nueito kelio ir laiko ry jis gali
bti tolyginis ir netolyginis.
Jei knas per bet kuriuos lygius laiko tarpus nueina vienod keli, tai toks judjimas vadinamas
tolyginiu, jei nevienod netolyginiu, arba kintamuoju.
Tolygin judjim gyvenime matome retai. Daniausiai knai juda netolygiai. Ir geros autostrados
lygiame ruoe pasitaiko nedideli kauburli ar

Lietuvoje pirmieji kietos


dangos keliai plentai
nutiesti 18201860 metais.
2 metais bendras keli
ilgis siek 75 243 km, i j
U 972 km su asfaltbetonio danga.
Petras Silkinas Lietuvoje per par be poilsio yra
nubgs 238 km.

15

1.12 .
nuokalni. Vairuotojui nejuiomis paspaudus ar atleidus pedal, varikl gali patekti daugiau ar maiau degal. Dl i prieasi pakinta judjimo
pobdis automobilis per bet kuriuos lygius laiko
tarpus nuvaiuoja nevienod atstum.

Uduotys
1. Ar vienod keli nurieda visi tiesiai vaiuojanio automobilio ratai?
2. Ar tok pat keli nurieda automobilio ratai per
posk?
3. Ar vienod keli nuvaiuoja elektroveis ir paskutinis traukinio vagonas?
4. Ar tok pat keli nurieda vingiuotu keliu vaiuojanio automobilio ratai tarp dviej miest?
5. 1.12 paveiksle pavaizduota lktuvo skridimo
trajektorija. Silu ir liniuote imatuokite keli, kur
lktuvas nuskrido tarp tak A ir B. Brinio mastelis yra 1 : 100 000.
6. Plaustas per pirm valand Merkiu nuplauk
4 km, per antr valand 4 km, per trei 4 km
ir t. t. Ar galima plausto judjim pavadinti tolyginiu?
7. Pateikite kelet netolyginio kn judjimo pavyzdi.
8. Skruzdl eina iilgai laido, sulenkto apskritimu, kurio spindulys 5 cm. Kokio ilgio keli ji veikia nujusi vien rat?

16

F izika

/ 8

s Mechaninis judjimas

1.5.

Greitis

Judjimo sparta
I patyrimo inome, kad vairs knai juda nevienoda sparta. Akivaizdu, kad automobilis vaiuoja greiiau u dvirat, o lktuvas juda greiiau u
automobil. Krepinio aiktelje, bgimo take ar
vandens baseine matome, kaip vieni sportininkai
pralenkia kitus.
Pabandykime vairi kn nueit keli susieti su
t kn judjimo laiku.
Pavyzdys. sivaizduokime, kad automobilis, juddamas tolygiai,
36 km nuvaiuoja
72 km

108 km

144 km

per
per
per
per

0,5 h,
1 h,
1,5 h,
2 h.

1.13 pav.

Padalij automobilio nuvaiuot keli i judjimo


laiko, visais atvejais gauname 72 km/h.
Bandymas. 1 m ilgio siaur stiklin vamzdel pripilkime vandens, palikdami jame iek tiek oro.
Ukimkime vamzdel ir vartykime j taip, kad kiekvien kart oro burbuliukas atsidurt apaioje
(1.13 pav.). Galsime stebti, kaip jis kyla vir.
Salia vamzdelio pastatykime demonstracin liniuot. Ja imatav burbuliuko nueit keli, o laikro Jreivystje laiv greitis
diu jo kilimo laik, gauname tokius rezultatus: matuojamas mazgais:
1 mazgas = 1 jrmyl/h.
0,2 m pakyla per 4 s,
Kadangi viena jrmyl
0,4 m
per 8 s,
lygi 1,852 km, tai 1 maz0,6 m
per 12 s,
gas = 1,852 km/h 0,524 m/s.
0,8 m
per 16 s.
Kaip atsirado mazgas?
Burlaivio
greit matuodavo
Padalij oro burbuliuko nueit keli i kilimo laijreivis imesta i laivagalio
ko, visais atvejais gauname 0,05 m/s.
virve su pldriuoju inkaru
gale. Kas 1/120 jrmyls
(15,43 m) bdavo suriti jos
Greitis
mazgai. Kiek virvs mazg
Kaip matyti i pavyzdio ir bandymo, padalij jreivis suspdavo perleisti
vairius atstumus i jiems nueiti sugaito laiko, ga- per rankas per 30 s, tiek
vome tuos paius rezultatus. Jie gali apibdinti mazg ir bdavo lygus
automobilio ir oro burbuliuko judjimo spart. burlaivio greitis.
17

Mechaninis judjimas

Kai kurie greiiai


Plauko augimo
Vynuogins sraigs
Psiojo
Paraiutininko
Dviratininko
virblio
Lietaus lao
Greiiausio gyvno
gepardo
Sakalo keleivio
(pikiruojanio
j grob)
Garso (ore)
ems sukimosi
apie Saul
ems palydovo
viesos

11,5 cm/mn.
10 cm/min =
= 1,7 mm/s
1,8 m/s
4 m/s
5 m/s
30 km/h =
= 8,3 m/s
9 m/s

Fizikinis dydis, nusakantis kno judjimo spart,


vadinamas greii ir daniausiai ymimas raide v.
Taigi norint suinoti tolygiai judanio kno greit, reikia to kno nueit keli padalyti i judjimo
laiko:
greitis :

nueitasis kelias
laikas

Tolygiai judanio kno greiio skaitin vert lygi


keliui, kur tas knas nueina per vienetin laiko tarp.
Pagrindinis greiio matavimo vienetas tarptautinje vienet sistemoje (Si) yra metras per sekund:

96101 km/h

1m
= 1 m/s.
Is

M =
300 km/h =
- 83 m/s
340 m/s =
= 1230 km/h
29,7 km/s =
= 106 920 km/h
8000 m/s
300 000 km/s

Pasaulinis judjimo
eme greiio rekordas yra
1227 km/h. J 1997 metais
pasiek Britonas
Endis
Grinas (B. E. Gren)
reaktyviniu automobiliu
Thrust SSC".

arba

Praktikoje vartojami ir kiti greiio matavimo vienetai: kilometras per valand (km/h), metras per minut (m/min), centimetras per seknd (cm/s) ir 1.1. Palyginkime kai kuriuos j:
.,
IOOOm
1 k m / h = - ^ ~ 16,7 m/mm;
60 min
1 km/h =

3600 s

- 0,28 m/s = 28 cm/s;

1 m/s = ' ^ m 3 5 km/h.


3600

Uduotys 7

1. Pagal kun nueit keli ir judjimo laik apskaiiuokite j greit:

Nueitas
kelias s
360 km
2,7 km
5,4 km
4,5 km
600 m

Judjimo
laikas t

km/h

Greitis v

m/s

5 h
0,5 h
0,1 h
6 min
30 s

2. Automobilis vaiuoja 72 km/h greiiu. Ireikkite greit metrais per sekund.


3. Kregd gali skristi 50 m/s greiiu. Ireikkite
greit kilometrais per valand.

18

F izika

/8

1.14 .
4. Kad dirbtinis palydovas galt skrieti aplink
em, jis turi judti ne maesniu kaip 7,9 km/s ir
ne didesniu kaip 11,2 km/s greiiu. Ireikkite iuos
greiius kilometrais per valand.
5. Kikio greitis 15 m/s, delfino 72 km/h. Kurio
gyvno greitis didesnis?
6. Kokiu greiiu vaiuoja automobiliai (1.14 pav.)?
7. Slidininkas per 1 h 20 min tolygiai nuliuo
25 km. Apskaiiuokite slidininko greit.
8. Kokiu greiiu tolygiai turi vaiuoti dviratininkas, kad per 15 min veikt 7 km?

1.6. Vidutinis greitis


Momentinis greitis
Transporto priemoni greiiui matuoti naudojami prietaisai, kurie vadinami spidometrais (angl.
speed greitis + gr. metron matas). J skal su1.15 pav.
graduota greiio vienetais (1.15 pav.). Spidometras
rodo greit tam tikru vaiavimo momentu. Tok
greit vadiname momentiniu greiiu.
Anksiau (p. 17) inagrinjome automobilio judjimo pavyzd. Tai buvo viso labo mintinis eksperimentas. Taip vaiuoti automobilis gali tik ms
vaizduotje. Gyvenime daugiausia matome knus,
judanius ne pastoviu, o kintamu greiiu. Todl
daniausiai kalbame apie vidutin greit.
19

Mechaninis judjimas

Vidutinis greitis
Skaiiuodami vidutin greit, kuno nueit keli dalijame i laiko, per kur tas kelias buvo nueitas:
vidutinis greitis =

nueitasis kelias
laikas

Pavyzdiui, jei marrutinis autobusas i Kauno


Vilni (100 km) vaiavo 1 h 40 min, tai sakome,
kad vidutinis autobuso greitis buvo lygus 60 km/h
( l 0 0 k m : l | h = 60 km/h) ,nors per laik autobusas po kelet minui stovjo stotelse, Kauno ir
Vilniaus gatvmis vaiavo ne didesniu nei 50 km/h
greiiu, o kai kuriomis autostrados atkarpomis
80 km/h greiiu.
Vidutin greit ymsime prastu greiio simboliu,
tik su brkneliu vir jo: v , o kartais su indeksu,
t. y. z;vid. Tada vidutinio greiio formul simboliais
galsime urayti taip:
V =

Vidutinio greiio matavimo vienetas


[ v ] = 1 m/s.
Udavinys. Pus laiko i vienos vietovs kit traukinys vaiavo 60 km/h greiiu, kit pus
70 km/h greiiu. Apskaiiuokime vidutin traukinio
greit visame kelyje.
It 1

tI2 =

2 1h

60 km/h
V7 = 70 km/h
V1 -

v -

Sprendimas
Sakykime, atstumas tarp vietovi yra s. Tada
- = s = S1 +S 2 ,
t

'

ia S1 traukinio per laik fj greiiu V1 nuvaiuotas


kelias, S2 to paties traukinio per laik t2 greiiu V2
nuvaiuotas kelias.
Randame S1 ir s2:
51 =Uji1 = ^ y 1 i,
52 =

Fizika

/8

1
~2

Mechaninis

judjimas

ra ias reikmes vidutinio greiio iraik,


gauname:
1 1
1
V1 + V2
V
i
t
+
V
2
t
+
-_2
2
t
2 '
Apskaiiuojame skaitin vidutinio greiio vert:
_ 60 km/h + 70 km/h
v=
2

130 km/h
2

^ r .,
.
^rrVh.

A t s a k y m a s : 65 km/h.
Kalbdami apie kno nueit keli, apibrme
tolygin ir netolygin judjim. Dabar pateiksime
i judjim apibrimus, pagrstus greiio svoka.
Tolyginiu tiesiaeigiu judjimu
vadinamas kno judjimas tiesiu
keliu pastoviu greiiu.
Tolyginio tiesiaeigio judjimo
pavyzdiai: anksiau (p. 17) pamintas automobilio ir oro burbuliuko judjimas.
Tiesiai ir tolygiai judanio kno
greit pavaizduokime grafikai:
/

Netolyginiu tiesiaeigiu judjimu vadinamas kno judjimas tiesiu keliu


nepastoviu greiiu.
Netolyginio judjimo pavyzdiai: laisvai krintanio akmens ar medio lapo,
pradedanio vaiuoti arba stabdomo
automobilio judjimas, krepininko bgiojimas aiktelje per rungtynes.
Tiesiai, bet netolygiai judanio kno
greit pavaizduokime grafikai (tarkime, kad kno greitis per lygius laiko
tarpus pakinta vienodai):
n/s
6

t, S

I
Kuno greitis vis judjimo laik yra
pastovus.

4-

S-

Kuno greitis per lygius laiko tarpus padidja


tokiu pat dydiu.

/
40

t,S

Kuno greitis per lygius laiko tarpus sumaja


tokiu pat dydiu.

21

Mechaninis judjimas

Uduotys i j
1. Tiesiu ir lygiu autostrados ruou automobilis
1 km tolygiai nuvaiavo per 30 s. Kokio didumo
greit rod automobilio spidometras?
2. Kaip gali automobilio vairuotojas patikrinti
spidometro rodmen, jei turi tik sekundmat?
3. Gyvenviete automobilis 200 m nuvaiavo per
10 s. Apskaiiuokite vidutin jo greit. Ar galjo vairuotoj nubausti keli policininkas?
4. Per 5 h 30 min dviratininkas veik 99 km. Kokiu vidutiniu greiiu jis vaiavo?
5. 100 m distancij bgimo rekordininkas veikia
per 9,92 s. Apskaiiuokite vidutin bgiko greit ir
ireikkite j metrais per sekund bei kilometrais
per valand.
6. Nuo Vilniaus iki Krykalnio yra 200 km. Jeronimas atstum automobiliu nuvaiavo per
2,5 h. Pakeliui jis buvo sustojs pusvalandiui
pailsti. Kokiu vidutiniu greiiu vaiavo Jeronimo
automobilis?
7. Nuo Anyki iki Ukmergs yra 40 km. Kokiu
vidutiniu greiiu atstum nuvaiavo automobilis,
jei kelion truko 0,5 h?
8. Kildamas i 18 m gelms, naras pirmuosius
12 m veik per 4 min, o kitus 6 m per 16 min.
Kokiu vidutiniu greiiu kilo naras?
9. Sportininkas 100 m ilgio distancij nubgo
taip: pirmuosius 50 m per 5 s, kitus 24 m per
3 s, o paskutinius 26 m per 4 s. Koks buvo vidutinis sportininko greitis kiekviename ruoe ir visame kelyje?
10. Lengvasis automobilis koda Felicia", vaiuodamas 100 km 90 km/h greiiu, suvartoja 6 1 benzino, o 120 km/h greiiu 8 1. Kok atstum jis
galt veikti mintais greiiais, sudegindamas 36 1
benzino? JQek toliau nuvaiuot automobilis
90 km/h greiiu? Kuris vaiavimo greitis yra ekonomikesnis?
11. Pirmj pus kelio automobilis vaiavo 20 m/s,
o antrj 30 m/s greiiu. Koks buvo vidutinis
automobilio greitis visame kelyje?

Fizika

/8

Mechaninis judjimas

1.7. Kelio ir laiko


apskaiiavimas
inodami kno nueit keli ir judjimo laik, imokome apskaiiuoti greit. manomas ir atvirkias
udavinys inant kno judjimo greit, galima
apskaiiuoti nueit keli arba laik (vienas i j turi
bti inomas). Kadangi
tai
s = vt

, s
t= -.

ir

ios kelio ir laiko formuls taikytinos tada, kai


knas juda tolygiai arba kai inomas vidutinis kno
greitis nagrinjamu laikotarpiu. Pastaruoju atveju
s = vt,
'

t=

l .

Norint apskaiiuoti kno nueit keli, reikia jo


greit (vidutin) padauginti i judjimo laiko.
Norint rasti kno judjimo laik, reikia to kno
nueit keli padalyti i greiio (vidutinio).
Tas paias kelio bei laiko formules galima gauti ir
paprastai samprotaujant. Pavyzdiui, knas juda
tolygiai 15 km/h greiiu. Vadinasi, per vien valand jis nueina 15 km atstum. Sakykime, kad
knas judjo 3 h. Taigi jis veik tris kartus didesn
atstum, t. y. 45 km. Trumpai uraome taip:
s = 15 km/h 3 h = 45 km,
arba bendruoju atveju
s = vt.
Panaiai konkreiu atveju (sugalvokite j patys)
paaikinama, kaip kno judjimo laikas susijs su
nueitu keliu bei greiiu. T sry galima pavaizduoti ir grafikai.
Pavyzdys. Dviratininkas vaiavo tiesiu ir lygiu
keliu pastoviu greiiu. Imatavus per tam tikrus
laiko tarpus nuvaiuot kelio ruo ilg, gauti tokie
rezultatai:

Laikas t, s

10

20

30

40

50

Kelias s, m

20

40

60

80

100

23

Horizontalioje koordinai sistemos ayje atidkime dviratininko judjimo laik, o vertikalioje


nueit keli. Paymj matavimo duomenis takais
ir juos sujung, gauname ties dviratininko judjimo grafik (1.16 pav.). I jo matyti, kad laikui
bgant dviratininko nuvaiuotas kelias ilgjo tolygiai. Jei turtume tik grafik, pagal j galtume
suinoti dviratininko nuvaiuot keli per 60 s ar
per 10 min nuo judjimo pradios.

Uduotys 7 I
1. Per laboratorin darb mokinys tyr aislinio
automobiliuko judjim: matavo nueit keli ir laik. Rezultatai buvo tokie:
Laikas t, s
Kelias s, m

10

12

14

16

18

0,16 0,32 0,48 0,64 0,80 0,96 1,12 1,28 1,44

Nubraiykite automobiliuko kelio priklausomybs


nuo laiko grafik. Remdamiesi juo, apskaiiuokite,
kok keli automobiliukas nuvaiavo per 5 s ir per
10 s; kiek laiko reikjo automobiliukui nuvaiuoti
72 cm ir 104 cm.
2. Automobilis vaiuoja vidutiniu greiiu, kuris
lygus 72 km/h. Kok atstum jis veiks per 10 s?
3. Atstumas nuo Bir iki iauli per Pakruoj yra
110 km. Per kiek laiko automobilis nuvaiuos atstum, jei vidutinis jo greitis bus 50 km/h?
4. Kiek laiko viesa sklinda nuo Sauls iki ems?
Atstumas tarp i dangaus kn yra madaug
150 000 000 km (1,5 IO11 m), o viesos greitis
300 000 km/s (3 IO8 m/s).
5. Vidutinis automobilio greitis lygus 60 km/h. Jis
tris kartus didesnis u vidutin dviratininko greit.
Palyginkite laik, per kur automobilis ir dviratininkas nuvaiuoja 30 km.
6. Traktorius per 5 min nuvaiavo 600 m. Kok
atstum tokiu pat greiiu jis veiks per 0,5 h?
7. em juda aplink Saul 30 km/s vidutiniu greiiu. Kok atstum ji nuskrieja per par? Koks yra
ems orbitos ilgis? Sakykime, kad metai turi 365
dienas.

8. mogus kas minut nueina 100 ingsni.


Kiekvieno ingsnio ilgis lygus 80 cm. Kokiu greiiu
eina mogus? Ireikkite jo greit kilometrais per
valand.
9. Bambuko augimo greitis lygus 2 cm/h. Kiek uauga bambukas per 5 savaites?
10. Persiraykite ssiuvinius i lentel ir apskaiiuokite trkstamus jos dydius:

HQIESSSHi

Laikas t

25 m/s

20 s

20 m/s

5 min

720 km/h

30 s

5 m/s

300 m

80 km/h

240 km
1,2 km

2 m/s
10 min

6 km

Pagal lentelje pateiktus 23 duomenis pabandykite sukurti udavini.


11. Vynuogin sraig juda 10 cm/min greiiu. Kok
keli ji nuliauia per 0,5 h?
12. Automobili tunelio po Nepriklausomybs aikte Vilniuje ilgis lygus 264 m. Kiek laiko automobilis
vaiuoja iuo tuneliu 60 km/h greiiu?
13. Atstumas tarp dviej prieplauk lygus 3,6 km.
Laivas nuo vienos prieplaukos iki kitos pasroviui
plauk 12 km/h greiiu, o prie srov 9 km/h greiiu. Koks buvo vidutinis laivo greitis visame kelyje?

1.8. Pagreitis
Kintamasis judjimas
Jau inome (r. 1.6 skyrel), kad knai gali judti
ir kintamuoju greiiu. Tok judjim pavadinome
netolyginiu. Susipainkime su juo plaiau, apsiribodami tik netolyginiu judjimu, kurio metu kno
greitis per bet kuriuos lygius laiko tarpus pakinta
vienodai. Jis vadinamas tolygiai kintamu judjimu.
Kai judanio kno greitis tolygiai didja, sakome,
kad knas juda tolygiai greitdamas, kai tolygiai
maja tolygiai ltdamas.

Mechaninis j u d j i m a s

Pavyzdys. Automobilis 28 m/s greit pasiekia per


20 s, o jo modelis 33 m/s greit per 30 s. Kurio
greitis didja spariau?
Norint atsakyti klausim, reikia inoti, kiek
Pagreiio matavimo
pakinta automobilio ir jo modelio greitis per vieprietaisas vadinamas akcelerometru (lot. accelero grei- netin laiko tarp, iuo atveju per 1 s. Automobilio greiio pokytis per 1 s lygus 1,4 m/s, o jo
tinu + gr. metron
modelio 1,1 m/s. Taigi automobilio greitis didja
matas).
spariau negu modelio.
Akceleratorius
transporto priemoni greiio
reguliavimo (keitimo) taisas.
Pagreitis
Vidaus degimo varikliuose
jis reguliuoja cilindrus
Greiio pokytis per vienetin laiko tarp apibtiekiam degal kiek,
dina greiio kitimo spart ir yra vadinamas paelektros varikliuose srovs
greiiu.
stipr. Sis taisas valdomas
Norint apskaiiuoti kno pagreit, reikia greiio
koja spaudiant akcelerapokyt padalyti i laiko tarpo, per kur tas pokytis
toriaus pamin.
vyko:
Kai kuri kn pagreiio

Tai domu!

_ greiio pokytis
pagreitis =
laikas

verts
Lengvojo automobilio
(judjimo pradioje)
Metrotraukinio
vagon (judjimo
pradioje)
Laisvai krintanio
kno
Lenktyninio
automobilio
Kulkos autuvo
vamzdyje

0,15 m/s2

arba simboliais
a -

0,6 m/s2
9,81 m/s2
2

8 m/s

500000 m/s2

v-vn
t

ia a kno pagreitis, v galinis greitis, V0


pradinis greitis, t laikas.
Pagrindinis pagreiio matavimo vienetas SI sistemoje yra metras per sekund kvadratu:
1 m/s
= 1 m/s 2
Is
Pagreit galima apskaiiuoti ne tik pagal formul,
bet ir remiantis greiio grafiku, pavyzdiui, tiess
atkarpa AB, kuri gaunama vertikalioje koordinai
sistemos ayje atidedant greiio v skaitines vertes, o
horizontalioje atitinkamas laiko t vertes (1.17 pav.).
Atkarpos BC ilg, kuris lygus greiio pokyiui v - v0,
padalij i atkarpos AC ilgio, atitinkanio laik t,
gausime skaitin pagreiio a vert.
Jei galinis kno greitis v maesnis u pradin jo
greit v0, tai greiio pokytis v - V0, taigi ir pagreitis a,
yra neigiamas judjimas ltja.

1.17 pav.

26

F izika

/ 8

Udavinys. Pradinis dviratininko greitis tam


tikru momentu buvo 5 m/s. Po 20 s dviratininkas
jau vaiavo 10 m/s greiiu. Apskaiiuokime dviratininko pagreit.
Sprendimas

U0 = 5 m/s
v = 10 m/s
t = 20 s

v-vn

= -

'

10 m/s - 5 m/s
a=
= 0,25 m/s2.
~20s

Atsakymas:

= 0,25 m/s2.

Uduotys
1. 1.18 paveiksle pavaizduota, kaip kito kylanio
lktuvo greitis. Kokiu pagreiiu kilo lktuvas? Ar
vienodai pakito jo nueitas kelias ir greitis per kiekvien sekund?
2. Automobilio greitis per 5 s padidjo nuo
15 m/s iki 25 m/s. Kokiu pagreiiu vaiavo automobilis?
3. I oro baliono paleistas ryulys po 2 s krito
19,6 m/s greiiu. Koks buvo ryulio pagreitis?
4. Pajudjs i vietos traukinys per 2 min gijo
43,2 km/h greit. Kokiu pagreiiu vaiavo traukinys?
5. Per kiek sekundi pradjs vaiuoti lengvasis
automobilis gis 36 km/h greit, jei jo pagreitis lygus
0,2 m/s2?
6. Kokiu greiiu po 30 s nuo judjimo pradios
vaiuos elektrinis traukinys, kurio pagreitis lygus
0,25 m/s2?
7. Skrisdamas 60 m/s greiiu, lktuvas pradjo
didinti greit ir gijo 0,5 m/s2 pagreit. Kokiu greiiu
lktuvas skrido po 10 s?
8. 2 m/s2 pagreit ireikkite kilometrais per valand kvadratu.
1.18 pav.

LAIKAS

GREITIS m/s
KELIAS

16

Mechaninis judjimas

9. 2 m/s2 pagreiiu judanio kno greitis po 3 s


padidjo iki 18 m/s. Koks buvo pradinis to kno
greitis?
10. Vagonlis pradjo judti 25 cm/s2 pagreiiu.
Apskaiiuokite vidutin vagonlio greit per 10 s.
11. Automobilis, kurio pradinis greitis 18 m/s, pradjo vaiuoti 0,25 m/s2 pagreiiu. Kok greit automobilis pasiek po 20 s?
12. Per kiek laiko - 2 m/s2 pagreiiu judanio kno
greitis sumajo nuo 9 m/s iki 1 m/s?

1.9. Kreivaeigis
judjimas
Kreiva trajektorija
Kasdien matome, kokios vairios yra daugelio
aplinkos kn mechaninio judjimo trajektorijos. Traukinys daro posk kreivame kelio ruoe
(1.19 pav., a), mogus aplenkia kelyje telkani
bal (1.19 pav., b). Labai sudtingas krepinio kamuolio kelias aiktelje. O kas gali nusakyti grybautojo trajektorij?
Bet kuria trajektorija judant kn apibdina tos
paios mechaninio judjimo savybs, kaip ir judant
tiesiai: veiktas atstumas, sugaitas laikas, judjimo
sparta. Jos ireikiamos fizikiniais dydiais nueituoju keliu, judjimo laiku, greiiu. Kaip suinome iuos dydius?

1.19 pav.

Tai jdomu
Hodometras (gr. hodos
kelias + metron
matas) prietaisas transporto priemons nuvaiuotam keliui matuoti. Automobilyje jis sumontuotas
kartu su spidometru
greiio matavimo prietaisu
(r. 1.15 pav.). Kai norime
suinoti automobilio nuvaiuot keli, turime klausti:
K rodo hodometras (o ne
spidometras)?"

28

F izika

/ 8

Kreive judanio kno nueitas kelias


ir judjimo laikas
Bet kuria kreiva trajektorija judanio kno nueit
keli nusako trajektorijos ilgis. Pavyzdiui, sunku
nubrti taksi trajektorij, taiau, vilgteljus hodometr, i karto galima pasakyti, kokio ilgio keli
automobilis nuvaiavo per darbo dien.
Kreivaeigio judjimo laikas matuojamas prastais
laiko matavimo prietaisais: vairiais laikrodiais,
sekundmaiais ir kt.

Mechaninis judjimas

Kreivaeigio judjimo greitis


Kreiva trajektorija judanio kno greitis gali nuolat kisti arba bti pastovus. Taigi kreivaeigis judjimas, kaip ir tiesiaeigis, skirstomas netolygin
(greitjant bei ltjant) ir tolygin. Mes nagrinsime tik tolygin kn judjim apskritimu, kai t
kn greiio didumas nekinta.
Tiese ir kreive judani kn greitis i esms
skiriasi vienu poymiu kryptimi. Tiesiai judanio
kno greiio kryptis yra pastovi, o judanio kreiva
trajektorija nuolat kinta ir visada sutampa su
trajektorijos liestins kryptimi.
Bandymas. Greitai sukdami tekl, galskime
plienin grt arba peil. Kibirktys lks teklo liestins kryptimi (1.21 pav.), kuri sutampa su greiio
kryptimi.
Panaiai i po buksuojanio automobilio rat lekia
vyras, ems arba purvo purslai.

mogaus nueit keli


galima imatuoti ingsniamaiu (1.20 pav.). Sio
laikrod panaaus prietaiso
laisvai kabantis pasvaras
fiksuoja kiekvien kojos
perklim. inant ingsnio
ilg (vidutin) ir ingsni
skaii, nesunku apskaiiuoti
nueito kelio ilg.

Uduotys 7 ;
1 . Dirbtinis palydovas per par aplink em apskrieja 16 kart. Per kiek minui is palydovas
apskrieja aplink em vien kart?
2. Nuo virutins vaiuojanio traukinio lentynos
nukrito sviedinukas. Ar jis krito vertikaliai? Ar vienodai klausim atsakys stebtojas, stovintis alia
traukinio ir vaiuojantis tame paiame vagone?
3. Plonasienis cilindras tolygiai sukasi apie savo
a. aunant taikyta j. Kuriomis slygomis kulka
gali padaryti cilindre tik vien skyl?
4. Dviratininkui apsaugoti nuo vandens pursl
prie dviraio rat pritaisomi apsauginiai skydeliai.
Briniu pavaizduokite, kokie turi bti maiausi
skydeli matmenys ir kurioje vietoje juos reikia
tvirtinti, kad purslai neaptakyt dviratininko.

1.20 pav.
1.21 pav.

5. Sportininkas 100 m bgo tokiu tempu: pirmuosius 30 m nubgo per 3,6 s, paskui 50 m per 5 s
ir likusius 20 m per 2,2 s. Apskaiiuokite vidutin
sportininko greit kiekviename ruoe ir visoje distancijoje.

29

Mechaninis judjimas

1.10. Judjimas
apskritimu
Apskritimu judanio kno
nueitas kelias
Apskritimu juda dvirai bei automobili ratlanki ventilis, laikrodi rodykli galas, dantraiai,
suktas pasvarlis, laikomas u virvuts, diskinio
pjklo dantys (1.22 pav.) ir t. t. Net varstom kambario dur rankena pasisuka apskritimo lanku.
Bandymas. I faneros ar kartono ikirpkime 20 cm
skersmens skritul. Jo pakratyje raalu arba daais
paymkime tak (kad geriau matytsi, prie tako
galima prilipinti gabaliuk plastilino), o centre smeikime vin arba yl ir sukime skritul (1.23 pav., a).
Matysime, kad paymtas takas juda apskritimu.
Kok keli jis nueis, kol skritulys apsisuks vien
kart? Akivaizdu, kad tako nueitas kelias bus lygus apskritimo ilgiui.

1.22 pov.

I matematikos kurso inome, kad apskritimo ilgis


C = 2nR;
ia R apskritimo spindulys, o 3,14. Vadinasi,
paymto tako nueitas kelias
s = 2nR.
ra skaitines dydi vertes, gauname:
s = 2 3,14 10 cm = 62,8 cm.
T keli galima ir imatuoti. Ant stalo padkime
demonstracin liniuot. Skritulyje paymt tak
sugretinkime su nuline jos padala (1.23 pav., b).
Skritul iilgai liniuots ridenkime tol, kol payma

30

F izika / 8

tas takas vl j palies, t. y. kol skritulys apsisuks


vien kart. sitikinsime, kad tako nueitas atstumas apytiksliai lygus 62,8 cm. Kodl ne tiksliai?
Matuodami fizikinius dydius, visada daugiau ar
maiau suklystame, todl ir matavimo rezultatai yra
su paklaidomis.
Imatavome vien kart apsisukusio skritulio
tako keli. Jei takas, taigi ir skritulys, apsisuks du,
tris ar daugiau kart, tiek pat kart pailgs ir jo
nueitas kelias.

Apskritimu judanio kno greitis


Tiesiai ir tolygiai judanio kuno greit skaiiuodavome nueit keli dalydami i laiko:

Taip pat galima suinoti ir apskritimu judanio


kno greit, kai jis pastovus. Sakme, kad pastoviu
greiiu apskritimu judanio kno greiio kryptis
nuolat kinta ir sutampa su liestins kryptimi. Taiau, apskaiiuojant tik greiio didum, tai neturi
reikms.
Taigi vien kart apsisukusio kno takas apskritimu nueina keli s, lyg 2nR. Laiko tarpas, per
kur knas apsisuka vien kart, vadinamas sukimosi periodu (gr. periodos apjimas, judjimas
ratu). Periodas ymimas raide T. Pagrindinis jo matavimo vienetas yra sekund:
[T] = 1 s.

Linijinis greitis
Kaip ir tolyginio tiesiaeigio judjimo atveju, padalij apskritimu judanio kno nueit keli i
laiko, apskaiiuosime greit:

v =

InR .

r i
[v]

m/S.

Sis greitis vadinamas linijiniu greiiu. Tok pat


rezultat gautume ir knui apsisukus du, tris ar
daugiau kart, nes, pailgjus nueitam keliui, tiek
pat kart pailgt laikas.

Mechaninis judjimas

Kampinis greitis
Kno judjimo apskritimu spart galima apibdinti ir kampiniu greiiu, nes juddamas knas
pasisuka tam tikru kampu. Kno poskio kampo ir
laiko, per kur pasisuko knas, santykis vadinamas
kampiniu greiiu ir ymimas simboliu (graik
abcls raide, tariama omega"). apibrim
galime urayti tokia formule:
=

i '

ia (graikika raid, tariama fi") poskio


kampas, t laikas.
Tak A, kuriame yra knas, sujunkime spinduliu
R su sukimosi centru O, paskui spindul pasukime
centriniu kampu (1.24 pav.). Nujs lank AB,
knas atsidurs take B. Jeigu tas knas apskries vien rat, tai jo poskio kampas bus lygus 360, o
nueitas kelias apskritimo ilgiui 2nR. Vis apskritim padalij lankais, lygiais jo spinduliui, i
viso gausime 2 lank

2 kR
= 2 . Juos atitiks 2
R

centrini kamp.
Matematikoje centrinis kampas, atitinkantis lank, kurio ilgis lygus apskritimo spinduliui, vadinamas radianu ir sutrumpintai ymimas rad. Taigi
suinojome, jog kamp didum galima matuoti ne
tik mums jau gerai inomais laipsniais, bet ir radianais.
Apskriejusio vien rat kno poskio kamp padalij i sukimosi periodo, apskaiiuosime kampin
greit:

1.24 pav.

Toks pat jis bus ir knui apskriejus apskritimu du,


tris ir t. t. kart.
I ios formuls matyti, kad kampinio greiio matavimo vienetas yra radianas per sekund:

32

F izika

/ 8

Mechaninis judjimas

Uduotys 7 ?
1 . Kokia trajektorija juda vaiuojanio dviraio
rato aies centras tiesaus kelio atvilgiu? Kokia yra
ratlankio tak judjimo trajektorija rato aies atvilgiu? Nubrkite ias trajektorijas.
2. Ar vienod keli nueis poskyje kairieji ir deinieji automobilio ratai?
3. Kada tekinimo stakli peilis nupjaus ilgesn
drol detalei apsisukus vien kart: pradedant tekinti ar baigiant?

1.25 pav.

4. Patefono ploktel sukasi pastoviu greiiu


(1.25 pav.). Kada jo adatos greitis ploktels atvilgiu yra didesnis: grojimo pradioje ar pabaigoje?
5. Knas juda apskritimu, kurio spindulys 0,5 m.
Per 4 s tas knas apsisuka 2 kartus. Apskaiiuokite
linijin kno greit.
6. Autobusas vaiuoja 72 km/h greiiu. Kiek kart
per vien sekund apsisuka autobuso ratai, kuri
skersmuo lygus 80 cm?

1.26 pav.

7. Kokio didumo kampu em pasisuka apie savo a per 1 h?


8. Apskaiiuokite sekundins laikrodio rodykls
kampin greit (1.26 pav.).
9. Kno sukimosi periodas lygus 10 s. Kokiu kampiniu greiiu sukasi knas?

33

Mechaninis
judjimas"

Mechaninis

Kuno padties kitimas kit kun atvilgiu vadinamas mechaniniu judjimu.


Judjimas ir rimtis reliatyvs.

judjimas

Atskaitos sistem sudaro atskaitos knas, koordinai sistema

Atskaitos
sistema

ir laiko matavimo prietaisas.

Judjimo

Linija, kuria juda knas, vadinama to kno judjimo trajektorija.

trajektorija

Judjimo
klasifikacija

Pagal trajektorij:

Pagal trajektorij ir greit:

tiesiaeigis,

tolyginis tiesiaeigis,

kreivaeigis.

netolyginis tiesiaeigis,
tolyginis kreivaeigis,
netolyginis kreivaeigis.

34

F izika

/ 8

Nagrinti fizikiniai dydiai


Fizikinis
dydis

Simbolis,
formul

Jo reikm

Nueitasis
kelias

Rodo
trajektorijos
ilg

Laikas

Rodo, kiek
laiko vyko
reikinys

S = Vt

t=*

Apibdina
kno judjimo
spart

Pagreitis

Apibdina
greiio kitimo
spart

Linijinis greitis

Apibdina
besisukanio
kno judjimo
spart

Sukimosi
periodas

Rodo, per kiek


laiko knas
apsisuka
vien kart

Apibdina
besisukanio
kno judjimo
spart

Kampinis
greitis

V-Vn
a =
/

Matavimo
prietaisas

1 metras
(1 m)

Liniuot,
rulet

1 sekund
(1 s)

Laikrodis,
sekundmatis

1 metras
per sekund
(1 m/s)

Spidometras

1 metras
per sekund
kvadratu
(1 m/s2)

Akcelerometras

1 metras
per sekund
(1 m/s)

Spidometras

1 sekund
(1 s)

Laikrodis,
sekundmatis

Il
-* Oj

Greitis

Matavimo
vienetas

2_

1 radianas
per sekund

35

Kn
sveikos
dsniai

iame skyriuje susipainsite su:


inercijos dsniu (pirmuoju
Niutono dsniu);
kn sveikos reikiniu;
jgos svoka;
kn veikianios jgos, jo mass
ir pagreiio sryiu (antruoju
Niutono dsniu);
veiksmo ir atoveikio dsniu
(treiuoju Niutono dsniu).

K u n sveikos dsniai

2.1. Inercijos dsnis


Kodl knai juda
Pirmajame skyriuje susipain su vairi ri
mechaniniu judjimu, isiaikinome, kaip gali judti
knai, taiau nesigilinome to judjimo prieastis,
t. y. nenagrinjome, kodl knai juda btent taip, o
ne kitaip, kodl pakinta kn greitis, t. y. kodl atsiranda pagreitis. visus tuos kodl mginsime atsakyti iame skyriuje.
Bandymas. Ant stalo nuoulniai padkime lovel,
o jo gale skiaut audeklo. Loveliu paleiskime
riedti metalin rutuliuk (2.1 pav., a). sidmkime,
kokiu atstumu nuo lovelio galo jis sustos. Paskui
audekl pakeiskime stiklo ploktele ir vl paleiskime rutuliuk (2.1 pav., b). Matome, kad kart
jis nuriedjo gerokai toliau. Akivaizdu, kodl taip
atsitiko: rutuliuko kelyje buvo daug maesnis aplinkos pasiprieinimas.
O kaip riedt rutuliukas, jeigu sugebtume
bandym atlikti tokiomis slygomis, kad pasiprieinimo visikai nebt? Atsakysite, kad tai nemanoma. Taiau ar negalima to sivaizduoti? Pasirodo,
galima.
2.1 pav.

38

F iz ika / 8

Mintinis Galiljaus eksperimentas


Nordamas paaikinti, kodl knai juda, ital
mokslininkas G a l i l j a s G a l i l j u s (G. Galilei,
15641642) savo knygoje Panekesiai ir samprotavimai apie dvi naujas mokslo sritis" apra tok
mintin (sivaizduojam) eksperiment. Kai rutuliukas rieda loveliu auktyn, jo greitis maja, kai
emyn didja, vadinasi, horizontaliu paviriumi
jis turt judti pastoviu greiiu (2.2 pav.).

Inercijos dsnis
Apibendrindamas Galiljaus mintis ir stebjimo
rezultatus, ymusis angl mokslininkas I z a o k a s
N i u t o n a s (I. Newton) suformulavo tok dsn:
jeigu kno nepaveikia kiti knai, jis ilaiko
rimt arba juda tiesiai ir tolygiai.
_
2'
Praktikai taip nra. N vieno kno nemanoma
atskirti nuo aplinkos takos. Taiau galima sudaryti
tokias slygas, kad vienas poveikis jam panaikint
kit. Pavyzdiui, automobilio variklio trauka nugali aplinkos pasiprieinim, ir automobilis vaiuoja
tolygiai.
Sis Niutono suformuluotas dsnis dar vadinamas
inercijos dsniu, mat jis apibdina gamtos reikin, vadinam inercija (lot. inertia nejudrumas,
neveiklumas), t. y. kn siekim ilaikyti esam
bsen. Inercijos dsnis paneig ilg laik moksle
vyravus Aristotelio poir, kad knas gali judti
tik veikiamas kit kn. Jei nebt pasiprieinimo, vien kart ijudintas knas i inercijos judt nesustodamas.
Inercijos dsnis paaikina daugel reikini, pavyzdiui, kodl u ko nors ukliuv grivame
priek (2.3 pav., a), o paslyd ant ledo atsisdame
(2.3 pav., b). Pirmuoju atveju kojos sustoja, o kitos
kno dalys (galva ir liemuo), nors ir patirdamos oro
pasiprieinim, toliau juda pirmyn. Antruoju atveju
yra atvirkiai kojos pajuda greiiau negu galva
bei liemuo, ir mes staiga atsisdame.
39

K n sveikos d s n i a i

Uduotys
1. Kodl sibgjus galima nuokti toliau negu i
vietos?
2. Kodl draudiama perbgti gatv prie vaiuojant automobil?
3. Kaip galima umauti plaktuk ant koto? Pavaizduokite tai pieiniu.

IZAOKAS NIUTONAS (/. Newton, 1643


1727) angl fizikas ir matematikas,
klasikins fizikos pradininkas. Jis padar
daugel svarbi optikos, mechanikos ir
matematikos atradim, suformulavo tris
pagrindinius kn sqveikos bei judjimo
dsnius, kurie buvo pavadinti jo pavarde.
Svarbiausiq mechanikos veikalq
Matematiniai gamtos filosofijos pagrindai"
I. Niutonas para 1687 metais.
Lietuvoje jo mokslas pradtas dstyti apie
XVIII amiaus vidur.

4. Lap, bgdama nuo besivejanio uns, danai


isigelbsti itaip: kai tik uo bando lap griebti, ji
staiga sprunka on. Kodl uniui sunku pagauti
lap?
5. Kaip inercija padeda aisti krepin? O gal
trukdo?

2.2. Kno mas


Inertikumas
K tik inagrintame skyrelyje sakme, kad knai
ilaiko rimt arba juda tiesiai ir tolygiai, jeigu j
nepaveikia kiti knai. i kn savyb vadinama
inertikumu. Ji labai akivaizdi tada, kai staiga pakinta judjimo ar rimties bsena. Patirtis rodo, kad
kno greitis dl kit kn poveikio kinta ne akimirksniu, o laipsnikai.

Mas
Kn inertikumo savybei ireikti kiekybikai
I. Niutonas pirmasis pavartojo fizikin dyd, kur pavadino mase. Su iuo dydiu iek tiek jau esate
susipain VII klasje. (Prisiminkite, k apie j inote.)
Mas yra kn inertikumo matas. Juo inertikesnis knas, juo didesn jo mas. Galima tvirtinti
ir atvirkiai: juo didesn kno mas, juo inertikesnis knas.
Pagrindinis mass matavimo vienetas yra kilogramas: [m] = 1 kg.
Mass svoka padeda suprasti ir paaikinti daugel fizikini reikini. Pavyzdiui, maesns mass
40

Fizika

/ 8

K n sveikos dsniai

lengvasis automobilis per tok pat laik gali gyti


didesn greit negu didesns mass sunkveimis,
nors pastarojo variklis ir galingesnis. Lengvj automobil lengviau sustabdyti negu pakraut sunkveim ar sunkiasvor traukin. Kiek avarij bt
ivengta, jei tai gerai suprast per nereguliuojamas
geleinkelio pervaas vaiuojantys automobili vairuotojai.

Uduotys 7 ?
1. Kaip gali vairuotojas, pasinaudodamas automobilio inertikumu, sutaupyti degal?
2. Kodl draudiama lanksiu lynu vilkti automobil, kurio suged stabdiai?
3. Kodl kalvs priekalas masyvus (jo mas ne
maesn kaip 50 kg)?
4. Kodl btina vienu metu stabdyti visus traukinio vagonus?
5. Skaldant malkas, pliauskoje strigo kirvis. K
daryti? Kodl?
6. Prie stovo skersinio silais pririkite tris 100 g
svarsius, kuri apaioje taisyti kabliukai. Prie kiekvieno kabliuko pririkite po sil (2.4 pav.). 2-j
svarst u apatinio silo traukite emyn labai ltai,
2-j staigiai. Paaikinkite, kodl pirmuoju atveju
nutrko virutinis silas, o antruoju apatinis.
Nutraukite virutin arba apatin 3-iojo svarsio sil.

2.3. Jga
Kn sveika
Kiekvienas knas, nesvarbu ar jis juda, ar nejuda,
pasaulyje nra vienias. J supa daugyb kit kn:
dideli ir ma, artim ir tolim, judani ir nejudani. Visi ie knai veikia vieni kitus, t. y. sveikauja. Taigi kn sveika yra visuotinis gamtos
reikinys. Vienas knas gali veikti kit tiesiogiai su
juo liesdamasis arba bdamas nuo jo per atstum.

41

K n sveikos dsniai

2.5 pav.

1 bandymas. Ant stalo pastatykime veiml.


Stumteltas ranka, jis pajuds, o privaiavs tael sustos (2.5 pav.).
2 bandymas. Ant stalo padkime lengv teniso
kamuoliuk. Jis pajuds nuo menko psteljimo.
Minti knai tiesiogiai veikia vienas kit. Pirmame
bandyme sveikauja veimlis ir ranka, antrame
kamuoliukas ir judantis oras.
3 bandymas. Plienin ar gelein rutuliuk paridenkime tiesiai stalu, o statmenai jo judjimo trajektorijai padkime magnet. Pamatysime, kad rutuliuko trajektorija ikrypsta (2.6 pav.).
4 bandymas. I rank paleiskime kok nors daikt.
ems veikiamas, jis visada kris emyn.
Pavyzdys. Dl ems poveikio horizontaliai mestas akmuo, i patrankos iautas sviedinys lekia kreiva trajektorija, kol pasiekia ems paviri (2.7 pav.).
3 ir 4 bandymas bei pavyzdys rodo, kad knai
sveikauja ir nesiliesdami, t. y. per atstum.

2.6 pav.

Jga
Vien kn poveik kitiems fizikoje nusakome
trumpiau kn veikia jga.
Kasdienje kalboje odis jga" turi daug reikmi. Sakome, kad mogus turi daug jgos, kad reikia dirbti tempus visas jgas, kad ms jga
vienyb ir 1.1. Fizikoje is odis turi aikiai apibrt
2.7 pav.

42

Fizika

/ 8

2.8 .
reikm, kuri padeda atskleisti 2.8 paveikslas (jame
vaizduojamas vairi jg poveikis).
sijungus aliam viesoforo signalui, ima vaiuoti
motociklas keiiasi pradedanio judti kno (motociklo) greitis (2.8 pav., a). Ibgus uneliui gatv,
sunkveimis staiga stabdomas tuoj pat maja
judanio kno (sunkveimio) greitis (2.8 pav., b).
Stiprus vjas lenkia medius keiiasi kn
(medi) forma (2.8 pav., c). Mekeriotojas traukia
i vandens stambi uv keiiasi kno (mekers)
forma (2.8 pav., d).
Visur ia matome ne paias jgas, o j poveikio
rezultatus. Dl jgos poveikio vien kn kinta
greitis (2.8 pav., a ir b), taigi tie knai gyja pagreit,
kit kn forma (2.8 pav., c ir d).
Vadinasi, jga yra kn greiio arba formos kitimo prieastis.

Uduotys t ?
1. Kurie knai sveikauja plaukiant burlaiviui?
2. Du skirtingos mass automobiliai vaiuoja vienodu greiiu. Kaip pakis j greitis, jei abu stabdysime vienoda jga? Kuris sustos anksiau?

K n sveikos dsniai

3. laikom rankoje plyt suduodame plaktuku.


Kodl ranka menkai jauia plaktuko smg?
4. Kas nutiko automobiliui, kurio keleiviai pasijuto spaudiami prie kdi atlo?
5. Kodl ilgaakni piktoli negalima rauti staigiai?
6. Kodl automobilis negali staiga didinti greiio
vilkdamas kit automobil?
7. Ant pusiausvir svarstykli stovi mogus ir laiko rankose sunk krovin. Kas atsitiks svarstyklms,
jei mogus staiga kilstels krovin?
8. Kodl sunku kalti vin svyruojani lent?
K reikia daryti, kad kalti bt lengviau?

2.4.

Jgos, mass ir
pagreiio sryis

Nagrindami vieno kno poveik kitam, danai


sakome, kad poveikis gali bti silpnas, stiprus, labai
stiprus ar vos juntamas. Kiekybinis jo matas yra
jga. Nuo ko priklauso jos didumas? Kaip jga susijusi su kitais fizikiniais dydiais, apibdinaniais
knus ir j judjim? Aptarkime kelet pavyzdi.
1 pavyzdys. Vien kart arklys i vietos patraukia
tui veim, kit kart pakraut. Kuriuo atveju
reikia didesns jgos?
Manau, kad atsakysite teisingai: pakraut veim
sunkiau ijudinti, reikia didesns jgos, nes jo mas
daug didesn negu tuio. Taigi pagreitis priklauso
nuo kno mass.
2 pavyzdys. Berniukas meta tol akmenuk, itempdamas timp vien kart maesne jga, kit kart didesne. Kada akmenukas nulekia toliau?
Nesunku atsakyti, kad didesns jgos paveiktas
akmenukas nuskrieja toliau, nes atsiskyrimo nuo
timpos momentu pradinis jo greitis yra didesnis.
Abiem atvejais pradinis akmenuko greitis per tam
tikr laiko tarp pakito nuo nulio (kol akmenukas
nejudjo) iki tam tikros verts (kol j veik timpa).
Prisimin, kad greiio pokytis per vienetin laiko
44

Fizika

/ 8

tarp lygus pagreiiui (p. 26), galime teigti, jog,


veikiamas didesns jgos, akmenukas gijo didesn
pagreit. Vadinasi, kno gytas pagreitis priklauso
nuo j veikianios jgos.
Sie pavyzdiai rodo, kad kn veikianti jga, to
kno mas ir gytas pagreitis tarpusavyje susij. Remiantis patirtimi ir tiksliais bandymais, prieinama
prie tokios ivados:
kno gytas pagreitis yra tiesiogiai proporcingas veikianiai jgai ir atvirkiai proporcingas
kno masei.
Uraykime i ivad trumpai:
pagreitis = jga
mase
Pagreit paymj raide a, jg raide F, o mas raide m, gauname:
a= L
m
Si kno pagreiio priklausomyb nuo veikianios
jgos bei kno mass dar vadinama antruoju Niutono dsniu. I jo galime gauti matematin jgos
iraik:
F = .
odiais j nusakysime taip: kn veikianios jgos didumas apskaiiuojamas dauginant kno mas i jo gyto pagreiio.
Jei kno mas matuosime kilogramais (kg), o pagreit metrais per sekund kvadratu (m/s2), tai
[F] = 1 kg m/s 2 .
2.9 pav.

K n sveikos dsniai

Pagerbiant angl mokslinink Izaok Niuton, is


jgos matavimo vienetas vadinamas niutonu ir ymimas raide N:
[F] = 1 N = 1 kg m/s2.
Vienas niutonas lygus jgai, kuri vieno kilogramo
mass knui suteikia vieno metro per sekund
kvadratu pagreit (2.9 pav.). Praktikoje vartojami ir
stambesni bei smulkesni u 1 N jgos matavimo
vienetai: kilonitonas (kN), meganitonas (MN), milinitonas (mN) ir pan. Pagalvokite, kaip jie susij su
pagrindiniu jgos matavimo vienetu.
Sutarta jgos veikimo tak briniuose ymti
taku, o veikimo krypt tiess atkarpa su rodykle,
greta pateikiant mastel (2.10 pav.). Taiau danai
jga vaizduojama atitinkamo ilgio tiess atkarpa su
rodykle, bet be mastelio (2.11 pav.).

Uduotys 7 ?
1. Kokio didumo jga reikia veikti 5 kg mass
veiml, kad jis riedt 2 m/s2 pagreiiu?
2. 6 t mass sunkveimis vaiavo 36 km/h greiiu.
Stabdomas jis sustojo per 30 s. Apskaiiuokite stabdymo jg.
3. Kokiu pagreiiu vaiavo kilimo taku sibgdamas 60 t mass reaktyvinis lktuvas, kurio traukos jga lygi 90 kN?
4. 4 kg mass knas, veikiamas tam tikros jgos,
juda 2 m/s2 pagreiiu. Kokiu pagreiiu juds 16 kg
mass knas, veikiamas tokios pat jgos?
5. 100 N jga suteikia knui 0,5 m/s2 pagreit.
Kokia yra to kno mas?
6. Knas juda 5 m/s2 pagreiiu, veikiamas 30 N
jgos. Apskaiiuokite kno mas.
7. Knas, veikiamas 3 N jgos, juda 1,5 m/s2 pagreiiu. Kokiu pagreiiu judt is knas, jei bt
veikiamas 4 N jgos?
8. 2 t mass automobilis horizontaliu keliu vaiavo 24 m/s greiiu. Ijungus varikl, automobil
m veikti aplinkos pasiprieinimo jga, lygi 400 N.
Po kiek laiko automobilis sustojo?

46

F i z ik a / 8

K u n sveikos dsniai

2.5. Veiksmo
ir atoveikio jgos
Grkime prie kn sveikos. Jau inome, kad jga yra kno greiio arba formos kitimo prieastis.
Kai vienas knas veikia kit, sakome: kn veikia
jga. Gvildenant kn sveik, ikyla ir toks klausimas: jei vienas knas veikia kit tam tikra jga, ar
antrasis knas neturi jokio poveikio pirmajam?
1 bandymas. Spauskime ranka stal. Jauiame,
kad ir stalas spaudia rank.
2 bandymas. Ant spyruokls pakabinkime pasvar (2.12 pav., a). Spyruokl isitemps. Paskui ant
vienos svarstykli lkts padkime ind vandens,
o ant kitos kok nors daikt, kad svarstykls bt
pusiausviros. Dabar ind leiskime t pat pasvar.
Pamatysime, kad spyruokl sutrumpjo, o svarstykli pusiausvyra sutriko (2.12 pav., b).
Nirdamas vanden, pasvaras veikia j tam tikra
jga. Tai rodo nusvirusi svarstykli lkt, ant kurios padtas indas su vandeniu. Sutrumpjusi spyruokl liudija, kad ir pat pasvar veikia prieingos
krypties jga.
3 bandymas. I tam tikro aukio paleiskime laisvai kristi stalo teniso kamuoliuk. Atoks nuo
stalo, jis pakils beveik t pat aukt, i kurio krito.
Nukrits kamuoliukas spaudia stal ir kartu pats
yra stalo spaudiamas prieinga kryptimi. Toki ivad galima padaryti stebint atokusio kamuoliuko
judjim auktyn.
2.12 pav.

47

K u n sveikos dsniai

4 bandymas. Ant dviej atram padkime liniuot, o ant jos svarst (2.13 pav.). Liniuot nusvirs
emyn ir liks ilinkusi. Tai rodo, kad jga F 1 , veikianti liniuot, yra lygi svarst veikianiai jgai F 2 :
rF

i = F
Remdamiesi bandymais, darome toki ivad:

veiksmo ir atoveikio jgos yra lygios, tik


prieing krypi.

2.13 pav.

Kartais sakoma trumpiau: veiksmas lygus atoveikiui. Si ivada vadinama treiuoju Niutono dsniu.
Veiksmo ir atoveikio jgos veikia skirtingus knus.
Tai matyti ir i 2.13 paveikslo: svarstis spaudia
liniuot jga F1, o liniuot svarst jga F2.

Uduotys
7eL-i ?

1. 2.14 paveiksle pavaizduota, kaip galima itempti virv. Visi trys mons traukia j tokio pat
didumo jga. Ar vienodai itempiama virv?
2. Du berniukai nori pertraukti virv, tempdami
j u gal, taiau tai jiems nepavyksta. Draugas patar pririti virv prie medio ir abiem traukti u
vieno galo. Ar geras is patarimas?
3. Baronas Miunhauzenas tvirtino, kad jis pats u
plauk itrauk save i pelks. Ar tai manoma?
Paaikinkite.
4. Atlikite namuose toliau apraytus bandymus ir
paaikinkite, kurios kn savybs ia irykja.
a) Ant popieriaus juostels padkite monet ir
juostel staigiai patraukite. Kodl moneta liko vietoje (2.15 pav.)? Bandym pakartokite, vietoj monetos padj stiklin vandens.
b) Stiklin udenkite vatmano ar plono kartono
juostele ir ant jos padkite monet. Sprigtelkite juostel (2.16 pav.). Kodl ji nulekia, o moneta krinta
stiklin?
5. Sudkite vien ant kitos kelias degtuk dutes. Liniuote staigiai imukite apatin dut.
Kodl ji ilekia, o kitos duts nukrinta jos viet?
6. Pastovi jga 200 g mass knui per 5 s suteikia
1 m/s greit. Apskaiiuokite tos jgos didum.

2.14 pav.

2.15 pav.

2.16 pav.

48

iz ika / 8

. .

Kn sveikos
m

dsniai"
Inercijos dsnis
(pirmasis Niutono
dsnis)

Jei kuno nepaveikia kiti knai, jis ilaiko rimt arba juda tiesiai
ir tolygiai.

Mas
[m] = 1 kg

Kn savyb ilaikyti rimt arba judti tiesiai ir tolygiai vadinama


inertikumu.
Inertikum apibdina fizikinis dydis kno mas.

Kn sveika

Kn sveika visuotinis gamtos reikinys. Ivengti jos praktikai nemanoma. Sveikaujantys knai veikia vieni kitus tiesiogiai
liesdamiesi arba per atstum.
Vien kn poveik kitiems kiekybikai apibdina fizikinis dydis,
vadinamas jga.
Kn veikianti jga gali pakeisti to kno greit arba form:

Jga

Kn veikianios
jgos, jo mass ir
pagreiio sryis
(antrasis Niutono
dsnis)

i
Kno gytas pagreitis yra tiesiogiai proporcingas veikianiai jgai
ir atvirkiai proporcingas kno masei.
Kn veikianios jgos didumas apskaiiuojamas dauginant kno mas i jo gyto pagreiio.

-S

F =

[F\ =1 N =

= 1 kg-m/s 2
Veiksmo ir atoveikio jgos yra lygios, tik prieing krypi.
Akmuo spaudia em jga Fv o em akmen jga F2 = Fv

Veiksmo ir atoveikio dsnis (treiasis


Niutono dsnis)

49

Jg rys
iame skyriuje susipainsite su:
deformacijos reikiniu;
jgos matavimo prietaisu
dinamometru;
laisvojo kritimo pagreiiu;
vairi ri jgomis: sunkio,
svorio, trinties, centrine;
jg atstojamja;
vairi ri trintimi: rimties,
slydimo, riedjimo.

r
Jeg
rsys

3.1. Tamprumo jga


Kn sveika gali bti visokia, todl vairios ir
sveikos metu pasireikianios jgos. Mechanikoje
jos daniausiai skirstomos tokias ris: tamprumo
jgas, gravitacijos jgas (lot. gravitas sunkumas)
bei trinties jgas.

Deformacija
Pabandykime itempti, suspausti ir sulenkti vairias
spyruokles (3.1 pav.). Visais atvejais jauiame pasiprieinim ir matome, kad spyruokls keiia form
pailgja, sutrumpja, ilinksta.
Kn formos ir matmen pakitimas vadinamas deformacija (lot. deformatio formos pakitimas). Todl
galime sakyti, kad tempiamos, spaudiamos ir lenkiamos spyruokls buvo deformuojamos.

Tamprumo jga
Jga, kuri atsiranda deformuojamame kne, vadinama tamprumo jga. Ji danai ymima simboliu
Ftampr arba F t . Tamprumo jga priklauso nuo mediagos, i kurios pagamintas deformuojamas knas, savybi, deformuojamo kno formos bei matmen, nuo deformacijos dydio. Iliustruosime tai
pavyzdiais.
Plienin spyruokl tampresn u toki pat varin
spyruokl. Dl to spyruokls daniausiai ir gaminamos i plieno.
Sulenkta pusiau juostels formos plienin spyruokl tampresn negu nesulenkta. I tos paios
mediagos padaryta didel spyruokl tampresn
negu maa.
Daugiau itemptos spyruokls tamprumo jga didesn negu maiau itemptos (3.2 pav.). Tamprumo
jgos kryptis briniuose pavaizduota atitinkamomis rodyklmis (3.2 ir 3.3 pav.).
Ranka spaudiant ant stalo padt spyruokl
(3.3 pav., a) ir traukiant j (pakabint) emyn
(3.3 pav., b), tamprumo jga nukreipta vir. Apskritai tamprumo jga visada yra prieingos krypties nei iorin jga.

3.2 pav.

52

F izika

/ 8

Jg rys

Uduotys
1. Nurodykite tamprumo jgos krypt 3.4 paveiksle pavaizduotais atvejais.
2. Kurios jgos veikiama spyruokl susitraukia
keiiant pakabint pasvar kiek (3.5 pav.)? Nurodykite ios jgos krypt.
3. Kurios jgos veikiama lenta isitiesia mergaitei
nuokus vanden (3.6 pav.)? Nurodykite ios jgos
krypt.

3.4 pav.

4. Pagal pateiktus bandymo duomenis nubraiykite grafik, vaizduojant, kaip tamprumo jga priklauso nuo spyruokls pailgjimo:
Jga Ftampl N

10

Pailgjimas x, cm

5. Veikiama 640 N jgos, spyruokl susitrauk


10 mm. Kiek ji sutrumps gniudoma 3,2 kN jgos?
Remkits 4 uduoties rezultatu.
6. Prietaiso spyruokl, veikiama 8 N jgos, pailgjo 5 mm. Kokio didumo jga reikia tempti t
spyruokl, kad ji pailgt 20 mm?
7. Kokio didumo jga reikia veikti 250 g mass
kn, kad jis gyt 0,2 m/s2 pagreit?
8. Du vyrai traukia virv prieingas puses: vienas gali traukti 1200 N jga, kitas 900 N. Kokia
jga bus traukiama virv?
3.5 pav.

3.6 pav.

53

Jg rys

3.2. Jgos matavimo


prietaisai
Prietaisas jgai matuoti vadinamas dinamometru
(gr. dynamis jga + metron matas). Dinamometrai bna vairios konstrukcijos ir paskirties.
3.7 paveiksle, a, parodyta cilindrinio dinamometro
sandara ir veikimo principas; 3.7 paveiksle, b laboratorinis mokyklinis dinamometras, 3.7 paveiksle, c demonstracinis mokyklinis dinamometras,
o 3.7 paveiksle, d medicininis dinamometras.
Dinamometro veikimo princip galima pailiustruoti tokiu bandymu.

3.7 pav.
3.8 pav.

Bandymas. Tarp dviej stov tvirtinkime skersin. Prie jo prikabinkime kelias vienodas cilindrines
spyruokles (3.8 pav.; vietoj spyruokli gali bti gumins juostels), o prie j vairius pasvarus. Salia
pastatykime demonstracin liniuot. Matysime, kad
spyruokls pailgjimas padidjo tiek pat kart, kiek
kart daugiau buvo prikabinta pasvar.

54

Fizika

/ S

Jg rys

Prie tokios spyruokls pritais skal, gautume jgos matavimo prietais. Dinamometrai graduojami
niutonais.
Dinamometrais galima matuoti ir labai ma, ir
labai didel jg. Taiau kiekvienas dinamometras
tinka tik tam tikro didumo jgoms matuoti. Jeigu
ma jg matuosime didelms jgoms matuoti
skirtu dinamometru, jis rodys netiksliai, jei atvirkiai sugadinsime prietais.

Uduotys ? ?
1. Ireikkite niutonais ias jgas:
30 kN = ...
5 MN = ...
0,02 kN = ...
120 mN = ...
2. Nustatykite kabinete esani
skals padalos vert.

dinamometru

1-asis laboratorinis darbas.


Dinamometro gradavimas
Priemons: 1) laboratorinis mokyklinis dinamometras; 2) popieriaus juostel dinamometro skalei
udengti; 3) 100 g (arba 102 g) mass svarsi rinkinys; 4) stovas su laikikliu; 5) liniuot; 6) silai ar
guminiai iedai dinamometro skal udengianiai
juostelei pritvirtinti.
Uduotis
Sugraduokite
metr.

laboratorin

mokyklin

dinamo-

Darbo eiga
a) Dinamometro skal udenkite popieriaus juostele;
b) tvirtinkite dinamometr stovo laikiklyje ir popieriuje brkneliu paymkite nulin skals padal;
c) prie dinamometro i eils kabinkite vien, du,
tris ir t. t. 100 g mass svarsius ir kaskart ymkite
dinamometro rodykls padt. 100 g svarstis spyruokl tempia apytiksliai 1 N jga. Tikslesn rezultat gausite kabindami 102 g mass svarsius (jeigu
j rinkini yra fizikos kabinete);

55

d) liniuote imatuokite atstumus tarp gretim skals brkneli, patikrinkite, ar jie lygs;
e) sugraduot skal palyginkite su tikrja dinamometro skale ir padarykite ivad.

Uduotys
1. Namuose parenkite kelet originali konstrukcij dinamometru projekt. Jei turite slygas, pagal
iuos projektus pasidarykite dinamometrus.
2. Ireikkite niutonais ias jgas:
150 kN, 0,3 kN, 0,005 kN.
3. Ireikkite kiloniutonais ias jgas:
30 000 N, 50 N, 6 IO6 N.

veika. Sunkio jga


Kn kritimas
Krinta emn lietaus laai, snaigs, nuo medio
ak atitrk lapai, i rank imestas puodelis.
Paslyd ar u ko nors ukliuv ir patys grivame.
1 bandymas. Paimkime pietuk, trintuk ir ssiuvin. Pakl juos truput vir stalo, paleiskime i
rank. Jie visi kris emyn.
Tai gravitacins kn traukos reikiniai, kuriuos
matome kasdien. Knai krinta emyn dl to, kad
em ir visi joje esantys knai tarpusavyje sveikauja.
Prisiminkime, kad veiksmo ir atoveikio jgos yra
lygios, tik prieing krypi (r. 2.5 skyrel). Taiau
jga gali suteikti knui pagreit. Taigi sveikaujantys ir galintys judti knai gyja pagreit, atvirkiai
proporcing kiekvieno kno masei (2.4 skyrelis).
ems mas daug kart didesn u ms pai ar
aplinkos daikt mas. Dl to sveikaujani kn
s pagreiiai nevienodi: ems nepaprastai maas,
o krintanio daikto didelis (3.9 pav.). Todl ir
sakome, kad juda (krinta) daiktas, o ne em.

Visuotin trauka
Vieni kitus traukia ne tik ems, bet ir Visatos
knai. J tarpusavio trauka vadinama gravitacine,
arba visuotine.
Jga, kuria em traukia kn, vadinama sunkio
jga, arba sukiu.
Matematinje jgos iraikoje (p. 45) pagreit
paymj raide g, sunkio jg F s , gauname toki
sunkio jgos formul:
F s = mg.
I jos matyti, kad
[FJ = 1 kg m/s2 = 1 N.
Pakabintus, padtus ant atramos ar krintanius
knus veikiani sunkio jg galima pavaizduoti
grafikai (3.10 pav.).

Laisvasis kritimas
Kn kritimas tutumoje vadinamas laisvuoju
kritimu. Kad geriau suprastume reikin, atlikime
kelet bandym.
2 bandymas. Pakelkime auktyn ir paleiskime i
rank popieriaus lap. Matome, kad jis krinta pamau, nukrypdamas tai vien, tai kit pus. T pat
lap suglamykime ir vl paleiskime. Dabar jis krinta
daug greiiau. Kodl? Galima paaikinti taip: lapo
greitis priklauso nuo oro pasiprieinimo.
O kaip krist knai, jei nebt oro pasiprieinimo? klausim atsakysime stebdami kn kritim beorje erdvje.
3.10 pav.

57

Jg rys

3 bandymas. Niutono vamzdyje (3.11 pav.)


plunksna, kamtis ir ratas. Paleisti jie krinta nevienodu greiiu: vamzdio dugn pirmiausia pasiekia ratas, po jo kamtis, vliau plunksna.
Isiurb i vamzdio or, sitikiname, kad ie knai
krinta vienodu greiiu, t. y. vamzdio dugn pasiekia tuo paiu metu.

Laisvojo kritimo pagreitis


Kn greitis j laisvojo kritimo pabaigoje buvo
vienodas, vadinasi, knai turjo kristi ir vienodu
pagreiiu. Sis pagreitis vadinamas laisvojo kritimo
pagreiiu ir tam tikroje ems vietoje yra pastovus
dydis 1 . Jis apytiksliai lygus 9,8 m/s 2 . Sprendiant
udavinius, laisvojo kritimo pagreiio skaitin vert
danai suapvalinama iki 10 m/s2.
Laisvojo kritimo pagreitis kiekviename dangaus
kne yra kitoks, nes skiriasi t kn mas, taigi ir
sunkio jga, kuri veikia tuose dangaus knuose
esant t pat kn. Pavyzdiui, Mnulyje, kuris
daug maesnis negu em, laisvojo kritimo pagreitis yra apie 6 kartus maesnis (apytiksliai lygus
1,6 m/s2). Todl t pat kn Mnulyje veikt 6 kartus maesn sunkio jga negu emje (3.12 pav.).
Tolstant nuo ems, sunkio jga spariai maja.

3.11 pav.

3.12 pav.

Uduotys ? ?

1 Tokius dydius dar vadiname konstantomis (lot. constans pastovus).

58

Fizika

/S

1. Kokio didumo sunkio jga veikia knus, kuri


vieno mas lygi 2 kg, o kito 500 g?
2. Kn veikia 500 N sunkio jga. Apskaiiuokite
to kno mas.
3. Kuri jga keiia horizontaliai mesto akmens judjimo krypt?
4. Vieno kno mas du kartus didesn u kito.
Palyginkite iuos knus veikianias sunkio jgas.
5. Kur i dviej vienodo dydio luiteli (parafinin ar aliuminin) veikia didesn sunkio jga?
Kiek kart didesn?
6. Ar pakis alvarin ploktel veikianti sunkio
jga, kai t ploktel paildysime? mesime vanden?

3.4.

Jg rys

Kno svoris
Tai jdomu

Kuno svoris
Dl ems traukos pakabintas knas tempia pakab, o padtas spaudia atram. Jga, kuria ems
traukiamas knas veikia atram arba pakab,
vadinama kno svoriu. Jis apskaiiuojamas taip
pat, kaip sunkis. Jgos formulje (p. 45) pagreit
paymj g, o jg P, gauname:
P = mg;
[P] = 1 kg m/s2 = 1 N.
Pakabinto, padto ant atramos ir laisvai krintanio
kno svoris pavaizduotas 3.13 paveiksle.

Svorio ir sunkio palyginimas


Kno sunkis ir svoris akivaizdiai palyginami
3.14 paveiksle. Abi ios jgos daniausiai veikia
kartu, taiau skirtingi yra j veikimo takai, taigi ir
knai, kuriuos jos veikia. Sunkio jga (brinyje ji
paymta juoda rodykle) veikia vien kn, o svoris (raudona rodykl) kit kn, ant kurio pirmasis padtas ar prie kurio prikabintas.

Nesvars yra ne tik


krintantys vertikaliai, bet
ir auktyn ar on mesti
knai. Todl, norint patirti
nesvarumo bsen, pakanka
paokti vir.
Nesvarumas daro tak
mogaus organizmui: dl jo
kartais sutrinka pusiausvyra, svaigsta galva, ima
skaudti strnas, sumaja
apetitas.
Visose planetose knus
veikia sunkio jga, jie turi
svor (jei laisvai nekrinta).
Pavyzdiui, Mnulyje kn
svorio apibrimas bt
toks. Jga, kuria Mnulio
traukiamas knas veikia
atram arba pakab, vadinama kno svoriu.

Nesvarumas
Kaip matyti i brinio, ios jgos ypa rykiai skiriasi tada, kai knas laisvai krinta pagreiiu g. Tuomet sunkio jga nepakinta, tarsi knas bt rimties
bsenos, o svoris pasidaro lygus nuliui knas
nespaudia atramos, netempia pakabos. Sakoma,
kad knas yra nesvarus.
3.13 pav.

3.14 pav.

F = mg

F = mg
P =O

59

1 bandymas. Prie dinamometro prikabinkime


svarst. Dinamometras rodo jo svor (3.15 pav.).
Staigiai leidiant dinamometr emyn, jo rodykl
grta prie nulins padalos. Tai liudija, kad
krintantis svarstis bent trump laiko tarp bna
nesvarus netempia dinamometro spyruokls.
2 bandymas. Tuios udaros skardins dugne ibadykime daug skylui, o dangtelyje idurkime
vien skylut. Panardinkime skardin ind su vandeniu ir kiek palaik pirtu uspauskime virutin skylut. Itrauk skardin i vandens, matome,
kad vanduo pro skylt dugn neteka (3.16 pav., a).
Jam ibgti neleidia atmosferos slgis (apie j
kalbsime 178 puslapyje). Skardin pakelkime vir
kokio nors plataus bei emo indo ir atleiskime pirt. Vanduo iurklmis prads vertis pro skylutes
(3.16 pav., b). Auktai ikeikime skardin ir paleiskime i rank. I krintanio indo skylui vanduo
nebga (3.16 pav., c), taigi vanduo inde yra nesvarus.
mogus taip pat gali patirti nesvarumo bsen,
pavyzdiui, slidininkas, nuoks nuo tramplino, arba uolininkas vanden, atsispyrs nuo bokto lentos. Nesvarumo slygomis gyvena kosmonautai
erdvlaivyje, skriejaniame aplink em.

Uduotys
1. virblio mas 30 g. Apskaiiuokite jo svor.
2. Kiek sveria knai, kuri mas 3 kg; 500 g?
3. Knas sveria 15 N. Kokia yra to kno mas?
4. Seimininkei virtuvje ikrito i rank stiklin vandens. Ar vanduo slg krintanios stiklins
dugn?

Jg rys

Mnulyje kn svoris
yra 6 kartus maesnis negu
emje (3.17 pav.).

3.17 pav.

3.18 pav.

5. Ar veikia sunkio jga kn nesvarumo slygomis, pavyzdiui, dirbtiniame ems palydove?


6. Aplink em skrieja erdvlaivis. Jame esanio
kosmonauto mas lygi 70 kg. Kokio didumo sunkio
jga veikia kosmonaut ir koks yra jo svoris?
7. Ar vienodas ems ir Mnulio paviriuje esanio kno tankis?
8. Dvigubu atstumu nuo ems centro sunkio jga sumaja keturis kartus. Ar tiek pat kart pakinta kno svoris ir tankis?
9. Marso paviriuje kn laisvojo kritimo pagrei2
tis apytiksliai lygus -= laisvojo kritimo pagreiio emje. Apskaiiuokite 2 kg mass kno svor Marso
paviriuje.
10. Kokio didumo jga gali suteikti Mnulyje esaniam 10 kg mass knui 10 m/s2 pagreit?

3.5.

Svarsio
mas
Svarsio
svoris
Svarsio
sunkio jga

1 kg

1 kg

10 N

1,6 N

10 N

1,6 N

1969 m. liepos 21 d.
Mnulyje isilaipin JAV
kosmonautai labai lengvai
neiojosi vis rang (deguonies ir vsinimo sistemas),
kurios mas 84 kg
(3.18 pav.). Sios natos
svoris emje yra 840 N,
o Mnulyje tik 140 N.
Tiek emje sveria 14 kg
mass knas.

Trinties jga

I vadovlio 2.1 skyrelyje nagrinto inercijos dsnio iplaukia tokia ivada: jei judanio kno neveikt kiti knai, jis judt tiesiai ir tolygiai. Deja, galime tik sivaizduoti, kad kno neveikia kiti knai. I
tikrj taip nra. Pavaiavs lygiu ir tiesiu keliu su
ijungtu varikliu, automobilis sustoja. Sustoja ir dviratininkas, jei nemina pedal. Neliauia tolyn nuo
kalno slidiu keliu nusileidusios roguts. Kodl?
Visais iais atvejais veikia didesn ar maesn jga,
nukreipta prieing pus, negu juda knai.

61

Jg rys

Jga, kuri atsiranda kn slyio vietoje ir trukdo vienam i j pajudti ar judti kito paviriumi,
vadinama trinties jga. Ji visada nukreipta prieinga judjimui kryptimi.

Rimties trintis
Atlikime bandym ir pairkime, kaip atsiranda
trinties jga.
1 bandymas. Ant knygos padkime kok nors
daikt, pavyzdiui, trintuk, ir kelkime vien
knygos gal vir. I pradi trintukas nejuda
(3.19 pav., a). Tik paklus knygos gal tam tikr
aukt, jis ima liauti emyn (3.19 pav., b).
Kodl, pradjus kelti knygos krat, trintukas neliauia? Mat atsiranda jga, trukdanti trintukui pajudti. i jga, veikianti tarp nejudani kn, vadinama rimties trinties jga.
2 bandymas. Prie sunkaus taelio prikabinkime
mokyklin dinamometr ir bandykime j tempti iilgai stalo paviriaus (3.20 pav.). Matysime, kad
dinamometras rodo vis didesn jg (tael veikianti
dinamometro spyruokls tamprumo jga didja),
taiau taelis nepajuda i vietos. Vadinasi, j turi
veikti prieingos krypties jga, kuri atsvert dinamometro spyruokls tamprumo jg. Cia vl atsiranda rimties trintis. Jei tael trauktume stipriau,
jis pradt tolygiai liauti stalo paviriumi.

Slydimo trintis
Trint, atsirandani vienam knui liauiant
(slystant) kito kno paviriumi, vadiname slydimo
trintimi. Slydimo trinties jg rod dinamometras
tuo momentu, kai taelis pradjo tolygiai liauti
3.20 pav.

62

F i z i k a

/S

3.21 .

(3.20 pav.). Tokia trintis atsiranda, kai traukiame


rogutes, iuoiame paiomis, liuoiame slidmis
(3.21 pav.) ir t. t. Visais iais atvejais knas slysta,
kartais net labai sunkiai, kito kno paviriumi.

Riedjimo trintis
Trint, atsirandani vienam knui riedant kito kno paviriumi, vadiname riedjimo trintimi.
Ji daug maesn negu slydimo trintis. Todl kartais
naudinga slydimo trint pakeisti riedjimo trintimi. Pavyzdiui, jei negalime patraukti sunkios ds, padedame po ja apvalius pagalius ar metalinius vamzdius ir traukti bna daug lengviau
(3.22 pav.).
3 bandymas. Prikabinkime prie veimlio dinamometr ir tolygiai traukime j stalo paviriumi
(3.23 pav., ). Dinamometras rodys riedjimo trinties jgos didum. Paskui veiml apverskime, kad
jis liaut stalo paviriumi (3.23 pav., b). Dabar
dinamometro rodmuo bus daug didesnis. Vl
sitikiname, kad riedjimo trinties jga yra maesn
u slydimo trinties jg.
Dl ko atsiranda trintis? Prieastis ne viena.
Taiau svarbiausios yra ios:

3.22 pav.

3.23 pav.

lietimosi paviri gruobltumas,


susilieiani kn molekuli tarpusavio trauka.

63

Jg rys

Net pairti labai lygs paviriai turi kauburiuk, nelygum (3.24 pav.), kurie kliva vieni u kit
ir trukdo knams judti. O veidrodikai nuvilginti
knai, liaudami vienas kito paviriumi, sukimba
dl j molekuli tarpusavio traukos.
Patirtis ir bandymai rodo, kad juo sunkesnis daiktas
ar didesne jga jis spaudiamas prie kito kno, juo didesn trinties jga.

Trintis buityje ir technikoje


Su trintimi susiduriame kiekviename ingsnyje.
j tenka atsivelgti technikoje. Kartais jos poveikis
naudingas, kartais alingas.
Jei nebt trinties, negaltume nieko ilaikyti rankose, siti bei susisegti drabui, kalti vinies lent,
pradti vaiuoti ir sustoti, neveikt automobili
stabdiai. Ji neleidia atsiriti kasas pintam kaspinui, subyrti dalis mechanizmams, padeda monms ir gyvnams vaikioti eme, neislysti vartui i sienos ar plokts.
Per maa trintis kartais gali bti pavojinga. Kad ji
padidt, smliu barstomas slidus kelias, alpinistams
gaminami kaustyti batai, automobiliams padangos su rantuotais protektoriais (3.25 pav.). Kai trintis
per didel, kaista ir greiiau susidvi judanios vairi mechanizm dalys. Dl to jos tepamos specialiomis alyvomis, naudojami trint mainantys rutuliniai ir ritininiai guoliai (3.26 pav.). Tokiuose guoliuose besisukantis velenas ne slysta, o rieda plieniniais rutuliukais arba ritinliais.
3.25 pav.

64

3.26 pav.

Fizika

/S

Uduotys 7

1. Kodl draudiama vaiuoti automobiliais, kuri nudil padang protektoriai?


2. Kodl gerais keliais vainjama automobiliais,
kuri padangos su smulkaus rato protektoriumi, o
blogais keliais ir iem su stambaus rato?
3. Kodl automobiliui pavojinga leistis nuo kalno
lapiu molingu keliu?
4. Kodl uolin lent kalam vinj patariama
pamuilinti?
5. Kurios ries trintis atsiranda tarp knygos ir
pietuko, judanio taip, kaip parodyta 3.27 paveiksle, a ir b?
6. Kodl tepamos alyva judanios ir susilieianios main detals?
7. Namuose pripilkite butel vandens. Isimuilinkite rankas ir bandykite atsargiai j pakelti. Ar pasisek? Paaikinkite reikin.
8. Kodl kiko muilo gaball lengviau supjaustyti stipriu silu arba plona viela negu peiliu?
9. Kodl reikia nutiesti" pjklo tak, t. y. ilankstyti gretimus dantis prieingas puses?
10. Sutepus pavirius, trintis sumaja. Taiau kodl, skaldant malkas, sunkiau ilaikyti saus kirvio
kot negu lapi?
11. Kodl sunku rankose ilaikyti gyv uv?
12. sivaizduokite ir pabandykite papasakoti, kas
atsitikt judrioje gatvje mainoms ir monms, jei
staiga pranykt trintis.
3.27 .

65

3.6. centrin jga


Daugeliui teko suktis karusele. Patyrte, kad reikia
nemaai pastang, norint joje isilaikyti (3.28 pav.).
Pana reikin matome sukdami virvute pririt
rutuliuk (3.29 pav., ), apie a disk, ant kurio
padtas taelis (3.29 pav., b). Nutrkus virvutei, rutuliukas lekia apskritimo liestins kryptimi tolyn; jei
per maa trintis tarp disko ir taelio, is nusviediamas nuo disko taip pat liestins kryptimi (nes
kreive judanio kno greitis nukreiptas tos kreivs
liestine).
Jga, verianti knus judti apskritimu, vadinama centrine. Ji gali bti vairi ri: tamprumo, trinties, visuotins traukos ir pan. Pavyzdiui,
virvute pririt rutuliuk skrieti apskritimu veria
virvuts tamprumo jga, ant disko padt tael
trinties jga, em aplink Saul visuotins traukos jga.
Kai knas skrieja apskritimu tolygiai, centrin
jga keiia tik jo greiio krypt. Si jga yra nukreipta apskritimo centr (tai atspindi ir jos pavadinimas).

Uduotys
1. Kuri jga veria automobil daryti poskius
vingiuotame kelyje? Kas atsitinka, kai ta jga bna
per maa?
2. Kodl greitaeigi varikli smagraiai turi labai stiprius bandaus? (Bandaas (pranc. bander
tvarstyti) iedas main ar konstrukcij detalms
sutvirtinti.)
3. Kam reikalingi greitai besisukani tekl apsauginiai gaubtai?
4. Kodl poskiuose daromas skersinis keli nuolydis?
5. Ant ne visai lygaus stalo paviriaus padtas taelis nejuda. Ar j veikia trinties jga?

66

F i z i k a

/8

Jgg rys

3.7. Jg atstojamoji
Danai kn veikia ne viena, bet kelios jgos, todl svarbu suinoti vis j poveik. Tuomet kelios
vienu metu kn veikianios jgos sudedamos.
Gaunama joms lygi viena jga, kuri vadinama t
jg atstojamja, o sudedamos jgos dedamosiomis.
Sudedamos jgos gali veikti:
ta paia tiese viena kryptimi,
ta paia tiese prieingomis kryptimis,
lygiagreiai.
Galimas ir kitoks jg isidstymas.
Pirmiausia isiaikinkime, kam lygi ta paia tiese
viena kryptimi veikiani jg atstojamoji.
1 bandymas. Prie dinamometro paeiliui kabinkime 100 g mass pasvarus. Dinamometras atitinkamai rodys apie 1 N, 2 N, 3 N, 4 N, t. y. pasvar
svorio jg, veikiani viena kryptimi, atstojamj.
Dabar dar vien 100 g mass pasvar padkime ant
dinamometro lktels (3.30 pav., a). Dinamometras rodys vienu niutonu didesn atstojamj jg
(4 N + 1 N = 5 N). Tiek pat jis rodys, jei vietoj penki pasvar po 100 g prikabinsime vien 500 g mass pasvar (3.30 pav., b).
Tok pat rezultat galime gauti ir neatlikdami bandymo. Reikia tik atitinkamu masteliu tiesje pavaizduoti kiekvien dedamj jg ir imatuoti bendr
gautos atkarpos ilg (r. 3.30 pav.).
Jg, veikiani ta paia tiese viena kryptimi, atstojamoji lygi dedamj jg sumai ir veikia ta paia kryptimi.
1 udavinys. Sunki d u virvs traukia du
vyrai (3.31 pav.): vienas 500 N, kitas 600 N
jga. Kokio didumo jga yra traukiama d?
F1 = 500 N
F2 = 600 N
F ?

3.30 pav.

3.31 pav.

Sprendimas
F = F1 + F 2 ;
F = 500 N " + 600 N = 1100 N =
= 1,1 kN.
Atsakymas:

F = 1,1 kN.
67

Dabar inagrinkime, kam lygi atstojamoji, kai jgos veikia ta paia tiese, taiau prieingomis kryptimis.
2 bandymas. Prie dinamometro prikabinkime keturis pasvarus po 100 g. Dinamometras rodys apie
4 N. Prie virutinio dinamometro kabliuko pririt sil permeskime per skridin ir prie jo pritvirtinkime 100 g mass pasvar (3.32 pav.). Dabar
dinamometras rodys tik apie 3 N. Si jga yra dviej jg, veikiani prieingomis kryptimis, atstojamoji.
Dviej jg, veikiani ta paia tiese prieingomis kryptimis, atstojamoji lygi dedamj jg skirtumui ir veikia
didesniosios jgos kryptimi.
2 udavinys. Kam lygi dviej jg F1 ir F2, veikiani kn take A, atstojamoji (3.33 pav.)?
F1 = 4 N
h = 3 N
F ?

Sprendimas

rF - Fr I - F2'

F = 4 N - 3 N = 1N.
Atsakymas: F = IN.

3 udavinys. Kam lygi trij jg, veikiani kn


take A, atstojamoji (3.34 pav.)?
F1 = 3 N
F2 = 7 N
F3 = 4 N
F _ ?

Sprendimas
F = F1 + F 2 - F 3 ;
F = 3N + 7 N - 4 N

= 6N.

A t s a k y m a s : F = 6 N.

Praktikoje danai knus veikia lygiagreios jgos.


Kaip randama j atstojamoji?
3 bandymas. Sujunkime du dinamometrus skersiniu ir prie jo per vidur prikabinkime 1 kg mass
svarst (3.35 pav.). Kiekvienas dinamometras rodo
apie 5 N. Taigi jg, kuriomis svarstis veikia abu
dinamometrus, atstojamoji lygi 10 N. Patraukime
svarst ariau kurio nors dinamometro. Abu dinamometrai rodo skirtingas jgas, taiau j suma yra
apie 10 N. Prikabinkime svarst prie vieno dinamometro. Matysime, kad ir dabar jis rodys apie 10 N.
Dviej lygiagreiai ta paia kryptimi veikiani
atstojamoji lygi t jg sumai.

jg

Jg rys

4 udavinys. Kokio didumo jga F1 pastoviu greiiu elektros variklis kelia lift, kai dal jo svorio jga
F2 ilaiko atsvaras (3.36 pav.)?
F 2 = 3000 N
F = 5000 N
F1

Sprendimas
F = F1 + F 2 ;
F1-FF7;
F1 = 5000 N - 3000 N = 2000 N =
= 2 kN.
A t s a k y m a s : F 1 - 2 kN.

Jg sudties udavinius galima sprsti ir grafikai, taiau reikia braiyti tikslius brinius, dedamsias jgas ir j atstojamj vaizduoti atitinkamu
masteliu.

3.36 pav.

Uduotys ir 7
1. Kiek niuton rodys dinamometrai, kai prie j
prikabinsime arba ant j udsime brinyje pavaizduotus pasvarus (3.37 pav., a, b)?
2. 40 kg mass berniukas nea 100 N svorio kuprin. Kokio didumo jga jis slegia em?
3. Kaip galt veikti kn viena tiese dvi jgos:
30 kN ir 40 kN? Kokia kiekvienu atveju bt j
atstojamoji? Pavaizduokite grafikai.
4. Grafikai pavaizduokite viena tiese kn veikianias 6 N, 2 N, 9 N ir 5 N jgas, kurios atsveria
viena kit.
5. Kokio didumo jg rodys dinamometrai ir B
(3.38 pav.)?

3.37 pav.

3.38 pav.

69

Jg rys

6. 80 kg mass balionas leidiasi tolygiai. Apskaiiuokite j veikiani oro pasiprieinimo jg.


7. Horizontaliu keliu vaiuojant automobil veikia 2 k N variklio traukos jga, 500 N trinties jga
ir 430 N oro pasiprieinimo jga. Apskaiiuokite atstojamj jg.
8. Apskaiiuokite tolygiai vaiuojanio automobilio variklio traukos jg, kai yra inoma, kad j
veikianti trinties jga lygi 1,2 kN, o oro pasiprieinimo jga lygi 900 N.
9. Kn ta paia tiese veikia 20 N ir 30 N jgos.
Vien kart j atstojamoji lygi 50 N, kit kart
10 N. Briniu pavaizduokite, kaip veikia ios jgos.
10. Ant silo kabo trys rutuliai, kuri svoris nurodytas 3.39 paveiksle. Apskaiiuokite jg, veikiani takus A, B ir C, didum.
11. Du arkliai veim kinkomi taip, kaip pavaizduota 3.40 paveiksle. Kodl?
12. Prie demonstracinio dinamometro, kurio skal
udengta, prikabinti trys pasvarai (3.41 pav.). Apskaiiuokite dinamometro rodmen. Paskui atidenkite skal ir patikrinkite, ar teisingai apskaiiavote.

Jg rys"
Deformacija

Tamprumo jga

Sunkio jga (sunkis)

Kun formos ir matmen pakitimas vadinamas deformacija.


Jga, kuri atsiranda deformuojamame kne, vadinama tamprumo jga. Jos kryptis yra prieinga nei kn veikianios
iorins jgos.
Tamprumo jga priklauso nuo:
kno mediagos savybi;
kno formos ir matmen;
deformacijos dydio.
Jga, kuria kun traukia em, vadinama sunkio jga.

Fs=m g
g 9,8 m/s 2
Svoris

P= mg
Trinties jga

Trinties rys

Jgos matavimo prietaisai

Jga, kuria ems traukiamas knas veikia atram arba


pakab, vadinama kno svoriu.
Jga, kuri atsiranda kn slyio vietoje ir trukdo vienam j
pajudti ar judti kito kno paviriumi, vadinama trinties jga.
Ji visada nukreipta prieinga judjimui kryptimi.
Rimties trintis
Slydimo trintis > riedjimo trintis
(kai kitos slygos vienodos).
Jgos matavimo prietaisas dinamometras.

Jga, veikianti kun taip, kaip kelios vienu metu veikianios jgos, vadinama t
jg atstojamja.

F1
F1

F2
F2

Dviej jg, veikiani ta paia tiese


viena kryptimi, atstojamoji lygi dedamj
jg sumai ir veikia ta paia kryptimi.

F= F 1 + F2
Dviej lygiagreiai veikiani jg atstojamoji lygi t jg sumai.

F=F1-F2

Dviej jg, veikiani ta paia tiese


prieingomis kryptimis, atstojamoji lygi
dedamj jg skirtumui ir nukreipta didesniosios jgos kryptimi.

71

Mechaninis
darbas. Galia.
Mechanin
energija
iame skyriuje susipainsite su:
darbo svoka;
galios svoka;
mechanins energijos svoka ir tos
energijos rimis: potencine bei kinetine energija;
energijos tverms dsniu.

4.1. Mechaninis
darbas
Buitin darbo samprata
Apie darb esame girdj daug kart. Taiau buitin ir fizikin darbo prasm ne visada sutampa.
1 pavyzdys. Mokinys atlieka nam darbus, sprendia sudtingus matematikos ar fizikos udavinius
(4.1 pav.). Ar jis dirba? Kiekvienas pasakys, kad mokymasis yra rimtas ir sunkus darbas. Taiau fizikos
poiriu mokinys, sprsdamas matematikos ar fizikos
udavinius, jokio darbo kaip fizikinis knas neatlieka.
2 pavyzdys. Tas pats mokinys, skmingai susidorojs su udaviniais, suman pasportuoti: pakviet draug ir pasil jam palenktyniauti, kuris
greiiau ubgs i pirmo aukto penktj. Ar kas
nors pasakys, kad berniukai dirba? Greiiau pabars,
kad vaikai nieko neveikia, tik idykauja. O fizikas
pasakys, kad mokinys, ubgdamas i pirmo aukto
penktj, atliko nema mechanin darb.

4.1 pav.

Fizikin darbo samprata


Tad kas yra mechaninis darbas fizikine prasme?
Mechaninis darbas atliekamas tada, kai jgos veikiamas knas pasislenka. Knas neatlieka mechaninio darbo, kai:
1) jo neveikia jga,
2) nepasislenka (nejuda) ir jgos veikiamas,
3) i inercijos juda tolygiai.
Nesunku sitikinti, kad mechaninis darbas (fizikoje is dydis ymimas raide A) priklauso nuo kn
veikianios jgos ir jo nueito kelio. Pavyzdiui, keliant du maius 5 m aukt, atliekamas dvigubai
didesnis darbas, negu keliant vien mai tok pat
aukt, ir perpus maesnis darbas, negu keliant du
maius 10 m aukt (4.2 pav.).

4.2 pav.

Mechaninis darbas yra fizikinis dydis, lygus


kn veikianios jgos ir to kno nueito kelio
sandaugai.
74

Fizika

/ 8

Mechaninis darbas.
Galia. Mechanin
energija
i taisykl paraykime trumpiau:
darbas = jga kelias,
arba simboliais
A = Fs.
i mechaninio darbo formul galioja tada, kai jga
kn veikia iilgai kelio.
Pagrindinis darbo matavimo vienetas yra daulis,
kuris sutrumpintai ymimas J:
[A] = 1 J = 1 N m.
Taip jis pavadintas pagerbiant ym angl fizik D e i m s P r e s k o t D a u l (J. P. Joule,
18181889). Vienas daulis tai toks darbas, kur
1 N jga atlieka 1 m kelyje. Vartojami taip pat kartotiniai bei daliniai darbo matavimo vienetai: megadaulis (MJ), kilodaulis (kj), milidaulis (mj) ir t. t.
1 MJ = 1 000 0 0 0 J = IO 6 J;
1 k j = 1000 J = IO3 J;
1 m j = 0 , 0 0 1 J = 10" 3 J.
Susipainome su mechaniniu darbu. Mokydamiesi fizikos, vliau nagrinsite kitas darbo ris.

Uduotys 7 ?
1. Pasakykite sunkio jgos ir trinties jgos atliekamo mechaninio darbo pavyzdi.
2. Pakelkite 1 m aukt vir stalo 100 g ir 1 kg
mass svarsius. Atliksite I J ir 10 J darb. Paaikinkite, kaip apskaiiavote atlikt darb.
3. Kok darb atlieka tolygiai judantis veimlis?
4. Ar atlieka darb sunkio jga, veikianti ant stalo
stovini vaz?
5. Kok darb atliekate ulipdami laiptais antr
aukt?
6. Kada mogus atlieka didesn darb eidamas
maais ingsniais ar dideliais?
7. Rutuliukas i inercijos tolygiai juda horizontaliu stalu. Ar bus atliekamas darbas, jei trinties ir
oro pasiprieinimo nepaisysime?
8. Ar atliekamas darbas, kai erdvlaivis laisvai
skrieja apskritimu aplink em?

Mechaninis darbas.
Galia. M e c h a n i n
energija

9. Koks darbas atliekamas keliant i 10 m gylio


ulinio 10 kg mass kibir vandens?
10. 5 N sveriant vanag oro gsis pakl 80 m
aukt. Kok darb jis atliko?
11. Garo kjo mas lygi 2 t. Koks darbas atliktas
deimt kart kj keliant 120 cm aukt?
12. Siurblys per 1 s isiurbia i 8 m gylio 2 1 vandens. Kok darb is siurblys atliks per par?
13. 400 N jga arklys traukia veim pastoviu
1,5 m/s greiiu. Kok darb jis atlieka per 2 h?

4.2.

GaIia

Darbo sparta

Technikoje plaiai
vartojamas nestandartinis
galios vienetas arklio
galia (AG):
1 AG = 735,5 W.
Arklio galiomis
daniausiai matuojama
automobili varikli galia,
pavyzdiui, Mazdos"
variklio galia yra 80 AG.
Kai kuri varikli,
mogaus galia
Erdvlaivio

2200 k W

T r a k t o r i a u s K 700

147 k W

Automobilio
Volkswagen"

70 k W

mogaus

76

(vidutin)

100 W

mogaus
(trumpalaik)

2 kW

F izika

Isprskime tok udavin. Vytautas 4 m aukt virve kop per 8 s, Donatas per 5 s. Kiekvieno berniuko mas lygi 50 kg. Ar vienod darb jie atliko?
Vytauto svoris P1 = m}g = 50 kg 10 m/s2 = 500 N.
Donato svoris P2 = m^g = 50 kg 10 m/s2 = 500 N.
Vytauto atliktas darbas
A1 = P1Ii = 500 N 4 m = 2000 J.
Donato atliktas darbas
A2 = P2h = 500 N 4 m = 2000 J.
Matome, kad abu berniukai atliko tok pat darb.
Taiau ar vienoda buvo j darbo sparta? Be abejo,
ne. Vytautas kop daug ilgiau, taigi ir dirbo liau t pat darb padar per ilgesn laik. Berniuk fiziniam pajgumui apibdinti, matyt, reikia
kito dydio. J randame lygindami abiej darb, atlikt per vienetin laiko tarp.
Pagal spart lyginamas ir vairi main, transporto priemoni darbas.

Galia
Darbo spart apibdina fizikinis dydis, vadinamas
galia. Galia tai darbas, atliktas per vienetin
laiko tarp. Ji apskaiiuojama darb dalijant i laiko, per kur tas darbas atliktas:
galia =

/ 8

darbas

laikas

Mechaninis darbas.
Galia. Mechanin
energija

Gali paymj simboliu N, gauname toki galios


formul:
N=

j .

Galios pagrindinis matavimo vienetas pavadintas vat (W) pagal angl ininieriaus ir iradjo
D e i m s o V a t o (J. Watt, 17361819) pavard:

[N] = I W = I J/s.
Vienas vatas tai galia tokio mechanizmo, kuris
per 1 s atlieka 1 J darb. Danai galia matuojama
stambesniais, kartotiniais, vienetais: kilovatais (kW),
megavtais (MW).
1 kW = 1000 W = IO3 W;
1 MW = 1000 kW = IO6 W.

Uduotys -7
*

1. raykite reikiam od: Juo daugiau laiko reikia


tam tikram darbui atlikti, juo ... mainos galia".
2. K reikia teiginys Traktoriaus galia didel"?
3. Du vienodos mass berniukai plaukia tokiomis
paiomis valtimis skirtingu greiiu. Ar vienoda berniuk galia?
4. Kieno galia didesn: ltai laiptais kopianio
mogaus ar aukt okanio sportininko? Abiej
mas vienoda.
5. Traukdamas 100 N svorio kibir su vandeniu
i 5 m gylio ulinio, mogus utruko 20 s. Kokia
buvo jo galia?
6. Motorinio dviraio variklio galia lygi 600 W.
Kok darb is variklis gali atlikti per 20 s?
7. Siurblys 1 m 3 vandens 30 m aukt pakelia
per 1 min. Apskaiiuokite siurblio variklio gali.
8. Kiek laiko turi dirbti 50 kW galios siurblio variklis, kad i 180 m gylio kasyklos isiurbt 500 m 3
vandens?
9. Jei gyvenate daugiaaukiame name, ubkite
kaip galima greiiau (jei leidia sveikata) paskutin
aukt. Laikrodiu imatuokite bgimo laik. inodami, kur namo aukt ubgote, vieno aukto
aukt (jei neinote, imatuokite) bei savo mas, apskaiiuokite atlikt darb ir gali.

Kaip atsirado arklio


galia? 1769 metais angl
ininierius ir iradjas
Deimsas
Vatas
sukonstravo garo main. Jis
apskaiiavo, kad ta maina
kalnakasybos darbuose
pakeiia 12 arkli, taigi jos
galia lygi 12 arklio jg
(dabar sakytume arklio
gali). Nuo to laiko technikoje paplito arklio jgos
vienetas, nes nevykusiai
buvo iverstas angl kalbos
odis power (jga, galia)
odiu jga".
Vliau Dz. Vatas atliko
bandymus, kuriais remdamasis nustat, kad 75 kg
mass krovin 1 m aukt
arklys gali pakelti per 1 s
(4.3 pav.). Taip buvo
imatuotas vienos arklio
galios didumas.
Vatas, be abejo, turjo
labai stipr arkl, kuris toki
gali gydavo per gana
trump laik. Kiti bandymai
parod, kad daugelio arkli
galia yra maesn.

4.3 pav.

77

4.3. Me
energijos samprata
od energija" (gr. energeia veikimas) girdime
danai. Sakoma: energingas mogus, energingi
veiksmai, nepaprastas energingumas ir t. t. Dirbaniam beprasm darb patariame: Neeikvok energijos be reikalo". Ir vis dlto kas yra energija?
Tai vienas svarbiausi fizikini dydi, taiau
energijos svoka nra labai akivaizdi, tiesiogiai suvokiama ms pojiais. Vis dlto per kelet imtmei fizikams j pavyko iaikinti ir tiksliai apibrti.
Mechanin energija yra fizikinis dydis, rodantis,
kok darb gali atlikti knas ar kn sistema.
Ji ymima raide E ir matuojama tais paiais vienetais, kaip ir darbas dauliais:
[E] = 1 J.

Pateiksime kelet pavyzdi, kurie iliustruoja, kokiomis slygomis vairs knai gali atlikti darb.
1. Pakelti vir ems paviriaus knai. Pavyzdiui, leisdamasis emyn, pasvaras traukia veiml (4.4 pav.,
a), nukrits metalinis rutuliukas imua duobut
smlyje (4.4 pav., b), utvenktos ups vanduo suka
hidroelektrins turbinas.
2. Deformuoti tamprs knai. Pavyzdiui, suspausta
balistinio pistoleto spyruokl isitiesdama iauna"
metalin rutuliuk (4.5 pav., a), deformuotas lankas strl (4.5 pav., b).
3. Suspaustos dujos. Pavyzdiui, suspaustos dujos
istumia i pneumatinio autuvo kulk (4.6 pav.).

4.4 .

4.5 .

4.6 pav.

78

Fizika

/ 8

M e c h a n i n i s darbas.
Galia. M e c h a n i n
energija

4.7 pav.

4. Judantys knai. Pavyzdiui, judanio oro srautas vjas gena burin laiv (4.7 pav., a), stulp
ar kuri nors kit klit atsitrenks automobilis
deformuojasi (4.7 pav., b), paleistas riedti pasvirusiu loveliu metalinis rutuliukas nustumia jo kelyje
padt ritinl (4.7 pav., c).

Uduotys ^

m n

1. 100 kg mass gelein sija per 80 s pakeliama


4 m aukt. Apskaiiuokite gali, ivystyt keliant i
sij.
2. Kok darb atlikt 4.4 paveiksle, b, pavaizduotas
500 cm3 trio geleinis rutuliukas, krisdamas i 2 m
aukio?
3. Kn keliant 1,6 m aukt, atliktas 240 J darbas. Apskaiiuokite kno mas.
4. Kranas pakl 2,5 m 3 trio betonin plokt
16 m aukt. Kok darb atliko kranas?
5. Kok darb reikia atlikti tolygiai keliant vandenyje 3 m aukt stiklo blok, kurio ilgis 1 m,
plotis 0,6 m, storis 0,005 m?
6. 12 km keli traukinys tolygiai nuvaiuoja per
10 min. ilumveio galia lygi 2950 kW. Kokio didumo pasiprieinimo jga veikia traukin?

79

4.4. Potencin
4.3 skyrelyje pavyzdiais parodme, kad tam tikros bsenos (itempti, suspausti, pakelti vir ems)
knai gali atlikti darb. Vadinasi, jie turi sukaup
mechanins energijos. Ji vadinama potencine energija (lot. potentia jga, galia).
Potencine vadinama tokia energija, kuri priklauso nuo vienas kit veikiani kn arba to paties
kno dali padties. Todl potencin energij galima vadinti ir sveikos energija.
Kaip galima kiekybikai ireikti potencins kno
energijos vert? Atsakymas klausim paaiks
inagrinjus ia pateikt udavin.
1 udavinys. 5 kg mass svarstis padtas ant lentynos, kuri yra 2 m auktyje nuo grind (4.8 pav.).
Apskaiiuokime io svarsio potencin energij
grind atvilgiu.
Jau inome, kad energija yra fizikinis dydis, rodantis, kok darb galt atlikti knas, jei susidaryt reikiamos slygos. Taigi kok darb atlikt is
svarstis, krisdamas nuo lentynos ant grind?
Mechaninis darbas lygus kn veikianios jgos
ir to kno nueito kelio sandaugai:
A = Fs.
Sunkio jgos Fs = mg veikiamas krintantis svarstis
nueit keli h (tokia raide paprastai ymimas auktis, kuriame yra knas), vadinasi, jis atlikt darb
A = mgh;
A = 5 k g - 1 0 m/s 2 2 m = 100 J.

pav.

Jei svarstis galt atlikti 100 J darb, tai ir potencin jo energija iki to momento, kol jis darbo neatlieka, bt 100 J.
Potencin energij paymj Ep, o darb A,
gauname:
Ep = A,
arba
Ep = mgh.
Tai yra mass m kno, pakelto aukt h vir ems, potencins energijos bendroji formul.
F izika / 8

Mechaninis darbas.
Galia. Mechanin
energija

2 udavinys. Spyruoklei suspausti 5 cm prireik


vidutinikai 4 N jgos (4.9 pav.). Koks tuo metu
buvo atliktas darbas?
Vl taikysime bendrj mechaninio darbo formul
A = Fs. Spaudiant spyruokl, buvo atliktas darbas
A = Fvids;
A = 4 N0,05 m = 0,2 J.
Suspausta spyruokl isitiesdama gali atlikti tok
pat darb (jei nepaisysime energijos nuostoli), kok nuveikme j suspausdami. Vadinasi, suspausta
spyruokl gijo 0,2 J energijos. Si energija taip pat
vadinama potencine (nes ji priklauso nuo to paties
kno dali tarpusavio padties), jos turintis knas
gali atlikti darb. Kai suspausta spyruokl isitiesdama atlieka darb, jos potencin energija maja.
Suspaust duj potencin energij nagrinsime
mokydamiesi fizikos auktesnse klasse.

Uduotys

1. Sodininkas nori pakeisti sodo namelio stogo


dang nuplti senus iferio lapus ir udengti
naujais. Pasilykite rengin, kuriuo bt galima sen iferio lap potencin energij panaudoti naujiems laktams ant stogo ukelti.
2. Mestas em krepinio kamuolys kelis kartus
nuo jos atoka. Kodl kas kart jis pakyla vis emiau?
3. Kaip suprantate teigin Tame paiame auktyje didesns mass akmuo turi daugiau energijos
negu maesns mass akmuo"?
4. Ar gali du knai, pakelti skirting aukt, turti vienodai potencins energijos? Kokiomis slygomis?
5. Kok darb atliko mogus, pakls 3 kg mass
kn 2 m aukt? Kiek ir kokios energijos gijo
pakeltas knas?
6. Vaikiko spyruoklinio pistoleto spyruoklei suspausti 5 cm reikia vidutinikai 16 N jgos. Apskaiiuokite suspaustos spyruokls potencin energij.
7. Viena spyruokl suspausta 3 cm, kita tokia pat
itempta 3 cm. Palyginkite i spyruokli potencin
energij.

81

8. kok aukt reikia pakelti 500 N svorio krovin, kad jo potencin energija padidt 3000 J?
9. 1 kg mass rutuliukas, pakabintas ant 1 m ilgio
silo, patraukiamas on 90 kampu ir paleidiamas laisvai svyruoti (4.10 pav.). Susvyravs 25 kartus, rutuliukas dl oro pasiprieinimo sustojo. Kok
darb atliko rutuliukas?
10. Kiek potencins energijos turi 1 m 3 Anchelio
krioklio (aukiausio krioklio, krentanio Venesueloje, Curno upje) vandens 979 m auktyje?

4.5.

Kinetin energija

Kaip sakme, darb gali atlikti ir judantis knas,


vadinasi, jis taip pat turi energijos. Si kno judjimo energija vadinama kinetine (gr. kinema judjimas, kinetikos judinamasis, varomasis).
Bandymas. Nuoulnija ploktuma paleiskime
riedti rutuliuk. Jis pastums tos ploktumos gale
pastatyt klit trinkel (4.11 pav., a). Jeigu paleistume vis didesns mass rutuliukus, matytume,
kad kiekvien kart trinkel pastumiama toliau
(4.11 pav., b). Trinkels pastmimas tai darbas.
Juo masyvesnis rutuliukas, juo didesn darb jis
gali atlikti, taigi turi ir daugiau energijos.
Dabar paleiskime t pat rutuliuk riedti i didesnio aukio. Pamatysime, kad jis gis didesn
greit ir toliau pastums trinkel atliks didesn
darb. Vadinasi, bus didesn ir jo kinetin energija.
Pavyzdys. Juo stipresnis vjas, t. y. didesniu greiiu juda oro srautas, juo intensyviau sukasi vjo
malno sparnai.
I aprayto bandymo ir pavyzdio matyti, kad
kinetin kno energija priklauso nuo jo mass ir
greiio. Remiantis tiksliais bandymais, galima gauti
toki kinetins energijos formul:
P _ mv2
H- 2 '

ia raide Ek paymta judanio kno kinetin energija, m to kno mas, v jo greitis.

Mechaninis darbas.
Galia. Mechanin
energija

Kartais knas, pavyzdiui, skrendantis pauktis ar


lktuvas, krintantis lietaus laas ar lapas, tuo paiu
metu turi ir kinetins energijos (nes juda tam tikru
greiiu v), ir potencins energijos (nes yra tam tikrame auktyje vir ems). Kno potencins ir kinetins energijos suma vadinama pilnutine mechanine kno energija. Ji lygi E = mgh+ ^.

Uduotys j ?
1. Kodl lengviesiems automobiliams leidiama
greitkeliais vaiuoti didesniu greiiu negu sunkveimiams? (Atsivelkite tik automobili mas.)
2. Ar gali du skirtingos mass knai turti tiek
pat kinetins energijos.
3. Apskaiiuokite 20 g mass kno, judanio
10 m/s greiiu, kinetin energij.
4. 10 m/s greiiu judanio kno kinetin energija
lygi 1000 J. Kokia yra to kno mas?
5. Palyginkite 0,5 kg mass futbolo kamuolio,
skriejanio 30 m/s greiiu, ir 10 g mass kulkos, lekianios 700 m/s greiiu, kinetin energij.

4.6. Energijos tverms


dsnis mechaniniuose procesuose
Energijos virsmai
Vykstant mechaniniams procesams, kinetin kn
energija gali virsti potencine, ir atvirkiai. Tai nesunku pastebti buityje, technikoje, gamtoje. 4.12 paveiksle pavaizduota principin HE veikimo schema.
Cia potencin vandens energija virsta turbinos, kuri
suka elektros generatori, kinetine energija.
1 bandymas. Ant demonstracinio stalo padkime
plienin ploktel ir paleiskime kristi i tam tikro
aukio plienin rutuliuk. Jis atoks nuo ploktels ir
pakils beveik t pat aukt (4.13 pav.).
83

Mechaninis darbas.
Galia. Mechanin
energija

reikin galima paaikinti taip. Auktyje h mass


m rutuliukas turjo potencins energijos Ep = mgh
(2 padtis). Krintanio rutuliuko potencin energija
majo (nes majo auktis), o kinetin Ek =

4.14 pav.

Tai jdomu
Upi vandens energijos
naudojimas. i energija
moni reikmms tenkinti
naudojama labai seniai. Jau
apie 1 tkstantmet pr. Kr.
vandens maln bta
Urartu valstybje. Vakar
Europoje jie pradti statyti
apie I ami pr. Kr.
Lietuvoje vandens maln
atsirado XIV amiaus
pabaigoje, nors visikai
tiktina, kad jie galjo bti
statomi XIIXIII amiuje
ar net anksiau.

4.15 pav.

84

F izika

/ 8

mv

didjo (didjo greitis). Kai tik jis paliet ploktel


(2 padtis), potencin energija virto kinetine. Paskui rutuliukas deformavosi. Dl to jis gijo potencins energijos, kuri ir pakl rutuliuk beveik t
pat aukt (3 padtis). Kodl jis nepasiek pradinio
aukio? Mat dalis mechanins energijos buvo ieikvota rutuliukui ir ploktelei ildyti.
2 bandymas. Vien silo gal tvirtinkime, o kit
pririkime prie rutuliuko. Tada rutuliuk patraukime on ir paleiskime. Jis svyruos gana ilgai
(4.14 pav.), kol pagaliau sustos.
Kokie mechanins energijos virsmai vyksta svyruojaniame rutuliuke? Patrauktas on, jis pakyla
aukt h (4.15 pav., a) ir gyja potencins energijos
E p = mgh. Kinetin energija tuo momentu lygi nuliui, nes rutuliukas nejuda. Leisdamasis emyn,
rutuliukas didina greit ir pasiekia emiausi (pusiausvyros) padt didiausiu greiiu v. iame take
jis turi daugiausia kinetins energijos

Ek =

mv

(4.15 pav., b), tuo tarpu jo E p = 0. Paskui rutuliukas


vl kyla vir kinetin jo energija maja (nes
maja greitis), o potencin didja (nes didja auktis)
(4.15 pav., c). Tam tikrame auktyje h stabteljs, jis
grta pirmykte trajektorija. Ilgokai pasvyravs, rutuliukas vis dlto sustoja. Kodl? Kur prapuol rutuliuko energija? Kaip ir 1-ajame bandyme, energija niekur nedingo, ji buvo eikvojama oro pasiprieinimui
nugalti bei silui lankstymosi vietoje ildyti.

Mechaninis darbas.
Galia. Mechanin
energija

Energijos tverms dsnis

!'

ie bandymai pailiustravo mokslinink nuosekliais


tyrimais bei kruopiais bandymais nustatyt ds Upi vandens energija
n, vadinam energijos tverms dsniu:
Lietuvoje plaiau pradta
naudoti XVI amiuje,
vykstant mechaniniams procesams, udaropaplitus vandens malnams.
sios kn sistemos bendras energijos kiekis
J ratus sukdavo tekaiitis
nekinta.
arba krintantis vanduo. Bta
ne tik grd malimo, bet ir
Kitaip tariant, energija savaime neinyksta ir neatpopieriaus, parako, audekl
siranda, tik vienos ries energija virsta kitos ries ener- vlimo, liejimo bei kitoki
gija, o bendras jos kiekis lieka pastovus.
maln.
K turime galvoje, kai, formuluodami energijos
XVI amiuje Rudnioje
tverms dsn, sakome udaroji kn sistema"? buvo pastatyta metalo
Nesileisdami detalesn aikinim (tai bus padaryta liejykla 8,5 m ploio ir
auktesnse klasse), udarja kn sistema vadin- 15,7 m ilgio, stor apvali
puini rst, dengtas
sime izoliuot kn grup, t. y. kn sistem, kugontais bei erpmis pastarios neveikia kiti knai.
tas. Vanduo suko tris
Mes kalbjome apie mechanin energij bei dvi didelius ratus, kuri vienas
jos ris kinetin ir potencin. Yra ir kitoki var lydomosios krosnies
energijos ri: elektros, atomin, vidin ir 1.1. Beje, dumples, antras kaitinaapie vien j vidin jau usiminme. Kn mosios krosnies dumples, o
treias kilnojo kjus,
ilimas ne kas kita, kaip vidins j energijos
kalanius kaitint metal.
padidjimas. Vienos ries energij galima paversti
XVI-XVII amiuje
kitos ries energija. Tokius energijos virsmus pladidel patrank liejykla veik
iau nagrinsime auktesnse klasse.
prie Valkinink, ant Spenglos
ups kranto. Jos mechanizmus var Spenglos utvenktas vanduo. Cia i importi1. Kaip kinta mechanins energijos rys lei- ns salietros, sieros bei vietini medio angli buvo
diantis paraiutininkui?
gaminamas ir parakas.
2. Kodl traps daiktai perveami supakuoti poJo aliav mal vandens
pieri, iaudus ar vat?
malnas.
3. Pasakykite kelet kn, kurie tuo paiu metu
turi ir kinetins, ir potencins energijos.
4. Dviratis, kuriuo vaiuoja sportininkas, turi kinetins energijos. Kokia energija ji virsta, kai dviratis stabdomas? kai sibgjs dviratininkas uvaiuoja ant kalniuko?
5. Kokie energijos virsmai vyksta atmuant teniso
kamuoliuk?
6. 1200 kg mass poliakal, krisdama i 2 m aukio, kala pol em 2 cm. Kokio didumo yra grunto pasiprieinimo jga?

85

Mechaninis darbas.
Galia. Mechanin
energija

Tai jdomu
1524 metais Didysis Lietuvos kunigaiktis ir Lenkijos
karalius ygimantas Senasis leido prie Vilnios ups Vilniuje
pastatyti popieriaus maln, kurio ratus suko vanduo.
XVIXVIII amiuje Lietuvoje veik net kelios deimtys
toki maln: Prienuose prie Drubingos upelio ioi,
Vievyje prie Aliosos upelio, Bartkukyje prie Muss,
Vepriuose prie Geles upelio ir kitur. 1841 met
suraymo duomenimis, Lietuvoje veik 532 vandens varomos
mons.
Pagrindin maln dalis vandens sukamas ratas. Jis
bdavo medinis su horizontaliu velenu. Vanduo rat
sukdavo dvejopai: tekdamas i apaios stumdavo vien po
kitos vertikaliai taisyto medinio rato ploktes (4.16 pav., a)
arba krisdavo ant rato i viraus (4.16 pav., b). Pirmuoju
atveju naudota tekanio vandens kinetin energija, antruoju utvankoje sutelkto vandens potencin energija.
Galingesni buvo krintanio vandens sukami ratai. O kad
vanduo galt kristi i viraus, reikjo utvenkti up.
Utvankos bdavo statomos i ab, akmen, ems. Dabar
tam plaiai naudojamas gelbetonis.
Vandens paklim utvankomis reguliavo net valstybs
teisynas Lietuvos Statutas.
Lietuvoje didiausia yra Nemuno utvanka ties Kaunu.
Jos auktis lygus 20 m, ilgis 1,5 km. Kitos didesns
utvankos: uvs ties Josvainiais 18,5 m aukio, 600 m
ilgio, Dubysos ties Bubiais 16,4 m aukio, 328 m ilgio.
Potencin Lietuvos vandens itekli galia yra 582 MW,
panaudojama tik 17 %.
Ekologins hidroenergetikos problemos. Utvankos turi
ir neigiam padarini. Keiiasi ups nuotkio reimas,
vandens temperatra, ualimo trukm, aplinkos mikroklimatas, gruntinio vandens lygis, pasunkja ar i viso
pasidaro nemanoma uv migracija, tvenkinio vanduo
ulieja daug derlingos ems.
Vjo energijos naudojimas. Vjas oro judjimas
horizontalia kryptimi. Judanio oro srautas turi daug
kinetins energijos, kuri mons naudojo nuo seno;
pavyzdiui, senovs Ryt alys, Graikija laivyboje.
Kryiuoi kronikos mini lietuvi burinius laivus. Vjo
malnai Lietuvoje atsirado palyginti vlai. 1841 met
duomenimis, ms krate j buvo 161, daugiausia
Vidurio Lietuvoje ir Unemunje.
' Lietuvoje daniausiai puia vakar, pietvakari ir piet
vjai. Vidutinis j greitis Varnoje siekia apie 2,9 m/s,
Klaipdoje 5,7 m/s. 1981 metais irvintose siautusio
viesulo greitis, sprendiant i sugriovim, buvo ne maesnis
kaip 70 m/s, o 1999 met gruod Lietuv siaubusio
Anatolijaus" apie 40 m/s.

4.16 pav.

86

F izika

/ 8

Mechaninis darbas. Galia.


Mechanin energija"
Mechaninis darbas

Mechaninis darbas atliekamas tada, kai jgos veikiamas


knas pasislenka.

ii
Il

Mechaninis darbas yra fizikinis dydis, lygus kn veikianios jgos ir to kno nueito kelio sandaugai.

[A] = 1 J = 1 N m

Vienas daulis tai toks darbas, kur 1 N jga atlieka


1 m kelyje.

Galia

Darbo atlikimo spart apibdina fizikinis dydis, vadinamas


galia. Ji lygi darbui, atliktam per vienetin laiko tarp.

N=*

Galia apskaiiuojama darb dalijant i laiko, per kur tas


darbas atliktas.

[/V] = 1 W = 1 J/s

Vienas vatas tai galia tokio mechanizmo, kuris per


1 s atlieka 1 J darb.

Mechanin energija

Mechanin energija fizikinis dydis, rodantis, kok


darb gali atlikti knas ar kn sistema.

[] = 1 J

Energija, kaip ir darbas, matuojama dauliais.


Mechanin energija

Energijos rys

Potencin energija

Kinetin energija

Potencine vadinama tokia


energija, kuri priklauso nuo
vienas kit veikiani kn
arba to paties kno dali
padties.

Energija, kurios turi judantis


knas, vadinama kinetine.

aukt h pakelto mass m


kno potencin energija

Mass m kno, judanio


greiiu v, kinetin energija

Ep = mgh

Energijos tverms dsnis

mv2
2

Vykstant mechaniniams procesams, udarosios kun


sistemos bendras energijos kiekis nekinta.

87

Mechaniniai
svyravimai _
ir bangos
iame skyriuje susipainsite su:
svyravimo reikiniu;
svyravimo rimis: laisvuoju
svyravimu, priverstiniu svyravimu;
svyravim apibdinaniais dydiais:
amplitude, periodu, daniu;
mechaninio rezonanso reikiniu;
bangos svoka;
bang rimis: skersinmis bangomis,
iilginmis bangomis;
bang apibdinaniais dydiais:
bangos ilgiu, periodu ir daniu,
sklidimo greiiu.

procesai

5.1. Periodiniai

Svyravimo reikinys
Dvi egls eglyne
Cia smarkiai, ia tykiai
Linguoja supyn,
Svyruodamos lygiai...

5.1 .

Jurgis

B a l t r u a i t i s . Usimirimas

Kasdien susiduriame su daugybe pasikartojani


judesi, kuriuos vadiname svyravimais arba virpesiais. Svyruoja laikrodio svyruokl, nuo vertikals
nukreiptos spuokls, medi akos vjyje, vidaus
degimo variklio stmoklis, bang supamas laivas, virpa skambanti smuiko ar violonels styga, pastatai,
vairi mechanizm dalys ir t. t. (5.1 pav., a, b). Sie
knai nuolat pasislenka tai vien, tai kit pus.
Atlikime kelet bandym, kurie pads atskleisti
svarbiausi svyravimo poym.
1 bandymas. Vien plienins liniuots gal taisykime spaustuvuose, o kit patraukime on ir
paleiskime (5.2 pav.). Liniuot ims svyruoti nukryps tai vien, tai kit pus.
2 bandymas. Pakartokime 84 puslapyje aprayt
bandym. Nedidel metalin rutuliuk pakabinkime
ant ilgo silo, patraukime i pusiausvyros padties
ir paleiskime. Matome, kad jis pakaitomis nukrypsta tai vien, tai kit pus juda ta paia trajektorija prieingomis kryptimis (5.3 pav., a).
5.2 pav.

90

Fizika

/ 8

Mechaniniai
ir b a n g o s

svyravimai

5.3 pav.

Ant ilgo silo pakabintas rutuliukas fizikoje dar


vadinamas svyruokle.
3 bandymas. Prie vertikaliai taisytos spyruokls
pritvirtinkime medin trinkel ir, patrauk j emyn, paleiskime svyruoti. Ir vl pamatysime, kad
trinkel pakaitomis juda ta paia trajektorija auktyn emyn (5.3 pav., b).
Taigi bdingas svyravimo poymis yra dsningas
pasikartojimas, arba periodikumas. Po tam tikro laiko
svyruojantis knas atsiduria toje paioje padtyje.
Periodikai pasikartojantis kno judjimas ta paia trajektorija pakaitomis prieingas puses pusiausvyros padties atvilgiu vadinamas mechaniniu kuno svyravimu.
judjim galima pavaizduoti grafikai. Koordinai sistemos vertikalioje ayje atidkime svyruojanio kno nuokryp nuo pusiausvyros padties,
o horizontalioje laik t. Takais paymj to kno padt kiekvienu laiko momentu, gausime kreiv, pavaizduot 5.4 paveiksle.
5.4 pav.

ems drebjimas tai


ems gelmse vykstani
proces sukeltas jos paviriaus svyravimas. Kasmet
ufiksuojama apie 1000
ems drebjim, kurie
padaro daugyb nuostoli.
Kiek inoma, daugiausia
moni (apie 1 100 )
uvo per ems drebjim
Artimuosiuose Rytuose ir
Viduremio jros rytinse
pakrantse (1201 met
liepos mnes).
Potvyniai ir atoslgiai
yra jr bei vandenyn
paviriaus lygio periodinis
kitimas, sukeliamas Mnulio
ir Sauls traukos. Didiausi
potvyniai ir atoslgiai bna
Atlanto vandenyno Fandio
lankoje ties Siaurs Amerikos krantais prie Naujosios
kotijos pusiasalio. Vidutin
j amplitud siekia 14,5 m.

Mechaniniai
ir b a n g o s

svyravimai

Svyravimo amplitud, periodas


ir danis

Tai idomu
Svyravimai vyksta ir
ms organizme: ritmingai
plaka irdis, virpa balso
stygos. Svyravimo dsniais
pagrstas radijo, televizijos
bei daugelio main veikimas.
Danio matavimo
vienetas pavadintas hercu,
pagerbiant daug nusipelnius elektrini virpesi
tyrj, vokiei fizik
Heinrich
Herc
(H. Hertz, 18571894).
Vilniaus televizijos
326 m aukio bokto
virns amplitud
puiant stipriam vjui
gali siekti 3 m.

Svyravimai gali bti vairios prigimties, taiau visi jie daniausiai apibdinami tais paiais fizikiniais
dydiais. Kokie gi yra tie dydiai?
Dar kart panagrinkime 2-j bei 3-ij bandym,
tardami, kad jokio prieinimosi svyravimui nra.
Svyruojantis knas (rutuliukas ar trinkel) nutolsta
nuo pusiausvyros padties abi puses vienodu didiausiu atstumu. Tas didiausias kno nuokrypis
nuo pusiausvyros padties vadinamas svyravimo
amplitude. Ji matuojama ilgio vienetais: metrais,
centimetrais ir pan. 5.3 paveiksle, a ir b, svyravimo amplitud paymta raide A. (Kartais ji dar ymima xm arba x0.)
Svyruojanio kno padtis ir greitis po tam tikro
laiko tarpo pasikartoja. Tas laiko tarpas, per kur
knas susvyruoja vien kart, kitaip tariant, vieno
svyravimo trukm, vadinama svyravimo periodu
ir ymima raide T (ta paia, kaip ir kno judjimo
apskritimu periodas). Svyravimo periodo matavimo
vienetas yra sekund: [T] = 1 s.
Periodui atvirkias dydis vadinamas svyravimo
daniu. Jis rodo, kiek kart per 1 s susvyruoja knas, t. y. kiek kart per 1 s pasikartoja svyravimas.
Danis ymimas graikika raide v (tariama ni").
Taigi

Danio matavimo vienetas vadinamas hercu (sutrumpintai is vienetas ymimas Hz):


[V] = 1 Hz = 1 s-1.
Jeigu per 1 s knas susvyruoja vien kart, sakoma, kad to kno svyravimo danis lygus vienam
hercui.
Praktikoje danai vartojami ir kartotiniai danio
matavimo vienetai: kilohercas (kHz), megahercas
(MHz).
1 kHz = 1000 Hz = IO3 Hz;
1 MHz = 1000000 Hz = IO6 Hz.

92

F izika

/ 8

I (1) formuls iplaukia, kad svyravimo periodas


savo ruotu yra atvirkias daniui dydis, taigi

Ant silo pakabinto kno svyravimo periodas priklauso nuo silo ilgio. Keisdami j, sitikintume: juo
ilgesnis silas, juo liau svyruoja knas. Kai ant
ilgo silo pakabinto sunkaus rutuliuko matmenys
daug maesni u silo ilg, rutuliuk galima laikyti
materialiuoju taku. Tokios svyruokls modelis
vadinamas matematine svyruokle. Jos svyravimo
periodas ireikiamas formule

ia T svyravimo periodas, I svyruokls ilgis,


g laisvojo kritimo pagreitis (g ~ 9,8 m/s2). I formuls matyti, kad matematins svyruokls periodas nepriklauso nuo svyruojanio kno mass.

Uduotys 7
1. Svyruokls svyravimo periodas lygus 0,5 s.
Koks yra tos svyruokls svyravimo danis?
2. Per 30 s knas susvyruoja 24 kartus. Apskaiiuokite to kno svyravimo period bei dan.
3. Prie ilgo silo pririto svambalo svyravimo periodas lygus 3 s. Kiek kart tas svambalas susvyruoja per 2 min?
4. Kiek kart per 4 minutes susvyruos prie spyruokls prikabintas svarstis, kurio svyravimo danis 2 Hz?
5. Svyravimo periodas T = 2 s, o amplitud A 10 cm. Pasirink reikiam mastel, nubraiykite
tokio svyravimo grafik.
6. Plienins liniuots (r. 5.2 pav.) galo svyravimo
amplitud lygi 1 cm, o danis lygus 5 Hz. Kok keli
nueina liniuots galas per 2 s?
7. Mokinys matavo laisvojo kritimo pagreit matematine svyruokle, kurios silo ilgis buvo lygus
100 cm. Per 60 s i svyruokl susvyravo 30 kart.
Koki pagreiio vert gavo mokinys, remdamasis
savo bandymo duomenimis?

93

Laisvasis ir priverstinis svyravimas


Laisvasis svyravimas
5.1 skyrelyje nagrinjome ant silo pakabinto metalinio rutuliuko ir prie spyruokls pritvirtintos medins trinkels svyravim. Rutuliukas pradjo svyruoti patrauktas on nuo pusiausvyros padties,
o trinkel patempta emyn arba pakelta auktyn.
Abu knus veik jgos, verianios juos svyruoti:
rutuliuk jo sunkis F s ir silo tamprumo jga
Ftampr (5.5 pav., a), trinkel jos sunkis Fs ir spyruokls tamprumo jga Ftampr (5.5 pav., b). Patraukdami rutuliuk ir trinkel i pusiausvyros padties,
suteikiame jiems energijos.
Svyravimas, kur sukelia kn veikianios vidins jgos, vadinamas laisvuoju arba savuoju. Jei
nebt jokio pasiprieinimo, toks svyravimas tstsi be galo ilgai, o jo amplitud nesikeist vis
laik bt vienoda (r. 5.4 pav.).
Taiau i tikrj taip nra. Ilgainiui amplitud maja, taigi svyravimas slopsta. Svyravimas majania amplitude vadinamas slopinamuoju. 5.6 paveiksle pavaizduotas tokio svyravimo grafikas.
Svyravimo slopimo sparta priklauso nuo daugelio
prieasi, tarp j ir nuo pasiprieinimo. Juo didesnis pasiprieinimas, juo greiiau slopsta svyravimas.
Pamginkite ant silo pakabint rutuliuk priversti
svyruoti vandenyje. Matysite, kad rutuliukas susvyruos vos vien ar du kartus. Panardintas klamp skyst, jis apskritai nesvyruos. Jeigu tok rutuliuk patrauksime on, jis paprasiausiai gr
pusiausvyros padt.

5.5 .

5.6 .

Priverstinis svyravimas
Jei laisvai svyruojani svyruokl periodikai veiksime iorine jga, kurios kryptis sutaps su svyruokls judjimo kryptimi, t. y. svyruokl stumdysime
takt su jos savuoju svyravimu, jis neslops. Iorin
94

F izika

/ 8

Mechaniniai
ir b a n g o s

jga papildys svyruokls energij ir dl to neleis


pasiprieinimo jgoms nuslopinti svyravimo. Svyruokl svyruos iorins jgos veikimo daniu. Toks
svyruokls svyravimas vadinamas priverstini, o j
sukelianti periodin iorin jga priverstine jga.
Priverstinis svyravimas labai plaiai paplits technikoje. Tokiu svyravimu galima laikyti, pavyzdiui,
riavimo main siet, automobilio variklio cilindro stmoklio, siuvamosios mainos adatos, droimo stakli peilio svyravim.

Mechaninis rezonansas
Kiekvienam knui bdingas tam tikras laisvojo
svyravimo danis. Jeigu kn veikianios priverstins jgos kitimo danis sutampa su to kno laisvojo
svyravimo daniu, knui perduodama daugiausia
energijos ir dl to rykiai padidja priverstinio
svyravimo amplitud. Sis reikinys vadinamas
mechaniniu rezonansu (lot. resonans aidintis, atsiliepiantis). Pailiustruosime j bandymais.
1 bandymas. I laboratorinio stovo detali surinkime rmus (5.7 pav.) ir ant j skersinio umaukime
du iedus su kabliukais. Kabliukus sujunkime virvute arba storu silu, o prie temptos virvuts prikabinkime dvi skirtingo ilgio svyruokles: A ir B.
Svyruokls A ilg galime keisti, ranka traukdami
laisvj silo, ant kurio ji kabo, gal.
I pradi svyruokl A tegu bna ilgesn u svyruokl B. Ijudinta svyruokl A per virvut tam tikra periodine jga veikia svyruokl B ir priveria j
svyruoti. Tempdami sil, mainkime svyruokls A
ilg, o kartu ir jos laisvojo svyravimo dan. Kai svyruokli ir B ilgis (laisvojo svyravimo danis) susilygins, svyruokls B amplitud staiga rykiai padids vyks rezonansas.
2 bandymas. Prie 1-ajame bandyme aprayto renginio virvuts prikabinkime kelet skirtingo dydio
rutuliuk: maiausi ir didiausi vienodo ilgio
silais, kitus skirtingo ilgio silais (5.8 pav.).
Ijudinkime maiausi rutuliuk. Po kurio laiko prads svyruoti ir kiti. I j isiskirs masyviausias rutuliukas, mat jis sibuos didiausia amplitude. Taigi
stebsime vienodo ilgio svyruokli rezonans.

svyravimai

1750 metais netoli An


miesto Pranczijoje per 102 m
ilgio tilt, kabant ant grandini, rikiuotje koja koj jo
487 kareivi brys. J ingsni danis atsitiktinai sutapo
su tilto savojo svyravimo
daniu. vyko rezonansas, tilt
laikanios grandins sutruko ir
kareiviai sukrito up, i j
226 uvo. Po io vykio kareiviams rikiuotje neleidiama
per tiltus ygiuoti koja koj.
1906 metais Peterburge
sugriuvo Egipto tiltas per
Fontankos up. Tai atsitiko,
kai kavalerijos eskadrono,
ygiavusio per tilt, gerai
apmokyt eiti maro taktu
arkli ingsni danis sutapo
su tilto savojo svyravimo
daniu. uvo apie 40 moni.

5.7 pav.

5.8 pav.

95

Mechaniniai
ir b a n g o s

svyravimai

Su mechaninio rezonanso reikiniu neretai susiduriame ir kasdieniame gyvenime. Sunkiam automobiliui pravaiuojant pro nam, subarba to namo
lang stiklai, kibire neamas vanduo einant ima teliskuotis ir t. t.
Rezonansas gali bti tiek naudingas, tiek alingas. Naudingas jis esti tada, kai reikia padidinti
svyravimo amplitud, pavyzdiui, specialiais vibratoriais kalant polius, ardant kelio dang, plkiant
grunt (5.9 pav.). Antra vertus, rezonansas gali bti
main, pastat, tilt bei kitoki rengini suirimo
prieastis. Antai elektros varikli arba garo turbin
greitai besisukanios detals gali subyrti, jeigu bus
blogai centruotos, nes dl to j savj svyravim
danis gali atsitiktinai sutapti su variklio ar
turbinos svyravimo daniu. Siekdami ivengti pavojing rezonanso padarini, konstruktoriai i
anksto apskaiiuoja savj main bei rengini
dan, kad, eksploatuojant tuos renginius, rezonansas nepasireikt. Kariniams daliniams draudiama per tiltus ygiuoti koja kojon.

Uduotys
1. Vienos svyruokls svyravimo periodas yra 1,2 s,
kitos svyravimo danis 0,8 Hz. Kiek kart per
1 min susvyruoja kiekviena svyruokl?
2. Kno svyravimo periodas sumajo perpus.
Kaip ir kiek pakito svyravimo danis?
3. Kibire neamas vanduo, pajus kelet ingsni,
kartais ima smarkiai teliskuotis. Kodl?
4. Kodl vaiuojanio tam tikru greiiu autobuso
lang stiklai pradeda stipriai drebti, o vaiuojanio
dar greiiau ar liau nedreba?
5. 5.10 paveiksle, a ir b, pavaizduoti du skirtingi
svyravimai. Palyginkite juos.

5.9 pav.

5.10 pav.

96

Fizika

/ 8

Mechaniniai
ir b a n g o s

5.3.
Mechanins
bangos

svyravimai

Eero skaisios bangos liliavo


aliu smaragdu;
Laiv be irklo var, lingavo
Vsos dvelkimu.
Maironis. Vakaras
Bangas teko matyti arba apie jas girdti kiekvienam (5.11 pav.). Daugelis tikriausiai grojots
auktomis putotomis jros bangomis, muaniomis
krant. Kitus gal labiau viliojo ramios liliuojanios eero bangos. Maudydamiesi ar mtydami
vanden akmenukus, ne kart priversdavote banguoti lyg eero paviri. Puiant vjui, galima pamatyti, kaip banguoja jav laukas. O kiek kart
bangos pintos poezijos posmus.
Ar pagalvojote, kad bangavimas yra fizikinis reikinys? Kas yra banga? Kodl ji atsiranda ir kaip
plinta?

Svyravimo perdavimas
Kietj kn, skysi ir duj dalels veikia viena
kit. Jei kuri nors vien dalel (ar j grup) priversime svyruoti, tai ji dl mintos sveikos iju- 5.12 pav.
dins gretim dalel, i tolimesn ir taip svyravimas persiduos tam tikru greiiu visas puses. Tuo
nesunku sitikinti stebint banguojant vandens
paviri.
1 bandymas. Bang vonel pervieiamu dugnu
pripilkime vandens ir meskime j kamio nuolau ar kok nors kit ma daiktel. Netrukus nuo
jos visas puses vandenyje pasklis ratilai bangos
(5.12 pav.). Ant lub matysime j atvaizd. Vanduo vonelje neteka keiiasi tik jo paviriaus
forma.
2 bandymas. Ilgos virvuts ar gumins arnels
vien gal tvirtinkime, o kit staigiai pradkime
judinti auktyn emyn, t. y. priverskime svyruoti.
97

Mechaniniai svyravimai
ir bangos

Virvuts forma nuolat keisis virvute bgs banga


(5.13 pav.), taiau pati virvut liks rankoje.
Abu bandymai tikino, kad terpe (vandeniu, virvute) sklindanti banga mediagos nepernea. Plinta tik terps svyravimas.
Svyravimo sklidimas terpe vadinamas mechanine
banga.

Bangos ilgis ir sklidimo greitis

1933 metais amerikiei


laivui plaukiant i Filipin
Kalifornij, per uragan
stebta aukiausia jros
banga. Jos auktis buvo
34 m. Uragano greitis tuo
metu siek 126 km/h.
1958 metais dl milinikos nuoliauos Aliaskos
fiordo pavidalo Litujos
lankoje susidar 524 m
aukio banga, sklidusi
160 km/h greiiu.
Cunamis (jap. cu
besiliejantis per kratus +
+ nami banga)

milinikos bangos, kylanios


vandenyno paviriuje dl
stipri povandenini ems
drebjim. 1771 metais
netoli Japonijos stebtas
85 m aukio cunamis.
98

Fizika

/ 8

Per laik T, kol pirmoji ijudinta terps dalel


baigs savo pirmj svyravim (taigi per vien dalels svyravimo period), banga nusklis tam tikr
atstum. Jis vadinamas bangos ilgiu ir paprastai ymimas graikika raide (tariama lambda"). 5.14 paveiksle pavaizduota sklindanti banga tam tikru
laiko momentu ir paymtas tos bangos ilgis . I
brinio matyti, kad atstumas tarp gretim bangos
keter arba dub taip pat lygus bangos ilgiui.
Bangos ilg dalijant i periodo, t. y. laiko, reikalingo bangai nusklisti tok atstum, nustatomas
bangos sklidimo greitis:
- ,

arba

v = .

Antra vertus, inant bangos sklidimo greit bei


period, galima apskaiiuoti tos bangos ilg:
= vT,

arba

= .
v

ia pateiktos bangos sklidimo greit, ilg, period


ir dan siejanios formuls tinka bet kokios prigimties bangoms, kaip antai mechaninms bei
elektromagnetinms (radijo, viesos bangoms; jas
nagrinsime auktesnse klasse).

Uduotys

1. Per 1 min mogus kvepia 20 kart. Kokiu daniu kvpuoja mogus?


2. Jros bangos ilgis 180 m, periodas 9 s.
Kokiu greiiu sklinda jros banga?
3. Koks yra 1,65 m ilgio garso bang danis, jei
garsas plinta ore 330 m/s greiiu?
4. Radijo bangos sklinda ore apie 3 IO8 m/s greiiu. Koks yra t bang ilgis, jei j danis lygus
5-IO 5 Hz?

5.4. Bang rys


Svyravimo plitimas tampria terpe
Svyravimo plitim tampria terpe (t. y. terpe, kurios dalels tarpusavyje glaudiai susijusios) galima
paaikinti remiantis virvuts svyravimo modeliu
(r. 5.15 pav.). Skaiiais ia paymti vienodu atstumu vienas nuo kito nutol virvuts takai, rodyklmis virvuts daleli (tak) judjimo kryptys.
5.15 pav.

Mechaniniai
ir bangos

svyravimai

Mechaniniai svyravimai
ir bangos

Virvuts padtis A atitinka bandymo pradi


laiko moment t = 0.
Padtis B per laik t =

(taigi per ketvirt

svyravimo periodo) 1 takas labiausiai nutolsta nuo


pusiausvyros padties, t. y. atsiduria virutinje
kratinje padtyje.
Padtis C per laik t = T (per pus svyraZj

vimo periodo) 1 takas grta pusiausvyros padt,


o 2 takas nukeliauja virutin kratin padt.
Padtis D per laik t = T (per tris ketvirius
svyravimo periodo) 1 takas pasiekia emutin
kratin padt, 2 takas grta pusiausvyros
padt, o 3 takas atsiduria virutinje kratinje
padtyje.
Padtis E per laik t = T (per vien svyravimo period) 1 takas grta pusiausvyros padt,
2 takas pasiekia emutin kratin padt, 3 takas
atsiduria pusiausvyros padtyje, o 4 takas
virutinje kratinje padtyje.
Svyravimas priartja prie 5 tako ir toliau viskas
kartojasi, kol banga pasiekia virvuts gal.

Skersins ir iilgins bangos


I aptarto modelio matyti, kad banga sklinda iilgai virvuts, t. y. horizontalia kryptimi, o kiekvienas virvuts takas svyruoja tik auktyn emyn
apie pusiausvyros padt.
Kai terps dalels svyruoja statmenai bangos
sklidimo krypiai, bangos vadinamos skersinmis.
Tampriaisiais knais bangos gali sklisti ir taip, kad
t kn dalels svyruot iilgai bangos sklidimo
krypties.
Kai terps dalels svyruoja iilgai bangos sklidimo krypties, bangos vadinamos iilginmis.
i bang susidarym galima paaikinti tokiu
modeliu. sivaizduokime prie lazdels silais pritvirtintus rutuliukus (svyruokles), kurie tarpusavyje sujungti spyruoklmis (5.16 pav., a). Jei kratin

100

Fizika

/8

5.16 pav.

5.17 pav.

svyruokl patrauksime on ir paleisime, jos


svyravimas persiduos gretimoms svyruoklms ir
vienose erdvs vietose svyruokls susiglaus (rutuliuk sistema sutanks), kitose prasiskirs (sistema
irets). Tokie sutankjimai ir iretjimai kaitaliosis
vieni su kitais (5.16 pav., b) rutuliuk sistema
nusiris banga. Nors banga sklis visa sistema, taiau
kiekvienas rutuliukas svyruos tik apie savo pusiausvyros padt.
Kaip svyruoja terps dalels plintant skersinms
ir iilginms bangoms, galima pademonstruoti bang maina (5.17 pav., a, b).
Bandymas. Prie stovo strypo prikabinkime kelet
svyruokli ir jas per vidur surikime gumine juostele (5.18 pav.).
Jeigu kratin rutuliuk patrauksime on statmenai ploktumai, kurioje yra svyruokls, ir paleisime svyruoti, tai susidarys skersin banga. Kratin
rutuliuk paleid svyruoti toje paioje ploktumoje, kurioje yra svyruokls, stebsime iilgin
bang.

5.18 pav.

101

Mechaniniai
ir b a n g o s

svyravimai

Bang energija
Plintant svyravimui, vienos svyruojanios terps
dalels perduoda judjim kitoms. Kartu jos perduoda ir energij, nors paios dalels, kaip inome,
nejuda kartu su sklindania banga. Taigi kartu su
mechanine banga jos sklidimo kryptimi perduodama
energija, bet ne mediaga. Energija bangai susidaryti
ir sklisti gaunama i svyravim sukelianio altinio.

Uduotys 7 ?
1. Svyruokl per 60 s susvyruoja 300 kart. Apskaiiuokite jos svyravimo period ir dan.
2. vejo mekers pld per 20 s ant vandens
bang susvyravo 40 kart. Atstumas tarp dviej
gretim bangos ikyl (keter) buvo lygus 0,6 m.
Kokiu greiiu sklido banga?
3. A terps, kuria sklinda skersin banga, takas (5.19 pav.). Jo judjimo kryptis paymta rodykle. Kuria kryptimi sklinda banga?
4. 5.20 paveiksle pavaizduota banga tam tikru
laiko momentu. Koks yra tos bangos ilgis?
5. Kokias bangas iilgines ar skersines sukelia smuiko strykas stygoje?
6. Kuo panaios ir kuo skiriasi skersins bei iilgins bangos?
7. Valtis sibuoja ant bang, sklindani 2,5 m/s
greiiu. Atstumas tarp dviej artimiausi bang
dub lygus 8 m. Apskaiiuokite valties svyravimo
period.
8. Per kuri periodo dal svyruojantis knas nueina keli nuo vidurins iki kratins padties?

5.2D pav.

5.19 pav.

102

Fizika

/ 8

Mechaniniai svyravimai
ir bangos"
Mechaniniu svyravimu vadinamas periodikai pasikartojantis kno judjimas ta paia trajektorija pakaitomis j prieingas
puses pusiausvyros padties atvilgiu.
Mechaniniai svyravimai

Svyravimo amplitud
Svyravimo periodas

T=[T]

Laisvasis svyravimas tai svyravimas, kur sukelia knus


veikianios vidins jgos.
Priverstinis svyravimas tai svyravimas, kuris vyksta periodikai veikiant iorinei jgai.
Slopinamasis svyravimas svyravimas majania amplitude.
Didiausias svyruojanio kno nuokrypis nuo pusiausvyros
padties vadinamas svyravimo amplitude.
Vieno svyravimo trukm vadinama svyravimo periodu.

v
= 1 s

Svyravimo danis
" f

[ v ] = 1 Hz = 1 s-

Svyravimo danis yra atvirkias periodui dydis, nusakantis


svyravim skaii per vien sekund (per vienetin laik).

Mechaninis rezonansas

Mechaninis rezonansas tai rykus priverstinio svyravimo


amplituds padidjimas, kai priverstin kno svyravim sukelianios jgos kitimo danis sutampa su to kno laisvojo
svyravimo daniu.
Mechanine b a n g a vadinamas svyravimo sklidimas terpe.

Bangos

Bangos, kurios susidaro terps dalelms svyruojant statmenai bangos sklidimo krypiai, vadinamos skersinmis.
Bangos, kurios susidaro terps dalelms svyruojant iilgai
bangos sklidimo krypties, vadinamos iilginmis.

Sklindant m e c h a n i n m s bangoms, p e r d u o d a m a energija,


bet ne mediaga.
B a n g o s ilgis

X = vT =

B a n g o s ilgiu vadinamas atstumas, kur banga nusklinda


per vien period.
j

v
[] = 1 m

B a n g o s sklidimo greitis

4=

B a n g o s sklidimo greit apskaiiuojame, b a n g o s ilg dalydami i periodo arba daugindami i danio.

103

Garsas
iame skyriuje nagrinsite:
garso ris;
garso sklidimo ypatybes;
garso greiio nustatym;
gars apibdinanius dydius:
tono aukt, garso tembr,
garso stipr.
Susipainsite su akustiniu
rezonansu.
4

6.1. Garso prigim


Garso reikinys
Mus supani aplink paprastai suvokiame kaip
visum. Matome namus, mainas, kelius, mikus,
mones ir kt. Daugel daikt galime palytti, paiupinti, paragauti, uuosti ir kt. Savo aplinkos nesivaizduojame ir be vairiausi gars: artimj kalbos, televizoriaus arba magnetofono skleidiamos
muzikos, pauki iulbesio, automobili gaudesio.
Palytti ar paragauti j nemanoma. Garsai suvokiami tik klausos organais. Kasdien mus lydint
garso reikin nagrinja fizikos skyrius, vadinamas
akustika (gr. akustikos klausos, girdjimo).
Parodysime, kad gars sukelia virpantys (greitai
svyruojantys) knai. Jie tai suspaudia, tai iretina
greta esant or, o iretjimo ar sutankjimo sklidimas yra ne kas kita, kaip iilgin garso banga,
kuri nuo garso altinio (virpanio kno) sklinda
visas puses. Toki bang schemikai galima pavaizduoti taip, kaip parodyta 6.1 paveiksle.
Virpantis oras (t. y. garso banga), pasieks mogaus aus, veikia klausos organ girdime gars.
Atlikime kelet paprasiausi bandym, patvirtinani, jog gars sukelia virpantys knai.

. .

1 bandymas. Medin ar metalin liniuot padkime ant stalo taip, kad vienas jos galas bt isikis u stalvirio. Ant stalo esant liniuots gal prispauskime ranka, o isikius pakelkime vir ir
paleiskime. Liniuot prads svyruoti (6.2 pav.),
ir mes igirsime gars. Keisdami isikiusios liniuots dalies ilg, galime igauti vairius garsus.

6.2 .

6.3 .

2 bandymas. Stove tvirtinkime kartonin arba


plastikin ploktel ir netoli jos pastatykime degani vak. Stuktelkime ploktel plaktuku arba
sprigtelkime. Igirsime gars ir pamatysime, kad
vaks liepsna suvirpa (6.3 pav.). Prie ploktels
esantys oro sluoksniai pakinta (susispaudia) ir is
sutankjimas plinta tolyn oro banga pasiekia vaks liepsn bei ms ausis.
106

Fizika

/8

6.4 .

3 bandymas. Stygos arba plonos vielos galus pritvirtinkime prie gulsiai taisyto stovo stiebo ir vartu keiskime stygos tempim (6.4 pav., a). Ugav
Kosmonauto
Aleksepirtais styg, kaskart girdime vis kitok gars. Pri- jaus
Leonovo
spdiai
glaud prie virpanios stygos popieriaus juostel, apie pasivaikiojim" u
kosminio laivo rib: Mane
matome, kad ji atoka (6.4 pav., b).
labiausiai nustebino tyla.
Tokia tyla, kurios emje
Garso sklidimas vairiomis terpmis nebna ir nemanoma net
Garsas gali sklisti ne tik oru, bet ir kietaisiais k- sivaizduoti. Tokia tyla, kad
pradedi justi net savo kn:
nais bei skysiais. Tuo tarpu beorje erdvje jis nekaip plaka irdis ar pulsuoja
sklinda. Tuo nesunku sitikinti atliekant paprastus
gyslos. Suvoki net savo
bandymus.
raumen krusteljimus".
4 bandymas. Pietuku lengvai pastuksenkime
Triukmingiausi ems
stalvir. Girdsime barkes. Priglauskime aus prie gyvnai staugns
stalvirio ir kelet kart pabarbenkime j pietuku. bedions, gyvenanios
Sj kart tarkesys garsesnis. Vadinasi, medis gerai Centrinje ir Piet Amerikoje. J patin riksmas
praleidia gars.
girdti net u 16 km.
5 bandymas. Maudydamiesi prisileiskite voni
tiek vandens, kad galtumte jame panirti, ir pabarbenkite dugn. Girdsite gars. Vadinasi, garso
bangos sklinda ir vandeniu.
Pana bandym galite atlikti ir maudydamiesi
upje ar eere pabandykite pasiklausyti vieno
akmenuko stuksenimo kit.

Tai jdomu!

6 bandymas. Elektrin skambut taisykime po


specialiu udaru gaubtu (6.5 pav.). Traukdami i jo
or, sitikinsime, kad skambesys nutyla, taigi beorje erdvje garsas sklisti negali.
Susipain su mechaninmis bangomis, galime
tvirtinti, jog visais atvejais sklindanti garso banga
yra terps (duj, skysi ar kietj kn) svyravimo (virpesi) sklidimas.

6.5 pav.

107

Uduotys t J
1. pilkite plonasien taur truput vandens ir
lapiu pirtu lengvai braukite jos pakraiu. K girdite?
2. Kodl, aunant i autuvo, girdimas garsas?
3. Kodl, skrendant daugeliui vabzdi, girdimas
zvimbimas?
4. Kodl tikrinamus vagon ratus stuksenama
plaktuku?
5. Ar Mnulyje mons galt susikalbti emje prastu bdu?
6. Kodl auktai kalnuose mons turi kalbti
garsiau nei prastai?
7. Kodl ger skaitykl grindys iklojamos
minkta danga?
8. Dvi plastikines dutes sujungus itempta virvute, gaunamas telefonas", kuriuo galima panabdomis susikalbti net keliolikos metr atstumu. Paaikinkite reikin.
9. Nuo polietilenins plvels nukirpkite siaur
juostel ir dkite j tarp savo nyki (6.6 pav.).
Psdami plvel, igaukite gars. Paaikinkite, kas
vyko. Bandym galite atlikti ir su ols lapeliu.
10. Du popieriaus lapelius udkite vien ant kito,
kikite tarp savo lp ir pskite igaudami gars.
K jauiate lpomis?

6.6 .

6.2. Garso greitis


Garso greitis ore
Perknijos metu pirmiausia pamatome aib ir tik
po kurio laiko igirstame griausm. Akivaizdu, kad
garsas sklinda daug liau u vies.
Garso greitis ore pirm kart buvo imatuotas apie
1640 metus G. G a l i l j a u s pasilytu metodu.
Prancz matematikas M. M e r s e n a s (M. Mersenne) atsistojo tam tikru inomu atstumu nuo
patrankos, o jo pagalbininkas ov i tos patrankos.
Imatavs laik tarp viesos blyksteljimo momento
bei garso primimo momento ir padalijs i jo

108

F izika

/ 8

atstum iki patrankos, M. Mersenas gavo tok apytiksl rezultat daugiau kaip 300 m/s. iuo metodu garso greitis buvo ne kart nustatinjamas
ir vliau.
Radijas, televizija ar
Pakankamai tikslius garso greiio matavimo re- telefonas iandien mums
zultatus 1822 metais gavo Pranczijos ilgum biuro prastos ini perdavimo
nariai D. A r a g o (D. Arago), L. Z. G e i-L i u s a k a s priemons. Taiau dar ne
(L. J. Gay-Lussac), A. H u m b o 11 a s (A. Humboldt) taip seniai tam bdavo
naudojamas garsas. Pateiksiir kt. Dvi patrankas jie pastat 18 613 m atstumu
me kelet pavyzdi, kuriuos
vien nuo kitos ir, pasidalij dvi grupes, aud knygoje domioji fizika"
paeiliui i kiekvienos patrankos kas 5 minutes, kad plaiai apra J. Perelrezultatams neturt takos vjas (6.7 pav.). Moks- manas.
lininkai nustat, jog pasirinkt atstum garsas
1796 metais Maskvoje
karnuojant Rusijos car
nusklinda per 54,6 s. Taigi garso greitis v =
Pavl I, ceremonijos
t'
pradia buvo suderinta tokiu
18 613 m
bdu. Tarp Maskvos ir
340,9 m/s.
v=
54,6 s
Peterburgo kas 200 m
Garso greitis priklauso nuo terps, kuria jis sklin- stovjo kareiviai su autuda, taigi nuo oro, temperatros: kylant tempera- vais. Igirds ikilmi
trai, greitis didja. Lentelje pateikiame skaitines pradi skelbiant varpo
d, pirmasis kareivis ov
garso greiio vertes, kai oro temperatra vairi.
or. Igirds pirmojo v,
gaiduk spusteljo antrasis
Garso greitis vairios temperatros ore
kareivis, po jo treiasis
Garso greitis, m/s ir t. t. Po trij valand
Oro temperatra, 0 C
signalas pasiek Peterburg,
216,7
-150
ir pradjo audyti Petropav331,5
0
lovsko tvirtovs patrankos,
342,4
18
nutolusios nuo Maskvos apie
387,1
100
650 km.

Tai idomu

1000

6.7 pav.

715,2

S keli netrukdomas
garsas veikt per 650 -3 s =
= 1950 s, arba per 32 min.
Perduodant signal, kareiviams prireik dar
2,5 valandos signalui priimti
ir iauti.

109

inias perduoti garsais


gerai moka kai kurios
Afrikos, Centrins Amerikos,
Polinezijos gentys. Jos
daugiausia naudoja tam
tikrais atstumais idstyt
bgn grandin, kuria
signalai perduodami dideliais
atstumais. Kai kas mano,
kad toks garsinis afrikiei
telegrafas buvo daug tobulesnis negu panaiai veikiantis
europiei viesos telegrafas,
elektrinio telegrafo pirmtakas.
iuolaikini virgarsini lktuv greitis yra
didesnis u garso greit. Jis
ireikiamas vadinamaisiais
Macho skaiiais, ymimais
raide M. ie skaiiai taip
pavadinti pagerbiant austr
fizik ir filosof Erns t
Mach (. Mach, 1838
1916). 1 M atitinka 340 mis,
arba 1200 km/h, 2 M
680 m/s, arba 2400 km/h.
1967 metais didiausi
7274 km/h (6,1 M) greit
pasiek amerikiei raketinis
lktuvas.

Skirtingo danio garso bangos ore plinta vienodu


greiiu. Dl ios garso savybs klausytojai, sddami vairiose koncert sals vietose, tuo paiu metu
puikiausiai girdi vis muzikos instrument skleidiam dani garsus.

Garso greitis vandenyje


Garsas sklinda ne tik oru, bet ir vandeniu. Tai
patvirtino 1827 metais enevos eere atlikti bandymai.
Du laiveliai buvo idstyti 13365 m atstumu vienas nuo kito. Viename laivelyje sdintis tyrjas udegdavo parak ir tuo pat metu paskambindavo
povandeniniu varpu. Kitame laivelyje esantis eksperimentuotojas po 9 s igirsdavo varpo gars pro
merkt vanden klausomj rag (6.8 pav.). Apskaiiavus paaikjo, kad enevos eere garsas
sklinda 1485 m/s greiiu.
Garso greitis vandenyje taip pat priklauso nuo
temperatros: juo ji auktesn, juo didesnis greitis.
Vandeniu (ir apskritai skysiais) garsas sklinda
greiiau negu oru (dujomis).

Garso greitis kietuosiuose kunuose


Garsas sklinda ir kietaisiais knais, be to, daug
greiiau negu oru ar skysiais. Antai 20 0 C temperatros deimante garso greitis yra 18 350 m/s, pliene 50006100 m/s, uole 4115 m/s. - 4 0 C
temperatros ledu garsas plinta 3980 m/s greiiu.
6.8 pov.

110

F izika

/ 8

Garsas

Uduotys 7 ?
1. 15 C temperatros ore garsas sklinda 340 m/s
greiiu. Ireikkite greit kilometrais per valand.
2. Apytiksl atstum iki audros debesies galima
suinoti taip. Pamaius aibo blyksn, reikia i lto
skaiiuoti: 1, 2, 3 ir t. t., kol pasigirsta griaustinio
trenksmas. Tada paskutin skaii (kuris lygus apytiksliam laikui sekundmis) padalyti i trij. Gautas
dalmuo bus lygus atstumui iki debesies (kilometrais). Paaikinkite, kodl tokiu bdu galima apytiksliai apskaiiuoti nuotol iki tos vietos, kurioje
suaibavo.
3. Blyksteljus aibui, griausmas drioksteljo po
9 s. Kokiu atstumu buvo audros debesis?
4. Audros debesis yra u 5 km. Po kiek laiko nuo
aibo tvyksteljimo momento igirsite griaustinio
bildes?
5. Ar gali 1200 km/h greiiu skrendanio lktuvo
laknas igirsti vio gars? Tarkite, kad garso greitis ore lygus 336 m/s.
6. XIX amiaus pradioje prancz mokslininkas
. B i o (J. Biot) imatavo garso greit ketuje tokiu
bdu. Viename vamzdio gale stovintis stebtojas
suskambindavo varpeliu, o kitame gale esantis kitas
stebtojas igirsdavo du garsus: vien atjus ketumi, kit oru. Bandymui buvo naudotas 930 m
ilgio vamzdis. Garso plitimo oru ir ketumi trukm
skyrsi 2,5 s. Remdamiesi iais duomenimis, apskaiiuokite garso greit ketuje. Ore jis lygus 340 m/s.
7. Kodl per dain ventes kai kuriose Vingio parko vietose girdti atskiri balsai?
8. Vertikaliai iauta raketa sprogo po 5 s. Sprogimo garsas buvo igirstas prajus 0,4 s po sprogimo. kok aukt pakilo raketa? Kokiu vidutiniu
greiiu ji kilo?
9. sivaizduokite, kad Kauno karo muziejaus varp skambes manoma igirsti Vilniuje. Kiek pavlavs is skambesys pasiekt Vilni? Atstumas nuo
Kauno iki Vilniaus yra apie 100 km.

111

6.3. Garso sklidimo


ypatybs
Garsas atsispindi
Isiaikinome, kaip garsas sklinda kiekviena i terpi: dujomis (oru), skysiu arba kietuoju knu.
O kaip jis sklis pasieks t terpi, pavyzdiui, oro
ir kietojo kno, sandr? Bandymai rodo, kad tam
tikromis slygomis garsas i esms atsispindi nuo
antrosios terps ir tik i dalies pereina t terp bei
sklinda ja toliau.
Bandymas. aukt matavimo cilindr ant dugno
padkime vatos gniuull arba skudurl, o ant
jo sekundmat ar laikrodl. Priglaud aus prie
cilindro, girdsime labai tyl ciksjim, mat garsas
atsispinds nuo sieneli ir pro jas beveik nepraeis.
Vir cilindro laikykime stiklin arba metalin
ploktel. Pakreip j tam tikru kampu, igirsime
gana stipr tiksjim (6.9 pav.). Kodl?
Laikrodio skleidiamas garsas, kaip ir anksiau
atsispindjs nuo cilindro sieneli, pasieks metalin
ploktel, nuo jos dar kart atsispinds ir pateks
ms aus. Taigi dl to girdsime stipr laikrodio
tiksjim.
Garso atspindys taikomas konstruojant vairius
garso stiprinimo taisus, vadinamus garsintuvais
(6.10 pav.). Jie sukuria krypting garso bang
pluot.

6.10 pav.

Aidas
Jeigu altinio skleidiama garso banga krinta paviri statmenai, tai atsispindjusi ji grta atgal
altin. Toks nuo klities (miko, kalno, pastato
sienos ir kt.) atsispindjs garsas vadinamas aidu
(6.11 pav.). J galima igirsti kteljus pamikje ar
kalnuose. Taiau aid igirstame tik tada, kai atsispindjus gars suvokiame atskirai nuo anksiau
sukelto. Kad galtume atskirti aid nuo pirminio
garso, atstumas nuo ms iki klities turi bti pakankamai didelis. Nuo pirminio iki atsispindjusio
112

Fizika

/ 8

Tai jdomu
6.11 .

garso suvokimo turi praeiti ne maiau kaip 0,1 s,


nes dar tiek laiko po ausies sudirginimo mogus
ilaiko garso pojt. Atsispindjs nuo artim klii garsas susilieja su pirminiu ir j sustiprina
aido negirdime. Dl to patalpose garsai atrodo daug
stipresni negu atvirame lauke.
Aidas gali padti nustatyti atstum iki klities. inodami garso sklidimo ore greit v, laik t, prajus nuo
garso signalo pasiuntimo iki jo sugrimo tak, i
kurio buvo pasistas, galime rasti atstum iki klities:

- f
Garso bangos gali aplenkti klitis. Girdime i u
namo kampo sklindant automobilio signal arba
kitapus namo, kieme, aidiani vaik kleges,
nors nei automobilio, nei vaik nematome.

Ypa geromis akustinmis savybmis pasiymi


daugelis Lietuvos banyi.
Viena j Sudervs
banyia, pastatyta 1822 metais pagal
Lauryno
Stuokos-Guceviiaus
projekt (6.12 pav.).
Pavjui girdima geriau
negu prie vj. Tai lemia
ne vjo greitis, kuris,
palyginti su garso greiiu,
yra maas. Sio reikinio
prieastis yra ta, kad vjo
greitis prie ems yra
maesnis negu auktesniuose
oro sluoksniuose. Prie vj
sklindanios garso bangos
ulinksta ir eina vir
panekov galv, jei jie yra
atitinkamu atstumu vienas
nuo kito.

Siltu oru garsas plinta


greiiau
negu altu, vidurPatalp akustika
dien girdimumas esti
garso plitimo ypatybes labai svarbu atsivelgti blogesnis nei vakare.
projektuojant banyias, koncert sales, auditorijas
ir t. t. Udarose patalpose garsas daug kart atsi6.12 pav.
spindi. Kiekvienas naujas kalbtojo ar dainininko
odis turi nesusilieti su dar nespjusiu inykti ankstesniu odiu. Per daug greitas atspindt bang
inykimas taip pat nepageidautinas garsas tokioje patalpoje bna silpnas ir blogai girdimas. Todl
patalpas reikia projektuoti taip, kad j architektra,
apdailos mediagos ir tose patalpose esantys mons sukelt optimal garso bang slopim.

Uduotys Ttf
1. Kai aibuoja arti, girdimas trumpas griausmas,
kai toli ilgas. Kodl?
2. Kodl tunel vaiavusio traukinio keleivis girdi sustiprjus bildes?

113

Garsas

3. Kodl daugiabuiame name gerai girdimas


triukmas, kur kelia gretimuose butuose remontuojami vandentiekio ar ildymo sistemos metaliniai vamzdiai?
4. Kodl, pavarg nuo erzinanio triukmo, galv
usidengiame pagalve?
5. mogaus vidaus organ (irdies, plaui, arnyno ir kt.) sukeliamiems garsams klausytis prancz gydytojas Ren Lanekas (R. Laennec) 1816 metais irado prietais, vadinam stetoskopu (gr.
stethos krtin + skopeo iriu, tiriu; 6.13 pav.).
Paaikinkite io prietaiso veikim.
6. Kodl po vandeniu blogai girdimi i oro sklindantys garsai, o ore sklindantys i vandens?
7. Kodl kambaryje negirdti aido?
8. Ar girdsime aid stepje? tundroje?
9. ktelj pamikje, aid igirdome po 2,5 s.
Kaip toli buvo mikas?
10. Koki tak girdimumui koncert salje turi
minkti baldai?
11. Kodl grotuvo ar dainininko skleidiami garsai
atvirame lauke yra ne tokie garss kaip patalpoje?
12. I ems Mnul pasistas radijo signalas vl
buvo priimtas emje po 2,6 s nuo jo pasiuntimo
momento. Signalas sklido 300 000 km/s greiiu.
Remdamiesi iais duomenimis, apskaiiuokite atstum nuo ems iki Mnulio.

6.13 pav.

6.4. Garso
Garso b a n g danis ir ilgis
Jau inome (r. p. 98), kad bangos sklidimo greiio, ilgio ir danio sryis ireikiamas formule
v = .
Ji tinka ir garso bangoms. Jei garsas i to paties
altinio sklinda vairiomis terpmis, tai jo danis
tose terpse yra vienodas, tuo tarpu bangos ilgis
skirtingas.
Pavyzdys. Apskaiiuokime 440 Hz danio garso
bang ilg ore, vandenyje ir pliene. Garso greitis
ore lygus 340 m/s, vandenyje 1483 m/s, pliene
5000 m/s.
114

Fizika

/ 8

Garsas

Garso bang ilgis bus toks:


.
,
340 m/s 0
ore X1 = ; A1 = - r = 0,8 m;
v
440 s
j
v? .
1483 m/s - .
vandenyje , = - 2 - ; , =
- = 3,4
2 v '
2
440 s
,.
.
V3 .
5000 m/s
.
pliene
3, =

v ; 3, = n o-i - - 1 1 , 4 m.

Gars skirstymas
mogaus ausis kaip gars suvokia svyravimus
(virpesius), kuri danis yra nuo 1620 Hz iki
20 000 Hz. Maesnio negu 1620 Hz danio garsas
vadinamas infragarsu (lot. infra po), o didesnio
negu 20 000 Hz danio garsas ultragars (lot.
ultra vir). Lentelje parodyta, kokio danio
gars gali girdti ir sukelti mogus bei kai kurie
gyvnai.
Garsas gyvojoje gamtoje

Girdimo garso Sukeliamo garso


danis, Hz
danis, Hz
mogus

162020 000

7010 00012 000

uo

1550 000

4521080

Kat

6065 000

7601520

Varl

5010 000

508000

iknosparnis

1000120 000

10 000120 000

Delfinas

150150 000

700012 000

mogus geriausiai girdi garsus, kuri danis


5002000 Hz. Tokio danio garsais ir susikalbame.

Infragarsas
Infragarso danis, kaip minjome, yra maesnis
negu 1620 Hz, taigi jo bangos labai ilgos. Pavyzdiui, 16 Hz danio infragarso bangos ilgis 18 0 C
temperatros ore lygus apie 21 m. Infragars sukelia vjas, perknija, jros bangos, sprogimai, viai, ems drebjimai, vairs vibruojantys varikliai. mogus io garso negirdi.

115

Infragarsui bdingas
biologinis aktyvumas
atsiranda dl to, kad jo
danis sutampa su galvos
smegen alfaritmais (tam
tikro danio srovmis).
Jros balso" reikiniu
aikinama daugelio laiv
jrose tis, mat jie randami po keli ar net
keliolikos met su gulos
nariais, mirusiais dl
neinom prieasi.
Artjanios audros
keliam infragars medzos
pajunta gerokai anksiau,
negu priartja pati audra
juk garso greitis daug
didesnis u vjo greit.

Infragarso taka mogui ir gyviesiems organizmams dar nra pakankamai gerai itirta, taiau jau
yra inoma, kad daugeliu atvej ji neigiama. Daniausiai dl jos mogus pradeda justi nerim.
G y v n a i infragars j u n t a geriau nei m o n s .
Pavyzdiui, prie ems drebjim, prasidedant
mao (emo) danio svyravimais, gyvnai tampa
nerams.
inomas neigiam poveik turintis jros balso"
reikinys infragarsai, kuriuos sukelia dideliu greiiu puiantis vjas vir audringos jros bang keter.

Ultragarsas
Ultragarso danis didesnis negu 20 000 Hz, taigi
ios bangos yra labai trumpos. Dl mao bangos
ilgio ultragarsas gali sklisti siaurais pluotais ir atsispindti nuo ma matmen klii. Didelio danio ultragarso bangas gerai sugeria dujos, o skysiais ir kietaisiais knais jos gali nusklisti labai toli.
Dl i savybi mintos bangos plaiai taikomos vairiuose prietaisuose: echolotuose (gr. echo aidas +
+ lotas, kils i ol. Iood prietaisas vandens gyliui
matuoti i laivo), ultragarsiniuose lokatoriuose (lot.
locus vieta) ir defektoskopuose (lot. defectus
trkumas, yda + gr. skopeo iriu, stebiu).
Echolotais matuojamas jr gylis. iuo prietaisu
pasiuniamas didelio danio (20600 kHz) ultragarso signalas ir priimamas jo aidas (6.14 pav.).
6.14 pav.

Garso imtuvas
Garso sistuvas
Ultragarso
signalas

116

Fizika

/ 8

Pagal ultragarso sklidimo pirmyn ir atgal laik


bei garso greit vandenyje nustatomas jros gylis h
(r. p. 113).
Ultragarsini lokatori veikimas pagrstas ultragarso atspindiu nuo klities. Ultragarsiniais hidrolokatoriais (gr. hydor vanduo + lot. locus vieta)
sekami povandeniniai laivai, nustatoma prieinga
kryptimi plaukiani laiv vieta nakt ar kanot
dien, iekoma jros uv telkini, ledkalni, karo
metu min ir kt.
Ultragarsinius lokatorius turi ir kai kurie gyvnai,
pavyzdiui, iknosparniai, delfinai, tam tikr ri banginiai. Antai iknosparniai siunia ultragarso bangas labai trumpais impulsais (iki 250 impuls
per sekund), kurie sklinda iki 1015 m. Atsispindj nuo klii, ie impulsai grta atgal. Pagal
juos iknosparniai puikiai orientuojasi nakt, ieko
maistui vabzdi.
Ultragarsiniais defektoskopais gaminio paviriuje
ar viduje iekoma defekt, kuri nemanoma aptikti rentgeno ar gama spinduliais (su iais spinduliais susipainsite auktesnse klasse): oro psleli, plyi, paalini intarp. Juos gana tiksliai
parodo gaminio atspindti arba sugerti ultragarsai.
Ultragarsinmis staklmis apdirbamos labai kietos
(deimantas, plienas) arba trapios (keramika, stiklas)
mediagos. Ultragarsu galima lituoti, virinti, valyti
pavirius.
Ultragarsas plaiai taikomas medicinoje ligoms
diagnozuoti, viui, vairiems udegimams gydyti,
lusiems kaulams sujungti ir kt.
Ultragarsu gali bti sterilizuojami maisto produktai. Kartais jis naudojamas kaip skl dygimo, augal augimo ir brendimo stimuliatorius (lot. stimulus vytel, akstinas).

Pirmj ultragarsin
lokatori povandeniniams
laivams aptikti per Pirmj
pasaulin kar sukonstravo
prancz fizikas Polis
Lanevenas
(P. Langevin).
Ultragarso negirdimo
garso hipotez 1793 metais ikelta Italijoje. Taiau,
tiriant ultragars, daugiausia nuveikta XX amiuje.
Lietuvoje ultragarsas
buvo pradtas intensyviai
tirti 1947 metais Kauno
Vytauto Didiojo universitete. Darbams vadovavo
prof. Kazimieras
Barauskas.
Vliau tyrimai
tssi Kauno politechnikos
institute (dabar jis vadinamas Kauno technologijos
universitetu).

Uduotys ?
1. 1000 Hz danio garso banga pliene sklinda
5000 m/s greiiu. Apskaiiuokite tos bangos ilg.
2. Garso banga, kurios ilgis jros vandenyje lygus 2 m, sklinda 1,53 IO3 m/s greiiu. Koks yra tos
bangos danis?

117

Garsas

3. 10 Hz danio infragarso banga jroje sklinda


1500 m/s greiiu. Koks yra tos bangos ilgis?
4. Kaip ir kiek pakis i oro vanden pereinanios
garso bangos ilgis? Ore garsas sklinda 340 m/s, vandenyje 1500 m/s greiiu.
5. Garso bangos ilgis ore lygus 0,68 m, vandenyje 2,9 m. Koks yra tos bangos danis ir kokiu
greiiu ji sklinda vandenyje? Garso greitis ore lygus 340 m/s.
6. Kreiv 6.15 paveiksle vaizduoja, kaip priklauso
garso bang ilgis pliene nuo danio. Remdamiesi
iuo grafiku, apskaiiuokite garso greit pliene.
Ar jis priklauso nuo bang ilgio?
7. Kurie gars apibdinantys fizikiniai dydiai
pakinta, kai garsas pereina i oro vanden?
8. Tam tikroje jros vietoje echoloto pasistas
garso signalas buvo priimtas po 20 ms. Apskaiiuokite jros gyl toje vietoje.
9. I plaukianio laivo uv telkin pasistas garso signalas sugro po 0,4 s. Kokiu atstumu nuo
laivo buvo uv telkinys? Garso greitis vandenyje
lygus 1450 m/s.
10. Kodl vakare iknosparniai kartais sivelia
monms plaukus?

6.15 pov.

6.5. Garso
apibdinimas
Tonas. Tono auktis
Grynas garsas, t. y. garsas, atitinkantis kurio nors
vieno danio virpesius (svyravimus), vadinamas
ton (gr. tonos tempimas, kirtis). Mus pasiekianias vairi dani garso bangas suvokiame kaip
skirtingus tonus, kurie skiriasi vieni nuo kit tono
aukiu. Kas gi yra tono auktis?
Tono aukiu vadinamas garso poymis, kur lemia virpesi danis. Auktesni ton virpesi danis didesnis negu emesni. 1885 metais sutarta
norminiu tonu laikyti pirmosios oktavos la" ton,
kurio danis 440 Hz.

118

Fizika

/ 8

Lentelje pateikiame daininink bals ton danio ir bangos ilgio vertes.


Daininink bals ton danis ir bangos ilgis

Balsas

Danis, Hz

Bangos ilgis, m

Bosas

80350

4,280,98

Baritonas

100400

3,420,85

Tenoras

120500

2,630,63

Altas

170780

20,44

Mecosopranas

200900

1,710,38

Sopranas
Koloratrinis
sopranas

2501000

1,370,34

2601400

1,320,25

Vyr

Moter

Gryn gars galima igauti specialiu prietaisu, vadinamu kamertonu, t. y. plienine akute (6.16 pav.;
per j reikia suduoti plaktukliu). Kaip garso aukio etalon j naudoja choro dirigentai, muzikos
instrument meistrai.
vairius tonus girdime skambant muzikos instrumentams, kalbant ar dainuojant monms. Taiau
pavieniai tonai tai dar ne muzika. Liaudies ar
kompozitori sukurta muzika yra daugelio ton de6.16 pav.
rinys, paklsts saviems dsniams.

Garso t e m b r a s
vairi muzikos instrument skleidiami to paties
danio garsai tonai bna skirtingi: vienoks
fortepijono, kitoks smuiko ar klarneto, dar kitoks birbyns ar skudui. Pagal balso skambes
skiriame ir mones.
Muzikos instrumento skleidiamo garso, mogaus
balso bdingas atspalvis vadinamas tembru (pranc.
timbre). J slygoja pagrindin ton papildantys
auktesni tonai, kurie vadinami virtoniais. Virtoniai yra silpnesni u pagrindin ton, o j danis
2, 3, 4, ... kart didesnis. Juo daugiau virtoni, juo
turtingesnis garso tembras.

119

Garsas

Garso stipris
Garso banga, kaip ir kitos bangos, pernea energij. J apibdina garso stipris, t. y. dydis, lygus
energijos kiekiui, kur garso banga per vienetin laik pernea pro vienetin plot, statmen bangos
sklidimo krypiai. Garso stipris ymimas raide I ir
matuojamas vatais kvadratiniam metrui:
- i - i - L j .
L J
m
sm
Garso stipris priklauso nuo virpesi amplituds ir
danio.
mogaus ausies fiksuojamo garso stiprio sritis yra
labai plati. Ger klaus turintis mogus dar girdi
1000 Hz danio garsus, kuri stipris siekia vos
10~12 W/m2. Tai vadinamasis girdos slenkstis. Kai
garso stipris padidja iki 10 W/m2, mogus junta
skausm ausyse. Toks garso stipris vadinamas
skausmo slenksiu.
Palygin didiausi ir maiausi mogaus suvokiam gars stipr, matome, kad skausmo slenkst
atitinkantis garso stipris yra net IO13 kart didesnis
u atitinkant girdos slenkst. Subjektyviai suvokdami gars, mes nejauiame, kad vienas j milijonus ar milijardus kart stipresnis u kit.

Garsumas
Tas pats garsas vienam mogui danai atrodo tylus, kitam garsus. Garso suvokim lemia daugyb veiksni: garso stipris, danis, mogaus klausos ypatybs. Taigi garsas suvokiamas subjektyviai.
Klausos organais suvokiamo garso pojtis apibdinamas garsum. is dydis yra subjektyvi garso
charakteristika, susijusi su objektyvia jo charakteristika stipriu.
Garsumo matavimo vienetas vadinamas belu (sutrumpintai ymimas B), pagerbiant amerikiei iradj A l e k s a n d r G r e j a m B e l (A G. Bell,
18471922). Praktikoje daniau vartojamas deimt
kart maesnis vienetas decibelas: 1 dB = 0,1 B.
120

Fizika

/ 8

Garsas

Garso stiprio ir garsumo atitiktis, kai garso danis


lygus 1000 Hz, pateikta lentelje.

Garsumo lentel
Garsas

Garso stipris, W/m2

Garsumas, dB

Girdos slenkstis

10 12

Kvpavimo garsas

- 1 1

10

10

20

Kieninio laikrodio tiksjimas

10

Lap ejimas

10 9

30

nabdesys

10-8

40

prasta kalba

10-

50

Vidutinio garsumo kalba

10-6

60

Garsi kalba

10-

70

Gatvs triukmas

10^

80

Gamyklos cecho triukmas

10-3

90

Diskotekos triukmas

10-

100

Pneumatinio kjo triukmas

10-1

110

Roko muzika
Reaktyvinis variklis. Skausmo
slenkstis

120

10

130

Akustinis rezonansas
Rezonansas, panaus t, kur stebjome atlikdami bandym su svyruoklmis, pakabintomis ant
tos paios virvuts, bdingas ir garso bangoms.
Garso bangos, susidrusios su bet kuriuo knu,
priveria j svyruoti. Jei to kno savojo svyravimo
danis sutampa su garso bangos daniu, tai garso
banga turi palankiausias slygas perduoti energij
knui. iuo atveju priverstinio kno svyravimo
amplitud padidja. Vyksta akustinis rezonansas.
Pailiustruosime j tokiu bandymu.

6.17 pav.

Bandymas. 13 m atstumu vien nuo kito pastatykime du kamertonus, kuri savasis svyravimo
(virpesi) danis vienodas. Guminiu plaktuku suduokime vieno kamertono, pavyzdiui, kairiojo,
akut (6.17 pav., a). Po 23 s nutildykime kamerton, ranka suspausdami jo akutes (6.17 pav., b).
Igirsime antrojo, deiniojo, kamertono skleidiam
gars. Prie to kamertono akuts priglaud ant silo

121

Tai idomu
Jau Gajus
Julijus
Cezaris
(G. J. Caesar,
102 ar 10044 m. pr. Kr.)
triukmui sumainti ileido
sakym, kuriuo buvo
draudiama kovos veimams
nakt pasirodyti Romos
gatvse.
150 dB triukmas
sudrasko aus bgnelius,
ir mogus tampa visikai
kurias.
1965 m. JAV Alabamos
valstijos kosmini skridim
centre laboratorinmis
slygomis gautas pats
garsiausias 210 dB
triukmas. Jis buvo girdimas
u 161 km. Tokio stiprio
garso banga bt galima
grti skyles kietosiose
mediagose.

pakabint stalo teniso kamuoliuk, pamatysime,


kad jis atoka. Taigi antrasis kamertonas svyruoja
(virpa).
Umaukime ant deiniojo kamertono akuts gumins arnels gabaliuk. Kamertonai isiderins (j
virpesi danis bus nevienodas), ir rezonansas nebevyks deinysis kamertonas neatsilieps kairiojo virpesius.

Triukmas
Labai danai girdime sudtingus, netvarkingai
kintanius vairaus danio garsus, i kuri beveik
nemanoma iskirti pavieni ton. Tokie garsai vadinami triukmais. Prie j galima priskirti netept
dur vyri girgdes, gamyklos main bildes, gatve vaiuojani automobili es, veikianio traktoriaus tarkes ir t. t.
Stiprus ilgalaikis triukmas (kaip ir tranki ilgalaik
muzika) kenkia moni sveikatai, maina j darbingum, sukelia triukmalig, kuri paeidia centrin nerv sistem bei irdies ir kraujagysli sistem.
Klausos organai prie triukmo i pradi prisitaiko, bet vliau klausa ima i lto silpti.

Uduotys ?
1. Vienas nibdantis mogus skleidia gars, kurio stipris IO-10 W/m2, o garsumas 20 dB. imtas taip
pat nibdani moni skleidia gars, kurio stipris siekia IO-8 W/m2, o garsumas 40 dB. Palyginkite i gars stipr ir garsum, padarykite ivad.
2. Vieno motociklo skleidiamo triukmo stipris
lygus IO^t W/m2, o garsumas 80 dB. imtas toki
motocikl kelia triukm, kurio stipris 10 2 W/m2,
o garsumas 100 dB. Palyginkite i triukm stipr
ir garsum, padarykite ivad.
3. Prie koncert muzikantai derina instrument
stygas. Kodl?
4. Rankoje laikomas kamertonas skamba tyliai.
rmus jo kotel stal, garsas sustiprja. Kodl?

122

F izika / 8

Garsas"

a r s a s

Mokslas apie gars vadinamas akustika. Garsas yra sklindantis mechaninis terps svyravimas, kur mogus ir gyvnai junta klausos organais. Garsas plinta materialiosiomis terpmis:
dujomis (oru);
skysiais (vandeniu);
kietaisiais knais.

%> I l

Beorje erdvje garsas sklisti negali.


Garso greitis
/ = | =

O r e (15 C)
Vandenyje (20 C)
Pliene

Garso plitimo ypatybs

Garsas gali atsispindti. i jo savyb taikoma kryptingiems


garso bang pluotams gauti, atstumui iki klities nustatyti,
gamini defektams, uv telkiniams aptikti, vairioms ligoms
diagnozuoti ir gydyti.
Aidas atspindtas garsas. Juo remiantis, matuojamas
jros gylis.
Garsas gali aplenkti klitis.

Garso rys

Garso stipris
[/] = 1 W/m 2

Energijos kiekis, kur garso banga per vienetin laik pernea


pro vienetin plot, statmen bangos sklidimo krypiai, vadinamas garso stipriu.

Garso garsumas
1 dB = 0,1 B

Tono auktis

340 m/s
1483 m/s
5000 m/s

Infragarsas (v < 16 Hz);


mogaus suvokiamas garsas (v = 162020 000 Hz);
ultragarsas (v > 20 000 Hz);
triukmas (sudtingi, netvarkingai kintantys garsai).

Garsumas apibdina klausos organais girdimo garso pojt.


Jis yra subjektyvi garso charakteristika, susijusi su objektyvia
jo charakteristika garso stipriu. Garsumas matuojamas
belais (B) arba decibelais (dB).
Garso poymis, priklausantis nuo virpesi danio, vadinamas tono aukiu.

123

Kn
pusiausvyra
iame skyriuje susipainsite su:
jgos momento svoka;
jgos peties svoka;
jg moment taisykle;
pusiausvyros rimis: pastovija,
nepastovija ir beskirte pusiausvyra.

7.1. Jgos mo
Iki iol daugiausia kalbjome apie kn judjim.
Taiau ne maiau svarbi j bsena yra rimtis. Namus ir tiltus statome tam, kad jie bt patvars.
Sunkveim prikrauname ieno tik iki tam tikro
aukio, kad jis neapvirst (7.1 pav.). Sunkias
ploktes sukrauname apatinje kran dalyje. Inagrinkime plaiau, kokiomis slygomis knai bna
pusiausviri.
Pirmiausia aptarkime kn, kurie turi tvirtint
sukimosi a, pusiausvyr. Tai gali bti durys,
langai, automobilio ratai ir t. t.

Kn veikia viena jga


Kada iomis slygomis knas yra pusiausviras?
1 pavyzdys. Reikia sode panti didel molig.
Kaip elgiams: imame j glb (7.2 pav., a) ar neame ant itiest rank (7.2 pav., b)? Be abejo, lengviau neti prie krtins priglaust molig.
Glbyje neame ir kitus sunkius daiktus.
2 pavyzdys. Daug kart per dien varstome duris. Ar susimstme, kodl j rankena yra prieingoje pusje negu vyriai (7.3 pav.)? Jei norime duris
priverti, stumteljame jas ranka. Ir vl kuo toliau
nuo vyri. Kodl?
1 bandymas. Atidarykime fizikos kabineto duris
ir pabandykime jas udaryti stumdami prie pat vyri. Sunku, tiesa?
7.3 pav.

126

Fizika

/ 8

7.4 .

2 bandymas. Prie stovo pritvirtinkime a, ant jos


umaukime fanerin skritul, o prie jo prikabinkime
pasvar (7.4 pav., a). Skritulys i pradi sukiosis
tai vien, tai kit pus, bet tuoj pat sustos. Tada
pridkime prie jo liniuot iilgai silo, ant kurio
kabo pasvaras, ir nubrkime ties. Ji eis per skritulio sukimosi a. Pasvaro svor P atsvers aies tamprumo jga Ftampr, todl skritulys nejuds. ( laisvai besisukanio skritulio sunkio jg nekreipkime
dmesio.) Taigi knas, turintis sukimosi a, yra pusiausviras, kai jgos veikimo linija eina per t a.
Skritul pasukime taip, kad pasvaro svorio veikimo linija bt alia sukimosi aies (7.4 pav., b).
kart jga P suks skritul laikrodio rodykls sukimosi kryptimi. Juo toliau nuo aies bus jgos veikimo linija, juo lengviau j pasuks.
Dabar jau nesunku paaikinti pavyzdius su moligu bei durimis. Juo toliau nuo vyri (t. y. nuo
sukimosi aies) stumiame duris, juo lengviau jas
udaryti.
K tik inagrinti pavyzdiai ir bandymai rodo,
kad jgos poveikio rezultatas priklauso ne tik nuo
jgos didumo, bet ir nuo jos veikimo vietos.
Trumpiausias atstumas nuo kno sukimosi aies
(atramos tako) iki jgos veikimo linijos vadinamas jgos petimi.
I matematikos inote, kad trumpiausias atstumas
nuo kurio nors tako iki tiess yra statmuo. Vadinasi, norint rasti jgos F pet, reikia i sukimosi
aies (tako O) nuleisti statmen jgos veikimo
linij (7.5 pav.).

Kun

pusiausvyra

Jgos ir jos peties sandaug fizikoje sutarta


vadinti jgos moment (lot. momentum kils i
moveo judinu):
M = Fl;
ia raide M paymtas jgos momentas, F jga,
I jos petys.
Jgos momento matavimo vienetas yra niutonmetras:
[M] = 1 N- m.
Nepainiokime jo su darbo vienetu dauliu, kur
taip pat gauname niuton padaugin i metro. Vienas niutonmetras tai jgos momentas, sukuriamas 1 N jgos, kurios petys lygus 1 m.

Kn veikia kelios jgos


Atlikime su skrituliu dar vien bandym.
3 bandymas. Prie skritulio prieingose aies pusse prikabinkime du skirtingos mass pasvarus
taip, kad skritulys bt pusiausviras (7.6 pav.). Jga
F1 suks j prieinga laikrodio rodykls judjimui
kryptimi, o jga F 2 laikrodio rodykls judjimo
kryptimi. Imatuokime abiej jg peius Z1 ir I2.
Apskaiiav t jg momentus M 1 - F1Z1 ir M 2 =
= F2Z2, matome, kad jie yra lygs. Dabar prikabinkime kitus pasvarus ir pasirinkime kitok atstum
nuo pritvirtinimo tako iki sukimosi aies. Skritulys
vl turi bti pusiausviras. Dar kart imatuokime
jg peius bei apskaiiuokime t jg momentus.
Vl sitikinsime, kad jie yra lygs.
Vadinasi, jgos momentas, kuris suka kn prieinga laikrodio rodykls judjimui kryptimi, yra
lygus jgos momentui, sukaniam j laikrodio
rodykls judjimo kryptimi:
rFI tZ
I

= F Z2 2'

i kn, turini tvirtint sukimosi a, pusiausvyros slyga vadinama jg moment taisykle.


Kai kn veikia keletas jg, moment taisykl
formuluojama taip: jg moment, sukani kn
laikrodio rodykls judjimo kryptimi, suma lygi
jg moment, sukani j prieinga kryptimi,
sumai.
128

Fizika

/8

Kun

pusiausvyra

Uduotys y j
1. Nubrkite jg, kurios veikia 7.7 paveiksle
pavaizduotus knus, peius.
2. Vyras, praleisdamas moter pro duris, jas prilaik ties viduriu. Kiek kart maesne jga jis galjo tai padaryti prilaikydamas duris arti rankenos?
3. Kn veikia 3 N jga, kurios petys lygus
0,2 m. Apskaiiuokite jos moment.
4. Kn veikia jga, kurios momentas 0,4 N m,
o petys 0,5 m. Koks yra ios jgos didumas?
5. Automobilio rato tvirtinimo verlei uverti
reikia 66 N m jgos momento. Kokio didumo jga
turi veikti 30 cm ilgio rakto gal? Ar gali vairuotojas j spausti visu savo svoriu?
6. Mokinys, atliks bandym su 7.6 paveiksle
pavaizduotu renginiu, gautus rezultatus sura
lentelje:

Jgos
momentas

Jga
Skritulys sukamas
laikrodio rodykls
judjimo kryptimi
Skritulys sukamas
prieinga laikrodio
rodykls judjimui
kryptimi

5 N

7 cm

10 N

3,5 cm

3 N
8 N

10 cm
5 cm

Apskaiiuokite abiem atvejais jg momentus ir


juos palyginkite.
7. Ar teisingas toks pasakymas: Verlei atsukti
reikia 25 N jgos"?

129

7.2. Mass cent


Jgos veikiamas knas gali ne tik suktis, bet ir
slinkti.
1 bandymas. Kartono arba faneros plokts takuose A, B, C ir D pritvirtinkime silus (7.8 pav.).
Paskui padkime plokt ant stalo ir pabandykime
j traukti ta paia kryptimi u vieno, kito, treio ir
ketvirto silo. Beveik kiekvien kart i pradi
plokt pasisuks ir tik tada prads slinkti. Sil
traukimo (t. y. jg veikimo) kryptimi ant plokts
nubrkime tieses. Pamatysime, kad visos jos susikerta viename take O. Vadinasi, knas (iuo atveju plokt) turi tak, per kur einanios jgos
(arba j veikimo linijos) veria t kn slinkti.
Kai jgos veikimo ties neina per tak, knas
pasisuka.
2 bandymas. Ant stove tvirtintos vinies take A
umaukime netaisyklingos formos kartono plokt
(7.9 pav., a) ir pakabinkime svambal prietais
vertikaliai krypiai nustatyti (j sudaro pasvaras ir
prie jo priritas silas). Pietuku paymkime silo
padt arti virutinio ir apatinio plokts krato.
Num plokt nuo vinies, nubrkime linij, jungiani paymtus takus.
Umaukime ant vinies i plokt dar bent dviejuose kituose takuose (B ir C) ir kiekvien kart
tokiu pat bdu nubrkime linijas, sutampanias
su svambalo silo kryptimi. Visos jos susikirs viename take O (7.9 pav., b), kuris vadinamas kuno
mass centru. Jis dar danai vadinamas kno sunkio centru.
7.9 pav.

130

Fizika

/ 8

Kun

pusiausvyra

Pabandykime plokt pastatyti ant vertikalios vinies taip, kad jos smaigalys sutapt su plokts sunkio centru. Plokt bus pusiausvira.

Uduotys ? ?
1. Kur yra taisyklingos formos iedo arba apskrito
riestainio mass centras?
2. Ar visada kno mass centras yra paiame
kne?
3. Ar gali nesimetriko kno mass centras bti
geometriniame to kno centre?

7.3. Pusiausvyros
rys
Kn pusiausvyra bna trejopa: pastovioji, nepastovioji ir beskirt. Aptarkime detaliau kiekvien
pusiausvyros r ir isiaikinkime, kuriomis slygomis knas gali bti pusiausviras.

Pastovioji pusiausvyra
Atlikime kelet paprast bandym.
1 bandymas. Pakabinkime ant vinies liniuot taip,
kad jos sunkio centras O bt emiau pakabinimo
tako A (7.10 pav., a). Jei pakreipsime liniuot on (7.10 pav., b), atsiras jgos momentas M = FsI,
kuris grins j pusiausvyros padt.
2 bandymas. Ant gaubtos atramos padkime rutuliuk. Jis visada sustos emiausioje jos vietoje
(7.11 pav., a). Jei rutuliuk ia atrama pakelsime
auktyn ir paleisime (7.11 pav., b), jis sugr stabiliausi pradin padt. Tai pastoviosios pusiausvyros padtis.
Kno su tvirtinta sukimosi aimi pusiausvyra pastovi, kai jo sunkio centras yra emiau sukimosi aies.
Kno pusiausvyra yra pastovi, kai jis, iek tiek paveiktas iorins jgos, grta pradin pusiausvyros padt.

7.10 .

7.11 .

V
131

Kn

pusiausvyra

Nepastovioji pusiausvyra
Itirkime slygas, kuriomis vairi kun pusiausvyra yra nepastovi.
3 bandymas. Pakabinkime liniuot taip, kad jos
sunkio centras bt aukiau pakabinimo tako A
(7.12 pav., a). Kai sunkio centras ir pakabinimo takas bus vertikalioje tiesje, liniuot nejuds. Tai nepastoviosios pusiausvyros padtis. Pakanka liniuotei tik truput nukrypti nuo jos ir atsiranda jgos
momentas M = Fs/, kuris t nuokryp dar padidina
(7.12 pav., b).

7.12 pav.

n \s
b

7.13 pav.

4 bandymas. Padkime rutuliuk ant aukiausio


igaubtos (ikilos) atramos tako (7.13 pav., a).
Rutuliukas bus pusiausviras, nes j veikiani jg
atstojamoji lygi nuliui. Ijudintas jis tols nuo ios
padties (7.13 pav., b).
Kno su tvirtinta sukimosi aimi pusiausvyra nepastovi, kai jo sunkio centras yra aukiau sukimosi
aies.
Kno pusiausvyra yra nepastovi, kai jis, iek tiek
ijudintas i pradins pusiausvyros padties, nuo jos
tolsta.

Beskirt pusiausvyra
Ji budinga gerai subalansuotiems automobilio,
dviraio ir kitokiems ratams.
5 bandymas. Pakabinkime liniuot taip, kad jos
sunkio centras sutapt su sukimosi aimi O
(7.14 pav., a). Kad ir kaip sukiosime liniuot
(7.14 pav., b), ji liks toje padtyje, kuri bus pasukta, nes liniuot veikiani jg atstojamoji bus
lygi nuliui ir neatsiras j veikianio jgos momento jgos petys vis laik bus lygus nuliui. Tokia
liniuots pusiausvyra vadinama beskirte.
6 bandymas. Padkime rutuliuk ant horizontalios ploktumos (7.15 pav., a). Judinamo rutuliuko
bsena vis laik yra stabili (7.15 pav., b).
Kno su tvirtinta sukimosi aimi pusiausvyra yra beskirt, kai sukimosi ais eina per sunkio centr.
132

Fizika

/ 8

Atram turinio kno pusiausvyra


Knai gali turti ne tik vien, bet ir kelet atramos tak arba remtis atram visu pagrindu. Inagrinkime toki kn pusiausvyros slygas.
7 bandymas. 7.16 paveiksle, a, pavaizduoto lankstaus prietaiso pagrind laikykime vienoje vietoje, o
vir stumkime on (7.16 pav., b). Pamatysime,
kad prietaisas negrius, kol per vidur pakabinto
svambalo kryptis eis per pagrind. Ijus svambalui u pagrindo rib, prietaisas parvirs.
Taigi knas, turintis atram, yra pusiausviras, kai
i jo sunkio centro nuleistas statmuo kerta atramos
plot. Juo didesnis is plotas ir juo emiau sunkio
centras, juo pastovesn kno pusiausvyra. Kai knas remiasi keletu tak, atramos plotu laikoma
plokioji figra, kuri susidaro sujungus tuos takus. Tai galima patvirtinti stalo pavyzdiu.
Gal teko matyti dom aisl arkliuk su prikabintu metaliniu rutuliu (7.17 pav.)? Atsirms
stalel tik upakalinmis kojomis, jis laikosi pusiausviras. Be rutulio arkliukas tuoj griva. aislo
sunkio centras yra emiau negu upakalins kojos,
o nuleistas i io centro statmuo neieina u stalelio
rib.
7.17 pav.

Uduotys

1. vairiai vartomas stovukas paleistas vis atsistoja (7.18 pav.). io aislo vidus tuias, tik apaioje
yra sunkus metalinis ratas. Paaikinkite, kodl stovukas negriva.
2. Pabandykite netaisyklingos formos lentuts ar
faneros sunkio centr nustatyti itaip: padkite lentut ant stalo pakraio ir stumkite nuo jo tol, kol 7.18 pav.
prads svirti. Tuo momentu prilaikydami lentut,
apatinje jos pusje palei stalo krat nubrkite linij. iek tiek pasuk lentut, tokiu pat bdu nubrkite dar vien dvi linijas. Jos susikirs viename
take. Ar i linij sankirtos takas bus lentuts sunkio centras? Patikrinkite.

133

K n pusiausvyra

7.19 pav.

3. Kodl negalima atsikelti nuo kds nepalinkus


priek? Paaikinkite nubraiydami brin.
4. Atsistokite prie sienos, priglausdami prie jos
vien pet ir koj. Pabandykite pakelti vir kit
koj. Ar pasisek? Paaikinkite nubraiydami brin.
5. Kodl per audr jrininkai laive vaikto iskt kojas?
6. Kodl sunku eiti su kojokais?
7. Trys tokie pat sunkveimiai vea vienodos mass krovinius: pirmas malkas, antras plytas,
treias iaudus (7.19 pav.). Kuris sunkveimis
stabiliausias?
8. 7.20 paveiksle pavaizduotos dvi mogaus pd padtys. Kuri i j yra boksininko, ringe pasirengusio kovai?
9. Kodl mogus, nedamas ant nugaros sunk
krovin, palinksta priek?

134

Fizika

/ 8

pusiausvyra"
Jgos petys

Jgos momentas

Kn

Trumpiausias atstumas nuo kuno sukimosi aies (atramos


tako) iki jgos veikimo linijos vadinamas jgos petimi.
Jgos ir jos peties sandauga vadinama jgos momentu.

M= Fl

[M] = 1 N m

Vienas niutonmetras tai jgos momentas, sukuriamas 1 N


jgos, kurios petys lygus 1 m.
Pastovioji
pusiausvyra

Nepastovioji
pusiausvyra

Beskirt
pusiausvyra

Kno su tvirtinta
sukimosi aimi
pusiausvyra
pastovi, kai jo
sunkio centras
yra emiau
sukimosi aies.

Kno su tvirtinta
sukimosi aimi
pusiausvyra
nepastovi, kai jo
sunkio centras yra
aukiau sukimosi
aies.

Kno su tvirtinta
sukimosi aimi
pusiausvyra yra
beskirt, kai
sukimosi ais
eina per jo
sunkio centr.

Pusiausvyros rys

Kelet atramos tak turintis knas yra pusiausviras, jei i jo


sunkio centro nuleistas statmuo atsiduria tarp atramos tak.
Kuno atrama
ir pusiausvyra
Juo didesnis kun atramos plotas ir juo emiau yra jo sunkio centras, juo pastovesn to kno pusiausvyra.

135

Paprastieji
mechanizmai
iame skyriuje susipainsite su:
svertu;
sverto taisykle;
skridiniais: nekilnojamuoju
ir kilnojamuoju skridiniu;
skrysiais;
nuoulnija ploktuma;
naudingumo koeficiento svoka.

Svertas
Svertai naudoti jau
daugiau nei prie 4000 met,
statant Egipto piramides,
kurios buvo skirtos faraon
kapams saugoti. Antai
146,6 m aukio Cheopso
piramid sudta i madaug
2 400 akmens luit,
kuri kiekvieno vidutin
mas yra apie 2,5 t.
i piramid apie 84
darbinink pastat madaug
per 20 met.

Darbui atlikti, tiksliau, jam palengvinti, mons


nuo seno naudoja vairius rankius, prietaisus, mechanizmus: svert, suktuv, skridinius, nuoulnisias ploktumas ir kt. Jie vadinami paprastaisiais
mechanizmais. Visi ie mechanizmai naudojami
jgai pakeisti.
7.1 skyrelyje susipainome su kietaisiais knais,
kurie gali suktis apie tvirtint a (atramos tak).
Tokie knai vadinami svertais. Jie naudojami technikoje ir buityje, kai reikia laimti jgos, t. y. maesne jga atsverti didesn. Kaipgi svertu laimima
jgos?
Pirmiausia inagrinkime dvipusius svertus, t. y.
svertus, kuriuos jgos veikia i abiej atramos pusi. Pabandykime pakelti sunk daikt, pavyzdiui,
didel akmen ar d. Nepavyks. Dabar po akmeniu pakikime ilg ir tvirt dalb, o po ja rstel.
Spaudiant laisvj dalbos gal emyn, akmuo kils.
Naudodami dalb (svert), maesne raumen jga
atsvrme daug didesn akmens svor. Taigi laimjome jgos. Tokios ries svertu klikliu vairuotojas lengvai pakelia keli ton mass automobil.
1 bandymas. Ant vieno liniuots galo padkime
200 g mass (apie 2 N svorio) ritinl, ant kito
1 N svorio svarst. Po liniuote pakikime pietuk
ir stumdykime j tol, kol liniuot pasidarys pusiausvira (8.1 pav.). Tuomet svarstis atsvers sunkesn
ritinl, vadinasi, laimsime 1 N jgos.
Svertu galima laimti daugiau arba maiau jgos.
Tai priklauso nuo jos peties.
2 bandymas. 8.2 paveiksle pavaizduota, kaip galima keisti jg, kuria pergnybama vinis. Prie virutins repli rankenos prikabinkime dinamometr ir
traukime j emyn, kol vinis bus pergnybta. sidmkime, k rod dinamometras. Paskui j pastumkime ariau rankenos galo ir vl pakartokime bandym. Dabar dinamometras rodys maesn jg.
Remdamiesi bandymo rezultatais, galime daryti
ivad: juo ilgesnis jgos petys, juo daugiau jgos
laimime.

138

F izika

/ 8

Paprastieji mechanizmai

3 bandymas. Prie stovo pritvirtinkime svert.


I abiej jo aies pusi kabinkime vairius pasvarus taip, kad kas kart svertas bt pusiausviras
(8.3 pav.). Rezultatus suraykime lentelje:

Bandymo
Nr.

Kairysis petys
'v m

P1, N

0,4

0,5

0,6

Deinysis petys
PJ1, N m

I2, m

P2, N

P2I2, N m

0,8

0,2

0,8

1,5

0,3

1,5

2,4

0,4

2,4

I jos matyti, kad visais trimis atvejais pusiausviram svertui galioja jg moment taisykl: jgos P1
momentas yra lygus jgos P 2 momentui. J galima
urayti formule

8.3 pav.

Gavome lygyb, kuri nusako sverto pusiausvyros


slyg ir vadinama sverto taisykle:

svertas pusiausviras yra tada, kai j veikianios


jgos atvirkiai proporcingos j peiams.
i taisykl suformulavo senovs graik matematikas ir mechanikas A r c h i m e d a s (Archimedes,
287 pr. Kr. 212 pr. Kr.), pagrstai gyrsis Sirakz
valdovui Heronui: Duok man atramos tak ir a
pajudinsiu em". I ties, turint milinik svert,
emei pakelti utekt ir mogaus jgos.
Sverto taisykl galioja ir tada, kai j veikia ne dvi,
o kelios ar keliolika jg.
4 bandymas. Prie demonstracinio sverto kairiojo
peties dviejose vietose prikabinkime pasvarus, o deinj pet traukime emyn dinamometru ir pasvarais (8.4 pav.). Pusiausvyros slyga ir iuo atveju
139

Paprastieji

mechanizmai

8.5 .

8.4 .

Senojo lietuviko kaimo


nesivaizduojame be ulinio
su svirtimi. Ms protviai
suvok ir praktikai taik
sverto veikimo principus.
Turbt neatsitiktinai
svertas" ir svirtis" laikomi
sinonimais.
ulinio svirtis toks pat
svertas, kaip ir anksiau
minti (8.6 pav.).
Kibirui ulin nuleisti
reikia tam tikr pastang, o
j ikelti visai nesunku.
Kaimo buityje svirtis
dar naudota aliejui spausti.

8.6 pav.

140

nustatoma pagal jau inom moment taisykl:


jg moment, veikiani svert prie laikrodio
rodykls sukimosi krypt, suma turi bti lygi jg
moment, veikiani laikrodio rodykls sukimosi
kryptimi, sumai, t. y.
F1Z1 + F2Z2 = F3Z3 + F4Z4.
i lygyb ra skaitines dydi vertes, apskaiiuokime jg F3. Pamatysime, kad skaitin jos vert sutampa su dinamometro rodmeniu.
Svertus jgos gali veikti ir i vienos atramos puss. Tokiais vienpusiais svertais taip pat galima laimti jgos.
5 bandymas. Vien demonstracinio sverto gal
padkime ant duts, o prie kito galo pritvirtinkime dinamometr. Prie sverto i apaios prikabinkime tris pasvarus (8.5 pav.). Kad svert ilaikytume pusiausvir, turime kelti deinj jo gal vir
jga F1 (j rodo dinamometras). Pusiausviram svertui pritaikykime jg moment taisykl:
F1Z1 = F2Z2 + F3Z3.
ra skaitines dydi vertes, sitikiname, kad lygyb yra teisinga.
Sverto principu pagrstas viniatraukio, nypli,
atkimtuko, spaustuko, svarstykli, ulini sviri
(r. vadin io skyriaus atverstin) bei suktuv,
verliaraki ir kt. veikimas (8.7 pav., a, b). Svert
yra daugelyje main ir rengini, pavyzdiui, dviratyje, treniruoklyje, automobilyje, ekskavatoriuje,
karuiuose (8.7 pav., c, d). J turi ir mogus, gyvnai bei augalai (8.7 pav., e, f).

Fizika

/ 8

Paprastieji

mechanizmai

Vanduo i ulinio
keliamas ir kitokios ries
svertu suktuvu. J sudaro
velenas ir ant jo umautas
ratas (8.8 pav., a). Vietoj
rato gali bti rankena. Prie
veleno pririama grandin ar
virv. Sukant ranken arba
rat, ji vyniojama ant veleno
ir kartu keliamas i ulinio
kibiras su vandeniu. 8.8 paveiksle, b, pavaizduota
suktuvo schema: ais yra
atramos takas, sverto pet I1
(lyg veleno spinduliui)
veikia keliamo kibiro svoris
P, pet I2 (ranken)
mogaus raumen jga F.
Pagal sverto taisykl,
J=fKeliamo kibiro svoris yra
tiek kart didesnis u
ranken veikiani jg, kiek
kart rankena ilgesn u
veleno spindul. Dabar
pasidaro aiku, kodl vietoj
rankenos bdavo daromi
ratai j spindulys daug
didesnis ir todl lengviau
kelti krovin. Suktuvais
galima semti ne tik vanden
i ulinio. Labai sunks
kroviniai keliami specialiais
suktuvais gervmis
(8.9 pav.). Jos danai
taisomos kranuose, keltuvuose, liftuose ir kitur.

8.7 pav.

8.8 pav.

8.9 pav.

141

Paprastieji

mechanizmai

Uduotys
1. Sodininkas vea emes karuiu (8.10 pav.).
Parodykite ia veikianias jgas, sverto peius, atramos tak.
2. Da dut danai atidarome atsuktuvu
(8.11 pav.). Tai ne kas kita, o svertas. Nusibraiykite schemin brin ir paymkite svert veikianias jgas, j peius, atramos tak (sukimosi a).
3. Kokio didumo jga reikia veikti kairj sverto
pet, kad jis bt pusiausviras (8.12 pav.)?
4. 8.13 paveiksle pavaizduotas peilis popieriui
pjauti. Jo veikimas pagrstas sverto principu. Parodykite svert veikianias jgas ir j peius.
5. Paaikinkite, kodl, kerpant irklmis ar nyplmis, laimima jgos.
6. Sverto trumpesnioj o peties ilgis lygus 20 cm,
ilgesniojo 60 cm. Ilgesnj pet veikia 50 N jga.
Kokio didumo jga veikia trumpesnj pet? Nusibraiykite brin.
7. Vien sverto gal veikia 20 N, kit 80 N
jga. Trumpesniojo peties ilgis lygus 30 cm. Koks
yra sverto ilgis? Kur yra atramos takas?
8. Vien pusiausviro sverto gal veikia 2 N, kit 18 N jga. Sverto ilgis 1 m. Apskaiiuokite
kiekvieno peties ilg.
9. Nubraiykite suktuv, kuriuo bt galima pakelti 300 N krovin 100 N jga.
10. Suktuvo rankenos ilgis lygus 50 cm, veleno
skersmuo 20 cm. Kokios jgos reikia 10 kg mass vandens kibirui pakelti?
11. 8.8 paveiksle, b, parodyti suktuvo velen ir
ranken veikiani jg peiai. Nubrkite i
jg peius, kai suktuvo rankena bna vairiose
padtyse.

8.10 .

8.11 .

8.12 pav.

142

Fizika

/ 8

8.13 pav.

Paprastieji mechanizmai

8.2. Skridinys
Krovin kelti vir patogiau virve, perverta per
ied (8.14 pav., a). Tiesa, ia prisideda trintis, taiau geriau traukti emyn virv, negu kelti vir
krovin.
Trint sumainsime ied pakeit ratuku, kuris gali suktis (8.14 pav., b), t. y. skridiniu. Skridinys yra
ant aies umautas nedidelis ratas su grioveliu virvei, lynui ar grandinei permesti (8.15 pav.).

Nekilnojamasis skridinys
Inagrinkime, kaip veikia nekilnojamasis skridinys, t. y. skridinys, umautas ant nejudanios aies.
1 bandymas. tvirtinkime skridin aukiau tos
vietos, kuri norime pakelti krovin (8.16 pav., a).
Per skridin permeskime virv, prie vieno jos galo
prikabinkime krovin, o kit gal traukime emyn.
Virv kels krovin vir.
Nekilnojamj skridin (8.16 pav., b) galima laikyti lygiapeiu dvipusiu svertu (I1 = I2). Lygios jgos
(F1 = F2) viena kit atsveria (jeigu nekreipiame dmesio trint, kuri ia labai maa).
Siuo skridiniu jgos nelaimime, o tik pakeiiame jos
veikimo krypt. Tai kartais bna labai patogu. Jei krovin kelia mogus, tai jis, pakibdamas ant virvs,
veikia j visu savo svoriu (r. 8.16 pav., a).
8 . 1 5 pav.

1 . 1 4 pav.

8 . 1 6 pov.

143

2 bandymas. Sumontuokime 8.17 paveiksle, a, pavaizduot rengin. Matome, kad skridinys niekur
netvirtintas, kyla kartu su pasvarais. Todl jis ir vadinamas kilnojamuoju skridiniu.
I pradi, kol kabo vien skridinys (be pasvar),
sidmkime dinamometro rodmen (sakykime, jis
lygus 3 N). Tada prikabinkime du pasvarus po 102 g
(j abiej svoris lygus 2 N). Dinamometras rodys
tik 1 N daugiau.
Kabinant daugiau pasvar, matyti, kad dinamometro rodmenys didja dvigubai maiau negu pasvar svoris. Taigi kilnojamuoju skridiniu krovin
galima pakelti perpus maesne jga negu krovinio
svoris. Mat vien virvs gal laiko atrama, o kit
kljas.
Kaip paaikinti io skridinio veikim?
Kilnojamasis skridinys yra ne kas kita, o vienpusis
svertas, nes jgos j veikia i vienos atramos A puss (8.17 pav., b). Keliam pasvar svorio P petys
lygus I v kljo jgos F petys yra I2. Todl nagrinjamo skridinio pusiausvyros slyga tokia:
Pll = Fl2.
Taiau I2 (jis lygus skridinio skersmeniui) du kartus ilgesnis u Z1 (skridinio spindul). Vadinasi, F
turi bti perpus maesn u P. Tai patvirtino ir bandymas.
Reikia atkreipti dmes, kad, uraydami i pusiausvyros slyg, darme prielaid, jog paties skridinio sunkio jga yra maa, palyginti su pasvar
svoriu, todl j neatsivelgme.
Imatav virvs galo nueit keli ir palygin j su
pasvar paklimo aukiu, matome, kad pasvarai
pakilo perpus maiau, negu nusileido virvs galas.
Taigi kilnojamuoju skridiniu laimime dvigubai jgos, bet
tiek pat kart pralaimime kelio.

Skrysiai
Dar vienas technikoje plaiai naudojamas paprastasis mechanizmas yra vadinamieji skrysiai. Tai krovini klimo renginys, sudarytas i kilnojamj ir nekilnojamj skridiniu, sujungt lanksia traukle.
8.18 paveiksle pavaizduoti skrysiai turi tris nekilnojamuosius ir tris kilnojamuosius skridinius. Vienas virvs galas priritas prie nekilnojamj skridiniu apkabos, o kit traukia mogus arba variklis.
Krovinys pritvirtinamas prie kilnojamj skridiniu
apkabos, kuri, kaip matyti i paveikslo, kabo ant
ei virvi. Vienai virvei tenka etoji krovinio dalis. Todl kroviniui kelti pakanka 6 kartus maesns jgos negu jo svoris.
Laimj 6 kartus jgos, tiek pat kart pralaimime
kelio virv traukti reikia 6 kartus ilgesn keli
negu krovinio pakilimo auktis.
Jei skrysius sudaro n kilnojamj skridiniu, kroviniui pakelti reikia 2n kart maesns jgos negu
krovinio svoris.
Keliant krovin skrysiais, kaip ir skridimais, tenka
nugalti trint. Todl visas nuveiktas darbas visada
yra didesnis u darb, reikaling kroviniui pakelti.

Uduotys

1.18 pav.

1. Kokius skridinius esate mat namuose, gamykloje, dirbtuvse?


2. Kaip lengviau pakilti vir: lipti virve ar keltis nekilnojamuoju skridiniu (8.19 pav.)?
3. Keliant 50 kg krovin nekilnojamuoju skridiniu, virv traukiama 530 N jga. Apskaiiuokite
trinties jgos didum.
4. Kilnojamojo skridinio ir krovinio mas lygi
48 kg. Kroviniui pakelti reikia 260 N jgos. Apskaiiuokite trinties jgos didum.
5. Per kiek padal nuo kairiojo galo O reikia prikabinti prie sverto, pavaizduoto 8.20 paveiksle, tris
tokius pat rutuliukus, kad svertas bt pusiausviras?
6. Ar manoma sujungti kilnojamj ir nekilnojamj skridinius, kad bt galima laimti jgos
4 kartus?

1.19 pav.

145

8.3. Nuoulnioji
ploktuma
Sunks daiktai j sunkveim ridenami storomis
lentomis, o ne keliami tiesiai auktyn (8.21 pav.).
stat kaln lipame vingiais, o ne tiesiausiu keliu.
Kodl? Mat itaip kelti ir lipti lengviau.
Ploktuma, sudaranti smailj kamp su horizontu, vadinama nuoulnija.
Bandymas. Prie stovo nuoulniai pritvirtinkime
liniuot ar lentut. Prie dinamometro prikabin medin trinkel, imatuokime jos svor P. Paskui tolygiai traukime trinkel su dinamometru lentute vir
(8.22 pav.). Dinamometras rodo daug maesn negu
trinkels svoris jg F. Vadinasi, nuoulnija ploktuma laimime jgos.
Apskaiiuokime darb, reikaling trinkelei pakelti
vertikaliai aukt h:

8.21 .

A1 = Ph.

8.22 .

Traukiant t trinkel t pat aukt h nuoulnija


ploktuma, atliekamas darbas A2 Fl. Palygin darbus A1 ir A2, sitikinsime, kad jie yra beveik lygs
(gali iek tiek ir skirtis, nes nuoulnija ploktuma
auktyn traukiam kn veikia trinties jga), todl
Ph = FL
I darb lygybs iplaukia, kad tokia santyki
lygyb:
P
h'
F

Tai domu!
Geras nuoulniosios
ploktumos taikymo pavyzdys Vilniaus barbakano
architektra: i poemio
gynybin bokt patrankos
bdavo ridenamos ilgu
nuoulniu koridoriumi.

146

Fizika

/ 8

Kroviniui pakelti nuoulnija ploktuma reikia tiek kart


maiau jgos, kiek kart ta ploktuma kno nueitas kelias
yra ilgesnis u kno pakilimo aukt. I tikrj ta jga
bna truput didesn, nes dalis jos naudojama triniai nugalti.
Labai danai knai juda nuoulniosiomis ploktumomis: slidininkai kyla kalnus, automobiliai
vaiuoja tai kaln, tai pakaln. Kirviai, kaltai,
peiliai, sraigtai, vartai tai vis nuoulniosios
ploktumos.

Paprastieji mechanizmai

Uduotys 2 ?
1. 2,5 m ilgio nuoulnia lenta ritinama 1000 N
svorio statin. Ji stumiama 200 N jga. kok aukt
pakeltas vienas lentos galas?
2. 100 kg mass rstagalys keliamas 1 m aukt
5 m ilgio nuoulnija ploktuma. Kok darb reikia
atlikti ukeliant rstagal? Energijos nuostoli nepaisykite.
3. Kodl nuoulniais laiptais lipti lengviau negu
staiais?
4. Vienos nuoulniosios ploktumos ilgis lygus
6 m, kitos 7,2 m. Pirmja ploktuma knas pakeliamas 1,5 m aukt, o antrja 1,8 m. Kuria
i ploktum galima laimti daugiau jgos?
5. Koks turi bti nuoulniosios ploktumos ilgio
ir ta ploktuma traukiamos trinkels pakilimo aukio santykis, kad trinkel utekt traukti jga, lygia
pusei jos svorio?

8.4. Auksin mechanikos taisykl


Nagrindami paprastj mechanizm veikim,
pabrme, kad jais daniausiai laimime jgos ir
pralaimime kelio (r. 8.18.3 skyrel). Pavyzdiui:
vairuotojo, spaudianio kliklio ranken, ranka
nueina tiek kart ilgesn keli nei auktis, kur
pakeliamas automobilis, kiek kart raumen jga
maesn u automobilio svor; 30 cm ilgio verliarakiu kart apsuktas vartas pasislenka aimi vos
1 mm, tuo tarpu ranka per t laik nueina 2 m keli,
t. y. 2000 kart daugiau. O ar laimime iais mechanizmais darbo?

8.23 pav.

1 bandymas. Ant silo ties klass lenta pakabinkime demonstracin svert. Prie abiej jo pei
prikabinkime skirtingo dydio pasvarus taip, kad
svertas bt pusiausviras. Kreida lentoje nubrkime linij, atitinkani horizontali sverto padt
(8.23 paveiksle j vaizduoja ilga mlyna brknin

147

Paprastieji

mechanizmai

tiess atkarpa). Paskui svert pakreipkime ir nubrkime kit linij, rodani jo padt. Imatuokime atstumus S1 ir s2, kuriuos nujo abu pasvarai
(kartu ir jg P1 bei P 2 veikimo takai). Matome,
kad tie atstumai atvirkiai proporcingi pasvar
svoriui (P1 ir P2). Apskaiiav jg P1 ir P2 atliktus
darbus, suinome, kad jie yra lygs:
P1S1

P2S2.

Taigi svertu darbo nelaimime.


2 bandymas. Sumontuokime renginius, pavaizduotus 8.24 paveiksle, a ir b. Traukdami virv jga
F, nekilnojamuoju ir kilnojamuoju skridiniu pakelkime svorio P pasvar tam tikr aukt. Paskui imatuokime atstumus, kuriuos nueina jg P ir F
veikimo takai. Pirmuoju atveju S 1 = S2, o antruoju S2 = 2sj. Kadangi nekilnojamj skridin veikianios jgos yra lygios, tai vienodas ir j atliktas
darbas. Kilnojamuoju skridiniu dvigubai laimime
jgos, bet tiek pat kart pralaimime kelio; vadinasi,
ir iuo atveju atliekame tok pat darb.

8.24 .

Kaip matome, darbo nelaimima nei svertu, nei


skridimais, nei nuoulnija ploktuma. Taigi n vienu mechanizmu nelaimima darbo. Todl jiems visiems galima pritaikyti toki taisykl:
kiek kart laimime jgos, tiek kart pralaimime kelio.
Ji vadinama auksin mechanikos taisykle. Tai
universalaus energijos tverms dsnio atskiras atvejis. Su juo dar ne kart susidursime mokydamiesi
fizikos.

Uduotys "7 7

1. 100 N sverianti d plyt keliama kilnojamuoju skridiniu, kurio svoris lygus 20 N. Laisvasis
virvs galas pasislenka 4 m. Kokio didumo jga
traukiama virv?
2. Kilnojamuoju skridiniu, kurio svoris 15 N, keliamas 18 kg mass krovinys. Laisvasis virvs galas
veikiamas 105 N jga. Apskaiiuokite trinties jg.

148

F iz ika / 8

8.5. Naudingumo
koeficientas
Kalbdami apie mechanizm (sverto ir kt.) atlikt
darb, neatsivelgme trint ir i prietais svor.
Pavadin mechanizmo atlikt darb kroviniui pakelti naudinguoju darbu, veikianios jgos darb
visu darbu ir juos palygin, pamatysime, kad
naudingasis darbas An visada maesnis u vis Av:
An<Av.
Dalis darbo sunaudojama triniai mechanizme
nugalti ir jo detalms kilnoti. Naudingojo ir viso
atlikto darbo santykis vadinamas mechanizmo ar
mainos naudingumo koeficient. Jis paprastai ymimas graikika raide (tariama eta") ir danai
reikiamas procentais:

Kaip matome, naudingumo koeficientas visada


yra maesnis u vienet (O < < 1), arba 100 %.

Uduotys 7 ?
1. Kodl mechanizmo naudingumo koeficientas
negali bti lygus vienetui? didesnis u vienet?
2. Akmeniui pajudinti i vietos buvo naudojami
du svertai: metalinis strypas ir toki pat matmen
metalinis vamzdis. Ar vienodas i svert naudingumo koeficientas?
3. Sukant ranken 100 N jga, suktuvu keliamas
30 kg mass krovinys. Rankenos ilgis 30 cm, veleno spindulys 9 cm. Apskaiiuokite io suktuvo
naudingumo koeficient.
4. Traukiant virv 250 N jga, kilnojamuoju skridiniu keliamas 40 kg mass krovinys. Koks skridinio naudingumo koeficientas?
5. 200 N jga 80 kg mass knas traukiamas nuoulnija ploktuma 50 cm aukt. Nuoulniosios
ploktumos ilgis lygus 4 m. Apskaiiuokite tos
ploktumos naudingumo koeficient.
6. Kodl kalnuose daniausiai tiesiami serpantino
(pranc. serpent gyvat) formos keliai?
149

Paprastieji

mechanizmai

2-asis laboratorinis darbas.

Nuoulniosios ploktumos naudingumo koeficiento apskaiiavimas


Priemons: 1) lenta; 2) dinamometras; 3) liniuot
arba centimetrin juosta; 4) taelis su veliu dinamometrui prikabinti; 5) stovas su laikikliu.
Uduotis
Apskaiiuokite nuoulniosios ploktumos naudingumo koeficient.
Darbo

eiga

a) Sumontuokite 8.25 paveiksle pavaizduot rengin;


b) dinamometru imatuokite taelio svor;
c) imatuokite aukt h, kuriame tvirtintas virutinis lentos galas;
d) apskaiiuokite darb, kuris atliekamas vertikaliai keliant tael aukt h;
e) imatuokite nuoulniosios ploktumos ilg /;
f) tolygiai traukdami tael nuoulnija ploktuma
auktyn, imatuokite traukos jg;
g) apskaiiuokite darb, kuris atliekamas keliant
tael ilgio I nuoulnija ploktuma;
h) apskaiiuokite nuoulniosios ploktumos naudingumo koeficient;
i) matavimo ir skaiiavimo rezultatus suraykite
ssiuvinyje.

i.25 pav.

Uduotys
1. Kilnojamuoju skridiniu keliant krovin 2 m
aukt, atliekamas 2940 J darbas. Mechanizmo naudingumo koeficientas 60 %. Kokia krovinio mas?
2. Apledjusio laito ilgis 20 m, auktis 4 m. Koks
darbas atliekamas traukiant iuo laitu auktyn
150 N svorio rogutes? Kokio didumo jga reikia
traukti rogutes? Trinties nepaisykite.
3. 1800 N svorio knas 10,8 m aukt 250 N jga
traukiamas nuoulnija ploktuma, kurios ilgis lygus 97,2 m. Apskaiiuokite tos ploktumos naudingumo koeficient.

150

Fizika

/ 8

Paprastieji
mechanizmai"
Paprast ieji mechanizmai

Darbui atlikti bei palengvinti mons nuo sene naudoja vairius rankius, prietaisus, kurie vadinami paprastilisiais mechanizmais.
Svertu vadinamas kietasis knas, kuris jg veikiamas gali
pasisukti apie atramos tak.

I1

Svertas

f'

^r'-

i,

Sverto taikymo pavyzdiai:


svirtis,
viniatraukis,

svarstykls,
lautuvas

suktuvas,
irkls,

repls,
naiai.

Sverto taisykl
Svertas yra pusiausviras tada, kai j veikianios jgos
atvirkiai proporcingos j peiams.

FA = F2I2
F, _/ 2
F2 /,

Skridinys yra ant aies umautas nedidelis ratas su grioveliu


virvei, lynui ar grandinei permesti.
Skridini rys: kilnojamasis skridinys,
nekilnojamasis skridinys.

Skridinys

Kilnojamuoju skridini:
laimima jgos,
nelaimima darbo,
pralaimima kelio.

Skrysiai krovini klimo renginys, sudarytas i kilnojamj ir nekilnojamj skridini.

Skrysiai

Nuoulnioji ploktuma

P
F

Auksin mechanikos
taisykl

4l

. 100

Ploktuma, sudaranti smailj kamp su horizontu, vadinama nuoulnija.


Kroviniui pakelti nuoulnija ploktuma reikia tiek kart maesns jgos, kiek kart nuoulnija ploktuma kno nueitas
kelias didesnis u to kno pakilimo aukt.
Nuoulniosios ploktumos naudojamos sunkiems kroviniams kelti. Kaltai, pleitai, kirviai, peiliai, sraigtai, vartai tai
vis nuoulniosios ploktumos.
Kiek kart laimime jgos, tiek kart pralaimime kelio.

Naudingumo
koeficientas
=

Nekilnojamuoju skridini:
nelaimima jgos,
nelaimima darbo,
keiiama jgos kryptis.

Naudingojo ir viso atlikto darbo santykis vadinamas mechanizmo ar mainos naudingumo koeficientu.
Naudingumo koeficientas visada maesnis u vienet.
Danai jis reikiamas procentais.

151

Slgis
iame skyriuje susipainsite su:
slgio svoka;
slgio perdavimu kietaisiais
knais, skysiais, dujomis;
Paskalio dsniu;
skysi stulpelio slgiu;
susisiekianiaisiais indais:
vandentiekiu, liuzais;
manometrais;
hidrauliniu presu.

9.1. Kietj kn
slgis
Ne kart esame girdj odius slgis", slegia".
Pavyzdiui, sakome atmosferos slgis kyla", egli
akas slegia sniegas", sr slegia", sin slegia
pikti darbai".

Jgos poveikio, jos didumo


ir veikiamo ploto sryis
Buityje odis slgis" vartojamas daugeliu prasmi, o fizikoje tik viena. Jis apibdina kn veikianios jgos ir jos veikiamo ploto sry. Pamginkime j nustatyti bandymais.
1 bandymas. Ant porolono atraios ar didels
kempins padkime nedidel lentut, o ant jos
sunk svarst (9.1 pav., a). Matome, kad dalis lentuts paniro porolone. Udjus dar vien svarst,
lentut nugrimzta giliau. Taigi jgos poveikis priklauso nuo jos didumo.
9.1

Dabar tuo paiu svarsiu prispauskime prie porolono didesn lentut, kaip pavaizduota 9.1 paveiksle, b. Akivaizdu, kad ji nugrimzta maiau nei pirmoji.
Vadinasi, jgos poveikis ir jos veikiamas plotas susij
vienas su kitu.

9 . 2 .

2 bandymas. Nedidels staiakamps lentuts


kampuose kalkime po vin ir padkime lentut ant
smlio (9.2 pav., a). Vinys smigs sml.
Ant lentuts udkime svarst. Vinys smigs dar
giliau.
Apverskime lentut vinimis auktyn ir vl padkime j ant smlio (9.2 pav., b). kart ji sispaus
negiliai. Ant lentuts padtas svarstis j nugramzdint iek tiek giliau.
Taigi dar kart sitikiname, kad jgos poveikis,
jos didumas ir veikiamas plotas tarpusavy susij.
Nustatykime matematin io sryio iraik.
154

Fizika

/ 8

Slgis
Dydis, kuris apibdina jgos poveik pagal jos
didum ir veikiam plot, buvo pavadintas slgi.
Jis lygus jgos ir jos statmenai veikiamo ploto santykiui:

Paymj slg raide p, jg F, plot S, gausime:

Kitaip tariant, skaitin slgio vert lygi jgai, vei- 9.3 pav.
kianiai vienetin plot.
Slgis yra fizikinis dydis, turintis savo matavimo vienet paskal (ymim Pa), pavadint garsaus
XVII a. prancz matematiko, fiziko ir filosofo
B l e z o P a s k a l i o (B. Pascal, 16231662) pavarde:

1 Pa tai toks slgis, kur sukelia 1 N jga, statmenai veikianti 1 m 2 plot. Praktikoje, be io pagrindinio slgio vieneto, dar vartojami kartotiniai
bei daliniai vienetai: hektopaskalis (hPa), kilopaskalis
(kPa).
1 hPa = 100 Pa = IO2 Pa
1 kPa = 1000 Pa = IO3 Pa.

Slgio reguliavimas
I slgio apibrimo aiku: kai daikt veikia nekintanti jga, slgis bna tuo didesnis, kuo maesnis jos veikiamas plotas. Tuo remdamiesi galime paaikinti, kodl duriantys ir pjaunantys rankiai
daromi atrs. Juo smailesn vinis, adata, yla, atresnis peilis, kastuvas, juo lengviau su jais dirbti,
nes ta pati jga sukelia didesn slg.
Padidindami veikiam plot, ta paia jga galime
sukelti maesn slg. Dl to didinamas pamat apatini dali plotas, sunkveimi ratai, traktori vikrai gaminami plats (9.3 pav.) ir t. t.

155

Slgis

Kad sumat slgis rank, koj, plaktuk, daugelis ranki gaminami su rankena (peilis), pentimi
(kastuvas, kirvis), galvute (vinis).
Pairkime, kaip skirtingo ploto vinies dalys
sminga med.
3 bandymas. Pabandykime kalti vin lent mediniu plaktuku ar medine lentute (9.4 pav.). Kadangi veiksmo ir atoveikio jgos yra lygios, tik prieing krypi (r. 2.5 skyrel), tai galima teigti, kad
vienodo didumo jga veikia lentut, plaktuk ir vin. Taiau vinies smaigalys smigo giliai lent,
o galvut mediniame plaktuke ar lentutje padar
tik nedidel duobut. Tai patvirtina, kad jgos poveikio rezultatas priklauso ne tik nuo jos didumo,
bet ir nuo ploto, kur veikia jga. Vinies galvuts
plotas daug didesnis u smaigalio plot.

Slgio perdavimas kietaisiais knais


Kasdien patirtis, darbas su vairiais rankiais
(pjovimas peiliu, vielos galo nugnybimas replmis,
vinies kalimas) leidia padaryti dar vien svarbi
ivad: slgis kietaisiais knais perduodamas jgos
veikimo kryptimi. dsningum prisiminsime
nagrindami slgio perdavim skysiais ir dujomis.

Uduotys 7 ?
1. Slgio perdavim kietaisiais knais paaikinkite molekulins sandaros poiriu.
2. Technikoje kartais tenka slg padidinti, kartais sumainti. Pateikite pavyzdi.
3. Kodl kalame vin smgiuodami jos galvut
statmenai?
4. Kodl siuvant adata stumiama su antpiriu?
5. Traukiant vinis i tinkuotos sienos, po replmis padedama gelein ploktel ar lentut. Kodl?
6. Kodl ant sunkveimi upakalins aies danai umaunami dvigubi ratai?
7. Kaip galima padvigubinti mogaus slg
em?

156

Fizika

/ 8

Slgis
U

8. Eidama eero ledu, mergait lo. Ar tinkamai


elgiasi gelbtojai, bandydami j itraukti taip, kaip
pavaizduota 9.5 paveiksle, a, bl
9. Berniukas veikia grindis 15 kPa slgiu. Kaip suprantate pasakym?
10. 600 N sverianti moteris remiasi em bat padais, kuri bendras plotas lygus 0,04 m 2 . Apskaiiuokite moters slg.
11. Siuvant adata stumiama 10 N jga. Jos smaigalio plotas lygus 0,0001 mm 2 . Koks yra adatos slgis audin?
12. Dramblio mas 4500 kg, o vienos jo kojos
pado plotas 1700 cm 2 . Apskaiiuokite dramblio
slg em. Gaut atsakym palyginkite su mogaus slgiu (r. 10 uduot).
13. 9.6 paveiksle pateikti slidi ir slidininko bat
matmenys. Kiek kart skiriasi slidininko slgis
snieg, kai jis stovi ant slidi ir kai alia j?
7T\ ft\

slgis

9.2. Skysi ir

Slgio perdavimas skysiais


Daugelyje fizikos udavinyn galima aptikti tok
udavin: Jei atvir vandens pripilt ind autume i ono, tai indas subyrt ipulius. Kodl?"
Mat kulka, patekusi vanden, staiga padidina jo
slg, kuris plinta visomis kryptimis. Dl to indas ir
subyra. itaip atsitikt, jei inde bt ir kitas skystis.
Slgio perdavim skysiais galima paaikinti j
sandara. Kietj kn dalels stipriai traukia viena
kit, o skysi lengvai pasislenka viena kitos atvilgiu. Dl to kietieji knai jgos poveik perduoda jos veikimo kryptimi, o skysiai visomis kryptimis.

0,3 m

2m

7 cm

7 cm

157

Slgis

Slgio perdavim skysiais pailiustruosime bandymu su Paskalio rutuliu. Taip vadinamas prietaisas, kur sudaro tuiaviduris rutulys su skylutmis
ir cilindras su stmokliu.
1 bandymas. Paskalio rutul pripilkime vandens
ir palengva stumkime stmokl. Vanduo iurklmis tryk pro visas skylutes, o ne tik stmoklio
sukeliamos jgos kryptimi (9.7 pav., a). iurkli
ilgis visomis kryptimis bus apytiksliai vienodas. Vadinasi, visomis kryptimis perduodamas vienodo
didumo slgis.

Slgio perdavimas dujomis


Duj, kaip ir skysi, dalels yra paslankios, todl ir jos perduoda slg visas puses.
2 bandymas. Paskalio rutul pripildykime dm
ir spauskime juos stmokliu. Pro skylutes ims vertis dm srovels. Jos rodo, kad ir dujos perduoda
slg visomis kryptimis.
3 bandymas. Panardinkime Paskalio rutul stiklin ind su vandeniu. Stumdami stmokl, galsime stebti, kaip pro rutulio skylutes visas puses
veriasi oro burbuliukai. Jie taip pat patvirtina, kad
dujomis slgis perduodamas visomis kryptimis vienodai (9.7 pav., b).
Slgio perdavim dujomis patvirtina ir pripstas
krepinio kamuolys, vaikikas oro balionas.

Paskalio dsnis

BLEZAS PASKALIS [B. Pascal, 1 6 2 3 1 6 6 2 )


prancz matematikas, fizikas, filosofas.

Remdamasis daugybe stebjim, jau mintas


prancz mokslininkas B l e z a s P a s k a l i s suformulavo slgio perdavimo skysiais ir dujomis dsn, kuris buvo pavadintas jo pavarde. Sis dsnis
nusakomas taip:

Atrado vienq svarbiausiu hidrostatikos


dsniy Paskalio dsn. Eksperimentais
{rod, kad atmosfera slegia, ityr kai kurias
svarbias skysiu bei duj savybes. Jo pavarde
pavadintas slgio matavimo vienetas paskalis.

158

Fizika

/ 8

skysiai ir dujos perduoda iorin slg visomis kryptimis vienodai.

Uduotys 2 Z
1. Ar galioja Paskalio dsnis kietiesiems knams?
2. Ar galioja Paskalio dsnis orbitinje kosminje
stotyje?
3. Paaikinkite, kaip paimama i tbels dant
pasta.
4. Kodl sprogimas po vandeniu pavojingas vandens gyvnams?
5. automobil pakrautas sunkus krovinys. Ar pasikeit slgis automobilio padangose? Ar vienodas
slgis virutinje ir apatinje j dalyje?
6. Paaikinkite, kodl iuolaikini dvirai tuiavidurs padangos pripumpuojamos oro. Kuo jos
pranaesns u 1916 met karik dvirai spyruoklines padangas arba u gumines, neturinias
ertms padangas?
7. Butelis iki puss pripiltas vandens ir ukimtas
kamiu (9.8 pav.), kuriame taisytas vamzdelis. Stumiant kamt gilyn, i vamzdelio trykta vanduo.
Paaikinkite reikin.
8. Jeigu i mao kalibro autuvo autume virt kiauin, jame likt skyl, jei ali, jis itikt.
Kodl?
9. Kodl povandeniniai laivai nukentdavo nuo gilumini bomb net tada, kai jos sprogdavo toli nuo
laivo?
10. Kodl nuo patrankos vi ibyra netoli esani gyvenamj nam lang stiklai?

9.8 pav.

11. Kodl oro pripstas popierinis maielis nuo


stipraus rankos smgio su triukmu sprogsta?
12. Leidiant vaistus, medicininio virkto stmoklis
veikiamas 2 N jga. Stmoklio plotas 1 cm2, adatos
angos plotas 0,1 mm 2 . Kokio didumo jga virkiami vaistai?
13. Kodl muilo burbulas yra rutulio formos?

159

9.3. Skysi stulpelio


slgis
Iki iol nagrinjome skysius, kuriuos veikia iorins jgos. Taiau slgis skysiuose atsiranda ir dl
to, kad, anot Paskalio dsnio, emesnius sluoksnius
spaudia auktesni. Inde esant skyst mintyse suskaidykime sluoksniais (9.9 pav.). Apatin sluoksn
a veikia sluoksni b, c ir d svoris, sluoksn b
sluoksni c ir d svoris, sluoksn c sluoksnio d
svoris.

Skysio slgis indo dugn

9.9 .

Kietj kn slg apskaiiuodavome slgimo jg dalydami i jos veikiamo ploto. O kaip apskaiiuoti skysi slg, atsirandant dl j pai
svorio?
Pavyzdys. ritinio formos ind, kurio pagrindo
plotas lygus S, pilta vandens. Sakykime, kad jo mas yra m. Sio vandens slgimo indo dugn jga
lygi vandens svoriui. J galima apskaiiuoti pagal
formul P = mg. Tada skysio slgis indo dugn
bus lygus

Skysio mas m = p V, o turis V = Sh. Taigi skysio stulpelio slgis indo dugn yra toks:

Tai jdomu
Jr gelmms tirti
naudojami vairs aparatai:
hidrostatai (gr. hydor
vanduo + statos stovintis, nejudamas), batisferos
(gr. bathys gilus +
+ sphaira rutulys),
batiskafai (gr. bathys
gilus + skaphos valtis).

160

F izika / 8

Suprastin trupmen, gauname:


P = Pgh-

(1)

I ios formuls matyti, kad skysio slgis indo


dugn priklauso nuo skysio stulpelio aukio ir jo tankio, bet nepriklauso nuo indo dugno ploto (slgio formulje nra indo dugno ploto S).

Slgis

Skysio slgis vairiame gylyje


Pagal (1) formul galima apskaiiuoti skysio slg ne tik indo dugn, bet ir vairiame gylyje h.
Slgio priklausomyb nuo skysio stulpelio aukio
patvirtina toks bandymas.
Bandymas. Prie vieno silo galo pritvirtinkime
skiautel storesnio popieriaus, o kit gal leiskime
stiklin vamzdel. Popierius udengs apatin vamzdelio gal. Dabar panardinkime vamzdel ind su
vandeniu (9.10 pav., a). Skiautel popieriaus bus
prigludusi prie vamzdelio galo, nes i apaios j
spaus vanduo. vamzdel pamau pilkime nudayt (kad geriau matytsi) vanden, jis savo svoriu i
viraus spaus skiautel. Kai vandens lygis vamzdelyje ir inde pasidarys vienodas, skiautel atsipl
nuo vamzdelio dugno (9.10 pav., b), nes slgimo
jga bus lygi jame esanio skysio stulpelio svoriui.
9.11 pav.

9.10 pav.

Hidrostatas povandeninis aparatas, nuleidiamas i laivo lynu (9.11 pav.).


Jis pasineria iki 300600 m.
Pirmasis hidrostatas pagamintas 1911 metais JAV.
Batisfera lynu nuleidiama i laivo tvirta plienin rutulio formos kamera
(9.12 pav.). Pirmja batisfera
1892 metais italas
Balzamelis
(Balsamello)
nusileido 165 m gyl.
1949 metais amerikietis
Otis
Bartonas
(O. Barton) pasiek 1375 m

gyti

Batiskafas giliavandenis autonominis savaeigis


aparatas, sudarytas i korpuso plduro, kurio didioji
dalis pripildyta lengvesnio
u vanden upildo,
ir rutulio formos plienins
gondolos.
9.12 pav.

161

Pirmj batiskaf
1948 metais pastat veicaras Ogiustas
Pikaras
(A. Piccard). 1960 metais jo
snus akas
Pikaras
(]. Piccard) ir amerikietis
D. Volas (D. Walshas)
batiskafu Triestas" nusileido didiausi Ramiojo
vandenyno gelm (apie
11 m) Marian lovyje.
1995 metais i dub
nusileido japon sukurta
maina KAlKOr taiau ji
buvo prarasta. Siuo metu
JAV mokslininkai i Woods
Hole okeanografijos instituto
kuria nauj baterij
maitinam povandenin
robot, kuris leis tyrinti iki
11 km gylyje esanias
vandenyno vietas.
Vienas tobuliausi
pasaulyje povandenini
laiv-batinkof Woods
Hole (JAV) sikrusiam
Jros gelmi tyrimo centrui
priklausantis batiskafas
Alvinas". Jis yra 6 m ilgio
ir su trimis gulos nariais
gali pasinerti beveik 4 km
gyl. Jam padeda specialus
povandeninis robotas
Jasonas", gals patekti ten,
kur nepasiekia batiskafas.
Btent Jasonas" pirmasis
jo nuskendus Titanik"
ir padar ten vis pasaul
apkeliavusias nuotraukas.
Apie 0,5 km gylyje jau
visikai tamsu.

162

Fizika

/ 8

Bandym pakartokime nardindami vamzdel nevienod gyl. Rezultatas bus toks pat.
Didjant gyliui, slgis skystyje didja. tai tenka
atsivelgti narams. Leisdamiesi dideles gelmes, jie
turi apsirengti specialius drabuius.

Uduotys t ?
1. Kodl daugiaaukiams namams vandentiekio
vamzdiai gaminami storomis sienelmis?
2. Giliavandens uvies, ikeltos vandens paviri, sprogsta psl. Kodl?
3. Kaip kinta kylanio i tvenkinio dugno paviri oro burbuliuko tris?
4. Paaikinkite 9.13 paveiksle pavaizduoto bandymo rezultatus.
5. Ar vanduo i vonios pro dugno ang bgs greiiau, kai voni panardinsime kok nors daikt?
6. Kodl tame paiame ups ir jros gylyje slgis
yra nevienodas? Kur jis didesnis? Paaikinkite.
7. du skirtingo dydio ritinio formos indus pilta po tiek pat vandens. Ar vienoda jga vanduo
slegia ind dugn?
8. Kaip pasikeis slgis indo dugn, kai vanden i emo ir plataus indo perpilsime siaur ir
aukt?
9. Apskaiiuokite vandens slg eero 20 m gylyj 6
10. Apskaiiuokite slg, kur sukelia 6 cm aukio
gyvsidabrio stulpelis. Kokio aukio alkoholio
stulpelis slgt indo dugn tiek pat?
9.13 pav.

11. Apskaiiuokite slg Ramiojo vandenyno Marian lovio dugne. Marian lovio gylis apie 11 km.
12. Mirties jros vandens tankis lygus 1,2 kg/dm3.
Apskaiiuokite slg ios jros 10 m gylyje.
13. vien ind pilta vandens, kit ibalo.
Skysi lygis abiejuose induose toks pat (9.14 pav.).
Ar vienodas skysi slgis indo dugn?
14. 9.15 paveiksle parodytas senovinis bandymas.
Ant vandens pripildytos psls, kuri sujungta su 9.14 .
vertikaliu vamzdeliu, padedama lentut, o ant jos
atsistoja mogus. Vanduo vamzdeliu pakyla tam
tikr aukt. mogaus svoris lygus 900 N, o lentuts, ant kurios jis stovi, plotas 900 cm2. Apskaiiuokite vandens stulpelio aukt vamzdelyje.
15. I indo pro jo one esani ang trykta vandens iurkl. Kas atsitiks iurklei, kai indas prads laisvai kristi?

9.4. Susisiekiantieji

indai

9.15 .

siirkime arbatinuk, kavinuk ir indel mineraliniam vandeniui gerti (9.16 pav.). Ar jie turi k nors
bendra?
Visuose juose galima velgti tarpusavy susisiekianius indus. Du arba keletas atvir ind, kuri
apatins dalys sujungtos viena su kita, vadinami
susisiekianiaisiais indais. Skystis i vieno indo
gali perbgti kit.
9.16 pav.

163

Vienalytis skystis
susisiekianiuosiuose induose
Atlikime bandym ir pairkime, kaip juose nusistovi vienalytis skystis.
1 bandymas. Du stiklinius vamzdelius sujunkime
gumine arnele ir pripilkime vandens, kaip pavaizduota 9.17 paveiksle. Kad ir kaip kilnotume vamzdelius auktyn ar emyn, juose vandens lygis
bus vienodas.
2 bandymas. 9.18 paveiksle parodyt stiklin ind pripilkime vandens. Nesvarbu, kaip pakreipsime ind, vandens lygis visose jo atakose bus
vienodas.
Remdamiesi bandymais, galime suformuluoti toki ivad: bet kurios formos susisiekianiuosiuose induose nejudanio vienalyio skysio lygis yra
vienodas.
inome, kad skysio stulpelio slgis priklauso nuo
stulpelio aukio. Jei vienodas stulpeli auktis, tai
vienodas ir slgis (9.19 pav., a).

Nevienodi skysiai
susisiekianiuosiuose induose
Dabar susisiekianij ind atakas pripilkime
skirtingo tankio (P1 ir p2) skysi. Matysime kitok
vaizd (9.19 pav., b). emesnis skysio stulpelis (jo
auktis h2) atsveria auktesn stulpel (Zz1). Vadinasi,
t stulpeli slgis yra vienodas:
P#i =

I ia

K. _ P2
K P1
Susisiekianiuosiuose induose skirting skysi
stulpeli auktis yra atvirkiai proporcingas t
skysi tankiui.

Taikymas praktikoje
Susisiekianij ind principas plaiai taikomas
buityje ir technikoje: laistytuvai, kavinukai bei arbatinukai gaminami su snapeliais; su dideliu vandens
rezervuaru sujung stiklin vamzdel, galime kontroliuoti vandens lyg; kanalizacijos sistemoje susisiekiantieji indai (ilenkta ir vandens pripildyta 9.20 pav.
vamzdio dalis) trukdo smarvei patekti kambar (9.20 pav.). iuo principu pagrstas liuz ir vandentiekio veikimas. Plaiau apie tai kalbsime
kitame skyrelyje.

Uduotys -7
1. Du indai sujungti suspausta per vidur arnele
ir pripilti vandens (9.21 pav.). Kas atsitiks, kai atleisime spaustuk?
2. Taku A paymtas vandens lygis susisiekianiuosiuose induose (9.22 pav.). Persibraiykite brin ir paymkite vandens lyg abiejose atakose.
3. Ar galima 9.23 paveiksle pavaizduot ind vadinti susisiekianiaisiais indais?
4. Valties dugne yra skyl. Kodl pro j valt
sunkiasi vanduo? Ar galima toki valt ir eer
laikyti susisiekianiaisiais indais (9.24 pav.)? Ar galima sustabdyti vandens skverbimsi valt, turint tik
vamzdel, kurio skersmuo lygus skyls skersmeniui?
5. Ind sudaro trys sujungtos atakos. vien pilta vandens, antr ibalo, trei gyvsidabrio.
Ar vienodas skysi lygis atakose? Nusibraiykite
brin.

9.23 pav.

9.24 pav.

165

Slgis

6. Du cilindrai vieno skerspjvio plotas


S1 = 100 cm 2 , o kito S2 = 150 cm 2 sujungti vamzdeliu, kuriame yra iaupas. Pirmame cilindre vandens stulpelio auktis Ii1 80 cm, antrame h2
= 40 cm. Koks bus vandens stulpeli auktis vamzdeliuose, atidarius iaup?
7. Susisiekianiuosiuose induose 17,2 cm aukio
vandens stulpelis atsveria 20 cm aukio dyzelini
degal stulpel. Koks yra dyzelini degal tankis?
8. susisiekianiuosius indus pripilama tiek vandens, kad nuo jo paviriaus iki ind viraus bt
H = 30 cm (9.25 pav., a). Po to kairioji ataka iki
viraus pripilama ibalo (9.25 pav., b). Apskaiiuokite ibalo stulpelio aukt h.

liuzai

9.5

Susisiekianij ind principu mauose miestuose rengiami vandentiekiai (9.26 pav.). Siurbliais i
ulini ar kit vandens telkini vanduo pakeliamas
vandentiekio bokt. I jo vartotojams nutiesiami
vamzdiai, kurie baigiasi iaupais. Vandens lygis
bokte turi bti aukiau u jo lyg bet kurio vartotojo iaupuose.
Upse ir kanaluose susisiekianij ind principu
rengiami liuzai (ol. sluis sulaikau, atskiriu). Jie
be kran ir siurbli padeda pakelti arba nuleisti laivus i vieno vandens lygio kit (9.27 pav.).
Kai nuleidiamas laivas patenka auktutin liuzo kanal, prie auktutini vart 1 (9.27 pav., a),
atidaromas auktutinis vandens tekjimo vamzdis
9.26 pav.

166

Fizika

/ 8

9.27 .

2 (9.27 pav., b) ir laivas plaukia vadinamj liuzo


kamer. Tada ie vartai ir auktutinis vandens tekjimo vamzdis 2 udaromi, o atidaromas emutinis vandens itekjimo vamzdis 3 (9.27 pav., c).
liuzo kameroje leidiasi vandens lygis, o kartu su
juo ir laivas. Kai is pro emutinius vartus 4 iplaukia i kameros, vamzdis 3 udaromas (9.27 pav., d).
Laiv perplukdant prieinga kryptimi, t. y. i emesnio vandens lygio auktesn, atidaromi emutiniai vartai 4. Pro juos laivas plaukia liuzo kamer
ir itekjimo vamzdis 3 udaromas. Kamera prileidiama vandens iki auktesniojo lygio. Atidaromi
auktutiniai vartai I ir laivas iplaukia i kameros.

Uduotys 7 ?
1. Kodl kartais virutiniuose namo auktuose i
iaup vanduo neteka, o apatiniuose teka?
2. Vandentiekio bokto auktis lygus 15 m. Apskaiiuokite slg vandens iaupe, kuris yra 6 m
aukiau u vandentiekio bokto pagrind.
3. Kokio didumo slg turi sukelti siurblys, kad
pakelt vanden 60 m aukt?
4. 300 kPa slgiu veikiantis siurblys kelia vanden
vandentiekio bokt. Kaip auktai pakyla vanduo?
5. Vandentiekio bokto papdje taisytas slgio
matavimo prietaisas rodo 240 kPa. Koks yra vandens lygio auktis bokte?
6. Ar galioja susisiekianij ind dsnis erdvlaivyje?
7. Ar Mnulyje susisiekianij ind skysio lygis bus vienodas?

Vandentieki bta jau


Senovs Egipte, Romoje
(9.28 pav.). Vakar
Europoje vandentiekiai
atsirado daug vliau:
Paryiuje XII amiuje,
Londone XIII amiuje,
Vokietijos miestuose apie
XV ami.
Lietuvoje seniausias yra
Vilniaus vandentiekis. Jis
pradtas rengti 1501 metais.
XVI amiaus pabaigoje
Vilniuje veik trys vandentiekiai, kurie m vanden i
Vingri, Ziuproni ir
Auros vart versmi.
Vandentiekio vamzdiai buvo
mediniai.
Pirmieji liuzai Vakar
Europoje rengti XVI amiuje. Lietuvoje, Kuri
marias su Minija jungianiame Klaipdos kanale, yra
Lankupi liuzas, rengtas
1873 metais. Jo kameros ilgis
yra 157 m, plotis 25 m.
Laivybai iuo metu nebenaudojamas.

9.28 pav.

167

Manometrai
Skysio manometrais
galima imatuoti slg
nuo 0,1 Pa iki 0,25 MPa,
spyruokliniais iki
1000 MPa, membraniniais iki 250 MPa.
Idj panaudoti skyst
slgiui matuoti 1640 metais
ikl ital fizikas ir matematikas
Evandelista
Torielis
(E. Torricelli).
Pirmj gyvsidabrio manometr 1642 metais pagamino
italas
Vinensas
Vivianis
(V. Viviani).
Vokietis R. Sincas
(R. Schinz) 1846 metais
apra, kaip slg matuoti
tampriu plonasieniu knu.
1848 metais pranczas
Eugenijus
Burdonas
(E. Bourdon) pasil
matuoti slg tampria
vamzdeline spyruokle
(Burdono vamzdeliu).
9.29 pav.

168

Slgis matuojamas prietaisais, kurie vadinami manometrais (gr. manos retas, netankus + metron
matas). J yra vairi ri.

Skysio manometrai
Skysio manometrus sudaro susisiekiantieji indai,
pripildyti skysio vandens, gyvsidabrio, alkoholio.
Fizikos kabinetuose naudojamas skysio manometras tai lenktas stiklinis vamzdelis, pritvirtintas prie stove taisytos skals (9.29 pav.). vamzdel
iki nulins padalos pripilta vandens (kad geriau
matytsi, nudayto). Bandymu parodysime, kaip
veikia toks manometras.
Bandymas. Nedidels duts vir udenkime
plona gumine plvele ir dut sujunkime arnele
su viena manometro ataka. Paspaud plvel pirtu, matome, kad su dute sujungtoje manometro
atakoje vanduo nuslgsta, o kitoje atakoje pakyla.
Apie slgio didum sprendiame i vandens stulpelio aukio h (9.30 pav., a).
Jei norime suinoti slg kurio nors skysio viduje,
su manometru sujungt dut panardiname t

9.30 pav.

F izika

/ 8

Slgis

skyst (9.30 pav., b). Juo giliau grimzta dut, juo


auktesnis skysio stulpelis atsveriamas, taigi didesnis ir jo slgis. J galime apskaiiuoti pagal skysio
stulpelio slg ireikiani formul p = pgh.
itaip galima itirti slg kuriame nors gylyje vairiomis kryptimis. Pakreipdami dut plvele vir, on ir emyn, sitikiname, kad manometro
rodmuo nesikeiia, vadinasi, slgis tame paiame
gylyje visomis kryptimis yra vienodas.

Deformaciriiai manometrai
Prie deformacini manometr priskiriami spyruokliniai ir membraniniai manometrai.
Pagrindin spyruoklinio manometro dalis yra
lenktas metalinis vamzdelis. Udarasis jo galas
dantraiais sujungtas su rodykle (9.31 pav., a), atvirasis su indu, kuriame matuojamas slgis. Slgiui didjant, vamzdelis isitiesia ir kartu pasuka
rodykl, kuri skalje parodo slg. Kai slgis sumaja, vamzdelis grta pradin padt, o rodykl
prie skals nulins padalos.
Pagrindin membraninio (lot. membrana ievel, plvel) manometro dalis yra banguota membrana (9.31 pav., b). Kintant slgiui, ji ilinksta. is
judesys perduodamas su membrana dantraiais
sujungtai rodyklei, kuri manometro skalje rodo
slg.
Yra ir kitoki konstrukcij manometr stmoklini, elektrini.
9.31 pav.

169

Uduotys 7 7
1. Kuris skysio manometras vandens ar gyvsidabrio jautresnis?
2. Vienas manometras pripildytas alkoholio, kitas gyvsidabrio. Kuriuo manometru galima imatuoti didesn slg?
3. Kokio didumo slg rodo gyvsidabrio manometras (9.32 pav.)?
4. Pagal manometro rodmen (9.33 pav.) apskaiiuokite, kok gyl h panardintas piltuvlis.
5. Matavimo cilindro auktis lygus 40 cm. Pus
cilindro pripilta vandens, kita pus ibalo.
Apskaiiuokite skysi slg indo dugn.
6. Povandeninis laivas panirs 100 m gyl. Apskaiiuokite vandens slg ir slgimo jg jo lang,
kurio plotas 0,05 m 2 .

9.7. Hidraulin
Hidraulinis presas
Skysi savybe perduoti slg vienodai visomis kryptimis pagrstas hidraulini pres veikimas
(gr. hydraulikos vandeninis + lot. presso slegiu).
9.34 paveiksle, a, pavaizduotas hidraulinis presas,
o 9.34 paveiksle, b jo schema. Pres sudaro du
nevienodo skerspjvio ploto cilindrai, kuriuose gali
judti stmokliai. Cilindrai sujungti vamzdeliu
ir pripildyti skysio (daniausiai alyvos). Maojo
stmoklio skerspjvio plot paymkime S1, didiojo S2, o stmoklius veikianias jgas atitinkamai P1 ir F2.
_F X
Maojo stmoklio slgis skyst lygus Pi- g - '
p
didiojo p2 = 2-. Pagal Paskalio dsn, slgis skys2

tyje perduodamas visomis kryptimis vienodai. Taigi maj stmokl veikianios jgos F1 sukeltas
8

Slgis

slgis P1 turi buti lygus didj stmokl veikianios


jgos sukeltam slgiui p2, t. y.
h
S1

S2'

arba

S1
S2

F2'

Matome, kad stmoklius veikianios jgos yra tiesiogiai proporcingos j plotams. Kiek kart didiojo
stmoklio skerspjvio plotas yra didesnis u maojo stmoklio skerspjvio plot, tiek kart didesn
jga veikia didj stmokl.
Hidrauliniu presu maa jga galima atsverti didel jg. Taiau juo darbo nelaimima. Maasis stmoklis nueina tiek kart ilgesn keli, kiek kart j
veikianti jga maesn u didiojo stmoklio sukeliam jg.
Hidrauliniai presai gali sukelti iki 1000 MN jg.
Jie daug galingesni ir ekonomikesni u kitais
principais veikianius presus. Naudojami daugiausia metalams apdirbti, birioms mediagoms briketuoti (pranc. briquette kils i brique plyta), detalms standiai sujungti, aliejui ir sultims spausti.
Primityvs, maos galios hidrauliniai presai aliej
spaudyklose pradti naudoti XVIII amiaus pabaigoje.

9.34 pav.

Hidraulinis stabdys
Slgio perdavimu skysiais pagrstas automobili
hidraulinio stabdio veikimas. Jo schema parodyta
9.35 paveiksle. Spaudiant pedal 2, pagrindiniame
cilindre 2 stmokliu sukuriamas slgis. Jis stabdi
skysiu perduodamas cilindrus 3, kuri stmokliai veikia stabdi bgnus 4.
Tokie stabdiai visus ratus stabdo vienodai. Ne
visuomet itaip veikia stabdiai, kuriuose stabdymo jga perduodama lynais.

9.35 pov.

Uduotys * J
1. Ar galima hidrauliniu presu laimti darbo?
2. Ar skirtsi Mnul perkelto hidraulinio preso
veikimas?

171

Slgis

3. Maj hidraulinio preso stmokl, kurio plotas S1 - 0,001 m 2 , veikia jga F1 = 20 N. Kokio didumo jga ir slgis veikia didj stmokl, kurio plotas S 2 - 0,1 m 2 ?
4. Hidraulinio preso didiojo stmoklio plotas lygus 1000 cm 2 , maojo 25 cm 2 . Maojo stmoklio
eiga yra 20 cm. Kiek kart turi pasislinkti maasis
stmoklis, kad didysis pakilt 10 cm?
5. Hidraulins mainos stmokli plotai lygs S1
ir S2, juos veikianios jgos atitinkamai F1 ir F2.
Ubaikite pildyti lentel:

S1

S2

480 cm2

24 cm2

240 cm2

12 c m 2

500 cm
0,02 m

*
180 N
1800 N

40 000 N
0,004 m

400 N

6. Koks turi bti hidraulinio preso stmokli plot santykis, kad, 100 N jga spaudiant maj stmokl, didj veikt 1,5 kN jga?
7. 80 cm 2 ploto didysis hidraulinio preso stmoklis kelia 400 kg krovin, kai maj veikia 150 N jga. Koks maojo stmoklio plotas?

172

Fizika

/8

Slgis"
Slgis

[p] =

1 Pa = 1 N/m 2

Fizikinis dydis, lygus jgos ir jos statmenai veikiamo ploto


santykiui, vadinamas slgiu.
Skaitin slgio vert lygi jgai, veikianiai vienetin plot.
1 Pa tai toks slgis, kur sukelia 1 N jga, statmenai
veikianti 1 m 2 plot.
Slgis matuojamas manometrais.
Manometr rys
Skysio

manometras

Deformaciniai manometrai
spyruoklinis

Manometrai

membraninis

-2-3-

Slg didina: vinis, yla, peilis, kastuvas, ...


Slg maina: nam pamatai, traktori vikrai, slids, sunkveimi ratai, ...

Paskalio dsnis

F1

Skysiai ir dujos perduoda iorin slg visomis kryptimis


vienodai.
Paskalio dsniu pagrstas hidraulinio preso ir hidraulinio
stabdio veikimas.
Hidraulinio preso stmoklius veikianios jgos yra tiesiogiai
proporcingos j plotams.

p = pgh

Skysio slgis indo dugn priklauso nuo skysio stulpelio


aukio ir skysio tankio, bet nepriklauso nuo indo dugno
ploto.

Susisiekiantieji indai

Du arba keletas atvir ind, kuri apatins dalys sujungtos


viena su kita, vadinami susisiekianiaisiais indais. Skystis gali
tekti i vieno indo kit.

Skysio stulpelio slgis

A = Bl
h2

(h

Susisiekianiuosiuose induose skirting skysi stulpeli


auktis atvirkiai proporcingas t skysi tankiui.
Susisiekianij ind veikimo principas taikomas vandentiekyje, liuzuose, skysi lygio matuokliuose, laistytuvuose,
kavinukuose ir pan.

173

Atmosfera
iame skyriuje susipainsite su:
atmosferos svoka;
atmosferos slgio svoka;
normaliojo atmosferos
slgio svoka;
barometrais: aneroidu,
gyvsidabrio barometru;
atmosferos slgio taikymu:
sifone, pipetje, siurbliuose.

samprata

10.1. A

em gaubiantis oro sluoksnis vadinamas atmosfera (gr. atmos garai + sphaira rutulys). Apie
j jau girdjote per geografijos, gamtos painimo,
chemijos pamokas. Taiau mums, gyvenantiems io
oro vandenyno" dugne, rpi ir tos atmosferos savybs, kurias nagrinja fizika.

Atmosferos mas
Atmosfera turi nepaprastai didel mas apie
5,15 IO15 t. Jei atmosfer sudaryt oras, kurio tankis yra apie 1,3 kg/m3, ir ji bt homogenika
(gr. homogenes vienodas, vienalytis), tai em
supt vos 8 km storio oro sluoksnis.
Or sudarani duj (azoto, deguonies, argono,
anglies dioksido ir kt.) molekules traukia em. Dl
to oras turi svor, kuris slegia mus ir visa, kas yra
ems paviriuje.
Bandymas. Paimkime special 1 1 talpos rutul ir
isiurbkime i jo or. Usuk iaup, padkime rutul ant jautri svarstykli lkts ir svarsiais jas
ilyginkime (10.1 pav.). Dabar atsukime iaup.
J rutul vl prieis oro, ir svarstykli pusiausvyra sutriks lkt su svarsiais pakils vir. Pusiausvyrai atstatyti papildomai udkime svarsi,
kuri mas ir bus lygi rutulyje esanio oro masei.
Tiksls bandymai rodo, kad 1 1 oro mas lygi
1,29 g. Taigi 1 1 oro svoris
P = mg = 0,00129 kg 10 m/s2 = 0,0129 N.
P a s t a b a . Atliekant bandym, saugumo sumetimais vis laik rutul reikia laikyti audekliniame maielyje.

Atmosferos tankis
inodami 11 oro mas, galime apskaiiuoti jo tank:
m

P= V
P=

1,29 g
11

1,29

IO3 cm

= 0,00129 g/cm3 = 1,29 kg/m3.

Atmosfera

Oro tankis vairiame auktyje nevienodas. Tankiausi atmosferos sluoksniai yra prie ems paviriaus; kylant auktyn, oro tankis maja, mat virutiniai sluoksniai maiau slegiami negu apatiniai.
5 km auktyje jis beveik p e r p s t o 11 km auktyje net 4 kartus maesnis negu ems paviriuje.
Oro tankis priklauso ir nuo temperatros.

Uduotys
1. Ramiai kvpuodamas, suaugs mogus per
1 min traukia 8 1 oro, o didelio fizinio krvio veikiamas 40 1. Kiek oro per 1 h kvepia mogus abiem
atvejais?
2. 16 1 100 0 C temperatros sauso oro sveria
15,2 g. Apskaiiuokite to oro tank.
3. Kiek sveria kambario, kurio matmenys 4 m
3 m 2,5 m, oras?
4 . Koks yra 1 kg oro tris normaliomis slygomis?
5. Prie dubenlio su vandeniu dugno pritvirtinta
deganti vak. Kodl apvota stikline vak gsta,
o vandens lygis stiklinje pakyla?
6. Giliai kvpus, suaugusio mogaus plauius
patenka apie 4000 cm 3 oro. Kiek sveria is oras?
10.2 pav.

1['1'1
Atmosfer galima
suskirstyti kelet sluoksni
(10.2 pav.). Virutin
troposferos riba nutolusi nuo
ems paviriaus 817 km.
foj yra daugiau kaip 3/4
em supanio oro, vyksta
orus lemiantys procesai.
U troposferos, madaug
5055 km auktyje, yra
virutin stratosferos riba.
Stratosfer gaubia madaug
30 km storio mezosferos
sluoksnis, pereinantis
termosfer ir egzosfer.
Grietos virutins ribos
atmosfera neturi.
177

10.2. Atmosfe
Atmosferos slgio rodymai
Atmosferos slgio egzistavim patvirtina bandymai.
1 bandymas. Pripilkime sklidinai stiklin vandens
ir udenkime j popieriaus lapu (10.3 pav., a). Tada,
prilaikydami popieri, stiklin apverskime ir rank
atitraukime. Matome, kad popierius nenukrinta
(10.3 pav., b). J spaudia prie stiklins atmosferos
slgis.
2 bandymas. Magdeburgo pusrutulius (plaiau apie
juos skaitykite io skyrelio intarpe Tai domu") i pradi suglauskime, paskui atitraukime vien nuo kito.
Jie nesunkiai persiskirs. Dabar i suglaust pusrutuli isiurbkime or ir prikabinkime juos prie stovo.
Sj kart pusrutuliai nepersiskirs net sunkaus pasvaro
traukiami vienas nuo kito (10.4 pav.). Ir ia juos sulipdo" atmosferos slgis.

10.3 .

5
doms bandymai
atmosferos slgiui rodyti
XVII amiuje buvo atlikti
Magdeburge (Vokietija). Sio
miesto burmistras Otas f on
Grike (O. von Guericke)
pripyl statin vandens ir
mgino j siurbliu itraukti
i statins, sukurdamas joje
tui erdv. Deja, statin
subyrjo. Pakartojs bandym, Grike gavo t pat
rezultat. Tada jis statin
pakeit tuiaviduriu variniu
rutuliu. Ir vl atsitiko tas
pats. Grike eksperiment
nusak taip: Staiga, vis
siaubui, rutulys su baisiu
triukmu suskilo maus
gabaliukus, lyg bt numestas nuo aukiausio bokto".

178

F i z i k a

Atmosferos slgio matavimas


Inagrinkime istorin ital fiziko ir matematiko
E v a n d e l i s t o s T o r i e l i o bandym. 1 m ilgio stiklinis vamzdelis, kurio vienas galas ulydytas,
pripilamas gyvsidabrio. Udengus atvirj gal,
vamzdelis apveriamas ir panardinamas plat ind su gyvsidabriu (10.5 pav.). Dalis gyvsidabrio i
vamzdelio ibga ind, o vamzdelyje lieka apie
10.4 pav.

10.5 pav.

Atmosfera

760 mm aukio gyvsidabrio stulpelis. Vir jo susidaro beor erdv.


bandym galima paaikinti taip: atmosferos slgis inde esanio gyvsidabrio atvir paviri atsveria vamzdelyje likusio gyvsidabrio stulpelio slg.
Skysio stulpelio slg mokame apskaiiuoti, taigi
galime suinoti ir atmosferos slg. Gyvsidabrio
stulpelio slgis lygus

P = P Shra skaitines dydi vertes, gauname:


p = 13 600 kg/m3 9,8 m/s2 0,76 m = 101292,8 Pa = 101 300 Pa = 1013 hPa.
Dabar tikriausiai aiku, kodl kai kada sakoma,
pavyzdiui, taip: iandien atmosferos slgis yra
750 mm gyvsidabrio stulpelio". Vadinasi, t dien
atmosferos slgis atsveria 750 mm aukio gyvsidabrio stulpelio slg. Suinojome dar vien slgio matavimo vienet gyvsidabrio stulpelio milimetr. Jis
sutrumpintai ymimas mm Hg:
1 mm Hg = 133,3 Pa.

Normalusis atmosferos slgis


45 geografinje platumoje, jros lygyje, 0 0 C temperatros slygomis imatuotas atmosferos slgis
lygus 760 mm aukio gyvsidabrio stulpelio slgiui.
Toks slgis vadinamas normaliuoju atmosferos
slgi. Ireiktas slgio SI matavimo vienetais, jis
lygus 1013 hPa.
Su atmosferos slgiu yra susijusi vjo kryptis ir
stiprumas, o su to slgio kitimu or permainos.
Taigi atmosferos slgis yra labai svarbus meteorologams, prognozuojantiems orus.
EVANDELISTA TORIELIS ( f . Torricelli,
1 6 0 8 1 6 4 7 ) !toly fizikas ir matematikas.
1644 metais jis sukr atmosferos slgio
teorijos pagrindus, irado gyvsidabrio
barometrq, patobulino Galiljaus sukonstruot
termometrq. E. Toritelis tobulai konstravo
mikroskopus ir lifavo teleskop lius.
OTAS fon GRIKE (0. von Guerickel
1 6 0 2 1 6 8 6 ) jymus XVII amiaus fizikas
eksperimentatorius, irads du svarbius
prietaisus: oro siurbl bei elektros moinq. Jis
atliko plaiai pagarsjusius bandymus su
iretintu oru, kurie pademonstravo
eksperimento svarbq tiriant gamtq.

179

Atmosfera

U d u o t y s ?

10.6 .

1654 metais Rgensburge Otas f on Grike


reichstago nariams ir
imperatoriui pademonstravo
dar domesn bandym. Jis
pagamino du 42 cm skersmens varinius pusrutulius
(vadinamuosius Magdeburgo
pusrutulius), juos suglaud
ir i susidariusio rutulio
isiurb or. Atmosferos
slgis taip suspaud iuos
pusrutulius, kad j negaljo
perskirti net atuonios poros
arkli (10.8 pav.).
Normalusis atmosferos
slgis artimas slgiui, kur
sukuria 1 kg mass svarstis,
pastatytas ant 1 cm2
plotelio.

180

Fizika

/ 8

1. Stiklinis vamzdelis su stmokliu leidiamas


vanden (10.6 pav.). Traukiant stmokl auktyn,
vanduo kyla paskui j. Kodl?
2. Kokio didumo jga veikia Magdeburgo pusrutulius, kai i j isiurbiamas oras? Pusrutuli paviriaus plotas 5500 cm 2 . Atmosferos slgis normalus.
3. Kodl sunku igerti ali kiauin, kuriame pradurta tik viena skylut?
4. Paaikinkite medicinins taurs (10.7 pav.) veikim.
5. Ar gali kosmonautas traukti raalo automatin plunksnakot, skrisdamas erdvlaiviu?
6. Kokio didumo jga atmosfera slegia mog,
kurio kno paviriaus plotas 160 dm 2 ? Atmosferos
slg laikykite lygiu 1000 hPa.
7. Iklaus radijo praneim apie atmosferos slg, apskaiiuokite, kokio didumo jga slegiamas js fizikos vadovlio virelis.
8. merkite plastikin iaudel stiklin su vandeniu ir siurbkite i jos or. Kodl vanduo kyla iaudeliu?
9. Kuriame gylyje eero vandens slgis du kartus
didesnis u atmosferos slg?
10, Kylanio arba nusileidianio lktuvo keleivi
ausys danai ugula. Kodl tai atsitinka? Kaip to
ivengti?
10.8 pav.

Atmosfera

Barometras
Jau inome, kad slgis matuojamas prietaisais,
kurie vadinami manometrais. Atmosferos slgiui
matuoti naudojami kiti prietaisai barometrai
(gr. baros sunkumas + metron matuoti). Pirmj gyvsidabrio barometr 1643 metais sukonstravo E. T o r i e l i s . J sudar 10.5 paveiksle pavaizduotas stiklinis vamzdelis, prie kurio buvo pritaisyta skal. Kadangi, kintant atmosferos slgiui, kinta
gyvsidabrio stulpelio auktis, tai pagal vamzdelyje
paymtas padalas galima suinoti slg. Gyvsidabrio barometrais atmosferos slgis nustatomas labai
tiksliai. Vis dlto ie barometrai yra nepatogs naudoti, gyvsidabrio garai nuodingi, todl gyvsidabrio
paviriaus negalima palikti atviro.
Toki trkum neturi dabar labiausiai paplits
barometras aneroidas (gr. an reikia nebuvim, aer or, eidos pavidal). J visi matte
(10.9 pav., a). Aneroid sudaro metalin banguotu
paviriumi dut a, i kurios isiurbtas oras
(10.9 pav., b). Kad atmosferos slgis nesugniudyt
duts, jos dangtel prilaiko spyruokl b. Kintant
10.9 pav.

Atmosferos slg galima


matuoti ir vandens barometru, tik jo vamzdelis su
vandeniu turi bti gerokai
ilgesnis nei gyvsidabrio
barometro, nes 1 mm H,O ~
10 Pa. 10.10 paveiksle
matome vandens barometr,
kur Otas fon Grik buvo
taiss prie savo nam
fasado. Sio barometro
rodykl atstojo vandens
paviriuje plduriuojantis
mogutis. Kintant oro
slgiui, mogutis tai leisdavosi emyn, tai kildavo
auktyn. Pagal jo rodmenis
Grik 1650 m. gruodio 9 d.
ipranaavo audr.

10.10 pav.

181

Atmosfera

slgiui, dangtelis tai dumba, tai isitiesia. Kinta ir


prie jos pritvirtintos spyruokls padtis. Svertas c
jungia spyruokl su prietaiso rodykle, galinia pa Kaime oro permainas kai sisukti kair arba dein.
kas numato gamtiniu
Po rodykle taisyta skal, kuri sugraduota slgio
barometru" prie namo
vienetais,
lyginant aneroido rodmenis su gyvsidabsienos i iors prikalta egls
rio
barometro
rodmenimis.
arba kadagio kamieno
Pirmj aneroid 1844 metais sukonstravo L. V i d i e
nuopjova su ilgoka akele.
Prie liet akel linksta
(L. Widie).
emyn, prie giedr
I barometro rodmen kitimo galima apytiksliai
auktyn.
sprsti ir apie oro permainas. Prie liet slgis maja, prie giedr didja.

1. Kokio aukio yra vandens barometro vandens


stulpelis, kai atmosferos slgis lygus 760 mm Hg?
2. I butelio, kamio, plono stiklinio vamzdelio
ir dayto vandens pasigaminkite barometro model
(10.11 pav.). Prie butelio sienels priklijuokite siaur popieriaus juostel su padalomis. Kur laik namuose stebkite io prietaiso rodmenis. Laikykite j
kiek galima pastovesnje temperatroje.
3. 10.12 paveiksle parodyta paprasiausia pauki girdykla. Kodl vanduo iteka i butelio ind
ne i karto, o pamau?
4. Televizoriaus ekrano matmenys 50 cm 40 cm.
Kokio didumo jga oras slegia ekran, kai atmosferos slgis lygus 750 mm Hg?
5. kuri pus pasislinks aneroido rodykl, majant atmosferos slgiui (10.13 pav.)?
6. Netoli Auktadvario, Kalv mike, yra 40 m gylio velnio duob". Kam lygus atmosferos slgi jos
viruje ir dugne skirtumas?
7. Gedimino kalno virn ikilusi vir jros lygio 142 m, o papd 48 m. Apskaiiuokite atmosferos slg kalno virnje ir papdje. Jros lygyje slgis yra 760 mm Hg.
8. Vilniaus televizijos bokto papdje slgis lygus 101 300 Pa, o virnje 65 120 Pa. Koks bokto auktis?
9. Barometras rodo 760 mm Hg slg. Kokio didumo jga oras slegia lango stikl, kurio matmenys
1,2 m 0,6 m? Kodl stiklas nesuskyla?

10.11 pav.

182

Fizika

/ 8

10.4. Praktinis atmosferos slgio taikymas


Rugio iaudas jau seniai buvo naudojamas vandeniui gerti. Dabar geriame pro plastikinius iaudelius.
Stiklin skysio ir j j leistas iaudas yra ne kas kita,
kaip susisiekiantieji indai iaude ir stiklinje skysio lygis vienodas. iulpiant skyst, maja slgis iaudelyje. Dl atmosferos slgio poveikio skystis kyla
iaudeliu, ir mes galime atsigerti (10.14 pav.).

Sifonas
Sifonu vadinamas lenktas dviej nelygi alkni vamzdelis (plastikin arba gumin arna;
gr. siphon vamzdelis) skysiams perpilti i aukiau padto indo pastatyt emiau (10.15 pav.).
Kairiojoje vamzdelio alknje esant skyst i apaios spaudia atmosfera, kurios slgis p0, o i viraus aukio Zz1 skysio stulpelis. Jo slgis lygus
Pgh1. ios alkns virutiniame take A susidaro slgi skirtumas

10.14 pav.

10.15 pav.

Pi =
P0-PgK
Deiniojoje vamzdelio alknje esant skyst i
apaios taip pat veikia atmosferos slgis p0, o i viraus skysio stulpelio, kurio auktis h2, slgis
Pgh2. ios alkns take A (jis, kaip matome, kartu
yra ir kairiosios alkns takas) susidaro slgi skirtumas
P2 = Po- PgK
Taigi takas A i vienos ir kitos sifono alkni puss slegiamas nevienodai. Kadangi h2 > hv tai
P1 > p2. Slgi skirtumas Ap1 lygus
Ap = px- p2.
ra slgi ir p2 vertes, gauname:
^P = Po- PgK - (Po - PgK = PgiK Slgi skirtumas take A bus tuo didesnis, kuo
didesnis auki skirtumas h2-hv
Svarbu, kad stul1 ia graikika raid
pelio hx slgis (p\ = Pghl) bt maesnis u atmodelta"; fizikoje ja danai ysferos slg.
mimas dydi skirtumas.
183

Atmosfera

Sifonu skysius galima perpilti tik iki tam tikros


ind aukio skirtumo ribos. Pavyzdiui, alt vanden kai aukio skirtumas 67 m.
Sifon ilenkt gumin arnel danai naudoja vairuotojai, nordami perpilti benzin i automobilio bako (juk jo nepakreipsi tarsi arbatinuko)
ind. Vien gumins arnels gal jie leidia
bak, kit ind. Dl slgi skirtumo benzinas
teka i aukiau esanio bako emai pastatyt ind.
Taiau kartais vairuotojai sigudrina per kit
arnels gal pirma burna isiurbti or. To jokiu
bdu negalima daryti, nes labai kenkia sveikatai.
Gumin arnel nesunku pripildyti benzino, panardinus j ind.

10.16 .

Pipet
Dar vienas prietaisas, kuriame taikomos atmosferos slgio savybs, yra pipet. Tai stiklinis indelis (pranc. pipette vamzdelis) nedideliam kiekiui
skysi siurbti, lainti, matuoti (10.16 pav.). Pirtu
uspaudus virutin pipets vamzdelio ang, atmosferos slgis atlaiko pipetje esanio skysio stulpelio slg.

10.17 .

Siurbliai
Atmosferos slgiu pagrstas kai kuri siurbli
veikimas. Ciulpimo siurbl (10.17 pav., a) sudaro cilindras 1, kuriuo auktyn ir emyn gali slankioti
stmoklis 2. Stmoklyje taisytas votuvas 3, o apatinje cilindro dalyje votuvas 4. Abu votuvai
atsidaro vir.
Stmokliui slenkant emyn, usidaro apatinis
votuvas 4 ir atsidaro votuvas 3. Vanduo suteka
vir stmoklio. Slinkdamas auktyn, stmoklis kelia vanden, ir is ibga pro nutekamj vamzd.
Tuo pat metu pro atvir votuv 4 cilindr i telkinio veriasi vanduo.
Slgimo siurbl (10.17 pav., b) taip pat sudaro cilindras 1, kuriuo auktyn ir emyn gali slankioti
stmoklis 2. Apatinje cilindro dalyje ir nutekamajame vamzdyje taisyti votuvai 3 ir 4. Stmokliui
184

Fizika

/ 8

Atmosfera

slenkant auktyn, atsidaro votuvas 3 ir usidaro


votuvas 4. Ertm po stmokliu prisipildo vandens.
Stmokliui slenkant emyn, usidaro votuvas 3
ir vanduo pro votuv 4 stumiamas nutekamj
vamzd.
siurblius vanden varo atmosferos slgis.
Su atmosferos slgiu yra susijs mogaus kvpavimas.
kvepiant (10.18 pav., a) kvpuojamieji krtins
lstos raumenys traukiasi, kelia onkaulius ir stumia priek krtinkaul. Diafragma traukdamasi leidiasi emyn, dl to padidja krtins lstos tris,
o slgis plauiuose pasidaro maesnis u atmosferos slg. Tada plauius plsta aplinkos oras.
Ikvepiant (10.18 pav., b) krtins lstos tris maja, plauiai traukiasi ir slgis juose pasidaro didesnis u atmosferos slg. Oras i plaui srva
laukan.

Uduotys ? ?

10.19 pav.

1. Apie 1 m ilgio gumin ar plastikin arn pripilkite vandens, laikydami abu jos galus viename
lygyje (10.19 pav.). Vien arnos gal uspauskite
nykiu, o kit paleiskite. K matote? Kas atsitiks, jei atidengsite ir virutin jos gal? Bandym
atlikite atsargiai neapsilaistykite!
2. Pieno paviriuje nusistoja grietinl. Kaip gumine arnele ipilti i indo pien paliekant jame grietinl?

185

3. Sifono, pavaizduoto 10.20 paveiksle, virutins


dalies anga A ukimta kamiu. Ar veiks sifonas,
itraukus kamt?
4. Kodl i apversto butelio vanduo bga trkiodamas ir kliuksdamas, o i gumins ildymo psls vientisa tolygia srovele?
5. Ar veiks sifonas beorje erdvje?
6. Atmosferos slgis lygus 750 mm Hg. Ireikkite
j niutonais kvadratiniam centimetrui (N/cm2).
7. Udegt popieriaus skiautel meskite tui
pieno butel ir ant jo kakliuko udkite nulupt kietai virt kiauin. Pamatysite, kaip is smuks butel. Paaikinkite reikin.
8. Kodl, pradrus skardins dugne vien skylut,
sultys vos teka, o pradrus dvi lengvai ibga?
9. Po oro siurblio gaubtu pastatytas vandens pripiltas butelis, ukimtas kamiu, kuriame yra stiklinis vamzdelis. Kodl i vamzdelio trykta vanduo,
kai i gaubto siurbiame or?

10.20 pav.

186

Fizika

/8

Atmosfera"
Atmosfera

Atmosferos slgio
matavimo vienetai

Atmosfera em gaubiantis oro sluoksnis.


1 Pa = 1 N/m 2
1 mm Hg = 133,3 Pa
1 mm H 2 O = 10 Pa

Atmosferos slgis

Normalusis atmosferos slgis (imatuotas 45 geografinje


platumoje, jros lygyje, esant 0 0 C temperatrai) lygus
760 mm Hg = 101 300 Pa = 1013 hPa.
Barometrai
Gyvsidabrio barometras

Aneroidas

Atmosferos slgio
matavimo prietaisai

J.i
Praktinis atmosferos
slgio taikymas

Iyr2p

Dl atmosferos slgio galima gerti pro iaud, kvpuoti. Juo


pagrstas pipets, siurblio ir sifono veikimas, ms kvpavimas.

187

Knai
skysiuose
(dujose)
iame skyriuje susipainsite su:
Archimedo jgos svoka;
Archimedo dsniu;
kn plduriavimo reikiniu;
vandens transportu;
oreivyste.

W-

Kunai skysiuose
(dujose)

11.1. Archimedo jg
skyst panardinti knai
Be abejo, jums teko maudytis jroje, upje arba eere. Ar bandte vandenyje pakelti draug, akmen?
Matyt, pastebjote, kad kelti k nors vandenyje daug
lengviau negu ore. Kodl?
1 bandymas. Prie spyruokls ar gumins juostels
prikabinkime pasvar. Juostel isitempia (11.1 pav.,
a, kairje). Pabandykime pasvar i apaios truput
kilstelti ranka. Juostel sutrumpja, nes pasvar
veikia vir nukreipta jga (11.1 pav., a, vidurinioji dalis). leiskime pasvar ind su vandeniu.
Juostel taip pat sutrumps (11.1 pav., a, deinje).
Matyt, ir vandenyje j veikia jga, nukreipta vir.
2 bandymas. T pat pasvar dabar prikabinkime
prie dinamometro. Jis rodys pasvaro svor (11.1 pav.,
b, kairje). Paskui pasvar panardinkime vanden.
Matysime, kad dinamometro rodmuo pakito sumajo (11.1 pav., b, deinje).
Bandymai rodo, kad skystyje (dujose) panardintus knus veikia auktyn nukreipta jga.

11.1 .

Plduriuojantys knai
3 bandymas. stiklin ind, kuriame yra vandens,
meskime medin trinkel. Ji ne sksta, o plduriuoja vandens paviriuje (11.2 pav.). Trinkel plduriuot ir kituose skysiuose. Vadinasi, auktyn
nukreipta jga veikia ir plduriuojanius knus.

11.2 .

Archimedo jga

11.3 .

Jga, kuri stumia auktyn skysiuose (dujose)


panardintus arba plduriuojanius knus, vadinama Archimedo jga. Kaip ji atsiranda, galima paaikinti skysi slgio dsningumu.
Pavaizduokime jgas, kurios veikia skystyje panirus kn tael (11.3 pav.). I on tael veikia jgos, kurios yra vienodo didumo, bet prieing krypi. Jos atsveria viena kit. Virutin taelio
190

F izika

/8

K u n a i skysiuose
(dujose)

dal skysio stulpelis Zi1 veikia jga F 1 , apatin


stulpelis h2 jga F2. Kadangi Zz2 > hv tai ir F 2 > F1.
Jg F1 ir F2 atstojamoji ir yra Archimedo jga
Fa-F2F1. Ji nukreipta didesniosios jgos pus
(auktyn).
Be mint jg, tael veikia ir emyn nukreipta
sunkio jga, lygi mg. Jei ji didesn u Archimedo
jg, tai taelis sksta, jei maesn kyla vir.
iuos klausimus aptarsime iek tiek vliau (11.3
skyrelyje).

Uduotys ?

1. Skysio paviriuje pluduriuoja kamtis. Grafikai pavaizduokite j veikianias jgas.


2. 11.3 paveiksle pavaizduoto staiakampio taeIio H1- 5 cm, h2 = 7 cm. Taelio pagrindo plotas
lygus 25 cm 2 . Koks yra vandens slgis virutin
ir apatin taelio pagrind? Apskaiiuokite jg F1 ir
F2, taip pat tael veikianios Archimedo jgos
didum.
3. Du tokio pat trio knai panardinti vandenyje
skirtingame jo gylyje (11.4 pav.). Ar vienoda Archimedo jga veikia iuos knus?
4. ind su vandeniu panardintas kubas, kurio
briaunos ilgis 5 cm (11.5 pav.). Atstumas nuo virutinio kubo pagrindo iki vandens paviriaus lygus
5 cm. Kokio didumo jga vanduo slegia virutin
kubo pagrind, kokio apatin? Apskaiiuokite
kub veikianios Archimedo jgos didum.
5. Apskaiiuokite Archimedo jg, kuri veikia
5 m 3 trio balion ore.

11.4 pav.

11.5 pav.

11.2. Archimedo dsnis


Archimedo jgos didumas

Jau stebdami dinamometro rodmen kitim


(r. 11.1 pav.), galime daryti prielaid, kad Archimedo jga susijusi su istumto skysio svoriu. Atlikime
bandym, kuris patvirtina teigin, taip pat atsako
klausim, koks yra tos jgos didumas.

191

Kunai skysiuose
(dujose)

1 bandymas. Ant vienos svarstykli lkts pastatykime stov su priritu prie jo pasvaru ir tui
stiklin, ant kitos padkime tiek svarsi, kad svarstykls bt pusiausviros (11.6 pav.). alia lkts, ant
kurios yra stovas, pastatykime ind su nutekamuoju
vamzdeliu. ind iki vamzdelio pripilkime vandens ir panardinkime j prie stovo pririt pasvar.
is slgs vanden, ir dalis jo i indo vamzdeliu ibgs
stiklin. Kaip matysime, svarstykli pusiausvyra nesutriks.

11.6 .

Panardint vanden pasvar veikia Archimedo jga. Dl to deinioji svarstykli lkt turt kilti vir. Taiau tuo pat metu j spaudia emyn istumtas
(ibgs stiklin) vanduo. Akivaizdu, kad Archimedo jga lygi pasvaro istumto vandens svoriui, nes
svarstykls lieka pusiausviros.
T pat rodo ir kiti bandymai. Atlikime vien j
su vadinamuoju Archimedo kibirliu. J sudaro
spyruokl, metalinis ritinys ir kibirlis.
2 bandymas. Prie dinamometro prikabinkime kibirl, o prie jo tokio pat trio ritin (dj ritin
kibirl, sitikiname, kad j tris vienodas). sidmkime rodykls padt skalje (11.7 pav., kairje).
Tada ritin panardinkime ind su vandeniu. Spyruokl sutrumpja, ir rodykl skale pasislenka vir (vidurin paveikslo dalis). Dabar pripilkime piln kibirl vandens. Dinamometro rodykl grta j
pirmykt padt (11.7 pav., deinje). sitikiname,
kad ritin vandenyje veikia jga, lygi istumto
vandens svoriui.
ARCHIMEDAS (Archimedes, apie 2 8 7 2 1 2
pr. Kr.) senovs graiku matematikas,
fizikas. Jis gana tiksliai apskaiiavo
apskritimo ilgj, ived formul trikampio
plotui skaiiuoti pagal trij jo kratini ilgj,
nustat vairi figr ir kn mass centrus,
sverto dsnius, sukr hidrostatikos
pagrindus, suformulavo hidrostatikos dsn,
vliau pavadint jo vardu.

192

F iz ika / 8

11.7 pav.

Kunai skysiuose
(dujose)

3 bandymas. nedidel polietilenin maiel pripilkime vandens ir maiel urikime taip, kad jame nelikt oro. Prikabint prie dinamometro maiel pasverkime (11.8 pav., a), paskui panardinkime
ind su vandeniu. Jis istums i indo tiek vandens, kiek jo yra paiame maielyje. Kadangi dabar
dinamometro rodykl sustoja beveik ties nuline padala (11.8 pav., b), akivaizdu, kad maiel veikia
auktyn nukreipta jga, lygi istumto vandens svoriui (paties maielio svoris labai maas).

Archimedo dsnis
Jei istumto skysio mas paymsime ms, tai jo
svoris bus P - msg. Atlikti bandymai parod, kad
Archimedo jga lygi istumto skysio svoriui, t. y.
F a = P, arba F a = msg.

11.8 pav.

inodami skysio tank ps, jo mas galime ireikti taip: ms = psV. Tada
F a = PsVSGavome Archimedo jgos formul, kuria ireikiamas vadinamasis Archimedo dsnis. ia F a
Archimedo jga, ps skysio tankis, V istumto
skysio tris (lygus panardinto kno triui; jei knas plduriuoja skystyje tai jame pasinrusios
kno dalies triui), g laisvojo kritimo pagreitis.
Archimedo dsn galima formuluoti vairiai nekeiiant jo esms.

Archimedo dsniu
pagrstas paprast prietais,
kontroliuojani skyst
produkt savybes, veikimas.
Pavyzdiui, vandeniu
atmieto pieno tankis
pakinta, o pagal j nesunku
nustatyti skysio sudt.

Skystyje (dujose) panardint kn veikia


auktyn nukreipta jga, lygi kno istumto
skysio (duj) svoriui.
Archimedo jga skystyje (dujose) lygi istumto
skysio (duj) svoriui.

Uduotys ? ?

_____

1. Du tos paios mediagos vienodos mass, bet


skirtingos formos knai prikabinti prie svarstykli
pei. Ar iliks svarstykls pusiausviros, kai knus
panardinsime vanden (11.9 pav.)?

11.9 pav.

T
193

Kunai skysiuose
(dujose)

Tai idomu
Sirakz karalius
Heronas apie 250 m. pr.
Kr. paved auksakaliui i
aukso luito nukalti karn.
Karna ijo labai grai,
taiau karaliui nepatiko jos
spalva. Jam atrod, kad ji
kitokia negu aukso.
Karalius tar, jog auksakalys galjo dal aukso
pakeisti kitu metalu. Kaip
patikrinti nesugadinant
karnos? Karalius pasikviet
mokslinink Archimed ir
papra j isprsti
udavin. Archimedas ilgai
lau galv, bet niekaip
negaljo sugalvoti, kaip tai
padaryti. Kart maudydamasis vonioje, Archimedas
pastebjo, kad jo knas
vandenyje lengvesnis nei
ore. Kilo gera mintis, ir jis,
sujaudintas atradimo,
suuko: Eureka! Eureka!"
(gr. Heureka radau).
Kit dien jis prie vieno
svarstykli peties prikabino
karn, prie kito tokio
pat svorio aukso grynuol.
Svarstykls buvo pusiausviros. Tada abu sveriamus
knus panardino voni su
vandeniu ir pamat, kad
gryno aukso luitas nusvr
karn. Archimedas, rodydamas auksakal, suuko:
Sukius!"
Pagal karnos svorio
sumajim vandenyje, lyg
jos istumto vandens
svoriui, Archimedas apskaiiavo vandens, taigi ir
karnos, tr, o paskui
mediagos, i kurios pagaminta karna, tank. Jis,
matyt, nesutapo su gryno
aukso tankiu.

194

F izika

/ 8

2. Ore knas sveria 7 N, vandenyje 4 N. Koks


yra to kno tris ir tankis?
3. Tokio pat trio geleinis ir medinis rutuliai
metami vanden. Ar vienoda Archimedo jga
veiks abu rutulius?
4. Prie sverto pei prikabinti du vienodo trio
rutuliai: geleinis ir aliumininis. Svertas yra pusiausviras. Ar sutriks jo pusiausvyra, kai rutulius vienu
metu merksime vanden?
5. Medinis rutulys pirma buvo mestas vanden, paskui benzin. Palyginkite abiem atvejais
rutul veikiani Archimedo jg. Benzino tankis
didesnis u rutulio tank.
6. Kokio didumo Archimedo jga veikia 100 cm 3
trio kn, visikai panirus vandenyje; ibale?
7. Prie dinamometro prikabintas 100 cm 3 trio
aliumininis taelis, kurio svoris lygus 2,7 N. K rodys dinamometras, kai tael panardinsime vanden?
8. Prie dinamometro prikabintas 0,4 kg mass
medinis taelis iki puss panardinamas vanden.
Kokio didumo jg rodo dinamometras? Vandens
tankis 1000 kg/m3, o medio 600 kg/m3.

3-iasis laboratorinis darbas.

Skystyje panirus kn veikianios


Archimedo jgos apskaiiavimas
Priemons: 1) laboratorinis dinamometras; 2) matavimo cilindras; 3) metalinis ritinlis ar kitas vandenyje skstantis knas; 4) stiklin su vandeniu;
5) silai.
Uduotis
Apskaiiuokite Archimedo jg, kuri veikia vandenyje panirus metalin ritinl.
Darbo

eiga

a) Dinamometru imatuokite metalinio ritinlio


svor;
b) ritinl panardinkite matavimo cilindr su vandeniu ir vl imatuokite ritinlio svor (11.10 pav.);
c) apskaiiuokite Archimedo jgos didum;

Kunai skysiuose
(dujose)

d) imatuokite, kiek vandens istm panardintas


ritinlis;
e) apskaiiuokite istumto vandens svor;
f) palyginkite ritinl veikianios Archimedo jgos
didum su istumto vandens svoriu. Padarykite ivad.

Uduotys ?
1. Teniso kamuoliukas plduriuoja vandenyje. Ar
pasikeis kamuoliuk veikianti Archimedo jga, jeigu j mesime kitok skyst?
2. Turime tik dinamometr ir ind vandens. Kaip
galime greitai nustatyti nedidelio metalinio kno
tr?
3. 11.11 paveiksle nupieta pld, kuri gali atstoti
svarstykles maiems knams sverti. Kaip veikia tokios svarstykls"?
4. Ant svarstykli padti du vandens pripilti ir
gumine arnele sujungti indai (11.12 pav.). Ar sutriks svarstykli pusiausvyra, jei vien ind mesime medin tael?
5. Granito luitas, kurio tris 100 cm 3 , yra eero
dugne. Kokio didumo jga pakels j vandenyje; visikai ikels i vandens?

11.10 pav.

11.11 pav.

11.12 pav.

11.3. Kn
plduriavimas
I patirties inome, kad akmuo vandenyje sksta,
o medin trinkel plduriuoja. Taiau atlikime kelet bandym.
1 bandymas. stiklin su vandeniu meskime ma akmenuk (arba vin) ir medio gabaliuk (ar
kamt). Akmenukas sks, o medio gabaliukas plduriuos.
2 bandymas. Pirma bulv meskime stiklin su
glu vandeniu, paskui stiklin su stipriai pasdytu vandeniu. Pirm kart bulv nugrims dugn, antr kart plduriuos.

195

K u n a i skysiuose
(dujose)

Kaip galima paaikinti stebtus bandymus? Kn skystyje veikia dvi jgos emyn nukreipta
sunkio jga ir auktyn nukreipta Archimedo jga
(11.13 pav.). Dl abiej jg poveikio knas juda
didesniosios kryptimi. Kai tos jgos yra lygios, knas gali laikytis bet kuriame gylyje (taip buvo pakibusi vandenyje bulv).
11.13 .

Kun padt skysty e apibudina tokia lentel:

1. Kno sunkio jga


didesn u
Archimedo jg

mg> Fa

Pk >

Ps

Kunas sksta

mg

2. Kuno sunkio jga


lygi Archimedo
jgai

mg=

Kno sunkio jga


maesn u
Archimedo jg

Fa

mg< FA

Pk =

Pk <

Ps

Ps

Knas pasineria skyst ir


gali laikytis
bet kuriame
jo gylyje
Knas kyla
skysio
paviri

Kaip matyti i lentels, kno padtis vandenyje priklauso nuo kno ir skysio tankio. Tas pats
knas viename skystyje sksta, o kitame plduriuoja. Pavyzdiui, geleis sksta vandenyje, bet plduriuoja gyvsidabryje (geleies tankis 7800 kg/m3,
gyvsidabrio 13 600 kg/m3, vandens 1000 kg/m3).

Uduotys - /
1. Susisiekianiuosiuose induose vanduo
(11.14 pav.). Kaip pasikeis jo lygis induose, kai vien j mesime medio gabaliuk?
2. Kodl gelbjimosi ratas neleidia mogui nusksti?
3. 11.15 paveiksle pavaizduot ind pilama vandens, benzino ir gyvsidabrio. Sie skysiai inde pasiskirsto sluoksniais. Paskui metami keturi rutuliukai, pagaminti i kamio, parafino, geleies
ir iridio. Nurodykite, kuriame skysio sluoksnyje
atsiduria kiekvienas rutuliukas.

11.14 pav.

11.15 pav.

196

F izika

/ 8

Kunai skysiuose
(dujose)

4. Kuriuose skysiuose gali sksti ledas; gintaras;


medgalys?
5. Kuriuose skysiuose plduriuoja kamtis; akmens angli gabalas?
6. Koks turi bti maiausias pripuiamos valties
tris, kad joje saugiai jaustsi mekeriotojas, sveriantis 700 N? Valties svoris lygus 80 N.
7. Ar veikia Archimedo jga dirbtiniame ems
palydove?
8. Gabalas stiklo ore sveria 14 N, vandenyje
8,4 N. Apskaiiuokite stiklo tank.

Tai idomu
Vandens gyvn silpni griauiai, o augal elastingi
stiebai. J tankis maai skiriasi nuo vandens tankio. Archimedo jga atsveria vandens augal ir gyvn svor, todl
jie kabo" vandenyje.
Gali kisti uv plaukuojamosios psls tris, dl to
kinta vidutinis j kno tankis, kartu ir pasinrimo gylis.
Kaip priklauso panardinto kno padtis nuo to kno ir
skysio tankio, galima akivaizdiai pailiustruoti Kartezijaus
naru. (Tai prancz matematiko ir fiziko Ren
Dekarto
(R. Descartes, 15961650) sulotyninta pavarde (Kartezijus) pavadintas prietaisas.) J nesunku pasidaryti. Stiklain
arba aukt matavimo cilindr reikia pripilti sklidin
vandens ir mesti j pld, kurios tankis iek tiek maesnis
u vandens tank (11.16 pav.). Pld gali atstoti ne iki
viraus pripiltas vandens mgintuvlis, maas buteliukas
ar speciali pld, kurios vienas pavyzdys parodytas
11.17 paveiksle.
djus pld, butelio ar matavimo cilindro anga aptempiama gumine ar plastikine plvele. Spausdami j pirtu,
matome, kaip naras" (pld) leidiasi butelio dugn.
Atleidus plvel, jis vl ikyla paviri.
Spaudiama plvel slegia pldje esant or, ir j
pribga daugiau vandens. Plds tankis pasidaro didesnis
u vandens tank. Dl to ji grimzta. Kai plvel atleidiama,
pldje esantis suspaustas oras pleiasi ir stumia i jos
vanden. Plds tankis maja, ir ji kyla paviri.

11.16 pav.

11.17 pav.

197

Kunai skysiuose
(dujose)

Pirmieji laivai buvo


i rst padaryti plaustai.
X amiuje pr. Kr. finikiei
laivai jau turjo pagrindinius konstrukcinius
elementus. VIII amiuje pr.
Kr. Mezopotamijoje naudotos
oda aptemptos pintins kl
iki 100 t krovin. Ryt
Bengalijos gyventojai
plaukiojo degto molio
valtimis. Burlaivius naudojo
daugelis senovs taut:
kinai, egiptieiai, finikieiai,
graikai, romnai.
1787 metais Anglijoje
buvo pastatytas pirmasis
plieninis 21,5 m ilgio laivas,
o 1807 metais JAV
pirmasis garlaivis. Garlaiviai
burlaivius jrose pakeit tik
XIX amiuje.
XIII-XIV amiuje
prsai, lietuviai, kuriai
naudojo laivus kovai su
kryiuoiais ir kalavijuoiais.
17651784 metais
ikasus 54 km ilgio Oginskio
kanal, laivai Nemun
atplaukdavo net i Dnepro.
1854 metais Nemunu ties
Kaunu pradjo plaukioti
garlaiviai. 1938 metais su
Lietuvos vliava plaukiojo
11 jr prekybos laiv.
11.18 pav.

198

F izika

/ 8

11.4. Vandens
transportas
inome, kad knai, kuri tankis didesnis nei
skysio, tame skystyje sksta. Taiau ar visada taip
yra? Juk plaukioja didiuliai laivai, pagaminti i
daugelio sunkesni u vanden mediag.
1 bandymas. meskime plonos skardos laktel
ind su vandeniu (11.18 pav., ). Laktelis ims
sksti ir nugrims dugn.
2 bandymas. I io skardos laktelio ilankstykime
nedidel dut ir dkime j ind (11.18 pav., b).
Dut nesks, nors niekas, iskyrus laktelio form, nepasikeit.
iuos bandymus galima paaikinti taip. Pirmuoju
atveju laktel veikianti sunkio jga didesn u Archimedo jg, antruoju laktelio sunkio jga nepasikeiia, taiau i jo padaryta dut istumia tiek
vandens, kad Archimedo jga prilygsta sunkio jgai, todl dut nesksta.
3 bandymas. i dut dkime nedidel krovinl. Dut pasineria truput giliau, bet vis tiek
nesksta (11.18 pav., c). Giliau panirusi dut istumia daugiau vandens, padidja Archimedo jga,
ji susilygina su dut veikiania padidjusia sunkio jga.
Isiaikinome svarbiausi vis laiv plduriavimo princip: vandenyje pasinrusios laivo dalies
istumto vandens svoris turi bti lygus laivo su
kroviniu svoriui.

K u n a i skysiuose
(dujose)

Kad laivai bt stabils ir galt saugiai plaukioti,


j korpusas gali bti pasinrs tik iki tam tikros
ribos, kuri laiv one ymima raudona linija
vaterlinija (ol. water-lijn vandens linija).
Laivo istumtas vandens kiekis vadinamas vandentalpa. Ji gali bti reikiama povandenins laivo
dalies triu, imatuotu kubiniais metrais, arba istumto vandens mase tonomis. Istumto vandens
mas lygi paties laivo su kroviniu masei.
Laivai bna vairios vandentalpos. iuolaikini
tanklaivi (angl. tank cisterna, bakas) vandentalpa kartais siekia imtus tkstani ton.

Uduotys

1. Z. Verno romane 20 000 myli po vandeniu"


apraomas romano heroj susitikimas su nuskendusiu laivu, kuris kybojo" nejuddamas vandenyno gelmse nenusileisdamas ant dugno. Ar romano
autorius neklydo sukurdamas toki situacij?
2. Pakrautas laivas, panirs iki vaterlinijos, istumia 15 000 m 3 vandens. Laivo mas lygi 5000 t.
Apskaiiuokite krovinio svor.

11.5. Oreivyst
Archimedo dsnis tinka ir dujoms. Atsivelgiant
tai, konstruojami skraidymo aparatai, vadinami
aerostatais (gr. aer oras + statos stovintis).
Svarbiausia j dalis balionas, pripildytas u or
lengvesni duj arba paildyto oro, kurio tankis
maesnis u aplinkos oro tank. Kad balionas galt
pakilti, jo, krovinio ir skrendani moni sunkio
jga turi bti maesn u balion veikiani Archimedo jg.
Udavinys. Kokio svorio krovin pakelt 1 m3 trio
balionas, pripildytas vandenilio (11.19 pav.)?
Balion veikia (nepaisant apvalkalo sunkio jgos)
emyn nukreipta vandenilio sunkio jga

moni skraidymas
atmosferoje vadinamas
aeronautika (gr. aer
oras + nautike laivyba).
Ji skirstoma oreivyst ir
aviacij. Oreivyst tai
skraidymas lengvesniais u
or aparatais, o aviacija
(pranc. aviation kils i
lot. avis pauktis)
sunkesniais u or aparatais.

F = mvg = pvVg;
F = 0,09 kg/m3 1 m 3 10 m/s2 = 0,9 N.

199

K u n a i skysiuose
(dujose)

Balion veikianti auktyn nukreipta Archimedo


jga lygi istumto oro svoriui:
Pirmq aerostat,
pripildyt paildyto oro,
1783 metais Pranczijoje
pagamino ir iband broliai
Zozefas
ir
Etjenas
d e Mongolf j
(J. ir E. de Montgolfier)
(11.20 pav.).
1851 metais A. Grikeviius
knygelje
emaiio garlkis" apra
kelet skraidymo aparat,
palengvint oro balionais.

Fa = 1,29

F a = P0Yff
1 m 3 10 m/s2 = 12,9 N.

kg/m3

Taigi balionas gali pakelti krovin, kurio svoris


P =

Fa-F;

P = 12,9 N - 0,9 N = 12 N.
Tokio krovinio mas yra apie 1,2 kg.
Sis pavyzdys rodo, kad didels mass kroviniams
pakelti reikia dideli balion, pripildyt lengv
duj.

Uduotys ?

1. Kodl iltas oras kyla auktyn, o altas leidiasi emyn?


2. Kodl popierinis kgis kyla vir, kai paildomas jame esantis oras (11.21 pav.)?
3. Ar kosmonautai Mnulyje gali skraidyti oro
balionu?
4. Aerostatas pripildytas lengv duj (vandenilio, helio). Koks slgis yra aerostato apvalkale: didesnis ar maesnis u atmosferos slg?
5. Balionas, pasieks tam tikr aukt, nebekyla.
K turi daryti pilotas, kad pakilt dar aukiau?

11.20 pav.

6. Kuris 11.22 paveiksle pavaizduotas oro balionas pakils aukiau vir ems? Kaip bt galima
pakeisti j pakilimo aukt?

11.21 pav.

7. Prie sverto gal pakabinti du vininiai pasvarai, kuri vieno mas 200 g, o kito 400 g, ilaiko
t svert pusiausvir. Ar sutriks pusiausvyra, panardinus pasvarus vanden? Kodl?

4-asis laboratorinis darbas.


Kn plduriavimo slyg tyrimas
Priemons: 1) svarstykls; 2) svarsiai; 3) matavimo
cilindras; 4) mgintuvlis su kamiu, kuriame yra
kilput; 5) i vielos padarytas kabliukas; 6) smlis;
7) stiklin su vandeniu.

200

Fizika

/8

Kunai skysiuose
(dujose)

Uduotis
Itirkite slygas, kuriomis mgintuvlis plduriuoja vandenyje ir kuriomis sksta.
Darbo

eiga

a) mgintuvl pilkite tiek smlio, kad jis, ukimtas kamiu, iek tiek isikis plduriuot matavimo cilindre su vandeniu (11.23 pav.);
b) raskite mgintuvl veikiani Archimedo jg: 11.22 pav.
prie leisdami mgintuvl cilindr, pasiymkite vandens tr,
prikabinkite prie mgintuvlio kabliuk
ir dkite mgintuvl cilindr,
vl pasiymkite vandens tr,
apskaiiuokite Archimedo jg;
c) itraukite mgintuvl i vandens, j nuluostykite ir pasverkite. Apskaiiuokite mgintuvlio
sunkio jg;
d) palyginkite j su Archimedo jga;
e) pripilkite mgintuvl tiek smlio, kad jis nuskst, ir pakartokite bandym;
f) padarykite ivadas.

Uduotys
1. 10 m 3 balionas pripildytas vandenilio. Jo svoris
lygus 6 N. Kokio dydio krovin gali pakelti is balionas?
2. Koks turi bti maiausias ledo lyties plotas, kad
ji ilaikyt 70 kg mass mog? Lyties storis
25 cm, ledo tankis 920 kg/m3, vandens tankis
1000 kg/m3.
3. Aerostatas pripildytas helio, kurio tankis
0,18 kg/m3. Oro tankis 5 km auktyje yra apie
0,74 kg/m3. Kokios mass krovin gali pakelti
10000 m 3 trio aerostatas aukt?
4. Mekers plds tankis perpus maesnis u
vandens tank. Kuri plds dalis bus panirusi vanden?
5. Trys vienodo trio, bet skirtingos mass mgintuvliai plduriuoja vandenyje (11.24 pav.). Kurio
mgintuvlio didiausia mas? Kur mgintuvl
veikia didiausia Archimedo jga? Kur mgintuvl galima visikai panardinti maiausia jga?

11.23 pav.

11.24 pav.

H
Ii

ft

201

Knai skysiuose
(dujose)"
Jga, kuri stumia auktyn skysiuose arba dujose panardintus knus, vadinama Archimedo jga.

Archimedo jga

Archimedo dsnis

Skystyje (dujose) panardint kun veikia auktyn nukreipta


jga, lygi kno istumto skysio (duj) svoriui.

F, = Ps av

Knas sksta skystyje, kai


F > F h , arba

mg > psgV, arba


Pk > Ps
Knas pasinrs skystyje, kai
F=
Kun plduriavimas

Fa, arba

mg = p s gV, arba

Pk = Ps
Kunas kyla skysio paviri, kai
F<

Fa, arba

mg < PsSrK arba

Pk < Ps
Archimedo dsnio taikymas

202

Fizika

/ 8

Archimedo dsniu pagrsta laiv, oro balion, aerostat konstrukcija.

Priedai
Priedliai kartotiniams ir daliniams matavimo vienetams sudaryti

Jo
Priedlis simbolis
TeraGiga-

T
G

Daugiklio
pavadinimas

Daugiklis
1 000 000 000 000 = 1012
1 000 000 000 = 10

Trilijonas

Milijardas

Mega-

1 000 000 = 10

Kilo-

1000 = 103

Tkstantis

Hekto-

100 = 102

imtas

Deka-

da

10 = 10

Milijonas

Deimtis

Deci-

0,1 = 10-'

Viena deimtoji

Centi-

0,01 = 10"2

Viena imtoji

Mili-

0,001 = 10"3

Mikro-

0,000 001 = 10-

Nano-

0 , 0 0 0 000 001 = 10 9

Piko-

FemtoAto-

Viena t k s t a n t o j i
6

Viena m i l i j o n o j i

0 , 0 0 0 000 000 001 = 10"

Viena m i l i j a r d o j i
12

Viena t r i l i j o n o j i

0 , 0 0 0 000 000 000 001 = 10"

15

0 , 0 0 0 000 000 000 000 001 = IO-

Viena k v a d r i l i j o n o j i
18

Viena k v i n t i l i j o n o j i

Kai kuri mediag tankis

p, kg/m 3

p, g/cm 3

Platina

21 500

21,5

Auksas

19 300

Gyvsidabris
vinas

Mediaga

p, kg/m 3

p, g/cm 3

Pienas

1030

1,03

19,3

Vanduo

1000

1,0

13 600

13,6

Alyv aliejus

920

0,92

11 340

11,34

Polietilenas

920

0,92

Ledas (0 C)

900

0,9

Mediaga

Sidabras

10 500

10,5

Varis

8900

8,9

Nafta

800

0,8

Plienas, geleis

7800

7,8

Alkoholis

800

0,8

Granitas

26003000

2,63,0

ibalas

800

0,8

Aliuminis

2700

2,7

Popierius

7001200

0,71,2

Stiklas

2500

2,5

Benzinas

710

0,71

Betonas

2200

2,2

uolas (sausas)

700

0,7

Sieros rgtis

1800

1,8

Puis (sausa)

400

0,4

Smlis (sausas)

1500

1,5

Kamtis

240

0,24

A k m e n s anglys

12001400

1,2-1,4

Oras (0 0C)

1,29

0,00129

Glicerinas

1200

1,2

Helis

0,18

0,00018

Gintaras

1100

1,1

Vandenilis

0,09

0,00009

203

Uduoi atsakymai
1.5.
1.6.

I.10.
2.4.
2.5.
3.4.
3.7.
4.1.
4.2.
4.3.
4.4.
4.6.
5.1.
5.2.
5.3.

4. 28 440 km/h; 40 320 km/h. 5. Delfino. 7. = 19 km/h. 8. 28 km/h.


3. Galjo. 6. 80 km/h. 8. 0,9 rn/min. 10. 600 km; 450 km; 150 km.
11. 24 m/s.
4. 8,3 min. 5. Automobilis nuvaiuoja per tris kartus trumpesn laik.
6. 3,6 km. 7. = 2,6 IO6 km; 9,5 IO8 km. 8. 4,8 km/h. 9. 16,8 m. 13. 10,3 km/h.
5. Per 50 s. 6. 27 km/h. 7. 65 m/s. 9. 12 m/s. 10. 1,25 m/s. 11. 23 m/s.
12. Per 4 s.
5. = 1,57 m/s. 6. 8 kartus.
3. 1,5 m/s2. 4. 0,5 m/s2. 7. 2 m/s2. 8. Po 2 min.
6. 40 mN.
9. = 8 N. 10. 100 N.
3. 70 kN; 10 kN. 5. 8 N; 3 N. 8. 2,1 kN. 10. 30 N; 20 N; 5 N.
11. 240 kj. 12. 13,8 MJ. 13. 4,3 MJ.
5. 25 W. 6. 12 kj. 7. 5 kW. 8. 5 h.
1. 50 W. 2. 78 J. 3. = 15 kg. 4. 880 kj. 5. 135 J. 6. 147,5 kN.
8. 6 m aukt. 9. 10 J.
6. 1,2 MN.
3. 40 kart. 4. 480 kart. 6. 40 cm.
1. 50 kart; 48 kartus.
3. 200 Hz. 4. 600 m.

5.4.

2. 1,2 m/s. 7. 3,2 s. 8. Per ^ periodo.

6.2.
6.4.
8.1.
8.2.
8.3.
8.5.
2-asis I. d.
9.1.
9.2.
9.3.
9.4.
9.5.
9.6.
9.7.
10.1.
10.2.
10.3.
II.1.

3 . = 3 km. 4. Apytiksliai po 15 s. 6. 3952,5 m/s. 8. 133 m aukt; 26,6 m/s.


4. Padids apie 4,4 karto. 5. 500 Hz; 1450 m/s. 6. 5000 m/s. 8. 15 m. 9. 290 m.
3. 6 N. 6. 150 N. 7. 1,5 m; 30 cm atstumu nuo didesns jgos veikiamo sverto
galo. 8. 10 cm ir 90 cm. 10. 20 N.
3. 30 N. 4. 40 N. 5. Per 2 padalas.
1. 0,5 m aukt. 2. 1 kj. 4. Abiem vienodai.
3. 90%. 4. 80%. 5. 50%.
1. 90 kg. 2. 600 J; 30 N. 3. 80 %.
12. 66 kPa; 4,4 karto didesnis. 13. = 6,67 karto.
12. 2 IO"3 N.
9. 0,2 MPa. 10. 8,2 kPa; = 1 m. 11. 110 MPa. 12. 120 kPa. 14. 1 m.
6. 56 cm. 7. 860 kg/m3. 8. 50 cm.
2. 90 kPa. 3. 600 kPa. 4. 30 m. 5. 24 m.
5. 3,6 kPa. 6. 1 MPa; 50 kN.
3. 2 kN; 20 kPa. 4. 20 kart. 6. 15. 7. = 3 cm2.
2. 0,95 kg/m3. 3. 38,7 kg. 4. 0,78 m3.
2. = 56 kN. 6. 160 kN.
4. 20 kN. 6. 444 Pa. 7. = 748 mm Hg; = 756 mm Hg. 8. 326 m. 9. 73 kN.
2. F a = 0,5 N. 4. Fa = 1,25 N.

11.2.
3-iasis I. d.
11.3.
11.5.
4-asis I. d.

2.
5.
6.
7.
1.

1.7.
1.8.

204

300 cm3; = 2300 kg/m3. 6. 1 N; = 0,8 N. 7. 1,7 N. 8. g N.


2 N; 3 N.
78 dm3. 8. 2500 kg/m3.
Sutriks.
11,6 kg. 2. 3,5 m2. 3. 5,6 t.

Fizika

/ 8

Dalykin ir pavardi rodykl


Aerostatas 199
Aidas 112, 123
Akustika 106, 123
Aneroidas 181

Aragd D. 109
Archimedas 139, 192, 194

Atmosfera 176, 187


Atomas 6
Atoveikis 48
Atskaitos knas 13

Bangos
iilgins 100, 103
skersins 100, 103
Bangos ilgis 98, 103
Barometras 181

Garsas 106, 123


Garsintuvas 112
Garso stipris 120, 123
Garsumas 120, 123
Gei-Liusakas L. Z. 109

Geriki O. 178181
Gyvsidabrio stulpelio
milimetras 179
Greitis 18, 29, 35
bangos sklidimo 98, 103
kampinis 32, 35
linijinis 31, 35
momentinis 19
vidutinis 19, 20
Hercas 92

Barauskas K. 117
Bartonas O. 161

Hercas H. 92

Belas A. G. 120
Burdonas E. 168

Humboltas A. 109

Belas 120

Centras
mass 130
sunkio 130
Dedamoji 67
Deformacija 52, 71
Dekartas R. 197

Dsnis
antrasis Niutono 45, 49
Archimedo 193, 202
energijos tverms 85, 87
inercijos (pirmasis Niutono)
39, 49
Paskalio 158, 173
viesos atspindio 7
veiksmo ir atoveikio (treiasis Niutono) 48, 49
Dinamometras 54
Daulis 75, 78, 87
Daulis D. P. 75

Elektros srov 7
Energija
kinetin 82, 84, 87
mechanin 78, 87
pilnutin
83
potencin 80, 84, 87
Galia 76, 87
arklio 76

Galiljus G. 39, 108

Hidraulinis presas 170


Hidraulinis stabdys 171
Inercija 39
Inertikumas 40, 49
Infragarsas 115

Jga 42, 49
Archimedo 190, 202
atoveikio 48
centrin 66
priverstin 95
sunkio 57, 71
tamprumo 52, 71
trinties 62, 71
rimties
62
veiksmo 48
Jg6s momentas 128, 135
Jgos petys 127, 135
Jg atstojamoji 67, 71
Jonas
neigiamasis 6
teigiamasis 6
Judjimas
apskritimu 30
kintamasis 15
kreivaeigis 12, 28, 34
mechaninis 10, 34
netolyginis 15
tiesiaeigis 12, 34
netolyginis
21, 25, 34
tolyginis
21, 34
tolygiai kintamas 25
tolyginis 15
205

Kamertonas 119
Kelias 15, 23, 28
Laisvasis kritimas 57
Lanevenas P. 117
Machas E. 110

Manometras 168
Mas 40, 49
Materialusis takas 13
Mechanin banga 98, 103
Mechaninis darbas 74, 87
Mediag bsenos 6

Mersenas M. 108, 109

Molekul 6

Mongolfje E. 200
Mongolfje . 200

Naudingumo koeficientas 149,


151
Niutonas 46
Niutonas I. 39, 40

Niutonmtras 128, 135


Nueitasis klias 15, 35
Nuoulnioji ploktuma 146,
151
Pagreitis 26, 35, 44, 45
laisvojo kritimo 58
Paprastieji mechanizmai 138,
151
Paskalis 155
Paskalis B. 155, 158
Perelmanas J. 109

Periodas
sukimosi 31, 35
svyravimo 92

Pikaras O. 162
Pikaras . 162

Pipet 184
Pusiausvyra 126
beskirt 131, 132, 135
nepastovioji 131, 132, 135
pastovioji 131, 135
Radianas 32
Rezonansas
akustinis 121
mechaninis 95, 103
Sifonas 183
Sistema
atskaitos 14, 34
koordinai 13
Siurblys 184
Skridinys 143, 151
kilnojamasis 144
nekilnojamasis 143
206

Fizika

/ 8

Skrysiai 145, 151


Slenkstis
girdos 120
skasmo 120
Slgis 155163, 173
atmosferos 178, 187
normalusis
179, 187
Sunkis 57, 71
Susisiekiantieji indai 163, 173
Svertas 138, 151
Svyravimas 90
laisvasis 94, 103
mechaninis 91, 103
priverstinis 95, 103
slopinamasis 94, 103
Svyravimo amplitud 92, 103
Svyravimo danis 92, 103
Svyruokl 91
matematin 93
Svoris
kno 59, 71
incas R. 168

liuzai 166
viesos limas 7

Taisykl
auksin mechanikos 148,
151
jg moment 128, 140
sverto 139, 151
Tembras 119
Temperatra 7
Tonas 118
Tono auktis 118, 123
Toricelis E. 168, 178180
Trajektorija 12, 34
Trauka
gravitacin 57
visuotin 57
Trintis
riedjimo 63
rimties 62
slydimo 62
Triukmai 122
Ultragarsas 115
Vandntalpa 199
Vatas 77, 87
Vatas D. 77

Vaterlinija 199
Veiksmas 48
Virpesiai 90
Virtoniai 119

Vwianis V. 168
Volas D. 162

Panaudot iliustracij altiniai


Karazija R. yms fizikai ir j atradimai. K.: viesa, 2002.
Mediaga i Foto diskai".
1000 Questions and Answers. London: Kingsfischer Verlag,
2002.

Physik Gross Berhag 5/6 Nordrhein-Westfalen / von K. Graeff,


H.-W. Kirchhoff, J. Opladen, J. Reimers. Stuttgart: Ernst Mett
Verlag, 1987.
Physik plus Gymnasium KIasse 6 Sachsen / K. Liebers, H. Mikelskis, H.-]. Wlke. Berlin: Volk und Wissen Verlag, 2002.
Physik plus Gymnasium Klassen 7/8 Thiiringen / K. Liebers,
H. Mikelskis, R. Otto, L.-H. Shon, H.-J. Wilke. Berlin: Volk

und Wissen Verlag, 2003.


Stonkus S. Olimpija. K.: viesa, 2002.
Vaik enciklopedija: Pirmi ingsniai ini pasaul. V.:
Alma littera, 2003.

207

Vladas Valentinaviius
FIZIKA
Vadovlis VIII klasei
Pieiniai Elvio Zovs
Nuotraukos Rimanto Penkausko ir Marijaus
Petrausko
Redaktor Zita Sliavait
Virelis Kristinos
Jits
Tir. 6000 egz. Leid. Nr. 15 435. Usak. Nr. 6.325.
Udaroji akcin bendrov leidykla viesa", E. Oekiens g. 10,
LT-44252 Kaunas.
EI. p. mail@sviesa.lt
Intemeto puslapis http://www.sviesa.lt
Spausdino AB spaustuv Spindulys", Gedimino g. 10,
LT-44318 Kaunas.
EI. p. spaustuve@spindulys.lt
Interneto puslapis http://www.spindulys.lt
Sutartin kaina

Tapkite Alma littera" knyg klubo nariu!


Nemokamas knyg katalogas kiekvien ketvirt
Naujausios ir populiariausios knygos
Ypatingi pasilymai
Knyg pristatymas namus, darboviet ar pato skyri
Informacijos teiraukits nemokamu tel. 8 800 200 22
www.knyguklubas.lt

VADOVLIO K O R T E L

Eil.
Nr.

Mokinio v a r d a s ir pavard

Mokslo
metai

Vadovlio ivaizda
(1. g e r a , g e r a , p a t e n k i n a m a )
mokslo m e t
pradioje

BRANGINKITE IR TAUSOKITE VADOVLIUS!

mokslo m e t
pabaigoje

Pilki keleliai dulka,


Pilki keliai.
S. l i b i n s
VII k l a s j e e n g j f i z i k o s p a s a u l , i e m e t k e l i a u s i t e t o l i a u , m o k y s i t s k i t a i p p a v e l g t i
j kasdienikus dalykus. A n t a i odis k e l i a s " Jums i n o m a s n u o p a t p i r m j ingsni.
Kasdien m a n t r i a u s i o m i s linijomis k e l i a u j a t e " po k a m b a r , b g i o j a t e p o kiem,
s k u b a t e t a k e l i u m o k y k l ir 1.1. iais m o k s l o m e t a i s n a g r i n j a m a f i z i k o s k u r s o dalis,
k u r i v a d i n a s i m e c h a n i k a , pasilys J u m s k i t p o i r k e l i : m o k y s j r e i k t i f o r m u l m i s ,
a p s k a i i u o t i , v a i z d u o t i g r a f i k a i . Gal g y t o s i n i o s p a s k a t i n s k i t a i p v e r t i n t i k e l i t i n k l
L i e t u v o j e , d o m t i s , k a d a b u v o n u t i e s t a s p i r m a s i s p l e n t a s , k a i p k e i t s i p e r Js t v i k
einantys keliai, koks yra a u t o m o b i l i m a g i s t r a l i tinklas, k u r drieksis per Lietuv Via
B a l t i c a ? Tai t i k v i e n a i d a u g e l i o d o m i v a d o v l i o t e m , k u r i a s g v i l d e n s i t e VIII k l a s j e .