Está en la página 1de 258

Romualda Barauskien

FIZIKOS TESTAI

Romualda Barauskien

FIZIKOS
TESTAI
UDUOTYS IR ATSAKYMAI

Vilnius 2001

Leidj asociacija BIBLION

MECHANIKA
1. KINEMATIKA
2. DINAMIKA
3. STATIKA
4. SKYSI IR DUJ MECHANIKA
5. TVERMS DSNIAI
6. MECHANINIAI SVYRAVIMAI IR BANGOS

MOLEKULIN FIZIKA IR ILUMA


1. MOLEKULINS KINETINS TEORIJOS PAGRINDAI
2. TERMODINAMIKA IR ILUMINIAI REIKINIAI
3. GAR, SKYSI IR KIETJ KN SAVYBS

ELEKTRODINAMIKOS PAGRINDAI
1. ELEKTROSTATIKA
2. NUOLATINS ELEKTROS SROVS DSNIAI
3. ELEKTROMAGNETIZMAS

ELEKTROMAGNETINIAI VIRPESIAI IR BANGOS


OPTIKA
ATOMAS IR ATOMO BRANDUOLYS

ISBN 9986-810-24-8

Romualda Barauskien

Leidinyje pateikta 850 vairaus pobdio klausim su keturiais atsakym variantais. Mokymo priemon skirta profiliuotos mokyklos auktesnij klasi moksleiviams, besimokantiems fizikos bendruoju, iplstiniu ar tiksliniu kursu ir besirengiantiems laikyti io dalyko egzamin. Leidinys tinka ir tiems, kurie mokosi savarankikai, nordami praplsti ir tvirtinti fizikos mokjim. Smoningai nenurodyta,
kurios uduotys yra lengvesns, o kurios - sudtingesns, nes tobuljimui rib nra. Tai pagalbin mokymo, mokymosi, savikontrols ir kontrols priemon. Mokiniams leidinys suteiks pasitikjimo savo jgomis ir pads pasirengti brandos egzaminui, o kolegai - patikrinti mokini inias bei gebjimus.
Dkoju recenzentei mokytojai metodininkei Virgenijai Valaitienei u vertingus
patarimus bei pasilymus, rengiant leidin.
Sudar Romualda Barauskien
Klaipdos Vyturio " vidurins mokyklos
fizikos mokytoja metodinink

TURINYS

Pratarm

MECHANIKA

1. KINEMATIKA
2. DINAMIKA
3. STATIKA
4. SKYSI IR DUJ MECHANIKA
5. TVERMS DSNIAI
6. MECHANINIAI SVYRAVIMAI IR BANGOS

5
19
36
47
58
71

MOLEKULIN FIZIKA IR ILUMA

88

1. MOLEKULINS KINETINS TEORIJOS PAGRINDAI


2. TERMODINAMIKA IR ILUMINIAI REIKINIAI
3. GAR, SKYSI IR KIETJ KN SAVYBS

88
102
117

ELEKTRODINAMIKOS PAGRINDAI

141

1. ELEKTROSTATIKA
2. NUOLATINS ELEKTROS SROVS DSNIAI
3. ELEKTROMAGNETIZMAS

141
161
190

ELEKTROMAGNETINIAI VIRPESIAI IR BANGOS


OPTIKA
ATOMAS IR ATOMO BRANDUOLYS

207
220
237

ATSAKYMAI
LITERATRA

247
254

MECHANIKA
1. KINEMATIKA
1. Kuriuo atveju em galima laikyti materialiuoju taku?
a) dirbtinis ems palydovas skrieja aplink em;
b) em sukasi apie savo a;
c) em juda orbita apie Saul;
d) Mnulis skrieja aplink em.
2. Sakome, kad Saul pateka ir nusileidia. Kas iuo atveju yra atskaitos knas?
a) Saul;
b) Sauls sistemos planetos;
c) ems rutulys;
d) ems horizonto ploktuma.
3. Po reiso automobilis gro gara. Spidometro skaitiklio rodmenys padidjo
200 km. Kam lygus automobilio kelias 1 ir poslinkio modulis s?
a)
b)
c)
d)

1 = s = 200 km;
1 = 20 km; s = 100 km;
1 = 0; s = 200 km;
1 = 200 km; s = 0.

4. Tolyginio judjimo metu . . . .


a) greitis laikui bgant nekinta;
b) greitis laikui bgant kinta;
c) greiio kryptis nekinta, o modulis gali kisti;
d) greiio modulis nekinta, o kryptis kinta.
5. Tiesiaeigio judjimo metu ...
a) greitis laikui bgant nekinta;
b) greitis laikui bgant kinta;
c) greiio kryptis nekinta, o modulis gali kisti;
d) greiio modulis nekinta, o kryptis kinta.

6. Skirstant judjim tiesiaeig ir kreivaeig atsivelgiama . . .


a) greiio modul;
b) greiio kitimo spart;
c) kno judjimo trajektorijos form;
d) pagreiio modul.
7. Kuris teiginys teisingas tiesiaeigiam judjimui?
a) momentinis greiio vektorius nukreiptas trajektorijos liestins kryptimi;
b) momentinio greiio vektoriaus kryptis bet kuriuo laiko momentu kinta;
c) vidutinio greiio vektoriaus kryptis sutampa su poslinkio vektoriaus kryptimi;
d) poslinkio, vidutinio ir momentini greii kryptys sutampa.
8. Brinyje pavaizduoti trij kn judjimo grafikai. Kurio kno didiausias
greitis?

s, m '
II

O
a) pirmojo;
b) antrojo;
c) treiojo;
d) kn greiiai lygus.

t, s

9. Kuris i nubrt greiio grafik yra tolyginio tiesiaeigio judjimo?

a)

b)

c)

d)

10. Kuris pagreiio grafikas yra tolyginio tiesiaeigio judjimo?

11. Kuri lygtis ireikia brinyje pavaizduot priklausomyb?

a) s = v0t + at2/2;

b) s = vt;

c) v = at;

d) s = at2/2.

12. Greiiu v* horizontaliai juddamas kamuoliukas pataiko pastoviu greiiu


u judani lent. Kokia trajektorija juds kamuoliukas lenta, jeigu v < u?
U

a)

b)

c)

d)

13. Radioaktyviojo spinduliavimo metu ilekia du elektronai ir stebtojo atvilgiu juda prieingomis kryptimis greiiu 0,7c (c - viesos greitis vakuume).
Kokiu atstumu nutols vienas nuo kito elektronai stebtojo atvilgiu po laiko t?
a) s = 0,7ct;
b) s = ct;
c) s = l,4ct;
0,7 c + 0,7 c
d) s =
0,7 c 0,7 c
+

c2

14. Lietaus laas krinta vertikaliai emyn. Kokia bt lietaus lao greiio vektoriaus kryptis keleivio atvilgiu, jei is sdi traukinyje, vaiuojaniame ryt kryptimi?

15. I horizontaliai besisukanio disko centro pradeda riedti rutuliukas. Kokia


trajektorija rieda rutuliukas ems atvilgiu?
a)
b)
c)
d)

tiese;
lanku;
apskritimu;
spirale.

16. Koks apvalgos rato kabinos judjimas ems atvilgiu?


a)
b)
c)
d)

sukamasis;
slenkamasis;
svyruojamasis;
kabina nejuda.

17. Kada patefono adatos greitis ploktels atvilgiu yra didiausias?


a) grojimo pradioje;
b) grojimo pabaigoje;
c) greitis nekinta;
d) kai atstumas lygus pusei ploktels spindulio.
18. Plaukianio laivo denyje berniukas vertikaliai auktyn imeta sviedin. Kaip
turi judti laivas, kad berniukas sviedin sugaut?
a) tolygiai;
b) tolygiai greitjaniai;
c) tolygiai ltjaniai;
d) tiesiai.
19. Plaukikas turi perplaukti up, kuri teka vakar kryptimi. Kokia kryptimi
kranto atvilgiu turi plaukti plaukikas, kad i tako A patekt tak B?
B

A
a)

b)

c)

d)

20. Leisdamasis nuo kalno slidininkas per 5 s nuliuo 50 m, o per kitas I O s 40 m. Apskaiiuokite vidutin slidininko greit visame kelyje.
a) 7 m/s;
b) 6 m/s;
c) 4 m/s;
d) 10 m/s
21. Automobilis pirmuosius 30 km vaiavo 60 km/h vidutiniu greiiu, o likusius
30 km - 30 km/h greiiu. Koks vidutinis automobilio greitis visame kelyje?
a) 35
b) 40
c) 45
d) 50

km/h;
km/h;
km/h;
km/h;

22. Koks kno nueitas kelias per 4 s?


Vx, m/s a
2

-10
-20

a) 20 m;

b) 40 m;

c) 0 m;

d) 80 m.

23. Koks kno poslinkis per 4 s?

a) 20 m;

c) Om;

b) 40 m;

d) 80 m.

24. Pradiniu laiko momentu du automobiliai buvo greta vienas kito. Po kiek laiko
nuo judjimo pradios jie vl bus greta?

20 40 60 80 t, s

a) po 40 s;
b) po 80 s;
c) niekada;
d) po 100 s.
25. Nubrti keturi daleli greii grafikai. Kuri dalel po 2 s bus toliausiai nutolusi pradins padties?
v, m / s ,

v, m/s 2

v, m/s

ir

0h

a)

t, s 0

b)

V,

m/s

1
TTs

I
-i:

t, s

c)

d)

2 t, s

26. Pagal 25 uduotyje pavaizduotus grafikus pasakykite, kurios dalels pagreitis


pastovus (a > 0)?

27. r. 25 uduoties grafikus. Kuri dalel po 2 s sugr pradin padt?

28. Kno greiio lygtis: vx = 1 + t. Kuriame brinyje pavaizduota i greiio priklausomyb nuo laiko?

a)

b)

c)

d)

29. Du automobiliai vaiuoja vienas prieais kit: pirmojo automobilio judjimas


tiesiaeigis tolygiai greitjantis, antrojo tiesiaeigis tolygiai ltjantis. Kokios i automobili pagreii kryptys, jei pirmasis juda iaurs kryptimi, o antrasis - piet
kryptimi?
a) pirmojo - iaur, antrojo - pietus;
b) pirmojo - pietus, antrojo - iaur;
c) abiej iaur;
d) abiej pietus.

30. Vienu metu du vienodos mass rutuliukai pradeda judti paviriais, kuri
kreivumo spinduliai lygs. Kuris rutuliukas greiiau pasieks fini? Rutuliuk pradiniai greiiai lygs, trint nekreipiame dmesio.

a) rutuliukas A;
b) rutuliukas B;
c) abu rutuliukai vienu metu;
d) rutuliukas B finio nepasiek.
31. Koks yra laisvai krintanio kno judjimas?
a) tiesiaeigis
b) tiesiaeigis
c) netolygiai
d) tiesiaeigis

tolygiai ltjantis;
tolygiai greitjantis;
kintamas;
tolyginis.

32. Kiek kart reikia padidinti vertikaliai auktyn metamo kno pradin greit,
kad jo pakilimo auktis padidt 9 kartus?
a) 9 kartus;
b) 4,5 karto;
c) 3 kartus;
d ) 13 kart.
33. Beorje erdvje krinta metalinis rutuliukas, kamtis ir paukio plunksna.
Kurio i i kn pagreitis didiausias?
a)
b)
c)
d)

rutuliuko;
kamio;
plunksnos;
vis kn pagreiiai lygs.

34. Knas mestas vertikaliai auktyn 10 m/s greiiu. Kuris i nubrt greiio kitimo grafik yra io kno?

35. Pirmasis knas laisvai krinta emyn, antrasis knas mestas emyn greiiu v o,
treiasis vertikaliai auktyn greiiu ^v 0 K galima pasakyti apie i kn pagreiius? oro pasiprieinim nekreipiame dmesio.
a) pirmojo ir antrojo kno nukreiptas emyn, treiojo - auktyn;
b) pirmojo kno nukreiptas emyn, antrojo ir treiojo - auktyn;
c) vis kn pagreiiai lygs ir nukreipti emyn;
d) pirmojo ir antrojo kno auktyn, treiojo - emyn.
36. Sviedinys metamas vertikaliai auktyn. Aukiausiame pakilimo take sviedinio greitis lygus nuliui, pagreitis ...
a) lygus nuliui;
b) nukreiptas auktyn;
c) nukreiptas emyn;
d) pagreitis keiia krypt.
37. Antrasis knas metamas vertikaliai auktyn dvigubai didesniu greiiu nei pirmas. Koks bus jo pakilimo auktis?
a) 2 kartus didesnis;
b) 4 kartus didesnis;
c) 8 kartus didesnis;
d) 16 kart didesnis.

38. Akmuo metamas kampu horizont greiiu v o. Kokia yra pagreiio kryptis
take A? oro pasiprieinim nekreipkime dmesio.

39. I lanko kampu horizont paleidiama strl. Kuriame trajektorijos take


strls greitis maiausias?

40. Svyruokl atitraukiama dein pus ir paleidiama svyruoti. Kokia svyruokls greiio kryptis, pereinant pusiausvyros padt?

<

a)

b)

c)

d)

41. Vienas i pagrindini kreivaeigio judjimo poymi yra greiio ... kitimas.
a) krypties;
b) modulio;
c) krypties ir modulio;
d) teisingo atsakymo nra.

42. Kunasjuda apskritimu. Kokia kno greiio vektoriaus kryptis take A?

43. Du knai juda apskritimais. Palyginkite j pagreii modulius, kai vA = vB.

a) a A /a B = i;
b) aA/aB = 1/2;
c) a A /a B = /2/1;
d) aA/aB = 2/1.

44. Apskritimu judanio kuno kampinis greitis padidjo dvigubai. Kaip pasikeit
pagreitis?
a) padidjo 2 kartus;
b) padidjo 4 kartus;
c) sumajo 2 kartus;
d) nepakito.

45. Kiek kart laikrodio valandins rodykls kampinis greitis didesnis u ems
sukimosi apie savo a kampin greit?
a) tiek, kiek kart ems spindulys didesnis u rodykls ilg;
b) 24 kartus;
c) 12 kart;
d) 2 kartus.
46. Kokiu periodu sukasi laikrodio minutin rodykl?
a)
b)
c)
d)

60 s;
120 s;
360 s;
3600 s.

47. Ar gali prie silo priritas rutuliukas judti apskritimu taip, kad silas ir rutuliukas bt vienoje horizontalioje ploktumoje?
a) gali;
b) negali;
c) gali tik nesvarumo slygomis;
d) teisingo atsakymo nra.
48. Prie silo priritas rutuliukas juda apskritimu pastoviu kampiniu greiiu. Kokia pagreiio vektoriaus kryptis take A, rutuliukui judant vertikalioje ploktumoje?

..
a)

b)

c)

/
d)

49. KOnasjuda lanku. Kokia kuno pagreiio kryptis trajektorijos atkarpoje AB?

i / \
a)

b)

c)

d)

50. Kuris i i teigini teisingas?


a) kno
b) kno
c) kno
d) kno

greitis priklauso nuo kn veikianios jgos;


poslinkis priklauso nuo kn veikianios jgos;
greitis nukreiptas kn veikiani jg atstojamosios kryptimi;
pagreitis nukreiptas kn veikiani jg atstojamosios kryptimi.

2. DINAMIKA
1. Automobilis juda horizontaliu keliu ryt kryptimi tiesiai ir tolygiai. Kuriame
brinyje teisingai pavaizduotos horizontalia kryptimi automobil veikianios jgos?
F
tt

F
<tt

Ftt

-JCTV-' 11 Jfc "A JL . Jfc ;" Jfc 11 Jfc Jfc

. A JLA Jfc Jt A Jfc AJ


)

b)

d)

2. Vagone, judaniame tolygiai ir tiesiai, prie lub siulu pritvirtintas rutulys. Ar


pakis rutulio padtis, jei traukinys prads judti greitjaniai?
a) rutulys nukryps traukinio pagreiio kryptimi;
b) rutulys nukryps kryptimi, prieinga traukinio pagreiio krypiai;
c) rutulys prads svyruoti;
d) rutulio padtis nepakis.
3. Keleivis, stovintis autobuse, nevalingai atsilenk atgal. Tai reikia ...
a) autobusas pasuko kair;
b) autobusas pasuko dein;
c) autobusas buvo stabdomas;
d) autobusas staiga padidino greit.
4. Kas vykt, jeigu em nustot judti orbita apie Saul?
a) em
b) em
c) em
d) nieko

pradt tolti nuo Sauls;


pradt greiiau suktis apie savo a;
pradt kristi Saul;
neatsitikt.

5. Tiesiu horizontaliu keliu judant traukin veikia pastovi ilumveio traukos


jga, kurios modulis lygus traukin veikianios trinties jgos moduliui. Koks traukinio judjimas?
a) tolyginis;
b) tolygiai greitjantis;
c) tolygiai ltjantis;
d) traukinys stovi.

6. Kun veikiani jg atstojamoji lygi nuliui. Kuris i nubrt kelio grafik


yra teisingas?

7. Nejudant ied vienu metu pradeda veikti trys vienodo modulio jgos, nukreiptos iilgai spinduli ir tarpusavyje sudaranios 120 kampus. Kaip juds iedas?
a) atstojamosios jgos kryptimi;
b) suksis apie savo a;
c) slinks pastoviu greiiu;
d) nejuds.

8. Tolygiai judant materialj tak veikia dvi vienodo modulio prieing krypi jgos. Kuris kelio priklausomybs nuo laiko grafikas neteisingas?

9. Tolygiai judant kun veikia dvi vienodo modulio prieing krypi jgos.
Kno greiio grafikas pavaizduotas brinyje ...

10. Kaipjuda knas, kai j veikiani jg geometrin suma lygi nuliui?


a)
b)
c)
d)

knas nejuda;
kno greitis didja;
kno greitis maja;
kno greitis gali bti bet koks, taiau btinai nekintamas laiko atvilgiu.

11. Automobilis juda tiesiai ir tolygiai greiiu v . Kokia automobil veikiani


jg atstojamosios kryptis?
1

a) F = 0;

b) 2;

c)3;

d) 4.

12. Pieinyje pavaizduota dviej veimli sveika. Kokia pirmojo veimlio


mas, jei antrojo mas lygi 0,5 kg?

V2

O
a) 0,1 kg;

1 1 1I

. i i
b) 2 kg;

c) 2,5 kg;

d) 3 kg.

13. Apskaiiuokite patalpos, kurios auktis 4 m, ilgis 10 m, plotis 5 m, oro mas.


Oro tankis lygus 1,3 kg/m 3 .
a) 260 g;

b) 52 kg;

c) 2600 kg;

d) 260 kg.

14. 2 kg mass knas, veikiamas jgos F , kurios kitimo priklausomybs nuo


laiko t grafikas nubrtas, pradeda judti. Kuris yra nagrinjamo kno greiio grafikas?
F, N
4
3

2
1
O

t, s 0

a)

t, s 0

b)

t, s 0

c)

15. Nubrtas kno, veikiamo jgos


grafikas atitinka greiio kitim?

greiio kitimo grafikas. Kuris Fx(t)

>

t, s

t, s

a)

FN.

FjiNa

F N4

b)

t, s

d)

v, m/s

F1, NA

c)

d)

,16. Kaip juda knas, kai j veikiani jg atstojamosios vektorius nelygus nuliui, laikui bgant nekinta, yra pastovios krypties?
a) kno
b) kno
c) kno
d) kno

greitis
greitis
greitis
greitis

lygus nuliui;
nekinta laikui bgant;
maja;
kinta laikui bgant.

17. Kaip juds 2 kg mass knas, veikiamas pastovios 4 N jgos?


a) tolygiai
b) tolygiai
c) tolygiai
d) tolygiai

2 m/s greiiu;
greitdamas 2 m/s pagreiiu;
greitdamas 0,5 m/s 2 pagreiiu;
0,2 m/s greiiu.

18. Du skirting masi automobiliai vaiuoja vienodais greiiais. Automobilius


stabdanios jgos lygios. Ar vienu metu sustos abu automobiliai?
a) vienu metu;
b) didesns mass automobilis greiiau;
c) maesns mass automobilis greiiau;
d) nustatyti negalima.
19. Brinyje pavaizduotos sviedinio greiio V ir pagreiio a kryptys. Kuri i
pateikt krypi yra vis sviedin veikiani jg atstojamosios vektoriaus kryptis?

a) 1 arba 3;

b) 2

c) 5;

d) 4.

20. Kn veikia jgos F i, F2 ir F3 (F i = F 2 = F 3 = 3 N). Kampas = 60. Kam


lygus atstojamosios jgos vektoriaus modulis, kokia jo kryptis?

a) 9 N; iilgai vektoriaus ^2;


b) 6 N; iilgai vektoriaus Fi;

c) 6 N; iilgai vektoriaus F 2 ;
d) 6 N; iilgai vektoriaus F33..
21. Kn veikia dvi viena kitai statmenos jgos. Viena j lygi 45 N. Kokio
dydio yra antroji jga, jeigu i jg atstojamoji lygi 75 N?
a) 11 N;
b) 30 N;
c) 60 N;
d) 120 N.
22. Mokiniai ginijasi, kaip rasti atstojamj sunkio jg, veikiani sprogusio
sviedinio skeveldras. Kuris mokinys teisus?
a) atstojamoji jga lygi sviedinio sunkio jgai;
b) atstojamoji jga lygi geometrinei sumai skeveldr sunkio jg;
c) norint rasti atstojamj sunkio jg, reikia sudti vis skeveldr mases ir
gaut sum padauginti i g;
d) jei keli knai nesusij vienas su kitu, tai atstojamosios jgos iekojimas
neturi prasms.

23. Kylani raket veikiani jg atstojamoji (skaitant ir reaktyvin) lieka pastovi. Ar kinta raketos pagreitis?
a) nekinta;
b) didja, nes maja raketos kuro mas;
c) maja iki nulio;
d) lygus nuliui.
24. Du berniukai traukia virv prieingas puses 50 N jgomis. Kam lygi virvs
tempimo jga?
a)
b)
c)
d)

25 N;
50 N;
100 N;
ON.

25. Du mokiniai tempia dinamometr prieingomis kryptimis 30 N jga kiekvienas. K rodo dinamometras?
a)
b)
c)
d)

0N;
15 N;
30 N;
60 N.

26. Jeigu Mnulio mas bt du kartus didesn ir Mnulis judt ta paia orbita,
kaip pakist judjimo periodas?
a) padidt 2 kartus;
b) padidt 4 kartus;
c) sumat 2 kartus;
d) nepakist.
27. Kuriuo met laiku iaurinio pusrutulio gyventojui em savo orbita juda
greiiau?
a)
b)
c)
d)

ruden;
iem;
pavasar;
vasar.

28. Ar visada galima gravitacin jg tarp vienalyi kun apskaiiuoti pagal


formul: F = G - mi-m2/r2?
a) visada;
b) jeigu kn mass maos;
c) galima tik tada, kai atstumai tarp kn masi centr gantinai dideli;
d) galima, jeigu kn matmenys mai palyginti su atstumu tarp t kn.
29. Kaip judt Mnulis, jeigu inykt gravitacins traukos jga?
a) sustot;
b) tolt tolyn nuo ems;
c) nukrist ant ems;
d) judt tokios pat formos orbita, tik jos spindulys bt daug didesnis.
30. Kiek kart sumat kno laisvojo kritimo pagreitis, jei knas nutolt nuo
ems paviriaus atstumu, kuris lygus 2R?
a) 2
b) 3
c) 4
d) 9

kartus;
kartus;
kartus;
kartus.

31. Ar sutampa knus veikianios sunkio jgos vektoriaus kryptys ems paviriuje paymtuose takuose?

a) sutampa visuose takuose;


b) sutampa 1 ir 3 takuose;
c) sutampa 2 ir 3 takuose;
d) nesutampa n viename take.

32. Palyginkite kno svorius iuose ems paviriaus takuose: 1,2 ir 3.


i

c) P1 < P2 < P 3 ;
d) P1 > P2 < P3.
33. Kada sraigtasparnis veikia em didesne jga?
a) kai nejuddamas stovi ant horizontalaus ems paviriaus;
b) kai vietoje kybo nedideliame auktyje;
c) kai vietoje kybo dideliame auktyje;
d) visais atvejais vienoda jga.
34. Kn veikianti horizontaliai nukreipta jga du kartus didesn u kno sunkio
jg. Kokiu pagreiiu juda knas?
a)
b)
c)
d)

a=
a=
a>
a<

g;
2g;
g;
g.

35. Berniukas oka aukt. Kuriuo uolio momentu berniuko kiense esantys
daiktai yra nesvars?
a)
b)
c)
d)

atsispiriant nuo ems;


kylant auktyn;
sustojant;
pasiekus ems paviri.

36. Kuno svoris 40 N. Kok svor rodyt dinamometras, jei knas but tolygiai
emyn besileidianiame oro balione?
a) ON;
b) 40 N;
c) 60 N;
d) 80 N.
37. Kok laikrod pasiimtumte kosmin laiv?
a)
b)
c)
d)

vytuoklin;
smlio;
spyruoklin;
n vienas i ivardyt laikrodi kosmose neis.

38. Prie virvuts priritas rutuliukas juda apskritimu vertikalioje ploktumoje. Ar


vienoda virvuts tempimo jga?
a) virutiniame trajektorijos take didiausia;
b) apatiniame trajektorijos take didiausia;
c) visuose trajektorijos takuose vienoda;
d) virvuts tempimo jga lygi nuliui.
39. Rstai keliami trosu. Koks turi bti kampas , kad troso tempimo jgos
takuose A, B ir C bt lygios?
C

a) 60;

b) 90

c) 120;

d) 150.

40. Mass m automobilis juda poskiu, kurio spindulys 29 m. Padang trinties


kelio dang koeficientas lygus 0,5. Kokiu didiausiu greiiu gali vaiuoti automobilis, kad j o neunet" kelio pakrat?

a) 3 m/s;

b) 5 m/s;

c) 10 m/s;

d) 12 m/s.

41. Spyruokl, kurios ilgis 4 cm, veikiama 1 kg mass sVarsio pailgjo 1 cm.
Koks spyruokls standumas? (g 10 m/s2).
a) 2 N/m;

b) 10 N/m;

c) 200 N/m;

d) 1000 N/m.

42. Knas kabo ant silo, permesto per nejudam skridin. Ar vienoda jga veikiama skridinio ais, kai silo padtis: 1, 2, 3?

a) didiausia jga pirmuoju atveju;


b) didiausia jga antruoju atveju;
c) didiausia jga treiuoju atveju;
d) vienoda jga visais atvejais.

43. Sunkus taelis padtas ant faneros gabalo, o is - ant grind. Tael horizontalia kryptimi veikia pamau didjanti jga. Kok reikin stebtume?
a) jei taelio trinties koeficientas faner bus didesnis u faneros trinties
koeficient grindis, faneros gabalas slinks grindimis, o taelis faneros gabalo atvilgiu nejuds;
b) jeigu taelio ir faneros gabalo mass lygios, tai juds ir taelis, ir faneros
gabalas;
c) slinks tik veikiamas jgos taelis;
d) i pradi slinks tik taelis, o didinant jgos dyd prads slinkti ir faneros
gabalas.
44. Mass m d pastoviu greiiu traukiama grindimis jga I^, kuri sujudjimo
kryptimi sudaro kamp a . Trinties koeficientas lygus . Kn veikianti trinties jga
lygi ...

a)Fcosa;

b)Fsina;

)8;

d) 0.

45. Du mai knai A ir B, kuri mass skirtingos, be trinties slysta i aukio h:


A knas tiesia, B knas gaubta nuoulniomis ploktumomis. Kuris teiginys teisingas?

a) knai pasieks ploktum pagrindus vienu metu;


b) prie ploktumos pagrindo A kno greitis bus didesnis nei B kno;
c) knus veikia vienodos sunkio jgos;
d) prie ploktumos pagrindo kn greiiai bus lygs.

46. Kuris i nubrt greiio grafik yra kuno, slystanio nuo nuoulnios ploktumos?

47. Kunas slysta nuo nuoulnios ploktumos. Kuris yra io kuno = x(t) priklausomybs grafikas?

, m

, m

, m ,

, m

t, s

t, S

a)

b)

c)

d)

48. Nubrtas kno, slystanio nuo nuoulnios ploktumos, greiio kitimo grafikas. Kuriuo laiko momentu trinties koeficientas buvo maiausias?

a) laiko
b) laiko
c) laiko
d) laiko

momentu
momentu
momentu
momentu

At1;
At2;
At3;
At4.

49. Kuriuo laiko momentu trinties koeficientas buvo didiausias? (Zr. 48 uduoties grafik.)
a)
b)
c)
d)

laiko
laiko
laiko
laiko

momentu
momentu
momentu
momentu

At1;
At2;
At3;
At4.

50. Nubrti keturi kn veikianios trinties jgos projekcijos priklausomybs


nuo kno greiio grafikai. Kuris yra tiksliausias?

a)

b)

c)

d)

3. STATIKA
1. Kada knas, veikiamas keleto jg, yra pusiausviras?
a) kai kn veikianios jgos lygios;
b) kai visos kn veikianios jgos vienodu atstumu nutolusios nuo kno
mass centro;
c) kai kn veikiani jg atstojamoji jga lygi nuliui;
d) kai kn veikiani jg atstojamoji jga kerta kno mass centr.
2. Disk tvirtint ayje O, take A veikia jga I v ios jgos petys lygus ...
atkarpos ilgiui.

a) OA;

b) OB;

) ;

d) OD.

3. Knui slenkant i aigalio pusiauj kinta sunkio jga. Ar kinta to kno sunkio centro padtis?
a) kinta, sunkio centras pasislenka emyn;
b) kinta, sunkio centras pasislenka auktyn;
c) kinta, sunkio centras pasislenka on;
d) nekinta, nes vis kno element sunkio jgos pokytis yra vienodas.
4. Kodl sunku eiti su kojkais?
a) sumaja atramos plotas;
b) nusileidia ant kojk ulipusio mogaus sunkio centras;
c) pakyla ant kojk ulipusio mogaus sunkio centras ir sumaja atramos
plotas;
d) sumaja trinties jga tarp kojk ir grind.

5. Staliaus sulankstomasis metras sulenktas staiuoju kampu. Kuriame i paymt tak bus ios figros mass centras?

."' 4

a) take
b)take
c) take
d)take

1;
2;
3;
4.

6. Kur ios vienalyts geometrins figros sunkio centras?

.C

,-.-...'

/2'

a) take
b) take
c)take
d)take

1;
2;
3;
4.

3/.

7. Ant lyno pakabintas rstas yra pusiausviras. Katra rsto dalis bus sunkesn,
jeigu j pakabinimo vietoje perpjausime?

a) A dalis;
b) B dalis;
c) rsto dali mass bus lygios.

8. Prie silo, permesto per nejudam skridin, pririti du vienodos mass knai.
Kur i kn bendras mass centras?

a) take
b) take
c) take
d) take

1;
2;
3;
4.

9. Kodl svirtini svarstykli judanioj i sistema yra pastovios pusiausvyros?


a) nes svarstykli svirties sukimosi ais yra tvirtinta;
b) nes svarstykli sukimosi ais yra aukiau u judanios sistemos sunkio
centr;
c) nes svarstykli sukimosi ais yra emiau u judanios sistemos sunkio
centr;
d) judanios sistemos pusiausvyra yra nepastovi.

10. Kuriame take rutuliuko pusiausvyra yra pastovi?

2
a) take
b)take
c)take
d)take

1;
2;
3;
4.

11. Ant pusrutulio udta liniuot pusiausvira. Kokia i pusiausvyra?

a)
b)
c)
d)

pastovi;
nepastovi;
beskirt;
liniuot pusiausvira negali bti.

12. Kas nustat sverto taisykl?


a) Archimedas;
b) B. Paskalis;
c) I. Niutonas;
d) G. Galiljus.

13. Koks sverto pei santykis?

b
F2= ION

t F1 = 4 0 N
a) AO/OB = 1/4;
b) AO/OB =4/1;
c) AO/OB = 1/2;
d) AO = OB.

14. Kurio buitinio prietaiso veikim galima paaikinti sverto taisykle?


a)
b)
c)
d)

obliaus;
pjklelio;
plaktuko;
irkli.

15. Kur skridin galima vadinti lygiapeiu svertu?


a) nekilnojamj skridin;
b) kilnojamj skridin;
c) kilnojamj ir nekilnojamj skridinius;
d) n vieno skridinio.

16. Kuriam tikslui naudojamas nekilnojamasis skridinys?


a) norint
b) norint
c) norint
d) norint

laimti jgos;
pakeisti veikimo jgos krypt;
laimti kelio;
laimti jgos ir pakeisti jgos veikimo krypt.

17. Pavaizduotoje skridini sistemoje pasvarai mi ir m 2 yra pusiausviri. Kas atsitikt, jei pakabinimo tak perkeltume i tako A tak B?
A

a) pasvarai bt pusiausviri, tik pasvaras mj pakilt auktyn;


b) pasvaras m 2 leistsi emyn;
c) pasvaras mi leistsi emyn;
d) niekas nepasikeist.
18. Brinyje pavaizduoti keturi svertai yra pusiausviri. Kuriuo i j jgos laimima tiek pat kaip ir kilnojamuoju skridini?
M

i F

a)

b)

c)

d)

19. Prie kilnojamojo skridinio pakabintas m mass krovinlis. Kokia jga


reikia veikti laisvj virvs gal, norint ilaikyti krovinl?

a) F = mg;
b) F = 2mg;
c) F = mg/2;
d) jga, kuri lygi krovinlio svorio ir skridinio svorio sumai.
20. Per nekilnojamj skridin permesta virv, prie kurios vieno galo priritas m
mass knas, o prie kito - dinamometras. Kurio dinamometro rodmenys bus didiausi?

3
a)
b)
c)
d)

pirmojo;
antrojo;
treiojo;
vis dinamometr rodmenys vienodi.

21. Ant ems guli rstas. Kokio dydio jga F pakeltume rsto gal aukt h
(h < L)?

H-Ti'Jf
a) F =
b) F <
c) F =
d) F >

Fs;
Fs;
Fs;
Fs.

22. Ant stalo guli iedas, kur take A veikia jga F . Kaip juds iedas?

a) suksis laikrodio rodykls kryptimi;


b) suksis prie laikrodio rodykl;
c) slinks stalo paviriumi;
d) i pradi iedas pasisuks, o vliau slinks stalo paviriumi.
23. Kurios jgos veikiamas vienalytis knas slinks?

a) jgos F
b) jgos F
c)jgos F
d) jgos Fi.

24. Kaip juds rits, veikiamos jgos F ?

a) jgos veikimo kryptimi;


b) viena suksis pagal laikrodio rodykl ir rieds dein pus, kita suksis
prie laikrodio rodykl ir rieds kair pus;
c) abi rits suksis prie laikrodio rodykl;
d) rits nejuds.

25. Kuri i vienodos mass priekab lengviau apvirs?


a) priekaba
b) priekaba
c) priekaba
d) priekaba

su
su
su
su

malkomis;
grdais;
ienu;
plytomis.

26. Ant veimlio stovi du indai sujungti vamzdeliu su iaupu. Kas nutiks atsukus iaup?

EZL

U ^ : , i . i- ->1/:*,.-^

a) vanduo i vieno indo teks kit;


b) veimlis juds dein pus, kol vandens lygiai induose susilygins;
c) veimlis juds kair pus, kol vandens lygiai induose susilygins;
d) vanduo i vieno indo teks kit, o veimlis juds.

27. Plytos dedamos viena ant kitos taip, kad kuo didesn dalis kyot vir emiau
esanios plytos. Kiek gali daugiausia kyoti virutins plytos galas, jei plytos ilgis
L?

a) atstumu,
b) atstumu,
c) atstumu,
d) atstumu,

kuris
kuris
kuris
kuris

lygus
lygus
lygus
lygus

3/4 L;
1/4 L;
1/2 L;
2/3 L.

28. Ritinys, kgis ir kubas yra vienodos mass ir vienodo aukio. Kurio pusiausvyra pastovesn?

k-rif
a)
b)
c)
d)

/\

/ .

- --J

/>.iii

ritinio;
kgio;
kubo;
vis kn pusiausvyra vienodai pastovi.

29. Ant silo kabo rutuliukas, jis remiasi vertikali sien. Kokios jgos veikia
pusiausvir rutuliuk?
a)
b)
c)
d)

sunkio jga ir silo tamprumo jga;


sunkio jga ir atramos (sienos) reakcijos jga;
sunkio jga ir trinties jga;
sunkio jga, sienos reakcijos jga, silo tamprumo jga, trinties jga.

30. Vienalyts sunkios kopios atremtos sien. Kuriame brinyje teisingai pavaizduotos kopias veikianios jgos?

a)

b)

c)

d)

4. SKYSI IR DUJ MECHANIKA


1. Nuo ko priklauso skysio slgis indo dugn?
a) nuo indo skersmens;
b) nuo skysio svorio;
c) nuo indo trio;
d) nuo skysio tankio ir skysio stulpelio aukio.

2. Naras paniro 10 m gyl. Apskaiiuokite nar veikiant slg. Atmosferos slgis normalus.
a)
b)
c)
d)

9,8 104N/m2;
19,6 104N/m2;
105N/m2;
104N/m2.

3. Prie indo ono priklijuotas medinis kubelis. ind pilta vandens. Kuri i nubrt jg krypi atitinka vandens veikim kubel?

a)

2;
b) FW

c)

d) F 4 .

4. susisiekianiuosius indus pilta dviej ri skysi, kuri tankiai pi ir p 2


(pi > p2). Palyginkite stulpeli aukius h, ir h2. atmosferos slg nekreipkite dmesio.

a) h, >h 2 , h,/h 2 = pi/p 2 ;


b) Ii1 > h2, h,/h 2 > pi/p 2 ;
c) h, >h2, hi/h 2 > 2 /
d) hj < h2, h]/h2 = p2/pi.
5. Kokiame gylyje glo vandens slgis 2 kartus didesnis u atmosferos slg?
a)
b)
c)
d)

30 m gylyje;
20 m gylyje;
10 m gylyje;
200 m gylyje.

6. Ar vienodas oro slgis vaikiko oro baliono sieneles takuose paymtuose


brinyje?

a) oro slgis takuose 1, 2, 3 vienodas;


b) didiausias slgis yra take 2, maiausias - take 1;
c) takuose 1 ir 2 vienodas, take 3 lygus nuliui;
d) takuose 1 ir 3 vienodas, take 2 - didiausias.

7. Du indai iki tokio paties lygio pripildyti skirting skysi: pirmasis indas vandens, antrasis indas ibalo. Katrame inde skysio slgis indo dugn didesnis?

a) slgis indo dugn vienodas;


b) slgis pirmojo indo dugn didesnis;
c) slgis antrojo indo dugn didesnis.

8. du indus iki tokio paties lygio pilta skirting skysi: vandens ir ibalo. Ar
ilinks plvel ab, skirianti skysius?

W
b
a) neilinks;
b) plvel ilinks indo su vandeniu pus;
c) plvel ilinks indo su ibalu pus.
- >

9. Kokia jga F reikia veikti maj hidraulinio preso stmokl, kad skystis likt
pusiausviras? Stmokli plotai: Si = 120 cm 2 , S 2 = 600 cm 2 .

s,

-HF

a) F,
b) F,
c) Fi
d) F]

= mg;
= mg/5;
= 5 mg;
= 0,2 mg.

S2 2 z

mf

10. Iki kokio aukio reikia pripilti vandens cilindro formos ind, kad vidutin
slgio jga indo sieneles bt lygi slgio jgai indo dugn?

i
H

a) h =
b) h =
c) h =
d) h =

.> -, JV S,S... rj J

H/2;
H/4;
2R;
R.

11. Kamtis plduriuoja vandenyje. Kaip pakis kamt veikianti Archimedo jga,
jei vanden pakeisime alyva? (p v = 1000 kg/m3, pa = 800 kg/m3, pk = 240 kg/m3.)
a) padids 1,25 karto;
b) sumas 1,25 karto;
c) padids 1,8 karto;
d) teisingo atsakymo nra.

12. Burbuliuko, susidariusio 5 m gylio eero dugne, tris 2 cm3. Kok darb atliks
Archimedo jga, jei burbuliukas ikils paviri?
a) 0,098 J;
b) 0,0098 J;
c) 9,8 J;
d) 98 J.

13. Palyginkite t pat kun veikianias Archimedo jgas F1 ir F 2 , kai knas


vienodai panirs plduriuoja skystyje, kurio tankis p b ir skystyje, kurio tankis p2.
a) F1 = F 2 ;
b) F1 > F2;
c) F1 < F 2 ;
d) F1 = F2 = 0.
14. Tas pats knas plduriuoja skirtingo tankio skysiuose. Kn veikianios
Archimedo jgos lygios. Palyginkite istumto skysio trius V1 ir V 2 .
a) V 1 = V2;
b) V,/V 2 = P2ZPi;
c) V1 > V 2 ;
d) V,/V 2 - P./P2.
15. Kam lygi 0,2 m 3 trio akmen vandenyje veikianti Archimedo jga?
a) 200 N;
b) 2 kN;
c) 2 N;
d) apskaiiuoti negalima, nes neinomas akmens tankis.
16. Trys plieniniai rutuliukai panardinti vanden. Kur i j veikia didiausia Archimedo jga?

-'

L-.

a) treij rutuliuk;
b) antrj rutuliuk;
c) visus rutuliukus veikia tokio pat dydio Archimedo jga, nes jie visi pagaminti i tos paios mediagos;
d) visus rutuliukus veikia vienoda Archimedo jga, nes jie visi panardinti
vanden.

17. Ant silo kabanti viela yra pusiausvira. Ar sutriks i pusiausvyra, viel panardinus vanden?

a) sutriks, kairioji vielos pus ikils;


b) sutriks, deinioji vielos pus ikils;
c) pusiausvyra priklausys nuo vielos matmen;
d) nesutriks.

18. Ar sutriks svarstykli pusiausvyra ind B pylus tiek pat vandens, kiek jo
yra A inde?

-.
a) nesutriks;
b) A inde rutuliukas daugiau panirs;
c) B inde rutuliukas daugiau panirs.

?'

, r j ~a

19. vininio rutuliuko ir muilo burbulo triai lygs. Ar vienodos Archimedo jgos veikia iuos knus ore?
a) vinin rutuliuk veikia didesn jga;
b) muilo burbul veikia didesn jga;
c) vienodos jgos veikia abu knus;
d) Archimedo jga veikia knus tik skysiuose.

20. \ skyst panardintos dvi vienodos formos ir vienod tri detals. K galima
pasakyti apie knus veikianias Archimedo jgas?

a) pirmj detal veikia didesn jga;


b) antrj detal veikia didesn jga;
c) detales veiks vienodos jgos;
d) Archimedo jgos dydis priklausys nuo detals mediagos.
21. Kuriuo atveju panardint skystyje t pat kn veiks didesn Archimedo jga?

a) pirmuoju atveju;
b) antruoju atveju;
c) treiuoju atveju;
d) Archimedo jgos bus lygios.

22. Ar veikia Paskalio dsnis ir Archimedo jga nesvarumo slygomis?


a) Archimedo veikia, Paskalio - ne;
b) Paskalio veikia, Archimedo - ne;
c) abu veikia;
d) abu neveikia.

23. Kas atsitiks su alvarine verle, jei atsargiai mginsime j padti ant vandens
paviriaus - ir visa tai vyks dirbtiniame ems palydove?
a) verl nusks;
b) verl panirs;
c) verl plduriuos vandens paviriuje.

24. Ar gali kosmonautai Mnulyje skraidyti oro balionais?


a) gali, jei leidia gamtins slygos;
b) gali, bet pakilimo auktis bus labai maas;
c) gali, bet greitis bus labai maas;
d) negali.

25. Dviej balion apvalkalai pagaminti i skirting mediag: vienas i plonos


gumos, kitas i gumuoto audinio. Abiej balion svoris vienodas, abiejuose - vienodas kiekis vandenilio. Katras balionas pakils aukiau?
a) guminis balionas, nes jam kylant plvel isitemps;
b) balionas, pagamintas i gumuoto audinio;
c) abu balionai pakils vienod aukt;
d) n vienas balionas nepakils.

26. ilenkt udarais galais vamzdel pilta vandens ir dtas rutuliukas. Kas atsitiks rutuliukui, pradjus vamzdel sukti apie vertikali a, jei rutuliukas kamtinis?

U
a) rutuliukas
b) rutuliukas
c) rutuliukas
d) rutuliukas

priarts prie sukimosi aies;


prisispaus prie vamzdelio sienels;
panirs;
plduriuos paviriuje.

27. Ivedant Bernulio lygt daroma prielaida, kad tekanti mediaga neklampi ir
nespdi. Kuris i i reikalavim labiau tinka skysiams?
a) neklamps;
b) nespds;
c) neklamps ir nespds;
d) n vienas.

28. Kuris i ivardyt 27 uduotyje reikalavim labiau tinka dujoms?


a) neklampios;
b) nespdios;
c) neklampios ir nespdios;
d) n vienas.

29. Skystis teka vamzdeliu, kurio skerspjvio plotai: S b S 2 ir S3, o skysio


tekjimo pro iuos skerspjvius greiiai: v i ,
pjvius pratekjusio skysio trius.

2 ir v3. Palyginkite per 1 sekund pro

V3
a) S v, > S3V3;
b) S2V2 < S1V1;
c) S1V1 > S2V2 > S3V3;
d) SiV1 = S2V2 = S3V3.

30. Zr. 29 uduoties slyg ir brin. Palyginkite skysio srovs greiius.


a)
b)
c)
d)

V1 > v2;
V1 > V2 > v3;
V3 > V2 > V1;
V1 = V2 = V3.

5. TVERMS DSNIAI
1. Kuriame i ivardyt kun judjimo pavyzdi impulsas nekinta?
a) autobusas pradeda vaiuoti;
b) roguts, nusileidusios nuo kalniuko, sustoja;
c) granata suskyla skeveldras;
d) prie silo priritas rutuliukas, ivestas i pusiausvyros padties, grta
pusiausvyros padt.

2. Du veimliai, kuri mass 2m ir m, vaiuoja lygiu horizontaliu paviriumi ta


paia kryptimi. J greiiai atitinkamai lygs: 4 V ir V . Palyginkite pirmojo
veimlio impulso modul su antrojo veimlio impulso moduliu iki susidrimo.

a) 2/1;
b) 4/1;
c) 8/1;
d) 16/1

3. Kam lygus i veimli bendras impulsas iki susidrimo?


a) m ^ ;
b) 3 m f ;
c) 5mV;
d)
.

4. Reaktyvinis lktuvas kyla tiesiai ir tolygiai. Ar kinta lktuvo impulsas?


a)
b)
c)
d)

impulsas padidja;
impulsas sumaja, nes, degant kurui, maja lktuvo mas;
lktuvo impulsas nekinta;
lktuvo impulsas lygu nuliui.

5. Kuriame grafike tiksliau nubrta kno mass m priklausomyb nuo kno impulso?
mA

mA

m|

mi

>

mv

mv

a)

b)

mv
c)

mv
d)

6. okdama ant ledo iuoja pradeda ltai suktis apie vertikali a. Jai suglaudus rankas, inercijos momentas sumaja 3 kartus. Kaip pakinta sportininks
impulso momentas?
a) sumaja 3 kartus;
b) padidja 3 kartus;
c) padidja 6 kartus;
d) nepakinta.
7. Veimlis, kurio mas 2m, o greitis v o, paveja 3m mass stovint veiml. Po
susidrimo jie kartu juda greiiu ...
vT

a) 1/5 v0;
b) 2/5 v0;
c) 3/5 v0;
d) 2/3 v0.

8. Branduolys, ispinduliavs m mass dalel, juda prieinga kryptimi nei i dalel. Kokiu greiiu juda M mass branduolys, jeigu dalel juda greiiu V ?
a)
b)
c)
d)

v;
v m/(M + m);
v m/(M - m);
v (m + M)/m.

9. I autuvo kulka, kurios mas m ilekia greiiu V . Kok greit gyja autuvas,
jeigu jo mas 500 kart didesn u kulkos mas?
a)
b)
c)
d)

v;
500 v;
v/500;
autuvo greitis lygus nuliui.

10. Du veimliai, kuri mass 2m ir m, vaiuoja horizontaliu paviriumi. J


greiiai atitinkamai lygs 4 V ir V . Pirmajam veimliui pavijus antrj, jie susikabina. Kam lygus bendras j greitis po susidrimo?
4v

-I i

a)

b)

0;
V;

c)

d) 3 V .

11. Rodykle parodyta rutulio, riedanio nejudanio rutulio link, impulso vert ir
kryptis. Kuri pateikt rodykli pora atitinka rutuli impulsus po j centrinio susidrimo?
-+>

11

k\
^
b) I t

d)'

12. Kuriame grafike tiksliau nubrta kuno greiio v priklausomyb nuo kuno
impulso?
V

mv

mv

a)

b)

mv
c)

mv
d)

13. Vieno fotono energija 2 kartus didesn nei kito. Pirmojo fotono impulso santykis su antrojo fotono impulsu lygus . . . .
a) 1/4;
b) 1/2;
c) 2;
d) 4.
14. Akmuo metamas vertikaliai auktyn. Kuris yra jo impulso priklausomybs
nuo laiko grafikas?

mv

mv

mv
mv.

mv,

O
a)

b)

O
c)

d)

15. Akmuo metamas vertikaliai auktyn. Kuris yra jo impulso kvadrato priklausomybs nuo pakilimo aukio grafikas?

16. 5 kg mass knas juda tiesiai horizontaliu keliu 6 m/s greiiu. Kam lygus
atliktas darbas, jeigu kno greitis padidjo iki 10 m/s?
a) 40 J;
b) 90 J;
c) 160 J;
d) 400 J.

17. 40 g mass rutuliukas rieda i aukio H = Im paviriumi, kurio forma


nubrta, ir sustoja 5 take. Trinties jga rutuliuk veikia tik ruoe tarp tak 4 ir 5.
Kam lygus sunkio jgos darbas kelyje nuo tako 2 iki tako 4?

a) 0 J ;
b) 0,1 J;
c) 0,2 J;
d) 0,4 J.

18. Dvi berniuk poros rogutmis ve vienodos mass krovinius. Virvutesjie


temp vienodomis jgomis, taiau pirmos poros berniukai jo greta vienas kito, o
antros - 1 m atstumu vienas nuo kito. Ar vienod darb atliko berniuk poros?
a) vienod;
b) pirmoji pora didesn;
c) antroji pora didesn;
d) antrosios poros atliktas darbas lygus nuliui.
19. Knas, kurio mas m, tolygiai keliamas aukt H skirtingomis trajektorijomis. Kuria trajektorija keliant kn atliekamas didiausias darbas?

J' 2553

a) pirmja;
b) antrja;
c) treija;
d) atlikti darbai lygs.
20. Ar gali atlikti darb slydimo trinties ir ramybs trinties jgos?
a) slydimo trinties jga - taip, rimties trinties - ne;
b) rimties trinties - taip, slydimo trinties - ne;
c) abi jgos gali atlikti darb
d) abi jgos darbo neatlieka.
21. Knas, veikiamas 10 N jgos, pasislinko 20 m. Kam lygus atliktas darbas?
a) A = 200 J;
b) A > 200 J;
c) A < 200 J;
d) |A| < 200 J.

22. Kokia yra krintanio ore kno pagrindin energijos verts kitimo prieastis?
a) ems trauka;
b) trinties jga;
c) atliekamas darbas;
d) aplinkos pasiprieinimas.

23. Ar atliekamas darbas, kai knas tolygiai juda, veikiamas statmenos judjimo
krypiai jgos? Kai knas juda i inercijos?
a) kai knas juda i inercijos - taip, kai tolygiai juda - ne;
b) kai tolygiai juda - taip, kai juda i inercijos - ne;
c) ir vienu, ir kitu atveju darbas atliekamas;
d) ir vienu, ir kitu atveju darbas neatliekamas.

24. Krovinys pakeliamas aukt h, paskui nustumiamas horizontaliu paviriumi


atstumu h. Kno trinties paviri koeficientas lygus , oro pasiprieinimo nepaisome. Ar vienodas atliekamas darbas?
a) vienodas;
b) pirmuoju atveju maesnis;
c) antruoju atveju maesnis;
d) pirmuoju atveju darbas lygus nuliui.

25. Kuriam i ivardyt reikini vykstant sunkis atlieka darb?


a) sviedinys rieda horizontaliu paviriumi;
b) dirbtinis ems palydovas skrieja apskritimine orbita;
c) dirbtinis ems palydovas juda elipsine orbita;
d) berniukas tempia virvut, pririt prie vinies sienoje.

26. Elektrono greitis greitintuve artja prie viesos greiio c. Kuris yra elektrono
greiio kvadrato priklausomybs nuo elektrono kinetins energijos grafikas?
v
C21

Ek

O
a)

O
b)

c)

d)

27. Kam lygi 3 kg mass kno, judanio 4 m/s greiiu, kinetin energija?
a)

6 J;

b) 12 J;
c) 24 J;
d) 48 J.
28. Veimlis, kurio mas m, judantis greiiu V , susiduria su kitu tokios pat
mass stoviniu veimliu. Koki kinetin energij turs i dviej veimli sistema po susidrimo?
a)
b)
c)
d)

mv 2 /8
mv2/4
mv 2 /2
mv2.

29. Nubrta kampu horizont metamo kno judjimo trajektorija. Kuriame trajektorijos take kno kinetin energija maiausia?

a) take
b)take
c)take
d)take

1;
2;
3;
4.

30. Du veimliai, kuri mass 2m ir m, vaiuoja ta paia kryptimi greiiais 4 V


ir v . Palyginkite veimli kinetines energijas iki susidrimo.

At
I

t
1

a) 4/1;
b) 8/1;
c) 16/1;
d) 32/1.
31. Kaip pakinta kno kinetin energija, kai kno neveikia jokios jgos?
a)
b)
c)
d)

padidja;
sumaja;
nepakinta;
kno kinetin energija lygi nuliui.

32. Kiek kart reikia padidinti kno greit, kad jo kinetin energija padidt dvigubai?
a) 2 kartus;
b) 4 kartus;
c) 1,5 karto;
d) /2 karto.
33. 40 g mass rutuliukas rieda i aukio H = Im paviriumi, kurio forma nubrta, ir sustoja take 5. Kam lygi rutuliuko kinetin energija 3 take?

a)
b)
c)
d)

0;
0,1 J;
0,2 J;
0,4 J.

34. okdama ant ledo iuoja pradeda ltai suktis apie vertikali a. Jai suglaudus rankas, inercijos momentas sumajo 3 kartus. Kaip pakito sportininks kinetin energija?
a) sumajo 3 kartus;
b) padidjo 3 kartus;
c) padidjo 9 kartus;
d) nepakito.
35. Kaip pakis deformuoto kno potencin energija, deformacij sumainus 2
kartus?
a) sumas 4 kartus;
b) sumas 2 kartus;
c) padids 2 kartus;
d) nepakis.
36. Ledlauis suardo stor led, slgdamas j i viraus savo svoriu. Kokios ries
energija sulauo led?
a) kinetin energija, kuri gyja plaukdamas ledlauis;
b) potencin energija, kuri gyja ledlauis, uliuos ant ledo;
c) vidin ledlauio energija;
d) teisingo atsakymo nra.
37. Riedantis rutulys atsitrenkia spyruokl ir j suspaudia. Palyginkite suspaustos spyruokls potencines energijas, jeigu rutulio prie smg greitis pirm kart buvo 2 V , o antr - V .
a) 2/1;
b) 1/2;
c) 4/1;
d) 1/4.
38. Tame paiame auktyje yra vienodo trio aliumininis, vininis ir medinis knai. Ar vienod potencin energij turi ie knai?
a) vienod
b) aliumininio kno didesn;
c) vininio kno didesn;
d) medinio kno didesn.

39. Mass m knas slysta gaubtu paviriumi, kurio kreivumo spindulys r. Trinties jga tokio dydio, kad knas i tako a tak b juda pastoviu greiiu v . Kuris
teiginys teisingas, nagrinjant kno judjim ioje trajektorijos dalyje?

a) kno pagreitis lygus nuliui;


b) vis kn veikiani jg atstojamoji jga lygi nuliui;
c) kn veikiani jg atstojamosios jgos modulis pastovus, kryptis kintanti;
d) kno potencins energijos pokytis lygus kinetins energijos pokyiui.

40. Nubrta kampu horizont metamo kno judjimo trajektorija. Kuriame trajektorijos take kno kinetins ir potencins energij suma didiausia?

a) take 1;
b) take 2;
c) take 3;
d) visuose takuose vienoda.

41. Kuriame i ivardyt kn judjimo pavyzdi mechanin energija nekinta?


a) automobilis pradeda vaiuoti;
b) granata suskyla skeveldras;
c) riedantis kamuolys sustoja;
d) prie silo priritas rutuliukas, ivestas i pusiausvyros padties, grta
pusiausvyros padt.

42. Kaip kinta vertikaliai auktyn mesto kno mechanin energija?


a) kinetin energija didja, potencin energija maja;
b) potencin energija didja, kinetin energija maja;
c) potencin energija didja, kinetin energija nekinta;
d) kinetin energija maja, potencin energija nekinta.

43. Kada kun, judani vienodais greiiais, kinetins energijos lygios?


a) kai
b) kai
c) kai
d) kai

kn triai lygs;
knai pagaminti i tos paios mediagos;
kn mass lygios;
knai pakelti vienod aukt.

44. Vjas palenk medio akel. Kokie energijos virsmai vyko?


a) oro potencin energija virto akels kinetine energija;
b) oro kinetin energija virto akels potencine energija;
c) oro kinetin energija virto akels kinetine energija;
d) oro potencin energija virto akels potencine energija.

45. Nuo ko priklauso vir ems paviriaus pakelto kno potencin energija?
a) nuo aukio, kur pakeltas knas;
b) nuo kno mass ir jo judjimo greiio;
c) nuo aukio, kur pakeltas knas, jo mass ir geografins padties;
d) nuo kno trio ir aukio, kur pakeltas knas.

46. Vienod dydi vininis ir medinis rutuliukai krinta emyn i to paties aukio. Prie grind j greiiai lygs. Ar lygios j mechanins energijos?
a) rutuliuk energijos lygios;
b) vininio rutuliuko energija didesn;
c) medinio rutuliuko energija didesn;
d) rutuliuk energijos lygios nuliui.

47. Nuo ko priklauso kuno kinetin energija?


a) nuo aukio, kur pakeltas knas;
b) nuo aukio, kur pakeltas knas, ir to kno mass;
c) nuo kno judjimo greiio;
d) nuo kno mass ir judjimo greiio.
48. Ant akos kabantis obuolys turi ...
a) kinetins ir potencins energijos;
b) tik kinetins energijos;
c) turi tik potencins energijos ems atvilgiu;
d) turi tik vidins energijos.
49. Koki energij vadiname mechanine energija?
a) tai pakelt vir ems paviriaus kn energija;
b) tai energija, kurios turintys knai gali atlikti mechanin darb;
c) tai energija, kuri knai gyja juddami;
d) tai deformuot kn energija.
50. Kaip pakis kno mechanin energija, jei kno mas sumainsime 3 kartus ir
pakelsime kn 12 kart didesn aukt?
a)
b)
c)
d)

sumas 4 kartus;
padids 4 kartus;
nepasikeis;
potencin padids, o kinetin sumas.

6. MECHANINIAI SVYRAVIMAI IR BANGOS


1. Kaip pakist matematins svyruokls svyravim periodas, jei perkeltume j i
ems Mnul?
a)
b)
c)
d)

nepakist;
padidt;
sumat;
svyruokl nesvyruot.

2. Kaip pakist spyruoklins svyruokls svyravim periodas, jei perkeltume j i


ems Mnul?
a)
b)
c)
d)

nepakist;
padidt;
sumat;
svyruokl nesvyruot.

3. Prie spyruokls prikabintas m mass knas. Spyruokl patempus 1 cm emyn


ir paleidus svyruoti, jos svyravim periodas T 1 . Koks bt svyruokls svyravim periodas, jeigu pradinis spyruokls pailgjimas 2 cm?
a)
b)
c)
d)

T2 =
T2 =
T2 =
T2 =

T1;
T1^;
2T i ;
4Tb

4. Svyruoja plieninis rutuliukas, priritas prie netampraus silo. Jeigu elektromagnetu, padtu po svyruokle, teks elektros srov, tai svyruokls periodas ...

1
I T
a)
b)
c)
d)

padids;
sumas;
nepakis;
svyruokl sustos.

5. Svyruoja varinis rutuliukas, priritas prie netampraus silo. Jeigu elektromagnetu, padtu po svyruokle, teks elektros srov, tai svyruokls periodas ...
a)
b)
c)
d)

padids;
sumas;
nepakis;
svyruokl sustos.

6. I harmoningai svyruojanio kno koordinats kitimo grafiko apskaiiuokite


svyravimo period.
, m A
o

-2
a) 1 s;
b) 3 s;
c) 4 s;
d) 5 s.

7. Kam lygus i svyravim danis?


a) 1 Hz;
b) 2 Hz;
c) 0,5 Hz;
d) 0,25 Hz.
8. Kam lygi i svyravim amplitud?
a) 1 m;
b) 2 m;
c) 4 m;
d) 5 m.
9. Prie spyruokls prikabintas mass m] knas harmoningai svyruoja, kampinis
danis lygus W1. Kokiu kampiniu daniu w 2 svyruot prie tos paios spyruokls prikabintas mass m 2 = 4mi knas?
a)

w 2 = 2 Wi;
b)
w 2 = W]/2;
c) w 2 = 4 W1;
d) W2 = W1.
10. Kaip pasikeist matematins svyruokls svyravim periodas, jei svyruokl
pailginama 4 kartus?
a) padids 2 kartus;
b) sumas 2 kartus;
c) padids 4 kartus;
d) sumas 4 kartus.
11. Per lubose tvirtint kabliuk permesta virvut, prie vieno jos galo priritas
nedidelis krovinlis, o kitas virvuts galas traukiamas emyn. Krovinlis sibuojamas ir i lto keliamas auktyn. Ar keisis tokios svyruokls svyravimo periodas?
a) svyravimo periodas nekis;
b) svyravimo periodas dids;
c) svyravimo periodas mas;
d) krovinlis nebesvyruos.

12. Raketoje, kylanioje vertikaliai auktyn, matematin svyruokl svyruoja 2


kartus maesniu periodu nei ems paviriuje. Kokiu pagreiiu kyla raketa?
a)
b)
c)
d)

a
a
a
a

=
=
=
=

g;
2 g;
3 g;
0.

13. Harmoningai svyruoja ant ilgo silo pakabintas plieninis rutuliukas. I apaios prie jo priartinamas magnetas. Kaip pakinta silo tempimo jga; jga, grinanti rutuliuk pusiausvyros padt; svyravim periodas?
a) silo tempimo jga sumaja, grinanioji jga padidja, svyravim periodas sumaja:
b) silo tempimo jga padidja, grinanioji kn jga sumaja, svyravim periodas padidja;
c) silo tempimo jga padidja, grinanioji jga padidja, svyravim periodas sumaja;
d) silo tempimo jga sumaja, grinanioji jga sumaja, svyravim
periodas padidja.

14. Kuris teiginys teisingas rezonanso reikiniui?


a) priverstini svyravim amplitud pasiekia didiausi vert, priverstins
jgos svyravim danis sutampa su laisvj svyravim savuoju daniu;
b) priverstini svyravim amplitud pasiekia didiausi vert, priverstins
jgos svyravim danis nesutampa su laisvj svyravim savuoju daniu;
c) priverstini svyravim amplitud pasiekia maiausi vert, priverstins
jgos ir svyruojamosios sistemos daniai sutampa;
d) priverstini svyravim amplitud nepriklauso nuo svyravimo danio, ji
bna didiausios verts, kai priverstin jga didja.

15. Kaip pakinta svyruojanio kno maksimali greiio vert, jei svyravim danis padidja 2 kartus, o svyravim amplitud nekinta?
a) padidja 2 kartus;
b) sumaja 2 kartus;
c) padidja 4 kartus;
d) sumaja 4 kartus.
16. Kaip pakinta svyruojanio kno pagreiio maksimali vert, jei svyravim
danis padidja 2 kartus, o svyravim amplitud nekinta?
a) padidja 2 kartus;
b) sumaja 2 kartus;
c) padidja 4 kartus;
d) sumaja 4 kartus.
17. Harmoningai svyruojanio kno svyravimo amplitud padidjo 2 kartus.
Kaip pakito svyruojanio kno mechanin energija?
a) sumajo 2 kartus;
b) sumajo 4 kartus;
c) padidjo 2 kartus;
d) padidjo 4 kartus.
18. Nubrti dviej svyravim grafikai. Kuo skiriasi ie svyravimai?

a)
b)
c)
d)

svyravim periodu;
svyravim daniu;
svyravim faze;
svyravim amplitude ir faze.

19. Materialiojo tako harmoninio svyravimo lygtis: X = 6Acos2t. Kam lygi


tako poslinkio amplitud?
a) Xm;
b) 6m;
c) 6Am;
d) cos2t.
20. Kam lygi svyravimo, ireikto lygtimi X = 2 sin(5t + /2), faz?
a) 5 rad;
b) 5t rad;
c) /2 rad;
d) (5t + /2) rad.
21. Kam lygi lygtimi X = 0,3cos(2t + /2) ireikto svyravimo pradin faz?
a) 2t rad;
b) 5 rad;
c) /2 rad;
d) ( 5 + / 2 ) rad.
22. Kam lygus lygtimi X = 2Acos(4t + ) ireikto harmoninio svyravimo
kampinis danis?
a)
b)
c)
d)

2 rad/s;
2A rad/s;
4 rad/s;
4t rad/s.

23. Kam lygus lygtimi X = 4Bsin2t ireikto harmoninio svyravimo danis?


a) 2 Hz;
b) 1/2 Hz;
c) Hz;
d) l / Hz.

24. Kam lygus pagal dsn X = 0,4 cos2t vykstani svyravim periodas?
a) 2 s;
b) 0,5 s;
c) s;
d) l / s
25. Harmoningai svyruojanio kno koordinat kinta pagal dsn X = 5 cos2t.
Kam lygi svyruojanio kno greiio maksimali vert?
a) 5 m/s;
b) 10 m/s;
c) 101;
d) 20 m/s.
26. Harmoningai svyruojanio kno koordinat kinta pagal dsn X = 5 cos2t.
Apskaiiuokite svyruojanio kno pagreiio didiausi vert.
a) 5 m/s2;
b) 10 m/s2;
c) 101;
d) 20 m/s2.
27. Nubrtas koordinats X kitimo grafikas. Kuri lygtis aprao svyravim?

a) X
b) X
c) X
d)X

= Asin(wt + /2);
= Asin(wt + 3 /4);
= Asin (wt + 3/2);
= Asin(wt+7i).

28. Koks fazi skirtumas tarp brinyje nubrt harmonini svyravim grafik?

a)
b)
c)
d)

/2 rad;
4/3 rad;
rad;
/4 rad.

29. Rutuliukas per 4s atliko 8 svyravimus. Koks rutuliuko svyravim periodas ir


danis?

a) 4s, 0,25 Hz;


b) 0,5s, 2 Hz;
c) 2s, 0,5 Hz;
d) l/8s, 8 Hz.
30. Svyravim amplitud lygi 40 cm, per vien minut svyruokl atlieka 120
svyravim. Kuri lygtis aprao iuos harmoninius svyravimus?
a) X = 4sin t;
b) X = 40sin2ut;
c) X = 0,4sin4 t;
d) X = 0,4sin2t.

31. Prie spyruokls prikabintas pasvaras atlieka harmoninius svyravimus, kuri


amplitud A. Pasvaro kinetin energija didiausia ...

a) take B ;
b) take O;
c) take C;
d) takuose B ir C.
32. Spyruoklins svyruokls kinetins energijos didiausia vert lygi 20 J, potencins energijos didiausia vert taip pat lygi 20 J. Kaip kinta svyravimo metu
visumin mechanin energija?
a) kinta nuo O iki 40 J;
b) kinta nuo 0 iki 20 J;
c) laikui bgant nekinta, visumin mechanin energija lygi 40 J;
d) laikui bgant nekinta, visumin mechanin energija lygi 20 J.
33. tvirtintoje stygoje sukeliami svyravimai. Stygos ilgis lm, svyravim danis
340 Hz. Kokiu greiiu sklinda skersins bangos stygoje?

<

a)
b)
c)
d)

85 m/s;
170 m/s;
340 m/s;
680 m/s.

Im

34. Kurios i ivardyt bang pavyzdi yra skersins: 1 - bangos vandens


paviriuje, 2 - garso bangos ore, 3 - ultragarso bangos vandenyje, 4 - smuiko stygos
bangos?
a)
b)
c)
d)

1,4;
2,3;
1,3,4;
1,2,3,4.

35. Kokioje terpje gali sklisti iilgins bangos?


a) tik kietuosiuose knuose;
b) tik skysiuose;
c) tik dujose;
d) kietuosiuose knuose, skysiuose ir dujose.
36. Kam lygus bangos ilgis?

a)
b)
c)
d)

0,1 m;
2 m;
0,2 m;
4 m.

37. Kaip pakis garso bangos ilgis, kai bang altinio virpesi danis padids 2
kartus?
a) padids 2 kartus;
b) padids 4 kartus;
c) sumas 2 kartus;
d) nepakis.

38. Virpesi altinis per 2 s atlieka 3 virpesius, bangos sklidimo greitis lygus
300 m/s. Apskaiiuokite bangos ilg.
a) 900 m;
b) 450 m;
c) 200 m;
d) 100 m.

39. altinio virpesi danis 0,2 Hz, bangos sklidimo greitis 10 m/s. Koks bangos
ilgis?
a)
b)
c)
d)

0,02 m;
2 m;
50 m;
5 m.

40. Bangos ilgis 40 m, sklidimo greitis 20 m/s. Koks altinio virpesi danis?
a) 0,5 Hz;
b) 2 Hz;
c) 10 Hz;
d) 800 Hz.

41. Vienalytje terpje sklindant bangai ...


a) kinta terps dalelijudjimo greitis, o bangos sklidimo greitis nekinta;
b) kinta bangos sklidimo greitis, o aplinkos (terps) dalelijudjimo greitis
nekinta;
c) terps dalelijudjimo ir bangos sklidimo greitis nekinta;
d) kinta terps dalelijudjimo ir bangos sklidimo greiiai.

42. Brinyje paymtos tam tikru laiko momentu svyruojani daleli padtys;
v - bangos sklidimo greitis. Kurios dalels momentinio greiio vektorius nukreiptas

a) a;

b) b;

c) c;

d) d.

43. Kaip garso sklidimo ore greitis priklauso nuo bangos danio?
a) garso bangos daniui didjant, garso greitis maja;
b) garso bangos daniui didjant, garso greitis didja;
c) vairi dani garsai sklinda vienodu greiiu;
d) garso bangos daniui kintant, kinta garso slopinimo sparta.
44. Kokios ries energija virsta garso virpesi energija?
a) garso virpesi energija virsta aplinkos
b) garso virpesi energija virsta aplinkos
c) garso virpesi energija virsta aplinkos
d) garso virpesi energija virsta aplinkos

kn kinetine energija;
kn potencine energija;
kn mechanine energija;
kn vidine energija.

45. Kuris bang apibdinantis dydis pakinta bangai perjus i vienos terps kit?
a) bangos
b) bangos
c) bangos
d) bangos

ilgis;
sklidimo greitis;
danis;
sklidimo greitis ir bangos ilgis.

46. Jeigu muzikinio instrumento styga skleidia emesn t o n muzikantas j labiau tempia. Kuo pagrstas toks instrumento derinimas?
a) padidinus
b) padidinus
c) padidinus
d) padidinus

tempim
tempim
tempim
tempim

padidja svyravimo danis;


sumaja svyravimo danis;
padidja svyravim amplitud;
sumaja svyravim amplitud.

47. Nuo ko priklauso garso bangos tono auktis?


a) nuo virpesi danio;
b) nuo bangos ilgio;
c) nuo virpesi amplituds;
d) nuo garso bangos sklidimo greiio.

48. Kai emje isiveria ugnikalnis, dundesys girdimas net u keli imt kilometr. Kodl negirdime dundesio, kur sukelia Saulje vykstantys isiverimai,
nors nepalyginamai galingesni?
a) atstumas nuo ems iki Sauls daug didesnis u ems spindul, todl ir
negirdime;
b) garsas kosmoso erdvje isisklaido ir nepasiekia ems;
c) tarp Sauls ir ems nra tamprios aplinkos, kurioje galt susidaryti ir
sklisti garso bangos;
d) gars sugeria ems atmosfera.

49. Smark liet nuo silpno galima atskirti i garso, kur sukelia lietaus laai,
krintantys ant namo stogo. Kuo tai pagrsta?
a) smulks lietaus laai smgiuoja maesne jga ir suadina didesns
lituds svyravimus, todl girdimi stipresni garsai;
b) smulks lietaus laai smgiuoja didesne jga ir suadina didesns
lituds svyravimus, todl girdimi stipresni garsai;
c) stambs lietaus laai smgiuoja didesne jga ir suadina didesns
lituds svyravimus, todl girdimi stipresni garsai;
d) stambs lietaus laai smgiuoja maesne jga ir suadina maesns
lituds svyravimus, todl girdimi stipresni garsai.

ampampampamp-

50. Lietaus laai, krisdami tvenkin, atiduoda didel energijos kiek. Ar gali lietus vandens paviriuje sukelti dideles bangas?
a) lietaus la mas maesn u tvenkinio vandens mas, todl dideli bang sukelti negali;
b) laai krinta chaotikai ir j sukelti svyravimai vandens paviriuje yra nekoherentiki, todl dideli bang ir nesukelia;
c) lietaus laai panyra vandenyje, todl dideli bang sukelti negali;
d) jeigu smarkiai lyja, tai vandens paviriuje gali sukelti dideles bangas.

51. Kodl i toli sklindant bals galima igirsti, bet kartais sunku suprasti tariamus odius?
a) dal tariam gars nunea" vjas;
b) dalis tariam gars atsispindi ir mus pasiekia vliau;
c) garso sugrimo koeficientas ore vairi dani garsams skirtingas, todl vis
tariam gars negirdime;
d) tai priklauso nuo mogaus klausos ilavinimo, muzikalus mogus girdi visus
garsus.

52. Kokio danio garsus, sklindanius i toli, sunkiau suprasti?


a) emo danio garsus;
b) aukto danio;
c) vidutinio danio;
d) bet kokio danio garsus, sklindanius i toli, sunku suprasti.

53. Kaip pakinta smuiko stygos tono auktis, kylant aplinkos temperatrai?
a) padidja;
b) sumaja;
c) kylant temperatrai tono auktis nekinta;
d) tono auktis kinta tik temperatroje, kuri artima stygos metalo lydymosi
temperatrai.

54. Kas skrisdamas daniau mojuoja sparnais: kaman, mus ar uodas?


a)
b)
c)
d)

kaman;
mus;
uodas;
tai priklauso nuo skridimo greiio.

55. Du garsiakalbiai prijungti prie vieno generatoriaus. Skleidiam garso bang


ilgis lygus 0,4 m. Koks bus i garso bang interferencijos rezultatas pirmajame ir
antrajame takuose?

a) maksimumai: pirmajame ir antrajame takuose;


b) minimumai: pirmajame ir antrajame takuose;
c) maksimumas pirmame take, minimumas antrame take;
d) minimumas pirmame take, maksimumas antrame take.
56. Banga praeina pro ang, kurios skersmuo d maesnis u bangos ilg ( d X j .
Kuriame brinyje tai pavaizduota?

57. I dviej koherentini altini vienodos fazs bangos pasiekia t pat tak
Kokia bus atstojamojo svyravimo amplitud A tame take, jeigu kiekvienos bangos
svyravim amplitud lygi a?
a) A = O;
b) A = a;
c) A = 2a;
d) a<A<2a.

58. Trys koherentiniai garso altiniai idstyti vienoje tiesje atstumu d vienas
nuo kito. Atstumas nuo garso altini iki tako A lygus L ( L d ) . altini skleidiam virpesi fazs vienodos, sukeliam garso bang daniai lygs f, bangos ilgiai X d . Jeigu antrj altin paalintume, garso virpesi amplitud take A bt
lygi ...

a) 4/9 vis trij altini amplitudi sumos vertei;


b) 2/3 trij altini amplitudi sumos vertei;
c) trij altini amplitudi sumai;
d) nuliui.

59. Ayje X paymtos reaktyvinio lktuvo padtys tam tikrais laiko momentais:
O - pradiniu laiko momentu; 1 - lktuvo padtis prie 1 s; 2 - lktuvo padtis prie
2 s ir 1.1. S b S 2 ir S 3 - garso, kur sukelia lktuvas, bangos frontai atitinkamais laiko
momentais. Kam lygus garso bangos, kuri sukelia skrendantis lktuvas, ilgio santykis su garso bangos, kuri sukelt stovintis lktuvas, ilgiu?

\ \ 2 \ p ii Ii

a) 1/2;
b) l / l ;
c) 3/2;
d) 2/1.
60. Zr. 59 uduoties slyg. Kokiu greiiu skrenda lktuvas, jeigu garso banga
ore sklinda 330 m/s greiiu?
a) 110 m/s
b) 165 m/s
c) 220 m/s
d) 330 m/s.

MOLEKULIN FIZIKA IR ILUMA.


Molekulins kinetins teorijos pagrindai

MOLEKULIN FIZIKA IR ILUMA


1. MOLEKULINS KINETINS TEORIJOS PAGRINDAI
1. Kuris i ivardyt teigini priskiriamas pagrindiniams molekulins kinetins
teorijos teiginiams?
a) visos mediagos turi sudtin sandar;
b) visos mediagos sudarytos i daleli (molekuli, atom);
c) kn negalima dalyti kiek norima maas dalis, kn dalumas yra ribotas;
d) kn sudaranias daleles veikia gravitacijos jgos.
2. Kuris i ivardyt teigini priskiriamas pagrindiniams molekulins kinetins
teorijos teiginiams?
a) duj slgis indo sieneles susidaro dl nenutrkstam molekuli smgi;
b) mediag sudarantys atomai ir molekuls vis laik netvarkingai juda;
c) dl netvarkingo molekulijudjimo vyksta difuzija;
d) mediag savybs priklauso nuo molekuli sveikos pobdio.
3. Kur Brauno judjimas intensyvesnis: aliejaus, gyvsidabrio ar vandens lauose?
a)
b)
c)
d)

aliejaus lae;
gyvsidabrio lae;
vandens lae;
iose mediagose Brauno judjimo intensyvumas yra vienodas.

4. Kodl atmosfera slegia?


a) atmosferos slgis susidaro tik dl ems traukos;
b) atmosferos slgis susidaro dl duj molekuli sveikos;
c) atmosferos slgis susidaro dl netvarkingo molekulijudjimo;
d) atmosferos slgis susidaro dl ems traukos ir netvarkingo molekuli
judjimo.

5. Kodl atmosferos slgis priklauso nuo aukio?


a) nes kintant aukiui kinta atmosferos temperatra;
b) nes kintant aukiui nekinta atmosferos temperatra;
c) nes em traukia or sudaranias daleles, virutiniai atmosferos sluoksniai slegia apatinius ir juos sutankina, todl kinta atmosferos slgis;
d) nes kintant aukiui kinta atmosfer sudarani daleli greitis.
6. Kur slgiui matuoti prietais galima naudoti nesvarumo slygomis?
a) gyvsidabrio barometr;
b) barometr aneroid;
c) gyvsidabrio barometr ir barometr aneroid;
d) n vieno i anksiau pamint.
7. Kas slygoja duj slg indo sieneles?
a) duj temperatra;
b) duj ris;
c) duj mas;
d) duj molekuli smgiai indo sieneles.
8. Kuriomis kryptimis udarame inde slegia dujos?
a)
b)
c)
d)

indo onines sieneles;


indo dugn;
indo dangt;
visomis kryptimis.

9. Kurios dujos artimos idealiosioms?


a)
b)
c)
d)

azoto;
deguonies;
helio;
oro.

10. Kuriuose atmosferos sluoksniuose oras artimesnis idealiosioms dujoms?


a) apatiniuose, prie ems paviriaus;
b) viduriniuose atmosferos sluoksniuose;
c) dideliame auktyje vir ems paviriaus;
d) visuose atmosferos sluoksniuose oras nra artimas idealiosioms dujoms.
11. Inde yra vienodos molekuli koncentracijos deguonies ir azoto miinys. Palyginkite i duj slgius indo sieneles, jeigu temperatra nekinta.
a) pd/pa = 1;
b)pd/pa = 2 ;
c) pd/pa = 1/2;
d) pd/pa =1/4.
12. Kaip pakis idealij duj slgis, kai molekuli koncentracija padids 4 kartus, o vidutinis kvadratinis greitis nepakis?
a) nepakis;
b) padids 2 kartus;
c) padids 4 kartus;
d) sumas 4 kartus.
13. Inde yra vienodos molekuli koncentracijos deguonies ir azoto miinys. Palyginkite i duj molekuli vidutinius kvadratinius greiius, kai temperatra nekinta.
a) vd =
b) vd >
c) vd <
d) vd >

va;
va;
va;
va.

14. Palyginkite vandenilio molekuli vidutin kvadratin greit V1 ir deguonies


molekuli vidutin kvadratin greit v2, kai temperatra nekinta.
a)
b)
c)
d)

V1Zy2 =
v,/v 2 =
v,/v 2 =
v,/v 2 =

4/1;
1/4;
1;
1/16.

15. Kaip pakis idealij duj temperatra, jei molekuli iluminio judjimo vidutin kinetin energija padids 2 kartus, o duj uimamas tris nepakis?
a) padids 2 kartus;
b) padids 4 kartus;
c) nepakis;
d) sumas 2 kartus.
16. Kaip pakis idealij duj slgis, jei molekuli iluminio judjimo vidutin
kinetin energija padids 2 kartus, o duj uimamas tris nepakis?
a) padids 2 kartus;
b) padids 4 kartus;
c) nepakis;
d) sumas 2 kartus.
17. Kaip pakis idealij duj slgis, kai j tris ir absoliutin temperatra padids 2 kartus?
a) padids 2 kartus;
b) padids 4 kartus;
c) nepakis;
d) sumas 2 kartus.
18. Kokia temperatros vert pagal Celsijaus skal atitinka 200 K temperatr
pagal absoliutin skal?
a) 473 C;
b) 273 C;
c) 73 C;
d) - 7 3 0 C.
19. Kur dyd matuojant jis nelyginamas su etalonu?
a)
b)
c)
d)

mas;
ilg;
temperatr
bet kur dyd norint imatuoti jis lyginamas su etalonu.

20. Nubrtas idealij duj bsenos kitimas koordinatse V - T . Kuris grafikas


atitinka iuos procesus koordinatse p - T?
V'

- >

a)

b)

c)

d)

21. Kokioms dujoms galima taikyti Boilio ir Marioto dsn?


a) tik didelio slgio dujoms;
b) tik didelio slgio duj miiniams;
c) duj miiniams, kai j slgis imtus kart nevirija atmosferos slgio;
d) visoms dujoms.
22. Nubrtas idealij duj nekintamos mass bsenos kitimo ciklas. Pirmojoje
bsenoje duj temperatra T0. Kokia duj temperatra antrojoje bsenoje T 2 ?
P+
4p
3p

2P(
Pc

O
a)
b)
c)
d)

T2 =
T2 =
T2 =
T2 =

2T 0 ;
3T 0 ;
4T 0 ;
5T0.

V0

2v 0

3v

23. r. 22 uduot. Kokia duj temperatra treiojoje bsenoje?


a) T 3 =
b) T 3 =
c) T 3 =
d) T 3 =

3T 0 ;
6T 0 ;
5T 0 ;
4T 0O.-

24. Ar vienodo slgio oras pumpuojamas vasar ir iem automobilio padangas,


jei automobilis laikomas garae?
a) vasar didesnio slgio;
b) iem didesnio slgio;
c) vienodo;
d) neinau.

25. p - V koordinatse nubrti keturi grafikai. Du i i grafik yra izoterms:


azoto ir deguonies, kai i duj mass lygios ir temperatros vienodos. Kuri izoterm yra deguonies?

Pa

2
O
a) pirmas grafikas;
b) antras grafikas;
c) treias grafikas;
d) ketvirtas grafikas

26. Dviejuose vienoduose induose izochorikai ildomos dujos: vandenilis ir helis. Duj mass lygios. Kuris i nubrt grafik yra vandenilio?

T
a) pirmas grafikas;
b) antras grafikas;
c) treias grafikas;
d) ketvirtas grafikas.
27. Dviejuose vienoduose induose yra vienodas kiekis vandenilio; is i pradi
pleiasi izobarikai, o paskui - izotermikai. Palyginkite vandenilio temperatras
bandymo pradioje.

O
a) T 1 = T 2 ;
b) T 1 > T 2 ;
c) T 2 > T,;
d) T 1 > T 2 .

28. Gautas toks ildom duj slgio priklausomybs nuo temperatros grafikas.
Kaip proceso metu kito duj tris?

O
a) nekito;
b) majo;
c) didjo;
d) i pradi didjo, vliau nekito.

29. Idealiosios dujos i pradi buvo izobarikai ildomos, o vliau izochorikai


vso. Kuriame grafike pavaizduotas toks duj bsenos kitimas p - V koordinatse?

Pa

Pf

V
a)

V O

V
b)

c)

30. Kurio proceso metu duj tankis nekinta, jeigu nekinta duj mas?
a)
b)
c)
d)

izoterminio proceso metu;


izobarinio proceso metu;
izochorinio proceso metu;
duj tankis - pastovus dydis.

d)

31. Kokius fizikinius dydius reikia inoti, norint nustatyti duj tank, jeigu inoma duj molin mas M?
a) duj mas ir temperatr;
b) duj tr ir temperatr;
c) duj slg ir temperatr;
d) duj slg ir tr.
32. Grafike pavaizduotas idealij duj bsenos kitimas. Kuris i nubrt grafik atitinka proces koordinatse p - T?
V, m 3

T, K

p, Pa

1
v

2 -

1-

p, P a f
2

2
T1
a)

T, K

p, Pai

p, Pa-

T, K

b)

c)

33. Kada duj bsena A virsta bsena B?


B
A
O
a)
b)
c)
d)

T2 T K

T, K

izotermikai pleiantis;
i pradi izobarikai ildant, vliau izochorikai ildant;
izobarikai vstant;
izochorikai ildant.

d)

34. Nubrtas idealij duj bsenos kitimo grafikas. Pirmame take duj temperatra T 1 . Kuris grafikas atitinka proces koordinatse V - T ?
P, Pa a
2

O
V, m3

I
O

T,

I
1

Vm 3 .
2
1

2
V m1 f
2

2 1

T, 0T./2T,

a)

T5K

V, m3

1' * * 2
T1

2T, T * k

T1

c)

b)

T2 T, K

d)

35. Ar kinta oro burbuliuk veikianti Archimedo jga, kai jis kyla i eero dugno
paviri?
a)
b)
c)
d)

nekinta;
maja;
didja;
tai priklauso nuo eero gylio.

36. Nubrtas idealij duj bsenos kitimo grafikas. Kuris grafikas atitinka
proces koordinatse p - V?
p, Pa-2
1
O
p, Pa

p, PaA 2

T1

T2

p, Pa A

p, P a A

!
1
a)

2 V, m3 O 0,5 1
b)

V, m3 0

1
c)

V,m3

2 v, m3

1
d)

37. Kur yra didesn ryto alnos tikimyb?


a) ant kalvos;
b) lomoje;
c) prie vandens telkini;
d) visose vietovse vienoda.

38. Nubrtas idealij duj bsenos kitimo grafikas. Kur grafiko tak atitinka
maiausioji duj temperatros vert?

V
a) tak 1;
b) tak 2;
c) tak 3;
d) tak 4.

39. Kuriuo paros metu vjas puia nuo juros krant (jrinis brizas) ir kuriuo nuo kranto jr (krantinis brizas)?
a) d i e n - nuo jros krant vakare - nuo kranto jr;
b) d i e n - nuo jros krant nakt - nuo kranto j r
c) nakt - nuo jros krant ryte - nuo kranto j r
d) nakt - nuo jros krant dien - nuo kranto jr.

40. Kaip pakito tam tikro kiekio idealij duj slgis, dujoms perjus i pirmosios bsenos antrj bsen?

a) nepakito;
b) slgis sumajo;
c) slgis padidjo;
d) galjo padidti arba sumati.
41. Staiga pastmus stmokl, cilindre esani duj tris sumajo 5 kartus. Kaip
pakito duj slgis?
a) padidjo 5 kartus;
b) sumajo 5 kartus;
c) nepakito;
d) teisingo atsakymo nra, nes trksta duomen.
42. Grafike takai A, B ir C atitinka tos paios duj mass bsenas. Kuris takas
atitinka auktesn duj temperatr?

C
B

0
V
a) takas A;
b) takas B;
c) takas C;
d) visuose takuose duj temperatra vienoda.

43. Nubrta slgio priklausomyb nuo temperatros, kai duj tris nekinta. Kuriame grafiko take inde esani duj mas didiausia?

>
T

O
a) take
b) take
c) take
d)take

1;
2;
3;
4.

44. Adiabatinio proceso lygtis: p V 7 = const. Kaip pakis idealij duj temperatra, kai koeficientas = 2, o duj tris padidjo 4 kartus?
a) nepakis;
b) padids 4 kartus;
c) sumas 4 kartus;
d) padids 2 kartus.
45. Nubrtos dvi idealij duj izoterms. Katra i urayt lygybi teisinga?

a) piVi
b) PiV l
c) PiV 4
d) piV,

= p2V2;
= p3V4;
= P 4 V,;
=p 4 V 4 .

V1

V,

V,

V2

46. Kuriuos fizikinius dydius reikia inoti apskaiiuojant Avogadro skaii?


a) mediagos molekuls mas ir anglies atomo mas;
b) duj molin mas ir vienos molekuls mas;
c) vieno molio tr ir vienos molekuls svor;
d) vieno anglies atomo mas ir vieno molio anglies mas.
47. Apskaiiuojant Lomidto skaii reikia inoti ...
a) Avogadro skaii ir duj vieno molio tr normaliomis slygomis;
b) vienos molekuls mas ir vieno molio tr normaliomis slygomis;
c) molekuli skaii ir anglies atomo mas;
d) molekuli skaii ir mediagos kiek.
48. Sault dien kamuolini debes susidarym galima paaikinti ... procesu.
a)
b)
c)
d)

izoterminiu;
izobariniu;
izochoriniu;
adiabatiniu.

49. Pradins duj slygos vienodos. Kaip atskirti adiabatin proces nuo izoterminio?
a) dujoms pleiantis adiabatinio proceso metu slgis maja greiiau;
b) dujas slegiant adiabatinio proceso metu slgis maja greiiau;
c) izoterminio proceso metu dujoms pleiantis slgis maja spariau;
d) proces atskirti negalima.
50. Degiojo miinio suspaudim stmokliu vidaus degimo variklio cilindre galima vadinti ...
a)
b)
c)
d)

izoterminiu procesu;
izobariniu procesu;
adiabatiniu procesu;
izochoriniu procesu.

2. TERMODINAMIKA IR ILUMINIAI REIKINIAI


1. Kodl idealij duj vidin energij sudaro tik j molekuli iluminio judjimo kinetin energija?
a) nes idealisias dujas sudaro ne molekuls, o atomai;
b) nes idealij duj bsenos lygtis nepriklauso nuo duj chemins sudties;
c) nes idealij duj molekuls nesveikauja, j potencin energija lygi nud) nes vis duj molekuli sveikos energija lygi nuliui.
2. Nuo koki termodinamini parametr priklauso vienatomi duj vidin energija?
a) nuo molekuli skaiiaus;
b) nuo duj uimamo trio;
c) nuo duj slgio;
d) nuo duj temperatros.
3. Kaip kinta izoliuotos kn sistemos vidin energija?
a) vidin energija lygi nuliui;
b) vidin energija gali didti;
c) vidin energija gali mati;
d) vidin energija nekinta.
4. vidins energijos sudt eina ir atom branduoli energija. Ar tai reikia atsivelgti, analizuojant ilumokaitos reikinius?
a) reikia atsivelgti;
b) nereikia atsivelgti, nes ilumokaitos procesai nesusij su atom energija;
c) reikia atsivelgti tik atliekant labai tikslius skaiiavimus;
d) nereikia atsivelgti, nes ilumokaitos procesai nekeiia atom branduoli
energijos.

5. Vienatomi duj vidins energijos U ir absoliutins temperatros T koeficientas lygus 3/2. Kodl i sudtingesni molekuli sudaryt idealij duj is koeficientas yra kitoks?
a) nes
b) nes
c) nes
d) nes

sudtingesnse molekulse yra daugiau atom;


sudtingesns molekuls ne slenka, o sukasi;
sudtingesns molekuls turi ir sveikos energijos;
sudtingesns molekuls ne tik slenka, bet ir sukasi.

6. Dildoma detal kaito, o baigus dirbti atvso. Kodl kito detals vidin energija?
a) ir vienu, ir kitu atveju - dl atlikto darbo;
b) ir vienu, ir kitu atveju - dl ilumos perdavimo;
c) pirmuoju atveju - dl atlikto darbo, antruoju - dl ilumos perdavimo;
d) pirmuoju atveju - dl ilumos perdavimo, antruoju - dl atlikto darbo.
7. Kokioje temperatroje ir metalas, ir medis atrodys beveik vienodai ilti?
a) temperatroje, artimoje 0 0 C;
b) temperatroje, kuri didesn u 0 C;
c) temperatroje, artimoje mogaus kno temperatrai, kai neperduodama
iluma;
d) metalas ir medis niekada neatrodys beveik vienodai ilti, nes metalas yra
geresnis ilumos laidininkas nei medis.
8. Mokinys nupie konvekcinius srautus, kai kietasis knas buvo ildomas i
apaios. Kuris mokinio pieinys teisingas?

a)
b)
c)
d)

A;
B;
C;
teisingo atsakymo nra.

9. Idealiosios dujos perjo i bsenos B bsen C. Proceso metu atliktas darbas


lygus ...

a)
b)
c)
d)

BC bc;
Bb Ce;
1/2BC Bb;
BC Bb.

10. Idealiosios dujos perjo i bsenos B bsen C. Kuriuo atveju atliktas darbas didesnis?

a) pirmuoju atveju;
b) antruoju atveju;
c) treiuoju atveju;
d) atlikti darbai lygs.

11. Kodl jr ir vandenyn sal klimatui bdingi maesni temperatros svyravimai negu emyn klimatui?
a) sal pavirius tamsesnis negu vandens, todl sugeria didesn ilumos kiek
ir sumaina temperatr svyravimus;
b) sal plotai maesni negu emyn, o gaunami i Sauls ilumos kiekiai
vienodi, todl salose oro temperatros svyravimai maesni;
c) jr ir vandenyn vandenys sukaupia didiulius energijos kiekius, todl
jie sumaina oro temperatros svyravimus;
d) jr ir vandenyn vandenys atspindi iluminius spindulius, todl salose
oro temperatros svyravimai maesni.

12. 800-1000 km auktyje atmosferos duj molekuls pasiekia greiius, atitinkanius madaug 2000C temperatr. Kodl neisilydo tuose aukiuose skraidani dirbtini ems palydov apvalkalai?
a) apvalkalai gaminami i mediag, kuri lydymosi temperatra auktesn
negu 2000 C;
b) tokiuose aukiuose dirbtiniai ems palydovai neskraido;
, c) tokiuose aukiuose oro tankis yra labai maas, todl palydovo apvalkalui
perduodamas maas ilumos kiekis;
d) palydovai juda, todl apvalkalui perduodamas maas ilumos kiekis.

13. Kodl, maiydami aukteliu arbat j atauiname?


a) maiantis kart arbat auktelis (iorins jgos) atlieka darb pakinta
arbatos vidin energija;
b) maiomos aukteliu arbatos garavimas suintensyvja, ji greiiau atvsta;
c) dal vidins energijos arbata perduoda aukteliui, todl atvsta;
d) auktelis sumaio virutinius atauusios arbatos sluoksnius su kartais vidiniais sluoksniais, taigi greiiau atvsiname arbat

14. Kodl dykumose temperatra dien labai pakyla, o nakt nukrinta net emiau
nulio?
a) dykumose nra kn, kurie per dien sukaupt ilumos energij, o nakt
j ispinduliuot;
b) dykumose nra vandens telkini, vanduo garuodamas suvelnint temperatros svyravimus;
c) smlio savitoji iluma maa, todl smlis nesukaupia didesnio energijos
kiekio, kuris suvelnint temperatros svyravimus;
d) dienos metu Saul dykumose visada bna zenite, todl temperatra ir pakyla.

15. Du knai (antrojo mas 2 kartus didesn) pagaminti i tos paios mediagos.
Palyginkite ilumos kiekius, kuriuos reikia suteikti iems knams, kad didesns mass kno temperatra padidt dvigubai daugiau.

a) Q,/Q2= 1;
b) Q,/Q2 =2;
c) Q,/Q2 = 1/2;
d) Q,/Q2= 1/4.
16. Saus malk degimo iluma IO7 J/kg, gamtini d u j - 4 IO7 J/kg. Palyginkite
mases: malk m, ir duj m2, kurias reikia sudeginti, kad gauti ilumos kiekiai bt
lygs.
a) mi/m 2
b) mi/m 2
c) m,/m 2
d) mi/m 2

=
=
=

1/4;
1;
2;
4.

17. Nubrtas ildomo naftalino temperatros kitimo grafikas. Kaip pakinta molekuli energija laiko momentu, atitinkaniu grafiko BC dal?
T, 0C f

a) padidja vidutin molekuli kinetin energija;


b) sumaja vidutin molekuli kinetin energija;
c) padidja molekuli sveikos potencin energija;
d) sumaja molekuli sveikos potencin energija.

18. ildomi du vienodos mass vininiai knai. I grafiko apskaiiuokite i kn


pradini temperatr skirtum, (c = 140 J/(kg K), m = 200 g).
t, C A

a) t = 13 C;
b) t * 10 C;
c) t = 7 C;
d) apskaiiuoti negalima.

19. Nubrti du tos paios mediagos ildymo ir lydymosi grafikai. Pirmojo kno
mas m] = 100 g. Kokia antrojo kno mas?
t,

C A
1
II
0

a) m 2 =
m2 =
c) m 2 =
d) m 2 =
b)

50

100

150

200

Q*J

100 g;
200 g;
300 g;
50 g.

20. Pagal kuri formul apskaiiuojamas ilumos kiekis, reikalingas m mass


ledui, kurio temperatra 0 C, paversti 100 0 C temperatros garais?
a)
b)
c)
d)

Q = Cm(T2-T1);
Q = + C m ( T 2 - T 1 ) ;
Q = + mL;
teisingos formuls nra.

21. Kam lygi pastovaus trio vandenilio savitoji iluma c v 0 0 C temperatroje?


=
=
Cv =
Cv =

a ) Cv

b ) Cv
c)
d)

3/2R;
5/2R;
2/5R;
7/2R.

22. Ar pakist pastovaus trio vandenilio savitoji iluma, nukritus temperatrai?


a)
b)
c)
d)

nepakist, nes c v nuo temperatros nepriklauso;


sumat;
padidt;
pakist tik iek tiek.

23. Duj savitoji iluma, esant pastoviam slgiui - c p , esant pastoviam triui - c v .
Kuris i pateikt sryi yra teisingas?
a ) Cp < c v ;
b ) Cp

=cv;

c ) Cp > c v ;

d) galimi visi atvejai: c p < c v , c p = cv, c p > c v .


24. Dujos pereina i bsenos 1 bsen 5 keturiais skirtingais bdais: 1-2-5,
1-3-5, 1-45, 1-5. Kuriuo atveju atliekamas didiausias darbas?
P*

0
a)
b)
c)
d)

1 - 2 - 5 atveju;
1 - 3 - 5 atveju;
145 atveju;
1-5 atveju.

25. Kaip pakito duj vidin energija, dujoms suteikus 3 IO7 J ilumos kiek,
jeigu dujos atliko 5 IO7 J darb?
a) energija padidjo 2 IO7 J;
b) energija sumajo 2 IO7 J;
c) energija padidjo 8 IO7 J;
d) energija sumajo 8 IO7 J.

26. Nubrti vienatomi duj perjimo i pirmosios bsenos antrj bsen


grafikai. Kuriuo atveju vidins energijos pokytis yra didiausias?

0
a)
b)
c)
d)

a;
b;
c;
vidins energijos pokyiai lygs.

27. Schema pavaizduotas kuno vidins energijos pokytis. Kuriuo atveju teisinga
lygyb: U = - A - Q ?
Ai

4 -

Q
a)

b)

c)

d)

28. Kaip pakis idealij duj vidin energija, jeigu duj slgis padids 2 kartus, o
tris sumas 2 kartus?
a) padids 2 kartus;
b) padids 4 kartus;
c) sumas 4 kartus;
d) nepakis.

29. Turistas, esant altam orui, i termoso ipyl dal kartos kavos ir vl gerai
termos ukimo kamiu. Kodl po kurio laiko kamtis ioko i termoso?
a) vir kavos termose esantis oras istm kamt;
b) kava garavo, gar slgis didjo ir besiplsdami garai istm kamt;
c) vir kavos susidars alto oro sluoksnis izochorikai ilo, padidjo slgis
ir kamtis ioko;
d) likusi termose kava vso, jos tris majo, todl vir kavos esantis oras
pltsi ir istm kamt.

30. Idealiosios dujos gavo 200 J ilumos kiek, o j vidin energija padidjo
100 J. Kam lygus duj atliktas darbas?
a) 0 J ;
b) 100 J;
c) 200 J;
d) 300 J.

31. Izochorikai kaitinam idealij duj vidins energijos pokytis U ...


a) U < 0;
b) U = 0 ;
c) U > 0;
d) U gali bti bet kokios verts.

32. Dujos gavo 200 J ilumos kiek ir iorins jgos atliko 300 J darb. Apskaiiuokite idealij duj vidins energijos pokyt.
a) 0 J ;
b) 100 J;
c) 200 J;
d) 500 J.

33. Nubrtas pastovios mass idealij duj absoliutins temperatros priklausomybs nuo duj trio grafikas vieno ciklo metu. Kokie procesai, einantys cikl,
vyko gaunant tam tikr kiek ilumos?

V
a)
b)
c)
d)

1 - 2 ir 2-3;
1-2 ir 3-4;
1 - 2 ir 4-1;
4-1.

34. Zr. 33 uduot. Kokie procesai, einantys cikl, vyko atiduodant tam tikr ilumos kiek?
a)
b)
c)
d)

2 - 3 ir 3-4;
2 - 3 ir 1-2;
2 - 3 ir 4-1;
2-3.

35. Kok darb atliko iorins jgos, jeigu idealiosios dujos gavo 100 J ilumos
kiek ir j vidin energija padidjo 300 J?
a) 0 J ;
b) 100 J;
c) 200 J;
d) 300 J.
36. Kok ilumos kiek gavo idealiosios dujos, jeigu, joms atlikus 300 J darb, vidin energija sumajo 100 J?
a) 0 J ;
b) 100 J;
c) 200 J;
d) 300 J.

37. Idealiosios dujos pirm kart pleiasi izobarikai, antr kart - izotermikai.
Duj tris pakinta vienodai. Kuris i urayt izobarinio pltimosi darbo A p ir izoterminio pltimosi darbo AT sryi yra teisingas?
a) A p > AT;
b) A p = A T ;
c) A p < A T ;
d) galimi visi atvejai: Ap > A T , A p = AT, A p > AT.
38. Izotermikai suspaust idealij duj vidins energijos pokytis U ...
a)
b)
c)
d)

U < 0;
U = 0;
U > 0;
U gali gyti bet kuri vert.

39. Koks procesas vyko pleiantis idealiosioms dujoms, jeigu ilumos kiekis,
gautas iame procese, lygus nuliui?
a)
b)
c)
d)

izoterminis;
izobarinis;
izochorinis;
adiabatinis.

40. Nubrti 4 duj bsenos kitimo grafikai. Kuris grafikas yra adiabatinio proceso?

V
a)
b)
c)
d)

a;
b;
c;
d.

41. Kuo adiabatinis procesas skiriasi nuo kit izoproces?


a) adiabatinio proceso metu kinta duj tris, slgis ir temperatra;
b) adiabatinio proceso metu nekinta duj temperatra ir slgis;
c) adiabatinio proceso metu nekinta duj temperatra;
d) adiabatinis procesas vyksta labai greitai.

42. ilumos balanso lygtis - tai matematin iraika teiginio, kad vieni sistemos
knai ilumokaitoje gauna lygiai tiek energijos, kiek atiduoda kiti. Remiantis pirmuoju termodinamikos dsniu ios lygties taikymo ribas galima paaikinti taip: ...
a) iluminio balanso lygt galima taikyti, jei procesas adiabatinis;
b) iluminio balanso lygt galima taikyti, jei procesas izochorinis;
c) iluminio balanso lygtis taikytina, jei proceso metu galima nepaisyti kn
iluminio pltimosi;
d) iluminio balanso lygtis taikytina, jei procesas adiabatinis ir galima nepaisyti mediagos iluminio pltimosi.

43. Idealiosios ilumins mainos ildytuvo temperatra T, padidjo , auintuvo temperatra nepakito (T2 = const.). Kaip pakito ilumins mainos naudingumo koeficientas?
a)
b)
c)
d)

padidjo;
sumajo;
nepakito;
tai priklausys nuo T 2 verts.

44. Idealiosios ilumins mainos ildytuvo temperatra T b auintuvo T 2 . Kaip


pakist mainos naudingumo koeficientas, auintuvo temperatr sumainus ?
a)
b)
c)
d)

padidt;
sumat;
nepakist;
tai priklausyt nuo T i ir T 2 veri.

45. Idealiosios ilumins mainos ildytuvo temperatra T 1 , auintuvo T 2 . Kada


daugiau pakist mainos naudingumo koeficientas: padidinus ildytuvo temperatr
dydiu ar sumainus auintuvo temperatr dydiu ?
a) ir vienu, ir kitu atveju padidt vienodai;
b) naudingumo koeficientas bt didesnis padidjus ildytuvo temperatrai;
c) naudingumo koeficientas bt didesnis padidjus auintuvo temperatrai;
d) tai priklausyt nuo pradini ildytuvo ir auintuvo temperatr.
46. ilumin maina per vien cikl gauna i ildytuvo 100 J ilumos kiek ir
auintuvui atiduoda 60 J ilumos kiek. Kam lygus mainos naudingumo koeficientas?
a)
b)
c)
d)

100 %;
67%;
60%;
40%.

47. ilumins mainos ildytuvo temperatra 200 C, auintuvo 27 C. Koks but


didiausias tokios mainos naudingumo koeficientas?
a) 100 %;
b) 8 6 % ;
c) 67 %;
d) 3 7 % .
48. Vandenynas turi neisenkanias vidins energijos atsargas. Kodl negaminamos ilumins mainos, kurios panaudot i energij?
a) sudtinga bt panaudoti vandenyno energij nes ji - kintantis dydis;
b) tokia ilumin maina bt labai dideli matmen;
c) tokiai mainai nemanoma sukurti auintuvo;
d) tokios mainos naudingumo koeficientas bt labai maas.
49. Kaip pakis temperatra patalpoje, kurioje yra jungtas elektrinis aldytuvas su
atviromis durimis?
a) patalpos oro temperatra nukris;
b) patalpos oro temperatra nepakis;
c) patalpos oro temperatra gali pakilti, nes atviros durys;
d) patalpos oro temperatra gali pakilti dl aldytuvo sunaudotos elektros
energijos.

50. Ar aldytuv darbo principas neprietarauja antrajam termodinamikos dsniui?


a) prietarauja, nes juose iluma i aldytuvo kameros perduodama aplinkai;
b) prietarauja, nes aldymo kameros vidin energija ilumokaitos bdu perduodama iltesnei aplinkai;
c) neprietarauja, nes iluma i aldymo kameros perduodama aplinkai per
kitus knus;
d) neprietarauja, nes, elektros srovei atliekant darb, iluma i aldytuvo
kameros perduodama aplinkai.

3. GAR, SKYSI IR KIETJ KN SAVYBS


1. Kokios yra bendros gar, skysi ir kietj kn savybs?
a) vis mediag panaios molekuls;
b) vis mediag vienodi molekulijudjimo greiiai;
c) visose mediagose atstumai tarp molekuli lygs;
d) vis mediag molekuls dalyvauja iluminiame judjime.
2. Vandens tankis 100 0C temperatroje 958 kg/m3, o tokios pat temperatros
vandens gar tankis - 0,598 kg/ m3. Kaip paaikinti tok tanki skirtum?
a) vandens molekuls mas didesn negu vandens gar molekuls;
b) vandens molekulijudjimo vidutinis greitis didesnis negu vandens gar
molekuli;
c) vandens molekuli skaiius vienetiniame tryje didesnis, negu vandens
gar molekuli;
d) vandens molekuli matmenys didesni negu vandens gar molekuli.
3. Kuris i slgio priklausomybs nuo temperatros grafik yra soij gar, kai
gar tris nekinta?

V O

a)

b)

V O

c)

d)

4. Kok poveik matuoti termometrui daro vjas?


a) puiant vjui padidja termometro stiklo vidin energija, todl termometro rodmenys padidja;
b) puiant vjui padidja termometro stiklo vidin energija, vamzdelis, kuriuo kyla skystis, praplatja, todl termometro rodmenys sumaja;
c) jei vjo (judanio oro) ir aplinkos temperatros vienodos, o termometras
sausas, tai jokio poveikio nedaro;
d) jei termometras sausas, tai jokio poveikio nedaro.

5. Kaip atvirame inde apsaugoti vanden nuo igaravimo?


a) ind pastatyti vsioje patalpoje;
b) ind apgaubti drgna skepeta;
c) ant vandens paviriaus upilti ltai garuojanio skysio, pvz., aliejaus;
d) apsaugoti negalima.

6. Koks vanduo greiiau ugesins liepsn: altas ar verdantis?


a) altas vanduo;
b) verdantis vanduo;
c) abu skysiai per tok pat laik;
d) tai priklausys nuo deganios mediagos.

7. Kodl lyjant atvsta oras?


a) lyjant debesys ustoja Saul, ems pavirius gauna maesn ilumos kiek, todl oras atvsta;
b) lietaus la temperatra emesn negu ems paviriaus, todl oro temperatra krinta;
c) lyjant padidja garavimo pavirius (vandens la pavirius), o vanduo garuodamas vartoja atmosferos oro vidin energij, todl oras atvsta;
d) lyjant padidja garavimo pavirius, o garuojantis vanduo vsta, todl atvsta ir oro temperatra.

8. Kaip gaunami perkaitinti garai?


a) kai gar temperatra bna auktesn u t gar skysio virimo temperatr;
b) kai kaitinami nesotieji garai;
c) kai kaitinami sotieji garai su skysiu, kuris taip pat garuoja;
d) kai kaitinami nesotieji garai be skysio.

9. Mgintuvlis atviru galu panardintas ind su vandeniu. Jei mgintuvl ataldysime, tai vandens lygis jame ...

a) nepakis;
b) nukris;
c) pakils, nes sumas mgintuvlyje esanio oro slgis;
d) gali pakilti arba nukristi, priklausomai nuo vandens temperatros.

10. Mgintuvlis atviru galu panardintas ind su vandeniu. Ar pakis vandens


lygis mgintuvlyje, jei ind su vandeniu paildysime iki vandens virimo temperatros?

a) vandens lygis nei inde, nei mgintuvlyje nepakis;


b) vandens lygiai inde ir mgintuvlyje bus vienodi, o mgintuvlyje vir
vandens kaupsis garai;
c) vandens lygis pakils tik inde, o mgintuvlyje liks toks pat;
d) inde virdamas vanduo garuos, o garai istums mgintuvl i indo.

11. Ar verdant makaronus vanduo makaron vamzdeli viduje taip pat verda?
a) verda;
b) jeigu makaronai verda pasdytame vandenyje, tai verda;
c) jeigu makaron sienels yra plonos, tai verda;
d) neverda.
12. Dl kokios energijos vyksta ie procesai: 1) skystis garuoja virdamas;
2) skystis garuoja nekaitinanamas?
a) pirmuoju atveju energija gaunama i ildytuvo, antruoju - tai skysio
vidin energija;
b) ir vienu, ir kitu atveju - skysio vidins energijos dka;
c) pirmuoju atveju - tai ildytuvo energija, antruoju atveju - skystis garuoja
savaime;
d) iems procesams vykti energijos altiniai nereikalingi.
13. Kaip kinta skysio temperatra vykstant iems garavimo procesams: 1) verdantis skystis garuoja; 2) neildomas skystis garuoja?
a) ir vienu, ir kitu atveju skysio temperatra nekinta;
b) ir vienu, ir kitu atveju skysio temperatra maja;
c) pirmuoju atveju didja, antruoju nekinta;
d) pirmuoju atveju nekinta, antruoju maja.
14. Ar galima uvirinti vanden, kaitinant j vandens garais?
a) galima;
b) galima, jeigu gar temperatra lygi 100 0 C;
c) galima, jeigu gar temperatra auktesn negu vandens virimo temperatra;
d) negalima.
15. Kaip pakis atvirame inde verdanio vandens temperatra, padidjus atmosferos slgiui?
a) temperatra nukris;
b) temperatra nepakis;
c) temperatra pakils;
d) vanduo nebe virs.

16. Skystis, kurio temperatra emesn u virimo temperatr, ildomas virsta


garais, kuri temperatra auktesn u skysio virimo temperatr. Proceso metu
slgis nekinta, ilumos kiekis, perduodamas skysiui, pastovus. Kuris yra io proceso temperatros T priklausomybs nuo laiko t grafikas?
T

a)

b)

c)

d)

17. Ar vanduo gali uvirti inde, jei is plduriuoja puode, su verdaniu vandeniu?
a) gali, jei atmosferos slgis normalus;
b) gali, jei indas ir puodas pagaminti i tos paios mediagos;
c) gali, jei inde piltas nedidelis kiekis vandens;
d) negali.

18. Kuris grafikas yra realij duj, kuri temperatra emesn u krizin, izoterm?

a)

V
b)

V
c)

V
d)

19. Udaras cilindras pripildytas vandens ir artim sotiesiems vandens gar. J


triai lygs. Kuri izoterminio slgio priklausomybs nuo trio grafiko dalis atitinka
soiuosius garus?

a)
b)
c)
d)

AB;
;
CD;
n viena.

20. r. 19 uduot. Kuri izoterminio slgio priklausomybs nuo trio grafiko dalis atitinka vanden?
a) AB ;
b) ;
c) CD;
d) n viena.

21. Neskaidriuose cilindruose su slankiaisiais stmokliais yra: viename dujos,


kuri temperatra auktesn u krizin, kitame - sotieji garai, treiame - nesotieji
garai. Kaip nustatyti, kuriame cilindre yra dujos?
a) jeigu slegiant slgis vis laik dids, tai tame cilindre yra dujos;
b) jeigu slegiant slgis i pradi dids, o vliau liks pastovus, tai tame cilindre yra dujos;
c) jeigu slegiant slgis nekinta, tai tame cilindre yra dujos;
d) nustatyti negalima.

22. Neskaidriuose cilindruose su slankiasias stmokliais yra: viename dujos,


kuri temperatra auktesn u krizin, kitame - sotieji garai, treiame - nesotieji
garai. Kaip nustatyti, kuriame cilindre yra sotieji garai?
a) jeigu slegiant slgis vis laik dids, tai cilindre yra sotieji garai;
b) jeigu slegiant slgis i pradi dids, o vliau - nekis, tai cilindre yra sotieji garai;
c) jeigu slegiant slgis nekinta, tai cilindre yra sotieji garai;
d) nustatyti negalima.

23. Nubrtos tos paios mediagos izoterms. Raskite izoterm mediagos, kurios temperatra auktesn u krizin temperatr?

>
V

a) izoterm 1;
b) izoterm 2;
c) izoterm 3;
d) tokios izoterms nra.

24. r. 23 uduot. Raskite izoterm mediagos, kurios temperatra emesn u


krizin temperatr.
a) izoterm 1;
b) izoterm 2;
c) izoterm 3;
d) tokios izoterms nra.

25. Kai skysio temperatra lygi krizinei temperatrai, tai bet kurio skysio savitoji garavimo iluma lygi nuliui. Kodl?
a)
b)
c)
d)

skystis nebegaruoja;
visi garai kondensuojasi;
inyksta riba tarp skysio ir jo gar;
tai tik teorin hipotez, nepatvirtinta eksperimentais.

26. Kokios bsenos mediagos tankis didja, kylant temperatrai?


a) dujins bsenos;
b) nesoij gar bsenos;
c) skysi;
d) soij gar bsenos.

27. Ar gali besiplsdamos dujos virsti skysiu?


a)
b)
c)
peratrai;
d)

gali, jeigu besiplsdamos atvs iki emesns negu krizin temperatros;


gali, jeigu besiplsdamos atvs iki krizins temperatros;
gali, jeigu besiplsdamos atvs iki temperatros, artimos krizinei temnegali.

28. Garuojant skystam orui, pirmiausia igaruoja ..., o proceso pabaigoje ...
a) helis, azotas;
b) azotas, deguonis;
c) deguonis, azotas;
d) helis, deguonis.

29. Cilindras su slankiuoju stmokliu pripildytas perkaitint gar. I pradi jie


izochorikai ildomi, o vliau ltai izotermikai slegiami. Kuris grafikas atitinka
proces?

a)

b)

c)

d)

30. r. 29 uduoties grafik. Kuri grafiko dalis atitinka soiuosius garus?


a) 1-2;
b) 2-3;
c) 34;
d) io proceso metu sotieji garai nesusidaro.

31. Mediagos krizin temperatra lygi 194 0 C. Kokioms temperatros t vertms


esant, dujin mediaga gali virsti skysiu?
a) t > 0 0C;
b) t < 194 0 C;
c) t > 194 0C;
d) esant bet kurioms temperatros vertms.

32. Alavo lydymosi temperatra emesn u Provanso" aliejaus virimo temperatr. Ar galima kepti produktus pylus aliejaus alavuot ind?
a) maisto gaminimui negalima naudoti alavuot ind;
b) produktus galima tik paildyti aliejuje, o kepti - negalima;
c) galima kepti, nes kepant produktus aliejus garuoja, todl indas vsta;
d) galima, nes kepant verda produktuose esantis vanduo ir temperatra
nepakyla aukiau vandens virimo temperatros.

33. Santykin oro drgm patalpoje lygi 100%. Kuris sausojo termometro rodmen T 1 ir T 2 sryi yra teisingas?
a) T 1 < T 2 ;
b) T 1 =T 2 ;
c) T 1 > T 2 ;
d) termometr parodymai nuo oro drgms nepriklauso.
34. Kodl esant altam orui lango stiklai aprasoja tik i kambario puss?
a) nes kambaryje temperatra auktesn negu lauke;
b) nes lauke drgna;
c) nes 1 m3 kambario oro yra daugiau vandens gar negu lauke;
d) nes 1 m 3 lauko oro yra daugiau vandens gar negu kambaryje.
35. Kodl, nukritus oro temperatrai kambaryje, juntama drgm?
a) garai tampa soiaisiais ir pradeda kondensuotis;
b) kambaryje temperatra nukrinta, kai lauke lyja, todl ir patalpoje juntama
drgm;
c) nes pakinta oro tankis kambaryje;
d) nes pakinta oro slgis kambaryje.
36. Kaip susidaro rasa ir rkas?
a) oras atvsta iki tokios temperatros, kurioje santykin oro drgm lygi
100%, tada susidaro rkas ir ikrinta rasa;
b) arti vandens telkini nakt suintensyvja vandens garavimas, garai
kondensuojasi, todl susidaro rasa ir rkas;
c) sumajus oro srovi judjimui,vandens garai greiiau kondensuojasi,
todl susidaro rasa ir rkas;
d) Saulei nusileidus, ems paviriaus nepasiekia Sauls spinduliai, vandens
garai kondensuojasi, todl susidaro rasa ir rkas.
37. Po kartos ar po vsios dienos ikrinta daugiau rasos?
a) po vsios dienos, nes oras bna drgnesnis;
b) po vsios dienos, kai dangus apsiniauks;
c) po kartos dienos,nes igaruoja daugiau vandens;
d) tai priklauso nuo atmosferos slgio.

38. Ar apsiniaukusiu oru nakt ikrinta rasa?


a) ikrinta, nes oro drgm padidja;
b) ikrinta, nes debes sluoksnis trukdo ems paviriui atvsti ir igaruoja
daugiau vandens;
c) neikrinta, nes debes sluoksnis trukdo ems paviriui atvsti;
d) neikrinta, nes apsiniaukusiu oru daniausiai lyja.
39. Ant vienos svarstykli lktels padtas indas, pripildytas sauso oro, ant kitos
svarstykli lktels - indas, pripildytas drgno oro. Katras indas sunkesnis? Duj
slgiai ir temperatros lygs. Uimami triai lygs.
a) indas, kuris pripildytas sauso oro;
b) indas, kuris pripildytas drgno oro;
c) abiej ind mass lygios;
d) tai priklausys nuo temperatros.
40. Kaip kinta absoliutin ir santykin oro drgm, didjant temperatrai?
a) absoliutin ir santykin oro drgm nekinta;
b) absoliutin nekinta, o santykin maja;
c) santykin nekinta, o absoliutin maja;
d) absoliutin ir santykin drgm maja.
41. Kokiu paros metu vasar santykin oro drgm didiausia, kai absoliutin oro
drgme nekinta?
a) vakare, atvsus orui;
b) nakt;
c) kai oro temperatra emiausia, anksti ryte;
d) dien, kai vandens garavimas suintensyvja.
42. Ar vienodas vandens gar slgis: sandariai udarytame inde su vandeniu ir atmosferoje rko metu, kai gar temperatros lygios?
a)
b)
c)
d)

slgis vienodas;
inde gar slgis didesnis;
inde gar slgis maesnis;
i gar slgio negalima lyginti, nes uimami triai skirtingi.

43. Abu psichrometro termometrai rodo vienodas temperatras. Kam lygi santykin oro drgme?
a) O %;
b) 50 %;
c ) 1 0 0 %.
d) psichrometras sugedo, santykins oro drgms neimatuosime.
44. Kada iemos metu ore greiiau dista skalbiniai?
a)
b)
c)
d)

atlydio metu;
kai oro temperatra lygi 0 0C;
kai la ir temperatra nukrinta emiau O 0 C;
iemos metu - nepriklausomai nuo oro temperatros - skalbiniai dista

ltai.
45. Kaip kinta psichrometro sausojo ir drgnojo termometr parodym skirtumas, orui vstant, kai absoliutin oro drgm nekinta?
a)
b)
c)
d)

skirtumas
skirtumas
skirtumas
skirtumas

nekinta;
maja;
didja;
gali didti arba mati, tai priklauso nuo oro slgio.

46. Ar pakinta barometro rodmenys prie liet?


a) barometro
b) barometro
c) barometro
d) barometro

rodmenys padidja, nes padidja oro drgm;


rodmenys sumaja, nes padidja oro drgm;
rodmenys priklauso nuo oro temperatros;
rodmenys nepakinta.

47. Kodl i muiluoto vandens galima ipsti burbulus, o i vandens be priemai


- ne? Muiluoto vandens paviriaus tempimas beveik 2 kartus maesnis negu vandens.
a) nes i skysi tankiai skirtingi;
b) nes muilo tirpalo klampumas didesnis;
c) nes vandens klampumas didesnis;
d) nes muilo tirpalo ir vandens paviriaus tempimo koeficientai skirtingi.

48. Rutulio formos stiklinio indo 3A uima vanduo. Kas nutiks su vandeniu nesvarumo slygomis?
a) vanduo uims vis indo tr;
b) vanduo uims vis indo tr, o centre susidarys oro burbulas;
c) vandens tris sumas;
d) nieko neatsitiks.

49. Kodl ilydyti riebalai vandens paviriuje yra skritulio formos?


a) riebal laelius veikia paviriaus tempimo jgos;
b) riebal laelius veikia vandens paviriaus tempimo jgos;
c) ilydyti riebalai - nedrkinantis skystis;
d) dl paviriaus tempimo jgos ilydyti riebalai bt rutulio formos, taiau
dl sunkio jgos veikimo jie susiploja, gyja skritulio form.

50. vien mgintuvl buvo lainta 50 la vandens, o kit tiek pat la spirito.
Ar vienodas skysi tris bus mgintuvliuose?
a) vienodas, nes lainta vienodas skaiius la;
b) vandens tris bus didesnis, nes kuo didesnis paviriaus tempimo koeficientas, tuo didesni laai;
c) spirito tris bus didesnis, nes kuo maesnis paviriaus tempimo koeficientas, tuo didesni laai;
d) skysi tris mgintuvliuose priklausys nuo aplinkos ir skysi temperatros.

51. I iaupo laa vandens laai. Kada laai sunkesni: kai vanduo kartas ar kai
altas?
a) alto ir karto vandens la mass lygios, nes laa i to paties iaupo;
b) karto vandens laas sunkesnis, nes jo tris didesnis;
c) alto vandens laas sunkesnis, nes jo tris didesnis;
d) alto vandens laas sunkesnis, nes, majant temperatrai, didja vandens
paviriaus tempimo koeficientas, laas bus didesnis.

52. Jeigu ant vandens paviriaus padsime silel ir vienoje silelio pusje ant
vandens paviriaus ulainsime spirito lael, tai ...
a) silelio galai prads judti ir silelis gaus apskritimo form;
b) silelis juds tolyn nuo tos vietos, kur buvo ulainta spirito;
c) silelis juds tos vietos link, kur buvo ulainta spirito;
d) silelis nejuds.
53. Jeigu kartonins ploktels S formos galus trinsime muilu ir i figr udsime ant vandens paviriaus, tai ...

a) ploktel juds A arba B galu priek;


b) ploktel prads suktis apie centr C prie laikrodio rodykls krypt;
c) ploktel prads suktis apie centr B prie laikrodio rodykls krypt;
d) ploktel plduriuos vandens paviriuje.
54. Koks bus rmelio su muilo plvele pertvarls AB judjimas, jeigu j stumtelsime auktyn? Plvels paviriaus tempimo jga lygi pertvarls su krovinliu
sunkio jgai, trint nekreipiame dmesio.

a) tolyginis;
b) tolygiai greitjantis;
c) tolygiai ltjantis;
d) i pradi tolygiai greitjantis, vliau - tolygiai ltjantis.

55. Vamzdelio galuose ipusti du muilo burbulai: spindulio R) ir R2. Ar kis j


dydis, jeigu iaup A usuksime, o iaupus B ir C atsuksime?

a) burbul spinduliai nekis;


b) Ri spindulio burbulas sumas iki spindulio R2, o R 2 spindulio burbulas
padids iki spindulio Ri;
c) R, spindulio burbulas mas, o R2 spindulio burbulas dids, kol i burbul spinduliai bus lygs;
d) Ri spindulio burbulas dids, o R 2 spindulio burbulas mas, kol visai inyks.
56. Ant stiklo ploktels yra didelis gyvsidabrio laas. Kokios formos bus laas
nesvarumo slygomis?

ri
a)

O 3:
.
b)

S3

T - JTtC)

' j

'

'.

S3

d)

57. Tarp dviej stulp itempta virv skalbiniams diauti. Ar pasikeis mirkusios
nuo lietaus virvs matmenys?
a) virvs matmenys nepasikeis, tik ji bus sunkesn;
b) virv per vidur suplons ir labiau links;
c) virv pastors, bet jos ilgis nepasikeis;
d) virv pastors, sutrumps ir smarkiau sitemps.

58. Sandariai udaryto indo dal uima skystis. Kas atsitikt su drkinaniu ir nedrkinaniu skysiu nesvarumo slygomis?
a) drkinantis ir nedrkinantis skysiai pasiskirstyt po vis vidin indo paviri;
b) drkinantis ir nedrkinantis skysiai gaut rutulio form ir bt apsupti
oro;
c) drkinantis skystis gaut rutulio form ir bt apsuptas oro, o nedrkinantis pasiskirstyt po vis vidin indo paviri;
d) nedrkinantis skystis gaut rutulio form ir bt apsuptas oro, o drkinantis skystis pasiskirstyt po vis vidin indo paviri, indo viduje susidaryt oro
burbulas.
59. Medin lentel, padta ant indo dugno ir upilta vandeniu, ikyla paviri.
Toki pat matmen stiklin ploktel, padta ant indo dugno ir upilta gyvsidabriu,
neikyla. Kodl? ( p x > p s t > p v > p m )
a) stiklo tankis didesnis negu medio tankis;
b) gyvsidabrio tankis didesnis negu vandens tankis;
c) stiklin ploktel veikianti Archimedo jga maesn, negu medin ploktel veikianti Archimedo jga;
d) vanduo med drkina ir pateka po medine ploktele, o gyvsidabris stiklo
nedrkina ir po ploktele nepateka, todl stiklas i apaios neslegiamas.
60. kok aukt kapiliaru pakils drkinantis skystis, jeigu indas su skysiu, kur
leistas kapiliaras, yra orbita skrendaniame kosminiame laive?
a)
b)
c)
d)

skystis pakils kapiliaru auktyn;


skystis upildys vis kapiliaro tr;
skystis isilies i kapiliaro;
skysio lygis kapiliare nepasikeis.

61. { ind su kartu vandeniu leistas kapiliarinis vamzdelis. Ar keisis vandens


lygis vamzdelyje vandeniui vstant?
a) vandens lygis nesikeis;
b) vandeniui vstant kapiliare esantis vanduo leisis emyn;
c) vanduo kapiliaru kils auktyn;
d) vanduo kapiliaru gali leistis arba kilti, tai priklausys nuo aplinkos oro.

62. Horizontaliai paguldytame ploname stikliniame vamzdelyje yra vandens laas. K stebtume, jeigu vien vamzdelio gal ildytume?
a)
b)
c)
d)

laas tolt nuo ildomo vamzdelio galo;


laas artt prie ildomo vamzdelio galo;
laas plstsi abi puses;
laas likt toje paioje padtyje.

63. Turime du plonus, vienu platesniu galu vamzdelius. vien vamzdel laintas
gyvsidabrio laas, o k i t - vandens laas. Ar juds laai vamzdeliu?

a) nejuds;
b) juds tik gyvsidabrio laas vamzdelio iauresniojo galo pusn;
c) juds tik vandens laas vamzdelio iauresniojo galo pusn;
d) gyvsidabrio laas juds vamzdelio platesniojo galo pusn, o vandens laas -vamzdelio iauresniojo galo pusn.

64. Ant pusiausvir svarstykli lkteli padtos dvi vienodos stiklins. Ar iliks
svarstykls pusiausviros, jei vien stiklin pilsime verdanio vandens, o kit tok pat tr alto vandens?
a) pusiausvyra iliks;
b) nusvers lktel su stikline su altu vandeniu;
c) nusvers lktel su stikline su kartu vandeniu;
d) tai priklausys nuo stiklo pltimosi koeficiento.

65. Rutuliukas, panardintas 4 0C temperatros vanden, ikyla paviri. Kaip


keisis rutuliuko padtis, jeigu vandens temperatra kils nuo 1 0 C iki 10 0 C?
a) vandeniui ylant iki 4 0 C temperatros, rutuliukas guls ant dugno, o vliau ikils paviri;
b) rutuliukas plduriuos vandens paviriuje nepriklausomai nuo vandens
temperatros;
c) vandeniui ylant iki 4 0 C temperatros, plduriuos, o toliau ylant - nusks;
d) vandeniui ylant iki 4 0C temperatros, rutuliukas guls ant dugno, kai
vandens temperatra bus 4 0C - ikils paviri, o toliau kylant temperatrai - nusks.
66. Kokia savybe bet kuris kristalinis knas skiriasi nuo amorfinio kno?
a)
b)
c)
d)

skaidrumu;
tvirtumu;
kietumu;
anizotropija.

67. Turime du vienodus kristalus. K pastebtume, jeigu vien kristal dtume


ind su nesoiuoju tirpalu, o kit - ind su persotintu tirpalu?
a) kristalai pradt tirpti;
b) kristalai pradt augti;
c) pirmame inde kristalas augt, antrame - tirpt;
d) pirmame inde kristalas tirpt, antrame - augt.
68. Dviejose lygiagreiose ploktumose kn veikia jgos poros prieingomis
kryptimis. Kokios ries deformacijjos sukelia?
a)
b)
c)
d)

gniudymo;
lenkimo;
sukimo;
tempimo.

69. Kurios ries deformacijai gerai prieinasi akmuo?


a)
b)
c)
d)

gniudymo;
lenkimo;
sukimo;
vis ri deformacijoms.

70. Betonas gerai atlaiko gniudym, o plienas atsparus tempimui. Kokiomis savybmis pasiymi gelbetonis?
a)
b)
c)
d)

atsparus tik gniudymui;


atsparus tik tempimui;
atsparus gniudymui ir tempimui;
labiau atsparus tempimui, maiau - gniudymui.

71. Du vienodos mediagos ir vienodo skerspjvio strypai yra skirtingo ilgio


(Li > L 2 ). Ar vienodi bus j santykiniai pailgjimai, veikiant vienodoms jgoms?
a) pirmojo strypo santykinis pailgjimas bus didesnis;
b) abiej stryp santykiniai pailgjimai bus vienodi;
c) antrojo strypo santykinis pailgjimas bus didesnis;
d) santykiniai pailgjimai priklausys nuo jgos veikimo laiko.

72. Dvi to paties


liutiniai pailgjimai,
negu antrosios?
a) pirmosios
b) pirmosios
c) pirmosios
d) pirmosios

metalo vielas veikia vienodos apkrovos. Kiek skiriasi j absojeigu pirmosios vielos ilgis ir skersmuo yra dvigubai didesni,
bus 4 kartus maesnis negu antrosios vielos;
bus 2 kartus maesnis negu antrosios vielos;
bus 4 kartus didesnis negu antrosios vielos;
bus 2 kartus didesnis negu antrosios vielos.

73. Kaip pasikeis tempimas strype, jeigu j kaitinsime, neleisdami plstis?


a) tempimas
b) tempimas
c) tempimas
d) tempimas

padids;
sumas;
nepasikeis;
gali padidti arba sumati, tai priklausys nuo mediagos.

74. Nubrta mediagos tempimo diagrama. Kuris diagramos takas atitinka mediagos stiprumo rib?

O
a) takas
b) takas
c) takas
d) takas

1;
2;
3;
4.

75. Kuris i pateikt teigini apie kristal atomus yra teisingas?


a) traukos jgos tarp atom yra daug didesns negu stmos jgos;
b) stmos jgos tarp atom yra daug didesns negu traukos jgos;
c) traukos jgos tarp atom lygios stmos jgoms tarp atom;
d) traukos ir stmos jgos tarp atom lygios nuliui.
76. Kaip pakis skystos mediagos tankis, kai ji, esant pastoviam slgiui, virs kietja mediaga?
a)
b)
c)
d)

nepakis;
padids;
sumas;
vien mediag padids, kit sumas.

77. Kodl, ulant vandens telkiniams, ledas pirmiausia susidaro vandens paviriuje?
a) ledo tankis maesnis,negu vandens todl jis visada ikyla paviri;
b) greiiau iki O 0 C atvsta virutiniai vandens telkini sluoksniai;
c) ulant vandens tankis sumaja, todl ledas lieka paviriuje;
d) tik virutin vandens telkinio paviri pasiekia atvss aplinkos oras.

78. Kodl ledoneio metu oras atla?


a) ledoneio metu emupyje susikaupia daug ledo luit, kuri temperatra
emesn nei O 0C, todl oras atvsta;
b) dl ledo luit judjimo ir tarpusavio sveikos padidja j mechanin
energija vidins energijos sskaita, ledo luitai vsta, todl vsta ir aplinkos oras;
c) ledoneiui prasidjus, tirpsta ledai ups auktupyje, o led tirpimui iluma
imama i aplinkinio oro, todl oras atla;
d) tirpstant ledams upje, ledo tirpimo iluma imama i ups vandens, vandeniui vstant, vsta aplinkos oras.

79. Kokios vieluts naudojamos saugikliuose ir kaitinamosiose lempose? Kodl?


a) saugikliuose ir kaitinamosiose lempose naudojamos vinins vieluts, nes
vino lydymosi temperatra nra aukta ir apsaugo saugiklius ir lempas nuo per
didelio tekanios srovs stiprio;
b) saugikliuose ir kaitinamosiose lempose naudojamos volframo vieluts,
nes volframo lydymosi temperatra yra aukta ir ilgesn laik ilaiko auktesnes
temperatras;
c) kaitinamosios lempos silelis gaminamas i vino, o saugiklio vielut - i
volframo, nes i mediag lydymosi temperatros yra skirtingos ir ie renginiai
gali bti ilgiau naudojami;
d) saugiklio vielut gaminama i vino, nes, esant tam tikram srovs stipriui,
turi isilydyti, o kaitinamosios lempos silelis - i volframo, nes ilgesn laik turi
ilaikyti auktesnes temperatras.

80. Kas greiiau atvsint kart kompot - ledas ar tokios pat temperatros
sniegas?
a) sniegas, nes juo patogiau apdti vis ind
b) ledas, nes jo galima pasigaminti aldytuve ir jo maiau reikt;
c) ledas, nes jo tankis didesnis ir jam itirpinti reikia didesnio ilumos kiekio
negu to paties trio sniegui;
d) kadangi ledo ir sniego temperatros yra vienodos, tai kompot ataldyt
per tok pat laik.

81. tirpstant snieg statomas mgintuvlis su O 0C temperatros ledu. Ar tirps


ledas mgintuvlyje?
a) tirps, jeigu ledo mas bus daug maesn u sniego mas;
b) tirps, nes ledo ir sniego tirpimo temperatros vienodos;
c) netirps, nes sniegas - blogas ilumos laidininkas;
d) netirps, nes gauto i sniego ilumos kiekio neutenka ledui itirpinti.

82. Koki reikm pavasariniams lauk darbams turi tas faktas, kad ledo tirpimo
ir vandens garavimo savitosios ilumos reikms yra didiausios?
a) ltai garuojantis vanduo, susidars itirpus ledui ir sniegui, trukdo pradti
pavasarinius lauk darbus;
b) ltai tirpstantis sniegas ir ledas trukdo pradti lauk pavasarinius darbus;
c) ltai tirpsta sniegas ir ledas, ltai garuoja susidars vanduo, todl dirva
spja prisisotinti drgms, taip reikalingos pastiems grdams ir skloms sudygti;
d) jeigu sniego ir ledo ant dirv bna daug, tai tik suvlina pavasarinius lauk darbus.

83. Kaip kinta vandens temperatra, jeigu vandenyje tirpsta valgomosios druskos
kristalai?
a) vandens temperatra nekinta;
b) vandens temperatra didja;
c) tirpalo temperatra krinta;
d) priklausomai nuo aplinkos temperatros, tirpalo temperatra gali didti
arba mati.

84. Kaip, pasitelkus pagalb alt, sur vanden paversto glu?


a) lant sriam vandeniui, pirmiausia susikristalizuoja druska, o liks inde
vanduo bus glas;
b) ulant isiskiria gryno vandens kristalai, o druska lieka tirpale;
c) glas vanduo bna paviriuje, o srus tirpalas po juo, tad reikia tik nupilti
vanden;
d) aldant visas tirpalas ula vienu metu, glo vandens gauti negalima.

85. Kada iemos metu labiau als kojos - ar einant snieguotu aligatviu, ar aligatviu, kuris pabarstytas druska?
a) tai priklausys tik nuo avalyns, o ne nuo aligatvio paviriaus;
b) einant snieguotu aligatviu;
c) einant druska pabarstytu aligatviu;
d) vienodai als einant snieguotu ar pabarstytu druska aligatviu, jeigu oro
temperatra bus neigiama.

86. Kristalizuojantis mediagai, iluma atiduodama aplinkai, taiau kietjanios


mediagos temperatra dl to nesumaja. Dl kokios energijos atiduodama iluma?
a) dl molekuli tarpusavio sveikos potencins energijos, kuri sumaja dl
j padties pasikeitimo kristalizuojantis;
b) dl molekuli kinetins energijos, kuri sumaja dl judjimo pasikeitimo;
c) dl potencins energijos;
d) dl iluminio judjimo energijos.

87. Ar vienodai pakinta strypo ir vamzdio matmenys ildant, jeigu j skersmuo


ir ilgis vienodi, o knai pagaminti i tos paios mediagos?
a) strypo daugiau;
b) vamzdio daugiau;
c) vienodai;
d) tai priklausys nuo gamini mediagos.

88. Kaip pakis varinio rutulio mechanin energija, jeigu j, padt ant stalo, pakaitinsime?
a) rutul pakaitinus,
b) rutul pakaitinus,
c) rutul pakaitinus,
d) rutul pakaitinus,

kinetin energija padids;


potencin energija padids;
kinetin ir potencin energija padids;
mechanin energija nepasikeis.

89. Gaminant gelbetonines konstrukcijas naudojamas betonas ir geleis. Palyginkite j iluminio pltimosi koeficientus.
a) betono iluminio pltimosi koeficientas yra didesnis;
b) geleies iluminio pltimosi koeficientas yra didesnis;
c) i mediag iluminio pltimosi koeficientai lygs nuliui;
d) i mediag iluminio pltimosi koeficientai beveik vienodi.
90. Kok reikalavim turi atitikti metalas, i kurio gaminami elektrodai, lydomi
kaitinamj lemp stiklin balion?
a) metalo iluminio pltimosi koeficientas turi bti didesnis negu stiklo;
b) metalo iluminio pltimosi koeficientas turi bti maesnis negu stiklo;
c) metalo iluminio pltimosi koeficientas turi bti beveik toks pat kaip ir
stiklo;
d) metalo iluminio pltimosi koeficientas turi bti labai maas, artimas nuliui.

ELEKTRODINAMIKOS PAGRINDAI
1. ELEKTROSTATIKA
1. Ar pasikeis teigiamai elektrinto rutulio mas, jeigu rutul paliesime pirtu?
a)
b)
c)
d)

nepasikeis;
padids;
sumas;
gali padidti arba sumati.

2. Ar galima elektrinti trinant alvario lazdele?


a) galima, jeigu trinsime vilnone mediaga;
b) galima, jeigu trinsime ilkine mediaga;
c) galima, jeigu lazdels rankenl bus pagaminta i izoliatoriaus;
d) negalima.
3. I elektrikai neutralaus lao paviriaus ilk vienas elektronas, o paskui prie
lao prisijung vienas vienkrvis teigiamasis jonas. Kam lygus lao elektros krvis?
a) O C;
b) 1,6 IO -19 C;
c) - 1,6 IO - 1 9 C;
d) 3,2 IO-19 C.
4. Ar galima stiklins lazdels galus elektrinti skirtingo enklo krviais?
a) galima, reikia vien gal lazdels patrinti kailiu, o kit - amalgamuota
oda;
b) galima, reikia vien gal lazdels patrinti kailiu, jis sielektrins neigiamuoju krviu, tai kitame lazdels gale bus teigiamasis krvis;
c) galima, reikia vien lazdels gal patrinti amalgamuota oda, jis sielektrins teigiamuoju krviu, tai kitame lazdels gale bus neigiamasis krvis;
d) negalima; lazdel galima elektrinti arba teigiamuoju, arba neigiamuoju
krviu.

5. Metalinis rutuliukas elektrinamas teigiamai. Kaip pasikeiia jo mas?


a) rutuliuko mas
b) rutuliuko mas
c) rutuliuko mas
d) rutuliuko mas
keis, jeigu krvis didelis -

nepakinta;
padidja;
sumaja;
priklausys nuo krvio didumo: jeigu krvis maas - nesipadids.

6. Kodl elektrinimas trinant anksiausiai pastebtas tik elektrai nelaidiuose knuose?


a) elektrai nelaidios mediagos buvo sukurtos daug anksiau negu laidios
mediagos;
b) elektrinimas trinant vienu metu buvo pastebtas ir elektrai laidiose, ir
nelaidiose mediagose;
c) aplinkoje elektrai nelaidi mediag yra kur kas daugiau negu laidi;
d) nuo nelaidi elektrai kn krvis nenuteka, sielektrinus lieka kne.

7. Kai elektriname stiklin lazdele trindami ilkine skepeta ...


a) protonai i stiklins lazdels pereina ilkin skepet;
b) protonai i ilkins skepetos pereina stiklin lazdel;
c) elektronai i stiklins lazdels pereina ilkin skepet
d) elektronai i ilkins skepetos pereina stiklin lazdel.

8. Teigiamuoju krviu elektrinto elektroskopo lapeliai, paliesti lazdele, prasiskleid didesniu kampu. Kokiu krviu buvo elektrinta lazdel?
a)
b)
c)
d)

lazdels krvis buvo neutralusis;


lazdel buvo neelektrinta;
lazdel buvo elektrinta teigiamuoju krviu;
lazdel buvo elektrinta neigiamuoju krviu.

9. Koks krvis apie save sukuria elektrin lauk?


a) neutralusis;
b) tik teigiamasis;
c) tik neigiamasis;
d) ir teigiamasis, ir neigiamasis krvis.
10. Du rutuliukai elektrinti vienodo dydio teigiamaisiais krviais. Palyginkite
rutuliuk A ir B mases.
Y

,'.

i r :

a) rutuliuk mass lygio;


b) A rutuliuko mas didesn;
c) B rutuliuko mas didesn;
d) rutuliuk masms palyginti trksta duomen.

11. Ar sveikaut elektrinti knai Mnulyje?


a) elektrinti knai sveikauja ir vakuume;
b) sveikaut, jeigu kn krviai bt gantinai dideli;
c) sveikaut, jeigu kn krviai bt gantinai mai;
d) nesveikaut.

12. Kaip pakis jga, veikianti elektrint folijos ttel, jei nuo jos tolinsime elektrint lazdel?
a) ttel veikianti jga sumas;
b) ttel veikianti jga padids;
c) ttel veikianti jga nepasikeis;
d) tai priklausys nuo lazdels krvio didumo: sumas arba nepasikeis.

13. Du nedideli elektrinti rutuliukai veikia vienas kit 2 N jga. Kokia bt i


rutuliuk sveikos jga, jeigu abiej rutuliuk krviai padidt dvigubai, o atstumas
tarp rutuliuk centr nepasikeist?
a) 2 N;
b) 4 N;
c) 6 N;
d) 8 N.
14. Kuriuo atveju dviej metalini rutuliuk sveikos jga bus didesn - ar kai
jie turs vienodo enklo krvius, ar kai skirting enkl? Rutuliuk skersmenys yra
tos paios eils,kaip ir atstumas tarp j, krviai vienodo didumo, atstumas abiem atvejais toks pat.
a) jeigu krviai nedideli, tai sveikos jgos bus vienodos;
b) jeigu krviai dideli, tai sveikos jgos bus vienodos;
c) sveikos jga bus didesn, kai rutuliukai turs skirtingo enklo krvius;
d) sveikos jga bus didesn, kai rutuliukai turs to paties enklo krvius.

15. Kaip pasikeis dviej takini elektros krvi sveikos jga, jeigu atstumas
tarp j sumas 3 kartus?
a) sumas 3 kartus;
b) sumas 9 kartus;
c) padids 3 kartus;
d) padids 9 kartus.

16. Du metaliniai rutuliukai, kuri krviai yra vienodo enklo, pakabinti ant ilkini vienodo ilgio L sil, pririt viename take. Kas atsitiks su rutuliukais nesvarumo slygomis?
a) rutuliukai nutols vienas nuo kito atstumu L;
b) rutuliukai nutols vienas nuo kito atstumu 2L;
c) rutuliukai susiglaus;
d) atstumas tarp rutuliuk nesvarumo slygomis nepasikeis.

17. Kaip pasikeis dviej takini elektros krvi sveikos jga, perneus krvius
i vakuumo aplink, kurios dielektrin skvarba lygi 4, jeigu atstumas tarp krvi
nepasikeis?
a) sumas 4 kartus;
b) padids 4 kartus;
c) sumas 2 kartus;
d) sumas 16 kart.

18. Kaip pasikeis dviej takini krvi sveikos jga, jeigu kiekvien krv 4
kartus padidinsime, o atstum tarp j 2 kartus sumainsime?
a) padids
b) padids
c) padids
d) padids

8 kartus;
4 kartus;
32 kartus;
64 kartus.

19. Kokia yra Kulono jgos, veikianios take A esant neigiamj krv, vektoriaus F kryptis?

a) 1;
b) 2;

c)3;
d) 4.

t
4

+q

20. Du takiniai vienodo didumo vairiariai elektros krviai yra atstumu L vienas nuo kito. Kurioje apibrtoje brinio srityje esantis treias krvis bt su jais
pusiausvyroje?

. .

a) I srityje;
b) II srityje;
c) III srityje;
d) paymtose brinio srityse treias krvis negalt bti pusiausviras.

21. r. 20 uduoties brin. Kurioje apibrtoje brinio srityje esantis treiasis


krvis bt pusiausviras su vienariais krviais?
a) I srityje;
b) II srityje;
c) III srityje;
d) paymtose brinyje srityse treias krvis pusiausviras negalt bti.
22. Kuris Kulono dsnio formuls dydis lieka neapibrtas, jeigu t dsn taikome, skaiiuodami arti vienas kito esani elektrint kn sveik?
a) jga;
b) kn krviai;
c) atstumas tarp sveikaujani sielektrinusi kn;
d) jeigu elektrinti knai yra arti vienas kito, tai sveikos jg skaiiuodami
Kulono dsnio taikyti negalime.
23. Dvi mikrodalels, kuri krvis ir mas inomi, yra tam tikru atstumu viena
nuo kitos ir sudaro udar sistem. Ar pakanka i duomen, norint apskaiiuoti daleli pagreit ir greit?
a) nepakanka;
b) pagreiiui apskaiiuoti pakanka, greiiui nepakanka;
c) greiiui apskaiiuoti pakanka, pagreiiui nepakanka;
d) i i duomen galima apskaiiuoti daleli pagreit ir greit.

24. Kas atsitikt su elektrometro rodykle, jeigu jos sukimosi ais eit per sunkio
centr?
a) nieko neatsitikt;
b) rodykl atsilenkt maesniu kampu;
c) rodykl atsilenkt iek tiek didesniu kampu;
d) rodykl atsilenkt per vis skal.

25. Koks bt elektrintos dulkels judjimas takinio krvio elektriniame lauke,


jeigu nebt trinties jgos? Pradiniu laiko momentu dulkels greitis lygus nuliui,
dulkels mas nekreipiame dmesio.
a) dulkel nejudt;
b) tolyginis;
c) tolygiai ltjantis;
d) tolygiai greitjantis.

26. Kaip pasikeis pavirinio krvio tankis, jeigu lakto formos laidinink sulenksime cilindrin paviri?
a)
b)
c)
d)

sumas;
padids;
nepasikeis;
tai priklausys nuo cilindro skersmens.

27. Ar gali elektrinio lauko stipris kuriame nors take ir jga, veikianti tame take
bandomj krv, bti prieing krypi?
a) gali, jeigu tame lauko take yra neigiamasis krvis;
b) gali, jeigu tame lauko take yra teigiamasis krvis;
c) gali bet kuriuo atveju;
d) negali.

28. Kaip pasikeis takinio krvio elektrinio lauko stiprio modulis, jeigu atstumas
nuo krvio padids 4 kartus?
a) sumas 4 kartus;
b) sumas 16 kart;
c) padids 4 kartus;
d) padids 16 kart.
29. Kokia yra dviej vienod teigiamj takiniJcrvi, isidsiusi tako A
atvilgiu, sukurto elektrinio lauko stiprio vektoriaus E kryptis take A?
2
4

1<-

+q

a)
b)
c)
d)

+q

1;
2;
3;
4.

30. Koks elektrinis laukas artimesnis sunkio jgos laukui arti ems paviriaus?
a) vienalytis;
b) nevienalytis;
c) bet koks elektrinis laukas;
d) elektrinis laukas nra artimas sunkio jgos laukui.

31. Trys lygs vienodo enklo krviai q idstyti vienodais atstumais a vienas
nuo kito. Kokia yra i krvi sukurto elektrinio lauko stiprio vektoriaus kryptis trikampio centre?

a) 1;
b) 2;
c)3;
d) elektrinio lauko stipris lygus 0.
32. Lauk kuria du lygs vienodo enklo krviai, esantys tam tikru atstumu vienas nuo kito. Kokia yra elektrinio lauko stiprio vektoriaus kryptis krvius jungianios atkarpos viduriniame take? Ar pakist io vektoriaus kryptis, jeigu pasikeist vieno krvio enklas?
a) vektorius nukreiptas dein pus; nepasikeist;
b) vektorius nukreiptas kair pus; nepasikeist;
c) vektorius nukreiptas emyn; pasikeist;
d) elektrinio lauko stipris lygus nuliui; pasikeist.
33. Palyginkite elektrinio lauko stiprius i tolygiai elektrint kn centruose:
metalinio iedo ir metalinio rutulio. elektrint kn krviai lygs.
a) metalinio rutulio elektrinio lauko stipris didesnis;
b) metalinio iedo elektrinio lauko stipris didesnis;
c) i kn elektrini lauk stipriai lygs;
d) i kn elektrini lauk stipriai lygs nuliui.

34. Brinyje pavaizduotas elektrintas laidininkas yra izoliuotas. Takai A ir B


yra vienodu atstumu nuo elektrinto kno. Palyginkite elektrinio lauko stiprius iuose takuose.

a) elektrinio lauko stipris iuose takuose lygus nuliui;


b) elektrinio lauko stipriai lygs;
c) take A elektrinio lauko stipris didesnis;
d) take B elektrinio lauko stipris didesnis.

35. Teigiamuoju krviu elektrintas rutuliukas dtas neelektrint tuiavidur


sfer. Ar yra elektrinis laukas sferos viduje ir iorje?
a) elektrinis laukas yra ir viduje, ir iorje;
b) elektrinio lauko nra nei viduje, nei iorje;
c) elektrinis laukas yra tik iorje;
d) elektrinis laukas yra tik viduje.

36. Teigiamuoju krviu elektrintas rutuliukas dtas neelektrint tuiavidur


sfer. Kur ir kokie bus krviai sferoje?
a) krv turs tik rutuliukas - teigiamj;
b) sferos vidiniame paviriuje bus neigiamasis krvis, o ioriniame teigiamasis;
c) sferos vidiniame paviriuje bus teigiamasis, o ioriniame lygus nuliui;
d) sferos vidiniame paviriuje bus teigiamasis, o ioriniame neigiamasis.

37. Kuriame i nubrt grafik teisingai pavaizduota takinio krvio kuriamo


elektrinio lauko stiprio priklausomyb nuo atstumo iki to krvio?

a)

b)

c)

d)

38. Kuriame brinyje grafikai atvaizduota laidaus rutulio lauko stiprio priklausomyb nuo atstumo iki j o centro?
Et

Ef

Et

39. Ar pasikeist ebonitins elektrintos lazdels krvis, jeigu lazdel padtume


ant stalo?
a) lazdels krvis
b) lazdels krvis
c) lazdels krvis
d) lazdels krvis

sumat;
padidt;
nepasikeist;
bt lygus nuliui.

40. Kaip pasikeist vienalyio elektrinio lauko stipris tarp dviej vairiariais
krviais elektrint ploktum, jeigu atstum tarp i ploktum padidintume dvigubai?
a) padidt 2 kartus;
b) sumat 2 kartus;
c) sumat 4 kartus;
d) nepasikeist.

41. Kokia yra begalinio tiesaus laido, kuriuo teka elektros srov, elektrinio lauko
stiprio priklausomyb nuo atstumo iki to laido?
a) E
b) E
c) E
d) E

~ l/R;
~ l/R 2 ;
~ R;
~ R2.

42. teigiamojo krvio +q elektrin lauk neamas neigiamasis krvis - q . Kaip


pakinta elektrinio laukos stipris E take A?
A

+q

a)
b)
c)
d)

- q

sumaja;
padidja;
nepakinta;
lygus nuliui.

43. Laidus rutulys, turintis teigiamj krv, laikomas vir metalo lakto. Kuriame
brinyje teisingai pavaizduotos elektrinio lauko jg linijos tarp rutulio ir lakto?

a)

b)

c)

d)

44. elektrintas metalinis rutuliukas apgaubtas storu dielektriko sluoksniu, kuris


sudaro sferin paviri. Kuriame brinyje teisingai nubrtos elektrinio lauko jg
linijos dielektriko viduje ir iorje?

45. elektrint metalin rutuliuk djo saus stiklin mgintuvl ir prine prie
elektroskopo. Elektroskopo lapeliai ...
a) neprasiskleid;
b) prasiskleid;
c) prasiskleid ir vl susiglaud;
d) artinant prie elektroskopo prasiskleid, o prineus susiglaud.
46. Tarp dviej elektrint vairiariais krviais lygiagrei plokteli statoma
metalin ploktel, kuri sielektrina takos bdu. Kaip pakist metalins ploktels
krvis, jeigu erdv tarp plokteli upildyt ibalas?
a)
b)
c)
d)

sumat;
nepakist;
padidt;
ploktel isielektrint.

47. Kuris teiginys teisingas?


a) elektrinio dipolio lauko bet kuriame take stipris tuo maesnis, kuo maesnis atstumas tarp dipol sudarani krvi;
b) elektrinio dipolio lauko bet kuriame take stipris tuo maesnis, kuo didesnis atstumas tarp dipol sudarani krvi;
c) elektrinio dipolio lauko bet kuriame take stipris tuo didesnis, kuo maesnis atstumas tarp dipol sudarani krvi;
d) elektrinio dipolio lauko bet kuriame take stipris nepriklauso nuo atstumo
tarp dipol sudarani krvi.
48. Neelektrintas dielektrikas netas neigiamojo elektros krvio elektrin lauk po to padalytas dalis A ir B. Koks atskirt kno dali A ir B krvis?

a) A - teigiamasis, B - neigiamasis;
b) A - teigiamasis, B - teigiamasis;
c) A - neigiamasis, B - neigiamasis;
d) A ir B krvis neutralusis.

49. Perkeliant elektros krv q tarp tak, kuri potencial skirtumas 8 V, jgos,
kuriomis elektrostatinis laukas veikia krv, atliko 4 J darb. Kam lygus krvis q?
a)
b)
c)
d)

0,5 C;
2 C;
12 C;
32 C.

50. Tam tikro krvio elektrinio lauko potencialas maja, tolstant nuo to krvio.
K galima pasakyti apie krvio enkl?
a) krvis neigiamasis;
b) krvis teigiamasis;
c) krvis gali bti teigiamasis arba neigiamasis;
d) i slygos krvio enklo nustatyti negalima.
51. Koks turt bti elektros krvis, kad jo lauko potencialas, artjant prie krvio, mat?
a)
b)
c)
d)

lygus nuliui;
neutralusis;
teigiamasis;
neigiamasis.

52. Ar gali krvio potencin energija nekisti, kai is krvis juda elektriniame lauke?
a) gali, jeigu krvis juda statmenai ekvipotencialiniam paviriui;
b) gali, jeigu krvis juda statmenai elektrinio lauko linijoms;
c) gali, jeigu krvis juda iilgai elektrinio lauko linij;
d) negali.
53. Turime du vienodo didumo vairiarius takinius krvius (dipol). Kokios
formos turi bti ekvipotencialinis pavirius, kuris eina per tak esant viduryje tarp
krvi?
a) plokias pavirius, statmenas dipolio aiai;
b) plokias pavirius, lygiagretus dipolio aiai;
c) plokias pavirius, kampu pasvirs dipolio a;
d) ties, einanti per t tak

54. K galima pasakyti apie potencial skirtum tarp laidaus elektrinto rutulio
paviriaus tako ir tako rutulio viduje?
a) potencial
b) potencial
c) potencial
d) potencial

skirtumas
skirtumas
skirtumas
skirtumas

teigiamasis;
neigiamasis;
lygus nuliui;
gali bti teigiamasis arba neigiamasis.

55. Kuris i nubrt grafik yra potencialo priklausomybs nuo atstumo grafikas, kai lauk kuria takinis krvis?

a)

b)

c)

d)

56. Kuris i nubrt grafik yra potencialo priklausomybs nuo atstumo grafikas, kai lauk kuria elektrintas spindulio R laidus rutulys?

a)

b)

c)

d)

57. Elektriniame lauke krvis perkeliamas i tako A takus B ir C. Palyginkite


darbus, atliekamus perkeliant krv.

C
a) perkeliant
b) perkeliant
c) perkeliant
d) perkeliant

krv i tako A
krv i tako A
krv i tako A
krv i tako A

tak B atliekamas didesnis darbas;


tak C atliekamas didesnis darbas;
takus B ir C atliekami darbai lygs;
takus B ir C darbas lygus nuliui.

58. Du skirting skersmen laids rutuliai, esantys ore, elektrinti vienodais krviais. Palyginkite rutuli potencialus.
a) rutuli potencialai lygs nuliui;
b) rutuli potencialai vienodi;
c) didesnio skersmens rutulio potencialas didesnis;
d) maesnio skersmens rutulio potencialas didesnis.
59. Du vienodi laids rutuliai, esantys vakuume, elektrinti skirtingais krviais.
Palyginkite rutuli potencialus.
a) rutuli potencialai lygs nuliui;
b) rutuli potencialai vienodi;
c) didesn krv turinio rutulio potencialas didesnis;
d) maesn krv turinio rutulio potencialas didesnis.
60. Ar pasikeis plokiojo kondensatoriaus plokteli potencial skirtumas, jeigu
vien ploktel eminsime?
a) potencial
b) potencial
c) potencial
d) potencial

skirtumas
skirtumas
skirtumas
skirtumas

bus lygus nuliui;


nepasikeis;
sumas;
padids.

61. Kaip pakis plokiojo kondensatoriaus potencial skirtumas, jeigu sumainsime atstum tarp plokteli?
a) potencial
b) potencial
c) potencial
d) potencial

skirtumas
skirtumas
skirtumas
skirtumas

bus lygus nuliui;


nepasikeis;
sumas;
padids.

62. Ar pasikeist plokiojo kondensatoriaus pramuimo tampa, jeigu ant jo vidinio paviriaus atsirast kauburlis, pvz., dulkel?
a) pramuimo
b) pramuimo
c) pramuimo
d) pramuimo

tampa
tampa
tampa
tampa

nepasikeist;
sumat;
padidt;
bt lygi nuliui.

63. Elektrinio lauko stipris erdvje tarp plokiojo kondensatoriaus ploki vakuume lygus 10 V/m, atstumas tarp ploki 2 cm. Kam lygus potencial skirtumas
tarp ploki?
a) 0,2 V;
b) 5 V;
c) 20 V;
d ) 5 0 0 V.
64. Vienos kondensatori plokts elektros krvis +2 C, kitos 2 C. Kam lygus
potencial skirtumas tarp kondensatoriaus ploki, kai jo elektrin talpa 1 F?
a)
b)
c)
d)

0V;
0,5 V;
2 V;
4 V.

65. 0,1 F talpos kondensatoriaus plokts turi vairiarius 4 C krvius. Kam lygi
kondensatoriaus elektrinio lauko energija?
a)
b)
c)
d)

0J;
0,7 J;
1,6 J;
80 J.

66. Plokiasis orinis kondensatorius krautas ir ijungtas i srovs altinio. Kaip


pasikeis kondensatoriaus energija, atstum tarp jo ploki sumainus 2 kartus?
a) sumas 2 kartus;
b) nepasikeis;
c) padids 2 kartus;
d) sumas 4 kartus.
67. Tarp kondensatoriaus ploki dtas dielektrikas. Ar pasikeis kondensatoriaus elektrin talpa, imus i jo dielektrik?
a)
b)
c)
d)

nepasikeis;
sumas;
padids;
talpa bus lygi nuliui.

68. Ar galima, turint du vienodos talpos kondensatorius, gauti talp, dvigubai didesn, negu vieno i t kondensatori?
a) negalima;
b) reikia kondensatorius sujungti lygiagreiai;
c) reikia kondensatorius sujungti nuosekliai;
d) reikia padidinti kondensatori ploki skirtumus.
69. Vien kart buvo eminta sferinio kondensatoriaus iorin sfera, kit k a r t vidin sfera. K galima pasakyti apie kondensatoriaus talp?

a) kondensatoriaus talpos lygios nuliui;


b) kondensatoriaus talpos vienodos;
c) pirmuoju atveju talpa maesn;
d) antruoju atveju talpa maesn.

70. Du vienodi kondensatoriai krauti iki vienodos tampos ir atjungti nuo srovs
altinio. Vienas kondensatorius i karto ikrautas, o antrasis kondensatorius ikrautas, pirmiausia suartinus plokteles. Palyginkite isiskyrusius ilumos kiekius.
a)
b)
c)
d)

ilumos kiekiai vienodi;


pirmuoju atveju gautas ilumos kiekis didesnis;
antruoju atveju gautas ilumos kiekis didesnis;
ilumos kiekiai lygs nuliui.

2. NUOLATINS ELEKTROS SROVS DSNIAI


1. Kokie krvininkai sukuria elektros srov metaluose?
a)
b)
c)
d)

elektronai ir teigiamieji jonai;


teigiamieji ir neigiamieji jonai;
teigiamieji jonai, neigiamieji jonai ir elektronai;
tik elektronai.

2. Ar atsiras elektros srov ant metalinio besisukanio rutulio paviriaus, jeigu


rutulys apgaubtas metaline teigiamai elektrinta sfera? Ar atsirast elektros srov,
jeigu rutulys bt emintas?
a) elektros srov neteks, nes nra srovs altinio;
b) elektros srov neteks, nes nra udaros grandins;
c) rutulio paviriuje susikaupia neigiamieji krviai, rutuliui sukantis elektros
srov atsiras; antruoju atveju srovs stipris bus didesnis;
d) rutulio paviriuje susikaupia neigiamieji krviai, rutuliui sukantis elektros
srov atsiras; antruoju atveju srov neteks.

3. Kurio laidininko vara nuolatinei srovei didesn: varinio vientiso strypo ar


varinio vamzdelio, kurio iorinis skersmuo lygus strypo skersmeniui? Abiej laidinink ilgiai vienodi.
a) abiej laidinink varos lygios;
b) varinio vientiso strypo;
c) varinio vamzdelio;
d) i slygos nustatyti negalima.

4. Voltmetras, prijungtas prie tak A ir B, rodo tamp U. kur reostato tak


(C, D ar E) reikia pastumti liauikl, norint padidinti tamp AB dalyje?

a)
b)
c)
d)

tak C;
tak D;
tak E;
liauikl pastmus tampa nepasikeis.

5. Kuriuo atveju voltmetras rodys daugiau: prijungtas toje paioje grandinje prie
lempos ar prie ampermetro?
a) voltmetras rodys vienod tamp;
b) didesn tamp rodys prijungtas prie lempos;
c) didesn tamp rodys prijungtas prie ampermetro;
d) voltmetras prie ampermetro nejungiamas.

6. Dvi vienodo ilgio ir vienodo skerspjvio ploto vielos - gelein ir varin lygiagreiai jungtos grandin. Palyginkite vielomis tekanios srovs stiprius.
a) srovi stipriai lygs;
b) geleine viela teks stipresn srov;
c) varine viela teks stipresn srov;
d) i slygos nustatyti negalima.

7. Nubrta srovs stiprio priklausomyb nuo tampos laidininkuose. Kurio laidininko didesn vara?

a) pirmojo laidininko;
b) antrojo laidininko;
c) treiojo laidininko;
d) i grafiko nustatyti negalima.

8. Nubrta srovs stiprio priklausomyb nuo laidinink varos. Kuriuo atveju


tampa laidininke buvo didesn?

2
3

>

O
a) pirmuoju atveju;
b) antruoju atveju;
c) treiuoju atveju;
d) i grafiko nustatyti negalima.

9. Kas pakito udaroje grandins dalyje, jeigu nuosekliai jungtas ampermetras


rodo srovs stiprio padidjim?
a) padidjo tampa;
b) sumajo tampa;
c) sumajo vara;
d) padidjo tampa arba sumajo vara.

10. Nuolatins srovs stipris grandinje 4 A, grandins dalies tampa 2 V.


Apskaiiuokite grandins dalies var.
a)
b)
c)
d)

0,5 ;
0,8 ;
2;
8 .

11. Laidininko skerspjviu per 1 s pratekjo IOC elektros krvis. Kaip pasikeist
elektros srovs stipris, jeigu toks krvis pratekt per 2 s?
a) padidt 2 kartus;
b) sumat 2 kartus;
c) sumat 4 kartus;
d) nepasikeist.

12. Kokio stiprio srov teka grandins dalimi, kurios elektrin vara 4 , o tampa lygi 2 V?
a) 0,25 A;
b) 0,5 A;
c) 2 A;
d) 8 A.

13. Kokia tampa sausoje patalpoje pavojinga mogaus gyvybei?


a) 20 V ir didesn;
b) 30 V ir didesn;
c) 36 V ir didesn;
d) bet kokio dydio tampa pavojinga mogaus gyvybei.
14. 2 m ilgio ir IO"6 m 2 skerspjvio ploto laidininkas turi 4 elektrin var.
Apskaiiuokite laidininko mediagos savitj var.
a)
b)
c)
d)

2 IO6 ;
2 IO - 6 Qm;
8 IO6 Qm;
8 IO"6 Qm;

15. Srovs stipris grandinje padidjo. Kaip pakito jungto laidininko vara?
a)
b)
c)
d)

sumajo;
padidjo;
nepakito;
i slygos nustatyti negalima.

16. Ilgio L laidininkas (vielut) be izoliacijos sulenktas pusiau. io laidininko


vara ...
a) padidjo 2 kartus;
b) padidjo 4 kartus;
c) sumajo 2 kartus;
d) sumajo 4 kartus.
17. Su koki elektringj dalelijudjimo kryptimi sutampa elektros srovs tekjimo kryptis jungiamuosiuose laiduose?
a) su elektron judjimo kryptimi;
b) su teigiamjjonjudjimo kryptimi;
c) su neigiamjjonjudjimo kryptimi;
d) su elektron ir neigiamjjonjudjimo kryptimi.

18. Kodl kaitinamosios lemputs daniausiai perdega jungiamos?


a) nes alto kaitinamojo silo vara bna didesn;
b) nes lemputs darbo srov bna didesn negu paleidimo metu;
c) nes alto kaitinamojo silo vara bna maesn, o paleidimo srov bna
didesn u darbo srov, kuriai apskaiiuota lemput;
d) lemput gali perdegti ir kai vieia, ir kai yra ijungiama.

19. Kaip kinta elektros energijos altinio gnybt tampa, stiprjant grandine tekaniai srovei?
a) nekinta;
b) didja;
c) maja;
d) gali didti arba mati.

20. Kur didesnis tvarkingo elektron judjimo vidutinis greitis: vieianios


elektros lemputs silelyje ar laiduose, kuriais srov teka lemput?
a) lemputs silelyje ir jungiamuosiuose laiduose elektron judjimo vidutinis greitis vienodas;
b) elektron judjimo vidutinis greitis didesnis jungiamuosiuose laiduose;
c) elektron judjimo vidutinis greitis didesnis lemputs silelyje;
d) tai priklauso nuo temperatros, kur temperatra emesn, ten ir greitis
didesnis.

21. Metalinio laidininko voltamperin charakteristika yra ties. Nuo ko priklauso


tiess pasvirimo kampas potencial skirtumo a?
a) kuo didesn laidininko vara, tuo maesnis pasvirimo kampas;
b) kuo maesn laidininko vara, tuo maesnis pasvirimo kampas;
c) kuo didesn laidininko vara, tuo didesnis pasvirimo kampas;
d) tai priklauso nuo prijungto srovs altinio.

22. Apskaiiuokite grandins var, jeigu R = 2 .


+

O-

-oa)
b)
c)
d)

-I

2/3
3/4
3/2
6 .

23. Apskaiiuokite elektrins grandins var, jeigu R = 6 .

a)
b)
c)
d)

0,5 ;
2 ;
9 ;
18 .

24. Laidininko varai apskaiiuoti mokinys nubr tris elektrins grandins


schemas. Pagal kuri schem mokinys turi sujungti grandin, jeigu tiriamojo laidininko vara yra maa?
h

a) pagal
b) pagal
c) pagal
d) pagal

I-j;
Il-j;
IlI-j;
I-j arba pagal IlI-j.

25. Nubrti trij vienodos varos ir vienodo ilgio laidinink tampos priklausomybs nuo laidininko ilgio grafikai. K galima pasakyti apie i laidinink
skersmen?

>

O
a)
b)
c)
d)

laidinink
laidininko
laidininko
laidininko

A ir C skersmenys nekinta, B laidininko


A skersmuo nekinta, laidinink B ir C C skersmuo nekinta, laidinink A ir B B skersmuo nekinta, laidinink A ir C -

kinta;
kinta;
kinta;
kinta.

26. Elektrinio traukinio vagon apvieia 5 lempos, sujungtos nuosekliai. Ar maiau bt vartojama elektros energijos, jei lemp bt tik 4?
a) elektros energijos bus vartojama tiek pat;
b) elektros energijos bus vartojama daugiau;
c) elektros energijos bus vartojama maiau;
d) i slygos nustatyti negalima.

27. Kas ilaiko stipresn srov: tirpusis saugiklis ar grandin, kurioje jis jungtas?
a) tirpusis saugiklis;
b) grandin;
c) tai priklauso nuo kit grandin jungt element;
d) ir saugiklis, ir grandin ilaiko vienodo stiprio srov.

28. Kaip pasikeis isiskirianios ilumos kiekis, jeigu spirals var per pus sumainsime, o srovs stipr padidinsime?
a) nepasikeis;
b) sumas 2 kartus;
c) padids 2 kartus;
d) padids 4 kartus.

29. Dvi lempos, kuri varos 10 ir 20 , grandin jungtos lygiagreiai. Katra


lempa tekanios srovs galia bus didesn?
a) pirma lempa tekanios srovs galia bus didesn;
b) antra lempa tekanios srovs galia bus didesn;
c) lempomis tekani srovi galios lygios;
d) palyginti negalima, nes neinomas tampos kritimas lempose.

30. Dvi lempos - apskaiiuotos vienodai tampai, bet vartojanios skirting gal i - jungtos tinkl nuosekliai. Ar vienodai rykiai vieia lempos?
a)
b)
c)
d)

vienodai rykiai;
lempa, vartojanti didesn gali, vieia rykiau;
lempa, vartojanti maesn gali, vieia rykiau;
tai priklausys nuo lempomis tekanios srovs stiprio.

31. Elektrinis kaitintuvas turi dvi vienodas apvijas, kurias galima jungti tinkl
atskirai ir kartu. K patartumte eimininkei, kuri nori greiiau isivirti arbatos?
a)
b)
c)
d)

jungti tik vien apvij;


jungti abi apvijas nuosekliai;
jungti abi apvijas lygiagreiai;
nuo apvij jungimo bdo vandens uvirimo laikas nepriklauso.

32. Dvi vienodos ir tokia pat elektros srove ildomos spirals rengtos: viena vertikaliai, o kita - horizontaliai. Ar spirals kais vienodai?
a) vertikali spiral kais labiau;
b) horizontali spiral kais labiau;
c) abi spirals kais vienodai;
d) i duotos slygos nustatyti negalima.
33. Apskaiiuokite nuolatins srovs gali grandins dalyje, kurios tampa 4 V,
kai srovs stipris lygus 2A.
a)
b)
c)
d)

2 W;
8 W;
16 W;
32 W.

34. Kokia gali bti elektrinio ildytuvo nikeliuotos spirals temperatra, jeigu ildytuvas jungtas tinkl ir juo kaitinamas vanduo verda?
a) tai priklausys nuo ildytuvo varos;
b) tai priklausys nuo kaitinamo vandens kiekio;
c) ne auktesn negu nikelio lydymosi temperatra;
d) jeigu atmosferos slgis normalus, tai 100 0 C.
35. Kodl akumuliatoriuje ploktels sudedamos arti viena kitos?
a) kad
b) kad
c) kad
d) kad

akumuliatorius bt kompaktikesnis;
tilpt didesnis plokteli skaiius;
padidintume vidin var ir naudingumo koeficient;
sumaintume vidin var ir padidintume naudingumo koeficient.

36. Kokiomis slygomis elektros energijos altinio gnybt tampa lygi 50% jo
evj?
a) kai
b) kai
c) kai
d) kai

iorin
iorin
iorin
iorin

grandins
grandins
grandins
grandins

vara
vara
vara
vara

maesn u vidin altinio var;


lygi vidinei altinio varai;
didesn u vidin altinio var;
lygi nuliui.

37. Kuris elektrodas Voltos elemente turi teigiamj krv, o kuris - neigiamj?
a) varis b) varis c) varis d) varis -

neigiamj, cinkas - teigiamj;


teigiamj, cinkas - neigiamj;
teigiamj, cinkas - teigiamj;
neigiamj; cinkas - neigiamj.

38. Kokie energijos virsmai vyksta kraunant akumuliatori?


a) elektros energija virsta mechanine energija;
b) elektros energija virsta chemine energija;
c) chemin energija virsta elektros energija;
d) akumuliatoriaus vidin energija virsta elektros energija.

39. Kai grandine teka 1 A stiprio srov, altinio gnybt tampa lygi 4 V, o kai
teka 3 A stiprio srov, altinio gnybt tampa lygi 3 V. Apskaiiuokite altinio vidin var.
a) 0,5 ;
b) 1 ;
c) 2 ;
d) 3 .

40. Kaip pakis voltmetro, kurio vidin vara 1 k, rodmenys, kai prijungsime
9 k prievar?
a) padids 9 kartus;
b) sumas 9 kartus;
c) padids 10 kart;
d) sumas 10 kart.

41. Kuris i nubrt grafik atitinka metalo savitosios varos priklausomybs


nuo temperatros grafik?

a)

b)

c)

d)

42. Prie altinio, kurio evj 16 V ir vidin vara 4 , prijungtas 4 elektrins


varos laidininkas. Apskaiiuokite srovs stipr grandinje.
a) O A;
b) 2 A;
c) 4 A;
d) 8 A.
43. Prie nuolatins srovs altinio, kurio evj E ir vidin vara r, prijungtas
reostatas, kurio vara R 0 (R0 > r). Kuris grafikas atitinka galios priklausomyb nuo
reostato varos R, reostato liauikl stumiant nuo tako B prie tako A?
' I

44. Grandin surinkta pagal nubrt schem. Kuris grafikas atitinka voitmetro
rodmen priklausomyb nuo reostato varos R (R > r; r - altinio vidin vara)?

IT l h TI

a)

b)

c)

d)

45. Kodl auktos tampos elektros perdavimo linijose nutiesiami du papildomi


laidai, kurie neizoliuojami nuo plienini atram ir eina aukiau negu pagrindiniai
laidai?
a) tai atsarginiai laidai;
b) ie laidai skirti linijoms apsaugoti nuo aibo ilydi;
c) iais laidais gali tekti prieingos krypties elektros srov;
d) tai telegrafo laidai.
46. Kodl elektros lemputs silas smarkiai kaista, o jungiamieji laidai lieka alti?
a) nes jungiamieji laidai padengti izoliacine mediaga;
b) nes sileliu ir jungiamaisiais laidais teka nevienodo stiprio elektros sroc) nes jungiamj laid vara yra didel, o elektros lemputs silo maa;
d) nes lemputs silo vara yra didel,o jungiamj laid maa.

47. Nubrti trij ildytuv ilumos kiekio Q priklausomybs nuo tampos


grafikai. K galima pasakyti apie ildytuvo varas?

U,V

a) I ildytuvo vara didiausia;


b) II ildytuvo vara didiausia;
c) III ildytuvo vara didiausia;
d) ildytuv varos vienodos.

48. Ar darbas, kur atlieka srovs altinis vidinje grandins dalyje, yra pastovus
dydis tam paiam altiniui?
a) visada pastovus;
b) didjant iorinei varai, vidinje grandins dalyje atliekamas darbas maja;
c) didjant iorinei varai, vidinje grandins dalyje atliekamas darbas didja;
d) jeigu iorin vara nekinta, vidinje grandins dalyje atliekamas darbas
lygus nuliui.

49. Elektrini ildytuv varas galima keisti. Nubrti ilumos kieki, kuriuos iskyr trys ildytuvai, priklausomybs nuo varos grafikai. Nustatykite, kokios tampos buvo prijungtos prie ildytuv?

a) prie
b) prie
c) prie
d) prie

I ildytuvo buvo prijungta auktesn tampa;


II ildytuvo buvo prijungta auktesn tampa;
III ildytuvo buvo prijungta auktesn tampa;
vis ildytuv buvo prijungtos vienodos tampos.

50. Prie vienalyio vielos iedo take A prijungtas laidas, o prieingame take
B - slankusis kontaktas. Kaip keisis voltmetro rodmenys, kai kontaktas slinks iedu?

a) kontaktui
b) kontaktui
c) kontaktui
d) kontaktui

slenkant auktyn
slenkant auktyn
slenkant auktyn
slenkant auktyn

dids, o slenkant emyn mas;


mas, o slenkant emyn dids;
arba emyn voltmetro rodmenys mas;
arba emyn voltmetro rodmenys dids.

51. Vykstant elektrolizei, teigiamieji jonai per 2 s ant katodo perne 4 C teigiamj krv, neigiamieji jonai ant anodo perne tokios pat verts neigiamj krv. Kam lygus srovs stipris grandinje?
a) O A;
b) 2 A;
c) 4 A;
d) 8 A.

52. Ar gali disociacijos metu susidaryti tik teigiamieji arba tik neigiamieji jonai?
a) gali, tai priklauso nuo elektrolito ries;
b) gali susidaryti tik teigiamieji jonai;
c) gali susidaryti tik neigiamieji jonai;
d) negali, disociacijos metu susidaro teigiamieji ir neigiamieji jonai.

53. Koki krvinink yra elektrolituose?


a) elektron ir teigiamjjon;
b) elektron ir neigiamj jon;
c) laisvj elektron;
d) teigiamj ir neigiamj jon.
54. Ar aplinkui elektrolit yra elektrinis laukas?
a) yra, nes elektrolite yra teigiamai elektrint daleli - teigiamjjon;
b) yra, nes elektrolite yra neigiamai elektrint daleli - neigiamj jon;
c) yra, nes elektrolite yra teigiamai ir neigiamai elektrint daleli;
d) kiekviename elektrolito trio vienete yra vienodas skaiius teigiamj ir
neigiamj jon, j sukurti elektriniai laukai elektrolite yra prieing krypi, todl
vienas kit kompensuoja, aplinkui elektrolit elektrinio lauko nra.

55. nuosekliai sujungtas vonias pripilta to paties elektrolito, tik skirtingos koncentracijos. K galima pasakyti apie mediagos kiekius, isiskyrusius ant leist tas
vonias elektrod?
a) didesnis kiekis isiskirs toje vonioje, kur elektrolito koncentracija didesn;
b) didesnis kiekis isiskirs toje vonioje, kur elektrolito koncentracija maesn;
c) abiejose voniose isiskirs vienodas mediagos kiekis;
d) isiskyrusios mediagos kiekis priklausys nuo elektrolito chemins sudties, o ne vien nuo elektrolito koncentracijos.
56. Norint nustatyti, kuris nuolatins srovs altinio polius teigiamasis, o kuris
neigiamasis, reikia du laidus, sujungtus su altinio poliais, merkti stiklin su vandeniu ir stebti, apie kur merkt laid isiskirs daugiau duj. Kaip iuo bdu nustatoma, kuris polius yra neigiamasis?
a) vykstant vandens elektrolizei, isiskiria vandenilio ir deguonies burbuliukai, isiskyrusio vandenilio tris yra du kartus didesnis, vadinasi, tas laidas sujungtas su neigiamuoju altinio poliumi;
b) vykstant vandens elektrolizei, daugiau isiskiria vandenilio, vadinasi, tas
laidas sujungtas su teigiamuoju altinio poliumi;
c) vykstant vandens elektrolizei, daugiau isiskiria deguonies, vadinais, tas
laidas sujungtas su neigiamuoju altinio poliumi;
d) vykstant vandens elektrolizei, daugiau isiskiria deguonies, vadinasi, tas
laidas sujungtas su teigiamuoju altinio poliumi.
57. Nuo ko priklauso elektrolit elektrinis laidumas?
a) nuo trio vienete esani jon skaiiaus;
b) nuo elektrolito jon judrumo;
c) nuo trio vienete esani jon skaiiaus ir nuo j judrumo;
d) nuo krvinink ries elektrolite.

58. Turime tris vonias, kuriose vyksta elektroliz. Ar vienodas chloro kiekis isiskirs ant elektrod?
> -

- HCl

NaT

CuCl2

II

UI

a) vienodas;
b) I vonioje didiausias;
c) II vonioje didiausias;
d) III vonioje didiausias.
59. Ar vienodas natrio kiekis isiskirs ant anglini elektrod elektrolizs metu?
-

" NaCl _
I

NaHCO1
II

a) vienodas;
b) I vonioje didesnis;
c) II vonioje didesnis;
d) ant katodo isiskiria ne natris, o vandenilis.
60. Prie kraunant akumuliatori paaikjo, kad elektrolito lygis emesnis u
normal, bet inoma, kad elektrolitas neisipyl. K reikia daryti?
a)
b)
c)
d)

pilti elektrolito papildomai iki normos ribos;


pilti elektrolito, perpus sumaiyto su vandeniu;
pilti vandens i vandentiekio iaupo;
pilti distiliuoto vandens iki reikiamo kiekio.

61. Kodl galvaninms dangoms daniausiai naudojamas nikelis ir chromas?


a) iomis mediagomis lengviau padengti pavirius;
b) nes i mediag valentingumas yra didesnis;
c) ie metalai maai koroduoja;
d) ie metalai yra pigesni.

62. Kodl vino akumuliatori elektrodai gaminami i gerai ivalyto vino?


a) priemaios
b) priemaios
c) priemaios
d) priemaios

pagreitina akumuliatoriaus savaimin isikrovim;


maina elektrochemin ekvivalent;
silpnina elektrolizs metu tekanios srovs stipr;
tirpina elektrodus.

63. Dl molekuli disociacijos tirpstant vandenyje druskoms ir rgtims, padidja


jon...
a) kinetin energija - dl chemins energijos;
b) potencin energija - dl molekuli iluminio judjimo kinetins energijos;
c) potencin energija - dl chemins energijos;
d) kinetin ir potencin energija - dl chemins energijos.

64. Elektrinis poliravimas ir kai kurie kiti elektrolizs naudojimo atvejai yra
pagrsti tuo, kad elektrolizs sukeliami reikiniai ypa intensyviai vyksta elektrodo
ikyose. Kodl?
a) elektrodo ikyas greiiau pasieki elektrolito jonai;
b) elektrodo ikyose susidaro stipresnis elektrinis laukas, elektroliz intensyvesn ten, kur elektrinio lauko stipris didesnis;
c) elektrodo ikyose susidaro silpnesnis elektrinis laukas, todl ten intensyvesn elektroliz;
d) elektrodo ikyose spariau vyksta tirpimo procesai.

65. Kuo skiriasi jon susidarymas elektrolituose ir dujose? Kuo panaus ie procesai?
a) elektrolituose ir dujose molekuls suskyla jonus dl molekuli iluminio
judjimo;
b) elektrolituose molekuls suskyla jonus, o dujose - jonus ir elektronus
dl vairi spinduli poveikio;
c) elektrolituose disociacija vyksta tik dl molekuli ilumins judjimo
energijos, o dujose jonizacija vyksta ne tik dl iluminio judjimo, bet ir vairi
spinduli poveikio;
d) elektrolituose vyksta disociacija (molekuls suskyla jonus), o dujose
vyksta jonizacija (molekuls suskyla jonus).

66. Kaip pakist ant elektrodo isiskyrusio vario mas, jeigu vario sulfato tirpal
pakeistume vario chlorido tirpalu, o srovs stipr padidintume 2 kartus?
a) nepakist;
b) padidt 2 kartus;
c) padidt 4 kartus;
d) sumat 4 kartus.

67. Patrintas neonins lempos balionas kur laik vyti. Kaip paaikinti reikin?
a) trinant balion, atliekamas darbas, padidja duj vidin energija, todl
lempa vyti;
b) trinant balion, kaista ne tik baliono stiklas, bet ir viduje esanios dujos,
todl lempa vyti;
c) trinamo baliono stiklas sielektrina, todl lempa vyti;
d) kad lempa vytt, reikia jos viduje sukurti elektrin lauk, trinant baliono
stikl, balionas sielektrina, o i krvi elektrinio lauko pakanka trumpalaikiam
lempos vytjimui.

68. Kodl auktos tampos laidai nepadengti izoliacine mediaga?


a) auktos tampos laidai kabo tokiame auktyje, kad pavojaus moni ar
gyvn gyvybei nesukelia, todl j nebtina padengti izoliacine mediaga;
b) dar nesukurta tokia izoliacin mediaga, kuria bt galima padengti auktos tampos laidus;
c) izoliacin mediaga padidina elektros energijos perdavimo nuostolius;
d) prastinmis slygomis oras nelaidus elektros srovei.

69. Kaip kinta jon koncentracija, jei dujas pastoviai veikia jonizatorius?
a) jon koncentracija didja tol, kol prasideda jon rekombinacija, ir toliau
nekinta;
b) jon koncentracija didja, o prasidjus rekombinacijai - maja;
c) jeigu jonizatorius veikia pastoviai, tai jon koncentracija vis laik didja;
d) jon koncentracija nekinta.

70. Kuris teiginys teisingas?


a) vienose dujose jonizacijos procesas vyksta savaime, o kitoms dujoms
reikalingas jonizatorius;
b) vienos dujos pasiymi savaiminiu laidumu, o kitos - nesavaiminiu;
c) savaiminis duj laidumas nepriklauso nuo jonizatoriaus veikimo, o nesavaiminis duj laidumas inyksta,nustojus veikti jonizatoriui;
d) savaiminis ir nesavaiminis duj laidumas inyksta, nustojus veikti jonizatoriui.
71. Kokio duj ilydio metu susidaro soties srov?
a) savaiminio ilydio metu;
b) nesavaiminio ilydio metu;
c) bet kurio ilydio metu;
d) duj ilydio metu soties srov nesusidaro.

72. Nuo ko priklauso savaimini ilydi pobdis?


a) nuo duj jonizatoriaus ries;
b) tik nuo tampos tarp elektrod;
c) nuo duj ries;
d) nuo duj slgio ir tampos tarp elektrod.

73. Kam nuosekliai su grandins dalimi, kurioje sudaroma lankin ikrova, jungiamas reostatas?
a) srovs stipriui apriboti ir lanko degimui stabilizuoti;
b) srovs stipriui didinti;
c) srovs stipriui mainti;
d) palaikyti dideliam potencial skirtumui tarp elektrod.

74. Koks duj ilydis naudojamas reklam vamzdeliuose?


a)
b)
c)
d)

vainikinis;
kibirktims;
rusenantysis;
lankinis.

75. Kokiam duj ilydiui priskiriamos ventojo Elmo ugnels?


a)
b)
c)
d)

vainikiniam;
kibirktiniam;
rusenaniajam;
lankiniam.

76. Nubrta duj ilydio voltamperin charakteristika. Kurioje dalyje galima


taikyti Omo dsn?

lt

a) bet kurioje dalyje;


b) OA dalyje;
c) AB dalyje;
d) BC dalyje.

77. Kaip pakist Mnulyje ilgainiui duj ilydio vamzdeli usidegimo tampa?
a) usidegimo tampa nepakist;
b) dl vamzdelyje esani duj difuzijos beor erdv dalis duj ieit, todl
usidegimo tampa padidt;
c) dl vamzdelyje esani duj difuzijos beor erdv dalis duj ieit, todl
usidegimo tampa sumat;
d) ilydio vamzdelis Mnulyje neveikt.
78. Ar galima gauti katodinius spindulius vamzdyje, i kurio visikai paalintos
dujos?
a) negalima, nes vakuume nra krvinink;
b) galima, jeigu tarp elektrod sudaromas didelis potencial skirtumas;
c) galima, jeigu vamzdio elektrodai yra krvinink altiniai;
d) galima, jeigu sudarytos slygos termoelektrinei arba fotoelektroninei emisija.

79. Termoelektronins emisijos metu i katodo ilekia ...


a) teigiamieji jonai;
b) neigiamieji jonai;
c) teigiamieji ir neigiamieji jonai;
d) elektronai.

80. Ar galima keisti katodins lempos soties srov?


a) galima, keiiant katodo temperatr, bet ribotai;
b) galima, didinant tamp tarp anodo ir katodo;
c) galima, jeigu pakeiiamas lempos katodas;
d) negalima.

81. Ar gali kosmose veikti elektronin lempa, jeigu jos stiklinis balionas sudu-

a) negali;
b) gali, tik tarp lempos elektrod turi bti didesnis potencial skirtumas;
c) gali, nes kosmose aplinkui vakuumas;
d) gali, tik katodo temperatra turi bti auktesn.

82. Ar katodinje lempoje gali kilti kibirktinis ilydis?


a) gali, kai tarp elektrod yra didel tampa;
b) gali, jeigu elektrinio lauko stipris lempos viduje yra didelis;
c) gali, jeigu temperatra lempos viduje yra aukta;
d) negali, nes katodinse lempose - vakuumas ir nesusidaro duj jonai.

83. Nubrtose elektrinse schemose panaudoti vienodi diodai ir srovs altiniai.


Diodo atbulin vara 1 . Kurioje grandinje elektros srov yra didiausia? (R1 =
R 2 = IkQ, R 3 = R 4 = IOkQ).

a)

b)

c)

d)

84. Nuo ko priklauso elektros srovs stipris diode?


a) nuo atstumo tarp katodo ir anodo;
b) nuo katodo kaitinimo temperatros ir potencial skirtumo tarp katodo ir
anodo;
c) tik nuo anodo tampos;
d) tik nuo katodo tampos.

85. Kaip pakeiia priemaios visikai gryn laidinink ir izoliatori elektrin


var?
a)
b)
c)
d)

laidinink var padidina,o izoliatori sumaina;


ir laidinink, ir izoliatori varas padidina;
ir laidinink, ir izoliatori varas sumaina;
priemaios nei laidinink, nei izoliatori var nepakeiia.

86. Kaip kinta gryn puslaidininki elektrin vara, kylant temperatrai?


a) temperatrai kylant vara didja;
b) temperatrai kylant vara maja;
c) temperatrai kylant vara nekinta;
d) kylant temperatrai i pradi vara didja, o vliau nekinta.

87. Koki judri krvinink esama gryname puslaidininkyje ir kiek j yra?


a) elektron, j skaiius yra kintamas;
b) elektron ir teigiamjjon, j skaiius yra vienodas;
c) elektron ir skyli, j skaiius yra vienodas;
d) skyli, j skaiius yra kintamas.
88. Kuris i ivardyt faktori rykiausias puslaidininkiuose?
a) srovs
b) srovs
c) srovs
d) srovs

stipris priklauso nuo elektrinio lauko stiprio;


stipris priklauso nuo iluminio smgiavimo danio;
stipris proporcingas tampai;
stipris priklauso nuo elektringj daleli koncentracijos.

89. Kokiu bdu pasiekiama, kad puslaidininkyje vyraut skylinis laidumas?


a) gryn puslaidinink terpus priemaios, turinios tris valentinius elektronus, sukuriamas skylinis laidumas,o terpus priemaios, turinios penkis valentinius elektronus - elektroninis laidumas;
b) gryn puslaidinink terpus priemaios, turinios tris valentinius elektronus, gaunamas elektroninis laidumas, o terpus priemaios, turinios penkis valentinius elektronus - skylinis laidumas;
c) gryn puslaidinink terpus priemai vyrauja elektroninis laidumas, o
gryname puslaidininkyje - skylinis laidumas;
d) gryn puslaidinink terpus priemai vyrauja skylinis laidumas, o gryname puslaidininkyje - elektroninis.
90. Kaip kinta priemaiini puslaidininki vara, kintant temperatrai?
a) priemaiini puslaidininki vara, kintant temperatrai, nekinta;
b) priemaiini puslaidininki vara, kylant temperatrai, didja;
c) priemaiini puslaidininki vara, kylant temperatrai, maja;
d) kai kyla neaukta temperatra, priemaiini puslaidininki vara didja,
kai aukta temperatra, - maja.

91. Indio arsenido (InAs) junginyje yra vienodas indio ir arseno mediag kiekis. Koks laidumas vyrauja junginyje? Kokio tipo bt IaidumasJei padidt indio
koncentracija?
a)
b)
c)
d)

savasis laidumas; elektroninis laidumas;


savasis laidumas; skylinis laidumas;
skylinis laidumas; skylinis laidumas;
elektroninis laidumas; skylinis laidumas.

92. Grynojo puslaidininkio elektron ir skyli koncentracija vienoda. K galima


pasakyti apie j sukurtas elektros sroves?
a) elektron ir srovi sukurtos srovs vienodos;
b) skyls srovs nesukuria;
c) elektronai sukuria stipresn srov negu skyls;
d) elektronai sukuria silpnesn srov negu skyls.

93. Kur i i element turime panaudoti kaip germanio priemai jei norime
gauti elektronin laidum?
a) fosfor
b) gal;
c) cink
d) ind.

94. { gryn puslaidinink terpus nedidel kiek priemai, pakeiiamas puslaidininkio laidumas. Kaip pakinta metal laidumas, terpus priemai?
a) metal laidumas padidja;
b) metal laidumas nepakinta, nes metaluose laisvj elektron koncentracija yra labai didel;
c) metal laidumas sumaja;
d) priklausomai nuo priemai ries laidumas gali padidti arba sumati.

95. Puslaidininkiuose laisvj daleli kur kas maiau, negu metaluose. Ar vienoda elektros srov tekt nuosekliai sujungtais puslaidininkio ir metalo strypeliais,
kuri skerspjvio plotai vienodi?
a) metaliniu strypeliu didesn;
b) puslaidininkiniu strypeliu didesn;
c) puslaidininkiniu strypeliu elektros srov netekt;
d) strypeliais tekt vienodo stiprio elektros srov.

96. Kad germanyje atsirast laidumo elektron, reikalinga 1,12 IO -19 J energija,
o silicyje - 1,76 IO-19 J energija. Palyginkite laidumo elektron koncentracijas
iuose puslaidininkiuose, jeigu temperatros vienodos.
a) elektron koncentracijos vienodos;
b) silicyje didesn laidumo elektron koncentracija;
c) germanyje koncentracija didesn;
d) i slygos nustatyti negalima.

97. Temperatrai artjant prie absoliutinio nulio, kai kurie metalai tampa superlaidininkais. K bt galima pasakyti apie puslaidininkius?
a) temperatrai krintant, puslaidininki laidumas didja, todl temperatrose, kurios artimos absoliutiniam nuliui, puslaidininkiai taip pat tampa superlaidininkais;
b) temperatrai krintant, puslaidininki laidumas didja, bet superlaidininkais jie netampa;
c) temperatrai krintant, puslaidininki vara didja, todl apie superlaidum nra prasms kalbti;
d) temperatrai krintant, puslaidininki vara maja, todl puslaidininkiai
taip pat gali bti superlaidininkais.

98. Ar gali germanis tapti dielektriku arba metal panaiu laidininku? Ar tuomet
iliktjo puslaidininkins savybs?
a) ataldytas germanis tapt dielektriku, puslaidininkins savybs ilikt;
taiau savo laidumu supanati su metalais jis negali;
b) germanis supanati savo laidumu su dielektrikais ar metalais negali;
c) pakaitintas germanis savo laidumu gali tapti panaus metalus, bet tokioje
auktoje temperatroje germanis virst skysiu, kovalentiniai ryiai nutrkt, puslaidininkins savybs inykt; germanis laidumu supanati su dielektrikais negali;
d) ypa emose temperatrose germanio laidumas panaus dielektriku,
puslaidininkins savybs ilikt; ypa auktose temperatrose germanio laidumas
panaus metal, bet jo bsena skysta, kovalentiniai ryiai nutrk, puslaidininkins
savybs inykusios.

99. Kas kuria tiesiogin srov per p-n sandr? Kas kuria atgalin?
a) tiesiogin srov kuria pagrindiniai krvininkai, atgalin - alutiniai krvininkai;
b) tiesiogin ir atgalin sroves kuria pagrindiniai krvininkai;
c) tiesiogin ir atgalin sroves kuria alutiniai krvininkai;
d) atgalin srov kuria pagrindiniai krvininkai, tiesiogin - alutiniai krvininkai.

100. Smarkiai pakilus temperatrai p-n sandros lyginimas ...


a) nepakinta;
b) iek tiek susilpnja;
c) rykiai susilpnja;
d) rykiai sustiprja.

ELEKTRODINAMIKOS PAGRINDAI.
Elektromagnetizmas

190

3. ELEKTROMAGNETIZMAS
1. Ant ilkini sil pakabintos dvi lazdels, elektrintos prieingo enklo krviais. Ar aplink jas yra magnetinis laukas? Elektrinis laukas?
a)
b)
c)
d)

apie
apie
apie
apie

lazdeles
lazdeles
lazdeles
lazdeles

yra ir magnetinis, ir elektrinis laukai;


yra tik magnetiniai laukai;
yra tik elektriniai laukai;
nra nei magnetinio, nei elektrinio lauk.

2. Pro sdint fizikos kabinete mokin mokytojas prane elektrint rutul. Kurio
i j atvilgiu susikuria magnetinis laukas? Elektrinis laukas?
a) abiej atvilgiu susikuria ir magnetinis, ir elektrinis laukai;
b) mokinio atvilgiu susikuria magnetinis laukas, mokytojo - elektrinis Iauc) mokinio atvilgiu susikuria elektrinis laukas; mokytojo - elektrinis ir
magnetinis laukai;
d) mokinio atvilgiu susikuria elektrinis ir magnetinis laukai, mokytojo - tik
elektrinis laukas.
3. Solenoidas jungtas elektronins lempos anodin grandin. Magnetinio lauko
veikiama rodykl pasisuko taip, kaip parodyta brinyje. Koks magnetins rodykls
polius atsuktas solenoid? Kokia kryptimi grandinje teka elektros srov?

A
K

a)
b)
c)
d)

DCKAB;
DCKAB;
BAKCD;
BAKCD;

iaurinis polius;
pietinis polius;
iaurinis polius;
pietinis polius.

4. Ar galima pagaminti didels keliamosios jgos elektromagnet, kuriuo tekt


nedidelio stiprio elektros srov?
a) tokio elektromagneto pagaminti negalima;
b) tokio elektromagneto vijos turi bti pagamintos i plono laidininko, o vij skaiius didelis;
c) tokio elektromagneto vij skaiius turi bti didelis;
d) tokio elektromagneto vijos turi bti pagamintos i didelio skersmens laidininko, o vij skaiius kuo maesnis.

5. Ar galima pagaminti elektromagnet, kurio keliamj jg bt galima reguliuoti?


a) reikia nuosekliai prie elektromagneto prijungti reostat arba pagaminti
itraukiam erd;
b) galima tik nuosekliai prie elektromagneto prijungiant reostat;
c) reikia, kad toks elektromagnetas bt be erdies;
d) tokio elektromagneto pagaminti negalima.

6. Solenoidu teka elektros srov. Nustatykite solenoido magnetinius polius.


^^1|
a) gale A b) gale A c) gale A d) gale A -

pietinis polius, gale B - iaurinis polius;


pietinis polius, gale B - pietinis polius;
iaurinis polius, gale B - iaurinis polius;
iaurinis polius, gale B - pietinis polius.

7. Virutiniame rits gale yra iaurinis magnetinis polius. Nustatykite srovs


krypt grandinje ir altinio poli enklus.
N

a) A b) A c) A d) A -

minusas, B - pliusas,
minusas, B - pliusas,
pliusas, B - minusas,
pliusas, B - minusas,

ABC;
CBA;
ABC;
CBA.

8. Rits A vijos apvyniotos pagal laikrodio rodykls judjimo krypt, o rits B prie laikrodio rodykls judjimo krypt. Ar vienodi elektromagneto kairij gal
poliai?

a) vienodi,
b) vienodi,
c) A rits d) A rits -

iauriniai;
pietiniai;
pietinis, B - iaurinis;
iaurinis, B - pietinis.

9. Ant geleinio cilindro apvynioti izoliuoti laidai ir j galai sujungti su galvaniniu elementu. Kokie yra io elektromagneto gal poliai?

a) A b) A c) abu
d) abu

pietinis, B - iaurinis;
iaurinis, B - pietinis;
iauriniai;
pietiniai.

10. Tekant elektros srovei, pasagos pavidalo elektromagnet poliai tokie, kaip
parodyta brinyje. Nustatykite srovs krypt.

a) nuo A B
b) nuo A B
c) nuo B A
d) nuo B A

ir nuo C D;
ir nuo D C;
ir nuo C D;
ir nuo D C.

11. Plokiu, udaru kontru teka elektros srov. Kokia yra magnetinio lauko indukcijos vektoriaus kryptis takuose A ir B?

a) indukcijos vektorius lygiagretus kontro ploktumai, take A nukreiptas


dein, take B - kair;
b) indukcijos vektorius statmenas kontro ploktumai, take A nukreiptas
nuo skaitytojo, take B - skaitytoj;
c) indukcijos vektorius statmenas kontro ploktumai, take A nukreiptas
kair, take B - dein;
d) indukcijos vektorius statmenas kontro ploktumai, take A nukreiptas
skaitytoj, take B - nuo jo.

12. Kaip stiklu juds tiesaus magneto traukiamas rutuliukas stiklu?


a) tolygiai;
b) tolygiai ltjaniai;
c) tolygiai greitjaniai;
d) greitjaniai, kintamu pagreiiu.

13. Kurioje ems vietoje abu magnetins rodykls galai rodo pietus?
a) pusiaujuje;
b) pietiniame ems poliuje;
c) iauriniame ems poliuje;
d) tokios vietos emje nra.

14. Kaip Mnulyje orientuotis pagal kompas?


a) kaip ir emje;
b) prieingai negu emje;
c) kompasu naudotis negalima, nes Mnulyje - kintamas magnetinis laukas;
d) kompasu naudotis negalima, nes Mnulyje nra magnetinio lauko.

15. magnetintas strypas sulauytas maas vienodo ilgio dalis. Kuri i gautj
dali magnetinta stipriausiai?
a) visos dalys magnetintos vienodai;
b) stipriausiai magnetintos dalys kurios buvo ariau strypo gal;
c) stipriausiai magnetintos dalys kurios buvo ariau strypo vidurio;
d) sulauyto strypo dalys nebus magnetintos.

a) A
b) A
c) A
d) A

ir B takuose
ir B takuose
ir C takuose
ir C takuose

yra iauriniai poliai, C ir D - pietiniai;


yra pietiniai poliai, C ir D - iauriniai;
yra iauriniai poliai, B ir D - pietiniai;
yra pietiniai poliai, B ir D - iauriniai.

17. Lankstus laidas susuktas spiral ir pakabintas u vieno galo. Kas atsitiks,
paleidus spirale srov?

a) spiral susispaus;
b) spiral isitemps;
c) spiral prads svyruoti;
d) nieko neatsitiks.

18. Du laidininkai yra magnetiniame lauke. Kaip juds ie laidininkai, jeigu jais
teks nurodytos krypties elektros srov?
B

a) A b) A c) A d) abu

dein, B - kair;
skaitytoj, B - emyn;
nuo skaitytojo, B - auktyn;
laidininkai juds kair.

19. Arti ilgo tiesaus magneto kabo lankstus laidas, kuriuo teka elektros srov.
Kaip juds is laidas?

a) arts prie magneto;


b) tols nuo magneto;
c) apsivys apie magnet;
d) laidas nejuds.

20. Vir soienoido, kuriuo teka elektros srov, pakabintas magnetas. Kaip juds
is magnetas?

-O +

a)
b)
c)
d)

vir;
apai;
svyruos;
nejuds.

21. Du kontrai laisvai kabo vienoje ploktumoje. Kaip pasikeistj padtis, jeigu jais tekt nurodytos krypties elektros srov?
9 9

OO

a) kontr padtis nepasikeist;


b) kontrai pasisukt taip, kad j ploktumos bt statmenos viena kitai;
c) kontrai pasisukt taip, kad j magnetini indukcij linij kryptys bt
prieingos;
d) kontrai pasisukt taip, kad j magnetini indukcij linij kryptys sutapt.

22. Tiesus laidas, kuriuo teka srov I2, eina per apskrito laidininko, kuriuo teka
elektros srov I1, a. Kaip sveikauja ie laidininkai?

a) apskritas laidininkasjuda tiesaus laidininko atvilgiu;


b) apskritas laidininkas pasisuka tiesaus laidininko atvilgiu;
c) tiesus laidininkasjuda apskrito laidininko atvilgiu;
d) laidininkai nesveikauja.
23. Rmeliai, kuriais teka elektros srov, yra tarp pasaginio magneto poli taip,
kad j ploktuma statmena magnetinio lauko jg linijoms. Ar suksis rmeliai?
a) rmeliai nesisuks;
b) rmeliai suksis, kol j ploktuma bus lygiagreti magnetinio lauko Iinijoms;
c) rmeliai suksis pagal laikrodio rodykls judjimo krypt;
d) rmeliai suksis prie laikrodio rodykls judjimo krypt.
24. Koki padt magneto atvilgiu uims judantys rmeliai ABCD, kai jais teks
elektros srov?

D
N
a) rmeliai pasisuks statmenai brinio ploktumai, stebtoj pasisuks AB
kratin;
b) rmeliai pasisuks statmenai brinio ploktumai, stebtoj pasisuks CD
kratin;
c) rmeliai prads suktis apie savo a;
d) rmeli padtis nepasikeis.

25. Brinyje parodyta laidininko, kuriuo teka elektros srov, padtis magnetiniame lauke. Kokia yra t laidinink veikianios Ampero jgos kryptis?

a) nukreipta emyn;
b) nukreipta kair pus;
c) nukreipta auktyn;
d) Ampero jgos kryptis sutampa su magnetins indukcijos linij kryptimi.

26. 20 cm ilgio tiesus laidininkas yra vienalyiame magnetiniame lauke, kurio


indukcija lygi 2 T. Laidininkas statmenas magnetinio lauko indukcijos vektoriui B .
Kam lygi Ampero jga, kuria magnetinis laukas veikia laidinink kai laidininku
teka 4 A stiprio elektros srov?
a)
b)
c)
d)

160 N;
1,6 N;
10 N;
40 N.

27. Kokia yra begalinio tiesaus laido, kuriuo teka elektros srov, magnetinio lauko indukcijos priklausomyb nuo atstumo iki laido?
a) B ~
b) B ~
c) B d) B ~

l/R;
l/R 2 ;
R;
R2.

28. Du elektronai juda lygiagreiomis trajektorijomis vir. Kur nukreipti


krvi magnetins sveikos jg vektoriai?

a)

b)

d) sveikos jg vektoriai lygs nuliui.

c)

29. Magnetiniame lauke, kurio indukcijos vektoriaus kryptis parodyta, yra nejudantis teigiamasis elektros krvis. Kuri i parodyt krypi atitinka jgos, kuria
magnetinis laukas veikia t krv, vektoriaus krypt?
Bt

A
>

a)

b)

<
d) magnetinis laukas krvio neveikia.

c)

30. Nurodykite magnetiniame lauke esant teigiamj elektros krv veikianios


jgos vektoriaus krypt, kai magnetinio lauko indukcijos vektorius statmenas io
lapo ploktumai ir nukreiptas nuo skaitytojo, o krvio judjimo greiio vektoriaus
kryptis parodyta brinyje.

+q

a)

b)

c)

d)

31. Magnetiniame lauke, kurio indukcija 2 T, 4 m/s greiiu lekia 10" C elektros
krvis. Kam lygi jga, kuria magnetinis laukas veikia krv, kai krvio greiio
vektorius statmenas magnetinio lauko indukcijos vektoriui?
a) 0 N;
b) 8 IO"10 N;
c) 2 IO"10 N;
d) 0,5 IO'10 N.

32. Teigiamai elektrint daleli pluotelis greiiu V lekia vienalyt magnetin lauk, kurio magnetins indukcijos vektoriaus kryptis parodyta brinyje. Kokia trajektorija juds pluotelis magnetiniame lauke?

a) tiese;
b) apskritimu;
c) sraigtine linija;
d) lanku.

33. Elektronas juda vienalyiame magnetiniame lauke. Kok darb atlieka jga,
veikianti elektron?
a) A > 0;
b) A < 0;
c) A = 0;
d) tai priklauso nuo veikianios jgos krypties.

34. Kokios katodini spinduli dalels didesniu kampu nukrypsta nuo savo judjimo krypties, kai patenka vienalyt magnetin lauk?
a) greiiau judanios dalels;
b) liau judanios dalels;
c) dalels, kurios juda iilgai magnetins indukcijos linij;
d) visos dalels nukrypsta vienodu kampu.

35. 10 cm2 ploto kontras yra vienalyiame magnetiniame lauke, kurio indukcija
2 T. Kam lygus kontr kertantis magnetinis srautas, kai kontro ploktuma statmena indukcijos vektoriui?
a) 20 Wb;
b) 0,2 Wb;
c) 5 Wb;
d) 2 mWb.

36. Keturios vienodos rits jungtos nuosekliai nuolatins srovs grandin. Pirmoji rit neturi erdies, antroje ritje erdis yra gelein, treioje ritje - aliuminin,
ketvirtoje ritje - varin erdis. Kurioje ritje bus maiausias magnetinis srautas?
(Aliuminis - paramagnetikas, varis - diamagnetikas).
a) pirmoje ritje;
b) antroje ritje;
c) treioje ritje;
d) ketvirtoje ritje.
37. Vir solenoido ant spyruokls pakabinami strypai: geleinis, ketaus, varinis.
Kuris i stryp pakils, jeigu solenoidu teks nuolatin elektros srov?

T
a)
b)
c)
d)

geleinis strypas;
strypas, pagamintas i ketaus;
varinis;
visi strypai nusileis emyn.

38. Kuo skiriasi plienas, kuris naudojamas nuolatiniams magnetams ir elektromagnetams gaminti?
a) nuolatiniai magnetai gaminami i magnetikai kieto plieno;
b) elektromagnetai gaminami i magnetikai kieto plieno;
c) nuolatiniai magnetai gaminami i magnetikai minkto plieno;
d) nuolatiniai magnetai ir elektromagnetai gaminami i magnetikai kieto
plieno.
39. Magnetiniame lauke, kurio jg linijos pavaizduotos brinyje, greiiu v juda
laidininkas. Kuria kryptimi teka indukcin elektros srov?

v
O

>

a) tolyn nuo skaitytojo;


b) skaitytojo link;
c) indukcin elektros srov neteka;
d) krypiai nustatyti trksta duomen.

40. Magnetiniame lauke skaitytojo link juda laidininkas, kuriuo teka indukcin
elektros srov. Kokia yra magneto, kurianio magnetin lauk, padtis laidininko atvilgiu?
N
S

S
V

S
a)

b)

" I
N

c)

d)

204

ELEKTRODINAMIKOS PAGRINDAI.
Elektromagnetizmas

41. Laidininkas juda tarp magneto poli statmenai jg linijoms, juo teka indukcin elektros srov skaitytojo link. Kuria kryptimi juda laidininkas?
N
a)
b)
c)
d)

dein pus;
kair pus;
auktyn;
emyn.

42. Kada nuolatins srovs grandinje bna didesn saviindukcijos evj?


a)
b)
c)
d)

sujungiant grandin;
nutraukiant grandin;
sujungiant ir nutraukiant grandin saviindukcijos evj bna vienoda;
saviindukcijos evj lygi nuliui.

43. Udaras metalinis iedas slenka vienalyiame magnetiniame lauke iilgai jg linij. Kokia kryptimi teka indukcin elektros srov?
a)
b)
c)
d)

laikrodio rodykls judjimo kryptimi;


prie laikrodio rodykls judjimo krypt;
indukcin elektros srov neteka;
indukcins srovs krypiai nustatyti trksta duomen.

44. Ant vertikaliai orientuotos rits udta moneta. Kuris i i teigini yra teisingas?
a) kai rits vijomis teka nuolatin arba kintamoji elektros srov, moneta yla;
b) kai rits vijomis teka nuolatin srov, moneta yla labiau negu tekant
kintamai elektros srovei;
c) kai rits vijomis teka nuolatin elektros srov, moneta yla, o kai teka
kintamoji srov - moneta neyla;
d) kai rits vijomis teka kintamoji elektros srov, moneta yla, o kai teka
nuolatin srov - neyla.

45. Apskaiiuokite kontro induktyvum, kai, tekant 3 A stiprio srovei, kontre


yra 6 Wb magnetinis srautas.
a) 2 H;
b) 0,5 H;
c) 1,5 H;
d) 12 H.

46. Kontr kertantis magnetinis srautas per 2 s sumajo nuo 8 Wb iki 2 Wb.
Kokia tuo metu buvo indukcins evj vert kontre?
a)
b)
c)
d)

2 V;
4 V;
3 V;
2,5 Y.

47. Nurodykite savyb, kuri tinka tik indukciniam elektriniam laukui, bet ne
elektrostatiniam laukui: 1 - nenutrkstamumas erdvje; 2 - stiprio linijos btinai
susijusios su elektros krviais; 3 - lauko jg darbas, perkeliant krv bet kuriuo
udaru keliu, lygus nuliui; 4 - lauko jg darbas, perkeliant krv udaru keliu, gali
bti nelygus nuliui?
a)
b)
c)
d)

1;
2;
3;
4.

48. Kaip pakis rits be erdies induktyvumas, jeigu vij skaiius padids dvigubai?
a) padids 2 kartus;
b) padids 4 kartus;
c) sumas 2 kartus;
d) sumas 4 kartus.

49. 3 H induktyvumo rite teka 4 A nuolatin elektros srov. Kam lygi rits magnetinio lauko energija?
a)
b)
c)
d)

12 J;
18 J;
24 J;
36 J.

50. Nuolatinio magneto iaurinis polius kiamas aliuminin ied. Ar magnetas


traukia ied, ar stumia? Kokia yra indukuotosios srovs kryptis iede?
a) traukia; pagal laikrodio rodykls judjimo krypt;
b) stumia; prie laikrodio rodykls judjimo krypt;
c) traukia; prie laikrodio rodykls judjimo krypt;
d) stumia; pagal laikrodio rodykls judjimo krypt.

ELEKTROMAGNETINIAI VIRPESIAI IR BANGOS


1. Rit su feromagnetine erdimi paeiliui jungiama nuolatins ir kintamosios
srovs grandines, kuriose tampa vienoda. Ar vienodo stiprio srov ja teka?
a) vienodo;
b) stipresn nuolatins srovs grandinje;
c) stipresn kintamosios srovs grandinje;
d) rit jungus kintamosios srovs grandin, elektros srov neteks.

2. Kok vaidmen virpesi kontre vaidina induktyvumas ir talpa?


a) talpa ir induktyvumas reikalingi magnetiniam laukui sukurti;
b) talpa ir induktyvumas reikalingi elektriniam laukui sukurti;
c) induktyvumas reikalingas elektriniam laukui sukurti, talpa - magnetiniam
laukui sukurti;
d) induktyvumas reikalingas magnetiniam laukui sukurti, talpa - elektriniam
laukui sukurti.

3. Koki reikm turi virpesi kontro rits aktyvioji vara?


a) jokios reikms neturi;
b) dl jos ilieka pastovus laisvj virpesi periodas;
c) rits aktyvioji vara slopina virpesius, dl jos pakinta laisvj virpesi periodas;
d) rits aktyvioji vara palaiko virpesius, dl jos nekinta laisvj virpesi
periodas.

4. Ar pakinta kontro laisvj virpesi danis, jeigu padidja rits aktyvioji vara, o kiti parametrai nekinta?
a) nepakinta;
b) virpesi danis padidja;
c) virpesi danis sumaja ir sumaja slopinimas;
d) virpesi danis sumaja ir padidja slopinimas.

5. Kokiais atvejais kontre susidaro neslopinamieji elektromagnetiniai virpesiai?


a) kai kontro aktyvioji vara nra didel;
b) kai kontro talpin vara yra maa;
c) kai kontro induktyvioji vara yra maa;
d) kai kompensuojami energijos nuostoliai dl iluminio srovs poveikio ir
dl spinduliavimo.
6. Kam eikvojama elektromagnetini virpesi kontro energija?
a) elektromagnetiniams virpesiams kurti;
b) darbui atlikti, perneant elektros krv;
c) elektriniams ir magnetiniams laukams kurti;
d) kontro laidams ildyti ir elektromagnetinms bangoms aplinkoje kurti.
7. Kodl kartais virpesi kontre jungiamas kintamosios talpos kondensatorius
arba kintamojo induktyvumo rit?
a) kad
b) kad
c) kad
d) kad

bt galima
bt galima
bt galima
bt galima

keisti elektrinio arba magnetinio lauko energij;


sumainti kontro energijos nuostolius;
keisti virpesi dan (period);
keisti fazi skirtum tarp srovs stiprumo ir tampos.

8. Kaip galima padidinti energij, eikvojam virpesi kontre elektromagnetinms bangoms spinduliuoti?
a) tik didinant virpesi period;
b) tik prijungiant prie kontro anten;
c) tik didinant virpesi dan;
d) prijungiant prie kontro anten, didinant virpesi dan.
9. Kaip pasikeis laisvieji virpesiai kontre, kurio aktyviosios varos galima nepaisyti, jeigu jo talpa padids trigubai, o induktyvumas trigubai sumas?
a) kontro
b) kontro
c) kontro
d) kontro

savj virpesi danis


savj virpesi danis
savj virpesi danis
savj virpesi danis

nepasikeis;
padids 3 kartus;
sumas 3 kartus;
padids 9 kartus.

10. Kaip pasikeis laisvj virpesi periodas kontre, kurio R = O, jeigu induktyvumas padids dvigubai, o talpa - keturgubai?
a) padids 8 kartus;
b) sumas 8 kartus;
c) padids /8 kartus;
d) padids

kart.

11. Kaip pakis laisvj elektromagnetini virpesi periodas kontre, sudarytame


i rits ir kondensatoriaus, kai rits induktyvumas sumas 2 kartus, o kondensatoriaus talpa nepasikeis?
a) padids 2 kartus;
b) sumas 2 kartus;
c) sumas 2 karto;
d) padids S karto.
12. Staiakampiai vieliniai rmeliai sukasi pastoviu kampiniu greiiu vienalyiame magnetiniame lauke. Kuriame grafike teisingai pavaizduota srovs stiprio
priklausomyb nuo laiko?

a)

b)

0
c)

d)

13. Kintamosios srovs generatoriaus rotorius, kurio vienos vijos plotas 0,01 m2,
pastoviu 50 aps/s daniu sukasi vienalyiame magnetiniame lauke. Magnetinio
lauko indukcija 2 T. Kam lygi kiekvienoje vijoje atsiradusios indukcins evj amplitud?
a) 0,25 V;
b) 0,5 V;
c) I V ;
d) 2 V.

14. Lempa ir kondensatorius nuosekliai jungti apvietimo tinkl. Kaip pasikeist lempos kaitimas, jeigu prie pirmojo kondensatoriaus lygiagreiai prijungtume dar vien kondensatori?
a)
b)
c)
d)

padidt;
sumat;
nepasikeist;
lempa nedegt.

15. Lempa ir kondensatorius nuosekliai jungti apvietimo tinkl. Kaip pasikeist lempos kaitimas, jeigu kondensatori pramut ir grandin toje vietoje susijungt?
a)
b)
c)
d)

lempa nedegt;
nepasikeist;
padidt;
sumat.

16. Vienu metu grandine teka nuolatin ir aukto danio kintamoji elektros srov.
Kokia srov teks grandins akomis?

a) visomis akomis teks ir nuolatin, ir kintamoji elektros srov;


b) A ir B akomis - nuolatin, C aka - kintamoji elektros srov;
c) B aka - nuolatin, A ir C akomis - kintamoji elektros srov;
d) A aka - nuolatin, B aka - nuolatin ir kintamoji, C ajca - kintamoji
elektros srov.

17. Kuriame grafike nubrta aktyviosios varos kintamosios srovs grandinje


priklausomyb nuo danio?
R*

Rt

a)

b)

c)

d)

18. Kuriame i 17 uduotyje nubrt grafik ireikta kintamosios srovs


grandin jungto kondensatoriaus talpins varos priklausomyb nuo danio?
19. Kuriame i 17 uduotyje nubrt grafik ireikta rits induktyviosios
varos priklausomyb nuo kintamosios srovs danio?
20. Kaip udarame virpesi kontre pakinta elektromagnetini virpesi danis,
jeigu rit dedama gelein erdis?
a)
b)
c)
d)

sumaja;
nepakinta;
padidja;
gali padidti arba sumati.

21. Kaip udarame virpesi kontre pakinta elektromagnetini virpesi danis,


padidinus atstum tarp kondensatoriaus ploki?
a)
b)
c)
d)

sumaja;
nepakinta;
padidja;
gali sumati arba padidti.

22. Ar skiriasi laisvieji virpesiai vienod parametr kontruose, jeigu kontr


kondensatoriai buvo krauti juos prijungus prie altini, kuri evj skirtingos?
a)
b)
c)
d)

nesiskiria;
skiriasi periodu;
skiriasi daniu;
skiriasi virpesi amplitude.

23. Nubrti dviej kontr slopinamj virpesi grafikai. Kuo skiriasi tie kontrai?

a) aktyvija vara;
b) talpine vara;
c) induktyvija vara;
d) niekuo nesiskiria.
24. Kur sukaupta laisvj virpesi energija virpesi kontre, kai t = 1/8 T nuo
kondensatoriaus isikrovimo pradios?
a) ritje;
b) kondensatoriuje;
c) ritje ir kondensatoriuje;
d) energija lygi nuliui.
25. Kokiu laiko momentu nuo kondensatoriaus isikrovimo pradios laisvj
virpesi energija kontre sukaupta tik kondensatoriuje?
a) kai
b) kai
c) kai
d) kai

t
t
t
t

= 1/8 T;
= 1/4 T;
= T/2;
= 3/4 T.

26. Kaip pasikeis kondensatoriumi pratekanios srovs stiprio virpesi amplitud, kondensatoriaus virpesi dan padidinus 2 kartus, o tampos virpesi amplitud palikus nepakeist?
a) padids 2 kartus;
b) sumas 2 kartus;
c) padids 4 kartus;
d) sumas 4 kartus.

27. Kaip pasikeis rite tekanios srovs stiprio virpesi amplitud, rits gnybt
tampos virpesi dan padidinus 2 kartus, o tampos virpesi amplitud palikus
nepakeist? Rits aktyviosios varos nepaisykite.
a) padids 2 kartus;
b) sumas 2 kartus;
c) padids 4 kartus;
d) sumas 4 kartus.

28. 10 aktyvioji vara jungta 10 Hz danio kintamosios srovs grandin.


Kam lygi srovs stiprio virpesi amplitud, kai aktyviosios varos gnybt tampos
virpesi amplitud lygi 20 V?
a) 0,5 A;
b) 2 A;
c) 20 A;
d) 40 A.

29. Vykstant elektromagnetiniams virpesiams, tampa kintamosios srovs grandinje kinta nuo +50 V iki - 5 0 V. Kam lygi tampos efektin vert?
a) 0 V;
b) 50 V;
c ) 1 0 0 V;

d) 50Jl V.
30. w = 100 s"1 kampinio danio kintamosios srovs grandin jungtas 100
talpos kondensatorius. tampos virpesi amplitud lygi 100 V. Kam lygi srovs stiprio grandinje virpesi amplitud?
a) 0,1 A;
b) 0,001 A;
c) 0,01 A;
d) 1 A.

31. kintamosios srovs, kurios kampinis danis w = 100 s"1, grandin jungta
100 mH induktyvumo rit. Rits tampos virpesi amplitud lygi 100 V. Kam lygi
srovs stiprio grandinje virpesi amplitud?
a) 0,1 A;
b) 0,01 A;
c) 1 A;
d) 10 A.
32. Kaip pasikeis laisvj elektromagnetini virpesi periodas kontre, jeigu vienu metu induktyvum ir talp padidinsime 2 kartus?
a)
b)
c)
d)

nepasikeis;
padids 2 kartus;
sumas 2 kartus;
padids 4 kartus.

33. Kam lygus fazi skirtumas tarp kondensatoriaus ploki tampos ir srovs
stiprio virpesi kontre?
a)
b)
c)
d)

0;
wt;
/2;
wt + /2.

34. virpamj kontr, kurio kokyb (slopinimui atvirkias dydis) lygi 50, nuosekliai jungtas 2 V kintamosios tampos altinis. Srovs stiprio kontre priklausomyb nuo altinio tampos virpesi danio pavaizduota grafike. Koks bt maksimalus srovs stipris kontre, jeigu aktyvioji vara padidt 2 kartus?

a) 0,5 A;
b) 1 A;
c) 0,25 A;
d) 0,125 A.

35. Zr. 34 uduot. Koks bt tampos kritimas ant kondensatoriaus ploki, jeigu aktyvioji kontro vara padidt 2 kartus?
a)
b)
c)
d)

2 V;
50 V;
100 V;
4 V.

36. Kuris i pateikt teigini teisingas vykstant rezonansui kintamosios srovs


elektrinje grandinje, sudarytoje i nuosekliai sujungt aktyviosios varos, kondensatoriaus ir rits?
a)RLRc;
b) R l = R c ;
c) R L R C ;
d) R L R .

37. Kam rezonanso metu lygus fazi skirtumas tarp srovs stiprio ir tampos kintamosios srovs grandinje, kuri sudaryta i nuosekliai sujungtos rits, kondensatoriaus ir aktyviosios varos?
a) srov aplenkia tamp dydiu /2;
b) srov atsilieka nuo tampos dydiu /2;
c) srov aplenkia tamp dydiu ;
d) fazi skirtumas lygus nuliui.

38. Laidininku teka pulsuojanti elektros srov. Kaip iskirti ios srovs pastovij ir kintamj dedamsias?
a) reikia jungti dvi lygiagreias atakas, kur vienoje bt didelio induktyvumo rit, o kitoje - didels talpos kondensatorius;
b) grandin reikia jungti rit;
c) grandin reikia jungti kondensatori;
d) iskirti negalima.

39. Elektroniniu oscilografu tyrinjama harmoningai kintanti tampa u = U 0 C o s w t


(w ir U 0 - pastovs dydiai). Kaip pasikeist ekrane matomos kreivs forma, jei
bt padidintas skleidimo tampos kitimo periodas?
a) kreivs forma nepasikeist;
b) sinusoid paemt;
c) sinusoids virns suartt;
d) sinusoids virns nutolt.

40. Kokie fizikiniai dydiai kinta, vykstant elektromagnetiniams virpesiams virpesi kontre?
a) srovs stipris, tampa;
b) kondensatoriaus krvis, rits magnetinio lauko indukcija;
c) kondensatoriaus elektrinio lauko stipris, saviindukcijos elektrovaros jga
ritje;
d) visi dydiai, ivardyti a, b, c atsakymuose.

41. Ketvirtadal periodo nuo kondensatoriaus isikrovimo pradios elektros srov


virpesi kontre teka dl potencial skirtumo tarp kondensatoriaus plokteli. Kas
palaiko elektros srov kito periodo ketvirtadal, kai atsirads tarp kondensatoriaus
plokteli potencial skirtumas neleidia srovei tekti?
a) elektrinio lauko energija;
b) elektrinio ir magnetini lauk energija;
c) saviindukcijos elektrovaros jga, atsiradusi ritje;
d) srov teka dl inercijos reikinio.
42. Virpesi kontre buvo pakeistas kondensatoriaus pradinio krvio didumas.
Kokios kontre atsirandani svyravim charakteristikos gali dl to pakisti?
a) tik srovs stiprio amplitud;
b) tik tampos amplitud;
c) tik magnetins indukcijos amplitud;
d) gali pakisti visos a, b ir c atsakymuose ivardytos charakteristikos.
43. Kiek vij turi bti transformatoriaus antrinje apvijoje, kad bt galima
padidinti tamp nuo 20 V iki 100 V, kai pirminje apvijoje yra 100 vij?
a)
b)
c)
d)

20;
100;
250;
500.

44. Transformatorius, dirbdamas tuij eiga, ima i tinklo maai energijos.


K a m j i eikvojama? Koks tada pirminje grandinje bna fazi skirtumas?
a) erdiai kaitinti; 0;
b) plieninei erdiai kaitinti; /2;
c) darbui atlikti, perneant krv; 0;
d) energija neeikvojama; /2.
45. Kas bus, jeigu transformatori, apskaiiuot 127 V tampai, jungsime
110V nuolatins srovs grandin?
a) perdegs transformatoriaus apvija;
b) pasikeis tampa antrinje grandinje;
c) pasikeis srovs stipris;
d) nieko nebus.

46. Kokiais postulatais pagrsta Maksvelo elektromagnetinio lauko teorija?


a) elektrinis laukas sukuria magnetin lauk;
b) magnetinis laukas sukuria elektrin lauk;
c) kintamasis elektrinis laukas sukuria skurin magnetin lauk; kintamasis
magnetinis laukas sukuria skurin elektrin lauk;
d) kintamasis elektrinis laukas sukuria magnetin lauk; kintamasis magnetinis laukas sukuria elektrin lauk.

47. Kokios lauko charakteristikos periodikai kinta sklindanioje elektromagnetinje bangoje?


a) elektrinio lauko stiprio vektorius;
b) magnetinio lauko stiprio vektorius;
c) elektrinio ir magnetinio lauk stiprio vektoriai periodikai kinta tarpusavyje statmenose ploktumose;
d) bangos ilgis ir greitis.

48. Kada atveju elektromagnetin banga perduoda jos kelyje esaniam kontrui
daugiausia energijos?
a) kai kontro aktyvioji vara yra nedidel;
b) kai kontro talpin vara maa;
c) kai kontras suderintas rezonansui su bangos virpesiais;
d) elektromagnetin banga visada perduoda kontrui vis energij.

49. Radijo imtuvo kontras suderintas su radijo stotimi, transliuojania laid


38 m banga. Kaip reikia pakeisti imtuvo virpesi kontro kondensatoriaus talp, kad
imtuvas bt suderintas 19 m bangai?
a) padidinti 2 kartus;
b) padidinti 4 kartus;
c) sumainti 2 kartus;
d) sumainti 4 kartus.

50. Elektromagnetin banga plinta dein. Magnetins indukcijos momentin


vert tam tikrame spindulio take vaizduojama vektoriumi, esaniu horizontalioje
ploktumoje ir einaniu nuo ms. Kokios krypties yra tame take esanio elektrono
pagreitis?
a) pagreitis
b) pagreitis
c) pagreitis
d) pagreitis

nukreiptas emyn;
nukreiptas auktyn;
nukreiptas dein;
lygus nuliui.

OPTIKA
1. Lempa, kurios viesos stipris 80 cd, kabo 2 m auktyje vir stalo paviriaus.
Koks po lempa esani stalo tak apviestumas?
a) 10 Ix;
b) 20 lx;
c) 40 Ix;
d) 160 Ix.

2. Ekranas apvieiamas takiniu koherentiniu viesos altiniu S. Kuriame grafike nubrta tako A ekrane apviestumo priklausomyb nuo plyio skersmens?
E t
S * _ t d A
d

a)

b)

c)

d)

3. Koks turi bti kritimo kampas, kad atsispindjs viesos spindulys ir krintantis
spindulys sudaryt 50 kamp?
a)
b)
c)
d)

50;
25;
65;
40.

4. Kaip pasikeis kampas tarp krintanio ir atsispindjusio viesos spindulio, jeigu


kritimo kampas sumas 10?
a) nepasikeis;
b) sumas 10;
c) sumas 20;
d) padids 10.

5. Kokiu kampu turi kristi viesos spindulys plokij veidrod, kad atsispindjs spindulys bt statmenas krintaniajam?
a)
b)
c)
d)

0;
30;
45;
90.

6. mogus, stovintis ant eero kranto, lygiame vandens paviriuje mato Sauls atvaizd. Kaip juds tas atvaizdas mogui tolstant nuo kranto?
a)
b)
c)
d)

atvaizdas
atvaizdas
atvaizdas
atvaizdas

arts prie kranto;


tols nuo kranto;
liks toje paioje vietoje;
inyks.

7. Kaip reikia pastatyti plokij veidrod, kad stalo paviriumi tiesiai riedanio
rutuliuko atvaizdas veidrodyje kilt vertikaliai auktyn?
a) tokio atvaizdo veidrodyje nematysime;
b) veidrodis turi bti pastatytas taip, kad su stalu sudaryt 45 kamp;
c) veidrodis turi bti pastatytas taip, kad su stalu sudaryt bet kok kamp;
d) veidrodis su stalo paviriumi turi sudaryti 45 kamp ir jo ploktuma turi
kirsti rutuliuko judjimo linij.
8. Kaip pasikeist atstumas tarp daikto ir jo atvaizdo plokiajame veidrodyje,
jeigu veidrod pastatytume t viet, kur buvo daikto atvaizdas?
a) nepasikeist;
b) padidt 2 kartus;
c) sumat 2 kartus;
d) padidt 4 kartus.
9. Prie vertikal plokij veidrod stovi mogus. Kaip pasikeis atstumas tarp
mogaus ir jo atvaizdo, kai mogus priarts prie veidrodio per 1 m?
a) sumas 1 m;
b) sumas 2 m;
c) padids 1 m;
d) nepasikeis.

10. mogus artja prie plokiojo veidrodio 2 m/s greiiu. Kokiu greiiu jis artja prie savo atvaizdo?
a) 1 m/s greiiu;
b) 2 m/s greiiu;
c) 4 m/s greiiu;
d) mogaus greitis atvaizdo atvilgiu lygus nuliui.

11. atsispindini nuo ramaus vandens paviriaus Saul galima irti neprisimerkus ir vidurdien. Taiau ryt ir pavakar is atspindys yra akinamai rykus.
Kodl?
a) Saul bna ariau ems paviriaus;
b) atspindys pakinta dl vandens paviriaus judjimo;
c) kuo maesnis viesos spinduli kritimo kampas, tuo maesn viesos dalis atsispindi;
d) kuo didesnis viesos spinduli kritimo kampas, tuo didesn viesos dalis
atsispindi.

12. To paties vieianio tako atvaizdas gaunamas dviem vienodai nutolusiais


nuo jo sferiniais veidrodiais, kuri kreivumo spinduliai vienodi, bet plotai skirtingi.
Ar vienodi bus atstumai nuo veidrodi iki vieianio tako atvaizd? Ar vienodas
bus atvaizd rykumas?
a)
b)
c)
d)

praktikai atstumai bus vienodi, o rykumas nevienodas;


praktikai atstumai bus vienodi ir rykumas vienodas;
atstumai bus nevienodi, o rykumas vienodas;
atstumas ir rykumas bus nevienodi.

13. Spindulio, pereinanio i vienos aplinkos kit, kritimo kampas lygus 60, o
limo kampas 30. Nustatykite santykin lio rodikl.
a)
b)
c)
d)

0,5;
0,6;
1;
1,7.

14. I vienos aplinkos kit pereinanio spindulio kritimo kampo ir limo kampo sinus santykis lygus n. Kam lygus is santykis, kai spindulio kritimo kampas
padids dvigubai?
a)
b)
c)
d)

n/2;
n;
2 n;
4 n.

15. Kuris i pavaizduot i vandens or sklindanios viesos spinduli visikai


atsispindi?

S
16. Kada viesos spindulio lio kampas lygus kritimo kampui?
a) tik kai spindulio kritimo kampas lygus 0;
b) tik kai spindulio kritimo kampas lygus 90;
c) tik kai aplink absoliutiniai lio rodikliai lygs;
d) kai spindulys statmenas dviej aplink ribai ir kai aplink absoliutiniai
lio rodikliai lygs.

17. Kodl, viesos spinduliui pereinant i vienos skaidrios aplinkos kit, pakinta
jo kryptis?
a) pakinta
b) pakinta
c) pakinta
d) pakinta

viesos
viesos
viesos
viesos

spindulio energija;
danis;
sklidimo greitis;
bangos periodas.

18. Kodl, kai sdime prie deganio lauo, kitoje lauo pusje esantys daiktai
mums atrodo virpantys?
a) dl ilto oro srovi judjimo;
b) dl nevienodo daikt apviestumo;
c) vir lauo kinta oro lio rodiklis, kuris priklauso nuo temperatros;
d) nes pastoviai kinta daiktus krintani spinduli kampas.
19. Du stebtojai tuo paiu metu nustatinja i akies" Sauls aukt vir horizonto, bet vienas i j yra panirs po vandeniu, o kitas stovi ant kranto. Ar vienodai
auktai jiems atrodo Saul?
a) stebtojui, esaniam po vandeniu, atrodo aukiau;
b) stebtojui, esaniam ant kranto, atrodo aukiau;
c) abiem atrodo vienodai auktai;
d) tai priklauso nuo dienos laiko.
20. Kokiu reikiniu paaikinamas brangakmeni spindjimas?
a) viesos atspindiu;
b) visikuoju viesos atspindiu;
c) viesos limu;
d) viesos isklaidymu.
21. Jeigu pro vien sulenkto stiklinio strypo gal praleistume viesos sraut, tai
jis, beveik nesusilpnjs, pasiekt kit strypo gal. Koks reikinys sudaryt toki
viesolaidi veikimo pagrind?
a)
b)
c)
d)

viesos isklaidymas;
viesos atspindys;
visikas viesos atspindys riboje oras-stiklas;
visikas viesos atspindys riboje stiklas-oras.

22. Ar pasikeis lio idinio nuotolis ir lio rodiklis, jeigu lio temperatra pakils?
a) idinio nuotolis padids, lio rodiklis sumas;
b) idinio nuotolis sumas, lio rodiklis nepasikeis;
c) idinio nuotolis padids, lio rodiklis nepasikeis;
d) idinio nuotolis nepasikeis, lio rodiklis padids.

23. Kuriuo liu negalima gauti tikro daikto atvaizdo?

a)

b)

c)

d)

24. Apskaiiuokite glaudiamojo lio, kurio idinio nuotolis 5 cm, lauiamj


geb.
a) 5 D;
b) 0,2 D;
c) 0,05 D;
d) 20 D.

25. Glaudiamuoju liu gautas vieianio tako atvaizdas. Apskaiiuokite lio


idinio nuotol, jeigu atstumas nuo daikto iki lio lygus 0,5 m, o atvaizdas susidar
1 m atstumu nuo lio?
a) 1 m;
b) 0,33 m;
c) 5 m;
d) 3 m.

26. vieiantis takas yra sklaidomojo lio, kurio idinio nuotolis 10 cm, idinyje. Kokiu atstumu nuo lio susidaro jo atvaizdas?
a) 10 cm;
b) 20 cm;
c) 5 cm;
d) atvaizdo nra.

27. Kuris teiginys teisingas?


a) trumparegio mogaus akyje atvaizdas susidaro prie tinklain, jam
lingi glaudiamieji akiniai;
b) trumparegio mogaus akyje atvaizdas susidaro u tinklains, jam
lingi sklaidomieji akiniai;
c) trumparegio mogaus akyje atvaizdas susidaro u tinklains, jam
lingi glaudiamieji akiniai;
d) trumparegio mogaus akyje atvaizdas susidaro prie tinklain, jam
lingi sklaidomieji akiniai.

reikareikareikareika-

28. Kiek li galima gauti perkirtus stiklin sfer lygiagreiomis ploktumomis?


a)
b)
c)
d)

vien;
du;
keturis;
priklausomai nuo lygiagrei ploktum skaiiaus.

29. Kokie akiniai padidina vyzdio apviestum?


a) glaudiamieji;
b) sklaidomieji;
c) glaudiamieji ir sklaidomieji;
d) akiniai vyzdio apviestumo nepadidina.
30. Kokie mons - trumparegiai ar toliaregiai - iskiria artimesnius takus?
a) toliaregiai;
b) trumparegiai;
c) toliaregiai ir trumparegiai;
d) nei toliaregiai, nei trumparegiai neiskiria artim tak.
31. Senstanio mogaus geriausio matymo atstumas didja. Ar turi tai takos naudojamo mikroskopo didinimui?
a) mikroskopo didinimas nekinta;
b) mikroskopo didinimas turi mati;
c) mikroskopo didinimas turi didti;
d) priklausomai nuo stebjimo slyg mikroskopo didinimas gali didti arba
mati.

32. Kokiems spinduliams yra didesnis glaudiamojo lio idinio nuotolis?


a) visiems spinduliams glaudiamojo lio idinio nuotolis yra vienodas;
b) violetiniams;
c) ydriems;
d) raudoniems.
33. Kodl, velgiant iilgai telegrafo linijos, tolimesni stulpai atrodo vis maesni
ir maesni?
a) didjant atstumui, maja regjimo kampas;
b) didjant atstumui, didja regjimo kampas;
c) irint tol labai sitempia akies raumenys, todl matome tok vaizd;
d) nes akis neprisitaiko matyti toli nuo jos nutolusi daikt.
34. Pavaizduota des krintantys ir i j ieinantys spinduliai. Kurioje dje
yra plokiasis veidrodis, pasuktas 45 kampu?

35. Zr. 34 uduoties paveiksllius. Kurioje dje yra stiklin prizm?


36. Zr. 34 uduoties paveiksllius. Kurioje dje yra plokias veidrodis padtas
horizontaliai?
37. Pavaizduoti des krintantys ir i j ieinantys spinduliai. Kurioje dje yra
periskopas?

<
X =

38. Zr. 37 uduoties paveiksllius. Kurioje dje yra gaubtas veidrodis?

39. r. 37 uduoties paveiksllius. Kurioje dje yra du vienas kitam statmeni


veidrodiai?
40. Ar pasikeiia viesos spindulio bangos ilgis ir danis, jam pereinant i vakuumo koki nors mediag?
a) bangos
b) bangos
c) bangos
d) bangos

ilgis pasikeiia, danis nepasikeiia;


ilgis nepasikeiia, danis pasikeiia;
ilgis ir danis pasikeiia;
ilgis ir danis nepasikeiia.

41. Ar priklauso viesos spinduli sklidimo greitis nuo virpesi danio ir bangos
ilgio?
a) vakuume nepriklauso, o mediagoje priklauso tik nuo bangos ilgio;
b) vakuume nepriklauso, o mediagoje priklauso ir nuo virpesi danio, ir
nuo bangos ilgio;
c) nei vakuume, nei mediagoje nepriklauso;
d) ir vakuume, ir mediagoje priklauso.
42. Elektromagnetins bangos elektromagnetinio lauko virpesi danis lygus
IO Hz. Kam lygus bangos ilgis aplinkoje, kurios lio rodiklis 1,5?
15

a) 0,3 IO7 m;
b) 0,5 IO7 m;
c) 2 IO-7 m;
d) 3 IO"7 m.
43. Elektromagnetins bangos elektromagnetinio lauko virpesi danis lygus
IO14 Hz. Kam lygus tos bangos danis aplinkoje, kurios lio rodiklis 2?
a) 0,25 IO 14 Hz;
b) 0,5 -IO 14 Hz;
c) IO 14 Hz;
d) 2 IO14 Hz.
44. Kurios spalvos viesa, pereidama i oro stikl, labiausiai lta?
a)
b)
c)
d)

raudona;
mlyna;
alia;
violetin.

45. Kokie bang altiniai vadinami koherentiniais?


a)
b)
c)
d)

altiniai, kurie sukelia vienodo danio virpesius;


altiniai, kurie sukelia harmoninius virpesius;
altiniai, kurie sukelia vienodos amplituds virpesius;
altiniai, kurie sukelia vienodo danio ir pastovaus fazi skirtumo vir-

pesius.

46. Kai ore ekran krinta koherentiniai spinduliai i dviej altini, jame matomos pakaitomis isidsiusios tamsios ir viesios interferencins juostos. Ar pasikeis juost plotis, jeigu bandym atliksime vandenyje, o visos kitos slygos liks tos
paios?
a) juost plotis nepasikeis;
b) juost plotis susiaurs tiek kart, koks yra vandens lio rodiklis;
c) juostos praplats;
d) vandenyje interferencinio vaizdo nebus matyti.

47. Kok interferencijos vaizd matysime ekrane, jeigu koherentiniai altiniai bus
plyiai, pro kuriuos sklinda balta viesa? Kur tas vaizdas bus aikesnis?

S1 *
C.

* S2

IZI - A i - "
O

a) ekrano centre matysime viesi juost, o kair ir dein nuo jos interferencinius spektrus; vaizdas bus rykiausias arti tako 0;
b) nuo tako 0 kair ir dein matysime viesias ir tamsias juostas; vaizdo
rykumas bus vienodas;
c) ekrano centre matysime tamsi juost, o nuo jos abi puses - interferencinius spektrus; ekrane vaizdas bus nerykus;
d) interferencinio vaizdo nematysime.

48. Plona plvel, apviesta balta viesa ir stebima atsispindjusioje viesoje


statmenai paviriui, atrodo alia. Ar pasikeis jos spalva, jeigu plvel pakreipsime
spinduli atvilgiu?
a)
b)
c)
d)

spalva nesikeis;
spalva nesikeis, tik rykumas pasikeis;
spalva pamau keisis i alios ydr, paskui mlyn, violetin;
plvel bus tamsios spalvos.

49. Apvietus plon plvel lygiagreiais monochromatiniais spinduliais, vienose jos vietose matomos viesios dms, kitose tamsios. Kodl?
a) plvelje yra priemai;
b) plvel nevienodai atspindi vies;
c) plvel viesos spinduliai krinta skirtingais kampais;
d) plvels storis nevienodas.
50. Dvi viesos bangos, susitikusios tam tikroje erdvs dalyje, viena kit slopina.
Ar kinta viesos energija?
a) viesos energija virsta vidine;
b) viesos energija netolygiai pasiskirsto erdvje, minimum srit viesos
energija nepatenka;
c) viesos energija tolygiai pasiskirsto erdvje, minimum srit patenka
maiau viesos energijos, o maksimum - daugiau;
d) viesos energija nekinta.
51. Ar, irint t pai muilo burbulo viet, kinta interferencin spalva?
a) kinta, nes, nutekant muiluotam vandeniui, burbulo sieneli storis nuolat
keiiasi;
b) kinta, nes kinta krintani viesos spinduli kampas;
c) jeigu apvietimas nesikeiia, tai nekinta;
d) nekinta, nes nekinta mediaga.
52. Visiko Sauls utemimo metu ems paviri dengia plats liauiantys eliai. Koks reikinys ia vyksta?
a)
b)
c)
d)

Sauls
Sauls
Sauls
Sauls

viesos interferencija;
viesos dispersija;
viesos difrakcija nuo Mnulio krat;
viesos difrakcija nuo debes.

53. Difraguodamas ir ludamas viesos spindulys keiia sklidimo krypt. Kuo


skiriasi difrakcijos ir limo reikiniai?
a) reikiniai skiriasi
b) reikiniai niekuo
c) difrakcija vyksta
i vienos aplinkos kit;
d) difrakcija vyksta
viesos spinduliui.

tik matomais vaizdais;


nesiskiria;
toje paioje aplinkoje, o viesos banga lta pereidama
sklindant viesos bangai, o limo reikiniai - sklindant

54. Kuriais atvejais stebime viesos difrakcij?


a) kai, irdami elektros lemput pro kapronin audin, matome spalvotus
ratilus;
b) kai irime muilo burbul;
c) kai matome spalvotus ratilus apie Saul arba Mnul;
d) kai vabzdiai prie vies mums atrodo spalvoti.

55. Ar gali interferuoti dviej lemp viesa?


a) gali, jei lempos yra vienodos;
b) gali, jei atstumas tarp lemp yra gantinai didelis;
c) gali, jei lempos vienodos, nes j skleidiamos bangos yra koherentins;
d) negali, nes j skleidiamos bangos nra koherentins.
56. Kodl pasklidusio ant vandens ibalo sluoksnis nusidao" vaivorykts spalv juostomis?
a) dl viesos bang atsispindjimo nuo ibalo plvels;
b) dl viesos bang difrakcijos;
c) dl viesos bang, atsispindjusi nuo plvels apatinio ir virutinio paviriaus, interferencijos;
d) dl viesos bang dispersijos.

57. Kokios viesos bangos charakteristikos kinta vykstant difrakcijos ir limo


reikiniams?
a) vykstant iems reikiniams nekinta nei bangos sklidimo greitis, nei bangos ilgis;
b) vykstant iems reikiniams pakinta bangos sklidimo greitis ir bangos ilgis, nekinta tik danis;
c) viesos bangai ltant pakinta greitis, o difrakcijos metu pakinta bangos
ilgis;
d) viesos bangai ltant pakinta greitis ir bangos ilgis, difrakcijos metu nekinta nei bangos greitis, nei ilgis.
58. Ar skiriasi viesos greitis vandenyje (n = 1,33) ir stikle (n = 1,5)?
a)
b)
c)
d)

viesos greitis
viesos greitis
viesos greitis
viesos greitis

vandenyje maesnis 1,13 karto;


vandenyje didesnis 1,13 karto;
lygus 3 IO8 m/s ir vandenyje, ir stikle;
priklauso nuo krintanios viesos spalvos.

59. alias spindulys pereina i oro vanden. Ar pakinta jo danis, bangos ilgis ir
spalva?
a) pakinta tik danis;
b) pakinta tik bangos ilgis;
c) pakinta tik spalva;
d) pakinta ir bangos ilgis, ir danis bei spalva.
60. alio stiklo butel pripilta raudono raalo. Kokiosjis atrodo spalvos?
a)
b)
c)
d)

alias;
raudonas;
rudas;
juodas.

61. Kaip atsiranda melsvo stiklo ir mlyno popieriaus spalva?


a) stiklas ir popierius mlyn spalv atspindi;
b) stiklas ir popierius mlyn spalv praleidia;
c) stiklas geriau praleidia mlyn spalv, o mlynas popierius iuos spindulius atspindi;
d) stiklas geriau atspindi mlynus spindulius, o mlynas popierius juos praleidia.

62. Kuri elektromagnetini spinduli danis yra didiausias?


a) radijo bang;
b) regimosios viesos;
c) Rentgeno spinduli;
d) ultravioletini spinduli.
63. Arti deganios lempos laikomi du stiklai - raudonas ir mlynas - su ulaintais vako gabaliukais. Nuo kurio stiklo greiiau nukris vakas?
a) nuo raudono: jis geriau sugeria lempos skleidiamus ilgesni bang spindulius ir greiiau yla;
b) nuo mlyno: jis geriau sugeria lempos skleidiamus ilgesni bang spindulius ir greiiau yla;
c) nuo abiej stikl vakas nukris vienu metu;
d) n nuo vieno stiklo vakas nenukris.
64. Kokie viesos altiniai - mlyni, ali ar raudoni - sunkiau pastebimi, irint
i didelio aukio?
a)
b)
c)
d)

mlyni;
ali;
raudoni;
visi sunkiai pastebimi.

65. Ar pakinta fotono energija, pereinant i vienos aplinkos kit?


a) padidja;
b) sumaja;
c) gali padidti arba sumati;
d) nepakinta.
66. Nuo koki dydi priklauso elektron, ilkusi i viesa apviesto metalo
paviriaus, didiausioji kinetin energija?
a) tik nuo viesos intensyvumo;
b) tik nuo elektrono ilaisvinimo darbo;
c) tik nuo viesos danio;
d) nuo ilaisvinimo darbo ir viesos danio.

67. Kuriais ivardytais fizikiniais reikiniais pagrstas baltos viesos skaidymas


pirmines spalvas: 1 - dispersija; 2 - interferencija; 3 - difrakcija; 4 - fotoefektu; 5 viesos slgiu?
a)
b)
c)
d)

1,2, 4 , 5 ;
1,2,3;
1,4,5;
4, 5.

68. Kurie ivardyti reikiniai patvirtina viesos kvantin prigimt?


a) interferencija;
b) difrakcija;
c) poliarizacija;
d) fotoefektas.
69. Koks turi bti metalo paviri krintanios viesos danis v, kad vykt fotoefektas?
a) bet koks;
b) v > A/h;
c) v < A/h;
d) tik v = A/h.
70. Kam lygi fotono, kurio danis v, mas?
a)
b)
c)
d)

c/v;
v/c;
hv/c;
hv/c 2 .

71. Kodl nuotraukos rykinamos raudonoje viesoje?


a) raudon spinduli kvanto energija yra maiausia, todl jie neveikia nedidelio jautrumo fotoemulsijos;
b) raudon spinduli kvanto energija yra didiausia, todl jie neveikia fotoemulsijos;
c) nes raudon spinduli bangos ilgis yra maesnis, todl ie spinduliai neveikia fotoemulsijos;
d) galima bt naudoti ir violetinius spindulius, bet j gavimo bdas yra sudtingesnis.

72. Vakuuminio fotoelemento katod apvieiant monochromatine viesa, ilaisvinami elektronai. Ar pasikeis per sekund ilaisvinam fotoelektron skaiius, jei
penkis kartus padidinsime viesos intensyvum?
a) nepasikeis;
b) sumas penkis kartus;
c) padids penkis kartus;
d) padids 25 kartus.
73. Cinko ploktel pakeitus varine, fotoefektas nebevyko. Kurioje mediagoje
didesnis elektron ilaisvinimo darbas?
a) visuose metaluose elektron ilaisvinimo darbai lygs;
b) cinko ploktelje;
c) varinje ploktelje;
d) teisingo atsakymo nra.
74. Kuo i esms skiriasi iorinis fotoefektas nuo vidinio?
a) vykstant ir ioriniam, ir vidiniam fotoefektui i mediagos imuami
elektronai, todl jie i esms nesiskiria;
b) vykstant ioriniam fotoefektui imuama daugiau elektron;
c) vykstant vidiniam fotoefektui daugiau elektron sugrta atgal mediag;
d) vykstant ioriniam fotoefektui, elektronai imuami i mediagos, o vykstant vidiniam - lieka mediagoje.
75. Koks fotoefektas vyksta apvieiant metal ir puslaidinink?
a) iorinis;
b) vidinis;
c) gali vykti iorinis ir vidinis;
d) metale - iorinis, puslaidininkyje - vidinis.
76. Turime elektrikai neutralias plokteles - metalin ir puslaidininkin. Apvieiant plokteles vyksta fotoefektas. Ar ploktels liks neutralios?
a) ploktels liks neutralios;
b) metalin ploktel sielektrins teigiamai, o puslaidininkin liks neutrali;
c) metalin ploktel liks neutrali, o puslaidininkin sielektrins teigiamai;
d) abi ploktels sielektrins teigiamai.

77. Koki ri energija virsta fotoefekto metu mediag krintanios viesos


energija?
a) mediagos vidine energija;
b) elektron kinetine energija;
c) sistemos mediaga-elektronai potencine energija ir elektron kinetine
energija;
d) sistemos mediaga-elektronai potencine energija.
78. Tyrinjant viesos sraut, sudaryt i vienod foton, galima suinoti bet
kurio fotono mas. Koki viesos charakteristik reikia nustatyti eksperimentais?
a) bangos ilg;
b) bangos sklidimo greit;
c) bangos dan;
d) foton skaii.
79. viesa tuo labiau slegia paviri, kuo labiau nuo to paviriaus atsispindi. Kodl?
a) atsispinddamas fotonas perduoda dvigubai didesn impuls negu absorbuodamasis;
b) atsispinddamas fotonas perduoda dvigubai maesn impuls negu absorbuodamasis;
c) viesos slgis priklauso nuo krintanios viesos energijos;
d) viesa daugiau slegia ne atspindinius pavirius, o j sugerianius knus.
80. Iilgai kurio vektoriaus ( B , E ar v ), charakterizuojanio viesos bang nukreiptas foton impulsas?
a) iilgai vektoriaus B ;
b) iilgai vektoriaus E ;
c) iilgai vektoriaus V ;
d) impulsas - skaliarinis dydis, krypties neturi.

ATOMAS IR ATOMO BRANDUOLYS


1. Kiek elektron yra elektrikai neutralaus atomo, kurio branduolyje yra 16
proton ir 15 neutron, elektron apvalkale?
a)0;
b) 15;

c) 16;
d) 31.

2. Kuo normalios bsenos atomas skiriasi nuo suadinto atomo bsenos?


a) suadintame atome elektronai skrieja labiau nutolusiomis nuo branduolio
orbitomis ir turi didesn energij;
b) suadintame atome elektronai skrieja ariau branduolio esaniomis orbitomis ir turi didesn energij;
c) normalios bsenos ir suadintos bsenos atomuose elektronai skrieja
vienodai nuo branduolio nutolusiomis orbitomis, skiriasi tik elektron energijos;
d) normalios bsenos atomas nuo suadinto atomo niekuo nesiskiria.
3. Koks yra ispinduliuoto fotono danis atomui pereinant i suadintos bsenos,
kurios energija E, pagrindin bsen, kurios energija E 0 ?
a) E/h;
b) Eo/h;

c) (E-E 0 )/h;
d) (Eo-E)/h.
4. Ar yra koks nors ryys tarp elektrono sukimosi apie vandenilio atomo branduol danio ir jo spinduliavimo danio?
a) kuo didesnis elektrono sukimosi apie vandenilio atomo branduol danis,
tuo didesnis ir jo spinduliavimo danis;
b) kuo didesnis elektrono sukimosi apie vandenilio atomo branduol danis,
tuo maesnis ir jo spinduliavimo danis;
c) elektrono sukimosi apie vandenilio atomo branduol daniui kintant, spinduliavimo danis nekinta;
d) tarp elektrono sukimosi apie vandenilio atomo branduol danio ir jo
spinduliavimo danio jokio ryio nra.

5. Parodyta atomo lygmen diagrama. Kur rodyklmis paymt uol atitinka


didesnis spinduliavimo danis?
Ea

E4
4,
r

a)
b)
c)
d)

>r

>

1;
2;
3;
4.

6. Kuris i i teigini teisingai nusako vandenilio atom gebjim spinduliuoti ir


absorbuoti vies?
a) absorbuojama ir spinduliuojama bet kurio danio viesa;
b) absorbuojama bet kurio danio viesa, spinduliuojama tik apibrto danio viesa;
c) absorbuojama kai kuri apibrt dani viesa, spinduliuojama bet kurio
danio viesa;
d) absorbuojama ir spinduliuojama tam tikro apibrto danio viesa, spinduliuojamos ir absorbuojamos viesos daniai sutampa.

7. Keli skirting energij kvantus gali spinduliuoti vandenilio atomai, kuri


elektronai yra treioje orbitoje?
a) vieno;
b) dviej;
c) trij;
d) n vieno.

8. Kokius spindulius skleidia suadinti atomai, kai elektronai pereina artimesnes orbitas vidiniuose sluoksniuose?
a)
b)
c)
d)

ultravioletinius;
regimuosius;
infraraudonuosius;
Rentgeno.

9. Ar gali skleisti Rentgeno spindulius helio, stroncio atomai?


a)
b)
c)
d)

gali;
helio gali, stroncio negali;
helio negali, stroncio gali;
negali.

10. Kaip kinta charakteringj Rentgeno spinduli spektras, didjant krvio skaiiui Z?
a) spektras nekinta;
b) spektras slenka ilgj bang pus;
c) spektras slenka trumpj bang pus;
d) Rentgeno spinduliai nespinduliuojami.
11. Kodl, atliekant spektrin analiz, tiriamoji mediaga kiama elektrin
lank?
a) analiz atliekama, naudojantis mediagos gar atom linijiniu spektru;
b) analiz atliekama, naudojantis mediagos itisiniu spektru, kurio pobdis
priklauso nuo kno temperatros;
c) analizei naudojami mediagos molekuli juostiniai spektrai, o jiems gauti
padidinama mediagos vidin energija;
d) djus mediag elektrin lauk, suintensyvja mediagos spinduliavimas.
12. K galima suinoti apie lydinio sudt, analizuojant jo spektro linij intensyvum?
a)
b)
c)
d)
negalima.

lydinio sudtines dalis;


lydinio sudtini dali mases;
lydinio sudtini dali kiek (%);
analizuojant lydinio spektro linij intensyvum, apie sudt nieko suinoti

13. Kada virdulys spinduliuoja intensyviau: ar kai jame yra verdantis vanduo, ar
kai kambario temperatros vanduo?
a) vienodai spinduliuoja;
b) kai virdulyje yra verdantis vanduo, spinduliuoja intensyviau;
c) kai virdulyje yra kambario temperatros vanduo;
d) virdulys nei su kartu, nei su altu vandeniu nespinduliuoja joki spinduli.
14. Kuo pagrstas Geigerio skaitiklio veikimas?
a) gar kondensacija;
b) skysio uvirimu aplink jonus, kai sumainamas slgis;
c) skysio uvirimu aplink jonus ir gar kondensacija;
d) duj jonizacija, kai jomis praskrieja elektringosios dalels.
15. Kur rengin turime naudoti, jei norime tirti didels energijos daleli savybes?
a) Vilsono kamer;
b) burbuliuk kamer;
c) Vilsono kamer arba burbuliuk kamer;
d) n vieno i ivardyt rengini.
16. Kuriame branduolini spinduliavim registravimo prietaise, pralkus greitai
elektringajai dalelei, dujose pasilieka skysio la pdsakas?
a) Geigerio skaitiklyje;
b) Vilsono kameroje;
c) burbulinje kameroje;
d) storasluoksnje fotoemulsijoje.
17. Kas tai yra alfa spinduliai?
a) elektron srautas;
b) proton srautas;
c) atom branduoli skleidiam elektromagnetinio spinduliavimo kvant
srautas;
d) helio atom branduoli srautas.

18. Kuri spinduli skvarba yra didiausia?


a) alfa spinduli;
b) beta spinduli;
c) gama spinduli;
d) neutrin srauto.
19. Kurio radioaktyviojo spinduliavimo metu nepakinta mediagos chemins savybs?
a) alfa spinduliavimo metu;
b) beta spinduliavimo metu;
c) gama spinduliavimo metu;
d) bet kokio spinduliavimo metu pakinta mediagos chemins savybs.
20. Po alfa skilimo gaunamas elementas, kurio eils numeris periodinje element lentelje eina po elemento, turinio numer Z. Koks yra gautojo elemento eils numeris?
a) Z + 2;
b) Z - 2;
c) Z - 1;
d) Z.

21. Kiek proton Z ir kiek neutron N yra deguonies izotopo 8 17 O branduolyje?


a) Z = 8; N = 17;
b) Z = 8; N = 9;
c) Z = 1 7 ; N = 8;
d) Z = 9; N = 8.
22. Koks yra atomo branduolio mass m b ir branduol sudarani laisvj
proton mass Zm p bei laisvj neutron mass Nm n sumos sryis?
a) < Zm p + Nm n ;
b) mb > Zm p + Nm n ;
c) mb = Zm p + Nm n ;
d) m b < Zm p + Nm n .

23. Kokiais atvejais preparato aktyvum galima laikyti pastoviu?


a) kai
b) kai
c) kai
d) kai

preparato pusamis yra ilgas;


preparato pusamis yra trumpas;
stebjimo laikas, palyginti su pusamiu, yra trumpas;
stebjimo laikas, palyginti su pusamiu, yra ilgas.

24. Po branduolinio sprogimo aplinkoje lieka daug vairiausio pusamio radioaktyvi izotop. Kokie izotopai toje vietoje ilgainiui kels didiausi pavoj monms?
a) visi radioaktyvieji izotopai pavojingi;
b) tai priklauso nuo laiko tarpo po sprogimo;
c) tie izotopai, kuri pusamis trumpas;
d) tie izotopai, kuri pusamis ilgas.

25. Kodl skriejantis protonas Vilsono kameroje palieka matom pdsak, o


skriejantis neutronas nepalieka?
a) neutronas savo kelyje nesukuria jon, o protonas sukuria;
b) neutronas savo kelyje kuria jonus, o protonas - ne;
c) protonas savo kelyje sukuria daugiau jon;
d) protono mas didesn.

26. Kokius neutronus vadiname iluminiais?


a) visus neutronus, kurie juda;
b) neutronus, kuri kinetin energija yra artima atom iluminio judjimo
vidutinei kinetinei energijai;
c) nejudanius neutronus;
d) neutronus, kuri kinetin energija didja.

27. Branduolinje reakcijoje raykite neinom nar:


B+ *He-> 1^C + ?
a) n;

b) p;

c) e;

d) 2He.

28. Absorbuojama ar iskiriama energija vykstant ioms reakcijoms:


1. helio branduoli sintezei i vandenilio branduoli;
2. skylant urano branduoliams?
a)
b)
c)
d)

1 - energija isiskiria, 2 - energija absorbuojama;


1 - energija absorbuojama, 2 - energija isiskiria;
1 ir 2 - energija absorbuojama;
1 ir 2 - energija isiskiria.

29. Kuri elementarioji dalel yra nestabili?


a)
b)
c)
d)

elektronas;
protonas;
neutronas;
neutrinas.

30. Ir vandenilio atomas, ir neutronas gali suskilti proton ir elektron. Ar


galima vandenilio atom ir neutron priskirti elementariosioms dalelms?
a) galima;
b) negalima;
c) vandenilio atom galima, neutrono negalima;
d) galima tik neutron, nes jis neturi savyje protono ir elektrono.
31. Elektrono-pozitrono porai virstant elektromagnetiniais spinduliais, niekada
nesusidaro gama kvantas. Kur jums inom tverms dsn galima ia velgti?
a) krvio tverms dsn;
b) energijos tverms dsn;
c) impulso tverms dsn;
d) n vieno dsnio.
32. Elektronas, susidrs su pozitronu, aktyviai su juo reaguoja", ir jie abu virsta
gama kvantais; taiau toks procesas niekada nevyksta, susidrus elektronui su elektronu arba pozitronui su pozitronu. Koks pagrindinis gamtos dsnis ia pasireikia?
a) energijos tverms dsnis;
b) impulso tverms dsnis;
c) krvio tverms dsnis;
d) Kulono dsnis.

33. Koki jg veikiamos lekia skylanio urano branduolio skeveldros?


a) branduolini jg;
b) gravitacini jg;
c) tamprumo jg;
d) Kulono jg.

34. Kas yra uranas branduoliniame reaktoriuje?


a) neutron ltiklis;
b) neutron absorbentas;
c) ilumneis;
d) branduolinis kuras.

35. Ar yra branduolinio bei termobranduolinio sprogimo galios riba?


a) branduolinio yra, termobranduolinio nra;
b) branduolinio nra, termobranduolinio yra;
c) branduolinio bei termobranduolinio sprogimo galios riba yra;
d) branduolinio bei termobranduolinio sprogimo galios ribos nra.

36. Alfa dalels greitis beveik 15 kart maesnis u beta dalels greit. Kuri i j
trajektorij yra alfa dalels judjimo magnetiniame lauke trajektorija?

37. Vilsono kameroje, pertvertoje tvirta ploktele, matomas dalels pdsakas.


Kokia kryptimi judjo dalel? Koks dalels krvio enklas, jeigu magnetinio lauko
indukcijos linijos statmenos lapo ploktumai ir nukreiptos skaitytoj?

a) auktyn; neigiamasis;
b) emyn; neigiamasis;
c) auktyn; teigiamasis;
d) emyn; teigiamasis.

38. Vilsono kameroje matomi elektrono ir pozitrono pdsakai. Kamera buvo


magnetiniame lauke, kurio magnetins indukcijos linijos statmenos lapo ploktumai
ir nukreiptos nuo skaitytojo. Katras pdsakas elektrono, o katras - pozitrono? Katros
dalels didesn kinetin energija?

a)
b)
c)
d)

1111-

pozitrono, 2 pozitrono, 2 elektrono, 2 elektrono, 2 -

elektrono;
elektrono;
pozitrono;
pozitrono;

didesn
didesn
didesn
didesn

energija energija energija energija -

elektrono;
pozitrono;
elektrono;
pozitrono.

39. Alfa dalelmis apaudomi azoto branduoliai. Vilsono kamera ufiksuotas ios
reakcijos vyksmas. Kokios dalels paliko ties pdsak, kokios akut"?

a) tiesus pdsakas b) tiesus pdsakas


branduolio;
c) tiesus pdsakas d) tiesus pdsakas -

alfa daleli, akut" - deguonies izotopo ir protono;


- deguonies izotopo, akut" - alfa dalels ir azoto
azoto branduoli, akut" - alfa dalels ir protono;
alfa daleli, akut" - azoto branduolio ir protono.

40. Tarkime, atmosfer pateko vienodas kiekis radioaktyvij mediag atom,


kuri pusamiai skirtingi. Kuriuose j slypi didesnis biologinis pavojus?
a) visos radioaktyviosios mediagos vienodai pavojingos;
b) i karto pavojingesni branduoliai su didesniu pusamiu, vliau - su maesniu;
c) i karto pavojingesni su maesniu pusamiu, vliau - su didesniu pusamd) biologinis pavojus priklauso nuo sugertos dozs.

ATSAKYMAI
MECHANIKA
1. KINEMATIKA

1. c
2. d
3. d
4. a
5. c
6. c
7. d
8. c
9. c
10. d

11.b
12. c
13. c
14. b
15. d
16. b
17. a
18. a
19. c
20. b

21.b
22. b
23. c
24. b
25. d
26. a
27. c
28. d
29. c
30. b

31.b
32. c
33. d
34. c
35. c
36. c
37. b
38. d
39. b
40. c

41.a
42. d
43. d
44. b
45. d
46. d
47. c
48. d
49. d
50. d

31.d
32. b
33. d
34. b
35. b
36. b
37. c
38. b
39. c
40. d

41.d
42. a
43. a
44. a
45. d
46. c
47. c
48. d
49. c
50. d

2. DINAMIKA
1. b
2. b
3. d
4. c
5. a
6. c
7. d
8. a
9. b
10. d

11.a
12. c
13. d
14. b
15. d
16. d
17. b
18. c
19. d
20. c

21.c
22. d
23. b
24. b
25. c
26. d
27. b
28. d
29. c
30. d

3. STATIKA
1.
2.
3.
4.
5.
6.

c
b
d
c
d
c

13.
14.
15.
16.
17.
18.

7. b
8. b
9. b
10. b
11. a
12. a

a
d
a
b
c
c

25.
26.
27.
28.
29.
30.

19. c
20. d
21.b
22. d
23. c
24. b

c
c
c
b
d
c

4. SKYSI IR DUJ MECHANIKA


l.d
2. b
3. d
4. d
5. b

6. a
7. b
8. c
9. b
10. d

11. d
12. a
13. a
14. b
15. b

16. b
17. d
18. a
19. c
20. c

21.
22.
23.
24.
25.

d
b
c
d
a

26.
27.
28.
29.
30.

5. TVERMS DSNIAI
1. c
2. c
3. d
4. b
5. b
6. d
7. b
8. c
9. c
10. d

11.c
12. b
13. c
14. a
15. b
16. c
17. a
18. b
19. d
20. c

21.
22.
23.
24.
25.
26.
27.
28.
29.
30.

d
c
d
c
c
a
c
b
c
d

31.c
32. d
33. b
34. b
35. a
36. b
37. c
38. c
39. c
40. d

41.d
42. b
43. c
44. b
45. c
46. b
47. d
48. c
49. b
50. b

a
b
a
d
c

6. MECHANINIAI SVYRAVIMAI IR BANGOS


l.b
2. a
3. a

11.c
12. c
13. c

4. b

14. a

21.c
22. c
23. d
24. c

51.c
52. b
53. c

31.b
32. d
33. d

41. a
42. d
44. d

54. c

43. c

5. a

15. a

25. b

34. a
35. d

45. d

55. b

6. c

16. c

26. d

36. d

46. a

56. a

7. d
8. b
9. b

17. d
18. d
19. c

27. c
28. c

37. c
38. c

20. d

39. c
40. a

57. c
58. b
59. c

10. a

29. b
30. c

47. a
48. c
49. c
50. b

60. b

MOLEKULIN FIZIKA IR ILUMA


1. MOLEKULINS KINETINS TEORIJOS PAGRINDAI
l.b
2. b

11. a
12. c

3. c
4. d

13. c

5. c
6. b
7. d
8. d

14. d
15. a
16. a
17. c

9. c

18. d
19. c

10. c

20. b

41. d

21.c

31.c

22. b
23. b

32. b

42. c

33. b

43.
44.
45.
46.

24. b
25. b
26. b
27. c
28. c
29. a
30. c

34. b
35. c
36. c
37. b
38. d

b
c
d
d

47. a

39. b

48. d
49. a

40. c

50. c

2. TERMODINAMIKA IR ILUMINIAI REIKINIAI


1. c
2. d
3. d
4. d
5. d
6. c
7. c
8. d
9. d
10. a

11.c
12. c
13. d
14. c
15. d
16. d
17. c
18. b
19. c
20. d

31.c
32. d
33. c
34. a
35. c
36. c
37. a
38. b
39. d
40. c

21.b
22. b
23. c
24. a
25. b
26. d
27. c
28. d
29. c
30. b

41.
42.
43.
44.
45.
46.
47.
48.
49.
50.

a
d
a
a
c
d
d
c
d
d

3. GAR, SKYSI IR KIETJ KN SAVYBS


1. d
2. c
3. c
4. c
5. c
6. b
7. c
8. d
9. c
10. b
11.d
12. a
13. d
14. c
15. c

16. a
17. d
18. c
19. b
20. c
21. a
22. c
23. a
24. c
25. c
26. d
27. a
28. b
29. c
30. c

31.b
32. d
33. b
34. c
35. a
36. a
37. c
38. c
39. a
40. b
41. c
42. a
43. c
44. c
45. b

46. b
47. b
48. b
49. d
50. b
51.d
52. b
53. b
54. a
55. c
56. c
57. d
58. d
59. d
60. b

61. c
62. a
63. d
64. b
65. d
66. d
67. d
68. c
69. a
70. c
71.b
72. b
73. a
74. d
75. c

76. d
77. c
78. c
79. d
80. c
81.d
82. c
83. c
84. b
85. c
86. a
87. c
88. b
89. d
90. c

ELEKTRODINAMIKOS PAGRINDAI
1. ELEKTROSTATIKA
l.b
2. c
3. d
4. a
5. c
6. d
7. c
8. c
9. d
10. c

11.a
12. a
13. d
14. c
15. d
16. b
17. a
18. d
19. d
20. d

21. a
22. c
23. b
24. d
25. d
26. b
27. a
28. b
29. b
30. a

31.d
32. d
33. d
34. c
35. a
36. b
37. c
38. b
39. c
40. d

41.
42.
43.
44.
45.
46.
47.
48.
49.
50.

a
b
b
d
b
b
a
d
a
b

51.d
52. b
53. a
54. c
55. b
56. a
57. c
58. d
59. c
60. b

61.
62.
63.
64.
65.
66.
67.
68.
69.
70.

c
b
a
c
d
a
b
b
d
b

2. NUOLATINS ELEKTROS SROVS DSNIAI


1. d
2. c
3. c
4. c
5. b
6. c
7. c
8. a
9. d
10. a
11.b
12. b
13. c
14. b
15. c

16. d
17. b
18. c
19. c
20. c
21. a
22. d
23. b
24. c
25. b
26. b
27. b
28. c
29. a
30. c

31.c
32. a
33. b
34. d
35. d
36. b
37. b
38. b
39. a
40. d
41.c
42. b
43. c
44. c
45. b

46. d
47. c
48. b
49. a
50. c
51.b
52. d
53. d
54. d
55. c
56. a
57. c
58. a
59. d
60. d

61. c
62. a
63. b
64. b
65. c
66. c
67. d
68. d
69. a
70. c
71.b
72. d
73. a
74. c
75. a

76. b
77. c
78. d
79. d
80. a
81.c
82. d
83. b
84. b
85. a
86. b
87. c
88. d
89. a
90. d

91.b
92. c
93. a
94. b
95. d
96. c
97. c
98. d
99. a
100. c

3. ELEKTROMAGNETIZMAS
1.c
2. d
3. d
4. b
5. a
6. a
7. b
8. b
9. c
10. c

ll.d
12. d
13. c
14. d
15. a
16. b
17. a
18. b
19. c
20. a

21. d
22. d
23. a
24. b
25. c
26. b
27. a
28. d
29. d
30. a

31.b
32. b
33. c
34. b
35. d
36. d
37. c
38. a
39. b
40. c

41.
42.
43.
44.
45.
46.
47.
48.
49.
50.

d
b
c
d
a
c
d
b
c
b

ELEKTROMAGNETINIAI VIRPESIAI IR BANGOS


1.b
2. d
3. c
4. d
5. d
6. d

l.c
8. d
9. a
10. c

ll.c
12. b
13. d
14. a
15. c
16. d
17. b
18. d
19. c
20. a

21.
22.
23.
24.
25.
26.
27.
28.
29.
30.

c
d
a
c
c
a
b
b
d
a

31.d
32. b
33. c
34. c
35. b
36. b
37. d
38. a
39. c
40. d

41.c
42. d
43. d
44. b
45. a
46. c
47. c
48. c
49. d
50. b

OPTIKA
18. c

33. a
34. a

49. d
50. b

65. d
66. d

4. c

19. a
20. b

35. d
36. c

67. b
68. d

5. c

21.d

37. b
38. d

51.a
52. c
53. c

l.b
2. d

3.b

17. c

69. b
70. d

6. a

22. a

7. d

23. b

39. c

55. d

71. a

8. b
9. b

24. d
25. b

40. a
41. b

10. c

26. c

42. c

72. c
73. c
74. d

11. c

12. a

27. d
28. b

43. c
44. d

56.
57.
58.
59.

60. d

75. d
76. b

13. d

29. a

45. d

61. c

77. c

14. b
15. d

30. b
31.c

62. c

78. c

63. b

79. a

16. d

32. d

46. b
47. a
48. c

64. a

80. c

54. a
c
d
b
b

ATOMAS IR ATOMO BRANDUOLYS


1. c

11.a

21.b

31.c

2. a

12. c

22. a

32. c

3. c
4. d

13. b
14. d

23. c
24. d

33. d
34. d

5. c
6. d

15. b
16. b

25. a
26. b

35. a
36. a

7. c
8. d
9. c
10. c

17.
18.
19.
20.

27.
28.
29.
30.

37.
38.
39.
40.

d
d
c
b

a
d
c
d

d
b
a
c

LITERATRA

1. Bendrojo lavinimo mokyklos bendrosios programos ir isilavinimo standartai.


Tikslieji ir gamtos mokslai. Projektas, Vilnius, 1999.
2. 2001 met brandos egzamin programa. Fizika. Vilnius, Nacionalinis egzamin
centras. 2000.
3. V. Tarasonis, Fizika I dalis; Fizika Il dalis; Fizika III dalis, Vilnius, 1997; 1998;
2000.
4.1. Kikoinas, A. Kikoinas, Fizika 10 klasei, Kaunas, 1994.
5. G.Miakievas, B. Buchovcevas, Fizika 10-11 klasei, Kaunas, 1992.

6. A. Rymkeviius, Fizikos udavinynas 11-12 klasei, Kaunas, 1993.


7. S. Jakutis ir kt., Fizikos udavinynas 10-12 klasei, Kaunas, 1994.
8. M. E. , , , 1972.
9. . . , Jl. . , , , 1981.

10. . B. , , , 1990.
11. D. B. Merionas, Fizika ir fizinis pasaulis I-II dalys, Vilnius, 1980; 1970.
12. Mokyklos Fotonas" metodiniai nurodymai (1976-2000 m.).
13. urnal " komplektai (1976-1992 . ) .
14. urnal " komplektai (1976-1992 . ) .

Ba 466 Fizikos testai (uduotys ir atsakymai) /Romualda Barauskien. - V.: Arlila: 2001, - p. 254.
ISBN 9986-810-24-8
L e i d i n y j e pateikta 850 vairaus pobdio klausim su keturiais atsakym variantais. M o k y m o priemon
skirta profiliuotos mokyklos auktesnij klasi moksleiviams, besimokantiems fizikos bendruoju, iplstiniu ar
tiksliniu kursu ir besirengiantiems laikyti io dalyko egzamin. Leidinys tinka ir tiems, kurie mokosi savarankikai, nordami praplsti ir t v i r t i n t i fizikos mokjim.

UDK 53(075.3)

Romualda Barauskien

FIZIKOS TESTAI
UDUOTYS I R ATSAKYMAI
Dailininkas ARTRAS BRAZINAS.
Leido ARLILA, irmn 139, 2600 Vilnius.
Spausdino AB Vilspa", Viruliki skg. 80,2056 Vilnius.
Usakymas 1170

Leidj asociacija BIBLION