Está en la página 1de 2

K reikia bti sipareigojusiam tvynei?

Pati tvyns svoka neretai asocijuojasi su namais, eima, sentimentaliais prisiminimais,


susijusiais su alimi, kurioje mogus gim ir augo. Veikiausiai kiekvienas, daugiau ar maiau,
laiko savo gimtin iskirtine, jauia nor ja didiuotis. Todl kyla klausimas, kaip visi pilieiai ir
kiekvienas j asmenikai prisideda prie io noro ipildymo? K i ties reikia sipareigojimas
gimtjai valstybei? Gal nesavanaudikas aukojimasis dl tvyns tra mitas, iliks tik
romantizuotuose praeities apraymuose?
Pirmiausia, bti sipareigojusiam tvynei, reikia bti savarankiku, isilavinusiu, veikliu
pilieiu, gebaniu pasirpinti savimi. Kiekvienam mogui svarbu jausti, jog, nepaisant
aplinkybi, savo gyvenim kuria jis pats. Kaip kart yra pasaks Jungtini Amerikos Valstij
prezidentas Donas Kenedis: ,, Neklausk, k tau gali duoti valstyb, klausk, k tu gali jai
duoti... Kitaip tariant, tvyn nra kakas, kas utikrina materialin stabilum ir patog
gyvenim. Prieingai tai yra abstrakti svoka, gijanti prasm tik isilavinusioje, savimon
turinioje visuomenje, kurios nariai prisideda prie tvyns krimo tobulindami save, inias ir
gdius pritaikydami gerovs valstybje krimui. Puikus ios minties gyvendinimo pavyzdys
yra XIX a. Lietuvoje gyvavusi Filomat draugija. Draugijos nariai, Vilniaus Universiteto
studentai, stengsi vairiapusikai painti savo al, gyvendinti paangiausias to meto idjas,
slapta puoseljo nepriklausomybs siek. Filomat nuostatos ir idjos turjo didels takos
suaktyvjusiam lietuvi tautiniam ir kultriniam gyvenimui. Taigi, sipareigoti gimtjai aliai
taip pat reikia ir sipareigoti sau siekti usibrt tiksl, nuolat veikti ir tobulti.
Kitas, ne maiau svarbus sipareigojimas tvynei yra pilietikumas, be kurio efektyviai
funkcionuoti negali jokia visuomen. Tai ne tik siningas mokesi mokjimas, statym
laikymasis, bet ir aktyvumas per rinkimus, istorijos inojimas, pagarba valstybs simboliams.
Pilietikumo idja gyvuoja jau daugiau nei du tktantmeius, nuo laik, kai Senovs Graikijos
pilieiai susirinkdavo centrinse miest aiktse, kur vykdavo diskusijos ir bdavo priimami
bendruomens gyvenimui svarbs sprendimai. Gyventoj vienybs svarba tvynei ikeliama ir
XIX a. Lietuvos autori kryboje. Vienas i autori - takingas tautinio sjdio ideologas
Vincas Kudirka. Eilraiais ,,Varpas ir ,,Labora jis siek sudinti tvynaini smoningum,
veiklum, nor dirbti dl bendr tiksl. Btent bendruomenikumas, mano nuomone, yra
pilietikos visuomens pamatas, nes tik gyvendamas bendruomenje mogus imoksta jaustis
atsakingas ne tik u save, bet ir u greta esanius. Taigi pareiga tvynei yra tiek pagarba jos
statymams, tiek ir jos monms.
Galiausiai, sipareigojimas tvynei, noras j apginti, ilaisvinti ar igarsinti neretai tampa
gyvenimo tikslu, paaukimu. Veikiausiai kiekvienos tautos istorijoje galima atrasti toki,
nesavanaudikai gimtjai aliai dirbusi moni. iuo aspektu Lietuva nra iimtis garss
valdovai, aktyvs visuomens veikjai, raytojai, poetai prisimenami iki i dien. Vien, toki
kaip lietuvi romantizmo pradininko Antano Baranausko bei jau mintojo Vincas Kudirkos
kriniai buvo skirti tautieiams kvpti, tvynei iauktinti, kit, toki kaip Mikalojus Dauka
gimtjai kalbai ginti. Pastarojo autoriaus, XVI a. lietuvi literatrins kalbos krjo, ,,Postilje,

lenkikoje ,,Prakalboje malonj skaitytoj lietuvi kalba ikeliama kaip didiausia tautos
vertyb. M. Daukos drsiai isakyti teiginiai nepraranda aktualumo daugel ami. Kita vertus,
netrksta manani, jog siekis pavsti savo darbus ir kryb tvynei bdingas tik praeiiai, o ne
iuolaikiniams pasaulietikiems monms. Visgi, net toks paprastas pavyzdys, kaip tebesitsianti
Olimpini aidyni tradicija, rodo, kad pareig ir nor ginti savo alies garb jauia daugyb
piliei. Kitaip tariant, tikslas aukotis dl gimtins ir jos moni yra viena i itin svarbi,
nepriklausomai nuo laikmeio, kuriame gyvename, sipareigojimo tvynei form.
Taigi, nekyla abejoni, jog visi mons, gyvenantys savo tvynje, yra teisikai jai
sipareigoj kaip pilieiai. Tiesa, sipareigojim gimtinei galima apibdinti ir kur kas plaiau. Jis
apima kiekvieno mogaus asmenin lavinimsi, usibrtus tikslus, darbus, jo kaip individualaus
nario ir kaip visuomens dalies indl gimtosios valstybs vystym, tobulinim. Ir nors ne visi
pasiryta pavsti savo gyvenim tvynei, ios pareigos vedam moni darbai palieka gil
pdsak tautos istorijoje.