Elektromagnetin indukcija - reikinys

Kaip inome 1820 m. Erstedas atrado elektros srovs kuriam magnetin lauk.
is efektas yra tiesioginis rodymas, kad elektriniai ir magnetiniai reikiniai tarpusavyje
susij.
Nuo to laiko buvo iekoma atvirktinio reikinio elektros srovs atsiradimo
ir priklausomybs nuo magnetinio lauko.
1837 m. M. Faradjus atrado i priklausomyb, vadinam:

Elektromagnetins indukcijos reikiniu - kai kinta laid kontr veriantis magnetinis

srautas, jame atsiranda elektrovaros jga.
Magnetin sraut galima keisti vairiais bdais tolinant-artinant, judinant magneto
lauk skersai laido, stiprinant-silpninant lauk arba sukant rmel magnetiniame lauke.

Elektromagnetin indukcija - dsnis

Magnetin sraut galima keisti vairiais bdais:
- tolinant-artinant,
- judinant magneto lauk skersai laido,
- stiprinant-silpinant lauk,
- sukant rmel magnetiniame lauke.

Svarbiausia magnetinio lauko poveikio charakteristika laidininkui yra apibdinama:

Faradjaus elektromagnetins indukcijos dsniu: indukcin elektrovaros jga i
(atsiradusi kertant magnetinio lauko linijoms laidinink) nepriklauso nuo magnetinio
srauto kitimo prieasties, o priklauso tik nuo jo kitimo spartos.
Matematikai tai uraoma:

d
dt

Elektromagnetin indukcija elektrovaros jgos kryptis

d
dt

Minuso enklas prie srauto kitimo spart ireikia elektrovaros jgos, atsiradusios,
dl magnetinio lauko poveikio, veikimo krypt. Tai nusakoma E. Lenco taisykle:
Indukuotoji srov teka tokia kryptimi, kad jos paios kuriamas magnetinis laukas
prieinasi tam magnetinio lauko kitimui, dl kurio atsiranda srov.
Stiprjant magnetins indukcijos srautui, indukcins srovs magnetinio lauko jg
linijos nukreiptos prieinga ioriniam magnetiniam laukui kryptimi.
Silpnjant - atvirkiai, nukreiptos iorinio lauko kryptimi.

Elektromagnetin indukcija - indukcins evj kilm

Indukcins elektrovaros jgos kilm aikinama skiriant du atvejus:

1.

Judaniame laidininke,

2.

Nejudaniame laidininke

Indukcins evj kilm judaniame laidininke

Tarkime turime ilgio l laidinink, judant pastoviu greiiu
statmenai magnetinio lauko linijoms kryptimi Ox.
Laidininke esanius elektronus iuo atveju prads
veikti Lorenco jgos magnetin komponent:

FLm qv B

i jga perskirstys krvininkus taip, kad gale C atsiras j perteklius.

Dl to tarp laido gal atsiras potencial skirtumas o laidininke E stiprumo

elektrostatinis laukas:

Fe qE , kurio kryptis yra prieinga FLm. Nusistovjus pusiausvyrai:

Todl:

dx
E vB B .
dt

I kitos puss elektrostatinio lauko ir

potencial skirtumo ryys:

Ireik potencial skirtum:

Atvirai grandinei, elektrovaros
jga lygi potencial skirtumui:

dx
dS d
1 2 lE lB B

dt
dt
dt
d
1 2
dt

arba:

qE qvB

1 2
E
l

d

dt

Indukcins evj kilm judaniame laidininke

Kadangi potencial skirtumas yra lygus elektrovaros jgai, i
prie tai gautos iraikos:

dx
1 2 lE lB lBv
dt

arba:

d
dt

lBv

Todl indukcins elektrovaros jgos dydis priklauso nuo laido judjimo greiio v, ilgio l
ir magnetins indukcijos stiprio B.
iuo efektu yra pagrstas elektros srovs generatoriaus veikimas.
Magnetiniame lauke atitinkamu kampiniu daniu yra sukamas rmelis.
Rmelio, besisukanio pastoviame magnetiniame
lauke indukcin evj yra lygi:

d

BS sin t
dt

Indukcins evj kilm nejudaniame laidininke

Kaip matme i Faradjaus elektromagnetins indukcijos dsnio, elektrovaros jga
atsiranda ir nejudaniame laidininke, jeigu j kerta kintamas magnetinis laukas.

d

dt

reikin paaikino D. Maksvelio sukurta elektromagnetizmo teorija,

kurioje rodoma, kad kiekvienas kintamas magnetinis laukas aplink
save kuria skurin elektrin lauk.

io elektrinio skurinio lauko sukimosi krypt lemia magnetinio lauko kitimo pobdis.
T.y. priklauso ar magnetinis laukas yra stiprjantis ar silpnjantis.

Indukcins evj kilm nejudaniame laidininke

Elektrovara lygi paalini jg darbui
perkeliant teigiam vienetin krv
udara grandine:

Edl
l

o pagal Faradjaus elektromagnetins indukcijos dsn elektrovara:

d

dt
Vadinasi, skurinio elektrinio lauko stiprio cirkuliacija kontru l lygi indukcinei
elektrovarai:

d
Edl
dt
l

Saviindukcijos reikinys - induktyvumas

Elektros srov, tekdama bet kokios formos ir dydio
udaru kontru, kuria magnetin lauk.
io lauko indukcij bet kuriame erdvs take, kaip inome,
galime paskaiiuoti naudodami Bio ir Savaro dsn:

0 Idl r
B
, lauko srautas: BdS , tada:
3
4
r
l
S
, dydis, priklausantis tik nuo kontro geometrini matmen
0 dl r ir erdv upildanios mediagos savybi, vadinamas
I
dS
3
kontro induktyvumu L:
4 r
S l

0 dl r , jei kontro matmenys nekinta ir aplinka neferomagnetin:
L
dS
3
4 r
IL
S l
Induktyvumo vienetas henris (1H=1Wb/1A), tai induktyvumas tokio kontro, kur
veria 1 Wb magnetinis srautas, kai juo teka 1 A nuolatin elektros srov.
Induktyvumas yra kontro charakteristika.

Saviindukcijos reikinys
Saviindukcijos reikinys indukuotos elektrovaros jgos atsiradimas kontre, kintant
suritajam magnetiniam srautui, kuris kerta t kontr.
Pagal Faradjaus dsn, saviindukcijos elektrovaros jga:

d
d
dL
dI

( LI ) I
L
dt
dt
dt
dt
i iraika parodo saviindukcijos krypt:

Kai L=const. Tai:

dI
L
dt

dI
0
dt

1. Kontre stiprjant elektros srovs stipriui saviindukcijos evj: 0 , t.y.:

saviindukcijos srov teka prieinga iorinio altinio kuriamai srovei kryptimi ir prieinasi
jos kitimui.

dI
0
dt

2. Kontre silpnjant elektros srovs stipriui saviindukcijos evj: 0 , t.y.:

saviindukcijos srov teka iorinio altinio kuriamai srovei kryptimi ir taip pat prieinasi
jos kitimui.
Ivada: saviindukcijos srov prieinasi srovs stiprio kitimui kontre ir todl ltina kitimo
spart. Todl, kontro induktyvumas yra jo elektrinio inertikumo matas.

Abipuss indukcijos reikinys

Abipuss indukcijos reikinys - indukcins elektrovaros atsiradimas laidiame kontre,
esaniame greta kito kontro, kuriuo tekanios kintamosios srovs sukurtas magnetinis
laukas veria t kontr.
Kadangi kontrai yra greta vienas kito,
antr kontr veriantis magnetinis srautas:

2 L21 I1
Jei srautas kinta, antrame
kontre indukuojasi evj:
Jei kontrai nejuda:

d 2
d
dI1
dL21
2
( L21 I1 ) L21
I1
dt
dt
dt
dt
dI1
2 L21
dt

Jei paleistume antruoju kontru elektros srov, gautume atvirktin efekt.

Elektrovaros iraikos analogikos.
Proporcingumo koeficientai

L21 ar L12

vadinami abipusius induktyvumu.

Abipuss indukcijos reikiniu pagrstas transformatoriaus veikimas.

Magnetinio lauko energija

Udaroje pastovaus induktyvumo L ir omins varos R grandinje, kuri jungtas
nuolatins elektrovaros jgos altinis, jungus elektros srov, grandinje atsiras
saviindukcijos evj.

dI
s L
dt

Omo dsnis visai grandinei uraomas:

Per laik dt srovs altinis atlieka darb:

dA Idt

dI
L
s
dt
I

R
R

ia iraik statome i Omo dsnio ireikt elektrovaros dyd:

dA I 2 Rdt LIdI

Pirmas dmuo reikia Daulio ilum ilum atiduot laidininkui.

Antras dmuo reikia darb, sukuriant magnetin lauk, jis lygus energijos pokyiui:

dW LIdI

suintegravus pagal srovs pokyt:

LI 2
W LIdI
2
0

Gauname kontro magnetins energijos iraik.

Taigi, sukuriant magnetin lauk, tam tikras energijos kiekis W perkeliamas i srovs
altinio elektros grandin supani erdv.