3 tema.

Civilins teiss sistema

1. Civilins teiss sistemos samprata

ir elementai
2. LR civilins teiss bendroji dalis
3. LR civilins teiss specialioji dalis

Civilins teiss apibrimas

Civilin teis tai visuma teiss norm, kurios:
sveikoje su morals normomis;
reglamentuoja laisv ir vienas kitam teisikai nepavaldi
asmen turtinius bei asmeninius, susijusius su turtiniais,
santykius;
taip pat statym numatytais atvejais taikomos ir kitiems
asmeniniams (nesusijusiems su turtiniais) bei turtiniams
santykiams, reglamentuojamiems vieosios teiss normomis;
teiss sistemoje suformuoja autonomik jos element - teiss
ak, sudarani privatins teiss pagrind.

1. Civilins teiss sistemos

samprata ir elementai
1. 1. Civilins teiss sistemos sampratos
metodologins prielaidos
1.2. Civilins teiss sistemos elementai
1.3. Ryiai tarp atskir civilins teiss
element
1.4. Svarbesns ivados
1.5.Visaapimantis civilins teiss sistemos
poymis

1. 1. Civilins teiss sistemos sampratos

metodologins prielaidos
Civilins teiss sistemos svokos apibrimas
metodologikai grindiamas bendramoksline sistemos
samprata.
Sistema - tai savitarpio priklausomybs ryiais susieti
sistemos elementai, sudarantys santykinai ibaigt visum.
Sampratoje yra trys komponentai:
elementai
ryiai
visuma

1.2. Civilins teiss

sistemos elementai
Civilins teiss sistemos elementai gali bti skirstomi pirminius
ir antrinius
Sistemos pirminis elementas civilin teisin norma
Sistemos antrinis elementas institutas, subinstitutas, poak

Civilin teisin norma

Civilins teiss norma - tai elgesio taisykl

nustatyta ar sankcionuota kompetentingo
valstybs organo.

Civilins teiss institutas

Institutas civilins teiss sistemos elementas susidedantis i
teiss norm, reglamentuojani tam tikr civilins teiss
reguliuojam santyki r.
Institutai skirstomi pagal teisinio reglamentavimo objekto
kriterij.
Pvz.,iekinio senaties, alos atlyginimo, pirkimo padavimo,
nuomos ir t.t.

Subinstitutas
Subinstitutas tai civilins teiss instituto savarankika dalis,
susidedanti i teiss norm, numatanti special tam tikros dalies
santyki reguliavim, t.y.turinti santykinai atskir (instituto
ribose) teisinio reguliavimo dalyk.
Pvz., alos atlyginimo institutas ir alos, padarytos kno
sualojimu ar mirtimi, atlyginimo subinstitutas.
iuo atveju susiduriame su bendrj ir specialij norm
taikymu civilins teiss instituto ribose.

Civilins teiss poak

Poak tai keli institut teiss norm sveika,
kompleksikai reguliuojanti bendr teisin prigimt
turinius santykius.

Pvz., daiktin teis, prievoli teis, autori teis.

Poakei bdingas poymis - bendrj ir
specialij norm turjimas.
Subinstitutas ir poak neturi aiki atribojimo kriterij. ie terminai vartojami tik
mokslinje ir mokomojoje literatroje. Kartais jie vartojami kaip sinonimai.

Ryiai tarp atskir civilins teiss

element
Ryiai dvejopi:
sisteminiai (genetiniai) ir funkciniai
Genetiniai ryiai atspindi teiss norm prigimt, objektyvius ryius
tarp atskir civilins teiss element (norm ir institut), suformuoja
vidinius ryius tarp civilins teiss norm, kuri visuma sudaro civilins
teiss sistemos esm.

Sisteminiai ryiai utikrina kiekvienos teiss normos

funkcionalum, vis civilins teiss element sveik.
Teisins praktikos subjektai (tiek taikydami statymus, tiek kurdami
naujus statymus) turi sugebti tuos ryius teisingai nustatyti, nes
kiekvien civilin santyk reglamentuoja ne atskira teiss norma, o visa
civilins teiss sistema.

 Sisteminis teiss aikinimas, kaip viena i pagrindini teisins

argumentacijos priemoni, reikalauja, kad kiekvieno teiss akto
analiz prasidt nuo Konstitucijos analizs. r.: Mikelnas V.
Lietuvos Respublikos Konstitucija Lietuvos bendrosios
kompetencijos teism praktikoje// Konstitucijos aikinimas ir
tiesioginis taikymas. V. 2002 m., p.132.

Funkcini ryi vaidmuo

Funkciniai ryiai atspindi statym leidjo vali (subjektyvus
elementas) fizikai sujungiant atskirus teisins sistemos
elementus teiss aktus.
Teisinio reguliavimo efektyvumas utikrinamas derinant bendrsias ir
specialisias normas, utikrinant tarpakin integracij, sprag ir kolizij
sutvarkym.

Nustatant funkcinius ryius suformuojama iorin civilins

teiss sistema, t.y. civilini statym sistema.
Civilins teiss sistema nesutampa su civilini statym
sistema. Taiau civilins teiss sistema yra civilini statym
sistemos pamatas.

Termino sistema reikm civiliniame

kodekse

1.9 straipsnis. Civilinio kodekso norm aikinimo principai

1. Siekiant utikrinti io kodekso vientisum ir atskir struktrini dali
suderinamum, taikant jo normas jos aikinamos atsivelgiant io
kodekso sistem bei struktr.

Terminui sistema suteikiama civilins sistemos

teiss prasm.
Terminui struktra suteikiama civilini statym
sistemos prasm.

Civilins teiss institut norm idstymas

civiliniuose statymuose

Civilins teiss instituto normos gali bti patalpintos ne viename

civiliniame statyme ar kitokiame civilins teiss norminiame akte.
Pvz., teiss normos reglamentuojanios iekinio senat yra
Civilinio kodekso bendrojoje dalyje (1 knygoje). Taiau norm apie
iekinio senat galima atrasti daugelyje kit Civilinio kodekso
knyg, bei kituose civiliniuose statymuose. Visos ios normos
nepriklausomai nuo to kokiame teiss akte yra priklauso iekinio
senaties institutui ir veikia sveikoje.

1.4. Svarbesns ivados

Vidin civilins teiss sistema yra ryi tarp civilins teiss norm
visuma, apimanti vis civilins teiss norm sistem, atsivelgiant j
prigimt, bet neatsivelgiant i norm idstym norminiuose
aktuose (statymuose, nutarimuose, ir t.t.).
Civilins teiss sistema yra teiss mokslo tyrimo objektas. Civilins
teiss doktrina, pagrsta civilins teiss sistemos tyrimais, sudaro
metodologines prielaidas statym leidybai ir j sisteminiam
aikinimui.
Civilini statym sistema (iorin civilins teiss sistema) - tai teiss
norm idstymas norminiuose aktuose utikrinant j tarpusavio
funkcin suderinamum, reguliuojant civilinius santykius.
i sistema labiau reikminga statym taikymui, teisiniam vietimui,
sisteminimui ir normini akt rinkini leidybai.

1.5. Visaapimantis civilins teiss

sistemos poymis
Civilin teis yra visaapimanti, t.y. ji utikrina vis ri civilini
santyki teisin reglamentavim. Tai pasiekiama civilini norm, institut,
subinstitut, poaki sugrupavimu vien visum.
Pagal tai, kaip tai daroma Europos valstybi civilins sistemos
skirstomos institucines ir pandektines.
Pandektin (pandektes gr. Visaapimantis)
Susideda i bendrj ir specialij norm ir institut.
Institucin sistema susideda i savarankik stambi institut, kurie
pandektinje sistemoje gali bti traktuojami kaip poaks (nuosavyb,
prievols, paveldjimas ir t.t.)
Pandektin sistema istorikai vlyvesn (Vokietija). Institucins sistemos
pavyzdys Pranczija.

2. Civilins teiss bendroji

dalis civiliniame kodekse
BENDROSIOS NUOSTATOS
I DALIS
CIVILINIAI STATYMAI IR J TAIKYMAS.
TARPTAUTIN PRIVATIN TEIS
II dalis
SANDORIAI
III dalis
CIVILINI TEISI OBJEKTAI
IV dalis
TERMINAI. IEKINIO SENATIS
V dalis
CIVILINI TEISI GYVENDINIMAS IR GYNIMAS
ANTROJI KNYGA
ASMENYS
ATSTOVAVIMAS

3. Specialioji civilins teiss dalis

civiliniame kodekse
TREIOJI KNYGA
EIMOS TEIS
KETVIRTOJI KNYGA
DAIKTIN TEIS
Penktoji KNYGA
PAVELDJIMO TEIS

ETOJI KNYGA
PRIEVOLI TEIS