Está en la página 1de 4

Jurgio Savickio noveles (apsakymai),

Ekspresionistin pasauljauta.
Apsakymas Vagis
Apsakymo pradioje
kuriamas grai nam
paveikslas.
Grai nam
paveikslas
iliuzija.
Vaikas ima painti
tikrj pasaul.
Vaikas auga tikinioje
eimoje. Piktadario ir
Jzaus Kristaus
paralel.
eimos tikjimas
apsimestinis. Nra
tvirt moralini
princip.
Vaiko prietaringa
prigimtis.
Tikrasis tvo
paveikslas.
Vagis laikosi morals
princip.

Savo namas, iluma. Pilna troba moni, panius vejani. U ta ta, ilta,
gerai!
Vaikas, droindamas lentel ir nordamas i jos smuik padaryti, svajojo ir
klaus.
Namuose vaikui ilta ir jauku, klaussi sen moni pasakojim apie senos
gadyns (laik) plikus. Vaikas gamina smuik ir svajoja pamatyti plik.
Vaiko akyse yra kankinamas arkliavagis Namon parveus vagis buvo priritas
gryioje prie skersinio spyrio ... virvs buvo giliai sipjovusios bicepsus, galva
nusivirusi, su pramutu smilkiniu.
iandien itiko nepaprasta diena - vaikas ivysta arkliavag. Taiau itas vagis
nra auktas, malonus, graiais juodais rbais apsirds, lyg kunigas su
blizganiais kalioais.
alias veidas suplyti markiniai, pasvirusi galva... Dideliame altoriuje
prikaltas prie kryiaus Kristus turjo tokio pat panaumo. Vag sulygina su
Kristumi.
Dekalogo principai yra paeidiami, rarotai yra advento (susikaupimo) metas,
vagis yra kankinamas per advent. Vaikas vag sulygina su Kristumi, nebeskiria
blogo nuo gero.
Vaikas links kankinti iaud i lovos isitrauks, pasuoliu atsargiai
priliaus, jis bad vagiui iaudu nos, -Tu esi galingas .... bet tu nieko negali
man padaryti.
(Vag sugavus antr kart, vaikas lieka abejingas)
Nuo tvo numauta kauk, vagio blauzdos muamos batais su pasagaitmis.
vaikas nubudusiomis akimis irjo it baisi komedij, - Tte, sako,
geras, bet kam taip stipriai mua vag.
Lieka dkingas vaikui u ilaisvinim. Paleistas apkabina vaik ir prigniauia
prie krtins.

Ekspresionizmo bruoai: Prietaringi charakteriai, netiktumas, koks i ties yra personaas.

Apsakymas Ad astra
Pavadinimo reikm
paslpta ironija,
klaidinanti skaitytoj.
Kuriamas graaus
mogaus paveikslas.

Tikrasis Dalbos
paveikslas.

Abejingos visuomenes
paveikslas.

i lot. kalbos vaigdes pilnas posakis Per kanias vaigdes. Klaidina


skaitytoja, nes toks pasaulis tikt pasiaukojaniam mogui dl ger darb.
Pagrindinis personaas Dalba ne toks.
Dalba Atsikls anksti ventadieni ryt ir graiai nusiskuts, rengsi eiti
banyion., Jautsi pajaunjs ir apimtas kain kokio noro reformuoti vis
savo gyvenim. Energingas, veiklus (pateikia klaiding poir persona).
Dalbos ygis udyti un atspindi iaur bd, jis brutalus, nesupranta k
daro. (skaitytoj iurpina antras bandymas udyti un, autorius Dalbos
veiksmus apibdina paniekinamai Pasielgta buvo unikai. Skandina un,
sivaizduoja, kad daro ger darb). Dalba agresyvus, links cinizm (cinizmas
niekinama paira kit dorovines normas). Veidmainikas, nuudo un,
igelbjusiam jam gyvyb. Apsimeta tikiniu, isigelbjs i mirties
Papasninkausiu! Tris dienas nevalgysiu... kaipo aukiausi atgail
pasirinko. Taiau grs namo Dalbien ne ant auktai ikeltos lkts
garuojant skiland. Bijo ne dievo bausms, o mirties ir vieos nuomons.
un epizodas. Einant sutinkami trys unys. Pirmasis kaip gydytojas skatina
kovoti (ironizuoja, nepagarba, nes mirtis uniui kvpuoja nugar), antroji kal

pasako jog kailis tinkamas dar dviem sezonam, treiasis klausia ar nepalytjo
vaki glajaus (niekinamai kalba apie mirt). Visuomen cinika, abejinga,
sumaterialjusi, isigimusi, susvetimjusi. Visi unys galiausiai nueina.
ventadien Dalbien prao neudyt uns, nes yra dievobaiminga, uo jai
nerpi. Nedaryk nieko gyvuliui vent dien. Piemenys vieai pajuokia Dalb,
taiau uns likimui lieka abejingi.
Dviej valak kininkas pradjo sksti, sunks kailiniai trauk apaion,
Skendimo epizodas.
mirties akimirk prisiada nieko negailti, kas j igelbt. Sksdamas ivydo
banyi, viesi angel piln.
Pasitelkta ekspresionizmo estetika: Kuriamos paradoksalios situacijos, autorius pasitelkia ironij
(ireikia humanistin pasauljaut), tekstas fragmentikas (sukuria spd).

iogo
pravard.

iogo
kultra.

Aplink
kuri
paklina.
(apsigyvena
Vilksv
eimynos
namuose)

Niekinga
mirtis.

Vaiko
paveikslas
apsakymo
pradioje.
Sodietis ir
ydukas.

Fleita
iogas panaus Ezopo pasakios persona iog, kuris vasar
praleids grodamas, iem glaudiasi pas skruzd. Savickio iogas
nesusitaupo joki santaup, todl senatvje taip pat glaudiasi pas
gimines.

*Ar mogus
atsakingas u
save? *Ar
meninko
gyvenimas
utikrina or
gyvenim?
*Ar kultros
mogus gali
pritapti prie ne
kultros
aplinkos?

Miesto kultros mogus (nepritampa prie kaimo moni, nemoka dirbti


darb -Darbininkas...-piktai pajuok j Valksva. Valkata!, inoma,
kad ne darbininkas, sielvartavo iogas.), gyvena meno pasaulyje
(vaiuodamas pas gimines rogse dairsi aplinkui dairsi aplinkui,
lygino su savo operets iemos dekoracijomis ir stebjosi, Varn
krankes prilygino su emiausia fleitos nata do, sauls viesos nebuvo,
j prilygino su proektori viesa. Mechaniko kalt galvojo iogas; j
okiruoja kaip kaimo kapela darko balsus; grodamas pas gimines
pasirenka krin, artim kaimo aplinkai; mirties akimirk nesiskiria su
fleita.) Inteligentikas, kultringas, mandagus (gerajam mogui pasilius
paveti iogas gracingai nusilenk, pasak savo pavard ir atsisdo
rogsna.)
Kaimo aplinkoje girtuokliaujama (prisijungs prie garsios vietos kapelijos reikdavo
itisomis naktimis grieti, nemigti ir gerti namin al, nuo kurio jam nepaprastai bloga
darydavosi), nra meno kultros (iogui pradjus groti mons, nesiklaus ar nesuprat,
pradjo tripsnoti klumpakoj, vis labiau nukrypdami nuo takto., o prisijungus prie kaimo
kapelos iogas galjo tik stebtis, kaip ventvagingai darko garsus ie mons.)
veidmainiaujama (I pradi i miesto pon apgyvendina seklyioje graiais, margais
apmualais iklijuota, su dviem miesto lenktinmis kdmis ties stalu. Su nuolat
udarytomis langinmis. iem, kad vjas alio nepripst, vasar, kad saul brangi
apmual neigraut, o iogui negalint pinig paskolint seklyia tapo urakinta kaip
ventov... prausiamasai blidas buvo tuoj pat atimtas ir dtas komodon.)
Tarytum jo dom kreip tarakonas, galands savo sus-kordas ir aukis j tarakon
kovon. Bet ir su juo jis nepajgt kautis. Silpnum sulygina su tarakonu. Mirtis iogui
isilaisvinimas i slegianios aplinkos, kurioje jis negaljo pritapti.
Kova
Vaiku nra rpinamasi, jis nuolat iseks, alkanas: Vaikas disna jo miesto
itutjusiomis gatvmis; jo batai buvo dideli, vos pavelkami: tapu tapu! Milin (virutinis
drabuis) irgi nuo svetim pei umesta ant jo dubusios krtinaits, buvo sunki, vos
pavelkama. It i cirko ileistas gatv pajacas.
Skiriasi eim pasauli supratimas, vaik patirtis: sodietis patyrs smurt (kai ydukas
meta j akmen rimtam sodieiui efekto nepadar), nepritekli, tvai juo nesirpina;

Vaikai
usidj
suaugusi
kaukes.
Sodieio ir
miesto
paralel
Gamta
padeda
atskleisti
vaiko
svajon.
Sodietis
brandus,
tyrios sielos
vaikas.

yduko patirtis vaikika Miestietis atkio jam deln su keliais pavytusiais bugalviais:
uvys!/ -Ak, koks tu durnas, juk kai uaugs, tai bus varls, o ne uvys!), eimos
ugdomos vertybs (ydukas auga mylinioje eimoje Kai pargenu i kapini okas,
mama duoda atsigerti pieno, o tvas paguldo lov ir apkloja. Jis yra laimingas vaikas
aptriuusiais sparnais viiukas, o sodieio eimoje girtuokliaujama, vaikas turi pats
savimi pasirpinti (mano, jog ydukas tyiojasi pasakodamas apie savo darni eim
buvo kaip ibalo pilama ugn, yduko pasakojimas sukelia sodieio agresij, kuri
iprovokuoja pavydas jis smarkiai trenk yduk kumia krtin.), per anksti
subrends i po sutraukt vaiko antaki ybiojo dvi gudrios vaiko akys. Bedions
gudrumo.
Sodietis yra dar vaikas, taiau vaidin suaugus. Tuias
Savickis parodo ikreipt
miestas paralel vaiko pasauliui, jis jauiasi vienias. Vaidina poir apie vyrikum (i
drs, o i ties bijo (
). ydukas pasisveikina
ties vyras turi bti
paleisdamas akmen sodiet, namuose vaikas retkariais
rpestingas, o ne
igerdavo degtins, tvo veriamas ir nenoromis, vien tik
smurtaujantis)
tam, kad pavaidint nonelaniai suaugusi moni rol.

Graus peizaas iprovokuoja svajoti apie tv Tai buvo giria, sisvajojam tapytoj
paprastai tepieiama. Saul, kaip tas ms palaiminimas, kaip stebuklingas iltas
kamuolys, ritasi pamau paemiu. Dangus neseniai dar mlynas ir kaitrus, dabar supilkjo
ir rimo, Vaikas labiausiai norjo, kad jo tvas bt toks pats kaip ir kiti.

Vaikas neturi vaikysts, nuo pat maens turi rpintis pats savimi (Vaiuoja i smukls
parsiveti tv). Vaikas lakios vaizduots, svajoja apie kinink tv: -ydas nulipo, bet
k padarysi!- Turt sakyti jis. ... Su kokiu pasigerjimu jis padt tvui kiti gele
ienus, vieimo dugn!
Tvas Bet tvas girtuoklis! Ne! Ne girtuoklis, bet paprastas girtuokllis. Smukli
Sodieio
palaautojas. Dl to, kad durnas. Motina Kad ta Mamanka! Geriausia pasaulyje moiut,
tvai.
bet kai pamato kok kavalieri, ima ir iplsta. Dl to, kad durna! (Mamanka- negatyvas,
odis su nelietuvika priesaga).
Ekspresionistinis krinys: Ikraipoma realyb (girtuokliai sien augs inventorius paiepiama,
apnuoginama visuomen, linkusi girtuokliauti. Smuklje pavadinimu Laisv papuota lietuvikomis
vliavlmis ir vytimi lankosi ydingi mons nepriklausomoje Lietuvoje mons negeba gyventi moraliai)

Pavadinimo
reikm.

Paiepiamos
Jono Grauos
savybs.

Gyvenimo
principai
(taisykls).

Grauos
mediotojo

Jono Grauos nuotykiai


Nuotykiai netikti atsitikimai. Jono Grauos nuotykiai nusako pagrindinio veikjo
gyvenim, Graua negalvoja apie ateit, jo gyvenimo vykiai menkaveriai,
pavirutiniki.
Ironizuojamas lietuvikumas: Kas galjo bti jei jis neatsispirt surusinimams, j net
nupurt, taiau kas yra dabar j irgi nupurt, tautin tapatyb: Katik atvyks i
usienio, ir nei i io nei i to pateks nuskurdus Piet Lietuvos mietel,
apsimestinis inteligentikumas, pasiptimas Ivaiuodamas usien, jis mgindavo
vadintis ininierium. Tas in. geriau skambdavo ir atpalaiduodavo j nuo visoki
savok: giria, mediai. Autorius aiposi i miesionikos Grauos tutybs (Jis ieko
tik linksmybi mogus turi bti elastikas ir, kol jaunas, turi bti jaunas. Paslankus ir
nenuorama, koks visuomet buvo Graua.)
1.Vengti atsakomybs ir rpesi (gyventi linksmai, kol
*Gyvenimu diaugtis reikia
esi jaunas. Malonumas Grauai orientuotas tik knik
saikingai (dl Grauos
geiduli tenkinim. Jog ivengt atsakomybs negrta
gyvenimo bdo kenia jo
eima, o ivaiuoja Berlyn.). 2. Nori bti iskirtinis
eima, moterys.mogus
(Kai visi vaikiojo tokie apskritainiukai, jis dvjo ilgus, nra toks laisvas, jog jo
senovikus sus, o kai kiti okdavo ratu, jis visada
bdas skaudint kitus
okdavo vienas). 3. Noras tikti kitiems (apsimestinis
*Iskirtinumo reikia siekti
mandagumas pasisveikindamas su Raiene pabuiuoja dorais, kilniais darbais,
jai rank.)
prasminga veikla.
Graua buvo tikras girinis , jis kaip tikras lietuvis neprarado artimo ryio su mediu
(autorius ironizuoja, ryys su gamta apsimestinis).

prigimtis.
Grauos
poiris
moteris.

Moter negerbia, nevertina tvirt santyki (pats turi vaik, taiau simpatizuoja
itekjusiai moteriai).