Está en la página 1de 2

Mikalojus Dauka Prakalba malonj skaitytoj

Aspektas

Citatos

Komentaras

Humanistins
Renesanso
idjos

inau, kad visos tautos vertina, myli ir brangina


veikalus, gimtja kalba paraytus <...> tiktai ms
lietuvi tauta, besimokydama lenk kalbos ir j
vartodama, taip yra paniekinusi, apleidusi, kone
isiadjusi savo kalbos, jog kiekvienas tai aikiai
mato, bet vargu ar kas j pagirs.

Lietuvis yra tas, kuris kalba


lietuvikai.

Kurgi, sakau, pasaulyje yra tauta, tokia prasta ir


niekinga, kad neturt i trij sav ir tarsi gimt
dalyk: tv ems, paproi ir kalbos?

Renesansin tautos samprata:


vienos tautos mones sieja
tv em, paproiai ir
gimtoji kalba.

Tja kalba paprastai visi rao statymus, jja leidia


savosios ir svetimos taut istorijas, senas ir naujas, jja
aptaria visus valstybs reikalus, j graiai ir padoriai
vartoja visokiais atvejais Banyioje, tarnyboje,
namie.

Norima, kad lietuvi kalba


tapt valstybine kalba.

Ne ems derlumu, ne drabui skirtingumu, ne alies


graumu, ne miest ir pili tvirtumu gyvuoja tautos,
bet daugiausiai ilaikydamos ir vartodamos savo kalb,
kuri didina ir ilaiko bendrum, santaik ir brolik
meil. Kalba yra bendras ryys, vienybs motina,
pilietikumo tvas, valstybs sargas. Sunaikink j
sunaikinsi santaik, vienyb ir gerov. Sunaikink j
utemdysi saul danguje, sumaiysi pasaulio tvark,
atimsi gyvyb ir garb.

Kalba yra valstybs pamatas,


tvirtos tautos egzistencijos
garantas.

...didina ir ilaiko bendrum, santaik ir brolik


meil.

Brolyst, vieningumas.

Pati prigimtis visus to moko ir kiekvienas beveik i


motinos krtins gauna polink savj kalb j
mielai vartoti, ilaikyti ir propaguoti.

Kalba yra gimta.

Kas per keistenybs bt tarp gyvuli, jeigu varnas


usimanyt suokti kaip laiktingala, o laktingala
krankti kaip varnas, oys staugti kaip litas, o litas
bliauti kaip oys? Dl tokio savo bdo pakeitimo
pranykt savitumas, beveik pranykt ir toki vairi

Vienas svarbiausi gamtos


dsni natralumas,
gyvnai nekeiia savo
prigimties, todl ir mogus
neturi paeisti gamtai

gyvuli esm ir prigimtis. Jeigu toks gyvuli paikumas


sukelt tarp j tok smy, tai galime suprasti, koks
sumiimas ir netvarka kyla, kai mogus, dl kitos
tautos kalbos savo gimtj visikai paniekins, taip
pamgsta svetimj (pamirdamas savj, kuria Dievas
ir gamta liepia kalbti), lyg pats bt ne to krato ir
kalbos.
Antra vertus, kuo gi isilaik iki iol ta didioji
Persijos karalyst, senovin monarchija? Tiktai savo
kalbos santaika.
Kuo isilaik Arab alis, Graik valstybs ir kiti
tolimi kratai? Vien tik gimtosios kalbos ilaikymu.

inau, kad visos tautos vertina, myli ir brangina


veikalus, gimtja kalba paraytus (todl, manau, visos
tautos ir susaisto versti knygas i kit kalb savas)...

ios alys iliko galingos ir


inomos, nes pakluso gamtos
ir mogau prigimties dsniui
myljo ir saugojo sav
kalb.
mogaus prigimtis susaisto
mog su tauta, mogus ir
tauta vienis.
Knyg vertimas lietuvi
kalb tai pagarbos tautai ir
jos kultrai enklas.

...taip rpinasi ilaikyti ir skleisti savo kalb, jog nra


joki, net sunkiausio turinio knyg, kuri jos mons
nebt ivert savo kalb.

Kvieia sekti ital pavyzdiu


ir versti knygas lietuvi
kalb.

...mes sudarome vien kn ne vien Kristuje, bet ir


Tvynje).

Vertim
svarba

Tolerancija
kitakalbiams,
priekaitas
savo kalb
apleidusiems
lietuviams

bdingos tvarkos.
Neprietaraudami iems
dsniams, mons gali
darniai sugyventi ir
susikalbti, bti savimi.

Pagaliau, kad ir negautum kitos paramos ir naudos i


t knyg, iverst lietuvi kalb, gana man bus, jog
Dauka savo pavyzdiu tikisi
iuo, nors ir mau savo darbeliu, - kaip manau ir
paraginti lietuvi
geidiu, - duosiu pradi ir paskatinsiu msikius
viesuomen atsigrti
mylti gimtj kalb, jos laikytis ir j ugdyti. Juk tatai
gimtj kalb, kuri turi tapti
mums ir visiems Lietuvos Didiosios Kunigaiktysts vis luom lietuvi rpesiu.
gyventojams, kaip sakyta, labai turt rpti.
...tiktai ms lietuvi tauta, besimokydama lenk
Verstini knyg trkumas
kalbos ir j vartodama, taip yra paniekinusi, apleidusi,
parodo nepagarb
kone isiadjusi savo kalbos, jog kiekvienas tai aikiai isilavinusi moni poir
mato, bet vargu ar kas j pagirs.
gimtj kalb.
Visa tai sakau ne tam, kad peikiau kit kalb,
mokjim ir vartojim (tai visados vis moni buvo ir
tebra vertinama ir giriama), ypa lenk kalbos, kuri,
ms Didiajai Kunigaiktystei mielai susijungus su
garsinga Lenkijos valstybe, virto lyg ir gimtja. A
tiktai smerkiu ms gimtosios lietuvi kalbos
apleidim, kone isiadjim ir bodjimsi ja.

Kritika yra skiriama ne


kitatauiams, o
nutautjusiems lietuviams.