Está en la página 1de 749

VAIDOTAS MOCKUS

MOKYKLINS MATEMATIKOS
INYNAS
(Pagalbin mokymosi priemon pagrindini, vidurini mokykl
ir gimnazij moksleiviams)

Mokyklinio matematikos kurso teorin mediaga

Udavini sprendimo pavyzdiai

VAIDOTAS MOCKUS

MOKYKLINS MATEMATIKOS
INYNAS
(Pagalbin mokymosi priemon pagrindini, vidurini mokykl
ir gimnazij moksleiviams)

Mokyklinio matematikos kurso teorin mediaga

Udavini sprendimo pavyzdiai

Scanned by
Cloud Dancing
iauliai,
2007

TURINYS

1.8.2. R e a l i j skaii palyginimas

29

1.8.3. Koordinai ties

30

Pratarm

10

1.8.4. Skaitini nelygybi savybs

31

1 DALIS. SKAIIAI. SKAIIAVIMAI. A L G E B R A

11

1.8.5. Skaii intervalai

32

1 SKYRIUS. SKAII TEORIJOS ELEMENTAI

11

1.8.6. Realiojo skaiiaus modulis ir j o savybs

32

1 1 . Natralieji skaiiai

Il

1.8.7. A t s t u m o tarp dviej koordinai tiess tak formul

33

1.2. Natralij skaii dalumas

14

1.8.8. T e i g i a m o j o realiojo skaiiaus standartin iraika

33

1.2.1. D a l u m o svoka. D a l y b a s u liekana

14

1.8.9. Skaii apvalinimas

34

1.2.2. D a l u m o poymiai

14

1.8.10. Dviej skaii santykis

35

1.2.3. Natralij skaii skaidymas pirminiais dauginamaisiais....

16

1.8.11. Proporcija

35

1.2.4. Keli natralij skaii bendrasis daliklis ir kartotinis

16

1.9. A i b s

1.2.5. Lyginiai ir nelyginiai skaiiai

19

1 10. Skyriaus Skaii teorijos elementai" udavini sprendimo

1.2.6. Pirminiai ir sudtiniai skaiiai


1.3. Sveikieji skaiiai

20

39

20

1.4. Racionalieji skaiiai

20

1.5. Paprastosios t r u p m e n o s

21

1.5.1 Paprastosios t r u p m e n o s svoka. Mirieji skaiiai

pavyzdiai

36

21

1.5.2. Lygiosios t r u p m e n o s . Pagrindin t r u p m e n o s savyb.

2 SKYRIUS. SKAIIAVIMAI

57

2.1. Veiksmai su skaiiais

57

2.1.1. Skaitiniai reikiniai

57

2.1.2. Aritmetiniai veiksmai su realiaisiais skaiiais

57

22

2.1.3. V e i k s m su realiaisiais skaiiais taisykls

58

1.5 .3. T r u p m e n bendravardiklinimas

23

2.1.4. Aritmetini veiksm su realiaisiais skaiiais savybs

58

1.5.4. Paprastj t r u p m e n palyginimas

23

2.1.5. Paprastj trupmen aritmetiniai veiksmai

58

24

2.1.6. Mirij skaii sudtis, atimtis, d a u g y b a ir dalyba

60

1.6.1. Deimtains t r u p m e n o s s v o k a

24

2.1.7. Pagrindiniai trupmen udaviniai

62

1.6.2. Deimtaini t r u p m e n savybs

25

2.1.8. Paprastosios trupmenos vertimas deimtaine

63

1.6.3. Aritmetiniai veiksmai su d e i m t a i n m i s t r u p m e n o m i s

25

2.1.9. Baigtins deimtains trupmenos vertimo paprastja

1.6.4. Begalins deimtains t r u p m e n o s

26

T r u p m e n prastinimas

1.6. Deimtains t r u p m e n o s

1.6.5. Periodins deimtains t r u p m e n o s

27

1.6.6. Periodini deimtaini t r u p m e n reikimas paprastosiomis ...

27

t r u p m e n a taisykl
2 1 10. Absoliuioji ir santykin paklaida. M a t a v i m o tikslumas
2.2. Procentai

63
63
65

1.7. Iracionalieji skaiiai

28

2.2.1. Procento svoka

65

1.8. Realieji skaiiai

29

2.2.2. Paprasiausi procent udaviniai

65

29

2.2.3. Dydio pokyio procentins iraikos r a d i m a s

66

1.8.1. Realij skaii aibs s u d a r y m o s c h e m a

2.2.4. Sudtiniai procentai

66

5.6. Daugianario s k a i d y m o dauginamaisiais budai

126

2.2.5. Promil. Praba

67

5.7. Reikini su m o d u l i o enklu prastinimas

127

2.2.6. M e d i a g o s d i o v i n i m o procentiniai udaviniai

68

5.8. Skyriaus ,Algebriniai reikiniai" udavini sprendimo pavyzdiai. . 130

2.2.7. Skysi miini bei metal lydini procentiniai udaviniai....

69

2.2.8. A t s k i e d i m o procentiniai udaviniai

71

2.2.9. G e o m e t r i n i o turinio procent udaviniai


2.2.10. {vairs procent udaviniai
2.3. Skyriaus Skaiiavimai" udavini s p r e n d i m o pavyzdiai
3 S K Y R I U S . L A I P S N I A I IR A K N Y S
3.1. Laipsnio su natraliuoju rodikliu a p i b r i m a s ir savybs

72
74
76
95
95

3.2. Laipsnio su nuliniu ir n e i g i a m u o j u sveikuoju rodikliu


a p i b r i m a s ir savybs

95

6 SKYRIUS. ALGEBRINS TRUPMENOS

149

6.1. Algebrins t r u p m e n o s apibrimas ir j o s pagrindin savyb

149

6.2. Algebrini t r u p m e n prastinimas

150

6.3. Algebrini t r u p m e n bendravardiklinimas

151

6.4. Algebrini t r u p m e n sudtis ir atimtis

152

6.5. Algebrini t r u p m e n d a u g y b a ir dalyba

153

6.6. Algebrins t r u p m e n o s klimas sveikuoju laipsniu

154

6.7. Skyriaus Algebrins trupmenos" udavini sprendimo pavyzdiai. 154

3.3. Standartin skaiiaus iraika

96

7 SKYRIUS. LYGTYS

162

3.4. n-ojo laipsnio aknys

96

7.1. Bendros svokos. Lygi ekvivalentumas

162

3.5. Reikinio

97

7.2. Tiesins lygtys

163

7.3. Kvadratins lygtys. Kvadratinistrinaris

165

7.4. Auktesnio laipsnio lygtys. Bikvadratins lygtys

169

prastinimas

3.6. Laipsniai su racionaliaisiais rodikliais

98

3.7. Reikini su laipsniais ir aknimis p e r t v a r k y m o pavyzdiai

98

7.5. Racionalij lygi, kurias eina trupmeniniai reikiniai, sprendimas.. 170

4 SKYRIUS. LOGARITMAI

114

7.6. Lygtys su moduliu

4.1. Logaritmo apibrimas

114

7.7. Iracionaliosios lygtys

172
176

4.2. Logaritm savybs

114

7.8. Rodiklins lygtys

179

4.3 Deimtainiai logaritmai

115

7.9. Logaritmins lygtys

182

4.4. Natralieji logaritmai

115

4.5. L o g a r i t m a v i m a s ir antilogaritmavimas

115

4 6 Skyriaus Logaritmai" udavini s p r e n d i m o pavyzdiai

116

5 SKYRIUS. ALGEBRINIAI REIKINIAI

123

5.1. Algebrini reikini klasifikacija

123

5.2. Vienanariai

123

5.3. Daugianariai

124

5.4. Veiksmai su daugianariais


5 .5. Greitosios d a u g y b o s formuls ir j taikymai

8 SKYRIUS. LYGI SISTEMOS

187

8.1. Lygtis su dviem neinomaisiais

187

8.2. Lygi su dviem neinomaisiais sistemos s v o k a

187

8.3. lygi sistem e k v i v a l e n t u m o teoremos

188

8.4. Dviej lygi su d v i e m neinomaisiais sistemos s p r e n d i m a s


keitimo bdu

189

125

8.5. Dviej lygi su d v i e m neinomaisiais sistemos s p r e n d i m a s


sudties bdu

189

126

8.6. Dviej tiesini lygi su dviem neinomaisiais sistema

191

8.7. Netiesini lygi su dviem neinomaisiais sistemos

193

11.4. Aritmetin progresija

8.8. Rodiklini ir logaritmini lygi sistemos

197

11.5. Skyrelio Aritmetin progresija" udavini sprendimo pavyzdiai.. 275

9 S K Y R I U S . N E L Y G Y B S IR J S I S T E M O S

201

9.1. Bendros svokos. N e l y g y b i e k v i v a l e n t u m a s

201

9.2. Tiesins nelygybs

201

9.3. Kvadratins n e l y g y b s

203

272

11.6. Geometrin progresija

287

11.7. Skyrelio Geometrin progresija" udavini sprendimo pavyzdiai. 290


11.8. Nykstamoji geometrin progresija

298

11.9. Mirs progresij udaviniai

306
309

9.3.1. Kvadratini nelygybi grafinis s p r e n d i m a s

203

II D A L I S . F U N K C I J O S IR J G R A F I K A I

9.3.2. Kvadratini nelygybi algebrinis s p r e n d i m a s

206

1 S K Y R I U S . F U N K C I J O S S V O K A IR S A V Y B S

309

9.3.3. Kvadratini nelygybi s p r e n d i m a s interval metodu

208

1.1. Funkcijos apibrimas

309

9.3.4. Kvadratini nelygybi su parametrais s p r e n d i m a s

211

1.2. Funkcijos reikimo bdai

322

1.3. Didjanios ir majanios funkcijos

323

9.4. Racionalij nelygybi s p r e n d i m a s interval m e t o d u

212

9.5. Dvigubos nelygybs

220

9.6. Nelygybs su m o d u l i o enklu

222

9.7. Rodiklins nelygybs

228

9.8. Logaritmins nelygybs

233

9.9. Nelygybi sistemos

240

9.10. Realaus turinio udavini sprendimas sudarant nelygybi sistemas. 2 4 8


10 S K Y R I U S . T E K S T I N I U D A V I N I S P R E N D I M A S S U D A RANT LYGTIS, N E L Y G Y B E S , LYGI BEI N E L Y G Y B I
SISTEMAS

1.4. Lygins ir nelygins funkcijos

324

1.5. Periodins f u n k c i j o s

324

1.6. Atvirktin f u n k c i j a

325

1.7. Sudtin f u n k c i j a

330

1.8. Funkcij grafik simetrinis transformavimas

330

1.9. Funkcij grafik tiesins transformacijos

332

1.10. Funkcij su moduliu grafik braiymas

335

249

2 S K Y R I U S . F U N K C I J G R A F I K A I IR S A V Y B S

339

10.1. vadas

249

2.1 Tiesin f u n k c i j a f(x)=kx+b

339

10.2. J u d j i m o udavini s p r e n d i m a s

249

2.2. Kvadratin f u n k c i j a f(x)=ax2+bx+c

10.3. Bendro darbo udaviniai

260

2.2.1. Kvadratin f u n k c i j a

f(x)=ax2

10.4. Planavimo udaviniai

263

2.2.2. Kvadratin f u n k c i j a

f(x)=ax2+c

10.5. Ryio tarp aritmetini v e i k s m k o m p o n e n t udaviniai

264

2.2.3. Kvadratin f u n k c i j a

f(x)

342

=a(x

342
343

m)2

m)2

346

10.6. Udavini sprendimas remiantis panaij figr plot santykiu. .. 2 6 6

2 2-1 Kvadratin funkcija f(x) =a(x

11. S K Y R I U S . S K A I I S E K O S . P R O G R E S I J O S

267

2.2.5. Kvadratin f u n k c i j a

f(x)=ax2+bx

349

11.1. Skaii sekos ir j reikimo bdai

267

2.2.6. Kvadratin f u n k c i j a

f(x)=ax2+bx+c

352

2.3. Laipsnins f u n k c i j o s

11.2. Skyrelio Skaii sekos ir j reikimo bdai" udavini sprendimo


pavyzdiai
11.3. Didjanios ir m a j a n i o s skaii sekos. S e k a p r t u m a s

+n

348

355

269

2.3.1. Laipsnin f u n k c i j a su natraliuoju rodikliu

355

271

2.3.2. Laipsnin f u n k c i j a su sveikuoju neigiamu rodikliu

357

2.3.3. F u n k c i j a

f(x)=sqr(x)

2.3.4. Laipsnin f u n k c i j a su racionaliuoju rodikliu

360
362

2.4. Funkcij, kuri kintamasis yra po modulio enklu, grafik braiymas 364

2.6. Trigonometrini f u n k c i j sandaugos keitimo s u m a formuls

418

3 SKYRIUS. TRIGONOMETRINS LYGTYS

419

3.1. Paprasiausi trigonometrini lygi sprendimas

419

2.5. R o d i k l i n f u n k c i j a

366

3.1.1. Lygtis

2.6. L o g a r i t m i n f u n k c i j a

371

3.1.2. Lygtis c o s x = a

III D A L I S . T R I G O N O M E T R I J A

376

3 1 3 Lygtis t g x = o

424

1 SKYRIUS. TRIGONOMETRINS FUNKCIJOS

376

3.1.4. Lygtis c t g x = a

425

1.1. k a m p m a t a v i m a s laipsniais ir radianais

376

1.2. Poski k a m p a i

377

3.2.1. Trigonometrini lygi sprendimas taikant redukcijos formules 4 2 6

1.3. T r i g o n o m e t r i n i f u n k c i j apibrimai

378

3.2.2. Trigonometrini lygi sprendimas taikant k a m p s u m o s ir

1 4 . T r i g o n o m e t r i n i f u n k c i j savybs

379

1.4.1. Trigonometrini f u n k c i j periodas

379

1.4.2. Lygins ir nelygins f u n k c i j o s

380

1.5. T r i g o n o m e t r i n i f u n k c i j grafikai ir s a v y b s

380

sinx=a

419
421

3.2. Sudtingesni trigonometrini lygi sprendimas

skirtumo f o r m u l e s

426

427

3.2.3. Trigonometrini lygi sprendimas taikant trigonometrini


f u n k c i j s u m o s ir skirtumo formules

428

3.2.4. Trigonometrini lygi sprendimas s k a i d y m o dauginamaisiais


bdu

430

1.5.1. F u n k c i j a / W = S i n x

380

1.5.2. F u n k c i j a / ( x ) = c o s x

382

1.5.3. F u n k c i j a f ( x ) = t g x

384

1.5.4. F u n k c i j a / ( * ) = C t g x

386

4 SKYRIUS. TRIGONOMETRINS NELYGYBS

387

4.1. N e l y g y b i s i n x > a , s i n x < a sprendimas

440

1.6.1. F u n k c i j a / ( x ) = a r c s i n x

387

4.2. N e l y g y b i c o s x > a , c o s x < a sprendimas

443

1.6.2. F u n k c i j a / ( x ) = a r c c o s x

389

4.3. N e l y g y b i t g x > a , t g x < a sprendimas

446

1.6.3. F u n k c i j a / ( x ) = a r c t g x

391

4.4. N e l y g y b i c t g x > a , c t g x < a sprendimas

447

1.6.4. F u n k c i j a / ( x ) = a r c c t g x

393
IV D A L I S . R I B A IR T O L Y D U M A S

449

1 S K Y R I U S . R I B A IR T O L Y D U M A S

449

1.1. S e k o s r i b a

449

1.2. Funkcijos ribins reikms

450

1.3. Riba l i m
r>0 X
1.4. Tolydios f u n k c i j o s

451

1.6. Atvirktins trigonometrins f u n k c i j o s

2 SKYRIUS. TRIGONOMETRINIAI REIKINIAI

394

2.1. T o paties a r g u m e n t o trigonometrini f u n k c i j sryiai

394

3.2.5. Trigonometrini lygi sprendimas neinomojo keitimo metodu.. 4 3 4


3.2.6. H o m o g e n i n i lygi sprendimas

436
440

2.2. Trigonometrini funkcij argument s u m o s bei skirtumo formuls .. 398


2.3. R e d u k c i j o s formuls

401

2.4. D v i g u b o j o a r g u m e n t o trigonometrini f u n k c i j f o r m u l s . T r i g o n o m e t r i n i f u n k c i j laipsnio e m i n i m o f o r m u l s


412
2.5. T r i g o n o m e t r i n i f u n k c i j s u m o s ir s k i r t u m o f o r m u l s

415

452

V D A L I S . F U N K C I J O S I V E S T I N IR J O S T A I K Y M A I

455

VI D A L I S . P I R M Y K T F U N K C I J A IR I N T E G R A L A S

501

1 SKYRIUS. FUNKCIJOS IVESTINS SAMPRATA

455

1.1. A r g u m e n t o pokytis ir f u n k c i j o s pokytis

455

1 S K Y R I U S . P I R M Y K T F U N K C I J A IR N E A P I B R T I N I S
INTEGRALAS

501

1.1. Pirmykts f u n k c i j o s s v o k a

501

1.2. Neapibrtinis integralas ir j o savybs

503

2 SKYRIUS. APIBRTINIAI INTEGRALAI

508

1.2. Funkcijos ivestins a p i b r i m a s . F u n k c i j o s ivestins radimas


remiantis j o s a p i b r i m u

455

1.3. G e o m e t r i n f u n k c i j o s ivestins p r a s m . F u n k c i j o s grafiko


liestins take lygtis

457

2.1. Kreivin trapecija ir j o s ploto skaiiavimas. Apibrtinio

1.3.1. Kreivs liestins s v o k a

457

1.3.2. Ivestins g e o m e t r i n p r a s m

458

2.2. N i u t o n o ir Leibnico formul. Apibrtinio integralo savybs

510

1.3.3. Liestins lygtis

459

2.3. Figr plot skaiiavimas

514

463

2.4. Sukini tri apskaiiavimas

519

2 SKYRIUS. FUNKCIJ IVESTINI SKAIIAVIMAS

464

2.5. Apibrtinio integralo taikymas m e c h a n i k o j e

520

2.1. Funkcij ivestini s k a i i a v i m o taisykls

464

VII D A L I S . K O M B I N A T O R I K A , T I K I M Y B S IR S T A T I S T I K A

522

2.2. Sudtins f u n k c i j o s ivestin

465

1 SKYRIUS. KOMBINATORIKA

522

1.1. G a l i m y b i m e d i s

522
524

1.4. Funkcijos ivestin ir j u d j i m o greitis bei pagreitis

2.3. Pagrindini m o k y k l i n i o m a t e m a t i k o s k u r s o f u n k c i j ivestini


skaiiavimo f o r m u l s ir j t a i k y m a i

integralo s v o k a

508

466

1.2. K o m b i n a t o r i n daugybos taisykl

2.3.1. Pastoviosios f u n k c i j o s ivestin

466

1.3. K o m b i n a t o r i n sudties taisykl

528

2.3.2. Laipsnins f u n k c i j o s ivestin

466

1.4. Sudtiniai k o m b i n a t o r i k o s udaviniai

528

2.3.3. Daugianario ivestin

468

1.5. Natraliojo skaiiaus faktorialas

531

2.3.4. Rodiklins f u n k c i j o s ivestin

468

1.6. Gretiniai, kliniai, deriniai

532

2.3.5. Logaritmins f u n k c i j o s ivestin

469

1.6.1. Gretiniai. Gretiniai su pasikartojimais

532

2.3.6. Trigonometrini f u n k c i j ivestins

470

1.6.2. Kliniai. Kliniai su pasikartojimais

535

1.6.3. Deriniai. Deriniai su pasikartojimais

538

3 SKYRIUS. FUNKCIJ IVESTINI TAIKYMAI


3.1 Funkcijos reikmi d i d j i m o ir m a j i m o interval r a d i m a s

472
472

3.2. Funkcijos kritiniai takai. F u n k c i j o s e k s t r e m u m o takai ir

1.7. Lygi su gretini ir derini skaiiaus simboliais sprendimas

543

1.8. Paskalio trikampis. N i u t o n o b i n o m o formul

547

473

2 SKYRIUS. TIKIMYBS

553

3.3. Funkcij tyrimas ir g r a f i k b r a i y m a s

476

2.1. B a n d y m a i ir baigtys

553

3.4. Funkcijos didiausia ir m a i a u s i a r e i k m u d a r a m e intervale

480

2.2. Atsitiktiniai vykiai

553

2.3. Veiksmai su vykiais

554

2 4. Klasikinis vykio tikimybs apibrimas

555

ekstremumai

3.5. Realaus turinio udavini f u n k c i j o s didiausiai (arba maiausiai)


reikmei rasti s p r e n d i m a s

482

2.5. Prieingo vykio tikimyb

563

1.9. Trikampiai

616

1.9.1. Trikampio apibrimas ir elementai

616

566

1.9.2. T r i k a m p i rys pagal k a m p u s

619

2.7. N e p r i k l a u s o m vyki sankirtos tikimyb

570

1.9.3. T r i k a m p i rys pagal kratines

619

2.8. Slygin tikimyb

575

1.9.4. T r i k a m p i o vidaus kamp, priekampi ir kratini sryiai

620

2.9. Priklausom vyki sankirtos tikimyb

577

1.9.5. T r i k a m p i lygumas ir trikampi lygumo poymiai

621

2.10. Pilnosios tikimybs f o r m u l

578

1 9.6. T r i k a m p i o p a n a u m a s ir trikampi p a n a u m o poymiai

622

2.11. Atsitiktiniai dydiai

581

1.9.7. P i t a g o r o t e o r e m a

625

2.11.1. Atsitiktinio dydio s v o k a

581

1.9.8. Geometrinis vidurkis staiajame t r i k a m p y j e

626

2.11.2. Atsitiktini dydi skirstiniai

583

1.9.9. K a m p ir kratini sryiai trikampyje

627

2 11.3. Atsitiktinio dydio m a t e m a t i n viltis (vidurkis)

587

1.9.10 brtiniai ir apibrtiniai trikampiai

629

2.11.4. Atsitiktinio dydio dispersija

590

1.9.11. Sinus ir kosinus teoremos

630

2 11.5. Binominiai atsitiktiniai dydiai

593

1.9.12. T r i k a m p i o ploto skaiiavimo formuls

632

2.11.6. Skyrelio ,Atsitiktiniai dydiai" udavini sprendimo pavyzdiai

596

2.6. N e s u t a i k o m vyki s j u n g o s tikimyb, bet koki vyki s j u n g o s


tikimyb

3 SKYRIUS. STATISTIKA

601

3.1. Generalin aib ir imtis

601

3.2. Dani ir santykini dani lentels


3.3. D i a g r a m o s

601
602

3.4. Skaitins d u o m e n charakteristikos

603

3.5. Koreliacija

607

VIII D A L I S . G E O M E T R I J A

610

1.10. Keturkampiai ir daugiakampiai

638

1.10.1. Daugiakampiai. Ikilieji ir neikilieji daugiakampiai

638

1.10.2. Keturkampiai

639

1.10.3. Lygiagretainis

640

1.10.4. Staiakampis

643

1.10.5. Kvadratas

644

1.10.6. R o m b a s

645

1.10.7. T r a p e c i j a

648

1.10.8. brtiniai ir apibrtiniai daugiakampiai

651

1.10.9. Taisyklingieji daugiakampiai

653

1 SKYRIUS. PLOKTUMOS GEOMETRIJA

610

1.1 Pagrindins svokos

610

1.2. Takai, tiess, atkarpos, spinduliai

610

1.11.1. Apskritimas ir j o elementai

658

1.3. Susikertanios, lygiagreios ir statmenosios tiess

610

1.11.2. Skritulys

658

1.4. Kampai ir j rys

611

1.11.3. Apskritimo ir tiess tarpusavio padtis

659

1.5. D a u g i a k a m p i o vidaus k a m p suma

612

1.11.4. Centriniai ir brtiniai kampai

662

1.6. Kampai, gauti dvi tieses perkirtus t r e i j a t i e s e

613

1.11.5. Skritulio ipjova ir nuopjova. Plotai

664

1.7. Tiesi lygiagretumo poymiai

614

1.8. Talio t e o r e m a

615

1.11. Apskritimas. Skritulys

1.12. Simetrija
1.12.1 Simetrija tiess atvilgiu (ain simetrija)

658

667
667

1.12.2. S i m e t r i j a t a k o atvilgiu (centrin simetrija)

668

3.1.2. Vektoriaus koordinats

723

1.12.3. S i m e t r i k o s figros

669

3.1.3. Vektori skaliarin daugyba

730

1.12.4. S k y r i a u s S i m e t r i j a " udavini s p r e n d i m o pavyzdiai

670

3.1.4. Apskritimo lygtis

734

2 SKYRIUS. ERDVS GEOMETRIJA


2.1. Pagrindins erdvs g e o m e t r i j o s s v o k o s

671
671

2.1.1. Erdvs g e o m e t r i j o s elementai

671

2.1.2. S t e r e o m e t r i j o s a k s i o m o s

671

2.1.3. Tiess e r d v j e

671

2.1.4. K a m p a s tarp tiesi erdvje

673

2.1.5. T i e s ir p l o k t u m a erdvje

674

2.1.6. S t a t m u o ir pasviroji

677

2.1.7. Trij s t a t m e n t e o r e m a
2 1.8. D v i e j p l o k t u m tarpusavio padtis

3.2. Erdvs vektoriai

736

3.2.1. Erdvs vektoriai ir j veiksmai

736

3.2.2. Erdvs vektori koordinats

739

3.2.3. Vektori skaliarin daugyba

743

1 priedas. Graik kalbos abcl

747

2 priedas. Metrin mat sistema

747

3 priedas. Natralij skaii nuo 10 iki 99 kvadrat lentel

747

4 priedas. Gretini skaiius Akn

748

678

5 priedas. Derini skaiius

Ckn

748

680

6 priedas. Skaii 2 ir 3 laipsniai

748

684

7 priedas. Kai kuri skaii faktorialai

748

2.2.1. Briaunainio s v o k a

684

8 priedas. Kai kurie pastovs dydiai

748

2.2.2. Prizm

684

2.2. Briaunainiai

2.2.3. G r e t a s i e n i s

688

2.2.4. K u b a s

691

2.2.5. Piramid

692

2.2.6. N u p j a u t i n p i r a m i d

697

2.2.7. Taisyklingieji briaunainiai

701

2.3. Sukiniai

702

2.3 1 Ritinys

702

2.3.2. K g i s

705

2.3.3. N u p j a u t i n i s k g i s

709

2.3.4. Rutulys. S f e r a

711

2.3.5. Rutulio dalys

714

3 SKYRIUS. VEKTORIAI

718

3.1. P l o k t u m o s vektoriai

718

3 .1.1. Vektoriai ir j v e i k s m a i

718

PRATARM

is mokyklins matematikos inynas yra autoriaus ilgo ir kruoptaus darbo rezultatas. Jis skirtas pagrindini ir
vidurini mokykl bei gimnazij moksleiviams. Knygoje glaustai ir aikiai idstyta vis mokyklinio matematikos kurso
skyri teorin mediaga, kuri iliustruota tipini udavini isamiu sprendimu. Leidinys pads tvirtinti per pamokas gytas
inias, pakartoti ieit mediag, prisiminti umirt formul, apibrim, teigin ar sprendimo metod.
inynas bus ypa naudingas baigiamj klasi moksleiviams. Baigiant pagrindin ar vidurin mokykl svarbus
pasidaro klausimas, kaip pakartoti per kelis metus gytas inias. Dauguma moksleivi jau nebeturi sen ura ir vadovli.
Todl jiems yra gerai turti knyg, kurioje bt glaustai ir aikiai idstyta vis ankstesni mokyklins matematikos
vadovli mediaga.
ia knyga moksleiviai gals skmingai pasinaudoti ir mokydamiesi kur nors mokyklins matematikos skyri, nes joje
be teorins io skyriaus mediagos jie ras ir daug isprst tipini udavini.
Autorius nuoirdiai dkoja pirmajai io leidinio skaitytojai, iauli miesto S.alkauskio vidurins

mokyklos

matematikos mokytojai ekspertei Petrei Grebenienkaitei, kuri itais pastebtas klaidas, pateik daug verting pastab.
Autorius

I DALIS. SKAIIAI. S K A I I A V I M A I . A L G E B R A

2pavyzdys.
septyni

1 SKYRIUS. SKAII T E O R I J O S E L E M E N T A I

Uraykime natralj skaii

imtai

devyniasdeimt

penki

2795864

tkstaniai

(du milijonai
atuoni

imtai

eiasdeimt keturi).
iuo atveju skaitmuo 4 reikia vienetus: 4

1.1. N A T R A L I E J I S K A I I A I

1 = 4,

skaitmuo 6 reikia deimtis: 6 10 = 6 0 ;


Skaiius

1,

numeruojant,

2,

{1; 2 ; 3 ; 4 ; 5 ; . . . }
N.

Taigi

raome ne

3,

4,

vadiname

5, ... ,

vartojamus

natraliaisiais

skaiiuojant

skaiiais.

ar

Aib

v a d i n a m a natralij skaii aibe ir y m i m a raide

N = {1;2;3;4;5;...}.

Jeigu

n - natralusis skaiius, tai

skaitmuo 8 reikia imtus: 8 - 100 = 8 0 0 ;


skaitmuo 5 reikia tkstanius: 5 1000 = 5 0 0 0 ;
skaitmuo 9 reikia deimtis tkstani: 9 10000 = 9 0 0 0 0 ;
skaitmuo 7 reikia imtus tkstani: 7 100000 = 700000;
skaitmuo 2 reikia milijonus: 2 1000000 = 2 0 0 0 0 0 0 .

N.

Bet kuriuos du skirtingus natraliuosius skaiius galima palyginti:

Skaiiai

1,

10,

10000,

gaunamas, padauginus prie j esant skaii i pagrindinio skaiiaus 10.


Todl m s vartojama skaiiavimo sistema v a d i n a m a deimtaine sistema.

visada

gauname

natraliuosius

skaiius.

Skyri vienetai turi pavadinimus.

Skyri vienetai ir j

surayti lentelje:

prastinje skaiiavimo sistemoje natralieji skaiiai


deimties skaitmen: O,

1, 2 ,

3,

4,

5,

6,

7,

8,

9.

sudaromi

Skyri vienetai

Vienasirtas

Skaitmenimis urayto
skaiiaus pavyzdys

pats s k a i t m u o gali turti skirting reikm priklausomai n u o to, k u r i viet

Vienas

1 = 10

j i s u i m a skaiiaus urae. Kitaip sakant, kurio nors skaiiaus kiekvieno

Deimt

IO = IO 1

imtas

IOO = IO 2

Tkstantis

1000 = 10 3

Deimt tkstani

10000 = 1 0 4

imtas tkstani

100000 = 1 0 5

Milijonas

1000000 = 1 0 6

Deimt milijon

10000000 = 1 0 7

imtas milijon

100000000 = 10 8

skaitmens vert priklauso n u o skyriaus, k u r i a m e tas skaitmuo paraytas,


t.y. priklauso nuo j o pozicijos.
1 pavyzdys.

Uraykime natralj skaii

4273

(keturi tkstaniai

du imtai septyniasdeimt trys). i a m e skaiiaus urae skaitmuo 3 reikia


vienetus ( 3
2

reikia

skyriaus

ir t.t.

didel

skaiius

tolesnio

1000000

natralj skaii imtume, pridj v i e n e t g a u s i m e d a r didesn. S u d d a m i


natraliuosius

Kiekvienas

100000,

skaiius, o didiausio natraliojo skaiiaus n r a - k a d


ir d a u g i n d a m i

vienetais.

1000,

vienas j yra maesnis, kitas didesnis. Vienetas yra maiausias natralusis


ir k o k

skyri

100,

vadinami

1 = 3), s k a i t m u o 7 reikia deimtis ( 7 - 10 = 7 0 ) ,


imtus

( 4 1000 = 4 0 0 0 ) .

(2

100 = 2 0 0 ) ,

skaitmuo

reikia

skaitmuo

tkstanius

skaiius

ymenys

Vadinasi skaii 8327

1000000000 = 1 0 9

Milijardas

sudaro atuoni tkstaniai, trys imtai, dvi

deimtys ir septyni vienetai.


D e i m t milijard

10000000000 = 10 1

imtas milijard

100000000000 = 1 0 "

Trilijonas

1000000000000 = 1012

Deimt trilijon

1 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 = 10 1 3

i m t a s trilijon

1 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 = 10 1 4

Taigi

skaitmen

eil

ak ak _,..

ata0

sistemoje reikia skaii ^ ' + ^ , , * "

deimtainje
1

skaiiavimo

+ ... + , - ' + , , .

Nordami pabrti, kad tokia skaitmen eil nra sandauga, kartais


briame vir j o s brkn ir raome:
a a

k k-\

Taigi

ak

-aIaO
...a ^a0 = ak

10* +ak_x

IO*" 1 + . . . + a , IO 1 + O 0 .

Atskiru atveju, kai natralusis skaiius yra dvienklis, tai


Kiekvienas natralusis skaiius gali bti uraytas skyri suma, t.y.
s u m a , kurios kiekvienas d m u o yra skaitmuo, p a d a u g i n t a s i deimties
atitinkamo laipsnio.
3 pavyzdys.

O | O 0 = O i IO 1 + O 0 ;
kai natralusis skaiius yra trienklis, tai
2 1 0 = 2 1 0 2 + 1 0 + 0 = 2 1 0 0 + |10 + 0 ;

Skaiiaus 92 pirmasis s k a i t m u o reikia devynis imtus, o

kai natralusis skaiius yra keturenklis, tai


O 3 O 2 O 1 O 0 = a 3 IO 3 + a 2

antrasis s k a i t m u o 2 - du vienetus:
92 = 9 10 + 2 .

= O 3 1000 + 2

lOO + o , 10 + 0

I O 2 + a , IO 1 + O 0 =
ir t.t.

Taigi skaii 92 sudaro devynios deimtys ir d u vienetai.


Daugiaenkli skaii skaitmenys skirstomi
4pavyzdys.

Skaiiaus

imtus, antrasis skaitmuo

564

pirmasis s k a i t m u o

reikia

penkis

6 - eias deimtis, o treiasis skaitmuo

4 -

keturis vienetus:
564 = 5 100 + 6 10 + 4 .
Taigi skaii

564

sudaro penki imtai, eios deimtys ir keturi

vienetai
S pavyzdys.

Skaiiaus

8327

pirmasis s k a i t m u o

8 reikia atuonis

tkstanius, antrasis skaitmuo 3 tris imtus, treiasis s k a i t m u o


deimtis, o ketvirtasis 7 - septynis vienetus:
8 3 2 7 = 8 1000 + 3 100 + 2 10 + 7 .

2-dvi

suteikiant j i e m s atitinkamus pavadinimus:

skyrius bei

klases,

Skaidydami skaiius, v a d o v a u j a m s tokia taisykle: skaitom skaii


suskirstome klases i deins kair po tris skaitmenis kiekvienoje
(aukiausioje klasje gali bti du ar net vienas skaitmuo) ir kiekvien
klas skaitome atskirai, praddami aukiausija ir baigdami emiausija
(i kairs dein), kartu pasakydami kiekvienos klass

pavadinim.

Pateiksime kelet pavyzdi

6pavyzdys.

Nordami perskaityti skaii 4625000

suskirstome j

klases i deins kair po tris skaitmenis kiekvienoje (tai ymi tarpeliai

Toliau

eina

trilijon,

kvadrilijon,

kvintilijon,

sekstilijon,

septiljon, oktiljon, nonilijon, decilijon, undecinilijon ir t.t. klass.


Auktesnij klasi v i e n e t a m s

pavadinti vartojami lotyn

kalbos

tarp atitinkam klasi):


milijon
klas
4

tkstani
klas
625

vienet
klas
000.

Skaii skaitome taip: keturi milijonai ei imtai dvideimt penki


tkstaniai.

skaitvardiai:
7pavyzdys.

milijonas - 1 0 0 0 0 0 0 = 1 0 6 ,

Nordami perskaityti skaii 72130400859

suskirstome

j klases i deins kair po tris skaitmenis kiekvienoje:


milijardas- 1000000000 = 109,

milijard

milijon

tkstani

vienet

klas
72

klas
130

klas
400

klas
859.

trilijonas - 1 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 = 1 0 1 2 ,
kvadril ijonas - 1 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 = I O

15

,
Skaii skaitome taip: septyniasdeimt du milijardai imtas trisdeimt

kvintilijonas- IO18,

milijon keturi imtai tkstani atuoni imtai penkiasdeimt devyni.

sekstilijonas- IO21,
septilijonas- IO24,

8 pavyzdys.

perskaityti

skaii

2140504324761

trilijon

milijard

milijon

tkstani

vienet

nonilijonas- IO30,

klas

klas

klas

klas

klas

d e c i l i j o n a s - IO 3 ,

140

504

324

761.

undecilijonas - I O

36

ir t.t.

Taigi kiekviena trij s k a i t m e n grup, skaiiuojant i deins, sudaro


klas.

Nordami

suskirstome j klases i deins kair po tris skaitmenis kiekvienoje:

oktilijonas- IO27,

Skaii skaitome taip: du trilijonai imtas keturiasdeimt milijard


penki imtai keturi milijonai trys imtai dvideimt keturi tkstaniai
septyni imtai eiasdeimt vienas.

Pateiksime dar kelet dideli skaii p a v y z d i i realaus gyvenimo:


9 pavyzdys.

m o g a u s irdis per g y v e n i m s u p l a k a apie du milijardus

Jei

penkis imtus milijon kart.


10 pavyzdys.

Per

mnes

r = O, tai sakoma, kad skaiius m dalijasi i skaiiaus n be

liekanos.
1 pavyzdys.

mogus

kvepia

apie

eis

imtus

keturiasdeimt septynis tkstanius atuonis imtus penkiasdeimt kart.

sius skaiius.
Sprendimas.

11 pavyzdys.

K i e k v i e n d i e n m o g a u s k r a u j y j e atsiranda apie imt

septyniasdeimt du milijardus atuonis imtus milijon n a u j raudonj

Rasime iraik natralij skaii, kuriuos dalydami i

4 g a u n a m e liekan 3. Uraysime pirmuosius penkis tokius natraliuoPasinaudoj (1) lygybe, g a u n a m e , kad bendroji vis

toki skaii iraika yra m = 4p + 3\

ia peN.

i iraik gauname

(1) lygyb ra reikmes n = 4 ir r = 3.

k r a u j o kneli.

gautj formul ra p = 1, g a u n a m e m = 4 - 1 + 3 = 7 ;
ra p = 2, g a u n a m e m = 4 - 2 + 3 = 11;

1.2. N A T R A L I J S K A I I D A L U M A S

ra p = 3, g a u n a m e m = 4 - 3 + 3 = 15;

1.2.1. D a l u m o svoka. Dalyba su liekana

ra p = 4 , g a u n a m e m = 4 4 + 3 = 19;
ra p = 5, g a u n a m e m = 4 5 + 3 = 23 ir t.t. .

S a k o m a , kad natralusis skaiius m dalijasi i natraliojo skaiiaus n,


jei

galima

m=n

rasti tok natralj skaii

k, kad

bt teisinga

Vadinasi, pirmieji penki natralieji skaiiai, kuriuos dalydami

lygyb

4 g a u n a m e liekan 3, y r a tokie: 7;

k.

Skaiius k v a d i n a m a s d a l m e n i u , skaiius m - daliniu, o n - dalikliu.


Pavyzdliui,

2 pavyzdys

11; 15; 19;

23.

Rasime skaiiaus 1358 dalybos i skaiiaus 12 nepilnj

dalmen ir liekan.
Sprendimas

skaiius 12 dalijasi i 3, nes g a l i m e rasti tok skaii 4,

Dalijame kampu:

1358
~12

kad bt teisinga lygyb 12 = 3 - 4 .

Il2_
(U3)~

_15

12

Jei natralusis skaiius m nesidalija i natraliojo skaiiaus n (t.y. kai


nra tokio natraliojo skaiiaus k, kad m - n-k),

tai k a l b a m a apie dalyb

su liekana.

Pasinaudoj (1) lygybe, galime


parayti:

Pavyzdiiui,

dalydami skaii 57 i skaiiaus 16, g a u n a m e dalmen

3 ir liekan 9 , t.y. 57 = 1 6 - 3 + 9 .

nepilnasis

D a l y b o s su liekana teorema. Kokie bebt natralieji skaiiai m ir n


(m > n ) visada galima rasti tokius vienintelius natraliuosius skaiius p ir
kad bt teisinga lygyb

m = n- p + r .

dalmuo

yra

ia

SJ)

skaiius

1 1 3 , 0 liekana - skaiius 2.

S u f o r m u l u o s i m e dalybos su liekana teorem.

r (r < n),

1358 = 12 113 + 2 ;

_38
36

(1)

Skaiius r v a d i n a m a s liekana, op - nepilnuoju dalmeniu.

1.2.2. Dalumo poymiai


Kartais net neatliekant natraliojo skaiiaus m dalybos i natraliojo
skaiiaus n galima atsakyti klausim: dalijasi m i be liekanos ar
ne? Atsakyti k l a u s i m padeda vairs d a l u m o poymiai.

S u m o s d a l u m o teorema. Jeigu kiekvienas d m u o dalijasi i to paties

skaiiaus, tai ir suma dalijasi i to paties skaiiaus.

Pavyzdiui,

s u m a 112 + 3 7 5 8 + 13910 + 7 5 3 4 + 556 dalijasi i 2 ,

kiekvienas d m u o 112,

3758,

13910,

nes

7534 ir 5 5 6 dalijasi i 2 .

Taiau kartais yra klaidingai g a l v o j a m a , kad j e i g u kiekvienas s u m o s


d m u o nesidalija i k u r i o nors skaiiaus, tai ir s u m a nesidalija i to
skaiiaus.
Pavyzdiui,

s u m a 4 3 + 15 dalijasi i 2 ,

nors nei 4 3 , nei 15

Natralusis skaiius dalijasi i 9 tada ir tik tada, kai j o skaitmen suma

dalijasi i 9 (dalumo i 9 poymis).


Pavyzdiui,

skaiius 2538 dalijasi i 9, nes i 9 dalijasi io skaiiaus

s k a i t m e n s u m a 2 + 5 + 3 + 8 = 18. Skaiius 18456 nesidalija i 9, nes io


skaiiaus skaitmen suma (1 + 8 + 4 + 5 + 6) lygi 24, o 2 4 nesidalija i 9.

Pastabos

nra

skaiiaus 2 kartotiniai. Beje, j e i visi d m e n y s , iskyrus vien, dalijasi i

1) I 1 dalijasi visi skaiiai.

kurio nors skaiiaus, tai s u m a nesidalija i to skaiiaus. Pavyzdiui,

2) Nulis dalijasi i vis skaii (dalmuo visada yra lygus nuliui, t.y.

suma

12 + 932 + 64 + 2 6 nesidalija i 4 , nes vienas d m u o 2 6 nesidalija i 4 .

Sandaugos d a l u m o teorema. Jeigu bent vienas sandaugos

daugi-

namasis dalijasi i kurio nors skaiiaus, tai ir sandauga dalijasi i to skaiiaus.


Pavyzdiui,

net

nesudauginus

galima

teigti,

kad

sandauga

1297 - 4 6 - 3 1 285 dalijasi i 5 , nes 285 dalijasi i 5.

Natralusis skaiius dalijasi i 2 tada ir tik tada, kai j o paskutinis

skaitmuo dalijasi i 2, t.y., kai skaiiaus paskutinis skaitmuo yra 0, 2, 4, 6,


Natralusis skaiius, turintis ne m a i a u kaip tris skaitmenis, dalijasi i
tada ir tik tada, kai i

dalijasi dvienklis skaiius, sudarytas i

paskutini dviej skaiiaus s k a i t m e n ( d a l u m o i 4 poymis)


Pavyzdiui,

skaiius 172532 dalijasi i 4 be liekanos, nes skaiius

32 dalijasi i 4 .

3) Dalyba

i nulio negalima, t.y. reikinys

neturi

Natralusis skaiius dalijasi i 5 tada ir tik tada, kai j o paskutinis

Natralusis skaiius dalijasi i 10 tada ir tik tada, kai j o paskutinis

skaitmuo 0 ( d a l u m o i 10 poymis).

skaitins

reikms.
Isprsime kelet udavini.
/ pavyzdys.

rodysime natraliojo skaiiaus d a l u m o i 3

poym

keturenklio skaiiaus atveju.


Bet kur keturenkl natralj skaii galime urayti

pavidalu
abcd

= 1000a + 1 OOi + IOc +d = (999a+

a) + ( 9 9 6 + b)+ (9c+ c)+ d =

= (999a+ 99b+ 9c) +(a+ b +c+ d).


Skaiiai 9 , 9 9 ,

999 dalijasi i 3, todl ir s u m a 999a + 99b + 9c

dalijasi i 3. T a i g i s u m a (999a +99b+ 9c) +(a + b +c +d)

skaitmuo yra 0 a r b a 5 ( d a l u m o i 5 poymis).

rodymas.

8 (dalumo i 2 poymis).
4

=0).

tada ir tik tada, kai skaitmen suma a + b + c +d


Dalumo
rodytas.

2pavyzdys.

poymis

dalysis i 3

dalysis i 3.

keturenklio natraliojo skaiiaus

rodysime natraliojo skaiiaus d a l u m o i

atveju
poym

penkiaenklio skaiiaus atveju.

Natralusis skaiius dalijasi i 3 tada ir tik tada, kai j o skaitmen s u m a

dalijasi i 3 ( d a l u m o i 3 poymis).
Pavyzdiui,

skaiius 3 5 4 1 2 dalijasi i 3, nes i 3 dalijasi io skaiiaus

skaitmen s u m a 3 + 5 + 4 + 1 + 2 = 15. Skaiius 28571 nesidalija i 3, nes


io skaiiaus skaitmen s u m a (2 + 8 + 5 + 7 + 1) lygi 23, o 23 nesidalija i 3.

rodymas.

Bet kur penkiaenkl natralj skaii galime urayti

pavidalu.
abede

= 10000 - a + lOOO-A + lOO-c + lO-rf + e .

Kadangi skaiiai 10000,

1000 ir 100 dalijasi i 4 , tai, pasinaudoj

sandaugos d a l u m o teorema, gauname, kad sandaugos 10000 a,

1000 - b

ir IOO c

taip pat dalijasi i 4 .

Bet tada, pasinaudoj s u m o s d a l u m o

teorema, g a u n a m e , kad ir s u m a 10000 a + 1000 b + 1 0 0 - c dalijasi i 4 .


Vadinasi, j e i g u

dvienklis

skaiius

penkiaenklis skaiius abcde


i 4 , tai ir skaiius abcde
S pavyzdys.

10 d+ e

dalijasi

540

378

630

285

nesidalija

270

189

315

95

135

63

105

19

19

45

21

35

15

5
1

tai

nesidalija i 4 .

Nustatysime, ar dalijasi skaiius 35 IO 1 7 + 2 4 1 0 s + 1 9

i 9.
Sprendimas.

Pastebkime,

kad

3 5 I O 1 7 + 2 4 IO 5 + 1 9

skaiiaus

deimtainiame urae yra tiktai skaitmenys 3 ;

5;

2;

4;

Iskaidykime pirminiais dauginamaisiais skaiius 540,

ir

4,

dalijasi i 4 , o j e i g u 10 d+ e

1 pavyzdys.
3 7 8 , 6 3 0 ir 285.

1; 9 ir d a u g

nuli.

Taigi 540 = 2 2 3 3 3 5 = 2 2 3 3 5,
630 = 2 - 3 - 3 - 5 - 7 = 2 - 3 2 - 5 - 7 ,

Vadinasi, io skaiiaus skaitmen s u m a 3 + 5 + 2 + 4 + 1 + 9 lygi

gauname, kad ir pats skaiius 35 I O

378 = 2 - 3 - 3 3 7 = 2 - 3 3 7 ,

285 = 3 - 5 - 1 9 .

24.

Kadangi skaiius 24 nesidalija i 9 , tai pasinaudoj d a l u m o i 3 poymiu,


17

+ 2 4 IO + 1 9 nesidalija i 9 .

1.2.4. Keli natralij skaii bendrasis daliklis ir kartotinis


Jei natralusis skaiius m dalijasi i natraliojo skaiiaus n. tai
skaiius n vadinamas skaiiaus m dalikliu. Jau rame, kad tokiu atveju

Atsakymas.

Nesidalija.

4pavyzdys.

Nustatysime, ar dalijasi skaiius 75 I O 1 9 + 4 6 I O 7 + 1 4

yra natralusis skaiius k, su kuriuo teisinga lygyb m = n k .


i 3.

I lygybs m = m 1 aiku, kad skaiius m dalijasi i 1 ir i m. Todl


kiekvienas natralusis

Sprendimas.

Pastebkime,

kad

skaiiaus

75 IO 1 9 + 4 6 - IO 7 + 1 4

deimtainiame urae yra tiktai skaitmenys 7 ; 5 ; 4 ;

6;

1; 4

ir daug nu-

li. Vadinasi, io skaiiaus skaitmen s u m a 7 + 5 + 4 + 6 + 1 + 4 lygi 2 7 .


Kadangi skaiius
skaiiaus
75 - I O

19

dalumo

27
3

dalijasi i
poymiu,

3,

tai, p a s i n a u d o j

gauname,

kad

ir

iskyrus

1, turi ne maiau

kaip du

Keli d u o t j natralij skaii bendruoju

dalikliu

vadinamas

natralusis skaiius, i kurio dalijasi kiekvienas duotasis skaiius.

natraliojo

pats

skaiius

+ 4 6 IO + 1 4 taip pat dalijasi i 3.

Atsakymas.

skaiius,

daliklius.

1 pavyzdys.

I m k i m e du skaiius 28 ir 42.

Suraykime skaiiaus 28 daliklius:


1 , 2 , 4 , 7, 14, 28.

Dalijasi.

Suraykime skaiiaus 42 daliklius:


1 , 2 , 3 , 6 , 7 , 14,21,42.

1.2.3. Natralij skaii skaidymas pirminiais


dauginamaisiais
Pagrindin

aritmetikos

teorema

Kiekvien

sudtin

Bendrieji dalikliai yra: 1, 2, 7, 14.


Keli natralij skaii bendruoju dalikliu visada yra skaiius 1, t.y.

natralj

bendrasis daliklis visada egzistuoja. Keli natralij skaii bendrj

skaii galima vieninteliu bdu iskaidyti pirminiais dauginamaisiais (

dalikli skaiius nra didesnis nei kurio nors i j dalikli skaiius.

d a u g i n a m j uraymo tvark neatsivelgiama).

Vadinasi, bendrj dalikli skaiius visada baigtinis

Dviej natralij skaii a ir b didiausiuoju bendruoju dalikliu


(DBD)

Taigi DBD(126 , 540) = 2 3 2 = 18 .

vadinamas didiausias natralusis skaiius, i kurio dalijasi abu

duotieji skaiiai a ir b; ymime DBD(a,


Nagrintame pavyzdyje DBD(28,42)

b).
= 14 .

Jei skaiiai a ir b yra tokie, kad DBD(a,

Sprendiant praktinio turinio udavinius, danai tenka iekoti keli


b)= 1, tai juos vadiname

tarpusavy pirminiais.
Pavyzdiui,

skaiiai

Dauginamojo 5 neraome, nes jis neeina skaiiaus 126 skaidin;


skaiius 7 neeina skaiiaus 540 skaidin, todl j o taip pat neraome.
skaii

didiausiojo

bendrojo

daliklio,

lnagrinkime

kelet

toki

udavini.
15

ir

22

yra

tarpusavy

pirminiai,

nes
3 pavyzdys.

DBD( 1 5 , 2 2 ) = 1.
Apibrimus galima apibendrinti ir daugiau nei dviej natralij

Konkurso prizams buvo nupirkti 24 kalendoriukai, 36

knygos ir 48 raikliai. Kok didiausi komplekt skaii galima sudaryti

skaii atvejui.

taip, kad kiekviename komplekte bt po vienod skaii kalendoriuk,

knyg ir raikli? Kiek tada kalendoriuk, kiek knyg ir kiek raikli bus

Keli natralij skaii DBD radimo taisykl:


1. Skaiius iskaidome pirminiais dauginamaisiais.

kiekviename komplekte?
Sprendimas.

2. I vis skaidini irenkame tiktai tuos dauginamuosius, kurie eina

Didiausias komplekt skaiius lygus skaii 2 4 ,

vis skaii skaidinius; dauginamuosius i m a m e su maiausiu (i turim)

48

laipsnio rodikliu.

dalikl. Pirmiausiai

3. Randame irinktj dauginamj sandaug, kuri ir yra duotj


skaii DBD.

dauginamaisiais:
24

36

48

Pastaba. Jei kuris nors dauginamasis neeina bent vieno i skaii


skaidin, tai sandaug j o neraome.

12

18

24

12

2 pavyzdys.

Raskime skaii 126 ir 540 didiausij bendrj dalikl

(DBD).

skaiius

24,

36

ir

48

iskaidome

Skaiius iskaidome pirminiais dauginamaisiais:


126
63
21
7
1

Tada 126 = 2 3 3 - 7 = 2 - 3 2 7 , o

540
270
135
45
15
5
1
540 = 2 - 2 - 3 - 3 - 3 - 5 = 2 2 - 3 3 - 5 .

36 ir

didiausiajam bendrajam dalikliui. Rasime didiausi bendrj


pirminiais

1
Taigi 24 = 2 - 2 - 2 - 3 = 2 - 3 ,

36 = 2 - 2 - 3 - 3 = 2

-3

48 = 2 - 2 - 2 - 2 - 3 = 2 4 - 3 .
Tada D B D ( 2 4 ; 3 6 ; 4 8 ) = 2 2 - 3 = 12.
Vadinasi, galime sudaryti daugiausiai 12 komplekt. Kiekviename
komplekte bus 2 kalendoriukai ( 2 4 : 1 2 = 2 ) , 3 knygos ( 3 6 : 1 2 = 3) ir 4
raikliai ( 4 8 : 1 2 = 4 ) .

I gautj sandaug irenkame bendruosius dauginamuosius; juos


imame su maiausiu (i turim) laipsnio rodikliu.

Atsakymas.

12 komplekt; 2 kalendoriukai, 3 knygos, 4 raikliai.

4 pavyzdys.

vents metu pirmokams buvo po lygiai idalyta

87

balionai ir 58 lipdukai. Kiek ventje dalyvavo pirmok?


Sprendimas.

Rasime skaii 87

ir 58 bendrj didiausi dalikl.

Skaiius 87 ir 58 iskaidome pirminiais dauginamaisiais:


87

58

29

29

29

29

obuoliai

Atsakymas,

= 29. Kadangi kit bendr dalikli (maesni u

I 156 obuoli, 234 mandarin ir 390 saldaini buvo

ir

saldainiai

dovanls; b) 2 obuoliai, 3 mandarinai ir 5

liekanos).
Kiekvienas skaiius turi be galo daug kartotini.

Pavyzdliui,
galimas

skaiius

dovanlje buvo

vienod

kaldini

dovanli

po vienod skaii

obuoli,

mandarin ir saldaini).
b) Kiek obuoli, mandarin ir saldaini buvo kiekvienoje dovanlje?
Didiausias dovanli skaiius yra lygus skaii 156,

234 ir 390 didiausiam bendrajam dalikliui.


Rasime didiausi bendrj dalikl. Skaiius

234

Skaii a ir b b e n d r u o j u k a r t o t i n i u vadinamas bet kuris skaiius c,


kuris dalijasi i t skaii. Taigi, jei skaiius c

yra skaii

ir 6

5 pavyzdys.

Imkime du skaiius 8 ir 12. Suraykime j kartotinius:

skaiiaus 8 kartotiniai: 8, 16, 24, 32, 40, 4 8 , . . .

ir 390

J bendrieji kartotiniai yra 24, 48, ...


Du natralieji skaiiai turi be galo daug bendrj kartotini

156

390

234

78

195

117

39

65

39

13

13

13

13

13

13

Taigi 156 = 2 - 2 - 3 13 = 2

skaiiaus 4 kartotiniai yra ie skaiiai:

4, 8, 12, 16, 20, 24, 28, 32, ... . Akivaizdu, kad j yra be galo daug.

skaiiaus 12 kartotiniai: 12, 24, 3 6 , 4 8 , 60, 72, ...


156,

iskaidome pirminiais dauginamaisiais:

yra skaiiaus a kartotiniai.

bendrasis kartotinis, tai c dalijasi i ir c dalijasi i b.

a) Kiek dovanli buvo padaryta?

Sprendimas.

a) 78

Visi skaiiai a, 2 a , 3 a , 4 a , . ..,na,...

S pavyzdys.

didiausias

( 2 3 4 : 7 8 = 3)

Skaiiaus a k a r t o t i n i u vadinamas skaiius, kuris dalijasi i a (be

29 pirmokai.

(kiekvienoje

mandarinai

Atsakymas.

vaikams

dovanles. Kiekvienoje dovanlje buvo


3

saldainiai.

29 ) skaiiai 87 ir 58 neturi, tai ventje dalyvavo 29 pirmokai.

padarytas

78

(156:78 = 2 ) ,

(390:78 = 5).

Taigi 87 = 3 - 2 9 ir 58 = 2 29.
Tada DBD(87;58)

Vadinasi, i 156 obuoli, 234 mandarin ir 390 saldaini galima


padaryti daugiausiai

- 3 13, 390 = 2 - 3 - 5 - 1 3 ,

Keli natralij skaii a ir b maiausiuoju b e n d r u o j u kartotiniu


(MBK)

vadinamas

maiausias

natralusis

skaiius,

kuris

dalijasi

kiekvieno duotojo skaiiaus, t.y. maiausias i vis bendrj kartotini;


ymime MBK(a,
Pavyzdiui,

b).
skaii 8 ir 12 maiausiasis bendrasis kartotinis yra

skaiius 24, t.y. MBK(8;

12) = 2 4 .

234 = 2 - 3 - 3 - 1 3 = 2 - 3 2 -13.

Keli n a t r a l i j skaii MBK r a d i m o taisykl:

Tada DBZ)(156; 2 3 4 ; 390) = 2 3 13 = 78.

1. Skaiius iskaidome pirminiais dauginamaisiais.

2. I vis skaidini irenkame tuos dauginamuosius, kurie eina b e n t


vien duotj skaii skaidin; d a u g i n a m u o s i u s i m a m e su d i d i a u s i u (i
turim skaidiniuose) rodikliu.
3. Randame

Raskime, kiek maiausiai mandarin turi bti dje, kad

Sprendimas.

irinkt d a u g i n a m j sandaug,

kuri

ir yra

duotj

skaii MBK.

Maiausias mandarin skaiius lygus skaii 24 ir 28

maiausiajam bendrajam kartotiniui. Rasime j. Skaiius


24
12

i skaii DBD j a u iekojome. Skaiius 126 ir 540 buvome

126 = 2 - 3 2 7 ,

28

14
7
1

540 = 2 2 3 3 5 .

Tada M B K { \ 2 6 , 540) = 2 2 3 3 5 7 = 3780 .

Taigi 24 = 2- 2 - 2 - 3 = 2

Sprendiant praktinio turinio udavinius, danai tenka iekoti keli

T a d a M B / : ( 2 4 ; 2 8 ) = 2 3 - 3 - 7 = 168.

skaii maiausiojo bendrojo kartotinio

(MBK).

Inagrinsime kelet

Raskime, kokio maiausio ilgio staiakampio formos lent

reikia paimti, kad supjaust j skersai 45 cm

ir 60 cm

ilgio gabalus,

168 mandarinai.

Dviej natralij skaii ir i maiausiasis bendrasis kartotinis


yra lygus t skaii sandaugai, padalytai i j didiausiojo bendrojo
daliklio, t.y

negautume atliek.
Sprendimas.

-3 ir 28 = 2 -- 2 - 7 = 2 - 7 .

Vadinasi, maiausias mandarin skaiius lygus 168.


Atsakymas.

toki udavini.

Maiausias lentos ilgis lygus skaii

iausiam bendrajam kartotiniui. R a n d a m e skaii

45

45

ir 60

ir 60

ma-

maiausi

bendrj kartotin. iuos skaiius iskaidome pirminiais dauginamaisiais:

i lygyb rodo, kaip surasti keli skaii MBK, jei inome t skaii BDB.

45

60

Pavyzdiui,

15
5

3
5

30
15
5

2
3

tai MBK(300 ,315) =

jei inome, kad DBD(300 , 3 1 5 ) = 15 ,


300-315
DBD(300,315)"

300-315
- = 6300.
15

5
1.2.5. L y g i n i a i ir n e l y g i n i a i s k a i i a i

1
Taigi 45 = 3 - 3 - 5 = 3 2 - 5 ir 6 0 = 2 2 - 3 5 = 2 2 - 3 - 5 .

Jei skaiius dalijasi i 2, tai j i s vadinamas lyginiu

Tada M B K ( 4 5 ; 6 0 ) = 2 2 - 3 2 - 5 = 180.

Taigi skaiiai 2, 4, 6, 8, 10, 12, 14, 16, ... yra lyginiai

Vadinasi, iekomasis maiausias lentos ilgis lygus

180 c m ,

t.y.

Bet kur lygin skaii galima urayti pavidalu:


n = 2k,

1 m 80 cm.

Atsakymas.

ir

28

3
1

iskaid pirminiais dauginamaisiais:

7pavyzdys.

24

iskaidome pirminiais dauginamaisiais:


Rasime skaii 126 ir 5 4 0 maiausij bendrj kartotin

6 pavyzdys.
(MBK).

8pavyzdys.

j u o s galima bt idalyti po lygiai ir 2 4 , ir 28 vaikams

180 cm.

kur k = 1 , 2 , 3 , 4 , . . .

Pagal i formul, kai A = 1, tai n = 2 ; k a i


k = 3, tai n = 6 ir t.t.

k = 2,

tai = 4 ;

kai

Jei skaiius nesidalija i 2, tai j i s vadinamas nelyginiu. Taigi skaiiai

^4

-i

^2

-i

*>

1 , 3 , 5 , 7 , 9 , I I , 1 3 , . . . yra nelyginiai. Bet kur nelygin skaii g a l i m a


V e i k s m su neigiamaisiais skaiiais taisykls:

urayti pavidalu:
n = 2k-\,

kur k = 1 , 2 , 3 , 4 , . . .

Pagal i formul, kai A = I ,

tai n = l ; kai k =2,

tai n = 3 ;

kai

k= 3 , tai = 5 ir t.t.

1) -(-a) = ;

3) -a ( - 6 ) = ab;

5) -a: b = -{a : fc);

2) a(-b)=-ab:

4) a :(-b) =-(a : b) ;

6) -a:(-b)

= a:b.

Visose savybse a ir b yra natralieji skaiiai.

1.2.6. Pirminiai ir sudtiniai skaiiai

1.4. R A C I O N A L I E J I S K A I I A I

Jei skaiius turi tik du daliklius (vienet ir pat save), tai j i s v a d i n a m a s


Jeigu sveikj skaii a dalysime i sveikojo skaiiaus b, b* 0 ,

pirminiu.
Pavyzdiui,

skaiiai 2 , 3 , 5 , 7 , 11, 13, 17, 19 yra pirminiai. Pirmini

kartotinis, t.y. kai a = b-c, kur c - t a i p pat sveikasis skaiius. Jei a nra

skaii yra be galo daug.

sveikojo skaiiaus b,

Jei skaiius turi daugiau kaip du daliklius, tai j i s vadinamas sudtiniu


Pavyzdiui,

tai

sveikj skaii gausime tik tuomet, kai skaiius a yra skaiiaus b

skaiiai 4, 6, 8, 9, 10, 12, 14, 15 yra sudtiniai. Sudtini

santykiu ,

skaii yra be galo daug.


Kai

Skaiiaus 1 nepriskiriame nei prie pirmini, nei prie sudtini skaii.

kartotinis, tai dalybos rezultat uraome

reikianiu racionalj skaii.

aeZ,

trupmena

b* 0

be N,

tai

santyk

^r

vadiname

paprastja

Skaii a vadiname trupmenos skaitikliu, o b - vardikliu.

1.3. S V E I K I E J I SKAIIAI
Daniausiai
Du skaiiai, kurie v i e n a s n u o kito skiriasi tik enklu,

vadinami

prieingaisiais skaiiais
Natralieji skaiiai

1,2,3,4,5,...

kitaip vadinami

teigiamaisiais

sveikaisiais skaiiais. Natraliesiems prieingi skaiiai - 1 , - 2 , - 3 , - 4 ,


vadinami

neigiamaisiais

sveikaisiais

skaiiais.

Skaiius

taip

racionalusis

skaiius

uraomas

nesuprastinama

paprastja trupmena, t.y. trupmena, kurios skaitiklis ir vardiklis neturi


didesni u vienet b e n d r j dalikli. Kai trupmena ~

vienet racionalj skaii,

tai ji

uraoma

reikia didesn u

iskiriant

sveikj

dal

pat

Kai paprastosios t r u p m e n o s skaitiklis yra neigiamas skaiius, tai minuso

laikomas sveikuoju skaiiumi. Taigi, sveikieji skaiiai, - tai natralieji

enkl r a o m e prie trupmen. Bet kok sveikj skaii a taip pat galima

skaiiai, natraliesiems s k a i i a m s prieingi skaiiai ir skaiius 0.

urayti paprastja t r u p m e n a y .

S v e i k j skaii aib y m s i m e

racionalieji

Z = { . . . ; - 3 ; - 2 ; - l ; 0 ; 1; 2 ; 3 ; . . . } .
Jei a k b yra sveikieji skaiiai, tai j s u m a a + b , skirtumas a-b

ir

sandauga a b yra taip pat sveikieji skaiiai.

+ 0 = ,

0 = 0,

Sveikuosius skaiius
takais:

Vadinasi, sveikieji skaiiai taip pat yra


galima

racionalj

skaii

prastinama trupmena -2-, a e Z , be

urayti

trupmenomis

su

galima

urayti

vienintele

nesu-

N.

\= a
galime vaizduoti atitinkamais skaii

juos

vardikliais, lygiais 1.
Kiekvien

Bet kokiam skaiiui a teisingos lygybs:

skaiiai,

tiess

Kadangi bet kuri paprastj t r u p m e n g a l i m a ireikti deimtaine


t r u p m e n a (baigtine arba begaline periodine), tai kiekvienas racionalusis

skaiius yra ireikiamas kuria nors baigtine d e i m t a i n e t r u p m e n a


arba

kuria

nors

begaline

periodine

deimtaine

trupmena

atvirkiai, kiekviena b a i g t i n i d e i m t a i n t r u p m e n a a r b a

1.5. P A P R A S T O S I O S T R U P M E N O S

ir

begalin

1.5.1. P a p r a s t o s i o s t r u p m e n o s s v o k a . M i r i e j i skaiiai.

periodin deimtain t r u p m e n a ireikia kur nors racionalj skaii.


Paprastoji t r u p m e n a - t a i pavidalo

Racionalieji skaiiai ymimi tiesje atitinkamais takais (1 pav.).

skaiius, kai a - natralusis

skaiius, o b - sveikasis skaiius (b* 0). Pavyzdiui,


-3

-2

-I
2

1 .

_I_1
I
2 4 4 2
1 pav.

123
17 223
. . .
~ 4 7 2 ' ' ~7< ^ r a P a P r a s t o s l o s trupmenos.

i
4 2

Skaiius a vadinamas trupmenos skaitikliu, o b-

Racionalij skaii aib y m s i m e

Jei b = 1 ,

=(...-3;-2,5;-;0;;;...).

ireikti

Sveikj skaii aib yra racionalij skaii aibs poaibis, t.y. Z a Q .


Jeigu r ir s - racionalieji skaiiai, tai j s u m a r + s,

3
11
skaiiai , ,

skirtumas

r-s,

sandauga r s ir d a l m u o , kai 5 * 0 , taip pat yra racionalieji skaiiai.

vardikliu

tai tada = a , t.y. kiekvien natralj skaii galima

paprastja trupmena,

kurios vardiklis

lygus

1.

Paprastosios

trupmenos yra dviej ri:


1. Taisyklingosios, kuri a<b
Pavyzdiui,

1
trupmenos ,

(skaitiklis maesnis u vardikl).


11
,

98
j ^ j yra taisyklingosios.

Racionaliojo skaiiaus a sveikja dalimi [a] v a d i n a m a s didiausias


sveikasis skaiius 5, ne didesnis u a , t.y.

[a] = s ,

kai

s < a < s +1.

[VI]=1;

[-1] = - 1 ;

[0] = 0 ; [ f ] = 0 ;

< 1 ir ireikia kuri nors vieneto

dal arba kelet lygi vieneto dali. Vardiklis rodo kiek lygi dali

Sveikojo skaiiaus sveikoji dalis yra pats skaiius.


Pavyzdiui

Bet kuri taisyklingoji trupmena

[l]=l;

vienetas padalytas, o skaitiklis - kiek i dali paimta.


2. Netaisyklingosios, kuri a>b

[2,3] = 2.

(skaitiklis didesnis u vardikl, arba

j a m lygus).
Racionaliojo skaiiaus a ir j o sveikosios dalies skirtumas a - [a]
y m i m a s { a } ir vadinamas skaiiaus a t r u p m e n i n e dalimi
Sveikojo skaiiaus t r u p m e n i n e dalis lygi nuliui.
Pavyzdiui,

{ - 1 , 2 ) = - 1 , 2 - ( - 2 ) = 0,8;

{ - 0 , 3 ) = - 0 , 3 - ( - 1 ) = 0,7;
{1,3) = 1,3-1 = 0,3.

{ 0 ) = 0;

{ - 1 ) = - 1 - ( - 1 ) = 0;
{ 0 , 4 ) = 0 , 4 - 0 = 0,4;

Pavyzdiui,

9
17
trupmenos , ,
2
o

15
,
15

Bet kuri netaisyklingoji trupmena


trupmen

galima

ireikti

natraliojo

223
- - yra netaisyklingosios.
19
Kiekvien netaisyklingj
skaiiaus

ir

taisyklingosios

trupmenos suma (arba natraliuoju skaiiumi, kai skaitiklis yra vardiklio


32
kartotinis, pavyzdiui, = 8 ) .

Natraliojo skaiiaus A ir taisyklingosios t r u p m e n o s

sum + ~

raome be sudties enklo:

=A+

vardikl paliekame nepakeist.


,

Pavyzdiui, 5 + -^- = 5-^-.


3

Skaii, kurio pavidalas y r a A


Pavyzdiui,

T r u p m e n o s vardikl dauginame i sveikojo skaiiaus: prie gautos


sandaugos pridedame skaitikl; gaut s u m i m a m e t r u p m e n o s skaitikliu, o

2
skaiiai 5 - j ,

v a d i n a m e miriuoju.

8-5 + 3

1 pavyzdys. 8y = -

1.5.2. Lygiosios trupmenos. Pagrindin trupmenos


savyb. Trupmen prastinimas

3
18 yra mirieji.

D v i t r u p m e n o s -2- ir
Kiekvienas

mirusis

skaiius

susideda

dviej

dali:

yra lygios, kai ad = bc.

Raome:

= --, kai ad = be .

sveikosios, lygios ir t r u p m e n i n s , lygios ~~

Pavyzdiui,

2
Pavyzdiui,

43

= .

miriojo skaiiaus 5 sveikoji dalis lygi 5, o t r u p m e n i n

t r u p m e n o s 4 ir
lygios, nes 4 - 1 8 = 9 - 8
9
18

P a g r i n d i n t r u p m e n o s s a v y b : Jeigu t r u p m e n o s skaitikl ir vardikl


padauginsime ar padalysime i to paties natraliojo skaiiaus, tai gausime
j a i lygi trupmen:

dalis lygi - j .
K i e k v i e n n e t a i s y k l i n g j t r u p m e n galima

parayti

kaip

mirj

skaii (arba kaip natralj skaii) remiantis taisykle:

Jei t r u p m e n o s skaitiklis dalijasi i vardiklio be liekanos, tai t r u p m e n a


lygi natraliajam skaiiui (dalmeniui).

ir -

bc '

... .

3-5

b:c '
15

PavyzdilU,, = -^-J = ;

16

v a d i n a m a s t r u p m e n o s s t a m b i n i m u , o dalijimas i to paties s k a i i a u s -

skaiiaus sveikoji dalis lygi n e p i l n a j a m dalmeniui, t r u p m e n i n s dalies

prastinimu.

skaitiklis lygus liekanai, o vardiklis lieka nepakits.


48
Pavyzdiui,
netaisyklingj trupmen
paversime

pirminiai skaiiai, t . y . , kai DBD(a ,b)*

T r u p m e n galime suprastinti, kai skaitiklis ir vardiklis nra tarpusavy


miriuoju

skaiiumi. 4 8 d a l i j a m e i 5 (su liekana): 4 8 = 5 - 9 + 3 . G a u n a m e nepilnj


48
3
d a l m e n 9 ir l i e k a n 3 . Vadinasi, = 9-.
Teisingas ir atvirkias teiginys: k i e k v i e n mirj skaii galima

.a

Ab+a

S -

20=3.

T r u p m e n o s skaitiklio ir vardiklio dauginimas i to paties skaiiaus c

Jei t r u p m e n o s skaitiklis dalijasi i vardiklio su liekana, tai miriojo

ireikti netaisyklingja t r u p m e n a pagal taisykl:

16:8

24 =

Trupmen,

kurios

skaitiklis

I.

ir vardiklis

yra tarpusavy

pirminiai

skaiiai, vadiname n e s u p r a s t i n a m j a t r u p m e n a
Pavyzdiui,

trupmenos

j ,

yra

nesuprastinamosios,

nes

DBD ( 1 , 2 ) = DBD ( 3 , 4 ) = DBD ( 1 5 , 2 2 ) = 1.


Pagrindinis trupmenos prastinimo tikslas - pakeisti t r u p m e n jai lygia
nesuprastinamja trupmena.

1.5.3. T r u p m e n

bendravardiklinimas

A f f l K ( 8 , 6 , 5 ) = 120.

Keli t r u p m e n b e n d r a v a r d i k l i n i m u v a d i n a m e tok j pertvarkym,


kai visas t r u p m e n a s p a k e i i a m e j o m s l y g i o m i s t r u p m e n o m i s

(pritaik

pagrindin t r u p m e n o s savyb) ir, be to, t o k i o m i s , k a d gautj trupmen

3-9

=5^=

27

17

45 ; -9- =

17-5

3) kiekvienos

Subendravardiklinti kelias t r u p m e n a s g a l i m a labai paprastai.

Tam

3
2
5
S u b e n d r a v a r d i k l i n k i m e t r u p m e n a s , , .
5
7
6

Sprendimas

-r-,

.
trupmen

5
6

5-5-7
6-5-7

ir

vardikl

3 - 4 2 = 126 .
5-42
210'

2 = 2-5-6 = 2-30 =
7
7-5-6
7-30

60 .
210'

2-24
5-24

1 2 0 : 8 = 15;

padauginame

Pavyzdiai

vienodais

vardikliai skirtingi.

I
1
2>5

skaitikliais

didesn yra ta, kurios

vardiklis

yra

ma-

esnis.
i
Jei
bI. <c,

5 - 3 5 _ 175
6-35
210'

12

101
.tai -7a >
a

>

I dviej trupmen su

vienodais vardikliais

8>8

vardikliai vienodi, 0

didesn yra ta, kurios

13

skaitikliai skirtingi.

skaitiklis yra didesnis.

75

Jei m <k , tai

105

T r u p m e n bendravardiklinimo ( i m a n t m a i a u s i j b e n d r j
vardikl) algoritmas:
1) r a n d a m e trupmen vardikli m a i a u s i j b e n d r j kartotin;
2) dalijant maiausij b e n d r j kartotin i k i e k v i e n o s
trupmenos

skaitikl

ir

75
101
>

119

Jei reikia palyginti dvi trupmenas su skirtingais skaitikliais ir vardikvardikl

padauginame

atitinkamo p a p i l d o m o j o daugiklio.
3 pavyzdys.

12
>

119

m ^k
n n

trupmenos

vardiklio, r a n d a m e papildomuosius d a u g i k l i u s ;

202

maiausiajam b e n d r a j a m kartotiniui

(MBK).

101

201

imame m a i a u s i j b e n d r j v a r d i k l , kuris lygus t r u p m e n vardikli

T r u p m e n a s subendravardiklinti g a l i m a daugeliu bd, bet daniausiai

k .
trupmen
n

5
>

m
,
n

3) kiekvienos

48
120'

Palyginimo taisykl
I dviej trupmen su

skaitikliai vienodi, 0

3-7-6
5-7-6

skaitikl

5 - 2 0 _ 100 ,
6-20
120'

Trupmenos

duotj trupmen vardikli sandauga.

daugiklius

1.5.4. Paprastj trupmen palyginimas

i likusi

trupmen vardikli sandaugos. Bendrasis vis t r u p m e n vardiklis bus vis

3
5

papildomuosius

trupmenos

35=_45_.
8-15
120'

85

-9^=45-

reikia kiekvienos t r u p m e n o s skaitikl ir vardikl padauginti

2pavyzdys.

trupmen

120:5 = 24.

atitinkamo papildomo daugiklio:

vardikliai bt vienodi.

!pavyzdys.

2) r a n d a m e
120:6=20;

S u b e n d r a v a r d i k l i n k i m e ( i m d a m i m a i a u s i j bendrj var-

..,...,
3
5
2
diklO t r u p m e n a s , , .
8
6
5

Sprendimas.
1) r a n d a m e t r u p m e n vardikli m a i a u s i j b e n d r j kartotin:

liais, tai pirmiausia trupmenas subendravardikliname, o po t o taikome


t r u p m e n su vienodais vardikliais palyginimo taisykl (r. lentel).
/ pavyzdys.

Palyginkime trupmenas

ir

bendravardikliname (kuriuo nors bdu):


7-30
24 - 3 0

210 .
720'

11-24
30 -24

264
720'

. .
' '

a g

210
720

<

264
720'

T r u p m e n a s su-

1.6.

DEIMTAINS

N e s u p r a s t i n a m o s trupmenos paversti deimtaine negalima, jei j o s

TRUPMENOS

vardiklio skaidinyje yra bent vienas pirminis skaiius, nelygus 2 ir 5.

1.6.1. Deimtains trupmenos svoka

2
Trupmena,

kurios

(10, 100, 1000 ir t.t.),

vardiklis

yra

vadinama

bendras pavidalas yra

kuris

nors

deimtaine.

deimties

Deimtains

laipsnis

/ pavyzdys.

Nesuprastinamos trupmenos

deimtains.

Deimtains

dauginamieji

ir

5,

ir

trupmenos

parayti

vardiklio

vienod

skaidinyje

skaii

deimtaine

n e m a n o m a , nes j o s vardiklio skaidinyje 15 = 3 - 5 yra pirminis skaiius 3


9

, kur m ir n - n a t r a l i e j i skaiiai.

trupmenos

pakeisti

trupmenos

2 pavyzdys.
Pavyzdiui,

kart:

pan

yra

Suprastinamos

trupmenos

vardiklio

skaidinyje

yra

tik

10 = 2 - 5 ,

100 = 2 2 5 2 , 1000 = 2 ' - 5 ' ir t.t.


Nesuprastinam trupmen galima pakeisti deimtaine tada ir tik tada, kai
j o s vardiklio skaidinyje nra kit pirmini dauginamj, iskyrus 2 ir 5.

(15 = 3 - 5 ) yra pirminis skaiius 3, bet negalima teigti, kad ta trupmena


n e p a k e i i a m a deimtaine. Kai suprastin gauname - j , sitikiname, kad
9
9
3
3-2
6
t r u p m e n galima pakeisti deimtaine:
= = y y = -y.
Deimtaines trupmenas susitarta rayti be vardikli. Jei trupmenos
skaitiklyje yra tiek skaitmen, kiek vardiklyje nuli, tai po sveikosios
dalies d e d a m a s kablelis, o po j o raomas skaitiklis.

Pavyzdiui,

trupmen

galime pakeisti d e i m t a i n e , nes j i yra

nesuprastinama ir vardiklio skaidinyje 4 0 = 2 - 2 - 2 - 5

y r a tik 2 ir 5. i

3 pavyzdys.

5 - j y = 5 3 (5 sveiki 3 deimtosios");

t r u p m e n keiiame deimtaine, skaitikl ir vardikl d a u g i n d a m i i 25:


3

40
Taigi

3-25 _
40-25

deimtaine

8 - j ~ = 8,35 (8 sveiki 35 imtosios");

75
1000'
trupmena

- (0 sveik 3 deimtosios");
galima

paversti

kiekvien

paprastj
274
iqqq = 0,274 (0 sveik 274 tkstantosios").

trupmen, kurios vardiklis yra kurio nors deimties laipsnio daliklis arba,
kitaip sakant, j e i g u paprastosios t r u p m e n o s vardiklio kuris nors kartotinis
yra lygus deimties laipsniui.

Pavyzdiui,

2
paprastj t r u p m e n

Jei deimtains trupmenos skaitiklis turi maiau skaitmen

negu

vardiklis nuli, tai prie pirmj skaitiklio skaitmen paraome tiek nuli,
g a l i m a ireikti deimtaine, nes

kiek skaitikliui trksta skaitmen.

j o s vardiklis yra skaiiaus 100 daliklis, arba, kitaip sakant, vienas i j o s


vardiklio kartotini (25 -4) lygus 100. i t r u p m e n k e i i a m e deimtaine,
skaitikl ir vardikl daugindami i 4:
2 __ 2 - 4 _

4pavyzdys.

L = S^0=

Pastaba.

= 0,003.

.
, 379
- 3 0 0 + 70 + 9
. J O O j
70 ,
T a d a 5 37709 = 5 = 5 + - 1 - = 5 +
+
+

N o r d a m i t r u p m e n pakeisti d e i m t a i n e pirmiausia turime

sitikinti ar j i yra nesuprastinama.

J ^

I m k i m e deimtain t r u p m e n 5,379.
T

25 ~ 2 5 - 4 ~ 100 '

5,07 ;

= 5 +

3
7
To+T00

9
1000 '

9
=

Vadinasi,

trupmen

5,379

sudaro

5 vienetai,

3 deimtosios,

'.imtosios ir 9 tkstantosios. Apskritai d e i m t a i n j e t r u p m e n o j e po kablelio


gali

bti

bet

kiek

skyri:

deimtosios,

imtosios,

tkstantosios,

1.6.3. Aritmetiniai veiksmai su deimtainmis trupmenomis


Aritmetini veiksm su deimtainmis t r u p m e n o m i s taisykls ir j
taikymo pavyzdiai pateikti lentelse.

deimttkstantosios ir t.t.

Sudtis ir atimtis
Taisykl

1.6.2. Deimtaini t r u p m e n savybs


1. Jeigu prie deimtains t r u p m e n o s i d e i n s priraysime v i e n ar
kelis nulius, tai g a u s i m e j a i lygi t r u p m e n .
/ pavyzdys.

9,235 = 9,2350 = 9 , 2 3 5 0 0 ir t.t.

I tikrj t r u p m e n 9,235 galima parayti taip:


' ^

235
iooo

2350
ioooo

23500
ooooo-

9
oet

J350_
oooo

'/J3U'

9 23500 _ o 23500
100000
'

Sudties taisykl:
Sudedant deimtaines trupmenas reikia:
1) surayti dmenis vien po kitu taip,
kad kablelis bt po kableliu ir
atitinkam skyri skaitmenys - vienas
po kitu (dmenyse
suvienodinti
parayt po kablelio skaitmen skaii
galima vietoje trkstam skaitmen
trupmenos gale priraant nuli);
2) sudti kaip natraliuosius skaiius;

2 . Jeigu deimtain trupmena baigiasi v i e n u ar keliais nuliais, tai j u o s


galima atmesti - g a u s i m e jai lygi t r u p m e n .
2pavyzdys.

1) 0 , 0 0 7 5 0 = 0 , 0 0 7 5 ;

2) 0 , 0 3 8 5 0 0 = 0 , 0 3 8 5 .

(Nuli, esani ne pabaigoje t r u p m e n o s , atmesti n e g a l i m a ) .


3 . Jei deimtainje trupmenoje kablel p e r k e l s i m e per vien, du, tris ir
t.t. skaitmenis dein, tai trupmena p a d i d s atitinkamai 10, 100, 1000 ir
t.t. kart.
3pavyzdys.

Skaiius 12,023 p a d i d s 10 kart, j e i paraysime 120,23;

100 kart, j e i paraysime 1202,3; 1000 kart, j e i p a r a y s i m e 12023 irt.t.


4 . Jei deimtainje trupmenoje kablel p e r k e l s i m e per vien, du, tris ir
t.t. skaitmenis kair, tai trupmena s u m a s atitinkamai 10, 100, 1000 ir
t.t. kart.
4 pavyzdys.

Skaiius

132,12

sumas

10 kart, j e i g u

paraysime

13,212; 100 kart, j e i g u paraysime 1 , 3 2 1 2 ; 1000 kart, j e i g u paraysime


0,13212 i r t . t .

3) gautoje sumoje rayti kablel po


dmen kableliais, t.y. atskirti i
deins tiek skaitmen, kiek j turi po
kablelio vienas dmuo.

Atimties taisykl:
Atimant i didesns deimtains
trupmenos maesn, reikia:
1) suvienodinti turinio ir atmimo
skaitmen po kablelio skaiius (vietoje
trkstam skaitmen priraant nuli),
2) parayti atmin po turiniu taip, kad
kablelis bt po kableliu;
3) atimti
vien
i
kitos
kaip
natraliuosius skaiius neatsivelgiant
kablel;
4) gautajame skirtume rayti kablel po
turinio ir atminio kableliais.

Pavyzdys
a) Sudsime deimtaines
trupmenas 423,472 ir 25,13.
Sprendimas.
+

423,472
25,130
448,602

b) sudsime deimtaines
trupmenas: 2314,1 , 120,234 ir
16,2531
Sprendimas.
2314,1000
+ 120,2340
16,2531
2450,5871

a) Atimsime deimtaines
trupmenas
536,12 ir 81,472.
Sprendimas.
536,120
~ 81,472
454,648
b) Atimsime i deimtains
trupmenos 49756,3 trupmen
1142,876.
Sprendimas.
-

49756,300
1142,876
48613,424

Daugyba
Daugybos taisykl:
Norint padauginti vien
trupmen i kitos, reikia:

deimtain

l ) j a s sudauginti kaip natraliuosius


skaiius, nekreipiant dmesio kablelius;
2) gautoje sandaugoje atskirti kableliu
i deins tiek skaitmen, kiek j yra po
kablelio abiejuose dauginamuosiuose.
Jei sandaugoje gauname
maiau
skaitmen negu reikia atskirti kableliu,
tai priekyje priraome trkstamus
nulius.
Trupmen daugybos i 10, 100, 1000
ir t t taisykl:
Norint padauginti deimtain trupmen
i 10, 100, 1000 ir t.t., reikia toje
trupmenoje perkelti kablel per 1, 2, 3 ir
t.t. skaitmenis dein.

PavyzdZiai.
1) Sudauginkime deimtaines
trupmenas:
v 4,09
0,024

0,09816
2,15
0,25
.1075
430
0,5375

123,214 100 = 12321,4


1,74213 1000 = 1742,13
28,3 10000 = 2 8 3 0 0 0 ,

Deimtain trupmena dalijama i


natraliojo
skaiiaus,
kaip
natralusis skaiius i natraliojo,
t.y. neatsivelgiant esanius
kablelius, dalmenyje padedamas
kablelis prie nukeliant pirmj
skaitmen po kablelio pirmj
gautj liekan arba, kitaip sakant,
kai baigiama dalyti sveikoji dalis.

_417,96
344
_ 739
688
_ 516
516
O

Sprendimas. Trupmenoje kablel perkl dein per vien skaitmen (tiek


yra skaitmen po kablelio daliklyje),
gauname trupmen 326,4 ir 16.

Pastaba. Jeigu trupmenos pradioje trksta skaitmen, tai i


kairs priraome nuli tiek, kiek
reikia.

Dalyba
PavyzdliaL
a)

Deimtains trupmenos dalybos


i deimtains trupmenos taisykl:

Deimtains trupmenos dalybos


i 10, 100, 1000 ir t.t. taisykl:
Norint padalyti deimtain trupmen i 10, 100, 1000 ir t.t. reikia
toje trupmenoje perkelti kablel per
1, 2, 3 ir t.t. skaitmenis kair.

13,895 10 = 138,95

Deimtains trupmenos dalybos


i natraliojo skaiiaus taisykl:

Pavyzdys. Deimtain trupmen 32,64


padalykime i deimtains trupmenos
1,6.

Norint padalyti deimtain trupmen i deimtains trupmenos,


reikia dalinyje ir daliklyje perkelti
kableli dein per tiek skaitmen,
kiek j yra po kablelio daliklyje,
po to dalyti i natraliojo skaiiaus.

,1636
818

2)

Pastaba. Jeigu dalinio sveikoji


dalis maesn u dalikl, tai
padalij gauname nul sveik.

)
86
4,86
^

0,221 Iii

13
_ 91
91
0

0,017

326,4
32
6
0

I 16
20,4

_ 64
64
0
8 3 1 2 : 1 0 = 83,12;
1342,54:100=13,4254;
4,3:1000 = 0 0 0 4 , 3 : 1 0 0 0 = 0 , 0 0 4 3 ;
627,21:100000 =
= 000627,21:100000 = 0,0062721.

1.6.4. Begalins deimtains trupmenos


Anksiau nagrintas deimtaines trupmenas vadiname baigtinmis.
Baigtins trupmenos turi baigtin deimtaini enkl po kablelio skaii:
>C1C2 -

Deimtains
skaitmen,

trupmenos,

vadinamos

kurios

begalinmis

bendra iraika yra tokia:

po

kablelio

turi

deimtainmis

SjA1A2A3A4...;

galo

daug
J

ia s - sveikasis skaiius;

A 1 , A 2 , A , , A 4 , ... - skaitmenys ( 0 < A1 < 10 ,


arba, kitaip sakant, deimtainiai enklai.

be

trupmenomis.

kai

/ = 1,2,3,4,...

),

1.6.5. Periodins deimtains t r u p m e n o s

2 pavyzdys.

Begalin d e i m t a i n trupmena, kurioje, p r a d e d a n t t a m tikru skyriumi,

kuris nors s k a i t m u o ( a r b a skaitmen grup) p r a d e d a kartotis, v a d i n a m a

1) 0,2(1) =

^_

begaline periodine d e i m t a i n e trupmena.


Pavyzdiui,
3,2424 24...;

= | | ;

3 3 1 2 - 3 3 _ . , 3279 _
1093
_ Z
9900
9900 " Z 3 3 0 0

3) 11(2131)
= 1 1 2 1 3 ' - ' = 1 ^ 0 = 1 - ^
'
'
99990
99990
9999'

begalins deimtains trupmenos 0 3 3 3 3 . . . ;


0 , 2 1 4 1 2 3 1 2 3 1 2 3 . . . yra periodins.

.. . ,
3 12(372)
'

4)

Skaiiaus d e i m t a i n j e iraikoje p o kablelio besikartojanti s k a i t m e n


grup ( s k a i t m u o ) v a d i n a m a periodu, o grupje e s a n i s k a i t m e n skaiius
vadinamas periodo ilgiu. Kad begalins d e i m t a i n s periodins t r u p m e n o s

, 12372-12
- 9 9 9 0 ^

= 3

= 3

, 12360
99900

=3

,206
T665

2. Begalins p e r i o d i n s d e i m t a i n s t r u p m e n o s v e r t i m a s p a p r a s tja, naudojant nykstamosios geometrins progresijos sumos formul

iraika bt t r u m p e s n prasta period rayti v i e n ir j suskliausti.

I-?

Pateiktuose p a v y z d i u o s e begalines d e i m t a i n e s periodines t r u p m e n a s


taip raome: 0 , ( 3 ) ;

3,(24);

0,214(123).

3pavyzdys.

1.6.6. Periodini deimtaini trupmen

Sprendimas.

reikimas paprastosiomis
Periodines d e i m t a i n e s trupmenas

ireikti

paprastosiomis

P e r i o d i n deimtain t r u p m e n a

kurios

skaitiklyje

yra

periodas,

lygi tokiai

...

(1)

I)0,(2) = | ;

m j geometrin progresij

k u n o s pirmasis

paprastajai

v a r d i k l y j e - skaiius,

ireiktas skaitmeniu 9 , pakartot tiek kart, kiek s k a i t m e n yra periode.

1 pavyzdys.

Pastarosios lygybs deinje pusje esantys dmenys sudaro nyksta-

1. Periodini t r u p m e n reikimo p a p r a s t o s i o m i s taisykls:

trupmenai,

D u o t j t r u p m e n galime urayti taip:

0, (23) = 0,232323... = ^

galima

keliais bdais.

1 taisykl:

Periodin deimtain trupmen 0,(23) ireikime papras-

tja trupmena.

narys

=
' 0 v a r d i k l i s 4 = '
todl j o s s u m a ((1) lygybs deinioji pus) yra

2) 1,(18)= l | = 1 - ^ ;
Vadinas, 0,(23) =

3)23,(102) = 2 3 1 = 2 3 ^ .
2 taisykl: M i r i o j i periodin deimtain t r u p m e n a yra lygi tokiai
paprastajai trupmenai, kurios skaitiklis lygus skaiiaus ligi antrojo periodo
ir skaiiaus, e s a n i o p r i e pirmj period, skirtumui, o vardiklis yra skaiius, ireiktas s k a i t m e n i u 9, pakartotu tiek kart, kiek s k a i t m e n yra

f .

100
4 pavyzdys.
Sprendimas.

Periodin deimtain trupmen 0,6(7) ireikime paprastja.


0,6(7) = A

...

Pastarosios lygybs deinje pusje esanios sumos visi dmenys,

periode, ir su tiek n u l i gale, kiek s k a i t m e n yra tarp kablelio ir p i r m o j o


periodo.

pradedant nuo

, sudaro n y k s t a m j geometrin progresij, kurios

pirmasis narys yra A1 = y ^ j , o vardiklis -Jq-

ios progresijos s u m a

41
I ia g a u n a m e : = .
e) P a y m k i m e

=A - - V O

Vadinasi, 0,6(7) = ^

i lygyb d a u g i n k i m e i 100:

10

3. Panagrinkime dar vien bod, kaip begalin periodin deimtain trupmen galima urayti paprastja.
5pavyzdys. Uraykime
paprastja: a) 0,(7);
Sprendimas,

begalin

b) 0,2(5);

periodin

deimtain

c) 0,23(4); d) 0,(41);

a) P a y m k i m e

= 0,(7).

Padaugin

trupmen

abi

IOOOx-IOx = 4 3 5 , ( 3 5 ) - 4 , ( 3 5 )

1.7. I R A C I O N A L I E J I SKAIIAI

racionalij skaii neutenka skaii tiess takams ymti.

t.y. 9 x = 7.

Pavyzdiui,

tiess

.
Tuomet

10x = 2 , ( 5 ) ,

(1)

100x-10x = 25,(5)-2,(5),

2 pav.

jei
OA

koordinai
lygi

striainei

vienetui, tai j o k s racionalusis skaiius

atkarpa

kvadrato, kurio kratins ilgis lygus

(2)

I (2) lygybs panariui a t i m k i m e (1) lygyb:

koordinai

tiesje

neatitinka

tako A (2 pav.).

I geometrijos kurso inome, kad kvadrato striains kvadratas pagal

t.y. 9 0 x = 23.

Pitagoro t e o r e m yra OB2 = OA2 = OC2 + CB2 = I 2 + I 2 = 2 .

23

Vadinasi, OA = OB = -Jl.
T u o m e t IOOx = 2 3 , ( 4 ) ,

I O O O x - I O O x - 2 3 4 , ( 4 ) - 2 3 , (4),

nesuprastinama
t.y.

Taiau skaiius -Jl,

atitinkantis koordi-

nai tiess tak A, nra racionalusis, nes j o negalima urayti paprastja

IOOOx = 234,(4).

t.y. 9 9 0 x = 431.

Taigi = 431
990

galo daug tak, kuri neatitinka j o k s racionalusis skaiius. Vadinasi,

IOOx = 25,(5).

I ia g a u n a m e :

IOOOx = 435,(35).

Kiekvien racionalj skaii atitinka kuris nors skaii tiess takas.

I O x - = 7 + 0,(7)-0,(7) = 7,

c) P a y m k i m e = 0,23(4)

10

Taiau atvirkias teiginys j a u nra teisingas, t.y. skaii tiesje yra be

IOx = 7,(7) = 7 + 0,(7).

b) P a y m k i m e = 0,2(5).

lygybs

I ios lygybs panariui a t i m k i m e p i r m j l y g y b :

I ia gauname, kad =

Padaugin abi lygybs puses

A t i m k i m e i j o s anksiau g a u t j :

e) 0.4(35).

= 0,(7) puses i 10 g a u s i m e lygyb

I ia g a u n a m e :

= 0,4(35).

gausime lygt IOx = 4,(35).

9 0 0 x = 211.

211
=^qq-

trupmena,

t.y.

negalima

ireikti

begaline

periodine

deimtaine t r u p m e n a arba baigtine deimtaine trupmena.


Galima rodyti, kad nra toki racionalij skaii, kuri kvadratai
bt lygs 3, 5, 7, 10, 11 ir pan., t.y., kad lygtys x 2 = 3, X2 = 5, x 2 = 7 ,

d) P a y m k i m e = 0,(41). T u o m e t

IOOx = 41,(41).

panariui atimkime lygyb = 0,(41). G a u s i m e :

100x- = 41, (41) - 0, (41), t.y. 99x = 41

I ios lygybs

X2 = IO,

X2 = I l ir pan. neturi akn racionalij skaii aibje.

Skaiius - , -Ji , V J , . . . galima ireikti begalinmis neperiodinmis


deimtainmis trupmenomis, t.y.

-Jl = 1,4142135...,

V J = 1,7320508...,

j e i g u takas yra dein n u o atskaitos pradios arba enkl - " , jeigu

V J = 2,2360679... .

takas yra kair nuo atskaitos pradios.


Skaiius,

kuriuos

galima

ireikti

begalinmis

neperiodinmis

deimtainmis t r u p m e n o m i s , v a d i n a m e iracionaliaisiais.
Iracionaliesiems

skaiiams

prieingi

skaiiai

Realij skaii aib y m s i m e R.


Du realiuosius skaiius galima sudti, atimti, dauginti, dalyti vien i

-VJ, -VJ, -Jl ,

- V T o , ... taip pat yra iracionalieji. Iracional.eji skaiiai g a u n a m i ne tik

kito (negalima dalyti tik i nulio).


Jeigu a u b - realieji skaiiai, tai j s u m a a + b,

skirtumas

a-b,

traukiant aknis. Jais ireikiami ilgiai atkarp, n e b e n d r a m a i su ilgio


vienetu. Skaiius = 3,145926535... taip pat yra iracionalusis. D a u g u m a
logaritmini, trigonometrini f u n k c i j reikmi yra iracionalieji skaiiai.

sandauga a-b

ir dalmuo ^ r , kai b* 0 , taip pat yra realieji skaiiai.

Jeigu skaiius iracionalusis, tuomet uraydami j deimtaine trupm e n a negalime nei surayti vis enkl po kablelio, nei nurodyti periodo.

Iracionalij skaii aib y m s i m e /.

Todl skaiiavimuose vietoj iracionaliojo skaiiaus naudojamas j o

1.8. R E A L I E J I S K A I I A I

artinys - racionalusis skaiius a , apytiksliai lygus iam skaiiui


Jeigu a<x,

1.8.1. Realij skaii aibs s u d a r y m o schema

tai a vadinamas a r t i n i u su t r k u m u ; jei a>x

(x*a).

-artiniusu

pertekliumi
N u b r a i y k i m e realij skaii aibs s u d a r y m o s c h e m :

Realiojo skaiiaus
skaii

ir a

skirtumo

artinio a

absoliuij

modulis, t.y.

|-|.

paklaida

vadinamas

Tikslios

absoliuios

paklaidos reikms daniausiai neinome, taiau galime nustatyti skaii


h > 0,

kurio ji nevirija. Tada sakome, kad artinio tikslumas yra h.

Teisingos nelygybs \x-a\<h

arba a-h<x<a

+ h.

1.8.2. Realij skaii palyginimas


Skaiius a didesnis u skaii b (raome a> b), kai skirtumas

a-b

yra teigiamasis skaiius.


Skaiius a maesnis u skaii b (raome a <b),

kai skirtumas

a-b

yra neigiamasis skaiius.


Realieji s k a i i a i - t a i

racionalieji skaiiai ir iracionalieji

skaiiai.

Kitaip sakant, realieji skaiiai, tai skaiiai, kurie ireikiami deimtainmis


t r u p m e n o m i s (baigtinmis, begalinmis p e r i o d i n m i s arba

begalinmis

1 pavyzdys.

Palyginkime du skaius ir 0,77 .

neperiodinmis).
K i e k v i e n realj skaii atitinka vienintelis koordinai tiess takas
ir atvirkiai - kiekvienas koordinai
realj skaii; norint s k a i i

tiess takas atitinka

rasti, reikia

imatuoti

vienintel

atstum

nuo

atskaitos pradios iki to t a k o ir prie rastj skaii parayti enkl +",

Sprendimas.
3
4

Sudarykime skirtum
- 0,77 ir raskime to skirtumo reikm:
Q77=3
77 _ 3 1 0 0 - 7 7 - 4 _ 3 0 0 - 3 0 8 _
_
1
'
4
100
400
400
400
50 '
3
Skirtumas yra neigiamas skaiius, todl < 0,77 .

Kiekvien natralj skaii ar t r u p m e n atitinka vienas koordinai


2 pavyzdys.

Palyginkime skaiius i

..

Sprendi.

--

1-0>28=-

28

ir 0 , 2 8 .
100-84

tiess takas.
16

Pavyzdiui,

= - ^ - =

= ^ .

atkarp OK

(5 pav ); jei nuo tako O pasirinktja kryptimi atidsime vienetin atkarp

S k i r t u m a s i - 0 , 2 8 teigiamas skaiius, todl y > 0 , 2 8 .

OK

Kiekvienas teigiamasis skaiius yra didesnis u nul. Kiekvienas


neigiamasis skaiius maesnis u nul ir maesnis u bet kur
teigiamj skaii.
Geometrikai

nelygyb

a<b

(a>b)

reikia, kad

takas a

yra

a<b

atkarpos OK

tak , kuris atitinka mirj skaii

B1

A1

OK

-4

'

'

'

nelygybmis;

ir

nelygybes

'

> ;

c >d
a>b

vadiname
ir

' cj_
2

'

>

J v a d i n a m e to tako koordinate, ir raome M(a) (6 pav ).


M-a)

, arba a = b ; uraas a > b reikia,

A1(g)

n e l y g y b m i s . Jeigu skaiiai a,
raome:

0
5 pav.

kad arba a> b , arba a = b .


a >b

(5 pav.)

Sakykime, koordinai tiess tak M atitinka tam tikras skaiius a

T a i p pat danai vartojami ir n e g r i e t j n e l y g y b i enklai: < ,

Nelygybes

dal, tai gausime

3i pav.

uraas a < b reikia, kad arba a<b

penkis kartus, po to dar

/l '
5
T

k o o r d i n a i tiesje kair (dein) nuo t a k o b (3 pav.).

jei nuo tako O pasirinktja kryptimi atidsime vienetin

keturis kartus, tai gausime tak A , kuris atitinka skaii 4

c <d

b ,c

to

paties

vadiname

enklo

prieing

enkl

yra tokie, kad a < b ir b <c , tai

a<b<c.

6 pav.

(>)
Pavyzdiui,

tak

taip: K ( I ) , A(4),

K , A,

B (S pav.) koordinates galima nurodyti

B ^ I j .

T a k o O koordinate laikomas skaiius O .

1.8.3. Koordinai ties

A p i b r i m a s . T a k o M l , simetriko takui

N u b r k i m e ties, p a y m k i m e j o j e t a k O , kur laikysime atskaitos


pradia (4 pav ). Toje paioje tiesje p a y m k i m e dar v i e n t a k
n e s u t a m p a n t su taku O,

ir, t a r k i m e , kad atkarpos OK

K ,

ilgis lygus 1

P a s i r i n k i m e taip pat tiess krypt, p a v y z d i u i , i kairs dein; krypt


y m i rodykl (4 pav.).
A p i b r i m a s . Ties, k u r i o j e n u r o d y t a atskaitos pradia,

4 pav.

Pavyzdiui,

atskaitos pradios

nuo tako O atidj vienetin atkarp OK

kryptimi, prieinga pasirinktajai, gausime tak Al


atskaitos

(6 pav ).

pradios

atvilgiu,

tako

Al

keturis kartus

simetrik takui

koordinat

yra

>

koordinate laikome skaii - 5 ^ .

skaiius

- 4 (minus 4 " ) (5 pav.). Analogikai tako Bl , simetriko takui

atkarpa ir kryptis, v a d i n a m a k o o r d i n a i tiese.


2

vienetin

O atvilgiu, koordinate vadiname skaii - a

R,

RaSome

/1,(-4)

fi

ir

ifSy)

Skaiiai

ir

-4;

5y

ir

-5^

vadinami prieingaisiais.

Pavyzdiui,

jei teisingos nelygybs 4 > 2 abi puses padauginsime i

teigiamojo skaiiaus 3 , tai gausime teising nelygyb 4 3 > 2 3 , arba


12 > 6 .
5) Jei a>b

A p i b r i m a s . Skaiiai, kuriuos atitinka takai, esantys koordinai

ir c - n e i g i a m a s i s skaiius

( c < 0 ) , tai ac<bc,

t.y.

j e i g u teisingos nelygybs abi puses padauginsime i to paties neigiamojo

tiesje n u o nulio p a s i r i n k t j kryptimi, v a d i n a m i t e i g i a m a i s i a i s .

skaiiaus ir pradins nelygybs enkl pakeisime prieingu, tai gausime


Paxyzdtiui,

skaiiai 1; 4 ; 5 yra teigiamieji skaiiai.

teising nelygyb.

A p i b r i m a s . Skaiiai, kuriuos atitinka takai, esantys koordinai


tiesje

nuo

nulio

prieinga

pasirinktajai

kryptimi,

neigiamaisiais.
Pavyzdiui,

Pavyzdiui,

vadinami

jei 4 > 2 , tai 4 ( - 3 ) < 2 ( - 3 ) , arba 12< 6 .

6) Kai a>b

ir c > d , tai a + c > b + d , t.y. j e i g u panariui sudsime

dvi teisingas to paties enklo nelygybes, tai g a u s i m e teising nelygyb.


skaiiai - 4 ;

yra neigiamieji.

Pavyzdiui,

Skaiiaus O n e p r i s k i r i a m e nei prie t e i g i a m j , nei prie n e i g i a m j ;


skaii O atitinkantis takas O

k o o r d i n a i tiesje skiria takus, kuri

7) Jei

j i eina dein), o jai prieinga kryptis - n e i g i a m j a .

ir 3 > 1, tai 4 + 3 > 2 + 1 , arba


tai - 2 + ( - l ) > - 4 + ( - 3 ) , arba

7>3;
-3>-7;

jei 2 > - 4 ir 3 > - 5 , tai 2 + 3 > - 4 + ( - 5 ) , arba 5 > - 9 .

koordinats t e i g i a m o s , n u o tak, kuri k o o r d i n a t s neigiamos


Pasirinktoji k o o r d i n a i tiess kryptis v a d i n a m a teigiamja (paprastai

jei 4 > 2

j e i - 2 > - 4 ir - l > - 3 ,

ac > bd

a,

b,

(je'gu

c,

d - teigiamieji skaiiai

panariui

sudauginsime

ir

teisingas

a>b,
to

c> d ,
paties

tai

enklo

nelygybes, kuri kairiosios ir deiniosios puss yra teigiamieji skaiiai, tai


g a u s i m e teising nelygyb).

1.8.4. Skaitini nelygybi savybs


Pavyzdiui,
Bet k u r i e m s realiesiems s k a i i a m s

a,

b,

c , d

savybs:

8) Jei a > b > O , tai - < - ; - .

1) Jei a > b , tai b <a .

Pavyzdiui, jei 4 > 2 , tai

2) Jei a > b ir ft > c , tai a > c .

Pavyzdiui, jei 4 > 3 ir 3 > 2 , tai 4 > 2 .


3) Jei a>b,

a >b

Pavyzdiui,

ac>bc

kai 4 > 2 , t a i 4 2 > 2 2 , 4 3 > 2 3

ir t.t.

10) Jei a > 1 , o m , n - natralieji skaiiai, tokie, kad m> n , tai

, t.y.

j e i g u teisingos n e l y g y b s abi puses p a d a u g i n s i m e i to paties teigiamojo


skaiiaus, tai g a u s i m e teising n e l y g y b .

<y .

a" >b" .

tai a + c>b + c .

ir c - teigiamasis skaiius ( c > 0 ) , tai

9) a > b > O , o n - bet kuris natralusis skaiius, teisinga nelygyb

Pavyzdiui, jei 4 > 2 , tai 4 + ( - 3 ) > 2 + ( - 3 ) ir 4 + 3 > 2 + 3 .


4) Jei

jei 4 > 2 ir 3 > 1 , tai 4 3 > 2 1 , arba 12 > 2 .

teisingos tokios

a"

>a".
Pavyzdiui,

jei = 2 , m = 4 ir n = 3 , tai 2 4 > 2 3 .

11 > Jei 0 < < 1 , m,

n - natralieji skaiiai, tokie, kad m>n,

tai

Praktikoje
pusatviris

a" <a" .

daniausiai

intervalas,

atvirasis

spindulys

intervalas,

vadinami

udarasis

vienu

bendru

intervalas,
pavadinimu

(skaii) intervalas".
Pavyzdiui,

jei a = y

(aiku, kad O < y < 1), o m = 4 ir n = 3 , t.y.

Visos

mintos

interval

rys, j

geometrinis

vaizdavimas

ir

ymjimas pateikti lentelje (7 pav.).


m > n , tai ( )

<(i)

Interval
rys

1.8.5. S k a i i i n t e r v a l a i

Geometrinis vaizdas

Intervalas
Sakykime , koordinai tiesje paymti du skaiiai a ir b tokie ,
kad

a <b . Aib vis skaii

tenkinani nelygybes

a<x<b,

Atkarpa

ymime ( a ; b) ir vadiname atviruoju intervalu .


Aib vis skaii , kuri kiekvienas tenkina nelygybes a<x<b

ymime [a; 6] ir vadiname atkarpa, arba udaruoju intervalu.


Aib vis skaii

tenkinani nelygybes

a<x<b,

ymime

[a; b), o aib vis , tenkinani nelygybes a < < b , y m i m e ( u ; 6]


Skaii intervalus [a; b) ir (a, b] vadiname pusatviriais intervalais.
Atvirasis,

udarasis

ir abu

pusatviriai

intervalai - tai

baigtiniai

skaii intervalai
Yra ir begalini skaii interval
Aib vis skaii , tenkinani nelygyb > a , ymime [ ; + )

Pusatviris
intervalas
Pusatviris
intervalas

>
"x

(.a, b)

a<x<b

/////////////;
a
b
J////////////i
a
b

>

>
X

M ]

a<x<b

(a, b]

a<x<b

////////////%

>

W, b)

a<x<b

Atvirasis
spindulys

//////////////////
'b
rf/////////////////^
a

Atvirasis
spindulys

/////////////////^
b

ir vadiname spinduliu;
Aib

vis

skaii

Nelygyb

t/////////////^
a
b

a
b

//////////////////^
a

Spindulys
Spindulys

ymjimas

>

[; + )

a>a

(->;/>]

x<b

(a; + oo)

x>a

( - ; A)

<b

7 pav.
,

tenkinani

nelygyb

>a,

ymime

1 . 8 . 6 . R e a l i o j o s k a i i a u s m o d u l i s ir j o s a v y b s

( a ; + o ) ir vadiname a t v i r u o j u spinduliu. enkl + skaitome: plius


Apibrimas.

begalyb".
Spinduliu taip pat vadiname ir aib skaii , tenkinani nelygyb

moduliu

vadiname pat t

<b,

ymime

. , f a , kai a > O,

Atviruoju spinduliu taip pat vadiname ir aib skaii , tenkinani

begalyb".

modul ymime | a | . Pagal apibrim

< 6 ; ymime (-<;].

nelygyb

Realiojo skaiiaus

skaii, kai a > O , ir prieingj skaii - a , kai o < 0 . Skaiiaus

(-o;4).

enkl

skaitome:

minus

~ - , kai < O .
Bet kurio skaiiaus a modulis visada yra neneigiamas skaiius, t.y.
M>0.

1 pavyzdys.

Pavyzdiui, 121 = 2 , nes a = 2 > ;

Rasime atstum tarp dviej koordinai tiess tak

/ f ( - 3 ) ir B(5) (10 pav.)


I 4,5| = - ( - 4 , 5 ) = 4,5 , nes = - 4 , 5 < 0 ;
u = -5 <0 ;

| 0 | = , ia = ;

- 2 , 3 1 > ; ( = 3,14...);

Geometrikai

| - 5 | = - ( - 5 ) = 5 , nes
| - 2,311 = - 2 , 3 1 ,

| 2 - | = - ( 2 - ) = - 2 , nes

||

reikia

koordinai

tiess

(-3)

nes

2-<0.

tako

A,

Sprendimas.

kurio

| - 3 | geometrikai reikia, kad takas / 4 ( - 3 ) yra nutols

nuo koordinai pradios tako

a t s t u m u , lygiu

vienetams;

2 pavyzdys.

10 pav.

AB = | - 3 - 5 | = | - 8 | = - ( - 8 ) = 8 .
Raskime visus tokius takus ,

|3|

Sprendimas,

a) Lygiai tinka tokie takai

kuri atstumas nuo

|2-7| = 5

nutols n u o koordinai pradios tako atstumu,

lygiu 3 v i e n e t a m s (8 pav.).

-3

(-3)

B(3)

OA = | - 3 | = 3

11 pav.

Vadinasi, lygtis | x - 2 | = 5 turi du sprendinius: - 3 ir 7 .


b) Nelygybei tinka tokie takai , kurie nutol nuo tako - 2

O S = |3| = 3

atstu-

m u , maesniu u 5 arba lygiu 5 . Tai intervalo [ - 7 ; 3 ] takai (12pav.).

8 pav.

kurie tenkina a) lygt

tako 2 lygus 5 mastelio vienetams. Tai takai - 3 ir 7 (11 pav.)


-3-2| = 5

reikia, kad takas B(3)

I - 21 = 5 ; b) nelygyb |x + 2 | < 5 .

koordinat yra skaiius a , atstum n u o k o o r d i n a i pradios tako O .


Pavyzdiui,

B(S)

-3

Moduli s a v y b s :

5. |f| = | f , ^ 0

.,
2. | o | = | - o |
2

3 . ] or j = a

12 pav.

1.8.8. Teigiamojo realiojo skaiiaus standartin iraika

6. | a + | < | o | + | 6 |

7.

Kiekvien teigiamj realj skaii a galima ireikti

|a-|>|a|-||

iraika:
4. H I = H - H

8.|

f l

-A||H-H|.

= a, 1 0 " ;

standartine

ia 1 < a, < 1 0 , o n - sveikasis skaiius; rodiklis n

vadinamas s k a i i a u s eile

1.8.7. Atstumo tarp dviej koordinai tiess tak formul

Norint skaii a urayti standartine iraika reikia:


1) kablel padti taip, kad sveikojoje dalyje bt vienas reikminis

Atstumas tarp d v i e j koordinai tiess t a k A(a)

apskaiiuojamas pagal f o r m u l AB = \a-b\

ir B(b)

ia a - t a k o A koordinat, b - t a k o B koordinat.

A(a)

a<b
9 pav.

B (a)

(9 pav.)

skaitmuo;
2) gautj skaii padauginti i tokio deimties laipsnio, kad rezultato
kablelis grt t viet, kurioje j i s buvo skaiiuje a.
Pavyzdiai.

1) 1528 = 1,528 I O 3 ;

3 ) 0 , 0 0 8 3 = 8,3 1 0 ;

2) 100,35 = 1,0035 IO2 ;

4 ) 0 , 0 5 0 8 = 5,08 IO" 2 ;

5)0,0000037 = 3 , 7 - 1

1.8.9. Skaii apvalinimas

d) Po deimtj skaitmens (jis lygus

Apvalindami skaii iki kurio nors skyriaus, visus p o t o skyriaus


einanius skaitmenis k e i i a m e nuliais, o j e i g u tie s k a i t m e n y s yra p o

4 ) eina

8 imtosios, todl

apvalindami duotj skaii iki deimtj padidinsime

deimtsias

vienetu, o likusi skaitmen neraysime. Taigi duotj skaii suapvalin


iki deimtj gauname:

kablelio, tai j u o s a t m e t a m e .

263,485 263,5.

Jeigu pirmas po to skyriaus esantis skaitmuo yra didesnis n e g u 5 arba


lygus 5, tai apvalindami paskutin likus skaitmen p a d i d i n a m e vienetu, t.y

e) Po imtj skaitmens (jis lygus 8 ) eina

tkstantosios, todl

apvalindami duotj skaii iki imtj padidinsime imtj skaitmen

apvaliname su pertekliumi.
Jeigu pirmas p o to skyriaus esantis skaitmuo yra m a e s n i s n e g u 5, tai
apvalindami paskutinio skaitmens nekeiiame, t.y. a p v a l i n a m e su t r k u m u

vienetu, o likusio skaitmens neraysime. Taigi duotj skaii suapvalin


iki imtj, gauname:
263,485 = 2 6 3 , 4 9 .

1 pavyzdys.

Skaii 2 6 3 , 4 8 5 suapvalinkime:

a) iki imt;

b) iki deimi;

d) iki d e i m t j ;

e) iki imtj.

Sprendimas,

a) Po imt skaitmens ( j '

Atsakymas,

a) 3 0 0 ; b) 2 6 0 ; c) 2 6 3 ; d) 2 6 3 , 5 ; e) 2 6 3 , 4 9 .

2pavyzdys.

Skaii 3 5 7 8 , 2 4 8 9 suapvalinkime:

c) iki vienet;
s

Iyg

us

2 ) eina

a) iki tkstani: 3578,2489 = 4 0 0 0 ;

deimi

skaitmuo (jis lygus 6 ) . Kadangi deimi skaitmuo 6 yra didesnis u 5,

b) iki imt: 3578,2489 = 3 6 0 0 ;

tai apvalindami duotj skaii imt skaitmen 2 padidinsime vienetu, be

c) iki deimi: 3 5 7 8 , 2 4 8 9 = 3 5 8 0 ;

to, visus skaitmenis, e s a n i u s iki kablelio, pakeisime nuliais, o skaitmen,

d) iki vienet: 3578,2489 = 3 5 7 8 ;

esani po kablelio, i viso neraysime. Taigi duotj skaii s u a p v a l i n iki

e) iki deimtj: 3578,2489 = 3 5 7 8 , 2 ;


f) iki imtj: 3 5 7 8 , 2 4 8 9 = 3 5 7 8 , 2 5 ;

imt gauname:
263,485 = 300.

g) iki tkstantj: 3578,2489 = 3578,249.

b) iuo atveju p o d e i m i skaitmens (jis lygus 6 ) einantis vienet


skaitmuo (jis lygus

3 ) yra maesnis negu

apvalindami iki d e i m i skaitmens

5,

todl d u o t j

skaii

nekeisime, be to, s k a i t m e n

3,

Skaiiaus reikminiais skaitmenimis vadiname visus j o skaitmenis,


iskyrus pradioje esanius nulius.
Pavyzdiui,

skaiius 54,3002 turi visus eis reikminius skaitmenis;

esant iki kablelio, p a k e i s i m e nuliu, o skaitmen, esani p o kablelio i

skaiius

viso neraysime. Taigi d u o t j skaii suapvalin iki deimi, g a u n a m e :

0,0002 - vien reikmin skaitmen 2.

reikminius

skaitmenis:

1,0,4,9;

skaiius

Apvalindami skaii iki n u r o d y t o reikmini skaitmen skaiiaus

263,485 2 6 0 .
c) Po vienet s k a i t m e n s (jis lygus 3 ) einantis d e i m t j s k a i t m u o (jis
lygus 4 ) yra m a e s n i s negu

0,1049 - keturis

5, todl d u o t j skaii a p v a l i n d a m i iki

vienet skaitmens 3 nekeisime, o likusi skaitmen, esani p o kablelio,


i viso neraysime. Taigi duotj skaii suapvalin iki vienet, g a u n a m e :
263,485 263.

apvaliname

t skaii

skaitmen. (Reikminiai

iki

skyriaus,

atitinkanio

paskutin

reikmin

skaitmenys skaiiuojami nuo pirmo i kairs

nelygaus nuliui skaitmens.)


Pavyzdiai.

Apvalinkime skaiius palikdami tris reikminius skaitmenis:

0,0042187 = 0 , 0 0 4 2 2 ;
785926=786000;

= 3,1415... = 3,14;
84239 = 84200.

0,60082 = 0,601;

1.8.10. Dviej skaii santykis

Jei duota proporcija a .b = c: d (arba - = ) , tai:

D v i e j skaii a ir b d a l m u o v a d i n a m a s t skaii santykiu, dalinys pirmuoju santykio nariu (pirmuoju skaiiumi), daliklis - antruoju santykio

1. Proporcijos kratini nari sandauga lygi j o s vidurini nari sandaugai, t.y. ad = bc. i savyb vadinama p a g r i n d i n e p r o p o r c i j o s savybe.

nariu (antruoju skaiiumi). R a o m e a: b arba

2. Kratinius

proporcijos

narius

galima

sukeisti

vietomis,

t.y.

proporcijos

narius

galima

sukeisti

vietomis,

t.y.

d.b-c.a.

D v i e j t e i g i a m j skaii a ir b santykis rodo:


1) kiek kart p i r m a s i s skaiius didesnis u antrj (jei santykis

didesnis u vienet);

3. Vidurinius

a.c-b.d.
4. Galima tuo paiu metu sukeisti vietomis ir kratinius, ir vidurinius

2) j o g tie skaiiai lygs (jei i skaii santykis lygus vienetui);


3) kuri a n t r o j o skaiiaus dal sudaro

pirmasis (jei

santykis

proporcijos narius, t.y. d:c

maesnis u vienet).

b:a.

5. Kiekvienas kratinis proporcijos narys lygus vidurini nari sandaugai, padalytai i kito kratinio nario, t.y. a =

Jei = k , tai a = bk.

6. Kiekvienas

1 pavyzdys.

N u s t a t y s i m e , kiek kart skaiius 3 9 , 6 2 yra didesnis u

vidurinis

proporcijos

narys

lygus

sandaugai, padalytai i kito vidurinio nario, t.y. b = ,

skaii 2 , 8 3 .
Sprendimas.

, d =

kratini
c =

nari

N e i n o m j proporcijos nar galima nesunkiai rasti i proporcijos

R a n d a m e skaii 3 9 , 6 2 ir 2 , 8 3 santyk:

sudarius lygt ir remiantis pagrindine proporcijos savybe.


Inagrinsime
Taigi skaiius 3 9 , 6 2 yra 14 kart didesnis u skaii 2 , 8 3 .

1.8.11. Proporcija

1 pavyzdys.

Tegul a, b, c, d - realieji skaiiai, kuri n vienas nelygus 0 ir tokie,


kad santykiai

ir

kelet

udavini,

taikysime

Sprendimas.

Reikia rasti duotosios proporcijos neinom nar

tokia lygybe:

proporcijos

x.

Pasinaudoj proporcijos pagrindine savybe, d u o t j lygyb galime pakeisti

y r a nelygs.

kratiniais

sprsdami

2
6
Raskime i lygybs 4 - - : = 2 : 3 y

D v i e j santyki lygyb - = ^ 7 v a d i n a m a proporcija. Skaiiai a ir d


vadinami

kuriuos

pagrindin proporcijos savyb.

nariais,

proporcijos nariais.
P r o p o r c i j g a l i m a ir taip urayti a :b = c:d

ir

c-

viduriniais

4 | 3 | =2;
Taigi = 9 .

Atsakymas.

9.

ita

x=- 3 _ L

14
=

27

X _ 7 _

4
3
Raskime n e i n o m proporcijos : 2 - = 3

2pavyzdys.
Sprendimas.

Duotosios proporcijos kraitiniai nariai yra

nar

ir

18 m 2

4pavyzdys.

I
2

Raskime, kiek toki da reikt 14 m


o

Sprendimas.

viduriniai - 2 - i ir 3 - j .

galime

3,6 kg

da

kambario grindims nudayti?

Udavinio slyg sutrumpintai galime parayti taip:

18 m2

3 , 6 kg

kg

14 m
Kadangi proporcijos kraitini nari s a n d a u g a lygi j o s vidurini nari
sandaugai (pagrindin proporcijos savyb), tai d u o t j lygyb

ploto grindims nudayti reikia

Kiek kart 14 m 2 kambarys yra maesnis u

18 m 2 kambar, tiek

kart maiau nei 3,6 kg reiks da. Todl galime sudaryti proporcij:

pakeisti tokia lygybe:

18 : 14 = 3,6 : x .
- 1

= 21-3-1;
- 4

, 3
TT

9
j

i ia

Proporcijos
2 2

22 3 6
9 " 11
9 11

- J

8
T

3
T

- 8

- 1 2

nari

sandauga

18 X = 14 3 , 6 ; i i a = ^ - ^
18

"

yra

lygi

vidurini

= 2,8

nari

(kg).

Taigi 14 m 2 kambario grindims nudayti reiks 2,8 kg

Taigi neinomas proporcijos narys lygus 12.

Atsakymas.

kratini

s a n d a u g a i , todl g a u n a m e lygyb

3 6

Atsakymas.

da.

2,8 kg.

12.
1.9. AIBS

3 pavyzdys.

14
'^ =

Raskime i lygybs

Aibs

matematikos

49
Sprendimas.

Jei duota lygyb ~ = ~ ,

Aib-tai

pirmini,
tam

tikr

padedanti
savyb

apibrti
turini

kitas

objekt

elementai.
Jeigu a yra aibs A elementas, tai raome
raome

a e A.

a e A;

jeigu nra, tai

Kartais aib gali neturti nei v i e n o elemento.

Aib,

neturini nei vieno elemento, vadiname tuia ir y m i m e enklu 0 . Jeigu


aibs element kiekis baigtinis, tai tokia aib v a d i n a m a baigtine; jeigu
20
9

3-20
7-9

20
2

Sprendiant udavinius danai tenka sudaryti proporcij ir i j o s rasti


iekomj (neinom) dyd

svokas.

viena

Aibs y m i m o s didiosiomis raidmis. Maosiomis raidmis ymimi aibi

1,4 1 1 = 0 , 4 5 x ; i ia
49
. . 15
,4
15
14 1 5
3
'
4 9 ^ 10 4 9 ^ 10 ' 4 9 _ 7 _ 3
0,45
_45_
9_
9_
7
100
20
20

yra

rinkinys, visuma. Aib sudarantys objektai yra vadinami j o s e l e m e n t a i s

tai a- d = b c.

Taigi d u o t j lygyb galime pakeisti tokia lygybe:

svoka

aibs element yra be galo daug - sakome, kad tai b e g a l i n aib


Dvi aibs yra lygios, kai j o s sudarytos i t pai element.
Su aibmis galime atlikti veiksmus.

Lengviausia j u o s

paaikinti

pieiniais, kurie aibes vaizduoja ploktumos figromis, o j elementus takais. Tokie pieiniai matematikoje vadinami V e n o d i a g r a m o m i s .

13 paveiksle aibs A ir B yra pavaizduotos p l o k t u m o s figromis skrituliais: aib A p a v a i z d u o t a vertikaliai ubrkniuota figra, aib B horizontaliai u b r k n i u o t a figra, be to, atveju a) aibs turi bendr

2 pavyzdys.
sankirta

Skaii

yra

aib

aibi

A = {1; 2 ; 3 ; 4}

A B = { 3 ; 4 } ;

ir

aibi

= { 3 ; 4 ; 5 ; 6}
A = { 5 ; 6 ; 7}

B = { I ; 2 ; 3 ; 4 ; 8 ; 9 } sankirta yra tuia aib, t.y. AnB

ir

= 0.

element, o atveju b) - neturi.

= 0

Aib, sudaryta i vis element, kurie eina bent v i e n i aibi A, B,

B^A.

vadinama i aibi s j u n g a ir y m i m a A u B.

Jei visi aibs B elementai eina ir


aib A, tai sakoma, kad aib B yra aibs A

Nuspalvinkime d i a g r a m o m i s pavaizduot aibi s j u n g a s (14 pav.).


Kai aibs

ir

poaibis, ir y m i m a B c A (16 pav ).

turi bendr element, tai i aibi s j u n g a yra

nuspalvintoji vientisa p l o k t u m o s dalis (14 pav., a) atvejis); kai aibs A ir

3 pavyzdys.

B neturi bendr e l e m e n t , tai i aibi s j u n g v a i z d u o j a dvi atskiros


yra

nuspalvintos p l o k t u m o s dalys (14 pav., b) atvejis).

16 pav.

skaii

Skaii aib B =
aibs

poaibis, t.y. Bcz

{2,4}

A = { 1 ; 2 ; 3 ; 4}

A.

Aib, sudaryta i t aibs A element, kurie nepriklauso aibei B,


vadinama aibi A ir B s k i r t u m u ir y m i m a A \ B .
17 paveiksle

pavaizduotose

diagramose

aibi

vaizduojanti figra yra ubrkniuota: atveju a) aibs


a

1 pavyzdys.

>
Skaii aibi

14 pav.
= {1;3}

bendr element; atveju b) aibs A ir B

>

ir = { 3 ; 4 ; 5 }

s j u n g a yra

Ari B ; j e i g u nra element,

einani abi aibes, tai t aibi sankirta yra tuioji aib. D i a g r a m o j e


A n B vaizduojanti figra nuspalvinta (15 pav., a) atvejis). Kai aibs A
ir B neturi bendr e l e m e n t , tai nra ko spalvinti, t.y. sankirta yra tuioji
17 pav

A\B
neturi

turi bendr element; atveju c)

Aib, sudaryta tik i t element, kurie eina ir aib A, ir aib B,

aib (15 pav., b) atvejis).

A ir

aib B yra aibs A poaibis.

aib = { 1 ; 3 ; 4 ; 5 } .

vadinama i aibi sankirta ir y m i m a

skirtum

4 pavyzdys.

10 pavyzdys.

Jei = { 1 ; 2 ; 3 } , o = { 3 ; 4 ; 5 } , tai \ = { 1 ; 2 } ;

Duotos

dvi

skaii

aibs:

A - natralij

skaii,

skaiiaus 3 kartotini ir maesni u 20, aib; B - natralij skaii,

5 pavyzdys.
A\B =

Jei

A = {a,b,c,d},

B = {\,a,2,b),

tai

skaiiaus

AnB,

{c.d}.

kartotini ir maesni u

Sprendimas.
6pavyzdys.
aib, tai Z\N

Jeigu Z - s v e i k j skaii aib, o N-natralij

skaii

AnB

laikomos tam tikros universaliosios, arba pagrindins, aibs poaibiais.


7pavyzdys.

Racionalij skaii ir iracionalij skaii aibs yra

= { 12},

B,

11 pavyzdys.
dalikli

aib;

AuB,

= { 3 ; 6 ; 9 ; 15; 1 8 } .

Duotos dvi skaii aibs: A - skaiiaus 45 natralij


B - skaiiaus

AnB,

30

natralij dalikli

Sprendimas.

o B = { 1 ; 2 ; 3 ; 5 ; 6 ; 1 0 ; 1 5 ; 3 0 } , tai

skaii, poaibiai.

aib.

Raskime

A\B.

natralij skaii aibs yra pagrindins aibs, sudarytos i natralij

Kadangi A = { 1 ; 3 ; 5 ; 9 ; 1 5 ; 4 5 } ,

/ = {1;2;3;5;6;9;10;15;30;45},

Aibs A papildiniu v a d i n a m e aib, sudaryt i t pagrindins aibs


element, kurie neeina A. Aibs A papildin y m i m e A (18 pav ).

(f'

"
F

AnB

= { 1 ; 3 ; 5 ; 15},

12pavyzdys.

AnC,

^tomilflilf

Jei skaii aibi universalija, arba pagrindine aibe laiky-

Duotos skaii aibs: A - skaiiaus 18 dalikli aib;

12,

Sprendimas.

Jeigu universalija, arba pagrindine aibe laikysime plok-

13pavyzdys.
Raskime AuB,

Isprskime dar kelet udavini, kuriuose reikia iekoti keli aibi

A\B,

A\C.

= {1; 3; 9 } ;

tumos trikampi aib, tai lygiakrai trikampi aibs A papildinys A iki

sjungos, sankirtos ar skirtumo.

AnBnC,

A = { 1 ; 2 ; 3 ; 6 ; 9 ; 18},

Sprendimas.

(AuC)n

BnC,

B = { 4 ; 6 ; 8 ; 9 ; 10},

A n B = {6;9),

= { 6; 9},

B n C = {9},

AnBnC

= { 9},

\ = { 2;6;18}.

Duotos dvi skaii aibs:


AnB

AnB,

= { 1 ; 2 ; 3; 4 ; 6 ; 8 ; 9; 10; 1 8 } ,

= {1;2;3;5;6;7;9;11;18},

\ = {1;2;3;18},

C - n e l y g i n i skaii,

AuC,

Kadangi

AnC

aib;

AuB,

C = { 1 ; 3 ; 5; 7 ; 9; 11}, tai AuB

pagrindins realij skaii aibs yra iracionalij skaii aib.

12,

aib. Raskime

(AuC)nB,

sime realij skaii aib R, tai racionalij skaii aibs papildinys iki

pagrindins aibs yra vis nelygiakrai trikampi aib.

\ = {9;45}.

B - sudtini skaii, maesni u


maesni u

18 pav.

9 pavyzdys.

Au

Kadangi A = { 3; 6; 9; 12; 15; 18 } ir

pagrindins realij skaii aibs poaibiai, arba lygini ir nelygini

8 pavyzdys.

aib. Raskime

S = { 4 , 8 ; 12; 16}, tai A u i = { 3 ; 4 ; 6 ; 8 ; 9 ; 12; 15; 16; 1 8 } ,

= { O , - 1 , - 2 , - 3 , ...}.

Kartais tenka nagrinti vairias vienos ries element aibes, kurios

20,

A\B.

ir

/f = [ 0 ; 3 ]

ir

= [ 1;5]

A\B.

Duotsias aibes

paymkime skaii tiesje:


Matome,kad = [ 0 ; 5 ] ,

/////
"

>
'

A n B = [ 1;3],

3
\ = [0;1).

Sprendimas.

1.10. S K Y R I A U S S K A I I T E O R I J O S E L E M E N T A I "
UDAVINI SPRENDIMO PAVYZDIAI
1 pavyzdys.
sumokjo

Karolis ir Simas pirko vienodas knygas. Karolis u knyg

dviej

lit

verts

monetomis,

Simas-penki

monetomis. Abu kartu padav kas maiau negu

lit

verts

10 monet. Kiek

kainuoja knyga?
Sprendimas.

monetos yra 10 Lt,

o dvi penki lit verts monetos irgi yra 10 Lt.

Kadangi abu berniukai kartu padav k a s maiau negu 10 monet,

Atsakymas.

10 Lt.

2 pavyzdys.

Skaiiaus

taip, kad

23

gautasis

kairje ir deinje paraykime po vien


keturenklis

skaiius

dalintsi

15.

Paraykime tuos skaiius.


Kad skaiius dalytsi i 15, j i s turi dalytis ir i 3, ir i 5.

Vadinasi, skaiiaus deinje reikia parayti

230

kairje pusje paraius

1,

Taigi

maesnysis

arba

5.

arba

7,

natralusis

skaiius

Atsakymas.

Atsakymas.
3 pavyzdys.

1230,

4230,

7230,

2235,

5235,

didesnysis

Sprendimas.

Reikia rasti skaii 315

ir 420

didiausi bendrj

315

420

105

210

35

105

35

7
1

Taigi 315 = 3 - 5 - 7 ,

o 420 = 2 - 3 - 5 - 7 .

Tada D5)(315; 420) = 3- 5 7 = 105.


8235.

Mindaugas sudaugino du natraliuosius skaiius, kuri

skirtumas lygus 36.

dalikl ( D B D ) . Skaiius 315 ir 420 iskaidome dauginamaisiais:

gauname

5235 ir 8235, kurie dalijasi i 15.

16,

4 pavyzdys.
Raskime, kiek daugiausiai turt bti moksleivi, kad
j i e m s galtume po lygiai padalinti tiek 315 vadovli, tiek 420
vadovli.

Skaiius

5 arba 8, gauname atitinkamai

lygus

16 ir 52.

atitinkamai skaiius 1230 , 4 2 3 0 ir 7 2 3 0 , kurie dalijasi i 15.


Skaiiaus 235 kairje paraius 2 ,

n2 = - 3 5 .

16 + 36 = 52.

dalijasi i 3, jei j o skaitmen s u m a dalijasi i 3.

skaiius 2235,

n 2 + 3 6 n + 60.

n2 + 3 6 + 60 = 1 7 ( n + 3 6 ) + 8, arba n2 + 1 9 / 1 - 5 6 0 = 0.

I 5 dalijasi skaiiai, kurie baigiasi 0 arba 5.

Skaiiaus

betgavo

Remdamiesi udavinio slyga, sudarome lygt:

Reikm /I 2 = - 3 5 netinka nes natralusis skaiius negali bti neigiamas.

tai jie padav 5 + 2 = 7 monetas ir knyga kainuoja 5 2 = 10 Lt.

Sprendimas.

n + 3 6 , turjo gauti sandaug, lygi n1 + 3 6 ,

Isprend i kvadratin lygt, randame, kad n, = 1 6 ,


Knygos kaina dalijasi ir i 2 , ir i 5.

Vadinasi, knygos kaina dalijasi ir i 10. Penkios dviej lit verts

skaitmen

Tegu maesnysis natralusis skaiius yra n. Tada dides-

nysis natralusis skaiius yra n + 36. Mindaugas, sudaugins skaiius n ir

Vadinasi, daugiausiai gali bti 105 moksleiviai.

Atsakymas.

105.

5pavyzdys.

Raskime,

Sandaug padalijs i didesniojo daugiklio, gavo

dalmen 17, o liekan 8. Kadangi dalijant Mindaugas gavo liekan, tai jis
suprato padars klaid. Pasirodo, j i s sandaugos deimi skaitmen buvo
padidins 6 vienetais. Raskime dauginamuosius skaiius.

kiek

reikia

maiausiai

turti

knyg,

kad

galtume jas po lygiai padalinti tiek 315 moni, tiek 420 moni.
Sprendimas.

Reikia rasti skaii 315 ir 420 maiausi bendrj kar-

totin ( M B K ) .

Skaiius

315

ir 4 2 0

Sprendimas.

iskaidome pirminiais daugina-

Puoki skaiius lygus didiausiam skaiiui, i kurio

dalijasi skaiiai

maisiais:

156,

234

ir 3 9 0 ,

t.y. skaii

156,

234

ir

390

didiausiam b e n d r a j a m dalikliui.

315

420

105

210

Kadangi D S D ( 1 5 6 ; 2 3 4 ; 390) = 78, tai glinink padar 78 puoktes.

35

105

Atsakymas.

35

8 pavyzdys.

grind

matmenys

yra

224 cm 154 cm.

gali bti plytels, kad j nereikt pjaustyti?

- 5 - 7 , o 4 2 0 = 2^ 3 - 5 - 7 .

T a d a MBK(315;420)

Kambario

Grindis reikia ikloti kvadratinmis plytelmis. Koki didiausi matmen

1
Taigi 315 = 3

78 puokts.

Sprendimas.
154

= 3 2 - 5 - 7 - 2 2 = 9 - 5 - 7 - 4 = 1260.

Kvadratins plytels kratins ilgis lygus skaii 224 ir

didiausiam bendrajam dalikliui. Apskaiiuojame skaii

224

ir

154 didiausi b e n d r j dalikl.


Vadinasi, reikia turti maiausiai 1260 k n y g .

Atsakymas.
6 pavyzdys.

Skaiius 224 ir 154 iskaidome pirminiais dauginamaisiais:

1260.

224

154

112

77

56

11

11

28

14

Stovykloje grupei moksleivi padalijo 2 0 0 obuoli, 2 4 0

kriaui ir 3 2 0 slyv p o lygiai.


a) Kiek daugiausiai grupje galjo bti moksleivi?
b) Po kiek vaisi gavo kiekvienas moksleivis?
Sprendimas,

a) Didiausias grupje esani moksleivi skaiius lygus

didiausiam skaiiui, i kurio dalijasi skaiiai


skaii 2 0 0 ,
Kadangi

200,

240

ir 3 2 0 ,

t.y.

galjo

bti

240 ir 3 2 0 didiausiam b e n d r a j a m dalikliui.


D B D ( 2 0 0 ; 2 4 0 ; 320) = 4 0 ,

tai

grupje

1
Taigi 224 = 2 - 2 - 2 - 2 - 2 - 7 = 2 5 - 7 ir 154 = 2 - 7 - 1 1 .
T a d a O B D ( 2 2 4 ; 154) = 2 - 7 = 14.
Vadinasi, grindis reikia ikloti kvadratinmis plytelmis, kuri krato

daugiausia 4 0 moksleivi.

ilgis lygus 14 cm.

b) Kiekvienas moksleivis gavo p o 2 0 0 : 4 0 = 5 obuolius, 2 4 0 : 4 0 = 6

Atsakymas.

14 cm 14 cm.

9 pavyzdys.

Tvas i e m liep snui imatuoti kiemo ilg ingsniais.

kriaues, 3 2 0 : 4 0 = 8 slyvas.
Atsakymas,

a) 4 0 moksleivi; b) 5 obuolius, 6 kriaues, 8 slyvas.

Sniege liko snaus pdsakai. Nordamas patikrinti, ar teisingai snus


raudon

imatavo, tvas pats ingsniais imatavo k i e m o ilg. Jis pradjo nuo tos

roi padar puoktes. Kiekvienoje puoktje buvo vienodas didiausias

paios vietos ir jo ta paia kryptimi kaip ir snus. Kai kurie tvo ir snaus

7pavyzdys.
galimas

Glinink i 156 gelton,

kiekvienos

glinink?

spalvos

roi

234

skaiius.

balt ir 390
Kiek

puoki

padar

pdsakai sutapo. I viso sniege buvo 61 pdsakas, koks kiemo ilgis, jei
tvo ingsnis lygus 0,72 m , o snaus 0,54 m ?

Sprendimas.
216

Skaii

72

ir 54

m a i a u s i a s b e n d r a s kartotinis yra

Taigi keturi snaus ingsni ilgis lygus trij t v o i n g s n i ilgiui.

12, t.y. MBK ( 3 , 4 , 6 ) = 12, tai visos trys kaimyns kartu eis apsipirkti
maiausiai po 12 dien. Tai bus antradienis.

I aigs iki p i r m o sutapusio (eto i eils) p d s a k o tvas eng 3 ingsnius,


o s n u s 4 ingsnius. I viso buvo 60 p d s a k (neskaitant p i r m o j o ) , todl
tvas padar

30

ingsni, snus - 4 0

ingsni.

Kiemo

ilgis

lygus

0,72 -30 = 21,6 m.

Atsakymas.
10pavyzdys.
cent

verts

ketvirtadien

maiausiai

po

c) Visos trys kaimyns eis kartu vl apsipirkti etadien maiausiai po

Atsakymas,

Ssiuvinis kainuoja
o

pardavjas

15

cent. V y t a s turi d e i m t

neturi

gros.

Kiek

20

maiausiai

ssiuvini gali nusipirkti Vytas be gros?


Sprendimas.

vl apsipirkti

6 - 1 2 = 72 dien.

21,6 m.

monet,

b) Jos visos eis kartu


7 - 1 2 = 84 dien.

Maiausias

cent,

ssiuvini be gros, skaiius lygus

Trys keleiviniai autobusai ivaiuoja i stoties vienodais

laiko tarpais: pirmasis autobusas kas


treiasis kas 12 vai.

u k u r i u o s
15

12 pavyzdys.

a) Po 12 dien antradien; b) Po 84 dien; c) Po 72 dien.

ir 2 0

Vytas

gali

nusipirkti

maiausiam bendrajam

kartotiniui:

28 vai.,

antrasis kas

16 vai.,

Kart visi trys autobusai ivaiavo i stoties vienu

metu. Po kiek laiko kit kart vl ivaiuos vienu metu visi trys autobusai
i tos paios stoties?
Sprendimas.

M J K (15; 2 0 ) = 60.

Pats maiausias valand skaiius, po

kurio visi trys

autobusai kit kart vl ivaiuos i tos paios stoties, yra lygus skaii
Taigi Vytas u 60 cent gali nusipirkti 6 0 : 1 5 = 4 ssiuvinius
Atsakymas.
11 pavyzdys.

4 ssiuvinius.

28,

16 ir 12 maiausiam bendrajam kartotiniui

Kadangi skaii

28,

16 ir 12 maiausias bendrasis kartotinis lygus 3 3 6 , t.y.

Ponia Aldona eina apsipirkti m i e s t kas trei dien,

p o n i a Elena - kas ketvirt dien, o p o n i a D a i v a - k a s et dien. Visos


trys k a i m y n s kartu b u v o apsipirkti t u r g a u s d i e n - ketvirtadien

MBK (28; 16; 12) = 3 3 6 , tai kit kart visi trys autobusai vienu metu
ivaiuos i tos paios stoties po 336 vai., t.y. po 14 par.
Atsakymas.

Po 14 par

a) Po kiek maiausiai dien k a i m y n s vl eis apsipirkti? K o k i a tai bus


10pavyzdys.

savaits diena?
b) Po kiek maiausiai dien j o s visos eis kartu apsipirkti turgaus

skaiiaus trko dviej kiauini.

dien, t.y. ketvirtadien?


c) Po kiek maiausiai dien visos trys k a i m y n s eis kartu apsipirkti
a) Pats maiausias d i e n skaiius, p o kurio vl visos trys

k a i m y n s kartu eis apsipirkti, yra lygus s k a i i 3 ,

ir 6

maiausiam

b e n d r a j a m kartotiniui.
Kadangi skaii 3 , 4 ir 6 m a i a u s i a s b e n d r a s i s kartotinis lygus

Kai skaiiavo

po

12,

tai liko

kiauiniai. Kiek kiauini atve kinink?


Sprendimas.

etadien?
Sprendimas,

kinink atve turg daugiau kaip 3 0 0 , bet maiau

kaip 400 kiauini K a i j u o s skaiiavo deimtimis, tai iki pilno deimi

Skaiiuojant deimtimis, iki pilno deimi skaiiaus

trko 2 kiauini. Vadinasi, liko 8 kiauiniai, kaip ir skaiiuojant p o 12.


Todl kiauini skaiius (be 8 kiauini) turi dalytis ir i 10, ir i 12,

t.y. i 60, nes MBK(10; 12) = 60.


Skaiiai 3 0 0 ir 3 6 0 dalijasi i 60.

Vadinasi, kinink atve 308 arba 368 kiauinius.


Atsakymas.

308 arba 368 kiauinius.

14pavyzdys.

Keli ssiuviniai kainuoja

2 Lt,

48

72

24

36

12

18

o tiek pat spalvot

p i e S t u k - 1 Lt 76 ct.
Ssiuvinio kaina maesn negu 50 ct.

Kainos ireiktos sveikuoju

cent skaiiumi. Kiek kainuoja 5 ssiuviniai?


Sprendimas.

Visi

pietukai - 176 ct.


gali bti lygus
skaiiams 2,

ssiuviniai

Taigi 48 = 2 4 - 3 ir 72 = 2 3 3 2 .

kainuoja

200 ct,

visi

spalvoti

200

ir

176

bendram dalikliui, t.y. gali bti

kainuot 100,

144 minui.
Atsakymas,

4 arba 8 ssiuviniai, tai vienas ssiuvinis atitinkamai


50 arba 25 centus. Udavinio slyg atitinka tik viena

ssiuvinio kaina - 25 ct. Vadinasi, 5

Atsakymas.

72) =

Vadinasi, Vytauto tvai vl susitiks tame paiame troleibus iede po

lygus

4 arba 8.

Jei bt 2 ,

Tada MBK(48;

Ssiuvini yra tiek pat kiek ir pietuk. J skaiius

ssiuviniai kainuoja 1 Lt 25 ct.

po 144 minui.

17pavyzdys.

Berniukas turjo maiau negu 100 rieut Jis pamgino

rieutus sudlioti krveles po 2 rieutus. Taiau vienas rieutas liko.

1 Lt 25 ct.

T a d a j i s pamgino sudlioti rieutus krveles po 3 , po 4, po 5, po 6


rieutus, taiau kiekvien kart likdavo vienas rieutas. Kiek rieut turjo

15pavyzdys.

Kokio trumpiausio ilgio turi bti lenta, kad j galima

bt supjaustyti gabalais arba po

20 cm,

arba po

27 cm

atliek.

Sprendimas.

Jeigu i berniuko turt rieut atimsime vien rieut,

tai gautasis rieut skaiius turi dalytis be liekanos ir i 2, ir i 3, ir i

Sprendimas.

Maiausias

lentos

ilgis

lygus

maiausiam bendrajam kartotiniui. Kadangi

Atsakymas.
16 pavyzdys.

skaii

MBK(20,27)

iekomasis maiausias lentos ilgis yra lygus 540 cm,

20

ir

27

= 540,

tai

t.y. 5 m 40 cm.

Vytauto tvai dirba troleibus vairuotojais. J marrutai

minutes.

Vytauto

tvai

kartu

ivyko

48

ir i 5, ir i 6,

t.y. is skaiius yra skaii 2 ,

3,

maiausij

iskaidome

bendrj kartotin.

iuos

skaiius

3,

4,

2,

4,

5 ir 6
5

ir

Reikia rasti skaii

48

ir

72

Po

kiek

maiausi bendrj

kartotin. Skaiius 4 8 ir 72 iskaidome pirminiais dauginamaisiais.

Tada MBK(2\

3; 4 ; 5 ; 6 ) = 2 2 3 - 5 = 60.

Taigi skaii 2 , 3, 4, 5 ir 6 maiausias bendrasis kartotinis lygus 60.


Toliau didjimo tvarka eina tokie mint skaii kartotiniai:
120,

180,

240,....

pirminiais

minutes, o

i iedo.

maiausiai minui j i e vl susitiks tame paiame troleibus iede?


Sprendimas.

4,

bendrasis kartotinis. Pirmiausia raskime skaii

dauginamaisiais:

540 cm.

baigiasi tame paiame iede. M a m o s marrutas trunka


t i o - 72

berniukas?

ir nelikt

Vadinasi,
120 + 1 = 121

berniukas galjo t u r j o
rieut,

arba

arba

180 + 1 = 181

6 0 + 1 = 61
rieut,

rieut,

arba

arba

240 + 1 = 24!

d) Iracionalieji skaiiai yra V ;

-\3;

e;

sin45;

tg60;

0 , 3 0 3 0 0 3 0 0 0 3 0 0 0 0 3 . . . ; lg3.

icut, arba . . . .
Kadangi udavinio slygoje p a s a k y t a , k a d b e r n i u k a s t u r j o maiau negu 100 rieut, tai tinka tik skaiius 61. Taigi b e r n i u k a s turjo 61
Atsakymas.

rieut.

Raskime, kokiu skaitmeniu baigiasi skaiius 3 1 0 0 .

20pavyzdys.
Sprendimas.

Kadangi

3100 = ( 3 4 ) 25 = 8 1 25 ,

tai

skaiius

3100

61 rieut.
baigiasi skaitmeniu 1.

18pavyzdys.

Pintinje yra m a i a u k a i p 4 0 o b u o l i . Skaiiuojant j u o s

Atsakymas. 1.

po du, p o tris arba p o penkis, lieka v i e n a s o b u o l y s . Kiek o b u o l i yra


pintinje?
Sprendimas.

I pintins i m u s v i e n o b u o l , j o j e likusi obuoli

skaiius dalijasi i 2 ,

21 pavyzdys.

Nustatysime, ar skaiius 10 1 9 9 8 + 8 dalijasi i 9 .

Sprendimas.

Pastebkime, kad 1 0 1 9 9 8 + 8 = 100... 008.

3 ir 5, t.y. dalijasi i5 2 - 3 - 5 = 3 0 .
1997 kartus

I skaii, maesni u 4 0 , tik s k a i i u s 3 0 dalijasi i 3 0 . Vadinasi,

Kadangi skaiiaus 100 . . . 008 skaitmen suma dalijasi i 9 , tai ir

pintinje yra 30 + 1 = 31 obuolys.


Atsakymas.

1997 kartus

31 obuolys.

pats skaiius dalijasi i 9.


19pavyzdys.
-TT3;
|;

-4,71;

y;

Duoti skaiiai: - 2 ;
15;

1,(3);

1;

e;

0,303003000300003...;

0;

0,83;

sin30;

2,3(15);

-9;

sin45;

VJ;
tg60;

0,(45);
-5-|;

Atsakymas.

I i skaii irinksime:

b) sveikuosius skaiius;

Kadangi vienas dauginamasis dalijasi i 5 0 0 , tai ir sandauga dalijasi

d) iracionaliuosius skaiius.
a ) Natralieji skaiiai y r a 1; s/9.
I; 0 ;

>/9;

c) Racionalieji skaiiai yra - 2 ; 1; 0 ;


sin30; - 5 - | ;

|;

iskaidome dauginamaisiais pagal

=(a +6)(a2-aft + 62)

3273 +1733 =500(3272 -327-173 +1732).

c) racionaliuosius skaiius;

1,(3);

+b

327, 3 + 1 7 3 3 = ( 3 2 7 + 1 7 3 ) ^ 3 2 7 2 - 3 2 7 173 + 1 7 3 2 ) ,

a) natraliuosius skaiius;

15;

Skaii 3 2 7 3 + 173 3

Sprendimas.

Ig3.

formul a

b) Sveikieji skaiiai y r a - 2 ;

(rodykime, kad skaiius 3 2 7 3 + 173 3 dalijasi i 500.

22pavyzdys,

Atsakymas,

Dalijasi.

y;

15.

Vadinasi, skaiius 3 2 7 3 + 173 3 dalijasi i 500.

15.

0,83;

2,3(15).

i 500.

79;

0,(45);

4,71;

-9

+ 2 7 3 dalijasi i 25.

23pavyzdys,

[rodykime, kad 3

Sprendimas.

3 1 2 - 9 s + 2 7 3 = 3 1 2 - ( 2 ) 5 + ( 3 ) ' = 3 1 2 - 3 ' + 39 =

= 3 9 ( 3 - 3 + 1) = 3 9 - 2 5 .

rodymas.

aft = 1 0 a + ft.

Jei vienas daugiklis dalijasi i 2 5 , tai ir s a n d a u g a 3 9 -25 dalijasi i


25. rodme, kad 3

l 2

-9

+27

P r i j o prira tok pat skaii, gauname keturenkl skaii

dalijasi i 25.

Kadangi
24 pavyzdys.

Dvienkl skaii a b galime urayti pavidalu:

abab=

abab.

1000 + 100 + 1 0 a + b = 1010a + IOlft =

Nustatysime, ar dalijasi skaiius 35 IO 1 7 + 2 4 IO 5 + 1 9 :

b) i

a) i 3;

= 101(10a + ft) = 101 ab,

9.

tai gautas skaiius yra 101 kart didesnis u

pradin.
Sprendimas,

urae bus tiktai skaitmenys 3 ;


duotojo skaiiaus
skaiius

24

35 I O 1 7 + 2 4 I O 5 + 1 9

a) Skaiiaus

skaitmen

dalijasi i 3 ,

5; 2;
sum:

4;

deimtainiame

1; 9 ir d a u g nuli. Raskime

3 + 5 + 2 + 4 + 1 + 9 = 24.

tai ir pats skaiius

Kadangi

35 I O 1 7 + 2 4 I O 5 + 1 9

skaiiaus ba

[rodykime, kad trienklio skaiiaus abc

b) Kadangi skaiiaus

35 I O 1 7 + 2 4

(3 + 5 + 2 + 4 + 1 + 9 = 2 4 )

10s +19

skaitmen suma lygi

ir ji nesidalija i 9 ,

skirtumas yra lygus 9 9 a + c .

Sprendimas.

Kadangi

o f t - f t a = 100a + IOft+ c - ( 1 0 f t + a ) = 1 0 0 a + 10ft + C - - I O f t - = 9 9 a + c.

tai ir pats duotasis


28 pavyzdys.

skaiius nesidalija i 9.
Atsakymas,
25pavyzdys.

a) Dalijasi; b) Nesidalija.
rodykite,

Jeigu prie sugalvoto skaiiaus i deins priraytume nul

ir gaut rezultat atimtume

kad

dviej

trienkli

natralij

skaii,

trigub

rodymas.

Tegu sugalvotas skaiius yra x.

Remdamiesi udavinio

Trienkli skaii abc

Isprend i lygt randame, kad = 11.

galima urayti taip:

11.

100a + IOft+ c . Tada

I 0 0 a + 10ft + c - ( l 0 0 c + 10ft + a ) = 9 9 a - 9 9 c = 9 9 ( a - c ) .
K a d a n g i s a n d a u g o s 9 9 ( a - c ) p i r m a s dauginamasis dalijasi ir i 9 , ir

(rodykime, kad prie bet kurio dvienklio

priraius j a m lyg skaii, gautas skaiius yra

29pavyzdys.

Dvienklio skaiiaus vienet skaitmuo

didesnis u deimi skaitmen

vienetais

io skaiiaus ir j o skaitmen sumos

sandauga lygi 144. R a s k i m e t dvienkl skaii.

i 11, tai ir pati sandauga dalijasi ir i 9 , ir i 11.

pradin.

tai gautume

slyga, sudarome lygt

Atsakymas.

26pavyzdys,

143,

143 - 1 0 * = 3 x .

ir i 9 , ir i 11.

abc=

i skaiiaus

sugalvot skaii. Raskime sugalvot skaii.

parayt tais paiais skaitmenimis, bet atvirkia tvarka skirtumas dalijasi

Sprendimas.

ir dvienklio

abc = I 0 0 a + 10ft + c , o fta = 10ft + a . tai

dalijasi i 3.

24

27pavyzdys,

skaiiaus

101 kart didesnis u

Sprendimas.

Tegu iekomas dvienklis skaiius yra y.

udavinio slyga g a u n a m e tokias lygybes:


y = x+2

ir xy-(:

+ y) = 144

Remdamiesi

Kadangi x_y = 1 0 x + _y, tai a n t r j lygyb g a l i m e urayti taip:


( 1 0 ^ + ^ ) ( ^ + ^ ) = 144.

Sprendimas.

P a y m k i m e i e k o m dvienkl skaii xy;

G a u n a m e t o k i lygi s i s t e m

0,

= x + 2,

(\0x + y ) ( x + y) = \4A.

1, 2 , . . . ,

9 , o deimi skaitmuo gali bti 1, 2 ,

( 1 0 x + x + 2 ) - ( x + x + 2 ) = 144,

y X= lOy + x.
Remdamiesi udavinio slyga s u d a r o m e lygi sistem:

lx + y = 12,

( l l x + 2 ) - ( x + l ) - 2 = 144,

(10x + _y + 3 6 = 10jy + x ;

x + y = 12,
\0x- x + y-10 y = -36\
x + y = 12,

(1 I x + 2 ) ( + 1 ) = 7 2 ,
1 I x 2 + 1 3 x - 70 = 0
) = 1 3 2 - 4 - 1 1 - ( - 7 0 ) = 3 2 4 9

l9x-9>> = - 3 6 ;

+ y = 12,

_ - 1 3 + 7 3 2 4 9 _ - 1 3 + 57 _

9.

Tais paiais skaitmenimis, bet atvirkia tvarka uraytas skaiius yra

(1 I x + 2 ) ( 2 * + 2 ) = 144,

2-11

"

-13-73249

3,...,

xy= 10x + >>.

iraik i sistemos pirmosios lygties ra a n t r j

sistemos lygt, g a u n a m e lygt su vienu n e i n o m u o j u :

\ ~

Uraykime dvienkl skaii y skyri suma.

Neinomojo y

ia y

vienet skaitmuo, - deimi skaitmuo Vienet skaitmuo y gali bti

211

=
_

22

-13-57
22

x - y = ~ 4.

'
=

70

Isprend paskutinij lygi sistem, randame, kad = 4 ,

35

22

11'

Atsakymas.

35
Reikm =

netinka, nes s k a i t m u o

negali bti n e i g i a m a s .

^ = 8.

Taigi iekomasis dvienklis skaiius yra 48.

31 pavyzdys.

48.
Trienklis

skaiius

baigiasi

skaitmeniu

2.

Jei

skaitmen perkeltume skaiiaus pradi, tai gautasis skaiius bt 18


Taigii lygybs
= 2.
y = x+ 2 r a n d a m e y : ^ = 2 + 2 = 4 .

vienet didesnis u pradin skaii. Raskime pradin skaii.

Taigi iekomasis d v i e n k l i s skaiius y lygus 2 4 , t.y. x_y = 2 4 .


Patikrinkime, ar gerai a p s k a i i a v o m e : 2 + 2 = 4 ,

24 - ( 2 + 4 ) = 144.

Atsakymas.

24.

30pavyzdys.

D v i e n k l i o s k a i i a u s s k a i t m e n s u m a lygi 12. J e i g u p r i e

to skaiiaus p r i d t u m e

Sprendimas.

Tegu iekomas trienklis skaiius yra xy 2. Uraykime

t skaii skyri suma:


2 = 100 + 10^ + 2.

36,

tai g a u t u m e skaii, urayt tais paiais

skaitmenimis, tik atvirkia tvarka . R a s k i m e pradin skaii.

Perkl iame skaiiuje skaitmen

(1)
2

skaiiaus pradi, gauname

trienkl skaii I x y . skaii taip pat uraykime skyri suma:


2 x ^ = 2 0 0 + IOx+ y .

(2)

Remdamiesi udavinio slyga g a u n a m e lygyb:

Ty2 =

Sprendimas.

2xy-\&.

Tegu duotasis trienklis skaiius yra abc,

be to,

afec = 100a + 106 + c.

i lygyb vietoje skaii xy2

ir 2 y

ra j iraikas i (1) ir (2)

lygybi, gauname:

Remdamiesi udavinio slyga, galime urayti toki lygyb


5abc-3032

100x + 10;F + 2 = 2 0 0 + 10x + y - 1 8 ,

= 9 abc,

arba

5 1000 + 100a + 10b + c - 3 0 3 2 = 9 (100 + 10A + c).

IOOx-IOx + I O y - y = 2 0 0 - 1 8 - 2 ,
G a u t j lygyb pertvarkykime:

9 0 x + 9 y = 180,
10x + y = 20.

5000 + 100a + IOfe + c - 3 0 3 2 = 9 0 0 a + 90fe + 9 c ,

(3)

(100a - 9 0 0 a ) + ( 1 0 6 - 9 0 6 ) + ( c - 9 c ) = 3032 - 5 0 0 0 ,

I (3) lygybs randame, kad


= 2,

- 8 0 0 a - 8 0 f e - 8 c = -1968 |:(-8),

y = 0.

100a + 10fe + c = 246,

Taigi iekomasis trienklis skaiius yra 202.

100a + 10fe + c = 2 1 0 0 + 4 1 0 + 6.
udavin galjome sprsti ir kitaip. I udavinio slygos seka
lygyb:

~2

I paskutiniosios lygybs randame, kad = 2 , fe = 4 ,

Atsakymas.

246.

T
33 pavyzdys.

Kadangi 2 + 8 = >>, tai s k a i t m u o y = 0. T a d a gauname:

Sprendimas.

keturi tokie pat traktoriai. Traktori skaiius yra atvirkiai proporcingas


laikui, per kur suariamas laukas. Sudarome proporcij:

202.

10 '

Atsakymas.
32 pavyzdys.

Tegu dien, per kurias suars lauk penki traktoriai,

skaiius yra x. Akivaizdu, kad penki traktoriai suaria lauk greiiau, negu

Matome, kad x = 2.

skaitmuo 5

Keturi traktoriai suaria lauk per 10 dien. Per kiek

dien suart lauk tokie pat penki traktoriai?

2 x 0

Atsakymas.

c = 6. Taigi

duotasis trienklis skaiius yra 246

l , a

Per 8 dienas.

Prie duotojo trienklio skaiiaus i kairs priraytas

ir i gauto keturenklio skaiiaus atimtas skaiius

Gautas skirtumas yra

3032.

kartus didesnis u duotj trienkl skaii.

Raskime duotj trienkl skaii.

34pavyzdys.

vininio rutuliuko, kurio tris lygus 6 c m 3 , mas lygi

4 6 , 8 g. Raskime mas vininio rutuliuko, kurio tris lygus 2,5 / 3 ?

Sprendimas.

Tegul vininio rutuliuko m a s yra g.

h 1 7 0 mm

Akivaizdu, k a d kiek

kart maesnis vininio rutuliuko tris, tiek kart maesn j o mas. Rutu-

Atsakymas.

170 mm

37pavyzdys.

Paraykime kok nors racionalj skaii, esant tarp

liuko tris ir j o m a s yra tiesiog proporcingi dydiai. Sudarome proporcij:


6
46,8
= I
2,5

....
ia

46,8-2,5
m ,
= '
= 19,5 g .

.
3)

35 pavyzdys.

Viename

ryi

paruoimo

recepte

parayta:

Pusei

stiklins ryi reikia p u s a n t r o s stiklins v a n d e n s " . Kiek stiklini v a n d e n s


2

3
1

stiklins ryi - I y stiklins v a n d e n s

i i

.2

I ia

Sprendimas,

. 1 . 2
;

C )

a) Pirmiausia

, r

duotsias

5 .
;

dvi

d )

l r

trupmenas

subendravar-

1 - 1 0 _ 10

3-4

12

5 ~ 5 - 4 ~ 20 '

Matome, kad racionalusis skaiius ^


i i

20 < 20

<

yra tarp skaii

ir

t.y.

i i

20

Taigi vienas racionalij skaii, esani tarp skaii y

ir i ,

yra

skaiius -ii-.
2

Vadinasi, I y2 stiklins ryi reikia 5 stiklini vandens.

36 pavyzdys.

x = - 2 _ 2 - = 5.

Atsakymas.

diklinkime:

i i
I y stiklins ryi - stiklini vandens.
Duotieji dydiai y r a t i e s i o g proporcingi, todl:

-4r = -

. . 1 3
5;

2 ~ 2 -10 " 2 0 '

reikia patiekalui i 1 stiklins ryi?


Sprendimas.

b) Pirmiausia duotsias dvi t r u p m e n a s subendravardiklinkime:


i
3

5 stiklins.
S k y s i o k i e k i s inde, p a n a i a m e apverst n u p j a u t kg,

J _ l = J_
3 - 4 1 2 '

3
4

3-3 =
4-3

9
12'

Dabar nesunku pastebti, kad, pavyzdiui, racionalusis skaiius

yra tiesiog p r o p o r c i n g a s s k y s i o a u k i o inde kvadratui. Kai inde y r a 1 C


skysio, tai s k y s i o pavirius yra 12 cm
skysio pavirius, kai inde b u s

auktyje. K o k i a m e a u k t y j e b u s

4
yra tarp skaii

_5_
12

9
4
5
9
ir , t.y. < " ^ " ^ 7 2

2 C skysio. A t s a k y m s u a p v a l i n k i m e

vieno milimetro t i k s l u m u .

Sprendimas.

Taigi vienas i racionalij skaii, esani tarp skaii ir , yra

12 cm = 120 mm.

S u d a r o m e proporcij:
- i = -?-;
120
h

skaiius .

h2 = 2 - 1 2 0 2 ;

h = I2O4/2 1 2 0 - 1 , 4 1 4 = 169,68

c) Duotsias trupmenas subendravardiklinkime:


mm.

1 _ 1-2 _ 2
7

7 - 2 1 4 '

2-2

7 7 - 2 1 4 '

D a b a r nesunku pastebti, kad, p a v y z d i u i , racionalusis skaiius - j y


, ...
2
yra tarp skaii

. 4
,
ir , t.y.

racionalieji.
Atsakymas.

2
3
4
< _ < .

-2;

39 pavyzdys.
Taigi vienas i racionalij skaii, esani tarp skaii y

ir y ,

yra

.
a )

skaiius --.
14

, r

5 _ 5 - 2 _ 10

3 _ 3-4

8-2

16'

4-4

12

, ...
10 . 12 .
yra tarp skaii ir , t.y.

i.
ir

, yra

skaiius -J-^-.
16
. .

Kurie i i skaii y ;
-Jl

; 0,8(21);

Sprendimas.

lr

-2;

0,25;

%/49;

Kadangl

log28 ;

. JI
18

periodin

deimtain neperiodin trupmena, tai

yra sveikasis

J A 9 = 7 - sveikasis skai-

ius, l o g 2 8 = 3 - s v e i k a s i s skaiius, j - 2 7 = - 3
deimtain

20

, r

2 7

,
ta,

2 5
y < - .

55
90

. 48
95
90 - 90

40pavyzdys.
a) ~

yra paprastoji t r u p m e n a , - 2

skaiius, 0 , 2 5 - b a i g t i n deimtain t r u p m e n a ,

0,8(21) - b e g a l i n

C )

A = I i
7
21'

7
- 9 0
.
lr

, .

n
< 0

8
U
5<8

131

21
20
1

_ _ _ =_><),

.
.
. 2 5 . , 8
Atsakymas.*)-<J,
b

yra racionalieji skaiiai?

Kadangi y

, 7 .

8'

, . 7
20
t a i - > -

11

Atsakymas, a) ; b) ; c) ; d) .

38pavyzdys.

.
.7
21
c) Kadangi =
"

0,8(21)

a) Duotsias trupmenas subendravardiklinkime:

_8__ 4 8
15
90

i f l j \

b) Duotsias t r u p m e n a s subendravardiklinkime:

10
11
12
^ < ^ < 1 6

Taigi vienas i racionalij skaii, esani tarp skaii

.
. 14
15
1
Kadangi _ - _ = - - < 0 ,

16

log,8;

. . 8 1 1
7

1 = 11
3
21

Dabar nesunku pastebti, kad, pavyzdiui, racionalusis skaiius -jJ16

IJ-27

/49;

Be skaiiuokli palyginkite trupmenas:


5

Sprendimas,

d) Duotsias trupmenas s u b e n d r a v a r d i k l i n k i m e :

,,

0,25;

yra sveikasis skaiius,

trupmena,

visi skaiiai

77

yra

Vadinasi, ~

20
- .

b) 2

ir 2 , ( 2 ) ;

c) 0 , ( 6 3 ) ir A .

0 , tai a > b~, jei a-b<

turime

0 , tai a < b.

0 . 5 8 ( 3 ) ) = - - L + 0 , 5 8 ( 3 ) = - 0 , 5 8 ( 3 ) + 0 , 5 8 ( 3 ) = 0.

-Jl - begalin

iskyrus

. 7
- >

Kad palygintume du realiuosius skaiius a ir b,

r a t i j skirtum. Jei a-b>


a)

1!
c )

Be skaiiuokli palyginkite duotuosius skaiius:

ir - 0 , 5 8 ( 3 ) ;

Sprendimas.

= -0,58(3).

.. 1

...

- I

.,2

11

b) 2= 2,(2) = 2--2-=

20

99-100

G a v o m e , kad 2 - 2 , ( 2 ) < 0 . Vadinasi,

. n
O (

6 3

8
63
8
63-72
) - = 9 9 - = - 9 9 -

4
34
R a n d a m e skaii 5 ir 5 - skirtum:

=-.

,4
11

2<2,(2).

9
1
- 9 9 = -

4
34
Vadinasi, 5 y y - 5 > 0 ,

< 0

g34 _ 3 6 - 3 4 _ 2

99
99
99> '
t.y.

4
34
5>5

Taigi 5-py > 5 , ( 3 4 ) .

Vadinasi, 0 , ( 6 3 ) < y y .
Palyginame skaiius - 1 , 5 ir
Atsakymas,

a) ~

= - 0 , 5 8 ( 3 ) ; b ) 2 - i < 2 , ( 2 ) ; c) 0 , ( 6 3 ) < y y .
I dviej neigiam

skaii didesnis yra tas, kurio modulis

yra

maesnis. Kadangi
41 pavyzdys.
a) - 1 , 5 ;
b) i ;

S u r a S y k i m e skaiius:
5--;
11

-3^;
3

-2,6;

; -2-j;

5,(34);

, c
'

0 didjimo tvarka;

periodin

3,(46);

3 y j m a j i m o tvarka.

a) Palyginkime skaiius

trupmen

5,(34)

15
3
!o =~2

, 1 . I , 1I I , 1I
2 ,r I - 1 I l T 3 I l '

, .
tai

paverskime

5,(34).

paprastja

i 1 0 0 :

IOOx = 5 3 4 , ( 3 4 ) .
I gautosios l y g y b s a t i m k i m e lygyb = 5 , ( 3 4 ) :

nesuprastinama

-1,5;

0;

1;

5,(34);

Taigi 5 , ( 3 4 ) = ^

b) Palyginkime skaiius 3,(46) ir 3 y j . Skaii 3 , ( 4 6 ) paverskime

I ios lygybs atm lygyb = 3 , ( 4 6 ) , gauname:


1 0 0 x - x = 346, ( 4 6 ) - 3 , ( 4 6 ) ,
99x = 343,

_ 343
99

46
99

Taigi 3 , ( 4 6 ) = .
= 5.

,1
3
I

5 ^ .

paprastja nesuprastinama trupmena P a y m k i m e = 3 , ( 4 6 ) . T a d a

100x-x = 534,(34)-5,(34),

529

Deimtain

IOOx = 3 4 6 , ( 4 6 ) .
100,

99x = 529,

>

neigiam skaii, duotuosius skaiius s u r a o m e didjimo tvarka:


- ,

ir

t r u p m e n a P a y m k i m e x = 5 , ( 3 4 ) . ios lygybs abi p u s e s p a d a u g i n k i m e

IOOx = 5 , ( 3 4 )

, c
- ' ' 5

Prisimin, kad bet kuris neneigiamas skaiius yra didesnis u bet kur

4
Sprendimas,

R a n d a m e skaii 3 ^

ir 3 y ^ skirtum:

,46

, 6 _ 598-594 _

99

13

Talgi -

> 0

9 9 13

1287'

3 >

arba

Sprendimas.

t.y.

,o, + f =2f

T e g u l d v i e n k l i s skaiius y r a x~,

K a i x = 3, tai d v i e n k l i s s k a i i u s yra 3 1 ;
Vadinasi, 3,(46) > 3 j j .
Palyginame skaiius

k a i = 6 , tai d v i e n k l i s s k a i i u s yra 6 2 ;
ir

. Randame i skaii skirtum:

kai = 9 , tai d v i e n k l i s s k a i i u s yra 9 3 .

Atsakymas.
7

56-45

72

Matome, kad

72'

7
5
- > O,
9
8

43 pavyzdys.

Kadangi - 2 , 6 = - 2 | = - - y

13

3/

T
13 I 8 \

Ta,g, - " ( - ) > 0 ,


Vadinasi,

7
5
> .
9
o

t.y.

P a l y g i n a m e s k a i i u s - 2 , 6 ir

_ 1 3 _ / _ 8\

k u r i s 5 4 v i e n e t a i s d i d e s n i s u p r a d i n . Koks p r a d i n i s skaiius?

2
-2y.

Sprendimas.

ir - 2 y = - | ,
=

t.y.

tai

15

-1,5;
f

0;
-2.6;

skaitmenis

t.y.

5-^-;
Il

-2-f.

Uraykite visus dvienklius skaiius, kuri kiekvieno

vienet skaitmuo 3 kartus maesnis u deimi skaitmen.

arba

T a d a y = 4 x = 4-2

xy = l4x.

ir

vietomis,

gaunamas

yx = 1 0 - 4 x + x = 4lx.

4 1 x - 1 4 x = 54,

2 7 x = 54,

x = 2.

= &.

V a d i n a s i , p r a d i n i s s k a i i u s y r a xy = 2 8 .

Atsakymas.

-2-f.

5,(34);

tai

Remdamiesi udavinio slyga, gauname lygyb

28.

44pavyzdys.

D v i e n k l i s s k a i i u s dalijasi i

3.

I j o a t m

45,

g a u s i m e skaii, u r a y t tais p a i a i s s k a i t m e n i m i s tik atvirkia tvarka.


Koks pradinis skaiius?
Sprendimas.

42pavyzdys.

xy

yx = \0y + x,

13
8
- _ > .

f ; -2,6;

y = 4x,

ir

y x - x y = 54,

3yy;

xy= I O x + y

Kadangi

dvienklis skaiius

15'

n e i g i a m skaii, d u o t u o s i u s s k a i i u s m a j i m o t v a r k a i d s t o m e taip:

b) 3,(46);

T e g u p r a d i n i s s k a i i u s yra y.

Sukeitus skaiiaus

- 3 9 + 40 _ 1

Prisimin, kad bet kuris neneigiamas skaiius yra didesnis u bet kur

) - | ;
3

D v i e n k l i o s k a i i a u s vienet s k a i t m u o 4 k a r t u s didesnis

u d e i m i s k a i t m e n . S u k e i t u s s k a i t m e n i s v i e t o m i s , g a u n a m a s skaiius,

2
-2,6>-2.

3,(46);

31; 62; 93

11

bti l y g u s 1,
bti l y g u s

T e g u l p r a d i n i s skaiius yra xy,


2,

3,

4,

1, 2 ,

3,

4,

5,
5,

6,
6,

7,
7,

8,
8,

9,
9.

ia skaitmuo

skaitmuo

gali

taip pat gali

Kadangi

udavinio

slygoje d u o t a ,

kad

dvienklis

skaiius

xy

dalijasi i 3 , tai io s k a i i a u s s k a i t m e n s u m a x + y turi dalintis i 3.


Vadinasi, s k a i t m e n s u m a x + y gali bti lygi 3 ;

6;

9 ; 12;

18.

x - y = 5.

Sukeitus paskutiniuosius du skaitmenis vietomis, gaunamas skaiius

x + y = 3,

(x + y = 6 ,

(x + y = 9 ,

(x + y = 12,

| x + y = 18,

x-y

( x - y = 5;

( x - y = 5;

| x - y = 5;

x - y = 5.

I g a u t j lygi s i s t e m tik s i s t e m a
- y = 5
turi natraliuosius sprendinius: = 7 ;

y = 2.

Vadinasi, pradinis skaiius yra 7 2 .

Atsakymas.

27.

47pavyzdys.

Keturenklio natraliojo skaiiaus n = xyxy

s u m a lygi 14. Jeigu i skaiiaus n atimtume skaii ,

72.

skaitmen
gautume

2 7 2 7 . R a s k i m e skaii n.

D v i e n k l skaii dalijant i j o skaitmen sumos, kuri

lygi 8 , g a u n a m a s d a l m u o 2 ir liekana I. K o k s tai skaiius?


Sprendimas.

300 + 10(x + 3) + = 330 + 1 l x .


R a n d a m e , kiek gautasis skaiius yra didesnis u pradin:
3 3 0 + 1 I x - ( 3 0 3 +1 I x ) = 2 7 .

x + y = 9,

45pavyzdys.

Pagal udavinio slyg:

3 x x + 3 = 300 + 1 Ox + + 3 = 303 + I l x

G a u n a m e lygi s i s t e m a s

Atsakymas.

mis, gaunamas skaiius 3 y x . Kiek gautasis skaiius yra didesnis u pradin?

T a d a pradinis skaiius yra 3 x x + 3 , t.y.

I ios l y g y b s g a u n a m e , kad

= 5;

vienet skaitmuo 3 vienetais di-

y = x + 3.

IOx + j > - 4 5 = I O y + x .

arba

Trienklio skaiiaus 3xy

Sprendimas.

Pagal u d a v i n i o slyg:

9 x - 9 y = 45,

46pavyzdys.

desnis u deimi skaitmen. Sukeitus paskutiniuosius du skaitmenis vieto-

T e g u d v i e n k l i s s k a i i u s yra xy.

T a d a x y = 10x + y .

Sprendimas.

Kadangi skaiiaus n skaitmen s u m a lygi 2 x + 2 y , tai

2 x + 2 y = 14,

t.y. x + y = 7.

Slygoje duota, kad

io skaiiaus s k a i t m e n s u m a lygi x + y . R e m d a m i e s i udavinio slyga,

xyxy-yxyx

g a u n a m e lygyb

IOOOx + IOOy + IOx + y - ( 1 0 0 0 > < + IOOx + 1 0 y + x ) = 2727.

arba

i lygyb pertvark, gauname lygyb

10x + y = 2 ( x + y ) + l .
Kadangi x + y = 8 , tai y = 8 - x .
1 0 + 8 - = 2 8 + 1,

= 2727,

9 0 9 x - 9 0 9 y = 2 7 2 7 , arba x - y = 3.

Tada

t.y. 9 x + 8 = 17;

i ia x = l .

S u d a r o m e lygi sistem j * + ^

^'

Vadinasi, y = 8 1 = 7 .
T a i g i d u o t a s i s d v i e n k l i s skaiius y r a 17.

Atsakymas.

17.

Isprend i sistem, randame, kad x = 5 , y = 2. Vadinasi, skaiius


n = 5252.
Atsakymas,

n = 5252.

48pavyzdys.

Trienklio skaiiaus paskutinysis s k a i t m u o yra 3. Jei

s k a i t m e n p e r k e l t u m e skaiiaus pradi, g a u t u m e

18

vienet didesn

1
3V2+4

reikm yra natralusis skaiius.

skaii u pradin. R a s k i m e pradin skaii.


Sprendimas.

1
3%/2-4

T e g u pradinis skaiius y r a x y 3 . U r a y k i m e trienkl


SOpavyzdys,

skaii skyri suma:


x y 3 = IOOx+ IOy + 3 ;
y = 0 ; 1; 2 ;

3;

4;

ia x = l ; 2 ;
5; 6 ;

Kai perkelsime s k a i t m e n

7;

8;

3; 4;

5; 6 ;

7;

8;

9,

[rodykime, kad skaitinio reikinio

J ( ^ 3 + 2 ) - 7 7 - 4 V J

reikm yra natralusis skaiius.

9.

d u o t o j o s k a i i a u s pradi, g a u s i m e

rodymas.

trienkl skaii

A p s k a i i u o k i m e duotojo skaitinio reikinio reikm:

J(V3+2)2

,/(7-44/3) = ^3 + 44/3+4

3 x y = 3 100 + 10x + y = 3 0 0 + 10x + y .


= 7 7 + 4- - ^ 7 - 4 7 3 = ^ 7

P a s i n a u d o j udavinio slyga, g a u n a m e l y g y b

^7-473

- ( 4 V J ) 2 = ^ 4 9 - 1 6 - 3 = / 4 9 - 4 8 = 1.

Kadangi skaiius 1 yra natralusis, tai skaitinio reikinio

3 x y = x y 3 + 1 8 , t.y. 3 0 0 + 10x + y = 1 0 0 x + 1 0 y + 21.


i lygyb pertvark, g a u n a m e t o k i lygyb:

^(4/3+2)2 ^7-44/3

reikm yra natralusis skaiius.

1 0 x + y = 31.
K a d a n g i ir y yra skaitmenys, tai g a u n a m e , kad x = 3 , o

y-1.

51 pavyzdys.

Vadinasi, iekomasis trienklis skaiius yra x y 3 = 3 1 3 .

Atsakymas.

n+1

313.
[rodykime, kad skaitinio reikinio J
3v/2-4

J
+ 4

/2+4-/2+4

3 - + 4 ~ (3N/2-4)(/2+4) ~ ( 7 2 ) _ 4
,

reikmmis

reikinys

D u o t j reikin pertvarkome:

n2+n +6 _ n
n+1

+ n

n+1

6
n+ 1

_ ( + 1)
n+1

n+1

n + 1'

^
reikm yra
n +1

natralusis skaiius, kai n = 1, n = 2 ir n = 5. G a u n a m e :

8
2

3V2-4

9 2-16

skaiius su bet kuria natralija n reikme, o reikinio

A p s k a i i u o k i m e d u o t o j o reikinio reikm:

natraliomis

I ia matome, kad gautosios s u m o s pirmasis d m u o yra natralusis

reikm yra natralusis skaiius.


rodymas.

kuriomis

lygus n a t r a l i a j a m skaiiui?

Sprendimas.
49 pavyzdys,

Su

kai n = l , tai

= 3;
1+1

kai = 2 , tai y y y = 2 ;

18-16

K a d a n g i 4 yra natralusis skaiius, tai skaitinio reikinio

kai n = 5 , tai . = 1.
5+1

Vadinasi, duotojo reikinio reikm yra natralusis skaiius, kai

2 b d a s . 2,(15) = 2 + 0,(15) = 2 + 0 , 1 5 1 5 1 5 . . . =

n = 1, = 2 ir = 5.

Atsakymas.
52pavyzdys.

2+^0,15 + 0,0015 + 0,000015 + ... = 2 + - ^ ^

1; 2 ir 5.
Begalin periodin deimtain t r u p m e n

uraykime

paprastja nesuprastinama trupmena:


a) 0 , ( 5 ) ;
Sprendimas,

b) 0 , ( 1 5 ) ;

Nykstamosios geometrins progresijos,


kurios &i=0,15 ir <7=0,01, suma.
2 +

)0,2(5);

a) 1 badas. Paymkime

d) 2 , 1 5 ( 7 ) ;

e) 3,1(23).

= 0,(5).

Abi ios lygybs

Kadangi

33

.
33

x = 0,2(5)|10,

9x=5.

IOx = 2,(5) -10,

0 , ( 5 ) = 0 , 5 5 5 . . . = 0,5 + 0 , 0 5 + 0,005 + . . . ,

IOOx = 2 5 , ( 5 ) ,
100x-i0x = 25,(5)-2,(5),

tai,

90x = 23,

pasinaudoj nykstamosios geometrins progresijos nari sumos formule


S =-

c) 1 b d a s . Paymkime = 0 , 2 ( 5 ) .

I ios lygybs randame, kad = 1 . Taigi 0 , ( 5 ) = I .


2 bodas.

= 2

Taigi 2,(15) = j .

IOJC = 5 , ( 5 ) . Tada

1 0 x - x = 5,(5)-0,(5), arba

99

puses padauginkime i 10. Gauname:

=2+141 =

, kai 6 , = 0 , 5 ir = 0,1, gauname:

23
90

1-Q
O ( S ) = - M - = M = I
> 1-0,1
0,9
9

Taigi 0 , 2 ( 5 ) = | | .
2 b d a s . 0 , 2 ( 5 ) = 0 , 2 5 5 5 . . . = 0,2 + p , 0 5 + 0,005 + 0,0005 + . . . =

b) 1 badas. P a y m k i m e : = 2,(15).

Nykstamosios geometrins progresijos,


kurios 6i=0,05 ir (/=0,1, suma.

= 2,(15) I 100,
IOOx= 215,(15),

05 = 2
1-0,1
10

0,05
0,9

2
10

5 _ 18 + 5 ^ 23
90
90
90'

IOOx- = 215,(15)-2,(15),

99x = 213,
*

_ 213 _ 71
99
33

Taigi 2,(15) = .

Taigi 0,2(5) = - g .
d) 1 b a d a s . Paymkime = 2,15(7).
= 2 , 1 5 ( 7 ) 1-100,
IOOx = 215,(7) 1-10,

IOOOx = 2 1 5 7 , ( 7 ) ,
.

1000 - I O O x = 2157,(7) - 2 1 5 , ( 7 ) ,

1
10

9 0 0 = 1942,

_ 1942 _ 9 7 1
900
450'

2 15 + M .
'

1-0,1

215
IOO

2 15 + M2Z
'

7 _ 1942
900
900

0,9
=

2J L + J L

IOO

900

23
990

-;

3092
990

. . 71

b) ^ ;

1546
495

.23

971

c) - ;

, 1546

d) ;

e)

Paraykite m a j i m o tvarka skaiius:

1,73; 1,(73);

Sprendimas.

1,732;

1,7(32);

1,37;

1,3(7).

Kadangi V J = 1,73205080

1,3(7) = 1 , 3 7 7 7 7 7 7 . . . ,

10x = 3 1 , ( 2 3 )
lygybs

53pavyzdys.

1,7(32) = 1 , 7 3 2 3 2 3 2 3 2 . . . ,

971
450'

tai duotuosius skaiius m a j i m o tvarka idstome taip:


1,(73);

Abi ios l y g y b s p u s e s p a d a u g i n k i m e i5 10. G a u n a m e lygyb

abi

31
10

1,(73) = 1 , 7 3 7 3 7 3 7 3 . . . ,

e) 1 b o d a s . P a y m k i m e = 3,1(23)

Dabar

Atsakymas, a)

2 b d a s . 2 , 1 5 ( 7 ) = 2 , 1 5 7 7 7 . . . = 2,15 + 0 , 0 0 7 + 0 , 0 0 0 7 + 0 , 0 0 0 0 7 + . . . =

Nykstamosios geometrins progresijos,


kurios />[=0,007 ir <7=0,1, suma.
=

1000
99_
100

Atsakymas.

(1)
= 3,1(23)

puses

padauginkime

1000.

1,7(32);

1,(73);

54pavyzdys.

VJ;

1,7(32);

1,732;
VJ;

1,73;

1,732;

1,3(7);
1,73;

1,37;

1,3(7);

1,3.
1,37;

Atlikime nurodytus veiksmus:

gauname lygyb
IOOOx = 3 1 2 3 , ( 2 3 )

(2)

I (2) l y g y b s a t i m k i m e (1) lygyb:


IOOOx-IOx = 3123,(23)-31,(23),

Prisiminkime realiojo skaiiaus m o d u l i o apibrim:

_j~a,
-

1 2 , 5 1 + ^ - ! ^ ! ^
5
5
-5 '

(,

kai a< 0 ,
kai a > 0 .

Remdamiesi iuo apibrimu, gauname:

_ 3092 _ 1 5 4 6
990
495 '

2 b d a s . T a i g i 3,1(23) = ^ ^ .

Sprendimas.
'

990x = 3092,
*

1-5,51-1-2,51 +

|-5,51 = - ( - 5 , 5 ) = 5,5,
3,1(23) = 3 , 1 2 3 2 3 2 3 . . . =

I - 2 , 5 1 = - ( - 2 , 5 ) = 2,5,
| - 5 | = - ( - 5 ) = 5.

= 3,1 + 0 , 0 2 3 + 0 , 0 0 0 2 3 + 0 , 0 0 0 0 0 2 3 + . . . = 3 , 1 + , ' " 2 ^ , = 3,1 + ^ =


C
)
1-0,01
0,99
..
Nykstamosios geometrins progresijos,
kurios 4,=0,023 ir =0,01, suma

A p s k a i i u o j a m e duotojo reikinio reikm:


1 - 5 , 5 1 - 1 - 2 , 5 1 + 12,5| + M

+J ^ l

1,3.

52

5
= 5 , 5 - 2 , 5 + 2,5 +

53

c) Kadangi

= 5,5-2,5 +2,5 + 1 - 5 - 2 5 = -23,5.

-23,5.

SSpavyzdys.

Apskaiiuokime:

Kadangi

Kadangi

c) 2 n / J - 3 | - | V J - 2 1 - | 3 - N / 2 | ;

realiojo

a) Kadangi

VJ <2,

tai

V J - 2 <0

ir todl, pasinaudoj

realiojo

3>VJ,

tai

3-VJ>0

ir todl, pasinaudoj

realiojo

|3-V2| = 3-V2.
Tada gauname:

e) I - 2 | + | - 4 1 .
n/5 < 3 ,

n/5 - 3 <O

tai

ir pagal realiojo

j 2 V 2 - 3 1 - | V 2 - 2 | - | 3 - V J I = 3 - 2 V 2 - ( 2 - 4 / 2 ) - ( 3 - n/J) =
= 3 - 2 V J - 2 + N/J-3 + V J = -2.

skaiiaus modulio apibrim gauname, kad


|V5-3| = -(V5-3) = 3-V5.

d) Kadangi 1 - V J < 0 , tai 1 1 - V J | = - ( l - V J ) = n / 2 - 1 .

tai 2 - V J < O ir pagal realiojo skaiiaus modulio


Kadangi 2 - V J - V J < 0 , tai

apibrim gauname, kad


2

pasinaudoj

skaiiaus modulio apibrimu, gauname:

d) > 2 + j 1 >/2 j j 2 n/3 >/2 .

ir

| V J - 2 | = - ( V J - 2 ) = 2-N/J.

b) |1-/| + |2-/|;

Kadangi 2 < JE,

2V2-3 <0

skaiiaus modulio apibrimu, gauname:

|V5-3|+|2-V5|;

Sprendimas,

tai

|2V2-3| = -(2/2-3) = 3-2V2.

Atsakymas.

a)

2V2 < 3,

skaiiaus modulio apibrimu, gauname:

I 2 - V J - n/2 I = - ( 2 - V J - V J ) = V J + N/J - 2.

- V J |= -(2->/5) = V 5 - 2 .

Tada gauname:

Tada gauname: | V 5 - 3 | + | 2 - V 5 | = 3 - V 5 + n / 5 - 2 = 1.

n/J-2+|i-VJ|-|2-N/J-VJ| =VJ-2 +VJ-I-(VJ+V2-2) =


b) Kadangi

1<n/J,

tai

1 - V J < O ir todl, pasinaudoj realiojo

skaiiaus modulio apibrimu, gauname:

e) | - 2 | + | - 4 | = - 2 - ( - 4 ) = - 2 - + 4 = 2 .

|i-VJ|=-(i-V3)=s/3-i.
Kadangi

2 > VJ,

tai

2-VJ>0

= n/3-2 + N / J - 1 - N / J - V J + 2 = -1.

Atsakymas,
ir todl,

pasinaudoj

a) 1; b) 1; c) - 2 ; d) - I ; e) 2.

realiojo
3

skaiiaus modulio apibrimu, gauname:


12-VJI = 2-VJ.
Tada gauname:

| l - V J | + | 2 - V J | = V J - l + 2 - V J = l.

56 pavyzdys.

Paprastj trupmen

ireikkime

deimtaine

suapvalinkime 0,001 tikslumu.


Sprendimas.
Paprastj trupmen versdami deimtaine, skaitikl

ir

dalijame i vardiklio. Daniausiai tai atliekame skaiiuokli. Gauname:

61 pavyzdys.

Be skaiiuoklio nustatysime, kuris skaiius didesnis:

a) 7 4 0 ar 6 ;

y = 0,428571... 0,429.

Sprendimas,
Atsakynws.

0,429.

57pavyzdys.

Iracionalj skaii 7 2 3 suapvalinkime 0,01 tikslumu.

Sprendimas.

aknies deimtain reikm randame skaiiuokli:

b) -/ ar - 2 , 4 .

a) Skaii 6 keiiame j a m lygia kvadratine aknimi:

6 = 7 ^ = ^36.

N/23 = 4 , 7 9 5 . . . 4 , 8 0 .
Atsakymas.

Didesnis skaiius yra tas, kurio poaknis didesnis. Taigi N/40 > N/36
Vadinasi, N/40 > 6 .
b) Kadangi - 2 , 4 = - 7 ^

4,80.

daugiau
58 pavyzdys.
tikslumu.
Sprendimas.

Iracionalj

skaii

-Jyi

suapvalinkime

0,001

aknies deimtain iraik randame skaiiuokli:

-N/5,76 . inome, kad i dviej neigiam skaii

7 > 7 5 / 7 6 , tai -N/6 < - 7 5 / 7 6 . Vadinasi, - 7 < - 2 , 4 .


a) N/40 > 6 ; b) -N/6 < - 2 , 4 .

7,550.
62 pavyzdys.

59 pavyzdys.

ar

didesnis yra tas, kurio modulis maesnis. Kadangi | - -Jb | > 175,761, t.y.

Atsakymas,

- J s i = 7 , 5 4 9 8 . . . 7,550.
Atsakymas.

-N/6

= - 7 5 / 7 6 , tai m u m s reikia nustatyti, kas

Paverskime centimetrais

726 m

ir raskime apytiksl

reikm 1 cm tikslumu.
Sprendimas.

Sprendimas,

n/26 m = (x/26 100) cm = 7 2 6 0 0 0 0 c m = 5 0 9 , 9 0 1 . . . c m 5 1 0

a)
72+1

72-1

72-1

72+1

N/2-1

(72+1)(72-1)'

72-1

510 cm.

60 pavyzdys.

Skaii tiesje pavaizduokime skaii

Sprendimas.

Kadangi 7 J = 2 2 + 1 , tai braiome statj trikamp, ku-

(72)2-l2

b)

1
75 - 72

1
75 - 72

7 + 72

75 + 7 2

75+72

(75)2-(72)

n/5+72 ^ 7 5 + 7 2
5-2
3

(OA = -JE)

ties, dal. Tiesje gauname tak -J.

-'

Toliau

apskritimo, kol j i s kirs koordinai

-Js.

rio statini ilgiai yra 2 ir 1 (19 pav.). io tri-

briame spindulio OA

75-n/2'

cm.

Atsakymas.

kampio ambins ilgis lygus -Js.

Panaikinkime iracionalum trupmenos vardiklyje:

1
-J2+1'

2
pav.

J^

Atsakymas,

a) 7 2 - 1 ; b) Z l l X f . .

2 pavyzdys.

2 SKYRIUS. SKAIIAVIMAI
2.1. V E I K S M A I S U S K A I I A I S
2.1.1. Skaitiniai reikiniai
Jungdami

skaiius

aritmetini

veiksm

enklais

ir

skliaustais,

Kai reikia rasti reikinio

(30 20 + (2137 - 1 1 3 7 ) 2 2 ) : 100 + 442 reikm, tai v e i k s m tvarka tokia:


-X*
-i-i-(30-20 + ( 2 1 3 7 - 1 1 3 7 ) - 2 2 ) : 1 0 0 + 442.
Atliekame veiksmus:

sudarome skaitinius reikinius. S k a i t i n i a m e reikinyje atlik nurodyta

1) 3 0 - 2 0 = 6 0 0 ;

2) 2 1 3 7 - 1 1 3 7 = 1000;

tvarka veiksmus, g a u n a m e skaii, kuris v a d i n a m a s reikinio reikme

3) 1 0 0 0 - 2 2 = 2 2 0 0 0 ;

4) 6 0 0 + 2 2 0 0 0 = 2 2 6 0 0 ;

5) 2 2 6 0 0 : 1 0 0 = 2 2 6 ;

6) 2 2 6 + 4 4 2 = 668.

Reikiniuose, kurie neturi skliaust aritmetiniai veiksmai atliekami ia


tvarka: i pradi atliekame d a u g y b o s

ir d a l y b o s v e i k s m u s , p o to -

sudties ir atimties.
Kelet sudties ir atimties v e i k s m , taip pat kelet d a u g y b o s

ar

Taigi (30 - 20 + ( 2 1 3 7 - 1 1 3 7 ) 2 2 ) : 100 + 4 4 2 = 668

Atsakymas.

668.

dalybos veiksm atliekame ta tvarka, k u r i a j i e surayti.


3 pavyzdys.
1 pavyzdys.

A p s k a i i u o k i m e reikini reikmes:

a) 7 8 - 6 ;
Sprendimas,

b) 4 + 1 8 : 2 ;

c) 2 7 2 : 1 7 - 2 ;

d) 4 3 8 - 1 2 : 9 .

a) V e i k s m atlikimo t v a r k a yra tokia:

1) 7 - 8 = 5 6 ;

2) 5 6 - 6 = 50.

2 ) 4 + 9 = 13.

Atkreipkite d m e s

1 ) 8 - 6 = 2;

2 ) 1 6 - 2 = 32.
tai, kad s k a i i u o j a n t io reikinio

v e i k s m u s reikia atlikti ta tvarka, k u r i a j i e surayti. Jeigu

reikm,
pirmiausia

atliktume d a u g y b o s v e i k s m , o p o to d a l y b o s v e i k s m , tai

2 ) 1 0 0 0 - 2 = 2000;

4) 2144 + 16 = 2 1 6 0 ;

5) 2 1 6 0 : 6 = 3 6 0 ;

6) 1 5 - 4 = 60;

7) 3 6 0 - 6 0 = 3 0 0 ;

8) 3 0 0 : 2 5 = 12;

9 ) 1 2 - 2 = 10.

Taigi duotojo reikinio reikm lygi 10.

Atsakymas.

10.

2.1.2. Aritmetiniai veiksmai su realiaisiais skaiiais

d ) V e i k s m atlikimo tvarka yra t o k i a :


2) 5 2 5 6 : 9 = 584.

V e i k s m o pavadinimas

Pavyzdys

Atsakymas, a) 50; b) 13; c) 32; d) 584.


Kai norime pakeisti v e i k s m a t l i k i m o tvark, n a u d o j a m e skliaustus.
Skaiiuojant

reikini,

turini

skliaust,

reikmes,

1..Sudtis.

28 + 12 = 4 0

2. A t i m t i s .

3 5 - 1 5 = 20

pirmiausia

atliekame v e i k s m u s skliaustuose; s k l i a u s t v i d u j e pirmiausia atliekame


d a u g y b ir dalyb, p o to sudt ir atimt.

3) 144 + 2 0 0 0 = 2 1 4 4 ;

gautume

klaiding atsakym. sitikinti tuo p a l i e k a m e p a t i e m s skaitytojams.

1) 4 3 8 - 1 2 = 5 2 5 6 ;

reikm

Suraykime veiksm atlikimo tvark:

Atliekame veiksmus:
T a i g i 4 + 1 8 : 2 = 13

c) Veiksm a t l i k i m o tvarka yra tokia:


1) 2 7 2 : 1 7 = 16;

Sprendimas.

-A-Z^
-, ^L- - J u J L ((144 + 1 0 0 0 - ( 8 - 6 ) + 1 6 ) : 6 - 1 5 - 4 ) : 2 5 - 2

Taigi 7 8 - 6 = 50.

b) V e i k s m atlikimo tvarka yra tokia:


1 ) 1 8 : 2 = 9;

Apskaiiuokite reikinio

((144 + 1 0 0 0 - ( 8 - 6 ) + 1 6 ) : 6 - 1 5 - 4 ) : 2 5 - 2

Veiksmo
komponeni
pavadinimai
28 ir 12 - dmenys,
4 0 - suma.
3 5 - turinys,
15 - atminys,
2 0 - skirtumas.

8 ir 3 - dauginamieji,
2 4 - sandauga.
3 6 - dalinys,

8-3 = 24

3. D a u g y b a .

4. Dalyba - v e i k s m a s ,

36:4 = 9

atvirkias daugybai.

4) Daugindami arba dalydami skaiius su vienodais enklais, gauname


teigiamj skaii, o su skirtingais enklais - n e i g i a m j skaii.
Pavyzdiiui,-3

4-daliklis,
9 - dalmuo.

(-5) = 15;

-8-4 = -32;

S. Klimas l a i p s n i u -

Pavyzdtiui,

vienod

pagrindas,

Dalyti i nulio negalima.

daugyba (laipsnio
diklis

rodo

ro-

2 4 = 2 - 2 - 2 - 2 = 16

daugi-

trauki-

mas - v e i k s m a s
atvirktinis

klimui

8 0 = 0;

0-6 = 0;

Vl6=2

laipsniu.

2.1.4. Aritmetini v e i k s m su realiaisiais skaiiais s a v y b s

- laipsnis.

Bet kuriems realiesiems skaiiams a, b ir c teisingos lygybs:

16 - p o a k n i o

1. a +b = b + a (sudties perstatymo dsnis).

skaiius,

2. a + (b + c) = (a + b)+ c (sudties j u n g i m o dsnis).

4 - aknies rodiklis,

3. a b = b a (daugybos perstatymo dsnis).

\[\b

-aknis.

a {b c) = (a b) c (daugybos j u n g i m o dsnis).

5. (a + b) c = ac + bc (daugybos skirstymo dsnis).

2.1.3. V e i k s m su realiaisiais skaiiais taisykls


1) Sudedami skaiius su vienodais enklais, r a o m e b e n d r j enkl,

2.1.5. Paprastj t r u p m e n aritmetiniai veiksmai

o dmen modulius s u d e d a m e .
Pavyzdiui,

I. Sudtis

(-14) + ( - 6 ) = -(14 + 6 ) = - 2 0 ;

-H-IHHMf

Veiksmo atlikimo tvarka


(taisykl)

2) Suddami skaiius su skirtingais enklais, i dmens, k u r i o modulis


didesnis, a t i m a m e d m e n , kurio m o d u l i s maesnis, o e n k l r a o m e to
dmens, kurio modulis didesnis.
Pavyzdliui,

-14 + 6 = -(14-6) = -8;

9 + (-13)=-(13-9)=-4;

a) T r u p m e n vardikliai
vienodi.
.. a
c
a+c
Formul: + = -
b
b
b

Taisykl: prie pirmosios


trupmenos skaitiklio pridedame

14 + ( - 8 ) = + ( 1 4 - 8 ) = 6 .

antrosios trupmenos skaitikl, o


3) Norint i vieno skaiiaus atimti kit, reikia prie turinio pridti
skaii, prieing atminiui.
Pavyzt&iui,

0:5 = 0.

rodiklis,

4 kartus

n a m j skaii).
6 . aknies

4 - laipsnio

12:(-4) = - 3 .

g a u n a m e nul.

2 - laipsnio

dauginamj

-18:(-6) = 3;

Daugindami i nulio, g a u n a m e nul. Nul dalydami i skaiiaus,

T a pati taisykl galioja ir

14 - ( - 6 ) = 1 4 + 6 = 2 0 ;

( - 1 4 ) - ( - 6 ) = (-14) + 6 = - 8 ;

vardikl paliekame t pat.

1 4 - 6 = 14 + ( - 6 ) = 8 ;

( - 1 4 ) - 6 = (-14) + (-6) = - 2 0 .

daugiau negu dviems


trupmenoms.

Pavyzdiai

5
3
5+3
8
. 1 .
7
7
7
7
7 '
1 . 2 4
1+2+4
7
9
9
9
9
9

3. D a u g y b a

V20

b) T r u p m e n v a r d i k l i a i
skirtingi.

3
8

Taisykl:
I pradi t r u p m e n a s
subendravardikliname
(paprastai i m a m e maiausij

5
6

2
5

3 + l + I =
8
6
5

45

100

120

120+120

48

4 5 + 100 + 4 8

193

120

120

b e n d r j vardikl),

. 73
120

P o to t a i k o m e taisykl a).

V e i k s m o atlikimo tvarka
(taisykl)
Paprastj trupmen
daugyb

atliekame taip:

9 5

a c
ac
J'~d~~b~d

5 3

5-3-6

5-6

3-4-7

4-7

Pavyzdiai
4

Taisykl:
atskirai sudauginame skaitiklius,
2. A t i m t i s

atskirai

vardiklius,

sandaug

raome

antr

V e i k s m o atlikimo tvarka
(taisykl)

Pavyzdiai

Formul:

5
2
5-2
8
8
8
10
5
2
13
13
13

ac
b

3.
8 '
10-5-2
13

(jeigu

pati

taisykl

turime

28 .
45'

3-5

15

2-7

14

. 1
14'

1 5

1-5

1.

5 8

5-8

8'

galima

3 \

t r u p m e n suprastiname).
Ta

a) t r u p m e n v a r d i k l i a i
vienodi.

vardiklyje

pirm
skaitiklyje,

7-4
9-5

7J

2-3

3-7

7'

galioja, jeigu

daugiau

negu

dvi

trupmenas.
3
13

4. D a l y b a

T a i s y k l : i pirmosios
V e i k s m o atlikimo tvarka
(taisykl)

t r u p m e n o s skaitiklio atimame
antrosios t r u p m e n o s skaitikl,
o vardikl paliekame t pat.

Paprastj trupmen

T a pati taisykl galioja ir

atliekame taip:

a . c a d
b d b c

d a u g i a u nei d v i e m s
trupmenoms.
b) t r u p m e n

Taisykl:
i pradi t r u p m e n a s subendravardikliname,
t a i k o m e taisykl a).

po

to

21
11
21-3
11-2
20
30
20-3
30-2
63
22
63-22
41
60
60
60
60

3.8

13

3 13

5-8

ad
bc

T a i s y k l : dalin

vardikliai

skirtingi

dalyb

Pavyzdiai

daugina-

13
2

5 3

5-3

15

'3

1' 2

1-2

4 I

m e i trupmenos (atvirk-

dami

trupmenas,

trupmen

dauginame

atvirktins.

4 v

20

tins dalikliui --), t.y. daly-

39
40 '

5J

4-5

20

f 2W

2-5

5J

3 1

3-1

pirmj

10

i jai

,1
3 '

1.
2 '

2 . 1 . 6 . M i r i j s k a i i s u d t i s , a t i m t i s , d a u g y b a ir d a l y b a

? +

Sudti miriuosius skaiius galime dviem bdais.

1 4
- 8
TT15 '

14
8.

Atsakymas.
1 bodas.

Kiekvien

mirj

skaii

paveriame

netaisyklingja

t r u p m e n a , o p o to gautsias netaisyklingsias t r u p m e n a s sudedame.


2 bodas.

Atskirai

randame

d u o t j m i r i j skaii

sveikj

2pavyzdys.

ir

Apskaiiuokime reikinio 2 - + 7-5-^- + 3 ^ - reikm.


6
21
28

t r u p m e n i n i dali s u m .
Sprendimas.
2
4
Raskime sum 6 - j + 2 .

1 pavyzdys.
Sprendimas.

1 bodas.

Paverskime

kiekvien

mirj

3 - 6 + 2 _ 20 .

3 "

3 '

2 0 ^ - 3 4 ^ 100
3
15
15

15

15

2 + 7 + 3 +

15 '

3 4 _ 100 + 3 4 _ 134
15
15
15

paverskime

netaisyklingj

i2+

trupmen

--

11

11
3 ^ =3+- ,

.
ta,

2J- + 7 + 3 - = 2 + - + 7 + + 3 + =
6
21
28
6
21
28

4 _ 1 5 - 2 + 4 _ 34 .
1
6

miriuoju

16
2

11
28

= , 2 +

I ^ 16^ lV1
+
2 + 28 = 1 2 +

1 - 1 4 + 1 6 - 4 + 11-3
84

W=l2+i=l2+4=l2+,4=i3+l=!3l

134
Dabar

-,16
16
7 - = 7+ -

skaii

n e t a i s y k l i n g j a t r u p m e n a , p o to gautsias t r u p m e n a s s u d k i m e :
2

S u m o s iekosime antruoju bdu.

. . .
. 1
1
Kadangi 2= 2 + ,

Atsakymas.

9
13,
Zo

skaiiumi. P a d a l y k i m e 134 i 15 su liekana:


Panaiai atliekame ir mirij skaii atimt.
3 pavyzdys.

R a s k i m e skirtum 5 -

3
2.

Taigi 134 = 1 5 - 8 + 14.


.
C -.3
, 17
35-17
18
-.4
1 bodas. 5 - 2 - = 5 - - = -
= = 2.

....
. 134
1 5 - 8 + 14
15 8
14 .
14
14
Vadinasi, = ^
= +- = 8+- = 8 - .

Sprendimas.

2
4
14
G a v o m e , kad 6 - j + 2 - | j = 8 y j

2 bodas. 5 - 2 y = 5 - | 2 + y j = 5 - 2 - y = 3 - y = 2 + y - y =

2 b o d a s . Atskirai r a n d a m e m i r i j skaii s v e i k j ir trupmenini


2
2
dali sum. Kadangi 6 y = 6 + - j ir

4
"f5
, 2 ,

= 2 +

4
75'

ta

4 . , 1 0
7?

TT

= 2 +

2 z l
7

Atsakymas.
4 _ o , 10 + 4 _
75

Fs

= 2 +

4
2y.

= 2

4
7

4pavyzdys.

Sprendimas.

4
36

3 +

] 2

3
22

Raskime skirtum 6 - p r - - 3 .
12
36

6 ^ - 3 ^
1 7
^
M ~

= 6 + ^ - ( 3 + 11) = 6 + ^ - 3 -

1 7
' 3
- ^
12"36~

2 1

17
-4
3"3"

2 1

"17
36

22 4 + 3
22

Atsakymas.

- 1 - 1
9 =39

7pavyzdys.

-l?
,

18-4-27
108

Atsakymas,

I4ij I 4 1 H

1 _.
13
108

108
108

=T

65

-- 1
= 32y.

R a s k i m e dalmen
b) 28,8 : 1 3 y .
a) Pirmiausia

miriuosius

skaiius

3j l

ir

paveriame netaisyklingsias trupmenas:


13 _ 1 4 - 3 + 13 ^ 55 .
14
14
14 '

i z - e ^ - s = 12 + 1 - 6 - ^ - 5 - 1 =
s*

5-13
T

32-1.

Sprendimas,
A p s k a i i u o k i m e reikinio 1 2 - ^ - - 6 - - 5 - ! - reikm.
6
27
4

Sprendimas,

88 + 3 ^ 91
22
22'

) : 4 ;

3~.

5pavyzdys.

. ,6
. 3
55 91
55-91
T
Tada 7 y - 4 - = T
-- = =

= 3 +

Atsakymas.

1-18-1-4-1-27 _

5 = 7-4 + 5
7 "
7

....
- -.13 . 5
55
Vadmas,, 3 - : 4 y = - :

13 _ 1 0 8 - 1 3 _ 9 5
108
108
108'

b) 2 8 , 8 : , 3 f = 2

33

33
7 '

55
7
55-7
5-1
5
=- - - =
= = - .

A : , 3 f = l f : f

i f .

.
288- 7 _ 3 - 7 _ 21 _ , , 1
10 96

Daugindami

ir

dalydami

miriuosius

skaiius

pereiname

10-1

netaisyklingj t r u p m e n ir v a d o v a u j a m s p a p r a s t j t r u p m e n d a u g y b o s

Atsakymas,

ir dalybos taisyklmis (r. Sio skyriaus 2.1.5 skyrel).


6 pavyzdys.

Raskime sandaug 7 y

Sprendimas.

Miriuosius

skaiius

10'

a) J - ; b)
6

2-1
10

Apskaiiuokime kelet sudtingesni skaitini reikini reikmi.

"^ly.
6
1

10

prie

ir

3
4

8 pavyzdys.
paveriame

Apskaiiuokime:

H : 3 l ) : i ;

netaisyklingsias trupmenas:
6

7-7 + 6

49 + 6

55

N (

4y

Sprendimas,

i l 1 =1 H = I
5
4
5
4
5

'

2 8

y\ i
> J

2 8

-> .

65"

- 37
'

4
13

_->

6 5

65

65

167 . 1

65 ' 5

65 ' 5

U =
13

=
13

H l l
13

2.1.7. Pagrindiniai trupmen udaviniai

a) Eils tvarka atliekame v e i k s m u s :

Pagrindiniai t r u p m e n udaviniai pateikti lentelje

7 - 4 = 28 .
5 13
65 '

28
65 "

, 6 5 - 2 8 _ -, . 37
65
"
65"

167

167-5

65

65

167

37
65'

1 3 - 1 2 + 11 ^

13

13

H
13'

b) Eils tvarka atliekame v e i k s m u s :


, 4
.1
5
l 5 " 4 6

2) i l _
'

= 5

.
"

4 +

4
1 , 8-5
l 5 " 6 = 1+~30" =

. 3
1+
30

-:21 = 1 1 - M = J l
15 ^ 11 i s
15
10 ' 15
10 ' 88
10-88

10

. 1
1+
T0

13
2-8

.1
1
"i0;

3
16'

Udavinio tipas

Sprendimo algoritmas

1. Skaiiaus
trupmenos reikms
radimas inant pat
skaii, t.y. skaiiaus
dalies
radimas,
inant
trupmen,
ireikiani jo dalis,
ir pat skaii.

Reikia padauginti duotj skaii i trupmenos, ireikianios jo


dalt

2. Skaiiaus radimas
inant
trupmen,
ireikiani jo dalis,
ir iekomo skaiiaus
dal

Reikia iekomojo skaiiaus dal padalyti i


trupmenos, ireikianios jo dal.

'

12

= 4 +

13

8 + 9
12

12

n =
12

= 4

13

,S =
12

12 13

4 + u

12

5
12

11

turjo 9 Lt.

pinig jis ileido parduotuvje. Kiek pinig mokinys


ileido?
Sprendimas.
= 6 Lr

Parduotuvje

mokinys

2
ileido 6 Lt, o tai sudaro
vis turt pinig. Kiek
pinig turjo mokinys?
Sprendimas.

44
7
2
75
2
3
2
3
2
3
D 4 1 + 0,75 = 4 1 + ^
= 4 1 +1 = 4+1 +1 = 4+1 +1 = 4 +

24 + 3 3
12

Mokinys

9-1 =^

2
3
6 . y = 6 - | = 9 Lt.

c) Eils tvarka atliekame v e i k s m u s :

Pavyzdys

= s

5
12

3. Skaiiaus dalies ir
viso skaiiaus santykio radimas, t.y.
radimas trupmenos,
kuri parodo, koki
pirmojo
skaiiaus
dal sudaro antrasis.

Reikia padalinti skaiiaus dalies dyd i


paties skaiiaus.

Mokinys turjo 9 Lt. Parduotuvje jis ileido 6 Lt


pirkiniams. Koki dal turt
pinig jis ileido pirkiniams?
Sprendimas.
6:9 =

1 = 1.
9

d ) Eils tvarka atliekame v e i k s m u s :


Inagrinsime dar kelet pavyzdi.
u

I1
' 2

1_
3 2

1^ 3-3-1-2
3
6

--1 =1 1 - 1 =11
9 ' 6
9
6
9
Atsakymas,

9-2
6

7,
6'

1 pavyzdys.

6 _ 3 5 - 6 _ 5 - 2 _ 1 0 _
7
9 7
3 1
3

a) 1 2 - J 1 ; b) - ;
13
16

c) 2 0 ; d )

!
3

l
3

Turistai nukeliavo 24 km,

3
o tai sudaro viso kelio
O

Raskime, kok keli turjo nukeliauti turistai.

Sprendimas.
Atsakymas.
2pavyzdys.

2 4 : 1 = 24 = 1 1 1 = 64 (km).
8

64 km.
T uristai per 3 dienas turjo nueiti 72 km. Per 2 dienas

2.1.10. Absoliufioji ir santykin paklaida. Matavimo tikslumas

I n u j o viso kelio. Raskime, kok keli n u j o turistai per 2 dienas.


Dydio tikslios ir apytiksls reikmi skirtumo modulis vadinamas
absoliuij paklaida.

Sprendimas. 72 1 = ^ 1 = 32 (km).

Jei skaiius

Atsakymas. 32 km.
2.1.8. Paprastosios trupmenos vertimas deimtaine.
Kiekvien

paprastj

trupmen

galima

ireikti

arba

baigtine

deimtaine, arba begaline periodine d e i m t a i n e t r u p m e n a . T a m

reikia

paprastosios t r u p m e n o s skaitikl padalyti i vardiklio.

1 pavyzdys.
1 ) | = 0,625
o

_ 14,000000
110

40
40

maesn

absoliuioji

apytiksls

reikms

tuo

apytiksl

reikm

yra

santykine

paklaida

vadiname

[55
0,25454 ...

Santykin

paklaida

leidia

palyginti

skirting

dydi

apytiksli

reikmi tikslum. Ji danai reikiama procentais:

"220

300
275
250

paklaida,

absoliuiosios paklaidos ir apytiksls reikms santyk, t.y. .

_300
275
250

" 16

Kuo

|x-a|.

artimesn tiksliajai reikmei.


Dydio

2) = 0,2545454... = 0,2(54).
55

5.000 [8
~48
0625
'
20

apytiksliai lygus skaiiui a, tai apytiksls reikms a

absoliuioji paklaida yra:

1 pavyzdys.

Skaiiaus

liuioji paklaida yra

14

= 0,4444... apytiksls reikms 0,4 abso-

I= 14

4 1

9 - - = , o santykin paklaida lygi

"220

300 ...
2.1.9. Baigtins deimtains trupmenos vertimo paprastja
trupmena taisykl

It-H ,
0,4

Norint paversti baigtin deimtain t r u p m e n paprastja, reikia skaii,


esant po kablelio, parayti iekomosios paprastosios t r u p m e n o s skaitiklyje, o

t.y. = 1 1 % .

Praktikoje danai nra inomos tikslios dydi reikms, o inomos


tik j apytiksls reikms tam tikru tikslumu.
Apytiksl reikm, kurios absoliuioji paklaida ne didesn u skaii

vardiklyje parayti vienet su tiek nuli, kiek yra s k a i t m e n skaitiklyje.

1 pavyzdys.
1)0,45 = ^ ;

h, vadinama dydio apytiksle reikme t i k s l u m u . Sakykime, - t i k s l i

2) 0,213 = ^

3)13,5201 = 1 3 =

dydio reikm, a - to paties dydio apytiksl reikm tikslumu h


Tada

4)415,28316 = 415

28316

41528316

100000

100000

pagal

a-h<x<a
x = ah,

apibrim

\x-a\<h,

+ h. Sutrumpintai raome taip:


arba a (h tikslumu).

t.y.

-h<x-a<h,

arba

2 pavyzdys.

V I = 1,41 0 , 0 1 , arba V J 1 , 4 1

reikia, kad tiksli Jl

(0,01 tikslumu). Tai

reikm yra didesn u 1 , 4 1 - 0 , 0 1

ir m a e s n u

3 pavyzdys.

Raskime skaiiaus

tikslumu.

Suapvalin

skaii

skals

padalos

vert

0,1 cm.

Vadinasi,

matavimo

I - 2 4 , 6 1 < 0 , 1 , kur tiksli reikm; 26,5 - matavimo

1,41 + 0 , 0 1 , t.y. 1,40 < V I <1,42 .

0,001

2) Liniuots

absoliuioji paklaida bus m a e s n u 0,1 cm. R a o m e :


rezultatas;

0,1 - prietaiso tikslumas.


= 3782,06451

iki

apytiksl

tkstantj,

reikm

gauname

io

skaiiaus apytiksl reikm a = 3782,065 , kurios absoliuioji paklaida yra


maesn u skaii h = 0,001:

Taigi - 0 , 1 < - 24,6 < 0,1 , arba 24,5 < < 24,7.
Matavimo

santykin

paklaida

maesn

u prietaiso

tikslumo

ir

m a t a v i m o rezultato (apytiksls reikms) santyk:

< , ia : tiksli dydio reikm, - m a t a v i m o rezultatas

(apytiksl reikm), h - prietaiso tikslumas.

13782,06451 - 3782,0651 = 0,00049 < 0,001.


Vadinasi, a = 3782,065 - skaiiaus artinys 0,001 tikslumu.

5 pavyzdys.
Apytiksls dydi reikms danai g a u n a m o s m a t u o j a n t (pavyzdiui,
matuojant ilg, mas, t e m p e r a t r ir pan ). T a d a s v a r b u inoti, kokiu

tikslumu imatuota.
Jei

dydis

liniuote

Liniuots skals maiausia padala yra 0,1 cm ilgio. ia

imatavus

apytiksl

detal,

reikm

kurios

13,6 cm.

ilgis lygus

Apskaiiuosime

13,574 cm, gauta


apytiksls

ilgio

reikms

a b s o l i u i j ir santykin paklaid (procentais) bei j a s vertinsime.

randamas

naudojantis

kokiu

nors

matavimo

prietaisu,

Absoliuioji apytiksls reikms paklaida lygi 113,574 - 1 3 , 6 | = 0,026.

m a t a v i m o tikslumas priklauso n u o to prietaiso s k a l s - k a i j i sudalyta


Absoliuioji paklaida yra maesn u liniuots skals

smulkesni m a t a v i m o vienet padalomis, m a t a v i m a s b u s tikslesnis.

maiausi

padalos vert (liniuots tikslum), t.y. 113,574 13,6] = 0,026 < 0,1.
Maiausia m a t a v i m o prietaiso padalos vert v a d i n a m a to p r i e t a i s o
Santykin apytiksls reikms paklaida lygi

tikslumu.
M a t a v i m o absoliuioji paklaida y r a

maesn

u prietaiso

skals

m a i a u s i padalos vert (prietaiso tikslum):


\x-a\<h,

ia x-

13,6

tiksli dydio r e i k m , - m a t a v i m o

rezultatas

(apytiksl reikm), h - prietaiso tikslumas.


4 pavyzdys.
I m m = 0,1 cm

Liniuote,

kurios

skals

ilgio, imatuotas k n y g o s

maiausia

ilgis ir gauta

padala
ilgio

yra

apytiksl

reikm 24,6 cm.


1) R a o m e

= (24,6 0,1) cm, a r b a

ura suprantame taip: tiksli k n y g o s


2 4 , 6 - 0 , 1 = 24,5 cm,
24,5 < x < 24,7 .

bet

maesn

24,6

(0,01 tikslumu).

ilgio r e i k m
u

|13,574-13,6LM26=0,002

yra didesn

24,6 + 0,1 = 24,7 cm,

u
t.y.

arba 0 , 2 / .

13,6

[vertinkime i paklaid:
|13,574 -13,61
0,1
, . .
n n n ,
i- < = 0,007 , t.y. matavimo santykine paklaida yra
13,6
13,6
m a e s n u 0,7 % .

2.2. P R O C E N T A I

udavin galima sprsti ir kitaip:


1) procentus ( p % ) paversti deimtaine t r u p m e n a (0,0 l p ) ;

2.2.1. Procento svoka


Viena imtoji skaiiaus dalis v a d i n a m a to skaiiaus procentu. Taigi
1-/0 = ^

= 0,0..

2) duotj

1 pavyzdys.

Procentas y m i m a s enklu % . Pavyzdiui,

3%,

2 5 % , 100%

ir

skaii a padauginti

surastosios

trupmenos,

t.y.

b = a- 0,01p = ,.
Rasime 60 kg kiekio 12 procent.

1) 1 2 % =

= 0,12;

2) 6 0 0,12 = 7,2.

pan.. Bet kur p r o c e n t skaii galima ireikti deimtains t r u p m e n o s


pavidalu; t a m reikia p r o c e n t skaii padalyti i 100.

2 pavyzdys.
Darbininkas per p a m a i n turjo pagaminti 90 detali.
Pasibaigus darbo dienai paaikjo, kad j i s vykd 1 5 0 % pamainos
uduoties. Kiek detali p a g a m i n o darbininkas?

Perjimo n u o p r o c e n t prie t r u p m e n bendroji formul:


Jei , % =
Pavyzdiai.

tai , % = ^

1 2 5 % = j | | = 1,25;

1) 1 5 0 % =
2,5 % =

= 1,5;

2) 9 0 1,5 = 1 3 5 .

A t s a k y m a s . 135 detales.

0,025;

2 u d a v i n y s . Skaiiaus radimas i j o procent reikms

19,1 % = | | i = 0,191 ir pan.


Bet k u r i t r u p m e n o s reikm galima ireikti procent skaiiumi; t a m
reikia t r u p m e n o s r e i k m padauginti i 100 % .

Norint suinoti skaii a, kurio

p %

yra skaiius b, reikia rasti

iekomojo skaiiaus 1 % ir rezultat padauginti i 100, t.y. a = 100.

P e r j i m o n u o t r u p m e n o s reikms prie p r o c e n t skaiiaus bendroji


formul:
Jei 1 = 1 0 0 % , tai = 1 0 0 % .
Pavyzdiai

0,45 = 0,45 1 0 0 % = 4 5 % ;

n u o skaiiaus a, reikia rasti io skaiiaus 1 % ir


n u o skaiiaus a yra skaiius b, tai

Rasime skaii, j e i g u inoma, kad j o 30 % yra skaiius 18.

1)30% = ^
30%

ia = 6 0 , p = 3 0 % .

n u o skaiiaus 60 yra skaiius 6 =

3 0 = 18;

Surastas

d a l m u o ir bus iekomasis skaiius a, t.y. a = .


0,0 I p
Pavyzdys

Pavyzdiui,

Lt.

1) procentus ( p % ) paveriame deimtaine t r u p m e n a (0,0 l p ) ;

100 = 5 0 0 0

2) skaii b padalijame i gautosios trupmenos reikms.

1 u d a v i n y s . D u o t o j o skaiiaus a procent radimas.

rezultat padauginti i p , t.y. j e i p %


a

(f)'

udavin galima sprsti ir taip:

2.2.2. Paprasiausi procent udaviniai

Norint suinoti p %

jei 3 % bank padto indlio sudaro 150 Lt, tai visas

indlis lygus

0,03 = 0 , 0 3 - 1 0 0 % = 3 % ;

1,25 = 1,25 1 0 0 % = 1 2 5 % .

P
Pavyzdiui,

= 03;

2 ) i = 60.

3 u d a v i n y s . Dviej skaii procentinio santykio radimas, t.y. norime


suinoti, kiek procent antrojo skaiiaus sudaro pirmasis.

Norint suinoti skaii a ir b procentin santyk, t.y. kiek procent


skaiiaus b sudaro skaiius a, reikia sudaryti t skaii santyk ir j
padauginti i 100 % .

2.2.4. Sudtiniai procentai


Udaviniai, kuriuose dydis kinta, padidja arba sumaja kelis kartus
t u o paiu procentu, vadinami sudtini procent udaviniais. Jiems sprsti

-100%.

taikoma sudtini procent formul:

3 pavyzdys.

Skaiius 18 s u d a r o 30 % skaiiaus 60, nes i skaii

procentinis santykis lygus


4pavyzdys.

18

60

ia S0 - pradin dydio reikm;

100 % = 3 0 % .

p - pastovaus kitimo procentai;

A u t o m o b i l i g a m y k l a planavo per d i e n pagaminti 6 0

automobili, taiau p a g a m i n o
gamykla vykd

60

6 6 automobilius.

T a d a dienos

uduot

100 % , t.y. 110 % .

n - natralusis skaiius, rodantis kiek kart kito dydis;


Sn - galutin dydio reikm.
Kai dydis kaskart s u m a j a po p % , skliaustuose raome enkl
m i n u s - " , t.y. S ,

2.2-3. Dydio pokyio procentins iraikos radimas

1 pavyzdys.
1. Procentais ireiktas skaiiaus p a d i d j i m a s n u o a iki b:
-^-100%

Pavyzdys.

arba

= S

- ^ l

Miesto g y v e n t o j skaiius kasmet padidja 4 % .

Kiek

gyventoj bus mieste po dviej met, jei dabar mieste gyvena

5000

gyventoj? Rasti gyventoj prieaug.

-100%-100%.

iame udavinyje S0 = 5000 , p = 4 % , n = 2 .

Bat kaina p a d i d j o n u o 120 Lt iki 150 Lt. Rasime, kiek

Vadinasi, pagal (1) formul

procent padidjo bat kaina.


Sprendimas.
skirtumo

ir pradins
150

^0'20

Apskaiiuojame
kainos

kain

skirtum

ir randame

kain

procentin santyk:

100% = 2 5 % .

S2 = 5 0 0 0

^l+-p-Y -

5 0 0 0 1,04 = 5 4 0 8 ;

ia S2 - miesto gyventoj skaiius po 2 met.


G y v e n t o j prieaugis S2 - S0 = 5408 - 5000 = 4 0 8 .

2. Procentais ireiktas skaiiaus s u m a j i m a s n u o b iki a:

Udavin galima sprsti ir nesinaudojant formule Sn = S 0 ^l + -j

Lll.\oo%

1) Suinokime, kiek gyventoj bus mieste po 1 met:

arba 1 0 0 % - ? - 1 0 0 % .

5000 +
Pavyzdys.

Prasidjus s e z o n u i p o m i d o r kaina u 1 kg s u m a j o n u o

5 Lt iki 3,5 Lt. Rasime, kiek p r o c e n t s u m a j o pomidor kaina.

2) Suinokime, kiek gyventoj bus mieste po 2 met:


5200 +

Sprendimas. L ^ L

4 = 5 0 0 0 + 2 0 0 = 5200.

4 = 5200 + 208 = 5408.

0 % = 30 % .
G y v e n t o j prieaugis: 5 4 0 8 - 5 0 0 0 = 4 0 8 .

2 pavyzdys.

Preks, kainavusios 100 Lt, k a i n a b u v o s u m a i n t a 5 % du

2.2.5. Promil. Praba

kartus. Kiek dabar k a i n u o j a prek?


Tkstantoji kurio nors dydio dalis (arba viena deimtoji procento

i a m e u d a v i n y j e S0 = 100 ; p = 5 % , n = 2 .
Jei

S2 - preks kaina p o 2 s u m a i n i m ,

tai pagal (1)

formul

dalis) vadinama p r o m i l e (ymima enklu %o). Taigi 1 %o=

= 0,001.

(skliausteliuose i m a m e e n k l , , - " , nes preks k a i n a b u v o m a i n a m a )


PavyzdiiaL
S2 = 100-^1 - - = 100 0,9025 = 9 0 , 2 5
Sudtini

procent

formul

danai

naudojama

komerciniuose

skaiiavimuose. Inagrinkime vien tipin udavin. T a u p o m a s i s b a n k a s


u

indl

litais m o k a p%

metini

palkan.

1) 5%o = ^ L

= 0,005;

2) 1 0 ^ = ^

= 0,01;

(Lt).

Indlininkas

padjo

3) 3 5 %o = r ! L = 0,035.
'
1000
Santykinis tauriojo metalo (aukso, sidabro, platinos) kiekis lydinio

b a n k S0 Lt. K o k i pinig s u m Slt j i s atsiims p o n m e t ? Rasti palkan

tkstantyje

dyd litais.

n u r o d o m a s gaminyje.

T a i k o m e sudtini procent formul:

svorio

Pavyzdys.

dali

vadinamas

praba.

io

santykio

enklas

Raskime, kiek gram gryno aukso yra auksiniame iede,

kurio praba 585, o mas 3,58 g. A t s a k y m paraykime 0,01g tikslumu.


P a l k a n dydis litais bus

Sprendimas.

Sn-S0.

o tai atitinka
3 pavyzdys.
palkan.

^ ^

iedo mass:

I i L . 3 5 8 2,09 (g). Taigi 3,58 g

T a u p o m a s i s bankas u indl litais m o k a 4 % metini

Indlininkas padjo b a n k 2 0 0 0 Lt

sumos

indl

dviems

metams. K o k i s u m pinig indlininkas a t s i i m s a) p o 2 m e t ? b) po 3


m e t ? Rasti p a l k a n d y d litais?
a) iame

585 = 585 %o . Vadinasi, grynas auksas sudaro 585 %o ,

mass 585 prabos iede yra 2,09 g gryno aukso.


Promilmis danai ireikiama maa tirpal koncentracija (grynos
mediagos dalis tirpale).

u d a v i n y j e S0 = 2000 Lfy

p = 4 % ;

n = 2.

Pagal

(1)
Pavyzdys.

formul p o 2 met indlio dydis b u s

I vanden lainus acto rgties gauta pus litro 5 %o tirpalo.

Rasime, kiek mililitr


S j = 2000 (l + | '

= 2 0 0 0 1,0816 = 2163,2

Palkan dydis litais yra 2 1 6 3 , 2 - 2 0 0 0 = 163,2


b) S0 = 2000 Lt, p = AVo,

(Lt).

(Lt).

tirpalo kiekio:
- ^ 5 0 0 = 2,5

= 2 0 0 0 1,124864 = 2 2 4 9 , 7 3

P a l k a n dydis litais yra 2 2 4 9 , 7 3 - 2 0 0 0 = 249,73

v a n d e n s ir kiek mililitr acto

S p r e n d i m a s . Acto rgties tirpale yra 5 %o, o tai atitinka

n=3 .

Po 3 met indlininkas atsiimt


S, = 2 0 0 0

( I i = IOOOmf)

rgties yra tirpale?

(Lt).

(Lt).

(ml).

Vandens tirpale yra 5 0 0 - 2 , 5 = 497,5 (mC).


Taigi tirpale yra 497,5 mC vandens ir 2,5 m( acto rgties.

2 pavyzdys.

2.2.6. Mediagos diovinimo procentiniai udaviniai

kuriuose
Diovinimo

udaviniuose

duotoji

mediaga

(pavyzdiui,

uogos,

I 22 kg

yra

12%

viei gryb gauta 2,5 kg

vandens.

Raskime,

kiek

diovint gryb

procent

vandens

yra

vieiuose grybuose.

agurkai, grybai ir pan.) susideda i v a n d e n s ir sausos m e d i a g o s .


Sprendimas.
V i s o s m e d i a g o s , kuriose yra vandens, d i d a m o s netenka vandens.
M e d i a g a i idivus j o j e lieka iek tiek vandens. S p r e n d i a n t io tipo
u d a v i n i u s reikia atkreipti d m e s tai, kad d i d s t a n t m e d i a g a i sausos
m e d i a g o s kiekis nekinta.

tik

12%.

Raskime, kiek kilogram diovint g r y b g a l i m a gauti i

I udavinio slygos randame, kad v i e i u o s e grybuose

1 0 0 % - 9 0 % = 10%

saus mediag, o d i o v i n t u o s e g r y b u o s e yra

100 % - 1 2 % = 88 % saus mediag.


T e g u i

22 kg

kilogram viei gryb g a u s i m e

kg

diovint

Vadinasi, 2 2 kg viei gryb saus m e d i a g b u s 2 2 0,1 = 2,2 kg ,


o kg kiekyje diovint gryb saus mediag b u s 0,88 = 0,88 kg.
vieiuose

grybuose

ir

diovintuose

grybuose

sausj

m e d i a g kiekis yra tas pats, tai galime sudaryti lygt 0,88 = 2 , 2 .


Isprend i lygt randame, kad = 2,5

22
b u o s e maisting (saus) mediag yra - j ^ j -10 = 2,2 kg,

- 100%
2,2 kg - 8 8 %

xkg

S u d a r o m e proporcij

Atsakymas.

100
;

...
2,2 100
,
,
i ia =

= 2,5 (kg).

2,5 kg.

22 kg )

22 kg

100%

x%.

S u d a r o m e proporcij
2 = 100 ,
2

. . kurios
. .
,
.kad.
i
randame,

1 9
, 8 1 0 0 = 90 % .
=

22

Taigi vieiuose grybuose yra 90 % vandens.

Atsakymas.

90%.

3 pavyzdys.

Bits, perdirbdamos gli nektar med, tam

tikr

vandens kiek, esant nektare, paalina. Kiek k i l o g r a m nektaro reikia


perdirbti bitms, kad j o s gaut 1 kg medaus, jei yra i n o m a , kad nektaras
turi 7 0 % vandens, o i j o gautas medus turi 1 7 %

vandens? Atsakym

pateikite vienos imtosios kilogramo dalies tikslumu.

(kg).

u d a v i n galjome sprsti ir n e s u d a r y d a m i lygties. Kadangi gry-

Vadinasi,

sudaro 1 9 , 8 k g . T u r i m e :

19,8

gryb.

Kadangi

vieiuose grybuose s a u s j mediag taip pat yra 2,2 kg.

19,8% -

2 2 kg viei gryb

yra

(kg).

Surasime, kiek procent n u o visos gryb mass, (t.y. n u o

vieiuose g r y b u o s e yra 9 0 % v a n d e n s , o diovintuose -

Sprendimas.

diovint gryb yra 1 2 % vandens, tai

vieiuose grybuose yra 2 2 - 2 , 2 = 1 9 , 8 ( % ) vandens.

I n a g r i n k i m e kelet pavyzdi.
1 pavyzdys.

Kadangi 2,5 kg

sausj mediag j u o s e yra 8 8 % , t.y. 2,5 0,88 = 2,2

tai galime rayti:

Sprendimas.

udavin isprsime dviem bdais: sudarydami lygt ir

sudarydami p r o p o r c i j
1 bdas,

(sudarant

reikia perdirbti kg

lygt) Sakykime, norint gauti 1 kg m e d a u s bitms


nektaro. Nektaras ir medus yra sudaryti i sausj

mediag ir vandens. Aiku, kad kg nektaro turi


100 % - 70 % = 3 0 % sausj mediag,
o gautas m e d u s turi
100 % - 1 7 % = 83 % sausj mediag.

nekinta, j e i tirpal pilame kito tirpalo, kurio sudtyje nra ios grynos

Vadinasi, kg nektaro yra


Jt 0,3 = 0,3 jc (kg)

mediagos.

sausj mediag,

lnagrinsime kelet pavyzdi.

o 1 kg m e d a u s yra
1 0,83 = 0,83 (kg)
Kadangi

nektare

sausj m e d i a g .

ir i j o g a u t a m e

1 pavyzdys.

m e d u j e y r a tas pats

sausj

IOi

Sprendimas.

mediag kiekis, tai galime sudaryti lygt:

30%

sieros rgties tirpalo pyl 5 (

vandens.

Kokios koncentracijos tirpal gavo?


Pirmiausia surasime, kiek litr grynos sieros rgties yra

10-tyje litr 3 0 % sieros rgties tirpalo:


0,3 = 0 , 8 3 ;

2 bdas (sudarant

i ia

= ^ y - 2,77

(kg).
ITr

proporcij).

S a k y k i m e , kad norint gauti 1 kg m e d a u s , b i t m s reikia perdirbti kg

0,83 kg -

30%.

W-

rgties.

Vadinasi, gauto tirpalo koncentracija yra

Turime:
100%

Kai tirpal pyl 5 C vandens, susidar 15 ( naujai gauto miinio.

1 0,83 = 0,83 kg sausj mediag.


-

Taigi 10-tyje litr 3 0 % sieros rgties tirpalo yra 3 1 grynos sieros

nektaro. 1 kg m e d a u s yra

kg

3 0

- I 100 % = 20 % .

S u d a r o m e proporcij

100
.,,
.
,
, ,
0,83-100
-Qgy = - J q > 15 kurios randame, kad =

2,77

.
(kg).

Atsakymas.

20%.

2pavyzdys.

119 g

vandens pyl

21 g

druskos. Kiek procent

druskos yra gautajame tirpale?


Atsakymas.

2,77Ag.

Sprendimas.

2.2.7. Skysi miini bei metal lydini

koncentracija -

procentiniai udaviniai
Sprendiant

io

skyrelio

udavinius

reikia

Gauto

tirpalo

mas

lygi

119 + 21 = 1 4 0 ( g ) ,

o jo

100 % = 15 %.

Taigi gautajame tirpale yra 15 % druskos. T pat atsakym galjome


inoti

tirpalo

koncentracijos apibrim.
Tirpalo koncentracija K vadiname tirpale esanios grynos mediagos
mass m ir visos tirpalo mass M santyk, padaugint i 100 % , t.y.

gauti ir nesinaudodami tirpalo koncentracijos svoka. Galjome sprsti taip:


140 g - 1 0 0 %

140 _ 100 ,

21

21 "

- %

i ios proporcijos randame, kad = ^

'

140

=15%.

.' = - - 1 0 0 % .

3 pavyzdys

T a i p pat sprendiant skysi miini p r o c e n t i n i u s udavinius reikia


atkreipti d m e s tai, kad tirpale esanios g r y n o s m e d i a g o s

kiekis

4 kg vandeninio druskos tirpalo, turinio 35 % vandens,

sumaiomi su 6 kg tokio paties tirpalo, kuriame yra 30 % vandens. Kiek


procent vandens yra gautame miinyje?

Sprendimas.

A p s k a i i u o j a m e , kiek v a n d e n s yra p i r m a m e , a n t r a m e bei

g a u t a m e tirpaluose:
1 - a m e tirpale yra 4 0,35 = 1,4 (kg)
2 - a m e tirpale yra 6 0,3 = 1,8 (kg)

G a u t o tirpalo m a s yra 4 k g + 6 k g = 10

vandens;

vandens.
kg.

iseia =_100=32%

3,2

Taigi g a u t a m e miinyje yra 32 %

4pavyzdys.

10%

Atsakymas.

150 g ,

450 g .

Spavyzdys.

Jros v a n d e n y j e druska sudaro 5 % j o mass. Kiek glo


j r o s vandens, kad druskos koncentracija

Sumaiius 3 0 %

Sprendimas.

Sakykime,

kad

reikia

pilti

kg

glo

vandens

Randame, kiek kilogram druskos yra 30 kg j r o s vandens:

10

30 0,05 = 1,5 (kg).

vandens.
Apskaiiuojame,

32%.

kiek

kilogram

druskos

yra

(x + 30) kg

jros

vandens ir glo v a n d e n s miinyje:


k o n c e n t r a c i j o s ir 1 0 %

d r u s k o s rgties tirpalus, gauta 6 0 0 g

Udavin sprsime

sudarydami

(kg).

(x + 3 0 ) 0,015

koncentracijos

1 5 % k o n c e n t r a c i j o s tirpalo Kiek

g r a m k i e k v i e n o tirpalo buvo sumaiyta?


Sprendimas.

150g,

bt lygi 1 , 5 % ?

.0 kg - 100% 10 100

Atsakymas.

koncentracijos tirpalo reikia paimti

vandens reikia pilti 3 0 kg

S u d a r o m e proporcij:

- x%

30%

vandens;

g a u t a m e tirpale yra 1,4 + 1,8 = 3,2 (kg)

3,2 kg

Taigi

koncentracijos tirpalo - 4 5 0 g .

Kadangi 3 0 Ag j r o s vandens ir (x + 30) kg j r o s vandens ir glo


vandens miinyje druskos kiekis yra tas pats, tai galime sudaryti lygt

lygi

sistem.

Tegu

(x + 3 0 ) 0,015 = 1,5.

3 0 % koncentracijos druskos rgties tirpalo paimta gram, o 1 0 % kon-

Isprend i lygt randame, kad = 70

c e n t r a c i j o s - y gram Tada pagal udavinio slyg galime sudaryti lygt:

Atsakymas.

70 kg.

6pavyzdys.

12 kg

kg.

x + _y = 6 0 0 .
Kadangi pirmasis tirpalas yra 3 0 % k o n c e n t r a c i j o s , tai i o tirpalo
g r a m k i e k y j e yra 0,3 gram grynos d r u s k o s rgties.
Analogikai

antrojo tirpalo

gram kiekyje yra

0,1 y

druskos rgties. G a u t a m e miinyje pagal u d a v i n i o s l y g yra


6 0 0 0,15 = 9 0 g grynos d r u s k o s rgties.
G a l i m e sudaryti antrj lygt:
0,3 x + 0,l -.y = 9 0 .
S u d a r o m e d v i e j lygi su dviem n e i n o m a i s i a i s s i s t e m :
ix + y = 6 0 0 ,
0 3 + 0,1 y = 9 0 .
J isprend r a n d a m e , kad = 150 g , o y = 4 5 0 g .

mass vario ir alavo lydinio gabale yra

45%

vario. Kiek g r y n o alavo reikia pridti prie io gabalo, kad gautas naujas
gram

lydinys turt 4 0 % vario?


Sprendimas.
kg.

Tegu alavo, kur reikia maiyti lydin, mas lygi

T a d a n a u j a j a m e lydinyje, kurio mas yra ( 1 2 + x ) kg,


l | ^ - 4 0 = (12 + x ) 0,4

Pradinis

lydinys,

kurio

mas

vario yra

(kg).
yra

12 kg,

turjo

45%

vario

Vadinasi, gryno vario iame vario ir alavo lydinyje b u v o


^ 4 5 = 5,4 ( * g ) .
Kadangi vario m a s turtame ir gautame lydinyje yra viena ir ta pati,

.n g a l i m e s u d a r y t i lygt:

3. R e m i a n t i s u d a v i n i o slyga, s u l y d m i n t d v i e j r i

(12 + ) 0,4 = 5 , 4 .
I s p r e n d i l y g t r a n d a m e , k a d = 1,5

Atsakymas.

g a u t a m e pliene turi bti 1 4 0 - 0 , 3 (t) nikelio.

(kg).

T a i a u tas nikelio k i e k i s s u s i d e d a i - 0 , 0 5 (t)

1,5 kg.

pirmos
7pavyzdys.

3 6 kg

m a s s v a r i o ir c i n k o l y d i n i o g a b a l e y r a

vario. l y d i n p r i d t a

plien,

t u r i m e gauti 140 t p l i e n o t u r i n i o 3 0 % nikelio. V a d i n a s i , p o p e r l y d y m o

13,5 kg

45%

v a r i o . K i e k p r o c e n t v a r i o turi n a u j a s

lydinys?

ries

plieno

laue

ir

nikelio, e s a n i o t

( 1 4 0 - x ) - 0 , 4 (t)

nikelio,

esanio

( 1 4 0 - x ) t antros ries p l i e n o laue. G a l i m e sudaryti lygt:


x-0,05 + ( 1 4 0 - x ) - 0 , 4 = 140-0,3.
i lygt p e r t v a r k g a u n a m e t o k i lygt:

Sprendimas.
2. 3 6 kg

I. G a u t a s l y d i n y s s v e r i a 3 6 + 13,5 = 4 9 , 5

(kg).

035-X = 1 4 ;

m a s s v a r i o ir c i n k o l y d i n i o g a b a l e y r a 3 6 0 , 4 5 = 16,2

iia

x = - l | j = 40 /.

(kg)
T a i g i p i r m o s ries p l i e n o lauo reikia paimti 4 0 / , o a n t r o s ries -

vario.
3. G a u t a m e

4 9 , 5 kg

16,2 + 13,5 = 2 9 , 7 (kg)

mass

vario

ir

cinko

lydinio

gabale

yra

vario.

1 4 0 - 4 0 = 100 t .

Atsakymas.

40 t,

100 r.

4. R a s i m e , k i e k p r o c e n t v a r i o turi n a u j a s l y d i n y s :
49,5
29,7

kg - 1 0 0 %
kg - %

2.2.8. Atskiedimo procentiniai udaviniai

4 9 , 5 _ 100 .
29,7 "

'

Inagrinkime kelet pavyzdi.

i ios p r o p o r c i j o s r a n d a m e , k a d = ^ ' J Q g ^

1 pavyzdys.

= 60 % .

I statins, k u r i o j e b u v o spiritas, dal spirito ir v i e t o j e j o

iki b u v u s i o t r i o pripyl v a n d e n s . P o to i statins n u p y l tiek litr g a u t o

Atsakymas.

60%.

8 pavyzdys.

T u r i m e dviej ri plieno lau: vienos ries plieno

m i i n i o , kiek p i r m k a r t n u p y l spirito. S t a t i n j e liko 4 9 C g r y n o spirito


K i e k litr spirito b u v o n u p i l t a i statins p i r m ir a n t r kart, j e i g u

l a u a s turi 5 %

nikelio, o kitos - 4 0 %

n i k e l i o . K i e k t o n v i e n o s ir kiek

kitos ries p l i e n o l a u o r e i k i a p a i m t i , k a d p o p e r l y d y m o g a u t u m e 140 r


plieno, t u r i n i o 3 0 %
Sprendimas.

nikelio?

statinje i v i s o b u v o 6 4 C spirito?
Sprendimas.

l.Tegu

p i r m k a r t i statins

T u o m e t statinje liko (64 - x ) t

2. P i r m o s r i e s p l i e n o l a u a s turi 5 % n i k e l i o , t o d l t

0 , 0 5 (t)

l a u a s turi 4 0 %

nikelio, todl

(140 - x ) 0,4 ( / )

nikelio.

spirito

2 . P o to, kai s t a t i n b u v u s i o trio p r i p y l v a n d e n s , j a m e vl b u v o

1. T e g u p i r m o s r i e s p l i e n o l a u o r e i k i a p a i m t i

t.

64-
64 C miinio. V a d i n a s i , 1 litre m i i n i o y r a litr spirito.

T a d a a n t r o s r i e s p l i e n o l a u o r e i k i a p a i m t i (140 - x ) t .

lauo kiekyje yra

nupyl

spirito.

64
io p l i e n o

nikelio. Analogikai, antros ries plieno


(140-x) t

3. Kadangi antr kart nupyl

litr m i i n i o , tai a n t r k a r t gryno

6 4- -x litr.
spirito b u v o n u p i l t a

i o p l i e n o l a u o k i e k y j e yra

64
4 . I u d a v i n i o

s l y g o s seka, k a d

6 4 - 4 9 = 1 5 litr spirito.

i statins viso b u v o

nupilta

5. S u d a r o m e lygt + ^

64

Kadangi indo talpa buvo tik 8 litrai, tai 14

Isprend i lygt r a n d a m e dvi


Reikm

X2 = 1 2 0

Isprend i lygt r a n d a m e dvi reikmes: X 1 = 2 ir X2 = 1 4 .

= IS.
reikmes:

X1=S

ir X2 = 1 2 0 .

n e t e n k i n a udavinio slygos. Taigi p i r m kart i

statins buvo nupilti 8 litrai spirito.


Antr k a r t b u v o nupilti - = 7 litrai spirito.
64
Atsakymas.
1 - m k a r t nupyl 8 i spirito, o a n t r kart - 7 I spirito.
2pavyzdys.

8(

talpos indas pripildytas d e g u o n i e s ir a z o t o miinio,

turinio 1 6 % deguonies. I io indo b u v o ileista dalis m i i n i o ir leistas


toks pat kiekis azoto. Po to vl ileista tiek pat, kaip p i r m kart, miinio ir
leista tiek pat azoto. D a b a r miinyje yra 9 %

d e g u o n i e s . K o k s kiekis

miinio kiekvien kart b u v o ileidiamas i indo?


Sprendimas.

Taigi kiekvien kart i indo ileisdavo po 2 ( miinio.

Atsakymas.

ify 8)-8

2C.

2.2.9. Geometrinio turinio procent udaviniai


Sprendiant geometrinio turinio procent udavinius patogu vesti
vien arba du neinomuosius. J rasti nereikia, nes toliau skaiiuojant
procentin santyk pagalbiniai kintamieji susiprastina.
Inagrinkime kelet pavyzdi.
1 pavyzdys.
sutrumpinsime

Kiek procent sumas kvadrato plotas, kai j o kratin


15%?

T e g u kiekvien kart i indo ileisdavo C miinio ir


Sprendimas.

leisdavo

litr miinio i indo

ileisti negaljo. Vadinasi, reikm X2 = 14 netenkina udavinio slygos.

azoto.

Pirm

kart ileidus

miinio,

inde

liko

(8 - x) 0,16 litr deguonies, kuris itirpo 8 litruose miinio. P i r m kart


ind leidus azoto, d e g u o n i e s koncentracija b u v o lygi
(8-*>
O

litr miinio, inde liko ( 8 - x )

Tada kvadrato

Sutrumpinus 15 %

kvadrato kratins ilgis bus

a - 0,15a = 0 , 8 5 a , todl kvadrato plotas


S 2 = (0,85a) 2 = 0 , 7 2 2 5 a 2 .

. t.y. ( 8 - x ) 0 , 0 2 .

A n t r kart ileidus

Kvadrato kratins ilg p a y m k i m e a.

S1=O1.

plotas b u s

litr miinio,

A p s k a i i u o j a m e plot pokyt:
S, - S 2 = 2 - 0 , 7 2 2 5 2 = 0 , 2 7 7 5 a 2 .

kuriame deguonies koncentracija buvo lygi


(8 - x ) 0 , 0 2 .

Procentinis ploto s u m a j i m a s bus

Taigi po antro ileidimo inde deguonies liko ( 8 - x ) ( 8 - x )

0,02 litr,

kuris itirpo 8 C m i i n i o (antr kart vl leidus azoto). A n t r k a r t ind


leidus litr azoto, deguonies koncentracija b u v o lygi

-27725q2 -100% = 27,75%.

Atsakymas.

27,75%.

2 pavyzdys

K v a d r a t o striain padidjo

(8 - x ) 2 0,02

8
Remiantis udavinio slyga galime sudaryti lygt
(8-)''

0,02

IQQ _ g

20%.

Keliais procentais

padidjo j o plotas?
Sprendimas.

Tegu p i r m o j o kvadrato striain yra x .

antrojo kvadrato striain yra 2 0 % ilgesn, tai ji yra

Kadangi

+ 0,2 = 1,2 .

4pavyzdys.

2
Pirmojo kvadrato plotas lygus S 1 =
2 '
, .

(1,2) 2
o antrojo - S2 =
2

1,44 2
2

...

Staiakampio ilgis padidjo 2 0 % ,

o j o plotis sumajo

1 0 % . Keliais procentais padidjo staiakampio plotas?


Sprendimas.
'

Tegu pradinio (pirmojo) staiakampio kraitini ilgiai yra

ir y . Tada naujai gauto (antrojo) staiakampio ilgis lygus

'

+ 0,2 = 1,2 ,
Kvadrat plot skirtumas yra
S2-S1=

0,72 2 - 0 , 5 2 = 0 , 2 2

o plotis lygus y - y 0,1 = 0,9 y .

2.

Pirmojo staiakampio plotas bus S1 = y ,

Vadinasi, kvadrato plotas padidjo ^ 2 2 x 1 0 0 % = 4 4 % .


0,5 2

o antrojo - S

Atsakymas.

44%.

Staiakampi plot skirtumas yra S 2 - S 1 = l,08x>< - y = 0,08x>>.

3 pavyzdys.

Kvadrato

= 1,2 - 0,9y = l,08x.y.

Randame ploto procentin padidjim:


plotas

padidjo

69%.

Keliais

procentais

padidjo j o striain?
Sprendimas.

Tegu pirmojo kvadrato striain yra

kvadrato striain yra

y.

o antrojo

Jeigu pirmojo kvadrato plotas yra

antrojo kvadrato plotas bus

S,

. , o o % = 8%.
xy
Atsakymas.

8%.

5pavyzdys.

Du apskritimai turi bendr centr. Apskritim spinduli

tai
ilgi santykis lygus 0,6. Keliais procentais sumat tais apskritimais

5 + 0,69 S = 1,69 S .

apriboto iedo plotas, jei maesniojo apskritimo spindul pailgintume


Kadangi 5 = ,

tai i ia = J l S .

2 0 % , o didesniojo apskritimo spindul sumaintume


Sprendimas.

Antrojo kvadrato plotas lygus

G a u n a m e toki lygyb:

20%?

Tegu didesniojo apskri-

timo spindulio ilgis yra R . Tada maesniojo apskritimo spindulio ilgis yra

- p = 1,69S 1 ; i i a ^ = O J

f
v

W.

Randame kvadrat striaini ilgi skirtum:


y - = 1,3 V I -

= 0,3 - / 2 5 4

Randame striains ilgio procentin padidjim:


0 3

^ - 1 0 0 % = 30%.

JlS
Atsakymas.

0,6 R (1 pav.).
iais apskritimais apriboto iedo plotas yra
S1 = 2 - (0,6 R)2 =
= 2 - 0,36 2 = 0 , 6 4 / ? 2 .
Maesniojo apskritimo spindulio ilg padidinus 2 0 % , j i s bus lygus
0,6R + 0,6R 0,2 = 0.6 + 0,12/? = 0 , 7 2 R .

30%.

Didesniojoapskritimospindulio ilg sumainus 2 0 % , j i s bus lygus


R-R-0,2

= 0,8

Udavin isprsime dar vienu bdu. Tegu pradin preks kaina buvo

Dabar gauto iedo plotas bus


2

S1 = (0,8/?) - ( 0 , 7 2 )

= 0,64 - 0 , 5 1 8 4 = 0,1216 .

,1000/o

= 8,0/o

0,64

Atsakymas.

"'612jr

100% =

0 3 8 8

- 1 0 0 % = 38,8%.

Atsakymas.

38,8%.

2 udavinys.

iem darovi kaina iaugo 25 %

81%.
2 . 2 . 1 0 . vairs procent udaviniai

I udavinys.

Preks kaina i pradi buvo sumainta 20 % ,

preks kaina sumainta dar

10%.

lyginant su ruden

buvusia kaina. Keliais procentais reikia sumainti darovi kain pavasar,


po to

nauja kaina sumainta dar 15 % ir paskiausiai, po perkainavimo, esama


Kiek procent i viso sumainta

kad darovs kainuot tiek pat kaip prajus ruden.


Sprendimas.

Tegu darovi kaina ruden buvo Lt

u kilogram

Tada iem t pai darovi kilogramas kainavo + - 0 , 2 5 = 1,25-x


lit. Sudarysime proporcij:

pradin preks kaina?

1,25

Sprendimas.
2. Tada po p i r m o j o kainos sumainimo preks kaina bus

(Lt).

0,8 JC - 0,15 0,8* = 0,68 :

4. Po treiojo kainos sumainimo preks kaina bus


0,68 - 0,68x 0,1 = 0,612 -

(Lt).

5. I viso preks kaina, lyginant su pradine kaina, sumajo


x - 0 , 6 1 2 - x = 0,388-x

(Lt).

100%

y%

Sudarome proporcij:

100%

y%

100

....
XlOO
Qno/
i ia v =
= 80 % .

1,25

Vadinasi, pavasar darovi kain reikia sumainti


100%-80% = 20%.

Atsakymas.

20%.

3 udavinys.

Spalio mnes obuoli kaina sumajo 1 0 % lyginant su

obuoli kaina rugsjo mnes. Lapkriio mnes obuoli kaina padidjo


1 0 % lyginant su spalio mnesio kaina. Kiek procent rugsjo mnesio

6. Rasime, kiek procent sudaro is kainos sumajimas.


0388

1,25-

(Lt).

0,2 = 0,8

3. Po antrojo kainos sumainimo preks kaina bus

1. Tegu pradin preks kaina buvo : lit, kas sudaro 1 0 0 % .


X-X-

po

po treiojo -

Randame preks kainos sumajim procentais:

Procentinis iedo ploto pokytis yra


0,5184nR

0,85-0,8x = 0 , 6 8 - x ( L / ) ,

0,9 0,68x = 0,612x (Lt).

= 0 , 6 4 / ? 2 - 0 , 1 2 1 6 2 = 0,5184 2 .
2

Po pirmojo preks kainos sumainimo ji kainavo 0,8 -x (Lt),

antrojo sumainimo ji kainavo

iedo ploto pokytis yra


S1-S2

(Lt).

obuoli kainos sudaro lapkriio mnesio kaina?


Sprendimas.

Tegu obuoli kaina rugsjo mnes yra lit u vien

kilogram. Tada t pai obuoli kilogramas spalio mnes kainavo

=
0388

0 , 3 8 8 - x lOO

100
...
; is ia
y

= 3 M %

- - 0 , 1 = 0,9 lit.
Lapkriio mnes t pai obuoli kilogramo kaina padidjo
09-x
- ^ s -

10 = 0,09 lit,

lodl lapkriio m n e s j kilogramas kainavo

5 uldavinys.

0,9 * + 0,09 = 0,99 lit.

Turime du skaiius. Pirmasis skaiius yra didesnis u

antrj 2 5 % . Keliais procentais antrasis skaiius yra maesnis u pirmj?

Randame, kiek procent rugsjo mnesio kaina sudaro lapkriio

Sprendimas.

mnesio kainos.

Tegu antrasis skaiius yra a. Tada pirmasis skaiius bus

a + a - 0,25 = 1,25 a .

0,99

a Vo
100%

Rasime, kiek procent pirmojo skaiiaus sudaro antrasis skaiius:


1,25 -a 100%

Sudarome proporcij

= ^ ;

i kurios randame, kad

x%

tfSjUOO.
0,99-100

Atsakymas.
4 uldavinys.

99%.
Preks kaina padidinta 2 5 % . Keliais procentais reikt

Atsakymas.

lyginant

su

produkcijos

2004 metais mons gaminamos produkcijos kiekis,

2003

metais

kiekis,

iaugo

lyginant

su

4 %, o
2004

2005

metais,

kad prek kainuot tiek

Sprendimas.

Tegu

2003

metais

mon

pagamino

produkcijos. Tada 2004 metais mon pagamino


vienet

1,25.,-1,25..4 = 1,25,(-4)

lit.

produkcijos.

2005

1,04 +1,04: -0,08 = 1,1232-

Kadangi i kaina pagal udavinio slyg turi bti lygi pradinei kainai,

metais

vienet

vienet

mon

pagamino

Vadinasi,

mons

gaminamos produkcijos kiekis per 2 0 0 4 - 2 0 0 5 metus, lyginant su 2003

l'-|00

0,1232-

i kurios rasime neinomojo p reikm.

100%

a%.

Sudarome proporcij
Abi ios lygties puses padalij i gausime toki lygt
1

' ' - ) = '

20%.

+ 0,04 = 1,04

produkcijos.

vienet. Rasime, kiek procent tai sudaro,

Atsakymas.

gaminamos
8 % . Keliais

metais pagaminamos produkcijos kiekiu, padidjo l , 1 2 3 2 x - = 0,1232

tai galime sudaryti lygt

i ia p = 2 0 % .

metais
iaugo

procentais iaugo gaminamos produkcijos kiekis per 2004 - 2005 metus.

= 1,25 lit.

Sakykime, i kain reikia sumainti p % ,

'

80o/o.

20%.

6 uldavinys.

T e g u pradin preks kaina yra lit. Kai ios preks

pat, kiek prie pabrangim. Tada preks kaina bus

25

_ i ^ =
1,25

100%-80% = 20%.

kain padidinsime 0,25 lit ji kainuos


+-0,25

x =

Vadinasi, antrasis skaiius yra maesnis u pirmj

j s u m a i n t i , kad ji kainuot tiek pat, kiek prie pabrangim?


Sprendimas.

Bfia

= 9 9 %

-ba

1 - 4 = 0,8,

arba

0,1232

100
i kurios randame, kad
a '

= 0,2;
a =

0,1232 x 100

Atsakymas.

12,32%.

= 12,32%.

2.3. S K Y R I A U S S K A I I A V I M A I " U D A V I N I
SPRENDIMO PAVYZDIAI

2 b d a s . Miriuosius skaiius 1 6 ir 7

uraome sveikosios ir

trupmenins dalies suma, o po to atliekame veiksmus su gautosiomis


1 pavyzdys.

Apskaiiuokime:

sveikosiomis ir trupmeninmis dalimis:

. ) 4 + 2;

b)2i

d) 9 - 4 y ;

e) 5 y - 2 ;

Sprendinws.

a)

+ 3

f ;

c)

f) l j - 2 - - ;

g)

: 6

4 + 2 y = 4 + 2 + y = 6 + y = 6 y ;

d) 9 - 4 y = 9 - ( 4 + y j = 9 - 4 - y = 5 - y = 4 + y - y = 4 + - ^ - ^

b) Galime skaiiuoti keliais bdais:


1 bodas.

Kiekvien

netaisyklingja

paprastja

duotj

trupmena,

mirij
o

po

to

skaii

paveriame

gautsias

trupmenas

sudedame:
, 2 _ 2-7 + 1

3"

_ 45 + 77 _ 122
21

3 - 3 + 2 _ IS^
+

I I 2 , 1 5 - 3 + 11-7 _

" 7 3 "

17

21

1
ir 2

| .

paveriame paprastosiomis netai-

syklingosiomis trupmenomis, o po to ias trupmenas sudauginame:


. 2 7 I _ 1 15 _ 7 - 1 5
5 ^ 7
5 7
5-7
2
g) Miriuosius skaiius 4 y

ir

1
6y

paveriame

paprastosiomis

netaisyklingosiomis trupmenomis, o po to randame i trupmen dalmen:

-S- S-

1 b o d a s . Kiekvien i duotj mirij skaii paveriame netaisyklingja paprastja trupmena, o po to gautsias trupmenas atimame:
5 _ 16-15 + 8
12"
15

9 9 2 - 4 4 5 ^ 547

60

2 _ . f i i = 3 8 . 19
9

c) Galime skaiiuoti keliais bdais:

Ift8
15

2
f) Miriuosius skaiius I y

21

2 b a d a s . Kiekvien dmen uraome sveikosios ir trupmenins dalies


suma, o po to gautsias sveiksias ir trupmenines dalis sudedame:

60

2
2
= 4+ y = 4y.

e) 5 - 2 = 5 + | - 2 = ( 5 - 2 ) + l = 3 + l =

>1

16^-7^-;

60

7 - 1 2 + 5 _ 248^
12
15

12

248-4-89
60

38
9

3 ^ 38-3
19

Atsakymas, a) 6 y ; b) 5 ^ - ; c) 9 ^ ;
2 pavyzdys.

9-19

2
3

d ) 4 | ; ) | ; 0 3 ; g)

Apskaiiuokime:

5 _
a) 2 , 4 5 + 3 y ;

b) 1 1 + 0 , 6 - 0 , 0 0 5 ;

c) l | : l , 0 2 ;

d)yy-l,7;

e) 3 3 : 4 y ;

f) i f : 0 , 2 5 .

,5
, 45
,5
245
26
49^
7 =2TOO+3 7 = T O O + T = 2 0

+ 3

4 9 - 7 + 2 6 - 2 0 _ 343 + 520 _ 863


140
140
140
b) I I + 0,6 - 0 , 0 0 5 = f

26^
- =

23
140 '

> ,1-, 02=6-102


5"'
5 100

+ 0 , 6 - 0,005 = ^

+ 0,595 =

6
5

100
102

1 7 = 12- 1 - 1 = 2 0 17
17 ' '
17 ' 10
17 ' 10

'

6-100
5 102

20
17

20-17
17-10

"'

(1 3 - 2 );
14
14

<>

0,425 + 0,595 = 1,02.

18

12

>

- 1 ) =
114
7)

9
14

'

2 5

'

100

4 1

e)

Atsakymas,

) 6 - 2 1 ; b) 1,02; ) 1 - 1 ; d ) 2 ; e) 7 ; 0

S pavyzdys.

Apskaiiuokime:

, / 5
U2

3 \ 12
8/T9'

..

Sprendimas.

) X) 1 + 1

? - (

2 +

1 1 =
14

~1S = 7
36
36'
) =

1 !
14

3 +

2 - - I = I
' 7 ' 36
6

- =

= 1--1 =
14

5 4 ! 2 - 8 + 7 - 3 - 5 - 4 ^ 16 + 2 1 - 2 0
17 .
6
24
24
~ 24 '

= 17

17

51
' 60

12
17

17
=

5
17

- 17~s = 12
17

51-12 _ 3 .
60-17 " 5 '

34 I l I i = I

17'

' 24

,. 3 . 3
' 5 10

3
5

10
3

17

3-10
5-3"

6 1
5 \
T \ T 8 ~~ T 2 ) '
2\ 4 i - i I = i - 2 = 2. 1 = H = 3
1
2
2
2 2
2 3
2-3

( - - ) :

2 2

7.

MS-SH= o (^m0 ( 3 - 2 l ) - ( 7 - 6 | ) ;

5
14'

. . 2 41 T i
'
3
8
'

= I 1 1 = 1 1 = 2 . 1 = 2 ^ . = 7
4

14-9
14

3 +

\
2
n I

1 =

~S
36

, 3
17'

,
. 5
33 33
33 7
33-7
) 3 3 : 4 7 = : = - - = - 3 = 7 .

= - = ! ^

= ;

B
'

n
'

7l-42=57._9_57
8
4
8 ' 4
8

J_=5714
19
8 -19

3 ,
2'

2) | - 8 = 12.
Atsakymas,

a) I ;

b) j ; c) I ; d) I ; e) 2 ; 0 3 ; g) 12.

2'

4 pavyzdys.
0

'

Apskaiiuokime:

9 8

'Ii

+ 1

II'if)

82:1

Apskaiiuokite: ' i =

6 pavyzdys.
>2-10,32|.

Sprendimas.

( ,

IU

Sprendimas.

- . ! _
'
12

'

18
19

20

19 J l = 1 8
12 19
12

2
2'

- 7 +30 - 37
20

, 4 .22
9
3

20'

22 . 2 2
9
3

22
9

22

^
3'

4) 2,82:1,2 = 2,35,
'

1-2- J 2 - = 2 I
16 100
16

32 _ 2 _ 1
100
4
2'

H 6 =Jl=I,

6 ) 2 , 3 5 - 0 , 5 = 1,85,

5 pavyzdys.

0,8: 2 ^ - 0 , 1 2
Apskaiiuokime:
.
j 1,26 + 0 , 0 8

Sprendimas.

Atsakymas.
7pavyzdys.

^hVr-Wi=To=0'3'

7'

I.
Apskaiiuokime: 2 -

1 ) 2 - l i = 2-(l

2) 0 , 3 - 0 , 1 2 = 0 , 1 8 ,
. , , 4

,_26__ 4
7
100 _ 7

126 _ 18
100 - 2 5 '

41 ' S I O Q K - 1 ^ l
8^_72 +8_
4) + 0 , 0 8 - + _ - - -

80 _ o g
- 0 , 8 ,

2)

0,225.

1 3 - 2-lI
3

I) =2 - l - I = l-

2 _ 5 3 _ 15 _
' 3 " T ' 2 " T _

7
7

1
2 '

3) 1 3 - 7 - 1 = 1 3 - ^ 7 + I j = 1 3 - 7 - 1 = 6 - 1
4 ) , : 5 1I = 1 : 11
^ = 1 ^2 = ^2 .

5) 0 , 1 8 : 0 , 8 = 0 , 2 2 5 .
Atsakymas.

I = I

Sprendimas.

4
7

= I

' 3'3

Atsakymas.

,.

6\ I

7) | ^ : 1 , 8 5 = 1,85:1,85 = 1.

Atsakymas.

9
1.

5)

S pavyzdys.

R a s k i m e i lygybs:

57

T
a) M

=J L

57

b) 1 0 :

c) x : 0 , 7 5 = 9 i : 1 4 ;

d)

a)

d)

x = o,3. 3 I

19
2 '

3 . 19
4 2 '

3 - 19
4 2
57
4

4
Sprendimas,

3
4

319
319
4-2 ' 4 ~ 4-2

: ^ 1,456
15
1,05 '
l,05-.r = 15-l,456,
15-1,456

4 _ 3-19-4 _ 1
57 ~ 4 2 57 ~ 2 '

o3.3!
A.10
_ '
3 _ 10 3 _ 1
9 .
4
4
~ 4 ~ 4

20,8.

1,05
Atsakymas,

a) 2 - b b) 100; c) ! ;

9pavyzdys.

Raskime x, jei

b)

d) 20,8.

0,3 + 8 , 4 : 4 - 1 !
17
-

{"i-

10

r- !-

c
jSprendtmas.

_2_=25:l

2 5 . 1 = ,00.

2 '8

5) 5 , 2 - 1 = 5 , 2 - 1 , 4 = 3,8,

6)

c)

3 ) 2 , 7 - 0 , 8 = 1,9,

4),9-21 = 1 ^ . 2 ! = ' 9 . ! = ' 3 3


' '
3
10
3
10 3
30 '

25
c=

2,7-0,8)-2!
'
' '
3

.v 16 4 . 16
84 84
84 17
,7 . 1) 8 , 4 : 4 - = 8 ^ : 4 - = - : - = - - - = - = 1 , 7 ,

2 ) 0 , 3 + 1,7 = 2 ,

1 .25
8* " 2 '

v(

4
7 )

14-^ = 0 , 7 5 9 ! ,
4
2

8 :

3 , 8
70-30

133 266
: =

Atsakymas.

40.

3 _ 38 70 _ 266
70 - 0 ' - "

133
3
1
1 0 - 266 = 2 0 '

8)

2
1
7=20'

10pavyzdys.
a

Apskaiiuokime:

Paymkime = 0,(12),

y = 0 , 0 ( 5 ) ir z = 0,(17).

= 0,(12) 1-100,

) 1.(3) + 2 , ( 2 3 ) ;

IOOx = 12,(12),
(0,1(2)

0,2(3))

87 .

' 1,0,1(3)

0,3(2)J

31

Sprendimas,

0.8(5) + 0,1(6)
'

1 0 0 x - x = 12,(12)-0,(12),

0,17(1)

a) U r a y k i m e begalines d e i m t a i n e s periodines trup-

m e n a s 1,(3) ir 2 , ( 2 3 )

12
4
9 9 x = 12, x = -- = ^ - .
99
33

paprastosiomis.

y = 0 , 0 ( 5 ) 1-10,

P a y m k i m e = 1,(3), y = 2 , ( 2 3 ) .

IOy = 0 , ( 5 ) | - 1 0 ,

Abi lygybs = 1,(3) puses p a d a u g i n k i m e i 10. G a u n a m e lygyb

IOOy = 5 , ( 5 ) ,

IOx = 13,(3).

IOOy - IOy = 5 , ( 5 ) - 0 , ( 5 ) ,

I ios lygybs a t i m k i m e lygyb = 1,(3). G a u n a m e :


9 0

1 0 x - x = 13,(3)-1,(3),

' =

' = 4 =

z = 0 , ( 1 7 ) 1-100,

9 x = 12,

IOOz = 17,(17),

12

1 OOz- z = 17,(17)-0,(17),
D a b a r abi lygybs y = 2 , ( 2 3 ) puses p a d a u g i n k i m e i 100. G a u n a m e

9 9 z = 17,

lygyb

17
W

Z =

IOOy = 2 2 3 , ( 2 3 ) .

Taigi 0 , ( 1 2 ) = - 1 ,

I ios lygybs a t i m k i m e lygyb y = 2 , ( 2 3 ) . G a u n a m e :


\00y-

y = 223,(23)-2,(23),

9 9 y = 221,
=

Tada

4
4. 1
0,(12) + 0,0(5) _ 3 3 + ! g

0,(17)

221
99

4-6 + 111

T j
12^' 22 H 1 2 1 1 + 221
132 + 221
353
,56
Tada 1,(3) + 2 , ( 2 3 ) = T + =
= - ^ = = 3 - .

198

0,0(5) = 1 ,

IT_
99

99 __35_ 99
17

198

17

0,(17) = 11.

/4
1 \ 99 _
- = ( + 1 ) .
\133
33
1188// 17

35-99

198-17

35

34

34'

c) Uraysime skliaustuose esanias begalines deimtaines periodines


b) Uraykime begalines deimtaines p e r i o d i n e s t r u p m e n a s
0 , 0 ( 5 ) ir 0 , ( 1 7 ) paprastosiomis.

0,(12),

trupmenas

paprastosiomis.

t r u p m e n 0 , 1 ( 2 ) paprastja.

Paverskime

begalin

deimtain

periodin

Paymkime = 0 , 1 ( 2 ) .

100x-10x = 85,(5)-8,(5),

Padaugin abi ios lygybs puses i 10, g a u n a m e lygyb

9 0 x = 77,

IOx = 1,(2).

77

ios lygybs abi puses dar kart p a d a u g i n a m e i


antrj lygyb

10

ir g a u n a m e

*=90'
Trngi 0 , 8 ( 5 ) = | 1 .

IOOjc = 1 2 , ( 2 ) .
I antrosios lygybs atimkime pirmj:
IOOx-IOx = 12,(2)-1,(2),

Paymkime y = 0,1(6). Gauname:

t.y. 9 0 x = l l .

> = 0 , 1 ( 6 ) -10,

I ios lygybs randame, kad = 1 1 . Taigi 0,1(2) = ~

IOy = I , ( 6 ) 1-10,

Tokiu pat bdu paprastosiomis t r u p m e n o m i s ireik kitas begalines

IOOy = 16,(6),

deimtaines periodines trupmenas, gauname:


0,1(3) = g ;

Tada n

319-252
12-29
2)

0,2(3) = | ;

0.1(2)
' 0,1(3)
=

67
12-29

0.2(3) _
0,3(2)
12
90

IOOy-IOy = 16,(6)-1,(6),

0,3(2) = .

j _ I ^
29
12
90

2 ^
29

9 0 y = 15,
11 2 9 - 2 1 12 _
12-29

67
12-29'
87
311

Taig 1 0,1(6) = - g .
Paymkime

67-3
12-311

67
4-311

67
1244'

d) U r a y k i m e begalines deimtaines periodines t r u p m e n a s

IOOz = 17,(1).

0,8(5);

0 , 1 ( 6 ) ir 0,17(1) paprastosiomis.
= 0,8(5).

z = 0,17(1). Abi ios lygybs puse padauginkime i

100. Gauname lygyb

67-87
12-29-311

Abi

Paymkime

15
90

Abi ios lygybs puses padauginkime i

IOOx = 8 5 , ( 5 ) .

(1)
puses

padauginkime

IOOOz = 171,(1).

IOOOz- IOOz = 171,(1)- 17,(1),


900z = 154,

(1)

Abi (1) lygybs puses padauginkime i 10. G a u n a m e lygyb

I (2) lygybs atimkime (1) lygyb:

lygybs

I (2) lygybs atimkime (1) lygyb:

10. G a u n a m e lygyb
10x = 8 , ( 5 ) .

(1)

(2)

_ 154
900'

Taigi 0.17(1) = 1 5 1

i
(2)

10.

Gauname

lygyb

Tada

77 , 15
77 + 15
92
90
90 _
90
_ 90
J54
_154
154
900
900
900

0.8(5) + 0,1(6)
0,17(1)

92 900 _ 9 2 - 9 0 0 ^ 460
9 0 ' 154 _ 9 0 - 1 5 4 " 7 7

9 2 . 154
90 900
ia reikjo prisiminti, kad

, 75
77

V3
IOOOm3'

Atsakymas, ) | | ; b) I 3 L ; c)

d)

Atsakymas,

a) 1,08

b) 25 ;
5

"
Il pavyzdys.

raykime vietoj v a i g d u t s praleist skaii, kad bt

teisinga lygyb:

km=tm
h

min
d)

* - I

30

dm

e) 4 - V

cm

m
s

f) 8 f

cm

18

- 2 - = 1
mm

"

d) 30 - cm

2
12pavyzdys.

= -*-.

Skaii

= 0,666...

suapvalinkime iki d e i m t j ir

r a s k i m e gautosios apytiksls r e i k m s absoliuij ir santykin paklaidas.

- =
1 ,
60h
m

apytiksl r e i k m 0 , 7 . ios apytiksls reikms absoliuioji paklaida yra:

=
1000

90-1000 m
="1600- T =

2 5

2
I
y-0,7
m
T"

12
13


J ,
3600

fan

5-3600

to,

1000

d) 30 ^
=3 0 - - 1 ^
dm-
1000 cm

^
1

l-

to
h

0,7

arba

_JL_ = 30
- L
cm
cm

Atsakymas.
e) 4 ^
= 4 - - - 1 - =
cm3
'
m3
1000000

IO 3

4
= 4 -10
m3

7 1
101

2 0 - 2 1

I l

J_
30'

I 30 I l 301

0 s a n t y k i n p a k l a i d a yra:
I

c m ,
'
j

c) 18 ~

S a n t y k i n p a k l a i d ireikime procentais.
2
Sprendimas.
Skaii = 0 , 6 6 6 . suapvalin iki d e i m t j g a u n a m e

uv n n Am n n 1 0 0 0
b) 9 0
X =90 W I

rv

IOOOtg-

e) 4 0 0 0 - - ; 0 8 - - .
m
m

,km.
h

Sprendimas.
,)

1 g

s.

4 - = 4000
m3

.
m3

arba 4 y j - % .

1
30 _ 1 . 7
J_
30
10
10

100 % =

1
30

10
7

1]
330
0-7

1
21'

% = 4yj- %.

Absoliuioji paklaida lygi

o s a n t y k i n lygi

13pavyzdys.

Kamil

padjo m a m a i

tvarkyti

kambarius.

Ketvirt
15pavyzdys.

Dviejuose maieliuose buvo 12 obuoli. Jeigu I

pir-

2
v a l a n d o s j i plov indus, - j valandos j i tvark koridori, o s a v o k a m b a r i o

m a j a m e maielyje esani obuoli perdtume antrj, tai abiejuose

tvarkymui

maieliuose j bt po lygiai. Kiek obuoli buvo i pradi kiekviename

ji

sugaio

1,5

karto

daugiau

laiko,

negu

koridoriaus

maielyje?

sutvarkymui. K i e k laiko Kamil p a d j o m a m a i tvarkyti k a m b a r i u s ?

3
Sprendimas.

Sprendimas.

K a m i l plov indus 2 6 0 = 15 minui.

Po perdjimo pirmajame maielyje lik 6 obuoliai sudaro

ten buvusi obuoli. Vadinasi, p i r m a j a m e maielyje prie perdjim buvo

Koridori j i tvark 6 0 = 40 minui.


6 : 2 = 8 obuoliai. Taigi antrajame maielyje buvo 1 2 - 8 = 4 obuoliai.
S a v o k a m b a r i o tvarkymui ji sugaio 1,5 4 0 = 6 0 m i n u i = 1 valand.

Atsakymas.

8 ir 4 obuoliai.

Kamil p a d j o m a m a i tvarkyti k a m b a r i u s i viso


16 pavyzdys.

6 0 + 15 + 4 0 = 115 minui = 1 h 55 minutes.

Atsakymas.

1 h 55 min.

Turistas pirmj dien nujo 2 viso kelio, antrj d i e n -

likusio kelio, o treij d i e n - p a s k u t i n i u o s i u s likusius 16 km.

Raskite

kelio, kur nujo turistas, ilg.


14pavyzdys.

D r a b u i parduotuv p a r d a v

Parduot m o t e r i k striuki skaiius sudar 1

160

vyrik

striuki.

p a r d u o t vyrik striuki

O
skaiiaus, o p a r d u o t vaikik striuki skaiius sudar

parduot

vyrik ir m o t e r i k striuki skaiiaus. Kiek vienet vaikik striuki


p a r d u o t u v p a r d a v daugiau negu m o t e r i k ?
Sprendimas.
Parduotuv pardav 160 1 = 20
O

moterik

striuki.

6 0 - 2 0 = 40

vaikik

striuki

negu

moterik.
Atsakymas.

IH'Hf'4"
Kadangi treij dien nujo 16 km, tai galime sudaryti lygt:
1 + x
5 + lb = x,
x
4
12
5

IA
= -16,

- 2 = -16,
daugiau

x=-16:|-|j,

x = 48 km.

Atsakymas. 48 km.
17pavyzdys.

P a r d u o t a 40 vaikik striuki d a u g i a u negu moterik.

Tada pirmj dien

turistas nujo 2 * km. A n t r j dien nujo

P a r d u o t u v p a r d a v 180 - 1 = 6 0 v a i k i k striuki.
parduota

Tegu viso kelio ilgis lygus km.

jX ^ +. X-X

P a r d u o t vyrik ir moterik striuki skaiius lygus 160 + 2 0 = 180.

Vadinasi,

Sprendimas.

autobusu 60

Trys draugai ivyko turistin kelion. Pirmasis vaiavo


greiiu, antrasis - traukiniu 25

greiiu, o treiasis

skrido lktuvu. Kokiu greiiu skrido lktuvas, jeigu autobuso ir traukinio


greii suma sudaro

Taigi Rytis ateis mokykl anksiau u Luk.

km
h

Sprendimas.
m

Tegul lktuvo greitis -. Traukinio greitis


=

4 6
24
Vadinasi, Luko greitis lygus y y = Ryio greiio.

lktuvo greiio?

2 5 - 3 6 0 0 km _9Q
1000
h

Atsakymas.

Rytis ateis mokykl anksiau u Luk.

Ian
19 pavyzdys.

h '

Valstiet

vienam

pirkjui pardav pus vis

savo

viiuk, antrajam - tredal likusij be 6 viiuk, treiajam - ketvirtaAutobuso ir traukinio greii suma lygi 60 + 90 = 150

dal likusij be 6 viiuk. T a d a j a i liko dar pus jos atsinet viiuk.


Kiek viiuk valstiet turjo ir kiek ji pardav kiekvienam pirkjui?

Tada y = 150,

Atsakymas.
18 Pavyzdys.

X = 1 5 0 : | = 400

Sprendimas.

Tegul valstiet atsine turg viiuk. Tada, kai

pirmajam pirkjui ji pardav y X - 6

400 ^jj-.

= x + 6 viiuko.

Tuo paiu metu i vieno n a m o t pai mokykl ijo

Rytis ir Lukas. Luko ingsnis buvo y


pat laik Lukas nueng y

karto trumpesnis u Ryio. Per t

karto daugiau ingsni negu Rytis. Kuris

viiukus, jai liko

Antrajam pirkjui ji pardav

viiukus, o jai Iiliko

i - x + 6 - | y x - 4 j = y x + 10 viiuk.

berniukas anksiau atjo mokykl?


Treiajam pirkjui j i pardav
Sprendimas.

Tegul Ryio ingsnis yra

viiukus.

cm,

Kadangi visiems trims pirkjams ji pardav y viiuk, sudarome lygt.

tada Luko ingsnis - y cm. Vadinasi, Luko ingsnis sudaro


1 x - 6c +
1 x - 4 + 1 -
7 = -,
1

2
6
12
2
2

4
Tx
4
= Rvio ingsnio,

5
Sakykime, kad Rytis nueng y ingsni, tada Lukas nueng
1 6 .
+ - y = - y

JL

. .
ingsni.

12*

6
J y
6
Luko ingsni skaiius lygus - = Ryio ingsni skaiiaus.

=H
2

27 : 3

'

* = T 12=

5 4

Taigi pirmajam pirkjui valstiet pardav 54 -

= 21 viiuk,

antrajam (54 - 2 1 ) - 1 - 6 = 5 viiukus,

x + -x + x-l0

o treiajam pardav 1 - - ( 5 4 - 2 1 - 5 ) - 6 = 1 viiuk.

| x = 100,

Atsakymas.

54; 21; 5; 1.

20pavyzdys.

antroji-per

x = 100:|,

= 40.

Vadinasi, Arnas matematikos uduotis sprend 40 minui, moksi

D i r b a dvi sniego v a l y m o mainos. Pirmoji gali g a t v


3

nuvalyti per 1 h ,

= 90,

to laiko. Pradjusios valyti kartu abi

lietuvi kalb - 1 - 4 0 = 30 ( m i n ) , o geografij moksi 3 0 - 1 0 = 20 (min).


Atsakymas.

40min,

30 m i n ,

20 m i n .

mainos dirbo 2 0 m i n . Po to dirbo tik antroji maina. Kiek laiko prireik


22pavyzdys.
antrajai mainai baigti valyti v i s gatv?
Sprendimas.

Svarstykli skals padalos

pasvrus detal, kurios mas lygi

Tegul visas d a r b a s yra 1.

vert yra

47,13209 g ,

0,1 g .

Jomis

gauta mass apytiksl

reikm 47,1 g . Apskaiiuokime tos apytiksls reikms absoliuij ir

Antroji maina gali nuvalyti vis gatv per - 1 h .

santykin paklaidas. Nustatysime, kokio skaiiaus nesieks absoliuioji

3
4
Per 1 h antroji m a i n a gali nuvalyti I: = gatvs dal.

paklaida sveriant iomis svarstyklmis.

Abi mainos d i r b o 1 h ir n u v a l

Sprendimas.

Absoliuioji apytiksls reikms paklaida lygi

147,13209-47,11 = 0,03209.

g a t v s dal.

Santykin apytiksls reikms paklaida lygi


7
2
Vadinasi, antrajai m a i n a i liko nuvalyti 1 - = gatvs.

2
2 4
1
Antrajai mainai nuvalyti gatvs dalies prireik - - : = ( h )

Atsakymas.

^ 3 2 1 0 9 <0,0007, t.y. 0,07 % .

Kadangi svarstykli skals padalos vert yra

Atsakymas.
21 pavyzdys.

0,1 g ,

tai svrimo

absoliuioji paklaida bus maesn u 0,1 g .

10 min.
A r n a s ruo n a m darbus 9 0 minui: lietuvi k a l b

Absoliuioji paklaida lygi 0 , 0 3 2 0 9 , o santykin paklaida

yra 0 , 0 7 % . Absoliuioji paklaida bus maesn u 0,1 g .

ruo - 1 to laiko, kur s p r e n d matematikos uduotis, g e o g r a f i j m o k s i


10 minui

maiau

negu

lietuvi

kalb.

Kiek

laiko

Arnas

moksi

matematik, lietuvi k a l b ir geografij.


Sprendimas.

Tegul A r n a s s p r e n d m a t e m a t i k o s uduotis

23 pavyzdys.
papiruse

Garsioje Senovs Egipto matematikos knygoje - Raindo

( 2000 - 1 7 0 0 m.prme.)

teigiama,

kad

lygiaons

trapecijos

formos ems sklypo plot reikia skaiiuoti imant pagrind sumos ir


minui,

onins kratins sandaugos pus. Nustatysime, k o k i santykin paklaid


procentais padarytume senovs egiptiei bdu skaiiuodami trapecijos,

tada -

m i n u i r u o lietuvi kalb, o g e o g r a f i j m o k s i

| - 1 - loj

minui. Kadangi A r n a s ruo n a m darbus 90 minui, s u d a r o m e lygt:

kurios pagrindai

ir 4 ,

o onin kratin lygi

pateiksime procento deimtj dali tikslumu.

10, plot. Atsakym

Sprendimas.

N u b r a i y k i m e d u o t j trapecij:

) Q

--100 % =
%,
272
272

Atsakymas.

LLL

, arba 0 , 4 % .

25 pavyzdys.

R a n d a m e ios trapecijos p l o t r e m d a m i e s i f o r m u l e S =

a +

^ h ;

t.y. 0 , 4 % .

Automobilio greitis 20 % didesnis u motociklo greit.

Keliais procentais reikia sumainti motociklo greit, kad j i s bt lygus


80 % automobilio greiio.

i a a , b - trapecijos pagrind ilgiai, h - trapecijos auktin.


Kadangi A = V l O 2 - I 2 = V l O O - I = V 9 9 ,

Taigi S =

km
h

Sprendimas.

Tegu motociklo greitis yra .

tai

Tada automobilio

km

greitis yra 1,2* .


S = ii-V99=5-799.
Sakykime, kad motociklo greit reikia sumainti p % . Tada
R a n d a m e duotosios t r a p e c i j o s plot s e n o v s egiptiei m a t e m a t i k o s
k n y g o j e apraSytu bdu:

x - x - 4 = 0,8-1,2.,

S = I y ^ - 1 0 = 5 - 1 0 = 50.

Apskaiiuokime

trapecijos

ploto

apytiksls

reikms

= 0

'

9 6

'

9 6

santykin

paklaid:
-
15 - /99 501

Atsakymas.

0,5

24pavyzdys.

"

%.

G y v s i d a b r i o tankis yra

p
13,55 ^ y .

=
S u a p v a l i n k i m e

cm
skaii iki d e i m t j ir r a s k i m e gautos apytiksls reikms

santykin

paklaid. G a u t santykin p a k l a i d ireikkimc procentais d e i m t j dali


tikslumu.

0 4

p = 100 - 0 , 0 4 = 4 % .

Atsakymas. 4 %.
26 pavyzdys.

Paraykime duotuosius procentus atitinkanias deim-

taines ir paprastsias trupmenas (jei galima, suprastinkime):

Sprendimas.

S u a p v a l i n k i m e skaii 13,55 iki d e i m t j : 13,55 = 13,6.

ios apytiksls reikms santykin p a k l a i d a lygi:


13,55-13,6| _ 0,05 _
13,6

13,6

a) 65 % ;

b) 38 % ;

c) 75 % ;

e) 1 2 0 % ;

f) 2 5 , 4 % ;

g) 5 % .

Sprendimas.

272'
a) Kadangi 1 % =

o tai atitinka

d ) 125 % ;

, tai

65

arba 65 % = 0 , 6 5 .

14,7 : x = 100 : 30
b) 38 % = - ^ = 1^- arba 3 8 % = 0 , 3 8 .
1 Uu
5U
c)

75 % =

100 X = 1 4 , 7 - 3 0
14,7-30

= - - arba 75 % = 0 , 7 5 .

100
d)

125 % =

100

= | =
4

a r b a 125 % = 1,25.

Taigi

30%

n u o skaiiaus 14,7 yra skaiius 4 , 4 1 .

2 bodas. 3 0 %
e) 120 % = | | 5 . = | =

- = 4,41.

atitinka

= "^-

a r b a 120 % = 1,2.
Tada 3 0 % nuo skaiiaus 14,7 lygu

O 25,4 % =
8)

a . b a 2 5 , 4 / = 0 , 2 5 4 .

14,7

= 14,7 0,3 = 4,41.

Taigi 3 0 % n u o skaiiaus 14,7 yra skaiius 4 , 4 1 .

5% = 4

= i a r b a 5 / . = 0,05.

Atsakymas, ) 1,6; b) 4,41


27pavyzdys.

Apskaiiuokime:

a) 5 % n u o 3 2 ;
Sprendimas,

28pavyzdys.
b) 3 0 % n u o 14,7.

Kvadratai padalyti 100 lygi langeli. Raskime, kiek

procent kvadrato nuspalvinta?

a) 1 b a d a s .

32 - 1 0 0 %
- 5 %
32 : x = 100 : 5
100 = 3 2 5
32-5
, ,
' = I o o - = 1'6
Taigi 5 % n u o 32 yra skaiius 1,6.
2 b o d a s . 5 % atitinka - A y = A .
T a d a 5 % n u o skaiiaus 3 2 y r a lygu
32

b) 1 b o d a s .

= 32 0 , 0 5 = 1,6.

44
Sprendimas,

a) Paveikslenuspalvinta y ^ , arba 44 %
26

14,7-100%
- 30 %

b) Paveiksle nuspalvinta

, arba 26 %

Atsakymas, a) 44 % ; b) 26 %.

kvadrato.

kvadrato.

29pavyzdys.

Rasime, kuri figros dalis nuspalvinta. A t s a k y m uray-

sime paprastja trupmena ir procentais.

b) Kadangi 1 ( = 1000 Ag ir 1 %

tonos yra - -1000 Ag = IO kg,

tai 4,5 % tonos yra 4,5 -10 Ag = 45 kg.


Atsakymas,
31 pavyzdys.

c)

d)

a) 3 Ag; b) 45 kg.
Apskaiiuosime, kiek kvadratini metr sudaro:

a) 1 % hektaro;

b) 2,5 % hektaro;

c) 12 % aro;

d) 0,08 % kvadratinio kilometro.

Sprendimas,

1 ha = 100 a = 100 100 m 2 = 10000 m

a) Kadangi

tai 1 % hektaro yra - A - - 1 0 0 0 0 m 2 = 100

m2.

b) Jau radome, kad 1 % hektaro yra 100 m 2 . Tada 2,5 % hektaro


Sprendimas,

a) Nuspalvinta

figros, t.y.

3
1 0 0 % = 30%

figros.

c) Kadangi

b) Nuspalvinta f figros, t.y. 1 - 1 0 0 % = 3 7 , 5 % figros.


O
O
c) Nuspalvinta 1

figros dalis, t.y. - 1 - 1 0 0 % = 2 5 %

Atsakymas,
25 % ; d) j
30pavyzdys.

3
a)

arba 30 % ;

3
b) arba

figros.

37,5 % ;

I
c)

kilometro yra A j . o o O O O O m
arba

Apskaiiuosime, kiek kilogram sudaro:

Sprendimas,
lOO kg = \kg,

a) Kadangi

ir

tai 3 % centnerio yra 3 kg.

1%

centnerio

tai

1%

aro yra

- A - - 1 0 0 m2 = 1 m 2 .

yra

kvadratinio

=10000 m .

Tada 0,08 % kvadratinio kilometro yra 0,08 -10000 m 2 = 8 0 0


Atsakymas,

a) 100 m 2 ; b) 250 m 2 ; c) 12 m 2 ; d) 800 m 2 .

32pavyzdys.

Raskime, kiek gram sudaro 85 %o kilogramo.

Sprendimas.

b) 4,5 % tonos.
l c i = 100A:g

I a = IOOm2,

d ) Kadangi 1 km2 = ( 1 0 0 0 m ) 2 =1000000 m 2 , tai 1 %

arba 50 % .

a) 3 % centnerio;

m2.

Tada 12 % aro yra 12 1 m 2 = 1 2 m 2 .

3
1
1
d) Nuspalvinta = figros, t.y. i 0 0 % = 50 % figros.
6
2
2

A j

yra 2 , 5 - 1 0 0 m2 = 250

Kadangi

I A g = IOOOg,

j A y -1000 g = 1 g . Tada 85 %o
Atsakymas.

85 g .

tai

1 %o

kilogramo yra 85 g .

kilogramo

m2.

yra

JJpavyzdys.

K l a s j e yra

35

mokiniai,

i j

4 0 % - berniukai.

100 = 280 125,

Raskime, kiek yra b e r n i u k .


Sprendimas.

U d a v i n isprskime keliais bdais.

1 b d a s . B e r n i u k skaii p a y m k i m e x .

Taigi striuk kainuoja 350

3 5 - 100 %

2 bdas. Striuks ir kostiumo kain skirtum p a y m k i m e y

: - 4 0 %

2 8 0 Lt - 1 0 0 %

35 : X = IOO : 4 0

y Lt - 25 %

100 = 3 5 4 0

280 : 100 = y : 2 5 ,

35-40
100

Lt.
Lt.

100 y = 2 8 0 - 2 5 ,

= 14

280-25

Taigi klasje yra 14 berniuk.

.. .

100

40
2 bodas. 40 % paverskime paprastja trupmena 40 ^ = J q q

Tada striuks kaina yra 280 + 70 = 350

(Lt).

3 bdas. Striuks kain galjome rasti ir taip:

Raskime y

skaiiaus 3 5 :

3 5 - = 14.

2 8 0 + - - - 2 5 = 2 8 0 + 70 = 350 (Lt),

Taigi klasje yra 14 berniuk.

2)

3 bdas. K a d a n g i 1 % n u o skaiiaus 35 yra lygus

, tai 4 0 %

arba 280-1,25 = 3 5 0 ( 1 / ) .

Apskaiiuosime, keik procent striuks kainos sudaro kostiumo kaina:


Striuks kaina 3 5 0 Lt - 100 %
Kostiumo kaina 280 Lt - z %

n u o to paties s k a i i a u s 3 5 yra lygu y j j j ' 4 " = ' 4

350 : 100 = 2 8 0 : z ,
100 2 8 0 = 3 5 0 - z ,

Taigi klasje yra 14 berniuk.


Atsakymas.

14 berniuk.

J4pavyzdys.

K o s t i u m a s k a i n u o j a 2 8 0 Lt,

z =

o striuk 25 %

= g 0 %

Vadinasi, kostiumas yra pigesnis u striuk 100 % - 8 0 % = 20 % .


Keliais procentais kostiumas yra pigesnis u striuk, galima rasti ir taip:

u kostium.

3 5

1) Kiek k a i n u o j a striuk?
2) Keliais p r o c e n t a i s kostiumas y r a pigesnis u striuk?
Sprendimas.

brangesn

1 0 y 8 0

1) 1 bdas. Tegu striuks kaina yra

"~

2 8 0

100% = ~

100% = 2 0 % .

Atsakymas. I) 350 Lt; 2) 20 %.

Lt.

2 8 0 Lt - 100 %

J5 pavyzdys.

Lt - 125 %

1) Apskaiiuosime, kiek reikia sumokti pinig u t pat pomidor

2 8 0 : x = 100 : 125,

Naujoji pomidor kaina sudaro 80 % buvusios kainos.

kiek, u kur anksiau m o k j o m e 4 0

Lt.

2) A p s k a i i u o s i m e , kiek kilogram pomidor g a l i m a nupirkti u tuos


paius pinigus, u kuriuos anksiau nupirkdavome 2 kg
Sprendimas.

g . 1 0 0 % = 0 , 8 5 - 1 0 0 % = 85 % .

pomidor.

I ) Kiek kart b u s maesn p o m i d o r kaina, tiek pat

Jei pradin preks kaina sudaro 100 % , tai striuks kaina sumajo
100 % - 8 5 % = 15 % .

kart reiks m a i a u sumokti u t pat pomidor kiek.


4 0 Lt-

Atsakymas.

100 %

Lt - 80 %

15 %.

37pavyzdys.

4 0 : x = 100 : 8 0 ,

Mantas turjo 4 , 5 Lt,

o ledams ileido 1,80 Lt.

Kick

procent turt pinig berniukas ileido ledams?

100 = 4 0 - 8 0 ,

Sprendimas.

40-80
* = - f O o - = 32(L/).

1 b d a s ( s u d a r a n t p r o p o r c i j ) . Tegu Mantas ileido ledams %

udavin isprsime keliais bdais.

vis turt pinig Remdamiesi udavinio slyga, g a u n a m e :


2) Kiek kart b u s m a e s n pomidor kaina, tiek pat kart d a u g i a u

4 , 5 Lt-

pomidor galsime nupirkti u tuos paius pinigus, j e i g u t - senoji 2 kg


pomidor kaina, tai 0 , 8 / - naujoji 2 kg

pomidor kaina. Tegu y - kiekis

pomidor (kilogramais), kur galime nupirkti u n a u j kain, Ly. ul t


0

- r J ' '
'
T a d a =

= _

36pavyzdys.

Sprendimas.

4 , 5 - X = 100-1,80,

W l \
= 2,5(*g).

Striuk kainavo 200 Lt.

kaina s u m a j o 30 Lt.

4,5 : 1,80 = 100 : x ,

Lt.

Atsakymas. 1) 32 Lt , 2) 2,5 kg.

100 %

1,80 Lt-x

100-1,80
....
= - = 40 %.
4,5
Taigi ledams Mantas ileido 4 0 % vis turt pinig.

Kai i striuk n u k a i n a v o , j o s

Kiek procent s u m a j o striuks k a i n a ?

2 b d a s ( a r i t m e t i n i s ) . Reikia rasti skaii 1,80

U d a v i n isprskime keliais bdais.

1 b d a s ( s u d a r a n t p r o p o r c i j ) . Tegu striuks kaina s u m a j o % .


2 0 0 Lt - 100 %

procentini

100 % = 0 , 4 100 % = 4 0 % .
4,5
3 b a d a s ( s u d a r a n t lygt). T e g u ledams pirkti Mantas ileido %
vis turt pinig. Remdamiesi udavinio slyga, s u d a r o m e lygt:

30 Lt - %

oo

200 - = 1 0 0 - 3 0 ,

1,8-100
..
= = 40 %.
4,5

....

~20T
2 b o d a s ( a r i t m e t i n i s ) . N a u j o j i striuks kaina yra 2 0 0 - 3 0 = 170 Lt.
Rasime, kiek p r o c e n t buvusios kainos sudaro i naujoji striuks kaina, t.y.
rasime skaii 170 ir 2 0 0 procentin santyk:

"

1 8

2 0 0 : 3 0 = 100 : ,

100-30

ir 4,5

santyk:

'

Atsakymas.

40 %.

38pavyzdys.

A g n ledams ileido 2,4 Lt,

i r t a i sudaro 6 0 % vis jn

turt pinig. Rasime, kiek pinig turjo Agn.


Sprendimas.

Udavin isprsime keliais bdais.

1 b o d a s ( s u d a r a n t proporcij). T e g u A g n t u r j o Lt.

Gauname:

4 0 - x = 3,2-100,

Lt - 100 %
2 , 4 Lt-

3,2-100
X =

60 %

o.

Taigi iekomasis skaiius yra 8.

_ 100
2,4

r ^

40

60 '

2 b d a s (aritmetinis). 4 0 %

atitinka

^ e ' 3 , 2 atitinka

60-X = 2,4-100,
2,4-100

60

2
5
iekomojo skaiiaus, tai visas skaiius yra 3,2 : - 3 , 2 - = 8.

,
= 4

Taigi A g n t u r j o 4

Lt.

3 bdas

2 bdas (aritmetinis). 6 0 % p a v e r s k i m e p a p r a s t j a trupmena:

60%=

= 2,4-1 = 4

Atsakymas.
40pavyzdys.

(Lt).

Remdamiesi

yra

x.

8.

Tegu

pirmasis

skaiius

yra

antrasis-

y.

Remdamiesi udavinio slyga, galime sudaryti lygi sistem:


(x + y = 1240,
Ix-0,045 = y-0,055.
Isprend i lygi sistem, randame, kad = 6 8 2 , o y = 558.

Atsakymas. 4 Lt.

Sprendimas.

skaiius

100

Isprend i lygt randame, k a d = 4 ( L i ) .

39pavyzdys.

iekomasis

Dviej skaii suma lygi 1240. Vieno skaiiaus 4,5 %

Sprendimas.
Lt.

udavinio slyga g a l i m e sudaryti lygt:


24 =
^
.
'

Tegu

yra lygs kito skaiiaus 5,5 % . Raskime iuos skaiius.

5
3 b o d a s ( s u d a r a n t lygt). T e g u A g n t u r j o

lygt).

- T ^ - - 4 0 = 3 , 2 , arba 0 , 4 - x = 3 , 2 ; i ia = | 4 = 8.
100
0,4

R a n d a m e , kiek pinig turjo A g n :


M

(sudarant

Remdamiesi udavinio slyga, galime sudaryti lygt:

R a s k i m e skaii, k u r i o 4 0 % y r a skaiius 3 , 2 .

Remdamiesi slyga, g a u n a m e :
- 100 %
3,2-40

682 ir 558.

41 pavyzdys.

Norint nustatyti irni sklos d a i g u m buvo pasta 200

irni. Idygo 170 irni. Raskime, kiek procent irni idygo.

udavin i s p r s i m e keliais bdais.

I b o d a s ( s u d a r a n t proporcij). T e g u iekomasis skaiius yra

Atsakymas.

x.

Sprendimas.

Reikia rasti, kiek

100 % = 0,85 100 % = 85 % .

: 3 , 2 = 100 : 4 0 ,

procent

skaiiaus

200

sudaro

skaiius 170, t.y. reikia rasti skaii 170 ir 200 procentin santyk:

Taigi idygo 85 % irni.

u d a v i n g a l j o m e sprsti sudarydami proporcij:


200 - 100 %
Remdamiesi udavinio slyga, sudarykime lygt ir j isprskime.

170 - %
2 0 0 : 170 = 100 : ,

75 + 7 5 . 4 - ( 7 5 + 7 5 . 4 ) . 4 = 7 2 ,

2 0 0 = 170 100,
170100
X =

oc

Taigi idygo 85 % irni.


Atsakymas.

75x

100

10000

Prek kainavo

18000 Lt.

10000,

-75x2 =-30000 I

u d a v i n galime sprsti keliais bdais.

(-1)

7 5 x 2 = 30000,

1 b a d a s . T a i k y s i m e sudtini procent formul:

2 =400,

S 2 = I 8 0 0 0 - j i - j ^ j 2 = 1 8 0 0 0 0 , 8 5 2 = 18000 0 , 7 2 2 5 = 13005 /,/.

x = + 20.
Reikm

2 b d a s . Kai preks k a i n p i r m kart s u m a i n o 1 5 % , tai j i kainavo


1 8 0 0 0 - 1 8 0 0 0 0,15 = 15300

JhL.=72
10000

ios preks k a i n a b u v o du

kartus sumainta p o 15 % . A p s k a i i u o s i m e , kiek prek k a i n u o j a dabar.


Sprendimas.

75x

100
75 _

85 % .

42pavyzdys.

75x

~~200~

Lt.

= -20

netinka. Taigi

= 20,

t.y

produkcijos vieneto

kaina i pradi iaugo, o po to s u m a j o 20 % .


Atsakymas.

20 % .

44 pavyzdys.

bank dvejiems metams buvo padta 2000 Lt.

Kai e s a m preks k a i n s u m a i n o dar 15 % , tai prek k a i n a v o


15300-15300
Atsakymas.

13005

0,15 = 13005

U.

Lt.

Po dvej

met indlio suma banke buvo 2 1 6 3 , 2 Lt. Raskime b a n k o palkan norm,


inant, kad bankas skaiiuoja sudtines palkanas kart per metus.

43pavyzdys.

I p r a d i p r o d u k c i j o s v i e n e t o kaina buvo 75 Lt.

Per

Sprendimas.

Taikydami sudtini procent f o r m u l

pirmuosius m e t u s i kaina iaugo t a m tikru procentu, o per antruosius


m e t u s j i s u m a j o t u o paiu procentu, dl to j o s vert t a p o

72

Lt.

R a s k i m e t procent.
Sprendimas.

T e g u p r o d u k c i j o s vieneto k a i n a iaugo % . Po kainos

p a d i d j i m o p r o d u k c i j o s vieneto kaina t a p o lygi


I75

+ 75

TSolz-'-

Po to, kai i k a i n a s u m a j o % , j i t a p o lygi

S 2 = S 0 - I 1 + 4100J J

kai

S 2 = 2 1 6 3 , 2 Z,/, S 0 = 2000

g a u n a m e lygt su neinomuoju
2 1 6 3 , 2 = 2000(^1 +
1+ 4

4 )

Lt,

p:

'

= 7086=1,04.

1 4

IMJ

= 1 , 0 8 I 6 ; IIA

Kadangi 1 + J L > O, tai reikm - 1 , 0 4

netinka.
kai lenktynininkas greit padidins 10 % , tai j o greitis bus lygus

Taigi 1 + J L = 1,04, J L = 0 , 0 4 ; i ia p = 4 .

v +0,1 v, t.y.
Vadinasi, banko sudtini palkan n o r m a lygi 4 % .

Atsakymas.
45pavyzdys.

4 %.

kelias, kur nuvaiuoja lenktynininkas, kai greit padidina

Du kartus sumainus preks k a i n tuo paiu procentu, ji

alpigo keturis kartus. Keliais procentais b u v o m a i n a m a preks kaina


kiekvien kart?
Sprendimas.

l,lv.

Kelias, kur nuvaiuoja lenktynininkas, kai greit padidina

p %

10 %

ir
yra

vienas ir tas pats, todl galime sudaryti lygt:

12 v+

( Too") = 151'lv;

ia p - neinomasis, v - pastovus dydis. Sprendiame i lygt:


Tegu

preks kaina b u v o m a i n a m a kiekvien

kart

i2v i+

( -4)= ,5 ' uv | :3v

p % . Pritaik sudtini procent formul

'-Tok)

k a i n = 2

gauname lygt su vienu n e i n o m u o j u

i r 5

= x >

p:

= 5,5,

^ - = 1,5; i ia p = 25 1,5 = 37,5.

^L-S 0 -fl2-V
4
^
V
100J

Vadinasi, kad apvaiuot rat per 12 minui, lenktynininkas turi


padidinti greit 37,5 % .

Atsakymas.

2 '
Kadangi J L < 1 , tai

"Jqq-O

ir todl r e i k m -

47pavyzdys.

netinka.

37,5 %.
Kiek litr vandens reikia pilti 1,5 (

40 %

sieros

rgties tirpalo, kad gautume 3 % sieros rgties tirpal.


Taigi I - T ^ r = =. I ios lygties randame, kad
100
2

p-50.

Sprendimas.

Vadinasi, kiekvien kart preks kaina b u v o m a i n a m a 50 % .

Atsakymas.

udavin isprsime keliais bdais.

1 b o d a s . 1) Apskaiiuosime, kiek grynos sieros rgties yra 1,5 i tirpalo:


1,5 - 100 %

50 %.

- 40 %
46 pavyzdys.

Lenktynininkas

apskaiiavo,

kad,

padidins

greit

10 % , j i s turi apvaiuoti rat per 15 minui. Keliais procentais j i s turi


padidinti greit, kad apvaiuot rat per 12 m i n u i ?
Sprendimas.

1,5 : x = 100 : 4 0 ,
100 = 1 , 5 - 4 0 .
1,5-40

Tegu lenktynininko greitis yra v , o j padidinti reikia

p % . Kai lenktynininkas greit padidins p % , tai j o greitis bus lygus

Taigi 1,5 t sieros rgties tirpalo grynos sieros rgties yra 0 , 6 1.

T a d a dviej skaii sandauga tapo lygi

2) A p s k a i i u o s i m e , k i e k litr n a u j o tirpalo g a u s i m e :

l , 1 2 r l , 1 6 y = l,2992xy.

0,6 - 3 %

Dviej skaii sandauga padids

y - 100 %
0,6 : y = 3 : 100,

1,2992xy-xy _

y =

0,6^100 =

xy

3y = 0 , 6 100,
Atsakymas.

20 ()

29,92 % .

49pavyzdys.

Taigi n a u j o tirpalo g a u s i m e 2 0 I

O/0 = Q 2992 100 % = 2 9 , 9 2 % .

Kaip

pakis

dviej

skaii

sandauga, jei

vien j

padidinsime 6 % , o kit sumainsime 6 % .


3) R a n d a m e , kiek litr v a n d e n s reikia pilti:
Sprendimas.

2 0 - 5 = 18,5 ( f ) .

Sakykime, kad pirmas skaiius lygus , o antras -

T a d a j sandauga lygi xy.


2 b a d a s . T e g u reikia pilti

vandens. P a s t e b k i m e , kad grynos

sieros rgties kiekis (litrais) b u v u s i a m e tirpale ir n a u j a i g a u t a m e tirpale


yra v i e n o d a s (skiriasi tik grynos sieros rgties kiekis

1 litre tirpalo).

y.

Pirmj skaii padidinus 6 % , j i s tapo lygus

l , 0 6 x , o antrj sumainus 6 % j i s tapo lygus 0 , 9 4 >\ T a d a j sandauga


tapo lygi
l , 0 6 x 0,94 y = 0 , 9 9 6 4 x y .

Kadangi grynos sieros rgties kiekis p r a d i n i a m e g a u t a m e tirpale yra

Dviej skaii sandauga pakito


j i - 4 0

W .
^

o n a u j a i g a u t a m e tirpale y r a
U5 + X . 3

( f )
K h

100

4 0 = i

W T '

3 ,

'>5 0 , 4 = (1,5 + * )

SO pavyzdys.

0,03.

Sprendimas.

18,5 C.

ilgis yra
48pavyzdys.

" 1 0 0 % = - 0 , 3 6 % .

Dviej skaii sandauga s u m a j o 0 , 3 6 % .


72 m

ilgio juosta buvo padalyta dvi dalis taip, kad

viena dalis 56 % trumpesn u kit. Raskime kiekvienos dalies ilg.

Isprend i lygt r a n d a m e , k a d = 18,5 (C).

Atsakymas.

xy

Vadinasi, dviej skaii sandauga sumajo 0 , 3 6 % .


Atsakymas.

tai g a l i m e sudaryti lygt


ToT

9 9 6 4 j r j

A p s k a i i u o k i m e , kiek p r o c e n t padids d v i e j skaii

Tegu ilgesniosios dalies ilgis yra m. T a d a kitos dalies

x - 0 , 5 6 x = 0 , 4 4 x m.

Remdamiesi udavinio slyga, sudarome lygt:

+ 0 , 4 4 x = 72,

s a n d a u g a , j e i v i e n j p a d i d i n s i m e 12 % , o k i t - 16 % .
Sprendimas.
s a n d a u g a lygi

T c g u v i e n a s skaiius yra ,

T a d a i skaii

xy.

P i r m j skaii p a d i d i n u s

l , 4 4 x = 72;

i ia = - % = 50.
1,44

Vadinasi, ilgesniosios dalies ilgis lygus


12 %

j i s t a p o lygus

skaii p a d i d i n u s 16 % , j i s t a p o lygus l,16.y.


94

o kitas y.

l,12x,

o antrj

dalies ilgis yra 0 , 4 4 - 5 0 = 22 m.

Atsakymas.

22 m ir 50 m.

50 m ,

o trumpesniosios

3 SKYRIUS. LAIPSNIAI IR A K N Y S

2. ( f j = f

3.1. LAIPSNIO SU N A T R A L I U O J U RODIKLIU


A P I B R I M A S IR S A V Y B S
Kai d a u g i n a m e l y g i u s s k a i i u s , s a k o m e , k a d s k a i i k e l i a m e laipsniu.

=am"

(6,0).

3.

{amY

4.

am a" = a"*".

Pavydui,

( I J =

(22/=22

. Pavyzdiui,

= f.

= 2 6 = 64.

52 53 = 52+3 = 5 5 .

Pavyzdiui,

I m k i m e r e a l j s k a i i a ir n a t r a l j s k a i i n, d i d e s n u v i e n e t (n > 1)

5.

R e a l i o j o s k a i i a u s a l a i p s n i u su n a t r a l i u o j u r o d i k l i u n, a r b a t i e s i o g

a"

= a"'"

(a * 0, m> n).

Pavyzdiui, r = 53"2 = 5.
5

skaiiaus a n-uoju laipsniu, v a d i n a m a s a n d a u g a n d a u g i n a m j , kuri


k i e k v i e n a s l y g u s a , t.y.

a"

3.2. LAIPSNIO SU NULINIU IR NEIGIAMUOJU


SVEIKUOJU RODIKLIU A P I B R I M A S IR SAVYBS

a-a-...-a.
n kart

K i e k v i e n a s n e l y g u s nuliui s k a i i u s , p a k e l t a s n u l i n i u laipsniu, lygus

Kai n = l , l a i k o m e , k a d a ' = a .

v i e n e t u i , t.y. a = 1 , kai 0 .

Skaiius a vadinamas laipsnio p a g r i n d u , o n - laipsnio rodikliu.

Pavyzdiui, 1) 3l = 3;

2) O5 = 0 0 0 0 0 = 0;

2 = 1 ; (-4,2)0 = 1 ;

Pavyzdiui.

y J

= 1 ; (458) = 1 .

5 kartus
R e i k i n y s O 0 neturi p r a s m s .
3) 26 = 2 - 2 - 2 - 2 - 2 - 2 = 64 ;

4) Q J

= y y y y

6 kartus

Kiekvienas nelygus

TT v
'
4 kartus

nuliui r e a l u s i s s k a i i u s , p a k e l t a s

neigiamuoju

laipsniu, l y g u s t r u p m e n a i , k u r i o s skaitiklis y r a v i e n e t a s , o vardiklis to


paties p a g r i n d o laipsnis, tik su t e i g i a m u o j u rodikliu, lygiu d u o t o j o r o d i k l i o
moduliui:

ir
3 kartus
6 ) 0,001

= 0,001- 0,001 = 0 , 0 0 0 0 0 1 .
Y
2 kartus

T a r k i m e , k a d m, ne
realij

skaii

a~" = (ae R, a*0,


a"

aib).

Pavyzdiui,

( V - n a t r a l i j s k a i i a i b ) , a,beR

Uraysime

laipsnio

su

natraliuoju

(R -

2" 5 =

rodikliu

2 - = 1 ,

i__j_.

J 5

32

iY3_

2)

savybes:
2

1 .(a-b)" =a" -b" . Pavyzdiiui, (4 - 5) = 4 5 = 16 25 = 400 .


i s a v y b g a l i m a a p i b e n d r i n t i ir d i d e s n i a m d a u g i n a m j skaiiui.

ne N ).

, 0 - = ^
i

= ^

= 0,000001;

_ J _ _ _ o .


[~2)

_ i
"8

i 2 Y ' _ j _ _ 3 .

U J

(-3)-' = 2 L = _ i
'
-3
3

Atlikdami skaiiavimus danai n a u d o j a m s lygybe


Pavyzdiui,jei
Pavyzdys.

t u r i m e tris d a u g i n a m u o s i u s : (a

(2 - 3 - 4) 2 = 2 2 3 2 4 2 = 5 7 6 .

b-)"

= a" - b"

-c".
(

) - = ( ) .

2~ 2 '

'

'

Kai a O ir b , tai laipsni 1 -5 savybs (r. skyrel Laipsnio su


natraliuoju rodikliu apibrimas) teisingas su visais sveikaisiais skaiiais
m

ir n.

Laipsni

savybmis

patogu

naudotis

skaiiuojant

reikini

3.4. n-OJO LAIPSNIO AKNYS


1. n-ojo laipsnio aknis i neneigiamojo skaiiaus.
Kai a > 0, o n - didesnis u 1 natralusis skaiius (n > 2), tai yra tik

reikmes.

vienas toks neneigiamas realusis skaiius b, su kuriuo galioja lygyb

PamdIiui,

4-'.5-3=(45)-'

iv ? - 4 ;V = ?<-4>2 =

20-'==^;

b" =a.

T skaii b vadiname -tojo laipsnio aknimi i a ir ymime

. Skaii vadiname poakniu, n - aknies rodikliu.

= _L
= 1
28
256 '

Antrojo laipsnio aknys (kai

n = 2 ) paprastai vadinamos kvadra-

2 2" = 2 ' " = 2 = 4 ;

tinmis aknimis ir ymimos

I5 "l'
5- 4

laipsnio aknys VS" , k a i = 3 vadinamos kubinmis aknimis.

(aknies rodikl praleidiame). Treiojo


=5- 5 4 " 4 1 = 5 1 = 5 :

932+4

32

" ( _
9 . - U 4 -

I
JL
12

'

925

Itraukti -ojo laipsnio akn i neneigiamo realiojo skaiiaus a reikia


rasti tok neneigiam realj skaii b, kurio n-tasis laipsnis bt lygus a
Pavyzdliai.

9
4 _ 26 _
1 + 12
13

3) VO.OOOl =0,1, nes (0,1) = 0,0001;

1) Jei

maus skaiius standartine iraika

Pavyzdiiui, 975 = 9,75 IO2 , kur b = 9,75 , o m = 2 ;


425000000 = 4,25 I O 8 , kur 6 = 4,25 , 0 m = 8 ;
0,0000023 = 2,3 IO" 6 , kur b = 2,3 , o m = - 6 ;
- 5 4 2 1 0 0 0 0 = -5,421 IO 7 , k u r 6 = - 5 , 4 2 1 , 0 m = l .

a< 0 ,

n = 2m

(/'),

t.y.

n - lyginis

skaiius

b" = a . Todl lyginio laipsnio aknies i neigiam skaii neapibriame.


Z ,

tai

vadinama s t a n d a r t i n e skaiiaus a iraika; laipsnio rodiklis m

vadinamas skaiiaus eile

a < 0 , o n - natralusis skaiius, didesnis u 1

(n = 2 , 4 , 6 , 8 , . . . ) , tai nra tokio skaiiaus b, kad bt teisinga lygyb

Laipsniai su sveikaisiais rodikliais naudojami uraant didelius ir

b IO

4) Vo = 0 , nes O8 = 0.

Skiriame du atvejus.

3.3. STANDARTINE S K A I I A U S IRAIKA

2) = 2 , nes 2 5 = 8 ;

2. n-tojo laipsnio aknis i neigiamojo skaiiaus


Sakykime, kad

Jei skaiius a ireiktas kaip b I O m , kur 1 < | 6 | < 1 0 ,

nes 7 2 = 4 9 ;

1)V49=7,

Pavyzdiui,

jei = - 4 , tai nra tokio realiojo skaiiaus b, kad bt


b1=-4,

teisinga lygyb

nes keldami skaiius kvadratu gauname tik

neneigiamus skaiius
2) Jei

<0,

n = 2m + l

(m e N),

t.y. n - nelyginis

skaiius

(n = 3 , 5 , 7 , 9 , . . . ) , tai yra vienintelis realusis skaiius b (b < 0), kad b" = a.


Taigi nelyginio laipsnio akn galime apibrti ir i neigiam skaii.
Sakykime,

kad

<0,

n > 2 - nelyginis

natralusis

skaiius.

Neigiamas skaiius b, su kuriuo galioja lygyb b" = a , vadinamas n-tojo


laipsnio aknimi i a. is skaiius ymimas Va .

Pavyzdiui,

V^8=-2,

nes ( - 2 ) 5 = - 8 ;

V - 2 4 3 = - 3 , nes

4.

(Vi)l=V7.

( 3) = - 2 4 3 ;

V - 0 , 0 0 0 0 0 0 1 = - 0 , 1 , nes ( - O,I) = - 0 , 0 0 0 0 0 0 1 .

Vadinasi, visiems realiesiems skaiiams a teisinga lygyb


( ^ P '

( m e N

(Vf6 = V l i i r = V4096 = 8 ;

Pavyzdiui,

(V7j = V P f = V7.

5. VVa = " Va .

),
Pavyzdiui,

VVf

= 1Vy = 1Vy;

WT

= 2Vi

V^.

Jei m - natralusis skaiius, o > 0 , tai

'"BI-a

Pavyzdiui,

Bendru atveju /VV...Va

(m e N).

Pavyzdiui,

V ^ 8 = - V 8 ; ia = 8 , o m = 1;

r r

= Vi7 .

= "t

= 43^>

V^32 = - V 3 2 ; ia = 3 2 , o m = 2 .

6. " V i

Kai a> 0, tai Va turi prasm su visais natraliaisiais n (n > 2).

Atskiru atveju ""Vo 7 = Va .

Kai a < 0 ,

tai V a

= 2 V2 .

Pavyzdiui,

3.5. R E I K I N I O V a

Sakykime, kad n ir k - bet kurie didesni u vienet natralieji skaiiai


N,

keN,

(aeR,

beR,

n> 2 ,
a> 0 ,

1.

"

2.

Vo-A=VaVi.

k >2),

o ir b - n e n e i g i a m i realieji skaiiai

b ^ 0 ). aknys turi tokias savybes:

= . Pavyzdiui,

(V2;)' = 2 ; ^

Pavyzdiui,

=i

; ( V J ) 5 = 3.

-J9-25 = V9 V25 = 3 - 5 = 15;

V27-64 =V27-V<54 = 3 - 4 = 12.


i savyb galioja ir esant didesniam poaknio dauginamj skaiiui:
"Ja-b-c-...

=Va-Vi

Vc-....

Pavyzdiui,

V 4 - 1 6 - 2 5 - 9 = V4 - V> V ^ V9 .

9~
V9
yj ~~j2=~

3
'

PRASTINIMAS

N.

Atskiru atveju, kai m = 1, tai

= I a l ; kai m = 2 , tai

V ? " = | a | ir 1.1.
Pavyzdiui,

j^MM; JBM-H;
(/-1-21 = 2; !"!-!!"!
= , me N ,

aeR

Atskiru atveju, kai m = l, tai V o 5 B a ;

2
3

Lyginio laipsnio aknims teisinga lygyb 2/2 = | | , kur e ,

.[6
Vl6
V 8T = W

= V7

'V8 = 1 V ? = V I .

Nelyginio laipsnio aknims teisinga tokia lygyb:


2m+l/ 2m. I
,,

" #=f

Pavyzdiui,

= 5VTr

Pavyzdiui,

turi prasm tik su nelyginiais natraliaisiais n

(n> 3).

(ne

4a .

kai m = 2 , tai V ? = ir t.t.


Pavyzdiui, l f i f = - 2 ;

=- I .

3.7. R E I K I N I S U L A I P S N I A I S IR A K N I M I S

3.6. L A I P S N I A I SU R A C I O N A L I A I S I A I S R O D I K L I A I S

P E R T V A R K Y M O PAVYZDIAI
Teigiamo skaiiaus laipsnis su racionaliuoju rodikliu ( m e Z ,
n
ne N,

n > 1 ) apibriamas lygybe: a =Ila"

Skaiius a vadinamas laipsnio p a g r i n d u , o - rodikliu.

Apskaiiuokime:

a)2-4-2)-<;

b) ( 2 ) 2 - ( ( - 2 ) 3 ) 2 - ( - 5 2 ) 2 ;

c) 4 ~ 2 - 2 " 3 + ( - 2 3 ) ~ ' + 2 ;

d) 0 , 3 - 0 , 1 " 5 ;

<>(4"249>2)>2)3:

PavyzdiiaL
1) 2 ^ = /2 ;

I pavyzdys.

0(-2)3(0,25)2((-5)-3).(0,12)-2;
g) 3 ~ 2 : 3 ~ 5

1
= VP" = /
= J P ^ =
V35
V243
V243 '

55)) J

(y)

T pat rezultat galime gauti ir taip skaiiuodami:


3-I
3

V ?

b) ( 2 ) 2 - ( ( - 2 ) 3 ) 2 - ( - 5 2 )

^343'

= 32'2 - ( - 8 ) 2 - ( - 2 5 ) 2 =34 -

( - 8 ) ( - 8 ) - ( - 2 5 ) ( - 2 5 ) = 8 1 - 6 4 - 6 2 5 = -608.
6) 2

- -5

/
1
=V2_1 =T^7

arba galime skaiiuoti taip:


e,4-2-2-

^ = - L = - L
i
'
z
25

-8

16

3
+

(-23)-

8+

1
+

" 16

2" =1 L - J

+ (

8 r

16'

Laipsniai su racionaliaisiais rodikliais turi panaias savybes kaip ir


d) 0 , 3 - 0 , r

laipsniai su sveikaisiais rodikliais. Sakykime, kad r ir 5 - racionalieji

= I - - L - = I
0,i5

skaiiai, a ir b - bet kurie teigiamieji skaiiai. Tuomet:


1) (a-b)'
4) a

= a'-b'

a =a

2) ( | J
,

5) = a
a'

3) {ar)'=a

1 - 1 0 0 0 0 0 = -99999.

L - = I-IO5 =
n
Iioj

, = _ l

= M 4 - ^ M j - (" 2 ) 5
= 2"

2"

6 5

2" '

_ 7 - 8 + 5-12-30+36 _ - > - 9 _
-

=2"

1 _
29

=
8

=(-1)
= 2-3-4

. ,0-1(-4)

= 2

- 7 .,04

( - 2 ) 9 _314(3+1)

314+313

'

1024

(-2)9

3(3+1) '

2'

512'
3

53

( - ! ) ' (0,25) - ((-S)- ) (0,1 )"

3's+314

b)

-2s 2"'22~30 236 =

= 2

=-

-7 .

-5)

a) - 3 ; b) - 1 .

3 pavyzdys.

Apskaiiuokime:

Atsakymas,

10

z k ( "'

2
a) 6 4 6 4 ;

b) 1 6 3 : 16 6 ;

d)

e) 25

I
=2-?24 54=2-

7 + 4

5 4 = 2"3 - 5

= 4 = ^
23

= 78,125.

f) 4 -125 3 + 0,0001

-3
3 - : 3 - + ( 1 ) - . 3

=3

^ i i r

, (

"

3 >

= 2 7 + m

a ) -L;
16

b) - 6 0 8 ;

= 2 7 + | i = 27 + f

=M

(i)'"

Atsakymas,
f) 7 8 , 1 2 5 ; g )

21

) -};
16

MleJ

= 30|.

d) - 9 9 9 9 9 ;

W +
i

/
h

e)

+36

' (4

1) '

16"4 -32

23

k) 27

81

m 8
(5)
I)

: 8

0,5

12

)"'

25

(f)"

81

m)

243"
2 pavyzdys.
a)

Apskaiiuokite:

2 3 2 0 - 5 3 1 9 .
(-9)

'

i
b)

3'5 + 314
3

14

+ 3

13

(-2)9

Sprendimas.

1024'

a) 6

b) 16 3 : 1 6 6

- 6

= 6

1
4

=6;

2_j_

I
=16 3 " 6 = 1 6 2 = ( 2 4 ) 2 = 2

I
2 =22=4;

Sprendimas.
a

. 2 3 20 - 5 319
3 1 9 ( 2 3 - 5)
'
. -,9
- :
(-3

319
ri

_
- - 3

c)

2
253

= 25

3|.
2

2
25

I
4

,
5

164

j) 4 2

'
c)

=25

=(52)

= 52

= 5.

2.
3'

-(S)'-is
2 badas.

/ 27 \ _ Jrf
164/

64

e) 1 bdas. 25

JlY

U/

Vtj

/ 6 1 <-" = 3
15/
4

K l
4'

/ 64

2 bdas.

4'

6 = 39 =
5 20

]9
20'

V-I

9 \2

A+i-

16

VIo

>/9

76

+ ( 2 ) 2 =5

+36

O 4 125 3 +0,0001

= 20 +

+(0,1)4

=1

20

19
20

i+36 2 = - 4 = + 7 3 6 = 1 + 6 = 6 - ^ .
V2?
5
5
2 5 i

.1
4

- 2

'(!) -

+14)

= 4(53)3+((0,l)4)

= 4-5

i . 39

-1(-2)

'+6

= 5-'+6 = + 6 = 6.
2 bdas. 25

+362 =(52)

16 = _9_ ._16 J L J L = J l
9
16 ' 9 ' 16 16 256'

G a l j o m e skaiiuoti ir taip:

H)+(I)-'(-2)=4.5 + (0,1)-+(2

(64
"127/

(I)

U/

( f )

1 \
9
1 1
+ ^ = 20+10+24 = 324.
1 0 / 4
4
4

-U

_2 .

^
16

j) 4 2 - 16 4 - 16~" -32
=(22)^(24)^

= 22

24

JL
16
9

' 9

/4

- ( 2

-i

. ( 2

2 4 ^ 4 ^ - 2* ^

Ii=A
ik
9
16 9

_9_ 9 _ 81
16 ' 16 256'

23 =
5

).2

-23 =

=2-2

2"

2~

_ 21+3-3-5+3 _ 2 " ! _ J_
2'

d)

^ Hw- {' {()f-

V\2

-3,6

oim
2
2
2
1
= 3 - 2 7 - - J - J = 5 4 - - = 53 .
'
1)

3
8 2 : 80,5 I . ( 2 ' 2 )

0,25

Bi-3

16"

3
I 1 > -0,75
/

g) ( 0 , 2 5 ) - 2 + 3 - 0 , 0 0 8 0 2 5 + ^ J
+ [ - I j .

=81'5"0,5 2 , z

0,25

= 82

= 8 8 = 64.

Sprendimas,

()

a) Eils t v a r k a a t l i e k a m e v e i k s m u s :

1)(6,25r = ( f f
(-

-42-(-3)"

m)

)"

= J f

V25
^ ~

5
2

--,/-' ll6j ~{\6) "V 16 "2-

3-.6.3-,

2)

\-6

"

3>'=4=-{;

-28-(-30)

= 3

= 9

4 ) (0,343) = 1 .

Atsakymas,

a) 6 ; b) 4 ; c) 5; d)

e) - ; 0 32^-; g) 10;

Vadinas,, (6,25)5 - ( ^ P

- ( - 4 ) " ' -(0,343) = f

I - ( - ) 1 = 1,5.

b) T a i k y s i m e s u t r u m p i n t o s d a u g y b o s f o r m u l
2

4pavyzdys.

Apskaiiuokime reikinio reikm:

(a-b)(a

+ b) = a2-b2,

kai 0 = (5-(/5)" 3 , o

= 8

0.25

b) f i s V s ) - 1 - S I ^

-(-4)
2 5

_ 1

IIfsVJr^

+ 81"

(0,343);
+

81^25
= (575)-

-8

= 5-2-o- =

J - - I = - J i .
25
9
225 '

=(575)^-81^=(5^^-(9

c) 0 , 1 2 5 3 - ( - I )

-(81" 0 ' 2 5 ) 2 =

)-

c) E i l s t v a r k a a t l i e k a m e t a r p i n i u s v e i k s m u s :
I
1) 0 , 1 2 5

l
=((0,5)3)3 =(0,5)3

2) 3 , 6 - 4 2 = 1 - ( 2 2 ) 2 = 1 - 2 2 ' 2 = 1 - 2 = 2 ;

2
T =0,52 =0,25;

2)

) "

= K T

G a l j o m e s k a i i u o t i ir t a i p : (

=(-2)4 =

=(-2)-'

= 625

(-3)

3,6

42 - ( - 3 ) "

-4-(-0,75)
= -J625 = 2 5 .

=4-2--i = l|.

m.!

=AL-

1)

7/

=1 = 0 , 2 5 ;
2)

5 ) ( 2 , 7 ) = 1.

4 ~ 13 6 -" 8 ~ 6

,-6-18+24

Taigi galutinai g a u n a m e :
(0,125)f-(-l)

f) A t l i e k a m e v e i k s m u s :

=25;

I
5

= 4 - 4

I\2

= ^ = | = | = 16 -

G a l j o m e s k a i i u o t i ir taip: 6 2 5 0

Vadinasi,

H) Y 16

3) 6 2 5 0 , s = ( 5 4 ) 0 ' 5 = 5 4 ' 0 5 = 5 2

4) 4 " '

> c-3

( 2 2 ) " J4 ( 2 3 ) "
(2 )-

-6.

343'
2

,0
2 =1
-4 V075

+6250'5 - 4 " ' +2,7 =


Vadinasi,

-1
4

Iyl

0-6
8

I6-

= 0 , 2 5 - 1 6 + 2 5 - 0 , 2 5 + 1 = 10.

= J L + i=
343

i i L
343

g) A t l i e k a m e v e i k s m u s :

1) ( 0 , 2 5 ) - 1 = ( ( 0 , 5 ) 2 ) ^ 2 = ( 0 , 5 ) 2

=( -(-')- + ,.+(- )- =
=

32.5_-..(-3)

+ 11 +

-4.(-.25)=_27

e) A t l i e k a m e v e i k s m u s :

=(0,5)"

i)' i
1

+ +

_10

\ 4 (-0,25) .
2) 3 0 , 0 0 8 1 " - 2 5 = 3 - ( ( 0 , 3 ) 4 ) " ' 2 5 = 3 - ( 0 , 3 )
3-(0,3)"1 =10;

3)

J_J

=(2"4)-'

=2"4("-7S)=23

)
\

b) (3,8-10" 1 5 ): ( 4 - 1 0 ' ) - 2 1 , 4 - " 1 7 = ( 3 , 8 : 4 ) - ( 1 0 " 1 5 : 1 0 3 ) - 2 1 , 4 IO"17 =

= 1.

= 0,95 -10"' 8 - 2 1 , 4 -10- 1 7 = 10-^(0,95-10" 1 - 2 1 , 4 ) = -21,305-10" 1 7 =

Taigi galutinai g a u n a m e :
= - 2 , 1 3 0 5 10- IO"17 = -2,1305-10" 1 6 .
0,0081"'25+(Aj

(0,25)"! +3

0 7 5

+ ( - I j = 8 + 1 0 + 8 + 1 = 27.

c) (8,2 -IO" 13 )- (9,3 I O 8 ) = (8,2 -9,3)-(10" 1 ' IO 8 )= 76,26 - 1 0 " " t S =


= 76,26-10"5 = 7 , 6 2 6 - 1 0 " 4 .

Atsakymas,

a ) 1,5; b ) - ^ - ;

S pavyzdys.

0 I^j-;

g)27.

A p s k a i i u o k i m e reikini reikmes:

22005 _ 2
a

c) 1 0 ; d ) - 1 0 ; e) l | ;

2004

^ 2 2005 + 2 2004 '

.,.
Sprendimas,

a)

2005

- 2
^20

2
= ^

2004

2M0S

+1002-2

22006 _ 2

^
2005

0 4

2004
0 0 4

Atsakymas,

a) 8 , 5 8 IO 3 ; b) - 2 , 1 3 0 5 - I O ' 1 6 ; c) 7 , 6 2 6 I O " 4

7pavyzdys.

Reikiniuose laipsnius su trupmeniniais rodikliais pakeis-

kime aknimis:

2005

a) o

i
b5

b) a

(2-1)
1
2 + | = y i

+1002-2

2006
=

2 2006 _ 2 2005

'

Atsakymas,

a) A

20

- ( 1 + 1002 - 2 )
( 2 1)

c) 3 , 2 " 2 5 ;

f)m4;

b) 2 0 0 5 .

c) 3 , 2 " 2 5 = 3 , 2 ^ = ^ 3 , 2 " 1 = ^ A
6 pavyzdys.

g)

(a-6)"?.

I
I
Sprendimas, a) a5 b5 =Ifa - lib = lfab ;
5
.
b) a* =Slas ;

2 2005

e) A " 3 ' 2 ;

d ) ( p ;
2005

= ,3125 ;

A p s k a i i u o k i m e reikinio r e i k m ir rezultat uraykime

standartine iraika:
,
a)

3 , 6 IO" 1 8
0,17
+ i 5"
0,45-10"19
2-IO"
15

e) - 3 ' 2 = 6 ~ T

b) (,8-10" ):(4 10 )-21,4-10" ;

f)

c) ( 8 , l - 1 0 " 1 3 ) - ( 9 , 3 - 1 0 8 ) .

..

Sprendimas,

3,6

10"18

g) ( a - b y i =
0,17

3,6

/4-18-4-19)1

+-- = -^--10
0,45-10" 1 9
2-10"5
0,45
4

'

0,17

,5

+ --10
2

Atsakymas,

= 8 - 1 0 + 0,085 IO = 1(8 + 0,085 I O ) = 10 858 = 8580 = 8,58 IO .

O ^

- ,

g)

5 / ^

2
,
s = y

17

^aby1

;
1

^aby

a) lfab\
.

.
b) C 5 " ;

c)

ftl25;

d)

; e)

JV^

8pavyzdys.

I r e i k k i m e laipsniu su r a c i o n a l i u o j u r o d i k l i u :
Vadinasi, ( V J )

JZ

b ) -JaJasfc

c)

-24

<

d) J a l f c i f c

Ifc'

Sprendimas,

a) -r^L = <Ja

b) \ja\la\fcT

= JZ

= a

- = n2

\]\]aJZ

= 6

=J Z - J j Z \ =

a
Vadinasi, I

4+ 8

= a
3

c) <13 = 3

= 3

d ) laJZJZ
i
I
,3 . 9

Atsakymas,

Ifc=

10pavyzdys.

I+I+-L
ii
3 9 12 == 3- 6
i

9 pavyzdys.

= I f c - I f i f c - I l i f c = I f c - JZ

J.
12

a)

; b)

1
; c) 3

Sprendimas.

ii
; d) o 36 .

b)(j)3>^

N u r o d y k i m e , kuris i d u o t j s k a i i yra didiausias:

/ ;

Ir^

(VJ)" 4 <^|3 4 H ;

/. a)

V2W;

/ ;

/ .

P i r m i a u s i a s u v i e n o d i n s i m e a k n rodiklius:

P a l y g i n k i m e skaiius:

a) (VJ)" 4

ir p - t / j ;

b ) ( )

i r

5 JL

/ = / ^

V16

= 2 V24 = ^ 4

= V W ^

= V^/

= V

= ^

= V

ZFl

= 2 ' V54 =

;
^

Sprendimas.

a) ( V J p =

^
32

=3

'("^)=3^ = ^ 3 ^ = 8 / - =

I s k a i i V l 2 ,

V24 ,

= 3 V l 8 = Vl8.

V4 ir V d i d i a u s i a s yra V4 .

V a d i n a s i , i d u o t j skaii d i d i a u s i a s yra s k a i i u s V 3 ^ 2 .

J M .

Atsakymas.

. = 2 1 =
J_ 3 - = 3 * =

Z J = S Z J

= W

11 pavyzdys.

P a l y g i n k i m e skaiius:

3'2

a)

VT

ir

Matome, kad

d)

V7

ir / ;

<

V6

b)

VJ

ir

V42 ;

e ) V 4 ir V 4 V J ;

c)

VJ

f) V625

ir

V9

ir V l 2 5 .

Sprendimas.

Norint palyginti duotuosius skaiius, reikia suvienodinti

Kadangi 5 4 > 4 9 , tai V4 > V49 ir todl 7 <

'.akn rodiklius. I dviej akn, kuri rodikliai vienodi, didesn yra ta,
kurios poaknis didesnis. Norint suvienodinti akn rodiklius, reikia rasti

e) Pertvarkykime antrj akn:

akn rodikli bendrj maiausij kartotin, kuris ir bus bendras akn

^ W

rodiklis. Po to bendr rodikl padalijame i akn rodikli. Gautas skaiius


IHIS papildomas daugiklis, i kurio reikia padauginti aknies rodikl ir

= ^

=^ 2 0

= 4620.

Pertvarkykime pirmj akn:

poakninio reikinio rodikl.


a) Duotj akn rodikliai 3 ir 4, o j bendrasis maiausiasis kartotinis
lygus 12. Papildomi dauginamieji: pirmosios aknies 1 2 : 3 = 4 , antrosios

Kadangi 3 2 0 > 2 5 6 , tai ir ' ^ 3 2 0 > ' 3 ^ 5 6 .


Vadinasi, ^ 4

Iaknies 1 2 : 4 = 3 .
Vadinasi,

4 =

f) Duotsias aknis pertvarkykime:

= '^256 ;

i i
^625 = 4 = 5 8 = 5 2 = V J ;

V6 = "^6 5 " = 1 ^ T e ;
'/256 > '

, nes 256 > 216 . Taigi VT > V6 .

b) Pertvarkome p i r m j akn:

Atsakymas. a) V? > / ;

e) Pertvarkome abi aknis:

12 pavyzdys.

O \/625 = \ / l 2 5 .
Apskaiiuokime:

a) J - J n + J l

<i/9 .

d) Pertvarkykime antrj akn:


= VT

b) V7 > ^42 ; c) V? < n/9 ;

Vra.

Kadangi ' ^ 6 2 5 < 4 / 7 2 9 , tai

J M

=75.

d)T7<V3yf;

VJ = 3 # = '^625 ;
4

Matome, kad 1/625 = ^ / 1 2 5 .

Hl J f ^ = S f c .
Matome, kad ^ 4 9 > /42 . Vadinasi, 4 1 > s/42 .

il9 =

^ 1 2 5 = 3 = 56 =52

= V J 2 =

Vadinasi, turime palyginti aknis V?

V2 = V27 V2 =

= V4 .

ir /54 . akn rodikliai yra 3

ir 6, o j bendrasis maiausiasis kartotinis MBK(3;6)

, 2^50+3732
c)
=
;
I1V2

, * . ^

Jl

^ . 7 5 4 ;

V27+V48
;=
;
VT

= 6.

Papildomi daugikliai: pirmos aknies 6 : 3 = 2 , 0 antros - 6 : 6 = 1.


g

Taigi I f l = 1 ^ f F = 5/49^, o antroji aknis nesikeiia.

b) / 0 2 5 6 4

,3/77 ^
, V 4 5 . ^

^ 8
+

h,

40 ^
^ 7 7 =

754-376+6728

'>

.. / , / 7
;

, t,
k) 2

~JT~"'

J v ^

( TToo 7 - 9 7 + } 7 2 ? 7 ) : 7 =

)
(6073 - 2 / 3 + 2 7 3 ) : 3 7 3 =

Sprendimas, a) -Jn - J T s ~

= ^12 75 + ^

b) 3/0,125 - 6 4 + - ^ ^ + ^ 1

= /0,125

/54 =

11V2

7 - 2 - 75 - 72 ^ 2

5^-72-73

/3 - 3 s - T g j 7 s - 2 * j / 7 - 2 -75 2 * _

5 6 72

Tsr-Ti

725 - 72

7 ^ 3 + 7 1 6 - 3 _ 79 +716 7

77

37+4/3

"

~ 1 1 7 2 ~~

727 + 748
d)

/27 - 7 4 0 - 7 4 - T F ^ 1 - T T s - ^ 2 7 - T F

2-5 /2+3 4 72
~

222

34 - 2 - 7 5 - 2 2

- 7 3 3 7 5 + 7 1 6 = -15 + 2 = -13.

11/2

1172

- 54 = 0 , 5 4 + 7 2 5 + 7 3 6 = 2 + 5 + 6

2 ^ / 2 5 V 2 + /2

1 0 ^ + 12/2

Ts -TiTi
1

5^-72-73

2/50+3/32 _ 2^/25 2 + 3 ^ 1 6 2 ^

8 7 7 2 4

= 20.

^-78^5-^2

725-72-7

1=304=30

-+

79 - 740 - 74

77
- = 7.

" 7

) ( 7 3 0 0 - | / 2 7 + - j / 7 5 j : 7 =

5 3 72

3-2-75-72
75-72

=6

i) A p s k a i i u o j a m e d u o t o s i o s t r u p m e n o s skaitikl ir vardikl atskirai:

1) 754 - 3 7 6 +67128 = 727 2 - 3 ^ 8 ^ + 6 7 6 4 2 =


727 - 7 2 - 3 7 8 - 72 + 6764 - 7 2 =
3 7 2 - 3 2 7 2 + 6 - 4 72 = 3 7 2 - 6 7 2 + 2472 =

= | 7100 - 3 - 1 7 ^ 3 + 1 7 2 5 - 3 1 : 7 =

7 2 ( 3 - 6 + 24) = 2172;

I
2

2) 7 ^ 4 = 7

= 72

=72

Tada galutinai g a u n a m e :
3/54- + 6^128
7-^4

a) ^ / - 2 4 3 + , / ( - 2 ) 2 = - V 2 4 3 + 1 - 2 | = - 3 + 2 = - 1 .

Sprendimas,
=7^2.
e i f t f
V 64

21 1/2
- = 3.
7 V2

'sfcv*
~

"

I 3 3
2 ~ 2

,1
2'

c) 7 - ^ / ( - 4 ) 3 - / ( - 8 ) 4 = 7 (4) 81 = 28 8 = 36.

j,

Vj

d)

^243 - ( - 5 ) 5
r

VVfT- VJ=VJ- V v f f v j = V J - V 2 7 - V J = Vj -V?-VJ=


-5
= Vy-3'-3
) (

= V P ^ = V F = S .

")

7 1

-2-3 = 2 - ^ '

= 2 ^ - 1 = 2 ' - 1 = 512

-1(--'!
3-(-5)
- 2 ^ = 2 ^

7 7 7

= 32

= 64
3

( - 1 2 ) ^ . ^ 3 1
3

3.(-12) -VJ
4

b) 13; c) 2 ;

d) 7 ;

e) 2 0 ;

f) 2 ; g) - 1 3 ;

h) 6 ; i) 3 ; j ) 3 ; k) 64.

c) 7 ^ M )

(-3)6

Apskaiiuokime:
VVT5 + V 6 ;

b) ^ 7 + V22 - ^/7 - V22 ;

c) 3 + J 5 - V 3 - V 5 ) 2 ;

e>

'

4-3

10g

Atsakymas, a) - I ; b) l - ; c) - 3 6 ; d) ^ L ; e) 108.

a) 7 ^ 1 5 - V 6

^5/=243+^/(12)7;

m .3 =

14 pavyzdys.

Apskaiiuokime:

^243-(-5)5

15'

^-^-

i
i i
i+i
-34 -8 - 38 = 3 2 + 4 + 8 + 8 = 3

/ i pavyzdys.

-15

(-3)

v j - N / ^ - V T ^

/lftaAymas. a) 3 0 ^ ;

-X=-L

-15

- -

G a l j o m e skaiiuoti ir taip:
n/WWF

1
5

( 3 - f ^ 2 V 5 )

d ) ( V 4 + V7

+V4-V7)2;

f) - J

= ^
Sprendimas,

^/7 + T n = </(7 - 7 3 )(7 + 7 3 ) =

= ^

= 736 = ^

= 6 ^ = 6 ^ = 76.

a) , / T l 5 - 7 / + = , / ( / ? - / ) ( 7 5 + 7 )
(75 - 79)(732 - 7 8 ) 2 _

= 7(Vl5")2-(V6)2 =715^6 = 7 9 = 3 .

b) +

sin

-/22

g)

= 3/(7 + 7 2 2 ) ( 7 - 7 2 2 ) =

740 - 772

"

(75 - 7 9 ) ( ( 7 3 2 ) 2 - 2732 . 7 8 + ( 7 8 ) 2 )

= ^72-(T22)2 =749^22 =727 =3.


(75 - 7 9 ) ( 3 2 - 2 7 2 5 6 + 8 )
2

c) ( V i + 7 i - V 3 - 7 J )

78 - 75 - 78 - 79

( 7 5 - 7 9 ) ( 3 2 - 2 - 1 6 + 8)
= (^3 + 7 5 ^ - 2 ^ 3 + 75 N/3-75 + ( , / - ? ) 2 =

8(75 - 7 9 )
=

275 - 2 7 9

2(75 - 7 9 )

'

= 3+ 75-2^(3 + 75)(3-7?) +3-75 =

h) (7^ + 76 + )-(Ti-Ti)=(Ti) 3 -(Ti) 3 =3-2 = 1;

= 6 - 2 ^ 3 2 - ( T s ) 2 = 6 - 2 7 9 ^ = 6 - 2 7 4 = 6 - 2 - 2 = 2.

ia pritaikme dviej skaii kub skirtumo formul


a 3 - 3 = ( a - 6 ) ( a 2 + + i 2 ) , kai a = T i

d) ( ^ 4 + 7 7 + 7 4 - T i j

ir = T 2 .

/t&aAyma?. a) 3 ; b) 3 ; c) 2 , d ) 2 ; e) 1; i) T i " ; g) 4 ; h) 1

= ( , / 4 + 7 7 ) 2 + 2 ^ 4 + v i 1/4 - T f + ( V ^ - T i ) 2 =

ISpavyzdys.

Duotj trupmen pakeisime trupmena, neturinia aknies

enklo vardiklyje (panaikinsime iracionalum trupmenos vardiklyje):


= 4 + 77+2^/(4 + 77)

(4 - 7 ? ) + 4 - T i = 8 + 2 ^ 4 2 - ( T i ) 2 =
) - L ;
Ti

= 8 + 2716-7 =8 + 2 7 9 = 8 - 2 -3 = 2.

b) A ;
' 7
-

(2-7)2
e)

( - 2 T 5 ) ( 3 + 2\/J)

4-4/5+5
9-475

9-475

~ 9-475

_2
=

_
~

- 2 2 7 5 +(75)2
32-(275)2

' +
h

>

3
--77'

73 - 75 '

Sprendimas.

) 6 ;
' 78

72-1
--;
' T i +

...
0

'
.
g)
,

1 +
72 '

3
Ts-Ti

d)

...
)

2
7 5 + 2-7'
2

72 - 75

N o r d a m i panaikinti aknis trupmenos vardiklyje, turime

parinkti tok paprasiausi iracionalj reikin, kur padaugin i vardiklio,

gautume racionalj reikin. I io reikinio reikia padauginti trupmenos

vardikl ir skaitikl.
a)

b)

3
T?

-?
72-72

7
2 '

5 _ 5-77

, _U
6 _ = _ 6U- _ _ 6-72
' J/^
^r T
i / r r i/r78
7 7
77-72
3

d)

75-7?

(7+7?) _ (7 + 75)
(TJ)MTs)2
-Ts ~

(7 + Ts )(7 + 7) (7 + Ts)( + Ts) (7 + 7s )(7J + Ts)


" (T3-Ts)(T3+Ts)
(7J) 2 -(7J) 2
"
"2

_5T9_SV9,

- 7

73

_
3 ( ^ + 75)
71-75 (7-75)(73 + 75)

'

Toliau einani reikini iracionalumui vardiklyje naikinti taikoma


formul

_ 6-72 _ 6 - 7 ? _ v4 / y .
4/7^
76

T
2

-J

^ >

Ifab + 7 7 ) = ( T i ) 3 ( 7 ) : ' = a b ,

( T i + Vb)(77T

3(75 + 7?)
(75 - 72)(75 + 7?)

3(7s+7?)
(75) 2 -(7?) 2

3(75+72)
5 2
"

4(77-73)

4(77-7?)

4(77 - 73) _

(77 + 7 ) ( 7 7 - 7 )

(7) 2 -() 2

kuri gaunama i formuls

= 75+7? ;
4
' 7 7 + 73
= ^ - ^ )

imant joje = Va ,o

~3

"

(7?-i)(7?-i)

(7?-i)2

3-2T?

' Ts+T7-T7

..

2((75+7?)+7)

((TJWfp73)((75 +7?)+ 71)"

2(75+7?+7) = 2(75+7?+7) = 2(75+7?+7)(4-27)


(75 + 77) 2 -(7J) 2 5 + 27572 +2-3 (4 +2710)(4-27)
=

2
3

4(75+7?+7)(2-7))_
42 - (2-)2

2(1 - ^ + 7 4 ) _ 2(1-V?+74)
i 3 +(T?) 3

(1 + 72)(1 - 7 ? + 74)
_

7?-7s

2(77 +7 7 ^ + 77)

(77-75)(77+77^5 + 7 7 )

(7?)'-(Ts)3

Atsakymas, a)

3-277-

-3

b)

) 7 2 ; d) T + T?; e) 7 7 - 7 J ;

(T+T?+ 77)(710-2)
6

. 3(7J+7s)(7J+7s)
^

-2

2 ( l - T ? + T4)
2(4+0+25)
L f f
L.

(7?+7?+7)(2-7)
6

16pavyzdys.

(7J+7?+ 75)(710-2)

y-Ub

2(1-77+74)

^ 2(74 + Tio + 725) = 2(74 + TIo + 77s)


=

1 +7?

...

= 77-73;

72-1

Apskaiiuokime reikinio reikm:

. -, f 2
1+3

3
~2

5 V
TeJ'

b)

1
2-TJ

|
+

7
3+T?

1
TJ + '

5 ^

-F=
+ "T=
7+3
--2

( ^ ~

=
= 2

(7-2)(76 +2)

/
276-6

f2>/-6
[ - 6 ^ 9 -

+
+

372-4

72+4

372-4

(7) 2 - 4 2

2
2
M a t o m e , kad skaiius 4 yra racionalusis skaiius.

6 J=

372+4

(7) - 4 2
^

7-7

= 2

sib)

3(+2)

7+)(7-)

/= =

57

57"|

= 2

- 6 ^ 4 J

f 276-6
-

5"|
"] =

IS pavyzdys,

{rodykime, kad 7 4 3 + 3 7 2 + 7 4 3 - 3 0 7 2 = 1 0 .

Sprendimas.

Tarkime, kad a = 43 + 30V2 , 6 = 43 - 3 7 ,

/f = 7 + 7ft .
Taikydami s u m o s kvadrato formul ir atsivelgdami tai, kad

^-4^6+12+976+ 18-576j

= 2

= 2

30

a + b = 86 , o ab = (43 + 3 7 ) (43 - 3 0 T 2 ) = 43 2 - ( ) 2 = 4 9 ,

= 1 0

gauname:
1

b)

2-7J

'
7+72

3+ 72

2 + 7
(2 - 7 3 ) ( 2 + 7 3 )

A2 = Uli + Jb)2

= ( T i ) 2 +27i-7i

+ ( T f t ) 2 =a+b+2Jri

= 86 + 2 7 4 9 = 86 + 14 = 100 .
Taigi A2 = 100 . Vadinasi, A = 7 0 0 = 10 .

7 ( 3 - ^ )

73-72

(3+72)(3-72)

(7+72)(73 - 72)

Kadangi

+ 7 b , tai A > 0 . Todl reikm A - 1 0 netinka.

Taigi A = 10.
2 + TJ
22-(7)

,
2

7(3-^2)
2-(72)

73-72

Tai ir reikjo rodyti.

(7)2-(72)2
19 pavyzdys,

4-3

^
_
9-2

^
3-2

= 2 +

7 + - 7 2 - 7 + 72=

[rodykime, kad ^ 7 + 7 5 0 - ^ 7 5 0 - 7

=2.

.
rodymas.

Atsakymas, ) 10; b) 5.

Sakykime, kad JlTTsO

- VTO-7 = .

rodysime, kad = 2 .
Abi lygybs

17pavyzdys,

[rodykime, kad
372-4

yra racionalusis
372+4

V7 + V 0 - V T 0 - 7

=I

puses pakelsime treiuoju laipsniu, kairiajai lygybs pusei taikydami

skaiius.

formul:

Sprendimas.
1
72-4

372+4

72+4_(72-4)(72+4)

372-4
(72+4)(72-4) ~

(a-b)'
Turime:

= -

-(-).

1 = ( V T W s o ) ' - ( V T s o T ) 1 - 3 ( 7 T W S O V T s o ^ x
(7 + 50 - V T 0 - 7 ) ;

b) I l ^ r ) 5 = V ^ f
c) ( ~ 2 a & )

' = 7 + 5 0 - 5 0 + 7 - 3 # + 5 ) ( 5 0 - 7 ) ( 7

^0-50-7);

= ^ V

= (-2*)4

= V 2 4 - 2 - e 4 - 4 - o 4 3 = I a u H i a r ) 4 = 16< T V

= 164 7 4 - 6 6 - 6 2 = 1 6 a 4 | 6 | T 3 V =

Pastebkime, kad skliaustuose esantis skirtumas


V7 + T0 - 770 - 7 lygus 2 (irkite udavinio slyg).
Atsakymas, a) a 3 ; b)

Tada :3 = 14-3^/(750) 2 - 7 2 -2 ;
3 = 1 4 - 6 7 5 0 - 4 9 ;

22pavyzdys.

jc3 = 1 4 - 6 ;

; c) 1 6 a 4 | 6 | T 9 [ 6 |

Suprastinkime:

a) J ( T 2 - 2 ) 2 + 7 4 ;

b) J ( 7 J - 2 ) 2 - J ( l - 7 J ) 2 + 7 J ;

Tai ir reikjo rodyti.

c)J(2-V5)2;

d) J ( 3 - T 8 ) 2 ;

20pavyzdys.

e)^(2-T7)4;

f) ^ 2 + 79 + 4 ^ ;

3 = 8; i Cia = 2 .

Ikeikime dauginamj prie aknies enkl:

a) T 6 4 a V , kai a > 0,

6>0;

b) 5 " , kai a > 0, b > 0.


Sprendimas.

b)

= Ab3-Ja2 ;

JT^ =

4^ ^b=a-a-bifb=a

bifb .

a) ( ^ o r ) " , k a i > 0 ;

nes 7 2 - 2 = 1,4 - 2 < O ir todl pagal skaiiaus mo-

b) ( ^ 7 ) 5 . k a i

c) ( - " ) " .
Sprendimas.
3

b) V ( 7 J - 2 ) 2 - V ( I - T J ) 2 + T J = | T J - 2 | - | i - T J | + T J =
>0;

= -(TJ-2)-(-(i-TJ))+TJ = 2 - T J + I - 7 J + 7J = 3 - 7 J ,
nes T J - 2 1,7 - 2 < 0 ; 1 - T J 1 - 1 , 7 < 0 ir todl pagal
modulio apibrim
|VJ-2| = -(TJ-2), |i-7J| = -(i-7J).

=^

= 2 - 7 2 + 7 2 = 2,

dulio apibrim | 7 2 - 2 | = - ( 7 2 - 2 ) .

2 / pavyzdys. Pakelkime nurodytu laipsniu:

j) 717 + 1272 .

a) 7 ( 7 2 - 2 ) 2 + 7 4 = | 7 2 - 2 | + T 7 = - ( 7 2 - 2 ) + 7 2 =

Atsakymas, a) 4 6 n / 7 ; b) > 7 .

a) ( V ? )

h) 7 7 - 4 T J ;

i) >/9 - 475 - 7125;


Sprendimas.

a) \1423
a

g) 7 2 7 - 1 0 7 2 ;

=^

= ^ = *

c) J ( 2 - 7 5 ) 2 = | 2 - 7 5 | .

Kadangi 2 - 7 5 < 0 , tai

Kadangi 7 2 - 5 < 0 , todl | 7 2 - 5 | = - ( 7 2 - 5 ) = 5 - 7 2 ir galutinai

I2-Vs 1 = -(2-75) = 75-2.


Vadinasi,
7 ( 2 - 7 5 ) 2 = | 2 - 7 5 | = - ( 2 - 7 5 ) = 75 - 2.
d) 7 ( 3 - 7 8 )

=I3-TsJ.

iuo atveju 3 - 7 8 > 0 ,


apibrim
|3-7j =3-78 .
Taigi 7 ( 3 - 7 8 )

gauname 727 -1072^ = 5 - 7 2 .


h) iuo atveju 7 - 4 7 = 4 - 2 - 2 7 + 3 = ( 2 - 7 } ) 2 .
Todl 7 7 - 4 7 3 = 7 ( 2 - 7 3 ) 2 = | 2 - 7 ] = 2 - 7 , nes 2 - > 0 .
i) T ^ W s r - T n ? = 7 ( 2 - 7 5 ) 2 - ^ 5 1 =

todl pagal realiojo skaiiaus modulio

3
=|2-75|-5

=-(2-75)-5^ = /5-2-75=-2.

= 13 - 7 | = 3 - 78 .
j) 7 l 7 + 1 2 7 2 = 7 ( 3 + 2 7 2 ) 2 = ( 3 + 2 7 2 ) 4 = ( 3 + 2 7 2 ) 2

e) Remdamiesi akn savybmis duotj akn, galime urayti taip:

V^W=VVF^T=VHfI.

= 73 + 272 =7(1 + 7 2 ) 2 = | l + 7 2 | = l + 7 2 .
Atsakymas, a) 2; b) 3 - 7 J ; c) T - 2 ;

d) 3 - 7 ; e ) 7 ^ 7 - 2 ;

O 7 2 + 1 ; g) 5 - 7 2 ; h) 2 - T 3 ; i) - 2 ; j) 1 + 72 .
Bet 2 - 77 < 0 ,
Taigi '^(2-Jl)'

todl | 2 - 7 7 | = - ( 2 - 7 7 ) = 7 7 - 2 .
=777-2 .

f) Reikin 9 + 472 uraykime taip:

a) 7 ( + 2 ) 2

-V7-4TJ ;

b) 77 + 4 T J + 7 7 - 4 3

9 + 472 =(272 +1) .


Tada 79 + 472 =7(272 +1J = |272 + l = 272 + 1 .
Todl reikinys f 2 + 79 + 472

pavyzdys, {rodykime, kad:

gaus pavidal 72 + 2 7 2 + 1 .

J suprastiname:
72 + 2 7 2 + 1 = V 3 + 272 = 7 ( 7 2 + 1)2 = 7 2 +1 .
Taigi 72 + 79 + 472 = 72 +1.
g) Kadangi 1072 = 2 - 7 2 - 5 , o 27 = 2 + 2 5 , tai
7 2 7 - 1 0 7 2 = 7 2 - 2 7 2 - 5 + 25 = 7 ( 7 2 - 5 ) 2 = |V2 5j.

yra natralusis skaiius.


Sprendimas, ) 7( + 2 ) 2 - ^1-4^5

= T J + 2| 7(2 - 7 J ) 2 =

= ( 7 + 2 ) | 2 - 7 | = ( 7 + 2 ) ( 2 - 7 ) = 2 2 - ( 7 ) 2 = 4 - = 1.
Matome, kad duotojo reikinio reikm yra natralusis skaiius 1
b) 77 + 473 + 77 - 473 = 7(2 + ^ 3 ) 2 + 7 ( 2 - 7 3 ) 2 =
= |2 + 7 | + | 2 - 7 | = 2 + 7 + 2 - 7 = 4 .
Matome, kad duotojo reikinio reikm yra natralusis skaiius 4

24pavyzdys.

Apskaiiuokime:

a) 7 - 7 ? (3 + 75)-(70-72);

77-(-(1-72))

-77.(1-72)

1-77

1-77

Atsakymas, a) 8; b) - 7 ? ; c) - 7 7 .
b)

, '

e)

L
25 pavyzdys.

Sprendimas,

a) Pirmiausia apskaiiuokime sandaugos

(3 + 7 ? ) - ( 7 0 - 7 2 )

J(x-1)2

reikm:
Sprendimas.

(3 + 7 ? ) ( 7 0 - 7 7 ) = (3 + 7 5 ) ( 7 ? - 7 7 - 7 2 ) =
= 72-(3 + 75)(75-1) = 72-(375 - 3+ 75-75 - 75) =

7 - 7 ? -( + 7?)-(7)-77) = 7 - 7 ? (7? + ) 277 =


- J ( 7 J + l ) 2 . 2 7 2 = 2 7 2 . ^ ( 3 - 7 5 ) ( 7 5 +1)2 =

= 2 7 2 - 7 ( 3 - 7 5 )(6 + 2 7 5 ) = 2 7 2 ^ ( 3 - T J ) ( 3 + 7 ? ) =
= 2 7 2 - 7 1 J 3 2 - ( 7 ? ) 2 = 2 - 2 - 7 4 = 2 - 2 - 2 = 8.
10-725
j5-(2-7?)

10-725-5

=
2 =

7?-^(^7?)

5-(2-7?)

5-(2-7?)

7?-(-(2-7?))

-7?-(2-7?)

10-57?

=
7

^ l

5 _

7?

- ^ r

57?

7?-7?~

=-if=-7?.
^7-(1-72)2
C)

1-72

T7-j(l-TI)2
"

1-72

Kadangi - J ( X - I ) 2

_77-|l-72|
~

1-72

=|x-7|,

tai pradin lygyb galima urayti taip


j JC 7 j = jc 7 .

Atsakymas,

Tada galutinai gauname:

b)

=-1

i lygyb teisinga, kai x-7>0,

= 7 2 - ( 2 7 5 + 2) = 2 7 2 ( 7 5 + 1 ) .

= N/3Wf

Su kuriomis * reikmmis teisinga lygyb

> 7.

t.y. kai

x>7.

4 SKYRIUS. L O G A R I T M A I

Tegul i ir y yra du teigiami skaiiai, a > O , a 1 . Tada teisingos ios


lygybs:

4.1. LOGARITMO APIBRIMAS


Skaiiaus

logaritmu duotuoju pagrindu

4. log a (xy) = Iog tj + Iogtf y , t.y. sandaugos logaritmas lygus loga-

vadinamas laipsnio

rodiklis , kuriuo reikia pakelti a , kad gautume skaii b.

Pavyzdiiui,

Skaiiaus b logaritmas duotuoju pagrindu a ymimas I o g a b.


I o g a b = x\

ia b - teigiamas realusis skaiius (b>

log 2 (3 5) = log 2 3 + log 2 5 .

5. I o g n ^ y j = Iog o - Iog o y , t.y. dalmens logaritmas lygus logaritm

0),
skirtumui

a - teigiamas nelygus vienetui realusis skaiius (a > O, a t-1)

vadinamas

Pavyzdiiui, log 2 j = log 2 3 - log 2 5 .

logaritmo pagrindu.
Pagal apibrim uraas log a b = reikia, kad * = 6 ; ia > O ,

\,

ritm sumai.

6. Jei > O , o a > O , a 1 , tai su bet kokiu skaiiumi k teisinga


lygyb:

b>0 .

I o g a Xk = & l o g a , t.y.

laipsnio logaritmas

lygus

laipsnio

rodiklio ir laipsnio pagrindo logaritmo sandaugai.


Pavyzdiiui,

uraas log 2 8 = 3 reikia, kad 2 ' = 8 ;

Pavyzdiiui,

uraas log . 777 = 4 reikia, kad f-] = ;

j 16

\2 J

log 2 3 = 51og 2 3 ;

log 6 5 = - l o g 6 5 ;

16

Iog 3 2~8 = - 8 1 o g 3 2 ; Iog 3 -Jl = ^ l o g 3 2 irpan.

uraas l o6 3g , = - 3 reikia, kad 3 = ^ = - .


27
27

7. Bet
Iog 0 = log

4.2. LOGARITM SAVYBS

kokiems
k

xk,

x>0 ,

k O,

a> O,

a 1

teisinga

lygyb

t.y. keliant skaii ir logaritmo pagrind tuo paiu

laipsniu pats logaritmas nepasikeiia.

Pavyzdiiui, log , 5 3 = log 2 5.

1. Pagrindin logaritm tapatyb:


x

ob

jei a = b , o = I o g o b , tai O *' =b


Pavyzdiiui,

2 1 * 2 ' = 3 ; ^ I j T

(a>0,a*\,b>0)

= S ; (0,3) 108 ' 4 = 4

Atskiru atveju: log , x = - | - l o g o x .


ir pan..

2. Su bet kuriuo skaiiumi a > O , a 1 teisinga lygyb log a 1 = O .

Pavyzdiui, log 3 1 = O ; log , 1 = 0 ir pan.


2

8. Su bet kokiais skaiiais

a> O, b> O,

a*l,

6*1

ir

teisingos lygybs
Iog0X=

Iog
" ;
IOgt a

Iog o = Iog t Iog o b.

3. Su bet kuriuo skaiiumi a > O , a 1 teisinga lygyb log a a = 1 .

Pirmoji lygyb vadinama logaritmo pagrindo keitimo formule.

Pavyzdiiui,

Pavyzdiiui, log 5 3 =

log 2 2 = 1 ; log , 4 = 1 ; log ^ V 2 = 1 ir pan.


3

log23

; log 2 3 =

|g3

x>0

4.3. DEIMTAINIAI L O G A R I T M A I
A p i b r i m a s . J e i g u logaritmo p a g r i n d a s yra skaiius

Abiem iais atvejais deimtainis logaritmas yra sveikasis skaiius. 1 0 , tai toks

teigiamas skaiius pirmuoju atveju ir neigiamas - antruoju.


Galima rodyti, kad visais kitais atvejais deimtainis logaritmas nra

logaritmas v a d i n a m a s d e i m t a i n i u . y m i m a s : Ig .

sveikasis skaiius.

Vietoje I o g 1 0 b raome Ig b .

4.4. NATRALIEJI LOGARITMAI

Pagrindin l o g a r i t m tapatyb d e i m t a i n i a m s logaritmams taip atrodo:


IOlg' = b .

Logaritmas,
Pavyzdiiui,

IO'62 = 2 ; ' 8 ' = y .

Deimtainiams

logaritmams

tinka

kurio

pagrindas

yra

skaiius

e a 2,71

vadinamas

natraliuoju. y m i m a s In . Vietoje I o g t b raome I n e .


visos

4.2

skyrelyje

suraytos

Pagrindin logaritm tapatyb natraliesiems logaritmams taip atrodo

e'"a = a.

logaritm savybs.
Deimtaini l o g a r i t m pagrindins savybs:

Pavyzdiiui,

1. Pagrindin l o g a r i t m tapatyb
IOle'= Jt, > 0 .
2. I g f o ) = ' B * + I g ^ . * > 0 ,

Natraliesiems
>0 .

Sakykime,

duotas

reikinys

A,

sudarytas

Pritaik

( I g l O = I ) , m a t o m e , kad
1 Pavyzdys.

I2c 3
Ilogaritmuokime pagrindu 3 reikin A = I l j - , kur

Vd e
b> O, c > O, ^ > 0 ,

Vadinasi, s k a i i a u s , ireikto v i e n e t u ir p o j o einaniais


i nuli

skaii

(raidi) logaritmais, vadinamas logaritmavimu.

IglO" = nlglO = n , I g l 0 " = - m l g l 0 = - m .

yra lygus

teigiam

reikinio logaritmo I o g o A pertvarkymas reikin A einani skaii

Taiau deimtainiai logaritmai turi ir specifini savybi

logaritmas

(raidi), susiet daugybos, dalybos ir klimo laipsniu operacijomis. io

Igx = , ' 0 g t , , x > 0 , 6 > 0 , b * l .


IogJO

deimtainis

ivardintos

4.5. LOGARITMAVIMAS IR ANTILOGARITMAVIMAS

4. I g x 4 = * l g x , x > 0 .

laipsnio I o g a r i t m a v i m o taisykl, bei 3 s a v y b

logaritmams tinka visos 4.2 skyrelyje

logaritm savybs.

3. I g ^ j = I g x - I g y , x > 0 , y > 0 .

e,n2 = 2 ; e ' " ' = j .

skaiiui:

pvz.,

e > 0.

nuliais,
IglO = I ,

Sprendimas,

log ,A = l o g , ' j - j = log

' =y'og , ~ ~

IglOO = 2 ; I g 1 0 0 0 = 3 ; l g l 0 0 0 0 = 4 ; . . . ; skaiiaus, ireikto vienetu ir


prie j einaniais nuliais, deimtainis logaritmas yra lygus i nuli

= i ( l o g , ( b V ' ) - l o g , ( d ' e ' ) ) = i ( l o g 3 b 2 + log 3 c 5 - log 3 d 4 - l o g , e 5 ) =

(skaitant ir s v e i k j nul) skaiiui su m i n u s o enklu:


pvz., Ig0,l = - 1 ; IgO1Ol = - 2 ; l g 0 , 0 0 l = - 3 ; IgO.OOOl = - 4 ; . . .

= y ( 2 I o g 3 6 + 3Iog 3 c - 41og j rf - 51og j e ) .

Radimas

reikinio,

kai

inomas

jo

logaritmas

vadinamas

antilogaritmavimu.
Antilogaritmuojant
logaritmavimo

5) bet

kokiems

x>0,

Iog0X = I o g o i X t 1 L y .
reikia

taisyklms:

naudotis

logaritm

taisyklmis,
suma

atvirktinmis

pakeiiama

sandaugos

k O,

a > O,

keliant skaii

ir logaritmo

teisinga

lygyb

p a g r i n d tuo paiu

laipsniu pats logaritmas nepasikeiia;


6) Su bet kokiais skaiiais a,

( > O , b > 0 ,

* 1) ir

logaritmu, logaritm s k i r t u m a s - d a l m e n s logaritmu ir t t .


2 pavyzdys.

LJ
- log C 3 = I o g = Iog
CT

Ubr-Vs

Zl
_ =

7) Iog 0 X =

Uc
1 pavyzdys.

Ub C
r

Ubr?Vadinasi, log X = Iog


;
c

Ub1Cr
i ia X =
.
c

4.2. s k y r e l y j e s u r a m e
iame

pagrindines

skyrelyje

logaritm

pertvarkydami

savybes,

vairius

ir y

yra du teigiami skaiiai, a > 0 ,

a* 1,

kuriomis

reikinius

su
Tada

1) a&'b = b (pagrindin logaritm tapatyb);


t.y.

sandaugos

lygus

logaritm sumai;
3) Iog o

N u s t a t y k i m e , kurios lygybs yra teisingos:

a) Iog 2 64 = 6 ;

b) Iog 5 0,04 = - 2 ;

c) Ig0,001 = - 3 ;

d)log,81 = -4;

e) I o g 8 1 = 8 ;

f) I

o g j

J- = I ;

a) L y g y b

teisinga,

nes,

remdamiesi

logaritmo

apibrimu, g a u n a m e teising lygyb 2 6 = 6 4 .


b) Kadangi

=
5

J - = 0,04,
2 j

tai lygyb

Iog 5 0,04 = - 2

yra

c) Kadangi IO" 3 = 0 , 0 0 1 , tai lygyb IgO1OOI = - 3 yra teisinga,


=(3"')"4 = 3 4 = 8 1 ,

tai l y g y b

log, 81 = - 4

yra

teisinga.
e) Kadangi 8 8 # 1, tai lygyb I o g 8 1 = 8 yra klaidinga.

= Iog o X - I o g o >,

t.y.

dalmens

logaritmas

lygus
f)Kadangi 5

logaritm s k i r t u m u i ;
4) j e i x > O, o a > O,

log, a '

d) Kadangi
gi ( j )
logaritmas

g a u n a m e t o k i lygyb:

teisinga.

b> 0 .

teisingos ios lygybs:

2) Iog i i (x y) = Iog ii + Iog n y,

keitimo

Sprendimas,

logaritmais. D a r kart p r i m i n s i m e pagrindines l o g a r i t m savybes.


Tegu

(logaritmo pagrindo

g) I o g 8 I = O.

4.6. S K Y R I A U S L O G A R I T M A I " UDAVINI


S P R E N D I M O PAVYZDIAI

naudosims

teisinga lygyb

f o r m u l ) . Atskiru atveju, kai b = x,

log X = log b1

Sprendimas,

x>0

2
1
R a s k i m e x , kai I o g a = Iog 0 b - Iog o c.

Iog 4
logox =

a 1 , tai su bet kokiu skaiiumi k

teisinga

lygyb Iog o x k = k Iog o , t.y. laipsnio logaritmas lygus laipsnio rodiklio


ir laipsnio p a g r i n d o l o g a r i t m o s a n d a u g a i ;

* ^^ - 1,

tai lygyb IIog


o g5 J5 -j = - y yra klaidinga.

g) Kadangi 8 = 1, tai lygyb Iog 8 1 = 0 yra teisinga.


Atsakymas.
yra klaidingos.

Lygybs a), b), c ) , d ) , g) yra teisingos, o lygybs e ) , f)

2pavyzdys.

R e m d a m i e s i logaritmo a p i b r i m u raskime :

a) I o g j . 2 5 6 = 4 ;
d)

b) IgO1OOOl = ;

= ;

e)

8125

S pavyzdys.

c) Iog x 0,16 = 2 ;

= ;

^ Iogy5-Vtt=X;

a) Kadangi I o g r 2 5 6 = 4 , tai pagal logaritmo apibrim

Jr = 2 5 6 . i lygyb tenkina vienintel n e i n o m o j o : reikme = 4 .


b) Kadangi

Ig 0,0001 = ,

tai

pagal

logaritmo

apibrim

=-L;
16

I o g j 0,16 = 2 , tai pagal logaritmo a p i b r i m x 2 = 0,16

i lygyb tenkina vienintel r e i k m = 0,4 .

a = 10;

a = 4;

d) IO" = 0,001, o = 10;

= 32;

0^64=4,

= 64.

Prisiminkime logaritmo apibrim:

a" = b,

tai

Iog o A = X (skaitome: skaiiaus

pagrindu a lygus ); ia a > O,

logaritmas

1, b > O.

b) Kadangi

10 4 = 10000,

tai

pagal

logaritmo

apibrim

IglOOOO = 4 .

d) Remdamiesi logaritmo apibrimu g a u n a m e lygt


(2Jl) = JL,

Sprendimas.

b) IO = 1 0 0 0 0 ,

a:

a) Kadangi 5 3 = 125 , tai pagal logaritmo apibrim Iog 5 125 = 3 .

10" = 0 , 0 0 0 1 . i lygyb teisinga, kai x = - 4 .


c)Kadangi

c)

Jeigu

) 5 = 125 , cr = 5 ;

e) V t t = 2 ,

g) Iog 8 X = O.
Sprendimas,

Raskime skaiiaus logaritm nurodytu pagrindu

c) Kadangi 4~ 2 = - L j tai pagal logaritmo apibrim log - L = - 2 .


16
16

arba 2 ^ ' = 2" 5 .

d) Kadangi

3
10
i rodiklin lygtis ekvivalenti lygiai y X = - 5 ; i ia = .

IO 3 = O j O O l ,

tai

pagal

logaritmo

apibrim

IgO1OOl = - 3 .
e) Remdamiesi

logaritmo

apibrimu

gauname

rodiklin

lygt

e) Kadangi 3 2 5 = 2 , tai pagal logaritmo apibrim Iog 32 2 = .


(VJ)' = 125,

kuri pertvark g a u n a m e t o k i lygt

5**=5 .

i lygtis

ekvivalenti lygiai L x = 3 , i ia = 6 .
f) Remdamiesi

logaritmo

apibrimu

gauname
i

= Vtt,

kuri p e r t v a r k g a u n a m e t o k i lygt:

rodiklin
S

2l =24.

lygt

i lygtis

5
ekvivalenti lygiai = ; i ia x = 5 .
4
4
g) Kadangi

log, = 0 ,

gauname lygyb 8 = ,

Atsakymas,

tai

remdamiesi

logaritmo

apibrimu,

e) x = 6 ; f) = 5 ; g) x = l .

b) = - 4 ;

Atsakymas,
a) I o g 5 1 2 5 = 3 ;
b) IglOOOO = 4 ;
d ) Ig0,001 = - 3 ; e) log 3 2 2 = L ; f) l o g H 4 = L .

4 pavyzdys.

Raskime skaii

0,125; 0 , 5 ;

8;

pagrindu 2 .

arba = 1

a) X = 4 ;

f) Kadangi 6 4 3 = 4 , tai pagal logaritmo apibrim Iog 64 4 = .

c) = 0,4;

d) = - - ;

Sprendimas,

!ei Iog 2 0,125 = X, tai 2" = 0,125.

G a u n a m e rodiklin lygt: 2 * = 2 ~ 3 ; i ia x = - 3 .

c) I o g 4 - L = - 2 ;

2;

logaritmus

Analogikai iekome ir kit duotj skaii logaritm pagrindu 2 :

b) I o g 4 1 6 0 - Iog 4 40 = I o g 4 I ^ j = Iog 4 4 = 1;

jei Iog 2 0,5 = x , tai 2" = 0 , 5 ; i i a x = - l ;


j e i Iog 2 8 = , tai 2" = 8 , arba 2" = 2 ' ;
j e i Iog 2 2 = ,

tai 2" = 2 ; i ia = 1;

jei I o g 2 1 = ,

tai 2" = 1; i ia = O.

c) | g l 9 - l g l 9 0 0 = l g ( j y = lg0,01 = - 2 ;

i ia = 3 ;

d) Iog 0 2 25 - I o g 0 2 1 2 5 = l o g 0 , ( ) = Iog 0 2 0,2 = 1

e) log 2 (V? - V J ) + l o g 2 ( V 7 + V J ) = log2((V7 - VJ)(V7 + VJ))=


Atsakymas.

- 3 ; - 1 ; 3;

1; 0 .
= log 2 ((V7) 2 -

4 pavyzdys.

Nustatysime, tarp kuri gretim sveikj skaii yra;

a) log, 1 5 ;
Sprendimas,

(VJf)= log 2 (7 - 3 )

= Iog 2 4 = 2 .

Atsakymas,

a) 1; b) 1; c) - 2 ; d) 1; e) 2 .

6pavyzdys.

Apskaiiuokite:

b) Iog 16

a) Tegu Iog 3 15 = .

Remdamiesi logaritmo apibrimu i ios lygybs gauname:

a) .Jiog 4 256 ;

b) Iog 2 16'+Iog 3 2 9 ;

c) log 3 (log 2 8);

d) log 8 (log 6 (log 2 64));

e) - l o g 2 ( l o g 2 ) ;

t)

3* = 15.
Jei

= 2 , tai 3 2 < 1 5 ;

jei x = 3 , tai 3 3 > 1 5 .

Sprendimas.
a) Pastebkime, kad

Vadinasi, yra tarp gretim sveikj skaii 2 ir 3 .


b) Kadangi

Iog 1 6 -^-= I o g 1 6 1 - I o g 1 6 4 = 0 - i =

tai I o g 1 6 ^

yra

tarp gretim sveikj skaii - 1 ir O


Atsakymas,
a) tarp 2 ir 3 ; b) tarp - 1 ir 0 .
5 pavyzdys.

Apskaiiuokime:

256 = 4 1 . Pritaik skyrelio pradioje urayt

4) lygyb, gauname:
,/Iog 4 256 = ,Jlog 4 4 4 = ^/4 Iog 4 4 = V4 = 2 .
b) Kadangi Iog 2 16 = Iog 2 2 4 = 4 Iog 2 2 = 4 ir
Iog 3 9 = Iog 3 3 2 = 2 Iog 3 3 = 2 , tai
I o g 2 1 6 ' + Iog 3 9 = 3 Iog 2 16 + Iog 3 9 = 3 4 + 2 2 = 12 + 4 = 16.

a) Iog 12 4 +Iog 1 2 3 ;

b) I o g 4 1 6 0 - I o g 4 4 0 ;

c) Ig 19 - Ig 1900;

d) Iog 0 2 25 - Iog 0 2 125;

c) l o g 2 ( V 7 - V J ) + l o g 2 ( V 7 + V J ) .
Sprendimas.

Taikysime io skyrelio pradioje uraytas 2) ir 3)

lygybes.
a) Iog 12 4 + Iog 12 3 = log 1 2 (4 3) = Iog 1 2 12 = 1;

c) Iog 3 (log 2 8 ) = Iog 3 (log 2 2 3 ) = log 3 (31og 2 2 ) = I o g 3 3 = 1.


d) Kadangi Iog 2 64 = Iog 2 2 6 = 6 Iog 2 2 = 6 , tai
og 8 (log 6 (log 2 64))= log 8 (log 6 ) = Iog 8 1 = 0 .
e) Pirmiausia apskaiiuojame vidinio reikinio
Taikome io skyrelio pradioje urayt 4) lygyb:

Iog 2 V v f

reikm.

Iog2Vvf

2*

= Iog 2

Iog 2 2 =

Iog 9 3 6 = Iog v ^ V36 = log, 6 .

T a d a remdamiesi 1) lygybe, galutinai gauname:


^Iog9M _ ^logj 6 _ g

Tada galutinai g a u n a m e :
-log2(log2 V V f j = - I o g 2 i = - I o g 2 ^

= - I o g 2 2-3 =
49

i-iiog,25

f) 4 9
=

- Iog 2 2 = 3 Iog 2 2 = 3 1 = 3 .

f) Taikysime skyrelio p r a d i o j e u r a y t 4 ) lygyb. G a u n a m e :


625

log,0,0625

Iog 3 IQOQ 5

log, 2 5 6

log, 256

O g

Iog32

log, 28

-4log,2

8log,2

log, 28

49

49

^og7 25''

V25 "
I

= V5
Apskaiiuokime:

a) 3 6 ' " 5 ;

log 6i

) 8 , 3 " 1 9 ;

e> ' ^

f) 49

Sprendimas.

log7

";

g)

i a m e p a v y z d y j e reikia taikyti pagrindin

a) 36 1 8 ' 5 = ( 2 )" 8 *' = 6 2

log 5

'

'

+ 7

'

= '" 8 *' 2 = '" 8 * 2 ' = 2 5 .

los 6

' + 72108'8

= V 7 7 F = V 3 6 T 6 4 = VToo = 10.

c) 3; d) 0,04; e) 6; f) 9 - | ; g) 10

d ) 100

^ 5 ^ + 4 9 ^ .

tapatyb (irkite io skyrelio p r a d i o j e u r a y t 1) lygyb).

49

^4,25

Atsakymas, a) 25; b)

b)10,e5">2;

49
7 2.lo 8 ,25

log 8i

8pavyzdys.
36

_ 49

49

( 7 2)'8,25

g) V25 1 0 8 6 5 + 4 9 ! o g " 7 = 1 / 2 5 ^ 4 4 9 ' 8 ' 8 = ^ 5 2

Atsakymas, a) 2 ; b) 16; ) 1; d) 0 ; e) 3; f)
7pavyzdys.

>7

4 9

a )

Apskaiiuokime:

Iog 7 8
1 ^ 2 ;

b) 1 0

9 1 0

S"

3 6 ;

c )

log, 8
j^Ti6;

d) Iog 9 5 - I o g 5 3 ;

logaritm
e) Iog 2 3 l o g , 4 Iog 1 5 Iog 5 6 Iog 6 7 Iog 7 8
Sprendimas.

Vis reikini reikmms apskaiiuoti naudosime io

skyrelio pradioje urayt 6) lygyb, t.y. logaritmo pagrindo keitimo


b)

formul.

IOl83l82=IO^=-.

Iog 7 8
8' 8 ' 3
g**.

I41M*,
C

'

1 8 27

_ 2 " '
9

27
9

d) 100"

l8i

(2 3 )' 8 ' 3

2318'3
9
9

2108'3'
9

b) T a i k y d a m i logaritmo pagrindo keitimo formul pereisime prie


pagrindo 3 :

= ( l 0 f " ' = I O ' ^ = 10' ^ = = 0,04.

o i

log, 9
Iog 6 9 - I o g 2 7 36 = log, 6
2 21og, 6 _ 4

e) Pagal 5) lygyb, kai k = --, g a u n a m e :

31og,6

3'

log, 36

'Og 3 6 2

log, 27

log, 6

c) 1 b a d a s . T r u p m e n o s vardiklyje esaniam reikiniui taikome logaritmo pagrindo keitimo f o r m u l , t.y. pereisime prie pagrindo 3 . G a u n a m e :
Iog316
=

l o g , 16 =

log,42
2

21og34
2

log, 8

l4

c) I g 2 5 , j e i g u I g 2 = a ;
Iog 30 5 = 6 ;

e) I o g 1 9 1 6 , j e i g u Iog l 4 2 = a .

Sprendimas.

log, 8
=

log53 = c ;

d) Iog 3 0 8 , j e i g u Iog 3 0 3 = a ,

Tada galutinai g a u n a m e :
i3i7i6

b) I o g 5 1 2 , j e i g u l o g 5 2 = a ,

l o g < 8 = l o g < ( 4

'

2 ) = , o g 4 4 + l o g l 2 =

a) l o g , 6 = l o g , ( 2 3) = log, 2 + Iog 3 3 = Iog 3 2 + 1 = a + 1


b) I o g 5 1 2 = log 5 (3 4 ) = Iog 5 3 + Iog 5 4 = Iog 5 3 + Iog 5 2 2 =

Iog 2 4

2
Iog 5 3 + 2 l o g 5 2 = 2 a + c.

2 b o d a s . Pastebkime, kad I o g 9 1 6 = I o g ^ 7 6 = Iog 4 . T a d a


3
Iog 3 8 _ Iog 3 2' _ 3 l o g 3 2 _ 3log 3 2 _

l o g , 16 ~ Iog 3 4 "" l o g , 2 2 ~ 2Iog 3 2 " 2


log, 5
d) Kadangi , 0 ^ 5 = .
-

c) l g 2 5 = l g 5 2 = 2 l g 5 = 21g-y- = 2 ( l g l 0 l g 2 ) = 2(1 a ) .

d ) Iog 30 8 = Iog 3 0 2 5 = 3 l o g , 0 2 = 3 l o g , 0 ( j j ) = 3(log 3 0 3 0 - Iog 30

Iog 3 5
Iog 3 5
j
^
== - 1 0 ^ 5 , ta,

3(l - I o g 3 0 ( 3 5 ) ) = 3(l - I o g 3 0 3 - I o g 3 0 5 ) = 3(1 - a - b ) .


Iog 14 4
e) I o g 4 9 1 6 = I o g v 3 5 / 1 6 l o=g l, o g , 4 =
=

ia reikiniui Iog 5 3 pritaikme 7) lygyb: Iog a = -j- .

21og,42

Iog1414-Iog14 2

2logu2

I-Iog14 2

Iog 14 2 Z

2a
1

-a'

e) Remdamiesi logaritmo p a g r i n d o keitimo formule, pereisime prie


Atsakymas,

logaritm pagrindu 2 :

) a + 1; b ) 2 a + c ; c ) 2 ( l - a ) ; d ) 3 ( l - a - i ) ;

e)

Iog 2 3 Iog 3 4 Iog 4 5 Iog 5 6 Iog 6 7 Iog 7 8 =


Iog24
= 10

S'

Iog 2 3

'Og 2 S
Iog 2 4

'Qg 2 6
Iog 2 5

Iog 2 7
Iog 2 6

Iog 2 7

Atsakymas, a) 3; b) I j ; c) y ; d) y ; e) 3.
9pavyzdys

Apskaiiuokime:

a) I o g 3 6 , j e i g u Iog 3 2 = a ;

10pavyzdys.

Iog 2 8
'

Si

I duotosios lygties raskime reikm:

a) Ig = Ig 3 , 8 + Ig 1,5;

b) I g x = Ig 5 , 0 7 - I g 0,3;

c) Iog 3 = 3 Iog 3 2 + y l o g , 25 - log, 10;


d) Iog 5 = - 2 1 o g 5 a + 21og 5 6 - y l o g 5 m ;
e) I g x = I g 7 - I g a - I g i .

Sprendimas.

b ) Ig = Ig 5 , 0 7 - I g 0 , 3 ,

a ) I g = I g 3 , 8 + Ig 1,5,

lgx = lg(3,8-l,5),

Igx =

5,07

I g

' g * = 'g5,7 ,
I g x = Ig 1 6 , 9 ,

= 5,7.

Atsakymas.
,

Ll

e) X = - i T .
ab

a) = 5 , 7 ; b) x = 16,9; c) x = 4 ; d ) X = - ^ 7 = ;
asm

= 16,9.
Ilpavyzdys.
) Iog 3 x = 31og 3 2 + Iog 3 2 5 - l o g , 1 0 ,
1
3

Iog 3 = l o g , 2 + Iog 3 2 5

Ireikkime kintamj y

a ) = 10 2 ;
Sprendimas,

logaritmai. A b i
log, = log, 8 + log, 5 - log, 1 0 ,
l o g , x = I o g , 8 5 ,

a) P a g a l p r a s m > , n e s su b e t k u r i a k i n t a m o j o

reikme I O - 2 r > 0 .

- Iog310,

kintamuoju

b) = 5 " 1 .
y

V a d i n a s i , e g z i s t u o j a a b i e j d u o t o s i o s l y g y b s pusi

lygybs

= 10-2"

puses ilogaritmuokime tuo

paiu

pagrindu 2 . G a u n a m e :
log2x = log2(l0-2"),

log, = log, 4 ,

= 4.
I o g j = I o g 2 1 0 + Iog 2

d ) Iog 5 = - 2 l o g 5 a + 2 I o g 5 6 - l l o g

m,

Iog 2 = I o g 2 1 0 + y .

I
Iog 5 = I o g 5 a '

+Iog56

-Iog5W

I p a s k u t i n i o s i o s l y g y b s i r e i k k i m e

y = Iog 2 - I o g 2 1 0 = I o g

Iog 5 = I o g 5 ^ - I - i 2 j - Iog 5 V m ,
'

a
V^

Iog5X = Iog5

2",

Iog 2 = I o g 2 1 0 + y - I o g 2 2 ,

b) K a d a n g i
Iog5X = Iog5

a Vm

r e i k m m i s , tai

5r+l>0
> O.

su

y:

^J.

visomis

realiosiomis

p u s i l o g a r i t m a i . I l o g a r i t m u o k i m e abi l y g y b s = 5 " '

pagrindu

a2Vm

5.Gauname:
Iog 5 = Iog 5 5 " ' ,
Iog 5 X = ( y + l ) l o g 5 5 ,

e) Ig = Ig 7 - Ig - Ig 6 ,
I o g 5 X = . y + 1;

i i a

y = Iog5X-I.

lgx = l g 7 - ( l g a + l g i ) ,
lgx = l g 7 - l g ( a

6),

Atsakymas,

kintamojo

Vadinasi, egzistuoja abiej duotosios

a ) y = l o g 2 f - i j ; b) y = Iog 5

X - I

lygybs

puses tuo paiu

12 pavyzdys.

Raskime duotojo skaiiaus deimtain logaritm:


b) IO 7 ;

a) VlOOO ;

Sprendimas,

c) VO.OOl;

d)

= - 1 + 31og 5 a + I o g

i
/
I
1 3
a) IgVTOOO = IgIOOO2 = i - l g l 0 0 0 = j - 3 = y .

Palyginkime skaiius:
3
a) Iog 2 3 ir - ;
b) log, 5 ir Iog 7 4 ;
j

,
I
1
1
c) IgVo,001 =IgO j OOl 1 = i - l g 0 , 0 0 1 = -^ ( - 3 ) = - j .

b - 41og 5 c.

14pavyzdys.

b) I g i o * = I i g i o = I - I = I .

d) I g ^ ^ e i j

Vl00000
1000

IgViOOOOO-Ig 1000 = Ig100000 2 - I g l O O O =

Sprendimas,

c) Iog 2 3 ir log, 2

a) Kadangi = Iog 2 2 2 = Iog 2 V 2 3 = Iog 2 V 8 , tai reikia

palyginti skaiius Iog 2 3 ir Iog 2 V 8 .

Matome, kad logaritm pagrindai

vienodi ir didesni u vienet, todl pakanka palyginti skaiius 3 ir V s .


Kadangi 3 > V , tai Iog 2 3 > Iog 2 V , t y . Iog 2 3 > I .

: IlglOOOOO- Ig 1000 = 1 - 5 - 3 = - 1 .

b) Paymkime:

Galjome sprsti ir taip:


Vl 00000
1000 j

Ig

IO 2

gautume logaritmuojam skaii, tai


= IglOr3=IglO"2 = - I l g l 0 = - I - l = -

10

log,5 = ,

l o g , 4 = A.

Kadangi

teigiamojo

skaiiaus logaritmas - tai skaiius, kuriuo reikia pakelti pagrind, kad

Atsakymas, a) ; b) ; c) - ; d) -

=5

ir Ik =4.

Matome, kad

a > 1, o O < A < 1. Vadinasi a > b , arba Iog 5 5 > log, 4 .


log,3
c) Pastebkime, kad Iog 2 3 = - ( 1 ) .
log, L
Kadangi esant vienam ir tam paiam pagrindui a > 1 didesn skaii

13 pavyzdys.

Raskime duotojo reikinio logaritm pagrindu 5:

a) j j , kai > 0 , y > 0 ;

atitinka didesnis j o logaritmas, tai log, 3 > log, 2 .


Bet log, 3 = 1, todl i paskutiniosios nelygybs gauname, kad
log, 2 < 1.

i
i
b ) - j a V c " 4 , kai a > 0 ,

A> 0 ,

c > 0.
Bet i (1) lygybs gauname, kad Iog 2 3 > 1. Taigi Iog 2 3 > log, 2 .

Sprendimas,

a) Iog 5

j =

Io

g5

-- 2log 5 - ( l o g , 25 + Iog 5 y) = 21og 5 -2-

~ lo8, (25y) =
log, .

b) I o g Z - U 3 A V 4 I = I o g 5 I + I o g 5 3 + I o g 5 b 1 + I o g 5 " 4 =

Atsakymas,

3
a) Iog 2 3 > - y ; b) log, 5 > Iog 7 4 ; c) Iog 2 3 > log, 2 .

5 SKYRIUS. ALGEBRINIAI REIKINIAI


V = 4 -

5.1. ALGEBRINI REIKINI K L A S I F I K A C I J A


Reikinius, sudarytus i skaii ir k i n t a m j naudojant sudties,
atimties,
daugybos,
dalybos v e i k s m u s ,
aknis
ir laipsnius
su
racionaliaisiais rodikliais, vadinsime algebriniais reikiniais. Toki
reikini pavyzdiai:

-Jl

^+

W '

V a2 +b2

Jp(p-a)(p-b)(p-c),

-Jx

Kai reikinys yra sudtingas, paprastai siekiame j suprastinti, t.y.


pakeisti paprastesni.
Du reikiniai vadinami tapaiais tam tikroje kintamj reikmi
aibje, jei su visomis kintamj reikmmis i ios aibs reikini skaitins
reikms yra lygios.

Pavyzdiiui,

-2ab+b

Jei su kintamaisiais atliekami tik sudties, atimties ir daugybos


veiksmai (klimas natraliuoju laipsniu irgi yra d a u g y b a ) , o dalybos nra
i viso arba dalijama tik i skaii, tai toks reikinys v a d i n a m a s sveikuoju.
PavyztBiui,

sveikieji yra ie reikiniai:

2xJ+3x + l,
J

3x
j
+ yz ,

2 a 2 b - 3 a b 2 ( a + b) ,

u4 - fcv2u2 v3 ,

(V4-y)2,

1 2 , -,.3
a +2b ,
4

Ix1y1Z,
5a
.
6

Jeigu algebriniame reikinyje panaudoti tik sudties, atimties,


daugybos ir dalybos veiksmai ir nors kart d a l i j a m a i reikinio su
kintamuoju,
tai
reikinys
vadinamas
trupmeniniu.
Payyzdiiui,
trupmeniniai yra ie reikiniai:
3
x'

4
y-5'

a
a+2*

reikiniai

reikiniai -Jlx-I)2

x+2
1
~ ir yra tapats, kai * O, - ,
x{x + 2)

ir jc 31 yra tapatus su visais .

Raome:

=j

J(x-3)2

( * * 0 , x*-2)\

=|*-3|

(xeR).

Pertvarkyti reikin - reikia j pakeisti j a m tapai reikiniu. Jei


gautasis reikinys yra paprastesnis u pradin, sakome, kad reikin
suprastinome.
Raidinio reikinio reikm priklauso n u o raidi reikmi: tos raids
vadinamos kintamaisiais.

5.2. VIENANARIAI
Reikinys, kuris yra skaii, kintamj ir kintamj natralij
laipsni sandauga vadinamas vienanariu.

5a 2 + 2 a + 1
a-1

I apibrimo seka, kad jei reikinys yra vienanaris, tai j a m e negali


4

X2 - 9 '

X1
3 '

a+

(\ , 1 1Y
i-Ui-iY
(,
y z)
U
)'

R, R2
Rt + R2'

abc
4R

bti atliekami jokie kiti veiksmai su skaiiais, kintamaisiais ir laipsniais,


iskyrus daugybos veiksm.

Sveikieji ir trupmeniniai reikiniai v a d i n a m i racionaliaisiais.

Pavyzdiiui,

reikiniai 3 a x ' , - l b \

0,5c 2 ( - 3 6 3 ) , - 3 , 3 (2,5a 3 ),

Jeigu algebriniame reikinyje yra t r a u k i a m o s aknys i k i n t a m j (ar


i reikini su kintamaisiais) arba j i e keliami laipsniais su racionaliaisiais
rodikliais, tai reikinys vadinamas iracionaliuoju. Pavyzdiiui,
yra reikiniai:

iracionalieji

(5a 2 6 2 ) ( o , 2 c V 2 ) ,

ab
i
2
, x + \ ,a+b
c

>4

x2y ( - 3 z ) y
,

3y

yra vienanariai, o reikiniai

vienanariai.

a + b,

Skaiiai taip pat laikomi vienanariais.

Sudauginkime vienanarius 2 5 a V e c / 3 ir j a ' b c * .

/ pavyzdys.

Kiekvienam vienanariui galima suteikti s t a n d a r t i n iraik, t.y. j


urayti taip, kad pirmasis dauginamasis bt skaiius, o kiti dauginamieji

Sprendimas.

(25a V e r f

) - =

bt skirting kintamj laipsniai.


Pavyzdys.
1

Vienanar

Standartins

iraikos

3a1 b Sab^c

paraykime standartine

iraika:

3a b 5ab c = (3 5)(a a)(b b ) c = 15 V e .


vienanario

skaitin

b){c-c3)d'

5aVcV3.

Jeigu vienas i dviej vienanari neturi kurio nors kintamojo, kur turi
dauginamj

vadiname

v i e n a n a r i o koeficientu. Vis kintamj laipsni rodikli sum vadiname

kitas vienanaris, tai tokiu atveju io kintamojo laipsnio rodiklis laikomas


lygus nuliui.

v i e n a n a r i o laipsniu
Pavyzdiiui,

) (a2 a')(b2

= (25

Pakl vienanar natraliuoju laipsniu, tarp pat gauname vienanar.

standartins iraikos vienanaris

XSasb'c

yra atuntojo

Pavyzdys.

laipsnio, nes 3 + 4 + 1 = 8 , o j o koeficientas yra skaiius 15

Vienanar -Zab2CI

(-3aftV)* = (-3)44(2)'(c5)' = S l a V c ' 2 .

Sprendimas.

Standartins iraikos vienanariai, kurie yra tapaiai


skiriasi tik koeficientais, vadinami panaiaisiais.

lygs

arba

pakelkime ketvirtuoju laipsniu.

Jam paprastai suteikiama standartin iraika.


Jeigu vienanaris paraytas standartine iraika, tai j o -tasis laipsnis

Pavyzdiiui,

vienanariai 5 ir - 2 ; ab

yra panaieji, o vienanariai 3 x 2 y z ir -2xyz

ir ba,

2 > ' 2 3 ir 16x 2 v 2 z 3

taip pat yra standartins iraikos vienanaris. Tokio vienanario laipsnis yra
n kait didesnis, negu pradinio vienanario.

, 2 ir 2 a nra panaieji.

5.3. D A l J G I A N A R I A i

Panaiuosius vienanarius galima sudti ir atimti. Toki vienanari suma ir skirtumas - vl vienanaris, panaus pradinius (kartais gauname 0).
Pavyzdys.

Sudkime vienanarius 12X^y i Z b

ir 4X2J/3Z5. i viena-

Daugianariu

algebriniu

reikiniu),

5 x J - 4 x + 3,

DaugianaripavyziVH: a + b,
6

1 2 x 2 / z 5 + ( - 4 ) x V z 5 = (12 + ( - 4 ) ) x V z 5 = Sx2y3Zi

sveikuoju

vadinama

vienanari algebrin suma.

nari raidins dalys vienodos, o skiriasi tik koeficientai, todl panaij


vienanari sudt atliekame taip:

(arba

4x _y z - 3 x y + Ixyz,

8a 2 + 3 a 6 - 5 ,

28x - 3 5 x .

.
Daugianario dmenys (vienanariai) vadinami d a u g i a n a r i o nariais.

Sudedami

(atimdami)

vienanarius

sudedame

(atimame)

j
Pavyzdiiui,

koeficientus, o kintamj laipsnius paliekame tokius pat.


Panaij vienanari sudtis ir atimtis vadinama p a n a i j n a r i
Jeigu tarp dviej vienanari paraysime daugybos enkl, tai gausime
vienanar. J vadiname pradini vienanari sandauga. Norint vienanari
koeficientus ir atitinkamus kintamj laipsnius sudauginti

(vienanariai): 2 X 2 y z , 0 , 5 2 ^ 2 , Sxy .
vienanar galime irti kaip atskir daugianario, susidedanio i

sutraukimu

sandaug parayti standartine iraika, reikia dauginamj

daugianar Ix1 yz + 0,5x 2 .y 2 z + 5xy sudaro trys nariai

vienanari

vieno

nario,

atvej. Daugianaris,

kur sudaro

du

nariai,

vadinamas

d v i n a r i u ; daugianaris, kur sudaro trys nariai - t r i n a r i u .


Visus daugianario narius para standartine

iraika

ir sutrauk

panaiuosius narius, gausime s t a n d a r t i n s iraikos d a u g i a n a r

Kiekvien sveikj reikin galima pertvarkyti standartines iraikos


daugianar Toks pertvarkymas vadinamas r e i k i n i o p r a s t i n i m u
/

1. Sudedami arba atimdami daugianarius, taikome ias atskliaudimo

pavyzdys.

9a 86 + 5ab + Ia ( - 4 6 ) + 6 6 = Ilab
2 pavyzdys.

2-5cba

+ b1 = 49ab + b2 .

+ 5ab - Iiab

+ 2 a 2 ( - 4)6 2 + a' b1 + y

2c -66 +a a =

nes

aukiausi

laipsn

(septint)

+ xsyz
turi

yra septintojo laipsnio,

daugianario

narys

xsyz

prie

Daugianariai
daugianariai

Vidurins mokyklos matematikos kurse labai danai sutinkami vieno


kintamojo daugianariai. Daugianar ax + b,
vadiname

a x 2 + 6 x + c , kai a,b,c-

pirmojo

kai a , 6 - skaiiai {a* 0 ) , o

laipsnio

daugianariu;

daugianar

skaiiai ( # 0 ) , - kintamasis, vadiname

a n t r o j o laipsnio d a u g i a n a r i u , arba k v a d r a t i n i u
o x 3 + 6 x 2 + cx + d, kai a, 6, c, d - skaiiai

trinariu;

(#0),

daugianar

o - kintamasis,

vadiname treiojo laipsnio d a u g i a n a r i u ir pan..


Apskritai, kai an,an_v...,a,a0

skaiiai ( * 0 ) , o - kintamasis,

tai n-ojo laipsnio daugianariu vadinamas sveikasis reikinys.


() = " an_ix"'i
kur a n x " .

+ _ 2 "~ 2 + ... + , + 0 ,

, , , , 0

skliaustus yra

- daugianario nariai,

sudedami

atskliaudiami

minuso

enklas,

tai

atskliaudiant

(atimami)
pagal

sekania

atskliaudimo

tvarka:
taisykles,

pirmiausia
o

po

Dviej daugianariu suma (skirtumas) yra vl daugianaris.


( 2 a + 4 6 - 6 c ) + ( 8 a - 3 6 + 9c) =

= 2 a + ^ - f c + 8 a - 3 6 + 9c = IOa+ 6 + 3c.
(x5 + 2x2y + iy2x-

2pavyzdys.
1

y3)+ (Sx2y - 2x2y - 2y2 +


2

2ys)2

= X + 2 y + ly x - y + 5x y - 2X y - Iy X + 2>> = + 5: y + y x+

,,,,,..., ,,

0 - koeficientai,

= 60^6 + 2 0 6 ^ - 4 0 ^ 6 + 706 2 = 2 a 2 6 + 9a6 2 .


lab 2 - 2b)-(

4 pavyzdys,

- ab2 - 2 2 ) =

= 2 a 6 ^ - | a ^ - 3 + a6^ t Ia b = 2 - a 2 6 - 3 .
2. Norint
padauginti

padauginti

kiekvieno

vienanar

daugianario

daugianario,
nario

ir

reikia

gautsias

vienanar
sandaugas

" - aukiausias narys,


1

- aukiausiojo nario koeficientas,

aa - daugianario laisvasis n a r y s .

Daniausiai daugianaris raomas majaniais kintamojo laipsniais,


t.y. kintamojo laipsniai palaipsniui maja; tada pirmoje vietoje raomas
aukiausias narys, paskutinje - laisvasis narys. D a u g i a n a r i o l a i p s n i s tai vyriausiojo nario laipsnis.

ys.

(6a 2 6 + 2 a 6 2 ) - ( 4 a 2 6 - l a b 2 ) =

3pavyzdys.

(vienanarius) sudti (sutraukti panaiuosius narius).


,

to

sutraukiami panaieji nariai.

1 pavyzdys.

(5 + 1 + 1 = 7 ) .

- kintamasis

a) jeigu prie skliaustus nra jokio enklo arba yra pliuso +" enklas,
tai atskliaudiant daugianar, j o nari enklai nekeiiami,
daugianar, j o nari enklai pakeiiami prieingais.

Standartins iraikos daugianario l a i p s n i u vadinamas aukiausias


daugianario nari laipsnis.
daugianaris 4 x 2 z y + jxy

taisykles:

b)jeigu

= 5abc_- 8a 2 6 2 + V + 4 a 6 c + a2 = 9abc - 7o 2 6 2 + a2 .

Pavyzdiiui,

5.4. V E I K S M A I S U D A U G I A N A R I A I S

pavyzdys.

3o(2o - 56 + 4c) = 2 - 56 + 4 = 6 2 - 1 5 6 + 12 .
2 pavyzdys.

8 2 ( - ^ x 2 + 3 j = 8 2 - Sx2 ^x2

= 8 3 - 2 4 + 24 2 = - 2 4 + 8 3 + 24 2 .

+ 8 2 3 =

3. Norint padauginti vien daugianar i kito daugianario, reikia vieno


daugianario kiekvien nar padauginti i kito daugianario kiekvieno nario
ir gautsias sandaugas (vienanarius) sudti (sutraukti panaiuosius narius).
(lx2y

1 pavyzdys.
= 2 x 2 / 3 x -4y+l)

+ Sxy2)- (3x - 4y +1) =

+ 5xy2(3x

+(l5X 2 y 2 - 2 0 / + Sxy2)=

- 4y +1) = (' - 8 X2Y1


' - 8 x 2 y 2 + Ix2y

5. (a - bf = a}-

7. a - 6

Sxy yz + Sxy 3xyz + 2x2yz (-2x2y)+


-

8x + 27x = (2x 1 J + ( / ) ' = (2x 2 + 3 y 2 ) x

+ '2

=(a-b)(a

z2.

5.6. D A U G I A N A R I O S K A I D Y M O

FORMULS

DAUGINAMAISIAIS BDAI

Kartais daugianarius galima sudauginti greiiau, pritaikius vadinamsias greitosios daugybos formules. Uraysime j a s .
1. (a + b)2 =O1 +2ab + b2.

= 4Xa -I2x2y

+ 9y2;
2

+Iyf

=O -2ab

2 pvyzdys.

(2x - 3 y)2 = (2x)2-2

3. a -b

3y + (3y)2=

Daugianarius

+ b.

=( +

2x(-

3y) + (3 y)2 = 4x 2 + 1 2 x y + 9 y1.

f =Ax2y1

-9y'.

4. (a + bf = a3 + 3a2b + 3ab2 + ft3 .

= % + y +S4xy

= (2xf

iuo

bdu

naudojamasi

ca + cb = c(a + b) .
Paprastai,

+ 3 (2x) 2 3y + 3 2x (3>) 2 + (3y) 3 =

+ 21 y \

ikeliant

bendr dauginamj u skliaust,

kiekvienas

kintamasis, kuris eina visus daugianario narius, ikeliamas su maiausiu


laipsnio

rodikliu,

daugianario
(2x + 3yf

dauginamaisiais

deinioji lygybs c(a + b) = ca + cb puss sukeiiamos vietomis:

)(-).

+ 3y2) = (2xy)2-{2

4 pavyzdys.

skaidant

daugybos skirstymo dsniu, uraytu atvirkia tvarka, t.y. kairioji ir

3 p a v y z d y s . 47 2 - 33 2 = (47 - 33)(47 + 33) = 14 80 = 1120 ,


{2xy-3y2){2xy

dauginamaisiais

bdus:
1. Bendrojo dauginamojo klimas u skliaust.

b = 3y .

2. (a-b)

Skaiiuojant reikini reikmes, sprendiant lygtis, prastinant


reikinius kartais patogu pertvarkyti daugianar sandaug. Tai vadinama
daugianario skaidymu dauginamaisiais.
Nagrinsime paprasiausius daugianari skaidymo

={-2X2)2+2-(-2:2)

ia a = -2x2,

+ ab + b ).

x((2x 2 ) 2 + 2 x 2 - 1 + ( 3 / ) 2 ) = ( 2 X 2 - 3 / ) ( 4 * 4 + 6 x V + 9 / ) .

IR J T A I K Y M A I

{-2x2

+9/).

Sx6 - 2 7 x 6 = ( 2 x 2 ) 3 - ( 2 ) 3 = ( 2 x 2 - 3 y 2 ) x

7pavyzdys.

2X2yz yz +

4 x 4 / z + 2x2y2z2

5.5. G R E I T O S I O S D A U G Y B O S

1 pavyzdys.

x((2x 2 ) 2 - 2 x 2 - 2 + ( 2 ) 2 ) = (2x 2 + 3 / ) ( 4 * 4 - 6 x 2 /

(Sry + 2X2yz) ( - 2 j c 2 y + yz + 3xyz) =

+Ix2 yz 3 xyz = -10 x3y2 + Sxy1Z + 1 Sx2Y1Z

b)(a2-ab+b2).

6pavyzdys.

+ 1 5 x 2 / - 20xy 3 +

= 8x 3 - 36x2y + S4xy2 - 21 y1.

= Sxy (-2X2y)+

( 2 x - 3 y f = (2x) 3 - 3 ( 2 x ) 2 - 3 y + 3-lx-(3y)2-(3yf

5pavyzdys

6. a 3 + A3 =(a +

+ 2 2 y)+

+Sxy1 = 6 x ' y + 7 X 2 y 2 + 2X2y - 2 0 / + Sxy2.


2pavyzdys.

3a1 b + 3ab2 - b> .

kur

tas

kintamasis

koeficientai - sveikieji

turi

skaiiai,

daugianaryje.
tai

bendro

Kai

visi

dauginamojo

koeficientu imamas vis daugianario koeficient moduli didiausiasis


bendrasis daliklis.
I pavyzdys.

Ix1 yz - Sxy2 = xy(2xz - 5 / .

2pavyzdys.

8xy + 1 6 x z - 2 8 X l = 4 x ( 2 + 4 z - lt),

Kartais

nes

3 pavyzdys.

Ta2 be - 1 4 a 5 6 3 = 7 a2b(c - 2a'b2)

Pavyzdiiui,

daugianar

iskaidyti

dauginamaisiais,

is bdas pagrstas tuo, kad sudties keitimo a +b = b +a

ir j u n g i m o

a + (b + c) = (a + b) + c dsniai leidia vairiai grupuoti daugianario narius


Kartais pavyksta j u o s sugrupuoti taip, kad iklus kiekvienoje grupje
dauginamuosius,

vis

grupi

skliaustuose

lieka

tas

pats

X4 + 4y 4 = (x 4 + 4x2y2
2

+ 4y')-4x2y2
2

= (x + 2_y - 2xy)(x + 2 y + 2 x y ) ;

= (x2 + 2 y 2 - (2xy) 2 =
ia pritaikme greitosios daugybos

formul a2 - b2 = ( - b)(a + 6) .
4 . Greitosios daugybos formuli naudojimas

skliaust. Pravartu inoti, kad reikin a - b

iame skyrelyje kalbama apie formules:

a - b =-(b - a).

visada galima pakeisti rei-

Pavyzdiiui,

3a-26 = -(26-3a).

1) a2 - b2 = (a - b)(a + b) ;

Inagrinkime kelet daugianario skaidymo grupuojant pavyzdi.


/ pavyzdys.

20x2 + 3yz -I5xy-4xz

= (l0x2

2) a3-b3

- 15) + (3yz - 4xz) =

= 5x(4x - 3>') + z(3y - 4x) = 5x(4x - 3 y ) - z(4x - 3>) = (4x - 3>>)(5x 2 pavyzdys.

1 2 - 4 x - 3 x 2 +X 3 = ( 1 2 - 4 ) - ( 2 - ' ) =

IOa 3 - ? + 4ab 2 - 15a 2 b = (lOa 3 - 1 5 2 ) + (4ab 2


2

= 5 a ( 2 a - 36) + Ib (2a

-6b3)=

1 pavyzdys

1 - x 2 = I 2 - x 2 = (1 - x)(l + x).

2pavyzdys.

4m2 - 25n 2 = (2m) 2 - (Sn)2 = (2m - 5n)(2m + 5n) .

3 pavyzdys,

3 - 64 = 3 - 4 3 = (x - 4)(x 2 + 4x + 1).

- 36) = (2a - 36)(5a + 2 6 ) .


4pavyzdys.

4 pavyzdys,

= (- 6)(a 2 +ab + b2) ;

3) 3 + 6 3 = ( + 6 ) ( 2 - 6 + 6 2 ) .

z).

= 4(3 - ) - x 2 ( 3 - ) = (3 - x)(4 - 2 ) = (3 - x)(2 - x ) ( 2 + ).


3 pavyzdys.

jo

prie daugianario x 4 + 4y* pridkime ir atimkime viena-

daugianaris. J savo ruotu, kaip bendr dauginamj, galima ikelti u


kiniu - ( i - a ) , t.y.

prie

nar 4 x 2 y 2 . Gauname:

2. D a u g i a n a r i o nari grupavimo bodas.

bendrus

pavyksta

pridjus ir atmus t pat nar, t.y. vedus susiprastinanius narius.

DBD( 8 , 1 6 , 2 8 ) = 4 .

box - 26x + 9by - 2 7 a y = 2x(3a - 6) + 9y{b - 3 a ) =

8a 6 + 27 = ( 2 a 2 ) ' + 3 3 = (2a 2 + )((2 2 ) - 2a 2 3 + 3 2 ) =


4

= (2a +3)(4a -6a2+9).

= 2x(3a-6)-9y(ia-b)= (3a-6)(2x-9y).
3. Susiprastinani nari vedimas arba kurio nors daugianario

5.7. R E I K I N I S U M O D U L I O E N K L U

PRASTINIMAS

nario iskaidymas kelet panaij dmen


Prisiminkime realiojo skaiiaus modulio apibrim.

Jei jokiu grupavimu negalima pasiekti, kad visose grupse atsirast tas
pats daugianaris, tai kartais pravartu kur nors daugianario nar ireikti dvie-

j ar didesnio skaiiaus panaij nari suma, o po to vl bandyti grupuoti.

, kai a > 0

Pavyzdiiui,

daugianario a 2 -lab+

126 2 nar -lab

para kaip s u m

- - 4 6 ir atitinkamai sugrupav daugianario narius, gauname:


a2 - lab + 126 2 = a2 - 3ab - 4 6 + 126 2 = ( 2 - ) - (46 - 126 2 ) =
= ( - 3 b)-4

b{a - 3b) = {a - 3b){a -

4b).

Apibrimas. Realiojo skaiiaus moduliu vadinamas pats skaiius


ir skaiiui prieingas skaiius ( - a ) , kai a < 0 , t.y.

I | = , kai > 0 ir | | = - , kai a < 0 .


Pavyzdiiui,

|3|=3;

) - 3 ) = - ( - 3 ) = 3;

|0|=0.

Realiojo skaiiaus modulio apibrimu danai naudojams prastindami skaitinius reikinius su modulio enklu.

I pavyzdys.

Taigi, kai > 1 , tai galutinai g a u n a m e :

Suprastinkite reikin | 7 2 - 2 | + 7 4 .

Sprendimas.

|x-l| + |l-2x| = x - l - ( l - 2 x ) = X- I - I+2x = 3 x - 2 .

Pastebkime, kad po modulio enklu esanio reikinio

Atsakymas. 3x - 2 .
7 2 - 2 r e i k m yra n e i g i a m a s s k a i i u s , n e s 7 2 < 2 .
4 pavyzdys.

T a d a p a g a l r e a l i o j o skaiiaus m o d u l i o a p i b r i m

S u p r a s t i n k i m e reikin | x + 3| + | x - 3 | , k a i xe R .

Sprendimas.

| 7 2 - 2 | = - ( 7 2 - 2 ) = 2 - 7 2 . Kadangi

Randame,

su k u r i o m i s

reikmmis

x+3=0

ir

x - 3 = 0 . i o s r e i k m s atitinkamai yra x = - 3 ir = 3 . Jos skaii ties

74 = 44 =(22)4 = 2

= 2

dalija tris intervalus ( 0 0 ; - 3 ) ,

= 7 2 , tai galutinai g a u n a m e :

[3;3],

( 3 ; + c o ) . Kiekviename

interval p o m o d u l i o e n k l u esantys reikiniai

| 7 2 - 2 | + 74 = - ( 7 2 - 2)+72 = 2 - 72 + 7 2 = 2 .

p a s t o v e n k l , t.y. su v i s o m i s n e i n o m o j o

Atsakymas. 2 .
2pavyzdys.

Sprendimas.

x+3

ir x - 3

ilaiko

r e i k m m i s i pasirinkto

intervalo g y j a tik t e i g i a m a s a r b a tik n e i g i a m a s r e i k m e s .


Nustatysime reikini

S u p r a s t i n k i m e reikin 11 + T J | - 1 1 - T J | .
Kadangi

1+

7>0,

- 7 < O ,

tai p a g a l r e a l i o j o

skaiiaus m o d u l i o a p i b r i m : |1 + 7 | = 1 + 7 , | l - 7 3 | = - ( l - 7 J ) .

x+3

ir x - 3

e n k l u s k i e k v i e n a m e i trij

g a u t j interval.
1) I m k i m e interval ( - 0 0 ; - 3 ) . statykime v i e n kuri nors

reik-

m i i o intervalo, p a v y z d i u i x = - 4 , k i e k v i e n i i reikini x + 3

Vadinasi, |1 + 7 | - | 1 - 7 | = 1 + 7 + 1 - 7 = 2 .

ir x - 3 .
Turime:

Atsakymas. 2 .

-4 + 3 = -1,

-4-3 = -7

T a i g i , kai

x =-4

abu minti

reikiniai g y j a n e i g i a m a s r e i k m e s . V a d i n a s i , n e i g i a m a s reikmes abu

Analogikai

apibriamas

ir r e i k i n i o

A(x)

su

neinomuoju

modulis:

reikiniai gys ir v i s u o s e kituose intervalo ( - o ; - 3 )


Taigi x + 3 < 0 , k a i

| ( ) | = ( ) , kai ( ) 2 0 ,

- 3 < O , kai < - 3 , ir todl pagal (1) lygybes:

(1)

| x + 3 | = - ( x + 3 ) , kai

I ()\ = - ( ) , kai () < O .


Pavyzdiiui,

|-2| = -2,

|-2| = -(-2) = 2 - ,

kaix-2>0

kai 2 < O

t.y. >2

takuose.

x<-3

x<-3;

| x - 3 | = - ( x - 3 ) , kai x < - 3 .

G a l u t i n a i g a u n a m e : kai

t.y. < 2 .

is a p i b r i m a s d a n a i t a i k o m a s p r a s t i n a n t r e i k i n i u s su m o d u l i u

x<-3,tai

|x + 3| + | x - 3 | = - ( x + 3 ) - ( x - 3 ) = - x - 3 - x + 3 = - 2 x .
2) I m k i m e interval [ - 3; 3 ) . statykime vien kuri nors reikm i

3 pavyzdys.
Sprendimas.

S u p r a s t i n k i m e reikin | x - l | + | l - 2 x | , kai
Kai > 1 ,

|x-l| = x-l,

tai - 1 > O , o

|l-2x| = -(l-2x) .

l-2x<0,

x>l.

todl

io intervalo, pavyzdiui, x = O , kiekvien i i reikini x + 3 ir x - 3 .


T u r i m e : 0 + 3 = 3 , 0 - 3 = - 3 . Taigi, kai x = - 4

pirmasis reikinys

gyja t e i g i a m r e i k m (iskyrus t a k = - 3 , k u r i a m e pirmasis reikinys

+ 3 l y g u s n u l i u i ) , o a n t r a s i s - n e i g i a m . V a d i n a s i , t o k i o e n k l o r e i k m e s

Kai a > y ,

a b u minti r e i k i n i a i g y s ir v i s u o s e k i t u o s e io i n t e r v a l o t a k u o s e .
Taigi x + 3 > 0 ,

kai

-3<x<3,

tai l - 2 a < 0

ir todl | 1 - 2 | = - ( 1 - 2 ) = 2 - 1 .

Vadinasi, 1 + + ^ 1 - 4 + 4 2 = 1 + + 2 - 1 = 3 .

- 3 < O , k a i - 3 < < 3 ir todl p a g a l ( 1 ) l y g y b e s g a u n a m e :


|x + 3| = x + 3 ,

kai

I 3 | = - (jc 3 ) ,

Atsakymas.

-3<x<3;
kai

-3<x<3.
6pavyzdys.

Galutinai turime: kai - 3 < x < 3 ,

, kai >

S u p r a s t i n k i m e r e i k i n A = ^ 4 x 2 - 1 2 x + 9 - J x 2 , kai < 0.

tai
Sprendimas.

|x + 3| + | x - 3 | = x + 3 - ( x - 3 ) = x + 3 - x + 3 = 6 .

D u o t j reikin p e r t v a r k y k i m e :

/i = V 4 x - 1 2 X + 9 - 7 ^ = ^ - 3 )
3 ) I m k i m e i n t e r v a l [3; + o ) . s t a t y k i m e v i e n k u r i n o r s

Kai x < 0 ,

i io intervalo, p a v y z d i u i = 4 , k i e k v i e n i r e i k i n i jc + 3 ir j c - 3 .

= 4

tai 2 x - 3 < 0

ir todl

= 121-31-1x1.

12x-3| = -(2x-3) = 3-2x,

be

to, kai x < 0 , tai | x | = - x . T a i g i A = 3 - 2 x - ( - x ) = 3 - 2 x + x = 3 - .

T u r i m e : 4 + 3 = 7 ir 4 - 3 = 1 .
T a i g i , kai

- 7 ^

reikm

abu po modulio enklu esantys reikiniai

Atsakymas.

gyja

A = 3 - , kai x < 0 .

t e i g i a m a s r e i k m e s . V a d i n a s i , t e i g i a m a s r e i k m e s a b u reikiniai g y j a ir
visuose kituose intervalo [3;+o) takuose, iskyrus tak = 3,
antras reikinys x - 3
T a i g i jc + 3 > 0 ,

7 p a v y z d y s . S u p r a s t i n k i m e reikin

kuriame

= 74+82+16+7

l y g u s nuliui.
kai x 3 ;

x-3>0,kai

x>3

l y g y b e s | x + 3| = jc + 3 , kai x > 3 ; | x - 3 | = x - 3 , kai


Galutinai g a u n a m e : kai x > 3 ,
R e i k i n i x + 3 ir x - 3

Sprendimas.

ir todl p a g a l ( 1 )
x>3.

x-3

tai | x + 3| + | x - 3 | = x + 3 + x - 3 = 2 x .

JI
Atsakymas.
5 pavyzdys.

-2x,

xeR.

= |x +4| + |X -4|.

kai x < - 3 ;

+
r

6 , kai - 3 < x < 3 ;

x2 + 4 > 0

j X2 + 4 | = X2 + 4 .

,
X
2 x , kai

-4<0,

su

Kadangi

kai - 2 < x < 2 ,

|x -4| = -(x -4) = 4 - x \


x>3.

Suprastinkime reikin 1 + a + 7 ~ 4 + 4 2 , kai > y .

visomis
x

tai | x
kai

realiosiomis

-4>0,
2

kai
2

-4| = x -4,

reikmmis,

kai < - 2

ir > 2 ,

tai A = 2 + 4 + x 2 - 4 = 2 x 2 ;

tai = 2 + 4 + 4 -

= 8.

Atsakymas.

( 2 x 2 , kai < - 2 ir > 2 ,


A ={
'
.
8,
kai
-2<x<2.

ir

kai x < - 2

-2<x<2.

Duotj reikin pertvarkykime:

1+ + 7 - 4 + 42 =l + a + V ( l - 2 a ) 2 =1 + + | 1 - 2 | .

x<-2

Taigi galutinai g a u n a m e :

kai - 2 < x < 2 ,


Sprendimas.

kai

D u o t j reikin p e r t v a r k y k i m e :

^ = 7X4+8x2+16 + 7X4-8X2+16=V(jc2+4)2 +^(X2-4)2

Kadangi
-

82+16,

enklus mintuose intervaluose vaizduojame

taip:
x + 3

4 -

tai

x>2,
ir

x>2;

5.8. S K Y R I A U S A L G E B R I N I A I
UDAVINI SPRENDIMO

= (2 ( - 3 ) -4) ( 2

REIKINIAI"

4 ) - ( W

( 2 5 - ) = - 2 4

M a t o m e , kad v i e n a n a r i o k o e f i c i e n t a s l y g u s
1 pavyzdys.

N u s t a t y k i m e v i e n a n a r i o laipsn:
b) - 2 . x V ;

a ) 2 x2xy3,
Sprendimas,

c) 0 , 8 a V c

d) 8 x x 3 ;

e) 5 .

M a t o m e , kad d u o t a s i s v i e n a n a r i s y r a e t o j o l a i p s n i o , n e s k i n t a m a s i s

y r a t r e i o j o laipsnio, k i n t a m a s i s

k i n t a m j ir y

l a i p s n i s u m a lygi 6

b) Vienanaris - 2 x 3 y

(-24),

vienanario

b) 3 x y ( - \ , S ) y 3 = ( 3 ( - 1 , 5 ) ) - ( ; ) = - 4 , 5 / .
M a t o m e , kad v i e n a n a r i o k o e f i c i e n t a s lygus

2x3y3.

l a i p s n i s lygus 2 1 ( 7 + 6 + 8 = 2 1 ) .
3

a ) D u o t j v i e n a n a r u r a y k i m e s t a n d a r t i n e iraika:

2x2xy3

V c

PAVYZDIAI

taip pat yra treiojo laipsnio, o

l a i p s n i s lygus 5

(-4,5),

o vienanario

(1 + 4 = 5 ) .

c)ax2y2-6,5x3a2

= ( e , 5 ) ( a a

) ( x

- x

) - y

= ^a

(3 + 3 = 6 ) .
13

yra septintojo laipsnio, nes 3 + 4 = 7 .


M a t o m e , kad v i e n a n a r i o k o e f i c i e n t a s lygus y ,

o v i e n a n a r i o laipsnis

c) Vienanaris 0 , 8 a 2 b 4 c 3 yra devintojo laipsnio, nes 2 + 4 + 3 = 9 .


l y g u s 10
d ) V i e n a n a r 8 x x 2 p a r a y k i m e s t a n d a r t i n e iraika:
2

8xx =8x

(3 + 5 + 2 = 1 0 ) .

Atsakymas,

a) - 2 4 a 7 A 6 C 8 ,

k o e f i c i e n t a s lygus

(-24),

o laipsnis

3
4

l y g u s 2 1 ; b) - 4 , 5 x . y , k o e f i c i e n t a s lygus ( - 4 , 5 ) ,

o laipsnis lygus

5;

M a t o m e , kad d u o t a s i s v i e n a n a r i s y r a t r e i o j o l a i p s n i o .
3

c) ~ ^ y , k o e f i c i e n t a s lygus - y - , o laipsnis lygus 10.


e) V i e n a n a r i o 5 l a i p s n i s lygus nuliui.
3 pavyzdys.
Atsakymas,

a ) e t o j o l a i p s n i o ; b ) S e p t i n t o j o l a i p s n i o ; c) D e v i n t o j o

S u t r a u k i m e d a u g i a n a r i o p a n a i u o s i u s n a r i u s ir r a s k i m e j o

r e i k m , kai x = - l ,

= -2:

l a i p s n i o ; d ) T r e i o j o l a i p s n i o ; e) N u l i n i o l a i p s n i o .
2

b ) -a4+2a3-4a4+2a2-3a2

a) 2 X - 3 X + 5 X + 7 X + 1;
2pavyzdys.

V i e n a n a r p a r a y k i m e s t a n d a r t i n e i r a i k a ir n u r o d y k i m e

j o k o e f i c i e n t bei laipsn:
a ) 2 a 2 b c 2 (~3)ab3cs
c) y V

) 1 2 a x

Sprendimas.
- 4 V c ;

b) 3 x > > ( - l , 5 ) . y 3 ;

-X

+ -1

-2

;
2

- 4 X + 5 X .

P a n a s nariai y r a vienodi a r b a skiriasi tik k o e f i c i e n t u .

a) 2 x _ 2 - 3 x + 5 x 2 + 7 x + J _ = ( 2 x 2 + 5 x 2 ) + ( - 3 x + 7 x ) + l = 7 x 2 + 4 x + l ;

6,5xV.
kai x = - l , tai d a u g i a n a r i o r e i k m lygi

Sprendimas,

a ) P a s i n a u d o j d a u g y b o s p e r s t a t y m o ir j u n g i m o d s n i a i s ,

7 (-1)2+4

(-1) + 1 = 7 1 - 4 + 1 = 4.

s u g r u p u o s i m e s k a i t i n i u s d a u g i k l i u s ir l a i p s n i u s su v i e n o d a i s p a g r i n d a i s , o
po t o j u o s sudauginsime. Gauname:
2a2bc2 (-)635 -4462 =

b ) -__4 + 2 3 - 4 _ 4 + 2 2 - _ 2 = ( - 4 - 4 4 ) + 2 3 +
+(22-2) = -5

+2

kai a = -2,

tai daugianario reikm lygi

1
(. . _2 ,11
1
1
+ 2 3 . - = 4+ - = 4 - .

- 5 ( - 2 ) 4 + 2 ( - 2 ) 3 - ( - 2 ) 2 = - 5 16 + 2 ( - 8 ) - 2 2 =
b) 8 ( 4 2 - 5 ) - 4 ( 3 2 - 7 ) = 8 4 2 - 8 5 - 4 3 2 - 4 ( - 7 ) =

= - 8 0 - 1 6 - 4 = -100.
c) \2ax2

-X

-2

+ 2 -2

-2x3 -4a2x+5a V

H)

kai = - - , tai reikinio reikm lygi


6

= ( l 2 a x 2 - 6 a x 2 - 7 a x 2 ) + (3a2x-4a2x) + ( - x 3 - 2 x 3 ) + 5a2x2 =
=-2-2-
kai = - 1 ,

+522 ;

20-1 1 - 1 2 = 2 0 . i - 1 2 = | - 1 2 = | - | - U = - | - l l = - l l | .

a = - 2 , tai daugianario reikm lygi

-(-2) (-1)2- (-2)2

(-1)-3(-1)3 + 5 (-2)2

(-1)2 =

e) ( 5 x 2 - 2 y 2 ) - ( 3 x 2 - 6 y 2 ) - 3

= - ( - 2 ) 1 - 4 ( - 1 ) + 3 ( - 1 ) + 5 - 2 1 = 2 + 4 - 3 + 10 = 13.
Atsakymas,

a) 7 x 2 + 4 x + l ;

4;

b) - 5 a

+2a

-a

(x

-2/) =

=5x2-2y2-3x2-(-6y2)-3x2-3(-2y2) =
2

-100;

: Sx^-Iy1

-3x_2 +by2

-3x_2 + 6y2

c) - a x 2 - a 2 x - 3 x 3 + 5 a 2 x 2 ; 13.
-{5x2 -3x2
4pavyzdys.

Suprastinkime

reikin

ir

raskime

jo

reikm

su

nurodytomis kintamj reikmmis:


a) ( 2 + 1 6 6 ) - ( 6 - 7 6 ) , kai a = - | ,
b) 8 ( 4 x 2 - 5 ) - 4 ( 3 x 2 - 7 ) ,

Sprendimas,

y =-I,

+6y2

+6y2)

= -x2

+IOy2

tai reikinio reikm lygi


10
81

- 9 + 10
81

1
81

d) - ( 2 - 2 5 x y ) + 7 x 2 - 18 = - 3 x 2 - ( - 2 5 x > > ) + 7 x 2 - 1 8 x y =

( x 2 - 2 > ' 2 ) , k a i x = - , jr = - ;

d) - ( 3 x 2 - 2 5 x y ) + 7 x 2 - 1 8 x y , kai * =
e) 3 x - ( 5 x - ( 2 x - l ) ) ,

kai x = - I ,

+ [-2y2

b = -~,

kai x =

c)(5x2-2y2)-(3x2-6y2)-3

-3x2)

= y;

kai x = 1 0 0 .

= - 2 + 2 5 x > + 7x_2 - 1 8 x y = ( - 3x 2 + Ix

) + ( 2 5 x y -18xy)

= 4x2 + 7xy,
1
2
kai x = l , y = -r-, tai reikinio reikm lygi
6
3

a) ( 1 2 a + 1 6 6 ) - ( 6 a - 7 6 ) = 12a + 1 6 6 - 6 a - ( - 7 6 ) =
4 i ' - " ) 2 + 7 1 = 4 - ( I ) 2 + 7 = 4 + =
V6)
6 3
Ve/
6 3
36
9

= l_2a + 166 - 6 a + 7 6 = ( 1 2 a - 6 a ) + ( 1 6 6 + 7 6 ) = 6 a + 2 3 6 ,
2
i
kai a = , b = ,

tai reikinio reikm yra lygi

49
9

49
9

49
9

98
9

| n

8
9

e) (5jr (2jc - 1 ) ) = 3.x (5.x- 2 + 1 ) = 3x 5 x (2jr) 1 =


= 3x-5:t + 2 x - l = - 2 x + 2 x - l = - l ;
kadangi reikinio reikm su bet kuria kintamojo reikme lygi

) - 2 + I O y j ;
5pavyzdys.

a) 6 a + 2 3 4 ;
)1

-Jr;
Ol

b)20x2-12;

4-;
+ 1\

lof;
7

= - 8 0 , 5 a*"1 a t + 1 + 8 0 , 7 5 a*"1 a =

-|;

= - 4 a * ~ 1 + t + 1 + 6 a * ~ 1 + 1 = - 4 a 2 * + 6a*.

e) - I .

h) - 1 4 a ' 6 x ( - i a 3 - r - y f t 5 " 1 ) =

Sudauginkime:

a) 4 ( 5 y - 3 x ) ;

b)

-8(3-4);
2

= -\4axbx

c) ( 4 a - 5 i + 8 c ) ( - 3 ) ;

d) ( - 7 x + 2 )

e) ( 8 * + 3 ) * ;

O (5x* + l 3 - 4 x k + 2 ) 3;

g) - 8 * ~ ' ( , 5 * + - 0 , 7 5 a ) ;

h)-Ua'b'i-ja^

Sprendimas,

= ~ 2 4 y + 32x2

= -8x-3y-Zx(-4x)

[-ja^

y(-\4a

) ^bs-x

bx

(-6x);

-^b5~x\

= -14-(-y)a1

a}-x

bx + 14 I a

bx + 7ax bx+i~x

= 2a

Atsakymas,

a) 4 ( 5 y - 3 x ) = 4 -5y - 4 3x = 2 0 y - 1 2 x .

b) -$x(3y-4x)

g) - 8 a ^ ' ( 0 , 5 a * + 1 - 0 , 7 5 a ) =
= -8a*-10,5a*+1-(-8at-')0,75a =

tai reikinio reikm, kai = 100, taip pat lygi - 1 .


Atsakymas,

= 15**+14 - 1 2 x t + 3 .

) 2 0 y - 1 2 ;

d) - 1 8 x 3 + 4 2 x 2 - 1 2 x ;
2

g)-4a *+6a*;

=2a}bx

b5~x

axbs.

+1

b) - 2 H x y + 3 2 2 ; c ) - 1 2 a + 1 5 6 - 2 4 c ;

t) Sa2kb

+ 3ak+]b2

f ) I5xk+H-\2xk+i

h) 2 a V + 7 a V .

c) ( 4 a - 5b + 8 c ) ( - 3 ) = - 3 4 a - ( - 3 ) 5 6 + ( - 3 ) 8c =
= -12a + 156-24c.
d ) (2-7

6 pavyzdys.

+ 2)(-6)

= -632-{-6)-62

Atlikime veiksmus ir suprastinkime:

a) ( + ) - x(a - * ) ;

b) 3( + y) + 5(x -

c) 2 ( a - 3 6 ) - 3 ( a - 2 6 ) ;

d) 5x(x-y)-(2x

y);
+y)(x-y)\

= -183 + 4 2 * 2 - 1 2 x .
e) ( a - 4 ) ( a - 2) - ( a - l ) ( a - 3 ) ;
e) ( 8 a * + 3 a i ) akb = a * b - 8 a * +akb

-3ab =
0 (* - 2)(x - 3) + (x + 6 ) ( x - 5) - 2[x2 - Ix

= 8 a V A + 3a*a6 = 8a

t+

*6 + 3a

t+1

,+l

+13);

=8a *A + 3a* V.

f) ( 5 x * + l 3 - 4 x * + 2 ) - 3 x = 3 x - 5 x * + l 3 - 3 x - 4 x i + 2 =
= 3 5 * x * + 1 3 - 3 4 * xr* + 2 = 1 5 x 1 + * + 1 3 - 1 2 * , + * + 2 =

g) - 3 ( x - y) - 2(x
Sprendimas,
2

y)~ (3x - 2 y) + 5(x - 2 y)

a) a(a + ) - x ( a - ) = a a + -
2

= + - + = +:-: + =

+ .

a-(-x)

x=

b) 3(x + y ) + 5 ( x - . y ) = 3 x + 3> , + 5 x - 5 ; y = 8 x - 2 . y .
c) 2 ( - 3 6 ) - 3 ( - 2 6 ) = 2 - 2 - - ( - ) 2 =

7pavyzdys.
a)

Ikeikime bendr dauginamj prie skliaustus:


b) x 3 + 5 x 2 + 8 x 4 ;

- 3x;
3

a)

d) > > - 6 + 1 2 ;

= 2 - 6 - 3 + 66 = - .

Sprendimas,

c)

4x4-8x3+2x2-6x;

e) 5 a V - 2 0 a V

+ 30a V

- 3x = x ( x - 3 ) .

d) 5 ( - > > ) - ( 2 + ;>>)(-.) =


3

= 5 - 5 -(2
= 52 -5-(22

+ -

+ -2^

-2

= 52-5-22
= ^ 5 2 -22^

-2

d) > < 3 - 6 + 1 2 = 2 ( ; - 2 + 4 ) .

+ 2 = 3 2 - 4 + 2.

+ 2-)

= ( - 2 - 4 - 4 ( - 2 ) ) - ( - 3 - 1 - 1 (-3)) =
= 2 - 2 - 4 + 8 - ( 2 - 3 - + 3) =

a ) x ( x - 3 ) ; b) x 2 ( 8 x 2 + + 5 ) ; )

d) 2 ( - 2 + 4 3 > 3 ) ;
S pavyzdys.

WA

O ( - 2 ) ( - 3 ) + ( + 6 ) ( - 5) - 2 (

Iskaidykime duotuosius daugianarius

- 7 +13) =

b) 4 x ( x - l ) + ( l - x ) ;

c) 2 ( * + 5 ) - x ( - A - 5 ) ;

d) 3 a 2 b 2 + 3 ;

=2-5 +6+

g) 3 ( x + y ) 2 - a ( x + y ) .

+-30-2
VVW

+ 14-26 =

VWV

= ( 2 + 2 - 2 2 ) + ( - 5 + + 14) + ( 6 - 3 0 - 2 6 ) = 1 0 - 5 0 .
g) - 3 ( - ) - 2 ( + ) - ( - 2 ) + 5 ( - 2 ) =
= - 3 x - ( - 3 ) y - 2 x - 2 y-3x-(-2y)

+ 5x-5

-2 =

+ 5) + (-2+2-\0)
a)

e) 5 - 2 a ; 0 - 5 0 ; g)

--1.

; b ) 8 x - 2 y ; c) - a ; d ) 3 x 2 - 4 x y + y 2
-3x-7y.

-2

Sprendimas,

0 (a + x ) 4 - ( + ) 3 ;

-;

a) Pastebkime, kad v - = ( - 1 ) ( - ) . Tada gauname:

2 ( - y ) - ( - ( x - y ) ) = 2a(x - y )

( x - y ) = ( x - y)(2a

+1).

b) Pastebkime, kad 1 - = - ( - 1 ) . Tada gauname:

c) 2(k + 5)-
2

Atsakymas,

4x(x - l ) - ( x - 1 ) = ( x - l)(4x - 1 ) .

= - 3 x + 3 y - 2 x - 2 y - 3 x + 2.y + 5 x - I O y =
= (--2-

dauginamaisiais

a) 2 a ( x - y ) - ( y - x ) ;

e)

2x(2x3-4x2+-);

e) 5a V ( 4 - 4 2 + ) .

= ( 2 - 3 - 2 + ) + ( 2 - 5 + 6 - 3 0 ) - ( 2 2 - 1 4 + 2) =
WW

(4 - 4 2 +).

= 5 V

ikeldami bendr dauginamj prie skliaustus:

=2-6+8-2+4-3=5-2.

e) Sa2 b6 - 2 0 4 6 2 + 30 V
Atsakymas.

e) ( - 4 ) ( - 2 ) - ( - 1 ) ( - 3 ) =

VWV

c) 4 4 - 8 3 + 2 2 - 6 = 2 ( 2 3 - 4 2 + - ) .

+ 2 =

+ 2-
+ (-5

b) x + 5 x + 8 x = 8 x 4 + x 3 + 5 x 2 = x 2 ( 8 x 2 + x + 5 ) .

-) =

d) A +
3

(-(k+
3

5)) = 2(k + 5) + x(k + 5) = ( 4 + 5)(2 + x ) .

= 2 (a+
2

2b).

e) - 2 - = ( - 2 - ) .

f) ( + ) 4 - 3 ( + ) 3 = ( + ) ( ( + ) 3 - 3 ( + ) 2 ) =
= ( + ) (

+3 +3

-3(

e) 6 c y - 1 5 c x - 4 a y + IOax = ( 6 c y - 4 a y ) + ( 1 0 a x - 1 5 c x ) =
= 2>>(3c-2a) + 5 x ( 2 a - 3 c ) = 2 y ( 3 c - 2 a ) + 5 x ( - l ) ( 3 c - 2 a ) =

+ 2 + ) ) =

= 2 y ( 3 c - 2 a ) - 5 x ( 3 c - 2 a ) = (3 c - 2 a ) ( 2 y - 5 x ) .
= ( + )(_ 3 + 3 2 + 3 2 + 3 - 3 3 - 6 2 - 3 2 ) =
F) QX2-CX2

- cx + a x - a + c = (ax2 - cx2) + ( a x - c x ) + ( c - a ) =

= ( + ) ( - 2 3 + 3 - 3 2 ) .
= 2 ( a - c) + x ( a - c) - ( a - c) = ( a - c ) ( x 2 + - 1 ) .
g) 3 ( + )2-(

+ ) = ( + ) ( 3 ( + )-)

=
g) 5 a x 2 - 1 0 a x - y x + 2 y - x + 2 = 5 a x ( x - 2 ) + y ( 2 - x ) + ( 2 - x ) =

= (x + y ) ( 3 x + 3 y - a ) .
Atsakymas,
d) 3ab2(a

a) ( x - y ) ( 2 a + 1 ) ;

+ 2b)\

b) ( x - l ) ( 4 x - l ) ; ) ( + 5 ) ( 2 + ) ;

e) ( 2 - 2 a - l ) ;

O ( + ) ( - 2 3 + 3 - 3 a 2 x ) ;

= 5 a x ( x - 2 ) + y ( - 1 ) (x - 2 ) + ( - 1 ) ( x - 2) =
= 5ax(x-2)-y(x-2)-(x-2) = (x-2)(5ax-y-l).
Atsakymas,

g) ( x + y ) ( 3 x + 3 y - a ) .

a) ( a - 3 ) ( x + 2 ) ; b) 3 ( x - 2 y ) ( x - 2 y - 1 ) ; c) ( x - y ) ( x - 2 ) ;

d) ( 5 y + x ) ( 2 a - c ) ;
9 pavyzdys.

Iskaidykime duotuosius daugianarius

g) (x - 2 ) ( 5 a x - y - 1 ) .

grupavimo bdu.
a) + 2 - 3 6;

b) 3 ( x - 2 y ) 2 - 3 x + 6 y ;

c)x2 - 2 x - x y + 2 y ;

d) 1 0 a y - 5 c y + 2 a x - c x ;

e) 6 c y - 1 5 c x - 4 a y + 1 0 a x ;

f) a x 2 - e x

-cx+ax-a+c;

a) + 2a - 3x - 6 = ( - 3 x ) + ( 2 - 6 ) =

= ( - 3 ) + 2 ( - 3 ) = ( - 3 ) ( + 2).
2

b) 3 ( x - 2y)
=

10pavyzdys.

Iskaidykime duotuosius daugianarius dauginamaisiais

naudodami greitosios daugybos formules:


a) 2 5 - 3 0 x + 9 x 2 ;

b) 6 x 2 + 2 4 y x + 2 4 y 2 ;

d) 4 2 - 2 + 2xy - y2;

g) 5 a x - 1 0 a x - y x + 2 y - x + 2 .
Sprendimas,

0 (-)(2 +x-l);

e) ( 3 c - 2 a ) ( 2 y - 5 x ) ;

dauginamaisiais

f) x

-y

- 3 x + 6y = 3 ( x - 2y)

- 3(x - 2 y ) =

3(x-2y)(x-2y-l).

j) 1 6 - 4 ;
m) X 6 - 2

e) 3 6 - x 2 y 2 ;
g) 9 - c 2 + a 2 + 6 a ;

- 8 x + 16;

h) 3 + y 3 + 2 x y ( x + y ) ;
2

c)(x + 3)2-16;

i) x 3 - y

+2x2 +2xy + 2y2 ;

k) 8 x 3 - 2 7 y 1 8 ;

1) 8 + x 3 y 3 ;

n) 2 7 a 3 + 8 ;

o) ( a + b ) 3 - ( a 3 + b 3 )

c) x 2 - 2 x - x y + 2 y = ( x 2 - x y ) + ( 2 y - 2 x ) =
Sprendimas.

) 25 - 3 0 x + 9 x 2 = 9 x 2 - 3 0 x + 25 = ( 3 x ) 2 - 2 3x 5 + 5 2

= x(x-y) + 2(y-x) = x(x-y)-2(x-y) = (x-y)(x-2).


d) 1 0 a y - 5 c y + 2 a x - c x = ( 1 0 a y + 2 a x ) + ( - 5 c y - c x ) =
= 2a(5y

+ x ) - c ( 5 y + x ) = ( S y + x ) ( 2 a - c).

= (3x-5)2 =(3x-5)(3x-5).
b) 6 x 2 + 2 4 y x + 2 4 y 2 = 6 x 2 + 2 4 x y + 2 4 y 2 = ( 2 + 4 x y + 4 y 2 )

( + 2)2

= 6( + 2)(

= ( 2 - 3 . 6 ) ( 4 2 +6

2).

c) ( + ) 2 16 = ( + 3 ) 2 - 4 2 = ( + 3 - 4 ) ( + 3 + 4 ) = ( - 1)( + 7 ) .
d ) 42-X2
(2)

+2-2

-(x-y)

(2-

+ )

=42

=(2a-(x-

(2

- (

- 2 + 2)

=4

-(-)

) ) ( 2 a+(x-y))=

= (2 + )(4-2
6

-2

12).

= 2 3 + ( ) 3 =(2 + ){22-2

I) 8 + * V

m) *

+9

22).

+
6

+( ) 2 )=

= (*2)3 -(22)3 =(*2)3 - 4

+-).
= ( 2 - 4 ) ( ( 2 ) 2 + 2 4 + 4 2 ) = ( 2 - 4 ) ( 4 + 4 2 + 16) =

e) 3 6 - j c 2 > > 2 =62

-()

= (6-)(6

+).
= ( 2 - 2 2 ) ( 4 + 4 2 + 1 ) = ( - 2 ) ( + 2 ) ( 4 + 4 2 + 1) =

- 8 + 16 = ( 2 - 8 + 1 ) - 2 = ( - 4 ) 2 - .

=
= ( - 2)( + 2 ) | (

( - 4 - ) ( - 4 + ).
g) 9 -

+ 6 = ( 2 + 6 + 9 ) - 2 = ( + 3 ) 2 -

+ 3 (

( + >>)( 2 - + 2
( + ) ( + )2

G a l j o m e sprsti ir taip:.

- + 2)

+ ) = ( + ) ( 2 + 2

+2

( - . ) ( 2 + + 2)
(2

+ ) = ( + )[2

= ( + )(

i) 3 - 3 +22

+ 4 ) 2 - 4 2 j = ( - 2)( + 2 ) | ( 2 + 4 ) 2 - ( 2 ) 2 j =

= ( - 2 ) ( + 2 ) ( 2 - 2 + 4)(jt : 2 + 2 + 4 ) .

( + 3 - ) ( + 3 + ).
h) 3 +3

+ )(
+ 22

+ 2(2

+ 3(

+ 2)

+ ) =

-2

=(*

-(23)2 =(*3)2 - 8

=(*3 - 8 ) ( * 3 +8) =

= (x3 - 2 3 ) ( x 3 + 2 3 ) = ( x - 2 ) ( x 2 + 2 x + 4)(x + 2)(x2 - 2 x + 4).


n) 2 7 3 + 8 = ( 3 ) 3 + 2 3 = (3 + 2 ) ( ( 3 ) 2 - 3 2 + 2 2 ) =

+ ).

= (3 + 2 ) ( 9 2 - 6 + 4).

=
+ 2)

) ( +b)3-(3

+ b3) = (a + b)3-(a

= ( + )[( + )2 -[a2-ab

) ( - + 2).

j) 1 6 - 4 = 4 2 - ( 2 ) 2 = ( 4 - 2 ) ( 4 + 2 ) = ( 2 2 - 2 ) ( 4 + 2 ) =

= (a + b)[a

+ b2))

+ 2ab + b -a

Atsakymas,

+ b)[a2-ab

+ b2) =

=
2

+ab-b )

= 3ab(a

+ b).

a) ( 3 x - 5)(3jc - 5 ) ; b) 6(x + 2y)(x

+ 2y) \

( 2 - ) ( 2 + )(4 + 2 ) .
c) ( x - l ) ( x + 7 ) ;
) 8 3 - 2 7

, 8

(2-3/)((2)

=(2)3-(6)
2

+2-3

+(/)

=
2

) =

d) ( 2 - + >>)(2 + - ^ ) ;

e) ( - ) ( + ) \

f) ( x - 4 - y ) ( x - 4 + y ) ,

g) ( a + 3 - c ) ( a + 3 + c ) ;

h) (x + y)(x

i) ( x 2 + x y + > 2 ) ( x - y + 2 ) ;

+ y)(x

+ y),

j) ( 2 - x ) ( 2 + x)(4 + x 2 ) ;

) ( 2 - 3 / ) ( 4

2 2

I) (2 + )[4~2

+)

+"

+ 9/

,) ( - 2 ) ( + 2 ) ( - 2 + 4 ) (

2 +-12
,
^ =x+3
x-2

);
2

+ 2 + 4);

Y I3

) ( + 2 ) ( 9 - 6 + 4 ) ; ) 3 ( + ).

_(* +3)(-2)- _X2-2X +3X-6-A _

x-2
[rodykime,

kad

( + 7 ) 2 - ( x - 5 ) ( x + 19)

reikinio

reikm nepriklauso n u o k i n t a m o j o reikms.


rodymas.

_ + - ( 6 + )

I ios lygybs randame, kad /1 + 6 = 12, t.y. A = 1 2 - 6 = 6 .

d u o t o j o reikinio reikm lygi

144

su bet

Atsakymas.

A = 6.

14pavyzdys.

Apskaiiuokime reikinio [ a - J a + l ) ( a + \ / a + l ) ( a - l )

kuria

k i n t a m o j o reikme.
Vadinasi, d u o t o j o reikinio reikm nepriklauso n u o k i n t a m o j o

reikms.

reikm, kai a = V s .
Sprendimas.

Tai ir reikjo rodyti.

12 pavyzdys,

{rodykime, kad reikinio

^ _

reikm

a
Matome,
kintamojo a

2 _a

+4a + 2-a

kad

duotojo

= ( a2+ a + l)(a-l) = a3 -I3


2

-2_4a_

a
reikinio

( a - Ja + l ) ( a + Ja + l ) ( a - 1 ) = ( ( a +1) - Ja ) ( ( a +1) + -Ja ) ( a -1) =


= (( + 1 ) 2 - ( / ^ ) 2 ) ( - 1 ) = ( 2 + 2 + 1 - ) ( - 1 ) =

Duotj reikin suprastinkime:

a 2 + 4a + 2

Pritaik dviej skaii kvadrat skirtumo formul, o po

to d v i e j skaii k u b skirtumo formul, duotj reikin suprastiname:

nepriklauso n u o k i n t a m o j o a reikms.
rodymas.

x-2

. , ,
.
2 +x-12
2 + - ( / 4 + 6)
Taigi g a u n a m e toki lygyb:
=

= X 2 + 1 4 x + 4 9 - x 2 - 1 9 x + 5 x + 9 5 = 4 9 + 9 5 = 144.
kad

x-2

x-2

D u o t j reikin pertvarkykime:

( x + 7 ) 2 - ( x - 5 ) ( x + 19) = x 2 + 1 4 x + 4 9 - ( x 2 + 1 9 x - 5 x - 9 5 ) =

Matome,

Pertvarkykime ios lygybs deinje pusje esant reikin:

IIpavyzdys,

A
x-2

reikm

< 1

=O3-I.

I gautj reikin statome duotj kintamojo a reikm:

a
lygi

4,

su

bet

kuria

reikme. Vadinasi, d u o t o j o reikinio r e i k m nepriklauso

a 3 - 1 = (/?)3 - 1 = 5 - 1 = 4.

Atsakymas.

n u o k i n t a m o j o a reikms. Tai ir reikjo rodyti.


ISpavyzdys.
13 pavyzdys.

Reikin

X2 + x - 1 2

ura pavidalu

nustatysime konstantos A reikm.


Sprendimas.

Konstantos A reikm rasime i lygybs

x+3-

Apskaiiuokime

j e i g u inoma, kad J%-a


Sprendimas.

+ JiTa

Lygybs Ji-a

[- + J T + = 5

reikinio

^/(8-a)(5 + a)

reikm,

= 5.
+ JTVa
2

= 5 abi puses pakeliame kvadratu:

D = (2m)2 - 4 -1 - 9 = 4 m 2 - 3 6 ;

( / 8 ^ ) 2 + 2 7 ( 8 - ) ^ ( 5 + ) + (>/5 + ) 2 = 2 5 ,

4 m 2 - 3 6 = 0;

8 - + 2 , / ( 8 - ) ( 5 + ) + 5 + = 25,

D = O,

i ia m = - 3 ir m = 3.

Taigi kvadratinis trinaris x1 +2mx + 9

2,/(8-)(5 +) =12.

bus dvinario kvadratas, kai

m = - 3 ir m = 3. Gauname tokius kvadratinius trinaris:


15 paskutiniosios lygybs randame, kad

J(ii-a)(5

+ a) = ^

= 6.
x2-6x+9

I tsakymas.

6.

16pavyzdys.

Apskaiiuokime reikinio a

ir x 2 + 6 x + 9.

Pirmasis kvadratinis trinaris yra dvinario x - 3 kvadratas, o antrasis 2

+ - reikm, jei inoma,

dvinario x + 3 kvadratas, t.y.


x 2 - 6 x +9 = (x-3)2,

X2 + 6 x + 9 = ( x + 3 ) 2 .

kad 1 + - = 5.

b) Apskaiiuojame kvadratinio trinario 4 x 2 + 1 2 x + m diskriminant:

Sprendimas.

Raskime dvinario + kvadrat:

D = 1 2 2 - 4 - 4 m = 144-16m.

J prilyginame nuliui ir i5 gautosios lygties randame neinom


(a + I ) W + 2 .

. +( ) ^

+ 2 + -L
reikSm:

Taigi gavome lygyb ( + |


V
al

= a

15 ios lygybs randame, kad a

+ L + 2 .
a1

1 4 4 ~ 1 6 m = 0,

144 = 16m;

144
i ia m = ^ - = 9 .
16

Taigi, kai m = 9 , tai kvadratinis trinaris 4 x 2 + 12x + m yra dvinario


kvadratas. Kvadratinis trinaris iuo atveju yra toks:

+ - L - = i a t )

Kadangi udavinio slygoje duota, kad

- 2.

4x2 + 12x+9.

>

a + = 5.

tai, stat 5i

Uraiysime kvadratin trinar kaip dvinario kvadrat. is trinaris turi


vienintel sprendin X1 = ~ | .

reikinio a + reikm paskutinij lygyb, g a u n a m e :

Pritaik kvadratinio trinario skaidymo dauginamaisiais formul, kai

2 + - L - = 5 2 - 2 = 2 5 - 2 = 23.

0 = 0, t.y. formul ax2

Atsakymas.

17pavyzdys.

Raskime visas m reikmes, su kuriomis duotasis reiki-

nys yra dvinario kvadratas ir uraykime reikin kaip dvinario kvadrat:


a) x 2 + 2 m x + 9 ;
Sprendimas,

+bx + c = ( - , ) 2 , gauname, kad

23.

b ) 4 x 2 + 1 2 x + m.

4x2+12x + 9 = 4 ( x - ( - f ) ) 2 = 4 ( x + f ) 2 = 2 ( x + f ) . 2 ( x + l ) =
= ( 2 x + 3 ) ( 2 x + 3) = ( 2 x + 3 ) 2 . Taigi 4 x 2 + 1 2 x + 9 = ( 2 x + 3 ) 2 .
Atsakymas,

a) m = -3

ir m = 3; x 2 - 6 x + 9 = ( x - 3 ) 2 ir

a) Kad duotasis kvadratinis trinaris bt dvinario kva-

dratas, j o diskriminantas D turi bti lygus nuliui. G a u n a m e :

2 + 6 x + 9 = ( x + 3 ) 2 ; b) m = 9 ;

4 x 2 + 12x + 9 = ( 2 x + 3 ) 2 .

18 pavyzdys.

Raskime neinomojo

X1 - I O x + 36 gyja maiausi

reikm, su kuria reikinys

reikinio reikm.

Sprendimas.

2 - I O x + 36 = ( - 5 )

Kadangi

reikinys gyja maiausi reikm, kai

+11,

x - 5 = 0,

tai

duotasis

t.y., kai

x = 5.

maiausia reikm lygi 11.


= 5;

19 pavyzdys.

Suprastinkime reikinius:
b)

q l

2 3
2
__
3- 3

h)

- /

I
a-1

4a

4x

-1

+ )

(-)(

)+( - )

(-)+(-!)

+ )

(-)

( - > ) ( + )

-'
+

2-6+9
9(3-m) + m2(m-3)

9-6+
27-9m-3m2+m3
(m 3) 2

(w-3)2

_ m-3

(m-3)(m2-9)

m2-9

-3
m2-32

3x + 5

1
x-y

3y
_y 2 - 4 x

; D

8x2

a 2 -1

a-b

1
m+3
la-lb

_ ( a - l ) ( a +1)

7(a-b)

(a-b)

a ( a + l)

+ a

7(-1)( + 1)(-) _ 7(a-l)

+2
I
2
^a+2a +1
+y

<7

a-1

+ 1

a ( a - f t ) ( a + l)
(x + 3)

I
m)

+ )

a + 2

j)

k)

2-2

+1

(-)(

m-3
( m - 3 ) ( m + 3)
2x + y

(-

-9(m-3) + m (m-3)
x-25

x+ y

- . y

. 2 - 2 + 1 ( 1 - 1 )
(-1)
,
.
n
)
= - - = .= -(-1) = 1-.
1-
1-
-(-1)

2
x

(-)-(*-)_ (^-^)(^-0
(-)(

+ l

i ) {

-lb
n2+

a-b

3x + 9 ,

( - y ) : ~y
y
{\-y
J
y i - 2 y

-i

vx+l

g)
g >

y i -

-+-2

- y

d)

).(x2+y2

*y-*+y-y

9-6m+m2

(x + 3)

_
..
Sprendimas,

'

2 7 - 9 m - 3 m 2 + m3

,
+

( -

11.

x'-2x+l.

0 )

P)

Atsakymas,

1-

b)2-4ab

(a +

reikm. Raskime i maiausi duotojo

l2

x yV
X+

L2

2x-4

~~

3x + 9 _ (x + 3)2
x2_

3(x + 3)

2(x-2)

(x-2)(x+2)

2y
X - Y

(x + 3)

2(x-2) '

( x - 2 ) ( x + 2 ) _ ( x + 3 ) (x - 2 ) ( x + 2 ) _ ( x + 3 ) ( x + 2)
3 ( x + 3)

2 ( - 2 ) 3 ( + 3)

/_*_ +

+ 1
2+1

1-

+ +1

-\

(I-JC)(H-X)

*+

(1-)(1 + )

(2)

- I

42

( 2 + 1 ) (1 - ) (1 + )

x +y

2x - y

_2(2x-y)-(2x

+ y) + 3y

(2x-y)(2x
(_

- y +l . y

- y + \

~y

(,y

_ y

(1->) V " *

- y + i _

_ 4x-2y-2x-y

(y-1)2

-y))

y2-y+l

~y

a + 2

+ y)

(2x-y)(2x

+ y))

(2x-y)(2x

+ y)

-2x(2x-y)(2x

+ y)

{2x-y)(2x+y)

%x2 ~

1
4

(x")3-l
1

(x

22

_(x"-l)(x

+ x " +1)

x"(x

12

48a-3a +3 - 4 a - 8 _ 41a-5
12

-25

+ 5

"

5x-25

5x2

x-25
5(x-5)

3x + 5
+

x-25

+ 5

5(x-5)

X(5-X)

X-25
=

-x(x-5)

5(x-5)

x-25

3x + 5

5(X-5)

-x(x-5)

3x + 5

x ( x - 2 5 ) + 5 ( 3 x + 5)

x(x-5) ~

5x(x-5)

+2

Ik a + 2 a

- 2 5 x - H 5 x + 25 _ x
-

5x(x-5)

J,

(1
[2x + y

(
2
[2x + y

2x-y

1
2x-y

- 1 0 x + 2S _ ( x - 5 )

y2

3
4x

5x(x-5)

y
-y

_4X2

]
J

5x(x-5) ~

J i l - I l =
IkSx2
2)

f y 2 - 4 x
I
Sx2

) _
J

-5
5x

o 2 +1

- 2

a-1

+1

1
a

+2
(

2
2

8x

1 2 - 4 a - 3 ( a - l ) - 4 ( a + 2) _

12

k)

-y

8x

+ 3y

(2x-y)(2x

+ )

(-(1

+ y)

a-1

i - y

- y + l
l

-y+l)(l-y)

'

- l y + \

Cv-I)2

'

_ 1 - - ) .

y2-y+i

H l - ^

y)

1-

+ 1 ' (2-1)(2 + 1)~(+1)(2-1)(2 + 1 ) ~ 2 -

f-(4x

3y
(2x-y)(2x+

a
V

a
V

+1

a + 2 a

/
2

- a

1
2

- 2

(
-1 a
J\

1
2

a-2a2+a2-2

+1

+1

- 2 -

a2+1

-1

I
a2+1

2 2
+

x"
4

l)

'\

'<

>( = ( - * ) ( - * ) _

(-*)(-*)

(-*)(-*)

J-X

_(-)(1-)

(+)-(-)-(-)

--

+
.

(-)(\-)

(~*)

(z-x)i

--

^zK

OfrI

((g-y)v
(g-v)

(g_p),

(V-P)P
a
Zq+q z+

I qt(

gv-zv
<U

[ W - , ( < ? + ")

)(-)

-
Z=

(-)'

-
x

<<

X4 Kx+ 7K

K+

<<

/(_"

-
Kz

K+

-
(* + )"

- j .
I

K + Kz + +

+Kz-

T T

T T

-
7+

(q-zqo-qzv

(d

+ Kx+
+

( + )(-)'

9-?p

Xf-
f-

< + <~

(--)

{zq-qv->)

\+

+7

(<{ + )

' ^ x + iCx + . , , ^ ( , - )

'-

( + +)(-)

(Ki-X)(K-X)]

Xi

Z^+Zx

<+

V z

-.

X X
+*~

< +

=
J

( + )(-)
+ x
^zK-Kxl-zxZ^
ZZ
'(K-X)z
+

K+
K+ J

Zif-Jar

<z-*z

j'l

Kxi

{tq-qo-toYq-v)

{--)

v
(zq-q-z)q

K7X-,Kx

K7 + 7 Kx
(

K+7
\ I

<

(q-D)zq

z(q-v)D

f o
q-v

4
z(v-q)

, P

I - I
1 - _
'

J ^ I

+ + - 1
I

Atsakymas,

a) 1 - ;

b)

i-;

c)i;

x+y

d)

m+3

^a

2 / pavyzdys.
a)

(x + 3)(x + 2)
)

1-
; 0

6
! I

,. x
)

-I
; I)
"

41a-5
g)

Zx-Y

~-

, ,
. a-b
-; m ) 2 ; n) ;
63

-5

12

- 5 F

Suprastinkime reikinius:

^ ;

a-b

.,
;

J)

.
2(x + y)
o) r - i
i ; p) 0.
x2+xy+y2

b)
Sprendimas,

Suprastinkime

reikin

1+a

x + l _
2x

Y x +
x +3

J'

'

a) Pirmiausia pertvarkysime skliaustuose esant reikin:

ab + a2

20 pavyzdys.

4
Vx + 3

2x

Sb2-Sab

1-a

5b f
ab+a2

+ ab + a
r
a + b 1 -'
-

- +

+ ab + a =

ab + a2 + ( 5 2 - 5 ) + 2 ( 5 6 2 - 5 o i )

Sb2-Sab

a-1

ab + a2 + Sb3a-Sa2b2

+ Sa2b2

-Sa3b

apskaiiuokime j o reikm, kai a = 4.

ab + a2+Sb3a
1-a

Sprendimas.

1+a
a

-1

1+a

-1-1-a
2

a(a + b) + Sab(b-a){b
5 b(b-a)

-1

1+a

1+

a-1
2

( - 1 )

-1

1+

stat i iraik duotj reikin, galutinai gauname:


a

a-b

a +b

2-3
1+4

a ( a + i ) ( l + Sb

b^a

a-a-Sab2
r
a-b

a(l + 5 f c 2 - 5 a i )

a-a\

a-b
+Sa2b

(-1

~ a-b

a(l + Sb -Sab)

a-b

-Sab)

Sb(b-a)

a(l + 5 6 2 - 5 a f t )

- 2

Kai = 4 , tai

-i.

+ a) _ a(a + b)(\ + Sb(b-a))


~
S b(b-a)
~

Sb(b-a)
2

a-b

Atsakymas,

Sb(b-a)

a ( a + 6)(l + 5 A 2 - 5 a i )

1+

1+a

a-1

Sab{b2-a2

a(a + b) +

Sb -Sab
a-1

O1l 1

^2
a-1

-Sa3b

Sb -Sab)
a-b

Sab(a-b)
r
a-b

)(a-b)
2

= Sab.

'-

b) Pirmiausia pertvarkykime skliaustuose esant reikin:


4

x+1

x+3

2 =

4 2 + ( + 1 ) ( + 3 ) - 2 2 ( + 3)

Ix

c)

2 x ( x + 3)

8x + x 2 + 3 x + x + 3 - 4 x 2 - \ 2 x _ - 3 x
2 x ( x + 3)
2

-3(x -l)

- 3 ( x - l ) ( x + l)

2 x ( x + 3)

2 x ( x + 3)

-3

2x
3 ( x - l ) ( x + l)
2 x ( x + 3)
5x-x

^x + 3

-3

J'x +3
2

-3

2x

3(x-l) _ 5x-x

2x

+1

2x

+ j y j

a)

\ / x - x

l + J

3 ( X - 1 ) ( X + 1)

+ 3

2 x ( x + 3)

x+ l

+VX-X3

l + Sk

r 3JJ+

2x

Vx =

1+

Tx =

Ji

-3-3(x-l) _
1 I

2x
1 + 6Ji

1
X

l_

2\
+X

I
X2

\+6Ji

\ +

-Jx-

1 + 6Ji

X2

I I

- J x - *

Ji

X2 + X

1
X3

l + J i

a) 5 a b \ b) 1 - y

Atsakymas,

I
22 pavyzdys.

Suprastinkime reikinius ir apskaiiuokime j reikmes

su duotja kintamojo reikme:


+JxVx
=

r, .
v x , kai = 3 ;

1+

I
2

I
2

+X

l+

2
3

6
* 1+ X

x +

Ji

l+x

l+x

- = x , kai x > 0 .

Taigi suprastintas duotasis reikinys lygus

(x>0).

Vadinasi, kai x = 3 duotojo reikinio reikm lygi 3.


4

G a l j o m e sprsti ir taip:

- I Y i
b)

kai = 5.

+X'

. -1 _ .
2 "
2 '

, IlxJx
a)

X4 +X

JT^V

Sprendimas,

5x-x2 - - + _ - 2 + 2 x _ x(2-x) _ 2 - _
2x
2x
2x
2

'2

-, x + l _ 5 x - x

2x

' x+3

y = 25;

Jx-I

+1

x+l _ 5x-x

x-Tx

d)

statykime gaut iraik duotj reikin:


5x-x

kai x = 0,001,

I
_I
6 . v 2
>1'

+3 _

~ 2 x ( x + 3) ~

VT

, kai = 1 2 5 ;

+ \jxJx
l + /

J^

Jx i f x J x +Jx--Nx
l + ^x

Vj.VI + VI-Vi

i + Vi

+ S/i
I

Vi-Vi-Vi + Vi-Vi-VI

i I
'-

I I I
-2
6

M a t o m e , kad suprastintas duotasis reikinys lygus

1 + Vi

> O, y > 0 . Kai = 0,001,


I

++
++
, 2 3 6 j. , 2 2 S

1+

1+6

(0,001)"3-25

JL
1+6

Kai x = 3

b)

=(l0' )

10-9-7 >
X

24

24
4

+1

II

+X

+X

3
=

f
X4

=(5 )

=5 '

c)

' 5

2
1

=5.

i
,3

, 6

; ia

n
2

>=

3
i_ ^
I
I
X4 +1 X4 + X 2 + X 4

4 +1

I
I
I
X4 + X 2 + X 4

f I
I V T
2
*'

i
X4-I

X4-I

X2 + X 4 +1

-I2
X2 - 1

X4
KV

Vi-i

+1

X4

Kai = 125, tai d u o t o j o reikinio r e i k m lygi


125

=10

reikin

X 4 +1

24

M a t o m e , kad suprastintas reikinys lygus x 3 ; i a x > 0 .

(5 )

I ^

I f I
I
X4 X 2 + X 4 +1

3 I n

Gauname:

,
r 12 -X 8 - X

K )V

reikinio

LlH"f)

.1
3

d ) Pirmiausia pertvarkykime

reikSm lygi 3.

12 . ,

= 10-5-1 = 1 0 - 1 = 2.

Taigi suprastintas duotasis reikinys lygus .

i
2

y = 2 5 , tai duotojo reikinio reikm lygi

\
-I3

X4 X 4 - I

1
X4

X2-I
3
1
X4-X4

c2 - 1

. stat pertvarkyt reikin duotj reikin, gauname:

X-Vi
X-Vi
Vi-i

3
I
I
I X 4 + 1 Il X 4 + X 2 + X 4

"Vi^T

x-iii
-JI-1

-JI-1
x-3/

1
VT^T

+ _ 4 x

/^'

M a t o m e , kad suprastintas d u o t a s i s reikinys lygus 1 +

S ; ia >

-Jx-1

= /

b) J ( x - 5 ) 2 = I x-5 I.
K a i > 5 , t.y. kai x e [ 5 ; + o o ) , tai reikinys x - 5

gyja tiktai nenei-

Kai = 5 , tai d u o t o j o reikinio r e i k m lygi


g i a m a s reikmes, todl, r e m d a m i e s i modulio apibrimu, g a l i m e rayti:
1

1 +

, +

1 +

= 1

1
Jt- - 5 1 = x - 5 ,

kai x > 5 .

Taigi

\j(x-5)2

=x-5,

kai x > 5 .

Atsakymas,
- I

c)

a) x ,

kai

x>0;

3;

b)

- i

kai

>0;

, kai x > 0 ,

y>0;

2 ; d ) 1+

-Jx-1

, kai j c > I ;

2
c) 7 ( x - 3 ) = | x - 3 | .

Kai

x<3,

tai su v i s o m i s kintamojo

r e i k m m i s i intervalo

I^.

(-oo;3),

reikinys

x-3

gyja

tiktai

neigiamas

reikmes,

todl,

r e m d a m i e s i m o d u l i o apibrimu, galime rayti:


pavyzdys.

S u p r a s t i n k i m e reikinius:
| x - 3 1 = - ( x - 3 ) = 3 - , kai x < 3 .

8)

b) s l ( x - 5 ) 2 , kai x> 5;

M + 3.

Taigi -J(x 3 ) 2 = 3 - x ,
) / - )

, kai x < 3 ;

d) - J ( x + 7 )

, kai

x<-7
d)

|-3|
e)
2
a - a- 6
g) m +

1 2 + 51

7,5 + 3
J ~

i)

- 7 ( 3 - m ) 2 , kai m > 5 ;

1 p,

kai x < 0 .

tai su v i s o m i s kintamojo

reikinys

x+7

r e i k m m i s i intervalo

neigiamas

reikmes,

r e m d a m i e s i m o d u l i o apibrimu, galime rayti:

kai

kai

x<-7.

x<-7.

a - a - 6 = ( a - 3 ) ( a + 2).

a ) 1) Kai < O, tai | x | = -


- + 3x

gyja tiktai

e) I s k a i d o m e duotosios t r u p m e n o s vardikl dauginamaisiais:


2

= I x + 7 I.

Taigi i / ( x + 7 ) 2 = - x - 7 ,

(^H
I I + 3x

x<-7,

| x + 7 | = - ( x + 7) = - x - 7 ,

X2-I

Sprendimas,

Kai

(-oo; - 7 ) ,

-J( m - 5 ) 2

h) - J ( 6 - x ) 2 -1 I x - I I, kai x>6;
1+

-J(x + 7 ) 2

kai x < 3 .

ir todl g a u n a m e :
T a d a d u o t j t r u p m e n g a l i m e perrayti taip:

2x _ 2

2) Kai > O, tai | | = ir todl g a u n a m e :

7 4 ^ L\
(tj j j ( a + z j

i t r u p m e n a apibrta, kai
(a-3)(a + 2)*0,

t.y. kai a * 3

ira*-2.

todl,

Vadinasi, turime nagrinti du atvejus:

Taigi duotasis reikinys lygus O, kai a > - 2 , 5 ir lygus - 2 a - 5 ,

1) kai a > 3 , t.y. a e ( 3 ; + o ) ir 2) kai a<-2

ir

-2<a<3.

a<-2,5.

Kiekvien m i n t a t v e j nagrinkime atskirai.


1) Kai a>3,

tai | a - 3 | = a - 3 ,

nes a-3>0

g) Duotj reikin pakeiskime reikiniu su moduliais:


su visomis kintamojo

a reikmmis i intervalo ( 3 ; + o). T a d a g a u n a m e :


a | a - 3 |
a

a(a-3)

- 6

2) Kai a <-2

( - 3 ) ( + 2)

ir-2<a<3,

nes iuo atveju

a-3<0

a | a - 3 |

Gautj reikin paraysime be moduli, t.y. panaikinsime modulio

a + 2'

tai | a - 3 | = - ( a - 3 ) ,

su visomis k i n t a m o j o

-a(a-3)

Kai
a

reikmmis i

a<-2

, kai a > 3

ir lygus

a + 2

(m-5>0),

(3 - m < 0 ) ,

todl,

1 3 - m | = ~(3-m)

= m - 3 . Tada galutinai gauname:

= m + m-5-m

3=m-2.

h) Prisimin, kad n/o 2 " = | a | , duotj reikin galime uraSyti taip:

t.y. a > 1 , tai | 2 a + 5 | = 2 a + 5

2 a + 5

7,S + 3 a

2a + S

2
t.y.

reikmmis i intervalo

gyja tiktai neigiamas reikmes

= m + m-5-(m-3)

Kai x > 6 ,

7,5 + 3 a ^ 6 a + 1 5 - l S - 6 a
3

a<-1,

6
tai

7(6-)2 -|2x-7| = |6-jc|-|2x-7|.

(prisiminkite,

kai O ). Taigi iuo atveju:

2) Kai 2 a + 5 < O ,

3-m

gyja tiktai neneigiamas reikmes

m + J ( m - 5 ) 2 - 7 ( 3 - m)2 = m + | m - 51-| 3 - m =

kai

f) Nagrinsime du atvejus:

kad I I = x,

tai su visomis kintamojo

|m-5| = m-5,

ir - 2 < a < 3 .

1) Kai 2 a + 5 > 0 ,

m >5,

[ 5 ; + o o ) , reikinys m-S

remdamiesi modulio apibrimu, gauname:

a +2

( a , kai a > O,
' _ | - a , kai a < 0.

o reikinys

( - 3 ) ( + 2 ) ~ ~a + 2

Taigi duotasis reikinys lygus

m + V(m-5)2 - 7 ( 3 - m ) 2 =m + | m - 5 | - | 3 - m | .

enklus. Prisiminkime realiojo skaiiaus modulio apibrim:

interval ( - , 3) ir ( 2 ; 3 ) . iuo atveju g a u n a m e :

a2 -a-6~

kai

O
6

| 2 a + 5 | = - ( 2 a + 5)

tai | 6 - x | = - ( 6 - x ) = x - 6 ,

nes su visomis kintamojo

reikmmis i intervalo ( 6 ; + ) po modulio enklu esanio reikinio


6 - reikms yra neigiamos ( prisiminkime, kad | a | = - a , kai a < 0 ) .
Kai

x>6,

tai

|2x-7| = 2x-7,

nes su visomis kintamojo

reikmmis i intervalo ( 6 ; + ) po modulio enklu esanio reikinio


(prisiminkite, kad | \ = - x , kai < O ). Taigi iuo atveju:
| 2 a + 5[
2
-12a-30
6

7,5+ 3a

~ ( 2 a + 5)

- 6 ( 2 a + 5)
"

2x-7

7,S + 3 a _ - 6 a - 1 5 - 1 5 - 6 a _
3

reikms yra teigiamos (prisiminkime, kad | a | = a , kai a > 0 ) .

Taigi galutinai gauname:

6
7(6-x)2 - | 2 x - 7 | =|6-x|-|2x-7| = -(6-x)-(2x-7) =
=x-6-2x+7=l-x.

Skaii tiesje p a y m k i m e tas neinomojo reikmes, su kuriomis

i) Duotj reikin pertvarkykime:

, + ] 2
V I 21 J

2+l

po modulio enklu esantys reikiniai gyja nulines reikmes (1 pav.):

2+l

(*H (*)
.

(* +'H

4.r 2

x - l = 0 , kai x = l ir x - 5 = 0 , kai x = 5.

4x

Reikinio

1 enklai:

Reikinio - 5 enklai:

+
^i1

Xi + !

1 pav.

ie takai skaii ties dalija tris intervalus

4xz

+
^

( - a > ; 1),

[I; 5)

ir

[5; +00), kuriuose po m o d u l i o enklu esantys reikiniai ilaiko pastov


(x2 + l ) . - ( x

Kai x < 0 ,

3 j

x < 3;
J;

+l).

tai | x | = - x

Atsakymas,
IjIj

a)

Kai

2|x|-

ir todl

x<0,

tai

b) V ( x - 5 ) 2 = x - 5 ,

=4;

d) J ( x + 7 ) 2 = - - 1 ,
'

a
a + 2 , kai a<-2

enkl, t.y. visame n a g r i n j a m a m e intervale gyja arba tik teigiamas, arba

I I + 3x

tik neigiamas reikmes (1 pav.). Uraysime duotj reikin be modulio

-2x

-2x

= 2;

kai

enkl kiekviename m i n t a m e intervale atskirai

x>0,

tai

1) Kai x < l , tai


| x - l | + | x - 5 | = - ( x - l ) - ( x - 5 ) = - x + l - x + 5 = - 2 x + 6.

kai x > 5 ; ) / ( - 3 ) 2 = 3 - x ,

kai

2) Kai 1 < < 5 , tai


| x - l | + | x - 5 | = x - l - ( x - 5 ) = x - l - x + 5 = 4.

kai

ir - 2 < a < 3 ;

x<-7;

e)

2,
a + 2

f) O, kai a>-2,5;

kai

a>3;
3) Kai x > 5 , tai

-2a-5.

kai

|x-l|+|x-5|=x-l + x - 5 = 2x-6.
T a i g i k a i x < l , tai reikinys lygus - 2 x + 6 ;

a<-2,5;

g) m - 2 ;

24pavyzdys.

h) 1 - ; i) - - i .

kai l < x < 5 ,

Suskaidykime reikinio apibrimo srit atitinkamus

intervalus ir uraykime reikin be modulio enklo:


a) V ( X - I ) ' + | x - 5 | ;

b) ^ x 2 - 8 x + 1 6 + <Jx2 - 12x + 36 ;

c) A = sja2 -4a + 4 + ^a2 +6a + 9 , kai


1) a<-3;

2) - 3 < a < 2 ;

3) a> 2.

tai reikinys lygus 4 ;

kai x > 5 , tai reikinys lygus

2x-6.

b) Duotj reikin pertvarkykime:


\ / 2 - 8 + 1 6 + / 2 - 1 2 + 36 = \j(x-4)2

V(x-l)

a) Duotj reikin uraykime taip:


2

+ |x-5|=|x-l|+|x-5|.

= |x-4| + |x-6|.
Raskime tas k i n t a m o j o

reikmes, su kuriomis po modulio enklu

esani reikini reikm lygi nuliui:


Sprendimas,

+-J(x-6)2

- 4 = 0, kai = 4 ;
x - 6 = 0, kai = 6.

TaSkai = 4 ir = 6 v i s skaii ties (2 p a v . ) d a l i j a tris intervalus


(-oo;4),

3) Kai

x-4
Reikinio - A enklai:
Reikinio

6 enklai:

x>6,

t.y.

2 pav.

ir x - 6

kintamojo

ir x - 6

gyja tiktai t e i g i a m a s r e i k m e s . T o d l , r e m d a m i e s i modulio

xe(-o;4),

tai

su

visomis

|x-6| =x-6

(prisiminkime,

kad

\a\ = a,

kai

V a d i n a s i , kai x > 6 , tai

kintamojo

r e i k m m i s i intervalo ( - 0 0 ; 4 ) a b u p o m o d u l i o e n k l u e s a n t y s reikiniai
-

visomis

> O).

N a g r i n s i m e d u o t j reikin k i e k v i e n a m e intervale atskirai.


t.y.

su

apibrimu, gauname:
|x-4| = x-4,

<4,

tai

1)Kai

xe[6;+o),

r e i k m m i s i intervalo [ 6 ; + 0 0 ) a b u p o m o d u l i o e n k l u esantys reikiniai

[ 4 ; 6 ) ir [ 6 ; + o o ) .

g y j a tiktai n e i g i a m a s r e i k m e s , todl, r e m d a m i e s i m o d u l i o

apibrimu, gauname:

- J x 2 - 8 x + 16 + 7 x 2 - 1 2 x + 3 6 = | x - 4 | + | x - 6 | =
= x - 4 + x - 6 = 2x-10.
c) D u o t j reikin p e r t v a r k o m e :

.4 = Ja2-4a

+ 4 +Ja2 + 6a + 9 = y](a-2)2

+J(ci + 3) 2 =

|x-4| = -(x-4) = 4-x,


= | a - 2 1 + a + 3.
I -61

= - ( x - 6 ) = 6 - (prisiminkime, kad | a | = - a ,

Nagrinkime
V a d i n a s i , kai < 4 ,

tai

1) Kai

= 4 - x + 6 - x = 10-2x.
2) Kai

4<x<6,
i intervalo

r e i k m e s , o reikinys

reikin

+ \a + 3\.
udavinio

a<-3,

t.y.

ae(-oo;-3),

tai

| a + 31 = - ( a + 3 ) , nes i a m e intervale a - 2 < 0


t.y.

xe[4;6),

[4;6)
x-6

tai

reikinys

-tiktai

su
x-4

neigiamas

visomis

kintamojo

g y j a tiktai
reikmes.

teigiamas

Remdamiesi

modulio apibrimu, gauname:


|x-4| =x-4

gautj

slygoje

nurodytuose

intervaluose:

- J x 2 - 8 x + \ b + J x 2 - I 2 x + 1 6 = | x-41 +1 x-61 =

reikmmis

Taigi A = \a-2\

kai a < O ).

Vadinasi, kai a < - 3 ,

|a-2| = -(a-2)

ir

ir a + 3 < 0 .

tai

= | - 2 | + | + 3 | = - ( - 2 ) - ( + 3) = - + 2 - - 3 = - 2 - 1 .
2) Kai

- 3 < a < 2,

t.y.

a[-3;2),

| a + 3 | = a + 3, nes i a m e intervale - 2 < 0 ,

tai
o

|a-2| = -(a-2),

a+3>0.

( p r i s i m i n k i m e , k a d | a | = a , kai a > O ) ,
Taigi, kai - 3 < a < 2 ,

Ix-61 = - ( x - 6 ) = 6 - x

( p r i s i m i n k i m e , kad | a | = - a ,

kai

tai A = | a - 2 | + | a + 3 | = -(a-2)

+a +3 =

a<0).
= - a + 2 + a + 3 = 5.

V a d i n a s i , kai 4 < x < 6 ,

tai
3) Kai > 2 ,

V X 2 - 8 X + 1 6 + S / X 2 - 1 2 X + 3 6 = | x - 4 1 +1 x - 6 1 = x - 4 - ( x - 6 ) =
= x - 4 - x + 6 = 2.

t.y. a e [ 2 ; + o o ) ,

tai | a - 2 | = a - 2

ir | a + 3 | = a + 3,

nes i a m e intervale a- 2 > 0 ir a + 3 > 0 .


V a d i n a s i , kai a > 2 ,

tai ^ = | a - 2 | + | a + 3 | = a - 2 + a + 3 = 2 o + l.

Atsakymas,
>5;

) - 2 x + 6 ,

b ) 10 2jc,

c) 1) K a i a<-3,
> 2 , tai

kai

kai

x<4;

<1;
2,

4,

kai

kai

4<x<6;

1 <<5;
2x-10,

tai = - 2 - 1 ; 2 ) K a i -3<a<2,

2-6,
kai

tai = 5 ;

kai

V a d i n a s i , d u o t a s i s r e i k i n y s lygus x 2 , k a i >4

ir lygus ( - * 2 ) ,

kai

x6;
<4.

3)Kai

A = 2a + \.

A p s k a i i u o k i m e d u o t o j o reikinio r e i k m , k a i X = V ? .
2

J J < 4 , tai d u o t o j o r e i k i n i o r e i k m lygi - .

Kadangi

Gauname:

-(V7) =-7.

2 \ / ( x + 4 j 2 16.x
25pavyzdys.

Suprastinkime reikin

Atsakymas,

ir a p s k a i -

2,

-2,

kai > 4 ;

d u o t o j o r e i k i n i o r e i k m lygi

kai <4.

Kai x = V7, tai

-7.

i u o k i m e j o r e i k m , kai
Sprendimas.
Duotj reikin pertvarkome:
26 pavyzdys.

x2sj(x + 4)2-

_ x2sx2

:-4
X

J ( X - 4 )

+& + 16-\6
-4

_ x2sx2-Sx
+ l6 _
x-4

c) J(x-2)2

x-4

Skiriame du atvejus:
tai

Sprendimas,
x 4 | = jr 4 ,

n e s su b e t k u r i a k i n t a m o j o

r e i k m e i i n t e r v a l o ( 4 ; + oo) p o m o d u l i o e n k l u e s a n i o reikinio r e i k m
yra

teigiama

kintamojo

reikmmis

b) V(x + 3 ) 2 = x + 3 ;

\X-4\

_X

x>4,

su k u r i o m i s

a) V ( * - 2 ) 2 = 2 - x ;

x-4

1)Kai

Nustatykime,

teisinga lygyb

(prisiminkime

realiojo

skaiiaus

modulio

apibrim:

\a\ = a, k a i a> 0 ).

realiojo
\x-2\

=\x-2\.
a) Pastebkime,

skaiiaus
= 2-x

bus

kuriomis 2 - x > 0 .

modulis
teisinga

yra
su

kad

](-2)2

= \ - 2 \.

neneigiamas
tomis

skaiius,

kintamojo

tai

lygyb

reikmmis,

Isprend i nelygyb randame, kad x < 2 .

d u o t o j i l y g y b y r a t e i s i n g a , kai

Kadangi

su

Vadinasi,

ie(-;2).

T a i g i i u o atveju:

x2

(x-4)
x-4

2 ) K a i <4,

x2(x-4)
x-4

tai | x-4

b) Sprendiame

_2

J(x + 3 )

|= -(x-4),

n e s su bet k u r i a k i n t a m o j o

r e i k m e i intervalo ( - ; 4 ) p o m o d u l i o e n k l u e s a n i o reikinio r e i k m
yra neigiama (prisiminkime realiojo skaiiaus modulio apibrim:
I I= -,

kai a < 0 ).

x-4

= |x + 3|,

x + 3 > 0 , t.y.

tai l y g y b

kaip

ir

a)

atveju

Kadangi

| + 3 = + 3 b u s teisinga tik tada, kai

x>-3.

V a d i n a s i , d u o t o j i l y g y b y r a teisinga, kai e [ - 3 ; + ).
c) D u o t j l y g y b g a l i m e p a k e i s t i tokia l y g y b e : | x - 2 | = | x - 2 | .
M a t o m e , k a d i l y g y b y r a t e i s i n g a su bet k u r i a r e a l i j a k i n t a m o j o

T a i g i i u o atveju:
2 x - 4

analogikai

r e i k m e , t.y. e ( - ; + ) .
-x

(x-4)_

x-4

^2
Atsakymas,

) ( - ; 2 ] ;

b) [ - 3 ; + ) ;

c)

ie(-;+).

6 SKYRIUS. ALGEBRINES

A
B

TRUPMENOS

C
vadinamos tapaiai lygiomis
D

Dvi algebrins trupmenos ir

6.1. A L G E B R I N S T R U P M E N O S A P I B R I M A S
IR J O S PAGRINDIN SAVYB

(arba

Remdamiesi

Reikinys , kur A ir B yra vieno ar keli kintamj daugianariai,

lygiomis) jeigu

AD=BC

su

visomis

daugianari

kintamj

reikmmis, iskyrus tas, su kuriomis B = 0 ir D = O .

trupmenos

trupmen

savyb:

lygybs

apibrimu,

gauname

algebrins trupmenos skaitikl

pagrindin

ir vardikl

galima

vadinamas algebrine t r u p m e n a . Daugianaris A yra t r u p m e n o s skaitiklis,

padauginti ir padalyti i to paties nelygaus nuliui skaiiaus, vienanario ar

o daugianaris B - vardiklis.

daugianario ir nuo to trupmena nepasikeiia:

Algebrini t r u p m e n pavyzdiiai:

1) ^x

) ;

2) ^

^v--I

a +

A-C

a(a + b)

B-C

, (C*0);

ia C - s v e i k a s i s reikinys.

(1)

,, a2 - 2a + 4
'

a-2

(x + 3)(x2 - 5 )
'

'

2a + 3b + bc

Ix--Ix

5m2 + I0mn + 5n2


'

>

I5m -15

| ^

= -jy = 5 .

y
Algebrin t r u p m e n a apibrta su visomis kintamj reikmmis,
D

iskyrus tas reikmes, su kuriomis daugianaris B gyja reikm, lygi


nuliui. Taigi algebrin t r u p m e n a
neturi prasms, kai 5 = 0 . Kintamj
D
reikmi aib, su k u r i o m i s vardiklio daugianaris nelygus nuliui, sudaro

>-L

a (a-2)

a +2

x +

2-3x+2

Z I T ^ i T I i T

2" ' 3
_ 22

_a(a-2),

(a + 2)(a-2)

2
a

~4

'

2y ~ 2-2

2x }

" 4x2y '

Toks trupmenos pertvarkymas, remiantis (1) tapatybe, vadinamas

trupmenos pltimu.
Pagrindine trupmenos savybe danai remiams kai norime pakeisti
trupmenos nari enklus:
1. Trupmenos reikm nepasikeiia, kai vienu metu pakeiiame jos

A_
B

3x
algebrins t r u p m e n o s

realieji skaiiai, iskyrus reikm

3x J - 2 x ; - 6

-I

skaitiklio ir vardiklio enklus, t.y.

algebrins t r u p m e n o s a p i b r i m o srit.
Pavyzdiiui,

Algebrins t r u p m e n o s reikm priklauso n u o kintamj reikmi,


pavyzdiui, kai = 3 , y = - 2 , tai

Pavyzdiiui,

- apibrimo srit sudaro visi

= 1 , nes su ia reikme t r u p m e n o s

-A
-B

... . 2 - 2

-(2-2)

2-2

vardiklis lygus nuliui.


2. Jei pakeiiame tik skaitiklio ir vardiklio enkl, tai pati trupmena
Kai algebrins t r u p m e n o s skaitiklis lygusy nuliui, o vardiklis nelygus
nuliui, tai trupmenos reikm lygi nuliui, t y . = 0 , kai a = O , b * 0 .
B
1

Pavyzdiiui,

pakeiia savo enkl:

zA = -AB
B'

-1

algebrin t r u p m e n a

lygi O, kai X - I = O, t.y. kai

Pavyzdiiui,
y

x = -l

arba = 1 (tada vardiklis

x#0).

'

-B

B'

-(2-3*3) = - l z 3 l .
2x+I
2x+l '

3x+l
-(2x-1)

3x + l
2x-l

Jei pakeisime trupmenos enkl ir vien skaitiklio arba vardiklio


enkl, tai nuo to trupmena nepasikeis:
A

-A

B
. .
Pavyzdhui,
2a2-b

Iai-C

B '

-B

Vadinasi

5.V-3
(5jc - 3)
= j
r-i =
5x + 2
5x + 2

Ia1-b

Ia1

- (2a2 - )

(m

+ n
Y
m(m2-n2)

3-5x
r-;
5x + 2
4 pavyzdys.

-b

c-2a2

n2=(m-n)2,

m (/n2 - n2) = m(m - n)(m + n ) .

= m2-2mn

'

(m-n)(m-n)
m(m-n)(m

m-n
m(m + n)

2 - 3 x + 2
.

Suprastinkime trupmen

Sprendimas.

+ n)

Pirmiausia skaitiklyje esant kvadratin trinar iskai-

dome dauginamaisiais:
6.2. A L G E B R I N I T R U P M E N

PRASTINIMAS

X2 - 3x + 2 = ( x - 2 ) ( x - 1 ) . Tada

A
A-C
Jeigu taikome tapatyb =
, sukeit kairij ir deinij puses
D
D-C
vietomis, tai trupmen suprastiname. Suprastinti trupmen - reikia
trupmenos skaitikl ir vardikl padalyti i j bendro daugiklio. Jeigu norime
trupmen

suprastinti,

tai j o s

skaitikl

ir

vardikl

turime

iskaidyti

dauginamaisiais.
Kai skaitiklis ir vardiklis turi bendr dauginamj, tai j u o s galime
suprastinti.

Jeigu

bendr

dauginamj

nra,

tai

trupmena

.
2 pavyzdys.

Suprastinkime trupmen - .
3x
X5

X5

X3

5 pavyzdys.

x-2

Atsakymas.

x-l.
Suprastinkime trupmen

Sprendimas.

Norint daugianar padalyti i daugianario, reikia daugia-

narius iskaidyti

6a z + 1

r = r= = .
3x
3x : X1
3

dauginamaisiais

ir suprastinti.

'"3-6H)H)-

3 + 5-12

..
.,
.
5a 2 + IOaft + 5b2
Suprastinkime trupmen
.
15a 156

Duotosios

15a 2 - 1562

15(a2-62)

5(a + 6) 2
1 5 ( a - 6 ) ( a + 6)

Suprastinkime trupmen ^

H)H)
<K)H) _ 6H)
-"H(H) -i)

=12

Tada galutinai gauname


6 a 2 + 1 la + 3

5a 2 + 10a6 + 56 2 _ 5 ( a 2 + 2 a 6 + 6 2 ) _

Sprendimas

x-2

X2

Sprendimas.

J pavyzdys.

- 3 X + 2 _ (x - 2)(x -1) _

Turime:

Sprendimas.

trupmenos

skaitiklyje ir vardiklyje esanius daugianarius iskaidome dauginamaisiais

nesuprastinamoji.
1 pavyzdys.

yra

a +6

3 +5-12a2

3(a-6) '

-vr
m[m - n'j

Turime: (m + n)' - Amn = m2 + n2 + 2 m n - Amn =

6 a + 9 _ 3 ( 2 a + 3) _ 2a + 3
12a + 9
3(3-4a)
3-4a
Atsakymas.

2a + 3
-'

Sprendimas.

6.3. A L G E B R I N I T R U P M E N
BENDRAVARDIKLINIMAS

1) Iskaidome dauginamaisiais vis trupmen vardiklius:

22-26 = 2(-6) ;

Norint subendravardiklinti kelias racionalisias trupmenas reikia:

4a 2 + 46 2 + Sab = 4(a2 + 2a6 + 6 2 ) = 4(a + b)2 ;

1) kiekvienos trupmenos vardikl iskaidyti dauginamaisiais;

3 2 - 36 2 = ( 2 - 6 2 ) = 3( - b)(a + b);

2) sudaryti bendrj vardikl, traukti j 1 punkte gaut skaidini visus


dauginamuosius; j e i g u tam tikras dauginamasis yra keliuose skaidiniuose,
H reikia imti su didiausiu laipsnio rodikliu; jeigu dauginamieji turi
skaitini daugikli, tai bendrojo vardiklio skaitiniu daugikliu imamas vis
mint daugikli maiausiasis bendrasis kartotinis;
3) rasti kiekvienos trupmenos papildomj daugikl (dalijant bendrj
vardikl i tos trupmenos vardiklio);
4) padauginti kiekvienos trupmenos skaitikl ir vardikl i papildomojo

6 a ' +6a2b = 6a2(a+


2)

bendrj

(a + b)2,

a2

vardikl

1 pavyzdys.
Sprendimas.

Duotj trupmen bendrasis vardiklis yra (x + 3 ) ( x - 3 ) .

Randame pirmos ir antros trupmenos papildomuosius daugiklius: pirmos


trupmenos papildomj daugikl randame, padalij bendrj vardikl i tos
trupmenos vardiklio; antros trupmenos papildomj daugikl

randame,

padalij bendrj vardikl i ios trupmenos vardiklio. Turime:

(x + 3)(x-j)

x+3

( + 3)(-3)_
'

3) Trupmen

papildomuosius

x +3
2 pavyzdys.

a+b
2al-2ab'

2x(x - 3)
(x + 3)(x 3) '

padaugin

pirmos

o antrosios trupmenos skaitikl ir

5x + 2
x-3

( 5 j + 2 ) ( j + 3)

(x-3)(x

+ 3)

4a 2 + 4 6 2 +Sab'

padalij

vis

\2a2(a + b)2(a-b)

, ,

,-2

= 6( + b) ;

,
,
12 2 ( + 6 ) 2 ( - 6 )
, 2,
M
antros trupmenos
^
-^-z
= 3a ( a - b ) ;
4( + 6)
. - .
12 2 ( + 6 ) 2 ( - 6 )
, .
,,
treios trupmenos , . .
, ' = 4 ( + b);
3 ( - 6 ) ( + 6)

ir vardikl padaugin i papildomojo daugiklio:


6 ( + 6) 2
a + b^~
_
22-26

b
3a1-3b1

-
2

a
'

6 3 + 6 2 6 '

6( + 6)

~ 12 2 ( + 6 ) 2 ( - 6 ) '
2

4 + 46 + 86
3pavyzdys.

Subendravardiklinkime trupmenas

ab

randame,

Papildomieji daugikliai:

vardikl - i + 3 :
2x

daugiklius

trupmen bendrj vardikl i atitinkamos trupmenos vardiklio.

4) Duotsias trupmenas subendravardikliname kiekvienos j skaitikl

subendravardikliname,

trupmenos skaitikl ir vardikl i x - 3 ,

(a-b),

(a + b)

x-3

Taigi pirmosios trupmenos papildomasis daugiklis yra daugianaris


trupmenas

dauginamuosius

,ketvirtos
.
.
12 2
( + 6 ) 2 ( - 6 ) = 2(a + b)(a
, u - ,b).
,
trupmenos

|3

3 , o antrosios - daugianaris x + 3 .
Duotsias

traukti

maiausij bendrj kartotin, t.y.

= 12. T a i g i b e n d r a s i s v a r d i k l i s y r a 12 2 ( + 6 ) 2 ( - 6 ) .

MBK(2,3,4,6)

pirmos trupmenos

5* + 2
Subendravardiklinkime trupmenas ;
.

turime

ir skaii 2 , 4 , 3 , 6

daugiklio.

2x

b).

( - )

'

12 ( + ) \ - b) '

Subendravardiklinkime trupmenas

a+b

12 - 126

18 + 18 6

242-246

Sprendimas.

a + b^-aia

1) Iskaidome dauginamaisiais duotj trupmen vardiklius:

12a 2 -\2

+ b)

6.4. A L G E B R I N I T R U P M E N S U D T I S I R A T I M T I S
Dviej (ir apskritai bet kurio baigtinio skaiiaus) algebrini trupmen

2) bendrj vardikl reikia traukti dauginamuosius (a-b),

(a + b),

su vienodais vardikliais suma yra lygi trupmenai su tuo paiu vardikliu ir


skaitikliu, lygiu sudedamj trupmen skaitikli sumai:

ir skaii 1 2 , 1 8 , 24 maiausij bendrj kartotin, t.y.


MB K (12,18,24)

12a2(a-b\a

C _ A +C

B B

= 72 .

Vadinasi, bendrasis vardiklis yra

3) Randame

+ bf

12a\a-b)(a

= I2(a - b)(a + b) ;

24a2 - 24ab = 2 4 a ( a - b).

ha(a

24a -24ab

18a 3 +18a 2 A = 1 Sa2 (a + b);

+ b

'

,
,
1 pavyzdys.

-3

+ 7
-
+^
=

,
.
2 pavyzdys.

a
r
a+b+c

+ + 7
^

4x + 4

2(x+l)

+ b).
trupmen

papildomuosius

daugiklius:

tam

bendrj

vardikl padalykime i kiekvienos trupmenos vardiklio.


Pirmos trupmenos papildomas daugiklis yra 6 a 2 , nes
12a2(a-b)(a
12 (a-b)(a

+ b) _ ,

b
r
a+b+c

c
r
a+b+c

a+b+c
,
=
r
=1.
a+b+c

pavyzdys.

S
3
X+y
+

x3 + y3 _(x+y)(x2-xy
x +y
x+ y

+ y2)

+ b)

Antros trupmenos papildomas daugiklis yra 4 ( a - b ) , nes


12a2(a-b)(a

+ b)

Analogikai trupmen su vienodais vardikliais skirtumas ireikiamas


A C
A-C
trupmena--- =
.

18 2 ( + )
Treios trupmenos papildomas daugiklis yra 3 a ( a + b), nes
7 2 f l

6 ) (

' f:
r
24a(a - b)

= 3 a[a + b).
'

4) Duotsias trupmenas subendravardikliname kiekvienos j skaitikl


ir vardikl padaugin i atitinkamos trupmenos papildomojo daugiklio:
46a2
a4"

6a

.
5

12a2-\2h2
12a2(a-b)(a
+ b)
44(a-b)
b
4 b(a-b)
=
18a 3 +18a 2 b
12a2(a -b)(a + b)

Pavyzdys.
q?

b3

a-b

a-b

Norint

_(-b)(a2+ab
a-b

sudti

arba

+b

)_j

l a b { b

a-b
atimti

algebrines

trupmenas

su

skirtingais

vardikliais, trupmenas i pradi reikia subendravardiklinti (r. 6.3. skyrel


Algebrini trupmen bendravardiklinimas"), o po to atlikti veiksmus su
bendravardiklmis trupmenomis.
4pavyzdys.
-=

Supaprastinkime reikin
1

+ r

a +3a+ 2
Sprendimas.

2a

a +4a +3

Kadangi

+ -5

a +5a + 6

a2 + 3a + 2 = (a + l)(a + 2) ;

a2 + 4 + 3 = (a + l ) ( a + 3) ;

2 + 5 + 6 = ( + 2 ) ( + 3 ) ,

tai

trij

trupmen b e n d r a s i s vardiklis lygus ( a + l ) ( a + 2 ) ( + 3 ) . V a d i n a s i ,

2a

a2+3a

2+4 + 3

+2

'

=
+

2+5 + 6

V +3

( + 1)( + 2)

trupmen

dalyb

galima

pakeisti

dalinio

A_.C__A_ D_
BD
BC

va +2

( + 1)( + 3)

algebrini

Suformuluotos daugybos ir dalybos taisykls tinka ir tuo atveju, kai


d a u g i n a m a ar dalijama i daugianario: tam reikia daugianar parayti kaip

va +1
_ a + 3 + 2a{a + 2) + a + 1 _

1
+

Vadinasi,

dauginimu i trupmenos, atvirktins dalikliui:

(a + 2 ) ( a + 3) ~
2 ( a 2 + 3 a + 2)

( a + l ) ( a + 2 ) ( a + 3)
2

Sprendimas.

trupmen, kurios vardiklis yra 1.

22 + 6 + 4
( a + l ) ( a + 2 ) ( a + 3) ~

Prie dauginant ar dalijant algebrines trupmenas, pirmiausia j a s reikia


pertvarkyti nesuprastinamas trupmenas, j skaitiklius ir vardiklius iskai-

( a 2 + 3 a + 2 ) ( a + 3)
5 pavyzdys.

dius dauginamaisiais ir suprastinus susiprastinanius dauginamuosius.

a +3 '

S u p r a s t i n k i m e reikin
t- ^ - .
2 x + 2x
-1

I pavyzdys.

K a d a n g i 2x2 + 2x = 2x(x + 1 ) ; x2 -1 = ( - 1)( + 1), tai

c .

Sudauginkime: ^

a -ac

Sprendimas.

-b

Iskaidome dauginamaisiais duotj trupmen skaitikl

ir vardikl:

ab-b2
2

2x +2x x -l
=

2 x ( x + l)

( x - l ) ( x + l)

O -OC

3 ( X - 1 ) + 2 J C ( 2 J C - I ) - 4 ( j : - 1 ) ( X + I) =
x+l
_
1
2 x ( x - l ) ( x + l)
- 2 x ( x - l ) ( x + l) _ 2 x ( x - l ) '

Dviej (ir apskritai bet kurio baigtinio skaiiaus) algebrini t r u p m e n

b(a - b) , a2-C2
a(a-c)

'

ab-b2
a2-ac

A_ C _ A-C
BD
B-D

_ (a-c){a
2

+ c)

( - ) ( + ) '

2pavyzdys.

Q2-C1 _ b(a-b)(a-c)(a
a2-b1
o(a-c)(a-b)(a
X2 - 1 6

: 5

-2x
Sprendimas.

+ c) _ b(a + c)
+ b) a(a + b)'

X2-4X

Padalykime: 5

trupmen

skaitikli s a n d a u g a , o vardiklis - vardikli s a n d a u g a :

T a i k o m e trupmen daugybos taisykl:

6.5. A L G E B R I N I T R U P M E N D A U G Y B A I R D A L Y B A
s a n d a u g a lygi t r u p m e n a i , kurios skaitiklis yra d a u g i n a m j

-4

Iskaidome dauginamaisiais abiej trupmen skaitikl ir

vardikl:
X

Dviej algebrini t r u p m e n d a l m u o lygus trupmenai, kurios skaitiklis

-16

X2-2X

X2 - 4X _

( X - 4 ) ( X + 4) .

x(x-2)

'

- 4

X(X-4)
(X-2)(X + 2)

lygus pirmos t r u p m e n o s skaitiklio ir antros t r u p m e n o s vardiklio sandaugai,


o vardiklis - p i r m o s t r u p m e n o s vardiklio ir antros t r u p m e n o s skaitiklio
sandaugai:

A ,C
BD

T a i k o m e trupmen dalybos taisykl:


2 - 1 6 . 2 - 4 X _ 2 - 1 6

AD
B-C

2 - 2X

2 - 4

2 - 2 X

^ ( X - 4)(X + 4 ) ( X - 2 ) ( X + 2)
X(X-2)X(X-4)

2 - 4

_ ( X - 4 ) ( X + 4)

2 - 4 X ~
=

x(x-2)

(X + 4 ) ( X + 2 )
2

( X - 2 ) ( X + 2)

'

X(X-4)

Vadinasi, ios algebrins trupmenos apibrimo sritis yra vis realij

6.6. A L G E B R I N E S T R U P M E N O S K L I M A S
SVEIKUOJU LAIPSNIU

skaii aib, iskyrus = 4.

Norint algebrin t r u p m e n pakelti natraliuoju laipsniu n, reikia

c+1
b) Trupmena .

c (c- 2)

iomis kintamojo c reikmmis j o s vardiklis lygus nuliui.

tuo laipsniu atskirai pakelti skaitikl ir vardikl:

Vadinasi, ios algebrins trupmenos apibrimo sritis yra vis realij

A"

skaii aib, iskyrus dvi reikmes c = O ir c = 2.

B" '

tn 2

c) Trupmena

Paverskime trupmena laipsn f ^ a ^


V 2c

Pavyzdys.

Sprendimas.

neturi prasms, kai c = O ir c = 2 , nes su

, . S

(2c<)2

kai 0

- H

m
- H

2 2 (c 4 ) 2

-2'

4c 8

Kr=KI-^' *

neturi prasms, kai m = - 2

ir m = 2,

nes su

-4

iomis kintamojo m reikmmis j o s vardiklis lygus nuliui.


Taigi duotosios algebrins trupmenos apibrimo sritis yra vis
realij skaii aib, iskyrus dvi reikmes m = -2

ir m = 2.

Keliant trupmen sveikuoju neigiamuoju laipsniu taikoma tapatyb


d) Trupmena
iomis

Paverskime trupmena reikin ^ J ^ n ^ j

Pavyzdys.

kintamojo

neturi prasms, kai = - 2


-x-6

reikmmis

jos

ir = 3, nes su

vardiklis

lygus

nuliui

( x - x - 6 = 0, kai x = - 2 ir = ) .
Vadinasi, duotosios algebrins trupmenos apibrimo sritis yra vis

fe)"'=^)'=^

realij skaii aib, iskyrus dvi reikmes x = - 2

6.7. S K Y R I A U S A L G E B R I N S T R U P M E N O S "
UDAVINI SPRENDIMO PAVYZDIAI
I Pavyzdys. Nustatysime duotosios trupmenos kintamj leistinj
reikmi srit, t.y. nustatysime duotosios trupmenos apibrimo srit:
. 6+x
..
c+1
. m-2
2(5x-4)

> 2 ) -

e) Trupmenos

Ti

Sprendimas,

g )

a) Trupmena

6+X

2 +

neturi prasms, kai = 4, nes su

ia kintamojo reikme j o s vardiklis lygus nuliui.

ir = 3.

vardiklis negyja nulines reikmes su jokia

kintamojo reikme, nes x 2 + l > 0 ,

kai - bet kuris realusis skaiius

Vadinasi, duotosios trupmenos apibrimo sritis yra vis realij


skaii aib R.
+ y
f) Trupmena ^ S y )
tomis kintamj

e)

y
+1

ir y

netusl

P r a s m ^ s , kai x = 0,

o taip pat su

por reikmmis, su kuriomis teisinga lygyb

3x = 5>>.
Vadinasi, duotosios algebrins trupmenos apibrimo srit sudaro
kintamj ir y poros ( x ; y ) , t o k i o s , k a d x * 0 ir x * ^ y .

g) Reikinys x

+x-3

y r a a p i b r t a s su bet kuria realija k i n t a m o j o

reikme. Taigi d u o t o j o

reikinio a p i b r i m o sritis yra vis realij

skaii aib.
Atsakymas,

c) 4 - 3 m = 0 ,

4 = 3m,

m= y=ly.

Duotosios algebrins trupmenos reikm lygi nuliui, kai m = 1 j .


a) ( - ; 4 ) u ( 4 ; + o);

c) ( - o ; - 2 M - 2 ; 2 ) u ( 2 ; + oo);

b)

d)

(-;0)(0;2)(2;+);

(-oo;-2)u(-2;3)w(3;+oo);

3
d ) Algebrin trupmena

negyja nulins reikms su jokia

lygt

x2-5x +6= 0

realija k i n t a m o j o reikme.
e) ( - 0 0 ; + 0 0 ) ; O { ( x ; ; v ) | x # 0 , * * f . y } ; g ) ( - ; + < ) .
e) Isprend
2pavyzdys.

Nurodysime

tas

kintamj

reikmes,

su

kuriomis

a)

.. a
b)

-9
f ;

randame,

kad

, 4-3m
c) - - ^ j - ;

.k
d)

X = 2 ir x = 3.

3
,

f) Duotosios algebrins trupmenos skaitikl iskaidykime


y2+1

1-a

, 2-5x +6
e);
- ;
Sprendimas.

2m-l

2-

3
2
~9x-9
2 x T +
5+xT -
3 x5 - x + l- ;
O

r e i k m lygi nuliui su

x
tomis

kintamojo ( k i n t a m j ) reikmmis, su k u r i o m i s j o s skaitiklis lygus nuliui,


be to, su iomis k i n t a m o j o ( k i n t a m j ) r e i k m m i s t r u p m e n o s vardiklis
turi bti nelygus nuliui.
a) Duotosios

algebrins t r u p m e n o s

reikm

lygi nuliui

su

tomis

kintamojo y r e i k m m i s , su k u r i o m i s j o s skaitiklis lygus nuliui:

y-12 = 0 ,
Kai

y = 12

daugina-

maisiais:

i
, 2
y2
g) X - A

Algebrins t r u p m e n o s

jos

sprendiniai yra x , = 2 ir X 2 = 3.
Vadinasi, duotosios algebrins trupmenos reikm lygi nuliui, kai

algebrini t r u p m e n r e i k m lygi nuliui:


12
T^1;

kvadratin

+x

- 9 x - 9 = x 2 ( x + l ) - 9 ( x + l) = ( x + l ) ( x 2 - 9 ) =

= ( x + l ) ( x - 3 ) ( x + 3).
Duotosios algebrins trupmenos reikm bus lygi nuliui su tomis
kintamojo

Isprend

lygt

reikmmis, su kuriomis j o s skaitiklis bus lygus nuliui.

kintamojo

( x + l ) ( x - 3 ) ( x + 3) = 0

reikmes:

x = -3,

x= -l

randame
ir

tris

x = 3.

algebrins trupmenos reikm lygi nuliui, kai x = - 3 ,

iekomsias

Taigi

duotosios

x = - l ir x = 3.

y = 12.

t r u p m e n o s vardiklis n e l y g u s nuliui. Taigi

duotosios

g) Duotosios algebrins trupmenos skaitikl iskaidykime dauginamaisiais:

algebrins t r u p m e n o s reikm lygi n u l i u i , kai y = 12;


b) Duotosios algebrins t r u p m e n o s

reikm

lygi nuliui su

kintamojo a r e i k m m i s , su kuriomis j o s skaitiklis lygus nuliui:


o 2 - 9 = 0 , kai a = -3
Kadangi su iomis

ir a = 3 .

kintamojo a reikms.

ir a = 3

yra iekomosios

= ( x - y ) ( x + y).

M a t o m e , kad sandauga ( x - y ) ( x + y )
=-y.

r e i k m m i s d u o t o s i o s algebrins t r u p m e n o s

vardiklis nelygus nuliui, tai reikms = - 3

X2-y2

tomis

lygi nuliui, kai x = y

arba

Taigi duotosios algebrins trupmenos reikm lygi nuliui su

tomis kintamj

ir y

reikmi poromis (x, y),

kuriose X = y

x = -y.
Pavyzdiui, tokios kintamj ir y reikmi poros yra ( 0 ; 0 ) ,

ir

O: D.

( H ) .

:-).

ir

( M )

9 / z

Pan

9 X ^ Z

Atsakymas,
reikSmi

a ) = 12; b) a = - 3
e) X = 2

nra,

g) { ( * ; > X=,

X3

ir a = 3 ; c) m = l - j ; d) T o k i

x = 3;

ir

O * = -3, x = -l

ir

X=

Atsakymas,

a)

Suprastinkime algebrines trupmenas:

16a4A5 .

a)

32aft

b)

16 a V

32aft'

2-a-b

d)

b)

( a

>

a
8

g)

a3

j)

. ( - a

a8

" -

6 8

e)

) " -

4 8

3 0

h)

-ft

+8 ,
+2 "

k)

3
-ft

9x -25
9 2 +30xy

^9,^12
~

-ft

20

e)

"20

21

X3-27

9(x>>) z

32 2 '(^3)
9 - X

'(^2)

V - Z

9
5

9 >

+xV

8x3 - 2 7

X3 - 3 x 2 y + 3 x y 2 - > - 3

4x2 +6x + 9
3(x-2) _

i ^
3-

= i

3(x-2)

3(x-2)

^
= -(x-3) = 3-x.
-(x-3)

-16

3 x + 12

( x - 4 ) ( x + 4) _ x - 4
3 ( x + 4)

m2 + 4 m - 5
!

7(2-x)-7-(-l)-(x-2)--7(x-2)-

(x + 5)2

4 x 2 - 4 x > > + 4_y 2

3 ( x + 4)

2 + IQx + 2 5 _ x 2 + 2 - 5 x + 5 2 _ ( x + 5 ) 2

( 3 x ) 2 (_ 3 2 )

-2x+l'

2 + 6x + 5 '

25y2

_92
~

x+ 5

y
+

X 2 + 3X + 9 '

b
(ft )'

3-3x
X

+ 7 m + l0 '

- 8 a f t + ft

J_
2

(-ft )'

a64-a12

6 5

'

-b

a2'6

-16

3 x + 12 '

m2+4m-5

16a

m)

Sprendimas,

A r
3

3-

(x + 5)2
16a

W
9(xy)>z'

(*~3)

b)

7(2-*)'
X 2 + I O x + 25

,6

; d)

S u p r a s t i n k i m e algebrines t r u p m e n a s :

3(x-2) ,

-,

(-a )

- a b

6
6

( )'

a)

W
(-64)5

Sprendimas,

c)

* = ->"}
4pavyzdys.

5 pavyzdys.

b) L - ;
2

2ft2

+ 7 m + 10

(x + 5)2

~ (x + 5)2 ~

_ ( m - l ) ( m + 5) _

m-1

( m + 2 ) ( m + 5)

m + 2'

3
7

f)

-:

2-2+1

3(l-x)

3-(-1)-(,-1)

(-I)2

-3(:-1)

(-I)2

-3

(-I)2

a) ^

^
3

-1'

=^ ) - 6 - ^ 6

3)

-6-6-2 +6 _ -6
(-1)

1-'
2

1 6 I 2-Kab
-Sab+

b2 _ ( 4 )

162-b2

- 2 - 4 - +

( 4 ) 2 -b2

(4-6)

b) +

_( + )(-)-(2+2) _

" ( 4 - ) ( 4 + 6) '
-2

_ 4-

4+ 6'
9x2-25y2

h)
9

+ + 2 5

()2 + 2 5 + (5)

_ ( 3 - 5 ) ( 3 + 5) _ - 5
( + 5 ) 2

g )

izA;
4+ 6

3
/

m)

-4

+1

1-

+2

j) 2 - 2 + 4;
'

) - 3 ;

.
1

-3 .
3

2,-3.

-2

2 + 1 6 + 12

d)

-8

a-
+

6-36

6 + 9 - 4 - 6 '

4-2-4

6
6-

2-3

2-

3_

2 + 2 + 4

"2'

12-
6(-6)

.
2

1
+

-2

-(2-4)-4-

-2

(-2)

-(2-)

2-

6
-(-6)

"

-2

(6-)

6(-6)

6(-6)
-)
6(-6)

(-2)

-(2-)2

(-2)

(12-) - - 6 - 6
'
+1
2-9'

_ - ( 4 2 - 4 + 2)

(-2)

d) J l z i L
6-36
2 +2

2-)

*"

-(2-)

..
,
b) +

2
~ y .
22-
*~2

- 4

-(2-)

5 p a v y z d y s . Suprastinkime reikinius;
, -2
a)-
2

_ 2 -4

-)

Tji-;

d) 1; e) ^ i i ;

i) - L ;
+

- ^ ) 1 ; )
x+ y

-(-2)

b) 3 - ; )

+ 5

~ + 5 '

Atsakymas, )

X2 - 4

(3x)2 - ( S y ) 2

12-
6(-6)

6
(-6)

1 2 - 2 - 3 6 _ ~ { 2 - 1 2 + 3)

-(-6)
6

6(-6)

6(-6)

6-
6

3
^
_

6 + 9 - 4 - 6
-2

(6-4) + (9-6)


-2
(2

3
+ 3(3x-2)

2y(3x-2)
+ 3)-3

(3-2)(2

+ 3)

0 - 2
Jt2-
2
(-)

-2

22+-
(3-2)(2

I
X2 +

1
( + 3)

]_
X2-9

(3-2)(2

. -6
. . 2
. 2-

a) ; b)
; )
; d)
6
-

V
.
(3-2)(2 + 3)'
6pavyzdys.

2( + 3 ) - ( - 3 ) - ( + 1 )
( - 3 ) ( + 3)

-X2 +9

( - 3 ) ( + 3)

+ 3)

+1
( - 3 ) ( + 3)

. ,
Atsakymas,

"(*2"9)

( - 3 ) ( + 3)

a)

x ( x - 3 ) ( x + 3)

x'

b)

g)
a

+ 2a + 4

a + 1 6 a + 12
( - 2 ) ( + 2 + 4)

la-lb

d)

by-bx'

ab -\6a

20b

Sbi

3x-6y.

2 A+ 4 a

-125

14 y2

- I 2 m n + 4rr

2n-3m'

a-3

h)

3
a-2

(a + )

b3

y 3 -16>>

24-6x

-2a . a

4-y
' y

2
+ 9 >

,'

5c 3 - 5 . ( c + 1) 2 - c
c+2
1 3 c + 26 '

+b
ab

4 az

a 2 + 1 6 a + 1 2 - ( 2 - :3 a ) ( a - 2 ) - 3 ( 2 + 2 + 4 )

Sprendimas.
( a - 2 ) ( a 2 + 2 a + 4)

+ 16 + 1 2 - |( 2 - 4 - - + 6 ) I - I [

b2

+ 6 + 12 j

( - 2 ) | ( + 2 + 4)

( - 2 ) ( 2 + 2 + 4)
2+2+4
( - 2 ) ( 2 + 2 + 4)

Sx2y2
-6-12

5x_y
by-bx

_a(x-y)
5

a{x-y)-Sxy
Sx2y1

1
"-2"

b2

ax-ay

2 +16 + 1 2 - 2 + 4 + 2 - 6 -

ab + b2 _ 3 a fe(a + 6) _ 3a b(a + b) _ a(a + b)

3a

'

4P

4a-12

462

2 y + 18
k)

p 2 + 5/7 + 25 '

8/> 2

3m + 6n

+ 24n

X2 - 4 x

a-2

+ 2 + <

5 xy

5X2V2
2

- 4 x y + 4_y 2

3m

2-

ax-ay

( - 3 ) ( + 3)
X2

2-3a

-2'

Padauginkime (arba padalykime) algebrines trupmenas:

-1

9m
. a 2 + 16a + 1 2
g)
i
a -8

ab + b2

c)

__,.
'

'

Ixy
-(-3)( + 3)_

6-
,.
;
6

22

+ 3)

2 + 6 - + 3 - 2 - _

3
( 3 ^ - 2 ) ( 2 ^ + 3)

b-(-\){x-y)
a2 - 1

c)

a-6

7 a - 7 _ ( a - l ) ( a + l)
a-b

3b

-9

5xy
-*)

a
xyb '
Ta-b)
a ( a + l)

( a - l)(a +1) 7 ( a - b ) _ 7 ( - 1 )
( a - 6 ) a - ( a + l)

~(3m-2n)

Ob1-Xba

20b5

(2-\)

206s

Sb

20b5

5b3

5b

a (6 + 4)~

_ ( 6 - 4 ) ( 6 + 4)-206

a 2 ( 6 + 4) ~

a b+ Aa

a(b2-42)

3x-6y

7xy

x 2 - 4 x y + 4y2

14_y2

(x-2y)2

(x-2y)

14j>

_ 462(6-4)
~

46

4o-12

(a-3)-6

46

46 '4(a-3)

'6'

X2 - 4 x

Hy2

4(a-3) _ - 3

462 4(a-3)

3(x-2y)_

o-3

X2+Tx

24-6x _ x(x-4)
^ 4 9 - 2 ~ x ( x + 7)

6(4-x)
;

(7-x)(7 + x)~

3x

=
2

563 - a 2 ( 6 + 4)

7xy

Txy-3(x-2y)

2n-3m
m2-2mn+4n2

a-3

h>
3

m2-2mn+4n2

x-4

2y(x-2y)

(7 - x ) ( 7 + x )

x+7 '
P3 -125

4p

_ P3-S

8p2

p 2 + 5 p + 25

8p2

( x - 4 ) ( 7 - x ) ( 7 + x) _

6(4 - x)

6(x + 7 ) ( 4 - x )

4p

( x - 4 ) ( 7 - x ) ( 7 + x)

p 2 + 5 p + 25

6 ( x + 7) ( - 1 ) ( x - 4 )

_7-x_-(7-x)_x-7
-6

'

( p - 5 ) ( p + 5 p + 25)-4p
8p

9m
8

(p
2

- 12mn + 4 n

3(m + 2 n ) _

( +8 )
(3m-2n)

/ 0

2n-3m

4a

(3m-2n)2

3(m + 2 n )

3(m + 2 n ) - ( m 2 - 2 m n + 4 / i 2 )

~(3m-2n)~

3(m + 2 n ) (m 2 - 2 m n + 4 n 2 ) ( - 1 ) (3m - 2 n )

- 4 ) ( + 4 ) + 9)_
- 2 0 + 9)0-4)

2+62

ab
a2 +b2

_ {a2+b2)

a 2 +2ab + b2-2ab

'

ab

ab

4a2-(a2+62)

5 c 3 - 5 . (c + l ) 2 - c
c+2

4a

4 a2

'

y(y + 9) "

a2 +b2

( 3 - 2 ) 2 - 3 ( + 2)

4-y

2 0 + 9)

+ 9)
(-1)-0--4)

(a + 6 ) 2 - 2 a 6

2n-3m

( / - ' )

y2 0 + 4 )
2

+ 4)
-2

3(m + 2 n ) _

( +(2) )

4-
2
y +9y~

2jy + 18

y Q - 4 ) Q + 4)
2 ( y + 9)

2n-3m

- 2 (3m) (2n) -t-(2n)2

J)

3m + 6 n _

3+243

(3m)2

_y3-l6y

+ 5 p + 25)

1 3 c + 26

5
=

. 2 + 62 _

4a2

4 a

'

(c3-') . c2+2c+ 1-
c+2

'

13(c + 2)

+2

y2-y+l

' 13( + 2)

(y-1)2

1- y

' y

- y

_(2->

(^-1)2_

+ 1)
2

+1

-C^-I)(> -J'-t-l)

5 ( c - l ) | ( c 2 + c + l)I 13(c + 2 )
2 + + 1

+2

( c + 2)|[ c 2 + c + l)

^r=-(y-i)=i-y
c) Pirmiausia pertvarkysime reikin, esant skliaustuose:

= 65(-1).
Atsakymas.

) -; b)

w ^ T ;

-5
;

2y(x-2y)

-; )

.
g> - j

d)

2-3
h

m1-2mn+An1

2p

x+2
3x

> TZ^

2
x-2

_ (x + 2 ) ( x - 2 ) - 2 3 x - ( x - 1 4 ) _
3x(x-2)

. J S 6 5 ( c - l ) .
7pavyzdys.

Ax2-I

fx +2
[ 3x

2
-2

\ \ - y
x-14 . x + 2
3 2 - 6 x J ' 6x

If 3m
I 2 m I
2 11 - 3 m
3m + l J

..
Sprendtmas.

, /
a) (

y2-2y+l

1 ,
x-5 '

_ x-5
3x

3x(x-2)

" , 2 -2 6 / " + 1
6 m + 10m

J^

1-2
x+x+l
.j _
=

I2-X2

I f 3m
I 2 m I
l,l-3m
3m + l J

3m(l + 3m) + 2 m ( l - 3m)


( l - 3 m ) ( 3 m + l)

3m+9m +2m-6m
( l - x ) ( l + x)

_ ( 2 x + l ) ( l - x ) ( l + x) _

x + l ' ( 2 x - l ) ( 2 x + l) " (1 + x ) ( 2 x - l ) ( 2 x +1) "

1-
2-

2
1

f _J
>U - y

> . y2-y+i
' y2-2y

3x(x-2)

3x '

. 1-JO--T)
I-y

. y
'

-y+f..
(y-1)2

1
x-5

x-5 . x+2
3x
6x

6x
1 _
(x-5)6x
_ 2
' x + 2 ' x - 5 - 3x(x + 2 ) ( x - 5 ) - x + 2'

2x + l

- 4 - 6 x - x + 14 _

2
(x + 2 _ *~14 ) . x+ 2
I 3x
x-2
3x2-6xJ
t>x

d)
d)

x-14
3x(x-2)

Tada galutinai gauname:

Suprastinkime reikinius:

\x + l

2
x-2

_ x 2 - 7 x + 10 _ ( x - S ) ( x - 2 ) _ - 5

16

3x(x-2)
j)

x-14 _ x +2
32-6
3x

- 6/ +1 _
6m2+10m
(3m)2-2-3m

+ l2

2 m ( 3 m + 5)
2

( - l ) ( 3 m - l ) ( 3 m + l)

(3m-l)2
2 m ( 3 m + 5)

3m2 + 5m

(3m-l)2

( - l ) ( 3 m - l ) ( 3 m + l)

2 m ( 3 m + 5)

m(3m + 5)(3m - I ) 2
(-1) (3m - l ) ( 3 m +1) 2m(3m + 5)

1 .
3m-l
2
- 2 ( 3 m + l)

1
x-5

3m-1

~ 2

b) Skaidome dauginamaisiais ir prastiname:

3m + l - ( 3 w - l ) _ 3m + l - 3 m + l _

2(3/n + 1 ) ~

2(3m + l)

2(3m + l)

3m+ 1

"

(a-2f

2(3m + l)

l+ 3m'
i

a -5

4-

2(2-)'

b) 1 - , ; c)

d)

(a-2)2

2-10 _

2(-5)

(-5)(2-)(2

+ )

_ 2(2-a)

( 2 - ) ( 2 + ) ~ ( 2 + ) '

Atsakymas,

a)

- L j .

S pavyzdys.

Suprastinkime reikin ir a p s k a i i u o k i m e j o reikm su

Kai = - , tai

nurodytomis kintamj reikmmis:


x

a)

,
-,
x2-4x-2l

2(2-a)

a ( 2 + a)

kai x = 8 - ;
T

. , C-2
b ) -;
'-5a

2 -
. .
I
, kai = - .
4-
2

Sprendimas,

a ) Kvadratin trinar 1 - 4x - 21

iskaidykime

H )
f H)I
( 4 )

- i )

4+ 1

- f(-1

Atsakymas,

7
) - ; b )

9 pavyzdys.

Su kuriomis natraliosiomis

) - i -J

2
-6,
3

dauginamaisiais:
2 - 4 x - 2 1 = ( x + 3 ) ( x - 7 ) .
Tada g a u n a m e :

54

- s - 3

-s-3

X2-4x-2l

~ ( i + 3)

(*+3)(X-7)

(X + 3)(X-7)

1
-(*-7)

+ 8 4 + 12 J r e II c J m 6 s y,. a

gauname:

reikmmis trupmenos

skaiiai?

1
1-'

Sprendimas.
2

[stat gautj iraik reikm x = 8 y

natraieji

5k

Duotj trupmen pertvarkome:


+ 8 4 + 12 _ 5 4 2

84
+

12
+

,,

_ 5 i

12

+ 8 +

T -

Akivaizdu, kad reikinio 5 4 + 8 reikm yra natralusis skaiius su


bet kuria natralija
1

kai 4 = 1, 2 , 3 , 4 , 6 , 12.

Atsakymas.

G a l j o m e skaiiuoti ir taip:
1
,

1
T

reikme, o d a l m u o ~

57
" T

1
49-57
T

1
8
" T

7
8'

1, 2 , 3 , 4 , 6 , 12.

yra natralusis skaiius,

7 SKYRIUS. LYGTYS

Lygtys 2 = 2 x

2 pavyzdys.

7.1. B E N D R O S S V O K O S . L Y G I E K V I V A L E N T U M A S

3 pavyzdys.

Nordami surasti k i n t a m j reikmes, su kuriomis du reikiniai

ir B(x)

ir 3x + 4 = 2

yjix + 4 =x

(antroji lygtis yra

gyja tas paias reikmes, j u o s sulyginame, t.y. s u d a r o m e lygt su

pirmoji lygtis turi vien sprendin = 4 , o antroji lygtis - du sprendinius


X 1 = - I ir x 2 = 4 .

Danai vienas i reikini A(x),

B(x)

lygybs x 2 + 2 = 3 x

Pavyzdliui,

4 pavyzdys.

b n a tiesiog skaiius.

ir -Jx-I

= 2

yra lygtys su vienu

B(x)

Pavyzdliui,

n e i n o m o j o reikmi, su k u r i o m i s lygties

yra apibrti, v a d i n a m a lygties a p i b r i m o sritimi.

lygties

= - 1 apibrimo sritis yra interval ( - ; 3)


2

yra neapibrtas, kai = 3 .


ir

B(x)

vairiai.

Paprastai

paprastesnes

lygtis,

sudtingesnes
turinias

lygtis

tuos

paius

sprendinius, t.y. j o m s ekvivalenias lygtis.


Pertvarkydami kitas, j o m s ekvivalenias lygtis, danai remiams

neinomojo

reikms

= 1

ir

=2

X1 + 2 = 3 *

sprendiniai,

() = 2 +2

ir B(x) = 3x gyja lygias skaitines reikmes:

nes

su

1)jei

prie abiej lygties pusi

pridsime (arba i abiej

pusi

iomis

reikmmis

2) jei abi lygties puses padauginsime (arba padalysime) i to paties


nelygaus nuliui skaiiaus, tai gautoji lygtis bus ekvivalenti pradinei.
Sprendiant lygtis danai tenka j a s pertvarkyti lygtis, kurios nra

gyja lygias skaitines reikmes, v a d i n a m e lygties sprendiniu.

ir

sprendiamos
pertvarkyti

atimsime) po t pat skaii, tai gautoji lygtis bus ekvivalenti pradinei;

Kiekvien n e i n o m o j o reikm, su kuria reikiniai A(x)

I2 + 2 = 3 1

yra ekvivalenios, nes j o s

tokiais teiginiais:

ir (3;oo) sjunga, nes reikinys A(x) =

Pavyzdiui,

Lygtys
stengiams

Aib t lygties A(x) = B(x)

reikiniai A(x),

Lygtys 2 + 3 = O ir X 2 = - I

abi neturi sprendini.

neinomuoju .

Lygtys

gauta i pirmosios abi j o s puses paklus kvadratu) nra ekvivalenios, nes

A(x) = B(x).

yra ekvivalenios,

A(x)

vienu neinomuoju x:

ir 2 x 3 ( 4 - 2 x ) = 0

nes j o s abi turi tuos paius sprendinius x = 0 ir = 2 .

yra

lygties

reikiniai

2 2 + 2 = 3-2 .

ekvivalenios pradinei. Pastebkime, kad ibraukdami abiejose lygties


pusse

ne

skaii,

Pavyzdiui,

Isprsti lygt - reikia rasti visus j o s sprendinius (arba nustatyti, kad

bet

reikin

su

kintamaisiais,

kartais

gauname

neekvivaleni lygt.
j e i kairje ir deinje lygties

x 2 + = x +

pusje

ibrauksime reikin , tai g a u s i m e lygt 2 = , kuri nra ekvivalenti

j nra).
pradinei, nes antroji lygtis turi du sprendinius X 1 = O ir x 2 = 1 , o pirmoji

Lygtys

vadinamos

ekvivaleniomis,

jeigu jos

turi

tuos

paius

sprendinius (arba abi j neturi). Kitaip sakant, dvi lygtys, kuri sprendini
aibs sutampa, yra ekvivalenios.
1 pavyzdys.

Lygtys 5 x + l = 6

abi turi vienintel sprendin = 1 .

lygtis - vienintel sprendin = 1 .


M a t o m e , kad atliks m i n t lygties pertvark, atsirado paalini spren-

ir 2 x = 2

yra ekvivalenios, nes j o s

dini ( x = 0 - paalinis sprendinys). Taiau patikrin visus gautuosius


sprendinius, visada atskirsime paalinius, kurie netinka duotjai lygiai.

Atkreipiame skaitytoj dmes tai, k a d keldami abi duotosios lygties


puses kvadratu kartais ipleiame p r a d i n s lygties a p i b r i m o srit ir
g a u n a m e paalini sprendini.
Pavyzdliui,

pakl

abi

lygties

2-Jx + 5 = x + 2

puses

kvadratu,

g a u n a m e lygt 4( + 5) = (x + 2 ) 2 , t.y. k v a d r a t i n lygt X1 = 16 , t u r i n i


du sprendinius

Xi = - 4

ir x , = 4 . S p r e n d i n y s

X1= - 4

kad

tikrindami

ne

tik

sitikiname,

ar

, =3 .

7.2. TIESINS LYGTYS

ax + b = 0;
ia a

Sprendiant lygtis y r a neleistinas toks j pertvarkis, kuris p a n a i k i n a


sprendinius.

(1)

ir b - bet kurie realieji skaiiai, a

suprastin

gausime lygt

abi

lygties

(x-2)(x-5) = x - 2

puses

x - 5 = l , kuri turi tiktai v i e n s p r e n d i n

= 6.

Atlik tok duotosios lygties pertvark n e t e k o m e sprendinio = 2 . T o k i


lygt reikt sprsti taip:
(x-2)(x-5) = x - 2 ,

1) kai a 0 , tiesin lygtis ax = b turi vienintel sprendin x = - ;

2) kai

a =0

ir

6 = 0,

lygtis yra tokia:

yra vis realij skaii aib R .

(x-2)(x-6) = 0 ;

3) kai a = 0 , 6 * 0 , ( 1 ) lygtis gyja iraik O i = - J

Pabaigai p a n a g r i n k i m e lygi, kuri pavidalas yra / ( x ) g ( x ) = 0 ,


sprendim. Jeigu lygtis urayta pavidalu / ( x ) g ( x ) = 0 , tai kiekvienas
ios lygties s p r e n d i n y s yra bent vienos i lygi

/(x) = 0,

g(x) = 0

sprendinys. Taiau n e g a l i m a tvirtinti, k a d bet kuris lygi / ( x ) = 0

ir

(x2 - 3 x ) = 0

J2- =0

/ ( ) = /2-
sprendiame

g(x) = x 2 - 3 x ,

ir

sekaniu

bdu:

tai

isprend

Danai tenka sprsti tokias lygtis, kurias naudojant vairius tapaius


pertvarkius galima pakeisti tiesinmis (1) pavidalo lygtimis

ir x 2 - 3 x = 0 , r a n d a m e j sprendinius: pirmoji lygtis turi

2
Sprendimas.

3(x-l)+2(2x-3) = x + 9,

Patikrin sitikiname, k a d x = 3 nra d u o t o s i o s lygties sprendinys.

(kvadratin aknis i n e i g i a m o j o skaiiaus

yra neapibrta

T neegzistuoja).

1.
6

vardiklio 6 , (t.y. 2 , 3 ir 6 maiausiojo bendrojo kartotinio). Gauname:

3x-3+4x-6=x+9,

x = 3 , tai f u n k c i j a / ( x ) = V 2 -

- =
3

Abi duotosios lygties puses dauginame i bendrojo

vienintel sprendin X = 2 , o antroji - d u sprendinius x , = 0 ir X 2 = 3 .

I tikrj, kai

^ + ^x

Isprskime lygt

lygt
lygtis

taigi gauname

iai lygiai, tai tokia lygtis neturi sprendini.

1 pavyzdys.
Jei

neteising lygyb 0 = - b . Kadangi nra n vienos reikms, tinkanios

g ( x ) = O sprendinys yra ir pradins lygties sprendinys.


pavyzdys.

O x = O. Ji teisinga su

kiekviena neinomojo reikme, todl tiesins lygties (1) sprendini aib


( x - 2 ) ( x - 5 - 1 ) = O,

i ia X1 = 2 , x 2 = 6 .

V2-x

vadinamas k i n t a m o j o

koeficientu, b - laisvuoju nariu.


Sprendiant tiesin lygt galimi sekantys atvejai:

Pavyzdliui,

yra ekvivalenti visumai

lygi X 2 - 4 = 0 ir 2 - 5 x + 6 = 0 , ir turi sprendinius x , = - 2 , X2 = 2 ,

T i e s i n e lygtimi su vienu neinomuoju vadinama lygtis

teisingai

isprendme lygt, bet ir nustatome, ar n e g a v o m e paalini sprendini.

-2,

Lygtis ( x 2 - 4 X x 2 - 5 + ) = 0

6 pavyzdys.

yra paalinis,

nes, ra j pradin lygt, g a u n a m e n e t e i s i n g skaitin lygyb 2 = - 2 .


Pabriame,

Taigi pradin lygtis turi du sprendinius 0 ir 2 .

3x+4x-x=9+6+3,
6 x = 18 1:6 , i ia x = 3 .

Atsakymas.

3.

Galimi sekantys atvejai:


2 pavyzdys.

Isprskime lygt y + j =

Sprendimas.

~ y

.v,
,
2(-1)
2

1) kai a * 0 ir a * 1 , tai X = 7
=;
a(a -1)
a

Abi d u o t o s i o s lygties p u s e s p a d a u g i n k i m e i bendrojo

vardiklio 12 , (t.y. skaii 3 , 4 ir 12 m a i a u s i o j o b e n d r o j o kartotinio).


Gauname

lygt

4 ( 2 - l ) + 3 x = 1 IJC 4 ,

kuri

pertvarkome

lygt

2 ) kai a = 1 , g a u n a m e lygt 1 x 0 = 2 0 ,

O x = O. Pastaroji lygyb teisinga su v i s o m i s realiosiomis n e i n o m o j o


reikmmis, todl duotosios lygties sprendinys y r a bet k u r i s realusis

3 ) kai a = 0 , g a u n a m e lygt 0 ( - 1 ) = - 2 , kuriai netinka n viena


reikm.

skaiius.

Atsakymas.

Atsakymas.

( - oo; + oo) .

3 pavyzdys.

Isprskime lygt

Sprendimas.

= ; kai a = l , tai lygties sprendinys yra bet kuris realusis skaiius:

* - -i!- = - + 1

x~~ ^4S.

= +1 ,
3
6

e ( - ; + 00) ; kai a = 0 , tai lygtis sprendini neturi.

|-6

Sprendimas.

3x+3-2x+2=x+6,
2

3x-2x-x=6-2-3,

(a

O x = I.
Lygybs O x = I n e t e n k i n a n v i e n a n e i n o m o j o

reikm, todl

duotoji lygtis sprendini neturi.

gyti vairias reikmes. i u o s d y d i u s v a d i n a m e lygties


stat skaitines parametr

reikmes g a u n a m e

parametrais.

lygt, k u r i eina tik

neinomasis ir skaiiai.

lygt

pertvarkykime:

aJx-4x = 2+ a,

- 4)x = a + 2 . Galimi sekantys atvejai:


1)jeigu

<i2-4*0,

t.y.

-2

^ =

ir 2 , tai duotoji lygtis turi


;

Jeigu lygt eina tik v i e n a s parametras, tai isprsti j

Isprskime lygt a X = a(x + 2 ) - 2 ;

ia - neinomasis, a - p a r a m e t r a s .
P e r t v a r k o m e i lygt:
= 2a-2

2) j e i g u a = 2 , tai lygtis gauna pavidal O = 4 . i lygtis, o kartu ir


duotoji lygtis, sprendini neturi.
3) j e i g u a = - 2 , tai lygtis gauna pavidal O = O . i lygt tenkina
bet kuri realioji n e i n o m o j o

reikm. iuo atveju duotosios lygties

sprendinys yra bet kuris realusis skaiius, t.y. e ( - 0 0 ; + 0 0 ) .

kiekvienai parametro reikmei surasti lygties sprendinius.

a2x-ax

Duotj

vienintel sprendin =

neinomasis ir skaiiai, bet ir kiti r a i d m i s paymti dydiai, galintys

Sprendimas.

= 2 + 4 x ; ia - neinomasis,

0.

Kartais tenka sprsti tiesines lygtis, kuri reikinius eina ne tik

4pavyzdys.

Isprskime lygt a2x-a

5pavyzdys.
a - parametras.

3(x + l ) - 2 ( x - l ) = x + 6 ,

Atsakymas.

Kai a* 0 ir a * 1, tai lygtis turi vienintel sprendin

+ I^ X - I ^

kuriai tinka bet kurios

n e i n o m o j o reikms;

a(a-l)x = 2(a-l).

reikia

Atsakymas,

a-2

, kai a * 2 ;

e ( - 0 0 ; + 00) , kai a = - 2 .

e 0 , kai a = 2 ;

7.3. K V A D R A T I N S L Y G T Y S . K V A D R A T I N I S T R I N A R I S

__6_

6_
2-9

2a'
Kvadratine a r b a a n t r o j o laipsnio lygtimi su v i e n u n e i n o m u o j u
vadinama lygtis ax2
ia a,
lygties

b,

+ bx + c = O ;

c - laisvuoju

nariu.

ir b

k v a d r a t i n lygtis (1) turi d u skirtingus

-b + J~D

sprendinius Jt1 =

ir

-b-S5

X2=

'

Isprskime kvadratin lygt 2 * 2 - 3x + 4 = 0 .

Atsakymas.

tai
1

I s p r s k i m e kvadratin lygt 2x2 - 3 x + 1 = 0 .


ia

a = 2,

6= -3,

c = l.

Rasime

Lygtis sprendini neturi.

Kai kvadratins lygties


skaiius,

3 ) kai D < 0 , kvadratin lygtis (1) sprendini neturi.

Sprendimas.

6 = - 3 , c = 4 . Randame duotosios

Kadangi D < 0 , tai duotoji lygtis sprendini neturi.

b
~~2a '

1 pavyzdys.

iuo atveju a = 2,

D = (-3)2 - 4 - 2 - 4 = 9 - 3 2 = - 2 3 .

realiuosius

2 ) kai D = 0 , k v a d r a t i n lygtis (1) turi vienintel sprendin


X

3pavyzdys.

lygties diskriminant ( d = b 2 - 4 a c ) :

Priklausomai n u o diskriminanto enklo skiriami trys atvejai:


D> 0,

-i .

Sprendimas.

vadinamas kvadratins lygties d i s k r i m i n a n t u .

1)kai

Atsakymas,
vadinami

D = b2 -

ReiSkinys

__6_ = _J_
18"
3'

(1)

c - r e a l i e j i skaiiai, a 0 . Skaiiai a

koeficientais,

ios

lygties

lygties
VT ;

ax2 +bx + c = 0

sprendiniams

skaiiuoti

koeficientas
patogu

6-

taikyti

lyginis
formul

(by - .
- D
7 =

4 pavyzdys.

Isprskime kvadratin lygt 2 +18 - 280 = 0 .

Sprendimas.

iuo atveju a = 1 , 6 = 1 8 , c = - 2 8 0 . Turime:

diskriminant:
> = 6 2 - 4 a c ,
Kadangi

'

- =()

D = (-3)2 - 4 - 2 1 = 1.

D > 0 , tai duotoji lygtis turi d u skirtingus

-(-)+

3+1

2-2

Atsakymas.

-(-3)

'

VT

2-2

1
4

2'

;1

Sprendimas.

ia a = 9 , 6 = 6 ,

+ 6x +1 = 0 .

c = 1 . R a n d a m e kvadratins lygties

diskriminant (D = 6 2 - 4 a c ) :
2

18

Xi=

Atsakymas.

-1

( - 2 8 0 ) = 81 + 2 8 0 = 3 6 1 .

vV36T
^ " " ' = - 9 + 19 = 1 0 , J 2 =

- -
2
^"
= - 9 - 1 9 = -28.

- 2 8 ; 10.

Kartais tenka sprsti kvadratines lygtis, kuri reikinius eina ne tik

I s p r s k i m e kvadratin lygt 92

2 pavyzdys.

D = 6

sprendinius

- 4 9 1 = 36-36 = 0 .

Kadangi D = 0 , tai duotoji lygtis turi vienintel s p r e n d i n

neinomasis ir skaiiai, bet ir kiti r a i d m i s paymti dydiai, galintys


gyti vairias reikmes. iuos dydius vadiname lygties
{stat skaitines parametr reikmes gauname

parametrais,

lygt, kuri eina tik

neinomasis ir skaiiai.
Jeigu

lygt eina tik vienas parametras, tai isprsti j reikia

kiekvienai parametro reikmei surasti lygties sprendinius.

7 pavyzdys.

Isprskime lygt ( a - 3 ) x 2 + 2 x + 3 a - 1 1 = O . Dydis a

5 pavyzdys.

yra ios lygties parametras.


Sprendimas.

Sprendimas.

Kai a = 3 , lygtis tampa tiesine ir turi vien sprendin:

2x-2=0,

Raskime visas parametro p reikmes, su kuriomis lygtis

(p - l ) x 2 - 2(p + l)x + p - 2 = 0 turi vienintel sprendin.

x=l.

Kai p - 1 = 0 , arba p = \ duotoji lygtis tampa tiesine

lygtimi - 4 x - l = 0 ir turi tik vien sprendin

x =

~\-

Kai a 3 , lygtis bus kvadratin, kurios diskriminantas


Kai p 1 , duotoji lygtis yra kvadratin ir turi vienintel sprendin, jei

D = 22 - 4 (-3)(3-11) = 4(-32 + 20-32).


Kvadratins lygties sprendini skaiius priklauso nuo diskriminanto

jos diskriminantas D = 0 .
Turime: D = (2(p +1))2 -4(p-1

enklo.
g
Kai D = O , t.y. a = 4 ir a = , lygtis turi vien sprendin = - 1 .
g

)(p - 2) = 0 .

Suprastin ios lygybs abi puses i 4 , gauname


p2 + 2p + l - ( p

- 2 p + 2)=0 , arba 2 p + 3 p + l - 2 = 0 ; i ia P = y

Kai D > 0 , t.y. j < a < 4 , lygtis turi du sprendinius


-l +V-3a2+20a-32

a-3
Kai D < 0 , t . y .

<

Vadinasi, duotoji lygtis turi vienintel sprendin, kai p = I ir p = - j .

_ -1--2 +20-32
2

'

*~

a-3

Atsakymas,

g
' r > 4 , lygtis sprendini neturi.

p = I ir p = -i .

Padalij abi kvadratins lygties ax2 + b + c = 0 puses i (a 0)


ir paymj koeficient prie neinomojo raide p , o laisvj nar q

6 pavyzdys.

Rasime, su kuriomis parametro

reikmmis lygtis

2 + 2 ( a + l)x + 9a - 5 = 0 neturi sprendini.


Sprendimas.

x 2 + p x + <7 = 0 .

gausime jai ekvivaleni lygt

i lygtis

vadinama

redukuotja kvadratine lygtimi.

Duotoji lygtis neturi sprendini, kai j o s diskriminantas

neigiamas. Kadangi

Suformuluosime teorem, kuri sieja redukuotosios kvadratins lygties


2 + px + q = 0 koeficientus p ir q su j o s sprendini X1 ir X2 suma ir

D = (2(a + l ) ) 2 - 4 1 ( 9 a - 5 ) = 4 ( a + l ) 2 - 4 ( 9 a - 5 ) =

sandauga.

= 4 2 - 2 8 + 24 = 4( - 1)( - 6 ) ,

Vijeto teorema. Kvadratins lygties x2 + px + q = 0 sprendini X1

tai turi bti teisinga nelygyb 4 ( - 1)( - 6) < 0 .

ir

x2

suma, kai

D> 0 ,

lygi

- p , o j

sandauga

lygi

q,

t.y

Isprend i nelygyb interval metodu randame, kad j o s sprendiniai


x,+x2=-p,

yra 1 < < 6 .

X1X2=?.

Pastaba. Kai redukuotoji kvadratin lygtis turi tik vien sprendin


+

9777777777

reikia imti
>

Vadinasi, duotoji lygtis neturi sprendini, kai e (1; 6 ) .

Atsakymas,

a e (1; 6) .

X1 = X 2 . Teisinga ir teorema, kuri yra atvirktin Vijeto

teoremai.
Teorema. Skaiiai X1 ir x 2
x2 + px + q = 0 sprendiniai,jei

yra redukuotosios kvadratins lygties

X1 +X1=-p

ir X1 X2 =<7.

Remiantis teorema, atvirktine Vijeto teoremai, lengva patikrinti, ar

Pavyiiliiui,
lygties

skaiiai

X1 = 2 ir X2 = 3 y r a r e d u k u o t o s i o s k v a d r a t i n s

x 2 - 5 x + 6 = O aknys,

nes

pagal

Vijeto teoremai

atvirktin

teorema,

atvirktine

Vijeto

teoremai,

galima

sudaryti

k v a d r a t i n lygt, j e i g u i n o m i j o s s p r e n d i n i a i .
8 pavyzdys.
skaiiai i

Sudarysime

10 pavyzdys.

kvadratin

kurios

sprendiniai

yra

Sprendimas.

J C

Kadangi

I=Y

X2 =

kvadratins

lygties

s p r e n d i n i a i , tai p a g a l t e o r e m , a t v i r k t i n V i j e t o t e o r e m a i ,
-

>

lygties

sprendinys

- , - . - - ( - )

x,=7,

tai

arba

[x,-x2 = - 3 5 ;

Atsakymas.

'

Jei v i e n a s d u o t o s i o s

r e m i a n t i s V i j e t o t e o r e m a g a l i m a sudaryti l y g i s i s t e m

[7-JC 1 = - 3 5 .

I s p r e n d i lygi sistem, r a n d a m e , k a d X 2 = - 5 , 0

ir - .

7.

R a s i m e k i t ios lygties sprendin ir k o e f i c i e n t p .

lygt,

Vijeto

X 2 + px - 3 5 = O s p r e n d i n y s lygus

V i e n a s lygties

Sprendimas.

teorem 2 + 3 = - ( - 5 ) = 5 , o 2 - 3 = 6 .
Remiantis

I s p r s i m e d a r k e l e t u d a v i n i , kuri s p r e n d i m u i t a i k o m a
teorema.

kuri n o r s s k a i i p o r a y r a r e d u k u o t o s i o s lygties s p r e n d i n i a i .

11 pavyzdys.

= - S ,

Lygties

-6x

/7 = - 2 .

-2.
+ q = O v i e n a s s p r e n d i n y s yra 2 viene-

tais d i d e s n i s u kit. A p s k a i i u o k i m e iuos s p r e n d i n i u s ir k o e f i c i e n t q


Sprendimas.

S a k y k i m e , d u o t o s i o s lygties s p r e n d i n i a i yra X1 ir X 2 .

Pagal Vijeto teorem: x , + x

= 6 , x,

X2=Q

P a g a l u d a v i n i o s l y g X1 - X 2 = 2 ( l a i k o m e , kad X1 > X 2 ) .
I e k o m o j i lygtis y r a 2 - - I - X - I = O ,

arba

8x

-2x-l=0.
Isprend

Atsakymas.

8x

9 pavyzdys.
ir

Sprendimas.

kvadratin

lygt,

kurios

sprendiniai

yra

sprendiniai,

tai

, = 3 + V 2
pagal

ir

, = 3-V2

Vijeto teoremai

12 pavyzdys.

-6x+7=0.

=6,
randame,
2

kad

X1 = 4 ,

>

x , = 4 , X2 = 2 , q = 8 .
Su kuriomis a r e i k m m i s lygtis 2 + 2 ( a + l ) x + 9a - 5

turi du s k i r t i n g u s n e i g i a m u o s i u s s p r e n d i n i u s .
Sprendimas.

V a d i n a s i , i e k o m o j i lygtis y r a x 2 - 6 x + 7 = O .

yra

atvirktin

Q = X1 X 2 = ( 3 + V 2 ) ( 3 - V 2 ) = 3 2 - ( V 2 ) 2 = 9 - 2 = 7 .

Atsakymas.

+
<

X2 = 2 . T a d a ^ = X 1 - X 2 = 4 - 2 = 8 .

Atsakymas.
skaiiai

teorem = - ( , + 2 ) = - ( + - > / 2 + 3 - 4 / 2 ) = - 6 ,

sistem

3-V2.
Kadangi

lygties

lygi

-2x-l=0.

Sudarysime

skaiiai 3 + -I2

kvadratins

D u o t o j i lygtis turi d u s k i r t i n g u s s p r e n d i n i u s X1 ir X 2 ,

kai j o s d i s k r i m i n a n t a s
D = 4 ( a + 1 ) 2 - 4 ( 9 a - 5) = 4a2

- 2 8 a + 2 4 = 4(a - l)(a - 6 ) t e i g i a m a s ,

t.y. turi bti teisinga n e l y g y b 4 ( a - l ) ( a - 6 ) > O .


Remiantis Vijeto teorema, X 1 + X 2 = - 2 ( a + l ) , X1-X2 = 9 a - 5 .

K a d a n g i pagal s l y g x , < O ir x 2 < , tai


Jt1 + X2 < O

ir X1 X2 > ,

t.y.

neigiamas

- 2 ( +1)<

15 pavyzdys.

<-2( + 1)<0,

tiesiniais

[9-5>0.

nes

D = -23

yra

trinar

ir x 2

(a*O)

neigiamas

n e g a l i m a iskaidyti
2x2-3x +4 = 0

lygties

skaiius

(kvadratin

lygtis

visada

galima

urayti

pavidalu

y r a k v a d r a t i n s lygties ax2

trinaris

4ac_6_

j 0 iskiriant pilnj kvadrat.

vadinamas kvadratiniu trinariu.

+bx + c

+bx + c = 0

iskaidomas

sprendiniai,

tiesiniais

daugina-

Pilnojo kvadrato iskyrimo algoritmas:


1) S u g r u p u o j a m e d u p i r m u o s i u s kvadratinio trinario

2 +bx + c

n a r i u s ir i k e l i a m e k o e f i c i e n t prie skliaustus:

maisiais sekaniu bdu:


2+6x + c = a(x-x,)(x-x2).
pavyzdys.

kvadratins

2 + bx + c

a x 2 +ftx + c = a^x + y - j

13

2x2-3x +4

^ < a < 1, a > 6 .

R e i k i n y s ax2+bx+c

kvadratinis

ax2+bx+c

trinario

2 X - 3 X + 4 = 0 i u o atveju neturi sprendini).


Kvadratin

tai

kvadratinio

I s p r e n d i s i s t e m , r a n d a m e , k a d ~ < a < 1, a > 6 .

Kai ,

tai

Kvadratiniotrinario

dauginamaisiais,

diskriminantas

Atsakymas.

(D<0),

tiesiniais d a u g i n a m a i s i a i s iskaidyti n e g a l i m a .

ir9a-5>0.

4( - 1)( - 6 ) > O,
G a l i m e sudaryti n e l y g y b i s i s t e m

skaiius

Kvadratin

lygtis

2 + bx + c = (2 +6)+ = |2

(2)
2 x 2 - 3 x + 1 = O (a = 2 )

turi

du

s p r e n d i n i u s x , = 1 ir x 2 = , todl, r e m i a n t i s ( 2 ) f o r m u l e ,

X2H

2) Skliaust v i d u j e prie reikinio

+c

bx

p r i d e d a m e ir a t i m a m e

r e i k i n i o k v a d r a t , t.y. reikin - , .
2
4

2x2-3x + l = 2(x-l)(x-yj = (x-l)(2x-l).

ax

+bx + c = a\x

k v a d r a t i n i s trinaris i s k a i d o m a s tiesiniais d a u g i n a m a i s i a i s s e k a n i u b d u :
2 + + = ( - , ) 2 .
14

pavyzdys.

Kvadratin

lygtis

turi

vienintel

I4

42

= +2 +

(3)
16x2+8x+l = 0

+ + -

I4

Jei k v a d r a t i n lygtis 2 + bx + c = O turi v i e n i n t e l s p r e n d i n , , tai

42

,
4'

42

3) S k l i a u s t u o s e e s a n t y s trys pirmieji d m e n y s s u d a r o pilnj kvadrat,


todl galutinai

2 + bx + c =

s p r e n d i n x , = i , todl, r e m i a n t i s (3) f o r m u l e ,

b2
'42

162+8 + 1 = 1 ( - ( - ^ | )
Kai k v a d r a t i n s lygties

ax

= 1( + -^)

+ bx + c = O d i s k r i m i n a n t a s

f
D

yra

b Y

b2

b V

4ac-b2

16

pavyzdys.

Pirmosios lygties sprendiniai yra - 2

ir 1, antroji lygtis sprendini

neturi.

17pavyzdys.

Ix

- 8 x - 1 = 2(x - 4 * ) - 1 = 2(x

-4x + 4-4)~ 1=

Atsakymas.

-2;

1.

3 pavyzdys.

Isprskime lygt 2 ^ x 2 + - L - j - 7^x + j + 9 = O .

= 2 ( ( x - 2 ) 2 - 4 ) - 1 = 2 ( x ~ 2 ) 2 - 8 - 1 = 2 ( x - 2)2 - 9 .
Sprendimas.
18

Sakykime,

x + = y.

Tada

^x + - j

= y2,

t.y.

pavyzdys.

- 3 , - . 4 , - 2 - 3 ( , - - ^ ) - 2 - 3 ^ - ^ 1 - 1 ) - 2 .

--()-'?)-=-<*-!)*
' ---)-

X2+2 +- L = >2,

Tada
2y

iia 2 + - J - = J

duotoji

- 1 y + 5 = 0.

lygtis

taip

-2 .

atrodys

2(y2 - 2 ) - I y + 9 = O ,

a
Sios kvadratins lygties sprendiniai yra

5
y,=

arba
ir

V2 = I7.4. A U K T E S N I O L A I P S N I O
BIKVADRATINS

LYGTYS.

LYGTYS

Gauname dvi lygtis x + = - j

Kai kurias auktesniojo laipsnio lygtis g a l i m a isprsti

sprendinius x, = 2 ir x 2 =

t i n k a m keitin.
1pavyzdys.

Isprskime lygt (2-)2

Sprendimas.
iygt

Vadinasi,

Panaudoj keitin

+ 3y - 28 = O , kurios
reikia

sprsti

dvi

sprendiniai
lygtis:

Atsakymas.

+ (2-)-28 = O .

x2 - i x = y , g a u n a m e
yra

>,=4

2-3.x = 4

ir

kvadratin

ir

y2=-l.

x2-3x = -7

Pirmosios lygties sprendiniai yra - 1 ir 4 , antroji lygtis sprendini neturi.


Atsakymas.
2 pavyzdys.
Sprendimas.

-1 ; 4 .

, o antroji - sprendini neturi.

2;

Kai kurios auktesniojo laipsnio lygtys sprendiamos s k a i d a n t j


k a i r i s i a s puses d a u g i n a m a i s i a i s .
4 pavyzdys.
Sprendimas.

Isprskime lygt ' - 9 .


Duotoji lygtis ekvivalenti lygiai

x3-9x = 0.

ios

lygties kairij pus iskaidome dauginamaisiais:

Isprskime lygt (x 2 + + lXx 2 + x + 2 ) - 1 2 = 0 .


Panaudoj keitin 2 + + 1 = , g a u n a m e lygt

y (y + 1 ) - 1 2 = O , t.y. kvadratin lygt y2 + y-12

ir x + = 1. Pirmoji lygtis turi du

parinkus

= 0.

ios lygties sprendiniai yt = 3 ir y2 = - 4 .


Vadinasi, reikia sprsti dvi lygtis x 2 + x + l = 3 i r x 2 + x + l = - 4

x ( x 2 - 9 ) = 0 , x ( x - 3 ) ( x + 3) = O .
Paskutiniosios lygties sprendini aib yra lygi x = 0 , x - 3 = 0 ir
+ 3 = O sprendini aibi sjunga.
Vadinasi, duotoji lygtis turi tris sprendinius
X3 = - 3 sprendini aibi sjunga.
Atsakymas.

-3 ; O; 3.

X1=O,

X2 = 3

ir

J p a v y z d y s . I s p r s k i m e lygt 3 + 2 = 1 2 * .
Sprendimas.

x2=l;

Duotoji lygtis ekvivalenti lygiai

' + x 2 12 = O .

ios lygties k a i r i j p u s iskaidome dauginamaisiais: x ( x 2 + x - 1 2 ) = 0 .

sprendini aibi s j u n g a Lygties x

+-12 = 0

sprendiniai y r a x , = 3

ir x 2 = - 4 . V a d i n a s i , duotoji lygtis turi tris sprendinius x , = 0 , x 2 = - 4

-4 ; 0 ; 3.

6 pavyzdys.

I s p r s k i m e lygt x

Sprendimas.

+2x

-x-2=0 .

Isprskime lygt x 4 + 1 4 x 2 - 7 2 = 0 .

=1

kvadratin

lygt

su

keitin

-18.

x =4,

pakeitus

y1 + 1 4 ^ - 7 2 = 0 ,

x =-18.

Pirmoji

lygtis

x2=4

ir X 2 = - - > / 4 = - 2 , o antroji lygtis

turi

du

x2=-I8

ir X2 = 2 .

-2 ; 2.

7.5. R A C I O N A L I J L Y G I , ( K U R I A S J E I N A

- 2 ; - 1 ; 1.

Pritaik

4 + 14x2 - 7 2 = 0 ,

Taigi pradin lygtis turi du sprendinius X1 = - 2

TRUPMENINIAI REIKINIAI,

T a i p v a d i n a m a lygtis, kurios bendroji iraika y r a 4 + A x 2 + c = 0 ;


a * 0.

lygtis

= y , p a k e i i a m a kvadratine lygtimi

Atsakymas.

M o k y k l o j e daniausiai s p r e n d i a m a b i k v a d r a t i n lygtis.

ia

ir

skirtingus

sprendini neturi.

Taigi duotoji lygtis ekvivalenti lygiai (x + 2 ) ( x - l)(x + 1 ) = 0 ;


X3

Bikvadratin
2

sprendinius x , = - s / 4 = 2

- x - 2 = x ' + 2 x 2 - ( x + 2) = x 2 ( x + 2 ) - ( x + 2 ) =

= - 2 , x2 = - 1 ,

X3 = - 3

turi keturis

8 pavyzdys.

Vadinasi,

= ( + 2 ) ( x 2 l) = ( + 2)(x - l)(x + 1 ) .

Atsakymas.

lygtis

- 3 ; - 1 ; 1; 3 .

kurios sprendiniai yra y , = 4 ir y 2 3

Lygties kairij pus iskaidykime d a u g i n a m a i s i a i s :

x3 + 2 x

taip pat turi du sprendinius

duotoji bikvadratin

Atsakymas.

neinomj

Atsakymas.

X1

Vadinasi,

Sprendimas.

ir x 3 = 3 .

i ia

X4 = 3 .

sprendinius X1 = - 1 , X2 = 1 , X 3 = - 3 , X4 = 3 .

ios lygties s p r e n d i n i aib yra dviej lygi = O ir x 2 + x - 1 2 = 0


2

X2 = 9

antroji lygtis

1 = y (ia

neinomuoju

y:

>> > 0 ) ,
ay2

vietoj j o s

+ by + c = 0 .

reikmes r a n d a m e j a s atitinkanias n e i n o m o j o

gauname

Surad

i a m e skyrelyje

racionalisias

lygtis,

kurias

eina

trupmeniniai reikiniai. Tokios y r a , pavyzdiui, ios lygtys:


x-16

15

JC-I

reikmes.

sprsime

SPRENDIMAS

-x

_Q

3
'

*-2

2
x-3 '

2x-4

2-7x

2 - 2x

4x-2x2

ir pan.
7 pavyzdys.
Sprendimas.

Isprskime lygt x 4 - 1 0 x 2 + 9 = 0 .

Bet kuri racionalij lygt, kuri eina trupmeniniai

L y g t sprsime pakeisdami n e i n o m j : 2 = y .

G a u n a m e k v a d r a t i n lygt n e i n o m o j o y atvilgiu: y 2 - 10_v + 9 = 0 .


Isprend i k v a d r a t i n lygt, r a n d a m e du sprendinius y t = 1 ir y 2 = 9 .
Vadinasi, d u o t o s i o s lygties sprendini aib s u d a r o l y g i X 2 = I
2

= 9 sprendiniai. P i r m o j i lygtis X = 1 turi du sprendinius X 1 = - 1

reikiniai,

A(x)
galime pertvarkyti e k v i v a l e n i j a i lygt
) ; = 0 , (1)
()
kur A(x),

B(x)

yra sveikieji reikiniai. G a u t j lygt sprendiame

ir

taip: surandame visas n e i n o m o j o reikmes, su kuriomis

ir

a t m e t a m e tas i j , su kuriomis vardiklyje esantis sveikasis reikinys

() = 0 ,

ir

B(x)

l y g u s nuliui. L i k u s i o s n e i n o m o j o r e i k m s b u s p r a d i n s r a c i o n a l i o s i o s
lygties s p r e n d i n i a i . K i t a i p t a r i a n t - p r a d i n l y g t k e i i a m e s i s t e m a

i lygt g a l j o m e sprsti ir kiek kitaip. S u r a n d a m e vis lygt


e i n a n i t r u p m e n b e n d r j vardikl: ( x - l ) ( x + 2 ) .

M W = O,

P a r e i k a l a v , kad b t (x - l)(x + 2 ) * 0 , d a u g i n a m e abi lygties p u s e s

1()*.

i io r e i k i n i o ir g a u n a m e lygt

R a c i o n a l i j lygt, k u r i eina t r u p m e n i n i a i r e i k i n i a i , g a l i m a sprsti

3x(x + 2 ) - 2 x ( x - l ) = ( 3 x - 6 ) ,

x 2 + 5x + 6 = 0 .

t.y. lygt

ir kiek kitaip:
i lygtis turi du s p r e n d i n i u s , = - 2

1) r a n d a m e lygt e i n a n i t r u p m e n b e n d r j v a r d i k l ;
2) abi lygties p u s e s p a d a u g i n a m e i s u r a s t o j o b e n d r o j o v a r d i k l i o su
s l y g a , kad j i s n r a l y g u s n u l i u i ;
3 ) i s p r e n d i a m e g a u t j lygt;

Taiau

reikm

= -2

ir x 2 = - 3 .

paveria

trupmen

bendrj

vardikl

( x - l ) ( x + 2 ) nuliu ir todl j i n r a d u o t o s i o s lygties s p r e n d i n y s .


T a i g i p r a d i n lygtis turi vienintel s p r e n d i n = - 3 .

4) atmetame tuos sprendinius, su kuriais bendrasis vardiklis

lygus

Atsakymas.

-3.

nuliui.
1 pavyzdys.

Isprskime lygt

Sprendimas.
g a u s i m e :

_3 x _

^x
x + 2

X-I

P e r k l v i s u s n a r i u s v i e n p u s ir s u b e n d r a v a r d i k l i n
_2x _

3_x - 6_

2
x-4
I s p r s k i m e lygt 2
+ X -
x ( x + 2)

2 pavyzdys.

^x
^
( x - l ) ( x + 2)

Sprendimas.

1
2 - 2 x

Perkl visus narius v i e n pus ir s u b e n d r a v a r d i k l i n

trupmenas gausime:

,
2

X2-4

^ V x(x + 2 )

1
- = O,
X2-2x

3 x ( x + 2) - 2 x ( x - 1 ) - (3x - 6)
2

x-4

(x - 2)(x + 2)

x ( x + 2)

x(x-2)

( x - l ) ( x + 2)
2

X +Sx + 6

2 x + (x - 4 ) ( x - 2 ) - (x + 2 )

( x - l ) ( x + 2)

x ( x - 2 ) ( x + 2)

= 0 ,

=0 ,

P a s k u t i n i j lygt k e i i a m e s i s t e m a
2 -5x + 6
+

+ 6

K
T ;
(x-l)(x + 2 ) # 0 ,

x(x-2)(x+2)

t.y.3 s i s t e m a

L y g t i s X 2 + 5X + 6 = 0 turi d u s p r e n d i n i u s : x , = - 2
Taiau = - 2

paveria lygties ^ 1 ) ( ^ + 2) ~ ^

netenkina slygos * - 2
duotosios

lygties

ir
v

=-3.

arti i Vc I n u l i u , t.y.

(r. s u d a r y t s i s t e m ) , ir t o d l i r e i k m n r a

sprendinys.

r a c i o n a l i o s i o s lygties s p r e n d i n y s .

"raigi

-= 0 .

P a s k u t i n i j lygt k e i i a m e s i s t e m a

x = -3

yra

vienintelis

ms

V 5 ' t 6 f
n
x ( x - 2 ) ( x + 2) * 0 ,

t.y. s i s t e m a

- 5x + 6 = 0,

x * 0,
x*2,
- 2 .

Lygtis

- 5 x + 6 = 0 turi d u s p r e n d i n i u s : x , = 3 ir X 2 = 2 .
^ 2

T a i a u = 2 p a v e r i a lygties .
-T 7
r r v a r d i k l nuliu, t.y.
x ( x - 2 ) ( x + 2)

n e t e n k i n a s l y g o s (r. s i s t e m ) .
Taigi

x = 3

yra

Pavyzdliui,

vienintelis

duotosios

racionaliosios

lygties

sprendinys.
i l y g t g a l j o m e s p r s t i ir k i e k k i t a i p . P a r e i k a l a v , k a d v i s d u o t j
lygt einani t r u p m e n bendrasis vardiklis x ( x - 2 ) ( x + 2) bt nelygus
n u l i u i , d a u g i n a m e i j o a b i l y g t i e s p u s e s ir s u d a r o m e s i s t e m

tokios yra lygtys:

Ix-l| + |x-5| = 2,

|x| = 5 ,

|x + 7| = | x - 2 |

|2x + l| = 3 ,

irpan.

P a n a g r i n k i m e lygi su m o d u l i u s p r e n d i m
1. Lygties

| / ( x ) | = a , kai

f ( x ) = a ir f ( x ) = -a

a>0

s p r e n d i n i a i b y r a d v i e j lygi

s p r e n d i n i aibi s j u n g a .

[ 2 x + (x - 4)(x - 2) = + 2,
Lygtis

x(x-2)(x + 2)#0.
Isprend j g a u t u m e t pat sprendin

3 pavyzdys.

|/(x)| = a ,

1 pavyzdys.

y .

P e r k l v i s u s n a r i u s v i e n p u s ir s u b e n d r a v a r d i k l i n

trupmenas gausime:
4-

3-

2x + l

x+ l '

3-

4 - x

= 0

x-2 = 3

,,

1 b d a s . i o s lygties s p r e n d i n i a i b s u d a r o
x-2 = -3

sprendini

2+ IOx-U = O

.--sistema

turi d u s p r e n d i n i u s :

bodas.

Lygties

j : 2 j 2 = 3 2 ,

x*3,
IxstJ1

iuo atveju abu sprendiniai tenkina slygas

abi

puses

pakl

kvadratu,

(x - 2 ) 2 = 9 ,

X2-4X + 4 = 9,

p a s k u t i n i o j i k v a d r a t i n lygtis turi d u s p r e n d i n i u s X1 = 5
x, = l

x * 3 , * -i

ir

X2 = - I l .
ir todl y r a

V a d i n a s i , d u o t o j i lygtis turi d u s p r e n d i n i u s - 1 ir 5 .

Atsakymas.

-1; 5 .

pradins lygties sprendimai.

Atsakymas.

3 pavyzdys.

!; -11

Sprendimas.

7.6. L Y G T Y S SU M O D U L I U
Lygtys

su

lygi

aibi s j u n g a . P i r m o j i lygtis

turi

moduliu

yra

tokios

neinomuoju yra po modulio enklu.

lygtys,

kuriose

gausime

lygt,

ekvivaleni duotajai:

i x 2 + 1 Ox - 1 1 = 0 ,

fe + l ? X - V = '
1(3 - x ) ( x + 1 ) * 0 ;
Lygtis

I s p r s k i m e lygt | - 21 = 3 .

T a i g i d u o t o j i iygtis turi du s p r e n d i n i u s - 1 ir 5 .
2

,/,

ir

x = 2ir =- 2 .

" "

P a s k u t i n i j lygt k e i i a m e j a i e k v i v a l e n i a s i s t e m a :
2

(/(x))2=a2

s p r e n d i n = 5 , o antroji - = - 1 .

2 + 1 Ox - 11

lygiai

- 2 ; 2.

Sprendimas.

( 3 - x ) ( x + l)

( 3 - x ) ( x + l)

Atsakymas.
2 pavyzdys.

x + i

( 2 x + l)(x + 1 ) - ( 4 - x)(3 - x)

ekvivalenti

I s p r s i m e lygt | x | = 2 .

Sprendimas.

2x + l

a>0

L y g t i s | / ( x ) | = a , kai a < 0 s p r e n d i n i neturi.

Isprskime lygt t i l l . =

Sprendimas.

kai

I s p r s i m e lygt j 2 x - 31 = 5 .
I badas.

2 x - 3 = 5,
reikiniai

su

2 x = 8,

2x-3 = -5
arba

2x = - 2

X2-4X-5=0;
IrIX2=-I

bdas.

Lygties

abi

puses

pakl

kvadratu,

gausime

lygt,

e k v i v a l e n i d u o t a j ai:
|2X-3|2=52,

2
Vadinasi, duotoji lygtis taip pat turi du sprendinius ir 4

( 2 X - 3 ) 2 = 2 5 , 4 x 2 - 1 2 x + 9 = 25,

- 3 x - 4 = 0;

i ia X1 = 4 ir X2 = - 1 .

2 ; 4.
Atsakymas.
3. Lygties / ( | x | ) = g ( x ) sprendini aib yra d v i e j s i s t e m

Atsakymas. - I ; 4 .

{/(*)'= g W ;

4 pavyzdys. | - 71 = -2.
Sprendimas.

ir

{ / = g(x)

sprendini aibi sjunga.

K a i r i o j i lygties p u s n e g a l i b t i n e i g i a m a , n e s bet k u r i o

skaiiaus m o d u l i s y r a n e n e i g i a m a s s k a i i u s ( ] | > 0 , kai a e

I s p r s k i m e lygt x 2 + 3 | x | + 2 = 0 .

6pavyzdys.

Ji).

T o d l d u o t o j i lygtis s p r e n d i n i neturi.

Sprendimas.

Atsakymas.

Lygties x 2 + 3 | x | + 2 = 0 sprendini aib yra d v i e j s i s t e m

0.

| X 2 + 3 X + 2 = 0, - J x 2 - 3 x + 2 = 0,

2 . Lygt | / ( x ) | = g ( x ) g a l i m a sprsti d v i e m b d a i s :

< ^g

] 0

..

...

sprendini aibi sjunga.

1 bdas. (Remiantis modulio apibrimu).


P i r m o s i o s s i s t e m o s kvadratin lygtis x 2 + 3 x + 2 = 0

Lygties | / ( x ) | = g ( x ) s p r e n d i n i a i b y r a d v i e j s i s t e m
f/(x)>0,

i / ( x ) = g(x)

,r

f/(x)<0,
l - / ( x ) = g(x)

.. .

...

s p r c n d m l 4 a l b l 4

dinius x , = - 2

.
^

u n g a

2 b d a s . ( D u o t j lygt k e i i a n t j a i e k v i v a l e n i a s i s t e m a ) .
Lygtis | / ( x ) | = g ( x ) e k v i v a l e n t i s i s t e m a i

fg(x)>0

l(g(x))

Vadinasi,

pirmoji

k v a d r a t i n lygtis
2

turi du spren-

ir x2 = - 1 , i kuri n vienas n e t e n k i n a slygos


sistema

neturi

sprendini.

Antrosios

x 2 - 3 x + 2 = 0 taip pat turi du sprendinius

x>0.
sistemos
X1 = I

ir

x 2 = 2 , i kuri n vienas n e t e n k i n a slygos < 0 .


V a d i n a s i , ir antroji sistema neturi sprendini. Taigi ir duotoji lygtis

5 p a v y z d y s . I s p r s k i m e lygt 12x - 31 = + 1 .

X 2 + 3 | X | + 2 = 0 neturi sprendini.

Sprendimas.

Atsakymas.

0.

1 b d a s . D u o t o s i o s lygties s p r e n d i n i a i b y r a d v i e j s i s t e m
(2x-3>0,
[2x-3 = x + l

.
'r

[2x-3<0,
-(2x-3) = x + l

.. .
...
^prendm1U aibi siunga.

P i r m o j i s i s t e m a turi s p r e n d i n = 4 , o a n t r o j i -

V a d i n a s i , d u o t o j i lygtis turi d u s p r e n d i n i u s y

= .

4 . Lygt | / ( x ) | = | g ( x ) | g a l i m a sprsti d v i e m b d a i s
1 b d a s . K a d a n g i abi lygties | / ( x ) | = | g ( x ) |

puss yra n e n e i g i a m o s

su v i s o m i s n e i n o m o j o r e i k m m i s i ios lygties a p i b r i m o srities, tai


abi lygties p u s e s g a l i m e kelti kvadratu ir g a u s i m e lygt, ekvivaleni

ir 4 .

duotajai.
Vadinasi,

2 b d a s . D u o t o j i lygtis e k v i v a l e n t i s i s t e m a i
ix + l > 0 ,
2
<,
,
. i k u n turi du s p r e n d i m u s .1 = 4 i r * 2, = .
l ( 2 x - 3 ) = ( x + l) ,
3

lygtis
2

[ / W i = Ig(Jt)I

! / W I = U W I , t . y - lygiai ( / W )

ekvivalenti

lygiai

=(?W)

ia pritaikme modulio savyb: l/(x)| 2 = ( / ( x ) ) \ |g(x)| 2 = (g W ) 2

2 b o d a s . Lygties
f ( x ) = g(x)

| / ( x ) | = |g(x)|

s p r e n d i n i a i b y r a d v i e j lygi

P a s t a b a . Jeigu lygt | / ( x ) | = | g ( x ) |
g a u n a m e , k a d j a i e k v i v a l e n i o s lygties

s p r e n d i a m e p i r m u o j u b d u ir
( / ( * ) ) 2 = (g(x))2

laipsnis y r a

a u k t a s , tai t a d a p a t o g i a u taikyti 2 - j s p r e n d i m o b d .
7 pavyzdys,

|x-3|
X

= |x + 2 | ,

-6X+9-X

(x-3) =(x + 2) ,

-4X-4=0,

X -6X+9=X +4X+4,

p i r m o j e eilje p a n a i k i n a n t

vidin

renkams tinkamiausi bd.


9 pavyzdys.

1 b o d a s . D u o t o s i o s l y g t i e s abi p u s e k e l i a m e k v a d r a t u :
2

modulyje"), sprendiamos

m o d u l (reikinio / ( x ) m o d u l ) , o p o to gautajai lygiai (lygtims) sprsti

I s p r s k i m e lygt | | x - 2 | - l | = l .

Sprendimas.

i s p r s k i m e lygt | x - 3 | = | x + 2 | .

Sprendimas.

5 . L y g t y s |ip(x)| = g ( x ) , kur ( ) yra r e i k i n y s su m o d u l i u (lygtys


modulis

ir f ( x ) = - g ( x ) s p r e n d i n i aibi s j u n g a .

v i s u m a lygi

R e m i a n t i s m o d u l i o a p i b r i m u , p r a d i n lygt k e i i a m e
| x - 2 | - l = - 1 arba

| x - 2 | - l = l.

ias lygtis

sutvark,

g a u n a m e dvi lygtis | x - 2 | = 0 i r | x - 2 | = 2 .
P i r m o s i o s lygties s p r e n d i n y s yra x = 2 , o antroji ekvivalenti visumai

- 1 Ox = - 5 , i i a x = 0 , 5 .

lygi x - 2 = 2 ir x - 2 = - 2 , kuri sprendiniai y r a X = 4 ir x = 0

V a d i n a s i , d u o t o j i lygtis turi v i e n i n t e l s p r e n d i n = 0,5 .

Taigi duotoji lygtis turi tris sprendinius 0 ; 2 ir 4 .


2 b a d a s . D u o t o s i o s lygties s p r e n d i n i a i b s u d a r o l y g i - 3 = + 2

Atsakymas. 0 ; 2 ; 4 .

ir x - 3 = - ( + 2 ) s p r e n d i n i a i b i s j u n g a .
Sprsdami

p i r m j lygt, g a u n a m e lygt

0 = 5 , kuri

sprendini

neturi. A n t r o j i lygtis turi v i e n s p r e n d i n = 0,5 .

Atsakymas.
8pavyzdys.

6. Lygtys,

kuriose

po

0,5 .
I s p r s k i m e lygt | 2 x - 3 | = | x + 7 | .

Sprendimas.

1 b a d a s . Abi lygties p u s e s k e l i a m e k v a d r a t u . T u r i m e :

3x2 - 26.x-40 = 0 .

(2 - 3 ) 2 = ( + 7 ) 2 ,

4 x 2 - 1 2 x + 9 = x 2 + 14x + 49 ,

P a s k u t i n i o j i k v a d r a t i n lygtis turi du

sprendinius

.
4
X1 = 10 ir x 2 = y .
2 b a d a s . S p r e n d i a m e d v i lygtis: 2 x - 3 = x + 7 ir 2 x - 3 = - ( x + 7 ) .

4
V a d i n a s i , d u o t o j i lygtis turi d u s p r e n d i n i u s y ir 1 0 .

Atsakymas,

r-; 10 .

yra

keletas

reikini,

10 pavyzdys.

I s p r s k i m e lygt | x - 3 | + | x + 2 | = 5 .
Skaii tiesje p a y m i m e tas n e i n o m o j o

reikmes,

ir x + 2 r e i k m s lygios nuliui, t.y. r e i k m e s

x = 3 irx = - 2 .
i o s r e i k m s d u o t o s i o s lygties a p i b r i m o srit, t.y. v i s realij
s k a i i aib, s u s k a i d o tris intervalus ( - o ; - 2 ) ,
k u r i u o s e reikiniai x - 3

(-oo;-2),

[-2;3)

ir [3; + =o),

ir x + 2 yra p a s t o v a u s e n k l o a r b a lygs nuliui

N o r i n t nustatyti reikini x - 3
interval:

4
P i r m o j i lygtis turi s p r e n d i n x = 10 , o a n t r o j i - x = - - y .

enklu

Sprendimas.

su k u r i o m i s reikini x - 3
| 2 x - 3 | 2 = |x + 7 | 2 ,

modulio

daniausiai sprendiamos i n t e r v a l m e t o d u .

[ 2 ; 3 )

ir x + 2

e n k l u s k i e k v i e n a m e i trij

ir [3; + oo), p a k a n k a paimti i k i e k v i e n o

intervalo p o v i e n k u r i nors n e i n o m o j o

r e i k m ( n e s u t a m p a n i su

intervalo galiniais takais) ir apskaiiuoti m i n t reikini r e i k m e s su ia


reikme.
Pavyzdtiui,
reikinius x - 3

p a m i intervalo ( - o ; - 2 ) r e i k m x = - 3
ir + 2 , g a u n a m e : - 3 - 3 = - 6 ,

kad a b u minti reikiniai gyja n e i g i a m a s r e i k m e s .

irstatj

- 3 + 2 = - 1 . Matome,

V a d i n a s i , neigiamas reikmes ie reikiniai g y j a ir v i s u o s e kituose io


intervalo t a k u o s e . Vadinasi,
<-2.

Remdamiesi

x-3<0,

modulio

kai

apibrimu

x<-2
galime

ir

x + 2 < O , kai

parayti

reikinius

jjc 3[ ir | x + 2 | be modulio enklo:


|x-3| = -(x-3) = 3-x,

kai

|x + 2 | = - ( x + 2) = - x - 2 ,
P a m i intervalo
x-3

[ 2 ; 3)

2){:2Sx<3,
<
| 3 - x + x + 2 = 5;

,
<
3 - x - x - 2 = 5;

fx<-2,

D \x

*<-2.

reikm

ir + 2 , g a u n a m e : 0 - 3 = - 3 ,

3){%3'
_ <
j x - 3 + x + 2 = 5.

D a b a r j a s pertvarkykime:

x<-2;

kai

Nagrindami lygt k i e k v i e n a m e i i interval gausime parayti j be


modulio enklo. itaip g a u n a m e tris sistemas:

: = O ir stat j reikinius

0 + 2 = 2 . M a t o m e , kad pirmasis

reikinys t a k e JC = 0 gyja n e i g i a m r e i k m , o antrasis - teigiam.

|-2<x<3,

= -2;

|x>3,

' \0 = 0;

> \ x = 3.

Pirmoji sistema sprendini neturi, antrosios sprendini aib sudaro


interval [ - 2 ; 3) , o treioji sistema turi sprendin = 3 . Taigi duotosios
lygties sprendini aib yra udaras intervalas [ - 2 ; 3].

V a d i n a s i , visuose intervalo [ - 2 ; 3) t a k u o s e p i r m a s i s reikinys gyja

Atsakymas.

[-2;3],

pavyzdys.

Isprskime lygt | x | + |x - 1 | = + | x - 3 | .

n e i g i a m a s reikmes, o antrasis reikinys v i s u o s e io intervalo takuose,


iskyrus t a k x = -2

, k u r i a m e jo r e i k m lygi n u l i u i , g y j a tik teigiamas

r e i k m e s . Taigi x - 3 < 0 , kai - 2 < x < 3

ir x + 2 0 , kai

Sprendimas.

-2<x<3.

R e m d a m i e s i m o d u l i o apibrimu g a l i m e parayti reikinius

|JC-3|

ir

Randame neinomojo

reikmes, su kuriomis

po

m o d u l i o enklu esantys reikiniai lygs nuliui: x = 0 ; X = I ; x = 3 . ias


reikmes p a y m i m e skaii tiesje ir kiekviename i gautj keturi

|jr + 2 | be m o d u l i o enklo:

interval ( - o o ; 0 ) , [0; 1), [ l ; 3 ) ir [ 3 ; + o ) nustatome po m o d u l i o enklu


|x-3| = -(x-3) = 3-x,
| + 21 = + 2 ,

kai

-2<x<3;

esani reikini , - 1 , x - 3 enklus (r. 10 pavyzd):

kai - 2 < < 3 .


X

A n a l o g i k a i , p a m i intervalo [3; + CO) r e i k m

JC = 4

nustatome

reikini J C - 3 ir x + 2 e n k l u s iame intervale.

-1

x-3

+
+

kai

x>3,

>r
JI

Sr
A

x + 2 > 0 , kai x > 3 ,

todl

Gauname: x - 3 > 0 ,

|x-3| = x - 3 ,

kai

Reikini x - 3

ir x + 2 e n k l u s intervaluose ( - < * > ; - 2 ) , [ 2 ; 3) ir

[3; + ) p a v a i z d u o s i m e taip:

t\

>
>x

10 pav.

x>3,

| x + 2 | = + 2 , kai x > 3 .

Kiekviename i g a u t j keturi interval reikiniai ,

-1 ,

x-3

yra pastovaus enklo arba lygs nuliui. Nagrindami lygt kiekviename i


i interval galsime parayti j be modulio enklo
itaip g a u n a m e keturias sistemas:
D {^_(x_1)
^
;

= x

( x

3 ) ;

Jl < x < 3 ,
{ + ( - 1 ) = - ( x - 3);

fO < < 1,
2) {x - ( x - l ) = x - ( x - 3 ) ;
;

Jx>3,
[ + (x - 1 ) = + (x + 3).

D a b a r j a s pertvarkykime:
..
1

antrasis sprendinys x = 2 yra ir duotosios lygties sprendinys, nes stat j

<0,

0<<1,

Mx = - I ;

[* = 2;

riSx<3,
3)

p r a d i n lygt g a u n a m e t e i s i n g skaitin lygyb 1 = 1 .

.. f j c > 3 ,
4 )

{ = 2 ;

| = 4.

V a d i n a s i , m s iracionalioji lygtis turi v i e n sprendin = 2 .

Atsakymas.

Pirmoji s i s t e m a turi s p r e n d i n x = - l , antroji ir ketvirtoji s i s t e m o s

2.

s p r e n d i n i neturi, o treioji s i s t e m a turi s p r e n d i n = 2 . Taigi d u o t o j i


2pavyzdys.

lygtis turi du sprendinius - 1 ir 2 .

Atsakymas.

I s p r s k i m e lygt Jx1

Sprendimas.

-1 ; 2 .

reikin J x 2 + 5 x + 1

7.7. I R A C I O N A L I O S I O S L Y G T Y S
Lygtys,

kuri

neinomasis

yra

po

aknies

su

enklu,

vadinamos

iracionaliosiomis lygtimis.
Pavyzdiiui,

lygtys

Vx +5x+l+l-2x=0

prieingu

+ 5 x + l +1 - 2 x = 0 .

i lygt pirmiausia pertvarkykime:

enklu

palikime kairje lygties pusje, o kitus narius


kelkime

deinij

pus

Gauname

lygt

V x 2 + 5 x + l = 2 x - l , ekvivaleniduotajai.
i o s lygties abi p u s e s keliame kvadratu:

Vx- 2 = 8- ,

J l x - i =Vx-2 ,

(Vx!+5x + l)2=(2x-l)2,

yra iracionaliosios.

X2+5X+I=4X2-4X+1,

3 x 2 - 9 X = 0 , 3X(X-3) = 0 .

Iracionalij lygi sprendimas abi lygties puses keliant tuo paiu


laipsniu.
Keliant abi iracionaliosios lygties p u s e s k v a d r a t u ( a r b a b e t k u r i u o
lyginiu laipsniu) g a u n a m a n a u j a lygtis n e v i s a d a ekvivalenti

pradinei

lygiai, t.y. gautoji lygtis gali turti t o k i s p r e n d i n i , kurie nra p r a d i n s


iracionaliosios lygties sprendiniai (tokie s p r e n d i n i a i v a d i n a m i paaliniais).
Todl g a u t u o s i u s sprendinius b t i n a patikrinti statant j u o s p r a d i n lygt.

Paskutinioji lygtis turi du sprendinius X1 = 0

ir X 2 = 3 . Gautuosius

s p r e n d i n i u s b t i n a patikrinti.
Jeigu x = 0, tai J o 2 + 5 0 + 1 + 1 - 2

Patikrinimas.

0 = 0, t.y. 2 = 0.

G a v o m e k l a i d i n g skaitin lygyb, kuri rodo, kad reikm = 0 nra


d u o t o s i o s iracionaliosios lygties sprendinys.
Jeigu = 3 , tai stat i reikm d u o t j lygt, g a u n a m e teising
s k a i t i n lygyb: ^ 3 2 + 5 - 3 + 1 + 1 - 2 - 3 = 0 , arba 0 = 0 .

R a d u s paalini sprendini, j u o s reikia a t m e s t i .

Taigi duotoji lygtis turi v i e n sprendin x = 3


1 pavyzdys.
Sprendimas.

Isprskime lygt / x - l = 3 - .
Duotosios

lygties

abi

puses

Atsakymas.
pakelkime

kvadratu

3pavyzdys.

atlikime gautosios lygties p e r t v a r k y m u s :


(V^3T)* = ( 3 - x ) \

X-I = (3-)2 ,

x-l = 9-6x + x2,

- 7 x +10 = 0 .

ar surastieji sprendiniai

I s p r s k i m e lygt -Jlx-3

Sprendimas.

{j2x-3)2

= Vx-2 .

A b i d u o t o s i o s lygties puses k e l i a m e kvadratu:

=(Vx-2)2 ,

2x-3 = x - 2 ,

x=l

stat g a u t j r e i k m x = l d u o t j iracionalij lygt sitikiname,

Paskutinioji kvadratin lygtis turi d u s p r e n d i n i u s X 1 = 5 ir X 2 = 2 .


Patikriname,

3.

ir

yra

lygties sprendiniai. Pirmasis s p r e n d i n y s

ir d u o t o s i o s
X= 5

iracionaliosios

nra duotosios

lygties

s p r e n d i n y s , n e s stat j lygt g a u n a m e k l a i d i n g s k a i t i n l y g y b 2 = - 2 ,

kad abi lygties p u s s su ia reikme neturi p r a s m s , nes kvadratin aknis


i n e i g i a m o j o skaiiaus i viso neegzistuoja. Vadinasi, duotoji lygtis
s p r e n d i n i neturi

Atsakymas.

0.

4pavyzdys. Isprskime lygt J4x + 5 - J2x-1

= -Jx-1 .

Skliaustuose esanti suma yra duotosios lygties


kairioji pus. J pakeiskime deinija puse, t.y. vienetu (ia atliekame
neekvivalent lygties pertvarkym, todl gali atsirasti paalini sprendini
(sprendimo gale btinas sprendini patikrinimas!)):

Sprendimas. Abi lygties puses i karto keliame kvadratu:


(y4x + 5 --j2x-lY

(VT^I)*,

4x + 5 - 2 V(4x + 5)(2 Jt I) + 2x 1 = JC 1 ,

2x-l + x - l + 3V(2x-l)(x-l)=l,

2V8x2+6x-5=5x + 5 ,
Pakl

dar

kart

(2x-l)(x-l) = (l-x) ,

kvadratu

ir

sutvark,

gauname

lygt

Patikrinimas,

9
Patikrin sitikiname, kad - y yra paalinis sprendinys ir todl j

3x + 3 x - 6 = O ;

iia

X 2 =O.

Atsakymas. 1.
Iracionalij lygi sprendimas, keiiant jas lygiai ekvivalenia
sistema.
1)Lygt.s V T W = V i W

Sprendimas. Abi lygties puses pakl treiuoju laipsniu gausime lygt,


ekvivaleni duotajai:

Atsakymas. -2;

X1 = I,

reikmes pradin lygt

+ Vx - 1 = 1 , gauname, kad reikm X 2 =O lygties netenkina

5 pavyzdys. Isprskime lygt Vx 3 + 7 = + 1 .

Vadinasi, duotoji lygtis turi vien sprendin = 1.

Jeigu abi iracionaliosios lygties puses keliame treiuoju laipsniu (arba


bet kuriuo nelyginiu laipsniu), tai gauname lygt, kuri yra ekvivalenti
pradinei lygiai ir gautj sprendini tikrinti nereikia.

X3 + 7 = X 3 + 3 x 2 + 3 x + 1 ,

[stat abi rastsias

( V T o ^ T + V o ^ r = I, 2 V = T * i ) . o reikm X1 = 1 tenkina pradin lygt.

atmetame. Taigi duotoji lygtis turi vienintel sprendin = 5 .


Atsakymas. 5.

arba

(x-l)(2x-l +(x-l)2)=0,

V2x-1

Ix2 - 26x - 45 = O , turini du sprendinius X1 = 5 ir x2 = - y .

x3 + 7 = (x+l)3,

3V(2x-l)(x-1) = 3 - 3 x ,

2) Lygtis V 7 W = g W

t.y.

x,=-2,x2=l.

6 pavyzdys. Isprskime lygt \j2x- \ + V x - I = 1 .


Sprendimas. Pakelkime abi duotosios lygties puses kubu. Be to,
kairiajai pusei pritaikykime formul (a + 6 ) ' = 3 + 6 3 + 3ab(a + b).
Gausime: ( 2 x - l ) + ( x - l ) + 3 V ( 2 x - l ) ( x - + * ) = 1 .

ekvivalenti sistemai I y ^

7 pavyzdys. Isprskime iracionalij lygt -Jx-2 = x - 8 .


Sprendimas. Lygtis -Jx-2 = - 8 ekvivalenti sistemai
x-8>0,
. fx> 8,
.j
t.y. sistemai < ,
,,
- 2 = (x - 8) ,
'
[x - 1 7 x + 66 = 0.

1.

Taiau sprendiant iracionalisias lygtis, kuriose yra kubini akn,


taip pat gali atsirasti ir paalini sprendini, nes daniausiai be klimo
kubu atliekame ir kitus neekvivalenius lygties pertvarkymus.

ekvivalenti sistemai

Lygtis x 2 - 1 7 x + 66 = 0 turi du sprendinius: X1 = 6 ir X 2 = I l


Slyg x > 8 tenkina tiktai antrasis sprendinys x 2 = l l , todl lygtis
V x - 2 = - 8 turi tik vien sprendin = 11 .
Atsakymas. 11.

Iracionalij lygi sprendimas pakeiiant neinomj.


8pavyzdys. Isprskime lygt 2 + 2x + -Jx 2 +2x + 8 = 12.
Sprendimas. Sprskime pakeisdami neinomj: y = -Jx2 +2x + 8 .

y 2 + y - 20 = 0 ,

Gausime kvadratin lygt


.y, = - 5

-Jx

yra

ir y2 = 4 .

Vadinasi,
2

kurios sprendiniai

pradins

+ 2x+8 = 4

lygties
2

ir

-Jx

sprendini

+2x + % = - 5

aib

sprendiniai.

sudaro

Sprendiame pirmj lygt: >/2 + 2 x + 8 = 4 ,


2

Antroji

X + 2x + 8 = 16 ,

X +2x-8 = 0 ; x , = - 4 ,

stat reikmes Jcl = - 4

ir X2 = 2

( ^ x 2 + 2jc + 8 )

lygi
lygtis

sprendini neturi, nes - J x 2 + 2 x + 8 gali gyti tik teigiamas reikmes

Reikinio ( x - 2 ) enklai
Reikinio ( + 1 ) enklai

+
r

Ji

Nagrindami lygt kiekviename i i interval galsime parayti j be


modulio enklo. itaip gauname tris sistemas:

=42,

x2=2.

'

- x - l + x - 2 = 3;

' \ x + l + x - 2 = 3;

' \ x + l - x + 2 = 3.

D a b a r j a s pertvarkykime:

d u o t j lygt sitikiname, kad j o s

<-1,

abi yra pradins lygties sprendiniai.

'

Atsakymas. - 4 ; 2 .

j-l<x<2,

(O = 6;

fx>2,

' \ x = 2;

\ 0 x = 0.

Pirmoji sistema sprendini neturi. Antroji sistema taip pat sprendini


neturi, o treiosios sistemos sprendini aib sudaro interval [2; + oo).

Iracionaliosios lygtys, pakeiiamos lygtimis su neinomuoju po


modulio enklu.
Sprendiant

iracionaliasias

lygtis su kvadratinmis

aknimis,

kai

poakniuose yra reikiniai, lygs racionaliojo dvinario kvadratui, reikia


prisiminti, kad

Vz2W = |/WI

Pavyzdiiui, jeigu / ( x ) = (x - a) , tai


TT

'

'

Isprskime lygt -Jx- l + 2 V x - 2 - J x - \ - 2 J x - 2 = 1 .


Sprendimas.

[,

Vadinasi, duotosios lygties sprendini aib yra intervalas [2; +oo).

Atsakymas, e [2; + oo).


10 pavyzdys.
Paymkime V x - 2 = t . ios lygybs abi puses pakl

kvadratu gauname lygyb - 2 = / 2 , i ia = / 2 + 2 .

f x - a , kai
x>a,
- ( x - a ) , kai < .

ra

duotj

lygt

vietoje

ir

Vx-2

(x = / 2 + 2; V x - 2 = i ) , g a u n a m e lygt Jt2 +2t+\


9pavyzdys.
Sprendimas.

Isprskime lygt -Jx2 + 2 x + l - J x

-4x + 4 =3 .

D u o t j lygt u r a o m e taip:

V(x+ O2 -J(x-2)2

=3,

arba |x + l | - | x - 2 | = 3 .

Sprendiame lygt su m o d u l i a i s interval metodu.


x + l = 0,

kai x = - l ;

x - 2 = 0,

kai = 2 .

Takai - 1 ir 2 skaii ties dalija 3 intervalus ( - o o ; - l ) , [1; 2) ,

Kadangi
atrodystaip:

I2 + 2t + 1 = (/ + I ) 2 , o
yj(t + l)2 -J(t-1)2

arba

iraikas

- 2 / + 1 = 1 (*)

+ 1 = (/ - 1 ) 2 , tai ( ) lygtis
|f + l | - | f - l | = l .

Taigi d u o t j iracionalij lygt pakeitme lygtimi su moduliais,


isprend i lygt interval metodu, gauname vienintel j o s sprendin
/ = i - . Grtame prie pradinio neinomojo: V x - 2 = / , t.y. V x - 2 = - i .
.

Si lygtis, o kartu ir duotoji lygtis, turi vien sprendin = 2 .

[2; + o), kuri kiekviename reikiniai p o m o d u l i o enklu ilaiko pastov


enkl arba lygs nuliui.

=1,

I2-2/

-Jt

Atsakymas.

2-J-.

ios lygties sprendiniai

7.8. RODIKLINS L Y G T Y S
Rodiklinimis

vadinamos

lygtys,

kuri

neinomasis

yra

laipsnio

ir X 2 = 3

yra ir duotosios lygties

Atsakymas. 2;3 .

rodiklyje.
Pavyzdiui,

t o k i o s yra lygtys

7 49*-137" = 2

X1 = 2

sprendiniai.

4' = 1 6 ,

3 ~' = 3 '~ ,

P a p r a s i a u s i a r o d i k l i n lygtis turi p a v i d a l a" = b , k u r a > O , a * I

i lygtis turi vienintel s p r e n d i n


neturi, kai

= I o g 0 b , kai

b> O

ir s p r e n d i n i

Sprendimas.
2

Pastebj, kad 1 = 5 , d u o t j lygt perraome taip:


4

5' " "

=5.

i lygtis ekvivalenti kvadratinei lygiai

6^0.

1 pavyzdys.

Isprskime lygt 5 ' " 4 l + 4 = 1 .

4pavyzdys.

ir p a n . .

x 2 - 4 x + 4 = 0,

kuri turi

vien sprendin = 2.

I s p r s k i m e lygtis:

Taigi duotoji lygtis turi vien sprendin = 2 .


a) 2* = 8 ;

b ) ( j ) = - 9 ;

c)(V2)2=0;

d ) 5 ' = l.

Atsakymas.

Sprendimas, a) = log 2 8 = 3 ;
b ) lygtis s p r e n d i n i neturi, n e s b e t k u r i o r e a l i o j o s k a i i a u s laipsnis
negali bti n e i g i a m a s s k a i i u s ;

Lygtis

2.

=a

K W

paprastai g a u n a m a , kai sprendiamos

lygties

pagrindai suvienodinami.

c) lygtis s p r e n d i n i neturi, nes bet k u r i o r e a l i o j o s k a i i a u s laipsnis


Isprskime lygt1

5 pavyzdys.

negali bti lygus O ;


d) X = I o g 5 I = O.

Sprendimas.

Atsakymas, a) 3 ; b) 0 ; c) 0 ; d) 0 .

S p r s d a m i r o d i k l i n e s lygtis, k u r i b e n d r o j i iraika y r a a

r e m i a m s t e i g i n i u : kai a> O , a* 1 , tai lygtis

=a*<r)

/<

*' = a g < r ) ,

ekvivalenti

lygiai / ( x ) = g ( x )
2pavyzdys.
Sprendimas.

I s p r s k i m e lygt 3 ~ * =

3pavyzdys.
Sprendimas.

= |j

duotj

lygt

lygiai

- 2 ( x 2 + 2 x ) = x - 3 , t.y

kvadratinei

lygiai 2 x + 5 x - 3 = 0 , kuri turi du sprendinius

R o d i k l i n lygtis 2 ' 2 - 2 * = 2 3 , - 6 e k v i v a l e n t i lygiai

X 2 - 2 X = 3 X - 6 , t.y. k v a d r a t i n e i lygiai

=^j

(()""!' - (!"-"

2.
I s p r s k i m e lygt 2 * 2 - 2 * = 2 3 , - 6 .

kad

galsime perrayti taip:

i lygtis ekvivalenti
D u o t o j i lygtis yra e k v i v a l e n t i lygiai 6 - x = 3 x - 2 .

lygtis, o kartu ir d u o t o j i rodiklin lygtis, turi v i e n s p r e n d i n = 2 .

Atsakymas.

Pastebj,

()"'"*-(!)'

=-

ir

x2 = - 3 .

Vadinasi, duotoji rodiklin lygtis taip pat turi du sprendinius 3 ir -i-.

x 2 - 5 x + 6 = 0.

Atsakymas. - 3 ;

Isprskime lygt 3 * - 2 3 2

9 pavyzdys.

6pavyzdys. Isprskime lygt 6 4 2 3 * = 576 .

=7.

Sprendimas.
Pastebj, kad 6 4 * = ( 8 2 ) ^ = 8 2 ^ = 8 ' , o 576 = 2 4 2 ,

Sprendimas.

Kadangi 3

d u o t j lygt perraome taip:


8 * - 3 * = 242.
Pritaik laipsni savyb a'

b'=(ab)'

reikiniui 8 " 3 * , gauname

3*- =
3'

Inagrinsime kelet lygi, kurios sprendiamos

ikeliant

prie

Jituridusprendinius z, = 9

3* = 9

a "

Isprskime lygt 3 1 + 2 + 3

+ 3 * = 39 .

lygties

ay:

irz2=-2.

ir

3* = - 2 .

P i r m o s i o s l y g t i e s s p r e n d i n y s = 2, o antroji lygtis sprendini neturi

D u o t j lygt pertvarkome remdamiesi laipsni savybe


= a'

i rodiklins

Pradins lygties sprendinius rasime i paprast rodiklini lygi

skliaustus bendr daugikl.

Sprendimas.

z = 3*,

18
gausime racionalij lygt z - = 7.

2.

7pavyzdys.

7.

Pakeit neinomj, t.y. paymj

lygt 24 * = 2 4 2 . i lygtis ekvivalenti lygiai = 2 .

Atsakymas.

32
9
= = , tai duotoji lygtis gauna tok pavidal:

3* 3 2 + 3 * - 3 1 + 3 * = 39 .

Taigi rodiklin lygtis turi vienintel sprendin = 2.

Atsakymas.

2.

10 pavyzdys.

Isprskime lygt 4 ' + 2

Sprendimas.

Kadangi 4 * = ( 2 2 ) * = 2 2 ' = (2*) 2

ios lygties kairje pusje ikeliame bendr daugikl 3 * prie skliaustus:


3* ( 2 + 3 ' + l ) = 3 9 , 3* 13 = 39 ,

3* = 3 ;

i ia x = l .

Taigi duotoji lygtis turi vien sprendin * = 1.

Atsakymas.

lygt 4 * + 2 "

1.

- 24 = O .
ir 2 '

=22\

tai

- 2 4 = O galima perrayti taip:

(2*) 2 + 2 2 ' - 24 = 0 .
8pavyzdys.
Sprendimas.

Isprskime lygt 5 * + 3 5 * " 2 = 140 .


Duotosios

lygties

kairje

pusje

Sprskime pakeisdami neinomj: 2* = / ,


ikeikime

bendr

daugikl 5*~ 2 prie skliaustus:


5*-2(52+)=140,

5*~ 2 28 = 140 ,

Paskutinioji lygtis ekvivalenti

lygiai

Vadinasi,

5*"2=5.

jr 2 = 1,

Atsakymas.

kuri turi

vien

Toliau nagrinsime lygtis, kurios pakeiiant neinomj

Kadangi

lygties sprendini

aib sudaro dviej

a" > 0

tai

lygtis

2* = - 6

su bet kokia

sprendini

reikme). Lygtis

ekvivalenti lygiai 2 * = 2 2 , kurios sprendinys yra = 2.


pertvar-

Taigi pradin lygtis turi vien sprendin = 2.

Atsakymas.

2.

lygi

sprendiniai.

/, = 6 < 0,

(prisiminkime, kad

3.

k o m o s racionalisias lygtis.

pradins

2*=4 ir2*=-6

sprendin = 3 .

t > 0. G a u n a m e kvadra-

tin lygt i 2 + 2( - 24 = O, kurios sprendiniai yra Z1 = - 6 ir ; 2 = 4

neturi
2' = 4

Lygtis

a/w=bgM

(>0, *1, A>0,

13 pavyzdys.

A*l)

s p r e n d i a m a ilogaritmuojant abi j o s p u s e s pagrindu a ( a r b a b,

arba ku-

Duotosios lygties abi puses ilogaritmav pagrindu 10, gauname:

riuo nors kitu, p a v y z d i u i , 10 ). Ilogaritmav p a g r i n d u a , g a u n a m e lygt


I o g

Iog0Agw,

t.y. lygt

Isprskime lygt 100* = 0 , 0 1 .

Sprendimas.
IglOO x =IgO,01,

/ ( * ) = *(*) Iog0b ,

xlgl00 = -2,
kuri yra ekvivalenti pradinei lygiai.

2x = - 2 ,
2

U pavyzdys.

Isprskime lygt 3 ' = 2

Sprendimas.

1+3

Taigi duotoji lygtis turi vien sprendin = - 1 .

sprendiamos dalijant abi lygties puses i a2'

2 x - log 3 2 = log 3 2 3 ,

2 - log 3 2

Iog3S
log 3 9 - l o g , 2

n e i n o m o j o reikme.

Iog3S
log34,5

8<

'

I o g 4 5 8.
Isprskime lygt IO'* 1 = - .

Sprendimas.

Lygt pertvarkykime: 1 0 ' + 1 = I O 2 .

D a b a r g a u t o s i o s lygties abi puses i l o g a r i t m u o k i m e p a g r i n d u 10:


IglO"

14 pavyzdys.

Isprskime lygt 6 - 3 2 ' - 1 3 6 ' + 6 2 2 ' = 0 .

Sprendimas.

Pastebj, kad 6 " = ( 2 - 3 ) ' . Duotosios lygties abi puses

padalykime i 3 2 ' (is reikinys nelygus nuliui, todl dalyti galima):

12pavyzdys.

(arba i A 2 ' ) . Dalyti

galima, nes reikinys a 2 ' ( a r b a A 2 ' ) nelygus nuliui su bet kuria realija

x(2-log,2)=Iog38,
Iog1S

Rodiklins lygtys, kuri bendroji iraika yra

A-a1" + B (ab)" + C A 2 " = 0 ,

2 x = (x + 3 ) l o g 3 2 ,

Atsakymas.

-1.

log33 ' =log32" ,

Atsakymas.

Abi duotosios lygties puses ilogaritmuokime pagrindu 3:


2

x = -l.

6-32'
^ ;2x

13-2' -3'
622'
n
;
+; = 0.
-j2x

Dabar pertvarkykime lygt taip:

.-.-GMir-.

= IglO*,

(x + l ) l g l O = | l g l O ,
gauname kvadratin lygt 6 z 2 - 13z + 6 = O .

Paymj z = ^ y j
3
x + l = -v>

3 . 1
X= -1 = ~

2 .

Taigi duotoji lygtis turi v i e n s p r e n d i n * = y

Atsakymas.

~.

3
2
i lygtis turi du sprendinius: z , = ir Z1= - .
Duotosios

lygties

rodiklins lygtis: ^ y j

sprendinius
=

ir

(f)

gausime
= J '

isprend

dvi

paprastas

P i r m o j i lygtis turi sprendin X = - I , o antroji - = 1

7.9. L O G A R I T M I N S L Y G T Y S

T a i g i m s lygtis turi du sprendinius - 1 ir 1.

Lygtys, kuriose neinomasis yra logaritmo pagrindo arba logaritmo

Atsakymas.

-1; 1 .

15 pavyzdys.

I s p r s k i m e lygt 3 6 * + 2 8 1 * = 5 3 6 " .

reikinyje, v a d i n s i m e logaritminmis.
Pavyzdiui,

l o g 2 x - 5 l o g 2 x + 6 = 0,

Sprendimas.

log 4 (2 - x ) = 1,

log r _, 4 = 2 ,

logj(x -4x-5) = log,(7-3x)

irpan..

Isprendus logaritmin lygt reikia patikrinti, ar gautosios n e i n o m o j o

16* = 4 2 ' ,

Kadangi

tokios yra lygtys

8 = 92*,

36* = ( 4 - 9 ) ' = 4 ' 9 \

reikms tikrai yra lygties sprendiniai. Galima prie sprendiant nustatyti

tai n a g r i n j a m o j i lygtis priklauso mintai lygi grupei ir j s p r e n d i a m e ,

logaritmins lygties apibrimo srit ir gavus neinomojo reikmes i karto

d a l y d a m i abi j o s puses i 9 2 *:

atmesti tas, kurios t srit neeina.

3-4

2x

+ 2-9 ' =5-4'

3-4 '
2-9 *
; + gh;
2x

9 ' |: 9

5 4 * - 9 *
;
g2i

2r

Inagrinsime pagrindinius logaritmini lygi sprendimo bdus.

Paprasiausios logaritmins lygtys danai sprendiamos naudojantis

logaritmo a p i b r i m u .
1 pavyzdys.

D a b a r p e r t v a r k y k i m e lygt taip:

Isprskime lygtis:

a) l o g 4 x = 3 ;

b) l o g 2 ( x - 3 ) = 4 ;

d) l o g 4 ( l o g 2 x ) = 0 ;

c) l o g , _ 5 1 6 = 2 ;

e) log ,(log 2 (log 4 x ) ) = 0 .

Sprendimas.
a) Pasinaudoj logaritmo apibrimu gausime = 4 3 = 64.
= a g a u n a m e k v a d r a t i n lygt 3 a 2 - 5a + 2 = 0 .

Paymj

b) Pasinaudoj

logaritmo

apibrimu

gauname

- 3 = 24,

t.y

x - 3 = 16 ir = 19.
.
Si lygtis turi du s p r e n d i m u s :

a , = 1 ir a 2 =

Sprsdami

d u o t j lygt pakeitme j lygtimi

x - 3 = 24,

kurios

apibrimo sritis yra visa realij skaii aib R , tuo tarpu kai pradin
I lygties

f|)

=1

gauname

(f)

=(f)

lygtis log 2 ( x - 3 ) = 4

* =

apibrta tik su tais , kuriems x - 3 > 0 .

Taigi

d u o t j lygt pakeitme kita lygtimi, kurios apibrimo sritis yra platesn


I lygties

= j

gauname

^yj

= -y ,

2x = 1 ,

= \

Tokiu atveju btina patikrinti, ar gautasis skaiius tikrai yra pradins


lygties sprendinys.

T a i g i m s lygtis turi du sprendinius 0 ir .

Patikrinkime,

log 2 (19 - 3) = log 2 16 = 4;

taigi = 19 i ties yra lygties sprendinys

Atsakymas.

0; J-.

c) Naudodamiesi logaritmo apibrimu gauname:

( x - 5 ) 2 = 16.

lygtis apibrta su visomis realiosiomis reikmmis, o duotoji lygtis

Mk su tokiomis

r e i k m m i s , k u r i o m s teisinga n e l y g y b

x - 5 # l , t.y. su r e i k m m i s > 5 ,

x-5

x-5>0,

lygtimi, kurios apibrimo sritis danai yra platesn u duotosios lygties

* 6.

apibrimo srit. Vadinasi, gali atsirasti paalini sprendini, kurie nra

S p r e n d i a m e lygt ( x - 5 ) 2 = 16.

duotosios logaritmins lygties sprendiniai. Todl isprendus toki lygt,

ios

sudaro

yra b t i n a s s p r e n d i n i p a t i k r i n i m a s . Taip paaliniai sprendiniai yra

lygties

= -4

sprendini

aib

dviej

lygi

Jt-5 = 4

sprendiniai. P i r m o j i lygtis turi s p r e n d i n = 9 ,

ir

o antroji-

= 1. G a u t s i a s r e i k m e s btina patikrinti statant j a s p r a d i n lygt.


Patikrinimas.
taigi : = 9

log9_516 = Iog416 = 2;

gauname,

Gautuosius sprendinius galima patikrinti ir kiek kitaip. Prie pradedant


sprsti d u o t j logaritmin lygt

yra d u o t o s i o s lygties sprendinys. stat r e i k m X = 1

d u o t j lygt log r _ 5 1 6 = 2 ,

atmetami.

kad

logaritmo

pagrindas

yra

I o g o / ( x ) = I o g o g ()

(>0,/1),

yra nustatoma j o s apibrimo sritis (ios lygties apibrimo sritis yra


nelygybi sistemos

j g ^ ^ g '

'ygti

sprendini aib). Isprend racionalij

neigiamas skaiius. Taigi = 1 nra lygties sprendinys.


Vadinasi, m s n a g r i n j a m a lygtis turi vienintel sprendin = 9 .

/ W = sW,

gautj j o s

sprendini

atmetame

tuos,

kurie

nepaklina mint duotosios logaritmins lygties apibrimo srit.


d ) i lygt taip pat s p r s i m e naudodamiesi logaritmo a p i b r i m u :
Iog4(Iog2Jr)=O,

log2x = 4,

Iog 2 JC = I ,

2 pavyzdys.

x = 2'=2.

Isprskime lygt log , = log , ( 2 - 2).


2

Patikrinimas,

log 4 (log 2 2 ) = I o g 4 I = O.

Lygties s p r e n d i n y s tikrai yra

Sprendimas.

turi bti lygs: = X 2 - 2 .

x=2.

e) Sprsdami i lygt, d u kartus n a u d o j a m s logaritmo a p i b r i m u :


Iog3(Iog2(Iog4Ar))=O,
log 4 jc = 2 ' ,

log2(log4x)=3,

Patikrinimas,

l o g 2 ( l o g 4 x ) = 1,

X = 4 2 = 16.

Iog4 X = 2,

log , ( l o g 2 ( l o g 4 1 ) ) = l o g 3 ( l o g 2 2 ) = l o g , 1 = 0 .

Lygties

logaritmini

lygi

galima

isprsti

= 2

ir

log 0 / ( x ) = I o g o g ( )

( a > 0 , a*\)

- x - 2 = 0 , kuri turi du sprendinius:

x2 = -1.

stat kairij ir deinij lygties pus reikm = 2 ,

gauname:
log , 2 = log , 2 ,
2
2

- 1 = -1.

Taigi = 2 tikrai yra duotosios logaritmins lygties sprendinys; stat


abi

puses

antilogaritmuojant ( p o t e n c i j u o j a n t ) . N a u d o j a n t p e r t v a r k y m l o g a r i t m i n
lygtis

X1

log , 2 = log , ( 2 2 - 2 ) ,
2
2

Atsakymas, a) 64; b) 19; c) 9; d) 2; e) 16.


Daug

G a v o m e kvadratin lygt x

Tikriname:

sprendinys tikrai y r a = 16.

Kadangi reikini logaritmai yra lygs, tai ir reikiniai

pakeiiama

racionalija

lygtimi / ( x ) = g ( x ) p a s i n a u d o j u s tokiu teiginiu: j e i g u skaii logaritmai


t u o paiu pagrindu yra l y g s , tai ir skaiiai yra lygs.
Taiau n o r i m e atkreipti skaitytoj d m e s tai, kad atliekant m i n t
pradins logaritmins lygties p e r t v a r k y m , ji yra p a k e i i a m a racionalija

reikm x = - l

d u o t j lygt gauname:

log , ( - O = Iog , ( - 1 ) .
2

Taiau neigiamj skaii logaritmai nra apibrti, todl reikm


x = - l nra duotosios logaritmins lygties sprendinys.
Sprendiant i lygt, buvo galima nustatyti j o s apibrimo srit, t.y.
isprsti nelygybi sistem, kuri sudarome atsivelgdami
logaritmas egzistuoja tik su teigiamais skaiiais

tai, kad

L y g t i e s log , = l o g , ( 2 - 2 ) a p i b r i m o srit n u s a k o n e l y g y b i s i s t e m a
2

4 pavyzdys.

Sprendimas.

fx>0,

I s p r s k i m e lygt log 2 + log 2 = - - .


N u s t a t o m e lygties a p i b r i m o srit:

> O, 1 .

i lygt t a i p pat s p r s i m e p a k e i s d a m i n e i n o m j . P a s t e b j , kad


{ x

2 > 0

>

j x > /2;

T a i g i lygtis a p i b r t a tik su > ,

log
t o d l r e i k m x= - 1 g a l i m a n

2.

D i d e l l o g a r i t m i n i lygi g r u p s u d a r o l y g t y s , k u r i o s s p r e n d i a m o s

pakeiiant neinomj.

Sprendimas.
l o g 2 x = z,
Z

x + 6 = 0.

i lygt sprsime pakeisdami n e i n o m j .

g a u n a m e kvadratin lygt z

-5z + 6 = 0

a t v i l g i u . i l y g t i s turi d u s p r e n d i n i u s

z = log

Paymj

Iog2X = /,

g a u s i m e r a c i o n a l i j lygt

/ + y = -y

naujo

n e i n o m o j o t a t v i l g i u . I s p r e n d i lygt g a u n a m e d u j o s s p r e n d i n i u s :

Isprskime lygt log2 - 5 l o g

3pavyzdys.

2 = - j - , d u o t j lygt p e r r a y k i m e taip:
log 2 x
,
1
10
I o g 22 X + -;
= .
Iog2X
3

n e t i k r i n u s i k a r t o a t m e s t i .

Atsakymas.

Z1 = 3

ir

' , = J

ir

'

2 = 3

Paymj
Kadangii = Iog2X,

naujo neinomojo
Z1 = 2.

tai

log2x = j

ir

l o g 2 x = 3.

Kadangi

P i r m o j i lygtis turi s p r e n d i n = 2 3 = V 2 ,

, tai g a u n a m e d v i lygtis:

o antroji - = 8.

K a d a n g i abi i o s r e i k m s p r i k l a u s o d u o t o s i o s logaritmins lygties


log 2 = 3 ir I o g 2 = 2.
a p i b r i m o sriiai, tai j o s y r a i o s lygties s p r e n d i n i a i .
P i r m o j i lygtis turi s p r e n d i n = 8 , o a n t r o j i turi s p r e n d i n

= 4.

Atsakymas.

8; V2 .

R e i k i a patikrinti, ar g a u t i e j i skaiiai 8 ir 4 y r a ir d u o t o s i o s l o g a r i t m i n s
lygties s p r e n d i n i a i , [stat ias r e i k m e s d u o t j lygt, s i t i k i n a m e , k a d
skaiiai 4 ir 8 y r a p r a d i n s lygties s p r e n d i n i a i :
l o g 2 8 - 5 l o g 2 8 + 6 = 9 - 1 5 + 6 = 0;
Iogj 4 - 5 1 o g 2 4 + 6 = 4 - 1 0 + 6 = 0.
i u o a t v e j u p a p r a s i a u b t nustatyti d u o t o s i o s l o g a r i t m i n s l y g t i e s

P a s i t a i k o l y g i , k u r i o s e n e i n o m a s i s eina ir laipsnio p a g r i n d o ir

r o d i k l i o r e i k i n i u s . J a s isprsti p a d e d a teiginys: j e i g u d u teigiami skaiiai


y r a l y g s , tai ir j l o g a r i t m a i t u o p a i u p a g r i n d u y r a lygs. Kai s p r s d a m i
l y g t / ( x ) = g ( x ) , k u r i o s a b i e j o s e p u s s e y r a t e i g i a m i reikiniai, k e i i a m e
j lygtimi

I o g o / ( x ) = I o g o g ( x ) , d a n a i s a k o m e , kad lygt Iogaritmuo-

j a m e p a g r i n d u a.

a p i b r i m o srit:
5 pavyzdys.

> 0.
Kadangi abu skaiiai

ir 8 y r a t e i g i a m i , tai j i e p r i k l a u s o l y g t i e s

a p i b r i m o sriiai ir y r a j o s s p r e n d i n i a i .

Atsakymas.

4 ir 8

Sprendimas.

I s p r s k i m e lygt ' " 8 2 " 2 = 8 .


K a d a n g i l y g t y j e yra r e i k i n y s

I o g 2 X , tai x > 0 .

Todl

k a i r i o s i o s lygties p u s s r e i k m s gali bti tik t e i g i a m o s . Vadinasi, abi


Iygtiespusesgalimelogaritmuotipagrindu

2 . G a u n a m e lygt:

log 2 ( x l o g 2 X + 2 ) = l o g 2 8 ,
Tarkime, kad I o g 2 = y .
(y + 2)y = 3,
i ia yt = 1 ,
I lygties

(log j + 2 ) l o g

V a d i n a s i , r e i k m = 0,01 yra d u o t o s i o s lygties s p r e n d i n y s .

jc = 3 .

Kai x = 10, stat i r e i k m d u o t j lygt, g a u n a m e :

T a d a lygtis gauna pavidal


y2 + 2y-3

arba

0,1-IOlgl0*1 = 1 0 ;
= 0,

0,1 I O 2 = 10;

= - 3 .

10 = 1 0 .

Iog2X = I

randame

x,=2,

o i l y g t i e s

Iog2x = - 3

G a v o m e t e i s i n g skaitin lygyb. V a d i n a s i , r e i k m = 10 irgi yra


d u o t o s i o s lygties s p r e n d i n y s .

randame X 2 = i
8

K a d a n g i a b i r e i k m s X 1 = 2 ir X 2 = 4 y r a t e i g i a m o s ,
8

Atsakymas.

0,01; 10.

tai j o s y r a ir p r a d i n s l y g t i e s s p r e n d i n i a i .

Atsakymas.
6pavyzdys.

; 2.
8

7pavyzdys.

I s p r s k i m e l y g t OjI x l g " * ' = 1 0 .

Sprendimas.

Kai l o g a r i t m i n j e lygtyje yra keli l o g a r i t m a i su s k i r t i n g a i s pagrindais,

n a u d i n g a pereiti prie l o g a r i t m t u o p a i u p a g r i n d u .

Lygtis apibrta, kai x > 0 ,

t . y . l y g t i e s a p i b r i m o sritis

y r a e ( 0 ; + oo). K a i > O, tai d u o t o s i o s l y g t i e s k a i r i o j i ir d e i n i o j i p u s

I s p r s k i m e lygt log 2 + log 4 = 3 .

Sprendimas.
L y g t i e s a p i b r i m o srit n u s a k o n e l y g y b x > 0 .

g y j a tiktai t e i g i a m a s r e i k m e s .

log2x

Vadinasi, abi lygties p u s e s galime logaritmuoti:

l 0 g

Ig(O1Ixlg^1)=IglO;

<

X =

b I 7 4

Iog2X
=

i
=

Kadangi

2l0g2JC

tai d u o t j lygt p e r r a o m e taip:

lgO,l + I g x l f " 1 = 1;

l o g 2 x + y l o g 2 x = 3.

- l + (lgx + l)lgx = l;

I s p r e n d i a m e i lygt:

l g 2 x + l g x - 2 = 0.
P a y m k i m e Ig x = y.
turi d u s p r e n d i n i u s y , = -2

G a u n a m e k v a d r a t i n l y g t y2+y-2

Patikrinimas.

Kai

Atsakymas.

x = 10.
= 0,01,

tai stat i r e i k m d u o t j lygt,

gauname:
0,1 0,01 l e 0 1 *' = 1 0 ;

8pavyzdys.
Sprendimas.

0,1-(10"1)"' = 10;

Gavome teising skaitin lygyb.

31og2x = 6,

X= 22=4.

l o g 2 x = 2,

t.y. p r i k l a u s o lygties

a p i b r i m o sriiai, tai j i yra d u o t o s i o s lygties s p r e n d i n y s .

Igx = I,

=0,01.

y l o g 2 x = 3,

Kadangi reikm x = 4 tenkina nelygyb x > 0 ,

ir y2 = 1. G r t a m e p a s i y m j i m :

lgx = - 2 ,
x = 10

= 0 , kuri

0,1 1 0 0 = 1 0 ;

10=10.

Suvienodinsime
keitimo formul

4.
I s p r s k i m e lygt l o g 0 2 ( 4 x ) + l o g 5 ( x 2 + 7 5 ) = 1.
Duotoji
logaritm

lygtis

turi

pagrindus

skirtingus
taikydami

logaritm
logaritmo

pagrindus.
pagrindo

IogeA
log

6 =

Kadangi

logca

log , ( 4 * )
, ,
,
-j
+ Iog 5 ^x- 1 + 7 5 J = 1 .
log 5 0,2

log50,2 = l o g , i = Iog5 5

=-log5 5 = -1,

>2,

- 2 >0,
[x

lai g a u n a m e :

x*3,
x<-l,

- 2 x - 3 > 0;

x>3.

[x>3;

Taigi lygties a p i b r i m o sritis yra nelygybs x > 3


-log5(4x) + log5(x2+75)=1,

arba

log, * ^ J

=1,

sprendiniai.

D u o t j lygt s p r e n d i a m e n a u d o d a m i e s i l o g a r i t m o a p i b r i m u :
( x - 2 ) 2 = X2 - 2 x - 3 ,

arba Iog5 * ^ J

=Iog5S.

X2-4X+4=X2-2X-3,
-2 =-,

i lygt p a k e i i a m e r a c i o n a l i j l y g t i m i :
2

* "*"

75

=5,

X - 2 0 x + 7 5 = O,

. = 5 ,

Gautoji reikm

x , = 15.

= 3,5.
= 3,5

priklauso duotosios

logaritmins

lygties

a p i b r i m o sriiai (3,5 > 3 ) , todl ji yra ios lygties s p r e n d i n y s


4x
Patikrin s i t i k i n a m e , k a d abi r e i k m s

X1 = 5

ir X 2 = IS

yra ir

duotosios lygties s p r e n d i n i a i .

Atsakymas.

Atsakymas.

3,5.

U pavyzdys.

I s p r s k i m e lygt I o g i , ( x 2 - 3 x + 2 ) = 2 .

Sprendimas.

P a s i n a u d o j l o g a r i t m o a p i b r i m u , g a u n a m e lygt

5; 15.

Pabaigai p a n a g r i n s i m e l o g a r i t m i n i l y g i , k u r i o s e n e i n o m a s i s y r a

ir logaritmo

pagrindo

reikinyje

ir

po

logaritmo

enklu

esaniame

-3x + 2 = (x-l)2.

I s p r e n d i lygt r a n d a m e , k a d x = l.

reikinyje, s p r e n d i m .
P a p r a s i a u s i a t o k i o t i p o lygtis turi p a v i d a l

l o g ? ( x ) / ( x ) = 6,

kur

stat

neinomojo

logaritmo pagrindas
g ( x ) ir / ( x ) - du r a c i o n a l i e j i reikiniai s u n e i n o m u o j u .

lygt,

randame

jos

sprendinius.

Po

x>0,
to

nustatome

logaritmins lygties a p i b r i m o srit, kuri y r a n e l y g y b i s i s t e m o s


I g M > O,
j g(x) * 1,

reikm

logaritmin

lygt

matome,

Taiau l o g a r i t m o p a g r i n d a s negali

bti lygus nuliui. Jis v i s a d a turi bti teigiamas ir n e l y g u s vienetui, t.y.

i lygt k e i i a m e r a c i o n a l i j a lygtimi / ( x ) = ( g ( x ) ) ' .


Isprend

x 1 = 1 1 = 0 .

x/l.

Vadinasi, l o g a r i t m i n lygtis s p r e n d i n i neturi.

P a s t a b a . P i r m i a u s i a g a l j o m e nustatyti lygties a p i b r i m o srit, kuri


nusako sistema

sprendini aib.

I / W > o

Ix

I s u r a s t j lygties / ( x ) = ( g ( x ) ) ' '

sprendini atmetame tuos, kurie

K a d a n g i ios s i s t e m o s s p r e n d i n i aib yra intervalas ( 2 ;

tai

nepriklauso d u o t o s i o s l o g a r i t m i n s lygties a p i b r i m o sriiai.


matome,
logx_2(x2-2x-3)=2.

10pavyzdys.

I s p r s k i m e lygt

Sprendimas.

L y g t i e s a p i b r i m o srit n u s a k o n e l y g y b i s i s t e m a

kad

surastoji

neinomojo

reikm

x = l

iam

intervalui

nepriklauso. V a d i n a s i , d u o t o j i logaritmin lygtis s p r e n d i n i neturi.


Atsakymas.

S p r e n d i n i nra.

8 SKYRIUS. L Y G I S I S T E M O S
2
8.1. L Y G T I S SU D V I E M

NEINOMAISIAIS

Lygtis su dviem neinomaisiais ir y bendroji iraika yra tokia:

A(x\y)=B(x\y),

kur

A(x,y)

ir

pavyzdys.

Lygties

B(x;y)

yra reikiniai su d v i e m

= x +y

yra

2x-y +3=0

spren-

dini aib atitinka tiess >> = 2 x + 3

takai (2 pav.).
2 pav.

neinomaisiais ir y .
Pavyzdiiui,

lygtis

x2 + y2+2

lygtis

su

dviem

8.2. L Y G I SU D V I E M

neinomaisiais ir y .

SISTEMOS

V i s u s lygties su dviem n e i n o m a i s i a i s narius perkl k u r i nors


vien lygties pus, g a u s i m e lygt, e k v i v a l e n i duotajai: F(x,y)

= O , kur

Jeigu reikia rasti dviej lygi su dviem neinomaisiais

lygt su dviem n e i n o m a i s i a i s x2 + y2 = l i - x y

urayti taip: 2 + y2 - 1 3 + xy = 0 a r b a -x2

Lygties

su

dviem

neinomaisiais

vadinama tokia n e i n o m j
(x0',y0),

Kai sprendiame lygtis ir iekome j b e n d r j sprendini, sakome,

kad sprendiame lygi su dviem neinomaisiais sistem.

F(x,y)=A(x-,y)-B(x-y).
Pavyzdiiui,

NEINOMAISIAIS
SVOKA

ir y

- y2 +l3-xy

= 0.

A(x, y) = B(x\y)

reikmi

galime

= X0

F(x\y)=0

ir G ( x ; y ) = 0 b e n d r u o s i u s s p r e n d i n i u s , tai sakoma, kad reikia isprsti


dviej lygi su dviem neinomaisiais sistem, ir raoma
i H* ) = 0 ,
I G ( X i y ) = O.

sprendiniu
ir y = y0

pora

S i s t e m sudaranias I y g t i s j u n g i a m e riestiniu skliaustu.

kad stat vietoj n e i n o m j atitinkamus ios poros skaiius,


Pavyzdiiui,

g a u n a m e teising skaitin lygyb.


Pavyzdiiui,

skaii pora ( 2 ; 3) y r a lygties 3 x

+ 2.y = 1 Ox + x y + 4

sprendinys, nes i lygt vietoj n e i n o m j stat reikmes

= 2,

5x-2_y = 4

uraas { 5 ^ 2 ^ - 4

re

'^'a

ka

^ '' 5 x - 5 > > = 3

ir

sudaro sistem, t.y., kad reikia rasti sistem sudarani

lygi b e n d r u o s i u s s p r e n d i n i u s .

y = 3 , g a u n a m e t e i s i n g skaitin l y g y b :

S i s t e m o s s p r e n d i n y s yra bendrasis abiej sistemos lygi sprendinys.

3 2 2 + 2 3 2 = 1 0 2 + 2 3 + 4 , t.y. 3 0 = 3 0 .

Lygties

su

dviem

neinomaisiais

sprendinius

patogu

vaizduoti

koordinai p l o k t u m o s takais. Daniausiai tokia lygtis turi be galo d a u g


sprendini, o j u o s vaizduojantys takai s u d a r o k o k i nors kreiv.
1 pavyzdys.
2

Lygties X + J > = 4
koordinai
dlio

r=V4=2

+y

sprendini aib

p l o k t u m o j e atitinka

spin-

-2[

- 4

j ^ + ^ - i / '

ir

r e n c

" ^

reikmi pora
nes

(1;3)
ora

yra lygi

(U3)

yra ir

I s p r s t i lygi sistem - reikia rasti visus j o s sprendinius arba

rodyti, kad sistema sprendini neturi.

apskritimas su c e n t r u

koordinai pradioje (1 pav.).

sistemos

kintamj

lygties 2x + 3y = l l , ir lygties 3 x + 2 y = 9 sprendinys.

I v
2

Pavyzdiiui,

Lygi sistemos, kuri visi sprendiniai sutampa arba kurios sprendini

neturi, vadinamos e k v i v a l e n i o m i s .

Pavyzdliui,

Lygi sistema

yra lygi sistemos

(2)

i v a d a , j e i k i e k v i e n a s (2) s i s t e m o s s p r e n d i n y s t e n k i n a (1) sistem.


Lygtis

H(x\y)

=O

yra (2) sistemos

s i s t e m o s s p r e n d i n y s y r a lygties H(x\y)

e k v i v a l e n i o s ios sistemos

(1)

=0

ivada,

kai k i e k v i e n a s

- 5 jr = 12,

{2,-3,=7

,r

Sistemos j * ^
\2-=1
(2)

sprendinys.

{2

'

[ c y .
ir ^ * ^Oy - 72
taip pat ekvivalenios.
6jc + 9>- = 21

i a p i r m o s i o s s i s t e m o s lygt x-by

= \2

pakeitme jai ekvivalenia

lygtimi 6 * - 3 0 . y = 7 2 , g a u t a abi lygties x - 5 > > = 12 p u s e s p a d a u g i n u s i

Prie s i s t e m o s visada galima prijungti bet k o k i lygt, kuri yra j o s ivada,

skaitinio d a u g i k l i o

6;

lygt

2x-3y=l

pakeitme jai

n u o t o sistemos sprendini aib nesikeiia. B e to, jei kuri n o r s sistemos lygtis

lygtimi - 6 + 9 = - 2 1 , g a u t a abi lygties 2x-Iy

y r a kit tos sistemos lygi ivada, tai t lygt g a l i m a ibraukti.

i skaitinio d a u g i k l i o ( - 3 ) .

8.3. L Y G I S I S T E M E K V I V A L E N T U M O T E O R E M O S

ekvivalenia

= I puses padauginus

3 t e o r e m a . Jei d v i e j lygi su d v i e m n e i n o m a i s i a i s sistemos v i e n o s


lygties n e k e i i a m e , o k i t lygt p a k e i i a m e sistemos lygi s u m a arba

S p r s d a m i lygi s i s t e m , j k e i i a m e k i t a , p a p r a s t e s n e s i s t e m a , bet
ekvivalenia

pradinei.

Tok

keitim

pateisina

ios

lygi

Pavyzdliui,

ekvivalentumo teoremos:
1 t e o r e m a . Jei d v i e j lygi su d v i e m n e i n o m a i s i a i s s i s t e m o s v i e n
lygt

paliekame

s k i r t u m u , tai gautoji s i s t e m a ekvivalenti pradinei.

sistem

nepakeit,

kit

sistemos

lygt

pakeiiame

jai

e k v i v a l e n i a lygtimi, tai gautoji s i s t e m a e k v i v a l e n t i p r a d i n e i .

sistemos

[X-Sy
= U,
2JC - 3> = 7
e k v i v a l e n i o s : lygt
s u m a , o lygt 2-=1

Pavyzdliui,

i(x - 5
\2x-3y
1-5,=12

+ (2x
=7

- 3y) = 1 2 + 7 ,

pakeitme p a d i n s s i s t e m o s lygi

p a l i k o m e nepakeit.

sistemos

ix-5y

= \2.

*-3>. = 7

.
,

(x = 5y + \2.
\2x-3y

=7

. . .

x.

4 t e o r e m a . Lygi sistema

jg

-^j-

C)

ekvivalenti sistemai

ekv.valen,os.

Sistemos

jx-5y = 12,
[2x-3y = l
Antrosios

ir

3^.-^7

pakeitme jai ekvivalenia

taip pat e k v i v a l e n i o s .
X-Sy

= 12

i a s i s t e m o s p i r m j lygt x-5y

= l2

s i s t e m o s p i r m j lygt g a v o m e a b i lygties

p u s e s p a d a u g i n i skaiiaus -2.

2x-3y

^4'

lygtimi

-2 + 10 = - 2 4 ,

o a n t r j lygt

= 7 palikome nepakeit.
teorema.

kiekvien

Jei

dviej

ekvivaleni pradinei.

su d v i e m

ekvivalenia

neinomaisiais

lygtimi,

gausime

sistemos
sistem,

(2)
= ab.

Kai b 0 , tai (2) ir (1) s i s t e m o s yra e k v i v a l e n i o s sistemai

-, y)=b,
1 f(x,y)g(x,y)
5 t e o r e m a . Kai b

lygi

lygt p a k e i s i m e j a i

g(x-,y) = b,
f(x',y)-g(x',y)

= ab.
0 lygi s i s t e m a

f(xv)=a
)
8 ( x

'

y ) = b

\g(f,y)
ekvivalenti sistemai

{ f i x , y)

= b,
a

ter*

8.4. D V I E J L Y G I SU D V I E M N E I N O M A I S I A I S
S I S T E M O S SPRENDIMAS K E I T I M O BDU
Dviej lygi su dviem neinomaisiais sistemos s p r e n d i m a s k e i t i m o

neinomj

Iindu pagrstas tokia teorema:

Remiantis

ia

=/()
< ,
;/'.,

g(x;/(x)) = 0.

yra ekvivalenti sistemai

teorema,

gauname

tok

dviej

lygi

su

2) gaut k i n t a m o j o y
y (arba vietoj

iraik (arba k i n t a m o j o

kit lygt,

dviem

ireikiame

iraik), raome

ir g a u n a m e

lygt su

Ix

neinomuoju (arba - n e i n o m u o j u y
vietoje

Sprendimas.

iraika (arba iraika) r a n d a m e atitinkamas

y = -x-2.

lygties

-100
ireik

stat antrj
turime sistem:

kuri yra ekvivalenti duotjai.

2 + ( - X - 2 ) 2 = 100,

t.y. lygties

x2+2x-48 = 0

x2=6

]x = - 8 .

Iy = -X-2,

[y = - 8,

[x = 6 ;

x = 6 .

Atsakymas.

(-8; 6), (6;-8).

Dviej lygi su dviem neinomaisiais sistemos sprendimas sudties

I sistemos antrosios lygties k i n t a m j

ireikiame

b d u pagrstas tokia teorema:


T e o r e m a . Dviej lygi su dviem neinomaisiais sistema

= 10 3_y . Iraik 1 0 - 3 j y raykime vietoj pirm


2

(10 3>>) + 6 ( 1 0 - 3 ^ ) ^ + 8 ^

=91.

kuri turi du sprendinius

ia

_y,=-3

ir = 3 .

y = -3,

kai

y = 3,

tai

x = 1 0 - 3 ( - 3 ) = 19,

tai = 1 0 - 3 3 = 1 .

Vadinasi, duotoji sistema turi du sprendinius ( 1 9 ; - 3 ) ir ( 1 ; 3 ) .


( 1 9 ; - 3 ) , (1;3).

=0

ir c , c # 0

Remiantis

Atitinkamas reikmes r a n d a m e i lygties = 10 - 3_y:


kai

{xly)

y:

i lygt pertvark, g a u n a m e lygt

Atsakymas.

gausime

8.5. D V I E J L Y G I SU D V I E M N E I N O M A I S I A I S
S I S T E M O S S P R E N D I M A S S U D T I E S BDU

Isprskime keitimo bdu lygi s i s t e m

sistemos lygt. G a u s i m e lygt su vienu n e i n o m u o j u

y2 =9,

pirmosios

=100,

a) I x = - 8 ;
b)

X2 + . + 8 7 2 = 9 1 ,
x + 3 . y - 1 0 = 0.

kintamuoju y:

sistemos

Todl duotoji sistema turi du sprendinius:


y = -x-2,
(y= 6,

3) r a n d a m e tos lygties sprendinius;

1 pavyzdys.

x,

randame, kad , = - 8 ,

vienu

(arba ) reikmes.

'

+(-X-2)

I lygties

neinomuoju (arba y );
4) remdamiesi y

duotosios

neinomuoju

F2

neinomaisiais sistemos s p r e n d i m o keitimo bdu a l g o r i t m :


1) i sistemos kurios nors vienos lygties n e i n o m j y

sistemos lygt vietoj neinomojo y j o iraik - x - 2 ,

T e o r e m a . D v i e j lygi su dviem neinomaisiais sistema


fv= f(x)
< ,
\ '
Ig(Jr^) = O

Sprendimas.

+ y = 2

ia

ekvivalenti sistemai

- bet kokie skaiiai.


teorema,

gauname

tok

dviej

lygi

su

dviem

neinomaisiais sistemos sprendimo sudties bdu a l g o r i t m :


1) duotosios sistemos vienos lygties abi puses p a d a u g i n a m e i kurio
nors skaitinio daugiklio (skaiiaus), abi kitos lygties puses taip pat
p a d a u g i n a m e i kurio nors skaitinio daugiklio (skaiiaus). iuos skaitinius
daugiklius (skaiius) parenkame taip, kad lygtis padauginus i mint
skaitini daugikli (skaii), abiejose lygtyse prie kurio nors neinomojo
(arba prie x , arba prie y ) bt prieingieji skaiiai;

2) g a u t s i a s lygtis panariui s u d e d a m e ir g a u n a m e lygt su

vienu

(-2x2 + 2x2)+ ( - 2 x , + 2 x , ) - 4 ,

neinomuoju;

3, =75,

arba

+,

=-75,

= 25. G a v o m e lygt ,

= 25.

3 ) r a n d a m e tos lygties sprendinius;


Pagal

4) gautsias v i e n o i n e i n o m j skaitines reikmes ((3) e t a p e sprstos


lygties s p r e n d i n i u s ) raome k u r i nors vien lygt ir a p s k a i i u o j a m e kito

prijungsime lygt ,

pirmosios

lygties

= 2 5 , tai gausime sistem

ekvivaleni duotajai.

[ 4 x - 7 , = -12,
K >

16x + 3 , = - 1 8

Kadangi sistemos pirmoji lygtis y2 = 25 turi du sprendinius , ,

D u o t o s i o s sistemos pirmosios lygties abi p u s e s p a d a u -

g i n i skaiiaus ( - 3 ) ,

prie sistemos

[x1 +xy + 2 , 2 = 7 4 ,

Isprskime sudties bdu lygi sistem

Sprendimas.

teorem, jei

{ 2 = 2 5 ,

n e i n o m o j o atitinkamas reikmes.
I pavyzdys.

io skyrelio

o antrosios lygties abi puses - i skaiiaus

2,

ir ,

=-5

= 5 , tai (1) sistemos, o kartu ir duotosios sistemos, sprendini aib

yra dviej sistem

gauname sistem
f - 1 2 x + 2 1 , = 36,

Iy = - 5 ,

...
1

1121 + 6 , = - 3 6 ,

'

e k v i v a l e n i duotajai. M a t o m e , kad ios sistemos a b i e j o s e lygtyse


koeficientai prie y r a prieingieji skaiiai - 1 2 ir 12.

x2+xy

Iy = S,
+ 2y2 = 74,

{ra r e i k m

, = 0

\x2 +xy + 2y2 =74,

sprendini aibi sjunga.

Sprendiame a) sistem:

(2) sistemos p i r m j lygt s u d k i m e su antrja lygtimi. G a u n a m e :


( - 1 2 * + 1 2 * ) + ( 2 1 , + 6 , ) = 36 + ( - 3 6 ) , arba

2 7 , = 0,

t.y.

, = 0.

k u r i nors (1) sistemos lygt, p a v y z d i u i ,

Iy = -S,

{ , = - 5,
'\x2+xy

+ 2y2

=74;

\x2-Sx

Iy = - 5,
\ x 2 - 5 x - 2 4 = 0;

+ 50 = 7 4 ;

p i r m j , rasime a t i t i n k a m n e i n o m o j o reikm:
4 x - 7 0 = -12,

arba

4x = - I 2 ,

i ia x = - 3 .

Vadinasi,

d u o t o s i o s sistemos sprendinys yra kintamj reikmi pora ( - 3 ; 0).

( 3; 0).

2 pavyzdys.

Isprskime lygi sistem

Jx2 + , + 2 ,

=74,
2

=73.

bdu.

Pirmosios

lygties abi p u s e s p a d a u g i n k i m e i ( - 2 ) ir s u d k i m e panariui su a n t r j a


s i s t e m o s lygtimi. T a d a nariai su n e i n o m j antraisiais laipsniais ir nariai,
inyksta:

-2*2 - 2 * , - 4 ,

{* = 8 ~ ^

Taigi a) sistemos sprendiniai yra ( - 3 ; - 5 ) ir ( 8 ; - 5 ) .

(y = 5,

2x2+2x, + ,

D u o t j s i s t e m sprsime s u d t i e s

turintys s a n d a u g xy,

({x = ^ '

Sprendiame b) sistem:

Atsakymas.

Sprendimas.

{ * = - 3 arba * = 8 ;

+ ( 2 * 2 + 2 * , + , 2 ) = - 1 4 8 + 73 ,

2 + , + 2 , 2 = 74;

i.y = S,
I x 2 + 5 x + 50 = 74;

'=5

(!"-

Ix = - 8 arba = 3 ;

V LV = 5

Iy = 5,
l x 2 + 5 x - 2 4 = 0;

t:,)

Taigi b) sistemos sprendiniai yra ( - 8 ; 5) ir ( 3 ; 5 ) .


Vadinasi,
( - 8 ; 5),

duotosios

sistemos

sprendiniai

yra

(3;5).

Atsakymas.

(-3;-5), (8;-5),

(-8;5),

(3;5).

(-3;-5),

(8;-5),

Visus inagrintus atvejus daniausiai taip urao:

8.6. D V I E J T I E S I N I L Y G I SU D V I E M
NEINOMAISIAIS SISTEMA

T i e s i n i s lygties s u d v i e m

<ix + by = c\ ia a,

b,

a, b,

(1) sistema turi vienintel s p r e n d i n , kai -t- ,

n e i n o m a i s i a i s b e n d r a s pavidalas

c - skaiiai, o ir y

-neinomieji.

Lygtis su d v i e m k i n t a m a i s i a i s g r a f i k a s yra aib t a k , kuri k o o r d i -

(1)

\a2x + b2y = c2\

Pavyzdys.

Tokios sistemos kartais turi v i e n sprendin, kartais - be galo d a u g , o

(1) sistemos

kiekvienos

lygties

grafikas yra

ties.

Koordinai

ploktumoje nubr tas tieses, galime gauti v i e n i trij tiesi padi:


1) tiess susikerta, ir sistema turi v i e n sprendin;
2) tiess

lygiagreios

ir

neturi

bendr

Isprskime lygi sistemas:

(4x + 8y = 12,
[ 3 x + 6 y = 8;

sistema

neturi

sudties

bdu.

Sistemos

Jei , /-O ir 2 0 , tai (1) sistema ekvivalenti sistemai

I
ia*,=-,
"1

I1

1
= ,

2
C2=J--

(2) s i s t e m o s lygi grafikai (tiess) susikerta ir (2)

sistema, o kartu ir duotoji ( 1 ) s i s t e m a , turi v i e n sprendin.


2) Kai k,=k2,

t , *C2,

tai tiess lygiagreios, bet n e s u t a m p a , ir

(2) sistema, o kartu ir duotoji (1) sistema, neturi sprendini.


3) Kai k , = k 2 ,

C 1 = C 2 , abi tiess s u t a m p a , ir (2) sistema, o kartu ir

duotoji (1) sistema, turi be g a l o d a u g sprendini.

puses

Gautj kintamojo y

y = 3.
reikm y = 3 statykime duotosios sistemos

p i r m j lygt ir raskime kintamojo reikm:


arba

2x = 2

i ia x = l .
x = l;

y = 3,

kur

uraome taip: ( l ; 3 ) .

Galimi trys atvejai:


1) Kai ^ 2 ,

abi

( - 6 x + 6 x ) - 9 > + 4 > = - 3 3 + 18;

Taigi duotoji sistema turi vienintel sprendin

lygties

lygtis panariui sudkime:

2x + 3 - 3 = l l ,
(2)

I
= - ,

pirmosios

padauginkime i skaiiaus ( - 3 ) , o antrosios - i skaiiaus 2 ir gautsias

-5y = - 1 5 ;

3) tiess s u t a m p a , ir s i s t e m a turi be galo d a u g sprendini.

i 3 x - ^ = l,
| l 2 x - 4 ^ = 4.

2
3
a) Sistema turi vien sprendin, nes * . Isprsime

Sprendimas,
sistem

C)

- 6 ^ : - 9 ^ + 6 ^ + 4 ^ = - 3 3 + 18;

tak,

sprendini;

y = k,x + et,
\y = k2x + C2

2 + 3 = 11,
a
' \ 3 x + 2>' = 9 ;

ia kiekvienos lygties nors vieno kintamojo koeficientas nelygus nuliui.

kai kada visai j neturi.

b
a
c
\
I
I
turi be galo daug sprendini, kai = =
a
b
C
I
2
2

Dviej tiesini lygi su dviem neinomaisiais sistemos bendras


[a. + b.y = c.,

pavidalas yra {

X
I
neturi sprendini, kai = ,
a
b
c
I
I
I

nats yra tos lygties sprendiniai. Lygties ax + by = c grafikas yra ties.

yra

b) Kadangi

= ^ * ~ ,
6
8

tai sistema neturi sprendini.

I tikrj, j e i sistemos p i r m j lygt padauginsime i ( - 3 ) , o a n t r j i 4 ir gautsias lygtis panariui sudsime, tai gausime lygt
-12x

+ 12x-24y

+ 24y = -4,

Lygtis 0 - ^ + 0 - ^ = - 4
pat neturi sprendini.

arba

0 x + 0-y

= -4.

neturi sprendini, todl duotoji sistema taip

c) Kadangi

= =

1) Sistema turi vienintel sprendin, kai , k 2 , t.y.

tai sistema turi be galo d a u g sprendini.

m+1
-
8

I tikrj, sistemos a n t r j lygt padalij i 4 , g a u s i m e s i s t e m

px-y
\3x-y

= \,
= \

kuri turi

dvi

vienodas

lygtis.

Kadangi

tiesin

lygtis

su

dviem

= l turi be galo d a u g sprendini (jos g r a f i k a s ties),

tai ir sistema turi be galo d a u g sprendini. S i s t e m tenkina bet kuri skaii


pora , _y = 3 x - l , k u r

x = -2,

jei

m+ 1
8

m
m+ 3'

Taigi sistema turi vienintel sprendin, kai m 1 ir m 3 .


2) Sistema n e t u r i s p r e n d i n i , kai A:, = A 2 ,

x = \,

tai sistemos sprendinys yra pora

{(jc; -1),

(1;2);

m+ 1
8

jei

m
m + 3'

4m
8

3m - 1
m+3

P i r m j slyg tenkina dvi m

irt.t.

( , i 2 , t.y. vienu metu

tenkinamos dvi slygos:

e i .

tai sistemos sprendinys yra pora ( - 2 ; - 7 )

Atsakymas,

,
arba

i slyg tenkina dvi m reikms: m * 1 ir m 3 .

neinomaisiais 3x-y

Pavyzdliui,

m
-,
m + 3'

reikms m = l ir m = 3, o antroji

slyga d u o d a m * 1 ir m * 2 . Taigi sistema neturi sprendini, kai m = 3 .

}.

3) Sistema turi be g a l o d a u g s p r e n d i n i , kai i , = k 2 , C, = C 2 , t.y.


Pavyzdys.

Su kuria parametro m reikme lygi sistema

vienu metu tenkinamos dvi slygos:

i(m + \)x + 8y = 4m,


\mx + (m + 3 ) , = 3m -1

1) turi vienintel sprendin,

Gauname sistem
m+ 1

4m

3m -1

m
r
m+3

Atsakymas.

,
k.=
1

m+3

,
k,2 =

m = -3,

i pradins sistemos

kuri turi vienintel sprendin ^ y i ^ y j -

1) Sistema turi vienintel sprendin, kai m 1, m 3.

2) Neturi sprendini, kai

m +3'

m+1
-,
8

g a u n a m e sistem
g i g -

,
k u n o Jj e

A n t r a s i s a t v e j i s . Kai m + 3 = O, t.y.

\ 1 h n d a s . I kiekvienos lygi sistemos lygties irei-

+ -

4m _ 3 m - l

m+3

Vadinasi, sistema turi be galo daug sprendini, kai m = 1 .

3) turi be galo d a u g sprendini.

kiame y.

P i r m j slyg tenkina m = l ir m = 3 , o a n t r j - m = l ir m = 2.

2) neturi sprendini,

Sprendimas.

m+1_

m=3.

3) Turi be galo d a u g sprendini, kai m = 1 .


m
-,
m+3

4m
'

C,=
2

3m-l
r

m+ 3

A n t r j sistemos lygt g a v o m e abi pradins sistemos antrosios lygties


puses dalydami i reikinio m + 3 su slyga, kad m + 3 # 0 , t.y.
Vadinasi, turime nagrinti du atvejus:
P i r m a s i s a t v e j i s . Kai m + 3 # 0 , t . y . m*-3,

-3.

2 bdas.~| Isprsime d u o t j sistem nesiremdami j o s geometrine


interpretacija. Pastebj, kad
a , = m + l,

tai

a2=m,

6,=8,

b2 = m + 3 ,

g a u n a m e , kad
i _ m+1

a.

i _

m ' b.

c
8
i
m + 3' c,

4m
3m-l

c,=4m,

c2=3m-l,

Skiriame tris g a l i m u s atvejus:

8.7. N E T I E S I N I L Y G I SU D V I E M N E I N O M A I S I A I S
SISTEMOS

1) Duotoji s i s t e m a turi vienintel s p r e n d i n , kai


a
b
\
i

a2 * b<2

.
'y

m +1
8
mz r *
m T+ Tj -

Sprendiant netiesini lygi su dviem neinomaisiais sistemas tenka


taikyti vairius metodus. Praeituose skyreliuose nagrinti dviej tiesini
lygi

I ios slygos t u r i m e :
m2-4m + 3*0,

(m + l)(m + 3 ) # 8 m ,

iiam*l,

m * 3.

Taigi duotoji s i s t e m a turi vienintel s p r e n d i n , kai m * 1 ir m

sistemos

sprendimo

bdai

(sudties,

3.
1 pavyzdys.

Isprskime lygi sistem

2) Sistema neturi s p r e n d i n i , kai


a
b
c
I
,
I
= T - *
a2
bj
C2

.
t.y.

m+ 1

8
=

m +i

Sprendimas.

4m

4m

m+3

m+3

3m-l

m * 1 ir

m #2.

Ix2+y2

=20,

| + 4>> = 18.

X = IS-Ay.

G a u t j neinomojo

(18 - Ay)2 + y2 =20.


Sutvark i lygt, gauname kvadratin lygt n e i n o m o j o y

P i r m j s l y g t e n k i n a dvi m r e i k m s m = l ir m = 3 , o i antrosios
slygos g a u n a m e :

Todl s i s t e m a neturi

ir

iraik statykime sistemos p i r m j lygt:

Vadinasi, turi bti vienu metu t e n k i n a m o s dvi slygos


m+1_

taikomi

Sistem sprsime k e i t i m o b a d u . I sistemos antrosios

lygties x + 4 y = l 8 ireikkime x:

im-l

keitimo)

sudtingesnms lygi sistemoms su dviem neinomaisiais sprsti.

sprendini,

kai m = 3.

atvilgiu:

1 7 y 144y + 304 = 0 .
Ji turi sprendinius

>"i = y y

>' 2 = 4

[stat ias

reikmes

lygyb x = 1 8 - 4 _ y randame dvi neinomojo reikmes:

3) Sistema turi be g a l o d a u g s p r e n d i n i , kai


^ = 1 8 - 4 - ^ = -1=
a2

=
b2

t
C2 '

w+ l
m

8 _ Am
m+3
3m-l

ir

X2 = 1 8 - 4 - 4 = 2 .

Vadinasi, duotoji lygi sistema turi du sprendinius f - j y i y y ) ir (2; 4).

Vadinasi, turi bti t e n k i n a m o s v i e n u m e t u dvi slygos:


m+ 1_
m

m+3'

m+3'

4m

Atsakymas.

3m1

P i r m j s l y g t e n k i n a dvi m

(2;4).

r e i k m s m = l ir m = 3 , o antrj

slyg tenkina r e i k m s m = 1 ir m = 2 . T o d l s i s t e m a turi be galo daug

2 pavyzdys.

Isprskime lygi sistem

1) S i s t e m a turi v i e n sprendin, kai

2) sistema neturi sprendini, kai


sprendini, kai m = l.

m = 3;

m I

ir

m/3;

3 ) s i s t e m a turi be galo daug

=91,

x + 3 . y - 1 0 = 0 .

sprendini, kai m = I.
Atsakymas.

Jx2 +6xy+&y2

Sprendimas.

Sistem sprsime k e i t i m o bdu. I sistemos antrosios

lygties ireikiame neinomj

( = 10 - i y )

ir statome i iraik

p i r m j sistemos lygt. G a u n a m e :
(10-3y)2 + 6(10-3^)^ + 8^2 =91,
1 0 0 - 6 0 ^ + 9 ^ 2 + 60 .y-18>> 2 + Sy2

=91,

= 9;

i ia

,,=-3,

[stat ias n e i n o m o j o ,

y2 = 3.

reikmes lygyb x = 1 0 - 3 , randame j a s

atitinkanias n e i n o m o j o reikmes:
, = 1 0 - 3 ( - 3 ) = 1 9 ,

x2 = 1 0 - 3 - 3 = 1 .

Vadinasi, duotosios lygi sistemos sprendiniai yra ( 1 9 ; - 3 ) ir (1;3).


Atsakymas.

(19;-3),

-3
3
Matome, kad D> 0 , kai c e [ - 3 ; 3 ] .

Vadinasi, duotoji sistema turi bent vien sprendin, kai

ce[-3;3].

Didiausia parametro c reikm yra 3 .

Atsakymas,

c=3.

(I;3).
Kartais lygi sistem, kurios viena lygtis yra kvadratin, pavyksta

J pavyzdys.
sistema

R a s k i m e didiausi parametro c reikm, su kuria lygi

I ~2xy+3y
Ix-2, = c

Sprendimas.

turi bent v i e n sprendin.

j(c + 2 , ) - 2 , ( c + 2 , ) + 3 ,

-2c,-4,

+3,

=6;

fx = c + 2 , ,
\3,

+ 2c, +c

- 6 = 0.

Gautoji sistema turs sprendini, kai bent vien sprendin turs


reikia rasti didiausi parametro c reikm, su kuria kvadratin lygtis turi

neinomuosius,

-32-

t.y.

= ( x + , ) 2 - I x y = U1 -

Kvadratin lygtis turs bent vien sprendin, kai j o s diskriminantas yra


neneigiamas skaiius ( D > 0):

[v + 2 = 2 6 .

neinomj

paymkime
Iv,

ireikiame

neinomuoju

= 4 c 2 - 1 2 c 2 + 72 = 7 2 - 8 c 2 ,
72 - 8 c 2 > 0 , 1 : 8
c2 - 9 < 0 ,

(c-3)(c + 3)<0 .
i nelygyb sprendiame interval metodu:

u:

'
I antrosios

v = 26-2u.

lygties

Rezultat

raome p i r m j sistemos lygt ir gauname:


u 2 - 2(26 - 2 u ) + u = 3 2 ,

u 2 + 5u - 8 4 = 0 .
u2=-12.

G a u n a m e tokius (1) sistemos sprendinius:


U1 = 7 ,

D = ( 2 c ) 2 - 4 3 (c2 - 6 ) = 4 c 2 - 12(c2 - 6 ) =

> 0 I (-1),

\u2 - 2 v + u = 32,

ios lygties sprendiniai yra U1= 7 ,

bent vien sprendin.

naujus

G a u t sistem galima sprsti keitimo bdu.

kvadratin lygtis 3 , 2 + 2 c , + c 2 - 6 = 0 ; ia c - parametras. Vadinasi,

9-c

+ +

o lygi sistem galima urayti taip:

Jx = c + 2 , ,
+4cy + 4,

{veskime

= x + , , v = x , . Tada 2 + ,

=6;

x , + 2(x+ , ) = 26.
Sprendimas,

Isprskime lygi sistem I j r

4pavyzdys.

D u o t j sistem sprendiame keitimo bdu:

[x = c + 2 , ,

isprsti pakeitus neinomuosius.

v, = 2 6 - 2 - 7 = 12;

N e i n o m j ir ,
+ , = 7,
, = 12

u2=-12,

V2 = 2 6 - 2 ( - 1 2 ) = 50 .

reikmes randame isprend dvi lygi sistemas:


fx + , = - 1 2 ,
| x , = 50 .

Pirmoji sistema turi du sprendinius: ( 3 ; 4 ) ir ( 4 ; 3 ) , o antroji sprendini neturi Taigi duotosios lygi sistemos sprendiniai yra (3; 4) ir (4; 3).
Atsakymas.

(3; 4 ) , ( 4 ; 3 ) .

+ = 1

Sprendimas.
Kadangi

Paymkime + = ,

+y

Lygtis ax2 +bxy+cy2

-=3.

= \ .

Pavyzdiiui,

=(x + j>) -2xj> = - 2 v ,

tai

=0,

kurioje a,b,c

- realieji skaiiai, o

, y - neinomieji, vadinama antrojo laipsnio homogenine lygtimi.

duotj

lygi

2x2-5xy-iy

lygtys

=0,

x1 + Jxy = O yra homo-

genins.

sistem galima urayti taip:


Padalij abi homogenins lygties 2 + bxy + cy2

C ^ l

(>>#()), gauname lygt

ra u = l + v antrj lygt gauname: (l + v ) 2 - 3 v = 3 ,


ios lygties sprendiniai yra v, = 2

ir V 2 = - I .

Atitinkamairandame

inomojo z = atvilgiu. Isprendj, randame sry, siejant ir y .


Taigi jei lygi sistemoje bent viena lygtis yra homogenin, tai tokios
apskaiiuoti neinomj santyk.

6pavyzdys.

Gr prie pradini neinomj ir y , g a u n a m e dvi sistemas:


.r

[xy = 2

Uy = - I .

fx = 3-y,
\y(3-y) = 2.

jx = - y ,

y2 -3_y + 2 = 0 ,

y2 = l,

y i = 2

r, = L

Jeigu tartume, kad y = 0, tai i lygties 3 x 2 +xy-2y2

i pora nra duotosios lygties sprendinys. Vadinasi, kai y * O, tai visus


^2=-I;

pirmosios lygties narius padalij i y2,

X1=-JZ1=-I,

x 2 = 3 - j ' 2 = 3 - l = 2.

X2=-Jz2 = - ( - 1 ) = 1

Taigiduotojisistematuriketurissprendinius ( 1 ; 2 ) , ( 2 ; 1 ) , ( - 1 ; 1 ) , ( 1 ; - 1 ) .
lygi

sistemas,

pavyzdiui,

sistemos lygtys yra antrojo laipsnio, tenka taikyti


vien

danai

neinomaisiais

atvej,

kai

sutinkam

lygi

= 0 randame, kad

tada ir x = 0 . B e t p o r a ( 0 ; 0 ) netenkina antrosios sistemos lygties, todl

x , = 3 - j z , = 3 - 2 = 1,

Panagrinsime

Pirmoji sistemos lygtis yra homogenin. Duotj lygi

sprendiame vienu bdu. I homogenins lygties galima rasti santyk .

W2=-I-

sudtingesnes

|3x 2 + XJZ-2JZ2 = O,
2X 2 -3xjz + JZ 2 =-1.

sistem, kaip ir kitas lygi sistemas, kurios turi homogenini lygi,

ias lygi sistemas sprendiame keitimo bdu:

Sprendiant

Isprskime lygi sistem

Sprendimas.

j x + jz = O,

^2 = ';

+ 6 ^ j + c = 0 , kuri yra kvadratin ne-

sistemos sprendimas supaprastja, nes i homogenins lygties galima

Radome du (1) sistemos sprendinius

j x + j z = 3,

y2

v2-v-2=0.

U1 = 1 + 2 = 3 ir u j = 1 + ( - 1 ) = O.

{::=1-

= 0 puses i

dviej

sistemoje

bent

vairius
lygi
viena

h o m o g e n i n . Pateiksime homogenins lygties apibrim.

kai

abi

metodus.
su

dviem

lygtis

yra

j-

arba

j-

gauname
3 ( 4 + ^ - 2 = 0.

\)

Pritaik keitin = z , gauname lygt


kurios sprendiniai yra Z 1 = - I ir z
*
2 ,
= y , t.y. =-y

,
2
arba x = y j > .

3z + z - 2 = 0,

= y . Todl - = - 1 arba

Toliau sprendiame dvi sistemas:

Jx = f y

jx=-y,
Vx'-+

[2x2-3xy+

=-i;

=-i.

Pirmoji sistema sprendini neturi, o antroji turi du sprendinius (2; 3)

B s p r s k i m e dar kelet lygi sistem.


[ i _ Z
Isprskime lygi sistem < y

U2
Sprendimas.
pavidal:

24
= .

=26.

(-5;-1),

(l;-5)

ir

(-I;5).

(5;1), ( - 5 , - 1 ) , ( l ; - 5 ) , ( - 1 ; 5 ) .

8 pavyzdys.

f y 2 - 1 = 42 +4x
Isprskime lygi sistem {
,
,

24
.
= O,

z2-1-24

= n0 ,

y=

2x+l,

atvilgiu

z2-25
- = n0 .

z 2

S i s t e m o s l y g t i s z 2 - 2 5 = 0 turi du sprendinius z , = - 5

A b u ie sprendiniai tenkina sistemos nelygyb z* O ir todl yra mintos

-(2x+l).

> = -(2x-l),

4 x 2 + ( 2 x + 1 ) 2 + 3 x ( 2 x +1) = 1;
2

- 3x - 1 = 0 , 4 x + 4 x 2 + 4 x + l + 6 x 2 + 3 x - l = 0 ,

ir Z 2 = 5 .

= 1.

4 x 2 + y 2 - 3 x . y = l;

4 x 2 + ( 2 x + 1) 2 - 3 x ( 2 x +1) = 1;
4 x + 4 x + 4x + l - 6 x

- 2 5 = 0,
"n 2

-3xy

>> = - ( 2 x + l),

2)

4 x 2 + y 2 - 3 x y = l;

Paskutinioji lygtis ekvivalenti sistemai


i

+y

I sistemos pirmosios lygties turime:

y = 2x + l,
.,

* .
isprendiame i lygti: z

^4=S.

y2 = ( 2 x + l ) 2 ; i i a y = 2 x + l ir y =
Sprendiame dvi lygi sistemas:
I)

Tai racionalioji lygtis n e i n o m o j o z

X4=-I

Atsakymas.

Sprendimas.

Paymime = z . T a d a s i s t e m o s pirmoji lygtis gauna


1

= " 5 ;

X2 = - 5 .

24
5'

X3 = I;

x,=5;

(5;1),

( 2 ; 3 ) , ( - 2 ; 3).

7pavyzdys,

J>,=1; y 2 = - l

Taigi duotoji lygi sistema turi keturis sprendinius:

ir ( - 2 ; - 3 ) , kurie ir yra duotosios lygi sistemos sprendiniai.


Atsakymas.

x 2 = l,

= 1,

2 X + X = 0,

14x2 + 7x = 0,

X(2X+ 1) = 0 ,

7 x ( 2 x + 1) = 0 .

x,=0;

t , = 0;

>-2 = o .

X2=-^,

= - i

racionaliosios lygties sprendiniai.

y, = U ^2=

Grtame prie p a y m j i m o :

0.

Taigi 1) sistema turi du


=5;
y

i ia x = 5 y

ir = - ;
y
5

iiay = -5x.

Sprendiame dvi lygi sistemas:

l* = 5y,

Jy = -5x,

l x 2 + > > 2 = 26;

I x 2 + ^ 2 =26;

i * = 5>>,
[25^2 + y 2 =26;

J25x

26 y

26x

+X
-5:;

sprendinius:
( 0 ; l ) ir ( - ; ) .

( 0 ; - l ) ir ( - I ; 0 ) .

Vadinasi, duotoji lygi sistema turi keturis sprendinius: (0; 1),

= 26,

"j

=26,
(0;-l)

ir
v

=26,

i;

Taigi 2) sistema turi du


sprendinius:

i-;0).
z
'

Atsakymas.

(0;1), f -i-OJ. ( 0 ; - l ) ,

-yiO

9 pavyzdys.

Isprskime lygi s i s t e m

+ Tv

[x + y = 20.

J j ^ l y g j

sistem galime sprsti keliais bdais.


1 bodas.

duotosios

neinomj y : y = 20-x.

1 pavyzdys.

I?sprskime lygi sistem .

Sprendimas.

sistemos

antrosios

i neinomojo y

lygties

ireikkime

Pertvarkome abi duotosios lygi sistemos lygtis;

j9'*y = 729,

i r a i k stat sistemos

9 ' * y = 729,
^
r_y_1

[9x*y = 9 3 ,

x+y = 3,

pirmj lygt, gauname iracionalij lygt Vx + V 2 0 - = 6 , kuri isprend


Paskutinij sistem sprendia-ne keitimo bdu. I j o s

randame, kad X1 = 4 ir x 2 = 16. T a d a

lygties ireikiame

, = 2 0 - x , = 2 0 - 4 = 16 ir y 2 = 2 0 - x 2 = 2 0 - 1 6 = 4 .
Taigi g a v o m e dvi n e i n o m j r e i k m i poras:
X2 = 1 6 ,

Y2=

4.

X1= 4,

p i r m j lygt:

.y, = 1 6

ir

Patikrin sitikiname, kad j o s abi t e n k i n a sistem.

Vadinasi, duotoji lygi sistema turi du sprendinius ( 4 ; 16) ir ( 1 6 ; 4 ) .


2 b d a s . Pritaik keitin u =

ir v = y[y

sprendinius
= 2 , y = 4 irir = 4 , y = r2.
I sistem
a n d a m e , kad
177 = 4
177 = 2
jc = 16,

x = 4,

y = 16

y = 4 . Patikrin sitikiname, kad abi n e i n o m j reikmi poros

Atsakymas. (4; 16) ir (16; 4).

inoti laipsni ir logaritm savybes.


sistemos

sprendiamos

Isprskime lygi sistem

derinant

lygi

su

dviem

(2" -2 " = 16,

J29'y -2y = 16,


Ix = 9 - y .

2y = z.

Tada gauname lygt

kurios sprendiniai yra

sprendini,

2'=16,
nes

3 pavyzdys.

z-16 = 0,

z, = 16 ir Z 2 = - 3 2 .

2y = 24,

laipsnis

512

negali

Grtame prie vesto

y = 4.

2y=-32;

bti

neigiamas.

i lygtis neturi
Jei

y = 4,

Taigi m s lygi sistema turi vien

(5; 4).

Sprendiant rodiklini ir logaritmini lygi sistemas, reikia gerai

> = 2 - 1 = 1 . Taigi

(2;1).

x=9-y=9-4=5.

8.8. RODIKLINI IR L O G A R I T M I N I LYGI


SISTEMOS

Tada

Sprendiame gautosios lygi sistemos p i r m j lygt. Paymkime:

paymjimo:

Taigi duotoji lygi sistema turi du s p r e n d i n i u s ( 4 ; 16) ir ( 1 6 ; 4 ) .

x = 2.

Sprendimas. Sistem sprendiame keitimo bdu

ir

tenkina pradin sistem.

Tokios

2 = 4 ,

j2'-2y
= 16,
[x + y = 9 ;
k u r i isprend r a n d a m e du j o s

Isprskime lygi sistem

252'+252'=30,
2 5 " - " = 5/5.

Sprendimas.
D u o t j lygi sistem isprsime keliais bdais.
1 bdas. Pertvarkykime sistemos antrj lygt:

pavyzdi.

(52)'" = 55^,

5 2 , "* y > = 5 ^ , 2 ( * + >0 = ,

x+y = j-

tai

sprendin

Atsakymas. (5; 4).

neinomaisiais sistem s p r e n d i m o b d u s ( k e i t i m o , sudties ir kt.) su


rodiklini bei logaritmini lygi s p r e n d i m o b d a i s . Isprsime kelet

antrosios

r gaut iraik statome sistemos

U + >> = 9 .

!
2 _ 20

x + x - l = 3,

Atsakymas.

u+v= 6

2 +

(y = x-1)

duotoji lygi sistema, turi vien sprendin (2; 1).

2 pavyzdys.

(u > 0 , v > 0 ) , g a u n a m e

I g a u t o s i o s lygybs + y = ^

ireikkime n e i n o m j y : y = ^ - x .

2 * + 3 v = 17
V

4 2*

3 3 ' 5

P r ? s ' m e vesdami naujus neinomuosius

i y iraik stat duotosios sistemos p i r m j lygt, g a u n a m e :


Paymj 2 " = ir =v,
252* + 2 5 ^ " 2 * = 3 0 , 2 5

2 5 ^ + 2 5 ^ ^ = 3 0 ,

2 r

Paskutiniojoje lygtyje pritaik keitin 2 5 2 * = z

+ - ^ - = 30.
25
(z > 0),

i sistema turi sprendin: u = 8, v = 9 . Grtame prie neinomj ir y :

gauname

125
racionalij lygt z + - ^ - = 3 0 , kurios sprendiniai y r a z , = 5 ir Z 2 = 2 5 .
252*=5

Tada
1
= ,
4

2 5 J ' = 25.

ir

I pirmosios lygties randame,

kad

.,
I w j .
.
3
1 1 .
3
1 1
o i antrosios = . Vadinasi, y = r = ir y = -. = .
2
4 4 2
4 2 4
= ^

G a v o m e dvi neinomj reikmi poras x = ,

Taigi duotoji lygi sistema turi du sprendinius


2 b a d a s . Pritaik keitin u = 2 5 v

= 25v

ir = ,

duotj sistem perraome taip:

2 * = 8,

2* = 2 \

3'=9, 3y=32,

x = 3;

y = 2.

Vadinasi, duotoji lygi sistema turi vien sprendin (3; 2).

Atsakymas.
5 pavyzdys.

(3:2)
Isprskime lygi sistem

Sprendimas.

P a y m k i m e 3" = u,

-Ty

= 63,

3* + 7 v = 1 6 .

7"

T a d a duotoji sistema tampa tokia:

; y j ir

[u v = 6 3 ,

(u>0, v>0),

u + v = 16.

gauname

i sistem sprendiame keitimo badu.


naujsistem j "

kurios sprendiniai { S , 4 ^ ir ( 4 \ S } .

. ,
[ 2 5 " = 5, . J 2 5 * = -J,
I s i s t e m I1
U ir <
[ 2 5 " = -Js
25 " = 5
1
X=

~2'

1
=

? 4

X =

fu V = 6 3 ,
\ + v=16;

.
randame

1
=

4 '

; -^ j ir i ;

V1 = I ,

U1 = 1 6 - 7 = 9 ,

U2 = 1 6 - 9 = 7 .

( ; )

ir

3*' = 9 ,
7-=7,

yj.
Taigi

Atsakymas.

16v-v - 6 3 = 0,

v 2 - 1 6 v + 63 = 0 ,

Tada

Taigi duotoji lygi sistema turi du sprendinius

Ji((1l (6 - v ) v = 6 3 ,
Iu = 1 6 - v ;

ms

V2

=9;

3* =7;

, = 2,

x2=log,7;

7 " =9;

y , = 1,

y2 = log,9.

lygi

sistema

turi

du

sprendinius

(;).
(log j 7 ; log 7 9 ) .

4pavyzdys.

Isprskime lygi s i s t e m

i2'+3*=17,

Atsakymas.

(2;1),

(log37;log79).

6 pavyzdys,

isprskime lygi sistem -j

[2** 2 - 3 " * ' = 5 .


T4

Sprendimas.

Pertvarkykime

laipsni savybe a"*"

= a" a"

sistemos

antrj

lygt

. G a u n a m e lygi sistem:

pasiremdami

10

S4(2) _

_.

(2;1)

ir

Sprendimas.

Taigi

4 ^ ^ - ^ = -1,

(2x-y

5 2 r ~ " + 5* = 5 , 2 ;'

15~' + 5 * = 5 , 2 ;

iy = 2x + l,
|x = l;

=-l,

= 1

'

jc = 1,

Tada

>> = 4 + 2 = 6 .

tinka duotajai

9 pavyzdys.
Sprendimas.

\2X-2ly

Isprskime lygi sistem

2Uty

=l\

Kadangi lygtis
- y = -2,

x + 2y = 5,

\x-y\

\\-\

=2 \

[x-y = 2

ir

jx + 2y = 5

[x-y

=~2

sprendiniai. Pirmoji sistema turi sprendin (3; 1), o antroji -

y = 0. Patikrin sitikiname, kad is

Atsakymas.

(3;1),

10pavyzdys.

(2;0).
Isprskime lygi s i s t e m

og,/!^-*) =

Sprendimas.

3* + 2 -3V~2 = 171.

Isprskime lygi sistem

13- + 2 - 3 ^ = 1 7 1 ;

i(V2)4=^-x,

[y = 4 + x,

| * + 2 - 3 v~2 = 1 7 1 ;

3 * ( 1 + 18) = 171,

v = 4x + 4

+ 4 - 16

sprsime keitimo badu. [ antrj ios sistemos lygt vietoje y

3 * + 2 3 2 - 3 " = 171,

1 9 - 3 * = 171,

= 4x + 4.

+ 2 - 3 4 " " 2 = 171.

S p r e n d i a m e paskutiniosios sistemos a n t r j lygt:


3 ' + 2 - 3 2 + * =171,

U + 4 y = 16.

Pritaik logaritm sumos formul

Iog7y = log,(4(* +1)),

=^

j l o g , > - = l o g , ( x + l) + l o g , 4 ,

I o g a b + Iog a c = I o g a (b c) pertvarkome p i r m j sistemos lygt:

Sprendimas.

3 * + 1 8 - 3 " = 171,

^j'^yj

(j;2^)-

sprendinys tinka duotajai sistemai.

3- + 2 - 3 4 " " 2 =171,

ir

Patikrin sitikiname, kad tinka abu sprendiniai.

kuri turi vien sprendin: = 2 ,

jlog^-*)

=2

2x+y=4.

(x + y = 2,
\2x + y = 4,

8 pavyzdys.

x-y

tai duotosios lygi sistemos sprendini aib sudaro dviej

j x + 2 > = 5,
= b );

Taigi duotoji lygi sistema ekvivalenti sistemai

Atsakymas.

= 2.

= 2 ekvivalenti visumai lygi

sistem

y +x =2

(pritaikme pagrindin logaritmo tapatyb

2lx*y = 16,

Pertvarkome abi sistemos lygtis:

I 2 1 g | x - > | = 21g2;

Sprendimas.
Iog3Ivtl)

=2,

[2* - 4 V = 3 2 ,
tlg(*->)2-21g2 = 0.

Ix
" '
2 x * y = 16 .
P e r t v a r k o m e abi sistemos lygtis:

is

Atsakymas. (2; 6).

(1;3).

kad

vien sprendin (2; 6).

y =3

log 3 (.v+i) _

sitikiname,

5 ' = 5;

sistemai. Taigi duotoji lygi sistema turi v i e n s p r e n d i n (1; 3).

Atsakymas.

Patikrin

sprendinys tinka duotajai sistemai. Vadinasi, duotoji lygi sistema turi

y = 21 + 1 = 3.

Patikrin sitikiname, kad sprendinys

= 2.

(y = 2x+\,

3* = 9 ,

x = 2.

iraik i pirmosios lygties. G a u n a m e :

+ 4(4x + 4) = 16, x + 16x +16 = 16, 17x = 0, X = O.

statomejo

Kadangi

= 4 + 4,

tai stat i l y g y b v i e t o j e n e i n o m o j o

J y - I o g 3 X = I,

12 pavyzdys.

I s p r s k i m e lygi s i s t e m

Sprendimas.

P a s t e b k i m e , kad turi bti t e n k i n a m o s slygos:

I x v =312 .

s u r a s t j o r e i k m (JC = 0 ) , g a u n a m e , k a d y = 4 - 0 + 4 = 4 .
Taigi g a v o m e , k a d x = 0 ,

y = 4 , t.y. s i s t e m a turi v i e n i n t e l s p r e n d i n

Jlog74 = Iog7(0 + I J - I o g 7 4 ,
0 + 4 - 4 = 16,

pagrindu 3:

Jlog74 = Iog74,

Iog3XV = l o g 3 3 ' \

\ l 6 = 16.

(0;4).

11 pavyzdys.

i l o g , + l o g ,1 y = 3 ,
Isprskime lygi sistem \
[ 2 l g x - l g y = 3.

Sprendimas.

P e r t v a r k y k i m e abi s i s t e m o s lygtis:

f l o g 2 ( x y ) = 3,

IlgT=3-

1t=13 if=1000

y =

2 \

Iylog3 = 12.
I

ios

(l + z ) z = 12,

pirmosios
ios

3 = 8000,

t.y.

lygties

Z2 +

sprendiniai

ireikiame

y = l + log3x

ir

Z-12 = 0.

yra

z,=3

ir

Z2 = - 4 .

Randame

reikmes:
x , = 3 3 =27,

Iog3X1 = 3 ,

, = 2 7 ;

= ^8000 = 20.
x2=3"4=-i-,

log3x2=-4,

Taigi = 2 0 . A p s k a i i u o j a m e y.

g
Kai = 2 0 , tai: y = = 0 , 4 .

P a t i k r i n a m e , ar n e i n o m j r e i k m i p o r a

x = 20,

>' = 0 , 4

Tada
yra

d u o t o s i o s sistemos s p r e n d i n y s :

y = 1 + log 3 2 7 = l + 3 = 4 ,
y

j ' o g 2 ( 2 0 - 0 , 4 ) = 3,

j20-M = 2 \

I 2 1 g 2 0 - l g 0 , 4 = 3,

j l g g = 3,

1 " =

(8 = 8
\
'
Taigi d u o t o s i o s s i s t e m o s s p r e n d i n y s y r a ( 2 0 ; 0 , 4 ) .
(1 OvO = 1000.

sitikiname,

, - -

kad

1
~ 2 - gF'r

tinka
'

=~

= ^

y,=4;

= l + log3^j- = l - 4 = - 3 ,

Patikrin

Hog2 2 0 + Iog2 0,4 = 3,

Atsakymas. (20; 0,4).

lygties

atitinkamas

iraik s t a t o m e s i s t e m o s a n t r lygt:
= 1000,

pirmosios

P a y m j I o g 3 X = z , g a u n a m e lygt

lygties ireikkime k i n t a m j y . G a u n a m e : = ~

^
8

sistemos

s t a t o m e a n t r j lygt: (l + log 3 x ) log 3 = 12.

y l o g 3 x = 12.

J y - I o g 3 X = I,

f x - y = 8,

P a s k u t i n i j s i s t e m s p r s i m e k e i t i m o b d u . I s i s t e m o s

^ - = 1000,
8

ylog,x = 121og33,

T a d a lygi s i s t e m a a t r o d o taip:

Atsakymas.

Gaut y

x>0,

* 1 . P r i m ias s l y g a s , antrosios lygties abi p u s e s i l o g a r i t m u o k i m e

( 0 ; 4 ) . T i k r i n a m e , ar s p r e n d i n y s ( 0 ; 4 ) t e n k i n a p r a d i n s i s t e m :

y2=-3.
abi

neinomj

reikmi

3'
Taigi m s s i s t e m a turi d u sprendinius ( 2 7 ; 4 ) ir

Atsakymas.

(27; 4),

81'

poros

9 SKYRIUS. N E L Y G Y B S IR J SISTEMOS

Pavyzdiiui,

nes turi tuos paius sprendinius e ( 2 ; + <x>);

9.1. B E N D R O S S V O K O S . N E L Y G Y B I
EKVIVALENTUMAS
Kai norime

nustatyti, su kuriomis

nelygybs x-2>0

k i n t a m o j o reikmmis

vienas

reikinys gyja maesnes (arba didesnes) reikmes, negu kitas reikinys,

ir +
x-3

x>+ 2 nra ekvivalenios, nes


x-3

skiriasi j sprendiniai: pirmosios nelygybs sprendiniai yra x e ( 2 ; + < x > ) ,


o antrosios nelygybs - e ( 2 ; 3 ) u ( 3 ; + ).

sprendiame nelygyb.

Sryiai A(x)<B(x),

ir x2 + x > x2 + 2 yra ekvivalenios,

nelygybs x-2>0

A(x)>B(x),

n e l y g y b s su v i e n u k i n t a m u o j u

A(x)<B{x),

ia A(x)

A(x)> B(x) yra

ir B(x)

- r e i k i n i a i su

Matome,

kad

=3

nra antrosios nelygybs sprendinys,

todl

nelygybs nra ekvivalenios.

vienu kintamuoju. Danai vienas i i b n a skaiius.


Kintamj, kurio reikmi iekome, paprastai vadiname neinomuoju.

9.2. TIESINS N E L Y G Y B S

Nelygybs su vienu neinomuoju a p i b r i m o sritimi vadinama aib


t n e i n o m j r e i k m i , su kuriomis visi nelygybs reikiniai turi prasm.
Pavyzdiiui,

nelygybs x + l > x

a p i b r i m o sritis yra vis realij

skaii aib.
Neinomojo

reikm vadiname

nelygybs

sprendiniu, jei su j a

nelygyb t a m p a teisinga skaitine nelygybe.


Pavyzdiiui,
e (1;

nelygybs

Tiesinmis
ax + b< O,

4x-l>3

nelygybmis

ax + b> O,

yra

> I

ir

ax + b> O,

skaiiai, o

x -

Nelygybs a x + b > O sprendiniai:

arba

tai x>~

ir sprendini aib yra intervalas

BH-

nes p a m u s bet kok skaii i io intervalo nelygyb tampa

teisinga skaitine nelygybe (kai X = 5 , tai 19 > 3 ) .


Isprsti nelygyb - reikia surasti visus j o s sprendinius arba rodyti,

nelygybs

kuri

kintamasis.

1) jei a > 0 ,
sprendinys

vadinamos

ax + b< O,

2) jei a < O, tai x <

ir sprendini aib yra intervalas

kad nelygyb j neturi.


Jei dvi nelygybs turi tuos paius sprendinius arba abi sprendini
neturi, tai j o s v a d i n a m o s ekvivaleniomis.
Pertvarkydami nelygybes remiams tokiais teiginiais:
1) jei prie abiej nelygybs-pusi pridsime (i abiej pusi atimsime)
po t pat skaii, tai gausime ekvivaleni pirmajai nelygyb;

3)jei

a = 0,

tai gauname

nelygyb

nelygyb sprendini neturi ( x e 0 ) ;

O x>-b.

Kai

b<O,

yra kiekvienas realusis skaiius e ( - < ; +oo).

2) jei abi nelygybs puses p a d a u g i n s i m e (padalysime) i to paties


teigiamojo skaiiaus, tai gausime e k v i v a l e n i pirmajai nelygyb;
3) jei abi nelygybs puses p a d a u g i n s i m e (padalysime) i to paties
neigiamojo skaiiaus ir pakeisime nelygybs e n k l prieingu, tai gausime
ekvivaleni pirmajai nelygyb.

1 pavyzdys.

kai b < O, tai nelygybs sprendinys

Isprskime nelygybes:

a) 2 x - 4 > 3 ;

c)j-3<-2x;

e ) 6 x + 5 > 6 x + 7;

b) 5 - 3 x < 6 ;

d) 5 - 3 x < l - 3 x ;

O x+8<x+8.

Sprendimas.
a)

g a u n a m e teising nelygyb O < O.

2x-4>3,

b) 5 - 3 x < 6 ,

2x>7,

-3x<l

>3,5.

x>-

t 1^

d)

1-4,

x + 8 x < 12,
9x<12,

(-oo;+oo);

f)

c) ( -

dvinaris

Uy);

( - o o ; + oo).

Su

kuriomis

reikmmis

Sprendimas.

kai e

5-3x<l-3x,

Ia - 4

gyja

;+

S u d a r o m e n e l y g y b 7 a - 4 > O, i ia

, tai dvinaris I a - 4

a >

4
y -

Vadinasi,

gyja teigiamas reikmes.

Atsakymas.

i nelygyb sprendini neturi,


nes

su

bet

kuria

reikme

gauname neteising nelygyb


0<-4.

<1|.

S pavyzdys.

Su kuriomis

reikmmis reikinio

Sudarome
2

nelygyb

Pritaik formul (a - b) = a - 2 a b + b ,

WWWWWWWWVfo

( 5 x - 4 ) ( 5 x + 2)

reikm maesn u reikinio (5x - 3) 2 reikm?


Sprendimas.

0 0

b) ^ - - | ; + j ;

teigiamas reikmes?

: < - 4 .

4 + 2x<3

a) ( 3 , 5 ; + 0 0 ) ;

2 pavyzdys.

[4

Jt e ( 3 , 5 ; + 0 0 ) .

j-3<-2x,

e)

1
3'

>

3,5

c)

Atsakymas,

I:(-3),

(5x-4)(5x + 2)<(5x-3)2.
gauname:

25x 2 + IOx - 2 0 x - 8 < 2 5 x 2 - 30x + 9 ,

1 Ox - 2 0 x + 30x < 9 + 8 ,

,(-,).
e)

20x < 1 7 ,

17

6x + 5 > 6 x + 7 ,

x e ( - ; +00).
Nelygyb yra teisinga su bet kuria

t.y.
- 0 0

HS)
f

17^

>

20

Atsakymas.

;^)

4pavyzdys.

S t a i a k a m p i o vienos kratins ilgis lygus 1 0 c m .

reikme, nes su bet kuria

reikme g a u n a m e teising nelygyb O > - 2 .


f)

x< ,
20

Ox > - 2 .

m m m m v

Koks

x + 8 < x + 8,

gali bti kitos s t a i a k a m p i o kratins ilgis, kad j o perimetras bt didesnis

0x<0.

u perimetr kvadrato, kurio kratin lygi 8 cm ?

e (-00 ;+c).
Nelygyb teisinga su bet kuria reikme, nes su bet kuria reikme

Sprendimas.

P a y m k i m e staiakampio kitos kratins ilg cm.

Staiakampio perimetras a p s k a i i u o j a m a s pagal f o r m u l

P = 2(a + b),

ia a ir b - s t a i a k a m p i o kratins.

teisinga nelygyb / ( x ) > g ( x ) .

G a u n a m e , kad staiakampio perimetras P = 2 (x + 10) cm .

Su tomis reikmmis parabols takai yra aukiau tiess. I 1


paveikslo matyti, kad taip b u s tada, kai
X C - I ir x > 2 . Vadinasi,

K a d a n g i k v a d r a t o perimetras a p s k a i i u o j a m a s pagal formul


P = 4a,

ia a - kvadrato kratin,

X 2 > X + 2 , kai x e ( - o o ; - l ) u ( 2 ; + oo).

tai stat a = 8 c m , gauname

Sudarome

nelygyb

2(x + 1 0 ) > 3 2 .

Isprend

nelygyb,

g a u n a m e , kad > 6 .

Vadinasi, s t a i a k a m p i o perimetras bus didesnis u

kvadrato

kai

perimetr,

staiakampio

antrosios

kratins

ilgis

gys

nubraiome f u n k c i j
/ ( x ) = x 2 ir g ( x ) = 3 - 2 x
grafikus (2 pav.).

(6; + o).

nelygyb

kurias

galima

urayti

ax2 +bx + c> O,

*+ + <0,

sprendiniai

yra tos reikms, su kuriomis teisinga

9.3. K V A D R A T I N E S N E L Y G Y B E S
Nelygybs,

x2 < 3 - 2x

Nelygybs

reikmes i intervalo ( 6 ; +oo).

Atsakymas.

/(X)=X1

b) Vienoje koordinai ploktumoje

P = 4 8 = 32 /.

pavidalu

ax2+bx

ax2 + bx + c>

+ c<0,

/(x)<g(x).

Su tomis

kai

0,

a*0,

reikmmis

takai yra emiau tiess, kai


Vadinasi, x 2 < 3 - 2 x ,

v a d i n a m o s k v a d r a t i n m i s nelygybmis.

Atsakymas,

parabols
-3<x<l.

kai x e [ - 3 ; l ] .

) ( - o o ; - l ) w ( 2 ; + > ) ; b) [ - 3 ; 1

Kvadratines n e l y g y b e s galima sprsti vairiais bdais


2 pavyzdys.

9.3.1. Kvadratini nelygybi grafinis sprendimas


Norint k v a d r a t i n e s nelygybes isprsti grafiniu sprendimo bdu, reikia

G r a f i n i u bdu

a)/(x)<g(x);

a) Nelygybs
niai yra tos

a ) V i e n o j e koordinai

<-x-2

sprendi-

reikms, su kuriomis

reikmi

nra,

todl

nelygyb

sprendini neturi.

p l o k t u m o j e n u b r a i o m e funkcij

b) Nelygybs

f (X) = X1 ir g ( x ) = x + 2
g r a f i k u s (1 pav.).

f(x)>g(x).

parabol yra emiau tiess. Kadangi toki

b)x2<3-2x.

Sprendimas,

b)

Sprendimas.

isprs-

k i m e nelygybes:
a ) X2 > x + 2 ;

pavaizduoti

niai yra tos


1 pav.

N e l y g y b s 2 > + 2 sprendiniai yra tos reikms, su kuriomis

funkcij

/ ( x ) = x2

ir

g(x) = - - 2 grafikai. Pasinaudoj iuo briniu isprskime nelygybes:

braiyti atitinkam f u n k c i j grafikus.


I pavyzdys.

3 paveiksle

>-x-2

reikms, su

sprendikuriomis

parabol yra aukiau tiess. Taip yra su


visomis kintamojo reikmmis.

xeR.

N e l y g y b s sprendinys yra kiekviena reikm, t.y.


Atsakymas,

kai = - 1 , tai / ( - 1 ) = ( - 1 ) + 2 = 3

b) ( - 0 0 ; + ) .

a) 0 ;

(galime

statyti

ir

funkcij

( - 0 1 + 4 = 3);
3 pavyzdys.
g(x) = -2

paveiksle

pavaizduoti

funkcij

f (x) = 2 - X2

ir

<-2

g{x) = -2

ir

2-2

b) N e l y g y b s

<-2

Jl - 2 < x + 4 .

yra emiau tiess

kad

parabol

Atsakymas,

Atsakymas,

<-2

, kai

a) ( - 2 ; - 2 ) ,

a) ( - 1 ; 3 ) ;

Kvadratines

nelygybes

funkcijos f ( x ) = ax2+bx

paveiksle

Koeficiento a enklas

( 2 ; - 2 ) ; b) ( - o o ; - 2 ] u [ 2 ; + o o ) .

pavaizduoti

funkcij

/ ( x ) = x2 + 2

ir

g ( x ) = x + 4 grafikai.

D = b2 - 4ac enklas

a) Sulygin funkcij iraikas, g a u n a m e lygt

sprendiniai
Nelygybs

ias reikmes f u n k c i j iraikas, g a u n a m e tak ordinates:

sprsti

ir

[stat

ax2 + i x + c < 0
sprendiniai

v;

(-oo;x,)u

2 + bx + c > 0

2 + 2 = + 4
x ! - x - 2 = 0 sprendinius JC = 1 ir = 2 .

galima

eskizas
Nelygybs

reikmes?

RandameIygties

bdu

Parabols

b) Su kuriomis reikmmis funkcijos / ( x ) reikms maesns u

Sprendimas,

grafiniu

taikant

+ c grafiko savybes

f ( x ) = ax2 + & t + c

a) Raskime funkcij grafik susikirtimo tak koordinates.

funkcijos g{x)

xe(-l;2).

(2 ; 6 ) ; b) ( - 1 ; 2 )

Sprendiant kvadratines nelygybes galima remtis lentele:

x e ( - o ; - 2 ] w [ 2 ; +).

Diskriminanto
4 pavyzdys.

I brinio matome, kad parabol yra

Vadinasi, x 2 - 2 < x + 4 , kai

I
yra

emiau tiess, kai < - 2 ir x > 2 .


Vadinasi, 2-2

g(x) = + 4 .

emiau tiess, kai - l < x < 2 .

reikms, su kuriomis

matome,

5 pav.

ios nelygybs sprendiniai yra tos reikms, su kuriomis parabol

sprendi-

parabol yra emiau tiess g ( x ) = - 2 .


brinio

kertasi

grafikai

susikerta takuose ( - 2 ; - 2 ) ir ( 2 ; - 2 ) .

grafikai

/(*)<(*)>
tai sudarome nelygyb

a) I brinio m a t o m e , kad funkcij

niai yra tos

/ ( 2 ) = 2z + 2 = 6 .

tai

funkcij

b) Kadangi pagal slyg

sprendinius.

Sprendimas.
f (x) = 2-X2

x = 2,

takuose ( - 1 ; 3 ) ir ( 2 ; 6 ) .

a) funkcij grafik susikirtimo koordinates;


b ) n e l y g y b s 2-1

kai

Vadinasi,

grafikai. Remdamiesi paveikslu raskime:

X L
,

(-co;x,)u
( - 0 0 ; + 00)

u ( x 2 ; + co)

u ( x , ; + oo)
Sprendini
nra

Sprendini
nra

Nelygybs
2 +

Sprendimas.

(-coixju

bx + c > 0

( - 0 0 ; + oo)

( - o o ; + oo)

u [ x 2 ; + oo)

sprendiniai

a ) L y g t i s x 2 - 9 x + 8 = 0 turi dvi a k n i s :
= 8.

Nelygybs
Sprendini

ax + bx + c< 0

y = 2x2 + 5x + 2

Funkcijos

nra

sprendiniai

1 - 9x + 8 > 0

Nelygyb
Koeficiento a enklas

enklas

Parabols

jr

/(x) = ax +bx + c
eskizas

/ V ,

/ \*

>

sprendiniai

/V

Sprendini

Sprendini

nra

nra

6 pav.

aies;

V a d i n a s i , d u o t o s i o s n e l y g y b s s p r e n d i n i a i e ( - > ; l ) u ( 8 ; + o).
b) 1 b a d a s .

Duotosios

2JC2 + 3JC 1 > 0

nelygybs

abi p u s e s p a d a u g i n k i m e

G a u s i m e p r i e i n g o e n k l o nely-

gyb
2x2-3x + l<0.

Nelygybs

1 +bx + c < O

(-oo;x,)u

(-oo;x,)u

Lygtis 2 x 2 - 3 x + l = 0 turi dvi a k n i s :

( - o o ; + oo)
u ( x , ; + oo)

u ( x 2 ; + oo)

sprendiniai
Nelygybs
ax2 +

su

taip y r a , kai < 1 a r b a > 8 .

i ( - 1 ) .

Nelygybs

ax2 + bx + c > O

teisinga

t o m i s r e i k m m i s , su k u r i o m i s p a r a b o l s
takai y r a vir

Diskriminanto
D = b2 - 4ac

grafikas -

p a r a b o l - p a v a i z d u o t a 6 paveiksle.

k ;

sprendiniai

i =J

Funkcijos

Sprendini

bx + c > O

jt

nra

Nelygyb

2x

1 ,r

y = 2jc 2 - 3 x + 1

grafikas

pavaizduotas

- 3 x + 1 < 0 t e i s i n g a su t o m i s

p a r a b o l s takai y r a

Nelygybs

7 pav.

= l

ax +bx + c< O

( - o o ; + oo)

( - 0 0 ; + oo)

u [ x 2 ; + co)

sprendiniai

a y j e a r b a po j a . Tai b u s tos r e i k m s , kurios

p r i k l a u s o intervalui [ x , ; x 2 ] , t . y . , k a i

xe^i-;lj.

V a d i n a s i , n e l y g y b s s p r e n d i n i a i b y r a intervalas

I^-1J-

isprskime nelygybes:

a) X2 - 9 x + 8 > O,
b) - 2 x

paveiksle.

(->;xjw

S pavyzdys,

r e i k m m i s , su k u r i o m i s

+ 3x-l>0,

c) X 2 - 4 x < 0 ,

d ) 2 + 2 * + 1 < O,

2 bdas.

e) 2 x 2 - 3 X + 2 > 0 ,

Nelygybs - 2 x 2 + 3 x - l > 0

f) - J r 2 + J t - I > 0 .

B r a i o m e f u n k c i j o s f ( x ) = - 2 x 2 + 3 x - 1 g r a f i k (8 pav.) ( g r a f i k a s

abi puses g a l i m e ir nedauginti i ( - 1 ) .

k e r t a Ox

a t a k u o s e , k a i X1 =

ir X2 =

2).

Nelygyb

2X2-3X + 2 > 0

t e i s i n g a su t o m i s

k u r i o m i s p a r a b o l s t a k a i y r a vir
su

Nelygyb

-2x

tomis

reikmmis,

+3x-l>0

p a r a b o l s t a k a i y r a Ox
Vadinasi,

teisinga

su

kuriomis

a y j e a r b a vir j o s .

kai

nelygyb

yra

vir

aies, tai

visomis realiosiomis

c) L y g t i s

X2-4X = 0

X2 = 4 .

turi dvi

Funkcijos

aknis
2

y =

x -4x

X2 - 4 x < 0

Nelygyb

2x2-3x + 2>0

nelygyb

teisinga

su

s p r e n d i n i a i b y r a intervalas ( - o o ; + a>).
f) K v a d r a t i n lygtis

-x

+x-l = 0

r e a l i j a k n neturi, nes j o s

y r a n e i g i a m a s skaiius.
y =-2+

Funkcijos

-1

grafikas

teisinga

su

Nelygyb

+X-I>0

teisinga

takai yra

takai y r a vir Ox

Ox

ayje arba emiau jos. Tai


reikms,

kurios

priklauso

[0;4],

d) Lygtis
akn x = - l ,

turi

grafikas

0.

N o r i n t isprsti k v a d r a t i n e s n e l y g y b e s a l g e b r i n i u bdu

teisinga

su

1 pavyzdys.

t o m i s r e i k m m i s , su k u r i o m i s p a r a b o l s

b) l l x - x

-24>0,

todl n e l y g y b neturi s p r e n d i n i .
Sprendimas.
lygtis

2x2-3x + 2 = 0

realij a k n neturi, nes j o s diskriminantas


D = (-3)2-4-2-2 = -7
skaiius. Funkcijos

pirmiausiai

Isprskime nelygybes:

a) 2 + - 20 > 0 ,

aimi. Toki tak nra,

e) K v a d r a t i n

d ) 0 ;

reikia iskaidyti d a u g i n a m a i s i a i s , p o to isprsti g a u t a s n e l y g y b i s i s t e m a s

X2 + 2 x + 1 < 0

e)[0;4];

9.3.2. Kvadratini nelygybi algebrinis sprendimas

y = X 2 + 2x + 1

p a v a i z d u o t a s 10 p a v e i k s l e .

takai y r a p o

12 pav.

a ) ( - o o ; l ) u ( 8 ; + oo);

e) ( - o ; + o ) ; f)

nes lygties diskriminantas

D = 2 - 4 1 1 = 0.

Nelygyb

aies. T o k i t a k n r a ,

vien

Funkcijos

^c

todl n e l y g y b neturi s p r e n d i n i
Atsakymas,

X 2 + 2X + 1 = 0

su

t o m i s r e i k m m i s , su k u r i o m i s p a r a b o l s

intervalui

su

2x2-3x + 2>0

reikmmis. Taigi, nelygybs

t o m i s r e i k m m i s , su k u r i o m i s p a r a b o l s

tos

reikmmis,

p a v a i z d u o t a s 12 p a v e i k s l e .

grafikas pavaizduotas 9 paveiksle.

bus

aies. K a d a n g i visa p a r a b o l y r a

d i s k r i m i n a n t a s D = I2 - 4 ( - 1 ) ( - 1 ) = - 3

teisinga.

x,=0,

isidsiusi

yra

f i k a s p a v a i z d u o t a s 11 p a v e i k s l e .

+x-20>0.

r a n d a m e , k a d j o s s p r e n d i n i a i yra X1 = 4

d) 4 - ( 3 + 5x)2 < 0 .
Isprend

lygt

ir x 2 = - 5 .

x 2 + x - 2 0 = 0,

I s k a i d o m e kairij

nelygybs pus dauginamaisiais pagal formul

neigiamas

y = 2x2-3x+2

a)x

c) 5 x - 2 < 0 ,

2 + 6 + = <(-,)(-2),

graax

+ bx + c = 0 s p r e n d i n i a i .

Ciax1,

X2 - l y g t i e s

M u s u a t v e j u a = I,

,=4,

Ix > 3 ,
1x<8.

X2 = - 5 , todl 2 + - 2 0 = ( - 4 ) ( + 5 ) .

ix<3,
x>8.

T u r i m e n e l y g y b ( - 4 ) ( + 5) > O.
Dviej dauginamj

(-4)

ir ( + 5) s a n d a u g a

( - 4 ) ( + 5)

yra

3M M W ^ V f s
>/////!))})})1^

n e n e i g i a m a , kai d a u g i n a m i e j i y r a v i e n o d e n k l .

xe(3;8)

Tai g a l i m a parayti n e l y g y b i s i s t e m o m i s .

-4<0,

\x + 5> 0;

j x + 5 < .

sprendiniai

yra

duotosios

S i s t e m a s p r e n d i n i neturi.

5x-x2<0

c) n e l y g y b s

nelygybs

sprendiniai.

nelygyb

abi puses p a d a u g i n

fx>4,

fx4,

\x>-5;

\x<-5.
m

xe[4;+oo)

(-1),

gauname

X - 5 x > O. Iskaid n e l y g y b s k a i r i j p u s dauginamaisiais

2 - 5 x = x ( x - 5 ) , gauname nelygyb

Isprendiame gautas sistemas:

m m v .

V a d i n a s i , n e l y g y b s sprendiniai priklauso intervalui (3 ; 8 ) .

J x - 4 > O,

sistem

777777^

x(x-5)>0.

S u d a r o m e n e l y g y b i sistemas:
m

(x>0,
j x - 5 > 0.

>
i

xe(-;-5].

(x<0,
}x-5<0.

sistem

sprendiniai

yra

duotosios

nelygybs

sprendiniai

I s p r e n d i a m e gautas sistemas:
V a d i n a s i , d u o t o s i o s n e l y g y b s s p r e n d i n i a i p r i k l a u s o i interval s j u n g a i
( - o o ; - 5 ] u [ 4 ; +oo).
b) N e l y g y b s

llx-x

-24>0

abi

puses

padaugin

(-1),

(x>0,

(x<0,

|x>5.

(x<5.

^i

nwww

J)))))))X>

^?/)))////!//^

g a u n a m e n e l y g y b X2 - 1 I x + 24 < O.
x e ( 5 ; + o)
I s p r e n d lygt x 2 - I l x + 2 4 = O g a u n a m e j o s s p r e n d i n i u s
X1

= 3

Vadinasi,

ir X 2 = 8 .

d) Nelygybs

2 - 1 I x + 24 = ( x - 3 ) ( x - 8 ) .
Turime nelygyb
sandauga

f o r m u l a2-b2

(x-3)(x-8)<0.

(x-3)(x-8)

yra

Dviej dauginamj
neigiama,

kai

(x-3)

dauginamieji

ir
yra

skirting e n k l , t.y. v i e n a s - t e i g i a m a s , o kitas - n e i g i a m a s .

k a i r i j pus

=(a-b)(a

sjungai

f-l-5x<0,

x - 8 > 0.

(5 + 5 x > 0 ;

duotosios

dauginamaisiais,

pritaik

S u d a r o m e n e l y g y b i sistemas:

j x - 8 < O;
yra

iskaidome

+ b):

= ( - l - 5 x ) ( 5 + 5x).

|x-3<0,

sprendiniai

interval

4 - ( 3 + 5 x ) 2 = 2 2 - (3 + 5 x ) 2 = (2 - (3 + 5 x ) ) ( 2 + (3 + 5 x ) ) =

| x - 3 > O,

sistem

priklauso

G a u n a m e n e l y g y b ( - 1 - 5 x ) ( 5 + 5 x ) < O.

Tai g a l i m a parayti n e l y g y b i s i s t e m o m i s :

Isprendiame gautas sistemas:

xe(-oo;0)
sprendiniai

(-oo;0)w(5;+oo).

Iskaidome kairij nelygybs pus dauginamaisiais

(x-8)

nelygybs

nelygybs

sprendiniai.

sistem

sprendiniai

I s p r e n d i a m e gautas sistemas:

f-l-5x>0,
5 + 5 x < 0 .
yra

duotosios

nelygybs

sprendiniai.

1 5 < 0 , 1 ( - 1 )

f-x-5jc>0,1(-1)

(5 + 5 x > 0 ; |:5

Vadinasi, nelygybs sprendiniai priklauso intervalui

(5 + 5 x < 0 ; | : 5

(1 + 5 x > 0 ,

(l + 5 x < 0 ,

\l+x>0;

(I + JC < 0 ;

U - I

Atsakymas.

[x<-l

[4H

-3.

9.3.3. Kvadratini nelygybi s p r e n d i m a s interval metodu

H - i .

U>-1.

( - V l T ; VTJ).

Maiausias sveikasis sprendinys i io intervalo yra - 3 .

Kvadratines nelygybes galime sprsti interval metodu. Pirmiausia


isprendiame

-1

_ i

kvadratin

lygt

ax2+bx-c

= O,

kai

a*0.

Toliau

galimi sekantys atvejai

jc e ( - 0 0 ; - 1 ]

1 . Jeigu diskriminantas D > O, tai kvadratin lygtis turi dvi skirtingas

Vadinasi, nelygybs sprendiniai priklauso interval sjungai

aknis

ir

X2.

ios aknys dalo skaii ties tris

intervalus.

K i e k v i e n a m e intervale kvadratinis trinaris


2 + bx - c = O,
Atsakymas,

a) ( - o o ; - 5 ] u [ 4 ; + o o ) ; b) ( 3 ; 8 ) ;

c) ( - o o ; 0 ) u ( 5 ; + oo);

d) (

turi

pastov

a* O

enkl (arba

yra teigiamas,

arba neigiamas).

Kad

nustatytume kvadratinio trinario enkl kiekviename intervale, reikia i

kiekvieno intervalo paimti po v i e n reikm ir apskaiiuoti kvadratinio


2 pavyzdys.

Raskime nelygybs 2 x 2 < 26 m a i a u s i sveikj sprendin.

trinario reikm, atitinkani p a i m t . Gautosios reikms enklas ir yra

a2 - b2

kvadratinio trinario enklas atitinkamame intervale. Toliau, priklausomai

Sprendimas.
2.v2 - 26 < O

Pasinaudoj f o r m u l e
kairij

pus

dauginamaisiais

iskaidome

nelygybs

2(x - VlT){i + V f J ) < O.

Padalij abi nelygybs puses i 2 , g a u n a m e n e l y g y b

Kvadratini nelygybi

ax2+bx

(-/ + - ) < 0 .

ijc-VO" < 0 ,

->/3>0,

U+-/i3>o.

[+/ < o .

sistem

sprendiniai

yra

duotosios

nelygybs

sprendiniai.

i x > VTJ ,

X>-Vi3.

\ x < - VTJ.

JH
( Vl3 ; V13 )

Kvadratin
nelygyb
ax2 + 6x + c > 0, a > 0

x<V,

77777^-

+ c> O, ax2 + bx + c< O, ax2 +bx + c< O ),

kuri a > O sprendiniai surayti lentelje:

Isprendiame gautas sistemas:

+ c>O ,

(ax2+bx

S u d a r o m e nelygybi sistemas:

n u o duotosios nelygybs enklo, uraome nelygybs sprendinius.

Pastovaus enklo
intervalai

a(x-x,)(x-x2)> 0

S i s t e m a sprendini neturi.

ax2 + bx + c> 0 , a> 0


a(x-x,Xx-x2)>0

V ^ V
Xl

V
Xl

Sprendiniai

e (-oo ; x 1 ) u ( x 2 ; +oo)

X2 ~X

YXi^

e ( - o o ; x j u [x 2 ; +oo)

Ic

ax2 +bx + c< 0 , a > 0

a(x-x,Xx-x2)<0

ax2+bx

V
^ V r
Xi

3. Jeigu D < O, tai kvadratin lygtis ax2 + fix + c = O, # O realij


akn neturi ir kvadratins nelygybs interval metodu isprsti negalima.

xe(x,;x2)
"

1 pavyzdys.

+ c< 0, a> O

xe[x,;x2]

a(x-x,Xx-x2)<0

Xl

X2

Isprskime nelygybes:

a) x 2 - 9x + 8 > O,

c) ( 7 - 2 x ) ( x + 5 ) < 0 ,

b) - x 2 + 5 x - 6 > 0 ,

d) 1 + 2 x + l < 0 .

Sprendimas, a) JC -9JC + 8> O.

2. Jeigu diskriminantas D = O, tai kvadratin lygtis


2 + 6 * + c = 0 ,

Kvadratin lygtis X2 - 9 + 8 = O turi dvi aknis

a* O

turi dvi lygias aknis x, = X1 = - . iuo atveju

aknys
(-oo;l),
Kvadratini nelygybi sprendimo interval metodu schemos pateiktos
lentelje (visur > O,

X1 = 1 ir X1 = 8 .

Duotoji nelygyb ekvivalenti nelygybei ( - l)(x - 8) > O.


, = 1 ir X1 = 8
(1;8)

vis skaii ties dalija tris intervalus

ir (8; + ) .

Kvadratinio trinario x 2 - 9 x + 8

enklai

atskiruose intervaluose pavaizduoti 13 paveiksle.

D = ft2 - 4 a c = O ):

Kvadratin
nelygyb

Pastovaus enklo
intervalai

Sprendiniai

13 pav.
Intervaluose (oo; 1) ir ( 8 ; + ) trinaris gyja tik teigiamas reikmes,

xe ( - O O i - A j

a 2 + + o O , a> 0

HJ >

b
2a

<

(1;8)

tiktai neigiamas

funkcijos enkl,

intervale reikiniai

>x

x e ( - OO ; + oo)

(x-l)

reikmes.

pavyzdiui,

ir ( x - 8 )

intervale

Viename

intervale

( 8 ; + oo).

iame

ir duotasis trinaris gyja tiktai

b
2a

>

enklus intervaluose.
Matome, kad x 2 - 9 x + 8 > 0 , kai x e ( - o o ; l ) u ( 8 ; + oo).

a X2 +bx + c< 0, a> 0


Sprendini nra
x e 0

b) - X 2 + 5 x - 6 > O .
1 badas. Duotosios nelygybs abi puses padauginkime i
X2

b_
2a

(-1).

Gausime prieingo enklo nelygyb:

a 2 + 6x + c < 0 , a> 0

intervale

teigiamas reikmes. Toliau eidami i deins kair, pakaitomis keiiame

b_
2a

KT"

nustatome

1 + bx + c> 0, a > 0

>x

b
X<B
~~2a

- 5 x + 6< O

Kvadratin lygtis x 2 - 5 x + 6 = 0 turi dvi aknis X1 = 2


Kvadratin trinar

x -5x +6

ir X2 = 3 .

iskaid dauginamaisiais, gauname

ekvivaleni nelygyb

apskaiiuoti mint reikini reikmes su ia reikme. enklai intervaluose

( - 2)(jr - 3) < O.
aknys

pavaizduoti 16 paveiksle.

ir 3 v i s skaii ties d a l i j a tris intervalus

(-oo;2],

[ 2 ; 3 ] ir [3 ; +). Intervaluose g y j a m i enklai pavaizduoti 14 paveiksle

3,5
16 pav.
M a t o m e , kad ( 7 - 2 x ) ( x + 5 ) < O , kai x e ( - o o ; - 5 ) u ( 3 , 5 ; + oo).

Skaiiai 2 ir 3 yra d u o t o s i o s n e l y g y b s sprendiniai (tie takai skaii


tiesje utuuoti).

Kvadratin lygtis x 2 + 2 x + l = 0 turi dvi lygias aknis

M a t o m e , kad trinaris

x2 -5x

+6

gyja n e i g i a m a s r e i k m e s

arba

reikmes, lygias nuliui, kai e [ 2 ; 3].


2 bodas.

Galime

nedauginti i ( - 1 ) .

d) x2 + 2x + 1 < 0 .

nelygybs

JT1=XJ=-I.

Duotoji nelygyb ekvivalenti nelygybei (x + I) 2 < O.


M a t o m e , kad nelygyb (x + I) 2 < O,

-x2 + 5x-6>0

abiej

Iskaid n e l y g y b s kairij pus

pusi

ir

dauginamaisiais,

o kartu ir d u o t j nelygyb, t e n k i n a tiktai


vienareikm x = - l

(17pav.).

Atsakymas.

g a u n a m e nelygyb:

a) ( - o o ; I ) u ( 8 ; + oo); b) [2 ; 3]; c) ( - o o ; - 5 ) u ( 3 , 5 ; + ); d) - 1 .

-(x-2)(x-3)>0.
enklai intervaluose p a v a i z d u o t i 15 paveiksle.

2 pavyzdys.

Duota funkcija / ( x ) = 4x2 - 25.

a) A p s k a i i u o k i m e / ( - 2 ) .
b) R a s k i m e
M a t o m e , kad trinaris

-x

+5x-6

g y j a teigiamas r e i k m e s

arba

reikmes, lygias nuliui, kai e [ 2 ; 3].

lygtis

reikmes,

su

kuriomis

teisinga

nelygyb

c) R a s k i m e didiausi s v e i k j nelygybs / ( x ) < O sprendin.


Sprendimas,

c) (7 - 2 x ) ( x + 5) < O.
Kvadratin

visas

/ W < O.

( 7 - 2 x ) ( x + 5) = 0

turi

dvi

aknis

JT1= 3,5

ir

X1 = - 5 . ios r e i k m s v i s r e a l i j skaii aib suskaido tris intervalus

a) statome = - 2

funkcijos iraik

/ ( x ) = 4 x 2 - 25
ir a p s k a i i u o j a m e reikinio reikm:
/ ( - 2 ) = 4- ( - 2 ) 2 - 2 5 = - 9 .

( - ; 5),

( - 5 ; 3 , 5 ) ir ( 3 , 5 ; + o ) ,

kuriuose reikiniai 7 - 2 x

ir x + 5 yra p a s t o v a u s enklo.

Norint nustatyti reikini

l-2x

b) S u d a r o m e n e l y g y b 4 x 2 - 25 < O.

JC + 5 e n k l u s k i e k v i e n a m e i

Kvadratin lygtis 4 x 2 - 2 5 = 0 turi dvi aknis X1 = - 2 , 5 ir X2 = 2,5.

trij interval, p a k a n k a paimti i k i e k v i e n o intervalo po v i e n k u r i nors

Kairij nelygybs p u s iskaid dauginamaisiais, g a u n a m e nelygyb

neinomojo

ir

r e i k m ( n e s u t a m p a n i su intervalo galiniais takais) ir

4(x - 2,5)(x + 2,5) < O.

N u s t a t o m e pastovius enklus intervaluose ( 1 8 pav.).


+

-2,5

18 pav.

g a u n a m e toki nelygyb:
3px + x - 4 p - p x

sveikasis

nelygybs

>0,

arba

-px2+(3p + l)x-4p>0.

Padaugin abi ios nelygybs puses i ( - 1 ) , g a u n a m e nelygyb

2,5

pX 2 - ( 3 p + l)x + 4 p < 0 .

M a t o m e , kad nelygyb 4 x 2 - 25 < O teisinga, kai e ( - 2 , 5 ; 2,5).


c) Didiausias

-25

<O

sprendinys

i
i

nelygyb

teisinga

su

visomis

realiosiomis

kintamojo

reikmmis, kai ,

\p< 0.

intervalo ( - 2 , 5 ; 2,5) y r a 2 .
R a n d a m e diskriminanto iraik:

Atsakymas, a) - 9 ; b) ( - 2,5; 2,5); c) 2.

> = ( - ( 3 + 1 ) ) ! - 4 4 = 9 2 + 6 + 1 - 1 6 2 = - 7 2 + 6 + 1.

9.3.4. Kvadratini nelygybi su parametrais sprendimas

S u d a r o m e nelygybi sistem:
J-7p2+6p + l<0|

K v a d r a t i n n e l y g y b a X 1 + b x + c > O:

hp2-6p-\>0,

(-1),

lp<0;

1) teisinga su v i s o m i s realiosiomis k i n t a m o j o r e i k m m i s , kai


[D<0,

(p<0.

Kvadratins lygties T p2 - 6 p - \ = 0 aknys yra P 1 = I ir

=-y.

N e l y g y b i sistemos

(a > 0 ;
2) sprendini neturi, kai j

'
IP <o

Kvadratin nelygyb

+ bx + c< 0 :

sprendiniai (19 pav.) yra

1) teisinga su v i s o m i s realiosiomis k i n t a m o j o r e i k m m i s , kai

pe(-o;-^7,

(D< 0,

b) ( p 2 - 4)x 2 + 2 ( p + 2)x +1 > 0

|a <0;

1 pavyzdys.

Su k u r i o m i s p

teisinga

reikmmis, kai { ,2
I p - 4 >0

r e i k m m i s n e l y g y b teisinga su visais

a) (3p + l ) x - p ( 4 + * 2 ) > 0 ,

su

visomis

realiosiomis

kintamojo

ir p = -2.

Kvadratins nelygybs ( p 2 - 4 ) x 2 + 2 ( p + 2)x + 1 > 0 koeficientai.


a = p2 - 4,

realiaisiais x :

b = 2(p + 2),

c=l

R a n d a m e diskriminanto iraik:

b) {p - 4 ) x 2 + 2 ( p + 2)x +1 > 0 ?
Sprendimas,

nelygyb

[D< 0,

jo<o,
2) sprendini neturi
i, kai i
'
a > 0.

D = b2 -4ac
2

a) Pertvark nelygyb (3 p + l ) x - p ( 4 + x ) > 0 ,

= ( 2 ( p + 2)) 2 - 4 ( p 2 - 4 ) 1 = 4 ( p 2 + 4 p + 4 ) - 4 ( p 2 - 4 ) =

= 4 p 2 + 1 6 p + 1 6 - 4 p 2 + 16 = 1 6 p + 3 2 .

Taigi duotoji nelygyb teisinga su visomis realiosiomis kintamojo


reikmmis, kai tenkinama nelygybi sistema

il6/j + 3 2 < 0 ,

ir

Kai

m = 0,

tai funkcija yra pastovioji, t.y.

/ ( x ) = 4.

Taigi j o s

reikm teigiama.
Vadinasi, funkcija gyja tik teigiamas reikmes, kai m e [0 ; 4 ) .

P = -2.

Atsakymas.

Pertvark i nelygybi sistem


gauname jai ekvivaleni sistem:

[0; 4).

9.4. R A C I O N A L I J N E L Y G Y B I S P R E N D I M A S
INTERVAL METODU

\P<~ 2 ,
ICp - 2 ) ( p + 2) > O.
I 20 paveikslo, kuriame pavaizduoti sistemos sprendiniai, matome,
kad sistema teisinga, kai p e ( - 0 0 ; - 2 ) . Gavome, kad pe(-o;-2)
p = -1.

Vadinasi,

Panagrinkime nelygybi f(x)>

ir
(ia

/?(-;-2].

f ( x ) - daugianaris)

0,

sprendim.

f(x)>0,
ias

f(x)<Q,

nelygybes

f(x)<0

patogu

sprsti

interval metodu.
Atsakymas,

a)

b) ( - o o ; - 2 ] .

Interval metodas remiasi svarbia daugianario savybe:

intervale,

apribotame dviem gretimomis aknimis, daugianario enklas yra


2 pavyzdys.

p a s t o v u s . Vadinasi, norint suinoti daugianario enkl tam

Su kuriomis m reikmmis funkcija


2

f ( x ) = mx
Sprendimas.

- 2mx + 4 gyja tik teigiamas reikmes?

Pagal

slyg

funkcija

f(x)>0

su

bet

kuriomis

kintamojo reikmmis, o tai galima tik tada, kai kvadratin nelygyb


-2/ + 4 > 0 ,
kurios a = m,

b = -2m,

m = 4 , tenkina slygas:
S:

-4m -4 = 4 m2 - 16m.

Sudarome nelygybi sistem:

1)daugianar f ( x ) iskaidome tiesiniais daugikliais ir kvadratiniais

\D<

0,

{a > 0 .

nuliui ir gautas reikmes paymime skaii tiesje.


2) kiekviename i gautj interval nustatome daugianario

nustatyti viename i interval; kituose intervaluose enklai vienas kit


0 sprendiniai bus tie intervalai, kuriuose

paraytas enklas +", o nelygybs

>0.

Pertvark i nelygybi sistem, gauname:

f(x)

enkl. Jei visi skaidinio daugikliai yra tiesiniai, tai f ( x ) enkl pakanka

keiia. Tada nelygybs f(x)>

4m2 - \6m < 0,

Nelygybi sprendimo interval metodu schema:

trinariais, neturiniais akn, paskui kiekvien tiesin daugikl prilyginame

Randame diskriminanto iraik:

D = (~2mf

tikrame

intervale, pakanka nustatyti j o enkl bet kuriame to intervalo take.

/ ( x ) < 0 - tie intervalai, kuriuose

paraytas enklas - " . Jei ne visi skaidinio daugikliai yra tiesiniai, tai
enkl reikia nustatyti kiekviename i gaut interval.

\m > 0.
Paymj ios sistemos
sprendinius koordinai tiesje
(21 pav ), gauname, kad m e (O; 4 ) .

Inagrinkime pavyzd.
+

I pavyzdys.

Interval metodu isprskime nelygybes:

a) (x + 3 ) ( * - 2 ) ( j c - 5 ) > 0 ;

b)jt3<9x;

)3>42;

d) (2 - 12 + 0( 2 + 5 - - 2) < ;
e) (4 - ) ( 2 - 4 + )( - 3) > ;
2

-3

0
2 3 pav.

(jc - 3) (JC + 1)( + 2Jt + 5XJC - 6 ) > ;


g)

K a d a n g i skaiiai - 3 ;

( 2 - 8 + 15)( - 1)( - 4) 2 < .

O ir 3 nra duotosios n e l y g y b s sprendiniai,

tai skaii tiesje j u o s p a y m i m e baltu skrituliuku.


a ) Skaii tiesje p a y m k i m e

r e i k m e s , su k u r i o m i s

s a n d a u g a (x + 3)(x - 2)(x - 5) lygi nuliui, t.y. - 3 ,

Sprendimas,

2 ir 5 . K a d a n g i ie

Xs < 9

I 2 3 paveiksllio m a t o m e , kad nelygyb


priklauso intervalams

(-o;-3)

ir ( 0 ; 3 ) .

teisinga, kai

i dviej interval s j u n g a

takai yra d u o t o s i o s n e l y g y b s s p r e n d i n i a i , tai s k a i i t i e s j e j u o s y m i m e


( - ; - 3) u (O; 3) ir yra d u o t o s i o s n e l y g y b s sprendini aib.

j u o d u skrituliuku.
Takai - 3 ;
(-3;2),

( 2 ; 5)

2;
ir

c) N e l y g y b

5 s k a i i ties d a l i j a k e t u r i s i n t e r v a l u s ( - 0 0 ; - 3 ) ,
(5;+o).

K i e k v i e n a m e i i i n t e r v a l

sandaugos

(j: + 3){JC 2)( 5) e n k l a s p a s t o v u s , o p e r e i n a n t p e r t a k u s - 3 ;


j i s keiiasi. R a s k i m e s a n d a u g o s

2;

prie

skliaustus

x2(x-4)>0.

X5 > 4 x 2

p e r t v a r k o m e nelygyb x 3 - 4 x 2 > 0 .

bendr

dauginamj

gauname

toki'

Ikl

nelygyb:

i n e l y g y b s p r e n d i a m e interval m e t o d u . Koordinai

tiesje p a y m k i m e takus x = 0 ,

= 4 (24 pav.).

(x + 3)(x - 2 ) ( x - 5) e n k l k u r i a m e n o r s

intervale. P a t o g u imti deiniausi. Intervale

(5;+ao)

visi d a u g i n a m i e j i

teigiami, todl j s a n d a u g a irgi teigiama.

2 4 pav.

T i n t e r v a l atitinkani s k a i i tiess d a l p a y m k i m e e n k l u + " .


T o l i a u , e i d a m i i deins kair, p a k a i t o m i s k e i s k i m e e n k l u s intervaluose

K a d a n g i skaiiai

O ir

yra duotosios nelygybs sprendiniai, tai

skaii tiesje j u o s p a y m i m e j u o d u skrituliuku.

( 2 2 pav.).

yra tiesinis, o d a u g i n a m a s i s x 2

i u o atveju d a u g i n a m a s i s x - 4

x2(x-4)

tiesinis, todl nustatyti s a n d a u g o s

paveikslo

priklauso intervalams

matome,

kad

duotoji nelygyb

[ 3 ; 2] ir [ 4 ; + 0 0 ] .

teisinga,

kai

i d v i e j interval s j u n g a

x ' <9

pertvarkome nelygyb

x3-9x<0.

Ikl

arba x ( x - 3 ) ( x + 3 ) < 0 .

Paskutinij nelygyb sprendiame


tiesje

paymkime

takus

= O,

interval metodu.

x = 3

ir

x = -3

ir

Gausime

klaiding

atsakym!

Dabar

reikia

nustatinti

s a n d a u g o s x 2 ( x - 4 ) e n k l k i e k v i e n a m e intervale atskirai (24 pav.).

x = 0.

Taigi

duotosios

nelygybs

sprendini

[4;+00)
aib

ir t u o m e t , kai

sudaro

intervalas

d) P i r m i a u s i a abi n e l y g y b s puses p a d a l i j a m e i x 2 + l ;

nelygybs

[4; + 00) ir skaiius 0 .

prie skliaustus b e n d r d a u g i n a m j g a u n a m e t o k i n e l y g y b :
x(x2 - 9 ) < 0 ,

negalima.

M a t o m e , k a d n e l y g y b t e i s i n g a intervale

[ - 3 ; 2] u [ 4 ; + 00) ir yra d u o t o s i o s n e l y g y b s s p r e n d i n i aib.


b) N e l y g y b

nra

intervale

(pavyzdiui, d e i n i a u s i a m e ) ir p o to j u o s keisti likusiuose intervaluose

2 2 pav.
I 2 2

enkl viename

Koordinai
nurodykime

s a n d a u g o s x ( x - 3 ) ( x + 3) e n k l k i e k v i e n a m e i n t e r v a l e ( 2 3 p a v ).

enklas nesikeiia, nes su v i s o m i s n e i n o m o j o r e i k m m i s x 2 + 1 > O.


Iskaid reikinius
X2 - 1 6

ir

2 + 5 x - 6 dauginamaisiais, g a u n a m e n e l y g y b

( - 4 ) 0 + 4 ) ( - 1 ) 0 + 6)( - 2 ) < 0 .

0-3)

i nelygyb sprsime interval metodu.


Skaii tiesje a t i d e d a m e skaiius 4 ;

0-4)0-l)

lygi nuliui ir nurodykime mintos sandaugos enkl kiekviename


-4;

1;

-6;

2 (25 pav.).

intervale (26 pav.).

Kadangi visi ie skaiiai nra duotosios nelygybs sprendiniai, tai j u o s


skaii tiesje p a y m i m e baltais skrituliukais.
3
26 pav.
Kadangi ( : - 3 ) 2 > 0 ,

kai e / ? ,

tai sandauga ( - l)2(x - 4 ) 0 - I)

2 5 pav.
nekeiia enklo pereinant per tak = 3 . Matome, kad nelygyb teisinga

Kadangi nelygybs
(x - 4 ) 0 + 4 ) ( i - 1)( + 6 ) ( x - 2 ) < O
dauginamieji

yra

tiesiniai,

tai

0 - 4 ) 0 +4)0-1)0 +6)0-2)
( - 6 ; - 4 ) , ( - 4 ; 1),
kuriame

+6

ir -2

nordami
enkl

puss

nustatyti

intervaluose

visi

sandaugos
(-oo;-6),

intervaluose (1; 3) ir (3 ; 4) t.y. duotosios nelygybs sprendini aib yra


i dviej interval s j u n g a (1; 3 ) v j ( 3 ; 4 ) .
2 b o d a s . Kai 3 , tai - 3) > , ir abi nelygybs

(1; 2 ) , ( 2 ; 4 ) ir ( 4 ; + ) turime nustatyti j o s e n k l

nors v i e n a m e

( 4 ; + ). Intervale

kairiosios

intervale,

(4;+)

pavyzdiui,

deiniausiame

visi dauginamieji

x-4,

intervale

x + 4,

x~l.

O-3)2O-4)O-l)<0
puses galima dalyti i

Kai

= 3,

kair, pakaitomis k e i s k i m e e n k l u s intervaluose (25 pav ).

( 4 ; 1),

priklauso

Taigi duotosios nelygybs sprendini aib yra i trij

trinar

4;

J O - 4 ) 0 - O < O,

1 ir intervaluose paraome

enklus (27 pav ).

(2;4).
interval

3
27 pav.

sjunga ( - o ; - 6 ) u ( - 4 ; l ) u ( 2 ; 4 ) .
c) Kvadratin

neteising

't

Taigi duotoji nelygyb yra ekvivalenti sistemai


Skaii tiesje atidedame skaiius

I 2 5 paveiksllio m a t o m e , kad nelygyb teisinga, kai


intervalams ( - ; - 6 ) ,

gauname

nelygyb O < O, todl = 3 nra duotosios nelygybs sprendinys.

yra teigiami, todl j s a n d a u g a irgi t e i g i a m a T interval

atitinkani tiess dal p a y m k i m e enklu +". Toliau, eidami i d e i n s

0-1)0-3),

0~3)2.

2 -4 + 3

iskaid

dauginamaisiais

d a u g i n a m j ( 4 - * ) pakeit d a u g i n a m u o j u - ( x - 4 )

ir abi

Nelygybs
(1;3)

ir

0-3)20~4)0~l) <O

(3;4)

sjunga:

sprendini

(l;3)u(3;4).

aib yra

Pabriame,

interval

kad

raant

nelygybs p u s e s padaugin i - 1 g a u n a m e nelygyb

O-4)O-l)O-3)O-3)<0,

arba

-3)-4)-1)<0.

f) Pastebkime,

i n e l y g y b galima sprsti keliais bdais.


1 b d a s . Skaii ayje p a y m k i m e n e i n o m o j o
= 4,

= 1, su kuriomis s a n d a u g a

nelygybs sprendinius i intervalo (1; 4) reikia imesti skaii 3 !

reikmes = 3 ,

kad

x2 + 2x + 5>0

su

visomis

neinomojo reikmmis, nes diskriminantas D = 2

realiosiomis

- 4 1 5 = -16

neigiamas skaiius, o koeficientas prie yra teigiamas skaiius.

yra

Vadinasi,

abi

duotosios

nelygybs

puses

padalij

kvadratinio

Kadangi ( x - 4 ) 2 > 0 ,

trinario x 2 + 2 x + 5 , g a u s i m e j a i e k v i v a l e n i n e l y g y b
- 3) 2 (jc + 1)(: - 6 ) > O .

su

kuriomis

sandauga

tai s a n d a u g a

n e k e i i a enklo pereinant per t a k = 4 .

Skaii t i e s j e a t i d k i m e n e i n o m o j o
= 6,

kai xeR,

(x-3)(x-5)(x-l)(x-4)2

reikmes

x = 3,

( x - 3)2(x + l ) ( x - 6 )

= -1,
Skaiiai

lygi

nuliui

ir

1;

3;

4 ;

nra d u o t o s i o s nelygybs sprendiniai, todl

skaii tiesje j u o s y m i m e baltais skrituliukais. N e l y g y b s sprendiniai yra

n u s t a t y k i m e j o s e n k l k i e k v i e n a m e intervale atskirai ( 2 8 p a v ).

tie intervalai, k u r i u o s e paraytas e n k l a s - " . Taigi nelygybs sprendini


aib s u d a r o interval ( - ; 1 ) ,

(3 ; 4) ir (4 , 5 ) s j u n g a :

( - ; 1) w ( 3 ; 4) o ( 4 ; 5 ) .
28 pav.

Atsakymas,

K a d a n g i skaiiai 1; 3 ir 6 y r a d u o t o s i o s n e l y g y b s s p r e n d i n i a i , tai
s k a i i tiesje j u o s p a y m i m e j u o d a i s s k r i t u l i u k a i s .
Kadangi ( x - 3 ) 2 > 0 ,

kai ,

a ) [3; 2 ] u [ 4 ; + ) ;

c) O; [ 4 ; +);

b) ( - ; - 3 ) w ( 0 ; 3 ) ;

d) ( - ; - 6 ) u ( - 4 ; l ) u ( 2 ; 4 ) ;

e) (1; 3 ) u ( 3 ; 4 ) ;

O ( - o ; - l ] u { 3 } w [ 6 ; + o ) ; g) ( - ; l ) u ( 3 ; 4 ) w ( 4 ; 5 ) .

tai s a n d a u g a ( x - 3 ) 2 ( x + l ) ( x - 6 )

n e k e i i a e n k l o p e r e i n a n t per t a k = 3 .

Interval m e t o d u p a t o g u sprsti ir t r u p m e n i n e s nelygybes

D u o t o s i o s n e l y g y b s s p r e n d i n i a i y r a tie i n t e r v a l a i , k u r i u o s e p a r a y t a s
m >
gM

e n k l a s + " , b e to, n e l y g y b s s p r e n d i n y s y r a ir s k a i i u s 3 .
Taigi n e l y g y b s ( x - 3 ) 2 ( x + l ) ( x 2 + 2 x + 5 ) ( x - 6 ) > 0
s u d a r o interval

( oo; 1] ir

[ 6 ; + ) s j u n g a

sprendini aib

( - ; - 1 ) ^ ( 6 ; +)

ir

'

m > o
g(*)

'

z w <
gM
'

/ <
gOO

ia / ( x ) ir g ( x ) y r a daugianariai
P a t e i k s i m e toki n e l y g y b i s p r e n d i m o pavyzdi.

skaiius 3 .
g) P i r m i a u s i a

kvadratin

trinar

x 2 - 8 x + 15

2pavyzdys.
iskaidome

namaisiais:

a ) ^ | < 0 ;
x-5

2 - 8 x + 15 = (x - 3)(x - 5 ) .

>

G a u n a m e n e l y g y b (x - 3)(x - 5 ) ( x - l)(x - 4 ) 2 < O .


K o o r d i n a i tiesje p a y m k i m e t a k u s = 3 ,

x = 5,

c )

x = l,

x = 4

ir n u r o d y k i m e s a n d a u g o s (x - 3)(x - 5)(x - l ) ( x - 4 ) 2 e n k l k i e k v i e n a m e
intervale ( 2 9 p a v . ) .

12
I 7 2

b) I y - 2 X - ^ + ' ) < q .
x+3
5x + 4 ^
T T

2 3 ;

, 7x-12-x2

g ) r
<0;
2x - - 3

,
2 X 2 + 2 X + 25
,
h)r
<1;
+8x+15

2 + 3 x - 1 8
,
;
< 1- +12

~1
+ 4

e)(z3}l<0;
+1

O
2 9 pav.

Interval m e t o d u isprskime nelygybes:

daugi-

>0;

Sprendimas,
x-3
x-5

a) Pereinant per takus x = 3 ir = 5 t r u p m e n a

N e l y g y b teisinga tuose intervaluose, kur paraytas enklas - " , t.y.


intervaluose ( - a > ; - 3 ) ir [ - 1 ; 2 ] , Taigi nelygybs sprendini aib yra i

keiia enkl.

dviej interval s j u n g a ( - o o ; - 3 ) v j [ - l ; 2 ] .
x-3
x-5

Reikinio

reikmi

c) Pertvarkykime d u o t j nelygyb:

enklai atitinkamuose intervaluose

J2__
x+2

pavaizduoti 30 paveiksle. M a t o m e ,

1 2

>0,

-3*x+2

--*,^ > 0 ,
x+2

>0,

^ i b
x+2

kad duotosios nelygybs sprendini aib yra intervalas ( 3 ; 5 ) .


b) Pereinant per takus - 3 ;

-1;

L***,
x+2

x+2
Paskutiniosios nelygybs

keiiasi t r u p m e n o s

reikmi enklas.

j: + 3

abi puses padaugin

(-1)

gausime

prieingos p r a s m s nelygyb:

x-2
^

<0.

Pereinant per takus - 2

x-2

ir 2 keiiasi trupmenos

Mintieji skaiiai padalija skaii ties 4 intervalus (31 pav.).


reikmi enklas.

x-2

Reikinio
enklai
Kai x = - l
Todl skaiiai

ir X = 2 ,
-1

trupmenos

Q - 2 ) Q + 1)
x +3

3 3 paveiksle.
r e i k m lygi nuliui.

ir 2 yra duotosios nelygybs sprendiniai (tie takai

skaii tiesje paymti j u o d u skrituliuku).

nra nelygybs sprendinys (takas = - 3

tai skaiius

skaii tiesje paymtas

baltu skrituliuku). V i e n a m e intervale n u s t a t y k i m e reikinio

0-2)0 + 0
x+3

Kai

X= 2,

trupmena

x-2

lygi nuliui, todl skaiius

yra

duotosios nelygybs sprendinys (takas = 2 skaii tiesje paymtas


j u o d u skrituliuku).

Kadangi duotoji t r u p m e n a neturi prasms, kai x = - 3 ,


-3

reikmi
x+ 2
intervaluose pavaizduoti

Kadangi t r u p m e n a neturi prasms, kai = - 2 ,


nelygybs s p r e n d i n y s (takas

=-2

tai skaiius - 2

nra

skaii tiesje paymtas baltu

skrituliuku).

enkl.

Pavyzdiui, intervale ( 2 ; + )

M a t o m e , kad nelygyb teisinga intervale ( - 2 ; 2].


reikiniai x-2,

x + l,

x + 3 ir pati

mintoji trupmena gyja teigiamas reikmes. Toliau, e i d a m i i deins


kair, pakaitomis k e i s k i m e e n k l u s intervaluose (32 pav.).

d ) D u o t j nelygyb pertvarkykime:

ll_x<
1-
K

<

5x + 4 - x ( l - x b 0

'

1-

-O-D
S p r e n d i a m e paskutinij nelygyb.

flii<o
'

1-

Koordinai

tiesje

paymkime

takus

= -2

ir

= 1

ir

( + 2)
nurodykime trupmenos
e n k l k i e k v i e n a m e intervale (34 pav ).

(x - 4)(x + 3) > O,

kuri sprsime interval metodu.

Skaii tiesje paymsime n e i n o m o j o

reikmes, su kuriomis

sandauga ( x - 4 ) ( x + 3) lygi nuliui, t.y. skaiius 4 ir - 3 .


G a u n a m e 3 intervalus (36 pav ),
~

3 4 pav.

kuri kiekviename

enklo pereinant per t a k

= -2.

tai t r u p m e n a

^x + ^

nekeiia

I 3 4 paveiksllio m a t o m e ,

kad

e) K o o r d i n a i tiesje p a y m k i m e n e i n o m o j o reikm = 3 , su
(x-3)2
- l y g i

nuliui ir reikm

x = -l,

su kuria i

kiekviename intervale (35 pav.).

sprendinys,

= 3
todl

yra

nra

nelygybs

( - 3) > O,

sprendinys,

kai

x2 + 4 ;

nelygybs

ir [ 4 ; + o o )

nelygybs
sjunga

e/?,

kad

trupmenos

skaitiklyje

esant

dauginamj

3-

pavidalu

tai t r u p m e n a

(x-3)(x-4) ,
nekeiia

x +4>0

enklas

(x + l ) ( 2 x - 3 ) > U
i nelygyb sprsime interval metodu.
Skaii tiesje p a y m i m e n e i n o m o j o

su

bet

kuria

realija

n e i n o m o j o r e i k m e . Vadinasi, abi n e l y g y b s p u s e s galime dauginti i


reikinio

(-a>;-3]

( ~ o ; - 3 ] u [ 4 ; + o).

Para

teisinga intervale ( - < * > ; - l ) ir t u o m e t , kai x = 3 .


pastebkime,

sprendini aib sudaro dviej interval

- (x - 3) ir abi nelygybs puses padaugin i - 1 , gauname toki nelygyb

e n k l o pereinant per t a k x = 3 . I 3 5 p a v e i k s l o m a t o m e , kad nelygyb

f) Pirmiausia

Tada duotosios nelygybs sprendini aib sudarys tie neinomojo

(x + l ) ( 2 x - 3 ) < U -

( 3) 2
Kadangi

ir x + 3 yra tiesiniai, tai

(x-4)(3-x)

tiesje

todl j p a y m i m e baltu skrituliuku.

x-4

g) T r u p m e n o s skaitiklyje ir vardiklyje esanius kvadratinius trinarius

p a y m i m e j u o d u skrituliuku, o r e i k m
X= -I

Kadangiabusandaugosdauginamieji

iskaid dauginamaisiais, gauname toki nelygyb

nelygybs

skaii

>

kratiniame deiniajame intervale raome e n k l , , + " , kair nuo j o raome

reikmi intervalai, kuriuose paraytas enklas +". Taigi

t r u p m e n a neturi prasms, o taip pat n u r o d y k i m e ios t r u p m e n o s e n k l

Reikm

*
3 6 pav.

enkl - " , paskui vl +", t.y. kaitaliojame enklus + " ir - " .

nelygyb teisinga intervale ( 1 ; + ) ir t u o m e t , kai = - 2 .

kuria t r u p m e n a

san-

daugos (x - 4)(x + 3) enkl.

(x + 2) 2 > O, kai xe R,

Kadangi

paymime

nesikeiia

Kvadratin

trinar

Taigi duotoji n e l y g y b yra ekvivalenti nelygybei

reikmes, su

kuriomis

viso neegzistuoja, t.y.


-1;

iskaidome d a u g i n a m a i s i a i s :
2 - - 1 2 = (x - 4)(x + 3 ) .

kairje nelygybs pusje esanios trupmenos reikm lygi nuliui arba i

i ;
2

3;

4.

Kadangi ie skaiiai nra duotosios nelygybs sprendiniai, tai j u o s


skaii tiesje paymime
intervalus.

baltais skrituliukais

(37 pav ). G a u n a m e

R a n d a m e lygi
-

X 2 - 6 x +10 = 0

Sprendiame

3 7 pav.
Raskime

trupmenos

enkl

kratiniame

deiniajame

intervale

(x-3),

(x-4),

O + l),

D = b - 4ac = ( - 6 )

(2jc-3)

teigiamas

2 + 8 x +15 = 0 sprendinius.

X2 - 6 x + 1 0 = 0 .

lygt

yra

( 4 ; + oo). i a m e intervale visi keturi r e i k i n i a i

ir

skaiius,

ios

lygties

diskriminantas

y r a neigiamas, o k o e f i c i e n t a s prie x 2

- 4 10 = - 4
todl

x 2 - 6 x + 10

reikinys

su

visomis

n e i n o m o j o r e i k m m i s g y j a tik t e i g i a m a s r e i k m e s .

g y j a tiktai t e i g i a m a s r e i k m e s , todl t r u p m e n a

L y g t i e s x 2 + 8 x + 15 = 0 s p r e n d i n i a i yra x , = - 3 ir X2 = - 5 , todl

(x-3)(x-4)
2 + 8 x + 15 = (x + 3)(x + 5 ) .

(x + l ) ( 2 x - 3 )
i a m e intervale

irgi

g y j a tiktai t e i g i a m a s

reikmes.

interval

V a d i n a s i , (1) n e l y g y b yra e k v i v a l e n t i n e l y g y b e i
X2 - 6x + 1 0

a t i t i n k a n i s k a i i tiess d a l p a y m k i m e e n k l u + " . T o l i a u e i d a m i i

( x + 3 ) ( x + 5)

deins kair, p a k a i t o m i s k e i s k i m e e n k l u s i n t e r v a l u o s e ( 3 8 p a v ).

(2)

'
2

K a d a n g i reikinys x - 6 x + 10 su visomis n e i n o m o j o
gyja
_

3 8 pav.

I 3 8 p a v e i k s l l i o m a t y t i , k a d n e l y g y b t e i s i n g a , k a i

tik

teigiamas

reikmes,

tai

(2)

nelygyb

yra

reikmmis

teisinga,

kai

(x + 3)(x + 5 ) < 0 .

priklauso

intervalams, k u r i u o s e p a r a y t a s e n k l a s + " , t.y.

i nelygyb
paymkime

sprendiame

takus

= -5

interval m e t o d u .
ir

x=-3

ir

Koordinai

nurodykime

tiesje
reikinio

( x + 3 ) ( x + 5) e n k l k i e k v i e n a m e intervale (39 p a v . ) .
(|;),

(4;+).

Taigi n e l y g y b s s p r e n d i n i a i b s u d a r o i t r i j interval s j u n g a
(-oo;-l)u(|;3)u(4;+co).
h) D u o t j n e l y g y b p e r t v a r k o m e :

-1<0,

yra

+8x+15

nelygybs
intervalas

( 5 ; - 3 ) .
i) D u o t j n e l y g y b p e r t v a r k o m e :

+ 8 . x + 15

2 x 2 + 2 X + 2 5 - X ! - 8 X -- I1S5

kad

aib

X2 + 3 x - 1 8

2x +2X + 25

Matome,
sprendini

X2 + 3 x - 1 8 + 2 + - 1 2

] < 0

-+12

2x2 + 4 x - 3 0
<0,

- 2 - +12

*2+2x-15 .
'

N e l y g y b s a p i b r i m o sritis:
* ; - 6 * + i o < o ( i )
+ 8 x + 15

x*3,

< Q

- +12

x?t-4.

2 + x - 1 2

(- + ^ .

'

( x - 3 ) ( x + 4)

Paskutinij n e l y g y b galime s u p a p r a s t i n t i , j o s skaitikl ir vardikl


padalij i b e n d r o j o d a u g i n a m o j o x - 3 , bet l a i k y d a m i , kad * 3 .

S a k y k i m e , kad katerio greitis stoviniame v a n d e n y j e yra

1>
Gauname sistem < + 4
'
(2)
U*3.
Pirmajai sistemos nelygybei t a i k o m e interval m e t o d . Skaii tiesje
= -5,

=-4

ir n u r o d y k i m e t r u p m e n o s

Kateris plauk pasroviui r,

valand, o prie srov / 2 = - j

valand.
Pagal slyg kelion turt trukti ne daugiau kaip 5 valandas, todl

x+5
p a y m k i m e takus

Sprendimas.

20

-----

/, +1 2 < 5 . stat /, ir t 2 , gauname nelygyb

enkl kiekviename intervale (40 pav.).

20
< 5.

Pertvarkome i nelygyb:

-sso,
+5
Matome, kad n e l y g y b

x+3
> O teisinga intervaluose

(-oo;-5],

x-3

2 0 ( x - 3) + 2 0 ( x + 3) - S(x 2 - 9)
( x - 3 ) ( x + 3)

( - 4 ;+<).

2 0 x - 60 + 2 0 x + 60 - 5x 2 + 4 5
Tada (2) nelygybi

sistemos, o t u o paiu

sprendini aib sudaro interval ( - c o ; - 5 ] ,

ir pradins

nelygybs

( - 4 ; 3 ) ir ( 3 ; + co) s j u n g a :

( - o ; - 5 ] w ( - 4 ; 3 ) u ( 3 ; + oo).
Atsakymas,

a) ( 3 ; 5 ) ;

x - +3 )45
( x + 3)
- 5 X 2 + 4 0( X
(x - 3)(x + 3)
2

b) ( - o o ; - 3 ) u [ - l ; 2 ] ;

c)(-2;2];

d) = - 2 ,
(1; + o o ) ; e) ( - ; - l ) ,
x = 3;
f) ( - 0 0 ; - 3 ] w [ 4 ; + o o ) ;
g) ( - o o ; - l ) u ^ | ; 3 j u ( 4 ; + o o ) ;
h) ( - 5 ; - 3 ) ;

-8x-9

( x - 3 ) ( x + 3)

- < 0

: (-5),

>0.

Lygties x 2 - 8 x - 9 = 0 aknys X 1 = - I ir X2 = 9 .
Iskaidome skaitikl dauginamaisiais x 2 - 8 x - 9 = (x + l)(x - 9 ) .

i) ( - o o ; - 5 ] u ( - 4 ; 3 ) ^ i ( 3 ; + oo).

(x + l)(x - 9)
Nelygyb j + 3 ) ~ ^

Pabaigai isprsime kelet r e a l a u s turinio udavini,

P r e n c ^ a m e interval metodu (41 pav ).

sprendiam

sudarant nelygybes.
3 pavyzdys.

Kateris nuplauk u p e p a s r o v i u i

2 0 km

ir gro atgal

Ups

tkms

stoviniame
valandas?

greitis
vandenyje,

lygus

3 .

9
41 pav.

km
Koks

kad visa k e l i o n

gali
trukt

bti

katerio

ne daugiau

greitis
kaip

Katerio greitis turi bti didesnis u 3 , t.y. > 3 , nes greitis negali

km
h

bti neigiamas ir maesnis u ups tkms greit, kuris lygus 3 .

Vadinasi, katerio greitis s t o v i n i a m e v a n d e n y j e turi bti skaiius i


intervalo [9 ; + < ) .

X2

- 2 x - 24 = (x - 6)(x + 4 ) ,

gauname ekvivaleni pradinei nelygybei:


(- + 4 ) ^

Atsakymas.

[9; + o).

4pavyzdys.

Du darbininkai d i r b d a m i kartu d a r b atlieka n e daugiau

x(x + 6)
kaip per 4 valandas. Jeigu pirmasis d a r b i n i n k a s dirbt vienas, tai d a r b
atlikt 6 valandomis greiiau n e g u antrasis d i r b d a m a s vienas. Kiek daugiausiai valand gali utrukti pirmasis d a r b i n i n k a s atlikdamas vis darb?

Kadangi valand skaiius

turi

bti teigiamas skaiius, tai isprend


nelygyb interval m e t o d u (42 pav.),
gauname, kad e ( 0 ; 6].

Sprendimas.

Sakykime, kad p i r m a s i s d a r b i n i n k a s vienas vis d a r b

atlieka per valand, tada antrasis utrunka x + 6 valandas.

Vadinasi,

pirmasis

darbininkas

atlikdamas

vis

darb

utrunka

daugiausiai 6 valandas.
Per vien valand pirmasis darbininkas atlieka darbo dal, antrasis

Atsakymas,

- darbo dal, o kartu d i r b d a m i per v i e n v a l a n d atlieka + ir


X+ 6
X + 6
darbo dal.

9.5. D V I G U B O S
Dviguba nelygyb a</(x)<b

S u d a r o m e nelygyb:
I

bh.

I/O) < ft,

Pertvarkome i nelygyb:

o nelygyb a< f(x)<b

x+6

+ 6

/ pavyzdys.

4x(x +6)

4 x ( x + 6)
- 2 + 2x + 24

-2x-24

x(x + 6)

>0

Sprendimas,
"

Isprskime nelygybes:

a) 2 < 3x + 5 < 8 ,

4 x + 2 4 + 4 x 2 - 6 x

- sistemai

4 ( x + 6) + 4 x - x ( x + 6)

4 x ( x + 6)

ekvivalenti nelygybi sistemai

/(x) > a.

_ i _ > !

NELYGYBS

'

b) - 8 < x 2 + 6 x < - 5 .

a) 1 b d a s . D u o t j nelygyb pertvarkome:

2-5<3x+5-5<8-5,
- 3 < 3x< 3 j : 3 ,

(-4),

- 1 < x < 1.
Vadinasi, nelygybs sprendini aib yra intervalas ( - 1 ; 1).

<0.

Lygties 2 - 2 x - 2 4 = 0 aknys X1 = 6 ir X2=


Skaitikl iskaid dauginamaisiais

2 bdas.
-4.

Dviguba

. f3x + 5 > 2,
sistemai
,
'
!3x + 5 < 8 .

nelygyb

2<3x + 5<8

ekvivalenti

nelygybi

Sprendiame i sistem:
f3jc > 2 5 ,

3>-3,

|< 8 - 5 ;

2pavyzdys.

fx>-l,

l3x<3;

\<1;

1 < J ; < 1

Matome, kad sistemos sprendini aib yra intervalas ( - 1 ; 1). is intervalas yra ir duotosios dvigubos nelygybs 2 < 3 ; + 5 < 8 sprendini aib.
b) Dviguba nelygyb - 8 < x
2

x +6x<-5,

+6x<-5

reikmmis reikinio

Sprendimas.

Udavinio sprendimas suvedamas dvigubos nelygybs

1
- 2 < - ^ - y < 0 sprendim. i nelygyb ekvivalenti nelygybi sistemai
' <0,
x+ l

ekvivalenti nelygybi sistemai:

y > 2.
Ix+ 1

Ix2 + 6x + 8 > 0.

Paskutiniosios sistemos kiekvienos n e l y g y b s k a i r i j pus iskaid

A n t r j sistemos nelygyb pertvarkome:

dauginamaisiais, g a u n a m e t o k i sistem:
4
x+l

f(x+l)(x + 5 ) < 0 ,
j ( x + 2)(x + 4 ) > 0 .

+ 2

>0,

*-'

+ 2

*
x+l

+ 2

>0,

X-I

ios sistemos k i e k v i e n nelygyb isprend interval

Nelygybi

metodu

sistemos

(43 pav.), r a n d a m e , kad n e l y g y b s

x+ l

x+l

ii>o
x+l

x+l

>0,

( x + l ) ( x + 5 ) < 0 sprendini aib

>0.

<0,
>0

(x + 2)(x + 4 ) > 0

sprendini aib

diame interval metodu (45 pav.).


45 pav.

Matome, kad pirmosios nelygybs


(-oo;-4)

x+ l

p i r m j ir antrj nelygybes spren-

yra intervalas (5; 1), o n e l y g y b s


yra dviej interval

X-I
x+l

reikms priklauso intervalui ( - 2 ; 0) ?

jx2+6x + 5<0,

2 + 6 x > - 8 ;

Su kuriomis kintamojo

ir ( - 2 ; + a>)

s j u n g a Paymj abiej

sprendini aib yra intervalas ( - 1 ; 1 ) , o antrosios nelygybs sprendini

nelygybi sprendinius skaii tiesje (44 pav.) m a t o m e , kad nelygybi


sistemos sprendini aib yra dviej interval ( - 5 ; - 4 )

ir ( - 2 ; - l ) s j u n g a

aib yra interval

( - o o ; 1) ir ( " J i

f c o

sjunga. Paymj abiej

nelygybi sprendinius skaii tiesje (46 pav.) matome, kad nelygybi

!/!!illilWnmW
-5

-4

JVwM)!))))!)!^
-2

-1

sistemos sprendini aib yra intervalas

4 4 pav.
Taigi nelygybi s i s t e m o s sprendini aib yra
Atsakymas,

a) ( - 1 ; 1 ) ; b)

i-y;lj.

is intervalas yra ir

X-I

( - 5 ; - 4 ) u ( - 2 ; -1).

dvigubos nelygybs - 2 < < 0 sprendini aib.

(-5;-4)u(-2;-l).

Atsakymas. , ( - H

4 6 pav.

c) 1 b o d a s . Nelygyb

9.6. N E L Y G Y B E S SU M O D U L I O E N K L U

|x-l|<3

ekvivalenti

dvigubai

nelygybei

- 3 < - 1 < 3 , o i nelygyb ekvivalenti nelygybi sistemai


N e l y g y b s su modulio enklu yra tokios nelygybs, kuriose reikiniai
su

neinomaisiais

yra

po

modulio

enklu.

Pavyzdiui,

tokios

Jx-1 <3,
j x - 1 > - 3.

yra

nelygybs
|x| > 2 ,

Ijc 5 [ < 3 ,

|5x-3|>6x-2,

| x - 4 | + | 2 x + 6 | > 10 i r p a n .

Isprend i nelygybi sistem gauname, kad j o s sprendini aib, o kartu


ir duotosios nelygybs su moduliu sprendini aib, yra intervalas ( - 2 ; 4 ) .

Nelygybes

su

modulio

enklu

galima

sprsti

vairiais

bdais.

2 b o d a s . Pakl abi nelygybs | x - l | < 3

Isiaikinsime toki nelygybi sprendim nagrindami pavyzdius.

puses kvadratu, gauname

jai ekvivaleni nelygyb | x - l | 2 < 3 2 . Nelygyb | x - l | 2 < 3 2


1 pavyzdys.

Isprskime nelygybes:

c) | x - l j < 3 ;
Sprendimas.
A(x)

a) | x | < 2 ;

d ) 13 2 j r < 5 ;

e)

b) | x + 2 | < - 3 ;
<2.
ia

a - realusis skaiius.

d) 1 b o d a s . Nelygyb

nelygybei -a < A(x)<

a,

|()|<

neneigiamos,
(A(x))2<a2

j 3 - 2 x < 5,
\3-2x>-5,

J-2x<2,1:(-2)
j-2x>-8,1:(-2)

Jx > - 1 ,
..
x<4,

-l<x<4

kuri galima pakeisti nelygybi sistema


Taigi duotosios nelygybs sprendini aib yra udaras intervalas [ - 1 ; 4 ]

2 bodas.

Kai

a> O,

todl

jas

tai
abi

nelygybs
pakl

| A(x)\ < a

kvadratu

abi

gausime

puss

yra

nelygyb

4 x - 1 2 x - 1 6 < O j: 4 ,

Dabar galime sprsti duotsias nelygybes.


|x|<2

ekvivalenti

| 3 - 2 x | 2 <52,

|3-2x|<5,
2

ekvivaleniduotajai

a ) Nelygyb

nelygybei

Sprendiame i sistem.

ekvivalenti dvigubai

[A(x)<a,
\A{x)>-a.
2 bodas.

ekvivalenti dvigubai

3 - 2 x < 5,
3-2x>-5.

2. Kai a> O, tai nelygyb | A(x)\ < a galima sprsti keliais bdais.
tai nelygyb

|3~2x|<5

1. Jei a < 0 , tai nelygyb | ( ) | < sprendini neturi.

a > O,

ekvivalenti

ios kvadratins nelygybs

- 5 < 3 - 2 x < 5 , kuri keiiame nelygybi sistema

Galimi sekantys atvejai:

1 b o d a s . Jei

arba x 2 - 2 x - 8 < 0 .

sprendini aib yra intervalas ( - 2 ; 4 ) .

Vis nelygybi bendras pavidalas yra | / f ( x ) | < a;

- reikinys su vienu neinomuoju ,

nelygybei ( x - l ) 2 < 9 ,

dvigubai

e) Nelygyb
nelygybei

-2<x<2.

Taigi ios nelygybs sprendiniai yra visi skaiiai i intervalo ( - 2 ; 2).


b) N e l y g y b | x + 2 | < - 3 sprendini neturi realiojo skaiiaus modulis

-2<

2x-1
x+3

2x-l
r-<2,
x+3

x -3x-4<0,

9 - 1 2 x + 4x2 < 25,

-l<x<4.

< 2 ekvivalenti dvigubai nelygybei

arba nelygybi sistemai

yra neneigiamas skaiius, o bet kuris neneigiamas skaiius negali bti


maesnis u n e i g i a m skaii ( - 3 ) .

(3-2x)2 <52,

Sprendiame i sistem:

i2x-1
I
T
,
2x-I
. x+3

< 2

2 Jtr 1
<2,
J + 3
2-1
>-2;
I + 3

f 2-1

2<0,

I +3 '
2-1

+ 2>0;

1 + 3

2- 1 - 2 - 6
x +3
I 2x - 1 + 2 + 6
I

x+3

<0,

<0,

) + 3
I 4 + 5
I + 3

>0;

i x + 81

>0;
A(x)

[>-3,

[ + 3 > 0 ,
4x + 5 > 0 ;

abiej

Vis nelygybi bendras pavidalas yra

- r e i k i n y s su v i e n u n e i n o m u o j u ,

- I

\A(x)\>a\

ia

a - realusis skaiius.

Galimi sekantys atvejai:

'i

Paymj

Sprendimas.

"

4 7 pav.

sistemos

nelygybi

sprendinius

skaii

(47 pav.) m a t o m e , kad s i s t e m o s s p r e n d i n i a i b y r a intervalas i

' ^

1-Jei
tiesje
+ c o

is intervalas yra ir d u o t o s i o s n e l y g y b s su m o d u l i u s p r e n d i n i aib. T a i g i

(-'W

duotosios nelygybs sprendini aib yra intervalas

a < 0,

tai n e l y g y b s

|()|>

realusis s k a i i u s , p r i k l a u s a n t i s reikinio A(x)

sprendinys yra bet kuris


a p i b r i m o sriiai.

2 . K a i a> 0 , tai n e l y g y b | A(x)\ > a g a l i m a sprsti keliais b d a i s .


1 b o d a s . R e m i a n t i s m o d u l i o apibrimu, n e l y g y b s | A(x)\ > a sprendini
aib yra d v i e j n e l y g y b i A(x)>a

ir A(x)<-a

sprendini aibi s j u n g a .

2 b o d a s . A b i n e l y g y b s | ( ) | > a p u s e s p a k l k v a d r a t u g a u s i m e jai

2 b o d a s . Duotoji nelygyb ekvivalenti nelygybei


2x-l
+ ^

<2 ,

t.y.

nelygybei

e k v i v a l e n i n e l y g y b (A(x))2

2x-1

<4.

x +3

D a b a r g a l i m e sprsti d u o t s i a s n e l y g y b e s .

Paskutinij nelygyb pertvarkome:


4x2 ~ 4 x + l
X2

4x

4 < 0,

a) Nelygybs
- 4x+1-4x

+6x + 9

-28-35
2 + 6 x + 9

2 8 x + 35

<0,

2 +6x + 9

- 24x-36

<0,

x*-3,

nes(x + 3) >0,

>0.

( x + 3) 2

b) Nelygybs
a i b R,

x*-3.

|x + l | > - 2

(-00;-6)^(6;+<*>).

s p r e n d i n i a i b y r a v i s r e a l i j skaii

nelygybi

Nelygybs

x-2>4

|x-2|>4

ir x - 2 < - 4

sprendini

aib

yra

dviej

sprendini aibi sjunga. Pirmosios

n e l y g y b s s p r e n d i n i aib y r a intervalas (6 ; + <), o a n t r o s i o s - intervalas

ios s i s t e m o s s p r e n d i n i a i b y r a i n t e r v a l a s i Atsakymas,

a) ( - 2 ; 2);

d) l - l ; 4 ] ; e )

(-I-L;+*,).

;+ j.

b ) n e l y g y b s p r e n d i n i n e t u r i ; c) ( - 2 ; 4 ) ;

( ; 2 ) . T a i g i n e l y g y b s | x - 2 | > 4

2 b o d a s . Nelygybs

b ) I + 11 > - 2 ;

jai

x2-4x-12>0.

isprskime nelygybes:

a) | x | > 6 ;

c)

|x-2|>4;

s p r e n d i n i a i b y r a i interval

sjunga: ( - ; - 2 ) u ( 6 ; +oo).

ekvivaleni
2pavyzdys,

ir

t.y. i n t e r v a l a s ( - o ; + o o ) .

c) 1 b a d a s .
kaixefl,

s p r e n d i n i a i b y r a d v i e j n e l y g y b i >6

( 6 ; + o) ir ( - ; - 6 ) s j u n g a :

4x + 5

Gautoji nelygyb ekvivalenti sistemai:


4x + 5 > 0 ,

|x|>6

< - 6 s p r e n d i n i aibi s j u n g a , t.y. interval

+6x + 9

>0,

> a2.

|x-2|>4

nelygyb

abi p u s e s p a k l k v a d r a t u g a u n a m e

(x-2)2>42,

kvadratin

nelygyb

i o s n e l y g y b s s p r e n d i n i a i b y r a interval

(-oo;-2)

ir ( 6 ; + o) s j u n g a :

(~o;-2)u(6;+o).

t.y.

d) 1 b o d a s .

Nelygybs

nelygybi 2 x + 3 > 5

|2x + 3 | > 5

ir 2 x + 3 < - 5

sprendini

aib

yra

dviej

sprendini aibi sjunga. Pirmosios

nelygybs sprendini aib yra intervalas [1 ;+<), o antrosios - intervalas

Paskutiniajai nelygybei sprsti taikome interval metod (48 pav ).


Matome, kad nelygyb tenkina neinomojo
( oo; 1) ir jj-; I j ,

reikms i interval

t.y. nelygybs sprendiniai yra i dviej interval

( - 0 0 ; 4]. Taigi duotosios nelygybs sprendini aib yra i dviej

sjunga:

interval sjunga ( - o; - 4] u [1; + oo).


2 b o d a s . Nelygybs | 2 x + 3 | > 5 abi puses pakl kvadratu gauname
jai

ekvivaleni

(2x + 3) 2 > 2 5 .

nelygyb

Pertvark

X + 3 X - 4 > O,

(-co;-4]

ir

4 8 pav.

2-3+1

nelygyb,

gauname jai ekvivaleni kvadratin nelygyb


sprendini aib yra dviej interval

[l;+<)

kurios
sjunga

2)

e) Nelygybs

-1

2x2-3X

( - o o ; - 4 ] u [ l ; +oo).

<-1,

+!<0,

H)\

r2-3x+l+x2-l

(x-l)(x + l ) -

<0,
'

<0.

-I

2x1

<0,

X -I

Ix-2 I
> 5 sprendini aib yra dviej nelygybi
X+o

r2-3x + l

v
.. J , < (
( x - i ) ( x + l)

Paskutiniajai nelygybei sprsti taikome interval metod (49 pav ).


Gauname, kad nelygyb tenkina neinomojo

reikms i interval

^->5 ir - < 5 sprendini aibi sjunga.


x+8
+o
( 1; 0]

ir | l ;

j,

t.y. nelygybs sprendiniai yra i dviej interval

Pirmosios nelygybs sprendini aib yra intervalas

sjunga:
antrosios - intervalas f - 8 ;

- Taigi duotosios nelygybs sprendini

a:

-l

; 0

]u(l;|].
^V//////////////////

aib yra i dviej interval sjunga

;
49 pav.

f) Duotosios nelygybs sprendini aib yra dviej nelygybi


x2-3x + l

> 1

x2-3x+l

ir

X-I

Taigi nelygybs
< -1

> 1 sprendini aib yra interval sjunga

sprendini aibi sjunga.

X-I

Sprendiame kiekvien i i nelygybi atskirai:


xX2 - 3 x + l ^
X2-I

^
X

O
-I

'

x 2 - 3 x ++ 'l _ > Q
X
X2-I
'

H)

A -2 > o
X

-I

2
2
ix - 3 x + l - x + l > Q
2
X -I

Sprendimas.

_2

^3)'

3 pavyzdys.

TO50'

Isprskime nelygyb 12x - 1 | < 13x +11.


Duotosios nelygybs abi puss gyja tiktai neneigiamas

reikmes su bet kuria neinomojo reikme. Todl nelygybs


12x - 1 1 < |3x +1|

abi p u s e s p a k l kvadratu g a u s i m e j a i e k v i v a l e n i n e l y g y b

b ) N e l y g y b s | 2 x + 4 | s 3 x + 2 sprendini aib yra d v i e j n e l y g y b i

| 2 x - l | 2 < | 3 x + l| 2 . Kadangi

sistem

| 2 x - l | 2 = ( 2 X - 1 ) 2 ir |3x + l | J = (3x + l ) 2 ,

f2x + 4 > 0 ,
[2x + 4 < 3 x + 2

tai p a s k u t i n i j n e l y g y b g a l i m e perrayti t a i p :

nelygybi sistemas:

i n e l y g y b pertvark g a u s i m e k v a d r a t i n n e l y g y b - S x 2 - IOx < O


ios n e l y g y b s abi puses padaugin i
x2+2x>0,

0;+oo)

sjunga

kurios sprendiniai

(-00 ; - 2 ] u [ 0 ; + ) .

gausime jai ekvivaleni


yra

interval

Taigi

(-<;-2]

duotosios

ir

nelygybs

s p r e n d i n i aib yra ( - o ; - 2 ] u [ 0 ; + oo).


4pavyzdys.

fe2'

"

c) | - 21 > - 2 ;

d) x2 - 2 | x | - 8 > 0 .

o antroji sistema sprendini neturi (51 pav ).

V i s a s duotsias n e l y g y b e s g a l i m a isprsti naudojantis

0,

Jeigu

()<0;

- reikinys su vienu n e i n o m u o j u

aibi

Pertvark

fx<3,

0 > 4

x<l.

nelygybi

sistemas

Pirmoji s i s t e m a neturi sprendini, o a n t r o s i o s s i s t e m o s sprendini aib


yra intervalas ( ~ o ; l ) . Taigi n e l y g y b s | x - 3 | > x + l sprendini aib yra
intervalas (-<*>; 1).

x-2>0,

tai

|x-2| = x-2

ir nelygyb

|x-2|>x-2

|x-2| = -(x-2)

ir nelygyb

|x-2|>x-2

x-2>x-2.

x - 2 <0,

ix-2>0,
1x-2>x-2
Pirmosios

i a s dvi

g a u n a m e atitinkamai t o k i a s nelygybi s i s t e m a s
|x>3,

51 pav.

tai

Taigi duotosios nelygybs sprendini aib yra dviej sistem

[x-3<0,
-(x-3)>x + l

sjunga.

>mw,NN>

gauna pavidal - (x - 2 ) > - 2 .

a ) Nelygybs | x - 3 | > x + l sprendini aib yra d v i e j nelygybi sistem

sprendini

c) Jeigu

gauna p a v i d a l

x-3>0,
.
x-3>x +l

Taigi nelygybs | 2 x + 4 | < 3 x + 2 sprendini aib yra intervalas [ 2 ; +00).

modulio apibrimu:

| ( ) | = - ( ) , kai

" - ' v

Pirmosios s i s t e m o s sprendini aib yra intervalas [ 2 ; +00) ( 5 0 pav.),

50 pav.
b) | 2 x + 4 | ^ 3 x + 2 ;

| ( ) | = ( ) , kai x)>

_2*my))x

a) [ x - 3 | > + 1 ;

i a A(x)

fx < - 2 ,
1

Isprskime nelygybes:

Sprendimas.

,. .
...
^nd.n.a.b.sjunga.

Pertvark ias n e l y g y b i sistemas g a u n a m e atitinkamai tokias dvi

( 2 x - l ) 2 ( 3 x + l) 2 .

nelygyb

. f2x + 4 < O ,
'r \ - ( 2 x + 4)<3x + 2

. fx-2<0,
'r i - ( x - 2 ) > x - 2

sistemos

antrosios-(-00;2).

sprendini

aib

,. .
...
P r e n d l n , 4 a'bi s j u n g a .
yra

intervalas

V a d i n a s i , nelygybs | x - 2 | > x - 2

[ 2 ; + 00),

sprendini aib

yra i dviej interval s j u n g a , t.y. intervalas ( - 0 0 ; +00).


Kitaip sakant, d u o t o s i o s nelygybs sprendini aib yra vis realij
skaii aib R .
d ) N e l y g y b x 2 - 2 | x | - 8 > 0 g a l i m a sprsti d v i e m bdais.
1 b o d a s . R e m i a m s m o d u l i o apibrimu:

jc = , kai
x| = - ,

2 ) n e l y g y b s a p i b r i m o srit i o m i s r e i k m m i s ( t a k a i s ) p a d a l i j a m e

x>0,

atskirus

kai < 0 .

intervalus,

kuri

kiekviename

po

modulio

enklu

esantys

r e i k i n i a i ilaiko p a s t o v e n k l ;
Taigi

jr J 2 | x | 8 > 0

nelygybs

sprendini

aib

yra

dviej

nelygybi sistem

{ ? - 2 * - 8 > 0
Pirmosios

sistemos

RX-8>0

sprendini

aib

yra

i n t e r v a l a s - [4 ; + o ) ,

duotosios

nelygybs

sprendini

aib

yra

dviej

interval

I y

w i

esani

reikini

enklus

I - Z M , kai / ( * ) < O1J

e s a n t reikin, v i s u o s e g a u t u o s e intervaluose;
5) panaikin

modulio

enkl

sprendiame

gautj

nelygyb

6 ) t i k r i n a m e , ar surasti n e l y g y b s be m o d u l i o e n k l o

2 2|JC| 8 > O g a u s t o k p a v i d a l :

be

sprendiniai

p a t e n k a i n t e r v a l , k u r i a m e s p r e n d i a m a i n e l y g y b . J e i g u p a t e n k a , tai j i e

u - 2 - 8 > 0.

raomi atsakym, jei nepatenka - atmetami.

I s p r e n d i k v a d r a t i n n e l y g y b r a n d a m e , k a d u<Gr prie n e i n o m o j o
Pirmoji

nelygyb

x,

gauname

sprendini

dvi

neturi,

2 arba u > 4 .

nelygybes
o

|x|<-2

antrosios

ir

nelygybs

nelygybs

X2-2|x|-8>0

sprendini

aib

yra

interval

sjunga ( - o o ; - 4 ] u [ 4 ; + o o ) .

b) | x - 4 | + | 2 x + 6 | > 10 ;

b ) [ 2 ; + oo);

c) ( - o o ; + o o ) ; d ) ( - o o ; - 4 ] u [ 4 ; + oo).

n u l i u i , kai

JC = 1.

[-l;+oo)

kiekviename

Interval m e t o d u

daniausiai

P a d a l i j s k a i i ties d u i n t e r v a l u s

sprendiamos nelygybs, kurios

po modulio

enklu

esani reikini reikms lygios nuliui (randame p o modulio

enklu

esani reikini aknis);

nustatome

pomodulinio

(-oo;-l)

reikinio

ir

enkl

tai r e i k i n y s x + 1 g y j a tiktai n e i g i a m a s r e i k m e s ;

<-1,

tai

x + l<0

ir

pagal

modulio

apibrim

tai

x + l>0

ir

pagal

modulio

apibrim

turi

N e l y g y b i su m o d u l i o e n k l u s p r e n d i m o interval m e t o d u a l g o r i t m a s :
su k u r i o m i s

|x + l| = - ( x + l);

kelet m o d u l i ir n v i e n o i a n k s i a u a p r a y t b d pritaikyti n e g a l i m a .

1) randame kintamojo reikmes,

c) |JC + 2 | - | - 1 | + | * - 3 | < + 4 .

kai > - 1 r e i k i n y s x + l g y j a tiktai n e n e i g i a m a s r e i k m e s . T a i g i


1) kai

Nelygybi su modulio enklu sprendimas interval metodu.

a) |x + l| > 2 - ;

P o m o d u l i o e n k l u e s a n i o r e i k i n i o x + l r e i k m lygi

( 5 2 pav.). Kai x < - l ,

Atsakymas.
a ) ( - ; 1);

5 p a v y z d y s . Isprskime nelygybes:

Sprendimas.

sprendini aib yra interval s j u n g a ( - o o ; - 4 ] u [ 4 ; +oo).

enklu

m o d u l i k i e k v i e n a m e intervale a t s k i r a i ;

2 b o d a s , [ v e s k i m e n a u j n e i n o m j : | JC| = . T a d a n e l y g y b

Taigi

modulio

n u s t a t o m e , su k o k i u e n k l u reikia paimti k i e k v i e n p o m o d u l i o e n k l u

[ 4 ; + o o ) ir ( - ; 4] s j u n g a ( - o o ; - 4 ] u [ 4 ; + o o ) .

|JC|>4.

po

4) remdamiesi modulio apibrimu

sprendini aibi sjunga.

antrosios - i n t e r v a l a s ( - oo; - 4 ] .
Taigi

3) nustatome

k i e k v i e n a m e m i n t a m e intervale;

2 ) kai

x>-l,

|x + l| = x + l .
x + l
-1
5 2 pav.

G a u n a m e dvi nelygybi sistemas:


n

Pavyzdliui,
I i l x - " 1 '
\x + l > 2 - x .

<-1,
' -(x + l ) > 2 - x ;

intervale

ios sistemos atitinkamai ekvivalenios t o k i o m s sistemoms:


1) 1 < - 1 '
' o-JC>3;

2)

(-3;4]

gyja tik neigiamas

-4-4=-8<0;

reikinys

x-4

gyja taip

pat tik

neigiamas

reikmes (iskyrus io intervalo galin tak x = 4 ) , nes, kai x = 0 , tai

fx > - 1 ,
1
>
2

0-4=-4<0;
intervale ( 4 ; + o) reikinys JC-4 gyja tik teigiamas reikmes, nes,

Pirmoji sistema sprendini neturi, o antrosios sistemos sprendini aib


yra intervalas

intervale ( - o o ; - 3 ] reikinys x - 4

reikmes, nes, kai x = - 4 , tai

(=~).

kai x = 5 , tai 5 - 4 = 1 > 0


Analogikai randami reikinio 2 x + 6 enklai mintuose intervaluose.

Taigi pradins nelygybs sprendini aib yra intervalas

Remdamiesi modulio apibrimu, panaikiname kiekvieno reikinio

; +ooj.

modulio enkl:
b) Pirmiausia r a n d a m e tas n e i n o m o j o

i - ( x - 4 ) , kai

reikmes, su kuriomis po

modulio enklu esani reikini r e i k m lygi nuliui. Reikinio

x-4

| x - 4 | = j - ( x - 4 ) , kai
x - 4 , kai

reikm lygi nuliui, kai x = 4 , o r e i k i n i o 2 x + 6 reikm lygi nuliui, kai


x = -3

(ios reikms yra atitinkamai lygi

x-4 = 0

ir

2x+6=0

sprendiniai).
Takai
(-; -3],

x= -3

ir

(-3;4]

ir ( 4 ; + oo),

=4

dalija

skaii

ties

tris

m o d u l i o enklu, turi pastov enkl. N u s t a t o m e p o m o d u l i n i reikini


enklus kiekviename intervale atskirai ( 5 3 pav.).
-

2x + 6

>4;

- ( 2 + 6 ) , kai x < - 3 ,
| 2 + 6 | = + 6 , kai - 3 < x < 4 ,
2 x + 6 , kai > 4 .

intervalus

k u r i u o s e abu reikiniai, esantys p o

- 4

x<-3,
-3<x<4,

Sprendiame duotj nelygyb

| x - 4 | + | 2 x + 6 | > 10

kiekviename

intervale atskirai. G a u n a m e tris nelygybi sistemas:


u

; * S - 3 ,
' l - ( x - 4 ) - ( 2 x + 6)>10;

'

i-3<x<4,
( x - 4 ) + 2 x + 6 > 10;

3) i x > 4
' \ x 4 + 2 x + 6 > 10.

53 pav.

ios sistemos atitinkamai ekvivalenios tokioms sistemoms:


-3

Reikini enklai mintuose intervaluose n u s t a t o m i sekaniu bdu. I

,-3

-3<,4,

f>J.

kiekvieno intervalo p a i m a m e p o v i e n p a t o g i reikm, nesutampani


su intervalo galiniais takais (pavyzdiui, i intervalo ( - ; - 3 ]
reikm

= -4,

( 4 ; + oo) - reikm

Pirmosios

sistemos

sprendini

aib

yra

intervalas

( - ; - 4),

o i intervalo

antrosios - ( 0 ; 4 ] , o treiosios - ( 4 ; + o o ) . Sujung iuos tris intervalus

ir j s t a t o m e k i e k v i e n reikin; reikinio

gauname, j o g pradins nelygybs sprendini aib yra interval sjunga

i intervalo ( - 3 ; 4 ] - r e i k m
x = 5

paimame

x = 0,

enklas v i s a m e intervale sutampa su a p s k a i i u o t o s i o s reikms enklu.

(-co;-4)u(0;+oo).

c) Pirmiausia s u r a n d a m e tas n e i n o m o j o

9.7. R O D I K L I N S N E L Y G Y B S

reikmes, su kuriomis

p o m o d u l i n i reikini reikms lygios nuliui:


Nelygybes

x + 2 = 0, kai x = - 2 ;
x - l = 0 , kai
x-3=0,
Takais

x=l;

kai x = 3 .

-2;

1 ir

x-l

x-3

ax>b,

a'<b,

a" < b

(a> 0 ) ,

Panagrinkime, kokius sprendinius gali turti nelygybs


padalij skaii ties keturis

intervalus

k i e k v i e n a m e i j nustatome p o m o d u l i n i reikini enklus (54 pav.).


x+2

ax>b,

kuri

neinomasis yra laipsnio rodiklyje, vadinamos r o d i k l i n t m i s n e l y g y b m i s .

+
+

+
+
+

a' < b,
su

ia a > 0 ,

b<0

a 1.

nelygyb

Kadangi a'

a" < b

54 pav.

Tegul d a b a r b yra teigiamas skaiius. Jau inome, kad lygtis a' = b


Taigi b = ac,

todl m s

nelygybes galsime urayti taip: nelygyb a" > b u r a o m e a* > a',

2)

a" < ac.

n e l y g y b a* <b,

G a u n a m e keturias nelygybi sistemas:

fl < < 3 ,
\ + 2 - ( - 1 ) - ( - 3) < + 4 ;

a" > b

sprendini aib bus visi realieji skaiiai.

fx < - 2 ,
- ( + 2) + - 1 - ( - 3) < + 4 ;

ir

gyja tik teigiamas reikmes, tai

sprendini neturs, o nelygybs

turi vienintel sprendin; p a y m k i m e j = c.


-2

a' > b

-2<<1,
x + 2 + x - l - ( x - 3 ) < x + 4;

fx > 3,
' x + 2 - ( x - l ) + x - 3 < x + 4 .

ios sistemos atitinkamai ekvivalenios t o k i o m s sistemoms:


fx<-2,

f-2<x<l,

'

|x>-2;

'

[0<0;

3)

Jl < < 3 ,
I x > 1;

'

fx>3,
0x<4.

Pirmoji ir antroji sistemos

Nelygybi

a* > ac,

a" < ac

sprendini

aibs

yra

atirinkami

intervalai.

sprendini neturi, treiosios

sistemos

sprendini aib yra intervalas ( 1 ; 3 ] , o ketvirtosios - ( 3 ; +a>). S u j u n g

Kai
intervalo

a > 1,

tai

(c;+o)

nelygybs

a" > ac

sprendiniai

skaiiai, o nelygybs

a"<ac

> c,

t.y.

sprendiniai

visi
x<c

iuos du intervalus g a u n a m e , j o g pradins nelygybs sprendini aib yra


s u d a r o interval ( - 0 0 ; c ) (55 pav.).

intervalas (1 ; + o o ) .
Atsakymas,

a) i y

b) ( - o o ; - 4 ) u ( 0 ; + );

c) ( l ; + o o ) .

Kai 0 < a < 1, tai nelygybs a' > ac sprendiniai < c,


( ; c )

skaiiai, o nelygybs

( c ; +oo) skaiiai (56 pav.).

a'<ac

sprendiniai x>c

t.y. intervalo
yra intervalo

PanaSiai sprendiame ir nelygybes a t M > a h ^ l ) arba a g M < a


negrietas nelygybes o
1 pavyzdys.

l W

<a

l (

" ' arba a

g M

> a*

(l>

h M

bei

b)3">-9;

e)2'<l;

f)0,5'<i;

Sprendimas,

a) Pastebkime,

< O. Taigi duotosios nelygybs sprendini aib

yra intervalas ( - oo; 0).

Isprskime nelygybes:

a) 4* < - 2 ;

ekvivalenti nelygybei

f) Kadangi 0,5' = Q j

c)8">2;

, o

).4*^25.

pavidal Q j

' a ' P s n ' pagrindas a = - i ir 0 < Q < 1 ,

'

yra ekvivalenti nelygybei


kad

4" > O

= Q j , tai duotoji nelygyb gauna

d) 5* > 3 ;

su

bet

kuria

realija

x>6.

todl

Tiiigi duotosios nelygybs sprendini

aib yra intervalas [6; + oo).

neinomojo reikme, be to, neigiamas skaiius - 2 yra maesnis u bet


kur teigiam skaii. Vadinasi, nelygyb 4* < - 2 sprendini neturi.
b) Pastebkime, kad 3 ' > O, kai e R ,
-9

Q j

2 x > 3

<(})

x >

'

Nelygybs

be to, neigiamas skaiius

yra maesnis u bet kur teigiam skaii. Vadinasi, nelygybs

3*>-9

8) Q j

sprendinys yra bet kuris realusis skaiius, t.y. ios nelygybs

sprendini aib yra intervalas ( - ; +oo


h) Kadangi 625 = 5 4 ir

sprendini aib yra intervalas ( - o o ; +oo).


c) Kadangi
,x

taip: 2

>2.

8* = (2 3 )* = 2 3 *,

tai nelygyb

8r > 2

galima perrayti

i nelygyb ekvivalenti nelygybei 3 x > l ;

i ia > j .

tai duotj nelygyb perraome taip:


5 ~ 2 ' > 54.
i nelygyb ekvivalenti nelygybei

Taigi duotosios nelygybs sprendini aib yra intervalas Q - ; + o o j .


d ) Kadangi abi nelygybs puss yra teigiamos su bet kuria realija
neinomojo
logaritmai.

~2x > 4;

i ia x<-2.

Taigi

duotosios nelygybs sprendini aib yra intervalas ( - o o ; - 2 ] .


Atsakymas,

a) sprendini aib;

b)(-oo;+oo);

c) Q ; + o o j ;

reikme, tai egzistuoja ir kairiosios, ir deiniosios pusi

Ilogaritmav

abi nelygybs puses pagrindu

gausime

d) ( l o g 5 3 ; + c o ) ; e) ( - o ; 0 ) ; 1) [6;+oo); g) Q ; + j ; h) ( - o o ; - 2 ] .

duotajai nelygybei ekvivaleni nelygyb


Panaiai sprendiame ir nelygybes / ( * ' > ( )
Iog 5 5* > Iog 5 3 ,

arba

Iog 5 5 > Iog 5 3 ;

i ia > Iog 5 3 .

Taigi duotosios nelygybs sprendini aib yra intervalas (log 5 3 ; +oo).


e) Kadangi

1 = 2,

Laipsnio pagrindas

tai duotj nelygyb perraome taip:

a =2

yra didesnis u

1,

todl nelygyb

2* < 2.
2" < 2

bei negrietas nelygybes a

/ M

<a

g M

arba a

inome, kad rodiklin funkcija y = a'

/ w

> a

arba a / ( x ) <

g(x>

yra didjanti, kai a> 1, ir

majanti, kai O < a < 1. Vadinasi, kai a > 1, tai rodiklin nelygyb
/()>()

ekvivalenti nelygybei f ( x ) > g ( x ) , o nelygyb

/ w

< a

g w

ekvivalenti nelygybei

f ( x ) < g(x),

nes

didesn

c) P a s t e b j ,

25 = 5 2 = f y j

kad

= (0,2)" 2 ,

duotj

funkcijos reikm atitinka didesn argumento reikm;


nelygyb uraykime taip: (0,2)"2('"16) < (0,2)"'*2'.

kai O < a < 1, tai r o d i k l i n n e l y g y b


a
a

/ w

>a

g <

*'

/W<a()

ekvivalenti nelygybei / ( x ) < g ( * ) , o n e l y g y b


ekvivalenti nelygybei

f ( x ) > g(x),

nes

didesn

Analogikai

sprendiame

- 2 ( x - 1 6 ) > X2 + 2 x , k u r i

nelygybei
2

p e r t v a r k g a u n a m e k v a d r a t i n n e l y g y b X + 4x - 3 2 < 0 . ios k v a d r a t i n s

ir n e g r i e t a s n e l y g y b e s

/ M

> a

g M

ir

intervalas [ - 8 ; 4 ] .

gM

a' <a .

d) Kadangi

2pavyzdys.

ekvivalenti

n e l y g y b s , o kartu ir d u o t o s i o s rodiklins n e l y g y b s , s p r e n d i n i a i b y r a

funkcijos reikm atitinka maesn argumento reikm.

nelygyb

625 = 252 = ( ^ j

= [ )

=(0,04)"2,

tai

duotj

r o d i k l i n n e l y g y b g a l i m e urayti t a i p :

Isprskime nelygybes:

( 0 , 0 4 ) 5 ' " ' 1 " 8 > (0,04)" 2 .


a ) 3 6 ~* > 3 3 ' " 2 ;

b) ( j

+ 6

>(j)'

4 6

*;

25'"16 < ( 0 , 2 ) ' M ' ;

c)

i n e l y g y b e k v i v a l e n t i n e l y g y b e i 5 x - x 2 - 8 < - 2 ,

x-l

d) ( 0 , 0 4 ) ^ - ^ 6 2 5 ;

e)

7'"4<3;

0 [y]"

V2'"1

<8""7;

Sprendimas,
3>1,

tai

nelygybei

Si;

h) 2 ' -5* >(0,0001)

a) Kadangi

duotoji
4x<8.

nelygyb
ios

rodiklins
ekvivalenti

nelygybs,

e) P a s t e b k i m e ,

nelygybei
ir

a = 3,

6 - > 3 x - 2 , t.y.

duotosios

rodiklins

nelygybs, s p r e n d i n i aib yra intervalas ( - o o ; 2 ) .

7'"

nelygyb 0 < - < 1 ,

x2-5x +6>0.

kuri pertvark

ios

kvadratins

kad

7'"4 > 0,

kai

e R.

Vadinasi,

nelygybs

< 3 abi p u s s y r a t e i g i a m o s su bet k u r i a n e i n o m o j o r e i k m e . A b i

duotosios

nelygybs

puses

ilogaritmav

pagrindu

7,

gausime

jai

ekvivaleni nelygyb
Iog 7 7 ' " 4 < I o g 7 3 , a r b a x - 4 < Iog 7 3 ; i i a x < 4 + log 7 3 .
Vadinasi,

b) Kadangi rodiklins funkcijos pagrindas

nelygyb

d v i e j interval ( - o o ; 2 ) ir (3;+oo) s j u n g a ( - o o ; 2 ) u ( 3 ; + o o ) .
.

funkcijos pagrindas

kartu

kvadratin

n e l y g y b s , o kartu ir d u o t o s i o s rodiklins n e l y g y b s , s p r e n d i n i aib y r a

,
g)

gauname

= y

tenkina

dvigub

duotosios

rodiklins

nelygybs

sprendini

aib

yra

intervalas ( - o o ; 4 + l o g , 3 ] .

tai d u o t o j i r o d i k l i n n e l y g y b e k v i v a l e n t i n e l y g y b e i
O K a d a n g i 1 = ^ i j , tai d u o t j n e l y g y b g a l i m e urayti taip:

x + 6<x2 + 6x,

kuri

pertvark

gauname

kvadratin

nelygyb

X i + 5jc - 6 > 0 . i o s k v a d r a t i n s n e l y g y b s o k a r t u ir d u o t o s i o s r o d i k l i n s
n e l y g y b s s p r e n d i n i a i b y r a d v i e j interval
sjunga

(-oo;-6)^(1;+oo).

(-oo;-6)

ir

. o pastarj keiiame jai ekvivalenia nelygybe

(1; + oo)
x-l
> O.

J s p r e n d i a m e interval m e t o d u ( 5 7 p a v . ) .

- 2

57 pav.

Atsakymas,

a) ( - o o ; 2 ) ;

Nelygybs sprendini aib yra intervalas ( - o; - 2) u [1; + oo).

d) ( - o o ; 2 ) u ( 3 ; + oo);

g) Duotj nelygyb pertvarkome:

g)(-co;l)u[l|;2j;

r_j

:(25)'-"7 ;

2'~

31-1

-1

-9
-7

Duota funkcija / ( x ) = 3 ' ~ ' . S u k u r i o m i s

reikmmis

funkcijos grafikas yra aukiau tiess y = 1 ?

3(x-3)

Sprendimas.

3x- 7

pakeit 1 = 3 ;

Sprendiame pastarj nelygyb:

h) Q c o ; - I ] w [ 0 ; + c o ) .

23('-"<23*-7 .
3pavyzdys.

-1

c) [ 8 ; 4];

O ( - > ; - 2 ) u [ l ; + oo);

3(*-3)

i nelygyb ekvivalenti nelygybei


3(JC 1) <

b) ( - o o ; - 6 ) u ( l ; + oo);

e) ( - o o ; 4 + Iog 7 ];

Sudarome nelygyb

X-X2 > 0,

.
12x-20
< , -JZ
TT7T
( 3)(3 7)

,2
~1
--<0.
(x-l)(x-2)

3'''

> 1 . Nelygyb sprendiame

3 ' " ' ' > 3 , i ia


x(x - 1 ) > 0.

ios nelygybs sprendini aib yra intervalas (0 ; 1).


Atsakymas.

Kai e ( 0 ; 1), tai funkcijos grafikas yra aukiau tiess

y = \.
i nelygyb sprendiame interval metodu (58 pav.).
Kai kurias nelygybes galima isprsti pakeitus neinomj.
4 pavyzdys.

Isprskime nelygybes:

a) 2 2 + x - I 1 ' ' > 15;


Nelygybs sprendini aib yra intervalas ( - o o ;

b ) 5 2 ' " > 5 ' + 4;

c) 4 * - 6 2 ' + 8 < 0 .

Sprendimas,
a) Duotj nelygyb pertvarkykime:
22*' - 2 2 " ' > 15,
I 1 - Y - - > 1 5 ,
4-2'- >15.
2'

h) Kadangi

2* 5* = (2 5)* = 1 0 '

ir

(0,0001) 1 * = ( l 0 ~ 4 ) * ' = 1 0 ~ 4 ' \

tai duotj nelygyb galime urayti pavidalu

Tada duotoji rodiklin nelygyb ekvivalenti nelygybi sistemai

10'>10"4':.
i

nelygyb

interval Q

0 0

j4z-A5,

ekvivalenti

gauname nelygyb
S-^J

2'

Pakeiskime neinomj: 2 ' = z ; ia z > O.

nelygybei

( 4 + 1) > 0 .

x>-4x2,

Jos sprendini

kuri

pertvark

2>0.

aib sudaro dviej

' r [ O ; + 0 0 ) sjunga Q o o ; - A j u [ 0 ; + o o ) .

Taigi duotosios rodiklins nelygybs sprendini aib yra

1
~4z > 4,
z > 0.
Z >

Sprendiame i sistem:

4 z - > 15,
z > O,

I p a s k u t i n i o s i o s s i s t e m o s g a u n a m e , k a d z > 4 ( 5 9 p a v . ) .
l

> 2

'

|2X <2 2 ,

__L

Atsakymas,

5 9 pav.
V a d i n a s i , 2* > 4 ;

arba

I*"''

\x<2,

t.y.
l<x<2,
1

* e v( l ; 2 ) .

'

a) (2;+oo); b ) (0;+oo); c) ( 1 ; 2 ) .

Iki iol s p r s t o s e n e l y g y b s e r o d i k l i n s f u n k c i j o s pagrindas

i i a > 2 .

D u o t o s i o s n e l y g y b s s p r e n d i n i a i b y r a i n t e r v a l a s ( 2 ; + oo).

rodiklins

b) Duotj nelygyb pertvarkome:

nelygybi sprendimas suvedamas dviej sistem sprendim.

552* - 5 * - 4 > 0 ,
Paymkime

(veskime

funkcijos

p a g r i n d a s - reikinys

5 (5'f - 5 * - 4 > 0 .

Inagrinsime pavyzd

nauj

5pavyzdys

kvadratin nelygyb neinomojo y

buvo

k o n k r e t u s skaiius. T a i a u kartais p a s i t a i k o r o d i k l i n i n e l y g y b i , kuri

neinomj)

5* = y .

Gausime

Sprendimas.

atvilgiu:

su

I s p r s k i m e n e l y g y b ( - 3 ) 2 '

neinomuoju.

Toki

* > 1.

R e i k i a nagrinti d u a t v e j u s :

a)kaix-3>l

ir

b) 0 < J C 3 < 1.

5 / - y - 4 > 0 .
D u o t j nelygyb perraome taip:
4
j<-,

J isprend randame:

y > 1.

4
G a u n a m e dvi n e l y g y b e s : 5* < -

(*-3)2^7<>(*-3).
P a s t a r o s i o s n e l y g y b s s p r e n d i n i aib y r a l y g i s i s t e m

ir 5* > 1.

x-3>

1,

2 x 2 - 7x>0

0 < JC 3 < 1,
2X2-7X<0,

sistem

N e l y g y b 5 * < - - j s p r e n d i n i n e t u r i , n e s 5* > 0 su v i s o m i s
neinomojo

{1,5)>0;

reikmmis.

Sprendiame

nelygyb

5 ' > 1.

Turime:

5* > 5,

> 0,

t.y.

e ( 0 ; + oo). V a d i n a s i , d u o t o s i o s r o d i k l i n s n e l y g y b s s p r e n d i n i a i b y r a

2 x

(2 ) - 6 2 ' + 8 < 0 ,

(2 ) -6-2' + 8<0.

neinomj:

2' = y .

Gauname

kvadratin

nelygyb

atvilgiu:

y2-6y + 8<0.
ios nelygybs sprendini aib yra 2 < y < 4 .
Gauname

dvigub

{32x(x-345)<0, sprendinisjunga.
sprendini

aib

nelygyb

2 < 2* < 4 ,

Paskutinioji dviguba nelygyb ekvivalenti sistemai

arba

2 < 2' < 21.

yra

intervalas

(4;+oo),

a n t r o s i o s - intervalas (3;3,5). i interval s j u n g a (3; 3,5) u ( 4 ; + oo) ir

Atsakymas.

c) P e r t v a r k o m e d u o t j n e l y g y b :

neinomojo y

sistemos

y r a d u o t o s i o s n e l y g y b s s p r e n d i n i aib.

intervalas ( 0 ; + oo).

Pakeiiame

Pirmosios

(3; 3,5)u (4; + oo).

9.8. L O G A R I T M I N S N E L Y G Y B S

^.

t.y. sprendini aib yra intervalas ( 7 ; + oo).

Nelygybs, kuriose neinomasis yra po logaritmo enklu, v a d i n a m o s


c) V i s p i r m a p a r a y k i m e skaii 3 k a i p l o g a r i t m p a g r i n d u 2 , t.y.

logaritminmis.
Pradsime nuo paprasiausi logaritmini nelygybi sprendimo.

3 = 3 - I o g 2 2 = Iog 2 2 5 = I o g 2 8 . Taigi n e l y g y b I o g 2 X < 3

g a l i m e pakeisti

j a i e k v i v a l e n i a n e l y g y b e Iog 2 < Iog 2 8. ios n e l y g y b s s p r e n d i n i aib


1 pavyzdys.

Isprskime nelygybes:

a) l o g , < I o g 3 7 ;

b) l o g , < I o g 1 7 ;

c) I o g 2 < 3 ;

d) log, > - 5 .
T

Sprendimas,

a) Kadangi

sudaro reikms, tenkinanios nelygybi sistem


>O

' t.y. s p r e n d i n i aib yra intervalas ( 0 ; 8 ) .


X < o

l o g a r i t m u s turi tik t e i g i a m i

n e l y g y b s a p i b r i m o sritis y r a i n t e r v a l a s

( 0 ; + oo).

s k a i i a i , tai

Kadangi

d) Vis p i r m a paraysime skaii - 5 kaip l o g a r i t m pagrindu ,

logaritmo
- 5 = ( - 5 ) l o g , = log

p a g r i n d a s y r a d i d e s n i s u v i e n e t , tai f u n k c i j a y = Iog 3 y r a d i d j a n t i , o
tai reikia, k a d d i d e s n a r g u m e n t o

reikm atitinka didesn funkcijos

reikm.

nelygyb

Todl

keiiant

logaritmin

racionalija,

nelygybs

e n k l o n e r e i k s keisti.
Taigi

galime

parayti,

kad

nelygybs

Iog 3 < Iog 3 7

25 = log

( ) ' = log
2 *

'

32.
2

T a i g i n e l y g y b l o g , > - 5 g a l i m e pakeisti j a i e k v i v a l e n i a n e l y g y b e
T
log, > log, 32.

karto

t.y.

ios n e l y g y b s s p r e n d i n i a i b s u d a r o

reikms,

tenkinanios nelygybi sistem


sprendini aib sudaro reikms, tenkinanios nelygybi sistem
t.y. s p r e n d i n i aib yra intervalas ( 0 ; 3 2 ) .
> ,

^^^
Atsakymas,

a ) ( 0 ; 7 ) ; b) ( 7 ; + oo); c) ( 0 ; 8 ) ; d) ( 0 ; 3 2 ) .

t.y. s p r e n d i n i a i b y r a i n t e r v a l a s ( 0 ; 7 ) .
b)

Kadangi

logaritmus

turi

tik

teigiami

a p i b r i m o sritis y r a i n t e r v a l a s ( 0 ; + o).

skaiiai,

tai

nelygybs

Kadangilogaritmopagrindasyra

m a e s n i s u v i e n e t , tai f u n k c i j a y = I o g l y r a m a j a n t i , o tai reikia,


7
kad didesn argumento
Todl

keiiant

galime

logaritmin

kurios

dal

sudaro

nelygybs,

nusakanios

logaritmins

nelygybi
sistema,
nelygybs

a p i b r i m o srit. P a n a g r i n k i m e atskirus l o g a r i t m i n i n e l y g y b i t i p u s ir j
sprendimo pavyzdius.

reikm atitinka maesn funkcijos reikm.


nelygyb

racionalija

nelygybs

e n k l r e i k s pakeisti ( e n k l < " k e i s i m e e n k l > " ) .


Taigi

T o l i a u n a g r i n s i m e iek tiek s u d t i n g e s n i l o g a r i t m i n i
s p r e n d i m . S p r s d a m i ias n e l y g y b e s k e i i a m e j a s n e l y g y b i

karto

parayti,

kad

Iog 1 < l o g , 7

sprendini aib sudaro reikms, tenkinanios nelygybi sistem

2pavyzdys.

Isprskime nelygybes:

a) l o g 3 ( x - 2 ) > 2 ;

b) I o g I ( X - I ) > 3 ;

c) l o g , ( x + l ) < - 3 ;

nelygybs

d) l o g , ( X 2 - 2 X - 8 ) > - 4 ;
T

e) l o g 2 ( x 2 - x ) < 1.

Sprendimas,

a) Pakeit 2 reikiniu Iog 3 9 gausime nelygyb:

c)

Kadangi

- 3 = (-3) Iog1

= log,

=Iog1 27,

tai

duotj

log,(x-2)>log,9.
Nelygybs apibrimo srit nusako nelygyb
pagrindas

didesnis

vienet,

todl

keiiant

x-2>0.
logaritmin

Logaritmo

galime pakeisti tokia nelygybi sistema:


jr 2 > 9 ;
ios

sistemos

'

Kadangi

racionalija nelygybs enkl reiks pakeisti (enkl S " keisime enkl

(x>ll.

sprendini

ios nelygybs apibrimo srit nusako nelygyb x + l > 0 .

logaritmo pagrindas maesnis u vienet, tai keiiant logaritmin nelygyb

fx>2,
y

I o g i ( x + O s l o g i 27.

nelygyb

racionalija nelygybs enklo nereiks keisti. Taigi logaritmin nelygyb


x-2>0,

logaritmin nelygyb galime pakeisti ekvivalenia nelygybe

> " ) . Taigi nelygyb log, (x + 1) S l o g l 27 ekvivalenti sistemai


aib

yra

intervalas

[11; + oo).

Taigi

x + l >O,
x + l > 27;

nelygybs sprendiniai sudaro interval [11; + oo).


b) Paraykime skaii 3 kaip logaritm pagrindu

ios

t.y.

sistemos

(x>-l,
Ix > 26.

sprendini

aib yra

intervalas

[26; + >).

Taigi

nelygybs sprendiniai sudaro interval [ 2 6 ; + oo)


3 = 3 log, I = I o g i ( I )

l o

Sif
d) Vis pirma skaii - 4 paraykime kaip logaritm pagrindu - i :

Kadangi logaritmus turi tik teigiami skaiiai, tai nelygybs apibrimo


srit nusako nelygyb

x-l>0.

- 4 = - 4 - l o g , 4- = l o g , ( y )

Kadangi funkcija / ( X ) = Iog 1

yra majanti, tai galime parayti,


Tada

kad nelygybs Iog 1 ( x - 1 ) > log i

T
tenkinanios nelygybi sistem

sprendini aib sudaro

reikms,

1-4 l-i
for I > O,

2VZ/

= I o g 1 2 4 = I o g 1 16.

Iog 1 ( x 2 - 2 x - 8 ) > - 4
T

nelygyb

T
galime

pakeisti

jai

ekvivalenia nelygybe
logi(x2-2x-8)>logi16.

\x>\,

ios

nelygybs

X2 - 2 x - 8 > 0 .

apibrimo

srit

nusako

kvadratin

nelygyb

Logaritmo pagrindas maesnis u vienet, todl keiiant

logaritmin nelygyb racionalija nelygybs enkl reiks pakeisti (enkl


ios sistemos sprendini aib yra intervalas ( l ; l i j . Taigi duotosios

> " keisime enkl S " ) . Taigi logaritmin nelygyb galime pakeisti
tokia nelygybi sistema:

nelygybs sprendiniai sudaro interval (1; I-^-J.

2 - 2 x - 8 > O,
,
-2x-8S16;

,
fX 2 - 2 x - 8 > 0 ,
arba < ,
Ix - 2 x - 2 4 < 0 .

Kadangi

- 2 x - 8 = (x + 2 ) ( x - 4 ) ,

2 - 2 - 2 4 = ( + 4 ) ( - 6 ) ,

tai paskutinioji n e l y g y b i s i s t e m a

6 2 pav.
i d v i e j n e l y g y b i sprendinius p a y m j s k a i i tiesje (63 pav.)

ekvivalenti tokiai s i s t e m a i

m a t o m e , k a d n e l y g y b i sistemos s p r e n d i n i aib yra dviej

f(x + 2 ) ( x - 4 ) > 0 ,
[(x + 4 ) ( x - 6 ) < 0 .

interval

(I; 0 ) ir ( 1 ; 2 ) s j u n g a .

6 0 pav.

Isprend interval m e t o d u abi s i s t e m o s n e l y g y b e s r a n d a m e ,


p i r m o s i o s n e l y g y b s s p r e n d i n i a i b y r a d v i e j interval

(-o; - 2 )

kad
ir

( 4 ; +oo)

s j u n g a , o a n t r o s i o s n e l y g y b s s p r e n d i n i aib y r a i n t e r v a l a s

[ - 4 ; 6]

(60 pav ). i d v i e j n e l y g y b i s p r e n d i n i u s p a y m j s k a i i

tiesje (61 pav.) m a t o m e , k a d s i s t e m o s s p r e n d i n i a i b yra d v i e j interval

63 pav.
Taigi d u o t o s i o s logaritmins n e l y g y b s s p r e n d i n i aib sudaro dviej
interval ( - 1 ; 0 ) ir ( 1 ; 2 ) s j u n g a ( - l ; 0 ) u ( l ; 2 ) .
Atsakymas,

a) [ U ; + oo); b) ( l ; l | ) ;

c) [ 2 6 ; + oo);

[4; 2 ) ir ( 4 ; 6 ] s j u n g a .
d ) [ - 4 ; - 2 ) u ( 4 ; 6 ] ; e) ( - l ; 0 ) u ( l ; 2 ) .

(((((((((&4mm^
-4

3pavyzdys.

61 pav.

Isprskime nelygybes:
.. . 2 x - 3
b) l g p > 0 ;

Taigi l o g a r i t m i n s n e l y g y b s s p r e n d i n i a i b s u d a r o d v i e j interval
[-4;-2)

ir ( 4 ; 6 ] s j u n g a : [ - 4 ; - 2 ) ^ ( 4 ; 6 ] ,

c) I o g l 4 ( X 2 - 7 X + 6 ) < 1 .

e) P a s t e b k i m e , k a d 1 = Iog 2 2.

Sprendimas,

T a d a l o g a r i t m i n n e l y g y b g a l i m e u r a y t i taip:
urayti taip: I o g 2

Iog 2 ( x 2 ~ x ) < Iog 2 2 .


i n e l y g y b e k v i v a l e n t i n e l y g y b i s i s t e m a i

- x > O,

arba

- < 2;

- -2<0;

(x(x-l)>0,
y

'

l(x-2)(x + l)<0.

Isprend p i r m j ir a n t r j s i s t e m o s n e l y g y b e s

interval

metodu

r a n d a m e , kad p i r m o s i o s nelygybs s p r e n d i n i a i b yra d v i e j interval


(oo;0)

ir ( l ; + oo) s j u n g a , o a n t r o s i o s n e l y g y b s s p r e n d i n i aib yra

intervalas ( - 1 ; 2 )

( 6 2 p a v ).

I = Iog

2,

tai d u o t j nelygyb

pagrindas

galime

x-5
- > l o g 2 2.

N e l y g y b s a p i b r i m o srit n u s a k o n e l y g y b

->O,

a) Kadangi

didesnis

vienet,

todl

keiiant

x-5
->0.
logaritmin

Logaritmo
nelygyb

r a c i o n a l i j a n e l y g y b s e n k l o nereiks keisti.
Taigi l o g a r i t m i n nelygyb ekvivalenti tokiai n e l y g y b i sistemai
f
I
I
I

x-5.
>0,
x-4
x-5
>2.
x-4

Pastebkime, kad j e i trupmena yra didesn u 2 , tai j i bus didesn u


O, todl ios sistemos sprendini aib yra tokia pati, kaip ir antrosios
nelygybs sprendini aib. Vadinasi, isprend sistemos antrj nelygyb,

Taigi nelygybs

a 4 _

x-4

2 > 0

*-

+ 8

>O,

2 ^ > o ,
x-4

-4

^ U O .

x-4

Paskutiniosios nelygybs abi puses padaugin i ( - 1 ) ,


nelygyb

gausime

y_3
< 0 , kuri isprend interval metodu (64 pav.) randame,

( - o o ; - l ) u ( 4 ; +),
c) Para skaii 1 kaip logaritm pagrindu 14, t.y. I = I o g i 4 1 4 ,
gauname nelygyb l o g u ( x 2 - 7 x + 6 ) < t o g | 4 1 4 .
i logaritmin nelygyb keiiame tokia sistema:

kad j o s sprendini aib yra intervalas

-7x + 6>0,

(3; 4 ) . is intervalas yra ir logarit-

- 7x + 6<14,

mins nelygybs sprendini aib.

^av

o tuo paiu ir duotosios logaritmins

nelygybs, sprendini aib yra interval (-oo; - 1 ) ir (4;+oo) sjunga:

surasime visus duotosios logaritmins nelygybs sprendinius. Gauname:


4 >
x-4

-4
-^-->0

-7x + 6>0,

arba

-7x-8<0.

ios sistemos pirmj ir antrj kvadratines nelygybes

sprsime

interval metodu:
b) Para skaii

kaip logaritm pagrindu

10,

t.y.

2 7x + 6 > 0 ,

O = Igl,

2x-3
gauname nelygyb I g - j - j - > l g i .

(x-l)(x-6)>0

0,
i nelygyb keiiame tokia sistema: < * _
p > l .

I x+l
2 - '
Pastebkime, kad jei > 1 , tai ir
x+I

2x-3
> 0 , todl uraytoji
x+l

2X _ ^

Matome, kad nelygybs 2 - 7 x + 6 > 0 sprendini aib yra interval


(-;!)

ir

x:-7x-8<0

( 6 ; + oo)

sjunga:

( - o o ; 1 ) ^ ( 6 , +).

nelygybi sprendinius skaii tiesje (66 p a v ) matome, kad sprendiniai,


tenkinantys abi sistemos nelygybes, yra interval

nelygybi sistema ekvivalenti nelygybei X J " > '


2x-3
Pirmiausia nelygyb " " ^ y > ' pertvarkykime:
2x-3
2x-3
_
>1,
1>0,
x+l
x+l

Nelygybs

sprendini aib yra intervalas ( - 1 ; 8 ) . Paymj abiej

(-1,1)

ir

(6; 8)

skaiiai. i interval sjunga ( - 1 ; l ) u ( 6 ; 8) ir yra nelygybi sistemos


sprendini aib.
Interval ( - 1 ; 1)

ir ( 6 ; 8) sjunga yra ir logaritmins nelygybs

sprendini aib.

Gautj nelygyb > 0 spren66 pav.

diame interval metodu (65 pav.).


Atsakymas,

a) (3; 4 ) ; b) ( - o o ; - l ) u ( 4 ; + ) ; c) ( - 1 ; l ) u ( 6 ; 8 ) .

Panagrinkime

logaritmini

nelygybi,

kuri

apibrimo

sriiai

nusakyti reikia ne v i e n o s , bet keli n e l y g y b i , s p r e n d i m ,


4 pavyzdys.

nerayti ir i s i s t e m g a l i m e pakeisti j a i e k v i v a l e n i a n e l y g y b i sistema


(2x-3>0,

L ,

2 X - 3 < j c + 1;

Isprskime nelygybes:

a ) log 3 (2x - 3 ) < log j ( j + 1 ) ;

b) l o g 5 ( 3 x + 1 6 ) > l o g 5 ( l - 2 x ) ;

c>

ios s i s t e m o s sprendini aib yra intervalas

e)

277

> ,

82( - );

>

.(^+ )>

0.(

3;

- );

0g(2jc-5)<l0g(3x+J).
2

Sprendimas,

a)Nelygybs

I o g 3 ( 2 x - 3 ) < l o g , ( x + l)

apibrimo

log,(3x + 16)>log5(l-2x)

Duotosios l o g a r i t m i n s n e l y g y b s a p i b r i m o sritis y r a i dviej


n e l y g y b i s p r e n d i n i a i b i sankirta. L o g a r i t m o p a g r i n d a s didesnis

vienet, todl keiiant l o g a r i t m i n n e l y g y b r a c i o n a l i j a n e l y g y b s e n k l o

lygybi sprendini aibi sankirta. Logaritmo pagrindas yra didesnis u vienet, todl keiiant logaritmin nelygyb racionalija nelygybs enklo nereiks keisti. Logaritmin nelygyb keiiame tokia jai ekvivalenia sistema:

nereiks keisti. L o g a r i t m i n n e l y g y b k e i i a m e t o k i a s i s t e m a :

Ii

[2x-3<x

[3x + 1 6 > 0 ,
\ 1 -2x>0,
3x + 1 6 > l - 2 x ;

x>-2,
t.y.

+ l;

x>-l,
<4.

P a y m j vis trij s i s t e m o s n e l y g y b i s p r e n d i n i u s s k a i i tiesje


( 6 7 pav.) m a t o m e , k a d s i s t e m o s s p r e n d i n i a i b yra i n t e r v a l a s

; 4j.

is intervalas yra ir l o g a r i t m i n s n e l y g y b s s p r e n d i n i a i b .

w m m

sriiai

Duotosios logaritmins nelygybs apibrimo sritis yra i dviej ne-

ir jc + 1 >O.

i2x-3>0,
x + l>0,

apibrimo

nusakyti prireiks d v i e j nelygybi:


3 x + 1 6 > 0 ir 1 - 2 x > 0 .

sriiai nusakyti prireiks d v i e j n e l y g y b i :


2x-3>0

k a i p ir pradins sistemos, sudarytos i trij nelygybi.


b) N e l y g y b s

t.y. tokia pati

t.y.

X<

~2'

x>-3.

ios s i s t e m o s sprendini aib yra intervalas ^-3; - i j . is intervalas


y r a ir logaritmins n e l y g y b s sprendini aib.
P a s t a b a . P a s t e b k i m e , kad iuo atveju n e l y g y b i sistemos pirmoji

67pav

n e l y g y b seka i antrosios ir treiosios n e l y g y b i , t.y. j e i

l-2x>0

ir

3 x + 1 6 > l - 2 x , tai i i dviej nelygybi seka, kad 3 x + 1 6 > 0 .

3 + 1 6 > 0 ,

P a s t a b a . Pastebkime, kad nelygybi sistemos antroji nelygyb seka


i p i r m o s i o s ir treiosios n e l y g y b i , t.y. j e i 2 - 3 > 0

' 3 '
1

ir 2 - 3 < + 1, tai

V a d i n a s i , n e l y g y b i sistemoje < l - 2 x > 0 ,

pirmosios nelygybs

(3x + 1 6 > l - 2 x

i i dviej n e l y g y b i s e k a , k a d ir x + l > 0
(2JC-3>0,
Vadinasi, nelygybi sistemoje <x + l > 0 ,
antrosios nelygybs galime
2x-3ct + l

g a l i m e nerayti ir i s i s t e m tuomet g a l s i m e pakeisti j a i ekvivalenia


nelygybi s,stema

( ^ ^ 2 * ,

**

( *

ios sistemos s p r e n d i n i aib yra intervalas ^-3; y ) ,

log;

^ ^ > l o g ; (2 - x )
4

prireiks dviej nelygybi:

a p i b r i m o sriiai

racionalija

'
o sistema s

kuri g a u n a m a i pirmosios sistemos ibraukus nelygyb

> 0 ir 2 - x > 0 .

nelygybs

enklo

nereiks

keisti.

Logaritmin

>0.

4
^ ^ > 0 seka i nelygybi

Tai galima daryti, nes nelygyb


4
ir > 2 - x .

f2-x>0,
4
->2-,

[ +3

-^>2-x,
x+3

nusakyti

Logaritmo p a g r i n d a s didesnis u vienet, todl keiiant logaritmin


nelygyb

+ 3
2-x>0,

galjome j keisti ne sistema

kaip ir pradins sistemos, sudarytos i vis trij nelygybi.


4
c) N e l y g y b s

t.y. tokia pati

I tikrj, kai 2 - x > 0

ir

4
^

>2-x,

2-x>0

tai btinai turi

nelygyb k e i i a m e t o k i a sistema:
4
bti t e n k i n a m a ir nelygyb - - > O

A>x+ 3

d) Nelygybs

4
2-x>0,
1
>2-x.

dviej nelygybi 2 x - l > 0

x+ 3

Pirmosios
antrosios

nelygybs

nelygybs

log0J(2x-l)>log0J(5-x)

sprendini

sprendiniai

aib

sudaro

yra

intervalas

interval

( - 3 ; +oo),

(-oo; 2).

treij nelygyb g a u n a m e jai ekvivaleni nelygyb

Pertvark
> O,

kuri isprend interval metodu (68 pav.) randame, kad j o s sprendini aib
sudaro dviej interval ( - 3 ; - 2 )

ir ( l ; + oo) sjunga:

ir 5-x>0

apibrimo srit sudaro

sprendini aibi sankirta.

Taigi duotosios nelygybs apibrimo sriiai nusakyti prireiks dviej nelygybi. Logaritmo pagrindas maesnis u vienet, todl keiiant logaritmin
nelygyb racionalija nelygybs enkl reiks pakeisti, t.y. enkl > "
keisime enkl <". Logaritmin nelygyb keiiame tokia sistema:
1
2x-l>0,
5-x>0,
2x-l<5-x;

X>

~2'

t.y.

x<5,
x<2.

7^
68 pav.
Vis trij n e l y g y b i bendri sprendiniai y r a d v i e j interval ( - 3 ; - 2 )
ir (1; 2 )

skaiiai. Taigi n e l y g y b i sistemos sprendini aib yra dviej

interval ( - 3 ; - 2 )

ir ( 1 ; 2 ) sprendini aibi s j u n g a : ( - 3 ; - 2 ) u ( l ; 2 ) .

i interval s j u n g a y r a ir logaritmins n e l y g y b s sprendini aib.


4
P a s t a b a . S p r s d a m i logaritmin n e l y g y b I o g 2 ^ + ^ > l o g ; ( 2 - x ) ,

ios sistemos sprendini aib yra intervalas ( y l ^ j . is intervalas yra


ir logaritmins nelygybs sprendini aib.
2 1 > 0 ,
P a s t a b a . Pastebkime, kad sistemos | 5 - x > 0 ,
antroji nelygyb
2:-1 < 5 -
seka i pirmosios ir treiosios nelygybi.
I tikrj, jei 2 x - l > 0

ir 2 x - l < 5 - x , tai btinai turi bti

5-x>0.

Vadinasi, antrj sistemos nelygyb galime imesti ir sprsti paprastesn

sistem | 2 * _ J ^ l
valas

sistemos sprendini aib yra tas pats inter-

j c

Vadinasi, didesn argumento reikm atitinka maesn logaritmins


funkcijos reikm. Taip bus tik tada, kai logaritmin funkcija yra
majanti, t.y. kai 0 < x < l . Taigi logaritmins nelygybs sprendini aib

2 j . is intervalas yra ir logaritmins nelygybs sprendini aib.


yra intervalas ( 0 ; 1).

e) Nelygybs

log , ( 2 x - 5 ) < l o g , ( 3 x + l )

apibrimo

sriiai

Logaritmo

b) iuo atveju 4 < | . Taiau log x -|->log x .


6 7
o
I
ios nelygybs rodo, kad didesn argumento reikm atitinka maesn

pagrindas maesnis u 1, todl keiiant logaritmin nelygyb racionalija

logaritmins funkcijos reikm. Taip bus tik tada, kai logaritmin funkcija

nelygybs enkl reiks pakeisti (enkl < " keisime enkl > ").

yra majanti, t.y. kai 0 < x < l .

nusakyti prireiks dviej nelygybi

2x-5>0

ir 3 x + l > 0 .

Taigi logaritmin nelygyb keiiame tokia sistema

Taigi logaritmins nelygybs sprendini aib yra intervalas ( 0 ; 1).

x>

~2'

f2x-5>0,
<3x + l > 0 ,
2 x - 5 > 3 x + l;

t.y.

1
x>-T.

c)Nelygybs

< ir I o g x - < I o g r -

rodo, kad didesn logarit-

mins funkcijos argumento reikm atitinka didesn funkcijos reikm.

x<-6.

Taip bus tik tada, kai logaritmin funkcija yra didjanti, t.y. kai
i sistema sprendini

neturi.

Vadinasi,

ir logaritmin

nelygyb

sprendini neturi.
Pastaba. Logaritmin nelygyb galjome pakeisti paprastesne sistema
{-5> + 1
imetus

^ u r ' S a u n a m a ^ J a u sprstos trij nelygybi sistemos

pirmj nelygyb.

I tikrj, nelygyb

2x-5>0

seka

x>l.

Taigi logaritmins nelygybs sprendini aib yra intervalas (1; + oo).


Atsakymas,

) 0 < x < l ; b) 0 < < 1 ; c) x > l .

6 pavyzdys.

Isprskime nelygybes

a) l o g i ( x + 2 ) > 2 ;

Sprendimas,

b)

Iogl.,(2x-3)>logx_2(24-6x).

a) Kadangi 2 = 2 - I o g r X =

IogxX2,

tai duotj nely-

gyb galime urayti taip:

nelygybi 3 x + l > 0 ir 2 x - 5 > 3 x + l.

logr(x + 2)>logrx2 .
Atsakymas,

a) | | ; 4 j ; b) 3; ) ;

c) ( - 3 ; - 2 ) u ( l ; 2 ) ;

iuo atveju neinomasis eina ir logaritmo pagrind, todl atskirai


reikia nagrinti du atvejus, kai pagrindas yra didesnis u I ir maesnis u

d)

2 j ; e) sprendini nra.

1, t.y. kai x > l ir kai 0 < x < l .


Atveju x > l nelygyb keiiame sistema

5 pavyzdys.

Isprskime nelygybes:

a) l o g x - j < l o g x | ;

x>l,

b) l o g x | - > l o g x - | ;

c) l o g x | - < l o g x y .

x + 2>0,
x + 2>x2;

Sprendimas,

a) Aiku, kad 4 - > 4 .


2 o

Taiau log --<log 1 .


' 2

|x>l,

t.y.

<x>-2,
Ix2 - x - 2 < 0 .

Jos sprendini aib yra intervalas (1; 2 ) .

Atveju 0<JC<I vietoj logaritmins nelygybs s p r e n d i a m e sistem


0<<1,
x + 2>0,

t.y.

X + 2<JC 2 ;
Matome,

kad

7 pavyzdys.

<x>-2,

Sprendimas.

[ ! - x - 2 > 0 .
i

sistema

Rasime,

/ W = Iog
1
'I6x-2

<<1,

sprendini

neturi.

Taigi

duotosios

su

kuriomis

reikmmis

funkcijos

r e i k m s yra n e i g i a m o s ?

Kad surastume argumento

r e i k m e s , su k u r i o m i s

f u n k c i j o s / ( x ) r e i k m s y r a n e i g i a m o s , t u r i m e isprsti n e l y g y b

l o g a r i t m i n s n e l y g y b s s p r e n d i n i a i b y r a i n t e r v a l a s (1; 2 ) .
'
b ) K a d a n g i n e i n o m a s i s e i n a ir l o g a r i t m o p a g r i n d , tai

X-I
K a d a n g i O = l o g , 1, tai g a u n a m e n e l y g y b log ,
6x-T

reikia n a g r i n t i d u a t v e j u s :
1) kai p a g r i n d a s y r a d i d e s n i s u v i e n e t , t.y.

6x-2

atskirai

x-2>l;

X-I

2 ) kai p a g r i n d a s y r a m a e s n i s u v i e n e t , t.y. 0 < - 2 < 1.


A t v e j u j : - 2 >1 d u o t j l o g a r i t m i n n e l y g y b k e i i a m e s i s t e m a

i n e l y g y b p a k e i i a m e sistema:

fx>3,
1
|*>.

x-2>\,
2x-3>0,
24-6x>0,
2x-3>24-6x;

'

sistemos

sprendini

yra

intervalas

|^;4|.

Atveju

*
y

6x-2

! '

X-I

>1,

2<x<3,
1

2x-3>0,
24-6x>0,
2x-3<24-6x;

X-I
6x~2

0 < x - 2 < 1 duotj logaritmin nelygyb keiiame sistema


0 < x - 2 < 1,

>0,

X-I

>1.

X-I
X-I
Pastebkime, kad jei -7
=->1. tai ir > 0 , todl uraytoji nely6x-2
6x-2'

x<4,
,3

aib

.
I

6x-2

g y b i s i s t e m a ekvivalenti nelygybei
ios

6x-2

.
<

-I>0,

X-I

X - 1 - 6 X + 2

6x-2

>0,

(-1)

> 1. Isprskime i nelygyb:

6x-2

6x-2

5x-1
6x-2

<0,

>0,

H)

5x + I

5i

<0,

' - J <0.
x

4-i)

x<4,
,3
[x<3~.

>0,

6x-2

~3

P a s k u t i n i j n e l y g y b s p r e n d i a m e interval m e t o d u (69 pav.).


I

ios s i s t e m o s s p r e n d i n i a i b y r a i n t e r v a l a s ( 2 ; 3 ) .
Taigi logaritmins nelygybs sprendini aib yra interval ( 2 ; 3)

Matome, kad nelygybs

- < 0 , o tuo

ir
p a i u ir d u o t o s i o s l o g a r i t m i n s n e l y g y b s

(|;4)

sjunga: ( 2 ; 3 ) | ;

4)

6 9 pav.

s p r e n d i n i a i b y r a intervalas ( j i y j

Atsakymas, a) (1; 2); b) (2; 3 ) ( | ; 4).

Atsakymas.

(H)

8 pavyzdys.

Raskime,

su

kuriomis

reikmmis

nelygyb

l o g 5 x - l < 0 yra teisinga?


Sprendimas.
log = y,

Nelygybje

g a u n a m e nelygyb

pakeisime
2

y -l<0,

neinomj.

Paymj

kurios sprendini aib yra

Jlog5Xcl,

Iog5X = y

gauname

dvigub

nelygyb

sistemos

Atsakymas.

ty

io

intervalo

irenkame

-1;

0. Taigi duotosios nelygybs

-2;

-1;

0.

- 3 ; - 2 ; - 1 ; 0.
Raskime nelygybs

Ig(log7 x ) < 0

visus natraliuosius

Kadangi O = I g l , tai d u o t j nelygyb galime urayti

taip: l g ( l o g 7 x ) < l g l . K a d reikinys l g ( l o g 7 x )

|x>i

sprendini

aib.

-2;

sprendinius.
Sprendimas.

J0<x<5,

jlog5x>-l,

sprendini

sveikieji sprendiniai yra skaiiai - 3 ;

10pavyzdys.

pasiymjim

- 1 < l o g , < 1, kuri ekvivalenti n e l y g y b i sistemai

ios

nelygybs

sveikuosius sprendinius: - 3 ;

intervalas ( - 1 ; 1).
Gr

logaritmins

turt prasm vis pirma

turi turti prasm I o g 7 X , o taip b u s tada, kai x > 0 .

aib

yra

intervalas

d u o t o s i o s n e l y g y b s sprendini aib y r a intervalas

5 j . Vadinasi,

Kad I g ( l o g 7 x )

turt prasm visas poiogaritminis reikinys

Iog7X

turi bti teigiamas, t.y. turi bti teisinga nelygyb log 7 x > 0 .

5j.

Taigi duotosios logaritmins nelygybs apibrimo srit nusako dvi

Atsakymas.

nelygybs x > 0 ir Iog 7 x > 0 .

; 5J

Kadangi logaritmo pagrindas yra didesnis u vienet ( 1 0 > 1 ) ,


logaritmin nelygyb
9pavyzdys.

318"''

R a s k i m e nelygybs

r)

>

visus

sveikuosius

keiiant racionalija nelygybs enklo

tai

nereiks

keisti. Taigi nelygyb yra ekvivalenti sistemai

sprendinius.
log7x>0,
Sprendimas.
318""

Kadangi j =

, tai d u o t j nelygyb galime urayti taip:

> 3 _ 1 . i nelygyb ekvivalenti n e l y g y b e i I o g 0 2 5 ( l - x ) > - l .

U r a - 1 kaip logaritm pagrindu 0 , 2 5 , t.y.

g a u n a m e logaritmin nelygyb I o g 0 2 5 (1 - x ) > log 0 2 } 4 .


i n e l y g y b ekvivalenti sistemai J f

,
' -

|x>l,'

(^17-

l*< ;

Paskutiniosios sistemos sprendini aib yra intervalas

(1; 7 ) .

is

intervalas yra ir logaritmins nelygybs sprendini aib. Intervalui (1; 7 )

- 1 = - 1 - Iog025 0,25 = Iog025 ( 0 , 2 5 ) - ' = Iog025 ( ) " ' = Iog025 4,

l-x>0,

[log7x<l;

t.y.

priklauso ie natralieji skaiiai: 2 ,

11 pavyzdys.
(x<l,

4,

5 ir 6.

Raskime nelygybs

log3(x-7)>l

m a i a u s i sveikj

sprendin.
Sprendimas.

J o s s p r e n d i n i aib yra intervalas [ - 3 ; 1). i s intervalas yra ir

3,

Atsakymas. 2, 3, 4, 5, 6.

Logaritmas apibrtas, kai x - 7 > 0 .

galime urayti taip: l o g 5 ( x - 7 ) > l o g 3 3.

D u o t j nelygyb

i nelygyb ekvivalenti nelygybi sistemai


(x-7>0,
(x-7>3;

a ) Ekvivaleniai

pertvark k i e k v i e n sistemos nelygyb

Sistemos sprendini aib yra intervalas ( 1 0 ; + o ) . is intervalas yra


ir logaritmins nelygybs s p r e n d i n i aib. M a i a u s i a s sveikasis skaiius,
priklausantis intervalui ( 1 0 ; + o), y r a U .

5 x > - 5 , |:5
-2x>4; I : (-2)

(x > 1,
Ix<-2.

Pirmosios nelygybs sprendiniai sudaro interval ( - 1 ; + >), o


antrosios nelygybs sprendini aib yra intervalas ( - o; - 2 ] .

Atsakymas. 11.

A b i e j nelygybi sprendinius pay-

9.9. N E L Y G Y B I

gausime

nelygybi sistem, ekvivaleni pradinei.

fx>7,
y
(x>10.

SISTEMOS

m j skaii tiesje (70 pav.). m a t o m e ,

-2

kad nelygybs bendr sprendini neturi.


Kai tenka sprsti ne v i e n n e l y g y b , bet kelet iekant j bendr
sprendini, tai sakome, kad s p r e n d i a m e n e l y g y b i s i s t e m 8 skyriuje
nagrinjome lygi sistemas ir j s p r e n d i m o b d u s . iame skyrelyje

-1

70 pav.

Vadinasi, nelygybi sistema sprendini neturi.


Atkreipiame skaitytoj d m e s tai, kad d a u g i n d a m i ( d a l i n d a m i ) a b i

nagrinsime sistemas, kurios sudarytos tik i nelygybi. S i s t e m a gali turti

nelygybs

p u s e s i n e i g i a m o s k a i i a u s , t u r i m e

pakeisti

nelygybs

vien arba daugiau n e i n o m j .

e n k l . iuo atveju sistemos antrosios nelygybs

-2x>4

abi puses

Nelygybi sistemos n e i n o m j r e i k m i , su k u r i o m i s vis nelygybi


reikiniai apibrti, aib v a d i n a m e sistemos a p i b r i m o s r i t i m i .
N e i n o m j reikmi rinkinius, k u r i u o s stat sistemos nelygybes
g a u n a m e teisingas skaitines n e l y g y b e s , v a d i n a m e sistemos s p r e n d i n i a i s .
Isprsti nelygybi s i s t e m - r e i k i a rasti visus j o s sprendinius arba
sitikinti, kad j nra.
Kai sistema sudtinga, j p e r t v a r k o m e k e i s d a m i paprastesne, taiau
ekvivalenia sistema.

p a d a l i j o m e i n e i g i a m o skaiiaus

(-2)

ir todl pakeitme nelygybs

enkl, t.y. g a v o m e nelygyb < - 2 .


b) Ekvivaleniai

pervark

kiekvien

sistemos

nelygyb

gausime

n e l y g y b i sistem, ekvivaleni pradinei:


2x + 2 < x - l ,
- 5 - 2 x < x + l;

(2x-x<-l-2,
-2x-x<l-(-5);

(x<-3,
j-3x<6;| : (-3)

Taigi pirmosios nelygybs sprendini aib yra intervalas

(x<-3,
(x>-2.
(-oo;-3),

o antrosios nelygybs sprendiniai sudaro interval ( - 2 ; + < ) .

Paymj

Jeigu dvi nelygybi sistemos turi tuos paius sprendinius (arba abi j
kiekvienos nelygybs sprendinius skaii tiesje (71 pav ), matome, kad

neturi), tai j o s vadinamos e k v i v a l e n i o m i s .

nelygybs x < - 3
1 pavyzdys.
a)

Isprskime n e l y g y b i sistemas:

(5x>-5,
|-2x>4;

..

2x+ I x - I -

++

>2

(2x + 2 < x - l ,
l - 5 - 2 x < x + l;
3

x,

[
f<l-2x;

ir > - 2

bendr

sprendini neturi. Vadinasi, duotoji


C

( 2 x - l < 3 x + 5,
'|9-5x>x-3;

n e l y g y b i sistema sprendini neturi.


c) Ekvivaleniai

44m4444444x

-^^

\ pav.

pertvark kiekvien sistemos nelygyb

gausime

nelygybi sistem, e k v i v a l e n i pradinei:


|1(( 74 x- - x3))! S <X72 x ( 7 x - l ) ,

2 x - l < 3 x + 5,
9-5x>x-3;

( 2 - 3 < 5 + 1,
-5x-x>-3-9;

( - x < 6 , | (-1)
(-6x>-12; | : (-6)

(x>-6,
x<2.

Taigi pirmosios nelygybs sprendiniai sudaro interval [ - 6 ;


antrosios nelygybs sprendini aib y r a intervalas

(-00; 2].

skaiiai. is intervalas ir yra nelygybi sistemos sprendini aib.

Paymj

kiekvienos nelygybs sprendinius s k a i i tiesje (72 pav.), m a t o m e , kad


sprendiniai, tenkinantys abi sistemos
nelygybes,

yra

intervalo

f) Ekvivaleniai

[ - 6 ; 2]
^

kiekvien

sistemos

nelygyb

gausime

nelygybi sistem, e k v i v a l e n i pradinei:


2x+l
3
X-I

Pirmoji
neinomojo

x-l
h > 2 + x,
3

5x + l
<

nelygyb

sistemos

nelygyb

gausime

49x2 - 4 2 x + 9<49x2 - 7 x ,

i - 3 5 x < - 9 , | : (-35)

ix>^,

16-8x + x2 < x 2 ;

1-8*S-16; I : (-8)

j ^ J

'

[2x + l + x - l > 6 + 3x,

(0x>6,

antrosios nelygybs sprendini aib yra intervalas

l 3 x - 3 + 2 x < 5 x + l;

)0x<4.

kiekvienos nelygybs sprendinius skaii tiesje (74 pav ), matome, kad

yra

kuria

[ 2 ; + oo).

Paymj

0 x > 6

sprendiniai, tenkinantys abi sistemos nelygybes, yra intervalo


klaidinga

su

bet

reikme, todl j i neturi sprendini. Antroji

realija

r e i k m i , su k u r i o m i s

abi nelygybs

nelygyb

reikmmis,

bt

[2;+o)

skaiiai. is intervalas ir yra nelygybi sistemos sprendini aib.

35

todl j o s sprendini aib y r a visa r e a l i j skaii aib R. Taigi n r a toki

kiekvien

Taigi pirmosios nelygybs sprendiniai sudaro interval | ^ ; + c o j , o

O < 4 yra teisinga su visomis realiosiomis n e i n o m o j o

neinomojo

pav

bi sistemos sprendini aib.


pertvark

pertvark

nelygybi sistem, ekvivaleni pradinei:

skaiiai. is intervalas ir y r a nelygy-

d ) Ekvivaleniai

J M H T
-21
j
73 pav.

teisingos.

Atsakymas,

-M
74 pav.

a) Sprendini

nra;

b) sprendini

nra;

c) [ - 6 ; 2 ] ;

Vadinasi, duotoji sistema sprendini neturi.


d ) sprendini nra; e)
e) Ekvivaleniai

pertvark

kiekvien

sistemos

nelygyb

nelygybi sistem, e k v i v a l e n i pradinei:


- .
4
j<l-2x;

-3^-24,
(x<3-6x;

( x > -- 2I 4A +i I3 ,
(x + 6 x < 3 ;

2 pavyzdys.
I -"

21; y j ; f) [ 2 ; + <).

gausime

21,

1) Isprskime nelygybi sistem

l<21-5x,
1 < 6 x + 14.

2) N u r o d y k i m e visus sveikuosius ios nelygybi sistemos sprendinius.


Sprendimas.

1) Ekvivaleniai pertvark k i e k v i e n sistemos nelygyb

g a u s i m e nelygybi sistem, ekvivaleni pradinei:


Taigi pirmosios n e l y g y b s s p r e n d i n i a i s u d a r o interval [ - 2 1 ; + ), o
antrosios nelygybs s p r e n d i n i a i b y r a intervalas

Paymj

kiekvienos nelygybs sprendinius skaii tiesje (73 pav.), m a t o m e , kad


sprendiniai, tenkinantys abi sistemos nelygybes, yra intervalo J ^ 21; y j

(l<21-5x,
\ l < 6 x + 14;

( 5 * < 2 1 1,
-6x<14-l;

5Kx -< ^2 0n, 1i : 5-;


-6x<13; I : (-6)

f*^4.
l*>-2--.

Taigi pirmosios nelygybs sprendiniai sudaro interval ( - > ; 4],


antrosios

nelygybs

sprendini

aib

yra

intervalas

+ccJ

s p r e n d i n i u s s k a i i tiesje ( 7 5 pav.),

4pavyzdys.

m a t o m e , k a d sprendiniai, t e n k i n a n t y s abi s i s t e m o s n e l y g y b e s , yra intervalo

Paymj kiekvienos

2-^; 4 J

nelygybs

- Jx > 6 x - 8 ,

foc:2 +12<8x,

5-2x<0;

\l0x-21 > x2;

skaiiai. i s intervalas ir y r a n e l y g y b i s i s t e m o s sprendini

d)
7 5 pav.

3;

yra - 2 ;

-1;

0;

1;

e) <

169-x2 >0;

x-l

>1;
+ +1

l,

-5x

U + 3>0;

- > 1 .

Sprendimas,

a) Ekvivaleniai pertvark k i e k v i e n sistemos nelygyb

g a u s i m e n e l y g y b i s i s t e m , e k v i v a l e n i pradinei:

4.

Atsakymas.

1) | - 2 ; 4 ^ ; 2 ) - 2 ;

3 pavyzdys.

Raskime didiausi sveikj nelygybi sistemos

j x > 2 ( 5 x - 1 ) + 29
Sprendimas.

2x-l

(x-l)2 >0,

I9 xX 2 < 1

2 ) Sveikieji sprendiniai i intervalo


2;

Isprskime n e l y g y b i sistemas:

Sprendlnl

-1;

0;

1; 2 ;

3;

Jx2 - 6 x + 8 > 0,
-2x<-5; I : (-2)

4.

"2

77 pav.

4"

Isprend interval m e t o d u p i r m j nelygyb (77 pav.) gauname, kad

Pirmiausia duotj nelygybi sistem

isprendiame.

E k v i v a l e n i a i p e r t v a r k k i e k v i e n n e l y g y b g a u s i m e n e l y g y b i sistem,
e k v i v a l e n i pradinei:
|3x-x + 5<7,
j x > 1 0 x - 2 + 29;

i(x-2)(x-4)>0,
(>2,5.

j o s s p r e n d i n i aib y r a d v i e j interval ( - 0 0 ; 2 )

ir ( 4 ; + 0 0 )

sjunga:

e ( - 0 0 ; 2 ) u ( 4 ; + 00). A n t r o s i o s nelygybs sprendini aib yra intervalas


[ 2 , 5 ; + 0 0 ) . P a y m j a b i e j n e l y g y b i sprendini aibes skaii tiesje

(3x-x<7-5,
x-10x>29-2;

(2x<2,\:2
-9x>27; | : (-9)

fjc<l,
|x<-3.

T a i g i p i r m o s i o s n e l y g y b s s p r e n d i n i a i s u d a r o interval ( - 0 0 ; 1),

( 7 8 pav.), m a t o m e , k a d sprendiniai, tenkinantys abi sistemos nelygybes,


y r a intervalo ( 4 ; + 0 0 )

skaiiai. is intervalas ir yra nelygybi sistemos

o
s p r e n d i n i aib.

antrosios n e l y g y b s s p r e n d i n i a i b y r a intervalas ( - < ; - 3 ) .

P a y m j kiekvienos n e l y g y b s sprendinius skaii tiesje ( 7 6 pav.),


m a t o m e , kad sprendiniai, tenkinantys abi sistemos nelygybes, yra intervalo
( - 0 0 ; - 3 ) skaiiai. is intervalas ir yra n e l y g y b i sistemos sprendini aib.
Didiausias sveikasis skaiius i io intervalo yra - 4 .
Vadinasi, duotosios nelygybi sistemos didiausias sveikasis sprendinys

-4.

LlWW,'

78 pav.
b ) Ekvivaleniai

pertvark k i e k v i e n n e l y g y b g a u s i m e

s i s t e m , e k v i v a l e n i pradinei:
2 -8x+12 <0,
-

+ 1 0 x - 2 1 > 0; I ( - 1 )

yra skaiius - 4 .

Atsakymas.

(x-2)(x-6)<0,
(x-3)(x-7)<0.

" - 8 x + 12< 0,
2

- 1 0 x + 2I < 0 ;

nelygybi

P i r m j ir a n t r j gautosios sistemos nelygybes s p r e n d i a m e interval


metodu:

(x 2 ) ( x - 6 ) < O
+

V ^

d ) P i r m j sistemos nelygyb tenkina visos realiosios neinomojo

JlllWIIWIIWIr,

Vadinasi, sistemos sprendini aib yra [ - 3 ; - l ) u ( l ; 3 ] .

reikms, iskyrus reikm

interval

Taigi p i r m o s i o s n e l y g y b s sprendiniai sudaro interval

[2; 6],

antrosios nelygybs sprendini aib y r a intervalas ( 3 ; 7 ) . P a y m j a b i e j

(3;6]

skaiiai.

(1;+)

todl j o s sprendini aib yra dviej


sjunga:

132-x2>0

formul a2 - b2 = (a - b)(a + b),

( - ; 1 ) _ ( 1 ; + ).

Antrj

ir j o s kairiajai pusei pritaik

gauname nelygyb

( 1 3 - x ) ( 1 3 + x ) > 0 . i nelygyb dar pertvarkome:

is

intervalas ir yra d u o t o s i o s n e l y g y b i sistemos sprendini aib.


>

ir

nelygyb perra pavidalu

nelygybi sprendinius skaii tiesje (79 pav.), m a t o m e , kad sprendiniai,


tenkinantys abi sistemos nelygybes, yra intervalo

(-;1)

x = l,

~(x-13)(13 + x ) > 0 I (-1),


G a u t j nelygyb

(x-13)(x + 13)<0.

(x-13)(x + 13)<0

isprend interval

metodu

randame, kad j o s sprendini aib yra intervalas [ - 1 3 ; 13].


7 9 pav.
c) Ekvivaleniai

pertvark

kiekvien

sistemos

nelygyb

gausime

nelygybi sistem, e k v i v a l e n i pradinei:

-13

2 5 9 , Jx 2 - 9 < O , ((x-3)(x + 3)<0.


X2 > 1 ;

I x 2 - 1 > 0;

13

Paymj abiej nelygybi sprendinius

*
skaii tiesje (81 pav ),

m a t o m e , kad sprendiniai, tenkinantys abi sistemos nelygybes, yra interval

( x - l ) ( x + l) > 0 .

[ - 1 3 ; 1)

P i r m j ir a n t r j sistemos nelygybes s p r e n d i a m e interval m e t o d u :

ir

(1;13]

skaiiai. i interval sjunga ir yra

duotosios

nelygybi sistemos sprendini aib.

(x-l)(x + l)>0

81 pav.
Taigi p i r m o s i o s n e l y g y b s sprendiniai s u d a r o interval [ 3 ; 3],
antrosios nelygybs s p r e n d i n i aib yra interval ( - ; - l )

ir

(l;+o)

sjunga: ( - o ; - l ) u ( l ; + c o ) .
Paymj abiej nelygybi

sprendinius

skaii

tiesje (80 pav ),

Taigi sistemos sprendini aib yra [ - 1 3 ; l ) u ( l ; 13].


e) Ekvivaleniai pertvarkykime sistemos p i r m j nelygyb:
2zI>1
2xJ1l_1>0
2X-1-(X-1)0
x-l
x-l
x-l
x-l
Paskutinij nelygyb sprendiame interval metodu:

m a t o m e , kad sprendiniai, tenkinantys abi sistemos nelygybes, yra interval


[-3; -1)

ir

(1; 3]

skaiiai. i interval s j u n g a ir yra

duotosios

nelygybi sistemos s p r e n d i n i aib.


'//////////////////j

Sfl n

M a t o m e , kad nelygybs sprendini aib yra dviej interval ( ~ o ; 0 ]


ir ( l ; + o ) sjunga: ( - o o ; 0 ] u ( l ; + o ) .

Antroji sistemos nelygyb yra ekvivalenti nelygybei

x>-3,

kurios

Abiej

sistemos

nelygybi

sprendinius

paymj

skaii

tiesje

( 8 2 p a v ), m a t o m e , k a d s p r e n d i n i a i , t e n k i n a n t y s abi s i s t e m o s n e l y g y b e s ,
yra interval

[3;0]

ir ( l ; + o o )

Paskutinij nelygyb

spren-

d i a m e interval m e t o d u :

s p r e n d i n i a i b y r a intervalas [ - 3 ; + ).

skaiiai. i interval s j u n g a ir y r a

M a t o m e , k a d j o s s p r e n d i n i aib y r a intervalas ( 0 ; 2 ] .
Paymj
tiesje

surastus

(83 pav.),

abiej sistemos nelygybi

matome,

kad

n e l y g y b e s , y r a intervalo ( 0 ; 2 ]

d u o t o s i o s n e l y g y b i s i s t e m o s s p r e n d i n i aib.

sprendiniai,

sprendinius

tenkinantys

abi

skaii
sistemos

skaiiai. is intervalas ir yra n e l y g y b i

s i s t e m o s s p r e n d i n i aib.
8

Taigi sistemos sprendini aib yra [ - 3 ; 0]

2Pav.

+ ).

Atsakymas,

f) Pertvark sistemos pirmosios nelygybs kairij pus,

gauname

Pastebkime,

kad

D = l ' - 4 1 1 = -3

kvadratinio

trinario

2 + +1

diskriminantas

y r a n e i g i a m a s skaiius. T a i reikia, k a d su v i s o m i s

realiosiomis neinomojo

r e i k m m i s m i n t a s k v a d r a t i n i s trinaris g y j a
2

tiktai t e i g i a m a s r e i k m e s . T a i g i , j e i x + + 1 > 0 s u v i s o m i s r e a l i o s i o m i s

r e i k m m i s , tai n e l y g y b s

+ +1

-,

-<0

kainoj i pus

X^X J J
g y j a n e i g i a m a s r e i k m e s tiktai su t o m i s n e i n o m o j o

83 pav.

c) [ - 3 ; - l ) u ( l ; 3 ] ;

e) [ - 3 ; 0 ] u ( l ; + o o ) ; f ) ( 0 ; 2 ] ,

R a s k i m e d u o t j reikini a p i b r i m o srit:

Sprendimas,

-2x '

a ) R e i k i a rasti visas n e i n o m o j o r e i k m e s , su

k u r i o m i s a b u p o a k n y j e e s a n t y s reikiniai gyja n e n e i g i a m a s reikmes, t.y.


r e i k i a isprsti n e l y g y b i s i s t e m
\6x-x2

>0.

ios sistemos sprendini aib ir sudarys duotojo reikinio apibrimo srit.


reikmmis, su

kuriomis vardiklis yra neigiamas. Vadinasi, pirmoji sistemos nelygyb yra


ekvivalenti nelygybei

b) ( 3 ; 6 ] ;

(3x-6>0,

neinomojo

d) [ 1 3 ; l ) w ( l ; 13];
S pavyzdys.

< 0

toki nelygyb

a) ( 4 ; + o ) ;

x(x-5)<0.

i nelygyb sprendiame
interval metodu:

Ekvivaleniai pertvark k i e k v i e n sistemos nelygyb g a u s i m e nelygybi


sistem, e k v i v a l e n i p r a d i n e i :
(3x> 6, I : 3

(x>2,

(x> 2,

6 x - x 2 >0; I (-1)

|x2 - 6 x < 0 ;

|x(x-6)<0.

P i r m o s i o s n e l y g y b s sprendiniai sudaro interval [ 2 ; + < ) .

Isprend

interval m e t o d u a n t r j n e l y g y b g a u n a m e , kad j o s s p r e n d i n i aib yra


M a t o m e , k a d n e l y g y b s x ( x - 5 ) < 0 sprendini aib yra intervalas ( 0 ; 5 ) .
Isprsime sistemos antrj nelygyb. Pirmiausia j pertvarkykime:

I
X

i l i

~(*~2)>o

1-1>0,
X

(-1),

50.

intervalas [ 0 ; 6 ] ,
Paymj

abiej nelygybi

sprendinius

skaii

tiesje (84 p a v ),

m a t o m e , k a d s p r e n d i n i a i , t e n k i n a n t y s abi sistemos n e l y g y b e s , yra intervalo


[ 2 ; 6 ] skaiiai. is intervalas ir yra n e l y g y b i sistemos s p r e n d i n i aib.

Vadinasi, d u o t o j o reikinio
apibrimo sritis y r a intervalas

Paymj abiej nelygybi


0/.

[2; 6].

8 4 pav.

b) Reikia rasti visas n e i n o m o j o reikmes, su k u r i o m i s a b u p o a k nyje esantys reikiniai gyja neneigiamas reikmes. V a d i n a s i , reikinio
apibrimo sritis y r a n e l y g y b i sistemos
f 3x + 2 .
- > O,

y j

ir [4; 5)

skaii tiesje (85 pav ),

skaiiai. i interval s j u n g a ir yra nelygybi

[-HH*-' .

sistemos sprendini aib. Taigi duotojo reikinio apibrimo sritis yra

^^

sprendini aib.

[T-2x"

sprendinius

m a t o m e , kad sprendiniai, tenkinantys abi sistemos nelygybes, yra interval

>0

85 pav.

Isprskime i n e l y g y b i sistem. Ekvivaleniai p e r t v a r k k i e k v i e n

Atsakymas,

) [ 2 ; 6 ] ; b) - |

5).

sistemos n e l y g y b g a u s i m e nelygybi sistem, e k v i v a l e n i pradinei:

3x + 2
-(x-5)

50,

\3x + 2

- ( * - 4 ) S 0;
-(2x-7)

( H )
x-5
x-4
2

L . .

>0;

<o,
-5
-4
>0;
2x-7

("O

6 pavyzdys.

:3

Sprendimas.

sveikuo-

fx-6

>1,

i dviguba nelygyb ekvivalenti nelygybi sistemai \

50,

x 6
<3.
Il-X

>0.

<3

sius sprendinius.

Ekvivaleniai

H )

pertvark

kiekvien

nelygyb

gausime

nelygybi

sistem, ekvivaleni pradinei:

Abi g a u t o s i o s sistemos n e l y g y b e s s p r e n d i a m e interval m e t o d u :

H)
x-l

yj

ir

H)
x-l

+oo).

- ( X --O
4x- 9
l - ( x --O

2 Ix-

'7

^ - | ; 5 | , o antrosios nelygybs sprendini aib yra interval

2x- 7

f2x-7
>0,
I 1-
4x-9
<0;
I 1-

f 6
-1>0,
I 1-
Ix 6
3 < 0;
Il-X

~T
2
M a t o m e , kad p i r m o s i o s n e l y g y b s sprendiniai s u d a r o interval

[ 4 ; + o ) sjunga:

Raskime visus dvigubos nelygybs l < -

<0, : 2

: 4

f - 3,5

<0,

I X-I
I - 2,25
>0.
x-l

>0,

(-1)

<0;

(-1)

i sistema yra ekvivalenti sistemai


|> = 500-21x,
fy = 500-21x,
<20x<500-21x,
arba \ 523
2 3 x - 23 > 500 - 2 I x ,
L 44 ~ ^
Isprend interval metodu p i r m j ir a n t r j s i s t e m o s

nelygybes

g a u n a m e , kad pirmosios nelygybs sprendiniai s u d a r o interval (1; 3 , 5 ) ,


o antrosios n e l y g y b s sprendini aib y r a d v i e j interval
( 2 , 2 5 ; + o o ) sjunga.

( - > ; 1)

ir

^
OC pav.
86

<

500
Todl 1 1 - ^ < < 1 2 - ^ - .
41 "

Kadangi - natralusis skaiius, tai = 12.


T a d a y = 5 0 0 - 2 1 12 = 5 0 0 - 2 5 2 = 248.
Atsakymas.

12 lap; 248 pato enklus.

2 pavyzdys.

Zoologijos sode g y v e n a tam tikras skaiius bedioni ir

begemot. Jeigu b e g e m o t skaii padidintume du kartus, tai bendras

25

bedioni ir b e g e m o t skaiius bt didesnis u

A b i e j n e l y g y b i sprendinius p a y m j k o o r d i n a i tiesje ( 8 6 pav.)

24.

Jei bedioni

skaii padidintume du kartus, tai bendras bedioni ir begemot skaiius

m a t o m e , kad sprendiniai, tenkinantys abi sistemos n e l y g y b e s , y r a intervalo

bt maesnis u

( 2 , 2 5 ; 3,5) skaiiai. is intervalas ir y r a nelygybi s i s t e m o s s p r e n d i n i

bedioni. Kiek bedioni ir kiek begemot yra iame zoologijos sode?

aib.

Taigi

dvigubos

nelygybs

1<

2x-l
^ <3

sprendini

aib

yra

intervalas ( 2 , 2 5 ; 3 , 5 ) . i a m intervalui priklauso tiktai v i e n a s sveikasis


sprendinys x = 3 .

Atsakymas.

3.

9.10. R E A L A U S T U R I N I O U D A V I N I S P R E N D I M A S
SUDARANT NELYGYBI SISTEMAS
Inagrinsime kelet pavyzdi.
1 pavyzdys.

Jei moksleivis savus pato enklus k l i j u o t k i e k v i e n

a l b u m o l a p p o 20, tai j i e netilpt album, o j e i - p o 2 3 , tai b e n t v i e n a s


lapas likt tuias. Kai moksleiviui p a d o v a n o j o album, k u r i o k i e k v i e n a m e
lape b u v o priklijuotas 21 pato enklas, moksleivis i v i s o t u r j o 5 0 0 p a t o
enkl. Kiek lap a l b u m e ? Kiek sav pato enkl t u r j o m o k s l e i v i s (be

A l b u m lap skaii p a y m k i m e

[20x<>>,
turt pato e n k l skaii - y. T a d a < 2 3 ( x - 1 ) > >',
2 I x + jy = 500.

Sakykime, zoologijos sode gyvena

moksleivio

bedioni ir y

begemot. Remiantis udavinio slyga, sudarome nelygybi sistem

(2y + x>24,
\2x + y<21,
y<x;

> 1 2 - f ,
y < 2 7 - 2 x , i nelygybi sistema ekvivalenti sistemai

y<x.

* >12?,

( 3 x > 24

lx>i

3x<30,

x<10.

2
a*
j '
t.y. | X > i
2 7 - 2 x > 1 2 - ,
Vadinasi, 8 < x < 1 0 . i dvigub nelygyb tenkina tiktai viena nat-

ralioji reikm = 9 , nes bedioni skaiius negali bti trupmeninis.


[ pradin nelygybi sistem ra = 9 , gauname sistem
i2j> + 9 > 2 4 ,

[y

>1,5,

< 2 8 + y < 2 7 , arba y < 11,

pato enkl, b u v u s i p a d o v a n o t a m e a l b u m e ) ?
Sprendimas.

Sprendimas.

27. B e to, inoma, kad begemot yra maiau negu

Iy<9,

ios sistemos sprendiniai yra 7,5 < y < 9.

[y <9.

i d v i g u b nelygyb tenkina tiktai viena natralioji reikm y = 8,


nes begemot skaiius negali bti trupmeninis. Taigi zoologijos sode
gyvena 9 bedions ir 9 begemotai.
Atsakymas.

9 bedions ir 8 begemotai.

10 SKYRIUS. T E K S T I N I UDAVINI
S P R E N D I M A S S U D A R A N T LYGTIS, N E L Y G Y B E S ,
LYGI BEI N E L Y G Y B I S I S T E M A S

Lygtys, nelygybs, lygi bei nelygybi sistemos yra daugelio fizikini


ir kit reikini matematiniai modeliai, todl vairi praktini udavini
sprendim galima pakeisti lygi, n e l y g y b i ir j sistem
isprsti

vienus

udavinius,

pakanka

kilometras (km),

o laikas - valandomis (h),

kilometrais per valand f

10.1. JVADAS

Norint

Svarbu pabrti, kad uraytose formulse dydiai v,

sudaryti

ar
3 A 2 0 min = -777 h = 3\h;
60
3

Daugel tekstini udavini galima isprsti arba sudarant lygt, arba

4 /? 4 8 min =

sudarant lygi sistem, priklausomai n u o to, kiek n e i n o m j vedame.

y m i m a s tas dydis, kur reikia surasti.

Remdamiesi udavinio slyga, s u d a r o m e lygt su vienu neinomuoju

Isprend i lygt, r a n d a m e i e k o m j n e i n o m o j o reikm. Kai reikia


rasti du dydius, paprastai j u o s y m i m e

ir y.

R e m d a m i e s i udavinio

slyga, sudarome d v i e j lygi su dviem neinomaisiais sistem, kuri


isprend randame iekomsias n e i n o m j ir y

ireiktas

Pavyzdiui,

nelygyb, norint isprsti kitus, reikia sudaryti lygi ar nelygybi sistem.

Paprastai n e i n o m u o j u

tai greitis turi bti ireiktas

Taip pat reikia inoti dydi m a t a v i m o v i e n e t sryius.

sprendimu.

v i e n lygt

i ir i turi bti

ireikti vienoje vienet sistemoje. Pavyzdiui, j e i kelias

_i_

1000

60

h = 4 - ^ h;
5

fa
h

3600
Toliau inagrinsime daniausiai pasitaikani j u d j i m o udavini
sprendim.
J u d j i m o u d a v i n i a i , kai j u d j i m a s v y k s t a i d v i e j s k i r t i n g

reikmes.

tak - vienas prieais kit.

Yra vairi tip tekstini udavini.


Tolimesniuose skyreliuose a p v e l g s i m e j u d j i m o u d a v i n i , b e n d r o

Jeigu du knai pradeda judti vienu metu i dviej skirting tak

d a r b o udavini, p l a n a v i m o udavini, ryio t a r p aritmetini veiksm

vienas prieais kit, tai n u o j ivykimo m o m e n t o iki susitikimo m o m e n t o

k o m p o n e n i tekstini udavini s p r e n d i m o bdus.

kiekvienas i j sugaita tiek pat laiko.


Tuo

10.2. JUDJIMO UDAVINI SPRENDIMAS

remiantis

1 pavyzdys.
io tipo udaviniuose paprastai reikalaujama rasti nueit keli, greit
arba judjimo keli. Kai kno j u d j i m o greitis pastovus, tai j randame taip:

v= y;

(1)

sudaroma

kuri

isprendus

randamas

I stoteli

A ir B tuo paiu metu vienas prieais kit

ijo du turistai. Susitikus paaikjo, kad pirmasis n u j o 4 km maiau u


antrj. Po susitikimo turistai jo tais paiais greiiais. Pirmasis turistas
atjo B per 4 A 4 8 min, o antrasis A - per 3 h 2 0 min.
tarp stoteli A ir B ?
I

ia s - nueitas kelias, t - laikas, per kur tas kelias nueinamas.

lygtis,

neinomasis dydis.

3 A 2 0 min

Sprendimas.

Koks atstumas

4 4 8 min

>

<

I (1) formuls seka, kad

s=v t ,

/= -.

A
K

C
Y

km

/1V
[ pav

^ ,
V
(a: + 4) km

Pastebkime, kad

22x

3 2 0 min = 3-777 = \ h ,
60

60

1. Paymkime AC = km , ia C - takas, kuriame turistai susiti-

-400x-800 _
1 5 x ( x + 4)

4 /i48min = 4 4 f h = 4 h.

15x(x + 4)

2 2 x 2 - 4 0 0 x - 8 0 0 = 0.
Isprend

lygt,

randame

du jos

sprendinius

ko (1 pav.).
Tada CB = (x + 4) km.

40
X j = - - .

Atstumas tarp stoteli A ir B yra

X 1 = 20

ir

Reikm Xj netinka, nes atstumas negali buti neigiamas.

AB = x + x + 4 = (2x + 4 ) km .
2. Randame pirmojo turisto greit:

Taigi = 2 0 . Tada iekomasis atstumas tarp stoteli A ir B yra

+ 4 _ 5(x + 4) (

x+4_x
~

= 2x + 4 = 2 20 + 4 = 44 (km).

24
24
I J'
5
5
3. Randame antrojo turisto greit:

Atsakymas.

_ _x_ _2f k)
to~ io{ /, J-

Sprendimas.

24 X

Tada pirmojo psiojo greitis V 1 = - ,

, _ x + 4 _ 10(x + 4) . . .
K
~
3x
10
6. Kadangi I1=I2,
tai galime sudaryti lygt

o antrojo - V2 = ,

kur - laikas, kur sugaio pirmasis pstysis visam keliui nueiti,


y - laikas, kur sugaio antrasis pstysis visam keliui nueiti.
Remdamiesi udavinio slyga sudarome lygi sistem

, 1 5 ,, 1 s
3 T + 3 T = s,

_ 10(x + 4)
-

1 b o d a s . iame udavinyje nra j o k i duomen apie

nueit keli. Tokiu atveju vis nueit keli patogu ymti raide s .

5. Laikas, kur sugaio antrasis turistas iki susitikimo:

5(x + 4 )

Du pstieji ijo vienu metu vienas prieais kit ir susitiko


Kiek laiko reiks kiekvienam i j , kad nueit vis keli,

vliau, negu antrasis atjo t viet, i kurios ijo pirmasis?

5(x + 4) ~ 5(x + 4 )
24

24x

2 pavyzdys.
po 3 h 20 min.

jeigu inoma, kad pirmasis atjo t viet, i kurios ijo antrasis, 5 h

3
3
4. Laikas, kur sugaio pirmasis turistas iki susitikimo:

44km.

3
3
x - y = 5,

3x

i lygt pertvark gauname toki lygt:

arba

fi , j
3
- + - = TTT'-5.
<
y
10
[x->> = 5 .

Antrosios sistemos pirmosios lygties abi puses galime padalyti i i ,

22x2-400x-800

nes j 0 . Tada antroji sistema atrodys taip:

15x(x + 4)
Kadangi pagal udavinio slyg > O, tai 15x(x + 4 ) > 0 .

Vadinasi,

abi paskutiniosios lygties puses galime dauginti i 15x(x + 4 ) ir gausime


lygt, ekvivaleni duotajai:

IX+ Iy = 10
iIx-JV = 5 .
Isprend i sistem keitimo bdu, gauname, kad = 1 0 ,

y = 5.

o antrasis turistas vis keli jo

P a s t a b a . V i s n u e i t keli g a l j o m e laikyti lygiu 1. T a d a psij

IOXH

greiiai bt atitinkamai ir , o s i s t e m o s pirmoji lygtis bt t o k i a

.
3

+ 3

. 1 = 1,
3 y

I a

2 b d a s . S a k y k i m e p i r m o j o turisto greitis

10A, 5A.

S pavyzdys.

I punkt A ir B,

10

T a d a iki susitikimo pirmasis turistas n u j o - -


10
o antrasis y

Atsakymas.

o antrojo y

km,

atstumas tarp kuri lygus 54 km,

tuo

paiu metu vienas prieais kit ivaiavo du dviratininkai. Po 2 h

jie

susitiko ir nesustodami tais paiais greiiais vaiavo toliau. inoma, kad


antrasis dviratininkas atvyko punkt A

54 min

vliau, negu pirmasis

B . Raskite dviratinink greiius.


km.

Sprendimas.

Pirmasis po susitikimo atjo t viet, i kurios ijo antrasis, per

1. T e g u p i r m o j o dviratininko greitis yra ~ ,

o antrojo - y

IOv ,
,,
.
...
.
IOx
- - h , o antrasis atjo t viet, i kurios ijo pirmasis, per

2. Kelias, kur nuvaiavo pirmasis dviratininkas iki susitikimo, lygus


valand. S u d a r o m e lygt:
10y

IOx _

3x

3y ~

Paymime = /,

2 x (km), o kelias, kur nuvaiavo antrasis dviratininkas iki susitikimo,


lygus 2 y (km).
3 . Remdamiesi udavinio slyga galime sudaryti p i r m j lygt:

t > 0 ir g a u n a m e lygt:

2x + 2 ^ = 54.
4. Laikas,

l-ii=s
/
3

i - /
I

- 1 0 < J - 1 5 f + 10 = 0 : ( - 5 )
2/3 + 3 / - 2 = 0,
Z1 = i ,

Z2 = - 2

kur sugaio pirmasis dviratininkas

5. Laikas,

kur sugaio

6. Remdamiesi

(netinka)

antrasis

udavinio

dviratininkas

slyga

2y

K a d a n g i v i s a s k e l i a s l y g u s - - ( + ) , tai pirmasis turistas vis keli jo


= f

(l + f ) = f

(1 + 2 ) = 1 0 ( * ) ,

po

(h).

2x _ 9
JF-IO'

7. Isprend lygi sistem

likusiam

sudarome

A ) ;

Vadinasi, = 4 .

10 x + y

keliui

keliui po
2x
susitikimo nuvaiuoti (nuo susitikimo vietos iki punkto A ), lygus (A).

(54min = | A = A

likusiam

susitikimo nuvaiuoti (nuo susitikimo vietos iki punkto B ), lygus

2_2=_9_
<
y
10'
2 x + 2>> = 5 4 ,

antrj

lygt

R a n d a m e , kad = 1 2 ;

= 15.

5pavyzdys.

T a i g i p i r m o j o d v i r a t i n i n k o g r e i t i s y r a 12

Atsakymas.
4pavyzdys.

, o antrojo -

1 5 ^ .

Traukinys, ivaiavs i stoties A,


po 5 h.

15^.
h

2h

Atstumas tarp punkt

ir

lygus 3 0 k m .

I i

anksiau, negu antrasis pstysis i punkto

B,

yra didesnis.
km

tai jie

pstysis i punkto B ieis 2 h anksiau, negu pirmasis i punkto A,

tai

jie susitiks po 3 n u o pirmojo psiojo ijimo momento. Kokiu greiiu

Sprendimas.

yra

Sprendimas.
T e g u pirmojo psiojo greitis yra

, o antrojo - y .
2 h anksiau negu antrasis

i punkto B , tai pirmasis pstysis iki susitikimo eis 4,5 h , o antrasis Pirmasis pstysis per 4,5 h nueis 4,5 (km),

o antrasis pstysis

Sprendiant udavin, svarbu suvokti tai,

kad atstum, kuriuos nueina abu pstieji iki susitikimo vietos, lygi 30 km.

< 2

6. Sudarome nelygybi sistem


60
I x -3'
360
l,5x + y

[4,5 + 2 , 5 y = 3 0 ,

Taigi gauname lygi sistem

3,1)3
; 2

(5x<360,
\ 3 6 0 < 3 x + 2y.

-30
I ios nelygybi sistemos gauname toki nelygyb:

Isprend i sistem, randame, kad = 5 ,


Vadinasi, pirmasis pstysis jo 5
Atsakymas.

>5

5. Remdamiesi udavinio slyga sudarome nelygyb

3x + 5 y = 30
.

abu traukiniai susitiks po ,


h.
l,5x + >>

360
Ti
1,5 x + y

Analogikai samprotaudami gaiime gauti ir antrj lygt

4. Jeigu pirmojo traukinio (ivykusio i A ) greitis bus lygus l , 5 x , tai

4,5 x + 2,5 - y = 3 0 .

lygus

360 ,
h.

Remdamiesi iuo faktu, galime sudaryti p i r m j lygt

pirmojo traukinio greitis

3. Remdamiesi udavinio slyga sudarome nelygyb

Jeigu pirmasis pstysis ieis i punkto A

l.Tegu

antrojo - y -km
hr - .
2. Laikas, per kur traukinys, ivyks i stoties A, atvyksta stot B ,

eina kiekvienas pstysis?

2,5 h.

atvyksta stot B ne anksiau kaip

Jeigu is traukinys vaiuot 1,5 karto didesniu greiiu negu

nuo ivykimo i stoties A momento. Nustatysime, kurio traukinio greitis

susitiks po 2,5 h n u o antrojo psiojo ijimo momento. Jeigu antrasis

per 2,5 h nueis 2,5 y (km).

Vienu ir tuo

vaiuoja dabar, tai j i s susitikt su antruoju traukiniu anksiau negu po 2 h

punkt vienas prieais kit eina du pstieji. Jeigu pirmasis pstysis ieis i
punkto

Atstumas tarp dviej stoi yra 360 km.

paiu metu i stoi A ir B vienas prieais kit ivaiuoja du traukiniai.

y = 3.

arba y > x .

greiiu, o antrasis - 3 - - greiiu.

Pirmojo psiojo greitis yra 5

, o antrojo - 3

5 x < 3 x + 2_y,

Taigi antrojo traukinio (ivykusio i stoties B ) greitis yra

didesnis.
Atsakymas.
didesnis.

Antrojo traukinio (ivykusio i stoties

B ) greitis yra

J u d j i m o udaviniai, kai j u d j i m a s vyksta i v i e n o tako

Sprendimas.

1 b a d a s . Tegu turistai ivyko i tako A (2 pav ).

t pai pus
Jei du knai pradeda j u d t i vienu metu i v i e n o ir to paties tako, tai
tuo atveju, kai j i e susitinka (antrasis knas p a v e j a pirmj), kiekvienas j

6pavyzdys.

A t s t u m a s tarp dviej miesteli

ir

lygus

1,5 A

1,5 A

didesniu greiiu negu Gabriel ir atjo miestel

3h

"

2 pav.

1. I udavinio slygos aiku, kad pirmasis turistas ivaiavo 4 A

pasivijo p i r m j take

anksiau. Kokiu greiiu j o Lukas ir kokiu greiiu j o Gabriel?

2. Tegu - atstumas (km)

B j i s ilsjosi 1,5 A

D . Atstumui

AD

Antrasis turistas

nuvaiuoti pirmasis

turistas

sugaio 2,5 A daugiau, negu antrasis (4 - 1 , 5 = 2,5 A).

Sprendimas.
1. Tegu Gabriel jo

I, II

56 i

anksiau u antrj. Taiau take


jo

10Am.

Lukas ir Gabriel tuo paiu metu ijo i miestelio A miestel B . Lukas

^
A^

II

n u o ivykimo m o m e n t o iki susitikimo m o m e n t o sugaita tiek pat laiko.

16

greiiu. T a d a L u k o greitis yra (x + 3)

n u o tako A iki tako D . Tada laikas,

.
per kur pirmasis turistas nuvaiuot atstum

AD,

yra Z1

2. Kadangi atstumas tarp miesteli A ir B lygus 1 0 k m , tai Gabriel


laikas per kur antrasis turistas nuvaiuot atstum AD,
visai kelionei sugaio (A), o L u k a s

3 . Remdamiesi udavinio slyga s u d a r o m e lygt


10

10

+ 3

yra

=J^W

(A).
3. Kadangi t , - 1 2 = 2,5 A, tai gal ime sudaryti lygt

Isprend i lygt, randame, kad

Isprend i lygt, randame, kad jc, = 5 ir X2 = 2 .

R e i k m X1

turistas pavys pirmj, j i e bus nuvaiav

= 56.

- - ^ r = 2,5.

Vadinasi, kol antrasis

56km.

2 b o d a s . Papildysime j a u braiyt j u d j i m o schem (r. 3 pav.) dar

netinka, nes greitis negali bti neigiamas.

vienu nauju taku C (2 p a v . ) .


Vadinasi, Gabriels greitis lygus 2

. T a d a L u k o greitis lygus 5

1 6 ^

h ^

I
'

j^ ,
, km
km
Atsakymas. 5 , 2 ,
h
h

1,5 A

7pavyzdys.

Pirmasis turistas 1,5 A v a i u o j a dviraiu 16

greiiu,

po to 1,5 A ilsisi ir vl k e l i a u j a pradiniu greiiu. P r a j u s 4 A n u o p i r m o j o


turisto ivykimo, i tos paios vietos, i kurios ivyko pirmasis turistas,
56^-

greiiu motociklu ivaiuoja antrasis turistas. Kiek kilometr j i e

nuvaiuos, kol antrasis turistas pasivys p i r m j ?

IA

1,5 A

II
5 6 ^
n

3 pav.

Kai pirmasis turistas j a u buvo take


m o m e n t u ivaiavo i tako
turistas vaiavo

D
1,11

A.

C,

N u o tako

1,5 A, o n u o tako

B,

tai antrasis turistas tuo


A iki tako

pirmasis

kuriame j i s ilsjosi 1,5 A,

tako C , pirmasis turistas vaiavo IA ( 4 - 3 = 1 A).

iki

TaSke D antrasis turistas pasivijo pirmj.

Sprendimas.

Tegu

-m

- numatomas greitis [

Akivaizdu, kad laikas, per kur pirmasis turistas nuvaiuoja atstum


CD
AD.

yra lygus laikui, per kur antrasis turistas nuvaiuoja vis atstum
T u o remdamiesi sudarysime lygt. Vis atstum AD

km
vaiavo (x + 15)

paymkime

|. Tada autobusas

greiiu.

Vis keli (visus 300 km ) autobusas nuvaiuos per j-y-j h

x , t.y. AD = x.
Kadangi AB = 16 1,5 = 2 4 ( k m ) , o BC = 16 1 = 1 6 ( k m ) , tai

Buvo numatyta, kad vis keli autobusas nuvaiuos per

CD = AD - (AB + ) = AD - (24 + 16) = AD - 40 = - 40 (km).


Vadinasi, laikas, per kur pirmasis turistas nuvaiuoja atstum CD

Kadangi reali vaiavimo trukm yra

1h

maesn u

/,
numatyt

yra
trukm, tai galime sudaryti lygt

^ ^ -

= 1.

lygus - i ( h ) , o laikas, per kur antrasis turistas nuvaiuoja vis keli


16
.
.
, i .
Isprskime i lygt:

AD = x yra lygus - ^ ( A ) .

40

Galime sudaryti lygt = , kuri isprend randame, kad X = 5 6 .


16
56

300

300
,
- 1 = 0 ,
x2 +15x-4500

300(x + 1 5 ) - 3 0 0 x - x ( x + 15)
x(x + 1 5 )

'

x ( x +15)

3 bodas. Sakykime, kad antrasis turistas pavys pirmj po

t h.

Kadangi pagal udavinio slyg x > 0 , tai x(x + 1 5 ) > 0 su bet kuria

D v i r a t i n i n k a s p e r t h nuvaiavo atstum, lyg 16 1,5 + ( / - 3 ) 16

(km),

neinomojo reikme. Vadinasi, abi paskutiniosios lygties puses galime

o antrasis - per ( / - 4 ) h motociklu nuvaiavo ( / - 4 ) - 5 6


Kadangi

ir dviratininkas,

ir motociklininkas

dauginti i x(x + 15) ir gausime lygt, ekvivaleni duotajai.

(km).

nuvaiavo

vienod

X2 + 1 5 x - 4 5 0 0
x ( x +15)

atstum, sudarome lygt:


24 + 1 6 / - 4 8 = 5 6 / - 2 2 4 ,

40/ = 2 4 - 4 8 + 2 2 4 ,

40/ = 2 0 0 ;

i ia

Vadinasi, j i e nuvaiavo ( 5 - 4 ) - 5 6 = 56 km.

X2 + 1 5 x - 4 5 0 0 = 0 .

X1

56 km.

Autobusas vyksta 3 0 0 Am kelion. Dl technini klii

j i s ivyko 1 valanda vliau, negu buvo numatyta


galin punkt, j a m teko vaiuoti

= - 7 5 ir

X2

=60.

Reikm x , netinka, nes x > 0 . Taigi numatomas vaiavimo greitis

J u d j i m o udaviniai, kuriuose yra vienas judantis k a n a s


8pavyzdys.

x ( x +15)

Isprend i kvadratin lygt, randame du jos sprendinius:

t = 5(h).
Atsakymas.

=0

km
h

15

Kad laiku atvykt

didesniu greiiu, negu buvo

numatyta. Kokiu greiiu vaiavo autobusas? Kiek laiko utruko kelion?

km
h

km
greiiu, o visos
h

yra = 60 , Tada autobusas vaiavo 60 + 15 = 7 5


kelions trukm yra

Atsakymas.

75^;
h

-4h

4h.

9pavyzdys.

Keleivinis traukinys kelyje buvo sulaikytas

Nordamas atvaiuoti artimiausi stot pagal tvarkarat,


60 km

kelyje vaiavo 15

12 min.
mainistas

didesniu greiiu, negu anksiau. Raskite

pradin traukinio greit.


Sprendimas.

pirmykiu

B,

greiiu,

Traukinio keleivis ino, kad iame kelio ruoe traukinio

greitis lygus
75 m

ilgio

Kai tik pro lang pasimat prieprieiais vaiuojantis

traukinys,

keleivis

jung

sekundometr.

Prieprieinis

traukinys pravaiavo per 3 s . Raskite j o greit.

1. I udavinio slygos seka, kad jeigu traukinys po

sustojimo punkte

10pavyzdys.

kuriame j i s buvo sulaikytas,

tai

artimiausi stot

jis

toliau

vaiuot

atvykt

12 min

Sprendimas.
1. Tegu

pro

lang

xkm

12 min

60 km
(X

greitis

3600

s '

2. Pravaiuojantis traukinys per 3 s nuvaiavo 3x (m),

o traukinys,

kuriame yra keleivis, nuvaiavo

\S)^n

, 100 , , 1 , ,
3 - = 33-(m).

4 pav.

3. Pagal udavinio slyg abu traukiniai i viso nuvaiavo


2. Tegu
^P

- pradinis traukinio greitis

greiiu, 60 km

Tada, vaiuodamas

ilgio kelio ruo traukinys nuvaiuos per

3 3 - j + 3x = 75 ,

(h),

.,8 m

km
h

60

+15

= 1 3

Atsakymas.

^
(h). I udavinio slygos seka tokia lygtis:
x + 15

_ 1

11 pavyzdys.

5'

75m.

Taigi galime sudaryti lygt

o t pat kelio ruo, vaiuodamas (x + 1 5 ) - r - greiiu, jis nuvaiuos per

60

lygus

km _ 40 1000 m ^ 100 m
h

traukinio

^ j I - . Traukinio, kuriame vaiuoja keleivis, greitis lygus

12
1 ^
12 min = h = h j vliau, negu numatyta tvarkaratyje (4 p a v ) .

pravaiuojanio

kuri isprend, randame, kad

125-3600
=

~9- =

..(km
5 0

I x

50 ^p-.
h
mogus, stovdamas stoties platformoje, pastebjo, kad

traukinys pro j pravaiavo per 10 sekundi, o pro vis stot, kurios ilgis
Isprend i lygt, randame, kad ji turi du sprendinius x , = - 7 5
X2 = 6 0 .

Sprendinys

x,

netinka, nes greitis negali bti

km
skaiius. Vadinasi, pradinis traukinio greitis lygus 60 .
h
Atsakymas.

60 ^p-.
h

ir

neigiamas

308 m

per 24 sekundes. Koks traukinio ilgis ir kokiu greiiu jis

vaiavo? Greit ireikkite

km

Sprendimas.
Tegu
T
e g u t rtraukinii
a u k i n i o i I g i s l y g u s m. T a d a j o g r e i t i s y r a 77
10
Traukinys pravaiavo ( 3 0 8 + x ) metr keli per 24 sekundes.

Sudarome lygt:

km
h

-,

308+
= 24.

tai per 1 h jis nuvaiuoja km.

AB = 6 0 k m .

Tada

Udavinio slygoje duota, kad

AC = ( 6 0 - x ) km.

Atstum

nuo

iki

10
dviratininkas nuvaiuoja per (h),

Isprend i lygt randame, kad = 220 m .

f 60-

Vadinasi, traukinio greitis lygus


220 m
i ~

U + 4

1
QQQ
-,-, 3600 km _1C) ^ km
A "zMooo h
'
h '
3600

m _
*

"

, , , ,
3J
3)

,. .
20 ,
1 ,
|20min = h = h
V
60
3

Isprend i nelygyb, randame, kad


pradinis dviratininko greitis

Dviratininkas
A ir B

ivyksta i punkto
lygus

60 km.

punkt

B.

0<v<20

B , jis vaiuoja

Atsakymas.

0 < v < 20

km
h

km
h

tai

io

skyrelio

udavinius,

danai

motorins

valties

greitis

jai

plaukiant

apskaiiuojamas taip:

pasr =v

M.-

o j o s greitis plaukiant upe prie srov bus v p


(60 - x) km

_
5 pav.

km

I dviratininko j u d j i m o schemos (5 pav.) matome, kad atstumas


(vaiuodamas atgal take

tenka

susidurti

su

tkms greit paymsime V l i t , motorins valties n u o s a v greit Vnllos ,

60 km

Sprendiant

priemons j u d j i m u upe. Sakykime, upe j u d a motorin valtis. Jei ups

1. Tegu pradinis dviratininko greitis yra .

IOmin

motorins valties, vandens dviraio, garlaivio ar kitos vandens transporto

atgal i B A jis sugait ne daugiau laiko, negu kelionei i A B ?

.C

J u d j i m o vandeniu udaviniai

Kokiose ribose turt kisti pradinis dviratininko greitis v , kad kelionei

km.

Vadinasi, jei
(ia greitis v

daugiau laiko, negu kelionei pirmyn (i A B ).


greiiu. Nesustodamas punkte

si 20 m i n . Po to jis vaiuoja toliau 4 - r - didesniu greiiu, negu anksiau.

0<x<20.

kinta ribose

km ) , tai kelionei atgal (i B A ) dviratininkas sugaita ne

ireiktas

atgal tuo paiu greiiu, bet po valandos nuo ivaiavimo i B , sustoja ir ilsi-

Sprendimas.

Vis keli dviratininkas

km
vaiuoja pastoviu

A - per

60 1 < 60
x+4
3 ~

km
h

12pavyzdys.

B iki

2. Remdamiesi udavinio slyga, sudarome nelygyb

/ I t e a A y m a s - T r a u k i n i o i l g i s l y g u s 220 m , j o greitis 7 9 , 2

Atstumas tarp punkt

o atstum nuo

BC

Tada

nuos. =

dviratininkas sustoja poilsiui) yra lygus

I tikrj, kadangi ioje kelio atkarpoje dviratininko greitis lygus

Inagrinsime kelet pavyzdi.

pasroviui

(v

yra

13 pavyzdys.
srov

per

Laivas nuplaukia

15 A.

Ups

tkms

IOOim
greitis

pasroviui ir tiek pat prie

km

5 .
A

Raskite

laivo

l.Tegu

valtis plaukdama prie srov, lygus - y (A).

laivo greitis stoviniame vandenyje

2. Kadangi 40 min

km

Tada laivo greitis j a m plaukiant pasroviui yra (x + 5) , o laivo greitis

km
plaukiant prie srov yra

laikas, kur sugaio motorin

greit

stoviniame vandenyje.
Sprendimas.

plaukdama pasroviui, lygus

damas pasroviui, yra - y y ( A ) , o plaukdamas prie srov - ^ y (A).

A = y A^ motorin valtis stovjo,

tai l a i k j i neplauk.
Vadinasi,

Laikas, kur sugaio laivas plauk-

^40 min = ^

motorin

valtis

plauk

2
16
6 A - y A = A . Remdamiesi

udavinio slyga, galime sudaryti lygt


30 | 30 = 16
x+3
x-3
3
Isprend i lygt, randame, kad jos sprendiniai yra

2. Kadangi visos kelions trukm yra 15 A, tai lygtis yra tokia:


joo
joo
15
x+5

X1=-y

'r

x 2 = 1 2 . Sprendinys X1 netinka, nes greitis negali bti neigiamas. Taigi

x-5
motorins valties greitis stoviniame vandenyje lygus 12

Isprend i lygt, randame, kad jos sprendiniai yra

X1 = - y

ir

A sakymas. 12

X 2 = 1 5 . Sprendinys X1 netinka, nes greitis negali bti neigiamas. Taigi

km

IS pavyzdys.

laivo greitis stoviniame vandenyje lygus 15 - .

Motorin valtis iplauk upe i prieplaukos

prie

srov 9.00vai. ir atvyko prieplauk B . Prajus 2A nuo atvykimo

A sakymas. 15
14 pavyzdys.
yra 3 0 km.

prieplauk B , motorin valtis ivyko atgal ir atvyko prieplauk A tos

Atstumas tarp dviej ant ups kranto esani prieplauk

Motorin valtis nuplauk upe i vienos prieplaukos kit ir

gro atgal per 6 A , skaitant 4 0 m i n , sugait sustojimams. Koks motorins valties greitis stoviniame vandenyje, jei ups tkms greitis 3 ^hp - .
Sprendimas.
l . T e g u motorins valties greitis stoviniame vandenyje
lygus

xp-

T a d a j o s greitis plaukiant pasroviui yra (x + 3 ) ^ P - ,

plaukiant prie srov

km

(x-3) .

paios dienos 19.20 vai.

Laikydami, kad vidutinis ups tkms greitis

3 , o valties greitis vis laik pastovus, nustatykite, kelint valand valtis


atvyko prieplauk B. Atstumas tarp prieplauk A ir B lygus 60 km

Sprendimas.
l . T e g u nuosavas valties greitis yra ^ p - .
A
plaukiant prie srov bus (x - 3) ~ ,

Laikas, kur sugaio motorin valtis

Tada valties greitis jai

o pasroviui - (x + 3 ) y ^ .

motorin valtis.
2. Laikas, sugaitas jai plaukiant pasroviui bus

(A).

3. Laikas, sugaitas jai plaukiant prie srov bus

4. Remdamiesi udavinio slyga, sudarome lygt

(A).

20

20

x + 12

= 5

1
3'

Isprend i lygt, randame, kad ji turi du sprendinius X1 = - 1 5

4. I viso valtis sugaio kelionei 1 9 y - 9 - 2 = 8 y (A).

ir

X 2 = 3 . Sprendinys X1 netinka, nes greitis negali bti neigiamas skaiius.


5. Remdamiesi udavinio slyga, sudarome lygt
60

j 60

x+3

= g

x-3

Taigi plausto greitis lygus 3

3'

Isprend i lygt, r a n d a m e du j o s sprendinius x , = - 0 , 6 ir X 2 = 1 5 .

Atsakymas.

3--

17pavyzdys.

N u o prieplaukos A ups tkms kryptimi paleidiamas

Sprendinys X1 netinka, nes greitis negali bti neigiamas skaiius. Taigi


nuosavas valties greitis lygus 15
6. T a d a
=

laikas,

kur sugaio

plaustas. Ups tkms greitis yra v

valtis

plaukdama

prie

srov,

yra

= 5 h . Vadinasi, p u n k t B valtis atplauk 9 A + 5A = 1 4 A .

Atsakymas.

14.00va/.

5 A 20 min

prieplaukos

vandenyje (nuosavas valties greitis) lygus

pasroviui

iplauk

plaustas.

Nuplaukusi 2 0 k m , j i pasivijo plaust. Motorins valties greitis \2

Po

km

didesnis u plausto greit. Koks plausto greitis?

kime j

10

Pavijusi

plaust,

motorin valtis apsisuka ir grta atgal prieplauk A. Nustatysime visas

paskui j i tos paios prieplaukos ivyko motorin valtis.

Sprendimas.

Po valandos i tos paios prie-

plaukos paskui plaust iplauk motorin valtis, kurios greitis stoviniame

greiio
16 pavyzdys.

Tada motorins valties greitis bus (x + 1 2 )

20

2. Laikas, per kur plaustas nuplauk 2 0 k m , lygus ( A ) , o laikas,


lygus

reikmes,

su kuriomis

iki motorins valties

Sprendimas.
plauk

20

T a d a motorin valtis
greiiu ir

nuplauk atstum
s 2 = (v + 1 0 ) ( / - l ) .

Bet j , = 5 2 , t.y.

vt = (v + 1 0 ) ( / - 1 ) .
I ios lygybs / =

Mintas atstumas J 1 = J 2 = J tada lygus

^ '
v(v + 10)

3. Plaustas kelionje (kol j pavijo valtis) sugaio 5 y A ilgiau, negu

atvykimo

Sakykime, plaustas iki tol, kol j pavijo motorin valtis,

I valand ir nuplauk atstum i , = vi.

iki tol, kol pavijo plaust, plauk ( ( - 1 ) valand (v + 10)

1. Plausto greitis lygus ups tkms greiiui. P a y m -

per kur motorin valtis nuplauk 2 0 km,

prieplauk A m o m e n t o plaustas nuplaukia daugiau kaip 15 km.

i = W =

IK)

'

L a i k a s Z 1 , k u r s u g a i o m o t o r i n valtis grti atgal p r i e p l a u k A , lygus

10
10-v

10-v

18pavyzdys.

A,

Sprendimas.

per laik

plaustas

nuplauk

atstum

a r b a

v ( v + 10)
= v

-*t y
i + S,Ly. 5

= S +

( v + 10) , V 2 ( V H - I O )
+10(10_v)10

1. T e g u p i r m a s i s t a k a s pilnai a p s i s u k a per

60

3600

x s

s,

3600

mm

y s

lygus

2 . L a i k y s i m e , k a d < y . T a d a i u d a v i n i o s l y g o s s u d a r o m e p i r m j
lygt j y - x = 5 .
3 . K a d a n g i takai s u s i t i n k a p o k i e k v i e n o s m i n u t s ir pirmasis j u d a

, P a g a l u d a v i n i o s l y g s' > 15, t.y.

d i d e s n i u greiiu, tai j i s p e r I m i n turi praeiti v i s a p s k r i t i m , t.y. 6 0 m,


10

d a r tiek, k i e k p e r 1 m i n s u s p j a praeiti a n t r a s i s t a k a s , t.y. 2 ^ 0 0

10(10-v)

3600
X

H-25v-150
.
( v - 5 ) ( v + 30)
.
n
-r
> 0 , a r b a -i
^-<0.
10-v
v-10

3600+60

5. Sudarome lygi sistem:

K a d a n g i v > 0 , tai v + 3 0 > 0 .

\y-x

Vadinasi, nelygyb
( v - 5 ) ( v + 30)

4 . V a d i n a s i , antroji lygtis yra t o k i a :

Sutvark i nelygyb, gauname nelygyb


v

ir

V2(VH-IO)

V(V-HlO)

m
min

60 m
0 antrojo- v, = -

(=^) = ( ^

v 2 ( v + 10)

Tada visas atstumas, kur nuplaukia plaustas per laik t + / , ,

ilgio a p s k r i t i m u viena
g r e i i a u n e g u kitas. Kas

a n t r a s i s t a k a s - p e r y s . T a d a p i r m o j o t a k o greitis
v

60 m

m i n u t v i e n a s t a k a s p a s i v e j a kit. R a s k i t e k i e k v i e n o t a k o greit.

v ( v + 10)
10(10-v)'

Kol m o t o r i n v a l t i s gro

D u takai j u d a tolygiai

kryptimi. V i e n a s takas a p i b g a v i e n r a t 5 s

v ( v + 10)

= 5.

3600
; Q

3600

6 0

v-10
Isprend

ekvivalenti nelygybei

JV1 = 15
v

Atsakymas.

< 0,

kuri isprend r a n d a m e

5<v<10.

5<v<10.
Judjimo apskritimu udaviniai

ir

sistem,

x 2 = 15,

du

jos

Pirmasis

sprendinius
sprendinys

netinka, n e s laikas negali bti n e i g i a m a s . T a i g i = 1 5 ,

v = 6 0 = ,4

'

15

60

771

771

7 ; v> = 2 0 = 3 7

Atsakymas. 4 ; 3 ,
i

Inagrinsime kelis pavyzdius.

randame

y2 = 2 0 .

X1 = - 2 0 ,
( 2 0 ; 15)

y = 20.

Vadinasi,

19pavyzdys.

D u sportininkai b g i o j a v i e n u u d a r u s t a d i o n o takeliu.

10.3. B E N D R O D A R B O U D A V I N I A I

Kiekvienas bga pastoviu greiiu, taiau pirmasis sportininkas v i s takel


prabga I O s greiiau, negu antrasis. Jeigu abu sportininkai startuot i
vienos vietos ir bgt viena kryptimi, tai p i r m kart susitikt p o
Koki

bgimo

takelio

ilgio

dal

nubga

per

sekund

720s.

Bendro darbo udaviniuose pagrindiniai dydiai yra:


1) darbas A \
2) laikas i ;

kiekvienas

sportininkas?

3) darbo n a u m a s (darbas, atliktas per laiko vienet).


Inagrinsime kelet io tipo udavini sprendimo pavyzdi.

Sprendimas.

1. i a m e

udavinyje bgimo

takelio

ilgis

neduotas.

P a y m k i m e j 1. T e g u pirmasis sportininkas vis takel p r a b g a per

s,

o antrasis - per y s . T a d a p i r m o j o sportininko greitis yra , o antrojo

1 pavyzdys.

Dvi darbinink brigados, dirbdamos kartu, atlieka tam

tikr darb per 4 dienas. Jeigu d a r b dirbt tiktai pirmoji brigada, tai ji t
d a r b atlikt 6 dienomis greiiau negu antroji. Per kiek dien atlikt t
d a r b kiekviena brigada, d i r b d a m a atskirai?

I udavinio slygos aiku, kad p i r m o j o sportininko greitis yra

didesnis u antrojo. R e m d a m i e s i u d a v i n i o slyga, g a u n a m e p i r m j lygt

2. Pirmasis sportininkas per 7 2 0 s


ir dar tiek, kiek per

720s

n u b g s v i s b g i m o takelio ilg,

susps nubgti antrasis, t.y.

720

darbo dal.
darbo dal.

5. S u d a r o m e lygt +

3. Pirmoji brigada per vien dien atlieka darbo dal, o antroji

4. Abi brigados, dirbdamos kartu, per vien dien atlieka i

galime sudaryti a n t r j lygt


720 _ 720

1. V i s d a r b p a y m k i m e 1.

2. Tegu pirmoji brigada, dirbdama viena, vis darb gali atlikti per dien. Tadaantroji brigada, dirbdama viena, vis darb atlieka per (x + 6) dien.

y - x = 10.

t.y. I ,

Sprendimas.

I" 7 2 0 _ 7 2 0
3 . S u d a r o m e lygi sistem \
y

| 1

4-.

x+6

Isprend i lygt, randame, kad j o s sprendiniai yra X1 = - 4 ir X2 = 6.

y - x = 10.

Sprendinys X1 netinka. Vadinasi, pirmoji brigada, d i r b d a m a pati viena,

Kadangi pagal p r a s m > 0 ir y > 0 , tai i s i s t e m t e n k i n a vienas

vis darb atlieka per 6 dienas. T a d a antroji brigada, d i r b d a m a viena, vis

sprendinys

= 80,

y = 90.

Taigi pirmasis sportininkas v i s

bgimo

d a r b atlieka per 6 + 6 = 12 dien.


Pastaba.

takel p r a b g a per 80 s ,

o antrasis - p e r 9 0 s .

T a d a per 1 s

pirmasis

sistem.

Tegu

udavin

pirmoji

galjome

brigada,

sprsti

dirbdama

viena,

sudarydami
vis

darb

lygi
atlieka

sportininkas nubgs - - b g i m o takelio ilgio dal, o antrasis sportininkas


o0

per dien, o antroji - per y

per 1 s nubgs ^

atlieka darbo dal, o antroji - darbo dal. Abi brigados, dirbdamos

Atsakymas.

b g i m o takelio ilgio dal.

dien. Tada pirmoji brigada per 1 dien

kartu, per 1 dien atlieka darbo dal. Taigi lygi sistema yra tokia:

darbo dal.

y-x

4. Per 18 dien pirmoji brigada gali atlikti 18 darbo dal, o antroji -

= 6.

ios sistemos sprendiniai yra JC, = 4,

y,=2

ir X2 = 6 , y2 = 12.

Pirmasis sprendinys ( - 4 , 2 ) n e t e n k i n a u d a v i n i o slygos. Taigi pirmoji

5. Kadangi abi brigados, dirbdamos kartu, gali atlikti vis darb per 18

brigada vis d a r b atlieka per 6 dienas, o antroji - per 12 dien.


Atsakymas.

18 darbo dal.

Pirmoji b r i g a d a vis d a r b atlieka per 6 dienas, o antroji -

dien, tai galime sudaryti pirmj lygti

2pavyzdys.

T a m tikr d a r b Lukas atlieka per 24 h, o Tadas - 3 kartus

greiiau. Per kiek laiko d a r b atlikt abu berniukai, dirbdami kartu?


Sprendimas.

V i s atlikt d a r b l a i k y k i m e lygiu 1, o laiko tarp, per

kur d a r b atliko abu berniukai, p a y m k i m e x . T a d a per laiko v i e n e t


(per 1 h) atlikto darbo dalis b u s lygi . K a d a n g i p e r 1 h

Lukasatlieka

, o Tadas - ~ dal io darbo, tai g a l i m e sudaryti lygt = ~

3 pavyzdys.

2
1
1
todl tam sugaio dien, o antroji atliko viso darbo ir sugaio y
dien.
7. Kadangi i viso dirbta 40 dien, tai galime sudaryti antrj lygt:
M ' =

+ ^.

[ - 1 8 + - 1 8 = 1,

6 h.
Dvi brigados, d i r b d a m o s kartu, gali suremontuoti tam

tikr kelio ruo per 18 dien. Taiau dl t a m tikr prieasi i pradi


dirbo tik pirmoji brigada, o baig r e m o n t o d a r b u s antroji brigada, kuri
pirmoji. Kelio r e m o n t a s u t r u k o 4 0

dien.

2
Pirmoji brigada atliko

viso darbo. Per kiek d i e n kelio r u o

2. Tegu pirmoji b r i g a d a v i s d a r b gali atlikti per dien, o antroji dien.

3 . Tada per 1 dien pirmoji brigada atlikt darbo dal, o antroji

v = 40.

Isprend i sistem, randame, kad j i turi du sprendinius X1 = 2 4 ,

yt = 7 2 ir X1 = 4 5 , y2 = 3 0 .
9. Kadangi antrosios brigados darbo naumas (darbas, atliktas per
laiko

vienet)

sprendinys

suremontuot kiekviena b r i g a d a atskirai?


Sprendimas.
I. V i s d a r b p a y m k i m e 1.

per y

8. Sudarykime lygi sistem i *

h.

i;c
13

remontavo spariau n e g u

2
6. I udavinio slygos seka, kad f irmoji brigada atliko viso darbo ir

i lygtis turi vienintel s p r e n d i n = 6 . Taigi abu berniukai, d i r b d a m i


kartu, n u m a t y t d a r b atliks per 6

Atsakymas.

- 1 8 + - 1 8 = 1.

per 12 dien.

didesnis,

tai

X2 = 45, y2 = 30.

udavinio

slyg tenkina

tiktai

Taigi pirmoji brigada, dirbdama

antrasis
viena,

mint kelio r u o suremontuot per 4 5 dienas, o antroji - per 30 dien.


Patikrinimas.

Tegul inoma, kad pirmoji brigada gali atlikti vis

darb per 4 5 dienas, o antroji - per 30 dien, tada pirmoji brigada per
1 dien atliks

dal viso darbo, o antroji -

dirbdamos kartu, per 1 dien brigados atliks

viso darbo. Taigi,

45

30

90

''* f

18

viso darbo dal. Tai reikia, kad visam darbui atlikti j o m s


18 dien, o tai atitinka udavinio slyg. Analogikai

gausime, kad pirmoji brigada y

prireiks

samprotaudami

viso darbo atliks per y 4 5 = 30 dien, o

= 22

=
U = 21;
Taigi pirmasis darbininkas, dirbdamas vienas, vis darb atlieka per
28 dienas, o antrasis - per 21 dien. Vadinasi, antrasis darbininkas vis
darb atlieka 7 dienomis greiiau negu pirmasis

antroji brigada y viso darbo atliks per y 3 0 = 10 dien, t.y. i viso bus

Atsakymas.

7 dienomis.

sugaita 30 + 10 = 4 0 dien, kas atitinka udavinio slyg.

Atsakymas.

5 pavyzdys.

45 d., 30 d.

per 2h.
4 pavyzdys.

Du darbininkai, dirbdami kartu, gali atlikti d a r b per 12

dien. Po 8 bendro darbo dien, pirmasis darbininkas buvo isistas dirbti


kitur, todl likusi darbo dal per 7 dienas pabaig antrasis darbininkas.
Keliomis dienomis greiiau antrasis darbininkas pabaigt d a r b u pirmj,
jeigu kiekvienas i j dirbt atskirai?

Vienu metu atidarius du vamzdius, baseinas prisipildo

Per kiek valand pripildyt basein vienas pirmasis vamzdis,

jeigu inoma, kad j i s pripildo basein 3 h greiiau negu antrasis vamzdis?


Sprendimas.

1. Tegu pirmasis vamzdis pripildo basein per h.

Tada antrasis vamzdis pripildo basein per (x + 3) A.


2. Pastebkime, kad baseino trio matavimo vienetai

udavinio

slygoje nenurodyti. Vadinasi, udavinio sprendimui tai nesvarbu ir, uuot


Sprendimas.

1. Vis d a r b p a y m k i m e 1.

2. Tegu pirmasis darbininkas gali atlikti v i s d a r b per

dien, o

3. Taigi, jeigu baseino tr laikysime lygiu 1, tai per I h

antrasis - per y dien.


3. Tada per vien dien pirmasis darbininkas atlieka darbo dal, o
antrasis -

baseino tr ymj raide V, galime paimti bet kur skaii, pavyzdiui 1.

vamzdis pripildo 1

baseino trio dal, o antrasis - per - I j

pirmasis
baseino

trio dal. Per 2 h pirmasis vamzdis pripildo 1 - 2 baseino trio dal, o

darbo dal.

4. Remdamiesi udavinio slyga, s u d a r o m e lygi s i s t e m


J_

- U i =

y
8 1

12'

U - - 2 baseino trio dal. Per


x+3
pripildo vis basein.

2h

abu vamzdiai kartu

4. Sudarome lygt

1
1 + 7 - = 1.

7>

1 - 2 + - 1 - - 2 = 1.

Isprendiame i sistem:

1 +1 = 1 y
12'
o f + . -1 + 7 -

antrasis -

1+1=

= 1:

8 ^

12

JL
12'

+ 7 . 1 = 1;

x +3

i lygtis turi du sprendinius , = - 2

ir x 2 = 3 . Sprendinys , = - 2

netinka, nes laikas negali bti neigiamas. Taigi pirmasis vamzdis pats
vienas pripildo basein per 3 h.

Atsakymas.

Per3h.

10.4. P L A N A V I M O UDAVINIAI

2 pavyzdys.

vej brigada planavo per tam tikr laik sugauti 180 cnt

Planavimo udavinius galima suskirstyti kelet grupi.

uvies, y

1. Udaviniai, kuriuose reikia rasti atlikto darbo dyd.

uvies maiau negu numatyta. Taiau per likusias dienas brigadai pavyko

I Pavyzdys.

Tekintojo mokinys tekina achmat figras tam tikram

kiekiui achmat komplekt. Jis nori imokti kiekvien dien gaminti

io laiko truko audra, todl kasdien buvo sugaunama 20 cnt

kasdien sugauti 20 cnt uvies daugiau u dienos norm ir todl planuota


uduotis buvo vykdyta viena diena anksiau nei buvo numatyta. Kiek

dviem figrom daugiau negu gamina dabar. Tada toki pai uduot j i s

centneri uvies buvo numatyta sugauti kasdien? Per kiek dien buvo

vykdyt 10 dien greiiau. Jeigu j a m pasisekt imokti kiekvien dien

numatyta sugauti 1800 cnt uvies?

gaminti 4 figrom daugiau negu dabar, tai tokios pat uduoties terminas

Sprendimas.

1. Tegu numatyt uvies kiek (1800 cnt)

brigada pla-

sumat 16 dien. Keliems achmat komplektams tekintojo mokinys

navo sugauti per dien, o per vien dien buvo numatyta sugauti y cnt

pagamina figr, j e i g u kiekvienam komplektui reikia 16 figr.

uvies.

Sprendimas.

1. Tegu tekintojas i viso itekina figr, o per vien

xy = 1800.

d i e n - y figr. Tada uduot tekintojas vykdo per dien.


2. Jeigu per d i e n tekintojas itekint y + 2 figras, tai vis uduot
j i s atlikt per

d i e n .

Analogikai, j e i g u per dien jis itekint

y + 4 figras, tai vis uduot atlikt per

2. Remdamiesi udavinio slyga, sudarome pirmj lygt

3. Kadangi - j planuoto termino siaut audra, tai per t laik brigada


tesugavo (y-20)

y cnt

uvies.

4. Per likus laik brigada sugavo (y + 2 0 ) - ^ - | - ; c - l j cnt uvies.

d i e n

y+ 4
3. Pasinaudoj udavinio slyga, sudarome tiesini lygi sistem

= 10,
y +2

y +4

Isprend i sistem, randame, kad j o s sprendinys yra

5. Remdamiesi udavinio slyga, sudarome antrj lygt


( y - 2 0 ) y + ( y + 2 0 ) - ^ - ^ - - 1 j = 1800.
6. Sudarome lygi sistem
= 1800,

= 240,

G> - 2 0 ) - i + (y + 20)

- 1 ] = 1800.

y = 6. Taigi tekintojas i viso itekina 240 figr, i kuri galima sudaryti


240
= 15 achmat komplekt.
16
Atsakymas.
15 komplekt.

2. Udaviniai, kuriuose reikia rasti darbo naum, Ly. darbo


kiek, atlikt per laiko vienet.

J isprend, randame, kad

x = l8,

planavo kasdien sugauti po IOOcnr

y = 100. Taigi vej brigada

uvies, o sugauti visus 1800 cnt

planavo per 18 dien


Atsakymas.

Po 100 cnt kasdien; per 18 dien

ji

3. Udaviniai, kuriuose reikia rasti laik, reikaling numatytam


darbui atlikti.
3pavyzdys.

3. inodami, kad kiekvienam dirbusiam mrininkui reikjo sumryti

mon b u v o suplanavusi, kad per kelis mnesius pagamins

6000 siurbli. Padidinus darbo naum, mon per mnes pradjo gaminti

9m

daugiau, sudarome lygt

70 siurbli daugiau, negu buvo planuota, todl mnesiu anksiau nei


numatytas terminas p a g a m i n o 30 siurbli daugiau, t.y. pranoko planuot
uduot. Per kelis mnesius buvo planuota pagaminti 6000 siurbli?
Sprendimas.

1. Tegu 6000 siurbli buvo planuota pagaminti per

5222 _

= 70.

Taigi brigadoje yra 16 mrinink.

1. Udaviniai, kuriuose reikia rasti sum dmen, kai kiekvienas


j sudaro t ar kit iekomosios sumos dal.
ir

skaiius negali

bti

neigiamas. Taigi 6000 siurbli buvo planuota pagaminti per 10 mnesi.


Atsakymas.

Mrinink brigada apsim sumryti

432 m

sienos,

taiau darb atvyko 4 mrininkais maiau. Kiek mrinink yra brigadoje,


jeigu inoma, kad kiekvienam dirbusiam mrininkui teko sumryti 9 tn

dydio

iradjas, ir dar 60 Lt, o treiasis gavo vien tredal antrojo pinig ir dar

1. Tegu brigadoje yra mrinink. Tada pagal uda-

vinio slyg darb atjo ( x - 4 ) mrininkai.


2. Kiekvienas mrininkas pagal susitarim turjo sumryti

Sprendimas.
Q - + 6 0 j Lt,

l . T e g u pirmasis iradjas gavo Lt.

Tadaantrasisgavo

o t r e i a s i s - j ( j X + 6 0 j + 30, t.y. [ f + 5 0 ]

Lt

2. Remdamiesi udavinio slyga, galime sudaryti lygt


x + | x + 60 + - | + 50 = 1410.
Isprend i lygt, randame, kad jos sprendinys yra = 900. Taigi

sienos daugiau negu buvo planuota i pradi?


Sprendimas.

Trys iradjai u savo iradim gavo 1410 Li

premij. Antrasis iradjas gavo vien tredal to, k gavo pirmasis


30 Lt. Kokio dydio premij gavo kiekvienas iradjas?

Per 10 mnesi.

4. Udaviniai, kuriuose vietoje darbo atlikimo laiko duotas


skaiius darbinink, atliekani darb.
4pavyzdys.

= 9.

Isprend i lygt, randame, kad jos sprendiniai yra x, = - 1 2 ir x 2 = 16.

1 pavyzdys.
netinka, nes mnesi

Inagrinsime daniausiai pasitaikani io tipo udavini sprendimo


bdus. io skyrelio udavinius galima suskirstyti kelet grupi.

Isprend i lygt, randame, kad j o s sprendiniai yra X1 = - x,

x-4

10.5. RYIO T A R P ARITMETINI VEIKSM


K O M P O N E N T UDAVINIAI

i tikrj per mnes pagamindavo 5 2 1 2 siurbli.

Sprendinys

432

Atsakymas. 16.

2. Per vien mnes mon planavo pagaminti 5 2 2 2 siurbli, taiau

x2=10.

432

Sprendinys X1 netinka, nes mrinink skaiius negali bti neigiamas.

mnesi. Tada per (x - 1 ) mnesi buvo pagaminta 6030 siurbli.

3. Remdamiesi udavinio slyga sudarome lygt

4JZ

m sienos.

nos, taiau i tikrj kiekvienas dirbs mrininkas sumrijo

pirmasis iradjas gavo 900 Lt

dydio premij. Tada antrasis iradjas

gavo i - 9 0 0 + 60 = 3 6 0 L t , otreiasis - ~ - + 50 =
432

sie-

Atsakymas. 900 Lt \ 360 Lt \ 150 Lt.

l50Lt

2. Udaviniai, kuriuose naudojama dvienklio skaiiaus deimtain iraika.

m j t r u p m e n skaitikliai yra , 2x,


y, 3y,

7y

(x,y

5,

o j vardikliai atitinkamai yra

- proporcingumo koeficientai). Tada paios t r u p m e n o s

N o r d a m i isprsti ios grups udavinius, t u r i m e inoti, kad bet kurio


dvienklio s k a i i a u s xy

deimtain iraika yra tokia:

=10

+ .

P a v y z d i u i , j e i dvienklis skaiius yra 83, tai

D v i e n k l i o skaiiaus s k a i t m e n k v a d r a t s u m a lygi 13.

Jeigu i io s k a i i a u s a t i m t u m e 9, tai g a u t u m e skaii, urayt tais paiais


s k a i t m e n i m i s , bet atvirkia tvarka. Raskite t skaii.
Sprendimas.
p a y m k i m e ,

1. I e k o m o j o dvienklio s k a i i a u s d e i m i s k a i t m e n
o v i e n e t skaitmen - y.

ir

7y

2. Remdamiesi udavinio slyga, galime sudaryti lygt

8 3 = 1 0 - 8 + 3 ; ia * = 8 , y = 3.
2 pavyzdys.

yra tokios: ,

T a d a i e k o m a s i s skaiius yra

x_+ 2x_+ 5 x \
^jV 3 y
Iy)'

3 =

200
441 '

i lygt pertvark, gauname toki lygt


50 *
200
= -,
63 y
441

. . .
,
. . 4
i kurios randame, kad = .
y
7

Taigi pirmoji trupmena yra ,

xy = lO- + y.
Jeigu io d v i e n k l i o skaiiaus skaitmenis ir y

sukeisime vietomis,

g a u s i m e d v i e n k l skaii

, . . ..
o treioj, -

yx = , + .
2 . R e m d a m i e s i u d a v i n i o slyga, s u d a r o m e lygi s i s t e m

. ,
Atsakymas.

2 + / =13,
10x + > - 9 = 1 0 ^ + .
i lygi s i s t e m isprend keitimo b d u , r a s i m e du j o s sprendinius
, = - 2 ,

>>, = 3

ir

X1 = 3 ,

antroji trupmena yra y = - j y =

>>2 = 2 .

Sprendinys

(,; >,)

iekomasis d v i e n k l i s skaiius yra 3 2 .

Atsakymas. 32.
3. Udaviniai, kuriuose dmenys proporcingi kuriems nors skaiiams (arba duotas j santykis).

20

4. Udaviniai, kuriuose neinomieji yra progresijos arba proporcijos nariai.


4 pavyzdys.

T r i j t r u p m e n skaitikliai p r o p o r c i n g i skaiiams 1, 2 , 5 ,

o j vardikliai a t i t i n k a m a i proporcingi s k a i i a m s 1, 3 , 7. i t r u p m e n
200
aritmetinis v i d u r k i s lygus - ^ y . Raskite ias t r u p m e n a s .
1. P a s i n a u d o j udavinio slyga, g a u n a m e , kad ieko-

Keturi laik persiuntimo ilaidoms apmokti prireik 4

skirting pato enkl. Pato enkl bendra kain suma lygi 2 Lt 80 ct.
Nustatykite pato enkl kain, jeigu inoma, kad kainos sudaro aritmetin
progresij, o pats brangiausias pato enklas 2,5 karto brangesnis u pat
pigiausi pato enkl.
Sprendimas.

Sprendimas.

5
5 4
20
. _ =y . y = _

netenkina

u d a v i n i o slygos, nes skaiiaus s k a i t m e n y s negali bti neigiami. Taigi

3 pavyzdys.

1. Tegu pats pigiausias pato enklas kainuoja Lt.

T a d a pats brangiausias pato enklas kainuoja 2,5

Lt.

2. Pagal udavinio slyg vis keturi pato enkl kain suma yra
aritmetins progresijos nari suma, t.y.
x +

* ' 5 x - 4 = 2,8.

2. I stataus trikampio OBC, remdamiesi Pitagoro teorema, gauname lygt

Gavome lygt, kuri sutvark turime toki lygt: 3,5 = 1,4.

2 + ( + 4 ) 2 = ( 2 - 4 ) 2 .

14
I ios lygties randame, kad = J J = 0,4.

Atlik ios lygties ekvivaleniuosius pertvarkymus, gauname


Taigi pigiausias pato enklas kainuoja 40 ct.

kvadratin lygt X2 - I2x = 0.

3. Kadangi pato enkl kainos sudaro aritmetin progresij, tai,

i lygtis turi du sprendinius

x,=0

ir X2 = 1 2 .

Sprendinys

X1

pritaik aritmetins progresijos n-ojo nario formul an = a, + (n - 1 ) d,

netenkina udavinio slygos. Taigi pirmosios jgos didumas yra 12 N,

gauname:

a n t r o s i o s - 12 + 4 = 16 (V, o atstojamosios j g o s - 2 - 1 2 - 4 = 20 N.

at = a, + 3d.

Atsakymas. 1 2 N ; 1 6 N ; 2 0 N .

Kadangi = 2,5 ,
2,5 = : + 3 d ,

, = , tai gauname lygyb

10.6. UDAVINI SPRENDIMAS REMIANTIS


PANAIJ FIGR PLOT SANTYKIU

arba 1,5 = 3 d .

I i lygyb ra surast reikm X = 0,4, galutinai gauname, kad


Prisiminkime i geometrijos kurso inom teigin: jei figr F1 ir F2

0,6 = 3d; i ia d = 0,2.

5
panaumo koeficientas lygus k , tai t figr plot santykis - = k 2 .

Dabar galime apskaiiuoti likusij trij pato enkl kainas:


O2

+</;

3=,+2</;

, = 0,4 + 2 0 , 2 = 0,8,

Oi=Ol+ 3d;

at =0,4 + 3 0 , 2 = 1.

Taigi likusi trij pato enkl kainos yra 60 ct,


Atsakymas.

S2

a2 = 0 , 4 + 0,2 = 0,6,

40ct; 60ct; 80ct;

Pavyzdys.

80 ct

supjaustyta lygiakraio trikampio formos plokteles,

kuri kiekvienos kratins ilgis yra 3,2 cm. Kiek toki plokteli gauta?

ir 1 Lt.

\Lt.

Sprendimas.

5. Udaviniai, kuri komponentais yra geometriniai dydiai.


5 pavyzdys.

Lygiakraio trikampio formos plokt, kurios kratins

ilgis yra 80 cm,

plot santykiui

kamp (6 pav.). Viena j g a yra 4 N didesn u kit, o j atstojamoji 8 N


ir j

Dvi jgos veikia i vieno tako, o j vektoriai sudaro stat

maesn u duotj j g dydi sum. Raskite duotj j g

Plokteli skaiius lygus didels ir maos ploktels

Kadangi plokteli panaumo koeficientas


* =H

= 2 5 , tai y - = k 2 = 2 5 2 = 6 2 5 .

atstojamosios dydius.
Sprendimas.

Vadinasi, bus gautos 625 ploktels.

1. Tegu pirmosios jgos

Atsakymas.

yra N. Tada antrosios j g o s didumas


bus

(x + 4) N .

Remiantis

udavinio

slyga, i j g atstojamosios didumas


yra jc + x + 4 - 8 = ( 2 * - 4 ) N.

6 pav.

625 ploktels.

Skaii s e k kaip ir skaitin funkcij, galima geometrikai pavaizduoti

11. S K Y R I U S . S K A I I S E K O S .
PROGRESIJOS

takais koordinai ploktumoje. Kadangi skaii seka yra funkcija, kurios

11.1. SKAII SEKOS IR J R E I K I M O BDAI

apibrimo sritis - natralij skaii aib

N,

koordinai

absciss - natralieji

ploktumos

tak,

kuri

tai jos grafikas yra aib


skaiiai

1 , 2 , 3 , . . . , , . . . , o ordinats - atitinkami sekos nariai.


iame

skyrelyje

nagrinsime

tok

dviej

dydi

tarpusavio

priklausomum, kai nepriklausomasis kintamasis gyja tik natralisias


reikSmes

Vadinasi, vietoj funkcijos f ( x ) ,

f u n k c i j / ( n ) , kurios ne
ApibrOimas.

kurios

xeR

nagrinsime

N.

J^

Skaitin funkcija f (n),

apibrta natralij skaii

Apibrti sek reikia nurodyti, kaip


surasti -tj sekos nar

aibje N, vadinama begaline skaii seka.

galima
/(n);...

vadi-

namos atitinkamai pirmuoju, antruoju, treiuoju, . . . ; n-tuoju, ...

ios funkcijos reikSms / ( 1 ) ;

sekos

/(2);

/(3);

... ;

nariu ir ymimos raidmis su indeksais, nurodaniais nari eils numerius:


f (f)-ai'

1 paveiksle pavaizduota baigtins


sekos 2 ; 4 ; 6 ; 8 grafikas.

/(2) = , , / = ,,

....

/(") = .,

...

urayti
a,= f ( ) .
2pavyzdys.

an.

Kartais

nar

formule

4
2
1 2 3 4 -X
1 pav.

Tegu begalins skaii sekos ( ) -tasis narys uraomas

formule a = ,

"

ne

n +1

N.

Pavyzd Uui1 funkcija f (rt) = , kai ne N , apibria begalin skaii

sek l ; i ; I ; I ; . . . ;

ia a , = / ( 1 ) = 1 .

^ = / ( 2 ) =1,

^ = / ( = ^ ;

Imdami n = I , n = 2 ,
I

= 3 ir t.t. gauname, kad

=2'

>

2=3

' = 4

3 .
, r t L

Taigiseka ( a j yra tokia:


=/(4) =

iru.

Begalin seka, kurios nariai yra

a,,

a2,

a,,

... ,

, ... ,

i-
2 ' 3 ' 4 '

ymima simboliu
Sekos narius galima ymti ir bet kuria kita raide, pavyzdiui, , ,
6j ,

...,

, ... ;

(O, ( O

, ... ; c , ,
j/,,
.r

Cj , c j , ... ,

>>3, ... ,

yn,

...

c,

... ; , ,

Jt2,

Xj,

. i a apibrme sekas

b2,
... ,
(bn),

Funkcija, apibrta pirmj n

Tegu sekos ( i n ) -tasis narys uraomas formule

Imdami n = 1, n = 2,

natralij skaii aibje, vadinama

br=2n.

n = 3, n = 4 ir t.t. gauname visus lyginius skaiius

2; 4; 6; 8;...
Taigi lygini skaii sekos (b n ) -tasis

Ga

baigtine skaii s e k a .

3pavyzdys.

n a r y s uraomas formule

b, = 2n.
Jeigusekos (c n ) -tasis narys uraomas formule

7 p a v y z d y s . Tegu seka ( ) apibrta rekurentine formule:

=2-1,
tai imdami n = 1, n = 2 ,

= 3 , = 4 irt.L g a u n a m e visus nelyginius

6, = 10, = - 5 ,

bntl

skaiius 1; 3 ; 5 ; 7 ; . . .

Taigi nelygini skaii sekos (c.) -tasis narys uraomas formule

b.

Tada

10
^ 3 = ^ =4 = -2,

bn
~bZ
b,

-5
5
= ,

Cll = 2 - 1 .
6
4pavyzdys.

Uraykime sek (xn)

= ^ =T

natralij skaii, kuriuos dalijant

i 4 g a u n a m a liekana 1:

= - -

,r U .

2
Kartais bendrojo nario formul yra sudtinga, arba j o s i viso negalima

5 ; 9 ; 13; 1 7 ; 2 1 ; . . .

urayti, taiau sek apibrti odiais visai paprasta.

ios sekos -tasis narys uraomas formule xn = 4 + 1 .


Formul, ireikianti sekos nar a n j o eils numeriu, vadinama sekos

8pavyzdys.

Sekos

(dn)

-tasis narys

dn

lygus -tjam i eils

sudtiniam natraliajam skaiiui. Taigi sekos (d n ) nariai yra tokie:

(a ) bendrojo nario formule.

4 ; 6 ; 8 ; 9 ; 10; 12; 14; 15; . . .


S pavyzdys.

Sekos 4 ; 4 ; -7 :
> T > bendrojo nario formul yra
2 3 4 5 6

ia sek ( d n ) apibrme odine taisykle.


Jeigu sekos (pn)

1
=7

skaiiui, tai sekos ()

Kartais seka apibriama uraant v i e n ar kelis pirmuosius sekos narius

-tasis narys

pn

Iygs -tajam i eils pirminiam

nariai yra tokie:

2 ; 3 ; 5; 7 ; 11; 13; 17; 19; 23; . . .

bei nurodant formul, kuri ireikia -tj nar per sekos narius su maesniais
numeriais. Tokia formul vadinama rekurentine, t.y. grtamja, nes norint

ia sek (

taip pat apibreme odine taisykle.

apskaiiuoti nar a n reikia sugrti p r i j a u apskaiiuot nari.


9pavyzdys.
6pavyzdys.

T e g u s e k a (a J

apibrta

ax = 1, antl = ( + 2)- an .
Tada O 2 = (1 + 2) a , = 3 1 = 3 ,

rekurentikai:

Nagrinkime sek ( ) :

2,7; 2,71; 2,718; 2,7182; . . .


i sek galime apibrti tokia odine taisykle:
sekos ( y )

-tasis narys lygus skaiiaus e = 2 , 7 1 8 2 8 . . .

trkumu, paliekant n deimtaini enkl po kablelio.


a,=(2 +2)

= 4 - 3 = 12,

at = (3 + 2 ) - a , = 5 - 1 2 = 6 0 irt.t.

artiniui su

11.2. S K Y R E L I O S K A I I S E K O S I R J R E I K I M O
BDAI" UDAVINI SPRENDIMO
1 pavyzdys.

PAVYZDIAI

Sek (an) sudaro skaiiaus 3 kartotiniai, surayti didjimo

tvarka.
1) ParaSykime pirmuosius penkis j o s narius.

(-O4-4
4
kai n = 4 , ta, a , = - ^ - = -
C
(-O5-S
5
kai n = 5, tai a.5 = , . = -.
5+1
6
a, ^
Atsakymas.

,=-;

3
a, = - -

4
a,=-;

3pavyzdys.

Seka ( a j apibrta bendrojo nario formule an = 8 n - 3 .

2) ParaSykite sekos ( ) bendrojo nario formul.


3) Naudodamiesi bendrojo nario formule, raskite

a101, a20g.

Raskime a , ,
Sprendimas.

1) Turime

parayti pirmuosius

penkis

Sprendimas.

skaiius, kurie dalijasi i 3 (be liekanos):

a+1.

bendrojo nario formul an = 8n - 3 vietoje n

ra

reikmes 1 ir 20 , gauname:

3; 6; 9 ; 12; 15.
2) Sekos (an) bendrojo nario formul yra
3) a = 3 - 4 0 = 120, am
Atsakymas.

a20,

natraliuosius

= 3 - 1 0 1 = 303,

=.
alm

= 3 208 = 6 2 4 .

1) 3; 6 ; 9 ; 12; 1 5 , 2) = 3 , 3) O 4 0 = 120,

kai n = 1, tai a , = 8 1 - 3 = 8 - 3 = 5;
kai n = 20, tai a20 = 8 - 2 0 - 3 = 1 6 0 - 3 = 157.
Randame (n + 1) - tj sekos nar:
a n + 1 = 8 ( + 1 ) - 3 = 8 + 8 - 3 = 8 + 5.
Taigi

2 pavyzdys.

Seka ( a ) apibrta formule an

(-1-n
n+ 1 '

Raskime ios sekos pirmuosius penkis narius.

= 8 + 5.

Atsakymas.

, = 5, 2 0 = 157, + 1 = 8 + 5.

4pavyzdys.

Seka () apibrta bendrojo nario formule xr

=7-3n.

Raskime numer sekos nario, kuris lygus - 3 4 1 .


Sprendimas.

[ sekos

( a n ) bendrojo nario f o r m u l an = ^ ^f "

statydami vietoje n reikmes 1 , 2 , 3 , 4 ir 5, gausime:


,
(-O1 I
1
kai n = l , t a i a , = ^ = ~ 2 ~ ;
.
(-O2-2
2
kai n = 2 , tai a 2 = 2 + [
=\

Sprendimas.

3
-;
4

7 - 3 n = -341,

arba

3 = 348; i ia n = 116. Taigi 116 - asis sekos ( x j narys l y g u s - 3 4 1 .


Atsakymas,
5pavyzdys.

.
, ,
(-O3-3
kai = 3, tai a. J = . =
3+1

Reikiarasti tok numer , kad xn = - 3 4 1 . Kadangi pagal

udavinio slyg * n = 7 - 3 n , t a i gauname lygyb

a) A1 = 2 ,

= 116.
Paraykime pirmuosius eis sekos (/)_) narius, kai:
A+I=A-6;

b) A 1 = I O ,

A2=-5,

A
b ^ = ~ - .

Sprendimas.a)

7 pavyzdys.

A2=A1-6 = 2-6 = -4,

A3 = A 2 - 6 = - 4 - 6 = - 1 0 ,

Kurie

sekos

=3-20

nariai

tenkina

slyg

56<a<90?
Sprendimas.

A4 = A , - 6 = - 1 0 - 6 = - 1 6 ,

Reikia surasti sveikuosius nelygybs 56 < 3n - 20 < 90

sprendinius. Turime:

A5 = A 4 - 6 = - 1 6 - 6 = - 2 2 ,

56 + 20 < 3 - 20 + 20 < 90 + 2 0 ,
A6 = A 5 - 6 = - 2 2 - 6 = - 2 8 .
,. ,
...
76<3<110,
,

Atsakymas.
5 =

-2

b) 1 0 ; - 5 ; - 2 ; 2 y ;

y<0.

--.

Uraykime bendrojo nario formul kiekvienai i i sek:

c) 1; - 2 ; 3 ; - 4 ; . . . ;
2 1
4 > 5

, ... ,

g) 1; 8; 2 7 ; 6 4 ; 1 2 5 ; . . . ;

=C-T

h)a =2".

2;

29,

a,

30, 31, 3 2 , 3 3 , 3 4 , 35, 36.

aM,

a31, a32,

a, 34, a35,

a,6.

n i

Taigi

3>

9 ,

81,

nelygybs

2 -121 <0

natralij

sprendini skaii

Pertvark i nelygyb, gauname toki nelygyb

n2< 2 1 2 1 ,

||<11>/2,

arba

t.y.

- 1 lV2 < n < 1 lV2 .

i dvigub

n = 1 , 2 , 3 , 4 , 5 , 6 , 7 , 8 , 9 , 1 0 , U, 12,13,14,15.

Penkiolika nari.

... ,
9pavyzdys.

h) 2 ; 4 ; 8; 16; 3 2 ; 6 4 ; ... .

O^=-J

surasti

Vadinasi, sekoje ( y n ) yra penkiolika neigiam nari.

2?,

turime

nelygyb tenkina penkiolika natralij n reikmi:

d ) 1; - 4 ; 9 ; - 1 6 ; . . . ;

a) an = 100""' ; b) an = 5 ( - 1 ) " + 1 ; c) a = - ( - 1 ) "

Atsakymas,
d K

28,

an,

Reikia surasti, su kuriais numeriais n teisinga nelygyb

Atsakymas.
3,

27,

a21,

sekoje yra neigiam nari?

a) 1; 100; 10000; 1000000; . . . ; b) 5; - 5 ; 5 ; - 5 ; 5 ; . . . ;

2,

1
2
25<n<36y.

Seka ( y ) apibrta formule yH = ~n2 - 1 2 1 . Kiek ioje

8pavyzdys.

Sprendimas.

a) 2 , - 4 , - 1 0 , - 1 6 , - 2 2 , - 2 8 .

a26,

"5

Atsakymas.

e)

110
3_'

Taigi penki pirmieji sekos (A11) nariai yra 10; - 5 ; - 2 ; 2 y ; j .

6 pavyzdys.

< n < _

Kadangi n yra natralusis skaiius, tai i dvigub nelygyb tenkina


ios n reikms: 2 6 ,

A,

76
"J"

g)a.

n;

Kurie

sekos

xn=-2n-\3

nariai

tenkina

slyg

x < - 2 0 ?
Sprendimas.

Reikia isprsti nelygyb - 2 - 1 3 < - 2 0 .

Atlik ios

nelygybs ekvivaleniuosius pertvarkius, gausime toki nelygyb n >3,5.


J tenkina ios natraliosios reikms: = 4 , 5 , 6 , 7 , 8 , ... .

Taigi s l y g x n < - 2 0 t e n k i n a visi s e k o s ( x ) nariai, kuri n u m e r i a i


yra didesni u 3 , t.y. nariai Xi,
Atsakymas,
lOpavyzdys.

Xi,

x6,

x7,

-5,2

(),

5+ 2
kurios b e n d r o j o nario f o r m u l yra

5,2

<0,01,

> 103,6.

5 + 2

Xn = 1 1 - .
1) N u r o d y k i t e s e k o s ( ) d i d i a u s i o nario numer.

0,05>5,18,

11.3. D I D J A N I O S IR M A J A N I O S S K A I I S E K O S .
SEK

1) N a g r i n s i m e f u n k c i j / ( x ) = l l x - x 2 .

0,05 + 0,02 > 5 , 2 ,

<0,01,

104.

2) Raskite d i d i a u s i sekos nar.


Sprendimas.

<0,01,

5 + 2

Kadangi - naturalusis skaiius, tai n = 104.

Atsakymas.

-4--1,2

0,6 < 0 , 0 1 ,

5+ 2

xg

= 4, 5 , 6 , 7 , 8 , ... .
Duota seka

-4

Sprendimas.

i kvadratin

f u n k c i j a didiausi reikm gyja, kai = 5,5.

Apibriimas.

APRTUMAS

Skaii sek (an),

kurios kiekvienas narys (pradedant

antruoju), yra didesnis u prie j einant, t.y.

Artimiausi iai reikmei natralieji skaiiai yra 5 ir 6.

Kadangi

/ ( 5 ) = / ( 6 ) = 3 0 , tai d i d i a u s i sekos ( x n ) nari numeriai yra = 5 ir

antl>an

(ne

N),

vadiname d i d j a n i a .
V a d i n a s i J e i antl>an>

( > 1 ) , tai seka

yra didjanti.

= 6.
2) Didiausi sekos ( x n ) nariai yra X 5 = X 6 = 3 0 .
Atsakymas.

!pavyzdys.

1) = 5 , = 6 ; 2) X 5 = X 6 = 3 0 .

Seka [an).

0,

U pavyzdys.

Kurie

sekos

nariai

tenkina

nelygyb

2+ 1

2+1-2

<0,1 ,

<0,1,

<0,1.

Kadangi - natralusis skaiius, tai < 0,1. I i a 0,1 > 1 , t.y. > 1 0 .
Atsakymas.

12 pavyzdys.

"+|

"

t.y. anti

|*-2|<0,1?
Sprendimas.

-1
n

2pavyzdys.

+ 1
> , kai ne

-1 _

-1

+1

( + 1)

>0,

N.

Skaii seka apibrta formule a , =

2 +

1. Paraykime sekos ( a n ) pirmuosius penkis narius.


2. sitikinkime, kad seka ( a n ) yra didjanti.

Kai > 11.

Koks p i r m o j o s e k o s

-4
nario, tenkinanio
5 + 2

Sprendimas.

I. a,=
9

nelygyb I a 1 1 - 0 , 6 1 < 0 , 0 1 ,

kurios -tasis narys an =

yra didjanti, nes


( + 1 ) - 1

2 + 1
X11=-

numeris?

2-3 + 1

42
4 = 2-4 + 1

2-1 + 1
16
9

3'

2-2+1
S2

_ 25

2-5 + 1 ~ 1

5'

,
a

Apibrlimas.

("+I)2
2 ( n + 1) + 1

_
"

"

2/1 + 1

2/1 + 3

_ 2 / 3 + 4 / ; + 2/ + / 2 + 2 / ) + 1 - 2 / 1 3 - 3 / 2 _
(2/1 + 3)(2/1 + 1)

2/+4/ + 1

6pavyzdys.

~ (2/ + 3 ) ( 2 + 1) *

kai n t l . Kadangi antl-arl>0

'

( > 1), tai pagal didjanios s e k o s

Atsakymas. 1. a,=
Apibriiimas.

Apibriiimas.
skaii M,

apibrim i seka yra didjanti.


1

a2=j;

a,=-\

16

sek

kurios

kiekvienas

narys

(pradedant

S=Jf-

antl <a

S e k a xn = 5 , t.y. seka 5; 5 ; 5; 5 ; 5 ; . . . yra pastovioji.


Seka (a J

yra a p r t a i v i r a u s , jei galima rasti tok

kad kiekvienam n yra teisinga nelygyb

an<M.

25

Apibriiimas.

Skaii s e k ( a ) , kurios kiekvienas narys (pradedant

antruoju) yra m a e s n i s u prie j einant, t.y.

Skaii

antruoju) yra lygus prie j einaniam nariui, vadiname p a s t o v i j a

2/ +

(ne

N),

Seka (a J

yra a p r t a i a p a i o s , j e i galima rasti tok

skaii m , kad kiekvienam n yra teisinga nelygyb n > m .


Apibriiimas.

Seka

kuri aprta ir i viraus, ir i apaios,

vadinama aprta.

v a d i n a m e majania.
VadinasiJei O l l t l - O n < 0

Visi aprtos sekos nariai tenkina d v i g u b nelygyb

( " S i ) , tai s e k a ( a j y r a majanti.

m<an<M.

Prieingu atveju seka vadinama n e a p r t a .


3pavyzdys.

Seka ( a j :

1;

i ; . . . , kurios /i-tasis narys

a,

7pavyzdys

Seka 1; -i-; y ;

...

yra aprta, nes ji aprta ir i

yra majanti, nes


_1
.*<-<*.=
r
+1
/1
_1_1
+ 1

1=
=
n

r r < > 1-j


H/_l1\
n(n
+1)

+I

^ai

viraus ( M = 1) ir i apaios (m = 0 ) , t.y. ^O < < 1 j .

neN.

11.4. ARITMETIN PROGRESIJA

Didjanias ir m a j a n i a s sekas v a d i n a m e m o n o t o n i n m i s . Danai


seka nra nei didjanti, nei majanti.
4pavyzdys.

Nagrinkime sek

Apibriiimas.
(cn):

- 2 ; 2 ; - 2 ; 2; - 2 ; 2; ... ,

vadiname
kurios b e n d r o j o nario

f o r m u l yra

c = 2 - ( - 1 ) " .

i seka nra

nei

didjanti, nei majanti.

Sek

kurios kiekvienas narys, pradedant antruoju,

lygus prie j esaniam nariui, sudtam su tuo paiu skaiiumi


aritmetine

p r o g r e s i j a . Skaiius

vadinamas

d,

aritmetins

progresijos skirtumu.
Lotynikai progressio reikia didjim, augim.
I aritmetins progresijos apibrimo ieina, kad

S pavyzdys.

formul yra d

S e k a (dn):

"

2 ; 3 ~ ; 2 y ; 3 - ^ ; . . . , kurios b e n d r o j o nario

(-1)"
= 3 + - , taip pat nra nei didjanti, nei majanti.

d = O1-Oi

=3-2=...

= +1- = ... .

Norint apibrti aritmetin progresij, pakanka nurodyti pirmj j o s


nar a , ir progresijos skirtum d . Kitus narius v i e n p o kito galime skai-

Ciuoti naudodamiesi rekurentine f o r m u l e

1,=1,

=*,+</.
1 pavyzdys.

(1)

Sakykime, a , = - 2 ,

d = 0 , 5 . ios slygos, remiantis (1)

0 2 = 7 , + / = 1 + = 1, a, =a2 +d = 1 + 0 = 1 irt.t.

Gauname aritmetin progresij 1; 1,1, 1; 1; 1; . . . , kuri yra pastovioji


seka
Jei progresijos skirtumas teigiamas, d > O, tai progresija ( a j

rekurentine formule, apibria aritmetin progresij, kurios

didjanti; jei

O 2 = a , + J = - 2 + 0,5 = - 1 , 5 ,

yra

<i = O,tai visi aritmetins progresijos nariai lygs tam

paiam skaiiui. Jei aritmetins progresijos skirtumas neigiamas, d < O,

a , = a2 + d = -\, 5 + 0,5 = - 1 ,

tai aritmetin progresija ( a ) yra majanti. Danai pakanka nagrinti tik

at = a 3 + d = - 1 + 0,5 = - 0 , 5 ,

baigtin skaii vienas po kito einani aritmetins progresijos nari. Tada

a 5 = a 4 + rf = - 0 , 5 + 0,5 = 0 ,

sakome, kad nagrinjame baigtin aritmetin progresij.

a 6 = a 5 +1/ = O + 0,5 = 0,5 ir 1.1.


Pavyzdiiui,

Taigi g a u n a m e t o k i aritmetin p r o g r e s i j

2 ; 4 ; 6 ; 8; 10; 12

ir 16; 18; 2 0 ; 2 2 ; 2 4 yra dvi baigtins

aritmetins progresijos. Pirmoji turi eis, antroji - penkis narius:

- 2 ; - 1 , 5 ; - 1 ; - 0 , 5 ; 0 ; 0,5; . . . .

abiej progresij skirtumas tas pats: d = 2.


2pavyzdys.

Jei a , = 1, o d = 3,

tai aritmetin progresija yra tokia:

Aritmetins progresijos bendrojo nario formul

1; 4 ; 7 ; 10; 13; 16; . . . .


i aritmetin progresija, n a u d o j a n t i s (1) rekurentine formule, yra

Iveskime aritmetins progresijos bendrojo nario formul.


Tegu aritmetins progresijos pirmasis narys lygus , ,

s u d a r o m a taip:
e , - 1,

a2 =at+d

2 =a, + d ,

= 1+3 = 4,

a, =a2

, = 2 + / = 4 + 3 = 7,

a, = a , -yd = 7 + 3 = 10,
as=a

o skirtumas

lygus d . Tada

+d,

an =a_, +d.
ia yra - 1 lygyb. Sudj kairisias ir deinisias i lygybi puses

+ d = 10 + 3 = 13,

gausime:
a 6 = a s + < / = 13 + 3 = 16 i r t . t .
a2+ai
3pavyzdys.

Jei

a , = 1 ir

d = -3,

tai g a u n a m e t o k i

+ ...+an=al+a2+...

(2 + a, + ... +a^.J+a,
progresij 1; - 2 ; - 5 ; - 8 ; - 1 1 ; - 1 4 ; . . .
4pavyzdys.
yra lygs:

+ an_l+(n-\)d,

arba

aritmetin

Jei o , = 1, o d = O, tai visi aritmetins progresijos nariai

=a, +(a2 + ...

+an_t)+(n-i)d.

Atm i abiej lygybs pusi t pat skliaustuose urayt reikin


gausime
=,+(-\)d

(2)

i formul vadinama aritmetins progresijos bendrojo nario formule

arba -tojo nario formule.

progresijos apibrim a n t l - o n = O 1 1 - O n
Pertvark i lygyb, gauname:

Taigi, jei duota aritmetin progresija o , ; a 2 ; a 3 ; a 4 ; a 5 ; . . . , tai,


remiantis (2) formule,

2O n = O n ^ 1 + O l l t l .
I ios lygybs ireikkime a n :

O 2 = O1 +d,

0, = 0,+(3-1)(/ = 0,+2*/,

o, =O1+(5-1)(/= O1+4(/

. +o
kai > 2 . Tai ir reikjo rodyti.

O4 = o , + ( 4 - 1 ) ( / = a , + 3 d ,

Vadinasi, jei duota aritmetin progresija O 1 1 O 2 j O 3 1 O 4 j O 5


irt.t

5pavyzdys.

Tegu duota aritmetin progresija ( o n ) , kurios pirmasis na-

rys o , = 0 , 8 2 , o skirtumas d = 0 , 2 6 . Raskime imtj ios progresijos nar.


Sprendimas.

Pasinaudoj (2) formule, gauname, kad

'

1 , 4 , 7, 10, 13, 16, . . . , tai


7 =

ilI2,
2

10=212,

,3=12!iirtt

aritmetin progresija O 1 , 0 2 , 0 3 , . . . , a n _ 2 J o l l _ 1 , o n , tai

al+an=al+al+d

1) Aritmetins progresijos ( a n ) bet kurio nario (pradedant antruoju) ir


prie j einanio nario skirtumas yra vienodas

ir lygus

aritmetins

(n - 1 ) = 2o, +(/ ( -1),

O2 + _, = , + (/ + , + ( / ( - 2 ) = 2 ,
3 +

t.y.

= ... = Ojl-Oll^1 = d\

vidurkis, t.y.

1 + 22 = 23, 4 + 19 = 23,
1,

4,

7.

10,

t
"n I + a . l
""'
; ia = 2 , 3 , 4 , . . . (3)

7 + 16 = 23,

t t
13,

16,

10+13=23
7+16=23

Iveskime i formul. Tarkime, kad o n _ , , o n , o n + 1 yra trys vienas

4+19=23

kito

1+22=23

aritmetins

ir t.t.

1; 4 ; 7 ; 10; 13; 16; 19; 22 , tai

paskutin (kai progresija yra baigtin), yra gretim j o nari aritmetinis

einantys

+d(n-\),

= , + 2(/ + , + ( / ( - ) = 2 , + ( / ( - l )

Konkreiu atveju, jei duota baigtin aritmetin progresija

2) Bet kuris aritmetins progresijos, ( a n ) narys, iskyrus pirmj ir

po

ir t.t.

nuo j o s pradios ir pabaigos, sumos yra lygios. I tikrj, jei duota baigtin

Uraykime kelet aritmetins progresijos nari savybi:

O11=

tai

3) Baigtins aritmetins progresijos dviej nari, vienodai nutolusi

Aritmetins progresijos nari savybs

O2-Oi=O3-O2

'

26,56.

progresijos skirtumui d,

o,+o.
2

Konkreiu atveju, jei turime aritmetin progresij

4 = 111.

a l 0 0 = 0,82 + (1OO - 1 ) 0,26 = 26,56.


Atsakymas.

kai > 2 .

progresijos

nariai.

Pagal

aritmetins

2 pav.

10 + 13 = 23 ( 2 p a v . ) .
19,

22

Aritmetins progresijos pirmj n nari sumos formul


Apskaiiuokime aritmetins progresijos (o) p i r m j n nari sum.

6 pavyzdys.

Apskaiiuokime

Sprendimas.

Paymkime j S n .
T a d a Sn = a , + a2 + ...

+an

Suraykime dmenis atvirkia tvarka, t.y. j numeri majimo tvarka:

S n =an+an_l

+ ... +

^n={al+a)+{a2+an.l)+

Duotosios

aritmetins

/ = 4 , 5 - 3 = 1,5.

+a,).

sumos, todl kiekviena s u m a yra lygi kratini nari sumai, o toki s u m

pirmasis

narys

o skirtumas

d = 1,5 ir n = 50, gauname, kad iekomoji pirmj penkiasde-

stat (5) formul reikmes

imties nari suma


2-3 + (50-1)..,5

... + (on_, +a2)+(an

progresijos

,=3,

Skliaustuose yra nari, vienodai nutolusi nuo pradios ir pabaigos,

3; 4,5; 6 ; . . .

O i = 3,

a2+at.

Abi ias lygybes panariui sudkime:

aritmetins progresijos

pirmj penkiasdeimties nari sum.

5 0 =

6+ 49.,5,5

Pastebkime,

kad duotosios progresijos pirmj

nari

sum

galjome skaiiuoti pagal (4) formul. Taiau pirmiausiai turtume rasti


paskutinj penkiasdeimtj progresijos nar.
Pasinaudoj (2) formule, gauname, kad

yra n
Taigi 2Sn = (a, +an)

i i

w = 3 + (50 - 1 ) 1,5 = 76,5.

n; i ia

Tada, pasinaudoj (4) formule ir inodami, kad a , = 3 ,

a. +a
=-lYjl"-

(4)

Kadangi aritmetins progresijos a,,a2,

On=Ol

... ,an

n-tasis narys yra

+(n-l)d,

O 50 =76,5,

n = 50, gauname.
S 5 0 = 2 1 ^ 1 . 5 0 = 1987,5.
Atsakymas.

1987,5.

tai stat i iraik (4) lygyb vietoje a n , g a u n a m e

,+,+(-\)d
Sn=

2al+(n-l)d
2

"

Taigi g a v o m e d a r vien formul aritmetins progresijos p i r m j n

2o^(n-\)d
n=

progresijos

pirmasis

narys

, = - 2 ,

an.

(5) formul t a i k o m e tada, kai i n o m a s aritmetins progresijos pirmasis


narys a , ir skirtumas d .

Aritmetins

1) Raskime ios progresijos penkiasdeimtj nar.


"

(4) formul t a i k o m e tada, kai i n o m a s aritmetins progresijos pirmasis


narys a , ir paskutinis narys

1 pavyzdys.
skirtumas rf = 3.

nari sumai apskaiiuoti:


s

11.5. SKYRELIO ARITMETIN PROGRESIJA"


UDAVINI SPRENDIMO PAVYZDIAI

2) Nustatykime, ar kuris nors ios progresijos narys lygus 204.


3) Raskime, kuris duotosios aritmetins progresijos narys lygus 1033.
Sprendimas.
an=al+(n-l)d.

1) Aritmetins progresijos (an) n-tojo nario formul yra


Kadangi ms atveju a , = - 2 ,

d = 3 ir n = 50, tai

duotosios aritmetins progresijos penkiasdeimtasis narys yra

3pavyzdys.

= - 2 + ( 5 0 - 1 ) - 3 = - 2 + 4 9 - 3 = 145.
2) Jeigu -tasis aritmetins progresijos narys a n
g a u t u m e a n = 100

bt lygus 2 0 4 , tai

Sprendimas.

K a d a n g i progresijos - t o j o nario formul yra

an = - 2 + 3(-1) = - 5 ,

Raskime aritmetins progresijos ( x n ) pirmj nar, j e i g u

i n o m a , kad X 30 = 128, d = 4 .
Kadangi aritmetins progresijos - t o j o nario formul yra

xn

tai g a u n a m e lygyb

=xl+(n-\)d,

tai trisdeimtasis progresijos narys ireikiamas taip


3 n - 5 = 204,

arba = 209;

i ia

= - ^ = 69.

, 0 = jc, + ( 3 0 - 1 ) - ( / ,

2
Taiau

t.y. X 30 = X 1 + 29d.

stat i iraik duotsias X 30 ir d reikmes, g a u n a m e lygyb

69-j

nra naturalusis skaiius, taigi negali bti aritmetins


128 = , + 2 9 - 4 .

progresijos kurio nors nario numeris. Todl aritmetins progresijos nario,


I ios lygybs randame, kad x , = 12.

lygaus 2 0 4 , nra.
3) Rasime

aritmetins

progresijos

nario,

lygaus

Kadangi duotosios progresijos -tasis narys a = - 5


punkt), tai i lygties 3 - 5 = 1033

r a n d a m e , kad

1033,

numer.

(r. 2 s p r e n d i m o

= 346.

Vadinasi,

346-asis aritmetins progresijos narys lygus 1033, t.y. a 3 4 4 = 1033.


Atsakymas.

1) 145, 2) tokio nario n r a , 3 ) 346-tasis narys.

2pavyzdys.

Taigi pirmais duotosios aritmetins progresijos narys lygus 12.

Atsakymas.

X1 = 12.

4pavyzdys.

Duota aritmetin progresija

Sprendimas.

Duotosios aritmetins progresijos skirtumas

progresijos

bendrojo

nario

formul

a2=-l.
reikmes O 1 = 3,

Sprendimas.

Kuriuo

d = 3 , 2 - 3 = 0,2.

Paraykime aritmetins progresijos ( a ) bendrojo nario

formul,jeigu a , = 3 ,

3 ; 3,2; 3,4; . . . .

nariu pradedant kiekvienas j o s narys didesnis u 1000 ?

an = a , +(n-l)d

stat

d = 0,2 ir a , = 1 0 0 0 , gauname lygyb

R a n d a m e aritmetins progresijos skirtum:


1000 = 3 + ( - 1 ) 0,2.

</ = a

-a

= - l - 3 = -4.

I ios lygybs randame, kad = 4986.

T a d a progresijos -tasis narys


a

= a

i +("-1)(/,

Taigi 4986-asis progresijos narys lygus 1000, t.y.

t.y.

(J 4 9 8 6 =IOOO.

, = 3 + (-1)-(-4) = 3 - 4 + 4 = 7 - 4 .
Taigi aritmetins progresijos bendrasis narys yra

Atsakymas.

an=7-4n.

Vadinasi,
= 7 - 4 n.

pradedant

4987-uoju

duotosios

nariu, kiekvienas narys bus didesnis u 1000.


Atsakymas.

Pradedant 4987-uoju nariu.

aritmetins

progresijos

inoma, kad aritmetins progresijos ( ) penktasis narys

o , + 31(/ = 70,

lygus 11, o etasis lygus 9. Apskaiiuokime ios progresijos pirmj

5pavyzdys.

o, +6(/ = - 5 ;

nar ir skirtum.
Sprendimas.

ia neinomieji yra o , ir d .
Kadangi O 5 = 11, o O 6 = 9 , tai progresijos skirtumas

Isprend i sistem sudties bdu, randame, kad a, = - 23,

(/ = O 6 - O 5 = 9 - 1 1 = - 2 .
I progresijos penktojo nario iraik O 5 = o , + 4 ( /

stat O 5

Atsakymas,

Atsakymas,

o, = - 2 3 ,

d = 3.

8pavyzdys.

Seka ( ) yra aritmetin progresija. inoma, kad O 2 = 5,

ir d

reikmes, gausime lygyb


11 = a , + 4

d = 3.

( - 2 ) . I ios lygybs randame, kad o , = 19.


O 7 = 2 0 . Apskaiiuokime O 5 0 .

a , = 19, d = -2.

Sprendimas.

Kadangi

O2= o,+t/

ir

0,=0,+6(/,

be to, pagal

udavinio slyg O 2 = 5 ir o , = 2 0 , tai galime sudaryti lygi sistem:


6pavyzdys.

Duota aritmetin progresija ( a ) . i n o m a , kad = 8,


o , + ( / = 5,

O 4 = 5. Raskime ios progresijos vienuoliktj nar o , , .


Sprendimas.

Pirmiausia

apskaiiuokime

o , + 6 ( / = 20;

duotosios

aritmetins
ia neinomieji yra o , ir (/.

progresijos skirtum:

d = Oi-O2

Isprend i sistem keitimo arba sudties bdu, randame, kad

= 5 - 8 = -3.

I lygybs <7, =O1 +2d


o,=o3-2(/,

o , = 2 , d = 3.

raskime progresijos pirmj nar:

Tada penkiasdeimtasis progresijos ( ) narys yra

O1 = 8 - 2 - ( - 3 ) = 14.

O 50 = o , + ( 5 0 - 1 ) ( / = O1 + 4 9 ( / ,

Apskaiiuokime progresijos vienuoliktj nar:


3 , , = 0 , + 10(/,

Atsakymas.

Atsakymas.

0 , , = 14 + 1 0 - ( - 3 ) = - 1 6 .

-16.
9pavyzdys.

7pavyzdys.
O 32 = 7 0 ,

Seka

o, = - 5 .

()

yra

aritmetin

progresija.

inoma,

kad

Apskaiiuokime ios progresijos pirmj nar o ,

ir

kai o , = - 7 ,
Sprendimas.

Uraykime aritmetins progresijos n-tojo nario formul,


Oi = - 1 .
Kadangi

O4= o,+3(/,

ireikti o , , { l y g y b o , = O 4 - 3 ( /

skirtum d .
Sprendimas.

O 50 = 2 + 4 9 - 3 = 149.

O50 = 149.

Kadangi O 32 = 0 , + 3 1 ( /

ir 0 , = 0 , + 6 ( / ,

be to, pagal

udavinio slyg O 32 = 7 0 , O 7 = - 5 , tai galime sudaryti lygi sistem:

tai i ios lygybs,

galime

stat duotsias o , ir O 4 reikmes,

gausime lygt - 7 = - 1 - 3 d , kuri isprend randame, kad d = 2.


Tada aritmetins progresijos n-tojo nario formul o n = a , + ( n - 1 ) -(/
iuo konkreiu atveju bus tokia:

12 pavyzdys.

= - 7 + (-1)-2 = - 7 + 2 - 2 = 2 - 9 .

Atsakymas.

T a r p skaii 17 ir 32 raykime penkis skaiius taip,

kad j i e kartu su duotaisiais skaiiais sudaryt aritmetin progresij.

=2-9.

Sprendimas.
10pavyzdys.

Seka (an)

y r a , , o skirtumas d.

yra aritmetin progresija, j o s pirmasis narys

Pirmuojunariu a,

ir s k i r t u m u d

ireikkime

a4, 5, a6,

a3,

a 7 . Kadangi ios progresijos pirmasis ir paskutinis nariai yra

inomi, t.y. a , = 1 7 , O 1 = 3 2 , tai reikia rasti narius a 2 , 3 , 4 , cr 5 , a 6 .


Pasinaudoj aritmetins progresijos bendrojo nario formule

iuos narius:
a) o 5 ;

b)a;

Sprendimas,

c) a n t 3 .

an =O1 + ( - l ) d,

a) a 5 = a , + 4 r f ;

Kadangi a , = 17,

c) - t o j o nario f o r m u l

an = O1 + (n-l)d

vietoje

statydami

a 4 = a 3 + r f = 2 2 + 2,5 = 24,5;

+ 3 = , + ( + 3 - 1 ) / = , +(n+ 2)

d.

oe = os+d

Atsakymas.

Atsakymas.

a) 5 = a , + 4 t / ; b)

= , + ( - l ) d\

Seka

( n )

c) + 3 = , + ( + 2 )

apibrta

bendrojo

nario

Jeigu visi skirtumai Ci j l t l -an

3 = a 2 + < / = 19,5 + 2,5 = 2 2 ;


a , = a 4 + J = 24,5 + 2,5 = 2 7 ;

= 27 + 2,5 = 29,5.

Aritmetin progresija yra t o k i a : 17;

19,5;

22;

24,5;

d.

formule

a n = 7 - . {rodykime, kad i seka yra aritmetin progresija.


Sprendimas.

+6d.

a 7 = 3 2 , tai gauname toki lygyb

T a d a O 2 = O 1 +</ = 17 + 2,5 = 19,5;

reikm + 3 , g a u n a m e , kad

11 pavyzdys.

gauname, kad a 7 =O1

3 2 = 17 + 6 r f ; i ia d = 2,5.

b) a = a , + ( n - l ) r f ;

(a J

Iekomoji progresija turi septynis narius a , , a2,

(n > 1) y r a lygs, tai seka

yra aritmetin progresija. R a n d a m e ( + 1 ) - j progresijos nar:


i = 7 - 3 ( + 1).

27;

29,5;

32.

ISpavyzdys.

S e k a ( a n ) yra aritmetin progresija. Neiekodami j o s

p i r m o j o nario ir skirtumo, apskaiiuokime a 13 , j e i g u inoma, kad a 1 4 = 5


ir a 1 2 = l .
Sprendimas.

Kadangi bet kuris aritmetins progresijos narys, iskyrus

pirmj ir paskutinj (kai progresija yra baigtin), yra gretim j o nari


aritmetins vidurkis, tai

Tada O l l t l - O n = 7 - 3 ( + 1 ) - ( 7 - ) = 7 - - 3 - 7 + = - 3 .
K a d a n g i visi skirtumai

n t l

-a

(>1)

y r a lygs v i e n a m ir tam

paiam skaiiui d = - 3 , tai seka (an) y r a aritmetin progresija.


Pastaba.

Uraas

O2-O1=-3,

+ 1

-=-3,

kai > 1 , reikia, kad

Oy-O2=-3,

Qi-O

=-3

irt.t.

Atsakymas.
14pavyzdys.

a 1 3 = 3.
R a s k i m e aritmetins progresijos

, - a , =8,
skirtum, kai <
[ 2 , = 75.

(aj

p i r m j nar ir

Kadangi a^=a,+6d,

Sprendimas.

3=, + 6d,

a2=a,+d,

tai

, + 6 4 - ( , + 2</)=8,
(a, + ^ a

16pavyzdys.

Raskime aritmetins progresijos 3; 7; U ; ...

pirmj

60-ties nari sum.

sistem galime perrayti taip:

Sprendimas.

U = 2,

+ 6^)=75,

Kadangi duotosios aritmetins progresijos pirmasis narys

, = 3, o skirtumas d = 7 - 3 = 4 , tai, remdamiesi aritmetins progresijos

\( + 23 + 12)=75.

pirmj n nari sumos formule


Sistemos antrj lygt galime perrayti taip:

2a,

Taigi a , = - 1 7 ,
Atsakymas,

d = 2 arba a , = 3 ,

a, = - 1 7 ,

d = 2.

d = 2 arba a , = 3 ,

n,

Padalijus tryliktj aritmetins progresijos nar an

ijos

treiojo nario a 3 , g a u n a m a s d a l m u o 3, o padalijus atuonioliktj nar i


septintojo nario, gaunamas dalmuo 2 ir liekana 8. Raskite dvideimtj
ios progresijos nar.
Sprendimas.

2-3 + (60-1)-4-60

slygos

seka,

kad

= 33,

ireikiamas formule

=5-4.

Raskime ios progresijos pirmj

keturiasdeimties nari sum.


Pasinaudoj duotja n-tojo nario formule, rasime ios

progresijos pirmj ir keturiasdeimtj narius:


, = 5 1 4 = 1, 4 0 = 5 4 0 - 4 = 196.
Tada, pasinaudoj aritmetins progresijos pirmj n nari sumos

a n = a , + ( n - 1 ) a , gauname, kad
, 3 = , + 12/,

726Q

/ 7 p a v y z d y s . Seka ( a n ) yra aritmetin progresija. Jos n-tasis narys

a ,g = 2 a 7 + 8. Pasinaudoj aritmetins progresijos n-tojo nario formule

aJ=al+2d,

7260.

Sprendimas.
udavinio

ir imdami n = 60, gauname, kad

d = 2.
Atsakymas.

IS pavyzdys.

+(n-\)d

Sn=

j1 + 1 4 a , - 51 = 0 ; i ia a , = - 1 7 arba a , = 3 .

7=,+6d,

a,s=a,+17rf.

G a u n a m e dviej lygi su dviem neinomaisiais a , ir d

, + an
formule Sn=

n , ir imdami n = 4 0 , gauname, kad

sistem:
S40 = " ' +

o , +12</ = 3 t i , + 2d),
1 + 17</ = 2 ( , + 6 / ) + 8 .

Atsakymas.

4 0

= I l M . 40 = 3940.

3940.

Atlik ekvivaleniuosius ios sistemos lygi pertvarkymus, gausime


18pavyzdys.

toki sistem

ja = 3d,
ja, =5(/-8.
J isprend randame, kad a , = 12, d = 4.

Apskaiiuokime aritmetins progresijos (a J

skirtum

jeigu inoma, kad pirmasis jos narys lygus 7, o pirmj deimties nari
suma lygi 25.
Sprendimas.

ra aritmetins progresijos pirmj n nari sumos


2a, + (n-l)-rf

Tada = , + 1 9 4 = 12 + 1 9 - 4 = 88.

formul

Atsakymas.

gauname lygyb

88.

Sn=

reikmes

n = 10,

S 1 0 = 25,

a , = 7,

2 5 =

27

0 0 -

Sprendimas.

10

Natralieji skaiiai, kurie y r a skaiiaus 6 kartotiniai, su-

d a r o aritmetin p r o g r e s i j 6 ; 12; 18; 2 4 ; . . . . ios progresijos n-tasis naI j o s r a n d a m e , kad d = - 1 .

Atsakymas.

rys y r a a n = 6 n .

K a d apskaiiuotume, kiek progresijos nari yra nedidesni

-I.
u 2 5 0 , reikia isprsti n e l y g y b brt < 2 5 0 . G a u n a m e , kad

19 pavyzdys.

Raskime pirmj imto natralij skaii sum.

Sprendimas.

Nagrinsime

aritmetin

progresij

V a d i n a s i , reikia apskaiiuoti aritmetins progresijos 6 ; 12; 18; 2 4 ; . . .

1; 2 ; 3 ; 4 ; . . . .

pirmj

41

nario

sum.

R e i k i a rasti p i r m j i m t o j o s n a r i s u m .
Kadangi

S100 =

100,

be

ioo =

a, = 6,

a41 = 6

41 = 246,

tai,

\ n

a , = l,

A 1 0 0 = IOO,

tai

pasinaudoj formule S n = - - n ,
(6 + 2 4 6 )

1 + 100
J ^ - 100 = 5 0 5 0 .

Atsakymas.

l z

Atsakymas.

Kadangi

a +a

to,

iekomoji suma
s

2
n<A\.

5050.

22pavyzdys.

41 =

gauname

5 1 6 6

5166.
Raskime

sum

vis

natralij

trienkli

skaii,

k u r i u o s d a l i j a n t i 3 l i e k a n a y r a 2 .
20pavyzdys.

A p s k a i i u o k i m e vis n a t r a l i j d v i e n k l i skaii s u m .

Sprendimas.

Reikia

11; 12; . . . ; 9 9

rasti

baigtins

aritmetins

progresijos

10;

v i s n a r i s u m . R a s i m e p a s k u t i n i o j o ios p r o g r e s i j o s

n a r i o n u m e r . p r o g r e s i j o s n - t o j o n a r i o f o r m u l an = at + ( n - l )
r e i k m e s a , = 10, an = 9 9 ,

ra

Sprendimas.

N a t r a l i e j i trienkliai skaiiai, k u r i u o s dalijant i

g a u n a m a l i e k a n a 2 , s u d a r o b a i g t i n aritmetin p r o g r e s i j , kurios pirmasis


narys a , = 101,
aritmetins

p a s k u t i n i s n a r y s an=

progresijos

bendrojo

998, o skirtumas d = 3.

nario

formul

Pritaik

= a, + (-1)-rf,

g a u n a m e lygt

d = 1, g a u n a m e l y g y b

9 9 8 = 101 + ( / 7 - 1 ) - 3 .

9 9 = 10 + ( n - 1 ) 1; i i a n = 9 0 .

J i s p r e n d r a n d a m e , kad n = 3 0 0 .

T a i g i a r i t m e t i n p r o g r e s i j a 10; 11; 12; . . . ; 9 9 turi 9 0 nari.

V a d i n a s i , n a g r i n j a m o j i a r i t m e t i n p r o g r e s i j a i v i s o turi 3 0 0 nari.
J o s v i s n a r i s u m a r a n d a m a taip:
a

S90=
Atsakymas.

21 pavyzdys.

\
'

+ a

-90,

S90 =

10 + 9 9
: , - 9 0 = 4905.

Pritaik

4905.

Raskime

aritmetins

progresijos

pirmj

a, + a n
= n , gauname, kad iekomoji suma

sum

vis

natralij

s k a i i a u s 6 kartotiniai, ir y r a n e d i d e s n i u 2 5 0 .

skaii,

kurie

yra

S300 =
Atsakymas.

1 0 1

^ 9 9 8 - 3 0 0 = 164850.

164850.

nari

sumos

formul

23pavyzdys.

Raskime s u m pirmj penkiasdeimties

natralij
280=

skaii, kuriuos dalijant i 7 liekana yra 5 .


Sprendimas.

Visi natralieji skaiiai

an,

kuriuos dalijant i

liekanayra 5, gali bti urayti taip:


= 7 + 5,

= 7 + 5,

tai seka

yra aritmetin progresija. ios

Pasinaudoj

aritmetins
d,

progresijos

-tojo

Reikia rasti x,

nario

formule

= 1 2 + ( 5 0 - 1 ) - 7 = 12 + 4 9 - 7 = 3 5 5 .

Tada, pasinaudoj formule Sn=

+a

b) Kairje duotosios lygybs pusje yra aritmetins progresijos, kurios

S50 =

355
2

kai 0 , = 12,

= 50,

9175.

24pavyzdys.

R a s k i m e skaii x,

a)

Sn =

kurios

2a. + ( n - 1 ) 4

, gauname:

kuri isprend randame, kad x = \.

Atsakymas, a) = 55; b) x = l.

tenkinant lygyb:

pirmasis

4 = 7 - 1 = 6 , suma.
Pritaik aritmetins progresijos
Sll =

n , gauname lygt

X<EN.

25 pavyzdys.

xeN.

a) Pastebkime, kad kairje duotosios lygybs pusje yra

progresijos,

formul

2a, + (n - 1 ) 4

b) (x +1) + (^ + 4) + ( * + 7 ) + . . . + ( + 28) = 155,

aritmetins

+ 28 = + 1 + ( - 1 ) 3, arba 1 + 3 ( - 1 ) = 28; i ia = 10.

155= (* + 0 + ( * + 2 8 ) . i q ^

1 + 7 + 13 + . . . + x = 2 8 0 ,

Sprendimas,

gauname lygt

Pritaik aritmetins progresijos pirmj n nari sumos

- 5 0 = 9175.

Atsakymas.

4 = 3, nari suma. Pritaik aritmetins progresijos bendrojo

nario formul = , + ( - 1 ) - 4 ,

= 3 5 5 , randame i e k o m j sum:
12+

kuris lygus a , 0 . Pritaik aritmetins progresijos n-tojo

= , + ( 1 0 - 1 ) - 4 , t.y. x = al0 = 1 + ( 1 0 - 1 ) - 6 = 55.

apskaiiuokime progresijos penkiasdeimtj nar:

netinka, nes skaiius yra natralusis. Taigi = 10.

Taigi X = 55.

O1=X+1,
ax

'r "2=10

nario formul = , + ( - 1 ) - 4 , gauname, kad

progresijos pirmasis narys a , = 12, o skirtumas 4 = 7.

an=a{+(n-\)

^-')-6-.

- 2 - 2 8 0 = 0 , kurios sprendiniai yra

Reikm n ,

Kadangi a , = 12, o a + , = 7( + 1) + 5 = 7 + 5 + 7 = + 7 ,
apibrta formule

1+

Gavome lygt, kurioje - n e i n o m a s i s . Pertvark i lygt, gausime


kvadratin lygt

= 1, 2 , 3, 4

T a i s e k o s ( ) - t o j o nario formul.

(J,

narys

a,=l,

skirtumas

inoma, kad su kiekvienu natraliuoju n

progresijos ( ) pirmj n nari suma Sn = , +...+ar


pagal

formul

5=42-3.

Neiekodami

-tojo

aritmetins
skaiiuojama

nario

formuls,

paraykime pirmuosius tris ios progresijos narius.


pirmj n nari sumos

formul

Sprendimas. Kai = 1, tai S1 = 4 I 2 - 3 1 = 4 - 3 = 1. Bet


todl a . = 1.

S1=O1,

Kai

= 2,

S2 = 4 2 2 - 3 2 = 10.

tai

Bet

S2=al+ai,

a n = 5 + ( - 1 ) - 4 = 4 + 1.

todl

i f o r m u l g a l j o m e gauti ir kitu bdu, t.y. n e s k a i i u o d a m i d u o t o s i o s

g a u n a m e l y g y b , + a 2 = 10; i i a 2 = 1 0 - , = 1 0 - 1 = 9 .

a r i t m e t i n s p r o g r e s i j o s p i r m o j o n a r i o a , ir s k i r t u m o d . P a s t e b k i m e , k a d

Kadangi aritmetins progresijos {an) skirtumas

d = a2-a,=
Taigial = I,

Atsakymas.

9 - 1 = 8,

a r i t m e t i n s p r o g r e s i j o s (an)

a, = a, +2d = 1 + 2 - 8 = 17.

- t a s i s narys an

lygus skirtumui

Sn-Sa_t.

a = S - S 11 ^ 1 = 2 2 + 3 - (2( - 1 ) 2 + 3 ( - 1 ) ) = 2 2 + 3 -

Taigi

9 ir a} = 1 7 .

a,=l,

26pavyzdys.

tai

-(22--1)=4 +1

O1= 9, a , = 17.

S e k o s ( a j p i r m j nari s u m a Sn=at

k i e k v i e n u n a p s k a i i u o j a m a p a g a l f o r m u l Srt =2n2

+ ... + an

27pavyzdys.

su

S e k o s ()

p i r m j nari s u m a Sn = , + . .. +an

k i e k v i e n u a p s k a i i u o j a m a p a g a l f o r m u l Sn=

su

+2.

1) U r a y k i m e s e k o s ( a n ) - t o j o nario f o r m u l ;

1) [ r o d y k i m e , k a d s e k a ( a n ) y r a a r i t m e t i n p r o g r e s i j a ir r a s k i m e j o s

2 ) R a s k i m e ios s e k o s d e i m t j nar

p i r m j nar a , ir s k i r t u m d .

3 ) r o d y k i m e , k a d s e k a ( ) y r a aritmetin p r o g r e s i j a . R a s k i m e ios
2) UraSykime ios sekos n-tojo nario formul.
progresijos skirtum.
Sprendimas.
s e k a (a J

1) J e i g u visi s k i r t u m a i anti

-an

(n S i ) y r a l y g s , tai

yra a r i t m e t i n p r o g r e s i j a . S k i r t u m + 1 - a

Sprendimas.

apskaiiuosime

(a J
pasinaudoj lygybmis:

.* = (

n = (

+ ^)-(
+

+ --- + aJ=5^i

~s n>

Sn

. ) ( + + a . - t h s . - S . ^

~2Sn

2 ) Jau
pirmasis

radome,
narys

2) P a s i n a u d o j 1) p u n k t e g a u t a aritmetins p r o g r e s i j o s - t o j o nario

= 4 , o p i r m a s i s n a r y s a , = S 1 = 2 1 2 + 3 1 = 5.
kad

O1 = 5 ,

nagrinjamos
o

skirtumas

= ( - 1 ) 2 + 2( - 1 ) = 2 - 2 + 1 + 2 - 2 = 2 - 1

T a i g i p r o g r e s i j o s ( ) b e n d r o j o nario f o r m u l y r a an = 2 +1.

Taigi ( ) yra aritmetin progresija. Jos skirtumas


n

= S - S _ , = ! + 2 - ( 2 - 1 ) = 2 + 1.

+S.-, =

= 2 ( + 1) 2 + 3 ( + 1 ) - 2 ( 2 n 2 + ) + 2 ( - 1 ) 2 + 3 ( - 1 ) = 4 .

n t l

+In.

R a n d a m e p r o g r e s i j o s ( ) - t j nar:

-a

p i r m j nari s u m a a p s k a i i u o j a m a pagal f o r m u l Sn=H1

T a d a p i r m j ( - l ) nari s u m s k a i i u o j a m e taip:

Tada iekomasis skirtumas bus toks:

d =a

1) U d a v i n i o s l y g o j e duota, k a d a r i t m e t i n s p r o g r e s i j o s

aritmetins
d = 4.

p r o g r e s i j o s - t o j o n a r i o f o r m u l e an=at+(n-\)-d,

progresijos

Pasinaudoj

(an)

aritmetins

gauname, kad

f o r m u l e = 2 + 1 g a l i m e a p s k a i i u o t i ios p r o g r e s i j o s d e i m t j nar:

l0

= 2 1 0 + 1 = 21.

P a s t e b s i m e , kad
nario formule.

g a l i m a apskaiiuoti ir n e s i n a u d o j a n t - t o j o

Kadangi S11 = , + . . . + ,

29 pavyzdys.

= , + ... + + + = Sn + + , ,

tai

antrosios

lygybs

Raskime sekos (a J

pirmj 40-ties nari sum, jei

bendrasis narys uraomas formule = - 2 0 .

Nustatysime, kiek i

seka turi neigiam nari.

ireik o n + 1 , g a u n a m e :

Sprendimas.

Vadinasi, O 10 = S 1 0 - S , .
Bet S 1 0 = IO 2 + 2 10 = 120,

rodysime, kad seka

Jeigu visi skirtumai

S9 = 9 2 + 2 - 9 = 9 9 ,

+,-an

(a) yra aritmetin progresija.

(>1)

yra lygs, tais seka ( a n ) yra

aritmetin progresija.
todl a 1 0 = 1 2 0 - 9 9 = 21.

Kadangi

3) Jeigu visi skirtumai O l t t l -an

(n > 1) yra lygs, tai seka ( o j yra

aritmetin progresija. Raskime mint skirtum:


-e. =

-S J=S

+ , =3(fl + l ) - 2 0 = 3n + 3 - 2 0 = 3 n - 1 7 , t a i

iekomasis

skirtumas yra
+ , - = - 1 7 - ( - 2 0 ) = 3, kai = 1 , 2 , 3 , ... .

, - 2 S . + S _ , = ( + 1 ) 2 +

Taigi seka (a J

yra aritmetin progresija, kurios skirtumas 4 = 3.

+ 2( + 1 ) - 2 ( 2 + 2 ) + ( - 1 ) 2 + 2( - 1 ) = 2 .

Kadangi aritmetins progresijos ( o j pirmasis narys o , = 3 - 1 - 2 0 = - 1 7 ,

Taigi seka ( ) yra aritmetin progresija, kurios skirtumas d = 2. rodyta.

o keturiasdeimtas narys O 40 = 3 4 0 - 2 0 = 100, tai, pasinaudoj formule

Atsakymas. 1) o = 2 n + l; 2) = 21; 3) 4 = 2.
Sn=
28pavyzdys.

Aritmetin progresija (o) turi vienuolika nari. ios

aritmetins progresijos

S 1 0 - S 9 = IO,

S11-S10 = Il,

o , +an

remiantis

Kadangi

S10-S9=O10,

udavinio slyga

1 0 = 10,

S11-S10=O11,

O 11 = I l .

Tada

tai,

aritmetins

galime rasti duotosios

progresijos pirmj 40-ties

nari sum:

Paraykime i

progresij.
Sprendimas.

W =

Progresijos

o , +O 4 0
J
(o J

- 1 7 + 100
2
pirmj

..

,..

4 0 = 1 6 6 0

nari s u m galjome skaiiuoti ir


2,+(-1)-4

remdamiesi kita sumos formule Sn=

progresijos ( ) skirtumas
Kadangi pirmasis progresijos narys o , = 3 1 - 2 0 = - 1 7 , o antrasis

4 = 0 , , - 0 , , , = 1 1 - 1 0 = 1.

lygyb a , 0 = o , + 9 4

stat gautsias o , 0 ir 4

reikmes, gausime

narys O2 = 3 - 2 - 2 0 = - 1 4 , tai skirtumas

lygt

4 = O 2 - o , = - 1 4 - ( - 1 7 ) = - 1 4 + 17 = 3.
10 = o , + 9 - l ; iCia o , = l.
Taigi iekomoji aritmetin progresija yra tokia:
1; 2 ;

Atsakymas.

3; 4 ;

5; 6;

7;

8 ; 9 ; 10;

Tada

2-(-.7)+(40-.)-3.40

166Q

11.

1; 2; 3; 4; 5; 6; 7; 8; 9; 10; 11.

Raskime sekos

( a n ) neigiam nari skaii. Isprend nelygyb

an<

O,

sekos

t.y. n e l y g y b
(a)

- 2 0 < O,

neigiami

nariai

randame, kad
yra

tie,

n <6,

kuri

a. l + ,

Vadinasi,

numeriai

yra

S20 = -

^ -

in
2 0 = - y 20 = 100.

Atsakymas. 100.

= 1, 2 , 3 , 4 , 5, 6 .
31 pavyzdys.

Taigi seka ( o j turi eis neigiamus narius.

Sprendimas.

Atsakymas.

S 4 0 = 1660; seka turi 6 n e i g i a m u s narius.

30pavyzdys.

R a s k i m e aritmetins progresijos p i r m j 2 0 nari s u m ,

Isprskime lygt 2 2 4 2 7 . . . 2 * = 2 " 7 .

Pasinaudoj laipsnio savybe a"

a" ...

a' =am*n*

*',

d u o t j lygt pertvarkykime:

kai 6 + 9 + , 2 +
Sprendimas.

15

= 20.

i lygtis ekvivalenti lygiai 1 + 4 + 7 + . . . + x = 1 1 7 .

1 badas.

o,2=o,+