Está en la página 1de 475

Stanislovas Vias

FIZIKOS
UDAVINYNAS

1 1 - 1 2

Stanislovas Vias

FIZIKOS
UDAVINYNAS
Xl-Xll KLASEI

i
KAUNAS VIESA" 1998

UDK 53 075.3
Vi-I

Recenzavo mokytoja ekspert DANUT USORYT,


mokytoja ekspert STANISLAVA URBONAIT,
mokytoja metodinink ONUT KIMBARIEN,
mokytoja ekspert SAUL VINGELIEN,
vyresn. mokytojas RIMANTAS ROZGA, dr. KSTUTIS
SVIRSKAS, prof, habil. dr. ALGIRDAS PETRAS STABINIS

Redaktor

ZITA

LIAVAIT

Lietuvos Respublikos vietimo ir mokslo ministerijos leista naudoti


1998 09 24, Nr. 281

Udavinynas ileistas Lietuvos Respublikos vietimo


ir mokslo ministerijos lomis

ISBN 5-430-02623-9

Stanislovas Vias, 1998


Leidykla viesa", 1998

Pratarme
Svarbiausias fizikos mokymo tikslas sudaryti slygas mokini
gabumams reiktis, suteikti jiems ini apie gamt, lavinti j
kritin mstym, ugdyti savarankikum, mokslin pasaulir
bei gebjim taikyti gytas inias praktikoje.
is udavinynas skiriamas vidurins mokyklos auktesnij
klasi moksleiviams. Jame pateikta per 5000 nevienodo sunkumo
ir vairi ri udavini (kokybini, skaiiavimo, grafini, eksperimentini), kuriuos sprsdami moksleiviai imoks taikyti pagrindinius fizikos dsnius ir formules, geriau simins paias formules, suvoks j fizikin prasm. Kokybiniai udaviniai pads
suprasti gamtoje vykstanius reikinius, sismoninti juos apibdinani dsni esm, patikslinti j taikymo sritis.
ia pateikiamus udavinius mokiniai gali sprsti ne tik klasje,
bet ir namuose, taip pat per kontrolinius ar savarankikus darbus
bei rengdamiesi olimpiadoms.
Udaviniai idstyti sunkjimo tvarka, traukiant visas naujas
fizikos svokas. Jie gali bti sprendiami vairiais bdais bei metodais. Ypa gabiems mokiniams skirti udaviniai paymti vaigdute. Papildomi duomenys, konstantos bei reiau vartojam matavimo vienet sryiai pateikti pried skyriuje ir udavinyno prielapiuose.
Dkoju recenzentams mokytojoms ekspertms Danutei Usorytei, Stanislavai Urbonaitei bei Saulei Vingelienei, mokytojai
metodininkei Onutei Kimbarienei, vyresn. mokytojui Rimantui
Rozgai, dr. Kstuiui Svirskui, prof, habil. dr. Petrui Stabiniui, redaktorei Zitai liavaitei, vertingais patarimais padjusiems rengiant leidin.
Pasilymus, pageidavimus ir pastabas praau sisti adresu:
S. Viui, Sausio 13-osios vid. mokykla, Architekt 166, 2038
Vilnius.
Autorius

1. Mechanika
I

s k y r i u s

Kinematikos pagrindai

1. Materialusis takas. Slenkamasis judjimas.


Atskaitos sistema. Kelias ir poslinkis
1.1. Kuriuo i i atvej em galima
laikyti materialiuoju taku:
a) em sukasi apie Saul;
b) knas juda ems paviriumi?
Kodl?

b) Kokie du dydiai apibdina laivo padt vandenyne?


c) Kokie trys dydiai nusako dirbtinio
ems palydovo (DP) padt tam tikru momentu?

1.2. Kuriuo i i atvej laiv galima


laikyti materialiuoju taku:
a) laivas plaukia ramiu vandenynu;
b) tas pats laivas supasi ant bang?
Kodl?

1.7. Plaukikas du kartus perplauk


(pirmyn ir atgal) 25 m ilgio vandens
basein. Pasirink atskaitos sistem,
nustatykite plaukiko trajektorijos pradinio, vidurinio bei galinio tako koordinates ir nueit keli.

1.3. Vilni i Klaipdos atvyko traukinys. Ar tok pat keli nuvaiavo jo


lokomotyvas ir paskutinis vagonas?
Ar galima traukin laikyti materialiuoju taku? Kodl?
1.4. iuojas veikia varyb distancij. Dailiojo iuoimo meistras atlieka laisvuosius pratimus. Kur iuoj galima laikyti materialiuoju taku?
Kodl?
1.5. Valtis plaukia upe per tirt rk. Ar gals valtyje sdintis vejys
nustatyti jos judjimo krypt? Kodl?
1.6. a) Koks dydis nusako geleinkelio
tarpstotje sustojusio traukinio padt?

1.8. Prie sugrdamas gara, autobusas vien dien padar 8 reisus, kit dien daugiau. Kuri dien jis
nuvaiavo ilgesn keli? Kuri dien
didesnis buvo jo poslinkis? Kodl?
1.9. Kokios formos turi bti materialiojo tako trajektorija, kad jo nueitas
kelias bt lygus poslinkio moduliui?
1.10. U k mokame vaiuodami taksi: u keli ar poslink?
1.11. Tinklinio kamuolys, nukrits i
5 m aukio, atoko nuo ems ir vl
pakilo 2 m aukt. Kok keli nujo
kamuolys ir koks buvo jo poslinkis?

1.12. Tolygiai vaiuojanio automobilio poskio trajektorija yra pusapskritimio formos. Brinyje nurodykite
automobilio keli ir poslink per vis
poskio laik ir per vien treij to
laiko. Kiek kart abiem atvejais automobilio nuvaiuotas kelias didesnis u
atitinkamo poslinkio modul?
1.13. a) Ar pakanka pasakyti, kiek
metr reikia pastumti stal, norint
suinoti jo padt?
b) Stalas i pradi buvo pastumtas
3 m iilgai vienos sienos, paskui
4 m iilgai kitos sienos. Kaip galima
suinoti bendr stalo poslink?
1.14. Brinyje pavaizduota kno judjimo i tako A tak D trajektorija ABCD. Nurodykite tak A, B, C
ir D koordinates. Raskite kno nueit
keli, poslink (vektori ir jo modul)
bei jo projekcijas koordinai ayse.
, m+
D

B
3

12 Xf

1.15. Knas pasislinko i tako, kurio


koordinats X1 = 2 m, yx = 3 m, ta-

k, kurio koordinats X2 = 3 m,
y 2 = - 2 m. Nubraiykite brin ir,
remdamiesi juo, raskite kno poslink (vektori) bei jo projekcijas koordinai ayse.
1.16. Balionas i pradi pakilo 300 m
aukt, paskui sustiprjs vjas j nune 100 m ryt kryptimi. Apskaiiuokite baliono nueit keli ir poslink.
1.17. Nuskrids tiesiu keliu 200 km,
sraigtasparnis pasisuko 90 kampu ir
veik dar 100 km. Apskaiiuokite
sraigtasparnio nuskrist keli ir poslink.
1.18. Laivas i pradi nuplauk iaurs kryptimi 3 km, po to, pasisuks
iaurs rytus, dar 2 km. Grafikai
nustatykite laivo poslink bei jo krypt.
1.19. Turist grup i pradi nujo
500 m vakar kryptimi, po to dar
300 m pietus ir vliau 200 m
rytus. Grafikai nustatykite turist
poslink (krypt ir modul).
1.20. Roguts nusileido nuo 100 m ilgio nuokalns, pasvirusios horizont
30 kampu. Apskaiiuokite rogui
poslink vertikalija ir horizontalija
kryptimi.
1.21. Automobilis uvaiavo 200 m ilgio kalne, pasvirusia horizont 40
kampu. Koks buvo automobilio poslinkis vertikalija ir horizontalija
kryptimi?

2. Tolyginis tiesiaeigis judjimas


1.22. mogus eina 2 m/s greiiu; automobilio spidometras rodo 110 km/h;
dirbtinis ems palydovas skrieja
8 km/s greiiu. Apie kur greit vidutin ar momentin kalbama kiekvienu atveju?

1.23. Dviej kun centr trajektorijos


susikerta. Ar susiduria ie knai?
Kodl?
1.24. Dviratininkas tiesiu keliu pravaiavo pro stebtoj 14 km/h greiiu
i vakar rytus. Kur dviratininkas

buvo prie dvi valandas? Kur jis bus


po 1,5 h? Dviratininko buvimo viet
nurodykite stebtojo atvilgiu.
1.25. Bambukas auga 0,001 cm/s greiiu. Kiek jis uaugs per 2 paras?
1.26. Traukinys vaiuoja 36 km/h
greiiu. Per kiek laiko 120 m ilgio
traukinys pravaiuos 200 m ilgio tunel? Ar galima iame udavinyje minim traukin laikyti materialiuoju
taku?

mi judjo sunkveimis ir psiasis?


Kada ir kur jie susitiko?
1.30. siirj brinyje pavaizduotus grafikus, paraykite priklausomybi = x(t) lygtis. Remdamiesi jomis
bei grafikais, nustatykite kn koordinates po 6 s, apskaiiuokite t kn
greiius, nustatykite susitikimo viet
ir laik.

1.27. I tak A ir B, nutolusi vienas


nuo kito per 90 m, vienu metu ir viena kryptimi pradeda judti du knai:
i tako A 5 m/s greiiu, i tako
B 3 m/s greiiu. Po kiek laiko pirmasis knas pavys antrj? Kok keli
per t laik nueis kiekvienas knas?
1.28. Kn judjim apibdina lygtys
X1 = 8t ir x2 = 60 - 6t. Nubraiykite
priklausomybs = x(t) grafikus. Nustatykite kn susitikimo viet ir laik.
1.29. Sunkveimio judjimas apibdinamas lygtimi X1 = -140 + 101, o
psiojo, einanio to paties kelio pakraiu, lygtimi X2 = -1,21. Nubraiykite kn judjimo grafikus ir, remdamiesi jais, nurodykite sunkveimio
bei psiojo padt pradiniu laiko momentu. Kokiu greiiu ir kuria krypti-

giai kylanio lifto nueito kelio grafik. I jo nustatykite, per kiek laiko
liftas pakils 70 m aukt.
1.32*. Vienas traukinys ivyko i vietovs A vietov B 12 h dienos 60 km/h
greiiu, kitas traukinys i vietovs
B 2 h vliau 40 km/h greiiu vietovs A link. Atstumas tarp vietovi A
ir B lygus 420 km. Kelint valand
traukiniai susitiko?

3. Judjimo reliatyvumas
1.33. Kokia trajektorija juda tolygiai
ir tiesiai skrendanio lktuvo propelerio ments galas atskaitos sistemose,
susietose su:
a) propeleriu;
b) lktuvo korpusu;
c) eme?

1.34. Ar gali kylaniame metro eskalatoriuje stovintis mogus nejudti atskaitos sistemos, susietos su eme,
atvilgiu? Kodl?
1.35. Skrendantiems lktuve keleiviams kartais atrodo, kad lktuvas

krinta debesis, nors i tikrj jis


skrenda vir debes. Paaikinkite
reikin.
1.36. Stebkite grojani patefono
ploktel. Kokia trajektorija juda adatos galiukas patefono korpuso atvilgiu? Nubrkite j. Kokia yra adatos
trajektorija ploktels atvilgiu?
1.37. Plaukianio laivo deniu rieda rutulys. Ar jo judjimas kranto atvilgiu
bus toks pat, koks atrodo denyje stoviniam stebtojui? Kodl?
1.38. Prityrs badmintono aidjas,
atmudamas greitai skriejant kamuoliuk, staigiai traukiasi atbulas.
Kodl iuo atveju jam pasiseka tiksliau smgiuoti?
1.39. Kodl DZP nuo ems leidiami
ryt kryptimi?
1.40. Valtis plaukia upe 2 m/s greiiu
vandens atvilgiu. Srovs greitis kranto atvilgiu lygus 1,6 m/s. Kokiu greiiu kranto atvilgiu valtis plauks:
a) pasroviui;
b) prie srov?
1.41. Laknas iov i lktuvo, skrendanio 900 km/h greiiu ems atvilgiu, patrankos. Sviedinio pradinis greitis lktuvo atvilgiu buvo lygus 750 m/s.
Apskaiiuokite sviedinio pradin greit
ems atvilgiu, kai sviedinys lekia:
a) lktuvo skridimo kryptimi;
b) prieinga kryptimi.
1.42. Valtis plaukia pasroviui 20 km/h
greiiu, o prie srov 18 km/h greiiu kranto atvilgiu. Koks ups tkms greitis kranto atvilgiu ir koks
valties greitis vandens atvilgiu?
1.43. Dviratininkas vaiuoja 27 km/h
greiiu, o vjas puia 3 m/s greiiu
prieinga dviratininko judjimui kryptimi. Apskaiiuokite vjo greit atskai-

tos sistemos, susietos su dviratininku,


atvilgiu.
1.44. Metro eskalatorius juda 0,7 m/s
greiiu. Per kiek laiko keleivis, lipdamas eskalatoriumi jo judjimo kryptimi 0,3 m/s greiiu, pasislinks ems
atvilgiu 30 m?
1.45. Du traukiniai vaiuoja vienas
prieais kit 54 km/h ir 72 km/h greiiu. Pirmuoju traukiniu vaiuojantis
keleivis pastebi, kad antrasis traukinys pralekia pro j per 4 s. Kokio ilgio
antrasis traukinys?
1.46. Keleivinis traukinys vaiuoja
72 km/h greiiu. Gretimais bgiais
54 km/h greiiu artja 175 m ilgio krovininis traukinys. Kiek laiko keleivis,
stovintis prie lango, matys pravaiuojant pro j krovinin traukin?
1.47. Tekinimo stakli peilio iilgins
eigos greitis 12 cm/min, skersins eigos 5 cm/min. Koks to peilio greitis atskaitos sistemos, susietos su
stakli korpusu, atvilgiu?
1.48. Sraigtasparnis skrenda iaur
20 m/s greiiu. Kokiu greiiu ir kokiu
kampu dienovidinio atvilgiu skrist
is sraigtasparnis, ryt vjui puiant
8 m/s greiiu?
1.49. Motorin valtis plaukia 5 m/s
greiiu vandens atvilgiu. Ups tkms greitis 3 m/s. Kuria kryptimi
kranto atvilgiu turi plaukti valtis,
kad up perplaukt statmenai krantui?
1.50. Kuria kryptimi turi skristi lktuvas, kad jo skridimo trasa eit tiksliai i piet iaur? Lktuvo greitis
350 km/h, ryt vjo greitis 10 m/s.
1.51. Kai nra vjo, paraiutininkas
leidiasi em statmenai 7 m/s greiiu. Kokiu greiiu ems atvilgiu jis
judt, ryt vjui puiant 7 m/s greiiu? Kokia bt jo judjimo kryptis?

1.52. Per 300 m ploio up statmenai


tkmei plaukia valtis. Jos greitis vandens atvilgiu 1,6 m/s, ups tkms
greitis kranto atvilgiu 0,8 m/s. Per kiek
laiko valtis perplauks up? Kok atstum vanduo nune valt pasroviui?
1.53*. Siaurs vakar vjas puia 7 m/s
greiiu 40 0 kampu dienovidin. Lktuvas turi per 1,5 h nuskristi 280 km
iaur. Kokiu greiiu ir kuria kryptimi jis turi skristi?
1.54*. Kateris 120 km atstum tarp
dviej prieplauk pasroviui nuplaukia
per 2 h, o prie srov per 2 h 50 min.
Apskaiiuokite katerio greit stoviniame vandenyje bei ups tkms greit.

1.55. Ar galima pagaminti kosmin laiv, kuris skriet viesos greiiu?


Kodl?
1.56. Nuo Sauls iki Plutono viesa
nusklinda per 5,5 h. Koks atstumas
tarp Sauls ir Plutono?
1.57. Geodezininkai atstum iki objekto matuoja optiniu toliamaiu pagal laik At, per kur viesa nueina iki
to objekto ir, atsispindjusi nuo
jo, vl grta atgal. Tarkime, kad At =
= 120 . Apskaiiuokite atstum iki
objekto.

4. Tolygiai judanio kno vidutinis greitis


1.58. Pirmas automobilis vaiuoja tolygiai 12 m/s greiiu ir per 10 s veikia tok pat atstum, kok antras automobilis per 15 s. Kokiu greiiu
vaiuoja antras automobilis?

1.62. Dvi valandas motociklininkas vaiavo tolygiai ir veik 90 km atstum, toliau tris valandas vaiavo
60 km/h greiiu. Koks buvo vidutinis
motociklininko greitis visu keliu?

1.59. I vieno miesto kit lktuvas


nuskrido per 5 h 75 m/s vidutiniu greiiu. Grtant atgal, dl blogo oro jo
greitis sumajo iki 225 km/h. Kiek
laiko lktuvas skrido atgal?

1.63. Nuo ems iki Mnulio yra


380 000 km. Pirmj pus io atstumo
sudtinga trajektorija kosminis laivas
nuskriejo per 25 h, o antrj per
50 h. Apskaiiuokite, kokiu vidutiniu
greiiu kosminis laivas skriejo pirmj pus atstumo, antrj pus ir vis
skridimo laik.

1.60. Ar gali nugalti sportininkas,


verliai startuojantis ir finiuojantis,
taiau gyjantis maesn negu jo varovai vidutin greit? Kodl?
1.61. Per pirmsias dvi valandas dviratininkas nuvaiavo 30 km, per kitas
dvi valandas 26 km ir per paskutinij valand 20 km. Apskaiiuokite dviratininko greit (vidutin) visu
keliu.

1.64. Pirmj pus kelio automobilis


vaiavo 60 km/h greiiu, antrj
65 km/h greiiu. Koks buvo vidutinis
automobilio greitis?
1.65. 5 km ilgio kaln dviratininkas
kyla 8 km/h greiiu, o leidiasi 4 km
nuo kalno 36 km/h greiiu. Koks
vidutinis dviratininko greitis?

1.66. Atstum s tarp miest autobusas


nuvaiuoja greiiu v. Kokiu greiiu
autobusas turi sugrti, kad vidutinis
jo greitis bt lygus l,2u?
1.67. 10 min automobilis vaiuoja lygiu horizontaliu keliu 72 km/h greiiu, po to 15 min kaln 36 km/h
greiiu. Apskaiiuokite automobilio vidutin greit visu keliu.
1.68. Traukinys kaln vaiuoja 10 m/s
greiiu, o nuo kalno 20 m/s greiiu. Nuokaln du kartus ilgesn u
kaln. Koks traukinio vidutinis greitis visu keliu?
1.69. Vidutinis autokrano greitis visu
keliu lygus 50 km/h. Pirmj tredal
kelio jis vaiavo 36 km/h greiiu, ant-

rj tredal 70 km/h greiiu. Kokiu greiiu autokranas vaiavo paskutin kelio atkarp?
1.70. Tredal viso kelio automobilis
vaiavo vidutiniu greiiu Vv o likus keli vidutiniu greiiu V2 = 60 km/h.
Vidutinis jo greitis visu keliu buvo lygus 40 km/h. Apskaiiuokite greit y v
1.71. Ketvirt kelio traukinys riedjo
65 km/h greiiu, o vidutinis jo greitis
visu keliu buvo lygus 50 km/h. Kokiu
greiiu traukinys vaiavo kit kelio
dal?
1.72. I Vilniaus Kaun automobilis
vaiavo 80 km/h greiiu, o atgal
70 km/h greiiu. Koks buvo vidutinis
jo greitis?

5. Pagreitis. Netolygiai tiese judanio kno greitis


1.73. Du knai juda vienas prieais
kit: vienas greitdamas, kitas
ltdamas. Nurodykite t kn pagreiio krypt. Pavaizduokite tai briniu.
1.74. Autobuso greitis per 1 min pakito nuo 18 km/h iki 72 km/h. Apskaiiuokite autobuso pagreit.
1.75. Knas per 12 s nuo judjimo pradios gyja 10 m/s greit. Kokiu pagreiiu juda is knas?
1.76. Kosmins raketos greitis per
0,001 s padidjo 0,04 m/s. Kokiu pagreiiu skriejo raketa?
1.77. Dviratininkas vaiuoja 0,3 m/s2
pagreiiu. Per kiek laiko jo greitis padids nuo 6 m/s iki 12 m/s?
1.78. Metropoliteno traukinys sibgja 1,2 m/s2 pagreiiu. Per kiek laiko,
ivyks i stoties, jis gis 72 km/h
greit?

1.79. Per 20 s automobilio greitis sumajo nuo 20 m/s iki 8 m/s. Koks buvo vidutinis automobilio pagreitis?
1.80. 72 m/s greiiu skrendantis lktuvas paliet tpimo tak ir po 20 s
sustojo. Apskaiiuokite vidutin lktuvo pagreit.
1.81. Automobilis, vaiavs 72 km/h
greiiu, staiga sustojo. Stabdymo metu jo pagreitis buvo lygus 5 m/s2. Per
kiek laiko automobilis sustojo?
1.82. Materialusis takas 4 s juda i
rimties bsenos pastoviu 1,5 cm/s2 pagreiiu. Koks yra jo momentinis greitis, baigiantis kiekvienai sekundei?
Kaip jis priklauso nuo laiko?
1.83. Automobilio greiio priklausomyb nuo laiko ireikiama lygtimi
v = 1,21. Nubraiykite automobilio
greiio grafik ir, remdamiesi juo, apskaiiuokite greit, baigiantis 6-ajai
judjimo sekundei.

1.84. Nuokalne dviratininkas leidiasi


0,4 m/s" pagreiiu. Pradinis jo greitis
3 m/s. Kokiu greiiu dviratininkas vaiuos po 10 s?
1.85. Rogs 6 s leidiasi nuo kalnelio
pradiniu 3 m/s greiiu ir 40 cm/s2 pagreiiu, po to 5 s liuoia horizontaliu
keliu, kol sustoja. Apskaiiuokite rogi greit kalnelio papdje ir pagreit
horizontalioje kelio dalyje.
1.86. Automobilis artjo prie tilto
50 km/h greiiu. Prie tilt pakabintas enklas
. Kai iki tilto buvo
lik vaiuoti 6 s, vairuotojas nuspaud stabdi pedal, suteikdamas automobiliui 2,5 m/s2 pagreit. Kokiu greiiu automobilis uvaiavo ant tilto? Ar
jis nepaeid eismo taisykli?
1.87. Brinyje pavaizduotas kno
greiio kitimo grafikas. I jo nustatykite kno pradin greit, greit 4-osios
sekunds pradioje bei 6-osios sekunds pabaigoje. Kokiu pagreiiu judjo
knas?

1.90. Baigiantis 10-ajai sekundei, knas


judjo tolygiai greitdamas 15 m/s greiiu. Pradinis jo greitis buvo 2 m/s. Paraykite greiio lygt. Apskaiiuokite
kno greit, baigiantis 6-ajai sekundei.
Nubraiykite greiio grafik.
1.91. Pagal brinyje pavaizduotus
grafikus paraykite greiio lygtis.
s
v, m/s
t

c;

Y
0

'

12

t.

1.92. Brinyje pavaizduotas pagreiio


priklausomybs nuo laiko grafikas.
Kaip judjo knas nuo atskaitos pradios iki 4-osios sekunds pabaigos
(grafiko dalis AB) ir kaip nuo 4-osios
sekunds (grafiko dalis )? Kada
kno greitis buvo didiausias? Koks
buvo jo didumas, jei i;0 = O?

a, m/s2iAk

1.88. Automobilio greitis per 15 s sumajo nuo 108 km/h iki 72 km/h. Paraykite greiio lygt ir nubraiykite
greiio grafik.
1.89. Kno pagreitis - 3 m/s2, o pradinis greitis 20 m/s. Paraykite greiio
lygt. Kokiu greiiu juds knas po 6 s?
po 10 s? Kokia yra gauto atsakymo
fizikin prasm?

cI

> t, S

1.93. Pradjs vaiuoti automobilis


per 6 s gijo 15 m/s greit. Po kiek laiko jis vaiuos 25 m/s greiiu? Nubraiykite greiio grafik.

1.94. Brinyje pavaizduotas kno


greiio vektorius V0 pradiniu laiko
momentu ir jo pagreiio vektorius a .
Paraykite to kno greiio lygt ir
nubraiykite greiio grafik. Yra inoma, kad v0 = 20 m/s, o = 8 m/s2.
Apskaiiuokite kno greit po 2 s, po
3 s, po 4 s.

1.95. Kokios ries judjim vaizduoja kiekviena grafiko dalis? Kiek ir kaip
pakinta greitis per laiko tarpus, atitinkanius kiekvien dal? Nubraiykite greiio grafik.
a, m/s2t4
42

B
D

71, S

1.96. Rutuliukas rieda nuoulniu loveliu 8 m/s2 pagreiiu. Lovelis pasvirs


horizont 15 kampu. Raskite rutuliuko pagreiio vertikalij ir horizontalij dedamj.
1.97. Kno pradinis greitis lygus
nuliui, o pagreitis lygus: a) 0,6 m/s2;
b) - 0 , 4 m/s2. Kokiu kampu to kno
greiio grafikas pasvirs abscisi a?

6. Tolygiai kintamai judanio kno poslinkis


1.98. Motorin valtis i pradi 5 s
plauk pastoviu 2 m/s greiiu, paskui
dar 5 s pastoviu 1 m/s2 pagreiiu.
Kok atstum ji nuplauk?
1.99. Kokiu pradiniu greiiu turi
vaiuoti automobilis, kad per 10 s
1,6 m/s2 pagreiiu nuvaiuot 210 m?
1.100. Kranas pradeda kelti krovin.
Pirmsias 2 s kelia 0,2 m/s2 pagreiiu,
kitas 10 s tolygiai ir paskutinisias
2 s tolygiai ltjaniai 0,3 m/s2 pagreiiu. kok aukt pakils krovinys?
1.101. 54 km/h pradiniu greiiu vaiavs automobilis per 8 s veik keli,
lyg: a) 100 m; b) 80 m; c) 40 m. Kokiu pagreiiu vaiavo automobilis?

1.102. Slidininkas leidiasi nuokalne,


kurios ilgis 120 m. Pradinis slidininko
greitis 12 m/s, o pagreitis 0,4 m/s2.
Per kiek laiko slidininkas nusileis nuo
kalno?
1.103. Tramvajaus varikliai kaip reikiant sisuka per 10 s. Per t laik
tramvajus nuvaiuoja 20 m. Apskaiiuokite jo pagreit.
1.104. Pajudjs i rimties bsenos,
knas per 20 s tolygiai greitdamas
nujo 200 m. Kok atstum jis veik
per 5 s?
1.105. Per kiek laiko knas pasislinks
36 m, pradjs judti i rimties bsenos 0,5 m/s2 pagreiiu?

1.106. Pajudjs i rimties bsenos,


knas tolygiai greitdamas per laik
tY nujo keli sv Per kiek laiko t2 jis
nueis keli s2?

1.116. Uvaiavs ant stabdymo trinkels 6 km/h greiiu, vagonas po 4 s


sustojo. Apskaiiuokite vagono stabdymo keli.

1.107. Per etj judjimo sekund


knas pasislinko 11 m. Kokiu pagreiiu judjo is knas, jeigu jo pradinis
greitis buvo lygus nuliui? Kok keli
jis nujo per penkioliktj sekund?

1.117. Tam tikru laiko momentu automobilis vaiuoja tiesiai 12 m/s greiiu
bei 2 m/s2 pagreiiu. Kur buvo automobilis prie 3 s?

1.108. Knas juda be pradinio greiio


0,4 m/s2 pagreiiu. Kok keli jis nueis per pirmj, etj, deimtj,
dvideimt antrj sekund?

1.118. Stumtelkite rutuliuk taip,


kad jis riedt nuoulniu loveliu vir. Naudodamiesi liniuote bei sekundmaiu, apskaiiuokite rutuliuko pradin greit.

1.109. Knas, pradjs judti i rimties bsenos, per penktj sekund


nujo 20 m. Kokiu pagreiiu jis judjo
ir kok keli veik per 5 sekundes?

1.119. Traukinys vaiuoja 360 m ilgio


nuokalne ir per 20 s gyja 20 m/s greit. Kokiu pagreiiu juda traukinys?
Koks yra pradinis jo greitis?

1.110. Pradjusio vaiuoti traukinio


pirmas vagonas per 4 s pralekia pro
perone prie vagono priekio stovint
mog. Per kiek laiko pro j pravaiuos visas traukinys, kur sudaro 16
vagon?
1.111. Nuo 70,5 m ilgio nuokalns roguts nusileido per 12 s. Apskaiiuokite rogui pagreit bei j greit
nuokalns pabaigoje.
1.112. Tam tikr laiko tarp automobilis rieda 4 m/s greiiu, po to tolygiai
greitdamas per 20 s nuvaiuoja
160 m. Apskaiiuokite automobilio pagreit ir galin greit.
1.113. Laivas pradeda plaukti pastoviu
0,2 m/s2 pagreiiu. Per kiek laiko jis
gis 27 km/h greit ir kok atstum nuplauks per t laik?
1.114. Rutulio pradinis greitis 0,5 m/s,
o pagreitis 12 cm/s2. Po kiek laiko rutulys sustos? Kok atstum jis nurieds?
1.115. Rutuliukas rieda 1,25 m ilgio loveliu 1,6 m/s2 pagreiiu. Kok greit jis
gyja lovelio gale?

1.120. Pajudjs i vietos motociklininkas 1 km atstum vaiavo 0,7 m/s


pagreiiu. Kiek laiko jis vaiavo ir kok greit gijo?
1.121. Keleivinio lktuvo nusileidimo
greitis 135 km/h, o nusileidimo kelias
500 m. Apskaiiuokite, kiek laiko ir
kokiu pagreiiu lktuvas rieda tpimo
taku.
1.122. Kno greitis kinta pagal dsn,
ireikiam lygtimi v = 3 - 0,21 (m/s).
Apskaiiuokite kno poslink per 12 s.
1.123. Pradtas stabdyti traukinys
m vaiuoti 0,5 m/s2 pagreiiu ir po
30 s sustojo. Raskite traukinio pradin greit ir stabdymo keli.
1.124. Vaiuodamas 0,2 m/s2 pagreiiu,
dviratininkas nusileido nuo 120 m ilgio nuokalns per 20 s. Koks buvo jo
greitis nuokalns pradioje ir gale?
1.125. Vienas automobilis vaiuoja
pastoviu 60 km/h greiiu, kitas pajuda i tako A ta paia kryptimi pastoviu 2 m/s2 pagreiiu tuo momentu, kai

pro tak pravaiuoja pirmas automobilis. Per kiek laiko antras automobilis pavys pirmj? Koks tuo metu bus
atstumas nuo tako A? Kokiu greiiu
tada vaiuos antras automobilis?
1.126. Automobilis vaiuoja horizontaliu keliu 10 m/s greiiu. Ijungus varikl, automobilis dar pavaiuoja 160 m
ir sustoja. Kiek laiko jis vaiuoja ijungtu varikliu?
1.127. Kno pradinis greitis 6 m/s.
Per 10 s knas pasislenka 80 m. Kiek
pakinta jo greitis?
1.128. Autobusas su keleiviais negali
vaiuoti didesniu kaip 1,2 m/s2 pagreiiu. Kok atstum turi nuvaiuoti tas
autobusas nuo stotels, kad gyt
36 km/h greit?
1.129. Traukinys vaiuoja 60 km/h
greiiu. Kok atstum jis veiks
stabdomas, kol jo greitis sumas iki
30 km/h? Stabdomo traukinio pagreitis
lygus 0,12 m/s2.
1.130. Autobusas vaiuoja 36 km/h
greiiu. Kokiu atstumu nuo stotels
reikia pradti j stabdyti, kad stabdymo pagreitis bt lygus 1,1 m/s2?
1.131. Automobilis i pradi juda
36 km/h greiiu, o po tam tikro laiko
jo greitis padidja du kartus. Kok atstum automobilis nuvaiuoja per t
laik, kai pagreitis lygus 0,8 m/s2?

1.134. Raketa pradeda kilti 60 m/s2


pagreiiu. Kok greit ji gis 1200 m
auktyje?
1.135. Kokiu greiiu gali leistis lktuvai ant oro uosto tpimo tako, kurio
ilgis 800 m, kai j stabdymo pagreitis
lygus: a) - 2 , 7 m/s2; b) - 5 m/s2?
1.136. 25 m/s greiiu judantis knas
sustojo po 6 s. Apskaiiuokite jo stabdymo keli.
1.137. Traukiniui artjant prie stoties
20 m/s greiiu, mainistas ijung lokomotyvo varikl. Tada traukinys m
vaiuoti 0,12 m/s2 pagreiiu. Kok atstum jis nuvaiavo, kol sustojo? Per
kiek laiko traukinys sustojo?
1.138. Kiek kart kulkos greitis autuvo vamzdio viduryje maesnis u
jos greit vamzdio gale?
1.139. 20 km/h greiiu vaiuojanio
automobilio stabdymo kelias lygus
2,5 m. Koks bus 40 km/h greiiu vaiuojanio to paties automobilio stabdymo kelias? Pagreitis abiem atvejais
vienodas.
1.140. Kulka ilekia i 60 cm ilgio autuvo vamzdio 320 m/s greiiu. Kokiu
pagreiiu ir kiek laiko ji juda vamzdiu?
1.141. 70 km/h greiiu besileidiantis lktuvas nuvaiuoja tpimo taku
1 km. Apskaiiuokite lktuvo pagreit
ir laik, per kur jis sustoja.

1.132. 1 km ilgio kelio ruoe kno greitis padidjo nuo 36 km/h iki
72 km/h. Kokiu pagreiiu judjo
knas?

1.142. Pakilusi ir nuskriejusi 200 km


kosmin raketa gijo 11 km/s greit.
Kokiu vidutiniu pagreiiu ji skriejo?
Per kiek laiko ji gijo greit?

1.133. Sunkveimio kojinis stabdys


laikomas tinkamu, jeigu 30 km/h
greiiu sausu keliu vaiuojanio io
sunkveimo stabdymo kelias yra ne didesnis kaip 9 m. Apskaiiuokite i
norm atitinkant pagreit.

1.143. 72 km/h greiiu vaiavs traukinys stabdomas dar veik 1000 m.


Apskaiiuokite stabdymo pagreit bei
stabdymo laik. Kokiu greiiu traukinys pravaiavo pro viesofor, taisyt
stabdymo kelio viduriniame take?

1.144. Lengvasis automobilis ir sunkveimis pradjo judti vienu metu, taiau automobilio pagreitis buvo 4 kartus didesnis u sunkveimio. Kiek
kart didesniu greiiu lengvasis automobilis vaiavo:
a) prajus tam paiam laikui;
b) veiks tok pat keli, kaip ir sunkveimis?
1.145. Knas, kurio pradinis greitis
6 m/s, per penktj judjimo sekund
pasislinko 6 m. Kokiu pagreiiu judjo
knas ir kok keli jis nujo per 10 s?
1.146. Per 20 s automobilio greitis
padidjo nuo 30 km/h iki 75 km/h. Apskaiiuokite automobilio pagreit ir
atstum, nuvaiuot per t laik. Nubraiykite greiio grafik.
1.147. Kno judjimas apibdinamas
lygtimi * = 8 + 12* - 41 . Kok greit
knas gyja penktosios judjimo sekunds pradioje?
1.148. Kn judjimas apibdinamas
tokiomis lygtimis:
a) dviratininko X1 = -0,3* 2 ;
b) autobuso x2 = - 8 0 + 12* - 1,8*2;
c) psiojo x3 = 500 - 0,5*;
d) motociklininko X4 = 2t;
e) pienoveio X5 = -260.
Apraykite kn judjim. (I kokio
tako, kuri pus, kokiu pradiniu
greiiu, kokiu pagreiiu jie juda? Koks
j judjimo pobdis?)
1.149. Kno judjimas apibdinamas
lygtimi = 0 fit2. Paraykite to kno
greiio lygt. Nubraiykite greiio grafik. Subrkniuokite plot figros,
kurios skaitin vert lygi kno per
5 s nueitam keliui, ir apskaiiuokite
t keli.
1.150. Juddamas tiesiai 5 m/s2 pagreiiu, knas gijo 30 m/s greit, po
to tolygiai ltdamas sustojo per 12 s.
Kok keli nujo knas? Pradin greit laikykite lygiu nuliui.

1.151. Kno judjim nusako lygtis


= -0,31 2 . Kaipjuda tas knas? Kokia
yra jo koordinat po 6 s ir kok keli
jis nueina?
1.152. Kno judjimas ireikiamas
lygtimi = 41 + 0,6*2. Apskaiiuokite
kno pagreit ir pradin greit.
1.153. Remdamiesi kno judjimo lygtimi = 14* + 0,4*2, nustatykite jo
pradin greit ir paraykite greiio bei
pagreiio priklausomybs nuo laiko
lygtis.
1.154. Kno greiio lygtis tokia: v = 5*.
Pradiniu laiko momentu knas buvo
koordinai pradioje. Paraykite judjimo lygt. Apskaiiuokite keli, kur knas nujo per 12 s.
1.155. Kn judjimas ireikiamas
lygtimis:
a) Jc1 = 20* + 0,5*2;
b) X2 = 5* - 212;
c) X3 = - 5 * + 3*2;
d) X4 = - * - 4*2.
Paraykite kiekvieno i kn greiio
lygt. Nubraiykite greiio grafikus.
1.156.
greiio
mentu
dioje.

Brinyje pavaizduoti kn
grafikai. Pradiniu laiko moknai buvo koordinai praParaykite judjimo lygtis.

1.157. Kun judjimas apibudinamas


lygtimis X1 = St + Ofit2 ir X2 = 50 - 6t.
Nustatykite kn susitikimo laik bei
viet. Apskaiiuokite atstum tarp
kn po 6 s. Raskite pirmo kno koordinat tuo momentu, kai antrasis
buvo koordinai atskaitos pradioje.
1.158. Materialusis takas juda horizontaliai pastoviu 5 cm/s2 pagreiiu.
Nustatykite tako koordinat, prajus
6 s nuo judjimo pradios, kai:
a) pradinis greitis lygus nuliui;
b) pradinis greitis lygus 5 cm/s.
1.159. Po 50 s paskui motorlaiv i
prieplaukos iplauk kateris. Motorlaivis plauk tolygiai 18 km/h greiiu,
o kateris 0,4 m/s2 pagreiiu. Po
kiek laiko ir kokiu atstumu nuo prieplaukos kateris pavys motorlaiv?
1.160. Tolygiai greitdamas automobilis nuvaiavo dvi 10 m ilgio kelio atkarpas. Pirmj atkarp jis veik per
0,6 s, antrj per 2,4 s. Kokiu pagreiiu vaiavo automobilis ir koks
buvo jo greitis pirmos atkarpos pradioje?
1.161. Knas i rimties bsenos pajuda tolygiai greitdamas ir per ketvirtj sekund nueina 7 m. Kok keli
jis nueis per pirmsias 12 s ir kok
greit gis, baigiantis 12-ajai sekundei?
1.162*. Pro stebjimo post automobilis pravaiavo pastoviu 72 km/h greiiu. Po 2 min i posto ta paia krypti-

mi ivyko antrasis automobilis, kuris


po 25 s gijo 90 km/h greit ir toliau
vaiavo tolygiai. Po kiek laiko ir kokiu atstumu nuo posto antrasis automobilis pavys pirmj?
1.163*. Tolygiai greitdamas knas
nuvaiavo dvi vienodas kelio atkarpas
(po 15 m) per 2 s ir 1 s. Apskaiiuokite kno pagreit ir galin greit. Koks
buvo jo pradinis greitis?
1.164*. Pajudjs i vietos automobilis pirm kilometr vaiuoja pagreiiu
av antr kilometr pagreiiu a2. Dl
to pirmoje kelio atkarpoje jo greitis
padidja 10 m/s, o antroje 5 m/s.
Kuris automobilio pagreitis didesnis?
Apskaiiuokite tuos pagreiius.
1.165*. Pirmasis traukinio vagonas
pravaiavo pro stebtoj per 1 s, antrasis per 1,5 s. Kiekvieno vagono
ilgis 12 m. Koks buvo traukinio greitis stebjimo pradioje? Kokiu pagreiiu vaiavo traukinys?
1.166. Pradiniu momentu atstumas
tarp dviej dviratinink, vaiuojani
vienas prieais kit, lygus 117 m, be
to, pirmojo dviratininko greitis yra
18 km/h, antrojo 54 km/h. Pirmasis dviratininkas kyla kaln 0,2 m/s2
pagreiiu, antrasis tokiu pat pagreiiu
leidiasi nuo kalno. Po kiek laiko dviratininkai susitiks? Kok atstum
kiekvienas j nuvaiuos iki susitikimo
vietos?

7. Su pagreiiu judanio kno vidutinis greitis


1.167. Lktuvas gyja pakilti reikaling 250 km/h greit 1 km ilgio kilimo
tako gale. Per kiek laiko sibgja lktuvas? Kokiu vidutiniu greiiu jis rieda kilimo taku? Laikykite, kad lktuvas vaiuoja tolygiai greitdamas.

1.168. Dviratininkas i pradi 5 s vaiavo 0,8 m/s2 pagreiiu, po to 10 s


tolygiai ir paskutiniuosius 25 m tolygiai ltdamas. Nubraiykite jo greiio grafik. Apskaiiuokite vidutin
dviratininko greit visu keliu.

1.169. Kno koordinats kitimas ireikiamas lygtimi = 5 - St - St2.


Apskaiiuokite vidutin kno greit ir
pagreit laiko tarpu nuo O s iki 4 s.
Nubraiykite kno poslinkio, greiio
bei pagreiio grafikus.
1.170. Berniukas per 12 s rogutmis
nusileido nuo 50 m ilgio kalno, paskui
horizontaliu ruou dar nuvaiavo
25 m, kol sustojo. Apskaiiuokite rogui greit kalno papdje, pagreit

kiekviename kelio ruoe, vis judjimo laik ir vidutin greit visu keliu.
Nubraiykite greiio grafik.
1.171. Atstum tarp dviej geleinkelio stoi traukinys nuvaiavo per
30 min vidutiniu 72 km/h greiiu.
Traukinio sibgjimas ir stabdymas,
kartu pamus, truko 5 min, likus laik traukinys vaiavo tolygiai. Apskaiiuokite greit, kuriuo jis vaiavo tolygiai.

8. Laisvasis kn kritimas
1.172. Pro vagono lang ant geleinkelio bgi laisvai krinta obuolys. Kuriuo atveju jis greiiau pasieks bgius:
kai vagonas stovs, kai juds tiesiai ir
tolygiai ar kai juds tolygiai greitdamas? Kodl?
1.173. autuvo vamzdis ir taikinys yra
vienoje horizontalioje tiesje. Iovus
taikinys pradeda laisvai kristi. Ar pataikys kulka taikin?
1.174. Nuo stogo tuo paiu metu krinta du vandens laai: vienas atsikabins nuo ledo varveklio, kitas nusirits nuo stogo krato. Ar tuo paiu
metu laai nukris ant ems? Kodl?
1.175. kaln tarpekl akmuo laisvai
nukrito per 5 s. Koks tarpeklio gylis?
1.176. Tam tikru laiko momentu IaisV: i krintanio kno greitis lygus
6 m/s. Koks jis bus po 1 s?
177. Paraiutininkas iskleid paraiut, prajus 2 s nuo kritimo pradios. Kok atstum jis nusileido per
t laik, krisdamas vertikaliai? Koks
buvo didiausias jo kritimo greitis?
1.178. Poliakals kl nukrito ant polio per 0,6 s. Koks buvo jos greitis
smgio metu ir i kokio aukio ji
krito?

1.179. Laisvai krintanio kno greitis


tam tikru laiko momentu lygus 40 m/s.
Kur bus is knas po 2 s? Atskaitos
pradia laikykite pradin kno trajektorijos tak. Kur jis buvo prie 1 s?
1.180. Kokiu kampu laisvai krintanio
kno greiio grafikas pasvirs laiko
a? Nubraiykite grafik.
1.181. Per kiek laiko knas laisvai nukris 5 m? Koks tada bus jo greitis?
1.182. I tolygiai keliamuoju kranu
nuleidiamo konteinerio ikrito akmuo. Per kiek laiko jis pasieks em,
jei yra inoma, kad smgio em momentu konteineris buvo 20 m auktyje? Atskaitos sistem susiekite su
konteineriu.
1.183. Per kiek laiko knas laisvai nukrist i Vilniaus televizijos bokto
aukiausio tako (326,5 m)? Koks bt jo greitis prie ems paviriaus?
Oro pasiprieinimo nepaisykite.
1.184. Vertikaliai emyn puldamas
grob, sakalas gyja apie 100 m/s greit. Kok atstum per t laik jis nukrinta?
1.185. Poliakals kl per 5 s pakeliama 5 m aukt. Po to ji krinta ant

polio. Kiek kart per minut poliakals kl smgiuoja pol?


1.186. Du knai krinta laisvai, be to,
pirmasis j 3 kartus ilgiau. Palyginkite t kn galin greit bei poslink.

1.187. Palyginkite kn laisvojo kritimo i to paties aukio emje ir


Mnulyje laik bei galin greit. Laisvojo kritimo pagreitis Mnulyje apytiksliai 6 kartus maesnis negu emje.

9. Apskritimu judanio kno linijinis greitis


ir pagreitis
1.188. Automobilis vaiuoja kelio poskiu. Ar vienod atstum nurieda jo
deinieji ir kairieji ratai? Kodl?
1.189. Ar vienodas bus patefono adatos greitis ploktels atvilgiu, pradedant ir baigiant groti? Kodl?
1.190. Projektuodami ampermetr,
konstruktoriai nusprend pailginti jo
rodykl. Kaip dl to pakis prietaiso
jautrumas?
1.191. Teklas, kurio darbinio paviriaus spindulys 12 cm, apsisuka vien
kart per 0,3 s. Apskaiiuokite tak,
labiausiai nutolusi nuo sukimosi
aies, greit.
1.192. Kokiu linijiniu greiiu juda pusiaujo takai, emei sukantis apie savo
a? ems pusiaujo spindulys 6370 km.
1.193. ems orbitos spindulys 1,5
IO8 km. Kokiu linijiniu greiiu em skrieja aplink Saul?
1.194. Miesto bokto laikrodio minutins rodykls ilgis 3,5 m. Kokiu atstumu pasislenka jos galas per vien
minut?
1.195. Automobilio ratai, kuri spindulys 40 cm, per 1 s apsisuka 10 kart. Kokiu greiiu (km/h) vaiuoja tas
automobilis?
1.196. Hidroelektrins turbina, kurios
skersmuo 8 m, per 1 min apsisuka 62
2. 3727

kartus. Kokiu greiiu juda turbinos


meni galai?
1.197. Elektros variklio velenas sukasi 2500 sk/min daniu. Ar galima
ant tokio veleno umauti galandymo
disk, kuriame parayta: 30 m/s;
0 250 mm"?
1.198. lifavimo disko darbinio paviriaus tak greitis turi bti ne didesnis kaip 120 m/s. Apskaiiuokite 25 cm
skersmens disko ribin sukimosi dan (sk/s).
1.199. Minutin laikrodio rodykl 2
kartus ilgesn u sekundin. Apskaiiuokite abiej rodykli gal linijini
greii santyk.
1.200. Dirbtinio ems palydovo apskritimins orbitos spindul padidinus
3 kartus, jo skriejimo aplink em periodas padidja 6 kartus. Kiek kart
pakinta orbita skriejanio palydovo
greitis?
1.201. Koks turi bti besisukanio rato spindulys, kad bet kuris ratlankio
takas suktsi 2 kartus didesniu linijiniu greiiu negu takas, esantis 10 cm
ariau rato aies?
1.202. Kodl pirmojo dirbtinio ems
palydovo neanioji raketa, atsiskyrusi nuo palydovo, m j pralenkti (irint i ems)?
17

1.203. Kokiu linijiniu greiiu juda ems paviriaus takai 60 platumoje,


emei sukantis apie savo a?
1.204. Palydovo orbitos vidutinis auktis vir ems paviriaus yra lygus
1200 km, skriejimo periodas 105 min.
Apskaiiuokite palydovo skriejimo orbita greit.
1.205. DP juda apskritimine orbita
8 km/s greiiu. em jis apskrieja per
96 min. Apskaiiuokite, kokiame
auktyje vir ems skrieja palydovas.
1.206. Pirmasis kosminis laivas apskriejo em per 90 min. Vidutinis jo
auktis nuo ems paviriaus buvo lygus 320 km. Kokiu greiiu skriejo kosminis laivas?
1.207. Apie nekilnojamj skridin, kurio spindulys 20 cm, apvyniotas silas.
Prie jo laisvojo galo priritas krovinys. Kokiu daniu suksis skridinys
tuo momentu, kai krovinys bus nusileids 100 cm? Pradinis krovinio greitis lygus nuliui.

1.208. Prie 60 cm ilgio virvuts priritas rutulys sukamas vertikalioje


ploktumoje 3 sk/min daniu. kok
aukt pakilt rutulys, jei virvut nutrkt tuo momentu, kai jo greitis bt nukreiptas vertikaliai auktyn?
1.209. Kokiu daniu turi suktis icentrinio siurblio darbo ratas, kurio
spindulys lygus R, kad pakelt vanden aukt h?
1.210. Ar gali sutapti kreive judanio
kno greiio ir pagreiio kryptys?
Kodl?
1.211. Knas juda apskritimu pastovaus modulio greiiu brinyje paymta kryptimi. Nurodykite jo greiio
ir pagreiio krypt takuose A ir B.
A

1.212. Ar galima pasakyti, kuria kryptimi knas juda apskritimu, inant jo


pagreiio vektori tam tikru laiko
momentu? Kodl?
1.213. Ar vienodu centriniu pagreiiu
juda visi besisukanio kno takai?
Kodl?
1.214. Du skirting spinduli skriemulius jungia neslystanti tampri juosta. Ar vienodi juostos lietimosi su
skriemuliais tak pagreii moduliai? Kodl?
1.215. Automobilis vaiuoja kelio poskiu, kurio spindulys 120 m, 60 km/h
greiiu. Apskaiiuokite automobilio
centrin pagreit.

1.216. Knas juda tolygiai 4 m spindulio apskritimu. Jo centrinis pagreitis


lygus 10 cm/s2. Koks to kno greitis?

1.222. Karuseli sukimosi periodas


5 s, o skersmuo 6 m. Apskaiiuokite
j kratini tak centrin pagreit.

1.217. Skrisdamas 960 km/h greiiu,


laknas daro vertikali kilp. Koks
turi bti ios kilpos spindulys, kad
centrinis lktuvo pagreitis bt ne
didesnis kaip 4g?

1.223. Apskaiiuokite ems pusiaujyje esani kn centrin pagreit.


ems spindulys 6370 km, o jos pusiaujo ilgis 4 10' m.

1.218. Mnulis beveik tolygiai skrieja aplink em nutols nuo jos per
3,84 IO5 km. Skriejimo periodas
apie 27 paros. Apskaiiuokite Mnulio
centrin pagreit.
1.219. Kokiu linijiniu greiiu bei centriniu pagreiiu juda ems paviriaus takai, esantys pusiaujyje, emei sukantis apie savo a? ems
spindulys 6370 km.
1.220. Tekinimo stakli disko greitis
36 m/s, o skersmuo 230 mm. Apskaiiuokite disko krato tak centrin
pagreit ir palyginkite j su laisvojo
kritimo pagreiiu.
1.221. 0,4 m skersmens turbinos r o torius sukasi 12 000 sk/min daniu.
Raskite turbinos meni gal centrin pagreit.

1.224. Garveys vaiuoja 54 km/h


greiiu 700 m spindulio lanku. Apskaiiuokite garveio centrin pagreit.
Kaip jis pakis, jei garveio greitis sumas dvigubai?
1.225. Kokiu centriniu pagreiiu juda
ems takai Vilniuje ( = 5441')?
1.226. Vjo malno sparn spindulys
4 m. Sparnai per minut apsisuka 30
kart. Kokiu centriniu pagreiiu juda sparn galiniai takai? Kokiu greiiu jie turt suktis, kad j centrinis
pagreitis padidt 2 kartus?
1.227*. I skrendanio 740 km/h
greiiu lktuvo imetamas krovinys.
Apskaiiuokite krovinio judjimo trajektorijos spindul take, kuriame krovinys bus po 6 s. Oro pasiprieinimo
nepaisykite.

10. Apskritimu judanio kno kampinis greitis


ir linijinis pagreitis
1.228. Kietojo kno vienas takas juda apskritimu. Ar tuo remiantis galima teigti, kad visas kietasis knas
taip pat sukasi apie nejudam a?
1.229. K vadiname kampiniu greiiu?
Kokiais vienetais jis matuojamas?

1.232. Apskaiiuokite kampin greit


velen, kuri:
a) sukimosi periodas lygus 10 s, 0,04 s,
2 IO"6 s;
b) sukimosi danis lygus 24 sk/min,
120 sk/min, 1800 sk/min.

1.230. Koks ryys tarp kampinio ir linijinio greiio?

1.233. Vjo variklio ratas per 2 min


apsisuka 40 kart. Koks jo sukimosi
danis ir kampinis greitis?

1.231. Veleno kampinis greitis lygus


10 sk/min. Ireikkite j radianais sekundei.

1.234. Ventiliatoriaus meni kampinis greitis 20 rad/s. Kiek kart ments apsisuka per 20 min?

1.235. Per kiek laiko ratas, sukdamasis 6 rad/s kampiniu greiiu, apsisuks 50 kart?
1.236. Pavaros skriemulio kampinis
greitis lygus 62 rad/s. Koks yra skriemulio sukimosi periodas ir kiek kart
tas skriemulys apsisuka per minut?
1.237. 24 cm skersmens skriemulys
sukasi 10 Hz daniu. Apskaiiuokite
skriemulio sukimosi period, kratini tak kampin bei linijin greit.
1.238. 24 cm skersmens skriemulys
per 2 min apsisuka 200 kart. Apskaiiuokite jo ratlankio tak sukimosi
period, kampin bei linijin greit.
1.239. Raskite ems sukimosi apie
Saul kampin ir linijin greit.
1.240. Tekinimo staklmis reikia nutekinti 60 mm skersmens plienin
ritin. Kokiu daniu (sk/min) turi
suktis stakli velenas, kad pjovimo
greitis bt lygus 600 m/min?
1.241. Elektros variklio velenas sukasi 2600 sk/min daniu. Ar galima
ant tokio veleno umauti galandymo
disk, kuriame parayta: 40 m/s;
0 230 mm"?
1.242. Vieno elektros generatoriaus
rotorius sukasi 56 sk/min daniu, kito 2,2 rad/s kampiniu greiiu. Ar
sinchronikai sukasi abu rotoriai?
1.243. Ant veleno standiai umauti
du skriemuliai; pirmojo j spindulys
10 cm, antrojo 15 cm. Palyginkite
i skriemuli kratini tak linijin
bei kampin greit.
1.244. Tolygiai besisukanio rato ratlankio takai juda 2,5 karto didesniu
greiiu negu takai, esantys 6 cm ariau rato aies. Koks to rato spindulys?

1.245. I 18 m gylio ulinio kibiras


vandens ikeliamas per 20 s. Sulinio
suktuvo rankenos spindulys 4 kartus
didesnis u veleno, ant kurio vyniojamas lynas, spindul. Apskaiiuokite
suktuvo rankenos galo linijin greit.
1.246*. 50 cm skersmens diskinis
pjklas umaunamas ant aies, kurios
skriemulio skersmuo 25 cm. S skriemul suka juosta, uvyniota ant
120 mm skersmens skriemulio. Pjklo dant greitis lygus 20 m/s. Kokiu
daniu (sk/min) sukasi to variklio
rotorius?

1.247. Nordami toliau umesti meker, vejai suka j vir galvos, palengva ilgindami mekers ore briamo apskritimo spindul. Kodl toks
metimas yra efektyvus?
1.248. Skriemulys sukasi 40 rad/s
kampiniu greiiu. Apskaiiuokite
skriemulio tak, nutolusi nuo sukimosi aies 20 mm ir 60 mm atstumu,
centrin pagreit.
1.249. Vjo variklio rato ments sukasi
5 rad/s kampiniu greiiu. Linijinis j
greitis lygus 12 m/s. Apskaiiuokite
meni gal centrin pagreit.
1.250. 18 km/h greiiu vaiuojanio
dviraio ratas sukasi 3 s -1 daniu. Kokiu centriniu pagreiiu juda rato Iietimosi su keliu takai?
1.251. Du knai juda apskritimais,
kuri spinduliai .R1 ir R2, be to,
.R1 = 3R2. Palyginkite t kn centrinius pagreiius, inodami, kad:
a) j linijiniai greiiai lygs;
b) pirmojo linijinis greitis du kartus
didesnis u antrojo;

c) j sukimosi periodai lygs;


d) pirmojo periodas perpus maesnis
u antrojo.
1.252. 1,2 m spindulio vjo ratas per
minut apsisuko 25 kartus. Koks buvo rato meni galini tak centrinis pagreitis? Kokiu daniu (sk/min)
turi suktis ratas, kad centrinis jo pagreitis bt perpus maesnis?
1.253. Vienos turbinos rato spindulys
6 kartus didesnis, o jo sukimosi greitis 30 kart maesnis negu kitos. Palyginkite abiej turbin rat ratlanki tak linijin greit bei pagreit.
1.254. aislinis prisukamas automobilis atstum s tolygiai nuvaiavo per

laik t. Apskaiiuokite automobilio rat sukimosi dan, kampin greit bei


kratini rato tak centrin pagreit. Rat skersmuo lygus d.
1.255. Du skriemuliai, kuri spindulys 4 cm ir 12 cm, sujungti juosta. Maesniojo skriemulio apsisukimo periodas lygus 0,6 s. Kokiu greiiu juda
juostos takai? Koks yra didesniojo
skriemulio apsisukimo periodas?
1.256*. Volas pradeda suktis tolygiai
greitdamas ir per pirmsias 10 s apsisuka 40 kart. Apskaiiuokite volo
kampin greit 10-osios sekunds pabaigoje.

1.

Mechanika

Il s k y r i u s
Dinamikos pagrindai

11. Pirmasis Niutono dsnis. Mas. Jga


1.257. Ant koto ukalamas plaktukas.
Kurios atskaitos sistemos plaktuko
koto ar ems atvilgiu stebimas
inercijos reikinys?
1.258. Kurios atskaitos sistemos atvilgiu stebime inercijos reikin, kai
imesta i lktuvo bomba krinta ne
vertikaliai?
1.259. Ant stalo guli sviedinukas. Pastmus stal, sviedinukas pradeda judti. Kurio atskaitos kno atvilgiu
galima taikyti inercijos dsn? Kurio
atskaitos kno atvilgiu is dsnis
negalioja?
1.260. Kas yra inercijos reikinys?
1.261. K apibdina inertikumas?
Kokia jo esm?
1.262. Kodl svyruojani tvor sunku kalti vin?

1.265. Kas vykt, jei em staiga nustot suktis apie savo a? jei ji nustot skrieti orbita aplink Saul? Kodl?
1.266. Kodl rstai i plukdom sieli
danai imetami krant ups vingiuose?
1.267. Du vagonai vaiuoja tiesiai ir
tolygiai: vienas 20 km/h greiiu, kitas 70 km/h greiiu. Abiejuose vagonuose kabo po rutuliuk, pririt
ant silo prie lub. Ar vienodos abiej rutuliuk padtys? Kodl? Ar jos
pasikeis, jei vagonai ims judti tolygiai greitdami?
1.268. Kodl bgantis mogus, u ko
nors ukliuvs, krinta priek, o paslyds atgal?
1.269. Ar gali kurio nors kno mas
bti lygi nuliui? Kodl?

1.263. Kodl piktoles reikia rauti i


ems palengva?

1.270. Pus indo pripilta pieno. Kiek


kart padids pieno mas, jei ind pripilsime piln?

1.264. Kuria kryptimi ir kodl pasislenka autobuso keleiviai, kai is


staiga sustoja ar pasuka, pavyzdiui,
dein?

1.271. Ivardykite kelet kn, kuri


mass negalima nustatyti svarstyklmis. K daryti, jei j mas vis tiek reikia suinoti?

1.272. Skaldant malkas, pliauskoje


strigo kirvis. Kaip lengviau perskelti
pliausk: kiet pagrind trinktelint
pliauska ar kirvapente? Kodl?
1.273. Kokia yra 8 cm3 gintaro gaballio mas?
1.274. Apskaiiuokite 3 m ilgio, 2,5 m
ploio ir 0,6 cm storio lango stiklo
mas.
1.275. Aliumininio ir plieninio rutuliuko matmenys vienodi. Kurio j mas
didesn? Kiek kart?
1.276. Kokia yra 3 cm spindulio geleinio rutuliuko mas?
1.277. Veimlis, riedjs horizontaliu
paviriumi 60 cm/s greiiu, susiduria
su kitu veimliu, judaniu ta paia
kryptimi 180 cm/s greiiu. Po susidrimo abu veimliai vaiuoja ta paia
kryptimi vienodu 120 cm/s greiiu.
Apskaiiuokite veimli masi santyk.
1.278. Rutulys, riedantis horizontaliu
paviriumi 40 cm/s greiiu, susiduria
su dvigubai didesns mass nejudaniu rutuliu. Po smgio pirmasis rutulys sustoja. Kokiu greiiu ima riedti
antrasis rutulys?

1.282. 50 t mass vagonas juda 0,3 m/s


greiiu stovinios platformos link ir
atsitrenkia j. Po smgio platforma
pajuda 0,5 m/s greiiu. Vagono greitis
po smgio sumaja 0,2 m/s. Apskaiiuokite platformos mas.
1.283. Valtyje stovintis vejys traukia
lyn, pritvirtint prie barkaso. Valties
mas 450 kg. Atstumas, kur nuplaukia valtis ir barkasas, kol susitinka,
atitinkamai lygus 8 m ir 2 m. Kokia
yra barkaso mas? Vandens pasiprieinimo nepaisykite.
1.284. 0,5 kg ir 0,8 kg mass knai
judjo vienas prieais kit, be to, pirmasis j 4 m/s greiiu. Po susidrimo knai sustojo. Kokiu greiiu i
pradi judjo antrasis knas?
1.285. Susiduria du vienodo spindulio
rutuliukai: plieninis ir varinis. Palyginkite rutuliuk gyt pagreit.
1.286. Susiduria du tos paios mediagos rutuliukai, kuri vieno skersmuo
3 kartus didesnis u kito. Palyginkite
rutuliuk pagreit.

1.279. Ant stalo, lovelyje, yra du tamprs rutuliukai. Kaip be svarstykli ir


kit prietais nustatyti, ar vienoda t
rutuliuk mas? Atlikite bandym.

1.287. Berniukas laiko duj pripildyt


balionl. Kokie poveikiai kompensuojasi? Ar pasikeis atsakymas, jeigu balionl berniukas paleis? Kodl?

1.280. vejys lynu vienoda jga


traukia valt prie kranto: pirm kart stovdamas ant kranto, antr
kart sddamas valtyje. Kur kart valtis greiiau pasiekia krant?

1.288. Eere plduriuoja valtis. Kokie


poveikiai kompensuojasi?

1.281. 120 t mass motorveis stumteljo stovjus vagon. J sveikos


metu vagono pagreiio modulis buvo
3 kartus didesnis negu motorveio.
Apskaiiuokite vagono mas.

1.289. Pasakykite, kokie poveikiai


kompensuojasi, kai povandeninis laivas:
a) tolygiai plaukia vandenyje;
b) guli" jros dugne.
1.290. Automobilis vaiuoja tolygiai
horizontaliu keliu. Kokie poveikiai

kompensuojasi? Ar gali tas pats automobilis. ijungus varikl, vaiuoti


tolygiai? Kodl?

ma. K galite pasakyti apie jgas,


veikianias t tak vertikalia kryptimi ir judjimo kryptimi?

1.291. vejys plaukia valtimi prie srov pastoviu greiiu kranto atvilgiu.
Kuri kn poveikis jam kompensuojasi?

1.300. Kranas kelia poli u vieno jo


galo. Kokios jgos veikia keliam poli? Paymkite jas brinyje.

1.292. I sraigtasparnio imesta gairel krinta vertikaliai tolygiai greitdama. K<.\l? Kada ji kris tolygiai?
1.293. Kamuolys mestas vertikaliai
auktyn. Nurodykite j veikianias
jgas:
a) metimo momentu;
b) kylant auktyn,
c) krintant emyn.
1.294. Ant stalo guli teniso kamuoliukas. Kokios jgos j veikia? Pavaizduokite jas brinyje.
1.295. Kokios jgos veikia sunkveim,
kai jis:
a) stovi ant horizontalaus kelio;
b) vaiuoja tolygiai horizontaliu keliu;
c) vaiuoja tolygiai greitdamas;
d) vaiuoja tolygiai ltdamas?
Nubraiykite brinius.
1.296. Kranas kelia piln konteiner.
Kokios jgos veikia konteiner, kai jis:
a) nejuda;
b) kyla tolygiai;
c) kyla tolygiai greitdamas?
Nubraiykite brinius.
1.297. K teigia pirmasis Niutono
dsnis?
1.298. Mokiniai susiginijo, kaip rasti
atstojamj sunkio jg, veikiani
sprogusio sviedinio skeveldras. Kaip
atsakyti klausim?
1.299. Materialusis takas juda tolygiai greitdamas horizontalia ploktu-

1.301. Yra toki jg, kurios veikia t


pat kn, taiau neturi atstojamosios
(pavyzdiui, dvi vienodo didumo, bet
prieing krypi jgos, veikianios
ne vienoje tiesje). Paaikinkite, kaip
reikia suprasti teigin: Jgos neturi
atstojamosios".
1.302. Silas ilaiko 20 N svorio krovin. Ar nutrks tas silas, jeigu j
tempsime prieingas puses 15 N jga? Kodl?
1.303. Ledo ritulys po smgio slysta
ledu tolygiai ir tiesiai. Kokios jgos
veikia ritul? Kam lygi j atstojamoji?
Pavaizduokite tas jgas grafikai.
Trinties nepaisykite.
1.304. 6 N ir 12 N jgos veikia t pat
kno tak. Ar gali j atstojamoji bti lygi 2 N, 6 N, 10 N, 20 N? Kodl?
1.305. Nuo ko priklauso atstojamosios
jgos didumas, kai kampas tarp dedamj jg lygus nuliui? Nubraiykite
brin ir raskite atstojamj jg.
1.306. T pat kno tak veikia dvi
viena kitai statmenos jgos, kuri atstojamoji 50 N. Viena i veikiani jg lygi 40 N. Raskite antrj jg.

12. Antrasis Niutono dsnis


1.307. Raketos pagreitis didja ir tada, kai j veikiani jg atstojamoji
(skaitant ir reaktyvij) yra pastovi.
Kodl?
1.308. D veikia tam tikra jga F,
nukreipta sien. Kodl d nejuda
su pagreiiu?

777777777777777777777
1.309. Kodl sunku nuokti krant
i lengvos valties ir lengva tai padaryti i baros, esanios tokiu pat atstumu nuo kranto, kaip ir valtis?
1.310. Jga F 1 veikia kn A. Sis poveikis perduodamas knui B, kurio
atoveikio jga F 2 tokia pati, kaip ir F 1 ,
tik prieingos krypties. Jg F 1 ir F 2
atstojamoji lygi nuliui, todl, veikiamas bet kokio didumo jgos F 1 , knas
nepajuds i vietos. Ar taip yra i tikrj? Kodl?
B

c) jgos F priklausomybs nuo kno


trajektorijos kreivumo spindulio R
grafik.
Kiekvienu atveju kitus du formuls
dydius laikykite pastoviais.
1.312. 18 t mass vagonui pagreit suteikia 1,8 kN jga. Kokiu pagreiiu juda vagonas?
1.313. 48 t mass reaktyvusis lktuvas leidiasi 5 m/s2 pagreiiu. Apskaiiuokite lktuvo stabdymo jg. Brinyje pavaizduokite jo greiio, jgos
bei pagreiio kryptis.
1.314. 0,05 N jga suteikia knui
0,2 m/s2 pagreit. Kokia yra to kno
mas?
1.315. 30 N jga knui suteikia 0,6 m/s2
pagreit. Kokiu pagreiiu judt is
knas, veikiamas 55 N jgos?
1.316. 80 N jga suteikia knui 1 m/s2
pagreit. Kokio didumo jga jam suteikt 1,4 m/s2 pagreit?
1.317. 460 t mass keleivinis traukinys vaiuoja tolygiai ltdamas. Per
50 s jo greitis sumaja nuo 40 km/h
iki 24 km/h. Kokio didumo jga stabdo traukin?
1.318. 500 g mass kamuolys po 0,02 s
trunkanio smgio gijo 8 m/s greit.
Apskaiiuokite vidutin smgio jg.

1.311. Jga, suteikianti knui centrin pagreit, ireikiama formule


F= mv IR. Nubraiykite:
a) jgos F priklausomybs nuo kno
mass grafik;
b) jgos F priklausomybs nuo kno
greiio v grafik;

1.319. 5 kg mass knas, veikiamas


tam tikros jgos, juda 3 m/s2 pagreiiu. Kok pagreit gyt 12 kg mass
knas, veikiamas tokios pat jgos?
1.320. Lengvojo automobilio mas 2 t,
sunkveimio 9 t. Sunkveimio
traukos jga 1,5 karto didesn negu
lengvojo automobilio. Palyginkite j
pagreiius.

1.321. 1,2 t mass automobilis vaiuoja 100 m spindulio kreivu keliu. Kokio didumo centrin jga veiks automobil, vaiuojant 18 km/h ir 54 km/h
greiiu?
1.322. Tramvajaus vagonas, kurio mas 7 t, vaiuoja 3,5 m/s greiiu 150 m
spindulio poskiu. Skersinio nuolydio nra. Apskaiiuokite iorinio bgio slgimo rato antbriaun jg.
Kaip pasikeis i jga, greit padidinus
2 kartus? 3 kartus?
1.323. 1,8 t mass automobilis pradeda vaiuoti horizontaliu keliu ir per
12 s gyja 36 m/s greit. Apskaiiuokite variklio traukos jg.
1.324. Brinyje pavaizduotas 3 kg
mass kno greiio kitimo grafikas.
Kokio didumo jga veik kn?
v, m/s t

1.326. I pabklo iaunamas 10 kg


mass sviedinys. Parako duj slgimo
jga lygi 1,2 MN, o sviedinio judjimo
vamzdiu laikas 0,005 s. Kokiu
greiiu ilekia sviedinys? Kodl sviedinio lkio nuotolis priklauso nuo
vamzdio ilgio?
1.327. mogus kartimi pastm nuo
prieplaukos bar, veikdamas j 420 N
jga. Per 40 s bara nutolo nuo prieplaukos 1 m. Kokia baros mas?
1.328. 200 kg mass vagonlis per pirmj sekund nuvaiavo 20 cm. Kokio didumo jga suteik jam pagreit?
1.329. 2 kg mass sviedinys ilekia i
pabklo vamzdio horizontaliai 900 m/s
greiiu. Vamzdio ilgis 3 m. Apskaiiuokite parako duj slgimo jg, laikydami, kad ji yra pastovi.
1.330. Jga F suteikia mass Tnl knui 2 m/s2 pagreit, o mass m2 knui 4 m/s2 pagreit. Kok pagreit,
veikiami tos paios jgos, gis ie knai, jeigu juos sujungsime?
1.331. Pakrautas sunkveimis pajudjo i vietos 0,22 m/s2 pagreiiu, o tuias 0,4 m/s2 pagreiiu, esant tai
paiai traukos jgai. Tuio sunkveimio mas 4 t. Kokia krovinio mas?

1.325. Nejudant 400 g mass kn 6 s


veikia 0,2 N jga. Kok greit per
laik gyja knas ir kok atstum jis
nueina?

1.332. Veikiamas tam tikros jgos, veimlis pajudjo i vietos ir nuvaiavo


50 cm atstum. Padjus ant jo 0,2 kg
mass svarst, veimlis per t pat
laik veik tik 30 cm. Kokia veimlio mas?

13. Treiasis Niutono dsnis


1.333. Knyga slegia stal jga F.
Stalas veikia knyg tokia pat jga
auktyn. Ar galima rasti i jg atstojamj? Kodl?

1.334. Automobil veikia 1 kN traukos


jga ir 0,5 kN pasiprieinimo judjimui jga. Ar tai neprietarauja treiajam Niutono dsniui? Kodl?

1.335. Kaip pasireikia treiasis Niutono dsnis, pjaunant malkas?

lipa i valties bei tokia pat jga j


stumia?

1.336. Du berniukai tempia dinamometr prieingas puses. K rodys dinamometras, jei pirmasis berniukas
gali tempti 300 N jga, o antrasis
tik 250 N jga? Kodl?

1.339. Knai krinta emyn dl ems


traukos. Kodl is teiginys netikslus?

1.337. Baronas Miunhauzenas teig,


kad jis pats save u plauk itrauk
i pelks. Paaikinkite tai.
1.338. Kodl valtis nepajuda i vietos,
kai joje sdintis mogus spaudia jos
on, ir pradeda judti, kai mogus i-

1.340. Ar visada atramos reakcijos jga yra tokio pat didumo, kaip sunkio
jga? Ar visada atramos reakcijos jga yra tokio pat didumo, kaip ir slegianti jga? Kodl?
1.341. Kas atsitiks kosmonautui laisvai skriejaniame kosminiame laive,
jei jis paleis (be smgio) i rank
sunk daikt? jei jis daikt mes?
Kodl?

14. Tamprumo jga


1.342. Ant stalo stovi svarstis. Kokios
jgos viena kit atsveria?
1.343. aidiant miestuius, metama
lazdel lekia sukdamasi. Kokios jgos
suteikia skirtingiems jos takams
centrin pagreit?

1.348. Brinyje pavaizduotas gumins juostels ilgio priklausomybs nuo


tempimo jgos grafikas. Apskaiiuokite juostels standum.

1.344. Pririus kn prie gumins


juostels, ji pailgja. Ivardykite sveikos jgas. Kuriuos knus veikia
ios jgos?
1.345. Kodl dinamometruose paprastai taisomi spyruokls itempimo ribotuvai?
1.346. 3 N jgos veikiama spyruokl
pailgjo 3 cm. Koks jos standumas?
1.347. Dvi vienodo ilgio spyruokls sujungiamos viena su kita, o laisvieji
j galai tempiami. Viena spyruokl,
kurios standumas 120 N/m, pailgja
6 cm, kita 3 cm. Apskaiiuokite kitos spyruokls standum.

1.349. Kokio svorio kn reikia prikabinti prie spyruokls, kad ji pailgt 12 cm? Spyruokls standumas
1000 N/m.
1.350. Brinyje pavaizduoti vienodo
ilgio plienins ir varins vielos pailgjimo priklausomybs nuo tempimo

1.351*. Dvi spyruokls, kuri standumas kY ir k2, i pradi buvo sujungtos


lygiagreiai, po to nuosekliai. Koks
buvo spyruokli sistemos standumas
kiekvienu atveju?
1.352. Vilkdamas 2 t mass lengvj
automobil, sunkveimis per 40 s tolygiai greitjaniai nuvaiavo 320 m.
Kiek dl to pailgjo vilkimo lynas, kurio standumas 2 IO6 N/m? Trinties
nepaisykite.
jgos grafikai (I grafikas atitinka plienin viel, II varin). Palyginkite
viel standum.

1.353. 1,8 t mass automobilis velka mas 0,6 m/s2 pagreiiu. Apskaiiuokite IO5 N/m standumo vilkimo lyno
pailgjim. Trinties nepaisykite.

15. Gravitacijos jga


1.354. Suformuluokite visuotins traukos dsn. Kokia yra gravitacijos konstantos fizikin prasm?

gal formul F = GmlTricJr2I (ia r


atstumas tarp t kn masi centr.)
Kodl?

1.355. Kodl nepastebime


tarp mus supani daikt?

1.361. Kiek kart reikia pakeisti atstum tarp kn, kad j tarpusavio
traukos jga sumat 3 kartus? padidt 9 kartus?

traukos

1.356. Ar gali kosminis laivas i inercijos skrieti tiesiai kosminje erdvje? Kodl?
1.357. Paaikinkite, kodl atmosferos
slgis priklauso nuo aukio.

1.362. Du laivai, kuri kiekvieno mas yra 10 000 t, nutol vienas nuo
kito 100 m. Apskaiiuokite laiv tarpusavio traukos jg.

1.358. Kaip skriet Mnulis, jei inykt trauka tarp jo ir ems? Kas atsitikt, jei Mnulis sustot orbitoje?
Kodl?

1.363. Kiekvieno i dviej dirbtini


ems palydov mas lygi 4,2 t. Kokio didumo traukos jga veiks tarp
i palydov, kai jie priarts vienas
prie kito per 100 m?

1.359. Sakykime, kad pavyko ikasti


tunel iilgai viso ems skersmens
ir t tunel krinta akmuo. Kur io
akmens pagreitis bt didiausias ir
kur maiausias? Kodl? Oro pasiprieinimo nepaisykite.

1.364. Kokia jga em ir Mnulis


traukia vienas kit? ems mas
5,97 IO24 kg, Mnulio mas 7,35
IO22 kg, o atstumas tarp j centr
3,84 10* m.

1.360. Ar visada vienalyi kn gravitacijos jg galima apskaiiuoti pa-

1.365. Dviej vienod rutuli tarpusavio traukos jga lygi 1 N. Atstumas


tarp j centr 1 m. Kokia rutuli mas?

1.366. Tiriamajame gravitacijos lauko


take 1 kg mass kn veikia 9,8 N
traukos jga. Koks yra tame take
gravitacijos lauko stipris?
1.367. Marso spindulys apytiksliai du
kartus maesnis u ems spindul, o
mas sudaro madaug 0,1 ems mass. Palyginkite jgas, kuriomis ios
planetos traukia vienodos mass knus, esanius j paviriuje.
1.368. Koks atstumas turi bti nuo
ems centro iki kosminio laivo,
skriejanio Mnulio link, kad toliau
laivas judt veikiamas Mnulio traukos? Mnulio mas 81 kart maesn
u ems mas, o atstumas tarp j
centr lygus 60 ems spinduli.
1.369. ems ir Plutono mas beveik
vienoda, o j atstum nuo Sauls santykis lygus 1 : 40. Apskaiiuokite jg, kuriomis Saul traukia ias planetas, santyk.
1.370. Kiek kart pasikeis ems ir
kno tarpusavio traukos jga, jei knas nutols nuo ems paviriaus atstumu, lygiu jos spinduliui?
1.371. Automatin stotis nutolo nuo
ems centro 1,5 IO5 km. Kiek kart
pasikeit stoties traukos prie ems
paviriaus jga?
1.372. Kokiu atstumu nuo ems paviriaus kosminis laivas bus ems
traukiamas 122 kartus maesne jga
negu ems paviriuje?
1.373. Jupiterio spindulys lygus 11,2
ems spindulio, o mas 318 ems masi. Apskaiiuokite laisvojo
kritimo pagreit Jupiteryje.
1.374. Kiek kart kno, nugabento
Mnul, traukos jga maesn negu
emje? Mnulio spindulys maesnis

u ems spindul apytiksliai 3,7 karto, o mas 81 kart.


1.375. Planetos tankis 5 2 0 0 kg/m3,
o spindulys 6 5 0 0 km. Koks yra laisvojo kritimo pagreitis ioje planetoje?
1.376. Laisvojo kritimo pagreitis ties
ems aigaliu 9,83 m/s2, o ems
spindulys 6,37 IO6 m. Apskaiiuokite
ems mas ir vidutin tank.
1.377. Koks laisvojo kritimo pagreitis
auktyje:
a) lygiame ems spinduliui;
b) lygiame pusei ems spindulio;
c) lygiame n ems spinduli?
1.378. Kokio didumo sunkio jga veikia 1,4 t mass kn 40 km auktyje
vir ems aigalio? g = 9,83 m/s2,
R = 6370 km.

1.379. Vertikaliai auktyn imestas


knas emje pakyla aukt hv kok didiausi aukt h2 pakilt is
knas, jeigu j imestume tuo paiu
greiiu vertikaliai auktyn Marse? Atmosferos pasiprieinimo ir g priklausomybs nuo aukio nepaisykite.
1.380. emje mogus pakelia 50 kg
mass krovin. Kokios mass krovin
jis galt pakelti Mnulyje? R/RM =
= 3,7, M M / M = 1 / 8 1 . Koks yra laisvojo
kritimo pagreitis Mnulyje?
1.381. Ar gali DP be varikli skrieti
aplink em orbita, kurios ploktuma
neina per ems centr? Kodl?
1.382. Mnulis skrieja aplink em
apytiksliai 1 km/s greiiu. Vidutinis
atstumas tarp ems ir Mnulio lygus
3,8 IO5 km. Apskaiiuokite ems
mas.
1.383. Apskaiiuokite Sauls mas ir
laisvojo kritimo pagreit jos paviriuje. Sauls spindulys 6,95 IO8 m, ems orbitos spindulys 1,5 IO11 m.

1.384. Kokiu periodu turt suktis


em, kad knai pusiaujyje bt nesvars?

pusiaujo tako. Apskaiiuokite palydovo orbitos spindul, aukt vir ems


paviriaus ir orbitin greit.

1.385. Apie 1,5 IO6 km spindulio neinom planet sukasi palydovas, kurio linijinis greitis 12 km/s. Palydovo
orbitos spindulys 5 IO6 km. Apskaiiuokite planetos mediagos tank.

1.390. Kok maiausi greit horizontalia kryptimi reikia suteikti knui,


kad jis tapt dirbtiniu ems palydovu? Apskaiiuokite 800 km auktyje
skriejanio palydovo apsisukimo apie
em period.

1.386. Kosminio laivo skriejimo aplink


em periodas 88,6 min, ems spindulys 6,4 IO6 m. Palydovo orbita apskritimin. Apskaiiuokite vidutin
linijin kosminio laivo greit.

1.391. Kosminis laivas skrieja aplink


em orbita 250 km auktyje. Raskite jo linijin greit bei skriejimo aplink
em period.

1.387. Dirbtinis palydovas skrieja aplink Mnul 200 km auktyje vir jo


paviriaus. Apskaiiuokite palydovo
skriejimo period bei orbitin greit.
MM = 7,3 IO22 kg; Rm = 1,7 IO6 m.

1.392*. Tam tikros planetos pusiaujyje knas sveria perpus maiau negu
aigalyje. Planetos mediagos tankis
3200 kg/m3. Apskaiiuokite planetos
apsisukimo apie savo a period.

1.388. Dirbtinio palydovo skriejimo


aplink planet A periodas lygus T.
Kaip pasikeist is periodas, jei palydovas judt aplink planet B, kurios
mediagos tankis p toks pat, kaip
planetos A, bet spindulys du kartus
didesnis? Abiem atvejais palydovas
skrieja apskritimine orbita arti planetos paviriaus.

1.393*. Laikydami, kad pirmasis DP


skriejo apskritimine orbita, kurios
spindulys 6600 km, apskaiiuokite palydovo ski skaii per par.

1.389. Paleistas pusiaujo ploktumoje,


palydovas skrieja apskritimine orbita
taip, kad vis laik yra vir to paties

1.394*. Vienalyiame rutulyje, kurio


spindulys r, o mas M, yra sferin
kiaurym (tutuma). Jos spindulys lygus r/2. Kiaurym lieiasi su rutulio
paviriumi ir centru. Atstumu I (I > r)
nuo rutulio centro yra takinis mass
m knas. Kokia jga rutulys traukia
t kn?

16. Trinties jga


1.395. Kok kamp slydimo trinties jga sudaro su kno greiiu? Nubraiykite brin.
1.396. Kodl, lifuojant kn paviri,
trintis sumaja tik iki tam tikro didumo, o toliau vl padidja?
1.397. Medin tael i pradi padkite ant stalo vienu onu, po to kitu,

tada galu ir kaskart stumkite j


stalo paviriumi. Palyginkite trinties
jgas. (Naudokits dinamometru.)
1.398. Kodl spint su knygomis sunku pajudinti i vietos?
1.399. Kodl horizontaliu keliu vaiuojanio traukinio greitis nepadidja iki
begalybs, nors garveio traukos jga
veikia vis laik?

1.400. Kodl vandenyje plduriuojani didel ledo lyt pajudinti lengva,


bet sunku i karto suteikti jai didel
greit?

1.408. Plieninmis pavaomis kaustytos rogs, veikiamos 3 N horizontalios


jgos, tolygiai slysta ledu. Koks yra
rogi svoris?

1.401. Kai automobilis staigiai pajuda


i vietos lapiame kelyje, varantieji
ratai danai praslysta, t. y. buksuoja.
Kaip tai paaikinti? Kaip galima tokiu
atveju padidinti traukos jg?

1.409. Krovinius poliarininkai pervea un kinkiniais. Sie gali traukti


roges sniegu didiausia 500 N jga.
Kokios mass roges su kroviniu pajgt tolygiai traukti un kinkinys,
kai trinties koeficientas lygus 0,12?

1.402. Kodl palyginti lengva itraukti vin i sausos lentos, o sunku i


ibrinkusios? Atrodo, vanduo, atstojantis tepal, turt sumainti trint.
1.403. Sunkus knas padtas ant faneros juostos, itiestos ant grind.
Horizontalia kryptimi t kn veikia
palengva didjanti jga. K reikia inoti, norint nustatyti, ar faneros juosta slys grindimis, ar knas faneros
paviriumi? Kodl?
1.404. Lenktyniaudamas vienas arklys perve 23 t mass krovin (trinties koeficientas 0,012). Kokia buvo
tolygiai bganio arklio traukos jga?
1.405. Elektros variklio anglinis epetlis spaudiamas prie kolektoriaus
6 N jga. Kokio didumo trinties jga
veikia tarp epetlio ir kolektoriaus,
kai = 0,2?
1.406. 1,8 t mass automobilis vaiuoja tolygiai horizontaliu plentu. Riedjimo trinties koeficientas lygus 0,02.
Apskaiiuokite automobilio variklio
traukos jg. Oro pasiprieinimo nepaisykite.
1.407. 20 N svorio lenta spaudiama
prie vertikalios sienos. Trinties tarp
lentos ir sienos koeficientas lygus 0,4.
Kokia maiausia jga reikia spausti
statmenai prie sienos lent, kad ji neslyst emyn?

1.410. eme tolygiai traukiama 140 kN


svorio betonin plokt. Trinties jga
lygi 60 kN. Apskaiiuokite trinties koeficient.
1.411. Visiems gerai inomas toks
bandymas. Ant stalo padedamas popieriaus lapas, o ant jo pastatoma
stiklin su vandeniu. Staigiu judesiu popieriaus lapas itraukiamas i
po stiklins. Ar pasikeis bandymo
rezultatas, jeigu ant popieriaus pastatysime tui stiklin? Atsakym patikrinkite bandymu ir paaikinkite.
1.412. 7 plieno laktai sudti vienas
ant kito. Kiekvienas j sveria 50 N.
Trinties tarp lakt koeficientas lygus
0,2. Kokio didumo horizontalia jga
reikia veikti keturis virutinius laktus, kad jie pasislinkt? Kokio didumo horizontalia jga, prilaikydami tris
virutinius laktus, itrauksime ketvirtj lakt?
1.413. 1,6 kg mass medinis taelis,
prikabintas prie 120 N/m standumo
spyruokls, tolygiai traukiamas horizontalia lenta. Trinties koeficientas
lygus 0,25. Kiek dl to pailgja spyruokl?
1.414. 50 N svorio trinkel sprausta
tarp dviej lent. Kiekviena lenta

spaudia trinkel 60 N jga. Trinties


tarp trinkels ir lentos paviriaus koeficientas lygus 0,5. Kokio didumo jga reikia veikti trinkel, kad ji:
a) slystu auktyn;
b) slystu emyn?
1.415. Kokiu maiausiu atstumu nuo
sankryos reikia pradti stabdyti
70 km/h greiiu vaiuojant automobil, usidegus raudonam viesoforo signalui, kai trinties koeficientas 0,45?
1.416. 3 IO6 kg mass traukinys pajuda i vietos ir vaiuoja horizontaliais
bgiais, veikiamas pastovios 420 kN
traukos jgos. Pasiprieinimo koeficientas lygus 0,0045. Apskaiiuokite
traukinio pagreit bei greit, gyt
per 6 s.
1.417. Automobilis vaiuoja 1,2 m/s2
pagreiiu. Vidutin pasiprieinimo jga 4 kartus maesn u variklio traukos jg. Kokiu pagreiiu vaiuos is
automobilis, ijungus varikl?

1.418. 180 kg mass motociklas pajuda i vietos ir, veikiamas 214 N traukos jgos, vaiuoja tolygiai greitdamas horizontalia 250 m ilgio kelio
atkarpa. Pasiprieinimo koeficientas
lygus 0,04. Kiek laiko tai trunka ir kok greit per t laik gyja motociklas?
1.419. Du mediniai taeliai, kuri
kiekvieno mas 1,6 kg, padti vienas
ant kito ir ant medins lentos. Kokia
jga reikia veikti apatin tael, norint
j itraukti i po virutiniojo? Apatinio
taelio abiej paviri trinties koeficientas lygus 0,34.

jp

- 'i:

///////// //////>>

17. Aplinkos pasiprieinimo jga


1.420. Kurioms jgoms nugalti naudojama lktuvo varikli galia?

1.425. Kodl pakrautas laivas plaukia


liau negu tuias?

1.421. Kodl vjas daniau lauo medius vasar negu iem?

1.426. Kartais upe transportuojamas


baras geriau stumti buksyru. Kodl
tai patogiau, negu traukti jas lynu?

1.422. Kodl i dirbtinio ems palydovo Mnul pasistas kosminis laivas gali nebti aptakios formos?
1.423. okdamas nuo boktelio, plaukikas neria vanden vertikaliai. Kodl jis taip daro?
1.424. Nustojus irkluoti, valtis tuojau
sustoja. Kodl? Kodl sportins valtys
poliruojamos?

1.427. Kodl, kosminiam laivui skrendant per ems atmosfer, oro sluoksnis prie pat jo korpuso smarkiai
kaista?
1.428. Kodl, judindamas kojas po
vandeniu pirmyn ir atgal (ypa kai ant
j umauti plaukmenys), mogus
plaukia pirmyn, o ne svyruoja pirmyn
ir atgal?

1.429. Ant stalo pastatykite butel, o


u jo degani vak. Papuskite butelio kryptimi, ir vak uges. Kodl?
Pakartokite bandym, pakeit butel
kitokios formos daiktu, pavyzdiui,
knyga. K pastebsite iuo atveju?
Kodl?
1.430. Stambesni kruos grdeliai pasiekia dirv didesniu greiiu (aukiau
atoka) negu smulkesni. Kodl?
1.431. Kaip, turint laikrat ir sekundmat, rodyti, kad vidutinis greitis, kur gyja ore judantis knas, veikiamas
pastovios traukos jgos, yra atvirkiai proporcingas kno skerspjvio
plotui?

3. 3727

1.432. Oro pasiprieinimo jga tiesiog


proporcinga automobilio greiio kvadratui. Kiek kart padids i jga, padidinus automobilio greit 60 %?
1.433. Automobilis vaiuoja pavjui
108 km/h greiiu. Vjo greitis ems
atvilgiu lygus 12 m/s. Oro pasiprieinimo jga tiesiog proporcinga automobilio santykinio greiio kvadratui.
Kiek kart padids oro pasiprieinimo
jga, automobiliui tokiu pat greiiu
vaiuojant prie vj?
1.434. 200 g mass knas krinta vertikaliai emyn 9,2 m/s2 pagreiiu. Kokio didumo vidutin oro pasiprieinimo jga veikia kn?

.-,.
I

III

ii
JjF*^ 88^
lwJtS%#i

S^r
11 f \ C I

s k y r i u s

Dinamikos dsni taikymas

18. Kno judjimas vertikalia kryptimi


1.435. Laisvai krintantis knas pusiaukelje gijo 20 m/s greit. Kokiu
greiiu knas nukrito ant ems? Kiek
laiko krito? I kokio aukio krito?

1.441. Knas laisvai krinta i 1000 m


aukio. Kok atstum jis nuskrieja
per paskutinij kritimo sekund? Kokiu greiiu knas sminga em?

1.436. Plaukikas, nuoks nuo 8 m


aukio boktelio, paniro 3,6 m gylyje. Kiek laiko ir kokiu pagreiiu (laikykite, kad jis pastovus) plaukikas judjo vandenyje?

1.442. Laisvai krintantis knas per


paskutinij kritimo sekund veik
24,5 m keli. I kokio aukio krito
knas?

1.437. Knas laisvai krinta i 30 m


aukio. Kokiu greiiu jis pasieks em? Kokiame auktyje jo greitis bus
perpus maesnis u greit prie ems
paviriaus?
1.438. Knas laisvai krinta i tam tikro aukio. Kok atstum jis nueina
per pirmsias 4 s ir per pirmsias
10 s? Koks yra jo greitis, baigiantis
10-ajai sekundei?
1.439. Knas krinta i 500 m aukio.
Apskaiiuokite atstum, kur jis nueina per paskutinij kritimo sekund.
1.440. Per paskutinisias dvi sekundes
krintantis knas nuskriejo 60 m. Kiek
laiko jis krito?

1.443. Knas laisvai krinta i 720 m


aukio. Padalykite i kelio atkarp
tokias tris dalis, kuri kiekvien knas veikt per vienod laik.
1.444. Koks yra laisvai krintanio kno poslinkis per /-tj sekund nuo
kritimo pradios?
1.445. I 1000 m auktyje skrendanio sraigtasparnio vertikaliai emyn
iauta kulka ilk. 200 m/s greiiu.
Per kiek laiko ir kokiu greiiu ji pasieks em?
1.446. Laisvai krintantis knas pasiek em per 4 s. Per kiek laiko jis
nukrist ant ems, imestas i to paties aukio 30 m/s greiiu?
1.447. Kamuoliukas metamas i 120 m
aukio vertikaliai emyn 3 m/s

greiiu. Kur bus kamuoliukas po 3 s?


Koks tada bus jo greitis?
1.448. Kokiu pradiniu greiiu reikia
mesti kiet ems grumst vertikaliai
emyn nuo 25 m aukio tilto, kad
vanden jis nukrist po 1 s? Kiek ilgiau i to paties aukio krist is
grumstas, paleistas emyn be pradinio
greiio?
1.449. Stovdamas ant 220 m aukio
uolos krato, mogus i pradi met
vien akmen, o po sekunds kit.
Kokiu pradiniu greiiu buvo imestas
antras akmuo, jei abu akmenys nukrito emn kartu?
1.450. Tuo pat metu vienas knas paleidiamas laisvai kristi i tam tikro
aukio hv kitas i didesnio aukio
h2. Kokiu pradiniu greiiu V02 reikia
mesti antr kn, kad abu jie nukrist emn vienu metu?
1.451*. I lktuv, skrendani skirtingame auktyje vir ems Uil > h2)>
tuo paiu metu ioko du paraiutininkai: A ir B. Iskleid paraiutus,
jie leidosi tolygiai greiiu v ir pasiek
em kartu. Kuriame auktyje h paraiut iskleid paraiutininkas A?
Oro pasiprieinimo iki paraiut iskleidimo momento nepaisykite.
1.452*. Kokiu pradiniu greiiu i 20 m
aukio reikia mesti vertikaliai emyn
kn, kad jis nukrist 1 s anksiau u
laisvai krintant i to paties aukio
kn?
1.453*. Nuo 16 m aukio stogo laa
vanduo. Penktasis laas atitrksta
nuo stogo tada, kai pirmasis pasiekia
em. Laiko tarpai tarp la atitrkimo moment vienodi. Apskaiiuokite
atstumus tarp la.

1.454. Vertikaliai auktyn mestas kamuolys nukrito ant ems po 4 s. Kokiu pradiniu greiiu jis buvo mestas?
1.455. Kaip nustatyti i vulkano kraterio isiverusi akmen pradin
greit?
1.456. I lanko paleista strl ilekia
vertikaliai auktyn 25 m/s greiiu.
kok aukt ji pakyla?
1.457. Knas metamas vertikaliai
auktyn pradiniu greiiu v0. Apskaiiuokite didiausi jo pakilimo aukt
ir kilimo laik.
1.458. Vertikaliai auktyn mestas akmuo nukrito ant ems po 3 s. Kokiu
pradiniu greiiu jis buvo mestas ir
kok aukt pakilo?
1.459. 35 m/s greiiu vertikaliai auktyn paleista strl po 3 s atsitrenk
taikin. Kokiame auktyje buvo taikinys ir kokiu greiiu strl j paliet?
1.460. I aerostato, esanio 300 m
auktyje, imetamas krovinys. Per
kiek laiko jis pasieks em, jei aerostatas:
a) nejuda;
b) leidiasi 5 m/s greiiu;
c) kyla 5 m/s greiiu?
1.461. Knas metamas vertikaliai
auktyn 25 m/s greiiu. Kok greit jis
gis po 4 s? Koks bus jo poslinkis per
t laik? Kok atstum per laik nueis knas?
1.462. I 30 m auktyje nuo ems paviriaus esanios terasos vertikaliai
auktyn 10 m/s greiiu imetamas kamuoliukas. Paraykite koordinai
priklausomybs nuo laiko formul, atskaitos pradia laikydami:
a) imetimo tak;
b) ems paviri.
Po kiek laiko kamuoliukas nukris ant
ems?

1.463. Knas metamas vertikaliai


auktyn. Kiek kart reikia padidinti
pradin jo greit, kad didiausias pakilimo auktis padidt 4 kartus? Kiek
kart dl to pailgs kilimo laikas?
1.464. Kiek kart padids maksimalus
kno pakilimo auktis, jei pradin kno greit padidinsime dvigubai?
1.465. Auktyn mestas knas pralekia
pro tam tikr viet 10 m/s greiiu.
Kokiu greiiu jis pralks pro i viet, krisdamas emyn? Oro pasiprieinimo nepaisykite.
1.466. Kokiu pradiniu greiiu reikia
mesti kn vertikaliai auktyn, kad
po 10 s jis krist 15 m/s greiiu?
1.467. I pneumatinio autuvo kulka
ilk vertikaliai auktyn 160 m/s
pradiniu greiiu. Kokiu greiiu ji lks
po 20 s? Oro pasiprieinimo nepaisykite.
1.468. Knas metamas vertikaliai
auktyn greiiu i>0. Kokiame auktyje
jo greitis sumas 4 kartus? Kuri
maksimalaus pakilimo aukio dal
sudaro is auktis?
1.469. Aerostatas kyla vir pastoviu greiiu i;0. Tam tikru momentu i
jo imetamas akmuo, kuris nukrinta
ant ems po 12 s. Kokiame auktyje
buvo aerostatas, kai akmuo nukrito
ant ems?
1.470. Balionas pradjo kilti nuo ems paviriaus 2 m/s2 pagreiiu. Po 5 s
i baliono buvo imestas balastas (be
pradinio greiio baliono atvilgiu). Po
kiek laiko balastas nukrito ant ems?
1.471. Knas mestas vertikaliai auktyn 25 m/s greiiu. Paraykite to kno judjimo lygt. Po kiek laiko knas
pakils :
a) 10 m;
b) 20 m;
c) 25 m aukt?

1.472. Knas metamas vertikaliai


auktyn 45 m/s greiiu. Kokiame auktyje jis bus po 2 s ir po 5 s? Koks tuo
metu bus jo greitis?
1.473. I namo balkono vertikaliai
auktyn berniukas imet kamuol.
Nustatykite jo koordinates po 1 s, 2 s,
3 s, 4 s. Kamuolio pradinis greitis
20 m/s. Atskaitos sistem susiekite su
balkonu. Paaikinkite gautus atsakymus.
1.474. Tuo paiu metu 5 m/s greiiu
imetami du knai: vienas vertikaliai auktyn, kitas emyn i aukio, kur turt pasiekti pirmasis knas. Po kiek laiko abu knai susitiks?
1.475. Knas metamas vertikaliai
auktyn 40 m/s greiiu. Kokiame auktyje ir po kiek laiko jo greitis (modulis)
bus 4 kartus maesnis u pradin?
1.476. Vienas knas metamas vertikaliai auktyn pradiniu greiiu v0, kitas
laisvai krinta i aukio h. Nustatykite atstumo tarp t kn priklausomyb nuo laiko, jei yra inoma, kad knai pradjo judti vienu metu.
1.477*. Vertikaliai auktyn mestas
akmuo pabuvo auktyje h du kartus.
Laiko tarpas tarp i moment buvo
lygus At. Kokiu pradiniu greiiu mestas akmuo?
1.478*. Du knai mesti vertikaliai
auktyn tokiu paiu pradiniu greiiu.
Laiko tarpas tarp imetimo moment
lygus At. Kokiu pradiniu greiiu juds
antrasis knas pirmojo atvilgiu? Paraykite atstumo tarp kn kitimo
lygt.
1.479*. Stovdamas ant 5 m aukio
akmenins uolos, mogus meta akmen vertikaliai auktyn 2,5 m/s greiiu
i 1,2 m aukio vir uolos. Per kiek
laiko akmuo nukris uolos papdje ir
kok atstum jis nulks?

19. Kampu horizont mesto kno judjimas


1.480. Kodl i autocistern keliams
laistyti vandens iurkls purkiamos
vairiais nuotoliais?
1.481. I gumins arnos
iurkl trykta tam tikru
horizont. Kodl kylanioji
yra itisin, o krintanioji
diusi?

vandens
kampu
iurkl
susiskai-

1.482. Kaip kinta kampu horizont


judanio kno greiio vertikalioji ir
horizontalioji dedamoji? Oro pasiprieinimo nepaisykite.
1.483. Knas metamas pradiniu greiiu V0 kampu horizont. kok
didiausi aukt gali pakilti is
knas?
1.484. Vandens iurkl ilekia i
vamzdelio 45 m/s greiiu ir sudaro su
horizontu 40 kamp. kok didiausi aukt ji pakyla ir kok didiausi
atstum veikia horizontalia kryptimi?
1.485. 45 kampu horizont mestas
akmuo pasiek didiausi aukt h.
Kok atstum jis nulk, kol nukrito
emn?
1.486. Kokiu kampu horizont reikia
mesti kn, kad jo pakilimo auktis
bt lygus lkio nuotoliui?
1.487. Du berniukai mto kamuol vienas kitam. Ore kamuolys ibna 2 s.
Kok didiausi aukt jis pasiekia?
1.488. Kampu horizont iautas
sviedinys skriejo 10 s. kok aukt
jis buvo pakils?

1.489. Du knai metami vienodo didumo greiiu: pirmasis 30 kampu


horizont, antrasis 60 kampu.
Kiek kart skiriasi kn pakilimo
auktis ir lkio nuotolis?
1.490. Sviedinys iaunamas 650 m/s
greiiu 30 kampu horizont. Apskaiiuokite sviedinio pakilimo aukt,
lkio nuotol ir lkio trukm. Oro pasiprieinimo nepaisykite.
1.491. 30 m/s greiiu 40 kampu horizont paleista signalin raketa.
kok aukt ji pakilo ir kok atstum
nuskriejo?
1.492*. Vienas knas paleidiamas
laisvai kristi i tako A, kitas tuo paiu metu imetamas i tako B kampu horizont. Po tam tikro laiko
abu knai susiduria ore, take C. rodykite, kad kampas nepriklauso nuo
pradinio greiio V0, kuriuo knas imetamas i tako B. Apskaiiuokite t
kamp, kai H/s = S . Oro pasiprieinimo nepaisykite.

20. Horizontaliai mesto kno judjimas


1.493. I pastoviu greiiu V0 horizontaliai skrendanio lktuvo imetamas
knas. Koks bus horizontalusis jo
greitis ems atvilgiu ir lktuvo atvilgiu? Kokios formos trajektorija juds knas, stebimas i lktuvo ir i
ems? Nubraiykite tas trajektorijas.
1.494. Kaip pasikeis horizontaliai i
tam tikro aukio mesto kno lkio
trukm ir nuotolis, jei metimo greit
padidinsime du kartus? Kodl?
1.495. 25 m/s pradiniu greiiu horizontaliai mestas kamuolys nukrito ant
ems po 4 s. I kokio aukio jis buvo mestas? Kok atstum jis nulk
horizontalia kryptimi?
1.496. Akmuo metamas 12 m/s greiiu horizontaliai nuo stataus 20 m
aukio ups kranto. Po kiek laiko akmuo nukris vanden? Kok kamp
akmens galinio greiio vektorius sudarys su vandens paviriumi?
1.497.12 m/s greiiu horizontalia kryptimi mestas knas nuskriejo nuotol,
lyg aukiui, i kurio buvo mestas.
I kokio aukio mestas knas?
1.498. Daiktas krinta nuo 18 km/h
greiiu vaiuojanio vagono lentynos,
taisytos 2 m auktyje vir grind.
a) Kok atstum nuvaiuos vagonas,
kol daiktas nukris ant grind?
b) Koks bus daikto horizontalusis,
vertikalusis bei atstojamasis greitis
pradiniu laiko momentu? po 0,4 s? po
0,6 s? Nubraiykite daikto judjimo
trajektorij ir joje paymkite iuos
greiio vektorius.
c) Kokiu kampu horizont nukreiptas atstojamojo greiio vektorius anksiau nurodytais laiko momentais?

1.499. Meskite kamuoliuk horizontaliai kaip galima toliau. Imatav reikiamus dydius, apskaiiuokite pradin kamuoliuko greit.
1.500. Lktuvas skrenda 500 m auktyje horizontaliai 400 km/h greiiu.
Tuo momentu, kai jis atsiduria vir
tako A, esanio ems paviriuje, i
jo imetamas krovinys. Kokiu atstumu nuo tako A krovinys nukris ant
ems paviriaus?
1.501. Sraigtasparnis skrenda 600 m
auktyje 160 km/h greiiu. I jo motorlaiv, plaukiant prieais sraigtasparn 20 km/h greiiu, reikia numesti
vliavl. Kokiu atstumu nuo motorlaivio laknas turi imesti i vliavl?
1.502. Lktuvas skrenda 8 km auktyje 1800 km/h greiiu. Prie kiek
kilometr iki taikinio laknas turi
imesti bomb, kad ji pataikyt taikin? Koks bus is atstumas, jei lktuvas skris dvigubai aukiau?
1.503. Akmuo mestas horizontalia
kryptimi. Po 3 s jo greiio vektorius
su ems paviriumi sudar 45 kamp. Koks buvo pradinis akmens
greitis?
1.504. I sportinio autuvo kulka ilekia 300 m/s greiiu, i medioklinio
375 m/s greiiu. aunama horizontalia kryptimi i. vienodo aukio. Palyginkite atstumus, kuriuos nulekia
kulka.
1.505. I 4 m aukio horizontaliai
mestas kamuolys nukrito u 8 m. Apskaiiuokite jo pradin ir galin greit.
1.506. Per 18 m auktyje esant lang
horizontalia kryptimi buvo imestas
obuolys. Jis nukrito u 5 m nuo namo
pagrindo. Kiek laiko lk obuolys? Kokiu greiiu jis buvo imestas?

1.507. Kaip ir kiek kart reikia pakeisti horizontaliai mesto kno greit,
kad, imetimo aukt sumainus tris
kartus, lkio nuotolis nepasikeist?
1.508. Horizontalia kryptimi mesto
akmens greiio vektorius po 3 s sudar su ems paviriumi 50 kamp.
Koks buvo pradinis akmens greitis?
1.509. I bokto horizontalia kryptimi
40 m/s greiiu imestas knas. Kok greit jis gis po 4 s? Kok kam-

p su horizontu tuo metu sudarys jo


greitis?
1.510. I lktuvo, skrendanio horizontaliai 500 m auktyje 250 m/s greiiu, imetama gairel. Kokiu atstumu
(horizontalia kryptimi) nuo taikinio ji
turi bti imesta, kad pasiekt tiksl, kai taikinys:
a) nejuda;
b) juda ta paia kryptimi 15 m/s
greiiu?
Kokiu kampu horizont ji nukrinta?

21. Dirbtiniai ems palydovai.


Pirmasis ir antrasis kosminis greitis
1.511. DP skrieja apskritimine orbita. Kodl knai jame yra nesvars?
1.512. Dirbtiniuose ems palydovuose (kartais ir besileidianiuose liftuose) knai gali bti nesvars. Ar veikia iuos knus ems traukos jga?
Kodl?
1.513. Ar galima palyginti kn mas
laisvai skrendaniame kosminiame laive, naudojant:
a) spyruoklines svarstykles;
b) svirtines svarstykles?
Jei galima, tai kaip?
1.514. Kokia jga laiko palydov orbitoje? Kokia jga suteikia jam normalin pagreit?
1.515. Ar galima palydov paleisti taip,
kad jis vis laik bt vir to paties
ems tako?
1.516. Ar degs degtukas kosminiame
laive, skriejaniame apie em? Kodl?
1.517. Kodl, paleidiant palydovus i
pusiaujo ems sukimosi kryptimi,
suvartojama maiau energijos?

1.518. Kosminio laivo prietaisai rodo,


kad laisvojo kritimo pagreitis lygus
5 m/s2. Kokiame auktyje nuo ems
paviriaus yra kosminis laivas?
1.519. Kosminio laivo pradinis skriejimo periodas buvo 88,6 min. Po papildomo poveikio jis pailgjo iki 91 min.
Kaip ir kiek pasikeit vidutinis laivo
nuotolis iki ems paviriaus bei vidutinis skriejimo greitis?
1.520. kok aukt ir kuria kryptimi
reikia paleisti dirbtin ems palydov, kad jis vis laik bt vir to paties ems paviriaus tako?
1.521. rodykite, kad dirbtinio ems
palydovo skriejimo apskritimine orbita periodas apskaiiuojamas pagal formul T = 2jo-Jrf(GM); ia M ems mas, r palydovo nuotolis nuo
ems centro.
1.522. Ar gali DP, kuris per par apsisuka apie em 18 kart, skrieti
apskritimine orbita? rodykite sprsdami.

1.523. Palydovas skriejaapskritimine


orbita, nutolusia nuo ems paviriaus 220 km. Apskaiiuokite jo skriejimo period. Koks bus is periodas,
jei palydovas skries auktyje, lygiame
ems spinduliui?
1.524. Vidutinis palydovo auktis nuo
ems paviriaus lygus 1700 km. Kokiu greiiu skrieja palydovas? Koks
yra jo skriejimo periodas?
1.525. Ar gali palydovas skrieti aplink
em apskritimine orbita 1 km/s greiiu? Kokiomis slygomis tai manoma?
1.526. Fantastiniame apsakyme minima planeta, kuriai sukantis, pusiaujo
zonoje esantys daiktai yra nesvars.
K turi daryti pusiaujo zonos gyventojai, nordami suteikti daiktams pirmj kosmin greit?
1.527. Kas atsitiks dirbtiniam ems
palydovui, paleistam orbit greiiu,
maesniu arba didesniu u pirmj
kosmin greit?
1.528. Raskite pirmj kosmin greit
Veneros paviriuje (R = 6000 km,

g = 8,4 m/s2). Koks but is greitis


Mnulyje CR = 1760 km, g = 1,7 m/s2)?
1.529. Kokiu maiausiu greiiu turi
skrieti DP 500 km auktyje apskritimine orbita? Nustatykite jo skriejimo period. ems spindulys lygus
6400 km.
1.530. Raskite pirmj kosmin greit
Veneros paviriuje. Veneros mas
4,9 IO24 kg, o spindulys 6000 km.
1.531. Kokiu greiiu turi judti oro
molekuls, kad ieit i ems atmosferos ir nuskriet kosmin erdv?
1.532. Pirmasis kosminis greitis Veneros paviriuje yra lygus 7,4 km/s,
o antrasis kosminis greitis Jupiterio
paviriuje 60 km/s. Apskaiiuokite pirmj kosmin greit Jupiterio
paviriuje ir antrj kosmin greit Veneros paviriuje.
1.533. Mnulio skersmuo 3480 km, o
laisvojo kritimo pagreitis jo paviriuje
1,7 m/s2. Apskaiiuokite antrj kosmin greit Mnulio paviriuje.

22. Kno svoris


1.534. Kuriuos takus veikia kno
svoris? traukos jga? sunkio jga? Nubraiykite brinius.

1.538. Kokia maiausia jga reikalinga 300 mg mass adatai pakelti?

1.536. Apskaiiuokite mas kn, kuri svoris 1 N ir 50 N.

1.539. 600 kg mass plokt keliama


tolygiai: a) vertikaliai auktyn; b) horizontaliai; c) vertikaliai emyn. Kokio
didumo sunkio jga veikia plokt
ir koks yra jos svoris kiekvienu atveju?

1.537. 12 t mass traktorius vaiuoja


per ploki tilt 8 m/s greiiu. Kiek
sveria is traktorius tilto viduryje?

1.540. 1940 kN svorio lokomotyvas per


20 s gijo 15 km/h greit. Apskaiiuokite jg, suteikusi jam pagreit.

1.535. Nejudanio kno mas 2 kg,


400 g, 800 mg. Apskaiiuokite to kno
svor.

1.541. Veikiamas 3,2 N jgos, knas


juda 0,64 m/s2 pagreiiu. Apskaiiuokite to kno mas ir svor.
1.542. 1,6 kN sveriantis automobilis,
veikiamas 1550 N traukos jgos, pradeda vaiuoti horizontaliu keliu tolygiai greitdamas ir gyja 36 km/h greit. Nepaisydami oro pasiprieinimo,
apskaiiuokite automobilio greitjimo
trukm ir per t laik nuvaiuot
keli.
1.543. Nejudantis achtos keltuvas
sveria 2500 N. Leidiantis jo svoris
sumaja iki 2000 N. Kokiu pagreiiu
leidiasi keltuvas?
1.544. 75 kg mass vyras keliamas liftu vertikaliai ir tolygiai ltjaniai
1 m/s2 pagreiiu. Kokio didumo jga
vyras slegia lifto grindis?
1.545. Liftas kelia 40 kg mass berniuk 1,5 m/s2 pagreiiu (modulis).
Koks yra berniuko svoris kilimo pabaigoje? Koks bus jo svoris, liftui pradjus leistis?
1.546. acht tolygiai greitdamas
leidiasi kauas, kurio svoris rimties
bsenoje 2600 N. Per pirmsias 12 s
kauas nusileidia 40 m. Koks yra nusileidianio kauo svoris?
1.547. 5 kN svorio liftas kyla tolygiai
ltdamas 1 m/s2 pagreiiu. Apskaiiuokite lyno tempimo jg.
1.548. Autobuso keleivis laik rankoje sunk lagamin. Autobusas staiga
trkteljo, ir lagaminas, isprds i
rankos, nukrito ant grind. Kodl taip
atsitiko?
1.549. Sunkiaatletis rovimu ikl
1000 N svorio tang. Daugiau ar maiau ji svr klimo pradioje? Kodl?

1.550. Prikabinkite prie dinamometro


1 kg mass svarst ir leiskite dinamometr tam tikru pagreiiu emyn. K
rodys pradjs leistis ir sustojs dinamometras? Paaikinkite.
1.551. 70 kg mass kosmonautas kyla
nuo ems vertikaliai auktyn 15 m/s2
pagreiiu. Apskaiiuokite kylanio kosmonauto svor.
1.552. 2 kg mass knas, prikabintas
prie dinamometro, keliamas vertikaliai auktyn. K rodys dinamometras,
knui kylant 2 m/s2 pagreiiu? kylant
tolygiai?
1.553. 120 kg mass krovinys guli ant
besileidianio lifto grind ir spaudia
jas 1500 N jga. Kokiu pagreiiu juda
liftas? Kokia yra to pagreiio kryptis?
1.554. Lifte, judaniame 1,5 m/s2 pagreiiu (modulis), stovi 80 kg mass
mogus. Koks yra to mogaus svoris
lifto kilimo pradioje?
1.555. Kosminis laivas tam tikr kelio
dal arti ems paviriaus juda vertikaliai auktyn 38 m/s2 pagreiiu. Kokio didumo jga 70 kg mass kosmonautas spaudia sdyn? Kokio
didumo yra kosmonauto sunkio jga?
1.556. Lynas ilaiko kn, sveriant
ne daugiau kaip 2600 N. Lynu keliamas 220 kg mass krovinys. Kokiu pagreiiu keliant krovin, lynas nutrks?
1.557. Rankoje laikomas knas, kurio
svoris P. Kokiu pagreiiu reikia kelti
kn, kad jo svoris bt 2P?
1.558. 50 kg mass krovinys keliamas
virve auktyn tolygiai greitjaniai.
Per 2 s jis pakyla 10 m aukt. Apskaiiuokite virvs tempimo jg.
1.559. Tolygiai ltdamas 8,4 m/s2
pagreiiu, kosminis laivas minktai"

leidiasi statmenai Mnulio paviriui


(g = 1,7 m/s2). Kiek sveria 80 kg mass kosmonautas, esantis tame laive?

u, kurio kreivumo spindulys 30 m.


Kokia jga slidininkas slegia slides emiausiame io ruoo take?

1.560. Kosminis laivas vertikaliai kyla nuo ems paviriaus 25 m/s2 pagreiiu. Kosmonauto mas 76 kg. Apskaiiuokite jo svor. Kokia perkrova
veikia kosmonaut?

1.567. 60 kg mass berniukas leidiasi slidmis nuo 12 m aukio kalno.


Kalnas baigiasi duba, kurios kreivumo spindulys 12 m. Kokia jga slids slegiamos emiausiame dubos
take?

1.561*. Startuojanio kosminio laivo


kartu su neanija raketa mas lygi
300 t. Starto pradioje kosmonaut
perkrova 2,7. Apskaiiuokite laivo vieno variklio traukos jg, jeigu yra inoma, kad veikia keturi vienodi varikliai.

1.568. 1,8 t mass automobilis 54 km/h


greiiu pervaiuoja igaubt tilt, kurio kreivumo spindulys 45 m. Kokia
jga automobilis slegia vidurin tilto
dal?

1.562. mogus stovi ant horizontalios


spyruoklini svarstykli platformos.
K rodys svarstykls tuo metu, kai
mogus staigiai tps? kai atsitps? kai
staigiai isities? Kodl?

1.569. 55 kg mass slidininkas liuoia igaubtu kelio ruou, kurio kreivumo spindulys 24 m. Slidininko greitis viduriniame ruoo take lygus
12 m/s. Kokia jga slidininkas slegia
slides?

1.563. Kokiu didiausiu pagreiiu galima kelti 200 kg mass kn lynu, kuris ilaiko nejudant 3000 N krovin?
Kokios didiausios mass kn tuo
paiu lynu galima leisti emyn tokiu
pat pagreiiu?

1.570. 60 kN svorio pakrautas automobilis vaiuoja ikilu tiltu 18 km/h


greiiu. Tilto kreivumo spindulys 60 m.
Kokia jga automobilis slegia tilto vidur?

1.564. Kokia jga keltuvo dugn spaudia krovinys, veikiamas 900 N sunkio, jei keltuvas juda 0,24 m/s2 pagreiiu, nukreiptu: a) auktyn, b) emyn?
Ar priklauso i jga nuo keltuvo judjimo krypties? Kokia jga krovinys
spaust laisvai krintanio keltuvo
dugn?
1.565. 8 t mass automobilis vaiuoja
gaubtu tiltu, kurio kreivumo spindulys 80 m. Kokia jga automobilis slegia tilt, pravaiuodamas emiausi jo
tak 12 m/s greiiu?
1.566. 0,6 kN svorio slidininkas liuoia 20 m/s greiiu gaubtu kelio ruo-

1.571. Kiek sumaja automobilio


svoris aukiausiame ikilo tilto take? Tilto kreivumo spindulys 120 m,
automobilio mas 2000 kg, o greitis
40 km/h.
1.572. Kiek sveria 50 kg mass dviratininkas trajektorijos take A ir
take B? R1 = 30 m, V1 = 15 m/s, R2 =
= 20 m, V2 = 10 m/s.

1.573. 700 N sveriantis slidininkas


liuoia 15 m/s greiiu i pradi
gaubtu, paskui ikilu kelio ruou.
Abiej ruo kreivumo spinduliai vienodi ir lygs 20 m. Koks yra slidininko svoris viduriniame kiekvieno ruoo take?
1.574. Kran lynai nutrksta tada,
kai nepatyr kranininkai neatkreipia
dmesio didel keliam krovini sisibavim. Dl koki prieasi tokiu
atveju nutrksta lynai?
1.575. Prie 0,6 m ilgio virvs prikabintas kibiras su vandeniu sukamas
vertikalioje ploktumoje. Kokiu maiausiu greiiu reikia sukti kibir,
kad, pereidamas aukiausi trajektorijos tak, jis ne nukrist", o judt
apskritimu?
1.576. 40 kg mass berniukas supasi
spynmis, kuri pakab ilgis 4,2 m.
Kokia jga berniukas spaudia sdyn, 5 m/s greiiu pereidamas" pusiausvyros padt?
1.577. 0,6 kg mass svarstis, priritas
prie 100 cm ilgio virvs, sukamas vertikalioje ploktumoje 3 sk/s daniu.
Kokia jga tempiama virv tuo momentu, kai svarstis atsiduria:
a) aukiausiame trajektorijos take;
b) emiausiame trajektorijos take?
1.578. Prie 1,2 m ilgio strypo, galinio
ilaikyti 375 N apkrov, pritvirtintas
25 N svorio krovinys. Jis sukamas
vertikalioje ploktumoje 2 sk/s daniu. Ar nenutrks strypas, kroviniui
einant per aukiausi ir per emiausi trajektorijos tak?
1.579. 720 km/h greiiu skrendantis
lktuvas atlieka mirties" kilp, kurios spindulys 500 m. Lakno mas
lygi 80 kg. Kokia perkrova veikia lakn:

a) aukiausiame kilpos take;


b) emiausiame kilpos take?
1.580. Apatiniame Nesterovo kilpos
take laknas slegia kd 7400 N jga. Lakno svoris 800 N, kilpos spindulys 300 m. Kokiu greiiu skrenda
lktuvas?
1.581*. Prie 60 cm ilgio silo priritas
500 g mass knas sukamas vertikalioje ploktumoje. Silas nutrks tuo
metu, kai jo tempimo jga bus lygi
12 N. Kokiu kampiniu greiiu suksis
knas silo nutrkimo momentu?
1.582. Kodl ems pusiaujyje kno
svoris maesnis negu aigaliuose?
1.583. Koks yra 1,2 kg mass kno
svoris ems pusiaujyje? ems spindulys lygus 6400 km.
1.584. 2,4 MN svorio ledlauis atplauk i Arkties pusiaujo rajon. Kiek
dl to pakito jo svoris? Ar pasikeit
ledlauio grimzl? Kodl?
1.585. Ar galima kalbti apie kno
svor, jei knas neslegia atramos arba netempia pakabos? Kaip vadiname
toki bsen?
1.586. Kokia jga knai slegia atramas lktuve, skrendaniame tokia trajektorija, kokia juda knas, mestas
tuo paiu greiiu kampu horizont?
1.587. Ar manoma nesvarumo bsena
emje? Jei taip, tai kaip j realizuoti?
1.588. Sportininkas met rutul kampu horizont. Ar galima teigti, kad
lekiantis rutulys yra nesvarus? Kodl?
1.589. mogus imet auktyn metalin dut su rutuliukais. Kuriais
skriejimo momentais rutuliukai bna
nesvars? Oro pasiprieinimo nepaisykite.

1.590. Konserv duts dugne ir sienelse vinimi pradurkite skylutes. Ar


pro jas teks vanduo, dutei krintant? Kodl?
1.591. Kosminis laivas skrieja statmenai ems paviriui pagreiiu g. Kodl kosmonautas nejauia, kur yra kabinos virus, o kur apaia?
1.592. Kodl Mnulyje mestas knas,
kol jis lekia, yra visikai nesvarus, o
emje tok kn galima laikyti nesvariu tik apytiksliai?
1.593. Dut, kurios viduje udaryta
mus, imetama vertikaliai auktyn.
Pasiekusi didiausi aukt, dut
ima kristi emyn. Ar mus dutje
patirs nesvarumo bsen? Kiek tai
tsis?
1.594. Berniukas oka vir. Kuriuo
uolio momentu (atsispiriant nuo ems, kylant, krintant emyn, sustojant pasiekus ems paviri) berniuko kostiumo kiense esantys daiktai
yra nesvars? Kodl?
1.595. Ant lifto grind padtas 40 kg
mass knas. Koks yra jo svoris, kai
liftas laisvai krinta?

1.596. achtos kabinoje guli 120 kg


mass krovinys. Koks yra to krovinio
svoris, kai kabina:
a) kyla vertikaliai 0,2 m/s2 pagreiiu;
b) juda tolygiai;
c) leidiasi 0,3 m/s2 pagreiiu;
d) laisvai krinta?
1.597. Kokia jga 70 kg mass kosmonautas spaudia atram, kai raketa
kyla vertikaliai 8g pagreiiu? kai ji
skrieja ijungtais varikliais?
1.598. Kokiu greiiu automobilis turi
pervaiuoti ikilo tilto vidur, kad keleivis akimirk bt nesvarus? Tilto
kreivumo spindulys 48,4 m.
1.599. Rankoje laikomo krovinio svoris P. Kokiu pagreiiu reikia leisti krovin emyn, kad jo svoris sumat
perpus? kad krovinys bt nesvarus?
1.600. Kokiu greiiu motociklininkas
turi vaiuoti igaubtu kelio ruou, kurio kreivumo spindulys 40 m, kad virutiniame take slgis keli bt
lygus nuliui?
1.601. Kiek kart greiiau em turt suktis apie savo centr, kad
jos pusiaujyje esantys knai bt
nesvars? Laikykite, kad ekvatoriuje
g = 10 m/s2.

23. Trinties jg veikiamo kno judjimas


1.602. K privalo daryti automobilio
vairuotojas, artdamas prie staigaus
poskio? Kodl vairuotojas turi bti
ypa atidus, kai drgnas oras, plikala
arba krinta lapai?
1.603. Ant stalo padtas popieriaus lapas, o ant jo pastatyta stiklin vandens. Kokiu pagreiiu reikia traukti
lap, kad stiklin popieriaus atvilgiu

slystu atgal? Trinties tarp stiklins ir


popieriaus koeficientas lygus 0,3. Ar
pasikeis bandymo rezultatas, jeigu
stiklin bus tuia? Patikrinkite.
1.604. Koks turi bti maiausias automobilio varomj rat sukibimo su
kelio danga koeficientas, kad automobilis vaiuot horizontaliu keliu 3 m/s2
pagreiiu?

1.605. Troleibuse ant grind guli trintukas. Troleibusui pradjus vaiuoti


1,4 m/s2 pagreiiu, trintukas nejudjo
(grind atvilgiu), o stabdant 2,5 m/s2
pagreiiu, m slysti. Nustatykite
trinties koeficiento kitimo ribas.

Kokiu didiausiu greiiu jis gali vaiuoti poskiu, kad neslyst? Slydimo
trinties koeficientas 0,35. Kiek kart
turs pasikeisti jo greitis iem, kai
trinties koeficientas bus 4 kartus maesnis?

1.606. Stabdomas 12 kN svorio automobilis vaiuoja - 3 m/s2 pagreiiu.


Apskaiiuokite stabdymo jg.

1.613. Tam tikrame kelio ruoe pastatytas brinyje pavaizduotas enklas.


Stabdomas automobilis dar nuriedjo
14 m. Ar jo vairuotojas paeid eismo taisykles? Trinties koeficientas lygus 0,5.

1.607. 70 kg mass slidininkas, nusileids nuo kalno, per 12 s nuliuo


horizontaliu paviriumi 30 m ir sustojo. Apskaiiuokite trinties jg ir trinties koeficient.
1.608. Automobilis vaiuoja 15 m/s
greiiu. Per kiek laiko jis sustos staigiai stabdomas? Trinties koeficientas
lygus 0,5.
1.609. 2200 t mass traukinys, vaiavs 36 km/h greiiu, buvo pradtas
stabdyti. Nuriedjs bgiais 400 m, jis
sustojo. Apskaiiuokite stabdymo jg
ir stabdymo laik.
1.610. 2 t mass automobilis vaiuoja
54 km/h greiiu. Stabdomas jis gyja
0,3 m/s2 pagreit. Kokia jga stabdomas automobilis? Po kiek laiko jis sustos? Kok atstum jis nuvaiuos, kol
sustos?
1.611. Dviratininkas vaiuoja 6 m/s
greiiu. Kok atstum jis veiks, nustojs minti pedalus? Pasiprieinimo
koeficientas 0,05.
1.612. Horizontaliame kelyje motociklininkas daro 15 m spindulio posk.

40
1.614. Automobilis vaiuoja 54 km/h
greiiu. Trinties koeficientas lygus
0,3. Koks gali bti maiausias poskio lanko spindulys?
1.615. Ant horizontalios platformos
60 cm atstumu nuo jos sukimosi aies
guli knas. Koks turi bti trinties
tarp to kno ir platformos koeficientas, kad, jai sukantis 12 sk/min daniu, knas neslyst?
1.616. 1,2 kg mass taelis traukiamas horizontaliu paviriumi tolygiai
120 N/m standumo spyruokle. Trinties
koeficientas 0,4. Kiek pailgja spyruokl?

24. Keli jg veikiamo kno judjimas


horizontalia kryptimi
1.617. Elektroveis tempia 50 t mass
vagon 0,08 m/s2 pagreiiu. Trinties
jga lygi 4200 N. Apskaiiuokite elektroveio traukos jg.
1.618. Traktorius tempia 800 kg mass priekab 1,8 kN jga. Pasiprieinimo judjimui jga lygi 1,6 kN.
Kokiu pagreiiu vaiuoja traktorius?
1.619. Garveys tempia 1580 t mass
sstat. Pasiprieinimo koeficientas
0,005, traukos jga 3,9 IO5 N. Kokiu
pagreiiu vaiuoja traukinys?

1.625. 70 kg mass slidininkas kalno


papdje gijo 12 m/s greit ir horizontaliu paviriumi dar iuo 30 s, kol
sustojo. Apskaiiuokite pasiprieinimo
jgos didum.
1.626. Kokia jga garveys turi traukti 800 t mass traukin, kad is per
2 min nuo judjimo horizontaliu keliu
pradios gyt 54 km/h greit? Trinties
koeficientas lygus 0,005.

1.620. Kokios mass sstat gali


0,12 m/s2 pagreiiu tempti elektroveis, naudodamas 3,2 IO5 N traukos jg? Pasiprieinimo koeficientas 0,005.

1.627. 12 t mass troleibusas, pradjs judti horizontaliu keliu, per


pirmsias 6 s nuvaiuoja 12 m. Pasiprieinimo koeficientas lygus 0,02.
Apskaiiuokite troleibuso variklio
traukos jg.

1.621. 1,6 t mass automobilis, vaiavs 6 m/s greiiu, dl pasiprieinimo


jg poveikio sustoja per 1,2 min;
15 s; 0,8 s. Apskaiiuokite automobil
veikianios jgos vidutin vert.

1.628. Pradjs judti troleibusas


50 m ilgio kelyje gijo 10 m/s greit.
Troleibuso mas 111, variklio traukos
jga 15 kN. Apskaiiuokite pasiprieinimo koeficient.

1.622. Automobilio traukos jgos ir


sunkio jgos santykis lygus 0,12. Pasiprieinimo koeficientas 0,06. Kokiu
pagreiiu vaiuoja automobilis?

1.629. 30 t mass vagonas, kurio pradinis greitis 54 km/h, rieda tolygiai


ltdamas 0,4 m/s2 pagreiiu. Kokio
didumo jga stabdo vagon? Kiek laiko vagonas rieds, kol sustos? Kok
atstum jis nuvaiuos?

1.623. Vienalytis mass m kubas sujungtas su dinamometru ir padtas


ant horizontalios lentos, kuri juda
horizontalia ploktuma pagreiiu a.
Nepaisydami kubo trinties lent,
apskaiiuokite jg, kuri rodo dinamometras, tempiamas lygiagreiai su
horizontalia ploktuma. Kaip pasikeis
atsakymas, jei atsivelgsime trint?
1.624. 600 g mass taelis vien kart
tempiamas horizontaliu paviriumi tolygiai 1,5 N jga, kit kart tolygiai greitjaniai 2,3 N jga. Kokiu
pagreiiu juda taelis?

1.630. 9 t mass vagonas vaiuoja


18 km/h greiiu 120 m spindulio poskiu. Kokio didumo horizontaliai nukreipta jga jis spaudia bgius? Kiek
kart pakis i jga, jei vagono greitis
padids 2 kartus?
1.631. 9,4 IO4 N svorio automobilio,
nuvaiavusio 225 m, greitis padidja
nuo 10 m/s iki 15 m/s. Variklio traukos jga lygi 1,6 IO4 N. Kokio didumo pasiprieinimo jga veikia automobil?

1.632. 50 kg mass knas juda horizontalia ploktuma, veikiamas 300 N


jgos, kuri sudaro su horizontu 30
kamp. Kno trinties ploktum koeficientas lygus 0,12. Kokiu pagreiiu
juda knas?
1.633. Horizontalia ploktuma u virvuts tempiamas mass m knas. Virvut sudaro su horizontu kamp a.
Trinties koeficientas lygus . Apskaiiuokite virvuts tempimo jg.
1.634. Palyginkite jgas, kuriomis roguts paslenkamos brinyje pavaizduotais atvejais. Trinties koeficientas
vienodas visame kelyje.

a)

v
b)

1.635. Monet meskite taip, kad ji


riedt. Kodl ji prie sustodama juda kreive?
1.636. Priritas prie 40 cm ilgio silo
rutuliukas sukamas horizontalioje
ploktumoje apskritimu, kurio spindulys 20 cm. Kiek kart per sekund
apsisuka rutuliukas?
1.637. Prie silo priritas svorio P rutuliukas, juddamas pastoviu greiiu,
horizontalioje ploktumoje bria apskritim. inodami silo ilg bei jo su
statmeniu sudarom kamp, apskaiiuokite rutuliuko greit ir laik, per
kur jis apsisuka vien kart.

25. Keli jg veikiamo kno judjimas


vertikalia kryptimi
1.638. Pripilkite kibirl vandens ir itiesta ranka greitai sukite j vertikalioje ploktumoje. Kodl vanduo i kibirlio neisilieja?
1.639. Keliamasis kranas kelia 600 kg
mass plokt. Ji (labai trumpai) juda
20 m/s2 pagreiiu. Kokia jga tuo metu tempiamas krano lynas?
1.640. Kosminis laivas, kurio mas
IO6 kg, pakilo nuo ems vertikaliai

auktyn. Varikli traukos jga lygi


3 IO7 N. Kokiu pagreiiu kilo kosminis laivas?
1.641. 0,1 kg mass knas, krisdamas
i 10 m aukio, gyja 13 m/s greit.
Apskaiiuokite vidutin oro pasiprieinimo jg.
1.642. Per sij permesta virve tolygiai keliant krovin, naudojama 280 N
jga, o nuleidiant 260 N jga.

Apskaiiuokite krovinio svor ir trinties jg.


1.643. 1,2 kg mass knas krinta
8 m/s2 pagreiiu. Apskaiiuokite vidutin oro pasiprieinimo jg.
1.644. 40 N svorio knas ore krinta
vertikaliai emyn 8 m/s2 pagreiiu.
Kokia yra oro pasiprieinimo jga?
1.645. Prie lyno priritas 120 kg mass knas leidiamas vertikaliai
emyn 5 m/s greiiu. Stabdomas jis
sustoja per 4 S: Kno judjim laikydami tolygiai ltjani, apskaiiuokite lyno tempimo jg. Kodl negalima staigiai stabdyti kno, leidiamo
emyn keliamuoju kranu?
1.646. 0,12 kg mass knas, imestas
vertikaliai auktyn 30 m/s greiiu, per

2 s pasiek aukiausi pakilimo tak. Apskaiiuokite vidutin oro pasiprieinimo jg.


1.647. I 36 m aukio knas nukrinta per 3 s. Kuri sunkio jgos dal sudaro vidutin oro pasiprieinimo jga?
1.648. Ant stalo statmenai jo kratui
itieskite virvut. Laikydami u vieno
galo, i lto traukite virvut nuo stalo
emyn, kol ji pati prads slinkti jo paviriumi. Imatuokite visos virvuts
ilg L ir kabanios dalies ilg a. Apskaiiuokite trinties koeficient.
1.649. 20 N, 40 N ir 10 N sunkio knai i eils suriti silais. Kokia jga
reikia tempti virutin kn, norint
visus tris knus tolygiai kelti vertikaliai auktyn? Kokio didumo jgos veikia silus?

26. Keli jg veikiamo kno judjimas


nuoulnija ploktuma
1.650. Ant lentos padta plyta, o vienas lentos galas pamau keliamas. Ar
dl to kinta plytos slgis lent?
Kodl?

1.654. Stumteltas knas pradjo tolygiai slysti emyn nuoulnija ploktuma, kurios polinkio kampas a. Apskaiiuokite trinties koeficient.

1.651. Slidininkas nusileido nuo apsnigtos kalvos ir lomoje pradjo grimzti snieg, nors jo danga ia buvo
tokia pat, kaip ir nuokalnje. Kodl
taip atsitiko?

1.655. Ant 12 m ilgio ir 4 m aukio


nuoulniosios ploktumos padtas
20 kg mass knas. Trinties koeficientas lygus 0,4. Kokio didumo jga
reikia veikti kn, norint j:
a) tolygiai nutempti emyn;
b) tolygiai utempti auktyn?

1.652. Kokio didumo jgos reikia 0,5 t


mass vagonliui tolygiai utempti 15
nuolydio estakada? Trinties koeficientas 0,05.
1.653. Taelis juda 30 kampu pasvirusia nuoulnija ploktuma. Trinties
koeficientas lygus 0,2. Apskaiiuokite
taelio pagreit.

1.656. Knas tolygiai slysta nuoulnija ploktuma, kurios polinkio


kampas 40. Raskite trinties koeficient.
1.657. Nuoulnija ploktuma, kurios
polinkio kampas a, emyn slysta ma-

ss m knas. Trinties koeficientas lygus . Apskaiiuokite kno pagreit.


1.658. Nuoulnija ploktuma, kuri su
horizontu sudaro 30 kamp, slysta taelis. Kok keli jis nueina per 1 s?
Trinties nepaisykite.
1.659. Atliekant laboratorin darb,
gauti tokie duomenys: nuoulniosios
ploktumos ilgis 1 m, auktis
25 cm, taelio mas 240 g, jga, kuria taelis tolygiai traukiamas auktyn, 1,2 N. Apskaiiuokite trinties
koeficient.

lygiagreiai nuoulniajai ploktumai,


kad jis tolygiai judt auktyn? Kokio
didumo jga tada knas veiks nuoulnij ploktum? Trinties nepaisykite.
Kaip pasikeist atsakymas, jeigu atsivelgtumte trint?
1.665. 1,6 kg mass taelis, prikabintas prie dinamometro, tolygiai tempiamas 0,6 m ilgio bei 0,12 m aukio
nuoulnija ploktuma: i pradi
auktyn, po to emyn. Kiek skiriasi lygiagreiai nuoulniajai ploktumai
laikomo dinamometro rodmenys?

1.CC0. 30 nuolydio kalne automobilis kyla 60 km/h greiiu. Padang


trinties keli koeficientas 0,2. Kok
atstum -is automobilis nuvaiuot
stabdomas?

1.666. Knas slysta emyn nuoulnija ploktuma, kurios ilgis I ir polinkio


kampas a. Trinties koeficientas lygus
. Kokiu greiiu tas knas juda prie
ploktumos pagrindo?

1.661. 1,2 t mass automobilis kyla


30 nuolydio kalne, veikiamas 7,5 kN
traukos jgos. Padang trinties keli koeficientas 0,1. Kokiu pagreiiu
vaiuoja automobilis?

1.667. Knas slysta tolygiai emyn


nuoulnija ploktuma. Trinties koeficientas lygus 0,9. Kokiu kampu horizont pasvirusi ploktuma? Kokio
didumo ploktumai lygiagreia jga
reikia veikti 110 kg mass kn, norint j tolygiai utempti auktyn?

1.662. Ant 8 m ilgio ir 4 m aukio


nuoulniosios ploktumos padtas 60 g
mass knas. Kokio didumo jga reikia veikti kn, norint j sulaikyti?
norint tolygiai utempti auktyn?
Trinties koeficientas lygus 0,2.
1.663. Ant nuoulniosios ploktumos
padt kn veikia 1 kN sunkio jga.
Kokio didumo lygiagreia nuoulniajai
ploktumai jga reikia veikti kn,
kad jis bt ant ploktumos? Rimties
trinties koeficientas lygus 0,2. Kokio
didumo jga j galima priversti judti
vir, kai slydimo trinties koeficientas 0,15? Nuoulnioji ploktuma sudaro su horizontu 30 kamp.
1.664. Nuoulniosios ploktumos ilgis
30 m, auktis 15 m. Kokio didumo jga reikia traukti 1000 N svorio kn
4. 3727

1.668. 3,4 t mass automobilis vaiuoja kaln 0,16 m/s2 pagreiiu. Kalno
nuolydis1 0,02, pasiprieinimo koeficientas 0,35. Apskaiiuokite automobilio variklio traukos jg.
1.669. 2200 N svorio automobilis, judjimo kryptimi veikiamas 1600 N jgos, tolygiai kyla nuoulnija ploktuma. Jos polinkio kampas lygus 30.
Kokiu pagreiiu is automobilis slystu
emyn, ijungus varikl?
1

Kalno nuolydiu vadinamas kalno aukio ir jo

ilgio santykis

h4

. Jis taip pat lygus kalno po-

linkio kampo sinusui: = sin .

49

0,1. Apskaiiuokite kno greit nuoulniosios ploktumos papdje bei


nusileidimo trukm.

1.670. 3 IO6 kg mass traukinys leidiasi emyn keliu, kurio nuolydis


0,003. Pasiprieinimo judjimui koeficientas 0,008. Kokiu pagreiiu vaiuoja traukinys, kai garveio traukos
jga lygi:
a) 3 IO5 N;
b) 1,5 IO5 N;
c) IO5 N?

1.672. 1,8 t mass automobilis vaiuoja kaln, kurio nuolydis 0,22. 30 m


kelyje jo greitis padidja nuo 22 km/h
iki 38 km/h. Pasiprieinimo koeficientas 0,03. Apskaiiuokite automobilio
variklio traukos jg.

1.671. Nuoulnija ploktuma, kurios


auktis 12 m, o polinkio kampas 20,
nuo viraus pradeda slysti knas. Jo
trinties ploktum koeficientas lygus

1.673*. Vanduo nuteka ploio 2b stogu per trumpiausi laik. Koks yra
stogo polinkio kampas? Trinties ir oro
pasiprieinimo nepaisykite.

27. Keli surit kn judjimas


1.674. Du suriti 200 g ir 300 g mass
taeliai, veikiami 1,2 N jgos, juda
horizontaliu keliu be trinties tolygiai
greitdami. Kokiu pagreiiu jie juda?
Kokia yra silo tempimo jga?
1.675. Tolygiai greitdama autodrezina 1,82 kN jga tempia dvi platformas. Pirmosios j mas 12 t, antrosios 8 t. Trinties koeficientas lygus
0,12. Kokio didumo jga tempta sankaba, taisyta tarp platform?
1.676. 100 t mass garveys 0,1 m/s2
pagreiiu tempia du vagonus, kuri
kiekvieno mas 55 t. Pasiprieinimo
judjimui koeficientas 0,006. Apskaiiuokite garveio traukos jg.
1.677. Keturi taeliai, kuri kiekvieno mas m y vienas su kitu suriti silais. Pirm tael veikia 120 N jga.
Kokia jga temptas silas tarp antro
ir treio taelio? Trinties koeficientas
lygus 0,4.
1.678. Garveys pagreiiu a tempia n
vienod vagon sstat. Kiekvieno vagono mas m, o trinties koeficientas
. Apskaiiuokite tempimo jg tarp

k-tojo ir (k - l)-ojo vagono. Oro pasiprieinimo nepaisykite.


1.679. Straigtasparnis, kurio mas lygi 30 t, vertikaliai auktyn kelia ant
lyn pakabint 8 t mass krovin.
Sraigtasparnio pagreitis lygus 0,8 m/s .
Kokia jga sraigtasparnis kelia krovin? Kokia yra lyno tempimo jga?
1.680. Vis brinyje pavaizduot rutuliuk mas vienoda. Kokiu pagreiiu juda rutuliukai?
////////

1.681. Lengva virvut permesta per


nekilnojamj skridin. Prie vieno jos
galo priritas 22 g mass knas, prie
kito 20 g mass knas. Kokiu pagreiiu juda abu knai?

skirtingos mass svarsiai. Sistemai


judant, per pirmsias 2 s kiekvienas
svarstis nueina 1,8 m atstum. Kokia
yra maesnio svarsio mas, jei didesnysis sveria 1 kg?

1.682. Prie silo, permesto per nekilnojamj skridin, gal prikabinti mass 2m ir 3m knai. Kokio didumo
jga bus tempiamas silas, kai:
a) didesns mass kn prilaikysime
ranka;
b) maesns mass kn prilaikysime
ranka;
c) sistemai leisime judti?

1.689. Per nekilnojamj skridin permesto silo galuose kabo knai, kuri mas 220 g. Kokios mass kn
dar reikia pritvirtinti prie vieno i t
kn, kad kiekvienas j per 5 s pasislinkt 1,8 m?

1.683. Per nekilnojamj skridin permesta virvut, o prie jos gal pririti
200 g ir 300 g mass pasvarai. Kokiu
pagreiiu juda pasvarai? Kokia yra
virvuts tempimo jga?

1.690. Per skridin permestas silas,


o prie jo gal pririti 3 kg ir 2 kg mass pasvarliai. I pradi jie yra vienodame auktyje. Kokiu atstumu jie
nutols vienas nuo kito per 0,5 s, paleidus sistem judti? Kokia jga
temptas silas?

1.684. Du rutuliukai, kuri kiekvieno


mas 1,2 kg, pririti prie silo gal, o
silas permestas per nekilnojamj
skridin. Kokios mass rutuliuk dar
reikia pririti prie vieno silo galo,
kad sistema pradt judti 1 m/s pagreiiu?

1.691. Per skridin permesto silo viename gale priritas 0,6 kg svarstis, o
kitame 0,3 kg svarstis. Apskaiiuokite sistemos pagreit, kiekvieno
svarsio poslink ir greit, prajus 1,6 s
nuo judjimo pradios.

1.685. Per nekilnojamj skridin permesta virvut, o prie jos gal pririti
1 kg ir 2 kg mass svarsiai. Kokiu
pagreiiu juda sistema? Kokia virvuts tempimo jga?

1.692. Per nekilnojamj skridin permestas silas ir prie jo gal pritvirtinti mass Tnl bei m2 pasvarai. Naudodamiesi sekundmaiu ir liniuote,
nustatykite laisvojo kritimo pagreit.

1.686. Du pasvarai po 0,2 kg pririti


prie virvuts gal, o virvut permesta
per nekilnojamj skridin. Kokia papildoma jga reikia veikti vien pasvar, kad sistema imt judti 0,6 m/s2
pagreiiu?
1.687. Per nekilnojamj skridin permestas silas, o prie jo gal pritvirtinti du 100 g mass knai. Ant vieno
i j padtas 10 g mass svarstelis.
Kok atstum sistema nueis per 3 s ir
kok greit ji gis per t laik?
1.688. Prie silo, permesto per nekilnojamj skridin, gal prikabinti du

1.693. Per nekilnojamj skridin permestas silas, o prie jo pririti du


220 g mass knai. Sistema yra pusiausvira. Ant vieno i kn padedamas 10 g mass svarstelis. Kok greit
gis knai, pasislink 60 cm?
1.694. Virve suritas dvejas rogutes
mogus tempia 120 N jga, sudarania su horizontu 45 kamp. Kiekvien rogui mas 20 kg, pava trinties snieg koeficientas 0,02. Kokiu
pagreiiu tempiamos roguts? Kokia
jga tempta jas jungianti virv?

1.695. Prie 2,4 kg mass trinkels


pririta virvut, permesta per nekilnojamj skridin. Prie kito virvuts
galo prikabintas 0,4 kg njass svarstis. Jo veikiama, trinkel slysta horizontaliu paviriumi. Trinties koeficientas lygus 0,1. Kokiu pagreiiu
juda sistema? Kokia yra virvuts
tempimo jga?

120 g mass pasvarlio, pajudjo i


vietos ir per 2 s pasislinko 80 cm (r.
1.695 udavinio brin). Apskaiiuokite taelio trinties horizontal paviri koeficient.
1.697. Ant stalo padta 3 kg mass
trinkel, o prie jos i abiej gal pririti silai, kurie permesti per stalo
galuose tvirtintus skridinius. Prie
laisv sil gal prikabinami 0,9 kg
ir 0,3 kg mass pasvarai. J veikiama, trinkel pradeda slysti ir per 3 s
nueina" 0,8 m. Apskaiiuokite slydimo trinties koeficient bei sil tempimo jgas.
1.698. Ant nuoulniosios ploktumos,
kurios ilgis 1 m ir auktis 60 cm, padta 0,6 kg mass trinkel, o prie jos
silu priritas 120 g mass svarstis.
Sil permetus per nuoulniosios
ploktumos virnje taisyt nekilno-

jamj skridin, trinkel ima liuoti


ta ploktuma. Apskaiiuokite trinkel
veikiani trinties jg, kn sistemos pagreit bei silo tempimo jg,
laikydami, kad trinkels trinties
ploktum koeficientas lygus 0,3.

1.699. Ant horizontalaus paviriaus


padti du vienodos mass taeliai,
suriti virvute. Prie vieno i taeli
pririta dar viena virvut, permesta
per nekilnojamj skridin. Prie kito
jos galo prikabintas toks pat taelis.
Kokiu pagreiiu juda sistema? Kokia
jga tempta virvut tarp horizontaliai
judani taeli? Trinties nepaisykite.

1.700. Veikiamas 1,6 kN traukos jgos, 1 t mass automobilis pradeda


vaiuoti horizontaliu kelio ruou, po
to leidiasi nuo kalnelio, kurio nuolydis 0,02. Automobilio rat trinties
keli koeficientas lygus 0,04. Apskaiiuokite, kok greit automobilis gyja, prajus 12 s nuo vaiavimo pradios,
kai yra inoma, kad pus to laiko jis
vaiuoja horizontaliu kelio ruou.

. Mechanika
IV
s k y r i u s
Statikos pradmenys

28. Nesisukani kn pusiausvyra


1.701. Ar gali viename take veikiani 20 N ir 30 N jg atstojamoji bti
lygi 5 N, 10 N, 25 N, 40 N, 60 N? rodykite.
1.702. Trys jgos, kuri kiekviena lygi 50 N, sudaro viena su kita 30 kampus ir veikia vienoje ploktumoje.
Apskaiiuokite t jg atstojamosios
didum.
1.703. 25 kg mass kn vandenyje
veikia tokios jgos: auktyn 200 N
jga, horizontaliai 160 N jga. Apskaiiuokite kn veikiani jg atstojamj.
1.704. Ore judant kn veikia ios
jgos: vertikaliai 450 kN sunkio
jga ir 500 kN Archimedo jga, horizontaliai 100 kN oro pasiprieinimo jga ir 160 kN traukos jga.
Raskite atstojamj jg (jos didum
ir krypt).

spaus ds sieneles, jeigu vien ds krat pakelsime 20 cm?


1.707. 20 N svorio knas padedamas
ant 120 cm ilgio lentos, kurios vienas
galas pakeltas 40 cm aukt. Kokia
jga reikia spausti kn prie lentos,
kad jis neslyst emyn? Trinties koeficientas lygus 0,5.
1.708. Ant 4 m ilgio ir 2,5 m aukio nuoulniosios ploktumos padtas
500 N svorio krovinys. Kokio didumo
jga tempia t krovin emyn? Kokio
didumo jga jis slegia ploktum?
Trinties nepaisykite.
1.709. Kateris priritas prie kranto
dviem lynais. Puiant vjui nuo kranto, kiekvienas lynas temptas 7 kN jga. Kokia jga vjas veikia kater?

1.705. Kn veikia 80 N jga, sudaranti su horizontu 30 kamp. Raskite


jos dedamsias.
1.706. 50 cm ilgio dje yra 2 kg mass rutulys. Kokio didumo jga jis

///////////////////7///////

1.710. Nuo 10 m aukio nuokalns,


kurios ilgis 25 m, liuoia 100 N svorio roguts. Trinties koeficientas lygus 0,01. Apskaiiuokite rogutes veikiani jg.
1.711. Du traktoriai, vaiuodami tolygiai, traukia grioviakas. Kiekvieno
lyno tempimo jga lygi 16 kN. Apskaiiuokite grunto pasiprieinimo jg.

1.713. Prie 10 m ilgio horizontaliai


itemptos virvuts per vidur buvo
prikabintas 1,5 kg mass knas. Veikiama jo svorio, virvut linko 5 cm.
Apskaiiuokite jg, kuria knas temp abi virvuts dalis.
1.714. Prie kronteino ACB1 kurio
AC = 120 mm ir BC = 220 mm, prikabintas 8 kg mass kibiras su vandeniu. Kokio didumo jgos veikia kronteino dalis AC ir ?

i i

=
1.712. Prie stryp AB ir , sudarani vienas su kitu kamp = 45,
prikabintas viestuvas. Jo mas 4 kg.
Apskaiiuokite jgas, veikianias strypus AB ir .

1.715. Pasvaras pritvirtintas prie


dviej virvui, sudarani viena su
kita tam tikr kamp. Naudodamiesi
matlankiu bei matavimo liniuote,
atlikite bandym ir pagal jo duomenis apskaiiuokite virvui tempimo
jgas.

1.716. 50 N svorio viestuvas pakabintas, naudojant stryp AB ir viel .


Kokio didumo jgos veikia stryp ir
viel?

1.718. Naudojant strypelius AC ir BC1


ant lyno pakabintas 80 N svorio pasvaras. Kampas = 30. Apskaiiuokite strypelius veikianias jgas. Kaip

1.717. Prie lyn AC ir BC prikabintas


260 N svorio knas. Abu lynai su horizontu sudaro kamp a = 6. Apskaiiuokite lyn tempimo jg. Kokio
didumo bus i jga, kai = 1?

1.719. 15 kg mass knas pakabintas


ant 20 m ilgio lyno ABC. Raskite lyno
dali AB ir BC tempimo jgas, kai
BD = 0,4 m. Kaip pakis ios jgos, atstumui BD sumajus perpus?
D
I IllUl III llltl Ullltl
A

HKUKi

f
C

1.720. 3 kg mass ibintas pritvirtintas prie stulpo, kaip pavaizduota brinyje. Apskaiiuokite lyn AB ir BC
tempimo jgas, kai kampas = 60.

1.721. Trys knai sujungti vienas su


kitu taip, kad dl antrojo ir treiojo
kno poveikio pirmasis knas yra pusiausviras ir lynas, laikantis treij
kn, nuo tako A yra horizontalus.
Pirmojo kno mas 10 kg, antrojo
20 kg. Apskaiiuokite treiojo kno
mas ir kamp a.

1.722. Prie dviej lyn pritvirtintas


50 N svorio ibintas. AD = 50 cm,
BC = CD= 100 cm. Apskaiiuokite lyn tempimo jgas.

1.723. 18 N svorio viestuvas pritvirtintas prie lub taip, kaip pavaizduota


brinyje; = 60, = 135. Apskaiiuokite viel AB ir BC tempimo
jgas.
///.^//
i
ayA

i c \

1.724. Horizontaliai itempta antena


veikia virutin vertikal strypo gal
150 N jga. Kampas = 30. Kokia jga vielin atrama veikia virutin
strypo gal?

7777777777777

29. Kn, turini nejudam sukimosi a,


pusiausvyra
1.725. Ar gali materialusis takas suktis apie tam tikr a, kai n viena
tak veikianti jga nenukreipta sukimosi a? Kodl?
1.726. Kodl lktuvo varikliai montuojami simetrikai fiuzeliaui?
1.727. Jgos/ ir F2 yra vienodo didumo. Kurios i jg momentas
varto aies atvilgiu bus didesnis?
Kodl?

1.728. Pridivus kamt su sriegiu


atsuksime lengviau, jeigu j tvirtai apvyniosime keliais sluoksniais audeklo. Ar atsukti kamt bus lengviau tik
dl to, kad patogiau j paimti ranka?
Kodl?

1.729. Neprityrusio irkluotojo dviem


irklais vairuojama valtis danai daro
lank ir krypsta dein. Kodl?
1.730. Ant silo kabantis vartas perpjaunamas per jo ir silo lietimosi
linij. Ar vienodai svers abi varto dalys? Kodl?

1.731. 120 kg mass bei 12 m ilgio staiakampis rmas keliamas dviem prie
jo priritomis virvmis: viena rmo gale, kita 1,2 m atstumu nuo
kito rmo galo. Kokia yra kiekvienos
virvs tempimo jga?

1.732. Prie alknins svirties prikabintas krovinys, kurio svoris 100 N.


Jga F t krovin ilaiko pusiausvir.
inoma, kad OA = 20 cm, OB = 40 cm.
Apskaiiuokite jg F.

1.735. Take O arnyru tvirtintas


strypas nukreipiamas on kampu
= 30. Jga F = 3 N. Apskaiiuokite
strypo mas.

1.733. Ratlank veikianti jga F = 3 N.


Rato spindulys OA = 50 cm. Apskaiiuokite jgos F moment rato sukimosi aies O atvilgiu. Kaip pasikeis
is momentas, kai:
a) jg padidinsime 2 kartus, o jos pet sumainsime tiek pat kart;
b) jg padidinsime 3 kartus, o jos pet 4 kartus?
A

1.734. 10 m ilgio tolygiai plonjant


stryp galima ilaikyti pusiausvir horizontalioje padtyje. Tereikia 2,5 m
atstumu nuo strypo storojo galo padti atram arba 7 m atstumu nuo to
paties galo padti atram, o ant plonojo galo 50 kg mass kn. Apskaiiuokite strypo mas.

1.736. 12 m ilgio bei 600 kg mass


geleinkelio bgis padtas ant dviej
atram, esani bgio galuose. 3 m atstumu nuo vieno jo galo bgis spaudiamas 4 kN jga. Apskaiiuokite
jgas, kuriomis bgis veikia atramas.
1.737. Ant vertikali stryp padtas
6 m ilgio ir 160 kg mass skersinis,
o prie jo 2 m atstumu nuo vieno galo
prikabintas 220 kg mass knas. Kokia jga skersinis spaudia kiekvien
stryp?
1.738. Prie 80 cm ilgio ir 4 kg mass
lazdos gal prikabinti 20 kg ir 15 kg
mass knai. Kur reikia atremti lazd, kad ji bt pusiausvira horizontalioje padtyje?
1.739. 14 m ilgio ir 1,8 t mass vamzdis padtas ant dviej atram. Viena
i j nutolusi nuo vamzdio galo per
3 m, kita per 4 m nuo kito galo.
Kokia maiausia jga galima pakelti
vien ir kit vamzdio gal?

1.740. Du 30 N ir 50 N svorio rutuliai


sujungti strypu, kurio svoris 1,6 N.
Pirmo rutulio spindulys lygus 6 cm,
antro 9 cm, strypo ilgis 40 cm. Nustatykite sistemos mass centr.

1.743. Yra inoma, kad viestuvo


mas 4,5 kg, CB = 1 m, = 60. Apskaiiuokite viestuvo sunkio jgos
moment tak , ir C atvilgiu.

1.741.1,5 m ilgio strypo AC vienas galas arnyrikai pritvirtintas prie sienos, o kit laiko 2,5 m ilgio lynas .
Prie strypo prikabinamas 100 kg mass knas. Apskaiiuokite jo sunkio
jgos moment tak A, ir C atvilgiu.

1.744. Paprastai stalas turi keturias


arba tris kojas. Kodl negalima sumainti stalo koj skaiiaus iki dviej?
1.745. Kodl sunku eiti su kojokais?
1.742. 6 m ilgio kopios taip atremtos vertikali sien, kad apatinis j
galas su grindimis sudaro 60 kamp.
Kopi trinties grindis koeficientas
lygus 0,3. koki aukt mogus gals
ulipti iomis kopiomis, kol jos prads slysti? Kopi mass nepaisykite.

1.746. Kodl svirtini svarstykli judaniosios sistemos pusiausvyra turi


bti pastovi?
1.747. Pasakykite pavyzdi toki besisukani kn, kurie:
a) turi du atramos takus;
b) turi vien atramos tak;
c) neturi atramos.

1 Mechanika
V
s k y r i u s
Tverms dsniai

30. KQno judesio kiekis (impulsas)


1.748. Reaktyvusis lktuvas kyla tiesiai ir tolygiai. Ar kinta tuo metu jo
judesio kiekis? Kodl?
1.749. Ar gali vidins jgos pakeisti
izoliuotos sistemos kn judesio kiek? visos sistemos judesio kiek?
Kodl?
1.750. Kokiu bdu kosmonautas, nepriritas prie kosminio laivo, gali j
sugrti be kit kosmonaut pagalbos?
1.751. Kodl kjo smgis sunk
priekal, padt ant cirko artisto krtins, jam visikai neskausmingas, o
toks pat smgis tiesiog krtin sunkiai sualot?
1.752. Kodl plaktuku galima suskaldyti delne laikom akmen, nejauiant
skausmo smgio metu?
1.753. Kodl audant autuvo buo
reikia stipriai prispausti prie peties?
1.754. Kodl automobiliuose taisomos
lings? Kodl galima nuokti i keli
metr aukio namo ant itempto
prie ems tinklo ir neusimuti? Kodl i ems raunam piktoli nepatariama staigiai traukti?

1.755. Sunkveimiui pajudinti i vietos utenka keleto moni jgos. Kodl tas pats sunkveimis nepajuda, kai
j pataiko prietankinis sviedinys,
veikiantis daug didesne jga?
1.756. Akmuo metamas vertikaliai
auktyn. Nubraiykite jo judesio kiekio priklausomybs nuo laiko grafik
bei judesio kiekio kvadrato priklausomybs nuo pakilimo aukio grafik.
1.757. Apskaiiuokite 4 kg mass kno, judanio 4 m/s greiiu, impuls.
1.758. 300 g mass knas skrieja
6 m/s greiiu. Apskaiiuokite kno
judesib kiek. Koks bus is judesio kiekis, jei kno mas 2 kartus padidinsime, o greit 3 kartus sumainsime?
1.759. 10 g mass kulka pramu sien, dl to kulkos greitis sumajo nuo
800 m/s iki 400 m/s. Kiek pakito kulkos judesio kiekis?
1.760. 1 kg mass knas tolygiai juda
apskritimu 3 m/s greiiu. Kaip pakis
jo impulsas per ketvirt periodo? per
tris ketvirius periodo?

1.761. 8 kg mass kjis laisvai krinta


ant priekalo 6 m/s greiiu. Smgis
trunka 0,01 s. Apskaiiuokite smgio
jg.
1.762. 2,4 t mass vagonl, riedant
4 m/s greiiu, pradeda veikti 120 N
stabdymo jga. Per kiek laiko, veikiamas ios jgos, veimlis sustos?
1.763. 10 g mass kulka ilekia i autuvo 800 m/s greiiu. Po 2 s jos greitis sumaja iki 200 m/s. Kokia yra vidutin oro pasiprieinimo jga?
1.764. 1,2 t mass automobilis vaiuoja horizontaliu keliu 10 m/s greiiu.
Per kiek laiko, ijungus varikl, jis sustos, kai trinties jga lygi 220 N?
1.765. 30 g mass plieninis rutuliukas
4 m/s greiiu krinta ant tamprios plienins plokts ir atoka nuo jos vertikalia kryptimi, nepakeits greiio
modulio. Smgis trunka 0,1 s. Apskaiiuokite rutuliuko gyt judesio kiek
bei vidutin jg, suteikiani rutuliukui judesio kiek.
1.766. aulys audo i kulkosvaidio
10 g mass kulkomis 500 kart per
minut. Kulkos ilekia 800 m/s greiiu. Kokia vidutine jga kulkosvaidio
buo spaudia aulio pet?
1.767. Veikiamas pastovios jgos, 2 t
mass automobilis pradeda vaiuoti
horizontaliu keliu ir per 8 s gyja
54 km/h greit. Kokio didumo impuls
gyja automobilis ir kokio didumo jga j veikia?
1.768. 0,8 kg mass knas juda greiiu, kintaniu pagal dsn v = 10 - 21 (m/s). Apskaiiuokite to kno judesio kiek bei jo pokyt, prajus 4 s
ir 6 s nuo judjimo pradios, taip pat
kn veikiani jg.

1.769. 2 kg mass kn, judant horizontaliu keliu 10 m/s greiiu, pradeda


veikti pastovi jga. Dl to po 8 s knas jau juda prieinga kryptimi 5 m/s
greiiu. Raskite jgos impuls, jgos
didum ir krypt, taip pat galin kno
judesio kiek.
1.770. 200 g mass knas laisvai krinta i 2 m aukio. Apskaiiuokite to
kno judesio kiekio pokyt.
1.771. Meskite kamuoliuk i tam tikro aukio ir stebkite, kok aukt
jis paoks. Apskaiiuokite paokusio
kamuoliuko judesio kiek. (Naudokits liniuote bei svarstyklmis.)
1.772. 120 g mass rutuliukas nukrito
i 20 m aukio ant horizontalaus
paviriaus. Rutuliuko sveika su paviriumi truko 0,1 s. Apskaiiuokite
rutuliuko judesio kiekio pokyt ir t
pokyt sukeliani jg, kai smgis
yra:
a) absoliuiai tamprus;
b) plastinis.
1.773. Turboreaktyvusis lktuvo variklis per 1 s siurbia 25 kg oro. Oras
siurbiamas 200 m/s greiiu, o dujos imetamos 600 m/s greiiu. Kokio didumo yra reaktyvioji jga? Sudegusio
kuro mass nepaisykite.
1.774. 100 g mass rutuliukas nukrito
i 350 m aukio ir gijo 85 m/s greit.
Apskaiiuokite judesio kiek, suteikus rutuliukui pradin greit.
1.775. 600 g mass kamuolys krinta
i 6 m aukio ant ems ir, atoks nuo jos, pakyla 4 m aukt. Kok
judesio kiek kamuolys perduoda
emei?
1.776. 80 g mass kamuoliukas, skriejs 20 m/s greiiu, atsimua horizontali ploktum. Kamuoliuko kritimo

kampas (kampas tarp greiio krypties


ir statmens ploktumai) lygus 45.
Smgis absoliuiai tamprus. Kiek pakinta kamuoliuko judesio kiekis?
1.777. laistymo mainos, kurios mas 4 t, cistern pripilta 3 m3 vandens.
Koks yra mainos judesio kiekis, kai ji:
a) 18 km/h greiiu vaiuoja laistymo
viet;
b) tuia grta 60 km/h greiiu?
1.778. 3 cm2 skerspjvio ploto vandens srov 20 m/s greiiu atsimua
sien, sudarydama su jos normale 45

kamp. Apskaiiuokite sien veikiani jg, kai smgis absoliuiai tamprus.


1.779*. 400 g mass sviedinys iaunamas vertikaliai auktyn. gijs
100 m/s greit, jis sprogsta ir suskyla
tris skeveldras. Viena j lekia vertikaliai auktyn, kita statmenai
pirmajai. Pirmosios skeveldros judesio kiekis 360 kgm/s, antrosios
180 kgm/s. Koks yra treiosios skeveldros judesio kiekis tuoj po sprogimo?
Kok kamp jis sudaro su pirmosios
skeveldros judesio kiekiu?

31. Judesio kiekio (impulso) tverms dsnis


1.780. Tik udaros kn sistemos judesio kiekis yra pastovus. I ties udar sistem nra. Kodl kai kurios
ivados, gautos remiantis judesio kiekio (impulso) tverms dsniu, pasitvirtina?
1.781. Ar pilnutinis centruoto simetriko smagraio judesio kiekis priklauso nuo sukimosi danio? Kodl?
1.782. 22 t mass vagonas, vaiuodamas 2 m/s greiiu, susiduria su 10 t
mass stovinia platforma. Kokiu greiiu jie juds automatikai susikabin?
1.783. 5 kt mass ledlauis plaukia ijungtu varikliu 8 m/s greiiu ir, susidrs su nejudania ledo lytimi, stumia j prieais save. Ledlauio greitis
dl to sumaja iki 3 m/s. Kokia yra
ledo lyties mas? Vandens pasiprieinimo nepaisykite.
1.784. Formuojant traukinio sstat,
du sukabinti vagonai, vaiuojantys
0,3 m/s greiiu, susiduria su stoviniu

ant bgi vagonu. Toliau visi trys vagonai, kuri mas vienoda, rieda ta
paia kryptimi. Kokiu greiiu vaiuoja vagonai?
1.785. Netamprus rutulys, juddamas
greiiu v v susiduria su kitu tokiu pat
rutuliu. Kokiu greiiu u juds abu rutuliai kartu, jei yra inoma, kad antrasis rutulys prie susidurdamas:
a) nejudjo;
b) judjo prieinga kryptimi tokiu paiu greiiu;
c) judjo ta paia kryptimi, bet perpus
liau?
1.786. 65 kg mass berniukas, bgdamas 6 m/s greiiu, paveja 2 m/s greiiu riedant 40 kg mass veiml ir
uoka ant jo. Kokiu greiiu po to juda veimlis?
1.787. 8 kg ir 6 kg mass rutuliai, kuri greitis atitinkamai lygus 8 m/s ir
4 m/s, plastikai atsimua vienas kit ir toliau juda kaip vienas knas.
Kokiu greiiu po smgio juda rutuliai,

jei yra inoma, kad iki smgio jie judjo:


a) ta paia tiese vien pus;
b) 60 kampu vienas link kito;
c) prieingas puses?
1.788. Valtimi plaukiantis mogus auna horizontalia kryptimi. Valties su
kroviniu mas 250 kg, kulkos mas
10 g, o jos greitis 800 m/s. Kok greit
vandens atvilgiu gis nejudanti valtis?
1.789. Ant nejudanio kelto stovintis
mogus pradjo eiti 5 m/s greiiu kelto atvilgiu. mogaus mas 90 kg, kelto mas 4 t. Kokiu greiiu vandens paviriaus atvilgiu ims plaukti keltas?

b) i valties priekio jos judjimo kryptimi?


1.794. 10 m/s greiiu skriejusi granata suskilo dvi dalis, kuri mas
0,6 kg ir 0,4 kg. Didesniosios skeveldros greitis lygus 20 m/s. Apskaiiuokite maesniosios skeveldros greit.
1.795. veiml su smliu, riedant
horizontaliai greiiu
Vi vertikaliai
krinta akmuo. Veimlio su smliu
mas M, akmens mas m. Kokiu greiiu ima riedti veimlis, strigus
smlyje akmeniui?

1.790. I nejudanios valties 8 m/s


greiiu horizontalia kryptimi mogus
imeta 5 kg mass irkl. Valties ir
mogaus mas 200 kg. Kok greit gyja valtis?

1.796. Valtimi plaukiantis mediotojas


judjimo kryptimi paleido greitai vien po kito tris vius, dl to valtis
sustojo. Valties su mediotoju mas
120 kg, kulkos mas 20 g, kulkos greitis 540 m/s. Kokiu greiiu i pradi
plauk valtis?

1.791. mogus, plaukiantis valtimi i


inercijos 2 m/s greiiu, pastm valties kelyje pasitaikius rst, ir is nuplauk pirma valties 1 m/s greiiu.
Valties greitis dl to sumajo iki
1,4 m/s. Kieno mas didesn: valties
su mogumi ar rsto? Kokia yra rsto
mas, jei valties su mogumi mas
300 kg?

1.797. Du 0,5 kg ir 1 kg mass rutuliukai rieda horizontalia ploktuma


viena tiese: pirmasis 12 m/s greiiu, antrasis 6 m/s greiiu. Pirmasis rutuliukas, pavijs antrj, su juo
tampriai susiduria, dl to pirmojo rutuliuko greitis sumaja iki 9 m/s. Kokiu greiiu po smgio rieda antrasis
rutuliukas?

1.792. 1 t mass atvir sunkveim,


vaiuojant 27 km/h greiiu, i viraus
metamas 80 kg mass maias. Kiek
dl to pakinta sunkveimio greitis?
Variklis ijungtas, trinties nepaisykite.

1.798. I 750 t mass laive taisytos


patrankos aunama prieinga laivo
judjimui kryptimi. 25 kg mass sviedinys ilekia laivo atvilgiu 1000 m/s
greiiu, nukreiptu 60 kampu horizont. Kiek dl to pakinta laivo
greitis?

1.793. I 300 kg mass valties, plaukianios 2 m/s greiiu, horizontalia


kryptimi 8 m/s greiiu ioka 60 kg
mass berniukas. Kokiu greiiu ima
plaukti valtis, kai berniukas ioka:
a) i valties galo jos judjimui prieinga kryptimi;

1.799. I 4 kg mass autuvo, pakabinto horizontaliai ant virvuts,


600 m/s greiiu ilekia 10 g mass kulka. Apskaiiuokite autuvo atatrankos
greit ir aukt, kur pakyla autuvas.

1.800. 50 kg mass sviedinys, lekiantis iilgai bgi 600 m/s greiiu, pataiko 10 t mass platform su smliu ir
stringa jame. Sviedinio greitis pataikymo momentu sudaro su horizontu
60 kamp. Kokiu greiiu ima riedti
platforma, pataikius j sviediniui,
jeigu yra inoma, kad iki tol ji:
a) stovjo;
b) vaiavo prieprieiais sviediniui
10 m/s greiiu?

dyta brinyje. Netampriai susidrusios, jos juda kartu. Apskaiiuokite


daleli greit po susidrimo.

m,

1.801*. Brinyje pavaizduot 1 ir 2


daleli mas vienoda, o greitis atitinkamai lygus V1 ir v2. Po smgio 1 dalel sustoja. Kok greit po smgio
gyja 2 dalel?

0
1.804*. 70 kg mass mogus, stovintis
ant ledo lyties, pagauna 0,4 kg mass
kamuol, lekiant horizontalia kryptimi 20 m/s greiiu. Kok atstum horizontaliu ledo paviriumi nuslysta
mogus, sugavs kamuol? Trinties koeficientas lygus 0,05.

1.802*. 5 kg mass sviedinys ilekia


i pabklo vamzdio horizontalia kryptimi 1000 m/s greiiu. Vamzdio atoliaua nejudanio pabklo atvilgiu
lygi 0,9 m, o vamzdio mas
300 kg. Apskaiiuokite vidutin prieatatrankini rengini pasiprieinimo
jg.

1.805*. 3 kg ir 4 kg mass rutuliukai


juda vienas kitam statmenomis kryptimis: pirmasis horizontalia kryptimi 8 m/s greiiu, antrasis vertikalia kryptimi 3 m/s greiiu. Smg
laikydami absoliuiai netampriu, apskaiiuokite po jo rutuliuk gyto
greiio projekcijas vertikalia ir horizontalia kryptimi.

1.806*. 5 m ilgio ir 180 kg mass stora bei plaia lenta (prie kurios krat
i apaios iilgai prikalti du taai) berniukas pereina i vieno galo kit.
Dl to stoviniame vandenyje lenta
pasislenka 1 m. Apskaiiuokite ber1.803*. Dalels, kuri mas Jn1 ir 2, niuko mas. Vandens pasiprieinimo
o greitis V1 ir v2, juda taip, kaip paro- nepaisykite.

1.807*. 0,3 kg ir 0,2 kg mass rutuliukai pakabinti ant vienod ilg plon
sil, tvirtint viename take. tempiant sil, pirmasis rutuliukas pakeliamas 7 cm aukt ir paleidiamas.
kok aukt pakils pirmasis ir antrasis rutuliukas po tampriojo centrinio
smgio?

1.808. Akimirksniu imetam duj


mas sudaro 0,2 raketos mass, o j
greitis lygus 900 m/s. Kok greit gyja raketa?

1.809. Nuo dvipakops raketos, kurios


mas 4 t, o greitis 580 m/s, atsiskyr
antroji 1,6 t mass pakopa. Jos greitis
padidjo iki 595 m/s. Kokiu greiiu
pradjo skrieti pirmoji raketos pakopa? Greiiai nurodyti stebtoj emje atvilgiu.
1.810. Raketos be kuro mas 0,4 kg,
o kuro mas 50 g. Sudegus visam
kurui, raketa gali pakilti didiausi
125 m aukt. Kokiu greiiu i raketos imetamos dujos, kai kuras sudega akimirksniu?

32. Mechaninis darbas


1.811. Ar atliekamas darbas, kai knas juda tolygiai, veikiamas statmenos jo judjimo krypiai jgos? kai
knas juda i inercijos? kai knas juda, veikiamas viena kit atsveriani
jg? Kodl?
1.812. Judjimo kryptimi veikiamas
tam tikros jgos, knas nueina tam
tikr atstum. Ar vienod darb atlieka i jga, kai knas juda tolygiai ir
kai tolygiai greitjaniai? Kodl?
1.813. 1 N jgos veikiamas materialusis takas pasislinko 1 m. Kok darb
atliko jga?
1.814. Ar atlieka darb traukos jga,
veikianti dirbtin ems palydov, kuris skrieja apskritimine orbita? elipsine orbita? Kodl?
1.815. Veikiamas 15 N jgos, knas
pasislenka tiese 10 m. Kok darb atlieka jga?
1.816. 300 kg mass statin ridenama sunkveimio kbul dviem at5. 3727

remtais j rstais. Kbulo pagrindas


yra 1 m auktyje nuo ems paviriaus. Koks darbas atliekamas ridenant statin sunkveim? Trinties
nepaisykite.
1.817. 22 kg mass knas 440 N jga
pakeliamas vertikaliai 8 m aukt.
Kok darb atlieka i jga? Kok darb tuomet atlieka sunkio jga?
1.818. 120 g mass vertikaliai auktyn mestas knas nukrito imetimo
vietoje. Didiausias jo pakilimo auktis buvo lygus 8 m. Kok darb atliko
sunkio jga, knui kylant, leidiantis,
visame kelyje?
1.819. Kranas kelia 16 kN krovin
20 m/min greiiu. Kok darb jis atlieka per pirmsias 6 s?
1.820. Pastumiant IO4 N svorio krovin horizontalia kryptimi, atliekamas
5 IO8 J darbas. Trinties koeficientas
lygus 0,4. Kokiu atstumu pastumiamas krovinys?
65

1.821. Kok darb reikia atlikti, norint


suvynioti 2,6 m ilgio bei 12 N svorio
uuolaid ant horizontalaus plono
strypo, taisyto vir lango? Trinties nepaisykite.
1.822. 2 m ilgio bei 120 kg mass strypas guli ant ems horizontalioje
ploktumoje. Kok maiausi darb
reiks atlikti norint stryp pastatyti vertikaliai?
1.823. Nuo 16 m aukio utvankos
kas minut nukrinta 20 000 m3 vandens. Koks darbas atliekamas per
1 min?
1.824. Kok darb atlieka kranas, pakeldamas horizontali 6 m ilgio bei
100 cm2 skerspjvio ploto plienin sij 15 m aukt?
1.825. 18 kg mass knas laisvai
krinta 5 s. Apskaiiuokite per t laik
sunkio jgos atlikt darb.
1.826. 20 g mass rutuliukas pradeda
riedti horizontaliu paviriumi tolygiai
greitdamas ir per 3 s nueina 45 m
atstum. Pradinis rutuliuko greitis
lygus nuliui. Kok darb atlieka rutuliuk veikianti jga, kai trinties nepaisoma?
1.827. 600 N svorio knas per 5 s laisvai nukrinta ant ems. Kok darb
atlieka sunkio jga?
1.828. Laisvai krintanio 2 kg mass
kno greitis padidjo nuo 0,5 m/s iki
1,5 m/s. Kok darb atliko sunkio
jga?

tinis grunto tankis 2 IO3 kg/m3. Kok


maiausi darb teks atlikti pakeliant
grunt iki ems paviriaus?
1.831. 8 m ilgio ir 50 cm skersmens
uolinis rstas tolygiai keliamas
6 m aukt. uolo tankis 800 kg/m3.
Koks darbas atliekamas keliant
rst?
1.832. Kok darb reikia atlikti pakeliant 2,5 kg mass kn 2 m/s2 pagreiiu 2 m aukt?
1.833. 20 kg mass knas per 5 s tolygiai greitjaniai pakeliamas 12 m
aukt. Koks darbas atliekamas pakeliant kn? I pradi knas nejudjo. Trinties nepaisykite.
1.834. 100 kN svorio liftas kyla
0,4 m/s2 pagreiiu. Kok darb jis atlieka per pirmsias 3 s?
1.835. 600 N svorio krovinys keliamas
vir be pradinio greiio 1,2 m/s2 pagreiiu. Koks darbas atliekamas 10 m
kelyje?
1.836. 3 kg mass kn keliant vertikaliai 8 m aukt, atliekamas 260 J
darbas. Kokiu pagreiiu keliamas
knas?
1.837. 4 kN sverianiu krovininiu liftu reikia pakelti 12 t mass krovin
40 m aukt. Liftas gali kelti ne daugiau kaip 500 kg. Trinties nepaisoma.
Kok darb teks atlikti pakeliant krovin?

1.829. 4 N svorio kamuolys metamas


vertikaliai auktyn 12 m/s greiiu. Apskaiiuokite kylant kamuol veikianios sunkio jgos darb.

1.838. 2 t mass automobilis pradeda


judti horizontaliu keliu 1,8 m/s2 pagreiiu. Kok darb atlieka jo variklis
per 15 s? Riedjimo trinties koeficientas lygus 0,03.

1.830. Reikia ikasti 12 m gylio ulin,


kurio skerspjvio plotas 2,4 m2. Vidu-

1.839. Knas laisvai krinta i tam tikro aukio. Ar vienod darb per vie-

nodus laiko tarpus atlieka sunkio


jga? Pagrskite.

tumos polinkio kampas lygus 30.


Trinties nepaisykite.

1.840. Keturi berniukai dvejomis rogutmis tuo paiu keliu ve metalo


lau. Virvut jie temp vienoda jga,
taiau pirmoji berniuk pora jo greta vienas kito, o antroji toliau vienas nuo kito. Kuri berniuk pora atliko didesn darb? Kodl?

1.844. 12 N svorio knas perkeliamas


horizontalia ploktuma 6 metrus. Apskaiiuokite kn veikianios sunkio
jgos atlikt darb.

1.841. Veikiamas tam tikros jgos, knas tolygiai juda apskritimu. Kok
darb atlieka i jga? Kodl?

1.845. 10 N svorio granata metama i


tam tikro aukio horizontalia kryptimi 14 m/s pradiniu greiiu. Granatos
horizontalaus lkio nuotolis lygus
12 m. Apskaiiuokite sunkio jgos atlikt darb.

1.842. mogus tempia rogutes 120 N


jga. Virvut sudaro su horizontalia
kryptimi 30 kamp. Kok darb jga
atlieka 30 m kelyje?

1.846. 8 t mass automobilis vaiuoja


nuokalne ijungtu varikliu. Kelias sudaro su horizontu 6 kamp. Kok darb sunkio jga atlieka 150 m kelyje?

1.843. Kok darb reikia atlikti norint


tolygiai ukelti 4 kN svorio krovin
ant 5 m aukio nuoulniosios ploktumos virns? Nuoulniosios plok-

1.847. 10 N svorio knas nuslydo 1,6 m


ilgio nuoulnija ploktuma, pasvirusia horizont 30 kampu. Kok darb
atliko kn veikianti sunkio jga?

33. Tamprumo jgos darbas


1.848. Kuri energija padidina i lanko
paleistos strls greit?
1.849. Koks darbas bus atliktas itempiant 30 kN/m standumo spyruokl
0,4 cm?
1.850. 1,2 m ilgio gumel, veikiama
12 N svorio kno, pailgjo 10 cm. Apskaiiuokite darb, kuris buvo atliktas tempiant gumel.
1.851. Spyruokl itempiant 4 mm, atliktas 0,2 J darbas. Koks darbas bus
atliktas itempiant t spyruokl 2 cm?
1.852. Dinamometru, kurio spyruokls standumas 600 N/m, galima matuoti jg iki 50 N. Koks darbas bus
atliktas itempiant spyruokl nuo skals vidurio iki galo?

1.853. Remdamiesi briniu, apskaiiuokite spyruokls, itemptos 6 cm,


potencin energij. Kokia yra kampo
tangento fizikin prasm? Kokia yra
trikampio OAB ploto fizikin prasm?

1.854. Palyginkite darbus, kuriuos atlieka berniukas, itempdamas dinamometro spyruokl nuo O iki 10 N;
nuo 10 N iki 20 N; nuo 20 N iki 30 N.
1.855. Duoto dinamometro spyruokl
itempkite iki galo. Apskaiiuokite jos
potencin energij ir standum.

1.856. Gumins juostels standumas


1 kN/m. Apskaiiuokite 5 cm itemptos ios juostels potencin energij.
1.857. 2 kN jga spyruokl suspaudiama 25 mm. Apskaiiuokite suspaustos spyruokls potencin energij

34. Trinties jgos darbas


1.858. Ar gali atlikti darb slydimo
trinties jga? rimties trinties jga?
Kodl?
1.859. Kn veikia trinties jga. Ar
gali tos jgos darbas bti lygus nuliui?
Kodl?
1.860. Ijungtu varikliu automobilis
nuvaiuoja keli, lyg 220 m. Automobilio mas 1,6 t, o pasiprieinimo
judjimui koeficientas 0,02. Apskaiiuokite darb, kur atlieka trinties jgos, stabdydamos automobil.
1.861. 180 kg mass knas juda tolygiai horizontaliu paviriumi. Jga j
veikia judjimo kryptimi, kno trinties paviri koeficientas lygus 0,02.
Koks darbas atliekamas pastumiant
kn 400 m?
1.862. Kok darb per 15 min atlieka
elektroveis, traukiantis 2500 t mass
sstat horizontaliu keliu pastoviu
72 km/h greiiu? Trinties koeficientas
lygus 0,005.
1.863. Knas tolygiai juda horizontaliu paviriumi, veikiamas 1 kN traukos jgos, sudaranios su horizontu
45 kamp. Kok darb i jga atlieka
10 m kelyje? Kok darb tame kelyje
atlieka pasiprieinimo jga?

1.864. 2 t mass vagonlis tolygiai stumiamas horizontaliu keliu. Kok darb atlieka vagonl stumiantis mogus
100 m kelyje, kai trinties koeficientas
lygus 0,01?
1.865. 600 g mass taelis, tolygiai
tempiamas 100 N/m standumo spyruokle, pasislenka horizontaliu paviriumi 15 cm. Taelio trinties paviri koeficientas lygus 0,3. Darb,
reikaling triniai nugalti, palyginkite su darbu, reikalingu spyruoklei itempti tiek, kad taelis pradt slysti.
1.866. 4 IO6 kg mass traukinys pajuda i vietos ir 2 min vaiuoja 0,2 m/s2
pagreiiu. Pasiprieinimo koeficientas
lygus 0,05. Apskaiiuokite lokomotyvo atlikt darb.
1.867. Prie besisukanio galstuvo,
kurio spindulys lygus 18 cm, 25 N jga prispaudiamas peilis. Per 30 s galstuvas apsisuka 90 kart, o peilio
trinties galstuv koeficientas lygus
0,3. Kok darb galstuvo variklis atlieka per 2 min?
1.868. Pajudjs i vietos pakrautas
automobilis 100 m kelyje gijo 72 km/h

greit. Automobilio su kroviniu mas


1950 kg, jo rat trinties keli koeficientas 0,05. Kok darb atliko automobilio variklis?
1.869. Pajudjs i vietos automobilis
per 12 s nuvaiavo 80 m. Pasiprieinimo judjimui koeficientas 0,05,

automobilio mas 1,4 t. Kok darb atliko automobilio variklis?


1.870*. 2 t mass krovinys keliamas
4 m aukt nuoulnija ploktuma,
sudarania su horizontu 30 kamp.
Trinties koeficientas 0,45. Kok darb
reiks atlikti keliant krovin?

35. Galia
1.871. Ar vienodu greiiu vaiuos
pakrautas ir tuias automobilis? Atsakym patikrinkite, atlikdami bandym su automobilio modeliu, ir j
paaikinkite.
1.872. Ar egzistuoja aminasis judjimas"? Ar egzistuoja aminasis variklis"? Kodl?
1.873. Kodl tam tikros galios ma
matmen variklis yra greitaeigis?
1.874. Tekinimo stakli variklio galia
3,5 kW. Kok darb is variklis atlieka per 1,5 min?
1.875. Apskaiiuokite darb, kur hidroelektrin atlieka per metus, inodami, kad vidutin jos generatori galia
lygi 2,5 MW.
1.876. 36 km/h greiiu vaiuojanio
automobilio variklis traukia 4 kN jga. Apskaiiuokite to variklio gali.
1.877. Ardamas dirv, traktorius nugali 13 kN pasiprieinimo jg ir ivysto 35 kW naudingj gali. Kokiu
greiiu traktorius vaiuoja dirva?
1.878. Kai motorin valtis plaukia
36 km/h greiiu, jos variklio galia siekia 40 AG. Kokio didumo jga tempiamas lynas, kuriuo i valtis pririta
prie vilkiko, traukianio j tokiu pat
greiiu?

1.879. Traktoriaus traukos galia 40 kW.


Apskaiiuokite jo traukos jg, kai jo
greitis lygus 0,5 m/s; 1,0 m/s; 2,0 m/s;
2,5 m/s; 3,0 m/s. Nubraiykite traukos jgos priklausomybs nuo traktoriaus greiio grafik.
1.880. lifavimo stakli diskas sukasi
35 m/s greiiu, o lifuojama detal
spaudiama prie jo 110 N jga. Trinties tarp detals ir disko koeficientas
lygus 0,25. Apskaiiuokite stakli variklio mechanin gali.
1.881. Automobilis kyla kaln
45 km/h greiiu. Jo variklio galia yra
pastovi ir lygi 60 kW. Apskaiiuokite
automobilio variklio traukos jg.
1.882. Lktuvas skrenda tiesiai ir tolygiai 900 km/h greiiu. Jo varikli
galia lygi 1,8 MW. Raskite pasiprieinimo judjimui jg.
1.883. 950 km/h greiiu skrendanio
lktuvo vis (keturi) varikli galia
35 MW. Kokia yra vieno variklio traukos jga?
1.884. 2 t mass automobilis vaiuoja
horizontaliu keliu 72 km/h greiiu.
Pasiprieinimo judjimui jga lygi
0,05 automobilio svorio. Apskaiiuokite variklio gali.
1.885. 1200 t mass traukinys vaiuoja horizontaliais bgiais pastoviu

54 km/h greiiu. Naudingoji ilumveio traukos galia lygi 880 kW. Apskaiiuokite pasiprieinimo judjimui koeficient.

1.895. Hidroelektrine per 1 s prateka


9 IO3 m3 vandens, kai jo lygi skirtumas 25 m. Kokia yra vandens srovs
galia?

1.886. Keliamasis kranas, kurio variklio galia 1,6 kW, kelia krovin 5 cm/s
greiiu. Kokia gali bti didiausia to
krovinio mas?

1.896. 6,2 MN svorio traukinys ivyksta i stoties ir, nuvaiavs 2,5 km, per
6 min gyja 55 km/h greit. Traukinio
rat trinties bgius koeficientas lygus 0,005. Apskaiiuokite vidutin lokomotyvo gali.

1.887. 18 kN sveriantis automobilis


vaiuoja 27 km/h greiiu. Pasiprieinimo koeficientas 0,02. Koki gali
gyja automobilio variklis ir kok darb jis atlieka kiekvienoje 1 km ilgio
kelio atkarpoje?
1.888. Keliamasis kranas per 2 min
tolygiai ukelia 22 kN svorio krovin
10 m aukt. Apskaiiuokite naudingj krano gali.
1.889. Arklys gali perveti 1,5 t mass
krovin 2 km atstumu per 14,3 min.
Pasiprieinimo krovinio judjimui koeficientas lygus 0,02. Apskaiiuokite
naudingj arklio gali.
1.890. 72 km/h greiiu vaiuojanio
2 t mass automobilio variklio galia
lygi 120 kW. Koks gali bti tokiu greiiu vaiuojanio automobilio didiausias pagreitis?
1.891. Vilkikas, kurio variklio traukos
jga 65 kN, 13,5 km/h greiiu tempia
lynu pririt barkas. Kampas tarp lyno ir vilkiko judjimo krypties lygus
15. Apskaiiuokite vilkiko gali.
1.892. kok aukt per 1 min siurbliu
galima pakelti 450 m3 vandens, kai
naudingoji siurblio galia lygi 2,2 MW?

1.897. I 190 m gylio achtos keltuvas


su kroviniu kyla tolygiai greitdamas
50 s. Keltuvo su kroviniu mas lygi
8 IO3 kg. Apskaiiuokite to keltuvo
variklio gali.
1.898. 1 t mass lktuvas, oro uosto
kilimo taku nuvaiavs 200 m, pakyla
nuo ems 90 km/h greiiu. Rat trinties tak koeficientas lygus 0,02. Koki gali ivysto lktuvo varikliai?
1.899. 6 kg mass sviedinys ilekia i
2 m ilgio patrankos vamzdio horizontalia kryptimi 600 m/s greiiu. Laikydami, kad sviedinys lekia pastoviu
pagreiiu, apskaiiuokite patrankos
gali.
1.900. Kad motorlaivio greitis padidt 3 kartus, jo variklio gali reikia padidinti 27 kartus. Paaikinkite kodl.
1.901. Kiek kart reikia padidinti lktuvo varikli gali, kad jo skridimo
greitis bt dvigubai didesnis?
1.902. Kodl kaln automobilis vaiuoja liau negu horizontaliu keliu
(kai variklio galia pastovi)?

1.893. Naudingoji siurblio galia 12 kW.


Kiek vandens (m3) is siurblys gali pakelti i 16 m gylio per 0,5 h?

1.903. Automobilis vaiuoja kalne


(10) 5 m/s greiiu. Pakrauto automobilio mas 4 t, jo variklio galia 72 AG.
Apskaiiuokite riedjimo trinties koeficient.

1.894. 20 mm skersmens vandens


iurkl trykta i siurblio 20 m/s
greiiu. Apskaiiuokite siurblio gali.

1.904. Koki didiausi kaln gali


veikti 500 AG galios garveys, vaiuodamas 7,2 km/h greiiu, kai trinties

koeficientas lygus 0,002? Sstato mas 11 500 t.


1.905. Kok greit gali gyti tramvajus
IO0 kalnje, turdamas keturis variklius, kuri kiekvieno galia yra lygi 55 kW? Tramvajaus svoris 3
IO5 N, o jo riedjimo trinties koeficientas 0,05.
1.906. Garveys tempia kaln 1200 t
mass sstat pastoviu 7 m/s greiiu.
Pasiprieinimo koeficientas 0,003, kalno polinkio kampo tangentas 0,009.
Apskaiiuokite garveio gali.

1.907. Traktoriaus galia 30 kW. Kokiu


greiiu is traktorius gali traukti kalne 2 t mass priekab? kalns nuolydis 0,2, o traktoriaus trinties keli
koeficientas 0,42.
1.908*. 1 t mass automobilis pajuda
i vietos ir vaiuoja 1 m/s2 pagreiiu.
Trinties koeficientas yra lygus 0,01.
Apskaiiuokite traukos jgos darb,
atlikt per 15 s, bei variklio gali
15-osios sekunds pabaigoje. Kok atstum ijungtu varikliu automobilis
nuvaiuos per 10 s?

36. Kinetin energija


1.909. Kno neveikia jokios jgos. Ar
gali pakisti tokio kno kinetin energija? Kodl?
1.910. Ar gali nepakisti kno kinetin
energija, jeigu j veikiani jg atstojamoji nelygi nuliui? Kodl?
1.911. Tiesiai ir tolygiai plaukianio
laivo denyje berniukai aidia su kamuoliu. Ar priklauso kamuolio kinetin energija nuo laivo greiio ir nuo
pasirinktos atskaitos sistemos? Kodl? Paraykite formules.
1.912. 50 g mass kno kinetin energija lygi 100 J. Koks to kno greitis
atitinka i energijos vert?
1.913. Kokiu greiiu turi vaiuoti 2 t
mass automobilis, kad turt tiek
pat kinetins energijos, kiek ir 20 kg
mass sviedinys, lekiantis 700 m/s
greiiu?
1.914. Kiek kinetins energijos turi
50 g mass knas, lekiantis 800 m/s
greiiu? Kokiu greiiu turi vaiuoti
6,2 t mass automobilis, kad gyt
tiek pat kinetins energijos?

1.915. Kiek kart reikia padidinti kno greit, kad jo kinetin energija padidt du kartus (kno mas nekinta)? Kokios mass knas, juddamas
15 m/s greiiu, turi 2000 J kinetins
energijos?
1.916. 800 g mass futbolo kamuolys
lekia 5 m/s greiiu ir atsimua vart
virpst. Kiek kinetins energijos turjo kamuolys, prie atsimudamas
virpst? Isprskite udavin laikydami, kad kamuolys atsimua vartinink, bgant prieprieiais 6 m/s
greiiu.
1.917. Apskaiiuokite rutuliuko, iauto i spyruoklinio pistoleto, kinetin
energij. (Naudokits dinamometru ir
liniuote.)
1.918. 12 kg mass knas laisvai krinta 5 s. Apskaiiuokite kno kinetin
energij prie pat ems paviriaus.
1.919. 500 g mass knas laisvai krinta i 40 m aukio. Kokia yra jo kinetin energija lietimosi su ems
paviriumi momentu?

1.920. 400 g mass knas metamas


horizontaliai 15 m/s greiiu. Apskaiiuokite to kno kinetin energij
antrosios judjimo sekunds pabaigoje.
1.921. Kno judesio kiekis 10 kgm/s,
o kinetin energija 10 J. Kokia yra
io kno mas ir kokiu greiiu jis
juda?
1.922. Sunkveimio mas 20 kart didesn u lengvojo automobilio, o jo
greitis 8 kartus maesnis u lengvojo
automobilio. Palyginkite j impuls
bei kinetin energij.

1.923. Knas juda tolygiai 0,6 m spindulio apskritimu. Jo kinetin energija


lygi 18 J. Apskaiiuokite kn veikiani jg. Nustatykite jos krypt.
1.924. 200 g mass rutuliukas tolygiai
skrieja 100 sk/min greiiu 40 cm
spindulio apskritimu. Kokia yra rutuliuko kinetin energija?
1.925. Ant 0,5 m ilgio silo pakabintas 120 g mass rutuliukas sukasi apskritimu horizontalioje ploktumoje.
Silas sudaro su vertikale pastov 30
kamp. Apskaiiuokite rutuliuko kinetin energij.

37. Kinetins energijos teorema


1.926. 2 kg mass materialj tak,
judant horizontalia ploktuma 6 m/s
greiiu, pradeda veikti pastovaus didumo jga. Kok darb atlieka i jga,
kol takas gyja 10 m/s greit?
1.927. 1 t mass knas juda 36 km/h
greiiu. Kok darb jis atliks, kol sustos? Kuri to kno energija dl to
pakis? Kaip?

1.931. Kuriuo atveju reikia atlikti didesn darb: 10 kg mass kno greit
padidinant nuo 6 m/s iki 12 m/s ar
nuo 12 m/s iki 18 m/s? Kiek didesn?
1.932. 0,8 kg mass knas, mestas
vertikaliai auktyn 12 m/s pradiniu
greiiu, nukrito ant ems 8 m/s greiiu. Kok darb atliko kn veikianti
oro pasiprieinimo jga?

1.928. Kok darb atlieka 700 t mass


traukinys, padidindamas greit nuo
36 km/h iki 72 km/h? Kok darb jis
atliks, kai, gijs 72 km/h greit, bus
staiga stabdomas?

1.933. 9,6 g mass kulka ilk i


vamzdio 825 m/s greiiu. Nulkusios
100 m, jos greitis sumajo iki 746 m/s,
o 200 m iki 675 m/s. Kok darb
atliko oro pasiprieinimo jga pirmoje
bei antroje kelio atkarpoje?

1.929. Laisvai krintanio kno greitis


padidjo nuo 3 m/s iki 9 m/s. Kno
mas 6 kg. Kok darb atliko sunkio
jga?

1.934. 220 t mass ilumveis, vaiavs 65 km/h greiiu, sustojo. Kiek ilumos isiskyr stabdant ilumve?

1.930. Vertikaliai auktyn iauta


20 g mass kulka nukrito ant ems
po 20 s. Apskaiiuokite parako duj
autuvo vamzdyje atlikt darb.

1.935. Kokiu greiiu skriet kosmin


raketa, jei reaktyvusis jos variklis
(kad gyt tok greit) atlikt 7,2 IO7 J
darb, tenkant kiekvienam kilogramui raketos mass?

38. Kinetin energija ir judesio kiekio


tverms dsnis
1.936. 20 t mass traukinio vagonas,
riedantis 2 m/s greiiu, susiduria su
15 t mass stovinia ant bgi platforma. Kokiu greiiu vaiuoja vagonas ir
platforma po susidrimo? Koks yra
tas susidrimas: tamprusis ar netamprusis? Kuri mechanins energijos dalis susidrimo momentu virsta vidine
energija?
1.937. Dvi platformos, kuri mas 16 t
ir 26 t, vaiuoja viena prieais kit
0,5 m/s bei 0,8 m/s greiiu. Kokiu greiiu ir kuria kryptimi jos rieds po netampraus susidrimo? Kokia tada bus
platform kinetin energija?
1.938. 6000 t vandentalpos ledlauis
plaukia ijungtais varikliais 8 m/s
greiiu ir, susidrs su nejudania ledo lytimi, pradeda stumti j prieais
save. Ledlauio greitis dl to sumaja iki 4 m/s. Vandens pasiprieinimo
nepaisykite. Kokia yra ledo lyties mas? Kiek mechanins energijos susidrimo metu virsta vidine?
1.939. Judantis knas atsimu tokios pat mass nejudant kn ir po
to abu knai judjo kartu (smgis
buvo plastinis). Kuri mechanins
kn energijos dalis virto vidine energija?
1.940. autuvo mas 100 kart didesn negu ovinio utaiso. Apskaiiuokite vio metu ilekiani ovinio
rat (kartu su parako dujomis) kinetins energijos bei autuvo kinetins
energijos santyk.

1.941. I pabklo iauto sviedinio kinetin energija lygi 1,6 MJ. Sviedinio
mas 10 kg, pabklo vamzdio mas
600 kg. Kiek kinetins energijos vio metu gyja pabklo vamzdis?
1.942. I 4 kg mass autuvo, pakabinto horizontalioje ploktumoje,
550 m/s greiiu iaunama 10 g mass kulka. Apskaiiuokite vio metu
autuvo gyt kinetin energij.

1.943. 1,3 t mass dirbtinis ems palydovas skrieja apskritimine orbita


150 km auktyje vir ems paviriaus. Apskaiiuokite palydovo kinetin energij.
1.944*. Pirmasis dirbtinis ems palydovas skriejo orbita, kurios vidutinis
auktis nuo ems paviriaus 588 km.
Kokia buvo jo kinetin energija? Palydovo mas apie 84 kg, ems
spindulys apie 6400 km, laisvojo
kritimo pagreitis prie ems paviriaus apie 10 m/s2.
1.945*. Dirbtinis ems palydovas sukasi apie em apskritimine orbita.
Palydovo mas 1,2 t, apsisukimo periodas 240 min. ems spindulys apie
6,4 IO6 m. Apskaiiuokite:
a) palydovo orbitos aukt vir ems
paviriaus;
b) palydovo kinetin energij.

39. Darbas ir kinetins energijos pokytis


1.946. Kurio sunkveimio pakrauto
ar tuio ilgesnis stabdymo kelias,
kai jie vaiuoja vienodu greiiu? rodykite. Trinties koeficientai vienodi.
Oro pasiprieinimo nepaisykite.
1.947. Automobili stabdymo kelias
priklauso nuo greiio, kuriuo jie vaiuoja pradedami stabdyti. rodykite,
kad stabdymo kelias tiesiog proporcingas to greiio kvadratui (kai kitos slygos vienodos).
1.948. 20 t mass vagonas rieda
12 km/h greiiu. Kokia jga j reikt
stabdyti, kad stabdymo kelias bt lygus 240 m?

trinties asfalt koeficientas stabdant


buvo lygus 0,5?
1.954. 24 g mass kulka, lekianti
400 m/s greiiu, pataiko ems pylim ir sminga j 0,4 m. Kokia jga
pylimo gruntas stabdo kulk?
1.955. Automobilio greitis 36 km/h.
Kok atstum automobilis nuvaiuos
ijungtu varikliu? Trinties koeficientas 0,045.
1.956. Lktuvas leidiasi oro uost
90 km/h greiiu ir tpimo taku nuvaiuoja 120 m. Apskaiiuokite pasiprieinimo koeficient.

1.949. 400 g mass plaktuku kalama


vinis. Po kiekvieno smgio ji sminga
lent 5 cm. Plaktuko greitis smogiant lygus 2 m/s. Apskaiiuokite vidutin pasiprieinimo jg.

1.957. Knas juda horizontalia ploktuma 15 m/s greiiu. Trinties koeficientas lygus 0,12. Kok atstum knas nueis nustojus veikti traukos
jgai? Kurios ries energija virs to
kno kinetin energija?

1.950. 12 kg mass sviedinys ilekia


i pabklo 600 m/s greiiu. Pataikymo taikin momentu jo greitis pabklo atvilgiu lygus 500 m/s. Kok
darb atlieka skriejantis sviedinys,
veikdamas oro pasiprieinim?

1.958. Stabdomas 2 t mass automobilis nuvaiavo horizontaliu keliu 60 m.


Trinties koeficientas buvo lygus 0,45.
Apskaiiuokite trinties jgos atlikt
darb ir automobilio kinetins energijos pokyt.

1.951. Vairuotojas ijung automobilio


varikl ir pradjo stabdyti, likus 30 m
iki viesoforo. Automobilio mas 1,5 t,
jo rat trinties kelio dang jga
4200 N. Kokiu greiiu i pradi vaiavo automobilis?

1.959. 4,6 t mass krovininis automobilis vaiuoja horizontaliu keliu


54 km/h greiiu. Vairuotojas, pamats
keliu bgant un, jungia stabdius,
ir automobilis u 2 m sustoja. Apskaiiuokite automobilio stabdymo jg
bei laik.

1.952. Kaip, turint tik rulet, nustatyti, kurio i dviej iuoj mas didesn ir kiek kart?
1.953. Tirdamas automobili avarij,
policininkas nustat, kad automobilio
stabdymo kelias 50 m. Kokiu greiiu
vaiavo is automobilis, kai jo rat

1.960. 10 kg mass sviedinys ilk i


patrankos vamzdio 500 m/s greiiu.
Vamzdiu jis judjo 0,01 s. Nustatykite vidutin parako duj slgimo jg.
1.961. 16 t mass troleibusas pajuda
i vietos 1,2 m/s2 pagreiiu ir pava-

iuoja 10 m. Apskaiiuokite troleibuso traukos jgos bei pasiprieinimo


jgos atlikt darb. Pasiprieinimo koeficientas lygus 0,02. Apskaiiuokite
troleibuso kinetin energij.
1.962. Brinyje pavaizduotas 8 t mass automobilio greiio grafikas. Apskaiiuokite automobilio traukos jgos
darb, atlikt per 30 s. Pasiprieinimo koeficientas 0,05. Kiek per t laik pakito automobilio kinetin energija?

40. Potencin energija


1.963. Ledlauis suardo stor led,
spausdamas j i viraus savo svoriu.
Kurios ries energij vartoja ledlauis?
1.964. Ar gali potencin energija bti
neigiama? Kodl?
1.965. mogus lipa vir laiptais. Kokia jga j veria judti? Ar ji atlieka
darb?
1.966. Ar visada aukt h pakelto mass m kno potencin energija lygi
mgKl Kodl?
1.967. Glbys malk buvo unetas
antr namo aukt ir sudegintas krosnyje. Ar inyko malk potencin
energija? Kodl?
1.968. Kodl nuoulniai statytos durys atsidaro arba usidaro paios?
Kurios energijos dka atliekamas is
darbas?
1.969. 2 kg mass krovinys krinta i
12 m aukio. Kaip ir kiek pakinta jo
potencin energija po 1 s? Pradinis
krovinio greitis lygus nuliui.

1.970. Kambario auktis 3 m, stalo


auktis 1,25 m. Ant stalo stovi 2 kg
mass svarstis. Kokia yra jo potencin energija stalo, grind ir lub atvilgiu?
1.971. kok aukt reikia pakelti
60 N svorio krovin, kad jo potencin
energija padidt 50 J? Kiek reikia
nuleisti krovin, kad jo potencin
energija sumat 120 J?
1.972. 60 N sveriantis kjis laisvai
krito 0,6 s. Apskaiiuokite jo potencin energij priekalo atvilgiu kritimo
pradioje ir kritimo pabaigoje.
1.973. 60 g mass strl paleista i
lanko vertikaliai auktyn 25 m/s greiiu. Kokia bus ios strls potencin
ir kinetin energija, prajus 2 s nuo
judjimo pradios?
1.974. 4 kg mass knas laisvai krinta i 8 m aukio. Kokia yra to kno
potencin ir kinetin energija 3 m
auktyje?
1.975. Knas mestas vertikaliai emyn i 80 m aukio 10 m/s greiiu.
Smgio em momentu jo kinetin

energija buvo lygi 1600 J. Apskaiiuokite to kno mas bei greit smgio
metu. Oro pasiprieinimo nepaisykite.

siek 8 m aukt. Kok darb atliko


sunkio jga, kamuoliukui lekiant
auktyn, leidiantis emyn, visame
kelyje? Apskaiiuokite vis kamuoliuko potencins energijos pokyt.

1.976. 0,8 kg mass knas, mestas


vertikaliai auktyn 5 m/s greiiu, pakyla didiausi aukt. Kok darb
per t laik atlieka sunkio jga ir kiek
pakinta to kno kinetin bei potencin energija?

1.980. 1 kN svorio kjis laisvai krinta


i 70 cm aukio ant dirbinio. Vidutin
pasiprieinimo jga lygi 70 kN. Kokio
gylio duobut kjis imu dirbinyje?

1.977. Veikiamas 5 N jgos, sverto


galas nusileidia emyn be trinties.
Prie kito sverto galo prikabinto krovinio potencin energija dl to padidja
1,5 J. Kiek centimetr nusileidia vienas sverto galas?

1.981. Kurios ries energija apibdina mechanin lktuvo bsen oro


uosto atvilgiu, kai lktuvas:
a) stovi pakilimo take;
b) sibgja prie pakildamas or;
c) skrenda?

1.978. Krovinys be trinties buvo tolygiai pakeltas 500 cm ilgio nuoulnija


ploktuma, ir dl to jo potencin energija padidjo 500 J. Apskaiiuokite,
kokio didumo lygiagreia ploktumai
jga buvo keliamas krovinys ir kok
darb atliko i jga.

1.982. DZP skrieja apskritimine orbita. Ar palydove esantys daiktai turi


potencins energijos:
a) kabinos atvilgiu;
b) ems atvilgiu?
Kodl?

1.979. Nuo ems 5 m auktyje tvirtint krep buvo mestas 200 g


mass kamuoliukas. Lkdamas jis pa-

1.983. Kaip kinta dirbtinio ems palydovo, skriejanio elipsine orbita, kinetin, potencin bei pilnutin mechanin energija?

41. Energijos virsmai


1.984. Laikrodis usukamas per 1 min,
po to jis eina vis par. Ar tai neprietarauja tverms ir virsmo dsniui? Kodl?
1.985. Remiantis tik energijos tverms dsniu, nepavyksta apskaiiuoti
kno greiio, gyto po netampraus
smgio. Ar galima, neatsivelgiant
tai, laikyti energijos tverms dsn
teisingu visiems inomiems procesams? Kodl?
1.986. Nuo kalnelio, kurio profilis
pavaizduotas brinyje, nepakildama

nuo paviriaus, slysta trinkel. veikusi vertikale atstum h, ji sustoja. Kok darb reiks atlikti, norint i trinkel utraukti atgal tuo paiu keliu?

1.987. 0,5 g mass ledsis laisvai krinta i 80 m aukio. Kokia yra jo kinetin energija kritimo pabaigoje?

1.988. 100 g mass akmuo, nuslyds


nuo 3 m aukio nuoulniosios ploktumos, gijo 5 m/s greit. Kokia buvo
akmens potencin energija judjimo
pradioje ir kinetin energija nuoulniosios ploktumos papdje? Kaip
galtumte paaikinti skirtingus atsakymus?
1.989. Knas, nukrits i 10 m aukio, turi 18 800 J kinetins energijos.
Kokia to kno mas?
1.990. Kokiu pradiniu greiiu i aukio h reikia mesti kamuol emyn, kad
jis paokt t pat aukt? Smg
em laikykite absoliuiai tampriu.
1.991. Iekodamas vertikaliai emyn
mesto kno galinio greiio, mokinys
i pradi ura energijos tverms
. mu2 mvl
,
. _
. ..
desn;:
mgh=A. Po to i j
vietoj darbo A ra sandaug mgh. Ar
teisingai pasielg mokinys? Kodl?
1.992. Kamuolys mestas tam tikru
kampu horizont 18 m/s greiiu. Apskaiiuokite kamuolio greit 8 m auktyje.
1.993. Akmuo metamas i 14 m aukio tam tikru kampu horizont
5 m/s pradiniu greiiu. Apskaiiuokite
akmens greit nukritimo ant ems
momentu.
1.994. Knas laisvai nukrito i tam
tikro aukio. Judjimo pabaigoje jo
greitis buvo lygus 25 m/s. I kokio
aukio krito knas?
1.995. Kokiu greiiu reikia mesti kamuol emyn, kad jis paokt 5 m
aukiau to lygio, i kurio buvo mestas? Energijos nuostoli nepaisykite.
1.996. 2 kg mass knas laisvai krinta i 6 m aukio. Kokia yra to kno

potencin bei kinetin energija 4 m


auktyje?
1.997. 0,3 kg mass akmuo laisvai
krinta i 40 m aukio. Apskaiiuokite jo kinetin energij 20 m auktyje
ir nukritimo ant ems momentu.
1.998. Akmuo mestas vertikaliai auktyn 12 m/s greiiu. Kokiame auktyje
jo kinetin energija lygi potencinei
energijai?
1.999. skysio piln ind, kurio auktis 0,9 m, metamas rutuliukas. Kokiu
greiiu reikia mesti t rutuliuk, kad
jis pasiekt indo dugn? Yra inoma,
kad rutuliuko kinetin energija jo prisilietimo prie indo dugno momentu
perpus maesn u jo potencin energij skysio paviriuje. Kuo virsta kita rutuliuko kinetins energijos dalis?
1.1000*. Knas buvo imestas greiiu
i>0 kampu horizont. Kok greit jis
gijo auktyje h < Zimax'?

1.1001. Knas juda 12 m ilgio horizontalia ploktuma, veikiamas 120 N


jgos. Kiek pakinta jo mechanin
energija? Kokia energija (kinetin ar
potencin) pakinta?
1.1002. 1000 kg mass boba", krisdama i 6 m aukio, smigo grunt
0,2 m. Apskaiiuokite grunto pasiprieinimo jg.
1.1003. 2 kg mass knas nukrito
i 220 m aukio ir smigo grunt
0,3 m. Kno trinties grunt jga lygi
IO4 N. Ar knas krito laisvai? Kodl?
1.1004. 90 kg mass paraiutininkas
atsiskyr nuo nejudanio sraigtasparnio ir laisvai krito 200 m, kol gijo

50 m/s greit, tik po to iskleid paraiut. Kok darb atliko oro pasiprieinimo jga?
1.1005. 2500 kg mass lktuvas skrenda horizontaliai 50 m/s greiiu. 400 m
auktyje, ijungus variklius, jis pradeda leistis emyn ir pasiekia tpimo
tak 30 m/s greiiu. Apskaiiuokite
darb, kur atlieka oro pasiprieinimo
jgos, lktuvui leidiantis.
1.1006. Pakrautos 120 kg mass rogs
pradeda leistis nuo 10 m aukio bei
100 m ilgio kalno ir jo papdje gyja
12 m/s greit. Apskaiiuokite vidutin
pasiprieinimo jg.
1.1007. 1,5 kg mass knas laisvai
krinta i 15 m aukio ir prie ems
paviriaus gyja 15 m/s greit. Kok
darb atlieka oro pasiprieinimo jga?
1.1008. Kok darb per 4 min atlieka
tolygiai greitdamas 22 t mass garveys, kai jo greitis padidja nuo 0 iki
36 km/h? Trinties koeficientas lygus
0,005.

1.1009. I pradi nejudjs mass m


knas nukrito ant vertikaliai pastatytos nesvarios spyruokls, kurios standumas k. Dl to spyruokl susispaud
ilgiu . I kokio aukio krito knas?
1.1010. 1,2 t mass vagonlis, riedantis 3 m/s greiiu, atsitrenkia tvirtint atram. Kiek dl to susispaudia
atramos spyruokls, kuri standumas
IO2 kN/m?
1.1011. Suspausta spyruoklinio pistoleto spyruokl, kurios standumas
lygus 100 N/m, sutrumpjo 0,1 m. Kokiu greiiu i tokio pistoleto ilks
25 g mass rutuliukas?

1.1012. Kiek kart pakis i spyruoklinio pistoleto horizontalia kryptimi iauto rutuliuko greitis, jeigu:
a) spyruokl pakeisime tris kartus
standesne;
b) spyruokl suspausime tris kartus
daugiau;
c) rutuliuk pakeisime kitu, tris kartus didesns mass rutuliuku?
Kiti dydiai, nuo kuri priklauso rutuliuko greitis, kiekvienu atveju nekinta.
1.1013. 180 g mass ledo ritulys, skriejantis 18 m/s greiiu, lk vartus ir
atsimu j tinkl. is linko 6 cm.
Kokia jga ritulys veik tinkl?
1.1014. Kokiu greiiu v i spyruoklinio pistoleto ilekia vertikaliai auktyn iautas rutuliukas, kurio mas
m? Standumo k spyruokl suspaudiama ilgiu .

1.1015. Du knai pakabinti ant silo,


permesto per nekilnojamj skridin.
Pradj judti tolygiai greitjaniai,
jie veik 0,6 m atstum. Dl to lengvesnio kno potencin energija padidjo 5 J, o kinetin 7 J. Apskaiiuokite silo tempimo jg.
1.1016. Nuo kalniuko vienodomis rogutmis leidiasi du skirtingos mass
berniukai. Ar vienod atstum jie nuvaiuos horizontaliu paviriumi, kol
sustos roguts? Atsakym paaikinkite. Oro pasiprieinimo nepaisykite.
1.1017*. 6 m aukio kalno virnje
stovintis berniukas netyia paleidia
8 kg mass rogutes ir jos, nuliuousios emyn, sustoja kalno papdje.
Berniuko mama tas rogutes vl utempia atgal. Kok darb ji atlieka?

1.1018*. Roguts nusileido nuo 12 m


aukio kalno, kurio polinkio kampas
30. Trinties koeficientas lygus 0,2.
Kok atstum tos roguts dar nuliuo
horizontaliu paviriumi, kol sustos?

1.1019. Netamprs 1 kg ir 2 kg mass


knai juda horizontaliu paviriumi
vienas prieais kit 2 m/s ir 3 m/s
greiiu. Kiek pakinta kn sistemos
kinetin energija po smgio?
1.1020. 10 g mass kulka, lkdama
500 m/s greiiu horizontalia kryptimi,
pataik 3 kg mass medin trinkel
ir strigo joje. Kulka ir trinkel ilo.
Kiek energijos buvo suvartota joms
ildyti smgio metu? Oro pasiprieinimo nepaisykite.
1.1021*. Nejudanioje valtyje sdintis
mogus 12 m/s greiiu horizontaliai
met 1,5 kg mass kn. Valties ir
mogaus mas 120 kg. Kok darb atliko mogus, kai:
a) valtis buvo pritvirtinta;
b) valtis galjo laisvai judti vandenyje?
1.1022*. Ant absoliuiai lygaus horizontalaus paviriaus padtas mass M
pleitas, o ant jo mass m taelis,
galintis slysti pleitu be trinties. Kok
greit gis pleitas, kai taelis nuslys
i aukio h ant horizontalaus paviriaus?
1.1023*. 18 kg ir 12 kg mass tamprs
rutuliai juda vienas prieais kit. Pirmojo rutulio greitis lygus 6 m/s. Susidrs su antruoju, pirmasis rutulys
sustojo. Apskaiiuokite antrojo rutulio greit prie susidrim ir po jo.
1.1024*. 30 g mass tamprus rutuliukas, riedantis 20 m/s greiiu, pasiveja
kit 50 g mass tampr rutuliuk,

judant 10 m/s greiiu. Kokiu greiiu


rutuliukai juds po susidrimo?
1.1025*. 12 kg ir 16 kg mass tamprs
rutuliai juda vienas prieais kit
5 m/s ir 10 m/s greiiu. Koks bus j
greitis po susidrimo?

1.1026. 20 kg mass svarstis kabo ant


3 m ilgio virvs. kok didiausi
aukt galima patraukti svarst on, kad, po to j paleidus laisvai svyruoti, virv nenutrkt? Virv ilaiko
540 N krovin.
1.1027*. Knas be pradinio greiio
slysta 5 m gylio duob slidiomis sienelmis ir tolygiai patenka ant horizontalaus jos dugno. Kno trinties
duobs dugn koeficientas 0,3, duobs
dugno ilgis 2,5 m. Kokiu atstumu nuo
duobs vidurio knas sustos?
1.1028*. Atliekant bandym su mirties kilpa", mass m rutuliukas paleidiamas i aukio h = AR (R kilpos
spindulys). Kokia jga rutuliukas
spaudia kilp apatiniame jos take 1
ir virutiniame take 2?

1.1029*. Trys vienodi rutuliukai po


15 g yra vienoje tiesje tam tikru atstumu vienas nuo kito. kratin
rutuliuk atsitrenkia toks pat rutuliukas, riedantis 8 m/s greiiu iilgai tiess, kurioje yra trys rutuliukai. Sis
smgis ir kiti po jo einantys smgiai
yra centriniai bei absoliuiai netamprs. Apskaiiuokite rutuliuk sistemos energij po vis smgi.

1.1030*. Kok greit gyja meteoritas, krisdamas i 700 km aukio


tankesnius ems atmosferos
sluoksnius, esanius 100 km auktyje? Laikykite, kad iki tol pasiprieinimo judjimui nebuvo. Meteorito
pradinis greitis nukreiptas ems
centr ir yra lygus 8,6 km/s. ems
mas 5,96 IO24 kg, o jos spindulys
6370 km.

42. Naudingumo koeficientas


1.1031. Krovin pakelti galima nuoulnija ploktuma ir nuoulniu transporteriu (begaline juosta, judania ant
ritinli). Kurio renginio naudingumo koeficientas yra didesnis? Kodl?
1.1032. Turbinos naudingumo koeficientas lygus 90 %, o naudingoji jos
galia 120 MW. Iiiek vandens prateka turbina kas sekund ir kokia yra
pilnutin vandens srauto galia, kai lygi skirtumas 20 m?
1.1033. Nuo 25 m aukio hidroelektrins utvankos kas sekund nukrinta 2 IO5 kg vandens. Hidroelektrins
tiekiama galia lygi 10 MW. Apskaiiuokite elektrins naudingumo koeficient.
1.1034. rengin, tiekiant vanden kininko fermai, sudaro 6,5 kW galios
elektros siurblys ir 45 m3 talpos bakas, ikeltas 8 m aukt. Siurblys
pripildo bak vandens per 12 min.
Apskaiiuokite renginio naudingumo
koeficient.
1.1035. Hidroelektrins turbina kas
sekund prateka 680 m3 vandens, o kai
vandens lygi skirtumas yra 18 m, turbinos galia siekia 0,1 GW. Apskaiiuokite turbinos naudingumo koeficient.

1.1036. I 600 m gylio nafta yra siurbiama 12 kW galios siurbliu, kurio


naudingumo koeficientas 80 %. Kiek
naftos juo isiurbiama per 6 h?
1.1037. Keliamasis kranas, kurio variklio galia 7 kW, o naudingumo koeficientas 85 %, kelia krovin 5 m/min
greiiu. Kokia to krovinio mas?
1.1038. Lktuvas skrenda tiese
800 km/h greiiu. Jo varikli galia lygi 1,8 MW. Kokia yra varikli traukos
jga? Naudingumo koeficientas lygus
70 %.
1.1039. Vietins hidroelektrins vidutinis vandens debitas 200 m3/s, o vandens lygi skirtumas 4 m. Elektrins
naudingumo koeficientas lygus 95 %.
Apskaiiuokite elektrins gali.
1.1040. Per 1 hidroelektrin sunaudoja 2,5 m3 vandens, esanio 3 m
auktyje. Elektrins naudingumo koeficientas 86 %. Kokia jos galia?
1.1041. Kiek elektros energijos sutaupyt 3400 t mass traukinio sstatas per vien reis, nuvaiuodamas
1000 km, jei slydimo guoliai bt pakeisti ritininiais (tada pasiprieinimo
koeficiento vidutin vert sumat

nuo 0,007 iki 0,0061)? Elektroveio


naudingumo koeficientas lygus 90 %.
Laikykite, kad horizontaliu keliu
traukinys vaiavo tolygiai.
1.1042. 25 km/h greiiu vaiuojanio
dviraio variklis 100 km kelio suvartoja 1,7 1 benzino. Variklio naudingumo koeficientas lygus 20 %. Apskaiiuokite variklio gali.
1.1043. Keltuvas kyla i achtos 40 s
pastoviu 0,10 m/s2 pagreiiu. Koki
vidutin gali tuo metu naudoja keltuvo variklis, kurio naudingumo koeficientas 0,80? Keltuvo su kroviniu
mas 4,5 t.
1.1044. Koks yra 1 m ilgio ir 0,65 m
aukio nuoulniosios ploktumos
naudingumo koeficientas, kai yra
inoma, kad kno trinties jos paviri koeficientas lygus 0,1?

1.1045. Nuoulnija ploktuma, kurios


polinkio kampas 30, tolygiai keliamas
krovinys. Jo trinties ploktumos
paviri koeficientas lygus 0,35. Apskaiiuokite ios ploktumos naudingumo koeficient.
1.1046. Kok darb reiks atlikti, norint 300 kg mass d utempti nuoulnija ploktuma 2,5 m aukt?
Ploktumos polinkio kampas 30, trinties koeficientas 0,35. Koks yra ios
nuoulniosios ploktumos naudingumo koeficientas?
1.1047. Vanduo patenka turbin
12 m/s greiiu, o i jos iteka 4 m emiau esaniame lygyje 2 m/s greiiu.
Per sekund turbina sunaudoja 24 m3
vandens. Turbinos naudingumo koeficientas 0,75. Apskaiiuokite turbinos
gali.

43. Sparno keliamoji jga


1.1048. Kodl lktuvai visada kyla arba leidiasi prie vj?
1.1049. Kodl nukris popierinis aitvaras, kai j laikantis silas nutrks arba staigiai isivynios?
1.1050. Kodl pakrautas lktuvas
skrenda liau negu tuias? Kitos slygos vienodos.
1.1051. Slgis skrendanio lktuvo
sparno apai lygus 738 mm Hg, o

vir 725 mm Hg. Sparn plotas


22 m2. Apskaiiuokite sparno keliamj jg, laikydami, kad aptakos kampas lygus nuliui.
1.1052. Lktuvo sparn plotas 20 m2.
Slgis sparno apai lygus 9,7 N/cm2,
o vir 9,3 N/cm2. Priekinio pasiprieinimo jga 20 kart maesn u
keliamj jg. Apskaiiuokite lktuvo sparno keliamj jg ir priekinio
pasiprieinimo jg.

44. Archimedo jga ir jos taikymas


1.1053. Ar vienoda Archimedo jga
veiks skystyje vairiame gylyje panardint kn? Kodl?

1.1055. K lengviau laikyti vandenyje: plyt ar tokios pat mass geleies


gabal? Kodl?

1.1054. Kur laivas nugrims giliau: glame vandenyje ar jroje? Kodl?

1.1056. I tvenkinio dugno kyla oro burbuliukas. Koks turi bti j veikiani

6. 3727

81

jg santykis, kad burbuliukas pradt judti tolygiai?


1.1057. Indo sienelje igrta skyl,
kuri statytas ant aies tvirtintas
medinis ritinys. Ar suksis is ritinys,
veikiant Archimedo jgai? Ar galima
laikyti rengin aminuoju varikliu"? Kodl?

atvilgiu, kai tas kubelis:


a) plieninis;
b) parafininis.
1.1061. Tankio P1 knas krinta ore
i aukio Ji1 skyst, kurio tankis p2
(p2 > P1). kok gyl skystyje panyra
knas? Vandens ir oro pasiprieinimo
nepaisykite.
1.1062. Ledsis laikomas panardintas
vandenyje 80 cm gylyje. kok aukt
vir vandens paviriaus jis ioks paleistas? Oro ir vandens pasiprieinimo
nepaisykite.

1.1058. 500 kg mass ir 600 m3 trio


aerostatas pradeda kilti tolygiai greitdamas. kok aukt jis pakils per
10 s?
1.1059. Kamtinis rutuliukas kyla i
vandens pastoviu greiiu. Kiek kart
rutuliuko svoris maesnis u vandens
pasiprieinimo jg?
1.1060. 100 cm3 trio kubelis plduriuoja vandenyje, panirs 80 cm atstumu nuo indo dugno. Apskaiiuokite kubelio potencin energij dugno

1.1063. Kamtinig rutuliukas panardintas vandenyje 1 m gylyje. Kokiu


greiiu rutuliukas pasieks vandens paviri? Vandens pasiprieinimo nepaisykite.
1.1064. Vandenyje 6 m gylyje yra
0,5 m3 trio akmuo. Jo tankis lygus
2500 kg/m3. Kok darb reiks atlikti ikeliant akmen vandens paviri?
1.1065. 400 kg mass alvarinis dirbinys buvo pakeltas 12 m gylio eero
dugno 3 m aukt vir vandens paviriaus. Kok darb atliko lyno tempimo jga?

45. Bernulio lygtis


kanale, kai vandens srovs greitis
0,35 m/s.

1.1066. emsiurb per valand isiurbia 410 m3 ems. Pulpos (ems, sumaiytos su vandeniu) tris 8 kartus
didesnis u ems tr. Kokiu greiiu
juda pulpa 50 cm skersmens vamzdiu?

1.1068. I grinio nafta keliama


55 mm skersmens vamzdiu. Per 0,5 h
juo prateka 4,6 t naftos. Apskaiiuokite naftos tekjimo greit.

1.1067. Kanalo
cijos formos.
2,2 m ir 2,8
Apskaiiuokite

1.1069. Kokio skersmens turi bti


vamzdis, kad 0,3 m/s greiiu i jo itekantis vanduo pripildyt 10 1 talpos
ind per 1 s?

skerspjvis yra trapeTrapecijos pagrindai


m, auktin 0,9 m.
vandens debit (m3/s)

1.1070. Kodl du vertikaliai arti vienas kito laikomi popieriaus lapai suartja, kai tarp j puiamas oras?
1.1071. Kur vanduo teka greiiau:
gilioje ar seklioje ups dalyje, kai j
plotis vienodas? Kodl?
1.1072. Kodl gaisrinink arn" antgaliai, pro kuriuos purkiamas vanduo, yra mao skersmens?
1.1073. Brinyje pavaizduoti du traukos vamzdiai medio pjuvenoms i
gamyklos paalinti. Vienas i vamzdi nuolat usikimdavo pjuvenomis.
Kuris? Kodl?
^

a)
^

b)
1.1074. Kodl vandens iurkl, itekanti i vandentiekio iaupo, apai
siaurja?
1.1075. Kuriuo atveju daroma didesn
paklaida: taikant Bernulio lygt vandentiekiui ar naftotiekiui? Kodl?

kamer tiekiamas 2,6 m/s vidutiniu


greiiu dviem kvadratinio skerspjvio
galerijomis, kuri kratins lygios
4 m. Per kiek laiko kamera prisipildo
vandens?
1.1079. Jei prie dulki siurblio ptimo angos prijungsime arn ir ieinant i jos oro sraut neime stalo
teniso kamuoliuk, jis kabs tame
sraute, be to, arnai judant, seks paskui j. Kodl? Apskaiiuokite i dulki siurblio arnos ieinanio oro greit, turdami galvoje, kad siurblio
naumas 18 l/s, o arnos ptimo angos spindulys 2 cm.
1.1080. 82 m3 talpos balistin laivo kamera yra gylyje H = 1 m. Per kiek
laiko i kamera prisipildys vandens,
jei yra inoma, kad siurbimo vamzdio
skerspjvio plotas lygus 0,1 m2?
1.1081. Per 1 h vandentiekio vamzdiu 2,4 m/s greiiu prateka 5400 m3
vandens. Koks yra to vamzdio skersmuo?
1.1082. Vanduo teka nevienodo skersmens vamzdiu. 16 cm2 ploto skerspjv vandens srov praeina 2 m/s greiiu. Koks yra vandens srovs greitis
toje vamzdio dalyje, kurios skerspjvio plotas 10 cm2?

1.1076. Ivedant Bernulio lygt, daroma prielaida, kad tekanti mediaga


yra neklampi ir nespdi. Kuri prielaida geriau tinka skysiams, kuri dujoms? Kodl?

1.1083. Vandens greitis horizontalaus


vamzdio siaurojoje dalyje lygus 3 m/s.
Apskaiiuokite, kokiu greiiu vanduo
teka plaija vamzdio dalimi, turdami galvoje, kad siaurosios ir plaiosios
dalies skerspjvio plotas atitinkamai
lygus 300 cm2 ir 900 cm2.

1.1077. Nafta teka 0,8 m skersmens


vamzdiu 1,6 m/s greiiu. Apskaiiuokite per. 0,5 h iuo vamzdiu pratekjusios naftos tr.

1.1084. Kas atsitiks, jei po viena pusiausvir svarstykli lkte i vamzdelio horizontaliai paleisime oro srov? Atsakym patikrinkite bandymu.

1.1078. liuzo kameros ilgis 40 m,


plotis 300 m, auktis 9 m. Vanduo

1.1085. Kaip paaikinti, kodl du laivai, stovdami tekaniame vandenyje

vienas alia kito nuleistais inkarais,


suartja?
1.1086. Vilkikas traukia dvi baras.
Kodl jos vis artja viena prie kitos,
kol susiglaudia bortais?
1.1087. Vjas puia iilgai gatvs AB.
Kodl jis kyla ir oninse gatvse? Kuria kryptimi vjas puia tose gatvse?
Pavaizduokite jo krypt brinyje.

^B

1.1088. Smliasraute lifuojami akmenys. Kodl nesutrksta gumins arnos, kuriomis eina" smlis?
1.1089. Pro vamzd A tam tikru greiiu puiant or, vamzdeliu B ims kilti

vanduo, o i vamzdelio C oras ieis


burbuliukais. Paaikinkite reikin.
*A

S
y

EB

1.1090. Da purktuvo kompresoriuje sudaromas 2,4 atm slgis. Da


tankis lygus 0,8 g/cm3. Kokiu greiiu
daai imetami i purktuvo?
1.1091. Kokiu greiiu vandens srov
teka pro kiaurym, esani vertikalaus vamzdio sienelje, kai vandens
lygis vir kiauryms pastovus ir lygus
5 m?
1.1092. Horizontalaus vamzdio siaurojoje dalyje vandens greitis 8 m/s, o
slgis 25 N/cm2. Koks slgis bus toje
io vamzdio dalyje, kurios skerspjvio plotas du kartus didesnis?

1. Mechanika
Vl
s k y r i u s
Svyravimai ir bangos

46. Mechaniniai svyravimai


1.1093. 100 g mass rutuliukas pritvirtinamas prie 0,1 kN/m standumo
spyruokls ir paleidiamas svyruoti. Paraykite lygt, ireikiani jo
pagreiio priklausomyb nuo nuokrypio (poslinkio). Koks gali bti didiausias rutuliuko pagreitis, kai svyravimo amplitud 0,5 cm? 1,0 cm? 2,0 cm?
1.1094. 120 g mass rutuliukas pritvirtintas prie 360 N/m standumo
horizontalios spyruokls. Kokiu pagreiiu svyruos rutuliukas, kai jo nuokrypis bus lygus 2,5 cm ir - 0 , 5 cm?
Kuriame take rutuliukas juds 5 m/s2
pagreiiu?
1.1095. Ant 40 cm ilgio silo pakabintas maas rutuliukas svyruoja daug
maesne u silo ilg amplitude. Laikydami, kad rutuliukas juda tiese,
paraykite lygt, ireikiani jo pagreiio priklausomyb nuo nuokrypio.
Kokiu pagreiiu juda rutuliukas, kai
jo nuokrypis lygus 0,5 cm ir -1,0 cm?
1.1096. 1 m ilgio matematins svyruokls svyravimo amplitud lygi
3 cm. Apskaiiuokite kratinse pa-

dtyse ir pusiausvyros padtyje esanios svyruokls tangentin pagreit.


1.1097. Per lubose tvirtint kabliuk
permeskite virvut, pririkite prie vieno jos galo nedidel pasvarl ir j
lengvai sibuokite. Kit virvuts gal traukdami emyn, i lto kelkite
svyruojant pasvarl. Kokioje padtyje turi bti pasvarlis, kad virvut galtumte tempti maiausia jga?
1.1098. Kokia yra matematins svyruokls pasvar veikiani jg atstojamosios kryptis, kai:
a) pasvaras eina per pusiausvyros
padt;
b) pasvaras yra kratinse padtyse?
Kodl? Nubraiykite brinius.
1.1099. Svyruokl, kurios svoris
0,25 N, nukrypusi nuo pusiausvyros
padties. Silo tempimo jga tuo metu lygi 0,2 N. Apskaiiuokite jg,
grinani svyruokl pusiausvyros
padt.
1.1100. 100 g mass svyruokl nukrypusi nuo pusiausvyros padties kampu, lygiu: a) 10; b) 20; c) 30. Apskai-

iuokite jg, grinani svyruokl


pusiausvyros padt, ir silo tempimo
jg.

1.1109. Kada svyruoklinis laikrodis eina greiiau: iem ar vasar?


Kodl?

1.1101. Materialusis takas per 1 min


susvyravo 300 kart. Apskaiiuokite
jo svyravimo period.

1.1110. Sieninio laikrodio svyruokls


svyravimo amplitud maja isitiesiant varaniajai spyruoklei. Ar dl
to nemaja laikrodio tikslumas?
Kodl?

1.1102. Materialusis takas svyruoja


10 kHz daniu. Apskaiiuokite to tako svyravimo period bei svyravim
skaii per minut.
1.1103. Plienins stygos tako laisvj svyravim amplitud 1 mm, danis
1 kHz. Kok keli nueis tas takas
per 0,2 s?

1.1111. Sferins taurs dugnu be trinties laisvai svyruoja kubelis. Taurs


kreivumo spindulys R. Koks yra kubelio laisvj svyravim periodas?

1.1104. Prie spyruokls prikabintas


rutuliukas buvo patrauktas 1 cm nuo
pusiausvyros padties ir paleistas svyruoti 5 Hz daniu. Kok keli rutuliukas nujo per 2 s? Svyravim slopinimo nepaisykite.
1.1105. Kaip pasikeis spyni svyravimo periodas, jeigu besisupantys mons atsistos? Kodl?
1.1106. Kaip pakis spyni svyravimo
periodas, jeigu vietoj vieno mogaus
ant j atsiss du? Kodl?
1.1107. Per lubose tvirtint kabliuk
permeskite virvut, pririkite prie vieno jos galo nedidel pasvarl ir lengvai j sibuokite. Kit virvuts gal
traukdami emyn, i lto kelkite svyruojant pasvarl. Stebkite, kaip kinta jo svyravimo periodas. Paaikinkite kodl.
1.1108. Kosminje stotyje Saliut-5"
pirm kart nesvarumo slygomis
panaudotas prietaisas kosmonauto
masei nustatyti masometras. Tai
nedidel platforma, taisyta ant spyruokli. Paaikinkite io prietaiso veikimo princip.

1.1112. Kokiu periodu svyruoja 1 m ilgio svyruokl? Kodl ji vadinama sekundine?


1.1113. Kokiu periodu svyruoja 1 m ilgio matematin svyruokl, kai laisvojo kritimo pagreitis toje vietoje lygus
9,81 m/s2? Kiek kart ir kaip reikia
pakeisti svyruokls ilg, kad jos svyravimo danis padidt dvigubai?
1.1114. Matematin svyruokl, kurios
ilgis 2,45 m, per 314 s susvyruoja 100
kart. Nustatykite svyruokls svyravimo period ir laisvojo kritimo pagreit toje vietovje.
1.1115. 1 m ilgio svyruokl per 2 min
susvyruoja 60 kart. Tuo remdamiesi, apskaiiuokite laisvojo kritimo pagreit.
1.1116. Kokio ilgio matematin svyruokl per 2 s susvyruoja 1 kart, kai

g = 9,81 m/s2? Kiek kart reikia pakeisti svyruokls ilg, kad svyravimo
danis padidt dvigubai?

1.1126. 1 m ilgio svyruokl kabo lifte.


Kokiu periodu ji svyruos, liftui leidiantis 2,8 m/s2 pagreiiu?

1.1117. 1 m spindulio sferins formos


lktuts dugnu svyruoja rutuliukas.
Apskaiiuokite jo svyravimo period.

1.1127. Matematins svyruokls rutuliukas geleinis. Kaip pakis jos svyravimo periodas, jeigu po rutuliuku
laikysime magnet? Kodl?

1.1118. 150 cm ilgio svyruokl per


300 s susvyruoja 125 kartus. Raskite
laisvojo kritimo pagreit.
1.1119. emje svyruokl vyruoja 1 s
periodu. Kokiu periodu ji svyruot
Mnulyje?
1.1120. Prie lub pritvirtintos dvi svyruokls, kuri ilgi skirtumas lygus
48 cm. Per t pat laik viena j susvyruoja 5 kartus, kita 3 kartus.
Kokio ilgio yra kiekviena svyruokl?
1.1121. Per t pat laik viena svyruokl susvyravo 10 kart, kita 20
kart. Koks yra t svyruokli ilgi
santykis?
1.1122. Dviej matematini svyruokli period santykis lygus 3 : 2 . Kiek
kart pirmoji svyruokl ilgesn u
antrj?
1.1123. Prie ilgos gumins timpos pririto kno svyravimo periodas yra T.
Kiek kart pakis is periodas, nupjovus 3/4 timpos ir prie likusios jos dalies vl pririus t pat kn?
1.1124. Kaip pakis svyruokls svyravimo danis, perklus j i ems Mnul? Mnulio mas 81 kart maesn
u ems mas, o ems spindulys 3,7
karto didesnis u Mnulio spindul.
1.1125. Matematin svyruokl, kurios
ilgis Z, svyruoja arti vertikalios sienos.
Sienoje po pakabinimo taku, atstumu
Z/2 nuo jo, kalta vinis. Raskite svyruokls svyravimo period.

1.1128*. Kaip pakis sieninio laikrodio


plienins svyruokls svyravimo periodas, temperatrai padidjus 10 0C?
Kiek vluos ar skubs is laikrodis
per par? Laikykite, kad i pradi
svyruokls svyravimo periodas buvo
lygus 2 s.

1.1129. Kodl nepakrauto automobilio


kbule (ypa vir upakalini rat)
krato didesniu daniu ir dl to labai
vargina (net ir tuomet, kai rengtos
patogios sdyns)?
1.1130. Kaip, turint spyruokl ir sekundmat, nesvarumo slygomis galima palyginti dviej kn mas?
1.1131. Prie spyruokls, kurios standumas 10 N/m, prikabintas 0,1 kg
mass knas. Apskaiiuokite jo svyravimo period.
1.1132. Prie spyruokls prikabintas
100 g mass pasvarlis svyruoja 2 Hz
daniu. Kokio standumo yra spyruokl?
1.1133. Prie spyruokls prikabintas
5 kg mass knas. Jo veikiama, spyruokl per minut susvyruoja 45 kartus. Apskaiiuokite spyruokls standum.
1.1134. Prie spyruokls prikabintas
knas svyruoja 0,5 s periodu. Kiek sutrumps i spyruokl, jeigu nuo jos
nukabinsime kn?

1.1135. Prie 250 N/m standumo spyruokls prikabintas pasvaras per 16 s


susvyruoja 20 kart. Apskaiiuokite
pasvaro mas.

mo amplitud 24 cm, periodas 4 s.


Laiko momentu t0 = 0 kno nuokrypis lygus 24 cm. Nustatykite kno padt laiko momentu t = 0,5 s.

1.1136. Prie dinamometro prikabintas


knas itemp dinamometro spyruokl 25 cm. Po to knas buvo patrauktas truput emyn ir paleistas. Jis
m svyruoti apie pusiausvyros padt. Kokiu daniu svyravo knas?

1.1143. Koks yra harmoningai svyruojanio materialiojo tako nuokrypis


nuo pusiausvyros padties laiko momentu t = T/12?

1.1137. Kiek kart pakis automobilio


supimosi ant lingi danis, pakrovus
krovin, kurio mas prilygsta tuio
automobilio masei?
1.1138. Prie spyruokls prikabintas
varinis rutuliukas svyruoja vertikaliai. Kaip ir kiek pakis jo svyravimo
periodas, jeigu prie tos paios spyruokls vietoj varinio rutuliuko prikabinsime tokio paties spindulio aliuminin rutuliuk?

1.1144. Materialiojo tako harmoninis svyravimas apibdinamas lygtimi


= 0,4 cos nt. Kokia yra to svyravimo
amplitud, periodas bei danis? Kiek
nukrypsta takas nuo pusiausvyros
padties, prajus 0,5 s nuo svyravimo
pradios?
1.1145. Svyravimas apibdinamas lygtimi = 0,06 cos 100. Apskaiiuokite jo amplitud, dan ir period.
1.1146. Kokia yra materialiojo tako
harmoninio svyravimo faz, prajus
0,1 s nuo svyravimo pradios? Kampinis to tako svyravimo danis lygus
10 rad/s?

1.1139. Ant horizontalios akmenins


plytos vertikaliai krinta plieninis rutuliukas ir absoliuiai tampriai nuo jos
atoka. Kodl rutuliuko judjimo negalima laikyti harmoniniu svyravimu?

1.1147. Apskaiiuokite materialiojo


tako harmoninio svyravimo faz, prajus 0,1 s nuo svyravimo pradios, kai
svyravimo periodas 0,2 s.

1.11401. Harmoninio svyravimo amplitud 5 cm, o periodas 0,5 s. Paraykite to svyravimo lygt.

1.1148. Knas harmoningai svyruoja


20 Hz daniu. Apskaiiuokite to kno
svyravimo faz, prajus 0,5 s nuo jo
pradios.

1.1141. Raskite harmoningai svyruojanio tako nuokryp nuo pusiausvyros padties, prajus 0,6 periodo.
1.1142. 10 g mass knas harmoningai svyruoja iilgai Ox aies; svyravi-

1.1149. Apskaiiuokite harmoningai


svyruojanio materialiojo tako nuokryp, prajus 0,25 periodo nuo svyravimo pradios. Kur tuo momentu yra
svyruojantis takas?

Jeigu nra kit nuorod, sprsdami ir


tolesnius udavinius, laikykite, kad knas
arba materialusis takas svyruoja pagal
kosinuso dsn.

1.1150. Trumpai stumteltas i pusiausvyros padties, knas ima svyruoti. Kokia amplitude jis svyruoja, kai
/6 rad faz atitinka 6 cm nuokrypis?

1.1151. Kai faz yra / rad, nuokrypis lygus 1 cm. Raskite svyravimo
amplitud ir nuokryp, kai faz lygi
3/4 rad.
1.1152. Kokioms fazms esant, svyruojanio kno nuokrypis nuo pusiausvyros padties yra lygus pusei amplituds?
1.1153. Harmoninio svyravimo parametrai yra tokie: xm = 0,4 m, T = 2 s,
0 = 0. Paraykite to svyravimo lygt.
1.1154. Materialiojo tako harmoninio
svyravimo amplitud lygi xm, o pradin faz 0 = 0. Koks yra to tako
nuokrypis nuo pusiausvyros padties
laiko momentais: a) t = 0; b) t = Tl4;
c) t = Tl2?
1.1155. Yra inoma, kad per 1 min knas susvyruoja 120 kart. Tokiojo svyravimo amplitud 5 cm, o pradin faz
2 rad. Paraykite svyravimo lygt.

1.1160. Materialusis takas svyruoja


pagal dsn = 2 sin t + L Kokia
2 J *
I4
yra to svyravimo amplitud, pradin
faz, periodas bei danis?
1.1161. Paraykite harmoninio svyravimo lygt, remdamiesi iais jo parametrais:
a) xm = 10 cm, 0 = /4 rad, v = 2 Hz;
b) xm = 4 cm, 0 = rad, 0 = 2 rad/s.
1.1162. Materialiojo tako harmoninio
svyravimo amplitud 10 cm, pradin faz O, o faz stebjimo momentu
,2 rad. Kiek tuo momentu takas
yra nukryps nuo pusiausvyros padties?
1.1163. Ant ilgo silo kabantis rutuliukas vien kart pakeliamas vertikaliai
auktyn iki pakabinimo tako, kit
kart nukreipiamas on nedideliu
kampu. Kur kart rutuliukas greiiau grta pusiausvyros padt?

1.1156. Matematin svyruokl, nukreipta nuo pusiausvyros padties,


8 cm amplitude per 1 min susvyruoja
120 kart. Paraykite svyruokls harmoninio svyravimo lygt.

1.1164. Garveys, kurio varanij rat skersmuo 1,5 m, vaiuoja 72 km/h


greiiu. Apskaiiuokite garveio garo
mainos stmoklio svyravimo period,
dan bei kampin dan.

1.1157. Materialiojo tako svyravimo


periodas 24 s, o pradin faz lygi nuliui. Per kiek laiko tas takas nukryps
nuo pusiausvyros padties atstumu,
lygiu pusei amplituds?

1.1165. Svyruojanio materialiojo


tako poslinkis kinta pagal dsn
= 0,4 cos 30. Kokiu greiiu takas
pereina pusiausvyros padt?

1.1158. Harmoninio svyravimo lygtis


tokia: = 2 cos (2Kt + 3). Apskaiiuokite svyravimo amplitud, dan ir
pradin faz.
1.1159. Per 1 min pasvaras susvyruoja 180 kart. Jo svyravimo amplitud
lygi 7 cm, o pradin faz: a) 0; b) /2;
c) ; d) 3/2; e) 2. Paraykite harmoninio svyravimo lygt.

1.1166. Harmoningai svyruojanio


kno koordinat kinta pagal dsn
= 5 cos 2Tit. Nustatykite kno greiio amplitud ir greit tuo momentu,
kai koordinats faz lygi 5/6 rad.
1.1167. Materialusis takas svyruoja
harmoningai. Kuris dydis, apibdinantis judjim (poslinkis, amplitud,
periodas, danis, faz, greitis ar pagreitis), yra pastovus ir kuris kintamas?

1.1168. 5 cm atstumu nuo pusiausvyros padties nukrypusios svyruokls


pagreitis lygus 1 m/s2. Kokiu pagreiiu svyruos svyruokl, nukrypusi nuo
pusiausvyros padties 10 cm, 20 cm?
1.1169. Harmoningai svyruojanio materialiojo tako amplitud lygi 12 cm,
o periodas 0,25 s. Apskaiiuokite
didiausi greiio ir pagreiio vert.
Nubraiykite greiio bei pagreiio grafikus.
1.1170. Kamertono kojels galo svyravimo amplitud 1 mm, o svyravimo
danis 500 Hz. Paraykite kojels galo judjimo, greiio ir pagreiio lygtis.
Koki didiausi vert gali gyti kojels galo greitis ir pagreitis? Kokias padtis atitinka ios verts?
1.1171. Materialusis takas harmoningai svyruoja 10 cm amplitude ir 20 Hz
daniu. Apskaiiuokite io tako greit bei pagreit laiko momentu: a) 1/120 s;
b) 1/80 s; c) 1/40 s. Nubraiykite greiio bei pagreiio grafikus ir juose
paymkite takus, atitinkanius mintus laiko momentus.
1.1172. Nedidelis knas svyruoja pagal tok dsn: = 2 ( + 0,5) (cm).
Apskaiiuokite to kno svyravimo amplitud, period, pradin faz bei didiausi greiio ir pagreiio vert.
1.1173. Materialiojo tako svyravimas
apibdinamas lygtimi = 0,05 cos 20.
Paraykite jo greiio ir pagreiio lygtis. Apskaiiuokite tako koordinat,
greit bei pagreit, prajus 1/60 s nuo
momento t0 = 0.
1.1174. Ant horizontalaus padklo,
harmoningai svyruojanio vertikalia
kryptimi 0,5 s periodu, padtas svarstelis. Kokiu didiausiu pagreiiu gali
svyruoti padklas, kad svarstelis ne-

paokt vir? Kokia tuo atveju but svyravimo amplitud?


1.1175. Ant platformos, harmoningai
svyruojanios horizontalia kryptimi
0,25 Hz daniu, padtas krovinys. Jo
trinties platform koeficientas lygus
0,1. Kokia didiausia amplitude gali
svyruoti platforma, kad krovinys ja
neslyst?
1.1176. Svyruokls ilgis Z, o nuokrypio
nuo pusiausvyros padties kampas a.
Kokiu greiiu ir kokiu pagreiiu
i svyruokl pereina pusiausvyros padt?
1.1177. Kiek skiriasi svyruojanio materialiojo tako greiio bei pagreiio
fazs?
1.1178. Neprityrs raitelis prisispaudia prie balno, ir dl to j greitai apima leiktulys. Kodl to nepatiria
guds raitelis, mokantis naudotis balno kilpomis? Koks turi bti fazi skirtumas tarp kilp svyravimo ems atvilgiu ir raitelio liemens svyravimo
balno kilp atvilgiu?
1.1179. Ant silo pakabintas plieninis
rutuliukas harmoningai svyruoja. I
apaios prie jo priartinamas magnetas. Kaip dl to pakinta silo tempimo jga, jga, grinanti rutuliuk
pusiausvyros padt, rutuliuko svyravimo periodas?
1.1180. 1,5 t mass automobilis, vaiuodamas banguotu keliu, harmoningai svyruoja vertikalia kryptimi.
Svyravimo periodas 0,5 s, o amplitud
15 cm. Apskaiiuokite didiausi slgimo jg, veikiani kiekvien i
keturi automobilio lingi.
1.1181. Prie 100 N/m standumo spyruokls prikabinto 1 kg mass pasvaro svyravimo amplitud lygi 10 cm.

Paraykite pasvaro judjimo lygt,


tamprumo jgos priklausomybs nuo
laiko formul, apskaiiuokite didiausi tamprumo jgos vert ir tamprumo jg, prajus 1/6 periodo.
1.1182. Prie svyruokls prikabintas
0,2 kg mass pasvaras svyruoja iilgai horizontalaus strypo. Pasvaro nuokrypis kinta pagal dsn, ireikiam
lygtimi = 0,5 cos 201. Kokio didumo
jga veikia pasvar kratinje padtyje?

|0000(

O =

-*
1.1183. 10 g mass kno harmoninio
svyravimo amplitud 24 cm, periodas
4 s. Laiko momentu t0 = O kno nuokrypis lygus +24 cm. Raskite jg,
veikiani kn iuo laiko momentu.
1.1184. 0,5 kg mass ir 2,5 m ilgio
matematin svyruokl harmoningai
svyruoja pagal kosinuso dsn 10 cm
amplitude. Paraykite svyravimo lygt ir apskaiiuokite svyruokl veikianios jgos didiausi vert.
1.1185. Matematin svyruokl, sudaryta i 243 cm ilgio silo ir 2 cm spindulio plieninio rutuliuko, svyruoja
harmoningai 10 cm amplitude. Apskaiiuokite pusiausvyros padt pereinanio rutuliuko greit ir vis rutuliuk veikiani jg atstojamosios
didiausi vert.
1.1186. 2 m ilgio ir 500 g mass
matematins svyruokls svyravimo
amplitud 5 cm. Paraykite judjimo
lygt. Svyruokl veikianios jgos tangentins dedamosios priklausomyb

nuo laiko ireikkite formule. Raskite


didiausi ios jgos vert ir jos vert
po ketvirio periodo.
1.1187*. Ant silo pakabintas mass m
rutuliukas svyruoja. Kaip pakis jo
svyravimo danis, kai rutuliukas bus
elektrintas teigiamu krviu q ir patalpintas stiprio E elektriniame lauke,
o to lauko jg linijos nukreiptos vertikaliai emyn?

1.1188. Automobili ratai turi amortizatorius. Kokia j paskirtis?


1.1189. Kodl automobili lings daromos i keleto plienini juost, udt
viena ant kitos?
1.1190. Ar greitis, kuriuo svyruokl
pereina pusiausvyros padt, priklauso nuo svyravimo amplituds? Kodl?
1.1191. Spuokls, kuriomis supasi
80 kg mass mogus, per 1 min susvyruoja 15 kart. Supimosi amplitud lygi 1 m. Apskaiiuokite mogaus
kinetin bei potencin energij, prajus 1/12 periodo.
1.1192. Prie 1 kN/m standumo spyruokls prikabinto pasvaro svyravimo
amplitud 2 cm. Apskaiiuokite pasvaro kinetin ir potencin energij, kai
faz lygi / rad.
1.1193. 0,2 kg mass pasvarlis, kabantis ant spyruokls, svyruoja po 30
kart per minut 10 cm amplitude.
Apskaiiuokite spyruokls standum
ir pasvarlio kinetin energij, prajus 1/6 periodo nuo to momento, kai
jis buvo pusiausvyros padtyje.
1.1194*. Spyruoklin svyruokl buvo
patraukta i pusiausvyros padties
ir paleista. Po kiek laiko (periodo

dalimis) svyruojanio kno kinetin


energija buvo lygi spyruokls potencinei energijai?
1.1195. Svyruojanios dalels mas
0,01 g, svyravimo danis 500 Hz, o amplitud 2 mm. Apskaiiuokite pusiausvyros padt pereinanios dalels
kinetin energij. Kokia yra jos potencin energija tuo momentu, kai
nuokrypis nuo pusiausvyros padties
lygus pusei amplituds? Kokia yra pilnutin dajels energija?
1.1196. 10 g mass materialiojo tako svyravimas apibdinamas lygtimi
= 0,05 sin (0,6 + 0,8). Apskaiiuokite t tak veikiani didiausi jg
ir pilnutin svyravimo energij.
1.1197. Ant spyruokls kabantis 0,1 kg
mass knas harmoningai svyruoja
vertikalia kryptimi 4 cm amplitude.
Spyruokls tamprj pailgjim, lyg
1 cm, sukelia 0,1 N jga. Apskaiiuokite kno svyravimo period ir spyruokls energij. spyruokls svor
neatsivelkite.
1.1198. Harmoningai svyruojanio kno pilnutin energija 3
IO"5 J, didiausia j veikianti jga 1,5 mN, svyravimo periodas 2 s ir pradin faz
60. Paraykite svyravimo lygt.

ir grinanios pusiausvyros padt


jgos kitimo laikui bgant dsn.
1.1201. Prie spyruokls prikabintas
pasvarlis svyruoja vertikaliai 4 cm
amplitude. Spyruokls standumas
1 kN/m. Nustatykite pilnutin pasvarlio svyravimo energij.
1.1202. 0,4 kg mass pasvaras svyruoja ant 250 N/m standumo spyruokls.
Svyravimo amplitud 15 cm. Apskaiiuokite pilnutin mechanin svyravimo energij ir didiausi pasvaro
greit.
1.1203. Prie spyruokls, kurios standumas 16 N/m, prikabintas 200 g mass knas. Jo svyravimo horizontalioje ploktumoje amplitud lygi 2 cm.
Apskaiiuokite to kno svyravimo
kampin dan, sistemos energij ir
kno greiio amplitud.
1.1204. Materialiojo tako mas m,
svyravimo danis v ir amplitud jcm.
Nustatykite tako potencins ir kinetins energijos priklausomyb nuo laiko. Kokia yra pilnutin mechanin
svyravimo energija?

1.1199. Kiek kart pakinta svyruojanios svyruokls pilnutin mechanin


energija, kai svyruokls ilgis sumaja 3 kartus, o amplitud padidja
2 kartus?

1.1205. 0,4 kg mass pasvaras, pritvirtintas prie 250 N/m standumo spyruokls, harmoningai svyruoja horizontalioje ploktumoje 15 cm amplitude.
Apskaiiuokite pilnutin mechanin
svyravimo energij ir didiausi pasvaro greit. Trinties nepaisykite. Kaip
pakist pilnutin mechanin energija,
jeigu atsivelgtume trint?

1.1200*. Rutuliukas, kurio mas 20 g,


svyruoja 2 s periodu. Pradiniu laiko
momentu rutuliukas turi 0,01 J energijos ir yra nutols nuo pusiausvyros
padties 2,5 cm atstumu. Paraykite
rutuliuko harmoninio svyravimo lygt

1.1206*. 100 g mass rutuliukas kabo


ant 50 cm ilgio silo. Kokiu periodu
svyruoja is rutuliukas ir kiek jis turi
energijos, jeigu yra inoma, kad silas daugiausia nukrypsta nuo pusiausvyros padties 15 kampu?

1.1207*. Silas, ant kurio pakabintas svorio P krovinys, pakreipiamas


i vertikalios padties horizontali
ir paleidiamas. Apskaiiuokite, kokia
jga tempiamas silas, kai svyruokl
eina per pusiausvyros padt.
1.1208* Ant lygaus horizontalaus stalo guli mass M rutulys, pritvirtintas
prie standumo k spyruokls. rutul
pataiko mass kulka, smgio metu
turjusi momentin greit v0, nukreipt iilgai spyruokls aies. Laikydami
smg plastiniu ir neatsivelgdami
spyruokls mas bei oro pasiprieinim, apskaiiuokite rutulio svyravimo amplitud ir period.

1.1209. mogus nea krovin, kabant


ant virvuts. Esant tam tikrai ingsniavimo spartai, krovinys gali smarkiai sisibuoti. Kodl?
1.1210. Kodl patalpoje stoviniose
mainose ir mechanizmuose, kurie periodikai svyruoja, danai taisomi
amortizatoriai?
1.1211. Vanduo, kur berniukas nea
kibire, pradeda stipriai takytis. Berniukui pakeitus jimo temp (sultinus jim), vanduo nustoja takytis.
Kodl taip atsitinka?
1.1212. Kai palei nam vaiuoja automobilis, lang stiklai ima kyriai drebti. T nemalon reikin galima
susilpninti, prilipdant stikl viduryje
po gabaliuk plastilino. Paaikinkite
efekt.
1.1213. Kodl, pakeitus kurs arba
greit, susilpnja laivo sibavimas ant
bang?

1.1214. Duris galima atidaryti abi puses 50 N jga, o, spyruoklei padedant,


jos usidaro paios. Ar galima ias duris atidaryti 0,5 N jga? Kaip?
1.1215. Vairuotojas vaiavo duobtu
keliu (duobs jame buvo isidsiusios
apytiksliai vienodais atstumais viena
nuo kitos): vien kart tuiu automobiliu, kit kart pakrautu.
Palyginkite greiius, kuriais vaiavo
automobilis, kai jo lings m svyruoti rezonansu.
1.1216. Berniukas eina 60 cm ilgio
ingsniais ir naiais nea kibir vandens. Nai savojo svyravimo periodas 0,8 s. Kokiu greiiu einant, vanduo ypa stipriai teliskuosis?
1.1217. Geleinkelio vagono vertikalaus svyravimo savasis periodas lygus
1,25 s. Periodiki stukteljimai vagon bgi sandrose sukelia priverstin vagon svyravim. Kokiu
greiiu vaiuojant traukiniui, vyks
rezonansas ir keleiviai jus smark
vertikal kratym? Vieno bgio ilgis
lygus 25 m.
1.1218. Elektrins siuvamosios mainos veleno sukimosi danis lygus
920 sk/min. Kol velenas apsisuka
vien kart, adata spja susvyruoti
taip pat vien kart. Apskaiiuokite adatos priverstinio svyravimo period.
1.1219. Maas rutuliukas kabo ant
1 m ilgio silo, pritvirtinto prie vagono lub. Dl vagono stuksenimo
bgi sandras rutuliukas pradeda
svyruoti. Kokiu greiiu turi vaiuoti
vagonas, kad rutuliukas svyruot didiausia amplitude? Bgio dalies tarp
sandr ilgis 12,5 m.

47. Mechanins bangos


1.1220. Tvenkinio viduryje plaukioja
kamuolys. Nordamas j atplukdyti
prie kranto, berniukas lazdele sukl
bangas. Ar tokiu bdu jis pasieks savo tiksl? Kodl?

Kurios ries energija virsta slopinamj garso virpesi energija?

1.1221. up metamas akmuo. Kokios susidarys bangos: apskritos ar


ovalios (dl tkms)?

1.1229. Garlaivio sukeltos bangos


artja valties link. Nurodykite, kaip
nustatyti i bang ilg.

1.1222. Bangos sklidim apibdina


daugyb lygiagrei spinduli. Kokios
formos yra toki bang frontas?

1.1230. Lietaus laai, nukrit kdr


arba klan, atiduoda jiems didel kiek energijos. Kodl lietus nesukelia
vandens paviriuje dideli bang?

1.1223. Ar visada bangos, kylanios


vandenyje nuo takinio vibratoriaus,
sudaro koncentrini apskritim sistem? Ar negali bangos bti ekscentrins? Kodl?
1.1224. Nusakydami mechanini bang savybes, skiriame du greiius:
1) aplinkos daleli judjimo greit ir
2) bangos greit. Kuris greitis kinta
ir vienalytje aplinkoje? Kodl?
1.1225. Brinyje pavaizduotos svyruojani daleli padtys tam tikru laiko
momentu (v bangos greiio vektorius). Kokia yra i daleli momentinio greiio kryptis takuose A1ByC ir
D tuo laiko momentu?

1.1226. emje isiveriani vulkan


dundesys girdimas net u keli imt
kilometr. Kodl negirdime dundesio,
kur sukelia Saulje vykstantys isiverimai, daug galingesni negu emje?
1.1227. Kodl tuioje salje garsai
bna garsesni negu pilnoje irov?

1.1228. Kokias bangas iilgines ar


skersines smuiko strykas sukelia
stygoje? ore? Kodl?

1.1231. Vandenyje bangos ilgis 270 m,


o periodas 13,5 s. Apskaiiuokite tokios bangos sklidimo greit.
1.1232. vejys pastebjo, kad per 10 s
pld ant bang susvyravo 20 kart,
o atstumas tarp gretim bangos keter buvo lygus 1,2 m. Kokiu greiiu
sklido ios bangos?
1.1233. Valtis supasi ant bang, sklindani 1,5 m/s greiiu. Atstumas tarp
dviej artimiausi bang keter lygus 6 m. Apskaiiuokite valties supimosi period.
1.1234. Bangos sklinda 5000 m/s greiiu, o j danis lygus 100 Hz. Apskaiiuokite atstum tarp bganiosios
bangos artimiausi tak, esani
viename spindulyje ir svyruojani
vienodomis fazmis.
1.1235. Nevjuot dien i valties
eer buvo mestas sunkus inkaras
ir nuo tos vietos pasklido bangos. Ant
kranto stovintis mogus pastebjo,
kad banga j pasiek po 50 s, o atstumas tarp gretim jos keter buvo
lygus 0,5 m, be to, per 5 s bangos
20 kart atsimu krant. Koks atstumas nuo kranto iki valties?

1.1236. Stovdamas ant jros kranto,


mogus nustat, kad atstumas tarp
viena paskui kit sklindani bang
keter lygus 12 m. Be to, jis suskaiiavo, kad per 75 s praplauk 16 keter. Kokiu greiiu sklido bangos?
1.1237. Pro ramiai stovint ant eero
kranto stebtoj per 6 s prajo 4 bang keteros. Atstumas tarp pirmosios
ir treiosios keteros buvo 12 m. Kokiu daniu svyravo vandens dalels?
Kokiu greiiu sklido bangos ir kokio
ilgio jos buvo?

1.1243. Tam tikro neslopinamosios


bangos tako judjimas ireikiamas
lygtimi = 0,05 cos 2nt. Bangos sklidimo greitis 0,6 m/s. Paraykite judjimo lygtis tak, esani spindulyje,
iilgai kurio sklinda banga, ir nutolusi nuo duotojo tako per 15 cm ir
30 cm
1.1244. Du bganiosios bangos takai,
esantys viename spindulyje ir svyruojantys prieingomis fazmis, nutol
vienas nuo kito 25 m. Bangos sklidimo greitis 5000 m/s. Koks yra tos bangos danis?

1.1238. Bangos ilgis pirmoje aplinkoje


lygus X19 o antroje X2. Kokiu greiiu 1.1245. Dviej bangos tak svyravibangos sklinda antrja aplinka, kai mo fazs skiriasi /6 rad. Bangos ilgis
pirmojoje j greitis yra V1?
60 cm. Pirmasis takas nutols nuo
bang altinio 15 cm. Kiek nuo jo nu1.1239. Kateris plaukia jra 54 km/h
tols antrasis takas?
greiiu. Atstumas tarp gretim bang
keter 10 m, o vandens daleli svyra- 1.1246. 3 Hz danio skersin banga
vimo periodas 2 s. Kokiu daniu ban- plinta iilgai virvuts 1,8 m/s greigos plakasi katerio korpus, kai is iu. Apskaiiuokite atstum tarp taplaukia:
k, kuri svyravimo fazs skiriasi
a) ta paia kryptimi, kuria sklinda 2/3 rad.
bangos;
1.1247. Laivel spuoja bangos, sklinb) prieinga kryptimi, negu sklinda
danios 1,5 m/s greiiu. Atstumas tarp
bangos?
artimiausi tak, kuri svyravimo
fazs
skiriasi 90, lygus 1,5 m. Koks
1.1240. 2 Hz danio bangos sklinda it
bang
ilgis ir periodas?
ilgai gumins virvuts 3 m/s greiiu.
Kokia yra tak, nutolusi vienas nuo
1.1248. Svyravimo periodas 0,4 s, o jo
kito 75 cm, svyravimo faz?
sklidimo greitis 10 m/s. Raskite dvie1.1241. 450 Hz danio bangos sklinda j tak, nutolusi nuo svyravimo al360 m/s greiiu. Koks yra dviej ban- tinio 12 m ir 14 m, svyravimo fazi
gos tak, nutolusi vienas nuo kito skirtum.
20 cm, svyravimo fazi skirtumas?
1.1249. Vandens paviriumi 2,4 m/s
1.1242. Bangos, kuri danis 4 Hz, greiiu sklinda banga, kurios danis
2 Hz. Koks fazi skirtumas susidaro
sklinda 2 m/s greiiu. Koks yra t
bang ilgis? Koks fazi skirtumas su- tarp bangos tak, esani viename
sidaro tarp dviej tak, esani 1 m spindulyje 10 cm, 60 cm, 90 cm,
120 cm ir 140 cm atstumu vienas nuo
atstumu iilgai bangos sklidimo
kito?
krypties?

1.1250. ems plutos svyravimas, sukeltas ems drebjimo arba sprogimo, sklinda iilginmis bangomis
milinikus atstumus, tuo tarpu
skersins bangos siskverbia tik iki
3000 km gylio. Kodl? Koki ivad
galima i to padaryti apie ems branduolio bsen?
1.1251. Dl geolog atlikto sprogdinimo ems plutoje banga sklido 5 km/s
greiiu. Atsispindjusi nuo gilij ems sluoksni, ji buvo uregistruota,
prajus 22 s nuo sprogimo. Kokiame
gylyje slgso uolienos, kuri tankis
labai skiriasi nuo ems plutos?
1.1252. Dviej koherentini bang altini svyravimo fazs sutampa. Koks
bus bang interferencijos rezultatas
tiesje, statmenoje altinius jungianios atkarpos viduriui? Koks bus interferencijos rezultatas, kai bangos i
altini sklis prieinga faze?
1.1253. Niekam nepavyko pamatyti
antrini bang, minim Hiuigenso
principe. Kodl is principas taikomas
moksle? Ar tikrai negalime pamatyti
antrins bangos?
1.1254. Dviej koherentini altini
sukeltos bangos pasiekia tak O. J
eigos skirtumas S1O- S2O = . K
matysime take O? Kodl?

1.1255. Dviej sistem sukeltos koherentins bangos sklinda vandenyje


viena prieais kit. K galima pastebti j slyio takuose, kuriuose eigos skirtumas lygus 6 m? Bang ilgis
50 cm.
1.1256. Takuose A ir yra vibratoriai, skleidiantys 0,4 m ilgio koherentines bangas. Ar jos stiprins, ar
silpnins viena kit take
C, kai
AC = 12,8 m, BC = 11,2 m?
1.1257. Vandenyje viena prieais kit
sklinda dvi bangos, sukeltos koherentini altini. Bang ilgis 20 cm. K
matysime bang takuose, kuri eigos skirtumas lygus:
a) 2,0 m;
b) 2,10 m?
1.1258. Dviej koherentini garso altini virpesi fazs sutampa. Take,
esaniame u 2 m nuo pirmojo altinio ir u 2,5 m nuo antrojo altinio,
garso negirdti. Nustatykite altini
virpesi dan.
1.1259. Dviej garso bangos tak
atstumo nuo altini skirtumas yra
25 cm, o virpesi danis 680 Hz. Apskaiiuokite fazi skirtum tarp i
bangos tak. Galima laikyti, kad garso greitis lygus 340 m/s.
1.1260. Pro atviras duris galima gerai
girdti pokalb net ir tada, kai panekov nematyti. Kodl?
1.1261. Kai puiamj orkestras pasuka u gatvs kampo, po tam tikro laiko girdime tik ddas bosus ir
bgn. Kodl tuomet beveik negirdime fleitos ir klarneto?
1.1262. Teatre atsistoj u kolonos,
aktoriaus nematome, o jo bals girdime. Kodl?

1.1263. Kada susidaro stoviniosios


bangos? Kuo jos skiriasi nuo bganij bang? K galite pasakyti apie bganij bang, i kuri susideda stovinioji banga, period bei ilg?
1.1264. inomas atstumas tarp artimiausi stoviniosios bangos mazg.
Koki bangos charakteristik dar reikia inoti, norint apskaiiuoti tiesiogins ir grtamosios bangos greit?
1.1265. Ar galima stovinij bang
susidarymo proces laikyti atskiru
bang interferencijos atveju? Kodl?
1.1266. Ar stoviniosios bangos pernea energij? Kodl?
1.1267. Radijo imtuv sureguliuokite
taip, kad jis vilpt". Udenkite viena ranka aus ir, eidami tolyn nuo
imtuvo, nustatykite stiprjanio bei
silpnjanio garso zonas. Paaikinkite
reikin.
1.1268. Kamertonas ore sukelia stovinij bang. Atstumas tarp gretim
jos mazg lygus 50 cm, garso greitis
ore 340 m/s. Kokiu daniu virpa kamertonas?
1.1269. Atstumas tarp gretim stoviniosios bangos tak, kuri amplituds vienodos, lygus 5 cm ir 15 cm. (Tie
takai yra viename spindulyje.) Apskaiiuokite bangos ilg.

1.1270. Atstumas tarp pirmojo ir ketvirtojo stoviniosios bangos mazgo


24 cm. Apskaiiuokite bangos ilg.
1.1271. 3 m ilgio virvuts vien gal
tvirtinus, o kit sibavus 5 Hz daniu, virvutje suadinamos stoviniosios bangos. Virvutje telpa 6 pusbangiai. Kokiu greiiu bangos sklinda
virvute?
1.1272. Apskaiiuokite atstum tarp
stoviniosios bangos mazg, kai garso
greitis lygus 342 m/s, o danis
440 Hz.
1.1273. Rezonanso metu matuojant
garso bangos ilg, nustatyta, kad kamertone garsas pirm kart sustiprjo tada, kai oro stulpas buvo 33 cm
ilgio. Kamertono virpesi danis
260 Hz. Kokiu greiiu garsas sklido
oru?
1.1274. Kamertonas sukelia ore stovinij bang. Atstumas tarp jos
mazg lygus 40 cm. Apskaiiuokite kamertono virpesi dan. Galima laikyti, kad garso greitis ore lygus 340 m/s.
1.1275. Pagal kamertono rezonansins
duts ilg nustatykite jo virpesi
dan.
1.1276. Atstumas tarp pirmojo ir ketvirtojo stoviniosios bangos ppsnio
lygus 30 cm. Koks yra tos bangos
ilgis?

48. Garsas
1.1277. Kaip ir kodl kinta grojanio
patefono garsas, kai reguliatoriumi
keiiamas ploktels sukimosi danis?
Patikrinkite tai bandymu.
1.1278. Kaip i dirbani stakli skleidiamo garso tembro galima suinoti,
7. 3727

ar t stakli peilis atbuks, ar atrus?


Ar apdorojamos detals atvilgiu peilis tvirtintas tinkamai (centre)?
1.1279. Stiklas sugeria gars maiau
negu oras. Tad kodl gatvs triukm
labiau girdime pro atvir lang?
97

1.1280. Kaip pasikeist grojanios patefono ploktels garsas, jeigu vietoj


plienins adatls statytume medin? Kodl?
1.1281. Kartais sunku painti telefonu kalbanio mogaus bals. Kodl?
1.1282. Kodl pastato virutini aukt udari langai labiau sulaiko i
gatvs sklindant triukm negu emutini aukt?

ausies atvir stiklins gal. Patikrinkite tai bandymu ir paaikinkite.


1.1291. I pradi suduokite kamerton guminiu plaktukliu, paskui j o
kotu. Kuo skiriasi kamertono skambjimas vienu ir kitu atveju? Kodl?
1.1292. Prie radijo imtuvo sdi du
mons: vienas nusilpusios klausos,
kitas normalios. Ar vienodo stiprio
gars jie jauia bet kuriuo laiko momentu? Kodl?

1.1283. Pasiklausykite, kaip irkia adintuvas kambaryje ir lauke. Paaikinkite, kodl jo skambjimas skiriasi.

1.1293. Sakoma, kad kaln gritys


Mnulyje vyksta be garso efekt. Ar
tai teisinga? Kodl?

1.1284. Kad ms balsas bt igirstas i tolo, aukiame, pridj prie burnos rankas. Paaikinkite, kodl taip
darome.

1.1294. Suduokite vienu akmenliu


kit ore ir vandenyje. Ar vienodai
garsiai girdti? Paaikinkite bandymo
rezultatus.

1.1285. Kodl, pakil didesn negu


trij kilometr aukt nuo ems paviriaus, nebegirdime gars, sklindani i ems?

1.1295. Reaktyvusis lktuvas, kurio


variklis taisytas u lakno kds,
skrenda greiiau u gars. Ar laknas
girdi reaktyviojo variklio es? Kodl?

1.1286. Kaip galima susilpninti raomj mainli keliam triukm?


Kodl?

1.1296. K galite pasakyti apie vairi


dani garso greit ore? Kokie stebjimai tai patvirtina?

1.1287. Kodl lengvesns plytos (t. y.


akytos, skyltos arba tuiavidurs)
geriau izoliuoja gars pastate negu
paprastos?

1.1297. Kai kurie kariai, pirm kart


patek m, paprastai nusilenkia
kulkoms" igird j zvimbes, pasilenkia. Ar tai pateisinama fizikiniu poiriu? Kodl?

1.1288. Kodl kamertonas skamba


garsiau, kai viena jo akut priglaudiama prie stalo? Kaip tai suderinama su energijos tverms dsniu?
1.1289. Kuriuo atveju kamertono akut virps ilgiau: kai kamertonas bus
sujungtas su rezonansine dute ar
kai bus tvirtintas stove? Kodl?
1.1290. Priglaud prie ausies kai kurias kriaukles, girdime es. Kartais
toks pat esys girdti, pridjus prie

1.1298. Jeigu apsirik ilgai grojani


ploktel (apskaiiuot 33 sk/min)
suksite 78 sk/min daniu, girdsite
spiegiant gars. Kodl?
1.1299. Kodl, beldiant duris, girdimas garsesnis bildesys, negu beldiant
sien?
1.1300. Jeigu muzikos instrumento
styga skleidia emesn ton, muzikantas j tempia labiau. Kodl iuo

budu pavyksta styg suderinti reikiamu virpesi daniu?

gis? Vandeniu garsas sklinda 1435 m/s


greiiu, oru 340 m/s greiiu.

1.1301. Kodl stygos, skirtos emesniems tonams igauti (bosins stygos),


apvyniojamos viela?

1.1309. Virpesiai, kuri periodas


0,005 s, sukelia vandenyje garso bang. Jos ilgis 7,175 m. Kokiu greiiu
garsas sklinda vandeniu?

1.1302. Kapitonas Donas Viljamsas i


tankerio Kvin" ioko paskutinis. Nuplauks 100 m po vandeniu, jis igirdo sprogim. Ikils paviri, igirdo
dar vien sprogim, o tankerio vietoje pamat plintani alyvos dm.
Teisme komandos kapitono ir nari
liudijimai skyrsi. Kodl? Kuo?
1.1303. Smark liet galima atskirti
nuo silpno pagal gars, kur sukelia
lietaus laai, krintantys ant namo stogo. Kuo tai pagrsta?
1.1304. Buvo atvej, kad nuo infragarso virpesi jroje (jros balso) griuvo
statiniai laivo denyje, netgi uvo komandos ir nuskendo dideli buriniai
laivai. Kaip paaikinami tokie reikiniai?
1.1305. Kai suadint kamerton pastatome ant jo rezonansins duts,
skleidiamas garsas sustiprja. Ar tai
neprietarauja energijos tverms dsniui? Kodl?
1.1306. Ar vienodomis fazmis virpa
kamertono akuts? Jeigu ne, tai apskaiiuokite fazi skirtum. Kodl kamertonas skamba garsiau, kai viena
jo akut yra nulauta? Kodl kamertonai gaminami su dviem akutmis?
1.1307. Kaip susij tarpusavyje bangos
ilgis, bangos sklidimo greitis ir virpesi danis? Kuris i i dydi pakinta, bangai perjus i vienos aplinkos
kit?
1.1308. Kiek kart pasikeiia perjusios i oro vanden garso bangos il-

1.1310. Brinyje pavaizduota geleimi


sklindanios garso bangos ilgio priklausomyb nuo virpesi danio (kai
t = 20 0C). Ar priklauso garso sklidimo
greitis nuo bangos ilgio? rodykite.
, IIlik

400

200

60 v,

1.1311. Apskaiiuokite mogaus skleidiam garso bang ilg, kai oro temperatra lygi 15 0C. T garso virpesi
danis priklauso intervalui nuo 64 Hz
iki 1300 Hz. (Garso greitis ore lygus
340 m/s.)
1.1312. Kamertono virpesi danis
440 Hz. Kokio ilgio garso banga sklinda nuo kamertono ore ir vandenyje?
Kai oro temperatra 0 C, garso greitis ore lygus 332 m/s, o vandenyje
1400 m/s.
1.1313. Garsiakalbio membrana virpa 200400 Hz daniu. Koks yra jos
skleidiam garso bang ilgis ir periodas, kai garso greitis lygus 340 m/s?
1.1314. Kokio ilgio yra bangos, kuri
danis 200 Hz, o sklidimo greitis

340 m/s? Kokiu greiiu sklinda garsas


vandeniu, jeigu altinis, virpantis
0,002 s periodu, sukelia jame 2,9 m
ilgio bangas?
1.1315. I garso pajuts, kad lktuvas
yra zenite, stebtojas mato j 60 kampu vir horizonto. Kokiu greiiu
skrenda lktuvas?
1.1316. mogus ivydo aib, o po 15 s
igirdo griaustinio gars. Kokiu atstumu nuo jo vyko elektros ilydis?
1.1317. kteljs kaln turistas igirdo aid po 8 s. Garso greitis ore
340 m/s. Kokiu atstumu nuo uolos
stovjo turistas?
1.1318. mogus ilaiko garso pojt 0,1 s.
Koks turi bti atstumas nuo mogaus
iki klities, kad mogus girdt ir pagrindin, ir atsispindjusi nuo klities
gars? Garso greitis 340 m/s.
1.1319. Tarp dviej geleinkelio stoi
yra 16,6 km. Kiek laiko garsas sklis
nuo vienos stoties iki kitos oru? bgiais? Oro temperatra 0 0C. Garso
sklidimo plienu greitis 5500 m/s.
1.1320. alia tiesaus geleinkelio ruoo stovintis stebtojas pamat i tolumoje vaiuojanio garveio sirenos
ieinanius garus ir po 3 s igirdo sirenos gars. Po 1 min traukinys pravaiavo pro stebtoj. Kokiu greiiu
riedjo traukinys?
1.1321. Vertikaliai auktyn paleista
signalin raketa sprogo po 5 s nuo paleidimo momento, o mogus igirdo
sprogimo gars, prajus 0,4 s po sprogimo. kok aukt ir kokiu vidutiniu
greiiu pakilo raketa? Oro temperatra 0 0C.
1.1322. Garso greit ketuje pirm kart imatavo prancz fizikas anas

Batistas Bio (Biot). Viename ketinio


vamzdio gale jis suduodavo varp,
o kitame gale stebtojas igirsdavo du
garsus: vien atsklidus ketumi,
o po kurio laiko kit atsklidus oru.
Vamzdis buvo 930 m ilgio, o laiko tarpas tarp abiej gars 2,5 s. Apskaiiuokite garso greit ketuje, inodami,
kad ore jis lygus 340 m/s.
1.1323. Stebtojas, esantis u 4 km
nuo pabklo, vio gars igirdo 12 s
vliau, negu pamat ybsn. Kokiu
greiiu garsas sklido oru?
1.1324. Pavjui garso greitis 380 m/s,
prie vj 320 m/s. Koks yra vjo
greitis? Kokiu greiiu sklinda garsas,
kai vjo nra? Apskaiiuokite oro
temperatr, inodami, kad, jai kylant, sulig kiekvienu laipsniu garso
greitis padidja 0,6 m/s.
1.1325. Garso bangos, kuri ilgis
70 cm, danis 500 Hz, o amplitud
0,25 mm, plinta ore. Apskaiiuokite t
bang sklidimo greit ir didiausi daleli greit ore.
1.1326. Vienas kamertonas pastatomas
prie aus, o kitas toks pat u
47,5 cm nuo pirmojo. Garso negirdti.
Apskaiiuokite kamerton virpesi
dan.
1.1327. Ties ausimi skamba kamertonas (440 Hz). Kokiu atstumu nuo jo
toliau reikia pastatyti kit tok pat
kamerton, kad dl bang interferencijos ausis neigirst garso? Kamertonai pradeda skambti vienu metu.
1.1328. Kokiu fazi skirtumu garso
bangoje virpa aplinkos takai B ir C,
kai atstumas nuo garso altinio (tako A) iki tako B lygus 40 cm, o iki
tako C 52,5 cm? Garso bangos ilgis 25 cm.

1.1329. Garso greitis vandenyje


1450 m/s. Kokiu atstumu vienas nuo
kito yra du takai, virpantys prieingomis fazmis, kai virpesi danis
725 Hz?
1.1330. Garso greitis duraliumininiame strype 5,1 km/s. Nustatykite duraliuminio Jungo modul E, laikydami, kad duraliuminio tankis 2,7 g/cm3.
1.1331. Garso greit dujose galima rasti pagal formul v =

i/P^

* ia = cJcv.

Paraykite, kaip garso greitis dujose


priklauso nuo duj temperatros ir j
molio mass. Apskaiiuokite garso
greit O 0C temperatros vandenilyje.
1.1332. Tekant vandeniui aukt ritinio formos ind, girdime gars. Kodl
jis auktja, pilnjant indui?
1.1333. Mediotojas iov, kai nuo jo
iki miko buvo 170 m kelio. vio ai-

d jis igirdo, prajus 1 s po vio. Kokia oro temperatra?


1.1334. Garsinio echoloto signalas, pasistas i valties A, buvo priimtas valtyje B, esanioje nuo valties A 3 km
atstumu, du kartus 2 s skirtumu. Garso greitis vandenyje 1400 m/s. Apskaiiuokite jros gyl.
1.1335. aulys igirsta kulkos smgio
taikin gars, prajus 1 s po vio.
Kaip toli nuo aulio pastatytas taikinys? Oro temperatra 0 0C. Kulka lekia 500 m/s vidutiniu greiiu.
1.1336. Kodl skriejanio reaktyviojo
lktuvo skleidiamas garsas girdimas
toli u lktuvo?
1.1337. Garso greit ore galima apskaiiuoti pagal formul v = 332/1 + at;
ia = 1/273, t oro temperatra.
Kokiu greiiu garsas sklinda oru, kurio temperatra 0 C? 15 C? 20 0C?

49. Ultragarsas
1.1338. Kodl iknosparniai ir kolibriai, skraidydami net ir visikoje tamsoje, u nieko neukliva?

1.1342. Manoma, kad rykli kuriamu


ultragarsu galima umuti uvis. Kaip
tai paaikinti?

1.1339. Kodl ultragarso generatoriaus kvarcins ploktels storis turi


bti lygus pusei ultragarso bangos
ilgio?

1.1343. Kodl laivuose rengiami ne


garso, o ultragarso hidrolokatoriai?

1.1340. Kuo didesnis virpesi danis,


tuo greiiau jie slopsta aplinkoje. Kodl kai kurie gyvnai (iknosparniai,
delfinai, jros kiaulyts ir t. t.) echolokacijai vis dlto naudoja ultragars?
1.1341. Ryiui vienas su kitu delfinai
kuria 10400 Hz danio gars, o
echolokacijai 750300 000 Hz danio gars. Kuo paaikinti tok gars
skirtum?

1.1344. Du ultragarso generatoriai dirba atitinkamai 39 kHz ir 40 kHz daniu. Kodl ie sustiprinti ir tuo paiu
metu perduoti garsiakalb virpesiai
sukuria gars? Kokio danio yra is
garsas?
1.1345. Kokius virpesius vadiname ultragarsiniais? Kokio ilgio bangas aliumininiame strype sukelia ultragarso
generatorius, kurio kuriam bang
danis 10 MHz? Garso greitis aliuminyje 5100 m/s.

1.1346. Ultragarso generatorius, dirbantis 60 kHz daniu, siunia 1/600 s


trunkanius ultragarso impulsus.
Kiek ultragarso bang yra viename
impulse?
1.1347. Ultragarso generatoriaus siuniamos bangos, kuri danis 4 MHz,
sklinda organiniu stiklu 2800 m/s greiiu. Koks yra ultragarso bangos ilgis
organiniame stikle?
1.1348. Plienin detal tikrinama ultragarsiniu defektoskopu, dirbaniu
1 MHz daniu. Pirmasis atsispindjs signalas buvo priimtas po 8 ps,
antrasis po 20 ps. Kokiame gylyje
yra defektas? Koks detals auktis?
Ultragarso greitis pliene 5000 m/s.
1.1349. Pasistas ir atsispindjs nuo
jros dugno ultragarso signalas gro
po 0,9 s. Koks yra jros gylis toje vietoje?
1.1350. Echolotu matuojant jros gyl
po laivu, paaikjo, kad ultragarso pasiuntimo ir primimo momentus skiria 0,6 s laiko tarpas. Koks jros gylis
po laivu?
1.1351. I vieno nejudanio laivo ispinduliuojamas vanden ultragarso
signalas. Kito nejudanio laivo imtu-

vas j priima vandenyje du kartus,


prajus nuo isiuntimo momento laikui ir t2 (t2 > ^1). Apskaiiuokite jros gyl, tardami, kad jos dugnas yra
horizontalus, o ultragarso greitis vandenyje lygus v.
1.1352. Palyginkite garso ir ultragarso bang energij, kai yra inoma,
kad j virpesi amplituds vienodos,
0 daniai atitinkamai lygs 1 kHz ir
1 MHz.
1.1353. Ultragarsas naudojamas skysi ir duj srauto greiiui matuoti.
Atstum I = 100 m tarp dviej vibratori ultragarsas nueina tiesiogine
kryptimi per 0,5 s, o prieinga kryptimi per 1 s. Koks yra skysio srauto
greitis? Ar matavimo rezultatas priklauso nuo skysio temperatros ir
ries?

()
-JU

2 . Molekulin fizika
ir termodinamika
VII
s k y r i u s
Molekulins kinetins
duj teorijos pagrindai

50. Mediagos tankis. Molekuli matmenys


2.1. 2 mm2 skerspjvio ploto varin
viela suvyniota rit, kurios mas
16 kg. Kaip, neivyniojant vielos, nustatyti jos ilg? Koks jis?
2.2. Auksas valcuojamas iki 0,1 pm
storio plveli. Kok plot galima padengti 2 g mass aukso gaballiu?
2.3. Geleinio strypo ilgis 2 m, skerspjvio plotas 4 cm2, mas 6,28 kg.
Apskaiiuokite geleies tank.
2.4. alvario liejinio medinio modelio
mas 4 kg, medienos tankis 500 kg/m3.
Kokios mass bus liejinys? autanio alvario trio kitim nekreipkite
dmesio.

telio mas. Apskaiiuokite kiekvieno


i luiteli mas.
2.7. Nafta teka i 0,6 m skersmens
naftotiekio 0,8 m/s greiiu. Apskaiiuokite per 1 h rezervuar pritekjusios naftos tr.
2.8. Ketaus liejinio tris 3 dm3, mas
22 kg. Ar yra iame liejinyje tutum?
Jeigu yra, tai koks j tris?
2.9. Lydin sudaro 2,85 kg alavo ir
1,63 kg vino. Apskaiiuokite to lydinio tank. Lydinio tr laikykite lygiu
sudedamj dali tri sumai.

2.5. Kambario auktis 2,4 m, o grind


plotas 22 m2. Apskaiiuokite kambaryje esanio oro mas ir svor.

2.10. Aukso ir sidabro lydinio tankis


1,4 IO4 kg/m3, o mas 0,6 kg. Apskaiiuokite aukso kiek lydinyje (procentais). Lydinio tr laikykite lygiu sudedamj dali tri sumai.

2.6. Geleies luitelio mas 10,5 kg didesn u tokio pat trio aliuminio lui-

2.11. 1 mm3 trio parafino gabaliukas,


mestas kart vanden, itirpo ir

vandens paviriuje sudar 1 m2 ploto


plvel. Laikydami, kad plvels storis lygus parafino molekuls skersmenim, apskaiiuokite t skersmen.
2.12. 0,05 mm3 trio alyvos laas pasklido vandens paviriuje 600 cm2 plote. Apskaiiuokite alyvos molekuls
skersmen, tardami, kad plvels storyje telpa dvi molekuls.
2.13. Kokiame vandens paviriaus
plote pasklis 0,02 cm3 trio aliejaus
laelis?
2.14. Sferiniame 10 cm spindulio joninio projektoriaus inde yra IO20 helio
molekuli. Kokiame indo tryje yra
viena helio molekul?
2.15. Ulaintas ant vandens paviriaus, 0,08 mg mass alyv aliejaus
laas isklinda 200 cm2 ploto apskrit plvel. Tardami, kad plvels
storis yra tos paios eils, kaip ir alie-

jaus molekuls skersmuo, apskaiiuokite t skersmen.


2.16. Ant stiklins ploktels uliejamas plonas sluoksnis vandens, o ant
jo ulainamas raalo laelis. Pradin
lael laikykite taku, kuris laipsnikai sklinda alis, ilaikydamas apvali dmels form. Po 30 s jo skersmuo pasidaro lygus 4 mm. Koks bus
laelio skersmuo po 50 s?
2.17. Volframins adatos smaigalys yra
pusrutulio, kurio spindulys 4 IO"8 m,
formos. Kiek volframo atom yra ant
to adatos smaigalio? Volframo atomo
skersmuo 2 IO"10 m.
2.18. Normaliomis slygomis viename
kubiniame metre oro yra 2,7 IO25
molekuli. Kiekvienos j skersmuo
3 IO"10 m. Kiek (apytiksliai) kart
molekuls skersmuo maesnis u vidutin atstum tarp molekuli?

51. Mediagos kiekis. Avogat o skaiius


2.19. Apskaiiuokite vandens molio
mas.

d) anglies dioksido (CO2);


e) metano (CH4).

2.20. Apskaiiuokite vandenilio ir helio molio mas.

2.25. Raskite amonio chlorido (NH4Cl)


molekuls mas.

2.21. Azoto molio mas 0,028 kg/mol.


Apskaiiuokite azoto molekuls mas.

2.26. Apskaiiuokite mediagos kiek


8,1 kg mass aliuminio gabale.

2.22. Raskite vario atomo mas.

2.27. Raskite mediagos kiek viename grame vandens.

2.23. inodami Avogadro skaii, apskaiiuokite vandenilio molekuls ir


atomo mas.
2.24. Apskaiiuokite vienos i mediag molekuls mas:
a) anglies;
b) deguonies;
c) ozono;

2.28. Kokia 60 anglies dioksido moli


mas?
2.29. Kiek molekuli normaliomis
slygomis yra viename kilograme
deguonies?
2.30. Kiek molekuli yra viename
grame vario sulfato?

2.31. Kiek atom yra viename grame


i mediag:
a) geleies;
b) sidabro?
2.32. Kiek molekuli yra 1,4 g mass
valgomosios druskos iupsnelyje?
2.33. Raskite mediagos kiek ir molekuli skaii, esant 1 kg anglies
dioksido duj.
2.34. Kiek kart atom skaiius 12 kg
mass anglies gabale yra didesnis u
molekuli skaii 16 kg mass deguonies dujose?
2.35. Sidabrins ir varins sags tris
vienodas. Palyginkite ias sages sudarani atom skaii.
2.36. Kiek daleli yra viename grame
deguonies, kurio pus molekuli suskilusios?
2.37. Raskite varins ploktels, kurioje yra 4,6 IO22 atom, mas.
2.38. Valgomosios druskos gabale yra
6 IO24 molekuli. Kokia io gabalo
mas?
2.39. Per 10 par i lktuts igaravo 100 g vandens. Kiek vandens molekuli ilk i jo paviriaus per 1 s?
2.40. Kiek atom yra:
a) viename grame helio;
b) viename grame visikai disocijavusio azoto;
c) viename kubiniame metre argono
normaliomis slygomis?
2.41. Azoto molekul, skriejusi 500 m/s
greiiu, statmenai atsimua indo sienel ir, nesumainusi greiio, tampriai atoka nuo jos. Apskaiiuokite
molekuls judesio kiek iki smgio
ir judesio kiek, kuris buvo suteiktas
indo sienelei smgio metu.

2.42. 5 1 trio ind prileista 1 g vandenilio. Kiek molekuli yra viename


kubiniame centimetre io indo?
2.43. Laikydami, kad vandenilio molekuli skersmuo 2,3 10~10 m, apskaiiuokite, kokio ilgio sil bt galima
sudti i viename miligrame i duj
esani molekuli, jeigu jos bt idstytos viena eile viena prie kitos.
io silo ilg palyginkite su vidutiniu
ems spinduliu.
2.44. eer, kurio vidutinis gylis
8 m, o paviriaus plotas 16 km2, mestas 0,2 g mass valgomosios druskos
gaballis. Kiek ios druskos molekuli pasemtume i eero kartu su
vandeniu 3 cm3 trio samteliu, jei itirpusi druska pasiskirstyt visame
vandenyje tolygiai?
2.45. Kok tr uima:
a) 80 moli gyvsidabrio;
b) 40 moli vandens?
2.46. Deimanto tankis 3500 kg/m3.
Kok tr uims ios mediagos IO23
atom?
2.47. Detal, kurios paviriaus plotas
18 cm2, padengta 1 storio sidabro
sluoksniu. Kiek sidabro atom yra
iame sluoksnyje?
2.48. Palyginkite geleinio ir vininio
rutuliuko mas bei tr, inodami,
kad juose yra vienodas kiekis mediagos.
2.49. Kok tr uimt helis, jeigu jame bt toks pat kiekis mediagos,
koks ir 2,4 m3 azoto?
2.50. Kiek atom yra 3 cm3 trio kambario temperatros geleies luitelyje?
2.51. Kur daugiau atom: kubiniame milimetre sidabro ar aukso? Kiek
kart?

2.52. Kiek molekuli yra 2 cm3 trio cinko sulfido (ZnS) gaballyje (p =
= 3980 kg/m3)?

2.54. Azoto molekuli mas 1,6 kg,


tankis 1 kg/m3. Apskaiiuokite azoto
molekuli koncentracij.

2.53. Normaliomis slygomis 1 molio


duj tris lygus 22,4 1. Raskite anglies
monoksido duj tank normaliomis slygomis.

2.55. Kiek molekuli yra dviejuose kubiniuose centimetruose vandens? Kokia vandens molekuli mas? Koks
vandens molekuls skersmuo?

52. Brauno judjimas. Molekuli sveika


2.56. Kodl net absoliuioje tyloje girdti vos suvokiamas triukmas?
2.57. Kaip rodyti, kad Brauno judjimas nra pro mikroskop stebimo
suspensijos lao iorini trikdi pasekm?
2.58. Kodl dulkels ore juda netvarkingai?
2.59. Kodl Brauno judjimas geriausiai matomas stebint smulkiausias
mediagos daleles, pakibusias skystyje arba dujose?
2.60. Kodl metalai, susmulkinti keliolikos mikrometr dydio daleles,
uimdami vis ind su vandeniu, nenuss ant indo dugno?
2.61. Kodl dulks kietos mediagos dalels gana ilgai isilaiko
sklandydamos"?
2.62. Paaikinkite, kodl Brauno judjimas ir difuzija yra intensyvesni
auktesnje temperatroje.
2.63. Kurioje aplinkoje vienodomis
slygomis Brauno judjimas intensyvesnis: vandens lae ar alyvos lae?
Kodl? Kokiu bdu galima sumainti
Brauno judjimo intensyvum tam
tikroje aplinkoje?
2.64. Kodl smulki daleli Brauno
judjimas yra labai intensyvus, o
stambi vos pastebimas?

2.65. Kodl i sudauytos stiklins uki negalima surinkti sveikos stiklins, o gerai nulifuotos matavimo
ploktels viena prie kitos prilimpa
stipriai?
2.66. Molekules galima nufotografuoti, taiau labai sunku. Ar tik dl to,
kad jos labai maos?
2.67. Pereno bandymai buvo atliekami su 1 dydio Brauno dalelmis.
Kiek kart tokia dalel didesn u
vandens molekul, kurios skersmuo
IO-8 cm?
2.68. Nesvarumo slygomis nevyksta oro srovi konvekcija, reikalinga
degimui palaikyti. Taiau ir tuomet
vak arba degtukas kur laik dega
silpna, blankia rutulio formos liepsna.
Paaikinkite kodl.
2.69. Privirinant" vien gelein detal prie kitos altuoju bdu, altos
detals sudedamos viena ant kitos ir
smarkiai suspaudiamos. Paaikinkite, kodl jos stipriai susijungia.
2.70. Kai kalviui reikia privirinti" vien geleies gabal prie kito, jis kaitina abu galus aizdro liepsnoje,
suglaudia juos ir deda ant priekalo,
po to stipriai plaka kju. Paaikinkite, kodl toks sujungimas yra patvarus.

2.71. Kuo paaikinamas kietj kn


daymas?

susijungia tviriau negu paprastai lituojant. Paaikinkite kodl.

2.72. Lituojant Luinino metodu, tarp


nuvalyt lituojam plienini arba geleini detali paviri dedama plona
vario folija ir detals kaitinamos elektrinje krosnyje iki 1080 0C. Taip jos

2.73. Plieno cementavimu vadiname


kietos ugrdintos plvels sudarym
minkto plieno detali paviriuje. Kuriuo fizikiniu reikiniu pagrstas toks
cementavimas?

53. Molekulins kinetins duj teorijos


pagrindin lygtis
2.74. Kuriuose atmosferos sluoksniuose oras artimesnis tobulosioms (idealiosioms) dujoms: prie ems paviriaus ar dideliame auktyje? Kodl?
2.75. Rankini slgimo siurbli (pavyzdiui, dvirai) stmokliai yra
nedidelio skersmens. Kodl?
2.76. Remdamiesi molekuline kinetine teorija, paaikinkite duj slg.
2.77. Atmosferos slgis priklauso nuo
oro svorio. Kosmonaut kabinoje oras
yra nesvarus. Kaip joje palaikomas
normalus slgis?
2.78. Daugumos molekuli iluminio
judjimo greitis artimas kulkos greiiui. Kodl, turdami jautri uosl,
laukiniai vrys neuuodia mediotojo, slinanio prie j prie vj?
2.79. Ar prads judti veimlis C, kai
kamer B pilsime skysto oro ir tokiu bdu labai atauinsime pertvar?
Kameroje A yra duj.

Skystas oras

2.80. Inde esani duj molekuli


greiio kvadrato vidurkis IO6 m2/s2,
25
-3
koncentracija 3 10 m , o kiekvienos molekuls mas 5,5 10 -26 kg. Apskaiiuokite duj slg inde.
2.81. Duj vidutinis kvadratinis greitis 450 m/s, slgis 6 IO4 Pa. Koks duj tankis iomis slygomis?
2.82. Apskaiiuokite deguonies m o lekuli koncentracij, kai j slgis
0,1 MPa, o molekuli vidutinis kvadratinis greitis 600 m/s.
2.83. Duj mas 4 g, o tris 0,6 1.
Koks yra i duj molekuli slgis
indo sieneles? Molekuli vidutinis
kvadratinis greitis 600 m/s.
2.84. Koks yra vidutinis kvadratinis
duj molekuli greitis, kai j tankis
1,6 kg/m3, o slgis 1,4 atm?
2.85. Koks yra duj molekuli vidutinis kvadratinis greitis, kai 6 kg j uima 4 m3 tr? Slgis 300 kPa.
2.86. Duj mas 5 kg, tris 5 m3,
o slgis 300 kPa. Apskaiiuokite i
duj molekuli greiio kvadrato vidurk.
2.87. Kaip pasikeis duj slgis, du kartus padidinus j koncentracij ir tiek
pat kart sumainus vidutin greit?

54. Duj slgio priklausomyb nuo daleli greiio,


koncentracijos ir temperatros. Daleli iluminio
judjimo energija
2.88. Kambaryje buvo ikrenta krosnis. Kodl nepadidjo vidin oro energija, nors jo temperatra ir pakilo?

2.96. Kodl kriptono duj, kuri pripildomos elektros lempos, slgis turi
bti maas?

2.89. 2,6 kg azoto tris 3,4 m3, o slgis 1,2 IO5 Pa. Apskaiiuokite azoto
molekuli vidutin kvadratin greit,
vidutin slenkamojo judjimo energij, taip pat vis molekuli energij.

2.97. rodykite, kad normaliomis slygomis viename kubiniame metre vandenilio ir anglies oksido yra vienodas
kiekis molekuli.

2.90. Apskaiiuokite helio, azoto ir anglies dioksido duj vidutin kvadratin


greit bei vidutin slenkamojo judjimo energij normaliomis slygomis.
2.91. Vienatomi duj slgis lygus
40 kPa, o molekuli koncentracija
3 IO24 m -3 . Apskaiiuokite i duj
molekuls vidutin kinetin energij.
2.92. Kiek kart pakis duj slgis, kai
j tris sumas perpus? Yra inoma,
kad molekuli vidutinis greitis nepakinta.
2.93. Kiek kart pakis vienatomi duj slgis, kai j tris sumas perpus,
o molekuli vidutin kinetin energija padids 3 kartus?
2.94. 1,4 1 trio inde yra 4 IO22 helio
atom. Duj slgis kolboje lygus
IO6 Pa. Apskaiiuokite helio atom vidutin kinetin energij.

2.95. Atspariame inde vyksta reakcija


H2 + Cl2 -> 2HC1. Kitoki reakcij nevyksta ir nesureagavusi mediag
nelieka. K galima pasakyti, remiantis Avogadro dsniu, apie slg inde,
sumainus temperatr iki tos paios,
kuri turjo H2 ir Cl2 miinys?

2.98. Kokia yra duj temperatra, kai


j slgis 10 kPa, o molekuli koncentracija IO24 m -3 ?
2.99. Kiek molekuli yra viename kubiniame centimetre duj, kai 0,1 nPa
vakuumas gaunamas, esant 300 K
temperatrai? Sprsdami remkits tobulj (idealij) duj molekulins
kinetins teorijos lygtimi.
2.100. Kokia turi bti duj temperatra, kad j dviejuose kubiniuose centimetruose bt 2 IO19 molekuli,
kai slgis IO5 Pa? Kaip pasikeis duj
slgis, jei, nepakitus triui ir temperatrai, pus molekuli bus pakeista
sunkesni duj molekulmis? Kodl?
2.101. renginyje sudarytas labai didelis vakuumas slgis lygus tik
IO"11 mm Hg. Kiek molekuli liko
1 cm3 tryje, kai temperatra buvo
300 K?
2.102. Vandenilio slgis 100 kPa, o
molekuli koncentracija IO25 m -3 . Apskaiiuokite vandenilio temperatr
ir jo molekuli vidutin kvadratin
greit.
2.103. Kiek molekuli yra 3 m3 duj,
kuri slgis 160 kPa, o temperatra
27 0C?
2.104. 500 cm3 trio ind prileista
duj, kuri temperatra 23 0C, o slgis 180 mm Hg. Kiek duj molekuli
yra inde?

2.105. Kiek duj molekuli yra


400 cm3 talpos inde normaliomis slygomis?
2.106. 5 1 talpos balione buvo 27 0C
temperatros duj. Joms nutekjus,
slgis balione sumajo 8,4 kPa. Kiek
molekuli ilk i baliono?
2.107. Kur daugiau molekuli: 40 m3
trio kabinete, kai atmosferos slgis
normalus ir temperatra 27 0C, ar
100 cm3 trio stiklinje vandens?

2.108. Kada ledas gali buti ildytuvu?


2.109. K molekulins kinetins teorijos poiriu apibdina absoliutin
temperatra? Paraykite, kaip ji susijusi su Celsijaus temperatra.
2.110. Kodl atmosfera slegia?
2.111. Ar nesvarumo slygomis veiks
gyvsidabrio barometras ir barometras
aneroidas? Kodl?
2.112. Kosmins mediagos tankis lygus nuliui. Koki temperatr rodys
termometras atviroje kosminje erdvje? Kodl?
2.113. Oro temperatra keli imt
kilometr auktyje siekia keliolika
tkstani laipsni. Kodl nesudega
skriedami DZP ir raketos?
2.114. Or daugiausia sudaro azoto ir
deguonies molekuls. Ar vienoda i
duj molekuli slenkamojo judjimo
kinetin energija tam tikroje temperatroje? Kodl?
2.115. Vandenilio ir deguonies molekuli judjimo vidutinis greitis atitinkamai lygus 1840 m/s ir 460 m/s.
Palyginkite i molekuli vidutin kinetin energij.

2.116. Normaliomis slygomis deguonies molekuli vidutinis greitis 460 m/s,


molekuls mas 5,3 IO-26 kg. Kokia
bus i molekuli slenkamojo judjimo vidutin kinetin energija? Apskaiiuokite 1 m3 deguonies vis molekuli slenkamojo judjimo vidutin
kinetin energij.
2.117. Azoto molekuls lekia 440 m/s
greiiu. Apskaiiuokite i molekuli
judesio kiek ir kinetin energij.
2.118. Nustatykite helio ir neono molekuli slenkamojo judjimo kinetin
energij, kai temperatra lygi 1000 K.
2.119. Duj molekuli slenkamojo judjimo vidutin kinetin energija lygi
1,2 IO-19 J. Kokia i duj temperatra?
2.120. Kokia yra ksenono molekuls
vidutin kinetin energija, kai temperatra lygi 27 0C?
2.121. 500 0C temperatros duj molekuli slenkamojo judjimo vidutin
kinetin energija lygi 1,5 IO-20J. Kokia bus i energija, kai duj temperatra:
a) nukris iki -273 C;
b) pakils iki 727 0C?
2.122. Vienatomi duj temperatra
300 K, o slgis 0,6 MPa. Apskaiiuokite i duj molekuli vidutin kinetin energij ir koncentracij.
2.123. Kokios temperatros vienatomi duj molekuli vidutin kinetin
energija bus 3 kartus didesn negu
- 5 3 0C temperatros duj?
2.124. Kiek procent padids duj molekuli vidutin kinetin energija,
kai j temperatra pakils nuo 8 0C iki
42 0C?

55. Duj molekuli vidutinis kvadratinis greitis


2.125. Koks yra 23 0C temperatros
deguonies molekuli vidutinis kvadratinis greitis? Kokios temperatros
deguonies molekuli greitis lygus
450 m/s?

2.134. 0 0C temperatros anglies dioksido duj vidutinis kvadratinis greitis


lygus 360 m/s. Koks bus is greitis, kai duj temperatra pakils iki
127 0C?

2.126. iuolaikiniais molekulins kinetins teorijos duomenimis, tarp


atmosferos molekuli turi bti ir toki, kuri greitis didesnis u antrj
kosmin greit. Koki geofizini pasekmi galtume dl to sulaukti?

2.135. Kokios temperatros helio atomai juds tuo paiu vidutiniu kvadratiniu greiiu, kaip ir 17 0C temperatros deguonies molekuls?

2.127. Jei pro smulkiai akyt vamzdel, kur gaubia hermetikai udaras
rezervuaras, praleistume duj miin,
tai lengv" molekuli turini duj
rezervuare susikaupt daugiau negu
vamzdelyje. Kaip paaikinti reikin?
2.128. Apskaiiuokite 1,5 kg 27 0C temperatros akmens daleli iluminio
judjimo vidutin kvadratin greit.
2.129. Kiek kart ore pakibusios dulkels, kurios mas 0,8 IO"12 kg, vidutinis kvadratinis greitis maesnis u
oro molekuli vidutin kvadratin
greit?
2.130. Koks bus 0,1 K temperatros
helio atom vidutinis kvadratinis greitis? Koks j greitis Sauls atmosferoje, kur temperatra siekia 6000 K?
2.131. Apskaiiuokite vandenilio ir
metano molekuli vidutin kvadratin
greit normaliomis slygomis.
2.132. Kokios temperatros azoto molekuli vidutinis kvadratinis greitis lygus 800 m/s?
2.133. 120 0C temperatros duj molekuls vidutinis kvadratinis greitis
lygus 560 m/s. Kokia i duj molekuls mas?

2.136. Kiek kart ore esanio azoto


molekuli vidutinis kvadratinis greitis vasar (kai temperatra lygi 30 0C)
didesnis negu iem (esant - 3 0 0C
temperatrai)?
2.137. Vandenilio molekuls vidutinis
kvadratinis greitis, esant 0 0C temperatrai, lygus 1760 m/s. Koks bus tos
paios temperatros deguonies molekuls vidutinis kvadratinis greitis?
2.138. Tam tikr duj molekuli vidutinis kvadratinis greitis normaliomis
slygomis lygus 460 m/s. Kiek molekuli yra 1,2 g i duj?
2.139. Kiek kart skiriasi deguonies
ir vandenilio molekuli vidutinis
kvadratinis greitis, kai i duj temperatra vienoda?
2.140. inodami, kad temperatros T
duj molekuli vidutinis kvadratinis
greitis lygus v, apskaiiuokite, kiek
molekuli yra vienetins mass iose
dujose.
2.141. Apskaiiuokite vandenilio molekuli vidutin kvadratin greit bei
slenkamojo judjimo vidutin kinetin energij, kai vandenilio temperatra lygi: a) 173 K; b) 273 K;
c) 373 K.

2.142. Kiek procent padidja vandens molekuli vidutinis kvadratinis


greitis kambaryje, pakilus temperatrai nuo 20 0C iki 30 0C?
2.143. Gumiguto tankis 1 g/cm3, temperatra 17 0C. Kokiu vidutiniu kvadratiniu greiiu juda gumiguto dalel,
kurios skersmuo 1 ?

2.144. Atliekant terno bandym, iorinio cilindro vidiniame paviriuje


atsirads sidabro ruoelis buvo ibluks. Koki ivad i to galima padaryti?

2.145. Ar galima terno metodu nustatyti vienos molekuls greit? Jei galima, tai kaip?
2.146. Atliekant terno bandym, pastebta sidabro apnaa arti pdsako,
kur paliko sidabro molekuli pluotelis ant nesisukanio cilindro. Taiau
is pdsakas buvo nepalyginamai plonesnis u vidurin apnaos dal. Kuri molekulin iluminio judjimo savyb patvirtina is faktas?
2.147. Kokiu greiiu terno bandyme
judjo sidabro gar molekul, jei jos
kampinis poslinkis, prietaisui sukantis 150 s -1 daniu, sudar 5,4, o atstumas tarp iorinio ir vidinio cilindro
buvo lygus 2 cm?

56. Boilio ir Marioto dsnis


2.148. Vaikik gumin balionl priptus oro, padidja ne tik jo tris, bet ir
slgis. Ar tai neprietarauja Boilio ir
Marioto dsniui? Kodl?
2.149. Staigiai pastmus stmokl, cilindre esanio oro tris sumajo penkis kartus. Ar galima sakyti, kad oro
slgis cilindre padidjo penkis kartus?
Kodl?
2.150. Ar galima taikyti Boilio ir Marioto dsn, kai slgis matuojamas
imtais atmosfer? Kodl?
2.151. Bakas su skysiu, vir kurio
yra oro, udarytas hermetikai. Kodl, atsukus bako dugne taisyt iaup ir itekjus i bako tam tikram
kiekiui skysio, jo srov nutrksta?
K reikia daryti, kad skystis laisvai
tekt?
2.152. Paaikinkite Boilio ir Marioto
dsn, remdamiesi molekuline kinetine teorija.

2.153. I stiklinio baliono stmokliniu


siurbliu isiurbiamas oras. Kiek kart sumaja jo slgis balione po N lt stmoklio eig, kai siurblio darbins kameros tris n kart maesnis
u baliono tr? Sprsdamas udavin, mokinys rmsi tuo, kad, stmokliui ltai judant, oro temperatra
balione nepakinta (lygi kambario oro
temperatrai), todl taik Boilio ir
Marioto dsn p(Vb + NVs) = p0Vb; ia
p galinis oro slgis, p0 pradinis
oro slgis, Vb baliono tris, Vs
siurblio darbins kameros tris, N
stmoklio eig skaiius. Koki klaid
padar mokinys?
2.154. Nubrkite duj izoterm koordinai p ir V, V ir T, T ir p sistemoje.
2.155. Nubraiykite 1 molio duj izoterminio proceso grafikus, kai temperatra lygi T ir ST (p ir V, p ir T, V ir
T koordinai sistemose).

2.156. Brinyje pavaizduotos dvi vienodos mass duj izoterms, kai temperatra lygi T1 ir T2. Kuri temperatra auktesn? Kodl?

2.158. Nubraiykite izoterminio duj


proceso grafik, kai pV = 40. I jo nustatykite dydio pV dimensij. Apskaiiuokite, kiek pakinta tam tikros
mass duj tris, kai slgis padidja /-ja (pavyzdiui, 1/4-ja) pradinio slgio; sumaja l/zi-ja pradinio
slgio.
2.159. Nubraiykite 3 g mass ir 0 0C
temperatros deguonies izotermes,
vaizduojanias, kaip p priklauso nuo V,
V nuo T ir p nuo T.
2.160. Koordinai p ir V sistemoje
nubraiykite i mediag izotermes:
a) 0,5 g vandenilio, kurio temperatra O 0C ir 100 0C;
b) 15,5 g deguonies, kurio temperatra 27 0C ir 190 0C.

2.157. Takai A ir vaizduoja dvi tos


paios mass duj bsenas. Kuris takas atitinka auktesn temperatr?
Kokiais procesais vien i bsen galima pakeisti kita?

2.161. Udarame inde yra suslgt iki


400 kPa duj. Koks slgis bus iame
inde, atsukus iaup ir aplink itekjus 3/4 duj mass?
2.162. Balione buvo 12 kg duj, kuri
slgis IO7 Pa. Atsukus iaup, slgis
balione sumajo iki 2,5 IO6 Pa. Kiek
duj ileista i baliono? Temperatra
nekito.
2.163. Guminiame balione yra
780 mm Hg slgio oro. Koks bus oro
slgis balione, jeigu j suspausime
tiek, kad tris sumat 3/5 pradinio
trio, o mas ir temperatra nepakist?
2.164. Aerostatas, pripildytas normalaus atmosferos slgio duj, pakilo
aukt, kuriame slgis lygus 600 mm Hg.
Kiek kart padidjo aerostato tris?
Temperatros kitimo ir apvalkalo
tamprumo takos nepaisykite.
2.165. Normaliomis slygomis tam
tikr duj tris yra 1 m3. Kok tr

uims ios dujos, esant 4,6 IO6 Pa


slgiui? Abiem atvejais duj temperatra vienoda.
2.166. Kai duj slgis balione lygus
1,8 MPa, balionas yra 0,02 m3 trio.
Nekeiiant duj temperatros, baliono ventilis laikomas atsuktas tol, kol
galinis duj slgis sumaja iki
0,1 MPa. Koks tuomet yra duj tris?

atitinkamai lygus 6 IO5 Pa ir 9


IO5 Pa. Koks slgis nusistovs sujungtuose induose, kai temperatra
juose bus vienoda ir nekis?
2.174. Prie voliumetro1, kuriame yra
4000 cm3 oro, suslgto iki 800 mm Hg,
prijungiamas tuias indas. Galiausiai
nusistovi 750 mm Hg oro slgis. Koks
tuio indo tris?

2.167. Kiek reikia padidinti slg (%),


kad turimos mass duj tris, esant
pastoviai temperatrai, sumat 10 %?
2.168. 10 1 talpos indas, kuriame yra
normalaus slgio oro, sujungiamas su
5 1 talpos indu, i kurio oras isiurbtas. Apskaiiuokite oro slg sujungtuose induose.
2.169. Ind, kuriame yra 1,2 IO5 Pa
slgio duj, sujungus su tuiu 5 1
talpos indu, juose nusistovi IO5 Pa slgis. Koks pirmojo indo tris? (Procesas izoterminis.)
2.170. Dujos izotermikai suslegiamos
taip, kad j tris sumaja nuo 10 1
iki 8 1. Slgis dl to padidja 3 kPa.
Apskaiiuokite pradin duj slg.
2.171. Duj slgis 4 1 talpos inde
lygus 200 kPa, o 6 1 talpos inde
100 kPa. Koks bus duj slgis, tuos
indus sujungus? Temperatra abiejuose induose vienoda ir nekinta.
2.172. 30 1 ir 40 1 trio indai pripildyti
vienodos temperatros, bet skirtingo
slgio duj. Sujungus indus, juose nusistovjo 1 MPa slgis. Koks buvo pradinis duj slgis dideliame inde, kai
maame jis buvo lygus 500 kPa? Temperatra nekito.
2.173. 3 1 trio indas gumine arnele
sujungiamas su 4 1 trio indu. Abiejuose induose yra oro, kurio slgis
8. 3727

2.175. Pertvara skiria ind dvi dalis,


kuri tris V1 ir V2. Pirmoje dalyje
yra slgio P1 duj, antroje slgio p 2
duj. Koks slgis nusistovs inde,
paalinus pertvar? Temperatra nekinta.
2.176. Cilindro udarais galais viduryje taisytas stmoklis. Duj slgis
abiejose cilindro dalyse lygus 8 Pa.
Stmoklis ltai stumiamas taip, kad
duj tris deiniojoje pusje sumaja 3 kartus. Apskaiiuokite slgi
abiejose pusse skirtum.
2.177. Horizontalus udarais galais cilindras dviem tvirtintais stmokliais
padalytas tris dalis. J tris ir duj
slgis jose atitinkamai lygus 32 cm3 ir
2 IO5 Pa, 58 cm3 ir 8 IO4 Pa, 110 cm3
ir 6 IO4 Pa. Koks bus kiekvienos
1 Voliumetras (pranc. volume tris, gr.
metreo matuoju) poring kn, ind
trio matavimo prietaisas.

113

dalies turis ir duj slgis, stumoklius


atleidus? Temperatra pastovi.
2.178*. Indas A sujungtas su manometro vamzdeliu, kurio vienas galas
ulydytas. Kai slgis inde A lygus
0,1 MPa, gyvsidabrio lygi manometro akose skirtumas yra 10 cm, o
atstumas nuo ulydyto galo iki gyvsidabrio lygio 18 cm. Kiek skirsis
gyvsidabrio lygiai manometro vamzdelyje, kai slgis inde A padids iki
1,34 IO5 Pa? Temperatra pastovi.

laiko slgis joje padids iki 6 IO5 Pa,


jei kompresorius 5,5 m3 oro prisiurbia
per minut, esant IO5 Pa slgiui?
Temperatra nekinta.
2.182. Per 1 h degiklyje sudega 70,5 g
vieiamj duj1. Kokio trio balione reikia laikyti iki 100 atm suslgtas
ias dujas, kad j utekt 10 h? Duj
temperatra lygi 0 0C ir nekinta.

2.183. I eero dugno vandens paviri ikilusio duj burbuliuko tris padidjo du kartus. Koks eero gylis?
2.184. Voras naras stato vandenyje
oro namel, tvirtindamas j prie vandens augal. Kiek reis turi sukarti
voras, kad 60 cm gylyje surst
1,2 cm3 trio namel? Kiekvien kart jis paima 5 mm3 oro, kurio slgis
lygus atmosferos slgiui.
2.185. Balione yra 35 litrai 20 MPa
slgio oro. Kok tr vandens galima
istumti io baliono oru i povandeninio laivo cisternos, kai laivas yra
15 m gylyje?

2.179. Kompresorius kas sekund


siurbia i atmosferos 45 1 talpos balion 3 1 oro. Po kiek laiko slgis
balione bus 9 kartus didesnis u atmosferos slg? Pradinis oro slgis balione lygus atmosferos slgiui.
2.180. 40 1 talpos balion kompresoriumi kas minut pumpuojama 4 m3
atmosferos oro. Per kiek laiko balione susidarys 12 atm slgis?
2.181. Suslgtas oras tiekiamas 5 m3
trio tui duj saugykl. Po kiek

2.186. I vandens kyla oro burbuliukas. 2,5 m gylyje jo tris lygus 6 mm3.
Koks bus burbuliuko tris prie pat
vandens paviriaus? Atmosferos slgis
normalus.
2.187. 2 m aukio ritinio formos
sunkus varpas leidiamas vanden
400 m gylyje. Kiek pakils vanduo varpe? Prie leidiant varp vanden,
slgis buvo lygus IO5 Pa. Vandens tankis IO3 kg/m3. Kaip pasikeis vandens
lygis varpe, jei jis bus vir siaurjantis?
1 vieiamosiomis dujomis vadinamas
degi duj miinys, gaunamas termikai
perdirbant kietj kur.

2.188*. Po vandeniu, 1,5 m gylyje, nulauus elektros lemputs cokol,


lemputs kolb pribgo 1 kg vandens.
Lemputs kolbos tris 11, atmosferos
slgis normalus. Koks buvo duj slgis lemputje?
2.189*. Oro burbuliukas, kurio tris V,
kyla i gylio H tvenkinio dugno. Nustatykite, kaip priklauso to burbuliuko spindulys nuo gylio h, kuriame
burbuliukas yra bet kuriuo laiko momentu. Burbuliuko paviriaus tempimo jg nepaisykite.
2.190*. Vandens telkinyje, 1,2 m gylyje, yra rutuliuko formos oro burbuliukas. Kokiame gylyje is burbuliukas
susispaus dvigubai maesnio spindulio rutuliuk? Atmosferos slgis normalus.

2.191. I 4 1 talpos baliono stmokliniu siurbliu pumpuojamas oras. Kiekvieno siurbimo metu jo slgis balione
sumaja 1,2 karto. Apskaiiuokite
siurblio kameros tr.
2.192. 200 cm3 trio inde yra 755 mm
Hg slgio oro. I indo jis pumpuojamas siurbliu, kurio kameros tris
40 cm3. Koks bus oro slgis inde po
keturi siurblio stmoklio eig?
2.193. Inde yra 776 mm Hg slgio duj. Jos pumpuojamos i indo siurbliu,
kurio cilindro talpa 4 kartus maesn
u indo talp. Koks bus duj slgis
inde:
a) po trij siurblio stmoklio eig;
b) po keturi siurblio stmoklio eig?
Temperatros kitimo nepaisykite.
2.194*. I indo stmokliniu siurbliu
pumpuojamas oras. Po ei stmok-

lio eig slgis inde sumaja nuo


76 cm Hg iki 2,4 cm Hg. Stmoklinio
siurblio kameros tris 1500 cm3. Apskaiiuokite indo tr.
2.195*. Siurblio kameros tris V1. Po
kiek siurblio stmoklio eig trio V
inde esanio oro slgis sumas nuo
Po Iki Pn?

2.196*. I 3200 cm3 trio indo oras


pumpuojamas siurbliu, kurio cilindro
tris 200 cm3. Po 50 stmoklio eig
slgis inde sumajo iki 36 mm Hg.
Koks oro slgis buvo i pradi? Temperatros kitimo nepaisykite.
2.197*. 1 1 talpos balione esanio oro
slgis lygus 750 mm Hg. Per kiek kart 200 cm3 trio stmokliniu siurbliu
galima isiurbti i io baliono tiek oro,
kad jo slgis sumat iki 1 mm Hg?
2.198*. Indas, kuriame yra 98 kPa slgio oro, sujungiamas su stmokliniu
siurbliu. Po penki stmoklio eig
slgis inde sumaja iki 28 kPa. Apskaiiuokite indo ir siurblio cilindro
tri santyk.

2.199. vairi prietais panardinimo


jr gyliui matuoti naudojamas 1 m
ilgio stiklinis vamzdelis, kurio vienas
galas ulituotas, o kitas atviras. Vamzdelio vidins sienels nudaytos vandenyje lengvai tirpstaniais daais. Atviru galu emyn vamzdel panardinus
vanden, dalis jo pakyla vamzdeliu ir
nuplauna daus, tuo tarpu ta vamzdelio dalis, kuri vanduo nepatenka,
lieka dayta. Didiausias vamzdelio
panardinimo gylis H atskaitomas pagal maiausi dyd h ant vidins
vamzdelio sienels. kok gyl H buvo
panardintas vamzdelis, kai h = 0,2 m?

Atmosferos slgis 0,1 MPa, jros vandens tankis IO3 kg/m3, oro temperatra pastovi.

vertikaliai atviru galu auktyn, oras


jame um 210 mm3 tr. Apskaiiuokite atmosferos slg.

2.200. 1 m ilgio horizontalaus vamzdelio viduryje buvo 20 cm ilgio gyvsidabrio stulpelis. Vamzdel ulydius ir
pastaius vertikaliai, gyvsidabrio stulpelis pasislinko 8 cm. Apskaiiuokite
pradin oro slg vamzdelyje.

2.205. Vamzdelyje, kuriuo tikrinamas


Boilio ir Marioto dsnis, yra 74 mm
ilgio gyvsidabrio stulpelis. Laikant
vamzdel vertikaliai udaru galu emyn, udaryto oro stulpelio ilgis lygus
120 mm, o vamzdel paguldius horizontaliai, 130 mm. Koks yra atmosferos slgis? Kokio ilgio bus oro stulpelis, vamzdel pastaius vertikaliai
udaru galu vir?

2.201. Ilgio L siauras vamzdelis, kurio vienas galas udaras, laikomas


vertikaliai atviru galu vir. Vamzdelyje yra oro, atskirto nuo aplinkos
aukio h gyvsidabrio stulpeliu. Gyvsidabrio tankis p, atmosferos slgis p0.
Apvertus vamzdel atviru galu vertikaliai emyn, i jo itekjo pus gyvsidabrio. Kokio ilgio I buvo oro stulpelis vamzdelyje i pradi?
2.202. Siaurame vamzdelyje, kurio
vienas galas atviras, o kitas udaras,
yra 12,6 cm ilgio gyvsidabrio stulpelis. Kai vamzdelis laikomas vertikaliai
atviruoju galu emyn, gyvsidabriu nuo
aplinkos atskirtas oro stulpelis udarame gale yra 7 cm ilgio, kai atviruoju galu auktyn 5 cm ilgio. Apskaiiuokite atmosferos slg.
2.203. Horizontaliame stikliniame
vamzdelyje, kurio vienas galas udaras, yra 230 mm3 oro, atskirto nuo aplinkos 12 cm ilgio gyvsidabrio stulpeliu. Atmosferos slgis 755 mm Hg.
Koks bus oro tris iame vamzdelyje,
jeigu j laikysime vertikaliai:
a) atviru galu auktyn;
b) atviru galu emyn?
2.204. Siauras ritinio formos vamzdelis vienu udaru galu padtas horizontaliai. Vamzdelyje yra 250 mm3 oro,
atskirto nuo aplinkos 12 cm ilgio gyvsidabrio stulpeliu. Vamzdel pastaius

2.206. 100 mm ilgio vamzdelyje yra


gyvsidabrio stulpelis. Kai vamzdelis
laikomas vertikaliai atviru galu vir, oro stulpelio udarame gale ilgis
lygus 76 mm. Kokio ilgio bus tas oro
stulpelis, kai vamzdel:
a) apversime atviru galu emyn;
b) laikysime horizontaliai?
Atmosferos slgis lygus 756 mm Hg.
2.207. Siaurame stikliniame horizontaliai laikomame vamzdelyje yra
30,5 cm ilgio oro stulpelis, udarytas
21,3 cm ilgio gyvsidabrio stulpeliu.
Koks bus oro stulpelio ilgis, vamzdel
pastaius vertikaliai:
a) atviru galu auktyn;
b) atviru galu emyn?
Atmosferos slgis normalus.
2.208. 90 cm ilgio nedidelio skersmens cilindrinis vamzdelis atvirais
galais kiamas ind su gyvsidabriu
ir, pirtu uspaudus virutin gal, itraukiamas i indo. Dalis gyvsidabrio
i vamzdelio ibga. Kokio ilgio gyvsidabrio stulpelis lieka vamzdelyje, kurio i pradi gyvsidabr buvo panardinta:
a) tredalis;
b) pus?
Atmosferos slgis lygus 1,01 IO5 Pa.

2.209. Atviras stiklinis vamzdelis iki


puss panardintas plat ind su gyvsidabriu. Virutin vamzdelio gal uspaudus pirtu ir vamzdel paklus
iki gyvsidabrio lygio inde, stulpelio
auktis vamzdelyje pasidar lygus
14 cm. Koks tuo metu buvo atmosferos slgis?
2.210. 1 m ilgio atviras stiklinis vamzdelis iki puss panardinamas gyvsidabr, po to, virutin jo gal uspaudus pirtu, itraukiamas. Kokio ilgio
gyvsidabrio stulpelis lieka vamzdelyje?
Atmosferos slgis lygus 756 mm Hg.
2.211. 76 cm ilgio vamzdelis vienu udaru galu panardinamas ind su gyvsidabriu atviru galu emyn. Kokiu atstumu nuo gyvsidabrio paviriaus turi
bti udaras vamzdelio galas, kad gyvsidabrio lygis vamzdelyje bt 76 cm
emesnis u gyvsidabrio lyg inde? Atmosferos slgis 101,3 kPa.
2.212. Vamzdelis, kurio vienas galas
ulituotas, atviru galu buvo kitas
ind su gyvsidabriu. Gyvsidabris pakilo vamzdeliu 6 cm aukiau u jo lyg
inde, o vir gyvsidabrio vamzdelyje liko 40 cm aukio oro stulpelis. Indo
skersmuo daug didesnis u vamzdelio
skersmen; atmosferos slgis lygus
755 mm Hg. Kit dien gyvsidabrio lygis vamzdelyje pakilo dar 1 cm. Koks
atmosferos slgis buvo kit dien?

2.213. Stmoklis cilindre ltai nuleidiamas 1/3 cilindro aukio. Kiek pakinta duj slgis cilindre?
2.214. Cilindre po nesvariu stmokliu
yra suslgt duj, o stmoklis ilaikomas pusiausviras strypu, kur veikia 10 N jga. Stmoklio plotas 8 cm2,

strypas pasvirs kampu = 35. Atmosferos slgis 100 kPa. Apskaiiuokite duj slg. Trinties nepaisykite.

2.215. Stmoklio plotas 26 cm2, oro


tris cilindre 260 cm3, slgis lygus atmosferos slgiui. Kokia jga reikia
veikti stmokl, norint j pastumti
3 cm dein? kair?
2.216. 2 m ilgio vamzdelis atvirais galais vertikaliai merkiamas iki puss
ind su gyvsidabriu ir vamzdel statomas stmoklis. Kokiu atstumu :
nuo gyvsidabrio lygio inde turi bti
stmoklis, kad gyvsidabrio lygis vamzdelyje bt 1 m gylyje? Atmosferos
slgis 101,3 kPa.
2.217. Ritinio formos vamzdelio, kurio
ilgis 25 cm ir spindulys 1 cm, vienas
galas udarytas kamiu, o kit statytas stmoklis, ltai judantis vamzdeliu. Kai stmoklis pasislenka
8 cm, kamtis ioka. Laikydami, kad
oro temperatra nekinta, nustatykite
ilekianio kamio trinties cilindro
sieneles jg. Atmosferos slgis normalus.
2.218*. Udar ritinio formos ind, kurio auktis h y nesvarus be trinties
slankiojantis stmoklis dalija dvi lygias dalis. Fiksatoriumi tvirtinus stmokl, indas pripildomas duj tiek,
kad j slgis vienoje pusje yra n kart didesnis negu kitoje. Kiek pasislinks stmoklis, atleidus fiksatori?
2.219*. Udarame cilindre esanios
dujos perskirtos dvi dalis lengvai

judaniu stmokliu, kurio mas m ir


plotas S. Kai cilindras yra horizontalioje padtyje, duj slgis abiejose jo
dalyse vienodas ir lygus p. Nustatykite duj slg P1 vir stmoklio, kai
cilindras pastatytas vertikaliai. Duj
temperatra nekinta.

gyvsidabris vamzdelyje, jei stmokl


pastumsime nuo cilindro viraus iki
dugno? Kokiam maiausiam cilindro
skerspjvio plotui S1 esant, i vamzdelio bus istumtas visas gyvsidabris?
Atmosferos slgis p 0 , gyvsidabrio tankis p.

2.220*. ind su gyvsidabriu vertikaliai merktas vamzdelis su stmokliu


atviru galu emyn. Gyvsidabrio lygis
inde ir vamzdelyje sutampa, kai stmoklis yra 1 cm aukiau to lygio. Apskaiiuokite oro slg vamzdelyje, stmokliui pakilus 75 cm aukt nuo
gyvsidabrio lygio inde. Atmosferos slgis normalus.

2.222*. Vertikaliame cilindre po stmokliu yra duj. Stmoklio mas 3 kg,


plotas 20 cm2. Paspaustas 500 N jga,
stmoklis nusileido tiek, kad iki cilindro dugno liko 13 cm. Koks buvo pradinis duj tris? Atmosferos slgis
normalus, temperatra pastovi.

2.221*. Prie cilindro, kurio ilgis L 1 ir


skerspjvio plotas
S 1 , prilituotas
vamzdelis, visas panardintas gyvsidabr. Vamzdelio ilgis L2, o skerspjvio plotas S2. kok gyl pasislinks

2.223*. Vertikaliame cilindre po stmokliu yra 300 cm3 duj. Stmoklio


mas 6,75 kg, plotas 24 cm2. Udjus
svarsius, stmoklis nusileido, suspausdamas dujas iki 212 cm3. Apskaiiuokite svarsi mas. Atmosferos
slgis normalus, temperatra nekinta.

57. Gei-Liusako dsnis


2.224. Kylant aplinkos temperatrai,
ilgja laikas, per kur reaktyvusis lktuvas sibgja oro uosto kilimo taku.
Kaip paaikinti reikin?
2.225. Kodl oro pripildyti muilo burbulai kur laik kyla auktyn, po to
leidiasi emyn?
2.226. Kodl giliavanden uvis, ikelta paviri, isipuia?
2.227. Kaip priklauso duj daleli
skaiius vienetiniame tryje nuo absoliutins temperatros, kai procesas
izobarinis? Nubraiykite tos priklausomybs grafik.
2.228. Nubraiykite duj izobar koordinai p ir V, V ir T bei T ir p sistemoje.

2.229. Brinyje pavaizduotos dvi izobars, atitinkanios slg P1 ir p 2 . Kuris i slgi yra didesnis? rodykite.

2.230. Kaip priklauso duj tankis nuo


absoliutins temperatros, kai procesas izobarinis? Nubraiykite tos priklausomybs grafik.
2.231. Cilindre po stmokliu 8 1 duj
izobarikai ataldomi nuo 333 K iki
273 K. Apskaiiuokite ataldyt duj
tr.
2.232. Pro gyvenamojo namo ventiliacijos vamzd i lauko kambar veriasi - 2 5 0C temperatros oras. Kok
tr uims kiekvienas kubinis metras
lauko oro, ils kambaryje iki 22 0C?
2.233. Duj temperatra O 0C, o tris
20 1. Kiek laipsni reikia ataldyti ias
dujas, kad j tris, nekintant slgiui,
sumat iki 4 1?
2.234. I pakuros atmosfer ieinani duj temperatra siekia 420 K,
o tris bna sumajs 3,4 karto.
Apskaiiuokite pradin duj temperatr, laikydami, kad j slgis nepakinta.
2.235. Lauko oras, patekdamas pro
ventiliacijos kamer metro tunel,
suyla nuo -18 0C iki 25 0C. Kiek kart pakinta io oro tris?
2.236. Kok tr uims dujos, kai j
temperatra pakils iki 67 0C? Yra inoma, kad 27 0C temperatros i duj tris lygus 5 1.
2.237. Iki kokios temperatros reikia
paildyti or, kurio temperatra 18 0C,
kad jo tris padvigubt, o slgis likt nepakits?
2.238. 27 0C temperatros anglies dioksidas uima 560 cm3 tr. Koks bus
i duj tris, kai temperatra nukris
iki 0 0C, o slgis nepakis?
2.239. Ieidamos i pakuros dmtrauk, dujos atvsta nuo 1160 0C iki
220 0C. Kiek kart sumaja j tris?

2.240. 320 K temperatros dujos uima 240 cm3 tr. Koks bus j tris,
kai temperatra:
a) pakils iki 360 K;
b) nukris iki 280 K?
Duj slgis nekinta.
2.241. Kai slgis pastovus, 1 0 C paildyt duj tris padidja 2 kartus.
Nurodykite i duj temperatros kitimo ribas.
2.242. Nekintant slgiui, duj temperatra sumajo 45 K, o tris pakito
nuo 12,46 1 iki 9,68 1. Kokia buvo pradin duj temperatra?
2.243. Pastovaus slgio dujos buvo paildytos 22 0C, dl to j tris padvigubjo. Kokia buvo pradin duj temperatra? Kokios dujos tai galjo bti?
2.244. 1100 m3 trio balionas pripildytas 283 K temperatros vandenilio.
Kiek vandenilio (m3) ibgs i baliono,
kai, esant pastoviam slgiui, temperatra pakils iki 303 K?
2.245. Dujos buvo paildytos nuo 27 0C
iki 36 C. Kiek procent padidjo j tris, esant pastoviam slgiui?
2.246. Kuria pradinio trio dalimi padids 23 0C temperatros duj tris,
kai j temperatra pakils 1 0 C? Slgis
pastovus.
2.247. Pakaitinus or 4 K, jo tris padidjo 5,5 % pradins verts. Kokia
buvo pradin oro temperatra?
2.248. vonel su 310 K temperatros vandeniu panardinama apversta
ritinio formos stiklin. Vandens lygis
jos iorje ir viduje vienodas, o atstumas nuo vandens paviriaus stiklins
viduje iki jos dugno lygus 15 cm. Kiek
pakils vanduo stiklinje, jei vonelje
vanduo atvs iki 273 K? Oro slgio pokyio stiklinje nepaisykite.

2.249. Udaras horizontalus cilindras


judamu stmokliu padalytas dvi
dalis. Vienoje pusiausviro stmoklio
pusje yra tam tikras kiekis - 7 3 0C
temperatros duj, kitoje tas pats
kiekis 37 0C temperatros duj. Apskaiiuokite duj tr kiekvienoje
dalyje, inodami, kad bendras j tris
lygus 480 cm3.
2.250. Cilindre yra 13 0C temperatros
oro. Kiek pasislinks stmoklis, or
paildius 15 K, kai Z = 12 cm?

<

. .
/

S
S
\
S
S
S
S
S
S1

2.251. Du vienodo trio Vindai pripildyti temperatros T0 duj ir sujungti


plona gumine arnele, kurios skerspjvio plotas S. arnels viduje yra
gyvsidabrio laelis. Vienas i ind kaitinamas. Nustatykite, kaip priklauso
santykinis duj temperatros pokytis
TfT 0 nuo laelio poslinkio Al.
2.252. Ritinio formos indas pripildytas
27 0C temperatros bei 100 kPa slgio
duj ir judama pertvara padalytas pusiau. Duj temperatra vienoje indo
pusje pakeliama iki 67 0C, o kitoje
paliekama ta pati. Koks bus duj slgis paildytoje indo pusje?
2.253. Kaip priklauso oro tankis nuo
temperatros, kai atmosferos slgis
normalus, o temperatra kinta nuo
20 0C iki IOO0C? Nubraiykite tos priklausomybs grafik.

2.254. Atvira 200 cm3 talpos kolba paildoma iki 117 0C, po to jos kaklelis
panardinamas vanden. Kiek vandens pateks kolb, kai ji atvs iki
7 0C? Atmosferos slgis normalus. Kolbos talp laikykite pastovia.
2.255. 6 cm3 trio stikliniame balionlyje esantis oras paildomas iki 440 0C
ir balionlis panardinamas gyvsidabr. Kiek gyvsidabrio pateks balionl,
kai jis atvs iki 20 0C?
2.256. 90 cm3 trio udaras balionas
pripildytas oro ir sujungtas su ilgu sugraduotu vamzdeliu. Vamzdelio dalies
tarp gretim padal tris lygus
0,2 cm . Vamzdelyje taip pat yra oro,
atskirto nuo aplinkos gyvsidabrio lau. Kai temperatra lygi 6 0C, laas
yra ties 20-ja padala. Kokios gali bti temperatros matavimo iuo vamzdeliu ribos, kai vamzdelis turi 100
padal? vamzdelio pltimsi nekreipkite dmesio.

2.257. 16 cm3 trio stiklinis rutulys,


pilnas oro, sujungtas su horizontaliu
vamzdeliu, kuriame yra gyvsidabrio
laelis, skiriantis rutulyje esant or
nuo aplinkos. Oras rutulyje paildytas
iki 327 0C. Iki kokios temperatros
reikia ataldyti or rutulyje, kad jame tilpt 44 g gyvsidabrio?
2.258*. Kambario matmenys lygs
10 m 6 m 2,8 m, atmosferos slgis
normalus ir nekinta. Apskaiiuokite
kambario oro mas ir svor:
a) dien, kai temperatra 24 0C;
b) nakt, kai temperatra 10 0C.

58. arlio dsnis


2.259. Kodl iem garauose automobili padangas puiamas oras iki didesnio slgio negu vasar?
2.260. Sait dien turistas ipyl i
termoso dal kartos arbatos ir termos vl gerai ukimo. Po kurio laiko
jis pastebjo, kad kamtis ioko ir arbata isiliejo. Kodl taip atsitiko?

2.270. Brinyje pavaizduotos dvi duj izochors. Viena j atitinka tr V1,


kita tr V2. Kuris tris maesnis?
Kodl?

2.261. Kodl elektros lemp balionai


pripildomi sumainto slgio azoto?
2.262. rodykite, kad, vykstant izochoriniam procesui, duj tankis nekinta.
2.263. Kaip priklauso duj molekuli
skaiius vienetiniame tryje nuo absoliutins temperatros, kai procesas
izochorinis?
2.264. Kai daugiaatomi duj temperatra labai pakyla, dalis molekuli
disocijuoja ir dl to pastebimas nukrypimas nuo arlio dsnio. Koks tas nukrypimas?
2.265. Koordinai p ir V sistemoje
nubraiykite izochorini proces grafikus, kai Vr1 = 5 1, V2 = 3,5 1.
2.266. Nubraiykite duj izochor koordinai V" ir p, t ir V bei t ir p sistemoje.
2.267. Kai temperatra lygi 17 0C, duj slgis udarame inde yra 60 kPa.
Koks bus t duj slgis, kai temperatra nukris iki - 1 7 0C?
2.268. Esant 15 0C temperatrai, oro
slgis abiejose dviraio padangose lygus 1,4 atm. Koks bus is slgis, kai
temperatra pakils iki 36 0C?
2.269. 290 K temperatros duj slgis
lygus 1,2 IO5 Pa. Koks bus is slgis,
dujas paildius iki 440 K? ataldius
iki 250 K? Duj tris nekinta.

2.271. Elektros lempa pripildoma


5,1 IO4 Pa slgio ir 288 K temperatros azoto. Jo slgis, degant lempai,
padidja iki 1,1 IO5 Pa. Kokia tada
yra azoto temperatra?
2.272. Kai temperatra lygi 15 0C, iretint duj slgis Rentgeno vamzdelyje siekia 9 IO"6 mm Hg. Koks bus
i duj slgis, kai j temperatra pakils iki: a) 60 C; b) 150 0C?
2.273. Balione yra 288 K temperatros ir 16 atm slgio duj. Kurios temperatros i duj slgis bus lygus
14 atm? Baliono tris nekinta.
2.274. Esant 0 0C temperatrai, oro
slgis litavimo lempoje lygus 2,5
IO5 Pa. Koks bus oro slgis lempoje,
kai jos rezervuaras ils iki 54 0C? Oro
mas maai kinta.

2.275. Gamintojai dujines lempas paprastai pripildo inertini duj, kuri


temperatra 150 0C. Koks turi bti i
duj slgis upildomose lempose, kad,
vliau joms degant, iki 300 0C kaitusi duj slgis neviryt 0,1 IO6 Pa?
2.276. 24 0C temperatros patalpoje
prie deguonies baliono prijungtas manometras rod 98 atm, o sandlyje,
kur temperatra - 1 2 0C, 86 atm.
Ar dujos nutekjo per laik nuo vieno
matavimo iki kito?
2.277. Esant 6 0C temperatrai, oro
slgis gerai udarytame butelyje buvo
lygus 1 atm. Paildius butel, kamtis ilk. Iki kokios temperatros
buvo paildytas oras butelyje, jeigu
yra inoma, kad kamtis ilk, esant
1,2 atm slgiui?
2.278. IOO0C temperatros ir 1 atm
slgio deguonis izotermikai suslegiamas tiek, kad jo slgis padidja iki
1,5 atm. Iki kokios temperatros reikia izochorikai ataldyti ias dujas,
kad j slgis vl bt lygus pradiniam?
2.279. Pakaitint iki 474 K duj slgis
padidjo 2 kartus. Kokia buvo pradin
duj temperatra?
2.280. Iki kokios temperatros reikia
izochorikai kaitinti 0 0C temperatros
dujas, kad j slgis padidt n kart?
2.281. Kiek kart padidjo duj slgis
lempoje, kai, jungus j, duj temperatra pakilo nuo 293 K iki 583 K?
2.282. Udarame balione esanias
dujas paildius nuo 290 K iki 350 K,
slgis padidjo 6 atm. Apskaiiuokite
pradin duj slg. Baliono pltimosi
nepaisykite.
2.283. tinkl jungtos elektros lemputs temperatra pakilo nuo 20 0C

iki 320 0C. Kiek kart padidjo duj


slgis lemputs balione?
2.284. Kai temperatra lygi 20 0C, oro
slgis automobilio padangoje yra
6 IO5 Pa. Vaiuojant automobiliui,
oro temperatra pakyla iki 36 0C. Kiek
padidja oro slgis padangoje?
2.285. - 1 0 0C temperatros oro slgis
balione 140 kPa didesnis u atmosferos slg. Koks bus is slgis, kai oras
ils iki 23 0C?
2.286. Udarame inde esani duj
temperatr padidinus 1 K, j slgis
padidja 0,4 % pradinio slgio. Apskaiiuokite pradin duj temperatr.
2.287. Dujos udarame inde buvo pakaitintos 120 K, dl to j slgis padidjo 1,2 karto. Kokia buvo pradin
duj temperatra?
2.288. Duj temperatra pakilo nuo
275 K iki 325 K, o slgis dl to padidjo 110 mm Hg. Koks buvo pradinis
duj slgis?
2.289. 10 1 talpos balione laikomas
- 5 0C temperatros vandenilis. Balion neus patalp, kurioje oro temperatra 25 0C, ir dujoms suilus,
manometro rodmuo padidjo 2,2 atm.
Kok slg manometras rod i pradi ir dujoms suilus?
2.290. Katilas normaliomis slygomis
pripildomas oro ir udaromas 12 cm2
ploto bei 146 N svorio iaupu. Iki kokios temperatros reikia paildyti or
katile, kad jis atidaryt iaup?
2.291. Duj pripildyta kolba standiai
ukemama 3 cm2 skerspjvio ploto
kamiu. Oro slgis kolboje lygus ioriniam slgiui, t. y. IO5 Pa, temperatra lygi - 2 0C, o kamt laikanti trin-

ties jga lygi 13 N. Iki kokios temperatros reikia kaitinti dujas, kad
kamtis ilkt i kolbos?
2.292. Dviejuose vienodo trio induose yra oro; viename j temperatra T1

ir slgis P19 kitame temperatra T2


ir slgis p2. Indai sujungiami ir, susilyginus oro slgiui bei temperatrai,
oras kaitinamas iki temperatros T.
Apskaiiuokite kaitinto oro slg.

59. Duj grafikai


2.293. Nubraiykite izoterminio proceso grafikus koordinai p ir V", p ir
T, V ir T sistemose.
2.294. Nubraiykite izobarinio proceso grafikus koordinai V ir T, T ir p,
ir p sistemose.

2.298. Takai A ir brinyje vaizduoja dvi tos paios mass duj bsenas.
Kuris takas atitinka didesn tr, o
kuris didesn tank? rodykite.
P i

2.295. Nubraiykite izochorinio proceso grafikus koordinai p ir T, V ir Tf


p ir V sistemose.
2.296. Nubraiykite slgio priklausomybs nuo trio grafikus, vaizduojanius izotermin, izobarin bei izochorin proces.
2.297. Brinyje pavaizduotos dvi tos
paios mass duj izotermes.
a) Kuo skiriasi ios dujos, kai j temperatra vienoda?
b) Kuo skiriasi duj bsenos, kai dujos yra tos paios ries?

a)

P t

T
123

2.299. K gali vaizduoti pV diagramos


takai A ir bei per juos nubrtos
hiperbols?
Pt

peratros grafikas ties, kurios tsinys kerta a p tam tikrame take:


a) aukiau koordinai pradios;
b) emiau koordinai pradios.
Ar dujos isiplt, ar susispaud?
Kodl?

2.300. Kaip kito didjo ar majo tobulj duj temperatra,


vykstant brinyje pavaizduotam procesui? Kodl?

a)

Pt

Pt

O
2.301. ildant dujas, gautas j slgio
priklausomybs nuo absoliutins tem-

b)

2.302. Brinyje pateiktas tobulj duj bsenos kitimo grafikas. Pavaizduokite j koordinai p ir T bei V ir
T sistemose.

2.304. Brinyje parodyt tobulj duj bsenos kitimo grafik pavaizduokite koordinai T ir V bei p ir T sistemose.

2.303. Brinyje pateikt tam tikro


kiekio tobulj duj bsenos kitimo
grafik pavaizduokite koordinai p ir
V bei p ir T sistemose.

2.305. Brinys rodo, kaip kinta tam


tikro kiekio tobulj duj bsena.
udar cikl pavaizduokite koordinai p ir T bei V ir T sistemose.

Vt

Pi

2.306. Brinyje pavaizduotas tam


tikros mass duj udaras ciklas. Paaikinkite, kaip atskirose ciklo dalyse
kito duj tris. Kodl?
Pt

2.307. Brinyje parodyt tam tikros


mass tobulj duj cikl pavaizduokite koordinai T ir p bei p ir V sistemose.
V

60. Klapeirono ir Mendelejevo lygtis


2.308. Apibrkite tobulj duj svok ir paaikinkite j bsenos lygt.
2.309. Ceche susikaup vandens gar,
chloro bei amoniako. Kur reiks statyti itraukiamj ventiliatori: ariau
lub ar ariau grind? Kodl?
2.310. 240 kPa slgio bei 250 K temperatros duj tris lygus 38 1. Apskaiiuokite i duj mediagos kiek.
2.311. Kiek kilomoli duj yra 12 m3
trio balione, kai slgis jame siekia
740 mm Hg, o temperatra 29 0C?
2.312. Kam lygus vieno molio tobulj duj tris normaliomis slygomis?
2.313. Nustatant universaliosios duj
konstantos skaitin vert, buvo atliktas toks bandymas. 5 1 talpos ind
dta 0,88 g sauso" ledo, po to indas

hermetikai udarytas. Po kurio laiko


inde nusistovjo 295 K temperatra,
o gyvsidabrio lygi manometriniame
vamzdelyje skirtumas (angliargts
duj1 dalinis slgis) pasiek 73,6 mm
Hg. Remdamiesi iais duomenimis,
apskaiiuokite universaliosios duj
konstantos skaitin vert.
2.314. Normaliojo atmosferos slgio
deguonis 250 K temperatroje uima
500 1 tr. Apskaiiuokite to deguonies
mas.
2.315. Kokios mass: a) vandenilis,
b) oras, c) angliargts dujos uima 5 1 tr ir sukelia 7,5 IO4 Pa slg. Vis duj temperatra lygi O 0C.
Angliargts dujomis vadinamas anglies
dioksidas (CO2).

2.316. Apskaiiuokite 60 m3 trio


gamtini duj mas, laikydami, kad
is tris atitinka normalias slygas, o
gamtini duj molio mas lygi metano (CH4) molio masei.
2.317. 760 mm Hg slgio ir 27 0C temperatros sieros dujos (SO2) uima 26 1
tr. Apskaiiuokite i duj mas.
2.318. Apskaiiuokite klasje esanio
oro mas , kai jo temperatra t ir
atmosferos slgis p (reikalingus prietaisus pasirinkite patys).

2.327. Nustatykite azoto, esanio 36 1


trio balione, mas. Azoto slgis 8,8
IO6 Pa, temperatra 17 0C.
2.328. Kokios talpos balione galima
laikyti 40 moli duj? Didiausios
320 K temperatros i duj slgis turi bti ne didesnis u 6 MPa.
2.329. Balione yra 36 litrai 27 0C temperatros ir 13 atm slgio duj. Koks
bt i duj tris normaliomis slygomis?

2.319. Auditorijos auktis 5 m, grind


plotas 180 m2, joje esanio oro slgis
755 mm Hg, o temperatra 17 0C. Apskaiiuokite to oro' mas.

2.330. Dyzelinio variklio cilindre per


suspaudimo takt oro slgis didja
nuo 0,85 atm iki 34 atm, o temperatra nuo 323 K iki 923 K. Apskaiiuokite oro suspaudimo laipsn1.

2.320. Balione yra duj, kuri slgis


1,3 IO7 Pa, o temperatra 27 0C. Kuri
dalis duj liks balione, kai slgis jame sumas iki 2,4 IO5 Pa, o temperatra iki - 2 4 0C?

2.331. Kokio maiausio trio balione


tilpt 6,4 g deguonies, jei yra inoma,
kad, esant 24 0C temperatrai, to baliono sienels ilaiko 15 MPa slg?

2.321. Oras atvirame inde buvo pakaitintas nuo 27 0C iki 440 0C. Kuri dalis
pradins oro mass liko inde? indo
pltimsi nekreipkite dmesio.
2.322. Oro temperatra 8 m 6 m
2,4 m matmen kambaryje lygi
20 0C, o slgis 1000 hPa. Apskaiiuokite to oro mas.

2.332. 750 mm Hg slgio ir 20 0C temperatros oro tris tampriame apvalkale lygus 1,8 1. Kok tr is oras
uims po vandeniu 120 m gylyje, kur
temperatra siekia tik 6 0C?
2.333. Normaliomis slygomis duj
mas lygi 738,6 mg, o tris 8,205 1.
Kokios tai dujos?

2.323. Kiek sveria 36 1 talpos balione


esantis azotas, kurio slgis 120 atm, o
temperatra 27 0C?

2.334. 3 kg 35 0C temperatros deguonies yra 2 m3 trio inde. Apskaiiuokite deguonies slg.

2.324. Kok tr uima 1 kmol duj,


kuri slgis IO6 Pa, o temperatra
IOO0C?

2.335. 600 cm3 trio inde yra 0,92 g


17 0C temperatros vandenilio. Apskaiiuokite jo slg.

2.325. Kok tr uima 240 g angliargts duj (CO2), kuri temperatra - 3 C , o slgis lygus normaliajam
atmosferos slgiui?

2.336. Balione yra 4,2 IO7 Pa slgio


ir 300 K temperatros tobulj duj. 3/4 j ileidiama i baliono, o

2.326. Apskaiiuokite 10 g deguonies


tr, esant 740 mm Hg slgiui ir 18 0C
temperatrai.

1 Suspaudimo, arba slgio, laipsniu vadinamas vidaus degimo variklio cilindro didiausio bei maiausio trio santykis.

temperatra sumainama iki 260 K.


Apskaiiuokite balione likusi duj
slg.
2.337. ind prileista duj, kuri slgis 2 atm, o temperatra 127 0C. Po
tam tikro laiko pus duj itekjo, o
j temperatra sumajo 60 0C. Koks
tuo metu buvo duj slgis inde?
2.338. Vienoduose udaruose induose
laikomos tokios pat temperatros ir
mass vandenilio ir anglies dioksido
dujos. Kurios j labiau slegia indo sieneles ir kiek kart?
2.339. Balione yra 17 0C temperatros
duj. Kiek kart sumas duj slgis,
kai 40 % j iteks i baliono ir temperatra nukris 7 0C?
2.340. Remdamiesi Klapeirono ir Mendelejevo lygtimi, iveskite lygt
p = nkT. Koks turi bti 50 0C temperatros duj slgis, kad viename kubiniame metre i duj bt 2,2 IO26
molekuli?
2.341. Inde yra 6 atm slgio duj.
3/5 j ileidiama, o likusi inde temperatra nepasikeiia. Apskaiiuokite
likusi inde duj slg.
2.342. Ulituotame 2 1 trio rutulyje
yra 18 g vandens. Iki kokios temperatros galima kaitinti t vanden, kad
rutulys nesprogt? Rutulio sienels ilaiko IO7 Pa slg.
2.343. Nustatykite azoto temperatr,
kai jo mas 2 g, tris 830 cm3, o slgis 0,2 MPa.
2.344. 12 g deguonies duj pradinis
slgis 0,4 MPa, o temperatra 13 0C.
Pastovaus slgio slygomis ildomos
ios dujos isiplt ir um 12 1 tr.
Apskaiiuokite neisipltusio deguonies tr bei isipltusio deguonies
temperatr.

2.345. 30 1 talpos balione yra 2,3 kg


anglies dioksido duj. Balionas ilaiko
ne didesn kaip 36 atm slg. Kokioje temperatroje is balionas gali
sprogti?
2.346. Normaliomis slygomis tam
tikras kiekis vandenilio uima 354 1
tr. Kokios temperatros is vandenilio kiekis 230 1 talpos inde sukelia
960 mm Hg slg? Apskaiiuokite to
vandenilio mas.
2.347. Dujos, kuri mas 15 g, slgis
1 MPa, o temperatra 112 0C, uima
1500 cm3 tr. Nustatykite, kokios tai
dujos.
2.348. 1 1 talpos inde yra 0,65 g
anglies ir vandenilio junginio, kurio
temperatra 27 0C, o slgis normalus.
Paraykite to junginio molekulin formul.
2.349. Balione yra 0,007 kg 27 0C
temperatros ir 50 kPa slgio neinom duj. 0,004 kg 60 0C temperatros
vandenilio tame paiame balione sukelia 444 kPa slg. Kokios ries
duj yra balione?
2.350. nesandar (dl ventilio gedimo) balion ryt buvo prileista 10 1
vandenilio, kurio temperatra 7 0C, o
slgis 5 MPa. Vidurdien orui suilus
iki 17 0C, prie baliono prijungtas manometras rod tok pat slg, kaip ir
ryt. Kiek duj itekjo i baliono?
2.351. 0,3 m3 trio balione yra helio,
kurio slgis IO5 Pa ir temperatra
17 0C. Prileidus papildomai helio, jo
slgis balione pasiek 3 IO5 Pa, o
temperatra pakilo iki 45 0C. Kiek padidjo helio mas?
2.352. Kiek skiriasi 50 m3 trio patalpoje esanio oro mas iem ir vasar? Vasar oras patalpoje suyla iki

40 0C, iem atvsta iki O 0C. Slgis


normalus.
2.353. 25 1 talpos balionas pripildytas
deguonies, kurio slgis 63 atm, o temperatra 264 K. Perklus balion iltesn patalp, dalis deguonies buvo
ileista, jo temperatra balione pakilo iki 290 K, o slgis sumajo iki
23 atm. Kiek deguonies itekjo?

2.354. Kodl, kylant oro temperatrai


ir didjant skridimo aukiui, maja
reaktyvij varikli galia?
2.355. Kaip nustatyti duj tank, nematuojant j trio ir mass? Duj
chemin formul laikykite inoma.
2.356. Apskaiiuokite helio duj tank, kai j temperatra 127 0C ir slgis
8,3 IO5 Pa.
2.357. Apskaiiuokite angliargts
(CO2 duj) tank, kai slgis 720 mm
Hg, o temperatra 260 K.
2.358. Apskaiiuokite vandenilio ir deguonies tank normaliomis slygomis.
Rezultatus palyginkite su lentels
duomenimis.
2.359. Remdamiesi D. Mendelejevo
periodine chemini element lentele,
apskaiiuokite acetileno (C2H2) tank
normaliomis slygomis.
2.360. Apskaiiuokite atmosferos oro
tank 10 km auktyje vir jros lygio,
kur temperatra lygi - 4 3 0C, o slgis
3 IO4 Pa. Jros lygyje atmosferos slygos normalios.
2.361. Koks yra 290 K temperatros
ir 1,5 IO5 Pa slgio deguonies tankis?
Kokia tomis slygomis yra 180 m3 i
duj mas?
9. 3727

2.362. Atvirame inde oras paildomas


nuo 10 0C iki 500 0C, po to, hermetikai udarius ind, atvsinamas iki
pradins temperatros. Nustatykite
oro inde tank, kai temperatra 500 0C
ir kai 10 0C. Normaliomis slygomis
oro tankis lygus 1,29 kg/m3. Indo trio kitimo nepaisykite.
2.363. inodami azoto tank, apskaiiuokite metano (CH4) tank normaliomis slygomis.
2.364. Atmosferos slgis tam tikrame
auktyje lygus 3,7 IO4 Pa. Apskaiiuokite oro tank tame auktyje, kai
temperatra 0 0C. Normaliomis slygomis oro tankis lygus 1,29 kg/m3.
2.365. Kiek kart skiriasi metano ir
helio tankis vienodomis slygomis?
2.366. Normaliomis slygomis oro tankis yra apie 1,29 g/l. Koks bus oro
tankis, kai temperatra padids iki
100 C, o slgis iki 4 atm?
2.367. Vien vasaros dien barometras
rod 740 mm Hg, o termometras
35 C. iem i prietais rodmenys
buvo tokie: 770 mm Hg ir - 3 5 0C. Palyginkite oro tank tomis dienomis.
2.368. Oras automobilio padangoje suslgtas iki 0,18 MPa (vir atmosferos
slgio), o jo temperatra lygi 10 C.
Apskaiiuokite to oro tank.
2.369. Azoto temperatra 27 C, o slgis 4,8 IO5 Pa. Apskaiiuokite azoto
savitj tr (tr, tenkant vienetinei
masei).
2.370. Iki kokio slgio reikia suspausti or, kad 100 0C temperatros jo tankis bt normalus?
2.371. Koks turi bti slgis, kad
- 6 3 0C temperatros azoto tankis
sudaryt 0,6 vandens tankio?
129

2.372. Iki kokios temperatros reikia


kaitinti atviroje kolboje esant 20 0C
temperatros or, kad jo tankis sumat perpus?
2.373. Iki kokios temperatros reikia
kaitinti normalaus slgio deguon,
kad jo tankis bt lygus azoto tankiui
normaliomis slygomis?
2.374. 4 IO"3 m3 trio udarame inde yra 14 g duj, kuri temperatra
147 0C. Kokia turi bti i duj temperatra, kad j tankis bt lygus
5 IO"6 kg/cm3? Duj slgis nekinta.
2.375. 15 0C temperatros ir normalaus atmosferos slgio dujins mediagos tankis lygus 2,4 kg/m3. Apskaiiuokite tos mediagos molio mas.
2.376. 2,2 IO5 Pa slgio ir 13 0C temperatros duj tankis lygus 2,4 kg/m3.
T duj molekuls sudarytos i anglies ir vandenilio atom. Kokios tai
dujos?
2.377. Remdamiesi Klapeirono ir
Mendelejevo lygtimi bei tankio formule, atlikite ias uduotis:
a) iveskite formul, siejani vieno
kilomolio duj mas su j tankiu p
normaliomis slygomis;
b) apskaiiuokite vieno kilomolio oro
mas normaliomis slygomis;
c) apskaiiuokite azoto monoksido (NO)
tank normaliomis slygomis.
2.378. Iki kokios temperatros reikia
kaitinti kolb, kurioje yra 18 0C temperatros oro, kad jo tankis sumat 1,4 karto?
2.379. Kiek oro molekuli yra 1 cm3
talpos inde, kai temperatra jame
lygi O 0C ir oras iretintas iki 1,33
IO"6 Pa?
2.380. 70 m3 trio balion prileista
duj, kuri temperatra 17 C, o sl-

gis 740 mm Hg. Kiek duj molekuli


yra balione?
2.381. Oro temperatra 100 m3 trio
patalpoje pakilo nuo 15 0C iki 30 0C.
Kiek oro molekuli ilk i patalpos,
esant normaliam slgiui?

2.382. 1 4 1 talpos kamer, susisiekiani su O 0C temperatros ir normalaus slgio atmosferos oru, mestas
1 g mass kieto anglies dioksido (sauso" ledo) gabaliukas ir kamera tuoj
pat udaryta. Koks slgis nusistovs
kameroje, igaravus visam sausam"
ledui? Temperatros kitimo kameroje
nepaisykite.
2.383. Kai 300 1 talpos rezervuar,
kuriame buvo 16 g deguonies, pateko
atmosferos oro, slgis rezervuare pasidar lygus 9,3 IO4 Pa, o temperatra 6 0C. Apskaiiuokite patekusio
oro mas.
2.384. Oras i 1 cm3 trio indo isiurbtas tiek, kad jo slgis siekia vos
IO"11 mm Hg. Kiek oro molekuli
dar yra iame inde, kai temperatra
lygi 14 0C?
2.385. 11 talpos inde yra 0,28 g azoto.
kaitinus ind iki 1400 0C, 30 % azoto
molekuli disocijavo atomus. Koks
slgis nusistovjo inde?
2.386. Inde yra 14 g azoto ir 8 g vandenilio, kuri temperatra 27 C, o
slgis IO6 N/m2. Apskaiiuokite:
a) miinio 1 mol mas;
b) indo tr.
2.387. Inde yra 12 g anglies dioksido
ir 16 g azoto. Apskaiiuokite 27 0C
temperatros bei 1,6 IO5 Pa slgio io
miinio tank.

2.388. Dujotiekio vamzdiu, kurio


skerspjvio plotas 5 cm2, teka 5
IO5 Pa slgio bei 17 0C temperatros
anglies dioksido dujos. Per 6 min
vamzdiu pereina 2,5 kg duj. Kokiu
greiiu jos teka?
2.389.10 1 trio balione yra 12,8 g deguonies. Jo slgis balione matuojamas
U formos manometru, pripildytu vandens. Atmosferos slgis IO5 Pa. Kiek
skirsis vandens stulpeli auktis manometro akose, kai deguonies temperatra bus lygi 17 0C?
2.390. I abiej pusi udaras cilindras pripildytas 100 kPa slgio bei
30 0C temperatros duj ir lengvai
slankiojaniu stmokliu padalytas
dvi lygias dalis, kuri kiekvienos ilgis
0,5 m. Kiek reikia padidinti duj temperatr vienoje cilindro dalyje, kad
stmoklis pasislinkt 20 cm, kai temperatra kitoje cilindro dalyje nekinta? Nustatykite, koks bus duj slgis,
pasislinkus stmokliui.
2.391*. Cilindre, kurio tris 2 1 ir abu
galai udari, laisvai slankioja nesvarus plonas stmoklis. I vienos jo puss cilindr leidiama 2 g vandens
gar, i kitos I g azoto. Kurioje
vietoje sustos stmoklis, esant 100 0C
temperatrai?
2.392*. Du vienodi indai sujungti
vamzdeliu, kurio trio galima nepaisyti, ir pripildyti temperatros T duj. Kiek kart pakis slgis ioje sistemoje, kai vien ind paildysime iki
temperatros Tv o kito temperatros
nekeisime?
2.393. 288 K temperatros oras, uimdamas 160 1 tr, sukelia 1,5 IO5 Pa
slg. Kiek sveria is oras?
2.394. 120 m3 trio patalpoje oro temperatra vasar pakyla iki 30 0C, o ie-

m nukrinta iki 4 0C. Oro slgis abiem


atvejais lygus normaliam atmosferos
slgiui. Kiek daugiausia pakinta toje
patalpoje esanio oro mas ir svoris?
2.395. Kiek kart oro svoris iem
(kai temperatra lygi 7 0C) didesnis
negu vasar (kai 37 0C)? Slgis vienodas.
2.396. 11 trio balione yra tam tikras
kiekis duj. Dal duj ileidus i baliono, j slgis sumajo 58 kPa, o
svoris 0,02 N. Duj temperatra
nepakito. Koks bus i duj tankis p
normalaus slgio (101,3 kPa) ir temperatros (0 0C) slygomis?
2.397. Duj miin sudaro 4 g vandenilio ir 32 g deguonies. Apskaiiuokite miinio tank, inodami, kad jo
temperatra 7 0C, o slgis 94 kPa.
2.398. 2,5 1 trio balione yra duj, kuri temperatra 0 C. Balionas su dujomis sveria 6 N. Kai balion buvo
papildomai prileista 0 0C temperatros
bei 100 kPa slgio t pai duj, balionas svr 6,02 N. Kiek pakito duj
slgis balione? leist duj tankis
0,0012 g/cm3. Duj temperatra balione nepakito.
2.399. I plono popieriaus padarytas
0,12 m3 trio rutulys pripildomas
karto (360 K) oro. Aplinkos oro temperatra 296 K. Oro slgis rutulyje ir
jo iorje vienodas 100 kPa. Kokia
turi bti popierinio rutulio mas, kad
jis galt pakilti?

2.400. Vidutin kvadratin duj molekuls greit ireikkite universalija


duj konstanta ir duj molio mase.
2.401. Kokioje temperatroje deguonies molekuli vidutinis kvadratinis
greitis lygus 800 m/s?

2.402. Kiek kart skiriasi tos paios temperatros azoto molekuli ir


helio atom vidutinis kvadratinis
greitis?
2.403. Apskaiiuokite 27 0C temperatros deguonies molekuli vidutin

kvadratin greit bei j slenkamojo judjimo vidutin kinetin energij.


2.404. Apskaiiuokite 25 0C temperatros vandenilio molekuli vidutin
kvadratin greit. Kokiai temperatrai
esant, is greitis bus lygus 600 m/s?

61. Klapeirono lygtis


2.405. Kintant tam tikros mass duj
bsenai, j slgis maja, o temperatra didja. Kaip kinta duj tris?
IO5

2.406. 7
Pa slgio bei 290 K temperatros dujOs uima 0,5 m 3 tr. Kokioje temperatroje tos dujos uims
1,8 m 3 tr, sukeldamos 2,2 IO5 Pa
slg?
2.407. Prie suspaudimo takt slgis
vidaus degimo variklio cilindre buvo
0,8 atm, o temperatra 40 0C. Sio
takto pabaigoje miinio tris sumajo 5 kartus, o slgis padidjo iki 7 atm.
Iki kokios temperatros kaito miinys, baigiantis suspaudimo taktui?
2.408. Esant O0C temperatrai ir
745 mm Hg slgiui, oras uima 1,4 1
tr. Kokioje temperatroje oro tris
bus lygus 1 1, kai slgis 1 atm?
2.409. Suspaudimo takto pradioje oro
temperatra automobilio variklio cilindre buvo 320 K. io takto pabaigoje
oro tris sumajo 12 kart, o slgis
padidjo 36 kartus. Apskaiiuokite oro
temperatr takto pabaigoje.
2.410. Prasidedant suspaudimo taktui,
degiojo miinio slgis vidaus degimo
variklio cilindre lygus 0,7 atm, o temperatra 316 K. Baigiantis iam taktui, miinio slgis padidja iki 8,6 atm.
Miinio suspaudimo laipsnis lygus 6,4.

Apskaiiuokite degiojo miinio temperatr, baigiantis suspaudimo taktui.


2.411*. Cilindre, po stmokliu, pakilusiu 50 cm aukt nuo cilindro pagrindo, yra oro. Jo temperatra 13 0C,
o slgis 101 kPa. Cilindro pagrindo
plotas 100 cm2. Stmoklis, udjus
ant jo 50 kg mass krovin, nusileidia 8 cm. Iki kokios temperatros
dl to suyla oras cilindre?
2.412*. vonel su iltu vandeniu leidiama apversta stiklin. Vandens lygis stiklins iorje ir viduje vienodas,
atstumas nuo vandens paviriaus iki
stiklins dugno h. Kai vanduo ir stiklin atvso iki 286 K, vanduo joje pakiIo h . Kokia buvo pradin vandens
Zl\J
temperatra?
2.413*. Balionas-zondas pripildytas duj, kuri temperatra 27 0C, o slgis
105 kPa. Pakils tam tikr aukt,
kuriame slgis lygus 75 kPa, balionas
isipt j o tris padidjo 5 %, o slgis pradjo skirtis nuo iorinio 5 kPa.
Balione esani duj temperatra nepakito. Nustatykite oro temperatr
tame auktyje.
2.414*. kiekvien lengvojo automobilio padangos kamer pripsta 200 1
oro, kurio temperatra 17 0C. Kai
temperatra lygi 0 C, kameros tris
54,6 1, o jos lietimosi su keliu plotas

290 cm2. Atmosferos slgis 100 kPa.


Apskaiiuokite automobilio svor.

2.423. Koks yra 1 mol duj slgis, kai


j temperatra 300 K, o tris 1 1?

2.415*. Normaliomis slygomis tam


tikras kiekis deguonies uima 13,45 1
tr. Koks bus io deguonies kiekio,
kaitusio iki 103 0C, slgis 38 1 trio
indo sieneles? Apskaiiuokite to deguonies mas.

2.424. Tobulj duj temperatra


(absoliutin) padidjo 3 kartus, o slgis 20 %. Kiek kart tokiomis slygomis pakito duj tris?

2.416. 8,2 IO5 Pa slgio ir 14 0C temperatros dujos uima 845 1 tr.


Kok slg sukels ios dujos, 326 K
temperatroje uimdamos 760 1 tr?
2.417. IO5 Pa slgio bei 17 0C temperatros oras uima 3 1 tr. Kokiam slgiui esant, 27 0C temperatros is oras
uims 4 1 tr?
2.418. 750 mm Hg slgio bei 16 0C temperatros dujos uima 2 1 tr. Kok
tr jos uims normaliomis slygomis?
2.419. Vidaus degimo variklio cilindro
tris 940 cm3. Atsidarant imetimo
votuvui, duj temperatra cilindre
buvo 1000 0C, o slgis 5 atm. Kok
tr uims i cilindro or imetamos
dujos (oro temperatra 0 0C, o slgis
760 mm Hg), atvsusios iki oro temperatros?
2.420. 5 atm slgio ir 293 K temperatros dujos uima 586 1 tr. Koks bus
j tris, kai temperatra padids iki
248 K, o slgis iki 4,2 IO5 Pa?
2.421. 1000 mm Hg slgio ir 15 0C
temperatros vandenilis uima 3 1 tr. Kai vandenilis suslegiamas tiek,
kad jo tris pasidaro lygus 1,8 1, temperatra pakyla iki 27 0C. Koks tada
yra vandenilio slgis?
2.422. Duj triui sumajus 1,6 karto, j slgis padidjo 110 kPa, o absoliutin temperatra 8 %. Koks
buvo pradinis duj slgis?

2.425. Guminje kameroje yra 300 K


temperatros ir normalaus atmosferos slgio oro. Kaip giliai reikia
panardinti t kamer 277 K temperatros vanden, kad oro tris sumat perpus?
2.426. 24 1 trio balionas pripildytas
suslgto oro, kurio temperatra 20 0C,
o slgis 1,2 IO7 Pa. Kok kiek vandens galima istumti iuo oru i povandenins valties cisternos 15 m
gylyje po vandeniu, kur temperatra
lygi 5 0C? Atmosferos oro slgis normalus.
2.427. Brinyje pavaizduota gyvsidabrio stulpelio padtis sutrumpintame
manometre, kai oro temperatra patalpoje siekia 17 0C, o atmosferos slgis lygus 755 mm Hg. Panardinus
vamzdel kart vanden, oro stulpelis kairiojoje alknje isiplt ir pailgjo iki 6 cm. Kokia buvo vandens
temperatra?

2.428. Kiek oro (kilogramais) ieis i


100 m3 trio kambario, kai temperatra jame pakils nuo 12 0C iki 27 0C?
Atmosferos slgis lygus 102 kPa.
2.429. 11 talpos inde yra 11 kg deguonies, kurio temperatra lygi 12 0C. Apskaiiuokite to deguonies slg.
2.430*. 75 m gylyje nuskendusi povandenin valt atviru galu emyn nuleidiamas ritinio formos gelbtoj
varpas, kurio auktis 2,5 m. Iki kokio
aukio pakils vanduo varpe, kai jis
pasieks povandenin valt? Temperatra vandens paviriuje 27 C, o 75 m
gylyje 8 0C. Koks turi bti oro slgis naro varpe, kad i jo bt paalintas visas vanduo? Jros vandens tankis 1,03 IO3 kg/m3.

2.431*. stiklin vamzdel, kurio vienas galas ulituotas, o kitas atviras, prileista 16 0C temperatros vandenilio. Vir vandenilio yra 10 cm ilgio
gyvsidabrio stulpelis. Atmosferos slgis lygus IO5 Pa. I pradi vamzdelis
laikomas atviru galu auktyn, po to
apveriamas ir dujos paildomos iki
37 0C. Gyvsidabrio stulpelis dl to pasislenka 8 cm. Koks buvo vandenilio
stulpelio ilgis i pradi?
2.432*. 3 cm spindulio plonas guminis
balionas, kuriame yra 20 0C temperatros bei 0,1 MPa slgio oro, panardinamas vanden 20 m gylyje, kur
temperatra lygi 5 0C. Apskaiiuokite
panirusio baliono spindul.

2 . Molekulin fizika
ir termodinamika
VIII
s k y r i u s
Termodinamikos pagrindai

62. Vidin energija


2.433. Automobilis vaiuoja horizontaliu keliu pastoviu greiiu. Kam tada
eikvojama kuro energija?
2.434. Kokia yra 8 mol vienatomi
duj vidin energija, kai temperatra
37 0C?
2.435. Kiek pakinta 0,2 kg helio vidin
energija, temperatrai pakilus 40 0C?
2.436. Palyginkite vienodos mass neono ir helio vidin energij, esant tai
paiai temperatrai.
2.437. Kaip kinta vienatomi duj vidin energija, kai jos:
a) izobarikai kaitinamos;
b) izochorikai auinamos;
c) izotermikai slegiamos?
2.438. Apskaiiuokite 70 m3 trio aerostat pripildanio helio vidin energij, kai slgis 100 kPa.
2.439. Vienatomi duj tris sumajo 3,9 karto, o slgis padidjo 30 %.

Kiek kart pakito duj vidin energija?


2.440. 2,4 1 trio inde laikom vienatomi duj vidin energija lygi 240 J.
Koks yra i duj slgis?
2.441. Vienatomi duj tris V, temperatra Ti o molekuli koncentracija n. Apskaiiuokite i duj vidin
energij.
2.442. Vienatomi duj slgis padidjo 4 kartus, o tris sumajo 5 kartus. Kiek kart pakito duj vidin
energija?
2.443*. Du indai, kuri tris 3 1 ir 5 1,
pripildyti vienod duj. J slgis atitinkamai lygus 0,4 MPa ir 0,6 MPa, o
temperatra 27 0C ir 127 C. Indai
izoliuoti nuo aplinkos kn (ilumos
mainai nevyksta). Kokia temperatra
ir koks slgis nusistovs tuose induose, kai juos sujungsime?

63. ilumos kiekis


2.444. Kodl maioma aukteliu
karta arbata atauta? (Atliekant Daulio bandym, skystis panaiu bdu suyla.)
2.445. Kodl sal klimatui bdingas
maesnis temperatros svyravimas
negu emyn klimatui?
2.446. Kai kuri aldytuv kameras
ataldo j vamzdeliais tekantis aldantysis miinys. Kurioje kameros dalyje apatinje ar virutinje idstomi tie vamzdeliai? Kodl?
2.447. Kodl garinio arba vandeninio
ildymo baterijos montuojamos prie
grind, o ne palubje?
2.448. Ar gali uvirti vanduo puode,
kuris plduriuoja kitame puode su
verdaniu vandeniu? Paaikinkite.
2.449. Kodl dykumose temperatra
dien labai pakyla, o nakt nukrinta
net emiau nulio?
2.450. Ant kaitusios ildymo baterijos
padtas seniai idivs rankluostis.
Ar paliesti abu jie atrodys vienodai
kait? Ar vienoda bus j temperatra? Kodl?
2.451. 1,2 kg mass gelein katil
pilta 4 kg vandens. Kok ilumos kiek reikia suteikti katilui, kad vanduo
jame suilt nuo 16 0C iki 90 0C?
2.452. Ant vienod elektrini virykli
vienoduose sandariai udarytuose induose kaitinama 11 vandens ir 11 oro.
Kuris indas greiiau suils iki 40 0C?
Kodl? rodykite.
2.453. Akmens ir metalo savitosios ilumos santykis lygus 2 : 1, o tankio
santykis 3 : 13. Kuriuo atveju vanduo kibire kais daugiau: metus j

kart akmen ar tokio pat trio tiek


pat kaitint metalo gabal? rodykite.
2.454. Kokia temperatra nusistovs
inde, sumaiius 20 1 20 0C temperatros vandens su 30 1 50 0C temperatros vandens?
2.455. 80 g mass plieninis grtas
grdinant kaitinamas iki 860 0C ir
leidiamas ind su 18 0C temperatros mainine alyva. Kiek alyvos turi
bti inde, kad galin jos temperatra
bt lygi 60 0C?
2.456. Plienin detal kaitinama iki
400 0C ir metama ind su 20 1 vandens, kurio temperatra 17 0C. Dl to
vanduo suyla iki 30 0C. Apskaiiuokite detals mas. Vandens garavimo
nepaisykite.
2.457. Garo katile buvo 40 m3 240 0C
temperatros vandens. Kiek 10 0C
temperatros vandens dar reikjo pilti, kol temperatra nukrito iki 200 0C?
vandens tankio kitim nekreipkite
dmesio.
2.458. 200 g mass alvarin detal
kaitinama ir dedama ind su 600 g
ibalo, kurio temperatra 12 0C. Dl
to ibalas yla iki 20 0C. Apskaiiuokite kaitusios detals temperatr.
2.459. Po kiek litr 20 0C ir 90 0C temperatros vandens reikia sumaiyti,
norint gauti 300 1 30 0C temperatros
vandens?
2.460. 130 g mass alvarin kalorimetr, kuriame yra 245 g 10 0C temperatros vandens, dedamas 200 g
mass bei 90 0C temperatros knas.
Kalorimetre nusistovi 22 0C temperatra. Nustatykite io kno savitj ilum.

2.461. 55 g mass stiklin kolb


su 180 g vandens, kurio temperatra 18 0C, pilama gyvsidabrio, kaitinto iki 90 C. Dl to vanduo kolboje
suyla iki 23 0C. Kiek gyvsidabrio pilama?
2.462. 300 g mass bei 10 0C temperatros gelein ind pilama 200 g
vandens, kurio temperatra 20 0C, ir
metamas 360 g mass bei 25 0C temperatros varinis knas. Kokia nusistovi galin temperatra?
2.463. Norint nustatyti krosnies temperatr, joje kaitintas 260 g mass
plieninis vartas buvo mestas 200 g
mass varin ind su 1,26 kg vandens.
Vandens temperatra pakilo nuo 15 0C
iki 30 0C. Kokia buvo krosnies temperatra?
2.464. ind su 2,25 kg vandens, kurio temperatra 18 C, buvo mestas
alavo gabalas, kaits iki 480 K. Dl
to vandens temperatra pakilo 18 0C.
Apskaiiuokite alavo mas. Vandens
garavimo nepaisykite.
2.465. Sumaiyta 22 1 12 0C ir 36 1
85 0C temperatros vandens. ilumos
nuostoliai maiant sudar 440 kJ. Kokia nusistovjo galutin vandens temperatra?
2.466. Sumaiant 5,6 kg 90 0C temperatros ir 160 g 25 0C temperatros vandens, 15 % karto vandens ilumos perjo aplink. Kokia nusistovjo galutin vandens temperatra?
2.467. 0,30 kg mass ploktel kaitinama iki 90 0C ir leidiama 40 g mass aliuminin kalorimetr su 260 g
22 0C temperatros vandens. Kalorimetre nusistovi 32 0C temperatra.
Apskaiiuokite ploktels mediagos
savitj ilum.

2.468. 42 J/K ilumins talpos kalorimetr pilta 260 g vandens, kurio


temperatra 12 0C. vanden metus
160 g mass bei 100 0C temperatros
aliuminin kn ir pasibaigus ilumos
perneimui, kalorimetre nusistovjo 24 0C temperatra. Apskaiiuokite
aliumininio kno savitj ilum. Paaikinkite gaut atsakym.
2.469. 120 g mass bei 100 0C temperatros vinini ir aliuminini pjuven miinys subertas kalorimetr su
vandeniu, kurio temperatra 15 0C, o
mas 240 g. Galutinai kalorimetre nusistovjo 22 0C temperatra. Kalorimetro ilumin talpa 42 J/K. Kiek vino ir kiek aliuminio buvo miinyje?
2.470. 65 J/K ilumins talpos kalorimetr, kuriame yra 200 g 15 0C
temperatros vandens, mestas 100 0C
temperatros varinis knas. Kalorimetre nusistovjo 16 0C temperatra.
Po to vanduo buvo pakeistas tokiu pat
kiekiu kito skysio, kurio pradin
temperatra 16,5 0C, o galin 20 0C.
Nustatykite skysio savitj ilum.
2.471. 40 g mass aliuminin kalorimetr su 20 0C temperatros ibalu
leistas 0,5 kg mass alavinis cilindras, kaits iki 95 0C. Kalorimetre
nusistovjo 30 0C temperatra, o aplink ijo" 16 % ilumos. Kiek ibalo buvo kalorimetre?
2.472. Grdinamas kartas 500 g mass plieninis knas buvo dtas 0,1 kg
mass aliuminin ind su 0,6 kg mainins alyvos. Dl to ji ilo nuo 12 0C
iki 45 0C, o aplink ijo" 20 % ilumos. Iki kokios temperatros buvo
kaitintas grdinamas knas?
2.473. patalp ildymo radiatorius
tekanio vandens temperatra 340 K,

o itekanio 312 . Iki kokios


temperatros yla oras 6 5 2,6 m3
trio patalpoje, prajus radiatoriais
45 1 vandens? Pradin oro temperatra 280 K, o ilumos nuostoliai per langus, sienas bei grindis sudaro 60 %.
2.474. Kiek karto vandens turi pratekti ildymo radiatoriais, kad oras
10 6 3,5 m3 trio patalpoje suilt
nuo 12 0C iki 24 0C? Radiatoriuose vanduo atvsta 25 0C. ilumos nuostoliai
per langus, sienas bei grindis sudaro 50 %.

2.484. Kietdama mediaga atiduoda


ilum aplinkai, taiau dl to jos temperatra nesumaja. Kokios energijos dka atiduodama iluma?
2.485. Kodl, didjant slgiui, paprastai auktja ir mediag lydymosi
temperatra?
2.486. Brinyje pavaizduota, kaip ilgainiui kinta ildomo metalo ir stiklo
temperatra. Kuri kreiv yra metalo
temperatros kitimo grafikas? Kodl?

2.475. 12 0C temperatros vanden


leidus iki IOO0C kaitint kn, po
tam tikro laiko nusistovi 42 0C temperatra. Kokia bus to vandens temperatra, jei, neimus pirmojo kno,
t pat vanden bus panardintas iki
96 0C kaitintas toks pat kitas knas?

2.476. Kodl, ulant vandens telkiniams, ledas pirmiausia susidaro vandens paviriuje?
2.477. Koki reikm pavasario lauk
darbams turi tas faktas, kad savitoji
ledo tirpimo ir savitoji vandens garavimo iluma yra didel?
2.478. Kodl per ledone oras atvsta?
2.479. Kodl sningant atyla?
2.480. Kodl, norint nuvalyti nuo aligatvi snieg, jie barstomi druska?
2.481. tirpstant snieg statomas
mgintuvlis su 0 0C temperatros ledu. Ar tirps is ledas? Kodl?
2.482. Kodl vasar krituliai paprastai bna lietaus arba kruos, o ne
sniego pavidalo?
2.483. Kas geriau aldo: ups ledas
ar tokios pat temperatros sniegas?
Kodl?

2.487. Kiek ilumos reikia suteikti


5 kg - 2 5 0C temperatros ledo, kad
jis virst vandeniu, kurio temperatra 70 0C?
2.488. Nustatant ledo savitj lydymosi ilum, atliktas toks bandymas.
200 g mass kalorimetr pilta 700 g
25 0C temperatros vandens ir mesti
keli 0 0C temperatros ledsiai. iems
itirpus, kalorimetre buvo 775 g vandens, kurio temperatra 15,2 0C. Apskaiiuokite ledo savitj lydymosi ilum.
2.489. 120 g - 1 0 0C temperatros ledo mesta vanden, kurio mas 400 g

ir temperatra 45 0C. Kokia temperatra nusistovs inde, itirpus ledui?


2.490. kaitintas aliumininis kubas,
padtas ant - 20 0C temperatros ledo
luito, visas j paniro. Kokia buvo
pradin kubo temperatra? Vstanio
kubo trio kitimo nepaisykite.
2.491. Norint ataldyti 4 kg vandens
nuo 18 0C iki 8 0C, j buvo mesta 0 0C
temperatros ledo. Kiek ledo mesta
vanden?
2.492. 120 g mass geleiniame inde
yra 400 g vandens ir 160 g ledo, kuri
temperatra 0 0C. Kiek 90 0C temperatros vandens reikia pilti ind, kad
temperatra jame pakilt iki 30 0C?
2.493. Kiek lydymosi temperatros
kieto gyvsidabrio reikia mesti 1 kg
22 0C temperatros vandens, kad gyvsidabris isilydyt, o vanduo virst
0 0C temperatros ledu?
2.494. Norint nustatyti savitj alavo
lydymosi ilum, kalorimetr, kuriame buvo 330 g 7 0C temperatros
vandens, pilta 350 g ilydyto kietjimo temperatros alavo. Po to
kalorimetre, kurio ilumin talpa
100 J/K, nusistovjo 32 0C temperatra. Remdamiesi iais duomenimis,
apskaiiuokite savitj alavo lydymosi ilum.
2.495. Kas vyks, jei 100 g mass
aliuminin ind su 410 g 24 0 C temperatros vandens mesime 100 g arba 150 g ledo, kurio temperatra 0 0C?
2.496. Gaminant ratus, 327 0C temperatros ilydytas vinas buvo pilamas 3,2 1 vandens, kuris dl to
suilo nuo 20 0C iki 48 0C. 25 % isiskyrusios ilumos perduota aplinkai. Apskaiiuokite rat mas.

2.497*. 20 kg - 2 0 0C temperatros
ledo buvo mesta 20 1 75 0C temperatros vandens. Ar visas ledas itirpo? Jei ne visas, tai kiek jo?
2.498. Iki kokios temperatros reikia
kaitinti aliuminin kub, kad, padtas
ant 0 0C temperatros ledo, jis visas
panirt t led?
2.499. Dirv dengia 12 cm storio ir
0 0C temperatros sniego sluoksnis.
Lyjant lietui, visas sniegas itirpo.
Lietaus vandens temperatra buvo
10 0C. Sniego tankis 0,2 g/cm3. Nustatykite krituli sluoksnio stor.
2.500*. Geleinis rutuliukas, kurio
spindulys 1 cm, paildytas iki 120 0C
ir padtas ant ledo. kok gyl lede
panirs rutuliukas? Aplinkos temperatra 0 0C.

2.501. Paprastai po lietaus oras atvsta. Paaikinkite reikin.


2.502. iltuosiuose kratuose grimai
laikomi induose, kuri sienels akytos. Kodl taip daroma?
2.503. Kodl lieiant lengva atskirti
saus audin nuo lapio ir sunkiau
nuo alyvuoto?
2.504. Alavo lydymosi takas temperatros skalje yra emiau u aliejaus
virimo tak. Tai kodl galima kepti
produktus alavuotame puode, kur
pilta aliejaus?
2.505. Kiek ilumos isiskirs susikondensavus 200 g vandens gar ir gautam vandeniui atauus iki 18 0C?
2.506. ind, kuriame yra 1,5 kg
12 0C temperatros vandens, leidiama 200 g IOO0C temperatros vandens gar. Kokia bus vandens temperatra, susikondensavus garams?

2.507. 50 g mass aliumininiame kalorimetre yra 240 g vandens. Kiek


373 K temperatros gar reikia leisti
kalorimetr, kad vandens temperatra jame pakilt nuo 289 K iki
355 K?
2.508. ildytuve yra 15 1 12 0C temperatros vandens. ildytuve rengt
gyvatuk patenka 100 0C temperatros garai, o i jo iteka 60 0C temperatros vandens kondensatas. Kiek
gar reikia praleisti gyvatuku, kad
vandens temperatra ildytuve pakilt iki 60 0C?
2.509. 1000 J/K ilumins talpos
kalorimetr, kuriame yra 250 g
28 0C temperatros vandens, leidiama
15 g 100 0C vandens gar. Kokia vandens temperatra nusistovs kalorimetre?
2.510. 530 g mass aliumininis knas
kaitintas iki 220 0C ir leistas 420 g
18 0C temperatros vandens. Dalis vandens igaravo, o likusio temperatra
pakilo iki 45 C. Kiek vandens igaravo?
2.511. Centrinio ildymo sistema vanduo patenka radiatorius, bdamas
60 0C temperatros, o ieina i j 30 0C
temperatros. i sistema pakeiiama
kita, ildoma normalaus slgio garais,
kurie kondensuojasi radiatoriuje. Itekanio kondensato temperatra 80 0C.
Koks gar kiekis duos t pat efekt,
kaip ir 1,2 kg vandens pirmoje sistemoje?
2.512. Per 12 0C temperatros vanden
leidiami 100 0C temperatros vandens
garai. Kiek procent visos vandens mass inde sudarys i gar susidariusio
vandens mas tuo momentu, kai jo
temperatra bus lygi 45 C?

2.513. Kiek ilumos reikia 4 kg


- 1 2 0C temperatros ledo paversti
vandens garais?
2.514. Inde yra 0,6 1 12 0C temperatros vandens. pylus j 240 g 327 0C
temperatros vino, 0,8 g vandens igaravo. Iki kokios temperatros ilo
inde liks vanduo?
2.515. Inde buvo 2 1 vandens ir tam
tikras kiekis ledo; j temperatra
0C. leidus ind 0,36 kg IOO0C
temperatros vandens gar, visas ledas itirpo ir vanduo inde suilo iki
75 0C. Kiek ledo buvo inde?
2.516. 6 kg mass varin katil su
20 1 20 0C temperatros vandens buvo pilta 232 0C temperatros ilydyto
alavo. Dl to 120 g vandens i katilo
igaravo, o liks vanduo ilo iki 34 0C.
Kokia buvo alavo mas?
2.517. 6 kg mass geleiniame bake
yra 15 kg vandens ir 5 kg 0 0C temperatros ledo. Kiek vandens gar
reikia leisti t bak, kad ledas itirpt ir vanduo suilt iki 60 0C?
2.518. Inde, kurio ilumin talpa
0,6 kJ/K, yra 0,4 1 vandens ir 230 g
0 0C temperatros ledo. Kokia temperatra nusistovs inde, pylus j 90 g
100 0C temperatros vandens?
2.519. miin, sudaryt i 5 kg ledo
ir 4 kg vandens, kuri temperatra
0 0C, leidiama 0,5 kg 100 0C temperatros vandens gar. Apskaiiuokite
galin miinio temperatr. Kiek ledo itirpsta?
2.520*. Inde yra nedaug 0 0C temperatros vandens. I indo spariai siurbiant or, vanduo ima staigiai garuoti
ir dl to pamale sula led. Kuri
pradinio vandens kiekio dalis itaip
gali virsti ledu?

2.521. Auinantis vanduo, aptekdamas vidaus degimo variklio cilindrus,


yla iki 90 0C, po to radiatoriuje atvsta iki 40 0C ir vl grta varikl.
Kiek ilumos tas vanduo atima i cilindr kiekvien minut, kai j varanio siurblio naumas 30 1/min?
2.522. Ind su vandeniu neus ilt
kambar, per 12 min vandens temperatra pakilo 3 0C. Per kiek laiko tame kambaryje itirps tokia pat mas
ledo, jei iluma abiem atvejais bus
perduodama vienodu greiiu?
2.523. 75 0C temperatros vanduo teka
vandeninio ildymo baterij 560 mm2
skerspjvio ploto vamzdiu 1,2 cm/s
greiiu. I baterijos jis iteka bdamas
25 0C temperatros. Kiek ilumos per
par gauna ildoma patalpa?
2.524*. Per 18 min 1,2 1 vandens aldytuve atvsta nuo 15 0C iki 6 C. Kiek
valgomojo ledo susidarys aldytuve,
jei jis dirbs tuo paiu reimu dar vien valand?
2.525. Indas su vandeniu ant elektrins krosnels suyla per 20 min nuo
18 0C iki 100 0C. Per kiek laiko 30 %
vandens pavirs garais, jei krosnels
naudingumo koeficientas ir darbo reimas nepasikeis?
2.526. Spusteljus - 1 0 0C aliui, kiekvienas tvenkinio paviriaus kvadratinis metras kas valand atiduoda vir
jo esaniam orui 180 kJ ilumos.
Kokio storio ledo danga susidaro per
par, kai tvenkinio vandens temperatra prie paviriaus 0 0C?
2.527*. Nustatant savitj vandens garavimo ilum, atliktas toks bandymas. Vanduo buvo kaitinamas ant
elektrins virykls i pradi 16 min,

kol suilo nuo 12 0C iki 100 0C, po to


dar 22 min, kol 0,2 jo mass virto garais. Koks rezultatas gautas?
2.528*. Gaminant led buitiniame aldytuve, vanduo per 5 min atvso nuo
16 0C iki 12 0C ir dar per 1 h 55 min
pavirto ledu. Remdamiesi iais duomenimis, apskaiiuokite vandens savitj kietjimo ilum.
2.529. Kiek ilumos reikia suteikti
plieniniam strypui, kurio skerspjvio
plotas 20 cm2, kad jis pailgt 1 mm?
2.530. Kiek ilumos turi gauti varinis strypelis, kad kaitinamas pailgt
0,1 cm? O0C temperatros strypelio
skerspjvio plotas 5 cm2.

2.531. Kiek 0 0C temperatros ledo galima paversti 20 0C temperatros vandeniu, suvartojant vis ilum, kuri
iskiria sudegdami 20 m3 gamtini
duj?
2.532. Esant normaliam slgiui, auktakrosn kas sekund sunaudoja
50 m3 oro, kuris ildytuvuose kaista
nuo 0 0C iki 800 0C. Kiek akmens angli reikia sudeginti per par, norint
tiek kaitinti or? Laikykite, kad visa
degant anglims isiskyrusi iluma
naudojama orui ildyti.
2.533. Normaliomis slygomis sudegdamas 1 m3 gamtini duj iskiria
36 MJ ilumos. Kiekjos iskirs 10 m3
i duj, kuri pradin temperatra
8 C, o slgis 105 kPa?
2.534. 5 g 290 K temperatros oro ildoma pastovaus slgio slygomis.
Kiek ilumos reikia suteikti iam
orui, kad jo tris padidt du kartus?
Izobarin (pastoviojo slgio) savitoji
oro iluma 1018 J/(kg K).

2.535. 3 1 trio inde ildomo azoto slgis padidjo 2,2 MPa. Koks ilumos
kiekis buvo suteiktas azotui? Izochorin (pastoviojo trio) savitoji azoto
iluma 745 J/(kg K).
2.536. 1 molis O0C temperatros deguonies ildomas pastovaus trio slygomis. Kiek ilumos turi gauti deguonis, kad jo slgis padidt tris kartus?
Izochorin (pastoviojo trio) savitoji
deguonies iluma 657 J/(kg K).

lemputje sudega 6 g spirito. Apskaiiuokite lemputs naudingumo koeficient.


2.542. Kiek vandens galima suildyti
nuo 288 K iki virimo duj degikliu,
kurio naudingumo koeficientas 35 %,
sudeginant 100 1 gamtini duj?
2.543. ildytuvas 2,8 1 vandens temperatrai pakelti 80 K suvartoja 70 g
ibalo. Apskaiiuokite ildytuvo naudingumo koeficient.

2.537. Dviej 800 J/K ilumins talpos


kn, trinam vienas kit, temperatra po 1 min pakyla 28 K. Apskaiiuokite io proceso metu ivystyt
vidutin gali.

2.544. Lydymo krosnyje sudeginant


32 kg akmens angli, ilydoma 300 kg
vario, kurio pradin temperatra
23 0C. Koks yra krosnies naudingumo
koeficientas?

2.538. 204 W galios elektros variklis


suka velenl, taisyt termoizoliaciniame inde, kuriame yra 4 1 vandens.
Dl velenlio trinties vanden jis yla. Kiek laipsni pakyla vandens temperatra per 5 min? naudingumo
koeficient nekreipkite dmesio.

2.545. Kiek 18 0C temperatros plieno


galima ilydyti krosnyje, kurios naudingumo koeficientas 45
sudeginant 2 t akmens angli?

2.539. Ant jungtos 500 W galios virykls pastatytas virdulys, kuriame


buvo 1 litras 16 0C temperatros vandens. Per 20 min vanduo uvir. Kiek
ilumos buvo prarasta dl paties virdulio ilimo ir jo iluminio spinduliavimo?

2.540. Lydymo krosnies naudingumo


koeficientas 25 %. Kiek akmens angli reikia sudeginti, kad 3 t pilkojo
ketaus kaist nuo 283 K iki lydymosi
temperatros?
2.541. 42 J/K ilumins talpos gelein puodel pilama 300 g vandens
ir kaitinama spiritine lempute. Kol
vanduo suyla nuo 18 0C iki 58 C,

2.546. Kiek ibalo sudeg primuse, kol


itirpo 600 g 0 0C temperatros ledo
ir susidars vanduo ilo iki 90 0C? Primuso naudingumo koeficientas lygus
30 %.
2.547. Kiek naftos reiks sudeginti lydymosi krosnyje, kurios naudingumo
koeficientas 35 %, norint ilydyti 8 t
30 0C temperatros vario?
2.548. Kiek malk tursime sudeginti
krosnyje, kurios naudingumo koeficientas lygus 40 %, kad i 300 kg
- 1 0 0C temperatros sniego gautume
18 0C temperatros vandens?
2.549*. 0,5 kg mass aliuminio gaballis ildomas primusu. Iki kokios
temperatros kais tas gaballis, kai
primuse per 1 min sudeginsime 50 g
ibalo? Oro temperatra 18 0C, o viso
renginio naudingumo koeficientas
45 %. Aliuminio virimo temperatra 2330 0C.

2.550. distiliatori pilta 30 1 281 K


temperatros vandens. Sudeginus
1,6 m3 gamtini duj, gauta 5 1 distiliuoto vandens. Koks distiliatoriaus
naudingumo koeficientas?

2.557. Igarinant 230 g amoniako, 0,5 1


vandens, kurio pradin temperatra
18C, buvo sualdyta led. Apskaiiuokite aldymo renginio naudingumo koeficient.

2.551. aldytuvo naudingumo koeficientas 75 %, o jo ilumos agentas


amoniakas. Kiek amoniako turi igaruoti aldytuvo vamzdelyje, kad
0,86 kg vandens atalt nuo 293 K
iki 273 K?

2.558. Lydymo krosnyje, kurios naudingumo koeficientas 30 %, per valand sudega 30 kg naftos. Kiek plieno
ilydoma per t laik, jei 25 % ilumos plienas gauna i deganios anglies, o pradin jo temperatra 0 0C?

2.552. virintuvo bak pilta 210 1


12 0C temperatros vandens. Kiek
104 0C temperatros gar reikia praleisti virintuvo gyvatuku, kad vanduo
bake kaist iki 90 0C? I gyvatuko itekanio vandens temperatra taip
pat lygi 90 0C, o virintuvo naudingumo koeficientas 74 %.
2.553. aldytuvo naudingumo koeficientas 78 %. Kiek ilumos agento
freono turi igaruoti, kad sualt
led 120 g vandens, kurio pradin
temperatra 287 K?
2.554. Vandens aldymo renginyje sumainto slgio slygomis igarinama
200 g etilo eterio, kurio pradin temperatra 18 0C. renginio naudingumo
koeficientas 78 %. Kiek vandens ataldoma nuo 20 0C iki 2 0C?
2.555. prietankinio kulkosvaidio
apvalkal pripilta 4 kg 0 0C temperatros vandens. audymo greitis lygus
10 vi per sekund. Parako utaisas patrone sveria 3,2 g. Vamzdio
kaitinimui naudojama 30 % parako
iskiriamo ilumos kiekio. Po kiek
laiko pus vandens i apvalkalo igaruos?
2.556. distiliavimo bak, kurio
naudingumo koeficientas 30 %, pripilta 18 1 283 K temperatros vandens.
Kiek distiliuoto vandens galima gauti
sudeginant bako pakuroje 2 kg naftos?

2.559. Atomin elektrin, suvartodama 30 g branduolinio kuro, per par


pagamina 120 000 kWh elektros energijos. Kiek kart daugiau kuro reikia
sudeginti iluminje elektrinje (jos
naudingumo koeficientas lygus 30 %),
krenamoje durpmis, norint gauti
tok pat kiek elektros energijos?
2.560. elektrin lydymo krosn dta
3 t plieninio metalo lauo, kurio temperatra 18 0C. Kiek elektros energijos reikia suvartoti lydant lau, kai
krosnies naudingumo koeficientas lygus 96 %?
2.561. Elektrin liejimo krosnis, kurios naudingumo koeficientas 88 %,
per par suvartoja 21,4 kWh elektros
energijos. 400 kg mass dyzelinio variklio korpusams lieti naudojamas
18 0C temperatros plienas. Kiek toki korpus galima nulieti per par?
2.562. I krosnimi apildomo kambario pro langus ir duris kas minut
ieina 40 kJ ilumos. Kiek malk reikia sukrenti per par, norint palaikyti kambaryje pastovi oro temperatr, jei krosnies naudingumo
koeficientas lygus 23 %?
2.563. Per par paar utintuvas, kurio naudingumo koeficientas 45 %, suvartoja 440 kg karto vandens. Kiek

durpi reikia paruoti metams, kad j


utekt vandeniui kaitinti nuo 15 0C
iki virimo?
2.564. Per kiek laiko 1,5 1 vandens
kaista nuo 296 K iki 373 K, kai degiklis per valand suvartoja 0,4 kg
spirito? Degiklio naudingumo koeficientas lygus 26 %.
2.565. 80 W galios aldytuve per 5 h
i 12 0C temperatros vandens gauta
360 g - 4 C temperatros ledo. Kiek
ilumos atidav vanduo ir ledas? Kuri aldytuvo suvartotos elektros
energijos dal sudaro atiduotas ilumos kiekis?
2.566. 350 g mass aliuminin arbatinuk pilama 2,4 kg 12 0C tempe-

ratros vandens ir ildoma duj degikliu, kurio naudingumo koeficientas


40 %. Vanduo uverda per 10 min, be
to, 24 g jo igaruoja. Apskaiiuokite
degiklio gali.
2.567. Lituojant elektriniu lituokliu,
4 g mass alavo gabaliukas per 20 s
kaito nuo 20 0C iki lydymosi temperatros ir isilyd. Ant lituoklio
korpuso urayta: 220 V, 40 W. Apskaiiuokite lituoklio naudingumo koeficient.
2.568. Ant 500 W galios elektrins
krosnels per 40 min 2 1 vandens
kaito nuo 293 K iki 373 K, be to,
220 g jo igaravo. Apskaiiuokite
krosnels naudingumo koeficient.

64. ilumos kiekis ir mechanin energija


2.569. I vienodo aukio nukrito du
vienodos mass kubai: varinis ir geleinis. Kuris i j dl smgio ilo labiau? Kodl?
2.570. Byrantys i girn miltai bei i
krosnies itraukta duona bna kait.
Dl ko padidja milt ir duonos vidin energija?
2.571. Kodl plaktukas kaista, kai juo
smogiame kiet kn?
2.572. Kodl drgni degtukai neusidega?
2.573. Kodl nepakankamai suteptos
besitrinanios traktoriaus dalys, pavyzdiui, guoliai, isilydo?
2.574. Kodl dauguma meteorit nepasiekia ems paviriaus?
2.575. Yra inoma, kad 8001000 km
auktyje atmosferos duj molekuls gyja greit, atitinkant madaug

2000 0C temperatr. Kodl neisilydo


tame auktyje skriejani dirbtini
ems palydov apvalkalai?
2.576. Kodl frikcinis pjklas plieninis diskas be danteli pjauna
metal?
2.577. Koks darbas atliekamas trinant
vienas kit du varinius 60 g mass
strypelius, kol jie suyla 10 K?
2.578. 1,2 t mass automobilis, vaiavs 36 km/h greiiu, prie viesofor
pradedamas staiga stabdyti. Kiek ilumos isiskiria stabdant?
2.579. 7,8 km/s greiiu skriejantis 4 t
mass palydovas, pateks tankius
atmosferos sluoksnius, pradedamas
stabdyti. Kiek ilumos isiskiria
stabdant?
2.580. vinin kulka lekia 220 m/s
greiiu. Kaip pasikeist jos tempera-

tura, jei visa mechanin energija bt sunaudota ilimui?


2.581. Traukinys, vaiuojantis 36 km/h
greiiu, staiga imamas stabdyti. Kiek
laipsni dl to pakyla traukinio cisterna perveamo ibalo temperatra?
2.582. 200 W galios aldytuv statytas dubenlis su 3,2 kg 22 0C temperatros vandens. Po 30 min vanduo
atvso iki 4 0C. Kiek ilumos dl to isiskyr kambaryje?
2.583. Berniukas, kaldamas 40 g mass vin lent, 15 kart smogia plaktuku, kurio mas 0,5 kg, o greitis
prie smg 19 m/s. Laikydami, kad
visa smgi metu isiskyrusi iluma
sunaudojama viniai ildyti, apskaiiuokite, kiek laipsni pakinta vinies
temperatra.
2.584. 120 g mass kamuolys nukrito
i 8 m aukio ir, atoks nuo grind,
pakilo 5 m aukt. Kiek ilumos dl
to isiskyr?
2.585. 2 t mass garo kjis krinta i
4,6 m aukio ant geleies luito, kurio mas 6 kg. Kiek laipsni kais geleis po vieno absoliuiai netampraus
smgio?
2.586. Krisdama i 600 m aukio,
plienin plokt prie ems paviriaus
gijo 45 m/s greit. Visas oro pasiprieinimo jg atliktas darbas buvo
panaudotas ploktei ildyti. Kiek laipsni kaito plokt?
2.587. 8 kg mass plieninis rutuliukas
nukrito i 88 m aukio ir po smgio
atoko 1,4 m aukt. Kiek laipsni
jis kaito smgio metu?
2.588. Du vienodos mass rutuliukai varinis ir aliumininis numesti i 1,2 km aukio. Kurio i j,
10. 3727

pasiekusi em, temperatra buvo


auktesn? Kiek? ilumos nuostolius
neatsivelkite.
2.589. Meteoras lekia 20 km/s greiiu.
Kiek kart jo kinetin energija didesn u energij, kuri iskiria visikai
sudegdamas tokios pat mass akmens
angli gabalas?
2.590. 360 kg mass rogs tolygiai
traukiamos 1000 m ilgio horizontaliu
keliu. Sniego temperatra 0 0C, trinties koeficientas 0,034. Kiek sniego itirps, jei visa iluma, isiskyrusi dl
trinties, bus naudojama tirpinimui?
2.591. Kokiu greiiu turi lkti vinin
kulka, kad, atsitrenkusi sien, isilydyt? Lekianios kulkos temperatra 90 0C. Laikykite, kad visas ilumos
kiekis, isiskiriantis smgio metu,
naudojamas kulkai lydyti.
2.592. Kokiu greiiu ems atmosfer turi skrieti geleinis meteoras, kad
kaits isilydyt ir igaruot? Pradin meteoro temperatr laikykite
artima absoliutiniam nuliui.
2.593*. 1 kg mass knas pradeda
slysti 20 m ilgio nuoulnija ploktuma, sudarania su horizontu 30 kamp, ir jos papdje gyja 4 m/s greit.
Kiek ilumos isiskiria dl trinties?
Pradin kno greit laikykite lygiu
nuliui.
2.594*. Du vienodos mass vininiai
rutuliukai juda vienas prieais kit
greiiu v ir 2v. Kiek pakyla rutuliuk temperatra po netampraus j
smgio?
2.595*. Prie silo, kurio ilgis I, prikabintas rutuliukas buvo patrauktas
padt B ir paleistas. Atsitrenks sienel, jis nukrypo kampu (padtis C).
k % jo mechanins energijos virto
145

vidine energija. Kiek laipsni kaito


rutuliukas? Laikykite, kad jo mediagos savitoji iluma c yra inoma.

0B
o ,
'
I
I
1

Oa

\
\

\
s
\

>

\ /
"c

2.596. 250 m/s greiiu lkusi vinin


kulka atsimu ems pylim. 76 %
jos kinetins energijos virto vidine
energija. Kiek laipsni pakito kulkos
temperatra?
2.597. 4 t mass garo kjis krinta ant
geleins detals, kurios mas 8 kg.
Kjo greitis smgio momentu lygus
2,6 m/s. Kiek laipsni ils detal nuo
smgio, jei jos ilimui naudojama
80 % kjo mechanins energijos?
2.598. Kiek yla tampuojamas 2 kg
mass plieno gabalas, kai j 6 m/s
greiiu smogia 4000 N sveriantis kjis, o plieno ilimui tenka 65 % kjo
mechanins energijos?
2.599. 12 t mass vagonas, vaiavs
36 km/h greiiu, sustojo. Kiek ilo 8
ketins vagono stabdi trinkels, kuri kiekvienos mas 9 kg, jei j ilimui teko 60 % vagono kinetins
energijos?

2.600. 210 kg mass geleinis ruoinys apdirbamas 59 kN svorio mechaniniu kju. Po 36 smgi ruoinio
temperatra pakyla nuo 283 K iki
293 K. Kokiu greiiu smogia kjis, kai
ruoinio ilimui tenka 70 % kjo mechanins energijos?
2.601. I kokio aukio turi nukristi alavo gabalas, kurio temperatra
273 K, kad, smogdamas em, kaist iki 373 K? iki lydymosi temperatros? Alavo gabalo ilimui tenka 40 %
sunkio jgos darbo.
2.602. Kiek laipsni ils vanduo, krisdamas i 16 m aukio, jei 30 % jo
potencins energijos naudojama vandeniui ildyti?
2.603. I kokio aukio turi kristi alavinis rutuliukas, kad smgio em
momentu visikai isilydyt? 96 % rutuliuko mechanins energijos naudojama jam ildyti ir lydyti. Pradin
rutuliuko temperatra 20 0C. Oro pasiprieinimo nepaisykite.
2.604. Iauta vertikaliai auktyn, vinin kulka pakilo 1200 m aukt, o
atsimuusi em, kaito. Kiek pakilo kulkos temperatra, jei vidine
energija virto 50 % visos smgio
energijos?
2.605. 12 kg mass plieninis kjis
krinta i 1,6 m aukio ant 200 g mass plokts, padtos ant priekalo.
Kiek yla plienin plokt po 50 smgi, jei jos ilimui tenka 42 % kjo
potencins energijos?
2.606. Tirpstanio ledo gabale strigo
10 g mass kulka, lkusi 900 m/s greiiu. 50 % jos kinetins energijos virto
iluma, kuri buvo suvartota ledui lydyti. Kiek ledo isilyd?

2.607. Pneumatinio kjo plienin dalba, sverianti 1,8 kg, kas minut smogia paviri 1000 kart, o kiekvieno
smgio energija lygi 38 J. Kokia yra
kjo galia? Kiek pakinta dalbos temperatra po 3 min darbo, jei jos ilimui tenka 16 % visos energijos?
2.608. Kokiu greiiu turi lkti vinin
kulka, kad, atsimuusi klit, isilydyt? Kulkos temperatra prie smg 100 0C, o smgio metu 60 % jos
kinetins energijos virsta vidine energija.
2.609. 8 t mass garo kjis laisvai
krinta i 2,6 m aukio ant 220 kg
mass geleinio ruoinio. 36 % kjo
mechanins energijos naudojama ruoiniui ildyti. Kiek kart nukrinta kjis, kol ruoinio temperatra pakyla
30 0C?
2.610. Iautas mass sviedinys ilk i vamzdio greiiu v. Kiek procent energijos, isiskyrusios sudegant mass M parako utaisui, sudaro
sviedinio kinetin energija?
2.611. Meistras 45 kartus brkteli
plienine dilde per dildom detal, kaskart paveikdamas dild 40 N jga ir
pastumdamas j 7 cm. Dilds mas
100 g, o jos vidinei energijai padidinti
sunaudojama 45 % atliekamo darbo.
Kiek padidja dilds temperatra?
2.612*. vinin kulka, lkusi 440 m/s
greiiu, pramu sien, dl to jos greitis sumajo iki 240 m/s. Kuri kulkos

dalis tuo metu isilyd? Laikykite,


kad pradin kulkos temperatra lygi
40 0C ir kulkos ilimui tenka 50 %
jos kinetins energijos. Kuri kulkos
dalis isilydyt, jei kulka strigt sienoje?

2.613. Griant gele 50 g mass geleiniu rankiniu grtu, per 3 min nepertraukiamo darbo grtas ilo 65 K.
Kokia galia buvo ivystyta griant,
jei grto ilimui teko 16 % visos suvartotos energijos?
2.614. 72 AG galios automobilis buksavo 15 s. Tam buvo ieikvota 0,1 %
visos jo galios. Kiek 0 0C temperatros sniego dl to itirpo po automobilio ratais?
2.615. ketiniame ruoinyje griam
skyl purkiamas 12 0C temperatros
vanduo. Per 10 min 5 1 jo uvir. Kokia galia ivystyta griant, jei 75 %
visos isiskyrusios ilumos buvo suvartota vandeniui ildyti?
2.616. Vienas i vielos gamybos bd
vadinamas ispaudimu. kaitintas 1 kg
mass varinis ruoinys kiamas cilindr su anga, kurios skersmuo lygus gaminamos vielos skersmeniui, ir
spaudiamas. Kiek per 4 s pakils ruoinio temperatra, jei spaudiant ivystoma 5 AG galia ir ildymui tenka
65 % mechaninio darbo?

65. Naudingumo koeficientas


2.617. Nustatykite, kiek parako reikia
autuvo utaisui, kad 9,6 g kulka ilkt i to autuvo vamzdio 888 m/s
greiiu. autuvo naudingumo koeficientas 30 %.

2.618. Dyzelinis traktoriaus variklis


ivysto 54 AG gali ir kas valand suvartoja po 220 g degal vienai arklio
galiai. Apskaiiuokite variklio naudingumo koeficient.

2.619. 9 g mass kulka ilekia i autuvo vamzdio 800 m/s greiiu. Parako utaiso mas 4 g. Apskaiiuokite
vio naudingumo koeficient.
2.620. Motorveio galia 736 W, o naudingumo koeficientas 30 %. Kiek naftos (kg) per valand suvartoja io
motorveio variklis?
2.621. 35 AG garo maina per 7 h suvartoja 2 m3 saus puini malk.
Apskaiiuokite mainos naudingumo
koeficient.
2.622. Garlaiv varo 75 kW galios dyzelis, kurio naudingumo koeficientas
30 %. Per vien reis garlaivis suvartoja 130 kg degal ir prieplaukose
prastovi 1,6 h. Kiek laiko trunka reisas?
2.623. ilumin jgain, kurios naudingumo koeficientas 0,22, o galia
25 kW, per 1,6 h suvartoja 32 kg kuro. Koks kuras deginamas jgainje?
2.624. Kilnojamosios elektros stoties
galia 800 W, o benzininis variklis, kurio galia 3 AG, per valand suvartoja
0,94 kg kuro. Apskaiiuokite variklio,
stoties generatoriaus ir visos stoties
naudingumo koeficient.
2.625. Kiek kuro, tenkanio vienai arklio galiai, per valand suvartoja garo
turbina (deginama nafta, naudingumo
koeficientas 30 %)?

koeficientas lygus 7,6 %. Kiek akmens angli sudeginama garveyje?


2.628. Keleivinis reaktyvusis lktuvas, turintis 4 variklius, kuri kiekvieno traukos jga 20 400 N, skrenda
840 km/h greiiu. Kiek benzino suvartoja varikliai, kol lktuvas veikia
4000 km? Varikli naudingumo koeficientas lygus 0,25.
2.629. 1860 km/h greiiu skrendanio
lktuvo variklis, kurio naudingumo
koeficientas 22
sukuria 88 kN
traukos jg. Kiek benzino (m3) tuomet sudeginama per 1 h ir kokia
ivystoma galia?
2.630. Kiek kilometr nuvaiuos automobilis, kurio bak pilta 10 1 benzino, jei jo variklio naudingumo koeficientas 15 %? Automobilio mas 3 t,
o trinties koeficientas 0,02.
2.631. Automobilio mas 5 t, variklio
naudingumo koeficientas 24 %, pasiprieinimo judjimui jga sudaro 0,05
automobilio svorio. Kiek benzino reikia pilti automobilio bak, kad jo utekt 300 km atstumui nuvaiuoti?
Kokia bus 108 km/h greiiu vaiuojanio automobilio variklio traukos jga
ir galia?
2.632. Motociklui vaiuojant 54 km/h
greiiu, variklis ivysto 9 kW gali,
o jo naudingumo koeficientas lygus
22 %. Kok atstum itaip galima nuvaiuoti suvartojant 10 1 benzino?

2.626. Jrinio motorlaivio pagrindin


jgain sudaro du dyzeliniai varikliai,
kuri kiekvieno galia 760 kW. Jie suvartoja po 245 g/kWh degal. Koks
yra varikli naudingumo koeficientas
ir kiek degal reikia savait trunkaniam reisui?

2.633. 72 km/h greiiu nuvaiuodamas


110 km keli, automobilis suvartojo
19,4 kg benzino. Kokia buvo vidutin
jo variklio galia, kai naudingumo koeficientas lygus 25 %?

2.627. Garveys vidutiniu 54 km/h


greiiu nuvaiuoja IO3 km, ivystydamas 2000 AG gali. Jo naudingumo

2.634. 25,2 km/h greiiu vaiuojanio


dviraio variklis 100 km kelyje suvartoja 1,6 1 benzino. Apskaiiuokite va-

riklio naudingumo koeficient, kai galia lygi 1 AG.


2.635. Kokiu vidutiniu greiiu vaiuoja sunkveimis, kurio variklis ivysto
76 kW gali ir 110 km kelyje suvartoja 65 1 benzino? Variklio naudingumo
koeficientas lygus 30 %.
2.636. Pakabinamo valties variklio galia 18 AG, o naudingumo koeficientas
15 %. Kok atstum nuplauks valtis
32 km/h greiiu, suvartodama 20 1
benzino?
2.637. Remdamiesi traktoriaus variklio techniniais duomenimis (38 1,
100 km) ir inodami, kad vidutinis
greitis lygus 36 km/h, apskaiiuokite
vidutin traktoriaus variklio gali. Variklio naudingumo koeficientas 23 %.
2.638. Variklio, kurio naudingumo koeficientas 16 %, darbui sukaupta 5,4 t

naftos. Nustatykite, kelioms darbo


dienoms uteks io kuro, jei vidutin veikianio variklio galia bus lygi
20 AG. Darbo diena trunka 7 valandas.
2.639. Tarpmiestinis autobusas per 1 h
nuvaiavo 76 km. Jo variklio vidutin
galia buvo lygi 70 kW, o naudingumo
koeficientas 25 %. Kiek dyzelini
degal, kuri tankis 800 kg/m3, reiso
metu sutaup vairuotojas? Degal
suvartojimo norma 100 km kelio
40 1.
2.640. 30 kW galios renginys aldomas tekaniu vandeniu. Perjs per
spiralin 14 mm skersmens vamzdel,
vanduo yla 16 0C. Nustatykite jo tekjimo greit, laikydami, kad visa
renginio galia naudojama vandeniui
ildyti.

66. Darbas termodinamikoje


2.641. inomas vidutinis gar slgis
cilindre ir stmoklio eiga. K dar reikia inoti, norint apskaiiuoti darb,
kur atlieka garai vienos stmoklio eigos metu?

2.646. Kok darb atliko 330 g deguonies, izobarikai pakaitinto 15 K?

2.642. I ulinio dugno pakyla duj


burbullis. Ar tos dujos atlieka darb?
Kodl?

2.648. Pneumatinio kjo strypel stumia suslgtas oras. Stmokliui judant,


oro mas cilindre pakinta nuo 0,1 g
iki 0,6 g, o slgis ir temperatra
(27 0C) lieka pastovs. Kok darb oras
atlieka per vien stmoklio eig?

2.643. Kok darb atlieka dujos, izobarikai isiplsdamos nuo 1,6 1 iki
2,6 1? Duj slgis lygus 2 atm.
2.644. Izobarikai isiplsdamos, dujos
atliko 35 J darb. J slgis buvo lygus
IO5 Pa. Kiek padidjo duj tris?
2.645. Kok darb atlieka v moli duj, kuri temperatra izobarikai
pakinta dydiu AT?

2.647. Palyginkite darbus, kuriuos atliko vienodai izobarikai pakaitinti tos


paios mass vandenilis ir deguonis.

2.649. Kok darb atlieka 5 kg oro, izobarikai ildomi nuo 6 0C iki 156 0C?
2.650. 65 m3 trio kambaryje oro temperatra i pradi buvo 282 K. Ikrenus krosn, ji pakilo iki 298 K. Kok
darb plsdamasis atliko oras, kurio
slgis normalus?

2.651. Cilindre po stmokliu buvo


0,25 kg anglies dioksido duj. Kok
darb jos atliko pakaitintos 86 K?
2.652. Cilindre yra 1 m3 oro, kurio
temperatra 0 0C, o slgis 2,2 IO5 Pa.
Kok darb atliks oras, izobarikai ildomas iki 9 0C?

duota brinyje. Kiek kart pakinta


i duj temperatra? Kok darb jos
atlieka?
p '

2.653. Cilindre po nesvariu stmokliu


yra 3 kg oro. Nekintant slgiui, jo
temperatra padidjo 100 K. Kok darb atliko oras plsdamasis? Jo tankis normaliomis slygomis lygus
1,29 kg/m3.
2.654. Brinyje pavaizduotas vienas
ilumins mainos darbo ciklas. Apskaiiuokite per cikl mainos atlikt darb.
2.657. Tam tikro kiekio duj pradinis
tris lygus 0,01 m3, slgis 0,1 MPa, o
temperatra 310 K. I pradi ios dujos pakaitinamos iki 330 K, nekeiiant
j trio, po to dar iki 360 K, nekeiiant slgio. Kok darb jos atlieka
pereidamos i pradins bsenos (i)
galin bsen (3)?

2.655. Dujos izotermikai isipleia,


dl to j tris padidja nuo 2 1 iki 14 1.
Pradinis j slgis lygus 1,2 IO6 Pa.
Nubraiykite io proceso grafik ir,
remdamiesi juo, apskaiiuokite duj
atlikt darb.
2.656. Cilindre po stmokliu yra duj,
kuri bsena kinta taip, kaip pavaiz-

2.659. Pradinis duj slgis yra lygus


1 atm. Izotermikai slegiam i duj
tris sumaja nuo 6 m3 iki 1 m3.
Grafikai nustatykite, kok darb atlieka iorins jgos, suspausdamos tas
dujas.

2.661*. Garo mainos cilindre vidutinis gar slgis 1 MPa. Stmoklio plotas 200 cm2, eiga 45 cm, o sukimosi
greitis 180 sk/min. Apskaiiuokite
mainos gali.
2.662*. Kok darb per 1 min atliks
keturis cilindrus turintis traktoriaus
variklis, kai jo alkninis velenas suksis 1300 sk/min greiiu? Vidutinis
duj slgis cilindre yra 5 IO5 Pa,
stmoklio eiga 15,2 cm, o jo plotas
120 cm2.

2.660. Vertikaliu cilindru, kurio pagrindo plotas 1 dm2, be trinties slankioja 10 kg mass stmoklis. Or
cilindre pakaitinus izobarikai, stmoklis pakilo 18 cm. Kok darb atliko oras, kai iorins aplinkos slgis
buvo 100 kPa?

2.663. 180 cm3 trio cilindre po stmokliu yra duj, kuri temperatra
323 K. Stmoklio svoris 1200 N, plotas 50 cm2, atmosferos slgis 100 kPa.
Pakaitintos 100 K, dujos isiplt. Apskaiiuokite darb, kur jos atliko
plsdamosi.

2.658. Dujos, kuri pradinis slgis


1,5 IO6 Pa, pleiasi izotermikai, dl
to j tris padidja nuo 2 1 iki 10 1.
Grafikai apskaiiuokite t duj atlikt darb.

67. Pirmasis termodinamikos dsnis


ir jo taikymas vairiems procesams
2.664. I ko susideda vidin kno
energija? Suformuluokite pirmj termodinamikos dsn.
2.665. vidins energijos sudt eina
ir atom branduoli energija. Kodl
tai neatsivelgiama, ilumos perdavimo reikinius analizuojant ilumos
balanso lygties pagrindu?
2.666. ilumos balanso lygtis tai
matematin iraika tokio teiginio:
vykstant ilumos mainams, vieni sistemos knai gauna tiek pat energijos,
kiek jos atiduoda kiti knai. Remdamiesi pirmuoju termodinamikos dsniu, nustatykite ios lygties taikymo
ribas.
2.667. Vienatoms dujos kaitinamos
izobarikai. Kuri j gautos ilumos dalis padidina vidin energij ir kuri sunaudojama darbui atlikti?

2.668. Termodinaminei sistemai buvo


perduotas 250 J ilumos kiekis. Kaip
pakito sistemos vidin energija, kai ta
sistema atliko 450 J darb?
2.669. 2,4 kg vandenilio buvo izobarikai pakaitinti 15 K. Kiek padidjo vandenilio vidin energija?
2.670. Kiek padids 2,2 kg vandenilio
vidin energija, jo temperatrai pakilus 16 K?
2.671. 12 mol vienatomi duj buvo
izobarikai pakaitinta 100 K. Kiek pakito i duj vidin energija? Kok
darb atliko dujos ir koks ilumos kiekis joms buvo suteiktas?
2.672. Izobarikai pakaitinti 400 K,
700 moli duj gavo 9,6 MJ ilumos.
Apskaiiuokite duj atlikt darb ir j
vidins energijos pokyt.

2.673. Cilindre po sunkiu stmokliu


yra 2,2 kg oro. Gavs 9280 J ilumos,
oras suilo 6 K ir isiplt. Apskaiiuokite oro savitj ilum, atlikt
darb ir vidins energijos pokyt.

trio grafikas vieno ciklo metu. Kokie


io ciklo procesai vyko gyjant, o kokie atiduodant ilum? Kodl?
74

2.674. Izobarikai kaitinama 140 g


27 0C temperatros deguonies. Jo tris dl to padidja dvigubai. Kok darb atlieka deguonis? Kiek ilumos jam
suteikiama? Kiek pakinta jo vidin
energija?
2.675. Pastovaus slgio slygomis ildomas helis gavo 20 kJ ilumos. Kiek
pakito helio vidin energija ir kok
darb jis atliko?
2.676. O0C temperatroje 1,6 kg oro
uima 0,6 m3 tr. Gavs ilumos,
oras izobarikai isiplt iki 0,65 m3.
Koks darbas buvo atliktas? Kiek ilumos gavo oras? Kiek pakito oro temperatra ir vidin energija?
2.677*. 1 kg vandens temperatra padidjo 1 K. Apskaiiuokite vandens vidins energijos pokyt, tenkant vienai
molekulei.

2.678. Izotermikai plsdamosi, dujos


atliko darb A'. Kiek ilumos jos
gavo?
2.679. Kok ilumos kiek reikia suteikti 3 kg helio, norint j izochorikai
pakaitinti 90 K?
2.680. Kuriuo atveju ildomoms iki tokios pat temperatros dujoms reikia
suteikti daugiau ilumos: kai nekinta
duj tris ar kai nekinta j slgis?
Kodl? rodykite.
2.681. Brinyje pavaizduotas pastovios mass tobulj duj absoliutins
temperatros priklausomybs nuo j

0
2.682. 22 1 trio balion prileista neono (n. s.) ir jis ataldytas 92 K. Kaip
pakito neono vidin energija ir kiek
ilumos buvo atiduota?
2.683. 40 1 trio inde yra helio duj,
kuri slgis 100 kPa. Dujos paildomos tiek, kad j slgis padidja iki
350 kPa. Apskaiiuokite duj vidin
energij, atlikt darb bei joms suteikt ilumos kiek.
2.684*. rodykite, kad vienatomi duj, kuri molio mas M, izobarin
savitoji iluma ireikiama formule
c p = ^ ~ . Apskaiiuokite

vandenilio

ZilVl

izobarin savitj ilum.


2.685*. Duj, kuri mas m ir molio
mas M1 temperatra padidjo dydiu
AT: vien kart pastovus buvo j slgis p, kit kart tris V. Kiek skyrsi abiem atvejais dujoms suteikti ilumos kiekiai Qp ir Q v bei savitosios
ilumos cp ir c v ?

68. Adiabatinis procesas


2.686. Kas yra adiabatinis procesas ir
kokiais bdais jis realizuojamas? Kur?
Paaikinkite plaiau.
2.687. Ar galima stiklinje kolboje,
kalorimetre arba Diuaro inde realizuoti lt adiabatin proces? Kodl?
2.688. Kodl, pumpuojant or dviraio rato kamer, pompa yla?
2.689. Kodl benzino, patenkanio vidaus degimo varikl, didioji dalis igaruoja suspaudimo, o ne siurbimo
takto metu?
2.690. Kodl vidaus degimo variklio
suspaudimo ir darbo takt laikome
adiabatiniu procesu, o siurbimo ir
imetimo takt neadiabatiniu procesu?

2.691. I veikianio pneumatinio kalto arba pneumatinio plaktuko cilindro


veriasi baltas dmelis". Paaikinkite jo kilm.
2.692. Molekul gali perokti i skysio garus, kai jos kinetin energija
didesn u ilaisvinimo darb. Paaikinkite, kodl garuodamas i ilumai
nelaidaus apvalkalo skystis atauta.
2.693. Kompresoriaus cilindre suspaudiama 5 moliai tobulj duj. Kiek
padidja j temperatra per vien stmoklio eig, atlikus 550 J darb?
(Proces laikykite adiabatiniu.)
2.694. Adiabatikai suspaudiant 60 g
300 K temperatros ksenono duj, buvo atliktas 400 J darbas. Nustatykite
galin duj temperatr.

69. iluminiai varikliai


2.695. Vandenynas turi neisenkanias vidins energijos atsargas. Kodl
iki iol negaminamos ilumins mainos, kurios panaudot i energij?
2.696. Kokiomis slygomis ilumins
mainos naudingumo koeficientas bt lygus vienetui?
2.697. Plsdamosi adiabatikai, dujos
atlieka maesn darb negu izotermikai. Tad kodl vidaus degimo varikliai, kuri veikimas pagrstas adiabatiniu duj pltimusi, paplit labiau?
2.698. ilumins mainos ildytuvo
temperatra 260 0C, auintuvo 27 0C.
Per tam tikr laik ildytuvas gavo
1,6 IO6 J ilumos ir auintuvui atidav 1,1 IO6 J. Apskaiiuokite ilumi-

ns mainos naudingumo koeficient,


palyginkite j su didiausia naudingumo koeficiento verte.
2.699. ilumins mainos naudingumo koeficientas lygus 80 %, o auintuvo temperatra 27 0C. Kokia yra ildytuvo temperatra?
2.700. Vykstant udarajam procesui,
dujos atliko 120 J darb ir perdav auintuvui 0,4 kJ ilumos. Apskaiiuokite ciklo naudingumo koeficient.
2.701. iluminje mainoje i ildytuvo gaunamas kiekvienas kilodaulis
energijos atlieka 320 J darb. Auintuvo temperatra 270 K. Apskaiiuokite mainos naudingumo koeficient
ir ildytuvo temperatr.

2.702. ilumins mainos ildytuvo


temperatra lygi 127 0C, o auintuvo 27 C. Per 2 s maina gauna i
ildytuvo 130 kJ ilumos. Apskaiiuokite mainos naudingumo koeficient,
ilumos kiek, atiduodam auintuvui
per 1 s, ir mainos gali.
2.703. ilumin maina per vien
cikl gauna i ildytuvo, kurio temperatra 500 K, 3360 J ilumos. Kiek
ilumos ji atiduoda auintuvui, kurio
temperatra 400 K? Kok darb ji atlieka per vien cikl?
2.704. ilumin maina per vien cikl atlieka 7,35 IO4 J darb. ildytuvo
temperatra 100 0C, o auintuvo
0 0C. Apskaiiuokite:
a) mainos naudingumo koeficient;
b) ilumos kiek, kur maina gauna
i ildytuvo per vien cikl;
c) ilumos kiek, atiduodam auintuvui per vien cikl.
2.705. ilumin maina per vien cikl gauna i ildytuvo 2,5 kJ ilumos.
ildytuvo temperatra 400 K, auintuvo 290 K. Kok darb maina atlieka ciklo metu ir kok ilumos kiek
atiduoda auintuvui?
2.706. ilumins mainos darbin mediaga i ildytuvo gauna 6,2 kJ ilumos ir 75 % jos perduoda auintuvui.
Apskaiiuokite mainos naudingumo
koeficient ir per vien cikl atlikt
darb.
2.707. Garo turbina 1 kWh pagaminti
suvartoja 350 g dyzelinio kuro. turbin patenkani gar temperatra
240 0C, o auintuvo 25 0C. Apskaiiuokite turbinos naudingumo koefi-

cient ir palyginkite j su didiausiu


naudingumo koeficientu.
8.708. Automobilio variklis, kurio galia 40 kW, per 1 h suvartoja 6,5 kg
benzino. Koks yra to variklio naudingumo koeficientas?
2.709. Kok keli tolygiai nuvaiuos
automobilis, sudegindamas 40 1 benzino, jei automobilis sveria 36 kN, o pasiprieinimo judjimui jga sudaro
0,05 svorio? Variklio naudingumo koeficientas lygus 18 %.
2.710*. ilumin maina, kurioje ciklas vyksta atvirkia kryptimi (aldytuvas), kaip auintuv naudoja 0 0C
temperatros vanden, o kaip ildytuv 100 0C temperatros vanden.
Kiek vandens reikia ualdyti auintuve, kad ildytuve 500 g vandens
virst garais?

2.711. Ar galima perduoti tam tikr ilumos kiek knui, nepakeiiant to


kno temperatros? Kodl?
2.712. Duj izobarin (pastoviojo slgio) savitoji iluma (cp) gerokai skiriasi nuo j izochorins (pastoviojo trio)
savitosios ilumos (cv). Kuri i j didesn? Kodl?
2.713. Kok darb atliko 280 g oro,
izobarikai pakaitinto 20 K, ir kiek ilumos jam buvo suteikta?
2.714. Kiek kart ilumos kiekis, reikalingas dujoms kaitinti (kai slgis
pastovus), didesnis u besipleiani
duj atlikt darb? Duj izobarin (pastoviojo slgio) savitoji iluma cp, o
molio mas M.

2 . Molekulin fiz i Ika


ir termodinamika
IX
s k y r i u s
Garai ir j savybs.
Skysiai ir j savybs

70. Garai (sotieji, nesotieji ir perkaitintieji)


2.715. Kas lengvesnis (kai kitos slygos vienodos): 1 m3 sauso oro ar 1 m3
drgno oro? Kodl?

2.720. Pakilus temperatrai, mediagos tankis padidja. Kokios bsenos


yra ta mediaga? Kodl tai vyksta?

2.716. Ar vienodas bus vandens gar


slgis udarame inde ( kur pilta iek
tiek vandens) ir atvirame inde (kuris,
esant rkui, ilgai laikomas ore)?

2.721. skirtingo skersmens susisiekianiuosius indus pilama skysio, po


to platusis indas sandariai udaromas.
Ar, udarius ind, pasikeiia skysio
lygis induose? Kodl?

2.717. Sotieji vandens garai, kuri


temperatra 100 0C, uima tam tikr
tr. Kaip pakis gar slgis, kai j tris sumas du kartus, o temperatra
liks tokia pati? Kodl?
2.718. K daryti, kad virdamas vanduo sualt?
2.719. U formos vamzdel pilta skysio ir vamzdelio galai ulydyti. Kaip
galima suinoti, ar erdvje vir skysio yra tik jo sotieji garai, ar soij
gar ir oro miinys?

2.722. Kodl, ildant skyst, soij


gar slgis didja greiiau negu tobulj duj slgis?
2.723. Cilindre po stmokliu yra soij vandens gar be oro. Ar slegiami ie garai spyruokliuos"? Nubraiykite j slgio priklausomybs nuo
trio grafik.
2.724. Lyti pradeda dl to, kad debesyse i maesni la susidaro stambesni. Kaip paaikinti reikin?

siirkite brin, kuriame parodyta, kuo skiriasi molekuli priartjimas prie ikilo (a) ir plokio (b) menisko.

te ir paaikinkite oro bei soij gar


slgio priklausomybs nuo trio grafikus.

f/////////.

2.728. Brinyje pavaizduotas udarame inde esani gar slgio priklausomybs nuo temperatros grafikas.
K galima pasakyti apie garavimo proces, vykstant inde?

/SSS/////SSS/SSS/SS//S
b)
2.725. Patalpos tris ... m3 (imatuokite). Kiek kilogram vandens soij gar pavidalu yra tam tikros temperatros ore?
2.726. Vandens gar slgis 15 0C temperatroje lygus 1,5 kPa. Kokie yra
ie garai? Kodl?
2.727. Brinyje pavaizduoti cilindrai
A ir , kuriuose izotermikai slegiamas oras ir sotieji garai. Nubraiyki-

0
2.729. Nustatykite, kokie yra vandens
garai (nesotieji, sotieji ar perkaitintieji), kuri:
a) temperatra lygi 12 C, o slgis sudaro 10,4 mm Hg;
b) temperatra lygi 24 0C, o slgis sudaro 19,7 mm Hg.

2.730. Kodl po kartos vasaros dienos vakare lomose ikrinta rkas? Ar


visada? Nuo ko tai priklauso?

2.739. Soij gyvsidabrio gar, kuri temperatra 18 0C, tankis lygus


0,02 g/m3. Apskaiiuokite j slg.

2.731. Kiek molekuli yra viename


kilograme soij ir nesoij gyvsidabrio bei vandens gar?

2.740. Apskaiiuokite soij vandens


gar tank 100 0C temperatroje.

2.732. Kiek kart soij vandens gar, kuri temperatra 18 0C, molekuli koncentracija didesn negu 8 0C
temperatros soij gar?
2.733. 18 0C temperatros sotieji vandens garai buvo atskirti nuo skysio
ir ildyti iki 25 0C, nekeiiant j trio. Koks pasidar j slgis? Kaip vadinami tokie garai?
2.734. 1 1 vandens gar temperatra
22 0C, o slgis 5,8 mm Hg. Kiek kart
reikia sumainti t gar tr, kad jie
virst soiaisiais?
2.735. 0,6 m3 trio udaras indas, kuriame yra 0,5 kg vandens, kaitinamas
iki 146 0C. Kiek reikia pakeisti indo
tr, kad jame bt tik sotieji garai?
146 0C temperatros soij gar slgis lygus 4,68 IO5 Pa.
2.736. Vandens gar slgis 27 0C temperatroje lygus 9,5 mm Hg. Kokie
yra ie garai? Kokie jie bus, kai j tr sumainsime nuo 2 1 iki 0,6 1, o
temperatr iki 6 0C?
2.737. 36 0C temperatros ir 1116 Pa
slgio vandens garai buvo ataldyti iki
6 0C, nekeiiant j trio. Koks buvo
galinis gar slgis? Kokie buvo tie garai? Kas vyko, garus dar ataldius
iki 3 0C?
2.738. 14 mm Hg slgio ir 25 0C temperatros vandens garai auinami iki
15 C, nekeiiant j trio. Apskaiiuokite atvsusi gar slg. Kokie yra
tie garai?

2.741. Kiek kart 400 0C temperatros ir atmosferos slgio gyvsidabrio


gar tankis skiriasi nuo jo soij gar tankio? Gyvsidabrio soij gar
tankis 400 0C temperatroje lygus
0,22 MPa.
2.742. Kai tam tikros mediagos soij gar temperatra lygi 0 0C, t
gar slgis yra 23,6 kPa, o kai temperatra 46 0C 136 kPa. Palyginkite
i temperatr gar tank.
2.743. Udarame 1,1 1 trio inde yra
100 g verdanio (100 0C temperatros)
vandens ir jo gar (oro inde nra). Apskaiiuokite gar mas.
2.744. 90 1 talpos ind, kuriame yra
10 0C temperatros sauso oro, purkiama:
a) 1 g vandens;
b) 2 g vandens.
Kiek vandens liks inde, pasibaigus garavimui?
2.745. Udarame 3 1 talpos inde yra
soij vandens gar, kuri temperatra 18 0C. Kiek vandens susidarys inde, temperatrai nukritus iki 10 0C?
2.746. Cilindre po stmokliu yra 1 g
soij vandens gar. J tris
1654 cm3, temperatra 100 0C. Kok
darb reiks atlikti spaudiant garus
tol, kol jie virs tos paios temperatros skysiu? 100 0C temperatros
vandens tankis, esant jo soij gar
slgiui, lygus 0,96 g/cm3.
2.747. 8 1 trio inde yra 0 0C temperatros ir 760 mm Hg slgio sauso oro.

Koks slgis nusistovs inde, kai j


pilsime 3 g vandens ir j paildysime
iki 100 0C?
2.748. Cilindre po stmokliu yra 0,3 g
vandens gar, kuri temperatra
296 K. Gar tris 42 1. Kaip galima
iuos garus paversti soiaisiais?
2.749. Cilindre po stmokliu yra 18 0C
temperatros vandens. Stmoklis lieia vandens paviri. Stmoklio plotas 12 cm2. Kiek vandens igaruos,
stmokliui pasislinkus 12 cm?

2.750. Kaip gaunami perkaitintieji


garai?
2.751. 6 m3 trio katile yra 24 kg perkaitint iki 327 0C vandens gar. Apskaiiuokite j slg.
2.752. 100 kg 260 0C temperatros
vandens gar uima 100 m3 tr. Koks
yra t gar slgis?
2.753. 17 0C temperatros sotieji garai
atskiriami nuo skysio ir, esant pastoviam triui, kaitinami iki 27 0C. Apskaiiuokite pakaitint gar slg. Kokie yra tie garai?

71. Vandens virimo temperatros priklausomyb


nuo slgio. Garavimas ir kondensacija.
Krizin temperatra
2.754. Kaip uvirinti vanden, jo neildant?
2.755. Ar uvirs 20 0C temperatros
vanduo po oro siurblio gaubtu, kai or
iretinsime iki 40 mm Hg?
2.756. Vandens gar slgis katile lygus 0,8 atm. Kodl t gar temperatra auktesn negu 100 0C?
2.757. Gyvsidabrio virimo takas lygus 357 0C, o gyvsidabrio termometru
galima imatuoti temperatr iki
600 0C. Kodl taip yra?
2.758. Alpinistai auktai kalnuose gamino valg. Nustatyt laik pavirin
produktus, pastebjo, kad jie neivir.
Kokia io reikinio prieastis?
2.759. Atviroje kolboje vanduo uverda, kai jo temperatra pakyla iki
100 0C. Koks tuo metu yra atmosferos
slgis? Gar tankis 100 0C temperatroje lygus 0,6 kg/m3.

2.760. Vanduo verda, esant normaliam


atmosferos slgiui. Koks yra gar tankis vandens paviri kylaniuose
burbuliukuose?
2.761. Dujinio termometro kolba pritvirtinta prie stovo dugnu vir ir
ukimta kamiu. Per j perkitas
stiklinis vamzdelis, kurio apatinis galas leistas stiklin su vandeniu.
a) Kaip kis vandens stulpelio auktis
vamzdelyje, keiiantis aplinkos oro
temperatrai?
b) Kodl io termometro rodmenys
yra netiksls?
c) Kokio skysio reikia pilti termometr, kad jo rodmenys bt tikslesni?
2.762. Garuojant skysiui, nuo jo paviriaus atsiskiria paios greiiausios
molekuls. Atrodyt, kad gar temperatra turt bti auktesn u skysio temperatr. Kodl taip nra?

2.763. Kuri ri energija virsta molekuls kinetin energija, kai molekul ilekia i skysio?
2.764. Kodl padiauti drgni skalbiniai, nupjauta ol greiiau idista
vjuotu oru?
2.765. Kodl vasar vanduo atviruose
telkiniuose beveik visada vsesnis u
aplinkos or?
2.766. Kodl plaukikas, ijs i vandens, jauia alt, ypa puiant vjui?
2.767. Kodl lyjant oras atvsta?
2.768. Pelktose vietose kart or
ksti sunkiau negu sausose. Kodl?
2.769. Paaikinkite, kodl, vilkint gumotu drabuiu, sunkiau ksti kart.
2.770. Ar gali garuoti kietasis knas?

2.775. 16 0C temperatroje vandens


garai uima 5,65 1 tr ir sukelia
1260 Pa slg. Koks bus t gar slgis, temperatrai pakilus iki 27 C, o
triui padidjus iki 8,15 1?
2.776. Koks yra vandens gar slgis
18 0C, 29 0C ir 50 0C temperatroje, kai
t gar tankis atitinkamai lygus
15,4 g/m3, 25,8 g/m3 ir 83,2 g/m3?
2.777. Apskaiiuokite vandens gar
tank 10 0C, 29 0C ir 70 0C temperatroje, kai t gar slgis atitinkamai lygus 1227 Pa, 4000 Pa ir 31 400 Pa.

2.778. Angliargts duj krizin temperatra lygi 31 0 C. Kaip suskystinti


ias dujas?

2.771. Kodl vanduo gesina ugn? Kas


greiiau ugesina liepsn: verdantis
vanduo ar altas? Kodl?

2.779. Nesinaudodami lentelmis, pasakykite, ar vandens krizin temperatra yra auktesn, ar emesn u
kambario temperatr. Kodl?

2.772. Kuo dujin kaitinamoji lempa


pranaesn u vakuumin?

2.780. Ar gali 350^C ir 400 0C temperatros vanduo bti skystas? Kodl?

2.773. Kaip paaikinti debes pdsako


atsiradim paskui labai auktai skrendant lktuv?

2.781. Anglies dioksido krizin temperatra 304 K. Ar galima 300 K ir


310 K temperatros ias dujas paversti skysiu? Kodl?

2.774. Tarp vandens ir jo gar yra dinamin pusiausvyra. Per 1 s i 1 m2


vandens paviriaus igaruoja 6 IO25
molekuli. Kiek vandens kas sekund
sugrta 1 m2 vandens paviri?

2.782. Kokios bsenos yra eteris, kai


jo temperatra lygi krizinei (467 K)?
2.783. Ar galima vandenyje ilydyti
vin? Kokiomis slygomis?

72. Drgm
2.784. Kaip susidaro rasa ir rkas?
2.785. Kokiu atveju rasos takas"
tampa erkno taku"?
2.786. Kodl, ileidiant i baliono dujas, ant ventilio ikrinta rasa ar net
erknas?

2.787. Kodl iem ikvepiamame ore


kartais matome rk, o vasar jo nematome niekada?
2.788. Lauke alta ir lyja. Kambaryje
drgnas oras. Ar sumas oro drgm,
atidarius orlaid? Kodl?

2.789. Kodl altu oru lang stiklai aprasoja tik i kambario puss?
2.790. Kodl apsiniaukusiu oru nakt
nebna rasos?
2.791. Ar vienodas azoto dalinis slgis
vir drgnos ir sausos dirvos, esant
iltam nevjuotam orui? Kodl?
2.792. Kur didesn paryio alnos tikimyb: ant kalvos ar lomoje? Kodl?
2.793. Kaip paaikinti, kodl iem
ant lang stikl susidaro erknas?
I kurios stiklo puss jis susidaro?
Kodl?
2.794. Dulkia altas rudens lietus.
Kambaryje pakabinti iskalbti baltiniai. Ar, atidarius orlaid, jie idit
greiiau? Kodl?
2.795. Kaip pirtyje, irint vamzdius, galima atskirti, kuriais j teka
altas vanduo, o kuriais kartas?
Kodl?
2.796. Kodl aprasoja akiniai, kai
mogus i altos aplinkos eina ilt
patalp?
2.797. iem, atidarius pakankamai
ilto ir drgno kambario langel, susidaro rko kamuoliai, kurie kambaryje nusileidia, o lauke pakyla. Paaikinkite reikin.
2.798. Kodl alt dien upje vir
proper susidaro rkas?
2.799. Kodl, nukritus oro temperatrai kambaryje, juntama drgm?
2.800. Ar galima naudotis psichrometru skersvjyje arba gatvje, kur puia
vjas? Kodl?
2.801. Psichrometro sausasis termometras rodo 20 0C, o drgnasis
10 0C. Apskaiiuokite santykin oro
drgm.

2.802. Santykin oro drgm 73 %. K


rodo sausasis ir drgnasis psichrometro termometras, jeigu yra inoma,
kad j rodmenys skiriasi 2 0C? 4 0C?
2.803. Psichrometro drgnasis termometras rodo 10 0C, o sausasis 14 0C.
Apskaiiuokite vandens gar santykin drgm ir dalin slg.
2.804. Kambario oro santykin drgm 50 %, o temperatra 10 0C. K turi rodyti psichrometro drgnasis termometras?
2.805. Psichrometro sausasis termometras rodo 13 0C, o drgnasis 7 0C.
Santykin oro drgm, imatuota
plaukiniu higrometru, lygi 40 %. Ar
teisingi higrometro rodmenys?
2.806. Kai temperatra lygi 6 0C, psichrometro sausojo ir drgnojo termometro rodmenys sutampa. K rodys
drgnasis termometras, kai temperatra pakils iki 15 0C? Vandens gar
dalinis slgis nepakinta.
2.807. Vamzdeliu, kuriame yra drgm sugerianios mediagos, pratekjo
10 1 oro. Vamzdelio mas dl to padidjo 300 mg. Kokia buvo absoliutin
oro drgm?
2.808. Absoliutin oro drgm 60 0C
temperatroje lygi 5 10~3 kg/m3. Kokia bus absoliutin drgm, temperatrai nukritus iki 20 0C?
2.809. Nustatykite absoliutin oro
drgm, kai dalinis gar slgis 14 kPa,
o temperatra 40 C.
2.810. Barometras rodo bendr atmosferos oro slg p. Barometru ir higrometru nustatykite sauso oro slg p0
bei jame esani gar slg pg.
2.811. Ikrito lapias sniegas. Kokiu
bdu galima nustatyti procentin
drgms sudt jame?

2.812. Kuriuo atveju santykin oro


drgm gali padidti, net sumajus
absoliutinei drgmei? Kodl?
2.813. Dalinis vandens gar slgis
19 0C temperatros ore buvo 1,1 kPa.
Kokia to oro santykin drgm?
2.814. 5 m3 oro, kurio temperatra
18 0C, yra 58 g vandens gar. Apskaiiuokite absoliutin ir santykin oro
drgm.
2.815. Higrometru nustatyta, kad rasa ikrinta, esant 10 0C temperatrai.
Kokia yra 20 0C temperatros oro absoliutin ir santykin drgm?
2.816. Oro temperatra 16 0C, o rasos
takas 6 0C. Kokia absoliutin ir santykin oro drgm?

b) rasa, dirvos temperatrai nukritus


iki 15 0C; iki 21 0 C?
2.823. Kuriuo atveju labiau juntame
drgm: kai 30 0C temperatros ore
yra 15 g/m3 gar ar kai 3 0C temperatros ore yra 4 g/m3 gar?
2.824. Sausasis ir drgnasis psichrometro termometras rodo 15 0C ir 9 0C.
Apskaiiuokite santykin oro drgm.
Jos vert palyginkite su verte, gauta
remiantis higrometro tuo paiu momentu rodoma rasos tako temperatra (2 0C).
2.825. 10 0C temperatros oro drgm
yra 80 %. Kaipji pasikeis, kai oras suils iki 20 C?

2.817. Oro temperatra 23 C, santykin drgm 45 %. Apskaiiuokite absoliutin drgm ir rasos tak.

2.826. Kai temperatra 16 0C, santykin oro drgm lygi 60 %. Kaip ji pasikeiia, kai oro temperatra sumaja 5 0C, o vandens gar dalinis slgis
lieka toks pat?

2.818. Santykin oro drgm vakare,


kai temperatra 16 0C, lygi 55 %. Ar
ikris rasa, nakt temperatrai nukritus iki 10 C?

2.827. Oro temperatra 15 0C, be to,


kiekviename kubiniame metre yra
7,5 g vandens gar. Apskaiiuokite
santykin oro drgm.

2.819. Rasos takas 8 0C, o santykin


oro drgm 50 %. Kokia yra oro temperatra?

2.828. Inde yra oro, kurio santykin


drgm 60 %, o temperatra 16 0C.
ind brus fosforo anhidrido (P2O5),
oras idivo ir indo mas dl to sumajo 3,4 g. Koks buvo indo tris?

2.820. Santykin drgm kambaryje


70 %. Oro temperatra 15 0C. Iki kokios temperatros reikia ataldyti metalin blizgani ploktel, kad jos paviriuje pasirodyt rasa?
2.821. Vakare paeerje oro temperatra 19 0C, santykin drgm 75 %.
Kokioje temperatroje paryiui turt susidaryti rkas?
2.822. Kai temperatra 29 0C, santykin oro drgm lygi 60 %. Ar ikris
nakt:
a) erknas, oro temperatrai nukritus iki - 3 0C; iki - 5 0C;
3727

2.829. Kambario oro temperatra


110C, o santykin drgm 75 %. Kiek
drgms (kg) yra 100 m3 trio kambaryje?
2.830. Kambario oro temperatra
25 0C, rasos takas 10 0C, kambario tris 120 m3. Apskaiiuokite oro santykin ir absoliutin drgm bei vandens gar mas.
2.831. Kiek vandens gar yra 5 m
8 m 3 m trio kambaryje, kai temperatra 18 0C, o rasos takas 8 0C?

161

2.832. Vakare oro temperatra buvo


lygi 16 0C, o santykin drgm
64 %. Nakt temperatra sumajo iki
6 0C. Ar ikrito rasa? Jei ikrito, tai
kiek vandens gar susikondensavo i
I m3 oro?
2.833. Nustatykite, kiek vandens gar
susikondensavo i kiekvieno kubinio
metro oro, ataldyto 12 C, kai pradin jo temperatra buvo 16 C, o santykin drgm 67 %.
5 0C.

2.834. Rasos takas


Kiek vandens gar gali susidaryti i 1 m3 oro,
kurio temperatra 24 0C?
2.835. Kambario oro santykin drgm 63 %, o temperatra 16 0C. Kiek
laipsni turi nukristi oro temperatra lauke, kad kambario lang stiklai
aprasot?
2.836. Esant 8 0C temperatrai, santykin oro drgm lygi 100 %. Kiek
laipsni reikia padidinti oro temperatr, kad drgm sumat iki 60 %?
2.837. Oro temperatra 27 C, santykin drgm 54 %. Kiek pakis atmosferos slgis, kai, temperatrai
nekintant, santykin drgm padids
iki 70 %? sumas iki 40 %?
2.838. Oro temperatra 22 C, santykin drgm 55 %. Ar ikris rasa,
temperatrai sumajus iki 15 C? iki
II C? Jei taip, tai kiek vandens susidarys i kiekvieno kubinio metro oro?
2.839. 6 0C temperatros oro santykin drgm 55 %. Ar susidarys erknas, temperatrai nukritus iki - 1 C?
iki - 4 0C? Jeigu taip, tai kiek drgms
isiskirs i 1 m3 oro?
2.840. Temperatrai nukritus nuo
25 0C iki 12 0C, i kiekvieno kubinio
metro oro isiskyr 7 g vandens. Ko-

kia buvo 25 0C temperatros oro santykin drgm?


2.841. Kambario matmenys 6 m
7 m 3 m. Oro temperatra jame
14 0C, santykin drgm 75 %. Kiek
vandens galima gauti, oro temperatrai nukritus iki 12 0C? Kiek laipsni
reikia pakelti oro temperatr, kad
santykin jo drgm sumat iki
50 %?
2.842. Kiek vandens gali igaruoti
kambaryje, kurio matmenys 10 m
8 m 4 m? Oro temperatra 23 0C,
o santykin drgm 65 %.
2.843. 8 1 talpos ind dta higroskopin mediaga sugr 0,12 g vandens.
Kokia yra santykin oro drgm inde,
esant 18 0C temperatrai?
2.844. 60 0C temperatros oro absoliutin drgm 0,005 kg/m3. Kokia bus
oro absoliutin drgm, temperatrai
sumajus iki 20 C?
2.845. 100 1 trio inde yra oro, kurio
temperatra 27 0C, santykin drgm
35 %. Kokia bus jo santykin drgm,
kai ind pilsime 1 g vandens?
2.846. 30 0C temperatros oro santykin drgm lygi 0,8. Apskaiiuokite
santykin drgm io oro, izochorikai suildyto iki 50 0C. Soij vandens gar slgis, esant 30 0C temperatrai, lygus 31,8 mm Hg, o esant 50 0C
temperatrai, 92,5 mm Hg.
2.847. Kai temperatra 16 0C, 120 m3
trio kambaryje santykin oro drgm 65 %. Apskaiiuokite kambario ore
esani vandens gar mas.
2.848. Santykin oro drgm dien,
kai temperatra 20 C, lygi 70 %. Kiek
vandens rasos pavidalu isiskirs i
kiekvieno kubinio metro oro, jei nakt temperatra nukris iki 9 0C?

2.849. Kai temperatra 24 0C, santykin oro drgm lygi 70 %. Kiek vandens papildomai gali igaruoti 1 m3
io oro?
2.850. Esant 25 0C temperatrai, santykin oro drgm lygi 60 %. Kokia
yra absoliutin io oro drgm?

2.851. Vir 5 km2 ploto paviriaus


esanio 1000 m storio oro sluoksnio
temperatra 20 0C, santykin drgm
72 %. Orui atvsus iki 10 0C, ima lyti.
Apskaiiuokite ikritusio lietaus mas ir krituli sluoksnio stor ems
paviriuje.

73. Atmosferos slgis


2.852. Kodl dujos (skirtingai negu
skysiai) uima vis indo tr?
2.853. Kodl atmosfera slegia?
2.854. Kodl paildyta medicinin taur prisisiurbia prie kno?
2.855. Kaip sudarytas gyvsidabrinis
barometras? Kuo pagrstas jo veikimas?
2.856. Skriejanio orbita kosminio
laivo kabinoje palaikomas normalus
atmosferos slgis, nors oras ia, kaip
ir visi daiktai, yra nesvarus. Paaikinkite tai.

2.859. Kokio didumo jga normalaus


slgio atmosfera spaudia 100 mm
skersmens Magdeburgo pusrutulius,
kuri viduje oras iretintas tiek, kad
jo slgis lygus 2 mm Hg?
2.860. Skysio manometro vamzdelio
virutinis galas priritas prie vieno
svarstykli peties. Pusiausvyrai palaikyti lktel, prikabint prie kito
svarstykli peties, dti svarsteliai. K
jie atsveria? Ar sutriks svarstykli pusiausvyra, pasikeitus atmosferos slgiui? Kodl?

2.857. Kas atsitiks nesvarumo slygomis gyvsidabrio barometrui ir barometrui aneroidui? Ar bus galima
tuomet naudotis vandenmaiu stiklu?
Kodl?
2.858. I Magdeburgo pusrutuli
oro isiurbta tiek, kad jo slgis lygus
6325 Pa. Pusrutuli paviriaus plotas
0,08 m2, atmosferos slgis 101 325 Pa.
Kokia jga reikia veikti pusrutulius,
kad jie persiskirt?

74. Skysiai ir j savybs


2.861. Ar teisingas Paskalio dsnis
dirbtiniame ems palydove? Kodl?
2.862. Ar galima perpilti vanden i
vienos stiklins kit DZP kabinoje?
Kodl?

2.863. Ireikkite niutonais vienam


kvadratiniam metrui slg, lyg:
a) 1 mm H2O; b) 1 mm Hg.
2.864. Kokio didumo jga vanduo
slegia autogirdyklos votuv, kurio

plotas 1,2 cm2, kai vandens lygis girdyklos bokte 25 m?


2.865. Garo katilo manometras rodo
1,1 MPa. Kokio didumo jga garai
slegia apsaugin votuv, udarant
400 mm2 ploto ang? Technini manometr skalse padalos paprastai ymimos taip, kad rodykl rodyt, kiek
slgis balione ar gar slgis katile didesnis u atmosferos slg.
2.866. Kokio didumo jga jros vanduo slegia naro skafandr, kurio plotas 4 m2, 330 m gylyje?
2.867. Stiklinis vamzdelis, kurio vienas galas udarytas ploktele, leistas
tuo galu vertikaliai vanden 0,42 m
gylyje. Koks turi bti vamzdel
pilto: a) gyvsidabrio; b) ibalo stulpelio auktis, kad ploktel atkrist?
2.868. Kokio didumo slgimo jga veikia utvank, kurios ilgis 150 m, o
vanden sulaikanios atramos auktis
6 m?
2.869. Kokio didumo slgimo jg patiria akvariumas, kurio ilgis 3 m, o
sieneli polinkio kampas 30 ? Vandens auktis akvariume 2 m.
2.870. Kokios formos ind reikia paimti, kad vandens slgimo indo dugn jga bt:
a) lygi skysio svoriui (rodykite sprsdami);
b) didesn u skysio svor;
c) maesn u skysio svor?
2.871. 3 cm skersmens stiklinis vamzdelis i apaios udengtas ploktele ir
vertikaliai leistas vanden 70 cm

gylyje. Kokio svorio kn reikia padti ant ploktels, kad ji atsiskirt nuo
vamzdelio? Ploktels svorio nepaisykite.
2.872. leidus kapiliarin vamzdel
vanden iki gylio Z, vanduo jame pakilo aukt h. Tada vamzdelis i apaios buvo uspaustas pirtu, o iklus
i vandens, pirtas atitrauktas. Kokio
aukio vandens stulpelis liko vamzdelyje? (Laikykite, kad virutinis
gaubtas ir apatinis ikilas meniskas
buvo vienodo kreivumo.)

2.873. Kodl, tirpstant vandenyje valgomosios druskos arba natrio hiposulfito kristalams, tirpalo temperatra
krinta? Kas atsitiks, leidus kristal
tos paios mediagos nesotj tirpal?
persotint tirpal arba peraldyt lydal?
2.874. Kodl aldymo rengini vamzdiais varomas valgomosios druskos
tirpalas, o ne grynas vanduo?
2.875. Kaip, spaudiant aliui, i sraus vandens galima gauti gl?
2.876. Kietas druskos gaballis, mestas vanden, po kurio laiko itirpo ir
tolygiai pasiskirst visame skystyje.
Kaip visa tai paaikinti?
2.877. Kodl ledainse laikomas ledas
apibarstomas druska?
2.878. Kartais iem aligatviai barstomi druska, ir dl to itirpsta sniegas. Kodl taip daroma? Kada kojos
als labiau: einant snieguotu aligatviu ar pabarstytu druska? Kodl?

75. Archimedo jga


2.879. Vandens sklidinai pripiltame kibire plaukioja geleinis puodas. Ar isilies vanduo i kibiro, jei puod panardinsime? Kodl?
2.880. Prie vienos svarstykli lktels prikabintas knas panardinamas
vanden. Ar pakis svarstykli rodmuo,
ildant vanden? Kodl?
2.881. Tuose rajonuose, kur ups teka jr, yra daikt, kurie ilg laik
plduriuoja pasinr vandenyje (vienodame gylyje). Kaip paaikinti
reikin?
2.882. 30 0C temperatros vandenyje
plduriuoja beveik paskends knas.
Ar is knas plaukios, jei vanden ataldysime? Kodl?
2.883. Kokia jga skystis veikia j panardint kn nesvarumo slygomis?
Ar tada galioja Archimedo dsnis?
Kodl?
2.884. ind pilta trij nesimaiani
skysi: vandens, ibalo ir gyvsidabrio. Kuria tvarka jie slgso inde?
Kodl?
2.885. Pakrautas garlaivis nugrimzdo
vanden 1 m. Garlaivio skerspjvio
plotas ties vaterlinija lygus 1800 m2, o
garlaivio kratai iame lygyje vertikals. Apskaiiuokite krovinio svor.

2.886. Laivo su kroviniu skerspjvio


plotas ties vaterlinija lygus 1200 m2.
Kai laivas perplauk i ups jr, jo
panirimo gylis sumajo 0,2 m. Apskaiiuokite, kiek sveria laivas su
kroviniu.
2.887. Jroje plaukioja ledkalnis, kurio dalis (jos tris 195 m3) ikilusi vir
vandens. Apskaiiuokite viso ledkalnio ir povandenins jo dalies tr.
2.888. Detal, pagaminta i geleies ir
nikelio lydinio, ore sveria 340 N, vandenyje 300 N. Nustatykite, kiek
procent viso detals trio sudaro geleis ir kiek nikelis. Apskaiiuokite
vis detals tr.
2.889. 2,4 m3 trio gelbetonio plokt pririta prie lyno ir panardinta
vanden. Kaip pakis lyno tempimas,
iklus plokt i vandens?
2.890. 6180 t mass laivas perplaukia
i jros up. Kokios mass krovin
reikia ikelti i laivo, kad jo grimzl
nepasikeist?
2.891. Eere, 100 m gylyje, kur temperatra 8 0C, plonasienis guminis oro
pripstas balionas yra pusiausviras.
Baliono mas 40 g, o atmosferos slgis 99,7 kPa. Apskaiiuokite balione
esanio oro mas.

76. Skysio paviriaus tempimas


2.892. Ant indo dugno gulinti medin
lentel, upilta vandeniu, ikyla jo
paviri, tuo tarpu stiklin ploktel,
upilta gyvsidabriu, neikyla, nors
stiklo pldrumas gyvsidabryje yra kur

kas didesnis u medio pludrum vandenyje. Paaikinkite reikin.


2.893. popierin dut pilta vandens. Kodl jos sienels linko vid?

2.894. Kodl vandenyje teptuko ereIiai bna prasiskt, o itraukti i


vandens sulimpa?
2.895. Vanduo lengvesnis u sml.
Tad kodl vjas gali pakelti itis debes smili ir labai maai vandens
pursl?
2.896. Dvi vandeniu sudrkintas ir suglaustas stiklines plokteles (pavyzdiui, du dengiamuosius stiklus) ore
atskirti sunku, o vandenyje lengva. Paaikinkite kodl.
2.897. pipets stiklinio vamzdelio
snapel pateko laas vandens. kuri
pus jis pasislinks: plaiojo ar siaurojo vamzdelio galo link? Kodl?
2.898. Kodl silpnai tempta virv sulapusi atrodo stipriai tempta?
2.899. Vandens paviriuje padkite
du degtukus ir vanden tarp degtuk
prilieskite muilo gaballiu. Bandym
pakartokite, priliesdami vanden cukraus gaballiu. Rezultatus paaikinkite.
2.900. Muiluoto vandens paviriaus
tempimas yra beveik perpus maesnis negu gryno vandens. Kodl muiluotas vanduo sudaro tokius stiprius
burbulus ir plveles, koki nemanoma gauti i gryno vandens?
2.901. Vandens paviriuje 2 cm atstumu vienas nuo kito padkite du degtukus. Vanden tarp degtuk palieskite:
a) kaitinta viela;
b) viela, suvilgyta alkoholiu.
Rezultatus paaikinkite.
2.902. Kodl ant viel arba augal lap pakimba lietaus laeliai? Kodl,
saulei ildant, jie nukrinta?

2.903. Ligoniui paskirtas tam tikras


skaiius vaist la. Ar j reiks padidinti, ar sumainti, jei ligonis vaistus
lains kartai prikrentoje patalpoje?
Kodl?
2.904. Viena kolba iki puss pripilta
vandens, kita gyvsidabrio. Kokios
formos bus tie skysiai nesvarumo slygomis?
2.905. 0,15 mm skersmens viela vertikaliai prikabinta prie vienos jautri
svarstykli lktels. Dalis vielos
panardinta vanden. Vandens paviriaus tempimo koeficientas lygus
7,3 IO"2 N/m. Kokio didumo papildoma jga veiks svarstykles dl to, kad
vanduo drkina viel?
2.906. I kapiliaro ilajusi 100 alkoholio la mas 0,71 g. Nustatykite
alkoholio paviriaus tempimo koeficient, kai lao atitrkimo momentu kapiliaro kaklelio skersmuo yra
1 mm.
2.907. 20 0C temperatros vanduo laa i 1 mm skersmens vertikalaus
stiklinio vamzdelio. Apskaiiuokite lao svor.
2.908. 20 0C temperatros ibalas laa
i 1,6 mm skersmens vamzdelio. Kiek
la bus viename kubiniame centimetre ibalo?
2.909. Pipetje, kurios kaklelio skersmuo 1,2 mm, buvo 4 cm3 aliejaus (jo
tankis 0,91 g/cm3). Ilainus j, gauti
304 laai. Koks aliejaus paviriaus
tempimo koeficientas?
2.910. Kokios mass vandens laas
krinta i 1 mm skersmens stiklinio
vamzdelio? Vandens paviriaus tempimo koeficientas 7,4 IO"2 N/m.
2.911. 4,5 cm ilgio degtukas plduriuoja 18 0C temperatros vandens pavir-

iuje. I vienos degtuko puss vanden atsargiai pilant muilo tirpal,


degtukas pradeda judti. kuri pus
jis juda? Kokio didumo jga j veikia?
2.912. Matuojant vandens paviriaus
tempimo koeficient, prie dinamometro prikabintas aliumininis iedas
buvo horizontaliai padtas ant vandens paviriaus, po to atpltas nuo jo.
iedo mas 5,7 g, vidutinis skersmuo
20 cm. iedo atplimo momentu dinamometras rod 150 mN. Apskaiiuokite vandens paviriaus tempimo
koeficient.

nos ilgis 3 cm. Kokiu atstumu nuo


vandens paviriaus yra apatin kubelio briauna?
2.918. 4 cm ilgio ir 1,2 g mass medinis strypelis plduriuoja vandens
paviriuje. I vienos strypelio puss
vanden atsargiai pilamas muilo tirpalas. Kokiu pagreiiu prads judti
strypelis? vandens pasiprieinim judjimui neatsivelkite.
2.919. I kiuvets pro 2 mm skersmens angel kas sekund nukrinta po
vien la ibalo. Per kiek laiko ilas 25 cm3 ibalo?

2.913. Plonas metalinis iedas, kurio


spindulys 8 cm, o svoris 68,6 N, prilieiamas prie muilo tirpalo. Kokios
jgos reikia iedui atitraukti nuo
skysio?

2.920. Rmelis, kurio viena kratin


gali slankioti, aptrauktas muilo plvele. Kok darb reikia atlikti norint patraukti judani 4 cm ilgio kratin
8 cm atstumu?

2.914. Arbatinuko dugne igrta


0,1 mm skersmens apvali skylut. Iki
kokio aukio galima pripilti arbatinuk vandens, kad jis netekt pro t
skylut? Ar galios i slyga, jei vanden arbatinuke ildysime? Kodl?

2.921. Koks darbas bus atliktas ipuiant 12 cm skersmens muilo burbul? Atmosferos slgio nepaisykite.

2.915. I pipets ilainama vienoda


mas vandens: i pradi 10 0C
temperatros, paskui 80 0C temperatros. Pirmuoju atveju susidar 30
la, antruoju 36 laai. Vandens
tank laikydami vienodu, nustatykite,
kaip ir kiek kart pakito vandens paviriaus tempimo koeficientas.
2.916. 6 cm3 talpos vonel i vamzdelio, kurio vidinis skersmuo 1 mm,
laa 20 0C temperatros vanduo. Kiek
la turi nukristi i vamzdelio, kad
pripildyt vonel? (Lao kaklelio skersmuo lygus 0,9 vamzdelio kanalo
skersmens.)
2.917. Vanduo drkina jame plaukiojant 20 g mass kubel, kurio briau-

2.922. Muilo tirpalo paviriaus tempimo koeficientas 40 mN/m. Kok darb


reiks atlikti norint ipsti 5 cm spindulio muilo burbul?

2.923. Kodl kartos sriubos paviriuje plaukiojantys riebal laai yra panas skrituliukus (kai irima i
viraus)? Kai aukto briauna tarp
dviej gretim la sudaromas kaklelis, jie susilieja vien didel la.
Kodl?
2.924. Kokios formos vandens laeliai
susidarys rko metu? Kodl?
2.925. Kodl mai gyvsidabrio ar vandens laeliai suglausti lengvai susilieja didel la, tuo tarpu dideli laai
savaime nesuskyla maus?

2.926. Vielinis rmelis padengtas muilo plvele. Kok darb reiks atlikti
itempiant jos paviri po 5 cm2 i
kiekvienos puss?
2.927. Rmelis, ribojantis 40 cm2 plot, aptrauktas muilo plvele. Kiek
sumaja plvels energija, perpus
sumajus jos plotui? (Temperatra
nekinta.)

2.932. Kokia jga muilo plvel veikia


vielel AB, kurios ilgis 4 cm? Kaip
pakinta plvels paviriaus energija,
vielel paslinkus 2 cm? Paviriaus
tempimo koeficientas 0,04 N/m.

2.928. Apskaiiuokite 50 mm skersmens muilo burbulo papildom paviriaus potencin energij.


2.929. Kok darb reikia atlikti puiant muilo burbul, kad jo skersmuo
padidt nuo 1 cm iki 11 cm?
2.930. Kiek energijos isiskiria, smulkiems 2 10~3 mm spindulio vandens
laeliams susiliejant vien 2 mm
spindulio la?
2.931. Kok darb reiks atlikti norint
1 mm spindulio vandens la padalyti
milijon smulki laeli?

2.933*. 12 ma gyvsidabrio laeli atsargiai suliejama vien didel la.


Ar pasikeiia dl to gyvsidabrio temperatra? rodykite.

77. Kapiliariniai reikiniai


2.934. Kad sulaikytume drgm, dirvos paviri akjame. Kodl?
2.935. Prie daym pavirius gruntuojamas padengiamas pokostu.
Kodl?
2.936. Ar galima besitrinanius main pavirius tepti skystais tepalais,
kurie nedrkina t paviri? Kodl?

2.939. Pliuojanioms aizdoms gydyti gydytojai naudoja marlinius tamponus. Kokia j paskirtis?
2.940. Kodl lapias rankas sunku
nusiluostyti ilkin arba vilnon
audekl?

2.937. Kodl metal paviri reikia


rpestingai nuvalyti, kai lituojama
alavo arba aliuminio lydmetaliu?

2.941. Prilietus prie vandens paviriaus cukraus gaball, pjuvenos, plduriuojanios vandens paviriuje, susirenka apie cukr, o prilietus muilo
gaball, isibgioja". Paaikinkite
reikinius.

2.938. Kodl aliuminio negalima lituoti alavo lydmetaliu?

2.942. Kodl metalams lituoti naudojami fliusai?

2.943. Paaikinkite, kaip veikia knatas, marlinis tvarstis ir sugeriamasis


popierius.

2.953. Koki paklaid darome matuodami slg gyvsidabriniu barometru,


kurio vamzdelio skersmuo 3 mm?

2.944. Kokio skysio galima pilti


stiklin aukiau jos krat? Kodl?

2.954. 0,4 mm spindulio kapiliariniu


vamzdeliu skystis pakilo 14 mm.
Skysio paviriaus tempimo koeficientas 0,028 N/m. Koks yra io skysio tankis?

2.945. Kapiliarinis stiklinis vamzdelis vertikaliai panardintas ind su


kartu vandeniu. Ar pakils vandens
lygis kapiliare, kai j ataldysime?
Kodl?
2.946. Kuriuo areometru storu ar
plonu vamzdeliu galima tiksliau itirti skysi tankio kitim? Kodl?
2.947. Skyst da sudiai analizuoti
juos merkiama filtruojamojo popieriaus juostel. vairs da komponentai susigeria juostelje ir pakyla ja
skirting aukt. Kodl?
2.948. Pasli lauku pravaiavo traktorius su pilna priekaba. Kodl saus
vasar tik vse iaugo vels javai?
2.949. Kiek pakils vanduo bei ibalas
ir kiek nusileis gyvsidabris kapiliariniu vamzdeliu, kurio kanalo skersmuo
kambario temperatroje 0,12 mm?
2.950. 1 mm skersmens kapiliaru vanduo pakyla 32,6 mm aukt. Apskaiiuokite vandens paviriaus tempimo
koeficient.
2.951. Sugeriamuoju popieriumi vanduo pakyla 20 cm aukt. Raskite popieriaus por skersmen (laikykite,
kad jos yra ritinio formos).
2.952. Alkoholio paviriaus tempimo
koeficientui nustatyti buvo panaudotas 0,15 mm vidinio skersmens kapiliarinis vamzdelis. 20 0C temperatros
alkoholis juo pakilo 7,6 cm. Kokia paviriaus tempimo koeficiento vert
gauta atliekant bandym?

2.955. Alkoholis pakilo kapiliariniu


vamzdeliu 54 mm aukt, o vanduo 142 mm aukt. Apskaiiuokite alkoholio tank.
2.956. Vanduo pakyla dagtimi 8 cm
aukt. kok aukt ta paia dagtimi
pakils alkoholis?
2.957. vanden panardintuose dviejuose vairaus skersmens kapiliariniuose vamzdeliuose nusistovjo
2,5 cm lygi skirtumas. merkus iuos
vamzdelius alkohol, lygi skirtumas
pasidar lygus 0,9 cm. inodami vandens paviriaus tempimo koeficient,
apskaiiuokite alkoholio paviriaus
tempimo koeficient.
2.958. Kokia yra 0,8 mm skersmens
kapiliariniu vamzdeliu pakilusio vandens mas ir svoris?
2.959. Ilgas abipus atviras 1,2 mm
spindulio kapiliarinis vamzdelis pripiltas vandens ir laikomas vertikaliai.
Kokio aukio vandens stulpelis liks
kapiliare? Kapiliaro sieneli storio nepaisykite.
2.960. Skysio lygi skirtumas susisiekianiuosiuose U formos induose lygus 23 mm. Ind skersmuo 2 mm ir
0,4 mm. Skysio tankis 0,8 g/cm3. Nustatykite skysio paviriaus tempimo
koeficient.

2.961. U formos kapiliarinio vamzdelio deiniosios akos skersmuo 1 mm,


o kairiosios 0,2 mm. vamzdel i
pradi pilama vandens, po to ibalo ir galiausiai gyvsidabrio. Koks

skysio lygi skirtumas nusistovi


kiekvien kart? Koks yra soiojo vario sulfato tirpalo paviriaus tempimo
koeficientas, kai io tirpalo lygi skirtumas tame vamzdelyje 10,5 cm?

78. Laplaso slgis


2.962. To paties vamzdelio galuose ipsta po muilo burbul: didel ir ma. Kuris burbulas, laikui bgant, ims
didti, kuris mati? Kodl?
2.963. rodykite, kad sferinio lao,
kurio spindulys Ry paviriaus plvel
2
sukelia slg P = -=r
Jti
2.964. Muilo burbulo skersmuo 12 mm.
Kiek oro slgis burbule didesnis u atmosferos slg?
2.965. Vertikalus kapiliarinis vamzdelis, kurio spindulys 0,1 mm, panardin-

tas gyvsidabr. Laikydami, kad gyvsidabris visikai nedrkina vamzdelio, apskaiiuokite gyvsidabrio slg
kapiliare prie pat igaubto skysio
paviriaus. Atmosferos slgio nepaisykite.
2.966. Koks slgis veikia or 4
spindulio burbuliuke, esaniame po
vandens paviriumi?
2.967. Apskaiiuokite papildom (Laplaso) slg skersmens d - 15 cm muilo burbule. Kok darb reikia atlikti
ipuiant tok burbul?

2 . Molekulin fizika
ir termodinamika
X

s k y r i u s

Kietj kn savybs.
Mediag iluminis pltimasis

79. Deformacijos. tempimas


2.968. Apirkite smulkaus cukraus
kruopel ir gaball cukraus rafinado.
Kuo skiriasi j sandara?
2.969. Anizotropija bdinga kristalams. Pluotins sandaros mediena
taip pat yra anizotropin. Ar tuo remiantis galima teigti, kad mediena
yra kristalins sandaros? Kodl?
2.970. Dl ko atsiranda pieiniai cinkuotos skardos paviriuje?
2.971. kart vanden mesti du kubeliai: vienas stiklinis, kitas
ipjautas i kvarco monokristalo.
Ar abu kubeliai ilaikys savo form?
Kodl?
2.972. Kaip rodyti, kad kristalas,
mestas sotj tirpal arba lydal,
vairiomis kryptimis auga skirtingu
greiiu?
2.973. Augant kristalui, pastebimi arti jo paviriaus vir kylantys va-

dinamieji koncentraciniai tirpalo srautai. Paaikinkite reikin.


2.974. NaCl monokristalas metamas :
a) nesotj valgomosios druskos tirpal;
b) sotj tirpal;
c) persotintj tirpal.
Kas atsitiks iam monokristalui?
Kodl?
2.975. Kodl lydiniai yra tvirtesni u
juos sudaranius metalus?
2.976. Visi metal kristalus sudarantys jonai yra teigiami (stumia vienas
kit). Kodl ie kristalai nesuyra?
2.977. Kokios ries deformacijos jgos atsiranda strype, ant kurio tvirtinami vyriai?
2.978. Jg poros veikia kn dviejose lygiagreiose ploktumose prieingomis kryptimis. Kokios ries
deformacij jos sukelia?

2.979. Kokios ries deformacijos jgos atsiranda skersinyje, kai sportininkas ant jo apsisuka vien kart
(atlieka vadinamj saul")?
2.980. 5,6 m ilgio viela, veikiama krovinio, pailgjo 28 mm. Apskaiiuokite
absoliutin ir santykin vielos pailgjim.
2.981. Strypo absoliutinis pailgjimas
lygus 1 mm, o santykinis 0,1 %.
Koks buvo nedeformuoto strypo ilgis?

2.989. Plieninio strypo santykinis pailgjimas lygus 0,001. Apskaiiuokite


strype atsirandant tempim.
2.990. Brinyje pavaizduotas betoniniame poliuje atsiradusio tempimo
priklausomybs nuo jo santykinio suspaudimo grafikas. Remdamiesi juo,
apskaiiuokite betono tamprumo modul.

2.982. Kaip pasikeis strypo skerspjvis, kai t stryp iilgai tempsime ir


kai iilgai gniudysime?
2.983. 3 mm2 skerspjvio ploto varin
viela nutrko veikiama 630 N jgos.
Nustatykite vario stiprumo rib.
2.984. 6 kN svorio krovinys pakabintas ant 26 mm2 skerspjvio ploto
lyno. Koks yra mechaninis lyno tempimas?
2.985. Ant kaproninio mekers valo
parayta: 0 0,15 mm, nutrkimo
apkrova 0,85 kg. Raskite ios ries
kaprono stiprumo rib.
2.986. tampuojama 15 mm skersmens moneta. Jos metalo takumo riba 200 N/mm2. Apskaiiuokite jg,
kuria smogiama monetos ruoin.
2.987. Plgas sujungtas su traktoriumi plieniniu prikabintuvu. Leistinasis
prikabintuvo tempimas 20 GPa. Koks
turi bti prikabintuvo skerspjvio plotas, kai dirvos pasiprieinimo plgui
jga 1,2 IO5 N?
2.988. Kokio skersmens turi bti keliamojo krano kablio strypas, kad, tolygiai keliant 20 kN krovin, tempimas bt ne didesnis kaip 5 IO7 Pa?

2.991. Kaip pasikeis strypo tempimas,


kai stryp kaitinsime, neleisdami jam
plstis?
2.992. Kokio didumo jga reikia
tempti 2 m ilgio ir 0,5 mm2 skerspjvio ploto plienin viel, kad ji pailgt 1 mm?
2.993. 1,5 m ilgio bei 0,5 mm2 skerspjvio ploto viela, veikiama 150 N
apkrovos, pailgjo 2 mm. Apskaiiuokite vielos tamprumo modul.
2.994. Kiek pailgja 3 m ilgio ir
0,3 cm2 skerspjvio ploto alvarinis
strypas, veikiamas 1 kN jgos?
2.995. 5 m ilgio ir 2,5 mm2 skerspjvio ploto viela, veikiama 125 N jgos,

pailgjo 0,8 mm. Apskaiiuokite vielos tempim ir Jungo modul.


2.996. 4 m ilgio ir 100 cm2 skerspjvio
ploto sija, kurios galus veik 10 kN
jga, susispaud 1 cm. Apskaiiuokite
santykin gniudym ir mechanin
tempim.
2.997. 2 m ilgio ir 2 mm2 skerspjvio ploto plienins vielos galus veikia
220 N tempimo jgos. Apskaiiuokite
absoliutin ir santykin vielos pailgjim.
2.998. 3 m aukio medinio polio
skerspjvio plotas 300 cm2. Apskaiiuokite io polio, veikiamo 49 kN
svorio krovinio, absoliutin gniudym.
2.999. Kokio didumo maiausia apkrova turi veikti 4 m ilgio ir 3 mm2
skerspjvio ploto alvarin viel, kad
joje atsirast liktin deformacija?
Koks tada bus vielos santykinis pailgjimas? alvario tamprumo riba
1,1 IO8 Pa, Jungo modulis 1,1
IO11 Pa. Vielos mass nepaisykite.
2.1000. Virutinis strypo galas tvirtintas, o prie apatinio prikabintas 20 kN
svorio krovinys. Strypo ilgis 5 m,
skerspjvio plotas 4 cm2. Jungo modulis E = 2 IO5 N/mm2. Apskaiiuokite
strypo tempim ir absoliutin bei santykin pailgjim.
2.1001. Kiek pailgs 1,6 m ilgio ir
0,4 mm skersmens plienin viela, veikiama 20 N pasvarlio? Ar ilaikys ta
viela 100 N pasvar, kai jos stiprumo
riba tempiant 1,2 IO9 Pa?
2.1002. Pradinis plieninio strypo ilgis
200 cm. Koks turi bti io strypo
skersmuo, kad, veikiamas 25 kN jgos, strypas patirt 60 N/mm2 tempim? Apskaiiuokite absoliutin strypo
pailgjim.

2.1003. Dvi vielas, kuri skersmuo


skiriasi 4 kartus, veikia vienodos jgos. Palyginkite vielose atsiradus
tempim.
2.1004. Plienins ir aliuminins vielos
tempimas 140 N/mm2. Palyginkite
i viel santykin pailgjim. Kuriuose knuose turiniuose didel ar
ma tamprumo modulio vert sukeliamos didels tamprumo deformacijos?
2.1005. Kiek kart 0,3 mm skersmens
vielos santykinis pailgjimas bus didesnis u 0,5 mm skersmens vielos
santykin pailgjim, kai j galus
veiks vienodos jgos?
2.1006. Prie vielos pritvirtinamas akmuo. Po to, j nukabinus, viela sulenkiama pusiau, susukama ir prie jos
vl pritvirtinamas tas pats akmuo.
Palyginkite abiej viel absoliutin ir
santykin pailgjim.
2.1007. Du vienodo skerspjvio, bet
skirtingo ilgio (Z1 > Z2) strypai pagaminti i tos paios mediagos. Ar vienodas bus j santykinis pailgjimas,
veikiant vienodoms jgoms? Kur
stryp reiks veikti didesne jga, kad
absoliutinis j pailgjimas bt vienodas? stryp svor neatsivelkite.
2.1008. Dvi to paties metalo vielas veikia vienodos apkrovos. Kiek kart
skiriasi j santykinis pailgjimas, kai
pirmosios vielos ilgis ir skersmuo yra
trigubai didesnis negu antrosios? Kiek
kart skiriasi j absoliutinis pailgjimas? viel svor nekreipkite dmesio.
2.1009. Kokiu bdu reikia sumryti
tam tikr skaii plyt, kad apatin plyta bt labiausiai gniudoma?
Kodl?

2.1010. Koks yra 18 m aukio plytins sienos tempimas prie pagrindo?


Ar vienodo stiprumo turi bti plyt
mras prie sienos pagrindo ir viruje?
Kodl?

2.1020. Kokio skerspjvio ploto turi


bti aliumininis strypas, kad prie jo
bt galima prikabinti 300 kg mass
krovin? Atsparumo atsarga lygi 4.

2.1012. Kodl, neatsargiai elgiantis su


ssiuviniais, lap kampai usilenkia ir
j negalima ilyginti?

2.1021. Prie vertikalaus plieninio strypo, kurio skerspjvio plotas 2 cm2, prikabintas 5 t mass krovinys. Kokia
yra strypo atsparumo atsarga, jei plieno limo apkrova lygi 1,25 IO9 Pa?
Apskaiiuokite strypo santykin pailgjim. strypo mas neatsivelkite.

2.1013. Plieninio lyno skersmuo 1 cm,


plieno stiprumo riba 1 GPa. Kokios
apkrovos veikiamas, is lynas nutrks?

2.1022. I kiek 2 mm skersmens plienini viel turi bti sudarytas lynas,


galintis pakelti 2,5 t krovin, kai atsparumo atsarga lygi 4?

2.1014. 2 mm skersmens varin viel


nutraukia 755 N apkrova. Nustatykite tempiamo vario stiprumo rib.

2.1023. Vikrinis traktorius, kurio galia 36 AG, 5,4 km/h greiiu velka prie
plieninio lyno prikabint krovin. Plieno tamprumo riba 400 MPa, o lyno atsparumo atsarga 4. Apskaiiuokite lyno skerspjvio plot.

2.1011. Kodl, matuojant plienine liniuote, jos negalima lankstyti?

2.1015. Kokio didumo iilgin apkrova nutrauks 2 cm skersmens plienin


lyn, kai plieno stiprumo riba 1 GPa?
2.1016. Plieno stiprumo riba lygi
3,2 IO8Pa. Kokio maiausio ilgio turi
bti laisvai pakabinta plienin viela,
kad ji netrkt veikiama savo sunkio
jgos?
2.1017. I kiek 1 mm skersmens plienini viel turi bti sudarytas lynas,
galintis pakelti 1 t krovin?
2.1018. Koks turi bti 4 m ilgio varinio strypo skerspjvio plotas, kad, veikiamas 500 N jgos, strypas pailgt
ne daugiau kaip 4 mm? Ar ilaikys is
strypas tok tempim, jei vario stiprumo riba tempiant lygi 2,2 IO8 Pa?
strypo mas neatsivelkite.
2.1019. Kokia atsparumo atsarga
garantuojama motorveio prikabinimo taisui, jei jo skerspjvio plotas
100 cm2, stiprumo riba 500 N/mm2, o
motorveio traukos jga 75 kN?

2.1024. Kiek potencins energijos turi spyruokl, itempta 10 cm 120 N


jga?
2.1025. Kokio svorio krovin reikia prikabinti prie 1000 N/m standumo spyruokls, kad ji pailgt 3 cm? Kiek potencins energijos ji tada gis?
2.1026. Kuri spyruokl plienin ar
varin turs daugiau potencins
energijos, kai jas tampriai deformuosime vienoda jga vienodomis slygomis? spyruokli mas nekreipkite
dmesio.
2.1027. 3 m ilgio ir 10 mm2 skerspjvio ploto plieninio strypo potencin
energija lygi 6,6 IO"2 J. Apskaiiuokite to strypo absoliutin pailgjim.
2.1028*. 1 m ilgio ir 0,9 mm2 skerspjvio ploto plienins vielos vienas galas tvirtintas, o prie kito prikabintas

47 kg mass krovinys. Viela su kroviniu nukreipiama al iki tvirtinimo


tako aukio ir paleidiama svyruoti
vertikalioje ploktumoje. Koks bus absoliutinis vielos pailgjimas, kroviniui
einant per emiausi jo trajektorijos
tak? Vielos mass nepaisykite.

2.1029. Kodl kaitinamosios elektros


lemputs silas kartais perdega (sutrksta) be jokios pastebimos prieasties?
2.1030. Kodl daug kart lankstoma
viela per lenkimo viet lta?
2.1031. Kodl geleinkelio bgiai iem trksta daniau negu vasar?
2.1032. Kodl ilgainiui sumaja garo
katil atsparumas?
2.1033. Kodl verliaraktis, dideliame
altyje krisdamas ant ems, gali suduti gabalus?
2.1034. Kodl rtuvai negaminami i
stiklo, nors jo kietumas yra toks pat,
kaip rankinio plieno?

2.1035. Kurio plieno grdinto altu


ar kartu vandeniu sandara bus didesnio smulkiagrdikumo?
2.1036. Plienin O 0C temperatros sija sprausta tarp nejudani akmenini sien. Koks tempimas susidarys
sijoje, jos temperatrai pakilus iki
15 C?
2.1037. Keliais laipsniais reikia kaitinti 5 mm2 skerspjvio ploto aliuminin viel, kad ji pailgt tiek pat,
kiek ir tempiama 520 N jga?
2.1038. Kokio didumo jga reikia
tempti varin 10 mm2 skerspjvio ploto viel, kad ji pailgt tiek pat, kiek
ir temperatrai pakilus 25 0C?
2.1039. 120 mm2 skerspjvio ploto
plienins sijos galai nejudamai tvirtinti atramose, todl sija negali pailgti. Keliais laipsniais turi pakilti
sijos temperatra, kad sija spaust
atram 1,44 kN jga?
2.1040. Plienins sijos galai nejudamai
tvirtinti pastato prieprieinse sienose. Kok slg sien ji sukels, temperatrai pakilus 35 C?

80. iluminis ilgjimas


2.1041. Kodl i monokristalo ipjautas kubas kaitinamas gali virsti gretasieniu?
2.1042. Ar sutriks jautri svarstykli
pusiausvyra, kai vien svirties pet
kaitinsime? Kodl?
2.1043. Kodl geleinkelio bgi sandrose paliekami tarpeliai, o tramvaj bgiai danai suvirinami be tarpeli?

2.1044. Kodl kvarciniai indai nesuskyla, staiga pakitus j temperatrai?


2.1045. Kodl labai tiksls matavimo
rankiai gaminami i ypatingo lydinio,
vadinamo invaru?
2.1046. 0 0C temperatros plieninis
vamzdis yra 10,0 m ilgio. Kokio ilgio
jis bus pakaitintas iki 110 0C?
2.1047. 30 0C temperatros geleinkelio bgis yra 12,015 m ilgio. Kokio

ilgio jis bus atvss iki O 0C temperatros? iki - 3 5 0C temperatros?


2.1048. Mnulio paviriuje stkso geleinis meteoritas. Pusiaudienjjo temperatra pakilo iki 120 0C, dl to meteorito didiausias ilgis pasidar lygus
2 m. Koks bus meteorito ilgis pusiaunakt, kai temperatra nukris iki
-150 0C?
2.1049. 20 0C temperatros metalinio
strypo ilgis lygus 500,12 mm, o paildyto iki 100 0C 500,60 mm. Nustatykite, i kokios mediagos pagamintas strypas.
2.1050. 20 0C temperatros alvarinis
vamzdelis yra 1,0 m ilgio. Leidiant
per vamzdel 100 0C temperatros garus, jis pailgjo 1,6 mm. Apskaiiuokite alvario ilgjimo koeficient.
2.1051. 0 0C temperatros platinin
viela yra 1,5 m ilgio. Tekant viela
elektros srovei, ji kaista iki raudonumo ir pailgja 12 mm. Iki kokios temperatros kaista viela?
2.1052. 6 m ilgio gelein viela, leidiant ja elektros srov, kaito iki
raudonumo ir pailgjo 36 mm. Kiek
laipsni pakilo jos temperatra?
2.1053. Kiek pailgs 60 m ilgio varin
telegrafo viela, jos temperatrai:
a) pakilus nuo 10 0C iki 40 0C;
b) nukritus nuo 10 0C iki - 3 0 0C?
2.1054. Valcuoti laktai ieina i valcavimo staklyno kait iki 900 0C ir i
karto pjaustomi juostomis. Koks yra
kart juost ilgis, jei atvsusi iki
20 0C jis lygus 15,0 m?
2.1055. Plieninio geleinkelio tilto ilgis iem, spiginant - 2 5 0C aliui, lygus 500 m. Koks yra to tilto ilgis vasar, esant +25 0C temperatrai?

2.1056. 0 0C temperatros gelein ir


varin viela yra vienodo 300 m ilgio.
Kiek skirsis j ilgis 30 0C temperatroje?
2.1057. 0 0C temperatros aliuminin
liniuot yra 79,5 cm, o gelein
80 cm ilgio. Kokios temperatros abi
liniuots bus vienodo ilgio?
2.1058. Esant 25 0C temperatrai, alvarinis metras 0,007 cm ilgesnis u
gelein. Kokia turi bti i metr
temperatra, kad abu jie bt vienodo ilgio?
2.1059. 10 0C temperatros geleinkelio tilto plienin ferma yra 75 m ilgio.
Kiek pasislinks veimlis, kur remiasi laisvasis fermos galas, temperatrai pakilus nuo - 35 0C iki 40 0C?
2.1060. Bet kokios temperatros varinio ir aliumininio strypelio ilgis skiriasi 15 cm. Koks bus t strypeli
ilgis, esant 0 0C?
2.1061*. alvarinis strypelis, kurio ilgis 20 0C temperatroje lygus 100 cm,
vienu galu remiasi nejudamai, kitu
statmenai trumpj sverto pet. Pei santykis 1 : 20. Stryp paildius
iki 100 0C, sverto ilgojo peties galas pasislinko 3,04 cm. Nustatykite alvario
ilgjimo koeficient.

2.1062. Aliumininis ritinys tekinamas


kaista iki 50 C. 15 0C temperatros ritinio skersmuo turi bti lygus
100 mm. Koki paklaid reikia skaityti matuojant 50 0C temperatros io
ritinio skersmen?
2.1063. Plieninis 20 0C temperatros ir
10 mm skersmens vartas lieiasi su
aliumininiu vamzdeliu. Koks tarpas

susidarys tarp j, kai temperatra pakils iki 60 0C?


2.1064. 20 0C temperatros geleinkelio vagono ketinio rato korpuso skersmuo 100 cm, o jo plieninio ratlankio
skersmuo 99,9 cm. Ratlankis, prie
utempiant j ant korpuso, paildomas
iki 520 C. Koks paildyto ratlankio
skersmuo?
2.1065. Butelio kaklelyje strigo
60 mm skersmens stiklinis kamtis.
Norint j itraukti, butelis buvo pakaitintas. Jo temperatra pakilo 120 C,
o paties kamio tik 20 0C. Kokio
dydio tarpelis atsirado tarp kamio
ir butelio kaklelio?

2.1066. O0C temperatros aliuminio


ploktel yra 150 mm 80 mm dydio. Apskaiiuokite 500 0C temperatros ios ploktels plot.
2.1067. 0 0C temperatros cinko lakto plotas lygus 120 70 cm2. Kiek jis
padids, lakto temperatrai pakilus
iki 150 0C?
2.1068. 150 0C temperatros varinio
lakto plotas lygus 1 m2. Koks jis bus,
kai laktas atvs iki 20 0C?
2.1069. Plieninis staiakampis laktas,
kurio plotas 0 0C temperatroje 2 m2,
buvo kaitintas iki 300 C. Kiek pakito
jo plotas?

81. iluminis trio pltimasis


2.1070. Kodl ylani arba vstani
gelbetonini konstrukcij geleis
neatsiskiria nuo betono?
2.1071. Kok reikalavim turi atitikti
metalas, i kurio gaminami elektrodai, lydomi kaitinamj lemp stiklin balion?
2.1072. Kuo ypatingas vandens iluminis pltimasis? Kokiomis slygomis
vandens tankis yra pats didiausias?
2.1073. U formos stiklin vamzdel
pripilama skysio, po to viena vamzdelio aka pakaitinama, o kita ataldoma. K galite pasakyti apie skysio lyg abiejose akose? Paaikinkite
reikin.
2.1074. Jeigu altu metu ilgesn laik
neveikia katilin arba automobilio variklis, i patalp vandeninio ildymo
vamzdi ir i automobili radiatori
ileidiamas vanduo. Kodl taip daroma?
12. 3727

2.1075. Kuo skiriasi duj iluminis


pltimasis nuo skysi ir kietj kn iluminio pltimosi? Pasinaudokite skysi trio pltimosi koeficient
lentele.
2.1076. 0 0C temperatros plieninio
kubo tris lygus 800 cm3. Apskaiiuokite 200 0C temperatros io kubo
tr.
2.1077. 0 0C temperatros alvarinio
bako tris lygus 12 1. Koks jis bus, kai
bako temperatra:
a) pakils iki 30 0C;
b) nukris iki - 2 0 0C?
2.1078. Indas, kurio talpa 0 0C temperatroje lygi 250 cm3, i pradi buvo
sklidinai pripildytas tos paios temperatros vandens, po to ildytas iki
100C. ildant'3,5 cm3 vandens ibgo. Apskaiiuokite vidutin vandens
trio pltimosi koeficient. indo pltimsi neatsivelkite.
177

2.1079. Butelis, kurio talpa O 0C temperatroje yra 20 1, iki krat pripiltas tos paios temperatros ibalo.
Kiek laipsni reikia pakelti butelio
temperatr, kad i jo isiliet 0,5 1
ibalo? butelio pltimsi nekreipkite
dmesio.
2.1080. Kai temperatra lygi 0 C, stiklins kolbos tris yra 1000 cm3, o kai
100 0C 1002,7 cm3. Apskaiiuokite
stiklo ilgjimo koeficient.
2.1081. ildomo alvarinio indo talpa
padidjo 0,6 %. Kiek pakilo jo temperatra?
2.1082. 0 0C temperatros betonins
plokts tris lygus 2 m3. Kiek pakis
jos tris, temperatrai pakilus iki
25 0C? iki 40 C?
2.1083. 0 0C temperatros ibalas ir
vanduo uima 5 1 tr Kiek skirsis j
tris 60 0C temperatroje?
2.1084. Stiklinje kolboje telpa 300 cm3
O0C temperatros gyvsidabrio. Kiek
gyvsidabrio isilies, kolb kaitinus iki
120 0C?
2.1085. Stikliniame inde yra 500 cm3
0 0C temperatros gyvsidabrio. Iki kokios temperatros buvo kaitinamas
sklidinas indas, jei i jo isiliejo 14 cm3
gyvsidabrio?
2.1086. 50 0C temperatros stiklainio
tris lygus 3600 cm3. Kiek sumas
jo tris, temperatrai nukritus iki
20 0C?

padids rutulio turis, temperatrai pakilus iki 100 0C?


2.1089. 20 0C temperatros ibalo bei
sieros rgties tris yra vienodas
ir lygus 500 cm3. Kiek skirsis i
skysi tris, kai j temperatra nukris iki 0 0C?
2.1090. 20 0C temperatros vininio
rutulio tris lygus 1,5 dm3. Kiek padids kaitusio iki 100 0C io rutulio
tris?
2.1091*. bak, kurio talpa 0 0C temperatroje lygi 20 1, iki krat pripilta
tos paios temperatros transformatorins alyvos. Jos temperatrai pakilus
iki 80 0C, 0,85 1 alyvos isiliejo. Apskaiiuokite (neatsivelgdami bako pltimsi) alyvos tariamj trio pltimosi
koeficient. I kokios mediagos padarytas bakas?
2.1092*. Nafta sandlyje laikoma 8 m
aukio ritinio formos bake. Kai temperatra lygi - 4 0C, naftos lygis yra
18 cm emiau u bako vir. Ar isilies nafta, temperatrai pakilus iki
25 0C?
2.1093*. kolb iki jos kaklelio, kurio
skerspjvio plotas 0,4 cm2, pripilti
300 cm3 10 0C temperatros skysio.
Skyst paildius iki 30 0C, jo lygis
kaklelyje pakilo 6 cm. Koks to skysio trio pltimosi koeficientas?

2.1087. Koks bus 0 0C temperatros alkoholio ir gyvsidabrio tri skirtumas, jeigu yra inoma, kad, esant
20 0C temperatrai, j tris vienodas
ir lygus 100 cm3?

2.1094*. Kai temperatra lygi 5 0C,


elektrolito lygis akumuliatoriaus inde
yra 4 mm emiau u dangtelyje padaryt ang. Akumuliatoriaus indo auktis 300 mm, o elektrolito trio pltimosi koeficientas 0,00043 K"1. Kokia
turi bti elektrolito temperatra, kad
jis pradt lietis i akumuliatoriaus?

2.1088. 0 0C temperatros varinio rutulio skersmuo lygus 200 mm. Kiek

2.1095*. vertikali cistern iki padalos, yminios 6 m lyg, pripilta - 1 0 0C

temperatros naftos. Koks bus jos lygis cisternoje, temperatrai pakilus


iki 30 0C? Kokios temperatros nafta
prads tekti per kratus, jei - 1 0 0C
temperatroje iki krat dar buvo
25 cm?

2.1096. Kiek ilumos reikia suteikti


transformatorinei alyvai ir gyvsidabriui, kad j tris padidt 50 cm3?
2.1097. Kiek padids pilnavidurio
geleinio kubo tris, suteikus jam
296,4 kJ ilumos?
2.1098. Geleies ruoiniui kaitinti suvartota 1,92 MJ ilumos. Kiek pakito
ruoinio tris?
2.1099. rodykite, kad skysio arba
kietojo kno, kuriems suteikiamas
tam tikras ilumos kiekis Q, trio

prieaugis AV nepriklauso nuo j pradinio trio V1, bet priklauso nuo j


tankio p, savitosios ilumos c bei trio pltimosi koeficiento .
2.1100. Kiek pailgs 90 cm2 skerspjvio ploto ketin trinkel, kuriai kaitinti suvartota 1,64 IO8 J ilumos?
2.1101. Geleinei detalei kaitinti suvartota 1,62 MJ ilumos. Kiek padidjo detals tris? Iki kokios temperatros ji kaito? Pradinis detals tris
buvo lygus 2500 cm3.
2.1102. Variniam laidui kaitinti 300 0C
suvartota 13,53 kJ ilumos. Dl to laidas pailgjo 34 mm. Apskaiiuokite
laido skerspjvio plot ir pradin ilg.
2.1103. Kiek pailgjo 5 mm2 skerspjvio ploto aliumininis strypas, kuriam
kaitinti buvo suvartota 12,2 kJ ilumos? Koks buvo pradinis strypo ilgis,
jei jo temperatra pakilo 160 0C?

82. Mediagos tankio priklausomyb


nuo temperatros
2.1104. Apskaiiuokite 40 0C ir - 80 0C
temperatros alkoholio tank.
2.1105. 500 cm3 O0C temperatros
alkoholio mas lygi 400 g. Apskaiiuokite 20 0C temperatros alkoholio
tank.
2.1106. Apskaiiuokite 250 0C ir - 50 0C
temperatros geleies tank.
2.1107. Varinio kno mas 875 g. Kokia turi bti to kno temperatra,
kad jo tris bt lygus 100 cm3?
2.1108. 0 0C temperatros stiklinje
kolboje gyvsidabrio telpa 680 g, o

100 0C temperatros kolboje 670 g.


Koks yra stiklo ilgjimo koeficientas?
2.1109. Kolba, kurios vidinis tris,
esant 0 0C temperatrai, yra lygus
1000 cm3, iki viraus pripilta gyvsidabrio. Kiek gyvsidabrio isilies i kolbos,
jo temperatrai pakilus iki 50 0C? Kolbos pltimosi nepaisykite.
2.1110. Indas pripiltas 0 0C temperatros ibalo, kurio mas mv o j mestas tos paios temperatros mass m2
geleinis knas. Sistema paildoma
iki temperatros t2, todl i indo iteka dalis ibalo, kurio tris AV. Nustatykite geleies trio pltimosi koeficient.

2.1111. Pirm kart 10 1 talpos indas


iki viraus buvo pripiltas 0 0C temperatros ibalo, antr kart 20 C.
Kiek skyrsi ibalo mas?
2.1112. 501 talpos geleinis bakas sklidinai pripiltas 0 0C temperatros ibalo. Kiek ibalo isilies i bako, kai j
neime 20 0C temperatros patalp?
2.1113. Kai temperatra 0 0C, bake telpa 12,8 kg, kai 20 0C 12,7 kg glicerino. Koks yra bako mediagos ilgjimo koeficientas?

skysio trio pltimosi koeficient,


inodami, kad skysio stulpeliai yra
30 cm ir 33 cm aukio.
2.1117. Indas pripiltas skysio, o to indo dugne yra knas A. Kno trio pltimosi koeficientas lygus P1, skysio
2. Kiek kart pakis Archimedo jga,
veikianti kn, kai to kno ir skysio
temperatr padidinsime t laipsni?

2.1114. Kai temperatra 0 0C, stiklinje telpa 1000 g, kai 120 0C 978 g
skysio. Apskaiiuokite to skysio trio pltimosi koeficient.
2.1115. Geleiniame bake telpa 60 1
0 0C temperatros ibalo. Kiek ibalo
isilies i pilno bako, neto patalp,
kurioje oro temperatra lygi 25 0C?
2.1116. Prietais skysi trio pltimosi koeficientui nustatyti sudaro prie
stovo pritvirtintas stiklinis U formos
vamzdelis su priemonmis skysio lygiui matuoti. Viena vamzdelio aka at
aldoma ledu iki 0 C, o kita kaitinama garais iki IOO0C. Apskaiiuoki ;e

2.1118. Viename i dviej susisiekianij ind ibalo temperatra lygi


10 0C, kitame 80 0C. ibalo lygis pirmame inde 28 cm, antrame
30 cm. Apskaiiuokite ibalo trio pltimsi koeficient.

. Elektra
Xl
s k y r i u s
Elektrostatika

83. Kn elektrinimas
3.1. Koks yra trinties (trynimo) vaidmuo elektrinant knus?
3.2. Kodl pramoniniu bdu gaminamas parakas padengiamas grafito milteliais?
3.3. Kodl gamyklose pavar dirai
trinami elektrai laidia pasta, o skriemuliai eminami?
3.4. Kodl elektros rengini korpusai
eminami?
3.5. Ar galima elektrinti trinant alvario lazdel? Kaip?
3.6. Kai automobilio cistern i rezervuaro pilamas benzinas, cisterna
sujungiama laidu su tuo rezervuaru
arba eminama. Kodl?
3.7. Transportuojant skystus degalus,
autocistern korpusas eminamas.
Kodl neeminamos tos autocisternos, kuriose veamas vanduo arba cemento skiedinys?
3.8. Kaip, turint ebonitin lazdel ir
skiaut gelumbs, nustatyti, kokio
enklo krviu elektrintas elektroskopas?

3.9. Kad geriau priglust prie skriemuli, pavar dirai padengiami kanifolija. Kodl j draudiama naudoti
patalpose, kuriose gali vykti sprogimas?
3.10. Dvi neelektrintos ploktels,
kuri elektron ilaisvinimo darbas
skirtingas, sudtos taip, kad liest viena kit. Ar galima nustatyti, kuri i
j sielektrins neigiamai, tarus, kad
laisvj elektron koncentracija abiejose ploktelse yra vienoda? Kaip tai
padaryti?
3.11. kiet paviri smogiamas metalinis strypelis sielektrina. Kokia
yra io elektrinimo prieastis? Kokio
enklo krvis atsiranda metaliniame
strypelyje?
3.12. Kodl dulktas laidininkas elektrintas greitai praranda savo krv?
3.13. Kodl lengvas eivamedio rutuliukas prisitraukia prie elektrintos
lazdels ir tuojau nuo jos atoka?
3.14. Ar gali kno elektros krvis bti tiksliai lygus i anksto duotam dydiui, pavyzdiui, 1 C?

3.15. Metalinis knas turi 3 IO11


elektron pertekli. Koks yra to kno krvis?

3.20. Apskaiiuokite vis elektron,


esani 100 g mass aliumininiame
laide, krv.

3.16. Kiek elektron buvo nuimta"


trinant ilk stiklin lazdel, kurios
krvis 6,4 IO"8 C?

3.21. Auksuojant laikrodio korpus,


elektrolizs vonia pratekjo 1000 C
elektros krvis. Praeinant 1 C krviui, isiskiria 0,68 mg aukso. Kiek
pasunkjo laikrodis?

3.17. Trinamos stiklins lazdels pavirius neteko 8 IO10 elektron. Apskaiiuokite lazdels krv. Kaip ir
kiek pakito lazdels mas?
3.18. Ebonitin lazdel gijo -9,6
IO"8 C krv. Kiek elektron perjo
lazdel? Kaip ir kiek pakito lazdels
mas?
3.19. Kiek elektron yra 0,6 g mass
vandens lae? Vandens molekuls mas 3 IO"23 g.

3.22. Kokio didumo krvis pratekjo


elektrolizs vonia, sidabruojant auktel, jeigu jo mas padidjo 230,4 mg?
3.23. Kiek padidjo variuojamos ploktels mas, pratekjus 500 C krviui?
3.24. Ant anglinio elektrodo, sujungto
su srovs altinio neigiamuoju poliumi, nusdo 762 mg vario. Koks krvis
pratekjo vario sulfato tirpalu?

84. Kulono dsnis.


Krvio tverms dsnis
3.25. Kuo panaios gravitacin ir KuIono sveika? Kuo jos skiriasi?
3.26. Koks bandymas rodo, kad egzistuoja dviej ri elektros krviai?
3.27. Kuriuo atveju dviej metalini
rutuliuk sveikos jga bus didesn:
kai jie turs vienodo enklo krvius
ar kai skirting enkl? Rutuliuk
skersmuo yra tos paios eils, kaip ir
atstumas tarp j, krvis vienodas
ir lygus q, atstumas abiem atvejais
yra tas pats. Kodl?
3.28. Vienas krvis yra tarp kit dviej toki pat negalini judti krvi.
Ar jis bus pusiausviras? Jeigu taip, tai
kokia bus i pusiausvyra: pastovioji ar
nepastovioji? Kodl?
3.29. Brinyje pavaizduoti du vienodo didumo, bet prieing enkl tvir-

tinti krviai qx ir q2. Kurioje i apibrt srii esantis treias krvis


gali bti pusiausviras? Ar keisis atsakymas, kai krviai qx ir q2 bus vienariai?

<1

3.30. Kuris Kulono formuls dydis lieka neapibrtas, kai dsn taikome
skaiiuodami arti vienas kito esani
elektrint kn sveik?
3.31. Du metaliniai rutuliukai, elektrinti vienodo enklo krviais, pakabinti ant nelaidi vienodo ilgio sil,
pririt viename take. Kas atsitiks
rutuliukams nesvarumo slygomis?
Pavaizduokite briniu.

3.32. Suglausti knai sielektrina ir be


trinties, nors silpnai. Ar tai reikia,
kad juos galima elektrinti neatliekant darbo?
3.33. Dvi maos detals, kuri krvis
ir mas inomi, nutolusios viena nuo
kitos tam tikru atstumu ir sudaro udar sistem. Ar uteks i duomen,
iekant daleli pagreiio ir greiio?
Kodl?
3.34. Kvadrato virnse yra keturi
vienodo didumo krviai. Ar jie arts
vienas prie kito, ar tols? Ar visa sistema iliks pusiausvira?
+

3.39. Kaip ir kiek kart pakis krvi


sveikos jga, jeigu atstum tarp krvi sumainsime 2 kartus?
3.40. Du takiniai krviai ore nutol
vienas nuo kito atstumu r. Kaip ir
kiek kart pakis j sveikos jga, jei:
a) vien krv padidinsime 2 kartus;
b) abu krvius sumainsime 3 kartus;
c) atstum tarp krvi padidinsime
3 kartus;
d) atstum tarp krvi sumainsime
2 kartus?
3.41. Kaip ir kiek kart pakis dviej
takini krvi sveikos jga, jeigu
kiekvien krv 3 kartus padidinsime,
o atstum tarp j 2 kartus sumainsime?
3.42. Kokia jga sveikaus du elektronai, nutol vienas nuo kito atstumu,
lygiu 1,6 IO"8 cm?
3.43. Kokiu atstumu nutol vienas
nuo kito 1 ir 10 nC takiniai krviai sveikauja 18 mN jga?

+
3.35. Du 5 nC didumo krviai nutol
vienas nuo kito 4 cm atstumu. Kokia
jga jie veikia vienas kit?
3.36. Dviej debes elektros krvis
atitinkamai lygus 15 C ir 35 C. Vidutinis atstumas tarp j 25 km. Kokia
jga ie krviai veikia vienas kit?
3.37. Kad sivaizduotumte, kokio didumo yra 1 C elektrostatinis krvis,
apskaiiuokite jg, kuria sveikauja
du vienariai 1 C krviai, bdami
1 km atstumu vienas nuo kito.
3.38. Apskaiiuokite jg, kuria vandenilio atomo branduolys traukia elektron, skriejant 5 IO-11 m spindulio
orbita.

3.44. Kaip reikia idstyti du 4 nC ir


6 nC krvius, kad jie stumt vienas
kit 2,4 IO"4 N jga?
3.45. Kokia jga veikia vienas kit du
greta esantys NaCl kristalo jonai? Vidutinis atstumas tarp j 2,8 IO"10 m.
3.46. Vienas i dviej sveikaujani
krvi padidinamas 3 kartus. Kiek
kart reikia pakeisti atstum tarp t
krvi, kad j sveikos jga likt ta
pati?
3.47. Du vienodi to paties enklo krviai, vakuume nutol vienas nuo kito
per 2 m, sveikauja 0,5 N jga. Kokio
didumo yra kiekvienas krvis?
3.48. Du teigiamieji krviai q ir 2q,
tarp kuri atstumas 1 cm, veikia vienas kit 5,4 IO^ N jga. Kokio didumo kiekvienas krvis?

3.49. Du krviai nutol vienas nuo


kito per IO6 km ir sudaryti i 2 mg
elektron. Kokia jga jie veikia vienas kit?
3.50. Dvi neigiamai elektrintos dulkels kabo ore 1 mm atstumu viena nuo
kitos ir sveikauja 9 KT5N jga. Abiej dulkeli krviai yra vienodo didumo. Apskaiiuokite elektron pertekli kiekvienoje dulkelje.
3.51. Kokia jga veikt vienas kit du
vandens laai 0,5 km atstumu, jeigu
bt galima 0,1 % vis elektron,
esani viename 30 mg mass lae,
perduoti kitam laui?
3.52. Kok pradin pagreit gis 16 g
mass laelis, neteks 100 elektron,
jei u 5 cm nuo jo bus 3 mC krvis?
3.53. Pagal Bor, vandenilio atomo
elektronas juda apskritimine orbita.
Apskaiiuokite elektrono greit, kai
orbitos spindulys 0,5 IO"10 m.
3.54. Kiek kart skiriasi dviej elektron elektrin stmos jga nuo j
gravitacins traukos jgos? Kuri didesn?
3.55. Dviej elektrint rutuliuk gravitacin sveik atsveria elektrin
stmos jga. Rutuliuk mas 1 g, o j
krvis vienodas. Kokio didumo yra
tas krvis?
3.56. Palyginkite elektrono ir protono
elektrostatins bei gravitacins sveikos jgas.

3.57. Kartais dvi vairiariais krviais elektrintos dalels inyksta


virsdamos neutraliomis dalelmis. Ar
tai neprietarauja elektros krvio
tverms dsniui? Kodl?

3.58. Elektroskopo lapeliai prasiskeia


net ir tada, kai elektrinta lazdele dar
nelieiame jo metalinio strypelio, o
tik j artiname. Ar is reikinys neprietarauja krvio tverms dsniui?
Kodl?
3.59. Du vienodi metaliniai rutuliukai,
turintys atitinkamai 60 nC ir
40 nC vienodo enklo krv, buvo suglausti ir vl atitolinti per 5 cm. Kokia jga jie veikia vienas kit? Koks
dabar yra j krvis?
3.60. elektrinti rutuliukai, nutol
vienas nuo kito per 2 m, sveikauja
1 N jga. Bendras rutuliuk krvis lygus 5 IO-5 C. Kaip jis pasiskirsts
tarp rutuliuk?
3.61. Du vienodi metaliniai rutuliukai, turintys atitinkamai -1,5 IO-5 C
ir 2,5 IO"5 C krv, pritrauk vienas
kit, susiliet, po to nutolo per 5 cm.
Koks dabar yra kiekvieno rutuliuko
krvis ir kokia jga jie sveikauja?
3.62. Vienodi laids rutuliukai, elektrinti vienariais krviais q bei 8q ir
nutol vienas nuo kito per atstum a,
suglaudiami. Kokiu atstumu reikia
juos atitolinti vien nuo kito, kad j
sveikos jga nepasikeist?
3.63. Du vienodi laids rutuliukai
elektrinti taip, kad vieno j krvis
4 kartus didesnis u kito. Jie buvo
suglausti ir vl atitolinti tuo paiu atstumu. Kiek kart pasikeit rutuliuk sveikos jgos didumas, jei jie
buvo elektrinti:
a) vienariais krviais;
b) vairiariais krviais?

3.64. 12 nC ir 16 nC krviai nutol


vienas nuo kito per 9 cm. Kokia jga

veiks 4 nC krv, esant take, nutolusiame per 5 cm nuo maesniojo krvio ir per 4 cm nuo didesniojo?
3.65. Apskaiiuokite jg, veikiani
krv q2 = -IO - 6 C, kai krviai Qr1 =
= IO"7 C ir q3 = 2 IO"7 C yra ore, o
atstumas AB = BC = 10 cm.
<h
%

m
A

3.66. krvi +q ir -q lauk neamas krvis q/3 ir padedamas i pradi take C, vliau take D. Palyginkite jgas, veikianias t krv, kai
DA = AC= CB.
D

+q

-q

3.67. Du nejudantys krviai = 10 nC


ir q2 = 40 nC yra per 12 cm vienas nuo
kito. Kur reikia padti treij krv,
kad jis bt pusiausviras?

3.68. Ant silo kabo 9,8 g mass rutuliukas, kuriam suteiktas 1 krvis.
Prie jo i apaios priartinus tok pat
rutuliuk, silo tempimo jga sumajo 5 kartus. Koks atstumas buvo
tarp rutuliuk?
3.69. 120 mg mass rutuliukas, elektrintas 10 nC krviu, kabo ant nelaidaus silo. Po tuo rutuliuku, 40 cm
atstumu nuo jo, padedamas kitas maas rutuliukas. Kokio enklo ir kokio
modulio krv reikia suteikti padtam
rutuliukui, kad silo tempimo jga
padidt dvigubai?

3.70. Ant silo pakabinkite rutulio formos laidinink ir palieskite j elektrinta lazdele. Nustatykite, kokio
didumo jga lazdels elektrinis laukas
veikia laidinink. (Naudokits matlankiu ir jautriu dinamometru.)
3.71*. Du vienodi rutuliukai kabo ore
ant vienodo ilgio sil, pririt viename take. Atstumas nuo pakabos iki
rutuliuko centro lygus 0,2 m. Suteikus kiekvienam rutuliukui 3 10~7 C
krv, silai prasiskyr 60 kampu.
Apskaiiuokite rutuliuk mas.
3.72*. Du vienodi rutuliukai, pakabinti ant 20 cm ilgio sil, pririt viename take, lieia vienas kit. elektrinti 6 IO"7 C bendru krviu, jie atsistm vienas nuo kito taip, kad tarp
sil susidar 60 kampas. Apskaiiuokite kiekvieno rutuliuko mas.
3.73*. Du vienodi nedideli rutuliukai,
kuri kiekvieno mas 100 mg, pakabinti ant 30 cm ilgio sil. elektrinti
vienodais krviais, jie nutolo vienas
nuo kito 3 cm. Kokio didumo yra rutuliuk krvis?
3.74*. Du 1,5 g mass rutuliukai pakabinti ant ilkini sil, pririt viename take. gij vienodo didumo ir
to paties enklo krv, rutuliukai nutolo vienas nuo kito 10 cm, o silai
prasiskyr 40 kampu. Kokio didumo
elektros krv ir kiek elektron gavo
kiekvienas rutuliukas?

3.75*. Krviai ql = q2 = q3 = IO"6 C idstyti lygiakraio trikampio, kurio


kratin 20 cm, virnse. Kokia jga
ore veikia vien i i krvi?

3.76*. Takuose A ir B, tarp kuri


atstumas 10 cm, yra 4 IO"4 C ir - 4
IO"4 C krviai, o u 4 cm nuo atkarpos AB vidurio 0,5 IO"7 kg mass
laelis, turintis 20 elektron krv.
Kokio didumo jga veikia lael? Kok pradin pagreit ji suteikia?

3.77*. Taisyklingojo eiakampio, kurio kratin a, virnse yra tokie


krviai: q, q, q, q, - q , -q. Kokio didumo jga veikia krv q, esant eiakampio centre?

85. Kulono dsnis aplinkoje


3.78. Du takiniai 3 " 8 C krviai
yra ibale 3 cm atstumu vienas nuo
kito. Apskaiiuokite j sveikos jg.
3.79. Apskaiiuokite dviej - 2 IO"8 C
ir - 9 IO"8 C krvi, esani parafine
bei stikle, sveikos jg. Atstumas
tarp krvi lygus 8 cm.
3.80. Du vienodi krviai alyvoje veikia vienas kit 0,9 mN jga. Atstumas
tarp j lygus 5 cm. Kokio didumo yra
tie krviai?
3.81. Du takiniai krviai, tarp kuri
atstumas r, vakuume sveikauja tam
tikra jga. Koks turi bti atstumas a
tarp i krvi skvarbos dielektrike, kad sveikos jga likt tokia pati?
3.82. Du takiniai krviai vandenyje
veikia vienas kit 40 mN jga. Kokio
didumo jga jie sveikaut organiniame stikle?
3.83. 0,5 IO"7 C ir 1,1 IO"5 C krviai
vandenyje nutol vienas nuo kito per
3,3 cm. Apskaiiuokite t krvi sveikos jg. Nustatykite, koks turi
bti atstumas tarp i krvi vakuume, kad sveikos jga nepakist.
3.84. Du takiniai 60 nC ir 240 nC
krviai yra alyvoje per 16 cm vienas
nuo kito. Kurioje vietoje tarp j reikia padti trei 3 IO^1 C krv, kad
jis bt pusiausviras? Ar i pusiausvyra bus pastovi? Ar ji sutriks, pasikeitus treiajam krviui?

3.85. Du krviai, kuri vienas 4 kartus didesnis u kit, vakuume sveikauja 30 N jga. Atstumas tarp t
krvi lygus 0,2 m. Kokio didumo yra
ie krviai? Koks turt bti atstumas tarp j vandenyje, kad sveikos
jga likt tokia pati?
3.86. Kiek kart reikia padidinti dviej vienod krvi modulius, kad,
panardinti vanden, tie krviai sveikaut tokia pat jga, kaip ir ore?
Atstumas tarp krvi nekinta.
3.87. Du vienodi krviai, vakuume
nutol vienas nuo kito per 20 cm, sveikauja tokio pat didumo jga, kaip
ir alyvoje, bdami 14 cm atstumu vienas nuo kito. Apskaiiuokite alyvos
dielektrin skvarb bei krvi didum, kai j sveikos jga lygi 60 N.
3.88. Kaip ir kiek kart reikia pakeisti atstum tarp dviej krvi, kad,
panardinti glicerin, jie sveikaut
tokia pat jga, kaip ir ore?
3.89. Du vienodi rutuliukai yra ibale
0,4 m atstumu vienas nuo kito. Vieno
j krvis 9 nC, kito 3 nC. Rutuliukai sulieiami ir vl atitolinami tuo
paiu atstumu. Apskaiiuokite j sveikos jg prie sulieiant ir sulietus?
3.90. Du vienodo krvio rutuliukai inde su -18 0C temperatros ledu buvo
nutol vienas nuo kito 20 cm atstumu. Paildius ind, ledas itirpo. Kad

sveikos jga nepasikeist, rutuliukus


teko suartinti iki 38 mm. Apskaiiuokite ledo dielektrin skvarb, inodami, kad O 0C temperatros vandens
dielektrin skvarba lygi 88.
3.91. Rutuliukas A panardintas glicerin. Kokiu atstumu nuo jo turi bti
18 mm3 trio plienin dulkel Bf kad
ji bt pusiausvira? Rutuliuko krvis
5 nC, dulkels
2,5 nC.

I f p r l

3.92. Dviem 0,2 mm spindulio vandens laeliams suteikus vienodo didumo ir to paties enklo krv, elektrin stmos jga atsvr gravitacin
traukos jg. Kokio didumo buvo tie
krviai?
3.93*. Du vienodi mai rutuliukai pakabinti ant 0,8 m ilgio sil, pririt
viename take, ir panardinti benzin. gij - 3 IO-7 C krvius, jie nutolo
vienas nuo kito 0,4 m atstumu. Apskaiiuokite sil tempimo jg.
3.94*. Du vienodi rutuliukai buvo elektrinti vienodo didumo vienariais
krviais ir pakabinti ant vienodo ilgio
sil, tvirtint viename take. Rutuliukai isiskyr sudarydami tarp sil
70 kamp. Panardinus juos skyst,
kampas tarp sil sumajo iki 60.
Apskaiiuokite skysio dielektrin
skvarb. Archimedo jg nekreipkite dmesio.

86. Elektrinio lauko stipris


3.95. K vadiname elektrinio lauko jg linijomis?
3.96. Kada elektrinio lauko stipris kuriame nors take ir jga, veikianti tame take esant bandomj krv, yra
prieing krypi?
3.97. Neatlikdami algebrini veiksm,
rodykite, kad elektrinio dipolio lauko
stipris bet kuriame take yra tuo maesnis, kuo maesnis atstumas tarp dipol sudarani krvi.
3.98. iluminse elektrinse ir kitose
monse kietosioms dm dalelms
gaudyti naudojami elektrostatiniai filtrai. Juos sudaro metalinis vamzdelis
su itempta iilgai aies viela. Kaip
veikia ie filtrai?

3.99. Automobili gamyklose detali


pavirius daomas elektrostatiniu bdu. Daoma detal slenka po elektrodu metaliniu tinkleliu, sujungtu su
vienu auktosios tampos altinio poliumi. Pro tinklel purkiami daai.
Kokiai slygai esant, da laeliai juds tik prie detals?
3.100. Elektros energijos imtuvas yra
u 900 km nuo elektrins. Po kiek
laiko, jungus elektrinje jungikl, imtuvu ims tekti elektros srov? Laidumo elektronai juda laidais keli
milimetr per sekund greiiu.
3.101. Apskaiiuokite jg, veikiani
10 nC krv take, kuriame elektrinio
lauko stipris lygus 3 kV/m.

3.102. Tam tikrame lauko take 3


IO-7 C krv veikia 15 mN jga. Apskaiiuokite elektrinio lauko stipr tame take.
3.103. ems elektrinio lauko stipris
lygus 100 V/m. Kokio didumo jga
is laukas veikia 1 mC krv turint
kn?
3.104. Apskaiiuokite elektrinio lauko stipr takuose, nutolusiuose nuo
35 nC krvio per 7 cm ir 3 cm?
3.105. Kokio didumo krvis kuria
elektrin lauk, jeigu 9 cm atstumu nuo to krvio lauko stipris lygus
1,7 IO5 V/m?
3.106. Kokiu atstumu nuo IO"8 C krvio elektrinio lauko stipris bus lygus
900 V/m?
3.107. Du takiniai 4 10~9 C ir - 5
IO"9 C krviai yra 50 cm atstumu
vienas nuo kito. Apskaiiuokite elektrinio lauko stipr tuos krvius jungianios atkarpos vidurio take.
3.108. Lauk kuria du lygs vienariai krviai, nutol tam tikru atstumu vienas nuo kito. Apskaiiuokite
elektrinio lauko stipr juos jungianios atkarpos vidurio take. Ar lauko
stipris likt toks pat, jei pasikeist
vieno krvio enklas?
3.109. Take A yra krvis q1 = 40 nC,
o take B krvis q2 = 10 nC. Apskaiiuokite elektrinio lauko stipr
takuose C ir D, kai AC = 6 cm, CB =
= BD = 30 mm.
A

B
I
q2

3.110. 50 kV/m stiprio vienalyiame


elektriniame lauke yra 25 nC krvis.
Apskaiiuokite elektrinio lauko stipr
takuose, kurie nutol nuo to krvio
5 cm atstumu ir yra:
a) krv kertanioje vienalyio lauko
jgos linijoje;
b) krv kertanioje tiesje, statmenoje jg linijoms.
3.111. Atstumas tarp krvi q ir 9q lygus 8 cm. Kokiu atstumu nuo pirmojo
krvio yra takas, kuriame elektrinio
lauko stipris lygus nuliui?
3.112. Atstumas tarp dviej krvi,
kuri vieno modulis 6 kartus didesnis
u kito, lygus a. Kuriame take elektrinio lauko stipris lygus nuliui, kai
tie krviai:
a) vienariai;
b) vairiariai?
3.113. 0,3 g mass eivamedio rutuliukas, kurio krvis lygus 6,3 IO"9 C,
pakabintas ant ilkinio silo. Kokiu kampu is rutuliukas nukryps vienalyiame
horizontalios
krypties
IO5 N/C stiprio elektriniame lauke?
3.114. elektrintas metalinis rutuliukas, pakabintas ant izoliacinio stovo,
buvo perkeltas vienalyt horizontalios krypties elektrin lauk. Tada silas su vertikale sudar 40 kamp.
Kiek pasikeit silo nuokrypio kampas, rutuliukui netekus 0,1 krvio?
3.115*. Mass m ir krvio q rutuliukas laisvai krinta vienalyiame elektriniame lauke, kurio stipris E nukreiptas lygiagreiai ems paviriui.
Rutuliuko pradinis greitis lygus nuliui.
Apibdinkite rutuliuko judjim. Paraykite jo trajektorijos lygt. (X a
nukreipkite iilgai lauko, Y a vertikaliai emyn.)

3.116. 2 IO"8 C ir 1,6 IO"7 krviai


yra 5 cm atstumu vienas nuo kito. Apskaiiuokite elektrinio lauko stipr
take, nutolusiame nuo pirmojo krvio 3 cm, o nuo antrojo 4 cm.

3.124. Kokio stiprio elektrin lauk


reikia sukurti vakuume, kad nejudjs elektronas jame gyt 2 IO11 m/s2
pagreit? Per kiek laiko elektrono
greitis padids iki 5 IO5 m/s?

3.117. Atstumas tarp 5 ir - 5


krvi lygus 12 cm. Apskaiiuokite
elektrinio lauko stipr take, nutolusiame nuo abiej krvi 9 cm.

3.125. Kiek pakis krintanio ant ems kno pagreitis, suteikus tam knui 5 IO"8 C krv? Kno mas 4 g,
elektrinio lauko stipris prie ems paviriaus 100 N/C.

3.118. Trys vienodi IO"8 C krviai yra


taisyklingojo trikampio, kurio kratin 1 cm, virnse. Apskaiiuokite
elektrinio lauko stipr kiekvienoje trikampio virnje.
3.119. Trys lygs vienariai krviai
q nutol vienodu atstumu a vienas
nuo kito. Apskaiiuokite elektrinio
lauko stipr j sudaromo trikampio
centre. Koki vert gyt is stipris,
jei vienas krvis bt prieingo
enklo?
3.120. Dviejose prieingose kvadrato
virnse yra 2 IO"7 C krviai. Kvadrato kratins ilgis 20 cm. Apskaiiuokite elektrinio lauko stipr kitose
dviejose virnse.
3.121. Trys vienodi teigiamieji 5
IO"9 C krviai yra trijose kvadrato,
kurio kratin 40 cm, virnse. Apskaiiuokite elektrinio lauko stipr
ketvirtojoje virnje.
3.122. Kiek pakis krintanio 5 g mass kno pagreitis, jeigu kn elektrinsime 2,5 IO"8 C krviu? ems
elektrinio lauko stipris nukreiptas statmenai jos paviriui ir lygus 100 V/m.
3.123. 20 g mass nesvarus rutuliukas
elektrintas 2 IO"9 C krviu. Kokiu
pagreiiu is rutuliukas juds vienalyiame elektriniame lauke, kurio stipris 3 IO4 V/m?

3.126. Pateks vienalyt elektrin


lauk, elektronas juda vakuume lauko jg linij kryptimi. Pradinis jo
greitis 1,6 IO3 km/s, o lauko stipris
90 N/C. Per kiek laiko elektrono greitis pasidarys lygus nuliui?
3.127. Elektronas lekia 1,8 IO4 m/s
greiiu vienalyt 0,003 N/C stiprio
elektrin lauk vakuume ir juda prieinga jg linijoms kryptimi. Kok pagreit ir kok greit gis elektronas,
nulks lauke 7,1 cm atstum? Per
kiek laiko elektronas gis t greit?
3.128. 10 mg mass laelis kabo vienalyiame 100 N/C stiprio elektriniame lauke. Koks yra to laelio krvis?
3.129. Vakuume vienalyiame elektriniame lauke yra 3 IO"7 g mass dulkel, kurios krvis -1,6 IO"11 C.
Kokio didumo ir kokios krypties turi
bti elektrinio lauko stipris, kad dulkel nejudt?
3.130. Kokiu pagreiiu kris 2 g mass
rutuliukas, kuriam suteiktas 1 C
krvis? ems elektrinio lauko stipris nukreiptas jos paviri ir lygus
130 V/m.
3.131. Teigiamai elektrintas rutuliukas, kurio mas 0,2 g, o jo tankis 1200 kg/m3, laisvai plaukioja skystame 800 kg/m3 tankio dielektrike.

Dielektrikas yra 50 kV/m stiprio vienalyiame elektriniame lauke, kuris


nukreiptas vertikaliai auktyn. Apskaiiuokite rutuliuko krv.
3.132. 9 g mass aliumininis rutuliukas, kurio krvis IO"6 C, yra alyvoje.
Nustatykite elektrinio lauko, nukreipto auktyn, stipr, jei yra inoma, kad
rutuliukas plaukioja. Alyvos tankis
990 kg/m3.

3.133. Glicerine elektrin lauk kuria


takinis 5 IO"8 C krvis. Apskaiiuokite to lauko stipr tak, nutolusiame nuo krvio 5 cm.
3.134. Elektrinio lauko stipris 5 cm
atstumu nuo 4,5 IO 7 C takinio krvio lygus 2 IO4 N/C. Kokioje aplinkoje yra tas krvis? Kokia aplinkos
dielektrin skvarba?
3.135. Elektrin lauk kuria 1,8
IO"8 C takinis krvis. Apskaiiuokite to lauko stipr take, nutolusiame
nuo krvio 5 cm. Kokio didumo jga
laukas veikia tame take 2,0 IO"9 C
krv?
3.136. Glicerino pripildytas varinis indas neamas 78 kV/m stiprio vienalyt elektrin lauk. Apskaiiuokite
lauko stipr glicerine; variniame inde
(jo sienelse).
3.137. alyv panardinamas maas
elektrintas rutuliukas. Kokiu atstumu nuo jo elektrinio lauko stipris yra
toks pat, koks buvo 25 cm atstumu
nuo dar nepanardinto rutuliuko?
3.138. Kokio didumo krvis kuria
elektrin lauk vakuume, jei 10 cm
atstumu nuo to krvio lauko stipris

lygus 6 IO5 N/C? Kuriame take elektrinio lauko stipris lieka toks pat, kai
krvis dedamas mediag, kurios
= 2?

3.139. Kaip dviem izoliuotiems vienodo skersmens metaliniams rutuliams


galime suteikti to paties didumo vienarius krvius? to paties didumo
vairiarius krvius?
3.140. Ar galima vis laidininko elektros krv perduoti kitam izoliuotam
laidininkui? Kaip?
3.141. Teigiamai elektrintas rutuliukas dedamas neelektrint tuiavidur rutul.
a) Ar rutulio viduje yra elektrinis laukas? Kur ir kokie krviai atsiranda?
Kodl?
b) Kas atsitiks, elektrintam rutuliukui slankiojant rutulio viduje? Kodl?
c) Kas atsitiks, jei rutuliukas nejuds,
bet prie rutulio i iors bus artinamas elektrintas knas? Kodl?
3.142. Grafikai pavaizduokite, kaip
priklauso takinio krvio kuriamo
elektrinio lauko stipris nuo atstumo
iki to krvio ir kaip priklauso laidaus
rutulio lauko stipris nuo atstumo iki
jo centro.
3.143. Prie ems paviriaus elektrinio lauko stipris lygus 130 V/cm.
em laikydami 6400 km spindulio
rutuliu, apskaiiuokite jos krv.
3.144. 30 cm spindulio metaliniam
rutuliui suteiktas 6,2 IO"9 C krvis.
Apskaiiuokite elektrinio lauko stipr
rutulio centre; 0,5 spindulio atstumu
nuo centro; 30 cm atstumu nuo rutulio paviriaus.

3.145. 20 cm skersmens rutuliukas


elektrintas 3,14 IO"7 C krviu. Raskite jo paviriaus krvio tank.
3.146. Kok krv gijo 5 cm spindulio
rutuliukas, kurio paviriaus krvio
tankis 0,4 IO"4 C/m2?
3.147. Elektrinio lauko stipr E rutulio paviriuje ireikkite paviriaus
krvio tankiu . Ar galima taikyti
gaut formul, apskaiiuojant laidininko, kur riboja plokias pavirius,
elektrinio lauko stipr?
3.148. elektrinto laidaus rutulio paviriaus krvio tankis . Apskaiiuokite elektrinio lauko stipr take,
nutolusiame nuo rutulio paviriaus
atstumu, lygiu jo skersmeniui.
3.149. 4 cm spindulio laidus rutulys
elektrintas 16 nC krviu. Apskaiiuokite paviriaus krvio tank ir elek-

trinio lauko stipr takuose, nutolusiuose nuo rutulio centro 3 cm ir


5 cm atstumu.

3.150. Teigiamai elektrintas laidus


rutulys laikomas vir metalo lakto.
Pavaizduokite elektrinio lauko jg linijas tarp rutulio ir lakto.

3.151. Begalins elektrintos plokts paviriaus krvio tankis lygus


325 nC/m2. Apskaiiuokite jos elektrinio lauko stipr.
3.152*. Begalins vertikalios ploktumos paviriaus krvio tankis 4 nC/cm2.
Ant silo, pritvirtinto prie tos ploktumos, kabo 0,5 g mass rutuliukas,
kurio krvis 1 nC. Kokiu kampu silas nukrypsta nuo ploktumos?

87. Laidininkai ir dielektrikai elektrostatiniame lauke


3.153. Pirtu palietus elektrinto elektroskopo stryp, elektroskopas isielektrino. Ar tai pasikartos, netoli
elektroskopo pastaius elektrint kn? Kodl?
3.154. Teigiamai elektrinta lazdele,
nemaindami jos krvio, vien elektroskop elektrinkite teigiamai, o kit neigiamai.
3.155. Kokiu principu veikia elektrostatins saugos taisai? Kokiu tikslu
ant kai kuri radijo lemp udedami
metaliniai gaubtai?
3.156. Indukcijos bdu sielektrins
dielektrikas perpjaunamas dvi dalis. Ar j krviai bus vienariai?
Kodl?

3.157. Varinis rutuliukas elektrintas


krviu +q. K reikia daryti, norint vis rutuliuko krv perduoti metaliniam indui?
3.158. Kaip apsaugoti laboratorijos,
kurioje eksperimentuojama su dideliais elektrostatiniais krviais, darbuotojus nuo i krvi veikimo?
3.159. Jei prie elektrinto metalinio
daikto priartinsime neelektrint, tai
elektrinio lauko stipris pastebimai pasikeis. Kodl?
3.160. Kaip juds molekul-dipolis ioriniame vienalyiame elektriniame
lauke? Kodl?
3.161. Vakuume krviai veikia vienas
kit jga F. Kokio didumo jga jie sveikaus ibale?

3.162. Vienalyio elektrinio lauko


stipris vakuume 9,9 IO7 V/m; alkoholyje io lauko stipris sumaja iki
3 IO6 V/m. Apskaiiuokite alkoholio
dielektrin skvarb.

3.163. Takinio krvio elektrinio lauko stipris tam tikrame take vakuume lygus 9 IO8 V/m. Apskaiiuokite
lauko stipr tame paiame take vandenyje ir ibale?

88. Potencialas. tampa


3.164. Tam tikro krvio elektrinio lauko potencialas maja tolstant nuo to
krvio. Koks yra to krvio enklas?

3.170. Kas atsitikt elektrometro rodyklei, jei jos sukimosi ais eit per
sunkio centr?

3.165. Koks yra elektros krvio enklas, jei jo lauko potencialas, artjant
prie to krvio, maja?

3.171. Metalinis rutulys elektriniame


lauke sielektrino indukcijos bdu. Ar
bus iuo atveju rutulio pavirius ekvipotencialinis? Kodl?

3.166. Dviem metaliniams skirtingo


spindulio rutuliams suteikiamas vienodas krvis. Ar pereit krvis i vieno rutulio kit, jei juos sujungtume
laidininku? Paaikinkite kodl.

3.172. Yra du vienodo didumo vairiariai takiniai krviai (dipolis). Ekvipotencialinis pavirius eina per tak,
esant viduryje tarp t krvi. Apibdinkite to paviriaus form.

3.167. Plonu laidi sluoksniu (folija


ar elektrolito sluoksniu) teka elektros
srov. Kaip galvanometru nustatyti
per duotj io sluoksnio tak einanio ekvipotencialinio paviriaus form? Kaip galima suinoti elektrinio
lauko stiprio vektoriaus krypt tame
take?

3.173. Tolygiai elektrintos ploktumos elektrinio lauko stipris nustato4

w
mas pagal formul ^ ~ 2~ Matome,
kad jis nepriklauso nuo atstumo. Ar,
perkeliant elektros krv tokiame lauke, bus atliekamas be galo didelis darbas? Kodl?

3.168. Ar gali krvio potencin energija nekisti, kai is krvis juda elektriniame lauke? Kodl?

3.174. Du skirtingo skersmens metaliniai rutuliukai ore buvo elektrinti


vienodais krviais, o vakuume
skirtingais
krviais.
Palyginkite
abiem atvejais rutuliuk potencialus.

3.169. Kodl elektrometro korpusas


daromas metalinis ir eminamas? Ar
galime imatuoti laidininko potencial, sujung t laidinink su elektrometro korpusu, o elektrometro stryp bei rodykl emin? K rodys
elektrometras, jei su juo ilgu laidininku sujungt bandomj rutuliuk
brauksime bet kokios formos elektrinto laidininko paviriumi? Kodl?

3.175. Elektrin lauk kuria takinis


3 10~7 C krvis, esantis alyvoje. Apskaiiuokite lauko stipr ir potencial
take, nutolusiame nuo krvio 30 cm.
3.176. Apskaiiuokite potencial skirtum tarp laidaus elektrinto rutulio
paviriaus tako ir tako rutulio viduje.

3.177. Brinyje pavaizduota ploki


padtis bei nurodytas potencialas. Nubraiykite elektrinio lauko stiprio priklausomybs nuo atstumo tarp ploki grafik.
+50 V

-50 V

3.180. Pavienis laidus 3 cm skersmens rutulys vakuume elektrintas


15 nC krviu. Apskaiiuokite jo potencial.
3.181. Kiek elektron reikia perduoti
pavieniam 7 cm skersmens metaliniam rutuliui, esaniam vakuume,
kad jo potencialas bt lygus 6 kV?
3.182. Du vienodi 0,3 cm spindulio rutuliukai, kuri kiekvieno potencialas
9 kV, yra vakuume. Atstumas tarp rutuliuk centr lygus 18 cm. Kokio didumo jga jie stumia vienas kit?
3.183. Vakuume esanio rutulio spindulys lygus 10 cm, o potencialas 1 m
atstumu nuo jo paviriaus 30 V.
Koks yra rutulio potencialas? Kokio
didumo krvis suteiktas rutuliui?

3.178. Brinyje pavaizduotos elektrinio lauko jg linijos ir du ekvipotencialiniai paviriai (A ir B). Kuriame
take C ax D laukas stipresnis?
Kodl?

3.184. Elektrin lauk vakuume kuria


takinis 2 nC krvis. Apskaiiuokite
atstum tarp dviej ekvipotencialini
paviri, kuri potencialas atitinkamai lygus 30 V ir 20 V.
3.185. 30 cm skersmens pavieniam
metaliniam rutuliui buvo suteiktas
6 IO-8 C krvis. Kok potencial gijo
rutulys? Apskaiiuokite elektrinio lauko potencial rutulio centre ir 45 cm
atstumu nuo jo paviriaus ore.
3.186. Du rutuliukai elektrinti vairiariais IO-8 C didumo krviais.
Apskaiiuokite elektrinio lauko potencial take, kuris yra u 10 cm
nuo pirmojo ir u 20 cm nuo antrojo
krvio.

3.179. Elektrin lauk kuria takinis


krvis ir elektrintas laidus rutulys.
Nubraiykite j potencialo priklausomybs nuo atstumo grafikus.
3727

3.187. Elektrin lauk glicerine kuria


takinis 6 nC krvis. Apskaiiuokite
dviej lauko tak, nutolusi nuo krvio per 3 cm ir 15 cm, potencial skirtum.
193

3.188. Brinyje pavaizduotas IO"8 C


krvio elektrinis laukas. Nustatykite
tak A, B ir G potencial ir kiekvienos tak poros potencial skirtum. Takai A ir nutol nuo krvio
0,3 m, o takas C 45 cm.

3.193. Apskaiiuokite tamp tarp


elektrinio lauko tak A ir , kai
AB = 10 cm, = 60, o lauko stipris
40 kV/m.

>

3.194. Tarp dviej elektrint plokteli, nutolusi viena nuo kitos 5 cm,
susidar vienalytis 200 V/cm stiprio
elektrinis laukas. Apskaiiuokite
tamp tarp plokteli. Nustatykite,
kokio didumo jga is laukas veikia
6 IO"7 C krv.
3.189. Atstumas tarp dviej lygiagrei laidi ploki 1 mm, o tampa
220 V. Koks elektrinio lauko tarp t
ploki stipris?
3.190. Kabelinio popieriaus bandin,
kurio storis IO-5 m, pramua 600 V
tampa. Koks yra to popieriaus elektrinis atsparumas (maiausias j pramuanio elektrinio lauko stipris)?
3.191. Dvi lygiagreios elektrintos
ploktels nutolusios viena nuo kitos 8 cm. J potencial skirtumas lygus 800 V. Kokio didumo jga veikia
tarp t plokteli atsiradus IO-4 C
krv?
3.192. Kokio didumo jga veikia kiekvien laisvj elektron 5 m ilgio laide, kurio gal tampa 75 V? Elektrin
lauk laide laikykite vienalyiu.

3.195. Atstumas nuo vienos ore esanios elektrintos plokts iki kitos lygus 2 cm. Tarp j yra IO4 V/m stiprio
elektrinis laukas. Apskaiiuokite
ploki potencial skirtum. Koks
bt is skirtumas, jeigu tarp ploki lygiagreiai dtume 2 mm storio
metalo ploktel?
3.196. Dvi lygiagreios metalins
plokts nutolusios viena nuo kitos
3 cm, o j potencial skirtumas lygus
400 V. Nekeiiant ploki krvio, jos
pastumiamos tiek, kad atstumas tarp
j padidja iki 6 cm. Kiek pakinta
ploki potencial skirtumas?
3.197. IO"7 g mass dulkel kabo tarp
orinio plokiojo kondensatoriaus
elektrod, kuri tampa 6 kV. Atstumas tarp elektrod 3 cm. Apskaiiuokite dulkels krv.

3.198. IO"10 g mass dulkel, kurios


krvis lygus 30 elementarij krvi,
pusiausvira kabo tarp dviej lygiagrei plokteli. T plokteli potencialai skiriasi 160 V. Apskaiiuokite atstum tarp plokteli.
3.199. Ki^k perteklini elektron turi
bti 2 IO"8 g mass dulkelje, kad ji
kabot pusiausvira plokioj o konden-

satoriaus elektriniame lauke? Kondensatoriaus ploki tampa 600 V, o


atstumas tarp j 6 mm.
3.200. Tarp dviej lygiagrei ploki, kuri potencial skirtumas 800 V,
kabo alyvos laas. Jo spindulys 1,5 .
Atstumas tarp ploki 0,4 cm, alyvos tankis 0,8 g/cm3. Koks yra lao
krvis?

89. Darbas elektrostatiniame lauke


3.201. Palyginkite darb, kuris atliekamas perkeliant krv q kiekviena
elektrinio lauko stiprio, arba jg, linija.

perkeliant krv bus teigiamas, kuriose neigiamas ir kuriose lygus


nuliui? rodykite. Apskaiiuokite darb, atliekam perkeliant krv visu
kontru.
BL

3.202. 4 IO"9 C krvis buvo perkeltas


500 V/cm stiprio vienalyiame elektriniame lauke 6 cm atstumu, be to, krvio judjimo trajektorija sudar su
lauko kryptimi 60 kamp. Kok darb atliko elektrinio lauko jgos, perkeldamos krv?
3.203. Perkeliant 3 IO"6 C krv tarp
dviej elektrinio lauko tak, buvo atliktas 6 IO"4 J darbas. Apskaiiuokite
t tak potencial skirtum.
3.204. Kok darb atlieka elektrinio
lauko jgos, paslinkdamos 2,2 C krv
tarp dviej tak, kuri potencialai
skiriasi 30 V?
3.205. Elektros krvis q perkeliamas
udaru kontru ABCDA.
Kuriose jo
atkarpose elektrinio lauko darbas

t
i
3.206. Perkeliant krv nuo ems
elektrinio lauko tak, kurio potencialas 800 V, atliktas IO"5 J darbas. Apskaiiuokite to krvio didum.
3.207. Perkeliant IO"6 C krv i begalybs tam tikr elektrin lauk, buvo atliktas 5 IO"6 J darbas. Apskaiiuokite lauko tako, kur perkeltas
krvis, potencial begalybs atvilgiu.

3.208. I laidininko, kurio potencialas 3 kV, 4 IO-6 C krvis nutekjo


em. Kok darb atliko elektrinio
lauko jgos?

3.212. Palyginkite darbus, kuriuos atlieka elektrinio lauko jgos, perkeldamos krv i tako A takus B, C
ir D.

3.209. Palyginkite darbus, kurie atliekami perkeliant krvius elektriniame


lauke i tako A tak B ir i tako
A tak C. Atsakym pagrskite.

3.213. elektrinta dalel, veikusi 1 kV


potencial skirtum, gijo 6 keV energij. Apskaiiuokite dalels krv ir ireikkite j elektrono krviu.
3.210. Takinio krvio q elektriniame
lauke i tako A takus , C, D ir E
perkeltas vienas krvis. Palyginkite
darbus, atliktus perkeliant krv, ir
pagrskite atsakym.
A

3.211. Du rutuliukai, kuri krvis atitinkamai 6,7 nC ir 13,3 nC, yra 0,4 m
atstumu vienas nuo kito. Kok darb
reikia atlikti suartinant rutuliukus
tiek, kad atstumas tarp j sumat
iki 25 cm?

3.214. Dviej laidinink potencialas


ems atvilgiu atitinkamai lygus
24 V ir - 6 V. Kok darb reikia atlikti
norint 7 IO 7 C krv perkelti i vieno laidininko kit?
3.215. Kok darb reikia atlikti norint
perkelti takin 3 IO"8 C krv i begalybs tak, esant 25 cm atstumu
nuo laidaus rutulio paviriaus? Rutulio spindulys 5 cm, potencialas 400 V,
be to, rutulys yra ore.
3.216. Elektrin lauk kuria 6 IO"7 C
krvis, esantis aplinkoje, kurios dielektrin skvarba 2. Koks yra tak B
ir C, nutolusi nuo krvio 6 cm ir
30 cm, potencial skirtumas? Kok
darb atlieka lauko jgos, perkeldamos 0,4 IO"7 C krv i tako B tak C?
3.217. Atstumas tarp 1 C ir 6,3 nC
krvi lygus 10 cm. Kok darb reikia
atlikti perkeliant antrj krv tak, nutolus nuo pirmojo krvio 1 m?

3.218. 3 cm spindulio rutuliukas, elektrintas iki 200 V potencialo, yra ibale. Koks yra rutuliuko krvis? Kok
darb atlieka elektrinio lauko jgos,
perkeldamos 0,4 IO-10 C krv 9 cm
atstumu nuo rutuliuko paviriaus iilgai jg linijos?

trometru imatavus potencial skirtum - , paaikjo, kad jis lygus


400 V. Koks buvo rutuliuko krvis?

3.219. 0,5 m atstumu nuo 9 cm spindulio rutulio, elektrinto iki 20 kV potencialo, yra takinis IO"8 C krvis.
Kok darb reikia atlikti, kad atstumas tarp rutulio ir krvio sumat
iki 15 cm?
3.220. Prie metalinio stovo prikabintas 4 mg mass rutuliukas. Juos
palietus elektrinta lazdele, rutuliukas
pasislinko i tako A tak B, esant
h = 1 cm aukiau u tak A. Elek-

90. Judanio krvio energija


3.221. Greitintuve protonai gyja
7 IO10 eV energij. Ireikkite j
dauliais. 1000 km/s greiiu judanio
elektrono energij ireikkite elektronvoltais.
3.222. Vienvalentis jonas pradeda judti ir pralekia greitinant tarp, kurio potencial skirtumas U. Apskaiiuokite jono kinetin energij.

trajektorijos take skirtum, kai kinetin materialiojo tako energija pradinje padtyje lygi nuliui.
3.225. Rimties bsenoje buvs elektronas elektriniame lauke gyja 2
IO6 m/s greit. Kokia yra tampa
tarp dviej lauko tak, tarp kuri
praskrieja elektronas?

3.223. Elektronas nulk nuo vieno


elektrinio lauko tako iki kito, kuri
potencial skirtumas 0,25 MV. Pradin elektrono greit laikydami lygiu nuliui, apskaiiuokite jo gyt kinetin
energij.

3.226. I skilusio radioaktyviojo elemento polonio atomo branduolio a dalel ilekia 1,6 IO7 cm/s greiiu. Kok
potencial skirtum reikia sudaryti,
kad elektriniame lauke dalel gyt
tok pat greit?

3.224. Materialusis takas, elektrintas 0,67 nC krviu, juddamas elektriniame greitinimo lauke, gyja IO8 eV
kinetin energij. Apskaiiuokite potencial pradiniame ir galiniame

3.227. 40 mg mass rutuliukas, turintis 1 nC krv, juda i begalybs


10 cm/s greiiu. Iki kokio atstumo
jis gali priartti prie takinio 1,6 nC
krvio?

3.228. Kok greit gyja elektronas,


pralkdamas 300 V greitinimo potencial skirtum?

stot? Koks turi bti lauko stipris,


kad dalel sustot, nulkusi 2 m atstum?

3.229. I radio branduolio 18 Mm/s


greiiu ilekia dalel (m = 6,7
IO"27 kg, q = 3,2 10"19C). Ji patenka
vienalyt elektrin lauk, kurio jg
linij kryptis prieinga dalels judjimo krypiai. Kok potencial skirtum turi pralkti dalel, kad su-

3.230. 1 g mass rutuliukas elektriniame lauke nuriedjo i tako, kurio


potencialas 600 V, tak, kurio potencialas lygus nuliui. Koks buvo rutuliuko greitis pradiniame take, jei
galiniame take jis lygus 20 cm/s? Rutuliuko krvis 2 IO"7 C.

91. Elektrin talpa. Plokiojo kondensatoriaus


talpa ir energija
3.231. Ar visada vienod izoliuot laidinink elektrin talpa yra vienoda?
Kodl?
3.232. Priartinkite pirt prie elektrinto elektroskopo rutuliuko. Lapeliai susiglaus. Atitraukite pirt, ir lapeliai vl prasiskleis. Kaip paaikinti
reikin?
3.233. Vienagysl arvuot kabel galima laikyti ritinio formos kondensatoriumi. Nurodykite, kas yra jo elektrodai ir kas dielektrikas.
3.234. Laidininkas elektrintas 2
IO"9 C krviu iki 120 V potencialo.
Apskaiiuokite laidininko elektrin
talp. Atsakym ireikkite faradais,
mikrofaradais ir pikofaradais.
3.235. Kokio didumo elektros krvis
susikaups 1,2 talpos kondensatoriuje, krautame iki 120 V? 240 V?
3.236. Iki kokios tampos reikia krauti 5 talpos kondensatori, kad jis
gyt 5,5 IO"4 C krv?
3.237. Dviej metalini rutuli talpa
atitinkamai lygi 10 pF ir 20 pF, o krvis 1,6 IO"8 C ir 3,4 IO"8 C. Ar

pereis krviai i vieno rutulio kit,


kai rutulius sujungsime viela? Kodl?
3.238. Benzinui tekant metaliniu
vamzdynu, kurio vidinis pavirius
emaliuotas, sielektrina ir benzinas, ir
vamzdynas. Kodl benzino krvis nenuteka emintu vamzdynu em?
3.239. tampuot plastikini detali
paviriuose, kurie lieiasi su metalini form sienelmis, atsiranda statinis elektros krvis. Kodl, detal
iimant i formos, padidja elektrinto paviriaus potencialas ems atvilgiu?
3.240. Kondensatorius prijungtas prie
tampos altinio. Ar isikraus kondensatorius, jei nuo altinio atjungsime:
a) bet kur elektrod;
b) abu elektrodus?
Kodl?
3.241. kraukite kondensatori kieninio ibintuvlio baterija, o ikraukite per voltmetr. Kaip iuo bdu
patikrinti, ar kondensatorius nesugeds?
3.242. Erdvje tarp plokiojo kondensatoriaus ploki lygiagreiai joms

laikoma treioji plokt. Ar dl to pakinta kondensatoriaus elektrin talpa? Kaip ji pakinta?


3.243. 1 km ilgio telegrafo linijos laido elektrin talpa apytiksliai lygi
0,012 Ar galima laid laikyti vienu kondensatoriaus elektrodu? K laikysime antruoju tokio kondensatoriaus elektrodu, o k dielektriku?
3.244. Kodl elektrolitiniai kondensatoriai gali bti didesns talpos negu
kit tip kondensatoriai?
3.245. Kintamosios talpos (kintamj)
kondensatori junkite grandin
nuosekliai su lempute ir baterija. Ar
nesugeds is kondensatorius, jei,
jungus jungikl, lemput: a) usidega;
b) neusidega? Kodl?
3.246. Maoms jgoms matuoti naudojamas mikrodinamometras. Brinyje
pavaizduota keletas io prietaiso variant. Kokiu principu pagrstas j
veikimas?

a)

3.247. krauto plokiojo kondensatoriaus elektrodai traukia vienas kit


jga F. Ar pasikeist i jga, jei tarp
elektrod kitume dielektriko ploktel? Kodl?
3.248. Atstumas tarp plokiojo kondensatoriaus ploki buvo iek tiek
padidintas.
1) Kaip pakito elektrinio lauko tarp
ploki stipris, kai kondensatorius
buvo:
a) krautas'ir atjungtas nuo tampos
altinio;
b) prijungtas prie tampos altinio?
2) Kaip pakito tampa tarp ploki,
kai kondensatorius buvo:
a) krautas ir atjungtas nuo tampos
altinio;
b) prijungtas prie tampos altinio?
3) Kaip pakito kondensatoriaus talpa,
kai jis buvo:
a) krautas ir atjungtas nuo tampos
altinio;
b) prijungtas prie tampos altinio?
Aikindami remkits formulmis.

95

9}

b)

3.249. rutinio kondensatoriaus vienos plokts plotas 18 cm2, o atstumas


tarp ploki 0,03 cm. Apskaiiuokite
kondensatoriaus talp.
3.250. 1200 pF talpos plokiojo
kondensatoriaus kiekvieno elektrodo
plotas lygus 12 cm2. Dielektrikas
rutis. Apskaiiuokite ruio sluoksnio stor.
3.251. Plokiasis kondensatorius sudarytas i dviej ploki, kuri kiekvienos plotas 300 cm2. Jas vien nuo
kitos skiria 3 mm storio ruio
sluoksnis. Kok didiausi krv gali
gyti kondensatorius, kai jo tampa
4 kV?
3.252. Atstumas tarp plokiojo kondensatoriaus ploki padidinamas
4 kartus, o j plotas sumainamas
3 kartus. Kiek kart pakinta kondensatoriaus talpa? rodykite.
3.253. Kondensatoriaus, kurio dielektrikas parafinuotas popierius, talpa
lygi 600 pF. Kokia bus io kondensatoriaus talpa, popieri pakeitus tokio
pat storio ruiu?
3.254. Plokiasis kondensatorius
elektrintas iki 300 V ir atjungtas
nuo tampos altinio. Atstumas tarp
to kondensatoriaus ploki 4 cm. Kokia tampa bus tarp ploki, kai jas
atitolinsime vien nuo kitos iki
7 cm?
3.255. Plokiojo kondensatoriaus
plokts izoliuotos viena nuo kitos dielektriku, o kondensatorius krautas
iki 1000 V tampos. Imus dielektrik, kondensatoriaus ploki tampa
padidjo dvigubai. Apskaiiuokite dielektriko dielektrin skvarb.
3.256. Plokiojo kondensatoriaus
ploki plotas 50 cm2, krvis IO"8 C,

o potencial skirtumas 80 V. Apskaiiuokite atstum tarp to kondensatoriaus ploki.


3.257. Kondensatorius kraunamas iki
600 V ir atjungiamas nuo tampos altinio. ICiek kart pakinta kondensatoriaus tampa, kai i jo iimama
ruio ploktel? Apskaiiuokite t
tamp.
3.258. Kondensatoriaus elektrodai pagaminti i 1,2 m ilgio ir 0,8 m ploio
aliuminio folijos, o j tarp dtas
IO"4 m storio parafinuotas popierius.
Apskaiiuokite to kondensatoriaus talp. Nustatykite, kok didiausi krv
gali sukaupti is kondensatorius, jei
jis numatytas 300 V tampai.
3.259. Plokiasis kondensatorius
susideda i dviej 25 cm skersmens
apvali plokteli, perskirt 1 mm
storio parafino sluoksniu. Kokia yra
tokio kondensatoriaus talpa?
3.260. Plokiojo kondensatoriaus
elektrodai, kuri kiekvieno plotas
0,5 m2, perskirti 0,06 mm storio parafinuoto popieriaus sluoksniu. Kiek pakinta io kondensatoriaus krvis, kai
elektrod potencial skirtumas pakinta 180 V?
3.261. Orinio kondensatoriaus ploki plotas 180 cm2, atstumas tarp j
2 mm, krvis 0,4 . Apskaiiuokite
dar 1 mm viena nuo kitos atitolint
ploki potencial skirtum.
3.262. Gaminant 300 pF talpos kondensatori, prie parafinuoto 0,2 mm
storio popieriaus i abiej pusi priklijuojami aliuminio folijos skrituliukai. Koks turi bti j skersmuo?
3.263. IO"6 talpos kondensatorius,
sujungtas su srovs altiniu, gijo
IO"8 C krv. Nustatykite, kokio stip-

rio elektrinis laukas susidar tarp


kondensatoriaus ploki, kai jos buvo nutolintos viena nuo kitos 4 mm.
3.264. 1,6 nF talpos plokiojo kondensatoriaus vieno elektrodo krvis 4 nC,
kito 2 nC. Kokia yra kondensatoriaus tampa?
3.265. Plokiojo kondensatoriaus
krvis 3,2 IO"4 C, kiekvienos plokts plotas 2800 cm2, dielektrikas
rutis. Apskaiiuokite elektrinio lauko stipr dielektrike.
3.266. Atjunkite kondensatori nuo
akumuliatoriaus, po to perpus sumainkite atstum tarp ploki. Kiek
kart pakis kondensatoriaus krvis,
elektrinio lauko stipris ir tampa tarp
ploki? (Naudokits elektrometru
ir liniuote.)
3.267. Prie akumuliatoriaus prijunkite kondensatori ir atstum tarp jo
ploki sumainkite du kartus. Nustatykite, kiek kart pakis tampa
tarp ploki, elektrinio lauko stipris
bei kondensatoriaus krvis.
3.268. IO"10 N svorio dulkel kabo tarp
plokiojo kondensatoriaus ploki,
perskirt 5 cm oro tarpu. tampa tarp
ploki lygi 6000 V. Apskaiiuokite
ploki krv.
3.269. Kok krv reikia suteikti
0,012 talpos plokiajam kondensatoriui, kad jo elektriniame lauke
IO"11 g mass dulkel, netekusi 50
elektron, bt pusiausvira? Atstumas tarp elektrod lygus 2,4 mm.
3.270*. Prie plokiojo kondensatoriaus neigiamojo elektrodo atsirado
elektronas (oro molekulei susidrus
su kosmine dalele). Kok greit jis gis
lkdamas iki teigiamojo elektrodo,

kurio krvis 1,5 nC, o plotas 80 cm2?


Atstumas tarp elektrod lygus 4 mm.
3.271*. Elektronas lekia tarp plokiojo kondensatoriaus ploki (lygiagreiai su jomis) 6 IO9 cm/s greiiu.
Atstumas tarp ploki 1,2 cm, kondensatoriaus ilgis 5 cm, o ploki
potencial skirtumas 500 V. Apskaiiuokite elektrono nuokryp, atsiradus dl elektrinio lauko poveikio.
3.272*. Elektronas lekia plokij
orin kondensatori lygiagreiai su
jo elektrodais 4 IO7 m/s greiiu ir
ilekia i jo, nukryps nuo pradins
krypties 1,76 mm. Kondensatoriaus
ilgis 4 cm, atstumas tarp elektrod
2 IO"2 m, potencial skirtumas 400 V.
Apskaiiuokite elektrono krvio ir
mass santyk. Palyginkite j su pateiktu lentelse.

3.273. Kuo pavojingos ijungtos grandins, kuriose yra kondensatori? K


reikia daryti ijungus toki grandin?
Kodl?
3.274. Kondensatorius prijungtas prie
akumuliatoriaus. Atitolinant vien
nuo kitos kondensatoriaus ploktes,
nugalimos elektrostatins j tarpusavio traukos jgos, taigi atliekamas
darbas. Kaip pakinta kondensatoriaus
energija?
3.275. Du vienodi kondensatoriai
kraunami iki vienodos tampos ir atjungiami nuo srovs altinio. Vienas
j ikraunamas i karto ir gaunama
Q dauli ilumos; kitas ikraunamas,
pirma suartinus ploktes, ir gaunamas maesnis ilumos kiekis. Kaip
suderinti tai su energijos tverms
dsniu?

3.276. Plokiasis kondensatorius


elektrinamas iki tam tikro potencial skirtumo ir atjungiamas nuo
tampos altinio. Kiek kart pakis
kondensatoriaus energija, kai atstum tarp jo ploki padidinsime dvigubai? rodykite kodl.
3.277. Plokiasis orinis kondensatorius elektrintas v ir atjungtas nuo
tampos altinio. Siek tiek suartinant
kondensatoriaus ploktes, j tarpusavio traukos jga nepasikeiia. Ar tai
neprietarauja Kulono dsniui?
3.278. Kondensatoriaus krvis 5
IO"4 C, ploki tampa 400 V. Apskaiiuokite kondensatoriaus energij.
3.279. Kondensatoriaus talpa 6 ,
krvis 4 IO"4 C. Apskaiiuokite kondensatoriaus energij.
3.280. Nustatykite 30 talpos kondensatoriaus energij, kai jo tampa
lygi 400 V.
3.281. rutinio kondensatoriaus
elektrod plotas 36 cm2, dielektriko
storis 0,18 cm. Apskaiiuokite kondensatoriaus talp, jame sukaupt
krv ir energij, kai elektrod tampa lygi 400 V.
3.282. Kokiai tampai numatytas kondensatorius, kurio talpa 1 , o energija 4 IO"2 J?
3.283. Vieno kondensatoriaus talpa
4 kartus didesn u kito. Kuriam i
kondensatori reikia suteikti auktesn tamp, kad j energija bt vienoda? Kiek kart auktesn?
3.284. Kiek kart pakis kondensatoriaus energija, kai jo tampa padids
3 kartus?
3.285. Orinis kondensatorius kraunamas ir atjungiamas nuo tampos alti-

nio. Po to atstumas tarp jo ploki


padidinamas 2 kartus. Kiek kart dl
to pakinta kondensatoriaus energija?
rodykite.
3.286. Kiek ilumos isiskiria laidininke, kai juo isielektrina iki 140 V potencial skirtumo krautas 60 talpos kondensatorius?
3.287. Plokiojo rutinio kondensatoriaus kiekvieno elektrodo plotas
400 cm2, atstumas tarp elektrod
1 mm. Apskaiiuokite tamp tarp
kondensatoriaus elektrod, inodami,
kad, kondensatoriui isikraunant, isiskyr 0,3 J ilumos.
3.288. krautas plokiasis orinis kondensatorius atjungiamas nuo tampos
altinio ir panardinamas ibal. Kaip
dl to pakinta kondensatoriaus energija?
3.289. Kondensatoriui pagaminti sunaudota 180 cm ilgio ir 80 mm ploio
aliuminio folijos atraia bei 0,1 mm
storio parafinuoto popieriaus lapas.
Kokia yra pagaminto kondensatoriaus
talpa? Kiek energijos jis sukaupia,
krautas iki 500 V darbins tampos?
3.290. Atstumas tarp plokiojo kondensatoriaus ploki 3 mm, o tampa
400 V. Dielektrikas parafinuotas
popierius. Apskaiiuokite kondensatoriaus elektrinio lauko energijos
tank.
3.291. Impulsine blyksts lempa srov teka i 800 talpos kondensatoriaus, krauto iki 400 V tampos.
Kokia yra vieno blyksnio energija ir
vidutin galia, kai kondensatorius isikrauna per 2,2 ms?
3.292. elektrintame 0,02 talpos
plokiajame kondensatoriuje susidar 320 V/cm stiprio elektrinis laukas.
Atstumas tarp ploki buvo lygus

0,4 cm. Kokio didumo krv sukaup


kondensatorius? Kokia bt jo tampa, jeigu atstum tarp ploki padidintume trigubai? Kiek energijos
abiem atvejais sukaup kondensatorius?
3.293. Tarp dviej ore esani elektrint ploki, nutolusi viena nuo
kitos 20 mm, yra IO4 V/m stiprio elektrinis laukas. Apskaiiuokite t ploki potencial skirtum. Koks jis
bt, jeigu tarp ploki lygiagreiai
su jomis dtume 0,4 cm storio metalo lakt?
3.294. Dvi lygiagreios metalins
plokts ore nutolusios viena nuo
kitos 0,5 cm. Iki kokio potencial
skirtumo reikia jas elektrinti, kad
elektrinio lauko stipris bt lygus
600 V/cm? Kiek energijos sukaupia is
kondensatorius, suteikus ploktms
8 IO"4 C krv?
3.295. Plokiojo kondensatoriaus
kiekvienos plokts plotas 250 cm2, o
atstumas tarp j 9 mm. Elektrinio
lauko stipris tarp ploki lygus
500 kV/m. Apskaiiuokite to lauko
energij.
3.296. Orinio kondensatoriaus tampa 600 V, atstumas tarp jo ploki

1,4 cm. Kok darb atlieka elektrinio


lauko jgos, perkeldamos elektron
iame kondensatoriuje iilgai jg linijos 14 ?
3.297*. Plokiojo orinio kondensatoriaus kiekvieno elektrodo plotas
2 IO4 mm2, o krvis 3 IO"7 C. Kok
darb reikia atlikti norint atstum
tarp elektrod padidinti 0,9 mm?
3.298*. Plokiasis orinis 1,6 IO3 pF
talpos kondensatorius buvo elektrintas iki 400 V potencial skirtumo,
atjungtas nuo tampos altinio, po to
atstumas tarp ploki padidintas
3 kartus. Apskaiiuokite nutolint
viena nuo kitos ploki potencial
skirtum ir iorini jg darb, atlikt nutolinant ploktes.
3.299*. ruio plokt upildo plokij kondensatori, kurio elektrin
talpa 18 nF, o krvis 4 . Kondensatorius prijungtas prie tampos altinio. Kok darb reikia atlikti iimant
plokt?
3.300. Impulsinis suvirinimas varine
viela pagrstas 1000
talpos kondensatoriaus, kurio tampa 1500 V, isielektrinimu. Isielektrinimo impulso
trukm 2 , o renginio naudingumo
koeficientas 4 %. Apskaiiuokite vidutin to impulso gali.

92. Rutulio elektrin talpa ir


3.301. Kokio spindulio turi bti laidus
rutulys, kad jo elektrin talpa vakuume bt lygi vienam faradui?
3.302. Ar galima ems rutul laikyti
laidininku? Kodl? Apskaiiuokite ems rutulio elektrin talp, inodami,
kad jo spindulys 6,37 IO6 m. Nusta-

tykite, kiek pakinta ems, gijusios


1 C krv, potencialas.
3.303. Apskaiiuokite 4 cm skersmens
pavienio rutuliuko, esanio ore, elektrin talp. Atsakym ireikkite faradais, mikrofaradais ir pikofaradais.

3.304. elektrintas 4 IO"8 C krviu,


rutulys gijo 6 kV potencial. Apskaiiuokite io rutulio elektrin talp ore
ir jo spindul.
3.305. Kok potencial ore gijo 0,45 x
10 11 F talpos metalinis rutuliukas,
gavs 1,8 IO-7 C krv? Koks yra to
rutuliuko spindulys?
3.306. Pirmasis DP buvo rutulio, kurio spindulys 29 cm, formos. Skriedamas jis sielektrino ems atvilgiu
iki 6 V potencialo. Kokio didumo elektros krvis susikaup palydovo paviriuje?
3.307. Kiek padids 4 cm skersmens
rutuliuko, elektrinto 14 nC krviu,
potencialas?
3.308. Laidus 15 cm skersmens rutulys yra: a) vakuume; b) vandenyje. Apskaiiuokite rutulio elektrin talp.
3.309. Kok krv reikia suteikti alyvoje esaniam 15 cm skersmens rutuliui, kad jo potencialas pakist 300 V?
3.310. Vieno rutulio skersmuo 2 kartus didesnis u kito. Palyginkite ribinius krvius, kuriais galima elektrinti rutulius, ir j potencialus.
3.311. Du 2 cm skersmens rutuliukai,
kuri centrai nutol vienas nuo kito
20 cm, elektrinti iki 500 V potencialo. Apskaiiuokite rutuliuk stmos
jg.
3.312. 5 cm spindulio rutuliukas elektrintas iki 200 V potencialo. Nustatykite elektrinio lauko potencial ir
stipr take, nutolusiame nuo rutuliuko 15 cm.
3.313*. Pluotas elektron, judani
IO6 m/s greiiu, patenka neelektrint laid izoliuot rutul, kurio spindu-

lys 4 cm. Kiek daugiausia elektron


susikaups rutulyje?
3.314. 25 cm spindulio rutuliukas
elektrintas iki 500 V potencialo.
Kiek ilumos isiskirs laidininke, jungianiame rutuliuk su eme?
3.315. 3 cm skersmens metalinis rutuliukas, elektrintas iki 90 000 V potencialo, sujungiamas laidininku su
eme. Kiek energijos isiskiria laidininke?
3.316. Leideno stiklin, kurios elektrin talpa 3,3 fF, elektrinta iki 20 kV
potencial skirtumo. Laikydami, kad
10 % isielektrinanios stiklins elektros energijos isisklaido garso ir
elektromagnetini bang pavidalu, o
kita dalis virsta iluma, apskaiiuokite isiskyrus ilumos kiek.

3.317*. Turime tris vandens laelius,


kuri kiekvieno spindulys 1 mm, o
krvis IO-10 C. Visijie susijungia vien didel la. Apskaiiuokite susidariusio lao potencial.
3.318*. 100 ma vienod laeli, kuri kiekvieno potencialas 3 V, susiliejo vien la. Koks yra to lao potencialas?
3.319*. Susiliejus 125 maiems vienodiems elektrintiems vandens laeliams, susidar didelis laas. Kiek
kart jo potencialas ir paviriaus krvio tankis skiriasi nuo kiekvieno
mao lao potencialo bei paviriaus
krvio tankio? (Laeliai yra rutulio
formos ir elektrinti vienodai.)
3.320*. Dviem izoliuotiems laidiems
rutuliams, kuri spindulys R1 ir R2f
suteiktas krvis qY ir q2. rodykite,

kad, sujungus rutulius ir persiskirsius krviams, nusistovi potencialas


'=
.
Ane0(Rl-^R2)
3.321*. Dviem skirting spinduli
metaliniams rutuliams suteiktas vienodas krvis. Ar pereis krvis i
vieno rutulio kit, jei juos sujungsime laidu? Kodl?
3.322*. elektrintas iki 1000 V potencialo 15 cm spindulio rutulys ilgu laidu buvo sujungtas su neelektrintu rutuliu. Dl to abiej rutuli potencialai
susilygino ir gijo 300 V vert. Koks
buvo neelektrinto rutulio spindulys?
3.323*. 4 cm spindulio rutuliukas,
elektrintas iki 50 kV potencialo,
sujungiamas plonu laidu su 8 cm spindulio neelektrintu rutuliuku. Kok
krv gyja kiekvienas rutuliukas ir
koks yra j potencialas?

3.324*. Vieno rutulio skersmuo 12 cm,


o krvis 5 IO-10 C, kito atitinkamai 20 cm ir - 2 IO-9 C. Abu rutuliai
sujungiami ilgu plonu laidu. Kokio didumo krvis prateks juo?
3.325*. Du rutuliai, kuri talpa 2 pF
ir 3 pF, elektrinti 2 IO"7 C bei 10~7 C
krviais ir sujungti vienas su kitu.
Kok krv jie gis?
3.326*. Du metaliniai rutuliai yra toli
vienas nuo kito. J spindulys 6 cm
ir 15 cm, o krvis 40 nC ir - 1 0 nC.
Rutuliai sujungiami plonu laidu. Apskaiiuokite nesujungt ir sujungt
rutuli potencial bei sujungt rutuli galin krv.
3.327*. Rutuliukai, kuri talpa 6 pF
ir 8 pF, elektrinti iki 200 V ir 600 V
potencialo. Apskaiiuokite rutuliuk
krvi sum. Koks bt sujungt rutuliuk potencialas?

93. Kondensatori jungimas baterij


3.328. Kaip reikia apskaiiuoti nuosekliai sujungt kondensatori krv
ir tamp, inant kiekvieno kondensatoriaus krv bei tamp?
3.329. Kokios talpos kondensatori
reikia nuosekliai prijungti prie 600 pF
talpos kondensatoriaus, kad j baterijos talpa bt lygi 200 pF?
3.330. Baterija sudaryta i dviej nuosekliai sujungt 300 pF ir 400 pF talpos Leideno stiklini ir krauta iki
12 kV tampos. Apskaiiuokite kiekvienos stiklins tamp bei elektros
krv.
3.331. Trys 0,3 , 0,4 ir 0,1
talpos kondensatoriai vienas su kitu

sujungti nuosekliai ir prijungti prie


120 V tampos altinio. Nustatykite,
kaip pasiskirstys tampa tarp kondensatori. Kokia bus kondensatori
baterijos talpa ir koks bendras jos
krvis?
3.332. 2 ir 4 talpos kondensatoriai sujungti baterij nuosekliai ir
baterija krauta iki 500 V tampos. Apskaiiuokite baterijos talp ir kiekvieno kondensatoriaus gnybt tamp.
3.333. Tarp kondensatoriaus ploki,
kuri plotas S, o atstumas tarp j Z,
statyta storio d metalin ploktel,
lygiagreti su tomis ploktmis. Apskaiiuokite kondensatoriaus talp C.

3.334. plokij kondensatori tarp


jo elektrod, kuri plotas 300 cm ,
kitas 1,2 mm storio stiklas, padengtas i abiej pusi 0,1 mm storio parafino sluoksniu. Apskaiiuokite tokio
kondensatoriaus talp.
3.335. Tarp elektrinto plokiojo kondensatoriaus ploki buvo statytas
dielektrikas, kurio dielektrin skvarba , taip, kad jis upild pus tarp
ploki esanio trio. Kiek kart pakito kondensatoriaus talpa, ploki
krvis ir tampa tarp j?
3.336. Ar galima, turint du vienodos
talpos kondensatorius, gauti talp,
dvigubai didesn ir dvigubai maesn
negu vieno i t kondensatori? Jei
galima, tai kaip tai padaryti?
3.337. Raskite lygiagreiai sujungt
kondensatori baterijos krv, tamp
ir elektrin talp, inodami kiekvieno kondensatoriaus krv, tamp bei
talp.
3.338. Prie orinio kondensatoriaus,
elektrinto iki 210 V tampos, lygiagreiai prijungiamas toks pat neelektrintas kondensatorius. Jo ploktes
skiria stiklo sluoksnis. Baterijos tampa lygi 30 V. Apskaiiuokite stiklo dielektrin skvarb.
3.339. 5 talpos kondensatorius,
krautas iki 300 V tampos, lygiagreiai sujungiamas su neelektrintu 8
talpos kondensatoriumi. Kokia tampa bus tarp abiej kondensatori
elektrod? Kaip pasiskirstys krvis?
3.340. 1 talpos kondensatoriaus,
krauto iki 300 V tampos, teigiamasis
elektrodas sujungiamas su 2 talpos
kondensatoriaus, elektrinto iki 200 V
tampos, teigiamuoju elektrodu, neigiamasis su neigiamuoju. Apskaiiuokite gautos baterijos gnybt
tamp.

3.341. 2 talpos kondensatorius


kraunamas iki 110 V tampos, atjungiamas nuo srovs altinio ir lygiagreiai sujungiamas su neinomos talpos
kondensatoriumi, kurio tampa po
sujungimo lygi 44 V. Apskaiiuokite
neinom talp.
3.342. 5 talpos kondensatorius,
krautas iki 120 V tampos, lygiagreiai sujungiamas su 3 talpos kondensatoriumi, krautu iki 200 V tampos. Nustatykite baterijos tamp ir
talp.
3.343. Neinomos talpos kondensatorius, elektrintas iki 1000 V tampos,
buvo lygiagreiai sujungtas su 2
talpos kondensatoriumi, elektrintu
iki 500 V tampos. Tada tampa tarp
baterijos elektrod pasidar lygi 580 V.
Apskaiiuokite pirmojo kondensatoriaus ir pilnutin baterijos talp.
3.344. Kondensatorius, krautas iki
200 V tampos, lygiagreiai sujungiamas su tokios pat talpos kondensatoriumi, krautu iki 400 V tampos. Kokia tampa bus tarp gautos baterijos
elektrod?
3.345. Kintamosios talpos kondensatori sudaro 12 plokteli, kuri kiekvienos plotas lygus 10 cm2. Gretimas
plokteles skiria 1 mm oro tarpas. Apskaiiuokite didiausi kondensatoriaus talp.
3.346. Trys kondensatoriai, kuri talpa 0,002 , 0,004 ir 0,006 , sujungti vienas su kitu lygiagreiai ir
prijungti prie 1000 V tampos altinio.
Apskaiiuokite kiekvieno kondensatoriaus krv.
3.347. Plokiasis orinis kondensatorius, kurio talpa C, iki puss panardinamas alyv taip, kad elektrodai
bt statmeni jos paviriui. Kokia bus
to kondensatoriaus talpa?

3.348. 2 cm spindulio metalinis rutulys iki puss panardintas ibal.


Nustatykite, kokio didumo elektros
krvis susikaupia tame rutulyje,
krautame iki 1,6 kV potencialo.
3.349*. Du suglausti 20 cm ir 60 cm
spindulio rutuliukai buvo elektrinti
bendru 3 IO-7 C krviu, po to nutolinti vienas nuo kito tiek, kad atstumas tarp j centr pasidar lygus
10 cm. Kaip pasiskirst krvis? Koks
buvo rutuliuk paviriaus krvio tanki santykis (yra inoma, kad krvis
rutuliuk paviriuje pasiskirsts tolygiai)? Kokio didumo jga rutuliukai
stm vienas kit?
3.350. Apskaiiuokite kondensatori
baterijos talp, kai C1 = 1 , C2 =
= 2 i F , o C3 = 4

3.352. Du vienodi kintamosios talpos


(kintamieji) kondensatoriai sujungti
baterij. Kiekvieno kondensatoriaus
talpa kinta nuo 20 pF iki 200 pF. Kokios gali bti baterijos talpos kitimo
ribos?
3.353. Tarp gnybt A ir jungti C1 =
= 2 F ir C2 = 1 talpos kondensatoriai pagal brinyje pavaizduot
schem. Kokia yra pilnutin sistemos
talpa?

A0-

C1

C1
B0-

3.354. Trys kondensatoriai, kuri


kiekvieno talpa 10 , numatyti 500 V
tampai. Koki talp galima gauti
jungiant juos tarpusavyje baterij ir
kokia yra leistinoji baterijos tampa
kiekvienu atveju?

3.351. Brinyje pavaizduotos kondensatori baterijos talpa 5,8 Kokia


yra pirmojo kondensatoriaus talpa ir
koks krvis jame susikaupia, kai C2 =
= 1 , C3 = 4 , o prijungta tampa
lygi 220 V?

3.355. Kondensatoriai sujungti pagal


brinyje pateikt schem. Prie tak
A ir prijungta 250 V tampa, o kondensatori talpa tokia: C1 = 1,5 ,
C2 = 3 ir C3 = 5 Kok krv yra
sukaup visi kondensatoriai ir kokia
j energija?

* Elektra
Xll
s k y r i u s
Elektros srov metaluose

94. Elektros srov, jos stipri

ir tankis

3.356. Kodl ant elektrifikuoto geleinkelio bgi j sandrose udedami


trumpikliai, pagaminti i storo varinio
laido?

3.363*. Kokiu daniu reikia sukti


20 cm spindulio metalin disk, kad
bt galima nustatyti dl centrinio
efekto kilus potencial skirtum tarp
disko aies bei jo pakraio? Galvanometro jautris IO"6 V.

3.357. Kodl, apvieiant metalus, j


vara praktikai nekinta?
3.358. Vario laisvj elektron koncentracija lygi 8,4 IO22 cm-3. Apskaiiuokite vidutin kiek laisvj elektron, tenkani vienam vario jonui.
3.359. Kokiu vidutiniu kvadratiniu
greiiu laisvieji elektronai juda laidininke, kurio temperatra 360 K?
3.360. Senoje elektroninje skaiiavimo mainoje kas sekund i vieno
renginio kit perduodama 3 IO8
srovs impuls. Kokio didiausio ilgio
gali bti laidas, jungiantis iuos renginius?
3.361. Savivario sunkveimio starteris bna jungtas 5 s ir i akumuliatoriaus ima 500 A stiprio srov. Koks
krvis per t laik prateka starteriu?
3.362. Apskaiiuokite srovs stipr
grandinje, kuria per 20 min prateka
30 C krvis.

3.364. 100 talpos kondensatorius


per 0,5 s kraunamas iki 500 V tampos. Koks yra vidutinis krovos srovs
stipris?

3.365. Laidininku per 30 min prateka


1800 C elektros krvis. Apskaiiuokite srovs stipr laidininke. Per kiek
laiko iuo laidininku prateks 600 C
krvis?
3.366. Kiek elektron pereina laidininko skerspjviu per 1 ns, kai srovs stipris lygus 32 ?
3.367. K rodys galvanometras, kuriuo per 10 min prateks 18 C elektros krvis? Kiek elektron turi
pereiti laidininko skerspjviu per vienetin laik, kad grandin jungtas
galvanometras rodyt 1 mA?
3.368. Laidininku teka 1 A stiprio srov. Kiek elektron pereina io laidininko skerspjviu per 1 s?
3.369. Per 5 s elektros srov tolygiai
sustiprja nuo 0 iki 12 A. Koks elektros krvis per laik pereina laidininko skerspjviu?
3.370. Veikiant automobilio elektros
varikliui, arba starteriui, i akumuliatori baterijos 3 s tekjo 150 A stiprio
srov. Automobiliui pajudjus, elektros generatorius m krauti akumuliatori baterij 4,5 A srove. Per kiek
laiko krvis baterijoje vl buvo perskirstytas?
3.371. Grandins dalimi tekanti elektros srov per 6 s tolygiai sustiprja
nuo 0 iki 1,5 A. Nubraiykite jos stiprio priklausomybs nuo laiko grafik
ir, remdamiesi juo, nustatykite per
6 s laidininko sperspjviu pratekjus
elektros krv.
3.372. Srovs stipris laidininke per
laik t tolygiai padidjo nuo 0 iki /,
paskui tiek pat laiko buvo pastovus,
vliau per laik t tolygiai sumajo
iki 0. Koks elektros krvis pratekjo
laidininku per laik 31?
14. 3727

3.373*. Baterija, sudaryta i keturi


vienod lygiagreiai sujungt kondensatori, tekant 0,3 A stiprio srovei,
per 0,0003 s sikrauna iki 1000 V
tampos. Apskaiiuokite vieno kondensatoriaus talp. Laikykite, kad,
kondensatoriui sikraunant, srov nekinta.
3.374*. Plokiasis kondensatorius,
kurio plokts yra 16 cm 16 cm dydio, o atstumas tarp j lygus 4 mm,
prijungtas prie altinio poli. altinio
elektrovara lygi 250 V. erdv tarp
ploki pastoviu 3 mm/s greiiu stumiama 4 mm storio stiklin ploktel. Apskaiiuokite srovs stipr
grandinje. Stiklo dielektrin skvarba
lygi 7.
3.375*. Laidininku teka 10 A stiprio
nuolatin elektros srov. Apskaiiuokite mas elektron, perjusi io
laidininko skerspjviu per vienerius
metus.
3.376. Laidininku, kurio skerspjvio
plotas 1,5 mm2, teka 0,3 A stiprio srov. Kokiu greiiu kryptingai juda laisvieji elektronai, kai j koncentracija
laidininke lygi IO28 m -3 ?
3.377. Kur didesnis kryptingo elektron judjimo vidutinis greitis: vieianios elektros lempos silelyje ar laiduose, kuriais srov teka lemp?
Kodl?
3.378. 5 mm2 skerspjvio ploto laidininku teka 9 A stiprio elektros srov.
Kryptingo laisvj elektron judjimo
greitis lygus 0,282 mm/s. Apskaiiuokite laisvj elektron koncentracij
mediagoje, i kurios pagamintas laidininkas.
3.379. Laidininku, kurio skerspjvio
plotas lygus 0,5 cm2, teka 3 A stiprio
209

elektros srov. Viename kubiniame


centimetre metalo, i kurio pagamintas laidininkas, yra 4 IO22 laisvj
elektron. Kokiu greiiu jie kryptingai juda laidininku?
3.380. Variniu 1 mm2 skerspjvio ploto laidu teka 10 mA stiprio srov. Apskaiiuokite vidutin elektron kryptingo judjimo laidu greit. Laikykite,
kad kiekvienam vario atomui tenka
vienas laidumo elektronas.
3.381. Kintamo skerspjvio laidu teka
nuolatin elektros srov. Ar vienodu
greiiu kryptingai juda laisvieji elektronai abiejose dalyse? Ar vienoda
srov teka abiem dalimis? Atsakym
pagrskite.

3.384. 1 mm2 skerspjvio ploto varine viela elektronai kryptingai juda


7,4 IO"3 cm/s vidutiniu greiiu. Apskaiiuokite, kokio stiprio srov teka
ta viela, laikydami, kad nuo kiekvieno vario atomo yra atsiskyr po du
laisvuosius elektronus.
3.385. Laidininku, kurio ilgis Z, teka
srov I. Apskaiiuokite pilnutin laidininko elektron judesio kiek. Elektrono krvio ir mass santykis lygus .
3.386. Variniu laidu tekanios elektros
srovs tankis 5 A/mm2. Tarkime, kad
kiekvienam vario atomui tenka vienas laisvasis elektronas. Apskaiiuokite kryptingo laisvj elektron judjimo laidu greit.
3.387. Kokio tankio srov teka laidininku, kurio skerspjvio plotas
1,22 mm2, kai per 0,4 s juo pereina
6 IO18 elektron?
3.388. Kiek elektron per 2 min pereis laidininko skerspjviu, kurio plotas lygus 4 mm2, kai elektros srovs
tankis laidininke bus lygus 100 A/cm2?

3.382. Automobilio variklis jungiamas


starteriu, kurio apvija teka 400 A stiprio elektros srov. Kiek elektron per
starterio veikimo laik, lyg 5 s, pereina bet kuriuo apvijos laido skerspjviu?
3.383. Vienas srovs altinio polius
prijungtas prie elektros lemputs variniu laidu, kitas tokio pat skersmens aliumininiu laidu. Palyginkite
elektron kryptingo judjimo iais laidais greit, laikydami, kad kiekvienam
vario ir aliuminio atomui tenka po
vien laidumo elektron.

3.389. 1 mm2 skerspjvio ploto laidininku tekanios srovs tankis per


5 min tolygiai padidja nuo 0 iki
100 A/cm2. Kokio didumo krvis per
t laik prateka laidininku?
3.390. Kokiu vidutiniu greiiu jonizacijos kameroje kryptingai juda vienvaleniai jonai, kai j koncentracija IO3 cm -3 , o soties srovs tankis
"12 A/m2?
3.391. Laidininku, kurio skerspjvio
plotas 50 mm2, teka nuolatin srov.
Vidutinis laisvj elektron dreifo
greitis 0,282 mm/s, o j koncentracija
7,9 IO27 m"3. Apskaiiuokite srovs
stipr ir jos tank.

95. Omo dsnis grandins daliai. Laidininko vara


ir jos priklausomyb nuo laidininko mediagos
bei geometrini matmen
3.392. Krosnies, kurioje igaunamas
aliuminis, vara 8,5 IO"1 , o tampa
7,3 V. Kokio stiprio elektros srov teka krosnimi?

3.400. Trij laidinink vara atitinkamai lygi 0,7 , 1,0 ir 57,0 . Nubraiykite kiekvieno laidininko voltamperin charakteristik.

3.393. Prie srovs altinio nuosekliai


prijungtas ampermetras ir rezistorius,
o lygiagreiai su rezistoriumi voltmetras. Ampermetras rodo 0,5 A,
voltmetras, kurio vara be galo didel, 160 V. Apskaiiuokite rezistoriaus var.

3.401. Trij laidinink voltamperins


charakteristikos polinkio kampas atitinkamai lygus 22, 47 ir 80. Kokia
yra kiekvieno laidininko vara?

3.394. Ar galima 220 V tampos tinkl jungti reostat, ant kurio urayta:
a) 30 , 5 A;
b) 2000 , 0,2 A?
3.395. Kodl pavojus nukentti nuo
elektros srovs priklauso nuo odos
varumo ir sausumo, oro drgms ir
temperatros bei mogaus bkls?
3.396. Metalinio laidininko voltamperin charakteristika yra ties. Nuo
kokios laidininko savybs priklauso
ios charakteristikos polinkio potencial skirtumo a kampas?
3.397. tampa grandinje, kurios vara 20 , tolygiai didja nuo 0 iki 30 V.
Nubraiykite srovs kitimo grafik.
3.398. Laidininku, kurio vara 30 ,
per 3 min pratekjo 90 C elektros krvis. Kokia buvo io laidininko gal
tampa?
3.399. aibo, trenkusio med, srov
gali umuti mog, stovint po tuo
mediu, nors ir nelieia jo. Kaip tai
gali atsitikti? Kaip apsisaugoti nuo tokios srovs?

3.402. Laido ilgis 10 km, skerspjvio


plotas 70 mm2, o vara 3,5 . Apskaiiuokite to laido savitj elektrin
var.
3.403. Pauktidi oro ildytuvo kaitinimo elementas padarytas i 0,5 mm2
skerspjvio ploto nichromins vielos.
Jo vara lygi 11 . Apskaiiuokite vielos ilg.
3.404. Elektrins krosnels kaitinimo
elementas pagamintas i 0,8 mm
skersmens ir 24,2 m ilgio konstantanins vielos. Apskaiiuokite jo var.
3.405. Kaip nustatyti rit suvynioto
laidininko ilg, neivyniojant rits?
3.406. Kapiliarinis vamzdelis, kurio ilgis 62 cm, o vidinis skersmuo 0,5 mm,
pripildytas CuSO4 tirpalo. Vamzdelio
vara lygi IO6 . Apskaiiuokite savitj tirpalo var.
3.407. Elektros instaliacijai sunaudota 200 m varinio laido, kurio skerspjvio plotas 10 mm2. Kokia yra laido
vara? Kokio skerspjvio ploto reikt imti aliuminin laid, kad jo vara
bt tokio pat didumo?
3.408. 4,8 m ilgio nichrominio laido
vara 24 . Apskaiiuokite jo skersmen.

3.409. Staiakampis kontras, kurio


kratins = 1 m ir 6 = 2 m, padarytas i 1 mm2 skerspjvio ploto plieninio laidininko. Apskaiiuokite kontro var.

ku tekjo 1 A stiprio srov. I kokios


mediagos buvo pagamintas is laidininkas?
3.415. Neivynioj izoliuoto nichrominio laido, nustatykite jo ilg i i duomen: 120 V tampos tinkl jungta
to laido rite teka 1,2 A stiprio srov, o laido skerspjvio plotas lygus
0,55 mm2.
3.416. 0,5 mm2 skerspjvio ploto ir
2,5 m ilgio fechralinis laidas sudaro
5,47 var. Kokia yra savitoji fechralio vara? Kiek metr tokios vielos
reikia paimti norint pagaminti elektrin ildytuv, kurio darbin tampa
220 V, o srovs stipris 3 A?

3.410. Kiek manganinio laido vij reikia uvynioti ant keraminio ritinio,
norint gauti 1 var? Laido skerspjvio plotas 0,7 mm2, o ritinio pagrindo skersmuo 2 cm.
3.411. Reostate suvyniota 80 nikelininio laido vij. Laido skersmuo
0,8 mm, o vijos 3 cm. Apskaiiuokite reostato var ir suvynioto laido
ilgi
3.412. 10 m ilgio ir 2 mm2 skerspjvio
ploto plieninis laidas prijungtas prie
12 mV tampos altinio. Kokio stiprio
srov teka tuo laidu?
3.413. Reostatas pagamintas i 15 m
ilgio ir 1 mm2 skerspjvio ploto nikelinins vielos. Kokio stiprio srov
teks iuo reostatu, jeigu j vis jungsime grandin, o jo gnybt tampa
bus lygi 12 V?
3.414. elektrin grandin jungus
0,5 mm skersmens ir 6,5 m ilgio laidinink, tarp jo gal susidar 1,2 V
potencial skirtumas, be to, laidinin-

3.417. Apskaiiuokite tampos kryt


500 m ilgio elektros perdavimo linijoje, kuria teka 15 A stiprio srov. Linijos laidai aliumininiai, o j skerspjvio plotas lygus 14 mm2.
3.418. Atstumas nuo elektros generatoriaus iki imtuvo lygus 250 m. Koks
tampos krytis susidaro elektros perdavimo linijoje, tekant ja 50 A stiprio
srovei, kai linijai naudojamas 25 mm2
skerspjvio ploto varinis laidas ir
kai tokio pat skerspjvio aliumininis
laidas?
3.419. 1 km ilgio ir 2 mm skersmens
variniu laidu teka 4 A stiprio elektros
srov. Apskaiiuokite tampos kryt
iame laide.
3.420. I 0,8 mm skersmens vielos
(nikelinins) reikia pagaminti 6
varos reostat. Koks turi bti ios
vielos ilgis? Koks tampos krytis susidarys grandin jungtame visame
reostate, kai juo teks 1,5 A srov?
3.421. 6 m ilgio ir 1,5 mm2 skerspjvio ploto laidininkas prijungtas prie

6 V tampos altinio. Laidininku teka


1,5 A stiprio srov. Apskaiiuokite laidininko mediagos savitj laidum1.
3.422. Apskaiiuokite srovs tank variniame 20 m ilgio laide, prie kurio
gal prijungta 3,4 V tampa.
3.423. Apskaiiuokite tampos kryt
grandin jungtame visame reostate,
kuris padarytas i 7,5 m ilgio nikelininio laido, kai juo tekanios srovs
tankis lygus 1,5 A/mm2.
3.424. Elektrinis virintuvas apskaiiuotas 120 V tampai ir 4 A stiprio
srovei. Kokio ilgio ir kokio skerspjvio ploto nichrominio laido reikia jo
kaitinimo elementui pagaminti, jeigu leistinasis srovs tankis lygus
10,2 A/mm2, o savitoji nichromo vara, virintuvui veikiant, lygi 1,3
IO-6Q m? laido ilgio kitim neatsivelkite.
3.425. 10
tampa 6
centracija
elektron

m ilgio plieninio laido gal


V, laisvj elektron kon4 IO28 m -3 . Apskaiiuokite
dreifo greit.

3.426*. Prie nuolatins tampos altinio per varos R rezistori prijungtas


talpos C kondensatorius, kurio plokts nutolusios viena nuo kitos atstumu d. Oras tarp kondensatoriaus
ploki jonizuojamas Rentgeno spinduliais, dl to grandine ima tekti srov ir rezistoriaus tampa pasidaro lygi
U. Turdami galvoje, kad jono krvis
lygus elektrono krviui, apskaiiuokite, kiek jon por per 1 s susidaro
viename kubiniame centimetre.
1 Savituoju mediagos laidumu vadinamas
dydis, atvirkias tos mediagos savitajai
varai.

3.427. Kiek vario reikia 5 km ilgio


elektros perdavimo linijai, kurios vara lygi 5 ?
3.428. Nikelinins vielos mas 88 g, o
skerspjvio plotas 0,5 mm2. Apskaiiuokite tos vielos var bei ilg.
3.429. 2 mm skersmens aliumininio
laidininko mas lygi 10 kg. Kokio didumo yra jo vara?
3.430. Dviej viel varins ir aliuminins mas yra vienoda, taiau
varin viela 10 kart ilgesn u aliuminin. Kiek kart skiriasi j vara?
Vario tankis 3,3 karto didesnis u
aliuminio tank, o savitoji vara 1,65
karto maesn.
3.431. 0,36 mm skersmens varinio laido vara lygi 57 . Apskaiiuokite to
laido mas.
3.432. Ant vienos rits uvyniotas varinis laidas, o ant kitos aliumininis. Abiej laid vara ir mas vienoda. Kuris i t laid yra ilgesnis ir
kiek kart?
3.433. 1 km ilgio varinio laido vara
lygi 2,9 . Apskaiiuokite laido svor.
3.434. Dvi geleins vielos sveria vienodai, bet pirmosios skersmuo dvigubai didesnis negu antrosios. Raskite j
var santyk.
3.435. Du laidininkai varinis ir aliumininis yra vienodo svorio ir tokio
pat skersmens. Raskite j var santyk.
3.436. Elektros varikliui, esaniam u
1570 m nuo generatoriaus, reikalinga
220 V tampa ir 15 A stiprio srov.
Kiek turi sverti variniai 5 mm skersmens jungiamieji elektros perdavimo
linijos laidai ir kokia turi bti generatoriaus gnybt tampa? inodami,

kad tampos kritimas linijoje negali


bti didesnis kaip 10 % generatoriaus
gnybt tampos, nustatykite, ar tinka
linijai tokie laidai. Atsakym pagrskite.

3.439. Kintamo skerspjvio laidu teka nuolatin elektros srov. Ar vienodas bus elektrinio lauko stipris laido
dalyse AB ir ? Atsakym pagrskite.
A

3.437. Kokia yra elektroninio laidumo


knais tekanios srovs tankio vektoriaus kryptis elektrinio lauko stiprio
atvilgiu?
3.438. Srovs stipris 1,4 mm2 skerspjvio ploto aliumininiame laide lygus
1 A. Apskaiiuokite elektrinio lauko
stipr tame laide.

96. Laidininko varos priklausomyb


nuo temperatros
3.440. Kodl kaitinamj elektros
lemp udegimo srov yra stipresn
u darbin srov?

padidjo dvigubai. Apskaiiuokite


geleies temperatrin varos koeficient.

3.441. 0 0C temperatros aliumininio


laido vara lygi 4,25 . Kokia bus to
paties laido vara, kai jis kais iki
200 0C temperatros?

3.446. 0 0C temperatros lempos silo


vara yra 10 kart maesn negu
1900 0C temperatros. Apskaiiuokite
silo mediagos temperatrin varos
koeficient.

3.442. Ijungtos elektros lemputs silo vara 60 , o kaitusios 636 .


Apskaiiuokite lemputs temperatros pokyt.
3.443. Iki kiek laipsni reikia kaitinti metalin 0 0C temperatros laid,
kad jo vara padidt dvigubai?
3.444. Varins elektromagneto apvijos
vara, kai temperatra 20 0C, lygi 2 .
Palaikius viel ilgesn laik jungt,
vara padidjo iki 2,4 . Iki kokios
temperatros kaito apvija?
3.445. Tekanti elektros srov kaitino
gelein viel 250 0C, dl to jos vara

3.447. Fechralinis kaitinimo elementas, kurio temperatra 18 C, turi


15 var. Kokiai temperatrai esant,
io elemento vara bus lygi 15,3 ?
3.448. 18 0C temperatros lempos volframinio silo vara lygi 20 , o vieianios 188 . Iki kokios temperatros kaista vieianios lempos
silas?
3.449. Kaitinamosios elektros lempos volframinio silo, kaitusio iki
2100 0C, vara lygi 484 . Apskaiiuokite 20 0C temperatros silo var.

3.450. Anglies strypelio temperatra


pakilo nuo 50 0C iki 545 0C, dl to jo
vara sumajo nuo 5,0 iki 4,5 .
Apskaiiuokite anglies temperatrin
varos koeficient. Atsakym paaikinkite.
3.451. 20 0C temperatros reostato
vara lygi 15 . Kiek padids kaitusio iki 100 0C io reostato vara, jeigu jo apvija pagaminta i reotano1
(a = 0,0004 K"1)?

kai I1 = I2 = 50 cm. Tuo tarpu merkus


aliuminin viel verdant vanden,
tiltel galima padaryti pusiausvir tik
paslenkant jo kontakt D taip, kad
bt I1 = 58 cm, o Z2 = 42 cm. Remdamiesi iais duomenimis, apskaiiuokite aliuminio temperatrin varos
koeficient.

3.452. Vienalaidei telefono linijai naudojamas plieninis kabelis, kurio


skerspjvio plotas 0,5 mm2. Linijos
vara, temperatrai pakitus nuo 15 0C
iki 25 C, padidja 10 . Apskaiiuokite tos linijos ilg.
3.453. 120 V tampos tinkl jungta
lempa teka 0,4 A stiprio darbin srov. Iki kokios temperatros yra kaits volframinis tos lempos silas? 0 0C
temperatros jo vara lygi 30 .
3.454. Ant kieninio ibintuvlio lemputs urayta: 3,5 V, 0,28 A. Jos silas kaista iki 425 0C. Apskaiiuokite
silo mediagos temperatrin varos
koeficient, kai alto silo vara lygi 4 .
3.455. Elektros lempos volframinio
silo vara 20 0C temperatroje lygi
35,8 . Kokia bus to silo temperatra, jeigu lemp jungsime 120 V
tampos elektros tinkl ir ja teks
0,33 A srov?
3.456*. Brinyje pavaizduota Vitstono tiltelio schema; ia R etalonin
vara, Rx aliuminins vielos vara.
djus i viel tirpstant led ir
jungus jungikl, tiltelis bna pusiausviras (srov galvanometru neteka),
1

Reotanas yra cinko, vario ir mangano ly-

3.457. jungimo momentu kaitinamja elektros lempa (kurios temperatra 20 C) teka 12,5 karto stipresn srov negu darbo metu. Apskaiiuokite
lempos volframinio silo temperatr
jos darbo metu.
3.458. Kiek kart elektros srov, tekanti lemputs volframiniu silu jos
jungimo momentu, bna stipresn u
srov, tekani tuo silu, jau kaitusiu iki 2400 0C?
3.459. Termoelementui gaminti naudojama konstantanins vielos sruoga, kurios mas 89 g, o skerspjvio
plotas 0,1 mm2. Apskaiiuokite io
termoelemento var, esant 100 0C
temperatrai.
3.460. 5 m ilgio vielos gal potencial skirtumas 4,2 V. Apskaiiuokite 120 0C temperatros viela tekanios srovs tank. Vielos savitoji vara
2 IO"7 m, o temperatrinis varos
koeficientas lygus 6 10 3 K"1.

3.461. Kaitinamoji elektros lemput


vartoja 0,2 A srov. Volframinio jos
silo skersmuo lygus 0,02 mm, deganios lemputs silo temperatra
2000 0C. Apskaiiuokite elektrinio lauko stipr lemputs sile.

3.464. Leidiant srov laidu AD, jis


kaitinamas iki raudonumo, po to jo
dalis BC merkiama alt vanden.
Kodl ore esanios laido dalys dar labiau kaista? tampa tarp tak A ir D
pastovi.

3.462. Kai temperatra lygi 0 C, lempos silo vara yra R0, o kai 2400 0C,
ji lygi R. Apskaiiuokite santyk R/R0.
3.463. Kodl lemput skaisiai blyksteli, nuosekliai su ja sujungt rezistori panardinus skyst hel?

97. Laidinink jungimas


3.465. Kaip sujungtos Kald eglut
puoianios elektros lemputs, jeigu,
vienai i j perdegus, ugsta visos?
Kodl?

3.470. Kodl bute jungiant bet kokius


prietaisus, vartojanius stipri srov
(krosneles, laidynes, virdulius), lempos staiga prigsta?

3.466. Kaip jungti radijo transliavimo tinkl garsiakalbiai, jeigu, vien


ijungus, kiti veikia? Kodl?

3.471. Kokias varas galima sudaryti


turint tris rezistorius, kuri kiekvieno vara 6 k?

3.467. Elektrin grandin sudaro n


vienod lygiagreiai sujungt rezistori, kuri kiekvieno vara Rv Apskaiiuokite grandins var.

3.472. Ar gali radijo mgjas reikaling 75 k varos rezistori pakeisti trimis 100 k, 100 k ir 25 k varos
rezistoriais? Jeigu gali, tai kaip?

3.468. Kokios varos rezistori ir kaip


reikia prijungti prie 24 varos laidininko, norint gauti 20 var?
3.469. Apskaiiuokite grandins dalies, esanios tarp tak 1 ir 2 (r.
br. puslapio apaioje), var, kai
kiekvieno rezistoriaus vara lygi 1 .
Jungiamj laid varos nepaisykite.

3.473. Turime 6 laidininkus, kuri


vara 1 , 2 , 2 , 4 , 5 ir 6 .
Kaip reikia juos sujungti, kad pilnutin vara bt lygi 1 ? Nubraiykite
jungimo schem.
3.474. Laidininkai, kuri kiekvieno
vara 20 , poromis sujungti keturias lygiagreias akas. Apskaiiuokite pilnutin junginio var.

3.475. Kaip reikia sujungti keturis


4 varos laidininkus, kad pilnutin
j vara bt lygi vieno laidininko
varai? Nubraiykite brin.
3.476. Kaip reikia sujungti tris rites,
kuri kiekvienos vara 10 , norint
gauti 15 var?

3.479. Kaip reikia sujungti keturis


1,5 varos laidininkus, kad gautume 2 var? Nubraiykite brin.
3.480. Apskaiiuokite brinyje pavaizduotos elektrins schemos pilnutin
var, kai kiekvienos kvadrato kratins ir striains vara lygi r.

3.477. Brinyje pavaizduota grandins dalies schema. ia kiekvienos


kvadrato kratins ir striains vara lygi 8 . Jungiamj laid varos
galima nepaisyti. Apskaiiuokite ios
grandins dalies pilnutin var.

tos elektrins schemos pilnutin var.


r

3.478. Keturi vienodos 10 varos rezistoriai sujungti taip, kaip parodyta


brinyje. Kokia bus pilnutin rezistori vara, kai tampos altin jungsime tarp tak A ir D? A ir C?

3.482. Apskaiiuokite brinyje pavaizduotos grandins dalies pilnutin


var.

3.483. Brinyje pateiktos elektrins


grandins r = 1 , R1 = 4 , R2 = 3 ,
R3 = 12 ir R4 = 6 . Apskaiiuokite
pilnutin ios grandins var.

3.488. Lankin lempa, apskaiiuota


42 V tampai ir 10 A stiprio srovei,
jungiama tinkl su papildoma 8,5
vara. Kokia yra to tinklo tampa?
3.489. tinkl nuosekliai jungtais trimis energijos imtuvais, kuri vara
4 , 6 ir 10 , teka 5 A srov. Apskaiiuokite tinklo tamp ir tampos
kryt kiekviename imtuve.
3.490. I 45 V tampos altinio reikia
maitinti 20 varos ildymo spiral,
apskaiiuot 30 V tampai. Galima pasinaudoti trimis reostatais, ant kuri
urayta: 6 , 2 A; 30 , 4 A; 800 ,
0,6 A. Kur i reostat reikia pasirinkti?

3.484. Dviej nuosekliai sujungt laidinink pilnutin vara lygi 27 , o


sujungt lygiagreiai 6 . Apskaiiuokite kiekvieno laidininko var.
3.485. kiek lygi dali turime sukarpyti 64 varos laidinink, kad, sujung tas dalis lygiagreiai, gautume
1 var?
3.486. Trij lygiagreiai sujungt
elektros imtuv pilnutin vara lygi
30 , o j var santykis yra 1 : 3 :
5. Apskaiiuokite tas varas.

3.487. Trys laidininkai, kuri vara


10 , 20 ir 30 , sujungti nuosekliai ir jungti nuolatins srovs
120 V tampos tinkl. Kokia yra pilnutin laidinink vara ir koks tampos krytis kiekviename laidininke?

3.491. Prie nuolatins tampos altinio


nuosekliai prijungti trys laidininkai,
kuri vara 10 , 16 ir 18 . tampos krytis antrame laidininke lygus
80 V. Apskaiiuokite pilnutin laidinink var, grandine tekanios srovs stipr, tampos kryt pirmame ir
treiame laidininke, altinio gnybt
tamp.
3.492. Prie dviej nuosekliai sujungt
lemp prijungti voltmetrai V1 ir V2.
Pirmasis j rodo 6 V, antrasis 20 V.
Pirmojo voltmetro vara lygi 4 . Apskaiiuokite antrojo voltmetro var.
1

3.493. tinkl jo tampai matuoti jungiamas 450 varos voltmetras. Nuosekliai su juo jungus rezistori,

kurio vara 60 didesn, voltmetras


rodo 90 V. Kokia yra tinklo tampa ir
rezistoriaus vara?

ka 127 V tampos tinkl jungta girlianda ir kokia tampa krinta jungiamuosiuose jos laiduose?

3.494. Laidininku, prie kurio prijungtas 120 V tampos altinis, teka 1,5 A
stiprio srov. grandin jungus reostat, srov lieka tos paios krypties,
bet susilpnja iki 1,2 A. Apskaiiuokite jungto reostato var.

3.498. 220 V tampos tinkl nuosekliai jungta 10 vienod 24 varos


lemp, kuri kiekviena apskaiiuota
12 V tampai. tampos perteklius krinta reostate. Apskaiiuokite grandine tekanios srovs stipr ir reostato
var.

3.495. Grandin sudaryta i trij nuosekliai sujungt laidinink, prijungt


prie 25 V tampos altinio. Pirmojo laidininko vara 4 , antrojo 6 , o
treiojo laidininko gal tampa 4 V.
Apskaiiuokite srovs stipr grandinje, treiojo laidininko var ir pirmojo
bei antrojo laidininko gal tamp.
3.496. Grandinje, sujungtoje pagal
brinyje pavaizduot schem, nuolatin gnybt A ir tampa lygi 12 V,
maiausias srovs stipris 1,5 A, o
didiausias 2,5 A. Apskaiiuokite
reostato bei lemputs var.

0-

3.499. Vienalyiame kintamo skerspjvio laide sukurtas elektrinis laukas


ir teka srov. Laido dalies AB ilgis lygus dalies BC ilgiui. rodykite, kad dalies AB tampa maesn u dalies BC
tamp.

&

3.497. Egluts girliand sudaro 20


nuosekliai sujungt lempui, kuri
kiekvienos vara 19 . Jungiamj
laid vara 1 . Kokio stiprio srov te-

3.500. Prie kieninio ibintuvlio lemputs, kurios vara 12 , nuosekliai


prijungtas ampermetras, o lygiagreiai 60 varos voltmetras. Pastarasis rodo 3,6 V. Kokio stiprio srov
rodo ampermetras?
3.501. Klas apvieia 8 elektros lemputs, kuri kiekvienos kaitusios
vara lygi 160 . Apskaiiuokite visos
lempui grups var, srovs stipr
kiekvienoje lemputje ir jungiamuosiuose laiduose. laid var galima
nekreipti dmesio. Tinklo tampa lygi 127 V.

3.502. 127 V tampos tinkl lygiagreiai jungta 60 kaitinamj lemp, kuri kiekvienos vara 220 . Jungiamj laid vara 0,20 . Apskaiiuokite
lempomis tekanios pilnutins srovs
stipr ir tampos kryt laiduose.
3.503. Dvi 10 ir 20 varos elektrins krosnels sujungtos lygiagreiai. Srovs stipris neisiakojusioje
grandins dalyje lygus 33 A. Apskaiiuokite krosneli gnybt tamp ir
srovs stipr kiekvienoje krosnelje.
3.504. Pagal brinyje pavaizduot
schem sujungus grandin, ampermetras rodo 0,3 A, voltmetras
4,0 V. Voltmetro vara 80 . Kokia yra
grandin jungto reostato vara?

Hi

1f

3.507. Trys 2 , 3 ir 6 varos laidininkai sujungti lygiagreiai. Srovs


stipris neisiakojusioje grandins dalyje lygus 12 A. Apskaiiuokite srovs
stipr kiekviename laidininke.
3.508. 220 A tampos tinkl lygiagreiai jungtos dvi lemp grups. Vien
j sudaro lygiagreiai sujungtos 8 lempos po 160 , kit 10 lemp po
200 . Apskaiiuokite pilnutin lemp var ir srovs stipr neisiakojusioje grandins dalyje.
3.509. 100 elektros lempui, kuri
kiekvienos vara 400 , jungta lygiagreiai 220 V tampos tinkl. Kokio
stiprio srov teka 0,4 varos jungiamaisiais laidais ir kiek nukrinta tampa juose?
3.510. 120 V tampos tinkl lygiagreiai jungta 50 lemp, kuri kiekvienos vara 240 . Jungiamj laid
tarp magistrals ir imtuvo vara lygi
0,28 . Apskaiiuokite lempomis tekanios pilnutins srovs stipr ir magistrals tamp.

vs stipr kitose lemputse ir neisiakojusioje grandins dalyje.

3.505. Prie akumuliatoriaus, kurio


gnybt tampa 12 V, lygiagreiai prijungtos trys vienodos varos lempos.
grandin jungtas ampermetras rodo 5 A. Apskaiiuokite vienos lempos
var.
3.506. Keturios lemputs, kuri vara
4 , 5 , 10 ir 20 , sujungtos lygiagreiai. Srovs stipris pirmoje lemputje lygus 2,5 A. Apskaiiuokite sro-

3.511. Laidins radiofonijos tinkl sudaro 40 garsiakalbi. Kiekvieno j


vara 3800 . Tinklo tampa lygi 30 V.
Apskaiiuokite pilnutin tinklo var,
srovs stipr kiekviename garsiakalbyje ir jungiamuosiuose laiduose, kuri vara yra tokia maa, kad jos galima nepaisyti.
3.512. Generatorius, kuriantis 140 V
tamp, apskaiiuotas 50 A srovei.
Kiek normaliai degani lemp galima jungti lygiagreiai prie to generatoriaus, kai vienos lempos vara lygi
140 , o jungiamj laid 0,30 ?
Koki tamp gauna lempos?

3.513. 50 A stiprio srov viename


grandins take isiakoja ir teka
keturiais lygiagreiais laidininkais,
kuri vara 1 , 2 , 3 ir 4 . Apskaiiuokite srovs stipr kiekviename
laidininke.
3.514. Rombo formos karkasui, padarytam i vienalyts vielos, kurios
skerspjvis visur vienodas, elektros
srov tiekiama taip, kaip parodyta
brinyje. Kurios karkas sudaranios
tiesi atkarpos vies rykiau, jeigu
laipsnikai didinsime karkasui tiekiam tamp?
B

3.516. brinyje pavaizduot grandins dal jungtas ampermetras rodo


6 A. Apskaiiuokite tampos kryt ris toriuose, kuri vara R 1 = 3 ,
# 2 = 2 ir R3 = 4 .

3.517. Keturi laidininkai sujungti taip,


kaip parodyta brinyje. tampa tarp
tak A ir lygi 18 V. Apskaiiuokite
pilnutin grandins dalies var ir
kiekvienu laidininku tekanios srovs
stipr

3.515. Puslapio apaioje pavaizduotoje


grandinje UAF = 24 V, R1 = R2 =
= R3 = 12 , R4 = 6 , R5 = 3 ,
R6 = 4 . K rodo ampermetras?

R1
R,,

0-

R-

0 4

R,

R,
R-

3.518. Grandinje (puslapio viruje)


tarp tak A ir sudaryta IlOV tampa. Apskaiiuokite ios grandins pilnutin var, treiuoju, penktuoju ir
etuoju laidininku tekanios srovs
stipr bei nustatykite, kaip grandinje
pasiskirsiusi tampa.

3.521. Rezistoriai, kuri vara ,R1 =


= R2 = 60 , sujungti nuosekliai.
tampa tarp tak A ir lygi 120 V.
Prie tak C ir D prijungto voltmetro
vidin vara lygi 120 . Uraykite
voltmetro rodmen.

3.519. Vieno i dviej nuosekliai sujungt laidinink vara n kart didesn u kito. Kiek kart pakis srovs
stipris grandins dalyje (tampa pastovi), kai iuos laidininkus sujungsime
lygiagreiai?

A
$

3.520. Apskaiiuokite brinyje (puslapio apaioje) pavaizduotos grandins


pilnutin var ir atskirais laidininkais tekanios srovs stipr, kai gnybt A ir tampa lygi 12 V.

Ri

R2

0-

\
I

R7

3.522. Apskaiiuokite brinyje (puslapio viruje) pavaizduotos grandins


pilnutin var ir ampermetro rodom srovs stipr, kai altinio gnybt
tampa lygi 110 V, o R1 = R2 = 20 ,
R3 = R4= R5 = 30 .
3.523. Vis grandins rezistori vara
vienoda ir lygi 2 . Apskaiiuokite,
kaip ioje grandinje pasiskirsto tampa ir srov.

R1

R,

R
R2

3R

IR

a
R

d<

b
U0

R.,
Ri

3.524*. Apskaiiuokite brinyje pavaizduot grandin jungto kondensatoriaus krv.

4R

0 -

3.525. Apskaiiuokite brinyje (puslapio apaioje) pavaizduotos grandins


pilnutin var bei tamp tarp tak
A ir B, kai ampermetras rodo 4 A.

3.526*. Brinyje pavaizduota tam


tikros grandins dalis. R1 = 1 , R2 =
= 2 , R3 = 3 , (P1 = 10 V, 2 = 9 V,
= 6 V. Apskaiiuokite varos R1, R2
ir R3 rezistoriais tekanios srovs
stipr.

3.527. 240 varos elektros lemput,


apskaiiuot 120 V tampai, reikia
jungti 220 V tampos tinkl. Kokio
ilgio 0,55 mm2 skerspjvio ploto nichromin laidinink teks jungti t
grandin nuosekliai su lempute?
3.528. Generatoriaus gnybt tampa
230 V. I generatoriaus elektros varikl, esant u 350 m, 10 mm2 skerspjvio ploto variniais laidais teka 15 A
srov. Kokiai tampai esant, dirba variklis?
3.529. Generatorius, kurio gnybt
tampa 127 V, per 7,5 varos reostat sujungtas su 5 varos lankine
lempa. Varini jungiamj laid ilgis
20 m, o skerspjvio plotas 18 mm2.
Kokio stiprio srov teka lempa?
3.530. Kino projekcinio aparato lempa, apskaiiuota 110 V tampai ir 3 A
srovei, jungiama 127 V tampos tin-

kl per reostat. Kokia turi bti reostato vara, kai tampos krytis variniuose jungiamuosiuose laiduose sudaro 2 % tinklo tampos? Kokio ilgio
turi bti dvigubas varinis 1,8 mm2
skerspjvio ploto jungiamasis laidas?
Reostatas grandin jungiamas visas.
3.531. Kiek 200 W galios kaitinamj
lemp, apskaiiuot 127 V tampai,
galima jungti patalpoje, kai generatoriaus gnybt tampa 133 V, o jungiamieji aliumininiai laidai yra 15 mm2
skerspjvio ploto ir 150 m bendro ilgio? Apskaiiuokite vis jungt lemp gali.
3.532. Patalpoje, esanioje u 100 m
nuo generatoriaus, lygiagreiai sujungtos 44 kaitinamosios lempos, kuri kiekvienos vara 440 . Lempos
veikia 220 V tampa. Instaliacijai panaudotas 17 mm2 skerspjvio ploto varinis laidas. Apskaiiuokite tampos
kryt jungiamuosiuose laiduose ir generatoriaus gnybt tamp.
3.533. Vienalyiame vienodo skerspjvio laide AC sukurtas elektrinis laukas ir teka elektros srov. rodykite,
kad laido dalies AB tampa didesn u
dalies BC tamp.
A
I
I
I
I
I

>
>

1
t
1
1
I

C
1
1
> 1
>I
I

98. untas ir prievar (papildomasis rezistorius)


3.534. Kodl ampermetro negalima
jungti lygiagreiai su energijos imtuvu?
3.535. 100 varos grandin maitinama i nuolatins tampos altinio. Matuodami srovs stipr, t grandin
jungme 1 varos ampermetr. Jis
rod 5 A. Kokio stiprio srov tekjo
grandine, kol joje dar nebuvo ampermetro?
3.536. Srovs stipris 0,12 varos
ampermetre, prie kurio prijungtas
0,04 varos untas, lygus 5 A. Kokio stiprio srov teka grandine, kuri jungtas is ampermetras?
3.537. 0,4 varos ampermetro matavimo riba yra 2 A. Ar galima j padidinti iki 10 A? Kaip?
3.538. Prie srovs altinio nuosekliai
prijungti ampermetras ir rezistorius,
o lygiagreiai su rezistoriumi
1600 varos voltmetras. Ampermetras rodo 0,5 A, voltmetras 160 V.
Nustatykite rezistoriaus var.
3.539. Kok unt reikia prijungti prie
galvanometro, norint sumainti jo
jautr 20 kart? Galvanometro vara
950 .
3.540. Kodl, prie voltmetro nuosekliai prijungus prievar, sumaja
voltmetro rodykls nuokrypis (taigi ir
jo jautris)?
3.541. 0,9 varos ampermetru,
apskaiiuotu 10 A srovei, reikia matuoti srovs stipr iki 100 A. Suntui
naudojama 0,28 mm2 skerspjvio ploto gelein viela. Kokio ilgio ji turi
bti?
,5. 3727

3.542. Voltmetro vara 400 , matavimo riba 4 V. K reikia daryti norint


tuo voltmetru matuoti tamp iki
36 V?
3.543. Galvanometro vara 200 , o jo
rodykl, tekant 100 A srovei, nukrypsta per vis skal. Koki prievar reikia prijungti prie io galvanometro, kad j bt galima naudoti
kaip voltmetr tampai iki 2 V matuoti? Kok unt reikia prijungti prie to
galvanometro, kad j bt galima naudoti kaip miliampermetr srovs stipriui iki 10 matuoti?
3.544. Voltmetr, apskaiiuot tampai iki 20 V matuoti, reikia jungti
120 V tampos tinkl. Kokia prievar turi bti prijungta prie io voltmetro, kad juo tekt ne stipresn kaip
5 mA srov?
3.545. Kiek kart padids voltmetro
skals virutin riba, jeigu prie jo
nuosekliai prijungsime 9 k varos
papildomj rezistori? Laikykite,
kad paties voltmetro vara yra lygi
1000 .
3.546. Kokios varos papildomj rezistori reikia prijungti prie 1500 varos voltmetro, kad jo skals padalos
vert padidt 5 kartus?
3.547. Mokyklinio demonstracinio galvanometro vara 385 , o srovs stipris, priveriantis galvanometro rodykl nukrypti per vien skals padal,
lygus 3,2 IO-5 A. Visa skal turi 10
padal. Kokios varos unt reikia prijungti prie galvanometro, kad jis virst ampermetru, kurio matavimo riba:
a) 5 A; b) 15 A?
225

3.548. Voltmetras, kurio skalje paymta 120 padal, numatytas tampai


iki 30 V matuoti. Pritaikant j potencial skirtumui iki 75 V matuoti, teko

prie jo nuosekliai prijungti 3 kQ varos rezistori. Nustatykite skals padalos vert abiem atvejais. Apskaiiuokite voltmetro var.

99. Elektros srovs darbas, energija ir galia


3.549. 220 V tampos tinkl jungtas
tekinimo stakli variklis vartoja 5 A
stiprio srov. Kiek energijos jis suvartoja dirbdamas 5 h? Kiek iandien kainuoja i energija?
3.550. Esant 120 V tampai, lempos
silas per 30 s suvartoja 1800 J energijos. Koks elektros kiekis tuomet
prateka silu ir koks yra srovs stipris?
3.551. Automobilio generatoriaus vara 0,56 , o jo gnybt tampa 12 V.
Nustatykite, kok darb per 10 h atlieka elektros srov iorinje grandinje.
3.552. Tramvajaus vagon apvieia
penkios nuosekliai sujungtos lempos.
Ar maiau bus vartojama elektros
energijos, jeigu vienos lempos atsisakysime? rodykite.
3.553. Nustatyta, kad dl elektros vartotoj aplaidumo buitinms reikmms
(elektrinms viryklms, aldytuvams,
laidynms, viestuvams) energijos suvartojama 1520 % daugiau negu i
tikrj reikt. Kokiais bdais galima
taupyti elektros energij buityje?
3.554. I elektros srovs galios formuls P = I2R matyti, kad galia tiesiog
proporcinga varai, tuo tarpu remdamiesi formule P = U2ZRI teigiame
atvirkiai. Ar ios formuls neprietarauja viena kitai? Kodl?

3.555. Kodl elektrini ildymo prietais spirals gaminamos i mediag,


kuri didel savitoji vara?
3.556. Danai perdegusi elektros
lemput pavyksta atgaivinti" pakraius (kad vl viest). Kodl tokiu bdu suremontuota lemputs spiral
vieia rykiau negu prie perdegdama?
3.557. Ilgainiui lempos kaitinimo silas plonja, nes nuo jo paviriaus garuoja ir virsta dulkmis mediaga. Koki tak tai turi lempos vartojamajai
galiai?
3.558. Dvi lempos, apskaiiuotos vienodai tampai, bet vartojanios skirting gali, jungtos tinkl nuosekliai. Kodl viena j vieia rykiau?
Kuri? Kodl?
3.559. Esant normaliai 220 V tampai,
kaitinamosios lempos dega vidutinikai 1000 h. Svarbiausia greito j ijimo i rikiuots prieastis auktesn tampa. Antai, gaudamos 230 V
tamp, jos tarnauja 570 h, o gaudamos 240 V tik 200 h. Kaip galima
pailginti lemp degimo trukm?
3.560. Kai patalpoje jungiamas didels galios prietaisas, lempos vieia
silpniau. Kodl?
3.561. Tramvajaus variklis dirba,
esant 550 V tampai, ir ilg laik
vartoja 70 A stiprio elektros srov.
Nustatykite variklio gali.

3.562. Vienos deganios elektros lempos vara 420 . Kiek toki lemp
lygiagreiai jungta 127 V tampos
tinkl, jei pilnutin j vartojamoji galia 1,52 kW? Jungiamj laid varos
nepaisykite.
3.563. 220 V tampai apskaiiuota
lempa buvo jungta 110 V tampos
tinkl. Kiek kart pakito jos galia,
lyginant su vardine? Kaip reikt
patikslinti atsakym, jeigu atsivelgtume varos priklausomyb nuo
temperatros?
3.564. Dvi elektros lemputs jungtos
tinkl lygiagreiai. Pirmosios vara
R1 = 360 , antrosios -R2
= 240 .
Kuri lemput vartoja didesn gali ir
kiek kart?
3.565. 220 V tampai apskaiiuotoje
elektrinje viryklje sumontuotos
dvi spirals, kuri kiekvienos vara
120 . Perjungikliu galima jungti
tinkl vien spiral, dvi spirales nuosekliai arba dvi spirales lygiagreiai.
Apskaiiuokite gali kiekvienu atveju.
3.566. Elektrin laidyn, jungta
120 V tampos tinkl, vartoja 400 W
gali. Kokios varos papildomj rezistori reikia prijungti prie tos laidyns, kad, jungta 220 V tampos tinkl, ji kaist taip pat?
3.567. Lankin plieno lydymo krosnis,
prijungta prie 220 V tampos altinio,
vartoja 3 IO4 A srov. Kokia yra krosnies galia? Kiek energijos krosnis suvartoja per 5 darbo valandas?
3.568. 100 W galios elektros lempa
jungta 220 V tampos tinkl. Apskaiiuokite deganios lempos silo var,
lempa tekanios srovs stipr ir per
mnes suvartot elektros energijos
kiek, turdami galvoje, kad lempa
dega po 5 h per par.

3.569. Generatoriaus gnybt tampa


132 V. Imtuvas gauna 127 V tamp.
Apskaiiuokite tampos kryt magistraliniuose laiduose ir j var, kai imtuvo galia 5 kW.
3.570. 170 W galios televizorius ima
srov i 220 V tampos tinklo. Kur Iydj saugikl reikia statyti televizori apskaiiuot 0,5 A ar 1 A
srovei?
3.571. Lankinio suvirinimo srov
400 A, tampa 40 V. Apskaiiuokite suvirinimo aparato gali ir elektros
energij, suvartot per 30 min darbo.
3.572. Kiek elektros energijos per
30 min suvartos 660 W galios krosnel, jungta 220 V tampos tinkl?
Kokio stiprio srov teks grandine?
3.573. Kaitinamosios lempos silo
vara 144 , vardin tampa 120 V.
Apskaiiuokite ta lempa tekanios srovs stipr, lempos vartojam gali ir
elektros energijos snaudas per 10 h.
3.574. Trys lempos, kuri kiekvienos
vara 240 , sujungtos tarpusavyje lygiagreiai ir jungtos 120 V tampos
tinkl. Apskaiiuokite pilnutin j gali, pilnutin srovs stipr ir energij,
suvartot per 8 h.
3.575. Vieno suvirinimo aparato gnybt tampa 65 V, kito 3 V. Pirmuoju
teka 200 A, antruoju 7500 A stiprio
srov. Kokios varos plieniniai laktai
virinami kiekvienu aparatu? Kuris j
dirba efektyviau? Kodl?
3.576. 500 W galios epidiaskopo lempa apskaiiuota 110 V tampai. Kokia
yra veikianios lempos vara? Su kokia prievare j galima jungti 127 V
tampos tinkl?
3.577. 120 V tampos tinkl nuosekliai su elektros lanku sujungtas visas

reostatas. Grandine teka 12 A srov.


tampos krytis lanko elektroduose lygus 45 V. Apskaiiuokite tampos kryt reostate, reostato var ir lanko bei
reostato gali.
3.578. 10 lygiagreiai sujungt lemp,
kuri kiekvienos vara 0,5 kQ, maitinama per reostat i 220 V tampos
tinklo. Kiekviena lempa apskaiiuota
120 V tampai. Kokia galia isiskiria
reostate?
3.579. Du vienodos varos R laidininkai jungiami tampos U tinkl i pradi lygiagreiai, paskui nuosekliai.
Kuriuo atveju laidininkai vartoja didesn gali? rodykite.
3.580. 120 V tampos tinkl lygiagreiai jungtos dvi lempos. J var santykis lygus 3 : 2 . Pirmja lempa teka
0,4 A srov. Apskaiiuokite degani
lemp vartojam gali ir var.
3.581. Ant vienos lemputs urayta 40 W, 220 V, o ant kitos 100 W,
220 V. Palyginkite nuosekliai sujungt i lempui gali.
3.582. Dvi kaitinamosios lempos,
100 W ir 80 W galios, apskaiiuotos
120 V tampai. Koki gali vartos
kiekviena lempa, jeigu jas jungsime
tinkl ne lygiagreiai, o nuosekliai?
Kuri lempa vies skaisiau? Kaip tarp
j pasiskirstys tampa?
3.583. Trys lempos, kuri galia 25 W,
25 W ir 50 W, apskaiiuotos 110 V
tampai. Kaip reikia jas sujungti tarpusavyje, kad jos viest normaliai,
jungtos 220 V tampos tinkl? Kokio stiprio srov tada teka lempomis?
3.584. Du elektriniai ildymo prietaisai, ant kuri urayta 600 W, 220 V
ir 400 W, 220 V, buvo nuosekliai jungti 220 V tampos tinkl. Koki gali
tada vartojo kiekvienas i prietais?

3.585. 120 V tampos tinkl jungtos


trys vienodos lempos: dvi lygiagreiai, treia nuosekliai. Nubraiykite lemp jungimo schem ir nustatykite kiekvienos lempos tamp.
Kurioje i lemp isiskirs didesn
galia? Kiek kart?
3.586. Kiek elektron kas sekund
pereina kaitinamosios lempos silu,
kai prijungtos prie 220 V tampos tinklo tos lempos galia lygi 150 W?
3.587. 220 V tampos tinkl jungiamo televizoriaus saugiklis apskaiiuotas 3 A stiprio srovei. Kokio stiprio
srovei turi bti apskaiiuotas saugiklis, kad televizori bt galima jungti
110 V tampos tinkl?
3.588. Automobilio starterio galia
5,9 kW, jo gnybt tampa 12 V. Kokio
stiprio srov teka jungiamo starterio
apvija?
3.589. Elektriniam idiniui sunaudota
50 m nikelininio laido, kurio skerspjvio plotas 1,4 mm2. Apskaiiuokite
idinio vartojam gali ir per 2 h suvartot jo energij, kai tinklo tampa
120 V.
3.590. Elektrinio panelio alusiam
gruntui ildyti kaitinimo elementas
padarytas i 0,5 mm skersmens bei
35 m ilgio nichromins vielos ir apskaiiuotas 220 V tampai. Koki
gali vartoja kaitinimo elementas?
3.591. Elektros energijos imtuvas,
jungtas 440 V tampos tinkl, vartoja 10 kW gali. Generatorius yra u
500 m nuo imtuvo, o juos jungia variniai 25 mm2 skerspjvio ploto laidai.
Apskaiiuokite tampos kryt laiduose.
3.592. Taisant elektrin virykl, 0,1
dal spirals teko iimti. Kaip ir kiek
kart pakito virykls galia?

3.593. I generatoriaus, kurio gnybt


tampa 20 000 V, reikia perduoti u
2,5 km nuo jo esantiems energijos imtuvams 100 kW gali. Kokio maiausio skerspjvio ploto variniais laidais
reikia sujungti generatori su imtuvais, kad tampos nuostoliai bt ne
didesni kaip 2 %?
3.594. Reostatas, pagamintas i nikelinins 0,5 mm2 skerspjvio ploto vielos, vartoja 30 W gali, o jo gnybt
tampa lygi 15 V. Kokio ilgio viela susukta reostate?
3.595. 2,15 kW galios elektrin krosnis jungta 220 V tampos tinkl.
Jungiamj laid vara 0,5 . Apskaiiuokite krosnies var ir 2 mm
skersmens fechralinio laido ilg.
3.596. Elektrinis vandens virintuvas
per 4 h suildo 200 kg vandens nuo
10 0C iki 80 0C. Apskaiiuokite virintuvu tekanios srovs gali.

3.597. Kiek 10 0C temperatros vandens galima uvirinti elektriniu virintuvu, suvartojant 3,5 kWh elektros
energijos? Kokia yra virintuvo galia,
jeigu is vandens kiekis juo uvirinamas per 35 min?
3.598. Kiek procent pakis elektromagneto vartojama galia, temperatrai pakilus nuo 0 0C iki 30 0C? Elektromagneto apvijoms panaudota varin
viela.
3.599. Ant kaitinamosios (volframins) lempos cokolio parayta: 220 V,
150 W. Apskaiiuokite kambario temperatros (20 0C) lempos silo var,
inodami, kad kaitusio lempos silo
temperatra lygi 2500 0C.
3.600. Elektriniame ildytuve per
15 min 3 1 vandens suyla nuo 0 0C iki
100 0C, be to, 4 % jo igaruoja. ildytuvo mas 1,3 kg, jo savitoji iluma
yra 0,5 kJ/(kg K). Apskaiiuokite ildytuvo gali. Energijos nuostoli nepaisykite.

100. Daulio ir Lenco dsnis


3.601. Kodl elektros lempos silas labai kaista, o jungiamieji laidai lieka
alti?
3.602. Kuo ypatingi laidai, i kuri daromos: a) ildymo prietais spirals;
b) saugikli lydieji dklai? (Turimos
omenyje t laid charakteristikos: savitoji vara, temperatrinis varos koeficientas ir t. t.)
3.603. Kodl elektrinse nuo generatori iki auktinimo transformatori
tiesiami ne apskrito skerspjvio laidai,
o specialios plokios ynos?
3.604. Kodl ilgam laikui jungus
tinkl elektrin krosnel, elektros

energija vartojama vis laik vienodai, o spirals temperatra nekyla


neribotai? Kaip pasikeis krosnels
kaitinimas, jei perdegusi spiral taisydami iek tiek sutrumpinsime?
3.605. Kodl elektrins kaitinimo spirals negalima itraukti i vandens,
prie tai jos neijungus i tinklo?
3.606. Kodl lydiuosiuose saugikliuose naudojama vinin viela, o kaitinamosiose lempose volframinis
silas?
3.607. Kaip pakis temperatra patalpoje, kurioje jungtas elektrinis aldytuvas su atviromis durimis? Kodl?

3.608. Kokia yra lydij saugikli paskirtis? Kas ilaiko stipresn srov:
lydusis saugiklis ar elektrin grandin, kurioje jis jungtas? Kodl?
3.609. Sujungus lygiagreiai elektros
lemp ir virykl, pastaroji iskiria
daugiau ilumos. Kurio imtuvo vara
didesn?
3.610. 220 V tampos tinkl jungta
elektrin laidyn kaista 6 min, tekant
ja 2,5 A stiprio srovei. Kokio didumo
krvis prateka laidyne per t laik ir
kiek joje isiskiria energijos? Kokia
yra jungtos laidyns kaitinimo elemento vara?
3.611. Per 1 h elektrine krosnele pratekjo 9000 C elektros krvis. Kiek
energijos joje isiskyr per t laik,
kai tinklo tampa buvo lygi 220 V?
Kokio stiprio srov tekjo krosnels
grandine?
3.612. Elektrinis virdulys jungtas
120 V tampos tinkl. Kiek energijos
jame isiskiria per 8 min, jei per t
laik juo prateka 4500 C elektros krvis? Kokio stiprio srov teka virdulio
elementu ir kokia yra jo vara?
3.613. 5 varos reostatu per 6 min
pratekjo 800 C elektros krvis. Kiek
ilumos per t laik isiskyr reostate?
3.614. Du elektriniai ildytuvai, kuri
vara 25 ir 20 , prijungti prie 120 V
tampos altinio. Kiek ilumos isiskirs ildytuvuose per 2 min, kai juos
sujungsime:
a) nuosekliai; b) lygiagreiai?
3.615. Kaip pakis spiralje isiskirianios ilumos kiekis, jei spirals var
perpus sumainsime, o srovs stipr
du kartus padidinsime?

3.616. 220 V tampos tinkl jungtame elektriniame virdulyje per 10 min


isiskyr 578,2 kJ ilumos. Apskaiiuokite virdulio kaitinimo elemento
var.
3.617. Dvi lempos, kuri galia 75 W
ir 100 W, o vardin tampa 220 V, jungiamos tokios pat tampos tinkl:
a) nuosekliai; b) lygiagreiai. Kiek ilumos isiskiria kiekvienoje lempoje
per 20 s?
3.618. 40 W ir 100 W lempos, kuri
vardin tampa vienoda, sujungtos
nuosekliai ir jungtos elektros tinkl. Kurioje i lemp isiskirs daugiau ilumos? Kiek kart? rodykite.
3.619. ildymo vonia, kurioje lygiagreiai sujungta penkiolika 75 W galios
lemp, jungta 120 V tampos tinkl. Kiek ilumos joje isiskiria per
12 min?
3.620. Nuosekliai sujunkite 25 W,
75 W ir 100 W elektros lemputes ir
junkite jas tinkl. Palyginkite lempui kaitim. Paaikinkite gaut
rezultat.
3.621. Elektrinis ildytuvas turi dvi
vienodas apvijas, kurias galima jungti
tinkl atskirai ir kartu. Kaip reikia
sujungti ias apvijas, kad vanduo ildytuve uvirt greiiausiai? Kodl?
3.622. Tarp tak, kuri potencialai
skiriasi 30 V, du laidininkai buvo
jungti i pradi nuosekliai, po to lygiagreiai. Laidinink vara lygi 10
ir 6 . Kiek ilumos abiem atvejais
per 5 s isiskyr kiekviename laidininke?
3.623*. Keturias lemputes, apskaiiuotas 3,5 V tampai ir 0,26 A srovei,
reikia sujungti lygiagreiai ir maitinti
i 9 V tampos altinio. Kokios varos
papildomj rezistori reikia nuosek-

Iiai sujungti su lemputmis? Kaip pakis lempui kaitimas, kai vien j


ijungsime? Kodl?
3.624. Trys laidininkai, kuri vara
3 , 6 ir 10 , sujungti lygiagreiai
ir prijungti prie tampos altinio. Pirmajame laidininke isiskyr 24 kJ ilumos. Kiek ilumos per t pat laik
isiskyr antrajame ir treiajame laidininke?
3.625. Konstantanin ir nikelinin
spirals sujungtos lygiagreiai. J ilgi santykis lygus 15 : 14, o skerspjvio plot 5 : 4 . Spirales panardinus
kalorimetr su vandeniu, paaikjo,
kad jose isiskyr vienodas kiekis ilumos. Nustatykite spirali savitj
var santyk.
3.626. Elektrinje viryklje yra dvi
spirals. jungus vien j, tam tikras
kiekis vandens uverda per 12 min, o
jungus kit per 24 min. Per kiek
laiko uvirs tas vanduo, jungus abi
spirales: a) nuosekliai; b) lygiagreiai?

3.627. kalorimetr, kurio mas


130 g, o savitoji iluma 378 J/(kg K),
pilta 300 g vandens ir merkta 5
varos spiral. Kiek laiko reikia leisti
spirale 2 A srov, kad vandens temperatra kalorimetre pakilt 2,5 K?
3.628. 45 g mass aliuminin kalorimetr pilta 200 ml vandens ir leista
2 varos spiral, prijungta prie 4,5 V
tampos altinio. Apskaiiuokite, keliais laipsniais suils vanduo per 6 min.
Energijos nuostoli nepaisykite.
mm2

3.629. Kiek ils 18


skerspjvio
ploto aliumininis laidas per 30 min,
tekant juo 3 A srovei, jei visa isiskirianti energija bus naudojama tik laidui ildyti?

3.630*. Kiek bus pakilusi varini


3 mm2 skerspjvio ploto laid temperatra, kai 1 mm2 skerspjvio ploto
vininis saugiklis itirps? Pradin vino temperatra 15 0C.
3.631*. Elektrinis idinys turi dvi apvijas. jungus vien i j, kambario oro temperatra pakyla 1 0C per
5 min, jungus kit per 8 min. Per
kiek laiko oras ils 1 0C, jungus abi
idinio apvijas: a) sujungtas nuosekliai; b) sujungtas lygiagreiai? energijos nuostolius nekreipkite dmesio.

3.632. Perdegusi elektrins krosnels


spiral buvo sutrumpinta. Kaip pasikeit ilumos kiekis, isiskiriantis
krosnelje per vienetin laik? rodykite remdamiesi formulmis.
3.633. Kuris laidas varinis ar geleinis (vienodo skersmens) kais labiau, kai juos sujungsime nuosekliai?
3.634. I 5 m ilgio nikelinins vielos
pagaminta kaitinimo spiral, kai ja
teka 4 A srov, per 12 min kaitina
1,5 1 vandens 60 0C. Apskaiiuokite
vielos skersmen. Energijos nuostoli
nepaisykite.
3.635. 100 m ilgio geleinis laidas
buvo 12 s prijungtas prie 100 V nuolatins tampos altinio. Kiek dl to
pakito laido temperatra? Jo varos
priklausomybs nuo temperatros nepaisykite.
3.636. Indukcins kaitinimo krosnies
rit pagaminta i varinio 25 m ilgio
vamzdelio, kurio iorinis skersmuo
12 mm, o vidinis 10 mm. Rite teka
1000 A stiprio srov, o rit auinama
aplink j tekaniu vandeniu. Iki rits

tas vanduo atiteka 15 0C temperatros, o ieina" 30 0C temperatros.


Kiek vandens per valand reikia praleisti rite?
3.637. I 0,5 mm skersmens nichromins vielos reikia pagaminti elektrin
idin, kur bt galima jungti 120 V
tampos tinkl ir kuris per valand iskirt 1 MJ ilumos. Kokio ilgio turi
bti viela?
3.638. Dvi lankins lempos, kuri
kiekviena apskaiiuota 45 V tampai ir
8 A srovei, nuosekliai jungtos 220 V
tampos tinkl. tampos perteklius

krinta reostate. Kiek ilumos jame isiskiria per 25 min? Kokia yra to reostato vara ir kokio ilgio nikelininis
laidas jame suvyniotas? Laido skerspjvio plotas 1 mm2.
3.639. Prie 1 m ilgio vininio laido gal prijungta 12 V tampa. Per kiek laiko vinas prads lydytis? Pradin jo
temperatra 27 C.
3.640. Elektros srov teka 2 m ilgio ir
0,4 mm2 skerspjvio ploto variniu laidu ir kas sekund jame iskiria 0,45 J
ilumos. Kiek elektron per 1 s pereina to laido skerspjviu?

101. Omo dsnis udarajai grandinei


3.641. Ar darbas, kur srovs altinis
atlieka vidinje grandins dalyje, yra
pastovus? Kodl?

ir stipresni, be to, jiems nepavojingas


trumpasis jungimas, nes vidin j vara palyginti didel?

3.642. Elemento elektrovar danai


suinome i prijungto prie jo gnybt
voltmetro rodmen. Ar tikslus toks
paprastas jos verts nustatymo metodas? Kodl?

3.647. Kokia yra brinyje pavaizduotos grandins gal tampa?

3.643. Paaikinkite, kodl trumpai sujungto elektros altinio gnybt tampa lygi nuliui, nors grandine teka stipriausia srov.
3.644. Ant kieninio ibintuvlio baterijos parayta 4,5 V, o ant lemputs
3,5 V. Kodl leidiamas toks skirtumas?
3.645. Kaip kinta elektros altinio
gnybt tampa, stiprjant grandine tekaniai srovei? rodykite.
3.646. Kodl automobiliuose daugiausia
naudojami rgtiniai, o ne arminiai
akumuliatoriai, nors ie yra lengvesni

--

I
0
3.648. Kokiomis slygomis baterijos
gnybt tampa yra didesn u jos elektrovar?
3.649. Ar vienoda yra to paties tipo,
bet skirtingo dydio galvanini element elektrovara? Ar vienodo stiprio srov teks didelio ir mao elemento grandine, kuri jungtas tas
pats reostatas? Atsakym patikrinkite bandymu ir paaikinkite. (Naudokits reostatu ir ampermetru.)

3.650. Lemput, apskaiiuota 3 V


tampai, prijungiama prie dviej
vienod element, kuri kiekvieno
elektrovara lygi 1,5 V. Ar ji vies?
Atsakym patikrinkite bandymu ir paaikinkite.

Apskaiiuokite
srovs stipr.

grandine

tekanios

3.656. 100 vidins varos voltmetras prijungtas prie elektros altinio,


kurio elektrovara 150 V ir vidin vara 4 . Kokio didumo tamp rodo is
voltmetras?
3.657. Kai elektros lemput prijungiama prie 4,5 V elektrovaros element
baterijos, voltmetras rodo 4 V, o ampermetras 0,25 A. Kokia yra baterijos vidin vara?

3.651. Paalins jgos, perkeldamos


5 C ir - 5 C elektros krvius, srovs
altinyje atlieka 9,8 J darb. Apskaiiuokite altinio elektrovar.
3.652. Kai lemput maitinama i 1,5 V
elektrovaros elemento, srovs stipris
grandinje lygus 0,2 A. Apskaiiuokite element veikiani paalini jg
darb, atlikt per 1 min.

3.658. Galvaninis elementas, kurio


elektrovara 1,6 V, o vidin vara
0,3 , sujungtas 3,7 varos laidininku. Kokio stiprio srov teka grandine
ir kokia yra elemento gnybt tampa?
3.659. Kai jungiklis yra 2-oje padtyje, voltmetras rodo 2 V, kai 2-oje
padtyje, ampermetras rodo 0,8 A.
Rezistoriaus vara R = 2 , o ampermetro bei voltmetro varos galima
nepaisyti. Apskaiiuokite altinio vidin var.

3.653. Elektrinio lauko stipris srovs


altinyje lygus 24 V/m, o atstumas,
kur krvis nueina iilgai lauko linij, 0,05 m. Apskaiiuokite altinio
elektrovar.
3.654. Galvaninio elemento elektrovara 1,5 V, o vidin vara 0,8 . Grandins iorins dalies vara 5,2 .
Kokio stiprio elektros srov teks tokia grandine?
3.655. Elektronin lempa, kurios kaitinamojo silo vara 40 , nuosekliai
sujungta su reostatu ir prijungta prie
akumuliatoriaus. jungtos reostato dalies vara lygi 10 , akumuliatoriaus
elektrovara 2 V, vidin vara 0,1 .

3.660. Prie 1,5 V elektrovaros bei


0,5 vidins varos altinio prijungta
iorine grandine teka 0,6 A srov. Apskaiiuokite tos grandins var ir
tampos kryt joje.

3.661. altinio vidin vara 0,4 , o


iorins grandins vara 1 . Kaip
pakis srovs stipris grandinje, matuojant j ampermetru, kurio vara
0,01 ?
3.662. Prie generatoriaus, kurio elektrovara 120 V ir vidin vara 3 , prijungtas 21 varos ildymo prietaisas. Kokio stiprio srov teka grandine
ir kokia tampa krinta generatoriuje?
3.663. Galvaninis elementas, kurio
elektrovara 1,5 V ir vidin vara 1 ,
sujungtas su iorine 4 varos grandine. Apskaiiuokite ja tekanios
srovs stipr, tampos kryt vidinje
grandins dalyje ir elemento gnybt
tamp.

9 . Apskaiiuokite grandine tekanios srovs stipr ir altinio vidin


var.
3.669. Kieninio ibintuvlio baterijos
elektrovara 4,5 V. Prie io altinio prijungta iorine grandine, kurios vara
12 , teka 0,3 A srov. Apskaiiuokite
baterijos vidin var ir tampos kryt
joje.
3.670. Akumuliatoriaus elektrovara
2 V. Kai prie jo prijungta iorine grandine teka 2000 mA srov, jo gnybt
tampa lygi 1,84 V. Apskaiiuokite
akumuliatoriaus vidin var ir iorins grandins var.

3.664. Nuolatins srovs mainos


elektrovara 120 V, vidin vara 0,5 .
Kokia bus prie ios mainos prijungto
imtuvo gnybt tampa, kai grandine
teks 10 A stiprio srov?

3.671. kraunamos akumuliatori


baterijos vidin vara 0,3 , liktin
elektrovara 11,1 V. Tokia baterija jungiama prie 15 V nuolatins tampos
altinio su 1 varos papildomuoju
rezistoriumi. Apskaiiuokite krovos
srovs stipr.

3.665. Prie 28 V elektrovaros ir 0,8


vidins varos baterijos prijungus lemp, jos gnybt tampa pasidaro lygi
24 V. Kokio stiprio srov teka lempa
ir kokia yra jos vara?

3.672. Prijungtas prie to paties altinio, 90 varos voltmetras rodo 36 V,


o 190 varos voltmetras 38 V. Apskaiiuokite altinio elektrovar ir vidin var.

3.666. Prie generatoriaus, kurio vidin vara 0,6 , prijungus 6 varos


iorin grandin, jo gnybt tampa bna 120 V. Kokio stiprio srov teka
grandine ir kokia yra generatoriaus
elektrovara?

3.673. Generatorius, kurio elektrovara 130 V, o vidin vara 1,8 , tiekia


srov kelioms lygiagreiai sujungtoms
lempoms. J pilnutin vara 24 ,
jungiamj laid vara 0,2 . Apskaiiuokite grandine tekanios srovs
stipr, lempoms tenkani tamp,
tampos kryt jungiamuosiuose laiduose ir generatoriaus gnybt tamp.

3.667. Iorine grandine, sujungta su


elektros altiniu, kurio elektrovara
2 V, o vidin vara 1,5 , teka 0,5 A
srov. Apskaiiuokite tos grandins
var. Nustatykite, kiek krinta tampa altinyje.
3.668. Prie 24 V elektrovaros altinio
gnybt prijungtas voltmetras rodo
18 V. Iorins grandins vara lygi

3.674. Nuolatins srovs maina, kurios elektrovara 130 V, tiekia srov


apvietimo tinklui, sudarytam i lygiagreiai sujungt 10 lempui po 200 ,
5 lempui po 100 ir 10 lempui
po 150 . Apskaiiuokite apkrovos

srovs stipr ir mainos gnybt tamp, kai jos vidin vara lygi 0,5 . Jungiamj laid varos nepaisykite.
3.675. Koki tamp rodo brinyje
pavaizduot grandin jungtas voltmetras? Baterijos vidin vara palyginti maa.

ta brinyje. Kai R1 = 2,9 , R2 = 1,6


ir R3 = 6,0 , ampermetras rodo 2 A.
Apskaiiuokite ketvirtojo rezistoriaus
var R4, juo tekanios srovs stipr
ir baterijos gnybt tamp.

200
3.676. altinio elektrovara 110 V, potenciometro vara .R1 = 5 , o voltmetro vara 10 kQ. Slankiklis nustumtas iki potenciometro vidurio.
Koki tamp rodo voltmetras?

3.677. Akumuliatori baterija, kurios


elektrovara 12,4 V, o vidin vara
0,2 , jungta grandin, kaip parody-

3.678. Baterija, kurios elektrovara


6 V, o vidin vara 1,4 , maitina iorin grandin, sudaryt i dviej lygiagreiai sujungt 2 ir 8 varos
laidinink. Apskaiiuokite baterijos
gnybt tamp ir srovs stipr kiekviename laidininke.

3.679. Du lygiagreiai sujungtus laidininkus prijungus prie 10,8 V (r = 0)


elektrovaros altinio, neisiakojusioje grandins dalyje atsiranda 2,7 A
stiprio srov. Tuos paius laidininkus
sujungus nuosekliai, grandine ima tekti 0,6 A srov. Apskaiiuokite laidininko var.

3.682. Akumuliatori baterija, kurios


elektrovara 2,8 V, jungta grandin
taip, kaip pavaizduota brinyje. .R1 =
= 1,8 , R2 = 2 , R3 = 3 . jungus
jungikl, ampermetras rodo 0,48 A.
Kokia yra baterijos vidin vara? Ampermetro varos nepaisykite.

3.680. Kiekvieno baterijos elemento


elektrovara 1,5 V, o vidin vara 0,5 .
= R2 = 1,7 , R3 = 2 , R4 = 6 .
Apskaiiuokite srovs stipr varos R4
laidininke.

3.681. Prie altinio, kurio elektrovara


12 V, o vidin vara 0,6 , pagal brinyje (puslapio apaioje) pateikt
schem prijungiama apkrova, sudaryta i trij vienodos varos R laidinink. Ampermetras rodo 2 A. Apskaiiuokite kiekvieno laidininko var.

3.683. Didels varos voltmetras, prijungtas prie altinio gnybt, rodo 6 V.


Kai prie i gnybt prijungiama lemput, voltmetras rodo 3 V. Koki tamp jis rodys, vietoj vienos lemputs
prijungus dvi tokias pat lemputes, sujungtas tarpusavyje:
a) nuosekliai;
b) lygiagreiai?

0
R

3.684. Prie generatoriaus, kurio elektrovara 132 V, o vidin vara 0,4 ,


lygiagreiai prijungta 50 lemp po
180 . Kokio stiprio srov teka grandine? Kiek kart pakis srovs stipris
grandinje, apkrov padidinus dvigubai? Jungiamj laid varos nepaisykite.
3.685. Generatoriaus vidin vara
0,2 , gnybt tampa 110 V. Iorin
grandin sudaro 100 lygiagreiai sujungt lemp, kuri kiekvienos vara
400 . Apskaiiuokite generatoriaus
elektrovar. jungiamj laid var
nekreipkite dmesio.
3.686. Su baterija nuosekliai sujungus dvi lempas, kuri kiekvienos vara 8 , prie jos poli prijungtas voltmetras rodo 4 V; tas paias lempas
perjungus lygiagreiai, voltmetras
rodo 3 V. Kokia yra baterijos elektrovara ir vidin vara?
3.687. Kiek lemp, apskaiiuot 100 V
tampai, galima lygiagreiai jungti
prie baterijos, kurios elektrovara
130 V, o vidin vara 2,6 , jeigu
kiekvienos lempos vara lygi 200 ,
o jungiamj laid 0,4 ?
3.688. Vien kart tas pats elementas
buvo jungtas 4,5 varos iorin
grandin ir ja tekjo 0,2 A srov, kit
kart 10 varos grandin ir ja
tekjo 0,1 A srov. Apskaiiuokite elemento elektrovar bei vidin var.
3.689*. altinio vidin vara 0,4 , o
iorins grandins vara 1 . Kaip pakis iorins grandins tampa, matuojant j voltmetru, kurio vara 20 ?
3.690. Elemento elektrovara 30 V, o
vidin vara 2 . Prie elemento prijungus elektromagnet, elemento
gnybt tampa pasidar lygi 28 V.

Apskaiiuokite srovs stipr grandinje. Kok darb atliko paalins elemento jgos per 5 min? Kok darb
per laik atliko srov grandins iorinje ir vidinje dalyje?
3.691. Akumuliatoriaus elektrovar
galima nustatyti naudojantis etaloniniu elementu. Sujungus akumuliatori nuosekliai su etaloniniu elementu, kurio elektrovara lygi 2 V,
grandine teka 0,3 A srov. jungus
akumuliatori t pai grandin
nuosekliai, bet prieprieiais etaloniniam elementui, iorine grandine teka 0,1 A srov, kurios kryptis is
akumuliatoriaus teigiamojo poliaus.
Kokia yra akumuliatoriaus elektrovara?
3.692. Akumuliatoriaus gnybt tampos U priklausomyb nuo iorins varos R ireikiama lygtimi
15 R
U =
Apskaiiuokite akumulia2R + 3

toriaus elektrovar ir vidin var.


3.693. Nordamas imatuoti elemento
vidin var ir elektrovar, moksleivis sujung grandin pagal brinyje
pavaizduot schem. Tekant grandine
0,2 A srovei, voltmetras rod 1,45 V, o
tekant 0,6 A srovei 1,25 V. Kokius
rezultatus gavo moksleivis?

3.694. Kai iorins grandins vara


yra 1 , altinio gnybt tampa lygi
1,5 V, o kai 2 , tampa lygi 2 V. Apskaiiuokite altinio elektrovar ir vidin var.
3.695. Kokia yra elektrovaros altinio poli tampa, kai iorins grandins dalies vara lygi altinio vidinei
varai?
3.696. Kaip pakis voltmetro bei ampermetro rodmenys, jungus jungikl J?

torius, voltmetro rodmenys sumaja


iki 15 V. Nustatykite rezistoriaus varos R didum, inodami, kad jis daug
maesnis u voltmetro var. jungiamj laid var nekreipkite dmesio.
3.700*. Prijungus prie element baterijos varos R1 rezistori, baterijos
gnybt potencial skirtumas pasidar
lygus 5 V. Padidinus rezistoriaus var 6 kartus, tas potencial skirtumas
padidjo 2 kartus. Apskaiiuokite baterijos elektrovar.
3.701*. Pagal brinyje pateikt schem prie altinio, kurio elektrovara lygi 3,6 V, prijungiamas 3 talpos kondensatorius. Kokia bus jo tampa?
Koks krvis susikaups kondensatoriaus ploktse?

3.697. Generatoriaus vara n kart


maesn u iorin var. Kuri generatoriaus elektrovaros dal sudaro
jo gnybt tampa?
3.698. Nustatykite baterijos elektrovar, jeigu yra inoma, kad, prie
baterijos prijungtos apkrovos var
padidinus n kart, apkrovos tampa
padidja nuo verts CZ1 iki verts CZ2.
3.699*. Akumuliatori baterija, kurios vidin vara 1 , sujungta su varos R rezistoriumi. Prie baterijos
gnybt prijungtas voltmetras rodo
20 V. Kai lygiagreiai su rezistoriumi
sujungiamas dar vienas toks pat rezis-

r=

3.702. Akumuliatoriaus elektrovara


12 V, o vidin vara 0,01 . Kokio stiprio srov teka akumuliatoriumi jo
trumpojo jungimo metu?

3.703. jungus 6 V elektrovaros baterij 1 iorins varos grandin, ia


teka 3 A srov. Apskaiiuokite trumpojo jungimo srovs stipr.
3.704. Prie generatoriaus, kurio elektrovara 80 V, o vidin vara 0,2 , prijungtas 0,5 varos suvirinimo aparatas. Jungiamj laid vara lygi
0,1 . Apskaiiuokite grandine tekanios srovs stipr, suvirinimo aparato
gnybt tamp bei trumpojo jungimo
srovs stipr.
3.705*. 2 varos ampermetras, prijungtas prie element baterijos gnybt, rodo 5 A. Voltmetras, kurio vara
150 , prijungtas prie tos paios baterijos, rodo 12 V. Kokio stiprio srov
tekt ia grandine jos trumpojo jungimo metu?
3.706. Kai prie galvaninio elemento
prijungiamas 6 varos laidininkas,
grandine teka 0,3 A srov, kai 14
varos laidininkas 0,15 A srov. Apskaiiuokite trumpojo jungimo srovs
stipr.
3.707. Kokiomis slygomis altinio
gnybt tampa lygi 50 % jo elektrovaros? Kokia bus altinio gnybt tampa
jo trumpojo jungimo metu?
3.708. Elemento elektrovara 1,5 V, o
vidin varia 0,5 . Kokio didiausio
stiprio srov galima gauti i io elemento? Kokio stiprio srov teks iorine grandine, kai jos vara bus lygi:
a) 0,5 ; b) 1 ; c) 2 .
3.709. Prie elemento, kurio elektrovara 1,44 V, o vidin vara 0,2 ,
trumpai prijungtas ampermetras rodo
4,8 A. Koks bus to ampermetro rodmuo, kai prie jo prijungsime 0,15
varos unt?

3.710. Elektros altinio vidin vara


0,25 . Prijungus prie jo 5 m ilgio ir
0,2 mm2 skerspjvio ploto gelein laidinink, grandine teka 0,5 A srov.
Apskaiiuokite altinio elektrovar.
3.711. 0,2 vidins varos akumuliatori baterija tiekia srov 10 lygiagreiai sujungt lemp, kuri kiekvienos
vara 250 . Jungiamieji laidai variniai, j ilgis 2,2 m, o skerspjvio plotas 0,4 mm2. Kiekviena lempa teka
0,5 A srov. Kokia yra baterijos elektrovara?
3.712. Elemento elektrovara 2 V, o vidin vara 1,2 . Kokio ilgio plieniniu
0,2 mm2 skerspjvio ploto laidu reikia
sujungti to elemento polius, kad grandine tekt 250 mA srov?
3.713. Elektros generatoriaus vidin
vara 0,2 , o elektrovara 3 V. Sujungus jo gnybtus 5 m ilgio ir 1,1
IO"6 m savitosios varos viela,
grandine teka 5 A srov. Koks yra vielos skerspjvio plotas?
3.714. Elemento elektrovara 1,5 V, o
vidin vara 1,2 . Kokio skersmens
gelein laid reikia pasirinkti, kad,
prijungus 5 m ilgio jo gabal prie
to elemento, grandine tekt 0,5 A
srov?
3.715. 2 V elektrovaros ir 0,8 vidins varos altinio poliai sujungti nikelininiu 2,1 m ilgo ir 0,21 mm2
skerspjvio ploto laidu. Kokia yra to
elemento gnybt tampa?
3.716. altinio elektrovara 12 V, vidin vara 1 . Sujungus jo gnybtus
0,5 mm skersmens nikelinine viela,
grandine teka 0,8 A srov. Apskaiiuokite vielos ilg ir altinio gnybt
tamp.

3.717. 2,1 V elektrovaros ir 0,2 vidins varos elementas sujungtas su


reostatu. Kokio stiprio srov teka reostatu ir kokia yra reostato vara, kai
jo gnybt tampa lygi 2 V? Kokio ilgio
gelein viel reikia susukti gaminant
reostat, jeigu jos skerspjvio plotas 0,75 mm2?
3.718. Prie altinio, kurio elektrovara
1,8 V, o vidin vara 0,25 , prijungtame visame reostate susidaro 1,65 V
tampos krytis. Kokia yra reostato
vara ir kokio stiprio srov teka juo?
Kokio ilgio konstantanins vielos reikia iam reostatui pagaminti, jeigu
jos skerspjvio plotas lygus 0,47 mm2?
3.719. Prie altinio, kurio vidin vara 0,5 , prijungtas 12,5 m ilgio ir
0,5 mm2 skerspjvio ploto nikelininis
laidininkas. Kokio stiprio srov teka
grandine ir kokia yra altinio elektrovara, kai jo gnybt tampa lygi 5,25 V?
3.720. Nuolatins srovs maina, kurios elektrovara 240 V, tiekia srov
imtuvams, esantiems u 400 m nuo
elektrins. Perdavimo linija nutiesta
i varinio 15 mm2 skerspjvio ploto
laido. Srovs stipris linijoje 50 A. Vidin mainos vara 0,05 . Kokio
didumo tamp gauna imtuvai?
3.721. 170 mm2 skerspjvio ploto variniu kabeliu srov teka i generatoriaus, kurio elektrovara 50 V, o vidin
vara 0,05 , 25 m atstumu nuo generatoriaus esant suvirinimo aparat. Apskaiiuokite generatoriaus ir suvirinimo aparato gnybt tamp, kai
srovs stipris grandinje lygus 200 A.
Kokia yra elektros lanko galia?
3.722. Nuo 240 V elektrovaros ir 0,1
vidins varos generatoriaus iki imtuvo reikia nutiesti 80 m ilgio dvilaid
linij. 220 V tampai apskaiiuoto im-

tuvo galia lygi 20 kW. Kokia turi bti


iai linijai pagaminti sunaudoto aliumininio laido mas?
3.723. Element baterijos elektrovara
6 V, o vidin vara 1,2 . Grandine teka 1 A srov. Apskaiiuokite laidininko var R ir elektrinio lauko stipr
plokiajame kondensatoriuje, kurio
elektrodai nutol vienas nuo kito
0,16 cm.

|l

3.724*. Plokiasis talpos C kondensatorius pripildytas laidaus dielektriko,


kurio dielektrin skvarba , o savitoji
vara p. Atstumas tarp ploki lygus
d. Per varos R rezistori kondensatorius prijungtas prie altinio, kurio
elektrovara
o vidin vara r. Apskaiiuokite elektrinio lauko stipr
dielektrike.

3.725. Elementas, kurio vidin vara


4 ir elektrovara 12 V, sujungtas su
8 varos laidininku. Kiek ilumos
per 1 s isiskiria iorinje grandins
dalyje?
3.726. Prie nuolatins srovs generatoriaus, kurio elektrovara 200 V, o
vidin vara 0,5 , prijungtas 12
varos ildytuvas. Kiek ilumos jame

isiskiria per 1 s ir kiek kainuoja


elektros energija, suvartota per 6 h?
3.727. Pirm kart elemento poliai
sujungiami 4 varos laidu, antr
kart 12 varos laidu. Per vienodus laiko tarpus abiejuose laiduose
isiskiria toks pat ilumos kiekis.
Kokia yra elemento vidin vara?
3.728. kalorimetr pilama 200 g alkoholio, o j merkiama 5,7 varos spiral. Po to spiral prijungiama
prie baterijos, sudarytos i trij nuosekliai sujungt akumuliatori, kuri
kiekvieno elektrovara 2 V ir vidin
vara 0,1 . Per 3 min alkoholio temperatra pakyla 1,4 K. Apskaiiuokite
jo savitj ilum.

3.731. Baterija sudaryta i lygiagreiai


sujungt element, kuri kiekvieno
elektrovara 5,5 V, o vidin vara
5 . Kai iorine grandine teka 2 A srov, naudingoji jos galia lygi 8 W. Kiek
element yra baterijoje?
3.732. Generatorius maitina 40 lempui, kuri kiekvienos vara lygi
200 . Generatoriaus gnybt tampa
128 V, vidin vara 0,1 , o linijos vara 0,3 . Apskaiiuokite srovs stipr
linijoje, generatoriaus elektrovar,
lempui tamp, naudingj gali,
galios nuostolius generatoriaus vidinje varoje ir laiduose.

3.729. Kai iorine grandine teka 30 A


stiprio srov, jos galia lygi 200 W, o
kai 10 A stiprio srov 120 W. Apskaiiuokite altinio elektrovar ir
vidin var.

3.733. Prie altinio gnybt i pradi


prijungiamas 0,64 varos laidas, po
to jis pakeiiamas 2,25 varos laidu. Srovs galia abiejuose laiduose
vienoda. Kokia yra altinio vidin
vara?

3.730. Kaip reikia sujungti devynis


1 varos rezistorius, kad juose isiskirt didiausia galia? Kokia bus i
galia, kai altinio elektrovara 10 V, o
vidin vara 1 ?

3.734. Prie akumuliatori baterijos,


kurios elektrovara 12 V, o vidin vara 0,5 , prijungtas ildytuvas, vartojantis 20 W gali. Nustatykite srovs
stipr grandinje.

102. Srovs altini jungimas.


altinio naudingumo koeficientas
3.735. Tris vienodus elementus sujungus vien su kitu lygiagreiai ir
nuosekliai, grandine teka tokio pat
stiprio srov. Kokiomis slygomis tai
manoma?
3.736. Baterija sudaryta i dvylikos
element, kuri kiekvieno elektrovara 1,08 V, o vidin vara 0,6 . Elementai sujungti po 3 keturias grupes: elementai grupje lygiagreiai,
o grups tarpusavyje nuosekliai.
16. 3727

Baterijos polius jungia 11,2 varos


rezistorius. Apskaiiuokite srovs stipr kiekviename elemente.
3.737. 6 elementai, kuri kiekvieno
elektrovara 1,1 V, o vidin vara 0,3 ,
sujungti nuosekliai po du tris lygiagreias grupes. Kokio stiprio srov teka iorine grandine, kurios vara
12 ?
3.738. Kaip reikia sujungti tris akumuliatorius, kuri elektrovara 2 V,
241

o vidin vara 0,2 , kad j gnybtus


jungianiu 0,6 varos laidininku tekt stipriausia srov?
3.739. Kiek 2,1 V elektrovaros ir 0,2
vidins varos akumuliatori reikia
sujungti baterij nuosekliai, kad 6
varos laidininku tekt 1,5 A srov?
3.740. Elemento elektrovara 2,2 V, o
vidin vara 0,5 . Kaip reikia sujungti du tokius elementus, kad prie
gautos baterijos prijungta 5 varos
iorine grandine tekt stipriausia
srov?

3.745. Brinyje pavaizduot grandin


maitina trij lygiagreiai sujungt element baterija. Kiekvieno elemento
elektrovara 1,44 V, o vidin vara
0,6 ; R1 = R2 = 1,2 , R3 = 2 , R4 =
= 3 . Apskaiiuokite srovs stipr neisiakojusioje grandins dalyje ir laidininke, kurio vara R3.

3.741. Du elementai sujungti vienariais poliais, o nuo j padaryti ivadai.


Element elektrovara vienoda ir lygi
4,1 V, o vidin vara skirtinga: 4 ir
6 . Kokios elektrovaros ir vidins
varos elementu bt galima pakeisti
i baterij?
3.742. Baterija sudaryta i atuoni
nuosekliai sujungt element. Kiekvieno j elektrovara 1,5 V, o vidin
vara 0,25 . Iorin grandin sudaro
10 ir 50 varos laidininkai, sujungti lygiagreiai. Nustatykite baterijos gnybt tamp.
3.743. Kieninio ibintuvlio baterij
sudaro trys nuosekliai sujungti elementai, kuri kiekvieno elektrovara
1,5 V, o vidin vara 0,2 . Prie jos
prijungta 11,4 varos lemput. Apskaiiuokite srovs stipr grandinje ir
lemputei tenkani tamp.
3.744. Du elementai, kuri kiekvieno
vidin vara 0,5 , o elektrovara 1,5V,
sujungti lygiagreiai. Prie gautos baterijos gnybt lygiagreiai prijungti
du laidininkai. J vara 1 ir 3 ,
jungiamj laid vara 4 . Apskaiiuokite srovs stipr kiekviename laidininke.

3.746. Baterija sudaryta i trij nuosekliai sujungt akumuliatori, kuri


kiekvieno elektrovara 2 V ir vidin
vara 0,25 , o iorin grandin i
dviej lygiagreiai sujungt laidinink, kuri vara 3 ir 9 . Apskaiiuokite baterijos gnybt tamp bei
laidininkais tekanios srovs stipr.
3.747. Tris vienodus elementus sujungus nuosekliai ir prie j prijungus
1,5 varos laidinink, grandine teka 2 A srov. Tuos paius elementus
perjungus lygiagreiai, laidininku ima

tekti 0,9 A srov. Apskaiiuokite


kiekvieno elemento elektrovar ir vidin var.

3 A stiprio srov. Kiekvieno elemento


elektrovara 1,2 V, o vidin vara
0,1 . Kiek element yra baterijoje?

3.748. Apskaiiuokite, kaip pasiskirsto srov ir tampa iorinje grandinje (r. brin), kuri maitina keturi
nuosekliai sujungti baterij arminiai akumuliatoriai. Kiekvieno j
elektrovara 1,4 V, o vidin vara
0,2 ; R1 = 0,9 , R2 = R3 = 0,6 .

3.752. Baterija, sudaryta i nuosekliai


sujungt element, kuri kiekvieno
elektrovara 1,4 V, o vidin vara 0,4 ,
tiekia srov 90 varos telegrafo aparatui plieniniais 3 mm2 skerspjvio
ploto ir 20 km ilgio laidais. Kokio stiprio srov teka grandine ir kokia yra
aparato gnybt tampa?
3.753. Baterija sudaryta i penki lygiagrei element grupi, o kiekviena grup i deimties nuosekliai
sujungt element. Kiekvieno elemento elektrovara 1,1 V, vidin vara
0,1 . Nustatykite srovs stipr kiekviename elemente ir tampos kryt jo
vidinje varoje, kai baterija prijungta prie reostato, sudaryto i nikelininio 0,5 mm2 skerspjvio ploto bei
50 m ilgio laidininko.

3.749. Vienoje grandinje vienodi elementai sujungti nuosekliai, kitoje tie


patys elementai lygiagreiai. Kokiomis slygomis pirmja ir antrja
grandine teks vienodo stiprio elektros srov?
3.750. Baterij sudaro trys nuosekliai
sujungti akumuliatoriai, kuri kiekvieno elektrovara 2 V, o vidin vara
0,04 . Prie ios baterijos poli prijungtu 0,2 mm2 skerspjvio ploto nikelininiu laidininku teka 1,5 A stiprio
srov. Apskaiiuokite laidininko var ir ilg.
3.751. Prie nuosekliai sujungt element baterijos prijungiami 6 ir
9 varos laidininkai, sujungti vienas
su kitu lygiagreiai. Grandine teka

3.754. Du elementai, kuri elektrovara atitinkamai lygi 1,6 V ir 2 V, o vidin vara 0,3 ir 0,9 , sujungti
nuosekliai. Prie j prijungta 6 varos iorin grandin. Nustatykite
tampos kryt kiekvieno elemento vidinje varoje.
3.755. Trys galvaniniai elementai, kuri elektrovara atitinkamai lygi 2,2 V,
1,1 V ir 0,9 V, o vidin vara 0,2 ,
0,4 ir 0,5 , sujungti nuosekliai.
Grandine teka 1 A srov. Apskaiiuokite iorins grandins var.

3.756. Kam lygus srovs altinio naudingumo koeficientas, jeigu yra inoma, kad, padidinus rezistoriaus,
su kuriuo sujungtas altinis, var du
kartus, to rezistoriaus gnybt potencial skirtumas padidja 10 %?

3.757. Akumuliatorius, kurio vidin


vara r, sujungtas su varos R laidininku. Apskaiiuokite akumuliatoriaus naudingumo koeficient.
3.758. Kai elemento gnybt tampa
lygi 2 V, iorine grandine teka 3 A
stiprio srov. Elemento vidin vara
0,02 . Apskaiiuokite jo naudingumo
koeficient.
3.759. Iorin grandins var padidinus nuo 3 iki 10,5 , altinio
naudingumo koeficientas padidja dvigubai. Kam lygi altinio vidin vara?
3.760. Vieno akumuliatoriaus naudingumo koeficientas lygus 50 %, kito,
prijungto prie tos paios varos laidininko, 60 %. Koks bus abiej nuosekliai sujungt prie tos paios varos
laidininko prijungt akumuliatori
naudingumo koeficientas?
3.761. Ar galima, ikraunant akumuliatori, gauti tiek pat energijos, kiek
jos buvo ieikvota, j kraunant?
Kodl?
3.762. 0,1 vidins varos srovs
altinis sujungtas su 1,5 varos apkrova. Koks yra altinio naudingumo
koeficientas?

3.763. Akumuliatori baterijos talpa lygi 54 Ah, kai jos gnybt tampa
12 V. Apskaiiuokite akumuliatoriui
krauti reikaling energij, jei naudingumo koeficientas lygus 82 %.
3.764. Prie tam tikros varos laidininko prijungto akumuliatoriaus naudingumo koeficientas lygus 50 %. Koks
bus prie to laidininko prijungtos dviej toki pat nuosekliai sujungt akumuliatori baterijos naudingumo
koeficientas?
3.765. Prie tam tikros varos rezistoriaus prijungto akumuliatoriaus
naudingumo koeficientas lygus 50 %.
Koks bus prie to rezistoriaus prijungtos dviej toki pat lygiagreiai sujungt akumuliatori baterijos naudingumo koeficientas?
3.766*. Akumuliatoriaus, sujungto su
vienu rezistoriumi, naudingumo koeficientas lygus 60 %. S rezistori pakeitus kitu, akumuliatoriaus naudingumo koeficientas padidja iki 80 %.
Koks bus to akumuliatoriaus naudingumo koeficientas, kai abu rezistorius
sujungsime su akumuliatoriumi:
a) nuosekliai;
b) lygiagreiai?

103. Elektrinio renginio nau< igumo koeficientas


3.767. 380 V tampai apskaiiuotas keliamojo krano elektros variklis vartoja 18 A srov. 1 t mass krovin jis
pakelia 16 m aukt per 50 s. Apskaiiuokite krano naudingumo koeficient.
3.768. Paar cecho keltuvas per 200 s
pakelia 4 t paar 20 m aukt. Kokia yra jo variklio galia, kai keltuvo
naudingumo koeficientas lygus 80 %?

3.769. 10 t mass troleibusas vaiuoja


tolygiai 36 km/h greiiu. Apskaiiuokite srovs stipr troleibuso variklio
apvijoje, inodami, kad tampa lygi
550 V, naudingumo koeficientas
85 %, o pasiprieinimo judjimui koeficientas 0,02.
3.770. Keliamojo krano elektros variklis vartoja 10 A stiprio srov i
220 V tampos tinklo. Per 1 h 20 min

kranas pakelia 25 m aukt 25 t


mass krovin. Apskaiiuokite srovs
gali, galios nuostolius ir renginio
naudingumo koeficient.
3.771. Koks didiausias krovinys tenka kiekvienai i dviej elektromagnetinio keliamojo krano rii, jei j
tampa 220 V, srovs stipris 25 A, o
bendras krano naudingumo koeficientas 78 %? Krovinys keliamas pastoviu
0,6 m/s greiiu.

3.777. 2 1 vandens, kurio pradin temperatra 18 0C, elektriniame arbatinuke uverda per 20 min, kai 220 V
tampos tinkl jungtu arbatinuku teka 3 A stiprio srov. Apskaiiuokite
arbatinuko naudingumo koeficient.
3.778. Vartodamas 700 W gali, elektrinis arbatinukas per 20 min suildo
2 kg vandens nuo 10 0C iki 100 C. Apskaiiuokite arbatinuko naudingumo
koeficient.

3.772. 16 kN svorio greitasis liftas kyla 1 m/s greiiu. Koki gali vartoja j
varantis elektros variklis? Kokio stiprio srov teka varikliu, kai tinklo
tampa 220 V, o variklio naudingumo
koeficientas 96 %?

3.779. Per kiek laiko elektriniame arbatinuke 3 1 vandens kaista nuo 18 0C


iki virimo temperatros, kai arbatinuko galia 800 W, o naudingumo koeficientas 88 %?

3.773. Tramvajaus elektros varikliai


vartoja 112 A srov i 550 V tampos
tinklo. Kokiu greiiu vaiuoja tramvajus, kai jo varikli traukos jga
3500 N, o naudingumo koeficientas
75 %?

3.780. Per kiek laiko elektriniame virdulyje, kurio kaitinimo apvijos vara
45 , uvirs 0,6 kg vandens, kai pradin jo temperatra 10 0C, o virdulio
naudingumo koeficientas 60 %? Tinklo tampa 110 V.

3.774. Elektroveis vaiuoja pastoviu


45 km/h greiiu, veikiamas 42 kN
traukos jgos. Kokio stiprio srov teka elektroveio varikliu, kai tampa
1500 V, o variklio naudingumo koeficientas 95 %?

3.781. Elektrinis ildytuvas per 30 min


kaitina 10 1 vandens nuo 20 0C iki
100 0C. Kokio stiprio srov teka ildytuvu, jungtu 220 V tampos tinkl,
kai ildytuvo naudingumo koeficientas
lygus 75 %?

3.775. Elektrove varo 8 varikliai, sujungti po 2 nuosekliai. J naudingumo koeficientas 92 %. Kontaktinio tinklo tampa 3 kV, kiekvienam varikliui
tenka 360 A srov. Kokia yra vidutin
54 km/h greiiu vaiuojanio elektroveio traukos jga?

3.782. Elektriniame virdulyje, jungtame 120 V tampos tinkl, per 23 min


1,8 1 vandens kaista nuo 15 0C iki
100 0C. Apskaiiuokite virdulio kaitinimo elemento var bei tuo elementu tekanios srovs stipr. Virdulio
naudingumo koeficientas lygus 85 %.

3.776. 120 V tampos tinkl jungtame ildytuve kaitinami 2 1 vandens,


kurio pradin temperatra 20 0C. Per
16 min vanduo uverda, ir tam suvartojama 0,225 kWh elektros energijos.
Apskaiiuokite ildytuvo naudingumo koeficient ir kaitinimo elemento
var.

3.783. 1 kW galios elektrinis virintuvas, jungtas 220 V tampos tinkl,


per 12 min pakelia 1,6 1 vandens temperatr 86 0C. Kiek kainuoja virintuvo suvartota energija ir kokio stiprio
srov teka jo grandine? Koks yra virintuvo naudingumo koeficientas?

3.784. Kiek 18 0C pradins temperatros vandens per 10 min galima uvirinti ant 650 W galios elektrins
virykls, kurios naudingumo koeficientas 85 %? Kokia yra virykls spirals vara, kai tinklo tampa 120 V?
3.785. Elektrinis ildytuvas i 120 V
tampos tinklo vartoja 4 A srov ir per
20 min uvirina 1,6 1 vandens, kurio
pradin temperatra 18 0C. Apskaiiuokite energijos nuostolius, patirtus
ildymo metu, ir ildytuvo naudingumo koeficient.
3.786. Kiek - 1 0 0C temperatros ledo
galima itirpinti per 12 min ant elektrins krosnels, jungtos 220 V
tampos tinkl? Krosnels spirale teka 3 A srov, o krosnels naudingumo koeficientas lygus 80 %.
3.787. Ant 500 W galios elektrins virykls pastatytas puodas su 1 1 vandens ir 0,5 kg ledo, kuri temperatra 0 0C. Per kiek laiko vanduo puode
suils iki 50 0C, kai virykls naudingumo koeficientas 80 %?
3.788. Elektrinis virintuvas, turintis
140 varos spiral, leidiamas ind, kuriame yra 0,41 20 0C temperatros vandens, ir jungiamas 220 V
tampos tinkl. Po 18 min spiral ijungiama. Jos naudingumo koeficientas 84 %. Apskaiiuokite igaravusio
vandens mas.
3.789. I 0,75 mm2 skerspjvio ploto
nikelinins vielos reikia pagaminti
220 V tampos tinklui tinkant ildytuv, kuriuo per 12 min bt galima
paildyti 2 1 vandens nuo 15 0C iki virimo temperatros. ildyt uvo naudingumo koeficientas turi bti lygus
80 %. Kokio ilgio viel teks panaudoti?
3.790. distiliatori, kurio naudingumo koeficientas 80 %, o galia 2,5 kW,

patenka 12 0C temperatros vanduo.


Kiek distiliuoto vandens galima gauti
tokiu aparatu per 2 h?
3.791. Elektrine krosnimi per 10 min
reikia igarinti 1 kg 20 0C temperatros vandens. Krosnis numatyta 120 V
tampai, o jos naudingumo koeficientas 80 %. Koks turi bti 0,5 mm2
skerspjvio ploto nichromins ildytuvo vielels ilgis?
3.792. Elektrinje krosnelje per
12 min reikia uvirinti ir igarinti 1 1
vandens, kurio pradin temperatra
20 0C. Krosnels vardin tampa 120 V,
0 naudingumo koeficientas 85 %. Jos
kaitinimo elementui
naudojamas
0,6 mm2 nichrominis laidas. Koks turi
bti jo ilgis?
3.793. 1 1 talpos udarame inde esantis oras normaliomis slygomis gildomas elektriniu ildytuvu, apskaiiuotu 0,3 A srovei ir 12 V tampai. Per
kiek laiko slgis inde pakyla iki
1 MPa? ildytuvo naudingumo koeficientas 60 %.
3.794. Elektrinis virdulys, kuriame
yra 0,5 1 10 0C temperatros vandens,
buvo jungtas 120 V tampos elektros
tinkl ir pamirtas ijungti. Po kiek
laiko nuo jungimo visas vanduo virdulyje ivir? Virdulio apvijos vara
14 , naudingumo koeficientas 65 %.
3.795. Kiek nikelinins vielos vij reikia uvynioti ant 1,5 cm skersmens
porcelianinio ritinio, norint pagaminti
elektrin ildytuv, kuriuo bt galima per 12 min uvirinti 150 g 10 0C
temperatros vandens? Vielos skersmuo 0,2 mm, tinklo tampa 120 V,
bendri energijos nuostoliai 40 %.
3.796. Virintuvui gaminti panaudota
nichromin viela, kurios tris 10 cm3.
Kiek vandens iuo virintuvu galima

suildyti kas minut nuo 10 0C iki


100 C, kai srovs tankis 4 A/mm2?
Virintuvo naudingumo koeficientas
75 %.

3.797. Elektros variklis, kurio mechanin galia 3,5 kW, o naudingumo


koeficientas 85 %, jungtas 220 V
tampos tinkl. Kokio stiprio srov teka varikliu ir kokia yra jo inkaro apvijos vara?
3.798. Kokio stiprio pilnutin srov
teka eiais elektroveio elektros
varikliais, kai linijos tampa 3 kV, kiekvieno variklio mechanin galia 340 kW
ir naudingumo koeficientas 90 %?
3.799. Lankin lempa, apskaiiuota
40 V tampai, jungiama 70 V tampos grandin. kit grandin, kurios
tampa 110 V, nuosekliai jungiamos
dvi tokios pat lempos. Normal lem-

p darb kiekvienoje grandinje


garantuoja prie vars. Kurios grandins naudingumo koeficientas yra
didesnis?
3.800. Elektros variklis, kurio apvij
vara 5 , jungtas 220 V nuolatins
tampos tinkl ir vartoja 10 A srov.
Kokia yra variklio mechanin galia ir
koks naudingumo koeficientas?
3.801. Elektros variklis, kurio apvijos
vara 2 , prijungtas prie 120 V tampos altinio ir vartoja 7,6 A srov. Nustatykite galios nuostolius variklio apvijoje ir variklio naudingumo koeficient.
3.802. Generatoriaus elektrovara yra
110 V, vidin vara 4 . jo grandin jungta elektrin virykll, o
nuosekliai su ja ampermetras, kuris rodo 2,5 A. Ant ios viryklls 1 1
4 0C temperatros vandens uverda
per 0,5 h. Apskaiiuokite viryklls
naudingumo koeficient.

. Elektra
Xlll
s k y r i u s
Elektros srov skysiuose

104. Elektros srovs tekjimas skysiais


3.803. Nuo ko priklauso elektrolit
elektrinis laidumas?
3.804. Dl trumpojo jungimo usideg elektros laidai. Kodl j negalima gesinti vandeniu arba gesintuvu, kol deganti dalis neijungta i
tinklo?
3.805. Kada pavojingiau liesti tamp
turinius laidininkus: kai rankos sausos ar kai lapios? Kodl?
3.806. Ar yra elektrolituose laisvj
elektron? Kodl?
3.807. Paaikinkite, kodl tirpalas,
kuriame yra jon, elektrikai neutralus.
3.808. Kodl apvietimo laidai bna su
guminiu apvalkalu, o drgnose patalpose dar ir dervuota iore?

3.811. Kaip ir kodl pakis elektrolizs


vonia tekanios srovs stipris, kai:
a) padidinsime vonios gnybt tamp;
b) padidinsime elektrolito koncentracij;
c) elektrodus priartinsime vien prie
kito;
d) kilstelsime elektrodus (dal j itrauksime i tirpalo);
e) paildysime elektrolit?
3.812. Dl molekuli disociacijos,
druskoms ir rgtims tirpstant vandenyje, padidja potencin jon energija. Kokios energijos dka ji padidja?
3.813. Kaip reikia idstyti elektrodus, norint elektrolizs bdu padengti
tuiavidurio metalinio daikto vidin
paviri? Nubraiykite brin.

3.809. Kodl koncentruota sieros


rgtis laikoma geleiniuose induose,
o skiesta stikliniuose?

3.814. Elektrolizinis poliravimas ir kai


kurie kiti elektrolizs taikymo bdai
pagrsti tuo, kad elektrolizs sukelti
reikiniai ypa intensyvs elektrodo
ikyose. Paaikinkite i elektrolizs
ypatyb.

3.810. Kodl galvaninms dangoms


daniausiai naudojamas nikelis ir
chromas?

3.815. Iki kurio laiko gali vykti vario


sulfato tirpalo elektroliz, jeigu elektrodai variniai? jeigu angliniai?

3.816. Elektros lemput jungta tinkl nuosekliai su elektrolizs vonia,


kuri pripildyta silpno valgomosios
druskos tirpalo. Ar lemput kais labiau, jeigu tirpal bersime dar iek
tiek druskos? Kodl?
3.817. Leidiant elektros srov sieros
rgties elektrolitu, metalinis katodas
kaista. Paaikinkite reikin, remdamiesi Daulio ir Lenco dsniu.
3.818. nuosekliai sujungtas elektrolizs vonias pripilta nevienodos koncentracijos to paties elektrolito. K
galite pasakyti apie mas mediagos,
nusdusios ant voni elektrod? Ar
kis elektrolizs metu nesotaus vario
sulfato tirpalo koncentracija, jeigu
anodas bus anglinis? jeigu jis bus varinis?
3.819. Dvi vienodos elektrolizs vonios pripiltos vario sulfato tirpalo. Jo
koncentracija vienoje vonioje didesn
negu kitoje. Kurioje i voni isiskirs daugiau vario, kai jos bus sujungtos lygiagreiai? Kodl?
3.820. Vykstant elektrolizei galvaninse voniose, kartais pakeiiama
elektros srovs kryptis. Kodl taip daroma?
3.821. Vario sulfato tirpalo pripildyta
elektrolizs vonia, kurios angliniai
elektrodai iki puss panir tirpale, teka elektros srov. Kaip pakis per t
pat nedidel laiko tarp ant katodo
nusdusio vario mas:
a) anglin anod pakeitus tokios pat
formos ir trio variniu;
b) anglin katod pakeitus variniu;
c) padidinus tamp tarp elektrod;
d) dar pylus tos paios koncentracijos
elektrolito;
e) padidinus tirpalo koncentracij;
f) suartinus elektrodus;

g) sumainus panardint anodo dal;


h) sumainus panardint katodo dal;
i) paildius elektrolito tirpal?
Jeigu galima, atsakymus patikrinkite
bandymais. (Apie nusdusio vario mas galima sprsti i ampermetro rodmen.)
3.822. Elektrolitu teka dvi prieing
krypi srovs: teigiamj ir neigiamj jon. Kodl bet kurios krypties
elektrolito srove laikoma i dviej
srovi suma?
3.823. Kodl elektrifikuotuose geleinkeliuose teigiamasis elektros srovs
altinio polius sujungiamas su ore nutiestu laidu, o neigiamasis su bgiais?
3.824. Kodl katodin apsauga" saugo poeminius dujotiekio vamzdius
nuo korozijos? (Taikant katodin apsaug", vamzdiai prijungiami prie altinio neigiamojo poliaus, o teigiamasis jo polius eminamas.)
3.825. Jrini laiv apsaugai nuo korozijos taikomas protektori metodas:
prie korpuso plieninio paviriaus vairiose vietose pritvirtinami cinko laktai. Kodl tuomet korpus maiau veikia korozija?
3.826. Kodl pramoniniuose miestuose, kur ore yra daug dm, plieniniai
gaminiai yra greiiau negu kaime?
3.827. Kokiu tikslu nedidelse galvaninse voniose naudojamas ne vienas
anodas, o du ir tarp j taisomas
gaminys? Kokiu principu pagrstas
metalini dirbini elektrolizinis poliravimas?
3.828. Kodl, jungiant grandin
elektrolitin kondensatori, btinai
reikia atsivelgti jo polikum?

3.829. Kaip rengiamas srovs altinio


poli iekiklis prietaisas, kuris pagal elektroliz nustato srovs altinio
poli enklus? iam prietaisui keliami tokie reikalavimai: jis turi bti
kompaktikas ir patogus.
3.830. Kok vaidmen atlieka sieros
rgtis, vykstant vandens elektrolizei?
3.831. Kiek laiko reikia leisti 2,4 A
stiprio srov sidabro nitrato tirpalu,
kad ant katodo nusst 35 g sidabro?
3.832. Prie chromavim plieniniai
vamzdiai buvo nuvariuoti. Ant j per
1 h nusdo 334,5 g vario. Kokio stiprio srove buvo variuojami vamzdiai,

jeigu yra inoma, kad, pratekjus 1 C


elektros krviui, isiskyr 0,33 mg
vario?
3.833. Kiek vario isiskirs i vario sulfato tirpalo per 1 h, kai juo teks 8 A
stiprio srov?
3.834. Leidiant srov sidabro nitrato
tirpalu, per 40 min i jo isiskyr
1,344 g sidabro. Apskaiiuokite srovs
stipr.
3.835. Norint elektrolizs bdu igauti vario, katodu imama plokt, kurios darbinis plotas 80 dm2. Grandine
paleidiama 160 A stiprio elektros srov. Apskaiiuokite jos tank.

105. Faradjaus dsniai


3.836. Kiek dvivalenio nikelio per
1 h gali isiskirti elektrolizs metu
i nikelio sulfato tirpalo, tekant juo
1,5 A stiprio srovei?

3.840. Elektrolizs bdu gauta 1 kg


vario. Kiek sidabro bt galima gauti,
atitinkamu elektrolitu pratekjus tam
paiam elektros kiekiui?

3.837. Kai elektros srovs stipris lygus 1,6 A, ant elektrolizs vonios katodo per 10 min nusda 0,316 g vario.
Nustatykite vario elektrochemin ekvivalent.

3.841. Per kiek laiko galima suskaidyti 14,6 g druskos rgties, leidiant
ja 0,6 A stiprio srov?

3.838. Leidiant elektrolitu 1,5 A stiprio srov, per 4 min ant katodo nusda 147 mg mediagos. Kokia tai
mediaga?
3.839. Nordamas nustatyti vario
elektrochemin ekvivalent, mokinys
5 min leido vario sulfato tirpalu 1,2 A
srov. Per t laik katodo mas padidjo 120 mg. Koki vario elektrocheminio ekvivalento vert gavo
mokinys, remdamasis io bandymo
rezultatais? Palyginkite j su lentelje pateikta verte ir apskaiiuokite
santykin paklaid.

3.842. Per 25 min ant elektrolizs vonios katodo nusdo 250 mg sidabro.
Ampermetras, jungtas tos vonios
grandin, rod 0,2 A. Ar tikslus buvo
jo rodmuo?
3.843. Norint cinku padengti metalinius dirbinius, elektrolizs voni
merkiamas cinko elektrodas, kurio
mas 0,01 kg. Koks krvis turi pereiti vonia, kad visas cinko elektrodas
bt sunaudotas? Cinko elektrocheminis ekvivalentas 3,4 IO"7 kg/C.
3.844. Pargtinto vandens elektroliz normaliomis slygomis tssi 10
valand, ir dl to isiskyr 1 1 deguonies. Apskaiiuokite srovs stipr.

3.845. Per 10 min ant katodo nusda


0,316 mg vario. Ampermetras, nuosekliai sujungtas su variniu elektrodu, rodo 1,5 A. Nustatykite jo rodmen paklaid.

3.851. Kiek sidabro isiskyr i sidabro nitrato tirpalo per 1,5 min, jeigu
pirmsias 30 s srov tolygiai stiprjo
nuo 0 iki 2 A, o likus laik nekito?
Nubraiykite I = f(t) grafik.

3.846. Per 10 min galvaninje vonioje


isiskyr 0,67 g sidabro. Lygiagreiai
su vonia sujungtas ampermetras rod
0,9 A. Ar tiksls buvo jo rodmenys?

3.852. Elektrolizs vonia, pripildyta


AgNO3 tirpalo, teka 1 mA srov. Kiek
sidabro atom nusda ant katodo per
1 s? per 1 min?

3.847. Vonia su CuSO4 tirpalu tekanios elektros srovs stipris per 20 s padidjo nuo 0 iki 2 A. Kiek vario per
laik nusdo ant katodo?
3.848. Vandeniu, kur reikjo suskaidyti elektrolizs bdu, buvo leidiama
160 A srov. Per kiek laiko suskilo
0,9 g vandens? Kokia buvo isiskyrusio vandenilio ir deguonies mas?

3.853. inodami Faradjaus skaii,


apskaiiuokite dvivalenio ir keturvalenio alavo elektrochemin ekvivalent.
3.854. Aukso santykin atomin mas
197,2, valentingumas 3. Apskaiiuokite aukso elektrochemin ekvivalent.

3.849. Kiek deguonies isiskirs i sieros rgties tirpalo, pratekjus juo


16 C krviui? Vieno deguonies atomo
mas lygi 2,6 IO"26 kg.

3.855. Vandenilio elektrocheminis


ekvivalentas lygus 0,0104 IO"6 kg/C.
Apskaiiuokite cinko bei vino elektrochemin ekvivalent.

3.850. Naudodamiesi brinyje pavaizduotu srovs I = f(t) grafiku, apskaiiuokite, kiek vario isiskyr i vario
sulfato, vykstant elektrolizei.

3.856. Sidabro elektrocheminis ekvivalentas lygus 1,117 IO"6 kg/C.


Remdamiesi periodine element lentele, apskaiiuokite i
mediag

If

A-

2--

10

30

50

70

90

elektrochemin ekvivalent: a) natrio;


b) chromo; c) aliuminio; d) deguonies.
3.857. inodami vandenilio elektrochemin ekvivalent, apskaiiuokite
vieno vandenilio atomo mas. Vandenilio jono krvis 1,6 IO-19 C.

3.858. inodami aliuminio santykin


atomin mas ir valentingum, apskaiiuokite jo elektrochemin ekvivalent. aliuminio per vien par
gali isiskirti, elektrolizs vonia leidiant 3 A srov?
3.859. Kiek vario isiskirt ant katodo, vykstant CuSO4 tirpalo elektrolizei, jeigu tuo tirpalu pratekt 100 C
elektros krvis?
3.860. inodami deguonies santykin
atomin mas ir valentingum, apskaiiuokite jo elektrochemin ekvivalent. Kiek deguonies iskiria 5,5 C
elektros krvis?

dvivalenio metalo. Kokia yra to metalo molio mas?


3.866. Ant nuosekliai sujungt elektrolizs voni katod isiskiria vienvalentis ir trivalentis aliuminis. Palyginkite j mas.
3.867. Elektrolizs vonioje, tekant
2,5 A srovei, per 20 min isiskyr
1,017 g dvivalenio metalo. Apskaiiuokite jo atomin mas.

3.868. Kiek sidabro nusst ant katodo, jeigu sidabro nitrato druskos tirpalu tekt 100 C krvis? Ieiga pagal srov1 90 %.
3.869. Vykstant vario sulfato tirpalo
elektrolizei, ant katodo, kurio darbinio paviriaus plotas 0,8 m2, per 1 h
nusda 0,4 kg vario. Apskaiiuokite
srovs tank. Ieiga pagal srov 90 %.

3.861. Vykstant HCl tirpalo elektrolizei, per tam tikr laik ant katodo
isiskyr 1 g vandenilio. Kiek per t
laik ant anodo isiskyr chloro?

3.870. Plienui poliruoti elektrolizs


bdu vartojama 5 kA/m2 tankio srov. Per 10 min nuo jo paalinamas
0,1 mm storio sluoksnis. Apskaiiuokite plieno elektrochemin ekvivalent, kai ieiga pagal srov lygi 90 %.

3.862. Kiek geleies ir chloro isiskyr elektrolizs vonioje, pripiltoje geleies chlorido (FeCl3) tirpalo, 10 A
srovei tekant 2 valandas?

3.871. Kiek laiko reiks nikeliuoti vien plokts pus, kai srovs tankis
40 A/m2, o nikelio sluoksnio storis
20 ? Ieiga pagal srov 90 %.

3.863. inodami Faradjaus skaii,


raskite Avogadro skaii.

3.872. Per kiek laiko, rafinuojant var, bus sunaudotas 600 mm 120 mm
10 mm dydio varinis anodas, jeigu
vonia teks 20 A stiprio srov? Ieiga
pagal srov 80 %.

3.864. Kiek dvivalenio cinko atom


gali isiskirti ant katodo per 5 min,
leidiant vonia su cinko sulfato tirpalu 2,5 A srov?
3.865. Elektrolizs vonia tekant 5 A
srovei, per 10 min isiskyr 0,017 g

1 Ieiga pagal srov tai elektrolizs m e t u


faktikai isiskyrusio m e d i a g o s kiekio ir
to j o s kiekio, kuris turi isiskirti pagal F a radjaus dsn, santykis.

3.873. Ant nikeliuojamo gaminio, kurio paviriaus plotas 120 cm2, per 5 h
nusdo 0,155 mm storio dvivalenio
nikelio sluoksnis. Kokio stiprio srov
tekjo elektrolitu?
3.874. Per kiek laiko visikai itirps
varinis anodas, kurio matmenys
100 mm 50 mm 2 mm, elektrolizs vonia tekant 3 A srovei?
3.875. Sidabruojant auktel, 2 A srov 5 h teka sidabro druskos tirpalu.
Vietoj katodo statoma 10 aukteli, kuri kiekvieno paviriaus plotas
50 cm2. Apskaiiuokite sidabro sluoksnio stor.
3.876. Kokio stiprio srov reikia leisti
dujiniu voltametru, kad per 10 h jame isiskirt 0,2 m3 normali parametr vandenilio?
3.877. Nikeliuojant 120 cm2 ploto metalin paviri, elektrolizs vonia 5 h
tekjo 0,3 A srov. Nustatykite ant
paviriaus susidariusio nikelio sluoksnio stor, kai nikelio valentingumas
lygus 3.
3.878. Elektrinje generatoriai auinami vandeniliu, kuris gaunamas naudojant 300 A srov. Apskaiiuokite elektrolizerio naum (m7h).

3.879. Nustatykite, kokio storio vario


sluoksnis susidaro elektrolizs metu
i vario sulfato per 5 h, kai srovs tankis lygus 80 A/m2.
3.880. Sidabruojant gamin, elektrolizs vonia buvo leidiama 0,7 A/dm2
tankio srov. Per kiek laiko ant gaminio nusdo 0,05 mm storio sidabro
sluoksnis?

3.881. Kokio tankio srov buvo leidiama elektrolitu, nikeliuojant detal,


jeigu per 50 min ant jos paviriaus nusdo 1,8 IO-2 mm storio dvivalenio
nikelio sluoksnis?
3.882. elektrolizs voni, kurioje rafinuojamas varis, statyti elektrodai
pakeiiami po 3 par nepertraukiamo
darbo. Per t laik ant kiekvieno katodo nusda po 25 kg gryno vario.
Katod matmenys 100 cm 90 cm.
Kokio tankio srov teka elektrolitu?
3.883. Detal reikia padengti 50
storio chromo sluoksniu. Apskaiiuokite, kiek laiko teks leisti srov, inodami, kad chromavimo srovs tankio
norma 2 kA/m2.
3.884. Vykstant elektrolizei vario sulfato tirpale, per 1 h isiskyr 0,5 kg
vario. merkt elektrolit dali
plotas 7,5 m2. Apskaiiuokite srovs
tank.
3.885. Ploktels nikeliuojamos tekant 0,4 A/dm2 tankio srovei. Kokiu
greiiu didja nikelio sluoksnio storis?
Nikelio valentingumas lygus 2.
3.886. Koks turi bti srovs tankis sidabro nitrato tirpale, kad nusdusio sidabro sluoksnio storis didt
1 mm/h greiiu?
3.887. Kiek dvivalenio metalo atom
nuss ant 1 cm2 ploto elektrodo per
5 min, kai srovs tankis bus lygus
0,1 A/dm2?
3.888. Techniniuose inynuose, kalbant apie galvanostegijos taikym, minimas dydis h/t). Jis apibdina, kokiu greiiu didja nusodinamo metalo
sluoksnio storis h, kai srovs tankis j
lygus vienetui. rodykite, kad is dydis tiesiog proporcingas duoto metalo
elektrocheminio ekvivalento k ir to
metalo tankio p santykiui.

3.889. Vykstant vandens elektrolizei,


vonia buvo leidiama 2,6 A srov ir
per 1 h gauta 0,5 1 deguonies, kurio
slgis 1,33 IO5 Pa. Apskaiiuokite to
deguonies temperatr.
3.890. Silpnu sieros rgties tirpalu
12 min buvo leidiama 2,5 A srov.
Apskaiiuokite per t laik isiskyrusio vandenilio bei deguonies tr (normaliomis slygomis) ir mas.
3.891. Atliekant vandens elektroliz,
vonia pratekjo 1000 C krvis. Isiskyrs deguonis buvo surinktas
0,25 1 trio ind, kuriame slgis
129 kPa. Kokia buvo to deguonies
temperatra (Celsijaus laipsniais)?
3.892. 250 m3 trio aerostat reikia
pripildyti vandenilio, kurio temperatra 27 C, o slgis 2 atm. Kok elektros
krv reiks praleisti silpnu sieros
rgties tirpalu, kad isiskirt reikiamas kiekis vandenilio?
3.893*. Kiek elektros energijos reikia
suvartoti norint i pargtinto vandens (HCl) gauti 2,5 1 vandenilio,
kurio temperatra 300 K, o slgis
100 kPa? Elektroliz vyksta prijungus
prie vonios 5 V tamp. renginio naudingumo koeficientas lygus 70 %.

3.894. Stiklinis U formos vamzdelis,


kurio ilgis 385 mm ir kanalo skerspjvio plotas 100 mm2, pripildytas 10 %
H2SO4 tirpalo (p = 2,6 IO"2 m). Apskaiiuokite jo var. Nubraiykite
io tirpalo voltamperin charakteristik.
3.895. Vykstant sidabro nitrato tirpalo
elektrolizei, per 1 h isiskyr 9,4 g
sidabro. Vonios gnybt tampa buvo

lygi 4,2 V, o tirpalo vara 1,5 .


Apskaiiuokite poliarizacijos elektrovar.
3.896. Elektrinis 2 varos skambutis prijungtas prie srovs altinio, kurio elektrovara 1,5 V, o vidin vara
0,5 . Nustatykite, kiek laiko kasdien
veikia skambutis, jeigu per mnes
altinio elemente suvartojama 3 g
cinko.
3.897. Galvanini element baterij
( = 0,9 J, r = 0,6 ) sudaro 30 element, lygiagreiai sujungt tris vienod element grupes. Kiek dvivalenio vario nuss ant elektrolizs vonios
katodo per 5 min, prijungus prie vonios i baterij? Vonios vara 205 .
Vario santykin atomin mas 63,57.
3.898. Per 2 valandas imte lygiagreiai sujungt elektrolizs voni, kuri
kiekvienos vara 3 , isiskyr 430 g
nikelio. Elektroliz vyko esant 6 V
tampai. Nustatykite nikelio valentingum.

3.899. Kiek chloro mon pagamina


per 1 h, kai elektrolizs vonia tekanios srovs galia 100 kW, o tampa
125 V?
3.900. Vonia tekanios srovs galia,
esant 120 V tampai, lygi IO5 W. Ieiga
pagal srov 90 %. Kiek deguonies pagaminama per 8 h?
3.901. I sidabro nitrato tirpalo, kurio
vara 0,8 , per 5 h elektrolizs bdu
iskirta 100 g sidabro. Kokia galia buvo vartojama tirpalui ildyti?
3.902. 2 h tekant srovei sieros rgties tirpalu, isiskyr 0,72 g vandeni-

Iio. Elektrolitui ildyti buvo vartojama


100 W galia. Apskaiiuokite tirpalo
var.
3.903. Vykstant elektrolizei sieros
rgties tirpale, kurio vara 0,4 , per
50 min isiskyr 3,3 1 normali parametr vandenilio. Kokia galia buvo
vartojama elektrolitui ildyti?
3.904. Tekant srovei sieros rgties
tirpalu, per 2 h 23 min isiskyr 5 1
normali parametr vandenilio. Srovs galia 32,5 W. Apskaiiuokite tirpalo var.
3.905. Ar galima, remiantis Faradjaus dsniais, teigti, kad, elektrolizs
metu isiskiriant vienodam vairi
mediag kiekiui, suvartojamas toks
pat kiekis elektros energijos? Kodl?
3.906. Aliuminio oksido elektrolizs
metu suvartota 15 kWh/kg elektros
energijos. Ieiga pagal srov 80 %. Apskaiiuokite elektrolizs vonios gnybt tamp.
3.907. Kiek elektros energijos reikia
suvartoti sidabro nitrato elektrolizs
metu, kad isiskirt 0,5 g sidabro?
Elektrod potencial skirtumas 4 V.
3.908. Elektrolizs bdu gaminant
vienod mas aliuminio ir vario, tampos norma aliumin iskirianioje
vonioje yra 14 kart didesn negu rafinuojamo (valomo) vario vonioje. Palyginkite energij, suvartot abiem
atvejais.
3.909. Elektroliz vyksta vario sulfato
tirpalo pripiltoje vonioje, kurios tampa 6 V. Anodas yra vario ploktel, turinti 12 % priemai. Itirps varis
grynas nusda ant katodo. Kiek kainuoja 1 kg tokio vario ivalyti suvartota elektros energija?

3.910. Prie elektrolizs vonios prijungus 3 V tamp, rafinuota 1980 kg


vario. Kiek kainuoja iame procese
suvartota energija? jos nuostolius
neatsivelkite.
3.911. Atliekant silpnos sieros rgties tirpalo elektroliz, gauta 5 1 vandenilio, kurio temperatra 27 0C, o
slgis 760 mm Hg. Kiek elektros
energijos buvo suvartota, jeigu renginio naudingumo koeficientas 80 %,
o vonios gnybt tampa 5 V?
3.912. Apskaiiuokite, kiek elektros
energijos (kWh) suvartojama rafinuojant 11 vario, kai pagal technines normas elektrolizs vonios gnybt tampa lygi 0,4 V.
3.913. Per kiek laiko ant nikeliuojamo gaminio, kurio paviriaus plotas
120 cm2, susidarys 0,03 mm storio dvivalenio nikelio sluoksnis, jeigu vonios gnybt tampa 1,8 V, o tirpalo
vara 3,75 ? Kiek elektros energijos
bus suvartota tam tikslui?

3.914. Aliuminis iskiriamas elektrolizs bdu i aliuminio oksido (esanio ilydytame krioline) tirpalo. Elektrolizs vonia teka 30 kA srov, vonios
naudingumo koeficientas 80 %. Kiek
aliuminio gaunama per 1 h?
3.915. Kiek vario isiskyr elektrolizs renginyje, kurio gnybt tampa
10 V, o naudingumo koeficientas 75 %,
kai elektrolizei buvo suvartota 5 kWh
elektros energijos?
3.916. Elektroliz vyksta esant 10 V
tampai, o renginio naudingumo koeficientas lygus 80 %. Kiek elektros

energijos suvartojama 1 kg aliuminio


gauti? Aliuminio santykin atomin
mas 27, valentingumas 3.
3.917. Aliuminiui gauti elektrolizs
bdu vartojama 4,5 V tampa. Srovs
tankis 0,4 A/cm2, renginio naudingumo koeficientas 90 %. Per par igaunama 200 kg aliuminio. Apskaiiuokite srovs gali ir elektrod btino paviriaus plot.
3.918. Kiek elektros energijos reikia
suvartoti norint gauti 2,5 1 vandenilio, kurio temperatra 25 0C, o slgis
100 kPa? Yra inoma, kad elektroliz
vyksta esant 5 V tampai, o renginio
naudingumo koeficientas lygus 75 %.
3.919. Elektrolizs bdu gauta 10 kg
rafinuoto vario. Elektrolizs vonios
tampa buvo 10 V, o naudingumo koeficientas 80 %. Kiek kainavo vario
rafinavimui suvartota elektros energija?

3.920. Kadaise naudot gramofono


plokteli matric gamyba buvo pagrsta galvanoplastika. Pirmiausia
vakin forma bdavo padengiama vario sluoksniu, po to formuojama danga. Nusodinant vario sluoksn, 30 min
bdavo leidiama 0,8 A/dm2 tankio
srov, kurios naudingumo koeficientas 90 %, o formuojant dang 20
valand 5 A/dm2 tankio srov, kurios
naudingumo koeficientas 95 %. Kiek
vario vidutinikai reikdavo vienai
plokteli matricai, kurios paviriaus
plotas 3 dm2?
3.921. Prie generatoriaus, kurio gnybt tampa 120 V, nuosekliai prijungtos
25 sidabravimo vonios ir reostatas.
Kiekvienoje vonioje per 2 h isiskiria
po 4 g sidabro. Vonios gnybt tampa
4,2 V. Bendras sidabruojamo paviriaus plotas 23,8 dm2. Apskaiiuokite
voniomis tekanios srovs stipr bei
renginio naudingumo koeficient.

106. Akumuliatoriai
3.922. Prie kraunant akumuliatori,
paaikjo, kad elektrolito lygis emesnis u normal. inoma, kad elektrolitas neisipyl. K reikia daryti?

3.926. Akumuliatoriaus talpa 54 Ah,


tampa 2 V. Kiek energijos reiks jam
krauti, kai naudingumo koeficientas
80 %?

3.923. Kodl vino akumuliatori


elektrodai gaminami i gerai ivalyto
vino?

3.927. Akumuliatori baterijos talpa


40 Ah. 0,8 A srove i baterija kraunama 60 h. Apskaiiuokite jos naudingumo koeficient.

3.924. Akumuliatoriuje plokts sudedamos arti viena kitos. Kodl taip daroma?
3.925. Koks elektros krvis ir kokia
energija susikaupia akumuliatoriuje,
kurio elektrovara 12 V, o talpa 54 Ah?

3.928. Kokios maiausios talpos turi


bti akumuliatorius, kad, vykstant pargtinto vandens elektrolizei, isiskirt 5 1 deguonies, kurio temperatra 27 C, o slgis normalus?

v . Elektra
XIV
s k y r i u s
Elektros srov dujose ir vakuume

107. Elektros srov dujose


3.929. Paaikinkite, kodl auktosios
tampos linij laidai neturi izoliacinio
apvalkalo.

tant dujiniam ilydiui, kiekvienos dujos vyti sava viesa?

3.930. Kodl kambaryje elektrintas


elektroskopas btinai isielektrina?

3.936. Kodl gerja retinam duj laidumas? Ar tai bna bet kokiomis slygomis? Kodl?

3.931. Tarp elektrinto kondensatoriaus ploki laikoma spiritins lemputs arba vaks liepsna persiskiria
dvi dalis. Kaip paaikinti reikin?

3.937. Ar taikoma termoelektronin


emisija lankinje lempoje? dienos
viesos lempoje? Kodl?

3.932. Kurio elemento atomai lengviau jonizuojasi: liio, helio ar cezio?


Kodl?

3.938. Elektros lankui sukurti ir pastoviam jo veikimui gauti didel reikm turi termoelektronin emisija.
Stebkite lanko usidegimo proces.
Koks faktas patvirtina io poirio teisingum?

3.933. Tarp nutrkusios grandins laid laikydami spiritins lemputs liepsn ir klausydami per telefono ausines,
pastebsime, jog grandine teka srov.
Paaikinkite, kodl taip yra. Kodl is
bandymas bus efektyvesnis, kai spiritins lemputs liepsn bersime kelet valgomosios druskos kristalli?

3.939. Kaip pakist, laikui bgant, duj ilydio vamzdeli usidegimo tampa Mnulyje arba kurioje nors kitoje
atmosferos neturinioje planetoje?
Kodl?

3.934. Kok vaidmen atlieka praretintosios dujos, susidarant elektroniniame vamzdyje katodiniams spinduliams?

3.940. Kodl iaurs pavaists padanja ir suintensyvja didiausio Sauls aktyvumo periodais?

3.935. Kokiais bdais galima suadinti duj atomus? Kokiais atvejais atomas spinduliuoja vies? Kodl, vyks-

3.941. Kodl iaurs pavaistes galima


stebti tiktai auktuosiuose ems atmosferos sluoksniuose?

17. 3727

257

3.942. Reklaminiai duj ilydio vamzdeliai, prajus tam tikram laikui, nebesiiebia, nors tampa yra pakankama. Kodl taip atsitinka?

3.954. Manoma, kad aibolaidio paskirtis priimti aibus ir nuleisti


juos em. Kodl i nuomon klaidinga?

3.943. Ar gali susidaryti soties srov


duj savaiminio laidumo slygomis?
Kodl?

3.955. Prie masyvios metalins detals reikia pritvirtinti plonasien.


Kuri i j reiks sujungti su teigiamuoju, o kuri su neigiamuoju lankinio elektrinio suvirinimo generatoriaus poliumi? Kodl?

3.944. Kodl, veikiant dujas pastoviam


jonizatoriui, jon koncentracija didja
tik iki tam tikros ribos, o toliau nekinta?
3.945. Kodl lankinio ilydio metu
dujose atsiranda laisvj elektron,
esant emai tampai?
3.946. Kokiu tikslu nuosekliai su
grandins dalimi, kurioje sudaromas
lankinis ilydis, jungiamas reostatas?
3.947. Jeigu elektroniniame aparate
tarp arti idstyt detali susidaro didelis potencial skirtumas, aparato
korpusas pripildomas stipriai suslgt
duj. Kodl taip daroma?
3.948. Remdamiesi srovs tekjimo
dujomis ypatumais, nurodykite, kaip
sumainti amoniako (NH3) kiek ore.
3.949. Kuo duj jonizacija skiriasi nuo
elektrolit disociacijos?
3.950. Kuo savaiminis duj laidumas
skiriasi nuo nesavaiminio?
3.951. Kuo skiriasi jon susidarymas
elektrolituose ir dujose?
3.952. Kodl elektros energijos nuostoliams dl vainikinio ilydio sumainti auktosios tampos perdavimo
linijose naudojami kiek galima didesnio skersmens laidai?
3.953. Kodl, esant tirtam rkui,
lyjant, sningant, elektros perdavimo
linijose staiga padidja vainikinio ilydio nuostoliai?

3.956. Veikiant jonizatoriui, per 1 s


susidaro 2 IO6 jon por. Apskaiiuokite nesavaiminio ilydio srovs
stipr.
3.957. Nesavaiminio ilydio soties
srovs stipris 4,8 IO'12 A. Kiek jon
por sukuria jonizatorius per vien
sekund?
3.958. Vykstant nesavaiminiam duj
ilydiui, jonizatorius kas sekund sudaro viename kubiniame centimetre
IO9 jon por. Kiekvieno i dviej lygiagrei plokij elektrod plotas
lygus 100 cm2, o atstumas tarp j
5 cm. Apskaiiuokite soties srovs
stipr.
3.959. Dl kosmini spinduli poveikio dujinio ilydio vamzdelio 1 cm3
tryje kas sekund susidaro 10 por
vienvaleni jon. Atstumas tarp
vamzdelio elektrod lygus 10 cm.
Koks soties srovs tankis nusistovi
vamzdelyje?
3.960. Plokiasis kondensatorius prijungtas prie 6 kV tampos altinio. Kokiam atstumui tarp ploki esant,
kondensatorius bus pramuamas? Oro
smgin jonizacija prasideda, kai
elektrinio lauko stipris lygus 3 MV/m.
3.961. Plokiojo kondensatoriaus
gnybt tampa 400 V, o atstumas tarp

ploki 1,8 cm. Kokio didumo jga


veikia elektronus plokiajame kondensatoriuje?

slygomis kibirktinis ilydis ore atsiranda tada, kai elektrinio lauko stipris lygus 3 MV/m.

3.962. Vidaus degimo varikli cilindruose kibirktiniam udegimo vaks tarpui tarp elektrod pramuti
reikia ne silpnesnio kaip 20 kV/mm
elektrinio lauko. Kokia turi bti elektrod tampa, kai atstumas tarp j
lygus 0,5 mm?

3.970. Gyvsidabrio gar pripildyto


vamzdelio elektrodai yra 10 cm atstumu vienas nuo kito. Savaiminis ilydis iame vamzdelyje prasideda tada,
kai tampa lygi 600 V. Apskaiiuokite
elektrono laisvojo kelio vidutin ilg.
Gyvsidabrio gar jonizacijos energija
1,7 IO-18 J. (Lauk laikykite vienalyiu.)

3.963. Kokio stiprio elektriniame lauke, laisvai nuskriejs 0,5 atstum,


elektronas jonizuoja duj atom, kurio jonizacijos energija 2,4 IO"18 J?
3.964. Kokia turi bti maiausia katodini spinduli elektron energija,
kad jie jonizuot vamzdelyje esanius
helio atomus, kuri jonizacijos potencialas 24,5 V?
3.965. Koks yra liio atom jonizacijos potencialas, jeigu jiems jonizuoti
reikia 8,6 IO"19 J energijos?
3.966. Kiek kart skiriasi vandenilio
ir natrio atomui jonizuoti reikalinga
energija, kai t atom jonizacijos potencialas atitinkamai lygus 13,54 V ir
5,12 V?
3.967. Ar jonizuos azoto atomus elektronai, kuri kinetin energija 2,2
IO"18 J? Azoto atom jonizacijos potencialas 14,47 V.
3.968. Normaliomis slygomis kibirktims elektros ilydis ore vyksta tada, kai elektrinis laukas yra
3 MV/m stiprio, o elektron laisvojo
kelio ilgis ore lygus 1 . Apskaiiuokite oro molekuli jonizacijos energij (dauliais ir elektronvoltais).
3.969. Oro molekuli jonizacijos energija 14 eV. Raskite vidutin elektrono
laisvj keli ore. Normalaus slgio

3.971. Plokiasis kondensatorius dtas stiklin vamzd, pripildyt praretint vandenilio ir neono duj. Tokiomis slygomis elektrono laisvasis
kelias lygus 92 . Ar jonizuos kondensatoriuje vandenilio ir neono atomus juos atsimu elektronai, jeigu
kondensatoriaus elektrod tampa
400 V, o atstumas tarp j 2,5 cm?
Vandenilio atom jonizacijos potencialas lygus 13,54 V, neono 21,5 V.
3.972. Normaliomis slygomis kibirktinis ilydis ore prasideda tada,
kai elektrinio lauko stipris lygus
30 kV/cm. Apskaiiuokite atstum,
kur nuskrieja elektronas nuo vieno
susidrimo iki kito, jeigu, jonizuojant
oro molekules, jis turi gyti 2,4
IO-18 J energij.
3.973. Oro molekuli jonizacijos energija 2,4 IO"18 J, o laisvojo kelio vidutinis ilgis 5 . Koks turi bti elektrinio lauko stipris, kad ore prasidt
savaiminis ilydis? Kokiu greiiu
skrieja elektronai, susidurdami su oro
molekulmis?
3.974. I rimties bsenos pradjs judti elektronas veikia greitinimo potencial skirtum U. Apskaiiuokite
kinetin jono energij K.

3.975. Elektronas, lekiantis 2,2


IO6 m/s greiiu, jonizuoja duj molekul. Apskaiiuokite t duj jonizacijos potencial.
3.976. Gyvsidabrio atom jonizacijos
potencialas 10,4 V. Kokiu maiausiu
greiiu turi lkti elektronas, kad, susidurdamas su gyvsidabrio atomais,
juos jonizuot?
3.977. 1,83 IO6 m/s greiiu elektronas skriejo vienalyt elektrin lauk
prieinga jo jg linijoms kryptimi.
Kok potencial skirtum turi nuskrieti elektronas, kad galt jonizuoti vandenilio atom? Vandenilio jonizacijos energija 2,18 IO"18 J.
3.978. Elektrono ilaisvinimo darbas
3 eV. Kokiu greiiu tas elektronas
ilekia i metalo, turdamas jame
IO"18 J kinetins energijos?
3.979. Kok greit turi gyti elektronai,
susidurdami su duj molekulmis, kad
dujose prasidt savaiminis ilydis,
kur apibdina kreiv CDl Duj jonizacijos energija 14,5 eV.

3.980. Atstumas tarp jonizacijos kameros elektrod 6,2 cm, elektrod


plotas 100 cm2. Kokio stiprio soties
srov teka kamera, jeigu jonizatorius
kas sekund sukuria kameros viename kubiniame centimetre IO9 vienvaleni abiej enkl jon por?
3.981. Plazmos temperatra matuojama elektronvoltais; ia 1 eV atitinka
11 600 K. rodykite tai. Spiritins lemputs (IO3 K) ir Sauls gelmi (IO8 K)
temperatr ireikkite elektronvoltais.

3.982. Kaip pakis soties srovs stipris,


kai, nekintant jonizatoriaus veikimui,
bus suartintos kondensatoriaus plokts? Kodl?
3.983. Plokiasis kondensatorius buvo elektrintas iki potencial skirtumo, labai artimo pramuimo vertei,
taiau jos dar nesiekianio, ir atjungtas nuo tampos altinio. Ar bus pramuamas kondensatorius, artinant jo
ploktes? Kodl?
3.984. Kok ribin krv galima suteikti izoliuotam metaliniam 2 cm spindulio rutuliui? Smgin jonizacija prasideda tada, kai lauko stipris lygus
3 MV/m. Iki kokio potencialo bus
elektrintas rutulys?
3.985. Smgin oro jonizacija prasideda, esant 2 IO4 V/cm elektrinio lauko
stipriui. Iki kokio potencialo pavyks
elektrinti 0,2 m spindulio metalin
rutul?
3.986. Kokio spindulio turi bti metalinis rutulys, kad ore j bt galima
elektrinti iki 1,5 MV potencialo? Oro
smgin jonizacija prasideda esant
2 IO4 V/cm elektrinio lauko stipriui.

108. Elektros srov vakuume


3.987. Kas yra idealus vakuumas
absoliutus laidininkas ar absoliutus
izoliatorius?
3.988. Kokiais bdais galima pakeisti
elektron judjimo krypt?
3.989. Kokiais bdais galima sustabdyti judanius elektronus? Kokius
reikinius iuo atveju galima stebti?
3.990. Ar pritaikoma termoelektronin emisija dviej elektrod elektroninje lempoje (diode)? Paaikinkite
detaliau.
3.991. Kodl dmtraukyje kaitusios
angli dalels turi elektros krv?
Koks yra to krvio enklas?
3.992. Kodl elektronins lempos katodas greitai suyra, jeigu i lempos
blogai isiurbtas oras?
3.993. Kai elektronins lempos anodo
grandin nesujungta, erdvinis krvis
joje lieka pastovus, nors katodas bna kaits ir i jo vis laik ilekia
elektronai. Kodl?
3.994. Tarp diodo elektrod elektronai
juda IO4 km/s greiiu, o anodo grandins metaliniais laidininkais milimetro dali per sekund greiiu. Ar
vienodas srovs stipris lempoje ir laidininkuose, sudaraniuose anodo
grandin? Kodl?
3.995. Ar galima keisti katodins lempos soties srov? Jei galima, tai kaip?
3.996. Elektronai lempoje skrieja nuo
katodo prie anodo. Kokie energijos
virsmai vyksta, didjant kinetinei
elektron energijai? Kokios ries
energija ji virsta, kai elektronai pasiekia anod?

3.997. Kodl katodiniai spinduliai pastebimi tik dideliame vakuume?


3.998. Ar galima gauti katodinius spindulius vamzdyje, i kurio visikai isiurbtos dujos?
3.999. Neigiamai elektrintas metalinis rutulys laikomas dideliame vakuume. Kodl iuo atveju rutulys netenka savo krvio?
3.1000. Elektronai ilekia i sidabro,
kai j greitis yra ne maesnis kaip
1,2 IO6 m/s. Apskaiiuokite elektrono ilaisvinimo i sidabro darb ir
ireikkite j dauliais bei elektronvoltais.
3.1001. Elektrono ilaisvinimo i metalo darbas lygus: a) 2 eV; b) 6 eV. Kokiu maiausiu greiiu ir kokia kryptimi skriedamas elektronas ilekia i
io metalo?
3.1002. I bario oksidu padengto katodo paviriaus ilekianio elektrono
greitis sumajo 2 kartus. Apskaiiuokite elektrono greit, prie jam ilekiant i katodo ir i jo ilkus.
3.1003. Elektrono ilaisvinimo i metalo darbas 5 eV. Kokia turi bti elektrono kinetin energija, kad jis ilkt i metalo IO6 m/s greiiu?
3.1004. Lempinio diodo didiausias
anodo srovs stipris 50 mA. Kiek elektron ilekia i katodo kiekvien sekund?
3.1005. I kaitusio iki tam tikros temperatros elektronins lempos silo
per 1 s ilekia 0,25 IO17 elektron.
Kokio didiausio stiprio srov teka
lempa?

3.1006. Kiek elektron kas sekund


ispinduliuoja elektronins lempos katodas, kai soties srovs stipris I3 =
= 10 mA?

no pradinis greitis iose terpse lygus


nuliui. Ar vienod atstum per t pat
laik elektronas nueis metale ir vakuume? rodykite.

3.1007. Elektronas pasiekia diodo anod 8 IO6 m/s greiiu. Apskaiiuokite


anodo tamp.

3.1015. Elektronas juda vienalyiame


elektriniame lauke, kurio stipris E.
Elektrono krvis e, mas m, o pradinis kryptingo judjimo greitis lygus
nuliui. Apskaiiuokite vidutin elektrono judjimo greit per laik t.

3.1008. Kok greit gyja elektronas,


pralkdamas 200 V greitinantj potencial skirtum?
3.1009. Elektronai diode pagreitinami
tiek, kad gyja 100 eV energijos. Koks
gali bti maiausias j greitis prie diodo anodo?
3.1010. Koks yra elektrono, turinio
1 eV energijos, greitis?
3.1011. Elektronas, judjs vakuume
iilgai elektrinio lauko jg linijos, sustojo tarp dviej tak, kuri potencialai skiriasi 400 V. Kokiu greiiu
elektronas lk elektrin lauk?
Koks buvo potencial skirtumas tak, tarp kuri elektrono greitis sumajo per pus?
3.1012. Elektron greitis prie katodo
lygus nuliui, katodo ir anodo potencial skirtumas U, o atstumas tarp i
elektrod I. Apskaiiuokite elektron
pagreit, judjimo nuo katodo iki anodo trukm ir greit prie anodo.
3.1013. Atstumas tarp diodo katodo ir
anodo lygus 1 cm. Per kiek laiko
atstum nulks elektronas, kai anodo
tampa bus lygi 440 V? Laikykite, kad
elektronas juda tolygiai greitdamas.
3.1014. Vienalytis elektrinis laukas E
sukurtas metale ir vakuume. Elektro-

3.1016. Elektrono pradinis greitis (prie


radijo lempos katodo) lygus nuliui,
o galinis (prie anodo) 0,2 IO8 cm/s.
Kokiu vidutiniu greiiu ir kokiu pagreiiu elektronas skrieja nuo katodo
iki anodo? Kiek laiko elektronas lekia
tarp t elektrod (I = 10 mm)?
3.1017. Nustatykite tampos kryt
elektronins lempos anodo grandin
jungtame R = 50 k varos rezistoriuje, kai ios lempos volframinio
silo storis 0,1 mm, ilgis 3 cm, o kiekvienas jo paviriaus kvadratinis milimetras kas sekund ispinduliuoja
2 IO15 elektron.
3.1018. Dviej plokij elektrod
elektronine lempa teka stiprio I srov, kai lempos tampa lygi U. Kokia
jga elektronai smgiuoja anod?
Elektrono krvio ir mass santyk laikykite inomu ir lygiu . Elektron
pradinio greiio nepaisykite.
3.1019. Tinklelio potencialui pakitus
vienu voltu, anodo srov pakinta
2,4 mA. Kiek miliamper pakis anodo
srovs stipris, tinklelio potencialui padidjus nuo -1,4 V iki +2,4 V?

109. Elektroninis vamzdis


3.1020. Ar pritaikoma termoelektronin emisija elektroniniame vamzdyje?
Kodl?
3.1021. Kodl elektroniniame vamzdyje sudaromas didelis vakuumas?
3.1022. Kokiais bdais galima padidinti elektron pluoto greit?
3.1023. Kokiu tikslu elektroninse
lempose elektroninio spindulio kelyje
taisomi du ploktieji kondensatoriai,
kuri elektrodai vieni kitiems statmeni? Kuo galima pakeisti tuos kondensatorius?
3.1024. Kaip pakis elektron pluoto
judjimo trajektorija elektroniniame
vamzdyje, kuris valdomas elektrostatiniu lauku, jei valdymo ploktms suteiksime tamp, kurios polikumas
nurodytas brinyje?

3.1028. Televizoriaus elektroninis


vamzdis veikia esant 30 kV tampai.
Nustatykite kinetin elektron energij, kuri jie turi prie vamzdio ekrano. Pradinis elektron greitis lygus
nuliui.
3.1029. Raskite elektron greit prie
elektroninio vamzdio anodo, kai elektrodus veikia 25 kV tampa. S greit
palyginkite su viesos greiiu. Pradin
elektron greit laikykite lygiu nuliui.
3.1030. Kokio didumo tampa turi
bti tarp elektroninio vamzdio horizontalaus ir vertikalaus kreipimo
ploki, kad spindulys ekrane pasislinkt 50 mm viena kitai statmenomis kryptimis? Vamzdio jautris
horizontaliam spindulio nuokrypiui
lygus 0,20 mm/V, o vertikaliam
0,28 mm/V.
3.1031. Elektroninio vamzdio anodo
tampa 4,0 kV, anodo srov 35 . Apskaiiuokite srovs gali elektroniniame vamzdyje.

3.1025. Kodl reklaminiuose duj ilydio vamzdeliuose nesusidaro elektron pluot?


3.1026. Televizoriaus kineskopo anodo
greitinimo tampa 16 kV, o atstumas
tarp anodo ir ekrano 30 cm. Per kiek
laiko elektronas nuskrieja atstum?
3.1027. Apskaiiuokite i proektoriaus ilekiani elektron greit, kai
anodo ir katodo potencial skirtumas
lygus: a) 500 V; b) 5000 V.

3.1032. Elektronas skrieja ertm


tarp dviej metalini elektrint
ploki pradiniu greiiu 0, o iskrieja i jos pro vienos plokts krat.
skriejimo ertm momentu elektronas yra vienodai nutols nuo abiej
ploki, kuri potencial skirtumas lygus U. Kaip pakinta elektrono
energija ir kokiu greiiu jis iskrieja
i ertms?
3.1033. Elektron sraut elektroniniame vamzdyje greitina elektrinis laukas, kurio potencial skirtumas 5 kV.
Po to is srautas patenka erdv tarp
vertikalaus kreipimo ploki, kuri

ilgis 5 cm. Laukas tarp j yra 40 kV/m


stiprio. Apskaiiuokite spindulio, ieinanio i erdvs tarp ploki, vertikal poslink.
3.1034. Tarp vakuume esanio kondensatoriaus ploki lygiagreiai su
jomis 85 000 km/s greiiu skrieja
elektronai. Ploki ilgis 6,5 cm. Prie
kondensatoriaus prijungus tampos
altin, elektronai nukrypsta 1,8 mm
vienos ploktels link. Apskaiiuokite
elektronus veikianio elektrinio lauko
stipr.
3.1035. Elektronas skrieja ertm
tarp plokiojo kondensatoriaus ploki 6 IO7 m/s greiiu lygiagreiai su
tomis ploktmis. Atstumas tarp j lygus 1 cm, kondensatoriaus ilgis 5 cm,
ploki potencial skirtumas 660 V.
Apskaiiuokite i ertms ilekianio
elektrono nuokryp.
3.1036. Pluot sudarantys elektronai,
kuri energija 3000 eV, juda vakuume tarp nekrauto kondensatoriaus
ploki lygiagreiai su jomis. Ploki ilgis 6 cm, o atstumas tarp j
3 cm. Kiek nukryps elektron pluotas
vertikalia kryptimi, ieidamas i
kondensatoriaus, kurio ploki tampa 600 V?
3.1037. Elektroniniame vamzdyje 8 keV
kinetins energijos elektron srautas
skrieja tarp kondensatoriaus ploki,
kuri ilgis 4 cm. Atstumas tarp j
2 cm. Koki tamp reikia suteikti
toms ploktms, kad i kondensatoriaus ilekianio elektron srauto
nuokrypis bt lygus 0,8 cm?

3.1038. Katodini spinduli vamzdelyje taisytas plokiasis kondensatorius, kurio ploki ilgis 4,5 cm, o atstumas tarp j 1,8 cm. Kokia tampa
veikia tarp kondensatoriaus ploki,
jeigu katodini spinduli pluotas,
sklindantis lygiagreiai su jomis, nukrypsta 1,2 mm? Katodini spinduli elektron greit laikykite lygiu
50 000 km/s.
3.1039. Skriejantis vakuumu proton
pluotas lekia 5,5 cm ilgio plokij
kondensatori statmenai jo elektrinio
lauko jg linijoms. Kai to lauko stipris kondensatoriaus viduje lygus
30 000 V/m, protonai, praskriedami
pro kondensatori, nukrypsta lauko
kryptimi 1,5 mm. Apskaiiuokite lekiani kondensatori proton kinetin energij. Gravitacinio lauko poveikio nepaisykite.
3.1040. Elektron pluotas, skriedamas tarp kondensatoriaus ploki
50 mm atstum, nukrypsta 1 mm. Kokia yra t elektron greiio horizontalioji dedamoji? Elektrinio lauko
tarp kondensatoriaus ploki stipris
15 kV/m.
3.1041. Katodini spinduli pluotas,
sudarytas i IO6 elektron, IO5 km/s
greiiu lekia erdv tarp plokiojo
orinio kondensatoriaus lygiagrei
ploki. J potencial skirtumas
440 V, plotas 10 10 cm2, o atstumas tarp j 2 cm. Apskaiiuokite ilekianio i kondensatoriaus pluoto
nuokryp ir nustatykite jo greiio
krypt.

. Elektra
XV
s k y r i u s
Elektros srov puslaidininkiuose

110. Elektros srovs tekjimas puslaidininkinmis


mediagomis
3.1042. Kaip pakeiia priemaios visikai gryn laidinink ir izoliatori
elektrin var? Kodl?

nuolat susidaro skyli ir elektron


poros?

3.1043. Kaip priklauso grynj puslaidininki elektrin vara nuo temperatros? Ar tokiuose puslaidininkiuose
pastebtas superlaidumas? Kodl?

3.1049. Nors grynojo puslaidininkio


elektron ir skyli koncentracija yra
vienoda, elektron kuriama srov vis
dlto stipresn u skyli srov. Paaikinkite kodl.

3.1044. 20 0C temperatros magnio ir


telro savitoji vara atitinkamai lygi
0,04 IO"6 m ir 5 IO"3 m, o
500 0C temperatros 0,13 IO"6 m
ir 2,5 IO"5 m. Kuri i mediag
yra puslaidininkis? Kodl?

3.1050. Kokiu bdu pasiekiama, kad


puslaidininkyje vyraut:
a) skylinis laidumas;
b) elektroninis laidumas?

3.1045. Kokie judrs krvininkai egzistuoja grynajame puslaidininkyje?


Kiek j?
3.1046. Ar puslaidininkio skyl kuo
nors skiriasi nuo teigiamojo jono? Jei
taip, tai kuo?
3.1047. Dl koki prieasi susidaro
elektron ir skyli poros?
3.1048. Kodl, nekintant iorinms slygoms, laisvj krvinink skaiius
puslaidininkyje yra pastovus, nors

3.1051. Keturvalentyje germanyje yra


i priemai:
a) trivalenio indio;
b) penkiavalenio arseno.
Kas sudarys pagrindin srov germanyje? Kodl?
3.1052. german maiyta:
a) fosforo;
b) galio.
Koks yra germanio laidumas? Kodl?
3.1053. Kur element fosfor, gal,
arsen, ind ar stib reikia naudoti

kaip priemai, norint gauti elektroninio laidumo puslaidinink?


3.1054. rodykite, kad InAs (indio arsenido), kuriame indio ir arseno kiekis (moliais) yra vienodas, laidumas
yra toks pat, kaip ir ketvirtosios grups element. Koks bus indio arsenido laidumas, kai padids indio ir
arseno koncentracija?
3.1055. Kaip priklauso priemaiini
puslaidininki vara nuo temperatros?
3.1056. Kodl puslaidininki gamybai
reikia ypatingai gryn mediag?
3.1057. Srovs stipris bet kurioje
mediagoje priklauso nuo elektrinio
lauko stiprio, laisvj elektringj daleli koncentracijos, iluminio smgiavimo danio ir kt. Kuris i veiksni rykiausias puslaidininkiuose?
3.1058. Pavyko isiaikinti, kiek kart, paildius puslaidinink, sumajo
laisvj krvinink vidutinis greitis.
K dar reikia inoti, norint nustatyti,
kaip ir kiek kart pakito io puslaidininkio savitoji vara?
3.1059. Puslaidininkiuose laisvj
elektringj daleli yra daug maiau
negu metaluose. Kodl srovs stipris
nuosekliai sujungtuose puslaidininkyje ir metaliniame laidininke yra vienodas? Laikykite, kad j abiej
skerspjvio plotas vienodas.
3.1060. Kodl negalima matuoti puslaidininki varos, kai stiprus apvietimas?
3.1061. Norint laipsnikai didinti paleidiamo elektros variklio srovs
stipr, galima prie variklio nuosekliai
prijungti gaball puslaidininkio (vie-

toj paleidimo reostato su slankikliu).


Kokie tokios aparatros supaprastinimo fizikiniai pagrindai?
3.1062. Sugedus vienam i nuosekliai
sujungt srovs imtuv, nustoja veikti ir kiti. Norint to ivengti, imtuvai
untuojami tranzistoriais. Paaikinkite kodl.
3.1063. Kambario temperatroje germanio laidumo elektron koncentracija lygi 3 IO19 m -3 . Kuri bendro atom skaiiaus dal sudaro laidumo
elektronai, kai germanio tankis
5400 kg/m3, o molio mas 0,073 kg/mol?
3.1064. Germanio monokristale yra
fosforo; jo priemaios sudaro IO-4 %
(mass atvilgiu). Koks iuo atveju
bus germanio laidumas? Kokia bus
priemai
slygojama
krvinink koncentracija? Laikykite, kad visi
fosforo atomai jonizuoti.
3.1065. Normaliomis slygomis germanio laidumo elektron koncentracija lygi IO14 3. Kurijo atom dalis
yra jonizuota?
3.1066. Jonizuot silicio atom dalis
sudaro 2 IO-8 %. Kokia yra jo laidumo elektron koncentracija?
3.1067. Ar gausime pn sandr, jeigu
alav lydysime su germaniu arba siliciu? Kodl?
3.1068. Kodl laisvieji krvininkai negali isilaikyti pn sandros srityje?
3.1069. Kodl, smarkiai padidjus temperatrai, rykiai susilpnja pn sandros lyginimas?
3.1070. Kodl tiesiogin srov per pn
sandr bna kur kas stipresn u atgalin, nors tampa vienoda?

111. Puslaidininkiniai prietaisai


3.1071. Kodl puslaidininkinio ventilio
negalima jungti kintamosios srovs
tinkl be apkrovos?

kryptimi? Apskaiiuokite diodo vidin


var, esant 0,4 V tiesioginei tampai
ir 400 V atgalinei tampai.

3.1072. Kodl puslaidininkinio diodo


voltamperin charakteristik nepatogu vaizduoti tuo paiu masteliu tiesioginei ir atgalinei srovei?

3.1076. Brinyje pavaizduoti rezistoriumi tekanios srovs stiprio priklausomybs nuo tampos grafikai. Kuris
j priklauso apviestam fotorezistoriui, kuris esaniam tamsoje? Ar
galima iam rezistoriui taikyti Omo
dsn ir kokiomis slygomis? Kiek
kart apviesto fotorezistoriaus vara
maesn u esanio tamsoje?

3.1073. Ar pritaikoma termoelektronin emisija puslaidininkiniame diode?


Paaikinkite kodl.
3.1074. Fotorezistorius, kurio vara
tamsoje lygi 25 kO., buvo nuosekliai
sujungtas su 5 kQ varos rezistoriumi. Apvietus fotorezistori, srovs
stipris grandinje (kai tampa ta pati),
padidjo 4 kartus. Kiek kart sumajo fotorezistoriaus vara?
3.1075. Brinyje (puslapio apaioje)
pavaizduota germanio diodo voltamperin charakteristika. Kuri jos dalis rodo, kaip srovs stipris priklauso nuo
tampos laidumo kryptimi? utvarine
I mA"

600

400
200

U9V

3.1077. Kokiu principu veikia termistorius?


3.1078. Grandin sudaryta i termistoriaus ir nuosekliai su juo sujungto
1 kQ varos reostato. Jos gal tampa
20 V. Esant kambario temperatrai,
srovs stipris grandinje buvo 5 mA.
Termistori leidus kart vanden,
srovs stipris padidjo iki 10 mA.
Kiek kart pakito termistoriaus
vara?
3.1079. Brinyje pavaizduota termistoriaus temperatrin charakteristika. Apskaiiuokite ertms, kurioje
yra termistorius, temperatr. Termistoriaus tampa 18 V, o miliampermetras rodo 10 mA srov.

3.1080. Brinyje (r. 3.1079 udavin)


pavaizduota termistoriaus temperatrin charakteristika. Apskaiiuokite,
kokios turi bti miliampermetro matavimo ribos, kad juo bt galima
imatuoti srov termistoriuje, esant
18 V tampai.
3.1081. ildomo puslaidininkio vara
sumajo 20 %. Kiek procent sustiprjo juo tekanti srov? tampa nekinta.
3.1082. Kodl tranzistoriaus bazs plotis turi bti maas?
3.1083. Kodl priemai koncentracija tranzistoriaus emiteryje yra daug
didesn negu bazje?
3.1084. Koki energij vartoja tranzistorius, stiprindamas signal?

. Elektromagnetizmas
XVl
s k y r i u s
Magnetinis laukas

112. Magnetinis laukas. Srovi sveika.


ems magnetinis laukas
4.1. Ar visada elektros srov sukelia:
a) ilumin efekt;
b) magnetin lauk?
4.2. Ant stalo guli du rutuliai, elektrinti prieingo enklo krviais. Ar
yra aplink juos:
a) magnetinis laukas;
b) elektrinis laukas?
Kodl?
4.3. Pro sdint kambaryje mog laborantas nea elektrint laidinink.
Kurio i j atvilgiu susikuria magnetinis laukas? elektrinis laukas? Kodl?
4.4. mogus supasi spuoklmis, laikydamas rankoje elektrint rutul. Ar
sukuria tas rutulys magnetin lauk:
a) besisupanio mogaus atvilgiu;
b) stovinio ant ems mogaus atvilgiu?
Kodl?
4.5. mogus sukasi apie nejudam a,
laikydamas rankose elektrint laidinink. Ar susikuria to mogaus atvilgiu magnetinis laukas? Kodl?

4.6. Pro molekul pralekia teigiamasis jonas. Ar egzistuoja tuo momentu


magnetinis laukas molekuls atvilgiu? Ar atsakym gausime tok pat,
jeigu jonas bus neigiamas? Kodl?
4.7. Laidinink, kuriuo teka srov,
perkeliame tarp dviej gnybt, prie
kuri prijungtas srovs altinis. To
laidininko judjimo greitis lygus elektron dreifo greiiui, o kryptis prieinga. Ar sukuria is laidininkas apie
save magnetin lauk? Kodl?
4.8. Matuojant nustatyta, jog duj uimamoje erdvje nra magnetinio lauko. Ar tai rodo, kad dujose nra jon? Kodl?
4.9. Arti ilgo vamzdelio, kuriuo juda
elektron pluotas, pastatyta magnetin rodykl pasisuka. K daryt i rodykl, jeigu ji judt tokiu pat greiiu, kaip ir elektronai pluote? Kodl?
4.10. Jrini laiv plieniniai korpusai simagnetina ems magnetiniame lauke. Tokiems laivams priartjus prie plaukiojanios vandenyje

magnetins minos, ji sprogsta. Kad


laivai ivengt min, j korpusai apsukami kabeliu, kuriuo leidiama
elektros srov. Paaikinkite tokios
laiv apsaugos esm.
4.11. lifavimo staklse, kuriomis
apdorojamos plienins detals, vietoj
mechaninio laikiklio naudojamas elektromagnetinis. Kuo jis pranaesnis?
4.12. Kaip sveikauja lygiagreiais laidais tekanios srovs, kuri kryptys
parodytos brinyje? Kodl?

4.15. Kaip veikia vienas kit ore du


troleibus linijos laidai: traukia ar
stumia? Kodl?
4.16. Kodl ilydyto metalo iurkl,
leidiant ja elektros srov, susiaurja
(sumaja jos skerspjvio plotas)?
Kaip galima pritaikyti reikin metalurgijoje?
4.17. Parodykite, kokios krypties
magnetin lauk kuria rmeliu tekanti srov.

4.13. Brinyje pavaizduotas tiesiosios srovs magnetinis laukas. Kuria kryptimi ta srov teka laidu? Kaip
nustatoma jos kryptis?

4.18. Srovs kryptis pasagikojo elektromagneto apvijose paymta rodyklmis. Nustatykite erdies polikum.
4.14. Kaip sveikauja tarpusavyje laidai 1, ir 2, kuriais teka srov? Kaip
jie sveikaut, jeigu laidus 1 ir V susuktume? Kodl? rodykite.

4.19. Stambiuose malnuose toje vietoje, kur grdai byra girnas, taisomi stiprs elektromagnetai. Kam j
reikia?

4.20. Nustatykite brinyje pavaizduot magnet magnetinio lauko krypt


ir magnet polius.

4.25. Paaikinkite poliarizacins rels,


kurioje naudojamas nuolatinis magnetas, veikimo princip. Kokiam rits
gnybt ir 6 tampos polikumui
esant, kontaktai i ir 2 bus sujungti?
Kodl?

4.21. Magnetins rodykls pietinis polius nukrypsta stebtojo link. Kuria


kryptimi laidininku teka srov? Ar
taip pat nukryps rodykl, bdama vir
laidininko? Kodl?

4.22. Kuria kryptimi srov teka iedu, kur magnetas stumia? Kodl?

4.26. Brinyje pavaizduota troleibuso


apvietimo elektrin schema. Si grandin automatikai sijungia, kai tik
srovs mikliai atsiskiria nuo linijos
laid. Paaikinkite, kaip veikia i
schema.

o
o
O
O
O
4.23. Neelektrintas metalinis iedas
atauinamas tiek, kad pasidaryt superlaidus, ir greitai sukamas. Ar susidarys aplink ied magnetinis laukas?
Kodl?
4.24. Kodl magnetinis laukas vadinamas skuriniu?

Hg> J

4.27. Variklio karterio dugne yra skyl tepalui ileisti. j sukamas magnetintas kamtis. Kodl jis turi bti
magnetintas?
4.28. Kodl kompaso korpusas nedaromas i geleies?
4.29. Nustatykite magnetinio lauko
krypt ir magnet polius, kai rmelis,
kuriuo teka srov, pasisuka ir sustoja
taip, kaip parodyta brinyje.

^mmmmmmmmmmmmmm

4.30. Brinyje pavaizduotas rmelis,


kuriuo teka srov, yra magnetiniame
lauke. kuri pus pasisuka tas rmelis? K reikia daryti, kad jis pasisukt prieing pus? Pavaizduokite
briniu.

4.31. Kuri magnetinio lauko savyb


rodo, kad gamtoje nra magnetini
krvi?
4.32. Kuo magnetinis laukas skiriasi
nuo elektrostatinio?

4.33. Kurioje vietoje abu magnetins


rodykls galai rodo pietus? Kodl?
4.34. Kaip ems geografini aigali atvilgiu isidst magnetiniai jos
poliai?
4.35. Kodl iaurs pavaistes lydi
magnetins audros (kompaso rodykl
vis laik svyruoja)?
4.36. Kuriuose ems rajonuose magnetinis kompasas nenaudojamas?
Kodl?
4.37. Brinyje parodytas ems magnetinio lauko indukcijos linij vaizdas.
Kokios formos laidininku tekanti srov galt sukurti panaios konfigracijos magnetin lauk? Kaip t
laidinink reikt orientuoti ems
atvilgiu? Parodykite tai brinyje.
O^

4.38. Kodl iaurs pavaists stebimos daugiausia poliariniuose ems


rutulio rajonuose?

113. Magnetin indukcija. Magnetinis srautas


4.39. Brinyje pavaizduotas tiesiosios
srovs magnetinis laukas. Kokios
krypties yra magnetins indukcijos
vektorius bet kuriame lauko take?
Pavaizduokite brinyje.

4.42. Brinyje pavaizduotas tiesiosios


srovs magnetinis laukas.
a) Kuria kryptimi srov teka laidu?
b) Ar take A yra magnetinis laukais?
Kodl?
c) Kokia yra magnetins indukcijos
vektoriaus kryptis bet kuriame lauko
take? Paymkite j brinyje.
d) Kuria kryptimi iame lauke jgos
veikia magnetins rodykls polius?

4.40. Kokios krypties magnetin lauk kuria laidu tekanti srov? Paymkite to lauko indukcijos vektoriaus
krypt.
4.43. Bandymai rodo, kad apskrito laido, kuriuo teka srov, iorje magnetinio lauko indukcija yra maesn
negu srovs kontro viduje. Kaip tai
paaikinti?

4.41. Staiu kampu sulenktu laidininku teka srov I. Kuria kryptimi magnetin sveikos jga veikia laidininko
takus A ir
B

4.44. Kuriuo atveju magnetinis laukas


tarp dviej lygiagrei laidinink yra
stipresnis: kai srov tais laidininkais
teka ta paia kryptimi ar kai skirtingomis kryptimis? Kodl? rodykite.
4.45. Magnetiniame lauke esant staiakamp 20 cm 30 cm dydio rmel, kuriuo teka 0,5 A srov, veikia
didiausias sukimo momentas, lygus
10~2 Nm. Apskaiiuokite to lauko indukcij.
4.46. 1 cm2 ploto rmeliu, sudarytu i
100 vij, teka 1 A srov. Rmel veikianios sukimo jgos didiausias

18. 3727

273

momentas lygus 5 IO"4 Nm. Apskaiiuokite srovs sukurto magnetinio


lauko indukcij.
4.47. Plokia staiakamp 200 vij rit, kurios kratins lygios 10 cm ir
5 cm, yra 0,05 T indukcijos vienalyiame magnetiniame lauke. Koks didiausias sukimo momentas gali veikti rit, kai srovs stipris joje lygus
2 A?
4.48. 400 cm2 ploto rmelis yra vienalyiame magnetiniame lauke, kurio
indukcija 0,1 T. Rmelio normal statmena magnetins indukcijos linijoms.
Kokio stiprio srov turi tekti rmeliu, kad j veikt 0,02 Nm sukimo momentas?

4.49. Koks magnetinis srautas veria


50 cm2 ploto ploki paviri, kai
lauko indukcija lygi 0,4 T, o pavirius:
a) yra statmenas lauko indukcijos
vektoriui;

b) su indukcijos vektoriumi sudaro 45


kamp;
c) su indukcijos vektoriumi sudaro 30
kamp?
4.50. 60 cm2 skerspjvio ploto kontr kerta 0,3 mWb magnetinis srautas.
Apskaiiuokite magnetinio lauko indukcij kontro viduje. Lauk laikykite vienalyiu.
4.51. Koks magnetinis srautas veria
staiakamp ploktel, kurios kratins 25 cm ir 60 cm, kai magnetin
indukcija visuose ploktels takuose
lygi 1,5 T, o magnetins indukcijos
vektorius sudaro su tos ploktels
normale 90 kamp?
4.52. Nuolatinio magneto (mokyklinio)
magnetinis srautas arti poli lygus
4 IO-5 Wb. Apskaiiuokite to magneto magnetin indukcij. Trkstamus
duomenis raskite patys. Udavin
sprskite, turdami galvoje, kad magnetas yra:
a) strypinis;
b) pasagikasis.

114. Mediag magnetins savybs


4.53. Kodl magnetofono juostos negalima laikyti arti prietais, kuriuose
yra elektromagnet?
4.54. Kodl magnetoelektrins sistemos elektrini matavimo prietais
nerekomenduojama idstyti arti vienas kito?
4.55. Ar simagnetins arti stipraus
magneto padto rankinio laikrodio
plieninis plaukas, jeigu laikrodio korpusas bus:
a) plieninis;
b) alvarinis;
c) auksinis?

4.56. Ar tikslus bus motorlaivio kajutje laikomo kompaso rodmenys? Kodl?


4.57. Ar galima elektromagnetiniu
kranu transportuoti mons ceche
kaitint plienin luit? Kodl?
4.58. Kodl kai kada prie elektromagneto erdies poli prilituojami vario
gabaliukai?
4.59. Kodl kompaso negalima sutrenkti arba numesti?
4.60. Kalis, deguonis bei daugelis kit
mediag ir igarintos ilaiko magnetines savybes. Kodl neilaiko t

savybi garais virtusi geleis ir kiti


feromagnetikai?
4.61. Kiek kart sustiprs magnetinis
srautas ritje, kuria teka srov, kius t rit plienin erd?
4.62. Magnetin indukcija metaliniame taelyje lygi 0,75 T, o jo iorje
0,0375 T. Apskaiiuokite metalo, i
kurio padarytas taelis, magnetin
skvarb.

teka auktojo danio srov, magnetiniame lauke. Koks buvo gautas rezultatas? Atsakym pagrskite.
4.66. Brinyje pavaizduota magnetinio termometro, kuriuo matuojama
absoliutiniam nuliui artima temperatra, schema. Paaikinkite, kaip veikia toks termometras.

4.63. Nikelio gabalo skerspjv veriantis magnetinis srautas yra 2,4 karto
silpnesnis u tokio pat skerspjvio
plieno luit kertant sraut. Plieno
magnetin skvarba lygi 670. Apskaiiuokite nikelio magnetin skvarb.
4.64. Kodl magnetus rekomenduojama laikyti atgrtus vienas kit skirtingais poliais, o tarp poli dti
minktos geleies inkar?
4.65. Tiriant magnetinio ir elektrinio
lauko poveik vairiems knams, atliktas toks bandymas: ledo gabale aldyta msa laikoma solenoido, kuriuo

115. Magnetinio lauko stipris


4.67. Be galo ilgu tiesiu laidininku teka 5 A srov. Nustatykite magnetinio
lauko, kur sukuria is laidininkas,
stipr take, nutolusiame nuo laidininko aies 2,5 cm atstumu.
4.68. Kiekvienu i dviej ilg lygiagrei laidinink teka 20 A stiprio srov.
Atstumas tarp laidinink lygus 15 cm.
Apskaiiuokite lauko stipr take, vienodai nutolusiame nuo abiej laidinink, kai srov jais teka:
a) ta paia kryptimi;
b) prieingomis kryptimis.

4.69. Trys ilgi tiess lygiagrets laidai yra vienoje ploktumoje 3 cm atstumu vienas nuo kito. Jais teka srov J1 = I2 ir Z3 = I1 + J2. Nustatykite
padt tiess, kurioje vis laid sukurto magnetinio lauko stipris lygus
nuliui.
4.70. Dviem tiesiais lygiagreiais labai
ilgais laidininkais, esaniais ore
20 cm atstumu vienas nuo kito, teka 24 A ir 16 A srov. Nustatykite
geometrin viet tak, kuriuose
magnetinio lauko stipris lygus nuliui,

kai srovs kryptis laidininkuose yra:


a) vienoda;
b) prieinga.

stiprio magnetin lauk. Apskaiiuokite magnetin indukcij tame take ir


tako atstum nuo laidininko.

4.71*. Dviem ilgais laidais, esaniais


5 cm atstumu vienas nuo kito, viena
kryptimi teka 10 A srov. Nustatykite
magnetinio lauko stipr take, nutolusiame nuo kiekvieno laido 3 cm.

4.79. Kokiu atstumu nuo laido, kuriuo teka 250 mA srov, magnetin indukcija ore lygi IO"6 T?

4.72. 5 cm spindulio apskrita apvija


teka 2 A srov. Nustatykite jos sukurto magnetinio lauko stipr apvijos
centre.
4.73. Dviem laidiais koncentriniais
apskritimais, kuri spindulys 20 cm ir
10 cm, teka 10 A ir 6 A srov. Apskaiiuokite magnetinio lauko stipr apskritim centre, kai srov jais teka:
a) ta paia kryptimi;
b) prieingomis kryptimis.

4.80*. Trys ilgi lygiagrets laidininkai


yra ore 15 cm atstumu vienas nuo
kito. Srovs stipris juose vienodas:
I = 12 A, o kryptis tokia, kaip parodyta brinyje. Apskaiiuokite magnetinio lauko stipr ir indukcij take O,
vienodai nutolusiame nuo vis trij
laidinink.

4.74. Ar pakis magnetinio lauko stipris ir indukcija solenoide, kai j kiime aliuminin erd? Kodl?
4.75. Kai plienin trinkel atsiduria
magnetiniame lauke, kurio stipris
3000 A/m, joje atsiranda 1,5 T indukcija. Apskaiiuokite plieno magnetin
skvarb.
4.76. Tiesiu laidininku, esaniu ore,
teka 12,56 A srov. Apskaiiuokite
magnetinio lauko stipr ir indukcij
take, nutolusiame nuo to laidininko
10 cm.
4.77. Take, nutolusiame 4,5 cm nuo
tiesaus laidininko, kuriuo teka srov,
magnetin indukcija lygi 2,8 IO"4 T.
Apskaiiuokite magnetinio lauko stipr tame take ir laidininku tekanios
srovs stipr.
4.78. Tiesiu laidu tekanti 10 A srov
tam tikrame take sukuria 12 A/m

4.81. Apskrito srovs kontro spindulys 6,4 cm, o srovs stipris 12,4 A. Apskaiiuokite magnetinio lauko stipr ir
indukcij kontro centre.
4.82. 5,8 cm spindulio srovs kontro
centre magnetinio lauko indukcija lygi 1,3 IO"4 T. Apskaiiuokite magnetinio lauko stipr centre ir kontru tekanios srovs stipr.
4.83. 11 A srov, tekdama apskritu
kontru, sukuria jo centre 120 A/m
stiprio magnetin lauk. Apskaiiuokite kontro skersmen ir magnetin
indukcij to kontro centre.
4.84. Variniu 1 mm2 skerspjvio ploto
vielos iedu teka 10 A stiprio srov.

iedo gal potencial skirtumas lygus 0,15 V. Apskaiiuokite (keliais


bdais) magnetinio lauko indukcij
iedo centre.
4.85. 5,2 cm spindulio apskritu laidininku teka 13,4 A srov, o tiesiu laidininku 22 A srov. Abu laidininkai
yra ore vienoje ploktumoje. Atstumas tarp tiesaus laidininko ir apskrito laidininko centro lygus 6 cm. Apskaiiuokite magnetinio lauko stipr ir
indukcij apskrito laidininko centre,
kai:
a) srov laidininkais teka brinyje
nurodyta kryptimi;
b) srov tiesiu laidininku teka prieinga kryptimi.

viduje. Jo skersmen laikykite labai


mau, palyginti su ilgiu.
4.87. Kokio stiprio srov teka 50 cm
ilgio solenoidu, sudarytu i 700 vij ir
neturiniu erdies, jeigu magnetinio
lauko indukcija lygi 1,4 IO"3 T? Solenoido skersmuo yra maas, palyginti
su ilgiu.
4.88. Solenoidu, kurio skersmuo labai
maas, palyginti su ilgiu, teka 5 A srov. Kiek vij turi bti solenoido 1 cm
atkarpoje, kad, nesant erdies, magnetinio lauko indukcija jo viduje bt
ne maesn kaip 8 IO-3 T?
4.89. Koks magnetinis srautas veria
280 cm2 ploto ploki paviri, statmen jg linijoms, ore vienalyiame magnetiniame lauke, kurio stipris
250 A/m?
4.90. Elektromagneto kiekvieno poliaus plotas lygus 100 cm2, o plokti jo
paviriai lygiagrets vienas kitam.
Tarp poli atsiradusio vienalyio magnetinio lauko stipris 358 200 A/m.
Apskaiiuokite magnetin sraut tarp
poli.

4.86. 75 cm ilgio solenoidu, sudarytu


i 750 vij ir neturiniu erdies, teka
4 A srov. Apskaiiuokite magnetinio
lauko stipr ir indukcij solenoido

4.91. Koks magnetinis srautas veria


1,2 IO4 A/m stiprio vienalyiame
magnetiniame lauke (ore) ploki
2,4 m2 paviri, sudarant su jg linijomis 30 kamp?

116. Ampero jga


4.92. Prie kieninio ibintuvlio baterijos prijunkite mokyklin demonstracin galvanometr. Kodl, sukeitus
vietomis laid galus, prijungtus prie
galvanometro gnybt, jo rodykl nukrypsta kit pus?

4.93. Kibirktims ilydis gali bti


plono silelio formos (ypa kai stipri
srov). Kokios jgos neleidia isisklaidyti kibirkties kanal upildaniai kartai plazmai? Paaikinkite
kodl.

4.94. Srov teka laidininku brinyje


parodyta kryptimi. Nustatykite, kokios krypties jga veikia t laidinink
magnetiniame lauke.

4.97. Nustatykite magneto polius. Apraykite, kaip tai padarte.

P
/
5

I h i ^ n

! ^

PP

4.95. Magnetiniame lauke esaniu laidininku elektros srov teka nurodyta


kryptimi. Kuria kryptimi laidinink
veikia Ampero jga?

4.98. Srovs sveikos jgos nukreiptos taip, kaip pavaizduota brinyje.


Kuria kryptimi srov teka laidais? rodykite.

b)

a)

4.96. Paaikinkite, kodl du laidai,


kuriais elektros srov teka ta paia
kryptimi, traukia vienas kit.

4.99. Brinyje (puslapio apaioje)pavaizduotas magnetiniame lauke esantis laidininkas, kuriuo teka elektros
srov. Kuria kryptimi j veiks Ampero jga? Kaip nustatoma jos kryptis

+ + +

\\ + +

a)

|b)

I0E

+ + +
)

d)

e)

4.100. Brinyje pavaizduoti du laidai:


laidas AB tvirtintas, o laidas CD paslankus. Kuria kryptimi juds laidas
CD? Kodl? Srovs kryptis brinyje
nurodyta rodyklmis.
B

4.104. Veikianio elektros generatoriaus rotorius turi bti stabdomas, nes


kitaip elektros energija bt gaunama i nieko. Kokia yra rotori stabdani jg prigimtis? Trinties nepaisykite.
4.105. Elektrins grandins dalis yra
vertikaliai pakabinta spyruokl, kurios apatinis galas negiliai merktas
gyvsidabr. Kas atsitiks paleidus grandine elektros srov? Kodl?
/ / / / / / / /

4.101. Ant plokio lygaus paviriaus


padtas lankstus laidas. Koki form
jis gis, kai juo ims tekti stipri srov? Kodl?

o
o
O

O
O
O
O
O

4.106. Paleiskite elektros variklio model tuij eiga. Kodl, stabdant inkar, kaista variklio apvija?

4.102. Elektros generatori arba


transformatori vijos, tekant jomis labai stipriai (trumpojo jungimo) srovei,
gali deformuotis arba net sutrkinti.
Paaikinkite reikin.
4.103. Kodl du lygiagrets laidininkai, kuriais srov teka ta paia kryptimi, vienas kit traukia, o du lygiagrets elektron pluotai vienas kit
stumia?

4.107. Kuris dydis tiesiogiai veikia


voltmetro rodmenis: voltmetru tekanios srovs stipris ar jo gnybt tampa? Kodl?
4.108. Paaikinkite, kaip veikia vienas
kit du tarpusavyje statmeni laidininkai, kuriais teka elektros srov.
4.109. Kokio didumo jga 10 mT indukcijos magnetinis laukas veikia laidinink, kuriuo teka 50 A srov? Aktyviosios laidininko dalies ilgis 0,1 m,
o laukas statmenas laidininkui.

4.110. Lankstus laidas susuktas spirale ir pakabintas u vieno jo galo. Kas


atsitiks paleidus spirale elektros srov? Kodl?

yra veikiamas 50 mN jga. inodami,


kad laukas ir laidininkas statmeni vienas kitam, apskaiiuokite lauko indukcij.
4.116. Kokio stiprio srov teka 20 cm
ilgio laidininku, esaniu magnetiniame lauke, kurio indukcija 2 T? Laidinink veikianti jga lygi 0,75 N, o
magnetins indukcijos linijos sudaro su srovs tekjimo kryptimi 49
kamp.
4.117. 88 cm ilgio tiesus laidininkas
yra statmenas vienalyio magnetinio
lauko jg linijoms. Tekant 23 A srovei, j veikia 1,6 N jga. Apskaiiuokite magnetinio lauko indukcij.

4.111. Ilgio I tiesiu laidu teka elektros


srov. Paraykite lygt jgos, kuria
vienalytis magnetinis laukas veikia t
laid.
4.112. 10 cm ilgio laidas, kuriuo teka
12 A srov, yra 2,6 T indukcijos magnetiniame lauke. Kokio didumo jga
veikia laid, kai srovs kryptis sudaro
su magnetins indukcijos linijomis 90
kamp? 30 kamp?
4.113. 1,4 m ilgio tiesiu laidininku
teka 12 A srov. Vienalyiame 0,25 T
indukcijos magnetiniame lauke t laidinink veikia 2,1 N jga. Apskaiiuokite kamp tarp laidininku tekanios
srovs krypties ir magnetinio lauko
krypties.
4.114. 0,6 m ilgio laidas, kuriuo teka
10 A srov, yra 1,5 T indukcijos magnetiniame lauke. Kokia didiausia ir
kokia maiausia jga tame lauke
veiks vairiai orientuot laidinink?
4.115. Laidininku, kurio aktyviosios
dalies ilgis 5 cm, teka 25 A srov.
Magnetiniame lauke is laidininkas

4.118. Ties laidinink, kuriuo teka


14,5 A srov, vienalyiame 0,34 T indukcijos magnetiniame lauke veikia
1,65 N jga. Kokio ilgio yra tas laidininkas, jeigu yra inoma, kad su jg
linijomis jis sudaro 28 kamp?
4.119. 0,4 m ilgio laidininku teka 21 A
srov. Kok darb reikia atlikti norint
pastumti laidinink 0,25 m srovs
krypiai statmename 1,2 T indukcijos
magnetiniame lauke?
4.120. Vienalyiame magnetiniame
lauke, kurio indukcija 0,15 T, esantis
0,5 m ilgio laidininkas pasislenka
1,2 m. Kampas tarp srovs krypties ir
magnetins indukcijos vektoriaus 30,
o srovs stipris 5 A. Kok darb atlieka magnetinis laukas, slenkant laidininkui veikianios jgos kryptimi?
4.121. 0,15 m ilgio laidininku teka 8 A
srov. Laidininkas yra statmenas vienalyio magnetinio lauko indukcijos
vektoriui, kurio modulis 0,4 T. Apskaiiuokite darb, atlikt patraukiant
laidinink 0,025 m Ampero jgos veikimo kryptimi.

4.122. 2 kg mass ir 0,5 m ilgio tiesus


laidininkas yra vienalyiame magnetiniame 15 T indukcijos lauke; jis statmenas to lauko indukcijos linijoms.
Kokio stiprio elektros srov turi tekti laidininku, kad jis laisvai kybot ir
nekrist?
4.123. Laidininkas ab, kurio ilgis Z, o
mas m, pakabintas ant dviej plon
vieleli. Kai iuo laidininku ima tekti srov J, vienalyiame magnetiniame lauke jis pakrypsta taip, kad vielels su vertikale sudaro kamp a.
Apskaiiuokite magnetinio lauko indukcij.

i r
4.124. Vienalyiame magnetiniame
1000 A/m stiprio lauke yra 20 cm ilgio
tiesus laidas, kuriuo teka 50 A srov.
Kampas tarp srovs krypties ir lauko
stiprio vektoriaus lygus 30. Kokio didumo jga veikia laid?

4.127. Du lygiagrets labai ilgi tiess


laidininkai nutiesti vakuume 4 cm atstumu vienas nuo kito. Vienu j teka
25 A srov, kitu 5 A srov. Kokio
ilgio laidininko atkarp veikia 1,2
IO"3 N jga?
4.128. Kokio stiprio srov teka laidininku, kuris traukia kit lygiagret
2,8 m ilgio laidinink 3,4 mN jga?
Pastaruoju laidininku teka 58 A srov. Atstumas tarp laidinink lygus
12 cm. Kuria kryptimi srov teka
abiem laidininkais?
4.129. Du lygiagrets 320 cm ilgio laidininkai, kuriais teka vienodo stiprio
srov, traukia vienas kit 2,5 IO"2 N
jga. Atstumas tarp laidinink lygus
8,7 cm. Kokio stiprio srov teka laidininkais?
4.130. Du lygiagrets laidai pritvirtinti prie izoliatori. Atstumas tarp laid
4 cm, o tarp gretim izoliatori 2 m.
Kokio didumo jga laidai veiks izoliatorius, kai laidais bus tiekiama srov
elektrinei viryklei, vartojaniai 120 V
tampos bei 2,4 kW galios srov? Laid svorio nepaisykite.

4.125. Kokio didumo sveikos jga


tenka kiekvienam dvilaids elektros
perdavimo linijos metrui, kai laidais
teka 100 A srov, o atstumas tarp laid lygus 2 m?

4.131. Tarp horizontali bgi, nutolusi vienas nuo kito 1,5 m, yra auktyn nukreiptas vienalytis magnetinis
laukas, kurio indukcija 0,1 T. Ant
bgi statmenai jiems padtas 2 kg
mass laidininkas. Kokio stiprio srov turt tekti tuo laidininku, kad jis
tolygiai slystu bgiais? Trinties koeficientas lygus 0,3.

4.126. Dviem lygiagreiais laidininkais, esaniais vakuume, teka 100 A


stiprio srov. Dl sveikos 75 cm ilgio j atkarp veikia 5 IO"2 N jga.
Apskaiiuokite atstum tarp t laidinink.

4.132. 5 mT indukcijos magnetinis


laukas veikia varin laidinink 0,2 N
jga. Kampas tarp lauko indukcijos linij bei laidininko lygus 45. Laidininko gal tampa 3 V. Apskaiiuokite jo
skerspjvio plot.

4.133. Vienalyiame magnetiniame


lauke, kurio indukcija lygi 0,25 T,
yra 25 cm spindulio plokioji rit, turinti 75 vijas. Rits ploktuma sudaro su magnetinio lauko indukcijos
linijomis 60 kamp. Koks sukimo
momentas veikia rit, kai jos vijomis
teka 8 A srov? Kok darb reikt
atlikti iimant t rit i magnetinio
lauko?
4.134. 30 cm skersmens iedu teka
20 A srov. Kokio didumo sukimo momentas veikia ied?
4.135. I laido ilankstytas 25 cm ilgio
ir 12 cm ploio staiakampis rmelis.
Kokio stiprio srov teka tuo rmeliu, kai magnetinis momentas lygus
0,45 Am2?
4.136. Dviej labai ilg lygiagrei laid, kuriais teka 110 A stiprio srov,
kiekvienas metras sveikauja 0,7 N
jga. Apskaiiuokite atstum tarp
laid.

4.137. Vienalyiame 2 IO"4 T indukcijos magnetiniame lauke yra tiesus laidininkas, statmenas lauko indukcijos
linijoms. Juo teka 40 A srov. Raskite
geometrin viet tak, kuriuose
magnetinio lauko indukcija lygi nuliui. Apskaiiuokite jg, veikiani
ore 40 cm ilgio laidininko atkarp.
4.138. Vienalyiame 1,4 IO"4 T indukcijos magnetiniame lauke jg linijoms statmenoje ploktumoje yra du
lygiagrets ilgi laidininkai 4 cm atstumu vienas nuo kito. Prieingomis
kryptimis jais teka 16 A srov. Kokio
didumo jgos veikia 1,2 m ilgio t laidinink atkarpas?
4.139*. Vienalyio magnetinio lauko
indukcija lygi 2 T ir nukreipta auktyn 45 kampu vertikal. iame lauke vertikaliai auktyn juda 1,5 kg mass tiesus laidininkas, kuriuo teka
3 A srov. Per 2 s nuo judjimo pradios laidininkas gyja 6 m/s greit.
Koks yra to laidininko ilgis?

117. Lorenco jga


4.140. Suformuluokite Lorenco jgos
krypties nustatymo taisykl.
4.141. Ar veiks Lorenco jga neelektrint detal, esani magnetiniame
lauke? Kodl?

elektronas, veikiamas magnetinio lauko? Kodl? kuri pus jis nukryps,


jeigu greitis bus nukreiptas nuo skaitytojo?

4.142. Ar veiks Lorenco jga magnetiniame lauke esani elektrint dalel, kuri:
a) nejuda;
b) juda iilgai magnetins indukcijos
linij?
Kodl?

4.143. Elektrono greitis nukreiptas i


anapus brinio. kuri pus nukryps

4.144. Elektringj daleli greitis ciklotrone padidinamas veikiant daleles


ne tik elektriniu lauku. Kodl ias daleles reikia veikti dar ir magnetiniu
lauku?
4.145. kuri pus nukryps horizontalus teigiamj jon pluotas, priartinus prie jo i viraus iaurin magneto poli? Kodl?

4.148. Televizoriaus kineskope taisytos dvi rits kreipia elektronin spindul horizontalia kryptimi. Kuria
kryptimi turi tekti srov virutins
rits apvija, kad vytintis ekrano takas pasislinkt nuo ms?

4.146. Brinyje parodyta dalels, turinios teigiamj elektros krv, trajektorija vienalyiame magnetiniame
lauke. Kokios krypties pradiniu greiiu dalel lk magnetin lauk?
Kodl?

4.149. Kodl Lorenco jga neatlieka


darbo?
4.150. Ar galima sakyti, kad duj pripildytame vamzdyje elektronai juda
vienalyiame magnetiniame lauke jg linijoms statmenoje ploktumoje
apskritomis orbitomis? Kodl?
4.151. Elektronas lekia vienalyt
0,085 T indukcijos magnetin lauk
4,6 IO7 m/s greiiu statmenai indukcijos linijoms. Apskaiiuokite elektron veikiani jg ir lanko, kuriuo jis
juda, spindul.

4.147. Kokios krypties magnetinis laukas vamzdeliu sklindanius katodinius


spindulius nukreipia taip, kaip parodyta brinyje?

4.152. Elektronas lekia 2 IO"4 T indukcijos magnetin lauk statmenai


indukcijos linijoms IO6 m/s greiiu.
Kokio spindulio apskritimu jis juds
tame lauke?
4.153. Jonizuotoji dalel skrieja mass
spektrometre 956 km/s greiiu 20 cm
skersmens apskritimu vienalyiame
magnetiniame lauke, kurio indukcija

. Apskaiiuokite dalels mas.


Nustatykite, kokia tai dalel.
4.154. 0,01 T indukcijos magnetiniame lauke protonas nubr apskritim, kurio spindulys 10 cm. Apskaiiuokite protono greit.
4.155. Protonas, skriejantis IO8 cm/s
greiiu, statmenai lekia vienalyt
magnetin lauk, kurio indukcija 1 T.
Nustatykite proton veikianios jgos
modul ir apskritimo spindul.
4.156. Elektronas juda vakuume vienalyiame magnetiniame lauke, kurio
indukcija 0,1 T. Jo greiio modulis lygus 3 IO6 m/s, o kryptis sudaro su
indukcijos linij kryptimi 90 kamp.
Kokio didumo jga veikia elektron?
4.157. Jonas skrieja vienalyt magnetin lauk, kurio indukcija B, ir nubria jame spindulio R apskritim.
Raskite jono judesio kiek.
4.158. Elektronas sukasi 3,5 IO6 m/s
greiiu vienalyiame magnetiniame
lauke 4 mm spindulio apskritimu statmenoje lauko indukcijos linijoms
ploktumoje. Kokia yra to lauko indukcija?
4.159. Elektronas ir protonas vienodu
greiiu lekia vienalyt magnetin
lauk statmenai jo indukcijos linijoms. Palyginkite i daleli trajektorij kreivumo spindulius.
4.160. vienalyt magnetin lauk
statmenai jo indukcijos linijoms lekia
elektronas, kurio kinetin energija
30 keV. Magnetinio lauko indukcija
10 mT. Apskaiiuokite elektrono trajektorijos kreivumo spindul.
4.161. veiks 1 kV greitinantj potencial skirtum, elektronas vakuume
lekia vienalyt magnetin lauk

statmenai jo indukcijos linijoms. Lauko indukcija lygi 10~2 T. Apskaiiuokite apskritimo, kuriuo elektronas juda
lauke, spindul.
4.162. Protonas ir dalel lekia vienalyt magnetin lauk statmenai jo
indukcijos linijoms. Palyginkite t daleli briam apskritim spindulius,
kai:
a) abiej daleli greitis vienodas;
b) j energija vienoda.
4.163. Vienvalentis jonas pradeda judti i pusiausvyros padties ir pralekia greitinantj tarp, kurio krat
potencial skirtumas U. Po to jis patenka vienalyt indukcijos B magnetin lauk ir juda ia spindulio R
apskritimu. Raskite jono greit v ir
mas m.
4.164. Pralks 600 V greitinantj potencial skirtum, elektronas skrieja
vienalyt magnetin lauk, kurio indukcija 0,3 T, ir juda jame apskritimu. Apskaiiuokite to apskritimo
spindul. Ar kinta magnetiniame lauke judanio protono energija?
4.165. Du kalio izotopai, kuri mas
39 u1 ir 41 u, elektriniame lauke
skriedami tarp tak, kuri potencial skirtumas 500 V, gyja kinetins
energijos ir patenka 0,16 T indukcijos magnetin lauk statmenai jo indukcijos linijoms. Kiek skiriasi abiej
izotop trajektorij spinduliai? Izotopai juda vakuume, kiekvieno j krvis lygus 1,6 10"19 C.
4.166. Mass spektrografo ruoe KL
elektrinio lauko pagreitintos elektringosios dalels patenka magnetin
lauk, kurio indukcija B, ir nubria
1Iu=

1,66 IO-27 kg.

jame spindulio R apskritim. Greitinimo tampa lygi UY o daleli pradinis


greitis lygus nuliui. Paraykite formul dalels savitajam krviui q/m apskaiiuoti.

'

4.167. Ciklotronas pagreitina protonus


tiek, kad jie gyja 5 MeV energijos.
Kokio didiausio spindulio orbita gali
judti ie protonai, kai magnetinio
lauko indukcija lygi 1 T?
4.168. Elektronas ir protonas, pagreitinti vienodo potencial skirtumo,
skriejo vienalyt magnetin lauk
statmenai jo indukcijos linijoms. Palyginkite protono ir elektrono trajektorij kreivumo spindulius.
4.169. Elektronas juda tiesia trajektorija erdvje, kurioje tuo pat metu yra
vienalytis elektrinis ir magnetinis laukas. Elektrinio lauko stipris lygus E .
Kokia yra magnetinio lauko indukcija B ?
4.170. Elektronas greiiu v patenka
vienalyt elektrin ir magnetin lauk,
kuri stipris E ir indukcija B vienas
kitam statmeni. Elektrono greitis
statmenas vektoriams E ir B . Kaip
juds elektronas? Kada jis juds tolygiai ir tiesiai? Apibdinkite elektrono

judjim, inodami, kad pradinis elektrono greitis lygus nuliui.


4.171. Vienalytis elektrinis laukas ir
vienalytis magnetinis laukas statmeni vienas kitam. Elektrinio lauko
stipris 1 kV/m, o magnetinio lauko
indukcija 1 mT. Kokiu greiiu ir kuria kryptimi turi judti elektronas,
kad jo trajektorija bt ties?
4.172. Pagreitintas 1000 V potencial
skirtumo, elektronas lekia vienalyt
magnetin lauk, statmen jo judjimo krypiai. Lauko indukcija lygi
1,19 IO-3 T. Apskaiiuokite elektrono
trajektorijos kreivumo spindul ir apsisukimo period.
4.173. Protonas lekia vienalyt magnetin 2 IO-5 T indukcijos lauk statmenai jo linijoms. Kiek kart iame
lauke protonas apsisuks per 1 s?
4.174. Vienalyiame magnetiniame indukcijos B lauke greiiu v pradeda
judti dalel, kurios krvis q, o mas
m. Jos pradinio greiio vektorius sudaro su vektoriumi B kamp a. Dalels trajektorija sraigtin linija.
Apskaiiuokite linijos spindul.
4.175. Protonas lekia vienalyt magnetin IO-3 T indukcijos lauk IO3 m/s
greiiu. Jo greiio kryptis sudaro su
indukcijos linij kryptimi 60 kamp.
Apskaiiuokite sraigtins linijos, kuria juda protonas, spindul ir ingsn.
4.176. Elektronas juda vakuume vienalyiame magnetiniame lauke statmenai jo jg linijoms 10 cm spindulio apskritimu. Lauko stipris lygus
1,6 IO2 A/m. Apskaiiuokite elektrono greit.
4.177. Protonas juda vakuume 100 A/m
stiprio vienalyiame magnetiniame

lauke jo jg linijoms statmenoje


ploktumoje. Jo greitis lygus 1,2
IO3 m/s. Kokia trajektorija juda protonas? Koks yra jo apsisukimo magnetiniame lauke periodas?
4.178. Juddamas 3,5 IO6 m/s greiiu, elektronas magnetiniame lauke
bria 4 mm spindulio apskritim. Apskaiiuokite magnetinio lauko stipr.
4.179. Pagreitintas 300 V potencial
skirtumo, elektronas juda lygiagreiai

su tiesiu laidininku 4 mm atstumu


nuo jo. Kokio didumo jga elektron
veiks laidininkas, kai juo ims tekti
5 A stiprio elektros srov?
4.180. Elektriniame lauke tarp tak,
kuri potencial skirtumas 1,5 kV,
protonas gyja tam tikr greit ir lekia vienalyt magnetin lauk statmenai jo jg linijoms. ia protonas
juda 56 cm spindulio lanku. Apskaiiuokite magnetinio lauko stipr, inodami, kad protonas juda vakuume.

4 . Elektromagnetizmas
XVll
s k y r i u s
Elektromagnetin indukcija

118. Elektromagnetin indukcija. Elektromagnetins


indukcijos dsnis. Elektrovarajudanciuose laidininkuose
4.181. Ar gali bti erdvje toks elektrinis laukas, kurio jg linijos udaros? Jei gali, tai kokiu atveju?
4.182. Ar gali udaros magnetins Iinijos juosti erdv, kurioje nra elektros
krvi? Jei gali, tai kokiu atveju?

b) laidininko;
c) superlaidininko.
lg7

Ar

indukuosis

srov

vielos vijoje, jeigu kintamasis magnesrautas vers ne vis vijos ribojaplot? Kodl?

tinis

4.183. Ant vertikaliai orientuotos rits udtas metalinis daiktas. Kodl


jis yla, kai rits vijomis teka kintamoji srov, ir lieka altas, kai teka
nuolatin srov?
4.184. Ar kintamasis magnetinis laukas indukuos elektrovar arvuoto
(apsaugoto plieniniu apvalkalu) laido
vijoje? Kodl?
4.185. Ar ems magnetinis laukas indukuos elektros srov dirbtiniame ems palydove, skriejaniame pusiaujo
ploktumoje? Koki tak tai turs palydovo judjimui? Kodl?
4.186. Kas atsitiks iedui, kiant j
magnet? iedas pagamintas i:
a) izoliatoriaus;

elektros

4.188. Ar rmelyje ABCD atsiras indukuotoji srov, kai j:


a) suksime apie nejudant laidinink
OO1, kuriuo teka srov taip, kaip parodyta brinyje;
b) suksime apie kratin AB;
c) suksime apie kratin ;
d) trauksime tolygiai vertikalia kryptimi;
e) trauksime tolygiai horizontalia
kryptimi?
Kodl?

4.190. Kuria kryptimi teka srov laidininku CD, kai:


a) laidininko AB grandin sujungiama;
ijungiama;
b) sujungtos laidininko AB grandins
reostato slankiklis stumiamas auktyn; emyn;
c) kontr tiesiosios dalys AB ir CD
artinamos; tolinamos?
A

O1

4.189. Kuria kryptimi teka indukuotoji srov brinyje (puslapio apaioje)


pavaizduotais atvejais? Rodykl ymi
laidininko judjimo krypt.

?
a)

4.191. Ar ems magnetinis laukas


indukuos elektros srov dirbtiniame
ems palydove, skriejaniame ploktumoje, einanioje per polius? Koki
tak tai turs palydovo judjimui?
Kodl?

- O

b)

c)

?
d)

4.192. Ritje indukuota elektros srov teka rodykls nurodyta kryptimi.


Kuria kryptimi juda magnetas rits viduje? Kodl?
O
O
O

4.193. Ar indukuosis elektros srov


vienalyiame magnetiniame lauke
esanioje apskritoje vijoje, kai ji bus:
a) tolygiai traukiama;
b) sukama apie a, einani per jos
centr statmenai jos ploktumai;
c) sukama apie a, esani vijos
ploktumoje?
4.194. Jeigu ant geleinio strypo, kur
veria kintamasis magnetinis srautas,
umausite metalin ied, jis nulks
nuo strypo, lyg po juo bt stipriai suspausta spyruokl (tuo galite sitikinti
panaudodami mokyklin elektromagnet ir elektros srov i tinklo).
Kodl?
4.195. Magnetiniame lauke, kurio jg linijos pavaizduotos brinyje, greiiu v juda laidininkas. Kuria kryptimi
teka laidininke indukuota srov?
B

O -

19. 3727

4.196. Brinyje pavaizduotas laidininkas juda magnetiniame lauke stebtojo link, ir juo teka indukuotoji srov
rodykls kryptimi. Kuris magneto polius pavaizduotas brinyje? Kaip reikia j nustatyti?

i .ind

4.197. Tarp magneto poli statmenai


magnetinio lauko jg linijoms juda
laidininkas, ir juo teka indukuotoji
srov skaitytojo link. Kuria kryptimi
juda tas laidininkas? Kaip tai nustatyti?

E
4.198. Trys vienodi strypiniai magnetai krinta vertikaliai vienu metu i
vienodo aukio. Pirmasis krinta laisvai, antrasis krisdamas pralenda pro
atvir solenoid, treiasis pro udar solenoid. Palyginkite magnet
kritimo trukm. Atsakymus pagrskite remdamiesi Lenco taisykle bei
energijos tverms dsniu.
4.199. Kas yra pirminis energijos altinis, perduodantis energij laisviesiems elektronams tuo atveju, kai
elektrovara indukuojama laidininke,
judaniame magnetiniame lauke?
289

4.200. Laidininku AB tekanti srov


stiprja tiesiog proporcingai laikui.
Kaip priklauso nuo laiko srovs stipris antrajame lygiagreiame laidininke CD, induktyviai susijusiame su pirmuoju?

4.206. Giedr dien du vienodi lktuvai skrenda horizontaliai vienodu


greiiu: vienas arti pusiaujo, o kitas arti poliarinio rato. Kurio lktuvo sparn galuose susidarys didesnis potencial skirtumas? Kodl?
ems magnetinio lauko forma pavaizduota brinyje.

JTh

4.201. Ar vienod darb atliksime kidami magnet rit, kai jos apvija bus
sujungta ir kai atvira? Kodl?
4.202. Udaras metalinis iedas slenka vienalyiame magnetiniame lauke
iilgai jg linij. Ar indukuojasi iede srov? Kodl?
4.203. Kuriuo atveju kontre indukuosis didesn elektrovara: kai kontr
veriantis srautas per 5 s sumas nuo
10 Wb iki nulio ar kai per 0,1 s sumas nuo 1 Wb iki nulio? Kiek kart?
4.204. Udaros vijos vara 2 IO"2 ,
indukuotosios srovs momentin vert 5 A. Apskaiiuokite indukcin elektrovar. Kuriuose vijos takuose ji
veiks?
4.205. Solenoid, turint 500 vij, veriantis magnetinis srautas per 5 ms
tolygiai sumajo nuo 7 mWb iki
3 mWb. Apskaiiuokite tame solenoide indukuot elektrovar.

4.207. Magnetiniame lauke yra rmelis, sudarytas i 25 vij. Kokio didumo elektrovara indukuojasi tame
rmelyje, kai j veriantis magnetinis srautas per 0,16 s pakinta nuo
0,098 Wb iki 0,013 Wb?
4.208. Rit, sudaryt i 400 vij, veriantis magnetinis srautas kinta taip,
kaip pavaizduota brinyje. Nubraiykite apytiksl toje ritje indukuotos elektrovaros kitimo grafik. Koki
didiausi vert gyja i elektrovara?

O 5 Wbf
0,0010
0,0005

0,1

0,2

0,3

0,4

t, S

4.209. 2000 vij solenoide suadinama


120 V indukcin elektrovara. Kokiu
greiiu kinta solenoid veriantis magnetinis srautas?
4.210. Laidininko kontr veriantis
magnetinis srautas per 0,3 s pakito
0,06 Wb. Kokiu greiiu kito srautas?
Kokio didumo elektrovara indukavosi
kontre? Kokiomis slygomis indukcin elektrovara bus pastovi?
4.211. Rit verianiam magnetiniam
srautui per 0,32 s pakitus nuo
0,024 Wb iki 0,056 Wb, ritje indukavosi 10 V vidutin elektrovara. I kiek
vij sudaryta rit?
4.212. Keli vij rit reikia umauti
ant 150 cm2 skerspjvio ploto plienins erdies, kad, magnetiniam srautui per 15 ms pakitus nuo 0,2 T iki
2,2 T, ritje indukuotsi 200 V elektrovara?
4.213. I 40 vij sudarytas rmelis,
kurio kontras riboja 240 cm2 plot,
yra vienalyiame magnetiniame lauke, statmename jo ploktumai. Per
0,15 s rmeliui pasisukus 1/4 karto,
jame indukuojasi vidutin 160 mV
elektrovara. Apskaiiuokite magnetinio lauko indukcij.
4.214. Magnetinis srautas, kertantis
0,03 varos laidininko ribojam
kontr, per 2 s tolygiai pakito 1,2
IO"2 Wb. Nustatykite, kokio stiprio
srov tekjo laidininku.
4.215. Laidininko kontr veriantis
magnetinis srautas tolygiai pakito
0,6 Wb, indukuodamas 1,2 V elektrovar. Kiek laiko kito srautas? Kokio
stiprio srov buvo indukuota laidininke, kai jo vara 0,24 ?
4.216. Per kiek laiko turi inykti 500
vij rit kertantis 60 mWb magneti-

nis srautas, kad ritje atsirast 100 V


indukcin elektrovara?
4.217. Vienalyiame magnetiniame
lauke yra statmenas jg linijoms vielinis staiakampis rmelis, kurio
kratins 18 cm ir 5 cm. Laukui inykstant, per 0,015 s rmelyje indukuojasi vidutin 4,5 mV elektrovara.
Apskaiiuokite pradin lauko indukcij.
4.218. 4,8 cm spindulio metalinis iedas yra 0,012 T indukcijos magnetiniame lauke orientuotas statmenai jg
linijoms. iedui paalinti i lauko prireik 0,025 s. Kokio didumo vidutin
elektrovara tada indukavosi iede?
4.219. Solenoidas, kurio skersmuo
8 cm, turi 80 vij. 60,3 mT indukcijos
magnetiniame lauke tas solenoidas
per 0,2 s pasisuka 180 kampu. Kokio
didumo vidutin elektrovara indukuojasi solenoide, kai jo ais prie pasisukant ir pasisukus nukreipta iilgai
lauko?
4.220. Magnetinis srautas, kertantis
300 varos kontr, per 3 s padidjo nuo 2 Wb iki 3 Wb. Kokio didumo
krvis per t laik pratekjo laidininku?
4.221*. 6 IO"2 T indukcijos vienalyiame magnetiniame lauke yra 8 cm
skersmens solenoidas, sudarytas i 80
varins vielos vij, kuri skerspjvio
plotas 1 mm2. Per 0,2 s solenoidas pasukamas 180 kampu taip, kad jo ais
lieka nukreipta iilgai magnetinio lauko jg linij. Apskaiiuokite solenoide suadintos elektrovaros vidutin
vert ir solenoidu pratekjus indukuotj krv.
4.222*. Magnetiniame lauke, kurio
indukcija IO"2 T, 100 s"1 kampiniu
greiiu sukasi 0,2 m ilgio strypas.

Sukimosi ais eina per jo gal lygiagreiai su magnetinio lauko indukcijos linijomis. Apskaiiuokite strype
suadint indukcin elektrovar.
4.223*. 10 cm2 ploto bei 1 varos
plokioji vija padta vienalyiame
magnetiniame lauke statmenai indukcijos linijoms. Kokio stiprio srov indukuojasi viioje, kai laukas silpnja
pastoviu 10" T/s greiiu? Kam lygus
elektrinio lauko stipris vijoje?

4.224. rodykite, kad formul Ei = Blv


yra tik atskiras indukcins elektrova

ros bendrosios formuls Ei = ~ atAt


vejis.
4.225. Laidininkas, kurio aktyviosios
dalies ilgis 0,25 m, slenka 5 m/s greiiu 8 mT indukcijos vienalyiame
magnetiniame lauke. Jo judjimo
kryptis sudaro su magnetins indukcijos vektoriumi 30 kamp. Kokio didumo indukcin elektrovara suadinama tame laidininke?
4.226. 120 cm ilgio tiesus laidininkas
juda 15 m/s greiiu vienalyiame magnetiniame lauke. Laidininko greitis
sudaro su lauko jg linijomis 17
kamp, o laidininke indukuojasi
6,2 mV elektrovara. Apskaiiuokite
magnetinio lauko indukcij.
4.227. Magnetiniame lauke, kurio indukcija 25 T, 0,5 m/s greiiu statmenai indukcijos linijoms juda 1,2 m ilgio laidininkas. Kokio didumo elektrovara indukuojasi jame?
4.228. Ritje, judanioje 0,6 m/s greiiu magnetiniame lauke, kurio indukcija 2 T, indukuojasi 24 V elektrovara. Rits laidinink aktyvioji dalis
juda statmenai indukcijos linijoms.
Koks yra tos aktyviosios dalies ilgis?

4.229. 1,8 m ilgio laidininkas juda


magnetiniame lauke 6 m/s greiiu
statmenai indukcijos linijoms. Tame
laidininke indukuojasi 1,44 V elektrovara. Apskaiiuokite magnetinio lauko indukcij.
4.230. Laidininkas, kurio aktyviosios
dalies ilgis 1 m, yra 0,2 T indukcijos
magnetiniame lauke. Kokiu greiiu
reikia traukti t laidinink kryptimi,
sudarania 60 kamp su magnetinio
lauko indukcijos linijomis, kad jame
indukuotsi 1 V elektrovara?
4.231. Laidininkas AB, kurio aktyviosios dalies ilgis 1 m, o vara 2 , yra
vienalyiame magnetiniame 0,1 T indukcijos lauke. Prie laidininko prijungtas srovs altinis, kurio elektrovara 1 V. Kokio stiprio srov teks laidininku, kai:
a) jis nejuds;
b) jis juds 5 m/s greiiu deinn;
c) jis juds 5 m/s greiiu kairn?
Kuria kryptimi ir kokiu greiiu reikia
traukti laidinink, kad srov juo netekt? altinio vidins varos ir vadini laid varos nepaisykite.

+
+

+
+

+
+

+ B
+

+
+

+
+

+
+

+
+
+

4.232. 86 cm ilgio tiesus laidininkas


juda 14 m/s greiiu vienalyiame magnetiniame lauke, kurio indukcija
0,025 T. Kok kamp sudaro lauko indukcijos ir laidininko greiio vektoriai, kai tame laidininke indukuojasi
0,12 V elektrovara?
4.233. 2 m ilgio bei 0,002 varos laidininkas juda 6 m/s greiiu magnetiniame lauke statmenai jo jg linijoms. Magnetinio lauko indukcija lygi
10 mT. Kokio stiprio srov ims tekti
tuo laidininku, jeigu j trumpai sujungsime?
4.234. Du vertikals strypai viruje
sujungti trumpikliu. Jais be trinties
emyn slenka horizontalus 2 cm ilgio
ir 1 g mass laidininkas, vis laik sudarydamas su strypais ger kontakt.
Kai i sistema yra 10~2 T indukcijos
vienalyiame magnetiniame lauke,

statmename udaro kontro ploktumai, laidininkas leidiasi 0,8 m/s greiiu. Apskaiiuokite laidininko var.
Stryp ir trumpiklio varos nepaisykite.
4.235. Automobilio aies ilgis 1,5 m, o
ems magnetinio lauko indukcijos
vertikalioji dedamoji 5 IO"5 T. Koks
potencial skirtumas indukuojasi tarp
aies gal, kai automobilis vaiuoja
120 km/h greiiu?
4.236. Lktuvas skrenda horizontaliai
800 km/h greiiu ems magnetiniame lauke, kurio indukcijos vertikalioji dedamoji lygi 5 IO 5 T. Koks
potencial skirtumas susidaro tarp
lktuvo sparn, kuri ilgis 20 m, gal? Kokio didumo didiausia elektrovara gali atsirasti skrendant lktuvui?
ems magnetinio lauko indukcijos
horizontalioji dedamoji 2 IO"5 T.

119. Saviindukcija. Induktyvumas.


Magnetinio lauko energija
4.237. Kuriuo momentu kibirkiuoja
jungiklis sujungiant grandin ar j
ijungiant? Kodl?

4.239. Lygiagreiai su jungikliu sujungus kondensatori, jungiklis nustoja


kibirkiuoti. Kodl?

4.238. Kuria kryptimi teks ampermetru srov, kai nutrauksime grandin, sudaryt pagal brinyje pavaizduot schem?

4.240. Kodl tramvajaus liestukui atitrkstant nuo laido, oka kibirktis?


Kodl kibirkiavimas bus nerykus,
kai tramvajus vaiuos ijungtu varikliu ir srov maitins tik vagono apvietimo tinkl?
4.241. Kodl elektromagneto apvijoje atsiranda trumpalaik indukuotoji srov, kai erdis sujungiama inkaru?
4.242. Ar galima solenoido su geleine erdimi induktyvum laikyti pastoviu io solenoido dydiu? Kodl?

4.243. Elektrinio suvirinimo aparatuose naudojamas stabilizatorius rit


su plienine erdimi, jungiama lygiagreiai elektros lankui. Kodl ji stabilizuoja lanko degim?
4.244. Kad liau atokt elektromagnetins rels inkaras, jo apvija untuojama rezistoriumi, kurio vara R.
Energijos nuostoliams sumainti prie
rezistoriaus nuosekliai prijungiamas
puslaidininkinis diodas. Paaikinkite
i schem.
-0

4.245. Elektromagnetas su atvira


erdimi jungtas nuolatins srovs
grandin. Kodl, sujungus erd su inkaru, srov grandinje i pradi susilpnja?
4.246. Kokios formos turi bti rit,
norint gauti didel induktyvum?
4.247. Kaip pagaminti apvij, kad rit
nebt induktyvi?
4.248. Kada saviindukcin elektrovara bna didesn kai nuolatins
srovs grandin sujungiama ar kai
nutraukiama? Kodl?
4.249. Reostatu tolygiai 100 A/s greiiu stiprinama rite tekanti srov. Rits induktyvumas 200 mH. Apskaiiuokite saviindukcin elektrovar.
4.250. Kokio didumo saviindukcin
elektrovara atsiranda 0,4 H induktyvumo elektromagneto apvijoje, kai
srovs stipris joje per 0,2 s tolygiai pakinta 10 A?

4.251. Rits su erdimi induktyvumas


20 H, srovs stipris joje 10 A. Kokio
didumo saviindukcin elektrovara
atsiranda ritje, kai, nutrkus grandinei, srovs stipris joje per 0,1 s
laipsnikai sumaja iki nulio?
4.252. 6 A stiprio srov, tekdama vieline rite, sukuria 12 mWb magnetin
sraut. Koks yra tos rits induktyvumas? Ar priklauso vijos induktyvumas nuo ja tekanios srovs stiprio?
Kodl?
4.253. Ritje, kuria teka 8,6 A stiprio
srov, atsiranda 0,12 Wb suritasis
magnetinis srautas. Koks yra tos rits induktyvumas?
4.254. Droseliu tekanios srovs stipriui kintant 80 A/s greiiu, suadinama 30 V saviindukcin elektrovara.
Apskaiiuokite droselio induktyvum.
Atsakym ireikkite henriais, milihenriais ir mikrohenriais.
4.255. Kai srovs stipris ritje per
62 ms pakinta 2,8 A, joje atsiranda
14 V vidutin saviindukcin elektrovara. Kokio induktyvumo yra rit?
4.256. 0,01 H Induktyvumo rite tekanti 20 A stiprio srov inyksta per
0,002 s. Kokio didumo saviindukcin
elektrovara tada atsiranda ritje?
4.257. Rite, kuri sudaro 150 vielos
vij, teka 7,5 A srov, sukurdama
2 mWb magnetin sraut. Koks yra rits induktyvumas? Ar jis pakis, jeigu
rit kiime plienin erd? Kodl?
4.258. Kokiu greiiu turi kisti elektros
srov elektromagneto apvijoje, kurios
induktyvumas 2 H, kad vidutin saviindukcin elektrovara bt lygi 20 V?
4.259. Per kiek laiko 240 mH induktyvumo rits vijomis tekanti srov su-

stiprja nuo nulio iki 11,4 A, jeigu tuo


metu ritje atsiranda 30 V vidutin
saviindukcin elektrovara?
4.260. Tekaniai rite srovei per 0,1 s
sustiprjant nuo nulio iki 10 A, atsiranda 60 V saviindukcin elektrovara.
Koks yra rits induktyvumas?
4.261. 5 A stiprio srov, tekdama rits vijomis, sukuria 0,015 Wb magnetin sraut. Rits induktyvumas
60 mH. Kiek vij turi rit?
4.262. 2 A stiprio elektros srov, tekdama 0,6 H induktyvumo ir 10 cm2
skerspjvio ploto rite, sukuria 1 T indukcijos magnetin lauk. Kiek vij
yra ritje?
4.263. 1000 vij rits su 20 cm2
skerspjvio ploto geleine erdimi induktyvumas 0,02 H. Kokio stiprio srov turi tekti vijomis, kad magnetinio lauko indukcija erdyje bt lygi
1 mT?
4.264. Koks magnetinis srautas sukuriamas 20 mH induktyvumo ritje,
kai ja teka 10 A srov?
4.265. Solenoidu, kurio induktyvumas
0,4 mH, o skerspjvio plotas 10 cm2,
teka 0,5 A srov. Apskaiiuokite magnetinio lauko indukcij 100 vij turinio solenoido viduje. Laikykite, kad
laukas yra vienalytis.
4.266. Srovs stipr 0,4 H induktyvumo ritje tolygiai didinant nuo 0,05 A
iki 0,25 A, suadinama 0,12 V saviindukcin elektrovara. Apskaiiuokite
srovs kitimo trukm.
4.267. Starterio gnybt tampa lygi
12 V, o saviindukcin elektrovara jo
apvijoje siekia 11,2 V. Koki vert
starterio gnybt tampa gyja jungiant ir ijungiant starter?

4.268. Rite, kurios vara 5 , o induktyvumas 50 mH, teka 17 A srov.


Kokia bus tos rits gnybt tampa,
kai srovs stipr tolygiai didinsime
1000 A/s greiiu?
4.269. Kokio skerspjvio ploto turi bti 15 cm ilgio rit, sudaryta i 100 vij, kad jos induktyvumas bt
50 ?
4.270. Kokio ilgio turi bti 10 cm2
skerspjvio ploto karkasas, kad ant jo
bt galima uvynioti 10 mH induktyvumo rit, turini 464 vijas?
4.271. Elektromagneto apvij sudaro
1000 vij. Udaros plienins jo erdies
skerspjvio plotas 10 cm2, vidutinis
ilgis 40 cm, magnetin skvarba 6
IO-4 H/m. Apskaiiuokite elektromagneto induktyvum.
4.272. I kiek vij, kuri ilgis 50 cm,
o skerspjvio plotas 25 cm2, reikia suvynioti rit be erdies, kad jos induktyvumas bt lygus 250 ?
4.273. Rit be erdies suvyniota i
1000 vij. Jos ilgis 30 cm, o skersmuo
6 cm. Apskaiiuokite rits induktyvum.
4.274. Nekeiiant rits ilgio, jos vij
skaiius padidinamas 1,5 karto. Kaip
ir kiek kart pakinta rits induktyvumas?
4.275. Rit turi 1000 vij. Jos ilgis
40 cm, skerspjvio plotas 10 cm2. Kokiu greiiu reikia keisti srovs stipr
ritje, kad joje atsirast 1 V saviindukcin elektrovara?

4.276. Kokie energijos virsmai vyksta


elektrinje grandinje, kai, j sujungus, stiprja elektros srov?

4.277. Rits induktyvumas 0,2 H, o


srovs stipris joje 12 A. Apskaiiuokite rits magnetinio lauko energij.
4.278. 0,6 H induktyvumo ritje srovs stipris lygus 20 A. Kokia yra tos
rits magnetinio lauko energija? Kaip
ji pakis, kai srovs stipris sumas
perpus?
4.279. Pakeitus rits matmenis, jos
induktyvumas padidjo du kartus.
Kaip pakito rits magnetinio lauko
energija, jeigu srovs stipris joje buvo
sumaintas perpus?
4.280. Rite teka 10 A elektros srov.
Koks turi bti rits induktyvumas,
kad jos magnetinio lauko energija bt lygi 6 J?

prijungta 30 V nuolatin tampa. Rits vara 4 , induktyvumas 1 H.


Kiek energijos iskirs rit, nutraukus
grandin? Kokio didumo elektrovara
indukuosis ritje, jeigu ta energija isiskirs per 10 ms?
4.285. 400 vij rit, kuria teka 6 A
srov, kerta 20 mWb magnetinis
srautas. Apskaiiuokite rits magnetinio lauko energij.
4.286. Brinyje pavaizduota grafin
rits magnetinio lauko energijos priklausomyb nuo rite tekanios srovs
stiprio. Nustatykite rits induktyvum.

4.281. 95 mH induktyvumo rits magnetinio lauko energija lygi 0,19 J. Kokio stiprio srov teka rite?
4.282. Rits induktyvumas 0,1 mH.
Kokio stiprio srov turi tekti ta rite,
kad jos magnetinio lauko energija bt lygi 0,1 |iJ?
4.283. Tekdama solenoidu, 10 A stiprio srov sukuria 0,5 Wb magnetin
sraut. Apskaiiuokite solenoido magnetinio lauko energij.
4.284. Prie mokyklinio universaliojo
transformatoriaus rits su erdimi

4.287. 25 cm2 skerspjvio ploto rite,


turinia 1200 vij, teka 1,5 A srov.
Nutraukus grandin, rit iskiria 9 J
energijos. Apskaiiuokite rits magnetinio lauko indukcij.

4 . Elektromagnetizmas
XVlll
s k y r i u s
Kintamoji elektros srov

120. Kintamosios elektros srovs generatoriai.


Transformatoriai
4.288. 50 Hz danio kintamosios elektros srovs generatoriaus rotorius turi 10 por poli. Kokiu daniu turi
suktis is generatorius?
4.289. Generatoriaus rotorius turi 50
por poli ir sukasi 2400 sk/min
greiiu. Kokio danio elektrovara indukuojasi iame generatoriuje?

4.293. Brinyje pavaizduota sijos,


prie kurios tvirtinamas elektros variklis, rezonansin kreiv. Kokiu daniu
sukantis rotoriui, sija virps smarkiausiai?

4.290 Dvipols kintamosios srovs


mainos rotorius sukasi 300 sk/min
greiiu. Apskaiiuokite srovs virpesi period.
4.291. Vienas kintamosios srovs generatorius turi 30 por poli, kitas
4 poras poli. Pirmojo generatoriaus
rotorius sukasi 1600 sk/min greiiu.
Kokiu greiiu turi suktis antrojo
generatoriaus rotorius, kad galt
dirbti lygiagreiai su pirmuoju, t. y.
gaminti tokio pat danio srov?
4.292. Kokio danio srov atsiras telefoniniame induktoriuje su dvipoliu
inkaru, jeigu inkaro rankena bus sukama 180 sk/min greiiu? Rankenos
krumplins pavaros, sukanios a,
perdavimo skaiius 1 : 5.

4.294. Kai generatoriaus rotorius sukasi 900 sk/min greiiu, elektrovara


lygi 100 V. Kiek kart per minut turi
apsisukti rotorius, kad generatorius
tiekt 120 V tamp?

4.295. Ar galima auktinimo transformatori (127/220 V) naudoti kaip eminimo transformatori (220/127 V),
vietoj pirmins apvijos jungiant antrin?
4.296. Elektrinis skambutis jungtas
apvietimo tinkl per transformatori. Ar bus vartojama elektros energija, nenuspaudus mygtuko?
4.297. Nutrkusi eminimo transformatoriaus pirmin apvij mokinys
nuvyniojo. Tada pam laid ir, prie
apvyniodamas juo erd, jung laido
galus tinkl. Blyksteljus perdeg
saugikliai, nors transformatorius buvo apskaiiuotas tinklo tampai. Kodl
taip vyko?
4.298. Kodl transformatorius, kurio
antrin grandin ijungta, beveik nevartoja elektros energijos?
4.299. Kodl jungtas nuolatins srovs tinkl transformatorius gali sugesti?
4.300. Kodl transformatori erdys
daromos ne itisins, o surenkamos i
plon izoliuot plokteli?
4.301. transformatori plieno sudt
eina priemaios, padidinanios jo savitj var. Paaikinkite, kodl,
padidinus io plieno savitj var, sumaja ilumos nuostoliai transformatoriaus erdyje.
4.302. Transformatorius, dirbdamas
tuij eiga, ima i tinklo maai
energijos. Kam ji eikvojama? Koks tada bna fazi skirtumas pirminje
grandinje?
4.303. Kaip perduodama energija i
transformatoriaus pirmins apvijos
antrin, jeigu tos apvijos nesujungtos
laidininku?

4.304. Kaip, neivyniojant rits, nustatyti, kiek joje yra vij? Iveskite formul.
4.305. Transformatoriaus, kuris gali
paauktinti tamp nuo 120 V iki
350 V, pirminje apvijoje yra 600 vij.
Kiek vij sudaro antrin apvij?
4.306. Auktinimo transformatoriaus
pirmin apvija turi 60 vij, antrin
1200 vij. Pirmin apvija jungta
120 V tampos tinkl. Apskaiiuokite
antrins apvijos gnybt tamp.
4.307. Kiek vij turi bti transformatoriaus antrinje apvijoje, kad tampa
pakilt nuo 220 V iki 11 000 V? Pirminje apvijoje yra 20 vij. Apskaiiuokite transformacijos koeficient.
4.308. Transformatoriaus pirmin apvij sudaro 1000 vij, o antrin
3500 vij. Antrins apvijos tampa lygi 105 V. Kokia yra pirmins apvijos
gnybt tampa? Kam lygus transformacijos koeficientas?
4.309. Transformatoriaus antrin apvij, turini 100 vij, kerta magnetinis srautas, kintantis pagal dsn =
= 0,01 cos 314. Paraykite formul,
ireikiani antrins apvijos elektrovaros priklausomyb nuo laiko, ir apskaiiuokite efektin elektrovaros
vert.
4.310. Transformatoriaus antrine apvija tekanios srovs stipris priklauso
nuo jungt tinkl prietais varos.
Ar, kintant prietais varai, kis ir pirmine apvija tekanios srovs stipris?
Jeigu taip, tai paaikinkite kodl.
4.311. Suvirinimo transformatorius
jungiamas 220 V tampos tinkl. Pirminje jo apvijoje i 20 mm2 skerspjvio ploto laido suvyniota 110 vij.

Antrins apvijos gnybt tampa 70 V.


Kiek vij yra antrinje apvijoje ir
koks j laido skerspjvio plotas?
4.312. eminimo transformatoriaus
(220/6 V) galia turi bti lygi 24 W. Apskaiiuokite abiej apvij laid
skerspjvio plot, inodami, kad srovs tankis juose lygus 2 A/mm2.
4.313. eminimo transformatorius,
kurio transformacijos koeficientas 10,
jungtas 127 V tampos tinkl. 2
varos antrine jo apvija teka 3 A srov. Kokia yra antrins apvijos gnybt
tampa? Energijos nuostoli pirminje apvijoje nepaisykite.
4.314. Transformatorius, kurio transformacijos koeficientas 10, jungtas
220 V tampos tinkl. Antrins apvijos vara 0,2 , o naudingosios apkrovos vara 2 . Kokia tampa yra transformatoriaus ivaduose?
4.315. eminimo transformatorius
jungtas 220 V tampos tinkl, o prie
antrins apvijos gnybt prijungtas
12,6 varos prietaisas. Transformacijos koeficientas lygus 35. Kokio stiprio srov teka prietaisu?
4.316. Transformatori,, kurio transformacijos koeficientas 10, jungus
120 V tampos tinkl, antrine apvija
ima tekti 5 A srov, o jos galuose susidaro 6 V tampa. Apskaiiuokite antrins apvijos var. energijos nuostolius pirminje apvijoje nekreipkite
dmesio.
4.317. Transformatorius, kurio transformacijos koeficientas 10, paemina
tamp nuo 10 kV iki 800 V. Antrine
jo apvija teka 2 A srov. Kokia yra tos
apvijos vara? Energijos nuostoli pirminje apvijoje nepaisykite.

4.318. eminimo transformatoriaus


galia 200 W. Ar galima prie jo prijungti prietais, apskaiiuot:
a) 15 W galiai;
b) 400 W galiai?
Kodl?
4.319. Paaikinkite, kodl, didjant
apkrovai antrinje grandinje, transformatorius automatikai vartoja i
tinklo didesn gali.
4.320. eminimo transformatoriaus
antrine grandine, kurios tampa 40 V,
teka 2 A srov. Kokio stiprio srov teks pirmine apvija, kai jos tampa bus
lygi 160 V? Energijos nuostoli nepaisykite.
4.321. Transformatoriaus pirmins apvijos tampa 3500 V. Jo antrin apvija
jungiamaisiais laidais prijungta prie
energijos imtuvo, kurio tampa 220 V,
srovs galia 25 kW ir galios koeficientas cos = 1. Transformacijos koeficientas lygus 15. Kokia yra jungiamj laid vara? Kokio stiprio srov
teka transformatoriaus pirmine apvija?
4.322. Transformatoriaus pirmin apvija vartoja 5 k W galios srov, apkrova teka 50 A srov, antrins apvijos
grandins galios koeficientas lygus
0,9. Transformatoriaus naudingumo
koeficientas 94 %. Apskaiiuokite antrins apvijos tamp.
4.323. Transformatorinei tiekiama
6600 V tampos elektros srov. eminimo transformatoriaus pirmin apvija turi 3300 vij, o antrin 110 vij. Kokia yra elektros tinklo tampa?
Kokia galia vartojama i tinklo, kai teka 200 A srov? Energijos nuostoli
transformatoriuje nepaisykite.
4.324. Kodl transformatori naudingumo koeficientas yra daug didesnis
negu elektros varikli?

4.325. Didiausia transformatoriaus


mass dalis paprastai tenka erdiai.
Kokia yra svarbiausia jos paskirtis?
4.326. Transformatoriaus pirmine apvija teka 0,5 A srov, antrine 8 A
srov. Pirmins apvijos tampa lygi
220 V, antrins 12 V. Apskaiiuokite transformatoriaus naudingumo koeficient.
4.327. Mokyklinis transformatorius
vartoja 90 W gali. Kokio stiprio srov teka antrine apvija, esant 12 V
tampai, kai transformatoriaus naudingumo koeficientas 75 %?

4.328. Transformatoriaus pirmine apvija, kurios gnybt tampa 6600 V,


teka 3 A srov. Kiek 100 W galios
lemp gali normaliai degti antrins
apvijos grandinje, jeigu transformatoriaus naudingumo koeficientas 98 %?
4.329. Perkrautas transformatorius
ima kaisti. Koks jo naudingumo koeficientas, jeigu, esant pilnutinei 60 kW
galiai, 40 kg alyvos, kurioje jis yra,
per 4 min kaista 20 0C?
4.330. Vartotojams tiekiam tamp
galima keisti ir potenciometru. Kokie
io tampos transformavimo trkumai?

121. Elektros energijos perdavimas


4.331. Kodl auktosios tampos elektros perdavimo linijose nutiesiami du
papildomi laidai, kurie yra neizoliuoti
nuo plienini atram ir eina aukiau
negu pagrindiniai laidai?

4.336. Elektros perdavimo linijos vara 300 . Kokia turi bti generatoriaus tampa, kad ia linija perduodamos 25 kW galios energijos nuostoliai
neviryt 4 %?

4.332. Kodl kai kuriuose miestuose


apvietimo tinklo tampa lygi 127 V, o
priemiesiuose 220 V?

4.337. 200 000 kW galios srov reikia


perduoti 250 km atstumu taip, kad
energijos nuostoliai perdavimo linijoje neviryt 10 %. Koks turi bti varini linijos laid skerspjvio plotas,
kai perdavimo tampa 400 000 V?

4.333. Orins elektros perdavimo linijos ilgis 300 km. tampos danis 50 Hz.
Apskaiiuokite tampos fazi skirtum
tarp ios linijos pradios ir galo.
4.334. 175 m ilgio dvilaide kintamosios srovs linija, kurios varini laid
skerspjvio plotas 35 mm2, perduodama 24 kW galia, esant 220 V tampai.
Kokie galios nuostoliai patiriami dl
laid ilimo?
4.335. I 100 kV tampos altinio reikia perduoti 5000 kW gali 5 km atstumu. tampos nuostoliai laiduose
negali bti didesni kaip 1 %. Apskaiiuokite maiausi varini perdavimo
linijos laid skerspjvio plot.

4.338. Kokiai tampai esant, reikia


perduoti pastovios srovs elektros
energij 5 km atstumu, kad, tekant
2,5 IO5 A/m2 tankio srovei, varinje
dvilaidje linijoje nuostoliai sudaryt
tik 1 % perduodamos galios?
4.339. 100 kW galia turi bti perduota
100 km ilgio linija su ne didesniais
kaip 2 % nuostoliais. Linijos tampa
5 kV, laid savitoji vara 1,7 IO"8 m.
Kokio maiausio skerspjvio ploto gali bti ie laidai? Kiek kart galima
sumainti laid skerspjvio plot, linijos tamp paauktinus 100 kart?

4.340. 100 kW galios energij reikia


perduoti 7,5 km atstumu, o jos nuostoliai dl laid ilimo negali bti didesni nei 3 %. Elektros srov perduodama variniais laidais, esant 2000 V
tampai. Kokia yra t laid mas?
Kiek pakis laid mas, jeigu perdavimo tamp padidinsime iki 6000 V?
4.341. Dvilaide nuolatins srovs linija perduodama 750 000 kW galia,
esant 800 kV tampai. Linijos vara
50 . Apskaiiuokite naudingumo koeficient, perduodant energij.
4.342. Dvilaide 470 km ilgio nuolatins srovs linija perduodama elektros
energija, esant 800 kV tampai. Energijos altinio galia 550 MW ir naudingumo koeficientas, perduodant
energij, 94 %. Apskaiiuokite linijos
var.
4.343. Elektros energijos altinis tiekia linijai 50 kW galios elektros sro-

v. Apskaiiuokite galios nuostolius


linijoje ir naudingumo koeficient,
perduodant energij, kai tampa 220 V
ir 280 V. Linijos vara 0,1 .
4.344. Nuolatins elektros srovs variklio apvij vara 2 . Kai jungtas
110 V tampos tinkl variklis dirba, jo
apvija teka 10 A elektros srov. Koki
gali vartoja variklis? Koks yra jo
naudingumo koeficientas?
4.345. Viena pirmj elektros energijos perdavimo nuolatine srove linij
buvo 112 km ilgio. Perduodama galia
30 000 kW, tampa 200 kV, laidai aliumininiai, 150 mm2 skerspjvio ploto.
Kokio stiprio srov tekjo linija? Kokia buvo linijos vara? Koks tampos
krytis linijoje? Kokie galios nuostoliai
ir naudingumo koeficientas, perduodant energij, jei, be laid ilimo
nuostoli, 3,2 % galios buvo papildomai eikvojama renginiuose, iediniam isielektrinimui ir t. t.?

122. Elektromagnetini virpesi kontras ir jo energija.


Tomsono formul
4.346. Kok vaidmen virpesi kontre atlieka induktyvumas ir talpa?
4.347. Kokie fizikiniai dydiai kinta
vykstant virpesiams kontre?
4.348. Virpesi kontre buvo pakeistas kondensatoriaus pradinio krvio
didumas. Kokios kontre atsirandani virpesi charakteristikos gali dl
to pakisti? Kokios lieka nepakitusios?
4.349. Kur susikaupia virpesi kontro energija, prajus iems laiko
tarpams nuo kondensatoriaus isikrovimo pradios: 0; Tl4; 37V4; 37Y2;
5/4?

4.350. Ketvirtadal periodo nuo kondensatoriaus isikrovimo pradios srov virpesi grandine teka dl potencial skirtumo tarp kondensatoriaus
ploki. Kas palaiko elektros srov
kit ketvirtadal periodo, kai atsirads
tarp kondensatoriaus ploki potencial skirtumas neleidia srovei tekti?
4.351. Virpesiai kontre slopsta. Vadinasi, bet kurios kontro kondensatoriaus plokts didiausias krvio
didumas kaskart vis maja. Ar tai neprietarauja krvio tverms dsniui?
Kodl?

4.352. Virpesi kontr sudaro 5 F


talpos kondensatorius ir 0,2 H induktyvumo rit. Kokia bus kontru tekanios srovs stiprio amplitudin
vert, kai kondensatoriaus elektrod
potencial skirtumo amplitudin vert lygi 90 V? energijos nuostolius dl
laid ilimo nekreipkite dmesio.
4.353. Didiausioji srovs stiprio virpesi kontre vert lygi 100 mA. Kontro L = 1 H, C = 1 , R = 0. Apskaiiuokite didiausi kondensatoriaus
tamp.
4.354. Idealaus virpesi kontro srovs amplitud 8 , kondensatoriaus
talpa 90 pF, droselio induktyvumas
12 mH. Apskaiiuokite amplitudin
krvio vert.
4.355. Virpesi kontro talpa 60 ,
induktyvumas 75 H, aktyvioji vara
0 . Kondensatorius krautas iki 100 V
tampos. Apskaiiuokite kondensatoriaus sukaupt energij ir didiausi
srovs stipr kontre.
4.356. Virpesi kontro kondensatoriaus talpa 2 , o didiausia jo tampa 5 V. Apskaiiuokite rits magnetinio lauko didiausi energij, taip pat
magnetinio lauko energij tuo momentu, kai kondensatoriaus tampa
lygi 3 V.
4.357. Virpesi kontras sudarytas i
0,2 H induktyvumo rits ir 12 talpos kondensatoriaus, krauto iki 200 V
tampos. Kokio stiprio srov teks
kontru, kondensatoriui isikraunant,
kai kontro elektrinio lauko energija
susilygins su magnetinio lauko energija?
4.358. Virpesi kontr sudaro 200 vij rit ir 50 talpos kondensatorius.
Kontru tekanti 4 A stiprio didiausia
srov sukuria 0,01 Wb magnetin

sraut. Kokia gali bti didiausia


rits tampa ir magnetinio lauko
energija?
4.359. Kuriai periodo daliai prajus
nuo kondensatoriaus isikrovimo pradios, virpesi kontro energija pasiskirstys vienodai tarp kondensatoriaus ir rits?
4.360. Kokiam tikslui virpesi kontr kartais jungiamas kintamosios
talpos kondensatorius arba kintamojo
induktyvumo rit?
4.361. Kaip pakis kontre laisvj virpesi periodas, sumainus atstum
tarp kondensatoriaus ploki? rodykite.
4.362. Kaip pakis kontre laisvj virpesi periodas ir danis, jeigu i induktyvumo rits iimsime plienin
erd? rodykite.
4.363. Min iekiklis yra garsinio danio neslopinamj virpesi generatorius. Kontro induktyvum sudaro
min iekiklio vielos iedas. Kai jis,
velkamas eme, artja prie minos, telefono ausinse aukt ton pakeiia
emas. Paaikinkite, kodl taip atsitinka.
4.364. Virpesi kontras sudarytas i
800 pF talpos kondensatoriaus ir 2
induktyvumo rits. Apskaiiuokite
laisvj virpesi kontre period.
4.365. Koks yra savj virpesi danis kontre, kurio L = 2,5 mH, o C =
= 1,5 ?
4.366. Virpesi kontro talpa 555 pF,
o induktyvumas 0,001 H. Nustatykite
virpesi period.
4.367. Kontro induktyvum galima
keisti nuo 0,1 iki 10 , o talp
nuo 50 pF iki 5000 pF. Kokios yra
kontro virpesi danio kitimo ribos?

4.368. Kaip pakis laisvj virpesi periodas ir danis kontre, kurio R = O,


jeigu induktyvum padidinsime dvigubai, o talp keturgubai?
4.369. Kaip pakis idealaus virpesi
kontro periodas ir danis, jeigu induktyvum padidinsime 4 kartus, o
talp 1,41 karto?
4.370. Nustatant rits induktyvum,
kontro elektrini virpesi danis buvo 1 MHz, etaloninio kondensatoriaus
talpa 200 pF. Apskaiiuokite rits
induktyvum.

kondensatoriai bus sujungti nuosekliai?


4.376. Grandin sudaro 60 mH induktyvumo rit ir talpos C1 kondensatorius. Jos savj virpesi danis
200 kHz. Kokios talpos C kondensatori reikia pasirinkti ir kaip j prijungti prie talpos C1 kondensatoriaus, kad
virpesi danis bt lygus 300 kHz?

4.377. Koki reikm turi virpesi


kontro rits aktyvioji vara?

4.371. Kaip pakinta laisvj virpesi


danis kontre, kai induktyvumas
sumainamas 2 kartus, o talpa padidinama 8 kartus?

4.378. Kaip pakinta kontro laisvj


virpesi danis, jeigu rits aktyvioji
vara padidja, o kiti parametrai lieka pastovs?

4.372. Kaip pakis laisvj virpesi


danis kontre, kurio aktyviosios varos galima nepaisyti, jeigu jo talp trigubai padidinsime, o induktyvum
tiek pat kart sumainsime?

4.379. Kodl realiame kontre suadinti elektromagnetiniai virpesiai


slopsta?

4.373. 300 mH induktyvumo rit prijungta prie plokiojo kondensatoriaus, kurio ploki plotas 100 cm2,
o atstumas tarp j 0,1 mm. Tarpas
tarp ploki pripildytas dielektriko.
Kontro savj virpesi danis lygus
400 Hz. Kokio dielektriko pripildytas
kondensatorius?

4.380. Kokio periodo laisvuosius virpesius kuria kontras, sudarytas


i 0,064 F talpos kondensatoriaus,
0,18 mH induktyvumo rits ir 50
aktyviosios varos rezistoriaus?
4.381. Virpesi kontro induktyvumas
0,024 mH, aktyvioji vara 34 , o laisvj virpesi danis 250 kHz. Kokia
yra to kontro talpa?

4.374. Virpesi kontro aktyvioji vara labai maa. Paraykite kondensatoriaus tampos ir srovs kontre kitimo lygtis. Nubraiykite io kitimo
priklausomybs nuo laiko grafikus.
Apskaiiuokite srovs ir tampos fazi
skirtum.

4.382. Virpesi kontr sudaro 48


talpos kondensatorius ir rit, kurios
induktyvumas 24 mH, o aktyvioji vara 20 . Kokio danio laisvieji virpesiai susikuria tame kontre? Kiek
pakist i virpesi danis, jeigu rit
neturt aktyviosios varos?

4.375. Virpesi kontras sudarytas i


rits ir dviej vienod lygiagreiai sujungt kondensatori. Kiek kart pakis laisvj virpesi danis, kai ie

4.383. Jeigu virpesi kontre kondensatoriaus didiausios tampos momentais staigiai padidinsime atstum tarp
kondensatoriaus ploki, po to vl

jas grinsime pradin padt, kai


kondensatoriaus momentin tampa
turs nulin vert, tai elektriniai virpesiai kontre nebus slopinami. Paaikinkite kodl.
4.384. Kuo skiriasi laisvieji virpesiai
dviejuose kontruose, kuri parametrai C, L ir R vienodi, o kondensatoriai

krauti i skirtingos elektrovaros baterij?


4.385. Virpesi kontro kondensatoriui, kurio talpa 0,01 , suteikus
IO"5 C krv, kontre atsirado slopinamieji virpesiai. Kiek ilumos isiskyr kontre, kol virpesiai jame visikai nuslopo?

123. Indukcin elektrovara


4.386. Vielinis rmelis, kurio ribojamas plotas S, sukasi indukcijos B vienalyiame magnetiniame lauke apie
savo a, statmen lauko indukcijos linijoms. Sukimosi periodas T. Magnetinio srauto, kertanio rmel, ir jame
indukuotos elektrovaros priklausomyb nuo laiko ireikkite formule.

veria magnetinis srautas, kintantis


pagal dsn = 0,01 cos 10Kt. Paraykite rmelyje indukuotos elektrovaros
priklausomybs nuo laiko lygt. Kokia
buvo pradin rmelio padtis? Kokiu
daniu sukasi rmelis? Kokia yra
magnetinio srauto bei elektrovaros didiausia vert?

4.387. 200 cm2 ploto rmelis sukasi


50 rad/s daniu vienalyiame magnetiniame lauke, kurio indukcija 0,4 T.
Paraykite rmel verianio magnetinio srauto ir rmelyje indukuotos
elektrovaros priklausomybs nuo laiko lygtis. Pradiniu laiko momentu,
kai t0 = 0, rmelio ploktumos normal yra statmena lauko indukcijos linijoms.

4.389. 1000 cm2 ploto vielin vija tolygiai sukasi 50 s -1 daniu vienalyiame
magnetiniame lauke, kurio indukcija 0,8 T. Apskaiiuokite toje vijoje
indukuotos elektrovaros didiausi
vert.

4.388. Vienalyiame magnetiniame


lauke besisukant metalin rmel

4.390. Remdamiesi magnetinio srauto


kitimo kintamosios srovs mainoje
grafiku (puslapio apaioje), nurodykite, kuriais momentais elektrovara:
a) didiausia;
b) lygi nuliui.

4.391. Vienalyiame magnetiniame


lauke tolygiai sukama vija. Joje indukuojasi elektrovara, kurios amplitudin vert lygi 10 V. Apskaiiuokite tos
elektrovaros vert laiko momentu:
a) t = Tl 12;
b) t = T/6;
c) t = Tl3;
d) t = T/2.
4.392. Prajus vijai neutrali padt,
po 0,0025 s elektrovara gyja 62 V vert. Apskaiiuokite jos amplitudin
vert, kai srovs danis 50 Hz.
4.393. Rmelyje, kuris tolygiai sukasi
vienalyiame magnetiniame lauke, indukuojasi sinusin elektrovara. Kaip
ji pakis, jeigu rmelio sukimosi dan
padidinsime 2 kartus? rodykite.
4.394. Magnetiniame lauke sukamame
rmelyje indukuojasi elektrovara, kurios amplitudin vert lygi 10 V. Apskaiiuokite momentin jos vert, kai:
a) = 0;
b) = 16.
4.395. Indukcin elektrovara apibdinama lygtimi e = 100 sin 800. Apskaiiuokite didiausi jos vert, kitimo dan, period ir faz, kai e = 50 V.
4.396. I brinyje pateikt grafik
nustatykite elektrovaros ir srovs fazi poslink. Paraykite elektrovaros
ir srovs stiprio priklausomybs nuo
laiko lygtis, kai srovs danis 50 Hz.

4.397. Prajus 1/6 periodo, elektrovara gyja 50 V momentin vert. Kokia


yra jos vert, kai faz lygi /4 rad?
4.398. 400 cm2 ploto rmelis, kur sudaro 100 vij, sukasi IO-2 T indukcijos
vienalyiame magnetiniame lauke.
Rmelio sukimosi ais statmena magnetinio lauko indukcijos linijoms, o sukimosi periodas lygus 0,1 s. Nustatykite rmelyje indukuotos elektrovaros
amplitudin vert.
4.399. Vienalyiame magnetiniame
lauke, kurio indukcija 0,1 T, tolygiai
sukasi 20 cm 30 cm dydio staiakampis vielinis rmelis, turintis
100 vij. Per minut jis apsisuka 120
kart. Apskaiiuokite rmelyje indukuotos elektrovaros amplitudin
vert.
4.400. 500 cm2 ploto rmelis sukasi
20 s -1 daniu 0,1 T indukcijos vienalyiame magnetiniame lauke. Rmelyje
indukuotos elektrovaros amplitud lygi 63 V. Kiek vij turi is rmelis?
4.401. 300 cm2 ploto rmelis, sudarytas i 200 vij, sukasi 1,5 IO"2 T indukcijos vienalyiame magnetiniame lauke. Tame rmelyje indukuotos
elektrovaros didiausia vert lygi
14,4 V. Nustatykite rmelio sukimosi
period.
4.402. Rmelis sudarytas i 200 vij, kuri kiekviena riboja 300 cm2 plot. Kintamoji srov iame rmelyje

e, V f A

20. 3727

305

suadinama sukant j 1,5 IO"2 T indukcijos vienalyiame magnetiniame


lauke. Nustatykite, kokio didumo
indukcin elektrovara bus rmelyje
po 0,01 s nuo jo sukimosi pradios (i
neutralios padties), kai amplitudin
elektrovaros vert lygi 7,2 V.
4.403. 10 mT indukcijos vienalyiame
magnetiniame lauke 400 cm2 ploto ir
100 vij rmelis tolygiai sukasi apie
a, statmen magnetinio lauko jg
linijoms. Sukimosi periodas 0,1 s. Apskaiiuokite rmelyje indukuotos
elektrovaros amplitudin vert. Paraykite elektrovaros momentins verts kitimo lygt.
4.404. Elektrovaros, kuri indukuojasi
vienalyiame magnetiniame lauke tolygiai besisukaniame rmelyje, priklausomybs nuo laiko grafikas yra

sinusoid. Kaip ji pakis, jeigu sukimosi dan padidinsime 2 kartus? Nubraiykite elektrovaros kitimo grafikus ir
juos paaikinkite.
4.405. Kokie sunkumai kyla sukant
rmel magnetiniame lauke, kai norime gauti radiotechninio danio
( IO6 Hz) srov?
4.406. Ploto S vielinis rmelis tolygiai
sukasi stiprio H vienalyiame magnetiniame lauke apie statmen lauko
krypiai a. Sukimosi periodas T. Rmel veriant magnetin sraut ir tame rmelyje indukuot elektrovar
paraykite kaip laiko funkcijas.
4.407. Generatoriaus inkaro 900 vij
apvija buvo pakeista 600 vij apvija, o
inkaro sukimosi greitis liko tas pats.
Kiek pakito elektrovara? Iki perdirbimo ji buvo lygi 120 V.

124. Kintamosios elektros srovs tampa, stipris


ir j efektin vert
4.408. Elektroniniu oscilografu tyrinjama harmoningai kintanti tampa
u = U0 cos 0. Kaip pakist ekrane
matomos kreivs forma, padidinus
skleidimo tampos kitimo period?
sumainus ios tampos amplitudin
vert?
4.409. Kodl elektriniai skambuiai,
jungiami kintamosios srovs tinkl,
gaminami be pertraukiklio? Kiek kart per sekund tokio skambuio plaktukas suduoda dangtel?
4.410. tampa kintamosios srovs
grandinje kinta pagal dsn u = 170
sin 628 (V). Apskaiiuokite tampos
amplitudin vert, dan ir period.

4.411. tampos amplitudin vert


200 V, periodas 60 ms. Koki vert i
tampa gyja po:
a) 10 ms;
b) 15 ms;
c) 30 ms?
4.412. Kintamosios srovs grandins
dalies tampa ilgainiui kinta pagal
dsn U - U m sin(co0 + /6). Laiko
momentu t = T/12 tampos vert lygi 10 V. Apskaiiuokite amplitudin
tampos vert.
4.413. Ar galima jungti demonstracin
magnetoelektrins sistemos (mokyklin) galvanometr kintamosios srovs
grandin?

4.414. Kintamosios srovs kampinis


danis lygus s"1. Apskaiiuokite
tos srovs period ir dan.
4.415. Kintamosios srovs stiprio amplitud 20 mA, danis 1 kHz. Kokia
bus momentin srovs stiprio vert,
prajus IO"1 s nuo to momento, kai ji
buvo lygi nuliui?
4.416. Grandine tekanios srovs stipris kinta pagal dsn i = 6 sin .
Apskaiiuokite srovs stiprio amplitudin vert, dan ir period. Kokia
srovs stiprio vert atitinka faz, lygi /2?
4.417. Grandine teka 2 MHz danio
kintamoji elektros srov. Amplitudin
jos stiprio vert lygi 100 mA. Po kiek
laiko nuo to momento, kai srovs stipris buvo lygus nuliui, jis gis 25 mA
vert?
4.418. Rits tampa ir ja tekanios
srovs stipris kinta pagal tokius dsnius: u = 60 sin(314 + 0,25), i = 15
sin 314. Apskaiiuokite i dydi
fazi skirtum ir j vertes laiko momentu t = 1,2 IO"2 s.

4.419. Tinklo tampa, imatuota voltmetru, lygi 120 V. Kokia yra amplitudin tos tampos vert?
4.420. Elektros apvietimo tinklo
efektin tampa lygi 220 V. Kokiai
tampai turi bti apskaiiuota laid
izoliacija?
4.421. Neono lempos usidegimo
tampa lygi 150 V. Kodl i lempa dega jungta 127 V kintamosios tampos tinkl?
4.422. Kondensatoriaus pramuimo
tampa lygi 450 V. Ar galima kon-

densatori jungti kintamosios srovs


grandin, jeigu voltmetras rodo 380 V?
4.423. Kaip be elektrini matavimo
prietais galtume nustatyti, kokia
srov nuolatin ar kintamoji teka grandine?
4.424. Voltmetras, jungtas 50 Hz
danio kintamosios srovs tinkl,
rodo 220 V. Paraykite formul momentinei tampos vertei apskaiiuoti.
Nubraiykite tampos kitimo grafik.
4.425. Kiek laiko degs neono lempa,
jeigu j 1 min jungsime kintamosios
srovs tinkl, kurio tampos efektin vert 120 V, o danis 50 Hz? Lempa siiebia ir gsta, kai tampa lygi 84 V.
4.426*. Lempa, kurios usidegimo
tampa 84 V, prijungta prie pramoninio danio kintamosios tampos altinio. Jo tampos efektin vert lygi
120 V. Nustatykite tarp tarp lempos
blyksni trukm bei paties blyksnio
trukm.

4.427. Elektros srovs stiprio amplitudin vert lygi 9,8 A. Kokia yra tos
srovs stiprio efektin vert?
4.428. Grandine tekanios elektros srovs stipris kinta pagal dsn i = 14
sin(co0 - 30). Kiek amper rodo t
grandin jungtas ampermetras?
4.429. kintamosios srovs grandin
jungtas ampermetras rodo 10 A. Koki vert srovs stipris gyja po 1/12
periodo, kai pradiniu momentu i0 = 0?
4.430. Grandine tekanios kintamosios srovs stiprio amplitudin vert
lygi 28,2 A. Kokio stiprio srov rodys
t grandin jungtas ampermetras?

4.431. Grandin sudaro 5 induktyvumo rit ir 13 330 pF talpos kondensatorius. Rits aktyvioji vara labai
maa. Didiausia tampa ioje grandinje lygi 1,2 V. Kokio stiprio efektin
srov teka grandine?
4.432. Srovs stipris grandinje kinta
pagal dsn i = 8,5 sin(314i + 0,651).
Apskaiiuokite jo efektin vert, pradin faz ir dan. Kokio stiprio srov
teka grandine, kai tx = 0,08 s ir t2 =
= 0,042 s?
4.433. Kuriuo laiko momentu nuo virpesi pradios (i0 = 0) momentin kintamosios srovs stiprio vert lygi
efektinei jo vertei?

si aies 20 cm. Apskaiiuokite rmelyje indukuotos elektrovaros efektin


vert.
4.436. Elektrovara kintamosios srovs grandinje apibdinama lygtimi
e = 120 sin 628. Apskaiiuokite tos
elektrovaros efektin vert ir kitimo
period.
4.437. Saviindukcins elektrovaros
amplitudin vert 127 V, danis 50 Hz,
o pradin faz lygi nuliui. Apskaiiuokite efektin elektrovaros vert ir momentin vert po 0,002 s nuo virpesi
pradios.

4.434. Kai faz lygi /6, srovs stiprio


momentin vert yra 4 A. Apskaiiuokite efektin ir amplitudin srovs
stiprio vert.

4.438. Kintamosios srovs elektrovara apibdinama lygtimi e = 100


sin 20nt. Apskaiiuokite amplitudin ir efektin elektrovaros vert, jos
vert e, atitinkani faz , taip pat
srovs kitimo dan ir period.

4.435. 60 vij rmelis yra 0,025 T indukcijos vienalyiame magnetiniame


lauke ir tolygiai sukasi 360 sk/min
greiiu apie statmen lauko jg linijoms nejudani a. Rmelio kratins, lygiagreios sukimosi aiai, yra
96 cm ilgio ir nutolusios nuo sukimo-

4.439*. 625 cm2 ploto kvadratinis


udaras varinio laido rmelis sukasi
IO-2 T indukcijos vienalyiame magnetiniame lauke apie a, einani per
rmelio ploktum statmenai magneto poliui, 1200 sk/min greiiu. Nustatykite, kiek pakis vijos temperatra
per 1 minut (ilumos perdavimo nepaisykite).

125. Aktyvioji, induktyvioji ir talpin vara


4.440. Lempos spirale vien kart leidiama nuolatin elektros srov, kit
kart kintamoji tokios pat tampos srov. Ar vienodai kaista lempa?
Kodl?

4.442. 120 V kintamosios tampos


tinkl jungtas 30 aktyviosios varos rezistorius. Apskaiiuokite juo tekanios srovs stiprio efektin ir amplitudin vert.

4.441. 50 varos elektrin virykl


jungta 50 Hz danio ir 220 V tampos kintamosios srovs tinkl. Paraykite virykls tampos bei virykle
tekanios srovs stiprio lygtis u = u(t)
ir i = i(t).

4.443. 22 varos elektros krosniai


energija tiekiama i kintamosios srovs generatoriaus. Kiek ilumos krosnis iskiria per 1 h, kai srovs stiprio
amplitud lygi 10 A?

4.444. Brinyje (puslapio viruje) pavaizduoti kintamosios srovs stiprio


grandinje ir tampos kitimo laikui
bgant grafikai. Kas yra toje grandinje: kondensatorius, rit ar aktyviosios varos rezistorius? Kodl?

4.450. 250 talpos kondensatorius


jungiamas paeiliui kintamosios srovs grandines, kuriose srovs danis
50 Hz, 200 Hz ir 400 Hz. Apskaiiuokite kiekvienu atveju kondensatoriaus var.

4.445. grandin jungtas elektrinis


idinys, kurio vara 70 . Grandine
tekanios srovs stipris kinta pagal
dsn i = 4,2 sin co0. Kiek ilumos is
idinys iskiria per 1 h?

4.451. Ar sutampa virpesi kontro


kondensatoriaus ploki tampos ir
srovs stiprio fazs? Jeigu nesutampa,
tai koks yra t fazi skirtumas? Toje
paioje koordinai sistemoje nubraiykite tampos ir srovs kitimo kontre per du periodus grafikus.

4.446. Elektros tinklo tampa kinta


pagal dsn u = 310 sin 0. Kiek ilumos per 1 min iskirs tinkl jungta elektrin virykl, kurios aktyvioji
vara 60 ?
4.447. emojo danio kintamosios srovs
stipris kinta pagal dsn i = 0,564
sin 12,56. Kiek ilumos isiskiria
15 aktyviosios varos laidininke per
laik, lyg 10 period?

4.448. Kintamoji srov nustoja tekjusi, kai grandin kurioje nors vietoje
nutrksta. Kodl itaip nevyksta
jungus grandin kondensatori?
4.449. Ar galima 220 V tampos kintamosios srovs grandin jungti kondensatori, kurio pramuimo tampa
250 V? Kodl?

4.452. kintamosios tampos tinkl


jungto 1 talpos kondensatoriaus
vara lygi 16 . Apskaiiuokite kondensatoriumi tekanios srovs stiprio
kitimo period.
4.453. 50 Hz danio kintamosios srovs tinkl jungto kondensatoriaus
vara lygi 800 . Apskaiiuokite to
kondensatoriaus talp.
4.454. Srovs stipris grandins dalyje,
kurioje jungtas talpos C kondensatorius, kinta pagal dsn i = 9 cos 30.
Paraykite kondensatoriaus tampos
kitimo lygt.
4.455. Kondensatoriumi, jungtu
127 V pramoninio danio kintamosios
srovs tinkl, teka 2 A stiprio elektros
srov. Apskaiiuokite kondensatoriaus talp.

4.456. Brinyje (puslapio viruje) pavaizduoti kintamosios srovs stiprio


grandinje ir tampos kitimo laikui
bgant grafikai. Kas yra toje grandinje: kondensatorius, rit ar aktyviosios varos rezistorius? Kodl?
4.457. 50 Hz (tiksliai) danio kintamosios srovs grandin kartu su kondensatoriumi jungtas voltmetras rodo
12 1 V, ampermetras 15 1 mA.
Pagal voltmetro ir ampermetro rodmenis nustatykite kondensatoriaus
talp.
4.458. 50 Hz danio kintamosios srovs grandinje keitimo metodu nustatyta kondensatoriaus talpin vara
lygi 800 10 . Apskaiiuokite kondensatoriaus talp ir vertinkite matavimo rezultat paklaid.

4.461. Jeigu i rits itrauksime erd,


saugiklis perdegs. Paaikinkite kodl.
0-

o
O
O
O

0-

4.462. 35 mH induktyvumo rit jungta kintamosios srovs grandin. Kokia yra rits induktyvioji vara, kai
srovs danis lygus 50 Hz, 240 Hz ir
480 Hz?
4.463. Rits induktyvioji vara 35 .
Kintamosios srovs danis 500 s"1. Apskaiiuokite rits induktyvum.

4.459. 50 Hz danio kintamosios srovs grandin jungto kondensatoriaus


tampa 380 V (amplitudin vert),
o efektin srovs stiprio vert grandinje 5 A. Apskaiiuokite kondensatoriaus talp.

4.464. Rit, kurios induktyvumas lygus 0,08 H, prijungta prie 1000 Hz


danio kintamosios tampos altinio.
tampos efektin vert 100 V. Apskaiiuokite grandine tekanios srovs
stiprio amplitudin vert.

4.460. Du vienas su kitu nuosekliai


sujungti kondensatoriai, kuri talpa
0,2 ir 0,1 , jungti 50 Hz danio
bei 220 V tampos tinkl. Apskaiiuokite srovs stipr grandinje ir tampos krypt kondensatoriuose.

4.465. 50 Hz danio (tiksliai) kintamosios srovs grandinje keitimo metodu nustatyta rits induktyvioji vara
lygi 31 1 . Apskaiiuokite rits induktyvum ir vertinkite matavimo
rezultat paklaid.

4.466. Brinyje (puslapio viruje) pavaizduoti kintamosios srovs stiprio


grandinje ir tampos kitimo laikui
bgant grafikai. Kas yra grandinje: kondensatorius, rit ar aktyviosios
varos rezistorius? Kodl?

4.468. 0,021 H induktyvumo rite teka


kintamoji srov, kurios stipris nusa-

4.467. Labai maos aktyviosios varos


rit jungta 50 Hz danio kintamosios srovs grandin. Kai tampa joje
lygi 125 V, grandine teka 2,5 A stiprio
srov. Koks yra rits induktyvumas?

4.469. Rite, kurios induktyvumas L,


teka elektros srov, kintanti pagal
dsn i = 0,5 cos 201. Paraykite rits
galuose atsiradusios tampos kitimo
lygt.

komas lygtimi i = 5 sin


ParaI0'02
ykite elektrovaros kitimo lygt.

126. Kintamosios elektros srovs galia


4.470. Kintamosios srovs generatoriaus gnybt tampa 220 V, srovs stipris iorinje grandinje 10 A, galios
koeficientas 0,8. Apskaiiuokite, koki
aktyvij gali ivysto generatorius iorinje grandinje.

4.473. jungus elektros varikl kintamosios srovs tinkl, voltmetras rod


200 V, ampermetras 7,0 A, vatmetras 900 W. Apskaiiuokite variklio
galios koeficient.

4.471. Kintamosios srovs mainos


galia 100 kW. Koki didiausi gali
ivysto i maina, esant apvietimo
apkrovai? esant jgos apkrovai, kai
cos = 0,6?

4.474. 8,2 kW galios elektros variklis


jungtas 380 V tampos elektros tinkl. Srovs stiprio ir tampos fazi
skirtumas lygus 35. Apskaiiuokite
variklio galios koeficient ir srovs
stipr.

4.472. Kai tampa lygi 120 V, srovs


stipris 6 A, o galios koeficientas
0,83, vatmetras rodo 600 W. Nustatykite vatmetro matavimo paklaid.

4.475. Tuij eiga veikianio elektros variklio cos = 0,2. Padidinus apkrov, cos padidja iki 0,60,95.
Kodl?

4.476. Generatorius tiekia grandinei


4 kW galios srov, kurios stiprio amplitudin vert 50 A, o tampos amplitudin vert 300 V. Apskaiiuokite galios koeficient.
4.477. Rits aktyvioji vara 4 , o srovs stipris joje ireikiamas lygtimi
i = 6,4 sin 314. Apskaiiuokite aktyvij gali ir didiausi srovs stiprio
vert.

lygus 42 %. Nuostoli generatoriaus


lempos anode galia 10 W. Apskaiiuokite kontro virpesi gali.
4.481. Kodl dienos viesos lempose
slopinimo vara yra ne aktyvioji, o induktyvioji (jungtas droselis)?
4.482. Brinyje pavaizduotos grandins aktyvioji vara maa. K rodo vatmetras? Kaip kinta energija ioje
grandinje?

4.478. Rits tampa ir rite tekanios


elektros srovs stipris kinta pagal tokius dsnius: u = 220 sin , i =
= 6 sin ( - /3). Apskaiiuokite rits vartojam gali.
4.479. Virpesi kontr sudaro 28
induktyvumo rit, 1 aktyviosios
varos rezistorius ir 1111 pF talpos
kondensatorius. Koki gali vartoja
kontras, kuriame vyksta neslopinamieji virpesiai? Didiausia kondensatoriaus tampa lygi 5 V.
4.480. Elektromagnetini virpesi generatoriaus naudingumo koeficientas

4.483. Koks yra kaitinamosios elektros lemputs, elektrins virykls


ir elektrinio lituoklio galios koeficientas?

127. Omo dsnis kintamosios srovs


elektrinei grandinei
4.484. Rit su feromagnetine erdimi
paeiliui jungiama nuolatins ir kintamosios srovs grandines, kuriose j
veikia vienoda tampa. Ar vienodo
stiprio elektros srov teka rite? Jeigu
ne, tai kada stipresn? Kodl?
4.485. Kino teatruose naudojamas
renginys, kur sudaro rit su judama
plienine erdimi. Jis jungiamas tinkl nuosekliai su apvietimo lempomis. I lto leidiant erd rits vid, pamau aptemdoma kino sal.

Kokiu fizikiniu reikiniu pagrstas tokio renginio veikimas?


4.486. Apskaiiuokite kintamosios
srovs grandins, sudarytos i nuosekliai sujungt tokios varos imtuv,
pilnutin var:
a) R = 3 , XL = 4 ;
b) R = 6 , XC = 8 ;
c) R = 12 , XL = 24 , XC = 8 .
4.487. Laidininko aktyvioji vara 15 ,
o induktyvumas 63 mH. Apskaiiuokite

50 Hz danio kintamosios srovs tinkl jungto io laidininko pilnutin


var.
4.488. kintamosios srovs grandin
nuosekliai jungti 15 aktyviosios
varos rezistorius, 30 induktyviosios varos rit ir 22 talpins varos kondensatorius. Apskaiiuokite
pilnutin grandins var.
4.489. Grandin sudaryta i nuosekliai sujungt 1 talpos kondensatoriaus bei 0,05 H induktyvumo rits.
Srovs danis 1000 Hz. Apskaiiuokite pilnutin grandins var. Aktyviosios varos nepaisykite.

4.495. Brinyje pavaizduota schema


grandins, kuri maitina garso generatorius GG, generuojantis nuo 20 Hz
iki 20 kHz danio kintamj srov.
Esant tam tikram daniui, abi lempos
vieia vienodai. Kaip pakis lemp
darbo reimas:
a) padidinus dan;
b) sumainus dan?
Kodl?

4.490. 2 talpos kondensatorius ir


70 varos rezistorius sujungti nuosekliai. Jais teka srov, kurios danis
1000 Hz. Apskaiiuokite pilnutin tos
grandins var.
4.491. Kai elektros srovs danis
50 Hz, pilnutin grandins vara lygi
5 . Kokia bus tos grandins pilnutin vara, kai grandine teks 150 Hz
danio srov?
4.492. 50 Hz danio kintamosios srovs grandin jungtas 1 talpos kondensatorius ir 0,1 H induktyvumo
droselis. Apskaiiuokite grandins induktyviosios ir talpins varos santyk. Nustatykite, kokio danio srov
turi tekti grandine, kad ios varos
bt lygios.
4.493. kintamosios srovs grandin
jungti kondensatorius ir rit. Kondensatoriaus talpa 0,05 Koks turi
bti rits induktyvumas, kad, esant
1000 s -1 kampiniam daniui, rits ir
kondensatoriaus vara bt vienodo
didumo?
4.494. Kaip pakis lempos kaitimas,
kai lygiagreiai su lempa jungt
solenoid bus kiama gelein erdis?

4.496. Solenoido su geleine erdimi


induktyvumas 2 H, o apvij aktyvioji
vara 100 . Solenoidas i pradi jungiamas nuolatins srovs 20 V tampos tinkl, po to kintamosios srovs tinkl, kurio efektin tampa 20 V,
o srovs danis 400 Hz. Kokio stiprio
elektros srov teka solenoidu pirmuoju ir antruoju atveju?
4.497. Rits aktyvioji vara 3 , induktyvioji 9,54 . Kokio stiprio
elektros srov teks ia rite, jungta
pramoninio danio 40 V tampos
tinkl?
4.498. Elektrin grandin sudaryta i
nuosekliai sujungt tokios varos imtuv: R = 4 , XL = 8 ir XC = 5 .
Si grandin jungta 120 V kintamosios tampos tinkl. Apskaiiuokite
srovs stipr grandinje ir tamp atskirose jos dalyse.

4.499. 50 Hz danio kintamosios srovs grandin nuosekliai jungti rezistorius (R = 21 ), rit (L = 70 mH) ir
kondensatorius (C = 82 ). Apskaiiuokite srovs stipr grandinje, rezistoriaus, rits ir tinklo tamp, kai
kondensatoriaus tampa lygi 310 V.
4.500. 220 V tampos standartinio
danio kintamosios srovs tinkl nuosekliai jungtas 150 aktyviosios varos rezistorius ir 16 talpos kondensatorius. Apskaiiuokite pilnutin
grandins var, srovs stipr grandinje, rezistoriaus bei kondensatoriaus
gnybt tamp.

rius. Elektros srovs danis 50 Hz.


Nustatykite srovs efektin vert.
4.504. Brinyje pavaizduota elektrins grandins schema rits induktyvumui matuoti netiesioginiu bdu.
Kai grandin prijungta prie nuolatins
srovs altinio, prietaisai rodo 10 V ir
1 A, o kai prie kintamosios srovs altinio 50 V ir 1 A, esant 50 Hz
srovs daniui. Koks yra rits induktyvumas?

4.501. Brinyje pavaizduotos grandins prietaisai rodo: I = 1 A, LT1 = 50 V,


U2 = 120 V. Apskaiiuokite kondensatoriaus talp C ir tinklo tamp U.
4.505. apvietimo tinkl (220 V)
jungta rite teka elektros srov, kurios stiprio amplitudin vert lygi 8 A.
Rits aktyvioji vara 5 . Apskaiiuokite rits induktyvum.
4.506. 220 V kintamosios tampos
tinkl nuosekliai jungta 0,2 H induktyvumo rit ir 30 talpos kondensatorius. tampos krytis ritje 100 V.
Apskaiiuokite grandins aktyvij
var ir srovs stiprio amplitudin
vert.
pusavyje sujungti nuosekliai ir jungti
50 Hz danio 220 V kintamosios
tampos tinkl. Kokia turi bti kondensatoriaus talpa, kad lempute tekt 0,5 A srov, o tampos krytis joje
bt lygus 110 V?
4.503. 220 V kintamosios tampos
tinkl nuosekliai jungti 40 talpos
kondensatorius, 0,5 H induktyvumo
rit ir 5 aktyviosios varos rezisto-

4.507. Prie grandins, sudarytos i


nuosekliai sujungt 1 H induktyvumo
rits, 12,5 varos rezistoriaus bei
10 talpos kondensatoriaus, prijungta 36 V tampa, kurios danis 50 Hz.
Ar pavojinga liesti kondensatoriaus
gnybtus?
4.508. Nuoseklioji kintamosios srovs
grandin sudaryta i 70 varos rezistoriaus, 300 pF talpos kondensato-

riaus, 4 mH induktyvumo droselio ir


kintamosios tampos altinio, kurio
elektrovaros amplitudin vert lygi
30 V. Kokiai amplitudinei srovs stiprio vertei turi bti apskaiiuotas
droselis? Koks turi bti kintamosios
srovs danis, kad grandine tekt
stipriausia srov?
4.509. Kondensatorius ir rit sujungti nuosekliai. Rits induktyvumas
0,01 H. Kokia turi bti kondensatoriaus talpa, kad grandine tekt 1 kHz
danio stipriausioji srov?
4.510. Dvi nuosekliai sujungtos rits,
kuri aktyvioji vara R1 = 6 ir R2 =
= 10 , o induktyvioji vara XLI = 10
ir XL2 = 12 , prijungtos prie 120 V
kintamosios pramoninio danio tampos. Apskaiiuokite ritmis tekanios
srovs stipr.
4.511. Voltmetrai V1 ir V2 (r. brin)
rodo atitinkamai 48 V ir 64 V. Koks
yra voltmetro V rodmuo?

prie jo nuosekliai prijungta rit. tampos krytis rezistoriuje 30 V, ritje


40 V. Apskaiiuokite tampos kryt visoje grandinje.
4.513. Grandin sudaro tarpusavyje
nuosekliai sujungti rit, rezistorius ir
kondensatorius. tampos kryio ritje
efektin vert 30 V, rezistoriuje

40 V, kondensatoriuje 60 V. K rodo voltmetras, prijungtas prie grandins dali ritrezistorius ir rezistoriuskondensatorius?


4.514. Kintamosios srovs grandins
dalyje nuosekliai sujungti induktyvumo L = 0,05 H rit ir talpos C =
= 0,002 F kondensatorius. Srovs
kampinis danis 100 s -1 . Apskaiiuokite tos grandins dalies gal tamp.
4.515. 220 V kintamosios tampos
tinkl nuosekliai jungti kondensatorius, rezistorius ir rit. tampos krytis kondensatoriuje du kartus didesnis
negu rezistoriuje, o ritje 3 kartus
didesnis negu rezistoriuje. Apskaiiuokite tampos kryt rezistoriuje.
4.516. Grandin sudaro nuosekliai sujungti tokios varos imtuvai: R = 3
ir XL = 4 . Apskaiiuokite srovs ir
tampos virpesi grandinje fazi skirtum.
4.517. 6 mH induktyvumo ir 8 aktyviosios varos rit prijungta prie
kintamosios tampos, kurios kampinis
danis 1000 s-1, altinio. Apskaiiuokite srovs ir tampos virpesi grandinje fazi skirtum.
4.518. Rit, kurios aktyvioji vara
10 , o induktyvioji 16 , jungta
pramoninio danio kintamosios
srovs tinkl. Rite teka 6 A srov.
Apskaiiuokite tampos kryt ritje:
aktyvj, induktyvj, pilnutin. Nustatykite srovs ir tampos fazi skirtum.
4.519. Rit, kurios induktyvumas
45 mH, o aktyvioji vara 10 , jungta
kintamosios srovs grandin. Apskaiiuokite ja tekanios srovs stipr
ir galios koeficient, kai srovs danis
50 Hz, o tampa 220 V.

4.520. 60 mH induktyvumo rits aktyvioji vara 20 . jungus rit pramoninio danio tinkl, grandine tekjo 0,6 A srov. Apskaiiuokite rits
pilnutin var, tinklo tamp ir galios koeficient.
4.521. Plieninio laido aktyvioji vara
15,8 /km, o induktyvioji 4,2 /km.
Laidas panaudotas 1 km ilgio elektros
perdavimo linijoje. Apskaiiuokite linijos galios koeficient (nejungus apkrovos).
4.522. 220 V tampos ir 50 Hz danio
kintamosios srovs tinkl nuosekliai
jungtas reostatas ir nykstamai maos
aktyviosios varos rit, umauta ant
udaros plienins erdies. Srovs stipris grandinje lygus 1 A, o tinklo
tampos ir srovs fazi skirtumas
45. Apskaiiuokite reostato var ir
rits induktyvum.
4.523. 36 V tampos ir 1 kHz danio
tinkl nuosekliai jungti 4 aktyviosios varos rezistorius, 2 mH induktyvumo rit ir 8 talpos kondensatorius. Nustatykite srovs stipr
grandinje, rezistoriaus, rits bei kondensatoriaus gnybt tamp, srovs ir
tampos fazi skirtum.
4.524. Grandin sudaro nuosekliai sujungti imtuvai, kuri aktyvioji vara
9 , o talpin 12 . Koks yra sro-

vs ir tampos virpesi fazi skirtumas?


4.525. 800 talpos kondensatorius
jungtas 50 Hz danio kintamosios
srovs tinkl. Jungiamj laid vara
3 , tinklo tampa 120 V. Apskaiiuokite kondensatoriumi tekanios srovs stipr ir galios koeficient. Nubraiykite vektorin diagram.
4.526. kintamosios srovs grandin
nuosekliai jungti rezistorius ir droselis. tampos ir srovs virpesi fazi
skirtumas grandinje lygus 40. Koks
bus fazi skirtumas, jei srovs dan
dvigubai padidinsime?
4.527. 240 aktyviosios varos rezistorius ir 16 talpos kondensatorius
sujungti nuosekliai ir jungti 50 Hz
danio bei 220 V kintamosios tampos
tinkl. Kiek kart pakis grandine
tekanios srovs stipris, jeigu prie
duotojo kondensatoriaus lygiagreiai
prijungsime kit tokios pat talpos
kondensatori?
4.528. Rezistorius ir droselis sujungti
lygiagreiai. tampos kryio ioje
grandinje amplitudin vert 120 V,
danis 4000 Hz, droselio induktyvumas 0,1 H, rezistoriaus vara 500 .
Apskaiiuokite rezistoriumi ir droseliu tekanios srovs stiprio amplitudin vert.

128. Rezonansas kintamosios elektros srovs grandinje


4.529. Grandin sudaryta i nuosekliai sujungt 50 mH induktyvumo rits ir 20 talpos kondensatoriaus.
Koks turi bti srovs danis grandinje, kad vykt rezonansas?
4.530. Kintamosios srovs grandinje galima sukelti rezonansin reikin, nekeiiant grandins induktyvumo

ir talpos. Kokiu budu galima tai padaryti?


4.531. 50 Hz danio kintamosios srovs grandin sudaryta i nuosekliai
sujungt rits ir kondensatoriaus. Kokia turi bti sandauga LC, kad grandinje vykt rezonansas?

4.532. Grandinje yra 600 pF talpos


kondensatorius. Kokio induktyvumo
rit reikia jungti t grandin, kad
joje, tekant 1 MHz danio srovei,
vykt tampos rezonansas?
4.533. tampos U = 120 V grandin sudaryta i nuosekliai sujungt laidinink, kuri aktyvioji vara R = 6 , o
reaktyvioji vara XL = XC = 10 . Apskaiiuokite srovs stipr grandinje ir
tampos kryt kiekviename laidininke,
esant tampos rezonansui.
4.534. Kondensatorius, kurio talpin
vara 5000 , ir rit grandinje sujungti nuosekliai. Kokio induktyvumo
turi bti rit, kad, tekant 20 kHz danio srovei, grandinje vykt tampos
rezonansas?
4.535. 5 aktyviosios varos rezistorius, 0,5 mH induktyvumo rit ir
0,15 talpos kondensatorius grandinje sujungti nuosekliai. Kokio danio
srov turi tekti grandine, kad joje
vykt rezonansas? Koks bus tos srovs stipris, kai tampa lygi 380 V?
4.536. grandin, kuri sudaro nuosekliai sujungti 20 varos rezistorius, 1 mH induktyvumo rit ir 0,1
talpos kondensatorius, jungtas sinusins elektrovaros altinis. Efektin
elektrovaros vert lygi 30 V. Apskaiiuokite elektrovaros rezonansin dan, grandine tekanios srovs stiprio
efektin vert ir tampos kryius UR,
UL bei UC rezonanso metu.

4.537. 50 mH induktyvumo rit nuosekliai sujungta su 20 talpos kondensatoriumi. Kokio danio kintamoji
elektros srov turi tekti grandine,
kad ji rezonuot? Kaip pakis priverstini virpesi rezonansinis danis, jeigu atsivelgsime rits aktyvij var, kuri lygi 20 ?
4.538. Rit, kurios aktyvioji vara
2 , o induktyvumas 75 mH, nuosekliai sujungta su kondensatoriumi ir
prijungta prie 50 Hz danio bei 50 V
tampos kintamosios srovs tinklo.
Kokia turi bti kondensatoriaus talpa,
kad toje grandinje vykt tampos rezonansas? Kokia tuo metu yra rits
bei kondensatoriaus tampa?
4.539. Virpesi kontr parametrai
tokie: C1 = 160 pF, L1 = 5 mH; C2 =
= 100 pF, L2 = 4 mH. Ar ie kontrai
suderinti taip, kad juose vykt rezonansas? Jeigu ne, tai kaip reikia pakeisti talp C2 arba induktyvum L2,
kad kontrai bt suderinti rezonansui?
4.540. Brinyje (puslapio apaioje) pavaizduotoje grandinje ampermetras
rodo 3 A, o voltmetrai V1 12 V,
V2 24 V. Apskaiiuokite rits K aktyvij ir induktyvij var rezonanso atveju.

- -

<S>

4 . Elektromagnetizmas
XlX
s k y r i u s
Radiotechnikos pagrindai

129. Kintamojo elektrinio


ir kintamojo magnetinio lauko ryys
4.541. Kokiais postulatais pagrsta
Maksvelo elektromagnetinio lauko teorija?
4.542. elektrint stiklin ploktel
priartinus prie pat strypinio magneto,
j laukai uima t pai erdv. Ar galima sakyti, kad ten yra elektromagnetinis laukas? Kodl?
4.543. Tam tikroje atskaitos sistemoje nejudantis krvis kuria elektrin
lauk. K galite pasakyti apie to krvio, judanio kitos sistemos atvilgiu,
lauk?

4.546. Tiesiu ilgu metaliniu laidu teka elektros srov. Ar galima atsikratyti jos magnetinio lauko, judant iilgai laido greiiu, lygiu vidutiniam
tvarkingo elektron judjimo greiiui?
Kodl?
4.547. Brinyje parodytos elektrinio
lauko jg linijos, kai

AE

> 0. Tame

paiame brinyje pavaizduokite magnetinio lauko jg linijas. Kaip pakis


j vaizdas, kai bus
'

At

< O?

4.544. Ar manoma pasirinkti toki atskaitos sistem, kurioje bt galima


pastebti elektroninio spindulio elektromagnetinio lauko tik elektrin
dedamj? tik magnetin dedamj?
Kodl?
4.545. Ar egzistuoja tokia atskaitos
sistema, kurioje laidininku tekanios
srovs kuriamo magnetinio lauko indukcija bt lygi nuliui? Kodl?

\E

4.548. Brinyje parodytos magnetinio


AB

lauko jg linijos, kai > 0. Tame


paiame brinyje pavaizduokite elektrinio lauko jg linijas. Kaip pakis j
vaizdas, kai bus

At

<0 ?
B

srovs altinio. K reikia daryti, kad


aplink kondensatori susidaryt magnetinis laukas? Ar susidarys magnetinis laukas ir aplink laidus, jungianius kondensatori su srovs altiniu?
Kodl?
4.552. Brinyje pavaizduotas elektrinis laukas tarp lygiagrei plokteli.
Nubraiykite magnetinio lauko jg
linijas, kai elektrinio lauko stipris didja.

4.549. Nuolatinis magnetas yra ant


ems. Kok lauk jis kuria? Kodl?
4.550. Tam tikroje erdvs dalyje sukuriamas kintamasis magnetinis laukas. Kas dl to vyks? Kodl?
4.551. Plokiasis kondensatorius, sudarytas i dviej lygiagrei metalini
ploki, prijungiamas prie nuolatins

130. Elektromagnetins bangos


(j periodas, danis, bangos ilgis)
4.553. Elektromagnetin banga plinta
dein. Magnetins indukcijos momentin vert tam tikrame take
vaizduojama vektoriumi, esaniu horizontalioje ploktumoje ir einaniu
nuo ms. Kokios krypties yra tame
take esanio elektrono pagreitis? Nubraiykite brin.
4.554. Kiek skiriasi magnetins indukcijos ir elektrinio lauko stiprio virpesi fazs tame paiame elektromagnetins bangos take?

4.555. Kurios lauko charakteristikos


periodikai kinta bganioje elektromagnetinje bangoje?
4.556. Ar kinta pereinanios i vienos
aplinkos kit elektromagnetins
bangos danis ir ilgis? Kodl?
4.557. Mokyklinis ultratrumpj bang generatorius dirba 150 MHz daniu. Kokio ilgio elektromagnetines
bangas jis skleidia?

4.558. Brinyje (puslapio viruje) pavaizduotas elektromagnetins bangos


elektrinio lauko stiprio vektoriaus kitimo grafikas. Tame paiame brinyje pavaizduokite elektromagnetins
bangos magnetinio lauko stiprio (indukcijos) vektoriaus kitim.
4.559. Kokio periodo ir danio virpesiai vyksta radijo imtuve, veikianiame 300 m ilgio banga?
4.560. Pagal tarptautin susitarim
nelaims signalo bangos ilgis lygus
600 m. Kokiu daniu laivai siunia
signal?
4.561. Apskaiiuokite kontro, spinduliuojanio 450 m ilgio elektromagnetines bangas, virpesi period.
4.562. Kok virpesi skaii per sekund atitinka 800 ilgio banga?
4.563. Primimo kontras sudarytas
i 2 induktyvumo rits ir 1800 pF
talpos kondensatoriaus. Kokiam bangos ilgiui apskaiiuotas is kontras?
4.564. Virpesi kontr sudaro rit,
kurios induktyvumas kinta nuo 0,5
iki 10 , ir kintamosios talpos (nuo
10 pF iki 500 pF) kondensatorius. Kokio danio ir kokio ilgio bangas gali
skleisti is kontras?
4.565. Radijo imtuvo virpesi kontro
induktyvumas lygus 50 , o talpa gali kisti nuo 60 pF iki 240 pF. Kokio
ilgio bang diapazonu veikia is imtuvas?

4.566. Virpesi kontras vakuume sukuria 150 m ilgio elektromagnetines bangas. Kontro induktyvumas
0,25 mH, o aktyviosios varos galima
nepaisyti. Apskaiiuokite kontro
elektrin talp.
4.567. Radijo stotis siunia 440 Hz danio garso signal muzikos instrumentams suderinti. Apskaiiuokite, kiek
auktojo danio virpesi atitinka vien garsinio danio virpes, kai sistuvas dirba 660 kHz daniu.
4.568. Radijo imtuvas priima 25 m ilgio bangas. Kiek kart turi pakisti
imtuvo virpesi kontro kondensatoriaus talpa, kad juo bt galima priimti 50 m ilgio radijo bangas?
4.569. Imtuvo primimo kontro kondensatoriaus talpa kinta nuo C1 iki
C2 = 9C r Nustatykite imtuvo priimam bang diapazon, kai talpa C1 atitinka 3 m bangos ilg.
4.570. Kontro talpa 2400 pF, induktyvumas 0,054 mH, o aktyvioji vara
76 . Kokio ilgio bangos sklis vakuume, kai iame kontre vyks tik laisvieji virpesiai?
4.571. Kontre suadinami laisvieji
elektromagnetiniai virpesiai. Didiausias kontro kondensatoriaus krvis
1 , amplitudin srovs stiprio vert
10 A. Apskaiiuokite suadintos bangos ilg.
4.572. K reikia daryti norint suderinti radijo imtuv su trumpesnmis

bangomis: artinti to imtuvo virpesi


kontr
jungto
kondensatoriaus
ploktes ar tolinti? rodykite.
4.573. Rankiniu bdu reguliuodami
radijo imtuv, keiiame primimo virpesi kontro orinio kondensatoriaus
ploki plot. Kaip pakinta t ploki plotas, priimant stot, transliuojani ilgesnmis bangomis?
4.574. Virpesi kontr sudaro plokiasis kondensatorius, kurio ploki
plotas 100 cm2, ir IO-6 H induktyvumo
rit. Apskaiiuokite atstum tarp kondensatoriaus ploki, inodami, kad
kontras suadina 10 m ilgio elektromagnetines bangas.
4.575. Radijo imtuvas nustatytas priimti 25 m ilgio bangas. Kaip ir kiek
kart reikia pakeisti atstum tarp
plokiojo kondensatoriaus, jungto
to imtuvo virpesi kontr, ploki,
kad bt galima priimti 200 m ilgio
bangas?
4.576. Virpesi kontr sudaro 0,05 H
induktyvumo rit ir plokiasis kondensatorius, kurio 0,5 m2 ploto ploktes skiria 1 mm storio parafinuoto popieriaus sluoksnis. Kokio ilgio bangas
skleidia is kontras?
4.577. Virpesi kontras susideda i
1 mH induktyvumo rits ir kondensatoriaus, kur sudaro dvi apskritos
plokts. Kiekvienos j skersmuo
20 cm, atstumas tarp ploki 1 cm,
dielektrikas oras. Apskaiiuokite
kontro skleidiamos elektromagnetins bangos ilg.
4.578. Kiek auktojo danio elektromagnetini virpesi, kuri bangos ilgis 375 m, vyksta per vien garso
signalo period, kai jo danis lygus
500 Hz? Garso signal kuria perdavimo stoties mikrofonas.
21. 3727

4.579. Elektromagnetins bangos oru


sklinda 1,5 karto greiiau negu tiriamja aplinka. Koks yra t bang ilgis vakuume ir tiriamojoje aplinkoje,
jeigu elektromagnetini virpesi danis 4 MHz?
4.580. Virpesi kontru tekanios srovs stipris kinta pagal dsn i = 0,2
cos 31,4. Kokio danio ir ilgio elektromagnetines bangas skleidia tas
kontras?
4.581. Virpesi kontre jungto kondensatoriaus gnybt tampa kinta
pagal dsn u - 50 cos 104. Kondensatoriaus talpa 9 IO"7 F. Koks yra
kontro rits induktyvumas? Pagal
kok dsn kinta kontru tekanios
srovs stipris? Kokio ilgio elektromagnetines bangas skleidia is kontras?

4.582. Kam eikvojama elektromagnetini virpesi kontro energija?


4.583. Udarasis virpesi kontras paveriamas atviruoju. Kodl tuomet
kontro laisvieji elektriniai virpesiai
greiiau nuslopinami?
4.584. Kaip virpesi kontre gaunami
neslopinamieji elektromagnetiniai virpesiai?
4.585. Kodl elektromagnetinms
bangoms spinduliuoti ir priifhti naudojamas atvirasis virpesi kontras?
4.586. Tarkime, kad pavyko sudaryti
tok kontr, kuriame neslopinamieji
virpesiai vyksta nesuteikiant kontrui
i alies energijos. Kur galtume pritaikyti iradim?
4.587. Kokia yra btina elektrinio rezonanso virpesi kontre slyga?
321

4.588. Radiotechnikoje vartojama srov, kurios danis yra nuo IO2 kHz iki
IO9 kHz. Apskaiiuokite tos srovs kitimo period.
4.589. Medicinoje gydymui taikoma
auktojo danio srov, kurios periodas
bna nuo 6,7 IO"6 s iki 3,3 IO"8 s.
Apskaiiuokite jos dan.
4.590. Koks yra savj virpesi periodas ir danis kontre, kurio talpa
2,2 , o induktyvumas 0,65 mH?
4.591. Virpesi kontras sudarytas i
11 induktyvumo rits ir Leideno
stiklini, kuri pilnutin talpa 6
IO"3 Apskaiiuokite elektromagnetini virpesi kontre dan.
4.592. Kiek pakis spinduliavimo galia,
jeigu elektrinio vibratoriaus dan padidinsime karto?
4.593. Virpesi kontr, kurio induktyvumas 500 , reikia suderinti su
1 MHz daniu. Kokios talpos kondensatori reikia parinkti iam kontrui?
4.594. Virpesi kontre yra 0,2 talpos kondensatorius. Kokio induktyvumo rit reikia jungti t kontr, norint gauti jame 400 Hz danio garso
virpesius?
4.595. Kokio induktyvumo rit reikt sujungti su 200 pF talpos kondensatoriumi, kad kontre per laik t =
= vykt N = 50 virpesi?
4.596. Kaip pakinta laisvj virpesi
kontre periodas ir danis, kai induktyvumas sumainamas 4 kartus, o talpa padidinama 9 kartus?
4.597. 1000 vij rit, kurios ilgis
50 cm, o skerspjvio plotas 3 cm2, lygiagreiai sujungta su kondensatoriu-

mi. is susideda i dviej 75 cm2 ploto


ploki, perskirt 5 mm oro tarpu.
Koks bus tame kontre suadint virpesi periodas?

4.598. Kaip panaudojamas rezonanso


reikinys radijo signalams priimti?
Apraykite.
4.599. Ar gali kintamoji kontro kondensatoriaus elektrod tampa bti didesn u kintamj antenos elektrovar? Kodl?
4.600. Kokia turi bti kondensatoriaus talpa, kad, sujungus j su 25
induktyvumo rite, kontre vykt rezonansas, kai bangos ilgis 100 m?
4.601. Imtuvo virpesi kontro kondensatoriaus talpa 4 IO"10 F, o rits
induktyvumas 9 IO-4 H. Ar priims is
kontras radijo stoties siuniamas
bangas, kuri ilgis 110 m?
4.602. Virpesi kontro induktyvumas
50 . Kontras suderintas su elektriniais virpesiais, kuri bangos ilgis
300 m. Nustatykite kontro elektrin
talp.
4.603. Gydymo (bendrosios darsonvalizacijos) aparate taisytas virpesi
kontras, kur sudaro 5000 pF talpos
kondensatorius ir solenoidas. Kontras suderintas su 1000 m ilgio bangomis. Apskaiiuokite solenoido induktyvum.
4.604. Imtuvo virpesi kontro kondensatoriaus talpa C. Kontro tampos didiausios verts ir jo rite tekanios srovs stiprio santykis rezonanso
metu lygus m/n. Kokio ilgio bangas
priims is kontras?

131. Radijo bangos ir j sklidimas. Radijo ryys


4.605. Ma matmen radijo imtuvas
silpnai atkuria emus tonus irpia.
Kokia yra io defekto prieastis?
4.606. Kokiam tikslui radijo imtuve
tarp elektronins lempos tinklelio ir
katodo jungiama prietampio baterija?
4.607. Neretai sakoma, kad veikiantys Rentgeno aparatai bei traktoriai
trukdo radijo ryiui. Kodl is teiginys yra klaidingas?
4.608. Kodl veikiantys elektriniai
skambuiai, siuvamosios mainos, dulki siurbliai, laidyns su termoreguliatoriais, dienos viesos lempos gali
trukdyti radijo ryiui? Kaip iuos
trukdius galima paalinti naudojant
kondensatori?
4.609. Kelet kart kambaryje junkite ir ijunkite viestuv tuo metu, kai
veikia radijo imtuvas. Koki tak tai
turs imtuvo darbui? Paaikinkite.
Kodl stebimas efektas nepriklauso
nuo bangos, su kuria suderintas imtuvas, ilgio?
4.610. Kodl, vykstant kibirktiniam
ilydiui, radijo trukdiai beveik nepriklauso nuo bang, su kuriomis
suderintas imtuvas, ilgio?
4.611. Vasar radijo imtuv priimam
gars kokyb yra daug blogesn negu
iem (i garsiakalbio danai girdti
trakesys ir esys). Kuo tai galima
paaikinti?
4.612. Ar manomas radijo ryys tarp
dviej povandenini laiv, panirusi
vandenyne? Kodl?
4.613. Kodl sunkiau palaikyti radijo
ry trumposiomis bangomis kalnuotoje vietovje?

4.614. Radijo laidas priimant trumposiomis bangomis, pastebta, kad garsas tai susilpnja, tai sustiprja. Kaip
paaikinti reikin?
4.615. Kodl, radijo ryiui naudojant
trumpsias bangas, atsiranda tylos
zonos?
4.616. Nurodykite, kokios mediagos gerai atspindi elektromagnetines
bangas.
4.617. Ar galima rengti anten palpje po skardiniu stogu? Kodl?
4.618. djus kienin radijo imtuv
kibir arba puod ir pridengus j dangiu, garsas isyk nutrksta. Kodl?
4.619. Kodl automobilio radijo imtuvas blogai veikia vaiuojant po estakada arba tiltu?
4.620. Ar yra esmini skirtum tarp
radijo bang sklidimo Mnulyje ir emje? Kodl?
4.621. Norint gauti veidrodin viesos
atspind nuo paviriaus, j reikia poliruoti tol, kol paviriaus nelygum
matmenys bus ne didesni u deimttkstantj milimetro dal. Kodl radijo bangos veidrodikai atsispindi nuo
paviriaus, kurio nelygumai bna net
futbolo kamuolio dydio?
4.622. Kodl kilpos formos laidas,
kuriuo teka auktojo danio srov,
beveik nespinduliuoja elektromagnetini bang?

4.623. Kodl auktojo danio srov nepavojinga mogaus gyvybei?


4.624. Kokias elektromagnetines bangas turi kurti virpesi kontras, kad
jas bt galima spinduliuoti viena
kryptimi? Kodl?

4.634. Brinyje pavaizduotas anglinio


mikrofono grandine tekanios srovs
stiprio grafikas. Paaikinkite, kaip ir
kodl kinta srovs stipris.

4.625. Kodl radijo ryiui naudojami


auktojo danio elektromagnetiniai
virpesiai?
4.626. Atstumas nuo radijo sistuvo
iki kosminio laivo padidja dvigubai.
Kodl tada sistuvo gali reikia padidinti 4 kartus?
4.627. 1896 m. kovo 24 d. A. Popovas
demonstravo beviel telegraf. Pirmoji pasaulyje radiograma buvo perduota
250 m atstumu. Per kiek laiko radijo
signalas nujo atstum?

o
4.635. Baikite braiyti detektorinio radijo imtuvo schem ir nurodykite
kiekvieno jo elemento paskirt.

>l

4.628. Anten sudaro vienas 15 m ilgio laidas. Apskaiiuokite jo skleidiamos bangos savj ilg ir rezonansin
virpesi dan.
4.629. Vienas i radijo sistuv, rengt pirmajame kosminiame laive palydove Vostok", veik 20 MHz daniu.
Apskaiiuokite jo siuniamos radijo
bangos period ir ilg.
4.630. Apskaiiuokite tiesioginio matomumo zonos tarp 81 m aukio
siuntimo antenos ir 16 m aukio primimo antenos spindul.

4.631. Kodl, kalbdami apie radijo ry, auktojo danio virpesius vadiname
neaniaisiais?
4.632. Kokias inote
ris?

moduliacijos

4.633. Laidininku teka pulsuojanioji


elektros srov. Nurodykite, kaip iskirti jos pastovij ir kintamj dedamj.

r
4.636. Brinyje pavaizduota radijo
imtuvo schema. Ar io imtuvo antenos kontr galima suderinti su sistuvu taip, kad vykt rezonansas?
Kodl?
V

>l

4.637. Kada elektromagnetin banga


perduoda jos kelyje esaniam kontrui daugiausia energijos?
4.638. Kodl lempiniai radijo imtuvai
yra jautresni u detektorinius?
4.639. Kokio altinio energijos dka
sustiprinami lempiniai radijo imtuvo
priimti signalai?
4.640. Kaip galima padidinti virpesi
kontro skleidiam energij?

4.641. Elektromagnetin banga sklinda vienalytje aplinkoje 2 IO8 m/s


greiiu. Koks yra tos bangos ilgis aplinkoje, jeigu jos virpesi danis vakuume lygus 1 MHz?
4.642. Kokio ilgio elektromagnetins
bangos sklinda vakuume, kai j virpesi danis 4,5 IO11 Hz? Koks bus t
bang greitis ir ilgis benzole, kurio
santykin dielektrin skvarba 2,28?

4.643. Kokiu greiiu radijo bangos


plinta bendraaiu kabeliu, kurio dielektrikas polistirolas? Polistirolo
= 1, = 2,5.
4.644. Tam tikroje vienalytje aplinkoje suadinamos elektromagnetins
bangos, kuri danis 1 MHz, o ilgis
200 m. Kokiu greiiu tos bangos plinta mintoje aplinkoje? Nustatykite t
bang ilg vakuume.
4.645. Kok keli per 0,001 s nueina
5 cm ilgio banga, kai generatorius dirba 1 MHz daniu?
4.646. Radijo banga i pradi sklinda
polistirolu, po to 30 kampu krinta
polistirolo ir oro sandr. Apskaiiuokite radijo bangos lio kamp.
4.647. I Talino Vilni, tarp kuri
yra 600 km, vienu metu pasiuniamas
radijo signalas oru ir kabeliu su polistirolo dielektriku. Kiek ilgiau signalas sklis kabeliu negu oru?

132. Radiolokacija. Televizija


4.648. Kodl radiolokacijai naudojami
superauktojo danio virpesiai?

diolokacija, lazerin lokacija. Kas tarp


j bendra ir kuo jie skiriasi?

4.649. Kodl radiolokatoriaus sistuvas turi sisti radijo signalus trumpais impulsais, o ne nuolat?

4.652. Nustatant atstum garso bangomis, sekundmaiu imatuojamas j


sklidimo laikas. Kodl radiolokacijoje
radijo bang sklidimo laikui matuoti
naudojamas elektroninis vamzdis?

4.650. Koks prietaisas naudojamas


radiolokatoriuje laiko tarpui tarp signalo isiuntimo ir atsispindjusio impulso primimo matuoti?
4.654. Kokiam tikslui buvo pirm kart pritaikyta radiolokacija astronomijoje?
4.651. Dabar taikoma keletas lokacijos bd: ultragarsin lokacija, ra-

4.653. Kodl, radiolokacijos atstumui


padidjus 2 kartus, sistuvo gali tenka didinti 16 kart? Laikykite, kad radijo bang altinis yra takinis, o aplinka sugeria labai maai energijos.
4.655. Radiolokacijos stotis spinduliuoja 10 cm ilgio radijo bangas. Koks
yra t bang danis?

4.656. Trumpiausias atstumas nuo ems iki Saturno 1,2 Tm. Per kok
trumpiausi laiko tarp gali bti gauta atsakomoji informacija i Saturno
rajone esanio kosminio laivo radijo
signal, pasist i ems?
4.657. Mnul pasistas radijo signalas atsispindjo nuo Mnulio ir buvo
priimtas emje po 2,5 s. Toks pat
signalas, pasistas Vener, gro po
2,5 min. Apskaiiuokite atstum nuo
ems iki Mnulio ir nuo ems iki
Veneros.
4.658. Radiolokatoriaus pasistas signalas, atsispindjs nuo lktuvo, gro po 2 IO"4 s. Kokiu atstumu nuo
radiolokatoriaus buvo lktuvas?
4.659. Apskaiiuokite radiolokatoriaus
veikimo nuotol, kai elektroninio
vamzdelio spindulio skleistins trukm 2000 is.
4.660. Po kiek laiko gr radiolokatoriaus pasistas signalas, atsispindjs
nuo taikinio, esanio u 50 km nuo radiolokatoriaus?

tiesioginio
matomumo
nuotoliu
(196,4 km) aptiko lktuv. Kokiame
auktyje jis skrido?
4.665. Laivo radiolokatorius ikeltas
8 m aukt vir jros lygio. Kokiu ribiniu atstumu jis gali pastebti objekt vir jros lygio? Koks turi bti
trumpiausias laiko tarpas tarp io Iokatoriaus skleidiam gretim impuls? Kaip reikia pakeisti laiko tarp,
lokatoriaus anten ikeliant aukiau?
4.666. Radiolokatoriaus impulso trukm IO-6 s, impulsai siuniami vienas
paskui kit kas IO"1 s. Nustatykite,
kokiu didiausiu ir maiausiu atstumu is radiolokatorius gali aptikti objekt.
4.667. Kiek daugiausia impuls per
1 s turi skleisti radiolokatorius, kai
valgomi objektai yra u 20 km nuo
jo?

4.661. Radiolokatorius kas sekund


siunia 2000 impuls. Nustatykite atstum, kuriuo gali veikti is radiolokatorius.

4.668. Kodl televizijos stoties veikimo nuotol riboja horizonto linija? Kodl televizijos boktai statomi kuo
auktesni?

4.662. Radiolokatorius veikia 15 cm ilgio banga ir kas sekund siunia 4000


impuls, kuri kiekvieno trukm
2 . Kiek virpesi sudaro vien impuls? Koks gali bti didiausias valgymo nuotolis?

4.669. Kartais vaizdas televizoriaus


ekrane sudvigubja. Kas veria elektronin spindul brti antr vaizd?

4.663. Nubraiykite ssiuvinyje radiolokatoriaus elektroninio vamzdio,


kurio ekrano skersmuo 20 cm, o
skleidimo periodas 4000 , ekrano
skal, rodani atstum iki taikinio.
4.664. Radiolokatorius, kurio antena
pakilusi nuo ems 25 m, didiausiu

4.670. Elektromagnetinio lauko stiprio amplitud 30 /m, aktyvusis


primimo antenos auktis 3 m. Apskaiiuokite antenoje indukuojamos
elektrovaros amplitudin vert.
4.671. Per 0,04 s elektroninis spindulys sukuria televizoriaus kineskopo
ekrane vis vaizd, nubrdamas 625
horizontalias eilutes, kuri kiekvienos ilgis 28 cm. Atgalins spindulio

eigos galima nepaisyti. Apskaiiuokite, kokiu greiiu vieianti dm


sklinda kineskopo ekranu.

4.673. Televizijos signalo neantysis


danis lygus 50 MHz. Per 0,04 s pasiuniama 500 000 vaizdo element.
Kiek ultratrumpj bang pernea
vien vaizdo elemento impuls?

4.675. Fizikos vadovliuose apraoma


neslopinamj virpesi lempinio generatoriaus schema. Remdamiesi ja,
atsakykite tokius klausimus:
a) ar sutampa anodo srovs ir kintamosios tampos, tiekiamos generatoriaus virpesi kontrui, virpesi
fazs;
b) ar sutampa anodo srovs ir kontro rite bei kondensatoriumi tekanios
srovs fazs;
c) ar pasikeis kontre vykstani virpesi pobdis, jeigu grtamojo ryio
rits galus sukeisime vietomis?

4.674. Mozaik televizijos sistuvo ikonoskope sudaro 500 000 viesai jautri grdeli. Televizoriaus kineskope
elektroninis spindulys atkuria vien
vaizd, sudaryt i 625 eilui. Kiek
viesos tak yra vienoje eilutje?

4.676. jungtas lempinis generatorius


veik blogai. Kai prie antrins mikrofono transformatoriaus apvijos gal
buvo prijungtas kondensatorius, generatorius m veikti normaliai. Paaikinkite kodl.

4.672. Telecentro siuntimo antena yra


300 m auktyje nuo ems, o televizijos imtuvo primimo antenos auktis
10 m. Kokiu didiausiu atstumu nuo
siuntimo antenos galima priimti telecentro signalus?

5 . Optika
XX
s k y r i u s
Fotometrija

133. viesos srautas ir stipris


5.1. Deganios elektros lempos silas
ilgainiui plonja, o jo vara didja. Ar
tai turi takos lempos viesos srautui
ir viesos stipriui? Kodl?
5.2. viesos stiprio etalonu prasta laikyti kietjanios platinos paviriaus
tam tikros dalies skleidiamos viesos
stipr. Kodl btinai kietjanios?
5.3. Kuri i dviej dekoratyvini vienodos galios lemp raudona ar alia skleidia didesn viesos sraut?
Kodl?
5.4. 0,75 sr centrinis erdvinis kampas
ipjauna 468 cm2 rutulio paviriaus
ploto. Koks yra to rutulio spindulys?
5.5. Takinis viesos altinis, esantis
0,5 sr erdvinio kampo virnje, skleidia 250 Im viesos sraut. Apskaiiuokite to altinio viesos stipr.

5.8. Koks viesos srautas krinta


22 cm2 paviri, esant u 4 m nuo
120 cd stiprio takinio viesos altinio? Spinduliai krinta t paviri
statmenai.
5.9. Takinis altinis yra 50 cm spindulio rutulio centre ir io rutulio
paviri, kurio apvieiamas plotas
lygus 1,2 m2, skleidia 340 Im viesos sraut. Apskaiiuokite to altinio
viesos stipr ir vis jo skleidiam
sraut.
5.10. Kokiu atstumu nuo takinio
160 cd stiprio viesos altinio yra
460 cm2 ploto pavirius, kur statmenai krinta 0,024 Im viesos srautas?

5.6. Kok viesos sraut spinduliuoja


takinis 30 cd stiprio viesos altinis
0,62 sr erdviniu kampu?

5.11. Centrinis erdvinis kampas ipjauna i 1,2 m spindulio rutulio


2240 cm2 paviriaus plot. Kok plot
ipjaut tas pats kampas, jei rutulio
spindulys bt:
a) 70 cm ilgesnis;
b) 20 cm trumpesnis?

5.7. Kok viesos sraut skleidia


400 cd stiprio takinis altinis?

5.12. ICai elektros lemput vartoja


100 W vardin gali, jos viesos stipris

lygus 100 cd, o kai nevisikai kaitusi tik 80 W gali, jos viesos stipris
lygus 65 cd. Apskaiiuokite iais reimais veikianios lemputs viesos
naum (viesos sraut, tenkant vienam vatui).
5.13. Elektros lempos galia 100 W, o
vidutinis viesos stipris 70 cd. Apskaiiuokite lemputs skleidiamos viesos naum.

5.14. Kaitinamosios lempos galia


150 W, o viesos naudingumo koeficientas 15 lm/W. Apskaiiuokite vidutin lempos skleidiamos viesos
stipr.
5.15. 60 W galios elektros lemput
dta skaidr kalorimetr, kuriame
buvo 600 cm3 vandens. Per 3 min vanduo suilo 4,2 0C. Koks tos lemputs
viesos naudingumo koeficientas?

134. Apviestumas
5.16. 0,03 Im viesos srautas krinta
statmenai 6 cm2 ploto ploktel.
Koks yra jos apviestumas?
5.17. Aikts plotas 32 000 m2. Kok
viesos sraut turi skleisti elektros
viestuvai, kad aikts apviestumas
bt lygus 4,2 lx?
5.18. Koks yra paviriaus, esanio u
4 m nuo 100 cd viesos stiprio lempos, apviestumas? Ar jo pakanka
knygai skaityti? Kodl?
5.19. Kai ms vyzdio apviestumas
yra 2 IO"9 lx, aplinkos daiktus matome gerai. I kokio atstumo, nekreipiant dmesio atmosferos poveik,
galima matyti vaks liepsn, kurios
stipris lygus 1 cd?
5.20. Perdegusi 75 cd stiprio lempa
buvo pakeista 25 cd stiprio lempa, be
to, priartinta prie apvieiamo paviriaus tiek, kad jos atstumas iki to paviriaus sumajo 4 kartus. Ar pakito
paviriaus apviestumas? Jei pakito,
tai kiek kart?
5.21. Kokiu atstumu nuo tekinimo
stakli reikia taisyti 60 cd stiprio
lemp, kad bt ilaikyta detali apviestumo norma (4060 Ix)?

5.22. Dvi vaks apvieia ekran,


esant u 1,4 m nuo j. Viena vak
ugeso. Kiek reikia priartinti likusi
vak prie ekrano, kad jo apviestumas nepasikeist?
5.23. Saul apvieia em 4 IO10
kart stipriau negu Centauro vaigd. Saul nutolusi nuo ems 1,5
IO11 m. Kokiu atstumu i vaigd
nutolusi nuo ems? Laikykite, kad
Centauro ir Sauls viesos stipris
vienodas.
5.24. Takinio altinio viesos stipris
80 cd. Kam lygus ispinduliuotas viesos srautas ir paviriaus, esanio u
8 m, apviestumas, kai viesa krinta
t paviri statmenai?
5.25. Koks viesos srautas krinta
statmen spinduliams 12 cm2 ploto paviri, esant u 2 m nuo viesos altinio, kurio viesos stipris 160 cd?
5.26. Vir horizontalaus stalo paviriaus, 1,4 m auktyje, kabo 180 cd
stiprio lempa. Koks bus stalo paviriaus apviestumas, jeigu t lemp:
a) pakelsime 20 cm auktyn;
b) nuleisime 0,4 m emyn?

5.27. { 0,3 m skersmens apskrit horizontal matin stiklin paviri krinta 100 Im viesos srautas. Koks yra to
paviriaus apviestumas?
5.28. Tam tikras paviriaus plotas i
pradi apvieiamas 80 cd lempa, po
to 40 cd lempa. Kiek kart reikia
sumainti atstum nuo lempos iki paviriaus, kad jo apviestumas likt
toks pat?
5.29. 0,9 m atstumu vienas nuo kito
yra du takiniai 15 cd ir 60 cd stiprio
viesos altiniai. Kuriame take jie sukels vienod apviestum?
5.30. Tarp dviej lygiagrei ekran,
nutolusi vienas nuo kito 1 m, reikia
taip pastatyti takin viesos altin,
kad kairysis ekranas bt apviestas
tris kartus stipriau negu deinysis.
Kokiu atstumu nuo deiniojo ekrano
turi bti viesos altinis?
5.31. Fotografavimui naudojamas impulsinis apvietimo aparatas, skleidiantis 760 000 Im viesos sraut.
fotografuojam daikt, kurio paviriaus plotas 4000 cm2, krinta tik 1 %
to aparato viesos srauto. Koks yra
fotografuojamo daikto apviestumas?

5.32. Vienspalv vliava, ikelta nakt


vir pastato ir apviesta tam tikra
kryptimi, atrodo juostuota. Tos juostos tarsi nuolat juda. Kodl?
5.33. Sauls atokaitoje sniegas ant
nuolaidi stog pradeda tirpti, o
ant ems ne. Kodl?
5.34. Kokiu kampu reikia palenkti
ploktum, kad jos apviestumas
sumat perpus, palyginti su apviestumu, kai spinduliai krinta j statmenai?

5.35. Kai Saul pakilusi vir horizonto 40, ems paviriaus apviestumas
lygus 75 000 lx. Koks bus jo apviestumas, kai Saul pakils vir horizonto 20?
5.36. 30 Im viesos srautas krinta
statmenai lentos paviri. Koks viesos srautas kris t lent, kai j pasuksime 20 kampu?
5.37. Kodl horizontali paviri apviestumas vidurdien esti didesnis
negu ryt ir vakare?
5.38. Vir ploktumos, sudaranios su
horizontu 20 kamp, 2 m auktyje
kabo 100 cd stiprio lempa. Koks yra
tos ploktumos apviestumas?
5.39. 150 cd stiprio lempos spinduliai
krinta paviri 30 kampu ir sukelia jame 20 Ix apviestum. Apskaiiuokite atstum nuo paviriaus iki
lempos.
5.40. namo sien, esani u 8 m
nuo elektros lempos, viesos spinduliai krinta 40 kampu ir sukelia joje
1,6 Ix apviestum. Koks yra lempos
viesos stipris?
5.41. Kokiu atstumu ir kokiame auktyje nuo darbo vietos reikia pakabinti
200 cd elektros lemp, kad jos viesa,
krisdama 45 kampu, sukelt darbo
vietoje 160 Ix apviestum?
5.42. Tekanios sauls spinduliai krinta em 85 kampu. Kiek kart
atgrtos saul namo sienos apviestumas yra didesnis u palei t nam igrsto lygaus takelio apviestum?
5.43. Ant 8 m aukio karties kabo
1120 cd viesos stiprio elektros lempa. Apskaiiuokite paviriaus apviestum u 18 m nuo karties pagrindo.

5.44. 4 m auktyje pakabinta lempa


tolygiai apvieia aiktel. Kokiu atstumu nuo aiktels centro apviestumas bus perpus maesnis negu centre?

5.50. Ar turs takos tako A apviestumui ekrano E tolimas nuo sferinio


veidrodio V ir jo idinyje esanio
viesos altinio /? Diskas B neskaidrus. viesos sugrimo nepaisykite.

A.

5.45. Gatv apvieia viena linija 5 m


auktyje pakabinti elektros viestuvai
su 200 cd stiprio lempomis. Kokiu atstumu jie idstyti vienas nuo kito, jei
apviestumas tarp dviej gretim lemp gatvs viduryje lygus 2 lx? Tolimesni viestuv veikimo nepaisykite.
5.46. 45 cd stiprio lempa pakabinta
1 m auktyje vir stalo ties jo viduriu.
Stalo matmenys 1 m 1,8 m. Kuri
stalo tak apviestumas yra didiausias, kuri maiausias? Apskaiiuokite t apviestum.

13
I
O
E
5.51. Vir stalo pakabintos dvi lempos,
po 80 cd kiekviena. S1A = 1,2 m,
S2B = 0,6 m, AB = 2 m, CB = 0,5 m.
Apskaiiuokite apviestum take C.

5.47. 200 cd stiprio lempa kabo 1,8 m


atstumu nuo knygos, gulinios ant stalo. Knygos apviestumas 26 lx. Kokiu
kampu viesa krinta i knyg? Kokiame auktyje vir jos kabo lempa?

5.48. Ilydytos platinos paviriaus plotas 0,5 cm2, o viesos stipris statmena
jam layptimi 40 cd. Apskaiiuokite paviriaus skaist.
5.49. Tam tikros ries vaks liepsnos skaistis 5 IO3 cd/m2. Liepsnos
skerspjvio plotas 2 cm2. Koks tos
vaks liepsnos stipris?

7777777

5.52. I abiej takinio altinio pusi


vienodu 0,8 m atstumu pastatytas ekranas ir veidrodis, kuri ploktumos
lygiagreios. Kok apviestum ekrano centre sukelia takinis altinis, kurio viesos stipris 3,2 cd?

5 . Op t i k a
XXI
s k y r i u s
Geometrin optika

135. Tiesiaeigis viesos sklidimas


5.53. Kaip galima garantuoti statomo
televizijos bokto vertikalum? Kaip
ilaikyti reikiam krypt, statant po
eme metro tunelius?
5.54. I koki poymi galima nustatyti, kad esate kurio nors daikto puselyje?
5.55. Kodl gatvs ibinto viesoje koj eli kontrai yra ryks, o galvos elio neaiks?
5.56. Koki tak puselio srities
ploiui turi viesos altinio matmenys? Nubraiykite brin.
5.57. Kodl prie lempos artinamo trintuko elio matmenys didja? Kodl
kinta jo puselio dydis? Atlikite bandym ir atsakym pailiustruokite briniu.
5.58. Kada mogaus elio ilgis emje kinta?
5.59. viesos altinio skersmuo 20 cm,
o nuotolis iki ekrano 2 m. Kokiu maiausiu atstumu nuo ekrano reikia padti 8 cm skersmens sviedinuk, kad
jis ekran mest ne el, o tik

pusel? (Ties, einanti per viesos


altinio ir sviedinuko centrus, yra
statmena ekranui.)
5.60. Imatav savo g H ir elio
ilg L, nustatykite, koks tuo momentu yra kampinis Sauls auktis vir
horizonto.
5.61. Sauls apviesto keliamojo krano elis yra 75 m ilgio, o vertikalios
2 m ilgio gairs 3 m ilgio. Apskaiiuokite krano aukt.
5.62. Ant stalo vertikaliai pastatytas
15 cm ilgio pietukas meta 10 cm ilgio el. Kokiame auktyje vir stalo kabo lempa? Nuo pietuko pagrindo iki statmens, nuleisto i lempos
centro stalo paviri, pagrindo yra
90 cm. Imatuokite tokiu bdu bet kokios lempos aukt vir grind.
5.63*. I bokto, kurio auktis H, aerostatas matomas kampu vir horizonto, o jo atvaizdas eere kampu
emiau horizonto. Kokiame auktyj e / i yra aerostatas?

5.64. Gatvs ibinto apviesta 0,9 m


ilgio vertikali lazda meta 1,2 m ilgio
el. Kai lazda paslenkama 1 m tolyn nuo ibinto iilgai elio krypties,
elis pailgja iki 1,5 m. Kokiame
auktyje kabo ibintas? Tokiu bdu
nustatykite, kokiame auktyje yra
viesos altinis, kai nemanoma tiesiogiai imatuoti atstumo iki jo (horizontalia kryptimi).

5.65. Apskritas baseinas, kurio spindulys R = 5 m, iki krat prileistas


vandens, o vir to baseino centro,
auktyje H = 3 m nuo vandens paviriaus, pakabinta lempa. Kokiu atstumu nuo baseino krato gali stovti
gio h = 1,8 m mogus, kad dar matyt lempos atvaizd vandenyje?

136. viesos atspindys


5.66. Kodl dien nam langai atrodo
tamss?
5.67. Kok pakrants medi atvaizd
matome eero vandenyje tiesj ar
apverst? Kodl?
5.68. Paaikinkite, kodl paprastas
stiklas yra skaidrus, o grstas neskaidrus, baltos spalvos.
5.69. Kai ant popieriaus lapo ulainama aliejaus, popierius pasidaro skaidrus. Paaikinkite reikin.
5.70. Kodl dien i lauko pro lango
stikl sunku irti, kas yra kambaryje, jeigu veido neprikiame prie pat
stiklo?
5.71. Keliu einantis mogus pamat
automobilio priekiniame stikle saul.
Kokiu kampu horizont buvo pakryps stiklas, jeigu jos auktis vir horizonto buvo lygus 18, o mogaus
ak pateko horizontaliai nuo stiklo
sklindantys spinduliai?
5.72. Kodl vakare i apviesto kambario blogai matoma gatv ar kiemas?
5.73. Kodl skaidri vandens laeli
debesys yra neskaidrs?

5.74. Jeigu ant popieriaus lapo upilsime kanceliarini klij ar vandens,


tai pro popieri galsime pamatyti
tekst, parayt kitoje lapo pusje.
Paaikinkite kodl.
5.75. Rykiomis saultomis dienomis
ant asfaltuot umiesio keli automobili vairuotojai danai mato tok
vaizd: kai kurios kelio dalys, esanios mainos priekyje 80100 m atstumu, atrodo padengtos balomis. Kai
vairuotojas privaiuoja arti tos vietos,
balos inyksta ir vl pasirodo priekyje
kitose vietose, apytiksliai tokiu pat atstumu. Paaikinkite reikin.
5.76. Kodl, irint emyn i lktuvo,
skrendanio vir jros, atrodo, kad
apaioje vanduo yra daug tamsesnis
negu horizonte?

5.77. Kodl automobilio ibint viesoje vandens klanai ant asfalto nakt
vairuotojui atrodo kaip tamsios dms?
5.78. Kokiu kampu viesos spindulys
turi kristi plokij veidrod, kad
atsispindjs bt statmenas krintaniajam?

5.79. Kodl automobiliuose prieais


vairuotoj tvirtinami veidrodiai?
Kaip jie idstomi? Kodl?
5.80. vieiantis takas artja prie
plokiojo veidrodio greiiu u0. Kokiu
greiiu juds to tako atvaizdas, jeigu
stebsime atskaitos sistemoje, susijusioje su:
a) vieianiu taku;
b) veidrodiu?

5.88. Plokiasis veidrodis AB gali


suktis apie horizontali a O. viesos
spindulys krinta t veidrod kampu
a. Kokiu kampu pasisuks atsispindjs spindulys, kai veidrod pakreipsime kampu ?

5.81. Ar galite pamatyti save visu giu


veidrodyje, kurio auktis perpus maesnis u js g? Kodl?
5.82. Kokiu atstumu nuo aki normalaus regjimo mogus privalo laikyti
plokij veidrod, nordamas dmiai
apirti savo veid?
5.83. mogus stovi u 5 m nuo plokiojo veidrodio. Kokiu atstumu nuo
savs jis mato savo atvaizd? Koks yra
tas atvaizdas? Kaip pasikeis is atstumas, veidrod pastmus nuo mogaus
dar 2 metrus? Kodl?
5.84. Koks yra plokiojo veidrodio
idinio nuotolis?
5.85. Sauls spindulys, perjs pro
uuolaidos skyl, sudaro su stalo paviriumi 48 kamp. Kaip reikia padti plokij veidrod, norint nukreipti
spindul horizontaliai?

4B'

5.89. vieiantis takas yra tarp dviej plokij veidrodi, sudarani


vienas su kitu 90 kamp. Eaek tako
atvaizd susidaro tuose veidrodiuose? Pavaizduokite tai briniu.
5.90. Daiktas padtas tarp dviej statmen veidrodi. Kiek susidarys to
daikto atvaizd? Isprskite udavin, laikydami, kad kampas tarp
.j
-i
360
veidrodi lygus , o yra sveikasis skaiius.

5.86. Spindulio kritimo plokij


veidrod kampas padidjo nuo 20 iki
45. Kaip ir kiek pakito kampas tarp
krintaniojo bei atsispindjusiojo spindulio?

5.91. plokij veidrod 20 kampu


krinta viesos spindulys. Kiek pakis
kampas tarp krintaniojo ir atsispindjusiojo spindulio, jeigu spindulys
kris 35 kampu?

5.87. Sauls auktis vir horizonto


lygus 38. Kokiu kampu horizont
reikia padti plokij veidrod, kad
sauls spinduliais apviestume vertikalaus ulinio dugn? Apskaiiuokite
ir nubraiykite brin.

5.92. Kokio maiausio aukio turi bti plokiasis veidrodis, pritvirtintas


prie vertikalios sienos, kad mogus
galt matyti jame savo atvaizd visu
giu, nekeisdamas galvos padties?
Nubraiykite brin.

5.93. Kodl autobusuose, troleibusuose ir tramvajuose i lauko puss pritaisyti ikilieji veidrodiai?
5.94. Banguojant vandens paviriui,
daikt atvaizdai vandenyje keisiausiai isikraipo. Kodl?
5.95. Sauls spinduli pluotas, pateks gaubtj sferin veidrod, nuo jo
atsispindi ir susikerta take, esaniame u 36 cm nuo veidrodio. Koks yra
veidrodio kreivumo spindulys?
5.96. gaubtojo veidrodio kreivumo
spindulys 48 cm. Koks yra to veidrodio idinio nuotolis?
5.97. Turime gaubtj veidrod, kurio
kreivumo spindulys 1,2 m. Kur (veidrodio atvilgiu) reikia taisyti ryk
viesos altin, kad gautume proektori? Nubraiykite brin.
5.98. gaubtj veidrod, kurio kreivumo spindulys 40 cm, krinta spinduliai i altinio, esanio pagrindinje
optinje ayje 30 cm atstumu nuo
veidrodio. Kokiu atstumu prie
gaubtj veidrod reikia pastatyti
plokij veidrod, kad spinduliai, atspindti gaubtojo ir plokiojo veidrodio, grt altin?
5.99. gaubtojo sferinio veidrodio
kreivumo spindulys 90 cm. 2,8 m atstumu nuo veidrodio jo pagrindinje

optinje ayje taisytas takinis viesos altinis. Nustatykite altinio atvaizdo padt.
5.100. 50 cm spindulio gaubtj veidrod pilama vandens. Gautos sistemos
lauiamoji geba lygi 5,3 D. Apskaiiuokite sistemos idinio nuotol.
5.101. gaubtojo sferinio veidrodio,
kurio kreivumo spindulys 1,6 m, pagrindinje optinje ayje taisytas takinis viesos altinis. Menamasis to
altinio atvaizdas susidaro u veidrodio, 70 cm atstumu nuo jo. Kurioje
aies vietoje yra altinis?
5.102. 50 cm atstumu nuo gaubtojo
sferinio veidrodio, kurio kreivumo
spindulys 80 cm, susidaro tikrasis
daikto atvaizdas. Kokiu atstumu nuo
veidrodio yra daiktas?
5.103. Kaip, turint inomo kreivumo
spindulio gaubtj sferin veidrod, ekran ir matavimo juost, nustatyti
vandens telkinio, kurio negalima perplaukti ir apeiti, plot?
5.104. To paties vieianio tako atvaizdas gaunamas dviem vienodai nuo
jo nutolusiais sferiniais veidrodiais,
kuri kreivumo spindulys vienodas,
bet plotas skirtingas. Ar vienodas bus
atstumas nuo veidrodi iki vieianio tako atvaizd? Ar vienodas bus
atvaizd rykumas? Kodl?

137. viesos limas


5.105. Kodl stiklin su vandeniu
dtas auktelis atrodo suls?
5.106. Kodl vanden kiti pirtai atrodo trumpesni? Patikrinkite ir paaikinkite.

5.107. Kodl dangaus ir krant atspindys vandens paviriuje visada tamsesnis negu pats dangus ir krantai?
5.108. Kodl i akies vertintas ups
gylis visada bna maesnis u tikrj?

5.109. Kodl i terpentino glicerin


viesa pereina neldama?
5.110. Storasienio stiklinio rutulio
centre yra takinis viesos altinis. Ar
lta viesos spinduliai, sklisdami i
altinio pro rutulio sienas? Kodl?

5.120. Brinyje pavaizduota, kaip lta viesos spindulys, pereidamas i


vienos aplinkos kit. Kuri t aplink yra tankesn?

5.111. Kada viesa pereina i vienos


skaidrios aplinkos kit neldama?
5.112. Kodl, kai sdime prie deganio lauo, kitoje jo pusje esantys
daiktai mums atrodo virpantys?
5.113. Ar galima du stiklo gabalus suklijuoti taip, kad j sujungimo vieta
bt nematoma? Kodl?
5.114. Paruokite sotj valgomosios
druskos tirpal ir leiskite jam nusistovti (kelet valand). meskite tirpal lazdel. Kodl ji tapo nematoma?
5.115. Kodl imatuotas dangaus kno kampinis auktis vir horizonto yra
didesnis u tikrj?
5.116. Kada spindulio kritimo kampas
lygus lio kampui?
5.117. Kodl kart dien daikt atvaizdai vir kaitusios dirvos atrodo
svyruojantys?
5.118. Gautas nedidelis kiekis naujos
mediagos. Reikia suinoti, kokiu
greiiu viesa sklinda ta mediaga.
Tiesioginio metodo viesos sklidimo
laikui matuoti negalima taikyti. Kok
mediag apibdinant dyd pakanka
nustatyti, kad bt galima apskaiiuoti viesos greit?
5.119. Du stebtojai tuo paiu metu i
akies nustatinja Sauls aukt vir
horizonto, bet vienas i j yra panirs
po vandeniu, o kitas stovi ant ems.
Kuris stebtojas Saul matys aukiau? Kodl?

dl tai pablogina matomum ir kokiais


bdais galima ivengti to reikinio?
5.122. Kada viesos spindulys sklinda
ne tiese, o kreive? Kodl?
5.123. Palyginkite vandens ir alkoholio tank. Kuris didesnis? Palyginkite
t pai mediag optin tank. Kuris
didesnis? Padarykite ivad.
5.124. Apskaiiuokite anglies disulfido
lio rodikl ledo atvilgiu.
5.125. Vandens lio rodiklis lygus
1,33, o stiklo 1,57. Koks yra stiklo
lio rodiklis vandens atvilgiu?
5.126. viesos spindulys sklinda i
ledo vanden ir atvirkiai. Remdamiesi lentels duomenimis, apskaiiuokite santykin lio rodikl.
5.127. Stiklo santykinis lio rodiklis
vandens atvilgiu H1 = 1,182, o glice-

rino vandens atvilgiu n 2 = 1,105.


Apskaiiuokite stiklo santykin lio
rodikl n glicerino atvilgiu.
5.128. Siauras viesos pluotas pereina i oro skyst. Pluoto kritimo
kampas lygus 30, o lio kampas 15.
Apskaiiuokite skysio lio rodikl.
5.129. viesos spindulys krinta dvi
skaidrias aplinkas skiriant paviri
35 kampu ir lta 25 kampu. Kokiu
kampu lt tas spindulys, krits 50
kampu?
5.130. Apskaiiuokite sauls spinduli, krintani vanden 65 kampu,
lio kamp.
5.131. Ledu sklindantis viesos spindulys krinta ledo ir oro sandr 15
kampu. Koks yra to spindulio lio
kampas?
5.132. viesa sklinda i glicerino or.
Kokiu kampu lta spindulys, krintantis 22 kampu?
5.133. viesos spindulys pereina i
vandens stikl. Kritimo kampas lygus 35. Apskaiiuokite lio kamp.
5.134. viesa sklinda i vandens stikl, kurio absoliutinis lio rodiklis
1,7. Kokiu kampu spinduliai krinta
stikl, jeigu j lio kampas lygus 28?
5.135. Sauls spinduliai krinta vandens paviri, kai Sauls auktis vir
horizonto yra 30. Kaip jie sklis vandenyje?
5.136. viesos spindulys krinta dubenyje esanio vandens paviri. Koks
yra kritimo kampas, kai lio kampas 42?
5.137. viesos spindulys pereina i
vandens or. Kritimo kampas 52.
Apskaiiuokite lio kamp.
22. 3727

5.138. viesos spindulys, sklindantis


oru, krinta skysio paviri 40 kampu, o lta 24 kampu. Kokiu kampu
turt kristi tas spindulys, kad jo lio kampas bt lygus 20?
5.139. Naras nustat, kad viesos
spinduli lio kampas lygus 32. Kokiu kampu spinduliai krinta vandens
paviri?
5.140. Sauls spinduliai krinta vandens pripilt duben. Apskaiiuokite
t spinduli:
a) lio kamp, kai kritimo kampas
25;
b) kritimo kamp, kai lio kampas
42;
c) kritimo ir lio kamp, kai atspindio kampas 45;
d) kritimo horizontal dubens dugn
kamp, kai kritimo vandens paviri kampas lygus 45.
5.141. Narui, esaniam po vandeniu,
atrodo, kad sauls spinduliai krinta
vandens paviri 60 kampu. Kokiu
kampu Saul pakilusi vir horizonto?
5.142. viesos spindulys krinta vandens pripilt ind, ir dalis jo atsispindi 30 kampu. Koks yra to spindulio
kritimo ir lio kampas?
5.143. Kokiu kampu horizonto atvilgiu panirs po vandeniu akvalangininkas mato nusileidiani Saul?
5.144. viesos spindulys krinta vandens paviri 40 kampu. Kokiu kampu jis turi kristi stiklo paviri, kad
lio kampas bt toks pat?
5.145. viesos spindulys krinta dviej aplink rib 30 kampu. Pirmosios
aplinkos lio rodiklis 2,2. Koks yra
antrosios aplinkos lio rodiklis, jeigu
atsispindjs ir ls spindulys vienas
kitam statmeni?
337

5.146. Tuio indo dugne padtas veidrodis. Kaip kis atsispindjusiojo spindulio eiga, ind pamau pripilant vandens?

ir luusiojo spindulio lygus 120. Apskaiiuokite viesos lio kamp.


5.154. Kokiu kampu viesos spindulys
turi kristi stiklo paviri, kad lio
kampas bt perpus maesnis u kritimo kamp?
5.155. viesos spindulio kritimo vandens paviri kampas yra 10 didesnis
u lio kamp. Raskite spindulio kritimo kamp.

5.147. viesos spindulys krinta 45


kampu vandens pripilt ind. Kokiu
kampu jis krinta horizontal indo
dugn?
5.148. viesos spindulys krinta 30
kampu i oro vandens paviri. Kaip
pakis jo lio kampas, jeigu kritimo
kampas padids 15?
5.149. viesos spindulys krinta
ploki dviej aplink, kuri santykinis lio rodiklis n, paviri ir, pasieks j, i dalies atsispindi, i dalies
lta. Kokiam kritimo kampui esant,
atsispindjs spindulys bus statmenas
lusiajam?
5.150. Ls ir atsispindjs viesos
spindulys sudaro 90 kamp. Apskaiiuokite lio rodikl, kai kritimo
kampo sinusas lygus 0,8.
5.151. Kokiu kampu ore sklindantis
viesos spindulys krinta vandens paviri, jeigu kampas tarp lusiojo ir
atsispindjusiojo spindulio lygus 90?
5.152. viesos spindulys pereina i oro
stikl (n = 1,5). Kampas tarp atsispindjusiojo ir lusiojo spindulio lygus 90. Apskaiiuokite kritimo ir lio kamp.
5.153. viesa sklinda i oro etilo alkohol. Kampas tarp atsispindjusiojo

5.156. Kokiu kampu nukryps nuo savo pradins krypties viesos spindulys, perjs stiklo paviri? deimanto paviri? Spindulio kritimo
kampas lygus 45.
5.157. Nustatant stiklo lio rodikl,
buvo nubraiyta viesos spindulio eiga stiklinje ploktelje. Kritimo
kampo sinuso linijos AB ilgis lygus
73 1 mm, lio kampo sinuso linijos
CD ilgis lygus 47 1 mm. Apskaiiuokite stiklo lio rodikl ir vertinkite
rezultato paklaid.

1>

ZAS v

O
\
h- V

5.158. tvenkinio dugn vertikaliai


smeigta 1,25 m ilgio kartis. Kokio ilgio el ji meta tvenkinio dugne, kai

sauls spinduliai krinta vanden 38


kampu, o kartis yra visa panirusi?
5.159. ups dugn kaltas strypas ir
1 m jo ilinds vir vandens. Kokio ilgio el strypas meta vir vandens
ir ups dugne, kai Saul pakilusi vir
horizonto 30 kampu, o up yra 2 m
gylio? Vandens lio rodiklis 1,33.

5.165. viesos spindulys krinta 40


kampu take A stiklin gretasien
ploktel. Ls jis pasiekia tak B.
ia i dalies lta, i dalies atsispindi
kryptimi . Take C jis vl i dalies
atsispindi, i dalies lta. Apskaiiuokite spindulio kelio ABC ilg stikle,
kai ploktels storis 0,5 cm.

5.160. Kodl pro lango stikl kartais


matome ikreiptus daiktus?
5.161. Du lygiagrets viesos spinduliai krinta stiklin gretasien
ploktel 60 kampu. Atstumas tarp
ploktelje sklindani spinduli lygus 0,7 cm, stiklo lio rodiklis 1,5.
Apskaiiuokite atstum tarp tak A
ir B.
5.166. irdamas akmen, gulint
ant lygaus ups dugno, vejys nustat, kad jis yra 80 cm gylyje. Kampas
tarp regjimo spindulio ir statmens
vandens paviriui lygus 60. Koks i
tikrj yra ups gylis?

5.162. 2 cm storio stiklin gretasien ploktel viesos spindulys krinta


60 kampu. Kiek pasislinks jis ieis
i ploktels?
5.163. Berniukas stengiasi lazda pataikyti akmen, gulint 40 cm gylio
upelio dugne. Nusitaiks jis smeigia
lazd 45 kampu vandens paviri.
Kokiu atstumu nuo akmens lazda pataikys upelio dugn?
5.164. irdamas vandens paviri
30 kampu, mogus mato baseino dugne gulini monet 0,5 m toliau, negu
ji yra i tikrj. Kokio gylio yra baseinas?

5.167. viesos spindulys krinta 70


kampu stiklin gretasien ploktel,
kurios storis 3 cm. Stiklo lio rodiklis 1,5. Nustatykite, kiek pasislenka
tas spindulys ploktelje.
5.168. viesos spindulys krinta 60
kampu stiklin gretasien ploktel
ir ieina i jos pasislinks 20 mm.
Stiklo lio rodiklis lygus 1,5. Koks
yra ploktels storis?
5.169. Nustatykite pro skaidri gretasien ploktel prajusio spindulio
poslink a, kai to spindulio kritimo
kampas a, lio kampas , ploktels
storis d.
5.170. rodykite, kad, irint vertikalia kryptimi, vizualiai nustatytas

vandens telkinio gylis sudaro 3/4 jo


tikrojo gylio.
5.171*. 1 cm storio stiklins gretasiens ploktels upakalin sienel
pasidabruota, o 4 cm atstumu nuo
priekins sienels padtas daiktas.
Statmena ploktels paviriui kryptimi stebimas to daikto atvaizdas. Nustatykite jo padt. Stiklo lio rodiklis lygus 1,5.
5.172*. Inde sluoksniais isidst du
nesimaiantys skysiai, kuri lio rodiklis H1 = 1,3 ir n2 = 1,5. Viruje
storio Iil = 3 cm sluoksnis, kurio lio
rodiklis nv apaioje storio h2 = 5 cm
sluoksnis. Kokiu atstumu nuo skysio
paviriaus matysime indo dugn, irdami j i viraus pro abu skysius?
5.173*. 8 cm aukio indas sklidinai
pripiltas vandens, o ant dugno padtas plokiasis veidrodis. mogus iri savo atvaizd tame veidrodyje. Kokiu atstumu akomoduota mogaus
akis, jeigu atvaizdas yra h = 10 cm
atstumu nuo vandens lygio? Vandens
lio rodiklis 1,33.

5.177. Brinyje parodyta trikampi


prizmi sistema. Persibraiykite j
savo ssiuvin ir parodykite apytiksliai tolesn 1 bei 2 spindulio eig. Kaip
galima pavadinti i sistem: glaudiamja ar sklaidomja?

a)

b)

5.178. Pro stiklin prizm stebimo


daikto atvaizdas atrodo pasislinks.
kuri pus? Kodl? Nubraiykite brin.
5.179. Brinyje parodyta prizminio
periskopo schema. Persibraiykite j
savo ssiuvin ir parodykite viesos
spindulio eig periskope.

5.174*. Perjs pro ploktel, viesos


spindulys pasislinko 2 cm. Ploktels
lio rodiklis lygus 1,7, o spindulio
kritimo kampo sinusas 0,8. Apskaiiuokite ploktels stor.
5.175. Stovdamas ant tilto, berniukas
i akies nustat, kad ups gylis lygus
2 m. Koks yra tikrasis tos ups gylis?

5.176. Kada trikamp prizm nukreipia j kritus viesos spindul ne


pagrindo, o lauiamojo kampo link?
Kodl?

5.180. viesos spindulys krinta stiklin trikamp prizm, kurios lauiamasis kampas 3, statmenai jos priekinei sienelei. Stiklo lio rodiklis
1,5. Kokiu kampu prizm nukreipia t
spindul?

5.181. Antrojo pasaulinio karo metais


tank bokteliuose buvo sumontuoti
prizminiai periskopai, pavaizduoti brinyje. Paaikinkite j paskirt ir veikimo princip.

5.182. Spindulys SN krinta stiklin


staij trikamp prizm statmenai jos sienai AB. Nustatykite, ar tas
spindulys l kritimo sien AC take
N, ar visikai atsispinds. Laikykite,
kad kampas lygus 30.

138. Visikasis viesos atspindys


5.183. Ar gali, eidamas i vandens
stikl, viesos spindulys visikai atsispindti? Kodl?

5.188. Ant vilnonio audinio skiauts


ulainkite kelet vandens laeli.
Kodl jie blizga?

5.184. Kaip paaikinamas brangakmeni spindjimas?

5.189. atsispindini nuo ramaus vandens paviriaus saul galima irti


neprisimerkus ir vidurdien. Taiau
giedr ryt ir pavakare is atspindys
yra akinaniai rykus. Paaikinkite
reikin.

5.185. Kodl blizga oro burbuliukai


vandenyje?
5.186. Keleiviui, ukopusiam ant steps kauburio tyk sault ryt, kartais atrodo, kad tolimi daiktai atsispindi nuo lygaus vandens paviriaus
(miraas). Si iliuzija susidaro dl to,
kad viesos spinduliai, sklindantys
nuo daikt pagal ems paviri, visikai atsispindi nuo oro sluoksnio,
esanio arti ems, ir po to patenka
stebtojo ak. Koki tak viesos lio rodikliui turi oro kaitimas?
5.187. Kodl nuo tilto matyti ups vidurio dugnas, o nuo kranto ne?

5.190. Kodl dirva, kartonas, medis ir


kitos mediagos sulapintos atrodo
tamsesns?
5.191. Akvalangininkas, plaukiantis
po vandeniu, visada mato ant kranto
stovint vej. Sis tik retais atvejais
gali matyti po vandeniu panirus akvalanginink. Kodl?
5.192. Elektroninis spindulys sukl televizoriaus ekrano liuminoforo
vytjim take A. Pratskite viesos

spinduli eig vamzdio stikle nuo io


tako ir paaikinkite j neigiam tak vaizdui televizoriuje.

\-A
A

7
5.193. Ar galima viesos spindul kaip
vielel apvynioti apie rank? Kodl?

5.203. viesos visikojo atspindio nuo


tam tikros mediagos (kuri ribojasi su
oru) ribinis kampas lygus 30. Apskaiiuokite tos mediagos lio rodikl.
Koks bus viesos visikojo atspindio
nuo tos mediagos ribinis kampas, kai
ji ribosis su etilo alkoholiu?
5.204. 1 spindulys krinta vanden ir
or skiriani rib take O 30 kampu, 2 spindulys take O1 60 kampu. Nubraiykite (tiksliai) tolesn i
spinduli eig.

5.194. Jeigu pro vien sulenkto stiklinio strypo gal praleistume viesos
sraut, tai jis beveik nesusilpnjs pasiekt kit strypo gal. Koks reikinys sudaryt toki viesolaidi veikimo pagrind?
5.195. Staigiai sulenktas viesolaidis
nustoja veikti. Kodl?
5.196. Ribinis visikojo atspindio nuo
alkoholio kampas 47. Apskaiiuokite
alkoholio lio rodikl.

ta vandens paviri i prieing


pusi 50 kampu. Kokiu kampu jie
lta?

5.197. Nustatykite ribin viesos atspindio nuo vandens, stiklo ir deimanto kamp.
5.198. Kokiu ribiniu kampu turi kristi
viesos spinduliai, kad pereit i deimanto cukr?
5.199. viesa sklinda i stiklo vanden. Apskaiiuokite jos visikojo vidaus
atspindio ribin kamp.
5.200. Apskaiiuokite ribin visikojo
atspindio nuo organinio stiklo kamp (n = 1,5).
5.201. Ar ieis viesos spindulys i
vandens or, jeigu jo kritimo kampas lygus 45; 50?
5.202. Kas atsitiks viesos spinduliui,
krintaniam 75 kampu stiklo ir ledo
rib?

3 m gylio baseino dugne. Koks turi


bti maiausias plduriuojanio neskaidraus udangalo spindulys, kad
altinis, stebint basein i viraus, nebt matomas?
5.207. Sklisdamas i gelms, viesos
spindulys visikai atsispindi nuo vandens paviriaus. Ar ieis tas spindulys
or, kai ant vandens paviriaus bus
upilta kedro aliejaus?

5.208*. Plaukiodamas po vandeniu,


naras mato atsispindjusias nuo vandens paviriaus tas horizontalaus dugno dalis, kurios yra 15 m atstumu nuo
jo ir toliau. Naro gis 1,5 m, vandens
lio rodiklis 1,33. Kokiame vandens
gylyje yra naras?
5.209. Indo dugne, po 0,4 m storio vandens sluoksniu, yra takinis viesos
altinis, o vandens paviriuje plduriuoja apskritas diskas, kurio centras
yra vir altinio. Koks turi bti maiausias disko spindulys, kad altinio
skleidiami spinduliai neieit i vandens?
5.210. viesos spindulys krinta vienalyt skaidr rutul ir patenka j.
Sklisdamas rutuliu, jis tam tikrame
take pasiekia paviri, skiriant rutul nuo oro. Ar gali tame take vykti
visikasis vidaus atspindys? rodykite.
5.211. Stikle, kurio lio rodiklis 1,52,
yra vandens pripildyta sferin ertm.
Jos spindulys lygus 3 cm. ertm
krinta lygiagrei spinduli viesos
pluotai. Nustatykite ertms centr
patekusio to pluoto spindul.

5.212. Koks turi bti maiausias stiklins prizms lauiamasis kampas, kad spindulys SN visikai atsispindt?

5.213. viesos spindulys krinta statmenai lygiaons stiklins prizms


sien ir visikai atsispindi nuo prieprieins sienos. Stiklo lio rodiklis
1,6. Apskaiiuokite prizms lauiamj kamp.
5.214. Ant lygiakrats stiklins prizms pagrindo yra dulkel. Koks turi
bti didiausias stiklo lio rodiklis,
kad dulkel bt galima matyti pro
onin prizms sien? Spinduliai neatsispindi n nuo vienos sienels stiklo
ir oro ribos.

139. Liai
5.215. Kodl augalai paprastai nelaistomi kart sault dien?
5.216. Kaip galima sault dien nustatyti glaudiamojo lio pagrindinio
idinio nuotol, turint tik liniuot?
5.217. Ant lapo su spausdintu tekstu
pateko laas skaidri klij. Kodl pro
la matomos raids atrodo didesns
u gretimas?
5.218. Kur reikia pastatyti daikt, kad
gautume natralaus dydio neapverst jo atvaizd?

5.219. Nejudindami lio, sukeiskite


vietomis daikt ir ekran. Kaip pasikeis tikrasis daikto atvaizdas? Patikrinkite bandymu.
5.220. Kokiu liu gaunamas didiausias didinimas? Kokiu atstumu nuo
lio tada reikia padti daikt?
5.221. Sudarykite liu vaks atvaizd ekrane. kuri pus slinks atvaizdas, kai vak po truput stumsime
dein? Kodl? Nubraiykite aikinamj brin.

5.222. Lis sukuria ekrane tikrj


lemputs atvaizd. Kaip pasikeis tas
atvaizdas, jeigu udengsime virutin
lio pus?
5.223. Kurioje dje yra glaudiamasis lis, kurioje sklaidomasis?
Grafikai nustatykite kiekvieno t li optin centr ir idin.

5.229. Pagal dviej spinduli eig u


lio nustatykite vieianio tako padt. Vienas i t spinduli kerta pagrindin optin a lio idinyje.

O1

F4*

O2

O1

a)

S
o,

O ^

b)
5.230. Remdamiesi briniu, nustatykite lio pagrindini idini padt.

5.224. Kokiomis slygomis abipus ikilas lis virsta sklaidomuoju?


5.225. Abipus ikilo plonojo lio idinio nuotolis lygus 75 cm. Kokia yra to
lio lauiamoji geba?
5.226. Lio lauiamoji geba lygi 10 D.
Koks yra to lio idinio nuotolis?
5.227. Akini lauiamoji geba 5 D;
- 3 , 5 D. Apskaiiuokite j stikl idinio nuotol.
5.228. vieiantis takas yra glaudiamojo lio pagrindinje optinje ayje
atstumu, maesniu u idinio nuotol.
Nubraiykite to tako atvaizd, kai lio idinio nuotolis inomas.

O1

O2

O
1

5.231. Brinyje pavaizduota spindulio


eiga prie glaudiamj l (AB) ir u
jo (). Nubrkite spindulio DE tolesn eig.

5.232. vieiantis takas yra glaudiamojo lio pagrindinje optinje ayje. Nustatykite jo atvaizdo padt.
5.233. glaudiamj l krinta viesos spindulys (nusibrkite j patys).
Nubraiykite lusio spindulio eig.

O1

5.236. Brinyje O1O2 lio pagrindin optin ais, S takinis viesos


altinis, S 1 jo atvaizdas. Braiydami nustatykite lio optinio centro bei
pagrindini idini padt.
O,

O1

O1

5.234. Brinyje pavaizduota rodykls


AB padtis. Nustatykite jos atvaizdo
padt.

^1
5.237. Brinyje parodyta lio pagrindin optin ais O1O2, vieiantis takas A bei jo atvaizdas A1. Nustatykite
lio padt ir nubraiykite daikto BC
atvaizd.
A1

o,

O1

A.
O1

5.235. Briniuose pavaizduota daikto


AB padtis lio pagrindins optins
aies atvilgiu. Nustatykite to daikto
atvaizdo padt.

A
4

O1

B
C

5.238. Brinyje pavaizduota lio pagrindin optin ais O1O2, vieiantis


takas A ir jo atvaizdas A1. Kurioje
vietoje yra lis? Koks jis? Nubraiykite rodykls BC atvaizd.

O,

a)

A1

O,

O1

O1

O,

C
F

O2

5.239. vieiantis takas yra sklaidomojo lio idinyje. Kokiu atstumu


nuo lio susidaro to tako atvaizdas?
Isprskite udavin analiziniu ir grafiniu bdu.

5.240. Briniuose parodyta lio pagrindin optin ais O1O2, vieiantis


takas A bei jo atvaizdas A1. Nustatykite lio padt ir nubraiykite tako
B atvaizd.

kite, kur yra lis ir koks jis. Raskite


jo pagrindini idini padt. Tikrasis
ar menamasis yra viesos altinio atvaizdas?

A
O1

O2

O2

O1
M

a)

a)

O1

O2

b)
B
m
O1

O2

5.243. Briniuose pavaizduota spindulio eiga prie sklaidomj l ir u


jo. Grafikai nustatykite lio pagrindini idini padt.

b)
5.241. inodami spinduli eig u
sklaidomojo lio, nustatykite vieianio tako padt. Vieno spindulio
tsinys kerta pagrindin optin a lio pagrindiniame idinyje.
a)
S

O1

O2

5.242. Brinyje S takinis viesos


altinis, S1 jo atvaizdas, o O1O2
lio pagrindin optin ais. Nustaty-

b)

5.244. Briniuose pavaizduota rodykl AB, sklaidomasis lis, jo pagrindin optin ais ir idiniai. Nubraiykite tos rodykls atvaizd.

5.248. Nubraiykite vieianio tako


atvaizd, matom pro stiklin trikamp prizm. Spindulio kritimo kampas
ne didesnis kaip 30, stiklo n = 1,46.
5.249. Kaip reikia padti du glaudiamuosius lius, kad lygiagrets spinduliai, perj pro tuos lius, vl bt
lygiagrets? Nubraiykite brin.

o,

O,

5.251. vieiantis takas yra glaudiamojo lio idinio ploktumoje tam


tikru atstumu nuo pagrindins optins aies. U lio stovi plokiasis
veidrodis, statmenas pagrindinei optinei aiai. Kur bus tako atvaizdas?

a)

o/

B
F

5.250. Kaip reikia padti glaudiamj


ir sklaidomj lius, kad lygiagrets
spinduliai, krintantys pirmj j, u
li vl bt lygiagrets?

O2

5.252. Brinyje O1O2 lio pagrindin optin ais, AB l krintantis spindulys, BC ls spindulys.
Nustatykite lio pagrindinio idinio
padt.

b)
5.245. l, kurio idinio padtis inoma, krinta nelygiagretus pagrindinei optinei aiai spindulys. Nubraiykite jo eig u lio.
5.246. Nubraiykite vieianio tako
S atvaizd, matom pro stiklin gretasien ploktel (kurios n = 1,46).
5.247. Tarp vieianio tako ir akies
yra gretasien ploktel. Braiydami
gaukite to tako atvaizd. Koks jis?

>

N B

O1

O2

5.253. Atlikdamas laboratorin darb,


mokinys gavo ekrane aik deganios
vaks atvaizd. Atstumas nuo vaks
iki lio buvo 30 cm, o nuo lio iki
ekrano 23 cm. Kokio idinio nuotolio ir lauiamosios gebos l naudojo
mokinys?

5.254. Daiktas padtas 0,4 m atstumu


nuo lio, o to daikto menamasis atvaizdas gautas u 1,2 m nuo lio.
Koks yra lio idinio nuotolis?
5.255. Kur ir kok atvaizd gausime,
jeigu daikt padsime 30 cm atstumu
nuo lio, kurio idinio nuotolis lygus
60 cm?
5.256. 30 cm atstumu nuo lio padto daikto tikrasis atvaizdas susidaro
tokiu pat atstumu nuo lio. Apskaiiuokite to lio idinio nuotol.
5.257. Menamasis daikto atvaizdas
yra glaudiamojo lio idinio ploktumoje. Kokiu atstumu nuo lio yra
daiktas?

5.263. Daiktas padtas 40 cm atstumu


nuo lio, kurio lauiamoji geba 2 D.
Kiek pasikeis atstumas nuo lio iki
to daikto atvaizdo, jeigu daikt padsime 15 cm ariau lio?
5.264. vieiantis daiktas nutols nuo
lio 12,5 m, o tikrasis jo atvaizdas
85 cm. Kur susidarys atvaizdas, jeigu
daikt pastumsime ariau lio 2,5 m?
5.265. Atstumas nuo daikto iki ekrano 120 cm. Kur reikia padti glaudiamj l, kurio idinio nuotolis 25 cm,
kad ekrane susidaryt rykus daikto
atvaizdas?
5.266. Tiesin lio didinim ireikkite lio idinio nuotoliu ir daikto atstumu iki lio.

5.258. Kokiu atstumu nuo glaudiamojo lio yra daiktas, jeigu lio
idinio nuotolis 0,25 m, o daikto menamasis atvaizdas sutampa su ploktuma, esania 1 m atstumu nuo lio?

5.267. Daiktas yra 15 cm atstumu


prie glaudiamj l, o atvaizdas
30 cm atstumu kitapus lio. Apskaiiuokite lio idinio nuotol ir didinim.

5.259. Kokiu atstumu nuo abipus ikilo lio, kurio lauiamoji geba 2,5 D,
reikia padti daikt, kad jo atvaizdas
bt nutols nuo lio 2 m?

5.268. Daiktas padtas 4F atstumu


nuo lio. Kiek kart daikto atvaizdas
ekrane maesnis u pat daikt?

5.260. I pradi daiktas buvo 1,6F atstumu nuo lio, paskui priartjo iki
0,8F. Kiek dl to pakito atstumas nuo
lio iki daikto atvaizdo, jeigu lio
lauiamoji geba 2,5 D?
5.261. Glaudiamojo lio idinio nuotolis F. vak stovi prie t l atstumu d, kuris lygus: a) 2F; b) 4F. Kokiu
atstumu nuo lio susidaro rykus
vaks atvaizdas?
5.262. I pradi daiktas buvo 1,5F atstumu nuo lio, paskui priartjo iki
0,7F. Kiek dl to pasislinko daikto atvaizdas, jeigu lio lauiamoji geba
- 2 , 4 D?

5.269. Daiktas nutols nuo abipus ikilo lio 24 cm atstumu, o jo atvaizdas 0,4 m atstumu. Apskaiiuokite
lio lauiamj geb, idinio nuotol
ir didinim.
5.270. Kaip reikia laikyti l, kurio idinio nuotolis 13 cm, daikt ir ekran, kad bt gautas 5 kartus padidintas atvaizdas? Atlikite bandym.
5.271. Kokiu atstumu nuo abipus ikilo lio, kurio idinio nuotolis 40 cm,
reikia padti daikt, kad jo atvaizdas
bt:
a) natralaus dydio;
b) kitoje lio pusje 2 m atstumu
nuo jo?
Koks yra to lio didinimas?

5.272. Glaudiamojo lio pagrindinio


idinio nuotolis F. Kokiu atstumu nuo
lio reikia padti daikt, kad jo atvaizdas bt daugiau negu 3 kartus,
bet maiau negu 4 kartus didesnis u
daikt?
5.273. Kokiu atstumu nuo abipus ikilo lio, kurio idinio nuotolis 40 cm,
reikia padti daikt, kad jo atvaizdas
bt:
a) natralaus dydio;
b) 2 kartus padidintas;
c) 2 kartus sumaintas?
5.274. Kokiu atstumu nuo lio, kurio
idinio nuotolis 12 cm, reikia pastatyti daikt, kad tikrasis jo atvaizdas bt 3 kartus didesnis u pat daikt?
5.275. vak pastatyta 12,5 cm atstumu nuo glaudiamojo lio, kurio lauiamoji geba 10 D. Kokiu nuotoliu nuo
lio gaunamas atvaizdas ir koks jis
yra?
5.276. Liu, kurio idinio nuotolis
20 cm, gautas daikto atvaizdas ekrane, nutolusiame nuo lio 1 m. Kokiu
atstumu nuo lio nutols daiktas?
Koks yra jo atvaizdas?
5.277. Liu, kurio lauiamoji geba
4 D, reikia gauti 5 kartus padidint
daikto atvaizd. Kokiu atstumu prie
l reikia padti daikt?
5.278. Plonojo lio lauiamoji geba
5 D. Daiktas padtas 60 cm atstumu
nuo lio. Kur ir koks susidarys to
daikto atvaizdas?
5.279. 1,8 m atstumu nuo glaudiamojo lio pastatyto daikto atvaizdas
yra 5 kartus maesnis u pat daikt.
Apskaiiuokite lio idinio nuotol.
5.280. Atstumas nuo daikto iki glaudiamojo lio 5 kartus didesnis u

lio idinio nuotol. Kiek kart daikto atvaizdas bus maesnis u pat
daikt?
5.281. 40 cm atstumu nuo abipus ikilo lio pastaius daikt, gaunamas
tikrasis, apverstasis ir 1,5 karto padidintas jo atvaizdas. Koks yra lio idinio nuotolis?
5.282. Liu gaunamas tikrasis, 2
kartus padidintas daikto atvaizdas.
Atstumas nuo lio iki atvaizdo lygus
24 cm. Nustatykite lio idinio nuotol.
5.283. Liu gaunamas menamasis,
4,5 karto padidintas daikto atvaizdas.
Daiktas nutols nuo lio 3,8 cm. Kokia yra lio lauiamoji geba?
5.284. 200 cm atstumu nuo sienos stovi deganti vak. Tarp j, u 40 cm
nuo vaks, padjus glaudiamj l,
ant sienos susidaro rykus vaks atvaizdas. Apskaiiuokite lio pagrindinio idinio nuotol. Nustatykite, koks
yra atvaizdas.
5.285. Tarp deganios lempos ir ekrano yra 3,2 m nuotolis. Kokiu atstumu
nuo lempos reikia pastatyti l, kad
ekrane susidaryt rykus 3 kartus padidintas atvaizdas? Koks yra to lio
idinio nuotolis?
5.286. Abipus ikilu liu gautas tiesusis daikto atvaizdas yra 2 kartus
didesnis u daikt. Atstumas tarp
atvaizdo ir daikto lygus 20 cm. Nustatykite lio idinio nuotol.
5.287. Glaudiamuoju liu ekrane
gaunamas rykus 2 kartus padidintas
daikto atvaizdas. Atstumas nuo daikto iki lio 6 cm didesnis u lio idinio nuotol. Apskaiiuokite atstum
nuo lio iki ekrano.

5.288. Atstumas nuo daikto iki ekrano 3 m. Kokios lauiamosios gebos


l reikia paimti ir kur j pastatyti,
norint gauti 5 kartus padidint daikto
atvaizd?

5.289. Prie l 12,5 cm atstumu pastatytos liniuots skals milimetrins


padalos atvaizdas ekrane yra 8 cm ilgio. Kokiu atstumu nuo lio yra ekranas?
5.290. Glaudiamojo lio idinio nuotolis 20 cm. Kokiu atstumu nuo to lio reikia padti daikt, kad jo atvaizdas bt natralaus dydio?
5.291. 5 cm aukio apviestas plyys
projektuojamas 10 cm idinio nuotolio glaudiamuoju liu ekran, nutolus nuo lio 12 cm. Apskaiiuokite
plyio atvaizdo ekrane aukt.
5.292. 15 cm aukio daiktas stovi
1,5F atstumu nuo lio. Kokio aukio statmenas pagrindinei optinei aiai
atvaizdas susidarys ekrane?

5.296. Kaitinamosios lemputs silas


ir jo atvaizdas, gautas liu, kurio lauiamoji geba 8 D, yra vienod matmen. Kaip reikia pakeisti atstum tarp
lio ir lemputs, kad atvaizdas sumat 3 kartus?
5.297. 16 cm aukio daiktas 80 cm
nutols nuo lio, kurio lauiamoji
geba - 2 , 5 D. Kaip pakis atvaizdo
auktis, daikt priartinus prie lio
40 cm?
5.298. Atstumas nuo daikto iki lio
ir nuo lio iki tikrojo to daikto atvaizdo yra vienodas ir lygus 60 cm.
Kiek kart pakis atvaizdas, jeigu daikt paslinksime 20 cm:
a) ariau lio;
b) toliau nuo lio?
5.299. Prie l 12,5 cm atstumu
esanios liniuots skals milimetrins
padalos atvaizdas ekrane yra 2,4 cm
ilgio. Apskaiiuokite lio idinio nuotol.

5.293. 1,2 cm aukio daiktas nutols


60 cm nuo abipus ikilo lio, kurio
idinio nuotolis 50 cm. Kur ir koks susidarys to daikto atvaizdas?

5.300. vaks liepsna yra 5 cm aukio, o liu gautas jos atvaizdas ekrane 15 cm aukio. Nejudinant lio, vak pastumiama 1,5 cm toliau
nuo jo. Po to paslinkus ekran, jame
vl gaunamas rykus liepsnos atvaizdas, kurio auktis 10 cm. Apskaiiuokite lio idinio nuotol.

5.294. Lio lauiamoji geba 3,5 D.


40 cm atstumu nuo jo stovi 12 cm
aukio daiktas, statmenas pagrindinei optinei aiai. Kaip pakis jo atvaizdo auktis, jeigu t daikt padsime
50 cm atstumu nuo lio?

5.301*. Daikto auktis 3 cm, o liu


gauto jo tikrojo atvaizdo 18 cm.
Daikt pastmus 6 cm, jo atvaizdas
pasidar menamasis, be to, 9 cm
aukio. Apskaiiuokite lio idinio
nuotol ir lauiamj geb.

5.295. 125 cm atstumu nuo lio, kurio lauiamoji geba 2 D, padtas 15 cm


aukio daiktas, statmenas pagrindinei optinei aiai. Kaip pakis atvaizdo
auktis, daikt priartinus prie lio
50 cm?

5.302*. Daikto auktis 20 cm, o liu


gauto jo tikrojo atvaizdo 80 cm.
Daikt pastmus 5 cm, tikrasis jo atvaizdas sumajo iki 40 cm. Koks yra
lio idinio nuotolis ir kokia jo lauiamoji geba?

5.303*. Glaudiamasis lis, kurio lauiamoji geba 0,5 D, yra tarp dviej takini viesos altini. Atstum nuo t
altini iki lio santykis lygus 4. altini atvaizdai susidaro vienoje lio
pusje 2 m atstumu vienas nuo kito.
Apskaiiuokite atstum tarp viesos
altini.

5.304. Kaip, naudodamiesi liniuote,


sault dien galime nustatyti glaudiamojo ir sklaidomojo lio lauiamj geb? Be to, dar yra inoma, kad
glaudiamojo lio lauiamosios gebos
modulis didesnis u sklaidomojo lio.
5.305. Abipus gaubto plonojo lio idinio nuotolis - 5 0 cm. Kokia yra to
lio lauiamoji geba?
5.306. Daiktas yra 12 cm atstumu nuo
abipus gaubto lio, kurio idinio
nuotolis - 1 0 cm. Nustatykite, kokiu
atstumu nuo lio susidaro to daikto
atvaizdas.
5.307. Kokiu atstumu prie sklaidomj l reikia pastatyti daikt, kad
menamasis jo atvaizdas bt viduryje
tarp lio ir jo idinio?
5.308. Daikto atvaizdas susidar 9 cm
atstumu nuo sklaidomojo lio, kurio
idinio nuotolis 12 cm. Koks atstumas
buvo nuo daikto iki lio?
5.309. vieiantis takas yra 5 D lauiamosios gebos sklaidomojo lio pagrindinje optinje ayje, o tuo liu
gautas atvaizdas nutols nuo lio
perpus maiau negu takas. Apskaiiuokite atstum nuo lio iki vieianio tako.
5.310. Lis didina 10 kart. Apskaiiuokite jo idinio nuotol F, kai atstu-

mas nuo lio iki daikto lygus 9,9 cm.


Inagrinkite du atvejus.
5.311. Daiktas yra mF atstumu prie
sklaidomj l. Kokiu atstumu nuo
lio susidarys menamasis to daikto
atvaizdas ir kiek kart jis bus maesnis u pat daikt?
5.312. Padjus daikt 50 cm atstumu
prie sklaidomj l, gaunamas
5 kartus sumaintas atvaizdas. Apskaiiuokite lio idinio nuotol.
5.313. Lio lauiamoji geba - 4 , 5 D.
Kokiu atstumu nuo to lio reikia padti daikt, kad jo atvaizdas bt
6 kartus sumaintas?
5.314. 40 cm atstumu prie sklaidomj l pastatyto daikto atvaizdas yra
menamasis ir 4 kartus sumaintas.
Nustatykite lio lauiamj geb.

5.315. Takinis daiktas juda 3 cm/s


greiiu apskritimo lanku apie glaudiamojo lio a ploktumoje, statmenoje jai ir nutolusioje nuo lio
1,5F atstumu. Kokia kryptimi ir kokiu greiiu juda daikto atvaizdas?
5.316*. Televizijos sistuvo objektyvas
siunia 5 m atstumu prie j laisvai
krintanio kno atvaizd viesai
jautr perdavimo vamzdio sluoksn.
Nustatykite sistuvo objektyvo idinio
nuotol, kai atvaizdas juda 0,2 m/s2 pagreiiu.

5.317. Ar galima t pat l vienoje


aplinkoje laikyti sklaidomuoju, o kitoje glaudiamuoju? Kodl.
5.318. Kaip pakis stiklinio lio idinio nuotolis, kai t l panardinsime
vanden? Kodl?

5.319. Kiek li galima gauti perkirtus stiklin rutul lygiagreiomis


ploktumomis? Kodl? Nubraiykite
brin.
5.320. Abipus ikilo lio paviri kreivumo spinduliai 20 cm ir 30 cm, lio
rodiklis 1,5. Apskaiiuokite to lio idinio nuotol.
5.321. Abipus ikilo lio paviri kreivumo spindulys R vienodas. Lio lio rodiklis 1,5. Nustatykite to lio
idinio nuotol.
5.322. I akmens druskos pagamintas
abipus ikilas lis, kurio paviri
kreivumo spindulys 40 cm. Kokia yra
to lio lauiamoji geba ore?
5.323. rodykite, kad:
a) simetriko glaudiamojo lio, pagaminto i stiklo, kurio lio rodiklis
1,5, idinio nuotolis lygus lio kreivumo spinduliui;
b) plokiai ikilo glaudiamojo lio,
pagaminto i to paties stiklo, idinio
nuotolis lygus jo ikilojo paviriaus
kreivumo dvigubam spinduliui.
5.324. Stiklinio abipus ikilo lio
kreivumo spindulys 10 cm. Koks bus
to lio idinio nuotolis vandenyje?
Stiklo lio rodiklis 1,6.
5.325. I stiklo reikia pagaminti abipus ikil l, kurio idinio nuotolis
10 cm. Nustatykite, kokie turi bti to
lio paviri kreivumo spinduliai, inodami, kad vienas j 1,5 karto didesnis u kit.
5.326. I organinio stiklo pagaminto
lio idinio nuotolis yra 1,2 karto didesnis u tokios pat formos paprasto

stiklo lio. Nustatykite


stiklo lio rodikl.

organinio

5.327. Raskite 5 D lauiamosios gebos


ikilai gaubto glaudiamojo lio paviri kreivumo spindulius, inodami,
kad vienas j 2 kartus didesnis u
kit.
5.328. Plokiai ikilo kvarcinio lio
lauiamoji geba 8,2 D. Apskaiiuokite
ikilosios puss kreivumo spindul.
5.329. Stiklinio lio idinio nuotolis
ore lygus 20 cm. Apskaiiuokite to lio idinio nuotol vandenyje. Stiklo
lio rodiklis 1,6.
5.330. Indelis, kurio dugnas 12 cm
spindulio rutulio nuopjova, buvo pripiltas vandens. iam sualus, susidar plokiai ikilas ledinis lis. Kokiu
atstumu nuo to lio susikirs sauls
spinduliai, krintantys j lygiagreiai
su pagrindine optine aimi?
5.331. Glaudiamojo lio paviri
kreivumo spinduliai lygs 20 cm, o
daikto, pastatyto 25 cm atstumu nuo
to lio, tikrasis atvaizdas nutols nuo
lio 1 m. Apskaiiuokite stiklo, i kurio pagamintas lis, lio rodikl.
5.332. 1,24 cm skersmens rutuliukas
pagamintas i stiklo, kurio lio rodiklis 1,5. Kur is rutuliukas sudarys
sauls atvaizd?
5.333. Orinis lis, padarytas i dviej
laikrodio stikl, kuri paviriaus
kreivumas nevienodas, panardintas
vanden. Raskite to lio idinio nuotol, inodami, kad tokios pat formos
stiklinio lio idinio nuotolis ore lygus 40 cm. Stiklo lio rodiklis 3/2,
vandens 4/3, oro 1.

140. Regjimo kampas


5.334. Kodl mogui, iriniam iilgai geleinkelio, atrodo, kad bgiai tolumoje artja vienas prie kito?
5.335. 5,4 m aukio stulpas yra u
120 m nuo mogaus. Kokiu kampu
mogus mato t stulp?

5.339. Koks maiausias atstumas gali


bti tarp matavimo prietaiso padal,
kad mokinys, sdintis paskutiniame
suole, u 8 m nuo stalo, galt aikiai
jas skirti? Laikykite, kad ribinis regjimo kampas lygus 2'.

5.336. Kodl mogui atrodo, kad tolimi daiktai juda liau negu artimi?

5.340. mogus mato 10,5 m aukio


nam 930' kampu. Kokiu atstumu
nuo to namo jis stovi?

5.337. Kai regjimo kampas lygus V,


mogus negali irti kn. I kokio didiausio aukio laknas, skrisdamas vir futbolo aikts, dar gali pamatyti 25 cm skersmens sviedin?

5.341. Kokiu atstumu nuo mogaus


turi bti 5 cm aukio vieiantis
daiktas, kad mogus j matyt kaip
vieiant tak (regjimo kampas maesnis kaip 1')?

5.338. Kai grynas oras ir vidutinis apvietimas, normalios akies regjimo


kampas lygus 40". Kokiu atstumu nepavyks irti 10 cm skersmens skrituliuko, kuris yra baltame fone statmenai regjimo spinduliui?

5.342. Saul yra daug didesn u Mnul, taiau regimieji j matmenys beveik vienodi. Kodl? Koks i tikrj
Mnulio skersmuo? Visas jo diskas
(pilnatis) matomas 0,5 kampu, o atstumas nuo ems iki Mnulio lygus
380 000 km.

141. Optiniai prietaisai


5.343. Ant fotoaparato objektyvo nutp mus. Koki tak tai turs vaizdo kokybei? Kodl?
5.344. iuolaikinmis filmavimo kameromis galima gauti labai rykius filmus ir su siaura juosta. Kodl dideliems kino teatrams vis dar filmuojama su plaiomis juostomis?
5.345. Ant fotoaparato objektyvo yra
dulkeli. Ar pamatysime j atvaizd
nuotraukoje? Kodl?
5.346. Kino projektoriaus objektyvo idinio nuotolis 18 mm. Kiek kart jis
didins bdamas 2,7 m atstumu nuo
ekrano?
23. 3727

5.347. Fotoaparato objektyvo idinio


nuotolis 5 cm. Kokiu atstumu nuo objektyvo reikia pastatyti daikt, kad jo
atvaizdas nuotraukoje bt 9 kartus
maesnis u pat daikt?
5.348. I lktuvo, skrendanio 4000 m
auktyje, reikia nufotografuoti vietov masteliu 1 : 5000. Kokia turi bti
objektyvo lauiamoji geba?
5.349. Fotoaparatu, kurio idinio nuotolis 50 mm, i 500 m atstumo nufotografuotas televizijos boktas. Kokio
aukio yra tas boktas, jeigu jo atvaizdo kadre auktis 36 mm?
5.350. I kokio atstumo fotografuotas
8 m aukio namas, jeigu jo auktis
353

fotojuostoje yra 0,01 m? Fotoaparato


objektyvo idinio nuotolis 5 cm.
5.351. Kai daiktas buvo nufotografuotas i atstumo dv jo atvaizdas
fotojuostoje buvo aukio hv o kai
i atstumo d2 aukio h2. Apskaiiuokite fotoaparato objektyvo lauiamj geb.
5.352. Vieno fotoaparato objektyvo idinio nuotolis 5 cm, kito 4 cm.
Kuriuo aparatu fotografuojant i tos
paios vietos, gaunamas didesnis atvaizdas? Kodl?
5.353. I 5 km auktyje skrendanio
lktuvo reikia nufotografuoti vietov
1 : 20 000 masteliu. Kokios lauiamosios gebos fotoaparato objektyvas geriausiai tinka iam tikslui? Kokiu
masteliu iuo fotoaparatu bus fotografuojamas ems pavirius i 250 km
auktyje skriejanio dirbtinio ems
palydovo?
5.354. Kai daiktas yra 8,5 m atstumu
nuo fotoaparato, jo matiniame stikle
matomas 13,5 mm aukio atvaizdas,
kai 2 m atstumu 60 mm aukio.
Apskaiiuokite fotoaparato objektyvo
idinio nuotol.
5.355. Topografiniam vietovs vaizdui
gauti i lktuvo, skrendanio 2 km
auktyje, reikia nufotografuoti t vietov masteliu 1 : 4000. Koks turi bti
fotoaparato objektyvo idinio nuotolis?

Bi

a;

5.356. Kokiu atstumu nuo projektoriaus objektyvo reikia pastatyti ekran, kad jame susidaryt 50 kart
didesnis atvaizdas negu skaidrje?
Objektyvo idinio nuotolis 10 cm.
5.357. Projektoriaus objektyvo idinio
nuotolis 15 cm, atstumas nuo skaidrs iki objektyvo 15,6 cm. Kiek kart
didina is projektorius?
5.358. Projektoriaus objektyvas, kurio
idinio nuotolis 18 cm, nustatytas 6 m
atstumu nuo ekrano. Kiek kart didina projektorius?
5.359. Kai skaidr yra 20,8 cm atstumu nuo projektoriaus objektyvo, atvaizdas joje padidinamas 24 kartus.
Apskaiiuokite projektoriaus objektyvo lauiamj geb.
5.360. 8 cm aukio daikt reikia suprojektuoti ekran taip, kad jo atvaizdas bt 2 m aukio. Atstumas
nuo projektoriaus objektyvo iki ekrano lygus 4 m. Koks turi bti objektyvo idinio nuotolis?
5.361. Skaidrje pieinys yra 2 cm
aukio, o ekrane 80 cm aukio.
Atstumas nuo projektoriaus objektyvo
iki skaidrs 20,5 cm. Apskaiiuokite
objektyvo lauiamj geb.
5.362. Brinyje (puslapio apaioje)
parodytas projektoriaus modelis ir

spinduli eiga jame. Nurodykite vis


io aparato dali paskirt bei atstum,
kuris turt bti tarp j. Kokiu atstumu nuo objektyvo, kurio idinio nuotolis 13,6 cm, reikia padti skaidr,
kad ekrane susidaryt 90 cm 120 cm
dydio atvaizdas? Skaidrs matmenys
45 mm 60 mm.
5.363. 8 cm ilgio daiktas turi bti suprojektuotas ekran. Kokio idinio
nuotolio objektyv reikia laikyti 4 m
atstumu nuo ekrano, kad daikto atvaizdas ekrane bt 2 m ilgio?
5.364. ekran liu suprojektuoto
daikto atvaizdas yra natralaus dydio. Atstumas nuo daikto iki ekrano
lygus I. Apskaiiuokite lio idinio
nuotol.
5.365. Kaip reikia idstyti elektros
lemput, gaubtj veidrod ir glaudiamj l, norint gauti labai intensyv cilindrin viesos sraut?

5.366. Lupos visada labai ikilios. Kokie praktiki reikalavimai veria suteikti joms toki form?
5.367. Ar bet kokios formos glaudiamasis lis gali bti panaudotas kaip
lupa? Kodl?
5.368. Kodl, naudojantis lupa, akis
turi bti arti jos?
5.369. Ar galima pro panardint vanden lup stebti daiktus, esanius
vandenyje? Patikrinkite ir gautus rezultatus paaikinkite.
5.370. stiklin lup krinta su jos
pagrindine optine aimi lygiagrei
spinduli pluotas. Pro kuri lupos dal centrin ar kratin viesos
pluotas praeis maiausiai susilpnjs? Kodl?

5.371. Plika akimi daiktas matomas


IO0 kampu, o pro lup 47 kampu.
Kiek kart i lupa didina regjimo
kamp?
5.372. Nustatykite, kiek kart didina
lupa, kurios idinio nuotolis 12,5 cm.
5.373. Lis, kurio lauiamoji geba
50 D, naudojamas kaip lupa. Kiek kart jis gali didinti, kai akis akomoduota geriausio matymo nuotoliui?
5.374. Akini stiklas, kurio lauiamoji geba 8 D, naudojamas kaip lupa.
Kiek kart didina i lupa?
5.375. Kokiu atstumu nuo daikto turi
bti lupa, didinanti 10 kart?
5.376. Kiek daugiausia gali didinti lupa, kurios idinio nuotolis 10 cm?
5.377. Ar tikslinga vietoj lupos naudoti le, kurio idinio nuotolis 25 cm?
50 cm? Kodl?
5.378. Lupa didina 8 kartus, kai akis
akomoduota geriausio matymo nuotoliui. Koks yra tos lupos idinio nuotolis ir kokia jos lauiamoji geba?
5.379. Kai daiktas yra lupos idinio
ploktumoje, lupa gaunamas 5 kartus
padidintas to daikto atvaizdas. i lup norima panaudoti kaip projektoriaus objektyv. Kokiu atstumu nuo
tokio objektyvo turi bti skaidr, kad
ekrane susidaryt 10 kart padidintas
jos atvaizdas?

5.380. mikroskopo komplekt eina


du okuliarai ir du objektyvai. Kiek
kart skirtingai didinti gali toks mikroskopas? Kodl?
5.381. Mikroskopas didina 900 kart,
o jo objektyvas 90 kart. Koks yra
okuliaro idinio nuotolis?

5.382. Raudonojo kraujo knelio skersmuo lygus 7,5 . Kokio skersmens


to knelio atvaizd matysime pro mikroskop, kurio objektyvas didina 200
kart, o okuliaras 6 kartus?
5.383. Ant mikroskopo objektyvo parayta 40, ant okuliaro 10. Kiek
kart didina is mikroskopas? Kok
reikia paimti okuliar, kad, naudodami t pat objektyv, gautume 600
kart padidint atvaizd?
5.384. Mikroskopas didina 600 kart,
kai naudojamas okuliaras, kurio idinio nuotolis 16,7 mm. Kiek kart didins is mikroskopas su okuliaru, kurio lauiamoji geba 20 D?
5.385. Mikroskopo objektyvo idinio
nuotolis 1,25 mm, okuliaro 10 mm,
vamzdio (tubuso) ilgis 160 mm. Apskaiiuokite mikroskopo didinim.
5.386. Apskaiiuokite mikroskopo, didinanio 500 kart, objektyvo idinio
nuotol. Okuliaro idinio nuotolis
2 cm, vamzdio (tubuso) ilgis 16 cm.
5.387. Mikroskopo objektyvo idinio
nuotolis 0,3 cm, tubuso ilgis 15 cm, o
didinimas 2500. Nustatykite okuliaro
idinio nuotol.
5.388. Kokiu atstumu vien nuo kito
reikia sustatyti du laboratorinius lius (F1 = 13 cm, F 2 = 7,5 cm), kad i
j bt galima pasidaryti mikroskopo,
didinanio 10 kart, model?
5.389. Mikroskopo objektyvo idinio
nuotolis 4 mm, okuliaro 2,5 cm.
Daiktas yra 0,2 mm atstumu nuo objektyvo pagrindinio idinio. Koks mikroskopo tubuso ilgis? Kiek kart didina is mikroskopas?

5.390. Optin sistem sudaro du liai:


glaudiamasis ir sklaidomasis, kuri
idinio nuotolis 0,5 m ir 0,8 m. Sistemos pagrindinje optinje ayje 0,8 m
atstumu nuo optinio centro yra vieiantis takas. Kur ir koks susidarys
jo atvaizdas?
5.391. Pastat vak 20 cm atstumu
nuo lio, didinanio 10 kart, ekrane
gavome ryk jos atvaizd. Kiek kart padidintas vaks atvaizdas susidarys ekrane, jeigu arti duotojo lio
pastatysime dar vien, kurio lauiamoji geba 2,5 D? - 2 , 5 D?
5.392. Daiktas nutols nuo lio
40 cm, o jo menamasis atvaizdas
1,2 m. Kur ir koks susidarys atvaizdas, prie to lio priglaudus kit 2 D
lauiamosios gebos l?
5.393. Lygiagrei spinduli pluotas
krinta stiklin le, kurio idinio
nuotolis 12 cm. 14 cm atstumu nuo to
lio yra dar vienas stiklinis lis,
kurio idinio nuotolis 2 cm. J pagrindins optins ays sutampa. Kur susidaro atvaizdas?
5.394. Glaudiamojo lio skersmuo
D, o idinio nuotolis F. to lio paviri krinta lygiagrei su pagrindine optine aimi spinduli pluotas.
Kokiu atstumu L nuo lio reikia pastatyti ekran, kad jame susidaryt
viesus skersmens d apskritimas?
5.395. skaidomj l, kurio idinio
nuotolis F1, krinta lygiagrei spinduli pluotas. Kokiu atstumu nuo to lio centro reikia padti glaudiamj
l, kad spinduliai u jo bt lygiagrets? Glaudiamojo lio idinio
nuotolis F 2 = 2F1.

5.396. Du glaudiamieji liai, kuri


idinio nuotolis 0,12 m ir 0,15 m, yra
0,36 m atstumu vienas nuo kito, o j
pagrindins optins ays sutampa.
Daiktas yra 0,48 m atstumu nuo pirmojo lio. Kokiu atstumu nuo antrojo lio susidaro jo atvaizdas?

ji liai: pirmojo j idinio nuotolis


10 cm, antrojo 4 cm. Daiktas yra
30 cm atstumu nuo pirmojo lio. Kokiu atstumu nuo antrojo lio susidarys to daikto atvaizdas?

5.397. Kiek kart didina ironas, kurio objektyvo idinio nuotolis 140 cm,
o okuliaro 28 mm?

5.401. Refraktoriaus objektyvo idinio nuotolis 6,8 m, okuliaro 4 cm.


Apskaiiuokite .refraktoriaus didinim.

5.398. Pro iron, kurio objektyvo idinio nuotolis 50 cm, stebtojas aikiai
mato daiktus, esanius u 50 m nuo
objektyvo. kuri pus ir kiek reikia
pastumti okuliar, kad ironas bt
nustatytas begalyb?
5.399. vamzdel 20 cm atstumu vienas nuo kito statyti du glaudiamie-

5.400. 15 m ilgio Keplerio vamzdis


didina 249 kartus. Apskaiiuokite
jo okuliaro ir objektyvo idinio nuotol.

5.402. Kiek kart didina teleskopas,


kurio objektyvo idinio nuotolis 20 m,
o okuliaras didina 5 kartus?
5.403. Teleskopas didina 500 kart.
Okuliaro idinio nuotolis 2 cm. Nustatykite objektyvo lauiamj geb ir teleskopo vamzdio (tubuso) ilg.

142. Akis. Akiniai


5.404. Kuo panas akis iuolaikiniai
fotoaparatai?
5.405. Kokiu atstumu nuo aki normalaus regjimo mogus privalo laikyti plokij veidrod, nordamas
dmiai apirti savo veid? Kodl?
5.406. Kada akies lauiamoji geba didesn: kai irime artimus daiktus
ar kai tolimus? Kodl?
5.407. Kaip, turdami akinius, nustatysite, ar mogus yra toliaregis ar
trumparegis?
5.408. Kodl toliaregiai mons, pamet akinius, gali skaityti knyg, irdami j pro ma skylut (3
5 mm) popieriuje? Patikrinkite tai
patys.

5.409. Kuriuo atveju toliaregysts


ar trumparegysts akiniai padidina
vyzdio apviestum? Kodl?
5.410. Ar gali normalaus regjimo
mogus skaityti usidjs akinius,
skirtus toliaregiui? trumparegiui? Kodl? Patikrinkite tai.
5.411. Kodl, nordami geriau matyti,
trumparegiai prisimerkia?
5.412. Kokie mons trumparegiai
ar toliaregiai iskiria artimesnius
takus? Kodl?
5.413. Kaip turi naudotis mikroskopu mons, neiojantys akinius: irti okuliar pro akinius ar be j?
Kodl?

5.414. Senstanio mogaus geriausio


matymo nuotolis didja. Ar tai turi
takos naudojamo mikroskopo didinimui? Kokios?
5.415. Paimkite akinius ir, pirtais neliesdami j stikl, nustatykite, kurioms akims jie skirti: trumparegms
ar toliaregms.
5.416. mogaus akyje vies daugiausia lauia ragena (D1 = 40 D) ir stiklaknis (Z)2 = 20 D). Remdamiesi iais
duomenimis, apytiksliai vertinkite
akies idinio nuotol.
5.417. Kokios gali bti normalios
akies idinio nuotolio kitimo ribos,
jeigu jos lauiamoji geba kinta nuo
58,6 D iki 70,6 D?
5.418. 2 m aukio daiktas yra 30 m
atstumu nuo stebtojo, kurio akies optins sistemos idinio nuotolis 1,5 cm.
Kokio dydio to daikto atvaizdas susidarys akies tinklainje?
5.419. mogaus akies apytikslis regjimo kampas lygus 1'. Koks turi bti
atstumas tarp dviej tak, esani
geriausio matymo nuotoliu, kad mogus juos galt atskirti vien nuo
kito?
5.420. Vieno akini stiklo lauiamoji
geba 2 D, kito
2,5 D. Apskaiiuokite t stikl idinio nuotol.
5.421. Mokinys prato skaityti knyg,
laikydamas j 20 cm atstumu nuo
aki. Kokios lauiamosios gebos akinius privalo neioti mokinys, kad galt skaityti knyg, laikydamas j geriausio matymo nuotoliu?
5.422. Berniukas nusim akinius
ir toliau skaito knyg, laikydamas j

16 cm atstumu nuo aki. Kokios lauiamosios gebos yra berniuko akiniai?


5.423. Ttis rykiausiai mato daiktus
0,2 m atstumu. Kokius akinius reikia
jam irayti, kad jis galt grotis
vaigdmis?
5.424. Toliaregis mogus gali skaityti
knyg, laikydamas j ne maesniu
kaip 80 cm atstumu nuo aki. Kokios
lauiamosios gebos akinius turi neioti tas mogus, kad nurodytas atstumas bt lygus 25 cm?
5.425. Pakls glaudiamuosius akinius 60 cm aukt vir grind, mokinys deiniuoju liu ant grind gavo
ryk palubje kabanios lemputs atvaizd. Nordamas tai padaryti kairiuoju liu, jis turjo nuleisti akinius
14 cm. Kokia yra kairiojo lio lauiamoji geba, jeigu deiniojo ji lygi 2 D?
5.426. 10 cm aukio daiktas yra
50 cm atstumu nuo akini, kuri lauiamoji geba - 3 D . Kokio aukio ir
kurioje vietoje bus matomas atvaizdas
pro tuos akinius? Udavin sprskite
grafiniu ir analiziniu bdu.
5.427. Geriausio matymo nuotoliu ant
knygos lapo yra glaudiamasis lis,
kurio idinio nuotolis 5 cm. Kaip ir
kodl pasikeis menamasis raidi atvaizdas, tolinant l nuo lapo? Ar priklauso atvaizdo matmenys nuo akies
atstumo iki lio? Gav didiausi
atvaizd, nustatykite lio didinim
ir apskaiiuokite j pagal formul k =
= 25/F (cm).
5.428. Trumparegis mogus neioja
- 4 D lauiamosios gebos akinius.
Koks yra jo geriausio matymo nuotolis be akini?

5 . Optika
XXll
s k y r i u s
Bangin optika

143. Swiesos greitis


5.429. Atstumas nuo ems iki Mnulio lygus 3,84 IO5 km. viesa j nueina per 1,28 s. Kokiu greiiu sklinda
viesa?
5.430. Atstum, lyg ems pusiaujo
ilgiui, viesa nueina per 0,135 s. Apskaiiuokite ems spindul.
5.431. Per kiek laiko Sauls viesa ateina em, jeigu atstumas tarp Sauls ir ems lygus 1,5 IO8 km?
5.432. Atstumas tarp Fizo bandyme
naudoto rato, turinio 24 krumplius,
ir veidrodio lygus 8,6 km. Kokiu daniu sukasi ratas, kai viesa pranyksta
pirm kart?
5.433. Lengvosios atletikos varyb
teisjas stovi finie toli nuo starto.
Kada jis turi jungti sekundmat: pamats startinio pistoleto dmus ar igirds v? Atsakym pagrskite.
5.434. Kuriuos spindulius raudonuosius ar violetinius labiau lau:
a) glaudiamasis lis;
b) sklaidomasis lis?
Kodl?

5.435. Prie glaudiamj l (u jo idinio ploktumos) yra takinis viesos


altinis. Padkite ekran taip, kad jame pasirodyt maa violetin dmel
(altinio atvaizdas violetinje viesoje). K matote aplink t dmel?
Kodl gaunamas toks sudtingas atvaizdas?

5.436. Ar pakinta pereinanio i vakuumo koki nors mediag viesos


spindulio bangos ilgis ir danis? Kodl?
5.437. Raudonos viesos bangos ilgis
vandenyje lygus alios viesos bangos
ilgiui ore. Koki vies matys mogus, esantis po vandeniu, kai vanduo
bus apviestas raudona viesa? Kodl?
5.438. Raudonos viesos bangos ilgis
0,768 , o violetins 0,405 .
Nubrkite spalvotas atkarpas, kurios
bt milijon kart ilgesns u ias
bangas.
5.439. Kiek 600 THz danio monochromatinio spinduliavimo bang telpa
1 m atkarpoje?

5.440. Brinyje pavaizduotos raudonos, violetins ir geltonos viesos bangos. Kuri spalv atitinka kiekviena
banga?

5.447. Kai viesa pereina i oro bet


kur kietj kn, jos bangos ilgis sumaja, o spalva lieka ta pati. Kodl?

5.448. Ar priklauso viesos spinduli


sklidimo greitis nuo j virpesi danio? nuo bangos ilgio? Kaip ir kodl?
5.449. Kodl pakinta i vienos skaidrios aplinkos kit pereinanio viesos spindulio kryptis?

5.441. mogaus ak patenka elektromagnetiniai spinduliai, kuri danis


9,5 IO14 Hz. Ar jie sukelia viesos pojt? Koks yra t spinduli bangos ilgis vakuume?
5.442. Yra inoma, kad viesos pojt
sukelia spinduliai, kuri danis yra
nuo 4 IO14 Hz iki 7,5 IO14 Hz. Kok
interval uima t spinduli bang ilgis vakuume?
5.443. Geltonos viesos bangos ilgis
vakuume 0,589 . Apskaiiuokite jos
virpesi dan.
5.444. Kokiu greiiu viesa sklinda
vandenyje, kai 440 THz danio viesos bangos ilgis lygus 0,51 ?
5.445. Koks virpesi danis atitinka
regimosios spektro dalies kratinius
raudonuosius ( = 0,70 ) ir kratinius violetinius ( = 0,40 ) spindulius?
5.446. Violetini spinduli virpesi
danis 7,5 IO14 Hz, o greitis vandenyje 2,23 IO5 km/s. Kiek pakis t spinduli, perjusi i vandens vakuum, bangos ilgis?

5.450. Stiklinje yra du skaidrs skysiai, perskirti rykios horizontalios


ribos. Kaip, naudojantis viesos spinduliu, galima nustatyti, kuriame skystyje viesos greitis maesnis?
5.451. Ar vienodu greiiu pasiekia ems atmosferos ribas Sauls spektro
raudonos ir violetins dalies bangos?
Ar vienodas j greitis atmosferoje ir
bet kurioje kitoje aplinkoje?
5.452. Ledo optinis tankis maesnis
negu vandens. Kuria i i mediag
viesa sklinda greiiau?
5.453. Lktuvo greitis buvo nustatytas i panirusio povandeninio laivo.
Kiek kart jis skyrsi nuo tikrojo?
Kodl?
5.454. Vandens lio rodiklis raudonai
viesai lygus 1,331, o violetinei
1,343. Kokiu greiiu vandenyje sklinda vienos ir kitos viesos bangos?
5.455. Viena viesos banga vakuume
yra 0,76 ilgio, kita 0,40 ilgio. Vandens lio rodiklis pirmajai
viesai lygus 1,329, antrajai 1,344.
Kurios viesos bangos greitis vandenyje didesnis? Kiek?
5.456. Nustatykite vandens lio rodikl stiklo atvilgiu. Kokia yra santykinio lio rodiklio fizikin prasm?

5.457. Vandens lio rodiklis lygus


1,33. Kokiu greiiu viesa sklinda vandenyje?

5.465. Geltonos viesos bangos ilgis


ore lygus 580 . Koks yra tos viesos bangos ilgis vandenyje?

5.458. Geltonos viesos greitis vandenyje lygus 225 000 km/s, o stikle
198 200 km/s. Apskaiiuokite stiklo lio rodikl vandens atvilgiu.

5.466. Tam tikros viesos bangos ilgis


vandenyje lygus 435 . Koks yra tos
viesos bangos ilgis ore?

5.459. Kratiniai raudonieji regimosios viesos spinduliai stiklu (lengvuoju kronu) sklinda 1,99 IO5 km/s greiiu, o kratiniai violetiniai 1,96
IO5 km/s greiiu. Apskaiiuokite
stiklo lio rodikl raudoniesiems ir
violetiniams spinduliams.
5.460. viesos greitis deimante lygus
124 000 km/s. Apskaiiuokite deimanto lio rodikl.
5.461. Bandymu nustatyta, kad vandens lio rodiklis kratiniams raudoniesiems regimosios viesos spinduliams lygus 1,329, o kratiniams
violetiniams 1,344. Kokiu greiiu
raudonieji ir violetiniai spinduliai
sklinda vandeniu? Kiek pirmj greitis yra didesnis negu antrj?
5.462. Deimanto lio rodiklis 2,42, o
stiklo 1,5. Koks turi bti i mediag sluoksni stori santykis, kad
viesa juos pereit per t pat laik?
5.463. vandens paviri krinta 7000 A
bangos ilgio raudonos spalvos viesa.
Nustatykite i spinduli bangos ilg
vandenyje, kai lio rodiklis lygus
1,33. Kokios spalvos vies mogus
matys po vandeniu?
5.464. viesos bang ilgis ore lygus
0,70 ir 0,40 . Koks yra t bang ilgis stikle (^1 = 1,5) ir vandenyje
Cn2 = 1,33)?

5.467. alias spindulys pereina i oro


vanden. Ar pakinta jo virpesi danis, bangos ilgis, spalva? Kodl? Kaip?
5.468. Raudonai viesai, kurios bangos ilgis vakuume 7 10"' m, vandens
lio rodiklis lygus 1,331, o violetinei,
kurios bangos ilgis vakuume 4
IO-7 m, 1,343. Apskaiiuokite t
bang ilg vandenyje ir j sklidimo
greit.
5.469. Ar gali viesos, pereinanios i
kurios nors mediagos vakuum,
bangos ilgis sumati nuo 0,6 iki
0,4 ?
5.470. Vandenyje vienas akvalangininkas pasiunia baltos viesos signal
kitam, esaniam u 20 m. Kokiu atstumu ir kiek laiko raudonieji spinduliai aplenks violetinius? Vandens lio
rodiklis raudoniesiems spinduliams lygus 1,329, violetiniams 1,344.
5.471. Viena skaidrija aplinka viesa
sklinda 225 000 km/s greiiu, kita
200 000 km/s greiiu. viesos spindulys krinta t aplink rib 30 kampu
ir pereina antrj aplink. Koks yra
to spindulio lio kampas?
5.472. viesos spindulys ieina i terpentino or. Ribinis jo visikoj o vidaus atspindio kampas lygus 4223'.
Kokiu greiiu tas viesos spindulys
sklinda terpentine?

144. viesos dispersija


5.473. Baltos viesos spindulys krinta
prizms onin paviri O0 kampu. Ar
gausime ekrane jo spektr? Kodl?

5.484. Paaikinkite i daikt mlynos spalvos kilm: stiklo, popieriaus,


dangaus.

5.474. Prie juodos mokyklins lentos


horizontaliai priklijuota balto popieriaus juostel. j irima pro
prizm, kurios lauianioji sienel
nukreipta vir. Kaip nusidao juostels virutinis ir apatinis kratas?
Kodl?

5.485. alio stiklo butel pripilta raudono raalo. Kokios jis atrodo spalvos?
Kodl?

5.475. Kuo skiriasi spektrai, gauti


prizmmis, kurios pagamintos i skirting mediag, bet turi vienodus lauiamuosius kampus?
5.476. Kodl balta viesa, perjusi pro
lango stikl, nesuskyla sudedamsias dalis?
5.477. Ar isiskaidys erdvje baltas
spindulys, krintantis i oro stiklin ploktel: a) striai; b) statmenai?
Kodl?
5.478. Kodl aplink fontan atsiranda
vaivorykt?
5.479. Kodl gyvenamj patalp sienos daomos kalkmis arba viesiais
daais?
5.480. Kodl suodiai atrodo juodi,
nors ir yra apviesti viso sauls spektro spinduli?
5.481. Kuo paaikinamos ios spalvos:
sniego balta, suodi juoda,
aguon raudona, lap alia?
5.482. Ant balto popieriaus priklijuotos raudonos raids. Kokios spalvos
viesa reikia apviesti popieri, kad
raids pasidaryt nematomos? Kodl?
5.483. Tekstas baltame fone uraytas
raudonomis raidmis. Pro kokios spalvos stikl urao nematysime? Kodl?

5.486. vanden nukreipiamas raudonos viesos pluotas. Koki spalv


matys mogus, atmerks akis po vandeniu? Kodl?
5.487. viesofore yra trys signalai:
raudonas, geltonas ir alias, o lempa
jo viduje balta. Paaikinkite, kokiu
bdu viesofore gaunamos vairios
spalvos.
5.488. Kodl draudiamiesiems kelio
enklams pasirinkta raudona spalva?
5.489. Kai kuriuose automobiliuose
taisyti papildomi geltonos viesos ibintai. Kodl kelias jais apvieiamas
tada, kai yra rkas?
5.490. Kodl i ems dangus atrodo
mlynas, o i Mnulio juodas?
5.491. Kokios viesos altiniai mlyni, ali ar raudoni sunkiau irimi i didelio aukio (pavyzdiui, i
lktuvo)?
5.492. ara raudona, o dangus
mlynas. Kuriuos spindulius labiau isklaido atmosfera? Kodl?
5.493. Kodl sutemus daiktai netenka
spalv atrodo pilki?
5.494. Ant popieriaus lapo yra du uraai: vienas geltonas, kitas mlynas. Kokios spalvos jie atrodys, kai
juos irsime pro mlyn stikl
(viesos filtr)?

145. viesos interferencija


5.495. Kodl nepastebima dviej nepriklausomj altini, pavyzdiui,
dviej vaigdi arba elektros lempui, viesos interferencija?
5.496. Ant asfalto po lietaus danai
matomos vaivorykts spalv alyvos
(tepal, degal) dms. Kodl jos spalvotos?
5.497. Kok interferencin vaizd matysime ekrane, jeigu koherentiniai
altiniai bus plyiai, pro kuriuos sklinda balta viesa? Kur tas vaizdas bus
aikesnis? Kodl?
5.498. Plona plvel, apviesta lygiagreiais baltos viesos spinduliais, suvinta visomis vaivorykts spalvomis. Kodl?
5.499. Apvietus plon plvel lygiagreiais monochromatins viesos
spinduliais, vienose jos vietose matomos viesios dms, kitose tamsios.
Paaikinkite kodl.
5.500. Kodl tos paios muilo burbulo
vietos interferencin spalva nuolat
keiiasi?
5.501. Jeigu vertikaliai laikom muilo
plvel apviesime raudona viesa, tai
joje pamatysime viesias ir tamsias
juostas. Kodl? Ar pakis atstumas
tarp juost, jeigu plvel apviesime
alia viesa? Kodl?
5.502. Kodl ant vandens pasklidusio
ibalo plonas sluoksnis nusidao vaivorykts spalv juostomis?
5.503. Plon skaidrios mediagos plvel apvietus statmenais jos paviriui
monochromatiniais spinduliais, ant
jos matomos lygiagreios tamsios ir
viesios juostos, isidsiusios pakai-

tomis vienodais atstumais. Ar visur


vienodas plvels storis? Kokios formos yra plvel?
5.504. Labai kaitusi plienini dirbini paviriai pasidengia rykia vairiaspalve plvele (nykstaniomis spalvomis). Paaikinkite reikin.
5.505. Tikrinant plienins ploktels
lifavimo kokyb, prie jos buvo prispausta stiklin ploktel. Kai kuriose stiklins ploktels vietose pastebtos vaivorykts spalv dms. K
tai reikia?
5.506. Ant stiklins ploktels paliekite plonyt sluoksn alkoholio ir pasistenkite pamatyti joje vieianios
elektros lemputs atvaizd. Netrukus
alkoholis nusidays vaiskiomis vaivorykts spalvomis. Paaikinkite
reikin. Kodl vaivorykts spalvos
atsiranda ne i karto, o prajus tam
tikram laiko tarpui?
5.507. Interferenciniam vaizdui ekrane gauti kai kada pasinaudojama tokiu renginiu. viesos altinis S taisomas vir plokiojo veidrodio A
paviriaus nedideliu atstumu nuo jo.
Paaikinkite koherentini viesos
bang atsiradimo prieast.

5.508. Du koherentiniai 0,4 bangos ilgio viesos pluotai susikerta


tam tikrame take, kuriame j eigos
skirtumas lygus 0,5 mm. K matysime tame take: virpesi maksimum
ar minimum?
5.509. vien erdvs tak ateina koherentiniai spinduli pluotai, kuri
eigos skirtumas 2 . Sustiprs ar
susilpns tame take viesa, kai jos
bangos ilgis bus:
a) 760 nm;
b) 600 nm?

5.512. Du koherentiniai altiniai S 1 ir


S2 skleidia monochromatin vies,
kurios bangos ilgis 600 nm. Nustatykite, kokiu atstumu nuo tako O
ekrane bus pirmasis apviestumo
maksimumas, kai OC = 4 m ir S 1 S 2 =
= 1 mm.

5.510. Vien erdvs tak pasiekia koherentiniai spinduliai, kuri bangos ilgis 600 nm, o eigos skirtumas 1,2 .
K matysime toje vietoje, spinduliams
interferuojant:
a) ore;
b) vandenyje;
c) stikle, kurio lio rodiklis 1,5?
5.511. Du koherentiniai viesos altiniai S 1 ir S 2 , spinduliuojantys 0,5
ilgio bangas, nutol vienas nuo kito
2 mm. Atstumas nuo altinio S1 iki
ekrano lygus 2 m. Koks bus ekrano
takas A: apviestas ar tamsus?

5.513. Du koherentiniai altiniai S 1 ir


S 2 skleidia vies, kurios bangos ilgis 5 IO-7 m. Atstumas tarp altini
lygus 0,3 cm, o ekranas nutols nuo
j 9 m. Koki dm matysime ekrano
take A: viesi ar tamsi?

5.514. Du koherentiniai viesos altiniai S 1 ir S 2 yra ore 0,15 mm atstumu


vienas nuo kito. Ekranas nutols nuo
t altini 4,8 m. Koks eigos skirtumas susidaro tarp spinduli, krintani i altini S 1 ir S 2 ekrano tak
C, kai OC = 16 mm?

koherentiniai altiniai S 1 ir S 2 . Ekrano takas B, nutols 15 mm nuo centro O, yra antrosios (skaiiuojant nuo
tako O) tamsios interferencins juostos vidurys. Apskaiiuokite atstum
nuo altini iki ekrano, kai atstumas
tarp altini lygus 200 .

5.515. Tam tikru bdu gauti du monochromatiniai viesos altiniai, skleidiantys 560 nm ilgio bangas. Atstumas nuo t altini iki ekrano lygus
3,2 m. Per ekrano tak C, esant
28 mm atstumu nuo centro O, eina
treioji tamsi juosta (skaiiuojant nuo
centrins tamsios juostos, einanios
per centr O). Kokiu atstumu viesos
altiniai nutol vienas nuo kito?

5.518. Atstumas tarp dviej gretim


apviestumo maksimum ekrane lygus 1,2 mm. Apskaiiuokite, kokio ilgio viesos bangas skleidia koherentiniai altiniai S 1 ir S 2 , kai OC = 2 m,
S 1 S 2 = 1 mm.

S1^

C S2

5.516. Atliekant bandym su Frenelio


veidrodiais, atstumas tarp menamj viesos altini buvo 0,5 mm, o
atstumas nuo j iki ekrano 5 m.
Pirmasis ali spinduli maksimumas
susidar u 5 mm nuo centrinio plyio atvaizdo tiems spinduliams. Nustatykite ali spinduli bangos ilg.
5.517. Ekranas apvieiamas 590 nm
bangos ilgio viesa, kuri skleidia du

/777777777777777777777

5.519. Kaip kis interferencinis vaizdas ekrane AB, kai viesos altiniai S 1
ir S 2 :
a) tols nuo ekrano, nekintant atstumui tarp j;
b) arts vienas prie kito, nekintant j
atstumui iki ekrano;
c) skleis maesnio bangos ilgio
vies?
rodykite.

mos pakaitomis isidsiusios tamsios


ir viesios interferencins juostos.
Imatavus paaikjo, kad 5 cm ilgio
atkarpoje telpa 10,5 toki juost.
Kokio bangos ilgio viesa krinta ekran?
5.522. Du koherentiniai altiniai S 1 ir
S 2 (r. 5.514 udavinio brin), nutol
vienas nuo kito 2 mm atstumu, skleidia 0,5 ilgio viesos bangas. Koks
bus i bang interferencijos rezultatas ekrano take C, kai ekranas nutols nuo altini 2 m, o atstumas OC
lygus 3 mm?
5.523. Ekrane interferuoja 520 nm
bangos ilgio monochromatin viesa,
sklindanti i dviej menamj altini. 4 cm ilgio atkarpoje telpa 8,5
juostos. Apskaiiuokite atstum tarp
viesos altini, jeigu nuo ekrano jie
nutol 2,75 m.

5.520. I dviej koherentini altini,


nutolusi vienas nuo kito 120 ,
ekran krinta viesa, kurios bangos
ilgis 480 nm. Atstumas nuo viesos
altini iki ekrano 3,6 m. Dl interferencijos ekrane susidaro pakaitomis
tamsios ir viesios juostos. Apskaiiuokite atstum tarp dviej gretim
tamsi juost centr.
5.521. Du koherentiniai viesos altiniai vienas nuo kito nutol 0,24 mm,
o nuo ekrano 2,5 m. Ekrane mato-

5.524. Du siaur plyi formos koherentiniai altiniai, tarp kuri atstumas 0,32 mm, skleidia balt vies.
Interferencija stebima ekrane, nutolusiame nuo j 3,2 m. Apskaiiuokite atstum tarp antrojo interferencinio
spektro raudonosios (760 mm) ir violetins (400 nm) linijos.
5.525. Ekranas taisytas 2,6 m atstumu nuo dviej koherentini baltos
viesos altini. Pirmajame interferenciniame spektre atstumas tarp
raudonosios (760 nm) ir violetins
(400 nm) linijos lygus 5,6 mm. Kokiu
atstumu vienas nuo kito yra viesos
altiniai?

146. viesos difrakcija


5.526. Gaminant dirbtinio perlamutro
sagas, j pavirius smulkiai subraiomas. Kodl po to sagos nusidao vaivorykts spalvomis?
5.527. Paaikinkite, kodl per speig
arba rk aplink elektrinius ibintus
susidaro vainikai.
5.528. irkite kaitinamosios elektros lemputs sil pro paukio
plunksn, batisto arba kaproninio audinio skiaut. K pastebite? Paaikinkite.
5.529. Kodl pro optin mikroskop
negalima irti daleli, kuri matmenys maesni kaip 0,3 ?
5.530. Adata pradurkite kartono gaballyje skylut ir pro j irkite
vieiant elektros lemputs sil. K
matote? Paaikinkite.
5.531. Udaroje kameroje su maa
skylute galima gauti daikto atvaizd.
Mainant skyluts matmenis, atvaizdas i pradi rykja, paskui blanksta. Kodl?
5.532. Visikojo Sauls utemimo metu ems paviri dengia plaios interferencins juostos (liauiantys eliai). Koks reikinys ia vyksta?
5.533. Pro aprasojus stikl irint
gatvs ibint, aplink j matomi vaivoryktiniai ratilai. Kodl?
5.534. Nurodykite, kuriuo i i atvej stebime viesos difrakcij:
a) irdami .elektros lemput pro
kapronin audin, matome spalvotus
ratilus;
b) matome vaivorykt;
c) matome spalvotus ratilus apie Saul arba Mnul;

d) prie vies vabzdiai atrodo spalvoti.


5.535. Dl difrakcijos ir limo viesos spindulys keiia savo sklidimo
krypt. Kuo skiriasi difrakcijos ir limo reikiniai?
5.536. Kodl fotoaparato objektyvo
diafragm galima mainti tik iki tam
tikros ribos? Kas lemia t rib? Kodl?
5.537. Kuo skiriasi difrakcinis spektras nuo dispersinio?
5.538. ply, kurio plotis 0,05 mm,
statmenai krinta monochromatin
viesa (0,6 ). Nustatykite kamp
tarp spindulio statmenosios sklidimo
krypties ir ketvirtosios tamsios difrakcins juostos.

5.539. Padkite nauj patefono ploktel taip, kad galtumte irti j


beveik lygiagreiai jos paviriui ir matytumte atsispindjusi nuo jos elektrinio viestuvo vies. Paaikinkite,
kodl ant ploktels matote vaivorykts spalv blyksnius.
5.540. difrakcin gardel nukreipus
balt vies, ekrane gaunamas spektro atvaizdas. Kodl centrinje jo dalyje visada pastebima balta juosta?
5.541. Atstumas tarp patefono ploktels grioveli lygus 1/40 mm, o difrakciniai spektrai matomi 2 kampu.
Apskaiiuokite raudonos viesos bangos ilg.
5.542. difrakcin gardel statmenai
krinta 0,45 bangos ilgio violetins
viesos spinduliai. Gardels konstanta 2 . Kurios didiausios eils
spektr galima gauti ia gardele?

5.543. Nustatykite geltonosios natrio


linijos, kurios bangos ilgis 5890 A, didiausi spektro eil, kai difrakcins
gardels konstanta lygi 2 mm.
5.544. Difrakcins gardels konstanta
0,02 mm. Nustatykite alios viesos
(0,55 ) spinduli nuokrypio kamp
pirmosios eils difrakciniame spektre.
5.545. Difrakcin gardel, kurios konstanta 0,004 mm, apvieiama 687 nm
bangos ilgio viesa. Kokiu kampu reikia irti gardel, norint pamatyti
antrosios eils spektr?
5.546. Apvietus difrakcin gardel
656 nm bangos ilgio viesa, antrosios
eils spektras matomas 15 kampu.
Kokia yra gardels konstanta?
5.547. Kokio bangos ilgio treiosios eils difrakcinio spektro linija sutampa
su ketvirtosios eils spektro linija, kurios bangos ilgis 490 nm?
5.548. Apvietus difrakcin gardel
590 nm bangos ilgio viesa, treiosios
eils spektras matomas 1012/ kampu.
Koks turi bti j gardel krintanios
viesos bangos ilgis, kad antrosios
eils spektras bt matomas 618'
kampu?
5.549. difrakcin gardel, kurios
konstanta 2 , statmenai krinta violetiniai spinduliai (0,45 ). Kurios
didiausios eils difrakcinius maksimumus galima gauti ia gardele?
5.550. Difrakcin gardel, kurios konstanta 0,016 mm, apviesta kaitusi
natrio gar skleidiamais spinduliais.
Treiasis difrakcinio spektro maksimumas nutols nuo centrinio 16,5 m.
Atstumas nuo gardels iki ekrano
1,5 m. Nustatykite natrio gar skleidiamos viesos bangos ilg.

5.551. difrakcin gardel nukreipus


627 nm bangos ilgio vies, ekrane,
esaniame u 120 cm, susidar juostos. Atstumas tarp centrins ir pirmosios juostos buvo lygus 39,6 cm. Apskaiiuokite gardels konstant.
5.552. Kokiu atstumu nuo difrakcins
gardels, kurios konstanta 0,02 mm,
reikia pastatyti ekran, kad atstumas
tarp centrinio ir ketvirtosios eils
maksimumo bt lygus 50 mm? Gardel apvieiama 500 bangos ilgio
viesa.
5.553. Difrakcin gardel apvietus
0,486 bangos ilgio viesa, pirmasis
difrakcinio spektro maksimumas gautas 2,43 cm atstumu nuo centrinio. Atstumas nuo gardels iki ekrano lygus
1 m. Apskaiiuokite gardels konstant.
5.554. Norint suinoti gardels konstant, viesos pluotas buvo nukreiptas j pro raudon filtr, praleidiant 0,76 ilgio spindulius, o ekranas
pastatytas per 1 m nuo gardels. Paaikjo, kad atstumas tarp pirmosios
eils spektr ekrane lygus 15,2 cm.
Kokia buvo gardels konstanta?
5.555. difrakcin gardel, kurios
konstanta 1,2
IO"3 cm, statmenai
krinta monochromatin banga. Kampas tarp antrosios ir treiosios eils
spektr lygus 230'. Apskaiiuokite
krintanios bangos ilgi
5.556. Ekranas stovi per 3 m nuo difrakcins gardels, kurios konstanta
0,01 mm. Koks yra viso pirmosios eils spektro plotis ekrane (bang ilgis
lygus nuo 0,38 iki 0,76 )?
5.557. Kaip kis difrakcinio spektro
vaizdas, tolinant ekran nuo difrakcins gardels? rodykite.

5.558. Kiek ri yra viename difrakcins gardels milimetre, kai gyvsidabrio alia linija (5461 A) pirmosios
eils spektre matoma 19 8' kampu?
5.559. Nustatykite natrio gar skleidiamos viesos antrosios eils spektro difrakcijos kamp, kai tos viesos
bangos ilgis lygus 589 , o difrakcins gardels viename milimetre telpa
50 ri.
5.560. Kurios aukiausios eils spektr galima gauti difrakcin gardele,
turinia viename milimetre 500 ri?
Gardel apvieiama 720 nm bangos ilgio viesa.
5.561. Difrakcins gardels viename
milimetre telpa 500 ri. viesa
nukreipiama gardel statmenai jos
paviriui, o u 2 m lygiagreiai su ja
pastatomas ekranas. Kokiu atstumu
nuo vidurins baltos linijos ekrane
bus matoma pirmosios eils spektro
pradia ir pabaiga?
5.562. viesos bangos ilgis buvo nustatomas difrakcin gardele, kurios viename milimetre yra 100 ri. Pirmasis difrakcinio spektro maksimumas
ekrane susidar 12 cm atstumu nuo
centrinio. Atstumas nuo difrakcins
gardels iki ekrano buvo 2 m. Kokia
gauta viesos bangos ilgio vert?

5.563. Difrakcins gardels viename


milimetre rti 125 brkneliai. Ekranas nutols nuo jos 2,5 m. Apvietus gardel viesa, kurios bangos ilgis
420 nm, ekrane matomos mlynos linijos. Apskaiiuokite atstum tarp
centrins ir pirmosios linijos.
5.564. Difrakcin gardel, turinti viename milimetre 100 ri, yra 2 m
atstumu nuo ekrano. Statmenai gardel nukreipiamas baltos viesos
pluotas. Nustatykite pirmosios eils
spektro ekrane plot.
5.565. Yra dvi difrakcins gardels,
kuri viename milimetre rta po 50
ir po 100 brkneli. Kuria i gardeli ekrane galima gauti platesn spektr, jeigu kitos slygos vienodos?
5.566. Difrakcins gardels kiekviename milimetre rta po 400 brkneli. Difrakcinis vaizdas projektuojamas ekran, pastatyt u 25 cm nuo
gardels. Kokio bangos ilgio viesa
krinta gardel, jeigu atstumas tarp
treiosios eils spektro linij lygus
27,4 cm?
5.567. Difrakcin gardel viename milimetre turi 120 ri. Apskaiiuokite
gardel krintanios monochromatins viesos bangos ilg, kai kampas
tarp dviej pirmosios eils spektr lygus 8.

147. viesos poliarizacija


5.568. Nuo vandens paviriaus atsispindjusi viesa yra i dalies poliarizuota. Kaip galima tuo sitikinti
turint poliaroid?

diai, eero dugnas matomas geriau.


Paaikinkite reikin.

5.569. Kai negilaus eero lyg paviri irima pro pamau sukiojam
poliaroid, tai, esant tam tikrai jo pa-

5.571. Ar nustot blizgti gyvsidabrio


laeliai, jeigu juos irtume pro poliaroid? Kodl?

24. 3727

5.570. Ar garso bangos ore gali bti


poliarizuotos? Kodl?

5.572. Grafikas vaizduoja, kaip kinta


laikui bgant elektromagnetins bangos elektrinio lauko stipris tam tikrame erdvs take. Apskaiiuokite tos
bangos dan ir ilg.

ns bangos elektrinio lauko stiprio pasiskirstym tam tikru laiko momentu. Apskaiiuokite virpesi dan.
Koks j bangos ilgis?

10 \ m

5.573. Grafikas vaizduoja tam tikros


krypties (spindulio) elektromagneti-

5.574. Kuo i esms skiriasi viesos ir


garso bangos?

. Optika
XXlll
s k y r i u s
Spinduliavimas ir spektrai

148. Spektrai. Spinduliavimo intensyvumas


5.575. Kurios ries yra deganios
elektros lempos silo spinduliavimas?
5.576. I auktakrosns teka ilydytas
ketus. Kuriai spinduliavimo riai reikia priskirti jo skleidiam vies?
5.577. Paaikinkite liuminoforo, kuriuo padengtas dienos viesos lemp
stiklinis balionas, vytjimo prieast.
5.578. pilkite stiklin ind ibalo.
Stebkite j prajusioje ir atspindio
viesoje. Paaikinkite, kodl skiriasi
ibalo spalva. Koks tai yra reikinys
ir kaip jis vyksta?
5.579. Kaip teatre, irovams nepastebint, reikiamu momentu sukeliamas dekoracij vytjimas?
5.580. Televizoriaus ekrano povytis
(liktinis vytjimas) trunka 2030 .
Kok vaizd matytume ekrane, jeigu
povytis trukt 0,20,3 s arba dar ilgiau? Pagalvokite, kokios ries yra
ekrano vytjimas, ir paaikinkite j.
5.581. Kokius spektrus sudaro dujins
mediagos, susidedanios ne i atom,
o i molekuli? Kodl?

5.582. Kokios ries spektrus gausime


i i altini: vaks liepsnos, lauo
liepsnos, elektrins virykls spirals,
elektros lanko liepsnos, neono lempos, dienos viesos lempos?
5.583. Kok spektr spinduliuoja kaitintas geleies gabalas? Kodl?
5.584. Kok spektr skleidia vieiantis duj pripildytas vamzdelis, kuriame vyksta elektros ilydis? Kodl?
5.585. Koks yra elektros kibirkties,
okanios tarp metalins vielos gal,
spektras? Kodl?
5.586. Kodl kai kuri mediag spalva dienos ir elektros viesoje yra skirtinga?
5.587. Kodl, filmuojant spalvotus kino filmus, reikalingas lankinis apvietimas, o nespalvotiems filmams tinka
ir kaitinamosios lempos viesa?
5.588. Kokiomis lempomis tikslinga
apviesti parduotuvs skyri, kuriame prekiaujama tekstils gaminiais?
Kodl?

5.589. Kokie yra Sauls, Mnulio, planet ir vaigdi spektrai? Kodl?


5.590. Elektros lemputs skleidiamos viesos spektrui gauti jos silas
buvo kaitinamas i lto, naudojant reostat. Kokie pokyiai tada buvo stebimi ekrane? Kodl?
5.591. Saulei nusileidus'u horizonto,
Mnulio pavirius labai greitai atauta. Kokiu bdu Mnulio gruntas atiduoda savo vidin energij?
5.592. Rykinant nuotraukas, fotolaboratorijoje esani augal lapai atrodo ne ali, o juodi. Kaip tai paaikinti?
5.593. Du visikai vienodi alkoholio
termometrai skiriasi vienas nuo kito
tik alkoholio spalva. Ar vienod temperatr jie rodys, apviesti tiesiogini sauls spinduli? Kodl?
5.594. Kodl neildomoje patalpoje vis kn temperatra susilygina?
5.595. Kambaryje stovi du vienodi
aliumininiai arbatinukai, kuriuose yra
po lygiai 90 0C temperatros vandens:
vienas arbatinukas aprks iki juodumo, kitas varus. Kuris j greiiau
atau? Kodl?
5.596. Kodl, degant paprastai elektros lempai, sunku painti, kokios
spalvos yra ssiuvinio virelis mlynas ar alias? Kodl, vieiant liuminescencinms lempoms, toki keblum nebna?
5.597. K matysime irdami pro
prizm blizgani adat? Patikrinkite tai bandymu ir jo rezultatus paaikinkite. Kas bus, jeigu adat pakeisime balto popieriaus lapu?
5.598. Arti deganios lempos laikykite
du stiklus raudon ir mlyn su

ulaintais ant j vako gabaliukais.


Nuo kurio stiklo vakas nukris greiiau? Kodl?
5.599. Jeigu kaitinamj elektros
lemp apgaubsime melsvu gaubtu, jos
skleidiama viesa spektriniu poiriu
prilygs sauls viesai. Koks tokio ibinto trkumas?
5.600.100 W galios elektros lempa per
minut ispinduliuoja 120 J viesos
energijos. Koks yra tos lempos spinduliavimo naudingumo koeficientas?
5.601. Kuo skiriasi emisijos spektras
nuo absorbcijos spektro?
5.602. viesiame keraminio dirbinio
fone nupietas tamsus pieinys. djus
t dirbin auktos temperatros
krosn, tamsiame fone matomas viesus pieinys. Kodl?
5.603. Kodl, sumajus tampai, kaitinamoji elektros lempa viesos atiduoda maiau ir jos viesa gyja rausv atspalv?
5.604. Kodl natrio garai, kuri absorbcijos spektr norime gauti, turi
bti altesni u balt vies skleidiant altin?
5.605. Jeigu itisinio spektro spinduli kelyje patalpiname alt duj
sluoksn, spektre atsiranda tamsi linij. Tai rezonansin viesos absorbcija. Bet dujos negali vien tik absorbuoti vies; suadinti atomai spinduliuoja. Kodl spektre ilieka tamsios
linijos?
5.606. Elektros lempos pripildytos
inertini duj. Ar t lemp spektre
matysime duj absorbcijos linijas?
Kodl?
5.607. Kaip, lygindami Sauls spektr
su linijiniu vandenilio spektru, galime

sitikinti, kad Sauls mediagos sudtyje yra ir vandenilio?

gijos kambarys gauna kas sekund i


krosnies pro atviras dureles?

5.608. Kodl, atliekant spektrin analiz, tiriamoji mediaga kiama spiritins lemputs liepsn arba elektros lank?

5.614. Kiek kart absoliuiai juodas


knas 100 0C temperatroje spinduliuoja intensyviau negu 0 0C temperatroje?

5.609. Ruden ir pavasar baltinami


kalkmis vaismedi kamienai, o kartais ir akos. Kodl tai daroma?
5.610. K galima suinoti apie lydinio
sudt, analizuojant jo spektro linij
intensyvum?
5.611. Kaip aptinkami nematomi ultravioletiniai ir infraraudonieji spinduliai?
5.612. Kodl trumpabangi spinduli
sudiai tirti daniau naudojamas
prizminis spektras, o ilgabangi difrakcinis spektras?

5.613. Krosnyje palaikoma 800 0C temperatra, atidarius dureles, kuri


matmenys 22 cm 15 cm. Kiek ener-

5.615. Elektros lempos silas kaits


iki 2000 0C. Kok bangos ilg atitinka
didiausia energija tos lempos emisijos spektre? Kurioje spektro dalyje
yra tas bangos ilgis?
5.616. Didiausia energija Sauls
spektre atitinka 550 nm bangos ilg.
Kokia yra Sauls paviriaus temperatra?
5.617. vaigds paviriaus temperatra lygi 30 000 K. Kok bangos ilg
atitinka didiausia energija tos vaigds spektre? Kokia yra tos vaigds
spinduliavimo geba?
5.618. Kok bangos ilg atitinka mogaus kno iluminio spinduliavimo
(37 C) maksimumas?

149. Infraraudonieji spinduliai


5.619. Kokios temperatros knai
skleidia infraraudonuosius spindulius? Nuo ko priklauso j spinduliavimo intensyvumas?
5.620. Ar skleidia elektromagnetines
bangas:
a) kd, ant kurios sdite;
b) knyga, kuri skaitote?
Kodl?
5.621. Kada virdulys spinduliuoja intensyviau: ar kai jame yra verdanio
vandens, ar kai kambario temperatros vandens? Kodl?

5.622. Skrendantys kariniai lktuvai


arba raketos yra galingi infraraudonj spinduli altiniai. Dl to juos lengva aptikti ir numuti gynybine raketa, kuri automatikai labai tiksliai
nukreipiama taikin. Kuo pagrstas
automatinis taikymas?
5.623. Stiklas neskaidrus infraraudoniesiems spinduliams. Tad kodl sauls spinduliai, prasibrov pro lango
stikl, ildo?
5.624. Kuri infraraudonj spinduli
savyb taikoma diovinant medien,
ien, daroves? Kodl?

5.625. Stiklas gerai praleidia regimuosius spindulius ir sulaiko infraraudonuosius. Atsivelgdami tai,
paaikinkite iltnami ir inspekt
rengimo princip.
5.626. Kodl plieno gamintoj, Marteno krosnis aptarnaujani darbinink,
valcuotoj ir kt. darbo drabuiai metalizuojami (padengiami patvariu folijos sluoksniu)?
5.627. vitinant grdus infraraudonaisiais spinduliais, sunaikinami kenkjai. Kodl jie sta, o grdai lieka
daigs?

5.628. Iorinis autocistern pavirius


daomas viesiai pilkos spalvos aliumininiais daais. Kodl?
5.629. Antarktidoje vienam kvadratiniam centimetrui paviriaus tenka
toks pat sauls spinduli energijos
kiekis, kaip ir Kryme. Tad kodl Antarktidoje taip alta (oro temperatra
- 8 0 0C)?
5.630. Or teria pramons mons ir
transportas, be to, anglies dioksido dujos, sudaranios iltnamio efekt". K
tai reikia? Koki nepageidaujam pasekmi galima dl to tiktis? Kodl?

150. Ultravioletiniai spinduliai


5.631. Kodl mons dega saulje?
Kodl greiiau degama ant jros
kranto ir auktai kalnuose?
5.632. Ar galima degti kambaryje,
kurio langai udaryti? Kodl?
5.633. Kodl medicinin lempa, skleidianti daug ultravioletini spinduli,
vadinama kaln saule?
5.634. Dienos viesos lempose ne visi
ultravioletiniai spinduliai paveriami
regimaisiais. Ar nekenkia i lemp
viesa moni sveikatai? Kodl?
5.635. Kodl ultravioletinius spindulius skleidianios gyvsidabrio lempos
gaminamos ne i stiklo, o i kvarco?
Kodl, degant kvarco lempoms, juntamas ozono kvapas?
5.636. Kodl stiklin prizm netinka
infraraudonj ir ultravioletini spinduli spektrams gauti? Kokios prizms reikalingos tais dviem atvejais?
5.637. Kodl nerekomenduojama irti liepsn, rini elektrinio su-

virinimo metu? Kodl tamsus stiklas


apsaugo suvirintojo akis?
5.638. Vandenyje deganio elektros
lanko liepsna nekenkia akims. Kodl?
5.639. Inspektams naudojamas paprastas stiklas, o medicinini gyvsidabrio lemp kolbos gaminamos i
kvarco stiklo. Kodl?
5.640. Kodl iltnamiuose temperatra bna gerokai auktesn u aplinkos oro net tada, kai jie neildomi ir
nenaudojama tr?
5.641. Ar vienodai sugeria lang stiklas infraraudonuosius, regimuosius ir
ultravioletinius spindulius? Kodl?
5.642. Ar gerai infraraudonieji ir ultravioletiniai spinduliai praeina pro
stikl? Koki tai turi reikm, naudojant stikl pastat statybai?
5.643. Kodl nudaytus gaminius geriau diovinti ne krosnyse, o infraraudonj spinduli diovyklose?

5.644. Kodl ms akis nemato spinduli, kuri bangos ilgis maesnis negu 0,4 (ultravioletini spinduli)?
5.645. Kodl liuminescencin lempa
kartais vadinama viesos transformatoriumi?
5.646. Kiek brkneli reikia rti
difrakcins gardels viename milimetre, kad ja bt galima tirti 0,4

bangos ilgio ultravioletini spinduli


spektrus?
5.647. Kodl naras suvirintojas, dirbdamas po vandeniu, nesinaudoja tamsiais akiniais?
5.648. Kodl suvirinant detales naudojam skydeli ir alm stikl
skaidrumas parenkamas atsivelgiant
suvirinimo reim?

151. Rentgeno spinduliai


5.649. Palydovai arba kosminiai laivai,
skriedami pro jonizuotus atmosferos
sluoksnius, tampa Rentgeno spinduli
altiniais. Paaikinkite kodl.
5.650. Koks yra Rentgeno vamzdyje
stabdom pagreitint elektron spektras? Kodl?
5.651. Rentgeno spinduliai praeina net
pro metalo sluoksnius. Tad kodl
i Rentgeno vamzdi kruopiai itraukiamas oras?
5.652. Televizoriaus elektroniniame
vamzdyje elektronai, pasiek ekran,
staiga sustoja. Ar negali dl to atsirasti Rentgeno spinduli? Ar jie nekelia pavojaus, irint televizijos laidas?
Kodl?
5.653. Kodl gydytojai rentgenologai
dirbdami mvi pirtines, usiria prijuostes ir usideda akinius, kuriuose
yra vino drusk?

genolog
Kodl?

nuo Rentgeno spinduli?

5.656. Tiriant elektrinio suvirinimo


kokyb, daroma sils Rentgeno nuotrauka. Kokie defektai gali joje irykti? Kaip?
5.657. Kodl, prie darant skrandio
Rentgeno nuotrauk, ligoniui duodama bario kos?
5.658. Rentgeno spinduli kelyje pastatyta vienodo storio varin ir aliuminin ploktel. Kurios j elis
ekrane bus rykesnis? Kodl?
5.659. Ar visada Rentgeno nuotraukose daikto atvaizdo matmenys bna didesni u tikruosius daikto matmenis?
Kodl?
5.660. Kodl, stebint Rentgeno spinduli difrakcij, vietoj gardels reikia
naudoti kristalus?

5.654. Kodl rentgenogramoms skirta


juosta laikoma vininje dutje, o
skirta fotografavimui dedama aliuminin kaset?

5.661. Kodl itisinis Rentgeno spinduli spektras, kur skleidia Rentgeno vamzdis, turi ryki rib trumpj
bang pusje? Nuo ko priklauso jos
padtis?

5.655. Kuris i dviej vienodo storio


metalini lap aliumininis ar geleinis gali geriau