3.2.

MONS MARKETINGO MAKROAPLINKA

Didel reikm mons veiklai, jos strategijos parinkimui turi mons marketingo
makroaplinkos veiksniai, kurie gali atverti naujas galimybes arba sukelti grsmes.
Ekonomin aplinka
Rinkai reikia ir pirkj ir j perkamosios galios. Ekonomin aplink sudaro veiksniai,
turintys takos vartotojo perkamajai galiai ir ilaid struktrai. Kiekvienos mons veiklai
didel poveik turi tokie makroekonominiai veiksniai kaip bendra alies ekonomin bkl, jos
isivystymo lygis, kadangi nuo to didesniu ar maesniu mastu priklauso jos gyventoj
perkamoji galia, j elgesys rinkoje, preki paklausa ir j realizacija. O tai labai svarbu
marketingo veiklai.
Ekonomin aplinka - tai marketingo aplinkos komponentas, pasireikiantis tam
tikrais kio raidos dsningumais bei tendencijomis, kurie daro tak marketingo
sprendimams ir veiksmams.
mons ekonomin aplink apibdina tokie svarbiausi rodikliai:

alies vidaus produktas

pirkj pajamos

kaupimo lygis

preki kain lygis

kredito gavimo galimybs.

Mint rodikli pokyiai yra slygojami tam tikr ekonomikos vystymosi

dsningum bei reikini.
I j pirmiausia pamintini:

ekonomikos vystymosi ciklikumas

infliacija

nedarbas

Ekonomika vystosi netolygiai, ciklais. Ekonomikos teorija iskiria keturias ciklo

fazes: kriz (depresij), pagyvjim, pakilim ir nuosmuk.
Pirkj elgesys vairiose fazse skirtingas, todl ir marketingo veiksmai,
gyvendinamos priemons turi keistis. mons vadovams, marketingo specialistams svarbu
inoti, kokioje fazje yra alies ekonomika ir kokios jos raidos perspektyvos. Kai ekonomika
yra pakilimo fazje, gyventoj pajamos didja. Jie perka daugiau ir auktesns kokybs,

brangesni preki. Tokiu laikotarpiu didja paklausa vairioms aliavoms bei mediagoms,
rengimams ir mainoms, prabangos prekms bei pramogoms.
Ekonomikai smunkant, gyventojai jauiasi nesaugiai, didel dmes skiria kainoms,
todl stengiasi taupyti. Dl to maja preki ir paslaug paklausa. Daugelis perka tik
btiniausias prekes. Brangi preki ir pramog atsisakoma.
Labai svarbus ekonomikos reikinys infliacija.
Infliacija vadinamas bendrojo kain lygio kilimas, dl kurio krinta piniginio vieneto
perkamoji galia. Ji paprastai matuojama vartojimo preki ir paslaug kain indekso
padidjimu per metus.
Pirmiausia, infliacija labai susijusi su ekonomikos vystymosi ciklikumu. Spariai
kylant ekonomikai, paprastai didja ir infliacija.
Antra, infliacija danai atsiranda po staigi ekonomins politikos permain.
Treia, didjant infliacijai, bedarbi skaiius paprastai maja, nes tai sutampa su
ekonomikos kilimu. Kai kuri ali vyriausybs smoningai palaiko tam tikr infliacijos lyg,
tuo siekdamos stabdyti nedarbo didjim. Taiau pastaruoju laikotarpiu pastebta, kad ji gali
atsirasti bet kurioje ekonominio ciklo fazje, sukeldama vadinamj stagfliacij - didel
infliacij ir didel nedarb tuo paiu laiku.
Infliacijos poveikis perkamajai galiai ir pirkj elgesiui prietaringas ir reikiasi
daugiausia subjektyvaus situacijos vertinimo pokyiais. Majant pinig vertei nominalus
pajam augimas gali nedidinti perkamosios galios. Pirkj elgesys daugiausia priklauso nuo
to, kokio infliacijos lygio jie laukia ateityje. Jeigu jie galvoja, kad jis sumas ir j realiosios
pajamos iaugs, brangi ir ilgo naudojimo preki pirkimas tikriausiai bus atidtas ateiiai. Jei
tikimasi infliacijos padidjimo - pirkjas elgsis prieingai.
Vartotojai stengsis kaupti vertingus daiktus, o ne pinigus. Pirmenyb teikiama
pirkini sigijimui kreditan, nes siskolinimas bus graintas jau nuvertjusiais pinigais. Todl
moni marketingo veikloje ypatingas dmesys turi bti skiriamas kain politikai, j
stebjimui ir keitimui.
Labai reikmingas moni marketingui ir nedarbo lygis. Didelis nedarbas paprastai
bna ekonomikos nuosmukio laikotarpiu, taiau iek tiek nedirbani moni yra visuomet.
Darbo netekusio asmens einamosios pajamos, tuo paiu ir jo perkamoji galia sumaja.
Taiau neturini darbo elgesys labai priklauso nuo to, kodl jie nedirba.
Vien bedarbi grup sudaro asmenys, kurie savo noru yra ij i vienos darbo
vietos, bet dar nesidarbin naujoje. ios grups bedarbiai paprastai turi pakankam
kvalifikacij ir i anksto yra numat, kur dirbs toliau. Kadangi jie paprastai be darbo bna

neilgai, j pajamos ilieka beveik nepakit, todl ir j vartojimo elgesys i esms nekinta. Tai
tekamasis nedarbas.
Kit bedarbi grup sudaro asmenys, kurie dl atitinkamos kvalifikacijos neturjimo
negali uimti laisv viet, o j turim kvalifikacij atitinkani laisv darbo viet toje
vietovje nra. Danai taip atsitinka udarius dideles gamyklas ar specializuotas
organizacijas. Tokia situacija gali tstis gana ilgai. Jei darbo rasti nepavyksta, bedarbi
perkamoji galia labai sumaja. Tokie asmenys priversti persikvalifikuoti, o tai neretai susij
su papildomomis ilaidomis, dar labiau sumainaniomis j perkamj gali. Dl to daugja
labai jautri kainai pirkj, didja nuolaid ir nukainojimo reikm. Tuo pat metu iauga
perkvalifikavimo ir mokymo paslaug poreikis. Dalis bedarbi bando imtis verslo, dl to
atsiranda daug smulki konkurent, ypa prekyboje. Tai struktrinis nedarbas.
Kita dalis ios grups bedarbi link keisti ne kvalifikacij, bet gyvenamj viet. Dl
to tam tikroje vietovje gali sumati gyventoj skaiius, tuo paiu metu susiaurti ir rinka.
Galimas atvejis, kad ivykusi viet atvyks kiti asmenys, turintys reikaling kvalifikacij ar
susivilioj palankiomis gyvenimo slygomis (pvz. but atpigimu).
Panas

reikiniai

vyksta

ir

ekonomini

nuosmuki

laikotarpiu,

atsiradus

vadinamajam cikliniam nedarbui. Skirtumas tik toks, kad keisti gyvenamj viet daniausiai
nra prasms, nes panai padtis susiklosto visoje alyje ar netgi daugelyje ali. Tokiu
laikotarpiu gali tekti gerokai pakoreguoti marketingo veiksmus. Krizinse situacijose ypa
nukenia gamybins paskirties preki gamintojai ir j pardavjai, tuo tarpu btiniausi preki
rinkoje situacija pakinta nedaug.
Socialin - kultrin aplinka
Socialin

kultrin

aplink

apibdina

pirmiausia

demografiniai

rodikliai.

Demografija tai moni populiacijos dydio, tankumo, gyvenamosios vietos, amiaus,

lyties, rass, profesijos ir kit duomen tyrimas. mons marketingui tai labai reikmingi
rodikliai, ypa svarbi j dinamika. Pavyzdiui, dl gyventoj skaiiaus pasikeitimo alyje ar
tam tikroje gyvenamojoje vietovje rinka gali plstis ar siaurti. Didjant gimstamumui
daugja vaik, tuo paiu auga ir jiems reikaling preki paklausa. Dl ilgjanios vidutins
gyvenimo trukms, daugja vyresnio amiaus moni, kuri paklausa pasiymi specifiniais
bruoais.
Daugelis preki vartojama ne individualiai, bet bendrai. Todl svarbus demografinis
rodiklis yra eima (nam kis) , jos dydis, sudtis lyties, amiaus ir kitais poiriais,
dirbani asmen skaiius, pajamos ir kt.

Miesto ir kaimo gyventoj paklausa atskiroms prekms skiriasi, todl labai svarbu
inoti gyventoj pasiskirstym tarp miesto ir kaimo, migracijos mast ir kryptis.
Demografinje aplinkoje vyksta didiuliai pokyiai, skirtingai pasireikiantys
vairiose alyse. I j pamintini:

spartus pasaulio gyventoj skaiiaus didjimas, paaikinamas dideliu

gimstamumo lygiu ekonomikai silpnai isivysiusiose alyse;

gimstamumo rodikli majimas ir gyventoj senjimas isivysiusiose

pokyiai eimos struktroje (santuokos sudarymo amiaus didjimas, vaik

alyse;
skaiiaus majimas, skyryb daugjimas, eim, kuriose monos dirba, dalies augimas);

ne eimos pobdio nam ki didjimas (vienasmeni nam ki - isiskyr

sutuoktiniai, naliai(s), atskirai gyvenantys, eimos nesukr vaikai; dviej asmen nam
ki - nesantuokins poros, laikinai gyvenantys tos paios lyties asmenys); daugiaasmeni
nam ki - kartu gyvenantys keli asmenys, bendrai tvarkantys nam kio biudet);

gyventoj migracija (pastovi ir vytuoklin);

isilavinimo lygio kilimas ir tarnautoj skaiiaus didjimas;

etniniai gyventoj struktros pokyiai (vienos tautybs gyventoj persiklimas

nuolatiniam ar laikinam gyvenimui kitas alis (pvz., turk Vokietij, meksikiei JAV ir
pan.).
Socialin kultrin aplinka tai marketingo makroaplinkos elementas,
atspindintis visuomens poveik monei, jos marketingo sprendimams. (V. Pranulis, 2008)
Visi ie pokyiai atsiliepia pirkj paklausoje, jos struktroje ir reikalauja atitinkam
marketingo veiksm.
Visuomen, kurioje mons gyvena, lemia j pairas, vertybines orientacijas,
elgesio normas. I esms patys to nesuvokdami, jie perima visuomens perteikiam
pasaulir, jos formuojam poir pagrindines kultros vertybes.
Marketingo veiksmams ir sprendimams didiausios reikms turi tokios tendencijos:
pastovumas pagrindinms vertybms. Kiekviena visuomen turi tam tikras
svarbiausias vertybes ir sitikinimus, kuriuos ji laiko pastoviais. Daugeliui moni tai darbas,
santuoka, siningumas, labdara. ios vertybs ir pairos perduodamos i kartos kart ir
vertinamos bei tvirtinamos svarbiausi visuomens institucij - eimos, mokyklos, valstybs,
banyios.

 subkultros. Kiekvienoje visuomenje egzistuoja vairios moni grups,

pasiyminios vienodu vertybi suvokimu, kuris atsiranda dl j ypatingos gyvenimikos
patirties bendrumo ar kit aplinkybi. vairi religini - socialini organizacij nariai,
paaugliai, rokeriai ar metalistai ir pan. - kiekviena i i grupi yra tam tikr subkultr
atstovai, turintys savo sitikinimus, pomgius, elgsen.
antrini vertybi kitimas. Nors pagrindins visuomens vertybs, kaip minta,
pasiymi dideliu pastovumu, taiau kiekviena visuomen, ypa atskiri jos sluoksniai,
pergyvena taip pat tam tikrus kultros veiksnius, kurie vienas nuo kito rykiai skiriasi.
Pagrindins kultros vertybs pasireikia moni poiryje save, kitus,
visuomen, jos institucijas, gamt, visat (pasaulio suvokim).
moni poiris paius save. mogaus veiksmus, jo poelgius gali lemti siekimas
patenkinti savo norus ir poreikius arba rpinimasis kit interesais.
moni santykiai su kitais. Nepaisant siekio tobulintis bei iekoti malonum,
daugeliui moni tokios tradicins vertybs kaip meil, itikimyb, padorumas ir pan. kaip ir
anksiau yra labai reikmingos. Jos suteikia monms saugumo ir pastovumo jausm.
Daugelis trokta rimties ir tvirt santyki su kitais vietoje rpinimosi tik savimi. i tendencija
atveria geras galimybes toms verslo akoms, kurios padeda umegzti asmeninius bei
grupinius kontaktus, pavyzdiui, turistini kelioni ir pasilinksminim rengjams,
sveikatingumo klubams ir pan.
moni santykiai su visuomene. Kiekvienas asmuo turi savo nuomon apie
visuomen, kurioje jis gyvena. alia piliei, kurie j gina, yra reformatori, kurie j nori
pakeisti bei nepatenkintj, kurie j nori palikti. Pastebima patriotizmo majimo ir kritikos
bei cinizmo augimo dl alies, visuomens, pasaulio ateities tendencija.
moni santykis su visuomens institucijomis. mons turi susidar nuomon apie
valstybs valdios ir valdymo organus, vairias staigas, partijas, profsjungas, kitas
nevyriausybines organizacijas taip pat ir kines organizacijas bei mones. Vien i j veiklai
pritariama, kit vertinama kritikai, nepalankiai. Vien ir t pai institucij veikl vairs
asmenys gali vertinti labai skirtingai. Pastebima, kad lojalumas daugelio institucij atvilgiu
maja, jomis pasitikima maiau negu anksiau. Kinta poiris darb. Daug moni vertina
j tik kaip neivengiam btinyb, kuri sudaro galimyb tenkinti buities ir laisvalaikio
poreikius. Tuo pat metu i daugelio institucij, ypa verslo moni, plaioji visuomen laukia
didesns socialins atsakomybs. I viso to mons turi daryti ivadas. Jos turi kritikai

vertinti savo marketingo veiksmus, skyrium imant reklamos srityje, ir siekti suformuoti
visuomenje palank vaizd.
moni santykis su gamta. moni nuomons juos supani gamtin aplink taip
pat skirtingos. Vieni jauiasi prie gamt bejgiai, kiti gyvena su ja darnoje, kai kurie nori j
sau pajungti. Laikui bgant mons, pasitelkdami moksl ir technik vis labiau pajung sau
gamtos jgas ir m tikti, kad jos itekliai neisemiami. Taiau pastaruoju metu vis platesni
visuomens sluoksniai pradeda suvokti , kad gamtos itekliai riboti, kad moni veikla
gamtai gali padaryti nepataisom al.
Meil gamtai skatina turining laisvalaikio praleidim, turizm, vejyb, grybavim,
uogavim ir t.t. Verslo mons tai reaguoja organizuodamos keliones, ivykas, gamindamos
atitinkam inventori, maisto produktus ir t.t.
moni poiris visat. mons skiriasi savo pairomis visatos (pasaulio) kilm
ir mogaus viet joje. Dauguma Vakar pasaulio gyventoj tiki vien Diev. Taiau religiniai
sitikinimai ir religini apeig atlikimas maja. Isivysiusiose alyse banyi lankanij
skaiius krinta, iskyrus kai kurias naujas religines sroves. Pastebimas didjantis
susidomjimas Ryt religijomis, misticizmu, okultizmu.
Sumajus religingumui, didja moni siekis galimai labiau mgautis emikuoju
gyvenimu. Jie nori preki ir paslaug, kurios teikt malonum, diaugsm, naujus spdius,
pramogas ir pan. Noras neatidliojant patenkinti savo poreikius, pasitenkinti yra vis labiau
pasireikianti tendencija.
Ubaigiant kultrins aplinkos nagrinjim reikt pastebti, kad kiekvienoje
tendencijoje pasireikia iimi. Analizuojant kultrins aplinkos pokyius per ilgesn
laikotarp pastebima, kad jie daniau reikiasi vytuoklini judesi forma, o ne judjimu
nuolat ta paia kryptimi. Kiekvieno laikmeio tendencija savyje turi prieing polink.
Politin-teisin aplinka.
Marketingo sprendimai labai priklauso nuo politins aplinkos vyki. Politin aplink
sudaro statymai, valstybins agentros ir interes grups, kurios veikia ir riboja vairi
organizacij ir asmen veikl tam tikroje visuomenje.
Taigi verslo mons veikia tam tikroje politinje - teisinje aplinkoje, kuri nustato
joms aidimo taisykles. i taisykli neinojimas arba nepaisymas gali monei turti labai
skaudi pasekmi, atvesti net prie lugimo.
Politin - teisin aplinka moni veikl gali ne tik riboti, bet ir skatinti. Valdios ir
valdymo institucijos savo teiss aktais gali tam tikros ries monms (pvz. maoms) sudaryti
palankesnes veiklos slygas, skatinti investicijas (maindama pelno mokesio tarif) arba

drausti, riboti tam tikr veikl (pavyzdiui, Lietuvos Respublikoje draudiama be

Vyriausybs nustatyta tvarka iduotos licencijos, usiimti farmacine veikla, importuoti
alkoholio produktus, usiimti j didmenine ir mamenine prekyba, pardavinti aunamuosius
ginklus ir t.t.).
Politin teisin aplinka tai marketingo aplinkos komponentas, apimantis
visuomens politini struktr veiksmus ir teisinius aktus, kurie vienaip ar kitaip veikia
marketingo sprendimus ir priemones.
Marketingo veiklai svarbiausias teiss akt grupes matote 3.2.1 paveiksle.

moni steigim, j
vidaus veikl ir
likvidavim
reguliuojantys teiss
aktai

mons santykius su
pirkjais, partneriais
ir konkurentais
reguliuojantys teiss
aktai

Atskiras marketingo
sritis reguliuojantys
teiss aktai

3.2.1 pav. Marketingo veiklai svarbiausi teiss akt grups (V. Pranulis, 2008)
Pirmosios grups teiss aktai nustato moni, j filial, atstovybi, susivienijim
steigimo, j registravimo ir perregistravimo, reorganizavimo ir likvidavimo tvark, nustato
licencijuojamas veiklos ris ir licencij idavimo tvark.
Antrajai grupei priskiriami teiss aktai, turintys jau tiesiogin ry su mons
marketingu, formuojantys jos mikroaplink, reglamentuojantys santykius su visais jos
elementais. Jie nustato preki pirkimo ir pardavimo sutari sudarymo tvark, konkurencijos
slygas, vartotoj teises ir j gyvendinimo mechanizm, preki pardavimo ir paslaug
teikimo gyventojams taisykles ir t.t.
Kasdieninje marketingo veikloje ypa svarbs atskiras marketingo sritis, jo
komplekso elementus (prek, kaina, paskirstymas, rmimas) reguliuojantys teiss aktai. I j

pamintini preki kokyb, j saug, pakavim, enklinim, kain nustatym, preki

gabenim, reklamin veikl reglamentuojantys dokumentai.
Labai svarbi valstybs ekonomins politikos sritis - vartotoj apsauga. Be valstybs
pagalbos vartotojas nepajgus rinkoje bti lygiaveriu partneriu kitiems rinkos dalyviams
(gamintojams, prekybininkams, paslaug teikjams), kadangi jis neturi galimybi
pakankamai apvelgti rink, joje vykstanius sudtingus procesus, teisingai vertinti preki
kokyb, j verts atitikim kainai ir pan. Todl jis danai negali priimti teising, rinkos
situacijai adekvai sprendim, priverstas apriboti savo teises arba tampa nedor veiksm
rinkoje auka (pvz. dl preki falsifikavimo, klaidinanios reklamos, diskriminuojani
sutari slyg ir pan.). Valstyb, siekdama sudaryti normalias rinkos funkcionavimo
slygas, turi padti vartotojui. Tokia pagalba teikiama sukuriant tam tikr vartotoj apsaugos,
j interes bei teisi gynimo mechanizm (priimant atitinkamus teiss aktus bei normas,
steigiant j prieiros institucijas).
Todl marketingo klausimais usiimantys darbuotojai turi bti gerai susipain su
svarbiausiomis teisinmis normomis, reguliuojaniomis konkurencij, vartotoj teisi ir
visuomens interes apsaug.
Didesn dalis rinkoje esani preki, vadinamosios firmins preks, turi savo enkl
t.y. ymen, kuris leidia atskirti vieno fizinio ar juridinio asmens prekes arba paslaugas nuo
toki pat kito asmens preki ar paslaug. Be to, visos mons turi mons vard, kuris gali
bti preks enklu ar jo elementu. Preks enklo idja yra esminis visos marketingo
orientacijos bruoas. Su preks enklu vartotojas sieja tam tikr preks kokyb, jos
gamintoj. Nors laikui bgant preki asortimentas kinta, atsiranda naujos jau esani rinkoje
preki modifikacijos ar i vis nauji gaminiai, preki enklai ilieka pastovs, sukeldami
pirkjui tam tikras asociacijas apie mon ir jos gaminius. Taiau visa tai yra manoma tik dl
to, kad yra statymins normos apie patentus, preki enkl ir moni vard naudojim,
kurios j savininkams garantuoja rinkoje iskirtin padt. Be io apsaugos mechanizmo,
preki enkl, moni vard egzistavimas bt labai sudtingas ir apskritai abejotinas,
kadangi atsirast kopijavimo, imitavimo, pamgdiojimo galimybs.
Mokslin-technologin aplinka.
Niekas nesiskverbia moni gyvenim taip galingai ir spariai kaip mokslas ir
technika. Kiekviena iuolaikin prek yra tam tikr mokslo ini panaudojimo rezultatas.
Todl mokslini tyrim raida ir j rezultat taikymo galimybs marketingo politikai yra labai
svarbios ir pasireikia kaip vienas i jo aplinkos komponent, kuris vadinamas moksline technologine aplinka.

Mokslin technologin aplinka tai marketingo aplinkos komponentas, apimantis

mokslo ini ir j praktinio taikymo poveik marketingui.
Mokslin - technologin aplinka daro tak visiems marketingo komplekso
elementams. Taiau labiausiai ji pastebima preki krimo, j tobulinimo ir gamybos
srityse. Kiekvienas didesnis mokslo pasiekimas gali tapti nauj preki atsiradimo
prieastimi, sukurti naujus poreikius.
Nauj technologij atsiradimas neretai susijs su buvusij lugimu. Kartais tai kelia
grsm ne tik rinkoje esanioms prekms, j gamintojams, bet net itisoms pramons akoms.
Mokslo ir technikos paanga turjo didel poveik preki pakavimui, iankstiniam j
ifasavimui, enklinimui. Ji leido prailginti daugelio maisto produkt realizavimo bei
vartojimo laik, iplsti j pardavimo teritorij, taikyti naujus preki pardavimo metodus
(pvz. savitarn).
Mokslo ir technikos taka preki kainoms pasireikia tuo, kad panaudojant nauj
technologij pagaminta prek i pradi paprastai bna brangi, taiau pleiantis ir tobuljant
gamybai, jos savikaina greitai maja ir kaina krinta. Tai buvo bdinga mikrokalkuliatoriams,
kompiuteriams, mikrobanginms krosnelms, elektroniniams laikrodiams ir daugeliui kit
preki.
Mokslo ir technikos paanga turjo takos ir atsiskaitymo u pirktas prekes bei
paslaugas operacijoms. Atsirado galimyb greitai atlikti pinigines operacijas tarp labai toli
viena nuo kitos esani moni ar bank, atsiskaityti u prekes pasinaudojant mokjimo
kortelmis. diegus preki kodavim ir iuolaikinius kasos aparatus, parduotuvse ymiai
supaprastinti atsiskaitym u pirktas prekes ir informacijos apie preki realizacij, atsargas ir
pan. kaupimo bei apdorojimo procesus.
Technologins

aplinkos,

technini

naujovi

taka

reikminga

ir

preki

transportavimo bei sandliavimo operacijoms. Mokslo ir technikos paangos poveikyje

tobulja transporto priemons, sandliuose naudojama technika. Tai leidia geriau
organizuoti preki judjimo i gamintojo pas vartotoj proces, mainti su juo susijusias
ilaidas, gerinti pirkj aptarnavim.
Akivaizdus technins paangos poveikis ir reklamai. Naujos masins informacijos
priemons, bei reklamos gamybai naudojamos technologijos leidia kurti domesn bei
veiksmingesn, labiau pirkjo dmes patraukiani reklam. Taiau neretai tai reikalauja ir
reklamins veiklos pokyi, naudot priemoni bei bd vaidmens perirjimo. Antai,
atsiradus televizijai ir didjant jos kaip visuomens informavimo priemons veiksmingumui,
spaudos bei kit naudot reklamos perdavimo priemoni reikm sumajo. Taiau,

gausjant televizijos kanal skaiiui, kiekvienas i j turi vis maiau irov. i tendencij
sustiprino palydovins ir kabelins televizijos plitimas. Visa tai ikl naujus udavinius
reklamos organizavimui, jos politikai.
Kaip teigia daugelis marketingo altini autori mokslinje technologinje aplinkoje
pastebimos tokios tendencijos:

Technins paangos spartjimas;

Neribotos naujovi galimybs;

Asignavim mokslo tiriamiesiems darbams didjimas;

Nedidelis preki tobulinimas;

Technins paangos valstybinio reglamentavimo didjimas.

Gamtin aplinka.

Gamtosauga tapo viena i svarbiausi problem, kuri turi sprsti valstyb ir mons.
Daugelyje pasaulio miest oro ir vandens tara pasiek pavojing lyg. Didiulis nerimas kyla
dl to, kad tam tikros chemins mediagos (freonai) ardo ems ozono sluoksn ir gali atvesti
prie ekologins katastrofos. Mokslinink ir visuomens veikj pastang dka visuomen vis
daugiau suvokia aplinkosaugos problemas. Susikr ir skmingai pltojasi visuomeninis
aplinkosaugos judjimas, kuris reikalauja, kad mons sprsdamos gamybos ir marketingo
klausimus deramai atsivelgt ekologijos reikalavimus.
moni vadovai ir specialistai turi atsivelgti didjant visuomens ekologin
iprusim ir marketingo gamtins aplinkos kitim. Reikia atkreipti dmes keturias pavoj
kelianias, taiau ir galimybes teikianias tendencijas:

gamtini itekli stoka. ems gamtinius iteklius galima suskirstyti tris

grupes: visiems prieinamus, ribotus ir neatnaujinamus.

Prie pirmosios grups itekli priklauso oras ir vanduo. Kai kuri preki gamyboje
problemos kyla dl to, kad vairios aplinkosaugos organizacijos reikalauja udrausti gaminti
prekes aerozoliniame pakavime, nes jis kenkia atmosferos ozono sluoksniui. Opi problema
yra ir vandens stoka bei jo varumas. Ji turi bti sprendiama kuriant naujas technologijas ir
prekes.
Ribot ir neatnaujinam itekli kaip pvz. nafta, akmens anglis ir kitos naudingosios
ikasenos atsargos pastoviai maja. Tai kelia monms nema problem. Tos mons,
kurios gamybai naudoja iuos iteklius turi susitaikyti su gamybos kat augimu ir suprasti,
kad ne taip paprasta bus ias ilaidas perkelti vartotojui. Tuo tarpu toms monms, kurios

suras naujas, mintas aliavas pakeiianias mediagas, atsiveria geros galimybs plsti
rinkas.
Prie atnaujinam itekli priskiriami pvz. mediena ir maisto produktai. Jie turi bti
apgalvotai ir rpestingai naudojami. Pavyzdiui, aprpinimas maisto produktais gali sukelti
problem vien dl to, kad dirbamos ems plotai riboti ir praktikai negali bti padidinti.

energetini itekli kain svyravimas. Vienas i ribot gamtos itekli yra

nafta. Ji pasaulio ekonomikai danai ikelia nemaa problem. Naftos kaina nuolat svyruoja,
taiau matosi aiki jos didjimo tendencija.

aplinkos taros didjimas. Kai kurie gamybos procesai neivengiamai aloja

aplink. Tas pats pasakytina ir apie chemini bei branduolini mediag sandliavim,
nesuyranias pakavimo mediagas, dirvoemio, o per j ir maisto produkt uterim dl
augal apsaugos priemoni ir per didelio tr, pasiymini nitratais, naudojimo ir t.t. Todl
visuomenje vis labiau didja susirpinimas iais faktais ir savo ruotu ikyla poreikis
aplinkos tar mainanioms technologijoms, naujoms pakavimo mediagoms ir pan.
Daugelyje ak pastaraisiais deimtmeiais pastebimas didjantis valstybs institucij
dmesys aplinkosaugai. Tai pasireikia speciali teiss akt primimu, j prieiros
institucij sukrimu bei veikiani reorganizavimu. Nemaa reikm aplinkosaugos
sistemoje tenka ekonominio pobdio priemonms (baudos, lengvatos, skatinimas ir pan.),
kuriomis siekiama, kad mons ir pilieiai saugot gamt, elgtsi su ja atsargiai ir rpestingai.
moni vadovai ir specialistai ateityje turs skirti daugiau dmesio aplinkosaugos
problemoms, susijusioms tiek su apsirpinimu reikiamomis aliavomis, tiek ir ukirtimu
keli aplinkos alojimui. Reikia tiktis, kad ateityje teks susidurti su vis grietesne valstybs
ir visuomenini organizacij kontrole.