Está en la página 1de 267

GAU B L Y S

VISUOMENIN GEOGRAFIJA
RytasSaIna
Georgijus Saponikovas
Qedre Motiejuit
Mantas iumeta
Robertas alna

Geografijos vadovlis 11-12 klasei

Rytas alna Georgijus Saponikovas Giedr Motiejuit


Mantas iumeta Robertas alna

Visuomenin geografija
Geografijos vadovlis 11-12 klasei

Scanned by
Cloud Dancing
DidaKta
Vilnius/2011

UDK 911.3(075.3)
Vi-295

Pirmasis leidimas 2011


2 0 1 5 2 0 1 4 2 0 1 3 2 0 1 2 2011

Rytas alna, Georgijus Saponikovas, Giedr Motiejuit,


Mantas iumeta, Robertas alna
GAUBLYS. Visuomenin geografija
Geografijos vadovlis 11-12 klasei

Vadovlis atitinka kalbos taisyklingumo reikalavimus

Metodins koncepcijos autorius Rytas alna


Projekto vadovai: Rytas alna, Mantas iumeta
Vertintojai: mokytoja metodinink Rima Bakien, mokytojas ekspertas Valentinas Padriezas
Redaktor Dalia Lunien
Virelio autorius ir meninis redaktorius Remigijus Martinaviius
Dailininkai: Marius Zavadskis, Lina utautien
emlapius, kartoschemas bei grafines iliustracijas pareng: Jurgita eberiakait, Remigijus Sereika
Dizainer ir maketuotoja Jurgita eberiakait
Rytas alna, Georgijus Saponikovas, Giedr Motiejuit,
Mantas iumeta, Robertas alna, 2011
O Leidykla DIDAKTA, 2011
ISBN 978-609-442-004-7

Visos teiss saugomos

Turinys
5

1 Politin g e o g r a f i j a
1.1

Pasaulio politinis emlapis


Piet Sudanas - nauja pasaulio valstyb

10

1.2

Politinio emlapio raida nuo XIX amiaus

11

1.3

Valstybs elementai

14

1.4

Valstybi grupavimas pagal politinius


poymius

17

1.5

Kar ir konflikt geografija

20

1.6

Valstybi socialin ir ekonomin galia

24

inome, mokame, galime


2

29

iuolaikinio ems kio kryptys ir


problemos

146

5.7
5.8
5.9

vejyba ir uvivaisa

151

Gamtos itekliai

167

.42
.44

Europos aprpinimo dujomis problemos ir


perspektyvos
180

6.4
6.5
6.6

Pasaulio elektros energetika

183

Alternatyvioji elektros energetika

187

36
.37

Demografins problemos ir demografin


.50
52

Gyventoj migracija

54

Pabgliai

60

Etnin geografija

63

Religij geografija

68

inome, mokame, galime

72

Gyvenviei vairov

77

Miest struktra

80

Vilniaus miesto funkcins zonos

84

Urbanizacija

86

3.7

170

Ikastinis kuras

173

Lietuvos energetika

190

inome, mokame, galime

194

7.1
7.2
7.3
7.4
7.5
7.6

Pramons struktra

199

Pramons idstymo veiksniai

201

Pramons raida

204

Pramons geografija

208

Juodoji metalurgija Japonijoje

212

Lietuvos pramon

213

Verslo organizavimo tobulinimas

216

Bengalru - Indijos silicio slnis

220

inome, mokame, galime

221

Miest santalkos

88

Urbanizacija isivysiusiose alyse

91

Lietuvos miestai ir kaimai

94

8.1

Ekologikas miestas

96

8.2

Globalizacijos bruoai

8.3

Tarptautins bendrovs

230

Tarptautin prekyba
Singapras
- tarptautinis prekybos ir
finans centras

232
238

8.4
8.5

Tarptautiniai susivienijimai

239

Turizmas pasaulyje

242

8.6

Lietuvos turizmas

250

Urbanizacija besivystaniose alyse


inome, mokame, galime

97

Globalizacija

98
101

Pasaulio ir Lietuvos kis


4.1

Pasaulio kio struktra

105

4.2

Ekonomins sistemos

108

4.3

Lietuvos kio raida

110

4.4

Infrastruktra

113

4.5

Pasaulio transportas

115

4.6

Energetika - ekonomikos variklis

Pramon

Gyvenviei g e o g r a f i j a

Masdaras - ateities miestas

5.6

6.1
6.2
6.3

Gyventoj pasiskirstymas Indonezijoje

.47

3.3
3.4
3.5
3.6

144

162

2.6
2.7

3.1
3.2

141

Gyvulininkysts pagrindins akos

inome, mokame, galime

46

Augalininkysts pagrindins akos

154

33

Indijos ir Kinijos demografin politika

137

158

pasaulyje

politika

136

ems kio tipai ir kininkavimo formos

Badas ir pasaulio maisto itekliai

2.3
2.4
2.5

2.11

53

131

ems kio sistema

Lietuvos ems kis

.38

2.9
2.10

ems k lemiantys veiksniai

Gyventoj skaiius ir pasiskirstymas

2.2

2.8

5.1
5.2
5.3
5.4

Feedlot'as - prekins gyvulininkysts kis...145

Gyventoj g e o g r a f i j a

2.1

Bioprodukcinis kis

Lietuvostransportas

122

inome, mokame, galime

127

8.7

I P I P V ^ ^ ! ! ! ! ! ^
225

Pasaulio finans sistema

252

inome, mokame, galime

255

Pavyzdins egzamino uduotys

258

>

Kaip sudarytas vadovlis


GAUBLYS

vadinis skyriaus puslapis


ia ivardijami programos
turin atitinkantys tikslai.

Mokomoji tema
Ji gali bti vairios apimties. Autorinis tekstas
pateikiamas aikinamaisiais, ivadiniais ar
apibendrinamaisiais teiginiais.

Geografinis pavyzdys
Pateikia ir isamiau aikina socialinio
dsningumo ar ekonominio
proceso pavyzd.

INOME. M O K A M E , GALIME

ini ir gdi tvirtinimas


Kiekvieno skyriaus pabaigoje pateikiamos pagrindins
svokos, kurias reikia inoti, suprasti, vertinti,
apibdinti. Idjos tyrimams, klausimai ir uduotys.

Pavyzdini egzamino uduotis

Pavyzdin egzamino uduotis


Keturios platesns apimties iliustruotos uduotys,
vertinamos takais ir atitinkanios egzamino
reikalavimus. 263 psl. pateikiami atsakymai.

Perskait skyri turtumte:

inoti, kaip alys skirstomos pagal valdymo form, politin santvark bei
teritorin struktr;

vertinti Lietuvos gamtin, ekonomin ir geopolitin padt;

imanyti pasaulio politinio emlapio raid prognozuoti galimus jo pokyius ateityje;

vertinti kolonijins sistemos tak pasaulio politiniam emlapiui;

apibdinti pagrindinius valstybs elementus;

vertinti valstybi tarpusavio santykius;

nagrinti tarpvalstybini ir vidaus konflikt prieastis,


vertinti padarinius bei silyti taikaus konflikt sprendimo bdus;

inoti kariausius karini konflikt regionus;

vertinti valstybi isivystym pagal ekonominius ir socialinius poymius.

1.1 Pasaulio politinis emlapis


I vis geografijos emlapi daniausiai naudojamas pasaulio politinis emlapis. Jame skirtingomis spalvomis paymtos valstybs. Taiau io emlapio paskirtis platesn. Plaija odio reikme tai vis valstybi visuma, skaitant ali
valstybin politin santvark ir savitarpio santykius. iuolaikin pasaulio politin
emlap ir jo istorin raid tiria politin geografija.

Pasaulio politinio emlapio subjektai


Nepripasta n viena valstyb
Kaln Karabachas

Paskelb nepriklausomyb
nuo Azerbaidano

Somalilandas

Paskelb nepriklausomyb
nuo Somalio

Padnestr

Paskelb nepriklausomyb
nuo Moldovos

Pripasta tik viena arba kelios valstybs


Abchazija
Piet Osetija

Pripaino Rusija, Venesuela,


Nikaragva ir kelios Okeanijos alys

iaurs Kipras

Pripaino tik Turkija

Prie politinio emlapio subjekt priklauso nepriklausomos valstybs, priklausomos teritorijos ir neapibrto statuso teritorijos.

Nepriklausomos valstybs - pagrindin politinio emlapio sudedamoji dalis. I viso pasaulyje yra daugiau kaip 190 valstybi.
Tiksl j skaii vardyti sudtinga, nes kai kuri ali dl vairi prieasi dauguma kit valstybi nepripasta.

Nepripastamos bei i dalies pripastamos valstybs de facto


(realiai) egzistuoja ir kontroliuoja savo teritorij arba jos dal, taiau neturi tarptautinio pripainimo. Daniausiai tai teritorijos,
atsiskyrusios nuo kit valstybi ir vienaalikai paskelbusios nepriklausomyb. Politiniuose emlapiuose tokie teritoriniai dariniai kaip nepripastamos valstybs paprastai neymimi (1.1.1).

Pripasta daug valstybi, taiau nra JT nars


Kosovas

Pripasta 63 JT nars

Vakar Sahara

iuo metu okupuota


Maroko. Nepriklausomyb
pripasta 45 valstybs

Taivanas

Pripasta 24 valstybs

Palestina

Pripasta dauguma musulmonik valstybi, taip pat


Rusija ir Pranczija

Tokias alis kaip Kosov (buvusi Serbijos dal), Palestin


(i dalies kontroliuojam Izraelio), taip pat Taivan (oficialiai Kinijos Respublikos dal) pripasta nemaai ali, taiau
dauguma vis dlto j nelaiko savarankikomis.

A 1.1.1 Nepripastamos ir tik kai kuri


valstybi pripastamos valstybs 2011 m.

Priklausoma
teritorija

Kam
priklauso

Gyv.,
sk., tkst.

Puerto Rikas

JAV

3725

Kanar salos

Ispanija

2100

Reunjonas

Pranczija

777

Gvadelup

Pranczija

405

Martinika

Pranczija

398

Pranczijos Polinezija

Pranczija

287

Naujoji Kaledonija

Pranczija

249

Madeira

Portugalija

247

Azorai

Portugalija

235

Gviana

Pranczija

217

1.1.2 Didiausios pagal gyventoj


skaii priklausomos teritorijos 2011 m.

Kai kurias teritorijas, pasiskelbusias nepriklausomomis valstybmis (iaurs Kipr, Abchazij, Piet Ostij), pripasta
tik viena arba kelios alys.

N viena pasaulio alis kol kas nepripasta Padnestrs, Kaln


Karabacho, Somalilendo ir kai kuri kit pseudovalstybi.

Priklasomos teritorijos - kai kuri valstybi (Pranczijos,


Jungtins Karalysts) ujrio valdos. Jos paprastai nutolusios
nuo valdani ali pagrindins teritorijos.

Priklausomos teritorijos anksiau vadintos kolonijomis, taiau


dl to, kad i svoka gijo neigiam reikm, dabar vardijamos
kitaip (pvz., ujrio departamentai, ujrio teritorijos, dependencijos, autonominiai regionai).

Iki XX a. vidurio kolonij buvo labai daug ir jos apm apie


tredal vis pasaulio ali ploto (11 psl.). iuo metu yra
madaug 60 priklausom teritorij, kurios apima tik 1% sausumos ploto (1.1.2).

Daugiausia priklausom teritorij turi Jungtin Karalyst


(15) ir Pranczija (14). Dauguma toki teritorij yra nedidels salos arba j grups.

Didiausio ploto priklausoma teritorija - Grenlandijos sala


(gren. - Kalaallit Nunaat), kuri 50 kart didesn u j valdani Danij.

Neapibrto statuso teritorijos - kiti politinio emlapio


subjektai, kuri priklausomyb neaiki (Vakar Sahara). Neaikaus statuso yra milinika Antarktidos teritorija. Nors ne
kart JAV, Rusija ir kitos takingos alys deklaravo, kad Antarktidos teritorija niekam nepriklauso, i tikrj taip nra.
Kai kurios alys (jai gretimos Australija, Naujoji Zelandija,
Argentina ir il, taip pat Norvegija, Pranczija bei Jungtin
Karalyst) savavalikai priskyr savo globai" io emyno
tam tikras dalis, vadinamas sektoriais (1.1.3). Tos alys neprietarauja kit valstybi mokslo tyrimams j sektoriuose ir
joki konflikt dl to nekyla.

Arkties vandenyno dalybos


1.1.3 Antarktidos sektoriai

Srenlanc
(Danija^

A 1.1.4 Valstybi pretenzijos Arkt

Iskirtin ekonomin zona - vandenyn ir jr teritorija, kurioje jai gretima valstyb turi pirmenybs teis eksploatuoti ia
esanius gamtos iteklius (pvz., vejoti, igauti naudingsias ikasenas). Pagal Jr
teiss konvencij tokios zonos plotis negali viryti 200 jrmyli.

^ 1.1.5 Rus
mokslininkas A. iIingarovas 2008 m.
povandeniniu laivu
pasiek vandenyno
dugn po iaurs
aigaliu ir tvirtino
Rusijos vliav.

Iki iol Arkties vandenynas tarptautins teiss poiriu


nra pasidalytas ir rimtas teritorines pretenzijas j reikia Rusija, Kanada, JAV, Danija, Norvgija (1.1.4).

Daugiausia Arkties teritorijos sau bando prisiskirti


Rusija, kuri pareik pretenzijas didesn vidins Arkties
dal ir net iaurs aigal (1.1.5).

Kanada ir JAV taip pat spartina mokslo tyrimus, stengiasi


sustiprinti savo karines bazes bei kurti nauj. Rsija silo Arkties klausim sprsti Jungtinse Tautose naudojantis Jungtini Taut Jr konvencija.

pretenduojam
teritorij riba

Jungtini Valstij Geologijos tarnybos skaiiavimu, Arktyje yra apie ketvirtadal vis pasaulyje iki iol nenaudot naftos itekli.

Pastaruoju metu politine problema tampa Arkties vandenyno pasidalijimas (u ali iskirtins ekonomins zonos
rib). Dl klimato atilimo tirpstant ledynams, Arktis tampa vis labiau pasiekiama. Kadangi vandenyno elfe iame regione slypi didiuliai naftos ir duj itekliai, o kitose ems
vietose esantys senka, susidomjimas Arktimi spariai auga.

Kintantis pasaulio politinis emlapis


Pasaulio politinis emlapis nuolat keiiasi. Galima skirti kiekybinius ir kokybinius pokyius.

Kiekybiniai pokyiai susij su nauj valstybi atsiradimu. Jau XXl a. pasaulio politiniame emlapyje atsirado
Ryt Timoras (2002 m.), Juodkalnija (2006 m.), Kosovas
(2008 m.), Piet Sudanas (2011 m.). Manoma, kad ir toliau valstybi skaiius augs. Nuo Kanados gali atsiskirti jos
pranczikoji dalis - Kebkas (Kvebekas), Somalio teritorijoje gali susidaryti net 2-3 valstybs. Kai kuri politolog
nuomone, po 20-30 met pasaulio emlapyje gali bti apie
250 nepriklausom valstybi.
Kokybiniai pokyiai susij su ali politinio reimo, valdymo formos arba teritorins santvarkos pokyiais. Antai
Kambodoje 1993 m. respublikin valdymo forma pakeista
monarchin, o Nepalas, atvirkiai, vietoj konstitucins monarchijos 2008 m. tapo federacine respublika.

Lietuvos geografin padtis ir geopolitika


Lietuvos geografin, ekonomin, geopolitin padtis turjo didel, o kai kada lemiam reikm ms valstybs istorinei raidai, ekonomikai, tarptautiniams santykiams. Lietuvos valstyb per gyvavimo laikotarp patyr daug grsmi i
kaimyns Rusijos, Lenkijos, Vokietijos, vedijos, ms alis buvo siaubiama Napoleono laikais, per Pirmj ir Antrj pasaulinius karus.

Lietuva yra umezgusi diplomatinius santykius su 154 valstybmis, o 94 i j


turi diplomatines atstovybes.

A 1.1.6 Netoli Vilniaus,


vietovje prie Bernot
piliakalnio, kurtas Europos
geografinio centro kratovaizdio kartografinis
draustinis.

Itin svarb vaidmen alies tarptautiniu lygmeniu atliko Islandija. Ji tapo


pirmja nepriklausoma valstybe, kuri oficialiai 1991 m. vasario 11 d. pripaino Lietuv kaip savarankik valstyb.

Net 41 pasaulio valstybje veikia Lietuvos usienio bendruomens, sudaranios Pasaulio lietuvi bendruomen. Ji siekia isaugoti pasaulyje pasklidusi lietuvi tapatum, ryius su Lietuva.

Gamtin geografin padtis

Lietuva yra tarp 5353' ir 5627' iaurs platumos lygiagrei bei 2056' ir
25 ryt ilgumos dienovidini (1.1.7).

,
i

w
.

53 54'
20 56'

LENKIJA

Valstyb yra Baltijos jros ryt pakrantje,


Ryt Europos lygumos vakar pakratyje.

Pranczijos nacionalinio geografijos instituto mokslinink apskaiiavimais, atliktais


1989 m., btent Lietuvoje 5454' . pl. ir 25 19'
r. ilg. yra Europos emyno geografinis
centras (1.1.6). Toki centr Europoje inoma dar bent keli (Lnkijoje, Slovakijoje,
Ukrainoje). Visi jie slyginiai, nes Europoje
nra vieno sutarimo dl io emyno rib.

Europos
geografinis
^centras

Lietuvos
geografinis
centras

RUSIJA

W #/
VILNIUS

. 1.1.7 Lietuvos geografin padtis

Geopolitin padtis

Tarp stipri ir galing valstybi dl geografins padties praeityje kildavo dideli pavoj
politiniam ir ekonominiam ms alies saugumui bei savarankikumui.

1990 m. Lietuva tapo savarankika valstybe,


yra Jungtini Taut (JT) nar, o nuo 2004 m.
priklauso Europos Sjungai (ES) ir NATO,
taip pat skmingai dalyvauja kitose tarptautinse organizacijose.

ES priklausanios kaimyns Lenkija ir Latvija


teikia valstybei saugumo, NVS alys Rusija ir
Baltarusija veria laikytis budrumo, atsargaus ir pragmatiko diplomatikumo.

Ms alis vykdo geros kaimynysts politik, pltoja bendradarbiavimo ryius Baltijos


jros regione, palaiko glaudius santykius su
Gruzija, Ukraina, kitomis NVS alimis, su kuriomis dalijasi demokratijos krimo, integracijos patirtimi.

26 51'

Geopolitikas K. Paktas prognozavo, kad tarp galing


Vokietijos ir Rusijos valstybi siterpusi Lietuva ateityje
gali bti i ali okupuota
ir visais atvilgiais asimiliuota. Geopolitikas sil kurti Atsargin Lietuv", arba
Dausuv, - surinkti Lietuvos valiutos ir aukso atsargas, numat ipirkti emi
netoli Amerikos arba Afrikos krant, kurias lietuviai
galt emigruoti ir isaugoti
lietuvikum bei tautin identitet.

2003 m. gegus 10-11 d.


vyko referendumas dl Lietuvos Respublikos narysts
ES. 91,07% vis balsavusij pritar narystei.

Lietuva JT priklausani
organizacij nar:
Pasaulins sveikatos
organizacijos (WHO),
Jungtini Taut vietimo,
mokslo ir kultros
organizacijos (UNESCO),
Tarptautins darbo
organizacijos (ILO),
Maisto produkt ir ems
kio organizacijos (FAO),
Tarptautins civilins aviacijos organizacijos (ICAO),
Tarptautins jr
organizacijos (IMO),
Pasaulins meteorolog
organizacijos (WMO).

Ekonomin geografin padtis

Lietuva - Europos tranzito dalis. Per ms al driekiasi svarbs transporto


koridoriai tarp iaurs ir Piet, Ryt ir Vakar valstybi: gabenami kroviniai,
vyksta keleiviai, driekiasi naftos, duj, elektros perdavimo linijos. kio pltrai
ypa svarbus neulantis Klaipdos uostas.

ES vidins sienos su Lenkija ir Latvija utikrina laisv krovini ir keleivi judjim.

ES iorini sien su Rusija (Kaliningrado sritis) ir Baltarusija apsauga grietesn, atidiai tikrinami keleivi dokumentai, kontroliuojami gabenami kroviniai.

Per LietuvSs oro erdv driekiasi daug tarptautini skrydi marrut.

Sumaniai naudodama ekonomins geografins padties privalumus Lietuva


gali i to turti daug naudos.

Ms alis iki iol priklauso nuo usienio valstybi energetikos bei gamtos itekli importo. Elektros ir duj tinklai neturi tiesioginio ryio su Vakar Europos energetikos sistemomis. Tokia ekonomin priklausomyb pavojinga
ms alies politiniam ir ekonominiam stabilumui.

Lietuvos integracija ir naryst tarptautinse organizacijose

Atgavusi nepriklausomyb Lietuva atkr dar tarpukariu teisint naryst tarptautinse organizacijose, taip pat tapo daugelio kit organizacij ir susivienijim nare. Nuosekliai vykdydama reformas alis siek greiiau integruotis
politines, ekonomines Europos (ES) ir gynybines pasaulio (NATO) struktras.

1991 m. lapkriio 17 d. kurta Baltoskandijos akademija, kurios tikslas - mokslo tyrimai pltojant vairiapusius io regiono krat ir taut ryius, integruojant
LietuvSs kultr Baltoskandijos kultros erdv. Baltoskandijos, kaip geopolitinio regioninio vieneto, krimo idjas pirmasis pateik ir j svarb atskleid
prof. K. Paktas. Jo teigimu, vienas i bd maosioms valstybms atsilaikyti prie didij spaudim yra jungtis sjungas ir glaudiau bendradarbiauti.
Pasak profesoriaus, jungtis gali tik panaaus dydio, geografins aplinkos, tikjimo bei pagarb ir tolerancij viena kitai jauianios valstybs.
Po 20 m. veiklos Baltoskandijos akademija udaryta. VDU iniciatyva i
institucij ketinama atkurti.

Jungtini Taut organizacija vienija beveik visas nepriklausomas


valstybes. Lietuva JT priimta 1991 m. rugsjo 17 d.
Jungtinse Tautose Lietuva turi dvi nuolatines atstovybes:
Niujorke, centrinje JT bstinje, ir enevoje, kuri atstovauja
Lietuvai JT Europos skyriuje. Ms alis dalyvauja JT taikos
palaikymo operacijose. jas vyksta ne tik kari, bet ir urnalist,
politik, stebtoj, inom muzikant. Su taikiomis misijomis bta
Bosnijoje ir Hercegovinoje, Kosove.
2004 m. gegus 1 d. Lietuva su kitomis devyniomis Europos
valstybmis tapo Europos Sjungos nare.
Naryst teikia galimybi verslui, vietimui, sveikatos prieirai,
aplinkosaugai, kitoms sritims spariau ir efektyviau pltoti.
ES struktriniai bei kiti fondai remia vairias sritis, padeda mainti
ES ali socialinius ir ekonominius skirtumus. i parama pagelbsti
kuriant naujas darbo vietas, pltojant infrastruktr, gerinant
mokymosi slygas, keliant darbuotoj kvalifikacij.

1992 m. balandio 29 d. Lietuva buvo priimta Tarptautin


valiutos fond (IMF), o liepos 6 d. - Pasaulio banko
tarptautin organizacij.
Dalyvaudama j veikloje ms alis sipareigojo tobulinti
kain, socialini paalp sistemas, stiprinti bank
sistem skatinti privatizavim, konkurencij, mainti
tiesiogin valstybs kiimsi ekonomik.

2004 m. balandio 1 d. Lietuva tapo NATO nare.


Naryst NATO aljanse - didesns saugumo garantijos
ir tvirtesns pozicijos dalyvaujant tarptautinje politikoje.
Rekonstruotas iauli karinis oro uostas Zokniuose,
sutvarkyta gyvenviets infrastruktra, atsirado nauj
darbo viet.
Lietuvi kariai, karo medikai, urnalistai drauge su
kit ali atstovais dalyvauja vairiose NATO misijose.

Piet Sudanas - nauja pasaulio valstyb

2011 m. liepos 9 d. pasaulio politiniame emlapyje atsirado nauja valstyb - Piet Sudanas. Ji kurta atsiskyrus nuo Sudano - iki tol
didiausios pagal plot Afrikos alies. Referendume dl nepriklausomybs u pasisak 98,8% Piet Sudano gyventoj. Prajus vos
kelioms dienoms po nepriklausomybs paskelbimo, nauj valstyb
pripaino visos takingos pasaulio valstybs ir ji priimta JT. Taigi
nauja valstyb tarptautin pripainim gavo lengvai ir greitai, taiau
kelias nepriklausomyb buvo ilgas ir labai sunkus.

I kolonijins praeities

ADAS

naftotiekis
iekis

Buvs Sudanas - kolonijins praeities problem komplekso klasikinis pavyzdys. alies teritorija, kaip ir daugumos kit Afrikos valstybi, buvo sukurta dirbtinai, neatsivelgiant ia gyvenani taut
istorinius, etninius bei religinius skirtumus.

SUDANAS
<ai
naftos laukai

Iki 1956 m., kai buvo paskelbta Sudano nepriklausomyb, j bendrai vald Didioji Britanija ir Egiptas. XIX a. pabaigoje anglai uvald

ETIOPIJA

ir prijung prie Sudano nema teritorij pietus nuo jo, vadinamj


Piet Sudan. Ten gyvenani negrid geni tradicijos labai skyrsi
nuo arab islamo ipainj. Kolonijiniu laikotarpiu angl misionieriai
dal Piet Sudano gyventoj privert atsisakyti tradicinio animizmo ir
tapti krikionimis.

Religin priepriea ir nafta


Sudanui tapus nepriklausoma valstybe, prietaravimai tarp arab islamo ipainj iaurje ir negrid krikioni
pietuose sustiprjo. Aukiausia alies valdia priklaus arabams, o pietieiai buvo laikomi antrariais monmis.
Beveik 50 met Sudan drask kruvini pilietiniai karai. 1972 m., pasibaigus pirmajam karui, Piet Sudanas gijo autonomijos status, taiau tokia padtis truko neilgai.
XX a. pabaigoje Piet Sudane aptikta naftos telkini. Netrukus prezidentas panaikino regiono autonomij. alies
valdia nusprend islamizuoti Piet Sudan vedusi ia ariato statym virenyb. Dl to vl sipliesk pilietinis karas.
J lydjo badas, sausros, genocidas - uvo per 2 mln. moni (daugiausia civili), imtai tkstani tapo pabgliais.

ingsniai visik nepriklausomyb


2005 m., po 22 met chaoso, pagaliau pasirayta taikos sutartis. Piet Sudanas atgavo autonomij, o jo Iyderistapo
Sudano viceprezidentu. Buvo susitarta, kad po 6 met pietieiai referendume turs apsisprsti, kurioje valstybje nori
gyventi. Visus iuos metus centrin valdia praktikai nekontroliavo Piet Sudano teritorijos.
2011 m. paskelbus referendumo rezultatus, pirmoji valstyb, pripainusi Piet Sudan, buvo pats Sudanas. Toks
buvusios teritorijos nepriklausomybs pripainimas yra ypatingas ir i esms skiriasi nuo, pavyzdiui, Kosovo nepriklausomybs, nes jos nepripasta kaimyn Serbija ir daugelis kit ali. Piet Sudano pripainimas parod, kad
nepriklausomyb galima gyti teistai ir sudtingas, ilgai truks konfliktas gali bti isprstas.

Nauja valstyb - nauji ikiai


Piet Sudanas yra viena i etnikai margiausi pasaulio valstybi.
8 - 9 mln. jos gyventoj priklauso keliolikai nilotetninigrupi, kurioms teks
sprsti valstybs reikalus, nekonfliktuoti. Oficialia alies kalba paskelbta
angl kalba, nors skirting taut atstovai paprastai bendrauja arabikai.
alies laukia didiuliai ikiai, nes Piet Sudanas yra viena i skurdiausi valstybi pasaulyje, sveikatos prieiros padtis prasiausia.
Labai didelis neratingumas.
Piet Sudane net 98% valstybs pajam gaunama i naftos pardavimo. Nafta uostus transportuojama vamzdynais, kurie driekiasi per iaurin Sudano dal. Taigi abi alys priklauso viena nuo kitos, abiem reikia
taikos, draugik santyki ir usienio investicij.

Piet Sudano nepriklausomybs


paskelbimo vent

1.2 Politinio emlapio raida nuo XIX amiaus


Pirmosios valstybs pasaulyje atsirado prie 5-6 tkst. met. Per daugel ami
ms planetoje suklestjo ir inyko tkstaniai valstybi. Tai rodo istoriniai emlapiai, kuriuose matome kitok valstybi isidstym, inykusi ali pavadinimus. iuolaikinis politinis emlapis pradjo formuotis XIX a. pradioje. Jo
raidoje galima skirti kelis reikmingus etapus.

iandien Jungtins Tautos turi ypa stengtis stiprinti ms visuomenes, kurias


vienija tokios vertybs kaip
mogikumas ir tolerancija"
maos arba maiau

I etapas (1815-1914 m.)

isivysiusios valstybs nebegali ivengti pasaulins


atsakomybs ir visi esame
atsakingi u ms vis bendr dabart ir ateit. Pripainkime, kad nuo iol kiekvienai
valstybei pasauliniai interesai yra ir jos nacionaliniai interesai, o pasaulin pareiga
yra ir jos nacionalin pareiga".

I LR Prezidents
D. Grybauskaits kalbos,
pasakytos Jungtini Taut
Generalins Asambljos
sesijoje Niujorke

is etapas prasidjo po Napoleono kar. Tada vykusiame Vienos kongrese,


kuriame dalyvavo galingiausi Europos valstybi vadovai ir diplomatai, buvo
nustatytos naujos emyno valstybi sienos. Per imt met dl kar ir nepriklausomybs kov jos ne kart buvo keiiamos. Galingos Europos valstybs
nulm ir to meto pasaulio politinio emlapio pokyius, kai pasidalijo beveik
vis Afrik ir Azijos teritorijos didij dal. 1914 m. prasidjus Pirmj pasaulin kar galima laikyti io etapo pabaiga.

I etapo bruoai:

Susiformavo pasaulio kolonijin sistema - stiprios Europos valstybs uvald


ir pavert kolonijomis beveik vis Afrikos emyn, didiules teritorijas Piet
Azijoje. ios valstybs kolonij valdytojos vadintos metropolijomis. Afrikoje daugiausia kolonij kr Pranczija ir Didioji Britanija, kelias - Vokietija
ir Portugalija (1.2.1). Azijoje didiausias teritorijas uvald britai, Indokinijos rytin dalis tapo
Pranczijos valda, Filipinai atiteko JAV, o Indonezija dar
LIBIJA
XVIII a. tapo Olandijos kolonija.
951

ALYRAS
1962

1960
MALIS

Vyravo didels imperijos (brit, prancz, Austrijos ir Vengrijos, Rusijos,


Osman).

Krsi ir sitvirtino Lotyn


Amerikos valstybs. Nuo 1816
iki 1824 m. politiniame emlapyje atsirado dauguma dabartini io regiono valstybi
(Ispanijos ir Portugalijos buvusios kolonijos). Nuo XX a.
pradios j sienos beveik nepasikeit.

Kai kurios Europos alys Belgija, Rumunija, Bulgarija,


Serbija, Norvegija - isikovojo
nepriklausomyb.

Susivienijo Vokietijos, Italijos


ems: abi ios alys tapo takingomis Europos valstybmis.

1960
NIGERIS
ADAS
1960

BURKINA
FASAS

SUDANAS
1956

NIGERIJA

ilBUTIS
1977-^

ETIOPIJA

KRANTAS

1960^
PUSIAUJO
GVINJA

Teritorij priklausomyb
iki 1914 m.:

M^KONGAS

VBONAS
1960

1960 '
/

KENIJA
KONGO
DR
1960
TANZANIJA

Pranczijai

Jungtinei Karalystei
Belgijai

ANGOLA

ZAMBIJA
1964

Portugalijai
Vokietijai
Italijai
Ispanijai
nepriklausomos
valstybs
nepriklausomybs
atgavimo metai

NAMIBIJA

ZIMBABV MOZAMBIKAS
H
BOTSVANA

<41975

iILANDAS
PIET
AFRIKA
1961M

1.2.1 Afrikos politinis emlapis


XX a. pradioje

Il etapas (1914-1945 m.)


Etapas truko nuo Pirmojo iki Antrojo pasaulinio karo. Karai lm didelius
valstybi sien pokyius Europoje.
1

io etapo pagrindiniai bruoai:


Po Pirmojo pasaulinio karo suiro
Austrijos ir Osman imperijos j vietoje susidar kelios nepriklausomos valstybs (Austrija,
ekoslovakija, Turkija, Vengrija,
Jugoslavija, Irakas).

ATLANTO
VANDENYNAS

Liuks," VFR
LIUKS.

,,pIbV,
CKO<!I
s l

Ke
ji vas

^kija

PRANCZIJA H P
' vi,
SvtfARIJA AUSTRJIA BodaPBs
VENGRJIA

UKRAINOS SSR
r

RUMUNIJA

MOLDAVJIA
Kl"as

TURKIJA

VIDUREMIO I O R

Trumpai (1918-1940 m.) gyvavo nepriklausomos Baltijos


valstybs.

Sarijiniji

Rusijos imperijos vietoje susikr pirmoji pasaulyje komunistin


alis - Soviet Sjunga. Ji i esms isaugojo buvusios imperijos teritorij.

Perdalijamos kolonijins teritorijos. Dl Vokietijos pralaimjimo


Pirmajame pasauliniame kare
jos kolonijos Afrikoje (Namibija,
Tanzanija, Kamernas, Togas)
atiteko Didiajai Britanijai ir
Pranczijai.

V:-Tvfc^
j L,ei

f
KretS**
1.2.2 Europos valstybi
sien pokyiai po Antrojo
pasaulinio karo

"

etapas (1945-1989 m.)


Etapas truko nuo Antrojo pasaulinio karo pabaigos iki komunistini reim lugimo pradios. Simbolin data - Berlyno sienos gritis 1989 m. lapkrit (1.2.3).
io etapo bruoai:

' 1.2.3 Berlyno sienos gritis

Baigsi kolonijin sistema. Per laikotarp visos kolonijos Afrikoje, Azijoje


ir daugelis Okeanijoje sukr nepriklausomas valstybes. Kolonijini imperij
neliko. Dauguma kolonij Azijoje isivadavo per pirmj deimtmet po karo,
Afrikoje - 1957-1960 m.
Po Antrojo pasaulinio karo pakito valstybi sienos. Potsdamo konferencijoje 1945 m. antihitlerins koalicijos alys nustat naujas valstybi sienas
Europoje (1.2.2). Pralaimjusi Vokietija prarado
daug teritorij, kurios atiteko Lenkijai ir Soviet
Sjungai.
Pagrindinis geopolitinis io laikotarpio bruoas dviej politini blok priepriea, arba altasis
karas. NATO alys kelis deimtmeius kovojo prie
Soviet Sjung bei jos sjungininkes socialistines
alis dl takos daugelyje pasaulio region.

Kolonijins sistemos jtaka


Kolonijin sistema turjo ir neigiam, ir teigiam tak kolonizuotoms alims.

Galima skirti tokius neigiamus bruous ir padarinius:


metropolijos savinosi kolonij gamtos turtus, naudojosi pusiau vergiku vietos gyventoj darbu. Kita vertus, ta priespauda buvo ne
didesn u anksiau valdiusi vietos vad priespaud;
daugelyje kolonij europieiai laiksi savanaudikos ekonomins
politikos - eksportavo aliavas ir ems kio kultras. Tapusios nepriklausomos alys paveldjo neefektyv kio tip;
europieiai primet savo tradicijas ir statymus.

'KARUSEL'

Prie teigiam bruo galima priskirti:


paang socialinje sferoje - kurta ligonini, mokykl ir net universitet. Nemaai vietos gyventoj turjo galimybi mokytis,
naudotis medicinos paslaugomis;
vietos tautos susipaino su paangia europiei politine patirtimi
(demokratijos principais, parlamentarizmu), tad tapusios nepriklausomos dauguma sukr panai politin sistem (Indijos parlamentas sukurtas Didi5sios Britanijos pavyzdiu);

1.2.4 Afrikos kolonij nauda


Europos ekonomikai karikatristo
akimis

kolonijins sistemos metais nebuvo vietos taut didels prieprieos, maiau siplieksdavo etnini konflikt. Kolonijoms isikovojus
nepriklausomyb, sustiprjo vidaus ir tarpvalstybiniai konfliktai
(pvz., tarp Indijos ir Pakistano trunka nuo pat i valstybi krimo 1947 m.);
kolonizavimo ivengusios Afrikos ir Azijos alys (Liberija, Etiopija,
Afganistanas) negijo joki politini arba ekonomini pranaum
lyginant su buvusiomis kolonijomis.

IV etapas (iuolaikinis)

Separatizmas - tautiniai judjimai, siekiantys suteikti


suverenum tam tikroms teritorijoms atskirdami jas nuo
esamos valstybs.

Jis prasidjo lugus komunistiniams reimams Europoje (1990 m.).


Per laikotarp vyko tokie procesai:

Suiro SSSR ir Jugoslavija. Soviet Sjungos teritorijoje atsirado 15


nepriklausom valstybi (tarp j - Lietuva), o Jugoslavijos - 7.
dvi alis skilo ekoslovakija. Susivienijo Vakar ir Ryt Vokietija.

sitvirtino demokratija daugumoje buvusi socialistini ali. Kai


kuriose valstybse (Kinijoje, iaurs Korejoje, Kuboje) komunistin politin santvarka iliko. Toli grau ne visose naujose alyse
vyko demokratini permain (pvz., 2011 m. demokratinis valdymas nebuvo gyvendintas kai kuriose Vidurio Azijos alyse,
Baltarusijoje).

Daug etnini konflikt Afrikoje, buvusios Jugoslavijos teritorijoje,


Kaukaze.

Sustiprjo separatistiniai judjimai skirtinguose pasaulio regionuose ( 20 psl.).

f r
LIETUVA

W ' '

<o

1.2.5 Baltijos ali atsiskyrimas


nuo SSRS karikatristo akimis

1.3 Valstybs elementai


alis

Sausumos
plotas, km2

Rusija

Visas
plotas,
km2

16 377 742 17 098 242

Vandens
ploto
dalis, %

Kiekvienos valstybs pagrind sudaro trys svarbiausi elementai: teritorija, gyventojai ir valdia. Tarptautiniuose susitarimuose paymima,
kad valstyb turi pripainti kitos alys, t.y. tarptautin bendruomen.

4,2

Valstybs teritorija

Kanada

9 093 507

9 984 670

8,9

Suomija

303 815

338 145

10,1

apibrtas sausumos plotas;

Olandija

33 893

41 543

18,4

visi vidaus vandenys, taip pat j alies sausumos teritorij giliai


siterpianios jros ir lankos (pvz., Baltoji jra Rusijoje, EiseIio lanka Olandijoje) (1.3.1);

1.3.1 Kai kuri ali sausumos ir


viso ploto palyginimas

Valstybs teritorij sudaro:

al skalaujani jr arba vandenyn teritoriniai vandenys.


Pagal tarptautin teis j plotis gali bti iki 12 jrmyli. Kai
kurios jrins valstybs nepaiso ios taisykls. Antai JAV,
Australija laikosi 3 jrmyli ploio teritorini vanden ribos, o
dalis Afrikos ir Lotyn Amerikos ali - iki 200 jrmyli!

Turkijos teritoriniai
vandenys
Graikijos teritoriniai
vandenys
tarptautiniai
vandenys
Turkijos reikalaujama
teritorija (elfo zona)

oro erdv iki termosferos apatins ribos (70-80 km);


ems gelms. J apatin riba kol kas nenustatoma.

1.3.2 Teritorin teis Egjo jroje

ZAMBIJA
ANGOLA

Kaprivi koridorius

Daug sal turinios Graikijos teritoriniai vandenys ne tik apima didel Egjo jros dal, bet ir siekia Turkijos krantus, dl to tarp i
ali nuolat kyla teritorini konflikt (1.3.2).

Teritorijos dydiu alys labai skiriasi. Didiausios valstybs didesns u Australijos emyn, o maiausi (Vatikano, Monako) plotas panaus Vilniaus kurio nors gyvenamojo rajono plot.

Pagal geografin padt skiriamos jrins ir sausumos (neturinios jros kranto) valstybs. Pastarj yra maiau (bene 35). Iskirtin sal valstybi grup.

Ypatingos teritorijos dalys - anklavai ir eksklavai.

Anklavas - giliai kit valstybi teritorij siterpiantis plotas


(1.3.3). Toki teritorini darini turi daugelis valstybi. Pavyzdiui, Lietuvoje, alinink savivaldybje, yra Dieveniki
anklavas. Siauri its anklavai, jungiantys valstybes su svarbiomis laivybinmis upmis arba geopolitiniais tikslais atskiriantys vienos gretimos alies teritorij nuo kitos, vadinami
teritoriniais koridoriais. J turi, pavyzdiui, Kolumbija,
Namibija, Afganistanas.

Eksklavas - alies teritorijos dalis, kuri nuo pagrindins teritorijos skiria kitos valstybs (arba valstybi) ems. Prie jros
esanti tokia nutolusi alies teritorijos dalis vadinama pusiau eksklavu. Eksklavai susidar dl istorini arba etnini prieasi
ir dauguma visai mai. Pavyzdiui, Indijos ir Bangladeo pasienyje isidst apie 200 (priklausani abiem valstybms), taiau
beveik visi tra kaimai su aplinkiniais laukais. Didiausi pusiau
eksklavai - Aliaska (JAV) ir Kaliningrado sritis (Rusijoje)
(1.3.4), didiausias visikas eksklavas - Nachivano sritis
(Azerbaidano dalis, atskirta Armnijos teritorijos).

NAMIBIJA
BOTSVANA
. 1.3.3 Kaprivi koridoriaus anklavas

1.3.4 Karaliauiaus krato eksklavas

good a w^WmulSpto (oumfc


to REPUBLIC Of BOTSWANA
K1 stay of ( ^
ZiaS^months of the date hereof,
Ipesaport remains *aid.

alies teritorija dl gamtini arba visuomenini veiksni gali padidti (reiau - sumati).

alies plotas padidti arba sumati gali dl ugnikalni veiklos. Antai


1963 m. netoli Islandijos krant dl isiverusio povandeninio ugnikalnio
per trump laik atsirado 2,5 km 2 ploto sala. O katastrofinis Krakatau ugnikalnio isiverimas 1883 m. prie Javos salos Indonzijoje praktikai sunaikino nedidel (apie 40 km 2 ploto) vulkanin sal.

Kai kuriose alyse (Japonijoje, Jungtiniuose Arab Emyratuose, Singapre)


kuriamos dirbtins salos, kurios didina alies plot.

7
OSfi-

Valstybi sienos

1.3.5 Vizos anstpaudas


Lietuvos Respublikos pase

Viza - yma asmens


dokumente, suteikianti
leidim asmeniui atvykti al tam tikram ribotam laikui. Paprastai j
iduoda tos alies ambasada, reiau galima
gauti muitinse.

alies teritorijos ribas apibria valstybs siena. Daugumos valstybi sienos


susiklost istorikai ir patvirtintos tarpvalstybiniuose susitarimuose.

Sienos danai vedamos natraliomis gamtinmis klitimis: kalnagbriais,


upmis.

Retai gyvenamose srityse (pvz., dykumose) yra nemaai tiesi, vadinamj geometrini sien (1.3.7).

Sienos ne visada eina gamtiniais objektais (mikais, kalnais, pelkmis), kartais - miestais ir kaimais. Antai Jeruzal suskaidyta j Izraelio ir Palestinos,
Gerlicas (Zgoelecas) - j Vokietijos ir Lnkijos, Teinas - j ekijos ir Lenkijos, Valka (Valga) - Estijos ir Latvijos.

Pagal sien apsaugos grietum ir judjimo per jas tvark skiriami trys svarbiausi sien tipai.

1.3.6 Kiaura Meksikos ir JAV siena

oficialios valstybi
sienos
etnins ribos

1.3.7 Afrikos valstybi


sienos nustatytos neatsivelgiant etninius arealus

G r i e t a i s a u g o m o s sienos y r a t o s , k u r i o m s p e r e i t i a r

pervaiuoti reikia vizos (1.3.5). Sienos pereinamos tik


muitinse, paprastai tikrinami dokumentai ir asmeniniai
daiktai. Siekdami ukirsti keli kontrabandai pasienieiai kontroliuoja kiekvien tokios sienos atkarp. Danai numatomos keli kilometr ploio pasienio zonos.
Tokia tvarka galioja Lietuvos ir Baltarsijos bei Lietuv5s ir Rusijos pasienio ruouose.

Pusiau laidias sienas (pvz., Vengrijos ir Kroatijos) galima pereiti ar pervaiuoti be viz, taiau yra kontrol.
veamos preks btinai tikrinamos muitinse.

Laidias sienas galima pereiti ar pervaiuoti netikrinamiems. Tokios sienos yra tarp Europos ali, priklausani engeno zonai.

Gyventojai
Labiausiai kintantis valstybs elementas yra gyventojai. Antai
Antarktidoje nuolatini gyventoj nra, dl to jokia emyno dalis negali bti paskelbta valstybe. Bet kurioje alyje gyvena skirting tautybi moni. Beveik visas pasaulio alis pagal tautin
sudt galima priskirti prie tautini arba daugiataui valstybi.

Tautin sudtis
^ ^ ^
(be imigrant), %: (

per 90

50-90

Tautinse, arba vienatatse, valstybse daugum vietos gyventoj (per 85-90%) sudaro viena tauta, vadinama
nacija. Beveik visada toki valstybi pavadinimai kildinami nuo j nacijos pavadinimo (pvz., Lnkija - nuo lenk,
Vokietija - nuo vokiei, Japonija - nuo japon).
Tautins yra dauguma Europos valstybi, arab alys
(Sado Arabija, Egiptas, Libija), kai kurios Ryt Azijos
alys (Japonija, Piet bei iaurs Korja, Mongolija).

iki 50

Tautini valstybi beveik nra usahars Afrikoje, Piet


bei Pietryi Azijoje (1.3.9).

1.3.8 Afrikos ali didiausios tautos


dalis etninje sudtyje

1.3.9 Azijos ali didiausios tautos


dalis etninje sudtyje

Daugiatatse valstybse gyvena nuo trij iki keli imt


vietos taut ir n viena i j nesudaro pagrindins alies gyventoj dalies (daugiau nei 90%).

Prie toki valstybi priklauso beveik visos buvusios kolonijos Amerikoje, atogr Afrikoje, Piet bei Pietryi
Azijoje. Valstybi teritorijas Afrikoje ir Amerikoje nustat
kolonizatoriai, jos neturi nieko bendra su vietos taut gyvenamomis teritorijomis.

Indijoje gyvena apie 300, o Indonezijoje - net apie 350


vietos taut, kurios turi savo kalbas.

Kinij galima laikyti ypatinga daugiataute valstybe. Nors


93% gyventoj sudaro kinai, alyje gyvena apie 100 mln.
kit tautybi moni. Daugelyje retai gyvenam region
(Tibete, vidinje Mongolijoje) jos sudaro gyventoj daugum.

Tautin sudtis
(be imigrant), %:
per 90
.M
50-90
iki 50

Kai kurios valstybs laikomos dvitatmis. Rykiausias pavyzdys Belgija (58% flamand ir 33% valon) (1.3.10). Prie i ali grups slyginai galima priskirti ir Slovakij (85% slovak, 11% vengr), ri Lank
(74% sinhal, 18%tamil).

Nacija - tauta, turinti suverenitet (nepriklausom


valstyb).

Valdia ir sostin
Kiekviena valstyb turi tam tikr valdios institucij, kurios privalo rpintis visa alies teritorija. Skiriamos statym leidiamoji (parlamentas),
vykdomoji (vyriausyb, prezidentas) ir teismin valdia (aukiausiasis
teismas). Aukiausiosios valdios institucijos beveik visada sikrusios alies sostinje.

Dauguma sostini - istorikai ir natraliai susiformav politiniai centrai.


Jie beveik visada yra didiausi alies miestai (Maskva, Londonas, Kairas,
Varuva, Vilnius).

Nemaai sostini politiniais arba ekonominiais sumetimais sukurtos dirbtinai. Jos danai nra didiausi alies miestai.

vyrauja
vyrauja

. 1 . 3 . 1 0 Belgija - dvitaut alis

Dirbtins sostins bdingos federacinms valstybms, kuri atsirado buvusioms Didiosios Britanijos kolonijoms paskelbus nepriklausomyb ar susivienijus (JAV - Vaingtonas, Kanadoje - Otava,

Buvusi sostin

Naujoji
sostin

Perklimo
metai

Rio di aneiru

Brazilija

1960

Pakistanas

Ravalpindis

Islamabadas

1962

Dramblio Kaulo Krantas

Abidanas

Jamusukre

1983

Lagosas

Abuda

1991

Tanzanija

Dares Salamas

Dodoma

1996

Kazachija

Almata

Astana

1997

Rangunas

Neipidas

2005

alis
Brazilija

Nigerija

Mianmaras (Birma)

A 1.3.11 Kai kurios naujos


sostins, perkeltos per
pastaruosius 50 m.

Australijoje - Kanbera). Tai atspindi kompromis, kai buvo sunku pasirinkti sostin i dviej svarbiausi miest (Monrealio ir Toronto
Kanadoje, Melburno ir Sidnio Australijoje).
Kai kurie miestai (Brazilija, Islamabadas)
specialiai suplanuoti ir pastatyti, kad atlikt sostins funkcij.
Slenkant amiams, pasitaik nemaai sostini
perklimo atvej (1.3.11).
Kai kuriose valstybse sostins funkcij atlieka
du miestai (Olandijoje - Amsterdamas ir Haga,
Bolivijoje - La Pasas ir Skr), o Piet Afrikoje net trys (Pretorija, Keiptaunas ir Blumfonteinas).

Tarptautinis pripainimas

Valstyb negali normaliai gyvuoti, jeigu nra gijusi tarptautinio pripainimo. Tik
j turinti alis gali umegzti santykius su kitomis valstybmis, dalyvauti tarptautini organizacij (pvz., Jungtini Taut) darbe, tarptautinse sporto varybose
(Olimpinse aidynse, pasaulio empionatuose) ir pan.

1.4 Valstybi grupavimas pagal politinius poymius


Pasaulio valstybs skiriasi ne tik plotu, gyventoj skaiiumi, bet ir kitais poymiais. Vieni i svarbiausi - ekonominiai rodikliai ( 24 psl.). Pagal politinius poymius valstybs skiriasi valdymo forma, teritorine struktra ir politiniu reimu.

Valstybi grupavimas pagal valdymo form


Pagal valdymo form alys gali bti respublikos arba monarchijos (1.4.3).

1.4.1 JAV prezidentas


D. F. Kenedis (1961-1963 m.]

Respublika - valstybs valdymo forma, kai aukiausiasis alies vadovas


(prezidentas) yra alies piliei renkamas nustatytam laikotarpiui (paprastai
4-6 metams). Dauguma pasaulio ali yra respublikos. Pagal prezidento vaidmen alies politiniame gyvenime skiriamos prezidentins, parlamentins ir
mirios (pusiau prezidentins) respublikos.
Prezidentinje respublikoje prezidentui suteikiama daug gali. Tokiose
alyse jis ne tik valstybs, bet ir vyriausybs (vykdomosios valdios) galva. Rykiausias pavyzdys - Jungtins Amerikos Valstijos. Prezidentins
respublikos yra beveik visos Lotyn Amerikos alys, dauguma Afrikos,
Vidurio Azijos valstybi, Baltarusija.

1.4.2 Lietuvos Respublikos


parlamento posdi sal

Parlamentinje respublikoje daugiau galiojim turi parlamentas. Tokios alys vyrauja Europoje, Azijoje prie j galima priskirti Indij, Turkij,
Izrael. Itin maas prezidento vaidmuo Vokietijoje, Italijoje, Indijoje - jose
faktinis valstybs vadovas yra ministras pirmininkas.

Pusiau prezidentin respublika - tarpin tarp prezidentins ir parlamentins valdymo forma. Tokiose valstybse valdios galiojimus prezidentas
ir ministras pirmininkas dalijasi madaug per pus. Prezidentas skiria ministr pirminink, tvirtina kitus ministrus, gali vetuoti (nepritarti ir ataukti) parlamento leidiamus statymus (Rusija, Pranczija).
Kai kuriose respublikose pagrindin valdia priklauso ne prezidentui,
parlamentui, o vienintelei partijai arba jos vadovui. Tokiose valstybse
(Kinijoje, Kuboje, iaurs Korejoje, Sirijoje) i tikrj yra diktatra.

1.4.3 Pasaulio valstybs


pagal valdymo form

prezidentin respublika

pusiau prezidentin respublika


parlamentin respublika
I

vienpartin respublika
monarchija ir kt. valdymo forma

alis

Monarcho titulas

emynas

Absoliuiosios
JAE
Omanas
Saudo Arabija

valstyb valdo 7 emyrai


sultonas
karalius

Azija
Azija
Azija

Konstitucins su takingu monarchu


Butanas

maharada

Azija

Jordanija

karalius

Azija

Lesotas

karalius

Afrika

karalius

Afrika

Marokas

Konstitucins parlamentins
Belgija

karalius/karalien

Europa

Danija

karalius/karalien

Europa

Ispanija

karalius/karalien

Europa

Japonija

imperatorius

Azija

Kamboda

karalius

Azija

Malaizija

karalius

Azija

Norvegija

karalius/karalien

Europa

Olandija

karalius/karalien

Europa

vedija

karalius/karalien

Europa

Tailandas

karalius

Azija

JK

karalius/karalien

Europa

Monarchija - valstybs valdymo forma, kai valstybs galva


yra monarchas (karalius arba karalien, kunigaiktis, imperatorius, sultonas). Monarchas paveldi aukiausi valdi - sost mirus arba pasitraukus pirmtakui. 2011 m. pasaulyje buvo 29
tikros monarchijos ir 15 - slygini (Brit Sandraugos nars).
Beveik visos monarchijos yra Europoje ir Azijoje. Pagal monarcho vaidmen alies politiniame gyvenime monarchijos gali bti
absoliuiosios ir konstitucins (1.4.4).
Absoliui5joje monarchijoje visa valdia sutelkta monarcho rankose. Jis skiria ministr kabinet ir net parlamento
(arba konsultacins tarybos) atstovus. Politins partijos absoliuiosios monarchijos valstybse udraustos. iuo metu
pasaulyje yra tik kelios tokios monarchijos, dauguma - Arabijos pusiasalyje.

Konstitucinje monarchijoje monarcho vaidmuo valstybs valdyme tra simbolinis (formaliai tvirtina vyriausybs
sudt ir parlamento leidiamus statymus, vyksta diplomatini vizit usienio alis). I esms monarchas negali
prietarauti parlamento valiai. Didioji dalis pasaulio monarchij yra konstitucins (Europos monarchijos). Kai kuriose tokiose monarchijose (pvz., Maroke, Jordanijoje,
Kuveit) monarchas turi vis dlto nemaai gali. Jo vaidmuo ia panaus prezidento vaidmen prezidentinse arba
pusiau prezidentinse respublikose.

alys Brit Sandraugos nars (pvz., Kanada, Australija,


Naujoji Zelandija) formaliai priklauso Jungtinei Karalystei,
bet faktikai yra nepriklausomos parlamentins valstybs,
joms vadovauja ministrai pirmininkai.

Kai kuri valstybi negalima skirti nei monarchijoms, nei


respublikoms. Antai Mianmare visa valdia priklauso karinei chuntai. i alis vadinama diktatrine.

Vatikan galioja ypatinga - teokratin - valstybs valdymo forma. ioje mikrovalstybje visa valdia priklauso popieiui, kuris iki gyvos galvos vadovauja Katalik banyiai.
Popieiui mirus, nauj renka kardinol konklava (1.4.5).

1.4.4 Pasaulio monarchijos


(didesns nei 20 000 km 2 ploto)

1.4.5 Kardinolai renkasi konklav

Valstybi grupavimas pagal teritorin struktr


Pagal teritorin struktr skiriamos unitarins ir federacins valstybs.

Unitarin valstyb - vientisos teritorijos valstyb, administraciniai teritoriniai jos vienetai neturi suvereniteto poymi, juose galioja vienodi statymai.
Dauguma pasaulio valstybi yra unitarins (tarp j ir Lietuva).

Valstybs pavadinimas Sostin

Federacijos subjektai

Brazilijos Federacin
Respublika

Brazilija

26 valstijos ir
1 federalin apygarda

Indijos Respublika

Delis

28 valstijos, 6 sjungins
teritorijos, sostins apygarda

Jungtins Amerikos
Valstijos

Vaingtonas

50 valstij ir
1 federalin apygarda

Kanada

Otava

10 provincij ir 3 teritorijos

Rusijos Federacija

Maskva

21 respublika, 9 kratai,
1 autonomin sritis,
4 autonomins apygardos,
46 sritys, 2 federaliniai miestai

veicarijos
Konfederacija

Bernas

26 kantonai

Vokietijos Federacin
Respublika

Berlynas

16 emi (krat)

. 1.4.6 Kai kuri federacij administracinis suskirstymas

Federacin valstyb (federacija) - tokia valstyb,


kurios dalys turi dalin suverenum. Nors valstybs statymai galioja visoje teritorijoje, federacijos
subjektai paprastai turi tik j teritorijoje galiojant
papildom statym svad. Federacijos subjektai
gerokai savarankikesni nei unitarini valstybi
administraciniai vienetai.
2010 m. pasaulyje buvo 25 federacijos. Dauguma - itin didels alys.
Federacijos subjektai vadinami vairiai (1.4.6):
valstijomis, emmis (Vokietijoje ir Austrijoje),
provincijomis (Kanadoje), respublikomis (Rusijoje) ir kt.

Federacijos subjektai paprastai turi savo vliav ir herb.

Kai kurios valstybs oficialiai yra unitarins, taiau turi akivaizdi federacijos poymi (Ispanija,
Jungtin Karalyst, Kinija).

Valstybi grupavimas pagal politin reim


Pagal politin reim valstybs skirstomos demokratines ir nedemokratines
(autoritarines). Tarp abiej grupi ali nra aikios ribos - nemaai j turi ir demokratini, ir autoritarini poymi. Jas galima vadinti pusiau demokratinmis
alimis.

1.4.7 iaurs Korjos


vadovas Kim en Iras
(nuo 1994 m.)

Demokratinse alyse valdios atstovai renkami per laisvus ir gana siningus rinkimus, nevaroma politini partij (iskyrus ekstremistines) veikla, galioja odio laisv, kiti demokratiniai principai. Demokratins yra beveik visos
Europos valstybs, kituose emynuose toki gerokai maiau.

Pusiau demokratinse alyse rinkimai beveik laisvi, taiau politini partij


bei kandidat prezident agitacins galimybs nevienodos. iose valstybse
danai klesti korupcija.

Autoritarinse valstybse rinkimai nra laisvi, opozicins politins partijos


neretai persekiojamos, valdios kritika draudiama. Valstybs vadovai tokiose
alyse paprastai uima post neribot laik (20-30 met). Daug autoritarini
ali yra Afrikoje ir Lotyn Amerikoje. Europoje autoritarine valstybe galima
laikyti Baltarusij.
Grieiausias autoritarini valstybi tipas - diktatra. Tokiose alyse vis
valdi ugrobusi viena politin jga (pvz., komunistai iaurs Korejoje.
kariuomens vadai Birmoje). Politins partijos iose alyse udraustos, rinkimai nevyksta arba tik imituojami.

1.5 Kar ir konflikt geografija


Vienas i istorijos apibdinim skamba taip: monijos istorija yra kar istorija".
Dauguma j vyko dl teritorij. Karai keit praeityje, keiia dabar, greiiausiai
keis ir ateityje pasaulio politin emlap. Juose uvo milinikas moni skaiius.
Per pastaruosius 50-60 met monija pasiek didiul paang daugelyje srii.
taiau taika ms planetoje nesigaljo. Vien po Antrojo pasaulinio karo vyko
170-180 lokali ir regionini kar, kuri dalis tebevyksta.

Kar ir konflikt tipai


l l & v n

^Jlfc.

"W/

1.5.1 Moter mitingas


utaik Liberijos pilietiniame kare

A 1.5.2 Brit ir prancz


aviacijos ataka prie Libijos
diktatoriaus M. Kadafio
pajgas

Pagal mast ir trukm skiriami karai bei kariniai konfliktai. Aikios ribos tarp i dviej svok nra. Kitaip nei karai, kariniai konfliktai paprastai
trumpalaikiai, o uvusij juose skaiius palyginti nedidelis.

Karai ir konfliktai gali bti tarpvalstybiniai ir pilietiniai (vidiniai). Pilietiniai


karai vyksta tarp alies vyriausybs jg ir prieik politini, etnini arba
religini grupuoi. Tarpvalstybini kar pastaraisiais deimtmeiais pasaulyje labai sumajo, taiau pilietini padaugjo.

Neseniai atsirado naujas tarpvalstybinio karo tipas - NATO kariuomens


intervencija (sikiimas) alis, kelianias pavoj pasaulio saugumui. Jos
prieastys skirtingos: Irako agresija prie Kuveit ir jo okupacija (1991 m.),
tarimas, kad Irake gaminamas branduolinis ginklas (2003 m.), arba tarptautinio terorizmo palaikymas (Afganistanas, 2001 m.).

Pastaruoju metu pasaulyje paplito kariniai konfliktai, kuriuose silpnesn pus


(separatistai arba sukilliai) kovoje su stipresnija puse (vyriausybe) taiko
daugiausia teroristinius metodus. Toks konfliktas jau kur laik vyksta iaurs
Kaukaze, priklausaniame Rusijai.

Viena i didiausi pasaulio problem tapo tarptautinis terorizmas. Jis reikia lokali konflikt globalizacij, nes terorist ipuoliai dabar vykdomi dideliuose miestuose atokiau nuo konflikt teritorij.

Kar ir konflikt prieastys


Galima skirti kelet iuolaikini kar ir karini konflikt prieasi.

Beveik visi tarptautiniai kariniai konfliktai pastaraisiais deimtmeiais vyko


dl ginijam teritorij. Nemaai gretim ali nesutaria, kam turi priklausyti kai kurie ruoai pasienio teritorijose. Dl to kartais siplieskia konflikt ar
net kruvinj kar (Irano ir Irako karas 1980-1988 m.). Dabar dauguma atvej alys stengiasi vengti tokius ginus sprsti karine jga.

Daug ginijam teritorij atsirado buvusioms kolonijoms ikovojus nepriklausomyb. Vienas i rykiausi pavyzdi - Kamyro sritis Indijos ir
Pakistano pasienyje. j pretenduoja abi valstybs. Nesibaigiantis Indijos ir
Pakistano konfliktas Kamyre trunka nuo 1947 m.

Kiti neseniai vyk karai ir kariniai konfliktai dl ginijam teritorij yra


Serbijos ir Kroatijos karas (1991-1995 m.), Ekvadoro ir Peru konfliktas
(1995 m.), Etiopijos ir Eritrjos konfliktas (1998-2000 m.), Tailando ir
Kambodos pasienio konfliktas (2011 m.).

A 1.5.3 Teroristins grupuots Hezbollah kovotojai


Kai kuriose alyse valstybs
kova su kriminalinmis grupuotmis arba j tarpusavio susirmimai gali peraugti
karus. Antai Meksikoje dl
vykstani nuo 2006 m.
narkotik kar" jau uvo
apie 35 tkst. moni!

Viena i pagrindini iuolaikini pilietini kar prieasi - ali pakraiuose gyvenani taut siekis sukurti savo nepriklausom valstyb. is reikinys vadinamas separatizm (angl. to separate - atskirti). alies vyriausyb

ir gyventoj dauguma separatist ketinimus atskirti dal valstybs teritorijos vertina neigiamai ir
paprastai ariai prieinasi. Toki konflikt pavyzdiai yra kurd kova Turkijoje, tamil - ri Lankoje,
sik - indijoje, Darfro gyventoj - buvusiame
Sudane, abchaz - Gruzijoje, en - Rusijoje.

IAURS
AIRIJ;

Didioji dalis pasaulio valstybi dabar yra daugiatauts. Visai tiktina, kad ateityje kai kurios iirs
ir atsiras daug nauj tautini valstybi. Manoma,
jog iuolaikiniame pasaulyje nepriklausomas valstybes potencialiai pajgios sukurti 150-200 taut,
gyvenani vairiose alyse.
1.5.4 Separatistiniai
regionai Europoje

Kartais alies pasienio


srityse gyvenanios tautins maumos siekia,
kad j gyvenama teritorija bt prijungta prie
gretimos alies, kurioje
susitelkusi pagrindin tos
tautos dalis. is reikinys
vadinamas iredentizmu. Jo pavyzdiai: armn apgyventas Kaln
Karabachas (priklauso
Azerbaidanui), alban
rajonai Makedonijoje,
Piet Osetija (kuri Gruzija praktikai jau prarado), turk gyvenamas
iaurs Kipras.

JAV politin doktrina, gindama alies interesus, numato


aktyvius veiksmus visuose
pasaulio regionuose. Laikydamosi ios doktrinos Jungtins Amerikos Valstijos
per pastaruosius 25 metus
vykd daugiau nei 60 karini operacij kitose pasaulio alyse.

Daugiausia vidaus karini konflikt pasaulyje kyla dl etnins ir religins


nesantaikos.
Toki konflikt itin daug Afrikoje (Kongo DR, Ruandoje, Burundyje,
Sudane, Nigerijoje, Dramblio Kaulo Krante).
Rykus etninio ir religinio karo pavyzdys Izraelyje. Nuo pat ios valstybs
krimo vyksta ari yd ir palestiniei kova.

Kai kurie kiti pavyzdiai: 1992-1995 m. karas Bosnijoje ir Hercegovinoje


(tarp staiatiki serb, musulmon bosni ir katalik kroat), 2010 m.
konfliktas Piet Kirgizijoje (tarp kirgiz ir uzbek).

Pilietini kar bei konflikt prieastis gali bti ir nesutaikom politini jg


priepriea. Paprastai jie vyksta tarp valdaniosios partijos ir opozicijos karini jg. Konfliktuose danai slypi ir etnin arba religin priepriea.
XX a. antrojoje pusje daug toki konflikt vyko diktatorikose Lotyn
Amerikos alyse (Kuboje, Nikaragvoje, Salvadore, Haityje, Kolumbijoje).

Neseniai vykusi ir dabartini toki konflikt pavyzdiai: pilietiniai karai Somalyje (iki iol), Librijoje (1999-2003 m.), Alyre (1991-2002 m.),
Nepale (1996-2006 m.), Gruzijoje (1990-1993 m.).

Kai kuri didiausi pastaruoju metu vykusi kar prieastis - atrs prietaravimai tarp atskir diktatorik ali politikos ir pasaulio saugumo interes.
Dl ios prieasties JAV inicijavo NATO karini jg intervencij Afganistan
2001 m. ir Irak 2003 m. (iose karinse misijose dalyvavo ir kit ali).

Viena i paslpt daugelio konflikt prieasi skurdiose Afrikos ir Azijos


alyse yra per spartus gyventoj skaiiaus augimas ir gamtos itekli - vis
pirma vandens ir derlingos ems - stoka.

Karini konflikt regionai


Pagrindiniai iuolaikini karini konflikt regionai:

Usahars Afrika - pasaulio regionas, kuriame daugiausia konflikt. Per pastaruosius 30 met dideli karini konflikt vyko daugumoje io regiono ali.
Jiems bdingas ypatingas iaurumas. Didel konflikt skaii Afrikoje galima paaikinti keliomis prieastimis. i ali teritorijas nustat kolonizatoriai,
todl beveik visos valstybs daugiatauts, valstybi sienos danai eina per
keli taut gyvenamas teritorijas (-15 psl.). Etninius prietaravimus skatina
didiulis skurdas, badas.

Pilietiniai karai Sudan (1983-2005 m.) ir Kongo Demokratinje


Respblikoje (1998-2002 m.) kruviniausi po Antrojo pasaulinio karo.
J aukomis tapo milijonai moni, kuri dauguma - taiks gyventojai.

A 1.5.5 Liberijos pilietinio


karo dalyviai

1994 m. per Ruandoje vykus genocid iudyta madaug 800 tkst.


tutsi tautybs moni (apie 20% alies gyventoj).

Keliose Afrikos alyse (Liberijoje, Siera Leonje, Sudan) karuose dalyvavo vaikai (12-14 met berniukai) (1.5.5). Dl kar milijonai Afrikos gyventoj tapo pabgliais. Miliniki j srautai gretimas alis
kartais traukdavo ir jas konflikt.

Artimieji Rytai geopolitine prasme - pavojingiausi konflikt regionas.


ia yra 2/3 pasaulio naftos atsarg, todl kiekvienas didelis konfliktas daug
naftos igaunanioje alyje i karto gali sukelti spart naftos kainos augim.
tamp Artimuosiuose Rytuose didina aktyvi radikali islamistini organizacij veikla.

HAMAS

Never stop until Zionist Destroyed

Nuolatinis konflikt idinys - Izraelio valstyb. Ji kariavo su kaimynmis arab alimis. Paiame Izraelyje nuolat siplieskia karini veiksm
tarp alies kariuomens ir palestiniei kovini grupuoi (1.5.6). alyje dani terorist ipuoliai.

Nesibaigiani dideli konflikt alys yra Irakas ir Afganistanas.

1.5.6 Palestiniei ipuoli


prie Izrael grupuots kis
1.5.7 Svarbiausi konfliktai
po Antrojo pasaulinio karo

Buvusi SSRS ir Jugoslavijos teritorijos. Iirus ioms imperijoms, j teritorijose atsirado nepriklausom ali ir kilo etnini nesutarim. Per XX a.
paskutin deimtmet ia vyko beveik pus vis karini konflikt pasaulyje.

Buvusios Jugoslavijos teritorijoje kruviniausias karas vyko Bosnijoje ir


Hercegovinoje, dideli karini konflikt - Kroatijoje ir Kosovo srityje.

Soviet Sjungos teritorijoje kruviniausi tapo du eenijos karai iaurs Kaukaze. Dideli karini konflikt vyko Gruzijoje, Azerbaidane,
Moldovoje, Kirgizijoje, Tadikijoje.

Vidurio

Amerika

Korjos karas
1950-1953m.

RAMUSIS
20021028
20100329

ATLANTO

VANDENYNAS

Maskva
Rusijos-Gruzijoskarinis I NATO misija 2003 m.
konfliktas PietOsetijoje

VANDENYNAS

Vietnamo karas
1965-1973 m.

Etniniaikonfliktai
ir NATO taikos
palaikymo
misijos

Vakar j f l
Afrika

ALYRAS
Arab-lzraelio karai
Palestiniei
teroro aktai

IRANAS

artimieji
.Rytai

JAV-Irakokaras
2003 m.

Mumbajus

Indokinijos karas
1946-1957 m.

Kuveito
ilaisvinimas
1991 m.

Ryt
Afrika
Vidurio'
Afrika

FILIPINAI

konflikt valstybs
politikai stabilios
valstvbs
valstybs
^ ^ svarbiausitarptautini
'WHS? konflikt regionai

teroristiniai ipuoliai
(datos, paaikinimai)
tarpvalstybiniai konfliktai
vidaus konfliktai

INDONEZIJA

Konflikto
pavadinimas

alis

Antrasis
Kongo karas

Kongo
Respublika

tarpusavyje kariavo apie


1998-2002 etnin nesantaika 20 ginkluot grupuoi,
priklausani 9 valstybms

2,5-3 mln.

Antrasis Sudano
pilietinis karas

Sudanas

etnin religin
1983-2005 nesantaika,
separatizmas

iaurs Sudano arabai ir


Piet Sudano ne arab tautos

apie 2 mln.

Darfro
konfliktas

Sudanas

nuo 2003

etnin religin
nesantaika

centrin valdia ir
Darfro regiono sukilliai

400 tkst.

Somalio
pilietinis karas

Somalis

nuo 1989

politin (klan)
nesantaika,
separatizmas

skirtingos politins (religins)


ir klan grupuots

300-400 tkst.

Burundio
pilietinis karas

Burundis

1993-2005 etnin nesantaika hut tauta ir tutsi tautos

Alyro
pilietinis karas

Alyras

1991-2002

politin religin
nesantaika

centrin valdia ir
islamist grupuots

150-200 tkst.

Antrasis Liberijos
Liberija
pilietinis karas

1999-2003

etnin politin
nesantaika

centrin valdia ir
opozicini partij sukilliai

150 tkst.

Irako karas

Irakas

2003-2010

pavojus pasaulio
saugumui

tarptautins koalicijos (NATO ir kt.)


jgos ir Irako kariuomen, kovotojai
prie okupacij

per 100 tkst.


(4,9 tkst. JAV ir tarptautins koalicijos kari)

NATO karas
Afganistane

Afganistanas

nuo 2001

pavojus pasaulio
saugumui

NATO karins jgos ir Talibanas

65-85 tkst.
(2300 NATO kari,
15-35 tkst. civili gyv.)

ri Lankos
pilietinis karas

ri Lanka

1983-2009

separatizmas,
centrin valdia ir
etnin nesantaika tamil separatistai

80-100 tkst.

Siera Leons
pilietinis karas

Siera Leon

1991-2002

etnin politin
nesantaika

centrin valdia ir
opozicini partij sukilliai

75 tkst.

Kamyro
konfliktas

Indija

ginijama teritorija, iredentizmas

Indija ir Kamyro sukilliai


(palaikomi Pakistano)

60-100 tkst.

Antrasis
enijos karas

Rusija
(enijos
Respublika)

Rusijos federalin kariuomen ir


en sukilliai

apie 50 tkst.

Turk ir kurd
konfliktas

Turkija

Turkijos kariuomen ir
Kurd darbo partija

apie 40 tkst.

Metai

nuo 1989

Konflikto
prieastys

1999-2009 separatizmas

Konflikto puss

Auk skaiius

200-300 tkst.

nuo 1984

separatizmas

Meksikos
Meksika
narkotik karas"

nuo 2006

kova u narkotik
narkotik karteli kova tarpusavyje ir
gamybos ir gabesu vyriausybs jgomis
nimo kontrol

per 35 tkst.

Vazaristano
karas

Pakistanas

nuo 2003

separatizmas,
politin kova

centrin valdia ir
vietos islamistai irtalibai

per 15 tkst.

Nepalo pilietinis
karas

Nepalas

centrin valdia ir maoist sukilliai

11,5 tkst.

Antroji Palestinos intifada

Izraelis

Izraelis ir Palestina (HAMAS ir


HEZBOLLAH organizacijos)

8-9 tkst.

1996-2006 politin kova


nuo 2000

1.5.8 Kruviniausi XX-XXI a. konfliktai

etnin religin
nesantaika

1.6 Valstybi socialin ir ekonomin galia


Pasaulio alys labai skiriasi ekonomine galia ir socialiniu isivystymu. Turtingiausiose valstybse vidutins moni pajamos yra deimtis kart didesns nei skurdiausiose alyse. Tarp skirting pasaulio
region bdingi didiuliai ne tik ekonominiai, bet ir socialiniai kontrastai. alims lyginti naudojami vairs ekonominiai ir socialiniai rodikliai.

Ekonominiai ir socialiniai rodikliai


ali ekonominiai rodikliai

Svarbiausias alies ekonominis rodiklis yra bendrasis vidas


prodktas (BVP). Jis rodo vis per metus sukurt preki ir paslaug vert. Tarptautiniam lyginimui is rodiklis skaiiuojamas
doleriais. BVP rodo alies ekonomin svor, taiau priklauso nuo
valstybs gyventoj skaiiaus. Dl to pagal BVP sunku sprsti
apie alies ekonomin gali.

Pagrindiniu alies turtingumo rodikliu laikomas BVP, tenkantis 1


gyvntojui (BVP 1 gyv.). Jis skaiiuojamas alies BVP dalijant i
jos gyventoj skaiiaus.

Norint, kad BVP ir BVP 1 gyv. rodikliai atspindt kain lyg alyje,
jie perskaiiuojami pagal perkamSsios galios (pg) paritet. Btent
BVP 1 gyvntojui pagal pg rodiklis leidia objektyviau lyginti alis pagal ekonomin gali.

BVP 1 gyventojui
(nominalusis),
JAV dol.

BVP1 gyventojui
pagal pg, JAV dol.

BVP1 gyv.
(nominalusis) ir
BVP1 gyv. pagal
pg, skirtumas, %

1.6.1 Isivysiusios valstybs skurde


gyvenani moni poiriu

Norvegija

88 435

59100

+50

Japonija

42 500

34 200

+24

Vokietija

40 100

35 900

+12

JAV

47 100

47 400

-0,7

Lietuva

10100

15 900

-36,5

Ukraina

3000

6700

-55

Indija

1200

3400

-65

alis

1.6.2 Kai kuri ali BVP 1 gyv.


(nominalusis) ir BVP 1 gyv. pagal pg
2010 m.

BVP 1 gyv./metus,
JAV dol.:
I

per 30 000
10 000-29 999

2000-9999

iki 1999
nra duomen

1.6.3 BVP 1 gyventojui


per metus pasaulio valstybse 2010 m.

Turtingose alyse kainos paprastai yra gerokai auktesns u


pasaulio vidurk, todl j nominalusis BVP kiek auktesnis u
BVP pagal perkamj gali (1.6.2). Pavyzdiui, Norvegijoje
(bene brangiausioje pasaulio valstybje) - net 1,5 karto.

Skurdiose alyse kainos paprastai yra gerokai emesns u


pasaulio vidurk, todl j nominalusis BVP neretai daug emesnis u BVP pagal perkamj gali. Pavyzdiui, Lietuvoje pirmas
rodiklis yra tredaliu maesnis u antrj, o Indijoje (vienoje i
pigiausi pasaulio valstybi) - beveik 3 kartus!

ali socialiniai rodikliai


Nemaai rodikli atspindi alies socialinio isivystymo lyg, jos vietimo ir medicinos bkl. Svarbiausi i j yra:

Matij
Braurrsvil^
Makalenal
Lared#

vidutin tiktina gyvenimo trukm;

vidutin mokymosi trukm;

kdiki mirtingumas (mirusi vaik iki 1 met skaiius, tenkantis


1000 gyventoj per metus);

gyventoj gausjimo tempas;

gydytoj skaiius 1000 gyventoj;

demokratijos indeksas (vertinimas balais).

suaugusij ratingumo lygis;

urbanizacijos lygis (moni,


gyvenani miestuose, dalis);

Odesa

SRI - universalus socialinis ir ekonominis rodiklis


Pagrindinis turtingumo rodiklis (BVP 1 gyventojui pagal pg) toli grau ne visada tiksliai atspindi gyvenimo kokyb alyje. Neretai is rodiklis bna gana auktas, o socialiniai rodikliai prastoki arba atvirkiai. Nordami tiksliau vertinti ir
palyginti gyvenimo kokyb Jungtini Taut ekspertai pasil universal mogaus
socialins raidos indeks (SRI; angl. HDI - human development index).

SRI skaiiuojamas i trij rodikli:


vidutin tiktina gyvenimo trukme. is rodiklis geriausiai atspindi sveikatos prieiros lyg alyje, taip pat netiesiogiai - gyvenimo slyg kokyb (sanitarines slygas, mitybos kokyb);

0,63

0,70

0,76

0,83

0,89

0,95

1.6.4 SRI lygio skirtumai


MeksikosirJAV pasienyje

bendrosios nacionalins pajamos, tenkanios vienam gyvntojui. is


rodiklis panaus BVP 1 gyventojui pagal pg rodikl ir tiksliausiai atspindi
vidutin materialin moni gerov.

SRI:

1 didesnis nei 0,850 labai auktas

0,750-0,850 - auktas

] ] 0,650-0,750 - vidutinis
0,500-0,650 - emas
maesnis nei 0,500 labai emas
nra duomen

1.6.5 mogaus socialins


raidos indeksas pasaulio
valstybse 2010 m.

vidutin mokymosi trukme - kiek met vidutinikai mogus praleidia


mokymo staigose (nuo ikimokyklini iki auktj mokykl). is rodiklis
rodo vietimo lyg alyje;

SRI indeksas apskaiiuojamas skaiiais nuo 0,0 iki 1,0 (maksimalus


rodiklis). JT kasmet apskaiiuoja ali SRI ir skelbia sra, kuriame valstybs pateikiamos pagal rodikl nuo aukiausio iki emiausio (kai kuri ali
dl duomen stokos srae nra) (1.6.5).

f Ar a Iureiiau lapti toks kaip Js, \


1
jei man padsite?
)

Isivysiusios ir besivystanios alys


Pagal socialin ir ekonomin isivystym visos pasaulio alys tradicikai skirstomos dvi pagrindines kategorijas: isivysiusios ir besivystanios alys. Jos
skiriasi esminiais ekonominiais ir socialiniais poymiais (1.6.7), daugeliu visuomenins gerovs rodikli. Isivysiusi ali SRI paprastai gerokai auktesnis
nei besivystani ali.

Isivysiusios alys
Tai valstybs, pasiekusios tam tikr aukt socialins ir ekonomins raidos stadij.

Pagrindiniai kriterijai, pagal kuriuos alis laikoma isivysiusia:


pakankamai stipri ekonomika, gerai ipltota pramon;

1.6.6 Vystymasis vakarietiku pavyzdiu

Bruoai

Isivysiusios
alys

auktas vietimo lygis - beveik visi gyventojai ratingi, nemaa dalis turi
auktj isimokslinim;
gera medicinin prieira (pakankamas ligonini, gydytoj skaiius), maas kdiki
mirtingumas, gana ilga vidutin tiktina gyvenimo trukm;

Besivystanios alys

EKONOMINIAI POYMIAI
BVP1 gyventojui

daniausiai auktas daniausiai emas

Pajam
pasiskirstymas

tolygesnis, bet yra


iimi

pakankamai brandi visuomen - mons


gyvena pagal iuolaikinio civilizuoto pasaulio taisykles.

labai netolygus

kio produktyvumas didelis

maas

Pramon

gerai ipltota

nepakankamai ipltota
arba silpna

moni, dirbani
ems kyje, dalis

nedidel

didel (danai dauguma


dirba ems kyje)

ali eksportas

paprastai vyrauja
paprastai vyrauja aliavos ir
pramons produkcija ems kio produkcija

Transporto tinklas

gerai ipltotas

kai kurios Pers lankos alys (Kataras,


Jungtiniai Arab Emyratai, Kuveitas) labai turtingos, taiau j ekonomika gerokai
priklauso nuo igaunamos naftos, o nemaa
gyventoj dalis neratinga. Toki ali negalima laikyti isivysiusiomis valstybmis;

nepakankamai ipltotas

SOCIALINIAI POYMIAI
Demografija

gyventoj skaiius
auga ltai arba
maja

gyventoj skaiius auga


spariai

Kdiki mirtingumas maas

didelis

Vidutin gyvenimo
trukm

ilgesn

trumpesn

Medicinin prieira

gera

nepakankama arba prasta

moni mityba

kokybika

nepakankama arba
menkavert

Suaugusij
ratingumas

beveik visi ratingi

nemaa berai dalis

Vidutin mokymosi
trukm

ilga (15-17 met)

trumpesn (9-13 met)

Lyi lygyb

lygios vyr ir
moter teiss

moter padtis visuomenje


emesn nei vyr

A 1.6.7 Isivysiusi ir besivystani valstybi poymiai

Auktas BVP 1 gyventojui dar nereikia, kad


alis priklauso isivysiusioms valstybms. Ir
atvirkiai - ne kiekvien al, kurios BVP 1
gyventojui neauktas, galima priskirti prie besivystani valstybi. Pavyzdiui:

Ukraina iuo metu igyvena gili ekonomikos kriz, todl jos BVP 1 gyventojui
rodiklis yra neauktas. Taiau pramon pakankamai gerai ipltota, o vietimo lygis
yra auktas, todl i al slyginai galima
laikyti isivysiusia valstybe.

Isivysiusiais pasaulio regionais galima laikyti Europ, iaurs Amerik (JAV ir Kanad),
Australij (su Naujja Zelandija). Kelios tokios
alys yra Ryt Azijoje (Japonija, Piet Korja).

vairios isivysiusios alys gerokai skiriasi


ekonomikos lygiu ir gyvenimo kokybe (SRI).
Remiantis iais kriterijais, skiriamos:
aukto isivystymo alys (pvz., Pranczija.
Vokietija, JAV, Japonija);
vidutinio isivystymo alys (pvz., Baltijos
alys, Rsija, Baltarsija).

Isivysiusios alys:
. aukto isivystymo
^ ^

vidutinio isivystymo

Besivystanios alys:

j paangios (kylanios
L l r z J ekonomikos)
i
I silpnos
labai silpnos

1.6.8 Isivysiusios ir besivystanios pasaulio alys

Besivystanios alys
Tai valstybs, esanios emesnje socialins ir ekonomins raidos stadijoje negu
isivysiusios alys.

1.6.9 Isivysiusi ir besivystani ali padtis pasaulyje karikatristo akimis

Besivystanioms alims bdingi tokie pagrindiniai bruoai:

ekonomikai jos gerokai atsilieka nuo isivysiusi valstybi (vidutinikai


arba silpnai ipltota pramon);

vietimo lygis neauktas arba emas - nemaa moni dalis yra neratingi,
vidurin ir auktj isimokslinim turi palyginti nedidel gyventoj dalis;

nepakankama medicinin prieira (trksta ligonini, gydytoj). Nemaas


kdiki mirtingumas, trumpesn nei isivysiusiose alyse vidutin tiktina gyvenimo trukm;

nemaa moni dalis laikosi senj tradicij (dl vaik skaiiaus eimoje,
moters padties visuomenje, religijos takos).

Prie besivystani pasaulio region galima priskirti Afrik, beveik vis Azij ir
Lotyn Amerik.

Besivystanios alys irgi labai skiriasi ekonominiais bei


socialiniais rodikliais. Kai kurios jau beveik pasivijo isivysiusias alis, taiau dar labai daug beviltikai atsilikusi. Remiantis socialiniais ir ekonominiais kriterijais,
visas besivystanias alis galima suskirstyti tris grupes:
paangios valstybs - tai kylanios pramonins
alys (Malaizija, Kinija, Turkija, Mksika, Brazilija).
Prie ios grups taip pat priskiriamos i naftos gavybos praturtjusios valstybs (Pers lankos alys,
Libija, Venesuela). J SRI yra gana auktas, kartais
net lenkia kai kuri isivysiusi ali SRI;

1.6.10 Kvala Lumpuras - Malaizijos sostin

silpnos alys (Indija, Filipinai, Sirija, Egiptas,


Bolivija) - tai gantinai silpnos ekonomikos ir labai
neaukto gyvenimo lygio valstybs. Pagal SRI jos
labai nusileidia isivysiusioms alims;
labai silpnos alys - tai skurdiausios pasaulio valstybs. Pramon jose ipltota menkai, o gyvenimo
lygis itin emas. Dauguma moni skursta, pakankamai nepavalgo ar net badauja. Prie labai silpn galima
priskirti daugum Afrikos ali ir kai kurias Azijos valstybes (Afganistan, Pakistan, Banglade,
Nepal).

1.6.11 Siudad del Est miesto prekybin


gatv, Paragvajus

Pagrindinis Grzijos ekonominis rodiklis (BVP 1 gyv.


pagal pg) beveik dvigubai maesnis nei Angolos (Afrikos alies, igaunanios daug naftos). Taiau pastarosios
socialiniai rodikliai (vidutin gyvenimo trukm, ratingumas ir kt.) yra labai prasti - pagal juos Gruzija visa
galva pranaesn.

Pagal BVP 1 gyventojui Lietuva smarkiai nusileidia


Kuveitui (Pers lankos naftos turtuoliui), taiau dauguma jos socialini rodikli yra kur kas geresni. Dl to
abiej ali SRI yra panas.

. 1.6.12 Provincijos miesto Kiisi gatv, Tanzanija


Vidutin gyvenimo
trukm

Kdiki
mirtingumas

Gydytoj skaiius
1000 gyv.

Ratingumo
lygis, %

Vidutin
mokymosi trukm

BVP1 gyv.
pagal pg

SRI

vedija

79

2,7

3,3

99

16

39 000

0,885

Japonija

82

2,8

2,0

99

15

34 200

0,884

Lietuva

75

6,3

4,0

100

16

15 900

0,783

Kuveitas

77

8,1

1,5

93

12

51 700

0,771

Meksika

76

17

1,5

86

14

13 800

0,750

Gruzija

77

15

4,1

100

13

4800

0,698

Indonezija

71

28

0,13

90

13

4300

0,600

Egiptas

72

25

0,54

71

11

6200

0,620

Angola

39

176

0,08

67

8700

0,403

Malis

52

111

0,08

46

1200

0,309

alis

1.6.13 ali lyginimas pagal vairius ekonominius ir socialinius rodiklius

INOME, MOKAME, GALIME


T N ^ M

Raktiniai odiai ir svokos

^-Turtumte inoti i svok reikm:

politin geografija

altasis karas

daugiataut valstyb

politinis emlapis

teritoriniai vandenys

respublika

nepriklausoma teritorija

tarptautinis pripainimas

monarchija

metropolija

terorizmas

diktatra

kolonija

iredentizmas

konklava

neapibrto statuso teritorija

BVP

unitarin valstyb

geografin padtis

SRI

federacin valstyb

ekonomin padtis

anklavas

isivysiusi alis

ekonomin priklausomyb

eksklavas

besivystanti alis

geopolitin padtis

viza

separatizmas

vienataut valstyb

Turtumte inoti, kuo skiriasi ios svokos:

nepriklausoma ir neapibrto statuso teritorija;

respublika ir monarchija;

de facto ir dejure

unitarin ir federacin valstyb;

geografin ir geopolitin alies padtis;

pripainimas;

demokratin ir autoritarin valstyb;

anklavas ir eksklavas;

pilietinis ir tarpvalstybinis karas;

tauta ir nacija;

isivysiusios ir besivystanios alys.

2) Esminiai teiginiai
^ T u r t u m t e inoti, suprasti, vertinti arba apibdinti:
politins geografijos turin;
politinio emlapio kaitos prieastis;
kiekybinius ir kokybinius politinio emlapio pokyius;
pasaulio politinio emlapio raidos etapus;
nepriklausomos valstybs pagrindinius elementus;
valstybi valdios svarbiausias institucijas;
valstybes pagal valdymo form, teritorin suskirstym ir politin reim;
pasaulio konflikt prieastis, geografin isidstym, kovos su konfliktais bdus;
svarbiausius ekonominius ir socialinius valstybi rodiklius.
V -

(D Praktiniai gdiai, informacijos altiniai


nagrinti ir vertinti skirting laikotarpi politinius emlapius;
gebti emlapyje parodyti buvusias metropolijas, didiausias j kolonijas;
skaityti emlapius ir vertinti geografin, geopolitin, ekonomin padt;
apibdinti Lietuvos geografin, geopolitin ir ekonomin padt;
gebti rasti ir vertinti tinkam informacij interneto altiniuose;
lyginti skirtingo isivystymo lygio valstybes pagal socialinius ir ekonominius poymius;
gebti interneto altiniuose, kitoje literatroje rasti ir naudoti valstybi statistikos duomenis.
-

@ Geografiniaityrimai
1 . Surenkite diskusij tema Valstybi pretenzij Arkt pagrstumas ir galimo itekli panaudojimo nauda."
2 . Pasirinkite bet kuri JT organizacij, kuriai priklauso Lietuva, ir isiaikinkite, kuo ms valstybei
naudinga naryst joje. Rezultatus pateikite klasje.
3 . Atlikite tyrim. Kurios kalbos kaip valstybins vyrauja tam tikruose Afrikos regionuose?
4 . Pasirinkite XX a. pabaigos karin konflikt ir isiaikinkite jo prieastis, padarinius. Pasilykite bd jam sureguliuoti.
5 . Pasirinkite penkias skirting pasaulio region valstybes ir i vairi informacijos altini surinkite j
pagrindinius socialinius ir ekonominius duomenis. Naudokits jais ir palyginkite i valstybi isivystymo lyg.

(5) Klausimai ir uduotys


1.1 Pasaulio politinis emlapis
1 . vardykite pasaulio politinio emlapio subjektus.
2 . vertinkite Lietuvos geopolitin ir ekonomin padt. Skirkite stiprisias ir silpnsias puses.
3 . vardykite dvi valstybes, iki iol turinias daugiausia priklausom teritorij (kolonij).
4 . Kuriai valstybei priklauso didiausia pasaulio sala? Pateikite argument, kodl ji netapo savarankika valstybe.
5 . Kaipgalima paaikinti, kad dalis valstybi pripasta naujai sikrusias valstybes, o dalis j nepripasta?
Dl koki prieasi Lietuvos teritorija istorijoje buvo ne kart okupuota?
6 . vardykite tarptautines organizacijas, kurioms dabar priklauso Lietuva.
7 . Koki reikm Lietuvos politiniam ir ekonominiam gyvenimui turi naryst vairiose tarptautinse organizacijose?

1.2 Politinio emlapio raida nuo XIX amiaus


1 . Kurios Europos valstybs turjo daugiausia kolonij iaurs, Ryt ir Piet Afrikoje?
2 . Nurodykite po kelis neigiamus ir teigiamus kolonijins sistemos bruous.
3 . Kuris emynas ir kodl buvo kolonizuotas labiausiai?
4 . Paaikinkite, i koki dalyk turistas, apsilanks sveioje alyje, gali sprsti, kokia valstyb buvo kolonizavusi al.
5 . Inagrinkite karikatr (1.2.4) ir vardykite kolonijinio laikotarpio teigiamus ir neigiamus bruous.
6 . Kuriame politinio emlapio raidos etape vyko altasis karas? Kurie politiniai blokai jame dalyvavo?
Kuriam i j priklaus Lietuva?
7 . Inagrinkite karikatr ir vardykite kolonijinio laikotarpio teigiamus ir neigiamus bruous.
8. Pasidomkite, kurios valstybs pasaulio emlapyje atsirado vliausiai.

1.3 Valstybs elementai


1 . vardykite svarbiausius nepriklausomos valstybs elementus.
Pagrskite kiekvieno i j reikm. Koki dar skiriamj bruo turi alys?
2 . Kurie gamtiniai ir visuomeniniai veiksniai gali turti takos valstybs
teritorijos ploto kaitai?
3 . Palyginkite pasaulio politin ir gamtin emlapius, pateikite pavyzdi,
kuriais objektais gali bti vedamos valstybi sienos.

4 . Naudokits papildomomis informacijos priemonmis, vardykite


vienataui ir daugiataui valstybi.
5 . Atpainkite, kuri kartoschema (A-B) vaizduoja anklav, o kuri - eksklav.
6 . vardykite po kelias Afrikos ir Azijos valstybes, kuriose daugiau
kaip 90% gyventoj sudaro viena tauta.
7 . Dl koki prieasi kai kurios valstybs perkelia
sostines i vienos alies vietos kit?

1.4 Valstybi grupavimas pagal politinius poymius


1.
2.

Naudokits Europos politiniu emlapiu, vardykite po penkias didiausio ploto monarchijas ir respublikas.
Kuriame emyne yra daugiausia monarchij?
Paaikinkite kodl.

^ * ^

3.

Pasidomkite, kuri valstybi monarchai


turi takos pasaulio politikai.

4.

Pateikite pavyzdi ir argument i pasaulio


politinio gyvenimo, koki tak alyje ir
pasaulio arenoje gali turti prezidentas.

5.

Kokios pagal valdymo form alys kartoschemoje deinje paymtos raudona spalva?

W ^

6 . vardykite po tris federacines ir


unitarines valstybes.

1.5 Kar ir konflikt geografija


1.

Kodl tarptautinis terorizmas tampa viena i didiausi pasaulio problem?

2 . vardykite ne maiau kaip penkias kar ir konflikt prieastis.


3.

Pasvarstykite, ar Lietuvoje manomas iredentizmas. Kurjis galt pasireikti? Atsakym pagrskite.

4.

Panagrinkite XXI a. konflikt lentel. Kuriuose emynuose ir kodl j vyko daugiausia?

5.

Kaip galima paaikinti, kad, vykstant pasaulio ekonominei paangai, karini konflikt nemaja?

1.6 Valstybi socialin ir ekonomin galia


1.

Kurie rodikliai skiriami socialiniams, o kurie - ekonominiams?

2.

Kuri socialini ir ekonomini rodikli duomenys naudojami SRI rodikliui apskaiiuoti?

3.

Kodl SRI rodiklis laikomas objektyvesniu nei BVP 1 gyv.?

4.

Paaikinkite, kodl nei BVP 1 gyv. rodiklio, nei SRI nepakanka objektyviam vairi valstybi isivystymo lygiui
nustatyti.

5.

Paaikinkite, kodl Pers lankos ali BVP 1 gyv. gana auktas, o SRI rodiklis gerokai emesnis.

6.

Kaip galima paaikinti, kad Vidurio Azijos ali BVP 1 gyv. rodiklis emas, bet jose labai didelis gyventoj ratingumas?

7.

Isiaikinkite, kurie Lietuvos socialiniai rodikliai yra auktesni arba gerokai emesni nei kit Europos valstybi.

8 . Naudokits 1.6.13 pav. ir apibdinkite pateikt valstybi isivystymo lyg.


9.
10.

vardykite socialini rodikli duomenis, kurie rodo menk valstybs isivystymo lyg.
Kurios i i valstybi (A-J) yra aukto isivystymo lygio, kylanios ekonomikos ir labai silpnos alys?
* ^ '

GYVENTOJU GEOGRAFIJA

Perskait skyri turtumte:

apibdinti pasaulio gyventoj pasiskirstym globaliu, regioniniu ir lokaliu mastu,


vardyti gyventoj tankum lemianius veiksnius;

inoti demografinius rodiklius, pagal juos lyginti valstybes, daryti ivadas;

nagrinti pasaulio demografinius emlapius, schemas, diagramas, lenteles;

vardyti migracijos prieastis, skirti jos ris;

paaikinti vidins ir iorins migracijos poveik gyventoj skaiiaus kaitai,


demografinei sudiai, ekonomikai;

vertinti etninius, kalbinius ir religinius skirtumus bei dsningumus


globaliu ir regioniniu mastu;

vertinti Lietuvos demografinius rodiklius, gyventoj tautins sudties pokyius


bei emigracijos poveik ms valstybei.

2.1 Gyventoj skaiius ir pasiskirstymas pasaulyje


Dabar ms planetoje gyvena per 7 mlrd. moni. Lietuvds gyventoj skaiius
sudaro vos 1/2000 monijos - apie 3 milijonus. Dl vairi prieasi gyventojai
emje pasiskirst labai netolygiai. Tankiausiai gyvenama Azijos bei Europos emynuose, reiausiai - Australijoje (2.1.6).

Gyventoj tankumas
Vienas i svarbiausi gyventoj geografijos rodikli yra gyventoj tankumas.
Jis rodo, koks gyventoj skaiius vidutinikai tenka kurios nors teritorijos ploto vienetui - km2.
p - gyventoj t a n k u m o
rodiklis
N - t a m tikros teritorijos
gyventoj skaiius

Gyventoj tankumo rodiklis (p) skaiiuojamas taip: tam tikros teritorijos gyventoj skaiius (N) dalijamas i ios teritorijos ploto (P). Taigi p = N/P (2.1.1).

Sausumos gyventoj vidutinis tankumas (be Antarktidos) sudaro apie


50 m./km2. domu, kad beveik toks pat yra Lietuvos gyventoj vidutinis tankumas.

alis, kuri gyventoj tankumas per 100 m./km2, galima vadinti tankiai, o maiau nei 20 m./km2 - retai gyvenamomis.

Atsivelgiant teritorijos dyd, gyventoj tankumas nagrinjamas globaliu,


nacionaliniu, regioniniu ir lokaliu lygiu. Skirting lygi tankiai gyvenam teritorij pavyzdiai:

P - teritorijos plotas

p = N/P
2.1.1 Gyventoj
tankumo formul

globalus - Vakar Europa, Piet Azija,


nacionalinis - Pranczija, Pakistanas,
regioninis - Lotaringija (Pranczija), Indo emuma (Pakistanas),
lokalus - Meco miestas (Lotaringija), Multano miestas (Indo vidurupis).

Gyventoj tankumo gamtiniai veiksniai

2.1.2 Derlingas And


slnis Kusko apylinkse, Peru.
ia, 3,5 km auktyje, gyvena
labai daug moni.

Reljefas. Lygumose gyventoj tankumas yra gerokai didesnis nei kalnuose.


Auktikalnse (aukiau nei 5 km, o vidutinse platumose aukiau nei 3 km)
mons negyvena.
Reljefas yra viena i pagrindini Kinijos gyventoj labai netolygaus pasiskirstymo prieasi. DidiSsios Kinijos lygumos platybse gyventoj tankumas (700-800 m./km2) imtus kart didesnis nei Tibeto kalnyne
(apie 2 m./km2).
Reljefo veiksnys kai kur turi iimi. Pavyzdiui, And alyse, Kolumbijoje, Ekvadore ir
Peru, tankiai apgyventi derlingi kaln slniai
ir plynaukts, o drgnaisiais atogr mikais
apaugusiose emumose gyventoj tankumas
yra maas.

Klimatas. Tai vienas i svarbiausi veiksni. Pernelyg sausas arba altas klimatas monms gyventi nepalankus. Didesnis gyventoj tankumas
bdingas vidutini platum, viduremio tipo, musoninio klimato srityse.

Augalija ir dirvoemiai. mons nuo seniausi


laik krsi ir tankiai apgyveno tas sritis, kur buvo
ems kiui tinkam derling dirvoemi. Dabar
natrali augalij tokiose srityse daniausiai smarkiai pakeit moni veikla.
Tankiai apgyventi plaialapi mik, paatogri retmiki, pievini stepi, drgnj savan
bei musonini mik biomai (gamtins zonos).
Dirbamoji em ir urbanistins teritorijos juose
paprastai apima gerokai didesn plot nei natrali augalija.

2.1.3 Mongolijos steps ir pusdykums yra viena i


reiausiai gyvenam teritorij ms planetoje

A 2.1.4 Ypa tankiai gyvenamas


Nilo slnis (palydovin nuotrauka)

Skaiius,
mln.

Tankumas,
m./km2

162

1127

Taivanas

23

639

Piet Korja

49

487

Libanas

404

Olandija

17

401

Ruanda

10

380

Izraelis

365

Indija

1194

363

Haitis

10

362

Belgija

10

355

alis
Bangladeas

2.1.5 Didiausio gyventoj tankumo alys, kuri plotas per 10 000 km 2

Retai gyvenama tundroje, taigoje, dykumose,


Piet Amerikos bei Afrikos atogr mikuose.

Ups. mons nuo seno krsi prie upi ir tankiai


apgyveno j slnius. ia buvo saugiau, patogiau
susisiekti, derlingi slni aliuviniai dirvoemiai
tiko ems kiui. Didiausia pasaulyje kaimo gyventoj koncentracija (per 700 m./km2) yra Nilo,
Indo, Gangos, Jangdzs slniuose ir deltose.

Naudingj ikasen telkiniai. Aplink didelius ir


svarbius telkinius kuriantis naujoms gyvenvietms,
ilgainiui gerokai padidjo gyventoj tankumas
(Rro akmens angli baseine Vokietijoje, Auktojoje Silezijoje Lnkijoje). Pastaraisiais deimtmeiais labai pagausjo moni naftos bei gamtini
duj dideli basein regionuose. Dl to gerokai iaugo gyventoj tankumas kai kuriose dykum alyse (Jungtiniuose Arab Emyratuose, Kuveite).

Gyventoj tankumo visuomeniniai veiksniai

Civilizacij centrai. Jiems ir ms laikais bdingas didelis gyventoj tankumas. Labai tankiai gyvenami senj civilizacij regionai
Europoje, Afrikoje ir Azijoje (Kinija, Indija, Artimieji Rytai). Kur
valstybs atsirado slyginai neseniai, gyventoj tankumas paprastai
maesnis. Pavyzdiui, iaurs Amerikoje, Australijoje jis kelis kartus maesnis nei panaaus klimato Europos ir Azijos teritorijose.

Demografiniai procesai. Dl XX a. antrojoje pusje vykusio demografinio sprogimo ( 42 psl.) gyventoj tankumas Afrikoje ir daugelyje Azijos region padidjo kelis kartus.

Pramons raida. Intensyvios pramons srityse kuriantis ir spariai


augant miestams, didjo ir gyventoj tankumas. Dl ios prieasties
labai tankiai apgyventi Anglijos iaurs vakarai, Italijos iaur, JAV
iaurs rytai (Pramons juosta"), Brazilijos pietryiai.

Tankiai gyvenami pasaulio regionai


Pasaulyje skiriami keli itin dideli tankiai gyvenami regionai (2.1.6).

Daugiausia moni susitelk Ryt bei Piet Azijoje. ia, 1/10 sausumos ploto, gyvena apie pus pasaulio gyventoj (3,5 mlrd.). Vidutinis
gyventoj tankumas ioje milinikoje teritorijoje - per 250 m./km2.

ir Kanados
pakrant
125 mln.

ietryciu j
1-550 mil

Teritorij
apgyvendinimas:

Amerikos
pakrant
15 mln.

retas
vidutinikas
tankus

2 . 1 . 6 Gyventoj
tankumas pasaulyje

alis

Skaiius,
mln.
3

1,7

Namibija

2,6

Australija

22

2,9

Islandija

0,3

3,1

3,2

34

3,4

3,6

Kanada
Libija

Didelis gyventoj tankumas Europos vakarinje dalyje, Gvinjos


lankos pakrantje, JAV iaurs rytuose, Piet Amerikos ryt pakrantje.

Kai kuri ali regionuose gyventoj tankumas itin didelis (2.1.8).


Pavyzdiui, Gangos slnyje bei deltoje jis siekia 800-1000 m./km 2 ,
Javos saloje - apie 1000 m./km 2 , o Nilo slnyje, Egipte, - net apie
2000 m./km 2 (2.1.8)!

Tankumas,
m./km 2

Mongolija

Mauritanija

Negyvenami ir retai gyvenami pasaulio regionai

2.1.7 Maiausio gyventoj


t a n k u m o alys

Gyv. tank.,
m./km 2

Negyvenamos teritorijos apima madaug 15% sausumos ploto. Joms


skiriama Antarktida, Grenlandija, kitos Arkties salos, kartosios dykumos (iskyrus oazes), auktikalns.

Labai maas gyventoj tankumas Sibire, Rusijoje, Kanados iaurje,


Amazons baseino mikuose, Australijos vidinse srityse (2.1.7).

Visas gyv.
skaiius, mln.

Regionas

alis

Nilo slnis ir delta

Egiptas

apie 2000

70

Honiu salos
pietin pakrant

Japonija

1500-2000

60

Javos sala

Indonezija

1000

130

Gangos slnis ir
delta

Indija,
Bangladeas

800-1000

520

Ryt Kinijos
lyguma

Kinija

550-600

450

Reino sritys

Vokietija,
Olandija

500-600

40

A 2 . 1 . 8 Kai kurios ypa tankiai gyvenamos ali sritys

Lietuvos gyventoj tankumas


LietuvSs gyventoj vidutinis tankumo rodiklis nra
didelis - apie 50 m./ km 2 . alis priskiriama prie vidutinio gyventoj tankumo valstybi.

Tankiausiai gyvenama miestuose - penkiuose didiausiuose susitelk 30% alies gyventoj.

Derlinguose vidurio Lietuvos rajonuose ir alies


vakaruose jis siekia 50-60 m./km 2 . Ypa didelis
Jonavos ir Kano rajonuose.

Mikinguose, eeringuose auktum rajonuose


gyvenama reiau (Varnos rajone - 14,1 m./km 2 ,
Ignalinos - 15,9 m./km 2 , Zaras - 17,2 m./km 2 ).

Gyventoj pasiskirstymas Indonezijoje


Indonezija - didiausia pasaulyje sal valstyb. Ji apima Malaj salyn, kur sudaro madaug 13 tkst. vairaus
dydio sal. alis isidsiusi abipus pusiaujo, todl ia vyrauja pusiaujo klimatas.

Gyventoj gausa ir netolygus pasiskirstymas


Indonezija-ketvirta pagal gyventoj skaii pasaulio alis. ia gyvena apie 240 mln. moni, priklausani madaug
300 taut, i kuri daugiausiai yra javiei (45% gyventoj). Per pastaruosius 40 met gyventoj alyje padvigubjo.
Gyventojai alies teritorijoje pasiskirst labai netolygiai. Didesn dalis (apie 60%) susitelkusi Javos saloje, kuri apima
tik atuntadal alies ploto. Java yra didiausia pagal gyventoj skaii sala pasaulyje ir viena i tankiausiai gyvenam
srii emje (vidutinis gyventoj tankumas saloje per 1000 m./km 2 ). Taip tankiai gyvenama dl itin derling vulkanini
dirvoemi, kurie per ilg laik susidar i isiverusi ugnikalni lavos. Didesnje salos dalyje plyti ryi laukai, yra daug
miest, tarp j vienas i pasaulio d i d m i e s i - s o s t i n Dakarta (apie 20 mln. m.). Didiosios alies salos - Kalimantanas
ir Naujoji Gvinja - gyvenamos gana retai. Didesn j dal vis dar dengia drgnieji atogr mikai.

Transmigrasi programa
Siekdama sumainti gyventoj pasiskirstymo netolygum Indonezijos valdia nuo XX a. vidurio vykdo

transmigrasi

program - skatina gyventojus keltis i pernelyg tankiai gyvenamos Javos kitas dideles salas. ia valstybs politika
siekiama trij pagrindini tiksl:
sumainti gyventoj pertekli Javoje ir gretimose salose;

Gyventoj skaiiaus raida

gyventojai, mln.
250

kovoti su skurdu suteikiant vargingoms eimoms


200

nemokamai ems sklypus naujose vietose;


efektyviau sisavinti retai gyvenamas salas, j gamtos turtus.
I viso iki 2000 m. pagal i program reiau gyvenamas salas persikl apie 5,5 mln. moni. Dl to Javos gyventoj dalis
per pastaruosius 40 met keliais procentais sumajo. Nepaisant
teigiam permain, transmigrasi

programa sulauk nemaai kriti-

kos, paaikjo akivaizdi jos trkum. Indonezijos salose auga

150

100
50

apie 10% pasaulio atogr mik, kuri plotas dl migracijos


1930

pradjo spariai mati, ties inykimo riba atsidr daugelis gyvn (pvz., orangutanai). Transmigrasi

1940

1950

1961

1971

1980

1990

2000

2011

programa nepadjo suma-

inti skurdo, nes daugelis migrant neturjo gdi kininkauti


neprastomis slygomis, naikino aplink. Kilo keletas rimt ir daug

Salos
pavadinimas

Gyv.,
mln.

ma etnini konflikt tarp vietini ir imigrant. Apmokdama mi-

Java

135

128

1055

Sumatra

50

473

106

Sulavesis

16

175

92

14

5441

25

4211

238

1919

124

grant persiklim (vienai eimai skirta 7000 JAV dol.) valstyb


brido skolas, o tai neigiamai paveik vis alies ekonomik.
Paskutin deimtmet transmigrasi

programa pristabdyta, bet

atokesnes salas kasmet savarankikai persikelia 6 0 - 1 0 0 tkst.


moni. iuo metu Indonezijos valdia, vykdanti demografin

Kalimantanas
Naujoji Gvinja

Plotas,
Tankumas,
tkst. km 2
m./km 2

politik, daugiausia dmesio skiria gimstamumui mainti, tad gy-

Indonezija

ventoj augimas alyje pastebimai ltja.

Didij Indonezijos sal duomenys

Gyventoj tankumas
m./km 2 :
per 500
H

100-500
50-100
10-50
iki 10

Gyventoj ivykimo
kryptys

Gyventoj tankumas
Indonezijoje

m.

INDUOS

VANDENYNAS

2.2 Gyventoj skaiiaus kaita


Gyventoj skaiiaus nustatymas
JT skaiiavimais, 2011 m. spalio
31 d. kelios minuts po vidurnakio
gim 7-milijardasis ems gyventojas, filipiniet Danica May Camacho.

Nustatyti tiksl kiekvienos alies gyventoj skaii nelengva, ypa silpnose alyse, nes jis nuolat kinta. Siekiant reguliariai patikslinti rodikl, daugelyje ali kart per 10-20 met vyksta gyventoj suraymai. Tarp j
gyventoj skaiius vertinamas statistikai. vertinim atlieka tam tikros
organizacijos (JT, CV), taiau j gauti rezultatai neretai kiek skiriasi, dl
to vairiuose informacijos altiniuose galima rasti nesutapim.

Pasaulio gyventoj gausjimas


Mokslininkai apytiksliai apskaiiavo, kiek moni gyveno emje skirtingose istorinse epochose (2.2.2). Galima skirti tokius pasaulio gyventoj
gausjimo etapus:

I a. po Kr. pasaulyje gyveno apie 200-300 mln. moni, o pirmasis milijardas buvo pasiektas 1820 m. Iki XIX a. pradios gyventoj skaiius
emje didjo labai ltai, o kai kuriais laikotarpiais net majo;

nuo XIX a. pradios, kai Europoje prasidjo pramons perversmas, gyventoj m gausti greiiau. Per 120-130 met moni skaiius emje padvigubjo (nuo 1 mlrd. 1820 m. iki 2 mlrd. 1925-1930 m.);

1500 2000 mln.

A 2.2.1 Gyventoj skaiius


kai kuriose valstybse 2010 ir
2050 m.

XX a. antrojoje pusje ems gyventoj skaiius augo itin spariai.


1950 m. pasaulyje gyveno apie 2,5 mlrd. moni, o 2000 m. - jau
6 mlrd.! is reikinys vadinamas demografiniu sprogimu.
XXI a. pirmajame deimtmetyje gyventoj gausjimas truput sultjo,
bet ir toliau yra didelis.

Metai

9 mlrd. 2050 m.

Gyv. sk.,
mln.

7000 m. pr. Kr.

10

4500 m. pr. Kr.

20

2500 m. pr. Kr.

50

1000 m. pr. Kr.

100

200

1000

300

1500

450

1700

550

1800

880

1850

1200

1900

1600

1950

2500

2011

7000

A 2 . 2 . 2 ems gyventoj
skaiiaus kaita nuo prieistorini laik iki 2011 m.

gyventoj sk., mlrd., vidutinis" scenarijus


vidutinis gyventoj prieaugis per 10 m.
greitasis" scenarijus
ltasis" scenarijus

1700

1750

1800

1850

1900

1950

2000

2050 m.

A 2.2.3 ems gyventoj skaiiaus kaita nuo 1700 iki 2050 m. (su prognoze)

Azija
Afrika
Europa
Piet ir Vidurio Amerika
iaurs Amerika
Australija ir Okeanija

6910 mln.

1998 m.
301 -30

3604

221

2050 m.

36

8909 mln.
46

4167

2522 mln.
A

2 . 2 . 4 G y v e n t o j skaiiaus

5268
5927 mln.

kaita p a s a u l i o r e g i o n u o s e

Gyventoj skaiiaus kaitos prognozs


Mokslininkai nesutaria, kaip ateityje keisis moni skaiius. Sudaryti keli skirtingi
ems gyventoj kaitos scenarijai: iliekantis didelis gimstamumas (greitasis"),
ltai majantis gimstamumas (vidutinis"), spariai majantis gimstamumas
(ltasis") (2.2.3).

Pagal greitj" scenarij 2050 m. emje turt gyventi 10,5-11 mlrd., pagal
vidutin" - apie 9 mlrd., o pagal ltj" - 7,6 mlrd. moni.

Ateityje gyventoj skaiius dids i esms tik besivystaniose alyse - 2050 m.


jose turt gyventi 87% vis pasaulio gyventoj (dabar - apie 80%).

Stipri ali gyventoj skaiius ateityje nesikeis arba net iek tiek mas.

2.3 Demografiniai rodikliai


Suprasti gyventoj skaiiaus kitim alyse ir j regionuose padeda skirting demografini rodikli nagrinjimas. Paprastai naudojami tokie demografiniai rodikliai:
gimstamumas - per metus gimusi vaik skaiius, tenkantis
1000 gyventoj (%o);
mirtingumas - per metus mirusi
moni skaiius, tenkantis
1000 gyventoj (%o);
natralusis gyvntoj
prieaugis - gimstamumo ir
mirtingumo skirtumas (%o);

emas isimokslinimas
I vidutinis isimokslinimas

vaisingumo koeficientas vidutinis vaik skaiius, tenkantis


vienai moteriai, kuri jau pasiek
reprodukcinio amiaus pabaig;

I auktas isimokslinimas
,vaik skaiius

vidutin tiktina gyvenimo


trukme - vidutinis amius, kur
gali nugyventi mogus tam tikroje
alyje, esant dabartiniam mirtingumui. Paprastai skaiiuojamas nuo
gimimo arba nuo tam tikro amiaus;
kdiki mirtingumas - per metus mirusi kdiki iki 1 met skaiius, tenkantis 1000 gimim, %o;
migracijos indeksas (saldo) imigrant ir emigrant skaiiaus
skirtumas (-> 2.8).

Gyventoj skaiiaus kitimas alyje arba kitoje teritorijoje i esms priklauso nuo
dviej svarbiausi rodikli: natraliojo gyventoj prieaugio ir migracijos indekso.

Gimstamumas
Pranczija Turkmnija Tanzanija

is rodiklis skirtinguose pasaulio regionuose smarkiai skiriasi

2 . 3 . 1 K d i k i skaiiaus

priklausomyb nuo motinos


ratingumo lygio

(2.3.2).

Labai didelis gimstamumas (per 30%o) bdingas beveik visoms atogr Afrikos alims. I 40 pagal rodikl pirmaujani valstybi net 38 priklauso Afrikai (kitos dvi - Afganistanas ir Jemenas).

Gimstamumas, %o:
per 40
I

30-40
[20-30
10-20

iki 10

2.3.2 Gimstamumas
c-asaulio valstybse 2010 m.

Gana didelis gimstamumas

Maas gimstamumas (maiau nei 12%o) bdingas didiajai daliai Europos ali,
kai kurioms Ryt Azijos valstybms (Japonijai, Piet Korjai).

Ekonomikai silpnose alyse gimstamumas yra didelis, o stipriose - beveik visada


maas. Kuo maiau alis socialiai isivysiusi, tuo didesnis joje gimstamumas.

Per pastaruosius 50 met vidutinis gimstamumas pasaulyje smarkiai sumajo


(nuo 3 5 iki 2 0 % o ) .

(20-30%o)

yra daugelyje Azijos ir Lotyn Amerikos ali.

Didelio gimstamumo silpnose alyse prieastys

2.3.3 Isivysiusi
ali poiris pasaulio
demografines problemas
karikatristo akimis

10-12 met vaikai pradeda dirbti, todl padeda ilaikyti eim;

daug kur nra pensij sistemos, tad vaikai yra tv parama senatvje;

vyrams turti daug vaik yra prestio reikalas, tai rodo j vyrikum;

Afrikos ir daugelio Azijos ali merginos iteka 12-15 met, todl potencialiai gali
pagimdyti daugiau vaik;

moterys paprastai rpinasi tik nam kiu, yra neratingos arba menkai isimokslinusios, stokoja ini apie kontraceptikus arba nenori jais naudotis ( 2 . 3 . 1 ) ;

kai kurios religijos nepritaria kontraceptik naudojimui;

dl didelio vaik mirtingumo sutuoktiniai stengiasi j turti daugiau.

Mao gimstamumo stipriose alyse


prieastys

vlesns santuokos, nes daugelis moter i


pradi nori gyti auktj isimokslinim
ir pradti karjer;

dl aukt kain ir didesni poreiki (drabuiams, mokymuisi, laisvalaikiui) vaiko


ilaikymas kainuoja itin brangiai;

poros pirmenyb teikia materialiniams dalykams, atostogoms, pramogoms;

poros gerai imano apie kontracepcij, todl gali planuoti vaik skaii.

Vaisingumo koeficientas

gimusi vaik skaiius

Gimstamumas glaudiai susijs su vaisingumo koeficientu, t.y. vidutiniu vaik


skaiiumi, kur moteris pagimdo per vis gyvenim. Dabar vidutinis vaisingumo
koeficientas pasaulyje sudaro 2,5-2,6. Tai dvigubai maiau nei 1950 m. (5,0). Norint, kad alies gyventoj skaiius nesikeist, is rodiklis turi bti bema 2,1-2,3
vaiko vienai moteriai.
Vaisingumo koeficientas vairiuose pasaulio regionuose labai skiriasi (2.3.5):
beveik visose Afrikos alyse jis didesnis nei 4,0, o Nigeryje
siekia net 7,7 vaiko moteriai (2010 m.);

1950-1955 m.

Europoje is rodiklis maesnis nei 2,0, daugelyje emyno ali nesiekia 1,5;

Afrika

Azija

Europa Lotyn iaurs Okeanija


Amerika Amerika

A 2.3.4 Vaisingumo koeficiento


pokyiai pasaulio regionuose

2010 m. maiausias vaisingumo koeficientas (1,1-1,2)


buvo kai kuriose Ryt Azijos alyse (Japonijoje, Piet
Korejoje).

Jeigu vaisingumo koeficientas alyje ilg laik bna maesnis nei 2,0, tai vyksta depopuliacija - gyventoj skaiiaus
majimas.

Vaisingumo koeficientas Lietuvoje, nors gimstamumo rodikliai ir didja, neutikrina demografins pusiausvyros ir
kart kaitos. 2010 m. viena moteris Lietuvoje pagimd vidutinikai 1,55, 2000 m. - 1,39 kdikio. Kaime vaisingumo
koeficiento rodiklis yra didesnis - 1,74, mieste - 1,46.

Mirtingumas
Isivysiusiose alyse didioji dalis moni mirta sulauk senyvo amiaus.
Vokietijoje bema 90% moni mirta bdami 65 m. ir
vyresni.

Vidutinis mirtingumo lygis pasaulyje iuo metu yra apie 8,5 %o. Per pastaruosius 50 met jis sumajo dvigubai (1960 m. - 17 %o). Mirtingumo majimo
prieastys:
sveikatos prieiros paanga, medicinos laimjimai (skminga kova su
epidemijomis, nauji efektyvs vaistai ir gydymo bdai):
mons daugiau rpinasi higiena;
kokybikesnis maistas ir geresns sanitarins slygos:

sumajo sunkaus fizinio ir pavojingo darbo.

Mirtingumo rodikliai skirtinguose pasaulio regionuose dabar yra


supanaj - j kontrastai ne tokie dideli, kaip gimstamumo rodikli ( 2 . 3 . 7 ) .
Mirtingumo rodiklis priklauso ne tik nuo gyvenimo kokybs lygio alyje. Sj ry smarkiai ugoia kiti veiksniai, vis pirma alies
demografin struktra 2.3. Vidutinis mirtingumas Europos Sjungoje dabar yra apie 10,3 %o. Jis gerokai didesnis u pasaulio vidurk, pavyzdiui, Lotyn Amerikoje - tik 6,3 %o.
Didiausias mirtingumas pasaulyje ( 2 0 - 3 0 %o) yra kai kuriose
Piet Afrikos alyse. Pagrindin prieastis - AIDS iplitimas
(2.3.6).

Maiausias mirtingumas bdingas daugumai Arabijos pusiasalio


ali, kuriose gyvena daug jaun imigrant.
Nepaprastai smarkiai skiriasi kdiki mirtingumo rodiklis. Beveik
visose atogr Afrikos alyse jis virija 50 %o, o Angoloje (blogiausias rodiklis) siekia net 180 %o. Daugelyje Europos ir Ryt
Azijos ali is rodiklis maesnis nei 5 %o.

A 2.3.6 IV infekuot 15-24 met


moni dalis kai kuriose Afrikos
valstybse 2005-2007 m.

Mirtingumas, %o:
per 15
110-15
I
I

7-10
57
I iki 5

2.3.7 Mirtingumas
pasaulio valstybse 2010 m.
Isivysiusios alys

Besivystanios alys
Mirties prieastis

Mirties prieastis

gyv. sk.,
mln.

gyv. sk.,
mln.

Kvpavimo sistemos infekcijos

2,94

11,2

Iemin irdies liga

1,33

16,3

Iemin irdies liga

2,47

9,4

Insultas, infarktas

0,76

9,3
5,9

Viduriavimas

1,81

6,9

Kvpavimo organ ir plaui vys

0,48

IV/AIDS

1,51

5,7

Kvpavimo sistemos infekcijos

0,31

3,8

Insultas, infarktas

1,48

5,6

Plaui ligos

0,29

3,5

Plaui ligos

0,94

3,6

Silpnaprotyst

0,28

3,4

Tuberkulioz

0,91

3,5

arnyno vys

0,27

3,3

Naujagimi infekcijos

0,90

3,4

Diabetas

0,22

2,8

Maliarija

0,86

3,3

Krties vys

0,16

2,0

Prielaikinis gimdymas ir per mao


svorio naujagimiai

0,84

3,2

Skrandio vys

0,14

1,8

. 2.3.8 Mirties prieastys besivystaniose ir isivysiusiose alyse 2009 m.

2.4 Demografin raida


Demografiniai rodikliai ilgainiui dsningai kinta. Remiantis daugiameiais didiul socialin paang pasiekusi ali demografiniais rodikliais, daroma ivada, kad kiekviena alis istorijoje praeina tam tikras demografines pakopas. Tai
vadinama demografine raida, kuri vaizdiai iliustruoja modelis (2.4.2). Jame
skiriamos penkios demografins pakopos, kurioms bdingi tam tikri gimstamumo ir mirtingumo pokyiai. Nuo valstybs socialinio lygio priklauso, kuri demografin pakop ji gali atitikti.

Demografinis sprogimas

. 2.4.1 moni planeta"

1950 m. Afrikoje g y v e n o 2,5


karto m a i a u m o n i nei
Europoje, d a b a r - iek tiek
daugiau, o 2 0 5 0 m. turt
gyventi beveik trigubai daugiau m o n i nei m s emyne!

Po Antrojo pasaulinio karo j antrj demografin pakop eng dauguma vadinamj treiojo pasaulio ali. Paengusi sveikatos prieira, skminga kova su
epidemijomis dav ger rezultat: mirtingumas Azijoje, Afrikoje, Lotyn Amerikoje pradjo gerokai mati, bet gimstamumas liko toks pat didelis, tad vyko
visuotinis demografinis sprogimas. ems gyventoj nuo 1960 iki 2000 m. gausjo spariausiai per vis monijos istorij.

Didiausias demografinis sprogimas vyko Afrikoje - gyventoj skaiius iame emyne per pastaruosius 50 met padidjo 4,5 karto! Per tok pat laikotarp Lotyn Amerikoje - 3,3, Azijoje - 2,9 karto.

Europoje demografinis sprogimas nevyko. ia gyventoj skaiius per 60


met padidjo vos 1,3 karto. Dl to europiei dalis pasaulyje per laikotarp sumajo dvigubai - nuo 22 iki 11%.

I pakopa

pakopa

pakopa

IV pakopa

V pakopa

Didelis

Gimim ir miri
skaiius
1000 gyv.
per metus

Maas
Pavyzdiai

atogr mik
gentys

Pakop
apibdinimas

. didelis
gimstamumas
ir mirtingumas
ligos,
epidemijos,
karai

Afganistanas, Nigeris
gimstamumas didelis

besivystanios alys
(Indija, Egiptas,
Brazilija)

mirtingumas maja

gimstamumas
maja

. didja natralusis
prieaugis

mirtingumas
ltai maja

gyventoj skaiius
auga staigiai

gyventoj
skaiius auga
liau

, 2.4.2 Demografins raidos modelis

isivysiusios alys
(JAV, Pranczija, JK)

Vokietija, Ryt
Europos alys,
Japonija

' maas gimstamumas ir


' gimstamumas
mirtingumas
labai maas
i natralusis prieaugis
mirtingumas iek
stabilus, priklauso
tiek padidjs
nuo ekonomins situacijos natralusis
prieaugis
gyventoj skaiius
stabilus
neigiamas
' gyventoj
skaiius maja

Vidutin tiktina gyvenimo trukm

Statistikos d e p a r t a m e n t o d u o m e n i m i s ,
vidutin g y v e n i m o t r u k m Lietuvoje 73.5 m. Vyrai vidutinikai g y v e n a apie
68. o moterys apie 79 metus. T r u m p a v y r vidutinis amius. Specialistai

Dabar vidutin tiktina gyvenimo trukm emje yra 67 metai. Prie


imt met is rodiklis buvo dvigubai maesnis - 30-40 met. mons
ilgiau gyvena daugiausia dl medicinos laimjim, pagerjusio gyvenimo lygio, kur kas sumajusio vaik mirtingumo.

tai sieja daugiausia su alingu gyvenim o bdu.

Bendra

Vyr

Moter

Japonija

82,6

78,0

86,1

Ispanija

80,9

77,7

84,2

Pranczija

80,7

77,1

84,1

JK

79,4

77,2

81,6

Lenkija

75,6

71,3

79,8

Lietuva

73,0

67,5

78,3

Kinija

73,0

71,3

74,8

Egiptas

71,3

69,1

73,6

Rusija

66,3

59,8

73,2

Indija

64,7

63,2

66,4

Etiopija

52,9

51,7

54,3

Nigerija

46,9

46,4

47,3

Afganistanas

43,8

43,9

43,8

Mozambikas

42,1

41,7

42,5

alis

2.4.3 Vidutin gyvenimo trukm


kai kuriose alyse 2005-2010 m.

Vidutin tiktina gyvenimo trukm daugiausia priklauso nuo gyvenimo lygio alyje.

Ekonomikai stipriose alyse is rodiklis siekia 78-83 m. (2.4.3).

Pastaraisiais deimtmeiais vidutin tiktina gyvenimo trukm


smarkiai pakilo daugelyje besivystani Lotyn Amerikos ir Azijos ali (Mksikoje iki 76 m., Brazilijoje iki 72 m., Vietnam iki
75 m.).

Maiausias is rodiklis usahars Afrikos alyse ir tesiekia 40-60 m.

Moter vidutin tiktina gyvenimo trukm pasaulyje (69 m.) iek


tiek didesn nei vyr (65 m.). Dalis mokslinink mano, kad biologiniai organizmo ypatumai leidia moterims gyventi 2-3 m. ilgiau u
vyrus. Be to, vyrai labiau link alingus proius (rko, vartoja alkohol, narkotikus). Daugiau j va autoavarijose, vyr saviudi
kelis kartus daugiau nei moter. Vyrai daniau dirba sunkius ir pavojingus darbus.

Lyi gyvenimo trukms skirtumai vairiuose pasaulio regionuose


yra nevienodi (2.4.3).

Vakar Europoje ir iaurs Amerikoje moterys gyvena 4-5 m. ilgiau u vyrus.

Ryt Europoje is skirtumas gerokai didesnis - 8-10 met


(Rusijoje - net 13!). Viena i pagrindini prieasi yra plaiai
paplits vyr nesveikas gyvenimo bdas.

Daugelyje islamo ali, Indijoje, Afrikoje vyr ir moter vidutin


gyvenimo trukm yra beveik vienoda. Mat moterys iose alyse
danai priverstos dirbti sunk, j organizmui aling darb.

Vidutin gyvenimo
trukm, metais:
per 80

75-80
70-75
50-70
iki 50

2.4.4 Vidutin gyvenimo


trukm pasaulio valstybse
201 Om.

2.5 Demografin sudtis


Visus septint deimt kopusius gyventojus JT laiko
senyvo amiaus monmis. 2020 m. pasaulyje bus
1 mlrd. tokio amiaus moni, o 2050 m. - 2 mlrd., arba
22% pasaulio gyventoj.

Tam tikros valstybs, teritorijos ar miesto moter ir vyr skaii bei pasiskirstym pagal ami ir lyt rodo demografin sudtis. Jos pobdis atspindi alies
visuomenins raidos padt ir daro poveik ekonominei bei socialinei alies politikai. Demografin sudtis priklauso nuo gimstamumo, mirtingumo, migracij
ir vidutins tiktinos gyventoj trukms rodikli. Demografin sudt vaizdiai
pateikia gy vntoj amiaus piramid ( I ) .

Gyventoj sudtis pagal lyt


Vyr ir moter skaiius pasaulyje beveik vienodas. Bet lyi santykis vairiuose
regionuose daugeliu atvej skiriasi.

100%

Berniuk pasaulyje gimsta 7% daugiau nei mergaii.

Dl ilgesns vidutins tiktinos gyvenimo trukms moter Europoje, JAV,


Japonijoje ir kitose stipriose alyse yra daugiau nei vyr - nuo keli iki 12%.

Daugelyje islamo ali, Afrikoje, Indijoje, Kinijoje daugiau yra vyr.

Lyi santykis Lietuvoje nuolat kinta. 2010 m. gyveno 46,5% vyr ir 53,5%
moter. Pastarj deimtmet daugja moter. 2000 m. 1000 vyr teko 1136
moterys, o 2010 m. - 1151 moteris.

Gyventoj sudtis pagal ami


Skiriamos trys pagrindins amiaus grups:

0-14 m. - vaikai

2.5.1 Gyventojai pagal

a m i a u s g r u p e s kai k u r i o s e
v a l s t y b s e 2011 m .

Regionas

vyresni nei 65 m. pensinio amiaus gyventojai

Gyventoj amiaus piramid

Gyv. dalis, %

Amiaus piramidje i apaios vir vaizduojamas tam tikr amiaus tarpsni (paprastai kas 5 metai) gyventoj dalis.

Vyr dalis atspindima kairje diagramos pusje, moter - deinje.

Kiekviena amiaus grup daniausiai ireikiama procentais.

Gyventoj amiaus piramid akivaizdiai atspindi alies visuomenins raidos lyg, todl danai naudojama valstybms lyginti.

<15 m. >65 m.

Usahars
Afrika

43

Piet Azija

33

PietryiAzija

29

Ryt Azija

19

Piet Amerika

30

iaurs
Amerika

20

13

Europa

16

16

Okeanija

25

10

Pasaulis

28

15-64 m. - darbingo
amiaus gyventojai

Skiriamos keturios pagrindins gyventoj amiaus piramidi formos. Kiekviena atitinka dabartins demografins raidos pakop, rodo gimstamumo bei mirtingumo pokyius per pastaruosius kelis deimtmeius.

Dalies ali amiaus piramides sudtinga priskirti kuriai nors konkreiai formai.
Tai bdinga alims, kurios yra tarpinse demografinse pakopose. Pavyzdiui:

Argentina iuo metu yra tarp III ir IV demografins pakopos. Jos amiaus piramids virutin pus panai trikamp, o apatinje skirtingose
amiaus grupse moni skaiius yra panaus. i piramid transformuojasi i trikampio varpo form.

Tailandas jau eng IV pakop. Nors alis dar prie 20-30 met buvo
demografinio sprogimo pakopoje, gimstamumas pastaraisiais deimtmeiais labai sumajo. Dl to amiaus piramids virutin pus irgi panai
trikamp, bet apatin jau siaurja pagrindo link. Vyksta transformacija
i trikampio urnos form.

2 . 5 . 2 G y v e n t o j dalis t a m

tikrose amiaus grupse

V
o

Piltuvo forma budinga Usahars Afrikos alims.


Tokia piramid atitinka II demografin pakop.
Pagrindinis bruoas - kiekvienoje jaunesnje amiaus grupje moni
skaiius spariai (geometrine progresija) didja.
Demografins sudties ypatumai - beveik pus gyventoj (40-50%)
sudaro vaikai, labai maa (2-3%) pagyvenusi moni dalis.

10 8 6 4 2 o% 2 4 6 8 10

^ 2 . 5 . 3 Kongo DR gyventoj amiaus piramid 2010 m.

Trikampio forma budinga daugeliui Azijos ir iaurs Afrikos, daliai Lotyn Amerikos ali.

Piramid atitinka III demografin pakop.

Pagrindinis bruoas - beveik kiekvienoje jaunesnje amiaus grupje


moni skaiius didja aritmetine progresija.

Demografins sudties ypatumai - apie tredal gyventoj sudaro vaikai, daug jaunimo, maa (3-5%) pagyvenusi moni dalis.

Labai maas mirtingumas, net dvigubai maesnis nei Europos alyse.


Tai galima paaikinti maa senyvo amiaus grups moni (jai tenka
daugiausia miri) dalimi ir paangia sveikatos prieira iose alyse.

4,5%
65 metai

JL
63%

15
32,5%
0%

2.5.4 Egipto gyventoj


amiaus piramid 2010 m.

Varpo forma bdinga daliai turting Europos ali, Kanadai, Australijai.


Piramid atitinka IV demografin pakop.
Pagrindinis bruoas - moni dalis amiaus grupse iki 65 met yra panai.
Demografins sudties ypatumai - vaik ir pensinio amiaus moni
dalis beveik vienoda.

2.5.5 JAV gyventoj amiaus piramid 2010 m.

Urnos forma budinga daugumai Ryt, Vidurio bei Piet Europos ali,
Japonijai.
Piramid atitinka V demografin pakop.
Pagrindinis bruoas - vidurinje dalyje skirting amiaus tarpsni
moni skaiius panaus, taiau piramid siaurja pagrindo link,
jaunesnio amiaus grupse jaunimo ir vaik skaiius gerokai maja.
Demografins sudties ypatumai - vaik maiau nei pensinio amiaus moni.
Palyginti didelis mirtingumas, didesnis u pasaulio vidurk, nors nemaai ios grups ali ekonomikai stiprios. Tai galima paaikinti
labai didele senyvo amiaus moni dalimi.

65 metU

S 66%*
15 mettf
H3%
4

0% 1

2.5.6 Vokietijos gyventoj


amiaus piramid 2010 m.

Jungtins Karalysts demografin raida


i laik Jungtins Karalysts mokslininkai nustat, kaip keitsi g i m s t a m u m a s ir mirtingumas j alyje per pastaruosius 300 met, ir, remdamiesi iais duomenimis, suskirst v i s laikotarp t a m tikras demografines pakopas.

g
o

gimstamumas
<u
C

natralusis
gimstamumo
majimas

natralusis prieaugis

2
Cn
O

spjama raida iki 1801 m

pirmas suraymas

pokarinis baby boom'


s

mirtingumas

<

Ol

Pirmasis pasaulinis karas


Antrasis pasaulinis karas

I pakopa

Il pakopa

III pakopa

1 8 8 0 - 1 9 4 0 m. spariai majo

Truko madaug iki 1760 m. Gims-

Buvo n u m a t o m a ,

t a m u m a s ir mirtingumas alyje buvo

g i m s t a m u m a s . Viena i pagrin-

kad g i m s t a m u m a s

labai didelis ( 3 2 - 3 6 %o), o natralusis

dini prieasi - pakito moter

ir toliau mas, o

gyventoj prieaugis nedidelis arba

padtis visuomenje ir gerokai

natralusis gyventoj

neigiamas.

liau majo mirtingumas.

prieaugis turt tapti

1 7 6 0 - 1 8 8 0 m. g i m s t a m u m a s
Britanijoje liko labai didelis, taiau
mirtingumas laipsnikai majo, nes
paanga e m s kyje leido geriau
aprpinti gyventojus maistu, labai
sumajo vaik mirtingumas.

2 skyrius Gyventoj geografija

Nuo 1940 m. gimstamum o ir mirtingumo rodikliai


yra nedideli, g i m s t a m u m a s
iek tiek ( 2 - 3 %0) didesnis
u mirtingum.

neigiamas. i prognoz nepasitvirtino dl


didelio g i m s t a m u m o
imigrant eimose.

1950 m.

Kdiki bumas (angl. - Baby


boom) - periodinis gimstamumo rodiklio padidjimas. i svoka pirm kart pavartota JAV
po Antrojo pasaulinio karo, kai,
sugrus kariams, pastebtas
gimstamumo protrkis. mons,
gim tuo laikotarpiu, vadinami
baby boomer'iais". ios kartos
mons produktyviuoju laikotarpiu sukelia nauj mini baby
boom'". Per kelias kartas tie
etapai nuolat kartojasi.

46

IV pakopa

Jungtins

Karalysts

gyventoj

amiaus

2010 m.

piramids

1950 ir 2010

m.

2.6 Lietuvos gyventoj kaita


Lietuvos gyventoj skaiiaus kaita
2010 m., Statistikos departamento duomenimis, Lietuvoje gyveno 3 mln. 329 tukst.
nuolatini gyventoj.

Remiantis 2011 m. visuotinio gyventoj ir bst suraymo duomenimis, Lieluvos gyventoj skaiius sumajo katastrofikai (duomenys preliminars,
galutiniai rezultatai bus skelbiami 2013 m. birelio mn.). 2011 m. pradioje
Lietuvoje buvo 3 mln. 54 tkst. nuolatini gyventoj. Nuo Nepriklausomybs
atgavimo j skaiius sumajo 640 tkst. (17%) (2.6.2).

Pirmasis gyventoj skaiiaus majimo etapas, prasidjs 1992 m., susijs daugiausia su soviet armijos kari ir j artimj pasitraukimu i Lietuvos. Vliau
ekonominio nestabilumo paskatintos prasidjo emigracijos bangos Vakarus.

Lietuva ES isiskiria vienais i spariausi gyventoj skaiiaus majimo temp.

2 . 6 . 1 G y v e n t o j skai-

iaus p o k y t i s Baltijos alyse


1991-2011 m.

tkst.
4000

3750
3643,1
3544,f
3500

!512,1

3413, 2 ^ ^

!425,3

3301, 7'
3329,0

3250
139,7
3000

1970

I l l l

1975

I l l l

1980

I l l l

1985

I l l l

19901991

I I

1995

I l l l

I l l l
2000

2005

I l l l

2010 m.

2 . 6 . 2 Lietuvos

g y v e n t o j skaiiaus
kaita 1 9 7 0 - 2 0 1 0 m .

Dl neigiamo natraliojo gyventoj prieaugio, inten-

Gimstamumas Lietuvoje

Kelis deimtmeius Lietuvoje augs gimstamumas nuo 1986 m. pradjo mati. Sumajo nuo 60 tkst. 1986 m. iki 34 tkst. 2000 m. naujagimi per metus.

Gimstamumo majim lm ios prieastys: blogjanti ekonomin padtis,


nuosavo bsto neturjimas, maas gyvenamasis plotas, nedarbas, mai atlyginimai, sveikatos paslaug kokyb.

Dvylika met majs gimstamumas 2003-2005 m. stabilizavosi. Nuo 2006 m.


iek tiek didja. 2004 m. gimstamumas siek 8 , 8 % o , 2009 m. - 1 l % o (2.6.3). Tai
sietina su ekonomins padties alyje pagerjimu, tinkama demografine politika, palankiu poiriu jaunas eimas.

Lietuvos gimstamumo rodiklis tkstantmeio pradioje buvo vienas i emiausi Europoje, bet dabar artimas ES vidurkiui. Gimdo vis vyresns moterys. Vidutinis gimdyvi amius 2009 m. siek 28,6 m., 2000 m. - 26,6 met.

Maja nepilnamei ir gimdani iki 24 m. skaiius. Daugiau gimdo moter,


sulaukusi per 30, 40 met. Specialistai tai vardija kaip atidtus gimdymus:
moterys studijavo, siek karjeros.

Nuo 2011 m. gimstamumas Lietuvoje vl nesiekia 2007 m. lygio. Tam takos


turi statym kaitaliojimas, nestabili ekonomin padtis, nesaugi aplinka eimoms (valdios poiris nepilnas eimas).

syvios emigracijos pagal


dabartin g y v e n t o j skaiiaus m a j i m o m a s t Europos komisija prognozuoja,
kad 2060 m. Lietuvoje gyvens tik 2,6 mln. moni.

Dl majanio g i m s t a m u mo majo moksleivi skaiius. Iki 2006 m. Lietuvoje


susidar 3,5 tkst. pradini
klasi m o k y t o j perteklius.

Mirtingumas Lietuvoje
LDK 1567 m., suraant gyventojus, buvo naudojamas
dm" skaiiavimo metodas. vairiais duomenimis,
XVI a. viduryje LDK teritorijoje galjo bti apie 568
tkst. dm". Tai sodybos,
kuriose gyveno po 7 - 8 mones. Taigi ieit, kad LDK
galjo gyventi apie 4,5 mln.
moni.

1945

2009 m. Lietuvoje mir 42 tkst. moni. Maiau (1,8 tkst.) nei 2007 m. - mirtingumo rodiklis tais metais buvo didiausias nuo pokario met (1950 . ) . 2007 m.
jis siek 1 3 , 5 % o , 2 0 0 8 m. - 1 3 , 1 % 0 , 2 0 0 9 m. - 1 2 , 6 % o ( 2 . 6 . 3 ) .

Pagal mirtingumo rodikl net dvigubai daugiau mir vyr nei moter, 1,2 karto daugiau kaimo nei miesto gyventoj.

Mirtingumo prieastys: kraujotakos sistemos ligos (55%), piktybiniai navikai


(19,3%), iorins mirties prieastys (9,9% - pagal danumo atvejus: saviudybs, transporto vykiai, apsinuodijimas alkoholiu, skendimas, nuudymai).

Sumajusi tiktina vidutin gyvenimo trukm Lietuvoje yra maiausia tarp


ES ali, vyr mirtingumo rodikliai didiausi Europos Sjungoje. Lidnoji statistika - padarinys netinkamo gyvenimo bdo, kuris sigaljo dar sovietmeiu,
menkas sveikatos kaip asmenins vertybs branginimas.

1975

1985

2.6.3 Gimstamumo ir mirtingumo raida


Lietuvoje 1945-2010 m.

1993

1995

2010 m.

....

Demografine politika Lietuvoje

2.6.4 Demografin realyb


Lietuvoje karikatristo akimis

Ms alies vyriausyb 2004 m. patvirtino nacionalin demografins politikos strategij. Demografin politika remiasi trimis politikos sudedamosiomis
dalimis: eimos politika, sveikatos politika, migracijos politika ir keturiomis
pagrindinmis kryptimis: eimos gerove, pagyvenusi moni gerove, visuomens sveikata, migracija.

Svarbiausia demografins politikos dalis yra ta, kuri


susijusi su parama jaunoms ir daugiavaikms eimoms.
Suteikiamos motinysts (tvysts) atostogos, teikiamos
imokos gimus kdikiui, dvejus metus mokama paalpa
vaik priiriniai mamai arba tiui. Motinysts atostogos Lietuvoje yra vienos i ilgiausi visoje ES.

Lietuvoje vykdoma demografin politika apima ir kitus


mones, kuriems reikia paramos: nalaiius, negalios itiktuosius, pensininkus, bedarbius. Bendras j skaiius
artja prie 2 mln. Lietuvai reikia efektyvios, atskiruose
alies regionuose skirtingos demografins politikos. Ji
turi bti grindiama pakankamai didele materialine parama, ypa jaunoms ir daugiavaikms eimoms.

2010 m.

2020 m.

amius

karo vaikai

karo vaikai

kdiki bumo vaikai

kdiki bumo vaikai

X kartos vaikai

X kartos vaikai

socializmo vaikai

socializmo vaikai

permain vaikai

permain vaikai

ES vaikai

ES vaikai
50 55 tkst. gyv.
A

2 . 6 . 5 D e m o g r a f i n i s langas: L i e t u v o j e iuo m e t u

yra neprastai d i d e l d a r b i n g g y v e n t o j dalis.

25
A

30

35

40

45

50

55 tkst. gyv.

2 . 6 . 6 K d i k i b u m o v a i k a m s ieinant pensij,

d e m o g r a f i n i s langas usivers.

Lietuvos demografins problemos

LietuvSs vis demografini rodikli (gimstamumo, mirtingumo, natraliojo


prieaugio, migracijos) pokyiai yra neigiami. Tai kelia gausyb problem:

Darbingo amiaus moni


2010 m. Lietuvoje gyveno
2,056 mln. - 64% vis gyventoj. Prognozuojama,
kad 2030 m. j gali sumati iki 1,7 mln.

neivengiamus pokyius vairiose socialinse ir ekonominse sistemose - trks darbingo amiaus moni, maiau bus surenkama mokesi
valstybs biudet, ilginamas pensinis amius, augantis socialiai remtin
gyventoj skaiius;
gyventoj senjimo tempai dl mao gimstamumo ir intensyvios jaunimo
migracijos Lietuvoje yra spartesni nei kitose alyse;

ES valstybs nars pagal vaik, gimusi santuokos neregistravusiems


tvams, skaii labai skiriasi. 2008 m. ne santuokoje
gim daugiau nei pus kdiki Estijoje (59%), vedijoje
(55%), Slovnijoje (53%) ir
Pranczijoje (53%), o Graikijoje ir Kipre ne santuokoje
gimusieji sudar atitinkamai
5,6 ir 8,9%.

gyventoj skaiiaus majim (depopuliacij), spart gyventoj senjim,


demografins pusiausvyros praradim;

dl ilgalaikio gyventoj skaiiaus majimo Lietuvos visuomen spariai


sensta. Jau dabar pensinio amiaus gyventoj daugiau nei vaik iki 14
met, 15% gyventoj. Vyresni nei 60 met dalis sudaro 21% vis gyventoj (prie deimtmet - 19%).

Seimo 2008 m. patvirtintas Valstybinis eimos politikos koncepcijos dokumentas, kuriuo eima pripastami tik gyvenantieji santuokoje, sukl daug aistr
ir atgarsi visuomenje.

Koncepcijos prieininkai teig, kad taip bus diskriminuojami ne santuokoje augantys vaikai.

Tuo metu alininkai koncepcij vertino teigiamai, tikino, jog joje tvirtintas
siektinas eimos modelis, vaikui sukuriantis saugiausi aplink.

2011 m. Konstitucinis Teismas nutar, kad eimos svoka Valstybinje eimos politikos koncepcijoje, eima laikanti susituokusius asmenis ir j vaikus
(vaikius), prietarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai. Santuoka visuomet
buvo ir tebra bdas, kuriuo asmenys patys (be joki valstybs nurodym)
save vieai visuomenje apibria kaip eim. Deja, visuomenje daugja nepiln eim, kur vaikus dl vienoki ar kitoki prieasi augina vienas i
tv arba seneliai ar tviai.

Europos Sjungos statistikos agentros duomenimis, Lietuvoje nesusituokusiems tvams 2008 m. gim 28% vis kdiki, o nuo 1990 m. Lietuvoje ne santuokose gimusi vaik procentas okteljo keturis kartus - nuo 7 iki 28%. ES
vidurkis - 35,1%.

2.7 Demografins problemos ir demografin politika


Pasaulyje vykstantys demografiniai procesai isivysiusiose ir
besivystaniose alyse susij su skirtingomis problemomis ir j
sprendimo bdais.

Isivysiusi ali demografins problemos


Daugelyje Europos ir kai kuriose Ryt Azijos alyse ypa opi
demografin problema, kuri susijusi su pernelyg mau gimstamumu. ioms alims bdinga:

2 0 6

.^

4,9

H I H M H H B i
4
^
4,7
H
B
H
4,3
H H H H i

ekija
Bulgarija
Rumunija
Lietuva

Onr

H I

H

2,6

^
H
H
H

2,2
2,2

2,1

H
H
H B
l ,
H
H 1 .
H

demografinis senjimas - gerokai auganti pagyvenusiu


moni dalis. Tai ilgainiui turs toki neigiam padarini:

neivengiamas pensinio amiaus liginimas. Nepopuliarus sprendimas, dl kurio gali kilti socialini neramum, keistis valdios;

H , 4
H H 2 . 3
1 2 , 3

l sveikatos prieirai privalomas didinimas.


Japonija
Vokietija
Pranczija

1.8
1,8
1,7
'
1,7
6
1.6

JAV
JK

H i s
H M ,5
H I , 5
H
1,4

2.7.2 Gyventoj senjimas Europoje

1995 m.

socialinei sistemai bei darbingo amiaus monms pensinink ilaikymo nata (2.7.2);

Vienam pensinio amiaus gyventojui (65 m. ir


vyresniems) tenka darbingo amiaus (15-64) moni:
JK
Danija
Airija
Kipras
Pranczija
Belgija
vedija
Olandija
Portugalija
Graikija
Vengrija
Vokietija

depopuliacija - gyventoj skaiiaus majimas;

darbo jgos trkumas, galimas kio dinamikos silpnjimas;

2.7.1 Isivysiusiose valstybse senjorai


buriasi j klubus ir tsia aktyv gyvenim.

44,1, 2
^ - 1
1 ^
2009
rt^

4
H I H H
^ 1
3
4,6 ^ ^
3,9

4 , 3

3,3
M

1950

1960

1970

1980

1990

2000

2010

2020 m.

2.7.3 Vyresni nei 65 met gyventoj kaita

2010 m.

Isivysiusi ali demografin


politika
Demografin politika Europos ir stipriose
Ryt Azijos alyse skirta gimstamumui skatinti.
Imamasi arba planuojama imtis toki priemoni:

5 4 3 2 1 0% 1 2 3 4 5

ilginti mokam motinysts/tvysts atostog


trukm;

mokti premijas u trei vaik ar didesni


vaik skaii;

taikyti mokesi lengvatas sutuoktini poroms, kurios augina du ir daugiau vaik;

kurti nemokamus arba i dalies valstybs apmokamus lopelius ir vaik darelius.

5 4 3 2 1 0% 1 2 3 4 5

2.7.4 Demografins politikos Pranczijoje efektyvum


rodo 1995 ir 2010 m. alies gyventoj amiaus piramidi
palyginimas. Ankstesn amiaus piramid artimesn urnos
formai, o dabartin artima varpo formai.

Besivystani ali demografins problemos


Daugeliui besivystani ali bdingas demografinis sprogimas. i problema itin opi Afrikos ir Piet bei Pietryi Azijos
alyse. Su tuo susij tokie padariniai:

2.7.5 Daugiavaik afrikiei eima

Per daug gyventoj

T
nepakanka
m

trksta
-

J ^

per didelis gyventoj tankumas;

galimas gyvenimo kokybs menkjimas, nes ekonomikos


augimas atsilieka nuo gausjani gyventoj poreiki;

maisto trkumas, padidjs bado pavojus (^158 psl.);

didiulis nedarbas. Dl silpnos ekonomikos labai trksta


darbo viet jaunimui;

bst trkumas, ypa miestuose;

moni santalkos vietose prastos sanitarins slygos, padidjs epidemij pavojus;

perpildytas vieasis transportas;

augantis nusikalstamumas;

l vietimui stygius dl pernelyg didelio ir vis didjanio


vaik skaiiaus;

daugumai eim sudtinga ilaikyti vaikus, nemaai j priversti dirbti.

nedarbas

Besivystani ali demografin politika


prasta
sveikata

benams
eimos

stinga
pinig

emas ratingumas, prastas


medicinos lygis

emas
pragyvenimo
lygis

A 2.7.6 Besivystani ali problemos

Demografin politika, skirta gimstamumui mainti, numato tokias priemones:

propaguoti, kaip ivengti ntumo, nemokamai platinti


priemones nuo ntumo, viesti mergaites;

pailginti oficial santuokin ami;

traukti moteris visuomenin ekonomin veikl, suteikti


daugiau galimybi siekti karjeros;

taikyti lengvat eimoms, turinioms vien arba du vaikus.

Irane eimos planavimo programa vesta 1993 m.

T r

Prie 30 met gyventoj skaiius alyje augo daugiau nei 3% per metus, o
vidutinis moter vaisingumas siek 6,5. Islamo revoliucijos lyderis Ajatola
Chomeinis ikl k: Kuo daugiau gyventoj - tuo geriau". Lyderiui mirus, alies valdia prim nutarim vairiomis priemonmis mainti gimstamum, o naujas kis skelb: Dviej vaik pakanka".

Gimus treiam vaikui, buvo taikomos nuobaudos: netenkama socialini paalp, mokjimo u motinysts atostogas. Prie vestuves sutuoktiniai privaljo lankyti kursus, kuriuose mokyta, kaip ivengti ntumo.

i politika pasirod labai veiksminga. 2007 m. gyventoj augimo tempai sultjo iki 0,7% per metus, o vaisingumo koeficientas tapo maesnis nei 2.

Ilgalaik ios politikos efekt rodo alies gyventoj amiaus piramid (2.7.7).

Irano prezidentu irinkus islamist Ahmadinedad, eimos planavimo politikos atsisakyta. Pastaraisiais metais gimstamumas nebemaja.

0% 1 2 3 4 5 6 7

A 2.7.7 Irano gyventoj


amiaus piramid

^ Indijos ir Kinijos demografin politika


Daugumoje besivystani ali demografin politika nevykdoma. Bema visose Afrikos ir islamo alyse gimstamumo mainimu beveik nesirpinama. Paangesnse Lotyn Amerikos ir Azijos alyse (Tailande) gimstamumas
smarkiai maja dl natralios demografins kaitos. Ypa aktyvi demografin politika vykdoma Kinijoje, tam tikra jos
strategija gyvendinama Indijoje, Irane, kai kuriose kitose alyse.

Demografin politika Indijoje


Indijoje dar 1951 m. priimta pirmoji pasaulyje eimos planavimo programa,
kuria siekta paaboti didel gimstamum. Valdia paskelb k: Du tvai - du
vaikai".
Reklama, agitaciniais plakatais propaguojami dviej vaik eimos privalumai.
Plaiai taikoma savanorika moter sterilizacija. Pagimdiusios antr vaik ia
priemone jau pasinaudojo apie tredal 15-49 m. Indijos moter. Sterilizacija kelia
dalies ind ir dvasinink pasipiktinim.
Dl eimos planavimo politikos vaisingumo koeficientas per pastaruosius 40
met sumajo dvigubai - nuo 5,7 iki 2,7.
Daugiatautje Indijoje eimos planavimo politika ne visur buvo skminga. Pavyzdiui, moter vaisingumas Andra-Pradeo valstijoje sumajo iki 1,8, o Bihare
iki iol lieka labai didelis - 4,0. Svarbiausia eimos planavimo politikos klitis menkas moter isimokslinimas, ema jo kokyb.
Nepaisant valdios pastang, gyventoj skaiius ir toliau gana spariai didja.
Mokslinink apskaiiavimais, 2050 m. alyje turt gyventi per 1,6 mlrd. moni,
t.y. 300 mln. daugiau nei Kinijoje.
50%o

gimstamumas
mirtingumas

40

1891 1901

1911 1921 1931 1941 1951 1961

1971 1981 1991 2 0 0 1 2 0 1 0

279

252

548

238

251

279

319

361

439

695

846

1027 1171

2050 m.
1531 mln.

Indijos gyventoj demografin raida nuo 1891 iki 2050 m.


M

Indijoje
p-,

Vokietijoje (iki 1990 m. VFR)

10
1960

1970

1980

1990

1995

2000

2005

2010 m.

Vienai moteriai gimusi vaik skaiius Indijoje ir Vokietijoje 1960-2010 m.

0%

prognoz
2050 m.

Indijos gyventoj amiaus piramid ir


prognoz 2050 m.

10

Demografin politika Kinijoje


Kinijoje nuo 1978 m. vykdoma vieno vaiko demografin politika.
alies statymai eimoms paprastai leidia turti ne daugiau kaip
1 vaik. Iimtis daroma tautinms maumoms, kuri eimos gali
turti 2 - 3 vaikus.
Kinijos demografin politika numato:
vairias nuobaudas - nuo pinigins baudos iki priverstins
sterilizacijos - u vieno vaiko statymo paeidim;
didesnius mokesius eimoms, turinioms daugiau kaip
1 vaik;
aktyvi laimingos vieno vaiko eimos agitacij TV laidose,
urnaluose, gatvs plakatuose;
10% atlyginimo priedus eimoms, turinioms ne daugiau
kaip 1 vaik;
privilegijas vienturiams vaikams priimant ikimokyklines
staigas, auktsias mokyklas.

prognoze
2050 m.

i politika pasirod ypa veiksminga. Gyventoj skaiiaus augimas Kinijoje smarkiai sultjo, gerokai sumajo gimstamumas ir
vaisingumo koeficientas. alies amiaus piramid transformavosi
i trikampio urnos form.
Berniuk skaiius 100
naujagimi mergaii
XlX a. pab.

130-150

1910

121,6

1932-1939

112,2

1953

107,5

1964

105,5

1982

106,3

1992

114

2005

120

Tokia politika turjo ir neigiam pus. vairios pasaulio organizacijos kritikavo Kinij,
kad i politika paeidia mogaus teises.
Daug nij, per medicinin apir suinojusios, kad laukiasi mergaits, nusprsdavo nutraukti ntum, nes Kinijoje labiau pageidaujami berniukai. Dl to alyje susidar
berniuk ir mergaii disproporcija. Berniuk
iki 15 met net 17% daugiau nei mergaii.
Tai turs dideli socialini problem ateityje.
2011 m. buvo priimtas sprendimas laipsnikai
pereiti prie dviej vaik politikos.

Kinijos gyventoj amiaus piramid ir


prognoz 2050 m.
gimstamumas ir mirtingumas, %o
45,5

gyventoj sk., mln.


1300

1950

1955

1960

Demografin raida Kinijoje

1965

1970

1975

1980

1985

1990

1995

2000

2005

2010 m.

2.8 Gyventoj migracija


iuolaikiniame globaliame pasaulyje migracija yra svarbus socialinis ekonominis
reikinys. moni klimasis i vienos gyvenamosios vietos kit turi nema tak gyventoj pasiskirstymui, skaiiui bei sudiai.

Migracija praeityje ir dabar

moni migracija vyko nuo seniausi laik. Dar prieistorje pirmykts gentys migravo iekodamos palankesnio klimato teritorij, geresni mediokls
slyg. Taip kilnojantis i vienos vietos kit, laipsnikai buvo apgyventi visi
emynai, daugelis sal.
Ankstyvaisiais viduramiais vyko Didysis
taut kraustymasis (masin german ir slav taut migracija Europoje), klajokli taut
migracija i Vidurio Azijos Europ (hunai),
arab ukariavimo ygiai. Vliau vyko didiul stepi taut tiurk ir mongol migracija
Vakarus. Vis j tikslas buvo ukariauti nauj
emi.

2.8.1 Verg prekybos kryptys XVMI-XIX a.

Po Didij geografini atradim pagrindiniai


migracijos keliai i Europos ved naujai atrastus Amerikos ir Australijos emynus, kuriuos europieiai laipsnikai kolonizavo. Ypa
daug moni kaip verg buvo iveta i Afrikos. Daug moni i Europos iaurs Amerik ir Australij ivyko iki pat XX a. vidurio.

Pastaraisiais deimtmeiais dl globalizacijos migracija dar suaktyvjo. iuo


metu ji apima beveik vis pasaul.

Migracijos rys
Migracija skiriasi trukme, kryptimi ir prieastimis.
Pagal trukm skiriamos:

Pagal krypt skiriamos:

Nuolatin migracija - gyventoj klimasis


nauj gyvenimo viet.

Laikinoji migracija - gyventoj klimasis


nauj gyvenimo viet turint tiksl ten dirbti arba
mokytis. Usidirb pinig arba baig mokslus
laikinieji migrantai po keleri met grta ankstesn gyvenimo viet.

Vidin migracija - gyventoj klimasis gyventi kit savo alies gyvenviet. Tokia migracija itin intensyvi tarp kaim ir miest, taip
pat tarp ma ir dideli miest.

Sezonin migracija - paprastai moni vykimas kit vietov arba net kit al atlikti sezonini darb: nuimti derliaus, aptarnauti turist.

vytukiin migracija - kasdienis vainjimas


(iskyrus poilsio dienas) kit gyvenviet dirbti arba mokytis. i jos ris itin paplitusi didelse aglomeracijose.

Tarpvalstybin migracija - gyventoj klimasis i vienos valstybs kit. moni ivykimas


i alies visam laikui vadinamas emigracija, ivykliai yra emigrantai. Atvirkiai, moni i
kit ali atvykimas nuolat gyventi vadinamas
imigracija, atvykliai yra imigrantai. Pavyzdiui, iuo metu Airijoje gyvenanius lietuvius
vadiname emigrantais (taiau Airijos atvilgiu
jie yra imigrantai!), o pas mus atvykusius gyventi baltarusius - imigrantais.

Pagal pagrindin prieast migracija bna savanorika ir priverstin.

Savo noru mons ivaiuoja iekodami geresni gyvenimo ir darbo slyg arba dl eimos aplinkybi (itekjusios arba ved).

Priverstin migracija vyksta dl karo, etnini konflikt, gamtos nelaimi. Dl i prieasi migruojantys mons vadinami
pabgliais (-2.9).
Pranczijos statymai draudia a-

Tarpvalstybin migracija bna legali ir nelegali.

lies pilieius statistikoje skirstyti pa-

Jeigu atvykliams oficialiai leidiama (laikinai arba nuolat) dirbti


ir gyventi naujoje alyje, jie laikomi legaliais imigrantais. Pavyzdiui, legali migracija yra tarp Europos Sjungos valstybi.

gal rasines ir etnines grupes - visi


jie laikomi pranczais. Taiau, neoficialiais vertinimais, alyje dabar gyv e n a nuo 3 iki 6 mln. ieivi i a r a b

Jeigu imigrantai al atvyksta neteistai (nelegaliai pereina sien,


slaptai atplaukia jra) arba lieka ilgiau nei leidiama (pasibaigus
vizos terminui), jie laikomi nelegaliais imigrantais.

ali ir 2,5 mln. j u o d a o d i .

Ypatinga migracijos ris yra repatriacija ir deportacija.

Repatriacija - grimas tvyn i kitos alies (ieivi, pabgli, karo belaisvi). Bna ir priverstin repatriacija. Pavyzdiui,
po Antrojo pasaulinio karo i ekijos, Lnkijos, Ryt Prsijos
priverstinai perkelti Vokietij milijonai vokiei. Daugelis europiei kolonist irgi buvo priversti grti metropolij (savo istorin tvyn), kai kolonijos gavo nepriklausomyb (pvz., anglai i
Indijos, pranczai i Alyro, portugalai i Mozambiko, olandai i
Indonzijos).

Deportacija - priverstinis moni isiuntimas i alies. iais laikais deportuojami paprastai nelegals imigrantai - valdia isiunia juos atgal gimtj al. Soviet Sjungoje Stalino laikais vyko
plataus masto vairi taut moni trmimas Sibir ir Vidurio
Azij.

2 . 8 . 2 R o m d e p o r t a c i j a i

Pranczijos k a r i k a t r i s t o a k i m i s

Darbo migracija

2 . 8 . 3 Pasaulio alys, t u r i n i o s d i d i a u s i

i m i g r a n t skaii ir d i d i a u s i i m i g r a n t dal
2010 m.
alis

Imigrant
skaiius*,
mln.

alis

Imigrant
dalis
alyje, %

JAV

38,4

JAE

71,5

Rusija

12,1

Kuveitas

62,1

Vokietija

10,1

Singapras

42,6

Pranczija

6,5

Izraelis

37,9

Saudo Arabija

6,4

SaudoArabija

25,3

Kanada

6,2

veicarija

22,9

JK

5,4

Australija

19,9

Ispanija

4,8

Kanada

18,8

Australija

4,1

Austrija

14,9

JAE

3,2

JAV

12,8

ImigrantaisIaikomi
Vokietija
usienyje gim gyventojai
Lietuva

12,3
4.8

iuolaikiniame pasaulyje svarbiausia savanorikos tarpvalstybins migracijos prieastis - imigrant viltis naujoje alyje susirasti geriau atlyginam darb. Todl tokia
migracija danai vadinama darbo migracija. Jos srautai
plaukia i ekonomikai silpnesni stipresnes alis. Dabar
btent darbo migrantai sudaro didij dal vis imigrant.
Jie susitelk daugiausia dideliuose pramoniniuose miestuose. Vokietijoje darbo migrantai vadinami gastarbaiteriais
(vok. Gastarbeiter - darbuotojas sveias), toks pat j pavadinimas paplits ir Rsijoje.

Pagrindiniai migracijos srautai pasaulyje


Dabar pagrindiniai tarptautins migracijos srautai plaukia i neturting pasaulio region ekonomikai stiprius.
Be darbo migracijos, pasaulyje pastaraisiais deimtmeiais
vyko masin pabgli migracija ( 2.9) ir nemaa repatriacija. iuolaikiniuose migracijos keliuose (2.8.4) rykja
emigracijos regionai ir migrant traukos regionai (imigracijos regionai).

Svarbiausi emigracijos regionai

Naujosios Europos Sjungos alys (Lenkija, Rumunija, Lietuva ir kt.). Didioji


dalis migrant i i ali vyksta turtingesnes ES valstybes.

Piet Azijos alys (Indija, Bangladeas, Pakistanas) - emigrantai traukia daugiausia Pers lankos alis, Jungtin Karalyst.

Pietryi Azijos alys (Filipinai, Vietnamas, Indonezija ir kt.). Dauguma migrant renkasi iaurs Amerik ir Australij (2.8.4).

Afrika. Didioji dalis migrant vyksta Europ.

Dauguma Afrikos migrant renkasi buvusi savo alies metropolij (pvz.,


i Alyro ir Senegalo - Pranczij, i Nigerijos ir PAR - Jungtin Karalyst,
i Angolos ir Mozambiko - Portugalij). Tai, kad moka kalb, padeda jiems
lengviau apsiprasti naujoje alyje.

Kai kurios ne tokios skurdios Afrikos alys (pvz., Dramblio Kaulo


Krantas) vilioja imigrantus i gretim valstybi.

Meksika, Vidurio Amerika ir Karib salos. Didioji dalis migrant vyksta JAV.

Svarbiausi migrant traukos regionai

Vakar Europa. Dabar tai didiausias migrant traukos regionas.

2 . 8 . 4 Pastarojo l a i k o t a r p i o

darbo migracijos kryptys


pasaulyje

Iki XX a. Europa buvo pagrindinis emigracijos idinys pasaulyje. Per imtmet (1815-1914 m.) i jos ivyko nuo 35 iki 40 mln. moni.

Nuo XX a. vidurio turtingesnes Vakar ir iaurs Europos alis pradjo plsti darbo migrantai i silpnesni valstybi. 1960-1990 m. daugiausia
imigrant atvyko i Piet Europos ir iaurs Afrikos ali, Turkijos ir Piet Azijos.

RAMUSIS
VANDENYNAS

Japonij

^ "

alys, priimanios
darbo migrantus
sritys, i kuri
emigruojama
kvalifikuota
darbo jga
nekvalifikuota
darbo jga

1871

80

90

1990

10

25

33

51

61

70

80

90

00

2010

2.8.5 Imigrant skaiius ir dalis tarp


Vokietijos gyventoj (iki 1933 m. Vokietijos
reichas, 1951-1990 m. VFR)

m.

Po 1990 m., lugus komunistiniams reimams Europoje, j Vakar Europ plsteljo imigrant i Ryt Europos ali (tarp j ir i LietuvSs).

iuo metu imigrant dalis turtingesnse Europos alyse sudaro 8-12% (veicarijoje - net 23%!) vis gyventoj.

Etnin imigrant sudtis skirtingose Europos alyse


danai nepanai. Pranczijoje ir Jungtinje Karalystje
vyrauja ieiviai i buvusi kolonij (pvz., Jungtinje
Karalystje didiausi dal sudaro indai ir pakistanieiai, Pranczijoje - alyrieiai ir tunisieiai). Vokietijoje
itin daug turk, Ispanijoje - imigrant i Lotyn Amerikos ir marokiei, Italijoje - rumun, o Airijoje didiausios lenk ir lietuvi imigrant grups.

iaurs Amerika (JAV ir Kanada). Nuo XVIII a. tai vienas i svarbiausi pasaulio migrant traukos region.

Beveik visi JAV ir Kanados gyventojai (iskyrus indnus) yra imigrant palikuonys ir dabartiniai imigrantai.
Dl to ios valstybs danai vadinamos imigrant alimis. Pagal tradicij imigrant palikuonys ia laikomi
vietos gyventojais.

Dabar imigrantais JAV laikomi tik tie, kurie yra gim ne


ioje alyje. J skaiius (beveik 40 mln.!) yra gerokai didesnis nei kurioje kitoje alyje (2.8.6).

Pastaraisiais deimtmeiais pagrindin JAV imigrant dal sudaro ieiviai i Lotyn Amerikos (ypa i
Mksikos) ir Ryt Azijos (daugiausia kinai, filipinieiai ir vietnamieiai) (2.8.7).

Imigrantai i Mksikos daniausiai apsigyvena gretimose su Mksika valstijose (Tekse, Arizonoje), o ryt
azijieiai - Kalifornijoje.

gyventoj skaiius, mln.


3,5
2,5

britai
italai
vokieiai
lenkai
rusai
austrai
vengrai
graikai
portugalai
ispanai

2,0

1,5
1,0
0,5
0

1850

1870

1890

1910

1930 m.

A 2.8.6 Kai kuri taut imigracijos raida JAV


nuo 1850 iki 1930 m.
35
mln.

/Hondras
[/Ekvadoras
Gvatemala
Haitis
Jamaika
Kolumbija
Dominikos resp.
Salvadoras

30

25

20

Kuba

15

10

Meksika

1960

1970

1980

. 2.8.7 JAV imigrant dalis

1990

2000 m.

A 2.8.8 Nelegalus Meksikos ir JAV


sienos perjimas

Rusija. Pagrindin dal darbo imigrant sudaro buvusi Soviet Sjungos respublik
gyventojai (ukrainieiai, moldavai, tadikai ir kt.). Subyrjus SSRS, vyko intensyvi ir
rus repatriacija i Vidurio Azijos, Kaukazo ali.

Australija. Tokia pati imigrant alis, kaip ir JAV arba Kanada. Dabar daugiausia
al vykstama i Pietryi Azijos.

Prs lankos regionas. Svarbiu migrant traukos regionu tapo dl milinik naftos bei duj telkini sisavinimo. Dykum srityse isidsiusioms Pers lankos alims
naftos pramon spariai pltoti trukd maas gyventoj skaiius ir kvalifikuot darbuotoj stoka, dl to ia buvo skatinama darbo jgos imigracija.

2.8.9 Auktj technologij specialisto i Indijos


migracija Vokietij

Dabar imigrant skaiius Pers lankos valstybse siekia 13 mln. moni.

Imigrant dalis iose alyse itin didel. Kai kuriose valstybse (Jungtiniuose
Arab Emyratuose, Kuveite, Katar) atvykli gerokai daugiau nei vietos gyventoj (2.8.3). Taiau beveik visi imigrantai neturi i ali pilietybs.
Pers lankos valstybi atvyklius galima suskirstyti tris grupes: kvalifikuoti
specialistai, nekvalifikuoti imigrantai arabai ir nekvalifikuoti imigrantai i ne arab ali.
Kvalifikuoti specialistai (pvz., gydytojai, ininieriai)
sudaro gana nedidel imigrant grup. Dauguma j
atvyksta i Europos, Indijos, Korjos, Taivano. Visi
jie gauna didelius atlyginimus.
Nekvalifikuoti arab imigrantai atvyksta i arab valstybi, kuriose nra dideli naftos telkini
(Egipto, Jordanijos, Jemeno). Dl savo tautybs ir tikjimo jie paprastai gauna geresn darb negu atvykliai i ne arab valstybi.
Daugiau nei pus vis imigrant sudaro nekvalifikuoti atvykliai i skurdi Piet ir Pietryi Azijos
valstybi (Indijos, Pakistano, Bangladeo, Filipin).
Jie daniausiai atlieka paius sunkiausius darbus ir
udirba maiau nei arabai.

' 2.8.10 Migracijos prieastys ir padariniai

POVEIKIS MIGRANT IVYKIMO ALIAI


Etninis, religinis
valymas"

Sustiprjs totalitarinis
reimas

Suirusi eimos struktra, sumenk kaimynysts ryiai,


sultjs gyventoj skaiiaus augimas

MIGRACIJOS PRIEASTYS
Etniniai konfliktai daugiatautse valstybse, religiniai konfliktai tarp religijos ipainj ir
politinio reimo ideologijos

Vienvaldis politinis reimas:


apribota odio laisv, politini oponent persekiojimas,
pilietiniai karai

Kaimo vietovs: prasta infrastruktra, skurdi pramon, maai


darbo viet, menkos mokymosi ir
kvalifikacijos klimo galimybs

Etnin ir religin migracija

Politin migracija

Ekonomin migracija

Ekologin kriz: dirvoemio erozija,


majantis derlingumas, sausros,
potvyniai, ems drebjimai,
ugnikalni isiverimai

Ekologin migracija

PADARINIAI MIGRANTAMS
Nam ir gimtins praradimas, asmenins kanios, skurdas, vargas pabgli stovyklose
POVEIKIS MIGRANT ATVYKIMO ALIAI
Didesnis gimim skaiius

Didesnis gyventoj skaiius

Didesnis naudojimasis viej staig paslaugomis

Padidjs nedarbas

Didesn visuomens ir politin tampa

Didesn nata mokesi moktojams

Migracijos teigiamos puss ir neigiami padariniai


Emigracijos teigiamos puss

alyse, i kuri vyksta intensyvi emigracija,


maja nedarbas
daugeliui emigracijos ali (pvz., Indijai,
Filipinams) bdingas didelis gimstamumas
ir gyventoj perteklius. Emigracija maina
gyventoj augimo tempus
nema dalj usienyje udirbt pinig emigrantai siunia artimiesiems gimtj alj
(2.8.11). ie pinigai yra svarbi paspirtis
daugeliui silpnos ekonomikos valstybi. Kai
kuriose jie sudaro 10-25% BVP, Tadikijoje - net tredal BVP (aukiausias rodiklis pasaulyje)! Beveik visi pinigai atkeliauja i Rusijos. Be j Tadikijos ekonomika
visikai sugrit
dalis usienyje praturtjusi emigrant grta gimtj al gij nauj darbo gdi

Imigracijos teigiamos puss

alims, kuriose jauiamas darbo jgos trkmas (Pers lankos alyse, Norvgijoje),
imigrantai padeda sprsti i problem

atvykliai neretai dirba sunk nekvalifikuot darb, kurio vietos gyventojai nenori
imtis. Dirbama metalurgijos monse, monotonikose konvejerinse monse, statybose, tvarkomos miest gatvs ir patalpos,
plaunami indai ir pan.
imigrantai sutinka dirbti u maesn atlyg
dalis atvykli yra auktos kvalifikacijos
specialistai, tad prot nutekjimas" naudingas imigracijos alims
kultr maiymasis daro visuomen vairesn

Emigracijos neigiami padariniai

eim isiskyrimas. Daugiausia emigruoja vyrai,


tad sutrinka normalus eimos gyvenimas, vaikai auginami be tvo. Kai kuriose alyse (Ryt Europos,
Filipinuose) emigruoja abu tvai, o vaikai paliekami
auginti seneliams arba kitiems giminaiiams

neigiami demografiniai padariniai dl didelio skaiiaus emigruojanio jaunimo. Kai kuriose Ryt Europos alyse (Lenkijoje, Lietuvoje ir kt.) maja darbingo
amiaus moni dalis, ypa jaunimo. Tai neigiamai atsiliepia ekonomikai. Be to, dar sumaja gimstamumas, tad intensyvja visuomens senjimas. iose
alyse spartja depopuliacija

prot nutekjimas". Iekodami geriau atlyginamo darbo, i silpnesni ali nemaai ivaiuoja isimokslinusi ir kvalifikuot specialist (gydytoj,
programuotoj), mokslinink, gabiausi student. Stipresnse alyse jie itin laukiami, bet labai kenkia silpnesni ali ekonomikai, nes ilgainiui imama stokoti
kvalifikuot specialist

Imigracijos neigiami padariniai

atvykli i Azijos ir Afrikos ali paproiai vietos gyventojams kartais bna svetimi ir nepriimtini. Dl to
tarp vietos gyventoj ir atvykli kyla tampa
nekvalifikuoti imigrantai paprastai apsistoja skurdiuose namuose ir kvartaluose, vargsta. J gyvenamuose miest rajonuose (pvz., kai kuriuose Paryiaus
priemiesiuose) gerokai padidja nusikalstamumas
darbdaviai danai noriai priima imigrantus darb, nes
ie sutinka dirbti u maesn atlyginim. Tai didina
vietos gyventoj nedarb alyje (ypa per ekonomikos
kriz) ir kelia nepasitenkinim atvykliais
* gerokai didesnis gimstamumas imigrant eimose ilgainiui padidina j dal tarp vis valstybs gyventoj.
Tai kelia nerim vietos gyventojams

Migracijos politika

2.8.11 Emigrant gimtj al atsist pinig


dalis alies BVP 2009 m., %

Dauguma valstybi mgina reguliuoti imigracij - vykdo migracijos politik. Paprastai stengiamasi sumainti imigracij al. Stiprios valstybs taiko imigracijos
kvotas, pagal kurias riboja maksimal imigrant skaii
per metus. Grietinami reikalavimai darbo migrantams.
Pagal darbdavi praymus alies valdia atsirenka reikalingiausi profesij imigrantus. kliuv nelegals imigrantai danai yra deportuojami i alies.

Migracija Lietuvoje
Statistikos departamentas
ufiksavo vis laik emigracijos rekord: i Lietuvos
2010 m. dingo 83 157 mons.Tai yra net 3,8 karto
daugiau nei 2009 m. Taigi
per 2010 m. nuo Lietuvos
paviriaus dingo dar du
miestai - Maeikiai ir Marijampol.

Emigracija per vis Nepriklausomybs laikotarp labai iaugo. Jos mastai ne tik
dideli, bet ir toliau nuolat auga. Lietuviai emigruoja daug intensyviau nei kit Vidurio Europos ali gyventojai. 2010 m. ivykstanij skaiius iaugo 3-4 kartus (2.8.12).
Pagrindiniai migracijos tikslai - darbas (85% 2009 m.), studijos, mokslo tyrimai.

Daugiau nei 20 met trunkanti masin Lietuvos gyventoj migracija sukl


gausyb problem: demografini, socialini, ekonomini. Vyriausyb kuria
programas ne tik emigracijos mastams mainti, bet ir reemigracijai vykdyti
siekiant susigrinti kvalifikuotus darbuotojus, jaunim. Tokios politikos imasi nemaai Vidurio ir Ryt Europos ali.

Grtantiems Lietuv padedama sutvarkyti asmens dokumentus, teikiama pagalba ir konsultuojama apie verslo krim, besimokantiems sudaroma galimybi mokytis ta paia tvarka kaip ir Lietuvos pilieiams, teikiama socialin
parama ir apsauga eimai.

Per pastaruosius 20 met daugiausia emigruota Jungtin Karalyst, Airij,


JAV, Ispanij, Vokietij, Rusij.

Ne geografinje LietuvSs teritorijoje gyvena apie 1,3 mln. lietuvi, i kuri


300 tkst. yra Lietuvos pilieiai. Patvirtinta Globalios Lietuvos" 2011-2019 m.
programa. Jos tikslai - traukti valstybs gyvenim usienyje gyvenanius
lietuvius puoseljant lietuvyb, tautikum, vieningum, kuriant bendr Lietuvs ateit.

Lietuvoje gyvena apie 30 tkst. usieniei (0,9%). Daugiausia atvykusij i


Rsijos Federacijos, Baltarusijos ir Ukrainos.

gyv.

80 000

2005

2008

2009 2010 m.

A 2.8.12 Migracijos raida


L i e t u v o j e 2 0 0 5 - 2 0 1 0 m.,
tkst. g y v e n t o j

Migracijos nauda Lietuvai

Migracijos grsms Lietuvai

pervedami Lietuv usienyje


udirbti pinigai

ivyksta jauni darbingo amiaus mons

remiami Lietuvoje lik eimos nariai

investuojama nekilnojamj turt

paliekami vaikai, tvai

turtinama gyvenamoji aplinka

daugja socialins rizikos grupi

maja darbo jgos


sukuriama maiau BVP

2.9 Pabgliai
Pabgliai - dl vairi prieasi i
savo gyvenamj viet kit teritorij arba al priverstinai ivyk mons.
Pabgli migracija gali bti tarptautin, kai mons pasitraukia kit al,
arba vidin, kai priversti i savo gyvenamosios vietos keltis saugesn alies
region. Pastarieji pabgliai vadinami vidaus perkeltaisiais asmenimis.
iuo metu bendras pabgli skaiius
pasaulyje siekia 42 mln. moni. I j
16 mln. buvo priversti palikti savo al,
o 26 mln. - vidaus perkeltieji asmenys.

Pabgli migracijos prieastys

.2 Kubos pabgliai plaukia Floridos pusiasalio link

Dl pilietinio arba tarpvalstybinio karo, etnini


konflikt atsiranda didiausi pabgli srautai.
Pavyzdiai:

4,7 mln. pabgli atsirado dl karo Irake


(2003-2010 m.), i j 2 mln. pabgo gretimas alis, o 2,7 mln. tapo pabgliais savo
alyje.

Apie 6 mln. afgan pabgo gretim


Pakistan ir Iran dl karo nuo 1979 m.
(prasidjus soviet kariuomens siverimui) iki 2001 m.

Apie 2 mln. hut tautybs moni i Ruandos


pabgo gretimas Afrikos alis po to, kai valdi alyje atsikovojo tutsi politinis judjimas (jie bijojo kerto u hut nacionalist
prie tai vykdyt tutsi genocid).

Apie 2,5 mln. moni pabgo i Darfro regiono dl etninio konflikto Sudan.

PORTUGALI.

.3 Pabgli migracijos i Afrikos Europ kryptys

Persekiojimas dl rass, tautybs, religijos, politini pair.

Gamtos nelaims. mons tampa pabgliais


dl katastrofini uragan, potvyni, emdrebos, ugnikalni isiverim. Daugelis priversti
palikti gimtj krat dl nuolatini sausr, dykumjimo.

Pabgli imigracija
Kai savo alyje tampa nesaugu, pabgli srautai plsta per sienas ir gelbjasi
gretimose valstybse, kuriose neretai susitelkia imtai tkstani ir net milijonai moni.

ES alis

Praanij
skaiius

vedija

2,57

Olandija

2,27

Belgija

2,16

Vokietija

1,94

Danija

1,84

Airija

1,07

JK

0,97

Ispanija

0,21

2.9.4 Kasmet prieglobsio praanij skaiius 1000 alies gyventoj

2005-2010 m. didiausias pabgli skaiius ufiksuotas gretimose su


Afganistanu alyse - Pakistan ir Irane (2.9.6).

Tkstaniai pabgli yra daugelyje Usahars Afrikos ali. Kadangi


skirtingose io regiono valstybse gyvena daug konfliktuojani etnini
grupi, pabgli migracija yra paini. Kartais vienos etnins grups pabgliai bga i alies, o kitos - atvyksta t pai al. Antai Kongo DR
2005 m. buvo apie 200 tkst. pabgli i ei gretim Afrikos ali, o
350 tkst. pabgli i to paties Kongo DR atsidr net devyniose gretimose alyse!
Atvyk gretim al pabgliai daniausiai kurdinami specialiose stovyklose. Jose paprastai gyvena tkstaniai, kartais - deimtys tkstani moni.
Stovyklose neretai trksta btiniausi dalyk: maisto, vandens, vaist. Sanitarins slygos apgailtinos. Daugelis pabgli prislgti, kad neteko artimj, nam ir turto, neretai badauja, apimti nevilties. iek tiek juos gelbsti stipri
valstybi ir tarptautini organizacij (pvz., Raudonojo Kryiaus) parama. Jos
parpina pabgli stovykloms maisto, medikament, drabui, atsiunia gydytoj. Kai kurios pabgli stovyklos ilgainiui tampa nuolatinmis gyvenvietmis (pvz., Ein el-Helweh ir Deir al-Balah Liban).

alis

Skaiius

Izraelis (palestinieiai)

3 mln.

Irakas

2 mln.

Kolumbija

550 tkst.

Sudanas

520 tkst.

Somalis

450 tkst.

Burundis

375 tkst.

Kongo DR

350 tkst.

A 2.9.5 Didiausias
pabgli skaiius pagal
kilms al 2005 m.

Pakistanas

Dl pabgli antpldio juos priimanioms alims kyla daug problem.


Pabgliai masikai ir per trump laikotarp atvyksta gretimas alis, kurios
paios danai yra labai skurdios. Dl prast sanitarini slyg perpildytose stovyklose neretai iplintanios epidemijos gali pasklisti aplinkines teritorijas. Neretai tarp pabgli ir vietos gyventoj kyla konflikt. Pabglius
puldinja vietos nusikaltliai, tad stovyklos paprastai aptveriamos spygliuotja viela ir saugomos kareivi.

Dalis pabgli sunkiai pritampa prie naujos alies statym ir paproi,


sudaro udaras bendruomenes.

Padiai gimtojoje alyje susitvarkius, dauguma pabgli grta tvyn,


taiau dalis lieka. Pavyzdiui, Afganistan nuo 2002 m., kai NATO kariuomen nuvert talib valdi, i Pakistano ir Irano buvo repatrijuota apie
5 mln. pabgli, taiau apie 1,5 mln. afgan pabgli liko iose alyse.

Kai kurie pabgliai yra auktos kvalifikacijos, randa darb ir primusiai


aliai duoda naudos.

4,7 mln.

Afganistanas

alis

Sk., tkst.
1085

Iranas

974

Vokietija

700

Tanzanija

550

JAV

380

JK

303

Kinija

300

adas

275

Uganda

257

Kenija

251

A 2.9.6 Pabglius
priimanios alys 2005 m.

Pabgli statusas ir politinis prieglobstis


Pabgli statusas buvo apibrtas 1951 m. enevos konvencijoje: ,pabglis - asmuo dl visikai pagrstos baims bti persekiojamas dl rass, religijos, pilietybs, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar politini sitikinim
yra u alies, kurios pilietis jis yra, rib ir negali arba bijo naudotis tos alies
gynyba; arba neturdamas atitinkamos pilietybs ir bdamas u alies, kurioje anksiau buvo jo nuolatin gyvenamoji vieta, rib dl toki vyki negali ar bijo j grti".

Jeigu asmuo gauna pabglio status, pagal enevos konvencij jis nebelaikomas nelegaliu imigrantu ir negali bti isistas savo al, nes ten jam
gresia pavojus. Beveik visos valstybs paiso enevos konvencijos - priima
pabglius ir jais rpinasi.

Po kurio laiko nemaa dalis pabgli ivyksta i jas primusi skurdi


Afrikos ar Azijos ali ir persikelia Europ arba JAV. Pagal ali statymus jiems gali bti suteiktas pabglio statusas. Dabar Europos valstybse
ir JAV gyvena imtai tkstani pabgli.

Europos alys paprastai riboja pabgli, kuriems kasmet gali suteikti pilietyb, skaii. vedamos pabgli kvotos.

Pabgliai ivyksta i savo alies ne tik masikai, bet ir pavieniui. Deimtys


tkstani moni i skirting pasaulio region kasmet kreipiasi JAV, Europos ali valdios institucijas ir prao suteikti jiems politin prieglobst,
t.y. individual pabglio status dl persekiojimo savo alyje (2.9.7).

Norintis pateikti praym dl politinio prieglobsio suteikimo kurioje


nors alyje turi bti joje. Iekantieji politinio prieglobsio patenka al
daniausiai su turistine viza arba nelegaliai.

Pastarj deimtmet Vakar Europoje labai padaugjo iekanij politinio prieglobsio i Rusijos, Ukrainos, Baltarusijos, Kaukazo ali.

Dauguma praym dl politinio prieglobsio suteikimo Europos alyse


atmetami kaip nepagrsti. Juos pateik mons paprastai bna nelegals
imigrantai ir daniausiai deportuojami i alies.
A 2.9.7 Pabglio praymas
negrinti gimtj al

Pabgliai Lietuvoje
Metai

Pabgli
skaiius

2002

179

2003

247

2004

63

2005

65

2006

62

2007

63

2008

50

2009

47

2010

81

2 . 9 . 8 1 Lietuv atvykusi pabgli skaiius

Dl persekiojim, nesaugumo, ekonominio nestabilumo Lietuvoj kasmet prieglobsio pasiprao nemaai pabgli i vairi pasaulio region. Prieglobst gavusi usieniei primimo centras yra Rukloje (Jonav6s raj.). Pirmieji gyventojai
pabgli centre apgyvendinti 1997 m. Nuo to laiko iki 2010 m. ia gyveno apie
2000 usieniei (2.9.8).

Integruojant usienieius visuomen, daug dmesio skiriama lietuvi kalbos


mokymui ir Lietuvos krato painimui. Jie siuniami profesijos mokymo kursus. Vliau integruojami alies vairi miest savivaldybi veiklas arba ivyksta.

Anksiau pabgliams Lietuva buvo lyg tranzito alis siekiant patekti Vakar Europos valstybes. Isiuniamam i alies pabgliui tenka parinkti treij
al, kuri nekelt grsms jo saugumui. Dabar ES priklausanti Lietuva nemaai daliai pabgli tampa antraisiais namais.

Dauguma Rukloje gyvenusi usieniei buvo i eenijos, Afganistano, bet


pasitaik pabgli ir i ri Lankos, Eritrjos, Nepalo, Tadikijos, Pakistano.

2.10 Etnin geografija


Rass
mongolid
40%

europid
50%

australonegrid
10%

A 2 . 1 0 . 1 Rasi dalis tarp


pasaulio gyventoj

emje per ilg laik susidar didels moni grups, kurios viena nuo kitos skiriasi odos, plauk spalva, veido, aki, nosies forma ir kitais ioriniais poymiais.
Tokios moni grups vadinamos rasmis.

Visos rass priklauso tai paiai moni riai ir poriui - Homo sapiens sapiens.

Tautos ir gentys, priklausanios vienai rasei, turi bendr kilm ir susiformavo tam tikroje teritorijoje.

Rass - ilgai trukusio prisitaikymo prie skirting klimato slyg idava.

Pastaraisiais deimtmeiais paskelbta mokslini teorij, kuriose neigiamas


rasi gyvavimas. Kai kuriose alyse moni skirstymas rases netgi laikomas netaktu.

Rasi klasifikacija
Rass klasifikuojamos nevienodai. Mokslininkai nesutaria dl j skaiiaus. Pagrindins rass paprastai skirstomos rasines grupes ir pogrupius. Daniausiai
skiriamos trys pagrindins ir kelios tarpins rass.

2 . 1 0 . 2 Olduvajaus tarpeklis (masajai taria Oldupajus)


Tanzanijos iaurje laikomas
monijos lopiu". XX a. viduryje archeologai L. ir M. Lykiai
ioje vietovje aptiko pirmyki moni suakmenjusi
palaik, j naudot primityvi
darbo ranki.

Europidai, arba vadinamoji Kaukazo ras. Jai bdinga viesi ar viesoka


oda, atsikiusi siaura nosis, plonos lpos. Europidus sudaro dvi rasins grups, kuri poymiai akivaizdiai skiriasi:
nordin, arba iaurin, rasin grup (skandinavai, anglai, vokieiai). Jai
bdinga viesi oda, viess plaukai, mlynos arba pilkos akys;

Viduremio rasin grup (piet italai, graikai, turkai, arabai, persai. iaurs Indijos gyventojai). Bdinga tamsesn oda, tamss plaukai ir akys.

Mongolidai. iai rasei bdinga siauros ar siaurokos akys, gana tamsi gelsva
oda, tamss bei tiess plaukai, isiov skruostikauliai, vyrams prastai auga
barzda. Skiriamos dvi didels rasins grups:

gelsva oda, isiov skruostikauliai,


siauras tarpas tarp aki,
tiess ir tamss plaukai,
neauktas kno sudjimas

viesi, rausvo atspalvio oda,


viess plaukai, sviesios akys,
siaura nosis, lieknas kno sudjimas

iaurs grup

samiai

Europidai
Viduremio grup
arab grup

inuitai

Amerikanidai
indnai

Azijos mongolidai (mongolai, kinai, japonai, Sibiro tautos, eskimai);


amerikanidai (iaurs ir Piet Amerikos indnai). J akys iek tiek platesns
nei mongolid, oda paprastai tamsesn,
bdinga atsikiusi stambi nosis. Amerikanidai neretai laikomi savarankika
didija rase.

mongolai

armnai
kazachai

,tibetieiai

Mongolidai

EUROPID RAS

indonezieiai

grup

kinai

MONGOLID RAS

australidai - Australijos aborigenai, papua. Nuo negrid jie skiriasi stambesne


nosimi, banguotais plaukais, kai kuriais
kitais poymiais. Kartais laikomi atskira rase.

pigmJai

Afrikieiai

NEGRID RAS

bantai
tamsi oda, juodi ir
tanks plaukai,
juodos akys.
plati nosis,
lieknas kno sudjimas

bantai
kai kurios antropologins grups

. 2.10.3 Rasi ir taut vairov pasaulyje


Belizas

Hondras

Kuba

Pusiaujo, arba australonegrid, ras.


Bdinga labai tamsi oda, garbanoti plaukai, plati ir plokia nosis, storos lpos.
Skiriami du rasiniai pogrupiai:
negridai - Afrikos gyventojai pietus
nuo Saharos;

bumni

Melanezieiai
papua

Haitis

Pasaulio srityse, kuriose skirting rasi gentys ilgai bendravo, susiformavo


mirij rasi taut. J atstovai paprastai
turi abiej rasi bruo:
europid ir mongolid - kai kurios
Uralo ir Vakar Sibiro (totoriai, bakirai, altajieiai), Vidurio Azijos tautos;

Dominikana

europid ir negrid - etiopai, somalieiai;


negrid ir mongolid - malagasiai
(Madagaskaro gyventojai);
mongolid ir australid - Pietryi Azijos tautos (vietnamieiai, malajai, filipinieiai) turi daugiau mongolid,
polinezieiai - australid bruo.

Rasi maiymasis
Iki Didij geografini atradim vairi rasi
mons gyveno daugiausia tame regione, kuriame i ras susiformavo ir paplito.

il

Argentina

Urugvajus Paragvajus

metisai H B indnai

mulatai

baltieji

kiti

juodaodiai

2.10.4 Lotyn Amerikos ali rasin sudtis

Po Didij geografini atradim europieiai pradjo kolonizuoti Amerik,


vliau - Australij, gabenti juodaodius
vergus Amerik. Dl i migracij Amerikos ir Australijos rasin gyventoj sudtis
smarkiai pakito. Antai JAV ir Australijoje
vietins rass atstovai dabar sudaro nedidel dal gyventoj.

Vykstant kolonizacijai, drauge intensyviai maisi ir rass. Dl to


Lotyn Amerikoje susidar net eios pagrindins ir miriosios
rasins grups:
baltieji, arba kreolai, - ispan bei portugal palikuonys;

indnai;

juodaodiai - verg i Afrikos palikuonys;


metisai - baltj ir indn palikuonys;
Indas

mulatai - baltj ir juodaodi palikuonys;


sambai - indn ir juodaodi palikuonys.

Dl rasi maiymosi daugumoje Lotyn Amerikos ali gyventoj rasin sudtis itin marga (2.10.4).

Dl intensyvios migracijos rass pradjo maiytis ir Europos alyse. Manoma, kad ateityje is procesas stiprs visame pasaulyje.
Mokslinink nuomone, tolimoje ateityje visos rass susimaiys ir
susidarys viena moni ras.

Juodaod

Maj

Rasi lygyb

indn

Praeityje rasinis engimas ir diskriminacija buvo danas reikinys. XVHI-XIX a. Europoje kilo teorij, skelbiani baltj ras esant pranaesn u kitas. Ikreipta rasine teorija rmsi
Vokietijos nacistai. Dar prie 50 met kai kuriose pasaulio alyse
(pvz., JAV, Australijoje) buvo jauiama rasin juodaodi diskriminacija. Iki 1990 m. Piet Afrikos Respublikoje vykdyta valstybin apartheido politika - brutali juodaodi diskriminacija
visose socialinse srityse. Dl to iai valstybei ne kart taikytos
JT sankcijos, jos atstovams buvo udrausta dalyvauti Olimpinse
aidynse.

Dabar visose pasaulio alyse veikia rasi lygybs principas, nors


realiame gyvenime rasins prieprieos pasitaiko dar neretai.

iuolaikiniame pasaulyje siekiama stiprinti rasin tolerancij. Politinio korektikumo sumetimais JAV ir daugelyje Europos ali
tapo nemandagu juodaodius vadinti negrais, nes is odis primena vergij. Todl vartojami odiai juodaodis", afroamerikietis" (JAV) arba afrikietis" (Europoje).

Arab

Maor

Japon

Etnosai
Etnosas, arba etnin grup, - istorikai susiformavusi ir tam tikroje
teritorijoje gyvenanti moni grup, kuri vienija bendra kalba, kultra bei paproiai. Etnins grups gali bti skirtingo lygmens:
Tailandiet

Australijos
aborigenas

2.10.5 Pasaulio rasi vairov

gentis - maa etnin grup, kuriai daniausiai bdingas primityvus gyvenimas. Pavyzdiui, Amazonijos mikuose gyvena apie
150 savo kalb turini geni. Daugumos moni skaiius - iki
tkstanio;

tauta (tautyb) - pagrindinis etnins grups lygmuo. Tautai paprastai priklauso nuo keli tkstani iki deimi ir net imt
milijon moni (kinai, indai, bengalai). odis tauta" turi ir kit
reikm - visi nuolatiniai alies gyventojai.

alys ir kalbos
Kiekvienos alies btinas atributas - oficiali valstybin kalba arba
kalbos, tvirtintos valstybs konstitucijoje.

Vienatatse (tautinse) valstybse ( 1.3) valstybin kalba


visada yra viena (pvz., lenk, vokiei, japon).

Daugiatautse valstybse neretai bna dvi trys valstybins


kalbos. Pavyzdiui, Izraelyje - hebraj ir arab, Belgijoje - prancz, vokiei ir oland (flamand), ri Lankoje - sinhal, tamil ir angl. veicarijoje net keturios valstybins kalbos!

Nemaai daugiataui ali valstybins kalbos status suteikia tik vienai labiausiai paplitusiai kalbai. Pavyzdiui, Iran
valstybin kalba - pers, Pakistane - urd, Indonezijoje Indonezijos bahasa.

Kai kurios kalbos yra keli ar net daugelio valstybi pagrindins kalbos.

A 2 . 1 0 . 6 alys, kuriose arab kalba yra


valstybin

mln.

1200

1000

Per 20 pasaulio ali valstybin yra arab kalba (2.10.6).

Daugelyje pasaulio ali valstybins kalbos status turi angl, prancz, ispan, portugal kalbos. ios alys praeityje buvo kolonijos.

Dl taut ir kalb margumyno daugumoje atogr Afrikos


ali vienintel valstybin yra buvusi kolonizatori kalba
(Gvinejoje ir Konge - prancz, Nigerijoje ir Ganoje - angl, Angoloje ir Mozambike - portugal). Kai kurios kitos
io regiono alys turi dvi valstybines kalbas - buvusi kolonizatori ir labiausiai paplitusi vietos kalb (Kenijoje ir
Tanzanijoje - angl ir svahili, Burundyje - prancz ir kirundi).

800
600

400
200

. 2.10.7 Pagrindins pasaulio kalbos

Daugiatautje Indijoje valstybinmis paskelbtos angl ir


hindi kalbos.

Kalb nykimas

Pasaulio kalb skaiius laikui bgant nuolat kito. Iki i dien inyko tkstaniai
kitados vartot kalb, o kartu su jomis asimiliavosi arba inyko ir daug taut, geni. Toks likimas itiko, pavyzdiui, prs kalb ir taut. Kalbos nyksta ir dabar,
tik is procesas gerokai sustiprjs.

Pasaulyje yra labai daug maj kalb. Suskaiiuota, kad 3,5 tkst. kalb neka vos 0,2% ems gyventoj. Daugeliui j kils pavojus inykti.
Mokslinink manymu, kalbai ilikti reikia bent
100 tkst. ja kalbanij ir kad kalbos mokytsi ne
maiau kaip 70% vaik.
Kasmet emje inyksta keliolika kalb. Taip atsitinka, kai mirta paskutiniai j mokantys mons.

, 2.10.8 Migracijos taka kalb asimiliacijai

1996 m. Jungtinse Valstijose mir mogus, vardu Raudonasis perkninis debesis, paskutinis,
kuris mokjo indn katouba kalb.

Ant inykimo ribos atsidrusi Latvijos iaurs


vakaruose kur ne kur vartojama lyvi kalba, artima est kalbai. Ja neka vos apie 100 moni.

Kalb nykimo pagrindins prieastys yra globalizacija, moni migracija ir


urbanizacija. Didesnis pavojus inykti gresia kalboms, kurios neturi rato.
Mokslinink nuomone, iki XXI a. pabaigos gali inykti apie pus iuo metu
pasaulyje paplitusi kalb.

UNESCO sudar Nykstani kalb Raudonj knyg".


Jos duomenimis iuo metu
pasaulyje yra apie 400 nykstani kalb. Kai kuriomis
i j neka vos keli arba keliasdeimt moni.

Daugiatautse valstybse i kaim j miestus persikl mons danai nevartoja gimtosios kalbos ir pradeda nekti labiausiai toje alyje paplitusia kalba.

Dl globalizacijos maosios kalbos nyksta spariau.

Kalb nykimas glaudiai susijs su maj taut asimiliacija. Didiosios tautos laipsnikai ugoia gretimas masias tautas ir gentis.
Pavojus inykti gresia ir toms kalboms, kuriomis nekama gana gausiai. Antai
Airijoje valstybine paskelbta airi kalba, taiau absoliuti dauguma alies gyventoj neka anglikai ir vos 5-10% moni nuolat vartoja airi kalba.

Lietuvos gyventoj tautin sudtis


Lietuviai - balt kilms Europos tauta, giminika latviams. Nors dauguma ms
alies gyventoj yra lietuviai, apskritai gyventoj tautin sudtis gana marga.
Kitatauiai, imtmeius gyvenantys kartu su lietuviais, savo likim susiej su
Lietuva, yra pilietins lietuvi tautos nariai, nors j kilm kitokia. Tautins maumos yra lygiateiss su lietuviais ir turi palankias slygas puoselti savo tautos tradicijas, kultr, religij, nepamirti gimtosios kalbos.

2 . 1 0 . 9 Nelegalios
gatvs pavadinim lentels gausiai lenk gyvenam a m e kaime Vilniaus raj.

lietuviai
rusai
lenkai

I baltarusiai
I ukrainieiai
kiti

Gausiausios tautins maumos yra lenkai (2010 m. 201 tkst.) ir rusai


(2010 m. 161 tkst.). Kiek maiau gyvena baltarusi (36 tkst.), ukrainiei (19 tkst.). Dar maiau yra latvi, yd, totori, karaim, vokiei, rom.

alies gyventoj nevienalytikumui daugiausia takos turjo LDK laikotarpis, okupacijos. Vilniaus krate iki iol gyvena daug lenk tautybs moni. Rus, gud, ukrainiei gausesns bendruomens Vilniuje. Klaipdoje,
Visagine, kituose pramoniniuose Lietuvos miestuose: Jonavoje, Kdainiuose,
Maeikiuose.

Lenkai yra gausiausia tautin mauma. Daug ms krat j atsikl po Lietuvos ir Lenkijos susivienijimo XVI amiuje. Lenkijai okupavus Vilniaus krat, nemaai ios tautybs moni atvyko tarpukariu. Daugiausia lenk iki iol
gyvena Vilniaus, alinink rajonuose.

Rusai iki nepriklausomybs buvo gausiausia tautin mauma. Pirmieji ios


tautybs gyventojai Lietuvoje sikr dar LDK laikotarpiu, vliau, carins
Rusijos valdymo metais, rus sentikiai buvo tremiami Lietuv. Daugiausia
rus sikr sovietmeiu. Dirbo didij miest pramons monse, karinse
struktrose, ems kyje.

100%

. 2 . 1 0 . 1 0 Tautins sudties kaita Lietuvoje,

Baltarusiai, arba gudai - slav kilms tauta, pagrindiniai Baltarusijos gyventojai. Lietuvoj baltarusi tautin mauma gyvena daugiausia Vilniuje ir pasienio su
Baltarusija apylinkse. Daug baltarusi paproi, etnins
kultros element yra artimi lietuvi paproiams, kultrai ir buiiai, nes baltarusiai ilg laik buvo LDK gyventojai. Dalis Lietuvoj gyvenani baltarusi kalba rusikai
ir lietuvikai.
Ukrainieiai - slavams priklausanti tauta. Kaip ir rusai,
dabartins Lietuvos teritorij pradjo keltis LDK laikais,
bet dauguma atvyko po Antrojo pasaulinio karo. Daug j
gyvena Vilniuje.

2.11 Religij geografija


Religija apibdinama kaip savita pasaulira, grindiama tikjimu auktosiomis antgamtinmis btybmis - dievais, kuriuos garbina tikintieji. Tai neatsiejama kultros dalis, daranti didiul tak moni kasdieniam gyvenimui, moralei,
menui. Paprastai kiekvienai tautai bdinga tam tikra vyraujanti religija.
2 . 1 1 . 1 Pagrindini religij ipainj skaiiaus kaita
1990-2050 m. (su prognoze)

Religij tipologija
iuolaikiniame pasaulyje suskaiiuojama deimtys religij ir imtai j atmain.
Visas jas galima grupuoti pagal skirtingus kriterijus.

Pagal paplitim skiriamos pasaulins ir tautins religijos (2.11.3):


pasaulinmis laikomos trys religijos - krikionyb, islamas ir budizmas. Visos vyrauja daugelyje pasaulio ali ir nesiasocijuoja su kuria nors
viena tauta;
tautinmis laikomos religijos, vyraujanios vos vienoje arba dviejose alyse, - induizmas, intoizmas, judaizmas, konfucianizmas.

Pagal pobd skiriamos:


monoteistins religijos, kuri mokymai teigia, kad yra tik vienas visagalis Dievas. Prie j skiriamas judaizmas, krikionyb, islamas, sikizmas;
politeistins religijos, kuriose ipastama keliolika ar dar daugiau diev. Kiekvienas i j atlieka tam tikr vaidmen. Politeistinms priklauso pirmykts religijos: animizmas, amanizmas, senovs balt tikjimas.
Beveik visos senj civilizacij (Senovs Egipto, Babilono, antikinio pasaulio) religijos buvo politeistins. Dabar labiausiai paplitusi politeistin religija yra induizmas;

1990 2000

2025

neteistins religijos, kuriose nra dievo, o tik abstraktus aukiausiasis


idealas. Garsiausia neteistin religija yra budizmas, neteistinmis galima
laikyti ir kai kurias kitas Piet ir Ryt Azijos religijas (dainizm, konfucianizm, daoizm).

2050 m.

Yra manani, kad ateizmas - irgi tikjimo ris. Juk ateistai sitikin
(kitaip sakant - tiki), kad
dievo nra, nors toki
rodym mokslas negali pateikti.

. 2 . 1 1 . 2 Pirmykts religijos

Pagal kilms viet senosios religijos skirstomos tokias pagrindines grupes:

Abraomo religijos - judaizmas, krikionyb, islamas. Jos atsirado Artimuosiuose Rytuose ir yra monoteistins. Visikai arba i dalies pripasta Senj Testament;

Indijos religijos - induizmas, budizmas, dainizmas, sikizmas;

Kinijos tradicins religijos - konfucianizmas, daoizmas.

dzenbudizmas

Religingiausios alys

Religingumas ir jo skirtumai

Malta

95

Kipras

90

Rumunija

90

Graikija

81

Portugalija

81

Lenkija

80

Gyventoj religingumas (tikinij dalis, %) skirtingose pasaulio alyse ir regionuose, atsivelgiant vyraujani religij ir alies socialinio isivystymo lyg, labai nevienodas. Skiriami tokie dsningumai:

Lietuva

49

Daugelyje vadinamj krikionikj ir kai kuriose budistinse valstybse


netikinij dalis yra gana nemaa, neretai virija tikinij dal.

Daugelyje islamo valstybi (Irane, Saudo Arabijoje, Pakistane) praktikai visi


gyventojai yra tikintieji, nes jose galioja ariato statymai, pagal kuriuos islamo
isiadjimas vertinamas kaip valstybs idavyst ir u tai grietai baudiama.

Pastebtas ryys tarp moni religingumo ir isimokslinimo lygio. Kuo is


auktesnis, tuo maiau j gijusi moni yra tikintys ir atvirkiai.

Daugumoje isivysiusi ali religingumas gerokai maesnis nei besivystaniose alyse. Itin silpnose beveik visi gyventojai yra tikintieji.

Ypa daug netikinij yra Europos alyse. Pagal 2005 m. Europos Sjungos alyse atlikt gyventoj apklaus daugiau nei pusje ali didesn dalis gyventoj yra netikintys (2.11.4). Maiausias moni religingumas Estijoje ir ekijoje
(20%), o didiausias - Lenkijoje, Italijoje, Airijoje, Graikijoje (70-80%).

Labai daug netikinij (50-80%) yra socialistinse" Kinijoje ir Vietname.


Pagrindin prieastis - komunistin propaganda.

Nustatyti vienos ar kitos religijos ipainj skaii pasaulyje labai sudtinga, nes
daugelyje ali tokie skaiiavimai neatliekami. Be to, moni poiris religij ir
jos apeig praktikavim labai skiriasi. Nemaa pasaulio gyventoj dalis yra apskritai netikintys.

Maiausiai religingos alys


Estija

16

ekija

19

vedija

23

Danija

31

Pranczija

34

Olandija

34

2.11.4 Religingiausios
ir maiausiai religingos
Europos Sjungos alys,
tikinij dalis, %

Danijoje oficialioji statistika 95% alies gyventoj priskiria prie liuteron. Taiau
tik 15-20% i j nuolat lanko banyi, nemaai laikosi
krikionikj tradicij (vedybos, kriktynos, religins
vents).

Kai kurioms pasaulio religijoms bdingas sinkretizmas, t.y. skirting


religij element susiliejimas. Tai prastinis daugumos dabartini religij
bruoas, nes lokaliai
arba globaliai traukia
kit tikjim tam tikrus
elementus.

2 . 1 1 . 5 Tikinij dalis pagal


netikinij
12,5
kittikinij
13
ateisti
2,4
judj
0,2 budist
5,9

katalik
17,4

Pagrindini religij ir j atmain geografija


Krikionyb
Krikionyb atsirado Palestinoje - dabartinje Izraelio teritorijoje. Pirmoji valstyb, paskelbusi krikionyb pagrindine alies religija, buvo Armnija (301 m. po
Kr.). Kiek vliau j teisino Etiopija ir Romos imperija. iuo metu tai labiausiai paplitusi religija pasaulyje - krikionys sudaro apie tredal visos monijos (2.11.5).
Krikionyb skirstoma tris pagrindines religijas (katalikyb, staiatikyb ir
protestantizmas) ir daugel jos atmain (2.11.6).

Katalikyb - labiausiai paplitusi krikionybs atmaina. Katalikais save laiko per milijard moni. Vis pasaulio katalik dvasinis vadovas yra Romos
popieius. Katalikyb vyrauja daugelyje Piet, Vakar, Vidurio Europos ali,
taip pat Lotyn Amerikoje, Filipinuose.

Protestantizmas - grup krikioni tikjim, atskilusi nuo katalikybs


(XVI a. po Martyno Liuterio inicijuoto Banyios reformavimo). Labiausiai paplitusios protestantizmo atmainos yra sekmininkai
religijas, (
(130 mln.), baptistai (100 mln.), anglikonai (80 mln.), liuprotestant
teronai,
metodistai, reformatai (po 75 mln.). Protestant tiV5,6
ortodoks
kjimai nuo katalikybs skiriasi apeig paprastumu, kukliu
3,5
banyios dekoru, nra dvasinink celibato (leidiama tukit krikioni
rti eim). Liuteronyb vyrauja iaurs Europoje ir dalyje
6,4
Vokietijos, anglikonyb - Jungtinje Karalystje. Kitos protestantizmo akos plaiai paplitusios skirtinguose pasaulio
regionuose, ypa iaurs Amerikoje.

KRIKIONYB

Protestantai
po schizmos

1516 m.

Ryt banyia

o' r o

Staiatikiai

iki schizmos

1054 m. ^J

Senosios Ryt
banyios
schizma

I/a.

Kai kurie krikioni tikjimai nepriklauso pagrindinms trims atmainoms. Tai yra senosios Ryt banyios
(armn, kopt, etiop), kai kurios naujos krikioni
religijos (mormonai, Jehovos liudytojai).

Religijos Lietuvoje
J

Ryt katalik
banyios (unitai)

Staiatikyb - Ryt krikionybs atmaina, kilusi Bizantijoje. Vyrauja Ryt ir Pietryi Europos alyse.

Vakar banyia J

Romos katalikai

,
j

CZ
O

Daugiau kaip 10% Lietuvos gyventoj nepriskiria savs n


prie vienos religins bendruomens, yra netikintys.

2 . 1 1 . 6 Krikionybs atmainos

katalik
98,2%

Daugiau kaip 85% Lietuvos gyventoj sieja save su viena i


30 skirting tikyb. Oficialiai registruotos ir tradicinmis
pripaintos tik devynios. Religini bendruomeni skaiiumi pirmauja katalik bendruomens, antrieji - netikima sentikiai (2.11.7).

Pagal tautin sudt religijos pasiskirsto:

staiatiki ir sentiki
0,5%
2 . 1 1 . 7 Tikinij pasiskirstymas
Lietuvoje 2010 m.

Lietuvi dauguma tikinij - katalikai, yra evangelik liuteron nelabai gausi bendruomeni. i religin bendruomen papildo latviai ir vokieiai.

Gudai tikintieji - daugiausia staiatikiai arba katalikai.

Rusai tikintieji - daugiausia staiatikiai, bet rus palikuonys, gyvenantys Lietuvoj kelis imtmeius nuo LDK, yra sentikiai.

Daugiau nei 600 met Lietuvoj gyvenantys totoriai ipasta islam, karaimai - karait (judaizmo sekta) tikjim.
2 . 1 1 . 8 Religij paplitimas pasaulyje ir plitimo kryptys

Krikionys:
katalikai
protestantai
staiatikiai,
Ryt krikionys

induistai
judjai

Musulmonai:
sunitai
i iitai

budistai
kin religijos
(konfucianistai,
aaoistai, budistai)

intoistai, budistai
tradicini religij,
krikionybs ir
islamo ipainjai
pirmyki religij
ipainjai

Religijatsiradimo
Si-lrPlitimo
wypiyo.
* krikionyb
* islamas
* induizmas
budizmas

Islamas
Islamas yra jauniausia i pagrindini religij. Ji atsirado VII a. Arab pusiasalyje - dabartins Saudo Arabijos teritorijoje. Islamo pradininkas yra pranaas
Mahometas. Islamo ipainjai - musulmonai. Kitaip nei krikioni, musulmon skaiius pasaulyje paskutiniais deimtmeiais spariai auga.

Islamas skiriasi grietais reikalavimais tikintiesiems ir taip giliai siskverbia


kasdien ipainj gyvenim, jog daro tak j maistui, aprangai, elgesiui.

Islamo maldos namai yra meet, jos boktas, i kurio dvasininkas kvieia visus melstis, - minaretas. i architektros detal bdinga visoms meetms.

Islamo religija vyrauja Pietvakari bei Vidurio Azijoje, iaurs Afrikoje, taip
pat Pakistane, Banglade ir Indonezijoje.

Islamas turi kelet atmain, i kuri svarbiausios yra sunizmas ir iizmas. is


susiskaidymas vyko po Mahometo mirties, kai kilo klausimas, kas perims vadovavim.

.2.11.9 Meet

Praktiniai religiniai sunizmo ir iizmo skirtumai nra


dideli. Abi atmainos laikosi Korano nustatyt taisykli,
kuri interpretavimas gali
iek tiek skirtis. Antai sunitai
meldiasi penkis kartus per
dien, o iitai - tris. Atlikdami religinio apsiprausimo ritual sunitai privalo taip pat
apsiprausti galv ir pdas, o
iitai tokios prievols neturi.

Sunizmas - vyraujanti islamo atmaina. Sunitai (arabikai: mons, besilaikantys tradicijos) sudaro apie 90% vis pasaulio musulmon. Sunit sitikinimu, aukiausia valdia turi priklausyti kalifams, renkamiems visos
bendruomens.
iizmas vyrauja Iran ir Azerbaidane, plaiai paplits Irake. ios islamo atmainos musulmonai religinio mokymo altiniu pripasta tik Koran. Dauguma iit (arabikai: Ali pasekjai) tiki, kad po Mahometo mirties
vadovavim perm jo snnas Ali. iitai nepripasta kalif valdios ir tikraisiais Mohameto vietininkais laik ir dabar laiko Ali bei jo palikuonis, i
viso 12 vadinamj imam, kurie ypa garbinami.
Budizmas
Budizmas yra seniausia pasaulio religija - ji atsirado VI-V a. pr. Kr. iaurs
I n d i j o j e . Budizmo pradininku laikomas princas Sidharta Gautama, kuris, pasak tikinij, pirmasis sugebjo pasiekti nuvitim, kitaip sakant, tapti Buda.

. 2 . 1 1 . 1 0 Budist ventykla

Budizmas vyrauja daugumoje Ryt ir Pietryi Azijos ali.

Budist ventyklos neturi vieno specifinio pavadinimo. Skirtingose alyse jos


vadinamos pagoda arba stupa. Budist ventykl kompleksai Indokinijos alyse yra vatai. Svarbiausios vis toki ventykl dalys - boktai, kur saugomi
ventieji tekstai.

Budizmas turi kelet atmain. Svarbiausios i j yra:


theravada paplitusi Indokinijoje ir ri Lankoje;
mahajanos atmaina bdinga Ryt Azijai (Kinijai, Korjai, Japonijai);

. 2 . 1 1 . 1 1 Induist ventykla

vadrajana (Iamaizmas) - vyrauja Tibete, Mongolijoje, Rusijoje (Buriatijoje,


Tvoje, Kalmkijoje). Lamaizmo dvasiniu lyderiu laikomas Dalai Lama.
Jo rezidencija yra Lasoje (Tibete), taiau dl konflikto su Kinijos valdia
Dalai Lama jau kelis deimtmeius gyvena tremtyje Indijoje.

Kinijoje budizmas paplits kartu su kitomis kin tradicinmis religijomis, o Japonijoje - su intoizmu. ioje alyje daug moni teigia ipastantys abi religijas.

Induizmas vyrauja tik Indijoje ir Nepale. Jis susiformavo prie 3-4 tkst. met,
kai buvo sukurti ventieji ved tekstai, bet nuo to laiko smarkiai keitsi. Dabar yra
daugyb induizmo atmain, kurias jungia ved autoritetas. Svarbiausia induizmo
atmaina galima laikyti vinuizm (krinaizm). i atmaina aukiausiu dievu laiko Vinu (Krin). Vinuizm turi nemaai ipainj visame pasaulyje.

INOME, MOKAME, GALIME


0

Raktiniai odiai ir svokos

^ - T u r t u m t e inoti i svok reikm:


gyventoj tankumas

demografinis senjimas

gyventoj suraymas

emigracija

gentis
tauta

demografija

imigracija

demografinis sprogimas

vidin migracija

depopuliacija

tarpvalstybin migracija

gimstamumas

nuolatin migracija

mirtingumas

laikinoji migracija

natralusis gyventoj prieaugis

sezonin migracija

vidutin tiktina gyvenimo trukm

vytuoklin migracija

migracijos indeksas

repatriacija

vaisingumo koeficientas

deportacija

baby

pabglis

boom"

metisas
sambas

nacija
legalus imigrantas
nelegalus imigrantas
migracijos politika
tautin mauma
monoteistin religija
politeistin religija

demografin raida

politinis prieglobstis

demografins pakopos

europidas

ateizmas
meet
pagoda
minaretas

demografin sudtis

mongolidas

gyventoj amiaus piramid

australonegridas

demografin politika

mulatas

Turtumte inoti, kuo skiriasi ios svokos:


gyventoj pasiskirstymas ir gyventoj tankumas;

tauta ir nacija;

gamtiniai ir visuomeniniai gyventoj tankumo veiksniai;

mulatas ir metisas;

demografinis sprogimas ir depopuliacija;

pasaulin ir tautin religija;

demografin raida ir demografin politika;

monoteistin ir politeistin religija;

emigracija ir imigracija;

repatriacija ir deportacija.

vytuoklin ir sezonin migracija;


V -

2) Esminiai teiginiai
^ - T u r t u m t e inoti, suprasti, vertinti arba apibdinti:tankiausiai ir reiausiai gyvenamas ems sritis;

Lietuvos demografini rodikli kaitos dsningumus;

pasaulio gyventoj skaiiaus kait per paskutinius

migracijos ris, prieastis, regionines ir pasaulines

kelis imtmeius;

tendencijas;

gyventoj skaiiaus kaitos prognozes;

imigracijos reikm kai kurioms Europos

didelio ir mao gimstamumo bei mirtingumo

valstybms ir JAV;

prieastis, i rodikli pasiskirstym pasaulyje;

migracijos teigiamas puses ir neigiamus padarinius;

vaisingumo koeficiento skirtumus pasaulyje ir

emigracijos i Lietuvos mastus ir esamus bei

t skirtum prieastis;

galimus padarinius ms valstybei;

demografins kaitos pakop ypatumus;

pabgli migracijos prieastis ir io

gyventoj amiaus piramidi formas;

reikinio problemikum;

gyventoj sudt pagal lyt ir ami;

pagrindini ir tarpini rasi vairov;

demografini problem skirtumus, j sprendimo

Lietuvos gyventoj tautins sudties pokyius;

bdus isivysiusiose ir besivystaniose alyse;

religij vairov ir paplitim pasaulyje.

() Praktiniai gdiai, informacijos altiniai

naudoti ir vertinti statistikos duomenis, interneto altinius statistikos paiekai;

gebti apskaiiuoti ir vertinti gyventoj tankum;

naudojantis vairiais teminiais emlapiais, vardyti tankiausiai ir reiausiai gyvenamas ems sritis;

gebti paaikinti demografins raidos model, apibdinti kiekvien demografins raidos pakop;

naudotis demografiniais emlapiais;

sudaryti, vertinti ir lyginti skirting form gyventoj amiaus piramides;

paaikinti dabar vyraujanius gyventoj migracij srautus pasaulyje, nurodyti j prieastis ir


tak demografiniams pokyiams globaliu mastu;

naudojantis teminiais emlapiais, sieti pasaulio kalb ir religij paplitim su geografini atradim etapais.

(4) Geografiniaityrimai
1 . Pasirinkite norim pasaulio valstyb ir panagrinkite gyventoj pasiskirstym jos teritorijoje.
Nurodykite tokio pasiskirstymo prieastis.
2 . Pasirinkite iki 10 valstybi i vairi pasaulio region, naudokits internetu ir isiaikinkite, kiek moni,
kaip skelbia prognozs, gyvens jose 2020, 2050 m. vertinkite pokyius ir padarykite ivad.
3 . Pasidomkite, kodl Japonijos, Islandijos, kit iaurs ali gyventoj gyvenimo trukm tokia ilga.
4 . Surenkite diskusij tema Gyvenimo gerov ir miri prieastys".
5 . Apsilankykite internete adresu http://populationpyramid.net ir palyginkite gyventoj amiaus sudt
emynuose 1950,2010 ir 2050 m. Apibendrinkite gaut informacij ir padarykite ivad.
6 . Jeigu pastate moni, kurie emigravo i Lietuvos arba imigravo Lietuv, paklausinkite apie j
apsisprendim migruoti, suinokite daugiau apie j skms ar neskms istorij.

() Klausimai ir uduotys
2.1 Gyventoj skaiius ir pasiskirstymas pasaulyje
1 . Apskaiiuokite vidutin gyventoj tankum emje, kai ms planetos plotas yra 510 mln. km2,
sausuma apima 29%, o emje gyvena 7 mlrd. moni.
2 . vardykite prieastis, kurios lemia netolyg gyventoj pasiskirstym emje.
Sugrupuokite ias prieastis kelias kategorijas.
3 . Paaikinkite labai netolygaus gyventoj pasiskirstymo Indonezijoje prieastis (36 psl.).
Koki priemoni buvo imtasi tankumo disproporcijai sumainti?
4 . Nurodykite po kelias didiausio ir maiausio gyventoj tankumo valstybes,
vardykite kiekvienos i j tokio dsningumo prieastis.
5 . Apibdinkite gyventoj pasiskirstym Lietuvos teritorijoje. Nurodykite dsningum prieastis.

2.2 Gyventoj skaiiaus kaita


1 . Kokiomis priemonmis nustatomas gyventoj
skaiius valstybse?
2 . Naudokits pasaulio gyventoj skaiiaus didjimo
kreive ir apibdinkite gyventoj skaiiaus
augim A, B, C ir D laikotarpiais.
3 . Dl koki prieasi XX a. antrojoje pusje taip
spariai augo pasaulio gyventoj skaiius?
Kokia svoka vardijame demografin reikin?

metai

4 . Kuriame emyne nuo 2010 iki 2050 m. gyventoj skaiius padids labiausiai, o kuriame turt sumati?
5 . Kodl apskaiiuojant ems gyventoj skaii sudaryti keli kaitos scenarijai?

2.3 Demografiniai rodikliai


1.

Kuriame pasaulio regione g y v e n t o j g i m s t a m u m a s yra didiausias (39 psl.)? Kodl jis toks didelis ir
kokiomis priemonmis b t galima pristabdyti?

2.

Kodl beveik visose Europos alyse g y v e n t o j gimstamumas yra labai maas?


Prognozuokite, koki padarini tai gali turti laikui bgant.

3.

Koks ryys sieja vaisingumo koeficient ir m o t e r isilavinimo lyg?

4.

Kodl didiausias m i r t i n g u m a s pasaulio mastu fiksuojamas Piet Afrikos alyse?

5.

Kaip galima paaikinti, kad tarp Europos ali didiausias m i r t i n g u m a s yra Rusijoje?

6.

vardykite pagrindines miri prieastis isivysiusiose ir besivystaniose alyse.


Koki ivad galima i to padaryti?
I pakopa

2.4 Demografin raida


1.

Diagrama vaizduoja demografins raidos model:


a ) kuriai pakopai bdingas didiausias
gimstamumas ir mirtingumas?

JS a
wE

V pakopa
-

gyventoj
skaiius
gimstamumas

go
Eo
1
b

c) kuriose pakopose g y v e n t o j skaiius didja?


d ) kuri pakopa b d i n g a isivysiusioms valstybms?

laikas

" " -

Tam tikram demografins raidos etapui priskirkite ivardytas valstybes: Kinijq, Latvij,
Suomij, Ispanij, JAV, Islandij, Indij, Mozambik.

IV pakopa

g i m s t a m u m a s ir mirtingumas?

3.

III pakopa

mirtingumas\

b ) kuriai pakopai bdingas maas

2.

Il pakopa

Etiopij,

Nurodykite kiekvieno etapo esminius dsningumus.

vertinkite Lietuvos g y v e n t o j v i d u t i n g y v e n i m o trukm.


Kodl labai skiriasi vyr ir m o t e r v i d u t i n g y v e n i m o trukm?

4.

Paaikinkite, kodl dabar js galite tiktis ilgesns g y v e n i m o t r u k m s nei t u o metu, kai gimte.

5.

Nurodykite kuo daugiau prieasi, kodl m o t e r g y v e n i m o t r u k m yra ilgesn nei vyr.

2.5 Demografin sudtis


1.

Kaip gyventojai skirstomi pagal amiaus grupes? Kaip manote, kodl demografiniams procesams
nagrinti pateikiamos b t e n t ios amiaus grups?

2.

Kaip galima paaikinti, kad Kinijoje, Indijoje, kai kuriose arab alyse vyr yra daugiau nei moter?

3.

Kurios gyventoj amiaus piramidi (A-D) formos b d i n g o s isivysiusioms valstybms,


o kurios - besivystanioms? Atsakym pagrskite.

4.

Nustatykite, kurias demografines pakopas (II-V) atitinka ios g y v e n t o j amiaus piramids (A-D).

JI^E

2.6 Lietuvos gyventoj kaita


1.

Sudarykite sra prieasi, dl kuri jau t a m tikr laik taip spariai maja gyventoj skaiius Lietuvoje.
Kokia svoka vardijame demografin proces?

2.

Koki p r o b l e m Lietuvai kils esant dabartinei demografinei situacijai?


Koki rytingesni p r i e m o n i turt imtis Vyriausyb?

3.

Kurias demografines pakopas atitinka Lietuvos g i m s t a m u m o ir m i r t i n g u m o rodikliai


nuo 1945 iki 2010 m. (48 psl.)?

4.

Apsilankykite internete adresu w w w . c e n s u s . g o v / p o p u l a t i o n / i n t e r n a t i o n a l / d a t a / i d b / c o u n t r y . p h p


ir pasidomkite, kaip ateityje keisis Lietuvos demografiniai rodikliai.

2.7 Demografins problemos ir demografin politika


1.

vardykite esmines isivysiusi ir besivystani ali demografines problemas. Kaipjos sprendiamos?

2.

Kuo i esms skiriasi isivysiusi ir besivystani ali demografin politika?

3.

Kodl sudtinga vykdyti tinkam demografin politik alyse, kurioms bdingas auktas gimstamumas?
vardykite galimus trukdius.

4.

vertinkite Kinijos ilg laik vykdytos vieno vaiko demografins politikos rezultatus.

2.8 Gyventoj migracija


1 . vardykite penkias, js manymu, pagrindines migracijos prieastis. Kiekvien i j pagrskite.
2.

Nurodykite tuos pasaulio regionus, i kuri emigruoja ypa daug gyventoj, ir tuos, kurie traukia migrantus.

3.

Nurodykite priverstins migracijos prieasi, su kuriomis susiduria labiau paengusios valstybs.

4.

Palyginkite emigracijos tak Lietuvos ir Tadikijos ekonomikai. vardykite esminius skirtumus (2.8.11).

5.

Isiaikinkite, kiek ir kokio tipo migracija paliet js eim ar giminaiius. Kokios ios migracijos prieastys?

6.

Padiskutuokite, koki priemoni turt imtis Lietuvos vyriausyb emigracijai sumainti ir ivykusiems susigrinti.

7.

Padiskutuokite apie auktos kvalifikacijos darbuotoj emigracijos i besivystani ali galimus padarinius.

2.9 Pabgliai
1.

Dl koki prieasi mons tampa pabgliais? Koki laikin gyvenimo slyg gali tiktis pabglis,
pateks kit Europos arba Afrikos valstyb?

2.

Kurie pasaulio regionai isiskiria ypa dideliais pabgli srautais?

3.

Pasidomkite, kas sieja pabglius ir vairias enevos konvencijas.

4.

kurias Europos valstybes daugiausia plsta pabgliai? Paaikinkite kodl.

5.

Kur Lietuvoje yra pabgli centras? Pasidomkite, kaip ie nelegals imigrantai patenka Lietuv.
Koks likimas j laukia ms alyje?

6.

Ar teko kada lietuviams patirti pabgli dali? Su kuriais istoriniais laikotarpiais tai galima sieti?

7.

Padiskutuokite, kodl sunku atskirti tikruosius pabglius nuo vadinamj ekonomini migrant.

2.10 Etnin geografija


1.

Pasvarstykite, kodl vis daniau teigiama, kad moni skirstymas rases iuolaikinje
visuomenje yra nepriimtinas.

2.

Pasirinktinai vardykite po vien Afrikos, Europos, Azijos, iaurs ir Piet Amerikos valstyb,
kurioje ypa didel rasi vairov. Kuo galima tai paaikinti?

3.

Nustatykite, kurioms pagrindinms rasms ir antropologinms grupms


priklauso ios A - D nuotraukose esanios moterys.

4.

Kaip vertinate tai, kad angl kalba vis labiau sigali pasaulyje?

5.

Nurodykite po kelias vienatautes, dvitautes ir daugiatautes valstybes.

6.

Pateikite pavyzdi daugiataui valstybi, kuriose skirting taut


mons sugyvena gana taikiai.

7.

Pasvarstykite, ar galima lietuvi taut vadinti nacija. Atsakym pagrskite.

8.

Kaip per pastaruosius 20 met pakito Lietuvos gyventoj tautin sudtis?

2.11 Religij geografija


1.

Kuo remiantis skiriamos pasaulins ir tautins religijos?

2.

Kodl religingumas skirtingose pasaulio alyse labai nevienodas?


Kokie socialinio ir ekonominio gyvenimo ypatumai tam turi itin didels reikms?

3.

Kuriuose pasaulio regionuose daugiausia katalikybs, islamo ir budizmo ipainj?

4.

Kurios religijos ipainj skaiius iki 2050 m. turt padidti labiausiai? Kuo tai galima paaikinti?

GYVENVIEI GEOGRAFIJA

Perskait skyri turtumte:

skirti pagrindinius gyvenviei tipus, gebti apibudinti j skirtumus,


gyvenimo jose pranaumus ir trkumus;

suprasti gyvenviei hierarchin sistem ir miest skirstym pagal dyd;

suprasti miesto funkcini zon isidstym, nurodyti kiekvienos zonos ypatumus;

paaikinti aglomeracij ir megalopoli susidarymo prieastis, nurodyti globalij miest


reikm pasaulio mastu;

vardyti pagrindinius urbanizacijos poymius, lyginti urbanizacijos


procesus isivysiusiose ir besivystaniose alyse;

vertinti suburbanizacijos proces padarinius;

apibdinti Lietuvos miestus pagal dyd, vardyti pagrindines j problemas, tendencijas;

vardyti didij miest problemas isivysiusiose ir besivystaniose alyse.

3.1 Gyvenviei vairov


Kaim ir miest skirtumai
Tradicikai skiriami du svarbiausi gyvenviei tipai: kaimai ir miestai. Tai atliekama remiantis keliais plaiai taikomais kriterijais.
Gyvenviei tipai

miesto vietov

T
1

didelis
miestas

miestelis
banytkaimis

miestas

kaimas
3.1.1 Lietuvos gyvenviei
hierarchin sistema

Valstyb

200

Estija

1000

Pranczija

2000

Lietuva

3000

vedija

10 000

Indija

20 000

Japonija

50 000

Kinija

Teritorijos dydis. Miesto plotas paprastai gerokai didesnis u kaimo plot.

Gyventoj skaiius. Tai daniausiai taikomas kriterijus. Daugelyje pasaulio ali miestu laikoma gyvenviet, kurios gyventoj skaiius yra didesnis u tam
tikr sutartin rib. Ji vairiose alyse labai nevienoda (3.1.2). Remiantis JT statistika, miestu laikoma gyvenviet, turinti daugiau kaip 20 tkst. gyventoj.

ems kyje dirbani gyventoj dalis. Tai svarbiausias kaimo ir miesto


skyrimo kriterijus. Kaimuose dauguma darbingo amiaus moni paprastai
dirba ems kyje, o mieste - pramons arba paslaug sektoriuose. Nemaai
ali, nustatydamos gyvenviets status, naudoja btent kriterij.

Gyv. sk.

Danija

Rusijoje miestu laikoma gyvenviet, kurioje gyvena per 12 tkst. moni


ir ne maiau kaip 85% vis dirbani darbuojasi ne ems kyje. Kai kurie
dideli kaimai Piet Rusijoje pagal gyventoj skaii virija daugel miest
(pvz., Kurikongij Jurto kaimas Inguijoje turi net 65 tkst. gyventoj!).

Pastat pobdis ir idstymas.


Kaimuose daugiausia 1-2 aukt nam, kurie paprastai pastatyti atokiau
vienas nuo kito. Afrikos ir Azijos kaimuose danai vyrauja tradiciniai bstai.
Nemaa miest gyventoj dalis sikrusi daugiabuiuose namuose. Miesto
centrinje dalyje namai pastatyti daniausiai vienas greta kito.

100 000

Paslaug vairov.

3 . 1 . 2 Kai kuri ali


miesto statuso ribos

Kaim gyventojams prieinamas neplatus paslaug spektras. ia paprastai


veikia tik 1-2 nedidels maisto parduotuvs, pradin (reiau - pagrindin)
mokykla, medicinos punktas, kultros namai.

Miestuose yra platus paslaug moni spektras: prekybos centrai ir parduotuvs, gimnazijos, auktosios mokyklos, ligonins ir kt. J skaiius ir
vairov priklauso nuo miesto dydio ( I ) .

Miest funkcijos
Miestai atlieka daugyb funkcij: tai moni gyvenamoji vieta, juose veikia pramons ir prekybos centrai, teikiamos vietimo ir kt. paslaugos. Neretai viena arba
dvi veiklos sritys tame ar kitame mieste yra pagrindins. Pagal vyraujanias funkcijas skiriamos tokios pagrindins miest kategorijos:

Sostin. Dauguma pasaulio sostini yra svarbiausi alies pramons ir kultros


centrai. Taiau kai kuri ali sostins yra palyginti nedideli miestai, specialiai
kurti tam, kad atlikt alies valdymo funkcij (pvz., Otava Kanadoje, Kanbera
Australijoje, Islamabadas Pakistane, Brazilija Brazilijoje).

Kai kuri ali sostins pagal gyventoj skaii yra gerokai didesni miestai u bet kurj kit (pvz., Paryius, Kopenhaga, Budapetas, Ryga, Manila,
Bankokas, Lima, Buenos Airs) ir vadinami dominuojaniaisiais (angl. primate cities). iuose miestuose sutelkta reikminga alies pramons dalis, jiems skiriami didesni finansiniai itekliai.

Administracinis centras. Teritorinio vieneto valdymas daniausiai nra pagrindin miesto (administracinio centro) funkcija. Iimtis - daugelis JAV valstij sostini (pvz., Olbanis, Springfildas, Harisburgas, Olimpija), kurios yra
nedideli miestai. Valstijos valdymas - pagrindin j funkcija.

Pramons centras. i funkcija bdinga daugeliui isivysiusi ali miest:


Manesteriui ir efildui (JK), Lionui ir Liliui (Pranczija), tutgartui ir Dortmundui (Vokietija), Turinui (Italija), Detroitui (JAV). LietuvSs pramoniniai
miestai - Maeikiai, Kdainiai, Jonava, Alytus.

vietimo ir mokslo centras. Miestai, kuriuose visas gyvenimas sukasi aplink


juose sikrusius didelius inomus universitetus, vadinami universitetiniais
miestais. J yra Jungtinje Karalystje (Oksfordas, Kembridas), Vokietijoje
(Heidelbergas, Giotingenas), Ispanijoje (Salamanka), Portugalijoje (Koimbra),
JAV (Kembridas, Prinstonas).

Jur uostas - daugelio pajrio miest svarbiausia funkcija (Roterdamas, Havras, Primorskas, Jokohama). Lietuvoj - Klaipda.

Kurortas. Skiriami jr, kaln, gydomieji (spa) kurortai. Daniausiai tai nedideli miestai, kuriuose sezono metu poilsiautoj gerokai daugiau nei vietos gyventoj. Lietuvoje - Palanga, Nida, Druskininkai.

Religinis centras - miestas, kuriame yra svarbi su viena ar kita religija susijusi ventov. j atvyksta daug piligrim. Mintini Lurdas (Pranczija), Asyius (Italija), Fatima (Portugalija), Santjago de Kompostela (Ispanija), Meka
bei Medina (Saudo Arabija). Lietuvoj - iluva, emaii Kalvarija.

Turizmo centras - miestas, kuriame yra garsi ymybi. Tokie centrai, gausiai lankomi turist, teikia didesn dal pajam: Venecija ir Florencija (Italija),
Toledas ir Granada (Ispanija), Dubrovnikas (Kroatija), Agra (Indija), Giza ir
Luksoras (Egiptas). Lietuvoj - Vilnius, Trakai, Kernav.

3.1.3 Kembridas universitetinis miestas JK

A 3.1.4 Paryius Pranczijos sostin

Gyvenviei hierarchija

A 3.1.5 Piktonas - svarbus


uostamiestis Naujojoje
Zelandijoje

Kiekviena alis turi savo gyvenviei hierarchin sistm, kuri sudaro nuo
vienos iki 3-6 kategorij. Gyvenviei hierarchijoje gyvenviets viet paprastai
lemia trys veiksniai.

' 3.1.6 Gyvenviei hierarchija

sostine
miestai

miesteliai

* mai miesteliai
* . kaimai
vienkiemiai

gyventoj skaiiaus didjimas

Gyvntoj skaiius. Kaimuose paprastai gyvena nedaug


moni, dl to jie yra hierarchins sistemos apaioje, o kuo
didesnis miestas - tuo jis aukiau. Miest santalkos yra
aukiausioje hierarchins sistemos vietoje.

Teikiam paslaug apimtis bei rangas. Nuo gyvenviets dydio paprastai priklauso parduotuvi, kit paslaug
pobdis ir skaiius. Mauose kaimuose, kuriuose gyvena ne daugiau kaip IOO moni, prieinama vos viena ar
kelios paslaugos. Mai miesteliai yra didesni ir paprastai
turi daugiau btiniausi paslaug bei parduotuvi. Kuo
miestas didesnis, tuo daugiau jame parduotuvi ir paslau , tuo auktesnis j rangas ir didesnis pasirinkimas.

Jungtinje Karalystje skiriamos


5 gyvenviei kategorijos:
vienkiemis (angl. kaimas (angl. -

takos sfera arba gyvenviets reikm. Mao kaimo parduotuvmis ir


kitomis paslaugomis daniausiai naudojasi vietos gyventojai. Dl to toki gyvenviei reikm ir takos sfera yra nedidel. O dideli miestai turi
daug parduotuvi ir teikia vairi paslaug, kuriomis naudojasi ne tik vietos gyventojai, bet ir atvykstantys i svetur. Taigi i miest reikm ir
takos sfera gerokai didesn. Gyvenvie reikm ir takos sfera yra patogus bdas skirti miestus, miestelius, kaimus gyvenviei hierarchin sistem. Paprastai kuo didesn gyvenviet, tuo didesn jos takos sfera.

Oficialus miest skyrimas maesnius (towns) ir didesnius (cities) gyvuoja ir kai kuriose kitose valstybse: Australijoje, Kanadoje, Ispanijoje.
Italijoje, Japonijoje. Danijoje oficialiai yra tik viena gyvenviei kategorija - miestas (danikai - by).

hamlety,

village),

miestas (angl. - town) - gyvenviet, turinti nuo keli iki


100-200 tkst. gyventoj;
sitis (angl. - city) - didelis arba
svarbus istorinis miestas. Tok
status jam suteikia alies monarchas;
aglomeracija (angl. metropolitan area) - miest santalka.

Miest dydis
Pasaulio miestai labai skiriasi dydiu. Maiausi neturi net tkstanio gyventoj,
o didiausiuose - daugiau kaip 10 mln. vairiose alyse didelio ir mao miesto
kriterijai nevienodi. Pavyzdiui, Suomijoje arba Norvegijoje miestas, turintis
100 tkst. gyventoj, laikomas dideliu, o Kinijoje arba Indijoje - mau miestu. Europoje miestai pagal dyd skirstomi taip:

maas miestas - turintis maiau nei 50 tkst. gyventoj. Tokie miestai


ms emyne sudaro didij dal (80-90%) vis miest. Juose paprastai
gyvena maesn alies gyventoj dalis nei didesniuose miestuose. Mai
miestai skiriasi tuo, kad ia gyventojams prieinamas toli grau ne visas
paslaug spektras (3.1.6). Juose gali nebti dideli specializuot parduotuvi, ligonins, auktosios mokyklos;
vidutinio dydio miestas - turintis 50-100 tkst. gyventoj. Pagal savo
bruous jis yra tarpinis tarp dideli ir ma miest;

didelis miestas - turintis 100-500 tkst. gyventoj. Nedidels Europos


alys paprastai turi tik vien arba kelis tokius miestus, o didels - deimtis. Dideliuose miestuose yra platus paslaug spektras (ligonin, auktoji
mokykla, teatras, specializuot parduotuvi);
labai didelis miestas - turintis 0,5-1,0 mln. gyventoj;

3 . 1 . 7 Didiausi pasaulio
miestai (oficialios ribos)

anhajus

18

Kinija

milijoninis miestas - turintis per 1 mln. gyventoj. Tokiam miestui


tinka epitetas didiulis miestas". Jame yra daug gyvenamj rajon,
bdingi dideli atstumai. Isivysiusi ali milijoniniuose miestuose
yra keliolika ligonini, teatr, daug muziej, parod rm, galerij.

Delis

17

Indija

Karais

13

Pakistanas

Stambulas

13

Turkija

Pirmu milijoniniu miestu monijos istorijoje tapo Roma (I a.


po Kr.). Viduramiais jos gyventoj skaiius daugel kart sumajo.

Mumbajus

12

Indija

Pekinas

12

Kinija

Prie 200 m. pasaulyje buvo tik du milijoniniai miestai - Londonas


ir Edo (dabartinis Tokijas).

Maskva

12

Rusija

San Paulu

11

Brazilija

Dabar pasaulyje yra apie 350 milijonini miest, i j beveik 100 Kinijoje.

Europoje yra 35 milijoniniai miestai.

Nr.

Pavadinimas

Gy v. sk.,
mln.

alis

Tiandzinas

11

Kinija

10

Gvangdou

11

Kinija

11

Seulas

11

P. Korja

Didiausiuose pasaulio miestuose gyvena per 10 mln. moni.

3.2 Miest struktra


Berdeso koncentrini ied modelis

Nors kiekvienas miestas unikalus, daugelis i j yra panaios


struktros ir kuo nors primena kitus.

Didel miest paprastai sudaro skirtingi rajonai. Kiekviename i j vyrauja tam tikra funkcija. Svarbiausios i i funkcij yra:
prekyba - jeigu rajone yra neproporcingai daug parduotuvi;
paslaugos - jeigu rajone sutelkta vairi moni biur;
pramon - jeigu rajone gausu pramons moni;

Berdeso modelio viduryje yra centrinis verslo


rajonas (CVR) su prabangiomis parduotuvmis ir
vairi staig biurais.
Tolstant nuo centro, koncentrikais iedais idstyti
vlesni statyb pastatai, o pakraiuose telkiami
nauji individuals pasiturini miestiei, kurie
kasdien vainja darb mieste, namai. Taigi
seniausia miesto vieta yra viduryje, o naujausia pakraiuose.
Tok taisykling koncentrik miesto funkcini dali
idstym lemia lygi vietov, didel ems kaina
miesto centre, kuri, tolstant nuo jo, maja.
centrinis verslo
rajonas (CVR)
pereinamoji zona:
smulkioji prekyba,
pramons mons
nepasiturini
gyventoj zona

gyvenamoji vieta - jeigu rajone vyrauja gyvenamieji namai.

ems kaina (vert) - centre ji didiausia, tolstant miesto pakraius, maja; turtingesni mons gali sigyti
bst ariau centro, o maiau pajam turintys paprastai
kuriasi toliau nuo jo;

turtingesni miestiei daugiabui


nam zona
pasiturini
miestiei zona
vytuoklini migrant
gyvenamoji zona

Hoito sektori modelis

Funkcini zon isidstym mieste daugiausia lemia trys


veiksniai:

susisiekimo patogumas (ar greitai pasiekiama norima


vieta) - jeigu zona plyti prie svarbi keli sankryos, galima j labai greitai pasiekti i vairi miesto viet;

miesto teritorijos krimosi laikotarpis - ariau centro


daniausiai vyrauja senesni namai (nemaai j dabar i
esms atnaujinami), tolstant nuo jo, - naujesns statybos.

Skirtingos paskirties objektai idstomi pagal tokius dsningumus:


daugiausia parduotuvi ir verslo biur paprastai sutelkta
miesto centre;
nauji didiuliai prekybos centrai planingai ir apgalvotai
administruojamuose miestuose daniausiai statomi priemiesiuose;
pramons mons neretai telkiamos didesnes ar maesnes grupes ir sudaro pramons zonas;
senesni gyvenamieji rajonai yra alia miesto centro, o
naujausi paprastai kuriami priemiesiuose.

Hoito miesto modelyje remiamasi transporto ir


miesto gamtos ypatumais. Pramons mons
idstomos palei pagrindines i centro umiesio
link vedanias transporto magistrales: automobili
kelius, geleinkelius, upes ir kanalus. Taigi, tolstant
nuo centro, idstomos vis naujesns pramons
mons. Gyvenamieji kvartalai - palei pramons
zon. Hoito teigimu, brangiausiai em kainuoja
prie svarbiausi transporto magistrali. Jos turi takos miesto funkcinms zonoms formuotis. Tai rodo
dideli prekybos centr sutelkimas palei kelius i
Vilniaus Kaun, Ukmerg.

Miest emnaudos modeliai


Miest struktros panaum vaizdiai rodo mokslinink sukurti
miesto ems naudojimo, t.y. emnaudos, modeliai. Suprantama, jie yra tik teoriniai. Tikrovje kiekvienas miestas turi savit
ir tik jam bding ypatum. Du patys paprasiausi turtingesni pasaulio ali miestams bdingi emnaudos modeliai yra
E. V. Berdeso ir H. Hoito modeliai (3.2.1).

3.2.1 Berdeso ir Hoito miest emnaudos modeliai

Europos miest funkcins zonos


Daugelyje dideli Europos miest skiriamos tokios pagrindins
funkcins zonos:

Senamiestis:
brangiausia miesto em, tankiai ustatyta teritorija;
daug istorini architektros paminkl;
kreivos ir siauros gatvels, nemaai psij zon;
prabangios parduotuvs;
ribojamas automobili eismas, brangios stovjimo aiktels.

A 3 . 2 . 2 Bdingas europietikas senamiestis

CYR (centrinis verslo rajonas):


labai brangi em;
iuolaikiniai daugiaaukiai pastatai;
daug moni biur, vairi staig;
patogiai pasiekiamas i kit miesto dali;
dideli prekybos centrai.
Pramons zona:
idstyta palei automobili ir geleinkeli magistrales;
A

yra ir sen, ir nauj pramons moni;

3 . 2 . 3 L o n d o n o centrinis verslo rajonas

nepatrauklus vaizdas;
labai utertas oras ir didelis triukmas.
Vidin (senesn) gyvenamoji zona:
vidutin ems kaina;
palyginti tankiai ustatyta teritorija;
vyrauja XX a. pradios ir vidurio statyba;
nelabai aukti (3-5 aukt) namai;
daug pastat, kuriuos reikia remontuoti arba renovuoti;
anktos gatvs, sudtinga pasistatyti automobilius.
Naujos gyvenamosios zonos:
daniausiai idstytos atokiau nuo centro, miesto
periferijoje;

A 3 . 2 . 4 Bdinga v i d i n (senesn) angliko


miesto g y v e n a m o j i zona

palyginti pigi em;


erdviau ustatyta, daug laisv plot, alumos;
turtingesnius rajonus sudaro 1-2 aukt privats namai:
neturtingesni gyventojai sikr daugiaauki
tipini nam rajonuose.
Priemiesio zona:
toli nuo miesto centro, pigesn em;
vyrauja moderns privats namai;

3 . 2 . 5 Bdingi naujos gyvenamosios

zonos namai

kai kur ilik tikr kaim, kaimika aplinka - daug alumos, varus oras, nra triukmo (dl to i zona dar vadinama alija juosta);

alia magistrali pastatyta didiuli prekybos centr.

Miest tipai ne Europoje


Nepaisant kultrini skirtum, visuotins globalizacijos
laikais miestams visame pasaulyje kyla i esms toki
pai iki (ekonomini,
socialini, aplinkos taros,
itekli naudojimo ir kt.).

Vykstant urbanizacijai, visame pasaulyje kurta miest, kurie dydiu, iplanavimo pobdiu, funkcini zon idstymu gerokai skiriasi vieni nuo kit. Geografai
ir kiti specialistai, miestams palyginti naudodami specifinius j raidos veiksnius,
pagal kai kuriuos miestovaizdio elementus, vyraujanias aktualias problemas
skirsto miestus tam tikrus tipus.
Europos ir Artimj Ryt, iaurs ir Lotyn Amerikos, Ryt Azijos bei Afrikos
miestams bdingas savitas kultrinis braias. Kiekvienos kultros srities miestas
turi savo specifik, kuri formavosi vairiomis istorinmis epochomis. Miest vaizdui ir j funkcinms zonoms didiul poveik padar pastarojo imtmeio visuomens pokyiai.

Angloamerikietiki miestai
Jiems skiriami JAV ir Kanados miestai, taiau
is miesto tipas bdingas ir daugeliui Australijos
miest. Visi jie palyginti nauji, nes dauguma kurti
XVIII-XIX a., o Europoje didioji dalis miest atsirado dar viduramiais. Tai ypa skatino nauj teritorij sisavinimas, geleinkeli tiesimas.
Angloamerikietiki miestai, kitaip nei daugelis Lotyn Amerikos miest, neturi priekolonijini laik palikimo. Juose nra ir kai kuri Europos
miestams bding element: senamiesio, centrins turgaus aikts, miesto sien, pilies ar tvirtovs. i miest plan paprastai sudaro skersai ir
iilgai susikertani gatvi tinklas. Tok vienodum i dalies lm kadastrini matavim sistema (ems naudmen kartografavimas), kuri buvo
naudojama apgyvendinant emyn.

Miesto pjvyje skiriamas nedidelis plotas, apimantis CVR, ir greta jo esantis Downtown.
I

ioje miesto dalyje telkiamas verslas, prabangos


preki parduotuvs. Dang remiantys dangoraiiai
ia kitados ikilo ne tiek dl ems stygiaus, kiek
dl noro sukurti k nors iskirtina.

Tolstant nuo centro, pastatai emja ir pereina gyvenamj nam zon. Tai bene judriausia miesto
zona, j kerta plaios gatvs ir greitkeliai. Bendras
bruoas - daug apgailtinos bkls pastat, kurie
atspindi vargingiau gyvenani amerikiei padt.

Didesnes pajamas gaunantys mons paprastai kuriasi priemiesiuose. Labai danai privai gyvenamj nam zonos bna netoli autostrad, tad
priemiesi gyventojams daug lengviau susisiekti su miesto centru.

Iskirtinis i miest poymis - socialin ir kultrin diferenciacija. ia gyvenantys mons pagal


pajamas, priklausym etninei grupei ar amiaus
kategorijai paprastai telkiasi kompaktikai gyvenamas miesto zonas.

centrinis verslo rajonas (CVR)

j Downtown

automobili stovjimo aiktels


pereinamoji zona
(lnynai, getai, maumos)
] priemiesiai
renovuotos miesto dalys

(^Ji apartament kompleksai


IM

pramons parkai

udarieji kvartalai
; socialiniai bstai
biur parkai,
mokslo tyrim centrai

**

pltros kryptys
pakrai miestai
auktj technologij koridoriai

miesto riba
priemiesiai

pereinamoji zona

miesto r
Downtown,

CVR

^ H
ftft
!pereinamoji zona

priemiesiai

Ryt islamo miest


struktra
iaurs Afrikoje, nemaoje dalyje Azijos miestai
buvo kurti prie tkstanius met. Viduramiais j
augimui didiuls takos padar islamo religija. Senovs paveldas ypa juntamas
senamiesiuose (medinoje),
kuriems bdinga:

didioji meet

__ didysis turgus (souk, bazar)


gyvenamieji bstai
I

miesto tvirtov (kasbah)

^ musulmon kapins
krikioni kapins
antrinis centras su meete,
I vietos turgumi,
vieja pirtimi, kt.
miesto siena
taisyklos, degalins,
garaai
prekybos ir verslo kvartaI lai su vakarietik preki
pasila

didioji meet kaip dvasinis ir visuomeninis centras;

miesto sienos, pilis (kasbah) arba rmai - buvs politinis centras;

turgus (arab. - souk; pers. - bazar) prekybos, amat ir finans centras;

saugant moni privatum, pastatai be lang, su vidiniais kiemais;


plai gatvi, vedani miesto
vart link, bei aklagatvi sistema.

tautini ir religini maum (krikioni, yd) kvartalai;

XX a. daugelis Ryt islamo miest i esms pasikeit. Greta senamiesio europietik miest pavyzdiu susiformavo naujamiestis su tvarkingu gatvi tinklu, daugiaaukiais gyvenamaisiais ir biur pastatais, bankais,
prekybos centrais, viebuiais. Laikui bgant sueuropj Ryt islamo miestai iaugo dvipolius miestus su
moderniu CVR ir greta esania medina.

Lotyn Amerikos miest struktra


Miest kultra ir tradicijos Lotyn Amerikoje siekia priekolumbinius laikus. Bet dauguma dabartini io regiono miest buvo kurti kolonijiniais laikais, kai ispanai ir portugalai i
pagrind griov indn miestus ir j vietoje kr naujus. Kolonijiniais laikais statytiems miestams bdingi ie bruoai:

centrin aikt (PIaza Mayor). Jos kratuose stovjo


svarbiausi valstybins ir religins reikms pastatai (katedra, rotu, vyriausybs ir teismo pastatai), greta glaudsi kilmingj namai;

achmat lentos pavidalo gatvi idstymas, kur ispanai


taik kaip idealaus miesto model;

tolstant nuo centrins aikts, namai emja, o j ivaizda


prastja.

Pastarojo laikotarpio Lotyn Amerikos miest raidai bdingas nesustabdomas didjimas (gyventoj ir ploto) bei sustiprjusi ekonomikos poliarizacija formalj ir neformalj
sektorius. Miest struktroje akivaizdi rajon fragmentacija,
susijusi su nepaprastai didele socialine nelygybe. Skurdiausi
mons gyvena tarsi salose po miest pabirusiuose stichikai
ir nelegaliai ar pusiau legaliai rengtuose varguoli kvartaluose. Pasiturintys ir didesnes pajamas gaunantys mons
telkiasi vadinamuosiuose nuo visuomens aki paslptuose
condeminios. Visi Lotyn Amerikos miestai turi aib socialini ir ekonomini problem.

naujas

senasis CVR
naujieji CVR; prekybos ir laisvalaikio centrai
O

dangoraiiai ir saugomi apartamentai


vidurio miesto varguoli kvartalai (lnynai)
apleisti buv pasiturinij kvartalai
seni skurdi socialiniai bstai

m
o

legals ir pusiau legals lnynai


vid. ir em. gyv. sluoksnio kvartalai
vid. ir aukt. nei vid. gyv. sluoksnio kvartalai
auktesnio gyventoj sluoksnio kvartalai
pramons zonos (palei geleinkelius, greitkelius)
socialini bst kvartalai
migracijos vyraujanios kryptys
pigios statybos gyvenamieji bstai
nelegals miesto pakrai lnynai

Vilniaus miesto funkcins zonos


Sostinje gyvena apie 17% alies gyventoj. ia sikurusios svarbiausios valdios institucijos, yra auktj mokykl, daug kultros, pramons ir verslo objekt. Vilnius yra didiausias alyje transporto mazgas.
Miestas turi gana aik ir Europos miestams bding funkcini zon idstymo plan.
Senamiestis - vienas i didiausi Ryt Europoje urbanistini kompleks,
1994 m. trauktas UNESCO saugom paminkl sra. Senamiestyje daug
vairi konfesij religins paskirties pastat, gausu ilikusi skirting architektros stili (gotikos, renesanso, baroko, klasicizmo) pastat. Bdingas tankus ustatymas, labai brangi em. Daug kur ribojamas eismas, tai pamgta usienio
ir vietos turist traukos zona.
CVR (centrinis verslo rajonas) sikrs deiniajame Neries krante, bet i tikrj jam skiriama didesn teritorija. CVR Vilniuje, kaip ir daugelyje sostini, arti miesto centro. Naujos statybos daugiaaukiuose pastatuose kurta biur,
ia rengti pramatns butai. Strategikai patogioje vietoje reprezentatyvios,
moderniai rengtos patalpos vertinamos dl gero prieinamumo, solidios kaimynysts, automobili stovjimo puiki galimybi, tad tinka vietos ir usienio
verslininkams.
Pramons zonos, kurtos anksiausiai, yra Pamnkalnio gatvje arba Tauro
kalno papdje. Gana arti miesto centro - Naujamiestis, kur sovietmeiu vyko
intensyvi pramonin gamyba. iandien kai kuri buvusi gamykl patalpos pertvarkomos erdves, tinkamas meninink dirbtuvms ar butams rengti. iaurs
miestelis - didel miesto teritorija, buvusi sovietmeio karin zona, - gali bti
prilyginama pramoninei zonai. Dabar ia kuriami biurai, prekybos centrai, kyla
naujos statybos namai. Vakarinje miesto dalyje - nemaas Paneri rajonas su
didiulmis gamyklomis. Vilkpds teritorijoje yra net apie 700 moni.
Vidins (senesns) gyvenamosios zonos - ankstesns statybos kvartalai
arti miesto centro, kuriuose yra daugiaauki ir privai nam: tai vrynas,
Antakalnis. Bsto ir ems kainos ia vienos i aukiausi mieste.
Najos gyvenamosios zonos - palyginti naujos, suformuotos prie kelis
deimtmeius sovietmeiu (Lazdynai, Karoliniks, Viruliks) arba neseniai
idyg rajonai (Pilait, Nemis).
Kolektyvini sod zonos - bdingos buvusioms sovietmeio valstybms.
Iki iol gyventojai augina daroves, vaisius, randa prieglobst nuo miesto triukmo. Kolektyvini sod teritorijos (pvz., alij eer) pamau tampa privai
nam chaotikomis gyvenvietmis. Kitas sovietmeio palikimas - privai gara zonos. Metaliniai aprdij garaai iki iol puoia" ms miestus.
Priemiesio gyvenamieji rajonai - kuriasi ir auga atokiau nuo miesto, kaim teritorijose (pvz., Didioji Rie, Kairnai, Balsiai). Auganiose priemiesio
gyvenvietse danai nepakankamai ipltota ininerin infrastruktra (keliai,
kanalizacijos, gatvi apvietimas), paslaugos (trksta vaik dareli, mokykl
ar parduotuvi).

V i l n i u s - g a n a retai apgyventas miestas. Vilniuje 1 ha gyvena vidutinikai 48 mons. Specialist teigimu, jeigu 1 ha
gyvena maiau nei 30 moni, neapsimoka tiesti nei ininerini tinkl, nei kurti socialins, transporto infrastruktros gyventojai tiesiog nepajgs u visa tai sumokti.
Pagal Vilniaus teritorij mieste galt gyventi dvigubai, o Kaune - 1,4 karto daugiau gyventoj, nei gyvena iuo
metu. Realiai t teritorij, kuri vardyta kaip urbanizuojama, telpa daugiau nei 1 mln. gyventoj. Tai bt normalus, pagal europinius standartus sutvarkytas miestas. Dl dabartini demografini tendencij negalime pasiekti toki rodikli.
Miesto struktr padrikumas yra esmin Lietuvos problema, pavyzdiui, vilniei ilaidos automobili degalams
skaiiuojant vienam gyventojui jau lenkia europiei ilaidas.
Analogika situacija ir dl infrastruktros, tad ms vanduo, elektra, iluma yra tokie brangs, nes tinkl ilgis skaiiuojant vienam gyventojui jau yra virijs Europos vidutinius dydius.
Turint didiul vidini teritorij rezerv, bgti ior ekonomine prasme neracionalu. Tai daniau daroma i spekuliatyvi paskat, nes ems yra supirktos ir naudinga pltoti tas teritorijas. iuo metu toks padrikumas neatitinka demografini tendencij ir ekonomins padties, skatina neracional itekli naudojim, didina infrastruktros snaudas.

Aviieniai

VISORIAI

SANTARIKS

BAJORAI

TARAND

STAVIKS
VERKIAI

PAVILIONYS

JERUZAL

TURNIKS

Gineitiks
FABIJONIKS

VALAKUPIAI

JUSTINIKS

Buivydiks

AUKTAGIRIS

BALTUPIAI

PAILAIIAI

Zujunai

PYLIMLIAI

EKIN

IRMNAI

VIRULIKS
PILAIT

ANTAKALNIS

NIPIKS
VRYNAS
KAROLINIKS
SENAMIESTIS
NAUJAMIESTIS

LAZDYNAI

MARKUIAI
GARINAI

LAZDYNLIAI

VILKPD

NAUJININKAI

PAVILNYS

LIEPKALNI!

RIOVONYS
EMIEJI
PANERIAI

IRTIMAI

pramons zonos

senamiestis

vidins (senesns)
gyvenamosios zonos

centrinis verslo rajonas

Supaprastinta

Vilniaus

miesto

funkcini

naujos gyvenamosios zonos


zon

kartoschema

priemiesio gyvenamieji rajonai ir


kolektyvini sod zonos
aliosios zonos ir
maai ustatytos teritorijos

3.3 Urbanizacija

X kaimas

Prie 200 met tik 3% monijos gyveno miestuose. Prasidjus pramons perversmui, Europoje, vliau ir kituose pasaulio regionuose miestai m spariai augti.
Didjant darbo jgos poreikiui fabrikuose, kylant gyvenimo lygiui, moni migracija i kaim vis augo. XX a. viduryje miestuose jau gyveno ketvirtadalis, o dabar - apie pus ems gyventoj.

Urbanizacijos svoka
X kaimas
X kaimas
3.3.1 Urbanizacijos
procesas

3 . 3 . 2 Urbanizacijos lygis ir
jos kaita pasaulio regionuose

Urbanizacija - procesas, pasireikiantis miest gyventoj dalies didjimu ir


miestiko gyvenimo bdo plitimu. alies urbanizacijos lygis rodo, kiek miesto
gyventoj (%) eina j bendr alies gyventoj skaii. vairiose pasaulio alyse jis
labai skiriasi (3.3.4, 3.3.5). Pagal rodikl alis galima suskirstyti tris grupes:

auktos urbanizacijos alys - urbanizacijos lygis didesnis nei 70%;

vidutins urbanizacijos alys - urbanizacijos lygis 40-70%;

emos urbanizacijos alys - urbanizacijos lygis maesnis nei 40%.

Urbanizacijos aspektai

2007 m.

iam reikiniui bdingi vairs procesai:

moni migracija i kaim miestus - tai pagrindin miestiei


santykinio daugjimo prieastis.

Miest plot didjimas - smarkiai plsdamiesi miestai pasiglemia gretimus kaimus, kurie virsta iaugusio miesto rajonais.
Dalis kaim augdami ir plsdamiesi virsta miestais.

67%
2050 m.

g0o/0

Nauj miest krimasis.

89%

Gyventoj telkimasis dideliuose miestuose - juos mons migruoja ne tik i kaim, bet ir i ma miest.
moni, dirbani ems kyje, majimas, persiorientavimas
kitas profesijas.

66%

Miestikos gyvensenos plitimas kaimuose.

mlrd.
4,5

isivysiusios alys
besivystanios alys

kaim gyventoj, mln.

> pasaulis

Miest gyventoj, mln.:


I

Afrikoje

iaurs Amerikoje
Piet Amerikoje

Europoje
Azijoje
Australijoje ir Okeanijoje

1950

1960

1970

1980

1990

2000

2010

2020 m.

. 3.3.3 Miest gyventoj skaiius isivysiusiose ir besivystaniose alyse

Urbanizacijos lygis,%:
per 75
I

50-75
25-50

I iki 25

A 3 . 3 . 4 Urbanizacijos lygis
pasaulio valstybse 1950 m.

2010 m,

Urbanizacijos lygis,%:
per 85
I

I 71-85
51-70

31-50
iki 30

3 . 3 . 5 Urbanizacijos lygis
pasaulio valstybse 2010 m.

Urbanizacijos raida pasaulio regionuose


Pasaulio region urbanizacijos lygis ir dabartiniai jos tempai labai skiriasi:

per 115 met

3 . 3 . 6 Urbanizacijos raida isivysiusiose alyse

Ekonomikai stipriems regionams - Europai, iaurs


Amerikai ir Australijai - bdingas auktas urbanizacijos
lygis. ia ji prasidjo anksiausiai, bet pastaraisiais deimtmeiais tempai sultjo. Kai kuriose Europos alyse
miestiei skaiius net pradjo mati.

Ekonomikai silpniausi region (Usahars Afrikos,


Piet bei Pietryi Azijos) urbanizacijos lygis yra emiausias - kai kuriose alyse nesiekia net 20%. iuose
regionuose urbanizacija prasidjo tik prie kelis deimtmeius, bet paskutiniu metu miestai ia auga itin spariai. Prognozuojama, kad po 20-30 met i valstybi
miestuose gyvens daugiau kaip pus vis gyventoj.

Pastaraisiais deimtmeiais didiausi urbanizacijos tempai pasaulyje buvo Lotyn Amerikoje, kuri priklauso besivystantiems pasaulio regionams. Ypa spariai miestai
augo Piet Amerikoje - dabar pagal vidutin urbanizacijos lyg (80%) is emynas aplenk net Europ.

3.4 Miest santalkos


Aglomeracijos
Vienas i svarbiausi urbanizacijos padarini - didiuls aglomeracijos
ir j pltra. Aglomeracija - vientisa urbanistin teritorija, kuri sudaro
susiliej miestai (3.4.1).

Dauguma aglomeracij yra didmiesiai, kurie per pastaruosius deimtmeius smarkiai iaugo ir pasiglem gretimus miestus bei
kaimus. Dabar tai sudtingi teritoriniai dariniai (3.4.2 a). Beveik kiekvienas pasaulio didmiestis (Londonas, Paryius, Pekinas, Niujorkas, Meksikas) sudaro aglomeracij.

Kitas aglomeracijos tipas - susiliej du arba keli dideli miestai. Tokia aglomeracija vadinama konurbacija (3.4.2 b). Bdingi pavyzdiai yra Rro ir Reino-Maino konurbacijos Vokietijoje, Vakar
Jorkyras Anglijoje, Auktutin Silezija Lenkijoje, Osakos-KiotoKobs konurbacijos - Japonijoje.

Aglomeracijoms bdingi ie svarbiausi bruoai:


aglomeracijos dalys (centrinis miestas, priemiesiai) pavaldios
savo teritoriniams administraciniams vienetams, bendr valdymo struktr paprastai nebna;

A 3 . 4 . 1 Aglomeracijos
susidarymas

masin vytuoklin migracija i priemiesi j centrin miest


dirbti, mokytis, pramogauti;
geras priemiesi transporto susisiekimas su centru - yra transporto koridori, kuriais danai kursuoja metro, elektriniai traukiniai ir autobusai. Paprastai i aglomeracijos pakraio centr
galima nusigauti per 1-1,5 valandos;
didesnis gyventoj tankumas palei transporto koridori.

3 . 4 . 2 Aglomeracijos (a) ir konurbacijos (b) schemos

Kitaip nei miestas, aglomeracija neturi grietai apibrt rib, todl


jos plotas yra slygikas. vairi organizacij ir specialist nuomon
dl vienos ar kitos aglomeracijos rib danai labai skiriasi. Ne visai
aikus ir gyventoj skaiius. Dl to vairiuose statistikos altiniuose
pateikiamas skirtingas aglomeracij gyventoj skaiius.

Aglomeracij ir j pagrindini miest gyventoj skaiius kartais


skiriasi kelis kartus. Danai btent aglomeracija ir yra faktinis miestas, oficialios jo ribos apima tik istorin dal. Pavyzdiui, oficialiai Paryiaus gyventoj skaiius yra 2,2 mln. moni, o Didiojo
Paryiaus (aglomeracijos) - apie 10 mln. Briselio oficialus gyventoj skaiius tesiekia 144 tkst., bet i tikrj mieste gyvena daugiau
kaip 1 mln. moni.

Didiuls aglomeracijos (turinios per 10 mln. gyventoj) vadinamos megamistais. Pagal gyventoj skaii jie lenkia daugel pasaulio ali (Lietuv - kelis kartus). Atstumas nuo vieno megamiesto
pakraio iki kito neretai didesnis nei 100 km! Milinikas i miest dydis kelia nemaai problem ( i 92 psl.).

Los Andelas

Pekinas ^ u l a s ^ j o k i j a s
Tiandzinai
anhajus''

, ^Delis
O'ais
^n
^Daka
Mechikai

MumbajF

Kolkata

VfO

Gyventoj
skaiius, mln

Rio di aneiru

Sau Paulu
Buenos Airs
Tokijas
D - Delis
D. - Dakarta
K. - Kairas
.
T
T o k 'J|
M.-Manila
P.-Pekinas
O. - Osaka
. - anhajus

3.4.3 Didiausios
pasaulio aglomeracijos
2010 m.

OMechikas Mumbajus

Mumbajus

Mechikas

^Niujorkas

15
Niujorkas

3 . 4 . 4 Didij pasaulio miest


augimas ir gausjimas

10
1950

San Paulu
O

Tokijas

20

Niujorkas

Lagosas

San Paulu

Delis
O

OO
Manila

Daka1l

Dakarta

Pekinas

Buenos^
Niujorkas
Los A n d e l a s - Airs y :
O
Kairas
,
. j . ,
BuenosLagosas
.
Los Andzelas A j r s
Ko|okta
Stambulas^ QKaracis

DakaJ

D
a k iD*0.
anhaius
Mechikas
o
^
X
l
K.aracis^
arais
.Rio
d
P TiandzinasO
aneiru
Ci
w
San Paulu
Zaneiru H a i d a r a b a d a s ^
O KK O
1975

2000

'

2015 m. Bankokas

Megalopoliai
iuo metu pasaulyje yra bene 25 megamiestai. Dauguma j
Azijoje. Didiausiame
pasaulio megamieste - Tokijuje - gyvena
per 30 mln. moni!
Skirtingi statistikos altiniai nurodo Seul,
Del, Gvangdou (Kinija) arba Dakart kaip
antr pagal gyventoj skaii megamiest
pasaulyje.

iuolaikiniame pasaulyje yra dar didesni u aglomeracijas urbanistini teritorij. Kai


kuriuose itin tankiai gyvenamuose regionuose aglomeracijos priartjo viena prie kitos,
o atstumai paioje aglomeracijoje ir tarp gretim jungini tampa panas. Tokia aglomeracij santalka yra megalopolis. Megalopoliams skiriama:

Tokaido juosta Japonijoje, besitsianti visu pietiniu Honiu salos pakrants ruou
(traukia ir Kiuiu salos iaurin pakrant). Tai pasaulyje didiausias megalopolis,
jame gyvena apie 80 mln. moni (madaug 2/3 vis Japonijos gyventoj).

Jangdzs ups delta Kinijoje (nuo anhajaus iki Nankino) su 50 mln. gyventoj.

Bosvao (nuo Bostono iki Vaingtono, 3.4.5) ir Didij eer megalopoliai


Jungtinse Amerikos Valstijose (kiekviename gyvena apie 50 mln. moni).

Europoje skiriami du megalopoliai - Reino (traukiantis Olandijos, Belgijos ir


Vokietijos aglomeracijas palei Rein) ir Anglijos (miest ir aglomeracij ruoas nuo
Londono iki Liverpulio). Kiekviename i j gyvena apie 30-35 mln. moni.

Globalieji miestai
Reikmingus pasaulio miestus paskutiniu metu pradta vadinti globaliaisiais
miestais (Global cities). Globaliuoju vadinamas toks miestas, kuris itin svarbus
pasaulio ekonomikos sistemoje. Tokie miestai daro didel politin, ekonomin ir
kultrin tak pasaulio regionams ar net visam pasauliui.

Bostonas

mesteris

Vordesteri

Megamiesto ir globaliojo miesto svokos skiriasi. Pirmasis apibdinamas remiantis tik gyventoj skaiiumi, antrasis - daugeliu kriterij. Kai kurie svarbs globalieji miestai (pvz., Ciurichas) nra labai dideli.

Globaliesiems miestams skirti pasitelkiama vairi (demografini, politini,


ekonomini ir transporto) kriterij:

,Spnngfild'

Vaterburis
NiuHr

miesto (aglomeracijos) gyventoj skaiius;


usieniei skaiius mieste;
Niujorkas

svarbi tarptautini organizacij bstini skaiius;


dideli tarptautini moni bstini skaiius;

Trentoi

dideli bank bstini skaiius;

!Filadelfija

Alentaunas-

miesto (aglomeracijos) bendrasis vidaus produktas (BVP) JAV doleriais;


Vilmingto'nal

pasaulio arba regionins reikms biros veikla mieste;


milijardieri, gyvenani mieste, skaiius;
Baltimore

metropoliteno ilgis ir perveam keleivi skaiius;


tarptautinio oro uosto aptarnaujam keleivi skaiius.

,Vaingtonas

3.4.5 Bosvao
megalopolis, JAV

Pagal svarb globalieji miestai skirstomi kategorijas. Svarbiausi (pirmos keturios kategorijos) dar vadinami alfa miestais:
pirmajai kategorijai skiriami tik Niujorkas ir Londonas. Btent jie laikomi
svarbiausiais pasaulio miestais;
labai svarbiais globaliaisiais miestais (antra kategorija) iuo metu laikomi Paryius, Milanas, Tokijas, Honkongas, Pekinas, anhajus, Singapras,
Sidnis.
Globaliuosius miestus sieja glauds ekonominiai ryiai (3.4.6).

' 3.4.6 Globalij miest sistema

EUROPA

AZIJA
Pekinas^
Dubajus

Seu|as

Tokijas

anhajj

Stokholmas
jjskva
Londonas i ^zAmsteL
oterdamas
SIAURS AMERIKA
Briuselis
Frankfurtas
ikaga
Torontas
Paryzi
Viena
San Fransiskas
Ciurichas
Niujorkas Madj/das"
Ijustonas
Milanas
Los Andel;
lajlgiis
Mechikas

inkokas

rakasas

Mumbajus Kvala ^ S i n g a p r a s
Lumpras

Rio di aneiru
San Paulu
Buenos Airs

AUSTRALIJA

PIET AMERIKA

Johanesburgas

AFRIKA

3.5 Urbanizacija isivysiusiose alyse


Europoje ir iaurs Amerikoje intensyvi urbanizacija vyko nuo XIX a. vidurio iki
XX a. 9 deimtmeio, kai ia buvo spariai pltojama pramon, o ems kio vaidmuo dl iaugusio produktyvumo majo. ios prieastys lm masin migracij
i kaim miestus. Jau 1950 m. Europoje ir iaurs Amerikoje miestieiai sudar
didesn gyventoj dal nei kaimieiai.

X kaimas

X kaimas
priemiestis
bsimoji miesto riba

3.5.1 Suburbanizacijos
proceso schema

Pastaraisiais deimtmeiais urbanizacijos pobdis isivysiusiose pasaulio alyse


i esms pasikeit. Miest augimas sultjo, vietomis net sustojo. Irykjo suburbanizacijos ir kontrurbanizacijos reikini. Kartu vyksta ir kaim urbanizacija.

Suburbanizacija
Suburbanizacija - procesas, reikiantis gyventoj, pramons ir dalies paslaug persiklim i miesto centro priemiesius ar umiest. Jis prasidjo
XX a. viduryje Jungtinse Amrikos Valstijose, vliau paplito ir kitose turtingose alyse. Suburbanizacijai bdingi tokie pagrindiniai bruoai:

JAV didmiesiuose viena i


pagrindini suburbanizacijos
prieasi buvo vadinamasis baltj pabgimas". Didjantis nusikalstamumas,
rasins segregacijos panaikinimas mokyklose vert daugel baltj persikelti
priemiesius, o miest centruose apsigyveno daugiausia juodaodiai ir imigrantai.

Baltj pabgimas"
priemiesius

Maja gyventoj centrinje miesto dalyje. Vidutines ir didesnes pajamas


gaunantys mons keliasi gyventi pakraius. Centre lieka daugiausia maas
pajamas gaunantys mons ir bedarbiai. Tokios gyventoj migracijos prieastys
yra:
didelis triukmas ir utertas oras stumia gyventojus i miesto centro;
alioji aplinka ir varesnis oras vilioja mones priemiesius;
ems kainos miesto pakratyje yra maesns nei centre, tad vidutines pajamas gaunantys mons ia gali sigyti nuosav nam.

Pramons mons ikeliamos i miesto centro priemiesius. Tai daniausiai


vyksta atnaujinant ir modernizuojant senas pramons mones ( i ) .

Dideli prekybos centr atsiranda priemiesi zonoje.

WMtrtS

LiVE IM CiTiES

WM'TES FLEE CiTlEl


70 WBuRBS.

MINORITIES NVOVE
IMTO C l T l t J

( T ) Baltieji" gyvena miestuose.


Civilizacijos didyb!
f 2 J Maumos persikelia miestus.
Sveiki! Sudie!
( T ) Baltieji bga priemiesius.
ia geriau!
( ) Baltieji keliasi antr
priemiesi ied.
Miestai imir,
o ia dar galima gyventi.
@

Maumos keliasi pirmj


priemiesi ied.
ia geriau, tikiuosi!

( j T ) Baltieji grta miestus.


Tai suveik!

3 . 5 . 2 Baltj pabgimas"
priemiesius

WMlTC5 MovE INTO


SECONO-R1M6 $UBuWS_

HiNomet

move

into

PlRST-BlMb iwBVRBS.

VWiTES '"vovf BKCK


II4TO

CiTlEi.

Neigiami suburbanizacijos padariniai

A 3.5.3 Automobili gausa yra viena i


opiausi iuolaikini miest problem

Nemaai priemiesi gyventoj kasdien vaiuoja miesto


centr dirbti, taip pat reguliariai vyksta apsipirkti, pramogauti. Dl tokios vytuoklins migracijos transporto srautai tarp miesto centro ir priemiesi labai intensyvs, didja
oro tara, susidaro milinikos ir beveik kasdiens transporto spstys. i problem i dalies sprendia elektrini
traukini ir metro linij pltimas aglomeracijoje.

Aglomeracijos pakrai miesteli gyventojai danai


prieinasi nauj gyvenamj nam statybai gyvenvietje. Toks protestas anglikai kalbaniose alyse vadinamas
NIMBY (Not In Mij Back Yard, liet. - Tik ne mano kieme"). Vietos gyventojai bgtauja, kad naujos statybos sudrums ram miestelio gyvenim, sudarkys kratovaizd,
padaugs automobili (kartu ir oro tara), o naujakuriai nepritaps prie senbuvi.

Perklus produkcijos gamyb i miesto centrini dali pakraius, didja taros poveikis aplinkai. Dl to priemiesi
gyventojai labai nepatenkinti ir prieinasi pramons moni
statybai netoli j gyvenamj kvartal.

Dl priemiesi pltimosi nyksta gamtiniai kratovaizdiai,


aplinka tampa ne tokia rami ir patraukli.

Miest centr problemos ir renovacija


Dl suburbanizacijos daugelyje pramonini JAV ir Europos didmiesi XX a. antrojoje pusje prasidjo vidini miest rajon nuosmukis. Po dideli investicij j renovacij gyvenimo
aplinka ten pastebimai pagerjo.
Didmiesi vidini rajon problemos:

3.5.4 Apleistas namas Vilniaus senamiesio


Gaono gatvje

daug sen, danai prastos bkls nam;

nema plot apima jau udarytos XIX a.-XX a. pradioje


pastatytos ir moraliai pasenusios gamyklos bei fabrikai;

transporto spstys automobiliams nepritaikytuose rajonuose;

smarkiai utertas oras ir triukmas;

buitini atliek surinkimas ir iveimas;

didesnis nusikalstamumas.

Miest centrini dali nuosmukis ypa irykjo JAV didmiesiuose po baltj pabgimo". Daugelis centrini rajon virto
juodaodi getais", kuriuose vyravo skurdas, buvo apstu apleist nam ir didelis nusikalstamumas. Pavyzdiui, oficialiame
Detroite gyventoj skaiius dl suburbanizacijos sumajo nuo
1,85 mln. 1950 m. iki 700 tkst. 2010 m. Tuo pat metu Detroito
aglomeracija iaugo nuo 3,2 iki 4,3 mln.
Kai kurie JAV didmiesi kriziniai rajonai i esms atnaujinti:
3.5.5 Londone buvusios gamyklos vietoje
rengti gyvenamieji Ioftai

didioji dalis gyventoj (daugiausia juodaodiai ir kiti spalvotieji) buvo skatinami, o kartais veriami keltis atokiau
nuo centro;

smarkiai aptriu namai nugriauti (vietoj j pastatyta nauj), daugelis


pastat suremontuoti ir renovuoti;

dalis udaryt moni patalp pritaikytos gyventi - rengti vadinamieji loftai. Juos ypa pamgo menininkai;

didesns udarytos mons virto iuolaikiniais prekybos ir pramog


centrais;

atnaujintus rajonus gro daug baltj i priemiesi.

Panaiai kriziniai rajonai renovuoti ir Europos didmiesiuose. Tai ypa skmingai vyko Londono dok rajone, Manesteryje, Rro pramoniniuose
miestuose (Esene, Duisburge).

Kontrurbanizacija
Kontrurbanizacija - procesas, reikiantis gyventoj klimsi i miest
kaimus, taip pat i didmiesi maus miestus (3.5.6). iam procesui paplisti turtingose Europos alyse turi takos tokie veiksniai:

Atsiranda prieasi, dl kuri nebtina gyventi dideliame mieste:


patobulinta iuolaikin transporto sistema gerokai palengvina susisiekim tarp gyvenviei;
interneto pltra padeda bendrauti ir skleisti informacij tarp viena
nuo kitos nutolusi vietovi;
daugja specialybi ir darb, kuriuos galima dirbti nuotoliniu
bdu;
atsiranda galimybi mokytis ir gyti isimokslinim nuotoliniu
bdu.

A 3 . 5 . 6 Suburbanizacijos (a) ir
kontrurbanizacijos (b) palyginimas

Transporto ir ekologins didmiesio problemos.

ems ir bsto kainos kaime arba maame mieste gerokai maesns


nei didmiestyje.

Kaim urbanizacija
Isivysiusiose alyse urbanizacija vyksta ir kaimuose. Tai reikia miestiko gyvenimo bdo plitim iose gyvenvietse.

. 3 . 5 . 7 Kaimo sodyba

Dabar kaim ir miest gyvenimo slygos daugelyje Europos ali labai supanajo. Pagal komfortikum kaim
namai niekuo nesiskiria nuo miest ir
priemiesi nam.

Daugelyje kaim labai sumajo moni, dirbani ems kyje.

Dabar daug kaim gyventoj dirba gretimame mieste ir kasdien darb vaiuoja automobiliu.

Miestiko gyvenimo bdo plitim kaimuose stiprina kontrurbanizacija. Dl


jos daugja kaim, kuriuose reikming
gyventoj dal sudaro buv miestieiai.

3.6 Lietuvos miestai ir kaimai


Gyvenviei tipai Lietuvoje
Lietuvoje statymais patvirtintos tokios Lietuvos gyvenviei kategorijos:
Nr.

Miestas

Gyv. sk.

Vilnius

542 932

Kaunas

336 912

Klaipda

177 812

iauliai

120 969

Panevys

109 028

Alytus

63 642

Marijampol

44 885

Maeikiai

38 819

Jonava

33172

10

Utena

31 139

3.6.1 Didiausi Lietuvos


miestai (oficialios ribos)

Itin maa gyvenviet (tik keli pastatai) vadinama vienkiemiu. Tai daniausiai atokiau esanti atskira kininko ar kaimo sodyba;

miestelis - gyvenviet, turinti nuo 500 iki 3000 gyventoj, kurioje daugiau kaip
pus dirbani moni darbuojasi pramons monse arba paslaug sferoje;

miestas - gyvenviet, turinti per 3000 gyventoj, kurioje daugiau kaip 2/3 dirbani moni darbuojasi pramons monse arba paslaug sferoje. Lietuvoj
i viso yra 103 miestai (2009 m.). Dauguma j mai. Didmiesiu alyje laikomas tas miestas, kuriame gyvena per 100 tkst. moni (3.6.1).

Urbanizacija Lietuvoje
Lietuva priskiriama prie vidutins urbanizacijos ali. Statistikos departamento
duomenimis, 2011 m. miestuose gyveno 66,9% vis gyventoj. 1989 m. is rodiklis siek 67,7%, o 1970 m. - vos 50% (3.6.2). Lietuv urbanizuota alimi galima
laikyti nuo XX a. 8 deimtmeio pradios.

Nuo 1989 m. miesto teisi


neteko arba j atsisak 8
Lietuvos miestai.

kaimas - gyvenviet, turinti maiau kaip 500 gyventoj, arba didesn gyvenviet, jeigu daugiau kaip pus dirbani moni darbuojasi ems kyje.

Sovietmeiu miest sistema, j idstymas, apgyvenimo mastai buvo reguliuojami siekiant tolygaus Lietuvos teritorinio apgyvenimo, darbo jgos panaudojimo, pramons moni idstymo.

Kad didt region centrai, soviet valdios pastangomis buvo stabdomas


Vilniaus ir Kauno miest augimas. Industrializuoti miestai augo, pramons
monse darbinta nemaai moni.

Siekiant miest gyventojus aprpinti bstais, buvo statomi daugiaaukiai


silikatini plyt ar monolitiniai vienas kit panas namai. Sparti ir danai nekokybika statyba suvienodino Lietuvs miestus.

Didiuosiuose miestuose kryptingai dygo mikrorajonai, kuriuose gyveno


10-12 tkst. moni, turjo btin paslaug sektori (mokykl, dareli,
prekybos centr, valgykl, restoran, laisvalaikio centr). Priemiesiuose
krsi kolektyviniai sodai.

3.6.2 Urbanizacijos kaita


Lietuvoje 1913-2011 m.

Greiiau augo miestai, kuriuose buvo pltojama pramon


(Jonava, Maeikiai, Kdainiai, Alytus, Marijampol), alia kuri
tiesiamos autostrados, geleinkeliai (Radvilikis). Miest vieojo transporto pltra atitiko sovietmeio miest pltros politik.
Pagal j Lietuvos miestai, turintys per 300 tkst. gyventoj, iki
iol turi ipltot troleibus transporto tinkl.

70%

1913 1940 1959 1970 1990 2011 m

Nepriklausomybs pradioje miesto gyventoj dalies sumajimui


takos turjo ems grinimas, kai nemaai gyventoj i miest klsi gyventi kaimo vietoves.

Lietuvoj vyksta suburbanizacijos proces. Didij miest priemiesiuose atsiranda nauj gyvenamj rajon. Priemiesi augimas susijs su komunikacijos priemoni pltra, bsto kain
miestuose augimu, siekimu gyventi ariau gamtos, varesnje, tylesnje, maiau utertoje aplinkoje.

Lietuvos miest problemos

Per pastaruosius metus dl depopuliacijos Lietuvoj gyventoj skaiius majo beveik visuose miestuose. Didij
miest - Vilniaus, Kauno ir Klaipdos - takos zonoje esantiems kaimams ar nedideliems miestams bdingas augimas.

Miest gyventoj skaiius ir toliau mas. Tiktina, tik vienintelis Vilnius pajgs ilaikyti stabil moni skaii.

Tyrimai rodo, jog apie 70% ma miesteli gyventoj ekonomikai neaktyvs, vyrauja didelis nedarbas, todl nemaai
darbingo amiaus moni, nematydami perspektyv, ivyko.

Su skubota miest pltra susij aib problem. Daugelyje


naujai susikrusi padrikai isimiusi priemiesi gyvenamj rajon nepakankamai ipltota ininerin ir socialin infrastruktra, nepakankamas vieojo transporto srautas,
dideli atstumai iki darbo ir mokslo staig, didesns ilaidos
transportui. Naujoji statyba danai neatitinka ES standart ir
primena skubot sovietmeio statybos kokyb.

Senstant sovietins statybos daugiaaukiams pastatams,


kyla aib j eksploatavimo problem, didels energijos snaudos. Norima juos renovuoti, taiau dl moni abejingumo bei valdios negebjimo renovacijos idja sunkiai skinasi
keli. Gali bti, kad ateityje teks iuos namus griauti, nes atnaujinti jau neapsimoks.

Iekoma bd gerinti gyvenimo kokyb miestuose. Nors tam


pasitelkiamos ES struktrini fond los, taiau daugeliu
atvej jos naudotos neefektyviai.

3.6.3 Sovietins statybos namas


Kelmje iki renovacijos ir po jos

iuolaikins urbanizacijos ypatumai Lietuvoje

sibgjus Nepriklausomybs metams, Lietuvoj nuosekliai auga pragyvenimo lygis. Ypa stipri ekonomin trauka Vilniaus miest, kuriame daugiau darbo viet, gerokai
auktesni atlyginimai, geresns karjeros galimybs. Bank
paskolos sukl statyb vaj, kuris ypa rykus Vilniuje ir
jo priemiesiuose. Pasikeit moni poreikiai ir prioritetai.
Priemiesi gyventojai turi miestieiams btinus patogumus,
laisvalaik leidia mieste. Tobuljanios technologijos maina
miesto ir kaimo atskirt.

Specialist teigimu, dezurbanizacija Lietuvoj neatitinka demografins padties. Gyventoj skaiius maja, bet ustatomi vis didesni ems plotai, naudojama daugiau energijos
ir kit gamtos itekli, auga infrastruktros ir paslaug poreikis, daugja automobili, didja tara, maja miest kompaktikumas.

A . 3.6.4 Vilniaus pakratyje paskubomis


pastatyti abejotinos kokybs gyvenamieji
namai

1939 m.

1990 m.

2011 m.

3.6.5 Lietuvos miest


gyventoj skaiiaus kaita

Ekologikas miestas
XlX . viduryje - XX . pradioje Vakar Europos miestuose pramons rajonai paprastai buvo statomi netoli centro.
Bgant laikui ir pleiantis miestams, anuomet klestintys rajonai atsidr miest viduryje. Dl kintani technologij,
poirio miest planavim, paslaug sektoriaus reikms augimo tokie rajonai su moraliai ir fizikai pasenusia infrastruktra tapo nata. Miest vadovams teko sprsti galvosk, k daryti su iais rajonais, kaip juos prikelti antrajam gyvenimui. Vienur problema buvo sprendiama kuriant viesias erdves, biur pastatus, rekreacijos zonas ar modernius
gyvenamuosius rajonus, kitur pasukta darniosios pltros keliu ir kurta ekologik kvartal ar itis ekologik rajon.
E k o l o g i k a s , arba d a r n u s i s , m i e s t a s - tai miestas, suprojektuotas atkreipiant
dmes galim tak aplinkai. Jame gyvena mons, siekiantys mainti energijos,
maisto ir vandens poreik, oro tar, mainantys CO 2 ir metano duj iskyrim bei
vandens tar.
Tokio kvartalo pavyzdi galima rasti vairiose pasaulio vietose, vienas i Hamarbi Sjostadas (vedijoje). is Stokholmo rajonas XX a. viduryje patyr tekstils pramons kriz, po kurios didioji dalis gyventoj isikl kitas jo vietas.
Miesto valdia, siekdama atgaivinti rajon, pertvarkydama j, pasuko aliuoju keliu
ir usibr iuos tikslus.
Energija: atsinaujinaniojo kuro, biodu ir perdirbt atliek ilum panaudoti
namams ildyti bei elektros energijai gaminti. Dabar nam kiai ildomi naudojant
i kanalizacijos igautas dujas (34%), i pdom buitini atliek surinktas dujas
(50%) ir biokur(16%). 900 but iame rajone maistui ruoti naudoja biodu virykles. Bioduos igaunamos i kanalizacijos. Apskaiiuota, kad kiekvienai eimai
pakanka tiek duj, kiek j iskiria
pai sunaudotas van-

Darnusis miestas gali visikai

apsirpinti

altini ir beveik

nepriklau-

syti nuo iorini tiekj. Taip


siekiama palikti kuo maesn
e k o l o g i n pdsak, mainti
klimato kait.
T r a n s p o r t a s : greit,
patog ir patraukl viej
transport derinti su automobili keitimusi

(car-sharing)

ir gerai rengtais dviratinink


takais. Taip siekiama mainti
privai automobili

ENERGIJA

naudojim.

duo (kanalizacija).
^ Hogdaleno
ilumin elektrin

energijos

itekliais i atsinaujinanij

biokuras

Hamarbio
katilin

dumblas

atsinaujinantieji
energijos altiniai

kompostas

Stodstado nuotek
valymo renginiai

Atliekos:
riuoti ir
tinkamai perdirbti
visas atliekas, pa-

sedimentacija

Hamarbio Sjo
eeras y

Malanerio eero
geriamojo vandens stotis

naudoti jas kaip energetin


kur arba antrines aliavas. Gyventojai
maisto ir buitines atliekas meta specialius konteinerius, i kuri jos
poemine pneumatine sistema patenka kaupimo rezervuarus. ia
susikaupianios bioduos tiekiamos atgal pastatus, o atliekos keliauja kompostavimo viet u miesto rib. Perdirbti tinkamos atliekos
popierius, plastikas, stiklas) renkamos atskirai, vliau perdirbamos ir
s j gaminami nauji gaminiai, kuriuos naudoja tie patys gyventojai.

V a n d u o ir
kanalizacija:
efektyviai naudoti vanden,
valyti panaudot vanden ir vl naudoti. I
greta esanio eero imamas vanduo ivalomas, kad bt galima gerti, o tada tiekiamas
butus. Panaudotas grinamas Baltijos
jr, taiau prie tai apsuka rat elektrinse.
Valymo renginiuose susikaups dumblas puiki tra laukams trti.

Masdaras - ateities miestas

Jungtiniuose Arab Emyratuose, greta sostins Abu Dabio, suplanuota statyti pirmj pasaulyje beatliek, CO 2 aplink neiskiriant, atsinaujinaniuosius energijos altinius naudojant miest.
Projekt gyvendinti pradta 2006 m., o miest pastatyti planuojama iki 2025 m. iam sumanymui gali prireikti per 20 mlrd.
JAV doleri. Bsimajame mieste jau pastatytas pirmasis pastatas - Masdaro mokslo ir technologij institutas. Greta jo artimiausiu metu ikils ne tik ekologik gyvenamj pastat, bet ir verslo
bei kit mokslo staig. ia sikurs Pasaulin atsinaujinaniosios
energijos agentra IRENA.
Vos 6 km2 ploto mieste gyvens apie 50 tkst. nuolatini gyventoj ir 60 tkst. darbuotoj, kurie miest pasieks Abu Dabio Light
rail geleinkeliu. Privai automobili eismas bus draudiamas.
Susisiekimui utikrinti jau projektuojama vieojo transporto sistema - PRT ( P e r s o n a l Rapid Transit). J sudarys io miesto poreikius atitinkantis transporto tinklas. Vains keturviets elektra
varomos transporto priemons, kuri infrastruktra bus ipltota
7 m po ems paviriumi. I viso numatyta rengti tank 150 PRT
stoi tinkl, jas idstyti taip, kad artimiausia bt ne toliau kaip
u 250 m.
Miest turt supti siena, kuri saugos gyventojus nuo kart
dykumos vj, o medi juosta - nuo smlio ir dulki. iaurin
siena suprojektuota taip, kad praleist vsesn iaurs vj. Atsivelgiant karto klimato ypatumus, Masdaro gatvs projektuojamos taip, jog nuo pastat atbrail ant krist elis. Parkuose ir
skveruose bus rengta vandens telkini orui vsinti. Pastat architektra ders su arabikuoju stiliumi, o statybai bus naudojamos
tik ekologikos technologijos. Taip siekiama kuo maiau paveikti
gamt.

Kompiuterinis

Masdaro

miesto

planas

Miesto pakratyje bus kurta lengvosios ir maisto pramons


moni, kurios pads aprpinti gyventojus maisto produktais, vairiais gaminiais. Tai irgi turt skatinti io miesto ekonomikos augim.
Elektrmiestui gamins u jo rib esanios sauls ir vjo energij
naudojanios elektrins. Bus taip pat pastatyta atliek perdirbimo
moni, pirmoji pasaulyje vandenilio jgain ir anglies dvideginio
kaupimo jgain. Veiks vandens glinimo mon, kurioje ketinama
ruoti ne tik geriamj, bet ir valyti au panaudot vanden.
Numatoma, kad Masdaras sunaudos 3/4 maiau energijos ir
2/3 maiau vandens nei paprastas miestas, o iukli ia turt
bti net 3/4 maiau.

Dan
specialist
suprojektuota
elektra
varoma
transporto
priemon, kuria
naudosis miesto gyventojai
ir
sveiai.
Automatikai
judanti kabina
talpins
iki 4 keleivi.

Masdaro miesto centrins


paros metu perspektyvinis

aikts
tamsiuoju
vaizdas

3.7 Urbanizacija besivystaniose alyse


Besivystaniuose pasaulio regionuose urbanizacija prasidjo gerokai vliau nei
isivysiusiuose - XX a. viduryje. iam procesui atsirasti ir intensyvti turjo takos dvi svarbiausios prieastys:

sparti pramons pltra miestuose;

demografinis sprogimas.

Urbanizacijos ypatumai skirtinguose regionuose


Urbanizacija vairiuose besivystaniuose pasaulio regionuose vyko nevienodai.

Urbanizacija Lotyn Amerikoje:

prasidjo ir sustiprjo anksiausiai i vis besivystanio pasaulio region.


Paangesnse alyse (Meksikoje, Brazilijoje, Argentinoje) ji spariai vyko
jau XX a. pradioje;

spariausius tempus urbanizacija pasiek 1960-1990 m., tada dideli Lotyn Amerikos miestai augo lyg ant mieli;

daugumai io regiono ali bdingas auktas urbanizacijos lygis, taiau


miest augimo tempai jau pradjo ltti.

Urbanizacija Afrikoje:
prasidjo vliausiai (3.7.1) - apie 1950 m. Usahars
Afrikos miestuose gyveno vos 10% gyventoj;

80%

1940

1985

2002

2015 m.

per 115 met


. 3 . 7 . 1 Urbanizacijos eiga besivystaniose alyse

Gyventoj skaiiaus
didjimas miestuose, %:
I

Per5
4-5
2-4
0,0-2
iki 0,0
nra duomen

Pasaulis 2,2%

3 . 7 . 2 Miest g y v e n t o j
skaiiaus didjimas per metus

pastaraisiais deimtmeiais miestai iame regione


augo spariausiai pasaulyje (3.7.2). Nemaai emyno dideli miest gyventoj skaiius padvigubja kas
10-15 met!

Usahars Afrika pagal vidutin urbanizacijos lyg


jau beveik pavijo Azij;

iaurs Afrikos urbanizacijos lygis gerokai auktesnis negu emyne u Saharos.

Piet Azijos alyse urbanizacijos lygis vienas i emiausi (15-30%).

Urbanizacijos prieastys ir padariniai


Visose besivystaniose alyse miestai auga daugiausia dl kaimo moni migracijos. Tos prieastys, kurios mones stumia i kaimo, yra stmiantieji veiksniai, o
tos, kurios tarsi magnetas traukia mietus, - traukiantieji veiksniai.
Traukiantieji veiksniai

Stmiantieji veiksniai
daug moni kaimuose neturi savo ems

manoma, kad mieste atsiras darbo viet

darbo stygius dl spartaus gyventoj skaiiaus augimo

viltis gauti didesnes pajamas

paprastai labai maos kaimiei pajamos

galimyb gyventi bste, turiniame elektr ir vandens

sunku gauti isimokslinim

lengviau gauti isimokslinim

prasta medicinin prieira

viltis susitaupyti pinig ir kada nors grti kaim

namai be elektros ir vandentiekio

mieste gausu vairi pramog

Vienas i svarbiausi ali urbanizacijos ypatum - spariausiai auga sostins


ir didiausi alies miestai. juos masikai migruojama ne tik i kaim, bet ir i
nedideli miest. Didieji traukia mones, nes ten sutelkta pramon ir vairios
paslaugos, vadinasi, turi bti daug darbo viet.

Per greitas dideli miest augimas besivystaniose alyse kartais vadinamas


netikra urbanizacija, arba pseudourbanizacija. Jos pagrindiniai bruoai yra:
miest gyventoj skaiiaus didjimas smarkiai lenkia darbo viet pasil.
Dl to daugelyje miest yra katastrofikas (50-70%) nedarbas;

spartus gyventoj augimas trukdo pltoti iuolaikinius poreikius atitinkani miest struktr (bstus, kelius, paslaug mones);

daugelis atvykli, nerasdami darbo, imasi elinio verslo, auga neformalaus sektoriaus dalis. Jame dirbantys mons nemoka mokesi, tad
labai sunku pltoti valstybs ekonomik.

Didmiesi problemos
Dl spartaus gyventoj skaiiaus didjimo besivystani ali didmiesiai patiria aib problem:

Per didelis gyventoj tankumas, ypa Afrikos ir Azijos miestuose.

Didelis nedarbas (bedarbi danai daugiau nei dirbani moni), kurio pagrindins prieastys ir padariniai yra: darbo viet gerokai maiau nei darbingo amiaus gyventoj; dauguma atvykli i kaim neturi miest profesijoms
reikalingos kvalifikacijos; tam, kad pragyvent, daugelis bedarbi imasi vairi veikl. Tai padeda igyventi dirbant bat valytojais, gatvs prekiautojais,
laikrai pardavjais, neformaliais gidais ir kt.

Transporto problemos: nuolatins spstys dl nepakankamai ipltotos keli infrastruktros. Daugelio Azijos ir Afrikos didmiesi gatvse dien
viepatauja tikras transporto chaosas; nepakankama vieojo transporto infrastruktra - piko valandomis autobusai ir traukiniai labai perpildyti; transporto problemas atrina spartus automobili skaiiaus augimas, pavyzdiui,
Dakartoje (Indonzija) j kasmet padaugja 15%.

Gyvenamj bst trkumas - daug moni gyvena lnynuose arba net gatvse (danas reikinys Indijos didmiesiuose). Lnynuose neretai glaudiasi dauguma ekonomikai silpn ali didmiesi gyventoj (3.7.4).

3.7.3 Gatvs prekeivis


Nairobyje, Kenija

Regionas

1990

2005 m.

Lot. Amerika

35

31

Piet Azija

64

57

Afrika

72

72

Pasaulis

31

31

3.7.4 Lnyn gyventoj


dalis pasaulio regionuose

Lnynai - opiausia neturting ali


didmiesi problema
Neturintys galimybi sigyti normali bst migrantai i
kaim apsigyvena primityviuose, sunarstytuose i kartono, faneros, metalo lakt, polietileno ir kit mediag bstuose. Plsdamiesi tokie bstai sudaro didiulius lnyn
rajonus (favelas) didmiesi pakraiuose, o kai kuriuose
miestuose (San Paulu, Rio di aneiru, Mumbajuje, Nairobyje) siterpia ir centrines dalis. Gyventi lnynuose nelengva, nes monms ia kyla itin dideli problem.

Dl laisvos ems stygiaus varguoli rajon danai


atsiranda lomose (potvyni pavojus), kalv laituose (nuoliau pavojus), prie greitkeli arba oro uost
(triukmas, utertas oras).

mons gyvena prastomis sanitarinmis slygomis:


namai daniausiai neturi vandentiekio, gatvse nepakanka vandens kolonli, vanduo jose danai prastos
kokybs; nra organizuoto iukli iveimo, atliekos
metamos ia pat prie nam kvartal, todl laipsnikai
susidaro iukli kalnai; dl prast sanitarini slyg didel rizika susirgti ukreiamosiomis ligomis.

Nekokybikas, danai nelegalus apsirpinimas elektra.

Prasta lietaus vandens drenao sistema, tad gatvse vietomis telko didiuliai klanai.

Labai didelis nusikalstamumas.

A 3.7.5 Roinos lnynas Rio di aneiru

A 3.7.6 Kiberos lnynas Nairobyje

Valstyb
Angola

Lnyn
gyv./mln.

Uimamas
miest
plotas, %

4,7

86,5

Bangledeas

25,2

70,8

Brazilija

45,5

29,0

adas

2,3

91,3

14,2

76,4

110,3

34,8

22,8

43,7

Kongo DR
Indija
Filipinai

Gyvenimo kokybs gerinimo paramos programa


Dauguma lnyn yra sikr stichikai, o toks ems naudojimas yra neteistas. {vairiuose pasaulio miestuose valdia ne kart mgino griauti nelegalius lnyn kvartalus, taiau daniausiai j vietoje vl imdavo kurtis
mons.

Atsivelgiant padties beviltikum, Lotyn Amerikos, Afrikos, Azijos ali vyriausybms teko susitaikyti, kad lnynai greitai neinyks,
ir reikia iekoti bd moni gyvenimo slygoms juose pagerinti.

vairiuose pasaulio miestuose lnyn gyventoj problemoms sprsti


savivaldybs mgina gyvendinti vadinamj pagalbos sau program.
Ji apima param vargingiems gyventojams, kurie imasi iniciatyvos savo
jgomis pagerinti turimus arba rengti naujus bstus.

Pagalbos sau programa apima bendradarbiavim su vietos valdia, kuri


gali teikti param, parpinti pigesni statybini mediag, vesti vandentiek, kanalizacij, elektr.

Didjant moni smoningumui ir atsakomybei u gyvenamj viet,


valdia savo pastangomis ir savanorik organizacij padedama stato
mokyklas, ligonines, laisvalaikio centrus.

Tuose lnynuose, kuri gyventojai buvo organizuoti, iniciatyvs, entuziastingi, gyvenimo slygos nuolat gerja.

A 3.7.7 Lnyn gyventoj dalis


kai kuriose alyse

INOME, MOKAME, GALIME


0

Raktiniai odiai ir svokos

^ T u r t u m t e inoti i svok reikm:

urbanizacija

konurbacija

favela

miesto funkcin zona

megamiestas

gyvenviei hierarchija

CVR

globalusis miestas

milijoninis miestas

pramons zona

megalopolis

Downtown

infrastruktra

kaim urbanizacija

vienkiemis

priemiestis

kontrurbanizacija

suburbanizacija

pseudourbanizacija

miesto emnaudos
modelis

aglomeracija

lnynas

Turtumte inoti, kuo skiriasi ios svokos

miesto ir kaimo tipo gyvenviet;

Berdeso ir Hoito miest emnaudos modelis;

CVR ir senamiestis;

urbanizacija ir pseudourbanizacija;

stumiantieji ir traukiantieji veiksniai;

aglomeracija ir megalopolis;
megamiestas ir globalusis miestas;
suburbanizacija ir kontrurbanizacija;
favela ir Downtown.

2) Esminiai teiginiai
^ - T u r t u m t e inoti, suprasti, vertinti arba apibdinti:
gyvenviei tipus, galimas j funkcijas;
gyvenviei hierarchijos priklausomyb nuo gyventoj skaiiaus ir paslaug vairovs;
isivysiusi ali miest centrinse dalyse vykstanius pokyius;
miest emnaudos modelius;
globalij miest reikm pasaulio mastu;
urbanizacijos keliamas problemas isivysiusiose ir besivystaniose alyse;
urbanizacijos eig Lietuvoje ir iuolaikini proces ypatumus;

ekologik miest, kaip darniojo vystymosi sampratos, reikalingum.

3) Praktiniai gdiai, informacijos altiniai


nagrinti administracinius emlapius ir nurodyti gyventoj skaii gyvenvietse;
lyginti skirtingus miest emnaudos modelius;
gebti atpainti ir vardyti miest funkcines zonas;
gebti schemikai pavaizduoti urbanizacijos, suburbanizacijos ir kontrurbanizacijos procesus;
parodyti politiniame emlapyje didiausius pasaulio miestus ir megalopolius;
nagrinti schemas, nuotraukas, lenteles, diagramas;
lyginti teminius emlapius;
naudoti interneto altinius statistikos paiekai.

3 skyrius G y v e r v - e - g e o g r = - ;

101

@ Geografiniaityrimai
1 . Pasirinkite 10 norim miest, naudokits internetu ir isiaikinkite, kokias funkcijas jie atlieka.
2 . Palyginkite Lietuvos, Latvijos ir Estijos didiuosius miestus: gyventoj skaii, geografin padt, funkcijas.
3 . Surenkite diskusij tarp skirting interes grupi, atstovaujani tam tikroms miesto funkcinms teritorijoms:
CVR, senamiesiui, pramons zonai, miegamiesiems mikrorajonams, priemiesi zonai.
Diskusijoje aptarkite vieojo ir individualaus transporto problemas, tar, prekybos centr pltr.
4 . Naudokits Google Earth programa, pasirinkite vien i vadovlyje minim konurbacij ir
parenkite j sudarani mietj idstymo, funkcij, kit ypatum pristatym.
5 . Parenkite plakat, pristatant isivysiusi ir besivystani miest problemas.
6 . Naudokits vairiais informacijos altiniais ir surinkite informacijos apie kur nors Lietuvos miest: krimo prieastis, funkcijas, gyventoj skaiiaus kait, lankytinus objektus, pramons mones ir j vaidmen miesto gyvenime,
vykdomus projektus.
7 . sivaizduokite, kad gyvenate (76 psl.) nuotraukoje matomoje kaimikoje vietovje.
Js giminaiiai gro kaim ir papasakojo apie miest, kuris pavaizduotas 3.2.2.
Paaikinkite, kodl js norite persikelti miest.
8 . Naudokits 3.7.5 ir 3.7.6 nuotraukomis. sivaizduokite, kad esate 16 met lnyno gyventojas.
Gimte ir vis laik gyvenote ia. jus kreipiasi urnalistas, kuris nori suinoti apie js namus, aplink, gyvenim,
k manote apie ateit, kokias velgiate lnyno teigiamas ir neigiamas puses. Uraykite savo mintis.

Klausimai ir uduotys
3.1 Gyvenviei vairov
1 . vardykite kriterijus, pagal kuriuos skiriami gyvenviei tipai.
2 . Nurodykite Lietuvos miestus, kurie atlieka pramons, religinio, turizmo, mokslo centro, kurorto funkcijas.
3 . K vadiname gyvenviei hierarchine sistema? Kodl vairiose alyse ji nevienoda?
4 . Pateikite Lietuvos gyvenviei ar miest pavyzdi, kurie turi monofunkcini ir polifunkcini bruo.
5 . Kodl miest gyventoj skaiius skirtinguose informacijos altiniuose gali gerokai skirtis?
6 . Kaip vadinamos aukiausio (A) ir emiausio (B) rango gyvenviets
Lietuvos gyvenviei hierarchinje sistemoje? Kokie j skiriamieji bruoai?

VV

>

3.2 Miest struktra


1 . Paaikinkite, kaip ir kodl laikui bgant susiformavo miest funkcins zonos.
2 . Palyginkite Hoito ir Berdeso miest emnaudos modelius. Kuojie panas ir kuo skiriasi?
3 . Nurodykite pagrindinius funkcini zon isidstym mieste lemianius veiksnius.
Pateikite kiekvieno i j pavyzdi.
4 . Kuo angloamerikietiko miesto struktra skiriasi nuo bdingo europietiko miesto struktros?
5 . Apibdinkite lnyn isidstym Lotyn Amerikos miest struktroje.
6 . Kodl Vilniuje ir Kaune vis daugiau pramog traukos centr i
senamiesi keliasi periferines miest sritis?
Koki trkum ir teigiam bruo velgiate?
7 . vardykite raidmis A - E paymtas miesto funkcines zonas.
Atsirinkite j pavadinimus: nauja gyvenamoji zona, CR V, priemiestis,
vielin gyvenamoji zona, pramons zona.

3.3 Urbanizacija
1.

Kokie procesai bdingi urbanizacijos reikiniui?

2.

Kuriame pasaulio regione urbanizacijos lygis dabar yra maiausias (3.3.2)? Kuo galima tai paaikinti?

3.

Panagrinkite urbanizacijos raid skirtinguose pasaulio regionuose. Kur is procesas pastaraisiais deimtmeiais
vyko spariausiai, o kur pastebimai sultjo? Paaikinkite kodl.

4.

Kuo ir kodl skiriasi ekonomikai ypa stipri valstybi - Jungtins Karalysts ir Japonijos - urbanizacijos raida (3.3.6)?

3.4 Miest santalkos


1.

Remkits kurio nors Lietuvos didmiesio pavyzdiu ir nurodykite esminius aglomeracijos bruous.

2.

Kaip nuo XX a. vidurio pasikeit didiausi pasaulio miest geografinis isidstymas?

3.

Kaip galima paaikinti, kad skirtinguose


altiniuose nurodomas miest gyventoj
skaiius neretai gerokai skiriasi?

4.

vardykite kriterijus, kuriais remiantis pasaulyje


imta skirti globaliuosius miestus.
Kuriame pasaulio regione j yra daugiausia?
Paaikinkite kodl.

5.

Kurie pirmajai ir antrajai kategorijai pagal


reikmingum skiriami globalieji miestai
pavaizduoti gretimoje kartoschemoje?

3.5 Urbanizacija isivysiusiose alyse


1.

Koki problem pasaulio didmiesiuose atsiranda dl suburbanizacijos?

2.

Koki problem kyla gyventojams, sikrusiems padrikose, atokiau nuo didij ms alies miest esaniose
gyvenvietse ar vienkiemiuose? Pasvarstykite, kaip reikt sprsti ias problemas.

3.

Paaikinkite, kodl Europoje vyrauja tendencija, kad vis daugiau kaimo vietovi gyventoj neturi nieko bendra su
ems kiu. Pasvarstykite, ar tokie gyventojai gali bti vadinami miestieiais.

4.

Dl koki prieasi Europos miest viduryje seniau statytos pramons mons udaromos arba
ikeliamos naujas teritorijas?

5.

Kaip galima paaikinti, kad daugelyje Europos miest ypa aktyviai renovuojami namai?

3.6 Lietuvos miestai ir kaimai


1 . Apibdinkite Lietuvos urbanizacijos ypatumus sovietmeiu. Kaip reikt vertinti to laikotarpio palikim dabar?
2.

Kokios tendencijos urbanizacijos procesams bdingos iuolaikinje Lietuvoje?

3.

Naudokits iniasklaidos praneimais ir vardykite esmines Lietuvos miest problemas.

4.

Kuris Lietuvos miestas galt pretenduoti globaliojo miesto kategorij?


Kokie miesto ypatumai galt suteikti j a m tok vertinim?

5.

Lietuvoje kur laik buvo gvildenama Vilniaus-Kauno dvipolio (dvimiesio) idja.


Pasvarstykite, kodl jos nepavyko gyvendinti.

3.7 Urbanizacija besivystaniose alyse


1.

Dl koki prieasi besivystanioms alims bdingi tokie sparts urbanizacijos tempai?

2.

Kokie stmiantieji ir traukiantieji urbanizacijos veiksniai vyrauja daugelyje besivystani ali?


Kurie i j bdingi ir isivysiusioms alims?

3.

Palyginkite didij miest problemas ekonomikai stipriose ir silpnose alyse. Kuo jos panaios ir kuo skiriasi?

4.

Kodl spariai auganiuose miestuose didja elinis verslas?

5.

Koki problem kyla lnyn gyventojams? Koki priemoni tenka imtis miest valdios institucijoms?

PASAULIO IR LIgTUVQS KIS

Perskait skyri turtumte:

inoti pasaulio kio struktr, atskir kio sektori vaidmen alies ekonomikoje;

skirti ir vertinti pagrindinius ekonomini sistem tipus;

vardyti svarbiausius kio struktr nusakanius rodiklius ir


pagal juos vertinti valstybi socialin ir ekonomin paang;

skirti pagrindinius visuomens ekonomins raidos etapus;

gebti apibdinti Lietuvos kio raidos ypatumus;

vertinti Lietuvos kio pltros galimybes;

skirti infrastruktros ris, vertinti j reikm iuolaikiniam pasaulio ir Lietuvos kiui;

inoti svarbiausius pasaulio ir Lietuvos transporto sistemos ypatumus;

inoti transporto ri ypatumus, j trkumus;

vertinti Lietuvos transporto ri pltros galimybes.


t

4.1 Pasaulio kio struktra


moni veiklos visuma, skirta poreikiams tenkinti, apibendrintai vadinama kiu. arba
ekonomika. Bet kuri gyvenamoji teritorija - miestas, sritis, alis, regionas - turi savo ki.
ali ir region kiai tarpusavyje glaudiai susij, o vis pasaulio valstybi kio visuma
vadinama pasaulio kiu. Esminis jo bruoas - tarptautinis veiklos pasidalijimas.

kio struktra
Okis tradicikai skirstomas tris pagrindines akas: ems k, pramon ir paslaug sfer.
Tokia jo struktra daniausiai pateikiama vairiuose statistikos altiniuose. Ekonomikos
moksle vis daniau taikomas kitoks kins veiklos skirstymas. Tai vadinamoji trij kio
sektori koncepcija (dabar jau skiriamas ir ketvirtasis), kuri pasil brit ekonomistas
Kolinas Klarkas (Colin Clark) ir prancz ekonomistas anas Furastj (Jean Fourasti).
Antrasis kio sektorius. J sudaro gamybins veiklos akos, kuriose i aliav (gaut
pirmajame sektoriuje) gaminama produkcija.
iam sektoriui priklauso:

Pirmasis kio sktorius. Tai kio akos, kuriose gamtos turtai naudojami tiesiogiai. Btent nuo pirmojo sektoriaus (mediokls, grybi rinkimo) prasidjo moni
kin veikla. io sektoriaus vyravimui ypating reikm
turi gamtos itekliai (agroklimatiniai ir mineraliniai). Pirmajam sektoriui priklauso:
ems kis;

mik kis;

uvininkyst;
mediokl;

gavybos pramon
(naudingj ikasen gavyba).

Treiasis kio sktorius. Tai negamybin kio sfera,


kuri apima vairias paslaugas. Jam skiriamas:
transportas;
prekyba;
finansinis sektorius
(bankai, investicij
valdymo bendrovs);
pramogos;

aptarnavimo mons
(viebuiai, restoranai,
kirpyklos);
sveikatos prieira;
vietimas;

apdirbamoji pramon;

statybos;

energetika.

Ketvirtasis kio sektorius dar vadinamas


informaciniu sektoriumi. Jis neseniai atskirtas nuo treiojo. Ketvirtasis sektorius susijs su mokslo bei technikos naujovmis ir
yra iuolaikikiausias, perspektyviausias.
Jam skiriami:

informacini technologij krimas ir


taikymas;

mokslo tyrimai ir taikomoji veikla;


globalioji rinkodara;

valstybs valdymas.

finans planavimas.

pirmasis kio sektorius


antrasis kio sektorius

treiasis kio sektorius

Vokietija
Lietuva
Argentina
Tailandas
Kolumbija
Kenija
Indija
Malis
Tanzanija
adas
O

20

40

60

80

100%

4 . 1 . 1 k i o s e k t o r i d a l i s p a g a l k a i k u r i a l i BVP

agrarin visuomen

pramonin visuomen

paslaug visuomen

k 4 . 1 . 2 U i m t u m o kio sektoriuose raidos modelis

Visuomens ekonomin raida


Remiantis daugelio isivysiusi ali kio istorine raida, galima skirti svarbiausius visuomens ekonomins raidos etapus.

Agrarin visuomen - pirmasis etapas, kai pagrindins pajamos gaunamos


i ems kio ir uvininkysts. Jis prasidjo madaug prie 10 tkst. met (po
neolito revoliucijos) ir vyravo pasaulyje iki XIX a. pradios. is etapas iki iol
bdingas daugeliui atsilikusi pasaulio ali.

Industrin (pramonin) visuomen - antrasis raidos etapas, kai pagrindins pajamos gaunamos i pramons gamybos ir naudingj ikasen gavybos.
Jis prasidjo XIX a. Europoje po pramons perversmo. Pirmja pramonine alimi tapo Anglija. Netrukus industrializacija iplito ir kitose Europos alyse,
Jungtinse Valstijose. XX a. antrojoje pusje pramons vaidmuo isivysiusiose alyse m mati, o daugelyje besivystani ali, atvirkiai, tik prasidjo. iuo metu nemaai paangesni besivystani pasaulio ali jau galima
laikyti pramoninmis.

Popramonin (paslaug) visuomen - treiasis etapas, kai pagrindins pajamos gaunamos i paslaug sektoriaus. Jis prasidjo turtingesnse pasaulio
alyse XX a. viduryje. Tam turjo takos du veiksniai. Pirmas - dl mokslo bei
technikos revoliucijos labai iaugo pramons naumas, gamyboje smarkiai sumajo darbo jgos poreikis. Antras - kadangi iaugo moni pajamos, spariai m
pltotis paslaug sektorius. Dabar popramoninio etapo slygomis gyvuoja visos
isivysiusios pasaulio alys, pamau engia ir paangiausios besivystanios
valstybs.

Informacin visuomen - ateities vizija, kito civilizacijos raidos etapo koncepcija. Vyraujantis vaidmuo priklausys mokslui, inioms ir informacijai kurti
bei naudoti. Didiul poveik visoms moni veiklos sritims turs informacins
technologijos. Ekonomist ir sociolog nuomone, perjimas i popramonins
informacin visuomen jau prasidjo. Jis grindiamas itin spariu informacini technologij plitimu pasaulyje.

Lietuva

kio struktros rodikliai


Etiopija

Atskir valstybi kio struktrai palyginti bei kio sektoriaus svarbai vertinti
naudojami du rodikliai:
kio struktura pagal sukuriam BVP dal - rodo kiekvieno sektoriaus dal (%)
alies BVP (4.1.1);

kio struktra pagal uimtum - rodo, kiek moni (%) dirba kiekviename
kio sektoriuje (4.1.2).

Isivysiusi ir besivystani ali kio struktra


pirmasis kio sektorius

Pagal kio struktr galima sprsti apie alies isivystymo lyg. Remiantis lentele
(4.1.4), galima padaryti toki ivad:

antrasis kio sektorius

isivysiusi ir besivystani ali kio struktra pagal uimtum smarkiai


skiriasi, o kio struktros pagal sukuriam BVP dal kontrastai kiek maesni;

beveik visose besivystaniose alyse kio struktra pagal uimtum ir pagal


sukuriam BVP dal gerokai skiriasi dl menko ems kio efektyvumo. Silpniausiose alyse ems kyje dirba 70-90% darbing moni, o iame sektoriuje pagaminama tik 20-40% BVP;

treiasis kio sektorius


4.1.3 Uimtj kio
sektoriuose dalis ir miest
bei kaim gyventoj palyginimas

Pramon

ems kis

Paslaugos

sukuriama
dalis BVP, %

dirbani moni dalis, %

sukuriama
dalis BVP, %

dirbani moni dalis, %

sukuriama
dalis BVP, %

dirbani moni dalis, %

SRI

JAV

1,2

0,7

22,2

20,3

76,6

79

0,902

popramonin alis

Vokietija

0,8

2,4

27,9

29,7

71,3

67,8

0,885

popramonin

Lietuva

4,3

14

27,5

29

68,2

57

0,783

popramonin

il

5,5

13

40,5

23

54

64

0,783

popramonin

Malaizija

13

41,5

36

49,5

51

0,744

industrin

Kinija

10

38

47

28

43

34

0,663

industrin agrarin

Marokas

17

44,5

31,5

20

51,5

35,5

0,567

agrarin industrin

Indija

16

52

28,5

14

55,5

34

0,519

agrarin industrin

Birma

43

70

20

37

23

0,451

agrarin

Nigeris

39

90

17

44

0,261

agrarin

Pasaulis

5,7

36,6

30,7

21,5

63,6

41,9

alis

4 . 1 . 4 Skirtingo isivystymo lygio ali kio struktros palyginimas

apie alies isivystymo lyg geriausiai galima sprsti pagal uimtum ems kyje.
Kuo maiau moni dirba ioje kio sferoje, tuo alis yra geriau isivysiusi (4.1.3);
paangiose besivystaniose alyse (Malaizijoje, Kinijoje) pramons dalis BVP gerokai didesn nei isivysiusiose alyse. Mat dauguma paangi besivystani ali dabar yra pramoninje raidos pakopoje;
labai didel pramons sukuriama BVP dalis yra naft igaunaniose alyse (4.1.5):

Pers lankos ir kai kuriose Afrikos alyse pramons produkcija (dl naftos ir duj
gavybos) sudaro apie 2/3 BVP;

Norvegijoje pramon sukuria apie 40% BVP, nors jokioje kitoje turtingoje Europos alyje is rodiklis nevirija 30%.

paslaug sferoje besivystaniose alyse paprastai dirba dvigubai maiau moni nei
isivysiusiose alyse;
beveik visose labai aukto isivystymo lygio alyse kio struktra yra panai:

ems kyje dirba 1-3% moni;

pramonje - 20-30% moni;

paslaug sferoje dirba madaug 70-80% moni;

kuo didesn BVP dalis sukuriama paslaug sferoje, tuo alis ekonomikai yra stipresn.
ems kis

Pramon

Paslaugos

BVP dalis,

dirbanij
dalis, %

BVP dalis,

dirbanij
dalis, %

BVP dalis,

dirbanij
dalis, %

SRI

Norvegija

40

21

58

76

0,938

JAE

55,5

15

43,5

78

0,815

Libija

2,5

17

64

23

33,5

60

0,755

Saudo Arabija

62

21

35

72

0,752

Gabonas

60

63

15

33

25

0.648

Angola

10

85

66

24

10

0.403

alis

. 4 . 1 . 5 Daug naftos igaunani ali kio struktros palyginimas

Neformalusis sektorius
Neformaliosios ekonomikos (angl. informal economy)
svok
pradjo vartoti anglas
Keitas Hartas, kuris
1971-1972 m. tyr Ganos ir Kenijos miestus.
Jo tyrimai parod, kad
dauguma miestiei, besiveriani smulkiuoju
verslu, praktikai neturi
ryio su oficialia valstybs ekonomika.

Toli grau ne visa alies ekonomin veikla atsispindi oficialioje statistikoje ir


traukiama valstybs BVP. Beveik visose alyse yra paslpta kio dalis - tai vadinamasis neformalusis sktorius. Jis netraukiamas alies BVP, nes apie moni pajamas i jo galima tik splioti.

Neformaliojo sektoriaus didesn dal sudaro nelegalus arba pusiau legalus


verslas. Tokia kin veikla danai vadinama eline ekonomika. Jai priklauso:
kriminalinis verslas (prostitucija, narkotik gamyba ir pardavimas, loimo
verslas, brakonieriavimas);
juodoji rinka, spekuliacija ir kontrabanda;
neteistas smulkusis verslas (gatvs prekyba, teistai neformintos paslaugos, bedarbi neoficialus darbas);
mokesi vengimas, nelegals atlyginimai (vokeliai").

Dal neformaliojo sektoriaus sudaro legali veikla, kuriai priklauso:

80

statistikoje neapskaiiuojamas natrinis kis ( 136 psl.);

ems kio produkt auginimas sodybiniuose sklypuose savo reikmms;

70

bendruomenin ekonomika (vienuolyn kin veikla, skirta bendruomens nari poreikiams tenkinti).

60

50

Neformaliojo sektoriaus egzistavimo pagrindins prieastys yra:


didelis nedarbas ekonomikai silpnose, korumpuotose alyse;

40
30

biurokratikas valstybs darbo reguliavimas; netobuli statymai (prietaravimai tarp priimt statym ir plaij visuomens sluoksni poreiki);

20

kai kuri moni noras lengvai ir greitai pasipelnyti paeidiant statymus.

10

<3

Neformaliojo sektoriaus dalis alies kyje (% BVP) priklauso nuo isivystymo


lygio - kuo alis ekonomikai silpnesn, tuo didesnis neformaliojo sektoriaus
vaidmuo ekonomikoje (4.1.6).

Turtingose isivysiusiose alyse (vdijoje, Vokietijoje, Kanadoje) neformaliojo sektoriaus dalis tesiekia 5-10% BVP.

Silpnose besivystaniose alyse, kuriose labai paplitusi korupcija ir biurokratizmas, neformaliojo sektoriaus dalis sudaro 70-80% BVP. Toks verslas, iskyrus kriminalin, yra pusiau legalus.

0
4 . 1 . 6 Neformaliojo
sektoriaus dalis kai
kuriuose pasaulio regionuose XXI a. pradioje

4.2 Ekonomins sistemos


Nuo t laik, kai mons pradjo naudoti pinigus, kis klostsi ir buvo pltojamas
pagal rinkos dsnius. Iki XX a. rinkos ekonomikos sistema veik visose civilizuotose pasaulio valstybse. Po 1917 m. perversmo Rusijoje, remiantis komunistine
ideologija, alyje vesta planin (socialistin) ekonomikos sistema. XX a. viduryje
is ekonomikos modelis taikytas dalyje Europos ir Azijos ali. Planins ekonomikos element tam tikrais laikotarpiais mgino taikyti ir kai kurios Azijos ir Afrikos
besivystanios nekomunistins alys (Indija, Irakas, Libija, Angola).
Laikas parod, jog planin ekonomika, nors ir turi tam tikr teigiamybi, bet efektyvumu negali prilygti rinkos ekonomikai. lugus komunistiniams reimams Rusijoje
ir kitose Europos alyse, dauguma valstybi atkr rinkos ekonomikos sistem. Kai
kurios alys (Kinija, Vietnamas, Baltarsija) pasuko kitu keliu - sujung planin bei
rinkos ekonomik ir sukr vadinamj socialistin rinkos ekonomik. 2011 m.
planins ekonomikos laiksi tik iaurs Korja, Mianmaras ir Kuba.

Rinkos ekonomikos sistemos bruoai

Planins ekonomikos sistemos bruoai

Vyrauja privati moni (gamykl, bank,


aptarnavimo moni) nuosavyb.

Gamyklos ir diduma aptarnavimo moni yra


valstybs nuosavyb.

Vyrauja privati ems nuosavyb.

Vyrauja valstybin ems nuosavyb.

Gamyb reguliuoja paklausa.

Atsivelgdami preks savikainos ir paklausos


bei pasilos santyk, kain nustato gamybininkai
ir prekybininkai.

Gamyb reguliuoja valstyb, kuri sudaro gamybos


plan.

Kainas nustato valstyb. Preki kaina neretai gerokai


virija j savikain, arba, atvirkiai, kai kuri preki
(pvz., duonos, pieno) kainos yra maesns u savikain.

Veikia konkurencijos dsniai.


Praktikai nra konkurencijos tarp moni.
Pranaumai

Didelis preki asortimentas, tenkinami


praktikai visi vartotoj poreikiai

Pranaumai

kis vystosi be ekonomikos krizi

Konkurencija veria gamybininkus gaminti


kokybik ir patraukli produkcij

Nra nedarbo problemos

kis pltojamas dinamikai, rinka greitai


reaguoja vartotoj poreiki pasikeitim

monms taikoma daug socialini garantij

Gana tolygus gyventoj pajam pasiskirstymas

Verslumo laisv - dideli galimybi visuomen

Trkumai

Dl kio raidos ciklikumo periodikai


bdingos ekonomikos krizs

Maas preki ir paslaug asortimentas

Aktuali nedarbo problema

Dl preki deficito danos eils parduotuvse,


klesti spekuliacija

Verslumo rizika, dani moni bankrotai

Kadangi nra konkurencijos, gamybininkai


neskatinami gerinti preki kokybs

Nekonvertuojama nacionalin valiuta

Kai kuri preki perteklius


kyri reklama veria vartotojus pirkti kuo
daugiau preki (vartotojika visuomen)
Didiulis atotrkis tarp turting ir skurdi
gyventoj sluoksni

kis nelankstus, vartotoj poreiki pasikeitim gamyba reaguoja vluodama

VALSTYBE

VYRIAUSYBE
Paklausa ir pasila f o r m u o j a
ekonomik, sudaromos
slygos k o n k u r e n c i j a i

'i"

pramon
W ir amatai

pinig
<J
ekonomika
!Illll

J4. emes

kis

Trkumai

moni kontrol

RINKA

^ ^ ^
" ^ V

Valstybs n u o s a v y b ir centrinis
planavimas. K o n t r o l i u o j a m a

^ ^
^ '

I ^re**
s

v^^
f ^

bankai ir

draudimas

S VALSTYBS PLANAS -

transportas
darbo jga
nam kiai
vartotojai
I l o

. 4 . 2 . 1 Rinkosekonomikossistema

transportas
darbo jga
nam kiai
vartotojai
valstybs kontrol

T^inTD^D
I l !

. 4 . 2 . 2 Planins ekonomikos sistema

4.3 Lietuvos kio raida


Lietuvos kis iki 1990 met

Carins Rusijos okupacijos metais Lietuvds kio pagrind sudar ems


kis: buvo auginama lin, grd, pltojama gyvulininkyst.

Augant miestams, krsi pramons mons, klestjo amatai.

Nemaai pagaminamos produkcijos buvo iveama Rusij bei Vakar


Europos alis. Daug pajam patekdavo carins Rusijos id.
Tuo metu buvo tiesiama keli, geleinkelis, pastatyta pirmoji elektrin.

Tarpukariu Lietuva iliko ems kio kratas: io sektoriaus produkcija sudar apie 70% BVP, pramon - apie 25%. Krsi bankai, pramons mons.
Ypa sustiprjo su ems kio produkcija susijusios maisto pramons
mons Maistas", Pienocentras".
Belgijos, vdijos, Vokietijos, kit ali verslininkai Lietuvos k investavo nemaai kapitalo.

4.3.1 XIX a. statytas Rietavo


alaus daryklos pastatas

Augo eksportas (grdai, gyvuliai, lin produkcija) Vakar Europos


alis, labai vertinti lietuviki tekstils gaminiai.
Valstybs energingos ir pakankamai racionalios ekonomikos politikos
rezultatai pasirod gantinai geri. 1924-1939 m. valstybs biudeto
pajamos iaugo daugiau nei dvigubai.

Po Antrojo pasaulinio karo, Lietuv okupavus Soviet Sjungai, privati nuosavyb brutaliai nacionalizuota, em atiteko valstybei, kis perorientuotas planins ekonomikos pagrindu.

Lietuvoj imta statyti didiuli pramons moni, kuri produkcija skirta daugiausia Soviet Sjungos rinkai ir priklaus nuo veam aliav.

Gaminama produkcija danai buvo nekokybika, smarkiai atsiliekanti nuo vakarietikos, bet atitiko to meto soviet rinkos poreikius. Prisidengus main pramone, gaminta daug karo pramons produkcijos.

A 4.3.2 1931 m. statytas


Marijampols cukraus fabrikas

Didioji dalis pagamintos produkcijos - maistas, baldai, tekstil - iveama SSRS, daugiausia didiuosius Rusijos miestus Maskv ir Leningrad (dabar Sankt Peterburgas). Klestjo preki ir paslaug deficitas.

Lietuvos kio kaita po 1990 met

4.3.3 Sovietmeiu pastatyta


Spartos" gamykla Vilniuje

Atkrus Nepriklausomyb, nutrko aliav tiekimas i Soviet Sjungos.


Daugelis gamykl udaryta, mons neteko darbo, pasenusius renginius,
vis kio sistem teko keisti i pagrind. Lietuva laipsnikai perjo i planinio kio laisvosios rinkos ekonomik.

Prasidjo moni privatizacija, em imta grinti savininkams, pradti


pltoti ryiai su usienio alimis, augo konkurencija. Pamau imtos diegti
naujos, paangesns technologijos, atitinkanios Vakar rinkos poreikius.

Pltsi prekyba su ES, kitomis Vakar alimis, taiau nemaai produkcijos


vis dar buvo realizuojama NVS valstybse.

Vykdyta ekonomini reform, daug patirties semtasi i Vakar valstybi.


alies ekonomikos paang teigiamai veik ir pasirengimas stoti ES: augo
bendrojo vidaus produkto rodikliai, majo infliacijos lygis, nedarbas.

BVP, tenkantis vienam gyventojui

1992 1996

1998

2000

2004 2006 2008

2010 m.

4 . 3 . 4 L i e t u v o s BVP, t e n k a n i o 1 g y v . .

. 4 . 3 . 5 L i e t u v o s BVP p o k y t i s n u o 1 9 9 1 iki 2 0 1 1 m .

k a i t a n u o 1 9 9 2 iki 2 0 1 0 m .

Po 2004 m., Baltijos alims jstojus ES, ekonomika pradjo spariai kilti. Gerok postm suteik parama i ES struktrini fond, auganios usienio ali
investicijos, bendradarbiavimas su usienio ali kompanijomis, kylanti darbuotoj kvalifikacija, nauj technologij pltra.

1991 m.

Teigiam, deja, ir neigiam poveik kiui ir gyventojams padar XXI a. 1 deimtmetyje suintensyvjs daugiausia Skandinavijos ali bank teikiam paskol aiotaas. Suteikt kredit srautas, gautos papildomos los sukl staigesn
ekonomikos augimo uol, paskatino nauj, gerai mokam darbo viet krim.
Deja, drauge augo ir bendroji alies skola, eksportas atsiliko nuo importo.
Katastrofikai padidjo nekilnojamojo turto kainos, jos smarkiai virijo realias
rinkos kainas. Labai pakilo maisto produkt, elektros, bsto ildymo kainos.

2008 m. prasidjusi pasaulin ekonomikos kriz sudav skaud smg ms


alies kiui. Sprogo nekilnojamojo turto burbulas. Smuko gamyba, bankrutavo arba prie bankroto ribos atsidr labai daug moni. Vyriausybs kai kurie skuboti sprendimai apsunkino daugelio moni gyvenim, sumaino itis
kio sektori gyvybingum. Dl to labai iaugo nedarbas, nemaai nusivylusi ir ieities nematani moni emigravo.

I pirmasis kio sektorius


J

antrasis kio sektorius

treiasis kio sektorius

Slopstant pasaulinei ekonomikos krizei, vl pradjo augti usienio prekybos apimtys. Eksportas juda daugiausia dviem kryptimis - ES ir NVS. NVS rinka
ilieka perspektyvi, nes ioje ekonominje erdvje LietuvSs ems kio ir pramons produkcija nuo seno vertinama ir turi didiul paklaus.

4 . 3 . 6 Lietuvos m o n i

uimtumas kio sektoriuose

2010 m. Lietuvos kis m atsigauti. Didja ekonomikos aktyvumas, k pradeda palankiai veikti ir atsigaunanti vidaus paklausa.

1 9 9 1 ir 2 0 1 0 m .

Per Nepriklausomybs laikotarp gerokai pasikeit Lietuvos moni uimtumas


kio sektoriuose (4.3.6). Sumajo dirbanij ems kyje ir pramonje, taiau padidjo uimtumas paslaug sektoriuje. alies BVP struktroje irgi vyko
nema pokyi (4.3.7). enkliai sumajo ems kio bei pramons dalis, bet
pastebimai iaugo su paslaugomis susijusi veikl dalis.
metai f"
1995

- ' ems kis, mediokl,


i mikininkyst ir uvininkyst
pramon

2000

statyba

2005

prekyba, viebuiai ir restoranai,


transportas, sandliavimas ir ryiai

2008

7 ] finansinis tarpininkavimas, nekilnojamasis


I ' turtas, nuoma ir kita verslo veikla

2009

vieasis valdymas, paslaugos socialinei


sferai ir komunalin veikla
40

60

. 4 . 3 . 7 BVP s t r u k t r a p a g a l e k o n o m i n s v e i k l o s ris

80

100%

4 . 3 . 8 Europos Sjungos
paramos vieinimo stendas
e e c u o s EFEKTYVUMO DIDINIMAS VIEOJOJE
STAJGOJE KAROLINlSKI POLIKLINIKOJE

ES ali mons veikia vientisoje ekonominje erdvje, kurioje preks ir darbo jga juda beveik be apribojim.

Panaikinus muit ir eksporto kvotas, suaktyvjo prekybininkai, pramons mons, transporto ir logistikos kompanijos.

Lietuva 2010 m. pagal BVP, tenkant vienam gyventojui


(perkamosios galios standartais), pasiek 58% ES vidurkio.

Kuriame Lietuvos ateit

Lietuvos kio pltros galimybs

Liuksemburgas
Olandija

Lietuva neturi pakankamai gamtos itekli, kurie utikrint skming ekonomikos augim. iuolaikiniame globalizacijos procese nemaai pasaulio
valstybi pateik pavyzdi, kad alis nebtinai privalo turti daug itekli
ir bti didel, kad sukurt stipri ekonomik.

Airija
Austrija
Danija
vedija
Belgija
Vokietija
Suomija

Patogi Lietuvos geografin padtis Vidurio Europoje, greta Baltijos jros,


kur jra, sausuma ir geleinkeliais pasiekiamos Vakar, Ryt ir iaurs
Europos rinkos. Gerai sutvarkyti transporto keliai, patogi alis tranzitui.

Laisvosios ekonomins zonos (Klaipdos 412 ha, Kano 534 ha), kuriose investuotojams taikomos mokesi lengvatos - 0% pelno mokestis eerius metus, 50% - tolesnius 10 met.

Kuriama mokslo ir technologij park, vykdoma INVEST LT PLIUS programa, skirta pramonini park infrastruktrai pltoti, usienio investuotojams pritraukti.

Patvirtinta pelno mokesio lengvat monms, investuojanioms mokslo ir technologij paang, technologin atsinaujinim.

Lietuva tarp ES valstybi pirmauja pagal auktj arba auktesnj isimokslinim turini gyventoj.

Pasaulins reikms laimjimai (biotechnologij pramon, lazeri gamyba), nemaos perspektyvos IT, telekomunikacij, plastik gamybos,
tekstils, maisto pramons srityse.

J u n g t i n Karalyst
Pranczija
Ispanija
Italija

ES vidurkis
I

97

Kipras
Graikija

86
83

Slovnija
Malta
ekija
Portugalija

Slovakija
Estija
Vengrija
Lenkija

58 Lietuva

Hl

45

altinis

Eurostat

Latvija
Rumunija
Bulgarija

4 . 3 . 9 Europos Sjungos
ali BVP 1 gyv. santykinis
palyginimas, %

LIETUVOS EKONOMIKOS
PLTROS VEIKSNIAI
patogi geografin padtis

utikrinta gyvenimo kokyb

politinis stabilumas

kvalifikuota darbo jga

tinkama infrastruktra

4 . 3 . 1 0 Lietuvos ekonomikos
pltros veiksniai

paskatos investuotojams

patrauklumas verslui

4.4 Infrastruktra
Infrastruktros samprata
Kad valstyb galt normaliai egzistuoti, btina utikrinti keli, geleinkeli,
oro ir jr uost, logistikos centr, ryi, vandens ir energijos tiekimo sistemas.
Labai svarbios taip pat mokymo, sveikatos, saugumo paslaugas teikianios staigos. i visoms kio akoms ir gyventoj poreikiams reikalingos veiklos visuma
apibdinama kaip infrastruktra. Jos kokyb labai susijusi su valstybs isivystymo lygiu. Gerai ipltota infrastruktra sudaro palankias slygas verslui
kurtis, investicijoms didti, auktai moni gyvenimo kokybei utikrinti.
Nra vienos infrastruktros srii skirstymo klasifikacijos. Daniausiai skiriama
technin, arba gamybin, ir socialin infrastruktra (4.4.1). ios savo ruotu
skaidomos smulkesnes sritis. Toliau pateikiamas supaprastintas ir apibendrintas infrastruktros skirstymas.

INFRASTRUKTRA
technin, arba g a m y b i n

socialin
vietimas

transportas

J-

ryiai
sveikatos prieira

tiekimo ir alinimo
sistemos

4.4.1 Infrastruktros
skirstymas

energijos tiekimas I

kultros staigos j
^ visuomens I
saugumas |

socialin prieira

sportas ir rekreacija

Technin, arba gamybin, infrastruktra


Plaija prasme technin, arba gamybin, infrastruktra apima transport, vandens ir energijos tiekim bei ryius. Ji padeda kurti materialisias vertybes, teikti
paslaugas. Utikrina gamybos proceso funkcionavim, pagamintos produkcijos
sandliavim, transportavim, pristatym. Techninei infrastruktrai skiriama:

4 . 4 . 2 Transporto mazgas
Honkonge

transportas. Jis apima renginius ir komunikacijas (kelius, tiltus, tunelius,


kanalus, dviratinink ir psij takus), kurios utikrina automobili bei
traukini judjim, laivininkyst, lktuv skrydius, normal oro ir jr uost darb. Transporto infrastruktra ir jos kokyb yra kiekvienos valstybs
veidrodis, todl neretai teigiama, kad investicijos i srit tiesiogiai lemia
beveik vis kit kio srii pltr;

tiekimo ir alinimo sistemos. Jos apima geriamojo vandens tiekim, kanalizacij, antrini aliav surinkim bei perdirbim. varaus vandens tiekimas
labai svarbus moni sveikatai. aliav surinkimas visame pasaulyje gyja
vis didesn reikm, o j perdirbimas tampa neatsiejama iuolaikinio pasaulio btinybe;

energijos tiekimas. Tai viena i svarbiausi bet kurios modernios valstybs


infrastruktros dali. Ji apima elektros energijos perdavim, gamtini duj
tiekim, ilumos (karto vandens) perdavim, degalini tinkl. Dl susidvjusi ilumos tiekimo sistem gyventojai ir verslas patiria nemaai nuostoli,
todl investicijos i srit turt bti prioritetin kiekvienos valstybs sritis;


Nors Lietuvoje jau kuris laikas daugja interneto vartotoj, taiau iuo rodikliu dar
atsiliekame nuo daugelio ES
ali.

ryiai. Tai ypa moderni ir svarbi infrastruktros dalis. Spariai didjant informacijos srautams, btina utikrinti greit ir patog jos perdavim, nenutrkstam sistem veikim.

Modernios ryi sistemos nra izoliuotos, apima vis ms planet ir


tampa prieinamos milijardams moni.

Ryi infrastruktrai plaija prasme skiriamas fiksuotasis ir mobilusis


telefono ryys, radijas ir televizija, internetas.
Nepaprastai didel palydovinio ryio sistem reikm. Jos utikrina pasaulini telefono tinkl funkcionavim, radijo ir televizijos transliacijas,
operatyv skaitmenins informacijos perdavim.

2010 m. pagal vis nam


ki ir viesolaidin internet
turini vartotoj skaii Lietuva Europoje um pirmj viet.

Lietuvoje yra gerai ipltota ryi infrastruktra.Teikiamos kokybikos


mobiliojo ryio, kabelins bei skaitmenins televizijos, interneto paslaugos.

Socialin infrastruktra
Socialinei infrastruktrai skiriamos sritys danai suprantamos kaip paslaug
rys. Jos utikrina gyvenimo kokyb, lengvina moni buit, domesn daro
laisvalaik, sudaro galimybi kelti kvalifikacij, tobulti dvasikai. Socialin
infrastruktra pasaulyje labai skiriasi. Isivysiusiose alyse socialins paslaugos yra auktos kokybs ir prieinamos visiems gyventojams. Besivystaniose
alyse nra daugybs socialini paslaug, menka kokyb arba pasinaudoti jomis gali tik nedidel gyventoj dalis. Socialinei infrastruktrai skiriama:
A 4 . 4 . 3 2011 m. pastatyta m o derni Balsi mokykla Vilniuje

vietimas. i socialin sritis apima bibliotekas, ikimokyklinio ugdymo staigas, vis lygi bendrojo lavinimo ir specializuotas mokyklas, kolegijas,
universitetus. Dauguma ali siekia, kad vietimo staig ilaikymas bt
racionalus ir atitikt valstybs poreikius. Tam tikslui pertvarkoma mokymo staig sistema (pvz., Lietuvoj, Latvijoje). Pastaruoju metu ypa svarbi
tampa mokslo infrastruktra, kuriai, be mokymo staig, priklauso tyrim
ir mokymo ranga, informacijos sistemos, taip pat ji apima ir specialist rengimo bei kvalifikacijos klimo ar perkvalifikavimo sistemas;

sveikatos prieira. Jai skiriamos visos sveikatos prieiros ir pirmosios


medicinos pagalbos staigos. Nuo ios infrastruktros lygio labai priklauso
moni gyvenimo trukm, darbingumas. Besivystaniose alyse sveikatos
prieiros lygis emas, ypa trksta gydytoj, ligonini;

socialin prieira. Ji apima staigas ir veiklas, kuri tikslas - teikti pagalb vaikams, skurde gyvenantiems monms, negalios itiktiems ir senyvo
amiaus monms. Visokeriopa socialin rpyba padeda monms atgauti
fizines ir psichines funkcijas, skatina socialin aktyvum;

kultros jstaigos. J visuma leidia monms kurti, panaudoti ir perteikti


tai, kas suvokiama kaip materialins ir dvasins vertybs. Kultros staig
infrastruktr sudaro parod ir koncert sals, teatrai, galerijos, muziejai,
kultros centrai, bibliotekos ir kiti objektai;

visuomens saugumas. Jj utikrina policija, saugos tarnybos, priegaisrins apsaugos ir gelbjimo tarnybos, vairi technin pagalba, neprastj
situacij stebjimo ir likvidavimo tarnybos. Visuomens saugumo utikrinimas yra viena i prioritetini kiekvienos valstybs srii:

sportas ir rekreacija. ioms veikloms gyvuoti btini parkai, sporto aiktynai, stadionai, manieai, plaukimo baseinai, dviratinink, psij ir paintiniai takai. J infrastruktra taip pat apima sporto rungi federacij
sistem.

4 . 4 . 4 Nacionalin
biblioteka Minske

4 . 4 . 5 algirio" arenos
Kaune vidaus vaizdas

4.5 Pasaulio transportas


Transportas yra svarbi paslaug sektoriaus aka, sudaranti slygas monms
greitai keliauti, taip pat darbo pasidalijimui ir patogiam gamybos bei vartotoj
aprpinimui produkcija. Isivysiusiose pasaulio alyse transporto sektorius sukuria 6-12% alies BVP. Transporto ir jo sistemos pltrai takos turi ekonomin,
socialin ir rekreacin veikla, kuri skatina vairias transporto ris.

4 . 5 . 1 35,6 k m ilgio tiltas H a n g d o u lankoje, Kinijoje

Pasaulio transporto sistem sudaro transporto


infrastruktra (keliai, geleinkeliai, vidaus vandens keliai, vamzdynai, logistikos centrai, uostai,
oro uostai) ir j aptarnaujanios mons (krovos,
keli ir geleinkeli tiesimo, statybos, prieiros)
(4.5.2).

ali ekonomin gali atspindi kai kurie transporto rodikliai: keli tankis, tkstaniui gyventoj
tenkantis automobili skaiius, keleivi ir krovini gabenimo apyvarta.

Trinkant transportui, maja moni komunikavimo galimybs, patiriama ekonomini nuostoli


vairiose veiklos srityse. Dl nuolatini transporto
sistemos sutrikim (pvz., grsi miestuose, stovjimo viet stokos) atsiranda klii racionaliai
panaudoti iteklius, maja darbo pasidalijimas,
neigiamai veikiama aplinka, prastja moni ekonomin gerov, gyvenimo kokyb.

4.5.2 Transporto infrastruktra

o r o uostas

j r uostas

geleinkelio
stotis

degalin, motelis,
remonto dirbtuvs

elektros p e r d a v i m o
linija

naftotiekis
dujotakis

geleinkelis

kanalas

vandentiekis
nuotek
vamzdynas

komunikacijos
(telefon, i n t e r n e t o , k a b e l i n i
televizij ir k i t i p e r d a v i m o laidai)

Transporto rys

Valstyb

km/1000
km2

Belgija

4986

Olandija

4532

Japonija

3157

Pranczija

1824

Vokietija

1805

JK

1700

ekija

1621

Lietuva

1225

vedija

945

JAV

676

Kinija

188

Bulgarija

173

Kazachija

31

Sudanas

4.5.3 Keli tinklo tankis


(be nyktukini valstybi)

Pagal kelius ir transporto priemones transportas skirstomas tris kategorijas:


sausumos (automobili, geleinkeli, vamzdyn, arba perdavim), vandens
(jr ir vidaus vanden) ir oro transportas.

Automobili transportas
Automobili transportas - spariai besipltojanti, greita ir labai manevringa
transporto ris, nes keleivius ir krovinius vea nuo dur iki dur. Labiausiai
tinka keleivius ir krovinius veti nedideliu atstumu.

Vienas i rodikli - keli tinklo tankis, ireiktas keli ilgiu, tenkaniu


1000 km2. Tankiausias tinklas nedidelse tankiai gyvenamose stiprios ekonomikos valstybse, pramoniniuose regionuose. Didelse valstybse keli
tinklas paprastai ilgas, bet tankis nedidelis (4.5.3).

Svarbus ekonominis rodiklis - automobili skaiius, tenkantis 1000 alies


gyventoj.

Gerjantis susisiekimas automobiliais keiia pramons ir paslaug idstym, tad apgyvendinamos naujos teritorijos. Dl geresnio susisiekimo spariau pltojamas turizmas, auga visuomens mobilumas, daugja paslaug
vairuotojams - rengiama degalini, remonto dirbtuvi, nakvyns viet
(viebui, moteli), maitinimo staig (pakels kavini, bar), teikiama
kit paslaug (kino teatrai, banyios).

Pltojant automobili transport, imamasi vairi priemoni, mainani jo


poveik aplinkai:

skatinama rinktis alternatyvj viej transport (tramvajus, metro,


tarpmiestinius traukinius, troleibusus ar dviraius);

patariama naudoti maiau benzino, jis aplinkai kenkia labiau nei dyzelinas;

skatinama pereiti prie ekologikesnio kuro (suskystintj duj, biologinio kuro, metilo ar etilo alkoholio);

diegti ir pltoti elektromobili tinkl (pvz., tok projekt ryosi gyvendinti Estija);

4.5.4 Elektromobili pakrovimo stotel Los Andele

siekiant sumainti transporto skleidiam triukm, rengti aplinkkeli, riboti sunkiojo transporto eism, gyvenamosiose vietovse rengti
triukm sulaikani sien, pylim, tuneli, sodinti eldini.

Didiausi automobili transporto trkumai

brangiai kainuoja tiesti ir priirti kelius, jie darko kratovaizd, apima


daug naudingo ploto, pasiglemia nemaai ems kio naudmen
gali gabenti tik nedidelius krovinius (standartiniai siekia apie 24 t), veti
nedaug keleivi (50-60 m.)
brangu eksploatuoti automobilius, didelis avaringumas

4.5.5 Gars slopinanti


sienel pietiniame Vilniaus
aplinkelyje

automobili transportas yra didiausias aplinkos terjas. Deginant skystj kur, aplink patenka anglies monoksido, angliavandenili, azoto
oksido, vino jungini ir kit nuodingj mediag. J nemanoma surinkti, kitaip nei elektrinse ar pramons monse, ios mediagos visos
patenka atmosfer ar susigeria dirvoem (vino junginiai) alia keli
intensyvus eismas kelia monms kenksming didiul triukm, taip pat
pastatams alingus virpesius

Geleinkeli transportas

ICE
Maksimalus greitis 320 km/h
Vokietija

Geleinkeli transportu patogiausia veti didel kiek krovini ir daug keleivi.


Daniausiai gabenamos ems kio ir pramons aliavos bei gaminiai. i transporto ris uima antrj viet pagal krovini apyvart (po jr transporto) ir keleivi veim (po automobili transporto).

Traukiniams bdingas nemaas greitis (ypa moderniems keleiviniams, vaiuojantiems 250-300 km/h greiiu) (4.5.6), punktualumas, saugus ir pigus
transportavimas. Dideliu greiiu pasiymintys elektriniai traukiniai danai
konkuruoja su maais atstumais skraidaniais lktuvais, nes laiko snaudos
panaios, tik kelion traukiniais gerokai pigesn.

Dl mao manevringumo traukiniai derinami su kitomis transporto rimis


(pvz., aliavos gamykl veamos geleinkeliu, pagaminti produktai vartotojams paskirstomi automobiliais).

Dl pramons sparios pltros XIX a. geleinkeli tinklas labiausiai ipltotas


Europoje ir iaurs Amerikoje. Tankus jis ir besivystaniose alyse, kuriose
geleinkeliais aliavos buvo gabenamos uostus, o i j - laivais metropolijas.

Didjant automobili transporto tarai, vis daniau dalis keleivi ir krovini


sraut perkeliami geleinkelius, nes ie maiau teria aplink, o elektriniai beveik neteria.

=V
EUROSTAR
Maksimalus greitis 300 km/h
JK/Pranczija/Belgija

SHINKANSEN
Maksimalus greitis 300 km/h
Japonija

TGV
Maksimalus greitis 574,8 km/h
Pranczija

Geleinkeli transporto trkumai

brangu tiesti geleinkelio linijas, rengti stotis ir signalizacij bei priirti

brangs ir ilgai trunkantys krovos darbai


tiesiant geleinkelius, darkomas kratovaizdis
MAGLEV
Maksimalus greitis 581 km/h
JaponijajVokietija
4 . 5 . 6 jvairi ali greitj
traukini pavyzdiai

Didiausias greitis:
320-350 km/h
300 km/h
250 km/h
200-250 km/h
iki 200 km/h
tiesiama RailBaltica

linija

ES valstybs

4 . 5 . 7 Europos
pagrindini geleinkelio
magistrali tinklas

nemaa avarij tikimyb, per kurias gali isilieti pavojing ir aplinkai


kenksming mediag (naftos, sieros rgties)

geleinkelio stotis, depus teria tepalai i netvarking transporto priemoni

didelis traukini keliamas triukmas

kiti kroviniai
9%

Vandens transportas

keleiviai, 1%

konteineriai
14%

Vandens transportas - tai keleivi ir krovini gabenimas vandenynais, jromis bei vidaus vandenimis (upmis, eerais, tvenkiniais, kanalais). Skirstomas
jr ir vidaus vanden transport. Jr transportui tenka apie 80% tarptautins krovini apyvartos. Laivais daugiausia plukdomi dideli gabarit, sunks ir
ilgai negendantys kroviniai. Daniausiai veama nafta ir jos produktai, pramons aliavos ir gaminiai bei ems kio produkcija (4.5.8).

tanklaiviais,
aiviais, 40%

(nafta 36,3%
gamtins dujos 3,1%
chemikalai 0,8%)

skysti produktai
36%

4 . 5 . 8 Vandens transportu
gabenam krovini struktra
pasaulyje 2009 m.

2007 m. madaug 35 tkst.


visame pasaulyje uregistruot komercini laiv perve 7,4 mlrd. t krovini.

4 . 5 . 9 TEU ( a n g l . twenty feet equivalent


unit;
20 pd) - standartini
m a t m e n konteineris,
kuris tinka prekes gabenti
ir jros, ir sausumos transportu.

Kelions laivais trunka labai ilgai (liausias transportas), bet gabenimas,


palyginti su kit transporto ri gabenimu, yra pigiausias.

Vandens transportas maiausiai teria aplink, nes, plukdant keleivius ir


krovinius dideliais atstumais, reikia gerokai maiau kuro.

Siekiant greiiau ir patogiau aptarnauti nuolat didjanius laivus, gerinama infrastruktra. Tam tikslui kasama nauj kanal arba gilinami senesni,
gilinami ir pleiami uostai, tobulinami krovos metodai. Vis daniau taikomas ro-ro krovos bdas, kai krovinius laivus vea ir i j ivea autovilkikai. Labai ipopuliarjo gabenimas konteineriais, nes is krovos bdas net
10 kart spartesnis ( 125 psl.).

Turistai keliauja didiuliais jr laivais, kuriuose, nepaisydami ilgos kelions, gali pailsti, pramogauti.

Didiausi prekybos laivynai oficialiai priklauso palankios vliavos


alims" (Graikijai, Kiprui, Maltai, Panamai, Liberijai, Bahamoms). iose
valstybse nustatyti mai registracijos mokesiai, leidiama darbinti svetimalius, pavirutinikai kontroliuojama laiv technin bkl. ia laivus registruoja daniausiai kompanijos i JAV ir Europos valstybi, ypa t, kurios
neprieina prie jros.

Be palankios vliavos ali", didiausi laivyn turi Japonija, Norvegija.


Rusija, Kinija, JAV.

4.5.10 Kon-

1960 m.

teinerini laiv
talpos didjimas

Matmenys:
ilgis 6,1 m
plotis 2,44 m
auktis 2,6 m
tris 39 m3

1980 m.

2010 m.

TaIpa1TEU
Plotis, m
Grimzl, m
Vandens transporto trkumai

maas greitis ir manevringumas, netinka gabenti skubias siuntas ar greitai gendanius produktus
norint, kad krovinys laiku pasiekt vartotoj, gabenimo grafik reikia
derinti su kit transporto ri grafiku
brangu rengti uostus, kanalus, liuzus, krovos infrastruktr
vykus laiv avarijoms, padaroma didiul ala aplinkai
uostai apima didelius ems plotus, padidja tara j aplinkoje
laivyba priklauso nuo oro slyg: iem gali ualti kanalai, uostai, dl
sausr idivusiose ar dl smarki lii patvinusiose upse sunku
plaukioti laivams, laivybai trukdo audros, rkai, plaukiojantys ledkalniai

4 . 5 . 1 1 Svarbiausi vandens transporto keliai

2009 m.

alis

2000 m.
Vieta

Vieta

tkst. t

505 715

anhajus

Kinija

tkst. t
204 400

472 300

Singapras

Singapras

325 591

386 957

Roterdamas

Olandija

319 969

381 110

Tiandzinas

Kinija

95 660

21

371 540

Ningbo

Kinija

115474

15

364 000

Gvandou

Kinija

111 280

18

274 304

Chingdao

Kinija

86 360

27

243 850

Chinhuangdo

Kinija

97 430

20

242 967

Honkongas

Kinija

174 642

10

226 182

Busanas/Pusanas

P. Korja

113 073

17

. 4 . 5 . 1 3 Didiausi pasaulio jr uostai 2000 ir 2009 m.

k 4 . 5 . 1 2 Jr uostas Barselonoje
San Fransiskas,

Uostas

yNiujorkas

75mniJ

Atlanto

Vandenynasfe

iaurs

jra

Ramusis
vandenynas
600 n m i

IKylioTHialas
Panamos kanalas
Atidarymo metai
ilgis, km
Gylis, m
liuz skaiius
Laiv skaiius per metus
Plaukimo trukm, h

Kylio kanalas
1914
81,6
14,3
6
15 000
24

. 4 . 5 . 1 4 Svarbiausi jr kanalai, 1 jrmyl (nmi) = 1,852 km

Hamburgas

1895
98,7
10,3
2
40 000
6-8

1869
162,5
21
-

30 000
15

Oro transportas
s L

BRITISH AIRWAYS

Emirates a i r f r a n c e

cu

Oro transportas - vliausiai atsiradusi ir spariai besipltojanti


transporto aka. Jai bdinga didels gabenimo ilaidos, brangs krovos darbai, bet didiausias pranaumas - greitis.

Oro transportas tinkamiausias gabenti greitai gendanius, brangius ir skubius krovinius bei efektyviausias norint patekti j atokias
vietas, kurias sunku arba nemanoma pasiekti kitu transportu.

Tai efektyviausia transporto ris gabenti keleivius dideliais atstumais, ypa tarpemyniniais marrutais. Kasmet skraidinama
per 4 mlrd. keleivi. Daugiausia keleivi ir krovini skraidina
JAV (apie 40% pasaulio gabenim), JK, Vokietija, Pranczija.

Ekonomikai stipriose ir didelse alyse susiformavo tankus oro


linij tinklas, veikia didiuliai oro uostai, kuriuose nuolat auga
tranzito reikm.

i transporto ris nepakeiiama dideli ir sunkiai prieinam teritorij turiniose alyse (Australijoje, Rusijoje, Argentinoje,
Brazilijoje, Kanadoje). ia veikia tankus oro uost tinklas.

A DE LTA
@ Lufthansa
SPIHITOf AUSTRALIA

Continental
Airlines
CATHAY PACIFIC

4 . 5 . 1 5 Didiausi pasaulyje oro linij

bendrovi Iogotipai

Oro transporto trkumai

lktuvais negalima gabenti dideli krovini, ribotas tonaas


brangu gaminti, priirti lktuvus, rengti oro uostus, jie statomi dideliuose
lygiuose ems plotuose, kuri reikia miest ar ems kio pltrai
nors tai greiiausia transporto ris, daug laiko sugaitama oro uost procedroms
daug kainuoja transporto priemoni eksploatacija, brangus aviacinis kuras
nedaug oro uost, o tai maina ios transporto ries manevringum
labai teria aplink, kelia didiul triukm, kuris du tris kartus virija prast mogui
labai priklauso nuo oro slyg: pavoj kelia rkas, apledjimas, sniegas, ugnikalni isiverimai

p a k i l i m o takas

keleivi l a i p i n i m o
terminalas
keleivi t e r m i n a l a s

-afcTf

T * - '

krovini terminalas

-IHl

r i e d j i m o takas

laipinimorankov'

120

4 . 5 . 1 6 Frankfurto oro uosto schema


4 skyrius Pasaulio ir L i e t u v o s kis

4 . 5 . 1 7 Pagalbos tarnybos skrydi


kryptys ir nusileidimo aiktels

Australijoje labai ipltotas privai ma lktuv ir


sraigtasparni parkas. Skraidoma i atoki ferm maesnius ar didesnius miestus, taip pat visoje alyje veikia
medicinos greitosios oro pagalbos tarnyba, kuri specialia medicinine ranga aprpintais lktuvliais skrenda
pas nelaims itiktus mones, prireikus gabena juos ligonines. Kiekviena gyvenviet ar didesn ferma turi lktuvli pakilimo takus.

Perdavim transportas
Prdavim transportas skirtas perduoti didelius vienos ries krovini kiekius
vamzdynais ir konvejeriais. iai transporto akai skiriamas taip pat elektros, interneto ir telefono ryi perdavimas laidais.

4 . 5 . 1 8 Vamzdynas Rusijoje

Vieta

Valstyb

Perdavimo linijos tiesiamos daniausiai nuo aliav gavybos iki perdirbimo ar


vartojimo viet.

ia transporto rimi patogiau nei kitomis tiekti krovinius kalnuotose srityse.

Vamzdynais greitai, pastoviai ir pigiausiai transportuojami dujiniai bei skystieji kroviniai, minimaliai teriama aplinka, maa priklausomyb nuo oro slyg.

Vamzdynais daniausiai perduodama nafta (naftotiekiu), gamtins dujos (dujotakiu), geriamasis vanduo, ilumos energija, nuotekos (kanalizacija).

Ilgiausias vamzdyn tinklas JAV, kur alies pietuose nafta i Meksikos lankos pumpuojama perdirbimo mones (4.5.19). Rusija vamzdynais transportuoja per 20%, Kanada apie 30% skystj ir dujini produkt.

Ilgis, km

JAV

793 285

Rusija

246 982

Kanada

98 544

Kinija

58 082

Ukraina

42 052

66

Lietuva

2044

4 . 5 . 1 9 Valstybs, turinios
ilgiausius vamzdynus

Rusijai priklauso ilgiausias


pasaulyje (5,5 tkst. km)
Draugysts" naftotiekis.

Tankus naftotieki tinklas ipltotas Pietvakari Azijoje ir iaurs Afrikoje, kur igaunama daug naftos.
Nafta ir gamtins dujos povandeniniais vamzdynais transportuojamos i
iaurs jros Norvgij, Jungtin Karalyst, Olandij, Danij.

Konvejeriais transportuojami daugiausia birieji kroviniai (akmens anglys, metal rdos, siera, druska, degieji skalnai, smlis, vyras). Toks bdas paprastai naudojamas kasyboje, kai kroviniai gabenami maais atstumais iki jungi
su kitomis transporto rimis.
Perdavim transporto trkumai

ribota transportuojam krovini vairov - daugiausia skysiai, dujos ar


birieji kroviniai
brangu tiesti perdavimo linijas, jos labai darko kratovaizd, riboja kin veikl (nepatariama statyti gyvenamj nam prie auktosios tampos elektros perdavimo linij)

4.6 Lietuvos transportas


Lietuvos geografin padtis - Ryt-Vakar ir iaurs-Piet transporto ai sankirta,
neulantis Baltijos jros uostas - gerai ipltotas geleinkeli ir automobili keli tinklas sudaro palankias slygas transporto
sistemos pltrai. Transporto sektorius sukuria per 11% alies BVP, ia darbuojasi apie 5%
alies dirbani moni, o paslaug eksporto dalis siekia per 60%. Tai spariai augantis
ir treias po pramons ir prekybos pagal pajamas sektorius. Per 2010 m. Lietuvoje perveta
115 mln. t krovini ir 390 mln. keleivi (4.6.2).

4.6.1 Via Baltica" ir Vilniaus-Klaipdos magistrals sankrya Kaune

Krovini,
mln. t

Automobili transportas

380

47,7

300 000

Geleinkeli transportas

4,4

48

200 000

Vandens transportas

2,1

7,7

100 000

Oro transportas

2,3

0,011

4 . 6 . 2 Keleivi ir krovini gabenimas pagal


transporto ris 2010 m.

vyrkeliai

400 000 kroviniai, tkst. t

keleiviai, tkst.

2006

2007

2008

2009

2010 m.

L 4 . 6 . 3 Keleivi veimas ir krovini apyvarta 2006-2010 m.

A u t o m o b i l i transportas ir logistika

56%

500 000

Keleivi,
mln.

Transporto ris

44%
asfaltuoti
keliai

Lietuvoj daugiausia keleivi ir krovini perveama valstybins reikms automobili keliais, kuri yra per 21 tkst. km. Pagrindines keli arterijas sudaro europins reikms tranzitiniai koridoriai Via Baltica" (iaur-Piets) ir
Klaipda-Vilnius-Kijevas (Vakarai-Rytai) (4.6.7).

Geriausiai sutvarkyta Via Baltica" magistral - nutiestais aplinkkeliais


intensyvus automobili srautas aplenkia didiuosius miestus ir miestelius.
Dl nuolat didjanio transporto srauto planuojama gerinti ir iki keturi
juost platinti kelio atkarp Marijampol-Kanas. Magistrale Via Baltica" kasmet gabenama per 10 mln. t krovini.

Transporto koridorius Klaipda-Vilnius-Kijevas apima pagrindin Lietuvos arterij Vilnius-Klaipda. i magistral sudaro keturi juost kelias
ir puikiai priirima pakels infrastruktra (degalins, maitinimo ir apgyvendinimo mons, poilsio aiktels). Nuolat gerinama sankry (pvz..
Jak iedo) ir aplinkkeli (pvz., Vilniaus pietinio bei vakarinio) sistema.

4 . 6 . 4 Lietuvos keli danga


L o g i s t i k a - materialini ir informacini
sraut judjimo erdvje ir laike nuo j pirminio altinio iki galutinio
vartotojo sistema. Logistika leidia gerokai
sutrumpinti krovini
perveimo ir pristatymo laik, pagreitinti informacijos gavimo
proces, pagerinti aptarnavimo kokyb.

Lietuvos vieuoju transportu per metus perveama keliasdeimt kart daugiau


keleivi nei kitomis transporto rimis. Daugiausia veama miest autobusais
ir troleibusais (Vilniuje ir Kaun). Pleiamas reguliarus susisiekimas autobusais tarp Lietuvos ir Europos miest.

LietuvSs keleivi ir krovini vejai Europoje garsja auktos kokybs paslaugomis. iuo metu jas teikia per 5000 vej. Keleiviai bei kroviniai veami 40
Europos, Azijos ir netgi Afrikos valstybi.

gamintojas

kurjeriu tarnyba

n;

gamintojas

didmenininkas

MIESTO
TERMINALAS

/ B
gamintojas

4 . 6 . 5 Preki iveiojimo marrutai, kai mieste nra


logistikos centr

4 . 6 . 6 O p t i m a l s marrutai, kai preki iveiojim


k o o r d i n u o j a logistikos centrai

Lietuvoj nuolat daugja sandliavimo patalp. Daugiausia nauj ir iuolaikik


sandli yra alies sostinje Vilniuje, Kaune, Klaipdoje. Keturiuose didiuosiuose miestuose ketinama pastatyti vieuosius logistikos centrs. Jie sudarys
slygas verslui kurtis alia intermodalini transporto terminal, optimizuos krovininio transporto marrutus, sumains vilkik skaii miest gatvse.

kiti m a g i s t r a l i n i a i keliai
transeuropini
koridorigelezinkeliai

WaviskisS^jP"]^01!
Kalvarij

'

kiti g e l e i n k e l i a i

A 4 . 6 . 7 Pagrindini Lietuvos keli ir


komunikacij schema

Lazdijai

SanktPeterburg

Geleinkeli transportas
Geleinkeliais Lietuvoj per metus perveama 48 mln. t krovini (pirmoji

vie-

ta) ir 4,4 m l n . k e l e i v i ( a n t r o j i vieta). D a u g i a u s i a g a b e n a m a n a f t a ir jos

pro-

duktai (39%), chemins ir mineralins tros ( 2 4 % ) bei kiti kroviniai


maisto produktai ir
paarai, f "

kietasis mineralinis
kuras ir akmens
anglys, 7%

Lietuvos

geleinkeliais

daugiausia

veami

tarptautiniai

2010 m. sudar 7 0 % vis krovini, o tranzitiniai

(4.6.8).

kroviniai,

kurie

30%.

T r a n z i t u k r o v i n i a i b e i k e l e i v i a i v e a m i d a u g i a u s i a i R u s i j o s

Karaliau-

iaus krat. Lietuvai stojus ES, b u v o pasirayta sutartis su Rsija


t r a n z i t o m s alies geleinkeliais, Rusijai p a d a r y t a ilyg,
kelions

4.6.8 Geleinkeliais
veam krovini struktra
2010 m.

reikalavimai.

Nemaai k e b l u m kelia Rusijos karinis tranzitas Karaliauiaus krat. Dl


galimo pavojaus nacionaliniam

s a u g u m u i jis reglamentuotas

susitarimais, nuolat stebimas Lietuvos saugumo

dl

supaprastinti

Svarbi

geleinkelio

arterija

tarp

Baltijos

ir

abiej

ali

tarnyb.
Ja

trauki-

n y s V i k i n g a s " g a b e n a k r o v i n i u s i K l a i p d o s u o s t o I l i i v s k o ir

Juodosios

jros.

Odesos

(Ukrainoje) jr uostus. iuo geleinkeliu veama daug Baltarusijos


vini, kurie sudaro reikming dal Lietuvos k r o v i n i

kro-

apyvartoje.

Keleivini reis skaiius pastaraisiais metais labai sumajo - t r a u k i n i u jau negalima n u v y k t i A l y t , Uten, Tarag, Druskininkus, Jonik, alininkus ar
Skuod. Pagrindins keleivi v e i m o trasos ilieka V i l n i u s - K a u n a s ,

iauliai

Radvilikis, V i l n i u s - T r a k a i . N u o 2008 m. pabaigos tarp Vilniaus ir K a u n o


suoja greitasis traukinys
15-20

2011 m. lapkriio 10 d. Kenos geleinkelio stotyje


ikilmingai pasitiktas konteinerinis traukinys Saul" vykstantis tranzitu per
Lietuv i Kinijos Belgij. Traukinys, gabenantis
41 konteiner su kompiuterine technika, Lietuv pasiek per 13 dien, jros keliu
tokia kelion trunka per 40
dien. Manoma, is traukinys paspartins preki i Kinijos tranzit per ms al
ir pagreitins j tiekim Lietuvos monms.

(iki

160 k m / h

greiiu), kuriuo

kelion

kur-

sutrumpjo

min.

Geleinkelio ilgis 2010 m. -

1770 k m . I j t i k 22 k m a t i t i k o e u r o p i n s

vs

( 1 4 3 5 m m ) plot. E l e k t r i f i k u o t a 122 k m i l g i o a t k a r p a n u o N a u j S s i o s V i l n i o s i k i
K a u n o ir a t k a r p a n u o V i l n i a u s iki Senj

Vykdomas

ES prioritetiniu

laikomas

Trak.
Rail

Baltica"

projektas -

ve sujungti Baltijos ali geleinkelio tinkl su V a k a r

europine

Europos

tinklu.

950 k m ilgio geleinkel n u m a t y t a nutiesti n u o Lietuvos sienos iki Talino ir


taip sujungti V a r u v su Helsinkiu. Iki 2013 m . Lietuvoj planuojama nutiesti a t k a r p n u o L e n k i j o s s i e n o s i k i K a u n o , o v l i a u - n u o K a u n o i k i R y g o s .

Iki 2015 m. planuojama elektrifikuoti ir modernizuoti 205 k m atkarp

tarp

V i l n i a u s ir Minsko. Dl to kelion tarp dviej sostini s u t r u m p t iki 2 vai.


ir galima bt
dviej

gabenti

didesn

keleivi

skaii

ir d a u g i a u k r o v i n i

tarp

valstybi.

Vandens transportas
mln, t

Neulantis K l a i p d o s uostas - svarbi, d i d e l alies t r a n s p o r t o sankirta,

30

jungiasi jr, sausumos keliai ir geleinkelis.

25

20

Per K l a i p d o s u o s t g a b e n a m i k r o v i n i a i i R y t E u r o p o s ( B a l t a r u s i j o s , R u s i j o s .
Ukrainos, V i d u r i o Azijos ali) Vakar valstybes ir atvirkiai. Kasmet uoste

15

p e r k r a u n a m a v i s d a u g i a u k r o v i n i ( 4 . 6 . 9 ) , y p a is s k a i i u s i a u g o , k a i

10

buvo

p a g i l i n t a s u o s t a s i r d a b a r j g a l i p l a u k t i laivai, k u r i g r i m z l s i e k i a 13,5 m .

5
0

kurioje

Klaipdos uostas pagal konteineri krov neuleidia lyderio pozicij


1992 1995 2000 2005 2010 m.

A 4.6.9 Klaipdos uosto


krovini apyvartos kaita

Baltijos ali uostams (Rygai, Talinui,

kitiems

Ventspiliui).

Panaudojus ES struktrini fond param, Klaipdoje ketinama statyti giliavanden jr uost, kur galt plaukti didiausi Baltijos jroje
k i o j a n t y s l a i v a i , k u r i g r i m z l s i e k i a 17 m e t r .

plau-

Per
ikasenos ir statybins
mediagos, 11%
ems kio
produktai, 11%

Klaipdos

uost

gabenama

daugiausia

(28%), tr (28%), ro-ro krovini (14%)

naftos

produkt

(4.6.10).

Uoste veikia didels krovos, laiv remonto ir statybos

kompa-

nijos, teikiamos visos jros verslui ir k r o v i n i a m s aptarnauti rei-

konteineriai,
11%

kalingos paslaugos. Su uosto veikla susijusios d a u g i a u kaip

800

moni, sukurta per 23 tkst. darbo viet. Klaipdos jr


tui tenka

ro-ro kroviniai, 14%

4,5% viso Lietuvoje

sukuriamo

BVP.

Nuo

uos-

aktyvios

uosto veiklos visoje Lietuvoje labiau ar m a i a u priklauso


185 tkst. d a r b o

A 4 . 6 . 1 0 Klaipdos uosto krovini


struktra 2010 m.

Klaipdoje
Vokietij

apie

viet.

sikrusios

bendrovs

keleivi

rengia

veimo

reguliarius

vedij,

kelt

Danij

reisus,

ir

kuriais

v y k s t a ne tik mons, bet gabenami ir automobiliai. Kasmet

ia

paslauga naudojasi vis daugiau keleivi. Ekonomikai labiau aps i m o k a V a k a r E u r o p o s alis k e l i a u t i keltais, nei r i n k t i s sausum o s keli per Lnkij.

4.6.11 Krovos terminalai Klaipdos uoste

Birij krovini terminalas


n
^j4

2003 m. Klaipdos uoste pastatytas jr


terminalas gali aptarnauti didelius jr

klInojalTlaS1S

pakrovimo
tiltas

laiv
laivus.

K a s m e t uost jais a t p l a u k i a v i s d a u g i a u kelei-

2 kauas

vi. Dl pasaulins ekonomikos krizs 2008 m.


keleivi

skaiius

sumajo,

bet

pastaraisiais

metais sulaukiama vis daugiau turist.

2013

m.

ketinama

baigti

ti Klaipdos keleivi
Siurbiamj krovini terminalas

modernizuo-

ir k r o v i n i

termina-

1 siurbimas

l, k u r i s s k i r t a s a p t a r n a u t i

keleiviams

2 silosas

turistams, vykstantiems lengvaisiais

bei

auto-

mobiliais, taip pat keltais g a b e n a m i e m s


ro kroviniams.
priimama

Vienu metu terminale

i k i 3 kelt, i v i s o

nuo

Nedideli krovini terminalas

1 kranas

Nors

Lietuvoje

tankus

upi

infra-

laivus.

tinklas,

vidaus

v a n d e n transportas nra gerai ipltotas.

2 krautuvas

bus

6 iki

kelt per dien. K u r i a m a terminalo


s t r u k t r a leis a p t a r n a u t i ir j r

ro-

Ke-

l e i v i a m s ir k r o v i n i a m s gabenti t i n k a vos kelios


I l l l

^ff+tfel

didesni u p i atkarpos ir K u r i

ds (pvz., renginiai)
maiai (pvz., kava)
ryuliai (pvz., medviln)
Konteinerins krovos *

Nedideliais
ti

keleiviniais

Nemuno

vandens

Klaipdos (278
:

konteinerinis
1 t i l t a s (50 m
aukio)

konteineri
2 krautuvas
(10 m aukio)

keliu

nuo

fond

ups

lomis

prieplauk

Jurbarke,

kituose

pltojama

Didiausi
m

ios

vidaus vanden

paslaug

transporto

transporto

Klaipdos

ries

keleivi.

ir

paslaugomis

teikia-

krovini

Kuri

siai n a u d o j a s i poilsiautojai, k a s m e t
p e r 1,8 m l n .

prie

padidin-

srautus.

dal sudaro keleivi

keltais

Alytuje,

miesteliuose

ti p r a m o g i n i keleivini laiveli

iki

infrastruktra.

ups. Kuriant infrastruktr, tikimasi

1 rampa

plauk-

Kano

rengtos prieplaukos Druskininkuose,

klimas

krovinius veanios transporto


priemons (krovininiai automobiliai
su puspriekabmis ir priekabomis)

laivais g a l i m a

km).

struktrini

Kaun,

plieniniai konteineriai
maisto konteineriai
tekstils ir kiti konteineriai
Ratini ( r o - r o ) krovini terminalas

ES

Nemuno

marios.

nerij.

daniau-

perkeliama

Orotransportas

Lietuvoje veikia keturi oro uostai:

tarptautinis V i l n i a u s oro uostas, aptarnaujantis didij dal


k e l e i v i n i r e i s . P e r j 2 0 1 0 m . k e l i a v o 1,37 m l n . m o n i ;

tarptautinis K a u n o oro uostas Karmlavoje,

aptarnaujantis

didij dal k r o v i n i n i ir dal keleivini reis. 2010 m . perveta 0,8 m l n . m o n i ;

1*
W

tarptautinis

Palangos

oro

uostas. Tai treiasis o r o

uostas

Lietuvoje pagal aptarnaut keleivi skaii (4.6.14);

tarptautinis Z o k n i oro uostas iauliuose, iuo m e t u aptarnaujantis tik civilinius krovininius ir N A T O krovininius

bei

karinius lktuvus.

. 4.6.12 Vilniaus oro uostas

Daugiausia keleivi skraidinama Jungtin Karalyst, Vokietij,


Danij, Latvij, Airij

i r i j. I L i e t u v o s o r o u o s t

lktuvai

skrenda 37 pasaulio valstybes.

Modernizavus Vilniaus ir Katino oro uost keleivi terminalus,


skraidinam keleivi skaiius kasmet auga.

V i l n i a u s ir K a n o o r o uostai, t a i k y d a m i l a n k s i m o k e s i sistem, pritraukia vis daugiau tarptautini aviakompanij, kurios


per m s alies o r o u o s t u s s k r a i d i n a v i s d a u g i a u k e l e i v i .

Tarptautin pigi reis aviakompanija R y a n a i r " K a n o oro


u o s t e k r v i e n i savo b a z i , k u r i o j e l a i k o l k t u v u s b e i a t lieka tranzitinius reisus.

. 4.6.13 Kauno oro uostas

Vamzdyn transportas
tkst.
3000

Vamzdynais Lietuvoj transportuojama daugiausia nafta ir gamtins

Vilnius

dujos. Iki 2006 m. naftotiekiu D r a u g y s t " nafta buvo p u m p u o j a m a

Kaunas

M a e i k i naftos p e r d i r b i m o m o n , bet dl n e i n o m

I Palanga

2500

prieasi

is n a f t o t i e k i s u d a r y t a s v i s a m l a i k u i . R u s i j o s n a f t o t i e k i u s v a l d a n t i
k o m p a n i j a T r a n s n e f t " teigia, k a d n a f t o t i e k y j e v y k o avarija, ir ket i n a m a j pakeisti nauju. K i t a n u o m o n , j o g tai galjo b t i

2000

Rusijos

valdios politiniai sprendimai siekiant kontroliuoti Lietuvos apsirp i n i m energijos altiniais.

1500

Dabar

nafta

Maeiki

naftos

perdirbimo

mon

9 1 , 5 k m i l g i o n a f t o t i e k i u i B t i n g s n a f t o s t e r m i n a l o

tiekiama
Baltijos

jros pakrantje.

1000

LietuvSs dujotakiais gamtins dujos tranzitu transportuojamos


Karaliauiaus srit.

500

2006

2007

2008

Magistraliniais

dujotakiais,

kuri

bendras

ilgis

Lietuvoj

1,9 t k s t . k m , g a m t i n s d u j o s i R u s i j o s t i e k i a m o s v i s a p s k r i 2009

A 4 . 6 . 1 4 Skraidint keleivi
skaiiaus Vilniaus, Kauno ir
Palangos oro uostuose raida

201 Om.

i c e n t r u s ( i s k y r u s T a u r a g ) , o i j s k i r s t o m a i s i a i s d u j o t a k i a i s
pasiekia didij dal Lietuvos vartotoj.

Iki 2012 m. ketinama nutiesti dujotak

Klaipda-Taurage-

Jrbarkas ir iplsti dujotaki tinkl Lietuvoj.

INOME, MOKAME, GALIME


0

Raktiniai odiai ir svokos


Turtumte inoti i svok reikm:
pasaulio kis

agrarine visuomen

transporto infrastruktra

rinkos ekonomika

industrin (pramonin) visuomen

transportas

planin ekonomika

popramonin visuomen

keli tinklo tankis

vartotojika visuomen

informacin visuomen

ro-ro krovos bdas

pirmasis kio sektorius

neformalusis sektorius

palankios vliavos alys"

antrasis kio sektorius

elin ekonomika

prekybos laivynas

treiasis kio sektorius

infrastruktra

logistikos centras

ketvirtasis kio sektorius

technin infrastruktra

perdavim transportas

informacinis sektorius

socialin infrastruktra

Turtumte inoti, kuo skiriasi ios svokos:

planin ir rinkos ekonomika;

agrarin ir informacin visuomen;

neformalusis sektorius ir elin ekonomika;

technin ir socialin infrastruktra;

pirmasis ir treiasis kio sektorius;

transporto ir ryi infrastruktra.

2) Esminiai teiginiai
^Turtumte inoti, suprasti, vertinti arba apibdinti:
svarbiausius pasaulio kio sektorius;
kio struktr nusakanius rodiklius: visuomens uimtumas kio sektoriuose ir jiems tenkanti BVP dalis;
visuomens ekonomins raidos etapus;
kio struktros rodikli priklausomyb nuo valstybi isivystymo lygio;
neformaliojo sektoriaus ypatumus;
pagrindini ekonomikos sistem bruous;
regionus, kuri kio raidai didiuls takos turjo planin arba rinkos sistema;
svarbiausius Lietuvos kio raidos etapus ir dabartines kio pltros galimybes;
technins ir gamybins infrastruktros vairov bei reikm;
transporto ri efektyvum gabenant krovinius ir veant keleivius;
1

didiausius pasauliojr, oro uostus, j reikm pasaulio kiui;


svarbiausius sausumos, jr, oro krovini gabenimo ir keleivi veimo kelius;

Lietuvos infrastruktros sistem ir transporto reikm.

(3) Praktiniai gdiai, informacijos altiniai

sudaryti kio struktros diagramas, lyginti ir vertinti isivysiusi bei besivystani ali kio struktr;

gebti interneto altiniuose, vairioje literatroje rasti reikaling statistikos duomen;

skaityti, nagrinti, sisteminti ir vertinti vairi statistin ekonomin informacij;

orientuotis transporto sraut emlapiuose, sudaryti optimal plaukimo laivu marrut tarp vairi pasaulio region;

diskutuoti, kritikai ir objektyviai vertinti vairi transporto ri pltojimo galimybes.


/

(D Geografiniaityrimai
1.

P a k l a u s i n k i t e v y r e s n s k a r t o s m o n i , k a i p j i e i s a v o p a t i r t i e s v e r t i n a p l a n i n ir r i n k o s e k o n o m i k .
S u d a r y k i t e v a r d y t p r a n a u m ir t r k u m sra.

2.

S u r e n k i t e d i s k u s i j t e m a L i e t u v o s k i o p l t r o s g a l i m y b s - s t i p r i o s i o s ir s i l p n o s i o s puss".

3.

s i v a i z d u o k i t e , k a d e s a t e k i t o s alies v e r s l i n i n k a s ir j u m s s i l o m a p r a d t i v e r s l L i e t u v o j e .
N a u d o k i t s i n t e r n e t u ir p a i e k o k i t e o f i c i a l i o s i n f o r m a c i j o s a p i e v e r s l o p l t r o s g a l i m y b e s L i e t u v o j e .

4.

I s i a i k i n k i t e , k o k i p r i v i l e g i j t e i k i a p a l a n k i o s v l i a v o s alys". K o d l j o m s n a u d i n g a r e g i s t r u o t i u s i e n i o laivus?

5.

sivaizduokite, kad rengiats m n e s i o t r u k m s savarankikai kelionei aplink pasaul.


P r a d i o s ir p a b a i g o s v i e t a - V i l n i u s . Esate n u m a t 10 s k r y d i . N a u d o k i t s i n t e r n e t i n m i s b i l i e t
r e z e r v a v i m o s i s t e m o m i s ir s u s i k u r k i t e s k r y d i m a r r u t . S u d a r y k i t e p a t o g i a u s i u s ir p i g i a u s i u s
s k r y d i u s s i l a n i o r o l i n i j sra, a p s k a i i u o k i t e b e n d r s k r y d i laik.

6.

Isiaikinkite, k o k i e t r a n s p o r t o p r o j e k t a i p l t o j a m i ariausiai j s g y v e n a m o s i o s vietos.


K o k i n a u d d u o s g y v e n d i n t i ie p r o j e k t a i ?

Klausimai ir uduotys
4.1 Pasaulio kio struktra
1.

T r u m p a i a p i b d i n k i t e k i e k v i e n k i o s e k t o r i . N u r o d y k i t e p o kelias j o akas.

Antrasis

Pirmasis

Treiasis

Ketvirtasis

2.

K o d l su g a m t o s g r y b i n a u d o j i m u susijs k i o s e k t o r i u s v a r d i j a m a s k a i p p i r m i n i s ?

3.

K o d l k e t v i r t j k i o s e k t o r i p r a d t a skirti p a l y g i n t i neseniai? Ar io s e k t o r i a u s p l t r a t u r i p e r s p e k t y v m s alyje?

4.

N a u d o k i t s 4.1.4, v a r d y k i t e A ir B alis. Keliais t e i g i n i a i s a p i b d i n k i t e k i e k v i e n o s i j


u i m t u m o kio sektoriuose struktr.

.
Salis

ems kis

Pramon

Paslaugos

dirbani moni dalis, %

dirbani moni dalis, %

dirbani moni dalis, %

(A)

2,4

29,7

67,8

(B)

70

23

5.

Koks ryys sieja k i o s t r u k t r ir v i s u o m e n s e k o n o m i n r a i d ?

6.

K o d l d a u g e l y j e b e s i v y s t a n i ali i t i n p l a i a i isikerojs n e f o r m a l u s i s s e k t o r i u s ? K o k i e j o p r a n a u m a i ir t r k u m a i ?

4.2 Ekonomins sistemos


1.

K u r i e k o n o m i n s i s t e m a t u r j o d a u g i a u s i a t a k o s p a s a u l i o k i o raidai? A t s a k y m p a g r s k i t e .

2.

K u r i o s e p a s a u l i o v a l s t y b s e k i s iki i o l p l t o j a m a s p l a n i n s e k o n o m i k o s s l y g o m i s ?

3.

K o k i e yra e s m i n i a i r i n k o s e k o n o m i k o s p r a n a u m a i ir t r k u m a i ?

4.

v e r t i n k i t e p l a n i n e k o n o m i k iais a s p e k t a i s : u i m t u m a s , p r e k i p a s i l a , k o n k u r e n c i j a , p r e k i k o k y b .

4.3 Lietuvos kio raida


1.

Panagrinkite Lietuvos k i o raidos etapus. Kurios e k o n o m i n s sistemos t u r j o takos kiui?


Kuris e t a p a s i t i n s t a b d e k o n o m i k o s p l t r ?

2.

P a a i k i n k i t e , k o d l , L i e t u v a i a t k r u s N e p r i k l a u s o m y b , alies k i s p a t y r d i d i u l n u o s m u k .

3.

v e r t i n k i t e alies e k o n o m i n l y g p a g a l e s a m

()^^^,,

kio struktr.
4.

Kaip per pastaruosius 20 m e t pasikeit m o n i

u i m t u m a s kio sektoriuose?
K o k i i v a d g a l i m a i t o p a d a r y t i ( A - B ) ?

( 5

1 9 %

^
1991 ^ ^ ^ ^

2 0 1 0 m.

35%

5.

Panagrinkita Lietuvos BVP augimo nuo 1991 iki 2011 m.


kreiv ir atsakykite klausimus?
a) Dl koki prieasi A ir C laikotarpiu BVP rodiklis
labai sumajo?
b) Su kokiomis permainomis susijs ypa auktas
BPVaugimo rodiklis B laikotarpiu?

6.

Kurios Lietuvos kio sritys labiausiai nukentjo per


pastarj pasaulin finans kriz?
Ar buvo galima ivengti toki skaudi padarini? Kodl?

7.

Palyginkite Lietuvos, Latvijos ir Estijos BVP 1 gyv. rodiklius ES kontekste (4.3.9). Koki ivad galima padaryti?

8.

Pasvarstykite, kuo Lietuvos ekonomikai naudinga naryst Europos Sjungoje.

4.4 Infrastruktra
1 . vardykite technins ir socialins infrastruktros sritis. Kurios i j svarbios jums, o kurios - verslui?
2 . Koki su infrastruktra susijusi objekt ar rengini yra js artimiausioje aplinkoje?
3.

Kuo galima paaikinti vis didjani infrastruktros reikm gyventojams ir kiui?

4 . vertinkite Lietuvos infrastruktros lyg i gyventoj ir verslo pozicij.


5 . Kurios technins ir socialins infrastruktros sritys jums ypa svarbios dabar, o kurios bus svarbios ateityje?

4.5 Pasaulio transportas


1 . Kokie elementai sudaro transporto infrastruktr?
2.

Kodl neretai teigiama, kad gerai ipltota transporto infrastruktra yra visos ekonomikos pagrindas?

Kurie transporto rodikliai nusako alies ekonomin gali?

4 . vertinkite transporto ris pagal krovini gabenim ir keleivi veim. Nurodykite privalum ir trkum.
5.

Pateikite pavyzdi, kaip turt bti pltojamas sausumos transportas, kad mat jo poveikis aplinkai.

6 Paaikinkite, kodl spariai auga oro transporto reikm. Tarp kuri pasaulio region skraidoma daugiausia?
7 . Panagrinkite krovos pokyius didiausiuose pasaulio jr uostuose (4.5.13) ir padarykite ivad.
8.

Kaip galima paaikinti, kad pasaulyje spariai didja konteinerini krovini gabenimas?

9.

Panagrinkite A i r B karikatras. Pakomentuokite j turin. Kokias problemas norjo pavaizduoti karikatristas?

4.6 Lietuvos transportas


1 . vertinkite Lietuvos transporto sistem. Nurodykitejos stiprisias ir silpnsias puses.
2 . Jau kuris laikas Lietuvoje daugja logistikos centr. Kuojie naudingi?
3.

Kuri transporto ris ir kodl, js manymu, Lietuvoje turt bti intensyviau pltojama?

4 . vardykite svarbiausius per Lietuv einanius europins reikms automobili transporto tranzitinius
koridorius. Koki reikm jie turi ms alies kiui?
5.

Kuo Lietuvai naudingas Klaipdos jr uostas? vardykite ne maiau kaip tris teigiamus aspektus.

6.

Palyginkite Vilniaus, Rygos irTalino oro uost keleivi skaii ir augimo dinamik. Koki ivad galima padaryti?

BIOPRODUKCINK KIS

1 _

Perskait skyri turtumte

vardyti ems k lemianius gamtinius ir socialinius bei ekonominius veiksnius;

skirti pagrindinius ems kio tipus ir kininkavimo formas;

lyginti intensyvj ir ekstensyvj ems k;

sieti kultrini augal auginimo arealus su klimato slygomis;

apibdinti pagrindines augalininkysts ir gyvulininkysts akas;

inoti iuolaikinio ems kio kryptis ir kylanias problemas;

vertinti tausojaniosios emdirbysts, kaip darniojo vystymosi koncepcijos, svarb;

vertinti uvininkysts pltros dsningumus, reikm ir pokyius;

komentuoti ir vertinti Lietuvos ems kio ypatumus, pokyius bei tendencijas;

vardyti bado ir neprievalgio prieastis pasaulyje, inoti ios problemos sprendimo


bdus.

5.1 ems k lemiantys veiksniai


e m s k i s y r a k i n s v e i k l o s p i r m o j o sektoriaus aka. K a r t u su m i k k i u , v e -

ems kis - augal ir gyvn auginimas moni reikmms - yra unikali moni
kin veikla, kuri tuo paiu metu gali bti vertinama ir kaip menas, mokslas,
verslas."
Normanas
aliosios
laikotarpio

Borloug,
revoliucijos"
selekcininkas,

mokslininkas,
taikos

E.

premijos

Nobelio
laureatas

jyba ir akvakultra sudaro vadinamj bioprodukcin k. Atkreiptinas

dmesys,

k a d pastaroji svoka nra visuotinai p r i i m t a ir plaiai vartojama. D a u g u m o j e

in-

f o r m a c i j o s altini visos ios akos s k i r i a m o s k i n s v e i k l o s p i r m a j a m sektoriui.


Dalis ems k i o produkcijos y r a maisto pramons aliavos, o kita dalis tiekiama
vartotojams. ems kio organizavimas priklauso nuo gamtini, socialini ir ekonomini veiksni.

Gamtiniai veiksniai
e m s k n u o pat atsiradimo lm aplinkos, arba gamtiniai, veiksniai. Prie j prik l a u s o t e m p e r a t r a , k r i t u l i a i , d i r v o e m i s , reljefas, d r g m s pasiskirstymas, lait
padtis ir nuolydis. V i s i k a r t u jie v a d i n a m i

agroklimatiniais veiksniais.

Dirvoemis

FAO (Tarptautin maisto ir


ems kio organizacija)
duomenimis, tik 3% sausumos paviriaus tinka augalininkystei, 6% - vidutinio,
13% - emo produktyvumo
pavirius. 78% sausumos
paviriaus yra problemikas
arba netinka ems kiui.

D i r v o e m i o derlingumas priklauso n u o daugelio chemini, fizikini ir biolog i n i veiksni. e m d i r b y s t e i labai svarbus dirvos storis, g r d t u m a s , vandens
laidumas, mineralini ir organini mediag kiekis. Tam tikr savybi

rinki-

nys atitinka konkrei augal poreikius.

D e r l i n g u m g a l i m a p a d i d i n t i n a u d o j a n t tras, t a i a u j p e r t e k l i u s gali

pa-

kenkti paiai dirvai, p o e m i n i a m vandeniui bei vandens telkiniams.

Derlingiausi

yra

juodemiai

(Ukrainos

ir

Vengrijos

steps,

JAV

prerijos,

Argentinos pampos), taip pat aliuviniai dirvoemiai. Pastarj danai

aptin-

k a m a u p i slniuose. Palankiomis k l i m a t o slygomis jie p u i k i a i t i n k a r y i a m s


auginti.

Reljefas

Bene palankiausios slygos emdirbystei pltoti y r a lkto nuolydio

teritori-

jose. Ten v a n d u o neusistovi, n u t e k a savaime arba em g a l i m a melioruoti.

Didjant

technik,

nuolydiui,

5.1.1 Kaln terasos


Indonezijoje

dirvoemis,

maja

galimyb

naudoti

agro-

nes labai iauga d i r v o s erozijos t i k i m y b . iuo m e t u m e c h a n i z u o t a i

dirbamos iki I l

plonja

antkalns.

N u o seniausi laik musoninje Azijoje, taip pat Piet A m e r i k o j e stai k a l v


laituose emdirbiai rengdavo

kaln teras.

Jos s t a b d o d i r v o s erozij, p a d i -

dina dirbamosios ems plot.

Svarbi laito nuolydio padtis. iaurs

pusrutu-

l y j e pietus atgrti laitai g a u n a d a u g i a u viesos


ir ilumos nei ilgesn laik elyje esantys iauriniai. Pietiniuose laituose augalai subrsta paprastai 1-2 savaitmis anksiau.
Kylant

oras vsta, vegetacijos periodas

trump-

ja, p r a s t j a a u g a l a u g i m o s l y g o s . A r t i

pusiaujo

esaniuose kalnuose em dirbama m a d a u g iki 4


k m aukio, gyvuliai ganomi iki 5 k m .

Vidutinse

platumose 500-1000 m auktis jau gali bti efektyvios emdirbysts riba.

Temperatra

iluma y r a svarbiausias veiksnys, lemiantis ems k i o teritorin

pasiskirs-

t y m . K u l t r i n i a m s augalams augti btina auktesn nei 5 C, taiau kai

ku-

riems - gerokai auktesn temperatra.

Lietuvoje vegetacijos periodas prasideda balandio


mnes temperatrai pakilus
aukiau nei 5 C, o baigiasi
jai nukritus emiau nei 6 C.

Dien skaiius per metus, k u r i slygos palankios augalams subrsti, sunokinti vaisius ir subrandinti sklas, v a d i n a m a s

vegetacijos period.

t r u k m s v y r u o j a n u o 100 d i e n iaurs E u r o p o j e i k i 2 6 0 d i e n

Europoje

jo

Viduremyje.

A t o g r srityse jis t r u n k a visus metus.

S k i r t i n g i e m s a u g a l a m s r e i k i a n e v i e n o d o i l u m o s k i e k i o (5.1.2). A n t a i javai sub r s t a p e r 9 0 - 1 0 0 d i e n , k a i t e m p e r a t r a a u k t e s n n e i 10 C , o m e d v i l n

5.1.2 Kultrini augal


klimatiniai poreikiai
Dien sk.,
btina t

Augalai

Krituliai,
mm/m

Vasariniai mieiai

50

>10 0C

>250

ieminiai kvieiai

90

>10 0C

300-900

Vasariniai kvieiai

105

>10 0C

250-500

Kukurzai

130-150

>10 0C

250-4000

ems rieutai

120-150

>15 0C

250-700

Soros

90-120

20-30 0C

200-700

Ryiai

90-200

0C

>1000

Bulvs

60

>5 0C

450-600

190-270

>20 0C

500-2000

Medviln

120-150

25-28

0C

600-1500

Citrusiniai vaisiai

150-200

15-20 0C

1200-2000

Manijokai

per 1 2 0 - 1 5 0 dien, kai t e m p e r a t r a auktesn nei 25 C.

20-30

Krituliai

N u o met krituli kiekio ir sezoninio pasiskirstymo


priklauso

labai

ems kio specializacija.

Skirtingiems

kultriniams

augalams

augti

reikia

nevie-

nodo vandens k i e k i o (5.1.2). Didioji dalis jo d a u g i a u sunaudoja a u g i m o (javai) nei b r e n d i m o (kukurzai,

kakava)

laikotarpiu, na, o r y i a m s d a u g vandens t u r i b t i vis laik.

Daugeliui augal svarbus krituli pobdis. Tolygiai ikrintantys krituliai geriau sudrkina dirvos pavirin

sluoksn

nei stiprios litys retkariais. Tada v a n d u o nespja


gerti ir susidaro pavirinis nuotkis. K l i a u k i a n t y s
srautai sukelia

Sezoninis

susi-

vandens

dirvoemio erozij.

krituli

pasiskirstymas

ypa

aktualus

tarpin-

se k l i m a t o j u o s t o s e . N e t o l y g i a i i k r i n t a n t y s k r i t u l i a i r e i k i a

Bananai

90

>25 0C

1200-2500

didiul

Kavamediai

250

17-220C

1000-1500

k u r i o s e labai d a u g m o n i veriasi n a t r i n i u k i u . Tai b -

Kakavmediai

365

22-28 0C

1300-2000

dinga Sahelio sriiai: per pastaruosius kelis

Arbatmediai

240

18-20 0C

1500-2500

Cukranendrs

>240

25-28 0C

1500-2500

15-22 0C

200-700

0C

>2000

Alyvmediai

Kauiukmediai

maksimali riba
manijokai
kvieiai
kukurzai
vynmediai
datuls

>27

'iamsatogr

piet atog

5.1.3 Kai kuri kultrini


augal auginimo ribos

rizik

kininkams,

ten pasikartojanios

sausros

ypa

besivystaniose

alyse,

deimt-meius

sukl bad ir kit negand.

Nepakankam drgms kiek galima kompensuoti

kuriant

dirbtinio d r k i n i m o sistemas, taiau j o m s reikia d a u g vandens itekli ir n e m a investicij.

Socialiniai ir ekonominiai veiksniai


Ne tik g a m t i n i a i geografiniai, bet ir antropogeniniai, t.y. m o n i inicijuoti, veiksniai prisideda prie ems k i o organizavimo. i veiksni reikm isivysiusiose
ir besivystaniose alyse labai skiriasi.

Technologin paanga

Isivysiusiose alyse dl diegiamos technikos, dirbtinio d r k i n i m o

sistem

t a i k y m o gerokai sumajo ems k y j e dirbani m o n i skaiius ir padidjo


ems k i o p r o d u k t y v u m a s , sumajo p r i k l a u s o m y b nuo gamtos slyg.

Gn ininerija

pajgi patobulinti g y v u l i ir p a u k i veisles, augal

ris,

k a d l e n g v i a u itvert sausr, b t atsparesns l i g o m s ir d u o t didesn derli.

dirvoemio
emlapis^

ekspertiz

gf!S

PalVdovas

iltnami

kiai,

aprpinti

kom-

piuterinmis technologijomis,
kuria

ideali

aplink

auginti vairias ems k i o


ras, n e p r i k l a u s y t i

su-

efektyviai
kult-

nuo klimato

ir

met laiko.

GPS technologijos leidia


zuoti

dirv

dirbimo,

imo,

derliaus

optimi-

sjos,

numimo

tr-

darbus.

iuolaikinio k i n i n k a v i m o ir technologij
kiose

dirvoemis

maistingj mediag
matavimas

vanduo

slygomis

palankiose

net

ir

vietose

ne

sudaryti tinkam augal derin


padidinti ems kio

to-

galima
ir

efektyvum

(5.1.4).

5.1.4 GPS naudojimas ems kyje

Transportas

Tobuljant technologijoms,
aldymo, konservavimo ir
transportavimo galimybms,
didij miest parduotuvi
lentynose - stulbinanti msos ri ir j geografijos
vairov.

D a u g u m a ems k i o v e i k l o s ri ilg laik p r i k l a u s n u o t r a n s p o r t a v i m o ilaid. Mginimas t r u m p i n t i sandliavimo laik kirtosi su m e n k o m i s galimybmis greitai gendanius produktus gabenti didesniais atstumais.

Dabar naudojant modernias transporto priemones, aldymo rang, galima netrunkant perveti greitai gendanius maisto produktus (daroves, pieno produktus, viei ms). Palyginti emos gabenimo geleinkeliais,

krovininiais

automobiliais, jr laivais ilaidos teikia g a l i m y b i transportuoti didelius kiekius jav, aldytos msos, v i l n didiuliais atstumais.

Maskvos prabangiuose prekybos centruose galima sigyti marmurins" jautienos


i Argentinos ar riuk msos i Naujosios Zelandijos.

Kapitalas (finansai)

Kapitalas, arba pinigai, kuriuos kininkas investuoja k, naudojami


e f e k t y v u m u i didinti, pavyzdiui, p e r k a m a technikos, skl, tr,

darbo

rengiama

nauj arba m o d e r n i z u o j a m i esami pastatai. Investuojant kapitalo, g a l i m a gauti gausesn derli, daugiau pelno, tad jo skirti dar didesnms investicijoms.

Isivysiusiose alyse finans sistema gerai ipltota, k i n i n k a i gali gauti paskol, v y r i a u s y b juos remia dotacijomis.

Besivystani

ali k i n i n k a i

nedanai gauna param

j . N o r i n t i e m s j g a u t i t e n k a m o k t i n e m a a s
k l i m p t i skolas.

i f i n a n s

palkanas,

todl kyla

institucigrsm

Darbojga

Vakar Europos alyse,


JAV, Kanadoje intensyviuosiuose grdini kultr
kiuose vienas mogus dirba kelis imtus hektar ems ir iaugina tiek grd,
kad metus gali imaitinti net
6000 moni.

Isivysiusiose valstybse d a r b o jga y r a k v a l i f i k u o t a , taiau labai brangi. Ilaidoms sumainti kininkai sezoniniams darbams samdo jaunim, darbo mig r a n t i k i t ali.

Besivystaniose alyse d a r b o jga pigi ir daniausiai nekvalifikuota.


gi daug moni, nemaai yra intensyvij ki (ryius auginani

K i n i j o j e , Javos saloje). V i s d a n i a u n a u d o j a m a t e c h n i k a d i d i n a n e d a r b

Rinkos pokyiai
R i n k a y r a v i e n a s i s v a r b i a u s i v e i k s n i , n u o k u r i p r i k l a u s o e m s
produkcijos

gamyba.

Maisto

produkt

paklaus

daugiausia

lemia

kio

pirkj

skaiius ir j p e r k a m o j i galia.

Maisto p r o d u k t paklausa pasaulio rinkoje auga dl spartaus g y v e n t o j skaiiaus d i d j i m o ir urbanizacijos besivystaniose alyse.

Vartotojams pasiekus t a m tikr pajam lyg, keiiasi maisto p r o d u k t paklausa - p a g e i d a u j a m a a u k t e s n s k o k y b s . J p r a s t i n s d a r o v s i r v a i s i a i

tampa

ne tokie paklauss, populiarja iltj krat ems k i o produkcija.

ki dydis

Daugelyje stiprios ekonomikos

ali j u n t a m a k i

stambinimo

tendencija.

S t a m b i e j i k i a i gali s u k a u p t i d a u g i a u l ir s k i r t i j naujai t e c h n i k a i

Lotyn Amerikoje, Pietryi


Azijoje, Afrikoje dl spartaus
gyventoj gausjimo kiai
dar labiau smulkja, nemaai j savinink vos pajgia
savo eimas aprpinti maisto produktais.

kai-

muose ir nemaai moni migruoja miestus.

Didieji prekybos tinklai,


stengdamiesi privilioti pirkj, vis daugiau preki
parduoda su nuolaida (Vokietijoje iki 85%). Dl i
aplinkybi kininkams neretai daromas spaudimas parduoti produkcij emesne
kaina.

KadanIndijoje,

sigyti,

paangioms kininkavimo technologijoms taikyti. Mai kiai neatlaiko konkurencijos ir nyksta.

Stambieji kiai, k u r i plotas apima nuo


arba auginama

mons.

1000 i k i 10 0 0 0 h a

100 t k s t . g a l v i j ( J A V ) , y r a m i l i n i k o s

(Pranczijoje)

agropramonins

Jos ne t i k g a m i n a , p e r d i r b a p r o d u k c i j , bet ir p r e k i a u j a ( 1 4 5 psl.).

ems valdymo ypatumai

k i n i n k a i gali b t i ems s a v i n i n k a i arba ems n u o m o t o j a i . K a i k u r i o m s alims (Baltarusijai, Kinijai, Rusijai) bdinga valstybin ems nuosavyb.

ki dydiai, ha:
I
I iki 10,0
I
I 10,1-24,9
'! 25,0-39,9

per 40,0

Isivysiusiose valstybse didel dalis ems priklauso k i n i n k a m s arba ems k i o b e n d r o v m s ir naudoja samdomj darbo jg.

Besivystaniose

alyse v y r a u j a stambieji e m v a l d i a i . J

kiuose

dirba n u o m i n i n k , m a a e m i ar beemi valstiei. D a u g e l y j e L o t y n A m e r i k o s ali n u o m i n i n k a i e m v a l d i u i atiduoda didij dal


gaut pajam arba atsiskaito uauginta produkcija. Brangiai

mok-

dami u nuom, g a u d a m i menkas pajamas valstieiai neturi g a l i m y b i p a d i d i n t i k i o p r o d u k t y v u m o , todl labai d a u g m o n i skursta.

Vyriausybs politika
Planins e k o n o m i k o s alyse s p r e n d i m u s dl ems k i o p r i i m a v y riausybs institucijos. Laisvosios rinkos slygomis vyriausyb gali
r e m t i k i n i n k u s , garantuoti s u p i r k i m o kainas, nustatyti g a m y b o s ir
realizavimo

kvotas.

Europos Sjungoje galioja bendroji ems kio politika. Kai


1

5.1.5 ki dydiai Europos Sjungoje

ali k i n i n k a m s m o k a m o s

dotacijos (subsidijos).

bos kininkai neturt utikrint arba pakankam

kuri

B e ios p a g a l pajam.

ems kio kratovaizdiai


Tkstantmeius pltojamas ems kis daugelyje pasaulio region padar milin i k t a k k r a t o v a i z d i u i . Per ilg l a i k i k i r s t a n e p a p r a s t a i d a u g m i k ,
myn,

nusausinta pelki, suarta beribi piev plot. K a i kuriuose

kr-

regionuose

a n k s i a u ar p a s t a r u o j u l a i k o t a r p i u s u k u r t i ems k i o k r a t o v a i z d i a i t a p o alies
vizitine kortele.

Terasin emdirbyst.
t auktyje -

e m s d i r b i m a s s k i r t i n g a m e k a l n lai-

terasin emdirbyst - jau buvo inoma

senovs

i n k laikais (Piet A m e r i k o j e ) , senovs Babilone. Terasose aug i n t i papirusai, javai, v y n u o g s . M u s o n i n i o k l i m a t o srityse k a l n laitus puoia y p a t i n g i r y i teras kratovaizdiai.

Didelis

g y v e n t o j skaiius, k a l n u o t a s reljefas, d e r l i n g i v u l k a n i n i a i s pelenais patrti dirvoemiai skatino k u r t i iuos nuostabius


rinius.

Kaln

laituose

rengtose

terasose

dirbtiniai

sulaiko vanden, tokiame laiptuotame kratovaizdyje

5.1.6 Terasin emdirbyst Kinijoje

k-

pylimai
sodinami

r y i daigai (5.1.6). D l t r u m p o s i a u g a l vegetacijos


dien) galima nuimti 2 - 3 derlius per metus. Terasinius

(100

laukus

drkinaniuose kanaluose auginamos uvys.

Akmenimis

aptvertos ganyklos.

Jungtinje

Karalystje,

A i r i j o j e , vedijoje ak t r a u k i a a k m e n i n i t v o r ar

gyvatvori

suskaidytas kratovaizdis (5.1.7). L e d y n suklostytus

riedulius

gyventojai kelis tkstanius met rinko ir djo tvoras,

kurios

skyr ems savinink valdas. Privaiose valdose gansi avys,


t i n k a m u o s e e m d i r b y s t e i plotuose b u v o d i r b a m a em. iais laikais unikalios rankomis sudliotos akmenins tvoros

saugomos

k a i p k u l t r o s paveldas. D a n a i jos a t l i e k a senj savo f u n k c i j

atskiria k i n i n k valdas.

A 5.1.7 Dirbamieji laukai Piet Anglijoje

iltnami kiai.
agrarinio

Ispanijoje, Olandijoje bdingas

kratovaizdio

elementas

iltnami

iuolaikinio

kiai

O l a n d i j a p a g a l i l t n a m i p l o t s a n t y k y r a v i e n a i

(5.1.8).

daugiausia

iltnami t u r i n i valstybi. Nedidelje alyje steigta 9000 ilt n a m i k i , daroves, vaisius, gles a u g i n a per 150 t k s t . d a r b u o t o j . A p i e 8 0 % p r o d u k c i j o s e k s p o r t u o j a m a u s i e n i o alis.
Didiausias pasaulyje iltnami kompleksas yra Ispanijoje,
merijoje, A n d a l z i j o s regione. ia saul vieia 3 2 0 - 3 3 0
per metus, lyja vos kelias dienas. I m t a naudoti

neisenkaniuo-

sius sauls iteklius, laistyti n u d r u s k i n t u j r o s v a n d e n i u .


merijos

5.1.8 iltnami kiai Ispanijoje

iltnamiuose,

apimaniuose

300

km2

Al-

dien

ir

Al-

vadinamuose

iltnami jra, uauginama 5 4 % Ispanijos iltnamini

darovi

derliaus.

alieji dykum ratai.

Didiausioje pasaulio d y k u m o j e -

Sa-

haroje - vegetacini t e m p e r a t r s u m a gana didel, bet trksta k r i t u l i . P o e m i n i o vandens g i l u m i n i a i griniai su sudtinga


laistymo sistema s u k r savit ali p l o t kratovaizd.

Apskri-

timo viduryje - grinys, kuriuo ratu judanti irigacin

sistema

laisto laukus. alieji ratai b n a apie 1 k m skersmens. Tiesa, i-

5.1.9 Drkinamieji laukai JAV

sekus p o e m i n i o v a n d e n s itekliams, plotai su likusia

laistymo

sistema t a m p a p i l k i ir n i e k a m n e t i n k a m i . a l i j rat

agrarin

kratovaizd g a l i m a p a m a t y t i A r a b i j o s pusiasalyje, A f r i k o s iaurje, J A V pietuose (5.1.9).

5.2 ems kio sistema


k i n i n k veikla priklauso n u o daugelio j sprendim. Reikia apgalvoti, kokias ems

kio

k u l t r a s a u g i n t i ar g y v u l i u s l a i k y t i , k o k i u s k i n i n k a v i m o b d u s t a i k y t i . ie s p r e n d i m a i

pri-

klauso n u o g a m t i n i , socialini bei e k o n o m i n i v e i k s n i (133 psl.). Neretai k i n i n k a i t u r i kelis p a s i r i n k i m o v a r i a n t u s , t o d l j a p s i s p r e n d i m l e m i a a s m e n i n n u o m o n , tradicijos, patirtis.


Dl k i n i n k a v i m o slyg, moni skirting poreiki ilgainiui susiformavo vairi

kininkavi-

m o tip. Geografai p a t o g u m o dlei juos sugrupavo, suklasifikavo. Taip l e n g v i a u m o k y t i s ir atkreipiamas dmesys esminius skirting kininkavimo bd

poymius.

ems kio kryptys


Pagrindins ems k i o k r y p t y s y r a augalininkyst ir gyvulininkyst. Vis daniau kaip savarankikos

kryp-

tys skiriamas vairiaakis kis bei iltnami kis.

Augalininkyst

kultrini

augal

auginimas

atviruose

laukuose.

Pavyzdiai:

kviei

auginimas

Ukrainoje, Pranczijoje; ryi auginimas Gangos emumoje.

Gyvulininkyst

- g y v u l i ir kit g y v n laikymas ir auginimas.

Pavyzdiai:

kiauli auginimas Danijoje;

galvij kiai J A V prerijose.

|vairiaakis kis

- kultrini augal ir namini gyvuli auginimas tame paiame kyje.

Pavyzdiai:

pieno

krypties galvijininkyst ir b u l v i auginimas Vokietijoje; kiaulininkyst, c u k r i n i runkeli auginimas Lietuvoj.

iltnami kis

darovi, vaisi, gli auginimas kontroliuojamoje aplinkoje.

Pavyzdiai:

pomidor

ir

a g u r k auginimas Ispanijoje; tulpi, roi ir kit gli auginimas Olandijoje.

kininkavimo forma
Valstybs isivystymo lygis, vyriausybs politika, ekonomikos pltra, k i n i n k a v i m o tradicijos lemia

ems

k i o formos pasirinkim. Skiriamas natrinis ir prekinis ems kis.

Natrinis kis

- k i n i n k a v i m o f o r m a , k a i p r o d u k c i j a a u g i n a m a savo eimos ar b e n d r u o m e n s

reikmms.

Pertekliaus, k u r b t galima parduoti, nelieka. A u g i n a m a d a u g skirting augal ri ir g y v u l i veisli. D l


l stokos n a u d o j a m o s p r i m i t y v i o s d a r b o p r i e m o n s . D a n i a u paplits s k u r d i u o s e kratuose.
r y i auginimas M e k o n g o deltoje, l y d i m i n emdirbyst

Prekinis kis

Pavyzdiai:

Amazonijoje.

- k i n i n k a v i m o forma, kai didioji dalis arba visa uauginta produkcija skiriama

parduoti.

Prekiniams k i a m s b d i n g a k i o specializacija, nes stengiamasi auginti didiausi peln duodani

produk-

cij. N a u d o j a m i p a a n g i a u s i k i n i n k a v i m o b d a i . P r e k i n i a i k i a i d a n i a u p l t o j a m i e k o n o m i k a i

stipriose

valstybse.

Pavyzdiai:

p o m i d o r ir a g u r k auginimas Ispanijoje, galvij kiai J A V prerijose.

Gamybos sistema
G a m y b o s sistemos skiriasi pagal u a u g i n a m o s ir p a r d u o d a m o s produkcijos kiek, k y j e naudojam technik,
energijos ir vandens sunaudojim, g a m y b o s snaudas bei darbuotoj skaii.
I n t e n s y v u s i s ems k i s - p r o d u k t y v u s ir naus k i n i n k a v i m o bdas (5.2.1). Siekiant gauti daugiau produkcijos, darbo arba kapitalo snaudos, palyginti su n a u d o j a m u ems plotu, y r a didels.

Isivysiusiose alyse iam k i u i pltoti s k i r i a m a d a u g investicij, n a u d o j a m a m o d e r n i technika, tros,


taikomos naujausios technologijos. Produkcijos kiekis v i e n a m k i n i n k u i didelis, o darbo jgos reikia palyginti maai.

B e s i v y s t a n i o s e a l y s e i h e k t a r o g a u n a m a s g a n a d i d e l i s d e r l i u s . K a d a n g i d e d a m a d a u g r a n k
nes t e c h n i k a i s i g y t i t r k s t a arba n r a l, p r o d u k c i j o s v i e n a m k i n i n k u i t e n k a maai.

darbo,

Ekstensyvusis ems kis

- n e n a u s k i n i n k a v i m o b d a s , j o p r o d u k t y v u m a s m a a s . D a r b o ir k a p i t a l o s-

naudos, palyginti su n a u d o j a m u ems plotu, y r a maos (5.2.1).

Besivystaniose alyse maos d a r b o ir kapitalo snaudos, n a u d o j a m i p r i m i t y v s d a r b o rankiai. Palyginti nemaame plote gaunamas derlius ir produkcijos kiekis, tenkantis v i e n a m gyventojui, y r a maas.

Isivysiusiose alyse d a r b o snaudos maos, o k a p i t a l o - didels. D i d e l i a m e ems plote g a u n a m a s negausus derlius, taiau produkcijos v i e n a m gyventojui tenka daug. Norint padidinti p r o d u k t y v u m ,
niausiai pleiamas dirbamosios ems plotas arba didinamas g y v u l i

EKSTENSYVUSIS EMS KIS


darbo snaudos j

^*^*^

INTENSYVUSIS ZEMES UKIS


kapitalas

MAZAS
PRODUKTYVUMAS
Nedidelis kinink skaiius, labai emas gyvenimo lygis.
Pavyzdys - lydimin emdirbyst Afrikoje.
darbo snaudos j

da-

skaiius.

kapitalas

darbo snaudos

DIDELIS
PRODUKTYVUMAS
Didelis kinink skaiius, emas gyvenimo lygis.
Pavyzdys - tradiciniai ryi kiai muson veikiamoje Azijoje.
darbo snaudos

kapitalas

produkcija

DIDESNIS
PRODUKTYVUMAS

DIDELIS
PRODUKTYVUMAS I

Labai maas kinink skaiius, auktas gyvenimo lygis.


Pavyzdys-Australijos
gyvuli ir grd kiai.

Maas kinink skaiius, auktas gyvenimo lygis.


Pavyzdys - iaurs, Vakar Europos ems kis (Danija, Olandija)

5.2.1 Ekstensyviojo ir intensyviojo ems kio palyginimas

5.3 ems kio tipai ir kininkavimo formos


Atsivelgiant gamtos, socialines bei ekonomines slygas, skiriami vairs ems
k i o tipai. V i s u o t i n a i p r i i m t o s j klasifikacijos nra, taiau ioje temoje pateikia-

Natrinis kis paplits ne tik


besivystaniose alyse. Kai
kurie isivysiusi ali gyventojai, pavarg nuo vartotojiko gyvenimo bdo,
miest triukmo ir taros,
stengiasi grti ariau gamtos: patys augina ekologik produkcij ir fizin tris
vardija kaip jg atkrim
po maai judti skatinanio
protinio darbo. is kis nra
orientuotas eimos aprpinim maistu. Toki ki
gausu ne tik Lietuvoje, bet ir
Vokietijoje, veicarijoje.

m i pavyzdiai gana gerai atspindi ems k i o vairov pasaulyje.


5.3.3 v a i z d u o j a m a s ems k i o t i p emlapis. Ribos jame y r a sutartins, nes v i e nas k i o tipas pereina kit. Didelse teritorijose g a l i m a rasti kelis ems k i o tipus, be to, ilgainiui keiiantis e k o n o m i k a i arba g a m t o s slygoms, jie gali keistis.

Natrinis ems kis

N a t r i n i a m e k y j e paprastai a u g i n a m o s tradicins to r e g i o n o g y v e n t o j a m s b dingos a u g a l rys ir g y v u l i veisls. D a n i a u s i a i jos n e p r o d u k t y v i o s , o d i r va dl l stygiaus netriama. D l sausros, k i t gamtos n e g a n d

patiriama

nemaai nuostoli, neretai mons badauja.

Smulkiuose keliuose vyrauja rank darbas, beveik nenaudojama


Besivystani

technika.

ali daugiavaikse eimose tvams ir seneliams atlikti

kio

darbus talkina nepilnameiai vaikai, vaikaiiai.

Tokiuose kiuose auginama vairi augal, laikoma gyvuli, pauki. Natriniame k y j e uauginta produkcija daniausiai skiriama ne parduoti, o vartoti.

Ekstensyvioji klajoklin gyvulininkyst


B u d i n g a s r i t i m s , k u r i o s e g a m t o s slygos - sausas ir kartas arba altas k l i m a tas - n e p a l a n k i o s ssliai g y v e n t i ir pltoti e m d i r b y s t .

Klajoklin gyvulininkyst

n u o seno v e r i a m a s i p u s d y k u m s e ir

se, t . y . S a h a r o j e , S a h e l y j e , A r a b i j o s p u s i a s a l y j e a r V i d u r i o A z i j o j e .

dykumoAuginama

k u p r a n u g a r i , o k , avi. A n k s i a u k l a j o k l i a i visus m e t u s t r a u k d a v o su savo


k a i m e n m i s i v i e n o s v i e t o s k i t . P a g r i n d i n k l a j o n i p r i e a s t i s y r a k r i t u l i a i
ir velios g a n y k l o s .
T u n d r o j e ir m i k a t u n d r j e - alto k l i m a t o srityse - a u g i n a m a iaurini
-

^ t M T

---

'

Vasar, nutirpus sniegui, elni g a n y k l

plotai pasistmja j iaur

elni.

tundros

k r y p t i m i . A t i a u r a u s k l i m a t o s l y g o m i s k l a j o k l i n g y v u l i n i n k y s t e iais l a i k a i s
veriasi samiai, komiai, iukiai, kitos iaurs tautos.
iais laikais v i s i k k l a j o k l i b e v e i k nelik. Dalis eimos lieka g y v e n t i

5.3.1 Klajoklin gyvulininkyst iki iol plaiai paplitusi


Tibete

ir veriasi emdirbyste, o kita dalis klajoja su bandomis. Klajokliniai

kaime

gyvuliai

teikia vairiopos naudos. Msa ir pienas y r a svarbiausias maistas. Kailiai ir v i l nos n a u d o j a m i drabuiams, bstui rengti, g y v u l i a i - neuliams gabenti, m o nms veti. Ilgai trunkaniose klajonse iekodami t i n k a m o paaro ir vandens
m o n s t r o k u l m a l i n a ne t i k g y v u l i pienu, bet ir krauju.

Ekstensyvioji klajoklin emdirbyst


Klajoklin emdirbyst

yra bene primityviausia

ki-

n i n k a v i m o f o r m a . I k i iol ji ilikusi n u o a l i u o s e

Ama-

zons baseino, A f r i k o s , Malaj salyno atogr

mik

regionuose.
kininkaujama

lydimins emdirbysts

m e t o d u . Pasi-

r i n k t o j e vietoje i k e r t a m a m a d a u g 1 ha m i k o , akos ir
k e l m a i s u d e g i n a m i . Pelenais patrtoje d i r v o j e k u r
k a u g i n a m i reikalingi augalai. Kasdiens litys
derlingus dirvoemius gana greitai nualina.

lai-

iuos

Skurstant

dirvai ir majant derliams, e m d i r b i a i po t r u p u t aplei-

pirminis

a t o g r mikas
I^ft

antrinis mikas su
apleistais pastatais

plote gana greitai atauga antrinis mikas (5.3.2).

d a b a r t i n g y v e n a m o j i vieta

dia d i r b a m laukel ir ruoia kit. Galutinai apleistame

ruoiamas laukas

5 . 3 . 2 Lydimins
emdirbysts schema

..alioji revoliucija", kuri regione pradta XX a. 7 deimtmet


padidino ems kio produktyvum: sodinama nauj hibridini
augal veisli, naudojamos tros, pesticidai ir herbicidai, vakarietika ems kio technika.

Ikirstuose ir idegintuose m i k plotuose auginami k r a k m o l i n g i manijokai, batatai (saldiosios bulvs), moligai, tabakas.

nauji d i r b a m i e j i laukai

Taip kininkaujant p r o d u k t y v u m a s y r a menkas, nes n a u d o j a m i

primity-

vs rankiai, produkcija auginama tik saviems poreikiams. Tokia ekstensyvioji klajoklin emdirbyst paprastai nedaro didesns alos gamtai.

Intensyvusis natrinis ems kis


Bdingas Piet ir Pietryi Azijos alims, kuriose gyventoj

tankumas

labai didelis, derlingi u p i ar k a l n slni laukai d i r b a m i nuolat, j nepaliekama

pdymuoti.

Kadangi pakanka ilumos, drgms, per musonines litis laukuose nusda d u m b l o , dirbti em g a l i m a itisus metus. L i e t i n g u o j u laikotarpiu auginama ryi, sausuoju - vsiamgi kviei, miei, irni, darovi.
Didels darbo jgos snaudos, puikios gamtos slygos ir be didesni kapitalo investicij garantuoja gana ger p r o d u k t y v u m . alyse didelis g y ventoj skaiius, todl nedaug produkcijos lieka eksportui. Dl p o t v y n i
ar sausr neretai dalies derliaus netenkama.

e m s kio tipai:
intensyvusis prekinis
e m s kis
intensyvusis
Mtradicinis
vairiaakis e m s kis

plantacij kis

^ ^ ^

ne e m s kio teritorija

tradicinis ekstensyvusis
e m s kis

perteklins produkcijos
didieji regionai

. 5.3.3 ems kio tipai

produkcijos t r k u m o
didieji regionai

Prekinis plantacij kis

ekstensyvusis
e m s kis

Prekini

pobdio
M takinio
lydimin emdirbyst

plantacij k i d a u g i a u s i a y r a a t o g r
t a i monokultriniai kiai, k u r i u o s e

platumose.

Daniausiai

mikai, d y k u m o s ,
klajoklin gyvulininkyst

auginama

viena ems k i o kultra: bananai, kava, kakava, arbata,


ranendrs ir kt. Didioji iaugintos p r o d u k c i j o s dalis
tai s k i r i a m a eksportui.
svarbus pajam

cuk-

papras-

Besivystanioms v a l s t y b m s tai

labai

altinis.

Plantacij kiai daniausiai priklauso didelms


nms bendrovms.

D a u g u m o s j savininkai -

tarptautieuropieiai

arba amerikieiai (JAV, Kanada). Uauginta produkcija per

Aliejins

palms

vaisius

Arbatmedio
akel

tarpininkus perparduodama danai nepagrstai

brangiai.

Plantacij kio pranaumai:

uimtumas,

didja gyventoj

kyla g y v e n i m o lygis, statomi gyvenamieji namai,

Kavamedio
akel

mos paslaugos (vietimo, medicinos), pleiama


tra, naudojamos iuolaikins

pltoja-

infrastruk-

technologijos.

Plantacij k i o t r k u m a i : didioji dalis pajam ikeliauja


ekonomikai stiprias valstybes, s u k u r i a m a darbo viet, bet
m o k a m i labai m a i atlyginimai, danai darbinami

Kakavmedio

beatodairikai

vaisius

kertami

mikai,

erozija alina

Pleiant plantacijas, maja pagrindini


Cukranendr

A 5.3.4 Plantacij augalai

5.3.5 Daugiausia
plantacij augal
auginanios alys

Bananas

Aliejins
palms
Indonezija
Malaizija

g a m y b a , juos t e n k a i m p o r t u o t i i k i t

vaikai,

dirvoemius.

maisto

produkt

ali.

Bananai

Cukranendrs

Kakavamediai

Kavamediai

Arbatmediai

Indija
Kinija
Filipinai
Kosta Rika
Ekvadoras

Brazilija
Indija
Kinija
Tailandas
Kuba

Dramblio Kaulo
Krantas

Brazilija
Vietnamas

Kinija
Indija

Indonezija

Kolumbija
Indonezija

Kenija
ri Lanka

Gana

Prekinis ems kis


Prekinio k i n i n k a v i m o tikslas - uauginti maksimal kiek produkcijos, k a d didij dal b t g a l i m a p a r d u o t i . E k o n o m i k a i stiprios alys s k i r i a d a u g l i
k i pltrai, technologijoms atnaujinti, naujoms veislms ivesti, mineralinms
troms kurti. Netinkamos gamtos slygos gali turti lemiam reikm, kai ekon o m i k a i stipriame regione g y v u l i n i n k y s t ar a u g a l i n i n k y s t pltojama ekstensyviai.

Intensyvusis prekinis kis

Paplits J A V rytinje dalyje, V a k a r Europoje, prie didij pasaulio miest. P r e k i n i a m ems k i u i reikia gerai ipltoto transporto tinklo,

didels

vartotoj rinkos. T o k i a m kininkavimui btinos didiuls investicijos

nau-

jausioms technologijoms, technikai, troms sigyti.

5.3.6 Intensyviai dirbama


em prekiniame kyje
Pietryi Australijoje

Isivysiusi ali v y r i a u s y b s k u r laik labai skatino m o d e r n i z u o t i ems


k. Buvo teikiama finansin parama, mokamos

subsidijos,

garantuotos su-

p i r k i m o kainos. A u g a n t naumui, daugjo ir pagaminamos produkcijos. Dl


to atsirado kai k u r i ems k i o p r o d u k t
Sjungoje),

miliniki

vaisi,

darovi

prprodukcija

kiekiai

(ypa

atsidurdavo

Europos

svartynuose

arba pusveliui buvo p a r d u o d a m i treiojo pasaulio" alims. T o k i a

ems

k i o politika ikreip pasaulin ems k i o produkcijos rink.

N u o X X a. p a s k u t i n i o d e i m t m e i o E S v y k d o m a B e n d r o j i e m s k i o p o l i tika, k u r i a s i e k i a m a p r i a r t i n t i ES v i d a u s kainas prie pasaulini,

optimizuo-

ti p r o d u k c i j o s g a m y b o s k i e k i u s . T a m t i k s l u i dabar n u s t a t o m o s

supirkimo

kvotos, kininkai skatinami auginti nemaistines kultras, teikiama finansin p a r a m a su ems k i u nesusijusiems verslams pltoti.

Ekstensyvioji prekin augalininkyst

Ja v e r i a m a s i t a d a , k a i v i d u t i n s a r p r a s t o s g a m t o s s l y g o s n e t i r s u d i d e lmis kapitalo snaudomis neduoda didelio produktyvumo. Ne tokiose palankiose kininkauti vietovse p r o d u k t y v u m gali

A 5.3.7 Kotopachio ugnikalnio papdje, 3600 m v.j.l.,


auginamos bulvs

riboti

n e t i n k a m a s reljefas

(kalvotas pavirius), trumpesnis vegetacijos periodas, danokai pasitaikanios g a m t o s nelaims (viesulai, sausros, litys, i p u s t y m a i , alnos, kruos).

Kanados prerij (stepi), Argentinos p a m p (stepi), Kazachijos,

Ukrainos

stepi milinikuose ems plotuose ekstensyviuoju b d u auginami

javai.

iuose regionuose 1 ha tenkantis produkcijos kiekis y r a maas, bet v i e n a m


darbuotojui

didelis.

iais laikais t o k i o s e teritorijose p r o d u k c i j o s k i e k i s d i d i n a m a s a u g i n a n t

pro-

d u k t y v e s n e s veisles, gerinant trim, dirbtin d r k i n i m arba sausinim.

Ekstensyvioji prekin gyvulininkyst

Ne tokia p r o d u k t y v i prekin gyvulininkyst pltojama gamtos poiriu nepalankiuose regionuose: pusdykumse ir dykumose, kalnuotuose rajonuose
ar vsaus k l i m a t o slygomis. Daniausiai tai s u t a m p a su retai

gyvenamo-

mis sritimis. Slygos kitiems verslams ia nepalankios, bet y r a dideli

gy-

vuliams auginti tinkam plot.

5.3.8 Naujojoje Zelandijoje pltojama ekstensyvioji


prekin gyvulininkyst

Ekstensyvioji g y v u l i n i n k y s t ypa b d i n g a Piet A m e r i k o s p a m p o j e (stepje), A u s t r a l i j o s platybse, N a u j o j o j e Z e l a n d i j o j e , Brit sal ir Skandinavijos


kalnuotose vietovse. Auktjant ems paviriui, majant krituli

kiekiui,

maja paar, todl ekstensyvij galvijininkyst keiia ekstensyvioji


ninkyst.

avi-

5.4 Augalininkysts pagrindins akos


A u g a l i n i n k y s t , arba

Brangiausi pasaulyje prieskoniai, suteikiantys patiekalams rykiai gelton spalv,


yra krokai (afranas). Vienam kilogramui i prieskoni pagaminti reikia apie
200 tkst. krok ied, kuri auginimo plotas prilygt
futbolo aikts dydiui. Krokai gali bti naudojami ir daams tekstils pramonje.

emdirbyst,

apima pai vairiausi kultrini

a u g i n i m (5.4.1). U a u g i n a m a p r o d u k c i j a y r a svarbus monijos maisto

augal
altinis,

pramonei - aliavos, o g y v u l i n i n k y s t e i - paarai. e m d i r b y s t e i pltoti labiau tinka lygesns vietovs, taiau apstu region, kuriuose t a m tikros kultros auginamos k a l n slniuose ir laituose.

emdirbystei naudojama 11%, g a n y k l o m s - 2 8 % ems paviriaus. Pasaulyj e e m d i r b y s t e v e r i a s i 1,1 m l r d . g y v e n t o j .

Tobuljant

transporto sistemai, d i r b a m j e m i plotai didja,

sisavinamos

derlingos emyn vidiniuose regionuose atokiau nuo tankiai gyvenam


t isidsiusios stepi sritys iaurs A m e r i k o j e (prerijos), Piet

vie-

Amerikoje

( p a m p o s ) , taip pat Rusijos e u r o p i n ir azijin dalis, Australijos derlingieji plotai.

Pasaulio augalini p r o d u k t p r e k y b o j e dabar didiausi reikm t u r i javai ir


tonizuojamieji augalai.

Pluotiniai

Vaisiai ir darovs

linai

morkos

kanaps

kopstai

diutas

svognai

vilnamediai

pomidorai

agavos

agurkai
braks
obuoliai
vynios

. 5.4.1 Maistins ir paarins kultros

.TO
'(J)
g
.S

KLIMATO JUOSTOS

5
cn
>141 m O
.8
E

'm

arktin ir antarktin
subarktin ir subantarktin poliarinis

siaurs.
ratas

vidutini platum
paati
atogr
subekvatorin
pusiaujo
subekvatorin
atogr
paatogri
subarktin ir subantarktin
arktin ir antarktin
poliarinis

piet
ratas

. 5.4.2 Pagrindini ems kio kultr auginimo priklausomyb nuo klimato

Javai

2000

Vieta
pasaulyje

2009 m.

Vieta
pasaulyje

Kinija

100

115

Indija

76

81

gliavandeni, v i t a m i n , m i n e r a l i n i m e d i a g altinis, dl

Valstyb

Grdins kultros sudaro m a d a u g pus pasaulyje parduod a m maisto p r o d u k t . Javai y r a p a g r i n d i n i s b a l t y m ,

an-

Rusija

34

62

to labai svarbus daugelio t a u t maistas. Javai a u g i n a m i taip

JAV

61

60

pat ir g y v u l i paarams, naudojami kaip tekstils,

Pranczija

37

38

riaus ir celiuliozs p r a m o n s aliava. A p i e 8 0 %

jav jau k u r laik tradicikai sudaro trys rys:

Kanada

27

27

Vokietija

22

25

Pakistanas

21

24

Australija

22

22

Ukraina

10

10

21

10

5.4.3 Uauginta kviei, mln. t, 2000 ir 2009 m.

popie-

auginam
kvieiai,

ryiai ir k u k u r z a i . K i t o s penkios rys (mieiai, soros, sorgai, avios ir r u g i a i ) svarbesns r e g i o n i n i u mastu, o kai k u riose alyse n a u d o j a m o s t i k g y v u l i paarui.

Kvieiai

I trij p a g r i n d i n i jav r i k v i e i dalis y r a m a i a u sia, bet p a s a u l i o m a s t u t a i l a b i a u s i a i p a p l i t u s i

kultra.

K v i e i a i k i l i P i e t v a k a r i A z i j o s -

pusm-

Valstyb

2000

Vieta

2009 m.

Vieta

JAV

252

333

nulio regiono. Kviei ri vairov gana didel. Juos

Kinija

106

164

m a n o m a auginti ir p a l y g i n t i vsaus k l i m a t o

Brazilija

32

51

kai jokios kitos jav rys nedera. Kvieiams reikia der-

Meksika

18

20

lingo d i r v o e m i o , dl to daugiausia j a u g i n a m a stepse

Indonezija

10

18

(Europoje, iaurs ir Piet A m e r i k o j e ) , taip pat

Indija

12

17

Pranczija

16

15

Argentina

17

13

Piet Afrika

11

12

10

10

10

Ukraina

slygomis,

derlin-

gose Kinijos ir Indijos lygumose (5.4.3).

Kvieiai y r a labai svarbi eksporto prek ir e k s p o r t u o j a n ioms alims teikia didel ekonomin naud. Daugiausia
kviei eksportuoja JAV, Australija, Kanada, Argentina,

5.4.4 Uauginta kukurz, mln. t, 2000 ir 2009 m.

Kazachija.

Kukurzai

Kukurzas iauga iki 3 m aukio. Vienoje burbuolje gali subrsti iki 800 grd, isidsiusi 16 eili. Kukurzuose gausu vitamin B1, B2, B6, kalcio,
geleies, kit mikroelement.

K u k u r z a i y r a i L o t y n A m e r i k o s k i l u s i g r d i n
t r a . J a u g i n o m a j a i , a c t e k a i , i n k a i . E u r o p

ilumai kultra, Lietuvoj daniau auginama

kul-

pateko

Didij atradim laikotarpiu. Kukurzai - gana

reikli

paarams,

nes vsesnmis v a s a r o m i s nesubrsta.

Valstyb

Derlingojo

Pagal pasli plot k u k u r z a i u i m a antrj viet p o r y -

2000

Vieta

2009 m.

Vieta

Kinija

190

197

z a u g i n i m o ir v a r t o j i m o lyder y r a J A V . ios k u l t r o s

Indija

127

134

reikm spariai didja Kinijoje, Brazilijoje, Argentinoje.

Indonezija

52

64

Bangladeas

38

48

Vietnamas

33

39

Mianmaras

21

33

Tailandas

26

31

Filipinai

12

16

Brazilija

11

10

13

Japonija

12

11

10

5.4.5 Uauginta ryi, mln. t, 2000 ir 2009 m.

Vienas ryio grdas iaugina 10-15 stieb, ant kuri kiekvienoje luotelje subrsta iki 100 grd.

i. N a u d o j a m i maistui, b i o k u r u i , medicinoje.

Kukur-

Ryiai

R y i a i k i l i P i e t r y i A z i j o s . D a u g i a u k a i p p u s e i

pa-

saulio g y v e n t o j tai svarbiausias maisto altinis. Be to,


jie n a u d o j a m i g r i m a m s gaminti, g y v u l i paarams, stogams dengti, tekstilei, popieriaus pramonje. 9 0 % r y i
u a u g i n a m a Azijoje, y p a musoninje jos dalyje (5.4.5).

Ryiai

yra

vienintelis

kultrinis

augalas,

auginamas

vandens ulietame lauke, nors kai kurios rys -

sau-

s a m e d i r v o e m y j e . I m a d a u g 5 0 0 0 r y i r i p l a i a u
a u g i n a m a 1500. M a i s t i n i r y i r i v a i r o v g a n a d i del: r y i g r d gali bti baltos, gelsvos, pilkos ar net
juodos spalvos.

Tonizuojamieji augalai
K a v a . k a k a v a i r a r b a t a y r a a l i a v o s , i k u r i v i s a m e p a s a u l y j e g a m i n a m i l a b a i p o p u liars grimai. ios k u l t r o s daugiausia a u g i n a m o s atogr kratuose ir paprastai plantacijose, kuriose sunkiai ir daniausiai u m e n k atlyg dirba besivystani
ali gyventojai. Pasaulio birose tonizuojamaisiais augalais prekiaujantys
makleriai -

v i e n i i d a u g i a u s i a u d i r b a n i

prekybinink.

bir

Tonizuojamj

pro-

dukt suvartojama kasmet vis daugiau.

Kava
I
I

plantacij darbininkai
plantacij savininkai

i Azijoje, A f r i k o j e ) . D a u g i a u s i a j u a u g i n a ir e k s p o r t u o j a Brazilija ( 3 0 % visos

prekybininkai
I

K a v a y r a itin populiarus tonizuojamasis grimas. Kavos pupels auginamos atog r p l a t u m o s e d a u g i a u nei 70 pasaulio ali ( L o t y n A m e r i k o j e , Piet ir Pietry-

pasaulio kavos), Vietnamas, Kolmbija, Indonezija, Indija, M k s i k a

mamenin prekyba

mokesiai, muitai
transportavimas

alios,

neskrudintos

kavos

pupels

yra

vienas

(5.4.7).

i r e i k m i n g i a u s i

pasaulio

prekyboje p a r d u o d a m augalininkysts produkt. Kai kuri altini

5 . 4 . 6 Kas ir kiek udirba


i kavos verslo

duome-

nimis, pagal p a r d a v i m o peln tai antrasis p r o d u k t a s p o naftos aliavos.

Preky-

ba kavos pupelmis v y k s t a per Tarptautin kavos organizacij (ICO,

bstin

Londone), kuri vienija kav eksportuojanias (priklauso 45) ir


ias (priklauso 32) valstybes, reguliuoja kavos aliavos kain

importuojan-

rinkoje.

Sirija
Libanas
Jordanija
Singapras

3 .

veicarija
Olandija

-S

ekija
Serbija
Slovakija

per 500
H ^

I
5 . 4 . 7 Kav auginanios
ir importuojanios valstybs
2010 m.

A r b a t a y r a v i e n a s i seniausi m o n i j o s g r i m . Tai

bat, jos r u o i m o ir g r i m o ceremonijas, d a n i a u


o m e n y kininis arbatmedis (lot. -

gali

kada

skinami

arbatmedio
lapeliai,

fermentacij,

bi: tonizuoja, daro mog valesn, maina


Daugiausia

arbatmedi

auginama

met

savy-

kraujospd.

Kinijoje,

Turkijoje (2,1 k g

1 gyv. per metus), Airijoje,

Karalystje, Iran, M a r o k .

Tunise.

diulis

oro

vienas

i d a n i a u s i a i

drgnis

70-100%.

Kakava

konditerijos

mui

yra

pramonje
gri-

gaminti.

Daugiausia kakavmedi auginama

Dramblio

Kaulo Krante, Indonezijoje, Ganoje, Nigerijoje

Indijoje,

Knijoje, ri Lankoje. Turkijoje, o arbatos suvartojama

kakavatogr-

naudojam produkt okoladui, kakavos

geltonoji,

turti dar daugiau atmain. Arbata turi gydomj

auga

b t i n a n e t i k a u k t o k a t e m p e r a t r a , bet ir d i -

diovinimo

laipsn, arbata gali bti baltoji, alioji, juodoji,

Theobroma cacao)

p l a t u m o s e , t i k s l i a u t a r p 1 0 . i r p . p l . J a m

vis-

klimato

lap brand,

Kakavos pupeles brandinantis tikrasis


medis (lot. -

turimas

Camellia sinensis) -

alis augalas, auginamas atogr ir paatogri


juostose. Atsivelgiant

iki 1

Kakava

bti vaisi ar oleli miinys, taiau, kalbant apie tikr ar-

laik,

I 1-10

Arbata

100-500

10-100

Jungtinje

ir Brazilijoje, o kakavos suvartojama - ES alyse, J A V , K a n a d o j e . K a k a v o s k a i n a s r i n k o j e r e guliuoja Tarptautin kakavos organizacija.

5.5 Gyvulininkysts pagrindins akos


Gyvulininkyst

s v a r b i a u s i a e m s k i o aka i s i v y s i u s i o s e alyse. Ji t e i k i a

kaloring, daug b a l t y m turint maist. Gausus jo vartojimas paprastai

baisias slygas dl dan


pleiam kiauli ferm patek vairi Lietuvos provincij
gyventojai prie Seimo sureng protesto akcij. mons pasakojo, kad gyvena
negaldami atsidaryti lang,
leidiama amoniako koncentracija namie norm virija dvigubai, o geriamasis
vanduo uliniuose utertas nitratais. iuo metu toki
viet tik keletas, taiau, anot
alij, jei danams, kaip planuojama, bus leista plsti
fermas, srutomis jie utvindys vis Lietuv".

siejamas

su e k o n o m i n i u i s i v y s t y m u , n a m k i o gerove. G y v u l i n i n k y s t s p r o d u k c i j o s gam y b a ir p r e k y b a pastaraisiais metais p a t y r d a u g sukrtim. Vartotojai dl t a m tikrose alyse ar regionuose iplitusi lig ir v i r u s (pauki gripo, k i a u l i m a r o ,
karvi kempinligs) veng pirkti maisto produkt, buvo sustabdyta kai kuri msos r i t a r p t a u t i n p r e k y b a . M s a y r a e m s k i o p r o d u k t a s , k u r i a m

pasaulio

mastu taikomi didiausi prekybos apribojimai.

G y v u l i n i n k y s t g l a u d i a i susijusi su a u g a l i n i n k y s t e ir m a i s t o p r a m o n e . Ji teikia maisto p r o d u k t u s (ms, pien, riebalus, kiauinius), aliavas (vilnas, kailius, od, erius, kaulus, krauj).

D a u g e l y j e pasaulio ali g y v u l i a i y r a svarbi t r a u k i a m o j i jga. V i s a m e

pa-

saulyje jie plaiai pritaikomi pramogai, sportui. G y v u l i a i taip pat svarbs


d l o r g a n i n i t r , i g y v u l i n i n k y s t s p r o d u k t i r a t l i e k g a m i n a m i

ir

paarai,

vaistiniai preparatai.

Didjant gyventoj skaiiui, kylant moni gerovei, bendras auginam


li ir n a m i n i p a u k i skaiius pasaulyje nuolat auga. Stiprios

gyvu-

ekonomikos

regionuose didel a u g i n a m g y v u l i dalis y r a labai p r o d u k t y v i veisli.

Dl

to vis d a u g i a u p r i m e l i a m a pieno, p a g a m i n a m a msos.

Arklininkyst

Spartja g y v u l i n i n k y s t s p r o d u k t

gamybos specializacija

ir koncentracija, ji

Asilininkyst

vis labiau intensyvinama. Gyvulininkysts pltr spartina augantis jav kis,

Bitininkyst

pasaulin paarini grd

Kupranugarininkyst
Okininkyst

prekyba.

G y v u l i n i n k y s t pltojama b e v e i k visose alyse. G y v u l i a u g i n i m a s

priklau-

so n e t i k n u o g a m t o s s l y g , b e t i r n u o t r a d i c i j , r e l i g i n i s i t i k i n i m , m i t y b o s

unininkyst

proi.

Triuininkyst
vrininkyst

Gyvulininkysts pagrindins akos

A 5.5.1 Kitos retesns


gyvulininkysts akos

G y v u l i n i n k y s t s pagrindins akos y r a galvijininkyst, kiaulininkyst, a v i n i n k y s t i r p a u k t i n i n k y s t . S k i r i a m a apsiai i r k i t (5.5.1). Jos t u r i m a e s n

visuotin

reikm, taiau kai k u r i o m s alims yra gantinai svarbios.

Galvijininkyst

komercikai intensyviausiai pltojama isivysiusiose

se. T a n k i a u g y v e n a m o s e s r i t y s e , k u r y r a d i d e l v a r t o t o j r i n k a
E u r o p o s ali, J A V ) , v y r a u j a

aly-

(daugumoje

pienin gyvulininkyst. M s a i g a l v i j a i a u g i n a Ganyklin gyvulininkyst d a u -

Kiauliena

Jautiena

m i vairaus dydio ir intensyvumo kiuose.

Vokietija
Danija
Kinija

JAV
Kanada
Australija
Argentina

giau pltojama Piet A m e r i k o j e , Australijoje. M s o s f a b r i k o " epitetas prigijo

Aviena

Pauktiena

Australija
Naujoji Zelandija

JAV
Pranczija
Olandija
Tailandas
Brazilija

5.5.2 alys, pirmaujanios


pagal gyvulininkysts
produkcijos eksport

A r g e n t i n o s ir U r u g v a j a u s p a m p o m s . J A V v y r a u j a intensyvieji g y v u l i n i n k y s t s
kiai, vadinamieji feedlot'ai. Spariai auga brazilikos jautienos paklausa.

Kiaulininkyst

maiausiai priklauso n u o gamtos slyg, nes kiauls augina-

mos daniausiai tvartuose ar dideliuose kompleksuose. K a i p kiauli

auginimo

pardavimui aka daugiausia pltojama tankiau g y v e n a m o s e vietovse -

ariau

v a r t o t o j r i n k o s . B e m a p u s p a s a u l i o k i a u l i e n o s p a g a m i n a m a K i n i j o j e . Ji i r
ES alys y r a kiaulienos pagrindins eksportuotojos (5.5.3).

Avininkyst

y r a v i e n a i s e n i a u s i g y v u l i n i n k y s t s a k . A v i m s a u g i n t i n e -

reikia tokios prieiros k a i p k i a u l m s ar galvijams. D a u g i a u k a i p pus pasaulio a v i a u g i n a m o s k a l n u o t o s e vietovse, stepse, p u s d y k u m s e ( V i d u r i o

ir

P i e t v a k a r i A z i j o s alyse, K i n i j o j e ) . T r a d i c i k a i d a u g a v i a u g i n a m a B r i t salose, A u s t r a l i j o j e , N a u j o j o j e Z e l a n d i j o j e (5.5.2), Indijoje.

Valstyb

2000

Vieta pasaulyje

2009 m.

Vieta pasaulyje

Kinija

41

5:

10

JAV
Vokietija
Ispanija
Brazilija
Vietnamas
Rusija
Pranczija

Vieta
pasaulyje

2009 m.

14

16

11

Valstyb

2000

JAV

Kinija

Vieta
pasaulyje

Brazilija

10

B H H

Meksika

Rusija

0,7

B H i
B i

Kanada

Lietuva

0,084

56

H H
B H H
7

B H I
B I B IB^I
2

0,060

62

. 5.5.3 Uauginta kiaulienos, mln. t, 2000 ir 2009 m.

Iranas

0,8

Argentina

JK

Indonezija

0,8

Lietuva

0,025

100

0,067

78

. 5.5.4 Uauginta vitienos, mln. t, 2000 ir 2009 m.

Feedlot`as - prekins gyvulininkysts kis


Iki XX a. vidurio JAV didij dal jautienos rinkai tiek dideli eimyniniai gyvuli kiai, skambiai kitados vadinti
ranomis. Didjant gyventoj skaiiui ir spariai augant vartojimui, ran pajgum pradjo nepakakti, dl to per kelis
deimtmeius pietinse valstijose atsirado didiuliai feedlot'ai. Tai ypa intensyvaus gyvuli auginimo kiai, kuriuose
uauginama labai daug produkcijos. Nors is kininkavimo bdas labiausiai ipltotas Jungtinse Valstijose, tokio
pobdio prekin gyvulininkyst, kai auginami ne tik galvijai, bet ir kiauls, arkliai, naminiai paukiai, taikomas ir
kitose alyse.

100 000 galvij vienoje vietoje


JAV feedlot' kiuose laikomos milinikos gyvuli bandos. Kai kuriuose - per 100 tkst. galvij. Jie ne ganomi, bet
laikomi garduose po atviru dangumi. Daugyb j skiria tvoros, o viename tokiame garde bna iki 250 galvij. Paarai
auginami kiui priklausanioje emje, bet daug daniau perkami. Per dien dideliam feedlot'ui reikia vidutinikai
1100 t paar. Gyvuliai eriami kombinuotaisiais paarais, kurie prisotinti baltym, kit pried. Per dien priaugama
1 - 1 , 5 kg svorio. Madaug po 150 dien gyvuliai skerdiami daniausiai greta esaniose skerdyklose.
Kompiuterins valdymo sistemos leidia fiksuoti ir kontroliuoti gyvuli svor, apskaiiuoti paar kiek tam tikro amiaus gyvuliams. Automatizuotos ryklos, gyvuli girdymo, gard valymo ir kitokie renginiai leidia sumainti tokiame
kyje dirbani moni skaii. Vienas darbuotojas paprastai priiri 5000 gyvuli.

Feedlot'as - ems kis ar pramon?


Dauguma feedlot' priklauso stambioms bendrovms, kurios veriasi ne tik gyvuli auginimu, bet ir msos perdirbimu. Greta ki esaniose skerdyklose msa apdorojama, pakuojama ir tiekiama prekybos centrams, maitinimo
staigoms. Ne visi garduose auginami gyvuliai priklauso tam paiam kiui. Dalis yra investuotoj, tarp kuri paprastai
bna kit kio ak moni. Jos nuomoja gardus ir moka u gyvuli prieir.

Nematoma feedlot' pus


iuose kiuose auginami gyvuliai negauna alij paar, o
laikomi sausakimuose garduose
patiria didesn stres. Siekiant ivengti lig, nuolat vartojami vairs
cheminiai preparatai, o lig protrki atveju naikinamos milinikos
gyvuli bandos. Didiausios paar tiekjos pasaulyje - Argentina, JAV ir Brazilija - augina daug
genetikai pakeist augal, kuriais
eriami gyvuliai.

5.6 iuolaikinio ems kio kryptys ir problemos


iuolaikinis ems kis bdingas daugiausia isivysiusioms alims. Didelis
garantuoja aukt augalininkysts ir gyvulininkysts

produktyvum.

kapitalas

Besivystani,

bet didiul paang darani ali ems k y j e t a i k o m a d a u g naujovi, o

produkty-

v u m o lygis gantinai auktas. iuolaikiniam ems k i u i bdingi bruoai:

N a u d o j a m a d a u g ir vairios technikos, k u r i labai d i d i n a d a r b o naum. E k o n o m i k a i


stiprios alys apsirpina maisto produktais, nors ems k y j e dirba vos 2 - 6 % darbingo amiaus moni.

iuolaikiniame k y j e neisiveriama be tr pasliams trti, herbicid piktolms


ir pesticid kenkjams bei lig sukljams naikinti.

P r o d u k t y v i a u s i y r a stambieji k i a i (1000 ha ir didesni). k i n i n k a i

specializuojasi

auginti vienos ar keli ri produkcij. A u g i n a m o s p r o d u k t y v i a u s i o s augal rys


ir g y v u l i veisls.

iuolaikiniam

kiui

irigacins sistemos

reikia

gausi

vandens

itekli.

Naudojamos

sudtingos

laukams drkinti. Plaiai pasitelkiami atsinaujinantieji

energi-

jos itekliai (saul, vjas).

iuolaikinio kininkavimo pranaumai

iuolaikinio kininkavimo trkumai

didelis efektyvumas ir p r o d u k t y v u m a s

dideli c h e m i k a l kiekiai nualina dirvoem, blogja dirvos savybs

maai rank darbo

sunaudojama daug vandens ir energijos itekli

uauginamas pakankamas ir didesnis


produkcijos kiekis, duodantis pelno

produkcija uteriama cheminiais priedais, konservantais

naudojama nemaai atsinaujinaniosios

bdinga perprodukcija, auginami genetikai pakeisti pro-

energijos altini

duktai

Gen ininerija, GMO produktai


Gen ininerija

- X X a. a t s i r a d u s i m o k s l o k r y p t i s , k u r i o s p a s i e -

k i m a i padeda sprsti nemaai pasaulini p r o b l e m (bado,


kirtimo, dirvos nualinimo).

mik

K u r i a m o s genetikai pakeistos augal

rys, kurios atsparios vairioms ligoms, vabzdiams arba herbicidams. Augal, atspari vabzdiams, nereikia purkti

pesticidais,

nes pats augalas t u r i n u o d o , k u r i s n a i k i n a vabzdius.

Gen ininerij remia Jungtins Tautos.

kuoti organizmai (GMO)

Genetikai modifi-

k u r i a m i prast genotip

terpiant

nauj gen. Tada augalas ar g y v n a s gyja savybi, k u r i i k i tol


neturjo. Pavyzdiui, terpus uvies gen brakes, y r a

5.6.1 Genetikai modifikuot


kultr pasli plotas, mln. ha, 2008 m.

suku-

riama brak, geriau isilaikanti emoje temperatroje.

Lietuvoj G M O

augalai neauginami, bet kai kurios

m o n s i k i t a l i s i v e a , p a v y z d i u i , g e n e t i k a i
t c u k r i n i r u n k e l i . B a i m i n a m a s i i augal

pramons
modifikuo-

susikryminimo

padarini.

5.6.2 Kai kuri genetikai modifikuot


kultr pasliai, mln. ha, 2008 m.

2011 m. Lietuvoje leista naudoti GMO paaruose. Europos Komisija pritaria silymui leisti gaminti paarus gyvnams i vetini aliav, kuriose yra nedideli kiekiai genetikai pakeist organizm.
Paar gamybai gali bti naudojamos aliavos, kuriose GMO nevirija 0,1%.

auginimo
lovelis

Hidroponika
Tose vietose, k u r trksta ems k i o n a u d m e n , taikomas augal be d i r v o e m i o
auginimo bdas, vadinamas

hidroponika.

Augal aknys maistingsias

media-

g a s i m a n e i d i r v o e m i o , b e t i t i r p a l o , p r i s o t i n t o m i n e r a l i n i m e d i a g

(5.6.3).

Hidroponinis darovi auginimas manomas ekstremaliomis slygomis mose ar net

Vietoj dirvoemio gali bti naudojami iaudai, porta drgms ir oro prisotinta
terp arba tik drgms prisotintas oras

tirpalas su m i n e r a l i n m i s
mediagomis

dyku-

Antarktidoje.

(aeroponika).

Alternatyvioji

emdir-

byst leidia auginti kultras bedirvoemje terpje. H i d r o p o n i n i u b d u augi-

. 5.6.3 Hidroponikos principas

nama produkcija paprastai bna ekologika.

H i d r o p o n i n j e sistemoje cirkuliuojantis v a n d u o gali b t i naudojamas kelis ciklus, todl maesns vandens snaudos. Bdingas
derlingumas.

Hidroponiniuose

iltnamiuose

stabilus ir gana

steriliomis

slygomis

auktas
augani

augal nepuola kenkjai - nereikia naudoti pesticid.

Didelius

darovi

kiekius galima uauginti

palyginti

nedidelse

patalpose.

A u g a l a i a u g i n a m i keliais auktais. H i d r o p o n i n emdirbyst ypa


alia didmiesi, padeda d a r o v m i s a p r p i n t i didel g y v e n t o j

populiari

skaii.

T r k u m a i : d r g m ir didelis m i n e r a l i n i tr kiekis - terp kai k u r i o m s b a k terijoms daugintis. Reikia atitinkam brangi technini rengini ir kvalifikac i n i g d i , k i e k v i e n a i k u l t r a i a u g i n t i b t i n a s subalansuotas, jai t i n k a m a s

A 5.6.4 Hidroponikos bdu


auginamos salotos

mineralini mediag

santykis.

Dirbtinio drkinimo bdai


Pasaulyje nema plot a p i m a aridins teritorijos, kuriose dl drgms

stygiaus

pltoti e m d i r b y s t sudtinga. Jau senovs civilizacij laikais tokiuose regionuose


buvo taikomas
Purkiamasis

dirbtinis drkinimas.

Jis l e i s d a v o p a d i d i n t i d e r l i u s , a u g i n t i v a i -

r e s n i k u l t r . Tai a k t u a l u ir iais laikais, k a i s m a r k i a i iaugo m o n i

skaiius.

T k s t a n i u s m e t b u v o p a p l i t s p a v i r i n i s d r k i n i m a s , k a i v a n d u o k a n a l sist e m a n u k r e i p i a m a s tarpuvagius. T o k s bdas nra e f e k t y v u s , nes d a u g v a n dens susigeria arba igaruoja.

Efektyvus ir plaiai taikomas

purkiamasis drkinimas. J a m

naudojamas pa-

virinis ir poeminis vanduo. D a u g u m a toki laistymo sistem veikia automatikai.

Lainamasis

V i e n a s i e f e k t y v i a u s i , bet i r b r a n g i a u s i , -

lainamasis drkinimas.

Taikant

j, v a n d u o n u k r e i p i a m a s tiesiai ant augalo arba jo akn. T o k s d r k i n i m o bdas


labai taupus, nes v a n d u o beveik neigaruoja, o augalai jo g a u n a tiek, k i e k reikia.

Pavirinis

5.6.5 Plaiausiai taikomi


drkinimo bdai

. 5.6.6 Drkinam emi dalis pasaulio alyse

Spariai daugjant g y v e n t o j ir didjant maisto p r o d u k t poreikiui, visame pasaulyje, k u r pltojamas prekinis kis, stengiamasi uauginti ir n u i m t i k u o didesn aug a l d e r l i , p l e i a m o s g y v u l i b a n d o s , d i d i n a m a s p r o d u k t y v u m a s . i s t r a t e g i j a

Didiausi komerciniai hidroponiniai kiai yra


JAV - Arizonos valstijoje.
Milinikuose stiklo iltnamiuose, kuriuose hidroponiniu bdu uauginami
milijonai ton pomidor,
agurk ir kit darovi, nenaudojama pesticid. Auginamos specifini veisli
darovs, kurioms suteikti JAV sertifikatai, tvirtinantys, kad tai geriausio skonio
ir sveiki produktai.

kelia daug iki gamtos aplinkai ir paiai monijai.

Vis daugiau sausumos paviriaus sunaikint mik vietoje paveriama

e-

m s k i o n a u d m e n o m i s . i p r o b l e m a y p a o p i B r a z i l i j o j e , k u r k e r t a m i A m a z o ns b a s e i n o d r g n i e j i a t o g r , t a i p pat alies p i e t u o s e a u g a n t y s p a a t o g r i
( s u b t r o p i n i a i ) m i k a i . Ikirst m i k plotuose r e n g i a m a l a u k soj p u p e l m s
a u g i n t i , spariai p l e i a m i g a n y k l plotai, nes p a s a u l y j e labai iaugo brazilikos jautienos paklausa. Dideli m i k plotai ikertami plantacijoms rengti. Tai
ypa bdinga Lotyn Amerikai, Afrikai, Pietryi Azijai. Dl visuotinio

kli-

mato atilimo m a i n i m o kai kurios isivysiusios valstybs pasirengusios mokti b e s i v y s t a n i o m s alims, k a d ios m a i n t k e r t a m m i k plotus.

N e t i n k a m a s ems n a u d o j i m a s skatina d i r v o e m i erozij. Prie jos y p a prisideda galing agrotechnikos priemoni naudojimas (JAV, Kanadoje).

Sahelio

s r i t y j e , k u r g y v e n a d a u g m o n i , d i r v o e m i a i n y k s t a d l n u g a n y m o . i p r o b l e m a y r a v i e n a i k o m p l e k s o p r i e a s i , d l k u r i n e t i k S a h a r o s p i e t i n i o p a k r a i o alyse, bet ir d a u g e l y j e k i t e m s v i e t v y k s t a d y k u m j i m a s .

Seniausiai ir skmingiausiai dar 1930 m. hidroponiniu bdu uauginta darovi


Veiko saloje (Okeanijoje).
ia nra nei dirvoemio, nei
geriamojo vandens. Saloje sikrusi oro pajg baz
iuo bdu uaugintomis darovmis maitino lktuv keleivius.

Sausringo k l i m a t o srityse plaiai taikomas dirbtinis drkinimas. Dl to


d i r v o e m i d r u s k j i m o pavojus. D r u s k a labai s u m a i n a d i r v o e m i o

kyla

produk-

t y v u m arba net sunaikina dirv.

Isivysiusi

ali augalininkystje n a u d o j a m a

labai d a u g tr,

herbicid. Gyvulininkysts kompleksuose susikaupia g y v u l i

pesticid,

srut,

mlo.

Nemaai c h e m i n i m e d i a g patenka g r u n t i n vanden, upes, eerus. Utertos vandens t e l k i n i ekosistemos t a m p a didele aplinkosaugos p r o b l e m a .

L i e t u v o j ems k i o n a u d m e n o s a p i m a d a u g i a u n e i pus alies p l o t o , t o d l ems k i o poveikis aplinkai ypa didelis. Biogeninmis mediagomis, tromis,
pesticidais bei herbicidais teriamas pavirinis ir poeminis vanduo,

vyksta

d i r v o e m i o erozija, nyksta augal bei g y v n natraliosios rys.

Netinkamai dirbama

intensyvus
drkinimas

M j k

N u g a n y m a s

Statyba ( g

m^,komercin,

Netinkamasmik

nam ki, p r a m o ls, t r a n s p o r t o teralai

nesaikingas
sunkioji
trimas
agrotechnika

d i r v o e m i o nykimas dl
vandens ir vjo erozijos
dirvoemio
druskjimas

eutrofikacija

suslgtas, sutankjs
dirvoemis

melioracija

Vietovje: maja d i r v o e m i o derlingumas, ems kio paskirties


em t a m p a nuostolinga

dirvoemio
paalinimas

grsm m o n m s , g y v n a m s ir augalams prarasti savo buveines


sveikatos p r o b l e m o s

148

. - i l s Bioprodukcinis kis

I I

dirvoemis, sugrs drusku, sunkij


daleli ir kit teral

skurdas, badas, isiklimas i vietovs

5.6.7 Dirvoemio degradacijos prieastys ir padariniai

T
dirvos
rgtjimas

Kitur: p o t v y n i grsm, d u l k i audros, ipustymas

maja pajamos i ems kio = maja maisto tiekimas

teral
sklidimas

Darnusis vystymasis ir ems kis


Darnusis vystymasis

(angl. -

sustainable development),

k a i p i e s m s

naujo

m s t y m o ir v e i k l o s strategija, a p i m a vairias k i o sritis, t a r p j ir ems k. Strategins k r y p t y s n u m a t o ekologikai subalansuot k i n i n k a v i m . ioms

idjoms

taikyti reikia atitinkam kvalifikacini gdi, patirties, mstysenos pokyi.

Tausojanioji emdirbyst

- v i e n a s i d a r n a u s e m s k i o p l t o j i m o b d . T a i

s u p r a n t a m a k a i p ems d i r b i m a s , kai stengiamasi p a d a r y t i k u o maesn al d i r voemiui ir jame gyvenantiems

organizmams.

Dirvoemio pavirius dirbamas gana negiliai, muliuojamas

(padengiamas

s m u l k i n t a i s iaudais ar kt.). Taip isaugoma d i r v o e m i o d r g m ,

ivengiama

p i k t o l i . io t i p o e m d i r b y s t e i t a i k o m a dana sjomaina, d e r i n a m o s alia au-

A 5.6.8 Modernus ir aplink


tausojantis mikakirtis

g i n a m kultr rys. Naudojant maiau mechanizm ir sukaupus daugiau organins anglies, sumaja paskleidiamo CO1 kiekis.

D i r v o e m i a m s apsaugoti alia pasli s o d i n a m o s apsaugins ( n u o d i r v o s e r o zijos, v j o , g a l i m teral, g y v u l i ) juostos: g y v a t v o r s , ols r u o a i , k r m a i ,


mediai.

Skmingai

naujuoju

emdirbysts

bdu

dirvoemiai

dirbami

Suomijoje,

Graikijoje (iki 5 % dirbam plot), ekijoje, Slovakijoje, Ispanijoje (iki 5%).

5.6.9 kininkavimo taka


gyvn ri vairovei

Pltojant vairiaak ems k, isaugoma didesn g y v n vairov (5.6.9).

jvairiaakis kis

K !

E E

13 E E

Ekologinis kininkavimas
Pastaruoju m e t u spariai didja auktos k o k y b s sveik, ekologik maisto produkt poreikis. Europoje populiarja

ekologiniai kiai,

nenaudojantys chemini

tr, sintetini papild paarams, kurie skatina g y v u l i augim.

Visi ekologikai uauginti produktai paymti e k o " , ekologikas", b i o "

ir

ant j y r a n u r o d y t a s ES e k o l o g i k p r o d u k t enklas. Vadinasi, jie u a u g i n t i


ir p a g a m i n t i laikantis g r i e t ES r e i k a l a v i m pagal ES ekologinio k i n i n k a v i m o standartus m a i n a n t aplinkos tar. Ekologik p r o d u k t a u g i n i m a s
iau kenkia aplinkai (neteriamas dirvoemis ir vanduo).

ma-

Genetikai modifikuotus organizmus naudoti tokiuose kiuose grietai

drau-

diama.

pdo

Ekologiniu

kininkavimu

usiimantys

kininkai

perdirba

ar

( k o m p o s t u o j a ) visas o r g a n i n e s atliekas. ie k i a i nuolat t i k r i n a m i , siekiant si-

Agromikininkystei tinkam
sodinuk galima iauginti i
gyvybing vegetatyvini dali mgintuvliuose mikrodauginimo (in vitro) bdu.
Tokio tipo sodinukus pradjo
auginti Lietuvos mik instituto Molekulins genetikos
ir technologijos laboratorija. Mgintuvliuose daigeliai uauga gerokai greiiau,
nei prastai auginami medi
sodinukai.

tikinti, k a d laikomasi ES ekologinio k i n i n k a v i m o

standart.

Ekologikai kininkaujantys kininkai laikosi nustatyt taisykli.

R e n k a s i a t s p a r i a s k e n k j a m s , l i g o m s , p i k t o l m s a u g a l r i s , sja i r s o d i n a t i k
geros k o k y b s , sveikas sklas ir augalus.

Saugo d i r v o e m ir vanden, palaiko ger dirvos struktr ir d e r l i n g u m .

Pdo organines atliekas, em tria racionaliai, naudoja organines

(ml,

p d i n i u s , alisias tras, m u l i ) bei natralias m i n e r a l i n e s tras, nepalieka


dirvos pdymuoti, taiko sjomain.

A u g a l apsaugai n u o kenkj bei lig suklj naudoja biologinius, agrotechninius, m e c h a n i n i u s bdus, v e n g i a sintetini pesticid ir herbicid.

Gyvulius

augina be vaist ir chemikal, kurie naudojami intensyviojoje gyvulininkystje, g a n o n a t r a l i o s e g a n y k l o s e .


Lietuvoje gausja ekologikai k i n i n k a u j a n i m o n i . M s alyje

uauginama

daugiausia varpini ir anktini augal, bet gausja ekologini k i ,

didinani

u o g y n ar vaistaoli plotus. Lietuvos parduotuvse g a l i m a sigyti ekologikai uaugintos produkcijos. Tokie produktai yra brangesni u prastus prekybos

cen-

truose p a r d u o d a m u s , bet y r a sveikesni ir saugesni.

Agromikininkyst
Pasaulyje jau kuris laikas populiarja

agromikininkyst.

Tai nauja

augalinin-

kysts aka - tarpin tarp augalininkysts ir mikininkysts. k i n i n k a i d i r b a m u o siuose laukuose tarp vasarojaus augina juostas t r u m p o s rotacijos medi,

5.6.10 Mgintuvlyje
auga ir ydi miniatirins
ros

kurie

uauga gana greitai. Javai n u i m a m i kasmet, o mediai, n a u d o j a m i b i o k u r u i , kert a m i kas treji ketveri metai. A u k t o s k o k y b s mediena taps p r o d u k t y v i tik po 50
ar d a u g i a u met.

Kaimynystje augantys mediai surenka tr pertekli, reguliuoja

drgms

reim dirvoje, silpnina vjo ir lietaus sukeliamus erozinius procesus. Nedideliuose ems sklypuose galima auginti ems kio kultras ir augalus medienos aliavai.

Tokia

mediena

paklausi

ir

bald, drotins faneros,

vertinga

celiuliozs

g a m y b a i ar b i o k u r o gavybai.

iaurs Ameri k oj e, Australijoje,


r o p o j e is k i n i n k a v i m o b d a s
populiarus. Kai kur medi
sodinamos pajrio zonose
m i o regione, Jungtinje

Eulabai

juostos,

(Vidure-

Karalystje),

apsaugo nuo stipri vj.

Lietuvoje
tuopos,

taip

gali

gluosniai,

bti

drebu-

ls b e i k i t i g r e i t a i a u g a n t y s

mediai

(5.6.11). A g r o m i k i n i n k y s t

skatina

ir r e m i a ES s t r u k t r i n i a i

5.6.11 Energetini gluosni pjovimas ir smulkinimas skiedras,


kurios vliau bus naudojamos kaip kuras ilumini elektrini katilinse

auginamos

ilviiai,

fondai.

5.7 vejyba ir uvivaisa


v e j y b a ir uvivaisa v i d a u s vandenyse, jrose ir v a n d e n y n u o s e
kio sektoriui priklausanti bioprodukcinio

yra

pirmajam

k i o aka. D a u g e l i u i ali tai

labai

svarbi e k o n o m i k o s dalis, teikianti m o n m s maisto ir darbo.

I uv ir kitjros gyvn
monija gauna 15-20% vis
gyvulins kilms baltym.

vejybos reikm ir vejybos geografija

Jros grybs sudaro tik 2 % m o n i m i t y b o s p r o d u k t , taiau j

kokybin

vert didesn.

A p v e l i n g o z o n o s - vietos, kuriose vandens


srautai vandenyne juda
vertikaliai ir paviri kylantis vanduo i vandenyn dugno prisotina
pavirin vanden biogeninmis mediagomis.
Planktonas naudoja biogenus, CO2 ir sauls
energij, todl ios sritys tampa ypatingomis
jr akvatorijomis, kuriose gausu fitoplanktono - maisto smulkioms
uvims. iose srityse intensyviai vejojama.

A p i e 7 0 % viso vejybos laimikio suvejojama jrose ir vandenynuose, kita dalis u a u g i n a m a v i d a u s ar priekrants telkiniuose.

u v y s ir kiti jros g y v n a i dl temperatros, druskingumo, vandens apytakos


Pasauliniame vandenyne pasiskirst netolygiai.
kur yra daug maisto uvims -

planktono.

Didiausi uv itekliai

Tai m a y i a i g y v i e j i

ten,

organizmai,

kurie geriausiai tarpsta deguonies prisotintame altame vandenyje.

Per 9 0 % p a s a u l i o v e j y b o s l a i m i k i o s u g a u n a m a

elfo a k v a t o r i j o s e ,

nors jos su-

daro tik 8 % Pasaulinio vandenyno ploto.

Pasaulinis vandenynas padalytas slyginius vejybos plotus - sektorius. Dabar uvingiausi y r a R a m i o j o v a n d e n y n o iaurs v a k a r ir pietryi

sektoriai

(5.7.1). Buvs y p a uvingas iaurs Atlantas dl p e r n e l y g didelio i g a u d y m o


prarado kitados vyraujani padt.

I v i s u o s e v a n d e n y n u o s e s u v e j o j a m o l a i m i k i o 2 / 3 p a n a u d o j a m i m o n i m i t y bai, o 1/3 p e r d i r b a m a s u v m i l t u s p a u k i , g y v u l i , u v p a a r a m s .

vejybos regionai:
Ramiojo vandenyno
I iaurs vakar
Atlanto vandenyno
' iaurs ryt
Atlanto vandenyno
centrinis
Ramiojo vandenyno
pietryi

Plataus masto p r a m o n i n e v e j y b a veriasi daugiausia alys, t u r i n i o s

ekonomin zon

(Kinija, Indonezija, Indija, Peru, Japonija ir kt.).

n e p r a r a d o reikms tradicins v e j y b o s alys: Norvgija, Danija, Islandija.

D a l i s j r i n i v a l s t y b i savo e k o n o m i n j e z o n o j e nevejoja. nes u v y s n r a j


tradicinis maistas. v e j y b o s teis k a i p

licencij

u atitinkam mokest

sutei-

kia k i t o m s valstybms. T o k i licencij daugiausia p a r d u o d a A f r i k o s ir Piet


A m e r i k o s a l \ s.

kiti
r > m i vejybos laimikiai,
; ) mln. ton

plai

Europoje

Arkties

vandenynas

AZIJA

. 5.7.1 vejybos regionai pasaulyje

ANTARKTIDA

palydovas
gaubiamasis tinklas

radaras
statomasis tinklas

traleris

pldurai
tinklo
pozicionavimo
sistema

echolotas-uv
b r i a m s rasti

ioi ktokls

valas su
kabliukais

tralas
(inkaras

5.7.2 vejybos bdai

Pavojus Pasaulinio vandenyno biologiniams itekliams

Modernjantys vejybos metodai, iaugs vejybini laiv skaiius,


uv l a i k y m o ir transportavimo bdai d a u g met leido jrose ir

tobulesni

vandenynuo-

se s u g a u t i v i s d a u g i a u u v ( 5 . 7 . 2 , 5 . 7 . 3 ) .
mln. ton

D a b a r kasmet s u g a u n a m a apie 100 m l n . t j r o s


bi. M o k s l i n i n k a i teigia, kad taip iaugusios

apimtys jau pasiek leidiam rib. Daugelyje


nyno

region

verslins

uvys

nebepajgia

gry-

vejybos
vande-

atsikurti.

Prie to nemaai prisideda ir didjanti Pasaulinio vanden y n o tara bei neleistina vejyba

brakonieriavimas.

Biologini itekli apsaugai ir atsinaujinimui

utikrin-

ti pasirayta tarptautini susitarim, k u r i e riboja


kls

mastus

ir

intensyvum:

nustatomos

k v o t o s , t a m tikr uv ir jros g y v n

mediokls

laikas.

Kai

alys

kurios

vejoja

arba

nepaiso

medioja

tarptautini

pagal

savo

Japonija ir Norvegija ignoruoja dar

1
1960

1
1970

1
1980

1
1990

vejybos

vejybos

ar

susitarim

ir

taisykles.
1986 m .

Antai

Tarptau-

tins bangini mediokls komisijos priimt

bangini

mediokls d r a u d i m o susitarim. K i t ali

vejybos

akvatorijose neleistinai vejojanius laivus neretai su-

jrins uvys maistui


0
1950

ima jr
r

2 0 0 0 2 0 0 5 m.

5.7.3 vejybos laimiki dinamika pasaulyje


skaitant akvakultr

policija.

Akvakultra
mln. t
70
60

visa akvakultra (be Kinijos)

Majant uv itekliams Pasauliniame vandenyne, jau kuris laikas plaiai pltojama

Kinijos dalis akvakultroje

50

akvakultra.

Tai dirbtinis uv ir kit vandens

van-

dens telkiniuose: tvenkiniuose, eeruose, jr priekrantje, j r

lag-

40

nose, v a n d e n s talpyklose. A k v a k u l t r a jros p l a n t a c i j o s e "

30

marikultra.

20
10
0

Lil

mln. t

54

91,5

Europa

2,2

3,7

P. Amerika

1,2

.Amerika
Afrika

Specialiose f e r m o s e " auginamos ir prastos (karpiai, uptakiai), ir ver-

n a m i moliuskai, krevets, krabai, austrs, midijos, j r d u m b l i a i .

A 5 . 7 . 4 Kinijos dalis pasaulio


akvakultroje

Azija

vadinama

tingos u v y s (laiins, erketins). Jr priekrantse veisiami ir augi-

1973 1985 1990 1996 2001 2020 m.

Regionas

gyvn

bei augal veisimas ir auginimas vairiuose glo bei druskingo

1,6

0,57

Okeanija

0,14

0,2

Pasaulis

60

100

5.7.5 Akvakultros
apimtys ir reikm pasaulio
regionuose 2005 m.

15 m e t

i-

a u g o t r i g u b a i , t a i a u i r is a u g i m a s n e s t e n g i a p a t e n k i n t i s p a r i a i

A k v a k u l t r o s dalis pasaulinje vejyboje per pastaruosius

di-

djanios uvies p r o d u k t

paklausos.

Akvakultros

produkcijos

dalis

bendroje vejybos produkcijoje spariai auga - iuo metu ji sudaro apie


3 0 % visos vejybos l a i m i k i o (apie 65 mln. t per metus).

Daugiausia

akvakultra

pltojama

Azijos

alyse. V i e n

Kinijai

tenka

d a u g i a u k a i p p u s pasaulins a k v a k u l t r o s p r o d u k c i j o s (5.7.4). Pastar u o j u m e t u is k i s v i s l a b i a u p o p u l i a r j a E u r o p o j e , J A V , L o t y n

Ame-

rikoje.

Prognozuojama, kad iki 2030 m. daugiau kaip pus pasaulinio vejybos


l a i m i k i o s u d a r y s a k v a k u l t r o s p r o d u k c i j a . i k i n i n k a v i m o f o r m a ir jos
mastai leidia vejus vadinti j r valstieiais.

Akvakultros pranaumai

Maesns a u g i n i m o ilaidos, p a l y g i n t i su prasta v e j y b a


M a i a u vejojant atviruose vandenyse, tausojami Pasaulinio vandenyno
itekliai

Maesnje akvatorijoje galima auginti didelius kiekius produkcijos


Galima prognozuoti bsimos produkcijos kiek, uauginti vairesns produkcijos

n e v i e t i n i ri
diegimas

p l r n skaiiaus
kontrol
-jSSr
uv miltai . "
ir t a u k a i ^'S-"'-

Akvakultros trkumai

kombinuotieji
paarai
j

herbicidai

gaisimas

Paarai, c h e m i k a l a i , antibiotikai, u v

imatos

teria vanden, plinta parazitai

Dl

didelio

auginam

uv

kiekio

vandens telkini dugnas teriamas

fermose"
nesunaudo-

tu paaru, kitomis atliekomis


istrks is
t i n k l mailius
plrn
skaiiaus
kontrol

I t r k s i t i n k l m a i l i u s a u g a i r p r i s i t a i k o p r i e
kitos

aplinkos,

ilgainiui

istumiamos

vietins

rys, sumaja biologin vairov


nauji
parazitai

naujos
ligos

Ligomis ukreiamos vietins uv rys


A u g i n a m a vis daugiau genetikai pakeist vandens augal

uv imatos

5 . 7 . 6 Marikultros keliamos grsms aplinkai

5.8 Lietuvos ems kis


Dl k l i m a t o slyg, p a k a n k a m a i derling e m i Lietuva n u o seno y r a gilias ems
kio tradicijas turintis kratas. Palankios slygos leidia pltoti pieno ir msos k,
sodininkyst ir darininkyst. M s alyje pagaminta ems k i o produkcija
auktos k o k y b s , v e r t i n a m a ir pas mus, ir i m p o r t u o j a n i o s e

yra

valstybse.

ems kio raida

Tarpukario

Lietuvoj

77% gyventoj

vertsi

ems

kiu.

Buvo

sausinamos

pernelyg lapios ems, didjo d i r b a m j e m i plotai, vis daugiau

e m s f o n d a s - visa alyje esanti em. Ji gali


bti privati ir valstybin,
su transporto keliais, urbanizuotais plotais, vairiais statiniais.

auginta

kultrini augal, kilo j derlingumas, didjo g y v u l i skaiius. Nemaai


vulininkysts produkcijos

Sovietinis kis buvo grindiamas


nms

priklausanti

em atimta

nuosavybs nacionalizavimu. V i s a m o ems kio kolektyvizavimas.

ir pradtas

kininkai dirbo kolektyviniuose arba valstybiniuose (tarybiniuose)

gy-

eksportuota.

kiuose.

V y k d y t i plataus masto melioracijos darbai. Pltotos tik kai k u r i o s

ems

k i o akos. Per kelis d e i m t m e i u s b u v o s u k u l t r i n t a s ir s m a r k i a i pakeistas


kratovaizdis.

e m s kio n a u d m e n a s
sudaro ariamoji em,
sodai, pievos, ganyklos,
naudojamos arba tinkamos naudoti ems kio
produkcijai auginti.

Naudota daug chemini mediag (tr, pesticid) danai

nekontroliuo-

jant j m a s t ir kiekio.

ems kio produkcijos g a m y b a orientuota Soviet Sjungos rink.


dioji dalis Lietuvoj u a u g i n t msos, g r d , taip pat pieno ir jo

Di-

produkt

buvo iveama sovietines respublikas. Nors Lietuvoj nebuvo maisto

pro-

d u k t p e r t e k l i a u s , b e t i e s m s m s a l i s b u v o n e b l o g a i j a i s a p s i r p i n u s i .

ems kyje

dirbo daugiau

kaip

20% gyventoj,

produktyvumas

Soviet Sjungos vidurk, taiau gerokai atsiliko nuo Vakar

lenk

ali.

Po 1 9 9 0 m . a t k u r t a p r i v a t i n u o s a v y b , i m t a g r i n t i e m , g a n a g r e i t a i

likvi-

duoti k o l k i a i ir t a r y b i n i a i

suk-

kiai.

Pastarasis v i r s m a s b u v o skubotas ir

l a i b p r o b l e m . L a i p s n i k a i k r s i e m s k i o b e n d r o v s , s t i p r j o p a v i e n i a i
kiai. Didjant naumui, majo ems kyje

dirbani m o n i dalis. Lietuvai

stojus E u r o p o s Sjung, ems k i o sektoriui pradta teikti labai didel


nansin parama. Vis daugiau ems kio produkcijos eksportuojama,
laikomasi ES

fi-

grietai

reikalavim.

ems naudmenos ir gamtos slygos


Lietuvoj

didij dal

ems

fondo

(65

300 k m 2 )

apima

ems kio

nos - 5 3 % ir m i k a i - 32,6%. Didij ems k i o n a u d m e n dal sudaro


mik 32,6%

ems kio
naudmen 53%

em - 84%, g a n y k l o s ir natraliosios pievos

naudmeariamoji

14%, daugiameiai pasliai -

2%.

Lietuvoj vienam gyventojui tenkanios ems kyje naudojamos ems

plo-

t a s y r a d a u g d i d e s n i s n e i v i d u t i n i k a i p a s a u l i o m a s t u . P a g a l r o d i k l
u i m a ketvirtj viet

tento/,

pasaulyje.

e m s k i o n a u d m e n o s n u r o d o m o s n a u m o balais, kurie v e r t i n a m i pagal ems k y j e n a u d o j a m d i r v o e m i k o k y b , reljef, vandens d i r v o e m i u o s e

5.8.1 ems fondo


pasiskirstymas pagal ems
naudmen plot

Lietuva

i m ir kai k u r i u o s kitus g a m t i n i u s veiksnius. Paskutin kart L i e t u v o s


k i o n a u d m e n o s vertintos gantinai seniai

re-

ems

1989 metais.

e m s k i o n a u m a s priklauso ne tik n u o reljefo, dirvoemio, bet ir n u o

kli-

m a t o , k u r i s svarbus ilumos ir d r g m s p a s i s k i r s t y m u i . V i d u t i n o r o t e m p e r a -

5.8.2 Cukrini runkeli


derliaus numimo technika
Marijampols raj.

alis

Vidutinis kio
dydis, ha

JK

67,7

Danija

45,7

Pranczija

t r a Lietuvoj - apie 6 C, ilumos ir sauls viesos n e p a k a n k a kai k u r i o m s


vidutinse platumose auginamoms kultroms. Drgms daniausiai gana

k r i t u l i i k r i n t a 1,5 k a r t o d a u g i a u , n e i j i g a r u o j a .
Dauguma Lietuvos dirvoemi

42

(apie 8 5 % ) nusausinta. M e c h a n i n j

dtis, paviriaus p o b d i s t u r i takos d e r l i n g u m u i , ems k i o

su-

naudmen

37,7

naumui, auginam k u l t r pasirinkimui. Sunkesns mechanins

Vokietija

36,3

priemolingose lygumose susidar derlingi dirvoemiai - rudemiai, kalke-

Airija

31,4

Suomija

27,3

gione iliko daugiau puyn, d i r b a m j emi plotuose gyventojai

Ispanija

20,3

bulvi, griki. Auktumose daniau pltojama gyvulininkyst,

Olandija

20

vedija

miai - V i d u r i o Lietuvos e mumoj slygoja gaus jav, c u k r i n i

sudties

runkeli

derli. L e n g v i smlemiai pietryi Lietuvoje nra derlingi, todl iame reaugina

auginamos

kultrins pievos, p l y t i natraliosios ganyklos.

ES vidurkis

18,7

D a u g u m a d i r v o e m i i p r i g i m t i e s y r a r g t s , t o d l r e i k i a p e r i o d i k a i k a l -

Lietuva

13,6

kinti.

Portugalija

9,3

Italija

6,1

Graikija

4,4

ems kio raidos tendencijos

L i e t u v o j ems k i s s u k u r i a 4 . 2 % alies B V P ( E S v i d u r k i s -

1,7%).

[ s t o j u s ES. e m s k i o p r o d u k c i j o s a p i m t y s d i d j a , t a i a u is r o d i k l i s

5.8.3 Vidutiniai ki
dydiai ES alyse

maja. T o k i a tendencija aikintina tuo, k a d kiti k i o sektoriai -

paslau-

g ir p r a m o n s - a u g a ir s u k u r i a vis didesn alies B V P dal. Nepaisant

Intervalas,
ha
0-1

ki
skaiius

ZUN plot
suma, ha

7739

3769

1-3

30 688

64 4179

3-5

20 590

761849

5-10

24 387

174 7499

10-20

16 595

229 379

20-30

4708

113 478

30-50

2647

100 231

50-100

988

65 011

100-500

292

48 004

>500

15

28 672

A 5.8.4 ki skaiius ir j valdomos ems kio naudmenos pagal


kyje naudojam ems plot

to, ems k i s ilieka labai svarbi e k o n o m i k o s dalis.

Pastaruoju laikotarpiu LietuvSs ems k y j e auga darbo naumas. Liet u v d s k i n i n k a i i ES s t r u k t r i n i f o n d g a u n a t i e s i o g i n p a r a m ,

k u r i p e r k a technikos, a t n a u j i n a kius, diegia naujas technologijas, ieko nauj kininkavimo

form.

kinje veikloje dalyvauja d v i didels ems k i o grups: viena -

ki-

ninkai ir eimos kiai, kitai grupei priklauso ems kio bendrovs

ir

mons, k u r i p a g r i n d i n v e i k l a susijusi su ems kiu.

ems k y j e dirbani m o n i dalis gerokai sumajo. Dabar dirba apie


8 % alies g y v e n t o j . P a d a u g j o k a i m o g y v e n t o j , k u r i e d i r b a p a s l a u g
sektoriuje arba pramons monse.

k i skaiius Lietuvoje maja, bet p a m a u auga vidutinis j dydis. A n t a i 2 0 0 3 m . jis siek 9,3 h a , o d a b a r s u d a r o v i d u t i n i k a i 13,6 h a ( 5 . 8 . 3 ) .
ES k i o v i d u r k i s -

18,7 h a . D i d e s n i k i a i g a u n a d i d e s n p a r a m , g a l i

d a r b i n t i d a u g i a u m o n i , t u r i svaresn e k o n o m i n ir socialin v e r t , skmingiau dalyvauja tarptautiniuose projektuose, parodose, prekyboje.

ems kio produkcijos gamyba


L i e t u v o s ems k i s p a j g u s a p r p i n t i alies g y v e n t o j u s p a g r i n d i n i a i s m a i s t o p r o d u k t a i s . Per p a s t a r u o s i u s 2 0 m e t g e r o k a i d a u g i a u i m t a a u g i n t i g r d i n i k u l t r .
Tiesa, pieno p r o d u k t , kiauini, b u l v i , msos g a m y b a sumajo.

e m s kis ir maisto p r a m o n vis spariau integruojama pasaulio rink. Prek i vairov, k o k y b , k i l m , ivaizda b e i k a i n a leidia k o n k u r u o t i su v a k a r i e tika produkcija.

Pienas

ems k i o produkcijos augintojai ir

Grdai

perdirbjai priklausomi nuo ES

Gyvuliai ir paukiai

tifikavimo,

Paariniai ir kiti augalai

nos, k o k y b s r e i k a l a v i m . Pastaruoju

Augalai, skirti perdirbti

m e t u ems kis ima visikai p r i k l a u -

Bulvs

syti

Darovs

maisto

Siekiantys

Kiauiniai

pramons

produkcij

higie-

moni.

parduoti

ES

bendrojoje rinkoje leidimus prekiauti

Kita gyvulininkysts produkcija

turi beveik visi pieno gamintojai, apie

Uogos ir vaisiai

nuo

standartizacijos,

ser-

5 0 % msos pramons moni.

5 . 8 . 5 ems kio produkt gamyba 1 gyventojui, kg

Sud-

tinga arba nemanoma realizuoti


augintos produkcijos, jei

sutari su m a i s t o p r o d u k t

Bulvs

u-

nesudaryta
perdir-

bjais. S i e k i a n t i v e n g t i p e r p r o d u k c i jos, v e d a m o s p a r d a v i m kvotos.


Nemaa dalis perdirbtos

produkcijos

(apie 40%) eksportuojama usienio

Darovs

alis (Rusij, L a t v i j , V o k i e t i j , Estij,


Uogos ir vaisiai
1990

Lnkij). Tai sudaro apie 2 0 %


1995

2005

2000

2009 m.

. 5 . 8 . 6 Lietuvos 1 gyventojo suvalgomi produktai, kg per metus

viso

alies e k s p o r t o .
Lietuvoj y r a apie 760 maisto

per-

dirbimo

apie

moni,

kuriose

dirba

42 t k s t . g y v e n t o j . Jos idstytos at-

kg
1200

sivelgiant aliav rajonus, j i m l u 1990

2000

2008

1995

2005

2009

1000

m, gabenimo kain.
Gyvuli
maja,

skaiius
bet

pastaruoju

auginamos

metu

produkty-

vesns j veisls, todl bendras


vulininkysts

800

produktyvumas

gy-

auga.

Daugiau laikoma pauki, avi, bii.


Gyvulininkysts sektoriuje sumajo

600

pavieni g y v u l i ir nedideles bandas


turini
400

moni.

giau

galvij

ius.

Daugiausia

Didja

auginani
kiauli

20 ir

dau-

ki

skai-

auginama

kompleksuose - po 5000 ir daugiau.


Paukiai laikomi dideliuose

200

pauk-

t y n u o s e ( 8 5 % ) - 50 tkst. ir daugiau.
L i e t u v o j y r a 22 d i d e l i p a u k t y n a i .
Grdai

Bulvs

Msa (skerdiena)

Pienas

. 5.8.7 ems kio produkt gamyba 1 gyventojui, kg

Kiauiniai, vnt.

V i d u r i o Lietuvos derlinguose dirvoemiuose auginama jav, raps,


runkeli. Labiausiai padidjo raps, jav plotai, daugiau auginama

cukrini
paarini

oli, anktini kultr. Gerokai sumajo lin, bulvi, darovi lauk.

Jav pasli plotai ir j s t r u k t r a k i n t a atsivelgiant paklaus pasaulio, ES ir


Lietuvos rinkose. Didiausi plotai apsjami kvieiais ir mieiais. Palankiais me-

E U R O P O S EMS O K I O FONDAS K A I M O P U T R A I : :
EUROPA INVESTUOJA KAIMO VIETOVEs

tais u a u g i n a m a vis d a u g i a u g r d . Bendras jav p r o d u k t y v u m a s auga. Pri-

A 5.8.8 2007-2013 m.
kaimo pltros fondo
Iogotipas

k u l i a m a v i d u t i n i k a i 3,37 t/ha jav. P a l y g i n i m u i : k v i e i d e r l i n g u m u (4,2 t/ha)


Lietuva lenkia Latvijos, Vengrijos, Suomijos jav augintojus, bet smarkiai atsilieka n u o Olandijos (9,62 t/ha), Danijos (8,12 t/ha), Vokietijos (7,81 t/ha) e m dirbi.

Naftos supirkimo auganios kainos, ekologins problemos skatina galvoti apie


alternatyvisias energijos ris. ES ragina k i n i n k u s auginti b i o k u r o g a m y b a i
tinkam kultr

(raps, saulgr). Raps pasli plotai Lietuvoj

kasmet

a u g a . J d e r l i n g u m a s s i e k i a 2 , 1 7 t / h a . A u g i n t o j a i g a u n a p a r a m i E S f o n d .

Bulvs -

tradicin ems k i o kultra, bet j pasli plotai kasmet

maja.

L n k i j o s b u l v i a u g i n t o j a i s l o p i n a m s e m d i r b i i n i c i a t y v a u g i n t i i k u l t r . B u l v i p r o d u k t y v u m a s s i e k i a 14 t / h a , b e t t a i b e v e i k 3 k a r t u s

5.8.9 Programa
LEADERskirta kaimo
pltrai skatinant vietos
iniciatyvas ir vairi kaimo
pltros dalyvi partneryst.
Programa siekiama padti
kaimo gyventojams kelti
j gyvenamosios vietovs gyvenimo kokyb bei
ekonomin gerov gyvendinant integruotas kaimo
pltros strategijas, parengtas vadovaujantis teritorijos
vientisumo principu.
Pastaraisiais metais geras
tendencijas Lietuvos ems
kio srityje lm du veiksniai - didjanti ems kio
produkt paklausa pasaulyje ir finansin ES parama
Lietuvos ems kiui.

emesnis

rodiklis nei ES alyse senbuvse.

Finansin parama Lietuvos ems kiui


e m s k i r i d a l i e s m a i s t o p r a m o n L i e t u v o j f i n a n s u o j a E S e m s k i o g a r a n tinis fondas ( B P ) bei K a i m o pltros fondas (5.8.8). 2 0 0 7 - 2 0 1 3 m. ems k i o
paramai n u m a t y t a skirti daugiau nei 3 m l r d . lit.

Fond prioritetai:

skatinti tausojanij emdirbyst;

t v a r k y t i aplink ir kratovaizd;

gerinti kaimo moni gyvenimo

organizuoti mokomuosius seminarus kaimo gyventojams;

kelti ems kio darbuotoj

kvalifikacij;

skatinti alternatyviuosius verslus, senuosius amatus, gerinti k a i m o


truktr (kelius, ulinius, v a l y m o

kokyb;

remti kaimo bendruomeni iniciatyvi

Paramos fondai remia ems kio

infras-

renginius);
veikl.

sritis, k u r i o s

skatina

konkurencingum,

aplinkosaug, k a i m o pltr. Siekiama modernizuoti ems k, didinti ems


k i o eksport ilaikant teigiam maisto p r o d u k t p r e k y b o s balans,

2014-2020 m. Lietuvos
emdirbiai vairiu pavidalu
gaus 18-19 mlrd. Lt ES finansins paramos.

gerinti

m o n i darbo slygas, saugos priemones mainant s k i r t u m u s tarp miesto

ir

kaimo.

E k o n o m i n e i pltrai ems k y j e t r u k d o tai, k a d k a i m e m o n i i s i m o k s l i n i m a s


y r a gerokai emesnis nei mieste. A u k t j ar auktesnj i s i m o k s l i n i m

turin-

i m o n i santykis dukart emesnis kaime.

2020 m. Lietuvoje trks


ems kio specialist:
agronom, zootechnik,
veislininkysts specialist,
melj ir kt.

N e m a p a r a m alies e m d i r b i a i g a u n a i L i e t u v o s b i u d e t o - s p e c i a l i o s k a i m o r m i m o programos. Nacionalinmis lomis kompensuojamos

emdirbi

k r e d i t p a l k a n o s , d r a u d i m o m o k o s . I i l a t l y g i n a m i specialistai, k o n sultuojantys ems k i o vietimo klausimais, finansuojami mokslo tyrimai, org a n i z u o j a m o s ems k i o mugs ir parodos, ems k i o specialist i v y k o s
tarptautinius renginius.

5.9 Badas ir pasaulio maisto itekliai


Kiek moni gali imaitinti em?
Humanitarin organizaci-

Daugiau kaip prie d u imtmeius angl mokslininkas Tomas Maltusas

ja ActionAid

k p e s i m i s t i n p o i r dl m s p l a n e t o s g a l i m y b i a t e i t y j e a p r p i n t i m a i s t o i-

pranea, kad

badas besivystanioms alims kiekvienais metais padaro alos u 450 mlrd. JAV
doleri.

irei-

tekliais gausjani monij. Tai b u v o ne pirmasis m g i n i m a s prognozuoti,

kiek

moni gali imaitinti ms planeta.

1679 m . , k a i e m j e d a r n e b u v o 1 m l r d . g y v e n t o j , o l a n d a s A .

Leven-

h u k a s v a r d i j o 13,4 m l r d . m o n i r i b . 1880 m . b r i t a s E . G . R a v e n s t e i n a s
b u v o g e r o k a i pesimistikesnis ir paskelb, k a d e m s maisto

itekli

Metai

Mln. gyv.

Dalis, %

2005-2010

925

13

2000-2002

833

14

1995-1997

788

14

1990-1992

843

16

1979-1981

853

21

rezultatus, trumpalaikius ir ilgalaikius klimato pokyius, galim moni

1969-1971

878

26

pajam kitim ir kt.

5.9.1 Badaujani ir nepakankamai valgani moni skaiiaus


ir jo dalies pasaulyje kaita

pakakt tik 6 mlrd. gyventoj. Vokiei geografas Albrechtas Penckas


pirmasis atsivelg skirting pasaulio region klimato y p a t u m u s

ir

m o k s l i k a i p a g r i n d , k a d e m g a l i i m a i t i n t i 7,7 m l r d . m o n i .

Net i r iais laikais p r o g n o z u o t i labai s u d t i n g a , nes b t i n a t u r t i g a l v o j e


daugyb veiksni: ems kio technikos paang, biogenetini

Vertinant vien statistikai maisto itekli 7 mlrd. dabartini

tyrim

pasaulio

g y v e n t o j p a k a n k a . Nors pasaulyje plaija prasme gausja ems k i o


produkcijos, taiau nemaos dalies g y v e n t o j m i t y b a y r a nevisavert,
labai d a u g m o n i badauja.

4000

3500 -

o
3000
CH
o
<

M s laik m o k s l i n i n k a i teigia, k a d e m be didesni p a p i l d o m

pa-

stang dabar galt imaitinti

po-

10-12 mlrd. moni.

Deja, t o k i o

JAV 3699

b d i o s k a i i a v i m a i tra t e o r i n abstrakcija, nes jai p r i e t a r a u j a

Italija 3561

m a i s t o i t e k l i s i n i n g o p a s k i r s t y m o g a l i m y b . J u k v i e n a s i i s i v y s -

reali

iusi ir besivystani valstybi s k i r t u m kaip tik y r a apsirpinimas e-

Turkija 3480
Brazilija 3100

CO

ms k i o produkcija.

Apskaiiuota, k a d isivysiusiose alyse vienas mogus per par gauna v i d u t i n i k a i 3300 k i l o k a l o r i j , o besivystaniose - 2200 k i l o k a l o r i j

- Kinija 2970
- Malaizija 2910

(5.9.2). P i r m u o j u atveju m o n i m i t y b a y r a perteklin, a n t r u o j u - nepakankama. Taigi kai kuriuose pasaulio regionuose maisto itekli gerokai per daug, o kai k u r juntamas jo stygius.

2500

Badas ir neprievalgis - pasaulin problema


Indija 2300
Bangladeas 2250

Jungtini Taut Maisto ir ems k i o organizacija (FAO) skelbia, k a d kas


septintas m s planetos gyventojas neturi p a k a n k a m a i maisto.

2000-

- adas 2040
Etiopija 1950
- Zambija 1890

Badas

n i k bad, k u r i s siejasi su m o n i i l g a l a i k i u s k u r d u ir

Burundis 1680

Chronikas badas

15002600 - m i n i m a l u s poreikis
v i d u t i n i p l a t u m k l i m a t o alyse
(isivysiusios alys)
2350 - m i n i m a l u s poreikis
atogr klimato alyse
(besivystanios alys)

5.9.2 Kilokalorij kiekis kai


kuriose pasaulio alyse

suprantamas ne tik k a i p neturjimas ko valgyti. Reikt

skir-

ti bad, sukeliam staigi gamtos katastrof, kar, konflikt, ir chroneprievalgiu.

y r a v i e n a i r i m i a u s i m o n i j o s i u o l a i k i n i

pro-

blem.

Dl prastos ir nepakankamos m i t y b o s mons nusilpsta, t a m p a nedarbingi, praranda atsparum infekcinms ligoms, sutrinka psichika.

Mokslikai

rodyta, kad suaugs mogus, k u r i o protin

ir

fiziologin

v y s t y m s i vaikystje y r a paveiks badas ar neprievalgis, g a u n a gerokai


maesnes pajamas u vaikystje nepatyrus bado. ios p r o b l e m o s padariniai y p a skauds besivystanioms alims (5.9.3).

Neprievalgio lygis:
^ ^
^

labai a u k t a s
(neprievalgis > 3 5 % )

auktas ( 2 5 - 3 4 % )

I vidutinikai a u k t a s
!
-J ( 1 5 - 2 4 % )
I
I

vidutinikai e m a s
1 (5-14%)
labai e m a s (< 5 % )
trksta d u o m e n

5.9.3 Neprievalgio
paplitimas besivystaniose
alyse 2005-2007 m.

N u o bado ir neprievalgio kasmet mirta daugiau m o n i nei dl


I V / A I D S , maliarijos ar tuberkuliozs k a r t u pamus.

Kasmet

badas pareikalauja apie 9 mln. moni, daugiausia vaik,


1961 m.
2 0 1 0 m.

gy-

vybi.

Badaujani moni pastaruoju laikotarpiu akivaizdiai padaug j o , t a i a u is a u g i m a s l t e s n i s n e i m o n i s k a i i a u s a u g i m a s :


1971 m . b u v o apie 878 m l n . b a d o k a m u o j a m ,

o 2010 m.

925 mln. moni.

T a r p t a u t i n i s m a i s t o p o l i t i k o s t y r i m i n s t i t u t a s (International Food Policy Research Institute) k a s m e t s k e l b i a Pasaulin


bado indeks (Global Hunger Index). R e m i a n t i s j u o , n e p r i e valgio ir bado problema aktualiausia ( 1 6 % gyventoj) besivystaniose valstybse.

Daugiausia

badaujani

moni

gyvena

Azijoje,

ypa

K i n i j o j e ir I n d i j o j e ( 5 . 9 . 5 ) . Per p a s t a r u o s i u s k e l i s d e i m t m e ius m i r t i n o b a d o p r o b l e m a iose alyse i n y k o , taiau apie


1 0 - 2 0 % gyventoj m i t y b a yra nevisavert, ypa kaimo vietovse.

kcal/par
500

1000

1500

2000

2500

3000

3500

A 5.9.4 Maisto energins verts, kcal


1 gyv. per par, pokytis pasaulio regionuose
a l i e s b a d o i n d e k s a s (GHI) apskaiiuojamas taip: GHI = (PUN
+ CUW + CM)/3, kur PUN rodo,
kiek procent alies gyventoj jauia maisto stygi, CUW - kiek procent vaik iki penkeri met yra
nepakankamo svorio, CM - kiek
procent vaik mirta nesulauk
penkeri met.

Didiausia dalis vis bado k a m u o j a m g y v e n t o j y r a Usahars A f r i k o j e (30%). K a i kuriose valstybse (ad, Konge,
Etiopijoje) badaujani dalis siekia daugiau kaip 5 0 % .

Bado ir neprievalgio prieastys


Vieningai sutariama, kad bado ir neprievalgio prieasi yra daug.
Badas retai itinka vien dl to, k a d trksta maisto. N u o vairi socialini, politini

ir e k o n o m i n i

veiksni

priklauso, jog

maistas

prieinamas ne visiems, k a m jo reikia.


G a m t o s katastrofos (ems drebjimai, sausros, p o t v y n i a i ) ,

konf-

liktai, korupcija, skurdas, varaus geriamojo vandens stygius, prasta ems k i o i n f r a s t r u k t r a ir suniokota g a m t i n a p l i n k a y r a bado
ir neprievalgio svarbiausios prieastys. Pastaraisias metais pasaul u k l u p u s i e k o n o m i k o s i r f i n a n s k r i z p r i v e r t b a d a u t i d a r d a u giau moni.

Valstyb

GHI

Kongo DR

41,0

Socialins, politins ir ekonomins prieastys

A p i e 7 0 % badaujani moni sudaro beemiai valstieiai ir smulkieji emdir-

38.3

b i a i , k u r i e g y v e n a d a u g i a u s i a i to, k p a t y s u s i a u g i n a . S k u r d i a i

Eritrja

35.7

m i jie neigali nusipirkti p a k a n k a m a i maisto p r o d u k t ir priversti badauti, jei

adas

30,9

gauna ma derli arba augina p r o d u k t dar ir pardavimui, taiau dl k a i n

Etiopija

29.8

Siera Leon

28.9

Haitis

28,0

Komorai

27,9

Madagaskaras

27,5

CAR

27.4

Burundis

5.9.5 Valstybs, kuriose


uregistruotas didiausias
GHI, t.y. daugiausia badaujani moni.

gyvenda-

s v y r a v i m o negali usitikrinti stabili pajam.

Spariai augant besivystani ali miestams, n e v a l d o m a i pleiasi

lnynai,

kuriuose daniausiai vyrauja baisus skurdas. Tokie miestieiai neturi g a l i m y bi usiauginti maisto produkt, danai yra bedarbiai. Neturdami

nuolatini

pajam, labai d a u g m o n i kenia n u o neprievalgio ar m e n k a v e r i o maisto.

Jsiskolinusias b e s i v y s t a n i a s alis b a d o p r o b l e m o s k a m u o j a dl to, k a d n e m a dal savo e k o n o m i n i o p o t e n c i a l o jos s u n a u d o j a p a s k o l o m s g r i n t i i r p a l kanoms. Tad lieka maiau g a l i m y b i kelti g y v e n i m o lyg ir kovoti skurdu.

A p i e bad ir neprievalg k a i p apie rimt visuomens p r o b l e m jau k u r i s laikas


d i s k u t u o j a m a isivysiusiose valstybse. Nors io reikinio padariniai

gerokai

velnesni, bet prieastys panaios: p a j a m n e t o l y g u m a s , g a n a didelis nedarbas.

Pagalbos organizacija New


York

Food

Bank

2 0 0 8 m . in-

formavo, kad 3 mln. Niujorko gyventoj, t.y. kas


treias, neturi pakankamai
pinig maisto produktams.
2007 m. 1,3 milijono niujorkiei kasdien naudojosi
nemokamos sriubos vargstantiems paslauga.

Gyventoj skaiiaus didjimas

Gyventoj

skaiius

pastarj

imtmet

iaugo

keturgubai

nuo

1,6

mlrd.

1900 m. iki 7 m l r d . 2011 m .

Spartus g y v e n t o j gausjimas d a u g e l y j e besivystani ali ne visada y r a pag r i n d i n bado prieastis. Didiausios su t u o susijusios p r o b l e m o s -

aplinkos

degradacija, gamtos itekli n a u d o j i m a s ir nedarbas.

Dl gausjani g y v e n t o j maja ems k i o n a u d m e n plotas, tenkantis vienam gyventojui.

Pasaulio prekybos tvarka

D e m p i n g a s - preki |
pardavimo ir paslaug
tiekimo usienio rinkose
kaina, kuri gerokai
maesn u vidaus rinkos kain arba net u savikain.

Isivysiusios alys skatina laisv tarptautin p r e k y b , ragina

besivystanias

alis a t s i s a k y t i i m p o r t o a p r i b o j i m ir vietos ems k i o subsidijavimo. Bet paios subsidijuoja savo ems k ir skatina p e r p r o d u k c i j o s eksport besivyst a n i a s alis. T o k i a p o l i t i k a v a d i n a m a e m s k i o

dempingu.

is p e r t e k l i u s d i r b t i n a i e m o m i s k a i n o m i s s m a r k i a i k o n k u r u o j a su b e s i v y s t a n i ali ems k i o produkcija. Valstieiai dl to p r a r a n d a vietos rinkas ir p r i v e r s t i m a i n t i p r o d u k c i j o s g a m y b a r b a i v i s o j n u t r a u k t i .

D a u g u m a isivysiusi ali p r e k y b o s barjerais riboja ems k i o p r o d u k c i j o s


i b e s i v y s t a n i ali i m p o r t .

Konkurencija dl ems kiui tinkamos ems


FAO informuoja, kad, norint iki 2015 met veikti
pasaulyje bad, btina finansavim skurdioms alims padidinti daugiau kaip
10 kart.

N u o A n t r o j o pasaulinio k a r o pastebima r y k i p o k y i m o n i m i t y b o j e . Isiv y s i u s i o s e alyse labai iaugo msos s u v a r t o j i m a s . i tendencija jau k u r

lai-

k j u n t a m a ir k y l a n i o s e k o n o m i k o s alyse.

iais laikais d a u g g y v u l i , a u g i n a m msai, eriami grdais. M a d a u g t r e d a lis p a s a u l i o g r d d e r l i a u s s u n a u d o j a m a s

gyvulininkystei.

A n t a i Brazilijoje penktadalis ems k i o naudmen panaudojama

gyvuli

paarams auginti. D i d i o j i dalis msos eksportuojama. K y l a n t jos p a k l a u sai, r e i k i a v i s d a u g i a u g a n y k l , t o d l k e r t a m i a t o g r m i k a i .

Rimta p r o b l e m a pasaulyje t a m p a spartjanti biodegal g a m y b a . Pleiant

kul-

t r , i k u r i g a m i n a m i ie d e g a l a i , p a s l i u s , l a i p s n i k a i m a j a p l o t o p r a s t i nms maistinms

kultroms.

5.9.7 Kam geriau panaudoti perteklin kukurz


derli?

5.9.6 Eil prie paramos maisto produktais sausros


nualintoje Sahelio srityje

Sprendimo bdai
J u n g t i n s T a u t o s t k s t a n t m e i s a n d r o j e u s i b r t i k s l X X I a. p e r p u s

suma-

i n t i b a d a u j a n i m o n i s k a i i . X X a. 9 d e i m t m e t y j e p a v y k o p a s i e k t i r e i k m i n g r e z u l t a t . T a i r o d o f a k t a s , k a d X X a. 8 d e i m t m e t y j e b a d k e n t k a s t r e i a s , o
dabar - tik kas septintas m s planetos gyventojas.
Bado problema sprendiama kompleksikai. Btina atsivelgti regiono

sociali-

nius, politinius, e k o n o m i n i u s , ekologinius ir geografinius y p a t u m u s . K o v a su b a d u


ir neprievalgiu t a m p a y p a t i n g o s reikms p r o b l e m a .

2007 m. pradioje Meksikoje pakilo tortilj (tradicinio


ir plaiai vartojamo maisto
produkto) kainos, nes Jungtins Valstijos, kurios eksportavo Meksik daug
kukurz, padidino i gaminamo bioetanolio kiek.

V i e n a s i s p r e n d i m o b d y r a p a s a u l i o p r e k y b o s s t r u k t r o s r e f o r m a . S i l o m a
isivysiusioms alims p e r t v a r k y t i milijard verts subsidijavimo

mechaniz-

m, kuris sudaro slygas atpiginti eksportuojam ems k i o p r o d u k c i j o s pertekli ir didiul konkurencij s m u l k i j k i n i n k p r o d u k c i j a i besivystaniose
alyse.

Sudaryti slygas besivystani ali ems k i o produkcijai patekti isivysiusi ali rinkas. Taiau abejojama, ar didesns eksporto g a l i m y b s

padt

b a d a u j a n t i e s i e m s , nes d i d i o j i dalis i e k s p o r t o g a u n a m o p e l n o t e n k a s t a m b i e siems emvaldiams.

Veiksminga priemon yra

ems reforma.

D a u g e l y j e skurdi ali

daugu-

m a badaujanij yra beemiai valstieiai ir smulkieji kininkai. Tokia reforma, skiriant arba sudarant slygas pigiai sigyti ems, leidia padidinti ems
k i o p r o d u k t g a m y b , auginti kelias kultras. D l didelio stambij emval-

XX a. antrojoje pusje kai


kuriose Piet ir Pietryi Azijos alyse (Kinijoje, Indijoje, Indonezijoje, Malaizijoje,
Tailande) vykdyta priemoni visuma pavadinta alija
revoliucija. Per kelis deimtmeius buvo pasiekta ger
rezultat. Iaugo derliai, nebra bado pavojaus praus
gamtos nelaimms.

di pasiprieinimo kai k u r v y k d y t i toki reform labai sunku.

Mainti spart gyventoj skaiiaus didjim. T a m tikslui reikia geresnio lytin i o vietimo ir eimos politikos. Y p a svarbu m o k y t i mergaites ir moteris, tai
atveria j o m s didesnes sidarbinimo galimybes.

Paangesni technologij naudojimas. ems dirbimo b d gerinimas,


tinimas

naudoti

produktyvum

didinani

ir aplink

tausojani

ska-

technik.

Panaikinus ar net sumainus d y k u m j i m o pavoj, b t ivengta aplinkos degradacijos.

Teikti param valstieiams projekt, konsultavim ir m o k y m pavidalu:

mo-

k y t i k a i m o mones verslumo, usidirbti pinig, bendradarbiauti su k a i m y n a i s


kininkais.

INOME, MOKAME, GALIME


0 Raktiniai odiai ir svokos
^-Turtumte inoti i svok reikm:
agroklimatiniai veiksniai

plantacija

vegetacijos periodas

perprodukcija

planktonas

agrotechnika

augalininkyst (emdirbyst)

elfas

dirvoemio erozija

gyvulininkyst

ekonomin zona

sausra

feedlot'as

licencija

kaln terasos

irigacin sistema

vejybos kvota

apvelingo zona

gen ininerija

darnusis vystymasis

nuosavybs nacionalizavimas

agropramonin mon

GMO

ems kio kolektyvizavimas

dotacija, subsidija

tausojanioj! emdirbyst

ems kio naudmenos

natrinis kis

ekologinis kininkavimas

ems fondas

prekinis kis

hidroponika

badas

intensyvusis kis

aeroponika

chronikas badas

ekstensyvusis kis

agromikininkyst

dempingas

monokultrinis kis

akvakultra

lydimin emdirbyst

marikultra

Turtumte inoti, kuo skiriasi ios svokos:


klajoklin ir ganyklin gyvulininkyst;

hidroponika ir aeroponika;

natrinis ir prekinis ems kis;

akvakultra ir marikultra;

ekstensyvusis ir intensyvusis ems kis;

vejybos kvota ir licencija;

pesticidai ir herbicidai;

perteklin ir nepakankama mityba.

iltnami kis ir plantacij kis;

2) Esminiai teiginiai
Turtumte inoti, suprasti, vertinti arba apibdinti:
gamtini ir socialini bei ekonomini veiksni tak

tausojaniosios emdirbysts ir ekologinio ki-

ems kiui;

ninkavimo prioritetus;

pagrindines kininkavimo formas, j geografinio

vejybos reikm monijai ir io verslo keliam

isidstymo dsningumus ir ekonomin naud;

pavoj biologiniams itekliams;

kininkavimo naud ir galim neigiam tak aplinkai;

ems kio reikm Lietuvos kiui, vykstanius

ekstensyviojo ir intensyviojo kininkavimo ypatumus;

pokyius ir raidos tendencijas;

svarbiausi augalininkysts ir gyvulininkysts ak

bado ir neprievalgio prieastis bei i problem

pltojimo arealus;

sprendimo bdus.

ems kio tendencijas, pranaumus ir trkumus;


V -

3) Praktiniai gdiai, informacijos altiniai

atpainti i nuotrauk ems kio kratovaizdius, sieti juos su gamtos slygomis;


atpainti i nuotrauk pagrindinius kultrinius augalus ir gyvuli veisles;
naudoti ir nagrinti statistikos informacij;
naudotis bioprodukcinio kio teminiais emlapiais ir vertinti juos;
sieti ems kio kultr auginim su kultrinmis gyventoj tradicijomis;
suprasti darniojo vystymosi idj.

@ Geografiniaityrimai
1 . Dirbkite poromis ar grupmis ir parenkite bioprodukcinio kio pltros plan atsivelgdami j pasirinkt region:
Aliaskos

pusiasalis,

Amazons

emuma,

Sahelio

sritis, Arabijos

pusiasalis,

Vakar

Sibiras,

Piet

Italija.

Naudokits atlasais, internetu.


2.

Naudokits internetu bei Google Earth programa ir parenkite vairi ems kio kratovaizdi su
emlapiais ir nuotraukomis pristatym.

3 . Apsilankykite kuriame nors ekologiniame kyje. Isiaikinkite tokio kininkavimo motyvus,


specializacij, pasidomkite produkcijos paklausa, ekonomine nauda.
4 . Surenkite diskusij apie genetikai modifikuot kultr auginim ir naudojim gyvuli paarams bei maisto
pramonje. Pateikite genetins ininerijos specialist, prekinio ems kio atstov, ekologinio kio specialist,
vartotoj, ems kio ministerijos atstov nuomones.
5.

Raskite informacijos apie Lietuvos mones ar mokslo centrus, kurie dirba bioprodukcinio kio ak
inovacij kryptimis. Koki laimjim pavyko pasiekti Lietuvos mokslininkams?
Parenkite apie tai praneim arba stend.

6 . Pasidomkite, kas reguliuoja vejybos kvot nustatym ir licencij idavim.


Kurios valstybs daugiausia perka kvot, o kurios parduoda licencijas?
7.

Pasidomkite, koki param ES yra sipareigojusi teikti Lietuvos ems kiui.


Kokios slygos keliamos kininkams, norintiems gauti toki param?

8.

Naudokits www.maps.lt arba kitais emlapiais, patyrinkite savo gyvenamosios vietos apylinkes arba
pasirinkt region ir identifikuokite ems kiui naudojamas teritorijas bei objektus
(gyvulininkysts fermos, emdirbyst, iltnami kis, uvivaisa ir kt.). Pasidomkite jais, j poveikiu aplinkai.

Klausimai ir uduotys
5.1 ems k lemiantys veiksniai
1 . Koki reikm ems kio pltrai turi dirvoemis, oro temperatra, krituliai?
Pateikite kiekvienos i slyg pavyzdi.
2.

Pagrskite teigin, kad technologin paanga maina ems kio priklausomyb nuo gamtini veiksni.

3.

Pateikite pavyzdi, kaip nuo kapitalo, ki dydio ir darbo jgos gali priklausyti
ems kio veiklos organizavimas.

4.

Kok poveik ems kio specializacijai gali turti vyriausybs politika?

5 . Atpainkite iuos ems kio kratovaizdius (A-D).

5.2 ems kio sistema


1 . Kokia pagrindin kininkavimo forma bdinga iuolaikiniam ems kiui? Kodl?
2 . Su kokiomis permainomis visuomenje susijs prekinio kio atsiradimas?
3 . Kuriuose pasaulio regionuose pltojamas daugiausia intensyvusis, o kuriuose - ekstensyvusis ems kis?
4.

Kodl ekstensyvusis ems kis nra naus? Kas labiausiai stabdo tokio kininkavimo naum?

5 . Kur pltojamas itin daug darbo snaud reikalaujantis ems kis, bet jam nereikia dideli kapitalo investicij?
Kokios gamtins ir socialins slygos tai lemia?

5.3 ems kio tipai ir kininkavimo formos


1 . Palyginkite natrin k Lietuvoje, Afrikoje ir Pietryi Azijoje. Kuo toks kininkavimas panaus ir kuo skiriasi?
2 . Pateikite intensyviojo ir ekstensyviojo natrinio kininkavimo pavyzdi.
3 . Naudokits kartoschema ir atsakykite klausimus:
a) kokie ems kio tipai A-C vaizduojami
kartoschemoje?
b) kuo skiriasi intensyvusis ems
kis A ir B arealuose?
c) kuo ypatingas ems kis C areale?
4.

Kodl natriniame ir plantacij kyje danai


darbinami vaikai? Pasidomkite, kurios pasaulins
organizacijos ar visuomeniniai judjimai kovoja
prie vaik inaudojim ir darb besivystaniose alyse.

v, .

5 . Kurios ems kio kultros daniausiai auginamos


plantacijose? Koki problem kelia toks monokultrinis kis?
6 . Ar ekstensyvioji gyvulininkyst ir emdirbyst gali bti pltojama ekonomikai stipriose alyse?
Atsakym pagrskite.
7 . vardykite intensyviojo kininkavimo pranaumus ir trkumus.

5.4 Augalininkysts pagrindins akos


1 . vardykite nebioprodukcinio kio akas, kurioms naudojama augalininkysts produkcija.
2 . Kurios jav rys turi didiausi reikm pasaulyje? Atsakym pagrskite.
3 . vardykite po penkias ems kio kultras, kurios ypa plaiai auginamos pusiaujo, subekvatorinje, atogr ir
vidutini platum klimato juostose (5.4.2).
4 . Kuri natraliai auginam ems kio kultr arealas priartja prie iaurs poliarinio rato ar net perengia j?
5 . Remkits kav importuojani ir eksportuojani ali kartoschema (5.4.6), nurodykite i ryi dsningumus.
6.

Kodl pasaulyje pleiami tonizuojamj augal pasli plotai?


Koki problem dl to kyla ias kultras auginaniose alyse?

5.5 Gyvulininkysts pagrindins akos


1 . vardykite penkias valstybes, kuriose gyvulininkyst yra ypa svarbi ems kio aka, ir paaikinkite kodl.
2 . Paaikinkite svokgyvulininkysts specializacija" irkoncentracija" reikm.
Koki diskusij ir prietaravim neretai sukelia tokios gyvulininkysts pltros tendencijos?
3 . Kurios gyvulininkysts akos labai priklauso nuo gamtini veiksni, o kurios beveik arba visai nepriklauso?
Atsakym pagrskite.
4 . Kurias pasaulio valstybes galima laikyti pagrindinmis gyvulininkysts produkcijos eksportuotojomis?
5 . Aptarkite gyvuli auginimo feedlot'uose pranaumus ir trkumus.

5.6 iuolaikinio ems kio kryptys ir problemos


1.

Paaikinkite, kodl iuolaikinio ems k i o pltrai b t i n o s didiuls investicijos.

2.

K u o g a l i m a p a a i k i n t i , k a d p o i r i s G M O p r o d u k t u s v a i r i o s e alyse l a b a i skiriasi?

3.

K o d l e k o l o g i k i m a i s t o p r o d u k t a i n e r e t a i g e r o k a i b r a n g e s n i u a n a l o g i k u s p r a s t i n i u s ?
P a s i l y k i t e p r i e m o n i , k u r i o s p a d t keisti m o n i v a r t o j i m o p r o i u s .

4.

P a a i k i n k i t e , k o k i t a k g y v n r i v a i r o v e i t u r i m o n o k u l t r i n i s ir vairiaakis e m s kis (5.6.9).

5.

Su k o k i o m i s p r o b l e m o m i s s u s i d u r i a i u o l a i k i n i s e m s kis? K u r i o s i j kelia d i d i u l g r s m a p l i n k a i ?

6.

K o k i i v a d g a l i m a i t o p a d a r y t i ?

Paaikinkite, kodl pasaulio m a s t u ems


kyje toks svarbus v a i d m u o tenka vandens
itekliams. Koki p a p i l d o m rpesi

-'"""
^ f e f e g ^ s
g j j p ^ S ? ^ ^ " '

d l t o kyla e m d i r b i a m s ?

7.

^
4

V *

J Q i m j

fi

K o k i o s su e m s k i u s u s i j u s i o s p r o b l e m o s
m a t o m o s A ir B n u o t r a u k o s e ?

5.7 vejyba ir uvivaisa


1.
2.

P a a i k i n k i t e , k o d l d a u g i a u s i a u v ir k i t j r o s g r y b i s u g a u n a m a e l f o a k v a t o r i j o s e .
Kaip v a d i n a m i k a r t o s c h e m o j e A - C p a y m t i ypa
u v i n g i v e j y b o s sektoriai? vardykite ne maiau kaip
tris t o k i o u v i n g u m o prieastis.

3.

K u r i o m s pasaulio v a l s t y b m s vejyba yra svarbi


k i o aka? A t s a k y m p a g r s k i t e .

4.

Kokiais b d a i s m g i n a m a a p s a u g o t i
P a s a u l i n i o v a n d e n y n o b i o l o g i n i u s iteklius?

5.

K o k i e yra a k v a k u l t r o s p l t r o s p r a n a u m a i ir t r k u m a i ?
K u r i o s e alyse t o k s k i n i n k a v i m o b d a s y r a
labiausiai paengs?

5.8 Lietuvos ems kis


1.

K o k i e yra e s m i n i a i s o v i e t m e i u L i e t u v o j e p l t o t o e m s k i o y p a t u m a i ?

2.

K o d l p e r p a s t a r u o s i u s kelis d e i m t m e i u s l a b a i s u m a j o e m s k y j e d i r b a n i m o n i ? v e r t i n k i t e p o k y t .

3.

v a r d y k i t e L i e t u v o s e m s k i o s p e c i a l i z a c i j o s akas. K o k i e v e i k s n i a i ar a p l i n k y b s j a s l m ?

4.

P a l y g i n k i t e L i e t u v o s v i d u t i n i o k i o d y d su k i t ES ali a n a l o g i k u r o d i k l i u (5.8.3).
N u r o d y k i t e k i n i n k a v i m o m a a m e ir d i d e l i a m e k y j e p r a n a u m u s b e i t r k u m u s .

5.

K a i p p e r p a s t a r u o s i u s 2 0 m e t p a s i k e i t e m s k i o p r o d u k t g a m y b o s a p i m t y s s k a i i u o j a n t 1 g y v e n t o j u i (5.8.7)?
Paaikinkite, k o d l v i e n p r o d u k t a p i m t y s p a d id jo , o kit sumajo.

6.

P a s v a r s t y k i t e , k o d l p a s t a r u o j u m e t u e m s kis i m a visikai p r i k l a u s y t i n u o m a i s t o p r a m o n s m o n i .

7.

v e r t i n k i t e ES p a r a m o s L i e t u v o s e m s k i u i r e i k m . K o k i o s yra ES e m s k i o p o l i t i k o s k r y p t y s ?

5.9 Badas ir pasaulio maisto itekliai


1.

v e r t i n k i t e b a d a u j a n i ir n e p a k a n k a m a i v a l g a n i m o n i s k a i i a u s p o k y t n u o 1971 iki 2 0 1 0 m . (5.9.1).


Koki ivad galima padaryti?

2.

K o d l t e i g i a m a , k a d c h r o n i k a s b a d a s y r a v i e n a i r i m i a u s i m o n i j o s p r o b l e m ? A t s a k y m p a g r s k i t e .

3.

K u r i u o s e p a s a u l i o r e g i o n u o s e n e p a k a n k a m a i v a l g a n i m o n i d a l i s y r a d i d i a u s i a (5.9.3)?

4.

v a r d y k i t e p e n k i a s , j s m a n y m u , o p i a u s i a s b a d o ir n e p r i e v a l g i o e m j e p r o b l e m a s .
P a t e i k i t e k i e k v i e n i j p a g r i n d i a n i a r g u m e n t .

5.

K o k i ios p r o b l e m o s s p r e n d i m o b d s i l o JT? v e r t i n k i t e , k u r i i j g y v e n d i n i m a s l a b i a u
p r i k l a u s o n u o p a i ios p r o b l e m o s k a m u o j a m v a l s t y b i , o k u r i - n u o p a s a u l i o b e n d r u o m e n s .

ENERGETIKA IR

GAMTOS ITEKLIAI

Perskait skyri turtumte:

apibudinti energetikos reikm pasaulio kyje, jos raid ir vykstanius pokyius;

inoti didiausi ekonomin reikm turinias kuro itekli ris,


j gavybos region pasiskirstym pasaulyje;

apibdinti svarbiausias elektrini ris, vardyti j vaidmens reikm


energetikos struktroje;

nurodyti alternatyviosios energetikos ris, argumentuoti j svarb monijos ateiiai,


aplinkosaugai;

apibdinti Lietuvos energetikos balanso pokyius, perspektyvas;

vardyti gamtos itekli ris, j pasiskirstym, btinum tausoti,


darniojo vystymosi koncepcijos aktualum.

6.1 Gamtos itekliai


Bet k u r i a i e k o n o m i n e i v e i k l a i r e i k i a itekli. Jie s k i r i a m i m o g i k u o s i u s ir g a m tos iteklius. Prie

mogikj itekli

p r i k l a u s o darbo, technologiniai ir finansi-

n i a i ( P r a m o n ) . G a m t o s i t e k l i a i y r a t u r t a i , g a u n a m i i g a m t i n s a p l i n k o s .
m o n i k i n v e i k l a labai p r i k l a u s o n u o gamtos itekli. A t s i v e l g i a n t kriterijus. s k i r i a m a g a m t o s i t e k l i k l a s i f i k a c i j a p a g a l g a m t o s k o m p o n e n t u s ,

R e k r e a c i n i a i itekliai g a m t i n s ir k u l t r i n s v e r t y b s ar s a v y b s , kurios
gali bti ar yra n a u d o j a m o s rekreacijai.

Pagal g a m t o s k o m p o n e n t u s

skiriami:

mineraliniai itekliai (naudingosios ikasenos);

klimatiniai itekliai;

vandens itekliai (glavandeniai ir hidroenergetiniai);

ems ir dirvoemio itekliai;

biologiniai itekliai (augalija ir g y v n i j a ) .

Pagal atsinaujinim ir p a n a u d o j i m

neisenkantieji itekliai

skiriami:

(Sauls spinduliuote, vjo, vandens energija, e -

G a m t o s itekliai - visi

ms g e l m i iluma). J kiekis n e p r i k l a u s o n u o k i n i o n a u d o j i m o

g a m t o s k o m p o n e n t a i ir

vumo;

gamtins jgos, kurias

atsinaujinantieji itekliai

m o n s naudoja kinje

panaudo-

rekreaciniai itekliai.

j i m o bd ir atsinaujinim. Taip pat vis d a n i a u s k i r i a m i

intensy-

(biologiniai, e m s g e l m i ) . J nemaja

tik

tuo atveju, jei y r a n a u d o j a m i taupiai;

veikloje.

neatsinajinantieji itekliai

( m i n e r a l i n i a i ) . J kiekis nuolat maja ir ga-

liausiai gali baigtis;

6.1.1 Gamtos itekli


klasifikacija

antrins aliavos.

GAMTOS ITEKLIAI
Antriniai itekliai
Pirminiai itekliai
Sauls spinduliuote, vjas,

; \

vandens, ems gelmi energija

Neisenkantieji
itekliai

Mineraliniai iitekliai

,
Organiniai itekliai

mediena, biomas
jf',

Atsinaujinantieji
itekliai

Okioitekliaij*

oda, msa

^
Gyvuliniai itekliai

_ / " * { ems kio itekliai

Augaliniai itekliai

Energetiniai itekliai

aliejus, iaudai

Maistas ir grimai

grdai, bulvs,
arbata, kava

Neatsinaujinantieji
itekliai

Metal itekliai 1

N .

Techniniai itekliai

rdos
r

kauiukas,
palmi aliejus,
pluotiniai

(^Energetiniai itekliaij

Statybos itekliai

nafta, gamtins dujos,

akmenys, smlis,

anglys, uranas

vyras, kaolinas

Cheminiai ir mineraliniai
itekliai
nafta, gamtins dujos, anglys,
druska, kalks, dolomitas, kvarcas

augalai

\
j

kio priklausomyb nuo gamtos itekli


K i e k v i e n o s alies e k o n o m i k o s s p e c i f i k a g e r o k a i p r i k l a u s o n u o g a m t o s

itekli.

Turinti svarbi mineralini aliav (naftos ir duj, verting rd, aukso ir brangakmeni)

valstyb gauna

pajam.

i aliav

gausa gali daryti

ir t a m

tikr

neigiam tak e k o n o m i k a i . alis t a m p a p e r n e l y g p r i k l a u s o m a n u o a l i a v nark o t i k o " . E k o n o m i k o j e tai v a d i n a m a


doksu (angl.

itekli prakeiksmu,

arba gausybs

para-

Paradox of Plenty).

Jei alis t u r i d a u g s v a r b i n a u d i n g j i k a s e n , g a v y b o s p r a m o n y r a

labai

pelninga, o tai stabdo kit k i o ak (pvz., apdirbamosios pramons) pltr.

Itekli p r a k e i k s m a s -

e k o n o m i k o s reikinys, kai

Taivanas ir Piet Korja neturi svarbi m i n e r a l i n i aliav, bet tai nesut r u k d j staigiam e k o n o m i n i a m

mineralini itekli g a u s a

labiau trukdo nei p a d e d a

pakilimui.

Pers lankos alims naftos g a v y b a teikia d i d i u l i pajam, taiau j ekon o m i k a ilieka vienpus ir nesubalansuota.

r e i k m i n g a i ir d i n a m i k a i
p l t o t i a l i e s k.

Rusija turi m i l i n i k gamtos itekli, bet jos e k o n o m i k a y r a

neefektyvi,

iuolaikins p r a m o n s akos pltojamos n e p a k a n k a m a i .

ali, neturini svarbi mineralini itekli, kis y r a vairesnis nei

alyse,

kuriose pernelyg didel svor turi gavybos pramon.

ali, kuriose didij eksporto dal sudaro

mineralins aliavos

(6.1.2), eko-

n o m i k a t a m p a labai p r i k l a u s o m a n u o aliav k a i n s v y r a v i m p a s a u l i o r i n k o j e .

99,7% A n g o l o s eksporto sudaro nafta ir deimantai. i aliav kain

svy-

r a v i m a i n e i g i a m a i atsiliepia alies e k o n o m i k a i , s u n k u p l a n u o t i b i u d e t .

Silpnos besivystanios alys, k u r i o s t u r i svarbi m i n e r a l i n i itekli,

danai

bna autoritarins ir korumpuotos.

Svarbi m i n e r a l i n i itekli ( y p a naftos) koncentracija vienoje ar kitoje alyje provokuoja besivystani ali konfliktus.

Valstybi priklausomyb
nuo a l i a v eksporto, %:

. 6.1.2 Valstybi priklausomyb nuo aliav eksporto 2008 m.

iki 4 0
nra d u o m e n

Gamtos itekli isekimo problema


M i n e r a l i n i a i i t e k l i a i n e a t s i n a u j i n a , t o d l j m a j i m a s a r i s e k i m a s y r a v i e n a i
rimiausi

monijos globalij problem.

K a s m e t i e m s g e l m i

igaunama

apie 100 m l r d . t o n m i n e r a l i n i a l i a v .

D a u g svarbi n a u d i n g j ikasen telkini emje jau iseko ( d a u g u m a rdos


telkini V a k a r ir V i d u r i o Europoje, Urale), spariai senka ir daugelis

dabar

intensyviai eksploatuojam telkini.

Prognozuojama: jeigu gavybos tempai iliks tokie patys, kai kuri

svarbiausi

n a u d i n g j i k a s e n a t s a r g o s i s e k s i k i X X I a. p a b a i g o s ( 6 . 1 . 3 ) .

tiksliai inomi ir galimi


igauti itekliai

67

Nafta

itirti ir ateityje galimi


igauti itekliai

149

Gamtins dujos

Dabartins m i n e r a l i n i itekli atsargos m s planetoje pasiskirsiusios labai netolygiai. Vienose alyse


ir

regionuose

svarbs

naudingj

ikasen

telki-

n i a i iseks a r t i m i a u s i o j e ateityje, kitose j uteks dar


100-200 metams. Pavyzdiui, Jungtinse

Valstijose

ir iaurs jroje naftos atsarg uteks 10-15 met, o


Pers lankos r e g i o n e - 7 0 - 1 0 0 met. Tai d i d i n a geopolitin tamp dl takos daug svarbi

mineralini

itekli turiniuose regionuose.


Labai aukto isivystymo alys vis daugiau priklauso
200 met
A

nuo mineralini aliav importo. Dabar JAV


tuoja apie 50%, ES - apie 80%, o Japonija -

6 . 1 . 3 K u r i a m laikui uteks i ikastinio

reikaling mineralini

kuro itekli skaiiuojant n u o 2000 m.

impor90-95%

aliav.

Gamtos itekliai ir darnusis vystymasis


Visame pasaulyje daugelyje ekonomikos srii visais l y g m e n i m i s m g i n a m a
kytis

6 . 1 . 4 Gamtos itekli

n a u d o j i m a s ir d a r n u s i s
vystymasis

darniojo vystymosi

u t i k r i n t i v y s t y m s i , tenkinant m o n i gerov dabar, ir nemainti jos g a l i m y b i


ateityje. i k o n c e p c i j a y p a s v a r b i g a m t o s i t e k l i g a v y b a i ir n a u d o j i m u i .
Racionalus gamtos itekli naudojimas apima tokius

aplinka

k i n i n k a v i m o bdus, kurie nedaro alos aplinkai, o

itekli
majimas

gamyba

Uterta

Visuomen

gerovs
!majimas

vartojimo
atliekos

varesn
aplinka

gamtos itekliai naudojami taupiai ir kompleksikai,


atliekos renkamos, riuojamos ir perdirbamos arba
utilizuojamos.

vartojimo
atliekos

gali

bti

diegti energij taupanias technologijas;

taikyti maaatliekes technologijas;

perdirbti

Antrins
aliavos

bei panaudoti

pramonines

ir

buitines

atliekas. Didesn atliek dalis tradicikai imeta-

rusiavimas ir
perdirbimas

mediag apytak gamtoje;

g a m y b o j e vis daugiau naudoti

antrins aliavas

(plastik, metalo lau, m a k u l a t r , stikl).


t r i n i a m aliav n a u d o j i m u i labai reikia

maesne
tara

spren-

ma, o tai paeidia pagrindin ekologijos dsn

.gamyba

Visuomen

problemos

itekli
saugojimas

Lgamyba

aliav

diamos tokiais bdais:

tara

gerovs
didjimas

lai-

k o n c e p c i j o s . Ji a p i m a v i s u m m e t o d , k u r i a i s s i e k i a m a

An-

riuoti

buitines atliekas. Tad visame pasaulyje g y v e n t o jai s k a t i n a m i r i u o t i iukles, s t a t o m i

konteine-

riai popieriui, stiklui, metalui, plastikui:

siekti, k a d atliekos b t pagrindins aliavos, o likusios gamtos atsargos

rezerviniai aliav altiniai.


N a u d o j a n t a n t r i n e s a l i a v a s , n e a t s i n a u j i n a n t i e j i m i n e r a l i n i a i i t e k l i a i i d a l i e s

tampa atsinaujinantieji.

6 skyrius Energetika - gamtos tek a

169

6.2 Energetika - ekonomikos variklis


Pirmin energija

Durps
=

>cn

Antrin energija
Briketai
Briketai, elektra
Koksas, dujos, garai, elektra
Dujos, benzinas, dyzelinas,
mazutas, elektra, vandenilis
Garai, elektra

Rusvosios anglys

g Akmensanglys
p
Nafta
a>

0) Gamtins dujos

(
"c

Uranas

TD

Toris

1

=J

CQ

Deuteris
'

re "
>(
' (
re O1
Bi

< 1
CJ
< >

o
E

Garai, elektra, vandenilis

CL

Sauls spinduliuote

tg
o

Elektra

O
"c/5
O
=3
C
O

Naudingoji energija

Galutin energija

o
"C
O

CO

Elektros energija

"o

iluma

ilumin energija

Vandens energija
Potvyni energija

Elektra

Vjo energija
Geotermin energija
Biomas

Biodujos, elektra
Anglys

6.2.1 Energijos itekliai


ir j naudojimas

E n e r g t i k a y r a v i e n a i r e i k m i n g i a u s i k i o a k , k u r i u t i k r i n a v i s o k i o

ir

m o n i a p r p i n i m e n e r g i j a . S k i r i a m a p i r m i n - g a m t i n - e n e r g i j a i r i j o s g a m i n a m a a n t r i n - i l u m i n e l e k t r o s energija. Jei e k o n o m i k s i v a i z d u o t u m e k a i p o r ganizm, energetika b t jo kraujas. Nustojus tiekti energij, sutrikt

iais laikais apie 2 mlrd.


moni neturi elektros
energijos.

visa ekonomin veikla. K a d a n g i energetika tokia svarbi, valstybi


stengiasi vis p i r m a sprsti apsirpinimo energija klausimus.

^ ^ ^ ^

Energetika apima:

atsinaujinanij ir kit, 1%
antrini itekli 10%
hidroenergijos 2%
4
branduolins,
energijos 6%/

praktikai

vyriausybs

energijos aliav (ikastinio k u r o ) gavyb,


transportavim ir perdirbim;

6.2.2 Pirmins energijos sunaudojimas


pasaulyje pagal energijos altinius

elektros energijos g a m y b ir perdavim;

ilumos g a m y b ir p e r d a v i m .

Skiriamos tokios energijos g a m y b o s stadijos:

energijos aliav gavyba;

energijos aliav transportavimas ir perdirbimas;

antrins energijos g a m y b a elektros jgainse;

elektros ir ilumins energijos tiekimas vartotojams.

Energijos naudojimas
Metai

Isivysiusios

Besivystanios

1990

75

25

2000

67

33

2010

62

38

6.2.3 Energijos sunaudojimas isivysiusiose


ir besivystaniose alyse
1990-2010 m., %

Energijos g a m y b a ir n a u d o j i m a s vairiose pasaulio alyse labai skiriasi (6.2.4).

Isivysiusiose alyse energijos n a u d o j i m o lygis y r a gerokai auktesnis nei bes i v y s t a n i o s e alyse (6.2.3). K u o v a l s t y b t u r t i n g e s n , t u o d a u g i a u jai r e i k i a
energijos: galingai pramonei, transportui, moni

poreikiams.

I s i v y s i u s i o s alys s u n a u d o j a 2 / 3 v i s o s e n e r g i j o s , n o r s j o s e g y v e n a t i k 1/4
pasaulio gyventoj.

J A V galima vadinti m i l i n i k u energijos siurbliu. ioje supervalstybje g y vena vos 4 % pasaulio monijos, taiau ji sunaudoja apie 2 5 % visos pasaulyje pagaminamos energijos!

6.2.4 Pirmins energijos


sunaudojimas pasaulyje,
mln. t naftos ekvivalent

Pirmins energijos
sunaudojimas:
I per 2000
I

200-2000

100-200

I 50-100

3-50

I iki 3

nam kiams
32%

pramonei 24%

Paskutinius d u deimtmeius isivysiusi ali dalis


iuojant bendr energijos sunaudojim gerokai

6.2.5 Energijos sunaudojimas


ES alyse pagal sektorius

panios

Pasaulyje,
mln. ton

Afrikoje,
mln. ton

Afrikos
dalis, %

Nafta

1610

25

1,6

Gamtins
dujos

2740

85

3,1

Akmens
anglys

3180

86

2,7

Hidroenergija

630

14

2,2

Biomas

600

140

23,4

I viso

8760

350

hidroenergija

Jungtin Karalyst
igauna daug naftos
ir duj, dl to ios
aliavos vyrauja jos
energetikoje.
A 6.2.7 Kuro iren

neaugo,

nes

smuko

reikia daug energijos,

pramons
populiarjo

gyvenimo.

elektros jgains, naudojanios p i r m i n

transporto

pramons

ems kis ir paslaug

moni

mons;
sektorius;

bstai.
alyse

didiausi

transportas ir m o n i bstai

Pranczija

energijos

vartotojai

yra

(6.2.5).

Kinija

Kenija

Kinija pirmauja pasaulyje pagal akmens


angli gavyb (> 6.3),
tad i aliava vyrauja
energijos balanse.

Kenijos pramon
labai silpna. Tai atspindi
energijos balansas, kuriame vyrauja mediena.

biokuras
kiti

Pranczija neturi
didesni angli, naftos,
duj telkini, dl to aktyviai pltoja branduolin energetik.

balansas kai kuriose alyse

energij;

priemons;

Isivysiusiose

branduolin energija

Vokietija turi angli


dideli telkini, dl toj
vaidmuo alies energetikoje yra reikmingesnis
nei kitose turtingose ES
alyse.

K y l a n i o s e k o n o m i k o s alyse energijos r e i k m labai i-

Pagrindiniai energijos vartotojai yra:

Vokietija

geotermin, vjo, sauls energija

tau-

technologijos.

augo dl industrializacijos, gerjanio

6.2.6 Afrikos dalis pasaulio kuro ir


energijos balanse

gamtins dujos

naudojimas

dalis, k u r i o m s

majo.

kur taupantys automobiliai, diegtos kitos energij

Kuras

Jungtin Karalyst

Energijos
ak

skai-

ateities itekliai

Energijos altini balansas


praeityje ir dabar

geotermin

Energijos altiniai
neatsinaujinantieji

gali bti atsinaujinantieji ir

( 6 . 1 ) . P r i e p a s t a r j

pri-

klauso ikastinis kuras: anglys, nafta, gamtins


Sauls

1000

dujos ir kt.

Dabar pasaulyje apie 9 0 % energijos gaunam a i n e a t s i n a u j i n a n i j a l t i n i , t . y . i k a s -

nauja b i o m a s

vjo

tinio k u r o (6.2.8).

Per p a s t a r u o s i u s p o r i m t m e t

vyraujan-

tys energijos altiniai ne kart keitsi. Prie

500

vandens

200 m e t p a g r i n d i n i a i b u v o m e d i e n a ir rau-

biomas

m e n j g a , o n u o X I X a. p r a d i o s

b r a n d u o l i n i s kuras

kai augo angli

a.

laipsnipirmojoje

pusje jos sudar daugiau kaip pus vis pa-

gamtins dujos
nafta

reikm. X X

saulyje sunaudojamos energijos altini.

N u o X X a. v i d u r i o s m a r k i a i i a u g o n a f t o s i r
g a m t i n i duj reikm. ios aliavos i k i iol

anglys

y r a pagrindiniai energijos altiniai.

1900 1920 1940 1960 1980 2000 2020 2040 2060 m.

6.2.8 Pasaulio kuro ir


energijos balansas

X X a. p a s k u t i n i a m e k e t v i r t y j e s p a r i a i d i d j o n a u j o e n e r g i j o s a l t i n i o -

bran-

duolins energijos - reikm. Dl a t o m i n s energetikos k e l i a m o pavojaus io


energijos altinio dalis pasaulio energijos balanse pastaruoju metu neauga

(i).

X X I a. p a s a u l i o e n e r g e t i k o j e t u r t s i v y r a u t i a t s i n a u j i n a n t i e j i e n e r g i j o s a l t i n i a i .
Kiekvienos

alies e n e r g e t i k a i

bdingas tam tikras

energijos balansas.

Jis

r o d o , k u r i e m s e n e r g i j o s a l t i n i a m s t e i k i a m a p i r m e n y b . is b a l a n s a s p r i k l a u so n u o t u r i m e n e r g i j o s i t e k l i i r alies i s i v y s t y m o l y g i o .

D a u g u m o j e isivysiusi ali v y r a u j a nafta ir gamtins dujos, o besivystaniose alyse, iskyrus turinias naftos ir duj dideli atsarg, paprastai
v y r a u j a kiti energijos altiniai.

S i l p n i a u s i o s e alyse, y p a U s a h a r s A f r i k o j e , i k i iol p a g r i n d i n i s

kuras

y r a m e d i e n a (6.2.9). A n t a i N e p a l e ir U g a n d o j e jai t e n k a apie 9 / 1 0 viso sunaudojamo kuro.

6.2.9 Malk rinkimas yra kasdienis vaik


ir moter darbas Afrikoje

6.2.10 Geotermin elektrin Naujojoje


Zelandijoje

6.3 Ikastinis kuras


I k a s t i n i s k u r a s - mineralins naudingosios ikasenos,
naudojamos daugiausia energijai gaminti. Prie

ikasti-

nio k u r o priklauso anglys, nafta, gamtins dujos, degieji


skalnai, durps ir kitos degiosios naudingosios ikasenos. Jos skiriasi e n e r g i n e verte, t.y. degant

iskiriama

iluma (6.3.2). Prie ikastinio k u r o slygikai priskiriam a s ir uranas - aliava b r a n d u o l i n i a m k u r u i gaminti.

Anglys
A n g l y s y r a organins kilms nuosdin uoliena.
A

6.3.1 Angli kasyklos darbininkai

susidaryti

r e i k i a

d a u

e l i o

m i l i

0 n i

m e t

4-

k o 1

Joms

auSalH

l i e

kanos laikui bgant atsiduria giliai p o k i t sna

"

klo-

dais ir veikiamos auktos temperatros, didiulio slgio netenka vandens, duj


i r s u k i e t j a . D a u g i a u s i a a n g l i s u s i d a r i k a r b o n o p e r i o d e p e l k s e g a u s i a i a u gusi m i k medienos. Tada, prie 3 0 0 - 3 5 0 mln. met, klimatas buvo itin drg n a s ir iltas, d i d e l plot a p m pelks.

Iskiriama
iluma, MJ

Kuras

44

Nafta
Gamtins
dujos

43,5

Akmens
anglys

19,3

Durps

14,2

Mediena

10,5

6.3.2 Kuro ri energin vert, 1 kg sudegusio


kuro iskiriama iluma, MJ

K u o anglyse d a u g i a u angliavandenili, t u o didesn energin vert. Pagal tai skiriamos trys pagrindins grups:

r u s v o s i o s a n g l y s , a r b a l i g n i t a s ( 6 0 - 7 5 % a n g l i a v a n d e n i l i ) . N a u d o j a m o s i
esms tik iluminse jgainse;

a k m e n s a n g l y s ( 7 5 - 9 0 % angliavandenili). Tai k a r b o n o periodo anglys

ir

sudaro pagrindin vis igaunam angli dal;

a n t r a c i t a s ( 9 1 - 9 7 % angliavandenili) - vertingiausia angli ris.

Angli reikms pokyiai


I k i X X a. v i d u r i o a n g l y s b u v o p a g r i n d i n i s k u r a s p r a m o n e i , t r a n s p o r t u i , b s t u i .
V l i a u d a u g e l y j e k i o s r i i j p a k e i t g e r e s n i s a v y b i t u r i n t i s k u r a s

Nuo X X

nafta.

a. v i d u r i o E u r o p o j e p r a s i d j o a n g l i p r a m o n s n u o s m u k i s .

Laips-

nikai udarytos beveik visos kasyklos Jungtinje Karalystje, Pranczijoje,


Belgijoje, labai sumajo angli g a v y b a Vokietijoje. Pastarojoje dabar
igaunam angli sudaro lignitas, kasamas atviruoju bdu. R y t

6.3.3 Daugiausia angli


igaunanios alys

85%

Europos,

y p a L e n k i j o s ir U k r a i n o s , achtose i k i iol i g a u n a m a d a u g a k m e n s angli.


A n g l i gavybos n u o s m u k i o Europoje prieastys:

beveik neliko lengvai prieinam

dar nesisavinti klodai y r a per giliai, j gavyba neatsiperka;

klod;

giliau slgsanios anglys turi daugiau priemai.

Degi-

n a n t jas, a t m o s f e r p a t e n k a d a r d i d e s n i s t e r a l k i e k i s ,
skatinantis rgij liet susidarym;

achtinink atlyginimai Europoje yra daug didesni

nei

k i t u o s e p a s a u l i o r e g i o n u o s e , t a d a u g a v i e t i n i a n g l i savikaina.

Nepaisant naftos populiarumo, anglys ir dabar lieka svarbus


energijos

altinis. Naftos k a i n o m s

spariai augant,

angli

p r a m o n atsigavo ir p a s k u t i n i a i s d e i m t m e i a i s ios aliavos


g a v y b a daugelyje pasaulio ali pastebimai auga (6.3.3).

Valstyb

Mln. t/metus

Angli gavyba ir eksportas

Japonija

182

Kinija

152

Pastarasis metodas g e r o k a i pigesnis. G a v y b a achtose y r a sudtinga, b r a n g i

Piet Korja

110

ir pavojinga (6.3.6).

Indija

77

Taivanas

65

Vokietija

46

JK

42

6.3.4 Daugiausia angli


mportuojanios alys 2010
Valstyb

Mln. t/metus

Australija

288,5

Indonezija

261

Rusija

131

Kolumbija

76

Piet Afrika

74

JAV

60

Kinija

38

6.3.5 Daugiausia angli


eksportuojanios alys 2010 m.

A n g l y s igaunamos dviem bdais:

pasaulio a n g l i (6.3.3). L a b a i p e l n i n g a g a v y b a A u s t r a l i j o j e , nes b e v e i k visos


anglys kasamos a t v i r u o j u b d u , o Piet A f r i k o j e - dl pigios d a r b o jgos.

Didioji dalis angli sunaudojama gavybos regionuose ir tik 16%

ekspor-

tuojama.

Pastaruoju m e t u daugiausia angli eksportuoja Piet p u s r u t u l i o (6.3.5),

i m p o r t u o j a - R y t A z i j o s alys (6.3.4). ie d u o m e n y s r o d o s u n k i o s i o s p r a mons nuosmuk Europoje ir suklestjim Azijoje.

Angli naudojimas

Didesn dal a n g l i sunaudoja isivysiusios alys, o besivystanios, i s k y rus Kinij, - gana maai.

A n g l y s daugiausia naudojamos iluminse jgainse ir juodojoje metalurgijoje. K a i kuriose alyse 8 0 - 9 0 % elektros energijos g a u n a m a deginant anglis
(6.3.7). Juodajai metalurgijai tenka 13% pasaulyje igaunam angli. Metalams lydyti anglys turi bti paruotos, t.y. sodrintos. Tokios anglys vadinamos

koksu.

keliems imtmeiams.

A r t i m u o s i u o s e R y t u o s e ir Rusijoje.

Angli naudojimo trkumai

A n g l i kasyba darko kratovaizd, teria aplink.


Darbas achtose y r a pavojingas.
Anglis brangu transportuoti.

Dideli atsarg yra visuose pasaulio regionuose, o 7 0 % naftos ir duj atsarg

Deginant anglis pasaulyje ilydoma 7 0 % plieno.

A n g l i atsargos emje y r a milinikos.

Deginant anglis, aplink patenka daug k e n k s m i n g


mediag. Dl j susidaro rgij liet, skatinamas
iltnamio efektas.

alis

. 6.3.6 Angli gavybos bdai

karjeruose.

2010 m. pasaulyje igauta apie 5 m l r d . t angli, o tai beveik d v i g u b a i dau-

Pagal dabartinius g a v y b o s t e m p u s j pakaks

atviruoju bdu

giau nei prie 40 met. Pasaulio lyder y r a Kinija, kurioje ikasama apie 4 0 %

Angli naudojimo pranaumai

achtose a r b a

Anglys, %

Lenkija

93

PAR

93

Australija

80

Kinija

78

Izraelis

71

Kazachija

70

Indija

69

Marokas

69

ekija

59

Graikija

58

6.3.7 alys, kuri elektros energetika labiausiai


priklauso nuo angli

Nafta
Nafta - gamtinis degusis skystis, sudtingas organini ir neorganini jungini m i inys. M a n o m a , k a d ji susidar dideliame g y l y j e ir v e i k i a m a auktos temperatros
i v a n d e n y j e i r d u g n o n u o s d o s e e s a n i o p l a n k t o n o b e i k i t o r g a n i z m

likui.

N a f t a ir dujos susitelkusios p o r i n g o s e uolienose. Jose nafta slgso k a i p

vanduo

kempins porose.

Nafta - svarbiausia aliava

iuolaikins naftos pramons pradia laikomi 1859 m.,


kai Edvinas L. Dreikas,
grdamas ulin Titusvile
(JAV, Pensilvanijos valstija),
atsitiktinai rado naftos.

N a f t a n e a b e j o t i n a i y r a s v a r b i a u s i a k i o aliava. I j o s p a g a m i n t i

produktai

naudojami kaip kuras transportui, iluminse jgainse ir kaip chemijos pramons aliava.

I n a f t o s g a m i n a m o s p o p u l i a r i a u s i o s k u r o r y s ( b e n z i n a s ) a u t o m o b i l i a m s
ir k i t o m s t r a n s p o r t o p r i e m o n m s , a v i a c i n i s k u r a s . V i s u o t i n a i p a k e i s t i ias
k u r o ris nemanoma.

Naftos gavyba ir gabenimas


jr keliais ekologikai labai
pavojingas - naftos isiliejimai per tanklaivi, grini
ir povandenini vamzdyn
avarijas kelia didiul grsm jr ekosistemoms.

Valstybi biudetai
2010 m.

Nafta yra svarbiausia chemijos pramons aliava - daugelio sintetini med i a g ( p l a s t i k o , p o l i e t i l e n o , g u m o s ) p a g r i n d a s . P a k e i s t i j c h e m i j o s


monje dar sunkiau, nei rasti k u r o pakaital. Nemaai ekonomist

pra-

teigia,

kad naft reikt taupyti btent chemijos pramonei.

Naft transportuoti lengviau ir pigiau nei kuri kit mineralin aliav.

Deginant naft, atmosfer patenka maiau iltnamio duj nei deginant anglis.

N a f t o s v e r s l a s - v i e n a s i p e l n i n g i a u s i p a s a u l y j e .

Naftos ir duj bendrovi


grynosios pajamos 2010 m.
mlrd. JAV dol.

Naftos pramon
Naftos pramonje nuo gavybos iki naudojimo skiriam i tokie etapai:

telkini valgyba;
g a v y b a . Jei j i v y k s t a s a u s u m o j e , s t a t o m i g r i m o
b o k t a i , o j e i s i u r b i a m a i j r a r v a n d e n y n
dugnio uolien, rengiamos

gabenimas nuo gavybos viet iki naftos


v i m o ir perdirbimo moni. Gabenama
kiais, traukini cisternomis,

perdirbimas.

Gaminami

po-

naftos platformos;
rafina-

naftotie-

tanklaiviais;

galutiniai

naftos

pro-

duktai: benzinas, dyzelinas, aviacinis kuras, mazutas;

6 . 3 . 8 Valstybi met
biudetai ir kai kuri naftos
kompanij pelno
palyginimas

naftos produkt gabenimas vartotojams.

6 . 3 . 9 458 m ilgio Seawise Giant


didiausi pasaulyje tanklaivi

- vienas i

6.3.10 Naftos gavyba


transportavimo kryptys 2010 m

Daugiausia naftos
igaunantys
regionai 2010 m.:

Pers lanka-1100 mln. t


Vakar Sibiras - 350

naftos sunaudojimas,

Meksikos lanka - 350

mln. t per metus

iaurs Afrika - 250

4 naftos gavyba,

Gvinjos lanka - 250

iaurs jra - 220


Marakaibo lanka - 1 2 5

alis

mln. t per metus


pagrindins transportavimo kryptys

suva r t o j i mas, 11 gyv., 2 0 1 0 m.

Gyv.
skaiius,
tkst.

Naftos
gavyba,
mln. t

Naftos
gavyba,
1 gyv. t

BVP 1 gyv.,
JAVdol.

Naftos gavyba

2005-2010

m. pasaulyje kasmet

buvo

Kataras

850

60

70,5

88 559

Brunjus

400

20

48 890

JAE

5100

152

30

48 821

sumoje,

Kuveitas

2600

137

53

37 849

Norvegija ir Jungtin Karalyst vis

Omanas

3000

40

13

25 439

Saudo Arabija

26100

488

18,5

23 826

Iranas

77 900

209

2,7

10 865

Jemenas

24100

14

0,6

2598

Nigerija

155 200

110

0,7

2422

i-

gaunama po 3,5-4,0 mlrd. t naftos.

1/4 n a f t o s i s i u r b i a m a i j r o s .

Nors

tokia g a v y b a k u r kas brangesn nei

Apie

sau-

ji

vis

tiek

yra

gana

pelninga.
naft

i g a u n a j r o s elfe.

A p i e 30% pasaulio naftos isiurbiama

Ar-

timuosiuose

re-

gione.

Be

Rytuose -

io

labai

Pers

daug

lankos

naftos

regiono, nemaai jos igaunama

turinio
Rusijoje,

JAV, Venesueloje, Nigerijoje (6.3.10).

A 6.3.11 Naftos eksporto alys ir j gerovs lygis 2010 m.

dujos
benzinas
dyzelinas
ibalas
mazutas
alyva
asfalftas

JAV dol.

1970

1975

1980

A 6.3.12 Naftos
kaina nuo 1970 m.

1985

1990

2000

1995

2005

2011 m.

Prekyba nafta
Pagrindin dalis pasaulyje igaunamos naftos p a r d u o d a m a tarptautinje

Naftos kainos gali bti politinis rankis. Antai 1973 m.


po pralaimto karo su Izraeliu arab alys, sudaranios daugum OPEC nari,
nusprend nubausti" JAV ir
Europos alis, kurios palaik
Izrael, ir smarkiai sumaino
gavyb, dl to naftos kaina
iaugo kelis kartus.

koje.

Didiausios

eksportuotojos

ir

importuotojos

parodytos

rin-

emlapyje

(6.3.10).

Ne visos naft igaunanios alys y r a svarbios eksportuotojos. A n t a i J A V ,


Kinija, Brazilija igauna daug, bet neeksportuoja, nes paios sunaudoja k u r
kas daugiau.

J A V y r a n a f t o s s u n a u d o j i m o m i l i n . i a i s u p e r v a l s t y b e i t e n k a a p i e 1A
visos pasaulyje igaunamos naftos. Palyginimui:

Europos

Sjungoje,

k u r g y v e n a d a u g i a u m o n i , o g y v e n i m o lygis irgi labai auktas, sunaudojama 3 0 % m a i a u naftos. Tiek d a u g naudojanios Jungtins Valstijos
priverstos importuoti dvigubai daugiau naftos, nei paios isiurbia.

B a r e l i s - pagrindinis
naftos trio matas, 1
barelis = 158,988 litro
naftos.

K e l i o l i k o j e b e s i v y s t a n i ali n a f t a s u d a r o 8 0 - 9 5 % j e k s p o r t o .
visos ios valstybs y r a svarbi5s tarptautins organizacijos - O P E C
t e k s p o r t u o j a n i ali o r g a n i z a c i j a , a n g l . -

troleum Exporting Countries)

Beveik
(Naf-

The Organization of the Pe-

nars.

O P E C n a r s y r a 12 v a l s t y b i . J o m s n e p r i k l a u s o s v a r b i o s n a f t o s e k s p o r tuotojos Rusija ir Norvegija, daugelis k i t ali.

ios organizacijos alims tenka 3 5 % visos pasaulio naftos g a v y b o s

ir

apie 6 0 % eksporto.

6.3.13 Naftos kelias nuo


grinio iki produkcijos

OPEC valdyba visoms organizacijos narms nustato

gavybos kvotas.

Taip siekiama neleisti kristi naftos kainoms.

Per p a s t a r u o s i u s 4 0 m e t n a f t o s k a i n o s p a s a u l i o r i n k o j e labai i a u g o , n o r s
v i s l a i k o t a r p s m a r k i a i s v y r a v o ( 6 . 3 . 1 2 ) .

daai

d i r b t i n i s kauiukas
(padangos)

Naftos kainos svyravimai priklauso n u o vairi ekonomini ir politini


v e i k s n i . Jos p a p r a s t a i k y l a p e r k a r i n i u s k o n f l i k t u s , o k r i n t a p e r p a s a u lines e k o n o m i k o s krizes (1998, 2009 m.).

skalbimo
priemons

pesticidais
*

1970 m . naftos k a i n a tesiek 3 J A V dol. u

barel

(12 J A V dol. pagal da-

b a r t i n k u r s ) , o 2 0 0 8 m . p i r m k a r t p e r e n g p s i c h o l o g i n 100 J A V

kosmetika

d o l . r i b , n o r s t a i s p a i a i s m e t a i s o k t e l j o n e t i k i 147 d o l . u b a r e l .

M a n o m a , k a d n a f t o s k a i n o s s m a r k u s a u g i m a s susijs su n a f t o s pasaulins krizs pradia, kai paklausa vis didja, o g a v y b a g l o b a l i u

sintetinis
pluotas

plastikas (aislams, n a m
a p y v o k o s daiktams)

mastu

pradeda mati ( i ) . Prognozuojama, kad per artimiausius 10-20 met


naftos kainos iaugs 4 - 5 kartus.

Turtingi naftos eksportuotojai


Dabar pasaulyje yra nemaai vadinamj besivystani

ali, k u r i

socialinis

e k o n o m i n i s lygis vidutinis, taiau B V P / 1 g y v . rodiklis labai auktas, neretai viri-

OPEC pagrindinis tikslas - laikytis naftos gavybos ir kain bendros


politikos, koordinuoti veiksmus rinkoje, ginti
savo interesus. Bendra
organizacijos pozicija
turi didiul tak nustatant naftos kainas tarptautinje rinkoje.

ja d a u g e l i o i s i v y s i u s i ali t p a t r o d i k l . T o k i o s alys - n a f t o s t u r t u o l s , g a u n a n i o s n e p a p r a s t a i d a u g p a j a m i n a f t o s v e r s l o .

L a b i a u s i a i i n a f t o s p r a t u r t j o t o s alys, k u r i o s e p a l y g i n t i n e d a u g g y v e n t o j .
Valstybms, igaunanioms d a u g naftos, bet t u r i n i o m s y p a didel g y v e n t o j
s k a i i ( I r a n u i , N i g e r i j a i ) , i n a f t o s v e r s l o t a i p ir n e p a v y k o t a p t i t u r t i n g o m s .

Prie

naftos

Pers

turtuoli

lankos

alis

galima

(Saudo

skirti

kelias

Arabij,

JAE,

K u v e i t , O m a n , K a t a r ) , B r u n e j ir slygikai - Pusiaujo Gvinj.

Beveik

visose

deimtmeius

alyse
labai

per

paskutinius

pakilo

lygis, nutiesta k o k y b i k

gyvenimo

keli,

pasta-

tyta prabangi dangoraii.

D a u g u m a ali dar p e r n e l y g

priklauso

n u o naftos g a v y b o s . J e k o n o m i k a vienapusika, iuolaikin apdirbamoji pram o n ipltota silpnai.

Siekdamos
somyb
gos

sumainti

kio

priklau-

nuo naftos kai kurios

eksportuotojos

pradjo

turtinvykdyti

ekonomikos diversifikacij, t.y. in-

. 6.3.14 OPEC reikm pasaulyje karikatristo akimis

vestuoti l kitas k i o sritis.

Naftos perdirbimas
S a u s u m o j e ar v a n d e n s t e l k i n i u o s e igauta n a f t a v a m z d y n a i s , t r a n s p o r t o p r i e m o n -

Ekonomikos diversifikacija - l investavimas


skirtingus kio subjektus,
vairias kio akas.

mis gabenama naftos perdirbimo mones (NP), k u r v y k s t a jos

rafinavimas,

gami-

n a m i vairs naftos p r o d u k t a i : skirtingos k u r o rys (benzinas, ibalas, dyzelinas,


m a z u t a s ) , vairs tepalai, naftos c h e m i j o s aliava, asfaltas, naftos koksas (6.3.13).

Didiuls NP retai kada statomos naftos g a v y b o s vietose. Paprastai

didesn

dalis aliavins naftos gabenama tuos regionus, k u r plaiausia naftos

pro-

dukt realizavimo rinka.

D a u g s t a m b i NPJ v e i k i a j r u o s t u o s e a r b a netoliese, nes a l i a v i n n a f t


patogu atgabenti tanklaiviais. A n t a i prie jr uost veikia visos Jungtins

Didiausias pasaulyje naftos


perdirbimo centras yra Hiustone (JAV, Tekse), kurio
uost atgabenama Meksikos lankoje ir kitose alyse igauta nafta. Visose ia
veikianiose NP per metus
perdirbama apie 140 mln. t
naftos.

Karalysts ir beveik visos Pranczijos NP.

A t o k i a u n u o jros NP statomos tuose miestuose, per k u r i u o s driekiasi n a f totiekiai, pavyzdiui, Ingoltate (Vokietijoje), Plocke (Lenkijoje),
locke (Baltarusijoje),

Novopo-

Maeikiuose.

Europoje didiausias naftos perdirbimo centras yra Roterdame

(perdirba-

m a 7 0 m l n . t n a f t o s p e r m e t u s ) . is O l a n d i j o s u o s t a m i e s t i s isidsts t a n k i a i g y v e n a m o j e ir e k o n o m i k a i labai isivysiusioje Europos srityje, k u r


yra didel galutini naftos produkt

paklausa.

NP daniausiai priklauso didiulms tarptautinms bendrovms,

Exxon Mobil

(JAV),

Royal Dutch Shell

(Olandijoje),

pavyzdiui,

British Petroleum

Totai ( P r a n c z i j o j e ) . Jos p r i s k i r i a m o s p r i e t u r t i n g i a u s i pasaulio

(JK),

bendrovi,

k u r i m e t i n a p y v a r t a s i e k i a k e l i s i m t u s m i l i j a r d J A V d o l e r i ( 8.2.3).

Naftos atsargos ir j itekli problema

Chevron

1970 m . oficiali altini d u o m e n i m i s , p a s a u l y j e b u v o i n o m a


100 m l r d . t n a f t o s a t s a r g . i o m i n e r a l i n i o k u r o t e l k i n i

mai iekoma visoje ms planetoje, kasmet atrandama nauj.

ORLEN

apie

nepaliaujaNepai-

sant i n t e n s y v i o s g a v y b o s ( 1 9 7 0 - 2 0 1 0 m . - apie 120 m l r d . t), n a f t o s


atsargos vis laik didjo. Dabar emje ivalgyta apie 200 mlrd. t
skystos naftos.

Pastaruoju laikotarpiu reikming naftos telkini randama


tad skystos naftos, kuri galima isiurbti tradicinmis

maai,

technologi-

jomis, atsargos pradjo mati.

STATOIL

TKXACO

Naftos atsarg m a j i m r o d o ir g a v y b o s tendencijos -

vadinama-

sis p i k a s n a f t o s g a v y b o j e j a u p r a j o .

Apskaiiuota: jei iliks dabartiniai g a v y b o s tempai, i n o m

skys-

tos naftos atsarg pakaks m a d a u g i k i 2 0 5 0 - 2 0 7 0 m .

Naftos gavybos ir t i e k i m o problem aitrina faktas, k a d didiausios


jos atsargos y r a politikai nestabiliuose regionuose:

Artimuosiuo-

se R y t u o s e , A f r i k o j e , V e n e s u e l o j e .

E ^ O N

Tradicins

skystos

naftos

majanios

atsargos

skatina

ti nepatogios n a f t o s " atsargas. T o k i a i naftai skiriami

naudo-

naftingasis

smlis ir bitumas.

LUKiIT

Naftingajame s m l y j e nafta y r a labai k l a m p i arba net kieto pav i d a l o . I g a u t i j s u d t i n g a i r b r a n g u . K y l a n t p r a s t i n s

naftos

kainoms, naftingasis smlis tampa vis patrauklesnis. Naftos pasaulins atsargos t o k i a m e smlyje d v i g u b a i virija skystos naftos

6.3.15 Naftos perdirbimo bendrovi Iogotipai

atsargas. N a f t i n g o j o smlio atsarg didioji dalis y r a

io smlio 4 0 % naftos isiurbta K a n a d o j e ir 15%

6.3.16 Naftos atsargos


pasaulio regionuose 2010 m.

O P E C nars

Venesuloje.

N a f t o s g a l i m a i g a u t i i d e g i j s k a l n , t a i a u is b d a s
netaikomas, nes tokia g a v y b a smarkiai teria aplink.

Naftos atsargos, mlrd. t

dalis vis
pasaulio atsargi

Kanadoje

( A l b e r t o s v a l s t i j o j e ) i r V e n e s u l o j e ( O r i n o k o b a s e i n e ) . 2 0 1 0 m . i

beveik

Europos aprpinimo dujomis problemos ir perspektyvos

Gamtins dujos yra viena i pigiausi ikastinio kuro


ri ir ekologikai variausi. Pastaruoju metu j paklausa ypa auga Europoje, kur ios dujos itin plaiai
naudojamos elektros energetikoje, ildymui. Ne maesn gamtini duj reikm politikoje.

Europos aprpinimas dujomis


Europoje ir j supaniose jrose yra nedaug gamtini duj itekli. Didiausi telkiniai iaurs jroje. Juos
eksploatuojanios Norvegija, Olandija ir Jungtin Karalyst ne tik paios apsirpina gamtinmis dujomis, bet
ir daug j eksportuoja. Kitos Europos alys, iskyrus
Rusij, savo gamtini duj itekli neturi arba j per
maai, dl to priverstos importuoti. Nemaai io kuro
importuojama i iaurs jros ali bei iaurs Afrikos,
taiau svarbiausia tiekja, be abejo, ilieka Rusija. Jai
tenka apie 2/3 bendro Europos duj importo. Kai kurioms alims (Lietuvai, Slovakijai, Bulgarijai) visas dujas tiekia Rusija.
Gamtins dujos Europoje gabenamos dviem bdais. Antai i iaurs Afrikos reikminga suskystintj
duj dalis gabenama dujoveiais, o i Rusijos visos
dujos tiekiamos galingais dujotiekiais, kurie driekiasi
tkstanius kilometr i Vakar Sibiro iaurs iki Vidurio Europos.

ATLANTO
VANDENYNAS

Pagrindiniai d u j tiekjai Europoje:

Rusija ir Vidurio
Azijos r e g i o n a s

i a u r s j r o s regionas

1 i a u r s Afrikos r e g i o n a s
1 (vamzdynais)
^

D u j konfliktai" - Europos nerimas


Gamtines dujas Rusijoje igauna ir gabena Gazpromas" - viena turtingiausi pasaulio bendrovi. Nemaai politini apvalginink pastebi, kad paskutin
deimtmet kainas u tiekiamas dujas Rusijos valdia
naudoja kaip posovietini valstybi skatinimo arba
baudimo" priemon. Antai tarp Gazpromo" ir Ukrainos ne kart kilo atri gin dl duj kain, mokjimo
u tranzit, siskolinim ir net tariamos duj vagysts"
i dujotieki. Kadangi reikmingos Rusijos duj dalies
tranzitas Europos alis vyksta btent per Ukrainos
teritorij, Ukrainos ir Rusijos nesutarimai por kart
sukl rimt Rusijos duj tiekimo Europ sutrikim.
2009 m. saus dl Gazpromo" ir Ukrainos konflikto
dviem savaitms beveik visikai nutrko Rusijos duj
tiekimas Pietryi ir dal Vidurio Europos ali. Kadangi kai kurios valstybs (Bulgarija ir Slovakija) neturi
dideli duj saugykl ir visikai priklauso nuo Rusijos
duj, paiame iemos kartyje kilo rimt bst ildymo
problem. Po keli savaii konfliktas buvo isprstas,
taiau pasitikjimas Rusija ir Ukraina, kaip patikimomis
ekonomikos partnermis, prarastas. Imta suvokti, kad
reikia kuo skubiau diversifikuoti duj tiekim, atsikratyti
per didels priklausomybs nuo Rusijos energijos altini. Bus siekiama, kad 2030 m. Rusijos dalis ES duj
importe sumat iki ketvirtadalio.

Dujotakio

Oficiali

iaurs

dujotiekio

srautas"

Baltijos

iaurs

srautas"

jroje

tiesimo

atidarymo

darbai

akimirka

Projektuojami ir statomi svarbiausi dujotiekiai


Norint sumainti priklausomyb nuo nepatikim duj tiekj ir tranzitini ali, Europoje projektuojami ir tiesiami
nauji strateginiai dujotiekiai.
N a b u k a s " (Nabucco)
- projektuojamas magistralinis dujotiekis, kuris turi nusidriekti beveik 4000 km nuo Azerbaidano iki Vokietijos. Jis bus tiesiamas per Turkijos ir Pietryi Europos teritorij apeinant Rusij. Bus tiekiamos dujos
i turting Azerbaidano, Turkmnijos, o gal ir Irano telkini. Projekto tikslas - sumainti Europos priklausomyb nuo
Rusijos duj. Dl pasaulins ekonomikos krizs projekt gyvendinti kol kas atidta.
P i e t srautas" (South Stream) - bendras Rusijos ir Vakar Europos bendrovi dujotiekio projektas. Tiesimo
darbai turi prasidti 2015 m. is dujotiekis nuo Rusijos iki Bulgarijos turi bti nutiestas Juodosios jros dugnu. Projekto
tikslas - tiekti dujas Pietryi ir Vidurio Europ apeinant Ukrain kaip nepatikim partn, taip pat sudaryti konkurencij
Nabukui".
Duj importas i
Rusijos dalis ben iaurs s r a u t a s " (North
Stream)
- beveik
alis
Rusijos, mlrd. m3,
drame alies duj
2008 m.
importe, %
1200 km ilgio magistralinis povandeninis dujotiekis, kuris driekiasi Baltijos jros dugnu nuo Rusijos (Primorsko)
iki Vokietijos (Greifsvaldo). Projekto tikslas - palengvinti
Rusijos duj tiekim Vokietijai ir Pranczijai, sumainti
priklausomyb nuo tranzitini ali (Baltarusijos, Lenkijos, Lietuvos). Projektas sukl daug Baltijos ali ir
Lenkijos kritikos. Buvo pasitelkti tokie argumentai: tiesti
dujotiek jros dugnu ekonomikai yra neracionalu, po
iuo projektu slepiami politiniai motyvai, projektas prietarauja ES ali solidarumui. Be to, iaurs srautas" yra
ekologikai pavojingas, nes dujotiekis tiesiamas ir tomis
vietomis, kuriose gali bti nuskandint Antrojo pasaulinio karo laik chemini ginkl.
Esami ir projektuojami

dujotiekiai

Europoje

Vokietija

36

41

Italija

25

33

Pranczija

8,8

24

Lenkija

7,2

73

Austrija

5,8

72

Slovakija

5,6

100

Suomija

4,5

100

Rumunija

3,5

78

Bulgarija

3,1

100

Lietuva

3,1

100

Kai kuri Europos valstybi


importo i Rusijos

priklausomyb

nuo

duj

Reikjavikas

ATLANTO
VANDENYNAS

O
Rabatas
Bagdadas

Gamtins dujos
I

Artimieji Rytai

Gamtins dujos - natraliai susidars degij duj miinys, kuris susikaup p o r i n -

EuropairRusija

gose e m s plutos uolienose. Svarbiausia j sudedamoji dalis - metanas ( 8 0 - 9 8 % ) .


Gamtins dujos susidar anaerobinmis slygomis uolien kloduose k a r t u su nafta.

Afrika
Vidurio ir Piet Amerika
I

Siaurs Amerika

likusioji Azija ir Okeanija

Gamtini duj naudojimas


Pradjus igauti naft, griniuose aptiktos gamtins dujos laikytos n e t i n k a m o m i s
n a u d o t i . T a i s l a i k a i s jas p a p r a s t a i d e g i n o . N u o X X a. v i d u r i o g a m t i n s d u j o s p r a -

4,4% 3,8%

dtos naudoti k y j e .

Gamtins dujos naudojamos kaip kuras daugiausia - iluminse jgainse.

Gamtini duj naudojimo

A 6.3.17 Gamtini duj atsargos pasaulio regionuose

privalumai:

pigesns u bet kur kit ikastin kur;


ekologikai variausia ikastinio k u r o ris. D e g i n a n t dujas, atmosfer patenka k u r kas m a i a u teral nei deginant naft;

dauguma per pastaruosius 10-20 m. pastatyt ilumini jgaini yra pritaikytos deginti dujas, o nemaai a n g l i m i s k r e n a m p e r t v a r k y t o s ir n a u doja dujas.

Gamtini duj naudojimo

trkumai:

Valstyb

mln. m3

Rusija

179100

Norvegija

98 850

Kanada

94 670

Gamtini duj atsargos, gavyba ir eksportas

Alyras

59 670

Kataras

56 780

Olandija

55 590

Indonezija

33 500

Malaizija

31 030

JAV

30 350

Australija

22 300

nepatogu gabenti, y p a vandens keliais;

degiosiomis savybmis gerokai nusileidia naftos produktams.

I v a l g y t o s g a m t i n i d u j atsargos e m j e s u d a r o apie 190 t r l n . m 3 . A p s k a i iuota, k a d dabartiniais g a v y b o s t e m p a i s j p a k a k s m a d a u g i k i 2 0 7 0 - 2 0 8 0 m .

Gamtini duj telkiniai pasaulyje pasiskirst tolygiau nei naftos.


D i d i a u s i o s g a m t i n i d u j a t s a r g o s y r a V a k a r S i b i r e ( R s i j o j e ) i r Pers l a n k o je, labai didels - V i d u r i o A z i j o j e ( T u r k m n i j o j e ) i r iaurs A m e r i k o j e (6.3.17).

2 0 0 5 - 2 0 1 0 m. buvo igaunama kasmet vidutinikai apie 3 trln. m 3 duj.

K i t a i p nei naftos, g a m t i n i duj g a v y b a pasaulyje paskutin

deimtmet

spariai a u g o . J i m t a i g a u t i i d e g i j s k a l n .

A 6.3.18 Daugiausia gamtini duj eksportuojanios


valstybs

2/3 d u j igauna isivysiusios pasaulio alys.

Pagal g a m t i n i duj g a v y b pasaulyje pirmauja Rusija ir J A V .

2010 m. apie 2 0 % g a m t i n i duj eksporto teko Rusijai (6.3.18).

Gamtini duj gabenimas


Gamtins dujos transportuojamos dujotakiais, o
bsenos - specialiais laivais

dujoveiais

suskystintos

(6.3.19).

D u j skystinimas kainuoja gana brangiai, dl to gabenimas


laivais nra paplits. Taip gabenama tik

15% vis

trans-

portuojam duj.

D u j t r a n s p o r t a v i m o jra s u n k u m a i iek tiek stabdo tarpemynin prekyb.

Paskutiniais deimtmeiais pleiasi transportavimas

dujo-

takiais jr dugnu.

A 6.3.19 Dujoveis

Lietuva visas k i u i reikalingas gamtines dujas gauna dujot a k i a i s i R u s i j o s .

6.4 Pasaulio elektros energetika


Elektros energijos g a m y b a -

g y v y b i k a i svarbi bet kurios

valstybs

k i o aka. E l e k t r o s s u n a u d o j i m a s neblogai p a r o d o valstybs

gerovs

lyg ir k i o pltros g a l i m y b e s . G a m y b a ir s u n a u d o j i m a s atspindi


diulius kontrastus tarp turting ir silpniausi

di-

ali.

Elektros energijos gamyba


atsinaujinanij ir

E l e k t r o s energijos g a m y b a spariai auga. 1980 m . pasaulyje p a g a m i n -

a n t r i n i u I i t e L I i n -I no/.

...
'..
'
hidroenergijos 2%

kiti2%

t a 8 t r l n . k W h e l e k t r o s e n e r g i j o s , o 2 0 0 8 m . - a p i e 19 t r l n .

branduolins

kWh.

D a u g i a u s i a p a g a m i n a m a J u n g t i n s e Valstijose, bet jas s p a r i a i v e j a s i K i n i j a , k u r i , e k s p e r t t e i g i m u , i k i 2 0 2 0 m . p a g a l r o d i k l


t aplenkti

Bema 9 8 % elektros energijos pagaminama iluminse (E),


dens ( H E ) ir atominse elektrinse

A 6.4.1 Kuro ir energijos itekli dalis


pasaulio elektros energijos g a m y b o j e

D a u g i a u s i a ( 2 / 3 ) pasaulio elektros energijos t e n k a E.


Labai skiriasi valstybi elektros energijos g a m y b o s

gamtiniais energijos

tWh

16 0 0 0

14 000

struktra

vienokiais ar

kitokiais

itekliais.

4000

atsinaujinantieji

18 000

van-

(AE).

(6.4.6). Ji p r i k l a u s o n u o a p s i r p i n i m o

20 000

tur-

JAV.

hidroenergija

vjo

I b r a n d u o l i n energija

biomass ir atliek

sauls, b a n g

I ikastinis kuras

geotermin

12 000
10 000
8000

60001

1000

40001
20001
1980

1990

2000

2005 2008 m . 1980

6.4.2 Pasaulio energijos itekliai ir elektros energetikos struktra 1980-2010 m.

Elektros energijos
gamyba, kWh:
I

per 10 000
5000-10 000
2000-5000
500-2000
iki 500

6.4.3 Elektros energijos


gamyba 1 gyv./metus,
kWh, 2009 m.

2000

2005

2008 m.

Elektros energijos
sunaudojimas, kWh:
|

per 10 000

2500-10 000

1000-2500
I 250-1000
1

iki 250

6.4.4 Elektros energijos


sunaudojimas 1 gyv./metus,
kWh 2009 m.

Valstyb

tkst. kWh,
1 gyv.

Islandija

39

a l i e l e k t r i f i k a c i j a p i b u d i n a e l e k t r o s e n e r g i j o s g a m y b a 1 g y v . T a i v i e n a s i
valstybi lygio indikatori.

Elektros energija geriausiai apsirpinusiose alyse 1 g y v . tenka

daugiau

Norvegija

31

k a i p 10 t k s t . k W h p e r m e t u s ( 6 . 4 . 3 ) , o p r a s i a u s i a i a p s i r p i n u s i o s e -

Kanada

18

i a u k a i p 100 k W h .

Kuveitas

18

Kataras

17

JAE

16

vedija

16

Suomija

15

Bahreinas

14

JAV

14

A 6.4.5 Daugiausia
elektros energijos 1 gyv.
pagaminanios alys
2009 m.

Daugiausia elektros energijos 1 gyv.

kWh)

(6.4.5).

Maiausiai elektros energijos 1 gyv. tenka skurdiausiose Afrikos


( B u r n d y j e , Ruandoje, N i g e r y j e ir ade - vos 10-12

A t o m i n energetika pradta pltoti X X

A E konstrukcija primena E rengim, tik vietoj prastinio naudojamas

hidroelektrins, %

miri struktra

Belgija
Slovakija
Bulgarija

atomins elektrins, %

per 30

10-30

6.4.6 Elektros energijos


gamybos struktra 2009 m.

ernoby-

tikos pltr pasaulyje.

per 90

50-90

a. 6 d e i m t m e t y j e . N u o 1 9 7 0 i k i 1 9 9 0 m .

lio A E 1986 m. ir F u k u i m o s A E 2011 m . katastrofos pristabd atomins energe-

ilumins elektrins, %

per 90

kWh).

e l e k t r o s e n e r g i j o s g a m y b a a t o m i n s e j g a i n s e ( A E ) p a d i d j o 10 k a r t !

alys, kuri elektros


energetikos struktroje
vyrauja:

alyse

Atomins elektrins

duolinis kuras (6.4.8, 6.4.10).

pagaminama dosniai pigiais gamtos

itekliais apdovanotose Islandijoje (39 tkst. k W h ) ir Norvegijoje (31 tkst.

ma-

Vengrija
veicarija
Slovnija
Armnija
*
ekija

bran-

A E veikia 30 pasaulio ali (6.4.6). Branduolins technologijos labai sudtingos. dl to reaktorius g a m i n a nedaugelis v a l s t y b i . Silpnose

besivystaniose

alyse b r a n d u o l i n energetika kol kas apskritai nepltojama.


B r a n d u o l i n energetik pltoja tos alys, k u r i o s n e t u r i p a k a n k a m a i energijos i-

Dar prie deimt met lyders pozicija pagal branduolinse elektrinse


pagaminam elektros energijos dal teko Lietuvai (80%
2000 m.)

tekli (Pranczija, Japonija, Piet Korja, Vengrija). Daugiausia b r a n d u o l i n i reaktori turi J A V (103), Pranczija (59) ir Japonija (53). Pranczija y r a absoliuti
pasaulio lyder pagal A E pagaminam elektros energijos dal (78%).
Po k a t a s t r o f o s F u k u i m o s A E k a i k u r i o s t u r t i n g o s E u r o p o s a l y s

(Austrija,

vdija, V o k i e t i j a ) m g i n a a t s i s a k y t i a t o m i n s e n e r g e t i k o s , bet d a u g u m a valst y b i p a s i r e n g u s i o s i r t o l i a u j p l t o t i .

Atomini elektrini pranaumai

A E nra visikai saugios. Didels avarijos gali

b r a n d u o l i n i o k u r o utenka labai i l g a m

dl nedidels mass kur patogu transportuoti

A E neteria atmosferos ir neskatina iltnamio

turti katastrofik padarini


branduolinio k u r o ir r a d i o a k t y v i j atliek
transportavimas kelia t a m tikr pavoj

reikinio

Atomini elektrini trkumai

r a d i o a k t y v i j a t l i e k s a u g o j i m a s y r a v i e n a i

A E g a m i n a m a elektros energija y r a gerokai

didiausi atomins energetikos problem

pigesn nei pagaminama E

elektros
energijos
tiekimas, ^ & s

achtinis
liftas
reaktoriaus
apsauginis
slginis
gaubtas
indas\
I ,,j

aukto
slgio
turbina

mazo
slgio
turbina

transformatorius

elementai

verdanio vandens
reaktorius

6.4.7 Panaudoto branduolinio kuro


poeminis saugojimo bdas

. 6.4.8 Atomins elektrins principin schema

Hidroelektrins
Vandens jgainms, arba hidroelektrinms, jau senokai priklauso svarbi vieta pasaulio energetikoje. Taiau h i d r o e l e k t r i n i p a g a m i n a m o s elektros dalis, palyginti su visa p a g a m i n a m a elektros energija, laikui bgant maja (1980 m . 2008

21%,

15%).

Hidroelektrini

nuo

hidro-

Didiausias jis kalnuose, srauniai t e k a n i

didij

vaidmuo

energtinio potencialo.

valstybs

energetikoje

priklauso

u p i (Jangdzs, M e k o n g o , Jenisejaus) atkarpose.

H i d r o e l e k t r i n s p a g r i n d a s - s k e r s a i u p s r e n g t a u t v a n k a . P r i e j a u k i a u
upje susidaro t v e n k i n y s . L y g u m upse jis ulieja didiul teritorij, kartais
siekiani net tkstanius k v a d r a t i n i k i l o m e t r . E k o n o m i k a i

naudingesns

Pavadinimas

Valstyb

1"

yra kaln upi HE, nes j tvenkiniai apima gerokai


maesn plot. Kaln upi utvankos gali bti 200300 m aukio.

1 0

Trij tarpekli utvanka

Kinija

2008/2011

22 500

Itaipu

Brazilija ir
Paragvajus

1984/1991/
2003

14 000

Guri (Simon Bolivar)

Venesuela

1986

10 200

Tucurui

Brazilija

1984

8370

Grand Kul (Grand Coulee)

JAV

1942/1980

6809

Sajan Suenskaja

Rusija

1985/1989/
2009

6400

Krasnojarskaja

Rusija

1972

6000

Hidroelektrini prarriasumai

Hidroenergetika geriausiai ipltota kaln valstybse, kurios turi daug vandening upi (Austrijoje,
Norvegijoje, Tadikijoje). Kai kuriose alyse (pvz.,
Norvgijoje, Paragvajuje, Zambijoje, Konge ir kt.)
praktikai vis elektros energij pagamina HE
(6.4.6).

4 6.4.9 Kai kurios didiausios pasaulio utvankos


Hidroelektrini trkumai

naudojami neisenkantieji energijos altiniai

utvankos statyba brangi ir ilgai trunka

ekologikai vari energija

negreitai atsiperka

pigi elektros energijos gamyba

tvenkiniai ulieja ems kio naudmen, gyvenviei

rengti tvenkiniai maina potvyni pavoj

rengti tvenkiniai turi neigiam ekologini padarini

ilumins elektrins

ilumini elektrini pranaumai

ilumins elektrins yra labiausiai paplits jgaini tipas


pasaulyje (6.4.6). Kurui jos naudoja daugiausia anglis ir gamtines dujas.

nesudtingi renginiai, palyginti nedaug


kainuoja statyba

tinka statyti greta pagrindini elektros


energijos vartotoj (dideli miest)

ilumin elektros energetika vyrauja alyse, kuriose gausu ikastinio kuro atsarg arba daug jo importuojama.

Kinija, JAV, Lenkija, Vokietija ikasa daug vairi angli, todl ia vyrauja anglimis krenamos E.

Gausiai gamtini duj igaunaniose Rusijoje, Irane,


Olandijoje daugiausia yra dujas deginani E.

Nafta, mazutas maai naudojami elektrinse, bet


Saudo Arabijoje mazutu krenamos E pagamina didesn dal elektros energijos.

pakankamai saugios
ilumini elektrini trkumai

naudojami isenkantieji mineraliniai


itekliai
pagaminta elektros energija gana brangi
atmosfer patenka daug teral, vis
pirma - iltnamio duj

katilin

. 6.4.10 ilumins jgains principin schema

6.4.11 Medio droli ikrovimas prie


ilumins elektrins

6.5 Alternatyvioji elektros energetika

vedija - alis, viena i pirmj raginusi gyventojus maiau naudoti organinio kuro ir
pereiti prie atsinaujinanij
energijos altini. Vyriausyb skatino mones kompensuodama dal ilaid gana
brangioms sistemoms sigyti. vedija stengiasi padti gyventojams tausoti aplink
reguliuodama mokesi sistem, skirdama param. Siekiama sukurti sistem, kuri
draugikum aplinkai paverst patrauklia ekonomine
prasme, paprasta ir malonia
veikla.

Elektros energijos poreikiai pasaulyje nuolat auga, o ikastinio kuro atsargos senka. ilumins elektrins labai teria atmosfer ir yra vienos i pagrindini klimato
visuotinio atilimo kaltininki. Atomin energetika po katastrof nra tokia populiari. Visa tai veria monij naudoti vadinamuosius alternatyviuosius energijos altinius, kurie atsinaujina ir ne taip aloja aplink.

Alternatyviajai energetikai skiriamos naujovikos jgains, naudojanios atsinaujinaniuosius energijos altinius: saul, vj, ems ilum ir kt. Tradicins
vandens jgains (HE) prie alternatyviosios energetikos daniausiai nepriskiriamos.

Alternatyvioji energetika pradjo skintis keli madaug prie 30 met. I


pradi jai teko labai nedidel pasaulio energetikos dalis, bet pamau augo ir
2008 m. pasiek 1,5%.

Didioji dalis pasaulio ali alternatyviosios energetikos dar nepltoja arba jos
vaidmuo yra tik simbolinis. Daugja ali, kur pltra vyksta netikimai spariai. Antai Vokietijoje 2008 m. tokiais bdais pagaminta 7%, Danijoje - 13%, o
Islandijoje - beveik 70% visos elektros energijos.

Dabar pasaulyje daugiausia toki neisenkaniuosius energijos altinius naudojani jgaini:

6.5.1 Alternatyvij
energijos altini apvalga

vjo;

geotermini;

potvyni.

sauls (fotoelektrins, termins);

sauls spinduliai
sauls
spinduliai
2ems paviriaus ir
atmosferos iluma

SAULE

vejas

bang energija
vjo energija

garavimas
krituliai

vandens energija

biomas

biokuras (rapsai,
mediena, mlas...)

ems
iluma

geotermin
energija

potvyniai ir atoslgiai

kolektoriai, sauls termin elektrin

J,

sauls baterijos, fotoelektrin


vandenyn ilumos elektrin

ilumos siurbliai
bang energijos jgain
vjo jgain
hidroelektrin
ilumin elektrin

kuro gamykla (biodujos, biodyzelinas)

geotermin elektrin

potvyni ir atoslgi elektrin

trauka

elektra

iluma

^ j i 1 kuras

Vjo energija

alis

Dalis, %

Danija

20

Portugalija
Ispanija

17
16

Vjo energija yra bene populiariausias alternatyviosios energijos altinis. Vjo jgainse pagaminama 3/4 visos netradiciniais bdais gaunamos elektros energijos (6.5.5).Tokias jgaines labiausiai verta statyti vjuotose vietovse, pavyzdiui,

Airija

jr pakrantse (6.5.3).

Vokietija
Lietuva

7
1

6 . 5 . 2 Vjo energijos dalis

yj 0 jgaini pranaumai: palyginti pigi elektros energija, patogu naudoti kaimikose vietovse, jgains poveikis ne toks alingas aplinkos ekosistemoms.
Vjo jgaini trukumai: priklauso nuo vjo ir jo stiprumo, darko kratovaizd,
skleidiamas triukmas trukdo monms.

bendroje elektros energijos


g a m y b o j e , 2009 m.

KAUPIMAS

GAMYBA
j r i n i vejo jgaini
(500 MW) parkas

:::: hidroakumuliacin elektrin


- naudoja perteklin ir naktin
elektros energij

jrine
pakrants

kraunami
elektromobiliai

pastote

pastot

PASKIRSTYMAS
NAUDOJIMAS

a m o n i a k o g a m y b a (NH )
dyzeliniai varikliai naudoja
perteklin ir naktin el. energij

6.5.3 Jrini vjo

Sauls energija

jgaini parko kompleksinio p a n a u d o j i m o sistema

S a u l s e n e r g i j a - pati s v a r b i a u s i a i v i s a t s i n a u j i n a n i j e n e r g i j o s altini. Ji
neturi i m e t a m j atliek,

Elektra n a u d o j a m a ilumos siurbliams ir


g e o t e r m i n i a m ildymui (>3 kartus efektyviau nei prastas elektrinis ildymas)

dinamikai subalansuota g a m y b a
ir paklausa sumaina sezonik u m o tak vjo
jgaini v e i k i m u i

Sauls energija naudojama fotoelektrinse ir sauls terminse elektrinse. Fotoelektrinse elektros energij generuoja fotoelementai, o terminse vanden ildo ir
j paveria garais veidrodiai (6.5.4). Fotoelektrins gali veikti bet kur, labiausiai
jas apsimoka statyti tose vietovse, kur daug sault dien. i elektrini reikm
pasaulio energetikoje kol kas tik simbolin (6.5.5).

t o d l yra v i e n a i p a i p a angiausi energijos ri

Sauls elektrini pranaumai: neturi jokio neigiamo ekologinio poveikio, toki


energij patogu naudoti individualiuose namuose (vandeniui ildyti).

Sauls elektrini trkumai: neveikia nakt ir apniukusiu oru, maas naudingumo koeficientas (apie 15%), pagaminama elektros energija gantinai brangi.

pasaulyje.

i m t u v n u o veidrodi atsispindi
koncentruota sauls energija

spinduli imtuvas

Energija i m t u v e vanden
paveria garais
Garai suka turbinas,
o ios - elektros generatori
Gar iluma kaupiama ir
n a u d o j a m a t a m s i u o j u paros m e t u
Garai kondensuojasi ir
grta atgal talpykl

-kondensatorius

6 . 5 . 4 Sauls j g a i n s

principin schema

heliostat (veidrodi) laukas

MW
150
v j o energija
g e o t e r m i n energija
sauls energija

100

50

1996

1998

2000

2002

2004

2006

2008

2009 m.

. 6 . 5 . 5 A l t e r n a t y v i j energijos altini reikms kaita

Potvyni ir atoslgi energija


POTVYNIS

utvanka

rezervuaras

vandens t u r b i n a

ATOSLGIS

rezervuaras

vandens j u d j i m o
kryptis
vandens t u r b i n a

. 6 . 5 . 6 P o t v y n i ir a t o s l g i j g a i n s p r i n c i p i n s c h e m a

gar t u r b i n o s

generatorius

Potvyni energija kol kas naudojama menkai. 2010 m. pasaulyje efektyviai ir nuolatos veik tik viena potvyni elektrin
(Pranczijoje). Mokslininkai ieko bd,
kaip panaudoti kitus neisenkaniuosius
energijos altinius (jr bangas, jr sroves). Taikant dabartines technologijas, tai
padaryti bus sudtinga.

Geotermin energija
ems
gelmi
ilum
naudojanios
geotrmins elektrins turi labai didiul potencial, nes visoje ms planetoje leidiantis gilyn uolien temperatra kyla.
Dabar tai treias pagal reikm alternatyviosios energijos altinis. Palankiausios slygos naudoti i energij yra aktyvaus
vulkanizmo srityse, kuriose kaitusios uolienos yra arti paviriaus (Islandijoje, Naujojoje Zelandijoje, Filipinuose, Indonezijoje,
Italijoje). Islandijoje geoterminse elektrinse pagaminama 2/3, o Filipinuose - apie 20%
visos elektros energijos.

Biokuras
Prie atsinaujinanij energijos altini priskiriamas biokras, gaminamas i vairi
ems kio kultr (raps, aliejini palmi, grdini kultr). iuo metu biokur
naudoja transportas ir ilumins elektrins
(6.4.11), jo dalis pasaulyje gaminant elektros energij sudaro apie 1%.

atvss v a n d u o
kartas v a n d u o

p o e m i n i o vandeni
telkinys
6.5.7 Geotermins jgains
uolienos

principin schema

6.6 Lietuvos energetika


2010 m. 55% visos Lietuvoje sunaudotos elektros energijos buvo importuota.

Energetika yra viena i svarbiausi Lietuvos kio srii. Ms alis neturi daug
kuro ir energijos itekli. Galima panaudoti negausius naftos iteklius, geotermin
vanden, upi energij, medien, durpes, kitus menkai naudojamus atsinaujinaniuosius iteklius. LietuvSs energetikos pagrind sudaro importuojamos aliavos:
nafta, gamtins dujos, akmens anglys. J importas brangiai kainuoja, bet utikrina normal vis kio ak funkcionavim ir patenkina gyventoj poreikius.

kitos
akmens
skystasis kuras
energijos^anglys / 0,
/ 0,9%
suskystintos
rys 0,2%
malkos 1 ^ d u j o s 3,9%
7,8%

r j ujos 9,4%

, 6 . 6 . 1 Nam ki ilaidos energijai, 2009 m.

Per metus alies kyje sunaudojam atskir kuro ri


dal rodo kuro balansas.
Iki 1956 m. Lietuvos energijos balanse vyravo vietos energijos itekliai: malkos, durps, vandens energija. Elektrinse naudotos durps. Didjant energijos poreikiams, imta
veti akmens angli, naftos. 1963 m., nutiesus dujotak, i Rusijos pradtos tiekti gamtins dujos. Nuo 1980 iki
2010 m. didioji dalis elektros energijos buvo gaminama
naudojant branduolin kur.
2010 m. udarius Ignalinos atomin elektrin, sumenko
LietuvSs energetinis saugumas, ms alis tapo labai priklausoma nuo Rsijos energetikos. Lietuva i ios alies
importuoja naftos, gamtini duj, akmens angli.
Siekiant sumainti alies priklausomyb nuo importuojamo kuro bei ikastinio kuro poveikio aplinkai, labai svarbu
kuo plaiau naudoti atsinaujinaniuosius (alternatyviuosius) energijos iteklius, pltoti ir kurti naujus projektus,
kurie leist aliai tapti labiau energetikai nepriklausomai.

2000

2002

2004

2006

2008

2010 m.

A 6.6.2 Lietuvos energetin priklausomyb


nuo usienio valstybi ir kuro itekli i m p o r t o
kaita 2000-2010 m.

2 0 0 5 m.

Reikia pripainti, kad LietuvSs vyriausyb per vis nepriklausomybs laikotarp per maai stengsi utikrinti energetin nepriklausomyb (6.6.2). Trukd tai, kad nebuvo
sisteminio poirio io strateginio tikslo gyvendinim,
taip pat politins rietenos, monopolini energetikos moni
interesai.

Elektros energijos gamyba


alyje veikia i tip elektrini: ilumini, hidroelektrini, geotermin ir vjo
jgaini. Kelis deimtmeius Lietuva pirmavo arba buvo viena i pirmj pasaulyje pagal atominje elektrinje pagaminamos energijos dal. Europos Sjungos reikalavimu 2010 m. Ignalinos AE udaryta (6.6.3).

Elektrinse:
1 atominje

vandens

kitose

iluminse

A 6.6.3 Elektros energijos


gamyba Lietuvoje

ilumin energtika. iluminms elektrinms tenka apie 92% ms alyje pagaminamos elektros energijos. Daugiausia jos tiekia didiosios ilumins elektrins (6.6.3). Jos gamina ne tik elektr, bet ir tiekia kart vanden,
kuris vamzdiais pasiekia gyvenamuosius namus, mones bei staigas. Galingiausia yra Elektrn ilumin elektrin. Elektros energijai gaminti ji
naudoja daugiausia gamtines dujas. Udarius Ignalinos atomin elektrin,
i elektrin tapo pagrindine elektros tiekja alyje, todl dabar spariai rekonstruojama. Statomas naujas modernus blokas galt padti gerokai sumainti elektros gamybos ilaidas. Kombinuoto ciklo elektros gamybos
renginyje kuro ilaidos vienai energijos kilovatvalandei pagaminti bus maesns net 30%. Tiek pat mas ir gamtos tara.

magistraliniai dujotiekiai

Bting

planuojami magistraliniai dujotiekiai


^ ^

planuojamapoemindujsaugykla
planuojamas suskystintj
dujimporto terminalas
naftos produktotiekis
naftos perdirbimo mon

I^P

naftos produktterminalai
elektros pagrindins
perdavimo linijos (330 kW)

planuojamos elektros tinkljungtys


(J)
(J)

ilumin elektrin
hidroelektrin
planuojama atomin elektrin

6 . 6 . 4 Lietuvos energetikos sistema

Hidroenergtika. Daug upi ir eer turinioje Lietuvoj panaudojama


14% hidroenergijos itekli. Tai gamtinei aplinkai alos beveik nedarantis
elektros energijos gamybos bdas. Taiau daniausiai skiriamas prie tradicini energijos gamybos bd.
Vandens jgains tiekia apie 6% per metus alyje pagaminamos elektros
energijos.
Vandens jgaini statybai keliami labai aukti aplinkosaugos reikalavimai, reikia dideli investicij, todl i itekli pltrai btinas valstybs
lygio planavimas ir skatinimas.

I
I
I

akmens anglys
vietiniai ir atsinaujinantieji
energijos itekliai
gamtins dujos
naftos produktai
elektros energija
ilumin energija

6 . 6 . 5 Galutinis energijos
sunaudojimas pagal kio
sektorius ir kuro ris Lietuvoje

Lietuvoj veikia didij ir maj hidroelektrini (HE). Ekonomikai


efektyvesns ir energetikai reikmingesns yra didiosios HE (Kano,
Antaliepts). Galingiausia yra Kruonio hidroakumuliacin elektrin
(HAE). Ji viena pagamina daugiau elektros energijos nei visos kitos
vandens jgains. Svarbi vieta naudojant hidroenergijos iteklius tenka
maosioms hidroelektrinms (). Nors rengti palyginti brangu, taiau jos yra ekonomikos, maa elektros gamybos savikaina.
Bendrame energetikos balanse HE naudojimas greiiausiai nedids, nes
nebra laisv ems plot, kuriuos ulieja HE utvankos. Galbt HE galt atsirasti prie dar sovietmeiu rengt utvank, kurios nenaudotos
elektros energijai gaminti.
rezervuaras
{virutinis telkinys)

Dien vanduo teka i


virutinio telkinio ir
suka turbinas gaminama elektra.
Nakt vanduo pumpuojamas virutin
telkin - naudojama
perteklin elektra.

turbina

votuvai

A 6 . 6 . 6 Hidroakumuliacins
elektrins principin schema

pompa
transformatorius

generatorius/variklis

indens telkiny:
(apatinis)

Alternatyvioji energetika Lietuvoje


Lietuvoj 2008 m. pabaigoje elektros energijos balanse alternatyvioji energetika
sudar 4,7%, o 2010 m. - 15,2% (kartu su HE).

Lietuva yra tarptautiniu lygmeniu sipareigojusi maiau naudoti ikastinio kuro


ir daugiau atsinaujinanij itekli.

ES yra numaiusi, kad iki 2020 m. bendro energijos poreikio balanse 23%
turt sudaryti atsinaujinantieji itekliai. Lietuva taip pat turt pasiekti ES
direktyvoje numatyt lyg. Tai galt i dalies sumainti atmosferos tar ir
priklausomyb nuo naft ir dujas tiekiani ali.

Atsinaujinanij energijos altini pltra Lietuvoj gauna pagreit - gyvendinama vis daugiau alies energijos kiui svarbi ir perspektyvi projekt. Nemaai alies ir tarptautini bank finansuoja alternatyviosios energijos
projektus ir tampa ilgalaikiais partneriais.

Sauls energija

A 6.6.7 Daugiabuio renovuoto namo Vilniuje gyventoj iniciatyva rengti sauls


fotoelementai

alyje veikianti mon


Precizika" 2011 m. pradjo
gaminti lietuvikus fotoelektrinius elementus. Lietuviki
sauls moduliai Vakar Europos alyse pardavinjami su preks enklu Solet
Photovoltaic".

Okio reikalams is altinis plaiau dar nenaudojamas, nors ms alyje fotoelektros taikymo technologinis dirbis yra gana auktas. Sauls energijos
naudojimo pltr stabdo per didel rengini kaina.

Prognozuojama, kad sauls elementai ir kolektoriai bendrame Lietuvos energetikos balanse sudarys apie 1,1%.

2011 m. prie Vilniaus pradjo veikti didiausia Baltijos alyse eksperimentin sauls jgain. 149 k W galios eksperimentin elektrin skirta tam, kad
bt pateikta mokslini ivad, kurie i jgainje naudojam 35 tip fotovoltini rengini ir montavimo bd tinkamiausi Lietuvai.

Biomass energija

Biomas (mediena, iaudai), biokuras (i alyje auginam raps pagamintas


metanolis), svartyn dujos (metanas) yra vieni i reikmingiausi atsinaujinanij energijos altini Lietuvoj.

Numatoma, kad iki 2020 m. pagal ES direktyvas alyje biomass energija


bendrame energetikos balanse sudarys 13-14%. Nam kiuose, bstams ildyti daugiausia naudojama mediena ir jos atliekos.

6.6.8 Bioduj gamybos ir


naudojimo schema

elektros

ems kio
produkcija

energija

elektrin

d u j valymas

dujotakis

nuotek
valymo
renginys

vanduo
organins

tros

Biodegal gamyb ir naudojim Lietuvoj skatina tarptautiniai


sipareigojimai,
susij su iltnamio duj emisijos mainimu bei transportui naudojam biodegal
(Lietuvoj - biodyzelino ir
bioetanolio) kiekio didinimu.
Ms alyje jau veikia kelios biomase krenamos katilins. io kuro iteklius
galima papildyti dal ems
kio naudmen naudojant
ne maisto kultroms auginti.
Viena i toki galimybi yra
ems kio kultr ir ols
auginimas energetikos tikslams. Toki kultr auginimas leist padidinti kaimo
gyventoj uimtum.

Vjo energija
Vjo elektrins Lietuvojejau pagamino 430 mln. kWh
elektros energijos. Tiek elektros sunaudoja nam kiai
per metus mieste, kuriame gyvena 560 tkst. moni.

Iki 2009 m. Lietuvoje veik apie 50 vjo jgaini. Prognozuojama, kad iki 2020 m. vjo energija patenkins
1,6-1,7% bendro energijos poreikio.

Lietuva turi nedidel pajrio zon ir Baltijos jros


akvatorij, kuriose vjo energijos yra pakankamai
perspektyvioms vjo jgainms statyti.

Geotermin energija

horizontalusis
kolektorius

vandens telkinio
kolektorius

vertikalusis kolektorius

A 6.6.9 Geotermins
energijos naudojimo
bstams ildyti bdai

Gilumin geotrmin energija jau kuris laikas naudojama vakar Lietuvoj. Klaipdoje 2001 m. pradta
eksploatuoti Danijos specialist projektuota geotermin elektrin Geoterma". Joje siurbliais i 1135 m
gylio keliamas 38 0C vanduo, kuris pakaitinamas iki
70 0C ir tiekiamas miesto ilumos tinklus. iltuoju
met laiku visas miestas aprpinamas ios elektrins
tiekiamu kartu vandeniu.

Seklioji geotrmin energija randa vis platesn pritaikym Lietuvoj. i geotermin energija daugiausia
naudojama individualiems namams ildyti (6.6.9).

Lietuvos energetikos projektai


2010 m. udarius Ignalinos AE, Lietuva tapo visikai priklausoma nuo vetini
kuro ir energijos itekli. Nacionalinje energetikos strategijoje numatyti prioritetai: elektros energijos sektoriuje - nutiesti elektros jungtis su vedija ir Lenkija, kuro energetikos sektoriuje - daugiau naudoti biomass ir statyti suskystintj
duj terminal, kur bt galima gabenti dujas i atokiausi pasaulio region.

6.6.10 Jrinio kabelio


NordBalt" schema

Lietuvos ir Lenkijos energijos jungtis ..LitPol Link" - auktosios tampos elektros perdavimo linija. J sudarys apie 150 km auktosios tampos auktumin
400 k W linija nuo Elko (Lenkija) iki Alytaus. Planuojama 500-1000 MW galios Lietuvos ir Lnkijos jungt pradti eksploatuoti 2015 m.

Lietuva jau kuris laikas gyvendina suskystintj gamtini duj terminalo statybos (SGD terminalas) Klaipdos uoste projekt. Tai turt tapti alternatyva
Gazprom" i Rusijos tiekiamoms dujoms. Suskystintosios dujos gali bti gabenamos i keli tiekj: Norvegijos, JAV, Pers lankos ali. Apskaiiuota,
kad per SGD terminal importuojamos dujos bt apie 30% pigesns, nei parduoda Rusija. Terminalas pradt veikti 2014 m.

70 km

1,6 km
330 km

iaurs ali
. tinklas

k*

330 kW
pastot

9,5 km

'2 km'

Baltijos ali
tinklas

Kristionopel

kw

450 kW
keitikli stotis

NYBRO
(vedija)

330 k W

keitikli stotis

povandeninis kabelis

pastote

Klaipda
(Lietuva)

Tarptautin
elektros
jungtis
NordBalt" - jrinis kabelis, jungsiantis vedij ir Lietuv. I viso
bus pagaminta 920 km jrinio kabelio: jungties ilgis yra 450 km,
jros dugne bus pakloti du greta einantys kabeliai. NordBalt"
jungtis Lietuvos ir vedijos energetikos sistemas turt sujungti
2015 m. (6.6.10).

INOME, MOKAME, GALIME


Raktiniai odiai ir svokos
^Turtumte inoti i svok reikm:
energetika

naftos rafinavimas

elektrin

energijos balansas

tanklaivis

biokuras

kuro balansas

dujoveis

itekli prakeiksmas

antracitas

ekonomikos diversifikacija

mineralins aliavos

achta

hidroenergetinis potencialas

antrins aliavos

karjeras

alternatyvioji energetika

mogikieji iteklliai

naftos platforma

ilumin energetika

rekreaciniai itekliai

energijos altiniai

hidroenergetika

neisenkantieji itekliai

gamtos itekliai

ilumin elektrin (E)

atsinaujinantieji itekliai

OPEC

hidroelektrin (HE)

neatsinaujinantieji itekliai

gavybos kvota

hidroakumuliacin elektrin (HAE)

ekonomikos diversifikacija

atomin elektrin (AE)

Turtumte inoti, kuo skiriasi ios svokos:


energijos ir kuro balansas;

antracitas ir akmens anglys;

mogikieji ir gamtos itekliai;

mineralins ir antrins aliavos;

neisenkantieji itekliai ir atsinaujinantieji itekliai;

hidroelektrin ir hirdoakumuliacin elektrin.

- M M M H m n

2) Esminiai teiginiai
^Turtumte inoti, suprasti, vertinti arba apibdinti:
gamtos itekli skirstym pagal vairius kriterijus;
vertinti kio priklausomyb nuo gamtos itekli;
gamtos itekli naudojimo ry su darniojo vystymosi koncepcija;
energetikos svarb iuolaikiniame kyje ir kasdieniame moni gyvenime;
kuro ir energijos balans lemianius veiksnius, galimas ateities tendencijas;
svarbiausias elektrini ris, j veikimo principus, reikm tam tikroms alims arba regionams;
svarbiausias ikastinio kuro ris, j pasiskirstym pasaulyje, gavybos bdus, naudojimo pokyius;
alternatyviosios energetikos pltros svarb ir galimybes;
Lietuvos energetikos ypatumus, apsirpinimo kuro itekliais priklausomyb nuo importo;
Lietuvos energetins nepriklausomybs poreik ir utikrinimo galimybes;
gamtos itekli skirstym pagal vairius kriterijus;
Lietuvos energetikos projektus ir j reikm ms valstybei.

3) Praktiniai gdiai, informacijos altiniai


naudotis teminiais emlapiais, skaityti, nagrinti, sisteminti ir vertinti vairi statistin informacij;
lyginti ir vertinti kuro itekli gavybos bdus;
vertinti pasirinktos valstybs energetin balans;
kritikai ir objektyviai vertinti vairi elektros energijos gamybos bd pranaumus ir trkumus;
nurodyti emlapiuose gamtos itekli isidstymo dsningumus, skirti pagal tai regionus ir valstybes;
komentuoti alternatyviosios energetikos naudojimo galimybes.

@ Geografiniaityrimai
1 . Isiaikinkite, kada ir kur pastaruoju laikotarpiu vyko avarij akmens angli achtose. Koki padarini jos turjo?
Dl koki prieasi ios avarijos vyko?
2.

Pasidomkite naftingojo smlio itekliais Kanadoje. Kur j randama, kokios atsargos, kokie gavybos bdai taikomi,
koks poveikis gamtinei aplinkai?

3.

Surenkite diskusij temaEuropos ali priklausomyb nuo gamtini duj importo ir rusik duj taka Europos
ali vienybei".

4.

Susiskirstykite kelias grupes ir argumentuotai padiskutuokite apie greta Lietuvos dviej elektrini Rusijoje ir
Baltarusijoje statybos pagrstum.

5 . Isiaikinkite, kur gaminamos Lietuvoje veikianios vjo jgains. Kiektokia vidutinio dydio jgain gali kainuoti?
Kokie reikalavimai keliami jai rengti Lietuvoje? Per kiek laiko vidutinikai tokia jgain gali atsipirkti? Kokios politikos ms valstyb laikosi dl vjo energijos panaudojimo?
Pasidomkite, kodl nutrko naftos gabenimas naftotiekiu perdirbimo gamykl Maeikiuose. Kokia io naftotiekio ateitis? vertinkite susidariusi padt ekonominiu ir politiniu atvilgiu.

6.

7 . Surinkite informacijos apie mones, nam kius, kurie naudoja alternatyviuosius energijos altinius. Pasidomkite
j ekonomine nauda lyginant su prastiniais energijos altiniais?

Klausimai ir uduotys
6.1 Gamtos itekliai
1 . Kokiais kriterijais remiantis klasifikuojami gamtos itekliai?
2.

Paaikinkite, kodl kai kurios pasaulio alys turi daug gamtos itekli, taiau gyvenimo Iygisjose nra auktas.

3.

Pateikite argument, kodl priklausomyb nuo gamtos itekli eksporto trukdo kio pltrai.

4.

Kokiais bdais pasaulio mastu mginama sprsti gamtos itekli isekimo problem? Kodl ji tokia aktuali?

5.

Kokia darniojo vystymosi koncepcijos reikm igaunant ir naudojant gamtos iteklius? Pateikite argument.

6.2 Energetika - ekonomikos variklis


1 . Kokias kio sritis apima energetikos kis?
2.

Kuriuose kio sektoriuose sunaudojama daugiausia elektros energijos? Paaikinkite kodl.

3.

Koks ryys tarp energijos sunaudojimo ir valstybi isivystymo lygio (6.2.4)?

4 . vertinkite Afrikos dal pasaulio kuro ir energijos balanse (6.2.6). Prognozuokite, kaip galt keistis kuro ir energijos
ri naudojimas ateityje.
5 . Nustatykite kuri ali (Pranczijos, Jungtins Karalysts, Kenijos) kuro ir energijos balans
atitinka A-C diagramos. Nurodykite aplinkybes, dl kuri jis yra btent toks.

nafta
I

hidroenergija

akmens anglys

gamtines dujos

geotermin, vjo, sauls energija

^m

.
... .
branduoline energija

atsinaujinantys altiniai

(mediena)

anglys

kiti

6 . Kuo galima paaikinti, kad per pastaruosius du deimtmeius isivysiusios alys gerokai maiau sunaudojo energijos?
7.

Ivardykite monijos naudojam energijos altini ris i eils nuo seniausi laik iki i dien.

6.3 Ikastinis kuras


1 . Kuriose kio akose angli sunaudojama daugiausia? Kokie io kuro pranaumai ir trkumai?
2 . Nurodykite kelis argumentus, rodanius nepaprastai didel naftos reikm i dien pasaulyje.
3 . vardykite pasaulio regionus, kuriuose igaunama daugiausia naftos (6.3.10).
4 . Naudokits iniasklaidos praneimais ir vertinkite OPEC organizacijos svarb naftos pramonje
5 . Paveikslliai A-D vaizduoja naftos keli nuo gavybos
platformos iki chemijos pramons gamyklos.
a ) vardykite kiekvien i i etap.
b ) Koki pavoj aplinkai kyla kiekviename i i etap?
6 . Nuo koki prieasi gali priklausyti naftos kainos
svyravimai pasaulio rinkoje (6.3.12)?
7 . Kodl dalis naftos eksportuotoj jau kur laik vykdo
ekonomikos diversifikacij?
8 . vardykite regionus, kuriuose yra didiausios naftos atsargos (6.3.16).
Koks i region vaidmuo pasaulio ekonomikoje?
9 . Kokie yra pagrindiniai gamtini duj naudojimo pranaumai
lyginant su akmens angli ir naftos naudojimu?
1 0 . Kodl Rusijai, kaip gamtini duj eksportuotojai, tenka ypatingas vaidmuo?

6.4 Pasaulio elektros energetika


1 . Kuris elektros gamybos jgaini tipas labiausiai paplits pasaulyje? Atsakym pagrskite.
2 . Kuri pasaulio ali elektros energijos gamybos struktroje daugiau kaip 30% elektros energijos pagaminama
atominse elektrinse (6.4.6)? Nurodykite kelias prieastis, kurios tai lm.
3 . Kokios atomins energetikos pltros tendencijos?
Padiskutuokite apie atomini elektrini pranaumus ir trkumus.
4 . Pasilykite bd, kaip galima bt sumainti ilumini jgaini darom al aplinkai.
5 . Naudokits emiau pateiktomis kartoschemomis ir atsakykite klausimus:
a) kurios kartoschemos (A-C) vaizduoja elektros energijos gamyb atominse elektrinse,
hidroelektrinse ir tradicinio kuro (medienos) naudojim energetikoje?
b) kurios pasaulio valstybs turi didiausi hidroenergijos potencial? Paaikinkite kodl.
c) kodl tradicinio kuro naudojimas iaurs Europoje paplits gana plaiai, o Kinijoje gerokai maiau?

6.5 Alternatyvioji elektros energetika


1 . Dl koki prieasi per pastaruosius kelis deimtmeius taip smarkiai iaugo alternatyviosios energetikos reikm?
2 . Pasvarstykite, kodl nemaai gyventoj prieinasi vjo energetikos pltrai.
vardykite galimus tokios nuomons argumentus. Kaip juos reikt reaguoti?
3 . Kuriuose pasaulio regionuose ir kodl silytumte labiau pltoti geotermin ir sauls energetik?
4.

Kaip galima paaikinti, kad nemaai atogr platum ali turi didiul sauls energijos potencial,
bet tokio tipo elektrini jose beveik nra?

5 . Kokias jr ir vandenyn energijos ris galima panaudoti? Kodl tokio tipo elektrini dar nra daug?
6.

Remkits 6.5.3 ir pakomentuokite elektros energijos gamybos dideliame vjo jgaini


parke atviroje jroje ypatumus.

7 . Naudokits paveikslliais ir atsakykite klausimus:


a ) kokie energijos altiniai (A-F) arba elektros energijos gavybos bdai pavaizduoti?
b ) kuriuos energijos altinius vadiname alternatyviaisiais?
C) vardykite kitus ia nepavaizduotus energijos altinius.

'
6.6 Lietuvos energetika

2005 m

1 . Naudokits elektros energijos gamybos 2005 ir 2010 m.


Lietuvoje skritulinmis diagramomis:
a ) koki pokyi per laikotarp vyko Lietuvos energetikoje?
b ) kaip ie pokyiai atsiliep Lietuvos kiui ir gyventojams?
2.

Kaip vertinate naujos atomins elektrins statybos Lietuvoje pagrstum?


Pasidomkite, ar Lietuva pajgi apsirpinti reikalinga elektros energija kitais bdais.

3 . I kur Lietuva importuoja trkstam elektros energijos dal?


Kaip reikt vertinti tokia priklausomyb nuo importuojamos
elektros energijos?

4.

Kurio tipo elektrins Lietuvoje pastaruoju metu pagamina


daugiausia elektros energijos (6.6.3)?
Koki ivad galima padaryti dl io elektrini tipo vyravimo
ms alyje?
Kurios alternatyviosios energetikos rys turi didiausi
perspektyv Lietuvoje? Pateikite pavyzdi.

6 . Kurie atsinaujinaniosios energijos altiniai jau naudojami


arba juos bt racionalu naudoti
js gyvenamosios vietos apylinkse?
7 . Kokiais bdais Lietuvos vyriausyb stengiasi mainti
priklausomyb nuo Rusijos kuro ir energijos itekli?
Kurie pltojami energetikos projektai galt
pakeisti esam padt?
8.

Kurios Lietuvos elektrins matomos (A-B) nuotraukose?


Kuriam elektrini tipui kiekviena priklauso?

2010 m.

Pramon

Perskait skyricji turtumte:

skirti pramons sektori akas ir posakius;

komentuoti pramons moni ryius, vertinti gamybos kooperacijos naud;

inoti pramons idstymo veiksnius ir pagal juos vertinti pramons


moni geografin idstym;

vardyti ir komentuoti svarbiausius pramons raidos etapus;

paaikinti pramons raidos skirtumus aukto isivystymo ir


silpnose besivystaniose alyse;

inoti svarbiausius iuolaikins pramonins gamybos ypatumus,


geografin pasiskirstym ir reikm pasaulio kyje;

vardyti didiausi ekonomin reikm turinias pramonines alis,


apibdinti j pramons specializacij;

apibdinti pramons akas pagal j reikm pasaulio kiui;

vertinti pramons tak auganiam itekli naudojimui ir aplinkos tarai;

apibdinti svarbiausias Lietuvos pramons akas, vertinti pastarojo


meto pokyius pramonje, pltros perspektyvas.

..

7.1 Pramons struktra

KAPITALAS

pelno dalis
gamybai plsti

investicijos

Snaudos:

. aliavos

pelnas arba
nuostolis

GAMYBOS
PROCESAS

A-

grynasis pelnas

PRODUKCIJOS
REALIZAVIMAS

technologinis aprpinimas
darbo jga
energija
ilaid kompensavimas

mokslo bei techniniai tyrimai


7.1.1 Pramons
gamybos schema

Pramon - gamybos moni (kasykl, elektrini, gamykl, fabrik, dirbtuvi)


veiklos visuma. Kartu su ems kiu pramon sudaro ekonomikos gamybos
sfr. Dabar joje pramonei tenka svarbiausias vaidmuo.

Nra vientisos su pramone susijusi veikl bei pramons ak klasifikacijos,


vadovlyje i kin veikla skaidoma taip:
gavybos pramon - mineralini aliav gavyba kasyklose ir griniuose.
i kin veikla skiriama pirmajam, visos kitos - antrajam kio sektoriui;
energtika;
apdirbamoji pramon - antrini aliav perdirbimas ir gatavos produkcijos gamyba;
statybos pramon - neretai i veikla skiriama paslaug, arba treiajam,
sektoriui.

iame vadovlio skyriuje daugiausia dmesio skiriama apdirbamajai pramonei, kuri paprastumo dlei toliau vadiname pramone.

Pramonin gamyb sudaro trys pagrindiniai etapai: gamybos aprpinimas (kapitalo investicijos), gamybos procesas ir produkcijos realizavimas (7.1.1).

Pramons akos
Pagal produkcijos pobd ir gamybos specifik pramon skirstoma keliolika
stambesni ak, kurios savo ruotu skaidomos smulkesnius poakius. Daniausiai skiriamos ios pramons akos:
maisto pramon;

chemijos pramon;

tekstils pramon;

statybini mediag ir nemetalini


dirbini gamyba;

medienos apdirbimo ir
bald pramon;

metalurgija;

popieriaus pramon;

main ir metal apdirbimo pramon;

kuro pramon;

specifins pramons akos.

Pramons ak grups
Pagal esminius gamybos ypatumus skiriami du pagrindiniai pramons tipai.
Sunkioji pramon. Perdirbamos pirmins mineralins aliavos (rdos, nafta ir
kitos naudingosios ikasenos) arba gaminama dideli gabarit produkcija (laivai,
vagonai). Prie sunkiosios pramons skiriama metalurgija, chemijos pramons didesn dalis, kai kurie main pramons poakiai. Daugeliu atvej produkcija
naudojama kaip aliava kitose pramons monse. iai pramonei bdinga:
naudojamas didelis aliav ir energijos kiekis;
gamyba telkiama gavybos rajonuose arba arti j;

A 7.1.2 Metalurgijos
gamykloje

teriama aplinka.
Lengvoji pramon. Ji apima akas, kuriose apdirbama sunkiosios pramons
arba ems kio produkcija (metalai, naftos produktai, mediena, cementas,
msa, pienas) ir gaminamos galutins vartojimo preks. Prie ios pramons
skiriama maisto, tekstils, odos ir avalyns, buitins technikos ir elektronikos
gamyba, kitos akos. iai pramonei bdinga:
naudojama nedaug aliav ir energijos;
gamyba maai teria aplink;
* gamyba telkiama vartojimo rajonuose.

A 7.1.3 Tekstils
pramons m o n Kinijoje

Pramons moni ryiai

7 . 1 . 4 Pramons m o n i ryi tipai

Technologiniai nuoseklieji ryiai


vienos mons gamin kita
mon naudoja kaip aliav

vartus

perdirbamas

Gamindamos ir realizuodamos produkcij pramons mons


glaudiai bendradarbiauja. Vienos tiekia aliavas arba reikalingas detales, kitos - surenka gatav produkcij. Isivysiusiose
alyse tokia gamybos kooperacija yra neatsiejama iuolaikins
pramons dalis. Silpnose valstybse menkai ipltota. Skiriami
keli pramons moni ryi tipai (7.1.4):

technologiniai nuoseklieji ryiai (7.1.4 a) - vienos mons


kit produkcij naudoja kaip aliavas;

ryiai su vairiais aliav tiekjais (7.1.4 b) - keli skirting


moni produkcija yra kitoje monje gaminamos produkcijos sudedamosios dalys;

ryiai su skirtingais produkcijos vartotojais (7.1.4 c) - mons produkcija naudojama keliose kitose monse kaip gamini sudedamosios dalys.

kabel

plienas perdirbamas j
plienin viel
elektros laidus

Horizontalieji ryiai
vien moni gaminiai yra kit
moni gamini sudedamosios dalys

mons gamin naudoja


kelios kitos mons

stabdiai

pavar ds

elektros ranga

radiatoriai

striieji ryiai

laikrodi
gamykla
automobili
gamykla

surinktas
automobilis

buitini prietais
gamykla
verls,
poverls,
vartai

remonto dirbtuvs,
garaai

7.2 Pramons idstymo veiksniai


Pramons mons tam tikroje vietoje kuriamos neatsitiktinai. Vietos
pasirinkimas statyti pramons mon priklauso nuo vairi gamtini,
ekonomini ir mogikj pramons idstymo veiksni (7.2.1).

aliavos
PRAMONS IDSTYMO
VEIKSNIAI

GAMTINIAI VEIKSNIAI

Bet kuriai pramons produkcijai pagaminti btinos aliavos. XIX a.


pramon labai priklaus nuo aliav gausos ir vairovs, dl to mons danai buvo kuriamos arti aliav gavybos rajon. iais laikais
tokia priklausomyb gerokai sumajo.

Daugelyje moni aliavos perdirbamos ir gaunama gerokai maesns mass ar trio produkcija. Tokia gamyba vadinama imli
aliavoms. Siekiant sumainti transporto ilaidas, aliavoms imlios gamyklos statomos netoli aliav tiekj (angli arba rd
kasykl, metalurgijos gamykl).

Labai daug aliav reikia metalurgijai, statybini mediag gamybai, sunkiajai main pramonei, kai kurioms chemijos pramons monms.

aliavos
Gamtos slygos
Aplinkos patrauklumas

EKONOMINIAI VEIKSNIAI

Keli idstymas/
infrastruktra
Kapitalas

Elektros energija
Vyriausybs politika
Produkcijos realizavimo rinka
em

Norint pagaminti 1 t cemento, reikia keli ton klini. iaurs Lietuvoj greta klini telkini praktikai tuioje vietoje
buvo pastatyta didel cemento gamykla. Ilgainiui aplink j iaugo naujas miestas - Naujoji Akmen.

MOGIKIEJI VEIKSNIAI

aia^s,,,

Darbo jga
Gyventoj mentalitetas

Netoli aliav altini paprastai statomos greitai gendanias aliavas naudojanios mons. Tobuljant transportui, tokia priklausomyb maja.

Kai kurios pramons akos (elektronikos preki, vaist gamyba. siuvimo pramon) maai priklauso nuo aliav gavybos viet.
Pastaraisiais deimtmeiais pasaulyje spariai kuriantis auktj
technologij moni, aliavoms imli moni dalis pramonje gerokai sumajo.

. 7.2.1 Pramons idstymo veiksniai

' 7 . 2 . 2 D o n e c k o - D n e p r o pramons sritis

geleies rdos gavyba


mangano rdos gavyba
1! akmens angli kasyba
J

geleies lydymas

rengini gamyba

transporto priemoni gamyba

IQl

chemijos pramon
ilumins elektrins
hidroelektrins

^ r

akmens angli transportavimas


geleies rdos transportavimas

Plienui ilydyti sunaudojama daug akmens angli (kokso) ir


geleies rdos, todl tokia gamyba idstoma prie aliav telkini arba netoli j. Daug juodosios metalurgijos moni yra
Ryt Ukrainoje (7.2.2).

Elektros energija
Visoms pramons monms reikia tam tikro elektros energijos kiekio,
kuris priklauso nuo technologinio proceso ypatum.

LIJA
hidroelektrin H

aliuminio gamykla

Dabar elektros energij be didesni nuostoli galima perduoti


1500 km atstumu. Vadinasi, dauguma moni praktikai nepriklauso
nuo energijos altinio vietos.

Kai kuri produkcij gaminanioms monms elektros energijos tiekimas yra gyvybikai svarbus. Antai aliuminio gamybai reikia nepaprastai daug elektros energijos, dl to kuo emesn jos kaina, tuo didesnis
gaunamas pelnas. Neatsitiktinai didels aliuminio gamyklos statomos
alia galing vandens jgaini (HE).

7.2.3 Hidroelektrini ir aliuminio


gamykl idstymas Piet Sibire

Aliuminio gamyba gerai ipltota daug HE turiniose valstybse - Rusijoje, JAV, Kanadoje, Norvgijoje, - nors jos neturi reikming boksit (aliuminio rdos) telkini.

Bene didiausios pasaulyje aliuminio gamyklos veikia Rusijoje Bratske ir Krasnojarske prie milinik HE (7.2.3).
Gvinja ir Jamaika pagal boksit gavyb yra tarp pasaulio lyderi. Kadangi ios alys prastai apsirpinusios elektros energija,
aliuminio gamykl jose nra.

Produkcijos realizavimo rinka


Daugeliui pramons moni gana svarbus produkcijos realizavimo viet idstymas.

Ariau realizavimo rinkos viet paprastai kuriamos mons, kuri produkcija yra sunkesn nei
aliavos (pvz., duonos, alaus gamybos). Prie toki moni slygikai skiriamos ir automobili surinkimo gamyklos.

Netoli realizavimo rinkos daniausiai statomos greitai gendanius produktus gaminanios mons (pieno, msos, konditerijos). Tiesa, naudojama
moderni aldymo ranga maina io veiksnio tak.

Gana danai vienos mons gamina ir parduoda produkcij kitoms.


Pasaulyje plaiai paplitusi tendencija tokias mones kurti netoli viena kitos. Taip laipsnikai atsiranda pramons region (209 psl.).

MINKTIEJI
gf .

aliavos

Keli idstymas
Statant nauj gamykl, btina atsivelgti keli idstym, j kokyb. Kartais tiesiama nauj keli arba gerinami esami.

darbo slygos

jmons transporto vidutins ilaidos sudaro 2-3% vis ilaid.


Vietovs, kuriose gerai ipltota transporto infrastruktra,
yra patrauklesns naujoms pramons monms kurti. Tuo
atveju, jei mon statoma atokesnje nuo svarbi keli vietoje,
transporto ilaidos neivengiamai auga.
aliavoms imlias ir didels mass ar trio produkcij gaminanias mones apsimoka statyti jr uostuose, prie laivybini upi,
nes gabenti krovinius vandens keliais yra gerokai pigiau nei sausuma. Antai Japonijoje beveik visos didels pramons mons idstytos
jros pakrantje.
Naftos perdirbimo mons statomos jr uostuose, kur naft atgabena tanklaiviai, arba prie naftotieki.

KIETIEJI

transporto
kokyb

valdios
pagalba

* patraukli
aplinka

Kapitalas
Pramons inercija reikinys, kai anksiau
vienos ar kitos mons idstym lm veiksniai
laikui bgant gali smarkiai pasikeisti. Taiau pramons mons tokius
pokyius daniausiai nereaguoja ir tsia veikl
senojoje vietoje. Sunkiosios pramons rajon piet Belgijoje atsirado dl
alia esani akmens angli telkini. Kasyklos alyje jau seniai neveikia,
bet dauguma sunkiosios
pramons moni (plieno
lydymo) tsia veikl.

Reikmingoms pramons monms kurti reikia dideli kapitalo investicij. Jeigu


kurioje nors alyje arba alies rajone slygos pramons pltrai yra nepatikimos,
verslininkai paprastai nerizikuoja ten investuoti kapitalo. Bet kartais daug priklauso ir nuo konkrei investuotoj poirio verslo rizik.

Darbo jga
Pramons moni idstymui didel reikm turi darbo jgos itekliai, darbuotoj
kvalifikacija, patirtis, darbo jgos kaina.

7 . 2 . 4 Kietieji ir minktieji pramons idstymo


veiksniai

Darbo jgos kaina ES sudaro vidutinikai 10-40% vis gamybos ilaid.

Elektronikos ir optikos pramonei, main rengini gamybai, farmacijos pramonei ir kai kurioms kitoms pramons akoms reikia labai auktos kvalifikacijos darbo jgos. Todl ios pramons akos geriausiai ipltotos tuose pasaulio
regionuose, kur yra pakankamai auktos kvalifikacijos darbuotoj: Europoje,
iaurs Amerikoje ir Ryt Azijoje.

Nemaai auktj technologij moni darbuotoj yra mokslininkai, todl


tokios mons daniausiai kuriamos alia svarbi universitetini miest
( - 7.6).

Tekstils, statybini mediag pramonei, elektros prietais gamybai paprastai pasitelkiami maiau apmokami ir emesns kvalifikacijos darbuotojai. Dl
to ios pramons akos intensyviai pltojamos silpnose besivystaniose alyse
(Piet Azijoje).

Senuosiuose pramons rajonuose danai vyksta darbuotoj streik, kurie atbaido verslininkus kurti naujas mones. Stiprios profesins sjungos gina darbuotoj interesus, taiau tai gali neigiamai paveikti tolesn pramons pltr.

Vyriausybs politika
poilsio galimybs

VEIKSNIAI

Daugelyje valstybi svarb vaidmen pltojant pramon, kuriant naujas


mones atlieka vyriausybs. Tai vykdoma tokiais bdais:

imamasi priemoni pramons pltr perkelti i sen pramons rajon


naujai kuriamus. Antai Brazilijos vyriausyb jau kuris laikas mgina
dal ekonomikos perkelti i tankiai gyvenamo pietryi regiono (San
Paulu. Rio di aneiru) maiau apgyventus alies vidinius rajonus;

ekologiniais sumetimais skatinama pramons mones perkelti i miest


vidini rajon pakraius;

pltojama alies infrastruktra, o tai suteikia nauj galimybi pramons


pltrai;

vairiomis lengvatomis verslininkai skatinami kurti mones alies rajonuose ir miestuose, kuriuose yra didiulis nedarbas.

vartotoj gausa

VEIKSNIAI

gyvenamojo
bsto kaina

ems kaina

energijos
itekliai



nmn

em

vietimo
paslaugos

ems sklypo pasirinkimas naujai monei statyti priklauso nuo:

sklypo paviriaus, kuris turi bti kuo lygesnis;

sklypo kainos, kuri turt bti kuo maesn. Neatsitiktinai naujos mons daniausiai kuriamos miest pakraiuose;

sklypo aplinkos. Jeigu greta gyvena daug moni, galima tiktis didelio gyventoj pasiprieinimo naujos pramons mons statybai.

7.3 Pramons raida


Daugel ami moni poreikius tenkinantys daiktai buvo gaminami rankomis.
XVIII a. antrojoje pusje Anglijoje padaryta svarbi technikos iradim: sukonstruotas garo variklis, pradtos naudoti verpimo mainos, mechanins audimo
stakls. Main naudojimas gamyboje pasirod toks efektyvus, jog sukl tikr
pramons prversm, kuris laikomas pramonins gamybos pradia.

Pramons raidos etapai


Pramons istorijoje daniausiai skiriami keturi pagrindiniai raidos etapai. Visuose
i j pramons raid lm mokslo ir technikos paanga.
I etapas. Prasidjo nuo pramons perversmo Anglijoje
(XVIII a. pab.) ir truko madaug imtmet. diegus mainas gamyb, alys galjo gaminti daugiau preki, atpigo produkcija.
Iki 1830 m. mainin gamyba pltota tik Anglijoje, bet XIX a.
viduryje ji greitai paplito ir kitose paangiose Europos alyse
(Pranczijoje, Vokietijoje), taip pat JAV, kiek vliau - Rusijoje
ir Japonijoje. Pirmajam pramons raidos etapui bdinga:
naudojamos garo ir hidraulins mainos gamybos procese;
suklesti tekstils pramon;
spariai pltojama sunkioji pramon;
A . 7.3.1 uvies perdirbimo fabrikas Anglijoje
XIX a. pradioje

pltojamas garlaivi ir garvei transportas.


Il etapas (nuo XIX a. pab. iki XX a. vid.). Prasidjo dl naujo technikos perversmo pramons gamyboje. J sukl vidaus
degimo variklio ir elektros variklio iradimas. Tuo metu atsirado naujovik ir iki iol populiari transporto priemoni:
automobili, lktuv. iam pramons raidos etapui bdinga:
nuo XX a. pradios pramonje imta naudoti elektros energij;
ekonomikai stipriose pasaulio valstybse sigali sunkioji
pramon;

spariai pltojama automobili ir aviacijos pramon;

pramonje diegiamas konvejerinis gamybos bdas (7.3.2);


7.3.2 Automobili Ford !serijin gamyba
Detroite 1924 m.

pramons raid skatino pasauliniai karai - btinyb kurti


galingesn karo technik.
I I I etapas (1950-1990 m.). Susijs su mokslo ir technikos revoliucija. Tuo laikotarpiu pradjo spariai pltotis elektronika,
imti naudoti kompiuteri pirmtakai - elektronins skaiiavimo mainos (ESM), pritaikoma branduolin energija, irasta
nauj mediag. io etapo svarbiausi bruoai:
plaiai automatizuojama gamyba, diegiami pramoniniai
robotai;
itinka sunkiosios ir tekstils pramons kriz;
spariai pltojama elektronikos ir farmacijos pramon;
didja sintetini mediag gamybos reikm;

7.3.3 Japon gamybos personalinis


kompiuteris, XX a. 9 deimtmetis

pltojamos auktj technologij mons;


atsiranda bei pltojami mokslo ir technologij parkai.

IV etapas (nuo XX a. paskutinio deimtmeio iki iol). Susijs su


informacijos revoliucija, kuri suprantama kaip netikimai sparti
kompiuterini technologij raida. Pastaruoju metu ios technologijos siskverb visas gyvenimo sritis. IV etapo bruoai:

visuotinai skverbiasi informacins technologijos;

siviepatauja elektronikos gaminiai;

paplinta elektronins ryio priemons;

kompleksikai automatizuojama gamyba (pramonini robot


gamyba kasmet didja 10%);

pramonje (farmacijos, chemijos) diegiamos biotechnologijos;

kuriamos naujos konstrukcins mediagos;

pramonei taikomi grieti ekologiniai reikalavimai, laikomasi


darniojo vystymosi princip.

7 . 3 . 4 Automobili surinkimo konvejeris Hyundai gamykloje Piet Korjoje

Kondratjevo ciklai
Rus mokslininkas N. Kondratjevas (1892-1938), inagrinjs daugelio ekonomini rodikli dinamik per pastaruosius 100-150 m., atkreip dmes, kad ekonomikos augimas laikui bgant patiria periodini pakilim ir nuosmuki. Remdamasis
iais dsningumais jis sukr ekonomikos raidos ilgj bang teorij. Mokslininko
garbei ios pakilimo ir nuosmukio bangos buvo pavadintos Kondratjevo ciklais.
ESM (elektronins skaiiavimo mainos) - pirmieji dideli gabarit
(spintos ar net kambario
dydio) kompiuteriai, naudoti daugiausia tik skaiiuoti.

7.3.5 Kondratjevo
cikl modelis
Visuomens
kaita

Kondratjevo ciklai atspindi pasaulio kio modernizavimo etapus. Kiekvieno tokio ciklo trukm apima madaug 40-60 met. Bangos paauktjimas rodo ekonomikos pakilim: naujovi diegim, nauj pramons ak atsiradim. Taigi banga
atspindi nauj technologin cikl. Bangos paemjimas rodo kitados vykus ekonomikos nuosmuk. Tokiai bangai leidiantis arba jos emiausiame take atsirasdavo reikming naujovi, naujos kartos technologij. i naujovi diegimas
ekonomik tampa naujos bangos pakilimo pagrindu ir lemia nauj technologij
suklestjim.
Nuo pramons perversmo laik skiriami penki Kondratjevo ciklai (7.3.5). Dalis
ekonomist nepripasta toki bang egzistavimo.

Agrarin
visuomen

Pramonin
visuomen

Paslaug
visuomen

Informacijos
visuomen

PRAMONS PERVERSMAS
Augimo
pagrindas

ELEKTRA

GARAS

Technologins
naujovs

Audimo stakls,
garo maina, angli
a
a 4
...
naudojimas

Auktakrosni
metalurgija, garo
variklis, garveiai ir
Jjviai

Elektros energetika,
elektros variklis,
pramons elektrifikavimas, automobiliai

Metai

1790 m.

1850 m.

1895 m.

INFORMACIJA

Elektronika, naftos
chemija, sintetins
mediagos, branduolin energetika,
reaktyvin aviacija,
kosmin ranga
1945 m.

Mikroelektronika, kompiuterins technologijos, lazerin technika,


pramoniniai robotai
1990?m.

Ciklai

I ciklas

I ciklas

I ciklas

IV ciklas

V ciklas

Pramons raida aukto isivystymo lygio alyse


769m. j

1818m. j

Per pastaruosius kelis deimtmeius ypa aukto isivystymo lygio ali


pramonje jvyko nemaai esmini pokyi:

sumajo apdirbamosios pramons vaidmuo kio struktroje;

vyko senj pramons ak, ypa juodosios metalurgijos, sunkiosios


main gamybos ir tekstils pramons, nuosmukis. Jo prieastys:
baigsi vietins aliavos;
sumajo paklausa;
besivystani ali konkurencija - ten darbo jga daug pigesn (dl
to labiausiai nukentjo tekstils pramon);

sunkiosios pramons ak mons smarkiai teria aplink, o ekologiniai reikalavimai isivysiusiose alyse labai grieti;

investicijos pramon greiiau atsiperka perklus gamyb besivystanias alis.

Bendroje pramons gamyboje labai iaugo su auktosiomis technologijomis susijusi pramons ak dalis.

Daugelis sen pramons moni pakeit gaminamos produkcijos profil.

Dl pramons struktrini pokyi ir plataus gamybos automatizavimo reikmingai sumajo pramons sektoriuje dirbani moni dalis.
Prie 40-50 met labai isivysiusi ali iame sektoriuje dirbo 3040% vis darbuotoj, o dabar - tik 20-25%.

Naujos pramons mons vis maiau priklauso nuo vietos gamtos itekli.

Vyksta visapusika gamybos specializacija. Daugelis moni gamina


tam tikras detales, o jos surenkamos kitose monse.

Naujosios pramonins alys


2010m. j

7.3.6 Pramons produkcijos raida aukto isivystymo


lygio alyse
Honkongas - iki 1997 m. didmiestis piet Kinijos pakrantje priklaus Jungtinei
Karalystei, taiau tais metais
dvialiu susitarimu grintas
Kinijai. Honkongas isaugojo dalin ekonomin savarankikum, dl to statistikoje jo
duomenys danai pateikiami
atskirai nuo Kinijos.

Per kelis pastaruosius deimtmeius ypa spariai pramonin gamyba


augo kai kuriose Azijos ir Lotyn Amerikos alyse. XX a. 9 deimtmetyje Piet Korja, Taivanas, Singapras, Honkongas pagal pramons lyg
pasivijo daugel Europos valstybi. Dl tokio staigaus ir reikmingo ekonomikos uolio jas imta vadinti Azijos tigrais". Dabar naujomis pramons alimis jau galima vadinti ir Malaizij, Kinij, Brazilij, il, Meksik.
Skminga naujj pramons valstybi kio pltra susijusi su tam tikromis
gyvendintomis priemonmis:

imta paskol itin maomis palkanomis ir investuota paangias pramons akas (elektronikos, automobili gamybos);

ribotas tam tikr preki importas, siekiant apginti vietos pramons produkcij nuo usienio konkurencijos;

devalvuota vietos valiuta; tikslas - sumainti eksportuojam preki


kain;

netaikomi mokestiniai reikalavimai usienio investuotojams, kuriamos


laisvosios ekonomins zonos;

draudiama streikuoti ir rengti darbuotoj mitingus;

liberals sveikatos saugumo reikalavimai monms;

daug dmesio vietimui, auktos kvalifikacijos darbuotoj rengimui.

Pramons pltra besivystaniose alyse


Daugelyje itin silpn pasaulio valstybi pramon ipltota menkai. Nors dedama
pastang, per pastaruosius deimtmeius pasiekti pastebimos paangos daugumai
toki ali nepavyko.

Skmingai pramons pltrai trukdo daugyb prieasi:

nepakankamas usienio investuotoj aktyvumas dl didels rizikos;

vietos kapitalo stygius;

prasta transporto infrastruktra, elektros energijos stygius;

emas vietimo lygis, kvalifikuot darbuotoj stygius;

ribota vietos rinka dl gyventoj menk pajam;

nestabili, danai korumpuota valdia;

lygiavertei prekybai su isivysiusiomis alimis trukdo daugelyje j vestos importo kvotos.

Silomos priemons spartesnei pramons pltrai silpnose alyse:

pagerinti infrastruktr, kad preks galt lengviau pasiekti vartotojus;

daugiau rpintis vietimu, kvalifikuot darbuotoj rengimu;


7 . 3 . 7 Darbininkas statybini mediag gamykloje, Tanzanija

padti regionams, turintiems reikming itekli, kurti perdirbimo mones. neparduoti aliav kitoms alims;

drsiau investuoti silpn ali pramon. Naudotis pigia darbo jga steigti tokias mones, kurioms reikia daug darbo jgos.

' 7 . 3 . 8 Produkto ciklas


snaudos

skatinti turtingas alis nurayti silpn valstybi skolas;

gyvendinimo ir
pltros etapas

Augimo etapas

Brandos etapas

Nuosmukio etapas

pajamos
nuostolis
pelnas

Veiklos tikslas

pagaminti nauj
produkt, tobulinti jo
kokyb

mainti gamybos snaudas

Investicij pobdis

investuojama mokslo
tyrimus ir reklam

investuojama darbo priemoni, metod ir organizavimo gerinim (racionalizacija)

Gamybos pobdis

dirba nedaug, bet


auktos kvalifikacijos
darbuotoj

naudojamos brangiai kainuojanios efektyvios gamybos priemons arba


dirba daug emos kvalifikacijos darbuotoj

Produkcijos kiekis

nedidelis kiekis (produkcijos pavyzdiai)

masin gamyba

Verslo eiga

daug snaud,
dirbama nuostolingai

dirbama pelningai

kiekiai maja
dirbama
pelningai

Vietovs pasirinkimo veiksniai


Kvalifikuota darbo jga
Ivystyta infrastruktra
Aglomeracija kaip
privalumas
Vartotoj gausa
Pigi darbo jga
Maos verslo ilaidos
(pigi em, mai mokesiai)

pelningumas maja, pereinama nuostoling veikl

Iabaisvarbu


maai svarbu
svarbu

7 skyrius Pramon

207

7.4 Pramons geografija


Pramons sutelkimas
alis

BVP
dalis, %

Tailandas

35

Kinija

34

Malaizija

31

Piet Korja

25

Japonija

21

Vokietija

21

Lietuva

19

Italija

17

JAV

14

Jemenas

Etiopija

Nigerija

Malis

7.4.1 Apdirbamosios
pramons reikm kai kuriose pasaulio alyse, % BVP

Pramons regionas - tai teritorija, kurioje sutelkta daugyb glaudiai susijusi


pramons moni. Globalizacijos laikais pramons regionams tenka svarbus vaidmuo pasaulio ekonomikoje.
Pramons sutelkimas viename ar kitame regione priklauso nuo tam tikr prieasi. Pagal tai galima skirti kelis pramons region tipus.
aliav. Susiformavo prie naudingj ikasen telkini (Apalaai, Rras, Silezija, Doneckas, Uralas). Be kasybos, juose pltojama kuro ir energetikos,
chemijos pramon, metalurgija, main gamyba.
Transporto. Susiformavo patogiose komunikacij vietose. Susikertantys keliai ir aukto lygio infrastruktra sudaro galimybi greitai perveti aliavas
ir pusgaminius gamybos vietas bei pristatyti gatav produkcij vartotojams.
iuose regionuose (Didij eer, Hamburgo, Roterdamo, Perl ups deltos,
Nagojos, Osakos) pltojamos metalurgijos, main pramons, naftos chemijos
akos.
Aglomeracij. ia sutelktos tokios pramons akos, kurios susijusios su dideliais darbo jgos itekliais ir vartotoj rinka. Bdingos pramons akos,
kurioms nereikia daug aliav: elektronikos, elektrotechnikos, tekstils pramons, farmacijos (Kalifornija, Niujorkas, San Paulu-Rio di aneiru, MilanasTurinas, anhajus, Pekinas, Mumbajus, Tokijas-Jokohama).
Technologij park. Tai paangij technologij regionai, kuriuose atliekami mokslo tyrimai, dirba labai auktos kvalifikacijos darbuotojai. Daniausiai
tai maos, takinio pobdio vietos (Silicio slnis, B4 koridorius Jungtinje
Karalystje).
Laisvj ekonomini zon. Daniausiai jos apima pajrio miestus ir tas ekonomines zonas, kurioms, skatinant ekonomikos aktyvum, suteikta didesni
savarankikumo teisi ir lengvat. Itin pltojamos informacini technologij
krimo, elektronikos, automobili gamybos, farmacijos ir kitos pramons akos.
Pramons region specializacija labai priklauso nuo pasaulini tendencij.

7.4.2 Pasenusios
gamyklos vietoje kurtas
modernus pramoninis
parkas Vokietijoje

Isivysiusiose alyse maja prie aliav telkini susidariusi pramons region (Rro, Lotaringijos) vaidmuo. Juose jau kuris laikas vyksta
restruktrizacija. Pasenusias technologijas naudojanios kasyklos ir metalurgijos mons udarytos, todl kai kurie i i region ar j dali per kelis
deimtmeius virto moderniais paslaugoms ir moni poilsiui bei laisvalaikiui
skirtais centrais.

Isivysiusios alys, kuriose darbo jga labai brangi, ma pridtin vert kurianias pramons akas perkelia kitus pasaulio regionus, kur darbo jga yra
gerokai pigesn.

Restruktrizacijos procesus labai veikia didjantis aplinkos utertumas ir su


tuo susij nauji aplinkosaugos reikalavimai monms, ypa sunkiosios pramons. Isivysiusiose alyse reikalavimai modernizuoti mones ne visada
ekonomikai naudingi, todl gamyba perkeliama alis, kurios netaiko toki
reikalavim.

Pramons regionas
Pasaulyje per ilg laik susiformavo trys pagrindiniai pramons
regionai: iaurs Amerika, Europa ir Ryt Azija. Juose pagaminama apie 80% visos pasaulio apdirbamosios pramons produkcijos (7.4.4). Daugiau nei pus jos tenka trims didiausioms
gamintojoms: JAV, Japonijai ir Kinijai.

7.4.3 Pramons rajonas


miesto pakratyje

liks pasaulis,
19%

iaurs Amerika,
25%

7.4.4 Apdirbamosios
pramons apimtis pagal
regionus

alis

Tekstils
pramons
dalis, %

Pakistanas

35

ri Lanka

33

Iranas

30

Indija

24

Lietuva

15

Pranczija

13

JK

11

Danija

veicarija

7.4.5 Tekstils pramons dalis kai kuri ali


pramonje

Apdirbamoji pramon sudaro apie penktadal viso pasaulio BVP,


taiau jos reikm skirtingose alyse ir regionuose labai nevienoda (7.4.1).

Didiausi reikm alies kyje (25-35% BVP) apdirbamoji pramon turi


naujosiose pramons alyse: Tailande, Kinijoje, Malaizijoje, Piet Korejoje.

Aukto isivystymo valstybse (JAV, Japonijoje, Vokietijoje) apdirbamajai


pramonei tenka kiek maesnis vaidmuo (12-21% BVP) nei paangiose besivystaniose alyse.

Daugelyje silpn Afrikos ir Azijos ali (Malyje, Jemene) apdirbamoji pramon sudaro vos kelis procentus alies BVP.

Pramons ak apvalga
Skirting pramons ak geografija priklauso nuo vairi veiksni. Nema reikm turi konkreios akos paangumas, t.y. kiek ji perspektyvi. Antai tekstils pramon arba juodoji metalurgija dabar laikomos nepaangiomis
pramons akomis, o elektronikos, optikos, farmacijos ir bioininerijos pramon - labai paangiomis.
Tekstils pramon
Tai viena i seniausi pramons ak. Ji apima vairi audini (medvilnini,
vilnoni, ilkini, sintetini) ir drabui gamyb.

Tekstils pramons pltrai labai reikmingas darbo jgos veiksnys, nes masinei drabui gamybai reikia daug pigios darbo jgos, ne tokia svarbi darbuotoj kvalifikacija.

Per pastaruosius deimtmeius labai pasikeit tekstils pramons geografija. Prie pus amiaus svarbiausi centrai buvo JAV ir Europoje - Anglijoje
(Manesterio rajone), Pranczijoje (Lione ir Lilyje), Lenkijoje (Lodzje) ir
kitose alyse. Vliau tekstils pramon, negaldama konkuruoti su Piet ir
Pietryi Azijos valstybse pagaminta produkcija, mintuose regionuose
igyveno nuosmuk.

Dabar tekstils pramons produkcijos didiausios gamintojos pasaulyje yra Kinija ir


Indija. Daugelyje Azijos ir Afrikos ali i
pramon yra ypa svarbi ir sudaro 20-30%
visos pramonins gamybos. Daugumoje Europos ali tekstils pramonei tenka nereikminga dalis (3-12%) (7.4.5).

7.4.6 Tekstils pramons mon ri Lankoje

Automobili
skaiius

Bendrov

8 560 000

8 476 000

Automobili pramon
Automobili pramonei bdinga plataus masto gamybos kooperacija. Deimtyse pasaulio valstybi gaminama tkstaniai automobili detali, kurios
punktualiai tiekiamos konvejerines automobili surinkimo mones.

Automobili gamyba pasaulyje nuolat auga, taiau 2008-2009 m. dl ekonomikos krizs ji labai smuko (7.4.9). Automobili pramons kriz patiria
isivysiusios alys, o besivystaniose automobili gamyba net tokiomis
slygomis nenustojo augti (7.4.10).

Automobili pramons dabartin pltra priklauso ne tiek nuo aliav ar


energijos altini, kiek nuo realizavimo rinkos. Dl to dauguma nauj automobili gamykl statomos tose alyse, kuriose yra didiul automobili
paklausa ir pigesn darbo jga (Kinijoje, Brazilijoje, Meksikoje, Turkijoje,
Lnkijoje).

Beveik keturis deimtmeius (1970-2005 m.) didiausios automobili gamintojos pasaulyje buvo Japonija, JAV ir Vokietija. j gretas tarsi uraganas siver Kinija. 2009 m. pagal automobili gamyb ji ikop pirmj
viet pasaulyje (7.4.10). Dabar ioje alyje pagaminama beveik ketvirtadalis automobili pasaulyje. Beveik visi jie realizuojami vidaus rinkoje.

Nors besivystaniose alyse automobili gamyba spariai auga, didij


j dal pagamina turting ali bendrovs. Pastebima tendencija, kad jos
savo veikl linkusios plsti besivystaniose pasaulio alyse.

7 341 000

< i >

5 765 000
4 988 000
3 982 000

3 643 000
3 606 000

PEUCIHt

SUZUKI
V

2 893 000
2 716 000

RENAULT

7.4.7 Didiausios automobili


gamybos bendrovs 2010 m.

30%
25

20
15

10
5

0
-5

-10

-15%

7.4.8 Automobili gamyba

Pagaminta
automobili, mln.
2

1995 m.
3

I
2005 m.
4

2010 m.

A 7.4.10 Automobili gamyba kai kuriose pasaulio


alyse

7.4.9 Automobili gamybos pokytis pasaulyje 1998-2010 m.

Chemijos pramon
alys ir j grups

Produkcijos
dalis, %

Isivysiusios alys

69

JAV

19

Japonija

Vokietija

Pranczija

Besivystanios alys
(be Kinijos)

31

Tai sunkiosios pramons aka, kurioje produkcija gaminama aliavas perdirbant cheminiu bdu. Chemijos pramon sudaro vairs poakiai. iais laikais
tai viena i moderniausi pramons ak. Joje taikomi naujausi mokslo iradimai ir novatorikiausios gamybos technologijos.

Tradicinei chemijos pramonei skiriama neorganini mediag (sodos,


rgi), tr gamyba.

Paangiai chemijos pramonei skiriama polimerini mediag (sintetini


pluot, plastiko) gamyba, parfumerija bei kosmetika, farmacijos pramon.

Viena i svarbiausia ak - naftos chemijos pramon. Nafta, jos produktai ir gamtins dujos perdirbamos sintetines mediagas (degalus, daus,
lakus, skiediklius).

iai pramons akai paprastai reikia dideli finansini snaud, auktos


mokslo ir technins bazs, todl labiausiai ji ipltota isivysiusiose alyse (7.4.11).

15

Kinija

7.4.11 Chemijos pramons


produkcijos gamyba pasaulyje

Biotechnologijos - modernus kio sektorius


Biotechnologija

Taikymo sritis

alioji

ems kis

Per pastaruosius kelis deimtmeius tradicin chemijos pramon ekonomikai stipriose valstybse patyr gerok nuosmuk, o dalis gamybos perkelta
silpnesns ekonomikos alis. Tuo tarpu jau kuris laikas spariai auga biotechnologij sektorius. Jam reikia dideli investicij, bet is sektorius teikia didiul pridtin vert ir siejamas su paangiausiomis technologijomis.

Raudonoji

medicina, farmacija

Mlynoji

jros produktai

Baltoji

nauji gaminiai,
pramons procesas

Pilkoji

antrins aliavos

Biotechnologijos taikomos daugelyje srii, kurios tradicikai siejamos


su konkreia spalva (7.4.12).

Rudoji

aplinkosauga

Geltonoji

maisto gamyba

Tarsi uprogramuotas io sektoriaus augimas susijs ne tik su gyventoj


skaiiaus didjimu, mokslo lygiu ir technologine paanga, bet ir su moni perkamosios galios augimu, kai kuri labai sunki lig (irdies, vio,
diabeto) iplitimu aukto gyvenimo lygio alyse.

vairiose valstybse jau veikia specializuoti biotechnologij parkai. Vienas


i didiausi yra Medicon valley (Eresuno regione - vedijoje ir Danijoje).

A 7.4.12 Spalvotj biotechnologij sritys

Juodoji metalurgija
alis

Ilydyta plieno, mln. t


1997

2007

2010 m.

105

120

110

JAV

99

98

81

Vokietija

45

48

44

Pranczija

20

19

15

JK

19

14

10

Kinija

107

495

627

Indija

24

53

67

Brazilija

26

34

33

Turkija

14

26

29

Japonija

7.4.13 Plieno lydymo dinamika kai kuriose pasaulio alyse


1997, 2007 ir 2010 m.

Juodosios metalurgijos gamykl idstymas labai priklauso nuo aliav - geleies rdos ir akmens angli.
Lydymui akmens angli naudojama daugiau nei geleies rdos, dl to
plieno gamyklos paprastai statomos ariau eksploatuojam akmens angli telkini.
Nors pastaruoju metu plienas ir kiti juodieji metalai vis daniau keiiami
kitomis mediagomis (aliuminiu, plastikais), plieno gamyba pasaulyje vis
tiek po truput auga.
Per pastaruosius deimtmeius plieno lydymas Europoje beveik neaugo, o
kai kuriose alyse net sumajo (7.4.13). Juodosios metalurgijos nuosmukis Europoje ir JAV yra susijs su bendra sunkiosios pramons krize iuose regionuose.
Plieno lydymas spariai auga kai kuriose besivystaniose alyse (Indijoje.
Brazilijoje, Turkijoje). Netikimai spartus augimas Kinijoje: per 20 met
(1990-2010 m.) plieno gamyba iaugo beveik 10 kart! 2010 m. alyje ilydyta net 45% pasaulio plieno!

Juodoji metalurgija Japonijoje


Japonijoje labai gerai ipltota juodoji metalurgija. Pagal ilydomo plieno kiek alis
pasaulio mastu nusileidia tik Kinijai. Dalis pagaminto plieno eksportuojama, taiau diduma parduodama vidaus rinkoje, kurioje pagrindiniai plieno vartotojai yra main pramons mons. Paskutiniu metu dl kit ali daromos konkurencijos (pvz., Kinijos) Japonijoje imta lydyti specifin plieno r. Dauguma metalurgijos gamykl sutelktos dviejuose
pramons rajonuose - aplink Tokij ir Osak, kur beveik visos gamyklos idstytos pakrantje. Japonijos juodosios metalurgijos pltrai takos turi vairs veiksniai.

Nepalanks veiksniai
Japonija beveik neturi sav aliav juodajai metalurgijai - geleies rdos ir akmens
angli. Pagrindin i aliav dalis importuojama i Australijos ir JAV.
Japonijoje labai maai laisvos ems lygiu paviriumi, dl to metalurgijos gamyklos
pastatytos pakrants emumose, kur em itin brangi.

Palanks veiksniai
Japonai turi didiul patirt priekrants seklumose kurti dirbtinius sausumos plotus. Jie danai panaudojami pleiant metalurgijos gamyklas.
Metalurgijos gamyklos paprastai idstytos arti jr uost. Dl to

RAMUSIS

pakrantje lengviau atgabenti aliavas ir iveti pagamint produkcij.

VANDENYNAS

Taip sutaupoma l.
Daugelis metalurgijos gamykl produkcijos vartotoj (automobili
gamyklos) irgi pastatytos alies pakrantje.

pagrindiniai pramons regionai

Plienui lydyti reikia daug elektros energijos. Galingos ilumins


elektrins daniausiai pastatytos netoli metalurgijos gamykl.

plieno ir geleies lydymas

Japonijos metalurgijos gamyklos patenka milinikas aglomeracijas, todl ia nestokojama kvalifikuotos darbo jgos
Juodosios metalurgijos monms reikia didiuli investicij, kurias garantuoja stiprs alies bankai.

Juodosios metalurgijos itekliai


aliavos: geleies rda, akmens anglys, klintis, metalo lauas,
vanduo; manganas, chromas, volframas ir vanadis
Pakrants emumos sklypai, dirbtins sausumos plotai
Kvalifikuota darbo jga (pakrani srii gyventojai)
Elektros energija (ilumins elektrins)
Uostai
Kapitalas

Gamybos procesas
1) Geleies rda kartu su akmens anglimis (koksu) ir klintimi
lydoma auktakrosnse 1000 0 C temperatroje.
Rezultatas - pagaminamas pirminis ketus
2) Pirminis ketus kartu su metalo lauu lydomas deguonies arba
elektros krosnyse ir virsta plienu

elektrin

sausinimas:

- energijos perdavimas

Dirbtini

1603-1867

plieno apdirbimas

[11920_1945

sunkioji pramon

automobili gamyba

^srdirbimo

3) Plieno luitai valcuojami plieno laktus

1920-1945
1945-1975

p 0 1 9 7 5 m

;":":" gyvenama teritorija

-.aftoekjs

Pramons

212

p0

sausuma:

moni

Produkcija
Vamzdiai

Strypai

Laktai

Laidai

Valcuotieji gaminiai*
idstymas

7 skyrius Pramon

Mizuimos

uoste

Japonijoje

*Valcuotieji

gaminiai

- plieno

laktai,

susukti

ritinius

7.5 Lietuvos pramon


Pramons raida ir reikm
Ekspla" kr savo atstovyb Kinijoje. Jos vadovas
Raimondas Kondrotas pabria: Kinija siekia ipltoti
savo pramon auktos pridtins verts sektori, todl ms kuriami lazeriai ia
randa vis didesn pritaikym
iuolaikinje mikroelektronikos, sauls baterij pramonje. Bdami vietoje galime
lengviau bendradarbiauti su
lazeri komponent gamintojais, kurie tiekia patrauklios
kokybs ir kainos gaminius".

Pramons sektorius yra antrasis pagal reikm Lietuvos ekonomikoje. 2010 m.


jame buvo sukuriama madaug 22% BVP ir dirbo 35% vis darbuotoj.

Iki 1990 m. ms alies pramon buvo kuriama remiantis ne laisvosios rinkos,


o sovietins komandins ekonomikos principais. Dl to, atkrus nepriklausomyb, Lietuvos pramon patyr didiul nuosmuk. Jo prieastys buvo tai, kad:

Lietuva nepalaik tiesiogini prekybos ryi su demokratinmis valstybmis;

didioji dalis aliav buvo veamos i buvusios Soviet Sjungos;

ankstesn pramon sukurta nepaisant reali Lietuvos galimybi;

pramons moni technologijos ir technikai, ir moraliai buvo pasenusios.

Lietuvai sijungus pasaulin rink ir tvirtinus rinkos ekonomik, pamau


pramon prisitaik prie nauj slyg ir tapo modernia kio sritimi. Prie to svariai prisidjo usienio investicijos, didjantis eksportas, augantis vartojimas,
paangij technologij diegimas.

50

42

43

44

43

40
30

p r e k y b a ir paslaugos
23

23

24

25

25

20

pramone

10
J

2000

_|

2002

|_

2004

2006

2008

2010 m.

Pastaruoju metu pramons gamybos pajgumai


auga, bet j dalis sukuriamame alies BVP maja. Tokia tendencija
aikintina stiprjaniu
paslaug sektoriumi ir
yra bdinga visoms kylanios ekonomikos alims.

A 7.5.1 Pramons v a i d m u o ekonomikoje, BVP % (be statyb, kasybos ir ems kio)

Lietuvos pramons svarbiausios akos


Lietuvoje kasmet renkami
Populiariausios preks" produktai. 2010 m. dauguma
populiariausi (66%) buvo
lietuvikos preks. Kai kuri
tiekj preks, gaminiai um net po kelias nugaltoj
vietas skirtingose kategorijose. Tai UAB Rokikio pienas", UAB Eugesta", AB
Kraft Foods Lietuva".

Dalis Lietuvos pramons ak sukurta dar tarpukariu, dalis atsirado soviet laikais. Tradicikai alyje pltojamos ios pramons akos: maisto ir grim, chemijos, medienos ir bald, tekstils, statybini mediag, main ir prietais
gamybos, naftos produkt. Prognozuojama, kad jos nepraras reikms ir artimiausiu laikotarpiu.
Ekonomikos ekspert teigimu. Lietuvos pramonei bdinga tai, kad visos gamybos
sritys orientuotos eksport. mons ivea apie 60% pagaminamos produkcijos,
kai kurios dar daugiau ar net vis. Gamyb siekiama nuolat atnaujinti konkuruojant su usienio gamintojais.
Chemijos pramon

Didiausia ekologin tara bdinga sritims, kuriose sutelkta dauguma toki


pramons moni: trikampis
arealas Vilnius-Kaunas-Kdainiai ir Maeiki regionas.

Pagal chemijos pramons lyginamj svor ekonomikoje Lietuva atitinka ES vidurk. Ms alyje gaminami vairi ri degalai, tros, vaistai, medicininiai
preparatai, dirbtinis pluotas, buitins chemijos gaminiai.

Sovietmeiu Kdainiuose ir Jonavoje pastatyti dideli mineralini tr kombinatai, kuriuose gaminamos fosforo ir azoto tros tenkino Soviet Sjungos
ems kio poreikius. Dabar ios i esms modernizuotos mons didij dal
produkcijos gamina eksportui.

Chemijos pramon yra viena i labiausiai aplink teriani pramons ak.

A 7.5.2 Naftos perdirbimo mon


Maeikiuose

Viena i didiausi Lietuvos bald mon i - Vilniaus baldai", eksportuojanti


vis produkcij (pagrindinis pirkjas - vedijos IKEA).

Maeikiuose veikia naftos perdirbimo mon ORLEN Lietuva"


(7.5.2). Ji priklauso akcininkui Polski Koncern Naftowy Orlen S.A.
ir valdo vienintel Baltijos alys naftos produkt gamykl, naftotieki tinkl bei jrin naftos terminal.

AB ORLEN Lietuva" yra didiausia alyje mokesi moktoja,


didiausia Lietuvos bendrov pagal pajamas ir viena i didiausi alies eksportuotoj. 2010 m. pagrindinje ir antrinse jos
monse dirbo 2640 darbuotoj.

Bendrov - benzino ir dyzelino tiekja Lietuvoj, Latvijoje ir


Estijoje. Savo auktos kokybs produkcij ji taip pat eksportuoja Vakar Europ, JAV, Ukrain ir kitas alis. 2010 m. monje
perdirbta 9,3 mln. t aliavos, eksportuota 8,6 mln. t produkcijos.

99% aliavins naftos bendrov importuoja per Btings terminal i Primorsko (Leningrado sritis). Lietuvika nafta sudaro
1% aliavos.

Main ir prietais gamyba


Nors sudtinga konkuruoti su usienio gamintojais, bet lietuvika
produkcija vis daniau realizuojama usienio rinkose.
Gaminama dvirai, aldytuv, medienos ir metal apdirbimo stakli, LCD (skystj kristal monitori) ir LED (viesos diod) televizori, kompiuteri, optikos prietais.

7.5.3 Vertingiausios Lietuvos mons valstybei ir gyventojams (altinis:


Veidas, 2011 m. rinkimai vyko pagal
13 kriterij)

Darbuotoj
skaiius

Sumokta
mokesi,
mln. Lt
(be akcizo)
2010 m.

Medienos ir bald pramon

Atlyginim
vidurkis (Lt)
neatskaiius
mokesi

AQHEMA

1426

29,9

3600

M A X I M A

15 667

404,4

n.d

150

n.d.

4700

476

8,6

2611

W c/

10 561

n.d

2808

linas () agro

104

66,6

6235

IORFA

3268

48,2

1863

2066

94,9

3500

2640

667

4598

726

65,6

2289

Kau no Grdai

L/ETUVOS

"S 4

LYTAGRA

Tai tradicin, bet perspektyvi pramons aka. Jai pltoti Lietuva turi pakankamai medienos itekli.

Ms alyje pagaminti baldai yra vertinami, daug


j eksportuojama. Deja, mokesi dydis lietuvi gamintojams nepalankus, dl to lietuviko kapitalo bald gamybos moni jau veikia Karaliauiaus srityje,
Baltarusijoje, kur palankesns slygos verslui pltoti.

Maisto pramon

Lietuviki maisto produktai gerai inomi ir labai vertinami. Ypa daug j eksportuojama Rusij, ES, JAV.
Vis didesn paklaus gyja lietuviki ekologiki produktai.

ios pramons perspektyvos labai priklauso nuo moni gebjimo prisitaikyti prie ES, Rusijos reikalavim.

Per pastarj laikotarp Lietuvoj sukurta didiuli


maisto pramons moni.

Viena i didiausi yra moni grup Viinai",


prekiaujanti aldytais maisto produktais.

Skmingai veikia kompleksin pramons moni


grup ARVI, Vilniaus duona", pieno produkt gamybos milin Rokikio pienas", msos gamintojai Biovela", Utenos msa", didieji alaus
gamintojai ir kitos mons.

Viena i skmingiausiai biotechnologij sektoriuje veikiani moni - Teva"


padalinys Sicor Biotech".
Joje sukurti unikals ir ES,
veicarijoje, Rusijoje, Izraelyje bei Brazilijoje registruoti
vaistai nuo vio. Bendrov
daugel met pagal paangiausias mokslo ir gamybos
technologijas kuria ir gamina
biofarmacinius preparatus,
ukariaujanius vis nauj rink.

Paangij technologij pltra


Lietuva neturi gausi gamtos itekli, tad paangij technologij pltra - galimyb didinti alies BVP, nes tokios pramons akos pasiymi didiausiu produktyvumu. mokslo tyrimus orientuota paangij technologij pramon
sudaro nedidel dal ms alies pramons struktroje.
Biotechnologijos
Jos remiasi daugelio moksl - biochemijos, mikrobiologijos, genetikos ir
chemijos - kuriamomis iniomis.

Biotechnologiniai tyrimai talkina biofarmacininkams, aplinkosaugininkams, mikininkams, pramonininkams.

Biotechnologij srityje skmingai dirba Fermentas", Biocentras" - mokslins gamybins mons, vykdanios mokslo tyrimus ir eksperimentus,
pltojanios naujas technologijas, taikanios darbe naujas informacines
technologijas.

Lazeri pramon

PtfSt^

A 7.5.4 Lietuvikos bendrovsEkspla" sukurtas lazeris


NT200" pripaintas paangiausiu pasaulyje 2010 m. gaminiu moksliniams tyrimams
skirt lazeri kategorijoje.

Lietuvoje yra daugiau nei 15


lazeri technologijas kuriani ir diegiani bendrovi.
Nemaai j sikrusios prie
mokslo staig, kad mokslas
ir verslas bendradarbiaut
tiesiogiai. Didiausios mons yra Ekspla", Eksma",
Optolita", viesos konversija", Altechna".

Lazerins technologijos - viena i auktj technologij srii, kuriose


Lietuva tvirtai pirmauja pasaulyje. Lazeri pramon daugiausia orientuojasi
rengini ir prietais mokslo tyrimams gamyb. Lietuviki lazeriai vis plaiau naudojami ne tik mokslo tyrimams, bet ir pramonje, medicinoje. Jie
didina gamybos proces efektyvum ir spart.

Jokia kita LietuvSs pramons aka nevyrauja pasaulinse rinkose, o tai lietuvi kuriami kai kurie lazeriniai prietaisai sudaro net apie 80% visos pasaulins rinkos.

Lazeri sektoriuje kuriama pridtin vert sudaro net du tredalius produkcijos kainos, o darbo naumas Lietuvos lazeri pramonje daugiau kaip
dvigubai lenkia alies kio naum. Btent dl tokio efektyvumo galime skmingai konkuruoti pasaulinje rinkoje.

Metins ios produkcijos pardavimo sumos jau priartjo prie 100 mln. lit.
Vidutinikai per metus sektorius auga apie 20%, o per pastaruosius penkerius metus pardavimas padidjo 2,4 karto.

Lietu\ 5s lazeri pramon eksportuoja 86% produkcijos ir didioji jos dalis


parduodama Europoje ir iaurs Amerikoje. Be to, spariai augant Azijos
ekonomikai, vis daugiau lazeri parduodama iame regione - Azijai ir Okeanijai dabar atitenka per 20% viso eksporto.

Informacins technologijos
Informacins technologijos (IT) - iuolaikins ekonomikos varomoji jga.
IT kuria duomen bazi valdymo sistemas, kurios plaiai naudojamos bankinse, finansinse ir mokslinse sistemose duomenims saugoti, apdoroti ir
nagrinti.

Pirmj viet Baltijos alyse 2010 m. pagal IT paslaug pardavimus um Alna


Group".

IT kuriani moni pagrindiniai klientai - valstybins staigos ir finans,


telekomunikacij, energetikos sektori mons.

Didiausios lietuvikos IT mons yra Alna Group" ir Eisis".

Tai, kad Lietuvos IT bendrovi kvalifikacija atitinka aukiausius keliamus


reikalavimus, rodo didiausi usakov vardai - pavyzdiui DeutscheBank", kuriam programavimo paslaugas teikia Alna Software".

7.6 Verslo organizavimo tobulinimas


A u k t j technologij mon - pramons
mon, kurioje naudojamos naujausios ir paangiausios technologijos, o
reikminga snaud dalis
tenka mokslo tyrimams.
Auktosioms technologijoms skiriama lktuv
ir kosmins rangos gamyba, branduolin bei
sauls energetika, telekomunikacijos, mikroelektronika, kompiuterins ir
medicinins rangos, robot, vaist gamyba ir kt.

Garsiajame Silicio slnyje


Lietuva turi savo atstovyb.
Ji organizuoja ms alies
pristatymus Silicio slnio ir
kit JAV region verslininkams, formuoja Lietuvos,
kaip investicijoms palankios
alies, vaizd.

Verslo pltojimas moni savininkams susijs su nuolatini sprendim primimu,


nuo kuri priklauso mons valdymas, veiklos efektyvumas, pelno dalis. iems
tikslams siekti taikoma reklama, technologins naujovs, kitos priemons. Savininkas turi sukurti strategij, kuri padt monei ilikti konkurencingai ir sitvirtinti rinkoje.
Per pastarj laikotarp pramonje buvo diegta nemaai nauj gamybos organizavimo form, kurios pagerino gamybos naum, patobulino moni veikl, j tarpusavio ryius. Didel reikm gijo tokios gamybos organizavimo formos kaip
mokslo ir technologij parkai, Just in time, Lean production ir kt.

Mokslo ir technologij parkai


Paskutiniais deimtmeiais stiprios ekonomikos labai plaiai paplito paangi ekonomins integracijos forma - auktj technologij moni telkimas aplink stamb
universitet arba mokslo tyrim centr. Tokia susijusi ir viena kit palaikani mokslo staig ir pramons moni visuma vadinama mokslo ir technologij
parku (MTP). Pagrindinis tokio parko tikslas - paspartinti mokslo sukurt nauj
technologij taikym pramonje ir galutini produkt gamyb. Vis daniau toks
tarpusavyje ekonomikai susijs mokslo ir pramons moni junginys apibdinamas kaip klasteris (angl. - cluster).
Silicio slnis - pirmasis MTP pasaulyje
Mokslo ir technologij parkus kurti pradjo JAV XX a. 6 deimtmetyje. Vienas
i pirmj pasaulinio lygio nauj technologij park atsirado Kalifornijoje, nedideliame slnyje pietus nuo San Fransisko. Jo branduoliu tapo garsus Stanfordo universitetas Palo Alto miestelyje. Per
10-20 met iame slnyje kaip grybai po
lietaus idygo daug pramons moni,
kurios dirbo su naujausiomis technologijomis. Silicio slnyje sukurta deimtys nauj bendrovi, kuri dalis ilgainiui
tapo didiulmis tarptautinmis bendrovmis (Hewlett-Packard). Slnis igarsjo vis pirma puslaidininki integrini
grandyn (svarbiausi mikroelektronikos detali) gamyba, todl j imta vadinti
Silicio slniu (silicis - pagrindin puslaidininki mediaga).

Dabar Silicio slnis yra didiausias


auktj technologij pramons centras pasaulyje. Slnyje ir jo apylinkse veikia keli tkstaniai auktj
technologij moni, kuriose dirba
beveik 400 tkst. moni.

7.6.1 Reklaminis Silicio slnio vaizdas

Garsesni MTP:
Kembrido MTP (JK)
Sofija-Antipolis" (Pranczija)
Indijos silicio slnis" Bengalru
Taivano silicio slnis" Hsinchu

Silicio slnyje auktj technologij moni darbuotojai sudaro apie 30o vis
dirbani privaiame sektoriuje (aukiausias rodiklis pasaulyje).

Auktj technologij moni darbuotoj vidutinis atlyginimas ia sudaro apie


12 tkst. JAV doleri per mnes (aukiausias rodiklis tarp vis MTP).

Slnyje savo bstines turi pasaulinio garso bendrovs: Apple,


kard, Intel, Xerox, Google, Yahoo!, Facebook.

Hewlett-Pac-

MTP geografija

MTP formavimosi
veiksniai
universitetas arba
mokslo tyrim centras

Netrukus po to, kai atsirado Silicio slnis, panai MTP pradjo formuotis kituose JAV regionuose. Antai aplink garsj Masasetso technologijos institut susiformavo didelis Route 128, o aplink Tekso universitet (Ostine) - Silicio kalvos".
Itin stambus Research Triangle mokslo ir technologij parkas remiasi i karto trimis iaurs Karolinos valstijos universitetais. Nuo XX a. 8 deimtmeio MTP pradjo kurtis Vakar Europoje, vliau paplito ir kituose pasaulio regionuose.
iuo metu pasaulyje gyvuoja tkstaniai vairi srii MTP, kuriuose gaminama
didioji auktj technologij produkcijos dalis.

kvalifikuota darbo jga

Mokslo ir technologij park bruoai


kapitalas

Mokslo ir technologij parkas apima nema teritorij (7.6.3). Jai taikomi reikalavimai turi atitikti mokslo tyrimams vykdyti, monms veikti ir monms
gyventi btinas slygas (mokslininkai ir dalies moni darbuotojai paprastai
gyvena parko teritorijoje). Tokie parkai veikia daniausiai iek tiek nuoalesnje, bet lengvai pasiekiamoje vietoje, kuriai bdingas patrauklus kratovaizdis, palankios klimato slygos.

MTP monms bdingi tokie bruoai:

patraukli aplinka
~ r
komunikacijos

A 7.6.2 MTP formavimosi


veiksniai

universiteto ir j o
laboratorij korpusai

pramonin (auktj
technologij moni)
zona

gyvenamoji zona

^ 4 ^ poilsio parkai
( X ) transporto arterijos

7.6.3 Kembrido mokslo ir technologij parkas

labai auktos kvalifikacijos personalas, reikming jo dal sudaro mokslininkai ir ininieriai;

sparti technini inovacij kaita;

didels snaudos mokslo tyrim darbams;

nemaa produkcijos dalis eksportuojama.

Kiti pramons organizavimo principai


Daugeliui pramons moni vienas i svarbiausi udavini yra mainti gamybos
proceso apimt. Tai suprantama kaip paioje monje gaminam detali ir komponent dal. Antai automobili pramonje prie kelis deimtmeius ji sudar apie
80%, o dabar nukrito iki 30%.
Anksiau dauguma moni stengsi gaminti visas detales: nuo
smulkiausios iki gatavos produkcijos. Tokia gamyba labai brangi, nes reikia nuolat tobulinti visose srityse, o tai iais laikais
utikrinti jau beveik nemanoma. Taigi dabar pagrindin mon ribojasi svarbiausiomis sritimis, o didij dal pusgamini pagal
usakymus jai gamina ir tiekia kitos mons.
Tiekimo mons paprastai yra besivystaniose arba pereinamosios ekonomikos alyse. Kadangi atlyginimai tiekj alyse gerokai maesni, usakanti mon daug sutaupo, be to, jai nereikia
paisyti savo alyje galiojani aplinkosaugos bei socialins srities
reikalavim.

A 7.6.4 Informacijos centras Bengalru


mieste, Indijoje, priima usakymus i viso

pasaulio

Atskir dali gamybos ir gatavos produkcijos sandliavimo bei


kit paslaug perdavimas tretinms monms versle vadinamas
Outsourcing. Jis apima ne tik detali ir komponent gamyb galutinei produkcijai gaminti, bet ir apsaugos, remonto, atlyginim
apskaiiavimo, pastat valymo, logistikos paslaugas. Tai didiajai
pramons monei paprastai leidia labai sumainti ilaidas ir lengviau konkuruoti pasaulio rinkoje,

Just in time
iuolaikin gamyba, ypa konvejerin, kur produkcijai gaminti naudojama daug
detali ir komponent, susijusi su plaia tiekimo moni veiklos kooperacija ir
tiksliai apskaiiuota logistika.

7.6.5 Justin

time

Anksiau mons sandliuodavo daug galutiniam produktui pagaminti skirt


detali (automobili pramonje - padang, sdyni, prietais), o dabar tiekjai sutartimis sipareigoja pristatyti reikalingas detales ar komponentus tiksliai
nurodytu laiku gamybos viet. i efektyvumo sistema vadinama Just in time
(tiksliai laiku).

Gamintojai, tiekiantys atskiras detales ir komponentus, gamina tik tai, ko reikia ir sutartyse numatytus kiekius.

karikatristo akimis

Surinkimo vietoje sandliuojama tiek dali, kiek btina konkreiam produkcijos


kiekiui pagaminti. Dl to pas galutinius
gamintojus prie konvejerio i esms nesusidaro perteklini detali.
Just in time principo tikslai nra vien
sutrumpinti sandliavimo laik. Dabar
pramons preks nekaupiamos ir ilgai
nesandliuojamos - i funkcij perm
greitkeliai, kur visi kroviniai nenutrkstamai juda sandliuose ant rat".

Toks sandliavimo principas susijs ne tik su padidjusia aplinkos tara ir intensyviu eismu, bet ir su didesne tiekimo moni rizika. Mat ios privalo mokti didiules baudas, jei dl spsi ar streik nepristato krovinio sutartu laiku.

Lean productions
Siekiant isilaikyti konkurencinje kovoje bei ilikti sudtingomis ekonominmis
slygomis, taikoma vairi gamybos organizavimo sistem. Lean production (taupioji gamyba) yra viena i toki sistem. Ji pradta taikyti Japonijoje po Antrojo
pasaulinio karo ir labai prisidjo prie ios alies ekonomikos stebuklo".

V i r t u a l i o j i m o n - savita kins veiklos forma. Tai suprantama


kaip vairi savarankik moni laikina
veiklos kooperaci-

Lean production sistema grindiama vaistymo alinimo filosofija ir leidia sutrumpinti gamybos laik, didinti gamybos efektyvum nuosekliai mainant nebtinas ilaidas bei alinant nuostolius, lanksiai prisitaikyti prie paklausos
pokyi, kitaip sakant, mainti snaudas ir suteikti visai veiklai lankstumo.

Toki sistem taikanios mons gamina ne tik kokybik produkcij priimtinomis kainomis, bet ir geba per kuo trumpesn laik patenkinti vairius usakov
pageidavimus.

Lean production susijusi ne tik su gamybos procesu, ji pritaikoma ir daugelyje


kit moni veiklos srii - nuo pirkimo ir produkto tobulinimo iki administravimo (Lean Administration) ir vadybos (Lean
Management).

Terminas Lean yra taps bendriniu. Jis gali bti taikomas bet kuriam procesui
arba organizacijai ir suprantamas kaip aukto efektyvumo lygio sinonimas.

ja, siekiant pagaminti


tam tikr produkt arba
teikti tam tikras paslaugas. Dauguma virtuali
moni veikia elektroninje terpje. Toks veiklos organizavimas
eliminuoja mones skiriant fizin atstum ir
suteikia i esms nauj
galimybi dabartiniame
globalizacijos amiuje.

7 . 6 . 6 Prieastys t a u p i o s i o s

g a m y b o s sistemai t a i k y t i
VAISTYMAS

perprodukcija
laukimas

nesaikingi veiksmai

netinkami
veiksmai

7.6.7 Lean production


sistema

nenaudojamas
krybikumas

transportavimas
defektai

nereikalinga
ranga

Bengalru - Indijos silicio slnis


Auktj technologij centras
Piet Indijos valstijos Karnatakos sostin Bengalru jau kuris laikas garsja ir alyje, ir pasaulyje
netiktinais programins rangos gamybos ir informacini technologij paslaug augimo tempais. ia
sikrusiuose iuolaikiniuose technologij parkuose
dirba tkstaniai ininieri ir programins rangos
specialist. Daugelis j yra mieste veikiani universitet ir Indijos technologij instituto absolventai.
Mieste greta programins rangos krimo moni
veikia pasaulinio garso farmacijos ir biotechnologij mons. Be to, Bengalras pirmauja Indijoje ir
kuriant kosmines bei nanotechnologijas. ia veikia
Indijos kosmini tyrim centras. Savo bstines turi
dauguma stambiausi Indijos bendrovi.
Spartus ekonomikos augimas traukia miest
tkstanius moni, j skaiius per pastaruosius kelis deimtmeius labai iaugo.

IT paslaugos pasauliui
Bengalras yra garsiausias ir didiausias Indijos
IT krimo ir aptarnavimo centras. iame mieste veikia apie 2000 IT moni, kuriose dirba apie 250 tkst.
specialist. Tokia didiul ios veiklos moni koncentracija susijusi su ypa palankiais vietos veiksniais: kvalifikuota darbo jga ir palyginti neauktais
darbuotoj atlyginimais. Didiulis privalumas yra
tai, kad ia mokslus baig specialistai puikiai neka anglikai. Tai tarsi magnetas traukia tarptautines
bendroves, kurios ia steigia savus tyrim centrus ir
glaudiai bendradarbiauja su auktos kvalifikacijos
vietos specialistais.
Dl palanki verslo slyg filialus Bengalre yra
steigusios dauguma tarptautini programins rangos krimo bendrovi. ia veikia daug informacini
technologij paslaug (atlyginim apskaitos, sutari sudarymo, kreditini korteli aptarnavimo) moni. Pastaroji veikla, kai anksiau bendrovs vykdyta veikla ikeliama i organizacijos vidaus ior
(out), vadinama outsourcing
(dalin ranga, itekli
perklimas).
BengalOru traukos veiksniai:

Paslaugos ir programin produkcija be laiko gaiaties ir transportavimo ilaid usakovams siuniama palydoviniu ryiu arba internetu.
Per kelis deimtmeius Bengalru tapo antruoju pagal dyd po Silicio
slnio (JAV) programins rangos ir
kompiuterini luist krimo centru pasaulyje.

angl kalbos vartojimas


palankus klimatas 900 m v.j.l.

Metai

Gyventoj
skaiius

1971

1 654 000

1981

2 922 000

1991

4 130 000

2001

5 101 000

2011

8 425 970

vidutin 20 0 C t ir negauss krituliai


varus miestas su daugybe park
daug auktojo mokslo staig
kvalifikuota darbo jga
milinika vidaus rinka
naujas tarptautinis oro uostas

0 Raktiniai odiai ir svokos


^.Turtumte inoti i svok reikm:

pramon

Kondratjevo ciklai

gavybos pramon

pramons restruktrizacija

biotechnologijos

sunkioji pramon

pramons inercija

klasteris

tekstils pramon

pramons regionas

logistika

apdirbamoji pramon

laisvoji ekonomin zona

Outsourcing

gamybos specializacija

pramons perversmas

Just

gamybos kooperacija

tekstils pramon

Lean

pramons idstymo veiksniai mokslo ir technikos paanga

virtualioji mon

aliavos

Azijos tigrai"

mokslo ir technologij parkas

auktj technologij mon

in

time
production

Turtumte inoti, kuo skiriasi ios svokos:


sunkioji ir lengvoji pramon;
tradicin ir paangioji pramons aka;
mokslo bei technin revoliucija ir
informacin revoliucija;

laisvoji ekonomin zona ir technologij parkas;


gamybos specializacija ir gamybos kooperacija;
Justin

time

logistika ir

ir Lean

production;

Outsourcing.

juodoji ir spalvotoji metalurgija;

Esminiai teiginiai
Turtumte inoti, suprasti, vertinti arba apibdinti:
pramons indl iuolaikin kio struktra.;
pramons moni ryius ir gamybos kooperacijos naud;
pramons idstym lemianius veiksnius;
pagrindinius pramons raidos etapus ir esminius j bruous;
svarbiausias pramons akas, j centr idstymo ir pltros ypatumus;
integracijos ir specializacijos tak pramons moni idstymui pasaulyje;
iuolaikines pasaulio pramons tendencijas;
Lietuvos pramons ypatumus ir vykstanius pokyius;
mokslo ir technologij park veiklos bei kit efektyvi verslo organizavimo princip taikymo reikm.

(D Praktiniai gdiai, informacijos altiniai


naudotis teminiais emlapiais, skaityti, nagrinti, sisteminti ir vertinti vairi statistin informacij;
remiantis statistikos informacija, sudaryti temin emlap;
vertinti pramons moni idstym konkreioje vietovje atsivelgiant idstymo veiksnius;
sudaryti kurios nors pramons akos pasirinkto tipo gamybos ryi schem;
lyginti pramons pltros aukto isivystymo ir besivystaniose alyse skirtumus;
pagal pateikt informacij vertinti regiono ar alies pramons ypatumus atsivelgiant mogikuosius
iteklius ir gamybos tendencijas.

@ Geografiniaityrimai
1.

A p t a r k i t e idjas ir p a s i l y k i t e , k o k i o p r o f i l i o p r a m o n s m o n g a l t atsirasti n e t o l i j s m o k y k l o s .
N u o k o k i v e i k s n i tai p r i k l a u s o ?

2.

Susiskirstykite g r u p e s , p a s i r i n k i t e p o v i e n prieast, t r u k d a n i p r a m o n s p l t r a i e k o n o m i k a i
s i l p n o s e alyse, ir p a s i l y k i t e s t r a t e g i j iai p r o b l e m a i sprsti. Pateikite visas strategijas klasei.

3.

s i v a i z d u o k i t e , k a d esate v e r s l i n i n k a i ir s u m a n t e g a m i n t i n a u j p r o d u k t . R e m k i t s 7.3.8 ir
p a k o m e n t u o k i t e g a l i m s u m a n y t o s v e i k l o s eig. K u r i u o s e e t a p u o s e d a r o m i s p r e n d i m a i y p a svarbs?

4.

P a s i d o m k i t e b i o t e c h n o l o g i j p l t r a pasaulyje. Isiaikinkite, kokia p r o d u k c i j a g a m i n a m a ,


k u r i o m i s k r y p t i m i s e i n a m a k i e k v i e n o j e i j o s srii.

5.

s i v a i z d u o k i t e , k a d esate d a r b u o t o j p r o f e s i n i s j u n g , L i e t u v o s v e r s l o d a r b d a v i k o n f e d e r a c i j o s ,
L i e t u v o s p r a m o n i n i n k k o n f e d e r a c i j o s a t s t o v a i , d a l y v a u j a n t y s k o n f e r e n c i j o j e p r a m o n s p l t r o s klausimais.
Parenkite s i l y m sra, k g a l t p a d a r y t i L i e t u v o s v y r i a u s y b m g i n d a m a p a s k a t i n t i p r a m o n s p l t r .

6.

Panarykite i n t e r n e t e ir raskite i n f o r m a c i j o s , susijusios su l i e t u v i k lazeri pasila,


naudojimu, kokybs vertinimu.

7.

Raskite i n f o r m a c i j o s a p i e p a s a u l i n i o g a r s o m o k s l o ir t e c h n o l o g i j parkus. Pasirinkite n o r i m ir p a s i d o m k i t e j u o


plaiau: krimo

8.

Pasidomkite
teikiamos

9.

prieastys,

idstymo

veiksniai,

Outsourcing paslaugas

paslaugos,

klientai,

efektyvumas

tyrim

kryptys,

gaminama

produkcija,

garsiausios

mons.

t e i k i a n i a kuria nors L i e t u v o s ar u s i e n i o m o n e :
ir

veiksmingumas.

P a k l a u s i n k i t e m o k i n i , m o k y t o j , t v ir v e r t i n k i t e savo m o k y k l o s a d m i n i s t r a c i j o s ir k i o dalies d a r b o
e f e k t y v u m . v a r d y k i t e sritis, k u r i o m s g a l i m a b t p r i t a i k y t i

Lean production

princip.

Prognozuokite, kuo silomi pokyiai galt bti naudingi mokyklai.


10.

S u r i n k i t e i n f o r m a c i j o s a p i e v i e n i d i d i a u s i L i e t u v o s m a i s t o p r a m o n s m o n i :
geografin

padtis,

darbo

jga,

gaminama

produkcija,

prekyba

ir eksportas,

pltros

perspektyvos

ir kt.

Klausimai ir uduotys
7.1 Pramons struktra
1.

P a k o m e n t u o k i t e p r a m o n s g a m y b o s s c h e m (7.1.1).
P r i t a i k y k i t e j p e l n i n g a i ir n u o s t o l i n g a i d i r b a n i a i b e n d r o v e i .

2.

Paveiksllyje v a i z d u o j a m i tekstils p r a m o n s t e c h n o l o g i n i a i n u o s e k l i e j i ryiai.


a) Pakomentuokite a - e nuosekliuosius etapus.
b ) Kokios yra t r a d i c i k a i svarbiausios tekstils p r a m o n s aliavos?
c) Kokios aliavos vis d a n i a u n a u d o j a m o s i u o l a i k i n j e tekstils p r a m o n j e ?

3.

Pateikite p a v y z d i , k a i p p r a m o n i n g a m y b a siejasi su k i t o m i s k i o akomis.

4.

R e m k i t s g y v e n i m i k a i s pavyzdiais ir p a a i k i n k i t e , k o d l i laik p r a m o n e i
bdinga g a m y b o s kooperacija.

5.

Ivardytus g a m i n i u s p r i s k i r k i t e j u o s g a m i n a n i a i p r a m o n s akai:
varkas,
sidabrin

ssiuvinis,
apyrank,

suolas,
batai,

automobilis,
CD, skalbiamoji

kvepalai,

ausinukas,

priemon,

iPad,

knyga,

pica.

7.2 Pramons idstymo veiksniai


1.
2.

Pateikite p a v y z d i , k a i p p r a m o n s m o n i i d s t y m a s susijs su a l i a v o m i s .
N u o k o k i i d s t y m o v e i k s n i d a u g i a u s i a p r i k l a u s o s p a l v o t o s i o s m e t a l u r g i j o s m o n i veikla?
N a u d o k i t s atlasu, kitais altiniais ir v a r d y k i t e kelis t o k i u s p a s a u l i o r e g i o n u s .

3.

kokius veiksnius btina atsivelgti statant greitai gendanius p r o d u k t u s gaminani mon?

4.

Kuriai p r o d u k c i j a i g a m i n t i y p a svarbus g e r a i ivystytas t r a n s p o r t o t i n k l a s ir d a r b o jga?

5.

R e m k i t s L i e t u v o s pavyzdiais ir p a a i k i n k i t e , k a i p n u o v y r i a u s y b s p o l i t i k o s g a l i p r i k l a u s y t i p r a m o n s p l t r a .

7.3 Pramons raida


1 . Kokios prieastys paskatino vadinamj pramons perversm? Kodl i epocha tokia svarbi monijos istorijoje?
2 . Kuo remdamiesi mokslininkai skiria svarbiausius pramons raidos etapus? Kodl maja j trukm?
3 . Pakomentuokite Kondratjevo cikl model (7.3.5). K reikia bangomis pavaizduoti ciklai?
4 . Surikiuokite A - D pramons raid vaizduojanias nuotraukas chronologine tvarka.

5 . Koki pokyi per pastaruosius kelis deimtmeius vyko aukto isivystymo lygio ali pramonje?
Kasjuos lm?
6 . Dl koki prieasi kai kuriose Azijos ir Lotyn Amerikos alyse kelis pastaruosius deimtmeius
ypa spariai augo pramonin gamyba?

7.4 Pramons geografija


1 . Naudokits atlasu ir vardykite svarbiausius pasaulio pramons regionus.
Kuriam tipui ar keliems tipams jie priklauso?
2 . Dl koki prieasi kitados ypa plaiai Vakar Europoje pltota tekstils
pramon patyr nuosmuk ir perkeliama Azijos valstybes?
3 . Kodl automobili gamybai tokia svarbi gamybos kooperacija?
4 . Kuriose pasaulio valstybse pagaminama daugiausia automobili?
Kaip pastaruoju laikotarpiu pasikeit gamybos lyderiai?
5 . Kodl iuolaikin chemijos pramon pltojama daugiausia isivysiusiose alyse?
6 . Kuo galima paaikinti, kad pastaruosius deimtmeius plieno lydymas Europoje beveik neaugo,
o kai kuriose alyse net majo?
7 . Naudokits 212 p. ir apibdinkite Japonijos juodosios metalurgijos moni idstymo ypatumus.

7.5 Lietuvos pramon


1 . Kaip reikt vertinti tai, kad pastaruoju metu Lietuvos pramons gamybos pajgumai auga,
bet j dalis sukuriamame alies BVP beveik nekinta?
2 . Remkits iniasklaidos praneimais, savo iniomis ir ivardykite didiausi atgars
turinias Lietuvos pramons mones. Koki produkcij jos gamina? vertinkite j kokyb.
3 . Kodl kai kurie ms verslininkai, uuot kr Lietuvoje nauj darbo viet, vis daniau maisto,
bald gamybos mones steigia Karaliauiaus srityje ir Baltarusijoje?
4 . Kokios slygos Lietuvoje sudarytos paangij technologij pramonei?
Pateikite gerosios patirties pavyzdi.

7.6 Verslo organizavimo tobulinimas


1 . Kokios prieastys lm, kad Kalifornijoje (JAV) kurtas vienas i pirmj mokslo ir
technologij parkas - Silicio slnis?
2 . Kodl auktj technologij pramon daniausiai siejama su mokslo ir technologij parkais?
3 . Naudokits Kembrido pavyzdiu (7.6.3), apibdinkite mokslo ir technologij parkams bdingus
idstymo veiksnius.
4 . vardykite teigiamus ir neigiamus Just in time principo aspektus.
5 . Kodl Lean production sistema siejama su aukto efektyvumo veikla (7.6.6, 7.6.7)?
6 . vertinkite Bengalru auktj technologij centro reikm Indijai ir pasauliui (220 p.).

GLOBALIZACIJA

Perskait skyri turtumte:

vertinti globalizacijos tak ekonomikai, politikai ir kultrai;


vardyti svarbiausius globalizacijos pranaumus ir trkumus;
apibdinti tarptautini bendrovi veiklos naud isivysiusioms ir besivystanioms alims;
nurodyti pagrindines tarptautins prekybos kryptis, aikinti augimo tendencij prieastis;
inoti daugiausia preki ir paslaug eksportuojanias pasaulio valstybes;
skirti regionines integracijos formas;
vardyti takingiausius pasaulyje tarptautinius susivienijimus,
vertinti j reikm globalija prasme;
inoti tarptautinius susivienijimus, kuriems priklauso Lietuva, vertinti narysts tak
ms alies politiniam ir ekonominiam saugumui, gyventojams;
vardyti spari turizmo pltr skatinanius veiksnius ir io paslaug sektoriaus reikm;
inoti turizmo ris, nusakyti, kodl btina propaguoti ekologin turizm;
nurodyti pagrindinius pasaulio turizmo regionus ir j traukiamuosius veiksnius;
vertinti turizmo reikm Lietuvos ekonomikai ir pltros perspektyvas.

8.1 Globalizacijos bruoai


Globalizacija - visuotin politin, ekonomin ir kultros integracija bei unifikacija. iam procesui galima skirti bet kur pokyt, vykstant socialinje plotmje ir
pasireikiant pasaulio mastu. Teigiama, kad globalizacija apima ms dvimus
drabuius, valgom maist, muzik, kurios klausoms, dirbam darb ir gyvenamj aplink. Globalizacijos terminas yra palyginti naujas, bet pats procesas daug
senesnis. Nesutariama, nuo kurio laiko galima kalbti apie globalizacijos reikin.
Daniausiai pasitelkiami ie trys atskaitos takai.

8 . 1 . 1 Globalizacijos bruoai

Globalizacija yra labai senas reikinys, kurio integracijos procesas toks pat
senas kaip ir monija. Senuosius prekybos kelius (pvz., Didj ilko keli), didij imperij krimsi - visa tai galima pavadinti pirmaisiais ingsniais
globalizacijos link. Antai Aleksandro Makedonieio imperijos laikais plito helenizmo kultra didiulje teritorijoje nuo Egipto iki Indijos, tad daugelis taut, nors ir neilgam, iek tiek supanajo. Vliau toki reikini vyko Romos
imprijoje, Arab kalifate. Iki K. Kolumbo kelioni visi integraciniai procesai
apm tik t ems rutulio dal, kuri dabar vadiname Senuoju pasauliu.

Globalizacijos pradia susijusi su Didiaisiais geografiniais atradimais (XVXVI a.), kai prasidjo europiei ekspansija visame pasaulyje. io emyno gyventojai umezg prekybos ryius su tolimiausiais pasaulio kratais,
laipsnikai kolonizavo emes visuose gyvenamuose emynuose. Europiei
ipastam krikionyb, kai kuriuos kultros bruous (pvz., drabuius, architektr) pamau perm vis daugiau pasaulio taut. Integracija ypa sustiprjo po pramons perversmo, kai pradjo formuotis pasaulin rinka.
Globalizacija - visikai naujas fenomenas, kuris atsirado bei gijo pagreit po
Antrojo pasaulinio karo. iuolaikin globalizacija i esms skiriasi nuo ankstesns, nes dabar integracija ir unifikacija apima beveik vis monij, praktikai visas gyvenimo sritis ir labai spariai stiprja.

terorizmas

darnusis
vystymasis

ekonomikos
integracija

lygyb/nelygyb

besitraukiantis
pasaulis

komunikacijos
parama
skurstantiems

IT/internetas
sininga
prekyba

preks enklas

turizmas

inaudojimas
kapitalizmas
monopolizacija

skurdas

kio
augimas

Globalizacij skatinantys veiksniai


Globalizacij spartina daugyb veiksni. ia pateikiami svarbiausi i j.

arkliais traukiama karieta/burlaivis 18 k m / h

garveys 150 km/h, garlaivis 66 km/h

propelerinis lktuvas 500-700 km/h

1960 m.

^ f f i f l j ^

reaktyvinis lktuvas 900-1300 km/h

d u o m e n perdavimas 10 Gb/s
2010 m.
6 d
duomen perdavimas >100 Gb/s

8 . 1 . 2 B e s i t r a u k i a n t i s pasaulis

8 . 1 . 3 Socialinio t i n k l o

Facebook

v a r t o t o j ryiai p u i k i a i a t s p i n d i v i r t u a l

tJkio integracija. Dabartin veiksminga kio pltra manoma


glaudiai bendradarbiaujant valstybms. Su pasauline rinka susieta veikla teikia gerokai daugiau pelno, nei orientavimasis tik
vidaus rink. Skirting ali gamtos ir mogikj itekli panaudojimas suteikia bendrovms kur kas daugiau galimybi.
Transporto pltra. iuolaikinmis transporto priemonmis galima lengvai ir greitai pasiekti tolimas pasaulio vietas. Daugelyje ali gerai ipltotas keli tinklas palengvina vairi preki ir
krovini judjim. Dl iuolaikinio transporto pasaulis tapo ne
toks didelis, neretai vadinamas globaliu kaimu (8.1.2).
Politiniai motyvai. Pasaulyje nemaja vairi lokalini konflikt, padidjo tarptautinio terorizmo pavojus. Kai kurie i j
(pvz., Pers lankoje) skaudiai atsiliepia visai pasaulio ekonomikai. ie vykiai skatina daugelio valstybi politikus telkti pastangas kovai su iais pavojingais reikiniais.
Globaliosios problmos. Tokias opias problemas, kaip visuotin atilim, atmosferos ir Pasaulinio vandenyno tar, bad bei
skurd daugelyje besivystani ali, gamtos itekli majim
ir kai kurias kitas, manoma sprsti tik bendromis viso pasaulio
ali pastangomis.
Informacin revoliucija" apima iuolaikini ryio priemoni, interneto, palydovins televizijos plitim. Dabar milijardai
moni turi galimybi neribotai naudotis informacija. Visame
pasaulyje galima per televizij, internetu tiesiogiai stebti garsius pasaulio vykius: terorist ipuolius, politinius perversmus, gamtos katastrofas, reikmingiausias sporto varybas ir kt.
Spariai intensyvja tarptautinis moni bendravimas internetu
naudojantis Skype, Twitter, Facebook ir kitomis programomis.

moni bendravim

facebook

- >

y j

Globalizacijos sritys
Paprastai skiriamos trys globalizacijos sritys: ekonomikos, politikos ir kultros.
Ekonomikos globalizacija - seniausia ir bene svarbiausia globalizacijos
sritis. Jos apraik atsirado prie daugel ami, kai prasidjo tarptautin
prekyba. Pasaulio ali kiai tapo labai priklausomi vienas nuo kito ir nuo
pasaulio kyje vykstani proces. Intensyviai integruojasi isivysiusi ir
besivystani ali kis. Ekonomikos globalizacijos pavyzdi apstu kasdienje aplinkoje, pavyzdiui, prekybos centruose aib maisto produkt i viso
pasaulio, j paprastai yra daugiau nei vietini (tarkime, vaisi ir darovi).
Politikos globalizacija reikiasi tam tikru valstybi, ypa maesni ir silpA 8.1.4 Globaliojoje ekonomiko- nesni, suvereniteto silpnjimu. To prieastys:
je politika nepageidaujama

iuolaikins valstybs vis daugiau galiojim perduoda takingoms tarptautinms organizacijoms (Jungtinms Tautoms, NATO, Pasaulio prekybos organizacijai, Tarptautiniam valiutos fondui, Pasaulio bankui) ir
daniausiai priverstos paklusti j sprendimams;

alys, tapusios ES narmis, savanorikai paaukojo" savo suvereniteto


dal dl bendros naudos, vienybs ir paangos;
viena vertus, maja valdios kiimosi ekonomik, kita vertus, auga dideli tarptautini bendrovi politin taka;
A 8.1.5 McDonald's restoran
tinklas JAV

8.1.6 Lygindamas BigMac

kainas skirtingose alyse takingas


urnalas The Economist daro ivad apie i ali perkamj gali

dl palengvjusios tarptautins moni migracijos maja valdios taka


pilieiams;
globaliosios politikos problemas paprastai svarsto ir sprendimus daro irinktj valstybi klubai: Didysis atuonetas arba Didysis dvideimtukas. Pirmojo klubo taka yra gerokai didesn nei antrojo.

100%
18,31 Norvegija
8.06 Sveicarijd
7,64 vedija
16,16 Brazilija
5,48 Danija
5,00 Kanada
4,94 Australija
4,48 Argentina

BigMac kaina
JAV dol.

14,741 Kolumbij
14,67 [ Izraelis
4,41 Naujoji Zelandija
14,08 Japonija
4,071 ekija

FwIjAV

Kultros globalizacija - skirting pasaulio ali kultr suartjimas, tarptautinio bendradarbiavimo kultros srityje augimas. Ji reikiasi vairiomis formomis:
naujausi kino filmai beveik vienu metu pradedami rodyti daugelyje pasaulio ali, nemaai knyg
veriama kitas kalbas, iuolaikins muzikos atlikjai turi gerbj visame pasaulyje;
daugelyje Europos futbolo ir krepinio klub nemaai aidj yra usienieiai - vadinamieji legionieriai;

Vengrija 4,04
il 14.00

JKlHf

Turkija 3.77
Singapras 13,65
Peru 3,65
Piet Korja 3.50
Lietuva 3.13
Lenkija 3.09
PAR 2,87
Filipinai 2,78
Meksika 12.74
Rusija 2.70
Saudo Arabija 12,67
Indonezija 12,64
Taivanas 2,60
Malaizija 2,42
Egiptas 12,36

kultros globalizacij spartina visuotinis interneto


paplitimas, ypa socialiniai tinklai;
vis labiau pasaulyje sigali unifikuotos drabui
mados, dizaino tendencijos;
vienas i rykiausi kultros globalizacijos aspekt
yra vadinamoji amerikanizacija. Pavyzdiui, dauguma pasaulio kino ekranuose pasirodani film
sukurti Holivude, o Coca Cola, Pepsi, McDonald's
jau seniai tapo globalizacijos simboliais;
viena vertus, dl kultros globalizacijos vyksta tam
tikr nacionalini kultr element populiarinimas
visame pasaulyje, kita vertus, masins kultros paplitimas istumia kai kurias nacionalins kultros ris.

Ekonomikos globalizacijos sektoriai


Skiriami trys pagrindiniai ekonomikos globalizacijos sektoriai: finans, gamybos
ir tarptautins prekybos. emiau pateikiami vis i sektori globalizacijos poymiai.
Finans sektorius

Beveik visi dideli pasaulio bankai iuo metu turi filial usienyje. Didiausi bank kapitalas virija trilijon ar net du trilijonus JAV doleri.
Po Antrojo pasaulinio karo pradjo veikti ir milinik tak gijo svarbiausios pasaulio finansins organizacijos: Pasaulio bankas ir Tarptautinis valiutos fondas (TVF).

Dauguma pasaulio valstybi biudet asignavimams didinti i bank, investicini kompanij, kit finansini institucij bei fizini asmen vairiam laikotarpiui skolinasi
pinig, dl to kai kurios valstybs (JAV, Airija, Graikija,
Portugalija, nemaai besivystani ali) klimpo skolas.

Keliolika ES ali vietoj nacionalini valiut sived eur.

Gamybos sektorius

Pastaruosius deimtmeius labai iaugo tarptautini bendrovi dalis pasaulio pramons gamyboje.

Daugelyje ali spariai auga moni, priklausani usienio bendrovms, skaiius.

. 8.1.7 TVF vliava ir bstin Vaingtone

8.1.8 Lktuvo Airbus 380 gamybos sistema ES valstybi glaudios gamybos kooperacijos
pavyzdys
korpuso dalys

Vis daniau pramons produkcijai gaminti kooperuojasi


kelios, keliolika ar net keliasdeimt valstybi (8.1.8).

Tarptautins prekybos sktorius


Tarptautins prekybos apimtys, lyginant su
vidaus prekyba, nuolat didja.

iuo metu nacionalins rinkos praktikai


susiliejo vientis pasaulio rink, vyksta
nuolatiniai aliav, pusgamini ir gatavos
produkcijos mainai.

Tarptautins prekybos augimo tempai


smarkiai lenkia ir pasaulio, ir atskir ali
BVP augimo tempus.
8.1.9 Didioji dalis produkcijos pastaruoju metu
gabenama milinikais konteineriniais laivais

Antiglobalizacija

|
f J .

P * I

Globalizacija vis daniau sulaukia arios kritikos. Susidar vairi politini organizacij (marksistai, nacionalistai, alieji", pacifistai), kurios vieai oponuoja tam
tikriems globalizacijos aspektams. ioms politinms
grupuotms priklausantys mons vadinami antiglobalistais, o pats procesas - antiglobalizacija. Jie pasisako prie taking tarptautini bendrovi vyravim,
prie visuotins prekybos kontrols institucijas (PPO,
TVF). Antiglobalistai reguliariai vykdo vairias protesto akcijas, pavyzdiui, per Didiojo atuoneto ali lyderi susitikimus (8.1.10).

8.1.10 Antiglobalist demonstracija G8 virni


susitikimo metu

Tarp vairi globalizacijos neigiam aspekt daniausiai minimi ie:

supanaja kultros - sigali masin popkultra,


nyksta tautinis savitumas, vyksta prot standartizacija";

vyrauja galingos valstybs ir didels tarptautins bendrovs. Jos primeta savo vali maesnms ir silpnesnms valstybms;
auga pajam, vartojimo, sveikatos prieiros
bei vietimo lygio atotrkis tarp isivysiusi
(auksi-nio milijardo") ir besivystani ali;
didja gamybos monopolizacija ir pelno generavimas bei perskirstymas nedidels moni
grups naudai;
sigali grobuonikas poiris gamt, menkinamos ekologins problemos, ekologikai alinga
gamyba perkeliama besivystanias alis;
JAV ir kai kurios kitos didiosios alys globalizacij panaudoja egoistiniams geopolitiniams ir
ekonominiams tikslams;
A 8.1.11 Globalizacijos nauda skurdioms alims

daugja blog reikini, pavyzdiui, narkotik


gamyba ir prekyba, prekyba monmis ir pan.

8.2 Tarptautins bendrovs


Svarb vaidmen dabartiniame pasaulio kyje turi
tarptautins bendrovs, vadinamosios T N K (transnacionalins korporacijos), arba pasauliniai aidjai (angl. - Global players). Bendrov galima laikyti tarptautine, jeigu ji
turi skyri tinkl usienyje, o jos parduodamos produkcijos
arba paslaug vert virija kelis milijardus JAV doleri per
metus. Tarptautini bendrovi pavyzdiai yra Ford Motor,
IBM, Coca Cola, Apple, Erricsson, Sony ir kt. TNK daniausiai priklauso aukto isivystymo lygio alims. ios bendrovs kontroliuoja didij pasaulio gamybos ir prekybos
dal, daugiausia lemia mokslo bei technikos paang.

8.2.1 Tarptautini bendrovi


galia karikatristo akimis

Tarptautini bendrovi bruoai

Bendrov
Toyota^y

Volkswagens^

Apyvarta,
mlrd.
JAV dol.

TNK monse sukuriama didesnioji pasaulio pramons produkcijos dalis. Didiausi TNK metin apyvarta yra didesn nei daugelio ali BVP (8.2.2).

Tokiose bendrovse visame pasaulyje dirba neretai imtai tkstani moni.

TNK tikslas - gauti kuo didesn peln. Investuojant las nauj moni krim kitose alyse, yra numatoma, kad pelno atsiras tik po kurio laiko.

TNK bstins paprastai idstytos isivysiusiose alyse, kur jos buvo kurtos
ir kur sutelktas valdymas.

Bstin

203

Japonija Automobiliai

168

Vokietija Automobiliai

150

JAV vairi technika

General
Motors

136

JAV Automobiliai

134

P. Korja Elektronika

131

Vokietija Automobiliai

129

JAV Automobiliai

127

JAV

125

Vokietija

112

veicarija

Daimler
Ford Motor

Hewlett-Packard

m
E. ON

&
Nestle

Netle

Neretai TNK turi kelet arba keliolika antrini bendrovi, t.y. maesni specializuot bendrovi, kurios
priklauso pagrindinei ir kuri bstins gali bti kitose
alyse. Didiausios TNK yra sukrusios imtus moni
deimtyse pasaulio valstybi.

TNK turi daug motyv plsti veikl vairiose alyse:

Produkcija

General
Electric

Samsung

taupomos transporto snaudos;


siskverbiama vietos rink;

Informacins
technologijos
Energetika
Maistogaminiai

naudojamos vietos aliavos ir energija;


pasitelkiama vietos darbo jga;
panaudojama vietos mokslo ir technikos baz;
taikoma palankesn vietos mokesi sistema;
pasinaudojama mokesi lengvatomis.

Tarptautini bendrovi vairov

Tarptautini bendrovi yra labai vairi. Pagal veiklos


pobd skiriamos pramonins ir gamybins TNK.
TNK - vairi paslaug tiekjos (oro bendrovs,
telefono ryio bendrovs, viebui, parduotuvi,
restoran tinklai);
finansins TNK (dideli bankai, draudimo kompanijos, investicijas teikianios bendrovs).

' 4 8 . 2 . 2 Ne naftos sektoriaus didiausios pramoninsTNK

Bendrov

Apyvarta
2010 m.,
mlrd. JAVdol.

Bstin

Produkcija

Royal Dutch Shell

369

Olandija

Naftos produktai

Exxon Mobil

342

JAV

Naftos produktai

British Petroleum

297

JK

Naftos produktai

Sinopec-China
Petroleum

285

Kinija

Naftos produktai

PetroChina

222

Kinija

Naftos produktai

Toyota

203

Japonija

Automobiliai

Totai

188

Pranczija

Naftos produktai

ConocoPhiIIips

176

JAV

Naftos produktai

Volkswagen

168

Vokietija

Automobiliai

GeneraIEIectric

150

JAV

vairi technika

8.2.3 Didiausios pramonins


TNK pasaulyje

Metin apyvarta - parduotos produkcijos arba


paslaug vert JAV doleriais. Jos nereikia painioti
su pelnu, kuris gaunamas
i pardavim verts atmus snaudas. Jeigu snaudos virija pardavim
vert, pelnas bus minusinis, o tai reikia nuostol.

Dauguma didiausi gamybini TNK susijusios su


naftos ir duj verslu. Didiul ir automobili gamybos bendrovi apyvarta (8.2.3).
Pastaruoju metu vis daugiau tarptautini bendrovi nesiriboja viena kuria veikla. Atsiranda vadinamj diversifikacini TNK, kurioms bdinga
veiklos ri vairov.

General Electric, kurta XIX a., i pradi


gamino tik elektros prietaisus. Dabar i milinika TNK gamina labai vairi produkcij:
lokomotyvus, energetin rang, lktuv variklius, medicinin rang, apvietimo prietaisus,
plastik ir kt. Be to, bendrov turi savo bank, jai priklauso viena i didiausi televizijos
kompanij - NBC.

Besivystani ali nauda TNK veiklai

Besivystanios alys geriau apsirpinusios reikalingomis aliavomis pramons produkcijai gaminti (anglimis, rda, medvilne).

Sali vyriausybs TNK veiklai neretai taiko maesnius mokesius,


vairi lengvat.

Apstu pigios darbo jgos.

Lengviau siskverbti ir plsti vietos rink.

Profesins sjungos, kuri veikla isivysiusiose valstybse maina TNK peln, besivystaniose alyse yra silpnos, netakingos arba
j apskritai nra.

Sveikatos prieiros ir darb saugos reikalavimai besivystaniose


alyse paprastai nebna grieti.

TNK nauda besivystanioms alims

TNK veiklos galimi neigiami padariniai

Sukuriama nemaai nauj darbo viet.

Atlyginimai TNK priklausaniose monse paprastai gerokai didesni nei vietos monse.

TNK, turdama lobistini tiksl, gali vyriausybs


sprendimus pakreipti savo, o ne alies labui.

Didesn pelno dalis grta turtingas isivysiusias


alis.

TNK sumoktus mokesius vyriausyb gali panaudoti vietimui arba sveikatos prieirai (nere-
tai ie pinigai skiriami kariuomens reikmms).

TNK silomos darbo vietos paprastai skirtos emos


kvalifikacijos darbuotojams, sudaromos prastos
darbo slygos (ilga darbo diena, nesilaikoma saugumo reikalavim).

alis gauna nemaai konvertuojamos tarptautins


valiutos.

Nemaai TNK monse gaminamos produkcijos per


brangi vietos gyventojams.

Diegiamos naujos technologijos, keliama darbuo-


toj kvalifikacija.

Modernizuojamas kis, gerinami keliai.

Didja galimybs plsti ryius su kitomis alimis.

Pasikeitus aplinkybms, TNK gali nutraukti veikl


ir perkelti gamyb kit al.

moni veikla neretai aloja gamtin aplink.

8.3 Tarptautin prekyba


Tarptautin prekyba yra viena i seniausi valstybi bendradarbiavimo form. Iki
Didij geografini atradim dauguma preki vairiose pasaulio alyse buvo gaminamos vietoje. Didelio masto tarptautin prekyba, prasidjusi XVI-XVIII a.,
vadinama pasaulio rinka. Prekybos mastai ypa suintensyvjo po Antrojo pasaulinio karo. sivyravusi taika ir didesnis ali bendradarbiavimas tapo svarbiausiais io reikinio veiksniais.

Statistikos duomenimis, tarptautin prekyba nuo 1950 iki 2010 m. iaugo 30


kart, nors preki gamyba per t laikotarp padidjo 9 kartus. I to galima daryti ivad, kad tarptautin prekyba auga gerokai spariau nei pati ekonomika
(BVP). Tai vienas i rykiausi globalizacijos pavyzdi.

Spart tarptautins prekybos augim lm ie pagrindiniai veiksniai:


didjanti tarptautins veiklos pasidalijimo reikm;
mokslo ir technikos paanga;

8 . 3 . 1 Ryt ali
prieskoniai buvo viena i
svarbiausi preki viduramiais.

tarptautini bendrovi veikla.

Preki konkurencingumas
Pasaulio rinkoje veikia permainingi pasilos ir paklausos dsniai. Vienas i svarbiausi yra preki konkurencingumas.

' 8 . 3 . 2 Ilaid kaita pasaulio prekyboje 1930-2000 m.

Valstyb gali eksportuoti tik tas prekes,


kurios turi paklaus pasaulio rinkoje ir yra
konkurencingos lyginant su kit ali panaiomis prekmis. J gamybos savikaina
turi bti emesn nei pasaulins kainos.

Maos, arba konkurencingos, preks kainos ir kokybs derinys padeda alims


siskverbti pasaulio rink. XX a. 7-8 deimtmetyje tarsi cunamis pasaul upldo japonikos preks, 9 deimtmetyje - i
Piet Korjos ir Taivano, dar vliau - i
Malaizijos ir Indonezijos.

Palankus kainos ir kokybs derinys alies


ekonomikos raidoje paprastai nebna ilgalaikis. Kylant atlyginimams, didja ir preki kaina, kartu ltja eksporto augimas.

1930 m. indekso vert = 100


vidutins krovini gabenimo jur transportu ilaidos ir
uost mokesiai u 1 ton importo/eksporto preki
vidutins krovini gabenimo oro transportu
ilaidos u 1 myli
3 min. trukms telefoninio pokalbio tarp
Niujorko ir Londono kaina

1930

1940

1950

1960

1970

1980

1990

2000 m.

8.3.3 Prekybos raida ir prekybos lygis


globalizuotame pasaulyje
3101i

3000

alies usienio prekybai priklauso eksportas


(preki pardavimas) ir importas (kit ali
preki pirkimas). 2010 m. pasaulio eksportas
sudar apie 15 trln. JAV doleri. Penktadalis
eksporto verts teko paslaug sektoriui.

2500

2000
1500
1000

500
1950

Eksportas ir importas

1960

1970

1980

1990

2000

2010 m.

Eksporto ir importo sudtis atspindi alies


kio specializacij. Itin didel reikm turi
eksporto sudtis ir dydis. Tai tarsi valstybs vizitin kortel, rodanti jos viet pasaulio rinkoje.

Eksporto dydis liudija alies kio atvirum. Atviros ekonomikos valstybse


eksportas sudaro apie 2/3, o slygikai udarose - apie 1/10 BVP.
Gerai ipltotas eksportas teikia valstybei daug naudos:
augantis eksportas didina uimtum;
tarptautin konkurencija skatina tobulinti gamyb;
pelnas i eksporto naudojamas tolesnei kio pltrai.
vairi ali svoris pasaulio rinkoje labai skiriasi, pavyzdiui:
nedidels Afrikos valstybs Burundio eksporte pagrindin dal (93%) sudaro kava. Taiau pasaulio rinkoje ia iauginta kava sudaro labai menk dal;
daugiausia kavos pasaulio rink patenka i Brazilijos. Taiau ios didels valstybs eksporte kava sudaro vos kelis procentus (1960 m. - 60%, dabar - tik 2-3%).
1

Ilg laik pasaulio lyder pagal eksporto apimt buvo Vokietija,


taiau po 2008-2009 m. ekonomikos krizs j aplenk Kinija.

Skiriama alies eksporto apimtis (pvz., doleriais) ir santykis (vert vienam gyventojui). Antai Belgijos ir Indijos eksporto dydis
yra panaus: atitinkamai 280 ir 245 mlrd. JAV dol. Indijoje vienam gyventojui tenka vidutinikai apie 200 dol. eksporto verts
per metus, o Belgijoje - net 27 tkst. doleri. Paymtina, kad
Indijos eksportas sudaro tik 13%, o Belgijos - 60% BVP.

Tekstil ir drabuiai

Pagal importo dyd neabejotina pasaulio lyder ilg laik yra JAV.

Geleis ir plienas

Vienas i svarbiausi alies ekonomikos rodikli yra usienio


prekybos balansas - eksporto ir importo skirtumas. is rodiklis
atspindi alies skm tarptautinje prekyboje (8.3.5). Jeigu prekybos balansas teigiamas, alis turtja, jeigu neigiamas - priversta skolintis pinig.

Energijos aliavos

2038

Mainos, lktuvai, laivai

1740

Telekomunikacijos
priemons
Transporto priemons

1514

Maisto produktai ir
ems kio aliavos
Chemijos produktai
Pusgaminiai

474

Farmacijos produktai

I 369

Spalvotieji metalai

I 362

Mokslo tyrim ranga


Metal rdos

I 280 I viso eksporto


vert 13,6 trln.
1258
JAVdol.

8.3.4 Pasaulio eksporto preks,


2007 m. mlrd. JAVdol.

alis

Usienio
Eksportas Importas prekybos
balansas

Kinija

1506

1307

199

Vokietija

1337

1120

217

JAV

1270

1903

-633

Japonija

765

637

128

Pranczija

509

578

-69

P. Korja

466

418

48

Italija

458

460

-2

Olandija

451

408

43

Kanada

407

406

JK

406

547

-141

Rusija

377

237

140

...Lietuva

19,3

20,3

-1

A 8.3.5 alys, pirmaujanios pagal usienio


prekybos dyd 2010 m., mlrd. JAV dol.

Didiausias teigiamas usienio prekybos balansas


Vokietijos, Kinijos, Rusijos.

yra

Milinikas neigiamas prekybos balansas yra JAV, gana didelis - Jungtins Karalysts, Pranczijos ir Ispanijos.

Region vaidmuo tarptautinje prekyboje


Daug deimtmei pasaulyje vyravo trys pagrindins prekybos partners: iaurs Amerika, Europos Sjunga ir Japonija. Per pastarj
deimtmet labai iaugo Ryt ir Pietryi Azijos, kit ali vaidmuo.
Dabar tarptautinje prekyboje pastebimos tokios tendencijos (8.3.6):

didiausias svoris tenka Europos Sjungai. Didij eksporto dal


sudaro prekyba tarp ios organizacijos nari;

iaurs Amerikos prekybos balanse importas gerokai virija eksport. iaurs Amerikos, ES ir Japonijos didij eksporto dal
sudaro pramons produkcija, o importo - aliavos. iaurs
Amerik importuojama labai daug pramons produkcijos i ES ir
Japonijos;

Piet Amerikos, Afrikos ir NVS/Rusijos vaidmuo pasaulio prekyboje yra nedidelis. Beveik visa i i region eksportuojama
produkcija - aliavos.

8.3.6 Pasaulio region


prekybos srautai,
mlrd. JAVdol.

Prekyba tarp isivysiusi ir besivystani ali


Pastaraisiais deimtmeiais prekyba tarp isivysiusi ir besivystani ali spariai didjo.

Isivysiusioms alims tenka apie 3/4 pasaulio eksporto, o besivystanioms - !4;

isivysiusios alys daugiausia eksportuoja technikos, chemijos pramons gamini, auktj technologij produkcijos;

dauguma besivystani valstybi eksportuoja aliavas: mineralines mediagas


(naft, dujas, rdas), medien, ems kio produkcij;

besivystani ali nenaudai pramons gamini kainos pasaulio rinkoje auga


spariau nei daugumos aliav kainos.

Prekybos tarp isivysiusi ir besivystani


ali pranaumai

Prekybos tarp isivysiusi ir besivystani ali trkumai

besivystanios alys i eksporto gauna usienio valiutos;

besivystanios alys tampa pernelyg priklausomos nuo


importo;

pigios preks i besivystani ali uplsta isivysiusi valstybi rink, dl to gali bankrutuoti vietos mons;

isivysiusios valstybs ipleia pramons


produkcijos eksporto rink, importuoja
pigias aliavas ir pigesn pramons produkcij;
besivystanioms alims atsiveria rinka
preki eksportui, kartu pltojama vietos
rinka, gyventojai pradeda gauti daugiau
pajam;

prekiaudamos su isivysiusiomis alimis


besivystanios valstybs gali sulaukti ilgalaiks j paramos.

nemaai besivystani ali tampa priklausomos nuo


vienos arba keli labai isivysiusi valstybi, kurioms
tenka didioji dalis eksporto;
galingos isivysiusios alys gali ikelti slygas besivystani valstybi vyriausybms, o jeigu jos nebus vykdomos, neprekiaus su iomis valstybmis;

daugelio besivystani ali eksport sudaro viena ar


kelios produkcijos rys. Svyruojant kainoms pasaulio
rinkoje, tokia priklausomyb neigiamai veikia besivystani valstybi ekonomik.

Eksporto dalis
pasaulyje

Prekybos tipas

Prekybos balansas

Neturtingos
alys...
ir ilieka
neturtingos.

udirba
maai,

daugiausia
eksportuoja
aliavas,

turinias
ma vert,

U)

ir toliau
turtja.

'to

3
!
(
>

daugiausia
eksportuoja
gaminius,

JH
udirba
daug,

(
>(

L 8.3.7 Isivysiusi ir besivystani ali prekybos palyginimas

Sininga prekyba
Diduma isivysiusi valstybi aliavas i besivystani ali perka labai pigiai, o savo prekes parduoda gana brangiai. Ltai didjanti skurdi ali gyventoj perkamoji galia neleidia daugumai moni ibristi i skurdo.

. 8 . 3 . 8 Fair trade

Iogotipas

Pastaruoju metu vis daugiau isivysiusi ali organizacij suvokia i neteisyb ir laikosi siningos prekybos (angl. - Fair trade) princip.

Fair trade enklu ymima treiojo pasaulio" ali produkcija (ekologiki


maisto produktai: kava, arbata, prieskoniai, kakava; amatinink dirbiniai).

Paprastai ios preks brangesns u kitas, taiau tai reikia, kad gamintojai
gavo pador atlyg u produkcij (8.3.9).

Dalis i vieno banano pardavimo kainos:


augintojai
pakavimas ir
'transportavimas

jr
transportas

importuotojas

Dalis i vieno banano siningos


prekybos pardavimo kainos:

sandliavimas
ir mamenin
prekyba

europins licencijos

augintojai
3
'
pakavimas ir
transportavimas

J r 4.

transportas

importuotojas

sandliavimas
ir mamenine
prekyba

......

europines licencijos

. 8.3.9 Kas ir kiek udirba i banan verslo? Palyginimas su verslu pagal siningos prekybos princip

Protekcionizmas ir prekybos laisv


Daugelis ali arba j susivienijim (pvz., ES, NAFTA)
stengiasi apsaugoti savo vidaus rink nuo pernelyg didelio
importuojam preki kiekio. i ekonomikos politika vadinama protekcionizm, o j vykdanios alys imasi toki priemoni:

jvedami muitai - eksportuotojas privalo sumokti tam


tikr preks verts dal valstybei. Taip siekiama padidinti veam preki kain vietos rinkoje, o tai maina j
konkurencingum su vietos analogikomis prekmis;

vedamos kvotos tam tikroms veam preki grupms - eksportuotojas negali veti daugiau preki, nei
yra nustaiusi valstyb. iomis taisyklmis turtingos isivysiusios alys mgina sumainti pigi preki antpld i besivystani ali;

teikiamos pinigins subsidijos arba taikomos mokesi


lengvatos vietos gamintojams (emdirbiams, metalurgijos, tekstils monms). Tai padeda sumainti vietos
preki kain ir padidinti j konkurencingum su importuojamomis prekmis.

8.3.10 Europos Sjungos mginimas prieintis


globalizacijai karikatristo akimis

Tarptautins prekybos klausimus sprendia Pasaulio


prekybos organizacija (PPO, angl. - World trade organization, WTO). Ji buvo sukurta tam, kad pasaulio prekyba tapt laisvesn.
8.3.11 Dauguma didij valstybi vykdo
akivaizdi protekcionistin politik

W O R L D TRADE
ORGANIZATION

PPO nustato tarptautins prekybos taisykles ir sprendia prekybos konfliktus tarp stojusi ali. Vienas i
pagrindini tiksl - kovoti su protekcionizmu.

2010 m. PPO nars buvo 153 alys. Lietuva yra jos nar
nuo 2001 m. 2011 m. tarp ios organizacijos nari nebuvo Rusijos, kuri 17 met stengsi tapti nare, bet niekaip
negaljo atitikti vis reikalavim.

Prie 10-15 met Europos Sjunga, Japonija ir JAV susitar sumainti muitus daugumai preki, panaikinti kvotas.

PPO veikla remiasi tokiais pagrindiniais principais:

. 8.3.12 Pasaulio prekybos organizacijos Iogotipas

lygios teiss - visos alys (PPO nars) turi sudaryti


kitoms organizacijos narms vienodai palankias prekybos slygas. Negalima teikti pirmenybs vienam
kuriam usienio prekybos partneriui;
abipusikumas - mainti prekybos apribojimus turi
abu partneriai;
skaidrumas - alys turi suteikti vis informacij apie
savo prekybos taisykles, jokie prekybos ribojimai
negali bti ikelti staiga ir dirbtinai.

8.3.13 Kinas protesto demonstracijoje prie


PPO vykdom veikl

PPO veikla vis daniau susilaukia atrios kritikos. vairiose pasaulio vietose vykstani ios organizacijos
nari susitikimuose rengiamos aktyvios protesto demonstracijos (8.3.13).

Lietuvos usienio prekyba


Lietuvai tapus ES nare, usienio prekyba labai suaktyvjo. Preki ir paslaug eksportas pastaraisiais metais didja ( i ) , ypa auga vartojimo preki importas.

EUROSTAT duomenimis,
2005 m. ms alis pirmavo
tarp ES ali pagal preki
ir paslaug eksporto metin pokyt, kuris sudar 25%
(2004 m. buvo tik 12%).

Didiausi jtak ekonomikos augimui daro eksportas ES valstybes. Jis per


kelerius metus gerokai padidjo ir virijo iki ekonomikos nuosmukio buvus
lyg. Prekyba su Baltijos jros regiono valstybmis sudaro beveik 70% prekybos balanso. Spariai auga eksportas Rusij ir Baltarusij (8.3.14).

Daugiausia eksportuojama mineralini produkt (ORLEN Lietuva"), tr (Achema", Lifosa"), plastiko (8.3.16). Lietuvikos kilms eksport taip
pat didina prekyba ems kio ir maisto produktais. Auga medienos gamini,
ypa bald, eksportas.

Lietuvos ekonomikos augimui turi takos nelietuvik preki eksportas, arba


reeksportas. Reeksportuojama main ir rengini. Keleri metai dl kitose alyse taikom importo muit maja panaudot automobili reeksportas.

Eksporto ali geografija turt plstis nauj rink, ger perkamj gali turini ali link: iaurs Afrikos alis, Izrael, Kazachij, Kaukazo valstybes.

Eksporto produkcija gali pasipildyti ekologik produkt pardavimais, auktj technologij ir biotechnologij produkcija.

Eksporto
partneriai

1996

2005

2010 m

Rusija

24,0

10,4

16,1

Lietuvos usienio prekybos balansas yra neigiamas, t.y. importuojama daugiau nei eksportuojama (8.3.17).

Daugiausia importuojama mineralini produkt, main ir mechanini rengini, elektros preki, transporto priemoni, maisto produkt ir kt.

9,2

10,3

9,7

Vokietija

12,8

9,4

9,4

Lenkija

3,2

5,5

7,2

10,2

3,2

6,5

Mineralinis kuras
Transporto priemons

Latvija

Baltarusija
Estija

2,5

5,9

6,2

Olandija

3,3

3,1

5,6

JK

2,8

4,7

4,4

Pranczija

1,6

7,0

4,0

JAV

0,8

4,7

3,4

Plastikas
Mainos ir mechaniniai renginiai
Baldai
Tros
Mediena
Pieno produktai

8.3.14 Pagrindiniai Lietuvos


eksporto partneriai, %
Importo
partneriai

Kita
40%

1996

2005

2010 m.

Rusija

29,0

27,8

32,6

Vokietija

15,4

15,2

9,9

Lenkija

4,4

8,3

9,0

importas

Latvija

1,7

4,0

6,4

balansas

Olandija

2,0

3,7

5,0

vedija

3,1

3,4

3,5

Belgija

1,4

2,2

3,2

Italija

3,8

3,0

3,2

Estija

1,3

2,8

2,8

Pranczija

2,1

2,8

2,8

8.3.15 Pagrindiniai Lietuvos


importo partneriai, %

8.3.16 Preki eksporto struktra 2010 m.


60 0 0 0 - - m l n . Lt

eksportas

-6914

2010 m.

. 8.3.17 Lietuvos usienio prekybos kitimas

Singapras - tarptautinis prekybos ir finans centras


Singapras yra mikrovalstyb Azijos pietryiuose. Trij Lietuvos didmiesi ploto valstybl yra viena i maiausi
ir tankiausiai gyvenam pasaulyje. Iki 1965 m. Singapras buvo Didiosios Britanijos kolonija. Nepaisant vis iki,
per laikotarp iki ms dien is Azijos nyktukas tapo vienu i svarbiausi finans ir prekybos centr pasaulyje.

Vargana pradia - imans s p r e n d i m a i


Taps savarankikas Singapras buvo ypa skurdi valstybl, kuri i kaimyns Malaizijos importavo net gl vanden ir sml statyboms. alies valdia greitai sumojo, kad savo pastang ekonomikai pakelti nepakaks, dl to msi
investicij pritraukimo. Tarptautins bendrovs buvo viliojamos maais tais laikais darbuotoj atlyginimais. Valdia tiesiog nrsi i kailio nordama pagelbti investuotojams ia sikurti ir pradti gamyb. I pradi Singapre buvo gaminama daug tekstils produkcijos, vliau m kurtis elektronikos prietais gamintojai. Per kelis deimtmeius daugiausia amerikiei tarptautins bendrovs padjo plataus masto auktj technologij pramons pagrind Singapre.
Kur laik Singapr vargino Azijos alims bdinga korupcija. Siekdama tai paaboti
vyriausyb XX a. 9 deimtmetyje drastikai padidino atlyginimus. Per trump laik i
alies isikl daug ma pridtin vert kuriani moni,
taiau liko dauguma elektronikos ir biotechnologij srities
produkcijos gamintoj.
Singapro vyriausyb daug
dmesio skiria vietimui ir
mokslo tyrimams skatinti. ia
rengiami specialistai ateities
technologijoms - biotechnologijoms, gen ininerijai ir kitoms sritims - kurti.

alieji plotai

verslo centras
I

I gyvenamieji rajonai
I pramoniniai rajonai
oro uostas

atogra mikai

';.;.;'|

dirbtin sausuma

geleinkelis

- -

greitkelis

elektronikos pramon

main gamyba

naftos perdirbimo

mon
elektrin

chemijos pramon

tekstils pramon

metal apdirbimas

laiv statykla

Tarptautinis finans centras ir didiausias k o n t e i n e r i uostas pasaulyje


Singapras pagal jame sikrusi bank skaii yra vienas i didiausifinans centr pasaulyje. Be bank, draudimo
bendrovi ir kit su finansinmis paslaugomis susijusi moni, ypa svarbi jo biros vieta PietryiAzijoje. Dl alies patogios geografins padties laiko juost atvilgiu galima nepertraukiamai sudarinti sandorius Japonijoje, Europoje, JAV.
Singapro jr uostas yra strategikai patogioje vietoje - ia kertasi pagrindiniai jr laivybos keliai. Kasdien Malakos ssiauriu, jungianiu Indijos ir Ramj vandenynus, praplaukia
apie 2000 laiv. is uostas dar brit viepatavimo laikais buvo vienas i svarbiausi pasaulins
prekybos tarp Azijos, Europos ir JAV mazg.
iandien Singapro jr uostas yra didiausias konteineri uostas pasaulyje, taip pat
svarbus naftos krovos ir jos produkt gamybos
centras. Per metus aptarnaujama per 130 tkst.
laiv i daugiau kaip 100 pasaulio valstybi.

Metai
eksportas

250

importas

1980

2000

2010 m.

Singapro eksporto ir importo raida

BVP 1 gyv.
PPG,
JAV dol.

1980

10 465

1990

21 916

2000

39 340

2005

42197

2010

60194

Singapro ekonomikos
augimas
Gyv. sk.,

8.4 Tarptautiniai susivienijimai


BENDRA PREKYBOS ZONA
muit mainimas
pasirinktoms prekms
tarp ali nari

LAISVOSIOS PREKYBOS
ZONA
laisva prekyba akciz
mainimas tarifini preki
grupms) tarp ali nari

Daugelis valstybi, nordamos supaprastinti tarpusavio prekyb, sudaro prekybos


sutartis. J pagrindu kuriami ali prekybos susivienijimai, kurie gali jungti kelias
kaimynes ar keliolika tam tikr pasaulio valstybi. Ilgainiui jie gali virsti ekonominiais susivienijimais (Europos Sjunga), kuriems bdinga dar didesn valstybi
kio integracija. Dabar pasaulyje susikr apie 30 vairi prekybos susivienijim.
Jie skiriasi integracijos forma, valstybi bendradarbiavimo mastu. Tam paiam
susivienijimui priklausanios alys daniausiai bna panaaus isivystymo lygio,
geografikai arti viena kitos.
Prekybos susivienijim atsiradimas atspindi pasaulyje vykstani regionin integracij, kuri dar vadinama regionalizacija. Viena vertus, is procesas yra globalizacijos poymis, kita vertus, j galima laikyti globalizacijos alternatyva.

Regionins integracijos formos


Ekonominiai susitarimai tarp valstybi susivienijim nari gali bti labai vairs.
Vienuose valstybi integracijos lygis yra menkas, pavyzdiui, susitariama iek tiek
sumainti muitus. Kituose - itin auktas, valstybs turi bendr valdios institucij. Skiriamos ios regionins integracijos formos (nuo emesns iki auktesns):

MUIT SJUNGA
laisva prekyba tarpusavyje
ir bendra prekybos tvarka
treiosioms alims

taikyti maesnius muitus;

panaikinti muitus ir kvotas - susivienijimo nars gali laisvai prekiauti tarpusavyje;

laikytis bendros prekybos politikos su susivienijimui nepriklausaniomis valstybmis - susitarimai dl susivienijimo vidaus rinkos apsaugojimo (kolektyvinis protekcionizmas);

vesti bendr valiut - visose arba daugumoje susivienijimo ali galioja viena
valiuta. Tai gerokai supaprastina tarpusavio piniginius atsiskaitymus. Bendros
valiutos pavyzdiai:
euras. Naudojamas euro zonoje, kuri sudaro 17 ES priklausani valstybi (2011 m.);

BENDROJI RINKA
laisva prekyba ir laisvas
darbo, kapitalo, ini
judjimas

sandraugos

Vakar Afrikos CFA frankas. Naudojamas 14-oje Vakar Afrikos sandraugos (UEMOA) ali;

taikyti beviz reim - galioja keliolikoje tarptautini susivienijim;

panaikinti sienos kontrol. Be Europos Sjungos engeno zonos, toki ypa


aukt valstybi integracijos form yra sivedusios keturios SICA (Centrins
Amerikos valstybi organizacijos) alys: Gvatemala, Hondras, Salvadoras ir
Nikaragva;

leisti laisvai prekms, monms, paslaugoms ir pinigams judti tarp susivienijimui priklausani valstybi;

parengti bendr gynybos sistem. Didiausia i j yra NATO. Gynybini sjung taip pat yra Afrikoje, Piet Amerikoje, buvusioje Soviet Sjungos erdvje;

taikyti politin integracij. Tai aukiausia regionins integracijos forma, kuri


reikia, kad valstybs integruojasi ne tik ekonomikai, bet ir politikai - sudaro
bendras valdios institucijas. Iki iol toki integracijos form pavyko pasiekti
tik Europos Sjungai.

laisva prekyba, laisvas


judjimas ir bendra
ekonomin politika

A 8 . 4 . 1 T a r p t a u t i n s integracijos lygio pavyzdiai

ryt Karib doleris. Naudojamas kai kuriose Karib


(CARICOM) alyse;

EKONOMINE SJUNGA

P - prekyba
Z - darbo, kapitalo, ini judjimas

Tarptautini susivienijim tipai


Pagal integracijos lyg skiriami keli tarptautini susivienijim tipai.
Lengvatin zona. Supaprastinama prekyba tam tikroms preki grupms sumainus muitus.

*f

ALAD I
Aiociatin

latinoamaricana

Aiiotiatao

Lalina-Aaaricana

da

de

Inlatacidn
Inteiraaa

A L A D I (Lotyn Amerikos integracijos asociacija), kuri sudaro beveik visos


Piet Amerikos alys, Meksika ir Kuba. Organizacijos tikslas - vis Lotyn
Amerikos region ilgainiui paversti laisvja prekybos zona. Integracija tarp
Piet ir Vidurio Amerikos kol kas vyksta ltai, daugiausia taikomos tik muit
lengvatos.
Laisvoji prekybos zona. Panaikinami visi prekybos suvarymai (muitai, rinkliavos ir kvotos) visoms toje bendrijoje gaminamoms prekms.
NAFTA (iaurs Amerikos laisvosios prekybos sutartis, pasirayta 1992 m.).
Jos nars yra JAV, Kanada ir Meksika. Tai didiausias pagal bendr BVP
tarptautinis susivienijimas pasaulyje. NAFTA alys siekia laipsnikai naikinti tarifus ir kvotas pramoninms prekms bei ems kio produkcijai, sudaryti
palankias slygas laisvai teikti paslaugas. Taiau sudaryti toki ekonomin erdv kaip Europos Sjungoje NAFTA kol kas neketina. Jos nars atsisak vesti
bendr valiut ir koordinuoti usienio politik.

ASEAN (Pietryi Azijos valstybi asociacija). J sudaro visos Pietryi Azijos regiono alys. Pagrindiniai organizacijos tikslai - spartinti ekonomin, socialin ir kultrin regiono ali raid, tvirtinti taik ir stabilum. Planuojama
sukurti bendr rink.

Muit sjunga. Laisva prekyba tarp ali ir bendra muit taikymo treiosioms
alims tvarka (kolektyvinis protekcionizmas).
MERCOSUR (Piet bendroji rinka). J sudaro keturios Piet Amerikos alys:
Brazilija, Argentina, Urugvajus ir Paragvajus. Sjunga tvirtina laisv preki,
moni ir valiutos judjim sutarties alyse. Tai labiausiai integruotas tarptautinis susivienijimas Lotyn Amerikoje.
EurAsEC (Eurazijos ekonomin bendrija). J sudaro penkios buvusios Soviet
Sjungos alys (Rusija, Baltarsija, Kazachija, Kirgizija ir Tadikija). Jos derina
tarpusavio prekybos ir muit klausimus, taip pat siekia bendros usienio ekonomins politikos. Visos ios alys priklauso ir NVS (Nepriklausom Valstybi
Sandraugai) - organizacijai, sukurtai Soviet Sjungos erdvje. NVS neturi ai 8 . 4 . 2 Valstybi naryst kai
kuriose p o l i t i n s e ir e k o n o m i n kaus statuso ir greiiausiai laipsnikai inyks.
se o r g a n i z a c i j o s e 2011 m .
ESBO

NATO
JAV
Kanada

EEEl

Austrija vedija
Airija
Suomija

Belgija
Danija
Pranczija Vokietija
JK
Viegrado ekija
Italija
alys Lenkija
Liuksemburgas
Olandija
Bulgarija
Portugalija

Rumunija
Ispanija

=C
Norvegija
Islandija
Turkija

E S

Baltijos jros taryba


Estija
Latvija
Lietuva

Lichtenteinas

veicarija
EFTA

Serbija
Kroatija
Makedonija

"Vengrija
Slovakija
Slovnija
Malta
Kipras

Albanija
Andora
San Marinas
Monakas
Vatikanas
Bosnija ir
Hercegovina

NVS
Kazachija
Kirgizija
Tadikija
Turkmnija
Uzbekija
Baltarusija
Rusija
Armnija
Azerbaidanas
Gruzija
Moldova
Ukraina

Europos taryba
iaurs jros taryba
Baltijos jros valstybi taryba

Bendroji rinka. Liberalizuojama prekyba ir laisvas darbo, kapitalo bei mokslo ini judjimas.

EFTA (Europos laisvosios prekybos asociacija). J sudaro keturios turtingos Europos alys: veicarija, Lichtenteinas, Norvegija ir Islandija (pastaroji 2009 m. pareik nor stoti ES). Prekyba tarp ios organizacijos nari yra
maksimaliai liberalizuota. EFTA alys palaiko glaudius ryius su Europos Sjunga.

Ekonomin sjunga. Laisva prekyba, laisvas paslaug, kapitalo ir asmen judjimas tarp sjungos valstybi. Sprendimus dl finans, regionins ir socialins politikos priima sjungos institucijos.

Europos Sjunga. 2011 m. j sudar 27 valstybs. Artimiausiu metu nari


skaiius turt didti. Tai labiausiai integruotas tarptautinis susivienijimas pasaulyje. Organizacija turi kai kuri valstybs bruo, pavyzdiui, Konstitucij, bendr valdymo institucij.

CARICOM (Karib sandrauga). J sudaro keliolika nedideli Karib jros


valstybi. Pagal integracijos lyg sandrauga panai Europos Sjung, taiau
ios organizacijos vaidmuo pasaulio politiniame ir ekonominiame gyvenime
nra itin reikmingas.
Muit
sjunga

Bendroji
rinka

Bendra
valiuta

Bevizis
reimas

Panaikinta
sienos kontrol

Politin
integracija

Europos Sjunga

EFTA

CARICOM

MERCOSUR

Tarptautinis
susivienijimas

Laisvoji
prekybos zona

EurAsEC
ASEAN
NAFTA

8.4.3 Kai kuri tarptautini susivienijim palyginimas

A 8.4.4 Kai kurios politins ir ekonomins organizacijos 2011 m.

8.5 Turizmas pasaulyje


BVP
dalis, %

Valstyb
Seieliai

70

Antigva ir Barbuda

60

Bahamos

60

Kroatija

26

Malta

23

Estija

20

Graikija

17

Ispanija

17

Pranczija

11

Lietuva

Turizmas yra viena i spariausiai augani ir daugiausia pajam teikiani paslaug sferos ak. i kio sritis ekonomikai labai svarbi ir isivysiusioms, ir besivystanioms valstybms. Turistiniai marrutai apraizg vis pasaul. Turizmas
tapo tikru globalizacijos reikiniu, kuris skatina kultr suartjim, tolerancij,
bet kartu kelia nemaai iki, susijusi su saugumu, aplinkosauga, kitomis socialinmis ir ekonominmis sritimis.

Turizmo reikm
Turizmo verslui tenka svarbi dalis daugelio turting ali ekonomikoje. Pasaulyje ioje srityje dirba per 250 mln. moni, o bendros vis ali pajamos i turizmo artja prie 1 trln. JAV doleri. Metin viso sektoriaus apyvarta - 3,4 trln. JAV
doleri ir tai sudar net 11% viso pasaulio BVP (2008 m.). iais laikais turizmas
gyja vis didesn reikm ir besivystaniose pasaulio alyse, kurioms teikia galimybi gauti pajam usienio valiuta, sukurti darbo viet bei pakelti vietos gyventoj gyvenimo lyg.

A 8.5.1 Turizmo dalis kai


kuri valstybi BVP

1995 2000 2005 2010 m.


A 8 . 5 . 2 Turist skaiiaus
kaita pasaulyje

Ekonomin turizmo reikm alims priklauso nuo isivystymo lygio. Turtingose


alyse pajamos i turizmo sudaro apie 2-3% BVP, o besivystaniose alyse, tokiose kaip Karib jros regiono valstybs, gali siekti 30% BVP ir daugiau (8.5.1).

Turizmas duoda ne tik tiesiogini pajam (ilaidos nakvynei, transportui, maitinimuisi, mokamiems objektams, suvenyrams, aptarnaujaniam personalui) i
atvykstani turist. I io sektoriaus gali pelnytis ir kitos verslo sritys (kininkai, statybos mons, bankai, nekilnojamojo turto agentros) (8.5.3).

Turizmas suteikia nemaai darbo viet vietos gyventojams. Dirbama gidais,


vairuotojais, maitinimo ir apgyvendinimo staigose, turizmo agentrose.

Akivaizdi turizmo socialin ir kultrin reikm: skatinami kultriniai mainai, tolerancija, vietimas, raginama isaugoti gamtos ir kultros vertybes.

Be daugybs privalum, kuri turizmas teikia vietos gyventojams, pastebima


ir neigiam ios srities aspekt, trkum.

8 . 5 . 3 Tiesiogin ir netiesiogin turizmo reikm

TURISTAI

TIESIOGIN
REIKM

oro linijos

kelioni
agentros

teatrai,
galerijos
NETIESIOGINE
REIKM

autobusai

kempingai

prekybos
centrai

....
traukiniai

kruiziniai
laivai

'lesbuciai,
moteliai

automobili
nuoma

pramogos

rekreacija

kininkai
muziejai

mokyklos

bankai

maitinimo
staigos

amatininkai

Turizmo pltros veiksniai


Pastaruosius 60 met turizmo sektorius pltsi itin spariai. Daugiausia
takos tam turjo globalizacija, suprantama kaip laisvas moni judjimas
po pasaul, ir daugelis kit socialini bei ekonomini turizmo pltr skatinani veiksni:

Turizmas kaip masinis reikinys prasidjo XIX a. turtingose Vakar Europos


(Didiojoje Britanijoje, Pranczijoje, Vokietijoje) ir
iaurs Amerikos (JAV, Kanadoje) pramoninse valstybse.

auktesnis pragyvenimo lygis. Stipresns ekonomikos alyse mons


gyvena turtingiau nei praeityje, tad vis daugiau pinig gali skirti atostogoms, laisvalaikio pramogoms;

ilgesns atostogos, daugiau dmesio laisvalaikiui. mons dirba trumpesn darbo savait ir turi daugiau mokam atostog;

ilgesn gyvenimo trukm. Pensinio amiaus mons stipresns ekonomikos alyse turi daugiau santaup, laikosi sveikos gyvensenos ir yra
gana aktyvs keliautojai (8.5.4);

transporto paanga ir pltra. Dl gausjanio automobili skaiiaus,


gerjanios keli infrastruktros keliauti galima trumpiau, greiiau ir
pigiau. Daugja usakomj skrydi, kurie ipleia keliavimo galimybes, gerokai atpigina keliones;

8.5.4 Ilgjant gyvenimo


trukmei, daug keliautoj yra
pensinio amiaus mons

paslaug paket pasila. Atsiranda vis pigesni paslaug paket, kuriuos traukiama kelion, nakvyn, maitinimas bei kitos paslaugos (all
including);

gerjanti rinkodara. Gausi reklama spaudos leidiniuose, internete silo


nauj marrut, pigi paslaug (8.5.5);
technologij paanga. Perklus kelioni usakymus ir pardavimus internetin erdv, paslaug teikjai gali sumainti snaudas ir drauge
pasilyti pigesni kelioni paket bei lengviau juos parduoti.
Turizmui neigiamos takos gali turti vairs politiniai, kariniai neramumai. ekonomikos krizs.

Po 2001 m. rugsjo 11 d. terorist atak Jungtinse Valstijose sumajo skrydi oro linijomis, sugrietjo keleivi kontrol oro uostuose,
tad pailgjo kelioni trukm, pakilo kainos.

Terorist ipuoliai, j grsm paveik vairi pasaulio region turizmo


centrus. Ipuoliai Londone, Madride, Artimuosiuose Rytuose, Rusijoje
pirmaisiais mnesiais po vyki atbaid nemaai turist.

Politiniai neramumai iaurs Afrikos bei Artimj Ryt valstybse


labai atsiliep turist srautams. Dl neramum Egipte kuriam laikui
buvo ataukti usakomieji skrydiai lietuvi mgstamus Hurgados ir
arm el eicho kurortus.

2008 m. prasidjusi pasaulin ekonomikos kriz paveik daugelio ali


turizmo sektori, nes, smukus gyventoj pajamoms, daugelis atsisak
galimybs keliauti ir ilstis usienio valstybse, taip pat sumajo turist ilaidos.

Io^pon

8.5.5 vairiaspalvs reklamos


daro poveik moni apsisprendimui keliauti

8.5.6 Pigi skrydi bendrovs atveria galimybes keliauti


didesniais atstumais ir maesnes
. .
pajamas turintiems monms

Kelioni planus gali pakeisti ir vairi lig epidemijos (2009 m. pavasar


prasidjusi kiauli gripo epidemija Meksikoje katastrofikai sumaino turist skaii, sostins viebui uimtumas smuko iki 10%).
Prie neigiam veiksni prisideda ir gaivalins gamtos nelaims (uraganai,
ugnikalni isiverimai, kurie paralyiuoja oro erdv, stiprs ems dreb-

jimai).

Turizmo rys
Turizmo svoka oficialiai apibdinama kaip savanorikas gyvenamosios
vietos pakeitimas ne trumpiau kaip vienai parai. Dl to turistinmis kelionmis laikomos ne tik paintins ar poilsins kelions, bet ir keliavimas darbo tikslais, aktyvaus poilsio ivykos. Pagal kelions tiksl ir
trukm skiriamos vairios turizmo rys.

Paintins kelions. Keliaujama norint susipainti su savo ar kitos


alies gamta bei kultros paveldu. Tai viena i populiariausi turizmo ri, kuriai tinkam itekli turi dauguma valstybi.

Poilsins kelions. jas vyksta turistai, norintys atgauti jgas, pailsti po sunkaus ar tempto darbo. ioms kelionms daniausiai pasirenkami pakrani kurortai, eeringi ar kalnuoti kratai (Viduremio
pakrants, Ignalinos ar Molt eerynai, Alps).

Prie poilsini kelioni galima priskirti ir gydomj turizm, kai


keliaujama specialiai gydomiesiems-medicininiams tikslams
kurtus kurortus, gydyklas. J apylinkse paprastai bna gydomj savybi turinio poeminio vandens, dumblo, iose vietovse varus ir tyras oras. Prie toki Lietuvoje priskiriami Palangos,
Druskinink ir Birtono kurortai.

Pastaruoju metu poilsins kelions vis daniau derinamos su paintinmis, kai po gydymo procedr susipastama su vietos
kultra, istorijos paminklais, gamtos vertybmis (lankomi senamiesiai, vienuolynai ar banyios, keliaujama gamtos paintiniais takais).

Derinant poilsines keliones su paintinmis, vis daniau renkamasi XX a. pabaigoje ipopuliarjusias keliones didiuliais laivais
jra. Juose turistai gali ne tik ilstis prie atvir ar udar basein,
SPA centruose, mgautis vairia pramogine veikla, bet ir aplankyti vairi ali uostamiesius, salas.

Kai kurios Europos valstybs, taip pat JAV, Kanada organizuoja


keliones vidaus vandenimis tam pritaikytais maesniais upiniais
laivais. Populiars Maino-Reino, Misisips, Didij eer vandens keliai.

Savaitgalio ivykos. Jos trunka kelias dienas. Daniausiai keliaujama umiest ar kitus miestus (lankomi muziejai, teatrai, galerijos),
vis daniau vykstama gretimas valstybes. Tokiose ivykose poilsiaujama ir susipastama su vietos gamta bei kultros vertybmis.

Pramoginis turizmas. Vykstama vietas, kuriose galima turiningai


ir linksmai leisti laik: pramog ir atrakcion parkus (Disneilend Paryiuje, Heide park Vokietijoje), vasaros muzikos festivalius
(Bliuzo naktys Varniuose, Roskils muzikos festival Danijoje), naktinius klubus (Ibizos saloje, Amsterdame, Londone), loimo namus
(Las Vege, Monak, Makao saloje Kinijoje), taip pat lankomi garss
pasaulio operos teatrai (La Scala Milane), garsi pasaulio muzikos ar
teatro trupi pasirodymai didiuosiuose miestuose.

Religinis turizmas - seniausia turizmo ris. Nuo seniausi laik


maldininkai keliauja religinius centrus, ventsias vietas. Krikionis visais laikais trauk Jerzal, Vatikanas, musulmonus - Meka ir
Medina.

8.5.9 Itaigingas kruizinis laivas

8.5.10 Pramog sostin LasVegas

Lankomiausi religiniai centrai yra Lurdas (Pranczijoje), Fatima


(Portugalijoje), enstakava (Lenkijoje), Vatikanas, Jeruzal (Izralyje),
Meka (Saudo Arabijoje), Solt Leik Sitis (JAV), Varanasis (Indijoje), v. Jokbo kelias (Ispanijoje).

8.5.11 iluva - maldinink


traukos centas

Nemaai vietos ir usienio maldinink sulaukia Lietuvoje esantis iluvos


miestelis, kuriame, kaip manoma, anksiausiai Europoje yra pasirodiusi Mergel Marija. Populiarus taip pat Popieiaus Jono Pauliaus II kelias maldininkai lanko per 1993 m. vizit popieiaus aplankytas vietas.
Dalykinis turizmas. Vis danesn turizmo ris, kai keliaujama darbo tikslais konferencijas, parodas. Didiausi tokio turizmo centrai - didieji miestai,
pramons centrai. Pastaruoju metu vairios alys specialiai stato didiuli viebui ir konferencij kompleks, kuriuose organizuojamos konferencijos, mokymai ar parodos.
Sportinis turizmas. Poilsis derinamas su aktyvia veikla: kopiama kalnus,
leidiamasi urvus, plaukiama baidarmis, buriuojama, nardoma, organizuojami ygiai psiomis, slidmis, vainjama dviraiais. iai turizmo riai
tinkam itekli turi kaln, jr pakrani alys, taip pat tos, kuriose gausu
mik, eer ar upi.

8.5.12 ygiai kalnuose yra


populiari sportinio turizmo ris

Masinis turizmas. Taip apibendrintai vadinamas turizmas, kai ribotoje erdvje susitelkia dideli turist srautai ir kai teikiamos standartins paslaugos. i turizmo ris pltojama tam tikros srities ir tam tikro tipo vietovse:
iemos turizmas kalnuotose vietovse (Alpse, Karpatuose, Uoliniuose
kalnuose);
poilsins kelions pajrio kurortuose (Ispanijoje, Kroatijoje, Egipte);

8.5.13 Turistinio kurorto


raidos ciklas (pagal Butler)

paintins kelions didiuli kultros vertybi turiniuose miestuose


(Pary iuje. Romoje, Prahoje, Jeruzalje).

is ciklas rodo turistinio kurorto raida, nuo


susikrimo, augimo iki lugimo arba atgimimo.
1 Atradimas. Vieta inoma tik maai grupei
turist, vars ir tuti papldimiai, natralus
kratovaizdis, maai turizmo paslaug.
2 sitraukimas. Vietos gyventojai pajunta
turizmo privalumus, pradedamos teikti naujos
paslaugos turistams: apgyvendinimas, maitinimas, gid paslaugos, transportas.
3 Vystymasis. Didels bendrovs stato viebuius
ir laisvalaikio centrus, pltojamas masinis turizmas. Staigus turist skaiiaus augimas, greitai
daugja darbo viet turizmo sektoriuje.
4 Konsolidacija. Turizmas sudaro pagrind vietos
ekonomikoje. Didelis turist skaiius utikrina
nuolatines pajamas vietos gyventojams. Kai
kurie viebuiai ir kita turizmo infrastruktra
sensta, pamau tampa nepatraukli.
5 Stagnacija. Kurortas praranda buvus patrauklum, maja poilsiautoj skaiius. Verslininkai
patiria nuostoli, neretai bankrutuoja.

laikas

6 lugimas arba atgimimas.


lugimas: turistai renkasi kitus kurortus, pagrindins
pajamos gaunamos i vienai ar kelioms dienoms
apsistojani arba pravaiuojani turist.
Atgimimas: stengiamasi i esms atnaujinti,
modernizuoti kurort, pritraukti nauj turist.

Vieta

Valstyb

Turist
skaiius,
mln.

2010/09 m.
pokytis, %

Pranczija

76,8

+0,0

JAV

59,7

+8,7

Kinija

55,7

+9,4

Ispanija

52,7

+1,0

Italija

43,6

+0,9

JK

28,1

-0,2

Turkija

27,0

+5,9

Vokietija

26,9

+10,9

Malaizija

24,6

+3,9

10

Meksika

22,4

+4,4

Turizmo regionai
Pasaulyje galima skirti penkis didiausius turizmo regionus: Europ,
vis Amerik, Artimuosius Rytus, Azij ir Afrik. Turist skaiius ir
pajamos i turizmo juose pasiskirsto netolygiai (8.5.14, 8.5.15):

didiausia dalis pasaulio turist tenka Europos valstybms


(Pranczijai, Ispanijai, Italijai). region turistus vilioja
turtinga istorin praeitis, kultros objekt gausa bei puikiai
poilsiui pritaikyta gamtin aplinka;

Amerikos emynui tenka apie 17% turist, bet didioji dalis


vyksta Jungtins Valstijas (47%). i alis turi daug ryi su
kitomis pasaulio alimis, be to, joje puikiai ipltota turizmo
infrastruktra ir miestuose, ir nacionaliniuose parkuose;

savit ali grup sudaro Karib salos, kurios priskiriamos


prie Amerikos. Pajamos i turizmo iose valstybse sudaro
didij BVP dal (Bahamose - 60%, Kaiman salose - 36%,
Barbadose - 29%, Jamaikoje - 20%), tai pagrindinis usienio
valiutos altinis;

bene spariausiai turist skaiius auga Artimuosiuose Rytuose. Turtingos Pers lankos valstybs daug investuoja
auktos klass viebuius, prekybos centrus, didelius pramog parkus. Dl politini neramum turist skaiius ia labai
svyruoja;

spariai augantis regionas yra Azijos ir Ramiojo vandenyno


alys, kur svarus vaidmuo tenka Kinijai. iai aliai priklauso
aukta vieta ir pagal turist skaii, ir pagal j ilaidas. Kinija
ir kitos Pietryi ar Piet Azijos valstybs turistus avi savita
kultra, unikali kratovaizdi gausa bei vairove;

daugja egzotik marrut (ekspedicinis turizmas). Turistai


vyksta vis nuoalesnes ms planetos vietas (Rusijos Sibir,
Arkt, Antarktid, Saharos gilum, Amazons diungles).

8 . 5 . 1 4 Daugiausia usienio turist

p r i m u s i o s alys 2 0 1 0 m .

Vieta

Valstyb

2010

Vieta

2002 m

104

113

JAV

Ispanija

53

51

Pranczija

46

32

Kinija

46

27

Italija

39

38

Vokietija

35

12

36

JK

30

37

Australija

30

Turkija

21

13

8 . 5 . 1 5 D i d i a u s i o s p a j a m o s i

u s i e n i o t u r i z m o , m l r d . JAV d o l .

Turist skaiius, mln.

Rinkos dalis, %

Metinis
augimas, %

Metai

1995

2000

2010

2020

1995

2020

1995-2020

Pasaulis

565

675

940

1561

100

100

4,1

Afrika

20

26,5

49,4

77

3,6

5,0

5,5

Amerika

110

128,2

149,8

282

19,3

18,1

3,8

Azija ir Okeanija

85

110,1

203,8

397

14,4

25,4

6,5

Europa

336

385,6

476,5

717

59,8

45,9

3,1

Artimieji Rytai

14

24,1

60,3

69

2,2

4,4

6,7

8.5.17 Tarptautinio turizmo statistika

Turizmo pltros ypatumai isivysiusiose valstybse


Turizmas isivysiusiose alyse jau seniai tapo itin svarbia paslaug sektoriaus
dalimi. Turizmo pltra turi sav pranaum ir trkum.

Pranaumai

Trkumai

didjantis turist skaiius teikia materialin naud

sezono metu perpildyti vietos keliai

turistai aprpina vietos gyventojus darbu, klesti parduotuvi ir kiti paslaug teikjai

ugrstos stovjimo aiktels bei trypiama


ol, ant kurios statomi automobiliai

gerinama keli ir geleinkeli infrastruktra

gausus turist skaiius gadina psij takus

ilieka turtinga kultra, nes su ja susipainti atvyksta


vis daugiau moni

perpildytos populiarios vietos praranda


ankstesn patrauklum

vietos amatininkai ir menininkai gali parduoti savo


produkcij

dl didelio antrj nam poreikio kyla bsto


kaina, o tai skatina ivykti jaunim, kuris negali sigyti nuosavo bsto

vietos gyventojai gali naudotis ir turistams skirtomis


paslaugomis

nedrausmingi turistai mindo dirbamuosius


laukus, lauo tvoras ir baido gyvulius - kelia problem kininkams

kininkai gauna pajam i savo turgeli teikdami kaimo turizmo paslaugas

A 8.5.18 Masinio turizmo pajrio kurortemalonumai"

Isivysiusi valstybi valdia stengiasi mainti neigiam turizmo poveik taikydama vairi program
ir bd:

skatinama naudotis vieuoju transportu, dviraiais ar irgais ir taip mainti privai automobili srautus;

gerinami psij takai, rengiama alternatyvi


tak;

didiausius turist srautus stengiamasi nukreipti tik vien ar kelis populiarius objektus, o kitus
taip saugoti ateities kartoms;

vietos gyventojams suteikiama galimybi pigiai


sigyti namus.

Turizmo pltros ypatumai besivystaniose valstybse


Daugeliui besivystani valstybi turizmas yra vienas i pagrindini pajam altini. Valdia deda daug pastang turizmo infrastruktrai gerinti, turist saugumui
utikrinti, formuoja teigiam vietos gyventoj poir atvykstanius turistus.

Pranaumai

turistai daug pinig ileidia viebuiuose, kelionse,


maistui ir lauktuvms

menka planavimo kontrol ir nekontroliuojama pltra, ypa statant viebuius, darko pakrani, kaln ar sal kratovaizdius ir daro
juos nepatrauklius

turist palikti pinigai investuojami vietos bendruomenes: kuriama darbo viet, statoma mokykl,
ligonini

viebui pltra i pakrani istumia vejus


ir kininkus

viebuiuose, parduotuvse ir transporto monse atsiranda daug nauj darbo viet

dauguma turizmo paslaugas teikiani moni priklauso usienio kapitalui, tad didioji
udirbt pinig dalis iplaukia i besivystani ali

klesti kitos verslo sritys: taksi paslaugos, suvenyr


gamintojai, kelioni gidai, pramog teikjai, apsaugos darbuotojai

Trkumai

kininkai augina tik turist poreikius tenkinanias augal ris

siekiant tikti turistams, atnaujinami ir priirimi religiniai pastatai, paminklai, parkai, aikts

pltojamos naujos verslo sritys, kuri reikia turistams: telekomunikacijos (interneto kavins), groio
salonai, suvenyr krautuvls

didja nusikaltim, prostitucijos ir narkomanijos grsm

vietos gyventojai imoksta verslumo, prekybos


pagrind

turist poreikiams sunaudojama per daug


vandens itekli (duuose, baseinuose)

turistai ne visada gerbia vietos tradicijas

"Puikumlis, Ana:
mes ia tinginiaujame ir padedame kitiems vystytis".
8 . 5 . 1 9 Masajai Kenijoje turistams nirtingai silo jsiqyti
vairi rankdarbi.Tai bene vienintelis vietos gyventoj
pajam altinis

.
*
?
ekonomik

,
besivystanc,

sall

Svarbiausias ekologinio turizmo principas: Isinek tik


prisiminimus, palik tik koj
pdsakus".
Kenijoje nacionaliniai parkai per metus duoda daugiau kaip 500 mln. JAV dol.
pajam. Suskaiiuota, kad
vienas laukinje gamtoje gyvenantis litas alies biudet per metus papildo
27 tkst., o drambli banda - 610 tkst. JAV doleri.
Gal btent dl tokios naudos
Ryt Afrikoje atsirado net
posakis: Kol vrys moka,
tegul gyvena".

Ekologinis, arba tausojamasis, turizmas


Gausjantis turist skaiius ir didjanti turizmo ala aplinkai skatina valstybes
pltoti ekologin turizm. Jis siejamas ne tik su gamtine aplinka, bet ir su pagarba vietos gyventojams. Tokia turizmo forma ypa naudinga toli nuo pagrindini turizmo centr esani viet monms, nes jie patys aktyviai sijungia turist
arba jiems reikalingos infrastruktros aptarnavim ir gauna i to vairiopos naudos.

Pltojant ekologin turizm, keliami ie pagrindiniai tikslai:


apsaugoti ir isaugoti trapi bei unikali vietos gamt ateities kartoms;

supaindinti turistus su vietos ekosistemomis, kultra.

Ekologinis turizmas apima tokias veiklos sritis: gyvn stebjim, gamtos fotografavim, vejyb ir mediokl, sportin ir nuotyki turizm, mokslo tyrimus.

Ekologinis turizmas yra labai efektyvus gamtins aplinkos isaugojimo bdas.

io turizmo reikm ir visuomeniniame, ir privaiame sektoriuje spariai didja. Kasmet ekologinio turizmo reikmms preki ir paslaug sukuriama
madaug u 60 mlrd. JAV doleri. is turizmas tampa bene spariausiai besivystania turizmo sferos aka, kasmet auga 20-30%.

Ekologinio turizmo nauda gamtai

vietos gyventojai skatinami saugoti savo aplink, nes


tik nepaeista gamta privilios turist ir j pinig
maja nykstani ri mediokl, nes jos saugomos, rodomos turistams
skatinama maiau naudoti ikastinio kuro, nes turistai keliauja psiomis, irgais, valtelmis, valgo
vietin maist (kitaip nei masinio turizmo atveju maistas importuojamas, o jam transportuoti sunaudojama daug ikastinio kuro)
turistai iukles pasiima ir taip prisideda prie varesns gamtos

Ekologinio turizmo ekonomin ir socialin nauda

sukuriama darbo viet (gidais daniausiai


dirba vietos gyventojai, kurie geriausiai pasta aplink)

ne turizmo srityje dirbantieji gauna pajam


tiekdami vairias prekes ar maisto produktus
vietos gyventojai gauna pastovesnes pajamas nei, pavyzdiui, versdamiesi ems
kiu

i turizmo gautas pajamas bendruomens investuoja mokykl, vandens talpykl,


medicinos centr statyb

Wk
^COTQURtSM I
THE
INTERNATIONAL

ecotourism
SOCIETY

eratourism
NOWWAY

A 8.5.21 Ekologinio turizmo stovyklaviet Namibijoje

. 8.5.22 Ekologin turizm pltojani ali Iogotipai

8.6 Lietuvos turizmas

LithHi

Turizmas Lietuvoj pastaruoju metu tampa vis svarbesn paslaug sektoriaus dalis. Pajamos i ios veiklos sudaro 3,11 mlrd. lit (2008 m.) ir kasmet vis auga.
Lietuva turi apsiai gamtini ir kultrini itekli. Turizmo pltrai ms alyje
svari pagalb teikia ES struktriniai fondai. Gaudami param, i veikl orientuojasi vis daugiau kinink bei kaimo moni.

LietuvSs geografin padtis ir istorin praeitis - palankios slygos turizmui


pltoti. Ms gamtos ir kultros vertybs privilioja nemaai vietos bei usienio turist. Lankomiausios vietos yra:

pajrio kurortai (Neringa, Palanga, ventoji). Juose puiki turizmo infrastruktra, geras susisiekimas, gausu nakvyns viet (poilsio nam, viebui, kemping);

11,5% LietuvSs teritorijos apima saugomos teritorijos, kurios visikai ar


i dalies pritaikytos turistams. Nacionaliniuose ir regioniniuose parkuose
jie gali lankyti saugomus kratovaizdius, kultros vertybes. Turist patogumui rengta daug paintini tak, informacijos centr ir stend, poilsiaviei, vykdomos edukacins paintins programos. J ias saugomas
teritorijas patenka didiausi turizmo potencial turinios teritorijos: pajrio kopos, Lietuvos eerynai, mikai;

gydomieji kurortai - Drskininkai ir Birtonas. Juose dl gausi mineralinio poeminio vandens itekli veikia gydyklos, reabilitacijos centrai;

specialiai turizmui sukurti objektai: vandens parkai Vilniuje ir Druskininkuose, 2011 m. atidarytas udaras iemos slidinjimo centras
Drskininkuose, nuotyki parkai, vasaros rogui trasa Anykiuose ir kt.

garsi istorij menantys miestai: Vilnius, Kaunas, Klaipda, Trakai,


Kernav.

A 8.6.1 Lietuv usienyje


pristatantis Iogotipas

Brit dienratis

Times

The Sunday

2 0 1 0 m. 20 irinkt

geriausi Europos papldimi sra trauk ir


P a l a n g - vienintel i
Baltijos ali papldimi.

8.6.2 Kryi kalnas yra


vienas i didiausi usienio turist traukos objekt
Lietuvoje

Lietuvoj nebloga turizmui pritaikyta susisiekimo infrastruktra:

tankus keli tinklas, jungiantis didiuosius miestus bei kurortus, visus Lietuvos lankomus objektus;

Klaipdos jr uoste rengtas kruizini laiv terminalas, per kur al kasmet atplaukia vis daugiau turist;

nemaai turist i daugelio Europos valstybi atvyksta per Vilniaus ir


Kauno tarptautinius oro uostus.

Nuolat gerinama apgyvendinimo infrastruktra. 2009 m. paslaugas teik apie


700 moni. Didiuosiuose miestuose galima apsistoti auktos klass viebuiuose, taip pat gausu vidutins ir emesns klass nakvyns nam, moteli.

8.6.3 Kernav-UNESCO
kultros paveldo objektas

Didiuosiuose miestuose nemaai maitinimo staig, kuriose siloma ir


usienio virtuvs patiekal. gyvendinami Europoje populiars teminiai
marrutai (alaus kelias" Biruose, srio kelias" Rokikyje, vyno kelias" Anykiuose).

Nuolat pleiama ir gerinama turizmo infrastruktra lankytinuose objektuose,


tiesiami ir gerinami dviratinink bei psij takai, rengiama prieplauk didij upi pakrantse, statomi informaciniai stendai.

Didjantis turist skaiius skatina ir kit su turizmu susijusi srii pltr. Prie
lankom objekt steigiamos suvenyr parduotuvls, amatinink dirbtuvls,
nuolat gausja turistus aptarnaujani gid, kurie kalba vairiomis pasaulio
kalbomis.

Atvykstamasis turizmas

Ivykstamasis turizmas

Ms alis kasmet sulaukia vis daugiau turist:


2010 m. atvyko 1,52 mln. usienio turist: palyginti
su 2009 m., is skaiius iaugo daugiau kaip 8%.

Daugiausia turist, kurie atvyksta su nakvyne, sulaukiama i Baltarusijos, Rusijos, Lenkijos,


Vokietijos ir Latvijos (8.6.4).

Iki 2009 m. turistini kelioni skaiius i Lietuvos usien pastebimai augo. Pasaulin ekonomikos kriz kilim pristabd, bet pastaruoju
metu rodikliai gerja - kelioni daugja (8.6.5).

Daniausiai vykstama poilsines ir paintines


keliones.

Usienio turistai labiausiai lanko didiuosius miestus - Vilni, Kaun, Klaipd. iaulis, - taip pat
daug j i Vokietijos bei Rusijos sulaukia Kuri nerijos miesteliai. Kaimynini ali (Baltarusijos, Lenkijos, Rusijos) turistai mgsta Druskinink kurort.
Viena i populiariausi viet, kur daniausiai vykstama, yra Trak miestas ir jame esanios pilys.

Poilsinms kelionms renkamasi Viduremio jros valstybs (Ispanija, Italija,


Kroatija, Graikija, Turkija, Egiptas).

Paintiniais tikslais keliaujama po Europos


valstybes, vis daniau pasirenkamos kelions tolimus egzotinius kratus.

mln.
Pranczija, 1,8

1,5

Ukraina, 1,5

1,4

JAV, 1,3
Olandija. 1.2
Ispanija. 1

1,3

1,2
likusios
alys, 9

1,1

1,0
0,9

vedija,
A

8 . 6 . 4 Atvykstamasis

Suomija,aj^srg

t u r i z m a s p a g a l alis, %

2005

2006

2007

2008

2009

2010 m.

8 . 6 . 5 I v y k s t a m o j o t u r i z m o raida

'

Kaimo turizmas
Lietuvoje kaimo turizm pltoja apie 370 sodyb. Jose
teikiamos nakvyns, maitinimo, aktyvaus poilsio (vandens sporto, jodinjimo)
paslaugos.

Per pastarj deimtmet Lietuvoje labai iaugo kaimo turizmo reikm. Ms alis turi senas kaimo tradicijas, labai daug miestuose gyvenani moni yra kil i
kaim, turi ten artimj, giminaii, ems, kito nekilnojamojo turto, todl daugelis
miestiei savaitgaliais ar atostog noriai vyksta umiest, kaimik aplink (8.6.6).
Kaimo turizmas yra svarbi kio aka kaimikose vietovse. Kadangi dl mechanizacijos jose sumajs darbo jgos poreikis, is verslas teikia galimybi
gyventi ir dirbti kaime atsisakius ems kio darb.

300
tkst.
250

Lietuvos gyventojai
usienieiai

100
50

200
150

Kaimo turizmo pltros projektus skatina ir i dalies finansuoja Europos Sjungos regionins pltros fondas.

I
I

I
_ . I
IIIBflIIII
2002

2003

2004

2005

2006

2007

2008

2009

Si turizmo aka skatina puoselti


etnokultros tradicijas, aplink, kuri
danai suprantama kaip ekologinio turizmo ris.
Daugiausia usienio turist 2010 m.
atvyko i Lenkijos (29,3%), Vokietijos
(17,3%), Rusijos (11,6%), Latvijos
(10,6%).

2 0 1 0 m.

k a i m o t u r i z m o s o d y b o s e kaita

8.7 Pasaulio finans sistema


Vienas i svarbiausi ekonomikos element yra finans sektorius. Pinigai ekonomikai turi toki pat didiul reikm kaip deguonis mogaus organizmui. J
cirkuliavimas leidia kurti, gaminti, vartoti. Finans sektoriuje ypa intensyviai vyksta globalizacija ( 8.1). Pastaraisiais deimtmeiais pasaulyje smarkiai padidjo tarptautinis kapitalo judjimas, ikilo ir gijo didiul reikm be
atvangos veikianios pasaulio finans rinkos (valiut, kredit ir investicij).

Finans kapitalas
Visos los, galinios duoti pelno, vadinamos kapital. Tai gali bti finansins los, nekilnojamasis turtas, aliavos ir kt. Finansini l visuma vadinama finansiniu kapitalu.
Finansiniams itekliams priklauso ne tik pinigai, bet ir vertybiniai popieriai
(akcijos, obligacijos, vekseliai). Finansine-kreditine veikla pasaulyje usiima
bankai ir nebankins finans staigos.

8.7.1 vairi bendrovi akcij verts pokyi


dinamika NASDAQ biroje
Niujorke

Bira

Miestas

Kapitalas,
mlrd. dol.

NYSEEuronext,

Niujorkas

15 970

Nasdaq2

Niujorkas

4931

Tokijo bira

Tokijas

3827

Londono bira

Londonas

3613

anhajaus bira

anhajus
(Kinija)

2717

Honkongo bira

Honkongas

2711

Centrinis bankas - pagrindinis alies bankas, kuris beveik visada yra valstybs nuosavyb. Jis reguliuoja alies
finans sistem: leidia pinigus, kontroliuoja bank veikl.
Komerciniai bankai - verslo pobdio bankai (universals, inovaciniai, taupomieji), kurie beveik visada privats.

A 8.7.2 Didiausios pasaulio vertybini


popieri biros 2011 m.
1 NYSE Euronext-

susidar susiliejus JAV ir Europos grups

ali biroms (anksiau Euronext


2 Nasdaq

bstin buvo Amsterdame)

- alternatyvi Niujorko bira, besispecializuojanti

prekiauti auktj technologij moni akcijomis

alis

Kapitalas,
mlrd. dol.

Pranczija

2 681

2. Deutsche Bank

Vokietija

2 557

3. HSBC Holdings

JK

2 468

4. Barclays

JK

2 328

5. Royal bank of Scotland

JK

2 266

6. Bank of America

JAV

2 265

Pavadinimas

1. BNP Paribas

Bankai - pagrindin finans staig ris. Jie teikia vis


spektr finansini paslaug (saugo indlius, atlieka vairias
finansines operacijas, teikia paskolas) gyventojams ir monms. Bank sferoje skiriami centriniai ir komerciniai bankai.

7. Mitsubishi UFJ Financial Japonija

2177

8. CreditAgricoIe

Pranczija

2131

9. JPMorgan Chase

JAV

2118

10. Citygroup

JAV

1 914

. 8.7.3 Didiausi pasaulio bankai 2011 m.

Pastaraisiais deimtmeiais bank sferoje irykjo dvi pagrindins tendencijos: bank kapitalo koncentracija ir bank
globalizacija.
Koncentracija reikia bank susijungimus, kai didesnieji praryja maesniuosius. Dl i proces bendras bank skaiius
pasaulyje maja, o stambij galia auga.

1980 m. JAV veik apie 15 tkst. bank, o dabar tra madaug 4 tkst. Taiau j bank aktyvai (kapitalas) per
laikotarp iaugo 6 kartus.

Dabar pasaulyje veikia apie 100 tkst. bank, bet j kapitalo diduma koncentruojasi 500 bank. Pai didiausi
kapitalas virija 2 trln. JAV doleri (8.7.3).

Bank globalizacija reikiasi usienio bank filial steigimu ir


pltra, tarptautini bank atsiradimu ir j skaiiaus spariu augimu. iuo metu pasaulyje veikia per 100 tarptautini bank.
Nebankinms finans staigoms priklauso draudimo bendrovs, vairs investicij ir pensij fondai. Dabar i staig
vaidmuo pasaulio kyje nuolat didja. Antai JAV nebankini
finans staig kapitalas net dvigubai virija vis alies komercini bank kapitalo sum. Garsiausi investicini fond
(Fannie Mae, Goldan Sachs, UBS) kapitalas sudaro 1-3 trln.
JAV doleri.

Reguliuojant pasaulio finans srautus svarb vaidmen atlieka vertybini


popieri biros - vairi vertybini popieri pirkimo ir pardavimo centrai.
Kadangi didiausios pasaulio biros sutelktos Niujorke, Tokijuje, Londone,
btent ie miestai laikomi svarbiausiais pasaulio finans centrais. Didiausios biros nuolat seka pasaulio ekonomikos puls ir jautriai reaguoja svarbius politikos vykius, taking ali ir tarptautini organizacij sprendimus.

Kreditai ir siskolinimai
Tarptautin kredit rinka - tarp ali veikianti kredit suteikimo ir imokjimo sistema.

Skiriami valstybiniai ir privats kreditai. Valstybs juos teikia vienos kitoms turdamos savo strategini interes. Antai Rusija, teikdama kreditus
Baltarusijai ir kitoms alims, stengiasi ilaikyti savo tak posovietinje erdvje. Tarptautinje kredit rinkoje vyrauja privats kreditai. J tikslas - gauti
ekonomin naud, palkan.

Kredit teikimas susijs su tam tikra rizika. Gavjas gali nesusitvarkyti su sipareigojimais. Tam gali sutrukdyti politinis nestabilumas arba vairs ekonominiai sunkumai. Kelios tarptautins organizacijos nuolatos atlieka vairius
tyrimus ir, remdamasi jais, nustato ali kredito reiting.

Usienio kreditai, teikiami maomis palkanomis ir naudojami kio pltrai,


paprastai skatina alies pajam didjim ir lengvina kredit imokjim.

Usienio kreditai, teikiami didelmis palkanomis arba daugiausia naudojami


valstybs biudeto skylms lopyti", gali privesti prie finans krizs. Taip atsiranda ali siskolinimo problema.

Beveik visos pasaulio alys turi siskolinim. Usienio skol sudaro valstybs
skola ir alies gyventoj skol visuma usienio kreditoriams.

A 8.7.4 Skol nata pasaulyje karikatristo akimis

Didiausia yra JAV usienio skola. 2011 m. ji pasiek


astronomin 15 trln. doleri sum, kuri atitinka alies
met BVP. Toks milinikas
skolos dydis kelia JAV vyriausybs bankroto pavoj,
o tai gali turti milinik padarini pasaulio ekonomikai.

Europos Sjungoje pagrindinis yra Europos centrinis


bankas. Jo bstin sikrusi
Frankfurte prie Maino. Vis
ekonomikai stipri ali
centrini bank veikl koordinuoja Tarptautini atsiskaitym bankas, kurio bstin
yra Bazelyje.

Vertinant alies siskolinim, reikia atsivelgti ne tik skolos dyd, bet ir


jos apmokjimo galimybes. Dauguma turting valstybi turi didiuli usienio skol, taiau pajgios vykdyti savo finansinius sipareigojimus. Tuo
tarpu besivystanios alys daugeliu atvej nestengia mokti net palkan.
XX a. pabaigoje kai kurioms besivystanioms alims (Lotyn Amerikos,
Afrikos) bendru sutarimu buvo nurayta dalis skol.

Usienio investicijos
Tarptautin investicij rinka yra visuotinis ilgalaikio investavimo mechanizmas. Investicijos usienio ali ekonomik daromos turint tiksl per tam tikr
laik gauti pelno. Kaip ir kreditai, jo bna valstybins ir privaios (pastarosios
vyrauja). Investuotojai paprastai bna tarptautiniai bankai ir investicij fondai.

Usienio investicijos teikia daug naudos ir patiems investuotojams, ir alims,


kurias investuojama. Investuojant pinigus usienio valstybi mones, tikimasi gauti pelno, o alyse gavjose investicijos skatina ekonomikos pltr, padeda kurti naujas darbo vietas. Be to, kartu su investicijomis alis ateina nauj
technologij, iuolaikini ekonomikos valdymo bd. Dl to alys stengiasi
pritraukti investicij sudarydamos joms palanki statym baz.

Pastaruoju metu bendra kasmetini usienio investicij suma pasaulyje sudaro madaug 1,0-1,5 trln. JAV doleri. Patraukliausiomis alimis laikomos JAV.
Kinija, Indija, Brazilija, taip pat Rusija bei daugelis kit Europos ir pasaulio
valstybi. Rinkos traukia investuotojus savo mastais, mokesi lengvatomis.

Lietuvos vyriausyb visokeriopai skatina usienio investicijas j alies uk.


2010 m. sukaupt usienio investicij suma siek 14 mlrd. JAV dol.

Pastaraisiais deimtmeiais labai iaugo investicij mastai Pietryi Azijos


alis.
Kartais alys politiniais sumetimais riboja kit ali investavimo galimybes
(pvz., Japonija nuo JAV, Lietuva nuo Rusijos).

Tarptautins finans organizacijos


Pasaulio kyje veikia kelios takingos tarptautins finans organizacijos. Svarbiausios yra Pasaulio bankas ir Tarptautinis valiutos fondas. Abi kurtos stiprij
valstybi pastangomis po Antrojo pasaulinio karo.
Pasaulio banko dabartinis tikslas - teikti finansin pagalb atsiliekanioms alims. Svarbiausias jo padalinys - Tarptautinis rekonstrukcijos ir pltros bankas.
Pasaulio bankas vykdo toki veikl:
8.7.5 Pasaulio banko
Iogotipas

teikia kreditus besivystanioms alims ir kartu kelia joms grietus reikalavimus ekonomikos ir politikos srityse;

tarpininkauja tarp kreditori ir besiskolinani valstybi;

tiria pasaulio ali ekonomin raid;

teikia rekomendacij alims skolininkms.

Tarptautinis valiutos fondas (TVF) - JT globojama finans organizacija, kurios


nars yra beveik visos pasaulio alys. Pagrindinis veiklos tikslas - palaikyti pasaulio finans sistemos stabilum. Tai savotika 187 pasaulio valstybi savialpos
kasa. Kiekviena alis pagal nustatytas kvotas tam tikr pinig sum moka bendr fond, i kurio prireikus teikiami kreditai.

8.7.6 Tarptautinio
valiutos fondo ir Pasaulio
banko organizacij atstov
konferencija

TVF teikia kreditus organizacijos narms, kai ios kreipiasi pagalbos. Kredito praymo prieastis daniausiai bna didelis valstybs biudeto deficitas, kai
vyriausyb nepajgia padengti ilaid. Kad kreditas nebt pravalgytas, TVF
reikalauja laikytis jo rekomendacij:
vykdyti taupi biudeto politik, mainti valstybs tarnautoj atlyginimus,
vyriausybs ilaidas socialinms programoms;

liberalizuoti finans rinkas, usienio prekyb, valiutos kurs, mainti apribojimus usienio investicijoms;

atsisakyti ekonomikos reguliavimo, privatizuoti, ginti privai nuosavyb.

8.7.7 Kritinis poiris j


Tarptautinio valiutos fondo
teikiamas paskolas

Pastaruoju metu TVF veikla sulaukia vis daugiau kritikos:


vykdomos rekomendacijos alyse skolininkse sukeldavo ekonomikos krizi. Antai XX a. paskutiniame deimtmetyje taip atsitiko daugumai pokomunistini ali;
kai kurios rekomendacijos prietarauja rinkos dsniams;
yra poymi, kad TVF veikla gina
galingiausi pasaulio valstybi
(ypa JAV) interesus. Besivystanios alys neturi takos jo sprendimams;
TVF rekomendacijos pasirod visikai neefektyvios 2008 m. pasaulio ekonomikos krizs metu.

Dabar a duosiu tau pinig, kad galiau tau parduoti nauj arkl".

INOME, MOKAME, GALIME


0 Raktiniai odiai ir svokos
^Turtumte inoti i svok reikm:
globalizacija

tarptautin bendrov

lengvatin prekybos zona

ekonomin globalizacija

Global

laisvoji prekybos zona

politin globalizacija

metin apyvarta

muit sjunga

globaliosios problemos

pasaulio rinka

ekonomin sjunga

informacinrevoliucija"

konkurencingumas

masinis turizmas

unifikacija

usienio prekybos balansas

dalykinis turizmas

gamybos monopolizacija

protekcionizmas

religinis turizmas

auksinis milijardas"

muitas

ekologinis turizmas

Didysis atuonetas

reeksportas

vertybiniai popieriai
bira

players

Didysis dvideimtukas

Fair

antiglobalizacija

sininga prekyba

kredito reitingas

amerikanizacija

regionalizacija

usienio skola

trade

Turtumte inoti, kuo skiriasi ios svokos:

ekonomin ir politin globalizacija;

regionalizacija ir globalizacija;

globalizacija ir antiglobalizacija;

lengvatin prekybos zona ir laisvoji prekybos zona;

Didysis atuonetas ir Didysis dvideimtukas;

ekonomin sjunga ir muit sjunga;

pramonins ir finansins TNK;

masinis ir ekologinis turizmas;

eksportas ir reeksportas;

sininga prekyba ir prekybos balansas.

2) Esminiai teiginiai
Turtumte inoti, suprasti, vertinti arba apibdinti:
globalizacijos takos iuolaikiniam pasauliui prana-

globalin, regionin ir vietin turizmo reikm bei

umus ir trkumus;

io sektoriaus teigiamus ir neigiamus veiksnius;

tarptautini bendrovi reikm iuolaikiniame pa-

pagrindinius pasaulio turizmo regionus ir vyrau-

saulio kyje;

janias kelioni kryptis;

tarptautins prekybos augani reikm, pagrindi-

ekologinio turizmo ekonomin, socialin ir aplin-

nius eksporto ir importo srautus;

kosaugin naud;

siningos prekybos princip kaip bd kovoti su

Lietuvos turizmo pltros galimybes, atvykstamojo

skurdu besivystaniose alyse;

ir ivykstamojo turizmo tendencijas;

Lietuvos usienio prekybos tendencijas;

bank globalizacijos stiprisias ir silpnsias puses,

regionins integracijos formas ir svarbiausius tarp-

usienio investicij reikm alims;

tautini susivienijim tipus bei j skirtumus;

Pasaulio banko, Tarptautinio valiutos fondo ir kredito reiting agentr tak pasaulio finansams.

3) Praktiniai gdiai, informacijos altiniai


naudotis teminiais emlapiais, statistine informacija, nagrinti karikatras;
apskaiiuoti ir vertinti valstybs prekybos balans;
lyginti prekybos tarp isivysiusi ir besivystani ali pranaumus ir trkumus;
lyginti, diskutuoti ir vertinti tarptautini susivienijim tak valstybms, regionams, pasauliui;
iekoti su turizmu susijusios informacijos internete, parengti turistin marrut ir paymti j kartoschemoje;
kritikai vertinti masinio turizmo pltr, silyti argumentuot alternatyv.

Geografiniaityrimai

1.

Pasirinkite n o r i m T N K ir parenkite apie j pristatym: veikla, bstin, filialai, ekonominiai duomenys, pltra.

2.

Isiaikinkite, kokios preks, paymtos enklu Fair trade, p a r d u o d a m o s ms prekybos centruose.


Palyginkite j ir panai prastini preki kainas. Pasidomkite, ar kiti mons ino apie tokias prekes.

3.

Pasirinkite tarptautin susivienijim ir pasidomkite: krimo data, bstine, alimis narmis, integracijos forma,
tikslais, taka regione arba pasaulyje.

4.

sivaizduokite, kad esate turistai. Palyginkite skirting agentr silomus panaius kelioni marrutus ir
nusprskite, kur i j rinktumts. Pagrskite savo pasirinkim.

5.

Pasidomkite dabar Lietuvoje vykdomais ir Europos Sjungos lomis remiamais t u r i z m o projektais.


Parenkite juos pristatani mediag.

6 . sivaizduokite, kad usienyje turite nemaai po pasaul keliavusi draug ir norite juos pasikviesti Lietuv.
Sudarykite sra argument, kurie padt js draugams apsisprsti.
7.

Vakare, kai usidarys JAV vertybini popieri biros, apsilankykite ios alies, L o n d o n o ir Azijos bir interneto
puslapiuose ir palyginkite tos dienos prekybos sesijos rezultatus. Kuri indeks verts kilo, o kuri - krito?

8 . Apsilankykite bet kurios vertybini popieri biros interneto puslapyje (atkreipkite dmes galim laiko juost
skirtum) ir vertinkite tos dienos prekybos sesijos eig. Akcij kurs pokyius susiekite su b u l i " arba mek"
rinka. Apie jas informacijos rasite internete investuotoj vietimo puslapyje.

Klausimai ir uduotys
8.1 Globalizacijos bruoai
1 . vardykite su globalizacija susijusi artimiausios aplinkos pavyzdi. Kurie i j labai svarbs jums?
2.

Pasvarstykite, kodl kultrin globalizacija sulaukia gerokai daugiau kritini v e r t i n i m nei


e k o n o m i n ar politin globalizacija.

3.

Palyginkite XIX a. pradioje vykus pramons perversm su dabar vykstania informacijosrevoliucija".


Kuo ie laikotarpiai panas ir kuo skiriasi?

4.

Palyginkite BigMac kainas vairiose pasaulio alyse (8.1.6). Kodl jos taip smarkiai skiriasi?

5.

Remkits 8.1.8 ir paaikinkite, kodl globalizacija gamybos sektoriuje yra naudinga.

6 . Kurie veiksniai, js m a n y m u , labiausiai prisideda prie globalizacijos skatinimo?


7.

Pakomentuokite, k tokia protesto forma norjo atkreipti dmes ie antiglobalistai (8.1.10).

8.2 Tarptautins bendrovs


1.

Su kokia veikla susijusios A-F tarptautins bendrovs? Kuriose alyse yra j bstins?

F e d

H a r r i o t t ,

waimart

- T s u

reuters

2.

Dl koki prieasi TNK dal savo m o n i perkelia besivystanias alis?


Kokios naudos i TNK veiklos turi besivystanios alys?

3.

Panagrinkite didiausi pasaulyje p r a m o n i n i TNK deimtuk (8.2.3). Koki ivad galima padaryti?

4.

Pasvarstykite, koki neigiam padarini gali turti pasaulinje rinkoje vyraujani TNK veikla.

8.3 Tarptautin prekyba


1.

Kodl tarptautin prekyba yra vienas i rykiausi globalizacijos pavyzdi?

2.

Naudokits 8.3.2,8.3.3 ir padarykite ivad apie tarptautins prekybos apimi didjim.

3.

Koki ivad galima padaryti apie valstyb remiantis jos usienio prekybos balanso d u o m e n i m i s (8.3.5)?

4.

Kurie regionai vyrauja pasaulio prekyboje (8.3.6)? Kuo galima paaikinti tok ryk j dominavim?

5.

Kokie yra prekybos t a r p isivysiusi ir besivystani ali pranaumai ir t r k u m a i ?

6.

Kas paskatino siningos prekybos j u d j i m o atsiradim? Kaip prie ios paramos g a l i m e prisidti mes?

7.

Kurios valstybs yra svarbiausios Lietuvos prekybos partners (8.3.14,8.3.15)? Koki ivad galima i t o daryti?

8.

v e r t i n k i t e Lietuvos preki e k s p o r t o struktr (8.3.16). Kuri preki g r u p i dal s i l y t u m t e plsti?

9.

Kokie savalaikiai s p r e n d i m a i p a d j o Singaprui t a p t i pasaulins reikms prekybos ir finans centru (238 psl.)?

8.4 Tarptautiniai susivienijimai


1.

Kokios prieastys skatina valstybes burtis t a r p t a u t i n i u s susivienijimus?

2.

Kuo pagal integracijos lyg skiriasi ASEAN, EFTA ir CARICOM t a r p t a u t i n i a i susivienijimai?

Pasvarstykite, kodl t a r p vis NAFTA susivienijim sudarani ali negalioja bevizis reimas.

4.

vardykite, kurioms t a r p t a u t i n m s organizacijoms priklauso Lietuva (8.4.2).

5.

Kartoschemoje greta v a i z d u o j a m i keturi t a r p t a u t i n i a i susivienijimai. N u r o d y k i t e kiekvieno i j:


a) t r u m p j p a v a d i n i m ;

b) iskleist pavadinim;

c) po tris k i e k v i e n a m susivienijimui priklausanias alis.

8.5 Turizmas pasaulyje


1.

Kokia yra tiesiogin ir netiesiogin t u r i z m o reikm (8.5.3)?


Kurios verslo sritys i t u r i z m o gali daugiausia pelnytis?

2.

Kokie veiksniai lm toki spari t u r i z m o sektoriaus


pltr per pastaruosius 60 met?

3.

Panagrinkite 8.5.13 ir p a k o m e n t u o k i t e turistinio k u r o r t o raidos cikl.


Pasilykite p r i e m o n i stagnacijos cikl engusiam k u r o r t u i gaivinti.

4.

Ivardykite pagrindinius pasaulio t u r i z m o regionus. Kodl jie t o k i e populiars (8.5.16)?

5.

Kuriuose regionuose turist skaiius per pastarj laikotarp iaugo labiausiai (8.5.17)? Kaipjis keisis ateityje?

6.

Koki padarini sukelia masinis turizmas (8.5.18)?

7.

Kodl pastaruoju m e t u spariai didja e k o l o g i n i o t u r i z m o reikm?

8.

Kurioms pasaulio valstybms ar regionams b d i n g a e k o n o m i n p r i k l a u s o m y b n u o t u r i z m o sektoriaus?


Kuo tokia p r i k l a u s o m y b yra pavojinga?

9.

Kodl pastaruoju m e t u spariai didja e k o l o g i n i o t u r i z m o reikm?

8.6 Lietuvos turizmas


1.

vardykite Lietuvos, kaip t u r i z m o krato, stiprisias ir silpnsias puses.

2.

v e r t i n k i t e t u r i z m o infrastruktros ms alyje lyg, informacijos apie kelioni objektus p a k a n k a m u m .

3.

Lietuviai save laiko d a u g keliaujania tauta. Patvirtinkite arba paneikite tai.

4.

Panagrinkite a t v y k s t a m o j o t u r i z m o d u o m e n i s (8.6.4). Koki ivad i t o galima padaryti?

5.

Palyginkite a t v y k s t a m o j o ir ivykstamojo t u r i z m o reikm Lietuvos e k o n o m i k a i .

Kokie s p r e n d i m a i galt padti d a u g i a u pritraukti usienio turist?

8.7 Pasaulio finans sistema


1.
2.

Kodl bank globalizacija sulaukia d a u g i a u kritikos nei prekybos ar politikos globalizacija?


Pasidomkite, kiek p i n i g yra pasiskolinusi Lietuvos vyriausyb ir kokia yra ms alies e i n a m o j i usienio skola.
v e r t i n k i t e jos dyd.

3.

Pasidomkite usienio investicij Lietuvos k dydiu, kilms alimis. vertinkite ms alies kio padt usienio
i n v e s t u o t o j poiriu.

4.

Koki tak pasaulio finansams daro Pasaulio bankas, Tarptautinis valiutos fondas ir kredito reiting agentros?

5.

Paaikinkite, kaip isivysiusios ir besivystanios alys brenda skolas (8.7.7).

Pavyzdin egzamino uduotis

1. Kuriame pasaulio regione per artimiausius 40 met, kaip skelbia prognoz, gyventoj skaiius augs spariausiai? [1 takas]
a) vardykite dvi labai aukto gimstamumo iame regione prieastis: [2 takai]
1)

2)

b) Kuriame demografins raidos etape dabar yra dauguma io regiono ali? [1 takas]
c) vardykite du spartaus gyventoj skaiiaus augimo padarinius. [2 takai]

d) Nurodykite dvi priemones, kurios bt veiksmingos siekiant sumainti didel gimstamum iame regione. [2 takai]
2. Kurio regiono daugumoje ali vyksta depopuliacija? [ 1 takas]
a) vardykite dvi labai mao gimstamumo iame regione prieastis. [2 takai]
b) Kuriame demografins raidos etape iuo metu yra dauguma io regiono ali? [1 takas]
c) Nurodykite du depopuliacijos padarinius. [2 takai]

d) vardykite dvi priemones, kurios bt veiksmingos siekiant pagerinti demografin padt iame regione. [2 takai]
3. Kuriame demografins raidos etape iuo metu yra dauguma Azijos ali? [1 takas]
I viso: |17]

\)

Pavyzdin egzamino uduotis

Malaizija

Indonezija
114
1
1 1 1
B
miest gyventoj
50-74%
k miest gyventoj
25-49%
} miest gyventoj
0-24%
i miestai, kuriuose gyventoj
daugiau kaip 10 mln.
(didieji urbanizuoti rajonai)

50%

Papua Naujoji Gvinja


Mfenezija

.Ryt Timoras

I^^Dji Zelandija

3 307 950 000


Pasaulio miest gyventoj skaiius
Urbanizacijos augimas 2 0 0 5 - 2 0 1 0 m

1. vardykite du pasaulio regionus, kuriuose urbanizacijos lygis yra aukiausias. [2 takai]


Kokios io proceso prieastys? [1 takas]
2. Nurodykite du pasaulio regionus, kuriuose urbanizacijos lygis yra emiausias. [2 takai]
Kokios io proceso prieastys? [1 takas]
3. Kuriame pasaulio regione paskutiniu metu gyventoj skaiius miestuose auga spariausiai? [1 takas]
vardykite tris pagrindines problemas, kuri kyla io emyno miest gyventojams: [3 takai]
1)

2)

3)
4. Dl ko Ryt Europoje paskutiniu metu sumajo miestiei dalis? [ 1 takas]
5. Kuri alis, gyventoj skaiiumi lenkianti Brazilij, nusileidia jai miestiei skaiiumi? [1 takas]
6. Kurios dvi alys pagal gyventoj skaii patenka j pasaulio deimtuk, bet turi maiau miesto gyventoj
nei Vokietija? [2 takai]
7. Kaip geografai vadina kartoschemoje juodais rutulliais paymtus miestus? [1 takas]
a) Kuo jie skiriasi nuo megalopoli? [1 takas]
b) Kurie du i i miest vadinami svarbiausiais globaliaisiais miestais? [2 takai]
I v i s : |18
Rawz Mnesec

259

\oJ

Pavyzdin egzamino uduotis

Kanada
Meksika
Piet ir Vidurio Amerika
Europa
NVS
Artimieji Rytai
Azijos ir Ramiojo
vandenyno regionas

P a g r i n d i n i a i n a f t o s p r e k y b o s s r a u t a i (mln. t)

1. vardykite dvi pasaulio alis, eksportuojanias daugiausia naftos. [2 takai]


2. Kuriame Europos regione igaunama daugiausia naftos? [1 takas]
3. Nurodykite Lotyn Amerikos valstyb, igaunani ir eksportuojani daugiausia naftos, f 1 takas]
4. vardykite dvi daugiausia naftos igaunanias Afrikos alis. [2 takai]

lankos regione yra daugiausia naftos atsarg (vardykite lank). [1 takas]


Kokiu bdu i ios lankos nafta gabenama tolimus pasaulio regionus? ]1 takas]
6. Kaip i Rusijos nafta daniausiai gabenama daugel Europos ali? [1 takas]
7. Kuri alis pirmauja pasaulyje pagal naftos import? [1 takas]
i alis igauna daug naftos. Taiau kodl ji dvigubai daugiau jos importuoja? [1 takas]
8. vardykite ekonomin susivienijim, reguliuojant naftos kainas pasaulio birose. [1 takas]
9. Kurioje pasaulio vietoje 2010 m. vyko didiausia su naftos gavyba susijusi ekologin nelaim? [1 takas]

I viso: [13]

Pavyzdin egzamino uduotis

1987

1991

1995

1999

2003

2010

,BurgerKing'

,KFC'

,Starbucks'

,McDonald's'

1. Kaip sutrumpintai vadinamos McDonald's, Starbucks coffee ir panaios didels bendrovs? [1 takas]
2. Kaip amerikanizacijos svoka susijusi su McDonald's ir Starbucks vardais? [1 takas]
3. Paaikinkite, kodl McDonald's metins pajamos daug didesns nei Starbucks kavini. [ 1 takas]
4. vardykite kokj nors neigiam i bendrovi veiklos poym. 1 takas

5. Kurios Azijos valstybs turi daugiausia Starbucks kavini ir McDonald's restoran? [1 takas]
6. Kuris pasaulio regionas ir kodl turi maiausi McDonald's restoran tinkl? vardykite region ir vien
prieast. [2 takai]

7. Daugelis ali Starbucks kavinms tiekia kav, cukr, popieri puodeliams gaminti.
Kavos tiekimo kryptys kartoschemoje parodytos
spalva, cukraus spalva, popieriaus spalva. [3 takai]
8. Kaip i bendrovi pltr gali paveikti protekcionizmas? [1 takas]

I viso: [11]


aeroponika 147
aglomeracija 88
agrarin visuomen 106
agrokiimatiniai veiksniai 131
agromikininkyst 150
agropramonin mon 134
agrotechnika 131
akvakultra 153
alternatyvioji energetika 187,
192
amerikanizacija 227
anklavas 14
antiglobalizacija 229
antracitas 173
antrasis kio sektorius 105
antrins aliavos 169
apdirbamoji pramon 199,
209
apvelingo zona 151
ateizmas 68
atomin elektrin (AE) 184,
185
atsinaujinantieji itekliai 167
augalininkyst (emdirbyst)
136, 141
auksinis milijardas" 229
auktj technologij mon
216
australonegridas 64
Azijos tigrai" 206

diktatra 19
dirvoemio erozija 132
dotacija 134

downtown 82
dujoveis 182
E
ekologinis pdsakas 96
ekologinis turizmas 249
ekologinis kininkavimas 149
ekonomikos diversifikacija 178
ekonomin geografin padtis 9
ekonomin globalizacija 227
ekonomin priklausomyb 9
ekonomin sjunga 241
ekonomin zona 151
eksklavas 15
ekstensyvusis kis 137
emigracija 54
energetika 170
energijos balansas 172
energijos altiniai 172
europidas 63

_F
fair trade 235
favela 100

J
imigracija 54
industrin (pramonin) visuomen 106
informacin revoliucija" 226
informacin visuomen 106
informacinis sektorius 105
infrastruktra 113
intensyvusis kis 136, 137
intervencija 20
iredentizmas 21
irigacin sistema 146
isivysiusi alis 26
itekli prakeiksmas" 168
J

just in time 218


_

kaim urbanizacija 93
kaln terasos 131
karjeras 174
keli tinklo tankis 116
ketvirtasis kio sektorius 105
klasteris 216
kolonija 11

baby boom" 46

gamybos monopolizacija 229

Kondratjevo ciklai 205


konklava 18
konkurencingumas 232
kontrurbanizacija 93
konurbacija 88
kredito reitingas 253
kultrin diferenciacija 82
kuro balansas 190

badas 158
barelis 177

gamybos specializacija 206

_L

besivystanti alis 26, 27


biokuras 189
biotechnologijos 211
bira 253

gavybos pramon 199

federacin valstyb 19

feedlot 144, 145


fotoelektrin 188
_G
gamtos itekliai 167
gamybos kooperacija 200, 210

gavybos kvota 177


gentis 65

laikinoji migracija 54
laisvoji ekonomin zona 208
laisvoji prekybos zona 240

gen ininerija 133

lean production 219

geografin padtis 8

legalus imigrantas 55
lengvatin prekybos zona 240
lengvoji pramon 200
licencija 151
logistika 122,218
logistikos centras 123
lnynas 100
lydimin emdirbyst 138

geopolitin padtis 8

chronikas badas 158


CVR 81

geotermin elektrin 189, 193

I)
dalykinis turizmas 245
darnusis vystymasis 149
daugiataut valstyb 16
demografin pakopa 44
demografin politika 50
demografin raida 42
demografin sudtis 44
..demografinis senjimas" 50
..demografinis sprogimas"37,
42. 51
dempingas 160
depopuliacija 40, 50
deportacija 55
didysis atuonetas 227
didysis dvideimtukas 227

gimstamumas 38

global players 230


globaliosios problemos 226
globalizacija 225
globalusis miestas" 90
G M O 146
gyventoj amiaus piramid 44
gyventoj tankumas 33

M
marikultra 153
masinis turizmas 245

gyvenviei hierarchija 78

meet 71

gyvulininkyst 136, 144

megalopolis 89
megamiestas 88
metin apyvarta 230
metisas 65
metropolija 11

Ji
hidroakumuliacin elektrin
(HAE) 191
hidroelektrin (HE) 185, 191
hidroenergetika 185, 191
hidroenergetinis potencialas 185
hidroponika 147

miesto funkcin zona 81


miesto emnaudos modelis 81
migracijos indeksas 38

migracijos politika 59
milijoninis miestas 79
minaretas 71
mineralins aliavos 168
mirtingumas 38
mokslo ir technikos paanga
204
mokslo ir technologij parkas
216

monarchija 18
mongolidas 63
monokultrinis kis 139, 149
monoteistin religija 68
muitas 236
muit sjunga 240
mulatas 65
JV
nacija 16
naftos platforma 175
naftos rafinavimas 178
natralusis gyventoj prieaugis 38
natrinis kis 137
neapibrto statuso teritorija 7
neatsinaujinantieji itekliai
167
neformalusis sektorius 108
neisenkantieji itekliai 167
nelegalus imigrantas 55
nepriklausoma valstyb 6
nuolatin migracija 54
nuosavybs nacionalizavimas
154
_ o

OPEC 177, 178

outsourcing 218, 220


_P
pabglis 55
pagoda 71
palankios vliavos alys" 118
pasaulio prekybos organizacija (PPO), 236
pasaulio rinka 232
pasaulio kis 105
perdavim transportas 121
perprodukcija 140
pirmasis kio sektorius 105
planin ekonomika 108
planktonas 151
plantacija 139
politeistin religija 68
politin geografija 6
politin globalizacija 227
politinis prieglobstis 62
politinis emlapis 6
popramonin (paslaug)
visuomen 106
pramon 199

Sqvoku rodykl
pramons inercija" 203

_s

tarpvalstybin migracija 54

vertybiniai popieriai 252

pramons idstymo veiksniai

sambas 65

t a u s o j a n i o j i e m d i r b y s t 149

vidin migracija 54

201,202,203

s a u s r a 132

tauta 65

vidutin tiktina g y v e n i m o
trukm 38

pramons perversmas 204

sininga prekyba 235

tautin m a u m a 67

pramons regionas 208

s e p a r a t i z m a s 13

t e c h n i n i n f r a s t r u k t r a 113

v i e n a t a u t v a l s t y b 16

pramons restruktrizacija

sezonin migracija 54

technologij parkas 208

vienkiemis 94

208

sinkretizmas 69

tekstils p r a m o n 2 0 9

virtualioji m o n 2 1 9

p r a m o n s z o n a 81

s o c i a l i n i n f r a s t r u k t r a 113

t e r i t o r i n i a i v a n d e n y s 14

v i z a 15

prekinis kis 140

s u b s i d i j a 134

terorizmas 20

aliavos 201

p r e k y b o s l a i v y n a s 118

s u b u r b a n i z a c i j a 91

t r a n s p o r t o i n f r a s t r u k t r a 115

a l i o j i r e v o l i u c i j a " 138, 161

p r i e m i e s i o z o n a 81

sunkioji pramon 200

t r e i a s i s k i o s e k t o r i u s 105

e m s f o n d a s 154

protekcionizmas 236

JJ

e m s r e f o r m a 161

unifikacija 225

ems kio kolektyvizavimas

_R

a c h t a 174
a l t a s i s k a r a s " 12

u n i t a r i n v a l s t y b 19

154

reeksportas 237

e l f a s 151

urbanizacija 86

e m s k i o n a u d m e n o s 154

regionalizacija 239

e l i n e k o n o m i k a " 108

usienio prekybos balansas

m o g i k i e j i itekliai 167

r e k r e a c i n i a i itekliai 167

i l u m i n e l e k t r i n ( E ) 186

233

SRI 25

religinis turizmas 244

i l u m i n e n e r g e t i k a 186, 190

usienio skola 253

v e j y b o s k v o t a 152

renovacija 95

vytuoklin migracija 54

repatriacija 55

JT

vaisingumo koeficientas 38

r e s p u b l i k a 17

t a n k l a i v i s , 175

valiutos devalvacija 206

r i n k o s e k o n o m i k a 108

tarptautin bendrov 230

v a r t o t o j i k a v i s u o m e n " 109

ro-ro k r o v o s b d a s 118, 125

t a r p t a u t i n i s p r i p a i n i m a s 17

v e g e t a c i j o s p e r i o d a s 132

pseudourbanizacija 99

Pavyzdini egzamino uduoi atsakymai


1 uduotis: 1. Afrikoje; la) 1 - didelis vaik skaiius yra eim tradicija, neretai prestio reikalas, vaikai - tv parama senatvje, nes daugelyje
ali nemokama pensij, 2 - emas moter vietimo lygis ir statusas visuomenje / moterys paprastai iteka labai anksti / poros nenaudoja kontraceptini priemoni; lb) Antrajame; lc) Per didelis gyventoj tankumas / maisto trkumas / didiulis nedarbas / bst trkumas, prastos sanitarins
slygos juose / perpildytas vieasis transportas / l vietimui stygius / vaik darbas; l d ) Vykdyti lytin vietim / propaguoti kontraceptines
priemones / ilginti oficial santuokin ami / remti maai vaik turinias eimas / kelti moter status, j isilavinimo lyg; 2. Europos; 2a) Moter
auktas statusas, karjeros siekimas / materialini vertybi pirmenyb / vlyvesns santuokos / eimos (vaik) planavimas (naudojant kontraceptikus); 2b) Penktajame; 2c) Senja gyventojai / maja darbingo amiaus moni, didja pensinink ilaikymo nata / ilginamas pensinis amius /
silpnja kio dinamika; 2d) Parama ir lengvatos daugiavaikms eimoms, premijos u trei vaik ir didesn j skaii / motinysts atostog liginimas / nemokami arba i dalies mokami lopeliai ir dareliai; 3. Treiajame.
2 uduotis: 1. Europa, Vakar Europa, iaurs Amerika, Abu yra aukto isivystymo regionai / maai moni dirba ems kyje / urbanizacijos
procesai prasidjo seniai; 2. Afrika ir Azija (Piet Azija). Silpnai ivystyta pramon / daug moni dirba ems kyje / dauguma ali ekonomikai
silpnos; 3. Afrikoje.
didelis nedarbas, 2 - transporto problemos (nuolatins spstys), 3 - daug moni gyvena lnynuose / bst trkumas /
prastos sanitarins slygos; 4. Dl kontrurbanizacijos (dalis moni i miest keliasi kaimus) / kaimuose didesnis gimstamumas ir natralusis
prieaugis; 5. Indonezija; 6. Pakistanas ir Bangladeas; 7. Megamiestai; 7a) Megalopoliai didesni u megamiestus / megalopoliai - aglomeracij
susitelkimai / megalopoliai apima didesn teritorij; 7b) Niujorkas ir Londonas.
3 uduotis: 1. Saudo Arabija ir Rusija; 2. Siaurs jroje; 3. Venesuela; 4. Nigerija / Alyras / Libija / Angola; 5. Pers. Tanklaiviais; 6. Naftotiekiais / vamzdynais; 7. JAV. Tai daugiausia naftos sunaudojanti alis / ekonomikai stipriausia alis, turinti itin daug vartotoj; 8. O P E C ; 9. Meksikos
lankoje.
4 uduotis: 1. T N K , arba tarptautins bendrovs; 2. Abi tarptautins bendrovs kurtos JAV / i JAV greitojo maisto vartojimo mada sklinda po
vis pasaul; 3. McDonalds tinklas turi daugiau restoran / bendrov kurta gerokai anksiau; 4. Greitasis maistas nra sveikas, tukina / bendrovs
konkuruoja su vietos (nacionaliniais) restoranais ir kavinmis / dalis p a j a m keliauja JAV; 5. Japonija ir Kinija; 6. Afrika. Ekonomikai silpnos
alys, kuriose menkos gyventoj pajamos / maos pelno i io verslo galimybs; 7. Kavos - alia, cukraus - geltona, popieriaus - ruda; 8. Valdia
gali apriboti ar net udrausti i bendrovi veikl alyje / protekcionizmas gali trukdyti i bendrovi tolesnei pltrai.

PASAULIO POLITINIS EMLAPIS


180

90' 160

60!

20'

O'

20'

40

90

60

is nuo Grinvio rytus nuo Grinvio

SiiUres *

Abardis

.W*

^S^RYT_SIBIRO

KAROS

BARENCO

Ale-U1M ->

O-M J^ BERINGO
\ Y ILIRA
OCHOTSKO\ \
JRA \

,ISLANDIJA
Reikjavikas

undlandas

Skaiias emlapyje
paymta:
1. Estija
2. Latvija
3. Lietuva
4. Olandija (Amsterdamas)
5. Belgija (Briuselis)
6. Liuksemburgas
(Liuksemburgas)

Nasau
*BAHAM0S

7. Andora (Andora Ia Velja)


8. veicarija
9. Lichtenteinas (Vaducas)
10. ekija
11. Slovakija (Bratislava)

V SENEGAtA!
Proja Dokarot42-.

SAl0S

34. Ruanda (Kigalis)


35. Kataras (Doha)

(Sarajevas)
19. Serbija (Belgradas)
20. Juodkalnija (Podgorica)

36. Bahreinas (Manama)


37. Kuveitas (Kuveitas)
38. Jordanija

21L Kosovas (Pritina)


22.'Albanija (Tirana)

39. Izraelis
40. Libanas

23. M a k e d o n i j a (Skopj)
24. Malta (VaIeta)
25. Bulgarija

42. Gambija (Bandulis)

26. Moldavija (Kiiniovas)


27. Gruzija
28. Armnija
29. Azerbaidanas30. Butanis (Thimphu^
31. Banglarfear - 32. Brunjus

KARIBAI

-
Olandv Antiloi (OI.)
Karakasas
VENESUELA

NDENTNAS

Konakris/^
Fritaunas*^7
" T S R I A

MIKRONEZIJA 5

l k '*

DkMBLIO
KAULO
KRANTAS

' " N o , s KfMERNy


Maloboss

pusiau

SAN TOM 4 0 V IRPRINSIPE


^

P-APUA
IAUJOjl
INJA

V '

41. Kipras (Leukosija)

VANDENYNAS

43. Bisau Gvinja


44. Siera Leon
45. Liberija

VANUATU
KORALly
JRA , i Po

46. Togas
47. Beninas

&

/ t ato

48. Pusiaujo Gvinja


49. Salvadoras
(San Salvadoras)

Keiptaum

1 : 18 0 0 0 0 0 0 ( 1 c m - 1 8 0

km)

65
60
DOHllflKANA
Puerto Mergeliy salos
RikoS
.
AngiIiio(JK)
111 m / '
''' Sen Martinas (Prow.)

Ie
Sen Barfelmi (Prant)
Meraeli) Bastera ANTIGVAIR BARBUDA
, SENT KITSA?,. "SentDiordias
Ija''
IRNEVIS
\s<4 " r-fb-Giodelupe
V
<O
DOMINIKA'V
Rozo.. -15
Mtv t nk QV
(Pram.)
KARIB JRA
Kastris* SENT LUSIJA
SENTVINSENTAS _ BARBADOSAS
IRGRENADIN05 ,
Kingstounas

v/

Bisoue^Qyii

14. Slovnija
15. San Marinas (San Marinas)
16. Kroatija (Zagrebas)
33. Burundis (Buumbra)
17. Vatikanas
18. Bosnija ir Hercegovina

iaurs atogre

ALIOJO
KYULIO

., , . , . HATBW
'LIZAS JAMAIKA^ 1 , .
KIngstonaT p Sanlo
JBAS
PrBnsos Domingas
Sigalpa KARlB !URA
A
' RAGVA

12. Austrija
13. Vengrija

RAMUSISS,

ATLANTO

Havajai
JivL

MARALO
SALOS

RAMUSIS

VANDENYNAS

Folklando salos

Pt

Jorenas
PAPUA NAUJOJI NAMRU
GVINJA

PIET

v:

^ SALOS
Honiara
'.

VANDENYNAS

VANUATU
1

GRENADA
Sent Oiordiesa^

* Teinoinono

Vajaktt '
fy,

Naujoji Kaledonija

VolisoiTr SAMOA Ryt(,


Eutiina ApiIa* Somoa
Kuko salos
' d - TONGA
(NZeL)
Suva
fIDZIS

60

piet

Pranczijos Polinezija

VMa,

20'

e?

Pitkemas
..(JK)

AUSTRALIJA

TRINIDADAS IR
TOBAGAS

160

10
-

100'

60'

40

20'

40'

80'
60'

80

100"

140'

180'

90'

1 : 8 5 0 0 0 ( 1 c m

850

k m )

KETURI SISTEMINGO
MOKYMOSI ETAPAI
pads g e r i n t i ilgalaik a t m i n t ir t v i r t i n t i e s m i n i u s
g e o g r a f i j o s t u r i n i o d a l y k u s bei s k m i n g a i

PASIRENGTI GEOGRAFIJOS ATSISKAITYMAMS IR EGZAMINUI

Suprasti
Neskubant inagrinjama tema ar skyrius.
Atidiai peririma visa iliustracin informacija, inagrinjami geografiniai pavyzdiai.
sitikinama, kad esmin informacija suvokta ir
gebama savarankikai paaikinti turinio esm.
Siloma svarbiausias vietas tekste pasibraukti, klijuoti lipniuosius lapelius su savais komentarais.

Apibendrinti

Visas t u r i n y s iliks
trumpalaikje atmintyje
ir apie 8 0 % s u k a u p t o s
informacijos bus prarasta,
jeigu neapibendrinama.

j 3 eta pa

Savarankikai atliekamos kiekvieno skyriaus


apibendrinamosios uduotys, naudojamasi
iliustracine mediaga, papildomais informacijos altiniais.

Atkreipiamas dmesys j kiekvienos temos ar


potems pagrindin mint. Ji fiksuojama tezmis urauose.

Antratje uraoma data, kada perirta


tema ar skyrius. Visi pasiymjimai fiksuojami
atidiai, jie neitrinami.

siminti
Norint siminti, naudojamas mokymosi ksniais" metodas. Kiekvienam blokui skiriama
vidutinikai po 20-30 min., tarp j daromos
5 min. pertraukls.

is etapas svarbus i l g a l a i k e i
a t m i n i a i stiprinti. Jei
nesinaudojama siminimo
technika, p r a r a n d a m a 4 0 %
s u k a u p t o s informacijos.

Po pertraukls galima atlikti praktines arba


testo uduotis.

4 eta pa

Kartoti

Cl

Apibendrinama savais odiais.

Parengiamas kiekvieno skyriaus kartojimo planas. Jis gali bti skirtas vienai ar kelioms savaitms, mnesiui ir pan.
r

Pakartota mediaga fiksuojama mokymo


priemonje arba urauose. Uraoma tema,
data, kartojimo trukm.

...

Btina fiksuoti

kartojam mediag.

Geografijos mokymo priemoni serija


GAUBLYS 11-12 klasei
Vadovliai Gamtin geografija" ir Visuomenin geografija",
pratyb ssiuviniai, Naujasis pasaulio geografijos atlasas",
mokytojo USB atmintukai

Naujasis
pasaulio
geografijos
atlasas