Está en la página 1de 198

1

JONAS RADVANAS
RENESANSAS
LIETUVA
Jonas Radvanas Lietuvos Didiosios Kunigaiktysts Renesanso poetas, herojinio
lotyniko epo Radviliada autorius. Vadinamas Lietuvos Vergilijumi.
Biografini duomen lik nedaug.
Buvo protestantas evangelikas reformatas. Jautsi dkingas savo globjui Mikalojui
Radvilui Rudajam.
Jon Radvan parayti Radviliad paskatino vienas itikimiausi Radvilo Rudojo
patiktini - Lydos seninas Jonas Abramaviius.
Autorius poemoje amino XVI a. LDK istorij ir Radvilo Rudojo ygius, todl poemos
turinys ir siuetas susij su to meto LDK politinmis realijomis ir Livonijos karo istorija.
Poema parayta lotyn kalba. 1592 m. Vilniuje ispausdinta (apimtis apie 3 300 hegzametro
eilui).

PAIRKIM, PAKLAUSYKIM apie Radvilas http://vimeo.com/7639899

Metodin priemon pareng lietuvi kalbos mokytoja metodinink Adel eimyt

JONAS RADVANAS
KONTEKSTAS.
Renesanso epochoje krsi tautins kultros, kilo Reformacija. Pradtos leisti lietuvikos knygos
(M. Mavydas, B. Vilentas, J. Bretknas, M. Dauka ir kt.). Lietuv Renesansas atjo per Lenkij
ir Prsijos kunigaiktyst XVI amiaus pirmojoje pusje. Lietuvos viesuoliai A. Kulvietis ir S.
Rapolionis studijavo Vitembergo universitete Vokietijoje, o A. Kulvietis dar ir Sienos universitete
(Italija). Universitetin isilavinim Lietuvos jaunimas nuo XV amiaus jau galjo sigyti Krokuvoje
bei Vilniuje.
Renesansas ir Reformacija Lietuvos valstybs ir lietuvi tautos kultrai atne daug naujovi.
Svarbiausios i j:
1) lotyn, rusn bei lenk kalba raomuose ratuose valstybinio patriotizmo ir tautinio
valstybs mintys;
2) suprantama gimtosios kalbos reim ir atsiranda pirmosios lietuvikos knygos lietuvi
kalba;
3) eiliuotame epe sukuriamas meninis herojus Lietuvos valstybs krjo ir gynjo
paveikslas.
KRYBA
Poema Radviliada
Pilnas pavadinimas. Keturios knygos apie gyvenim ir garsius ygius amino atminimo
viesiausiojo kunigaikio Mikalojaus Radvilo, Jurgio snaus, Dubingi ir Bir kunigaikio,
Vilniaus vaivados ir tt., prakilnaus pono Jono Abramaviiaus, Varnn pono, liepimu bei valia
paraytas lietuvio Jono Radvano.
Krinio kontekstas. Poemos turinys ir siuetas susijs su XVI a. LDK politinmis realijomis ir
Livnijos karo istorija. 1557 metas Lietuvos didysis kunigaiktis ygimantas Augustas pasira LDK
sutart su Livonijos ordinu taip tikjosi veikti galim Maskvos kunigaiktysts agresij. Maskvos
kunigaiktis Ivanas Rstusis pradjo Livonijos kar (1558). Kare dalyvavo Radvila Rudasis. 1564
m. Polocko apylinkse, prie Ulos ups, Radvilos vadovaujama kariuomen (apie 4000 vyr)
upuol Maskvos kariuomen (apie 25000 vyr) ir nugaljo.Tai buvo viena i didiausi XVI
amiaus lietuvi pergali. 1578 metais Radvila Rudasis, taps LDK didiuoju etmonu, pergalingai
ubaig kovas prie Maskvos kariuomen ir nulm Livonijos karo pabaig.
Siueto pagrindas. Radvilo Rudojo gyvenimo detals ir herojikas vadovavimas miams tapo
Radviliados siueto pagrindu.

Metodin priemon pareng lietuvi kalbos mokytoja metodinink Adel eimyt

I dalis 31-96 eil.


Ginklais galinga yra ir love igarsjusi em ia, plaiuose laukuose, per kuriuos nusidriekus
motina derli skalsi ir gentis, gudus kariauti.
31-96 eilutse pristatoma geografin padtis nuo Baltijos iki Juodosios jros, mitin kilm i
romn. ia minimos vietos, kurias Renesanse visa Europa laik civizacijos lopiais. Kampanijos
kloniai ir derlingojo Posto roynai Italijos, Panchajos Tempjai Arabija, Alkinojo mikai
Graikija, pers laukai ir upeliai Persija. Viso ito lietuviams imintinga gamta payktjo.
Neduodama ikasen gamta iuo stygiumi ugdo ypatingas Lietuvos krato moni savybes: nars,
itverm, meil gimtinei. Lietuvos mons yra garss narsa, itverme, karingumu, kilnumu, love,
nes yra usigrdin ir inomi ygdarbiais kariai.
PASAMPROTAUKIME
Ar harmoningi mogaus ir gamtos santykiai gali iugdyti meil savo kratui?
III d. 85- 169 eiluts.
iose eilutse daug dmesio skiriama Radvilo skydui . Jame parodoma istorija nuo mitinio Libono
atvykimo Lietuvos emes iki algirio mio. Vadinasi, skydas asmenikai susijs su lietuvi
karingumu ginant tvyn, saugant nuo prie. (...)... skydo neiotojas jo nemato. J mato prieas.
Taigi skydo magikoji galia turi ne tik apsaugoti kar, bet ir paveikti prie. (D. Dilyt).
Pasakojime apie Radvilo skyd tvirtinami Lietuvos valstybs istoriniai, kultriniai ir tautiniai
pagrindai: lietuvi kilm i romn, sostin Vilnius, valdanioji Gediminaii dinastija. Fragmente
minimi Lietuvos Didieji Kunigaikiai: Gediminas, Algirdas, Kstutis, Jogaila ir kt.
Autoriaus poiris garbing Lietuvos praeit pakyltas: garbingieji karaliai, garss valdovai
protu ir kautyni trimitais yms, tviriausi lietuvi kariai.
Taigi, ant Radvilo Rudojo skydo nupieti istoriniai preities vaizdai atskleidia lietuvi kovas su
prieais, protvi narsa ginant Tvyn.
TVYNS GYNJO KODEKSAS
Jaunasis Radvilas mokomas ynio Msajo. mogaus btis, teigia ynys, dvilyp: kno mirtingumas
ir dvasios nemarumas mog prilygina tiek paprastiems mirtingiesiems, tiek nemariems dievams.
pasaul siloma velgti i dievikosios perspektyvos. Tai nereikia puikybs, atvirkiai, suteikia
supratim, kad visa, kas emika, yra laikina ir tik patys veriausi dalykai ilieka aminai.
Garbs kodekso pamatas, kuriuo remsis LDKa Gynjas, yra ne kilmingas kraujas, bet paties
herojaus doryb. Jaunajam Radvilui Msajas pieia su kelius: didvyri, tarnaujani Tvynei ir
Faetono. Pastarasis kelias ipuiklio, apakinto savo didybs kelias, vedantis prat. Anot ynio,
tik vienas kelias tinkamas, tas, kuris veda tarnysts Tvynei ir paklusnumo bei pagarbumo
protviams link. Taigi ynys moko bsim karyg stoikos laikysenos: dorumo (tarnysts tvynei),
padorumo (pagarbos protviams), kuklumo, nuosaikumo. Tokia dvasia iaukltas Radvilas Rudasis
Metodin priemon pareng lietuvi kalbos mokytoja metodinink Adel eimyt

ir mirties patale prays Dievo: Tik, Visagali, praau: pasigailjs lietuvi, galingai/ Lietuvai dar
dovanok ir skeptr, ir garb, ir lov.
PASAMPROTAUKIME
Ar dar aktualus Tvyns Gynjo garbs kodeksas iandien?
TAUTINS TAPATYBS ENKLAI POEMOJE1
Autorius,
krinio
pavadinimas,
ileidimo metai,
originalo kalba
Jonas
Radvanas
,,Radviliada
(1588 m.) lotyn
kalba; (Id. 3196; IIId. 85- 169
eil.).

Tapatybs enklai (teritorija, gamta, istorija, giminysts


ryiai, paproiai, kalba)

Autoriaus pozicija
(pasirinkimas)

,,Ginklais galinga yra ir love igarsjusi em,,,...Juk


nuo Baltijos iki Juodosios/ valdo lietuviai emes...
Tyras kaip stiklas upes vainikuoja ta ems groyb/giri aukt karna; jos virnmiia vaigdynus/
remia, o medi aknim ligi Sikso vli nusileidia.
,,Gds mikai ia turtus neapsakomus slepia./ ia
uolynai pilni bitui skysto nektaro.
,,tai Boristenis sravus (Dnepras), ,,tai Dauguva,
,,Tik ne maesn u j ta lietuvi skaidriausioji up - /
Vilija<...> pasimusi seser Vilni<...> leidias emyn
brolelio Nemuno glb, ,,... up ventoji, kuri
skaistesn u gintar srva per emitijos laukus ir
Nemun teka na.
itos tai ems vaikai lietuviai, rytingi sduviai,
jotvingiai....
,,ia Erdvilo lopys ir gimtin narsuolio Traidenio, /
Skirmanto, ginklais stipraus, ir narsaus kunigaikio
Mingailos, / Romanto, Mindaugo, kurs ant galvos
usidjo vainik / Romos, Vytenio kilnaus ir
atventusio pergali daugel / tvo visos Lietuvos
Gedimino, kuriam vadovaujant / mrai ikilo aukti
tirtai apgyvendinto Vilniaus. / ia pamatysi abu
Gedimino vaikus narsiairdius - /Algird su Kstuiu;
i Jogail pagimdiusi em /
Dav sarmat kratams karalius...
,,itam skyde Lietuvos praeitis ir garbongos senoli/
pergals mena laikus, kai Plateli karant smlt /
Syk Libono laivai atkeliavo per Baltijos jr<...> kaip
puokiose iotyse ydravilns Dubysos pastat/ Naujj
Rom kariai...
,,...,,ia miestas ikils pagarsjs - /taria ynys
Lizdeika, ir lemtingi odiai pagimdo/ Vilni globj
taut, ir kadaise stovjusioas lnos ,/ klusios juok
kitiems, diding sostin virsta:/ miestams
didiausiams dabar ji prilygsta dl galios lietuvi.
,,Veikiai Jogaila drauge su laisvs augintiniais lenkais/
ir su lietuvi pulkais prie kryiuoi kariuomen
stoja.<...> Griunvaldas plsta kraujais, ir magistr

Vytauto Didiojo laik


Lietuvos Didioji
Kunigaiktyst ikyla kaip didi
valstyb ar netgi imperija ,,ymioji Lietuva. Girios yra
Lietuvos didybs enklas,
pasididiavimo altinis, giria
pavaizduota tarsi mitinis
Pasaulio medis, jungiantis
gyvenim, mirt ir aminyb,
praeit, dabart ir ateit. Poetas
jauiasi atstovaujs valstybei,
kuri nesibaimina joki prie.
Rodoma pagarba praeiiai,
praeitis kvepia pasitikjim
ateitimi. Lietuva idealizuojama.
Ateiiai poetas amina tok
tvyns paveiksl, kok savo
romantinse vizijose regs A.
Mickeviius,S. Daukantas, A.
Baranauskas ir Maironis.

Lentel parengta lietuvi kalbos mokytojos eksperts V. Zykiens

Metodin priemon pareng lietuvi kalbos mokytoja metodinink Adel eimyt

mirtis ia itinka.

PASAMPROTAUKIME
Ar iandien dar svarbu isaugoti tautin tapatyb?
KLAUSIMAI SAVIKONTROLEI
1. Kodl poema skirta Radvilai Rudajam?
2. Kokios svarbiausios Radvilo Rudojo vertybs? Kaip jos susijusios su Renesanso epocha?
3. Koks Lietuvos vaizdas kuriamas J. Radvano poemoje?
4. Kaip vaizduojami Lietuvos mikai?
5. Su kokiomis viltimis siejama Lietuvos ateitis? Ar iandien tos viltys tapusios realybe?
RAINI TEMOS
1.Kokia asmenyb verta pagarbos?
2. Koks gyvenimas vertas lovinimo?
3. Ar svarbu ilaikyti tautin tapatyb?
4.Kas lemia apsisprendim sipareigoti savo valstybei?
5. Kodl svarbu kurti tautos praeities pasakojim?
6. Koki tiksl siekia Renesanso laik herojus?
7. Kas lemia asmenybs vert Renesanso kriniuose?
ALTINIAI
1. Autori kolektyvas (vad. S. ukas). Literatros vadovlis XI kl. Mokinio knyga I d., Vilnius:
Baltos lankos, 2011.
2. Baumilien O., Gasparaviien R.Juodkien J... Istorinio naratyvo galimybs Jono Radvano
herojiniame epe Radviliada(1)//Gimtasis odis, 2012, nr.7, p. 12-20.
3. Baumilien O., Gasparaviien R.Juodkien J... Istorinio naratyvo galimybs Jono Radvano
herojiniame epe Radviliada(2)//Gimtasis odis, 2012, nr. 8, p. 2-7.
4. Baumilien O., Gasparaviien R.Juodkien J... Istorinio naratyvo galimybs Jono Radvano
herojiniame epe Radviliada(3)//Gimtasis odis, 2012, nr. 9, p. 2-5.
5. Jovaias A. Senoji Lietuvos literatra (iki XIX a. pradios). Vadovlis auktesnij klasi
mokiniams, Kaunas: viesa, 1998.
6. Lietuvi klasikins literatros antologija, internetin prieiga: www.antologija.lt
7. Martiit-Linartien A. ir kt. Lietuvi kalbos ir literatros chrestomatija 11 klasei. I dalis. Vilnius:
LLTI, 2011
8. Zykiene V. Tautins tapatybs enklai Renesanso literatroje.// Gimtasis odis,2011,nr. 11, p. 2330.
Metodin priemon pareng lietuvi kalbos mokytoja metodinink Adel eimyt

JONAS RADVANAS
TESTAS
1.

J. Radvanas........epochos krjas.

vidurami

renesanso

baroko
2.

Ar tiesa, kad poem Radviliada J. Radvanas sukr Vergilijaus Eneidos pavyzdiu?

Taip

Ne
3.

Poemos Radviliada siuetas susijs su

LDK politinmis realijomis

Livonijos karu
ygimanto Augusto ir Barboros Radvilaits meils istorija
4.

Ar Radvila Rudasis dalyvavo kare prie Maskvos kunigaiktyst?

Taip
5.

Ne
Kas poemos Radviliada herojus?

ygimantas Augustas

Radvila Rudasis

Radvila Juodasis
6.
Taip

Ar tiesa, kad J. Radvanas savo poemoje auktina Lietuvos gamtos gro?


Ne

Metodin priemon pareng lietuvi kalbos mokytoja metodinink Adel eimyt

7.

Radvil Rudj auklja

Lizdeika

J. Radvanas
Msajas
8.

Radvilos Rudojo skyde tvirtinami Lietuvos valstybs .............pagrindai.

istoriniai

religiniai
kultriniai

tautiniai
9.

Radvilos Rudojo skyde pavaizduota


Vilniaus krimas
romn atvykimas
Gediminaii dinastija

Livonijos karas
10. Kurios savybs eina LDK
karygio garbs kodeks

padorumas

kuklumas

saikingumas

Metodin priemon pareng lietuvi kalbos mokytoja metodinink Adel eimyt

MARTYNAS MAVYDAS
RENESANSAS
MAOJI LIETUVA

Gim apie 1520 metus. Mir 1563 metais Ragainje, Maojoje Lietuvoje.
Moksi Karaliauiaus universitete. Ragainje dirbo liuteron kunigu.
Martynas Mavydas norjo, kad lietuvis pats galt suprasti ir apmstyti Dievo od, todl
jis siek, kad lietuviai skaityt gimtja kalba.
Ileido pirmj lietuvik knyg Katekizmas (1547).
Renesanso epochos metu vyko reformacija. Reformacijos idjos atsiskleidia Katekizme.

PAIRKIME, PAKLAUSYKIME
Apie reformatori M. Liuter http://filmi.lt/2013/05/liuteris-luther.html
Apie autori ir jo krin http://vimeo.com/13904337,
http://www.lrt.lt/mediateka/temos/1375/Dokumentiniai%20filmai/page/18

Metodin priemon pareng lietuvi kalbos mokytoja metodinink Adel eimyt

MARTYNAS MAVYDAS
KONTEKSTAS.
Beveik nra duomen, kurie leist nusakyti M. Mavydo gyvenim iki ivykimo i Lietuvos
Prsij 1546 m. Aiku tai, kad neteks abiej Karaliauiaus universiteto profesori lietuvi
A. Kulvieio ir S. Rapolionio kunigaiktis Albrechtas i Lietuvos pakviet M. Mavyd, nes jis
buvo laikomas eruditu. (Prsijos kunigaiktis Albrechtas rm reformacijos judjim, telk ir
globojo viesuolius, rpinosi rengti kunigus lietuvius, kurie dirbt ir Prsijoje, ir Lietuvoje. Suprato,
kad norint skelbti Dievo od monms suprantama kalba, reikia pasirpinti ir literatra
tikintiesiems).
1546 metais M. Mavydas raytas Karaliauiaus universiteto studentus. Studijuodamas pareng
ir ileido Katekizm(1547). 1549 metais paskiriamas Ragain. is klebonu dirbo iki mirties
(1563). Apie M. Mavydo gyvenim Ragainje inoma i 13 laik, 12 i j Albrechtui. Atvyks
Ragain rado mirusio ankstesnio klebono eim akl mon ir 9 vaikus. Nal pakirto maras. M.
Mavydas ved vyriausi dukr Benign. Kartu su mona aukljo ir elp brel jos broli ir
seser.Materialin padtis Ragainje buvo prasta. Taiau M. Mavydas uoliai vykd vietjo ir
kunigo pareigas.
KRYBA
Katekizmas
Pirmoji lietuvika knyga tai ne tik lietuvi ratijos, bet ir lietuvi gramatikos, terminijos, taip
pat pasaulietins poezijos, muzikos, istorijos pradia.
Pilnas pavadinimas. Katekizmo prasti odiai dl berneli jaun naujai suguldytos.
Prakalboje Knygels paios bylo lietuvinykump ir emaiiump nurodoma, kaip painti tikraj
religij, iuo atveju liuteronyb.
Katekizm sudaro originals ir verstiniai tekstai. Originalios yra prakalbos, dedikacijos ir kai
kurie kiti knygos intarpai.
ELEMENTORIUS parengtas pagal lotynik G. Sauromeno elementori (1529).
Katekizmas pradedamas Didiajai kunigaiktystei
Laimingoji tvyne didij valdov, garsinga
Lietuva, dievo odius gryna priimki irdimi,
Kad, kai duosi teisme auktajam apyskait savo,
Nespaust tavs pyktis teisjo baisaus.
Katekizme ispausdinta eiliuota lietuvika prakalba Broliai, seserys laikoma pirmuoju
lietuviku eilraiu, paraytu sintaksine-intonacine eildara.

Metodin priemon pareng lietuvi kalbos mokytoja metodinink Adel eimyt

10

PASAMPROTAUKIME
Kaip pirmosios lietuvikos knygos pasirodymas susijs su Renesanso idjomis? Kaip tai atsispindi
krinyje?
TAUTINS TAPATYBS ENKLAI2
Autorius,
krinio
pavadinimas,
ileidimo
metai,
originalo kalba
Martynas
Mavydas
,,Katekizmo
prasti odiai,
mokslas
skaitymo rato
ir giesms, dl
krikionysts
ir dl berneli
jaun naujai
suguldytos
(1547 m.).
Prakalba
,,Knygels
paios bylo
lietuvininkump
ir emaiiump
(lietuvi
kalba).

Tapatybs enklai (teritorija, gamta, istorija,


giminysts ryiai, paproiai, kalba)

Autoriaus pozicija
(pasirinkimas)

,,Broliai, seserys, imkiat mani ir skaitykiat.

Knygels vardu su meile


kreipiamasi tautieius
lietuvius, gyvenanius
Maojoje Lietuvoje ir
Lietuvos Didiojoje
kunigaiktystje; troktama,
kad konservatyvi emdirbi
tauta greiiau tapt
krikionika vidumi;
raginama keistis, tapti
kultringesniems,
rpinamasi kalba.

,,Skaitykiat ir duokiat ing rankas kiek vaiko,/ Kaip


emaiio, taip ir lietuvinyko.
,,Kaukus, empatis ir laukosargus pameskiat,/
Visas velniuvas,deives apleiskiat.
,,...Geresniai atmen arti, nent poter byloti.

PASAMPROTAUKIME
Ar iandien iekodami tautins tapatybs enkl galime remtis M. Mavydo kriniu? Kodl?
KLAUSIMAI SAVIKONTROLEI
1.
2.
3.
4.
5.

Dl ko M. Mavydas leido lietuvikas knygeles? Nurodykite bent dvi prieastis.


M. Mavydas humanistini tendencij mogus. Pagrskite arba paneikite teigin.
Koks, autoriaus poiriu, rato vaidmuo skleidiant tikjim?
Kokius pagrindinius savo knygos tikslus autorius mini Katekizmo pratarmje?
Viena ymiausi XX a. poei Salomja Nris eilratyje apie K. Donelait ra: ,,Karygiu
mes Donelait iandien minim. Ar galtumme karygiu, perfrazuodami poets mintis,
iandien pavadinti M. Mavyd?

Lentel parengta lietuvi kalbos mokytojos eksperts V. Zykiens

Metodin priemon pareng lietuvi kalbos mokytoja metodinink Adel eimyt

11

RAINI TEMOS
1.
2.
3.
4.
5.

K reikia bti pilietikam?


Ar tautin tapatyb iandien vis dar vertyb?
Kam mogui reikalinga knyga?
Koks tikjimo vaidmuo tautos istorijoje?
Kas lemia asmenybs vert Renesanso kriniuose?

ALTINIAI
1. Autori kolektyvas (vad. S. ukas). Literatros vadovlis XI kl. Mokinio knyga I d.,
Vilnius: Baltos lankos, 2011.
2. Jovaias A. Senoji Lietuvos literatra (iki XIX a. pradios). Vadovlis auktesnij klasi
mokiniams, Kaunas: viesa, 1998.
3. Lietuvi klasikins literatros antologija, internetin prieiga: www.antologija.lt
4. Martiit-Linartien A. ir kt. Lietuvi kalbos ir literatros chrestomatija 11 klasei. I dalis.
Vilnius: LLTI, 2011
5. Zykiene V. Tautins tapatybs enklai Renesanso literatroje.// Gimtasis odis, 2011, nr. 11,
p. 23-30.

Metodin priemon pareng lietuvi kalbos mokytoja metodinink Adel eimyt

12

M. MAVYDAS
TESTAS
1. Ar tiesa, kad M. Mavydas buvo A. Kulvieio ir S. Rapolionio darb sekjas?
Taip

Ne

2. Kas rm M. Mavydo darb?


Karalien Bona
ygimantas Augustas
kunigaiktis Albrechtas
3. M. Mavydas klebonu dirba
Stalpnuose

Tolminkiemyje
Ragainje
4. Kokia tema dominuoja knygoje Katekizmas?
morals
tikjimo

ratingumo

5. Ar tiesa, kad M. Mavydo Katekizmas skatino lietuvi tautikum, lietuvi kalbos


vartojim?
Taip

Ne

6. Kokios aplinkybs padjo atsirasti pirmajai lietuvikai knygai Katekizmas?


vidurami neigimas
reformacijos judjimas
Maosios ir Didiosios Lietuvos konfliktas

Metodin priemon pareng lietuvi kalbos mokytoja metodinink Adel eimyt

13

7. Pirmojoje lietuvikoje knygoje galime rasti


lietuvi kalbos gramatikos

pasaulietins poezijos

lietuvi kalbos gramatikos termin

muzikos istorijos

8.

Katekizm sudaro

originals tekstai
verstiniai tekstai
abu variantai
9. Pirmuoju lietuviku eilraiu laikoma
lietuvika prakalba Broliai, seserys
prakalba Didiajai kunigaiktystei
10. Kokia Katekizmo reikm XVI a. Lietuvai?
Mokymo
pradia

Poezijos
pradia

Vertimo
meno pradia

Literatrin
s kalbos
pradia

Religins
muzikos pradia

Knygos
meno pradia

Metodin priemon pareng lietuvi kalbos mokytoja metodinink Adel eimyt

14

MIKALOJUS DAUKA
RENESANSAS
LIETUVA

Kils nuo Kdaini (apie 1527

arba 1538-1613). jo Kraki klebono ir emaii

vyskupijos kanauninko pareigas.


Prie Kraki banyios buvo steigs mokykl ir rpinosi ja.
Ilg laik dirbo su vyskupu Merkeliu Giedraiiu, suvaidinusiu ryk vaidmen
kontrreformacijos judjime.
Mir ir palaidotas Varniuose.

DARBAI
1595 metais i lenk kalbos iverstas Katekizmas pirmoji Lietuvoje ileista lietuvika
knyga.
1599 metais lenk jzuito Jokbo Vujeko pamoksl rinkinio vertimas Postil.
Postils prakalb (Prakalba malonj skaitytoj) galima laikyti lietuvi kalbos teisi
gynimo ir puoseljimo manifestu.

PAIRIM, PAKLAUSOM
http://postilla.mch.mii.lt/Dauksa/apiedauksa.htm

Metodin priemon pareng lietuvi kalbos mokytoja metodinink Adel eimyt

15

MIKALOJUS DAUKA
KONTEKSTAS.
XVI a. pabaigoje lietuvi kalba isikovoja pripainim tiek katalikikoje, tiek kalvinistikoje kultros alyje.
Kils i bajor, labai isilavins. 1572 metais paskiriamas emaii vyskupijos kanauninku ir persikelia jo
centr Varnius. Kunigaiktis M. Giedraitis, taps emaii vyskupu, m remti M. Daukos literatrin
veikl.
1595 metais ileidiamas Katekizmas, 1599 metais Postil. Abu leidiniai versti i lenk kalbos.

KRYBA
Postil
Svarbiausias Postils originalus priedas Prakalba malonj skaitytoj. Prakalba parayta
lenkikai, kad suprast didikai.
ia kalba laikoma svarbiausiu tautos poymiu. Jos iauktinimui paskyr pakiliausias eilutes,
kurias eina tauriausi odiai: meil, motina, tvas, saul, garb, gyvyb.
TAUTIN TAPATYB
M. Dauka pirmasis LDK literatroje suformuoja tautos samprat : tauta tai bendruomen, kuri
vienija teritorija, paproiai ir kalba: ,,Kurgi sakau, pasaulyje yra tauta, tokia prasta ir niekinga, kad
neturt i trij sav ir tarsi gimt dalyk: tv ems, paproi ir kalbos?
Raytojas prakalboje vardija em, paproius ir kalb kaip pagrindines vertybes, formuojanias
gyventoj tautin tapatyb, siekdamas skatinti LDK mones neatsisakyti gimtosios kalbos
(nesmerkdamas kit kalb vartojimo), laikytis tik mums lietuviams bding paproi ir skirti
savj teritorij.
Mikalojus Dauka remiasi Renesanso epochai bdingomis idjomis, tad pagrindinis ir svarbiausias
jo argument altinis gamta, mogikoji prigimtis, pasaulio tvarkos dsningumas : ,, Kaip i
prigimties kiekvienas yra prisiris prie savo kilms ir tautos, lygiai taip pat ir prie savo gimtosios
kalbos, ,, Sunaikink kalb sunaikinsi santaik, vienyb ir doryb. Sunaikink kalb sunaikinsi
dangaus saul, sujauksi pasaulio tvark, atimsi gyvyb ir garb.
PASAMPROTAUKIME
Kurie K. Daukos teiginiai apie kalb yra aktuals ir iomis dienomis?
KLAUSIMAI SAVIKONTROLEI
1. Kodl M. Dauka ra prakalb lenk, o ne lietuvi kalba?
2. rodykite, kad M. Daukos prakalb galima laikyti lietuvi kalbos gynimo ir puoseljimo
manifestu.
3. Koki kultros laimjim pasiek Lietuva Renesanso epochoje?

Metodin priemon pareng lietuvi kalbos mokytoja metodinink Adel eimyt

16

RAINI TEMOS
1.
2.
3.
4.
5.

Ar taisyklinga kalba vertyb?


Ar i ties odis svarbiausias dalykas gyvenime?
Kam mogui duota kalba?
Ar galiu didiuoti savo protviais?
Ar lietuvi kalbai lemta inykti?

ALTINIAI
1. Autori kolektyvas (vad. S. ukas). Literatros vadovlis XI kl. Mokinio knyga I d.,
Vilnius: Baltos lankos, 2011.
2. Jovaias A. Senoji Lietuvos literatra (iki XIX a. pradios). Vadovlis auktesnij klasi
mokiniams, Kaunas: viesa, 1998.
3. Lietuvi klasikins literatros antologija, internetin prieiga: www.antologija.lt
4. Martiit-Linartien A. ir kt. Lietuvi kalbos ir literatros chrestomatija 11 klasei. I dalis.
Vilnius: LLTI, 2011

Metodin priemon pareng lietuvi kalbos mokytoja metodinink Adel eimyt

17

Mikalojus Dauka - Prakalba malonj skaitytoj


Man, noriniam, gerbiamas ir mielas Skaitytojau, k nors gera savo tv aliai padaryti ar kuo nors jai
pagelbti, atiteko ir mano luomui priderantis, ir ms garsiojoje Lietuvos Kunigaiktystje paplitusiai
katalik Banyiai ne tik puikus ir didiai malonus, bet ir labai reikalingas darbas: jau seniai kunigo Vujeko,
mokyto teologo jzuito, paraytus ir surinktus ir visiems katalikams didel paslaug teikianius, ek ir
vokiei kalbas iverstus pamokslus savj, ms, lietuvi, kalb iversti ir visiems skaitymui pateikti.
Tikiuosi tuo savo darbu ir patarnavimu ne tik lietuvi banyiai, bet ir visiems Lietuvos Didiosios
Kunigaiktysts pilieiams i dalies tiksis, kai kuriems duosis progos pagalvoti ir pasvarstyti didesnius
dalykus ir paskatinsis kariau rpintis gimtja kalba ir j skleisti. Nors, ties sakant, retas kuris i ms,
ypa prakilnesnij, nemoka lenk kalbos ir negali skaityti lenkikai rayt pamoksl, taiau, mano
manymu, daugiausia yra toki, kurie lenk kalbos nesupranta arba menkai j temoka. inau, kaip visos
tautos vertina, myli ir brangina veikalus, gimtja kalba raytus (todl, manau, visos tautos ir suskato versti
knygas i kit kalb savas), tiktai ms lietuvi tauta, besimokydama lenk kalbos ir j vartodama, taip yra
paniekinusi, apleidusi, kone isiadjusi savo kalbos, jog kiekvienas tai aikiai mato, bet u tai vargu ar kas
j pagirs.
Kurgi, sakau, pasaulyje yra tauta, tokia prasta ir niekinga, kad neturt i trij sav ir tarsi gimt
dalyk: tv ems, paproi ir kalbos? Visais amiais mons kalbjo savo gimtja kalba ir visados
rpinosi j ilaikyti, turtinti, tobulinti ir grainti. Nra tokios menkos tautos, nra tokio niekingo ems
ukampio, kur nebt vartojama sava kalba. Tja kalba paprastai visi rao statymus, jja leidia savosios ir
svetim taut istorijas, senas ir naujas, jja aptaria visus valstybs reikalus, j graiai ir padoriai vartoja
visokiais atvejais Banyioje, tarnyboje, namie. Pati prigimtis visus to moko ir kiekvienas beveik i motinos
krties gauna potrauk savj kalb - j mielai vartoti, ilaikyti ir propaguoti.
Tai akivaizdiai matome ne tiktai moni, bet ir neiminting padar gyvenime. Kas per keistenybs bt
tarp gyvuli, jeigu varnas usimanyt suokti kaip laktingala, o laktingala - krankti kaip varnas, oys staugti kaip litas, o litas - bliauti kaip oys? Dl tokio savo bdo pakeitimo pranykt savitumas, beveik
pranykt ir toki vairi gyvuli esm ir prigimtis. Jeigu toks gyvuli paikumas sukelt tarp j tok smy,
tai galime suprasti, koks sumiimas ir netvarka kyla, kai mogus, dl kitos tautos kalbos savo gimtj
visikai paniekins, taip pamgsta svetimj (pamirdamas savj, kuria Dievas ir gamta liepia kalbti), lyg
pats bt ne to krato ir kalbos.
Ne ems derlumu, ne drabui skirtingumu, ne alies graumu, ne miest ir pili tvirtumu gyvuoja
tautos, bet daugiausia ilaikydamos ir vartodamos savo kalb, kuri didina ir ilaiko bendrum,
santaik ir brolik meil. Kalba yra bendras meils ryys, vienybs motina, pilietikumo tvas,
valstybs sargas. Sunaikink j - sunaikinsi santaik, vienyb ir gerov. Sunaikink j, - utemdysi saul
danguje, sumaiysi pasaulio tvark, atimsi gyvyb ir garb. Kas isklaid ir ivaik tuos, kurie buvo pastat
bokt iki pat debes, nordami igarsinti savo vard? Kalb nesantaika. Kas daugiausia pradjo kovas,
maitus ir sukilimus pasaulyje? Kalb skirtingumas. Visos nesantaikos tarp taut, visi meitai, vienos tautos
niekinimas kitos, visa tai kilo i kalb skirtingumo, kaip i visokio smyio akn.
Juk i prigimties kiekvienas labiausiai linksta ir stipriai prisiria tiek prie savo tautos ir kraujo, tiek ir prie
savo kalbos. Antra vertus. kuo gi isilaik iki iol ta didioji Persijos karalyst, senovin monarchija? Tiktai
savo kalbos santaika. Kuo gi kitose tautose garsjo ana Romos valstyb? Dl ko j ygdarbiai net
tolimiausius ems kratus pasiek? Vien tik ilaikymu gimtosios kalbos, kuriai praturtinti ir skleisti ne tiktai
statymus leido, bet ir vairius filosofijos mokslus dst ir savo diev garb apra. Graik kalb draud
vartoti statymuose ir senate. Kuo isilaik Arab alis, Graik valstybs ir kiti tolimi kratai? Vien tiktai
gavo gimtosios kalbos ilaikymu. Nekalbu apie Ital em, kuri taip rpinasi ilaikyti ir skleisti savo kalb,
jog nra joki, net sunkiausio turinio knyg, kuri jos mons nebt ivert savo kalb. Neliesiu, nes visi
tai inome, ms kaimynins Lenkijos, kurioje kaip ydi ir turtja kalba - kas neino? Kas nra girdjs.
Visa tai sakau ne tam, kad peikiau kit kalb, mokjim ir vartojim (tai visados vis moni buvo ir tebra
vertinama ir giriama), ypa lenk kalbos, kuri, ms Didiajai Kunigaiktystei mielai susijungus su garsinga
Lenkijos valstybe, virto lyg ir gimtja. A tiktai smerkiu ms gimtosios lietuvi kalbos apleidim, kone
isiadjim ir bodjimsi ja. Duok Dieve, kad mes laiku apsidairytume ir i to praradimo kada nors
prisikeltume. Argi nematome, kiek daug ms Didiojoje Kunigaiktystje sta dl tikybos ir sielos
iganymo dalyk neinojimo; kiek daug atsilikusi ir paskendusi sunkiuose pagonikuose prietaruose ir
iandien tebegyvena. Argi negirdime, kiek daug j mirta, piktai ir nekrikionikai gyven, ir amin
Metodin priemon pareng lietuvi kalbos mokytoja metodinink Adel eimyt

18

prapult eina. Tai ala, atsirandanti dl tv kalbos apleidimo, dl gimtosios kalbos paniekinimo. Kaip
paprasti mons supras, kas gera ir iganinga, jeigu tas, kuris turi juos mokyti, j kalbos arba nemoka, arba ja
bjaurisi; kaip jie klausys ir tiks, k sako v. Povilas, jeigu neturi skelbjo; k jie darys, jeigu nesupranta
mokytojo. Pasigailkime ms pai kraujo, kuris dista dl barbarikos ganytojiko darbo padties.
Pasigailkime ms pai kno dali (nes mes sudarome vien kn ne vien Kristuje, bet ir Tvynje).
Neleiskime, kad ms pai dalis taip niekingai prat. Neniekinkime siel, aplakstyt brangiu Kristaus
krauju, idant rstusis Dievas tame didiajame Tribunole nepateikt mums didiuls sskaitos, idant tasai,
kuris, gyvyb atms knui, turi gali nutremti siel aminj pasmerkim, nepareikalaut i ms atpildo
u ms broli krauj. Bijokime to drebdami ir neniekinkime savo tautos kalbos - ypa tie, kurie moni
sieloms tarnaujame, nes dl jos nepaisymo ir apleidimo mes su visa gentimi atsiduriame pavojuje. tai kas,
tai kas i ties didia dalimi paadino ir paskatino mane iversti tas knygas ms tv kalb; tai kas t i
ties nelengv darb pasaldino, padar j dking ir malon.
Tad priimkite, moni siel Ganytojai, t menk savo brolio paslaug. Priimki, Lietuvos Didioji
Kunigaiktyste, t mano darbel, ma, bet atsiradus i didels meils Tau. Klausyki ir ms tauta, mokyto
vyro, pagarsjusio savo tuo turtingo iganingo mokslo veikalu ir Lenkijoje, ir kitose alyse, bylojanio Tave
jau ne lenk, o tavo paios kalba. Ir ia igirsi gryn ir nesuklastot Tavojo Jzaus moksl. Pasisemsi i ia
sukauptos ventj Tv ir mokyt vyr senovins iminties bei tikrojo katalik tikjimo. ia rasi tiesos
apgynim nuo nauj pseudomoksl. Skaitykite visi su meile, o ypa js, kuri rpesiui patiktos tikinij
sielos. I ia semsits sveiko mokslo, teisingo visuotinio tikjimo mokymo, kur jiems perteikinsite. Ir ia
imoksite, kaip suprasti ir aikinti ventj rat bei veikti jo neaikumus. I ia kaip i strlins galsite
traukti atrias strles, kuriomis perversite ir beveik sunaikinsite ir eretik abangas, ir klaiding moksl
apgaules, ir naujus piktodiavimus. ia rasite vaist vairiausioms dvasikoms ligoms ir aizdoms gydyti.
ia suinosite net savo ir savo Aveli privalomas pareigas. Kai kada tas mano veikalas gals padti ir
usimusiems ganytojams, kurie danai sugaita gerokai laiko, iekodami pamokslui mediagos ir odi. i
knyga palengvina ir viena, ir kita. Nes ir mediagos vairumas, ir odi gausumas lengvai praturtins strop
skaitytoj. Pads taip pat ir katalikams kininkams, kurie kartais arba koki nors sunkum supanioti, arba
dl didelio Banyi atstumo (nors kiekviena katalik vent turt tuos sunkumus lengvinti) negali atvykti
pamoksl. Tai gals ilyginti, skaitydami tuos pamokslus namie, semdamiesi i j, kaip pridera, dvasins
stiprybs bei krikionikos saldybs ir naudos.
Pagaliau, kad ir negautum kitos paramos ir naudos i t knyg, iverst lietuvi kalb, gana man bus, jog
iuo, nors ir mau savo darbeliu, - kaip manau ir geidiu, - duosiu pradi ir paskatinsiu msikius mylti
gimtj kalb, jos laikytis ir j ugdyti. Juk tatai mums ir visiems Lietuvos Didiosios Kunigaiktysts
gyventojams, kaip sakyta, labai turt rpti. Likis su Dievu, mielas Skaitytojau, ir gauk i i taip reikaling
knyg malonumo ir naudos.

Lietuvi klasikins literatros antologija, internetin prieiga: www.antologija.lt

Metodin priemon pareng lietuvi kalbos mokytoja metodinink Adel eimyt

19

M. DAUKA
TESTAS

1. M. Dauka gim
Kdaini rajone
Varniuose
Kraiuose
2. Ar tiesa, kad M. Dauka Varniuose dirba kanauninku?
Taip

Ne

3. M. Daukos veikl remia


vyskupas Valanius
vyskupas M. Giedraitis
Parapijieiai
4. Ar tiesa, kad svarbiausias Postils priedas Prakalba malonj
skaitytoj originalus?
Taip
Ne

Metodin priemon pareng lietuvi kalbos mokytoja metodinink Adel eimyt

20

5. Postilje odiai Kalba yra bendras meils ryys, vienybs motina,


pilietikumo tvas, valstybs sarga. parayti
lietuvikai
lenkikai
6. Ar tiesa, kad M. Dauka man, jog tauta ne tik bajorai, bet ir prastuomen?
Taip

Ne

7. M. Dauka kils
nuo Raseini
nuo Kdaini
nuo Varni
8. M. Dauka kur laik dirbo su
vyskupu M. Giedraiiu
vyskupu Valaniumi
vyskupu A. Baranausku
9. Kuri M. Daukos knyga ileista pirmiau?
Katekizmas
Postil
10. Ar tiesa, kad prie Kraki banyios M. Dauka buvo steigs mokykl?
Taip
Ne

Metodin priemon pareng lietuvi kalbos mokytoja metodinink Adel eimyt

21

MOTIEJUS KAZIMIERAS
SARBIEVIJUS
(1595-1640)

KRIKIONIKASIS HORACIJUS
Gim Lenkijos iaurje, Mozrijos regione. Bdamas 17 met stojo Jzuit ordin ir buvo
atsistas mokytis Vilni. Paskui studijavo Braunsberge, dst poetik Krai jzuit
kolegijoje, o 1620 buvo priimtas Vilniaus universitet.
1622 galima vadinti lemtingais, nes ivyksta studijuoti Rom. ia domisi Romos kultra,
antikine literatra, susipasta su Vakar Europos raytoj kryba. Pats ima garsti kaip
poetas.
Pasakojama, kad popieius Urbonas VIII M.K. Sarbievij paskelb poetu ir taip prilygino
Dantei ir Petrarkai.
Pirmasis rinkinys ispausdintas Kelne. Kitam rinkiniui, kuris ileistas Amsterdame,
antratinio lapo gravirai eskiz nupie P. Rubensas.
Nuo 1627 dirba Vilniaus universitete. v. Jon banyioje garsja kaip geras
pamokslininkas.
Mir Varuvoje.

PAIRKIM, PAKLAUSYKIM
Vilniaus barokas http://www.lrt.lt/mediateka/temos/1375/Dokumentiniai%20filmai/page/23
Metodin priemon pareng lietuvi kalbos mokytoja metodinink Adel eimyt

22

M. K. SARBIEVIJUS
KONTEKSTAS.
Lietuvoje Barokas sutapo su kar, bado, mar laikotarpiu. XVII a. viduryje buvo suduotas
skaudus smgis kultrins raidos procesams. Jo pasekms jautsi vis imt met. I vienos puss
Rusijos, i kitos vedijos kariuomens um beveik vis Lietuv. 1655 m. Rusijos kariuomen
pirm kart Lietuvos istorijoje um Vilni, Kaun ir Gardin. Vilnius buvo iauriai nusiaubtas.
vedai eimininkavo emaitijoje ir Panevio bei Kdaini rajone. Isivaduoti i i okupacij
pavyko tik po keleri met. Baroko laikais Lietuvoje paplito vairs religinio pobdio renginiai,
maldinink procesijos. Prie Vilniaus (Verkiuose), emaitijoje (Garduose, db. emaii Kalvarija)
buvo rengti kryiaus keliai koplytls, vaizduojanios Kristaus keli Golgotos kalv netoli
Jeruzals. XVII amiaus pradioje ventuoju paskelbtas Jogailos vaikaitis Kazimieras.
Barokas prietaringa ir dramatika epocha.

KRYBA 3
Vis M.K. Sarbievijaus poezij persmelkia didysis krikionikj vertybi trejetas tikjimas,
viltis ir meil. Taip pat ir dvasins ramybs, kylani i mintj vertybi, siekis. O dvasin
ramyb susijusi su pamatine mogaus dora. mones nuo vri vien doryb skiria, sako
eilratyje Lemties aidimai.
Materiali dalyk trokimas, garbs vaikymaisi sukelia kani ir sutrikdo vidin pusiausvyr.
Sarbievijus jungia antikos filosof stoik nuostatas su krikionikomis tiesomis.
Od Telefui Likui apie likimo ir skms nepastovum. Struktrinis pagrindas likimo ratas.
Fortna tai kitimo, permainingumo, atsitiktinumo simbolis, kartais vaizduojama kaip
savarankika, mogui prieika jga, kartais kaip Dievo ar auktesni jg dvasios reikja.
Besisukantis ratas tam tikru gyvenimo tarpsniu mog gali ikelti virnes, lovs, turt, valdios
auktumas, bet vietoje ratas nestovi, ir, irk, k tik mgavsis likimo dovanomis mogus gali
atsidurti to rato apaioje, patirti negandas, nelov, skurd, netektis ir paeminim. Odje
pabriama nuolatin laiko ir skms kaita: Veja vakaras vakar,/kartais bna blogiau, kartais ir
vl geriau.
PASAMPROTAUKIME
Kodl XXI amiaus mogui svarbu prisiminti stoikos laikysenos dsnius?
Od Pauliui Kazlovijui jungiamos dvi pagrindins temos nuostata, kad mogui btinas poilsis
dvasios ramybei atgauti, ir atbundanio pavasario grois, atskleidiamas konkrei lietuvi realij
kupinu peizau. Odje poetas keiia biiul ukopti Vilniuje esant Lukiki kaln. Nuo jo
atsiveria miesto ir gamtos vaizdai, adinantys prisiminimus apie istorij, prisimenamas kilms i
romn mitas. I apmstym grtama ods paraymo metus 1632. Tai tretieji metai po 1629 m.

Ods (teorija) aptariamos remiantis O Daukiens ir O. Baumiliens straipsniais. Plaiau literatros srae.

Metodin priemon pareng lietuvi kalbos mokytoja metodinink Adel eimyt

23

Altmarko sutarties, ubaigusios 3 deimtmeius trukusius LDK karus su vedija (Kaip atgyja
lengvai tautos taikos metu).
Individual mogaus poilsio poreik galima susieti su tautoms reikalinga atgaiva po kar ir kit
nelaimi.
Odje Janui Libinijui du kartus vardijama pati dorybs svoka:Tai lai paslps mane?Mana
doryb ir Doryb vengia, net jei verta yra, /lovingo garso. Taigi doryb slepia mog nuo
lovs. Bet kodl? paklaust nustebs i dien individas, nepaliaujamai tos lovs iekantis
loterijoje, televizijoje, socialiniuose tinkluose. M. K. Sarbievijus sako:Savs a pilnas. Ko man
daugiau nort? Buvimas su savimi, savistaba, mgavimasis pilnatve, toli nuo minios tai kas
Sarbievijaus ods subjekto laim. Tokiai laimei nereikia irov.
Mane tik viena jaudina: kaip a pats
Atliksiu savo vaidmen dramoj ioj,
Ar bus patenkinta Dievyb,
Ar pasitiks j kartais plojimais.
Tik Dievyb yra ods kalbaniojo vertintoja, nes tik ji, bet ne mirtingas ir laikinas mogus
atstovauja dievikajai tvarkai.
PASAMPROTAUKIME
Kada mogus gali itarti odius savs a pilnas? Ar pastate toki moni?
Ods moralas doryb (iuo atveju nuosaikumas, imintis, kuklumas) gali apsaugoti nuo pavoj,
nes kur lov, ten pavydas.
PASAMPROTAUKIME
Ar ms dien vaigdms bdingas nuosaikumas, imintis, kuklumas? Argumentuotai pagrskite
savo nuomon. Ar ios savybs jiems reikalingos? Kodl?
Od Krispui Levinijui pltoja laikinumo tem. Ji susijusi su laiko vaizdiais: valandomis,
mnesiais, metais, upe. Kadangi kaita susijusi su laiko tkme, tekste isiskiria ne vienas laiko
galybs ir visos aplinkos kontrastingas vaizdinys: daikt kalba tik patvirtina lovs laikinum, nes
netrukus nukris almas, pasirodys, kad dails rbai laikini, pabals auksas daiktai neamini, laikas
visk nutrina, naikina, o laivo vaizdis tik patvirtina pagrindin ods mint mogaus jaunyst,
gyvenimas praskrieja greiiau nei laivas Adrijos jroje. I greitai pralekianio gyvenimo sumaities
mog turi vaduoti iminties doryb. mogus, stebdamas aplink, turt suprasti, kad viskas
greitai praeina, todl neprotinga pasitikti laikina love, turtais, jaunyste, negali remtis likimu, nes
jis ir duoda, ir atima. Reikia suprasti, kad greitai bgantis gyvenimas yra dievikos tvarkos dalis,
kurios jis negali pakeisti: Valandoms visoms ioms io pasaulio Viepats/ Udeda sparnus per
visat skristi
mogus turi suprasti, kad viskas laikina, o aplinkos stebjimas tai tik patvirtina.
PASAMPROTAUKIME
Kodl mogui svarbu suvokti, kad lov laikina?

Metodin priemon pareng lietuvi kalbos mokytoja metodinink Adel eimyt

24

APIBENDRINIMAS. Harmonijos su savimi, su pasauliu ir su pasaulio Krju paiekos,


dvasins ramybs siekis, pamatini vertybi painimas, vidinis mogaus tobuljimo kelias,
dorybi savyje ugdymas visa tai atsispindi M. K. Sarbievijaus poezijoje.

KLAUSIMAI SAVIKONTROLEI
1. Apibdinkite Baroko asmenyb (pasaulir, vertybes).
2. Koks yra M. K. Sarbievijaus lyrinis herojus? Koki gyvenimo filosofij jis isako?
3. K M. K. Sarbievijaus lyriniam subjektui reikia lov ir doryb, lemtis ir Dievyb?
4. Kokie motyvai ir vaizdiniai vyrauja M. K. Sarbievijaus lyrikoje?
RAINI TEMOS
1. Ar saikingumas trukdo diaugtis gyvenimu?
2. Kas mogui padeda itverti likimo smgius?
3. Kokia mogaus gyvenimo prasm?
ALTINIAI
1. Autori kolektyvas (vad. S. ukas). Literatros vadovlis XI kl. Mokinio knyga I d.,
Vilnius: Baltos lankos, 2011.
2. Baumilien O. Stoik morals recepcija keturiose Motiejaus Kazimiero Sarbievijaus etinse
odse//Gimtasis odis, 2011, nr. 9, p. 17-21.
3. Daukien O.Motiejaus Kazimiero Sarbievijaus poezija: bendramogikos tiesos baroko
stiliumi//Gimtasis odis, 2011, nr. 9, p. 7-16.3.
4. Lietuvi klasikins literatros antologija, internetin prieiga: www.antologija.lt
5. Martiit-Linartien A. ir kt. Lietuvi kalbos ir literatros chrestomatija 11 klasei. I dalis.
Vilnius: LLTI, 2011

Metodin priemon pareng lietuvi kalbos mokytoja metodinink Adel eimyt

25

ODS
I, 7. TELEFUI LIKUI
Skundiasi likimo ir skms nepastovumu
Apgaulinga mogaus lemtis,
aidia, Telefai, ji aidia mumis, deja.
Viskas laikina emj ioj,
K materija ia sukuria nerangi.
Lemia noris. Tuoj nukris
Tai, kas kyla, bet vl kils ir nukris atgal.
itaip ilekia kamuolys,
Sviestas rankos lengvos, pasiokdamas:
ia jis siekia dangaus skliautus,
ia em skaudiais smgiais atsimua.
Veja vakaras vakar,
Kartais bna blogiau, kartais ir vl geriau.
Lekia metai lyg debesys,
Su Favonais eikliais tolsta deimtmeiai.
Amiai pralekia viesulu,
Ir akimirka i, lyg uburta dainos,
Tuoj aib veimu nuskries.
Ak, kaip Notus greitus ragina valanda!
Lyros muzika maloni
Nei vilpyn graudi nesugrins atgal.
Nors vadinama nuostabia,
i daina pagyr linkusi negirdt.
Jai beskambant, lemties ranka
Grobia miestus, tautas ir varganoj tkmj
Nugramzdina ji karalius:
Puons skeptrai, lov, buvusi j galia
Virsta greit pelen krva.
Aukso rmus ir j stulbinanias menes
Su visais monmis kartu
Ji palaidos mai, boktus sugriovusi.
O vir griuven t baisi,
Vir kap, didinus ems priglaudusi,
Skries lemtis triumfuodama
Ir vaigdi orbitas ji nusine kartu
Skury nesuvaldomam.
Kol diena po, dienos bga gyvenimas,
Tol mums, Telefai, lemta klyst.
aidia ratas lemties, aidia mumis, deja.
Gal mes klystam, o gal tikrai
Toks graus atspindys supani mus daikt?
Likai, jeigu inai, sakyk:
Tai, k matom aplink, ar i ties yra,
Ar apgaul aki tiktai?
Ar matyto seniai sapno graaus tsa?
Metodin priemon pareng lietuvi kalbos mokytoja metodinink Adel eimyt

26

IV, 12. JANUI LIBINIJUI


Teisina savo vienium
Ko a slepiuosi, klausi, Libinijau,
Menkoj trobelj, delsdamas j palikt,
Kai man visi, duris atvr,
Kvieia ueiti savo rmus?
Savs a pilnas. Ko man daugiau nort?
Savy slepiuosi ir atsiskyrusios
Stebiu savosios sielos scen,
Apvelgiu tui bties teatr.
Mane tik viena jaudina: kaip a pats
Atliksiu savo vaidmen dramoj ioj,
Ar bus patenkinta Dievyb,
Ar pasitiks j kartais plojimais.
Lemtis kiekvien veiksm juk vertina:
Ji vien giria, kit - apkaltina.
Tad jei mane gerai vertins,
Bsiu laimingas, nors nieks nemato.
lovs triukmingos a nekeniu keli
Imint: Gandas ikelia kartais j
Su vjais palankiais auktybn,
Bet pasivij pavydo strls
Ar pavyduoli tmo pilni balsai
Sparnus netvirtus ir neugrdintus
Jai pakerta, nuog em
Krinta jinai ir skausmingai trenkias
kiet uol. Tad lai paslps mane
Mana doryb. Populiari lov,
I lp skrisdama lpas,
Te nesilanko po mano stogu.
Doryb vengia, net jei verta yra,
lovingo garso. Kuo nuo moni toliau,
Tuo mus reiau pasieks pavydas:
Mgsta mat jis su draugais ateiti.

Metodin priemon pareng lietuvi kalbos mokytoja metodinink Adel eimyt

27

M. K. SARBIEVIJUS
TESTAS

1. M. K. Sarbievijus.................. atstovas.
renesanso
baroko
apvietos
2. Ar teisingas teiginys: Baroko Lietuvoje kultra klestjo?
Taip

Ne

3. M. K. Sarbievijaus kryb persmelkia


tikjimas

meil

viltis

lidesys

4. Ar dvasin ramyb, pasak M. K. Sarbievijaus, susijusi su pamatine mogaus


dora?
Taip

Ne

5. M. K. Sarbievijaus poezijoje svarbios


biblins tiesos
antikins stoik tiesos
rytietikos tiesos

Metodin priemon pareng lietuvi kalbos mokytoja metodinink Adel eimyt

28

6. Odje Telefui Likui svarbiausi motyvai


likimo rato
fortnos

Vilniaus peizaas

7. Apie individualaus mogaus poilsio reikalingum daugiausiai kalbama odje


Telefui Likui

Krispui Levinijui

Janui Libinijui

Pauliui Kazlovijui

8. M. K. Sarbievijaus poezijoje dorybe laikoma


nuosaikumas

imintis

meil

kuklumas

9. Ar viskas itame tekste teisinga? Harmonijos su savimi, su pasauliu ir su


pasaulio Krju paiekos, dvasins ramybs siekis, pamatini vertybi painimas,
vidinis mogaus tobuljimo kelias, dorybi savyje ugdymas - visa tai atsispindi
Sarbievijaus poezijoje.
Taip

Ne

10. Ar, pasak Sarbievijaus, saikingumas trukdo diaugtis gyvenimu?


Taip
Ne

Metodin priemon pareng lietuvi kalbos mokytoja metodinink Adel eimyt

29

KRISTIJONAS DONELAITIS
(1714-1781)

Gimtin Lazdynli kaimas, gaubiamas Romints girios, tapusios natralia utvara nuo maro
bacilos ir isaugojusios Donelaiio eim.
Studijos Karaliauiaus universitete. ia jis studijavo
teologij;
moksi klasikini kalb;
poetikos meno.
lank lietuvi kalbos seminar;
gerai susipaino su antikine literatra.
1740m. K. Donelaitis baig universitet ir buvo paskirtas Stalupn mokyklos antruoju mokytoju ir
banytinio mokini choro vedju, netrukus tapo ios mokyklos vadovu.
1743m. K. Donelaitis paskirtas Tolminkiemio parapijos pastoriumi ir jo ias pareigas iki mirties.

PAIRKIM, PAKLAUSYKIM
K. Donelaitis ir Tolminkiemis
http://www.lrt.lt/mediateka/temos/1375/Dokumentiniai%20filmai/page/33

Daina http://www.youtube.com/watch?v=8SAvc7OXPLg&feature=related

Metodin priemon pareng lietuvi kalbos mokytoja metodinink Adel eimyt

30

KRISTIJONAS DONELAITIS
KONTEKSTAS.
Maoji Lietuva istorikai susidariusi XVI a. ir iki 1945 met egzistavusi vientisa vakarini
lietuvi etnin teritorija prie Baltijos jros. Priklausydama Prsijos, nuo 1871 m. Vokietijos
valstybei, ji niekada neturjo administracinio ir politinio savarankikumo, todl buvo apibriama
tik geografinmis, tautinio iskirtinumo ir valstybinio pavaldumo kategorijomis.
XVIII a. lietuviai gyveno dviejose valstybse:
Didioji Lietuva jo Lenkijos sudt, o maesnioji lietuvi apgyventa teritorija priklaus
Vokietijos imperijai (tai vadinamoji Ryt Prsija arba Maoji Lietuva).
Maosios Lietuvos lietuviai buvo daugiausia evangelikai liuteronai, sietini su protestantikja
vokiei kultra, tuo tarpu dauguma Lietuvos ir Lenkijos gyventoj buvo katalikai.
Didiojoje Lietuvoje XVIII a. laikomas kultros nuosmukiu, nes tuo tarpu nutautja Lietuvos
auktuomen, o vliau vyksta politin drama: Lietuvos ir Lenkijos valstyb buvo padalinta.
Tuo tarpu Maojoje Lietuvoje lietuvi kultra kaip tik igyvena tam tikr pakilim.
Pltodama liaudies vietim, valdia siek ne tik imokyti lietuvius skaityti ir rayti lietuvikai, bet
ir priartinti juos prie vokiei kalbos ir kultros, taiau kai kuriose parapijose miios pirmiausia
buvo laikomos vokiei kalba, o tada monms nepatogiu metu lietuvi. Manoma, kad visa tai
vyko todl, kad lietuviai buvo laikomi menkaverte tauta.
Tuo metu Maojoje Lietuvoje plito Pietist sjdis. Tai buvo religinis judjimas, kur palaik krato
valdia.
Kiekvinam mogui jis kl aktyvaus religinio mokymo svarb. Pietistai auktino natralias dorybes:
darbtum, teisingum, nusieminim valdiai.
Tai (Pietist sjdis) paaikina ir kai kuriuos K. Donelaiio veiklos bei krybos ypatumus.
Pietizm platino ne tik pastoriai, bet ir i kaimo kaim keliaujantys maldininkai. Tokie
pamokslininkai daniausiai bdavo pavyzdingi valstieiai, kurie savo tikjimo ir tautos broliams
pagelbdavo ne tik odiais, bet ir darbais. is bendruomens sjdis skatino savitarpio pagalb;
nejuiomis stiprjo paprasto valstieio, kalbanio gimtja kalba, verts supratimas.
PASAMPROTAUKIME
Ar pietist silytos dorybs aktualios i dien mogui? Kodl?

Metodin priemon pareng lietuvi kalbos mokytoja metodinink Adel eimyt

31

KRYBA

Poema Metai
TRUMPAI:

Ileido L. Rza 1818 metais.


Remtasi antikine tradicija.
Parayta hegzametru.
Tikslas apibdinti lietuvi br bendruomen, dvasinius jos bruous, materialin ir
socialin padt.
Kompozicija 4 dalys (Pavasario linksmybs, Vasaros darbai, Rudens grybs,
iemos rpesiai ), kuri pavadinimas atspindi vyraujani nuotaik.
Personaai Vylaukio kaimo gyventojai (49 veikjai). Jie grietai skirstomi vielybuosius
ir nenaudlius.
Pasaulis suskirstytas pagal griet dievik tvark.
Daug gamtos vaizd, kurie gretinami su mogaus gyvenimu.
Pristatomas bendravimas su kitatauiais.
Daug vulgarumo, nes Donelaitis rmsi kasdienine kaimo moni kalba.

Valstiei vertybi sistem sudaro: darbas, kuklumas, tikjimas, paprastumas.


Baisiausios ydos: tinginyst, girtuokliavimas, svetim paproi mediojimas.
VEIKJAI
Nerandame itisinio veikj portreto, jie maai individualizuoti, charakteris kuriamas nenuosekliai.
Visi veikjai pagal j moral skirstomi teigiamus (vielybuosius) ir neigiamus (nenaudlius) .
Rykiausi teigiami: Prikus, Krizas, Lauras, Selmas, Enskys; rykiausi neigiami: Doys, Plauinas,
Slunkius, Pelda.

Lauras daugiau filosofuoja apie mogaus likim:


Mes ( taip pons, kaip brs), lopy verklendami bdiai,
Amio bsianio tikt blog pumpur rodom.
Lauras pastebi gamtoje nuolatin kitim: gimim ir mirim, ydjim ir vytim, o mog lygina su
ole, kuri nukerta pjovjas; taip giltins dalgis nukirs ir mog. Taigi jam atrodo, kad mogaus
amiau prilygsta ydinioms ir krintanioms olelms.Atriai Lauras pasisako prie kitatauius
kaip lietuvi morals smukimo tiesioginius kaltininkus. Anot jo, daug lietuvi, durnai prisirij,
ima dainuoti vokikas dainas, pranta keiktis ir kaip vokieiai kasdien karem bga, paskui
ne vienas j ant apjuoko rplinja. Dar piktinasi svetimtauiais ir todl, kad ie, nors valgo lietuvi
duon, veiia j deras ir lainius, niekina lietuvius.
Krizas yra turtingas bras.
Tvas mir, kai jis buvo maas, tad mama elgetavo, o jis pats
piemenavo pas Bleker, o kai paaugo, akjo, ar. Tai mogus, kuris nori visk sugebti atlikti, padaryti,
k gali kiti, ir dar juos pralenkti. Jau pusbernis ne vien suaugus pranoko imintimi ir sugebjimu
Metodin priemon pareng lietuvi kalbos mokytoja metodinink Adel eimyt

32

daug k paiam pasidaryti. Savo gabumais, nagingumu, sumanumu, darbtumu ir taupumu


sugeba prasigyventi. Pas j visi mielai usuka, visi myli, gerbia. Krizo vaiingumas rykiausiai matomas
per dukters vestuves. Stalai buvo apdengti plonom staltiesm, apkrauti valgiais ir grimais. Kiekvien
Krizas pasitinka pasikloniodamas ir vielybai vaiina. Bet su samdiniais nelabai sutaria. Vliau
Doys sudegina jo namus. Dabar Krizas vaikto elgetaudamas, kiekvienam nuemintai nusilenkdamas.

PASAMPROTAUKIME:
K REIKIA BTI VIELYBAM?
Slunkius ir Pelda yra kaimynai.
Jie panas savo gyvenimo bdu: tinginiai, apsileidliai, nevalos. Kartu j onus skalbia, bet
jie vienas kit ustoja, vienas kitam padeda. J trobos tokios apleistos, aplusios, grivanios,
kad arkliui suvengus sparai nuo stogo krinta; viduje- kiauls, mlynas. Kai pavasar visi atkut
ruoiasi darbus, Slunkius rosi, apgailestaudamas prajusi iem. baudiav jis vos vos traukia.
Jo ideali bsena yra miegas.
PASAMPROTAUKIME
Ar tikrai blogai pateisinti savo ydas?
Gamta K. Donelaiio poemoje tiesiogiai susijusi su mogaus gyvenimo vykiais ir j nuotaika.
Gamta. Kasdien br gyvenim visur lydi gamtos vaizdai; gamta ia sudaro ne tik fon, kuriame
nuolat veikia mons, bet yra susieta su moni gyvenimo vykiais ir j nuotaika. Pavasaris- tai
gamtos pabudimo metas, gars, spalv ir linksmybs bei pavasarini darb metas. Rudens liets
lidnai nuteikia br, bet kartu tai sotesnis metas, kai galima pasidiaugti vasaros darb vaisiais,
pasisveiuoti, paplepti. is gamtos pasikeitim vaizdavimas leidia poetui kalbti apie gyvenimo
prieybes, kurti vairiapus br gyvenimo paveiksl.
PASAMPROTAUKIME
Ar ities mogui svarbu ilaikyti harmoningus santykius su gamta?
Kristijono Donelaiio poemoje Metai viena i svarbiausi tem yra tikjimas. Donelaitis,
kaip Maosios Lietuvos lietuvis, buvo evangelikas liuteronas ir priklaus protestantikajai
supaprastintai krikionybs krypiai pietizmui. Savita religin pietizmo praktika atsispindi ir
Metuose: religins temos nra siejamos su apeigomis maldos namuose, jos buitikos, paprastos,
nuoirdios, perteikiamos mokymu.
PAMSTYKITE
Koks mogaus santykis su Dievu Metuose?
KLAUSIMAI SAVIKONTROLEI
1. Aptarkite K. Donelaiio kultrin aplink.
2. Kokia buvo lietuvi padtis ir lietuvikos kultros bkl Prs Lietuvoje Apvietos laikais?
Metodin priemon pareng lietuvi kalbos mokytoja metodinink Adel eimyt

33

3. Koks vaidmuo Metuose tenka monms, gyvnams, paukiams, pasakotojui, Dievui?


4. Ko siekia ir u k kovoja lietuvi bendruomen Metuose?
5. Koks Met mogaus santykis su Dievu ir gamta?
RAINI TEMOS
1.
2.
3.
4.
5.
6.
7.

Kokios ydos pratingos


Ar savs teisinimas slopina sin?
Kokios savybs ir elgesys lm asmenybs vert Apvietos epochoje?
Kokiomis vertybmis remiasi K. Donelaiio Met bendruomen?
Kuo mums ilieka svarbi K. Donelaiio Met imintis?
Kokias argumentais K. Donelaitis skatino lietuvi orum ir tautin savigarb?
Kodl, pasak K. Donelaiio. Lietuvis turi bti vielybas?

ALTINIAI
1. Autori kolektyvas (vad. S. ukas). Literatros vadovlis XI kl. Mokinio knyga I d., Vilnius:
Baltos lankos, 2011.
2. Jovaias A. Senoji Lietuvos literatra (iki XIX a. pradios). Vadovlis auktesnij klasi
mokiniams, Kaunas: viesa, 1998.
3. Lietuvi klasikins literatros antologija, internetin prieiga: www.antologija.lt
4. Lietuvi kalbos konspektas.
5. Martiit-Linartien A. ir kt. Lietuvi kalbos ir literatros chrestomatija 11 klasei. I dalis. Vilnius:
LLTI, 2011

Metodin priemon pareng lietuvi kalbos mokytoja metodinink Adel eimyt

34

Poemos Metai itrauka.


,,Rods, - tar Lauras, ant kumpos lazdos pasirms, Dievui bk garb! sveiki pavasar baigiam
Ir visi drti pargrtant vasar matom.
Vei! kaip vl auktyn saulel kopti paliov
Ir, aukiaus savo rint nuritusi rat,
Ant dangaus igaidrinto sddama aidia.
Vei! kaip jos skaistums, krendams ibur kart,
ems vainikus pamai jau pradeda vytint
Ir groybes j puikias su paaru maio.
Ak! kaip tla ms oleli taip nusird,
Kad nei boba jau didei sukrousi kumpso.
O kiek j dare mogaus ranka nusiskyn
Ir, groybms j margoms trumpai pasidiaugus,
Jaugi suvytusias ir nederingas imet laukan.
Bet taip ir paukteliams ms linksmiems pasidar.
K gegu pakukavo, k laktingala suok
Ir k vieversiai poroms lakstydami aid, Tai jau baigias vis ar jau visai pasiliov.
Daug gyv daikt, kurie lizde prasidjo,
Tv su moma prastoj penisi patys
Ir dainas savo tv atkartodami ypsi.
Taip trumpam se nei naujas sviets pasidar.
Tokius a dyvus kaip sens mogus pamatydams
Irgi dsaudams i irdies, tuo kteriu graudiai:
Ak! tariu, kaip visai niekings ms veikalas amio.
Mes silpni daiktai, kaip vents mums pranea Dovyds,
Nei olels ant lauk dar augdami ydim.
Konas viens mogus ugimdams pumpurui lygus,
I kurio iedelis jo pirmiaus isiluktin,
Ik po tam jis, perydjs ir nusirds,
Uaugin vaisius ir am savo pabaigia.
Taip, i viso taip, ir mums biedniems pasidaro.
Mes (taip pons, kaip brs), lopyj verklendami biediai,
Amio bsianio tikt blog pumpur rodom.
O paskui, kad sas jau ydti pareina,
tai viens kaip ponatis ponikai okindams,
O kits brikai kaip brvaikis bgindams,
Jaunas savo dienas glpai gaiindami lota.
Bet tai! kad sai pirmi jau pradeda elti,
Ir kad darbus jau sunkokus reikia nutverti,
Ai! kur dingsta glps ir vaikikas okinjims.
O kieksyk, linksmai okinjant ir besispardant,
Giltin su rauplms piktoms atokusi smaugia
Ar su kartlige dar tikt mack pasuka biedi.
Bet ir klapams, ir mergoms ji gatav dalg
Atrina vis ir, jauno j n'atbodama veido,
Metodin priemon pareng lietuvi kalbos mokytoja metodinink Adel eimyt

35

Kirsteria taip aklai, kad kasos irgi kepurs


Su groybmis visoms niek pavirsta.
Taigi matai, kaip mogikas trumpintelis amis
ydinioms ir krintanioms prilygsta olelms."
Taip besipasakojant, tai vakmistras pasirod
Ir besispardydams taip baisiai keikti pagavo, Kad sviets visas su visais daiktais padrebjo.
,,Kad perkns, kad velnias!" Ai mogau, pasimislyk!
Kam dksti taipo, kam keiki taip isiojs?
Ar tave pat jau tons padkino vis?
Neprieteliau! kam plais taip, kas tau pasidar?
Bet jis dar labiaus ir taip durnuoti pradjo,
Kad visoki paukiai po dangum nusigando.
Syveida kytra nulenkus uodeg bgo;
O sturluks, ausis ikls irgi drebdams,
ariausius krmus vos nusikakino slptis.
Bet ir rupuis, ir varls taip nusigando,
Kad jos umaru su vaikais vanden oko.
iurks po kraiku su pelms irgi peldoms
Dl toki baisybi jau apalpti pradjo;
O daug virbli pusgyvi nuo stogo nupuol.
Taip, ar girdit, taip tas neprietelius prasikeik.

Metodin priemon pareng lietuvi kalbos mokytoja metodinink Adel eimyt

36

K. DONELAITIS
TESTAS

1. K. Donelaiio jaunysts metais Maojoje Lietuvoje gyveno

daugiau lietuvi

madaug po lygiai lietuvi ir


vokiei

daugiau vokiei
2. K. Donelaiio tvai buvo
emvaldiai

baudiauninkai

laisvieji valstieiai
3. Vidurin isilavinim K. Donelaitis gavo

Karaliauiuje

Peterbuge

Tilje
4. Kok dar isilavinim, be teologinio, universitete gavo K. Donelaitis?

ekonomin

muzikin

retorin
5. K. Donelaitis pamokslus sakydavo

lietuvi kalba
vokiei kalba

priepiet vokiei, popiet


lietuvi

Metodin priemon pareng lietuvi kalbos mokytoja metodinink Adel eimyt

37

6. Kokiu paukiu labai avjosi K. Donelaitis ir apie jo giesmel ra laike


draugu J. Jordanui?

ereliu
laktingala
kiele
7. iuos odius K. Donelaitis mgo ar dl j pykdavo? Laiminga parapija, kur
nra karaliaus kelio/Laimingesn ta, kur nra karaliaus dvaro;/
Laimingiausia toji, kur nra jokio pono.

odiai patiko

odiai erzino

8. Kaip Met vestuvse pasakotojas iri dainavim?

Teigiamai

Neigiamai

9. Kaip Met vestuvse pasakotojas iri okius?

Teigiamai
10.

Neigiamai

Kuris bras mirtinai sumuamas dl ilingo?

Prikus
Krizas
Lauras

Metodin priemon pareng lietuvi kalbos mokytoja metodinink Adel eimyt

38

ADOMAS MICKEVIIUS
(1798-1855)

Jo protviai i tvo puss buvo lietuvi bajorai Rimvydai. Poetas gim istorinje
Lietuvoje (Naugarduke, dabartinje Baltarusijoje).
Baig Vilniaus universitet, mokytojavo Kaune.
Ra Lietuvos temomis (jei ne kalbjo, tai bent suprato lietuvikai).
A. Mickeviiui Lietuva buvo Lietuvos Didioji Kunigaiktyst, o lietuvio svoka labiau reik
istorikai suprantam LDK pilietyb. 1822 m. Mickeviius Vilniuje ileido pirmj poezijos knyg,
kuri sudar romantinio stiliaus kriniai.
Tai ir yra romantizmo Lietuvoje pradia.
Po met (1823) ijo antroji poezijos knyga, kurioje buvo Vlini" II ir IV d., poema Graina".
Mickeviius romantikai igyveno didel meil Marilei. Romantizmas nelaiming, atsako nepatyrusi
meil vertino kaip svarbi dvasin patirt.
1823 m. draugijos buvo susektos, daug jaun moni suimta. A. Mickeviius itremtas i Lietuvos
Rusij.(Krymo sonetai)
Savo romantinius idealus poetas siek gyvendinti tikrovje. Prasidjus Rusijos ir
Turkijos karui Mickeviius ivyko Konstantinopol organizuoti lenk legiono. Ten usikrts cholera
mir.

PAIRKIM, PAKLAUSYKIM
http://www.lrt.lt/mediateka/irasas/9072

Metodin priemon pareng lietuvi kalbos mokytoja metodinink Adel eimyt

39

ADOMAS MICKEVIIUS
A. Mickeviius, be abejons, vienas didiausi XIX a. Europos raytojas, gerai inojo, kas jam yra
Lietuva. (..) I A. Mickeviiaus kelios kartos moksi meils Lietuvai. Visa tai inome. Bet
nekalbame, kas A. Mickeviius pats kr XIX a. lietuvi literatr, jos dvasi aktyviai veik iki
Maironio, kartu su juo ir net iki i dien.(V. Daujotyt).
KONTEKSTAS.
Svarbus Mickeviiaus biografijos faktas studijos Vilniaus universitete. ia tuo metu veik slaptos
Filomat (mokslo myltoj) ir Filaret (doros myltoj) draugijos. Filomatai ir filaretai siek
didesnio jauno mogaus smoningumo ir patriotikumo, skleid laisvs, doros idjas. A.
Mickeviius para Filaret dain", kurioje lovina studentik aunum, brangina ties ir gr:
Tenai, kur neugsta / Vienyb ir drsa, / Nra geresnio masto / Kaip gris ir tiesa".
KRYBA
RINKINYS Krymo sonetai
Akermano steps. Pirmj soneto dal sudaro 2 ketureiliai, kuriais kuriamas peizaas. O
trieiliuose atskleidiami lyrinio subjekto jausmai. Sonete apraomas keliavimas stepe. olyn
bangavimas leidia i kelion lyginti su plaukiojimu. Akermano ugnys tai Akermano uosto
vyturys. Aliuzija Lietuv:siklausau tyloj... Igirst ausis galt/ Balsus i Lietuvos. Vaiuokim,
nieks neaukia. Vyrauja lidesys ir vieniumas.
Vlins
Vlins romantin poema. Meninis pasaulis kuriamas i liaudies fantazij, tikjim, apieg
element ir asmenini igyvenim.
1,2,4 dalys buvo sukurtos Lietuvoje, todl kartais vadinamos Vilniaus Vlinmis. 2 dalyje vaik,
iauraus pono ir merginos vls, apsakydamos savo patirt, aprpia mogaus gyvenim, atskleidia
emikos skirties sunkum ir, svarbiausia, moralin pareig bti monikam, gyveni ne vien sau.
Taip A. Mickeviius iauktina socialinio teisingumo, atsaomybs u savo gyvenim, monikumo
idjas.
4 dalis atskleidia svajones, ideal ir tikrovs neatitikim. Gustavas romantin asmenyb. Jis
ikeliamas aukiau u paprastus mirtinguosius. Atskleidiama romantin meil moteriai.
3 dalyje Gustavas tampa Konradu, kovotoju dl savo tautos ir moni laims. ia romantikas
krjas patiria krjo genijaus gali. Jis tiki, kad turi galios keisti pasaul. Visgi, alia pltojama
Konrado, kaip mylinio Tvyn, tema. Konradas pasirys kovoti su tautos engjais.
PASAMPROTAUKIME
Kokia krjo misija emje?

Metodin priemon pareng lietuvi kalbos mokytoja metodinink Adel eimyt

40

Ponas Tadas
Ponas Tadas poema, parayta Paryiuje. Paantratje nurodoma, kad tai bajor nuotykiai.
Vaizduojam spdinga Lietuvos gamta. Vaizduojami bajor ginai, vais, mediokl. Pagrindins
siuetins linijos dviej bajor eim nesantaika, Tado ir Zoss meils istorija. Pabaiga viesi:
Tada paleidia kamieius i baudiavos.

PAMSTYKITE
Gamtos vaizdavimas poemoje Ponas Tadas
Od jaunystei
Be dvasios, be irdies tik griaui minios!
O, duok, jaunyste, man sparnus!
Jaunatvika od, kuri A. Mickeviius sukr jaunystje, kai priklaus Filomat (mokslo myltoj)
draugijai.
PASAMPROTAUKIME
Kodl jaunam mogui pavojinga neturti asmenini sieki?
Romantika
A.Mickeviiaus 1820 met vasar A.Mickeviius atostogavo Naugarduke. Ten jis susipaino su
savo bendraame Marija Veresiak, vis draug vadinama Marile. Po j painties Maril itekjo
u grafo ir paliko krjo irdyje gil pdsak. Jog meil ryys, jungiantis mones ir
nepaleidiantis j irdi net po mirties, matome ir A. Mickeviiaus eilratyje Romantika.
Karus ir Jonel siejo stipri meil. Jie buvo susieti tokiais stipriais emociniais saitais, jog net po
Jono mirties Karus matydavo jo vl, jausdavo savo Jonel alia. Eilratyje pabriamas dvasinis
mylimuosius siejantis ryys, kuris galina matyti savo mylimj dvasios akimis jo netekus: Taip ji
bernel savo myluoja,/ Vejasi j, aukia, krinta;/ Skausmo riksm igirdus apstoja/ moni
sugujs tuntas, Tikjimas, jausmas sako daugiau man/ Nei akys moksliniaus ar stiklas.
PASAMPROTAUKIME
Ar krjui reikalinga kania?
A.Mickeviius, nors ir ne lietuvikai, pirmasis taip taigiai prabilo apie meil tvynei Lietuvai,
iauktino krybines tautos galias, laisv mylint ir u j kovojant mog. A. Mickeviius tikjo,
kad poezija labai reikminga tautos biai.
KLAUSIMAI SAVIKONTROLEI
1.
2.
3.
4.

Kaip pasaul iri romantikas?


Kaipromantikai suvokia laisv?
Koks asmens ir tauts santykis Romantizmo literatroje?
Kokios idjos yra isakomos krinyje Od jaunystei? Koks jos paraymo kontekstas?
Metodin priemon pareng lietuvi kalbos mokytoja metodinink Adel eimyt

41

5. rodykite,kad A. Mickeviius romantikas.


RAINI TEMOS
1. Ar tik jauni gali keisti pasaul?
2. Pasaul keiia jauni
3. K reikia mylti Tvyn?
ALTINIAI
1. Autori kolektyvas (vad. S. ukas). Literatros vadovlis XI kl. Mokinio knyga I d.,
Vilnius: Baltos lankos, 2011.
2. Lietuvi klasikins literatros antologija, internetin prieiga: www.antologija.lt
3.

Martiit-Linartien A. ir kt. Lietuvi kalbos ir literatros chrestomatija 11 klasei. I dalis.


Vilnius: LLTI, 2011

4. entelyt A. Lietuvi literatros skaitiniai ( XIX a. lietuvi literatra), Kaunas: viesa,


2001.

Metodin priemon pareng lietuvi kalbos mokytoja metodinink Adel eimyt

42

Od jaunystei
Be dvasios, be irdies tai griaui
minios!
O, duok, jaunyste, man sparnus!
Vir ems negyvos, lig pat ydryns,
Pakilsiu rojun, kratus,
Kur kvpimas kuria stebuklus,
Kur puoia jis iedais naujov,
Tenai viltis jo palydov.
Lai tie, kuriuos jau slegia metai,
Kur emn linksta kaktomis,
Matuos pasaul akimis,
Kurios aplink siaurai temato.
Pakilk, jaunyste, vir slni,
Kur tiek pelsi jau priviso,
Pakilk, ir saultu vilgsniu
Tu perverki monij vis!
emyn pavelki plotai ten aptem,
Juos dengia rutina ir tings vandenai:
Tai em!
Pavelki plynj negyvoj tenai
Ikilo liuas kain koks kriaukltas:
Jreivis, vairas, laivas viskas jis.
Ir puola gyvius maesnius nepastebtas,
Tai pasiners, tai vl ils
Ir nenusksdamas taip nardo po vilnis.
Staiga suduo jis, akmens vos prisiliets.
Nieks neinos gyvenimo nei jo ties:
Savimyla tai be irdies!
Gyvenimo nektaras tau saldus,
Kai j dalaisi su kitais, jaunyste!
Ir irdys dangiku diaugsmu praysta,
Kada jas jungia saitas nuostabus.
Ivien visi, draugai jaunieji!
Vis bendroji laim ms tikslai.
Vienybj kvptoj jga stiprja,
Ivien visi, draugai jaunieji!..
Laimingas krits kovoje tasai,
Kuris kitiems padjo keli tiesiant

rmus ateities, garb viesi.


Ivien visi, draugai jaunieji!..
Nors kelias ir uoltas, ir slidus
Ir ydos, smurtas trukdo mums ygiuoti,
Bet smurtui smurtas atkirtis tebus,
Prie ydas jaunumj imokime kovoti!
Kas, bdamas vaiku, kapos hidras,
Tas jaunas smaugs kentaurus,
I pragaro ipl aukas
Ir parsine i rojaus laurus.
velk ten, kur nepasieks akis,
Lauk tai, ko nepajgs ir protas:
Jaunyste, aras tu sparnuotas,
Ir nieks tavs nesulaikys!
Petys petin! Mes ems rutul apjuosim
Gyvja rank grandine!
Vienais trokimais, mintimis liepsnosim
Ir vieno idinio ugnia!..
Pasistmk pirmyn, planeta!
Naujus parinkom tau kelius.
Nusviedus kiaut nudvt,
Metus vl prisimink alius.
Kaip ten, kur stichijos grumjo,
Kur siautjo chaoso gaivalai,
Vos dievo Tebnie! tik nuskambjo,
Daikt pasaulis klsi tvirtai;
Ir ia vjai, supas vandenynai,
Nuvinta vaigds auktoje mlynj,
Taip ir monij dengia dar tamsa,
Ir stichijos tarpusavy kovoja.
tai meil ugnimi liepsnoja,
Ir i nakties pakils viesi dvasia:
J savo siose prads jaunyst,
Sutvirtins saitais amina draugyst.
Ir dta jau danga ledin,
Ir prietarai tamsieji sutrups.
Sveika bk, laisvs tu aurine!
Iganymo greit saul pateks.

[1820]
Vert Eugenijus Matuzeviius

Metodin priemon pareng lietuvi kalbos mokytoja metodinink Adel eimyt

A. MICKEVIIUS
TESTAS
1. Ar tiesa, kad romantikams tikrov atrod nehumanika, prieika mogaus
prigimiai?
Taip

Ne

2. A. Mickeviius gim
netoli Vilniaus
netoli Naugarduko
Krokuvoje
3. Kokiomis viltimis A. Mickeviiaus vaikystje gyveno bajorai? (Tai persidav
ir A. Mickeviiui)
Atgauti Lietuvos nepriklausomyb
Atkurti Lietuvos -Lenkijos valstyb
Atgauti LDK ribas
4. A. Mickeviius studijuoja
Naugarduke
Varuvoje

Vilniuje

5. Ar A. Mickeviius priklaus VU susikrusiai filaret draugijai?


Taip

Ne

Metodin priemon pareng lietuvi kalbos mokytoja metodinink Adel eimyt

6. Mokslas, dora, tvyns laisv, visuomens gerov tai


Lietuvos bajor siekis
VU misija
Filomat ir filaret draugij tikslai tikslai
7. Ar A. Mickeviius savo kryboje kviet kov prie carizm?
Taip

Ne

8. Ar teisingas teiginys: A. Mickeviius puoseljo meil gimtajam kratui bei jo


istorijai.
Taip

Ne

9. Ar A. Mickeviiui buvo svarbu isaugoti lietuvi kalb?


Taip

Ne

10. Ar. A. Mickeviiaus romantinei krybai takos turjo konkreti moteris?


Taip

Ne

Metodin priemon pareng lietuvi kalbos mokytoja metodinink Adel eimyt

ANTANAS BARANAUSKAS
(1835-1902)

Pavards formos: Baranowski, Baranauskis, Baronas. Pasirainjo: A.B., Bangputys,


Jurksztas Smalasis, Jurktas Smalasis.
Baranauskas gim 1835 m. sausio 17 d. Anykiuose, karalikj valstiei eimoje.
1851 m. vasario 10 d. jis atvyko Rumiki dvimet mokykl. Manoma, kad tai buvo
valsiaus mokykla su atskiru skyriumi bsimiems valsiaus ratininkams.
1853 m. paskirtas ratinininku Vainute. Tais metais datuojamas ir pirmas lietuvikas
A. Baranausko eilratis.
Dirba Raseiniuose, Sedoje (susipasta su Karolina Praniauskaite), Skuode.
1856-1858 mokosi Varni kunig seminarijoje. Kitais metais stoja Peterburgo dvasin
akademij. Baigs j isiuniamas Miunchen gilinti teologini ini. Mokosi ar lankosi
Romos, Insbruko, Liuveno universitetuose.
Grs i usienio kur laik dsto Peterburgo Dvasinje akademijoje. Nuo 1866 dirba
Kaune. Kunig seminarijoje dsto ir lietuvi kalb. Tampa pirmuoju io dalyko
profesoriumi.
1884 suteikiamas vyskupo titulas.
1902 11 26 mirta. Palaidotas Sein katedros koplyioje.
DARBAI
Eilratis Dain dainel, poemos: Kelion Petarburkan, Pasikalbjimas Giesminyko su
Lietuva, Dievo rykt ir malon, Anyki ilelis.
Sukuria apie 30 lietuvik giesmi (Linksma diena mums nuvito, Piemenliams
vargdienliams). Iveria A. leicherio lietuvi kalbos gramatik. Parao Kalbamoksl
lietuvikos kalbos. Skelbiami straipsniai matematikos klausimais. Imasi versti Biblij, bet
nespja baigti.

PAIRKIM, PAKLAUSYKIM
http://www.youtube.com/watch?v=5S7Ajr-tz08

Metodin priemon pareng lietuvi kalbos mokytoja metodinink Adel eimyt

ANTANAS BARANAUSKAS
KONTEKSTAS.
XIX a. Lietuvos kultroje ilieka aktualios vietimo amiaus idjos, vis dlto pirmaisiais
deimtmeiais atsiranda ir romantizmo apraik (D. Poka, S. Valinas). Tautins problemos
lietuvi literatroje buvo svarbesns nei estetins. Svarbiausi tautinio romantizmo bruoai:
herojikos praeities, liaudies krybos, kalbos auktinimas. Svarbios patriotizmo idjos.
KRYBA
Dain dainel
Dain dainel, savo giesmel... pradeda poetas. Tema Lietuvos krato vargai. Visgi gamta, jos
vaizdai apraomi gana vaizdingai (ne vargingai). Svarbus mikas. pinami bibliniai motyvai.
Krinyje susilieja tautinis ir religinis tautinio atgimimo motyvas, etnin ir religin liaudies kultra
(senj odeliai ir dievo odis). Paprasti mons ieina istorin aren.
Poema Anyki ilelis
Anyki ilelis (1860-1861) ispausdinta Lauryno Ivinskio kalendoriuje. 342 eiluts.
Poetas aprpia miko istorij nuo pagonik laik iki gyvenamojo meto. Miko likimo tema
natraliai susipina su Lietuvos likimo istorija ir metaforikai nuymi dramatik Lietuvos likim.
Poemos kompozicija paremta romantiniu praeities ir dabarties kontrastu. Poemos esminiai bruoai:
1. Patriotinis sumanymas apginti gimtj kalb.
2. Gimtojo krato praeities ir dabarties antitez. Praeities idealizavimas.
3. Gamtos vaizdais atskleidia epochos nuotaikas ir lkesius.
4. Peizaas padeda ireikti kilniausi jausm tvyns meil.
5. Tautosakiniai motyvai poemoje (pasak, padavim elementai, patarls ir prieodiai).
6. Pasauljautos giedrumas, verlumas, emocingumas.
MIKAS IR LIETUVIS:4
1. Mikas ventov, teikianti malonum, ugdanti dvasi, krybines galias bei adinanti
tyriausius jausmus:
Vat taip linksmina di, uu irdies tveria/ Kad net, irdiai apsalus, ne kart dmojai :/ Ar mike
a ia stoviu, ar danguj, ar rojuj?!
2. Lietuviai nuo sen pagonybs laik garbin mik, j tausoj. Matomi vidiniai ryiai su ir
miku.
Ir nei vieno liemenio lietuviai nekirt,/.../ Nes ir mikas lietuv, kaip tiktai galjs,/ Taip visados
ramins, visados myljs.
3. Mikas mog stichini nelaimi, kov, politini represij laikotarpiais gelbjs, ne tik
buitines reikmes tenkindavs.
4

Metodin priemon pareng lietuvi kalbos mokytoja metodinink Adel eimyt

Sunkioj dienoj duodavs slaptus nuo baisybi,/ Lidnoj dienoj paveiksl visoki ramybi, /
Linksmoj dienoj daugum visoki graybi, / Konam mete dl kono - visoki gerybi.
4. Galiausiai lietuvius uvaldo godumas. I miko galima usidirbti pinig, dingsta miko
ventumas:
Proankiai veimais miestelin veioj;/ Po keturias deimtis veim pardav,/
Diaugdavsi, ant dienos po mutin gav. /../ tai vis dl arielkos daugiausia ileid: Visi buv kaip
yd eimyna pasleid.
5. Pagaliau ilel visikai inaikino kumeisteriai", caro biurokratins administracijos
atstovai, o lietuviai jo negyn.
Atvaiavo kumeistras, il apirjo,/ Ravus ant keli kas, liesvinius padjo,/ Ir
pagani agyn, ir grybaut agyn;/ Slapta pardavinjo ir par naktis skyn.
MIKO NAIKINIMO PASEKMS5
Egoistikas, savanaudikas moni elgesys visikai sunaikino mik:
Ir liko itie kalnai pliki ir kelmuoti/
Aplaistyti aarom, giesme apdainuoti.
Miko naikinimo vaizdais daromos aliuzijos tautos gyvenim, reikiamas protestas prie
socialin ir tautin priespaud. Miko likimas yra paralel ir visos tautos dramatikam
likimui:
Ant dios labai sunku ir neramu tapo./ Mat toj pati galyb, k mikus sugrau,/ ird, di
apgriuvo... ir giesm nulau.
APIBENDRINIMUI
Galima sakyti, kad poemoje ryki ekologin problema, kuri iki i dien tik gilja. mogus vis
labiau ne diaugiasi gamta, siklauso j, o tiesiog vartoja.
siklausymas tyl (papario iedo skleidimasis poemoje) graios sielos mogaus gebjimas.
Tylaus groio motyvas taip pat atkeliauja iki ms dien. Ar gebame igirsti tai, kas nesitranko
didiausiu garsu?
PAMSTYMUI. PAMGINKITE PASAMPROTAUTI, REMDAMIESI S. GEDOS IKELTU
KLAUSIMU
Tai kodl Prancikus Asiietis yra didelis krikionybs reformatorius ir poetas, italams venta
figra, o lietuviai savo Anyki ilel vadina tik mik apraymais?
KLAUSIMAI SAVIKONTROLEI
1. Kokios miko reikms atskleidiamos poemoje Anyki ilelis?
2. K Anyki ilelis kalba iandienos mogui?
3. rodykite, kad mikas ilgus metus buvo lietuvio namai maitintojas, gynjas, dvasios
prieglobstis.
5

4,5, remtasi mokytojos Daivos Baliukonyts internetine mediaga.

Metodin priemon pareng lietuvi kalbos mokytoja metodinink Adel eimyt

RAINI TEMOS
1. Ar ities mogaus santykis su gamta dramatikai pakito?
2. Kaip lietuvi literatroje kalbama apie vidin laisv?
3. Gamtos ir mogaus santykis kuria (netinkamas griauna) ateit.
4. mogaus ir gamtos paralel A. Baranausko poemoje Anyki ilelis

ALTINIAI
1. Autori kolektyvas (vad. S. ukas). Literatros vadovlis XI kl. Mokinio knyga I d.,
Vilnius: Baltos lankos, 2011.
2. Lietuvi klasikins literatros antologija, internetin prieiga: www.antologija.lt
3. Martiit-Linartien A. ir kt. Lietuvi kalbos ir literatros chrestomatija 11 klasei. II dalis.
Vilnius: LLTI, 2011
4. entelyt A. Lietuvi literatros skaitiniai ( XIX a. lietuvi literatra), Kaunas: viesa,
2001.

Metodin priemon pareng lietuvi kalbos mokytoja metodinink Adel eimyt

Anyki ilelis (itraukos)


Kalnai kelmuoti, pakalns nuplik!
Kas js groei senobinei tiki?
Kur toj puikyb js pasidjo?
Kur ramus js imas nuo vjo,
Kai balto miko lapeliai lamjo
Ir senos puys siravo, brakjo?
Kur js paukiai, paukteliai, pauktyts,
Katr ilbani teip ramu klausytis?
Kur js vrys, gyvuliai, vreliai?
Kur vr olos, lauai ir urveliai?
Visa prapuol; tik ant lauko pliko
Kelios puels apykraivs liko!..
Skujom, akelm ir ikom nuklot
Kepina saul nenauding plot,
In kur irint teip neramu regis:
Lyg tartum rmas suirs, nudegs,
Lyg kokio miesto igriuvus pstyn,
Lyg kokio raisto apsvilus kimsyn!..

Dsaudami ankai tuos mikus aikvoj,


Proankiai veimais miestelin veioj;
Po keturias deimtis veim pardav,
Diaugdavsi, ant dienos po mutin gav.
Mediai mat i daugybs visikai atpig.
Ir teip ilgai aikvoj, - net kolei pristig;
tai vis dl arielkos daugiausia ileid:
Visi buv kaip yd eimyna pasleid.

Mikan, bdavo, eini - tai net ak veria;


Vat teip linksmina di, au irdies tveria,
Kad net, irdiai apsalus, ne kart dmojai:
Ar mike a ia stoviu, ar danguj, ar rojuj?!
Kur tik iri, vis grau: alia, liekna,
gryna!
Kur tik uostai, vis miela: giria nos trina!
Kur tik klausai, vis linksma: lama, ia,
siaudia!
K tik jauti, vis ramu: ird glosto,
griaudia!
(...)
Sunkios dienos atj, mons badu mir,
Samanas duonon kep, ieves sriubon vir.
Teip moneles, i bado ievm papentus,
Kad utiksiant pavietris! - ir labai pakrtus.
Mikas moni pasgails, rasa apsiverks,
Auktas savo virnes debesin merks
Ir suuks: ,,Broliukai, ginkits nuo bado!
Palaiminta toj ranka, k kirv irado!"
Su aarom pirmieji truput praskyn,
Vaitodami j vaikai teip gyn tvyn;
Metodin priemon pareng lietuvi kalbos mokytoja metodinink Adel eimyt

50

A. BARANAUSKAS
TESTAS

1. Anyki ilelis pirm kart buvo ispausdinta


Auroje
Varpe

L. Ivinskio kalendoriuje

2. I kokio krinio ie odiai? Kalnai ant kaln, ant t kaln/ Kalnai ir mai
kalneliai./ Tenai Lietuva per amius buvo,/ Kaip sako ms seneliai
Kelion Petarburkan
Dain dainel
Pasikalbjimas Giesminyko su Lietuva
3. Po kokio vykio paraytos eiluts: Anei rato, anei druko mums turt neduoda,
/Tegul, sako, bus Lietuva ir tamsi, ir juoda
Po studij baigimo
Po spaudos draudimo
Po K. Praniauskait mirties
4. A. Baranauskas idst savo kartos Peterburgo, Maskvos, Dorpato lietuvi
akademinio jaunimo diskutuojamus skirtingus visuomeninius Lietuvos
klausimus krinyje...
Pasikalbjimas Giesminyko su Lietuva
Anyki ilelis

Dievo rykt ir malon

5. Kurios giesms paraytos A. Baranausko?


Marija, Marija
Sveika, Marija,
Dangaus lelija

Piemenliams
vargdienliams
Pulkim ant keli

[Metodin priemon pareng lietuvi kalbos mokytoja Adel eimyt

51

6. Kam skirtas lenkikai paraytas A. Baranausko eilratis Do P.K.P.?


Karolinai Praniauskaitei
Otonui Praniauskui
Teklei Navickaitei
7. Ar A. Baranauskas buvo ventintas vyskupus?
Taip

Ne

8. I kurio krato kilo A. Baranauskas?


Raseini
Anyki

Kauno

9. Anyki ilelis ispausdintas . Ivinskio kalendoriuje ................. vardu.


A. Baranausko
Jurko Smalasio
Antano Giesminyko
10. Kuris A. Baranausko krinys baigiasi nulautos giesms metafora?
Anyki ilelis
Pasikalbjimas giesminyko su Lietuva
Kelion Peterburkan

Metodin priemon pareng lietuvi kalbos mokytoja metodinink Adel eimyt

52

VINCAS KUDIRKA
(1858-1899)

1858 gruodio 31 d. Paeeriuose, Vilkavikio apskrityje.


Lanko Paeeri pradios mokykl, Marijampols gimnazij. Tvo veriamas 2 metus
mokosi Sein kunig seminarijoje. I jos paalintas dar mokosi gimnazijoje. J baigs stoja
Varuvos universiteto Istorijos-filologijos fakultet. Po met pereina Medicinos fakultet.
Auros paveiktas ima dirbti dl Lietuvos. Varuvoje kuriama patriotin lietuvi draugija
Lietuva.
1889 sausio mnes Tilje ieina pirmasis Varpo numeris.
1895 apsigyvena Naumiestyje, kuris vliau pervardintas Kudirkos Naumiesiu.

DARBAI.
Laikratis Varpas. Poezijos rinkinys Laisvos valandos. Rao satyras. Veria D. Bairon, F.
iler, I. Krylov.

PAIRKIM, PAKLAUSYKIM
Apie V. Kudirk
http://www.lrt.lt/mediateka/temos/1375/Dokumentiniai%20filmai/page/3
http://www.lrt.lt/mediateka/temos/1381/Spektakliai/page/25

Metodin priemon pareng lietuvi kalbos mokytoja metodinink Adel eimyt

53

VINCAS KUDIRKA
V. Kudirkos poezija auklja mog, primena, jog didiausia vertyb mogus, draugikas,
geras, protingas, stiprus.
(V. Gaigalait)

KONTEKSTAS.
V. Kudirk lidino lietuvi inteligent abejingumas visuomenei ir kultrinei veiklai. Jis rao, kad
inteligentija imainiusi tautikumo idealus ant ragaiiaus.
Grau, graiau, graiausia
Tai pirmasis V. Kudirkos lietuvikas eilratis (sukurtas 1888 m. Varuvos lietuvi draugijos
Lietuva steigimo proga). Jame irykja groio svokos turinys: ne estetinis, bet etinis. Drauge
su prieveiksmiu grau laipsniuojamas lietuvio santykis su tvyne: nuo eimyniko tautiei
bendrumo jausmo per emocin itikimyb tvynei iki veiklaus sipareigojimo jai:Graiausia,(...)
Kad visi tie lietuviai patys, nevaryti,/ Savo tvyns garbei nepeldina tako.
Eilratis sukurtas kaip gyvenimo maksima, jis nurodo mogui dvasinio augimo krypt tapti
smoningu ir veikliu pilieiu.

PASAMPROTAUKIME
K reikia bti smoningu valstybs pilieiu?

V. Kudirkos poezijoje rasime svarbiausias publicistikos temas: pozytivistinio sipareigojimo ir


darbo Tvynei bei monijai, mogaus sins laisvs ir orumo, jo galjimo akis svietui pasakyti
teisyb.
Labora
Krinyje vyrauja sentencijoms bdinga abstrakti leksika bei kolektyviniai vaizdiniai:sk paslio
grdus, venta idealo ugnis, gyvenimo knyga. Kiekvienas eilraio posmas kaits nuo
valios pastang gyventi veikliai bei vaisingai, nors jauiama inykimo, fizinio ar dvasinio silpnumo
grsm.
Eilraiu gyvenimas teigiamas kaip valios aktas, mogaus pasprieinimas nebiai. spd
stiprina tai, jog Labora sukurtas 1890 m., kai 32 m. Poetas jau buvo pajuts pirmuosius diovos
pojius. Pirm kart eilrat perskait improvizuodamas 1889 metais, kai gavo daktaro laipsn.
Atsisveikindamas Varuvoje su savo draugais, sak, kad ie odiai skirti jaunimui.
PASAMPOTAUKIME:
Kas mog gelbsti nuo lidesio ir laikinumo?

Metodin priemon pareng lietuvi kalbos mokytoja metodinink Adel eimyt

54

Tautika giesm
Pasak Ryio Juozapaviiaus, galima kalbti apie pasitikjimo formul, gldini Vinco Kudirkos
Tautikoje giesmje. Pasitikjimas lygu patikimumas plius skaidrumas, padalintas i
savanaudikumo. Antrasis himno posmas byloja apie rezultatus, kurie yra pasitikjimo garantas: kai
valdia aikiai pristato, kas buvo padaryta pasitikima, kad jie dirba moni grybei. Ir viesa, ir
tiesa
Ms ingsnius telydi treiajame posme nurodo skaidrum, pilieiai nori inoti, k veikia
institucijos. Ketvirtajame kalbama apie vienybs svarb pakilim aukiau siaur savo grups
interes, bendro visiems kelio paiekas.
PAIRKITE VIDEO IR SUFORMULUOKITE pasitikjimo formul, gldini Vinco Kudirkos
Tautikoje giesmje.
http://www.bernardinai.lt/straipsnis/2013-12-02-rytis-juozapavicius-pasitikejimo-formule-v-kudirkostautiskoje-giesmeje/110676

KLAUSIMAI SAVIKONTROLEI
1. Ivardinkite eilrai vertybes.
2. Kokios vertybs akcentuojamos Tautikoje giesmje?
3. Kokias visuomens idjas reikjo ginti XX a. pradios lietuvi literatra? Pateikite
pavyzdi.
4. Koks vaidmuo teikiamas Lietuvos istorijai tautinio atgimimo laikais? Kaip manote, kodl?
5. RAINI TEMOS
1. Kol jaunas, o broli, sk paslio grd. Ar pritariate iam teiginiui?
2. K reikia bti sipareigojusiam Tvynei?
3. K reikia bti savo alies patriotu?
ALTINIAI
1. Autori kolektyvas (vad. S. ukas). Literatros vadovlis XI kl. Mokinio knyga I d.,
Vilnius: Baltos lankos, 2011.
2. Lietuvi klasikins literatros antologija, internetin prieiga: www.antologija.lt
3. Martiit-Linartien A. ir kt. Lietuvi kalbos ir literatros chrestomatija 11 klasei. II dalis.
Vilnius: LLTI, 2011
4. entelyt A. Lietuvi literatros skaitiniai ( XIX a. lietuvi literatra), Kaunas: viesa,
2001.

Metodin priemon pareng lietuvi kalbos mokytoja metodinink Adel eimyt

55

VARPAS
Kad ryt saul spinduliu pirmiausiu
Apreik emei tekjim savo,
Ugaud varpas liepimu aikiausiu,
Tarytum jisai mogaus lpas gavo:
Kelkite, kelkite, kelkite, kelkite...
Tuoj darbininkai visi suknibdjo
Lyg gyventojai ugauto skruzdyno
Ir kasdieniniai darbai prasidjo
moni lizduose ir ant lauko gryno.
Kelkite, kelkite, kelkite, kelkite...
Varpas da garsiau ir da aikiau gaudia,
O graudus balsas veriasi per or.
Dl ko nebaigia savo dain graudi?
Tinginius prikelt turi tikr nor.

Kelkite, kelkite. kelkite. kelkite...


Tai skambink, ,,Varpe"! tegul gaudims
tavo
Iilgai, skersai eina per Lietuv!
Budink ir auki graudiu balsu savo,
O tas aukimas perniek teneva!
Kelkite, kelkite, kelkite. kelkite...
Kas darbininkas ir kas dirbti gali,
Ant tavo balso prie darbo teimas!
O kur atrasi tingin miegal,
Tegul neliaudams j budin gaudimas:
Kelkite, kelkite. kelkite, kelkite...

LABORA!
Kol jaunas, o broli, sk paslio grdus
Ir dirvos ne'pleiski! Tuomet, kada jausi,
Kaip kns ima stingti, dvasia jau susndus,
Vlu juk prie darbo: nessi - nepjausi.
Kol dega krtinj venta ugnis toji,
Kur traukia prie darbo ir duoda tiek vieko,
Jog menkas ir silpnas net milinu stoji,
O, dirbk, idant neit ugnis ta ant nieko!
Kol da idealais, brol, besigrsi,
Siek prie idealo, tik doro ir aukto,
O skubink! Paskui tu... j isiadsi
Dl trupinio aukso, gardaus valgio aukto.
Gyvenimo knyg skaityk laps lap,
Nestodams, kad kartais, tinginius kliuvs,
Tu nesupelytum ir neitum kap
Be likusio enklo, kad mogumi buvs.
O jeigu apilsi sunkiam darbe savo
Ir, nykstant spkoms jau, nulisi, nerimsi,
Tai vilgtelk ant darbo jaun draug tavo Vienoj akimirkoj i naujo atgimsi.

Metodin priemon pareng lietuvi kalbos mokytoja metodinink Adel eimyt

56

V. KUDIRKA
TESTAS

1. V. Kudirka po gimnazijos moksi


Varuvoje

Vilniuje
Maskvoje

2. 1888m jis kr Varuvos lietuvi student nelegali draugij. Kaip ji vadinosi?


Varpininkai

agarai

Lietuva
3. V. Kudirka i universiteto buvo paalintas dl
lietuvybs propagavimo

satyrini krini apie caro valdi

K.Markso "Kapitalo" perraymo


4. Ar teisingas teiginys? V. Kudirka ra literatrinius krinius, rinko tautosak,
komponavo muzikines pjeses.
Taip

Ne

5. Gyvenimo knyg skaityk laps lap,/ Nestodams, kad kartais, tinginius kliuvs, /
Tu nesupelytum ir neitum kap / Be likusio enklo, kad mogumi buvs. I kurio
V. Kudirkos eilraio?
Labora

Kol jaunas, o broli

Varpas
6. Kol da idealais, brol, besigrsi,/ Siek prie idealo, tik doro ir aukto,/ O skubink!
Paskui tu... j isiadsi/ Dl trupinio aukso, gardaus valgio aukto. I kurio V.
Kudirkos eilraio?
Varpas

Labora

Grau, graiau,
graiausia

Metodin priemon pareng lietuvi kalbos mokytoja metodinink Adel eimyt

57

7. Ne tas yra didis, prie k milijonai, / Prispausti retiais, emyn galvas lenkia, / O
dvasioje keikia; didiais ne tironai, / Kurie reikia garbint, nors jie visiems kenkia./
Tik tas yra didis, kurs gyvast savo / Paskyr teikimui tik artimams laims, / Kuris
didius darbus monijai aukavo, / Prie k svietas klaupia su dkui, n' i baims. I
kurio eilraio?
Ne tas yra didis

Varpas

Labora

Maniemsiems

8. Ar V. Kudirkos poezija ragina tapti smoningu ir veikliu pilieiu?


Taip

Ne

9. Pozytivistinis sipareigojimas darbui tvynei bei monijai, mogaus sins


laisvs ir orumo, jo gebjimo akis svietui pasakyti teisyb, baims veikos,
dvasins brandos temos bdingos
V. Kudirkos poezijai

V. Kudirkos satyroms

V. Kudirkos straipsniams
10. Ar Tautika giesm parayta 1918 metais?
Taip

Ne

Metodin priemon pareng lietuvi kalbos mokytoja metodinink Adel eimyt

MAIRONIS
(1862-1932)

Maironis - naujosios lietuvi poezijos pradininkas, spaudos draudiamojo laikotarpio didiausias


poetas, savo poezijoje ireiks to meto tautinius siekimus, dl to vadinamas tautinio atgimimo
dainiumi. Savo poezijos taka kitiems raytojams sukr lietuvi literatroje vadinamj
maironin mokykl.
Gim 1862 Pasandravyje, Betygalos parapijoje (dabar Raseini rajone).
Mokosi Kauno gimnazijoje, Kijevo universitete Istorijos ir filologijos fakultete. 1884m.
perstoja Kauno dvasin akademij.
1885 metais pradeda bendradarbiauti su Aura. Dar studijuodamas seminarijoje parao
pirmj itisin Lietuvos istorij lietuvi kalba Apsakymai apie Lietuvos praeig.
Tsia studijas Peterburge. J baigia teologijos magistro laipsniu. Dirba dstytoju.
Nuo 1909 iki mirties Kauno kunig seminarijos rektorius.
DARBAI
Eilrai rinkinys Pavasario balsai.
Parao istorin dramin trilogij( Kstuio mirtis, Vytautas pas kryiuoius, Didysis
Vytautas karalius). Parao Trump visuotins literatros istorij.

PAIRKIM, PAKLAUSYKIM: http://www.youtube.com/watch?v=RPewuUIPwYo

Metodin priemon pareng lietuvi kalbos mokytoja metodinink Adel eimyt

MAIRONIS
Skaitydami iandien Maironio poezij, klausiame, k ji mums galt reikti. Ar ne pernelyg
tolimas mums yra jos taurus, harmoningas pasaulis?
V. Zaborskait
KONTEKSTAS.
odis TVYN lietuvi poezij atjo kartu su tautiniu sjdiu. J pirm kart itar A.
Baranauskas Anyki ilelyje, o tvirtino Auros poetai, ypa V. Kudirka. D. Poka gimtj
krat vadino tvyste, S. Valinas tvike, o S. Daukantas tvaine, tvone, namais. P.
Vaiaitis skiria tvyn ir tvik: tvyn didinga, dramatika, sudtinga; tvik jauki, sava,
buitika. Maironis suteik odiui tvyn dar vien prasm. Ji didinga ir kartu sava, artima.
KRYBA
Tvyns tema.
Taip niekas tavs nemyls. Vis mogaus bt upildo tvyns meil. Tvyn gyja mylimo
mogaus paveiksl ie jei nebt paskutinio posmo, susidaryt spdis, kad apdainuojam mel
moteriai. Tvynei nepriekaitaujama, o norima susieti su ja savo likim.
Utrauksme nauj giesm. Ji skamba kaip lietuvi tautinio atgimimo himnas. Kartu tai ir
giesm jaunystei, mogaus aktyvumui. Eilratyje skatinama prieintis carinei priespaudai.
Raginama pakeisti gyvenim, veikti, pasititi aur naujos gadyns. Eilratyje minimi arklas,
knyga, lyra tai tautinio sjdio sieki enklai. Eilraio pagrindin mintis reikia konkreios
veiklos.
PASAMPROTAUKIME
Ar is trejetas aktualus XXI a mogui? Ar dabar ms valstyb gali didiuotis (didiuojasi)
darbiais, protingais, krybingais monmis?
Gamtos tema.
odiai, kurias Maironis kalba paie gamt, tampa tvyns enklais. Lietuva tai Nemunas ir
Dubysa, eup ir Nevis, Punia, Medvgalis, atrijos ir Biruts kalnas, Vilnius... Tai alis, kur
raudonmarg kreipia kepur/Jurgin pulkai. Supoetinta gamta eilratyje Kur bga eup. ia
pateikiamas panoraminis vaizdas.
Vakaras ant eero keturi kanton. Pirma dalis skiriama Alpi gamtos groiui nusakyti.
Lyrinis a veicarijoje patiria ramybs palaim. Tokia dvasin bsena nuteikia atsiminimams,
svajonms. Jos skrenda numyltas tveli alis. I i vaizd plaukia poetin viso eilraio
idja: tvyn mylima ne u tai, jog puoni, didinga, garsi, o todl, kad ms tvyn.
PASAMPROTAUKIME
Ar gamta svarbi mogaus pasauliros formavimuisi?

Metodin priemon pareng lietuvi kalbos mokytoja metodinink Adel eimyt

Krybos ir krjo tema


Svarbi krjo reikalingumo tema. Eilraiuose poetas akcentuoja poeto ir minios konflikt
(Poeta). Vliau randama nereikalingo poeto motyvas. Istorijos akivaizdoje atskiro mogaus
gyvenimas atrodo menkas ir nereikmingas. Dl to su lidesiu velgiama individualaus krjo
pastangas, poezijoje atsiranda laikinumo motyvas.
Umir mano giesmes! Poetai kiti
Iekos kvpimo brangaus;
Ir jiems ta vaigd vies i tolo skaisti,
Bet vl kaip mane ji apgaus! (Inyksiu kaip dmas)
PERSKATYKIME A. Nykos-Nilino straipsn Maironio likimo paratse ir pasamprotaukime
apie krjo likim.
Asmenini igyvenim tema
Meil Maironiui tai toji jga, kuri sujungia mog ir pasaul. Tai aukta akimirka, nuvieianti
mogaus gyvenim. Meil Maironiui visados siejasi su kryba, kvpimu, pasiaukojimu; ji niekad
nra kasdienika, niekad nra aidimas, nra pramoga. Ji mogaus dvasins verts paliudijimas ir
patikrinimas. Meil yra pagrindin mogaus kvpja ir skatintoja, jos dka nugalimi sunkumai,
veikiamos klitys. Meil Maironio pasaulyje yra pagrindin gr kurianti jga. K mogus daro
myldamas, tas lemia grio ir teisybs pergal:
darb, vyrai! al jaun
Priadins meils rytmetys;
Galybs meils visk griauna:
iemos ledus ji sutirpdys.
KLAUSIMAI SAVIKONTROLEI
1.Koki lietuvikumo samprat savo kryboje suformulavo Maironis?
2. Kokias svarbiausias krybos temas galime iskirti? Pateikite pavyzdi.
3. Kas bdinga patriotini Maironio eilrai mogui?
4. rodykite, kad Maironio lyrikos mogus romantini polki asmenyb.
RAINI TEMOS
1.
2.
3.
4.
5.

Tvyn mogaus bties centras


Ar vis dar aktualus siekis keisti pasaul?
K reikia bti pilietikam?
Romantinis krjas Maironio ir A. Mickeviiaus kriniuose
Idealo ir tikrovs priepriea Maironio poezijoje

Metodin priemon pareng lietuvi kalbos mokytoja metodinink Adel eimyt

ALTINIAI
1. Autori kolektyvas (vad. S. ukas). Literatros vadovlis XI kl. Mokinio knyga I d.,
Vilnius: Baltos lankos, 2011.
2. Lietuvi klasikins literatros antologija, internetin prieiga: www.antologija.lt
3. Martiit-Linartien A. ir kt. Lietuvi kalbos ir literatros chrestomatija 11 klasei. I dalis.
Vilnius: LLTI, 2011
4. Slavinskait I. Meil iebei aliesbegalimja, internetin prieiga:
http://laiskailietuviams.lt/index.php/1987m-11-gruodis/6581-meile-iziebei-salies-begalimaja
5. entelyt A. Lietuvi literatros skaitiniai ( XIX a. lietuvi literatra), Kaunas: viesa,
2001.

Metodin priemon pareng lietuvi kalbos mokytoja metodinink Adel eimyt

Alfonsas Nyka-Nilinas

MAIRONIO LIKIMO PARATJE

1 Mairon su tauta jung poezija, ir nuo jos skyr kartais tiesiog fatalika tarpusavio
nesupratimo bei vairiausi nesusipratim grandin. Jau savo ankstyvojo periodo eilraiuose
Maironis ia patetikai skundsi bsimojo nesupratimo galimybe, ia vl ramindamas guodsi
atsigriebimu ateisimose kartose, tuo ireikdamas savo ilges bti suprastam. Taiau, neirint to,
Maironio, mogaus ir poeto, santykis su savo skaitytojais ir dainuotojais visuomet buvo ir pasiliko
tipingu vieniojo santykiu su minia. Poetas nesisteng ar nesteng ieiti i savo tour d'ivoire (pranc.
dramblio kaulo bokto) vienatvs, o minia savo ruotu jokiu bdu nesutiko sivaizduoti savojo
poeto kasdienybs plotmje bei fone, ir itaip buvo sudarytas tarsi abiem pusm priimtinas
tarpusavio nepainimo paktas. Minia, arba, tiksliau, tauta, gyvu Maironiu nesidomjo ir t savo
nesidomjim nedviprasmikai ireik, nerasdama jam vietos savo tarpe ir itremdama pusdiev
abstrakios legendins egzistencijos Parnas.
2 Ir taip jis vis gyvenim pasiliks savo paties, t. y. oficialaus Maironio nelaisvje, tautos jam
specialiai pastatytame auksiniame narve.
3 Maironiui tatai buvo gal pirmas tikrai sunkus nusivylimas bei pralaimjimas. Neirint
ididios odi profanum vulgus (lot. nekeniu tamsios minios) kauks bei laikysenos, i dievikoji
tremtis
buvo
skaudus
smgis,
nes
emocin
jo
prigimtis iekojo mogikj kontakt, kuri pltoti neleido kunigyst ir kuriuos eventualiai bt
galjusi pakeisti betarpikai gyvu jausmu reaguojanti tauta, toji pati tauta, kuriai jis buvo daug
paaukojs.
4 Tauta inojo ir mokjo jo populiariausius eilraius, bet visikai nesidomjo j sukrimo
kaina, nevertino jo aukos. Bet argi galjo tuometinis skaitytojas arba dainuotojas vertinti? Net ir
iandien daug kam tebra sunku teisingai suprasti, kokia didel buvo toji auka. Pagrindin Maironio
auka buvo ta, kad jis idrso savo poezij rayti merdjania, vis niekinama leisgyvs tautos kalba
ir nedviprasmikai pasisakyti u lenk romantik su Adomu Mickeviium prieaky tik fiktyviai
egzistencijai pasmerkt savo taut, n kiek neatsivelgdamas galimus pralaimjimus grynai
asmeninje, t .y. dvasininko karjeros plotmje.
5 Jo litvomanija ir ne paskutinje vietoje jo poezija ukirto keli vyskupyst, kuri, alia
poeto garbs, buvo viena pagrindini jo gyvenimo ambicij. Ir tai poetui buvo antras skaudus
smgis, ypa inant (tatai liudija jo bendralaiki prasitarimai), kad jis niekuomet gerai nesijaut
antraeiliame vaidmenyje.
6 Treias ir ne maiau skaudus smgis Maironiui buvo jo poezijos reikms ir net verts
kvestionavimas, pirmajai modernizmo bangai Lietuv pasiekus. Pirmojo priekario, karo meto ir
nepriklausomo gyvenimo pradios literatrinio jaunimo idealas buvo nebe absoliutus
nuskambjusios herojins epochos patriotas, bet gyvas, pilnakraujis mogus, glaudiai susijs su
gyvenamojo laiko tikrove. Neilgai trukus Maironis, kaip senojo reimo ir ordre tabli (pranc.
nusistovjusios tvarkos) simbolis, tapo pirmj ms literatros revoliucij auka. Kiekvienas naujas
literatrinis sjdis laik venta pareiga savo yg pradti atsiribojimu nuo Maironio. mogikai
Metodin priemon pareng lietuvi kalbos mokytoja metodinink Adel eimyt

ir istorikai visikai suprantam bei pateisinam jaunosios kartos revoliucin nusiteikim ir to


nusiteikimo padiktuot jo poezijos atmetim Maironis palaik asmeniniu eidimu, bet tyljo.
7 Paskutinis ir gal skaudiausias nusivylimas buvo nepriklausomyb atgavusios tautos laisvo
gyvenimo realyb. Isipildius pranaikiems poeto lkesiams bei odiams, isivadavusi tauta,
vadovaudamasi realistine nemirtingojo ginklaneio Sano Pansos imintim lavonus kuo greiiausiai
guldyti grab, o gyviesiems pulti prie ragaiio, buvo per daug uimta kasdienikais rpesiais, kad
dar galt rpintis praeities liekanomis ir sentimentais. Kokio nors dmesio galjo tiktis tik
aktyvus kovotojas ir praktins veiklos mogus. <...> Todl visi be odi sutiko, kad senstantis
poetas naujam gyvenimui nebetinka ir turi pasitenkinti statika praeities kov paminklo situacija.
***
8 Kone kiekvienas ios dienos lietuvis, paklaustas, kas yra didiausias ms lyrinis poetas, n
nemirkteljs atsakyt, kad Maironis. Papraytas i savo nuomon pagrsti, jis neabejotinai
griebtsi tradicins tautinio atgimimo poeto formuls, tuo akivaizdiai paliudydamas, kad Maironio
poezija ms akyse iki iol tebeneioja nelaisvs metais uvilkt patriotin rb, trukdant velgti ir
suvokti tikrj jos prasm bei vert. 9 Dl to tiesiog nesuprantama daug kieno iandien skelbiama
tez, jog Maironio poezija esanti ypatingai aktuali tik tautos nelaimi metais etc (lot. taip toliau; ir
panaiai). ia dar tenka pridti, kad visi ligioliniai Maironio poezijos suaktualinimo bandymai
didele dalimi nepavyko kaip tik dl to, kad buvo skelbiami aukiau mintos tezs pagrindu.
10 Trkstant isamesni Maironio krybos nagrinjim, ir toliau lieka kaip reikiant
neirykintas jo tiesiog neimatuojamai didelis vaidmuo lietuvi poezijos evoliucijoje. Milinikai
jo reikmei nusakyti utenka tiktai prisiminti, kad prie Maironio atjim lietuvikai rayti poezij
dar buvo beveik nemanoma, nes trko pai elementariausi priemoni.
11 Maironis ir iandien tebra neinomas, nevertintas, neatskleistas ir, iki tam tikro laipsnio,
nesuprastas. Ir ia kaltas ne kas kitas, kaip tik tam tikras i kartos kart paveldimas patriotinis
kompleksas, vis dar fatalikai tebelugdantis gyvo ir i anksto nenulemto kontakto su Maironio
poezija galimyb.
1962

Metodin priemon pareng lietuvi kalbos mokytoja metodinink Adel eimyt

MAIRONIS
TESTAS

1. Ar tiesa, kad Maironis kils i Raseini krato?


Taip

Ne

2. Kas formavo Maironio pasaulir?


Gamtos vaizdai
II pasaulinis karas
Teologijos mokslai
3. Kokiu slapyvardiu Maironis pasira savo pirmj eilrat?
Garnys
Zvalionis
Maironis
4. Kurio krinio Maironis nepara?
Jaunoji Lietuva
Raseini Magd

Laisvos valandos

5. Kuriai teminei Maironio krybos grupei priklauso eilratis Inyksiu kaip


dmas?
Tvyns
Gamtos

Krjo ir krybos

Metodin priemon pareng lietuvi kalbos mokytoja metodinink Adel eimyt

6. Ar tiesa, kad Maironio mogus romantini polki asmenyb?


Taip

Ne

7. Ar sutinkate su teiginiu: Maironis rao apie Tvyns svarb mogaus


gyvenime. Asmeniniai igyvenimai lyriniam a nesvarbs.
Taip

Ne

8. Svarbiausias Maironio krinys


Pavasario aidai
Pavasaris
Pavasario balsai
9. I kurio eilraio i itrauka? darb, broliai, vyrs vyr,/ arvuoti mokslu
atkakliu!/ Paimsme arkl, knyg, lyr/ Ir eisim Lietuvos keliu!
Nebeutvenksi ups

Utrauksme nauj giesm

Lietuva brangi
10. I kurio eilraio is posmas? Ginkime kalb, em, jos bd./ Stokim darb
kaip milinai/ Laimina Dievas sjam grd,/ Laimina vaisi:gema imtai.
Skausmo balsas

Lietuva brangi

Nebeutvenksi ups

Metodin priemon pareng lietuvi kalbos mokytoja metodinink Adel eimyt

JONAS BILINAS
(1879-1907)

Pasirainjo: Jonas Anyktnas, Jonas Barzdyla, J. Niuronis, Jonas B-nas, Jonas Beemis, Jonas
Grays, Jonas altys, Jonelis, Kazys Taukutis ir kt.
Gim 1897 Balandio 11 dien Nironi kaime, valstiei eimoje.
1886-1891 mokosi pas buvus dvaro prievaizd. Kelet mnesi lanko Anyki carin
pradios mokykl, po to stoti gimnazij rengia daraktorius.1891 Pradeda mokytis Liepojos
gimnazijoje ( Latvijoje ).1893 mirta motina. Tais paiais metais nuo diovos mirta tvas.
1896 gimnazijoje suburia slapt lietuvi moksleivi lavinimosi brel.
1899 Baigia Liepojos gimnazija. Metus pasilieka gyventi Liepojoje, veriasi i privai
pamok.1900 kartu su Povilu Viinskiu ir kitais vaidina Liepojoje lietuvikai rodytoje
Keturakio komedijoje Amerika pirtyje. stoja Dorpato universitet studijuoti medicinos.
1901 U dalyvavim anticarinse student akcijose paalinamas i universiteto. Apsigyvena
iauliuose, veriasi i privai pamok. Kur laik gyvena Panevyje.
1903 Praosi grinamas Dorpato universitet, bet leidimo negauna. Remiamas iburlio
ivyksta mokytis Leipcig auktj komercijos mokykl. 1904 Galutinai apsisprend
studijuoti literatr ir pereina Leipcigo universitet. Pamja diova. Rugpjio 4 d.
susituokia su J. Janulaityte. Ivyksta gydytis ir studijuoti literatros Ciuricho universitet.
Parao novel Ant Uetlibergo giedra .
1905 Ciuriche pradeda atsiminim cikl Kdikysts sapnai. Sugrta Lietuv. Ivaiuoja
gydytis Zakopan. Zakopanje parao noveles Jonukas, Piestupys, Lazda. Vasar
apsilanko savo tvikje ir paro novel Ubagas. Gydosi Rozalime, Kaerginje. Parao
noveles Brisiaus galas. Vl ivyksta Zakopan.
1907 Zakopanje baigia Lidna pasaka. Gruodio 8 d. mir ir buvo palaidotas
Zakopanje. 1953m raytojo palaikai perkelti Anykius ir palaidoti ant Liudiki kalvos.
PAIRKITE, PAKLAUSYKITE
http://www.lrt.lt/mediateka/irasas/7415/jonas_biliunas

Metodin priemon pareng lietuvi kalbos mokytoja Adel eimyt

JONAS BILINAS
Baltas lidesio balandis (R. Granauskas)
KONTEKSTAS.
KRITERIJUS VISIEMS MANO DARBAMS SIN. . Ir pridr: ...savo sine ir savo pairomis
neprekiauju".
Istorin situacija. Lietuva carins Rusijos sudtyje.
KRYBA
Svarbiausios krini temins grups:
1. Darbinink gyvenimo vaizdai, socialins problemos:
Be darbo
Betvis
Pirmutinis streikas
2. Ideal siekis:
Laims iburys
3. Atstumtj, nuskriaustj tema, kalts motyvai:
Kliudiau
Brisiaus galas
Joniukas
Ubagas
Vagis
4. Atlaidumas:
Lazda
vaigd
5. Skirtingi vyro ir moters pasauliai:
Apysaka Lidna pasaka
Vagis
Pavadinimu Vagis" norima lyg pabrti socialin mogaus vaidmen visuomenje (atstumtas,
nepageidaujamas, paeidiantis visuomens normas), taiau novelje ikyla kita mogaus reikm dvasingoji. Dmesio centre ne vagis, o pasakotojas, kurio gyvenimas, dvasin bsena nulemta
susitikimo su vagimi.
TEMA. mogaus, umuusio arkliavag, dvasinis gyvenimo kelias.
PROBLEMA. Ar mogus moraliai atsakingas u savo veiksmus, gyvenim?
PAGRINDIN MINTIS. Vidinis sins teismas kur kas svarbesnis u visuomens. mogudystei
nra jokio pateisinimo iame pasaulyje. Vagis ir pasakotojas prieinami tik krinio pradioje, bet
Metodin priemon pareng lietuvi kalbos mokytoja Adel eimyt

vliau i riba inyksta. Kodl? Pats mogus yra vertyb ir niekam nevalia atimti i jo gyvybs, o
pagrindinis mogaus verts kriterijus buvo ir lieka jo dvasingumas.
PASAMPROTAUME
Ar i ties sin grietesn baudja u moni teism?
Tikjimas
Apsakymo Tikjimas" veiksmo vieta - veicarijos miestas Cirichas, jo pakratys, kylantis kaln
link. Laikas pavasaris (gieda be perstogs sodneliuose pavasario paukiai"), o svarbiausia - ventadienio rytas, kai i apaios pradeda plaukti auktyn ikilmingas varp kambjimas". Tikjimas ir
pasitikjimas yra monikumo centrai. Tikintis ir pasitikintis mogus yra tvirtesnis, patikliau
jauiasi pasaulyje, kelyje, kuriuo eina pats ir kur kvieia kitus.
PASAMPROTAUKIME
Kuo tiki iandienos mogus? Ar ities reikia kakuo pasitikti? Pateikite konkrei pavyzdi.
Ubagas"
Skriauda, jos igyvenimas rpi ir Bilinui. inomiausias ios temos apsakymas Pasakotojas, igyvenantis
sunki savo paties situacij (sergantis parvaiavs tvikn), suvedamas su seneliu, kuris drebaniom rankom
atidar vartelius ir jo kieman". Itikusi nelaim yra apmusi vis mog. Slegia ne tiek nelaim
(jis jau senas, nedaug bereiki), kiek moralin skriauda, netinkamas elgesys, kuris paeidia monikum,
sunaikina sandor (baigia nykti ir bits: kur namuos vaidai, ten bitms ne vieta").
PASAMPROTAUKIME
Ar ities galime teigti, kad ubagas yra ms morals egzaminatorius?
Laims iburys
TEMA. moni laims siekimas.
PROBLEMA. Ar verta visk aukoti, kad galtume laim pasiekti?
ioje alegorinje pasakoje minia aukojasi dl vis gerovs. Paraytas 1905 met revoliucini idj kvptas.
Visgi iki i dien aktuali laims iekojimo idja. Svarbus kalno, kaip ibandymo, motyvas. Aiki pagrindin
mintis, kad laim lengvai nepasiekiama. avimasi monmis, kurie geba pasiaukoti dl kit gerovs.
PASAMPROTAUKIME
Ar Laims iburys dar aktualus gyvenant epochoje, kai lov aplanko per 1 5 minutes?
APIBENDRINIMAS. Bilinas kelia moralinius, kartu ir filosofinius mogaus bties klausimus:
kas yra skriauda,
kas yra
kalt ir jos suvokimas,
kas yra moralin atsakomyb?

Metodin priemon pareng lietuvi kalbos mokytoja Adel eimyt

Apysaka Lidna pasaka

anras lyrin apysaka


Lidna pasaka paskos duimas 1863 m. sukilimo poveikis mogui.
Pasakotojas isilavins,vertina savo krat.
Vis krin sieja meils tema.
Iprotjimas dvasin mirtis.
Prakalbos pabaigoje pasibaigia lyrikoji apysakos dalis ir atsiskleidia moters gyvenimo knyga.
Laims samprata vaikai, ramyb, meil, pagarba, sodas.
2 dalyje ikilusi problema: ar manoma mogaus laim, kai aplinkui yra neramum?
PAPILDOMAI EIMOS TEMA PASISKAITYKITE MOKYTOJOS O. BAUMILIENS PARENGTOJE
MEDIAGOJE. r. LITUANIST AVILYS.
KLAUSIMAI SAVIKONTROLEI
1.
2.
3.
4.
5.
6.
7.
8.

Kokios vertybs teigiamos J. Bilino apsakymuose?


Kokias egzistencines problemas savo kryboje kelia J. Bilinas?
Kurios i i problem aktualios iandien? Pakomentuokite plaiau.
Kaip J. Bilino apsakymuose suvokiama kalt ir atgaila?
Kaip J. Bilino apsakymuose vaizduojamas mogaus dvasinis taurumas?
Pakomentuokite svajons ir realybs sankirt J. Bilino kryboje.
Kaip J. Bilino apsakymuose kalbama apie skriaud ir atgail?
Kaip J. Bilino apsakymuose prasminamas teisingumas ir pareiga?
RAINI TEMOS
1.Humanikumas esminis mogaus gyvenimo principas
2. Sin moralinio tobuljimo paskata
3. Ar sin vienintel ir nepaperkama teisja?
4. Bti siningam, vadinasi, bti atsakingam
5. Tvyns laisvs kaina moni gyvenimai
6. Skriauda ir atjauta J. Bilino kryboje
7. Teisingumo ir pareigos prasminimas J. Bilino kryboje
ALTINIAI
1. Autori kolektyvas (vad. S. ukas). Literatros vadovlis XI kl. Mokinio knyga II d., Vilnius:
Baltos lankos, 2011.
2. Krybos studijos ir interpretacijos: Jonas Bilinas, Vilnius: Baltos lankos, 2002
3. Lietuvi klasikins literatros antologija, internetin prieiga: www.antologija.lt
4. Martiit-Linartien A. ir kt. Lietuvi kalbos ir literatros chrestomatija 11 klasei. II dalis. Vilnius:
LLTI, 2011
Metodin priemon pareng lietuvi kalbos mokytoja Adel eimyt

LAIMS IBURYS
Pasaka
Ant aukto stataus kalno pasirod stebuklingas iburys. ibjo jis kaip vaigd, apsiaustas
viesiu ratu i aukso raidi. Pamat tat mons jo prie kalno, stebjos ibur, bet, negaldami ant
to kalno ulipti, negaljo iskaityti aukso raidi. Ant galo atsirado jaunikaitis, kuris susirinkusiai
miniai perskait: "moni Laim". Pasklido apie t garsas po vis al: visur tik apie t ir tekalbjo.
Bet niekas negaljo gerai suprasti ir kitiems iaikinti, k tie odiai reikia. Itisas dienas ir naktis
budjo moni minios prie kalno, vienos nueidamos, kitos ateidamos, ir lauk naujo dar didesnio
stebuklo ar iaikinimo senojo.
O iburys ne tik negeso, bet vis labiau ibjo, aukso raids vis labiau blizgjo...
Ir itai vien nakt atjo prie t moni ilas senelis ir paklaus j:
- Ko js ia susirinkote ir laukiate?
Atsak minia:
- itai pasirod ant kalno iburys su nuostabiu parau, o jo mes nesuprantame.
- A jums iaiksiu, - atsak senelis. - itas iburys tat js laim; tas, kuris ulips ant to kalno ir
prisilies to iburio, visus mones padarys laimingais...
Nudiugo minia ir sujudo kaip jra. Nors kalnas auktas ir status buvo, bet pilnos diaugsmo
moni akys irjo jo virn kaip saul: daugelis jau rengsi lipti.
- Palaukit, a dar nepabaigiau! - suuko senelis. - Ne taip lengva, kaip js manote, to kalno
virn pasiekti; tuos, kurie lips, baidys i vis pusi baisiausios mklos, rkaus ir kauks
vairiausiais balsais, auks ir trauks juos atgal. Ir tie, kurie isigs j, atsigr pairs emyn ar i
neatsargumo paslyds nors kiek, - tuojau pavirs akmen. Daug auk pareikalaus moni laim! Net
ir tie, kurie ulips ilgainiui ant kalno ir prisilyts stebuklingo iburio, vienam akies mirksny pavirs
akmen: tik savo mirtimi atne jie laim kitiems... Bet kada taip atsitiks, paliestas iburys subyrs
nesuskaitom daugyb iburli, kurie nusileis nuo kalno emyn, isisklaidys po js namus ir
gryias, eis js prot ir irdis, - ir tada bsite laimingi...
Taip pasaks, senelis pranyko.
Nulido minia, tuos jo odius ugirdusi: atsiduso kaip vienas mogus ir emai emai palenk
savo galvas. J akyse buvo jau nebe diaugsmas, bet nusiminimas; nebeartinos jie dabar prie kalno,
bet nuo jo tolintis pradjo... Niekas savo gyvasties nenorjo aukauti. Ir ne tik k savo gyvasties
nenorjo aukauti: dar ir vieni kitus nuo to atkalbinjo. Tvai gailjo savo vaik, merginos savo
jaunikaii, vaikinai savo mylimj, seserys broli: vieni saugojo kitus, drebjo dl vienas kito.
Bet atsirado drsuoliai. Nedaug toki buvo, vienok j skaitlius vis augo. Slapta nuo vienas kito,
sns ir dukterys bgo i tv nam, labai retai j laiminami, danai keikiami ir visados
apverkiami; simyljusieji jaunikaiiai ir merginos skyrsi, vieni kitiems ikalbindami, - ir tik kurie
ne kurie i j jo stiprai rankas sunr... Ir jo itie visi drsuoliai prie kalno savo gyvasties u
moni laim aukaut, umirdami savo ypatas, savo mylimuosius...
Sunkus, erkiais iklotas buvo j kelias. Gana buvo maiausio neatsargumo, ir nelaimingieji
slydo nuo stataus kalno emyn ir virto akmenis. O visokios mklos, tarsi pragaro dvasios, lakst
aplinkui baisiausi nebt vri pavidale, gsdino i vis pusi, kauk vilkais, yp gyvatmis,
lojo unimis. Nuo t vairi bals ir baisybi suks drsuoliams galvos, vargo knas, ir nusilp jie
krito emyn, pavirsdami akmenis.
Bet kritusij vieton jo ir jo naujos drsuoli minios ir lipo ant kalno. Vis kalno apai
apsiaup aukta akmen siena: tat buvo uvusij knai.
alies gyventojai tolinosi dabar nuo to kalno kaip nuo baisiausios ligos ir maro. O tie, kuriems
brangios ypatos tenai prauvo - tvams vaikai, merginoms jaunikaiiai, vaikinams j mylimosios, draskydamies ant savo galv plaukus ir liedami aaras, skendo nelaimse ir keik t ibur... Kalnas
Metodin priemon pareng lietuvi kalbos mokytoja Adel eimyt

pavirto baisiausi nelaimi ir prakeikimo viet.


Bet nesutrjo tat nauj drsuoli mini nuo auk ir pasiventimo. uvusij draug dvasia
gimd j irdyse neapsakom stebukling gali: jie jo ant to kalno neusileisdami paskui vienas
kit.
I pavirtusij akmenis moni kn aplink senj kaln augo kitas kalnas, kurio virn
kaskart vis labiau ir labiau artinosi prie iburio. Paskesniomsioms drsuoli minioms vis lengviau
buvo lipti... Bet ne vieni jau metai auk ir pasiventimo prajo, o vienok dar n vienas i lipanij
nepasiek kalno virns; nepasilytjo stebuklingo iburio. alies gyventojai tai svajotojais ir
beproiais juos vadino, tai gaildamies j verk; bet nemaai ir toki buvo, kurie i j tik juoks ir
tyiojosi ir diaugs, kad jie sta.
Bet itai vien grai pavasario dien nesuskaitoma drsuoli minia - jaunikaii ir mergin,
vaik ir suaugusi vyr, iblykusi ir nuvargusi, - vl prijo prie kalno. Vis j akyse viet viltis
ir drsa, meil ir pasiventimas. Suriko visi galingu balsu ir kaip sukilusi jr bangos puol prie
kalno. I vis pusi mkl baidomi ir persekiojami, lipo ir lipo jie akmenimis auktyn, vis keli
iklodami naujais savo kritusij draug knais. Juo auktyn, juo retyn j skaitlius jo. itai tik
saujel beliko. Bet jau visai visai ji nebetoli virns... Nebegirdjo jie mkl kaukimo, nebemat
j bjauri veid; j blizganios akys bestos buvo ibur ir negaljo nuo jo atsitraukti: juk tat buvo
j vargingos kelions galas, tat moni laim j akyse stovjo...
Dar du trys draugai krito, ir likusieji pasiek virn... Suuko linksmu galingu pergaljimo
balsu, ir visi kaip vienas nutvr savo rankomis ibur. Visi vienam akies mirksny pavirto
akmenis...
Ir o stebuklas! Visos mklos prauvo, o paliestas iburys subyrjo nesuskaitom daugyb
iburli, kurie kaip krintanios i dangaus vaigds nusileido nuo kalno emyn, nuviesdamos
vis al. Tos alies gyventojai staiga pajuto savo laukuose, namuose ir gryiose ypating maloni
vies, savo irdyse ir galvoje - neapsakom ramum. Akies mirksny sutrupjo nelaisvs paniai,
inyko tarp moni neapykanta ir visokios skriaudos ir neteisybs; visi pasijuto lygiais ir
laimingais, visi gerb artim ypat ir mogaus tiesas. Atsirado tarp moni laim...
Pamat save ir kitus taip atsimainiusius, atspjo mons ir tos atmainos prieast. Atsimin
stebukling ibur ir visi, kaip vienas, skubinos prie ikeiktojo kalno pairt. Bet susirinkusios
moni minios iburio jau neberado. Net senojo kalno nebesimat: visas aplinkui, nuo apaios ligi
paiai virnlei, buvo apsiauptas jis akmenimis. Visa dabar mons suprato ir su pagarba nulenk
savo galvas emyn: tat buvo j iganytoj knai, kurie, patys numirdami, jiems atne laim...
Ir nuo tos dienos keikiamasai seniau kalnas buvo pramintas garbs ir laims vieta; nuo tos dienos
jis tapo istorikuoju moni gyvenimo paminklu. Dabar gyventojai ne tik nuo jo nebebgo kaip nuo
ligos ir maro, bet eidami pro al su pagarba ir meile lenk emyn savo galvas, atsimindami
uvusiuosius alies atliuosuotojus. Ikilmingai vent kasmet mons ivadavimo dien kaip
didiausi visos alies vent. T dien rinkosi jie prie kalno, apsitais graiausiais rbais. Su aliais
ant galv vainikais jo jaunos merginos; puikiausius olynus nesi rankose gerbiamos moterys;
auktai ikeltos vliavos plevsavo tvirtuose jaunikaii ir vyr delnuose, o pirma vis puikiausiais
veimais baltai apsitais vaiavo nekalti vaikai... Visi buvo linksmi ir laimingi...
Prisiartin prie kalno ir apsiaut j aplinkui, linksmais ir graiausiais balsais dainavo jie laisvs ir
laims dainas, barst ant kalno olynus, djo vainikus, garbindami savo uvusiuosius atliuosuotojus.
Vis t dien linksmai grie muzika.
Ir t vent apvaiktinjo kas metai; kas metai garbino savo laisvs ir laims dien. Prauvusij
drsuoli vardus ra istorijos knygon aukso raidmis, o j gyvenimo ir darb paskesnij moni
eilios moks kaip poteri ir katekizmo... Ir visi buvo laimingi...
Ciurichas, 1905.IV.15
Metodin priemon pareng lietuvi kalbos mokytoja Adel eimyt

JI IR JIS
Jiedu abu ilgus metus gyveno toli nuo vienas kito; jiedu nei vienas ilgus metus neinojo apie
kitas kit, kad abu kartu gyvena ant svieto. Ant galo jiedu susitiko: jis jaunas ir da drsiai irintis
ateitin, bet jau nemaa patyrs jaun dien bangose ir gera, ir pikta; ji jaunut, nekalta mergait ir
tokia maloni, kaip rt darely ydinti balta lelija. Abudu nustebo, vienas kit pamat; abej vienu
akies mirksniu sudrebjo irdys krtinse; jiemdviem rodsi, kad jie seniai pasista, kad jie jau yra
vienas kit mat. "Ar ne i mano sapn gaivintoja? ar ne is mano irdies laukiamasis?" - mst
abudu, vienas kit ivyd. Ir jiedu padav vienas antram rank. Kada jis priglaud jos galv int savo
krtin, o ji, apkabinusi savo baltom rankom jo kakl, pirm kart j buiavo, - jiedu pasidar vienas
antram tokie brangs ir artimi, kaip niekas daugiau pasaulje. Jiedu buvo laimingi.
- Nors mudu nieko neturiva, nors joki turt nesava susidj, - kalbjo jiedu tarpu savs, - vienok
eikiva kartu gyvenimo da nepramintais takais, skiva, k turiva, dirbkiva, k galiva, ir tikkivos
vaisi, kuriais galtuva diaugties ir nusiraminti; remkiva vienas antr, bkiva santaikoje, o meil
palaims ms gyvenim, palengvs jo varg nat.
Taip kalbjo jiedu vienas antram, ir visi j jausmai, visos j dvasios stygos prijaut tiems j
odiams, kartu su tais j odiais skambjo. Ir jiedu, tarsi atgijusiu ir sutvirtjusiu, linksmai irjo
ateitin, drsiai eng dar nepramintais gyvenimo takais...
1905

Metodin priemon pareng lietuvi kalbos mokytoja Adel eimyt

J. BILINAS
TESTAS
1. I koki l J. Bilinas baig gimnazij?
rm tvai
dirbo pas kinink
vertsi privaiomis pamokomis
2. Koks J. Bilino poiris realist Gi de Mopasano ir A. echovo noveles?
avjosi
Niekino
Labiau domjosi Dostojevskio kryba
3. Ar J. Bilino veikjai skirstomi teigiamus ir neigiamus?
Taip
Ne
4. Kuriam J. Bilino apsakymui labiausiai tinka is probleminis klausimas: Ar
mogus yra moraliai atsakingas u savo veiksmus ir gyvenim?
Lidna pasaka
Vagis
vaigd
5. Kuriam J. Bilino apsakymui labiausiai tinka is probleminis klausimas: Ar
yra reikalingas senas mogus?
Vagis

Ubagas

Lazda

Brisiaus galas
Metodin priemon pareng lietuvi kalbos mokytoja Adel eimyt

6. Kriterijus visiems mano darbams sin pasak


J.Bilino draugas P.Viinskis
Pats J. Bilinas
Kritikai, kai perskait J. Bilino kryb
7. J. Bilin baltu lidesio balandiu pavadino
J. Aputis
H. Radauskas
R. Granauskas
8. Skirtingi vyr ir moter pasauliai pavaizduoti
apsakyme Nemunu
apsakyme Lazda
apsakyme Ant Uetlinbergo giedra
apysakoje Lidna pasaka
9. MEIL, TEISYB, GERUMAS, VIESA, STEBUKLAS, LAISV,
PRAEITIS, DABARTIS, ATEITIS, SKRIAUDA, HUMANIKUMAS,
KANIA, SIN, ATSAKOMYB, VYKIS-PASEKM, DETAL,
DAUGTAKIS... Ar visi ie odiai tinka apibdinant J. Bilino kryb?
Taip

Ne

10. J. Bilino kryboje svarbu


vykis

vykio pasekm mogui

Metodin priemon pareng lietuvi kalbos mokytoja Adel eimyt

ATRIJOS RAGANA
(1887-1930)

Marija Pekauskait gim 1877m. vasario 24d. Medingn dvare, Teli apskrityje,
lenkikos kultros bajor eimoje. Tv kilns tarpusavio santykiai dar teigiam tak
Marijos asmenybs formavimuisi.
Mokytis pradjo namie, o nuo 1891m. eimai persiklus Uvenio dvar, moksi pas P.
Viinsk. 1892m. stojo Petrapilio v. Kotrynos gimnazijos trei klas. Dl silpnos
sveikatos ir l stokos, gimnazijos kurs pabaig privaiai, Uventyje.
1895m. dar baig bitininkysts kursus Varuvoje. Uventyje P.Viinskis paveik Marijos
tautin apsisprendim ir paskatino sijungti patriotin sjd ir literatrin darb. I pradi
ji ra lenkikai, P.Viinskis krinius vert ir spausdino Varpe, kininke atrijos Raganos
slapyvardiu. Vliau M.Pekauskait pradjo rayti lietuvikai ir spausdinti krinius
vairiuose laikraiuose ir urnaluose.
1898m. mirus tvui, eima persikl iaulius. M.Pekauskait vertsi pamokomis bajor
eimose. 1905m. P.Viinskio ir kit lietuvi vietj pastangomis M.Pekauskaitei buvo
irpinta "Motinls" draugijos paalpa ir ji ivyko veicarij studijuoti pedagogikos.
1905-1907m. moksi Ciriche ir Friburgo universitete.
1909m. M.Pekauskait ilaik mokytojos egzaminus ir pradjo dirbti Marijampols
"iburio" mergaii progimnazijoje. Taikydama Foersterio pedagogik, M.Pekauskait
progimnazij pavert modernia aukljimo staiga. Prasidjus I pasauliniam karui,
M.Pekauskait 1915m. atvyko idikus (Maeiki apskrityje).
1922m. para savo geriausi krin - apysak Sename dvare.1928m. u nuopelnus
Lietuvos pedagogikai Lietuvos universitete M.Pekauskaitei buvo suteiktas garbs daktaro
laipsnis.
M.Pekauskait mir 1930m. liepos 24d. idikuose.
PAIRKIME, PAKLAUSYKIME
http://www.lrt.lt/mediateka/irasas/13101/laiko_zenklai._m._peckauskaite-_satrijos_ragana?popup

Irkos tragedija http://www.lrt.lt/mediateka/temos/1381/Spektakliai/page/10


Sename dvare http://www.lrt.lt/mediateka/temos/1381/Spektakliai/page/28

Metodin priemon pareng lietuvi kalbos mokytoja Adel eimyt

ATRIJOS RAGANA
KONTEKSTAS.
atrijos Ragana - Lietuvos tautinio atgimimo ir nepriklausomybs pradios raytoja romantik,
pedagog, krikionikos asmenybs ugdytoja.
KRYBA
Raudoniems saullydiams begstant, balt roi sidabrins akys iri mane pro lang...
Ir nuskyniau vien balt ro, ir glaudiu prie iedo kart kakt... Motin mano! Ar ne tavo rankos baltos, meilios ir velnuts - taip meilingai glamonja? Ar ne tavo tai rankels brangios? Aaroms
apsirasojo iedas...
O pro lang sidabrins akys iri vis. Ir jj kvapo bangos audia sen sen aukso sapn
Apysaka Sename dvare

LAIKAS. Susipina dabartis ir atsiminimai.


PASAMPROTAUKIME
Kuo reikminga mogaus atminties galia?
ERDV. Susipina tikrov ir transcendencija.
PASAKOTOJAS. Girdimi 3 pasakotoj balsai:

atuonmets Iruts,
subrendusios Irenos,
mamats Marijos

TEMOS, PROBLEMOS, VERTYBS

Laikas
mogaus atmintis
Sielos grois
Savistaba
Kalba
Kultra
mogaus ryys su artimu.

PAPILDOMAI EIMOS TEMA PASISKAITYKITE MOKYTOJOS O. BAUMILIENS PARENGTOJE


MEDIAGOJE. r. LITUANIST AVILYS.

Metodin priemon pareng lietuvi kalbos mokytoja Adel eimyt

KLAUSIMAI SAVIKONTROLEI
1. Kodl, js manymu, nepriklausomos Lietuvos laikais apysaka Sename dvare buvo
laikoma pavyzdine literatra jaunimui?
2. Kaip apysakoje vertinama atminties galia?
3. Ar sutinkate su teiginiu:Mamats paveikslas: jausmo ir proto kova?
4. rodykite, kad atrijos Raganos apysaka Sename dvare katalikikos pasauljautos
krinys.
5. Kokia muzikos ir poezijos motyv prasm apysakoje?
RAINI TEMOS
1 . Ar menas daro ms gyvenimus prasmingesnius?
2. Kodl monms sunku bti laimingiems?
3. Menas padeda pabgti nuo realybs
4. Ar atmintis padeda mogui gyventi?
5. Atminties tema atrijos Raganos kryboje
6. Muzikos ir poezijos motyv prasm apysakoje
ALTINIAI
1. Autori kolektyvas (vad. S. ukas). Literatros vadovlis XI kl. Mokinio knyga II d.,
Vilnius: Baltos lankos, 2011.
2. Lietuvi klasikins literatros antologija, internetin prieiga: www.antologija.lt
3. Martiit-Linartien A. ir kt. Lietuvi kalbos ir literatros chrestomatija 11 klasei. I dalis.
Vilnius: LLTI, 2011

Metodin priemon pareng lietuvi kalbos mokytoja Adel eimyt

ATRIJOS RAGANA
TESTAS
1. Modernaus lietuvikumo linkme, krybos linkme atrijos Ragan nukreip
Petras Vileiis

Povilas Viinskis

Studijos Vilniuje

2. Varuvoje atrijos Ragana studijavo


literatr

bitininkyst

pedagogik

3. atrijos Ragana laikoma viena i pirmj profesionali raytoj vaikams ir paaugliams.


Kuriame krinyje daug aukljamojo romano bruo?
Irkos tragedija

Vincas Stonis

Sename dvare

4. veicarijoje atrijos Ragana studijuoja


bitininkyst

pedagogik

5. Ar atrijos Raganai tinkamas toks apibdinimas: Lietuvos tautinio atgimimo ir


nepriklausomybs pradios raytoja romantik, pedagog, krikionikos asmenybs
ugdytoja.
Taip

Ne

6. Raudoniems saullydiams begstant, balt roi sidabrins akys iri mane pro lang... Ir
nuskyniau vien balt ro, ir glaudiu prie iedo kart kakt... Motin mano! ar ne tavo rankos baltos, meilios, kvapios ir velnuts - taip mane meilingai glamonja? Ar ne tavo tai rankels
brangios? Aaroms apsirasojo iedas... O pro lang sidabrins akys iri vis. Ir jj kvapo bangos
audia sen sen aukso sapn. Kuris krinys prasideda iais odiai?
Irkos tragedija

Viktut

Sename dvare

7. Sename dvare pirmkart lietuvi literatroje rykiai atskleidiamas


iltas mamos ir dukters ryys

lietuvi tautinio idj raika

vyro ir monos
8. Kurie i i veikj priklauso sulenkjusiai bajorijai (tutuomenei)?
Knygneys Levanarda

teta Karus

Senelis Lukoius

dd Boleslovas
Metodin priemon pareng lietuvi kalbos mokytoja Adel eimyt

9. Kurios temos bdingos atrijos Raganos krybai?


Sielos grois

Kalba

Savistaba

Atmintis

Dvaro baisumai

Kalt

Kultra
10. Ar atrijos Ragan galime vadinti labdare?
Taip
Ne

Metodin priemon pareng lietuvi kalbos mokytoja Adel eimyt

J. TUMAS-VAIGANTAS
(1869-1933)

Juozas Tumas gim 1869m. rugsjo mn. 20d. Malaii kaime, Rokikio apskrityje, kininko
eimoje. Pradios mokykl baig Kunigikiuose 1881m. stojo Daugpilio realin gimnazij. Tautin
smon ugd "Aura", rus klasik literatra paskatino literatriniam darbui.
1888m. Kauno kunig seminarij. Seminarijoje J.Tumas sijung tautin darb, dalyvavo lietuvi
klierik patriot slaptoje Lietuvos Myltoj Draugijoje, v. Kazimiero draugijoje, pradjo literatrin
darb. 1893m. Vaigantas baig seminarij ir buvo ventintas kunigu. 1894m. paskirtas vikaru
Mintaujos lietuvi parapij.
Dl nesutarim su vietiniais kunigais, 1895m. jis buvo perkeltas emaitijos gilum - Mosd. ia
prasidjo didioji J.Tumo patriotin veikla. Jis buvo vienas i "Tvyns Sargo" organizatori,
redaktori ir platintoj. 1898m. J.Tumas buvo perkeltas vikaru Kulius. 1900m. pradjo leisti
urnal inteligentams "inyia". 1901m. J.Tumas buvo perkeltas Micaiius. ia jo lietuvikai
veiklai susidar opozicija i lenkinink, kurie apskund J.Tum dvasinei vyresnybei ir J.Tumui buvo
udrausta rayti laikraius be vyskup leidimo. 1902m. J.Tumas buvo ikeltas Vadaktlius.
Dalyvavo Vilniaus Seime, kr lietuvikas mokyklas, organizavo lietuvik valsiaus savivaldyb.
1906-1911m. J.Tumas gyveno Vilniuje, dirbo "Vilniaus ini" (1907), "Vilties" (1907-1911), "Ryto
garso" (1914) redakcijose.
1911m. J.Tumas buvo paskirtas Laiuvos klebonu. Tais paiais metais ivyko Amerik "Sauls"
draugijos reikalais. Ten jis buvo tris mnesius. Grs Lietuv, para knyg apie emigrant
gyvenim.
1914m. J.Tumas buvo atleistas i Laiuvos klebono pareig, ivyko Ryg, kur dirbo "Rygos garso"
redakcijoje.
1915m. J.Tumas buvo pakviestas Petrapil - centrin lietuvi komitet nukentjusiems nuo karo
elpti. Petrapilyje sijung ir politin veikl: kr Tautos Paangos partij, dalyvavo Petrapilio
lietuvi seime, pasaulio lietuvi konferencijoje Stockholme.
1918m. J.Tumas gro Lietuv. Vilniuje sijung lietuvi komitet nukentjusiems nuo karo elpti,
redagavo "Lietuvos aid". 1919m. jis pradjo leisti laikrat "Nepriklausoma Lietuva".
1920m. J.Tumas persikl Kaun. ia buvo paskirtas Vytauto Didiojo banyios rektoriumi,
kuriuo ibuvo iki 1932m. Antros pagrindins J.Tumo pareigos Kaune buvo darbas universitete:
1922-1929m. dst lietuvi literatros istorijos paskaitas.
J.Tumas mir 1933m. balandio 29d. Kaune, palaidotas Vytauto Didiojo banyioje.

PAIRKIME, PAKLAUSYKIME
http://www.lrt.lt/mediateka/irasas/3265/tukstantmecio_akimirkos._vaizganto_kailiniai
Dds ir ddiens http://www.lrt.lt/mediateka/temos/1381/Spektakliai/page/23

Metodin priemon pareng lietuvi kalbos mokytoja metodinink Adel eimyt

VAIGANTAS
Idygs laisvas, augau laisvas...
A buvau gyvas lietuvi reikalais...
Viso mano gyvenimo tendencija tiesti tilt...
KONTEKSTAS.
XIX amiaus pabaigoje Lietuvos kultrinis gyvenimas reiksi tarp dviej tamp: carinio politinio
reimo ir senosios lenk aristokratikosios.
Svarbiausi kultros (ir literatros) udaviniai buvo atgaivinti gimtj kalb, prieintis rusifikacijai ir
sulenkjimui bei diegti tautin supratim.
Vaigantas gyvai reagavo XX amiaus pradioje skelbiamas nuostatas: iekoti tautos sielos
iraikos (Vydnas), nesiavti senoli ygiais, o iekoti istoriniuose faktuose tautikos idjo
enkl (J. A. Herbaiauskas), raytojams orientuotis inteligentij, atsigrti tautosak (S.
Kymantait iurlionien).
Vaiganto kryboje pasikeits pasakotojo vaidmuo. Jis pasakoja treiu asmeniu ir gerai nutuokia,
kas dedasi persona mintyse. Pasakotojas velgia i alies, vertina, numato pasikeitimus,
vyksianius ateityje. Taip pat pasakotojas prisimena pavyzdius i biblijos, pina tarptautini
odi, lygina veikjus su Europos literatros personaais.
KRYBA
Reikmingiausia raytojo kryba telkiasi apie du probleminius centrus: lietuvi tautos bdo, jos
kultros prigimties apmstymus ir vienio mogaus jausm ir etini nuostat, aistr ir
valios susidrimus. Pirmajai grupei atstovauja didiausias Vaiganto krinys - tautinio atgimimo
epopja Pragiedruliai" (1918-1920, pataisytas leidimas 1923-1926), o antrajai - apysakos Dds ir
ddiens" (1920-1921), Nebylys" (1930), apsakymas Igama" (1929). Be abejo, suskirstymas ias
grupes yra slygikas. Mintuose kriniuose Vaigantas sukr vis galerij bendriniais tapusi
veikj, vaizdi, be kuri nesivaizduojama XX a. lietuvi tautin savivoka: Mykoliukas, Severja,
Napalys eiavilkis, Dzidorius Artojas, Saulius ir kt.
Pragiedruliai
Tas veikalas ne istorijai raytas. Jis konglomeratas. Pirmieji mano bandymai buvo pasergti
ir sukaupti vien viet lietuvi tautos Diemaniukus, kuri yra pilkame j gyvenime. Vaiganto
Pragiedrulius" sudaranios dvi dalys Gondingos kratas" ir Vaduv kratas" susijusios su
svarbiausiais Lietuvos regionais - emaitija ir Auktaitija. emaitij raytojas sieja su praktikumu, kine
paanga, o Auktaitij - su tautos dvasia", poezija, legendomis, mitais. Svarbiausi krinio veikjai yra dvi
eimos Prsijos lietuviai Vidmantai ir auktaiiai eiavilkiai, taip pat daktaras Gintautas (jo paveiksle
galima atpainti idealizuot Vinc Kudirk), kunigas Vizgirda (tai paiam Vaigantui artimas veikjas),
nusigyven dvarininkai Sviestaiiai ir kelios deimtys maesni.
PASAMPROTAUKIME
K galtume pavadinti ms dien deimaniukais?

Metodin priemon pareng lietuvi kalbos mokytoja metodinink Adel eimyt

Apysaka Dds ir ddiens


TRUMPAI:
Veiksmo vieta ryt Auktaitijos kaimas.
Laikotarpis 19 amiaus vidurys.
Pagrindiniai veikjai Mykoliukas (menininko pasaulis), Rapolas ir Severija (praktikasis
pasaulis).
Skaitant krin iaikja, kad pats apysakos pavadinimas byloja apie meils ir eimos kaip vertybi
nebuvim. ia ddmis ir ddienmis vadinami ne tie mons, pas kuriuos uvaiuosi, drsiai
kalbsies, nakvyns ir vaii lauksi, o savotiki neapmokami samdiniai, kuri kraujo ryys
nebeturi reikms, gimins, tarp kuri stojusi susvetimjimo siena bendravim nuemina iki
buitinio lygio. Btent toki padt krinyje uima Mykoliukas savo brolio namuose jis neturi nei
sau mielos vietos, nei eimynikos ilumos.
PAPILDOMAI EIMOS TEMA PASISKAITYKITE MOKYTOJOS O. BAUMILIENS PARENGTOJE
MEDIAGOJE. r. LITUANIST AVILYS.
KLAUSIMAI SAVIKONTROLEI
1. Kodl J. Lind-Dobilas Vaiganto Pragiedrulius pavadino ms tautinio Renesanso
pasaka?
2. Kas, Vaiganto supratimu, yra tikras lietuvis?
3. Kodl Vaigantas, js manymu, gyn romantin lietuvi literatr?
RAINI TEMOS
Ar nuolankumas gali bti laikomas dorybe?
Ar stipri jausm igyvenimai keiia mog?
Kas mogui, keiianiam savo gyvenim, teikia pasitikjimo ir jgos?
Kodl XX amiaus pradios literatros veikjams nepavyksta gyvendinti savo
gyvenimo tiksl?
5. Meils vert XX amiaus pradios kriniuose
1.
2.
3.
4.

ALTINIAI
1. Autori kolektyvas (vad. S. ukas). Literatros vadovlis XI kl. Mokinio knyga I d., Vilnius:
Baltos lankos, 2011.
2. Lietuvi klasikins literatros antologija, internetin prieiga: www.antologija.lt
3. Martiit-Linartien A. ir kt. Lietuvi kalbos ir literatros chrestomatija 11 klasei. I dalis.
Vilnius: LLTI, 2011
4. Neumirtamas Vaigantas. Vilnius: Lietuvos raytoj sjungos leidykla, 2009.

Metodin priemon pareng lietuvi kalbos mokytoja metodinink Adel eimyt

J. TUMAS-VAIGANTAS
TESTAS
1. J. Tumas-Vaigantas kils
nuo Svdas
nuo Balios
nuo Kamaj
2. Vaigantas steig, redagavo ir platino
Tvyns sarg
Katalik kronik
kininko patarj
3. Vaiganto slapyvardis reikia
nam diev
lin diev
tv vard samplaika
4. Apie kok Vaiganto krin A. Nyka- Nilinas yra pasaks:tai didiul kov
dl kultros freska
Dds ir ddiens

Pragiedruliai

Nebylys

emaii Robinzonas

5. Pragiedruliai suskirstyti 2 dalis viena i j Gondingos kratas apie


Auktaitij

emaitij

Metodin priemon pareng lietuvi kalbos mokytoja metodinink Adel eimyt

6. Ar Vaigant galime pavadinti Lietuvos deimaniuk iekotoju?


taip

ne

7. Apysakos Dds ir ddiens veiksmo laikas


19 amiaus vidurys
19 amiaus pabaiga
20 amius
8. Ar Vaigantas pritar XX amaius pradios moderni pair vaikjams J.
A. Herbaiauskui, S. Kymantaitei-iurlionienei?
taip

ne

9. Ar Vaigantas bendravo su Maironiu?


Taip

Ne

10. Vaiganto krybai bdingas dinamikumas. Ar is teiginys teisingas?


Taip

Ne

Metodin priemon pareng lietuvi kalbos mokytoja metodinink Adel eimyt

Vincas Krv-Mickeviius
(1882-1954)

Vincas Krv - Mickeviius gim 1882m. spalio 19d. Subartono kaime, Alytaus apskrityje.
V.Krv moksi pas kaimo mokytoj ir Merkins mokykloje. Dar pasimoks privaiai
Vilniuje, Petrapilyje ilaik 4 gimnazijos klasi egzaminus ir 1898m, stojo Vilniaus kunig
seminarij. Nejausdamas paaukimo, i seminarijos po dviej met istojo.
1904m. V.Krv stojo Kijevo universitet, studijavo filologij.
1905m. universitetas buvo udarytas, V.Krv persikl Lvovo universitet Galicijoje
(Austrijoje), nenutraukdamas ryi ir su Kijevo universitetu. 1908m. baig Lvovo universitet
filologijos daktaro laipsniu, ilaik egzaminus ir Kijevo universitete, buvo pakviestas ruotis
profesrai.
Dl mao atlyginimo i universiteto ijo ir ivyko Ukaukaz, Baku miesto gimnazij
dstyti rus kalb ir literatr. 1913m. Kijevo universitete apgyn disertacij ir gavo
lyginamosios kalbotyros magistro laipsn. 1919m. V.Krve buvo Lietuvos atstovu
Azerbaidane.
1920m. V.Krv gro Lietuv, apsigyveno Kaune. Dirbo vietimo ministerijos Knyg
leidimo komisijoje sekretoriumi, profesoriavo Lietuvos universitete, humanitarini Moksl
fakultete.
1925-1937m. V.Krv buvo to fakulteto dekanas, redagavo fakulteto mokslinius leidinius bei
literatrinius urnalus. V.Krv aktyviai dalyvavo ir visuomeniniame, politiniame gyvenime.
1940m. bolevikams okupavus Lietuv, V.Krv buvo ministru vadinamojoje Liaudies
vyriausybje, bet greit i t pareig pasitrauk. Pasitrauks i politikos, dirbo Vilniaus
universitete, buvo paskirtas Lituanistikos instituto direktoriumi. 1941m. buvo Lietuvos
Moksl akademijos prezidentu.
1944m. V.Krv pasitrauk Vakarus: kur laik gyveno Austrijoje. 1947m. persikl
Amerik, apsigyveno Filadelfijoje. Pensilvanijos universitete dst rus ir lenk kalbas ir
literatr.
Mir 1954m. liepos 7d.
PAIRKIME
Skirgaila http://www.lrt.lt/mediateka/irasas/13729

Metodin priemon pareng lietuvi kalbos mokytoja metodinink Adel eimyt

VINCAS KRV
KONTEKSTAS.
Vincas Krv-Mickeviius, prozininkas ir dramaturgas, savo ratais sukr Lietuvos legend, kuri
XX a. pradioje teik stipri impuls lietuvi nacionalins kultros ir valstybingumo krybai,
atgaivino Lietuvos valstybingumo idj. Romantiki Krvs ratai nustelb tikrj, kur kas
prozikesn Lietuvos istorij; menikai taigiai ir talentingai pavaizduota tautos praeitis lietuviams tapo
nacionaliniu epu, kurio valstietikoji kultra neturjo ar buvo praradusi. Raytojas primin tautai jos
kari ir valdov laikus, inykusius Lietuvai nepalankioje istorijoje.
KRYBA
Drama Skirgaila
ISTORINIS KONTEKSTAS. Skirgailos" veiksmo laikas dramoje niekur tiksliai
nenurodomas, tik paantratje paymta: I senovs lietuvi gyvenimo." Tekste nei
veikj dialoguose, nei remarkose neminimi konkrets istoriniai vykiai, bet persona
vardai (Skirgaila, jo brolis Jogaila) nurodo konkrei epoch Lietuvos viduramius,
XIV amiaus antr pus.
Skirgaila kunigaiktis, suaugs su savo kratu, jo likimu. Jo sieloje tebra gyvas senasis lietuvi
tikjimas. Skirgaila mstantis politikas, kuris suvokia, kad norint utikrinti Lietuvos ateit, teikia
susitaikyti, kad egzistuoja naujas krikionikasis pasaulis.
Kunigaikio asmenins savybs:
Atkaklumas
Tiesumas
Atvirumas
Rpinimasis Tvyne
Ironikumas
Nemgstantis verklenim
DRAMOS TRAGIZMAS. Tokia situacija herojui teikia didybs ir kartu tragizmo, nes jis nra visainis
ir negali numatyti savo sprendim pasekmi, be to, jam tenka kalt dl tradicij lauymo.Skirgailos"
herojus turi prometjikumo bruo (mitinis Prometjas padeda monms, bet paeidia diev nustatyt
tvark ir yra u tai baudiamas). Skirgaila nori monms gero, taiau neino, kaip tai padaryti, o savo
veiksmais griaudamas nusistovjusias gyvenimo normas atnea monms daug sukrtim. Todl
tragikasis herojus yra kaltas be kalts: jis sukelia daug kani kitiems ir kenia pats, nes per j tarytum
isipildo lemtis. Tai ypatingas veikjas, savotikas likimo vykdytojas, priimantis pasaulio ik; jam
tenkanti atsakomyb pranoksta paprasto mogaus galimybes ir veria j kentti arba ti.
PROBLEMOS
1. Kaip Lietuvoje po krikto, visai naujoje situacijoje buvo sprendiami itikimybs,
tikjimo, monikumo, valstybingumo klausimai, kaip t klausim susipynimas atsispindjo moni
charakteriuose?
2. Skirgailos mogaus ir valdovo, atsidrusio pagonybs ir krikionybs krykelje,
tragedija.
IDJOS
1. monikumas turi bti moni irdyse ( taip akcentuoja Skurdulis, Daugaila).
Metodin priemon pareng lietuvi kalbos mokytoja metodinink Adel eimyt

2. Sena yra nebetinkama; norint eiti priek, reikia siekti to, kas nauja.
SKIRGAILA
Dramos pabaigoje Skirgaila lieka visikai vienias. Jis pralaimi:
1. Kaip valdovas, nes nerads kelio Lietuvai, planuoja pasitraukti i valdios ir usidaryti
pilyje.
2. Ukass Keler gyv, pralaimi ir kaip mogus - iaurumas ir kertas naikina mogikj
prigimt. Taiau Skirgaila nebuvo blogas mogus. Ne kart dramoje kartojama: A noriu
visiems gera, bet neinau, kaip tai pasiekti".
Ko jis neinojo?
Nesuvok Skurdulio iminties.
Skirgail nugaljo valdovo pareig nata, vienatv, sielvartas, grauatis.
Jis troko bti kilnus ir taurus kaip kiti, bet negaljo.
Ar keitsi Skirgaila? Taip, ir gana nuosekliai: krinio pradioje jis piktinasi kit negarbingumu,
pabaigoje pats yra iaurus ir negarbingas. Jis iduoda visa tai, k gyn. Kadangi yra atraus proto,
aikiai suvokia savo pralaimjim. Bedugn atsiveria jame paiame, dl jo paties ypatybi.
KLAUSIMAI SAVIKONTROLEI
1. Pyktis, vliau kertas daniausiai kyla i nusivylimo. Nusivyliama tada, kai lunga tikjimas
(pasitikjimas). Kuo tikjo Skirgaila? Kuo nusivyl?
2. Prisiminkite krivio Skurdulio mintis apie Diev, gyvenant mogaus sieloje. Kaip susietumte
krivio poir su Kelerio apsisprendimu aukotis Onai Duonutei?
3. K dramoje pavadintume stipriomis asmenybmis? Kodl?
RAINI TEMOS
1.
2.
3.
4.
5.

Ar tikrai mogus yra savo laims kalvis?


Kas yra atlaidumas: stiprybs ar silpnumo poymis?
Ar visada laimi stiprusis?
Striprios asmenybs V. Krvs dramoje
Bti ar nebti (pagal Skirgail

ALTINIAI
1. Autori kolektyvas (vad. S. ukas). Literatros vadovlis XI kl. Mokinio knyga

II d.,

Vilnius: Baltos lankos, 2011.


2. Lietuvi klasikins literatros antologija, internetin prieiga: www.antologija.lt
3. Martiit-Linartien A. ir kt. Lietuvi kalbos ir literatros chrestomatija 11 klasei. I dalis.
Vilnius: LLTI, 2011
4. Lietuvi literatros konspektas.

Metodin priemon pareng lietuvi kalbos mokytoja metodinink Adel eimyt

V. KRV
TESTAS
1. Ar tiesa, kad 1940 m. V. Krv jo Lietuvos Liaudies vyriausybs ministro pirmininko
pavaduotojo ir usienio reikal ministro pareigas?
Taip

Ne

2. Ar tiesa, kad V. Krv buvo ieivis?


Taip

Ne

3. V. Krv geriausius savo krinius sukr


ieivijoje

Lietuvoje

4. Kurie teiginiai teisingi?


Lietuvikos dvasios jis iekojo tautosakoje, liaudies imintyje, Ryt filosofiniuose, religiniuose
tekstuose.
is prozininkas ir dramaturgas savo ratais sukr Lietuvos legend: jo menikai taigiai ir talentingai
pavaizduota tautos praeitis lietuviams tapo tautiniu epu.
V. Krvs krybos atsiskleidia emaitikojo kaimo mogaus charakterio bruoai.
5. Ar tiesa, kad dramoje Skirgaila vaizduojamos lietuvi kovos XIV-XV a. dl valstybingumo;
joje svarbios pareigos ir jausmo, valdovo ir mogaus psichologins prietaros.
Taip

Ne

6. Kurie teiginiai teisingi?


Veikjai jausmingi, greit supykstantys ir sieidiantys, taiau daniausiai ne dl materialini dalyk, bet
dl ugautos ambicijos, garbs, pasiksinimo dvasin laisv.
Senieji kaimo gyventojai idealizuojami: vadinami raganiais, iminiais. Jie mieliau filosofuoja,
klausinja apie diev, apie gyvenimo prasm, ieko tiesos.
Senieji veikjai ( Gugis, Lapinas) apdovanoti gilia valga, sukaup gyvenimo patirt, yra kantrs ir
tolerantiki kitiems.
senuosius mones Krv iri rimtai, su pagarba, o naujasis kaimietis- pradjs turtti ir visk
matuojantis nauda vertas pagarbos.

Metodin priemon pareng lietuvi kalbos mokytoja metodinink Adel eimyt

Dabartis seniesiems kelia lides, nes civilizacija, j manymu, naikina mogaus dvasin prad: pavydas,
pyktis, kertas keiia imint, meil.
7. Skirgailos tragikoji kalt yra
pagonybs inykimas.
lunga Skirgailos moralins nuostatos. Jam sunku viena kalbti, kita daryti.
lug meils siekiai.
8. Prieastys, nulmusios Skirgailos tragedij, yra
Religini princip lugimas.
Moralini pasauliros klausim skausmingas suvokimas.
Nelaiminga meil.
Lenk ir vokiei bajor smokslas.
9. Kurie teiginiai teisingi?
viesusis ir tamsusis riteriai simbolizuoja Kelerio kov tarp gyvybs instinkto ir garbs princip.
viesiojo ir tamsiojo riterio kova tai ribin situacija tai esminis mogaus ibandymas, jo princip ir
vertybi patikrinimas.
viesusis ir tamsusis riteriai knija skirtingas religines pairas.
10. Dramos pabaigoje Skirgaila pralaimi kaip
valdovas
lietuvis
mogus
riteris

Metodin priemon pareng lietuvi kalbos mokytoja metodinink Adel eimyt

V. MYKOLAITIS-PUTINAS
(1893-1967)

Gim 1893m. sausio 6d. Pilotiki kaime, Marijampols apskrityje, kinink eimoje.
Moksi Marijampols gimnazijoje.
Baigs 4 klases, 1909m. V.Mykolaitis-Putinas stojo Sein kunig seminarij.
1911m. Putino slapyvardiu ispausdino pirmj eilrat altinyje.
Nors kunig seminarij baigdamas V.Mykolaitis-Putinas suabejojo dl kunigo paaukimo,
bet vis dlto 1915m. siventino kunigu. Pastoracinio darbo nedirbo ir 1915-1917m. toliau
moksi Petrapilio dvasinje akademijoje. ia artimai susipaino su J.Baltruaiio rusika
lyrika, domjosi rus simbolist poezija. 1917m. Petrapilyje pasirod pirmasis
V.Mykolaiio-Putino lyrikos rinkinys Raudoni iedai su poema Kunigaiktis vainys.
V.Mykolaitis-Putinas gavo stipendij (per Amerikos lietuvi Tautos Fond) mokslams tsti
Vakar Europoje.
1918m. jis ivyko veicarij. 1918-1922m. Friburgo universitete studijavo filosofij,
filosofijos ir meno istorij, literatr. Universitete V.Mykolaitis-Putinas visai subrendo
krybikai: para apsakym, dram, nemaai poezijos.
1922m. apgyn disertacij apie V.Solovjovo estetik. Gavs filosofijos daktaro laipsn,
1922-1923m. ruosi profesrai Miuncheno universitete, studijuodamas literatros bei meno
problemas.
1923-1929m. V.Mykolaitis-Putinas dst Lietuvos universitete naujj lietuvi literatr,
visuotins literatros vad ir estetik. 1924-1932m. redagavo idin, 1925m. buvo
Lietuvi meno krj draugijos sekretoriumi, padjo steigti student ateitinink meno
draugijai "atrija", para dram, ileido poezijos rinkin Tarp dviej aur (1927).
1931m. V.Mykolaitis-Putinas ivyko atostogauti Nic (Pranczija), kur para svarbiausio
savo krinio romano Altori ely I ir II dal. (III dalys ileistos 1933m.).
1935m. oficialiai atsisaks kunigysts, V.Mykolaitis-Putinas neperjo krikionybs prie
eiles, pasiliko tikintis.
1933 - 1937m. V.Mykolaitis-Putinas buvo Lietuvi raytoj draugijos pirmininkas, 19401954m. Vilniaus universiteto profesorius, 1945 - 1946m. Lietuvos Moksl Akademijos
Lietuvi literatros instituto direktorius. 1956m. ileido rinkin Poezija. 1963m.
Bties valanda. 1967 m. Langas.
Mir 1967m. birelio 7d. Kaerginje, prie Kauno, palaidotas Vilniuje.

PAIRKIM, PAKLAUSYKIM
http://www.youtube.com/watch?v=rPdNTitj3VU

Metodin priemon pareng lietuvi kalbos mokytoja metodinink Adel eimyt

V. MYKOLAITIS-PUTINAS
Menas chaoso apvaldymas, todl krybos pradui turi eiti i tvarkos , harmonijos ir viesos.

KONTEKSTAS.
POEZIJOS KONTEKSTAS. Realistai mato material pasaulio pavidal, o romantikai ir
simbolistai teigia, kad realyb yra tik pavirius, po kuriuo slypi idealusis pasaulis.
Jie nepateikia iorins tikrovs kontr, neatspindi matomos tikrovs. Simbolist
nuomone, daugelis mus supani daikt yra idealaus, akimi nematomo pasaulio
nuorodos. iapusybs reikiniai ar daiktai rodo tai, kas neisakoma. Simbolistai
ypa mgsta mslingus, fantastinius vaizdus, uuominas.
KRYBA
Tarp dviej aur (1927) rykiausia lietuvikojo simbolizmo knyga.
Pavadinimas nurodo poetui ypating laik tarp dviej aur tarp saullydio ir saultekio.
Vakaras, pasak poeto, yra kilnioji valanda, laikas, kai artja naktis. Tik nakt, nurimus
dienos triukmui, galima i ties praregti ir igirsti, nes tada mogus nesijauia atskirtas
nuo visa apimanios bties.
Rinkinyje kontrastingi viesos ir tamsos pasauliai atitinka dramatikas mogaus sielos
prietaras.
Svarbiausia Putino dvasios ypatyb filosofin pasauljauta;
Siekia realaus pasaulio vaizdams suteikti gilesn prasm, atskleisti dramatikas asmenybs
jausenas;
Rpi suvokti mogaus viet pasaulyje, painti, aikinti aminsias tiesas;
mogus igyvena dvasin tamp. Jo buvimas ant ribos simbolikai tarp dviej aur
susijs su skaudia egzistencine patirtimi;
Romanas Altori ely
TRUMPA APVALGA. Roman sudaro trys dalys. I dalyje Bandym dienos" pasakojama apie klieriko
Liudo Vasario eerius metus Sein kunig seminarijoje, apie krybinius bandymus, lytin brendim, usimezgusi
ir neatpaint meil, gyvojo tikjimo ir kasdiens rutinos svarstymus. II dalis - vieneri met kunigavimo istorija,
kunig visuomenin veikla ir pastoracinis darbas, Liudo Vasario erotiniai potyriai ir pasaulietins literatros
atradimas. III dalis skirta kunigo supasauljimui. Matome ger deimtmet Vakar Europoje praleidus ir
grus Nepriklausomos Lietuvos sostin Kaun nepraktikuojant kunig. Romanas turi iorin ir vidin siuet.
Iorinis labai paprastas: romane nuosekliai pasakojamas pagrindinio veikjo Liudo Vasario gyvenimo kelias
iki brandaus amiaus. Aplinka vaizduojama tik tiek, kiek ji susijusi su pagrindinio veikjo istorija. Atsijusi
nuo Liudo Vasario istorijos epizod romane nra.Iorinis siuetas romane nra svarbiausias. Daug svarbesn
Liudo Vasario vidini patyrim ir j apmstym istorija.

Metodin priemon pareng lietuvi kalbos mokytoja metodinink Adel eimyt

APIE ROMAN TRUMPAI


Pirm kart lietuvi literatroje Putino romane buvo sukurtas toks sudtingas mogaus
paveikslas, pateikta gili ir detali jo vidini igyvenim analiz.
Liudas nueina sudting ir ilg individualizacijos keli, siekia asmenybs laisvs, trokta
atskleisti krybines savo galias, patirti bties pilnatv.
A nesiginu, kad tarp Vasario ir mans yra nemaa dvasinio panaumo panai mini,
igyvenim, svyravim, viena kita buitin paralel, bet tai ir viskas. Daugelio skaitytoj
nusivylimui, rank ant irdies padjs pasakysiu, kad jokios Liucs n baroniens mano
gyvenime, realybje nebuvo. (....) Daugiausia buitinio autobiografikumo yra pirmajame
tome. (V. Mykolaitis-Putinas)
ROMANE SPRENDIAMA POETO IR KUNIGO PAAUKIM NESUDERINAMUMO
PROBLEMA. Taip pat romane atsiskleidiama asmenybs vystymosi, bties prasminimo idja.
REMDAMIESI ROMANU PASAMPROTAUKITE:
AR LENGVA SUVOKTI SAVO VIDIN PASAUL?
AR LENGVA ATVIRAI DEMONSTRUOTI SAVO SITIKINIMUS IR JUOS APGINTI?
AR VISADA GALI PASAKYTI, KAS TEISINGA, O KAS NE?
AR SAVIANALIZ VISADA DOVANOJA TIK DIAUGSM?

KLAUSIMAI SAVIKONTROLEI
1.
2.
3.
4.

Kokie egzistenciniai klausimai keliami romane?


Ar lengva pasirinkti savo gyvenimo keli?
Kaip romane atskleidiama gyvenimo prasms problema?
Kaip prietaringa mogaus btis atskleidiama V. Mykolaiio-Putino eilraiuose?

5. RAINI TEMOS
1.
2.
3.
4.
5.

Ar laisv btina laims slyga?


Ar visada mogus gali rinktis?
Kodl monms sunku bti laimingiems?
Gyvenimo prasms problema romane Altori ely
Laisvs problema V. Mykolaiios-Putino kryboje

ALTINIAI
1. Autori kolektyvas (vad. S. ukas). Literatros vadovlis XI kl. Mokinio knyga II d.,
Vilnius: Baltos lankos, 2011.
2. Lietuvi klasikins literatros antologija, internetin prieiga: www.antologija.lt
3. Martiit-Linartien A. ir kt. Lietuvi kalbos ir literatros chrestomatija 11 klasei. I dalis.
Vilnius: LLTI, 2011

Metodin priemon pareng lietuvi kalbos mokytoja metodinink Adel eimyt

V. MYKOLAITIS-PUTINAS
TESTAS
1. Reikmingiausia poezijos rinkinys, paraytas 1927 metais
Langas
Tarp dviej aur
Bties valanda
2. Ar V. Mykolaitis-Putinas atsisako vadovauti student meno draugijai
atrija", kuriai tada priklaus jauni raytojai Salomja Nris, Juozas
Gruas?
Taip
Ne
3. Ar tiesa, kad V. Mykolaitis-Putinas kritikai vertina jaunojo poeto V.
Maernio Vizijas?
Taip

Ne

4. Ar tiesa, kad V. Mykolaiio-Putino eilratis Vivos plango, mortuos voco"


(Gyvuosius apraudu, mirusius aukiu") tampa vidinio pasiprieinimo
reimui manifestu ir u eilraio platinim nemaai jaun moni suimami,
iveami Sibiro lagerius?
Taip

Ne

5. Romano Altori ely pagrindinis veikjas mgsta kalnel, kuris vadinasi


atrija
Aurakalnis
Medvgalis

Metodin priemon pareng lietuvi kalbos mokytoja metodinink Adel eimyt

6. Mgstamiausios Liucs gls


ramuns

tulps

kapdls

nasturtai

7. Ar Vasaris met kunigyst dl moters?


Taip

Ne

8. V. Mykolaiio - Putino autoritetai


Maironis
J. Baltruaitis
F. Tiutevas
9. Ar tai tiesa: Dl didiulio dmesio mogaus vidiniam gyvenimui, savistabai ir
savianalizei Altori ely" laikomas psichologiniu, o dl raikos (stiliaus) intelektualiu romanu. Altori ely" ketvirtojo deimtmeio pradioje i ties
buvo naujas ingsnis lietuvi literatroje. Modernia anuo metu pasa-kojimo
technika, aktualia problematika Putino romanas praaugo Antano Vienuolio,
Juozo Gruo, Petro Cvirkos stambiosios prozos krinius.
Taip

Ne

10. Ar tai tiesa: Gal gale jis rao pareikim NN vyskupysts kurijai,
praddamas nauj gyvenimo ir krybos etap, galbt aikiai suvokdamas, kad
i kalts jausmo jis isivaduos, kad visika asmenybs laisv pasiekiama ir kad
jis renkasi jau nauj laisvs form. Juk mogui duota galimyb laisvai
pasirinkti, ir Liudas Vasaris ta galimybe pasinaudoja, smoningai suvoks savo
paskirt, paaukim, prasmina individuali bt.
Taip

Ne

Metodin priemon pareng lietuvi kalbos mokytoja metodinink Adel eimyt

JURGIS SAVICKIS
(1890-1952)

Gim 1890m. gegus 2d. Pagausanio dvare, Ariogalos valsiuje, Raseini apskrityje.
Moksi Ariogalos pradinje mokykloje, Kauno gimnazijoje.
1911-1914m. studijavo teis Maskvos universitete. Pirmojo pasaulinio karo metu gyveno
Rusijoje, dirbo Lietuvi komitete nukentjusiems nuo karo elpti.
1915m. J.Savickis ivyko Danij, rpinosi karo belaisviais Vokietijoje. Paskelbus Lietuvos
nepriklausomyb, jis buvo paskirtas oficialiu Lietuvos atstovu Danijoje, o nuo 1922m. Norvegijoje. Panaikinus atstovyb Kopenhagoje, J.Savickis dirbo diplomatin darb
Suomijoje iki 1927m.
1927 - 1930m. tarnavo Usienio reikal ministerijoje, 1928-1929m. buvo Kauno Valstybs
teatro direktoriumi. 1930-1937m. J.Savickis vl gro diplomatin tarnyb Skandinavijoje.
1937m. buvo perkeltas Ryg, 1938m. paskirtas nuolatiniu Lietuvos pasiuntiniu prie Taut
Sjungos enevoje.
1940m. i io posto buvo atleistas, gro Kaun tikdamasis naujo paskyrimo. Jo negavs,
J.Savickis ivyko Pranczij, apsigyveno Roquebrune vietovje.
Mir 1952m. gruodio 22d. Hermitage, prie Monte Carlo, palaidotas Roquebruno kapinse.
DARBAI
Tikrasis J.Savickio literatrinis debiutas buvo apsakym rinkinys ventadienio sonetai pasirod 1922m. 1928m. ijo
apsakymai Ties auktu sostu, vliau pasirod kelions spdi knygos. Antras pakilimas groinje literatroje apsakymai Raudoni batukai (1951), romanas ventoji Lietuva (1952), taip pat periodikoje spausdinti apsakymai.

http://senas.lnb.lt/lnb/selectPage.do?docLocator=FB1F70628A8111DF8C6E746164617373&inlang
uage=lt&pathId=132
http://vimeo.com/12231626

Metodin priemon pareng lietuvi kalbos mokytoja metodinink Adel eimyt

JURGIS SAVICKIS
KONTEKSTAS.
J. Savickis Vakar kultros mogus. Vis gyvenim domjosi menu (daile, teatru), dirbdamas
Kaune, Lietuvos usienio reikal ministerijoje,kartu jo Valstybs teatro direktoriaus pareigas,
laisvai kalbjo keliomis Europos kalbomis.J. Savickio vardas danai siejamas su avangardiniu
menu, suklestjusiu lietuvi literatroje XX a. treiame deimtmetyje. Avangardistai kviet
nestandartikai mstyti, prieintis literatrinms tradicijoms, iekoti netikt raikos form, stengsi
priblokti visuomen savo originalumu. Taiau J. Savickio kryba netelpa tik eksperimentinio meno
rmuose, nors daugelis kritik randa jo kryboje ekspresionizmo, impresionizmo ar absurdo teatro
bruo. Pirmas J. Savickio noveli rinkinys ,,ventadienio sonetai, ijs 1922 m., savo
modernumu gerokai pralenk to meto lietuvi raytoj atrijos Raganos, Vinco Krvs ir kit
krinius. Tai buvo pirma lietuvi literatroje prozos knyga, kurioje buvo atsisakyta vaizduoti senj
(etnografin) Lietuvos kaim, nebuvo pabriamas veikj lietuvikumas, buvo lauomi tradicinio
(epinio arba lyrinio ) pasakojimo kanonai.
KRYBA
PERSKAITYKITE KRYBOS APVALG, PLAIAU PAKOMENTUOKITE (remdamiesi
skaitytais apsakymais) PARYKINTAS MINTIS.
Kituose apsakym rinkiniuose (,,Ties auktu sostu, 1928, ,,Raudoni batukai, 1951 )
raytojas liko itikimas savo krybos principams. Prieingai nei kiti to meto autoriai, J.
Savickis negarbino gamtos ir nesijaut ess jos vaikas. Jo novelse gamta nevertinama
estetiniu poiriu, peizaai primena teatro dekoracijas arba gudusio dailininko paveiksl.
Daug dmesio skiriama spalv, linij aismui, ypa viesos efektui, taiau, anot A. Nykos
Nilino, ,,viskas ia tebekvepia vieiais daais, bet ne gamta. Aplinkinis pasaulis
modeliuojamas pagal teatro principus, akcentuojamas pasaulio dirbtinumas.
J. Savickis pirmasis lietuvi prozoje m vaizduoti didmiest ir jo gyvenim. Miesto
kultra nekritikuojama ir neidealizuojama, o rodoma viskas ir kas grau, ir kas bjauru.
Miestas ir civilizacija nra blogoji kaimo priepriea, kaip ne vieno to meto lietuvi
autoriaus kriniuose. J. Savickio mogus gali ir prati, ir realizuoti save- viskas priklauso
nuo veikjo pasirinkimo ir prigimties.
Noveli veikjai- laisvi mons, gyvenantys tik pagal j pai suvokiam program,
kartais pasielgiantys neprognozuojamai, paskatinti aistros ar nesuvaldyto instinkto. Veikj
charakteristikose rykus erotinis pradas ..J poelgiai danai nuvilia arba stebina skaitytoj,
nes yra ,,netipiki, netikti.
Kitoks to meto literatroje yra ir J. Savickio pasakojimas. Jo pasakotojas, ilaikydamas
atstum, stebi, kaip veikjas jauiasi atsidrs neprastoje (arba gerai pastamose)
aplinkybse, kaip reaguoja aplink, k msto. Pasakotojas danai aiposi i kilni
mogaus nor ir jo prigimties netobulumo, nelaukt poelgi, taiau nesmerkia,
nemoralizuoja.
Danai pasakotojas ireikia raytojo vertybines nuostatas. J. Savickio novels tarsi teigia,
kad moral tikrovje tik veidmainyst, visos vertybs gal gale pasirodo apsimestins.
mons svetimi vienas kitam, iaurs ir egoistiki. iame pasaulyje u ger danai
atsimokama blogu. Pasakotojas skeptikai vertina pavirutinik tikjimo suvokim, Dievas
Metodin priemon pareng lietuvi kalbos mokytoja metodinink Adel eimyt

yra neteks transcendentikumo. Mirtis nesiejama su tragizmu, neskatina apmstyti mogaus


bties.
Cirkas, baletas, teatras, filmai, marionets, arlekinai nuolatiniai J. Savickio prozos
vaizdiai (perimti i ekspresionizmo dails ir lyrikos). iame gyvenimo spektaklyje mogus
negali nei pakeisti, nei atsisakyti savo vaidmens, todl danai pats iri j su ironija, kaip
paalin komedij. Taigi J. Savickis vaizduoja ne tiek tikrov, kiek jos parodij. Noveli
veikjai danai kalba, elgiasi ir gyvena ,,stilingai. tak jiems daro ne tradicijos, o tam tikra
kultra arba pseudokultra. N vienam veikjui nebdingas ypatingas individualumas.
Stipriausias J. Savickio noveli impulsas yra vyro ir moters santykiai. Flirtuojanti moteris ir
viliojamas vyras yra pagrindiniai veikj tipai, pasakotojo pristatomi labai skirtingai. Vyras
visuomet apibdinamas trumpai nusakant jo ami, socialin status;
pasakotojas
valgesnis vyro psichikai, jo mintys daniau girdimos skaitytojui.Moterys J. Savickio
novelse tarsi netikros: jos visuomet vertinamos i vyrik pozicij ir yra didiausios
ironijos objektas. Moteris priklauso materialiajai pasaulio plotmei, jos materialum liudija
akcentuojamas knikumas.
KLAUSIMAI SAVIKONTROLEI
1. Nurodykite J. Savickio krybos temas.
2. Kuo J. Savickio novels panaios kino film?
3. Ar tiesa, kad J. Savickis gyvenim vaizduoja kaip teatr?
RAINI TEMOS
1. Ar dora prisidengti kauke?
2. Ar tikrai mogus yra savo laims kalvis?
3. Ar ironija silpnj ginklas?
ALTINIAI
1. Autori kolektyvas (vad. S. ukas). Literatros vadovlis XI kl. Mokinio knyga II d.,
Vilnius: Baltos lankos, 2011.
2. Lietuvi klasikins literatros antologija, internetin prieiga: www.antologija.lt
3. Martiit-Linartien A. ir kt. Lietuvi kalbos ir literatros chrestomatija 11 klasei. I dalis.
Vilnius: LLTI, 2011
4. Sauka D. Jurgis Savickis. XX amiaus literatros ifras. Vilnius: Baltos lankos, 1994.

Metodin priemon pareng lietuvi kalbos mokytoja metodinink Adel eimyt

JURGIS SAVICKIS
TESTAS

1. J. Savickio kryba artimiausia


realizmui
impresionizmui
ekspresionizmui
2. J. Savickio kriniai
Raudoni batukai
ventadienio sonetai
Ties auktu sostu
3. Kurios temos bdingos J. Savickio krybai?
Gamtos ir mogaus vienovs igyvenimas kritinmis akimirkomis.
Karo meto kaimo mogaus igyvenimai.
mogaus vieniumo tema, susvetimjimo.
Netiktas susidrimas su likimu.
4. Kuriame apsakyme vagyst tampa moraliniu mogaus ibandymu?
Vagis

Raudoni batukai

Fleita

Kova

5. Novels Jono Grauos nuotykiai pagrindinis veikjas


aiposi i Lietuvos provincijos miestelio moni
ilgisi io miestelio gyvenimo
6. V. Savickio noveli veikjai
Metodin priemon pareng lietuvi kalbos mokytoja metodinink Adel eimyt

spontaniki
nenuspjami
daug pasiekiantys
7. deklaruojamas moralines vertybes noveli pasakotojas iri
su pagarba
paaipiai

neutraliai

8. moni susvetimjimas, nejautra artimam labai rykiai parodoma novelje


Raudoni batukai
Vagis
Fleita
9. Moteris J. Savickio novelse vaizduojama
kaip grauol
nuolat flirtuojanti
verta pasigrjimo
10. Ar J. Savickio veikjams bdingos kauks?
Taip

Ne

Metodin priemon pareng lietuvi kalbos mokytoja metodinink Adel eimyt

JONAS AISTIS
(1904-1973)

Pavards

variantai: Jonas

Aleksandraviius,

Jonas

Kossu-Aleksandraviius(krybos

pradioje), Jonas Kuosa-Aleksandrikis, Jonas Aistis (nuo 1952m. oficiali pavard).


Gim 1904m. liepos 7d. Kampiki dvaro darbininko eimoje, Panemuns valsiuje, Kauno
apskrityje. 1907m. su tvais persikl Rumikes.
1919-1927m. J.Aistis moksi Kauno "Auros" gimnazijoje. ia jis pradjo rayti eilraius.
Pirmasis eilratis ispausdintas 1927m. "Ateityje".
Literatr J.Aistis studijavo Vytauto Didiojo universiteto Humanitarini moksl fakultete.
Studij metu dirbo ir ems kio banke.
Gavs vietimo ministerijos stipendij, J.Aistis 1936-1940m. studijavo Grenoblio
universitete Pranczijoje. 1944m. apgyns disertacij, gavo filosofijos daktaro laipsn.
Dl karo ir okupacij negaldamas grti Lietuv, 1944-1946m. dirbo Nicos archyvuose ir
Paryiaus bibliotekoje.
1946m. su eima persikl JAV. Iki 1952m. Marijanapolio kolegijoje dst lietuvi kalb
ir literatr.
1952-1958m. J.Aistis dirbo Laisvosios Europos lietuvi skyriuje New Yorke, nuo 1958m.
gyveno Vaingtone, dirbo Kongreso bibliotekoje.
Mir 1973m. birelio 13d. Vaingtone.
POEZIJOS RINKINIAI
Eilraiai (1932),
Imago mortis (1934),
Intymios giesms (1935),
Uges chimeros akys (1937),
rinktin Poezija (1940).
Ieivijoje ileistos poezijos knygos
Be tvyns brangios (1942),
Nemuno ilgesys (1947),
Sesuo buitis (1951),
Kristaliniam karste (1957),
Rinktin Pilnatis (1948).

Metodin priemon pareng lietuvi kalbos mokytoja metodinink Adel eimyt

JONAS AISTIS
KONTEKSTAS.
Nepriklausomoje Lietuvoje (1918-1940) susiformuoja jaun raytoj karta - Salomja Nris,
Bernardas Brazdionis, Jonas Aistis, Antanas Mikinis, - kuri stengiasi suderinti romantizmo,
liaudies krybos, simbolizmo tradicij su moderniais, avangardikais lyrikos reikiniais.
Pirmoji neoromantik karta siek ireikti tautos dvasi"; antroji mogaus siel. 4-ojo
deimtmeio lyrikoje ireikiama idealij siekim ir buities traukos priepriea. Neoromantik poezijos
mogus - kasdienybs mogus, siekis i jos arba isiverti, arba patirti joje nepakartojam akimirk,
suvokti savojo gyvenimo svarb.
Poetai nutolsta nuo oratorinio, manifestinio eilraio - pereina prie ipaintinio. Oratorinis
eilratis raomas vieumai, skiriamas garsiam skaitymui, jame kalbama apie visuomenei inomus ir
rpimus dalykus, o lyriniame eilratyje irdies paslaptys ikalbamos tyliai, kam nors sivaizduotam
labai arti esaniam. Neoromantik lyrika - tyli intonacij, nuoirdaus pokalbio lyrika.
i karta jauiasi savo k tik atsikrusios jaunos valstybs vaikais, todl sipareigoja tsti savo
tautos kultros tradicijas. Labiausiai jie jauiasi sipareigoj romantizmo ir XX a. pradios neoromantik
idjoms.
Jonas Aistis vienas ymiausi lietuvi lyrik, intym lyrin kalbjim derins su poetiniu
programikumu, reiks neoromantik kartos idealus: i i jis perm idealo ir realybs antinomijos,
tradicins kaimo kultros ir modernios raikos sintezs principus. Vlyvojoje kryboje poetas itin
angaavosi Lietuvai ir lietuvikumui. Eleginio, melodingo eilraio krjas.
KRYBA

lyriniame, eleginiame eilratyje dominuoja lyrinio subjekto skausmas ir kania;


ironija isakomam jausmui;
teatralikumas;
tautosakos motyvai;
polinkis vidurami men;
bibliniai motyvai;
gamtoje regimi kultros siuetai;
pasakikumas;
istorinis kontekstas.

PRIEKARINS POEZIJOS PAVYZDYS.


Jono Aisio eilraio Poezija
Tai vakaras, tai mariose prigess,
Tai slibinas, uiaups deganius nasrus,
O kasa em nekantrus Pegasas
Ir kremta alvario slus
Vai jokim pasak iekot, Pegase,
Vai jokime pasigrot naktim!
Gal slibino urve j gyv rasim,
Gal dar pajgsime atimt
Ir krpios olose nakties eliai,
Ir vaigds nerimu mus irs,

Kai slibino nasrai t vlei


Liepsnom kaip lauas surs
Ir tris dienas, ir tris naktis kovosim
Praliesim kraujo tris marias
Ir karalait grai ivaduosim,
Bet niekas ms ygio pdsak neras,
Tik karalait gal prikels senov,
Gal ji pati t pasak apsakins: O trei nakt, slibin nukovs,
Ant rank gyv ine mane

Metodin priemon pareng lietuvi kalbos mokytoja metodinink Adel eimyt

Kaunas, 1934.01.26

Poezija yra stebuklas, o kryba palaima ir kania. Stebuklas gimsta per palaim kanioje ir per
kani palaimoje, ir ie jausmai susipyn nuo pradios (minties gimimo) iki pabaigos (eilraio
isivadavimo). i sudtinga, o i ties labai paprasta krybos filosofija raudona Jono Aisio
eilrai gija.
Kontekst eilraiui ,,Poezija galt sudaryti ,,Krybos valanda, ,,Plunksna, ,,Katarsis,
,,Atsisveikinant eilraiai, vienaip ar kitaip palieiantys krimo proces svarbiausi J.Aisio
krybos tem.
KRYBA EMIGRACIJOJE.
Emigracijoje sukurta J. Aisio poezija skiriasi nuo priekarins joje vyrauja tvyns meils,
ilgesio motyvai, kalts dl paliktos Tvyns motyvas.
Vienas kraujo laas bt tave nuplovs,
O varge jo vieno tu pasigedai,
Nors stipryb smm i didios senovs Liko netesti ms paadai

Vien vienas odis bt tave apgyns,


Bet varge jo vieno tu pasigedai,
Nors visi adjom mirti u tvyn Liko netesti ms paadai

KLAUSIMAI SAVIKONTROLEI
1. Kaip J. Aisio lyrinis a suvokia kryb?
2. Koks poezijos mogaus santykis su Tvyne?
3. Kokie pagrindiniai poezijos vaizdiai?
4. RAINI TEMOS
1. Menas padeda pabgti nuo realybs
2. K reiki sipareigoti tvynei?
3. Ar kryba manoma be kanios?
ALTINIAI
1. Autori kolektyvas (vad. S. ukas). Literatros vadovlis XI kl. Mokinio knyga II d.,
Vilnius: Baltos lankos, 2011.
2. Lietuvi klasikins literatros antologija, internetin prieiga: www.antologija.lt
3. Martiit-Linartien A. ir kt. Lietuvi kalbos ir literatros chrestomatija 11 klasei. I dalis.
Vilnius: LLTI, 2011

Metodin priemon pareng lietuvi kalbos mokytoja metodinink Adel eimyt

PEIZAAS
LAUKAS, kelias, pieva, kryius,
ilo juosta mlyna,
Debesli tankus ias
Ir graudi graudi daina.

O toliau - paskends kaimas,


Tik irgeliai tarp klev lama liepos tokia laime,
Tokiu lidesiu savu.

Bga kelias, ir bereliai


Linksta vjo puiami;
Samanotas stogas alias
Ir uns balsas prietemy.

Tik sukryk, lyg gerv, svirtis,


Sulams daina klevuos...
Gera ia gyvent ir mirti!
Gera vargt ia, Lietuvoj!..

Kaunas, 1929.10.29
KARALIAUS UO
NUMIR karaliaus uo - unelis geras,
Geriausias i un...
Ir suauk karalius vis dvar
Ant unio ermen.
Markizai, freilinos, baronai, grafai,
Ir daug kareivi, daug tarn
Karaliui meilinos pas unio kap,
Geriausio i un...
Karaliui aara nukrito ant to kapo,
Geriausio i un -

Nukrito freilin, markiz, graf,


Baron ir tarn...
O juokdarys tik juokino karali: Turi, karaliau, daug un,
Bet kur tu rasi kit tok pat unel,
Geriausi i un?
Usirstino karalius ir jo visas dvaras I tiek dvariki, tiek tarn!..
Pakor juokdar, kad mei un ger,
Geriausi i un...

Kaunas, 1928.5.6
KATARSIS
A TIK tau visas irdies gelmes atversiu,
Kaip a niekad, kaip a niekam nesakau.
Nusiplauk nekruvinos aukos katarsiu,
Mano, odio kruvina auka.
Nesu niekad niekam saks ito,
ito niekam pasakyti negaliu:
odis - iedas pumpure nuvyts,
Jis numirta pasaul pakeliui.
Tujen niekam nebuvai irdies atvrs,
Tujen ito nesuprasi niekuomet Tau smulkiom stikl ukelm ri
Aukto skliauto nemarioji klaikuma.
Netelpa many, tai verias dkingumas,
Neinau a pats, a pats dl ko,

O taip troktu visas tapti dmais


Ir sutirpti kruvinoj aukoj,
Kad tik tau kentti nebereikt
To paties gyvenimo - kanios:
Trupuiuk diaugsmo sopuliu suteikti
Ir tavo ird pereit nejuiom...
Tai a tau ant aukuro padjau ird Gal n netiksi, kad jinai gyva?!
Nenorjau niekad a tavs nugirdyt,
O tiktai norjau palytt tave!
Paverst vyn mano krauj gersi
Ir mane pajusi irdyje, giliai,
Taip nusivalysi tu aukos katarsiu,
O itiks skausmas greit tave apleis!

Kaunas, 1934.3.20
Metodin priemon pareng lietuvi kalbos mokytoja metodinink Adel eimyt

J. AISTIS
TESTAS
1. J. Aistis.
impresionistas
romantikas
neoromantikas
2. J. Aisio kartos poetai, priklaus tai paiai literatros srovei:
S. Nris
B. Brazdionis
A. Mikinis
B. Krivickas
V. Maernis
3. Jonas Aleksandraviius, Jonas Kossu-Aleksandraviius (krybos pradioje), Jonas KuosaAleksandrikis, Jonas Aistis. Ae visomis pavards variacijomis poetas pasirainjo?
Taip

Ne

4. J. Aistis studijavo
Vokietijoje
Pranczijoje
Lenkijoje
5. Ar visos vardintos darboviets teisingos? Dl karo ir okupacij negaldamas grti Lietuv,
1944-1946m. dirbo Nicos archyvuose ir Paryiaus bibliotekoje, 1946m. su eima persikl
JAV. Iki 1952m. Marijanapolio kolegijoje dst lietuvi kalb ir literatr. 1952-1958m.
J.Aistis dirbo Laisvosios Europos lietuvi skyriuje New Yorke, nuo 1958m. gyveno Vaingtone,
dirbo Kongreso bibliotekoje.
Taip

Ne
Metodin priemon pareng lietuvi kalbos mokytoja metodinink Adel eimyt

6. Eilraio Karunka tema. (Itrauka: Neateina mintys, nesirao eils/ Ir nelaa kraujas raalu
juodu;/ Kain ko taip ilgu, kain ko taip gaila / Ir paiam be galo lidna ir graudu.)
Meils
Krjo
Gamtos
7. LAUKAS, kelias, pieva, kryius, / ilo juosta mlyna, / Debesli tankus ias / Ir graudi graudi
daina.// Bga kelias, ir bereliai / Linksta vjo puiami;/ Samanotas stogas alias / Ir uns balsas
prietemy.// O toliau - paskends kaimas, / Tik irgeliai tarp klev - / lama liepos tokia laime, /
Tokiu lidesiu savu.// Tik sukryk, lyg gerv, svirtis, / Sulams daina klevuos... / Gera ia gyvent
ir mirti! / is eilratis paraytas
ieivijoje

Lietuvoje

8. NUMIR karaliaus uo - unelis geras,/ Geriausias i un.../ Ir suauk karalius vis dvar/ Ant
unio ermen. Eilraio Karaliaus uo intonacija
lidna

ironika

graudi

linksma

9. Vienas kraujo laas bt tave nuplovs,/ O varge jo vieno tu pasigedai,/Nors stipryb smm i
didios senovs -/ Liko netesti ms paadai// Vien vienas odis bt tave apgyns,/ Bet varge
jo vieno tu pasigedai,/Nors visi adjom mirti u tvyn -/Liko netesti ms paadai is
eilratis paraytas
Lietuvoje

ieivijoje

10. Ak, taip kas vakaras vis saul leisis/ Plonyiais spinduliais/ Atleisk, nes jei ir tu man
neatleisi,/ Tai kas gi man atleis? Eilratis Atleisk
simbolistinis
elegikas
nirus

Metodin priemon pareng lietuvi kalbos mokytoja metodinink Adel eimyt

H. RADAUSKAS
(1910-1970)

Gim 1910m. Krokuvoje (Lenkijoje). Augo Gikoni kaime, Rozalimo valsiuje, Panevio
apskrityje.
Pirmj pasaulin kar praleido Rusijoje, Sibire (Novo-Nikolajevske) lank pradios
mokykl.
1921m. gro Lietuv. Moksi Panevio gimnazijoje ir mokytoj seminarijoje. Studij
metais pradjo rayti poezij. 1929m. baigs seminarij, vienerius metus mokytojavo
Kazokikio pradios mokykloje.
Kauno Vytauto Didiojo universiteto Humanitarini moksl fakultete studijavo lietuvi,
vokiei, rus kalbas ir literatras.
1936m. buvo Klaipdos radiofono pranejas lietuvi ir vokiei kalbomis.
1937-1941m. dirbo vietimo ministerijos knyg leidimo komisijoje redaktoriumi.
1944-1945m. gyveno Berlyne, i ten persikl Reutlingen. Dirbo prancz staigoje.
1949m. atvyko JAV. Gyveno Baltimorje, ikagoje, nuo 1959m. Vaingtone dirbo
Kongreso bibliotekoje.

Mir 1970m. rugpjio 27d. Vaingtone.


Eilrai rinkiniai: Fontanas, Strl danguje, iemos daina.

Metodin priemon pareng lietuvi kalbos mokytoja metodinink Adel eimyt

HENRIKAS RADAUSKAS
Tomas Venclova: Be abejons, menas jam buvo aukiau u visa kita. Bet pirmiausia dl to, kad
menas yra bdas kak isaugoti.
KONTEKSTAS.
Nepriklausomybs laikotarpiu lietuvi poezija pltojo lyrin dainuojamj tradicij. Pagrindins
ios poezijos tematins jungtys buvo mogus gamta, mogus istorija, mogus nacionalin
kultra. Lietuvai aktyviau sveikaujant su Vakar Europos kultra, j ima skverbtis modernieji
kultriniai sjdiai, kurie turjo poveik menui, filosofijai, politikai ir t.t. Modernizmo estetikos
principai, poetins leksikos novatorikumas, pasakojimo perspektyv kaita, anr maiatis turjo
bti diegiami kiekvien literatr, jeigu ji norjo kalbti iuolaikine menine kalba. Kryboje
atsirado naujas reikinys vadinamoji miestietikoji poezija. Naujajame eilratyje atsiranda
iuolaikins civilizacijos iugdytas naujo tipo intelektas, kuris msto ir kalba netradicinmis
svokomis. Tokioje kultrinje aplinkoje H. Radausko poezijos pasirodymas buvo savalaikis
reikinys, sudedamoji viso kultrinio proceso dalis.
KRYBA
PERSKAITYKITE KRYBOS APVALG, PLAIAU PAKOMENTUOKITE (remdamiesi
skaitytais eilraiais) PARYKINTAS MINTIS.
H. Radausko kryba stovi atokiau nuo priekario neoromantik lyrikos. Svarbiausias
skirtumas lyrinio subjekto vaidmuo eilratyje. H. Radausko poezijos lyrinis subjektas
nesiekia intymiai isakyti savuosius jausmus, greiiau pasakoja istorijas pats joje
nedalyvaudamas arba stebi savo sureisuot vaizd ir odi spektakl; matome pagrindinius
ir alutinius veikjus, aplinkybes, santykius, vyki uuomazgas ir atomazgas. iame
poetiniame kalbjime susipina ironija ir stiprus gyvenimo tragikumo pojtis, ypa
sustiprjs vlyvojoje kryboje.
Pagrindinis H. Radausko poezijos bruoas mogaus gyvenimo apmstymas, danai
teatralikas ir ironikas, paremtas paradoksais. H. Radausko kryboje pabriama nuostata,
kad poezija neturi sprsti politinio gyvenimo problem, kad ji netarnauja kokiems nors
aktualiems visuomeninio gyvenimo tikslams.
Pasaulinio meno ir literatros patirtis formuoja poeto poir mogui ikylanius gyvenimo
klausimus. H.Radausko eilraiuose gausu atvir ir uslpt nuorod literatros,
dails ir muzikos istorij. Taigi norint i poezij suprasti reikia imanyti kultros ir meno
istorij, kad galtum atpainti vairi epoch meno ir literatros uuominas. Nors H.
Radausko eilraiai priskiriami modernizmui, juose danai remiamasi artimomis
klasicizmo literatrai ir menui temomis bei motyvais.
H. Radausko eilraiuose vyrauja poetins transformacijos principas, kai eilraio
erdv patek daiktai ar reikiniai netenka prast savybi ir gauna nebding bruo, kurie
atskleidia poeto kuriamo pasaulio reikmes, pavyzdiui, augalai ,,atpliami nuo akn ir
ima judti erdvje, tikrov ,,nuudoma, kad galt atgimti naujai kuriamame poetiniame
pasaulyje.
Poetins transformacijos atskleidia nuolat kintant H. Radausko poir ir vertinimus. Apie
tai jis tiesiai pasako: ,,Pasauliu netikiu, o Pasaka tikiu. itas pasakikas stebukl,
karnavalo, diaugsmo ir iaurum supynimas, netiktas gyvenimo smulkmen
Metodin priemon pareng lietuvi kalbos mokytoja metodinink Adel eimyt

sureikminimas rodo, kad poetas atsisako prasto, tradicijos diktuojamo velgimo pasaul ir
silo nauj, netikt poir. H. Radausko kryboje apskritai labai dana krybos ir
krjo tema.
Labai taisyklinga, skaidri H. Radausko eilraio struktra: strof sandara,
eildara,intonacija.

PASAMPROTAUKIME
Ar menininkas turt dalyvauti politiniame gyvenime? Kodl?

TEMOS
Gamta, jos grois. Gamta neisemiamas groio ir kvpimo altinis (Sauls darbai, Vasaros
diena, Kalnuose, iemos pasaka).
Kryba, poeto likimas. Poeto paskirtis - kurti gro (Poetai arba Katastrofa, Skulptorius
lipdo Centaurus, Deganti aka, Dainos gimimas).
Meil (Lunatik, Pirmoji naktis, Undins, Malda blondinei).
Gyvenimas, pasaulis. Nusivylimas tikrove ir tikjimas vaizduots, pasakos galia (Girtuoklis
grta namo, Uostas, Pasaka)
PASKAITYKITE ITRAUK I INTERVIU SU POETU IR ATSAKYKITE, KAS JAM YRA
KVPIMAS.
Kaip Js kuriate eilraius (laukiate kvpimo ar kada yra laiko, raote dienomis ar naktimis ir
t.t.)? kvpimo svoka yra be galo neaiki ir danai klaidinanti. Jau Platonas kadaise spjo
poetus, kad jie neimt kurti anksiau, negu j siel pagaus mzos ir kvps jiems dainas. Gras
eilraiai es ne mogaus, o diev kriniai. Taiau, kaip inome, net ir romantikos krypties poetai
brandindavo savo eilraius. Vadinasi, mogus taisydavo tai, k jam buvo kvpusios mzos. Bene
geriausiai apie tai yra pasaks Paul Valery: Dievai maloningai duoda mums pirmj eilut, taiau
mes turim suformuoti antrj, kuri harmonizuot su pirmja ir bt verta savo antgamtikos sesers.
Kai dl antrosios klausimo dalies, tai turiu paymti, kad nei dienos, nei met laikai, nei oro
atmainos mano raymui jokios takos neturi.
KLAUSIMAI SAVIKONTROLEI
1.
2.
3.
4.

Kuo H.Radausko poezija skiriasi nuo neoromantik?


Apibdinkite H. Radausko poezijos lyrin subjekt.
Kok pdsak Antrasis pasaulinis karas ir emigracija paliko poeto kryboje?
H. Radauskas buvo vadinamas men alkoholiku. Kaip is poeto asmenybs bruoas
atsisipindi jo kryboje?

RAINI TEMOS
1. Menas padeda pabgti nuo realybs

Metodin priemon pareng lietuvi kalbos mokytoja metodinink Adel eimyt

ALTINIAI
1. Autori kolektyvas (vad. S. ukas). Literatros vadovlis XI kl. Mokinio knyga II d.,
Vilnius: Baltos lankos, 2011.
2. Lietuvi klasikins literatros antologija, internetin prieiga: www.antologija.lt
3. Martiit-Linartien A. ir kt. Lietuvi kalbos ir literatros chrestomatija 11 klasei. I dalis.
Vilnius: LLTI, 2011

Metodin priemon pareng lietuvi kalbos mokytoja metodinink Adel eimyt

ODIS
Jie kirviu sukapojo od,
Urakino vario raktu,
O jis mro akmen skrod
Nemirtingo ingsnio taktu.
Prie j puol javai ant keli
Ir nutilo paukiai, kada
Jis aidjo akl trobeli
Sidabrins dainos gaida.

J u anio nesi vaikas


Vakar auros ramume,
J augino didelis Laikas
aknimis po gruodio eme.
Saul pramu plut vino,
Sultys m t kaip kadais,
akomis padang utvino
Ir upyl em iedais.

DAINOS GIMIMAS
A nestatau nam, a nevedu tautos,
A sdiu po akom akacijos baltos,
Ir vjas dangikas jos lapus atklysta,
Ir pauktis iulbantis joj suka savo lizd,
Ir skamba medyje melodija tyli,

O a klausausi jos ir uraau smly,


Ir vamzd paimu, ir groju, ir dainuoju
Su vju ir paukiu ir su mediu baltuoju,
Ir ia debesys neemikos spalvos
Vir tos dainuojanios ir grojanios kalvos.

LAIKAI SAU PAIAM


Vos liesdamas daiktus ir mones,
A laikausi pats u savs
Ir einu be dangaus malons
Per pasaulio gatves.

Mus nelaims veja, kaip aras


Veja bgani av laukais.
Bet nei badas, nei maras, nei karas,
Nei pragaras ms nepakeis.

Ir kain kur rieda veikai,


Ir kain k loja uva,
Ir kain k plia plikai,
Ir kain kam ritas galva.

Negaliu n vienam padti


Ir padti man nepraau.
Negaliu neydt, nelidti
Ir sau laikus - eiles raau

STRL DANGUJE
A - kaip strl, kuri paleido vaikas
\ balt obel aliam pajry,
Ir debesis ied, tarytum gulb,
Mirgdamas bang nusileido,
Ir stebis vaikas ir negali put
Atskirti nuo ied.
A - kaip strl, kuri stiprus ir jaunas
Mediotojas praskrendant ar
Paleido, bet paukt nepataik

Ir sueid didiul sen saul


Ir vis vakar krauju upyl,
Ir numir diena.
A - kaip strl, kuri neteks proto
Kareivis prieo apsuptoj tvirtovj
Paleido nakt galing dang
Prayt pagalbos, bet, neradus Dievo,
Strl klajoja tarp alt vaigdyn,
Nedrsdama sugrt.

Metodin priemon pareng lietuvi kalbos mokytoja metodinink Adel eimyt

H. RADAUSKAS
TESTAS
1. H. Radausk, kaip men alkoholik, apibdino
H. Nagys
A. Nyka-Nilinas
V. Maernis
2. Ar H. Radauskas dirbo Klaipdos radiofone?
Taip
Ne
3. Ar H. Radauskas ieivis?
Taip

Ne

4. H. Radausko krybos kredo


a nestatau nam, a nevedu tautos
pasauliu netikiu, o pasaka tikiu
manas igelbs pasaul
5. A iekau nieko nepamets./ Randu odius, randu ritmus./ Diaugiuos, kaip
gelel rads./ A vaiktau vienas, neramus,/ Neprijaukinamas kaip kats.
H. Radauskas Atradimai Eilratyje isakomas poiris
save
savo krybos keli
pasaulio tvark

Metodin priemon pareng lietuvi kalbos mokytoja metodinink Adel eimyt

6. H. Radausko eilraiams bdingas


dramatikumas
jausmingumas
pasakikumas
dinamikumas
7. H. Radauskas skeptikai irjo
A. kmos kryb.
B. Brazdionio kryb.
A. Mackaus kryb.
8. Ar H. Radauskas rao karo temomis?
Taip

Ne

9. Ar ieivijoje paraytoje poezijoje jauiame nostalgija Lietuvai?


Taip

Ne

10. Eilraio Strl danguje tema


karas
brutalumas
krjo kelias

Metodin priemon pareng lietuvi kalbos mokytoja metodinink Adel eimyt

SALOMJA NRIS
(1904-1945)

Gim 1904m. lapkriio 17d. Kir kaime, Vilkavikio apskrityje. Moksi Alvito pradios
mokykloje, nuo 1918m. Marijampols gimnazijoje. 1919m. persikl Vilkavikio
"iburio" gimnazijos ketvirt klas. Gimnazijoje pasiymjo kaip dailinink ir poet,
dalyvavo
ateitinink
kuopos
veikloje.
Pirmuosius
eilraiu
pasirainjo Lidyts ir Juraits slapyvardiu, nuo 1923m.
Salomjos Nries
slapyvardiu.
Baigusi gimnazij, 1924m. S.Nris stojo Lietuvos universiteto Teologijos filosofijos
fakultet, kur studijavo lietuvi literatr. Greta studijavo vokiei kalb ir literatr,
pedagogik-psichologij, dalyvavo ateitinink meno draugijos atrija" veikloje.
1927m. buvo ileistas pirmasis S.Nries poezijos rinkinys.
1928m. S.Nris baig universitet ir gavo paskyrim Sein iburio" gimnazij
Lazdijuose, kur dst vokiei kalb. Atostog metu poet keliavo po Vakar Europ, gilino
vokiei kalbos studijas.
1931m. apsigyveno Kaune, kur vertsi pamokomis, redagavo lietuvi liaudies pasakas.
Rinkinys Pdos smly
1934-1936m. S.Nris dirbo mergaii gimnazijoje Panevyje. 1936m. pabaigoje itekjo ir
gyveno Paryiuje iki 1937m. Grusi Lietuv, S.Nris buvo paskirta mokytojauti Kauno
treij gimnazij. Apsigyveno Palemone.
1938m. buvo ileistas graiausias S.Nries poezijos rinkinys Diemediu ydsiu, u kur
poetei paskirta Valstybin literatros premija.
1940m. okupacija S.Nries gyvenime reik gyvenimo dramos kulminacij. Ji buvo paskirta
vadinamojo Liaudies Seimo atstove, taip pat buvo irinkta delegacij vykti Soviet
Sjungos Aukiausij taryb prayti, kad okupuota Lietuva bt priimta Soviet
Sjungos sudt. Jai buvo pavesta parayti poem Stalino garbei. Poet toki poem para.
Be to, ji ra ir daugiau eilrai partinmis temomis. Ligi iol yra daug vairi nuomoni
apie jos visik itikimum.
Kilus karui, S.Nris ivyko Rusij.
1944m. gro Kaun, bet sunkiai susirgo ir mir Maskvos ligoninje 1945m. liepos 7d.
Palaidota Kaune, Kultros muziejaus sodelyje, perlaidota Petrain kapinse.
1994 pasirodo rinkinys Prie didelio kelio.
Galite pamatyti poet http://www.youtube.com/watch?v=RYvrLxmLSos#t=0

Metodin priemon pareng lietuvi kalbos mokytoja metodinink Adel eimyt

SALOMJA NRIS
KONTEKSTAS.
Nepriklausomoje Lietuvoje (1918-1940) susiformuoja jaun raytoj karta - Salomja Nris,
Bernardas Brazdionis, Jonas Aistis, Antanas Mikinis, - kuri stengiasi suderinti romantizmo,
liaudies krybos, simbolizmo tradicij su moderniais, avangardikais lyrikos reikiniais.
Pirmoji neoromantik karta siek ireikti tautos dvasi"; antroji mogaus siel. Poetai nutolsta
nuo simbolistinio nekonkretumo, susitelkia ties konkretaus mogaus sielos gyveniniu. Jiems svarbus
individualus siklausymas savo bt, asmenikas pasaulio pamatymas. Igyvenim turin sudaro
sudting jausm drama, bties splion, akimirkos patyrimas ir apmstymas. Ypa elegikai apmstoma laiko tkm.
4-ojo deimtmeio lyrikoje ireikiama idealij siekim ir buities traukos priepriea.
Neoromantik poezijos mogus - kasdienybs mogus, siekis i jos arba isiverti, arba patirti joje
nepakartojam akimirk, suvokti savojo gyvenimo svarb.
Poetai nutolsta nuo oratorinio, manifestinio eilraio - pereina prie ipaintinio. Oratorinis
eilratis raomas vieumai, skiriamas garsiam skaitymui, jame kalbama apie visuomenei inomus ir
rpimus dalykus, o lyriniame eilratyje irdies paslaptys ikalbamos tyliai, kam nors sivaizduotam
labai arti esaniam. Neoromantik lyrika - tyli intonacij, nuoirdaus pokalbio lyrika. ia daug
nepasakymo iki galo, neibaigtos minties. Tai iduoda ir eilraio forma: vyrauja trumpas eilratis,
trumpi nebaigti sakiniai.
I Vakar Europos filosof bei krj jaunoji neoromantik karta perima katastrofizmo nuojautas,
amiaus pabaigos", civilizacijos saullydio" temas. Kita vertus, i karta jauiasi savo k tik atsikrusios jaunos valstybs vaikais, todl sipareigoja tsti savo tautos kultros tradicijas. Labiausiai jie
jauiasi sipareigoj romantizmo ir XX a. pradios neoromantik idjoms.
Rinkinys Diemediu ydsiu

Pagrindinis eilrai orientyras liaudies dainos lyrizmas.


Eilraiuose dominuoja romanso poetika, diaugsmingai isakomos jaunysts svajons ir
lkesiai.
Visai S. Nries krybai bdingas romantinis maksimalizmas, vliau gyjantis dramatizmo
atspalv.
Lyriniam subjektui yra svarbus ryys su gimtja eme.

Tai svarbiausias poets rinkinys. U j Nris gavo Valstybs premij. Rinkinyje matome pasikeitus
poetin pasaulvaizd ir pasikeitusius lyrinio subjekto igyvenimus.
ia daug i socialinio jautrumo kilusi eili, didmiesio (Paryiaus) ir jo kultros paveiksl.
Solidarizuojamasi su visuomens atstumtaisiais, kalbama MES vardu. Vis dlto Nriai netinka piktokas tonas, raymas ne i A situacij, ne i emocini virni. iuose eilraiuose nra naujo, per
vien akimirk atrasto patyrimo. sileisti nauji vaizdai (mogus darbininkas, grandins) neturi akn
jos poezijoje. Graiausi ios temos eilraiai - Maoji mano geia", Dvideimti su".
Su poets pasauljautos erdimi itin susij i nuoskaudos, nalaitikumo, konflikto su visuomene kil
savo trapaus ir pasmerkto gyvenimo vert teigiantys eilraiai (Benams varnos", Varnos",
Dds", ruden").

Metodin priemon pareng lietuvi kalbos mokytoja metodinink Adel eimyt

Greta i rstok eilrai - skaidrs gyvenimo iminties etiudai. Jaunysts diaugsmus ir


nuoskaudas jau pakeit ramyb ir supratimas. Dabar pajuntamas begalinis gerumas gyventi: vidury
nakties nubudus klausytis miko vj, irti saul, vakar, alyv iedus. Jausm, kad ESI, suteikia
pati gyvenimo tkm. Gyvenimo meil iame rinkinyje rami ir diugi. mogaus laikinumo, mirties
artumo ir gamtos aminybs suvokim lydi viesus graudulys.
Eilraio vaizdas be smulkmen, skaidrus: atrinktos tik kelios detals, jas nukreipiama visa
minties energija. Rugiagl, alyvos iedas labiausiai atitinka mogikosios bties pajaut gyvenimas graus, bet ir trapus, nepastebimas, praeinantis, nuvystantis".
Nries lyrikoje apie laiko tkm nefilosofuojama abstrakiai - laiko tkm patiriama konkreiai,
mstant apie save laike. Jaunysts lyrikos emocingas ksnis dabar virsta atodsiu, auktuk
retja, daugja daugtaki, brkni. Charakteringi eilraiai Alyvos, Diemediu ydsiu,
kuriuose, atrodo, kalbama apie pavasar, bet eilratis i tikrj ne apie j, o apie lyrin subjekt.
Apie mogikj situacij pradedama kalbti nuo aplinkos. Tik po to itin taupiai (kiekviename
posme - tik po vien eilut!) usimenama apie save, apie tai, kaip lyrinis subjektas pasijunta
patyrs staig atradim.
Viena eilraio Diemediu ydsiu mintis yra ta, kad vienkart MANS nebebus. Bet lygiai
tuo paiu metu (eilraio radimosi metu) kalbantj itinka ir kita mintis - mintis apie pavasario
gali paadinti gyvyb. Atjojs pavasaris savo vilgsniu prikels subjekt gyventi kitu pavidalu ydti diemediu. Tad eilratis ne tik apie mirt, bet ir apie gyvybs stebukl. Todl tokia viesi
melancholija.
em - vieta mogui gyventi ir mirti. Ir vieta augti diemediu ir ydti. ems figra, siterpusi"
tarp lyrinio subjekto ir pavasario, iame eilratyje leidia isprsti bties-nebties rpest.
PASAMPROTAUKIME
Ar jaunam mogui reikia susimstyti apie savo gyvenimo trapum?
RINKINYS Prie didelio kelio

Tai karo met eilrai rinkinys.


Jame poet itin irykina skaud savo klaid apmstym, tvyns, kalbos, artimj ilges.
Be poets valios rinkinys buvo ideologikai angauotas ir pavadintas Laktingala negali
neiulbti.
Abiejuose nam ilgesio emocija pinasi su privalomo optimizmo ir privalom tem
eilraiais.
Prie didelio kelio ileistas tik 1994 metais.

DIALOGO POEZIJA. Atskirta nuo gimtins Nris glaudiasi prie jos kultros: isirao ssiuvin
liaudies dainas, siklauso j intonacijas. Prisiima raudotojos pozicij. Raudai bdingas kreipimasis
prarandam objekt, amin ir guodiani gamt - vj, paukt, medius, em. Tokiu dialogu
pagrsta ir Nries poezija. Dialogas yra ir kontakto iekojimas su savo namais ir sava kultra.
Nries eilse kalbinama saul, laktingala, juodas varnas; praoma, kad jie arba padt veikti
atstum, arba nunet (parnet) ini, arba globot gimtinje pasilikusius.
dialog veda pirmasis rinkinio eilratis Maironiui". Atskirtume, atstmime (Sako: mirdamas
mane tu keikei") iekoma ir bendrysts. Ji matoma visame rinkinyje: nuo sijautimo Maironio
poezij iki poetini laikysen permimo. Poet tarsi atsipraydama, tarsi iekodama
Metodin priemon pareng lietuvi kalbos mokytoja metodinink Adel eimyt

pasiteisinimo perima Maironio poezijos uduot - isakyti meil Lietuvai, toli likusios tvyns
ilges, kalbti apie lietuvi ir prs kovas Viduramiais. Eilratyje Maironiui" ne tik
kreipiamasi autoritet, bet ir apmstomas savas kelias.
Eilratyje isakyta ir dvasios kania, ir savo kalts jutimas, ir bandymas pasiteisinti, ir meil.
Panaus santykis ir su tvyne (eilratis Tvynei"): Nepardaviau tavs a niekad, / Neidaviau,
mieloji!" Daugelyje eilrai isakoma kalts, beteiss savijauta (Akys man temsta nuo aarli
- / Tokia beteis..."). ird gildo savos kalts suvokimas. Stipriausiai jis ireiktas eilratyje
Tolimas sapnas"; jame kuriama krikioniko nusieminimo, atgailos ir atleidimo vilties situacija.
Eilse nuolat primenamas savos kalts pripainimas ir meils ipainimas leidia tiktis atleidimo,
tiktis, kad gimtin ir gimtoji kultra neatstums, priglaus. Su viltimi sumiusi baim ir nedrsa - ar
priims tvyn, ar iburlis lauks? Prisiimama pati nuolankiausia pozicija: tave pareiiau keliais, geriau
i avinlio pdos, biau slieku tavo arimuos - tik atleisk ir priimk. Reikia turti labai tvirt dvasi,
kad sugebtum itaip nusilenkti, nusieminti. Ir reikia labai mylti.
Suspausta irdis, lidesys isakomas vienu Nries poezijai bdingu odiu irdgla". Ankstyvojoje
lyrikoje ji labiau siejama su sijautimu gamt, su vasaros groio ir gyvybs nykimu gamtoje (irdgla
ruden", begalin irdgla - ruduo"); dabar - visos emocijos ir viso gyvenimo patyrimas suteka vien
vienintel bsen - irdgl. ird gelia ne tik dl savos kalts, bet ir dl karo siaubo, dl daugelio
suluoint gyvenim. Labai skaudiai apie tai susimstoma eilraiuose Prie didelio kelio",
Vlins".
Karo ugnyje Nries eili lyrinis subjektas ieko to, kas stiprint, padt gyventi.
KLAUSIMAI SAVIKONTROLEI
5.
6.
7.
8.

Koks poezijos mogaus santykis su Tvyne?


Kokie pagrindiniai poezijos vaizdiai?
Kokios temos dominuoja rinkinyje Diemediu ydsiu?
Kokios temos dominuoja rinkinyje Prie didelio kelio?

RAINI TEMOS
1.
2.
3.
4.

Ar visada mogus gali rinktis ir yra atsakingas u savo veiksmus?


Ar mogus pats savo likimo kalvis?
Gyvenimo diaugsmo tema S. Nries poezijoje?
Kalts ir atgailos tema S. Nries poezijoje

ALTINIAI
1. Autori kolektyvas (vad. S. ukas). Literatros vadovlis XI kl. Mokinio knyga II d., Vilnius:
Baltos lankos, 2011.
2. Lietuvi klasikins literatros antologija, internetin prieiga: www.antologija.lt
3. Martiit-Linartien A. ir kt. Lietuvi kalbos ir literatros chrestomatija 11 klasei. I dalis.
Vilnius: LLTI, 2011
Metodin priemon pareng lietuvi kalbos mokytoja metodinink Adel eimyt

DIEMEDIU YDSIU
Ir vienkart, pavasari,
Tu vl atjosi drsiai O mylimas pavasari,
Mans jau neberasi - -

Sulaiks juodbr staiga,


em pairsi:
Ir em taps iedais marga ...
A diemediu ydsiu - -

1936.III.3.
A NENORIU MIRTI
Amius tu lamsi,
ilkalapi uosi O naktim vaigdtom
Vasaros iltos
Tyliame pavsy,
Kai akom spuosi,
imtkart girdt
Meil ia kartos -

A nenoriu mirti,
N emelj pti A gyventi troktu
Su tavim drauge! A nenoriu mirti! Geriau uosiu bti,
altu akmens boktu,
Mayte sraige 1937.VIII.23.

TOLIMAS SAPNAS
Tarp ydini katan
Raudona banytl. Juk ia vaikyst mano!
Nejau ji gro vlei?

Bet kojos engt nedrsta Tiek daug, tiek daugel klyd.

A nedrsi stovjau
Pilioriun prisiglaudus, O mons trankiai jo
Ir prie altoriaus spauds.
Mans ia nepasta
Pro geduling yd.

Sakykloj kalba - keista! Jisai - i Galiljos:


- Tebna jai atleista,
Nes daug jinai myljo!
Ir man be galo graudu Malda irdy netilpo.
Vargonai gaud, gaud...
Ir vaks tirpo, tirpo...

Maskva, 1943.I.2.
PRIE DIDELIO KELIO
Prie didelio kelio stovjom - irjom. ..
O lidesiai gds keli dideli!
Nujo, nujo... irkit! - nujo
Pavasaris ms didiuoju keliu!
U kalno, u juodo pavasaris nyko
Su gstania saule, su balta diena. ..
Itso prie mus be dain, be vainik
Maskva, 1942.XII.21.

Nutilus pakaln - alta ir lidna.


Ir gluosniais mes virtom prie didelio kelio,
Berais svyrnliais prie steps plaios.
Ir svyra mums akos, n krinta lapeliai,
Ir veria mus speigas lig rdies paios.

Metodin priemon pareng lietuvi kalbos mokytoja metodinink Adel eimyt

S. NRIS
TESTAS
1. S. Nries poezija priklauso............ literatros srovei.
romantik
neoromantik
impresionist
2. Kurio eilrai rinkinio pasirodym kvepia Dariaus ir Girno skrydis?
Anksti ryt

Diemediu ydsiu

Pdos smly

Prie didelio kelio

Per ltant led


3. Kuriame eilrai rinkinyje dominuoja kalts, atgailos, ilgesio temos?
Diemediu ydsiu

Prie didelio kelio

Pdos smly

Laktingala negali neiulbti

4. Kuris S. Nries gyvenimo laikotarpis liudija mogaus klystkelius?


Ankstyvoji jaunyst
Vedybos
Antrasis pasaulinis karas
5. Revoliucinius eilraius S. Nris spausdino leidinyje
Keturi vjai
Treias frontas
Darbininkas

Metodin priemon pareng lietuvi kalbos mokytoja metodinink Adel eimyt

6. Kam skirtas ios eiluts? Sako, mirdamas mane tu keikei, / O numirs surstjai dar
labiau. / Ligi iol a negaliu vis atsipeikt:/ Juk tave myljau ir gerbiau.
J. Eretui
Stalinui
Maironiui
B. Brazdioniui
7. Ar S. Nris yra dirbusi mokytoja?
Taip

Ne

8. Ar S. Nries poezija susijusi su poets asmeniniais igyvenimais?


Taip

Ne

9. Ar yra ilik S. Nries dienoraiai ir laikai?


Taip

Ne

10. I kokio eilrai rinkinio is eilratis? Ir vienkart, pavasari, Tu vl atjosi drsiai - O


mylimas pavasari, Mans jau neberasi - Anksti ryt
Per ltant led
Diemediu ydsiu
Prie didelio kelio

Metodin priemon pareng lietuvi kalbos mokytoja metodinink Adel eimyt

VYTAUTAS MAERNIS
(1921-1944)

Gim 1921m. birelio 5d. arnelje, netoli emaii Kalvarijos. Jis moksi Sedos
progimnazijoje, Teli gimnazijoje.
1939m. stojo Vytauto Didiojo universiteto Teologijos-filosofijos fakultet. Studijavo
angl k. ir literatr.
1940m. persikl Vilniaus universiteto Humanitarini moksl fakultet.
1941m. met anglistik, perjo filosofij, kuri studijavo iki pat universiteto udarymo.
1943m. Vokieiams udarius Vilniaus universitet, V.Maernis gro tvik.
Bolevik armijoms artjant, V.Maernis nusprend trauktis Vakarus, ir uvo prie
emaii Kalvarijos 1944m. spalio 7d. Palaidotas arnelje.
V.Maernis nespjo ileisti n vieno savo poezijos rinkinio. Vienintelis didesns apimties visikai
ubaigtas krinys "Vizijos" pirm kart ileistas Romoje, 1947m.

Metodin priemon pareng lietuvi kalbos mokytoja metodinink Adel eimyt

VYTAUTAS MAERNIS
,,Tai dideli vertybi iekanios, abejojanios ir besikankinanios sielos istorija. Joje raytas
monikumo, ramybs, grio ilgesys, trapi meil emei ir gyvenimui...
V. Kubilius

a degiau nerimu, vedaniu painimo gelmes


Mokkime gyventi ir dtaniose formose
KONTEKSTAS.
Vis trump savo gyvenim paskyr mogaus gyvenimo prasms iekojimui. Jis gilinosi tokius
sudtingus bties klausimus kaip: kodl jis gyvena emje? Kokia monijos misija joje? Kodl
egzistuoja pasaulis, kupinas kanios , skausmo ir neapykantos. Jam paiam teko t skausm
igyventi.
KRYBA

TRUMPAI

Lyrinio a abejons ir nerimas;


Pagrindinis motyvas mirtis;
Lyrika autentika;
Jaudina sielos atvirumu ir trapumu;
kvpimo altinis gimtoji emaitijos em. Vizijos
Sonetai reikmingiausias V. Maernio eilrai ciklas.
Poetas j ra labai jaunas, vos atuoniolikos dvideimt vieneri met (1939 1942).
Atkakliai iekojo atsakym jaunystje ikilusios klausimus: kodl mogus ateina
pasaul, kokia gyvenimo prasm?
Mstyti jam padjo skaitytos knygos.
Vizij ciklas sudarytas i angos, septyni regjim ir pabaigos. Svarbus skaiius septyni
mistinis, magikas.

Eilrai ir sonet mogus


Iekantis laims;
Lidintis;
Vienias;
Keniantis;
Ididus;
Iekantis gyvenimo prasms;
Norintis rasti teising keli;
Nebijantis ibandym;
.

Metodin priemon pareng lietuvi kalbos mokytoja metodinink Adel eimyt

Vizijos
Viename laike pats V. Maernis rao: <...> A esu didelis svajotojas ir fantastas, todl daugiau
gyvenu ateitim, tikjimu, regjimais. <...> Vizija tai mano turtas, svajon tai mano dabartis,
praeitis ir ateitis.
"Vizijos" reikmingiausias Maernio eilrai ciklas.
Poetas j ra labai jaunas, vos atuoniolikos dvideimt vieneri met. Atkakliai iekojo atsakym
jaunystje ikilusius klausimus: kodl mogus ateina pasaul, kokia gyvenimo prasm? Mstyti
jam padjo skaitytos knygos.
Vizij ciklas sudarytas i:
angos,
septyni regjim
pabaigos.
Bdamas 17 met, Vytautas Maernis para eilrat Vizija, kuris vliau atsisakius
paskutiniojo posmo, virto svarbiausia jo gyvenimo krinio anga.
Treiojoje vizijoje pasirodo Senol, kuri galtume laikyti pagrindine ciklo veikja. Ji pasirodo
iskirtine savo gyvenimo vestuvi dien jaunosios rbais. Ji atlieka vaidmen, susijus su
vandens prasmmis atgaivinimo, apvalymo, sakralizavimo. Senol laimina laukus darbo viet,
dabar gyvenani ir bsim kart veiklos erdv. Pati ji priklauso praeiiai, yra viena i praeities
eli. Taigi praeitis laimina dabart ir ateit. Tai, kad senol palieka udar sodo erdv, kurios
sergtoja ji yra, reikminga. Ji susilieja su dangumi, tapdama dangikja nam globja, jau i
auktybi sakralizuojania subjekt, guodiania j apimt depresijos. Tekstas kupinas mistikos:
mirusios senels sugrimas, gest kalba, ekstazin lyrinio subjekto bsena. Labai reikmingas
ioje vizijoje sodas senas ir apleistas. Senumas j susieja su namais. Tai paslaptinga protvi
buvimo viena.
Septintoji vizija.
Lyrinis subjektas ieina iekoti pasakikos karali gls . is epizodas nra
originalus. Jo siuet galima aptikti pasakose bei vokik romantik kryboje. Taigi kas V.
Maerniui yra pasakika karali gl? Tai stiprij ir irinktj gl. Jos roiniai lapeliai
iduoda ir karali gls spalva (roin, rausva, raudona) ir, atrodo, net jos r tai ro. Jos
prasm labai svarbi: raudona netik karali, bet ir diev spalva, ro paslapties simbolis.
Reikmi suma dievika paslaptis. Dievikum patvirtina sauls simbolis, o paslapt irdis ir
slaptas nerimo trokimas. Ros lapeliai ukrinta ant subjekto veido ir irdies. Veid sudaro kakta,
akys, burna. Taigi taip eilraio mogui suteikiama krybos dovana, o kartu ir nemirtingumas.
Tiksliau nemirtingumas, pasiektas per kryb. Kryba juk yra nulemta Dievo.
Karali gl labai svarbi lyriniam subjektui. Pirmiausia ji neama vargo ir kanios monms.
Subjektas betarpikai, i irdies ird, perduoda jiems slapt nerimo trokim. Su silpnaisiais ir
pavergtaisiais jis pasidalina didij vertyb. Antrasis epizodas. Karali gl parneama namus.
Tai subjekto sugrimas namus ir jo triumfas. Patys namai yra vertyb. Jie seni, amini,
viess, todl atrodo, kad i pasaulio parneta vertyb nra svarbi. Bet ji yra laukiama ir
pageidaujama, nes pasitikti ieina ididios vakar ir iaurs gentys. Kartu su pasaulio parneta
karelikja gle parneama odio, krybos dovana, kurios neturjo senieji protvi namai.
Septintojoje vizijoje subjektas ekstazs bsenoje regi ateit skming sugrim i
pasaulio namo.
Visos septynios vizijos tai vienos nakties regjimai.
Vizij mogus svarbiausio V. Maernio krinio herojus ieina Pasaul susikauti su
blogiu ir tamsa.
Metodin priemon pareng lietuvi kalbos mokytoja metodinink Adel eimyt

KLAUSIMAI SAVIKONTROLEI
1. Vizijose svarbiausia mogaus atrama gimtin, namai. Kur lidesio ir skausmo
akimirkomis atramos ieko sonet mogus?
2. Kas V. Maernio poezijoje suprantama kaip laikini dalykai ir kas siejama su aminatve?
3. Sonetuose kartojasi mogaus vieniumo tema. Kaip vienium vertina lyrinis subjektas?
RAINI TEMOS
1. mogaus buvimo emje prasm
2. Ar tikrai namai mogaus bties centras?
3. Nam motyvas lietuvi literatroje?
ALTINIAI
1. Autori kolektyvas (vad. S. ukas). Literatros vadovlis XII kl. Mokinio knyga I d.,
Vilnius: Baltos lankos, 2011.
2. Balseviit V. Vytautas Maernis ir jo karta, Vilnius: Lietuvi literatros ir tautosakos
institutas, 2001.
3. 2. Lietuvi klasikins literatros antologija, internetin prieiga: www.antologija.lt
4. Martiit-Linartien A. ir kt. Lietuvi kalbos ir literatros chrestomatija 12 klasei. I dalis.
Vilnius: LLTI, 2011

Metodin priemon pareng lietuvi kalbos mokytoja metodinink Adel eimyt

RUDENS SONETAI
2
Dien pilk ir alt - nejauki
Jau vlyvo rudens baruose
Dega ugnys, sukurtos palaukj,Skraido varnos tirtai paeme.
Rodos, mint neryki dmoja
Apsiblaus ir tyls mikai,
Ir vyluoja rusvi uogienojai,Kelia galvas pliki stagarai.

A einu, bet nelinksmas, savin sitrauks,


Per rugienas, darus ir palaukes,
Pilnas sopulio didio, sunkios neinios,
Negaldamas savs nuraminti,
Kartodams nublukusi mint:
Ar svarbu, kokios mintys tave nukamuos.

arnel, 1943.IX.14
3
Pirm kart sutikau j vien,
Grtani per park takeliu.
Suibjo lyg dvi ugnys pro blakstienas
Akys, klausianios: kas tu?
Bet nei vieno odio nepratar
Igyvenom vis vasar kartu.
Susitik vilgsniai vienas kit bar
U puikum ididi irdi.

Isiskyrm, n maiausiu enklu neparod


Savo ilgesio ir deganios kanios;
O reikjo tart tik vien od...
Bet nebesugrti iandien atgalios:
Ji veltui kasnakt pabunda, mano vard
aukdama.
A tuiai jos grtant laukiu kas diena.

[arnel, 1943.IX.20]

[arnel, 1943.X.12]
6
Rudens ukops kaln,
Tu susimsts ir tylus.
Varp garsai mieguistai velns
Klajoja po laukus.
Virn ta, kurios pasiekei,
Matuojasi vienatvs valandom.
Tau svetimi veiksmai ir siekiai
Pagrimzdusiam Nirvanos Tutumon.

Bet tu inai: venta judjimo ugnis,


Sutirpdius lyt sen,
Naujam Pavasary atgis.
Ir jau dabar gyvena
Kaip sen turin sprogdinantis elmuo.
Ak, koks mieguistas, saultas ruduo...

[arnel, 1943.X. 14]


7

Metodin priemon pareng lietuvi kalbos mokytoja metodinink Adel eimyt

Vidunakt danai
A pabundu,
Kada keistai, keistai
Visuos namuos tylu,

Isprst gyvybs ir mirties lygtis


Su begale neinomj.
Veltui a laukiu: niekas man nepasakys,

Ir a nebeinau,
Kas daros su manim,
Bet man kaskart sunkiau
Tokiom naktim
[arnel, 1943.X.17]

Atjs i erdvi gilij,


Kodl kas nors yra? Kodl a pats esu
Didiausia paslaptis visatos slpini?

Metodin priemon pareng lietuvi kalbos mokytoja metodinink Adel eimyt

V. MAERNIS
TESTAS
1. V. Maernis
auktaitis
emaitis
dzkas
2. Kuriame krinyje labai svarbi nam tema?
Vizijos
Rudens sonetai
iemos sonetai
3. V. Maernis gim
Kretingos rajone, Nasrnuose
Plungs rajone, arnelje
Raseini rajone, Bernotuose
4. Nam erdv V. Maernio poezijoje susijusi
su viesa, ramybe ir senols meile.
su nirumu, ilgesio, skausmu.
5. Ar V. Maernis emininkas?
Taip

Ne

6. Ar V. Maernis ieivis?
Taip

Ne
Metodin priemon pareng lietuvi kalbos mokytoja metodinink Adel eimyt

7. V. Maernis
romantikas
ekspresionistas
egzistencialistas
8. Lyrinis V. Maernio poezijos subjektas yra
laisvas
tarp keli erdvs poli
ididus
iekantis savyje vidins jgos
9. Senols motyvas bdingas
Sonetuose

Vizijose

10. Kiek poezijos rinkini ileido V. Maernis?


1

N vienos

Metodin priemon pareng lietuvi kalbos mokytoja metodinink Adel eimyt

128

BRONIUS KRIVICKAS
(1919-1951)

Gim 1919 m. lapkriio 17 d. Pervalkose (Pasvalio raj.).


Per trisdeimt tris gyvenimo metus poetas, prozininkas ir dramaturgas priekario ir karo
met spaudoje nuolat skelbdavo savo noveles, buvo periodini leidini Ateitis, Student
dienos redaktorius, urnalo Kryba redakcijos sekretorius, taip pat para isami
studij J. Aleksandrikio - Aisio idj pasaulis, redagavo laikrat Laisvs kova, kuriame
spausdino savo sonetus, straipsnius, usienio radijo stoi praneimus, K. Rivaios
slapyvardiu ileido eiliuot satyr Po Stalino saule.
Trumpai mokytojavo Bir gimnazijoje.
Prasidjus antrajai sovietinei okupacijai, kartu su kritikos ir poezijos vertju M. Indrilinu,
nusprend, kad reikia kovoti. Todl 1945m. pradioje sijung partizan br, veikus
Nemunlio Radvilikio apylinkse ir Skaistkalns mikuose, kur jau partizanavo du jo
broliai. 1948 1949 m. buvo partizan brio vado pavaduotojas. Por iem praleido
bunkeryje. 1951 m. paskirtas iaurs ryt srities tabo Visuomenins dalies virininku, jam
suteiktas kapitono laipsnis.
B. Krivickas uvo 1952 m. rugsjo 21 d. Raguvos mike, kai jo bunker idav
saugumiei rankas pateks apygardos partizan vadas.
Krjas ir aktyvus pasiprieinimo dalyvis paliko rankratin rinkin iaurusis Dievas,
kuriame atskirus skyrius sudta 1945-1949 m. poetin kryba - 34 eilrai pluotas, 38
sonet ciklas, 53 eiliuoti margumynai Poilsio valandai, 63 satyriniai kriniai, J.W. Goeths
(71 eilratis), Ch. Baudelaire'o, A. Miegel lyrikos vertimai.
Jo Ratai ileisti 1993 m.

Metodin priemon pareng lietuvi kalbos mokytoja metodinink Adel eimyt

129

BRONIUS KRIVICKAS
KONTEKSTAS.
Pokario Lietuva. 1949 1951 metai vadinami treija aktyvaus antisovietinio pasiprieinimo faze.
Partizanai tuo laiku patyr daug nuostoli. Vis dlto tuo metu bunkeriuose buvo raoma ir poezija.
PAMSTYME
Kodl partizan kovas galima laikyti labiau moraliniu pasiprieinimu nei kova?
KRYBA
1. B. Krivicko poezija ryks egzistencializmo motyvai: tragizmo, beprasmybs, mirties
nuojautos, kalbama apie egzistencin mogaus trapum
2. Mirtis suvokiama kaip vienintelis bdas iki galo atlikti savo pareig, savo gyvybs kaina
atpirkti kit kaltes (net ir t, kurie 1940-uosius prim nuolankiai, n karto neiov);
3. Svarbi mogaus garbs tema: m net ir damas laims tas, kuris renkasi aukos keli. i
herojika mogaus laikysena moralins pergals rodymas;
PASAMPROTAUKIME
Kas lemia stojik laikysen grsms akivaizdoje?
4. Rykus eilrai mogaus pasiryimo isakymas, kai kalbantysis sau nepalieka jokios vilies
kelio kryptis tik viena, mirtis neivengiama. Tokios literatros lietuviai dar nebuvo turj.
PERSKAITYKITE STRAIPSN APIE B. KRIVICKO KRYB, PAPILDYKITE
KRYBOS BRUOUS

Didybs ir tragizmo poetas Bronius Krivickas


Poetas Bronius Krivickas, kaip ir jo amininkai Bernardas Brazdionis bei Eugenijus
Matuzeviius, priklauso ne tik Pasvaliui ar Birams, bet ir visai Lietuvai.
Gims Pasvalio rajone Pervalk kaime, vaikystje su tvais atvaiavs gyventi Bir kratan,
netoli Suosto esant 80 ha k, literatrin talent atskleids Bir gimnazijoje ir Kauno universitete,
tik prajus daugeliui met po tragikos ties Bronius Krivickas buvo vertintas, kaip savitas ir
talentingas krjas.
Lapkriio 17 dien jam sueit 90 met, taiau, literatrologo Virginijaus Gasilino odiais,
didiausias Lietuvos ginkluoto pasiprieinimo sovietinei okupacijai didybs ir tragizmo poetas
Bronius Krivickas uvo dar 1952 met rugsj, nesulauks n trisdeimt treiojo savo gimtadienio.
Likimas jam lm gimti ir gyventi tragikais ms tautai metais, kada tkstaniai lietuvi buvo
pasmerkti kanioms, pirmalaikei miriai. Ir apie Broni Krivick ilgus deimtmeius inojo tik jo
giminaiiai, bendraminiai, draugai, o daugumai biriei ir jo vardas, ir jo kryba nebuvo girdti.
Keturiasdeimt met Broniaus Krivicko vard gaub tyla, taiau prasidjo tautos atgimimas,
dvasini vertybi perkainojimas, ir jo kryba, tarsi pasak stebuklingas pauktis, pakilo i
Metodin priemon pareng lietuvi kalbos mokytoja metodinink Adel eimyt

130

umarties pelen, tapo ms krato moni pasididiavimu. Kuomet V. Gasilino rpesiu 500
egzempliori tirau buvo ileistas B. Krivicko Rat I tomas, pirkti ios knygos jo buv poeto
kaimynai, pastami, tremtiniai, partizanai. Poeto knyga jau seniai buvo parduota, o jie vis pra,
teiravosi, klausinjo, ar nebus papildomai ileisti j irdiai tokie brangs Broniaus Krivicko
eilraiai.
Vienas i pirmj t 1994 met ruden sigyti ios knygos pas mane atjo i Parovjos Birus
atvaiavs Jonas ernas. Literatas, iki iol teberaantis eilraius, kuriuos yra vertin ne tik Jonas
Mekas, Petras Skodius, bet ir Bronius Krivickas.
Jonas ernas prisimin, kad pirma paintis nebuvusi labai smagi. Pokario metais dvideimtmetis
vaikinas labai norjs rayti, sudti savo jausmus ir mintis eilraius. Nusiunt kelet eilrai
apie Stalino saul, tarybin mergait, laimingus kolkius tuometin Biriei tarybin od. 1948
met gegus 1 dienos numeryje buvo ispausdintas eilratis Gegus Pirmoji, o gegus 19
dienos laikraio literatriniame skyrelyje Literatra ir gyvenimas pasirod jo eilratis
Tarybinei mergaitei. Greta buvo ispausdintas literatrinio skyriaus vedjo Juozo Strlino
straipsnelis, kuriame raoma, kad raani gretas sijungia nauji jaunuoliai. Drg. J. ernas para
kelet eilrai i dien tematika, i kuri paymtini yra: Tarybinei mergaitei, Penkmetis,
Darbo keliu ir kt., tai parodo, kad drg. ernas vis labiau pajunta tarybinio gyvenimo tikrov ir
kaskart spariau sijungia krybin darb.
Po eilraiu buvo nurodytas J. erno adresas Parovjos vals. Spalviki km.
Jonas ernas pasakojo, kad greitai sulauks svei i miko. Tai k, sako, snargliau,
raai? Pasaulyje vyksta klasi kova. K tu apie tai supranti? odiu, grasino rimtai. Prisiekiau
daugiau neberayti. Nepriklausiau nei partijai, nei komjaunimui. Pasigailjo. Ieidami pasak: Jei
jau taip mgsti literatr, atvesim tikr raytoj. Jis tave pamokys.
http://on.lt/didybes-ir-tragizmo-poetas-bronius-krivickas
KLAUSIMAI SAVIKONTROLEI
1. Apibdinkite , kokiomis aplinkybmis parayti B. Krivicko eilraiai.
2. Dl ko kyla kania B. Krivicko eilraiuose?
3. Remdamiesi B. Krivicko kryba apibdinkite jo poezijos lyrin subjekt.
RAINI TEMOS
1. Kokia turi bti dvasikai laisvo mogaus laikysena totalitarizmo pasaulyje?
ALTINIAI
1. Autori kolektyvas (vad. S. ukas). Literatros vadovlis XII kl. Mokinio knyga I d.,
Vilnius: Baltos lankos, 2011.
2. Lietuvi klasikins literatros antologija, internetin prieiga: www.antologija.lt
3. Martiit-Linartien A. ir kt. Lietuvi kalbos ir literatros chrestomatija 12 klasei. I dalis.
Vilnius: LLTI, 2011

Metodin priemon pareng lietuvi kalbos mokytoja metodinink Adel eimyt

131

B. KRIVICKAS
TESTAS
1. B. Krivicko kryba priskiriama............ tematikai.
tremties
partizan

ieivijos

2. Ar tiesa, kad B. Krivicko poezijoje labai ryki mogaus laikysena


totalitarizmo akivaizdoje?
Taip

Ne

3. B. Krivicko poezij galima vadinti


romantine
egzistecialistine

realistine

4. Svarbiausios B. Krivicko krybos temos


meil tvynei
garbinga tvyns praeitis
mirties nuojauta
egzistencinis mogaus trapumas
beprasmybs igyvenimas
5. Koki mogaus laikysen totalitarizmo akivaizdoje silo B. Krivickas?
Savo gyvybs kaina atpirkti kit kaltes.
Herojik laikysen kaip moralins pergals rodym.
Antimogik veiksm ignoravim prasmingai dirbant.

Metodin priemon pareng lietuvi kalbos mokytoja metodinink Adel eimyt

132

6. Kokia tema nauja lietuvi literatroje?


pasiaukojimo dl kit
priespaudos ignoravim
mirties neivengiamumo
7. B. Krivickas gim
Pasvalio rajone
Vilniaus rajone
Kauno rajone
8. Ar B. Krivickas buvo savamokslis poetas?
Taip

Ne

9. Kuo baigs mokslus dirbo B. Krivickas?


gydytoju
mokytoju
kunigu
10. B. Krivicko eilratyje Mano dienos nebtin pasvir ryki dviej miri
paralel. Su kuo lyginama partizan mirtis?
laisvs

sauls

dienos

Kristaus

Metodin priemon pareng lietuvi kalbos mokytoja metodinink Adel eimyt

BALYS SRUOGA
(1896-1947)

Gim 1896m. vasario 2d. Baibok kaime, Bir apskrityje, kininko eimoje.
Moksi Panevio realinje gimnazijoje, nuo ketvirtos klass udarbiavo privaiomis
pamokomis.
1912m. pradjo spausdinti savo krinius Aurinje, Rygos Naujienose, Lietuvos
iniose, Naujam Take, Amerikos lietuvi spaudoje, literatros urnale Vaivorykt.
1914m. B.Sruoga stojo Petrapilio Mik institut. Po met perjo Petrapilio Universiteto
Istorijos-filologijos fakultet. alia studij, B.Sruoga domjosi teatru, dalyvavo
lietuvikuose vaidinimuose.
1916m. B.Sruoga perjo Maskvos universitet studijuoti literatros. Maskvoje B.Sruoga
para daugum savo geriausi lyrini krini.
1918m. B.Sruoga gro Lietuv. Kur laik dirbo mokytoju Vilniuje. Persikls Kaun,
dirbo Spaudos biure, Lietuvos dienraio redakcijoje, ra daug publicistini straipsni.
B.Sruoga buvo vienas i satyrinio Vilkolakio teatro organizatori, ra teatrui scenos
veikalus.
1921m. B.Sruoga ivyko Miuncheno universitet. Studijavo slavistik, teatro ir meno
istorijas.
Grs Lietuv, B.Sruoga dst Kauno universitete Humanitarini Moksl fakultete rus
literatr, pasaulinio teatro kurs, steig teatro Seminar.
1939m. Humanitarini moksl fakultetui persiklus Vilni, B.Sruoga ts universitetin
darb.
1943m. B.Sruoga buvo suimtas ir ivetas tuthofo koncentracijos stovykl prie Dancigo.
1945m. jis gro Lietuv, kur vl dst Vilniaus universitete.
B.Sruoga mir 1947m. spalio 16d. Vilniuje. Palaidotas Ras kapinse.

PAIRKIM, PAKLAUSYKIM
http://www.youtube.com/watch?feature=player_embedded&v=dJ4tO9Lpwps

Metodin priemon pareng lietuvi kalbos mokytoja metodinink Adel eimyt

BALYS SRUOGA
KONTEKSTAS.
inomiausias ir populiariausias raytojo krinys Diev mikas tai memuar apie tuthofo
koncentracijos stovykl knyga. 1943 m. Lietuvoje buvo paskelbta savanori registracija
lietuvikj SS legion ir vairias reicho tarnybas, jaunimas slapstsi kur kas man, prasidjo
sumimai ir trmimai Vokietij. Kovo 16 - osios nakt raytojas buvo aretuotas ,,keletui par,
kurios nusits dvejus koncentracijos stovyklos tuthofe metus.
Kartu su B. Sruoga buvo suimti 46 gana gerai Lietuvoje inomi mons: profesoriai, advokatai,
karininkai, pedagogai,valstybini staig tarnautojai ir kt. Vliau iaikjo, kad lietuviai inteligentai
suimti u ,,pasiprieinimo judjim, kuriame, beje, n vienas i suimtj nebuvo aktyviai
dalyvavs.
Buvo viena i daugelio hitlerini koncentracijos stovykl, kurta 1939 m. Ji apibdinamas kaip
,,eilin, ,,provincin stovykla, nes turjo maiau kalini, buvo atokiai nuo Berlyno ir aukiausi
SS pareign. Taiau nuo kit hitlerini mirties fabrik ji skyrsi nebent tik savo dydiu ( per jos
krosnis perjo ne milijonai, kaip Osvencime, Mauthauzene ar Dachau, o ,,tik 80 000 kalini).
Sunkiomis lagerio slygomis jis stengsi ilikti savimi. Pvz.: demonstratyviai neneiojo lagerio
kepurs (,,politinis kalinys nepridengta galva, ,,ididus ir neneiojantis kepurs, ,,vienplaukis,
liesas ir auktas tarsi kerto simbolis toks iliks kalini atmintyje). 1944 m. pavasar B. Sruoga
msi krybos ir pats.
,,A taip ilgiuosi krybinio darbo... Mano dabartins padties beprasmikumas veda
pasiutim...skundsi
raytojas.
Kryba jam tapo savotika uuovja nuo lagerio tikrovs, kitu pasauliu, kuriame stengdavosi
pamirti ir aplink, ir savo nedali, ,,vienintel priemon neieiti i proto.
Vilni B. Sruoga buvo parvetas 1945m. gegu. Raytoj sjungos dka gavs kelialap,
raytojas ivyksta gydytis Birton, kur i karto imasi atsiminim knygos ,,Diev mikas.
i knyga jam ne tik liudytojo odis ir uvusi draug kanios aminimas, bet ir savotikas
atsisveikinimas su netolima praeitimi, psichologinis isivadavimas i jos gniaut, o kartu
bandymas surasti save, savo viet ir prasm naujoje aplinkoje. Gal dl to prie rankraio sdi ypa
daug, po 8-12 valand per par. Ruden darbas buvo baigtas. Diev mikas sulauk netiktos
reakcijos: tekst buvo siloma taisyti, jis buvo nepagrstai vertintas kaip ,,cinikas aipymasis i
vokikj grobik auk.
Knyga pasirod po raytojo mirties prajus 10 met - 1957 m.
B. Sruoga krinio potekstje svarsto ir ieko atsakym svarbius klausimus.
PASVARSTYKITE ir js.
1. Kaip ir kodl faizmas
XX a. viduryje galjo paversti mog vrimi?
2. Kaip vieni mons pavirto vrimis, o kiti i paskutinij stengsi ilikti monmis?
KRYBA
Memuarinis krinys Diev mikas paraytas remiantis asmeniniais igyvenimais, patirtais kalint
tuthufo lageryje. Krinyje pristatoma lagerin tikrov.
Ironikasis poiris formuoja itin savit groteskin krinio pasaul, kuriame aaromis atmietas
juokas dengia skausmo grimas, atveria tragikj tikrovs paradoksalum ir anormalum, o
svarbiausia mogaus situacijos tokioje aplinkoje siaub.
Ironija tai pastanga nepasiduoti niokojaniam lagerio poveikiui, ilikti mogumi bet
kokioje situacijoje.
Metodin priemon pareng lietuvi kalbos mokytoja metodinink Adel eimyt

iuo metu B. Sruogos knyga pripainta memuarins lietuvi literatros klasika,


apibdinama kaip ,,vienas originaliausi veikal gausioje Europos memuaristikoje apie hitlerinius
konclagerius, ,,unikalus krinys lietuvi prozoje, ,,ironikosios literatros edevras.
KLAUSIMAI SAVIKONTROLEI
1. Ar galtumte Diev mik sieti su katastrofizmo literatros kriniais, kuriuose
pltojamos civilizacijos lugimo, monijos pabaigos temos?
2. Filmo prodiuseris R. Urbonas sako, kad ir iandienos pasaulyj mogus pasijunta lyg
koncentracijos stovykloje ir bando i jos itrkti. Ar pritariate iai miniai? Kodl?
RAINI TEMOS
1. Kokia turi bti mogaus laikysena prievartos pasaulyje?
2. Ar ironija silpnj ginklas?
3. Pokario menininkas Prokrusto vartuose
ALTINIAI
1. Autori kolektyvas (vad. S. ukas). Literatros vadovlis XII kl. Mokinio knyga I d.,
Vilnius: Baltos lankos, 2011.
2. Lietuvi klasikins literatros antologija, internetin prieiga: www.antologija.lt
3. Martiit-Linartien A. ir kt. Lietuvi kalbos ir literatros chrestomatija 12 klasei. I dalis.
Vilnius: LLTI, 2011

Metodin priemon pareng lietuvi kalbos mokytoja metodinink Adel eimyt

B. SRUOGA TESTAS
1. Ar B. Sruog galima pavadinti poetu simbolistu?
taip

ne

2. B. Sruoga dst
Kauno Vytauto Didiojo universitete
Vilniaus universitete
Berlyno universitete
3. Ar ie odiai taikliai charakterizuoja B. Sruog? B. Sruoga buvo ypatinga asmenyb
akota, kitonika. Turjo didel vidin energij, taiau ne pastovi, o pulsuojani: ia
linksmas, krybingas, ia lidnas, bejgis. Savo kitonikum mgo pabrti ir ivaizda,
rbais.
Taip

Ne

4. B. Sruoga buvo
publicistas

prozininkas

muzikas

literatros ir tautosakos tyrintojas

poetas

teatrologas

vertjas

dramaturgas

5. Memuarai apie tuthofo koncentracijos stovykl


Milino paunksmj
Diev mikas

Sauls ir smiltys

6. Vietovs DIEV MIKAS pavadinimas


ities egzistavo

raytojo ironizuojant sugalvota

Metodin priemon pareng lietuvi kalbos mokytoja metodinink Adel eimyt

7. Memuarams Diev mikas bdinga


ironija

jautrumas

sarkazmas

groteskas

8. Ar tai B. Sruogos slapyvardiai? Sirakzinas, Markizas Tigrui Nrkonori, Padeglis


Kasmat.
Taip

Ne

9. Ar B. Sruoga grs i lagerio dar susitiko su mona ir dukra?


Taip

Ne

10. Kas pastat film Diev mikas?


J. Lapinskait

A. Matelis

A. Stonys

A. Puipa

Metodin priemon pareng lietuvi kalbos mokytoja metodinink Adel eimyt

ANTANAS KMA
(1911-1961)

Gim 1910m. lapkriio 29d. Lodzje, Lenkijoje, kur jo tvas buvo isistas mokytojauti. 1-o
pasaulinio karo metais su tvais gyveno Rusijoje.
1921m. gro Lietuv. Moksi Radvilikio progimnazijoje, Auros gimnazijoje Kaune.
1929m. stojo Lietuvos universiteto medicinos fakultet, 1931m. perjo Kauno Vytauto
Didiojo universiteto teiss fakultet.
1935m. stojo V.Sipaviiaus-Fedoto vadovaujam dramos studij. Dar bdamas joje,
A.kma buvo priimtas Valstybs teatr Kaune. 1936-1940m. Valstybs teatro aktorius,
1940-1944m. Vilniaus Valstybs teatro aktorius, vliau ir reisierius. A.kma vaidino
beveik visuose tuo metu statytuose spektakliuose.
1944m. A.kma ivyko Vokietij, kur dirbo vairiuose lietuvi meniniuose sambriuose:
Augsburgo Dramos teatre, Hanau "Atalyne", meno ansamblyje "Sietynas", Dainavos meno
ansamblyje, Klumps literatriniame kabarete.
1949m. atvyko JAV, aktyviai ts teatrin ir kultrin veikl. Vaidino ikagos teatre,
Bostono dramos sambrio pastatymuose. 1960-1961m. dirbo "Vienybs" redakcijoje. Skait
daug paskait, ra ir spausdino straipsnius teatro ir literatros klausimais vairiuose
leidiniuose.
uvo 1961m. rugpjio 11d. automobilio avarijoje Pensilvanijoje.

PAIRKIM, PAKLAUSYKIM
Pabudimas http://www.lrt.lt/mediateka/temos/1381/Spektakliai/page/28

Metodin priemon pareng lietuvi kalbos mokytoja metodinink Adel eimyt

ANTANAS KMA
KONTEKSTAS.
1949 metais raytojas A. kma su eima emigruoja JAV. Ten dirba liftininku, di pakuotoju,
lifto operatoriumi.Vis dlto rayti nenustoja.
KRYBA
TRUMPAI
Vaizduojama tragika ir skausminga XX am mogaus patirtis (karai, praradimai,
tradicini vertybi nuvertjimas.)
Daugelis veikj pabgliai, ieiviai, kamuojami ilgesio ir nevilties.
kmos kryboje prieingybe virsta tai, kuo didiavosi moderni civilizacija: Protas
naivumu, Revoliucija smurtu, Miestas kankinanios vienatvs ir susvetimjimo
erdve.
kmos mog persekioja likimo primesta kalt, vidinis suskilimas, i pasmons
ikylantys instinktai, jam sunku upildyti vidin tutum.
Katastrofika tikrov perteikiama fragmentika forma. Dl to nra aiki pozicij
turinio pasakotojo. Tai vadinama smons srauto technika.
Kryboje daug nuorod Biblij, modernistin men, filosofij bei literatr.
Pasaulvoka, pabrianti mogaus egzistencin vienatv, nerim, kani, baim,
atramos iekanti paties mogaus vertybiniame apsisprendime, yra bdinga
egzistencialistinei filosofijai ir literatrai.
Romanas Balta drobul6
Balta drobul tai ir XX a. vidurio lietuvi, europiei istorins patirties dokumentas, ir to
laikotarpio dvasins katastrofos apibendrinimas, ir modernaus mogaus savijautos vidinio
suskilimo, vienatvs, pastovi vertybi ilgesio negailestingai atvira, skausminga iraika. Tai ir
romanas apie krj ir kryb, ir romanas apie meil; ir bene ymiausias XX a. lietuvi
miestikosios prozos krinys.

Moto svarba. Apie vaizduojamo mogaus iskirtinum ir svarbiausias idjas byloja net 3 moto.
Pirmasis aforizmas- lyg nuoroda tai, jog laimingas tik tas, kuris nieko netrokta. Beproiams
artimi menininkai, kurie taip pat nevalingai, nesuinteresuotai gali atsiduoti groiui, kaip ir
pamiliai savo kuriai nors idee fixe ( kyriai miniai). Antrajame kin filosofo odiais
nuvertinama imintis ir grabylyst, nes pasaulyje vis tiek nieko negalima paaikinti iki galo.
Treiajame- moni pasakojimu apie vargoninink raytojui svarbu paliudyti mint, kad menas
realizuoja didiausias moni galias.
Temos ir problemos. Bties prasms, meils, krybos, beprotybs, istorijos temos sudaro romano
problematik. Garva sprendia aminus, prakeiktus klausimus: kokia gyvenimo prasm? Jei jos
6

Remiamasi lietuvi kalbos konspektu A. kma.

Metodin priemon pareng lietuvi kalbos mokytoja metodinink Adel eimyt

nra, kam gyventi? Jei gyvenimo prasm pats gyvenimas, kaip j nugyventi? Kokios yra tikrosios
gyvenimo vertybs? Garva vis i naujo turi apsisprsti, pasirinkti. Atsakym jis ieko filosofijoje (
daniausiai remiasi 19 a. I puss filosofu A. openhaueriu) ir realybje ( savo praeityje bei
aplinkini patirtyje).
Garva kenia ne tik dl beprasmiko darbo lietuvi kalba tebemstantis personaas igyvena
tam tikr dvilypum vien anglikai kalbanioje visuomenje ir ironikai save apibdina kaip
lietuvi tautos ambasadori. Be to, Garva, kaip poetas, dar stipriau jauia svetimum ir
prieikum sumaterialjusios Amerikos atvilgiu. Garva nort nusivilkti uniform, isivaduoti i
kauko bsenos ir bti tiesiog mogus, krybin asmenyb, tsti Mavydo pradt darb, taiau jo
laisv negailestingai suvaro btinyb usidirbti pragyvenimui. Kit galimybi, iskyrus bukinant
keltuvininko darb, emigrantas Garva neturi.

Jautrus ir mstantis mogus, o ypa menininkas, nereikalingas iai visuomenei, troktaniai pinig,
pasilinksminim ir pigaus blizgesio, intelektas ir erudicija tik trukdo prisitaikyti prie gyvenimo
standart. Viebuio patarnautojas turi bti siningas rato dantis, taiau keltuvininkas Garva
sykiu yra ir poetas, kuris nuolat analizuoja stebim aplink ir savo siurrealistik dvilypum.
Romano pabaigoje likimas uklumpa Garv tuo momentu, kai, regis, pildosi visos mogikos ir
krybins jo svajons. Tokia tragika romano pabaiga yra susijusi su kmos samprata, kad XX
kar ir tremi -amiuje pasauliui nebereikia tikrojo meno ir poetas, iekantis tiesos, nepriimantis
abejingos miesionikos egzistencijos, galiausiai pats save sunaikina. Taiau kryba yra vienas i
bd sukilti prie pasaulio absurd, kurio nesuvokiantis mogus gyvena nieking gyvenim.

Pabaigos skyriuje Garv aplanko tikroji ramyb, dvasia randa santyk su pasauliu, susidsto
gyvenimo skeveldros ir eilraio odiai. Pasikeiia personao poiris krybos paskirt, jis
atsisako pretenzij bti originaliam ir vos ne manija virtusio noro palikti savo pdsak aminybje.
Skausmingoje kelionje save Garva supranta, kad gyventi reikia ia ir dabar, neumirtant,
kad gyvenimas duotas tik vien kart, o mogus nra savo likimo eimininkas. Taiau i vienintel, apiuopiama tiesa paaikja per vlai, psichika nebeatlaiko nuolatins tampos, pernelyg
stiprus prisiriimas prie savo kani ar krybini trokim veda prat.

Antanas kma vienas skausmingiausi XX a. lietuvi meninink. Ne vienam skaitytojui ir


kritikui jis atrod pernelyg nihilistikas, okiruojantis, be reikalo perengiantis gero skonio ribas,
demonstruojantis erudicij. Taiau jo kryba neabejotinai viena talentingiausi XX a. vidurio
lietuvi istorins, kultrins ir egzistencins patirties iraik. sigilinus patraukia jos tragikais
vaizdais perteiktas humanizmas, aistringas bties tikrumos, patikim vertybi iekojimas
pusiausvyr praradusioje visatoje. iais bruoais kma pritampa prie didij XX a. modernizmo
raytoj, toki kaip Kafka, Doisas, Kamiu; gali bti atrama ir gaire skeptiko ir kritiko dabarties
mogaus dvasiniams iekojimams.

Metodin priemon pareng lietuvi kalbos mokytoja metodinink Adel eimyt

KLAUSIMAI SAVIKONTROLEI
1. Apibdinkite Garv kaip meninink, liftinink, emigrant.
2. Apibdinkite Garvos santyk su lietuvybe
RAINI TEMOS
1.
2.
3.
4.

Emigracija prapultis ar isigelbjimas?


Emigruoti prarasti save?
Ar kryba dovanoja tik diaugsm?
Meninko drama romane Balta drobul

ALTINIAI
1. Autori kolektyvas (vad. S. ukas). Literatros vadovlis XII kl. Mokinio knyga I d.,
Vilnius: Baltos lankos, 2011.
2. Lietuvi klasikins literatros antologija, internetin prieiga: www.antologija.lt
3. Maianskait L. Antanas kma.Vilnius: viesa,2003.
4. Martiit-Linartien A. ir kt. Lietuvi kalbos ir literatros chrestomatija 12 klasei. I dalis.
Vilnius: LLTI, 2011

Metodin priemon pareng lietuvi kalbos mokytoja metodinink Adel eimyt

A. KMA
TESTAS
1. Pagal krini tematik A. kma
ekspresionistas
egzitencialistas
siurrealistas
2. Svarbiausia egzistencins krypties literatros problema
paaikinti mogaus viet pasaulyje
paaikinti mogaus jausm gam
paaikinti pasaulio dsni painum
3. Kaip, pasak A. kmos, baudiami iuolaikiniai sizifai?
nepakeliamomis fizinmis bausmmis
valstybiniai kaljimais
suvokimu, kad gyvenimas neturi prasms
tremtimi ir emigracija
4. Kuo labiausia nenori bti A. Garva
poetu

sraigteliu

liftininku

kauku

5. Kieno simboliu Balta drobul tampa inilai?


eimynikumo
naivumo
niekingos egzistencijos
Metodin priemon pareng lietuvi kalbos mokytoja metodinink Adel eimyt

6. Kodl A. Garva lygina save su Kristumi?


Abu krjai

Abu nesuprasti pasaulio

Abu odio meistrai

Abu rayti pasaulio istorij

7. Kurio krinio tema: Ieivio krjo, igyvenusio vertybi kriz ir neprigijusio svetimoje
emje, tragedija.
Pabudimas
ventoji Inga

Balta drobul

8. Ar tiesa, kad romano pabaigoje A. Garva jauiasi suprats save ir sudsts pamirtus
gyvenimo gabalus. Tikrumas yra svarbiausia ir paskutin A. Garvos vertyb. Prie
iprotjim j aplanko tikroji ramyb, randa santyk su pasauliu.
Taip

Ne

9. Ar tai tiesa? Nepaisant lidnos pabaigos Balta drobul nra nevilt skleidianti knyga.
Skausmingoje kelionje save pamau paaikja vienintel apiuopama tiesa: gyventi
reikia ia ir dabar, neumirtant, kad gyvenimas duotas tik kart. Pernelyg stiprus
prisiriimas prie savo kani ar krybini trokim gali atvesti prat, o gyvenimo
meil ir mokjimas diaugtis akimirk rjimu atveria tikrj imint, be kurios
nemanoma nei menin kryba, nei paprasta mogika laim.
Taip

Ne

10. Ar A. Garvai emigracija - isigelbjimas?


Taip

Ne

Metodin priemon pareng lietuvi kalbos mokytoja metodinink Adel eimyt

JUSTINAS MARCINKEVIIUS
(1930-2011)

Gim 1930 m. kovo 10 d. Vaatkiemyje (Prien raj.). Moksi Alksniakiemio pradios


mokykloje, vliau Prien iburio gimnazijoje.
1954 m. Vilniaus universitete baig lituanistikos studijas.
Dirbo Genio ir Pergals redakcijose, 19591960 m. Lietuvos raytoj sjungos valdyboje.
Atgimimo pradioje buvo Sjdio iniciatyvins grups narys.
mona Genovait, dukros: Ramun ir Jurga.
J. Marcinkeviius ileido per imt knyg (poem, eilrai, dram, eseistikos, knyg
vaikams ir kt.).
Jis yra Didiojo Lietuvos kunigaikio Gedimino I ir III laipsnio ordin kavalierius,
Lietuvos Moksl akademijos tikrasis narys, Tautos nam garbs pirmininkas, Lietuvos
raytoj sjungos narys, Vilniaus miesto garbs pilietis, Monsinjoro K. Vasiliausko labdaros
fondo, Lietuvai pagrainti draugijos Garbs pirmininkas, F. ilerio universiteto (Vokietija)
kolegijos Collegium Europaeum narys, korespondentas (Kas yra kas Lietuvoje. Vilnius,
2009).
Mir 2011 vasario 16 dien.

PAIRKIME, PAKLAUSYKIME
Dokumentinis apie raytoj
Mavydas http://www.lrt.lt/mediateka/irasas/16722
Pagal poezij http://www.lrt.lt/mediateka/temos/1381/Spektakliai/page/13
Svetain http://www.justinasmarcinkevicius.lt/citatos/

Metodin priemon pareng lietuvi kalbos mokytoja metodinink Adel eimyt

JUSTINAS MARCINKEVIIUS
KONTEKSTAS.
POEZIJA aktyviau nei kiti menai kovoja prie sudaiktjim". Ji gali kvpti dvasios daiktui,
atgaivinti j, paversti mogaus draugu ir pagalbininku. Ji taip pat siekia ilupti daikt i mogaus
krtins ir jo vietoje vl statyti ird"
KRYBA
Ne vienu atveju jis apskritai atrodo artimas praeities klasikams, ypa keldamas istorijos, tautinio
smoningumo klausimus, siekdamas aikumo, suprantamumo, darnos, ryio su gamta ir liaudies
kultra.
Laikas yra paliks poeto kryboje savo ymi, pristabds modernesnius iekojimus.
Svarbiausios krybos temos: tvyn, gamta, kalba, meil, pareiga.
Bdingi keli kalbjimo tipai: meditacinis, dainikasis, retorinis, pasakojamasis, ironizuojantis,
minimalistinis.
Poetinje draminje trilogijoje (Mindaugas, Mavydas, Katedra) nra romantini praeities
vizij, bet heroj lpomis (pagrindin drama vyksta persona smonje) aikinamasi
gyvenamajam laikui aktualias problemas: ar kilnus tikslas pateisina priemones, koks pareigos ir
asmenybs laisvs santykis, kokie idealai gali bti atrama mogaus gyvenime.
Drama Mavydas
Pagrindinis konfliktas idealo ir tikrovs konfliktas.
Pagrindinis io krinio veikjas pirmosios lietuvikos knygos Katekizmo (1547) - autorius
Martynas Mavydas.
Veiksmas perkeliamas XVI ami, tuos laikus, kai gim ratija lietuvi kalba. Dramoje yra du
laikai: dabarties 1562 ir prisiminim 1542 metai. Justino Marcinkeviiaus Mavydas gyvena
ir veikia stiprios dramins tampos lauke Ragainje, jo prisiminim erdv Vilnius. Nemunas
savo vaga rytingai siterpia dramos erdv, dalija j dvi dalis ir kartu ipleia tolimus Lietuvos
horizontus.
Pagrindin tema asmenin ir visuomenin pareiga (tvynei, kalbai, artimam mogui). Galima
skirti kalts ir atgailos temas
Dramoje ikylanios problemos:
etinis ir socialinis tvyns apvalymas;
gimtosios kalbos isaugojimas;
ratijos klausimas;
PAMSTYKIME
K reikia bti pareigingam?

Metodin priemon pareng lietuvi kalbos mokytoja metodinink Adel eimyt

KLAUSIMAI SAVIKONTROLEI
1.Kokios svarbiausios Just. Marcinkeviiaus krybos temos?
2. Apibdinkite Just. Marcinkeviiaus poezijosmogu
3. Charakterizuokite pagrindin dramos veikja Mavyd
4. Kokios problemos sprendiamos dramoje? Ar jos aktualios iandien?
RAINI TEMOS
1. Pareiga tai meil tam, k pats sau sakai. J.V. Gt
2. Kilniausia mogaus paskirtis tarnauti kitiems monms. . otopadhajus
3. mogus gyja vert, tikrai realizuodamas savo krybin ir moralin turin. Just.
Marcinkeviius
ALTINIAI
1. Autori kolektyvas (vad. S. ukas). Literatros vadovlis XII kl. Mokinio knyga II d.,
Vilnius: Baltos lankos, 2011.
2. Krybos studijos ir interpretacijos: Justinas Marcinkeviius. Vilnius: Baltos lankos, 2001.
3. Lietuvi klasikins literatros antologija, internetin prieiga: www.antologija.lt
4. Martiit-Linartien A. ir kt. Lietuvi kalbos ir literatros chrestomatija 12 klasei. II dalis.
Vilnius: LLTI, 2011

Metodin priemon pareng lietuvi kalbos mokytoja metodinink Adel eimyt

J. MARCINKEVIIUS
TESTAS
1. Ar Justinas Marcinkeviius ra tik eilraius?
Taip

Ne

2. Ar tai Just. Marcinkeviiaus odiai? POEZIJA aktyviau nei kiti menai


kovoja prie sudaiktjim". Ji gali kvpti dvasios daiktui, atgaivinti j, paversti
mogaus draugu ir pagalbininku. Ji taip pat siekia ilupti daikt i mogaus
krtins ir jo vietoje vl statyti ird"
Taip

Ne

3. Just. Marcinkeviius gim tais paiais metais, kai


Lietuva vent Nepriklausomybs 20 - met.
Vytauto Didiojo metus.
Kilo II pasaulinis karas
4. Ar tiesa, kad Just. Marcinkeviius buvo susitiks su prancz
egzistencialistu . P. Sartru?
Taip

Ne

5. K reikia ie Just. Marcinkeviiaus poezijos vaizdiai: varpas, kardas,


arklas?
muzika, kova, darbas
kultra, valstyb, emdirbyst
laisv, kova, em

Metodin priemon pareng lietuvi kalbos mokytoja metodinink Adel eimyt

6. Lietuvai atgavus Nepriklausomyb Just. Marcinkeviius teig................


nuostatas.
kaltinimo praeiiai

gerumo

7. I kokio eilraio ios eiluts: Nes kiekvienas didelis kaip laas,/ o visi - su
saulm artimi./ Niekada mogus nebuvo maas,/ jeigu jis tik buvo savimi.
Praau odio

Autoanaliz

Liepsnojantis
krmas
8. I kokio eilraio: Diena atritom akim./ Tauta i kapo pakilus./ Viepatie,
leisk jai atkimt./ Tebna jos odiai kilns.
Bk ir
palaimink

Gimtin

1989 m.
Vasario 16-oji

9. Dramos Mavydas konfliktas


Asmens ir kunigo
Pareigos ir laims
Pareigos ir odio
10. I kokio eilraio Reikia tikti, reikia labai tikti,/ Kad iklus rankas i
dangaus imt kristi mana./ U kiekvien stebukl reikia savimi sumokti -/ Savo
gyvenimu, laime, irdim ir daina./
Devyni broliai
Liepsnojantis krmas
Lopin gimtinei ir motinai

Metodin priemon pareng lietuvi kalbos mokytoja metodinink Adel eimyt

MARIUS KATILIKIS
(1915-1980)

Albinas Marius Vaitkus, vliau pasivadins Marium Katilikiu, gim 1915m. rugsjo 15d.
Gruzdiuose. Moksi agarje, dirbo bibliotekoje ir vairius fizinius darbus.
Apsakymus pradjo spausdinti dar Lietuvoje, 1932m. urnaluose Karys", Trimitas",
Naujoji Romuva". Dirbo Pasvalio bibliotekininku, kur plaiau susipaino su pasauline
literatra.
1944m. M.Katilikis pasitrauk Vokietij. ia kur laik studijavo men Freiburge. Tais
paiais metais buvo paruos spaudai rinkin "Seno kareivio sugrimas", taiau karo
smyyje is mainratis uvo.
1948m. Vokietijoje ileido pirmj noveli rinkin Prasilenkimo valanda". 1949m. raytojas
emigravo JAV ir sikr ikagoje, kur dirbo vairiuose fabrikuose. ikagoje ileistos visos
M.Katilikio knygos: romanai "Uuovja" (1952), Mikais ateina ruduo" (1975), novels
Ijusiems negrti" (1958). M.Katilikis laimjo Lietuvi Enciklopedijos leidyklos,
Lietuvi raytoj draugijos ir Santaros-viesos krybin premijas.
Mir ikagoje 1980m. gruodio 17d.

PAIRIM, PAKLAUSOM
Mikais ateina ruduo http://ziurim.lt/filmas/10968-miskais-ateina-ruduo

Metodin priemon pareng lietuvi kalbos mokytoja metodinink Adel eimyt

MARIUS KATILIKIS
KONTEKSTAS.
1952 m. JAV ileistas noveli romanas Uuovja, pasieks mus tik po trisdeimt atuoneri met.
A. Vaitkus gerai pasta palikt kaim ir jo mones, j psichologij, pasauljautos gelmenis ir
gro. ( ... ) Jo novels savo graum semia i dabar jau pradingusio kaimo vizijos.
1958 m. romanas Ijusiems negrti laikomas benamio, i gimtj viet ijusio, svetur
nepritapusio ir savo namus negrusio mogaus odisja.
Kain ar esama krini, kuriuose bt isakytas REQUEM, to karo aukoms su tokiu giliu
humanikumu, tikrumu ir meile. Nra abejoni, kad is romanas, o ir visa Katilikio proza, yra
viena aukiausi virni XXa. atros puss lietuvi literatroje.
KRYBA
1957m. isiver brandiausias romanas - Mikais ateina ruduo
agarieio atmintyje dar ilik gyvi prototipai, vietovardiai, praeities scenos.
MOGUS IR GAMTA
Prasidjs miko kirtimu pavasarinio polaidio metu bei pelki sausinimu, baigiasi t pat ruden
vykusiu miko gaisru. kio darbai, iokiadieni ir ventadieni ritualai bei gamtos apraymai
sudaro pus romano teksto.
Romano ais - lietuvis ir mikas. Veiksmo erdv - mik apsupta vieta kaip Lietuvos enklas. M.
Katilikis pabria ypating savo kuriamo pasaulio udarum.
Romane kuriamas pasaulis ir jo mons gyvena gamtos laiko rmuose. J dvasinis gyvenimas
pltojasi ir lemtis pildosi drauge su met laik kaita. - nuo pavasario atgimimo iki rudens liepsnos.
iema yra tik veikj nuojautose.
Miko vaizdai yra svarbi kompozicin krinio jungtis. Jie spdingiausiai rodo met laik, pltoja
romano veiksm, atskleidia veikjus.
Doveikos valdose ypa graus ir varus mikas. Bet eimininko santykis tik pragmatikas (Ten
aliavo turtai, lobis, kapitalas)
Dramatiki gamtos ir moni likimai rodo, per koki sumait ir chaos kuriasi naujos gyvenimo
formos, koki didel kain tenka mokti u ijim civilizuotos visuomens keli.
VEIKJAI
Tiliui mikas yra namai, kuriuose telpa visas jo gyvenimas. Tilius yra krykels mogus, bdingas
tarpukario nepriklausomos Lietuvos, dar jaunos valstybs, nespjusios sitvirtinti Europoje,
situacijai. Pradjs, bet netesjs. Ijs, bet neparjs. Tilius, ieivis i senojo kaimo, gamtos
mogus, pakliva naujas, netradicines socialines aplinkybes.
Tilius taip pat turi viesi siekim, bet dl varganos socialins padties ir menko isilavinimo
jauiasi aplenktas bendraami ir paliktas vienas. Neturtas, tvo netektis, vieniumas iugd
nepasitikjim savimi, menkavertikumo jausm.
Tiliaus charakteris ir likimas skleidiasi nuolatinio nerimo ir tampos situacijose, reikalaujaniose
pasirinkimo, apsisprendimo. Tokia yra jau pradin situacija, nuo kurios raytojas pradeda vynioti

Metodin priemon pareng lietuvi kalbos mokytoja metodinink Adel eimyt

savo veikjo gyvenimo kamuol. Tokios aplinkybs kartu su pasyvia lietuvio prigimtimi ir lm
herojaus atsidavim neveikiamam likimui.
Agn tiesiog tapatinama su gamtos reikiniais. Ji tikra mik dukra. Agn jaunatvikai simyljusi
Tili. Vis dlto Tiliui j palikus be priekait pasitraukia ir pasirenka pasitraukimo keli. Dl savo
meils nekovoja.
Monikai gyvenimas tarpmikje prilygsta kaljimui (Ji jautsi mesta gilion duobn, apkalta aklina
statini tvora, neperlipama, neperlendama). Monika irgi turi savanaudik ksl, sutikdama
itekti u turtingo senio.
Doveika tampa turtuoliu, apgaule pasiglems senj Strin k ir vis gyvenim skriausdamas
silpnesniuosius.
APIBENDRINIMAS. Romane Mikais ateina ruduo gausu tarpukario nepriklausomos Lietuvos
laikotarpio enkl. Knyg galima skaityti kaip iplst metafor apie lietuvio ijim i miko, t. y.
i mitologins smons istorin. Maas, mikuose usimets Virsni kaimelis tampa miniatiriniu
visos Lietuvos modeliu.
KLAUSIMAI SAVIKONTROLEI
1. Romano heroj poelgius vairuoja aplinkybs ir j pai charakteriai. Pasvarstykite, kas
labiau likimas ar jie patys lemia savo gyvenim.
2. Ar romano veikjai yra mons, galintys prisiimti atsakomyb u savo veiksmus ir gebantys
kurti savo likim?
RAINI TEMOS
1. Ar charakteris kuria mogaus likim?
2. mogus aplinkybi vergas
3. Ar mogus gali bti laimingas nekurdamas laims pats?
ALTINIAI
1. Autori kolektyvas (vad. S. ukas). Literatros vadovlis XII kl. Mokinio knyga I d.,
Vilnius: Baltos lankos, 2011.
2. Lietuvi klasikins literatros antologija, internetin prieiga: www.antologija.lt
3. Martiit-Linartien A. ir kt. Lietuvi kalbos ir literatros chrestomatija 11 klasei. I dalis.
Vilnius: LLTI, 2011

Metodin priemon pareng lietuvi kalbos mokytoja metodinink Adel eimyt

M. KATILIKIS
TESTAS

1. Ar M. Katilikis ieivis?
Taip

Ne

2. Ar M. Katilikis lengvai adaptuojasi ieivijoje?


Taip

Ne

3. Vienos vasaros vykius mik apsuptame modernjaniame nepriklausomos


Lietuvos kaime apima romanas
Ijusiems negrti
Mikais ateina ruduo
Uuovja
4. Ar romane Mikais ateina ruduo mikas padaro mog geresn?
Taip

Ne

5. Ar Tilius ir Agn savarankikos, u save ir savo gyvenim galinios atsakyti


asmenybs?
Taip

Ne

6. Ar galima itaip apibdinti pagrindin romano Mikais ateina ruduo


veikj? Tilius yra krykels mogus, bdingas tarpukario nepriklausomos
Lietuvos, dar jaunos valstybs, nespjusios sitvirtinti Europoje, situacijai.
Pradjs, bet netesjs. Ijs, bet neparjs. Tilius, ieivis i senojo kaimo,
gamtos mogus, pakliva naujas, netradicines socialines aplinkybes.
Taip

Ne

7. Tilius.............veikjas.
pasyvus

aktyvus
Metodin priemon pareng lietuvi kalbos mokytoja metodinink Adel eimyt

8. Romano Mikai ateina ruduo problemos


Kada mogus supranta , kad yra silpnas ?
Ar mogus, nuskriauds kit, yra daug pranaesnis?
Kas slygoje mogaus nuolankum?
9. Romano Mikais ateina ruduo temos
meil

idavyst

diaugsmas

patriotikumas

gamtos grois

nelaiminga meil

10. Ar tai gali bti filmo Mikais ateina ruduo anotacija? Mariaus Katilikio to
paties pavadinimo romano motyvais. Rus aneksijos ivakarse besirutuliojanti
niri meils ir turto drama. Veiksmas nukelia priekario Lietuv ir rodo
vairi socialini kaimo sluoksni kasdienyb, buit, aistras. J centre svajojantis praturtti ir susipainiojs santykiuose su keliomis moterimis miko
kirtjas Tilius.
Taip

Ne

Metodin priemon pareng lietuvi kalbos mokytoja metodinink Adel eimyt

JUOZAS APUTIS
(1936-2010)

Gim 1936 metais Raseini rajone, Baliuose.


1960 metais VU baigia lietuvi kalb ir literatr.
Dirba Literatros ir meno, Pergals vliau Met redakcijose.
Siejamas su novels atgimimu 7-8 deimtmetyje.
Mir 2011 m. vasario 28 dien.
Daugiau galima pamatyti http://www.lrt.lt/mediateka/irasas/3626 (Dokumentinis filmas
alias kelio vingis)
Noveli knygos:
Horizonte bga ernai" (1970),
Sugrimas vakarjaniais laukais" (1977),
Keleivio novels" (1985),
Gegu ant nulusio bero (1986),
Viekelyje dipai (2005).

Metodin priemon pareng lietuvi kalbos mokytoja metodinink Adel eimyt

JUOZAS APUTIS
KONTEKSTAS.
monikumas kaip pilies akmenys (A. Zalatorius)
Sovietmeiu J. Apuio kryba vertinta prietaringai, nes neatitiko ideologini reikalavim.
Debiutavs pasirinko lyrins novels krypt. Savo kryboje tvirtino lyrin pasauljaut prozoje.
KRYBA
TEMOS

Gimtasis kaimas - svarbiausias mogik vertybi centras.


Senojo kaimo nykimas.
Jauno mogaus nesugebjimas prasmingai gyventi.
PROBLEMINIAI KLAUSIMAI
Ar girdime kit mog?
Ar suprantame j;?
ar pajgs jam padti?
Ar suildome savo buvimu aplinkinius ir vis pasaul?
Krinio centre ne vykis, o vykio aidai mogaus irdyje.
VEIKJAI

mogaus vert matuojama etinmis kategorijomis: meil artimam, gerumas, uuojauta, gailestis,
moralin viesa, teisingumas, sin.

Daniau kaimietis, reiau miestietis.


Jautrios sielos, nepritampantys prie aplinkos, danai nesuprasti, nevertinti, vienii.
Veikjai mgsta kamuotis dl savo gyvenimo prasms
Danai nori pasitikrinti, ar dorai, ar teisingai gyvenama.
Svarbiausia j bsena vidin kova su blogiu.
veikjas paprastai atsiduria ibandymo situacijoje.

SVARBIAUSIAS KLAUSIMAS: K daryti susidrus akis ak su niekybe?


LAIKAS
Vaikyst. Pokaris.
ERDV

Pastama kaimo ir svetima, bet viliojanti miesto.

Metodin priemon pareng lietuvi kalbos mokytoja metodinink Adel eimyt

Dobil. 1954 nakt


Martyno brendimo bsenos: Baimina neinomyb, artjantys rpesiai; Brsta atsakomyb;
mogus pasijunta didelis ir reikalingas. Pagrindinis motyvas nam. Kiti: motinos meils, artimo
mogaus ilgesio, gamtos, viesos ir tamsos.

PASVARSTYKITE
Kur mano dobiliena vaikysts pasaulis, dvasin atspirtis?
Ar a esu pasirengs suvokti gyvenimo aibus?
Ar apgyniau k nors brangaus, ar buvo alia mans kam nors gera ir ramu?
Ar kada pasijutau ess labai reikalingas, stiprus, tsiantis tradicijas?

KLAUSIMAI SAVIKONTROLEI
1.Nra taip paprasta, nra taip lengva atsiadti nam <...>. Dal savo nam mogus <...> isinea su savim.
Eria, kur gaivus vanduo negali bti bet kur; fraz yra persunkta <...> tautos atminties, patirties. Gaivus
vanduo patirtas, atsimenamas. Eria ypatinga vieta, erdvs atskirumas, erdv tau, tavo keliui ar takeliui,
tavo mintims. Namai susij su atmintim ar ne su svarbiausia smons galia. (Viktorija Daujotyt). Kaip

i mintis susijusi su novele Eria, kur gaivus vanduo?


2. Kaip, anot J. Apuio, patikrinama mogaus vert?
3. Kaip apsakymuose suprantama tolerancija ir pagarba mogui?
4. Kokios egzistencins problemos sprendiamos J. Apuio novelse?
5. Kaip novelse vaizduojami namai?
RAINI TEMOS
1.
2.
3.
4.

Namai mogaus bties centras


Kam mogui reikalingi namai?
Nam motyvas lietuvi literatroje
Kaip jauiasi mogus neteks nam?

ALTINIAI
1. Autori kolektyvas (vad. S. ukas). Literatros vadovlis XII kl. Mokinio knyga II d.,
Vilnius: Baltos lankos, 2011.
2. Lietuvi klasikins literatros antologija, internetin prieiga: www.antologija.lt
3. Maianskait L. 7-9 deimtmeio novel.Vilnius: Baltos lankos,2001.
4. Martiit-Linartien A. ir kt. Lietuvi kalbos ir literatros chrestomatija 11 klasei. II dalis.
Vilnius: LLTI, 2011

Metodin priemon pareng lietuvi kalbos mokytoja metodinink Adel eimyt

J. APUTIS
TESTAS
1. Svarbiausios J. Apuio krybos temos
Gimtasis kaimas svarbiausias mogik vertybi centras.
Ironikas santykis su naujomis XX amiaus tehnologijomis ir moni elgesiu.
2. Daniausi J. Apuio krybos klausimai:
ar reikia dangstytis gerumo kaukmis?
ar girdime kit mog?

ar gebame padti savo artimam?

3. Kokiomis etinmis kategorijomis J. Apuio kryboje matuojama mogaus vert?


meil artimam

bti tolerantikam

gebti bti lanksiam

bti teisingam

bti geram

bti siningam

bti ujauianiam
4. Svarbiausias noveli tampos altinis
konfliktas tarp miesto ir kaimo vertybi
konfliktas tarp mogikumo, dvasinio tyrumo ir niekybs, brutalumo.
konfliktas tarp jaunosios ir senosios kartos
5. Veiksmas vyksta kaime. Pasakojama apie vasaros nakt, kai Martyn ir jo sergani mam
uklumpa audra, ir, kaip Martynas, per siauiani audr bga iekoti dingusius karvs. Apie
koki novel kalbama?
Dobil. 1954 met nakt
Praradim aidai

Horizonte bga ernai

6. Veiksmo vieta papldimys. Vienio mogaus prisiminim sfera, kai guldamas ant smlio ir
irdamas tilto turklus prisimena vaikyst, kaip j kas vakar pasitikdavo brolis. Apie koki J.
Apuio novel kalbama?
Dobil. 1954 m. nakt

Praradim aidai

Metodin priemon pareng lietuvi kalbos mokytoja metodinink Adel eimyt

vieianios vilko akys

veikti save

7. Pasakojama apie jaunystje patirtus vargus. Pirmuosius praradimus, apie sunk praradim ir
ilgesio laik, apie nepamirtamus nuotykius einant mokykl tuo paiu dulktu takeliu ir apie
pirmj skaud praradim. Apie kuri J. Apuio novel kalbama?
veikti save

Autorius ieko ieities

unelis alksnio virnje

Praradimo aidai

8. Novelje pasakojama apie idilik eimos gyvenim, kai viena i dukter turi palikti gimtuosius
namus, mylinius tvus ir maj seser, kad galt ivaiuoti mokytis. Besimaudydama vyresnioji
dukt apmsto vis savo gyvenim nuo ma dien iki dabartini; apmsto gyvenimo laikinum.
Apie kuri J. Apuio novel kalbama?
Vakarjant graios dobilienos

Eria,kur gaivus vanduo

Vienia sodyba

vieianios vilko akys

9. Novelje pasakojama apie darbinink tarpusavio petynes, kai dl menko gino gali kilti kraujo
praliejimas. Taiau vyrai nenorjo nusiraminti, net moter sudrausminimai nesustabd kylani
neramum tarp darbinink. Koks J. Apuio krinys ia anotuojamas?
vis po Marazyno uolu
Autorius ieko ieities

Vienia sodyba

10. I kurios novels ie odiai? ,,Kodl taip danai tuos, kurie savo vikrais negailestingai vaiuoja
per ms nugaras, paliekame nejudin, priimame juos kaip savaime privalomus, lyg pats Dievas
juos tokius mums bt siunts?
Vienia sodyba
vis po Marazyno uolu

Autorius ieko ieities

Vakarjant graios dobilienos

Metodin priemon pareng lietuvi kalbos mokytoja metodinink Adel eimyt

SIGITAS GEDA
(1943-2008)

Gim 1943 metais Lazdij rajone.


1966 metais Vilniuje baigia lietuvi kalbos ir literatros studijas.
Dirbo Kalba Vilnius ir Ms gamta redaktoriumi.
1988-1990 m. aktyvus Sjdio narys, Seimo narys.
Savaitraio iaurs Atnai literatros skyriaus redaktorius.
Mir 2008 metais.
V. Kernagis dainuoja pagal S. Gedos ir Strazdo eiles
Ileido poezijos rinkinius: Pdos (1966), 26 rudens ir vasaros giesms (1972), Mnulio iedai (1977),
ydinti slyva Snaigyno eere (1981), Mamut tvyn (1985), Septyni vasar giesms (1991),
Babilono atstatymas (1994), Skrynel dvasioms pagauti (1996), Po atuoniolikos met:
Atsisveikinimas su Jabanikmis (2003) ir kt., poem Strazdas (1967), dienoratins eseistikos
(ydintys lubinai piliakalni fone (1999) ir Adollio kalendoriai, 2003), eilrai ir pjesi vaikams,
paskelb kritikos straipsni, ivert Giesmi giesm bei daugelio taut poezijos.

PAIRKIME, PAKLAUSYKIME
http://www.youtube.com/watch?v=A8mYE_atbzo
http://www.lrt.lt/mediateka/irasas/5538/kurybos_metas._poetas_s.geda

Metodin priemon pareng lietuvi kalbos mokytoja metodinink Adel eimyt

SIGITAS GEDA
KONTEKSTAS.
Save poetas apibdina kaip ijus i labai maos trobels ant Teiraus eero kranto. Jis yra kils
i Dzkijos, i eeringojo Veisiej krato. Visa matoma tarsi irint nuo Teiraus eero kranto. Ir
pats poetas sako: Kartais pagalvoju, kad pirmj mano knyg sudti eilraiai atsirado dl
to, kad tais ir tais metais maiau, kaip sprogsta karklai mano gimtinje, Dzkijoj, prie
Teiraus ar Snaigyno eero. Kad maiau ia pirm balsv gelton pavasario petelik, kuri
man pasirod besanti tokia didel, jog savo sparnu gali ukloti vis Lietuv...
Apdovanotas Nacionaline kultros ir meno premija, Gedimino ordinu.
KRYBA
Sigitas Geda savitas dabarties poetas. Jau pirmasis eilrai rinkinys Pdos (1966m.) buvo
didelis vykis lietuvi literatroje ir parod, kad poetas engs savitu, nauju krybos keliu. Jo
kryboje susipina tradicijos ir modernumas. Itin stipriai jauiamas bties pirmapradikumas. Jo
krini gamtovaizdiai siejami su mitu, su Balt mitologija, kit civilizacij mitais. Sigitos Centre
pasaulvaizdio centre em, mogus, visata. Jie nra atskirti vienas nuo kito, o susimai
tarpusavy. Nra ir vienos laiko linijos, nukreiptos i praeities ateit. Laiko klodai tarsi uslenka
vienas ant kito, i dabarties grtama praeit, pirmaprad bt ir pan.
Sigito Gedos poetin pasaul kuria labai stipri vaizduot, leidianti sugrti ledynmet, Lietuvos
senov, ar vienu metu bti keliose laiko atkarpose, jaustis mogum, kartu gyvnu, ole. Apibrtos
minties atsisakoma. Danai eilratyje jungiasi 2 realybs: prasta, kasdienika ir sudvasinta,
pridengta paslapties.
Sigitui Gedai labai artimas liaudikasis pasaulvaizdis, fantastikos primityvist meno formos. Tai
rykiausiai atsispindi poemoje Strazdas (1967m.). Tai krinys apie poet Antan Strazd.
Poemoje remiamasi pauktika pavarde ir sukuriama mogaus paukio jungtis, artima seniems
miestams. mogui paukiui reikia laisvs. Jos reikia ir Lietuvai.
Sigitai Gedai reikmingas ir istorinis pasaulio matmuo. Sudtingos vaizd ir vyki jungtys,
metaforos leidia sukurti panoramin Lietuvos vaizd. Rykiausias pavyzdys Eilratis apie
Dioniz Pok. Be mintj krini yra ileids ne vien eilrai rinkin.
KLAUSIMAI SAVIKONTROLEI
1.
2.
3.
4.

Kokios svarbiausios S. Gedos eilrai temos?


Apibdinkite S. Gedos eilrai lyrin a. Kuo jis ypatingas?
Kaip S. Gedos poezijoje suvokiama kryba?
Kaip S. Gedos poezijoje vaizduojama istorija? Koks mogaus santykis su ja?
RAINI TEMOS

1. K reikia kurti savo Tvyn?

Metodin priemon pareng lietuvi kalbos mokytoja metodinink Adel eimyt

ALTINIAI
1. Autori kolektyvas (vad. S. ukas). Literatros vadovlis XII kl. Mokinio knyga II d.,
Vilnius: Baltos lankos, 2011.
2. Lietuvi klasikins literatros antologija, internetin prieiga: www.antologija.lt
3. Martiit-Linartien A. ir kt. Lietuvi kalbos ir literatros chrestomatija 11 klasei. II dalis.
Vilnius: LLTI, 2011

Metodin priemon pareng lietuvi kalbos mokytoja metodinink Adel eimyt

S. GEDA
TESTAS
1. Poema pagrindinis veikjas Strazdas yra
pauktis
giedotojas
poetas
2. Ar tiesa, kad S. Geda apie savo kryb pasak: Archaizmas mano (gal ir
kit) atveju sutampa su modernizmu
Taip
Ne
3. odiai Jei sutreo Krv ir Maironis, tai kam reikalingas S. Geda? reikia:
praeities krjai savotiki kultriniai tvai
praeities krjai yra atgyvena ir juos reikia pamirti
4. Ar S. Ged galima vadinti XX amiaus maitininku?
Taip
Ne
5. Ar tiesa, kad S. Gedos poezijoje aikia isiskiria sacrum ir profanum erdvs?
Taip
Ne
6. Ar S. Gedos poezijoje suderinama gamta ir kultra?
Taip

Ne

Metodin priemon pareng lietuvi kalbos mokytoja metodinink Adel eimyt

7. Antano Strazdo vaizdis poemoje Strazdas maitingas lietuvninkas


maitingas kunigas
maitingas emdirbys
8. Ar S. Geda prisidjo prie dainuojamosios revoliucijos?
Taip

Ne

9. Ar tiesa, kad S. Geda buvo silytas Nobelio premijai?


Taip

Ne

10. Apie kur eilrat pasakyta: Maironikas irjimas degraduojani


dabart ......... keiiamas kudirkika nuostata i praeities semti stipryb.
Giesm apie pasaulio med
Babilono atstatymas
Baltojo nieko dainels

Metodin priemon pareng lietuvi kalbos mokytoja metodinink Adel eimyt

ESLOVAS MILOAS
(1911-2004)

Gim 1911 ateniuose.19211937 m. . Miloas gyveno Vilniuje. ia baigs ygimanto


Augusto gimnazij, iki 1934 m. mokslus ts Stepono Batoro universiteto Teiss ir visuomens
moksl fakultete.
Studij metais . Miloas lanksi Paryiuje, susitiko su savo tolimu giminaiiu Oskaru
Vladislovu Milaiumi, prancz poetu, tuometins Lietuvos valstybs garbs konsulu.
Antrj Pasaulin kar praleidia Varuvoje.
1945 m. Lenkijos diplomatinje tarnyboje Niujorke prasidjo . Miloo diplomatin karjera.
Paskirtas Lenkijos kultros ata Vaingtone.
1950 metais . Miloas tapo pirmuoju Lenkijos ambasados Paryiuje sekretoriumi, taiau jau
po met, 1951m., . Miloas nutrauk visus ryius su soviet okupuotos Lenkijos vyriausybe ir
pasipra politinio prieglobsio Pranczijoje.
1953m. apdovanotas Europos literatros premija Prix Littraire Europen.
1961 m. tapo Berklio universiteto slav ir literatros katedros profesoriumi.
2004 metais mir Lenkijoje, kur ir buvo palaidotas greta garbingiausi Lenkijos moni
Krokuvos panteone, vienuolyne prie v. Mykolo banyios, vadinamojoje Skalkoje.

KRINIAI
1936 m. eilrai rinkinys Trys iemos
1953 m. eseistin knyga Pavergtas protas
1955 m. - autobiografinis romanas Isos slnis
1959 m. - Gimtoji Europa
1969 m. Lenk literatros istorija
1977 m. Ulro em
1992 Tvyns iekojimas
1998, 2001 Abcl

PAIRKIME, PAKLAUSYKIME
http://www.upc.smm.lt/_inc/player.php?v=/ugdymas/vidurinis/rekomendacijos/failai/milosz/CMA_1is6.m
p4

Metodin priemon pareng lietuvi kalbos mokytoja metodinink Adel eimyt

ESLOVAS MILOAS
KONTEKSTAS.
Gera yra gimti maoje alyje, kur gamta yra mogiko masto, kur per imtmeius drauge gyveno
vairios kalbos ir religijos. A kalbu apie Lietuv mit ir poezijos al. Mano eima jau
eioliktame amiuje kalbjo lenkikai, lygiai kaip daugelis eim Somijoje kalbjo vedikai, o
Airijoje anglikai; todl a esu lenk, ne lietuvi poetas. Bet Lietuvs gamtovaizdiai, o gal ir jos
dvasios niekada mans neapleido. Gera nuo vaikysts girdti lotynikos liturgijos odius, versti
mokykloje Ovidij, mokytis katalik dogmatikos ir apologetikos. Tikra palaima, jeigu likimas kam
nors lm mokytis ir studijuoti tokiame mieste, koks buvo Vilnius, keisiausias baroko ir ital
architektros, perkeltos iaurs mikus, miestas; istorijos, spaustos kiekviename akmenyje,
keturiasdeimties katalikik banyi ir gausi sinagog miestas, anais laikais vadintas iaurs
Jeruzale. Tiktai dstydamas Amerikoje supratau, kiek daug mane prasismelk i t stor ms
senojo universiteto mr, i simint romn teiss formuli, i senosios lenk istorijos ir
literatros, kurios stebina jaunus amerikieius savo ypatingais bruoais: nuosaikia anarchija,
nirtingus ginus malinaniu humoru, organikos bendrysts jutimu, nepasitikjimu bet kokia
centralizuota valdia. Nobelio premijos laureato paskaita vedijos karalikoje moksl akademijoje, Stokholmas,
1980 m. gruodio 10 d.

KRYBA
Savo kryboje gyn kultringo, laisv ir ties branginanio mogaus orum.
Poezijoje svarbi katastrofika ateities nuojauta, ireikta niriais peizaais ir simbolinmis
vizijomis.
Apmstomos egzistencins mogaus problemos.
Svarbios istorijos ir kintanio laiko temos.
Svarbs Vilniaus miesto motyvai.
Kryboje svarbs gimtojo krato vaizdai (ypa Isos slnis)
Emigruoti
Sapnuos sugrta svetur praleisti metai.
Ir tik tuomet suvokiu, kiek kentjau.
Ms gyvenimas lieka u dur,
Arba u vieio mro, itaip elgiasi bits,
vaku ulipindamos paeistas vietas.
Kas pajgt gyventi, atminty isaugodamas
visus ms didi ambicij paeminimus
ir atlaidius vilgsnius varget,
kuris sivaizduoja, kad ir ia, nelyg namuose, yra kako vertas?
Jeigu stoiau prie jaunimo auditorij,
n odiu neusiminiau apie skm.
Kuri, be jokios abejons, bna ir yra karti.
Vert Eugenijus Alianka

Metodin priemon pareng lietuvi kalbos mokytoja metodinink Adel eimyt

PASAMPROTAUKIME
Tai eilratis i paskutinio poezijos rinkinio, pasirodiusio Miloui esant gyvam. Kokia kitos erdvs
samprata irykja iame eilratyje ir kaip su ja susijs eilraio pavadinimas?
irkininko fleita
Gal ir blogai, kad irsta
Pats pareigos tvynei supratimas?
(...)
Nedidelis kratas, gyvenamas ma moni,
Staiga ikilo imperijos per atstum
Valdomoje provincijoje.
Gal vis dlto neklydo anas akas Russeau,
Kai patar: prie ilaisvindamas vergus,
Pirmiau reikia juos ilavinti ir apviesti.
Kad nevirst banda paskui dal sekani
Snukui, prie kuri prisiartina
iurkininkas su savo fleita
Ir vedasi jus, kur panorjs.
PASVARSTYKIME
Kaip io eilraio mintis susijusi su vokiei legenda apie iurkinink?
Ar pritariate .. Ruso miniai, kad negalima laisvs suteikti
nesamprotaujantiems monms? Nuomon argumentuokite.
Koks pavojus, remiantis iuo eilraiu, gali grsti Lietuvai? Kodl?

neisilavinusiems

ir

ROMANAS Isos slnis


vairiausios Galios stebjo Tom saulkaitoj ar tarp alumyn ir vertino j pagal tai, k jos paios
geriausiai iman. Tos i j, kurioms leista nepaisyti laiko rib, melancholikai lingavo permatomas
galvas, nes gebjo suvokti pasekmes tos ekstazs, kuri jis igyveno. ioms Galioms gerai inomi,
pavyzdiui, kompozitori kriniai, bandantys ireikti laims jausm, taiau ios pastangos atrodo
apgailtinos, kai priklaupi prie vaiko lovos, vaiko, kuris nubunda vasaros ryt, o u lango girdti
volungi vilpesys, kvarkim, kudakavim ir girgsjim choras, ataidintisi kiemo, visi balsai,
nutvieksti viesos, kuri niekada neibls. Laim yra ir lytjimas, basomis kojomis Tomas
perbgdavo nuo glotni grind lenteli ant altos akmenins koridoriaus aslos ir apvali takelio
akmenli, nuo kuri baigia nuditi rasa. Ir, itai verta sidmti, jis buvo vienias vaikas
karalystje, kuri keisdavosi taip, kaip jis panordavo. Kipai, pastebj atbgant j, greitai
susigdavo ir sulandiodavo po lapais it igsdintos vitos, kurios tiesia kaklus ir varto savo
kvailas akis.
PAMSTYKIME
Kaip is krinys siejasi su . Miloo poezija?

Metodin priemon pareng lietuvi kalbos mokytoja metodinink Adel eimyt

KLAUSIMAI SAVIKONTROLEI
1. Kuo . Miloo likimas primena A. Mickeviiaus likim?
2. Kokias aspektais galime lyginti . Miloo roman Isos slnis ir atrijos Raganos Sename
dvare?
3. Kas galime laikyti . Miloo dvasios namais?
RAINI TEMOS
1. K . Miloui reik bti lietuviu?
2. K dabar reikia bti lietuviu?
4.
ALTINIAI
1. Autori kolektyvas (vad. S. ukas). Literatros vadovlis XII kl. Mokinio knyga II d.,
Vilnius: Baltos lankos, 2011.
2. Lietuvi klasikins literatros antologija, internetin prieiga: www.antologija.lt
3. Martiit-Linartien A. ir kt. Lietuvi kalbos ir literatros chrestomatija 11 klasei. II dalis.
Vilnius: LLTI, 2011

Metodin priemon pareng lietuvi kalbos mokytoja metodinink Adel eimyt

. MILOAS
TESTAS

1. Ar . Miloo Isos slnis autobiografikas?


Taip

Ne

2. Isos slnio erdv


Lietuva
Lenkija
Pranczija
3. Isos slnio laikas
Viduramiai
Pirmojo pasaulinio karo pabaiga
Antrojo pasaulinio karo pabaiga
4. Romane Isos slnis
pasakoja berniuko brandos istorija
berniuko atostogos kaime
pirmojo pasaulinio karo padariniai Tomo tvikje
5. Romano Isos slnis pabaigoje vyraujantis kelio motyvas reikia
berniuko keli Lenkij ir nauj gyvenimo pradi
berniuko keli suaugusiojo pasaul
Lietuvos situacij permain laikotarpiu

Metodin priemon pareng lietuvi kalbos mokytoja metodinink Adel eimyt

6. Ar . Miloo kryboje svarbus mogaus santykis su istorija?


Svarbus
Nesvarbus
Kartais pinamas
7. Ar . Miloo krybai dar takos paintis su Albertu Enteinu?
Taip

Ne

8. Ar tiesa, kad . Miloas lenk kalb ivert V. Kudirkos Tautik


giesm?
Taip

Ne

9. Kas po 1991 sausio 13 vyki The New York Times ispausdino vie
pareikim Poetai u Lietuv"?
T. Venclova, . Miloas, J. Brodskis
. Miloas, V. imborska, G. Grasas
. Miloas, V. imborska, J. Brodskis
10. Jonas Sirutis
. Miloo prosenelis

. Miloo kolega, bendramintis

. Miloo slapyvardis

Literatros personaas

Metodin priemon pareng lietuvi kalbos mokytoja metodinink Adel eimyt

MARCELIJUS MARTINAITIS
(1936-2013)

Gim 1936 m. balandio 1 d.Paserbentyje (Raseini r.).


1964 m. baig Vilniaus universitet.
Dirbo laikrai ir urnal redakcijose.
Nuo 1980 m.dst Vilniaus Universitete.
1989 m. nuo Sjdio irinktas SSRS Aukiausiosios Tarybos deputatu.
1992-1997 m. Nacionalini kultros ir meno premij komiteto pirmininkas. Nacionalins
premijos laureatas (1998).
Nuo2000 LRT tarybos narys.
Mir 2013 metais.

PAIRKIME, PAKLAUSYKIME
http://www.youtube.com/watch?v=ioGWwW-Q07s
http://www.lrt.lt/mediateka/irasas/5529/kurybos_metas._poetas_m.martinaitis
http://rugelis.night.lt/martinaitis/

Metodin priemon pareng lietuvi kalbos mokytoja metodinink Adel eimyt

MARCELIJUS MARTINAITIS
KONTEKSTAS.
Uaugo pokario metu. Priklauso lietuvi raytoj kartai atjusiai i kaimo, i valstietikj vertybi
pasaulio. Igyveno sovietinio reimo Lietuvoje metus. Aktyviai dalyvavo Sjdio veikloje.
KONTEKSTAS.
TRUMPAI
Tautins vertybs Tvyn, em, motina, kalba, odis
Poezijos kalbantysis susilieja su praeitimi
Nuolat griasi savo valstietik kultr ir istorij, myldamas, gerbdamas, sismonindamas
Poezijai bdinga pasakos logika, tikrovikumo ir netikrovikumo samplaika.
M. Martinaiio poezijoje nuolat grumiasi prieingi pradai skausmas ir diaugsmas, mirtis ir
gyvyb

DANIAUSI EILRAI TIPAI


1.Lyrinis Jis reikiamas:
elegija ( Sugalvok man vakar su iburiu)
sonetu, (Atmini" ciklas);
2.Epinis tipas Jis reikiamas
balade (Kukuio balads").
Kukuio balads
Folkloro personaas - emaitis Kukutis (Kukuio balads, 1977, papildytas leidimas 1986)
yra archajins smons fenomenas, depersonalizuota keistuolio figra iuolaikiniame
pasaulyje ir ireikia dvejop poeto pasirinkim: archetipins iminties ir psichologinio
rezervato apsiginti nuo reimo.
Kukutis yra savarankikas veikjas, kuris neturi mogikojo pavidalo. Jis savaip suvokia
vairiausias situacijas, jas danai ireikia pajuokavimais.
Kukut galime vadinti ne veikju, o kauke, kuri kaskart vis kitokia. Veikj galime vadinti
kvaileliu iminiumi.
Kukuio poelgiuose kiekvien kart nereikia iekoti perkeltins prasms, juos kartais reikia
palydti
su
ypsena
ir
vaizduots
iradingumu.
Visgi Kukuio kalba vienas rykiausi ezopins kalbos variant.
Paranki komika kauk kalbant apie sovietinio gyvenimo idiotizm.
Metodin priemon pareng lietuvi kalbos mokytoja metodinink Adel eimyt

Kukuio kauk leido lyg rimtai, lyg tarp kitko sakyti teisyb kvailio kauk pasakyti ties.
Kukutis vienu metu ir keistas, ir naivus, ir imintingas.
Paradoksas bdingiausiai Kukuio jausena.
Poetas Kukuio lpomis aipsi i draudim kritikuoti santvark, i dvigub morals
standart, i daugybs kit apribojim.

KLAUSIMAI SAVIKONTROLEI
1. Koks pasaulis ir kokios vertybs poetizuojamos M. Martinaiio kryboje?
2. Apibdinkite M. Martinaiio poezijos lyrin subjekt.
3. Kuo autoriuis svarbus vaikysts kaimas? (remkits Mes gyvenome)
RAINI TEMOS
1. Ar iandien dar aktualu poetizuoti emdirbio pasaul?
2. Kukuio lpomis sakoma tiesa (pagal Kukuio balades)
3. Atsisveikinimas su kaimo M. Martinaiio kryboje

ALTINIAI
1. Autori kolektyvas (vad. S. ukas). Literatros vadovlis XII kl. Mokinio knyga II d.,
Vilnius: Baltos lankos, 2011.
2. Lietuvi klasikins literatros antologija, internetin prieiga: www.antologija.lt
3. Martiit-Linartien A. ir kt. Lietuvi kalbos ir literatros chrestomatija 11 klasei. II dalis.
Vilnius: LLTI, 2011
4. Studijos ir interpretacijos: M. Martinaitis. Vilnius: Baltos lankos, 2000.

Metodin priemon pareng lietuvi kalbos mokytoja metodinink Adel eimyt

M. MARTINAITIS TESTAS
1. Ar M. Martinaiio krybai svarbus vaikysts nam motyvas?
Taip
Ne
2. Ar tiesa, kad M. Martinaitis mano, kad i kaimo reikia ivykti?
Taip
Ne
3. Ar M. Martinait galime pavadinti nykstanios kaimo kultros saugotoju?
Taip
Ne
4. Koks laikas kritikuojamas Kukuio baladse?
Pokario
Karo
Sovietinis
5. Ar pritariate nuomonei, kad Kukutis mogus su linksmuolio, keistuolio
kauke?
Taip

Ne

Metodin priemon pareng lietuvi kalbos mokytoja metodinink Adel eimyt

6. M. Martinaiio nuomone, poeto uduotis - ne kalbti apie asmeninius


igyvenimus,o bti savotiku mediumu, galiniu perrainti i tolimos
praeties ateinanias beodes telegramas ir sisti tuos tekstus tolyn. I kokios
praeities atpastame M. Martinaiio poezijos inutes?
Pokario kaimo
Sovietmeio
II pasaulinio karo
7. Ar M. Martinaiio Kukut galime lyginti su pasak treiuoju broliu?
Taip

Ne

8. Ar M. Martinaiio Kukut galime lyginti su pasak treiuoju broliu?


Taip

Ne

9. Svarbiausia krybos tema


emdirbi kultra ir pasaulis
Miesto ir kaimo priepriea
Sovietmeio blogybs
10. Ar M. Martinaiio krybai bdinga ezopin kalba?
Taip

Ne

Metodin priemon pareng lietuvi kalbos mokytoja metodinink Adel eimyt

JUDITA VAIINAIT
(1947-2001)

A neinau nieko graesnio u kasdienyb ji man yra pati gyvenimo poezija, o ne vents ar
kakokie ypatingi plunksnos verti objektai. <> Labai branginu ir gerbiu pat gyvenim, buvim,
tegu menkiausi, prozikiausi
Gim 1937 m. liepos 12 d. Kaune.
Augo ymaus gydytojo eimoje, buvo supama kultros.
Po tvo mirties ji, sesuo ir motina gyveno sunkiai, persikl Vilni.
Vilniaus universitete baig lituanistik.
Taip pat moksi dainavimo, turjo ryki gabum.
Dirbo Literatros ir meno, Kalba Vilnius, Naujojo dienovidio redakcijose.
Uaugino dukr l, dailinink, ir dukrait Kamil.
1996 m. apdovanota Baltijos Asambljos premija.
Nepagydomai susirgusi, mir 2001 m.

Metodin priemon pareng lietuvi kalbos mokytoja metodinink Adel eimyt

JUDITA VAIINAIT

A neinau nieko graesnio u kasdienyb ji man yra pati gyvenimo poezija, o ne vents ar
kakokie ypatingi plunksnos verti objektai. <> Labai branginu ir gerbiu pat gyvenim,
buvim, tegu menkiausi, prozikiausi
KONTEKSTAS.
J. Vaiinaits poezija danai vadinama elegantika, nes joje daug groio.
Pirmajame rinkinyje Pavasario akvarels (1960) eilraiai labai emocionals, buitis labai
estetika. J tada labai veik B. Pasternakas.
Vliau m rykti ekspresyvumas, atsirado garsiniai eksperimentai. Pats ekspresyviausias
Pasikartojimai (1971), kuriame sudti eil. Lijundra, Raudona suknel, Asikliai, Glukas,
Speigas.
J. Vaiinaitei bdingas ciklikumas. Ji nupie avi istorini ir mitini portret Senos
fotografijos, Kanonas Barborai Radvilaitei, Keturi portretai ( Kirk, Kalips, Nausikaja,
Penelop) , Kstutaiiai. ie eilraiai lakoniki, duodami tik vaizdo fragmentai, avimasi
persona taurumu, stipriomis aistromis, ididumu.
KRYBA
LYRINIS SUBJEKTAS
Lyrinis subjektas yra medituojantis naratorius. Jis miesto mogus iki gyvo kaulo
kitaip jauia ir msto. Jam nebdingas velnumas, sentimentalumas. Lyrinis
subjektas mgsta romantin nuotaik.
Lyrinis subjektas tiesiogiai neireikia savo jausm- igyvenimai atsispindi daiktuose,
likimuose, laike. Jis nepasakoja savo asmenybs istorijos, jausm biografijos,
neigyvena asmenins dramos, o pieia objektyv paveiksl, kalba apie judjim,
akcij, veiksm, greit kintant laik. Jis yra nuolatinis lyrikos personaas: u lango
laikas plauks; laimingas lidnas laikas. Laiko kaita paadina susimstym,
elegik graudul.
MENIN ERDV
J. Vaiinaits lyrikoje menin erdv kuriama i realybs detali, meno ir kultros
asociacij, praeities regjim. Vizijos, kultros, istorijos, mito, realybs sandroje kuriamas
vientisas meninis pasaulis, sudvasinantis, humanizuojantis miesto kultr.
J. Vaiinait teigia, kad visi jos eilraiai gimsta i aplinkos, i kasdienio gyvenimo.
Net ir buiiai suteikiama estetin erdv, ji suvokiama kaip kultros dalis.
Metodin priemon pareng lietuvi kalbos mokytoja metodinink Adel eimyt

PAGRINDINS TEMOS
I tema: Vilnius. Vilnius ir Kaunas yra kaip meno kriniai, o ne kaip baiss mogui architektros
kriniai ( plg. km). J. Vaiinait kuria Vilniaus miesto ep- atgaivina senj ir vaizduoja nauj
buit, senus namus, preki stotis, aiktes, turgavietes, miesto cirk, balaganus, skverus, egzotikus
miesto gyventojus, j paproius ir psichologij.
II tema: muzika, tapyba. J. Vaiinait yra paraiusi cikl pagal iurlion, Botiel ir Vin, jos
aminink A. Stasiulevii, apie open. Mgsta i renesanso atjus perspektyvos dsn ir todl jos
daiktai ir mogus visada yra matomi aplinkoje. Muzikins asociacijos padeda kurti eilrai fon,
dvasin atmosfer. I praeities ataidi vairi muzikos instrument garsai, minimi muzikos terminai.
III tema: gamta. Nuolat minimi ydintys lauko ir kambariniai augalai. Grynai gamtins lyrikos nra
dau
IV tema: istorija. J. Vaiinaits kryboje dani yra eilraiai-vizijos, atgaivinantys istorij, mit,
kultr. J vaizdas grynas, menamas, i pasmons gelmi iplauks, pabriamas pasaulio
nematerialumas.
V tema: meil. Meil jai ir aistra, pilna groio, nerimo ir praties. Bet ji gali bti ir nuodminga, ir
draustas diaugsmas, ir visk nuplaunanti liepsna bei praradimo skausmas, vienatv, tyla. Ir
begalin itikimyb, laukimas, vaikikas patiklumas, graudulys, velnumas. Kai kurie meils
eilraiai- savotikos lyrins novels (Kanonas Barborai)
KLAUSIMAI SAVIKONTROLEI
1. Kok miesto vaizd kuria J. Vaiinait?
2. Apibdinkite istorijos samprat J. Vaiinaits kryboje.
3. Kaip J. Vaiinaits poezijoje suvokiama kasdienyb?
RAINI TEMOS
1.
2.
3.
4.

Ar kasdienybje galima rasti diaugsmo?


Miestas ir gamta J. Vaiinaits kryboje
Istorija J. Vaiinaits kryboje
Kasdienybs nekasdienikumas J. Vaiinaits poezijoje

ALTINIAI
1. Autori kolektyvas (vad. S. ukas). Literatros vadovlis XII kl. Mokinio knyga II d.,
Vilnius: Baltos lankos, 2011.
2. Lietuvi klasikins literatros antologija, internetin prieiga: www.antologija.lt
3. Martiit-Linartien A. ir kt. Lietuvi kalbos ir literatros chrestomatija 12 klasei. II
dalis. Vilnius: LLTI, 2011
4. Pateiktys internete.

Metodin priemon pareng lietuvi kalbos mokytoja metodinink Adel eimyt

J. VAIINAIT
TESTAS
1. J. Vaiinait kaimo poet
miesto poet
2. Eilrai cikle Senos fotografijos ra apie
emait
K. Praniauskait
atrijos Ragan
G. Petkeviait - Bit
Lazdyn Peld
N. Miliauskit
3. Ar J. Vaiinaits poezijai bdingas vilgsnis praeit?
Taip
Ne
4. Ar J. Vaiinaits es Vaikysts veidrody leidia teigti, kad daiktas gali
atgaivinti daug praeities prisiminim?
Taip
Ne
5. Ar sutinkate su teiginiu:Miestas poets kryboje - natrali ir jauki mogaus
aplinka, kaip kitiems poetams gamta.
Taip

Ne
Metodin priemon pareng lietuvi kalbos mokytoja metodinink Adel eimyt

6. Ar gamta J. Vaiinaits kryboje suvokiama kaip miesto prieingyb?


Taip

Ne

7. Ar remdamiesi J. Vaiinaits kryba galime teigti, kad mogui puikiai gali


save atskleisti ir nykioje, buitinje aplinkoje?
Taip

Ne

8. Ar J. Vaiinaits poezij galime pavadinti romantine?


Taip

Ne

9. Ar J. Vaiinaits poezij galime pavadinti romantine?


Taip

Ne

10. J. Vaiinait ir S. Nris - poets, savo poezijoje kalbjusios apie meil. Ar


meils raika eilraiuose (lyrinio a igyvenimai) panai?
Taip

Ne

Metodin priemon pareng lietuvi kalbos mokytoja metodinink Adel eimyt

JURGIS KUNINAS
(1947-2002)

Gim 1947.I.13 Alytuje.


1964-1968 m. studijavo VU germanistik, dirbo vairi leidini redakcijose.
Nepriklausomybs metais - Lietuvos aido, Valstiei laikraio, iaurs Atn eseistas ir
daugelio leidini bendradarbis.
U roman Tla Jurgiui Kuninui paskirta Lietuvos raytoj sjungos 1994 m. premija.
1996-aisiais u noveli knyg Laba diena, pone Enrike! - Vilniaus miesto literatrin
premija.
Jurgio Kunino kryba versta angl, vokiei, rus, est, baltarusi, ved, lenk kalbas.
W. Borcherto, H. Bllio, G. Grasso, R. Musilio, H. Fallados, H. Brocho, E. Canetti, I.
Bachmann ir daugelio kit vokikai raani autori krinius Jurgio Kunino dka skaitme
lietuvikai, - ijo daugiau kaip 20 jo verst knyg.
Mir 2002 m.

PAIRKIME, PAKLAUSYKIME
http://www.lrt.lt/radijas/anonsai/5288/_literaturos_akiraciuose_jurgio_kuncino_romanas_tula
http://www.lrt.lt/mediateka/laidos/L/65557/literaturos_akiraciai

Metodin priemon pareng lietuvi kalbos mokytoja metodinink Adel eimyt

JURGIS KUNINAS
KONTEKSTAS.
J. Kuninas sovietmeio bohemos metratininkas, poetizavs vidin individo autonomij kaip
alternatyv visuomeninio gyvenimo absurdui. Ra ironikai, kartais cinikai, bet drauge jautriai ir
tikinaniai. Pasakojo apie nevykli kartos mones, nemokanius ir nenorinius prisitaikyti prie
gyvenamojo laiko. Raytojo veikjai renkasi laisv, protestuodami prie melagingas vertybes, bet
laisv tampa ir savs paties naikinimo keliu. ,,Raytojas tikriausia odio prasme romantikas
maksimalistas, modernizmo reliktas postmodernjanioje vertybi nuvertinimo erdvje, savo heroj
gyvenimus ir likimus grinds ir tikrins savo paties gyvenimu ir likimu. Buvo pilietis, beviltikoje
situacijoje pasiduodantis bejgikam bohemos niriui, o laisvs ir demokratijos vili kvpusioje
Lietuvoje taps valgiu, ironiku analitiku, neteisybs ar kvailybs triumfo akimirk
neprarandaniu blaivaus optimizmo ir tikjimo (Antanas A. Jonynas).
KRYBA
Romanas Tla
Vilniaus tematik savo kryboje mgo ne tik R. Gavelis. J. Kuninos romano herojus,
autoriaus alter ego, bevardis valkata, girtuoklis, klajojantis po senamiesio gatveles, Uup, Onos,
Bernardin banyias. Tai miestas sugeriantis vis jo lides ir skausm. Neatsiejama asmenybs
dalis, kaip ir meil Tlai.
PAGRINDINIS VEIKJAS
Kunino romano Tla veikjas yra psichologikai silpnas ir nesugeba adekvaiai analizuoti ir
priimti tikrovs. Tlos veikjas yra neatsiejamas nuo savo gyvenamojo meto ir asmenin patirt
pateikia krinyje. XX amiaus krjas yra sukrstas karo, trmim patirties, prarads tikjim
Dievu ir savimi. Pagrindinis veikjas nesijauia pakankamai stiprus, kad pats gebt bti savo
gyvenimo eimininku. Jis trokta, kad kas nors visk nusprst ir padaryt u j. Bgdamas
pasmons erdv, jauiasi saugus, nes tada nereikia mstyti ir sprsti savo gyvenimo problem.
J. Kunino vaizduojamas personaas nra visikas valkata jis dar visada ilaiko trkinjanius,
bet iki galo nenutrkstanius saitus su sociumu, su tvarkinguoju pasauliu su tais monmis, kurie
turi pagrind po kojomis ir kurie, daugiau ar maiau pripaindami jo socialines teises, jam neretai
padeda gelbsti i sunki situacij, nors kartais ir nusigria.
Romano Tla veikjas nuo postmodernizmo ir magikojo realizmo atstov skiriasi tuo, kad
suvoks tikrovs absurdikum i jos nesijuokia, bet bga pasmons pasaul ir taip rodo, kad yra
silpnas, bijo gyvenimo.
Pagrindinio veikjo jausmai ieko graesns, iltesns ir jaukesns erdvs, kurios realiame
gyvenime nra. Btent istorins aplinkybs ir krjo jauiama disharmonija lemia krinio
fantastikum. Knyga psichologins saviterapijos priemon, atskleidianti raaniojo patirt ir
problemas.
Metodin priemon pareng lietuvi kalbos mokytoja metodinink Adel eimyt

Pagrindinis Tlos veikjas gyvena svajonse, vengia keistis pats ir keisti savo gyvenim, kuris jo
netenkina.
POIRIS VISUOMEN
Kaip teig pats J. Kuninas, normalioje visuomenje mogus pats atranda savo santyk su
Dievu. Taiau romane Tla vaizduojama tokia visuomen, kurioje mogus yra suabejojs ir
Dievu, ir savimi. Dl to laisvas gyvenimo bdas, paguod teikianti fantazija yra ieitis, galimyb
bent trumpam susigrinti vidin ramyb.
J. Kunino romanas Tla ypatingas tuo, kad tarybin mogaus patirt priima kaip
neivengiamyb, nesmerkia, bet maikiai pasijuokia i trkum
Romane Tla magikojo realizmo bruous lemia postmoderni raytojo smon. Ji maitauja
prie esam tvark visuomenje, susvetimjusius mones, trypiamas vertybes. Jautrumu
pasiymintys veikjai fantazuoja, i realaus gyvenimo bga pasmonin, sivaizduojam gyvenim.
J. Kuninas supranta, kad gyvenimo realijos net iauresns nei mano klystantys ir besiblakantys
vyrai bei moterys. Vargu ar manoma vaizduoti harmonij, kurios nra nei ioriniame, nei vidiniame
pasaulyje.
ERDV
Romane pinasi Vilniaus senamiesio, sovietmeio realij vaizdai ir intymus mogikj ryi
pasaulis. Pasakotojas panardina absoliuiai jaudinant Vilniaus gyvenim. Personaas susitapatina
su skaitytoju, Vilniaus peizaai labai doms, i j matome, kad autoriui tai nepaprastai brangus
miestas,bet kartu jame yra labai daug skausmo ir lidesio.
Kiti miestai: Kaunas, Tula, Kaluga, Minskas, Kijevas, Dnepropetrovskas.
MEIL
J. Kunino romane Tla postmoderniai kalbama apie menininko meil. Ji tokia ypatinga, kad
jausm tinkamai perteikti padeda iknosparnio motyvas. Juo romanasTla labai priartja prie
magikojo realizmo.
Romanas punktyrin meils istorija tarp beverdio pasakotojo, valkataujanio poeto ir dailininks
Tlos.
KRYBA
Raymas pagrindiniam veikjui yra vienas i geriausi bd isakyti save ir taip pasiprieinti
gniudaniai aplinkai.
KLAUSIMAI SAVIKONTROLEI
1. Charakterizuokite pagrindin romano veikj.
2. Kaip romane vertinamas sovietmetis?
3. Apibdinkite krjo gyvenim romane.

Metodin priemon pareng lietuvi kalbos mokytoja metodinink Adel eimyt

RAINI TEMOS
1.
2.
3.

Ar menas padeda gyventi?


Meil menininko kvpimo altinis lietuvi literatroje
Ibandymai gyvenimu: mogikj santyki situacijos lietuvi prozoje

ALTINIAI
1. Autori kolektyvas (vad. S. ukas). Literatros vadovlis XII kl. Mokinio knyga II d.,
Vilnius: Baltos lankos, 2011.
2. Lietuvi klasikins literatros antologija, internetin prieiga: www.antologija.lt
3. Martiit-Linartien A. ir kt. Lietuvi kalbos ir literatros chrestomatija 12 klasei. II dalis.
Vilnius: LLTI, 2011
4. Pateiktys internete.

Metodin priemon pareng lietuvi kalbos mokytoja metodinink Adel eimyt

KUNINAS TESTAS
1. Ar J. Kunin galima laikyti pirmuoju vakarietiko tipo raytoju
profesionalu?
Taip

Ne

2. Romanas Tla ileistas


1963
1993
2003
3. Pagrindiniai romano Tla veikjai
valkataujantis inteligentas
dailinink
psichiatras
policininkas
4. Romano Tla veiksmas vyksta
5-6 deimtmeio sandroje
7-8 deimtmeio sandroje
8-9 deimtmeio sandroje
5. Ar romano Tla veikjai savarankikos asmenybs?
Taip

Ne

Metodin priemon pareng lietuvi kalbos mokytoja metodinink Adel eimyt

6. Romane raymas suvokiamas kaip


galimyb prieintis aplinkai
galimyb ilikti savimi
galimyb usidirbti igyvenimui
7. Su bohemiku gyvenimu Paryiuje siejamas Monmartras, o Vilniuje
Antakalnis

Uupis

vrynas

Baltupiai

8. Bohemikas gyvenimas pagrindiniam veikjui


neivengiamyb
netiktumas
patirtis
9. Ar knygos veikjai turi prototipus?
Taip

Ne

10. Skaitant roman Tla labiausiai pristatomas


Vilnius
Kaunas
Palanga

Metodin priemon pareng lietuvi kalbos mokytoja metodinink Adel eimyt

186

AIDAS MARNAS

KONTEKSTAS.
Debiutavo sovietinio laikotarpio pabaigoje. Kaip meninink formavo Gorkyns (M. Gorkio gatv)
gyvenimas (dabar Pilies ir Didioji gatvs). Sovietmeiu ten mgo rinktis vairi kart menininkai.
Dauguma i j sitrauk bohemik gyvenim.
KRYBA
Kalba A. Marno poezijoje visagal. Jos galiose suvaldyti chaos.
Poezijos raymas auktesnij jg nulemtas. Eilratis atkuria pasaul. Poetui svarbu udyti
tikrov ir kurti nauj pasaul.
Svarbi mogaus akistata su mirtimi.
Poezijai bdinga dievoieka
Galima velgti iandienins Lietuvos netiesiogin yd kritik.

PASKAITYKITE INTERVIU SU POETU. APIBDINKITE JO POIR KRYB IR


GVENIM.
15 valand su Aidu Marnu. Poetui bti poetu bdas bti mogumi
Pradkime nuo oficiali rat. 1993-iaisiais, stodamas Raytoj sjung, Aidas Marnas
pateik toki savo biografij: Gimiau 1960 metais rugsjo 24 dien Kaune. Augau iem
Kaune, vasar Maiymuose, nuo 1964 met gyvenu Vilniuje. Pradjau ir baigiau Vilniaus 22 vidurin mokykl, makalavausi Klaipdos ir Vilniaus konservatorijose. Nuo 1982 met
galutinai apsisprendiau tapti poetu, ir tada mano gyvenimas pasibaig.
Raytoj sjungos valdybai poetas yra paras ir tok rat, 1994-aisiais publikuot savaitratyje
Literatra ir menas: Praau man dabar imokti pinigus, kuriuos Raytoj sjunga vis vien turt
ileisti mano karstui bei bsimoms laidotuvms, nes po mirties susideginsiu ir isibarstysiu po
Lietuv. O dabar noriu valgyti.
Taiau abiej rat egzistavim prie kokius penkerius metus paneig jaunas pankas Lukas, kuris
man pasak, kad tokio poeto nra. Tkart viename sostins rsi skaitme poezij. Sveiki,

Metodin priemon pareng lietuvi kalbos mokytoja metodinink Adel eimyt

187

atsineiau Marn, itariau ir buvau bepradeds skaityti, bet i u kampo igirdau kikenim.
Gal Maern? visiems girdint suuko Lukas.
T nakt su juo iaip taip sutarme, kad yra ir Maernis, ir Marnas, o pastarojo eilraio eilut
juk mirs visi! bet a vis tiek labiausiai Lukui pasirod nieko. Susitikus po met, Lukas
prisimin i eilut. Tiesa, ji neiveng interpretacijos ir i jo lp suskambo taip: A labai
numirsiu.
Aidas Marnas vienas populiariausi ir produktyviausi dabarties poet, keliolikos knyg
autorius. Jis yra apdovanotas visomis pagrindinmis literatros premijomis Zigmo GlsGaidamaviiaus, Poezijos pavasario, Jotvingi. 2005-aisiais u klasikini vertybi ir
iuolaikikumo derm poetas vertintas Nacionaline kultros ir meno premija. Man jo poezija
reikia iek tiek daugiau nei nieko. Bet, Lukai, ia viskas skirta tau.
--ifruojant panekovo odius, skaitytojui kartais taip pat norima praneti, k tas panekovas daro.
Pavyzdiui, ypsosi, nutyla, susimsto. Ypa domu sivaizduoti od susimsto. Skaitant tekst,
skaitytojui teks paiam sprsti, kada panekovas ypsosi, o kada nebe. Be abejo, susimstym irgi
bus.
Aidas Marnas yra dirbs tokius darbus (pateikiama ne pagal svarb ir atlyginimo dyd): sargu
autoservise, apvietju Operos ir baleto teatre, gaisrininku Akademiniame dramos teatre, knyg
pakuotoju. Be i patiri, jis yra sodins ir kirts medius, traukiniais lydjs karves Azij, taip
pat dirbs kriku Vilniaus universiteto Botanikos sode. K veik krikas? Vasar dirbau lauko
darbininku, sukasdavau lysves, o iem kas 40 minui reikdavo perjungti katilo kompresori.
Buddavau vis par, o tada trys laisvos. Dirbdamas Botanikos sode jis para knyg Angelas.
O leisdavote kokiam poetui u jus perjungti t kompresori? Vis tiek juk ateidavo nakt
biiuliai aplankyti.
Poetai turjo kit reikal. Jiems buvo aktualiau, kaip savo panai nuskinti vienintel visoje
Lietuvoje praydusi orchidj. Tekdavo kautis su tais poetais.
Kas tie poetai?
Vien jau nebra, kiti yms.
Nusprendiau nebesigdyti, kad esu poetas. Klausiu, kada viskas prasidjo? Ar pasak, ar pats
suprato? Poetu tikriausiai buvau visada, bet pasidariau tada, kai mane vertino artimiausi draugai
i Gorkyns dabartins Pilies gatvs, kuri jaunysts metais buvo labai svarbi poetaujanij
gyvenimui ir igyvenimui. Vliau, nuvildami Gorkyns biiulius, vertino ir didieji. Mano didieji,
lengvai ir sunkiai mylimiausi: Jonas Strielknas, Sigitas Geda. Labai daug reik bti pripaintam
Metodin priemon pareng lietuvi kalbos mokytoja metodinink Adel eimyt

188

Tomo Venclovos, Vytauto Blos, Marcelijaus Martinaiio, Donaldo Kajoko, Antano A. Jonyno ar
Juozo Erlicko. Nepavyks nutylti jauno ir araus Sigito Parulskio. Ankstyvsias knygeles yra
recenzavusios net lietuvi poezijos klasiks Judita Vaiinait, On Baliukonyt. Rimt dalyk
nerimtai mok Edmondas Kelmickas. O rimiausi mokytojai buvo ir yra T.Venclova bei S. Geda.
Vienas beprotikai racionalus, kitas beprotikai iracionalus. Vis stebiuosi, kaip jiedu graiai
mano smonje sutaria.
Aido Marno knyg redaktorius Valentinas Sventickas 2008-aisiais para monografin studij
itas Aidas, itas Marnas. Pirmame knygos puslapyje literatros kritikas klausia, kas yra
Aidas? Ir atsako: Tokiu vardu pavadintas mogus, taps poetu ir t savo vard prasmins.
Valentinas Sventickas rao apie tai, kad Aidas Marnas yra puikiai valds ir klasikines, ir
iuolaikines poezijos formas. Taip pat jis rao apie kelnes: 1994-aisiais, pakviestas skaityti
Nacionalinio dramos teatro scenoje, Raytoj sjungos pirmininkui pasak neturs tinkam kelni.
Pirmininkui teko pasirpinti.
O kaip js tvai irjo sn poet?
Labai sudtingas itas klausimas... Mama Egl, muzikolog, prim lengviau. Jai buvo
svarbiausia, kad snus kak veikia ne tik valkatauja, bet ir rainja. Mama labai daug prisidjo
pavyzdiui, darbe perspausdindavo mano eilraius mainle. Taiau tai nereikia, kad ji tikjo,
jog esu kako vertas poetas. Apie tai jai pasak draugs. Ir dabar mamai atrodo (labai teisingai), kad
bti mogumi yra didesn vertyb nei bti poetu. Su viesaus atminimo tvu Vaidotu buvo sunkiau.
Kodl?
Ir itas klausimas sudtingas... Tvas ma maiausiai ininieriumi mane mats technokratas,
baigs tiksliuosius mokslus, dsts Kornelijui Plateliui. Apie kryb jis sakydavo paprastai: jeigu
mogus nori, tegul rao, bet bt geriau, kad negert ir susitvarkyt eimynin gyvenim. Jam,
Lietuvos karininko vaikui, buvo svarbs vertinimai, antpeiai, tad tvo akyse isipildiau tik gavs
Nacionalin premij.
2001-ieji. Lietuvos televizijos laida Kultros spstai. Joje pristatoma Aido Marno knyga
Dvti. Laid vedantis raytojas Marius Ivakeviius paklausia, kaip reikt skaityti io rinkinio
pavadinim ar tai bendratis, ar bdvardio daugiskaita? Poetas atsako: Taip, kaip tau patinka. O
man patiko laidos metu isakyta poeto, raytojo Sigito Parulskio nuomon: Aidas yra vienas i t
paskutini mohikan, kurie archajika forma stengiasi prieintis realybs netobulumui. Jis i visos
tos komandos yra rykiausias, jeigu kalbsime apie Aid kaip apie postsovietinio laikmeio enkl.
ia kaip su kosmonautais: ruoia daug, bet kosmos skrenda vienas. Aidas yra ms poezijos

Metodin priemon pareng lietuvi kalbos mokytoja metodinink Adel eimyt

189

Gagarinas. Gavs Nacionalin pagalvojau ir iki iol taip manau: jeigu jau ir a esu geras poetas,
tuomet prasti reikalai su ms poezija.
Bet js pats atsistojs gatvje neklykiate, kad esate geras.
Buvo laikai, kai sakiau, kad esu genijus. Bet tai yra tam tikra bendravimo forma. I to, kaip
reaguoja aplinkiniai, apie juos galima nemaai suinoti. inoma, ir apie save.
O jeigu rimtai.
Jeigu rimtai, be sivaizdavimo, kad esi iskirtinis ne geresnis, ne blogesnis, o tiesiog kitoks,
galintis pamatyti, igirsti, pajusti kak savitai, kak, ko nemato ir negirdi kiti turbt nieko
nesukursi. Suvoki i ribin situacij? Kakas tai gali pavadinti didybs manija, bet tai dabar a
sdiu ir iriu itas ramunes ant stalo. Niekas kitas pasaulyje iuo metu lygiai taip pat jas
neiri. Kaip ir niekas kitas neigyvena tavo vilgsnio mane.
Bet tai dar nra poezija.
Poetas visa tai gali pakelti auktesn, poetin, lygmen, i asmenikumo padaryti universalij.
Paradoksas, bet tuomet mane supranta dar maiau moni. Bet su tais, kurie supranta, pasikalbame
i tikrj. Eilratyje mes, gyvieji ir mirusieji, vieni kitus matome, girdime ir ujauiame.
Kada nors turt pasirodyti Sakiniai, antra Aido Marno prozos knyga. Pirmj prie ketverius
metus ileist kritini straipsni, es ir pokalbi rinktin Btieji kartiniai autorius pradeda tokiu
sakiniu: Du tkstaniai septintj met alt vasario dien, dal bibliotekos i Vilniaus pergabenus
Palang, bogindamas palp treiajame namo aukte septyniolikt piln nelabai kam reikaling
knyg lentyn, supratau: knyga yra nuostabus, vienas didiausi monijos iradim. Vienas
idiotikiausi monijos iradim knygos. Kad ir kaip ten bebt, ioje knygoje vilgsnis
nukreiptas poezij, kontekstus, mones, tradicins ir moderniosios poezijos santyk. irdamas
tas ramunes, klausiu, ar rimuoti atgyvena? Poetas atsako: Vienam gali rpti tik klasikins
formos, kitas sako, kad visa tai atgyvena, kad jis avangardistas. Taiau juos abu tikr poezij
ine ne formos, ne stiliai, ne temos, o talentas. Kiekvienoje kartoje atsiranda talent, kurie,
besikapanodami kalbos okeane, pagaunami likimo bangos ir ineami neivengiamyb.
Sugrtame prie Aido Marno mamos nuomons, kad bti mogumi yra didesn vertyb nei bti
poetu. Klausiu, kur ir kaip atsiranda nesutarimas, nesutapimas tarp vieno ir kito. Raau prozos
knyg, kuri turi tok priera: Subalansuota poetams, bet tinka ir monms. Taiau dabar galvoju,
kad yra ir kitas, iek tiek teisingesnis, poiris. Galbt poetui bti poetu ir yra vienintelis tikras
bdas bti mogumi. Aidas Marnas prisimin viename eilrai ras: Myliu Vilni, nes jis/
iskaptuoja i stuobrio poet. Dabar jam atrodo, kad t pat galima pasakyti ir apie mog:

Metodin priemon pareng lietuvi kalbos mokytoja metodinink Adel eimyt

190

Raydamas poezij, tu vis pirma susiduri su asmenybs problema su mogaus demonais ir


angelais, kurie j lydi vis gyvenim. Tokia yra io gyvenimo dramaturgija. Pirmame veiksme od
poetas itardavau ir kaip pasiteisinim esu poetas, galiu sau t ir t leisti. Antrj veiksm
praleidau bufete. Treiame veiksme galvoju kitaip. Anksiau ar vliau supranti, kad bti poetu ir
yra bti mogumi, nors mogikj lygmen tave galbt ikelia ne tavo gyvenimas, o tavo kryba.
Pirmasis js ia skaitytas eilratis i pirmosios Aido Marno knygos apie nupjaut klev. i
met gegus 3-ij, poetui atjus Raytoj sjungos leidykl pasiimti naujausios knygos
Itrupjusios erdvs, tuo pat metu buvo pjaunamas ia augs klevas. Poetas itar: tai i ko
gaminamos poezijos knygos. T klev supjaust ir ive. Sakykim, sutapimas. Sakykim, niekas
tame kleve nesislp.
KLAUSIMAI SAVIKONTROLEI
1. Kas formavo A. Marno pasaulir?
2. Kokios svarbiausios A. Marno poezijos temos?
3. Koks poeto poiris odio gali?
RAINI TEMOS
1.
2.
3.
4.

Ar menas gali padti mogui?


Kasdienybs grois lietuvi poezijoje
Krybos samprata A. Marno poezijoje
Vilnius lietuvi poet kryboje

ALTINIAI
1. Autori kolektyvas (vad. S. ukas). Literatros vadovlis XII kl. Mokinio knyga II d.,
Vilnius: Baltos lankos, 2011.
2. Lietuvi klasikins literatros antologija, internetin prieiga: www.antologija.lt
3. Literatros enciklopedija mokyklai. Vilnius,2011.
4. Martiit-Linartien A. ir kt. Lietuvi kalbos ir literatros chrestomatija 12 klasei. II dalis.
Vilnius: LLTI, 2011

Metodin priemon pareng lietuvi kalbos mokytoja metodinink Adel eimyt

191

A. MARNAS TESTAS
1. A. Marnas laikomas viesija.....puse
A. A. Jonyno
S. Parulskio
J. Erlicko
2. Su kokio miesto gyvenimu susijs poeto posakis daug laiko praleidau
gorkynje
Maskva
Vilnius

Minskas

3. Bohemikas gyvenimas A. Marno kartos siejamas su


krybine laisve
savs isakymu
atsiribojimu nuo sovietins realybs
4. A. Marnas savo kryboje kritikavo sovietin sistem. Koks jo poiris
dabartin Lietuvos situacij?
Pakyltas

Neutralus

Abejingas

Kritikas

5. A. Marno poezijai bdinga


poetins transformacijos
pauki simboliai

angelo motyvas

Metodin priemon pareng lietuvi kalbos mokytoja metodinink Adel eimyt

192

6. Savo poezijoje A. Marnas simbolikai nuudo


H. Radausk
Mairon
Just. Marcinkevii
7. Poeto misija, remiantis A. Marno kryba yra
atverti laikin gro
bandyti igelbti pasaul
tvirtinti tautin tapatyb
8. Ar A. Marnas poet laiko juokdariu?
Taip

Ne

9. Nuolatin lyrinio a bsena


skausmas
ilgesys
nuostaba
10. I kurio eilraio ios eiluts: Pasaulis baigiasi, todl/ reikia rayti
eilraius
Pasaulio tvanas
Ars poetica
Mirties angelas

Metodin priemon pareng lietuvi kalbos mokytoja metodinink Adel eimyt

193

MARIUS IVAKEVIIUS
g. 1973 m.

Gim. 1973 m. Moltuose .


Vilniaus universitete baig lietuvi filologijos studijas.
Dirbo Respublikos etadienio priedo vyrams Julius redaktoriumi.
Vliau bendradarbiavo Lietuvos televizijos laidose Kultros spstai ir Krybos metas.
Bendradarbiauja su didiausiu Lenkijos dienraiu Gazeta Wyborcza, kur rao vairios
tematikos es.
1996 m. Raytoj sjungos leidykloje ileido noveli rinkin Kam vaik.
1998 m. roman Istorija nuo debesies. 2001 m. romanas ileistas
Lenkijos Czarne leidykloje. Noveli yra iversta lenk, vokiei, slovn, prancz, rus,
baltarusi kalbas.
1998 m. debiutavo kaip dramaturgas. Pjes Kaimynas laimjo Naujosios dramos
konkurs ir 2000-aisiais buvo pastatyta Vilniaus jaunimo teatre bei ikagos altvyksls JAV
lietuvi teatre.
2001 m. liepos mnes pjess skaitymas vyko Avinjono teatro festivalyje. 2001 metais
para treij, baigiamj trilogijos, kuriai priklauso ir dvi ankstesns pjess, dal
pjes Mal. Ji eskizo pavidalu buvo paties autoriaus reisuota ir parodyta 2001 m.
Naujosios dramos akcijos festivalyje. 2002 m. kovo mnes vyko io spektaklio premjera
Oskaro Korunovo teatre. Pjes iversta lenk kalb ir publikuota Lenkijos kultrinje
periodikoje.
Studijoje A PROPOS reisavo du dokumentinius filmus: Einu (1999) apie raytoj Vinc
Mykolait - Putin bei Punsko novels (2000) - apie Lenkijos lietuvius.
2002 metais ileido provokuojant roman ali apie tragik Lietuvos istorijos laikotarp
- partizanin kar prie rus okupacij.

PAIRKIME, PAKLAUSYKIME
Madagaskaras http://www.lrt.lt/mediateka/irasas/1565

Metodin priemon pareng lietuvi kalbos mokytoja metodinink Adel eimyt

194

MARIUS IVAKEVIIUS
KONTEKSTAS.
ITRAUKA I INTERVIU SU RAYTOJU
. Kodl svarbu ilaikyti tautin tapatyb? K Jums reikia itikimyb Lietuvai?
...Bet asmenikai man bt gaila, jei visa ms istorija, kultra nugrimst nebt. Ir apie tai reikia
kalbti paprastai, dalykikai, o ne kiais.
Bti ar nebti tas paprastas Hamleto klausimas iandien yra labai realiai mums ikils.
Ir reikia ramiai j apmstyti, idiskutuoti ir apsisprsti. Jei nemanoma isaugoti visko, galbt reikia
kak aukoti.
Pjes-utopija "Madagaskaras" i naujo "atranda" garsi priekario Lietuvos asmenyb - geograf,
keliautoj, geopolitik Kaz Pakt. Nujausdamas Lietuvos likim, jis numat perkelti valstyb
kuri nors Afrikos al ir sukurti ten "atsargin" tvyn.
KRYBA
Pjes Madagaskaras
M . Ivakeviiaus pjes, pasak vertintoj, isiskiria intriguojaniu siuetu, imoningomis
situacijomis, kuriose dalyvauja ne tik K. Pakto, bet ir Salomjos Nries, Oskaro Milaiaus, kit to
meto veikj prototipai, taip pat meistrikai paraytais dialogais XX amiaus pirmosios puss
lietuvi kalba.
LAIKAS
"Madagaskaro" veiksmas vyksta 1912-1926 met Lietuvoje. ia sukasi idj karusel. Naujieji
Lietuvos inteligentai sprendia, k veikti su nauja valstybe, kokia kryptimi j pasukti.
IDJA
"Autoironikai pristatoma Lietuva, ms pai poiris save ir pasaul kaip fenomen.
VYKI PAGRSTUMAS
Pats pjess pavadinimas nieko bendra neturi su istoriniu Kazio Pakto asmeniu bei jo idjomis.
Lietuvos perklimo Madagaskar idj puoseljo raytojas Vincas Pietaris.
Paktas planin lietuvi emigracij siejo su kitais kratais ir su kitomis istorinmis slygomis.
VEIKJAI
K. Paktas. Visoje XX a. Lietuvos istorijoje turbt nerastume kito tokio mogaus, kuris bt
turjs tiek kultrini, geopolitini ir visuomenini idj, tiek drsi projekt ir umoj. Geografas,
Metodin priemon pareng lietuvi kalbos mokytoja metodinink Adel eimyt

195

keliautojas, geopolitikas ir visuomens veikjas Kazys Paktas (1893-1960) vadintas


"propagandos ministeriu be ministerio rango", "laisvos Europos ygiuotoju", ,,tautos aukliu",
"tautiniu apatalu", "lietuvi Ciceronu", lygintas su J.A. Herbaiausku, S. alkauskiu.
Jau 1928 m. profesorius konstatavo: "Nra Europoje antros tautos, kuri bt tiek istatyta
itautjimo ir svetimos kultros ugojimo pavojams, kaip Lietuva, gulinti svarbij Europos
arterij krykelj Lietuv reikt pavadinti kratu, kuriame labai pavojinga gyventi maai
tautai. Dvi slavikos tautos veriasi prie Baltijos tiesiog per ms galvas, o gauss ir galingi
germanai per amius stengiasi ir stengsis isilaikyti Baltijos pietrytinje pakrantje".
DRAMOJE Poktui pastamas provincialumas, jis mano, kad nemokdami mstyti mons leisis
valdomi tarsi marionets.( Tik gili sbryst su kokybikom knygom iaria razumo vag ms
smegenyse. O rato nepainimas tai ariamo jauio suvalgymas.)
Vvizija perkelti Lietuv Madagaskar tiesiog uvaldiusi Pokt, norjus savo kratui tik gero.
,,...Atsisukit veidu jr. Pakelkit akis nuo ems. [...] Veidu jr, ne profiliu".
Jra suteikia laisv, ivaduoja i bet koki gniaut, supa nesibaigiani, banguojani
pasak.Jra nra provinciali, ji yra sau, dl savs, taip pat ji atveria mogui naujas erdves. Kas gali
bti nuostabiau u tobul paprastum. Jra gyvenimo pilnatvs, taip pat ir mirties, ano pasaulio
simbolis. Prie to, k dav mogui prigimtis, buvimas greta jros prideda antra tiek.
Todl nenuostabu, kad gyvenimas prie jros suteikia monms tam tikro polkio, ragina nesustoti,
tobulti, svajoti.
KITI VEIKJAI
Nevisavertikumo kompleksai kamuoja visus io kaimo gyventojus vieni kenia dl nesupratimo,
neinojimo, kiti dl fizini trkum: Poktas, taip pat ir Sal su Mile, jr velgia kaip
igelbtoj, ilaisvintoj. Jra tokia begalin, amina...
Gerbutaviius, Steponas ir Stasys, Oskaras ir Sal, kuri prototip ryiai su istoriniu Paktu buvo
beveik nuliniai. Bendra tarp j gal tik tai, kad visi jie buvo savotiki idealistai ir su savo idjomis
siek tapti pasaulio pilieiais: Stasys ir Steponas ties oro keli per vandenyn, Sal versi
Rytus, o Poktas deg mintimi sukurti antrj Lietuv.
Visi, pasak autoriaus, norjo "perkelti tai, kas dar niekad nebuvo perkelta". Bet labiausiai visus
suartina pjess autorius, parodydamas juos kaip komikus utopistus, kuriuos kakokia nematoma
jga nuolat tampo tarp Kauno, Paryiaus, Maskvos ir Madagaskaro ir veria pasaulyje gyventi lyg
kokiame komare neturint aikios vietos.
PROVINCIALUMO TEMA
Provincialumas pradeda triumfuoti tada, kai moni mintis ir gyvenim uvaldo utopijos, vizijos.
Utopin idja perkelti tvyn Madagaskar tai paslptos, neaikios gyvenimo svajons
realizavimas

Metodin priemon pareng lietuvi kalbos mokytoja metodinink Adel eimyt

196

APIBENDRINIMAS.
M. Ivakeviius teigia, kad stereotipinis gigantomanikas maos tautos mstymas inyks ir teisingas
kelias pasirodys tik veidu, ne profiliu velgiant jr mstant laisvai ir tvirtai, protingai ir
savarankikai.
Kritinis poiris lietuvi kultr ir istorij yra bdas gydyti taut nuo perdto savs
garbinimo ar niekinimo.Emigracijos ir savo tapatybs iekojimo temos vienija pjess veikjus
su XXI amiaus lietuviais.

KLAUSIMAI SAVIKONTROLEI
1. M. Ivakeviius vadinamas mit perkrju ir atnaujintoju. Kokius mitus ir kokias tautos
kultros idjas atpastate Madagaskare?
2. Koks Lietuvos istorijos paveikslas kuriamas M. Ivakeviiaus dramoje?
3. Trumpai apibdinkite pagrinfinius dramos veikjus.
RAINI TEMOS
1. K reikia bti patriotikam?
2. Lietuvikos tapatybs paiekos
3. Ar svarbu suvokti savo tautin taptyb?

ALTINIAI
1. Autori kolektyvas (vad. S. ukas). Literatros vadovlis XII kl. Mokinio knyga II d.,
Vilnius: Baltos lankos, 2011.
2. Lietuvi klasikins literatros antologija, internetin prieiga: www.antologija.lt
3. Martiit-Linartien A. ir kt. Lietuvi kalbos ir literatros chrestomatija 12 klasei. II dalis.
Vilnius: LLTI, 2011
4. Internetins pateiktys.

Metodin priemon pareng lietuvi kalbos mokytoja metodinink Adel eimyt

197

M. IVAKEVIIUS

TESTAS
1. M. Ivakeviius priklauso..... kartai.
1953 - j
1963 - j
1973- j
2. Ar M. Ivakeviiaus kryboje svarbi istorijos tema?
Taip
Ne
3. Paktas Lietuv norjo perkelti
Amerik
Afrik
Australij
4. Dramos Madagaskaras veiksmo laikas
tarpukaris
karas
pokaris
5. Ar pjess Madagaskaras personaai yra bendrav realybje?
Taip

Ne

Metodin priemon pareng lietuvi kalbos mokytoja metodinink Adel eimyt

198

6. Pjes Madagaskaras atskleidia..... moni gyvenim.


plataus akiraio
siauro akiraio
7. Ar M. Ivakevii galima vadinti nacionalini mit griovju?
Taip

Ne

8. Ar pjesei Madagaskaras bdinga ironija?


Taip

Ne

9. Pjes Madagaskaras
istorin
humoristin
nuotykin
10. Pjes Madagaskaras scenoje pastat
E. Nekroius
O. Korunovas
R. Tuminas

Metodin priemon pareng lietuvi kalbos mokytoja metodinink Adel eimyt