Está en la página 1de 233

ALGEBRA

78

VADOVLIS V I I - V I I I

KLASEI

Original redagavo A. Markueviius

S c a n n e d
C l o u d

ffi)ami(snim

i
KAUNAS

I b j

SVIESA

1984


V l I
: . H. ,
H. .
,
. . ,
.

, , 1982

Vert I R E N A

KETVIRTASIS

SIUGZD1NIENE

LEIDIMAS

TSRS vietimo ministerijos


patvirtinta
Lietuvos
TSR vietimo
ministerijos
priimta vartoti
mokyklose

4306020403007
A

M 853(10)-84

3 6 - 8 4

, 1978 r.
, 1981 .,
Vertimas lietuvi k a l b , leidykla v i e s a " , 1979
Vertimas lietuvi kalba, leidykla viesa", 1982, su pakeitimais

skyrius

RACIONALIOSIOS

TRUPMENOS

1.
RACIONALIJ

REIKINI

I. R A C I O N A L I E J I

PERTVARKYMAS

REIKINIAI

Algebros kurse vartojami vairus enklai. 2enklais + , , , :


ymimi veiksmai su skaiiais (sudtis, atimtis, daugyba, dalyba).
enklai = , < , > ,
s vartojami ymti skaii sryiams
(lygu,
maiau, daugiau, maiau arba lygu, daugiau arba lygu). Vartojant
veiksm enklus ir skliaustus, galima i skaii ir kintamj sudaryti reikinius skaitinius ir su kintamaisiais. Su sryi enklais i skaitini reikini ir reikini su kintamaisiais galima sudaryti teiginius bei sakinius su kintamaisiais.
Reikiniai, kuriuose yra sudties, atimties, daugybos, dalybos ir
klimo laipsniu veiksmai, vadinami
racionaliaisiais.
Pateikiame racionalij reikini pavyzdi:

I O,ZX
4 9 v- . 19
1 Z,

(Q 4

o2j+ft2
-'2

Kai kuriuose pateiktuose racionaliuose reikiniuose nra dalybos


i reikinio su kintamuoju:
2 3 a + 5;

*8-2*+' ; 2 k - p ( k + p)
O

ir 13,2* : 12.

Racionalusis reikinys, kuriame nra dalybos i reikinio su kintamuoju, vadinamas sveikuoju


reikiniu. Aiku, kad sveikasis reikinys turi prasm su visomis jo kintamj reikmmis.
VI klasje sitikinome, kad bet kur sveikj reikin galima ireikti daugianariu. Pavyzdiui, sveikasis reikinys (2a 1) (2a +1)
(3 2 + 1) tapaiai lygus daugianariui a2 a.
I tikrj
i2 1) ( 2 a + 1) - (3a 2 + a 1) = ( 4 a 2 - 1) - (3a 2 + a - 1)

=a*-a.

2J21 'jA - dviej trupmen

Reikinys

sandauga. is raciona-

lusis reikinys nra sveikasis, nes vienos trupmenos vardiklyje yra


kintamasis.
Remdamiesi trupmen daugybos taisykle ir trupmenos pagrindine
savybe, reikin galime ireikti trupmena, kurios skaitiklis ir
vardiklis
daugianariai:
-+ I _ 25 f 5.Y
5

' - 1

(.v+ I)5(5 + *)

5+

5('*+D(Jt-I)

JC-I '

* 2^,'' 'A ~^--j teisinga su visomis reikmmis, su

Lygyb

kuriomis jos kairioji ir deinioji pus turi prasm.


Toliau pamatysime, kad bet kur racionalj reikin galima ireikti trupmena, kurios skaitiklis ir vardiklis daugianariai
(atskiru atveju
vienanariai).
1. Kurie i reikini yra sveikieji:
a

. a 3
) 5

, , 36 , .
^ T
'

.
C)

,
* +

y2
d

P2-I i
^ T ?

2. Suprastinkite reikinius:
a) x ( 6 - x ) - 2 ( 1 + 3 * ) ;
b) ( 5 - 1 ) ( + 2 ) - ( 9 + ) ;
c) ( 4 - 1 (3 + 2) - (6a + 3) ( l + 2 a ) ;
d) ( l + 0 , 2 a ) 5 a - ( l - a ) ( e + 8);
e) ( * 2 - x + l ) ( - 1 ) - x ( x 2 - 4 ) ;
f) /3( 4) (2 + ~2) (y2 + 2).
3. Pakeiskite standartins iraikos daugianariais:
a) (*+10) ( - 1 0 ) ;
b) (-5)(
+ 5);
c) (2a+3) ( 3 - 2 a ) ;

d) (4-0,56)(0,56 + 4);
e) ( x + 7 ) 2 ;
f) (-2:) 2 ;

g)
h)

( - 3 + ?) 2 ;
(0,2(/ + 0,3*) 2 .

4. Suprastinkite reikinius:
a)

(2p 5 ) 2 + (2p + 5)2;


!

b) ( 2 a + ) - ( 2 a - i ) '

c)

( 6 - y ) * - ( y + b) ( y - 6 ) ;

d)

( * - 4 ) 2 - ( * + 2) (Jf-2) (* + 4).

5. Iskaidykite dauginamaisiais:
a) 8ab+\2bc;
b) \5ax-20ay,

c) 2 - * ;
d) 2y3 + y2\

e) 16 2 -1;
f) // 2 -0,046 2 ;

g) a 3 -ofe 2 ;
h)
xy3~x3y.

6. Sakykime, A=x y, B=y x.


a) [rodykite, kad A ir B prieingi reikiniai, t. y. kad
suma tapaiai lygi nuliui.
b) [rodykite, kad A2 ir B2 tapaiai lygs reikiniai.

7. Su kuriomis kintamojo
, 2-9

a) z:;
' 3a-1
b

c)

-v+IO

neturi

prasms:

.,, .. ,

i/ f /
ft2_1

,,

( |

> T(TTT)'

reikmmis trupmena

II + 4

) ^

8. Raskite reikinio apibrimo srit:


) 2 8 + 9;
\

c) ^

e) f L

X2-H

5.V I

9. Suprastinkite trupmenas *:
V 45aW

.
3

54aV>
,,
'

,n

2 4y
;

'

p2-g(2p-q)

4((/ p)2

4(/2-a-2 '

26 2 6 .

656 2 '

'

42(6-) '

15(-)* .
10((/-*)2
'

' + .
' .29(/ '

7a(a b)

. .
'

g(g +

.
'

ft)-b(a-b)

6 ( + >) + ( - 6 )

'

10. Suprastinkite reikinius:

> a2 5ab

'

12fc2

,,

02

'

;2 + 2 +

48
' 52-6 '

U2-IOo

3fr + fl .

2 -9(/

2-9&2 '

2a b

'2-6(/

'

11. Apskaiiuokite reikiniu


>

S f f f -

(4fl 2 ) 3

,
c

>
'

2 -

, 6 b

5 * 25

2. T R U P M E N

-1'

+ 9 ' /2-9 '

reikmes:

- ^ W

,
k a i

1 0

OQ

'

kai .v = 0,5, y = - 0 , 2 .
SU V I E N O D A I S

Reikinys 7- + yra dviej


c

. 9-(/

B - ^ - j ;

n 2 - Itife2

8 Q b +

bxyy 2

IO-Q .
'

VARDIKLIAIS

trupmen

SUMA

su vienodais vardikliais

suma. [rodysime, kad i suituj galima ireikti trupmena

a - b
c

* Jei nra pastabos, tai ia ir toliau, pertvarkant racionaliuosius reikinius,


nereikia nurodyti aibs, kurioje pradinis ir gautas reikinys yra tapaiai lygus.

Kai kintamieji , b ir c gyja natrines reikmes, lygyb


+ L
C

(i)

teisinga. Tai aiku i paprastj trupmen su vienodais vardikliais


sudties taisykls.
Pavyzdiui, jei a = 2, b 3, c = 7, tai
i . ri 5
7

-IL

7 "

Taiau (1) lygyb teisinga ne tik su natrinmis, bet ir su bet


kuriomis a, b, c reikmmis, kai
0.
Pavyzdiui, kai = 1 , 5 , b = 6, c -

= 4 5 18 13,5

j
c

3'
a +b

, tai

3
1,5-6

4.)

13,5.

3
{rodysime, kad
u
C=^O Kadangi

(1) lygyb teisinga su bet kuriomis a, b ir c reikmmis, kai


1
ft
I
~ ir ~
'> ~ tai

-I--T -O- +b-


Ikeliame u skliaust bendr;) d a u g i n a m j
i

""

6 )

1 1

' " 7

1
u I-ft
a
b
Taiau ( + ft) = p , todl lygyb + = =
t a m j o, h ir c reikmmis, kai .

+b
teisinga su visomis Kin-

Trupmen su vienodais vardikliais skirtum galima pakeisti suma ir ireikti trupmena:


a

o ^

-b __ a

b
c

Trupmen su vienodais vardikliais sum galima ireikti trupmena su tuo paiu vardikliu ir tuo atveju, kai yra daugiau negu du
dmenys.
Pavyzdiui:
a ^ b
d ' d

c
d

/ a

, ft \ ,

<

n f ft c

a I ft - t

Apskritai, kokios bebt kintamj reikms, su kuriomis vardikliai nelygus nuliui, trupmen su vienodais vardikliais suma (-

iai lygi trupmenai su tuo paiu vardikliu ir skaitikliu, lygiu duotj


trupmen skaitikli
sumai.
Keli trupmen sumos reikimas trupmena kartais vadinamas
trupmen sudtimi.
j
Pateikiame trupmen su vienodais vardikliais sumos pertvarkymo pavyzd:
5a2fc + 6

4-2
2

ab

(7a2ft + 2) - ( 5 a z 6 + 6 ) + 4 _

ab

ab2

ab' ~

7a 2 6 + 2 5a2ft 6 + 4

2 a2b

2a

ab2

ab2

Trupmen su prieingais vardikliais sum nesunku pakeisti trupmen su vienodais vardikliais suma. Dl to pakanka vienos trupmenos skaitikli ir vardikl padauginti i 1.
Pavyzdiui:
3a

6A

2xa

__

3Q

a 2x

6*-(-I)

2x

(a-2x)

' _

3a

( - 1) ~ 2 -

- 3(2 )

2xa

-6x

'

2x-a

2x a

Sukeit (1) lygybes kairij ir deinij pus vietomis, gauname:


a +b _
c

Remiantis taip parayta


trupmen suma.
Pavyzdiui:
.

3x2+\5x-2^3x-

''

3*2

"

+ 2 _ + 1

lygybe, trupmen galima

ireikti

j>__2_

'2

A2-I

A2-I

'-\

(1)

I5x
2

.
c

"

2 "

JC+1

]_ _ _ 1

A2-I

(*+D(X-I)

!_

X2-I

X-I

'

12. Ireikkite trupmena:


5ft2
)
b)
e)

d)

3 ^ 3 '

5 -

5 '

a +b
g)

'

x+ y

" 9 '

2o .
;
T
'

e)

36 2 .

x+5_

h)

12

i)

'

14

13. Pakeiskite trupmenomis iuos reikinius:


.

, 5-A

[ +

D>
C

\ 5"+l
'

- 1

b"-

,
;

'

5ra7 .
'

2A 3v , 111/ 2A .

8a
7/y 5
12i/.

2 0 + 5

8a

8a

10?/ 19
12.V
^

'
10+15,1/
12.1/

'

x+2 .

9
Ilx-S

, nm

f ) 12

a 2b .

9
,
+

'
3x-2
14

14. rodykite, kad su visais a ir b, su kuriais vardiklis


nuliui:
a)
'

reikinio

ab

nelygus

~ 6 ) " reikm lygi


4;
J&
ab

b) reikinio

reikm lygi 2.

15. Apskaiiuokite reikiniu


>

B f - - T T

'

kai

kai

reikmes:

97:
8

' -

16. S u p r a s t i n k i t e reikinius:
\

^
,,
d
I

TT^

'

.4

+ = ^

6_
_ '

5p
)

IOf/

, a 2 + 1 6 . 8a .
> a_4
4 '

2/j

, x2 + 9i/2

m-h

H-m '

' 2x-6y

-i/
dy-2x

'

17. Raskite reikinio a p i b r i m o sritj ir rodykite, kad visoje apib r i m o srityje reikinio reikm nepriklauso n u o k i n t a m o j o
reikms:

. . + 5 7x + 3 .
a>

2x 1

,4 5a+I , +17

1-2*'

' 5x-20

20 - 5x '

18. Suprastinkite reikinius:


2

. v 2 + 25

25

TTTSw
TT
(-,5)2 ~ T
(5^
xT
) 22 ;'

19. Ireikkite trupmen


, a+b
,4 2o2+ o
a)
;
b)
;
'

x+2

a)
b )

'

!
z

ias

C)
.

trupmenas
a22a + 4

d )

'

( 5 ) J

ii!3b_6
b

IOx
(5 x)''

suma:
2
2
v x + 6i/
c)
...
;
2 Xij

20. Ireikkite
suma:

>'

,, 12a-//2
- .
'

sveikojo

reikinio

n+6
n

b )

^ 1 2
n

'

1 ^ + 7
p2

reikinio reikm yra

22. i n o d a m i kad ~ = 5 , apskaiiuokite reikini


a)1.
.'/

b) ^

c) ;

trupmenos

x-r/z+1.
e) - ^ f ,

21. Su kuriomis n a t r i n m i s n reikmmis


n a t r i n i s skaiius:
'

ir

d) ^ t l " .
'

reikmes:

23. inodami, kad


a)

2L;

= 3, apskaiiuokite reikini reikmes:

b) ;

O^i';

d)-*.

Kartojimo pratimai
24. Suprastinkite iuos reikinius:
a) 2.v(2* + 7) 3(2* 7 ) - 4 x 2 ; '
Iby2

(4(/-3)2;

b)

( I +3y)2+

c)

(1+2)(2-1)-(3-4).

25. Ireikkite trupmenomis:


62

.
a

'-'-2a
2

' a 4ft '

ft

, > X2 16i/2. 4x/-x-

'

16x4

4x8

'

'

26. Funkcija ireikta formule:


a)

y=-jif;

y = - - j

b)

Nubraiykite jos grafik. Kuriuose koordinatiniuose kampuose


yra formule y=k ireiktos funkcijos grafikas, kai k>0;
k<0?
3. T R U P M E N

SU S K I R T I N G A I S

VARDIKLIAIS

SUMA

Sakykime, reikia trupmen y ir y sum ireikti trupmena.


Remdamiesi pagrindine trupmenos savybe, j udavin galime
pakeisti 2 skyrelyje inagrintu trupmen su vienodais vardikliais
sudties udaviniu.
Dl to pirmosios trupmenos skaitikl ir vardikl padauginsime
i d, o antrosios trupmenos skaitikl ir vardikl i b:
a . c _ ad_ , bc
T
~d ~ M ' bd '

Reikinys d vadinamas trupmenos y

skaitiklio ir vardiklio pu
f

pildomuoju

daugikliu, o reikinys

vardiklio^apildomuoju
trupmenomis

ir

^upmenas y

ir

daugikliu.

b trupmenos
Trupmenas y

-j
ir

skaitiklio
y

ir

pakeitme

, kuritj vardikliai yra vienodi. Sakoma, kad


subendravardiklinome.

Dabar t r u p m e n * ir -j sum galima ireikti trupmena:


a

' _ai!
~ Td

r~d

bd ~

ad + bc
bd
'

Lygyb -f+-j = a 'V ( / bC

teisinga

su

visomis

kintamj

reikm-

mis, su k u r i o m i s jos kairioji ir deinioji pus turi prasm.


Ireikiant trupmen s u m t r u p m e n a , d a n a i pavyksta rasti paprastesn sudedam t r u p m e n bendr vardikl negu j vardikli
s a n d a u g a . P a t e i k i a m e pavyzdi.1. Reikin

jr+Jr

re

'k'a

pakeisti

trupmena.

T r u p m e n vardikliai yra k i n t a m o j o a laipsniai. A i k u , k a d i


t r u p m e n bendras vardiklis gali biiti v i e n a n a r i s a5, nes a 5 a3 a2.
Kiekvienos trupmenos skaitiklio ir v a r d i k l i o papildomieji d a u g i k l i a i
a t i t i n k a m a i lygs 1 ir a 2 . V a d i n a s i ,
b'2 . 4 _ 6 2 1
or> ^ o - ' o 5 I
2. S k i r t u m

Jufl^ ~ J ^ t

4 Q2 _
a"a2

reikia

pakeisti t r u p m e n a .

I e k o d a m i p a p r a s i a u s i o bendro
iskaidome d a u g i n a m a i s i a i s :
o+3
2+6

ft-3
oft + 6 2 "

0+ 3
o(o +

ft2+4fl2
o5

vardiklio,

ft
ft)

trupmen

vardiklius

3 _ ( o + 3 ) f t - ( 6 - 3 ) o _ _
ft(o+6)
6( + 6)

oft- 3ft +

3( + 6)

oft(a +6)

ab(a + b)

ab '

27. Ireikkite t r u p m e n a :
a

>

l + f

I
3
2
c)' f9 + Pi : e) 2- 3* '
a
O 4_3o .
Al
b2
d -rf) 5c 1 4c 1
6
0

5* ,

g) 87/ "t 4i/ '


7o
156

h)

28. Sudkite t r u p m e n a s :
, 0I/-3
'
6
, , + 5
' 35-'

/ + 2
4i/ '
x-3 .
21.v '

. ft + 2 _ 3t 5 .
156
45c '
, 86 + )/
6.1/ + ft
' 406
30;/

29. Pakeiskite t r u p m e n a :
a)

b)
c)
d)

ft _ J _
o2
a

20-36 , 40-56 .
8)

1 .

a+ b

f)

X2 '

o-6 .
Oft

x - y

xy

X2

'
'

a2ft

Xhj

Xy2

h)

2 o

ol
I +X4
X12

2x .

:i

g)

ab2

X-2i/

i .
O7 '

1
X8 '

'

3fl .
IOft '

'

17.1/
24c

25.1/
36c *

30. Ireikkite s u m
\

trupmena:
, ac-b2 1, ab-c2 .
T.
>
'
ab
bc
ac
,v 2a2 11 aft
a+26
u-5ft
V - +
V
'

a) -r + h r
ab
, . b-a

ac
bc
, a-b , " + b

31. Pakeiskite reikin


\

a) x-\

I
;
y

b)

bc-a2

trupmena:

a;

4 (a-b)2
2a

, ,

c) ---r- + 0 ;

d) c -

(ft + r) 2
- .
Ib

32. Ireikkite t r u p m e n a :
b

\ c~a .

n>
d

'

ft

+c '

X\_Xy.
-2
y

m n
d )

'

m+n '

J a
' 2a 1

c \

1_.
2a+1'

3x

J - -

' 5 ( ( + y)

3(x + j/)'

'5(a-b)

ftL_
4(a-b)

f)

33. Pakeiskite t r u p m e n a :
a)

1 - 1 ;

b)5!Jl-a;
'

a b

c) m - n + ^ ;

e) x - ^

f) ' - +
1 + 1 .

a+b

-3;

a I

34. Raskite reikinio a p i b r i m o srit ir rodykite, kad visoje apib r i m o srityje j o reikm nepriklauso n u o k i n t a m o j o reikms:
v
)

5x + 3

7x+4

2(X+1)

,v

3(x+l) '

'

35. Suprastinkite

11//+13

lay+17

3//-3

4-4(/

reikinius:

d ]

Jf(O-X)

b'-Aby
//(2(/-6)

X-U

b
'

__ .4(/_ .
ft

4a

^ 22-6

2ab-b2

4y
' ' 2 + 2(/

2(/ '

36. Raskite reikinio a p i b r i m o srit ir j


a

a +
25 +
, j3x
^ i j 5 .
5x 25
X2 5x

. 4) - 12-(/
b

' ()//-36

'

9A3(/ + 2/2 *

suprastinkite:

(S
// 2 -6//

37. Kai o ir 6 n a t r i n i a i skaiiai, i reikini reikm yra paprastoji t r u p m e n a , kurios skaitiklis lygus vienetui:

[rodykite.

Piiteikile

skaitini

pavyzdi.

38. Ireikkite t r u p m e n a :
v
,/
I(+
VJ-(/)(*-//)
li\ I rC

Ir-- Iibc .

' 77~7 +

/>'-' c

>

r,

<, + ,/

,1- - (/'

.. (1 + 3
(l
>

A2-Ifol

.
n

15b 2

ft2-25u2

*-12u

'

b
(1/)-,!2

'

I/2 -5(11/ .

v ii - 2(/
C

' 1 hJ 2b-b- '


'-I-/)-'

.v-i/'

IdA-A

<' - 30.1/
,,2 -,00(/-'

'

'

.
2

'

IOi/
IOu//-U2

39. Raskite reikinio a p i b r i m o sritj ir rodykite, kad su bet kuriuo .v i a p i b r i m o srities:


a) reikinio

b) reikinio

A2 I

'

40. Suprastinkite
. A+l

- ^ reikm

7 reikm didesn u
A4X2

reikinius

a+ 2

-I

neigiama;

ir raskite j

, ,
D

'

'

a+2
A 2 + 3.V

I.

reikmes,

kai

x 1,5:

I -t--v
A-'-!)

41. Ireikkite t r u p m e n a :
'(/ +2
i/-2 " i / 2 - 4 '
, .
u
3_
II.
' u-(i
u + 6 T 36 u 2 '
,
2u f b
16
2a-b
C
' 2u 2 -aft
4u 2 -ft2 1 2u2 + uft'

'(X-U)2
2A 2;/ '
,
b
A + b .
e
' u2-2u6 + 2
V-ab
'
f\
I
2_

' (u 3) 2
u 2 -! ' (u f 3 ) 2

42. rodykite, kad: ,


a) visu skaii, nelygi 0 ir 3, aibje reikiniai
3 -J, u-'
a 2 3u ' 5

. , o ,

"

+ 3 +

9a+ 3
M ,

tapaiai lygus;
b) vis skaii, nelygi 2 ir 2, aibje reikiniai
U1

U--I

,1

>

ir u 1

tapaiai lygus.
43. Ireikkite i formuls:

, A

"

''

"> 5 T ,

+ 3

"

2 :

> - i

2 |

44. A t s t u m a s tarp dviej ups prieplauk A ir B lygus s km. T a r p


j kursuoja kateris, kurio greitis stoviniame vandenyje v km/h.

Yra inoma, kad ups tkms greitis lygus 5 km/h. Apskaiiuokite laik t (valandomis), kur sugai kateris, plaukdamas
i A B ir atgal.
Raskite /, kai: 1) s = 50, u = 25; 2) s = 105, u = 40.
45. Turistas per t h valtimi pasroviui nuplauk s km. inodami,
kad ups tkms greitis lygus v km/h, apskaiiuokite, kiek laiko
sugai turistas grdamas. Paymj iekom laik raide ,
2
apskaiiuokite T reikm (valandomis), kai s = 18, t = 2-^, v =
= 1,5.
Kartojimo pratimai
46. Pavaizduokite koordinai tiesje nelygybs sprendini aib ir
ireikkite j skaii intervalu:
a) x < 3 ;

b)

|jc|<3;

c)

|*|<4.

47. Suprastinkite reikinius:


,
a

'

(x-y)2
2xy

x'J2-3xy
'

U-X

.
'

v a22ab + b2 .
'

12a*b

'

b-a
6aW

48. a) Apskaiiuokite Ja|, kai a = 10; 0,3; 0; - 2 , 7 ;

-9.

b) Apskaiiuokite a, kai j j = 6 ; 3,2; 0.


49. Funkcija /ireikta f o r m u l e / ( * ) = ^

. Raskite f (-2);

f (10);

/(16). Su kuriuo funkcijos reikm lygi 3; 0; 9?


50. Funkcija ireikta formule y = ^ x - 4 .

Nubraiykite jos grafi-

k. Pagal j raskite funkcijos reikm, kai * = 6; 4;

6. Su

kuriuo funkcijos reikm lygi 2; 0?


51. Funkcija ireikta formule:
) =-2:+1;

b) y =

2x-3.

Nubraiykite funkcijos grafik.


Brinyje paymkite grafiko pasvirimo abscisi a kamp.
Kada funkcijos, ireiktos formule y = kx + l, grafiko pasvirimo
abscisi a kampas yra smailus, bukas?
4. R A C I O N A L I J R E I K I N I
PERTVARKYMAI

TAPATS

sitikinome, kad trupmen sandaug ir dalmen, sum ir skirtum


visada galima ireikti trupmena, kurios skaitiklis ir vardiklis yra
daugianariai. Vadinasi, bet kur racionalj reikin taip pat galima
ireikti trupmena, kurios skaitiklis ir vardiklis daugianariai. Jei

tokiu atveju reikia atlikti kelet pertvarkym, tai pirmiausia nustatoma j atlikimo tvarka.
Pateikiame pavyzd.
Sakykime, reikin"'
I
l0
A+ 2

2x +

X- - 4
0
3*

reikia ireikti trupmena.

a*

Sis reikinys yra sveikojo reikinio 2x ir trupmen - bei

a+2

sandaugos suma. Pirmiausia reikia trupmena ireikti trupmen sandaug, o paskui


sveikojo reikinio ir gautos trupmenos sum:
i

a- - 4

1) v f 2

(A + 2 ) ( A 2 ) _

(a + 2 ) -

3.v

3a

6.vs + A 2

A2

2) 2x +

A- 2

3a

Reikinys

tapaiai

lygus reikiniui

~-

aibje

vis kintamojo reikmi, su kuriomis kiekvienas i reikini


prasm.

turi

52. Nustatykite pertvarkym


kinius:

atlikimo tvark ir suprastinkite rei-

a-i/
4y

e) 1 +

&y-

x2xy

2 '

24

4A-A2-4

(a-2)2

3(a + 6)

> ( & - " ) = ( + f e


3

53. Suprastinkite reikinius:

) h W-Cv+^l)
b) (

H l
1

e)

* + ' - ^ M

/ 6a+ 1

- I S b

6a 1 \ O
-3 6
i-

\a 2 -6a ^a2+

5x +

2 V

6a) ' a 2

2 ) .

1
- 25 y-

a2+!z2 '

' \ a bxy a + 5/ I

g)J*M-:(--!_
b
'
y- a

h ) \z2y. V . f
\

2y

-1
)
x2+2xy+y2)'

+n

W-X
X 2,

~ J

'.-V 2 + 2Xi/

'

.v2 4 i / J

. (2// ) 2 \
r + 2y

' '

'

54. [rodykite, kad su visomis kintamj reikmmis, su kuriomis


reikinys turi prasm, jo reikm nepriklauso nuo kintamj
reikmi:
. / 2ab
a

2a + 2b)'

u,
' x-y
C|

a b

U2-62

'

X2 + //2

I
*
U2
36

2o
+ ft

ft-a '

(
X
V(JC-JZ) 2

X2-U2I'

V - 6 \ . 2x 6 ,

.
x 2 + 6x/ x 2 + 6 x
6 '

j v
U
I '+y
i j/ + 3
' 3-1/
2// + 3 " l y 2 3y

j/_\
i/2 9 /

55. Ireikkite trupmena arba sveikuoju reikiniu:

(i-4):

> ( W M W ) ' "

56. Suprastinkite reikinius:

a b

) 7 ;
2 + -

2x 5

^ a+6
'

-I

2x + 5
+

'
I

57. raykite reikm ir suprastinkite gautus reikinius:


a

ab

) r , kai X = -- ;
' b
a+ b '

, ,

b) -r
'ft

. .

, kai x =

a b

r
a+b

Kartojimo pratimai
58. Funkcija ireikta formule:
&) y=\x-2\

b) / = 0 , 4 * + 2.

Raskite koordinates tak, kuriuose funkcijos grafikas kerta


ir y ais. Nubraiykite funkcijos grafik.
59. Ties eina per tak (0; 4) ir yra lygiagreti tiesei y 3x. Paraykite jos lygtj.
60. Ties
y=

eina

per koordinai

pradi

8. Paraykite jos lygt.

ir yra
\

lygiagreti

tiesei

61. Nubraiykite formule tj^kx + l ireiktos funkcijos schemik


grafik, kai:
a) &>0, / > 0 ;
b) < 0 , / > 0 ;

c) ft<0, / < 0 ;
d) =0, / > 0 .

62. Ar viena i aibi A ir B yra kitos poaibis, kai:


a) A ~ { I; 0; 3}f
4; - 3 ; - 1 ; 0; 2; 3; 4}.
b) A s v e i k j skaii aib, B lygini skaii aib;
c) A - trupmenini skaii aib, B - teigiam skaii

aib?

63. a) Raskite aibes X [j Y \vX f] Y9 kai


b; c; d}, V = {c; d;/};
b) Raskite aibes A f) B ir A (J B, kai aib dvienkli skaii, skaiiaus 10 kartotini, B aib dvienkli skaii,
skaiiaus 15 kartotini.
64. Parodykite koordinai tieseje aibes f| B ir A [j B, kai:
a) A = [ - 8 ; 3] ir 5 = [ - 5 ; 6];
b) = ] - o o ; 10[ ir - [6; +OO [.
65. 1 paveiksle kairysis skritulys vaizduoja aib , o deinysis
aib B. Visa subrukniuofca" dalis atitinka aibi ir sjung, o du kartus subrukniuota dalis aibi ir B sankirt.
Parodykite dal, kuri vaizduoja: a) aibs elementus, nepriklausanius aibei B; b) aibs B elementus, nepriklausanius
aibei A.
66. Remdamiesi 1 paveikslo schema, isprskite udavinius.
a) Sakykime, aib VII klass mokini, lankani gimnastikos sekcij, o B aib tos paios klass mokini, lankani
slidinjimo sekcij. Klasje yra 36 mokiniai; tik gimnastikos
sekcij lanko 10 mokini, tik slidinjimo sekcij 14 mokini.
Kiekvienas klass mokinys lanko nors vien i sekcij. Kiek
mokini lanko abi sekcijas?
b) Sakykime, aib V I I klass mokini, lankani gimnastikos sekcij, o B aib tos paios klass mokini, lankani
slidinjimo sekcij, be to, inoma, kad kiekvienas mokinys
lanko nors vien i sekcij.
Gimnastikos sekcijoje yra 20
mokini, slidinjimo15, vienoje ir kitoje sporto akoje
4 mokiniai. Kiek mokini klasje?

IG

EKVIVALENTUS (LVGIAVERIAI)
5., I V A D A

SAKSi^ife

I r m V f f ^

Panagrinkime :$!: .
Z / 1 ir Z B kryminiai" ir

I geometrijos kurso inome: jei teisingas pirmas sakinys,


teisingas ir antrasis. Sakoma, kad i pirmojo sakinio iplaukia
h
rasis. '
h h;.':
Apskritai I vieno sakinio iplaukia kitas* jei. Vismnmi i : !
singas pirmas sakinys, yra teisingas Ir antrasis,
Inagrinkime pavyzdi.
Is sakinio
natrinis skaiius baigias? skaif ^ienm' Oi'
iplaukia sakinys
natrinis skaiius 1 * yra skaidraus 5 Iairfoiird;,
Tuo sitikiname, remdamiesi skaiiaus. d a l u m o *s -5
I sakinio
natrinis, skaiius yra" Iygims';4,

poiymm.

neiplaukia sakinys
natrinis skaiius, a yra skaiiaus 4

kmtoimb.

Norint tuo sitikinti, pakanka nurodyti nors v i e n


:
^
^
reikm, su kuria pirmai sakinys teisingas, o antrav
.
Tokia skaiiaus -reikm yra, pavyzdiui,
(.? S- ; ;
ginis, taiau jis nra skaiiaus 4 kartotinis)
Jeigu i pirmo sakinio iplaukia- antrasis- Ir I an' Viy. .
.
pirmasis, tai sakiniai vadinam? ekvivaleniai^Inagrinkime sakinius: x sveikasis skaiius"
kasis skaiius".
'
?
Prie sveikojo skaiiaus 'pridjus, 8, gaunamas sveikasis
Vadinasi,' i pirmojo/ sakinio iplaukia antrasis; Ih sveikojo !
r.lo
atmus Sv gaunamas sveikasis skaiius. Vadinasi, i
iplaukia pirmasis. Taigi ie sakiniai .^kvivaleniits,
Uraant, kad vienas sakinys iplaukia is kito, galima Vario ii enkl. =^Vo- ymint dviej sakini ekvivalentum, enkl ^
Anksiau, nagrintus sakinius
uraome taip:

(ZA ir ZB kryminiai)

(ZAs*ZB)-,

( sveikasis skaiius) <> (JC+8 - sveikasis' skaiius .


1 Algebra VII-VIII kl.

Kaip inoma, lygtys ir nelygybs su vienu arba keliais kintamaisiais yra sakiniai su kintamaisiais. Todl galima kalbti, kad
viena lygtis (nelygyb) iplaukia i kitos arba kad jos ekvivalenios.
Pavyzdiui, i lygties x 2 8* = 0 iplaukia lygtis (* 2 8*) X
( x + 5 ) 0. '{rodysime tai.
Jei su bet kuria reikme pirmoji lygtis virsta teisinga lygybe,
tai su ta paia reikme ir antroji lygtis virsta teisinga lygybe
i tikrj, jei vienas d a u g i n a m j lygus nuliui, tai ir j sandauga
lygi nuliui.
Pabriame, kad i antrosios lygties pirmoji neiplaukia, nes
g a l i m a nurodyti toki reikm (iuo atveju X = 5), su kuria antroji lygtis virsta teisinga lygybe, o pirmoji neteisinga. Vadinasi,
ios lygtys neekvivalenios.
inome, kad kintamojo reikm, paverianti lygt (nelygyb)
teisingu teiginiu, vadinama jos sprendiniu. Aiku, kad i lygties
(nelygyb?) su vienu kintamuoju iplaukia kita lygtis (nelygyb)
su tuo paiu kintamuoju tuo ir tik tuo atveju, kai kiekvienas pirmosios lygties (nelygybs) sprendinys yra antrosios sprendinys, t. y.
kai pirmosios lygties (nelygybs) sprendini aib yra antrosios sprendini aibs poaibis. Analogikai formuluojame lygi (nelygybi)
su dviem kintamaisiais ir lygi (nelygybi) sistem ivados slyg.
Nesunku suprasti, kad dvi lygtys arba nelygybs su tais paiais
kintamaisiais ekvivalenios tada ir tik tada, kai kiekvienas pirmosios
sprendinys yra antrosios sprendinys ir kiekvienas antrosios sprendinys yra pirmosios sprendinys, t. y. kai sprendini aibs sutampa.
(Pabriame, kad is teiginys teisingas ir sprendini neturinioms
lygtims bei nelygybms.)

67

Ar iplaukia i pirmo sakinio antrasis:


a) miestas yra prie Okos", miestas yra Taryb S j u n g o j e " ;
b) y

induolis", y stuburinis";

c) trikampio ABC

50", smailusis";

ui trikampio
= 120", A
68. Ar teisingi teiginiai:
a) i sakinio Z A , ZB ir ZC

A B C

bukasis"?

trikampio k a m p a i " iplaukia

sakinys .4-f -f C = 180";


b) i sakinio Z A s Z B " iplaukia sakinys
kryminiai"?

Z A

ir

Z B

yra

69. Sugalvokite sakin, kuris iplaukt i sakinio trikampis


ABC
yra lygiakratis"
70. {rodykite:
a) i to, kad sveikasis skaiius, neiplaukia, kad natrinis skaiius;

b) i to, kad y sveikasis skaiius, neiplaukia, kad

trup-

meninis skaiius;
c) i to, kad b2 = 16, neiplaukia, kad b 4.
71. Ar iplaukia antras sakinys i pirmojo, o pirmas sakinys i
antrojo:
a) ./! lyginis skaiius", 2n lyginis skaiius";
b) .v teigiamas skaiius". . t natrinis skaiius";
e) ,. neigiamas skaiius", ,,a3 neigiamas skaiius";
d) ..a teigiamas skaiius", o + l t e i g i a m a s skaiius";
e) natrini skaii a ir b suma lyginis skaiius", a ir
b lyginiai skaiiai":
f) .,natrini skaii a ir b suma a + b nelyginis skaiius",
natrini skaii a ir b sandauga ab -- lyginis skaiius"?
72. rodykite, kad:
ai sakiniai

..trikampio

+ B = 90'"

C = 90'" yra ekvivalentus;

ir ,,trikampio
A

ABC

b) sakiniai ..ZA
ir Z B gretutiniai" ir + B = 180c" yra
neekvivalents.
73. Ar ekvivalentus sakiniai:
a) natrinis
skaiius baigiasi skaitmeniu 3", natrinio
skaiiaus .v, kvadratas baigiasi skaitmeniu 9";
b) natrinis skaiius a yra skaiiaus 8 kartotinis", natrinis
skaiius a lyginis";
c) natrinis skaiius (/ dvienklis", natrinis skaiius y
maesnis u 100";
d) skaii a ir 19 sandauga lygi nuliui", skaiius a lygus
nuliui"?
74. Ar i pirmosios lygties iplaukia antroji:
a)
b)
c)
d)

3.v 1 = 0 . (-- (.v-6) = 0 ;


(.v + 2) (.v 7) = 0 . + 2==0;
. V - 1 = 5 , ( 1) : = 25;
-v2 = 36, -v = 6?

75. Ar viena nelygyb iplaukia i kitos:


a ) ' / > 1 4 , ;/>8;
b) fl<16, a < 1 2 ;

c) b>\,3, b>5.2:
d) f < - 7 . c<-3;

e) x > 2 , 6 , x < l , 7 ;
f) m<-3,
m<-10?

76. Nurodykite toki nelygyb, i kurios iplaukia visos kitos:


a) > 9 , '>4. .v> 1, .v> 11;
b) / < 10. y<5.
c)

fl>

u<2.

r/C 12;

>0,3, >0.34, a >

d) b<-4.5,
& < 4.4. b< 4,6,
b<-4.3.
77. Ar ekvivalenios lygtys:
) -= 25. -v=-5;" b) .v s -2x+1 = 100, (.r I) 2 100?

Kartojimo

pratimai

78. Nubraiykite formule y = X2 ireiktos funkcijos grafik. P a g a l


j raskite:
a) funkcijos reikm, atitinkani reikm .v, lygi 2,5; 3,5;
b) aibe reikmi, kurias atitinka y reikm, lygi 4; 5;
c) aibe reikmi, su kuriomis funkcijos reikms m a e s n s
u 9.
79

Nubraiykite

formule

y-^x2

ireiktos

funkcijos

grafik.

P a g a i j raskite:
a) funkcijos reikm, atitinkani k i n t a m o j o reikm, lygi
- 4 , 5 ; 3,5;
b) aib reikmi, kurias atitinka y reikm, lygi 3; 0;
e) aib reikmi, su kuriomis funkcijos reikms didesns
u 8 arba lygios 8.
ftO. Nubraiykite formule y = ax2 ireiktos funkcijos schemik grafik, kai:
a) > 0 ;

a<0.

b)

. 81. Raskite reikinio a p i b r i m o srit:


, .

X - I
a

M 7 7

x + 2

^ TIT=S;

c )

j.

x <

X3--X

82. Nurodykite m a i a u s i reikinio reikm:


)

-10,

b)

|*| 10.

Su kuria k i n t a m o j o reikme reikinys g y j a m a i a u s i reikm?


81. Jrodvkite, kad su visomis k i n t a m j reikmmis, su k u r i o m i s
reikinys

turi prasm, j o reikm nepriklauso n u o

k i n t a m j reikmi.
84. rodykite, kad su visomis k i n t a m o j o b reikmmis, su k u r i o m i s
reikinys
/

b
2

\ 6 9

b - 3

b2-36

62 + 3 6 / '

26-3

6_
1

6+ 3

turi prasm, j o reikm lygi 1.

6. E K V I V A L E N I O S

LYGTYS

Sprerxjiiant lygtis, paprastai atliekami pertvarkymai ir viena


lygtis pakeiiama kita, j a i ekvivalenia. Toki pertvarkym pagrsta . : iplaukia i skaitini lygybi savybi.
1- Lygyb a = a teisinga su bet kuriuo a.
2.

Jty.

u=rb,

tai

b =

a.

3 .ki a = b ir b = Cy tai a = c.
1 -Jei *i = b ir c bet kuris skaiius, tai a + c = b + c.
Jci a = b ir c bet kuris skaiius, tai ac = bc.

Inagrinkime, kaip sprendiama

lygtis
(II

= 5 .

Padaugin

(1)

lygties abi puses i 7, gauname:


3x + 2 = 35.

(2)

Dmenj 2 su prieingu enklu perkeliame j deinija lygties pus:


3x = 35 2.

(3)

3x = 33.

(4)

I ia

P a d a l i j a m e gautos lygties abi puses i 3:


x=ll.

(5)

(1) lygtis ekvivalenti (2) lygiai. I tikrj pagal 5 savyb


i (1) lygties iplaukia (2) lygtis, nes su kiekviena x reikme, su
kuria (1) lygtis virsta teisinga lygybe, (2) lygtis taip pat virsta
teisinga lygybe. ((2) lygtis gauta i () lygties, p a d a u g i n u s abi
jos puses i 7.) Pagal t pai savyb i (2) lygties iplaukia (1)
lygtis: su kiekvienu x, su kuriuo (2) lygtis virsta teisinga lygybe,
(1) lygtis taip pat virsta teisinga lygybe. ^ (1) lygtis gauta i (2)
lygties, padauginus abi jos puses i y . j
Tokiu paiu bdu nustatoma, kad pagal 4 savyb i (2) lygties
iplaukia (3) lygtis, o i (3) lygties
(2) lygtis, t. y. (2) lygtis
ekvivalenti (3) lygiai. A n a l o g i k a i samprotaujant, galima parodyti, kad (3) lygtis ekvivalenti (4) lygiai, o (4) lygtis(5)
lygiai. Vadinasi, (1) lygtis ekvivalenti (5) lygiai, t. y. ( I ) lygties akn aib ta pati, kaip i r ' ( 5 ) lygties akn aib. Taigi ( I )
lygtis turi vienintel akn - skaii I I .
Sprendiant
kai kuri ri lygtis, reikia nagrinjam l\^tj
pakeisti jai ekvivaleni sudtiniu sakiniu, sudarytu i dviej a r b j
keli lygi.
Pateikiame pavyzdi.
1. Lygtis su dviem kintamaisiais ir y
(x2y 15) 2 + (2'+/) 2 =0
ekvivalenti sakiniui
x2y

15 = 0 ir

2x+y=0",

nes dviej feikini kvadrat suma lygi nuliui tada ir tik tada. kai
kiekvienas i reikini lygus nuliui.
Sudtinis sakinys, sudarytas i dviej arba keli lygi vartojant j u n g t u k ir", kaip inome, v a d i n a m a s lygi' sistema ir raomas su riestiniais skliaustais.

Pavyzdiui, sakinys x - 2 y - 1 5 = 0 ir 2x + / = 0" uraomas taip:


f

15 = 0,

{ 2 x + y =

0.

Lygi sistemos sprendini aib yra sistem sudarani lygi sprendini aibi sankirta.
2. Lygtis
(* + 2) ( * 3 )

= 0

ekvivalenti sakiniui
x-f2 = 0 arba x - 3 = 0 u ,
nes sandauga (ax + b) (cx + d) lygi nuliui tada ir tik tada, kai nors
vienas dauginamasis lygus nuliui. Aib kintamojo .v reikmi, su
kuriomis sakinys x + 2 = 0 arba x - 3 = 0" virsta teisingu teiginiu,
yra io sakinio lygi sprendini aibi sjunga.
85. Pagrskite i lygi ekvivalentum:
a) 2.t 5 = 3 ir 2: = 8;
b)

1Ojc-24

ir * = 2 , 4 ;

z) ^
5

d) j

= 1 ir jc 2 = 5;
+ 2 =

ir 5 x + 3 0 = 3X.

86. Paraykite koki nors lygt, ekvivaleni


a) 7 -3 = 11;

b) ~

lygiai:

-5

87. rodykite, kad ios lygtys yra ekvivalenios:


a) x + y = 3
b) 2x + y 5 - O

ir 2x + 2 6;
ir y --- r> -2.1

88. Raskite lygties akn aib, pakeit lygt jai ekvivaleni sudtiniu sakiniu:
a) (7jc+1)(* + 6) O ;
b) 10(11 +9*) (3x 4) -0;

?) ,9-3.v; = 12;
d) 5-6.V
2.2.

89. Raskite lygties su d\ieni kintamaisiais sprendini aib, pakeit


lygt jai ekvivalenia sistema:
)

(+)''

f (y - ;">)-

0;

b)

(2x-y)'-:+(x

+ y+

24)2-0.

Kartojimo pratimai
90. Suprastinkite reikin:
/

2 a 4-5

12a-

91. Ar lygties y--3


22

5a

5x

4a

\ .

4a + 5

4 a 2 - 25 J ' 2a2+5a

2a - 5 '

grafikas eina per koordinai


'

pradi?

LYGTYS, K U R I K i N T A M A S i S YRA
TRUPMENOS VARDIKLYJE
7. T R U P M E N O S
Jei

trupmenos

nuliui, arba

LYGYBS

skaitiklis

lygus

NULIUI

nuliui, tai

SLYGA
trupmena

arba

neturi prasms. Pavyzdiui, trupmenos v-, ,

lygios nuliui, o trupmena

~> 7

lygi
-Ar
n A
1!

neturi prasms.

Jeigu trupmena lygi nuliui, tai jos skaitiklis lygus nuliui, o vardiklis nelygus nuliui (prieingu atveju trupmena neturt prasms).
Taigi

trupmena

, kurios

a ir

b racionalieji

skaiiai,

lygi

nuliui tada ir tik tada, kai a = 0 ir b 0.


Parodysime, kaip trupmenos lygybs nuliui slyga taikoma, sprendiant lygtis.
Inagrinsime kelis pavyzdius.
1. Reikia isprsti lygt

=0,

2 5
Trupmena virsta nuliu su tomis ir tik tomis reikmmis,
su kuriomis 2x5 = 0 ir 3 + , t. y. sprendiamoji
valenti sistemai
i 2x 5 = 0,

lygtis

ekvi-

3-f x = ^ 0 .

Lygtis 2x 5 = 0 turi akn, lygi 2,5. Su ia reikme sakinys


3 + virsta teiginiu 3+2,5=^0. is teiginys teisingas. Taigi skaiius 2,5 yra (1) sistemos sprendinys, vadinasi, jis yra lygties
+

= 0 aknis.

2. Reikia isprsti lygt

Ireik lygties kairij pus trupmena, g a u n a m e lygt, ekvivaleni duotajai:


X i - X - 120

Si lygtis ekvivalenti sistemai


J x 2 - 5 x = 0,
\x3-x-120=^0.
Isprskime lygt x 2 5x = 0:
x ( x - 5 ) = 0 , x = 0 arba x = 5.

{ra j sakin 3 \200


skaii 5, g a u n a m e :

vietoj i pradi skaii O, paskui

O 3 - O - 120=7^0
S3-S
120#0

- teisingas teiginys;
klaidingas teiginys.

Duotoji lygtis turi vienintel akn 0.


92. Trupmenos skaitiklis lygus nuliui. Ar i to iplaukia, kad trupmena lygi nuliui?
93. Trupmena lygi nuliui. Ar i to iplaukia, kad jos skaitiklis lygus nuliui?
94. Ar lygi nuliui trupmenos reikm:
,
a

'

3,6: 1,2-3

v - 8 : 0,4 + 0,02 1000 .


C

5,6-2,1-11,76 '

/2
1

e)

'23.

2,125+1,2

'

IP

'

1\
I

'

1,753 0,8+1,2

/1 1
\ 2
-)8~

IT
'

3,

1,85-1,62

95. Su kuriomis y reikmmis trupmenos reikm lygi nuliui:


a)

f ;

>" V :
96. Paraykite su kintamuoju y trupmen, kuri virsta nuliu, kai:
a) y = 8;

b)y=

1;

c) </=8 ir t / = - l .

97. Ar yra tokia kintamojo reikm, su kuria trupmenos reikm


lygi nuliui:
a) - r -

b) - ,

' 7

c) 77;

' 2

d)

'10

'

e)

'

98. Isprskite lygtis:


a) ~
b)|

=0;
=0;

f)7

A-2

, r

+!

,
c) ^

"

=0=
0

*>

IF-

t)P-0.

99. Funkcija ireikta formule:


\

x4

a) y =

uv

b)

y =

T2,

(*+5)(*7)

c) y~

{-

i,

Ar funkcijos grafikas kerta koordinai ais? Jei kerta, nurodykite susikirtimo tak koordinates.
100. Raskite trupmenos apibrimo srit ir rodykite, kad ios trupmenos reikm lygi nuliui su bet kuria kintamojo reikme i
apibrimo srities:
. \ *(* 5) 0,5x(2x 10)
d

>

x-2

(a + I ) (a - 1 ) 2 4

'

'

"

2a+ 6

101. Ar ekvivalenios ios lygtys:


7

a) 2 * - 7 = 0 ir ^
'

x+5

b)

16 = 0 ir

'

=0;

c) :

= 0 ir x - 3 = 0?

X--9

=0;

102. Isprskite lygtis:


_.

'

5.1/
2

i/ +5

i/ +5

X2

'

' 2x-3

X2

>

' Ji -216

'

2 1 6 '

(/2

..

3 2* "

16

' I/H64

64 + !/'

Kartojimo pratimai
103. Ar teisingos nelygybs
a)

<0,35;

b)

104. a) I formuls

-0,075;

c) $ > 0 , 1 7 ;

ireikkite k i n t a m j

d>

~ || ?

s kintamaisiais

ir i, k i n t a m j t kintamaisiais s ir v.
b) I formuls = y

ireikkite kintamj

V kintamaisiais

ireikkite kintamj

R kintamaisiais a,

ir m.
e) I formuls S = ^

b, c ir S , k i n t a m j c kintamaisiais a, b, R ir S.
d) I

formuls - f = ireikkite k i n t a m j

kintamai-

siais b ir c, k i n t a m j c kintamaisiais a ir b.

8. L Y G I SU K I N T A M U O J U T R U P M E N O S
VARDIKLYJE SPRENDIMAS
Sakykime, reikia isprsti lygt
6.v

2x l

/j>

Remiams trupmenos lygybs nuliui slyga. Dl to (1) lygt pertvarkome taip:


6x _ 2.V-1 = 0
3x+4

Trupmen skirtum ireikiame trupmena:


6x2 (2x I) (3.V + 4)
*(3*+4)

= 0

G a u t o j i lygtis ekvivalenti sistemai


i 6x2 (2* I) (3x4-4) = 0 ,
|x(3x 4-4)=^=0.
Isprend sistemos Iygtj ir patikrin, ar jos aknys tenkina slyg x(3x-f4) =0, randame (1) lygties akn aib:
6 x 2 - ( 2 x - l ) (3x4-4) = 0 ,
6x2 6x2 4- 3x 8x 4- 4 = 0,
5 x = 4,
8;

0,8-(3 0,84-4) ^=O teisingas teiginys.


Vadinasi, 0,8 yra ( I ) lygties aknis.
(1)

lygt taip pat g a l i m a isprsti, remiantis dviej trupmen su

vienodais vardikliais lygybs slyga: trupmenos


c racionalieji
skaiiai, lygios tada ir tik
lygs, o bendras vardiklis nelygus
nuliui.

tada,

2x 1

Subendravardiklin trupmenas

ir .

fix5

( 2 * - I) (-4-4)

(3 + 4)

( 3 * + 4)

ir

kai a, b ir

kai j

skaitikliai

gauname:
2)

K a d a n g i trupmen vardikliai vienodi, tai trupmen reikms bus


lygios su tomis ir tik tomis reikmmis, su kuriomis j skaitikliai
lygs, o vardiklis nelygus nuliui. Todl (2) lygtis, vadinasi, ir (1)
lygtis, ekvivalenti sistemai
6.2 = (2x I) (3x4-4),
\x(3x4-4) 0 .
J isprend, randame (1) lygties akn aib:
6 x 2 = ( 2 x - l ) (3x4-4),
Gx2 = 6x2 3x 4- 8x - 4,
5 x = 4,
= 0,8,
0,8 - (3 0,84-4) TfcO teisingas teiginys.
Vadinasi, 0,8 yra (T) lygties aknis,
Inagrinsime dar vien pavyzd.
Remdamiesi dviej trupmen lygybs slyga,
,1- 2

Dl to reikinius

y-2

+2

y+2

H2 4

isprsime

'

, -ir 1 subendravardikliname ir
2
y 4

kairij bei deinij lygybs pus ireikiame trupmenomis:


(y+1)(04-2)-5(0-2)
(//-2)(04-2)

lygti

12 4- (y 2 4)
( 0 2) (y + 2)

Si lygtis, vadinasi, ir (3) lygtis, ekvivalenti sistemai


I (y+ U (0 + 2) - 5 ( 0 - 2 ) = 1 2 +
1 (y-2)(y
+
2)^0.

(y2-4).

Is ia
V2 + ' + 2(/ + 2 5t/ + t O = 12 f i/- - 4,
2y 4,
2.
( 2 - 2 ) (2 + 2) =^=O klaidingas teiginys.
Sistema

neturi sprendini. Todl

Atsakymas.

(3)

tygtis irgi neturi

akn.

0.

105. Raskite lygties akn aib:


.

2x

a) 5 b)

4 = 0;

2 - ^ 4 = 0 ;
-f-1

-
ITT = 0 ;
+

-\

-i-

=0.

106. Isprskite lygtis:


.

.--4

3+2*.

a) -

'

u v .v- + 5
) ~2x~~
.
c)

> ^TTT"

+ 10
6~ '

3x

2x-

l+x-6x L '

d .v

:::

I + 3*

f)

=;

.v - .
'
5 2J

TT21-

107. Duotos trupmenos:


.

a) T^;
IOw-I

. .

2
:
-5//'

b)' 8-ir
-5u
7w 2

Su kuria y reikme j reikms yra lygios?


108. Funkcija ireikta formule

Su kuria reikme funk-

cijos reikm lygi:


a) 0;

b) 5:

c.) 3?

109. "Raskite lygties akn aib:

, 1 -v

a) + 1 = .v

: I

i. 1 r 1 - 611 .
c - - 6 = ;
;)-!/

110. Isprskite lygtis:


a )

7/
11 2
3
//-2

4
1
//-3 . '
:

7 _ io ;
w+ 2
(/ '

3
j
7
2//-1 1 2+ I
// + 5
' (/--5(/

4 20(/1-4//- '

// 5
2(/- 10//

(/ + 25
2//--50

I I I . Raskite aib kintamojo reikmi, su

kuriomis:

a) reikinio -7-5--7^5- reikm lygi


Q *r 3
u

I;

b) reikinio

-3.

reikm lygi

112. Trupmenos skaitiklis 2 vienetais maesnis u vardikl. Jeigu


skaitikl s u m a i n t u m e vienetu, o vardikl padidintume 3 vienetais, tai trupmenos reikm bt lygi 0,25. Raskite t trupmen.
113. Trupmenos vardiklis 5 vienetais didesnis u skaitikl. Jeigu
skaitikl padidintume vienetu, o vardikl paliktume t pat, tai
!

trupmenos reikm but lygi

Raskite t trupmen.

114. I vietovs A vietov B dviratininkas vaiavo 24 km ilgio


keliu, o gro kitu keliu, kurio ilgis 27 km. G r d a m a s jis
vaiavo 1,2 karto greiiau negu i A B, todl sugaio 6 min
maiau. Kokiu greiiu dviratininkas vaiavo i B?
115. Ekskavatorinink brigada per tam tikr laik turjo ikasti
9 600 m 3 g r u n t o hidroelektrins pamatams. Brigada virydavo
dienos norm 2 5 % , todl, likus vienai dienai iki nustatyto laiko, ji jau buvo ikasusi 11 000 m :i grunto. Kiek kubini metr
grunto brigada turjo ikasti pagal plan per vien dien?
116. Motorin valtis upe prie srov nuplauk 16 km ir gro
atgal. Plaukdama pasroviui, ji sugaio 40 min m a i a u , negu
plaukdama prie srov. Ups tkms greitis lygus 2 km/h.
Apskaiiuokite valties greit stoviniame vandenyje.
117. Turistas upe pasroviui nuplauk baidare 24 km ir gro atgal.
Visa kelion utruko 7 h. Baidars greitis stoviniame vandenyje lygus 7 km/h. Koks ups tkms greitis?
118. I miestu .1 miest B ivyko traukinys. Pirmuosius 450 km
jis vaiavo 10 km/h maesniu greiiu, negu buvo numatyta
pagal tvarkarat. Likus 750 km keli traukinys vaiavo
8 km/h didesniu greiiu, negu buvo numatyta pagal tvarkarat,
ir laiku atvyko miest B. Kokiu greiiu traukinys turjo vaiuoti pagal tvarkarat?
119. Nuo kaimo iki miestelio yra 6 km. Berniukas, eidamas i kaimu miestel, sugaidavo tiek pat laiko, kiek ir grdamas.
Vien kart i kaimo miestel jis jo 1,5 km/h didesniu greiiu, o atgal 1 km/h maesniu negu paprastai. Taiau kelionje jis sugaio tiek pat laiko, kaip ir visuomet. Kokiu greiiu
berniukas vaikiodavo i kaimo miestel ir atgal?

Kartojimo pratimai
120. Pakeiskite vaigdut kuriuo nors vienu i enkli] > ,
^
taip, kad gautas teiginys butu teisingas su kiekvi.
kintamojo reikme:
a) * + 12;
- b) 2 x + l * 2x-3;
c)

d)
e)

X 2 + 1 * 0;

4-4 * 4;
-(l4-x)2*0;

f) _ L _

- 4-1 * .v2 4-2.

(21. Funkcija ireikta formule:


,

. ,

a) =*

10

b) /= - .

Nubraiykite ios funkcijos grafik.

122. Nubraiykite

formule

grafik, kai ft>0; kai

y=
k<0.

ireiktos

funkcijos

schemik

123. Ar priklauso formule y j^ireiktos funkcijos grafikui t,


kai C(0; - 1 ) ; D(3; 8); ( - 2 ; - 0 , 3 ) ?
124. Kurie i tak priklauso funkcijos i / = ~ x2 grafikui.
A(-3;
3), B (6; - 1 2 ) , C ( - 6 ; 12), >(9; 27) ir ( 3 0 ; I O O i '
Nurodykite dar tris iam grafikui priklausanius takus, kursu
koordinats sveikieji skaiiai.
9. L Y G I SU V I E N U K I N T A M U O J U
SPRENDIMAS
2 paveiksle nubraiyti formulmis y=

GRAFINIS

ir y = x2 ireikiu funk-

:ij grafikai. Remiantis iais grafikais, galima isprsti lygt = X 2


Hiperbol ir parabol susikerta viename take take A, kurio rV-S^
8
cis lygi 2. Vadinasi, kai x~2, reikiniai ir X2 gyja lygias rei->
g

mes. Kitaip tariant, skaiius 2 yra lygties =X2 aknis, be to, vienintel.
8

Toks lygties =X 2 sprendimo bdas vadinamas grafiniu. Pabriame, kad, sprendiant lygt su vienu kintamuoju grafiniu bdu,
randamos grafik susikirtimo tak tik abscises.
Daniausiai, sprendiant lygt grafikai, gaunami
lygties akn
12
artiniai. Pavyzdiui, reikia isprsti lygt x-f-2. Nubraiome
12
vienoje
koordinai
sistemoje
formulmis
y= ir
y--~x + 2

ireikt funkcij g r a f i k u s ( 3 p a v . ) . Hiperbol ir ties susikerta


dviejuose takuose B ir C. R a n d a m e j abscises: 4,6 ir 2,6. Skaiiai
12
4,6 ir 2,6 yra lygties = x + 2 akn

artiniai.

I tikrj, kai ^r = 4,6, turime:


! H . ' J l - - 2 , 6 , x + 2 = - 4 , 6 + 2 = -2,6.

4,6
Kai = 2,6, turime:

Z1O

4 , 6 , x + 2 = 2,6 + 2 = 4,6.
g

125. Remdamiesi ,formulmis y = ir y~2x+\

ireikt

funkcij

grafikais, isprskite lygtj = 2 x + l .


126. Grafikai isprskite lygtis:
a) - = x + 4;
'

b) - = x ;
'

c) - = - 3 x .
'

127. Remdamiesi grafikais, isiaikinkite, kiek sprendini gali turti


O

lygtis ~~ax
I2S. Isprskite

+ b, kai a. ir b skaiiai.
lygtis

a) = 2,5*;

pirmiausia

grafikai,

paskui analizikai:

b) x = - 0 , 6 x .

129. Grafikai isprskite lygt, pertvark j lygt ax2 = 6x + c, kur i o s a, b ir c skaiiai ir


ai

2 2x 3 = 0;

b) x2 + 3 x - l = 0 .

130. Grafikai isprskite lygt = 0,5x2.


131. Nubraiykite vienoje koordinai sistemoje formulmis y
jr' i/ = 4 ireikt funkcij grafikus. Nurodykite ai!
- n
su kuriomis:
a) X2 = 4;
b) x 2 < 4 ;
c)
x2>4.

funkcij grafi-

132. Remdamiesi formulmis yX2 ir y =


ireikti]
kais, isprskite lygt a 2 = 9 ir nelygybes x 2 < 9 , x 2 > 9 .
133. Grafikai isprskite lygt x2 = 2x. Nurodykite aib reikmi,
su kuriomis x2<2x,
x2>2x.
Kartojimo pratimai
134. Suprastinkite reikinius:
, 9a2a

16

/3-4a

'

7a

\ 4 3a

h\

( J

9 Q2

'

I (a 3 ) 2

' a - !

3 f 4q\ .
4+3aj
3 +a

\ . 3 + a

a2 1 / ' 3 - a

'

4.
L A I P S N I S SU S V E I K U O J U
10. L A I P S N I S SU S V E I K U O J U

RODIKLIU

NEIGIAMU

RODIKLIS

I informacins literatros galima suinoti, kad Sauls mas lygi


1,985 -IO s3 g, o vandenilio atomo mas 1,674 1 0 _ 4 g. Reikinio
1,985 - 1033 uraas IO33 reikia trisdeimt trij dauginamj sandaug, kuri kiekvienas lygus 10. O kokia reikinio 1,674-10 24
urao 10~24 prasm?
Nordami isiaikinti, paraykime i eils skaiiaus 10 natrinius
laipsnius:
IO11IO21IO3,....
(1)
Kiekvien parayt skaii galima ireikti kitaip:

10, 100, 1000

(2)

Pabandykime (2) eilut pratsti kair. Kadangi kiekvienas ios


eiluts skaiius 10 kart maesnis u po jo einant skaii, tai prie
skaii 10 reikia rayti 1, prie skaii 1 -skaii
1-skaii

^ i r

prie skaii

1.1,

..., , - ,

I, 10, 100, 1000, . . .

(3)

(! ) eilnfes kiekviena reikinio Iaipshio rodiklis vienetu maesriis


u/ -ek'iririo reikinio laipsnio rodikl/Pagal dsn, tsdami (I)
J a i r ' I; a ir, prie ICft t u r i m e
;i.ies 'i r v: rayti 10 2 ir 1.1.:

rayti IO0, pries


; 7 V-':'

IO0 rayti

IOiVs,. .

'

KH

(4)

Palyginus (3), W (4) eilut, natralu tarti, kad Jp^1 lygu ~ ,


IO

IygiB

ir L t Tokio susitarimo matematikoje laikomasi ne

tik . kalbama apie skaiiaus 10 laipsn, bet ir kurio nors kito


p i b r i m a s; a ^

kai

i f

<0.

wT/
3

,. ^ , f 6 k i e ' uraai, kaip .0-

(ir, apskritai nulis sii neigiamu laipsnio

^ ^ : s v e i k u o j u rieigiaiTjii :
PM-etEkite trupftien laipsniu su sveikuoju neigiamu :
^

b) b :

dj^'i.-fe)-^;

f)^.

inos reikinius:
5

a) 3A'" ;'

e) '"3; s

c)
d)

g) 2 (*+</)-;

f) - Q y z - I

lOr-'if-f/)-3

h)

. Vartodami neigiam rodikl, tfiipmen ireikkite sandauga:


1

) f ;

e) J

h)g|:;

139. a) Skaiius 16, 8; 4;J 2; 1; 1


~ \ l : . i
laipsniais.

pakeiskite skaiiaus 2

b) Skaiius

; 1; 5; 25; 125; 625 pakeiskite skaiiaus

5 laipsniais.
c) Skaiius 10; 0,1; 0,001; 0,00001; 0,0000001 pakeiskite skaiiaus 10 laipsniais.
140. Apskaiiuokite:
a) 4~2;
b)

e) 10~4;

(3)~ 4 ;

d)

( - 1 0 ) - " ; f)

g) ( - I ) " 9 ;

-(-2)-*;

h)

i) - M 6

(-1)-20;

141. Apskaiiuokite reikini reikmes:


3

a) 8 - 4- ;

d) 10

b) - 2 I O - 5 ;
c) 1 8 . ( - 9 ) - 1 ;

"
2

g) 0,5~ + (-)" ;

e) 3-2 + 4-1;
f) 2~3 ( 2)" 4 ;

h) (0,3)+(0,1) ~4.

142. rodykite kad:

-f

>(?'

>(1-(!)'

d) ( j - r - t t r

143. Remdamiesi 142 pratimo rezultatu, apskaiiuokite:


a) ( ) - ' ;

b)(-;

c) (-0,01) 2 ;

e)

-25(|)~4

^-(

144. Apskaiiuokite reikinio x n reikm, kai:


a) X-0,125, n ^ 2; b)
=
c) x = - 1,625, n = - 1 .
b) ir c) atveju rezultat ireikkite deimtaine trupmena, suapvalinta iki imtj.
145. Palyginkite su nuliu:
a) (-0,17) 4 ;

b) ( - ) 5 ;

c) ( - 3 ) - ;

d) (-2)-3.

146. Palyginkite reikini reikmes:


a) 2~5 ir 3-5;
c) 5~7 ir 5-3;
b) (0,2)-3 ir (0,5)~3; d) (0,4)-* ir (0,4)-<;

e) ( - 2 ) ~ 3 ir 2~3;
i) 3~4 ir (~3)- 4 .

147. Pakeiskite reikin trupmena:


fr-2;
d) (x-2y-*)
(x-* + 2y)\
a ) -2 +
x
2
b) xy- +xy- \
e) (fl- + M ) ( a + f t ) - " ;
c) (-6-i) (-i 6);
f) (a-6)- 2 (a- 2 -6-2).
148. Funkcija ireikta formule:
a) y=x~];

b) =-2;

c) y=Jt 0 .

Nubraiykite funkcijos grafik.


3. Algebra V i I - V l I I kl.

33

Kartojimo pratimai
149. Turistas dviraiu nuvaiavo 28 k m plentu ir 25 km viekeliu.
Plentu vaiavo 1,4 karto greiiau negu viekeliu. Kelion utruko i viso 3 h 36 min. Kokiu greiiu turistas vaiavo
plentu?
150. Pionieriai kop j kaln ir nuo jo nusileido tuo paiu 9 km
ilgio taku per 5 h. Jie leidosi 1,5 karto didesniu greiiu, negu
kop. Kokiu greiiu pionieriai kop kaln?

11. L A I P S N I O

SU S V E I K U O J U

RODIKLIU

SAVYBS

Laipsnio su natriniu rodikliu savybs tinka ir laipsniui su bet


kuriuo sveikuoju rodikliu, btent:
Jei , o m ir n bet kurie sveikieji skaiiai, teisingos lygybs:
am an = am+n,
am:a"=am~",
(am)n=amn.

(1)
(2)
(3)

Be to, jei a 0 ir b 0, o n bet kuris

sveikasis

skaiius,

tai:

(ab)n = anbn,

(4)

(f)"-S

(S)

Siij savybi bendru atveju nerodysime, o tik atskleisime kai kuri savybi teisingum atskirais pavyzdiais.
1 p a v y z d y s . Reikia rodyti, kad - 3 5 = a-3+5, kai 0.
Remdamiesi laipsnio su neigiamu sveikuoju rodikliu apibrimu
ir laipsni su natriniais rodikliais dalmens savybe, gauname:
a- 3 a 5 = 3 a 5 = 3 = 5-=-+5
a

Lygyb a m a " = a m + , kai 0,


m e Z ir ne Z, ireikia pagrindin laipsnio su sveikuoju rodikliu
savyb:
dviej laipsni su vienodais pagrindais
sandauga
lygi to paties
pagrindo
laipsniui, kurio rodiklis lygus i laipsni rodikli
sumai.
Ireikiant laipsni su sveikaisiais rodikliais sandaug laipsniu,
patogu taikyti i taisykl:
dauginant vienod pagrind laipsnius, laipsnio pagrindas
lieka
tas pats, o rodikliai
sudedami.
Kad savyb a m a n = a m

+n

bt teisinga su bet kuriuo sveikuoju laipsnio ro-

dikliu, btinai turjome tarti, j o g a" = ~n

n e z

ir

<0).

I tikrj pareikalav, kad ilikt pagrindin laipsnio savyb, kai ne Z,


ir 0 , gausime:
an a~
I ia aiku, kad a"

an n = a ? >= 1.

turi bti lygus

n<O

2 pavyzdys.
Turime:
-4 a

Reikia

=
a4

a~4 : 6==-4-, kai

rodyti, kad

u4

0.

= - i _ = _ L = a-i*+*)=~<~6
a4ae
a4 + 6

Pertvarkydami reikin, du kartus rmms laipsnio su sveikuoju


neigiamu rodikliu apibrimu ir laipsnio su natriniu rodikliu pagrindine savybe.
Taigi, dalijant vienod pagrind laipsnius, pagrindas
lieka tas
pats, o i dalinio laipsnio rodiklio atimamas daliklio laipsnio ro1
diklis.
Primename, kad, nagrindami laipsni su natriniais rodikliais
savybes, sitikinome, jog vienod pagrind laipsni dalmen galima
ireikti laipsniu su tuo paiu pagrindu tik tada, kai dalinio laipsnio rodiklis ne maesnis u daliklio laipsnio rodikl, [vedus laipsnio
su sveikuoju neigiamu rodikliu svok, is apribojimas netaikomas:
dalinio ir daliklio laipsnio rodikliai gali bti bet kurie sveikieji
skaiiai.
3

pavyzdys.

Reikia rodyti, kad

Keliant
dikliai

)-

=!=

laipsn laipsniu,

laipsnio

(a 5 )- 6 = a5-<->, kai

=-<56)_5.<-6)

pagrindas

lieka tas pats, o ro-

sudauginami.

151. Apskaiiuokite reikini reikmes dviem bdais (pirmiausia remdamiesi laipsnio su sveikuoju neigiamu rodikliu apibrimu, po
to remdamiesi laipsnio su sveikuoju rodikliu savybmis):
a) 83 8~2;

b) 2 3 : 2~5;

c) (2~3)2; d)

(3-1)-2.

152. Apskaiiuokite reikini reikmes:


a) 3- 4 3 6 ;
b) 2 4 2 - 3 ;
c) IO8 IO-5 IO-6;
153. Pakeiskite
reikm:

reikin

a) 27 3" 4 ;
b) (3-') 5 81 2 ;

d) 2' : 2 12 ;
e) 5~3 : 5 ^ ;
i) 3 - 4 : 3 2 3 6 ;
skaiiaus

3 laipsniu

c) 9~2 : 3~6;
d) 813:(9- 2 )- 3 .

154. Ireikkite reikin skaiiaus 5 laipsniu:


a) 5 ra 5 m + 1 5'- m , kai m e Z;
b) (5 m ) 2 -(5-3) m , kai m e Z;
c) 625 m : 5 4m - 2 , kai m e Z.

g) (2" 4 )- 1 ;
h) (5 2 )- 2 5 3 ;
i) 3~4-(3-2)~4.
ir apskaiiuokite

jo

155. Apskaiiuokite:
a)

8""2 4 3 ;

b) 9-6 275;

d)

21
e) J ^ i ;

IO0 : IO -3 ;
125 : 25-';

f)

10.Q6
g) ^ r
;

h)

~^

2 5

" .

156. Raskite toki kintamojo n reikm, kad su bet kuriuo u=^")


bt teisinga lygyb:
a) , 7 = a 4 ;
b) a ^ a " = * ! - 3 ;

c) (a- 3 ) = as ;
d) (a")- 4 = U-4.

157. Reikin -', kai , ireikkite trimis bdais laipsni sandauga.


158. Pakeiskite reikin a 12 ( a ^ O )
a)

fl;

b) a - 6 ;

c)

laipsniu, kurio pagrindas:


d)

159. Suprastinkite reikinius:


a)

1,50b- 3 6a~2ft;

d) 5a n & 2 O, I a - n ^ n - ' , kai n e 2 ;


e) (- p - ' < r s ) : ( f ^ 2 T 4 ) i
f) (0,8/):(0,4:"--"), kai n e Z

b) A
. 8m3n~2;
c) (6* 4 ):(-*-*);

160. Pakeiskite laipsn sandauga:


a)

(a-'fc-1)-2;

c)

b)

(x 3 !/- 1 ) 2 ;

d)

( 2m 5 n- 3 ) 2 ;

(y ~)~3;

)
f)

(-0,5*-V)3.

161. Pakeiskite reikin sandaugos laipsniu:


a) 0,0001-4;
b) 32/ -5 ;

c) 0,0081a8b-12;
d) 10-2/-3", kai n e Z.

162. Apskaiiuokite reikini reikmes:


a) 0,2a-*M 5eft-\ kai a=--0,125, 6 = 8;
b)

_~/_^2

. kai

X=-Jf,

(/=-8.

163. Suprastinkite reikinius:


a)

( 0 , 2 5 ^ / ^ - ( ^ ' ;

"0(-^)^(5-60)-*;

4 pav.

164. Sudarykite reikinio 2" reikmi lentel, kai n e N ir 1 ^ n = S I 15.


Naudodamiesi ia lentele, sudauginkite:
a) 1024;

b) 512-64;

c) 8 1 9 2 ;

d)

4096-^.

Nurodymas.
Pirmiausia, remdamiesi lentele, ireikkite
kiekvien d a u g i n a m j skaiiaus 2 laipsniu, po to laipsni
sandaug pakeiskite to paties pagrindo laipsniu ir vl pasinaudokite lentele.

Kartojimo pratimai
165. Ar yra tokia a reikm, su kuria:
2a 5
a) reikinio -jy reikm lygi 2;
b) reikinio ^ reikm lygi 2?
166. Raskite
g(x)

funkcij

ir g,

apibrimo

i funkcij grafikai

ireikt
sritis.

formulmis

Kuo

skiriasi

'C*)" f y .

vienas

nuo

ir
kito

(4 pav., a, b ) ?

167. Nubraiykite funkcij ir /, ireikt


ir

f(x)=x+2

formulmis <()= 1

grafikus.

12. S T A N D A R T I N

SKAIIAUS

IRAIKA

Moksle ir technikoje tenka susidurti su labai dideliais ir labai


m a a i s (teigiamais) skaiiais. Pavyzdiui: Sauls skersmuo lygus
1 390 600 000 m; vandens molekuls skersmuo lygus 0,00000003 cm.

DiclcMius skaiius prasta ravti standartine iraika, t. y. a 10"


(ia 1 < 1 0 ) . Pavyzdiui, 1390 600 000 m = ! , 3 9 0 6 - 1 0 9 m.
Dabar, apibrus laipsnio su sveikuoju neigiamu rodikliu svok,
standartin iraik galima pertvarkyti ir labai maus skaiius.
Pavyzdiui, vandens molekuls skersmuo uraomas taip: 3 IO" 8 cm.
Taigi bet kuris teigiamas skaiius gali bti standartins iraikos, t. y. ireiktas sandauga fl-10" ( l ^ a < 1 0 ir n-:Z).
Laipsnio
rodiklis n vadinamas skaiiaus eile. Pabriame, kad trupmeninis
skaiius a ireikiamas deimtaine trupmena ir, jei reikia, suapvalinamas.
Pateikiame standartins
pavyzdi:
1)
2)
3)
4)

iraikos skaii

daugybos ir

dalybos

(3,1 103)-(2,3 IO4) = (3,1 -2,3)- 107 = 7,13 - IO7;


(8 10-3)-(4,5 IO5) = (8 4,5) 102 = 36 102 = 3,6 10';
(4,8 IO2) :(1,5- IO8) = (4,8 : 1,5)- 10" = 3,2 10~6;
(8,9 107): (3,4 103) = (8,9 : 3,4) 10 4 2,6 104.

168. Ar skaiius yra standartins iraikos?


Jei ne, tai pertvarkykite j standartin iraik. Nurodykite
skaiiaus eil:
a) 3,4 -108;
b) 7,51-IO 5 ;

c) 10,6-109;
d) 5.2-10- 4 ;

169. Pertvarkykite skaii


eil:

standartin

e) 1 9 - I O 6 ;
f) 0 , 4 - I O 8 .
iraik

ir nurodykite jo

d) 0,02;

g) ^V10-5:

b) 25 860 000 000;

e) 0,0013;

h)

c) 307 920 000 000;

f) 0,000057;

a)

7 000 000 000;

-IO- 7 ;
i _

"

700 000

170. i sakini skaiius pertvarkykite standartin iraik:


a) ems pavirius sudaro 510 083 000 km 2 ;
b) ems mas lygi 6 000 000 000 000 000 000 000 t;
c) mogus sudarytas daugiau kaip i 100 000 000 000 000 lsteli;
d) vandenilio atomo mas lygi

0,000 000 000 000 000 000 000 0017 g;


e) 1 km atstum viesa vakuume nueina per

. sekunds.

171. M a s ireikkite g r a m a i s ir g a u t j skaii pertvarkykite taip,


kad jis bt standartins iraikos:
a) 969,5 kg;

b) 43,2 t;

c) 78 m g .

172. Ireikkite:
a) 378 m 2 plot k v a d r a t i n i a i s milimetrais;
b) 25 m m 2 plot k v a d r a t i n i a i s metrais.
A t s a k y m paraykite standartins iraikos skaiiais.
173. Kiek deimtaini enkl, t. y. enkl po kablelio, skaiiuje, kuris yra reikinio reikm:
a) 3 IO2;

b) 2,8-10" 2 ;

c) 1,31-10" 6 ;

d)

5,679-10-' 0 ?

174. Atlikite veiksmus:


a)
b)
c)

(1,25-10 6 )-(4-IO 1 2 );
(6,2 IO- 2 ) :(3,1 IO 4 );
(4,2- 10-3). ( 5 , 5 - I O 8 ) ;

d) I O 5 : ( 8 IO- 2 );
e) (6,1 10'): (2,7 - IO' 2 );
f) (3 I O " ' 5 ) : (7 10~5).

175. Neskaiiav isiaikinkite, kokia s a n d a u g o s ab eil, kai:


a) 0 = 2-10- 6 , 6 = 3 - 1 0 " 5 ;
b) o = 3 , l - 1 0 8 , 6 = 1,5 10~:i;

c) fl = 6-10~ 3 , 6 = 2-10 1 0 ;
d) a = 9,l IO 12 , b = 8 - IO6.

176. T e i g i a m o skaiiaus b eil lygi 7. Kokia i skaii eil:


a)

1006;

b) 0,016;

e) 6 - 10;

d)

6-10- 8 ?

177. viesos greitis v a k u u m e lygus 3- IO8 m/s. Kok a t s t u m


rais) viesa nueis:
a) per 1 000 s;

b) per 0,01 s;

(met-

c) per I h?

178. M a n o m a , kad m s eros p r a d i o j e emje gyveno 2- IO 8 moni. D e m o g r a f a i n u m a t o , kad, p a l y g i n u s su m s eros p r a d i a ,


2000 metais gyventoj p a d a u g s 37 kartus. Kiek gyventoj
emje bus 2000 metais?
179. Viena
pirmj
tarybini
elektronini
skaiiavimo
main
- 2 (sukurta 6-ojo deimtmeio viduryje) per sekund atlikdavo 8 - I O 3 operacij.
Elektronin s k a i i a v i m o
maina
EC-10-50 (sukurta 1975 m.) atlieka 1,5-10 6 operacij per sekund. Kiek kart padidjo elektronini s k a i i a v i m o m a i n per
vien sekund atliekam operacij skaiius 1975 metais? Kiek
laiko vienai operacijai vidutinikai sugaita m a i n a - 2 ir
m a i n a EC-10-50?
180. a) A t s t u m a s n u o S a u l s iki P l u t o n o 40 kart didesnis u atstum n u o Sauls iki ems, o atstumas n u o Sauls iki ems
lygus 1,495-10 8 km. Koks a t s t u m a s n u o S a u l s iki P l u t o n o ?
b) Apskaiiuokite atstum n u o Sauls iki M e r k u r i j a u s , inod a m i , kad jis 2,6 karto m a e s n i s u a t s t u m nuo Sauls iki
ems.

181. Lentelje nurodyta Sauls sistemos devyni planet mas:


Planeta

Merkurijus

Venera

Zem

Marsas

Mas, kg

3.17-102i

4,87 IO24

5,98-1024

6,40- IO2a

Planeta

Jupiteris

Saturnas

Uranas

Neptnas

Plutonas

Mas, kg

1,90 -IO27

5,69-1026

8,70-1025

1,03- IO26

5,40-1024

a) Ivardykite planetas j mass didjimo tvarka.


b) Kiek kart Jupiterio mas didesn u ems mas?
Kartojimo pratimai
182. Traukinys 15 min buvo sustabdytas. Kad laiku atvykt j stot,
iki kurios buvo dar 120 km, jis vaiavo 1,2 karto didesniu greiiu, negu numatyta pagal tvarkarat. Kokiu greiiu traukinys
vaiavo paskutiniuosius 120 km?
183. Grafikai isprskite lygtis:
a)

6jc-' = j c 1;

b)

*-1 = * +3.

184. Suprastinkite reikinius:


^ m r - m

SKYRIAUS

- > ( - s r ( & ) - .

P A P I L D O M I

PRATIMAI

1 skyrelis
185. Pertvarkykite daugianarius taip, kad jie bt standartins iraikos:
A)

(3X 2 )

b)

(5/ + 6 ) (4/ + 5 ) -

(3X + 2) +,( 3 )

(4/ + 7 )

( 5 X -

1)

(2JC-5);

- ( 3 / - 5 ) ( 3 < / +

5).

186. rodykite, kad reikiniai


(a*+ b2) (2+ y2)
yra tapaiai lygs.

ir (ax-by)2+(ay

+ bx)2

187. Iskaidykite dauginamaisiais:


9a2b6 \8ab9 + 6ab2\
SOa5X8 24a3x5 20a 2 * 2 ;
a (b-c)2-b
(c-b)2,
(-6) + 6(6-)

a)
b)
c)
d)

e)
f)
g)
h)

5a'4\2-3ab-66;
8x(/3 - 24f/2 - 7xy + 21;
"-y+*9!/8-*2'/3;
(6) ,u + 6 2 2 - a ' - 6 1 2 .

188. rodykite, kad iuos reikinius galima ireikti keturiij dauginamj sandauga, kuri kiekvienas turi kintamj:
a)
b)
c)
d)

6 2 (x 2 4) 26(x 2 4) + 2 4;
9X 2 (/ 2 -25) + 12X(/ 2 -25) + 4(/ 2 -25);
( 2 + 6 2 ) 2 4a 2 6 2 ;
144fl262 (4fl2 + 96 2 ) 2 .

189. Su kuriomis kintamj


a

, 3-
> x2 + 8x '

reikmmis trupmena

, v 49 4
4x249 '

neturi

prasms:

1 -t- (c 5)2 ,
> 1- ( -5

,
b' + 64 .
> b*-\6b + 64

190. Suprastinkite trupmenas:


v (-) 2 .
' 92 92 '
62 62 .
' (66)2 '

7xy+\4 .
7(//+14) '
, . 8(0-12) .
8 12 '
aj

. ( ~9) 2 .
' (3-o)3 *
(5< 2)4

4
(42-25</2)3 '

191. rodykite, kad su visomis kintamj reikmmis, su kuriomis


trupmenos turi prasm, lygyb yra teisinga:
, 2x2+ 10* __ 22 IOxy
.
' 2 25/2 x2-IOxy + 25y2 '
M
2-4 + 4
_ a 2 - a b + 26-4 .

'

a2 + ab 2a 2b ~ a2 + 2a + 2b-b2

. (2x 3/)2 + 2x 3t/


C
' 4x2-9/2+2x + 3/ "

'

4x2 12xy-f9i/2
4x2 9/2

192. Suprastinkite trupmenas:


- q(6-f I)2fe(o4-1)2 .
'

a2(b + 1) b2(a+ 1) '

,,

x(y-z)-y(x-z)
> x(y-z)2-y(x-z)2

'

193. [rodykite, kad su visomis kintamj ir reikmmis, su kuriomis trupmena turi prasm, jos reikm nepriklauso nuo x:
a

. a2 2ax+6x 9 .
> ( + 3)2-2-6 '
2

O U2

, , ( + )2 (3x I)2
' 6x 6 ( I)2 '

y
kintamuosius x ir y atitinkamai pakeit
UA//
sandaugomis kx ir ky (k skaiius, nelygus nuliui), gausime
trupmen, tapaiai lygi pradinei su visomis ir y reikmmis, su kuriomis toji trupmena turi prasm, {rodykite.

194. 1) Trupmenos

2) Patikrinkite, ar turi nurodytj


2x:ly'' ,

al

a)

savyb trupmenos:

X2-Sy

> x + 3y 2 "

> 4x</ + 7y> '

195. Suprastinkite reikinius:


a)

g-- IOc*+ IQax-ac . Q-'- IOOx2


X2-Q-C

'

-QX

'

, . n''- \0pk~2pn + _ p %pk


'
,
C

' n225k2

bkn-pn
2 2+36

'

' 3xi/-18y-2x+12

5&I5+9Q 256 .
'

'

9t/2 12y + 4

6xi/ + 64x 9 y .

9a230ab + 25b2

'

9Q 2 -30Q + 25

' 5-256+92-2562

'

196. Metropoliteno eskalatorius yra s m ilgio.


a) Per kiek sekundi (/) keleivis v m/s greiiu judaniu eskalatoriumi pakils stoties vestibiul?
b) Per kiek sekundi (T) keleivis, lipantis eskalatoriumi greiiu V1 m/s eskalatoriaus atvilgiu, bus pakeltas stoties vestibiul, kai eskalatoriaus greitis V2 m/s?
Apskaiiuokite 7\ kai s = 90, V1 =0,35, u 2 = 0,85.
197. a) Atstumas nuo Odesos iki Batumio lygus s km. I i uost
tuo paiu metu vienas prie kit iplaukia du tanklaiviai. Tanklaivis i Batumio atplaukia Odes per T valand, o i Odesos Batum per t valand. Kokiu atstumu (d km) buvo
tanklaiviai nuo Odesos, kai susitiko? Apskaiiuokite d, kai
s = l 000, 7" = 32, t = 28.
b) I Vladivostoko Sachalino Aleksandrovsk iplauk motorlaivis v km/h greiiu. Po t valand paskui j w km/h greiiu
iplauk dizelinis elektrolaivis. Po keli valand (x) dizelinis
elektrolaivis pavys motorlaiv?
Apskaiiuokite -v, kai o = 30, w = 36, / = 6.
2inodami, kad atstumas nuo Vladivostoko iki Aleksandrovsko
apytiksliai lygus 1 300 km, apskaiiuokite, ar dizelinis elektrolaivis pasivys motorlaiv, kol is atvyks Aleksandrovsko
uost.
2 skyrelis
198. Suprastinkite reikinius:
.

' 1

2 2

4x9

C'

ae_G

2-2x
-2

b3

< b6(I '


2y-y2
V 2 -X-'

199. rodykite, kad su visomis kintamjtj reikmmis, su k u r i o m s ,


duotosios trupmenos turi prasm, reikinius g a l i m a ireikti
daugianariais:
-v

iy-b)*

y-b

v x2-y2

yb +\ *

xy I

(fl + x) 2

2 + 2 .

2-92

+ 2

+2 '

..

. a -12b

iab-Aa

Qi-Zab

a23ab

b)

reikmes:

duomen?

v x2 + 2x + 5

v 53- \ 02+2

2 JC

'

'

IOx ;/

'.V -I1

'

^v a - 2
d )

'

/2
2

, . 2 - 3 +12 .
)

2-6-3c '

x2+xy + 2x

yra nereikaling
201. Ar
Ireikkite
suma:

, kai = 20, (/ = 22,5.

.c2 + y -f 2x

'

, kai a = - 0 , 8 , 6 = - 1 , 7 5 ;

'

x +y
y+1

. 2(6-3c)

' + -2

200. Apskaiiuokite reikini

/ FT+1

tl

'

2+3+
a + 3~ '

202. Raskite visas natrines n reikmes, su kuriomis reikinio reikm yra natrinis skaiius:
a)

IOii 2 -144
;
n2

. , 3 600 1002

b)

5
n2

203. Yra inoma, kad = 2 , 4 , o =0,15. Apskaiiuokite: 1


y

a) ;

b)

'

c)
z

d) ^

' y

z+y

u
2
204. Yra inoma, kad
Apskaiiuokite:
X = -5-.
o
X2 + ~ .

2x23xy + 7y2

' X2-V2 '

2 -f xy + 5(/2 '

'

3 skyrelis
205.

Ireikkite

trupmena:

>

3b 5b 1 . 5fr 3 .
2
hb,
h
b
y
by ''
-+1

X2-I

I+f
'' r*u*
'
c2+X2

'

Cz+ y' .
c2tf
c-fx

33'

.206. Ireikkite dviej d a u g i a n a r i


a)

* + <,+ = * ;

A)

b) m + n

a-

e)

3ax-_
L)

dalmeniu:

3ax+y

0 . - 6 - ^ f ;

SLtZh

v_-LtiL

(l

'

(I+*)2'

207. Sudkite trupmenas:


.
.4

a+b
'

,
C

m/i+1
m +

'

2ab

m/iI
'
m_

ad+bc
'd) 2cd(c-d)

2_

yo

a+b '

+ 4

.
adbc
' 2cd(c+d) '

-4

3(+.) ~ 3 ( a - x )

(y-*)y

j.

'

'

i/

^(*-y)x

x+y
+

'

x(x+y)

x-y

.'/(*-'/) "

208. rodykite, kad su visais skaiiais a, b ir c, kai ,


,
reikinio
I

(a b) (b ) ' (ca) (a b) '

(6-)(-)

reikm lygi nuliui.


209. Ireikkite trupmena ir suprastinkite:
..\

_j_

' -^ +
.
'

2a

2 + 3 + 3 - 2

+3,
'

4y18 .

9 '

. 2x I

2 .

' 2*2+2x 7 ^x 2 -I

42+ 9 .

4m

42-9 '

2m+1

2m-1 .

4m2-1 ~ 6 m - 3

9
.
3-
x2-3x '

XV
I
' (x+y)2

2
x2i/2

4m + 2 '
.

I
(xy)2

210. rodykite, kad reikiniai


+ by
(a-b)(x+y)

bxay
~ (a + b) (x+y)

a2+b2

"

a2-b2

apibrimo srii sankirtoje yra tapaiai


211. Suprastinkite reikinius:
I
I
1
a) u ( a - f t ) ( a - c ) 1 ' b(bc) (ba)
b) (x-y)(x-z)
. /y

+
^7--T
(y-x)(y-z)

lygs.

I
1

c(c-a)(c-b)

+ (2-)

'

(y)

212. Su kuriomis a ir b reikmmis trupmen 7 7 7 ^ ir-5775 skirtum


g a l i m a ireikti trupmena

3x5
2(;+|0)

x + I O " 2x + 20

?
I Cj^ l i g

213. Raskite tokius skaiius a ir b, su kuriais trupmena


j

iai lygi dviej trupmen


nelygi 3 ir 3, aibje.

-2
ir
X

sumai

X - 5

tapavis

skaii,

214. Ireikkite x k i n t a m u o j u a, kai


.
a )

_ _ i = , _ ;

, . x-a

. a

e) = + !

c) - + - 5 = 1 ;
.

=8;

i
O' - 1
T - - TI
I2 = 0 .

4 skyrelis
215. Jei ,
^

'

ir ,

tai reikinio

'

: (--)'',4[,
mn \m n
( )

reikm nepriklauso nuo k i n t a m j reikmi, [rodykite.


216. rodykite,

kad

su

bet

reikinio (u

kuriuo

sveikuoju

(+^^)

reikm yra lyginis

217. Suprastinkite reikinius:

^ii-.-^-m-^y)
b

ub

\
> x-b

x+a

x-a

(
' [ax-ab^

t m n

3m + n

\ mn

mnm1

Ma-b^b)

'

v/

.
2

'

, 3n+m

4c2
'

\. 2m + 2n

2m

mn

+ )-\2-)

./

(c2) 4 ' I (c + 2) 2

<

n m'
'

4a2+4ab+f>2 .

4
3

'

2 \ .

(2a+b) )

I
(c2) 2

y~

16e

c 2 4 ) '

yz

o\
'

\
ofr/ '

218. Ireikkite dviej d a u g i a n a r i

mn n2/'

1(20-6) *"4 -6 "^

+
b2-bx

+)--)

dalmeniu:
x-y

X2

ir \\\\

> --

__ y + z


- -

'

skaiius.

219. rodykite, kad su visomis k i n t a m j reikmmis, su


reikinys turi prasm, j o reikm lygi 1:

( (-y)2

b)

( +

(x + y)2 + 2{x2-y2)

)2)

. / (1 o) (1 b) _ . V
'

1 + ab

kuriomis

(x-yY

(|-a)(l-&)

(l+a&)*

220. raykite reikm ir suprastinkite:

' a+x

a)

u\

bx
b-x

k1a i

b) TTT^.
-yi

ab
a-b

, kai = - ;
'

*~=

2 ab
ab
2
a1b

.'

'
2 ab
Q2 + 62

221. Ireikkite k i n t a m j i f o r m u l i :
a) ^ = I i z Z i ;
'

b )
'

= f

x ;

)*=;

) = - ^ :

d ) i = f ;

f) f

'

'

2x

'

1 '

' 2x 8

=y.

5 skyrelis
222. Ar vienas sakinys i p l a u k i a i kito:
a)
ra
b)
c)
223. a)
b)

f i g r a F1 simetrika f i g r a i F2 tiess / a t v i l g i u " , f i g


F\ k o n g r u e n t i f i g r a i F2";
a + 1 6 sveikasis s k a i i u s " , 25 a sveikasis s k a i i u s "
8b n a t r i n i s s k a i i u s " , b n a t r i n i s s k a i i u s " ?
I to, j o g ac bc, n e i p l a u k i a , k a d a = b.
I to, j o g a n e i g i a m a s skaiius, n e i p l a u k i a , k a d a + 0 , 1 -

neigiamas

skaiius.

rodykite tai.
224. A r

i pirmos lygties i p l a u k i a
2

antroji:

a)

(x + 1 ) ( x 4 ) = 0 , 4 = 0;

c) 3 x = 5 , 3x 2 = 5x;

b)

( x 2 - l ) (-4) = 0 , 4 = 0 ;

d)

( 2 x - 5 ) 2 = 4, 2 x - 5 = 2 ?

225. I kurios i nelygybi i p l a u k i a visos kitos:


a ) x > l j , > 1 , 2 , > 1 y , x > 1;
b) a < 2,5, a < 3,5, a < - 3 , a < - 2 ?

226. Ar ekvivalentus sakiniai:


a)

AczB"

ir A O B=Au-

b)

A c z B " ir

A[)B^B"?

227. Ar ekvivalentus sakiniai:


a) trikampis turi simetrijos a", trikampis yra lygiaonis";
b) m ( x ) s v e i k a s i s reikinys", m ( x ) apibrtas vis skaii
aibje";
c) skaiius x 3 trupmeninis", skaiius x + 5 trupmeninis";
d) trupmena

, kai a e Af, be'N,

na p , kai aeN,

nesuprastinama",

trupme-

be N, nesuprastinama";

e) b yra skaiiaus 6 kartotinis", 2b yra skaiiaus 6 kartotinis";


f) b yra skaiiaus 7 kartotinis", 3b yra skaiiaus 7 kartotinis"?
228. Raskite i lygi sprendini aib:
a) (3x +1) (x 5) = 0 ;
b) x ( x + l ) ( x + 6 ) = 0 ;

c) ( x 2 - 9 ) (x2 +16) = 0 ;
d) 4(x 2 5x) (25x 2 9) = 0 .

229. Iaikinkite, ar i pirmojo sakinio iplaukia antrasis:


a) - 1 , 5 < < 1 , 5 " , j x I ^ 1,5";
b) |x|<4", - 2 , 5 ^ x ^ 3 " ;

c) | x | < l " , | x | < 2 " ;


d) |x|<3", x < 3 " .

230. Duoti trys sakiniai: natrinis skaiius yra skaiiaus 100 kartotinis", natrinis skaiius yra skaiiaus 10 kartotinis" ir
natrinis skaiius yra skaiiaus 5 kartotinis". Iraykite
sakini poras, susietas ivados sryiu.
231. inoma, kad sakinys natrinis skaiius yra skaiiaus 3 kartotinis" virsta teisingu teiginiu, kai , o sakinys natrinis
skaiius yra skaiiaus 9 k a r t o t i n i s " , k a i Xe>B. Ar teisingi
teiginiai:
a) AezB\

b)

BczAl

232. Ar ekvivalenios lygtys:


a) 2x 1 = 11 ir 3x = 18;
b) x 2 = 0 , 1 6 ir x = 0 , 4 ;
c) x 2 = 0 , 0 1 ir ( x - 0 , l ) ( X + 0 , 1 ) = 0 ;
d) ( x 2 + 4 ) ( x - 5 ) = 0 ir 5 = 0?

233. Ar ekvivalenios lygtys:


a) 3 7 x - 1 1 1 = 0 ir x - 3 = 0;
b)

c) 3 x - l , 4 = ' x ir 3 x - x = l , 4 ;

ir 5 x - 1 = 0 ;

d) 6 - 5 x = 0 ir x = 1,2?

234. [rodykite, kad ios lygtys ekvivalenios:


a) X = 1,7 ir x + 2 = 3,7;

c)

b)

d) 2x+1 = 1,4 ir x = 0,2.

13x 4 = 0 ir 13x = 4;

235. Raskite lygties sprendini


a)
b)

l - 6 x = 0 ir X = j

aib:

|4x 11 = 10;
|7,5 + 2x|=3,5;

c) (x + 5) ( 6 x - 1 , 3 ) = 0 ;
d) ( x - 9 ) 2 + ( x 2 - 8 1 ) 2 = 0.
(x; y), su kuriomis ie sakiniai virsta teisin-

236. Raskite aib por


g a i s teiginiais:

a) 3x + / = 17 ir X - 3 / = - 1 ;
b) 5 x - 2 y = 1 4 ir 3 x + y 1 5 ;
c) |x + 4| + \x+y\ = 0 ;
d) ( - y 2 ) 2 + (x+t/ + 2 ) 2 = 0.
237. Paraykite koki nors lygt, ekvivaleni
a) x - 5 = 0 arba x + 7 = 0;

sakiniui:

b) t / = - 3 arba y = 8.

7 skyrelis
238. Ar lygi nuliui trupmenos reikm:

a)

/2 5 \
1
(-I i 5T-2;

239. Sudarykite koki


n u l i u , kai:

.,
b)

I I
I -2|r 9 ,
(0.75+^)4-15
2

nors trupmen

a) = 1,5;
2
b) = ;
5

su k i n t a m u o j u x, kuri virsta

c) x = 0 ir x = 2;
d) = 5 ir x = 5.

240. Su kuriomis a reikmmis trupmenos reikm lygi n u l i u i :

a)'

Ifb2
a2 + 4

'

b) ^ l z I ' 5 |aI '

c)'
d)

JbJ a 2 49 '
4q2

~'

|a| + 0,5 '

e)

Jfbf
25

'

f) j i >
'

a2+l

'

241. [rodykite, kad trupmenos reikm lygi nuliui su visomis y reikmmis, priklausaniomis apibrimo sriiai:
. 0,3(4/ 8) \,2y(y2)
a)

V+i

0.8y-(0,2y +1> 2 -(0,2-I) 2

'

y+2

242. Ar i pirmos lygties iplaukia


pirmoji:
a)

J ^ J = O

12x-1=0;

antroji, o i antros lygties

c)

b) =- 8 = 0 , 3x 8 = 0;

f i

( x - 5 ) (x+5) = 0 ,

d) 5 - 4 x = 0, ^

^ = O ;

=0?
*

243. Ar ekvivalenios lygtys:


a)
'

= 0 ir 4 = 0;

b) ^

x+2

= 0 ir 2 x - 9 = 0?
7

244. Isprskite lygtis:


a)

b)

1 5 _ 3 2 Z4 I

5 z

^ +

= 0

C)

- 5 = 0;

12-

+ U = 0;

d) Au i g f f

- 3 = 0.

245. Kada i trupmen reikms lygios nuliui:


\ J^L
2

a)
a

c)

x +5 '
2

+ ~

*-y)2

4 + i/2

'

el

'

(x-4) +(y-5)

> +,+ l

+y '

fxili)

15

246. rodykite, kad

'

skaiius 0 nepriklauso

x2+</2

i x 5 ) 2 -f- I O x

formule i/=- 5

ireiktos funkcijos reikmi sriiai.


247. Funkcija ireikta
5

formule:

,,- *+ -

..
C}

K\
2x +1
b
> y=2r\-

(-4)(2+3)(3-15) .

ITl

'

25x +5x
=

d )

Ar funkcijos grafikas kerta aj (jei atsakymas


nurodykite susikirtimo tak koordinates)?
248. Raskite aib reikmi, su kuriomis / ( x ) = 0 , kai:
aW(x) = ^-3;
b)

<

4. A l g e b r a V I I - V I I I

kl.

c) / ( x ) = J | J ;
C

1!-3;

teigiamas,

)/(x)=Jl;
O f ( X ) = I f ^ .

249. Su kuria p reikme:


2

a) trupmen

b) trupmen

7
J

ir

s u m a

'1 J'4 s a n d a u g a i ;

1
ir -rrZ s a n d a u g a lygi j

skirtumui?

250. Isprskite lygtis:


>
'

'

3 I
1 - ' 1+x
_5
x-2

3
x+2

28

1-2 '
=

20

2 4 '

- + 2 *+l
' +3
X-I
.. x+2 , 3
' +1
*-2

( x + 3 ) (x 1) '

251. [rodykite, kad skaiius 5 n


nepriklauso formule
funkcijos reikmi

3
(x+l)(x-2)
C

y--ireiktos

sriiai.

252. Funkcija ireikta formule =

Su kuria reikme funk-

cijos reikm lygi 0; 3; 0,5; 2?


253.

254.

255.

256.

257.

258.

259.

Funkcija ireikta formule f(x)

. Yra i n o m a , kad / ( 7 ) =
"" 1
reikme funkcijos reikm

= 2. Raskite f ( 3 ) . Su kuria
lygi 2,5?
D u ekskavatoriai ikas p a m a t duob per 6 dienas. Per kiek
dien galt ikasti i duob kiekvienas ekskavatorius, jei
pirmasis atlikt darb 1,5 karto greiiau u a n t r j ?
D v i maininks gali perrayti rankrat per 15 h. Per kiek
laiko perrayt rankrat kiekviena mainink, jei antroji
iam darbui sugait 1,2 karto d a u g i a u laiko negu pirmoji?
I Af JV ivyko prekinis traukinys. P o 10 m i n prieais j , i
N M ivyko keleivinis traukinys, kuris v a i a v o 1,5 karto
greiiau u prekin. Nuvaiavs 210 km, keleivinis traukinys
susitiko prekin. A t s t u m a s n u o M iki N lygus 360 km. Apskaiiuokite kiekvieno traukinio greit.
I stoties A j stot B ivyko traukinys. Nuvaiavs 48 km, jis
15 m i n buvo sustabdytas. K a d atvykt stot B p a g a l tvarkarat, likus keli traukinys turjo vaiuoti 1,2 karto didesniu
greiiu. Atstumas AB lygus 168 km. Apskaiiuokite traukinio
pradin greit.
Motociklininkas n u m a t per tam tikr laik nuvaiuoti 120 km.
P o valandos kelions j a m teko penkiolikai m i n u i sustoti.
K a d laiku atvykt n u m a t y t viet, jis v a i a v o 1,2 karto didesniu greiiu negu i pradi. Kokiu greiiu motociklininkas
v a i a v o kelions pradioje?
Turistas motoroleriu i gyvenviets A gyvenviet B ivyko
50 km/h greiiu. Po 24 m i n kelions jis s u m a i n o greit 10 km/h
ir todl gyvenviet B atvyko 18 min. vliau, negu buVo numats. Kiek kilometr nuo gyvenviets A iki gyvenviets B ?

260. I prieplaukos A tuo paiu metu pasroviui iplauk sielis ir


motorin valtis, kurios greitis stoviniame vandenyje lygus
16 km/h. Prieplaukoje B motorin valtis apsisuko ir grdama
sutiko siel, nuplaukus 20 km nuo prieplaukos A. Ups tkms greitis lygus 4 km/h. Koks atstumas nuo prieplaukos A
iki prieplaukos B?
261. Nuvaiavus 360 km nuo vietovs M iki vietovs K, automobilis
apsisuko grti. Prajus valandai, kai ivyko i K1 jis -j padidino pradin greit. Dl to grdamas automobilis sugaio
1 h 15 min maiau, negu vaiuodamas i M K- Koks pradinis
automobilio greitis?
262. Du keliamieji kranai ikrov bar per 11 h. Antras kranas
pradjo dirbti 5 h vliau u pirmj. Per kiek valand gali
ikrauti i bar kiekvienas kranas, jei pirmam kranui reikia
10% laiko daugiau negu antrajam?
263. Taisyklingosios trupmenos skaitiklis 2 vienetais maesnis u
vardikl. Padidin trupmenos skaitikl 2 vienetais, o vardikl
2 kartus, gausime --. Raskite i trupmen.
9 skyrelis
75

264. Nubrai schemikus grafikus, rodykite, kad lygties ~ ~ ~ 13*


akn aib tuia.
265. Remdamiesi formulmis i / = * 2 ir y= 4x ireiktais funkcij grafikais, isprskite:
a) lygt JC2 = 4X;
b) nelygyb x2<4x;
c) nelygyb
x2>4x.
266. Grafikai isprskite lygtis ir patikrinkite:
) JT2 = 5jt-6;
b) X 2 -4JC-8 = 0.
267. Remdamiesi grafikais, isiaikinkite, kiek akn gali turti lygtis ax2 bx+c,
kai a, b, c skaiiai,
0.
268. Grafikai isprskite lygtis:
a) 3 = 5;
b) Jt 3 = - 7 .
269. Isprskite lygt jc3 = 4jt dviem bdais: grafiniu ir analiziniu.
10 skyrelis
270. Apskaiiuokite reikini reikmes:
a)

IOJC-3, k a i

271. [rodykite,

JC = 0 , 1 ;

kad

>i ir4 ('-;

ie reikiniai

b)

(f)

b)

ir (0,6)-;

xy~\

yra

k a i JT = 2 0 0 , y = 5 .

vienas

c) 1 000-2 ir
d) 2 , 5 - ir

kitam

<'4001)~2;

()~

atvirktiniai:

272. Naudodami neigiam rodikl, paraykite reikin, kurio reikm bt atvirktin io reikinio reikmei:
a) 8 7 ;

b) 1510;

(-2,7)6;

c)

d) 2525.

273. Palyginkite reikinius:


a) 5-;i ir 7~3;
b)

c)

()"3

ir

d)

()"3;

(2,9)" 1 0 ir ( 3 , 1 ) 1 0 ;

e) (0,43)-' ir (0,52)-';

( 2) ir ( - 2 ) - 2 ;

f)

-0,5 ir -0,5- 6 .

274. Apskaiiuokite:
a)

c) 0 , 2 - 4 - ( - l , 6 ) ;

- 0 , 2 5 - 2 . 100;

b) 0,01-(-0,5)- 3 ;

e) 3 ( f ) ~ 2 - 0 , 5 ;

(0,1) - 1 +(1,1);

d)

1 ) - 4 ^ - 5 + 2,52.

275. Pertvarkykite reikinius taip, kad jie neturt neigiam laipsnio rodikli:
am-2
'
b '

.
a+b
> ft-'(a-ft) '

2a-'ft2 .
(a + b)-2 1

'

-'+)- 1
5-3(xy)-' '

276. Koks reikinio enklas:


a) a 2 ", kai 0

b) a 2 n + 1 , kai

ir ne*Z;

ir n e Z?

277. Pakeiskite reikin trupmena:


A)

XY-*-JT- 2 J/;

>(+(;
c)

(l+x-'+x-2)-1;

d)

mn(n

e)

-1

f)

m)-2
+ i/

-1

) (

ti(m
-1

i/

-1

n)-1,

);

(2a +1) ( 2 a - I ) - 1 - ( 2 o - l ) (2a+1)-'.

278. Suprastinkite reikinius:


)

(+- 1 )- 2 :( + /)-2;

b)

(aft-'-a-6).(a-'-&-)-.

279. Funkcija ireikta formule:


a) y=-2x~l;

b) / = - 2 - ' ;

c)

1/=(-2*)-'.

Nubraiykite funkcijos grafik.


280. Isprskite lygtis:
a) 5 - 6 = 0 ;
b) 3 + = 0;
c) 9A:-' 8 ( 2 x + 1)-' = 0;

d) 6 ( ( / - 3 ) - ' - 4 ( / - 2 ) ~ ' = 0 ;
e) ( 5 : - ' ) = 2~2;
f) ( 9 - * - ' ) - ' = 3~2.

281. Raskite aib kintamojo n sveikj reikmi, su kuriomis teisinga nelygyb:


a) 0 , 0 I s S 2 " s i 100;

b) 0,1 ^ 5 " < 1 000.

282. Apskaiiuokite reikini


a)

reikmes:

'b) ( < * + p * -

- 2 4 ) : 0,1-3- ,.

283. [rodykite, kad reikinio reikm nepriklauso nuo j o kintamj


reikmi:
Omon

a)

b)

O m- I , !

m 03 "
2
5 " ' 2"

+ 5"

Jo^

, me Z, ne Z;

'-'2" '

. ne

i.

284. Suprastinkite reikinius:


b) 6->x2y-1 \,5xy~2;
c) ( 0,2m~2n3)-3-0,1

m6n9\

e)
f)

: 0,lu-4i>2c-4;
(5o-'b 2 c- 3 ) 2 : ( I O a f t r ^ ) 2 .

285. Ireikkite reikinius skaiiaus IO laipsniu:


a)

00";

c) 0,01" 2 - 2 ".

b) 0,1 100+3;

286. Suprastinkite reikinius:


n

"I

52/1 1

'

6
"
2" - ' - 3 " + 1 "

b)
"i

287. Jei g a l i m a , ireikkite reikin kvadratu arba kubu:


b) (r)

5;

c)

- r *

d)

-a-*.

288. Suprastinkite reikinius:


a)

(~^ + ~1)(2-2)^

b)

(x~2-a~2)

(->

289. Ireikkite reikinius daugianariais:


a) (a-* + a-2b~2 + b~*)a<b*,
b) (-3-- 2 &-'--6- 2 + &-3):
290. Ireikkite reikin x'2 + x~]+x
kuri pirmasis lygus:
a) ;

b) ;

sandauga dviej

dauginamj,

x~2.

c)

291. Ireikkite reikin a- 6 -fa- 4 sandauga dviej d a u g i n a m j , kuri vienas neturi laipsnio su neigiamu rodikliu.
292. Ireikkite trupmenas sveikaisiais reikiniais:
a

, .

X 5 -I-X 1 2

, 1122 ''
V 5sH-Xij*-y21

J'

,,

5 + + 7

a - 5 + -- + - 7

'

b3 +fc2+ ft+l

293. Suprastinkite reikinius:


a

45 + i _
I 324+1.54

60"
' 22"-3" '-5"+1 '

294. rodykite, kad su bet kuriuo n e Z yra teisingos lygybs:


a) 2" -f 2" = 2" + 1 ;
b) 2 ' - n - 2 - " = 2-";

c) 2 3" + 3" = 3"+';


d) 2~ "-f 2 " + ' = 3 2~".

295. Suprastinkite trupmenas:


v 3 " +, - 3 "

a)

.4

2"+2-"

c)

(3" + 3 "

'

') 2

296. rodykite, kad su bet kuriuo ne Z trupmenos reikm lygi tam


paiam skaiiui:
v (5" 5 " ~ ' ) a
d

>

125" + '

9"
'

'

(3"-'-3"

'

12 skyrelis
I
297. Paraykite standartine iraika i sakini skaiius:
a) vienas karatas lygus 0,0002 k g ; '
b) elektrono greitis lygus 59 450 000 cm/s;
c) viena milisekund* lygi 0,000 278 h;
d) vienas varstas lygus 1066,8 m.
298. Ireikkite laik sekundmis ir gautj rezultat paraykite standartins iraikos skaiiumi:
a)

1 valanda;

b)

1 para;

c)

1 metai.

299. Ireikkite vakuume sklindanios viesos greit, lyg 3 IO8 m/s,


kilometrais per sekund, centimetrais per sekund.
300. Atlikite veiksmus su standartins iraikos skaiiais:
a)
b)

(3,4 10 1 5 )(7 IO-' 2 );


(8,1-10-^)-(2-10 2 1 );

301. Teigiamojo
eiles:
8)1000*;

c) (9,6 I O 1 2 ) : (3,2 - I O 1 5 ) ;
d) (4,2 1 0 " ) : (5,1 10~7).

skaiiaus eil lygi

b) 0,0001*;

c)

15. Nurodykite i

d) ^

skaii

302. Atstumas nuo ems iki vaigds Kentauro Alfa apytiksliai


lygus 2,06-10 5 astronomini vienet (astronominiu vienetu vadinamas atstumas nuo ems iki Sauls). Nuo ems iki Sauls yra 1,495 IO8 km. Kiek kilometru nuo ems iki Kentauro
Alfos?

303. Viena kilokalorija turi 4,2-10 3 dauli. Kiek kilokalorij yra


viename daulyje?
304. Kartotini ir dalini m a t a v i m o vienet p a v a d i n i m a i yra sudurtiniai. Lentelje pateikiami j pirmieji dmenys.
Pirmasis dmuo

mega
kilo
hekto
deka
deci
centi
mili
mikro

Atitinka pagrindini
vienet skaii

IO6
IO 1
IO2
IO1
10-'
IO- 2
IO- 3
io-e

Remdamiesi lentele, ireikkite:


a) 5 000 000 N jg meganiutonais;
b) 0,0000007 m ilgj mikrometrais;
c) 3-10 1 0 m g mas kilogramais.

Sutrumpintas
ymjimas

M
k
h
da
d
c
m

Il

S K Y R I U S

NELYGYBS

5.
S V O K O S M A I A U " IR
13. S K A I I

DAUGIAU"

PALYGINIMAS

I V klass kurso inome, kad i dviej skaii maesniu laikomas tas, kurj koordinai tiesje atitinka takas, esantis kairiau, ir
didesniu tas, kurj atitinka deiniau esantis takas.
I ia, kaip atskiras atvejis, iplaukia, kad kiekvienas teigiamas
skaiius didesnis u nulj, o kiekvienas n e i g i a m a s skaiius maesnis
u nul.
Sakykime a ir b skaiiai, be to, a didesnis u b. Tada takas,
kurio koordinat a, yra koordinai tiesje dein nuo tako, kurio
koordinat b. Skaiiaus poslink koordinai tiese dein nuo tako,
kurio koordinat b, atitinka prie skaiiaus b pridtas teigiamas skaiius (5 pav.). Vadinasi, a = b + c, kai c teigiamas skaiius. I ia
a b = c, t. y. a b teigiamas skaiius.
Teisingas ir atvirkias teiginys: jei a b teigiamas skaiius,
tai a didesnis u b. I tikrj, jei a b = c, kai c t e i g i a m a s skaiius, tai a = b + c. Taiau prie skaiiaus b pridtas teigiamas skaiius
atitinka poslink koordinai tiese dein nuo tako, kurio koordinat b. V a d i n a s i , takas, kurio koordinat o, yra deiniau n u o tako,
kjro koordinat b, t. y. a didesnis u b.

TaTgi
a>b
tada ir tik tada, kai skirtumas
a b teigiamas
skaiius.
A n a l o g i k a i g a l i m a parodyti, kad
a<b
tada ir tik tada, kai skirtumas
a b neigiamas
skaiius.
Aiku, kad a = b tuo ir tik tuo atvej, kai skirtumas a b lygua
nuliui,
" P a l y g i n t i dviej reikini skirt
^J
t u m su nuliu patogu, sprendiant

*
u d a v i n m S--Paie ik i a m e pavyzdi
i p"a v y z d y s . Sakykime, tu5 pav.
rime reikinius (a + 8 ) ( a 1) ir

( + 3 ) ( + 4) su tuo paiu kintamuoju o. Lentelje


reikms, atitinkanios kai kurias o reikmes.

(0+8)

-10

- 1

(0

1)

(a + 3 ) ( a + 4)

22

42

14

-8

nurodytos

12

20

10

162

182

Matome, kad su pasirinktomis a reikmmis pirmo reikinio reikm maesn u atitinkam antro reikinio reikm. Ar su kiekvienu
a reikinio ( + 8 ) ( 1 ) reikm maesn u reikinio (a + 3)(Q + 4)
reikm? Kad galtume atsakyti j ikelt klausim, sudarykime i
reikini skirtum ir jj pertvarkykime:
(0 + 8) ( o - l ) - (0 + 3) (0 + 4) =
= a2 + 8 0 - a - 8 - 2 - 3 - 4 0 - 12= - 2 0 .
is skirtumas su kiekviena c. reikme yra neigiamas. Vadinasi, su
kiekvienu a reikinys (a + 8 ) ( o 1) jgyja reikm, maesn u reikinio ( + 3 ) ( + 4 ) reikm, t. y. su kiekvienu a teisinga nelygyb
(0 + 8) ( o - l ) < ( o + 3) (0 + 4).
2

pavyzdys.

Reikia jrodyti, kad nelygyb


b

teisinga su kiekviena b reikme.


I nelygybs kairiosios puss atimkime deinij ir pertvarkykime
skirtum:
1 1 + 6 ) 2

9 h =

"

] + b

l+2fe +

ft2-4ft

(1-)2

G a v o m e reikin su kintamuoju b. is reikinys ypatingas tuo,


kad su kiekviena b reikme jo reikm neneigiama: kai 1, ji yra
teigiama, o kai b = \, ji lygi nuliui. I ia iplat kia, kad su kiekvienu
b nelygyb

(1

+ fe)2 $>2fr yra teisinga, be to,

kai 6 = 1.

b, kai

ir

305. Palyginkite skaiius p ir , kai skirtumas p q lygus:


a)

-2,7;

b) 8;

c)

-0,08.

306. Yra inoma, kad a maesnis u b. Ar galima skirtum a b


ireikti skaiiumi:
a) 3,7;
307. Kuris i
a lygus

b)

-5;

c) 0;

d)

-27,1?

teigini a maesnis
teisingas, kai:

b a

didesnis

b",

c) a-b=
(-2,7)15;
d) a-b = ( - 3 , 1 ) 36 ?

a) a b = 0,0001;
b) a-b = 0;

308. Skirtum x i/^palyginkite su nuliu, inodami, kad:


a) x ^ y ,

b)

x^y.

309. Palyginkite reikini 3 a ( " + 6) ir (3 + 6 ) ( + 4) reikmes, kai


a= 5; 0; 40. rodykite, kad su kiekvienu a pirmo reikinio
reikm maesn u antrojo reikm.
310. Palyginkite reikini 4b(b+\)
ir (2^ + 7 ) ( 2 6 - 8 ) reikmes, kai
b= 3; 2; 10. Ar su kiekvienu b pirmojo reikinio reikm
bus didesn u antrojo reikinio reikm?
311. [rodykite, kad su kiekviena kintamojo reikme ios nelygybs
yra teisingos:
a) 3 ( f l + l ) + a < 4 ( 2 + a ) ;
b)
(7p-\)(7p+\)<49p2,
c) (a 2 ) 2 > ( 4);
d) (2a + 3) (2a + 1) > 4 a ( + 2).
312. Ar su kiekviena reikme ios nelygybs yra teisingos:
a) 4( + 0 , 2 5 ) > ( 2 + 3 ) ( 2 - 3 ) ;
b) (5x 1) (5x + 1) <25x 2 + 2;
c) (3 + 8)2>3-(-+ 16);
d) (7 + 2x) (7 2x) < 4 9 x(4x + 1 ) ?
313. rodykite, kad su visomis kintamj reikmmis ios nelygybs
vra teisingos:
a) a(a + b)~?ab,
c) 2bc<^b 2 + c2\
b) m2-mn + n2^> mn\
d) a (a - b) ^tb
(a-b).
314. rodykite, kad su kiekviena kintamojo reikme ios nelygybs
yra teisingos:
f2+1
a)

b)

<

1
T

315. Palyginkite dviej nelygi skaii a ir b kvadrat sum su


j dviguba sandauga.
316. Prie kiekvieno skaiiaus 0, I, 2, 3 pridtas tas pats skaiius k.
Palyginkite gautosios sekos kratini nari sandaug su jos
vidurini nariu sandauga.

317. rodykite, kad nelygyb c + 2


yra teisinga, kai c > 0 . Suformuluokite dviej vienas kitam atvirktini teigiam skaii
sumos savyb. Pailiustruokite j skaitiniais pavyzdiais.
Kartojimo pratimai
318. Apskaiiuokite:

>((*)'(' m (1)-(*)" (
319. Apskaiiuokite reikini reikmes
dartins iraikos skaiiumi):
,
a )

6.2 10 9 3.6 I0~ 2 .


7.2 IO3

'

b )

7 ,
7 , 5

.fl2

(atsakym

paraykite stan-

4.6

'

320. Yra inoma, kad ce Q (Q racionalij skaii aib). Palyginkite su nuliu i reikini reikm, atitinkani bet kuri
c reikm:
a)
b)

|c|;
-c2;

e) - ( - c ) 2 ;
f) c 2 + l ;

c) c*;
d) ( - c ) 2 ;

g) 4+|cj;
) - 5 - c 2 .

321. Funkcijos ireiktos formulmis:


a) y = x + 7 ir

b) y 2 ir

=~-

Nubraiykite i funkcij grafikus..


322. Ar priklauso funkcijos y 7x~x grafikui
B (0,2; 35)?

14. SKAITINlv n e l y g y b i

takas

/1(-1;

7);

teoremos

Nelygybs 5 < 1 7 ir 4 > 10 teisingos skaitins nelygybs. Pirmoji j sudaryta, vartojant enkl < , antroji vartojant enkl
Nelygybs, sudarytos vartojant enkl < arba enkl > , vadinamos grietomis; nelygybs, sudarytos vartojant enkl arba
enkl
vadinamos negrietomis.
Inagrinkime teising skaitini nelygybi savybes.
1 t e o r e m a , /ei a>b, tai h<a; jei a<b, tai
b>a.
Jei a>b,
tai skirtumas a b teigiamas skaiius.
Tuomet
- ( a - b ) , t. y. b a neigiamas skaiius. Vadinasi,
b<a.
Jei a<b, tai b>a. Si savyb rodoma analogikai.
Geometriniu poiriu aiku: jei takas, kurio koordinat a, yra
koordinai tiesje deiniau tako su koordinate 6, tai takas,
kurio koordinat b, yra kliriau tako su koordinate a, ir atvirkiai (6 pav.).
2 t e o r e m a . Jei a<b ir b<c, tai
a<c.
rodysime, kad skirtumas a c neigiamas skaiius.
a - c = (a-b)

I tikrj

(b-c).
5<i

a)

Aj

6 pav.

7 pav.

Kadangi a<b ir b<c, tai a b ir b c neigiami skaiiai. Vadinasi, jtj suma taip pat yra neigiamas skaiius. I ia iplaukia,
kad u < c .
Si savyb atitinkamai iliustruota 7 paveiksle.
rodyta teorema ireikia sryio m a i a u " tranzityvumo savyb.
Analogika savybe pasiymi ir sryis daugiau".
3 t e o r e m a . Jei a<b
ir c bet kuris skaiius, tai a + c<
<b + c.
Inagrinkime
skirtum
(a + c) (b + c).
Turime:
(a-fc)
(b + c) =a b. Kadangi
tai skirtumas a b neigiamas, vadinasi, skirtumas (a + c) (b +c) irgi neigiamas. Todl
a + <b + c.
Vadinasi, prie teisingos
nelygybs
abiej pusi pridjus t pat
skaii, gaunama teisinga
nelygyb.
Geometrikai i savyb c > 0 atveju iliustruota 8 paveiksle, o c < 0
atveju 9 paveiksle.
Ivada.
Jei i teisingos nelygybs vienos puss
perkelsime
kit pus kur nors dmen su prieingu enklu, tai gausime teising nelygyb.
I tikrj, kadangi
a + b<c,
a<b

tai a + b+ (-b)

< c + ( - b ) , t. y.

a<c-b.

4 t e o r e m a . Jei a<^b ir c teigiamas skaiius, tai ac<bc. Jei


ir c neigiamas skaiius, tai
ac>bc.
Nordami tai rodyti, skirtum ac bc ireikiame sandauga:
ac bc = c(a b).

Kadangi a < b , tai a b neigiamas skaiius. Kai skaiius c yra


teigiamas, sandauga c(a b) neigiama, todl ir skirtumas ac bc
neigiamas, t. y. ac<bc.
Kai skaiius c yra neigiamas, sandauga
c(a b) teigiama, todl ir skirtumas ac bc teigiamas, t. y.
ac>bc.

'i

o+c

'

8 pav.

t-i

n*c

*c

9 pav.

!.

b*c

Aiku, kad dalyb galima pakeisti daugyba i skaiiaus, atvirktinio dalikliui. Todl analogika savyb tinka ir dalybai.
Vadinasi, teisingos nelygybs
abi puses padaugin arba padalij
i to paties teigiamo skaiiaus, gausime teising
nelygyb.
Teisingos
nelygybs
abi puses padaugin
arba padalij i to
paties neigiamo
skaiiaus
ir pakeit
nelygybs
enkl
prieingu,
gausime teising
nelygyb.
323. Nubrkite koordinai ties ir paymkite joje takus, kuri
koordinats a, b, c, d ir e, inodami, kad a<b, b<c, c<d, e < a .
324. Sakykime, /n, n, p ir q skaiiai, be to, m>p,
n>m,
n<q.
Palyginkite skaiius p ir n, p ir q, q ir m.
325. Yra inoma, kad a ir b skaiiai, be to, a<b. Jei galima, palyginkite skaiius:
a) a ir b + 1;
b) a-3
ir b\
326. Idstykite

b+8;
b-2.

c) a - 5 ir
d) a + 4 ir

skaiius

3
\ 0,43;

23
5
gg ; 0; 0,83; -g- majimo

tvarka.
327. Idstykite aibs = { - - J ; -0,66; - 1 , 5 ; - -f; - 1 } elementus didjimo tvarka ir nurodykite maiausi bei didiausi element.
328. Paraykite teising nelygyb, kuri gausite:
a) prie nelygybs I 8 > 7 abiej pusi pridj po 5; 2,7;
-7; -18;
b) i nelygybs 5 > 3 abiej pusi atr.i po 2; 12 5; 3;
c) nelygybs

9<21

abi puses padaugin

i 2;

I;

10;
d) nelygybs 1 5 > 6 abi puses padalij i 3; 3; 4; I.
329. Yra inoma, kad a < 6 teisinga nelygyb. Paraykite teising
nelygyb, kuri gausite:
a) ios nelygybs abi puses padaugin i 8;
b) prie ios nelygybs abiej pusi pridj po 4;
c) ios nelygybs abi puses padaugin i 4,8;
d) ios nelygybs abi puses padalij i 1.
330. Yra inoma, kad < 6 teisinga nelygyb. Vietoj * paraykite
enkl < arba enkl > , kad gautute teising nelygyb:
a)

12,7a * 12,76;

' 3~ * "3 '

c) 0,07 * 0,076;
,.
d)

" 2

- Y '

331. Palyginkite skaii a su nuliu, inodami, kad teisingos ios


nelygybs:
a) 5 a < 2 o ;
b) 7 " > 3 u ;
c) - 3 < 3 : ,
d) - I 2 a > - 2 t f .

332. Yra inoma, kad a > 6 . Paaikinkite, kuriomis teoremomis remiantis galima teigti, kad teisingos ios nelygybs:
7 a < 76;
d) 0 , 0 - 0 , 7 > 0 , 0 1 6 - 0 , 7 ;
a)
b ) f > { ;

e)

c) 2a + 11 > 2 6 + 11;

1-<1-6;

f)

2--f-<2-y.

333. Nurodykite teoremas, kuriomis remiantis galima teigti, kad i


pirmosios nelygybs iplaukia antroji:
a)
b) I

7x<

28, x > 4 ;

5x>\\

c) 5 x - l > 0 ,

<10, *<30;

d) ^ > 6 ,

4-3>12.

334. Ar ekvivalenios ios nelygybs:


a) 2 6 * > 5 2 ir x>2\

b)

5 x < 15 ir x > 3 ?

335. rodykite, kad ios nelygybs yra ekvivalenios:


a) 3x 8 < 0 ir 3 x < 8 ;

c) ^ i p J < 0 ir 3 x - l < 0 ;

b)

d)

17< 51 ir >3;

- 5 * > 3 2 ir x < - 6 , 4 .

336. a) Jei < 6 ir c bet koks skaiius, tai a + c < 6 + f.


b) Jei a^b
ir c teigiamas skaiius, tai
ac^.bc.
c) Jei a ^ b

ir c neigiamas skaiius, tai a c ^ b c .

rodykite tai.
337. Ar
a)
b)
c)
d)

iplaukia:
i nelygybs
i nelygybs
i nelygybs
i nelygybs

a < 2 nelygyb 3 a < 7 ;


x > 8 nelygyb 5 x > 5 0 ;
a + 6 > 4 nelygyb 2 a + 2 6 > 1 7 ;
3 a - 3 6 < 1 2 nelygyb a 6 < 5 ?

Kartojimo pratimai
338. Jei a ir b turi vienod enkl ir a<b,
339. Kai a > 0 , nelygyb 9 a +

ss

= ^

tai
teisinga.

rodykite.

rodykite.

340. Kaip pasikeiia trupmena ^ , kurios a ir b teigiami skaiiai,


pridjus prie jos skaitiklio ir vardiklio t pat teigiam skaii m (inagrinkite atvejus, kai a < 6 ir kai a > 6 ) ?
341. Suprastinkite reikin
2
, 25y . (y- 15 .
5 \
(/ + 5
5-(/
\/225
i/2 5//

342. Kai y > 1, r e i k i n i o r e i k m

yra t e i g i a m a s skaiius,

rodykite.
343. Raskite reikinio a p i b r i m o srit:
a)

"RPV

b)

6.
N E L Y G Y B S SU V I E N U
15. T I E S I N I

KINTAMUOJU

N E L Y G Y B I SU V I E N U
SPRENDIMAS

Sakykime, reikia isprsti

KINTAMUOJU

nelygyb
12 3 x > 0 .

Perkeliame skaii 12 su prieingu enklu deinij


pus. G a u n a m e nelygyb
3 * > 12.

(1)
nelygybs
(2)

(1) nelygyb ekvivalenti (2) nelygybei. R e m i a n t i s ivada apie


dmens perklim i teisingos nelygybs vienos puss kit, g a l i m a
teigti, kad i (1) nelygybs iplaukia (2) nelygyb, nes su kiekviena reikme, su kuria (1) nelygyb virsta teisinga nelygybe, (2)
nelygyb taip pat virsta teisinga nelygybe. R e m i a n t i s ta paia ivada, i (2) nelygybs iplaukia (1) nelygyb.
(2) nelygybs abi puses p a d a l y k i m e i 3 ir pakeiskime nelygybs
enkl prieingu. G a u n a m e nelygyb
x<4.

(3)

R e m i a n t i s teorema apie nelygybs abiej pusi d a u g i n i m i to


paties skaiiaus, g a l i m a teigti, kad i (2) nelygybs iplaukia (3)
nelygyb, nes su kiekviena reikme, su kuria teisinga (2) nelygyb, yra teisinga ir (3) nelygyb. P a g a l t pai teorem i (3)
nelygybs iplaukia (2) nelygyb. V a d i n a s i , (2) nelygyb ekvivalenti (3) nelygybei.
Taigi nelygyb 12 3 x > 0 ekvivalenti nelygybei 3 x > 12, o nelygyb - > 12 ekvivalenti nelygybei x<4.
V a d i n a s i , nelygyb
12 3JC>0 ekvivalenti nelygybei
x<4.
Nelygybs x<\,
taigi ir ekvivalenios jai nelygybs 1 2 3 x > 0 ,
sprendini aib yra skaii intervalas ] oo; 4[ (10 pav.).
/ / V W f W W b
4
10 pav.

^sssssssssssssssssssssssssssssssfs.

1,5
Il

pav.

Pateikiame nelygybi sprendimo pavyzdi.


15/1 2x)
1 p a v y z d y s . Reikia isprsti nelygyb - > 3 ( 2 3 * ) .
P a d a u g i n nelygybs abi puses i 4, g a u n a m e nelygyb
15(1 2*) > 1 2 ( 2 3 * ) .
I ia
15-30.024-36*.
Perkeliame dmenj 36* su prieingu enklu i nelygybs deiniosios puss j kairij, o dmenj 15 su prieingu enklu i kairiosios puss deinij ir sutraukiame panaius narius:
3 0 * + 3 6 * > 2 4 15,
6* > 9 .
P a d a l i j nelygybs abi puses i 6, g a u n a m e :
* > 1,5.
Remiantis teising skaitini nelygybi teoremomis, g a l i m a rodyti, kad duotoji nelygyb ekvivalenti nelygybei * > 1 , 5 . Vadinasi,
jos sprendini aib yra skaii intervalas ]1,5; -foo[ (11 pav.).
A t s a k y m a s . ]1,5; -foo[.
Sprendiant nelygybes, pasitaiko ypating atvej: kai nelygybs
sprendini aib tuia arba kai nelygybs sprendinys yra kiekvienas
skaiius.
2

pavyzdys.

Reikia

isprsti

nelygyb

2 ( * + 8) 5 * < 4 3*.

2*-f 16 5 * < 4 3*,


2* 5x + 3 * < 4 16,
O * < 12.
Nelygyb 0 * < 12 neturi sprendini, nes su jokiomis * reikmmis ji nevirsta teisinga skaitine nelygybe. Vadinasi, ir jai ekvivalenti nelygyb 2 ( * + 8 ) 5 * < 4 3* neturi sprendini.
A t s a k y m a s . 0.
3

pavyzdys.

Reikia isprsti nelygyb


5 (* 12) < 12 ( * 1) 7*.
5* 60 < 12* 12 7*,
5* 12x + 7* < 12 + 60,
O *<48.

Nelygyb 0 * < 4 8 teisinga su kiekviena reikme. Vadinasi, ir


jai ekvivalenti nelygyb 5 ( * 1 2 ) < 12(*1) 7* teisinga su kiekviena * reikme.
A t s a k y m a s . ] 00; + 0 0 [.

Kiekviename i n a g r i n t a m e pavyzdyje nelygybes keitme j o m s


ekvivaleniomis > 6 arba ax<b
nelygybmis.
Nelygybs ax>b
a r b a ax<b,
kai a ir b skaiiai, v a d i n a m o s
tiesinmis.
Kai

a>0,

nelygyb

ax>b

ekvivalenti

nelygybei

x>

, o

kai

nelygybei

x<

-j , o

kai

a < 0 , ji ekvivalenti nelygybei :<


Kai

a>0,

nelygyb

a < O , nelygybei x>

ax<6

ekvivalenti

344. Raskite nelygybs 5 x + l > U sprendini aib. Pasakykite kelias k i n t a m o j o reikmes, p r i k l a u s a n i a s tai aibei.
345. Isprskite

nelygyb

3x 2 < 6 .

Ar

skaiiai

4; 2-g-; 2

klauso nelygybs sprendini aibei?


346. Isprskite ias nelygybes ir pavaizduokite koordinai
j sprendini aibes:
a)
b)

12JC> 18;
-6*<1,5;

e)
f)

7x-2,4^0,4;
1 , 2 > 1,85*;

c)

1 l x > 33;

g)

l7-x>

d)

1 0 < 15x;

h)

12JC + 0 , 5 < 1 3 x - 1 .

pri-

tiesje

10-6* +7;

347. Isprskite nelygybes:


a) 5 ( x - l ) + 7 s l - 3 ( ; t + 2 ) ;
b) 4( + 8 ) - 7 ( - 1 ) < 1 2 ;
c) 4 ( 6 - 1 , 5 ) - 1 , 2 ^ 6 6 - 1 ;
d) 1,7 3(1 m ) ^ (m 1,9);
e) ( - 4 ) - 2 > 1 2 - 6 ;
(2x-l)2x-5x<4x2-x;

f)

g)
h)

( - ) 2 _ ( - 7 ) ( - 3 ) < 2 + 0,8; .
(3x-l)2-3*(l,2 + 3*)>8*+177.

348. Isorskite nelygybes:


a )

5pi

c ) ^ < 0 ;

> 2 ;

d ) i ^ > 0 .

349. Su kuriomis y reikmmis:


n
o j
a) trupmenos
reikms yra didesns u a t i t i n k a m a s trup6
menos

3y-7

reikmes;

12

b) trupmenos
trupmenos
5. Algebra V I I - V I I I kl.

4 5

' ~2/

o Qy

reikms

yra

maesns

atitinkamas

reikmes?
65

350. Isprskite nelygybes:


(2a l) 2
4
e) 2

3(n-l)
>a2;
5

x]2>x+3)
2

'

f)
351. Raskite aib reikmi, su kuriomis formule y= l,2x 6 ireiktos funkcijos reikms yra teigiamos. Atsakym patikrinkite grafikai.
352. Raskite aib reikmi, su kuriomis formule 0 = 3 l , 5 x ireiktos funkcijos reikms yra neigiamos. Atsakym patikrinkite grafikai.
353. Nubraiykite formule y = j X + 2 ireiktos funkcijos grafik ir
raskite aib reikmi, su kuriomis funkcijos reikms didesns u 4. Atsakym patikrinkite, isprend atitinkam nelygyb
analizikai.
354. Raskite aib kintamojo reikmi, su kuriomis formule y =
= x + 2 ireiktos funkcijos reikms didesns u 3. Atsakym patikrinkite grafikai.
355. Raskite nelygybs sprendini aib:
a) 15(x-f 4) 5 x < 1 0 x ;
b) 3 1 ( 2 x + l ) - 1 2 x > 5 0 x ;

c) 3x + 7 > (x + 2) + ( 2 x + 1);
d) 12x-1 < 3 ( 4 x - 3 ) .

356. Raskite
didiausi
sveikj
skaii,
tenkinant
nelygyb
1,6-(3,2-0,20) <5,1.
357. Raskite
maiausi
sveikj
skaii,
tenkinant
nelygyb
8(0,6-0X24,2-70.
358. Su kuriomis natrinmis n reikmmis skirtumas (2 \,2n)
(0,5^ 6,5) yra teigiamas?
359. Su kuriomis natrinmis n reikmmis suma ( 2 7 , 1 + 3 ) +
+ ( 7 , 1 + 5 ) yra neigiama?
360. Su kuriomis teigiamomis reikmmis nelygyb 0,75 x <
< 1 , 5 0,5x yra teisinga?
361. Raskite aib neigiam y reikmi, tenkinani
nelygyb
1 , 2 ( 0 - 5 ) < O , 5 0 + O,1.
362. S t a i a k a m p i o kratins ilgis 6 cm. Koks turi buti kitos j o
kratins ilgis, kad staiakampio perimetras bt maesnis u
perimetr kvadrato, kurio kratin 4 cm?
363. S t a i a k a m p i o gretasienio pagrindo ilgis 12 dm, o plotis 5 dm.
Koks turi bti gretasienio auktis, kad j o tris bt maesnis
u tr kubo, kurio briauna 9 dm?

364. Per varybas kiekvienas aulys auna 10 kart. U kiekvien


pataikyt v jis g a u n a 5 takus, o u kiekvien nepataikyt
v nubraukiamas 1 takas. Laimi tas aulys, kuris surenka
ne maiau kaip 30 tak. Kiek kart aulys turi pataikyti taikin, kad but nugaltoju?
365. Turistai motorine valtimi iplauk upe pasroviui ir turi grti
stovykl. Ups tkms greitis lygus 2 km/h, o valties greitis
stoviniame vandenyje 18 km/h. Kaip toli gali nuplaukti turistai, kad kelion trukt ne ilgiau kaip 3 h?

Kartojimo pratimai
* +1

366. rodykite, kad su kiekviena a reikme nelygyb - ^ a 2

yra

teisinga.
367. Yra inoma, kad <. Palyginkite skaii a ir b sumos pus
skaiiumi a, su skaiiumi b.
368. su
Apskaiiuokite:
a) 5 l 2 - -0,04;

b)

369. Apskaiiuokite reikinio

8 5 0,253.
reikm, kai = 2 IO3, 6 = 3,1 10-',

c = 1,24-IO .
370. Naudodamiesi koordinai tiese, raskite skaii interval sankirt:
a) ]1; +OO [ ir ] oo; 0,8[;
b) ] 12; +oo[ ir ] oo; 15{;

c) ]6; +oo[ ir ]9; +oo[;


d) ] - o o ; 0{ ir J - o o ; 8[.

371. a) Ar i nelygybs |a > 3 iplaukia nelygyb a > 3 ?


b) Ar i nelygybs ja < 5 iplaukia nelygyb a < 5 ?
' 372. Su kuriomis c reikmmis trupmenos reikm lygi nuliui:
H-2 .
c2+4 '

16. T I E S I N I

b)
;

|c|-3 ?
c^-Zc

N E L Y G Y B I SU V I E N U K I N T A M U O J U
SISTEM SPRENDIMAS

12 paveiksle pavaizduoti formulmis y = x+\ ir y= 2x + 8 ireikt funkcij grafikai. Remiantis iais grafikais, nesunku isprsti tok
udavin: Raskite aib kintamojo reikmi, su kuriomis abi funkcijos gyja teigiamas reikmes". Iekomoji aib skaii intervalas
I 1;

I
-

udavin isprskime, nesiremdami grafikais. Raskime aib


reikmi, su kuriomis teisinga
ir nelygyb x + l > 0 , ir nelygyb
2x + 8 > 0 , t. y. raskime nelygybi sistemos

a*
7
6
5

Iti
\
Ur->
^ T<CO

i*+l>0,
\ 2: + 8 > O

<

sprendini aib.
Nelygybi sistemos sprendini
aib yra nelygybi, kurios sudaro
sistem, sprendini aibi sankirta.
Pakeit kiekvien
nelygyb paprasiausia, jai ekvivalenia nelygybe, gausime sistem, ekvivaleni duotajai:

J
2
U
-3

2.

1 .

?_

(1)

f x >
1

I
-2
.. ,t.,..

1,

x<4.

(2)

Nelygybs x > 1 sprendini


aib skaii intervalas ] 1;
12 pav.
+ oo [, nelygybs * < 4 skaii
intervalas j oo; 4[. P a n a u d o j
koordinai ties, randame i aibi sankirt (13 pav.). Skaii intervalas ] 1; 4[ yra (2) sistemos, taigi ir jai ekvivalenios (
sistemos, sprendini aib. G a y o m e tokj pat atsakym, kaip ir sprsd a m i grafikai.

^<<<<<^
-1

" / / / / / / / / / / / / Z

*
13 pav.

Inagrinsime nelygybi sistem, sudaryt i paprasiausi nelygybi x>c arba x<c


(c skaiius), sprendimo pavyzdius.
1 p a v y z d y s . Reikia isprsti nelygybi sistem
f *>9,
U >5,3.
Pirmosios nelygybs sprendini aib skaii intervalas ]9; +oo[,
antrosios nelygybs sprendini aib skaii intervalas ] 5,3; +oo[.
P a n a u d o j koordinai ties, randame i aibi sankirt (14 pav.).
Sistemos sprendini aib skaii intervalas ]9; +oo[.
A t s a k y m a s . ]9; +oo[.

5,3

9
14 pa v.

pavyzdys.

Reikia isprsti nelygybi sistem


*>4,

<7,5.

Pirmos nelygybs sprendini aib skaii intervalas J4; +oo[,


antrosios skaii intervalas ] oo; 7,5[. P a n a u d o j koordinai
ties, randame i aibi sankirt (15 pav.).
Nelygybi sistemos sprendini a i b s k a i i intervalas ]4; 7,5[.
A t s a k y m a s . ] 4; 7,5[.

7,5
15 pav.

pavyzdys.

Reikia isprsti nelygybi sistem


*>13,
x<6.

Pirmosios nelygybs sprendini aib skaii intervalas J13;


+ oo[, antrosios nelygybs sprendini aib skaii
intervalas
Joo; 6[. Si aibi sankirta tuioji aib (16 pav.).
A t s a k y m a s . 0.
/ / / / / / / / / / / / A

AWWWWWWW^

15
I6 pav.

pavyzdys.

Reikia isprsti nelygybi sistem


3x>6,
2x< 7,2,
l , 7 x < 13,6.

Pakeit kiekvien nelygyb jai ekvivalenia paprasiausia


gybe, g a u n a m e sistem, ekvivaleni duotajai:
I >2,
U>3,6,

U<8.

(3)
nely-

(4)

17 ,pav.

P a n a u d o j koordinai ties, suinome, kad sistemos sprendini


aib s k a i i intervalas j3,6; 8( (17 pav.).
A t s a k y m a s . )3,6; 8[.
K a d a n g i nelygyb x>2 iplaukia i nelygybs '>3,6, tai (4) nelygybi sistemos sprendinys yra toks pat, kaip ir dviej nelygybi
sistemos
U>3,6,

U<8.
D a b a r sprsime dvigubas nelygybes.
5 p a v y z d y s . Reikia isprsti dvigub

nelygyb

- K 3 - 2 K 3 .
Si dviguba nelygyb yra kitaip urayta nelygybi

sistema

3 2 x > 1,
3 2x<3.
Sios sistemos sprendini aib yra skaii intervalas ]0; 2\. Urayti
sprendim patogu taip:
1 < 3 2x<3,
4 < 2x<0,

2>x>0.
Atsakymas.

]0; 2[.

373. Ar skaiius 3 yra nelygybi sistemos sprendinys:


a) ( 7x<bx+l,
\ 1 >5JC;

b)/0,6(jc-l)<jc,
\2 x < 3 ( 2 , 5 .v)?

374. Isprskite nelygybi

sistemas:

a) ( x> 17,
\x> 12;

c) U > 0 ,
U<6;

e)

b) i x < l ,
U<5;

d) i x< 3,5,
U>8;

f) j JC>8,
U<20.

U<3;

375. Raskite nelygybi sistemos sprendini

aib:

a) 12* 1 2 > 0 ,
13*>9;

c)13x-10<0,
\ 2JC>0;

b)(4i/<-4,
i 5 1/>0;

d)|6i/^42,
\4i/ + 1 2 ^ 0 .

376. Raskite nelygybi sistemos sprendini


Ietg skaii, priklausani iai aibei:

aib ir nurodykite ke

a) fx 0 , 8 > 0 ,
{ 5 * < 10;

c) I 1 > 3 * ,
\ 5* 1 > 0 ;

b) 2 - * 5 0 ,
U-4^0;

d) i 1 0 x < 2 ;
\*>0,1.

377. Isprskite nelygybi

sistemas:

a) i 5 ( * 2) x>2,
\ 1 3(x 1) < 2;

d) \ 3 ( 2 - 3 * ) - 2 ( 3 - 2 * ) > x ,
( 6 < * 2 * ( * 8);

b) f 2* {* 4) < 6 ,
i * > 3 ( 2 * - 1 ) + 18;

e) i 17* 5 ( * + 0,6) < 3 * .


\ 2(3,5*)+5(2*-2,4)>*-26;

c) ( 7 * + 3 $ s 5 * - 1 9 ,
\ 4*+ 1^22-3*;

f) ( * < 3 9 + 3 , 6 ( 5 * - l ) - 2 ( 2 * - 1 , 8 ) ,
\ 6 * ( 2 , 5 * - l ) - 3 * > * ( 1 5 * + 2) - 1 1 .

378. Raskite nelygybi sistemos sveikuosius sprendinius:


a)/20,
\ 7,2-(/^4;

c)(6-4b>0,
(361 > 0 ;

b) I 12a 3 7 > 0 ,
16<42;

d)(3-18*<0,
(0,2-0,lx>0.

379. Raskite aib kintamojo a reikmi, tenkinani


tem:

nelygybi sis

(2,!5a 0,5(8 ) < a + 1,6,


U , 5 (2a 1) 2 a < a + 2,9;
b) j 0 , 7 ( 5 a + l ) - 0 , 5 ( l + a ) < 3 a ,
\ 2 a - ( a - 1,7) > 6 , 7 .
380. Raskite nelygybi sistemos sveikuosius sprendinius:
2x

X-

*-l<3b)ixl

>*,

+ 1

< i ,

2 - ^4

2x~

>0:

>

3a

_ 1

>* 3;
<>

^ - - .

I
-s

y.
y

<t

/
-11

? 0

3 -6

-2
J

J6
t"

[ .

18 pav.

381. a) 18 paveiksle pavaizduoti


formulmis y=x + 3 ir y =
= 0,5* 1 ireikt
funkcij
grafikai.
Remdamiesi
jais,
raskite
aib
kintamojo

reikmi, su kuriomis abi


funkcijos
gyja
teigiamas
reikmes. Patikrinkite atsakym, sudar ir analizikai
isprend nelygybi sistem.
b) Sudar nelygybi
sistem, raskite tas kintamojo
reikmes, su kuriomis abi
funkcijos y=x+6
ir y =
= 3x 9
gyja
teigiamas
reikmes. Remdamiesi grafikais, patikrinkite, ar atsakymas teisingas.

382. Isprskite dvigubas nelygybes:


.
b) 6 , 5 ^

-. ^20,5;

12=^5 : ^ 12;

d) 2 < ^

<10,8.

383. a) Su kuriomis y reikmmis dvinario 3 ( / - 5 reikms priklauso


skaii intervalui ]1; 1{?
b) Su

kuriomis

b reikmmis

trupmenos

reikms pri-

klauso skaii intervalui [ - 2 ; 1]?


384. Isprskite nelygybi sistemas:
a) f * > 8 ,
\x>7,

U>-4;

b) I y<. 1,
j i / < 5,
\y< 4;

385. Isprskite nelygybi

c) ( m > 9 ,
m>10,
lm<12;

sistemas:

a) ( * - 4 < 8 ,
2x+5<13,
l3-x>I;

b) [ 2 : - 1 < + 3,
{ 5x 1 > 6 2x,
U-3<0.

Kartojimo pratimai
-386. Apskaiiuokite:
a

1,2- IQ6-f 4,8- IO5 .


7
>
STTTTv
8,4-10
'

,,
7,5-10 <
)' 3,28-10-5 2,8-10

d) f t ? < 6 ,
</<5,
1<?>1.

387. Raskite aib reikmiij, su kuriomis trupmenos reikm lygi


nuliui:
M - I

54*1

388. Kuri lygyb | * - 2 | = * - 2 ar \x-2\=2-x


a) * > 5 ;

b)

teisinga, kai:

*<-5?

389. a) Ireikkite kintamj h kintamaisiais S ir a, kai S =


b) Ireikkite kintamj p kintamaisiais s ir m, kai
390. Su kuriomis natrinmis n reikmmis trupmenos

-jah.

= 0,5 m.
9/J2_L 1 2 n + 12
:

reikm yra natrinis skaiius?


17. S U D T I N G E S N I N E L Y G Y B I
PAVYZDIAI

SPRENDIMO

Isiaikinsime, kaip sprendiamos nelygybs (ax+b)


(ax + b)(cx
'

+ d)<0,
'

cx + d

cx + d

<0,

kai

o, b,

c,

(cx+d)

>0,

d skaiiai.

1 p a v y z d y s . Reikia isprsti nelygyb (0,5* 1) (4 x) > 0 .


Dviej dauginamj sandaugos reikm yra teigiama tada ir tik
tada, kai d a u g i n a m j reikms turi vienod enkl, t. y. kai abi
teigiamos arba abi neigiamos. Vadinasi, duotoji nelygyb teisinga
su tomis ir tik tomis kintamojo : reikmmis, kurios tenkina nors
vien nelygybi sistem:
f 0,5*- 1 > 0 ,
I 4*>0

,
arba

f 0,5*-KO,
I 4*<0.

I ia

f*>2,
I x<4

fx<2,
arba

j *>4.

Pirmos sistemos sprendini aib s k a i i intervalas ]2; 4 f.


Antros sistemos sprendini aib tuia. Duotosios nelygybs sprendini aib yra i aibi sjunga, t. y. skaii intervalas ]2; 4 f.
A t s a k y m a s . ] 2; 4 [.
2

pavyzdys.

Reikia isprsti nelygyb ;r^ < 0

Trupmenos reikm neigiama tada ir tik tada, kai skaitiklio ir


vardiklio enklai yra skirtingi. Vadinasi, duotoji nelygyb teisinga
su tomis ir tik tomis reikmmis, kurios tenkina nors vien nelygybi sistem:
2*-3>0,
5 4*<0

arba

I 2* 3 < 0 ,
I 5 4x>0.

Isprend kiekvien sistem, suinome, kad pirmos sistemos sprendini aib skaii intervalas ] 1,5;
antros sistemos sprendini aib skaii intervalas | oo; 1,25(. Duotosios nelygybs sprendini aib yra i aibi s j u n g a .
A t s a k y m a s . ] - o o ; 1,25|U11,5; +oo|.
3

pavyzdys.

Reikia isprsti nelygyb

>3.

D u o t j nelygyb nesunku pakeisti ekvivalenia nelygybe, kurios


kairiojoje pusje yra t r u p m e n a su k i n t a m u o j u , o deiniojoje nulis.
Dl to skaii 3 perkeliame su prieingu enklu kairij nelygybs
pus ir g a u t j skirtum ireikiame t r u p m e n a :
-3>0,
-2
3x-2-3x+6
>0.
Jt-2
4
*-2>
Kadangi

trupmenos

skaitiklis

yra

teigiamas,

todl

nelygyb

; > 0 ir duotoji nelygyb ekvivalenios nelygybei


2>0.
I ia
x>2.
Duotosios nelygybs sprendini
+ oo.
A t s a k y m a s . )2; +oo .
4

pavyzdys.

aib skaii

Reikia isprsti nelygyb

intervalas

]2;

^0.

Trupmenos reikm neneigiama (teigiama arba lygi n u l i u i ) tuo


ir tik tuo atveju, kai skaitiklis yra n e n e i g i a m a s , o vardiklis teigiamas arba kai skaitiklis neteigiamas, o vardiklis neigiamas. Vadinasi, duotoji nelygyb teisinga su tomis ir tik tomis Jt reikmmis,
kurios tenkina nors vien sistem:
)5x-4^0,
12 x > 0

,
arba

I5X-4sS0,
12 x < 0 .

Isprend abi sistemas, suinome, kad pirmosios sprendini aib


skaii intervalas (0,8; 2[, o antrosios tuioj i aib. Si aibi
s j u n g a skaii intervalas [0,8; 2[.
A t s a k y m a s . [0,8; 2[.
391. Raskite nelygybs
(0,5jc-1) ( J t - S ) C O
sprendini aib. Nurodykite dvi k i n t a m o j o * reikmes, priklausanias iai aibei. Apskaiiuokite jas atitinkanias s a n d a u g o s
(0. r p
Iijx
5) reikmes ir palyginkite ias reikmes su nuliu.

392. Raskite nelygybs


(5(/ + 3) ( 2 / / - 7 ) > 0
sprendini aib. Ar
- 0 , 6 ; 0; 4; 100?

priklauso iai

aibei

skaiiai

3;

0,8;

393. Isprskite nelygybes:


a) ( 1 0 - 3 ) > 0 ;
b) (2x I) ( x + 1) > 0 ;
c) (10x 1) (5x 2) < 0 ;

d) (0,6 + x ) x < 0 ;
e) ( 4 x - 3 ) (2-) ^ O ;
f) (5 + 7x) ( 4 x + 1 ) s^O.

394. Su' kuriomis kintamojo reikmmis sandaugos


reikm yra neigiama; lygi nuliui; teigiama?

( x + l ) ( x 3)
g

395. a) Su kuriomis kintamojo a reikmmis trupmenos


m yra teigiama?

reik-

+ [g

25

b) Su kuriomis kintamojo b reikmmis trupmenos j g ^ reikm yra neigiama?


396. Isprskite nelygybes:

>52>:

b ) # < 0 ;

c)

<0;

d) - ^ f

>0.

397. Raskite nelygybs


93*
5x12

<0

sprendini
aibei.

aib.

Nurodykite

du

skaiius,

priklausanius

iai

398. Isprskite nelygybes:


a

> 0 :

b)

3j

Ti

< 0

399. Raskite nelygybs sprendini


-

- <3;
3A- +K6
'

b)' JI X
L Il > 1 ;
' I+'/

aib:
c)'

<2;

d) t ^ Y

>4.

400. a) Su kuriomis y reikmmis trupmenos ^ reikms didesns


u 7?
5D
b) Su kuriomis p reikmmis trupmenos

reikms

ns u 1?
401. Isprskite nelygybes:
a) T z ^ < 0
' 3-2.V ~

4-1

^0-

c)^-7
'
t/

^2;

y+2

maes-

402. Iskaid dauginamaisiais nelygybi kairiosiose pusse esanius


daugianarius, isprskite nelygybes:
a) 2 + 6 , 5 > 0 ;

b) 6 2 - 7 6 s S 0 ;

e) y2-0,25<0;

d) X 2 - I .

403. Raskite nelygybs sprendini aib:


a) X 2 ^ 0 , 7 * ;

c) * 2 < I 6 ;

b) 2 y < y 2 \

404. Remdamiesi formulmis y=x2


fikais, isprskite nelygybes:
a) x 2 > 3 x ;

d) x 2 > 2 5 .

ir y = 3x ireikt funkcij gra-

b) X 2 < 3 * .

Patikrinkite atsakym, isprend tas paias nelygybes analizikai.


405. Raskite aib kintamojo y reikmi, su kuriomis teisingos ios
nelygybs:
a)
b)

c) (12-3/) (1 -f 7i/2) < 0 ;


d) (y 2)2(y 3) < 0 .

(y-9).?>0;
(y 8)

(y

16) > 0 ;

406. Isprskite nelygybes:


\ 2a 7
*) ^ I l < 0

, , a + 9,5
3^+6 > 0

C)

27-o
< 0

,, 3a-18
d)

'

> 0

Kartojimo pratimai
407. a) Ireikkite reikin -5+-3~6 dviej d a u g i n a m j sandauga, kuri vienas lygus x~5; x~6; x 3 .
b) Ireikkite reikin ^ + " 4 dviej d a u g i n a m j sandauga taip, kad vienas j neturt laipsnio su neigiamu rodikliu.
408. Suapvalinkite skaii iki deimtj ir nurodykite g a u t o j o artinio pobd (ar jis yra duotojo skaiiaus artinys su trkumu, ar
su pertekliumi):
a)

12,41;

b) 8,493;

c) 3,45;

d)

11,75;

e)

121,03;

f) 1,98.

409. Isprskite dvigubas nelygybes:


a)

b) 2~<

-71-4<9;

< 4 -|.

410. Isprskite sistemas:


a) |3s$xsS5,
U<4,2;

b) j 1 < x < 3 ,
U>2,5.

411. Remdamiesi formulmis t / = x +1 ir i/ = 0,5x + 2 ireikt funkcij grafikais (19 pav.), raskite aib reikmi, su kuriomis
teisinga nelygyb
X+1 >0,5*-f 2.
Patikrinkite

atsakym,

isprend

ias

nelygybes

analizikai.

y>
"

W
*

A'

,0

..,

4
p

SS

-17 -m - "I

-U -2/ n

/
?

4.

-2
t

1(1 1?

-6
t
-8
1
19 pav.

412. Su kuriomis a reikmmis teisingos nelygybs:


a)
b)

|=;
| = - ;

c) | - 2 | = - 2 ;
d) | + 5| = - - 5 ?

18. N E L Y G Y B S , K U R I K I N T A M A S I S
ENKLU

PO

MODULIO

Sakykime, A(a)
ir B (b)- du koordinai tiess takai. Rasime
atstum tarp i tak.
Norint rasti koordinai tiess atkarpos ilg, reikia i jos deiniojo galo koordinats atimti kairiojo galo koordinat.
Kai takas A (a) koordinai tiesje yra kair nuo tako B (b)
(20 p a v . h tai b>a
ir
\AB\=b-a.
A

20 pav.

Kai takas A(a)


ir \AB\=a b.

yra dein nuo tako B (b)

21 pav.

(21 pav.), tai

a>b

Kai takai A(a) ir B(b) sutampa, tai a = b ir | / 1 / 3 | = 0 .


Atsivelgiant j tai, kad \a b\ = \b a\, ias formuls galima pakeisti viena formule:
\AB\ = \a b\.
Atstumas tarp koordinai tiess dviej tak lygus t tak
koordinai skirtumo moduliui.
Remiantis ia ivada, nesunku rodyti, kad atkarpos vidurio koordinat lygi jos gal koordinai aritmetiniam
vidurkiui.
Sakykime, takas P(x) vidurys atkarpos, kurios galai yra takai
A (a) ir B(b), be to, a<b
(22 pav.). Tuomet \AP\=x-a,
\PB\ =
=
b-x.
A

22 pav.

Kadangi P a t k a r p o s AB vidurys, tai


x a = bx,
2 x=a + b,
_
X-

a \-b

Remiantis atstumo tarp dviej koordinai tiess tak" svok-j,


galima sprsti nelygybes
\x~a\ <b

ir

\x-a\>b.

Pateikiame pavyzdi.
1 p a v y z d y s . Reikia isprsti nelygyb \x 2 | ^ 3 .
Suformuluokime udavin kitaip: koordinai tiesje reikia
asti aib, sudaryt i koordinai t tak, kuri atstumas nuo
tako su koordinate 2 ne didesnis u 3.

23 pav.

Paymkime koordinai tiesje tak, kurio koordinat lygi 2.


Per tris vienetus nuo io tako yra nutol takai, kuri koordinats
lygios - 1 ir 5 ( 2 - 3 = - 1 , 2 + 3 = 5) (23 pav.). Visi tarp j esantys
takai (ir tik ie takai) nutol nuo tako, kurio koordinat 2, atstumu, maesniu u 3 vienetus. Vadinasi, iekomoji tak koordinai
aib yra skaii intervalas [ 1; 5].
Atsakymas.

[ 1; 5].

/ / / / / / /

H-O-H

-8

-3

^///////^
2

24 pav.

2 p a v y z d y s . Reikia isprsti nelygyb |x+3|>5.


Nelygyb |x + 3 | > 5 ekvivalenti nelygybei \x ( 3 ) | > 5 . Panaudoj koordinai ties (24 pav.), suinome, kad per 5 vienetus nuo
tako, kurio koordinat" 3, yra nutol du takai. J koordinats
lygios 8 ir 2. Nuo tako su koordinate 3 daugiau negu per
5 vienetus nutol takai, esantys j kair nuo tako su koordinate 8
arba dein nuo tako su koordinate 2. Todl duotos nelygybs
sprendini aib yra interval ] oo; 8[ ir )2; + oo[ sjunga.
A t s a k y m a s . ] - o o ; -8|U]2; + 0 0 ( .
413. Raskite atstum tarp koordinai tiess tak:
a) ( 3 ) ir B (5);
b) C( 2) ir / ) ( - 5 ) ;
c) K(-3)
ir L ( 4 ) ;
414. Paraykite,
a) K( 5);

kam

lygus atstumas

b) L(-3);

415. a) Parodykite,

d) P ( 8 ) ir Q ( - l ) ;
e) ( 0 ) ir
F(-7);
f) L ( 4 ) ir ( 0 ) .

kad

nuo tako M(x)

c) /1(0);
atstumas

iki

tako:

d) B (y).

tarp

tak,

kuri

koordinats

b) Parodykite, kad atstumas tarp


o
-g- ir 0,22, ne didesnis u 0,01.

tak,

kuri

koordinats

- ir - j , ne didesnis u 0,1.

416. Raskits atkarpos AB


koordinates a ir b:
a) = 2,
b = 6;
b) = 5, 6 = - 1 ;
c) = 7,
6 = 0;

vidurio

417. Nurodykite aib, sudaryt


atstumas nuo tako C ( I ) :
a) lygus 3;
b) maesnis u 3;
c) didesnis u 3;

koordinat, inodami

jos

gal

d) < z = - 3 ,
6 = 5;
e) a = n,
6 = 5;
f) a = m + rc, 6 = m - n .
i koordinai

tiess tak,

kuri

d) lygus 5;
e) ne didesnis u 5;
f) ne maesnis u 5.

418. Yra inoma, kad atstumas tarp koordinai tiess tak


ir B (3,5):
a) lygus 0,5;
d) lygus 1,5;
b) maesnis u 0,5;
e) ne didesnis u 1,5;
c) didesnis u 0,5;
f) ne maesnis u 1,5.
Paraykite tai lygybe arba nelygybe su modulio enklu.

A(x)

419. Isprskite lygtis ir nelygybes:


a)
b)

11 = 4 ,
j* + 3 | = 2 ,

11 < 4 , I 11 > 4 ;
x + 3 | < 2 , |x+3|>2.

420. Isprskite nelygybes:


a)

|JC-5|SI;

C)

b)

|jc+2K3;

d)

e)

|*-4|>3;

f)

421. Paraykite nelygyb

ekvivaleni

|-2|<5;

c)

b)

|* + 3 | < 1 ;

d)

Kartojimo

- 9 | <

I* + 71 < 0 , 2 5 .
nelygybei:

pratimai

422. Apskaiiuokite reikinio


, , + 5 x - 5
\2x-10

2x+10

50

) . p-5 reikm, kai

25Jc2 /

5x

'

423. Isprskite nelygybes:


a)

|3 + 2 ) ( - 1 1 ) < 0 ;

b)

<0.

424. S u a p v a l i n k i t e skaii 21,817 iki i m t j ; iki d e i m t j ; iki vienet; iki deimi. Kurie g a u t j artini yra artiniai su trukumu?

Il

S K Y R I A U S

P A P I L D O M I

P R A T I M A I

13 skyrelis
425. rodykite, kad su kiekviena y reikme:
a) reikinio (6y 1) ( y + 2)
reikm maesn
reikinio (3/+4) (2y + 1) reikm;
b) reikinio (3y 1) (2y+ 1) reikm didesn
reikinio (2y 1) (2 + 3y) reikm.

atitinkam

atitinkam

426. Sudarykite su k i n t a m u o j u d v i n a r :
a

) g y j a n t teigiamas reikmes su kiekviena reikme;


b) g y j a n t n e i g i a m a s reikmes su kiekviena reikme;
c
) g y j a n t su vienomis reikmmis teigiamas reikmes, su
kitomis n e i g i a m a s ir virstant nuliu, kai lygus 5.

427. Kurios i
reikme:

nelygybi yra teisingos su kiekviena kintamojo a

a) (a 8 ) 2 > 0 ;
b) ( 5 - 2 ) 2 3 0 ;
c) 4 a 2 < 0 ;

d) - 1 8 - a 2 < 0 ;
e) ( a - 9 ) 2 + 2 6 > 0 ;
f) ( a - 5 ) 2 + ( a - 3 ) 2 > 0 ?

428. [rodykite, kad su kiekviena 6 reikme ios nelygybs yra teisingos:


a)
b)

(6 + 4 ) ( 6 - 4 ) - 6 2 < 0 ;
(26 + 1 ) 2 2(26 1) > 0 ;

429. Kurios i
reikme:

nelygybi

c) (b-7) (6 + 6) + (6 + 50) > 0 ;


d) 5 ( 6 - 2 ) - ( 6 - 1) (6 + 6) < 0 .

yra teisingos su kiekviena kintamojo

a) 4x(x + 4) > (2x + 3) (2* 3) 16*;


b) 2 < (3* 1) ( 3 * + 1) 4 (2* 2 1);
c) (5* 1) ( 5 * + 1) < 2 5 x 2 ( * + 1);
d) ( * + 4 ) ( * - 4 ) + 1 2 < * ( * + 4 ) - 4 x ?
43Q~ rodykite, kad:
a) reikinio 6( 1,1 -y2) - (1 +2(/) (1 - 3 ( / ) reikm teigiama, kai
> - 5,6;
b) reikinio ( 4 ( / - 1 ) ( 1 + 3 ( / ) 2(6(/ 2 +1,5)
reikm neigiama,
kai (/<4.
431. Kai a > 3 ,

reikinio

(3_-3\/,
U-3
+

I j
/

reikm yra teigiama. rodykite.


432. Kai y> 1, reikinio
t3
y-1

- I

l-I
y-3 \
\y2y
y2 1

reikm yra teigiama. rodykite.


433. Kaip pasikeis skaii ir 6 s a n d a u g a , kai d a u g i n a m j 6 padidinsime vienetu?
434. Isiaikinkite, kada sandaugos ( a + 1 ) ( 6 + 1) reikms yra didesns u atitinkamas sandaugos ab reikmes. Atsakym iliustruokite pavyzdiais.
435. rodykite, kad trikampio pusperimetris yra didesnis u kiekvienos j o kratins ilg.
436. Kateris nuplauk upe 20 km pasroviui ir 20 km prie srov.
Ar visoje ioje kelionje jis sugaio d a u g i a u , m a i a u ar tieK
pat laiko, per kur jis nuplaukt 40 km stoviniame vandenyje?
437. Palyginkite plot kvadrato, kurio kratin 10 cm, su tokio
pat perimetro bet kokio staiakampio plotu.
438. rodykite, kad su visomis k i n t a m j , 6 ir c reikmmis nelygyb 2 + 6 2 + 2 + 3 ^ 2 ( + 6 + ) yra teisinga.
G Algebra V I I - V I I I

kl.

81

439. rodykite, kad su visomis a ir b reikmmis nelygyb a2 + ab +


+ b 2 ^ O yra teisinga.
Pritaikykite tapatyb ab = 2 a -i b.

Nurodymas.

440. rodykite, kad su bet kuriomis teigiamomis ir y reikmmis


nelygyb x5 + y5~sxy + xy* yra teisinga.
441. rodykite, kad su nurodytomis kintamojo reikmmis yra teisingos nelygybs:
a) n 3 + 1 > 2 + , kai n > l ;

b) n : i + l <n2 + n, kai n<-

1.

442. Pardavjas svr svarstyklmis su nevienodo ilgio petimis. Tam


paiam pirkjui vien kilogram jis atsvr, padjs prekes
j kair lktel, o kit kilogram padjs prekes dein lktel. Ar pirkjas gavo 2 kg preki, daugiau kaip 2 kg, ar
maiau?
443. rodykite, kad yra teisingos ios nelygybs, kai a > 0 ir

b>0:

b) ( + * ) ( + ) > 4 .
1

444. Idstykite skaiius -j ; 0,45; j ;

(
2

--g)

- j didjimo tvarka.
/

2 \2

(--g) ;

(-"5)

2 \3 m a

(5)

"

jimo tvarka.

14 skyrelis
446. Paraykite teising nelygyb, kuri gausite:
a) prie nelygybs abiej pusi pridj skaii, parayt skliaustuose:
18>-5(104);
b) nelygybs
skliaustuose:

1 < (0,1);
abi

4 > 4 y (6);

puses

padaugin

0,34<0,37(-2);

skaiiaus,

parayto

<1(-1);

c) nelygybs abi puses padalij i skaiiaus, parayto skliaustuose:


4 > f ( l ) ;

0,06 <0,21 ( 0,03);

10,2>8,1 ( - 1).

447. rodykite, kad su bet kokiomis a, b ir c reikmmis nelygyb


a2 + b2 + c.2^ab + ac + bc yra teisinga.
Nurodymas.

Padauginkite nelygybs abi puses i 2.

448. Kuris teigini a daugiau u b", a maiau u b", a lygus b"


yra teisingas, kai teisinga nelygyb:
a) 0,3a>0,36;

c) 17c<176;

b)

d)

-5a<-56;

e) 0,25a>--6;

- l , 2 a > -1,26;

f)

-0,02a<-&?

449. Su kokiomis a ir b reikmmis yra teisinga


a) o 6 > 0 ;

c) y > 0 ;

e)a26>0;

b) ab<0;

d) ~ < 0 ;

f) ab2<0;

nelygyb:

g) ~ ^ 0 ;
h)

i) y

<0?

>0;

450. Su kuriomis a reikmmis:


a) i nelygybs 17>14 iplaukia nelygyb 17>14;
b) i nelygybs 4 < 1 0 iplaukia nelygyb 4 a > 1 0 a ?
451. a) Su kuriomis a reikmmis i nelygybs x>a
iplaukia
lygyb x > 12?
b) Su kuriomis b reikmmis i nelygybs x<b
iplaukia
lygyb x < 9 ?
452. a) Ar i nelygybs x > 3 iplaukia nelygyb x(x2+ 1) > 3 ( x 2 +
b) Ar i nelygybs y<5
iplaukia nelygyb y(y2
>5(-/2-2)?
453. Su kuriomis reikmmis:
a) i nelygybs ax>3

iplaukia nelygyb

b) i nelygybs o x < 2 iplaukia nelygyb x>

nene1)?
2)>

">
2
?

454. Nurodykite teoremas, kuriomis remiantis galima teigti, kad i


pirmos nelygybs iplaukia antroji:
a) a > 12, 2 < 20;
b) < 5; 100 > 4 5 0 ;
c) 3 2 < 12, < 0 , 5 ;

d) 7 > 1 0 0 , > 1 4 ;
e) 3 - 1 < 4 0 , < 1 4 ;
f) 6 - 8 > 7 0 , > 1 2 .

455. rodykite, kad ios nelygybs yra ekvivalenios:


a) x> 17 ir x-f 2 > 19;
b) x + 2 < l l ir x < 112;

c) x > 2 ir 12,5x>25;
d) x < - 3 ir - 7 x > 2 1 .

456. Ar ekvivalenios ios nelygybs:


a) 2 5 x < 125 ir x < 5 ;
b) 2 < 2 5 ir x < 5 ;

c) |x|<10 ir x < 1 0 ;
d) - x > - l , 4 ir x < l , 4 ?

457. Ar ekvivalenios ios nelygybs:


a) x > 3 , x + - > 3 + -;
X

b) x > - 3 , x + ^ r > - 3 + - ?
X

458. a) Jei a > b , tai + 5 > 6 + 3. rodykite,


b) Jei a>b, tai \-a<2-b.
rodykite.
459. Jei a>b>O,
a) 5>4>;

tai:
b) 17a> 126;

c) - 4 a < - 2 & ;

d)

-5<-1.26

rodykite.
460. Ar teisingas teiginys: jei a>b,
a) + 1 > 6 + 1;

\-ac\-b-,

c)

b) a 1 > 6 I;

d)

461. Ar teisingas teiginys: jei a>b,


a)
b)

tai:

( a + l ) b < a b + a
( a + 1 ) (6 1) <ab\

462. Jei a > [61, tai a > b .

f > j ?
tai:
a2>b2\
a2+b2>2ab?

c)
d)
rodykite.

15 skyrelis
463. Isprskite nelygybes:
a) 0,01 (1 3*) > 0 , 0 2 * + 3,01;
b) 12(1 12*) + 1 0 0 * ^ 3 6 49*;
c) ( 0 , 6 * - 1 ) - 0 , 2 ( 3 * + l ) < 5 x - 4 ;
d) - ( 6 * + 4 ) - j

(12* 5) ^ 4 6*;

e) ( 3 * + 1 ) (* 1) 3 * 2 > 6 x + 7 ;
f) 15*2 (5*2) ( 3 * + 1 ) < 7 * 8 .
464. Raskite nelygybs sprendini aib:
1
\) a a
' - 1I 4>" +

+a8.,

, , 3-1
b)

a 1
r >

0 ;

-
i 2a - 2p <^ I-5Q
c)
.,
.v 5a

d)

3a-1 . 2a-1
- 6 3 <

465. Isprskite nelygybes:

, 0,5 , 0,25 . 0,125


) + - 1 + 8 - < :

, -
) -

\- ^ ,
2~
'

466. Raskite aib natrini * reikmi, tenkinani nelygyb:


a) 3 ( 5 - 4 * ) + ( 2 8 + 2*) > 0 ;
b) ( * + 1) ( * - 1 ) - ( * 2 - 3 * ) s S 14.
467. Sudarykite nelygyb * > 6 (a ir b skaiiai), kurios sprendini aib yra:
a) teigiamj skaii aib;
b) neigiamj skaii aib;

c) vis skaii aib;


d) tuioji aib.

468. Sudarykite su kintamuoju dvinar:


a

) igyj a r , t neigiamas reikmes tada ir tik tada, kai reikm


maesn u 17;
gyjant teigiamas reikmes tada ir tik tada, kai reikm
didesn u 1,2.
469. Sudarykite su kintamuoju y dvinar:
a
) gyjant neigiamas reikmes tada ir tik tada, kai y didesnis
u 6;
b) gyjant teigiamas reikmes tada ir tik tada, kai y maesnis

470. Su kuriomis reikmmis:


a) trupmenos

reikm yra didesn u atitinkam

trup-

-V - ]

menos reikm;
A

b) trupmenos
nos

reikm yra didesn u atitinkam trupme-

reikm?

471. Isprskite nelygybes:


a) 2(4y I) 5/<3/ + 5;
b) 6(1 y) 8(3/ +1) + 3 0 / > 5.
472. Palyginkite skaiiaus a kvadrat su kvadratu skaiiaus, kuris
vienetu maesnis u a.
473. Raskite, su kuriomis a reikmmis ios lygtys turi teigiamas
aknis:
a) 3x = 9u;
b) x + 2 = a,

c) x - 8 = 3a + l;
d) 2 x - 3 = a + 4.

474. Raskite, su kuriomis 6 reikmmis ios lygtys turi neigiamas


aknis:
c) 2x- 1 = 6 + 2;
d) 3x 3 = 56 2.

a) 10* = 3ft;
b) X - A = 6;

475. Su kuriomis m reikmmis ios lygybs yra teisingos:


a)

\2m 161 = 2m 16;

c)

..

126/n

IOw-35

'

IOm 35

'

12

'

|m + 6| = - m - 6 ;
; :

476. Su kuriomis a reikmmis ios nelygybs yra


a) 5" u > 0 ir x >

b) 3jr + t i < 0 ir < ~ 4 ;


O

ekvivalenios:

e) - 4 > 0 ir jc> ~ ;
d) QX 4 > 0 ir

*<-?
fl

20 km

40 km

Kaimas

Tarybinis Cikis

Stotis
25 pav.

477. 12 pionieri n u m a t o m a premijuoti daais ir pietukais. D a


rinkinys kainuoja 50 ., o pietuk rinkinys 20 . Kiek
da rinkini reikia nupirkti, kad pirkinys kainuot ne d a u g i a u
kaip 4 rub.?
478. I turistins bazs j miest ijo turistas 4 km/h greiiu. Miestas buvo u 24 km. P o 2 h ta paia kryptimi ijo antras turistas. Kokiu greiiu turi eiti antras turistas, kad pavyt pirm j pakeliui miest?
479. Nuo kaimo iki tarybinio kio yra 20 km, o nuo tarybinio kio
iki stoties 40 km (25 p a v ) . I tarybinio kio stoties kryptimi ivaiavo dviratininkas 12 km/b greiiu. Tuo paiu metu
ir tuo paiu keliu i kaimo stot per tarybin k ivyko motociklininkas. Kokiu greiiu jis turi vaiuoti, kad pavyt dviratinink pakeliui stot?
480. Atstumas tarp vietovi ir S yra 28 km. I vietovs A vietov B turistas ijo 4 km/h greiiu. Po 30 min prieais j i
vietovs B ijo kitas turistas. Kokiu greiiu turi eiti antras
turistas, kad susitikt pirmj take, esaniame ariau vietovs
A negu vietovs B?
481. N u o gyvenviets A iki gyvenviets B yra 62 km. Tarp j , u
30 km nuo gyvenviets A, yra stotis C. I C ivaiavo
dviratininkas 12 km/h greiiu. Po 30 m i n i C ivaiavo
motociklininkas. Kokiu greiiu jis turi vaiuoti, kad spt atvaiuoti C anksiau u dviratinink?

16 skyrelis
482. Isprskite nelygybi
a) ( x > 8 ,
U>2;

sistemas:

b) ( y < 5 ,
1 y<3;

c)i*>6,5.
U>6,05.

483. Raskite nelygybi sistemos sprendini


a) f * > 6 ,
U<9,3;

b) f x< 1,7,
\*>-2,8;

c) I
5,7,
U>4;

484. Su kuriomis a reikmmis nelygybi


I *>3,
I x<a
neturi sprendinio?

aib:

sistema

d> f >2,1,
U<-2,0.

485. Isprskite nelygybi sistemas:


) ( * > 4 ,

b)

j *>8,
Jt > 9 ,
*>3;

* < 1,
*<5,
*<2,
*<0;

c) i
I
I
'

*>3,5,
*>6,
*<1,
*<0;

486. [rodykite, kad nelygybi sistemos sprendini


2

a) J + 1 < 0 ,
I 3* 1 > 0 ;
b) I 2x 4>2x
\ 5*>0;

aib yra tuia

c) I 6 * < 0 ,
13*>0;
d) ( 3 * + 5 < 0 ,
1 3 * 4 5<0.

1,

487. Isprskite nelygybi sistemas:


d) I 3 ( * - 2 ) (x + 2) - 3 * 2 < * ,
1 5x 4 > 4 5*;

0 , 3 * - 1 < * + 0,4,
2 3* < 5* + 1;

e) f ( * - f' ( 5 * - 1 ) - 5 * 2 > * +1,


\3*-(),l<2*-0,6;

b) I 2,5* 0,12>0,6* + 0,07,


I 1 2 * > * 4;
c) J

*+l,4<

-^.

I f > f i - ?

3*

2*>3--|;

>4.

488. Raskite nelygybi sistemos sveikuosius sprendinius:


a) I 6*(* I) (2* 1 ) 3 * < * ,
( 0,5* 3,7<0,2* 0,7;
b) I 0,7* 3 ( 0 , 2 * + 1) ^ 0 , 5 * + I,
1 0 , 3 ( 1 - * ) + 0 , 8 * 5 s * + 5,3;
2) + -g- (12*+1) > 0 ,
-21) + 1

(9*6) < 0 ;

1 ) + -j ( 3 * + 1) < * + 5,8,
8* 7 j

(6* 2) > * .

489. Isprskite dvigubas nelygybes:


a)

9 < 3 * < 18;

c)

b) \ < 2 j ~ < 2 ;

3^5*-l<4;

d) OsS - < 1 .

490. a) Su kuriomis * reikmmis reikinio 2* 4 reikms priklau


so skaii intervalui 1; 5[?
X-rI

b) Su

kuriomis

reikmmis

klauso skaii intervalui

trupmenos

[0; 5]?

reikms

pri

491. Raskite aib teigiamu kintamojo y reikmi, tenkinani nelygybi sistem:


a) i 3 y ( y + 6 ) <5/ + 9,
\\2y-2(3-y)<2(y-2)\

b) I
I

tzi
3

<

\_L
6'

492. Raskite aib neigiam kintamojo y reikmi, tenkinani nelygybi sistem:


a)
I

b) i
(y+6)(5-y)+y(y-\)>0,
\ 0,3i/(lOy+ 20)-3t/ 2 + 3 0 > 0 .

_ _L
2

493. Jei turistas nueit per valand 1 kilometru daugiau, tai per
4 h j i s veikt daugiau kaip 20 km. Jei jis nueit per valand
1 kilometru maiau, tai per 5 b nueit maiau negu 20 km
Koks turisto greitis?
494. Sumaiyta 12 kg iris su 10 kg karamels. Kilogramas iris
kainuoja 1 rub. 60 ., o vienas kilogramas miinio kainuoja
daugiau negu 1 rub. 40 ., bet maiau negu 1 rub. 80 .
Kiek kainuoja 1 kg karamels?
495. Jei turistai per dien nueit 5 km daugiau, tai per 6 dienas
jie veikt daugiau negu 90 km. Taiau jei jie nueit per dien
5 km maiau, tai per 8 dienas nukeliaut maiau negu 90 km.
Kiek kilometr turistai nueina per dien?

17 skyrelis
496. Su kuriomis reikmmis formule */=x(25x) ireiktos funkcijos reikms yra teigiamos?
497. Isprskite nelygybes:
a) ( 3 x - 4 ) ( i - l K O ;
b) ( 2 2 - x ) x ^ 0 ;
c) (1 3x)(1 2x) > 0 ;

d) ( x + l ) (5 + 2 x ) > 0 ;
e) ( 1 , 8 - ) (3 + x 2 ) > 0 ;
f) (15 2x) (4x2 + 1) < 0 .

498. Raskite nelygybs sprendini aib:


a)

(x + 5) ( - 1) > x I;

b)

(x-2)x>2(x-2).

499. Su kuriomis y reikmmis ios nelygybs yra teisingos:


a)
b)

(/ + 5 ) 2 ( 2 / - 1 2 ) < 0 ;
(/ 3,5) ( / / 5 ) 2 > 0 ;

c) (y2-6y
+ 9) ( y - 15) < 0 ;
d) (/ + 6 ) 2 ( / - 2 ) 2 ( 3 - 1 5 ) > 0 ?

500. a) Su kuriomis u reikmmis sandauga ( 2) ( 5) (u 7)


yra teigiama?
b) Su kuriomis reikmmis sandauga z(z 3 ) ( 2 - 4 ) yra neigiama?

501. Isprskite nelygybes:


a) 0,5x 2 >x;
b) 0,5x 2 <x;

) x 2 + l l < 0 ;
d) ( J t + 2 ) x > 2 x - 9 .

502. Ar nelygybs x > I ir x'2>x


503. Isprskite nelygybes:
v 2*1 ^

a)
'

\ 5-5*

> r0t ;

yra ekvivalenios?

e) x

< 0r

") W

'>

>

4-M

b) TTT .

^ ..

c)7 - ^ O ;n

' ( -I-5H

-i=

504. Raskite nelygybi sveikuosius sprendinius:


a )

'

=|<0;
x-2

'

c) f ^ f ^ 0 ;

-7

d) 1 ^

' 5.V-1

6*

>0.

505. Isprskite nelygybes:


a)

>2;

b)<i;

c) 4 > 5 ;

e)

>2;

a)|f<i;

O f r f <5

506. Su kuriomis a reikmmis:


a) lygtis 2ox = 5 x + l turi teigiam akn;
b) lygtis 2>ax = x 6 turi neigiam akn?
507. Ar ekvivalenios ios nelygybs:
a)

(x 1) (x + 2) > 0 i r g i

b)

( * - 3 ) ( * + 4 ) > 0 ir

<0;

508. Su kuriomis kintamojo a reikmmis teisinga nelygyb:


'

a5

u 2

509. Isprskite nelygybes:


a) ^

<0;

b)

<0.

18 skyrelis
510. Apskaiiuokite atstum tarp tak A(x,)
a) X1 = 5 / ,
b) Xi = n + 2,

x2 = 3tn\
x2 = n + 5\

c)

d)

ir B(x2),

kai:

x, = 8 + 6, x2 = 8 b;
+
x2 = u~ b.

511. Sakykime, /1(5) ir C ( 9 ) k o o r d i n a i tiess takai.


tako B koordinat, inodami, kad:
a) \AC\ + \CB\=T,
b) \AB\-\AC\ = \.

Raskite

512. Isprskite nelygybes:


a)

|-48|<12;

c)

|a 5j <0,01;

b)

I//+I05K6;

d)

|ft + 3 | < j .

513. {rodykite, kad i nelygybs


-i-iplaukia nelygyb |jf
514. Isprskite lygtis:
4
a ,

T^2f

25

= 5 :

*+|

515. Isprskite nelygybes:


a) 4 < | | = 7 ;

b)

2<|*-1|<3.

516. Takai A (n), B(n + 8) ir C yra


Raskite C koordinat x, kai:
>
ai

_.
IASl"-2

h )

m i - .
MflI
4

koordinai

tiess

d)
' ICflI

.
ICSI
5

takai.

'

517. 26 paveiksle pavaizduota nelygybs \x a\<b sprendini aib.


Ireikkite tak P ir Q koordinates X1 ir X2 kintamuoju a.

T~

''

26 pav.

518. 27 paveiksle paymti takai M ir P. Nurodykite koordinai


pradios tak.
M
I
a

I. .1

Iel
27 pav.

Ill

S K Y R I IJ S

APYTIKSLIS SKAIIAVIMAS

RI
19. T I K S L I O S

7.

METODAS

IR A P Y T I K S L E S

DYD2I

REIKMS

mons praktinje veikloje danai susiduria su vairi dydi


ilgio, ploto, trio, mass, temperatros ir kt. reikmmis.
Tikrj dydio reikm pavyksta nustatyti tik kai kuriais atvejais. Pavyzdiui, g a l i m e tiksliai pasakyti traukinio vagon skaii,
tiksliai suskaiiuoti, kiek mokini yra klasje. Taiau daniausiai
tenka susidurti tik su apytikslmis dydi reikmmis.
Apytiksls reikms g a u n a m o s imatavus. Pavyzdiui, nemanoma tiksliai nustatyti strypo ilgio. J u k visada m a t u o j a m e kuriuo nors
prietaisu (liniuote, slankmaiu, mikrometru ir t. t.), o j tikslumas
visada yra ribotas. Prietaisus gaminanios gamyklos garantuoja tik
tam tikr j tikslumo laipsn. Nemanoma tiksliai imatuoti ems
sklypo ploto, oro temperatros, lktuvo greiio ir 1.1.
Apytiksls 'dydi reikms gaunamos, suskaiiavus daug daikt.
Tik apytiksliai g a l i m a pasakyti televizijos laidos irov, keliaujani pauki, miko medi skaii.
Apytiksls reikms g a u n a m o s ir suapvalinus. Norint suapvalinti
skaii iki rc-tojo skyriaus, reikia skaitmenis, esanius dein nuo
io skyriaus, atmesti (apvalinant iki vienet, deimtj, imtj skyriaus ir t. t.) arba pakeisti nuliais (apvalinant iki deimi, imt,
tkstani skyriaus ir t. t.). Kai pirmasis skaitmuo, esantis deiniau
n-tojo skyriaus, maesnis u 5, tai n-tojo skyriaus skaitmuo nepasikeiia; kai i, skaitmuo 5 arba didesnis u 5, n-tojo skyriaus skaitmuo p a d i d i n a m a s vienetu.
Pavyzdiui, suapvalin skaii 8,962 iki i m t j , gauname:
8,962 8,96. S u a p v a l i n t pat skaii iki deimtj, gauname:
8,9629,0. Pirmuoju atveju gavome artin su trkumu, antruoju
su pertekliumi.
Suapvalin skaii 12 974 iki imt, gauname: 12 9 7 4 ^ 1 3 000.
Panaiais atvejais, uraant artinius, neprasta palikti nulius vietoj skaitmen, esani deiniau to skyriaus, iki kurio buvo apvalinama.
Todl
apvalinimo
rezultatas
uraomas
taip:
a 10"
( l ^ a < 1 0 ) , be to, skaiiaus a urae paskutinis i deins p a Iit-Sl

m>26

j-

i<27

karnas skaiius, atitinks skyri iki kurio buvo apvalinta. Siame pavyzdyje,
apvalindami skaii 12 974 iki imtu,
turime: 12 9 7 4 = 1 3 000=1,3()-10 4 .
Danai, iekant kokio nors dydio
reikms, nurodomas jo artinys su trkumu ir pertekliumi.
Sakykime, svirtinmis svarstyklmis
ir svarsiais, kuri maiausias sveria
1 g, nustatyta, kad kno mas didesn
u 26 g (28 pav., a ) , bet maesn u
27 g (28 pav., b). Paymkime mass
skaitin reikm gramais raide m, tuomet
26<m<27.

Pasvrus buvo gauti kno mass


skaitins reikms du antiniai gramais:
26 a r t i n y s su trkumu, 27 artinys
su pertekliumi. Kitaip sakant, buvo nustatyti mass skaitins reikms riai gramais: skaiius 26 apatinis ris, skaiius 27 virutinis ris. Sie riai nurodo interval, kuriam priklauso mums
neinoma mass tiksli skaitin reikm gramais: m e ] 2 6 ; 27[.
inant vieno dydio reikms rius, galima jvertinti kito dydio,
priklausanio nuo pirmojo, reikm. Pateikiame pavyzdi.
1 p a v y z d y s . inome lygiakraio trikampio kratins ilgio a
(centimetrais) artinius su trkumu ir pertekliumi:
28 pav.

5,4<a<5,5.
Reikia rasti io trikampio perimetro P rius.
Lygiakraio trikampio perimetras apskaiiuojamas
mul P = 3a.
Turime:
5,4<o<5,5,
5,4 3 < 3 a < 5 , 5 3, t. v.
1 6 , 2 < P < 16,5.
2

pavyzdys.

pagal

for-

Sakykime, inome skaiiaus rius:


3<<6.

Reikia nustatyti reikinio -- reikm.


I udavinio slygos iplaukia, kad .v teigiamas skaiius. Kadangi 3<\ tai 4 - > - ; kadangi .v<6, t a i >4-. Vadinasi,
"

C -.vC 1 3-

Reikinio

reikms rius pakeiskime deimtainmis

nomis. Be to, skaii

trupme-

g a l i m a pakeisti tik maesniu skaiiumi (bet

kuriuo artiniu su t r k u m u ) , o skaii

ytik

didesniu

skaiiumi

(artijiiu su pertekliumi).
Kadangi

=0,166...

ir

=0,333...,

tai

reikms

riais

g a l i m a laikyti deimtaines trupmenas 0,1 ir 0,4:


0,1 < < 0 , 4 .
Pakeit

apatin

r skaiiumi

0,1, o virutin skaiiumi

0,4,

ipltme interval, kuriam priklauso reikinio

reikm (29 pav.).

Begalines

0,333...

lin

pagal

deimtaines
inomas

trupmenas

apvalinimo

0,166...
taisykles,

ir

gautume

suapva-

0 , 2 < -j < 0 , 3 .

Taiau tuomet m u m s neinoma tikslioji reikinio reikm galtlj


atsidurti u gauto intervalo (r. 29 paveiksl).
j 1 ' 1' ' ' '
O

OJ

1 11

' '
I

1 1 1 1 1 1 11

1 1 I 1 1 'i 1 1 1 1 1 1 1 1 1 ' ' ' 1 "


0,3

0,2

,4>

0,5

1
29 pav.

519. Nurodykite, kurie skaiiai yra tikslios dydio reikms, o kurie apytiksls:
a)
b)
c)
d)
e)

mieste
stakles
stakli
kelion
lktuve

gyvena 7061 tkst. m o n i ;


sudaro 82 detals;
mas lygi 1230 kg;
keleiviniu lktuvu truko 2 valandas;
buvo 86 keleiviai;

f) garso greitis lygus 332

g) apskritimo ilgio ir skersmens santykis lygus 3,14;


h) fotofinias nustat, kad iuojas 500 m distancij nuiuo
per 40,21 s.
520. Suapvalinkite iuos skaiius iki i m t j :
a) 36,127;

b) 24,201;

c)

1,3981.

521. Suapvalinkite iuos skaiius iki tkstani:


a)

12 760;

Atsakym

b) 34 158;

c) 16 284,5.

paraykite standartins

iraikos

skaiiumi.

522. Nurodykite:
a) psiojo greiio rius;
b) jsij klass mokinio ugio rius;
c) js rajono oro temperatros rius.
523. Yra inoma, kad 8 , 4 < 6 < 9 , 2 . Ar teisinga, kad:
a) 8,1 < 6 < 9 , 4 ;
b) 8 , 6 < 6 < 9 , 3 ;

c) 8 < 6 < 9 ;
d) 7 < b < 10?

524. Sakykime, kad 1 \,39<y<


11,53. Nurodykite kitus skaiiaus y
rius. Pateikite kelis pavyzdius.
525. Duota
vertinkite reikinio reikm:
a) 5a;
b) 0,3a;

c) - a ;
d) - 0 , 2 a ;

e) a + 2;
f) a - 3 ;

g) 5 - a ;
h) 2a + 5;

i)

0,la-0,l.

526. a) Kvadrato kratins ilgis lygus a (cm) ir 5,1 = ^ : 5 , 2 . Raskite kvadrato perimetro rius.
b) Nustatykite kvadrato kratins ilgio rius, kai jo perimetras lygus P (cm) ir 15,6=g/>< 15,8.
527. vertinkite reikinio y

reikm ir ireikkite rastuosius rius

deimtainmis trupmenomis su dviem enklais po kablelio, kai:


a) 7<b<8\

b)

2,6<6<2,8.

Kartojimo pratimai
528. Suprastinkite reikinius:
a2-b2

a-x
-

a)

ax

'

2a2b2

'

529. Atkarpos galai yra takai /1(-4,5) ir (8,3). Raskite atstum


nuo atkarpos vidurio iki tako C ( 1).

20. N E L Y G Y B I

S U D T I S IR D A U G Y B A

PANARIUI

inodami rius, tarp kuri terptas skaiius a, ir remdamiesi


inomomis skaitini nelygybi savybmis, galime vertinti reikmes
toki reikini, kaip 3a, 5a, a + 1 0 , 2a 4 ir 1.1.
O kaip vertinti sum a + b, skirtum a b, sandaug ab, dalmen , kai inomi skaii ir b riai? Norint isprsti udavini,
reikia inagrinti naujas skaitini nelygybi savybes.
Sudkime panariui skaitines nelygybes 5 < 1 2 ir 3 < 6 , kuri kiekviena sudaryta su enklu < . Nesunku pastebti, kad suma 5 + 3
maesn u sum 12 + 6, t. y. nelygyb 5 + 3 < 1 2 + 6 irgi teisinga.

Dabar sudkime panariui skaitines nelygybes 6 > 2 ir 4 > 12.


Suma 6 + ( - 4 ) didesn u sum 2 + ( - 12), t. y. nelygyb 6 + ( - 4 ) >
> 2 + ( 12) irgi teisinga.
1 teorema.
Jei a<b ir c<.d, tai a+c<b + d.
[ r o d y m a s . Kadangi
tai a + c<b + c; kadangi c<d,
tai
b + c<b + d. Pagal sryio m a i a u " tranzityvumo savyb i nelygybi a + c<b + c ir b + c<b + d gauname nelygyb a + c<b + d.
Vadinasi, sudjus panariui vienodo enklo teisingas
nelygybes,
gaunama to paties enklo teisinga
nelygyb.
Teorema teisinga ir tada, kai sudedamos daugiau negu dvi nelygybs. Pavyzdiui, sudj panariui skaitines nelygybes 3 < 5 , 1 < 7 ,
1 0 < 9, gauname teising nelygyb 3 + ( - 1) + ( - 10) < 5 + 7 +
+ ( - 9 ) , t. y. 8 < 3 .
Inagrinkime nelygybi daugyb panariui.
2 t e o r e m a . Jei a<b ir c<d, be to, a, b, c ir d teigiami
skaiiai, tai ac<bd.
[ r o d y m a s . Kadangi a < 6 ir c teigiamas skaiius, tai ac<
<bc.
Kadangi c<d
ir b teigiamas skaiius, tai bc<bd.
Remdamiesi sryio m a i a u " tranzityvumo savybe, i nelygybi
ac<bc
ir bc<bd
gauname nelygyb
ac<bd.
Vadinasi, sudauginus
panariui
bes, kuri kairiosios ir deiniosios
paties enklo teisinga
nelygyb.

vienodo enklo teisingas


nelygypuss yra teigiamos, gaunama to

Pavyzdiui, sudaugin panariui nelygybes 3 < 4 ir

> gau-

sime teising nelygyb 3 - ^ - < 4 -j , t. y. -j < 1.


I nelygybi 0,5>0,1 ir 1 0 > 9 gausime nelygyb 0,5 10>0,1 9,
t. y. 5>0,9.
Teorema teisinga ir tuo atveju, kai dauginamos daugiau negu
dvi nelygybs.
Ivada.

Jei a ir b teigiami skaiiai ir a<b,

tai

a2<b2.

I tikrj, sudaugin panariui dvi teisingas nelygybes a<b


ir
a < 6 , kuri kairioji ir deinioji pus teigiama, gausime teising
nelygyb 2 <> 2 .
Teisingas ir a t v i r k i a s teiginys: jei a2<b2, be to, a ir b
teigiami skaiiai, tai a<b.
I tikrj i nelygybs a 2 <ft 2 ,
nei a > 6 , nei a = b.
Jei bt teisinga nelygyb a>b
bt teisinga ir nelygyb a2>b2.
slygai. I lygybs a b gautume,
tarauja teoremos slygai.
Vadinasi, i nelygybs a2<b2,
gyb a<b.

kai a > 0 ir b>0,

negalima gauti

(a ir b teigiami skaiiai), tai


Taiau tai prietarauja teoremos
kad a2 = b2, taiau tai irgi priekai a > 0 ir b>0,

iplaukia nely-

530. Sioms nelygybms pritaikykite nelygybi sudties panarini teorem:


a)
b)

I 2 > 5, 9 > 7 ;
2 8 < 0 , 1 0 < 6;

c) - 2 , 5 < - 0 , 7 ,
d) 11 > 7 , 4 ,

-6,5<1,3;
0>-8.

531. rodykite pavyzdiais, kad, sudjus panarini skirting enkl


teisingas nelygybes, teisinga gali bti ir nelygyb su enklu > ,
ir nelygyb su enklu < .
532. Sioms nelygybms pritaikykite nelygybi daugybos panariui
teorem:
a) 5 > 2 ,

4>3;

c) 3 > 1 ,

b) 1 < 7 , IOC15;

d) 8 < 1 0 ,

533. Jei nelygybi a<b ir c < d kai kurie skaiiai a, b, c ir d yra


neigiami, tai nelygyb ac<bd
gali bti klaidinga. Tai patvirtinkite pavyzdiais.
534. Pritaik nelygybi sudties panariui teorem, paraykite nelygyb, kuri gausite i i dviej nelygybi:
a) a > 10, b>2;
b) jc<5, y<-8;

c) m ^ s 7 , n ^ - 7 ;
d) ^ 1 2 , / < - 4 .

535. Pritaik nelygybi daugybos panariui teorem, paraykite nelygyb, kuri gausite i i dviej nelygybi:
a) o s 12,

b) 0 < o < 0 , 5 ,

0<b<2.

536. Ar teisingi teiginiai:


a)
b)
c)
d)
e)
f)

ei
ei
ei
ei
ei
ei

m>2
m>2
m>2
m>4
m>4
m>4

ir
ir
ir
ir
ir
ir

n>5,
n>5,
n>5,
n>3,
n>3,
n>3,

tai
tai
tai
tai
tai
tai

m + n>7;
m + n>6;
m + n> 10;
mn>12;
mn> 11;
mn>22?

537. Ar teisingi teiginiai:


a) jei a>b,

tai 2 >&2.

b) jei 2 > 6 2 , tai a > 6 ?

Kartojimo pratimai
538. Nubraiykite lygties 2+=\2
grafik. Kuriame
niame kampe nra io grafiko tak?

koordinati-

21. S U M O S , S K I R T U M O , S A N D A U G O S IR
REIKMS VERTINIMAS
Sakykime,

kad

2,5<x<2,6

ir^ 1 , 4 < / < I , 5 .

skirtumo x y, sandaugos xy ir dalmens y

DALMENS

Kokie

sumos

x + y,

riai?

udavin galima isprsti, remiantis 20 skyrelyje inagrintomis teoremomis.


vertindami sum, remsims skaitini nelygybi sudties panariui teorema. I slygos inome, kad 2 , 5 < x ir 1 , 4 < y . I ia
3,9 <x + yAnalogikai, pritaik nelygybms x < 2 , 6 ir < 1 , 5 nelygybi sudties panariui teorem, g a u n a m e
x + y< 4,1.
Taigi
3,9<x + (/<4,l.
Atkreipiame dmes tai, kad sprendim patogiau urayti dvigubomis nelygybmis:
2,5<x<2,6
l , 4 < ( / < 1,5
3,9<x + (/<4,l.
Remiantis nelygybi sudties panariui teorema, galima taip pat
rasti skaii ir y skirtumo artinius su trkumu ir su pertekliumi.
K a d a n g i x / = x + ( /), _tai, norint rasti skirtumo x y rius,
reikia pirmiausia vertinti reikin y, o paskui, remiantis nelygybi sudties panariui teorema, sum x + ( y ) .
'inome, kad 1,4</<1,5. Vadinasi, - 1 , 4 > - y > - 1,5. Pastarj
nelygyb paraysime su enklu < :
1,5< /< 1,4.
Dviguboms

nelygybms
2 , 5 < x < 2 , 6 ir 1,5< /< 1,4

pritaikome nelygybi sudties panariui teorem:


2,5<x<2,6
1 , 5 < /< 1,4
2 , 5 + ( - 1,5) < x + ( - / ) < 2 , 6 + ( - 1 , 4 ) .
Taigi
1 < x / < 1,2.
7 AlKObra

VII-VIII

kl.

97

: Ieskqdami sandaugos xy ri, remiams nelygybi daugybos panariui teorema (kiekvienos nelygybs kairiosios ir deiniosios puss
nariai teigiami skaiiai):

2,5<x<2,6
1 , 4 < / < 1,5
2,5 1,4</<2,6 - 1,5, t. y. 3 , 5 < j q / < 3 , 9 .
caii
Norint rasti skaii
ir y dalmens rius, reikia trupmen

ireikti sandauga
.i.
= x ' . y1
y
Pirmiausia randame reikinio reikms rius. Kadangi
y

1,4</<1,5, tai

arba, kitaip tariant,


1,5

1,4

Dabar nelygybms
2 , 5 < x < 2 , 6 ir
galime pritaikyti nelygybi daugybos panariui teorem:
2,5< <2,6

J- < 1 < -i
1,5
2 t

1,4

5.jl<x.i<2,6.^,t.y.4|<i<f5.

Apatin ir virutin

dalmens

r pakeiskime

deimtainmis

trupmenomis su vienu enklu po kablelio. Apatin r btinai reikia


pakeisti maesniu skaiiumi, o virutin didesniu. Kadangi
2,5

2,6

13

, .

= 1,6... .r ~ = 1,8 . . . , ta.


1,6<<1,9.

Toks
metodu.

reikinio

reikms

539. Sakykime, 3 < a < 4

vertinimo

ir 4 < 6 < 5 .

metodas

Raskite i reikini

rius:
a) a + b;

b) a-b;

c) ab;

vadinamas

d) j

ri

reikms

540. Sakykime,
reikm:
a) x + y,

6=*=^

ir

b) x-y\

IO^i/^12.

c) y-x\

[vertinkite

d) xy;

e) j ;

reikini

f)^ .

541. Sakykime, 5 < m < 6 ir 1 < < 2 . [rodykite, kad:


a)

11 < 2 m + n < 14;

542. Sakykime,

b)

l<m-2n<4.

ir

a) 2 4 ^ c ( r f + 2 ) < 3 5 ;

[rodykite, kad:
b)

0<-J-2<l,5.

543. Raskite reikinio reikms rius:


a) 30 + 76, kai 1 , 2 < < 1 , 4 ir 0 , 2 < 6 < 0 , 4 ;
b) j

+0,6b, kai 3 < a < 2 ir 0 , 5 < 6 < 1 ;

c) b2 ab, kai 3 < a < 4

ir 5 < 6 < 6 ;

d) - + - , kai 0,1 < a < 0 , 2 ir 0 , 4 < b < 0 , 5 .


'
a
b
544. inomi lygiaonio trikampio pagrindo ir onins kratins ilgiai a ir b, ireikti milimetrais: 2 6 ^ 0 ^ 2 8 ir 4 1 ^ 6 ^ 4 3 .
[vertinkite trikampio perimetr.
545. Imatavus staiakampio ilg a ir plot b (centimetrais), paaikjo, kad 5 , 4 < a < 5 , 5 ir 3 , 6 < 6 < 3 , 7 . [vertinkite: a) staiakampio perimetr; b) staiakampio plot (staiakampio ploto rias
suapvalinkite iki vienet).
546. inomi staiakampio kambario ilgio a ir ploio b (metrais)
riai:
7,5 < < 7 , 6 ir 5,4 < b < 5 , 5 .
Ar tiks is kambarys mokyklos bibliotekai, kurios plotas turi
bti ne maesnis kaip 40 m 2 ?
547. [vertinkite
ilg
apskritimo,
kurio
skersmuo
d cm,
kai
5 , 3 2 < d < 5 , 3 3 . Galvokite, kad 3 , 1 4 < < 3 , 1 5 . Rastus rius pakeiskite deimtainmis trupmenomis su vienu enklu po kablelio.
548. Ostankino televizijos bokto papdje ir netoli j o virns
taisyti barometrai. Apatinis barometras rodo slg P\ (hektopaskaliais); 1 0 0 7 ^ / ^ ^ : 1 0 0 8 . Virutinis barometras rodo slg Pi (hektopaskaliais); 9 5 2 ^ 9 5 2 . Nustatykite, kokiame
auktyje taisytas antrasis barometras. (Tarkite, j o g kas 9 m
slgis sumaja 1 h P a . )

549. Taelio turis lygus V m 3 (0,0064<V<0,0065), o mas m kg


( 1 7 , 3 < m < 17,5). Remdamiesi tankio lentele, nustatykite, i kokios mediagos pagamintas taelis.
Tankis, kg/m1

Pavadinimas

8
7
7
2

Varis
Plienas
Ketus
Aliuminis

900
800
000
700

Kartojimo pratimai
550. Grafikai ir analizikai isprskite ias lygi sistemas:
a) x + 2y=l,
\2x-y=-8;

b) ( 3x-2(/ = 2,
\ 2x + y = 13.

551. Suprastinkite reikinius:

>(&M-&r b> <*->=(-&.


552. a) Nurodykite koordinai tiesje aib tak, kuri atstumas
iki tako D( 4) ne didesnis u 3,5.
b) Nurodykite koordinai tiesje aib tak, kurie nutol nuo
tako P( 6,5) daugiau kaip per 2 vienetus.
553. Isprskite lygtis ir nelygybes:
a)
4,51 = 3,
b) 12,2.-fxI = 1,2,

x-4,5|<3;
2 , 2 + I 1,2.

ABSOLIUIOJI

8.

IR S A N T Y K I N

22. A B S O L I U I O J I
Skaii

2
y

,
ireikkime

i
begaline

PAKLAIDA

PAKLAIDA
deimtaine

trupmena:

2
y

= 0,666... .
Akivaizdu, kad
0 , 6 6 < y <0,67.
2
Skaiius 0,66 trupmenos y artinys su trkumu; skaiius 0,67
ios trupmenos artinys su pertekliumi.

A p i b r i m a s . Dydio tikslios reikms ir jos artinio skirtumas v a d i n a m a s artinio paklaida.


2
Pakeisdami skaii y artiniu 0,66 (su t r u k u m u ) , darome paklaid, lygi
2

n K K

3-'

66=

33

100-99

3-5o

so

2
Pakeitus skaii

deimtaine trupmena 0,67 artiniu su per-

tekliumi, paklaida
lygi
2
fi7 _
3

2
3

67
100

200-201
300

!_
300 '

Aiku, kad artinio su trukumu


,
paklaida visuomet teigiama, o arI iin
tinio su pertekliumi paklaida nei'
'
3
giama.
A p i b r i m a s . Dydio tiks30 pav.
lios reikms ir jos artinio skirtumo modulis
vadinamas
artinio
absoliuij paklaida.
Nagrintame pavyzdyje artinio absoliuioj i paklaida su trukumu
lygi

, o artinio absoliuioji paklaida su pertekliumi lygi -~0 Ais-

ku, kad i dviej nagrint skaiiaus y

artiniu geresnis yra artinys

2
su pertekliumi: jis maiau skiriasi nuo skaiiaus -r- (30 pav.).

554. Sakykime, skaiius, o jo artinys, gautas s u a p v a l i n u s '


skaii. Apskaiiuokite artinio absoliuij paklaid, kai:
a) = 10,3, o = 10;
b) x = 0,8, o = 1;

c) x = 0,84, o = 0,8;
d) x = 3,66, 0 = 3,7.

555. Paverskite skaii y begaline deimtaine trupmena ir nuosekliai apvalinkite i trupmen iki deimtj, iki imtj, iki
tkstantj. Kiekvienu atveju apskaiiuokite skaiiaus y artinio
absoliuij paklaid, kai:
.
1
a) = j \

,,
1
b) (/= -g.

556. a) Parodykite, kad 0 , 1 6 <

CO1H.

Kuris skaiiaus

artinys

geresnis: 0,16 ar 0,17?


2

b) Parodykite, kad 0 , 1 8 < - < 0 , 1 9 . Kuris skaiiaus JJ artinys


geresnis: 0,18 ar 0,19?

557. Reikinio ( I + m ) 2 reikm, kai m reikms artimos nuliui, apskaiiuojama pagal apytiksl formul ( 1 + / n ) 2 I + 2 m . Raskite
iuo bdu reikinio ( l + ) 2 artinj ir nurodykite jo absoliuij
paklaid, kai:
a) m = 0,1;

b) m = 0,05;

c) m = - 0 , 1 ;

d)

=-0,01.

Kartojimo pratimai
558. Nurodykite kurj nors skaii i intervalo
urae bt:
a) vienas deimtainis enklas;
b) du deimtainiai enklai;
c) trys deimtainiai enklai.
559. Tarp kuri ri yra skaiius (/, kai:
)

l,l<2(/-l,5sl,5;

b)

23. A R T I N I O

[14,26; 14,46(, kurio

5,7<8-(/<5,8?

TIKSLUMAS

Norint rasti artinio absoliuij paklaid, reikia inoti dydio


tiksli reikm. O k daryti tuomet, kai tiksli reikm neinoma?
Inagrinkime pavyzd. Sakykime, inome detals mass m (gramais) rius: 4 2 < m < 4 3 .
Mass (gramais) artinys gali buti ir skaiius 42, ir skaiius 43,
ir bet kuris kitas skaiius, didesnis u 42, bet maesnis u 43,
pavyzdiui: 42,1; 42,35; 42,5; 42,65; 42,9.
Paprastai artiniu imamas ri aritmetinis vidurkis. Mass (gramais) artiniu laikysime skaii 42,5. Neinodami m tikslios reikms,
negalime apskaiiuoti io artinio absoliuiosios paklaidos.
Taiau aiku, kad koks bebt skaiius m, jis negali skirtis nuo
skaiiaus 42,5 daugiau kaip 0,5, t. y. artinio 42,5 absoliuioji paklaid-i
ne didesn u skaii 0,5 (u pus ri skirtumo). Tai gerai matyti
i 31 paveikslo: atstumas tarp tak, kuri koordinats m ir 42,5,
ne didesnis u 0,5.
Jei artinio absoliuioji
paklaida ne didesn u skaii h, sakoma,
kad is artinys yra artinys h tikslumu.
Nagrintame pavyzdyje skaiius 42,5 yra mass (gramais) artinys 0,5 tikslumu.
Sakykime, tiksli dydio reikm, o o jo artinys h tikslumu,
t. y. artinio absoliuioji paklaida ne didesn u h. Tuomet teisinga
nelygyb \x fl|</i.
/77

n h

31 pav.

32 pav.

ahb

Geometriniu poiriu tai reikia, kad koordinai ayje atstumas


tarp tak, kuri koordinats ir a, yra maesnis arba lygus h
(32 pav.).
Kitaip tariant, takas su koordinate priklauso atkarpai, kurios
galai yra takai su koordinatmis a h ir + , t. y.
- / < < + /.
Sutrumpintai uraoma taip:
= .
Pateikiame pavyzdi.
1 p a v y z d y s . Reikia rasti rius, tarp kuri yra skaiius
y =12,7 0,5.
Kadangi 12,7 yra skaiiaus y artinys 0,5 tikslumu, tai y skiriasi
nuo 12,7 ne daugiau kaip 0,5. Vadinasi,
12,7-0,5 < ( / < 1 2 , 7 + 0,5,
t. y.
12,2 < y < 1 3 , 2 .
2 p a v y z d y s . inoma, kad 2 , 6 < x < 2 , 8 . Skaiiaus artiniu
laikydami ri aritmetin vidurk, nustatysime, kokiu tikslumu is
artinys gautas.
Apskaiiuojame ri sumos pus:
2.8 + 2.6 _

Artinio 2,7 absoliuioji paklaida ne didesn u skaii 2,8 ir 2,6


skirtumo pus, t. y.

=0,1. Vadinasi, x = 2 , 7 0 , l .

3 p a v y z d y s . Reikia rodyti, kad, suapvalinus


iki deimtj, g a u n a m a s artinys 0,05 tikslumu.
Turime:
8,154 = 8,2.
R a n d a m e gauto artinio absoliuij

skaii

8,154

paklaid:

18,154-8,21 =0,046.
Kadangi 0,046<0,05, tai skaiius 8,2
0,05 tikslumu.
Pastebime, kad, apvalindami skaii
vome artin io skyriaus puss vieneto
4 p a v y z d y s . Reikia rodyti, kad
= 3,1415926 . . . artinys 0,01 tikslumu.
Aiku, kad 3 , 1 4 < < 3 , 1 5 . I ia

yra skaiiaus 8,154 artinys


iki deimtj skyriaus, gatikslumu *.
skaiius 3,14 yra skaiiaus

Jt 3,141 < 13,15 3,141.


* Apskritai, apvalindami iki kurio nors skyriaus, gauname artin, kurio absoIiurioji paklaida ne didesn u to skyriaus pus vieneto.

Taiau 3,15 3,14 = 0,01, vadinasi, teisinga nelygyb

jjt 3,14|<

<0,01.
Uraant skaiiaus artinj, su tikslumo svoka susijusi palikimo
skaitmens svoka, -tojo skyriaus skaitmuo vadinamas patikimu, jei
artinio absoliuioji paklaida ne didesn u io skyriaus vienet.
Sakysime, A = 73,4830,015. Palyginame skaii 0,015 didiausi
absoliuiosios
paklaidos
reikm su
skyriaus
vienetais:
0,015<0,1 ir 0,015>0,01. Absoliuioji paklaida ne didesn u deimtj skyriaus vienet, taiau didesn u imtj skyriaus vienet.
Vadinasi, urayto artinio deimtj skyriaus skaitmuo yra pirmasis
i deins patikimas skaitmuo. Visi skaitmenys i kairs irgi patikimi.
Kadangi : = 73,4380,015, tai
73,468 < a <73,498.
I ia aiku, kad, uraant neinom tiksli A reikm, deimi
skyriuje yra skaitmuo 7, vienet skyriuje skaitmuo 3, deimtj
skyriuje skaitmuo 4, imtj skyriuje skaitmenys 6, 7, 8 arba 9.
Nieko negalime pasakyti apie tkstantj ir tolesni skyri skaitmenis. Todl, uraant skaiiaus 78,483 artinj, tikslinga palikti
tkstantj skyriaus skaitmenj. Suapvalinkime skaii 73,483 iki
imtj: 73,483 73,48. Nordami jvertinti io rezultato tikslum,
turime prie absoliuiosios paklaidos 0,015 rio pridti apvalinimo
absoliuij paklaid:
0,015 + 0,003 = 0,018 < 0,02.
Taigi
a = 73,48 0,02.
Urayto skaiiaus A artinio 73,48 skaitmenys 7, 3 ir 4 yra patikimi, o skaitmuo 8 abejotinas *.
Apskritai uraant
artinj, gaut imatavus
arba
apskaiiavus,
paliekami visi patikimi skaitmenys ir vienas
abejotinas.
Pastebime, kad matematinse lentelse artiniai uraomi tik patikimais skaitmenimis.

560. Kaip parayti, kad skaiius 37 yra skaiiaus z artinys vieneto


tikslumu? Nurodykite rius, tarp kuri yra skaiius .
561. Tarp kuri ri yra skaiius y, kai:
a) y = 73 1;
b) / = 3,90,2;

c) / = 6,5+0,1;
d) y = 20,480,15?

562. a) Sakykime, x = 9,60,4. Ar gali skaiius a bti


10,1; 10; 9,1999?

lygus 9,6;

b) Sakykime, /=13,1 0,2. Ar gali skaiius y buti lygus 12,9;


13,09; 13,29; 13,001?
* Abejotinais laikomi paskui patikimus einantys skaitmenys.

563. Apskaiiuokite skaiiaus artin, lyg ri aritmetiniam


durkiui, ir nurodykite, kokiu tikslumu rastas is artinys:
a) 6 < x < 8 ;
b) 2 8 < x < 3 0 ;

z)
d)

vi-

4,6<x<4,8;
2,81<x<2,83.

564. Matuojant srovs stiprum magnetoelektriniu ampermetru, rodykl sustojo tarp 2,1 ir 2,2 A. Srovs stiprumo dydiu laikome nurodytj artiniu su trukumu ir su pertekliumi aritmetin vidurk. Kokiu tikslumu parinktas is artinys?
565. Sakykime, / - metalinio virbo ilgis milimetrais. Imatavus virbo ilg masteline liniuote, suinota, kad 6 8 < / < 6 9 , o imatavus slankmaiu, gauta 6 8 , 7 = / < 6 8 , 8 . Apskaiiuokite kiekvienu atveju virbo ilgio (milimetrais) artin, lyg ri aritmetiniam vidurkiui, ir nurodykite, kokiu tikslumu
artinys
apskaiiuotas.
566. a) Jrodykite, kad skaiius 1,4 yra skaiiaus 1,361 artinys 0,1
tikslumu.
2
b) rodykite, kad skaiius 0,29 yra skaiiaus y artinys 0,01
tikslumu.
567. a) Ar skaiius 3,4 yra skaiiaus 3,4281 artinys U,5; 0,05; 0,01
tikslumu?
b) Ar skaiius 0,2 yra skaiiaus 0,1981 artinys 0,5; 0,1; 0,01;
0,001 tikslumu?
568. Suapvalinkite iki imtj iuos skaiius: a) 2,783; b) 10,0594.
rodykite, kad gauto artinio absoliuioji paklaida ne didesne
u pus imtj skyriaus vieneto, t. y. u 0,005.
569. Nurodykite skaiiaus artinio patikimus skaitmenis:
a) = 19,30,5;
d) = 0,3020,001;
b) x = 2,171 0,025;
e) x = 6105;
c) x=63,4180,005;
f) x = 435010.
570. Paraykite skaiiaus artin x ~ a iraika, palikdami skaiiaus a urae visus patikimus skaitmenis ir vien abejotin,
kai:
a) x = 8,1250,015;
b) = 53,64 0,45;

c) = 0,2780,05;
d) x = 3,98 0,25.

571. I V. B r a d i o Keturenkli matematini lenteli" radome:


a) kai c = 6,91, tai c2 = 6,912 = 47,75;
b) kai b = 1,59, tai b3= 1,593 = 4,020;
c) kai n = 8,426, tai - -
'

8,426

=0,1187.

Kokiu tikslumu apskaiiuotas artinys?


572. Skaiiaus artinio iraika yra standartin: a 10" (dauginamojo Q visi skaitmenys patikimi). Nurodykite artinio tikslumu
kai:
i
2
a ) = 1,27 1 O ;
c ) X = 1,49 IO ;
4
b) = 3,15 IO :
d) x = 1,490 IO2.

IU V

573. Metalo luito skersmuo imatuotas liniuote su milimetrinmis


padalomis, slankmaiu (padalos vert 0,1 mm) ir mikrometru
(padalos vert 0,01 m m ) . Gauti tokie rezultatai: 17,9 mm,
18 mm, 17,86 mm. Kuriam prietaisui priklauso kiekvienas nurodytas matavimas ir kokiu tikslumu imatuota kiekvienu prietaisu?
574. 1980 m. iemos Olimpinse aidynse tarybinis slidininkas Nikolajus Zimiatovas ikovojo aukso medal, nuliuos 50 km
per 2 h 27 min 24,60 s. inodami, kad is artinys uraytas
patikimais skaitmenimis, nurodykite, kokiu tikslumu imatuotas
nuliuotos distancijos laikas.

Kartojimo pratimai
575. Ireikkite i formuls

-7

kiekvien

kintamj

kitais

dviem kintamaisiais.
576. Suprastinkite reikinius:
a)

(iii>"'-q-ift).(a-6)-i;

b)

(x~2-y-2).(x

+ y)~K

577. Funkcija / ireikta taip: kiekvien natrin skaii atitinka


liekana, gauta padalijus skaii i 5". Raskite /(8), f(32),
f(45), /(104), /(321).
koki aib atvaizduojama aib N?
578. Funkcija, kurios apibrimo sritis teigiam skaii aib, ireikta

formule

/ ( * ) = 2---.

Raskite

/(),

/( 3),

/(10),

/(100).

Ar skaiiai I;

; 1; 3 yra funkcijos reikms?

24. S A N T Y K I N
Sakykime, imatav (centimetrais)
tynos ilg /, suinojome, kad

PAKLAIDA
knygos stor b ir knyg len-

b = 60,5. / = 2000,5.
Kiekvienu atveju matavome 0,5 cm tikslumu. Taiau aiku, kad
0,5 cm absoliuioji paklaida, lyginant su 6 cm, per didel, o lyginant
su 200 cm, daug maesn, t. y. antro matavimo kokyb geresn u
pirmo matavimo kokyb.
Matavimo arba skaiiavimo kokybs rodiklis yra santykin
paklaida.
A p i b r i m a s . Artinio absoliuiosios paklaidos ir artinio modulio santykis vadinamas artinio santykine paklaida.

Jei tikslioji kokio nors dydio reikm, o a - jos artinys, tai


artinio santykin paklaida lygi

Pavyzdiui, suapvalinus skaii 0,2517 iki imtj, gautas artinys 0,25. Apskaiiuosime apvalinimo santykin paklaid.
Turime:
=-0,2517, o = 0,25,

ffi-

:^

-^=0,0068.

Santykin paklaida daniausiai reikiama procentais. iame pavyzdyje apvalinimo santykin paklaida lygi 0,68%.
Grkime prie skyrelio pradioje nagrinto pavyzdio.
Knygos storis lygus 60,5 cm. Neinodami matavimo absoliuiosios paklaidos, negalime apskaiiuoti santykins paklaidos. Taiau
inome, kad absoliuioj! paklaida ne didesn u 0,5 cm. Todl io
matavimo

santykin

=0,083...,

tai

paklaida

ne didesn

knygos storio matavimo

Io""=1.
b cm
IZ

santykin

Kadangi

paklaida

ne

didesn u 8,4%. (Apskaiiuojamas santykins paklaidos virutinis


ris, todl begalin deimtain trupmena 0 , 0 8 3 . . . suapvalinta su
pertekliumi.)
Analogikai galvodami, apskaiiuojame, kad knyg lentynos ilgio
m
rpaklaida
matavimo santykin
ne didesn u 200
,''I ccm
, t. y. 0,25%.
Apskritai, jei artinio santykin paklaida ne didesn u tam tikr
teigiam skaii e, sakoma, kad turime artin santykiniu
tikslumu.
Aiku, jei skaiius a yra skaiiaus artinys h tikslumu, t. y.
x = ah,
tai skaiiumi e, nurodaniu artinio a santykin tikslum,

galima imti trupmen

. Formul

e =

j~y sieja artinio absoliutin

ir santykin tikslum.
Inagrinkime p a v y z d . Matuojant srovs stiprum, ampermetras rod 4,8 A. inoma, kad io prietaiso santykin paklaida ne
didesn u 0,5%. Koks io matavimo tikslumas?
i

formuls

e=-A

|o|

turime

/ = ||.

Vadinasi,

/(=4,8-0,005 =

= 0,024 (A). Artinio absoliuiosios paklaidos riu galima imti ir


skaii 0,03 A, gaut suapvalinus skaii 0,024 A su pertekliumi.
Apytikslio skaiiavimo praktikoje danai vartojama reikminio
skaitmens svoka.
Reikminiais skaitmenimis vadinami visi parayto skaiiaus
skaitmenys, iskyrus nulius, esanius prie pirmj nelyg nuliui
skaitmen.
Pavyzdiui, skaiiaus 284 visi trys skaitmenys yra reikminiai;
skaiiaus 0,342 taip pat trys skaitmenys 3, 4 ir 2 yra reikminiai; skaiiaus 0,005076 keturi skaitmenys reikminiai tai 5, 0,
7 ir 6.
Artinio, kurio visi reikminiai skaitmenys patikimi, santykinis
tikslumas nepriklauso nuo kablelio vietos.
1(17

Pavyzdiui,
-v-256, //-25,6 ir -0,0256.
Kiekvieno artinio visi skaitmenys yra patikimi.

Vadinasi,

= 256 I, // = 25,60,1 ir = 0,02560,0001.


i

artiniu santykinis tikslumas atitinkamai

256 ' 25,6

KadangiAL-JL

ir J j g - J g

reikti tuo paiu santykiniu

0,0001

lygus

0,0256 '
tai

skailik

artiniai i-

tikslumu -L =0,0039 . . .0,004 = 0,4%.


256

I nagrinto pavyzdio galima padaryti toki ivad: kai skaiiaus artinio uraas turi tris patikimus skaitmenis a, b ir c (skaiiuojant i kairs j dein), tai jo santykinis tikslumas lygus trupmenos =
reikmei (ube sveikasis skaiius, kuriame yra a imt,
ahc

b deimi ir c vienet). Kadangi su bet kuriuo trienkliu skaiiumi


teisinga nelygyb ab^\00,

tai =L=. < 0 , 0 1 , t. y. J = < 1 % . Taigi sanabc

abc

tykin paklaida artinio, kurio uraas turi tris patikimus reikminius


skaitmenis, ne didesn u l"/).
Analogikai galima j rodyti, kad santykine paklaida artinio, kurio
uraas turi keturis patikimus reikminius skaitmenis, ne didesn
u 0,1%.*
579. Suapvalinkite skaii iki vienet, raskite absoliuij
tykin apvalinimo paklaid:
a) 5,3;

b) 9,8;

c) 1,96;

ir san-

d) 7,5.

580. a) Sakykime, i/ = 25,60,2. Apskaiiuokite skaiiaus y artinio


santykins paklaidos virutin r.
b) Sakykime, x = 33,40,l. Kokiu santykiniu tikslumu nurodytas skaiiaus A artinys?
581. Imatavus voltmetru tamp, gauta = 2100,5 V. [rodykite,
kad matavimo santykin paklaida ne didesn u 0,3%.
582. Mokinys, atlikdamas laboratorin darb aliuminio tankiui nustatyti, gavo 2 680 kg/m :! . Lentelje aliuminio tankio reikm
lygi 2 700 kg/m 3 . Apskaiiuokite eksperimento rezultato santykin paklaid.
583. Palyginkite, kokiu tikslumu imatuotas mogaus plauko storis d
ir atstumas I nuo ems iki Mnulio, inodami, kad d = 0,15
0,005 mm, / = 380 000500 km.
* Apskritai artinio, kurio uraas turi n palikim
tykin paklaida ne didesn u

.._, -

reikmini skaitmen, san-

584. Prietaiso matavimo santykin paklaida ne didesn u 0,1%.


Matavimo rezultatas lygus 492. Kokiu tikslumu imatuota?
585. Nurodykite artinio reikminius skaitmenis:
a) y =0,0287;
d)
1527;
g) 5 , 0 0 ;
b) =3,5104;
e) i> = 0,1175;
h) (/ = 20,08;
c) 2 = 28,10;
f) / = 0,000283;
i) / = 0,0750.
586. Nurodykite santykin tikslum skaii x, y ir artiniu, parayt
patikimais skaitmenimis:
= 19, (/=19,0, 2=19,00.
Kartojimo pratimai
587. Isprskite nelygybes:
a

> 2 ^ < :

) <

588. Isprskite nelygybi sistem


I IOJC-1>

10,

I 3 2x<5.

9.
PRAKTINIAI APYTIKSLIO
BODAI
25. S K A I I A R T I N I U

SKAIIAVIMO

S U D T I S IR A T I M T I S

Imokome ri metodu apskaiiuoti skaii artiniu sum, skirtum, sandaug ir dalmen. iuo metodu gaunamas rezultatas su
grietai vertinta absoliuij paklaida. Taiau skaiiuoti reikia du
kartus rasti rezultato apatin ir virutin r. Kai nereikalinga
grieta paklaida, veiksmai su artiniais atliekami pagal prastas
taisykles.
I pradi inagrinkime sudt. Sakykime, pavyzdiui, x = 12,73
ir (/ = 3,6381 (skaii ir y artiniai turi ne daugiau kaip vien abejotin skaitmen). Sudj skaiius 12,73 ir 3,6381, gauname x + y~
= 16,3681. Kadangi skaiiaus artinio urae tkstantj ir deimttkstantj skaitmen neinome,' tai ir sumoje nra prasms palikti i skyri skaitmen, t. y. sum galima suapvalinti iki imtj:
16,3681 = 16,37. Paraytoje gautojo artinio sumoje yra vienas du abejotini skaitmenys.
Inagrintas pavyzdys atitinka praktin skaii artiniu sudties
taisykl: sumoje paliekama
tiek deimtaini
enkl, kiek j turi
dmuo su maiausiu deimtaini enkl
skaiiumi.

Norint supaprastinti skaiiavim, daugiau deimtaini enkl


turinius dmenis tikslinga i anksto suapvalinti. Apvalinant paliekama tiek skaitmen, kiek j turi maiausio tikslumo dmuo.
pavyzdi.
v Inagrinkime
1 p a v y z d y s . Reikia rasti skaii p, q ir s sum, kai /7 = 3,1416,
</ 2,718, s = 7,45.
1. Irenkame dmen, turint maiausiai deimtaini enkl. Toks
dmuo yra skaiius 7,45 (du deimtainiai enklai).
2. Suapvaliname kitus dmenis, palikdami tiek deimtaini enkl,
kiek j turi irinktasis dmuo:
3,1416 = 3,14; 2,718 = 2,72.
3. Sudedame skaii artinius:
3,14 + 2,72 + 7,45=13,31.
Taigi
P + ^ + s = 13,31.
Analogikai atimame skaii artinius: skirtume paliekame tiek
deimtaini enkl, kiek j turi duomuo su maiausiu deimtaini
enkl skaiiumi.
2 p a v y z d y s . Reikia rasti skaii u ir v skirtum, kai u=
= 6,25, 3 , 7 1 8 4 5 .
1. R a n d a m e duomen su maiausiu deimtaini enkl skaiiumi.
Tai turinys 6,25 (du deimtainiai enklai).
2. S u a p v a l i n a m e atmin, palikdami du deimtainius enklus:
3,71845 = 3,72.
3. A t i m a m e skaii artinius:
6,25-3,72 = 2,53.
Suinojome, kad
u - v = 2,53.
Sudedant iki deimi, imt ir t. t. suapvalintus skaiius, pradiniai duomenys i anksto paraomi standartine iraika.
3 p a v y z d y s . Reikia rasti skaii ir y sum, kai
x = 6,35-IO 3 , (/ = 3,261 IO5.
Pertvarkome sum x + y, ikeldami u skliaust deimties laipsn
su didiausiu rodikliu, t. y. IO5.
Gauname:
+ i / = 6,35 I O 3 + 3,261 I O 5 = IO 5 -(6,35- 10-2 + 3,261) =
= IO 5 -(0,0635 + 3,261).
Sudedami skaiius 0,0635 ir 3,261, laikykims suformuluotos taisykls:
0,0635 + 3,261 = 3,3245 = 3,325.
Vadinasi,
+ y = 3,325- IO5.

589. Apskaiiuokite skaii ir y sum, kai:


a) = 12,4,
(/ =3,1678;
b) 45,1116, y = 22,3;

)!-

tn'

) x = 3,67, (/ = 13,5;
d) X = 15,6, (/=12,016.

590. Apskaiiuokite skaii ir v skirtum, kai:


a) = 1 , 6 4 ,
u = 1,2316;
b) (/ = 31,6423, y = 12,6;

c) H = 16,20,
d) = 5,26,

u = 8,563;
u = 7,14.

591. Apskaiiuokite reikini reikmes:


a) a + b + c\

b) a b c,

kai = 26,1042, 6 = 0,98, c=3,6.


592. Elektrin grandin sudaro trys nuosekliai sujungti laidininkai,
kuri vara Ri = 5,26 , R2-3,815 , /?3 = 4,70. Apskaiiuokite
Visos grandins var R (omais) pagal formul R = R1 + R2 + R3.
593. Apskaiiuokite keturkampio perimetr, inodami jo kratini
ilgius:
= 3,26 dm, 6 = 6,12 dm, = 7,50 dm,

4,30 dm.

594. Butelio su aliejumi mas lygi 1,63 kg, tuio butelio mas
0,706 kg. Apskaiiuokite aliejaus mas.
595. 600 m 2 ploto ems sklype pastatytas 86,5 m 2 namas ir 16,3 m 2
darin. Koks pastatais neustatyto sklypo plotas?
596. Apskaiiuokite skaii ir y sum, kai:
a) x = 9,26 IO4, (/=8,4-10 4 ;
b) X = 6,043 IO3, / = 5,2 10:i;

c) x = 6,4 IO5, (/ = 4,25 IO6;


d) x = 9,2-10 2 , (/= 1,07 10:i.

Kartojimo pratimai
597. Isprskite nelygybes:
,

2x l

a )

x+4

~ ..

>1;

,4

n ^

X-I

598. Remdamiesi funkcijos / grafiku


mojo reikmi, su kuriomis:
a) / ( x ) = 0 ;

b ) 0 < < 30 .

b) / ( ) > 0 ;

(33 pav.), raskite aib kintac) / ( x ) < 0 .

26. S K A I I A R T I N I U D A U G Y B A IR

DALYBA

Raydami skaii artiniu sum, rmms sudties taisykle, nustatme rezultato deimtaini enkl skaii. Norint parayti skaii
artiniu sandaug, reikia apskaiiuoti reikmini skaitmen skaii.
Dauginant skaii artinius, laikomasi tokios taisykls: sandaugoje paliekama tiek reikmini skaitmen, kiek j turi
dauginamasis
su maiausiu reikmini skaitmen
skaiiumi.

-
-
/

: "L

Y --J
- -

--2--4- 0 - J--2 --3 --1-=/:

-7- A
4

X
\

'X

1--

33 pav.

Pabriame, jei vieno dauginamojo reikm nurodyta tiksliai,


o k i t o a p y t i k s l i a i , tai sandaugoje paliekama tiek reikmini skaitmen, kiek j yra apytiksliame duomenyje.
Siekiant ivengti nereikalingo darbo, tikslinga i anksto suapvalinti daugiau reikmini skaitmen turint dauginamj. Apvalinant jame paliekama tiek reikmini skaitmen, kiek j turi dauginamasis su maiausiu reikmini skaitmen skaiiumi.
1 p a v y z d y s . Reikia rasti skaii u ir v sandaug, kai u =
= 0,4267, v = 0,73.
1. Iskiriame dauginamj, turint maiausiai reikmini skaitmen. Toks dauginamasis yra skaiius 0,73 (du reikminiai skaitmenys).
2. Suapvaliname d a u g i n a m j 0,4267 taip, kad jame likt tiek
reikmini skaitmen, kiek j turi iskirtas dauginamasis, t. y. du
reikminiai skaitmenys:
0,4267 = 0,43.
3. Sudauginame gautus artinius:
0,43-0,73 = 0,3139.
4. Suapvaliname rezultat iki dviej reikmini skaitmen:
0,3139 = 0,31.
Taigi = 0,31.
Analogikai dalijami skaii artiniai: dalmenyje
paliekama
tiek
reikmini skaitmen, kiek j turi duomuo su maiausiu
reikmini
skaitmen
skaiiumi.
2 p a v y z d y s . Reikia
= 49,6314, 6 = 0,525.

rasti

skaii

a ir b dalmen,

kai

a =

1. Iskiriame duomenj su maiausiu reikmini skaitmen skaiiumi. Toks duomuo yra daliklis 0,525 (trys reikminiai skaitmenys).
2. Suapvaliname dalin, palikdami j a m e tris reikminius skaitmenis:
49,6314 = 49,6.
3. Apskaiiuojame dalmens artin, palikdami j a m e tris reikminius
skaitmenis:
49,6 : 0,525 = 94,47 . . . = 94,5.
Taigi y =94,5.
Inagrinjome taisykles, pagal kurias skaii artiniai sudedami,
atimami, d a u g i n a m i ir dalijami. P a g a l ias taisykles abejotinais
galima laikyti vien du galutinio rezultato skaitmenis i deins.
Tuo atveju, kai atliekami keli apytiksli duomen veiksmai, tikslinga
galutin rezultat suapvalinti, atmetant vien skaitmen i deins.
3

pavyzdys.

Reikia

apskaiiuoti

reikinio

reikm, kai

* = 0,823, y = 1,34.
1. Apskaiiuojame sandaugos xy

artin:

xy = 0,823 1,34 = 1,10282=1,10.


(Artiniu trys skaitmenys reikminiai. Rezultate paliekame tris reikminius skaitmenis.)
2. R a n d a m e sumos x + y artin:
X + / = 0,823+ 1,34 = 2,16.
(Skaiiaus y artinyje yra du deimtainiai enklai, o skaiiaus
artinyje trys deimtainiai enklai. Rezultate paliekame du deimtainius enklus.)
3. R a n d a m e dalmens

x+y

artin:

J i L ~ 11 = 0,5092 . . . = 0,509.
x+y

2,16

(Skaitiklio ir vardiklio artiniai turi po tris reikminius skaitmenis.


Apskaiiuojame dalmen su trimis reikminiais skaitmenimis.)
4. Suapvaliname rezultat, atmesdami paskutin skaitmen i deins:
0,509 = 0,51.
Taigi

x+y

=0,51.

599. Apskaiiuokite skaii p ir q sandaugos reikm, kai:


a) p\=46,5,
b) p 0,0638,
8. A l g e b r a V I I - V I I I

kl.

= 0,72;
i / = 18,4;

c) p = 15,94,
d) p = 72,845,

/ = 0,85;
// = 0,43.
113

600. Apskaiiuokite skaii ir y s a n d a u g :


a) X = 5 , 2 IO7,
b) X = 1,754-IO 8 ,
c) x = 8,42- IO-4,

/='3,41 IO4;
1/ = 6,9 -IO- 5 ;
1/ = 9,81 IO5.

601. S t a i a k a m p i o kambario ilgis lygus 5,85 m, o plotis 3,75 m.


Apskaiiuokite kambario plot.
602. S t a i a k a m p i o sklypo matmenys lygs 254 m ir 194 m. Koks
j o plotas?
603. Kvadrato kratins ilgis c lygus:
a) = 6,29 m ;

b) c = 0,85 m.

Apskaiiuokite kvadrato perimetr.


604. P a m a t s aib, po 4,7 s stebtojas igirdo griaustin. Garso
greitis ore lygus 332 m/s. Kokiu atstumu nuo stebtojo vyko
ilydis?
605. Apskaiiuokite dalmens y artinius, kai:
a)
b)
c)
d)

609.
610.
611.
612.

= 18,28,
= 0,36,
x = 4,5 IO7,
= 6,72-IO- 4 ,

y=
/ =
1/ =
/ =

0,54;
0,0238;
2,79-10 5 ;
2,610- 6 .

606. Imatavus staiakampio ilg a ir plot


b, paaikjo, kad a = 15,4 cm ir 6 =
= 8,7 cm. Apskaiiuokite staiakampio
perimetr ir plot.
607. Trikampio pagrindas = 42,3 cm, o
auktin /1 = 56,7 cm. Apskaiiuokite jo
plot.
608. ems sklypas yra staiakampio 112 X
3 4 8 m formos. M a n o m a i io sklypo
1 ha prikasti 18 t bulvi. Kokio derliaus
g a l i m a laukti i io sklypo?
Pagal
formul S = Jir2 apskaiiuokite skritulio plot, kai
= 3,14, /"=8,3 cm.
Apskaiiuokite trapecijos plot, inodami jos pagrind a ir b
bei auktins h ilg: a = 15,8 cm, 6 = 8,4 cm, Zi = 29,5 cm.
I m a t a v apskaiiuokite figros subrkniuotos dalies plot
(34 pav.).
Apskaiiuokite reikinio reikm:
a) 3x-5i/,

kai x = 46,24, 1/ = 25,2;

b) ' ,
y~x
C) JUL ,
-tj

-2v f 7,

kai X =

2,08, y** 10,20;

kai =

2,54, y~ 1,34;

Kai =1,44.

Kartojimo pratimai
613. I formuls / =

ireikkite kintamj
K1 + /\2
614. I formuls Q = cm(t2 t,) ireikkite:

Rb

b) kintamj t2.

a) kintamj m;

615. Isprskite nelygybes:


a)

( 2) 2 (3x 5) > 0 ;

b) (* + 1 ) 3 ( 3 - * ) < 0 .

616. Raskite nelygybs sprendini aib:


*

-)

^n

.v

+11

617. Funkcija ireikta formule:


) = 3*-1;

b) =-5:- 1 .

Nubraiykite funkcijos grafik.


618. Funkcija ireikta formule y =

2 1
^[ .

a) Raskite koordinates tak, kuriuose ios funkcijos grafikas


kerta koordinai ais.
b) Ar skaiiai 0,6; 2 priklauso funkcijos reikmi sriiai?

III

SKYRIAUS

P A P I L D O M I

PRATIMAI

19 skyrelis
619. Nurodykite rius:
a) oro temperatros TSRS teritorijoje;
b) atmosferos slgio savo vietovje;
c) lengvojo automobilio greiio.
620. Name yra 60 but. Visi butai apgyvendinti, be to, viename
bute gyvena ne daugiau kaip 5 mons. Nurodykite namo gyventoj skaiiaus rius.
621. Detalei pagaminti reikia a kg metalo. Turima p kg metalo. Ar
galima pagaminti detal, kai:
a) 2 3 , 9 z < 2 4 , 7 ,
24,8<p<25,4;

b) 2 3 , 9 < a < 2 4 , 7 ,
23,4<p<23,9;

c)

23,9<a<24,7,
24,3<p<24,9?

622. Ar galima i kvadratins plokts, kurios kratin a mm, ipjauti d mm skersmens skritul, kai:
a) 5 3 < a < 5 5 ,
49<d<51;

b)

53<<55,
52<d<54?

623. Ar g a l i m a i staiakamps a m m ilgio ir b mm ploio ploktels ipjauti d m m skersmens-skritul, kai:


a) 8 4 < a < 8 6 ,
65<6<67,
62<cf<64;

b) 8 4 < a < 8 6 ,
65<ft<67,
71 < d < 7 3 ;

c)

84<a<86,
65<6<67,
66<d<68?

624. A l i u m i n i o ploktels mas. nustatyta analizinmis svarstyklmis, kuri padalos vert 0,0002 g, sudaro 2,9062 g. Kokie mass artiniai su trkumu ir su pertekliumi bt gauti, sveriant
ploktel mokyklinmis svarstyklmis, kuri svarsi rinkinio
m a i a u s i o svarsio mas lygi 10 m g ? 100 mg? 1 g?
625. Laikrodis su sekundine rodykle rodo 8 h 28 m i n 15 s. Kokius
laiko artinius su trkumu ir su pertekliumi rodo laikrodis, kuriame nra sekundins rodykls, kai padalos vert lygi:
a) 1 m i n ; b) 5 min?
626. [vertinkite trikampio ABC vidurins linijos, lygiagreios kratinei AB, ilg, kai 10,4 c m < j ^ f i | < 1 0 , 5 cm.
627. Duota 5 < x < 6 . Raskite reikinio reikms rius:
a) 0,2x;

c) x + 3;

b)

d)

-0,5*;

e) 3x + 4;

10 JC;

f)

2-5;

g)

+2;

h) ^

628. Kokie yra skaiiaus c riai, kai:


a)
b)

l,6<4c<0,4;
9 < 3 c < 1,8;

c) 0 , 4 < 2 c + l < 1,2;


d) l , 6 < 0 , 3 - c < 1,8?

629. Remdamiesi funkcijos y = 3 * + 2 grafiku, raskite reikinio 3 * + 2


reikmi aib, kai * e ' [ 0 , 5 ; 1]. Atsakym patikrinkite skaiiuodami.
630. Remdamiesi funkcijos y = \ grafiku, raskite reikinio 1 *
reikmi aib, kai * e ] 1 , 5 ; 0[. Atsakym patikrinkite skaiiuodami.
20 skyrelis
631. Sioms nelygybms
teorem:
a)

13,4> 12,3,
11,6> 11,9;

632. Sioms nelygybms


teorem:
a)

pritaikykite
b)

sudties

panariui

daugybos

panariui

-l,8<-0,5,
0,3<0,5.

pritaikykite

1 5 < 2 3 , 0,1 < 0 , 2 ;

nelygybi

b)

nelygybi

100>50,

y > y

633. Sioms trims nelygybms pirmiausia pritaikykite nelygybi sudties panariui teorem, o paskui daugybos panariui teorem:
a) 5 > 4 , 3 > 2 ,

y > y i

b) 0,1 < 0 , 5 , 1 < 3 , 7 < 10.

634. Jei a>b ir c>d, tai ac>bd,


kai a, b ir c teigiami skaiiai,
o d neigiamas, [rodykite. Si teorem iliustruokite pavyzdiais.
635. rodykite ias teoremas:
a) jei a < 6 ir
b) jei O < a < > ir O
636. Jei 0 < a < 2

tai a + c < 6 + d;
t a i
ac^bd.

ir 0 < 6 < 5 ,

a) 5a + 2 6 < 2 0 ;

tai:

b) a6 + 4 < 1 4 .

rodykite.
637. Jei 0 < c < 3 , tai c2 + 6 < 1 5 . rodykite.
638. Kokj skaii interval sudaro reikinio

a+ b

reikms,

kai:

a) ae [3; +oo[, be [ - 3 ; + [ ;
b) ae ] - o o ; 5[, be ] - o o ; 8[?
639. Kokj skaii interval sudaro reikinio ab reikms, kai:
a) ae

[12; +oo[, be

[y;

+oo[;

b) a e JO; 0,5], be ]0; 2]?


640. Yra inoma, kad x e [2; +oo[, ye
reikmi aib:
) 5: + 2/;

)-4(

+ ),

[4; +oo[. Raskite reikinio

c)*(r-l);

d ) + y-

21 skyrelis
641. Raskite reikinio reikms rius:
a) a + 2b, kai 0 < < 1

-3<b<-2\

ir

b) y f l - f t , kai 7 < a < 10 ir

14<6<15;

c) 5 a + 76, kai 2 , 5 < a < 3 , 2 ir d) j

$-<<0;

- 5 a , kai 1 , 2 < < 1,3 ir 2 < b < 3 .

642. vertinkite reikinio reikm:


a) mn-1,
kai 2 < m < 3 ir l l < n < 1 2 ;
b) m (n- 1), kai 0 , l < / n < 0 , 2 ir 5 , l < n < 5 , 2 ;
c)'m + n , kai 5 < m < 10 ir
d ) - , kai 7 < m < 8
'

m +n

12<n<15;

ir 1 3 < n < 14.

643. inodami, kad 3 < a < 1 0 ir 1 < * < 4 , raskite skirtumo ax 2x


ir sandaugos x(a 2) reikmi rius. Rezultatus palyginkite.

644. Sakykime, kad 3 < x < 4 ir 1 < < 2 . Nustatykite sandaugos


( + ) ( ) ir skirtumo x2y2 reikmi rius. Palyginkite
rezultatus.
645. Raskite trapecijos vidurins linijos ilgio rius, inodami jos
pagrind ilgi ir c artinius (centimetrais) su trkumu ir
pertekliumi:
3 , 4 < a < 3 , 5 ir 6 , 2 < c < 6 , 3 .
646. inomas trikampio ABC

dviej kamp

didumas:

58 < < 5 9 ir 1 0 2 < < 103.


Nustatykite kampo CAB

didumo rius.

647. Sakykime, kad A, B ir C trys takai, nepriklausantys vienai


tiesei, be to, 29 < | | < 3 1 mm ir 39 m m < | B C < 4 1 mm.
Ar atstumas AC gali bti lygus:
a) 30 mm;

b) 60 mm?

648. Ar galima penkiatoniu sunkveimiu vienu reisu perveti


3 ploktes, kuri kiekvienos mas m { kg, ir 8 ploktes, kuri
kiekvienos mas m 2 kg? Yra inoma, kad 9 7 0 < m 1 < 1 0 3 0 ,
2 4 5 < m 2 < 2 5 5 ir sunkveim negalima perkrauti daugiau kaio
800 kg.
649. Raskite reikinio rius:
a) m + n-k,

kai 3 , 7 < m < 3 , 8 ,

2,6<n<2,7

ir

l,2<fc<l,3;

b) y + 6, kai 3 , 2 5 < o < 3 , 2 6 , 6 , 1 3 < 6 < 6 , 1 4 ir 2,51 < c < 2 , 5 2 ;


c)
'

b c

kai 3 , 0 4 < a < 3 , 0 5 , 1 , 1 5 < 6 < 1 , 1 6 ir 0 , 1 4 < c < 0 , 1 5 .

22 skyrelis
650. Sakykime, y skaiius, o b j o artinys. Raskite artinio absoliuij paklaid, kai:
a) y = 12,8, 6 = 1 3 ;
651. Kuris

i dviej

b) y = 3,74, 6 = 3,8.
5
skaiiaus
artiniu geresnis: 0,55 ar 0,56?

652. Kuris i keturi skaiiaus = 3,14159 . . . artiniu geresnis: 3,141;


3,142; 3 y ar

3^?

653. Taikydami formul (1 +m) (1 +n) 1 +m + n, raskite reikinio


(1 +m) (1 +n) artin, kai m = 0,03 ir = 0,01. Kokia artinio absoliuioji paklaida?
Isprskite udavin, kai m = 0,02 ir n = 0 , 0 1 .

654. Apskaiiuokite

reikinio

reikm, kai m = 0,002. Pritaik

formul j-p^ ~ l m , raskite io reikinio artin. Isprskite udavin, kai m = 0 , 0 0 1 .


23 skyrelis
655. a) Suapvalinkite iki deimtj ias trupmenas: 1,487; 0,35;
2,714. Kiekvienu atveju sitikinkite, kad suapvalinto artinio
absoliuioji paklaida ne didesn u 0,1 pus, t. y. u 0,05.
b) Pateikite kelis deimtaini trupmen a p v a l i n i m o iki imt j pavyzdius. Kiekvienu atveju sitikinkite, kad rezultatas
yra artinys skaiiaus 0,01 puss tikslumu, t. y. 0,005 tikslumu.
656. Sakykime, kad ^

. rodykite, kad skaiiai ^

ir

yra skaiiaus artiniai 0,01 tikslumu.


657. Yra i n o m a , kad
658.

659.
660.

661.

662.

663.

664.

jjfi

Ar skaiiai

ir

yra skai-

iaus artiniai: 0,05; 0,01; 0,001 tikslumu?


Koordinai tiesje parodykite aib:
a) skaiiaus 2,5 artiniu 1 tikslumu;
b) skaiiaus 0,7 artiniu 0,5 tikslumu;
c) skaiiaus 2,4 artiniu 1 tikslumu;
d) skaiiaus 2,6 artiniu 0,5 tikslumu.
Kurie i skaii 1,44; 1,45; 1,46; 1,47; 1,463; 1,468 yra skai7
iaus I 1 V artiniai 0,01 tikslumu?
Io
Oro trasos tarp dviej vietovi ilgis
lygus s km. Lktuvas atstum nuskrenda per t h. Apskaiiuokite skridimo vidutin greit, kai s = 5 00050
ir / = 6 0,1.
Girliand sudaro 18 nuosekliai suj u n g t lempui. Koks srovs stiprumas girliandoje, kai kiekvienos lemputs vara 2 4 2 , 4 , o tinklo tampa 215 15 V?
35 pav.
Ar g a l i m a j u n g t i g r a n d i n prietais, kurio vara 440,5 , kad,
esant 21515 V tampai, srovs stiprumas bt ne didesni
u 6 A?
Ar g a l i m a 60,01 m ilgio ir 1,1 0,01 m ploio lentynoje sudti
vien eil 8 des, kuri ilgis 1+0,005 m ir plotis 0 , 7 5
0,005 m?
H i d r a u l i n i o preso didiojo stmoklio plotas 5 2 = 2401 cm 2 ,
o m a o j o S = 12 0,2. cm 2 (35 pav.). Ar uteks 4 7 0 5 N j g
veikti m a j stmokl, kad didiuoju stmokliu but g a u t a n e
magiau kaip 9 000 N? (Trinties jgos nepaisykite.)

665. Nustatykite, kokia bus daugiapakops raketos pirmos pakopos


variklio renginio galia, baigiant darb, kai skridimo greitis
tuo momentu lygus 3 00010 m/s, o variklio trauka 10 6 10 4 N.
(Atsakym ireikkite min. kilovat.)
24 skyrelis
666. Suapvalinkite iuos skaiius iki
apvalinimo santykin paklaid:
a) 212;

b) 2 175;

c) 415;

667. inomi mass (gramais)


a)

668.

669.
670.
671.

15<m<16;

deimi

ir

apskaiiuokite

d) 96.

riai:

b) 52 < m < 5 4 .

Mass artinys yra ri aritmetinis vidurkis. Kokia jo santykin paklaida?


Mokinys, atlikdamas laboratorin darb vario tankiui apskaiiuoti, gavo rezultat 9 100 kg/m 3 . Apskaiiuokite eksperimento
rezultato santykin paklaid, kai lentelje nurodyta vario tankio reikm lygi 8 900 kg/m 3 .
Palyginkite dviej matavim tikslum: traukinio vagono mass m 1 = 630,5 t ir vaist dozs mass m 2 = 0,150,005 g.
Skaiius 24,6 yra skaiiaus artinys 0,4% santykiniu tikslumu.
Koks artinio tikslumas?
M a t u o j a n t tamp grandins dalyje, voltmetras rod 180 V. Yr i
inoma, kad io prietaiso matavimo santykin paklaida ne didesn u 0,5% Koks matavimo tikslumas?
25 skyrelis

672. Apskaiiu'okite reikinio +


a)
15,1612,
b) = 8,243,

+ reikm, kai:

(/=-1,014,
/ = -0,2445,

2 = 6,02;
2=-4,6.

673. Apskaiiuokite trikampio perimetr, inodami jo kratiniu ilg:


o = 12,6 dm, 6 = 13,25 dm, = 1 1 , 7 5 dm.
674. Virtuvs plotas 7,5 m 2 . Dujin virykl uima 0,29 m 2 . Koks
virtuvs likusios dalies plotas?
26 skyrelis
675. Dviej artiniu, parayt tais paiais reikminiais skaitmenimis
ir ta paia tvarka, santykinis tikslumas vienodas, {rodykite.
676. Apskaiiuokite reikinio xy reikm, kai:
a) x = 6,49,
b) - = 0,2345,

(/ = 0,52;
(/=1,8;

c) = 2,46 103,
d ) x = 0,0341.

(/ = 7,3;
(/ = 7,6-10 4 .

677. Pirmasis pasaulyje atominis ledlauis


Leninas" Arkties vandenynu 1960 m.
vienu reisu nuplauk 8,16-10 3 jrmyli. Ireikkite nuplaukt
atstum
kilometrais, inodami, kad 1 j r m y l
apytiksliai lygi 1,852 km.
678. Apskaiiuokite dalmens, y
a)
b)
c)
d)

reikm, kai:

= 18,9, y 2 , 5 6 ;
x = 78, / = 0,0039;
x = 5,26- IO5,
/ / = 1,05-10 4 ;
6
= 9,28 IO- , 1/ = 5,12- IO-5.

679. Staiakampio gretasienio matmenys


a) a = 5,20, 6 = 4,65, c = 3,2;

36 pav.

(metrais) , 6 ir c tokie:

b) =19,8, 6 = 8,6, c = 3,0.

Apskaiiuokite j o trj.
680. Staiakampio gretasienio plokts ilgis 3,40 dm, plotis 2,80 dm
ir auktis 1,84 dm. Ji pagaminta i mediagos, kurios tankis
lygus 2,25 g/cm 3 . Kokia plokts mas?
681. Taikydami formul S=;n(R + f) (R r), apskaiiuokite skritulio
iedo plot S (36 pav.), kai = 3,4. P = 32,5 m m , r = 20,2 m m .
682. Apskaiiuokite reikini reikmes:
a)
'

x+y

, kai x = l , 8 5 , (/ = 0,52;

b) i l z M l l kai = 43,23, (/J =42,78;


' x+y
c) y ( x - y ) , kai x = 0,735, (/ = 0,630.

IV

SKYRIUS

KVADRATINS AKNYS IR KVADRATINS LYGTYS

10.
KVADRATINS

AKNYS

27. R A C I O N A L I E J I

SKAIIAI

Matematikos kurse susidrme su vairiomis skaii aibmis.


Skaiiai, naudojami daiktams skaiiuoti, sudaro natrini skaii
aib N.
Natrini skaii aib eina platesn sveikj skaii aib Z :
NaZ.
Aibi N ir Z sryis pavaizduotas 37 paveiksle. Nesubrkniuot didiojo skritulio dal atitinka aib
sveikj neteigiam skaii, t. y. aib, sudaryta i sveikj neigiam skaii ir nulio.
Sakoma, kad sveikj neteigiam skaii
aib yra natrini skaii aibs
papildinys
iki sveikj skaii aibs.
Apskritai, jei turime dvi aibes A ir U, be
to, AczU, tai aib, kuri sudaro visi U elementai, nepriklausantys
aibei A,
vadinama
aibs A papildiniu iki aibs U.
Savo ruotu sveikj skaii aib yra ki37 pav.
tos platesns aibs racionalij skaii aibs Q poaibis: ZczQ.
Sveikj
skaii
aibs papildinys iki racionalij
skaii
aibs yra trupmenini skaii aib. 38 paveiksle pavaizduotas aibi N, Z ir Q sryis:
Nc-ZcsQ.
Racionaliuoju vadinamas skaiius, ireikiamas

trupmena,

kurios

skaitiklis svei-

kasis skaiius, o vardiklis natrinis


38 pav.

ius,

t. y.

trupmena

kurios

me-Z

skaiir

n & N * . Racionalj skaii g a l i m a ireikti vairiomis trupmenomis.


Pavyzdiui:
J_

2__.jj._i2.
4 ~ 10

80 '

3 _

- _

- 1 - 9 _ -18 _ -180
, ,

10

100

- 6 _ 12

-30

16

40

"

7._14=2110 .

7 =

'

15

-2. 1 =
8
20 '
Matome, kad tarp trupmen, ireikiani racionalj skaii,
visuomet yra viena ir tik viena nesuprastinama trupmena. Kai skaiius sveikasis, tokios trupmenos vardiklis lygus 1.

683. Kurie i skaii - 1 0 0 ; - 1 4 , 5 ; - 2 ; - - | ; 0; 10; 15; 20--yra:


a) natriniai;
b) sveikieji;
c) trupmeniniai;

d) racionalieji;
e) neigiami;
f) neneigiami?

684. Aib C = { - 4 J- ; - 3 ; 0; -- ; 6; 8,3; 9; 12}. Sudarykite aibs C


tok poaib, kurio elementai but:
a) natriniai skaiiai;
b) sveikieji skaiiai;
c) nesveikieji skaiiai;

d) lyginiai skaiiai;
e) skaiiaus 3 kartotiniai;
f) teigiamieji skaiiai.

685. Nurodykite kelias reikmes, kad bt teisingi teiginiai:


a) .ve N;

b)

Z;

c) xe

Q.

686. Ar i pirmo sakinio iplaukia antrasis; ar i antro sakinio iplaukia pirmasis:


a) x e N u ir x e Z " ;

b) .te Z " ir x e Q " ?

687. Duotos aibs A ir U. sitikinkite, kad AaU.


kuri yra aibs A papildinys iki aibs U:
a) = { 30; - 1 0 ; 10},
b) = { 3; 0; 1},

Paraykite aib.

C = { 0 ; 10; 20; - 1 0 ; - 2 0 ; - 3 0 } ;
C / = { - 3 ; - 2 ; - I ; 0; 1; 2; 3}.

688. Kokia aib yra papildinys:


a) lygini skaii aibs iki sveikj skaii aibs;
b) nelygini skaii aibs iki sveikj skaii aibs;

* Terminas ..racionalusis skaiius"


viena reikm yra s a n t y k i a i .

kilo

lotyniko

odio

ratio,

kurio

c) trupmenini skaii aibs iki racionalij skaii aibs;


d) teigiamj skaii aibs iki racionalij skaii aibs;
e) neteigiamj skaii aibs iki racionalij skaii aibs?
689. Raskite sjung ir sankirt i aibi:
a) N ir Z;

c) Q ir N.

b) Z ir <?;

690. Ireikkite sveikojo ir natrinio skaiiaus santykiu iuos skaiius:


a) 4; 25; 0; - 2 7 ; - 1 0 0 ;

b) 0,3; - 1 0 , 7 ; f ;

2 J- ;

-3-.

691. Ireikkite iuos skaiius nesuprastinama trupmena

, kurios

m sveikasis skaiius, n natrinis skaiius:


a) 36;
b)

-45;

c) 4,6;
d)

e) 15 - ;

-10,2;

f)

- 11 j

g)
;

h)

- g .

692. Sakykime, a e N ir be N. Ar teisinga, kad:


a) a + beN;

b) a-be

N;

c) abe N;

d)-JeiV?

693. Sakykime, ae Z ir be Z. Ar teisinga, kad:


a) a + beZ;

b)a-beZ;

c) abe Z;

d) J - e Z ( 6 ^ = 0 ) ?

694. Sakykime, ae Q ir be Q. Ar teisinga, kad:


a) a + beQ;

b) -be

Q;

c) abe Q;

d)-Je.Q (ft#0)?

Kartojimo klausimai
695. Su kuria a reikme funkcijos i/ = ax 2 grafikas eina per tak M(0,1; 5)?
969. Su kuria k reikme funkcijos y = kx+ 1,2 grafikas eina per ta
k ( - 0 , 7 ; - 3 ) ? Ar is grafikas eina per tak C ( 15; 88,8)?

28. A R I T M E T I N S K V A D R A T I N S A K N I E S

SVOKA

Sakykime, kad kvadrato plotas lygus 64 cm 2 . Kokio ilgio jo


kratin?
Kvadrato kratins ilgj centimetrais paymkime raide x. Tuomet
kvadrato plotas kvadratiniais centimetrais bus lygus x'2. Slygoje

pasakyta, kad kvadrato plotas lygus 64 cm 2 . Vadinasi, norint rasti


kvadrato kratins ilg, reikia isprsti lygt x 2 = 64.
Egzistuoja du skaiiai, kuri kvadratai lygs 64: tai 8 ir 8.
Skaiiai 8 ir 8 vadinami kvadratinmis
aknimis i skaiiaus 64.
Apskritai kvadratine aknimi i skaiiaus a vadinamas skaiius,
kurio kvadratas lygus a.
Pavyzdiui, skaiiai y i r
!
c.aus y ,

nes

/ I\

yra kvadratins aknys

i skai-

1 . I
1 V 1
ir ( - y J = j .

Kvadratin aknis i O lygi O, nes O2 = O. Si aknis i 0 yra vienintel.


Kvadratin aknis i 16 neegzistuoja, nes nra skaiiaus, kurio
kvadratas bt lygus 16.
Nagrinto udavinio slyg tenkina tik viena lygties x 2 = 64 aknis, nes ilgis ireikiamas neneigiamu skaiiumi. Taigi kvadrato
kratins ilgis lygus 8 cm.
Lygties x2 = 64 neneigiama aknis vadinama aritmetine
kvadratine aknimi i 64 tai neneigiamas skaiius, kurio kvadratas lygus 64.
A p i b r i m a s . Aritmetine kvadratine aknimi i skaiiaus a
vadinamas neneigiamas skaiius, kurio kvadratas lygus a.
Aritmetin kvadratin aknis i skaiiaus a ymima taip:
enklas V
vadinamas
o skaiius a poaknio

aritmetins
skaiiumi.

Pavyzdiui, uraas V4
Suprantama,
Uraas

kad

kvadratins

aknies

Va.

enklu,

reikia aritmetin kvadratin akn i 4.

V 4 = 2, nes 2 neneigiamas

skaiius ir 2 2 = 4.

V l , 2 1 reikia aritmetin kvadratin akn i 1,21. Ne-

sunku pastebti, kad

1,21 = 1,1, nes 1,1 neneigiamas skaiius ir

1,1 2 =I,21.
I

aritmetins

kvadratins

aknies

apibrimo

iplaukia,

kad

reikinys Va neturi prasms, kai a < 0 . I tikrj nra skaiiaus,


kurio kvadratas bt lygus neigiamam skaiiui. Pavyzdiui, neturi
prasms tokie reikiniai, kaip V^ 25, 1^3,7.
Kai a = 0, reikinys Va
turi prasm, be to, V 0 = 0 . I tikrj
skaiius 0 neneigiamas ir O2 = O.
Inagrinkime atvej, kai
Sakykime, = 9. Reikinys
3 ^ 0 ir 32 = 9.

fl>0.
V 9 turi prasm ir V^9 = 3. I tikrj

9
k L
n
Il

39 paveiksle nubrta parabol y = x2 ir


ties
y = 9. Ties kerta parabol dviejuose
8
T
takuose A ir B. Tako B abscis yra neneiIl
6
/1
l\
giamas skaiius, kurio kvadratas lygus 9, t. y.
f I 2| / 9 . Tako A abscis yra prieingas skai1 y:-*
ius, t. y. V 9 .

I
Detaliau inagrinkime atvej a = 2, t. y.
inagrinkime
reikin
X

2.
-z .0
11
I
Reikinio V 2 reikm nra sveikasis
1
skaiius, nes I 2 = I (t. y. I 2 maiau u 2),
39 pav.
o 2 2 = 4 (t. y. 22 daugiau u 2). Tarp 1 ir 2
sveikj skaii nra.
Nra ir trupmeninio skaiiaus, kurio kvadratas bt lygus 2.
/

rodymas.
gus 2. Tuomet

Sakykime, yra toks trupmeninis


j skaii

m sveikasis skaiius, on
Jei

( J = 2 , tai

m2

galima

skaiius, kurio kvadratas Iy-

ireikti nesuprastinama

trupmena , kurios

natrinis skaiius.
= 2 ir

m2=2n2.

Kadangi skaiius 2n 2 yra lyginis, tai ir jam lygus skaiius m2 taip pat lyginis. Taiau jei skaiius m 2 yra lyginis, tai ir m taip pat lyginis skaiius.
Lygin skaii m ireikkime sandauga 2 k. Vietoj m ra j lygyb m2 = 2n2,
gauname:
(2k)2=2 n2,
4 2 = 2 n1,

2 k2=n2.

Skaiius 2k2 yra lyginis, vadinasi, ir jam lygus skaiius n2 taip pat lyginis.
Taiau jei skaiius n2 yra lyginis, tai ir n t a i p pat lyginis skaiius.
Prijome ivad, kad skaiiai m \ n yra lyginiai. Taiau tai prietarauja prie-

laidai, kad trupmena yra nesuprastinama. Vadinasi, nra trupmeninio skaiiaus,


kurio kvadratas bt lygus 2.

Taigi racionalij skaii aibje nra tokio skaiiaus, kuris bt


reikinio ]/2 reikm.
Taiau, nubrai formule y = X 2 ireiktos funkcijos grafik ir
ties y = 2, matome, kad taip pat, kaip ir ankstesniu atveju, ties
kerta parabol dviejuose takuose C ir D (40 pav.). Todl natralu
manyti, kad ir iuo atveju egzistuoja du prieingi skaiiai, kuri
kvadratai lygs 2. Taiau ie skaiiai nra racionals. Tai naujos
ries skaiiai; jie vadinami iracionaliaisiais
skaiiais.
Uraas j/T reikia neneigiam iracionalj skaii, kurio kvadratas lygus 2. Remiantis grafiku (r. 40 paveiksl), nesunku rasti
skaiiaus

Y2 tako

Tako C abscis skaii,


-V2\ - ^ 2 = - 1 , 4 .

abscises racionalj
prieing

V2,

artin:

natralu

V2=

ymti

1,4.
taip:

40 pav.

Galima rodyti, kad kvadratins aknys i skaii 3, 5, 6,5 irgi


nra racionalios. Jos atitinkamai
]/5; / 6 ^

ir - ] / 6

ymimos

Skaiiai V\

V3

- V%

ir V3,
V~b,

V 5,

V 5 ir

, 5 yra iracionals. (Skaiius , ireikis apskritimo ilgio ir


skersmens santyk, yra iracionalusis skaiius.)
Racionalieji ir iracionalieji skaiiai sudaro v a d i n a m j
realij
skaii aib. Ta aib ymima raide R .
Reikinys V

realij skaii aibje turi prasm, kai a ^ O .

697. rodykite, kad:


a)
b)
c)
d)

skaiius
skaiius
skaiius
skaiius

5 yra aritmetin kvadratin aknis i 25;


0,3 yra aritmetin kvadratin aknis i 0,09;
7 nra aritmetin kvadratin aknis i 49;
0,6 nra aritmetin kvadratin aknis i 3,6.

698. rodykite, kad teisingos ios lygybs:


a) l/l2T = l l ;

b) (/400 = 20;

c ) / 0 ^ 5 = 0,5;

d) I / = 0,3.

699. Raskite akn reikmes:


a) / 4 9 ;

(1)]/

g ) / ;

b)/f0000;

e) V W ;

h ) ] / f ;

c) 1/2500;

f) / ( 6 ;

I)

k)

I ;

0 /

--;

700. Apskaiiuokite reikini reikmes:


a) / 3 6 - / 6 ;

e)

3/9;

b)/8i:/T00;

f)

-7/6;

c) / ( ) + 1/0^5;

g) 0,1 1/400 + 0 , 2 / 7 6 0 0 ;

d) VOJM-

h) y / < 6 + y /

/ ;

701. Apskaiiuokite:

>
) !

v ' .

=>

d)

VfV

V l

T ? - V i -

702. Naudodamiesi natrini skaii nuo 11 iki 20 kvadrat lentele,


raskite:
a) / 2 8 9 ;

) / 9 ;

e) / 4 4 + / 2 5 6 ;

b) / 2 2 5 ;

d) / ;

f) / 4 0 0 -

/324.

703. Ar turi prasm ie reikiniai:


a) / ;

c) - / ;

e) / ^ 3 6 ;

b) / ;

d) / ;

f) / 8 3 ;

g)

- /186?

704. Su kuriomis kintamojo reikmmis ie reikiniai turi prasme:


a) VJ;

b)/^7;

c) 1 / ^ 2 5 1 ;

d)/T7*;

f)/-8x2?

e) / ^

705. Raskite reikinio apibrimo srit:


a) V F ^ 3 ;

c) / 2 F T I ;

e) [/ ^

b) / S + 2 ;

d) 1/8T4?;

f) Y

g)

h) /

;
O

706. M i l i m e t r i n i a m e popieriuje n u b r a i y k i t e funkcijos / = X2 g r a f i k


ir ties y = 7. P a y m k i t e ayje takus, kuri absciss lygios
Vl ir VlRaskite skaii V l ir Vl
a r t i n i u s , ireiktus
deimtaine trupmena.
707. R e m d a m i e s i funkcijos y = X2 g r a f i k u , ayje p a y m k i t e takus,
kuri absciss lygios

Vby

- Vby

VT

~ V*,

V&

708. P a r a y k i t e lygties aknis su e n k l u V


ir, r e m d a m i e s i
jos </ = x 2 g r a f i k u , raskite t a k n a r t i n i u s :
a)

= 3;

b)

X2

VTfi.
funkci-

= 6,5.

709. Isprskite lygtis:


) 2 = 12;

d) x 2 - 0 , 0 4 = 0;

b) = 16;

e) = J - ;

c)

f)

8 = 0;

J-;

h) J - X 2 - I O = O;

J- - x 2 = 0;

Kartojimo
710. Raskite aibs {yj ;

g) 2x2=

i) 5x 2 23 = 0.

pratimai

p a p i l d i n iki aibs vis t a i s y k l i n g j

t r u p m e n , kuri v a r d i k l i s 11.
711. Vietoj v a i g d u t s ( * ) paraykite enkl > , < arba = ,
g a u t a s teiginys bt teisingas su kiekviena a reikme:
a ) a 0,6 * a 0,8;
b) a 2 1 * a 2 + 1;
712. Isprskite lygi
a ) ( + 2i/ = 1,
\2x y= 8;

kad

c) a 2 - 4 * ( a - 2 ) (a + 2 ) ;
d ) (a 1) ( a + 1)* a 2 3.
sistemas:
b ) ( 3 x - 2 f / = 2,
\2x + /=13.

29. T A P A T Y B ( / )

= , K A l

^ 0

P a g a l aritmetins k v a d r a t i n s aknies a p i b r i m reikinio V


( a ^ 0 ) reikm yra n e n e i g i a m a s skaiius, k u r i o k v a d r a t a s l y g u s a.
V a d i n a s i , kai a bet kuris n e n e i g i a m a s skaiius, teisinga lygybe
( I / ) 2 = a.
(1)

lygyb yra t a p a t y b n e n e i g i a m

9. Algebra V I I - V I I I kl.

(1)
skaii

aibje.
129

Taikydami (1) tapatyb, bet kur neneigiam skaii galime ireikti skaiiaus kvadratu. Pavyzdiui,
2 = ( 1 / 2 ) 2 , 0,5= ( / 0
Parodysime, kaip

(1)

H V r j -

tapatyb taikoma, pertvarkant

1 p a v y z d y s . Reikia apskaiiuoti reikinio (0,1 / 1 8 )


Remiantis sandaugos laipsnio savybe,

reikinius.
2

reikm.

(0,1 V 8 ) 2 = ( 0 , 1 ) 2 - ( 1 / 1 8 ) 2 .
Kadangi ( / 8 ) 2 = 1 8 , tai (0,1) 2 -(1/T8) 2 =0,01 18 = 0,18.
Vadinasi, (0,1 / 8 ) 2 = 0,18.
2

pavyzdys.

Reikia suprastinti trupmen

Trupmenos skaitikl ireikiame kvadrat


X2-3

23

7=.

y 3

skirtumu:

2-(VJ)2.

Tuomet
x*-3___
+

Xi-(Vl)*

(+^3)(-~)

y .

X + V r 3"

X+ K 3

713. Raskite i skaii kvadratus:


/25;

V2;

/T;

/ 3 ; ; - l/T;

Vb

Vb

]/J;

VTJ.

714. Apskaiiuokite reikini reikmes:


a)

e) ( 3 / 5 ) 2 ;

(Vf)2;

b) V-

Vb

f) 1 0 / 2 " V;

(-/26)2;

g)

(0,5/8)2;

d) - / 4 - / 4 ;

h)

(-2/T)2;

c)

i)

( * ;

)(ff'

715. Jei galima, iuos reikinius pakeiskite kvadratais:


a) 9;
b) - 6 4 ;

c) 6;
d) 10;

e) 2,5;
f) 0,25;

g) a, kai a > 0 ;
h) 46, kai 6 > 0 .

716. Suprastinkite trupmenas:


2
a)

VT'

, ,
b)

5
~ y j

, 1 0
;

C)JFT

,,
d)

~7

;
'

717. Kiekvien reikin pakeiskite dviej reikini kvadrat


m u ir iskaidykite j dauginamaisiais:
a) 2 9;
b) 2 _ 3 ;

c) 4 a 2 - 7 ;
j ) 1662 11;

skirtu-

e) c - 4 , kai c > 0 ;
f) 5 - o , kai a>0.

718. Suprastinkite trupmenas:


.

a2 4

~a+2~'

-6

77

7 7

a-b

,
;

V ^ V T -

Kartojimo pratimai
719. U 2 kg ryi ir 3 kg sor kruop sumokta 2 rub. 66 .
Vienas kilogramas ryi 58 . brangesnis u vien kilogram sor. Kiek kainuoja kilogramas ryi ir kilogramas sor
kruop?

30. K V A D R A T I N I

AKN

ARTINIAI

inome, kad kiekvien racionalj skaii atitinka koordinai


tiess takas. Taiau atvirkias teiginys klaidingas: ne kiekvien
koordinai tiess tak gali atitikti racionalusis skaiius. Pavyzdiui, parabols y=x2
ir tiess y = 2 susikirtimo tak abscises yra
iracionalieji skaiiai.
Kiekvien realj skaii atitinka koordinai tiess takas ir,
atvirkiai: kiekvien koordinai tiess tak atitinka kuris nors
realusis skaiius. Taigi realij skaii aib galima atvaizduoti koordinai tiess tak aib, be to, is atvaizdis yra apgriamas.
1
-1/7

1
O

I
- 15

41 pav.

Koordinai tiesje (41 pav.) paymti takai, kuri koordinats


lygios - l / T , Vl>, 4 - Praktikoje realieji skaiiai daniausiai pakeiiami reikiamo tikslumo deimtainmis trupmenomis. Pavyzdiui,
QO

4,571

(0,001 tikslumu).

Inagrinkime, kaip randami bet kurio tikslumo skaiiaus


tiniai, ireikti deimtainmis trupmenomis.
Skaii 5 g a l i m a ireikti skaiiaus V b

5 = (/)*.

kvadratu:

/kar-

_L

a)

vT
M

r\
4

I.
2

2,1

2,1

2,3
2
\f5
Inn
.,,

2,2 \\2,3
2,75 2,2V

2,5 _

2,8

2,7

2$

iiHtmi.i.,. ...... 4 11.11141111111 Il I ?l 11 III 1111


'
3
42 pav.

Kadangi
2 2 <5<3_ 2 , t.y.
22<(|/5)2<32,

tai

2</5<3.
(Cia rmms teiginiu: jei a ir b teigiami skaiiai ir a 2 < 6 2 , tai
a<b.)

Radome du vienas_po kito einanius sveikuosius skaiius, tarp


kuri yra skaiius Vb
(42 pav., a ) . Skaiius 2 yra skaiiaus V~5
artinys su trkumu, o skaiius 3 a r t i n y s su pertekliumi.
Padalykime koordinai tiess atkarp [2; 3) j 10 lygi dali ir
iskiriame 0,1 ilgio atkarp, kuriai priklauso takas su koordinate V 5 . Dl to skaiius 2,0; 2,1; 2,2; . . . ; 2,9; 3,0 d a l i j i m o tak
koordinates nuosekliai kelkime kvadratu, kol gausime skaii, didesn u 5.
I lentels
X

2,0

2,1

2,2

$3

X2

4,0

4,41

4,84

5,29

matyti, kad
2 , 2 2 < 5 < 2 , 3 2 , t.y.
2,22<(l/"5)2<2,32.
Vadinasi,
2,2<V5<2,3.
Radome dvi viena po kitos einanias deimtaines trupmenas su
vienu enklu po kablelio, tarp kuri yra skaiius l / F (42 pav., b).
Skaiius 2,2 skaiiaus V b artinys su trkumu, skaiius 2,3 artinys su pertekliumi.

Toliau, padalij koordinai tiess atkarp [2,2; 2,3] j 10 lygi


dali, tuo paiu bdu iskiriame 0,01 ilgio atkarp, kuriai priklauso
takas su koordinate / 5 .
I lentels
X

2,20

2,21

2,22

2,23

2,24

X2

4,8400

4,8841

4,9284

4,9729

5,0176

matyti, kad
2,232 < 5 < 2,242, t. y.
2,232<(/5)2<2,242.
Vadinasi,
2,23</5<2,24.
Taigi radome dvi viena po kitos einanias deimtaines trupmenas
su dviem enklais po kablelio, tarp _kuri yra skaiius / 5
(42 pav., c). Skaiius 2,23 skaiiaus / 5 artinys su trkumu, skaiius 2,24 artinys su pertekliumi.
Analogikai g a l i m a rasti 0,001 ilgio koordinai tiess atkarp,
kuriai priklauso takas su koordinate Vb:
2,236< / 5 < 2 , 2 3 7 .
Skaiiai 2,236 ir 2,237 yra skaiiaus V b artiniai su trkumu ir
su pertekliumi.
Sj proces g a l i m a tsti. I paskutins nagrintos dvigubos nelygybs, laikydami skaiiaus V b artiniu ri aritmetin vidurk, gauname:
^

V b = 2,2365 0,0005.

720. Palyginkite skaiius:


a) VT

ir 3;

c) Vb

b j 7 ir J/50;
721. rodykite,_kad:
a) 3 < V 1 2 < 4 ;

ir 2,2;

e) / 6 ^ 5 ir 2,5;

d) 3,3 ir / I T ;

f) V T 2 1 ir 2,1.

_
b) 7,1 < / 5 1 < 7 , 2 .

722. Raskite du vienas po kito einanius sveikuosius skaiius, tarp


kuri yra skaiius:
a) / 2 7 ;

b) V W \

c) V o J \

d) / 3 5 ^ ;

e) / 7 2 0 ;

f)

Nurodykite kiekvieno skaiiaus artin 0,5 tikslumu.


723. Raskite dvi viena po kitos einanias deimtaines trupmenas su
vienu enklu po kablelio, tarp kuri yra skaiius:
a) V b

b)

- Vb

c) / 1 8 ;

d)

- |/l8.

724. Remdamiesi 42 paveikslu, isiaikinkite, kuris i dviej skaii


yra geresnis skaiiaus / 5 artinys:
a) 2 ar 3;

b) 2,2 ar 2,3.

725. Raskite dvi viena po kitos einanias deimtaines trupmenas su


vienu enklu po kablelio, tarp kuri yra _skaiius V 2. Kuri
rast trupmen yra geresnis skaiiaus V 2 artinys?
726. Kas daugiau:
a) V 29 ar / 1 0 + / 1 9 ;

b) / 2 7

ar / 2 0 + / 7 ?

Kartojimo pratimai
727. Funkcija ireikta formule y = kx + l. inodami, kad ios funkcijos grafikas eina per takus A (12; 2) ir B ( 6; 4), raskite
koeficientus k ir I.
31* AKNIES ARTINIO RADIMAS NUOSEKLAUS
ARTJIMO METODU

1<

Sakykime, / 2 reikia apskaiiuoti 0,0001 tikslumu. Aiku,


VT<2.
Pirmuoju artiniu laikykime skaii 1. Tuomet
V T - 1 +a,;

kad

(1)

ia ai pirmojo artinio paklaida, be to,


0<fli<l.
(1) lygybs abi puses pakl kvadratu, gauname:
2 = l + 2 o i + aJ.
K a d a n g i a, maiau u vienet, tai skaiius a\ maesnis u a.\. Atmet j skaii, gauname apytiksl lygyb
2=1+2a,.
I ios lygybs randame a, artinj: 0 , 5 . Tuomet
/2^1+0,5=1,5.
Antruoju aknies artiniu laikysime rastj reikm, t. y.
/ 2 = 1.5+;
ia a2 antrojo artinio paklaida.
Nordami rasti geresn aknies artin,
proces:
2 = 2 , 2 5 + 3* + **?,
* Sio skyrelio mediag nagrinti nebtina.

pakartojame

apraytj

arba
2 = 2,25 + 3*;
i ia
-0,083
Vadinasi,

_
V 2 = 1 , 5 0,083 = 1 , 4 ! 7.

T skaii laikydami aknies treiuoju artiniu. gauname:


V T = 1,417-Ffl3:
ia O 3 treiojo artinio paklaida.
Pakartoj vis proces dar kart, randame
a 3 = -0,00278
ir

_
.
V 2 = 1,417 - 0,00278 = i ,41422.

Analogikai
r a n d a m e ketvirtojo artinio paklaid.
Gauname
-0,000006... ,
K a d a n g i |4| <0,00001 ; tai. rastasis skaiiaus artinys yra
reikiamo tikslumo.
___
Paymj vienas po kito einanius skaiiaus V~2 artinius y, ,
ir 1.1., g a l i m e matyti, kad kiekvien sekant] artin randame i ankstesnio artinio.
I tikrj, jei
/ 2 = 1/, + 0,
(, pirmasis artinys, O 1 - - j o paklaida), tai
2 = / ? + 2//iO, + O? ,

arba
2 = i/5+2t/,a,.
I ia
^
ir
/2 = i / l +

0
2</i
"

2y<

Jei
. / 2 = y2 +

O2

(</2 antrasis artinys, a 2 j o paklaida), tai


2

2 y2

ir
3

(n l)-ame ingsnyje,

Apskritai, jei y n -1 artinys, gautas


n-1+2

1 (

tai

ia n = 2, 3, 4, . . . .
Taikant i formul, g a l i m a rasti kiekvien sekant skaiiaus 2
artin, kai inomas ankstesnis artinys. Reikiam tikslum pasiekiame,
kai sutampa du vienas po kito einantys nurodyto tikslumo artiniai.
Tai parodykime pavyzdiais.
Sakykime, / 5 reikia apskaiiuoti 0,001 tikslumu. Vienas po kito
einantiems skaiiaus ] / 5 artiniams rasti g a l i m a pritaikyti toki
formul:

ia n = 2, 3, 4, . . . .
Tarkime, kad artinys y { yra skaiius 2, tuomet

i/2= j (2+ 4 ) = 2 , 2 5 ,
/3= y ( 2 , 2 5 + 2 ) y (2,25 + 2,2222) =2,2361,
t/4 = y (2,2361 + y l ^ - ) -i- (2,2361 + 2,2360) = 2,23605.
Matome, kad treiojo ir ketvirtojo artinio skirtumas maesnis u
0,001. Vadinasi, jau treiame ingsnyje buvo atsakyta udavinio
klausim.
itaip samprotaujame, iekodami aknies i bet kurio teigiamo
skaiiaus vienas po kito einani artiniu. Pavyzdiui, skaiiaus
vienas po kito einanius artinius g a l i m a rasti pagal formul
yn=j[yn-1 + ~ ; ) ;

ia

rt==

2,

3, 4, . . . .

P a s t a b a . Pirmuoju artiniu, apskritai kalbant, g a l i m a laikyti


bet kur teigiam skaii. Taiau, jei reikiam rezultat norime gauti
greiiau, /, reikia parinkti kuo tikslesn (su maesne paklaida).
728. Nuoseklaus artjimo metodu raskite akn reikmes 0,01 tikslumu:
) 2 0 ;

b) / 3 6 ^ ;

32. F U N K C I J

c) [/525;

DIDJIMAS

d) / 9 5 , 2 8 .

IR

MAJIMAS

43 paveiksle pavaizduotas oro temperatros grafikas. Laiko reikms nurodytos ayje, o jas atitinkanios temperatros reikms
y ayje. Sis grafikas yra funkcijos grafikas; kiekvien laiko moment
[0; 24]) atitinka vienintel temperatros reikm y.

8
6

-4._
I

,---- .12. .14. .16. .18.


I
I

?? .2 k

43 pav.

Pagal grafik galima stebti, kaip, laikui bgant, keitsi oro


temperatra.
Matome, kad intervale [0; 6] oro temperatra krito, nes visiems
grafiko takams bdinga tai kas: didjant abscisei, maja ordinat
(grafikas leidiasi" emyn). Intervale [6; 16] temperatra kilo,
nes visiems grafiko takams bdinga tai
kas: didjant abscisei, didja ir ordinat
U
(grafikas kyla" auktyn). Intervale [16;
24] temperatra vl krito. Kintamojo
reikm 6 laiko momentas, kai tempe7
I
ratra nustoja kristi ir ima kilti; kintamo2
/
jo reikm 16 l a i k o momentas, kai
I
0
?
U .6 X
temperatra nustoja kilti ir ima kristi.

/
Taigi 6 valand ir 16 valand keiiasi
-2
I/
funkcijos kitimo pobdis.

Inagrinkime kit pavyzdj.


44 paveiksle pavaizduotas funkcijos f
44 pav.
grafikas. Jos apibrimo sritis yra skaii
intervalas [ 3; 7].
Kaip inome, kintamasis, kurio reikms sudaro funkcijos apibrimo srit, vadinamas funkcijos
argumentu.
Nagrinjamu atveju argumentas yra kintamasis x, kurio reikms
sudaro interval [ 3; 7].
irdami j funkcijos { grafik intervale [ 3; 2], matome, kad,
didjant argumento reikmms nuo 3 iki 2, funkcijos reikms taip
pat didja. Kitaip tariant, kokias bepaimtume reikmes X\ ir X2 i
intervalo [ 3; 2], kai x2>x\, tai ir / ( x 2 ) > f ( x i ) . Sakoma, kad intervale [ 3; 2] funkcija f didja.
Apskritai funkcija f vadinama didjania aibje M , jei didesn
argumento reikm i aibs M atitinka didesn funkcijos reikme.
Kai argumento reikms didja nuo 2 iki 7, funkcijos f reikms
maja. Kitaip tariant, kokias bepaimtume reikmes Xi ir x2 i inter

45 pav.

46 pav.

valo [2; 7], i nelygybs x2>xt


gauname nelygyb
f(x2)<f(xi)
Sakoma, kad intervale [2; 7] funkcija f maja.
Apskritai funkcija f vadinama majania aibje M , jei didesn
argumento reikm i aibs Af atitinka maesn funkcijos reikm.
Jei funkcija f didja (arba maja) visoje apibrimo srityje,
tai sakoma, kad f yra didjanti
(atitinkamai majanti)
funkcija.
Pateikiame kai kuri j u m s inom funkcij pavyzdi ir aikiname j kitimo pobdj.
1 p a v y z d y s. 45 ir 46 paveiksle pavaizduoti tiesini funkcij *
/ = j A ' + 2 ir /=-0,5'+1

grafikai.

Pirmoji j yra didjanti, antroji majanti.


Apskritai funkcija f, ireikta formule y=kx + l, yra
kai fc>0, ir majanti, kai k<0.

didjanti,

Sakykime, X1 ir x2 bet kurios argumento reikms, bc to, *2>x 1 . rodysime,


k a d f(x2)>f(xi),

)->):

k a i k>O,
f(Xi)

ir j ( x

) < f ( x k a i <0.

Dl to i n a g r i n k i m e

-/(|) = ( * 2 + 0 - ( * * + / ) = * : 2 - k x , =

skirtum

k(x2-x,).

Kadangi x2>xt
(pagal slyg), tai daugiklis X2-X|>0.
Tada sandaugos
Zi(X2-Xl)
enklas priklauso tik nuo k. Kai > 0 , tai k(x2xt)>0
Todl skirtumas
x
l( 2 )f(Xi)
teigiamas. Vadinasi, f(x2)>f(x
i), t. y. f iuo atveju yra didjanti
funkcija.
Kai < 0 . tai k(x2x,)<0.
Tada skirtumas l(x2)f(x\)
neigiamas. Vadinasi,
f ( x 2 ) < i ( x i ) , t. y. i iuo atveju yra majanti funkcija.

Kai & = 0, funkcija f gyja tik vien reikm. Aiku, kad iuo atveju funkcija nra nei didjanti, nei majanti.
2 p a v y z d y s . 47 paveiksle nubraiytas funkcijos y=*\x\ grafikas.
Matome, kad aibje ] oo; 0[ i funkcija maja, o aibje
)0; +oo [ ji didja.
* Toliau trumpumo dlei danai sakysime
ireikta formule y
-f(x)".

,funkcija yf(x)'L

vietoj funkcija,

8
4
fT
r* 0

<

8- X
f
-8
I.

48 pav.

47 pav.

Tuo sitikinti galima, nenubraiius grafiko.


I tikrj, kai * < 0 , tai |JC| = x, kai x > 0 , tai |JC| =JC. Todl nagrinjam
funkcij galima ireikti kitaip:
y_ I -JC, kai xe-J-oo; Of,
, kai [0; +oo[.
I ia aiku, kad aibje j oo; 0[ nagrinjama funkcija kinta kaip tiesin
funkcija y = kx+l\ kai k= 1, i = 0 . t. y. maja, o aibje [0; +ob[ ji kinta kaip
tiesin funkcija y=kx+l,
kai
I=0, t. y. didja.
12

pavyzdys.

48 paveiksle nubraiytas funkcijos y=

gra-

fikas.
Jos apibrimo sritis yra vis skaii aib, iskyrus nulj.
I grafiko matyti, kad neigiam skaii aibje funkcija maja,
teigiam skaii aibje taip pat maja.
Pabriame, kad negalima dabar daryti ivados, jog funkcija
12 visoje savo apibrimo srityje maja. I tikrj, kai X| = 2,
y=
IO

*2 = 6,

teisingos

nelygybs

x2>xi

neiplaukia,

kad

<
X1

X1

=
=
[
\x2 ~7
o

2.
X\ 2 = /) . Nurodme argumento reikmi por,
kuri netenkina slygos, reikalaujanios, kad didesn argumento
reikm atitikt maesn funkcijos reikm.
729. Remdamiesi funkcijos /, apibrtos realij skaii aibje, grafiku (49 pav.), palyginkite:
a)
b)
c)
d)

/ ( - 2 , 1 ) ir /( 3,6);
/(1,3) ir /(2,8);
/ ( * i ) ir f(x2), kai x , < 0 , x 2 < 0 ir x 2 > x , ;
/(X 1 ) ir /(x 2 ), kai X I > 0 , x 2 > 0 ir x 2 > x , .

Nurodykite argumento reikmi aib, kurioje funkcija / maja; didja.

0
4

tO
Q

/
<r\

_ 6 .

49 pav.

S.
-

Ji.
I

\>

.1 4

r,S.
I

50 pav.

730. 50 paveiksle grafikas vaizduoja, kaip priklauso dviratininko


greitis ( f ) n u o v a i a v i m o laiko (/). Nurodykite laiko interval,
kur dviratininko greitis:
a) didjo;

b) fnajo; c) buvo pastovus.

731. Funkcija ireikta formule:


) = 17:2;
b)
y=-2,8*+1.
Nubraiykite schemik jos grafik.
Ar i funkcija yra didjarfti; m a j a n t i ?
732. Funkcijos ireiktos formulmis
y = 8x 5,

y=-3x+\0,

=-\2'

=0,01:,

y = 49x+1 000,

Kuri j yra: a) didjanti; b)


733. Funkcija ireikta formule:
) =x2;

y = 0x + 5.

majanti?

y=-2.

b)

Nubraiykite schemik jos grafik. Nurodykite


reikmi aib, kurioje funkcija didja; maja.
734. Funkcija ireikta formule:
)

---f;

b)

argumento

0 = 4

Nubraiykite schemik jos grafik. Nurodykite intervalus, kuriuose funkcija didja; maja.
735. Nubraiykite grafik bet kokios funkcijos, kurios apibrimo
sritis skaii intervalas [ - 5 ; 7] ir kuri intervale [ - 5 ; - 2 [
m a j a , intervale [ - 2 ; 4[ didja, intervale [4; 7] maja.
Kartojimo pratimai
736. Apskaiiuokite reikini reikmes:
) 3 1 / 0 6 - 0 . 1 J/225;

b) 0 , 2 ] / 9 0 0 + l , 8

]/

33. F O R M U L E = VrX

inome, kad reikinys

I R E I K T A F U N K C I J A IR J O S
GRAFIKAS

V x turi prasm, kai x ^ 0 , be to, kiek-

vien neneigiam reikm atitinka vienintel reikinio V x reikm. Todl formule y=

Vx

ireikiama funkcija, kurios apibrimo

sritis yra skaii spindulys [0; +oo[.


Prie braiydami ios funkcijos grafik, isiaikinkime kai kurias
jos savybes.
Jei x = 0 , tai / = 0. Vadinasi, koordinai pradia priklauso funkcijos grafikui. Kai x > 0 , reikinio V x reikm teigiama. Todl grafikas yra I koordinatiniame kampe.
Lentelje
X

0,5

VT

0,71

1,41

1,73

2,24

2,45

2,65

2,83

pateiktos kai kurios argumento reikms ir jas atitinkanios funkcijos reikms. Funkcijos reikms, kai reikms nra sveikj
skaii kvadratai, apskaiiuotos su dviem enklais po kablelio.
Sioje lentelje didesn argumento reikm atitinka didesn funkcijos reikm. G a l i m a rodyti, kad apskritai, jei X\ bei X2 neneigiami skaiiai ir 2>\,
tai Vx2>
VxU
t. y. funkcija y= V x - didjanti.
{rodysime prietaros metodu.
Sakykime, kad

Vx2

VT2= Vxx. Jei VT<


mi skaiiai, t. y.

Jei VT1=

X2<X\.

ne didesnis u

VT.

Tuomet

arba

VTu tai ( ^ ) < ( \^), nes Vx2 ir

VT2<

V*,

arba

neneigia-

Taiau tai prietarauja slygai.

VTu tai (VTtf=(VT)*,

t. y. x2=x\. Tai prietarauja slygai.

Vadinasi, prielaida yra neteisinga. Todl V x2>

VXi-

Koordinai ploktumoje paymj takus, kuri koordinats nurodytos lentelje, ir juos sujung glodia kreive, gauname funkcijos y = V x grafik (51 pav.).
Pabriame funkcijos = V toki savyb: bet kuri ties y=a,
kai Q > 0 , kerta ios funkcijos grafik. Kitaip tariant, bet kuris teigiamas skaiius yra ios funkcijos reikm. Pavyzdiui, reikm 12
funkcija gyja, kai x = 1 4 4 ( 1 2 = ^ 1 4 4 ) , reikm 200 funkcija gyja,
kai = 4 0 000 (200= / 4 0 000).

51 pav.

Funkcijos y = Y~x reikmi sritis yra skaii intervalas [O, +oo[,


Taigi funkcija y=V~x
aib.

737. Remdamiesi funkcijos y=


a) reikinio V

[0; + 0 0 [ atvaizdis j t pai

yra aibs

grafiku, raskite:

reikm, kai x = 2,5; 5,5; 8,4;

b) reikm, kuri atitinka V * = 1,2; 1,7; 2,5.


738. Ar priklauso funkcijos y = Vx

grafikui takai:

(64; 8); 5 ( 1 0 0 0 0 ; 100); C ( - 8 1 ; 9); D(25;

-5)?

739. Kas daugiau:


a) 1/68 ar 1/72;

c) K 2 4 J ar 5;

b) V 0 j 2 ar / ( ;

d) 8 ar ?

740. a) vertinkite reikinio V

reikm, kai

^ b ) koki aib funkcija y= V~x atvaizduoja interval:


** 1) [0; 9];
2) [100; 400);
3) ]0,01; 1[?
741. Remdamiesi funkcijos y = V~x grafiku, raskite reikmes, su
kuriomis ie teiginiai yra teisingi:
a) 1 / 7 = 2 ;

) V < 2 .

b) * > 2 ;

742. Isprskite lygtis ir nelygybes:


a) / F = 10,

Vx>

10,

V ^

b) Vx=

Vx>

VT,

Vl<

c) Vx=s,

VT,

Vx>3,

10;

Vx<3-

VT,

Kartojimo pratimai
743. Raskite reikinio apibrimo srit:
B )

!Sti;

b) ^ :

0 :

H.

R E I K I N I SU K V A D R A T I N M I S
PERTVARKYMAS

AKNIMIS

34. TAPATYBE /*" 2 =||


Inagrinkime reikin / x 2 . io reikinio apibrimo sritis
realij skaii aib, nes reikinio X2 reikm su kiekvienu yra
neneigiama.
I aritmetins kvadratins aknies apibrimo iplaukia, kad su
bet kuria neneigiama reikme reikinio V x 2 reikm lygi x, t. y.
su bet kuriuo X ^ O teisinga lygyb / x 2 = x.
Pavyzdiui,
kai = 6, tai V x 2 = / 6 * = 6;
kai

x=|,taiV^=l/(|),=|-;

kai x = 0, tai Vx2=

/ O 2 = O.

Reikinio j / x 2 reikm prieinga reikmei, kai neigiamas,


t. y. kai x < 0 , teisinga lygyb / 2 = *
Pavyzdiui,
kai = - 5 , tai /

=
2

kai = - 0 , 3 , tai Vx =

/"5=5;
/ ( - 0 , 3 ) 2 = 0,3.

Galima pastebti, kad su kiekvienu reikinio / 2 reikm sutampa su reikinio |x| reikme. I tikrj, kai x ^ 0 , tai |x|=x; kai
x < 0 , tai |* = . Vadinasi, lygyb
V~x2=\x\

yra tapatyb vis skaii aibje.


Parodysime, kaip taikoma (1) tapatyb, pertvarkant

(I)
reikinius.

1. Reikia rasti reikinio 0,2 V x 2 reikm, kai x = 24,5.


Kadangi Vx2=

\x\, tai

0,2 V x = O , 2 - M = 0 , 2 j-24,51 = 0 , 2 - 2 4 , 5 = 4 , 9 .
2. Reikia suprastinti reikin
(1) tapatybe, turime:
ir
=

V (x~5)2,

kai x < 5 .

Remdamiesi

V ( * - 5 ) = |JC-5|. Kadangi x<5,

tai x - 5 < k d

* 5 = - ( x - 5 ) = 5 - x .
5-x.

Taigi, kai

x<5,

turime:

V (x-5)2

3. Reikia suprastinti reikin V a8.


Poaknio reikin o 8 ireikiame vienanario kvadratu: a8=
Tuomet
Va'=VJ*T2=

(a*)2.

- I o 4 I -

Kokia bebt kintamojo a reikm, reikinio a4 reikm yra neneigiama. Vadinasi, su kiekviena

a reikme

| 4 |= 4 ir

744. a) Duota aib {3; 4; 0; 10; 5}. Su kuriomis reikmmis,


priklausaniomis iai aibei, yra teisinga lygyb * 2 = *?
b) Duota aib {2; 9; 6; 1; 8}. Su kuriomis kintamojo a
reikmmis, priklausaniomis iai aibei, yra teisinga lygyb
Va2=-O?
745. Apskaiiuokite:
a) ? ;

d) VWJV1

g) V V 2 3 ) 2 ;

b) V( 0,4) 2 ;

e) / ( - 1 , 9 ) 2 ;

h) / 5 2 2 ;

c)/(-0,8)2;

f) / ( 2 , 4 ) 2 ;

i)/(-61)2.

746. Apskaiiuokite reikini reikmes:


a) V x 2 ,

kai x = 22; - 3 5 ;

>
O

b) 2 Va2,

kai = - 7 ;

c) 0,1 VV2,

kai y = - 1 5 ; 37.

12;

747. Pakeiskite reikinius jiems tapaiai lygiais reikiniais:


a) Vfii-,

b) VJ2-,

c) 3

d)

0,2

Vxi-

748. Pertvarkykite reikinius:


a) VT 2 , kai c ^ O ;

d) 4 V a 2 , kai

b) Va2,
c) Vx2,

e) 2 Vb2, kai
b<0;
f) - 1 , 5 Vx2, kai x < 0 .

kai a > 0 ;
kai x<0;

0;

749. Pakeiskite reikinius jiems tapaiai lygiais reikiniais:

a) V (a- 1)2;

c) Vx2 + 2x+l;

b) / ( c + 2) 2 ;

d) Ay 2 -Ay + \.

750i Pertvarkykite reikinius:


a) Vyx-A)2,

d) V(7 + y)2,

kai
2

y<-7;

kai
2

b) V ( a - 2 ) , kai a < 2 ;

e) / ( 1 0 + c) , kai

c) / ( 3 - m ) , kai

f) / ( r c + 4) , kai

c^-10;
n<-4.

751. Poaknio reikin ireikkite vienanario kvadratu ir apskaiiuokite reikinio reikm:


a) V2*,
b) VS6;

c) V T ^ b e )

3 /

)
4

d) V( 2)8;

f) - 2 K l O ;

V T W ;

0,1
h) 100

V(O1I)10.

752. Suprastinkite reikinius:


a) YV6,

d) 5 / a 5 , kai a < 0 ;

kai y^s0;

b) / m 4 , kai m b e t koks skaiius;


c) Vxis,

e) V c l 2 , kai

kai x < 0 ;

i)

1,5/2

15

c^0;

, kai z < 0 .

753. Suprastinkite reikinius:


a) V [V 2-)2;

c)

1^(/11-/10)2;

b) V ( \ - / 3 ) 2 ;

d) K ( l / 5 -

K8)2 '

754. Isprskite lygtis:


(x I ) 2 = 1;

a) / P = 4;

c) /

b) V I 2 + 1 = 0 ;

d) / ( x + 7) 2 = 3.

755. Isprskite nelygybes:


a) V ( x - 2 ) 2 < 4 ;

c) / ( * + 1 5 ) 2 < 1;

b) V(5-)2>2,5;

d)

/(1+7)6.

756. Nubraiykite formule y= Vx2 ireiktos funkcijos grafik. Kokioje aibje i funkcija didja?
Kartojimo pratimai
757. Grafikai isprskite lygtis:
a) / 7 = 6 - * ;
10. Algebra V I I - V I I I kl.

b) / 7 =

.
145

758. Isprskite lygtis:


a) V T = 9;

c) V ~ T = - 2 ;

e) / = 3 = 5 ;

b) / 1 = -J-,

d) V x T i = I-,

f)

759. Funkcija ireikta formule y=jX


reikmmis
[-i;

funkcijos

reikms

1=.

8. Su kuriomis kintamojo x
priklauso

skaii

intervalui

35. K V A D R A T I N E A K N I S I S A N D A U G O S
IR T R U P M E N O S
Palyginkime reikini ]/81 4 ir V 8 1 / 4

reikmes:

/ 8 4 = / 3 2 4 = V = 18,
]/8l.yT=9-2=18.
Matome, kad / 8 1 - 4 = / 8 1 - V I .
1 t e o r e m a . Jei a ^ O ir ftjSsO, tai / a f t = / a >
Norint rodyti, kad lygyb
V^=Vakai a ^ O

ir

ft^0,

/ft.

Vb,

(1)

teisinga, reikia sitikinti, kad

VT.

VT^o

ir

( / a . / ft) = ab. Tuomet, remiantis aritmetins kvadratins aknies


apibrimu, bus galima tvirtinti, kad su nurodytomis kintamj
reikmmis (1) lygyb yra teisinga.
1. Sandaugos V a / f t reikm neneigiama, nes, remiantis aritmetins kvadratins aknies savybe, kai a ^ O ir ft^O, kiekvienas i
reikini / a ir / f t turi prasm ir gyja neneigiam reikm.
2. Pagal sandaugos laipsnio savyb
(Va

- )/T)2=

(Vaj2

-(Vb)2

= ab.

Vadinasi, (1) lygyb yra teisinga.


Taigi aritmetin kvadratin aknis pasiymi tokia savybe:
aknis i neneigiam dauginamj sandaugos lygi akn i i dauginamj sandaugai.
Teorema teisinga ir tuo atveju, kai po aknies enklu yra daugiau kaip du dauginamieji.
Analogika savybe pasiymi aritmetin kvadratin aknis i
trupmenos.
2

t e o r e m a . Jei a ^ O ir b>0,

tai

Kad lygyb

yra teisinga, kai a ^ O ir 6 > 0 , rodysime tuo paiu bdu, kaip ir


I teorem, t. y. parodysime, kad su nurodytomis k i n t a m j reikmmis

Vt
1. Dalmens ^ j L

io b

reikm neneigiama, nes, kai a ^ O ir b>O,

vienas i reikini / a ir Vb turi prasm, be to, Va^=O


2. P a g a l trupmenos laipsnio savyb

',(/a)'

_ *

"V*)1

ir V

kiekb>0.

Remiantis aritmetins kvadratins aknies apibrimu, (2) lygyb, kai a ^ O ir b>0, yra teisinga.
Taigi aknis i trupmenos, kurios skaitiklis neneigiamas,
o vardiklis teigiamas,
lygi aknies i skaitiklio
ir aknies i
vardiklio
dalmeniui.
Pateikiame i teorem taikymo pavyzdi.
1. Reikia apskaiiuoti reikinio V 6 4 0,04 reikm.
P a g a l 1 teorem
V 6 4 0,04 = / 6 4 - / 6 ^ ) 4 = 8-0,2 = 1,6.
2. Reikia rasti aknies V 32 - 98 reikm.
Pertvarkome poaknio reikin:
32 9 8 = (16 2)-(49 2) = 16 49 4.
Iekodami reikinio ]/ 16-49-4 reikms,
neneigiam d a u g i n a m j sandaugos teorem

taikome

aknies

1 / 1 6 - 4 9 - 4 = / / 4 9 / 4 = 4 - 7 - 2 = 56.
3. Reikia apskaiiuoti reikinio

reikm.

Remdamiesi 2 teorema, turime:


| / 1 " _ I/36"
V

169

yi69

'

4. Reikia ireikti vienanariu reikin / 4 9 a 2 , kai a < 0 .


P a g a l aknies i neneigiam d a u g i n a m j sandaugos
1/492=

/49-1/0^=7-

\a\.

teorem

Jei < O , tai || = - , vadinasi, / 4 9 a = 7 ( - ) = - 7 .


5. Reikia rasti sandaugos / 2 0 - / 5
Lygyb, / = / / 6 ,

reikm.

kurios ^

/ - VT=

ir b ^ O , paraome kitajp:

Vab.

Tuomet
i

/20-/5"=/100=10.
1^80
6. Reikia rasti dalmens = reikm.
V 5
Lygyb

( ^ ir b>0)

V T

paraome kitaip:

Tuomet

= --*.
7. Reikin

reikia ireikti s a n d a u g a V b, kurios ra

cionalusis skaiius, b natrinis skaiius.


3

'

Trupmenos - r = skaitikl ir vardikl p a d a u g i n a m e i V 2. G a u


f 2
name:
3 _
3 / 2
__3V 2

760. Apskaiiuokite rikini


a) 1/100-49;

'

reikmes:

d) / 0 , 3 6 49;

g) / 9 64 - 25;

b) V 121 -64;

e) / 1 4 4 - 0 , 2 5 ;

h)

c) / 8 1 -400;

f) / 2 , 2 5 0,04;

/0,16-0,0025-900;

i) / 1 , 2 1 -0,09-0,01.

761. Raskite akn reikmes:


a > / | ;

c ) l / |

/ f i :

> / |
O V

S =

g ) / T |

b ) / i .

762. Raskite akn reikmes:


a) / 8 1 0 - 4 0 ;

c) 1/75^48;

b) / 7 2 3 2 ;

d) / 4 , 9 - 360;

e) / 2 , 5 - 1 4 , 4 ;
f) / 9 0 6,4.

763. rodykite, kad ie teiginiai yra teisingi:


a) / 3 2 + 4 ^ 3 + , 4 ;

1 0 2 - 6 2 > 10-6.

b) /

764. Apskaiiuokite:
a) / 1 3 2 122;

c)

/l72-82;

b ) / 3 1 3 2 - 312 2 ;

d) / l l 7

- 1082.

7 6 ^ A p s k a i i u o k i t e reikini reikmes:
a

T/25

16

196

b) / 0 , 3 6 - 0 , 2 5 - 1 4 4 ;

b) / 2 1 ;

sandauga:

c) / 7 ^ ;

767. iuos reikinius pakeiskite akn


a) / f ;

14.

d) j / 5 ^ - 2 .

766. Siuos reikinius pakeiskite akn


a) / 5 ;

V3W2K'

c)

> KsriTT-

b , / *

d) V ^ b c .
dalmeniu:

/ I ;

768. Raskite sandaugos reikm:


a) / 2 - / 8 ;
b)

d) / 2 7 -

/ - / 4 0 ;

Vb

g) / 6 3 - / 7 ;

e) / 2 1 - / 2 ;

/2-/

f) / 1 3 - / 5 2 ;

h) | /

"|/

i) V U -

]/:

769. Raskite dalmens reikm:


VJ
a

V l e '

/
/

2 3

j t e -

/ '

^ f m '

/999.

d )

'

15

n ^12

/735 '

770. i a s trupmenas pakeiskite sandaugomis


cionalusis skaiius, 6 natrinis skaiius:
a)

,4
z

cc)

/15'
7
f

'

d)

--5-/ '
12
~ /

g)

' 2 / 3 '
21
77rt

kuri

e)-5-
n
f )

500

/500

/
7/6

771. Apskaiiuokite:
a) / 2 - 3<;

b) / S 4 - 2;

c) /

d) Y

772. Ireikkite poaknio reikin laipsni s a n d a u g a ir raskite kvadratins aknies reikm:


a) / 2 2 5 ;

b) / 3 9 6 9 ;

) / T 9 6 0 0 ;

d) / 4 4 0 0 .

773. Naudodamiesi vadovlio prielapyje esania kvadrat lentele,


apskaiiuokite p a g a l pateiktus pavyzdius reikini reikmes:
1. / 9 6 1 0 0 = / 9 6 1 1 0 0 = / 9 6 1 - / 1 0 0 = 31 -10 = 310;

2.

1/
2 6 . 0 1 =

/ 2 6 0

J / W = - P

51

1 5

,
- 5 , 1 .

a) / 4 4 8 900;

) / 7 840 000;

e) / 2 ;

b) / 1 1 5 600;

d) / 5 ;

f)

/6/7744.

774. Yra i n o m a , kad / ^ 3 5 = 1 , 5 3 , / 2 3 * 5 = 4,85 (visi akn artiniu


skaitmenys p a t i k i m i ) . Raskite i akn artinius:
a) / 5 ;

c) / 2 3 5 0 0 ;

e) / ( M ) 2 3 5 ;

b) / 2 3 5 0 ;

d) / 0 ^ 3 5 ;

f) / 0 , 0 0 2 3 5 .

775. Ireikkite vienanariais reikinius:


a) / 9 a 2 ,

kai a ^ > 0 ;

) /0,36: 2 , kai x < 0 ;

b) ,

kai b>0;

d) / 8 1 F ,

kai / < 0 .

776. Pakeiskite reikin trupmena, kurios skaitiklis ir vardiklis bt


vienanariai:
a) ] / " , kai * > 0 ;

b) ,

kai

y<0.

Kartojimo pratimai
777. Nubraiykite schemik funkcijos grafik
kurioje i funkcija didja, m a j a :
a) i/ = * 3 ;

ir nurodykite

/=-3.

b)

778. Pavaizduokite schemikus i funkcij grafikus:


a) i / = 1,73:2;
b) y = 14,8:2;

c) y = a x \ kai a > 0 ;
d) y = ax\ kai a < 0 .

Nurodykite intervalus, kuriuose jos didja, maja.


779. Raskite sveikuosius nelygybi sistemos sprendinius:
a) B ^ 1

< 2 f

J 0 , 8 > 0 , 2 ;

U l > ^ ,
I

0,6OR3<2.

aib,

780. Apskaiiuokite reikini reikmes:


a) V\ - I O a + 2 5 a 2 - 4 a ,

kai a = 15,2;

b) 4 * - T T t a T f t e * ,

kai =

3,18.

781. rodykite, kad su "bet kuria reikme, didesne u 5, reikinio


'

/ -f-5

225

U 2 -Sx ~ jgg25/ ' ~ 5

reikm didesn u 2, bet maesn u 3.

36. K V A D R A T

LENTELE

Skaiiavimo praktikoje danai naudojamasi vairiomis matematinmis lentelmis. Su viena paprasiausi lenteli natrini skaii nuo 10 iki 99 kvadrat lentele j a u ne kart susidrme.
Na'trini skaii nuo 10 iki 99 kvadrat lentels kairiame stulpelyje paraytas deimi skaitmuo, o virutinje eilutje vienet
skaitmuo. Toje vietoje, kur stulpelis susikerta su eilute, yra atitink a m o dvienklio skaiiaus kvadratas.
Panaiai sudaryta V. Bradio Keturenkli matematini lentel i " skaii kvadrat lentel. ioje lentelje skaii kvadratai apskaiiuoti su 4 reikminiais skaitmenimis.
Pirmame lentels stulpelyje yra skaiiai nuo 1 iki 10, be to, skirtumas tarp dviej gretim kintamojo reikmi (jis vadinamas lentels ingsniu) lygus 0,1.
Gretimame, stulpelyje pateiktos tikslios j kvadrat reikms,
pavyzdiui:
2,22 = 4,840; 3 , 4 2 = 11,56; 6,02 = 36,00.
Be dviej inagrint stulpeli, lentelje yra dar devyni stulpeliai, kurie i viraus ir apaios paymti skaitmenimis nuo 1 iki 9.
iuose stulpeliuose randami kvadratai skaii nuo 1 iki 10 kas 0,01,
t. y. toki skaii, kurie raomi ne d a u g i a u kaip trimis skaitmenimis.
Pateiksime pavyzd, kaip rasti toki skaii kvadratus. Sakykime, reikia rasti 7,342. Pirmame stulpelyje randame skaii 7,3 (du
pirmuosius skaiiaus 7,34 skaitmenis). Skaiiaus 7,34 kvadratas yra
toje paioje eilutje, kur i eilut susikerta su stulpeliu, paymtu
4 numeriu. Jis lygus 53,88.
Gautas rezultatas yra apytikslis. Koks io artinio tikslumas?
Reikinio 7,342 reikm paprastai sudauginus lygi
7,342 = 7,34 7,34 = 53,8756.
Matome, kad skaiiaus 7,342 artinys 53,88 yra gautas, suapvalinus skaii 53,8756 iki imtj. io artinio absoliuioji paklaida ne
didesn u pus vieneto to skyriaus, iki kurio buvo suapvalinta.
Taigi gavome artin 0,005 tikslumu.
Apskritai skaii nuo iki 10 kvadrat kas 0,01 artiniai yra
gauti, suapvalinus atitinkamas tikslias reikmes ir skiriasi nuo j

ne daugiau kaip puse vieneto to skyriaus, iki kurio buvo apvalinta,


vadinasi, i artiniu ura visi skaitmenys yra patikimi.
Nordami rasti skaii nuo 1 iki 10 kas 0,001 kvadratus, naudojams lentels deinje esaniais dar 9 stulpeliais. Tai vadinamieji
patais
stulpeliai.
Pavyzdiui, rasime reikinio 2,3422 reikm. Toje vietoje, kur susikerta eilut 2,3" su 4" stulpeliu, yra skaiiaus 2,34 kvadratas:
2,342 5,476.
ios eiluts ir 2 (antro) patais stulpelio susikirtimo vietoje randame skaii 9. J j pridedame prie skaiiaus 5,476 paskutinio skaitmens. G a u n a m e 2,342 2 ~5,485.
Pateikiame dar vien pavyzd. Sakykime, reikia rasti 8,43722.
Kadangi lentelje duoti kvadratai skaii nuo 1 iki 10, parayt ne
daugiau kaip keturiais skaitmenimis, tai laipsnio pagrind tenka
suapvalinti iki tkstantj. G a u n a m e 8,43722 - 8,4372 71,18. Pavyzdiais parodme, kaip i lentels randami skaii nuo 1 iki 10
kas 0,1; 0,01 arba 0,001 kvadratai. Sia lentele galima naudotis, iekant teigiam skaii, maesni u 1 arba didesni u 10, kvadrat. iam tikslui duotasis skaiius paraomas standartine iraika.
Raskime, pavyzdiui, reikinio 342 reikm. Kadangi 34 = 3,4-10,
tai 3 4 2 = (3,4 IO) 2 . I lentels randame: 3,4 2 =1 1,56. Vadinasi,
3 4 2 = 11,56- 100=1 156.
Pateikiame daugiau pavyzdi:
0,357 2 = (3,57 10-') 2 = 3,572 10~ 2 12,74 I O 2 = O , 1 2 7 4 ;
432,7 2 = (4,327 102)2 = 4,3272 IO4 18,72- IO4.

782. I lentels raskite i skaii kvadratus:


a) 1,3; 4,7; 2,8; 5,7; 8,3; 7,2; 9,6;
b) 2,34; 5,12; 8,37; 9,56; 3,04; 6,19;
c) 1,243; 4,325; 7,239; 8,127; 6,571; 9,044.
783. Raskite i lentels skaii kvadratus:
a) 5,243; 52,43; 5 243; 0,5243;
b) 1,315; 0,1315; 131,5; 13 150.
784. Raskite i kvadrat lentels:
a) 0,2542;
b) 0,7162;

) 9342;
d) 61,72;

e) 0,58922;
f) 23,412;

g) 0,067892;
h) 987 6002.

785. Suapvalinkite skaiius iki keturi reikmini skaitmen ir raskite j kvadratus:


a) 3,1238;

b) 0,10058;

786. Apskaiiuokite reikini


a)

17,3 + 1,64 ;

c) 41,405;
reikmes:

b) 8,14 2 -3,265 2 .

d) 67 752.

787. Raskite reikinio X2 reikm, inodami


skaitmenys patikimi):
a) x 3 , 2 6 ;
b) x 0 , 5 1 6 ;

artinj

(artinio visi

e) * 4 , 8 2 1 0 5 ;
f) x ~ 1,6 - 10~4.

c) x 4 7 , 8 ;
d) x 8 1 2 ;

Kartojimo pratimai
788. Isprskite lygi sistemas:
a) +-,
1

b) -y

+ -15-

* _<
1

-
-2
I10
32

37. K V A D R A T I N I

AKN

LENTEL

V. Bradio Keturenklse matematinse lentelse" yra kvadratini akn lentel. J i sudaryta panaiai kaip kvadrat lentel.
Cia pateikti skaii nuo 1 iki 100 akn artiniai. Be to, skaiiai
nuo 1 iki 10 imami kas 0,001, o nuo 10 iki 100 k a s 0,01.
Pavyzdiais parodysime, kaip i lentels randami aritmetini
kvadratini akn artiniai.
1. Reikia rasti reikinio / 5 , 6 reikm.
Pirmame stulpelyje randame skaii 5,6, o gretimame stulpelyje
toje paioje eilutje skaitome skaiiaus / 5 , 6 artinj:
V b f i z s 2,366.
2. Reikia rasti / 2 3
Pirmame stulpelyje randame skaii 23 ir tos paios eiluts bei
5 numeriu paymto stulpelio susikirtimo vietoje skaitome rezultat:
|/23J54,848.
3. Reikia rasti / 4 5 , 3 4 .
Pirmame stulpelyje randame skaii 45 ir tos paios eiluts bei
3 numeriu paymto stulpelio susikirtimo vietoje randame V 4 5 , 3
artinj:
/ 4 5 ^ 3 6,731.
4 numeriu paymtame patais stulpelyje randame skaii 3.
Pridj patais prie skaiiaus 6,731 paskutinio skaitmens, gauname:
/ 4 5 , 3 4 6,734 *.
* Pataisos apskaiiuotos taip, kad rezultato visi 4 skaitmenys but patikimi.

Atkreipiame dmes, kad lentelje pateikt kvadratini akn


artiniu absoliuioji paklaida ne didesn u kvadratins aknies artinio paskutinio skyriaus vieneto pus.
Pavyzdiui, skaiius 2,796 yra ^ 7 , 8 2 artinys skaiiaus O1OOt
puss tikslumu, t. y. 0,0005 tikslumu. Vadinasi, visi skaiiaus 2,796
skaitmenys yra patikimi.
I tos paios lentels randame teigiam skaii, maesni u 1
arba didesni u 100, kvadratines aknis. Inagrinkime kelis pavyzdius.
4. Reikia rasti / 2 4 5 .
Skaiius 245 yra 100 kart didesnis u skaii 2,45. Pastarojo
kvadratin akn randame lentelje. Todl
/ 2 4 5 = / 2 , 4 5 IO2.
Remdamiesi aknies i sandaugos teorema, gauname:
/ 2 , 4 5 I O 2 = V 2^45 10.
Reikinio / 2 , 4 5 artin r a n d a m e i lentels:
/ 2 5 = 1,565.
Todl

,
/ 2 4 5 = / 2 , 4 5 1 0 = 1,565 1 0 = 15,65.

5. Reikia apskaiiuoti reikinio / 5 634 reikm.


Skaii 5 634 ireikiame sandauga 56,34 IO2. Tuomet
/ 5 6 , 3 4 - I O 2 = / 5 6 , 3 4 10.
I lentels randame / 5 6 , 3 = 7,503. Patais stulpelyje, paymtame 4 numeriu, randame patais 3, kuri pridedame prie skaiiaus
7,503 paskutinio skaitmens. G a u n a m e : / 5 6 , 3 4 = 7,506.
Vadinasi,
V b 634 = 10 / 5 6 : 3 4 ^75,06.
6. Reikia rasti /0,235'.
Skaiius 0,235 yra 100 kart maesnis u skaii 23,5.
iaus 23,5 kvadratin akn g a l i m a rasti lentelje). Todl

(Skai-

/ 0 ^ 3 5 = / 2 3 , 5 " 2 .
Kadangi
/ 2 3 , 5 " 2 = / 2 3 , 5 10-',
tai
I 0,235 = / 2 3 , 5 10-' = 4,848 - 1 0 - ' = 0,4848.
Apskritai, norint rasti teigiamo skaiiaus, maesnio u 1 arba didesnio u 100, kvadratin akn, reikia t skaii ireikti sandauga
a IO2ft ( 1 < 1 0 0 ir k sveikasis skaiius) ir taikyti aknies i
sandaugos teorem.

789. I lentels raskite kvadratines aknis i i skaii:


a) 4,3; 6,2; 8,9; 10; 50; 75;
b) 1,25; 14,7; 20,8; 40,1; 83,2;
c) 1,143; 4,835; 60,37; 81,92;
d) 1,0058; 6,83251; 20,156.
790. I lentels raskite:
a) V b J - ,

d) V W - ,

g)

/753

k) / 3 7 , 2 1 ;

b) / ;

e) / 3 1 , 5 ;

h) / 2 8 , 0 4

1) / 5 3 , 4 9 ;

f) / 5 4 , 8 ;

i) / 6 6 , 3 8

m) /87,25.

c) / 4 8 ;

791. Siuos skaiius ireikkite s a n d a u g a a IO2ft, kurios


ir fee Z:
a) 115;
b) 692;

c) 1 230;
d) 0,03;

l^a<100

e) 0,007;
f) 0,00059.

792. I lentels raskite:


a) / 5 2 ;

/652;

/ 6 520;

/0,652;

b) / 3 ^ 7 8 ;

/3278;

/0,03278;

/ 3 2 7 800.

/ T W ;

e) / 2 5 740;

g) / 0 , 0 7 2 4 ;

f)/0,351;

h) / 0 , 0 0 4 2 5 .

793. Raskite:
a) / 3 4 5 ;

c)

b) / 2 9 0 ;

d) / 3 7 2 0 ;

794. Apskaiiuokite:
a) / 3 7 6 3 + / 3 7 ^ 8 ;
795. Reikinio / 2 / 3

b) / 8 2 3 4 0 - / 8 234.

reikm g a l i m a apskaiiuoti dviem bdais:

1. S u d a u g i n t i akn reikmes, rastas i lentels.


2. Pertvarkyti reikin taip: / 2 / 3 =
/

/ 6

ir i lentels rasti

reikm.

K u r i u o b d u patogiau skaiiuoti?
796. I lentels raskite reikini reikmes 0,01 tikslumu:
a)/7-/5^

b) / 3 J .

797. Raskite i lentels reikini

/ 4
/18

ir V 2 reikmes. S u d a u g i n

gautus rezultatus, apskaiiuokite sandaugos

/I / 2

K a m lygi tiksli sandaugos / 8 / 2 ~ reikm?

artin.

798. Raskite reikinio reikm:


a) 4 J - 4 - V T O 1 I t i k s l u m u ;

b)/-y

0,01 tikslumu.

799. Apskaiiuokite reikinio V x reikm, kai:


a) = 6 , 2 4 ;

b) x = 71.

N u r o d y m a s . Suradus lentelje kvadratins aknies i skaiiaus artinj, paliekama tiek rezultato skaitmen, neskaitant
priekyje esani nuli, kiek reikmini skaitmen turi poaknio
skaiius.
800. Apskaiiuokite reikini reikmes:
a) V a * + F , kai a = 11,4, 6 = 27,1;
b) / a ^ F ,

kai a = 43,7, 6 = 21,6.


Kartojimo pratimai

801. Isprskite nelygybes:


a)

(x-5)2(x-2)>0;

b)

(/ +0,3) 2 (/ + 0,2) < 0 .

802. Raskite reikinio apibrimo srit:

c)vH
803. 52 paveiksle pavaizduotas grafikas funkcijos /, kurios apibr i m o sritis yra skaii intervalas [ 6; 8].
a) Nurodykite aib kintamojo reikmi, su kuriomis / ( * ) = 0,
f () < 0 , f () > 0 .
b) Nurodykite intervalus, kuriuose funkcija f didja, maja.

--

?
f
k : r J _ _ 2--I-C

-IS

f
52 pav.

5 _ . .6 . 7 8.

38. D A U G I N A M O J O I K L I M A S PRSE A K N I E S
2ENKL. D A U G I N A M O J O KLIMAS
PO AKNIES 2ENKLU
Palyginkime reikini / 5 0 ir 4 / 2 reikmes.
Sj udavinj galima sprstiJvairiais budais.
1-7- Pertvarkome reikin

/50:

/ 5 0 = / 2 5 ^ 2 = / 2 5 / 2 " = 5 V2.
Aiku, kad 5 / 2 > 4 / 2 ^

Todl / 5 0 > 4

V2.

2. Ireikiame sandaug 4 / 2 aritmetine kvadratine aknimi.


Dl to teigiam d a u g i n a m j 4 pakeiiame aritmetine kvadratine
aknimi i 16. Tuomet
4/2=

/16-/2"=

/32.

Dabar nesunku palyginti reikini


/ 5 0 ir / 3 2 reikmes. Kadangi 5 0 > 3 2 , tai / 5 0 > / 3 2 (dl to, kad funkcija y = / * yra
didjanti).
Todl / 5 0 > 4 / 2 .
Sprsdami udavinj pirmuoju bdu, reikin / 5 0 pakeitme skaii 5 ir / 2 sandauga. Tokiais atvejais sakoma, kad d a u g i n a m j 5
iklme prie aknies
enkl.
Sprsdami udavin antruoju bdu, reikin 4 V 2 pakeitme aritmetine kvadratine aknimi i 32. Tokiais atvejais sakoma, kad daug i n a m j 4 /klme po aknies
enklu.
Inagrinkime kitus pavyzdius.
/9a7

1 p a v y z d y s . Reikinyje
prie aknies enkl.

reikia

ikelti

dauginamj

Reikinys / 9 a 7 yra apibrtas, kai a ^ 0 . Ireikiame poaknio


reikin 9a7 tokia sandauga, kurios vienas dauginamasis tapaiai
lygus vienanario kvadratui:
9 7 = 9a 6 a (3a 3 ) 2 a.
Tuomet, remdamiesi aknies i neneigiam d a u g i n a m j sandaugos teorema, turime:
/ 9 a 7 = V (3a3)2a= /
2 pavyzdys.
aknies enklu.

(3a 3 ) 2 / a * = |3a3| / ~ = 3 3 / <

Reikinyje 4 " / 3 reikia kelti d a u g i n a m j po

Reikinio 4 / 3 reikm yra neigiama. Todl reikinio 4 / 3


negalima ireikti aritmetine kvadratine aknimi. Taiau reikin
galinja pertvarkyti taip:
- 4 HT= -1-4 / 3 = -1 / / 3 = - /48.
1

I r

157

Ikl teigiam d a u g i n a m j po aknies enklu, ireikme 4 / 3


reikiniu, prieingu aritmetinei kvadratinei akniai.
3 p a v y z d y s . Reikinyje / 2 reikia kelti d a u g i n a m j po
aknies enklu.
Reikinio a Y 2 d a u g i n a m a s i s a gali bti ir neigiamas, ir neneigiamas.

O, tai a 2 = Va2 V2= V2a2.

Jei
Jei

<0,

tai

- (-) / 2 = - /"F^T2 - 2 =

ir 2=

-a>0

. 2= - 2a2.

=_

804. Ikelkite d a u g i n a m j prie aknies enkl:


a) / 1 2 ;

c) / 5 0 ;

b) / 1 8 ;

d) / 4 8 ;

e) / 1 2 5 ;
f) /

g) / 3 6 3 ;

h) / 8 4 5 .

805. Ikelkite d a u g i n a m j prie aknies enkl ir suprastinkite gautus reikinius:


a) y / 2 4 ;

c)

- y / W ;

b) f / 4 5 ;

d)

-J- /275;

806. kelkite d a u g i n a m j
kinius:
a) 7 / 1 0 ;
b) 5

e) 0,1 / 2 0 0 0 0 ;
f)

-0,05/28800.

po aknies enklu ir suprastinkite rei-

c) 5 V b

Vb

d)

10

e) 6 ] / J - ;

Vb

f) 2 / f

807. kelkite d a u g i n a m j po aknies enkl:


a) 3 / 5 " ;

c) 2 V T ,

b)

d)

-5/27

-6/3l

808. Palyginkite reikini


a) 3 / 3 " i r / 1 2 ;

e) 5
i)

12 Y

g)
J-;

J-/6;

h)

reikmes:
f) 3

ir 2 / 2 7 0 ;

b) / 2 0 ir 3 / 5 ;

g) / 7 2 ir 0,5 / 1 6 2 ;

c) 2 / 3 " i r 3 1/2;

h) / 2 4

ir -J-/216;

d) 5 / ir 4 / 5 ;

i) J - / ir 6 j / J - ;

e) y / 5 4 ir J - / 1 5 0 ;

k) J / 7 2 ir 7 J / " } .

J/3y.

809. Idstykite didjimo tvarka iuos skaiius:


a) 3 / 3 ;

2/6;

V29j_

b) 6 / 2 ;

/58;

3/7;

2/14.

810. Ikelkite d a u g i n a m j prie aknies enkl:


a) / T a 2 ,
b) / T O ^

kai

d) / 0 , 0 1 b5,

Q^0;

kai

b^0;

kai /<0;

e) / 5 0 a ,

kai a > 0 ;

c) / 7 , kai x > 0 ;

i) / 2 7 ? ,

kai c < 0 .

811. a) Duota aib {2; 3; 5; 10}. Su kuriomis kintamojo


reikmmis, priklausaniomis iai aibei, yra teisinga lygyb
/ 3 = /3*2?
b) Duota aib { - 3 ; 1; 4; 10; 10}. Su kuriomis kintamojo c
reikmmis, priklausaniomis iai aibei, yra teisinga lygyb
c V 5"= - / 5 c 2 ?
812. [kelkite d a u g i n a m j po aknies enklu:
a) a V 3 . kai a ^ 0 ;

) : j / ;

b) / 3 ^ kai a < 0 ;

d)

813. Reikinio 6 j / y

reikm raskite dviem bdais:

1. Kvadratini akn lentelje raskite reikinio /


m ir rezultat padauginkite i 6.
2. S a n d a u g

6 j / y

ireikkite aknimi

/12

0,3333 reikir

raskite

jos

reikm kvadratini akn lentelje.


Kuriuo bdu patogiau sprsti?
814. I kvadratini

akn

a) 4 / 5 ;

15/2;

b)

lentels raskite i
c) 14 j / y ;

d)

reikini
12

reikmes;

j / J .

Kartojimo pratimai
815. Skritulio plotas apskaiiuojamas pagal formul S = nr 2 , kurioje
r skritulio spindulys. Ireikkite r kintamuoju S ir, panaudoj lentel, apskaiiuokite skritulio spindul, kai:
a) 5 12,5 cm 2 ;

b) S 8 , 2 4 cm 2 .

Tarkite, kad 3 , 1 4 .
Kaip pasikeis spindulys r, kai skritulio plot padidinsime 4 kartus, sumainsime 25 kartus?

816. Raskite funkcijos apibrimo srit:


,
if2x6
a) </= y ;
817. Funkcija

b)

ireikta

./"x-2
y = ) / .
/=4-* 2 -

formule

Kiek

sveikj

reikmi

gyja i funkcija, kai i e [0; 10]?

39. R E I K I N I

SU K V A D R A T I N M I S
PERTVARKYMAS

AKNIMIS

Inagrinkime kelet udavini, kuriuos sprendiant pertvarkomi


reikiniai su kvadratinmis aknimis.
1. Reikia suprastinti reikin 2,3 VbReikin / 2 0
aknies enkl:

galima

/20-

pertvarkyti, ikeliant

V
dauginamj

prie

/ 2 0 = / 4 ^ 5 = 2 Vb.
Reikin

pertvarkome,

remdamiesi

aknies

trupmenos

teorema ir trupmenos pagrindine savybe:


/ T

/ 5

Yb-

2,3/5"- / 2 0 -

Y \

1/5-=0,2/5.
5

V 5

Tuomet
=2,3/^-2 /5-0,2/5 =

= / 5 ( 2 , 3 2 0,2) = 0 , 1 / 5 :
2. Reikia suprastinti trupmen

VT5 + 2 /"5"
3+2 K 3

Kadangi / 1 5 = / 5 - / T i r
VT

VTs+2
3+2

VJ

3 = ( / 3 ) 2 , tai
V3+2

(Y~3)2+2

_^+2)_

VJ

V 3( V 3+2)

V~3

P a d a u g i n a m e skaitikl ir vardikl i

I I

/3:

Y1 = IlATs
- K T

Taigi
/ 1 5 .

3+2 V 3

,0

VT
/ 3 '

3. Naudojantis

K2-1

kvadratini akn

lentele, reikia

rasti

reikinio

artlni.

Sj reikin pabandysime suprastinti. Skaitikl ir vardikl iskaid


dauginamaisiais, trupmenos nesuprastintume. Todl trupmenos skaitikl ir vardikl dauginame i tokio reikinio, kad vardiklyje gautume
racionalj skaii.
Paprasiausias toki d a u g i n a m j yra reikinys V 2 + I .
I tikrj
(V T- 1) ( V 2 + 1) = ( V W'2-V2 = 2 - 1 = 1.
Vadinasi,
Vj+AHVl+l)
21) (K2+ 1)

/2-1

(3

(j/2+1).

+ A )

Sudaugin gauname:
(3 / 2 + 4) (VT+

1) = 3 ( / 2 ) 2 + 4 1/2 + 3 / 2 + 4 =

= 3 - 2 + 7 VT+ 4 = 10 + 7 / 2 = 1 0 + / 9 8 .
Lentelje randame: / 9 8 = 9,899. Todl
1 0 + V 98 = 19,899.
4. Reikia rodyti, kad su bet kuriais a ^ O
nelygyb
Va + b<
Aiku, kad
/ + / 6

su bet kuriais

ir b ^ O

yra teisinga

V~a-\- Vb~a^O

ir b ^ O

reikini

/ +

reikms yra neneigiamos. Palyginkime j kvadratus.


( / + > ) 2 = + 6.

(Va+ /F)2= (/o)

Kadangi 2 / a / 6 0 ,

+ 2 / V b + ( V b y = a +b+2
tai

</i+b)
I ia / + 6 < Va +

/ /

<(/+

Vb)2.

/^

818. Suprastinkite reikinius:


a) / 7 5 + / 4 8 - / 3 0 0 ;

d) / 5 4 + / 9 6 -

b) 3 / 8 + 2 / 1 8 - / 5 0 ;

e) 6 " | / j - / T 2 +

c)

f) 40 ] / | l/TOOO + 2 l/To.

242-/200+ /8i

II. Algebra V I l - V l l I

kl

/150;
/

161

819. Suprastinkite reikinius


kite j reikmes:
a) 3 V2+

V32

ir, naudodamiesi

lentele,

apskaiiuo-

/200;

d) / 8 0 + j - / 2 0 + 3 / 4 5 ;

b) 2 72-- / 5 0 - 2 / 8 ;

e) / 7 5 - 0 , 1 / 3 0 0 - / 2 7 ;

c) 5 / 3 + j / 2 7 -

f) / 9 8 - / 7 2 +

/48;

y / 7

820. Suprastinkite reikinius:


a)

(3/5"-2 / 1 ) - / 5 + /60;

d)

(4/^-2/6-1)^2/3;

b)

(./28 2 / 3 + / ~ 7 ) / 7 + / 8 4 ;

e)

(/+

c)

( / l 2 +2 /T) / 2 / 9 6 ;

f)

(/(4

/5)2-/20;
-3/2)2+6/28.

821. Iskaidykite dauginamaisiais:


a) / 4 - / 7 ;

d) 3 + / 3 ;

g)

fe-3/ft

b) / 3 3 + / 2 2 ;

e) 1 0 - 2 / ! ;

h) b

c) / 1 5 - / 6 ;

f)

/.

a-5/fl;

822. Suprastinkite trupmenas:

a)
b)

c)

/2+2 .
V2

d)

'

5+/10 .
KIo

/+'.
Vab

'

Jt- VTx
/ 7

'

2 /3-3
5/3" '

f)

K/

'

v+ft V7.
hV y '

+/2".

2 '

VTs- V~5
i
^ y J

jj 2/3VT
'
/8-2

823. Suprastinkite reikinius: '


a)

^ L ;
Kjc+ K y '

c) 4 1 ;
6+ / _ '

Vx-1

e)

/ u 2 '

f ) -

2 Kp-4

^ .

y 6+3

824. Palyginkite reikini reikmes:


a) V J I ii * + 2 3 ;

c) / 2 + / 7

b) / 1 1 + 1

d) / 5 + / i r

825. Pritaik
nius:

ir / 5 + / 7 ;

formul

(a b) (a + b) ^a2-b2,

ir 2 / 2 + 1;
3 + |/

suprastinkite

a)

(/3"-1)(/3+1);

d)

b)

(I 17-3) (+);

e)

c)

(/10 +7)(7-/);

f) ( { / 1 4 + / 3 " )

reiki-

(2 / 5 + / 1 9 ) ( 2 / " - / 1 9 ) ;
(5/7-13)(5/7+13);
( / 3 " - / 1 4 ) .

826. rodykite, kad i reikini reikms yra racionalieji


a

1
t
' 3VT-4

1
3 ^ 2 + 4'

1 _
5+2V 6

skaiiai:

_
5-2/6'

827. Suprastinkite reikinius ir, naudodamiesi lentele, apskaiiuokite


j reikmes:
.
2
,
1
v
1
.
a V s - K T '
4
V 5-2'
9 4 V~b '
b)

/To+ /

d)

77

f)

5/2-7 '

828. rodykite, kad su bet kuriais a ^ O ir


^

nelygyb Y ^ r **

Va+ / 6
, .
^ yra teisinga.
ir Y ab reikmes, kai a~> 0 ir

829. Palyginkite reikini

b^O.

Kartojimo pratimai
830. a) I formuls S =
'

a b

ireikkite b.

b) I formuls d 2 = 2Rh (1 -f ^ )

ireikkite R.

831. Isprskite lygtis:


a) Jt 2 -27x = 0;
b) /2-7/ = 0;

) 16/ 2 -1=0;
d) 4 * 2 + 1 = 0 ;

e) x 2 - 5 = 0;
f) 3x 2 -0,9 = 0.

832. 53 paveiksle pateikti lygi


y=\,5x

+ 2, y=2x

+ 2, y = -

grafikai.

Nurodykite kiekvien lygt atitinkant grafik.


I
1

'a

'i

53 pav.

y Cl \ ?
0

833. Paraykite 54 paveiksle pavaizduot

tiesi lygtis

834. a) Nurodykite maiausias i reikini reikmes:


2+ 1. x2-5,
VZ
b) Nurodykite didiausias i reikini reikmes:

12.
KVADRATINS

LYGTYS

40. B E N D R O S 2 I N I O S A P I E K V A D R A T I N I LYGT.
KVADRATINI LYGI SPRENDIMAS,
ISKIRIANT D V I N A R I O KVADRAT
Daugelis algebros, geometrijos, fizikos
sprendiami, sudarant tokias lygtis:

ir technikos

udavini

5x2 + I l x - 10 = 0, 2 6x + 8 = 0, 2x2 + x - l = 0 .
Kairiojoje kiekvienos i lygi pusje yra antrojo laipsnio daugianaris su vienu kintamuoju, deiniojoje pusje nulis. Tokios
lygtys vadinamos
kvadratinmis.
Apibrimas.
Lygtis 2 +ftx+ c = 0, kai kintamasis,
a, b ir c skaiiai, be to, 0, vadinama kvadratine lygtimi.
Koeficientas a prie x2 vadinamas kvadratins lygties pirmuoju
koeficientu,
koeficientas ft prie antruoju koeficientu,
o skaiius
c laisvuoju
nariu.
Lygtys 3x2 2 = 0 ir x 2 + 2 x - 8 = 0 kvadratins, nes pirmoji
g a u n a m a i lygties ax 2 + ftx + c = 0, kai a = 3, ft= 1, c = 2 , o antroji, kai a = 1, ft = 2, c = 8 .

Kvadratin lygtis, kurios pirmasis koeficientas lygus vienetui, vadinama redukuotja kvadratine lygtimi.
Pavyzdiui, redukuotosios yra ios lygtys:
2 + 2* 8 = 0,
V 2 - O J u + 5,6 = 0.
Isprskime kvadratin lygt
-*2 + 6* + 5 = 0.

(I)

I trinario x2 + 6x+5 iskiriame dvinario kvadrat. Jei dmenj x2


laikome dvinario pirmojo nario kvadratu, o 6x dviguba pirmojo ir
antrojo nario sandauga, tai i tapatybs 6 = 23
aiku, kad dvinario antrasis narys yra skaiius 3. Pridkime prie trinario skaii
32 ir j a m prieing skaii 32. Gausime:
2 + 6+5= 2 + 6+3 2 32 + 5 = (x2 + 6x+9) - 9 + 5 = (* + 3 ) 2 - 4 .
(1) lygtis ekvivalenti lygiai
(* + 3 ) 2 - 4 = 0.

(2)

Iskaidykime dauginamaisiais (2) lygties


kvadrat skirtum:
(x + 3-2) (+3 + 2) = 0 ,

kairij

pus

kaip

t. y.
(X+1)(jc + 5 ) = 0 .

(3)

(3) lygties, vadinasi, ir jai ekvivalenios (1) lygties, akn aib


yra { - 5 ; - 1 } .
Isprskime dar kelias lygtis ax2 + bx+c = 0, kuri 0,
iskirdami dvinario kvadrat kairiojoje lygties pusje.
1 p a v y z d y s . Reikia isprsti lygt
* 2 - 5 * + 8 = 0.
I trinario x2 5 * + 8 iskiriame dvinario kvadrat. Jei dmenj '2
laikome dvinario pirmojo nario kvadratu, o 5x dviguba pirmojo
ir atrojo nario sandauga (^5 = 2
turi bti skaiius y .
()

ir

(I)'

y ] , tai dvinario antrasis narys

Pridj prie trinario du prieingus

gauname:
* 2 - 5 * + 8 = * 2 - 2 . * 4 + ( | ) 2 - ( | ) ' +8 =
/

5 \2

25 ,

Duotoji lygtis ekvivalenti lygiai

5 \2 , 7

skaiius

5 \2 7
(

I + reikm su kiekviena reikme


yra teigiama, tai gautos lygties, vadinasi, ir lygties x2 5x + 8 = 0,
akn aib, yra tuia.
2 p a v y z d y s . Reikia isprsti lygt
2 18x+81 = 0 .
Lygties kairiosios puss trinaris yra tapaiai lygus dvinario x 9
kvadratui. Taigi i lygt galima parayti taip:
( x - 9 ) 2 = 0.
Savaime aiku, kad lygties kairioji pus virsta nuliu tik tada,
kai x = 9.
Lygtis 2 1 8 x + 8 i = 0 turi vienintel akn, lygi 9.
3 p a v y z d y s . Reikia isprsti lygt
3x2 1 lx 20 = 0.
Padalij abi lygties puses i pirmojo koeficiento, gauname redukuotj kvadratin lygt
.

ekvivaleni

kvadrat,

_ ?9 _ n

'

duotajai.

Kadangi
=2*x-yJ,

2_ Ii

galima laikyti dviguba ir


tai

pridjus

trinario

- *

prie jo skaii

^y)

galima

sandauga
iskirti

ir prieing

(y

dvinario

jam

skaii

-(t)"

Vadinasi, gavome toki lygt:

Gautoji lygtis ekvivalenti lygiai


11
19
I
W
(*- - ) \

kuri

galima

parayti

itaip:

11

I ,9\ r,
6 +e)=0'

(x 5) ( x + y j = 0 .

randame lygties 3 x 2 - l l x - 2 0 = 0 aknis: - y ; 5.

isprend,

835. Nurodykite lygties 1 + b + c = 0 koeficient


mes:
a) 2x 2 +17x + 3 = 0;
b) 5x2 9x-l 4 = 0;
c) X2 12* 6 = 0;

a, h ir c reik-

d) - X i + :--2 = 0;
e) 8--7*=0;
f) 2 81 = 0 .

Kurios i lygi yra redukuotosios?


836. Isprskite lygtis, iskirdami dvinario kvadrat:
a) X2 2x 35 = 0;
b) 2 + 8^ 20 = 0;

)' 2 + 16{/ + 6 4 = 0 ;
d) x 2 + 1 4 * + 50 = 0;

e) 2 -7*/~8 = 0;
f) x 2 + x - 2 = 0.

837. Isprskite lygtis:


a) 2 x 2 - 9 x + 1 0 = 0 ;

b) 5* 2 +3x--8 = 0.
Kartojimo pratimai

838. Dviej skaii suma lygi V 1 0 , o j skirtumas lygus V 6. Jrodykite, kad i skaii sandauga lygi 1.
839. Apskaiiuokite reikinio
(y-*)2
x+y

2xy
\y2-xr2

_\

x+y

IJ--XI

reikm, kai x = 8,4, y = 0 , 6 .


41. K V A D R A T I N S

LYGTIES AKN

FORMUL

Susipainome su kvadratini lygi sprendimu, iskiriant dvinario kvadrat. Taiau iuo bdu sprendiant, reikia atlikti sudtingus
pertvarkymus. Todl geriau, sprendiant bendrj kvadratin lygt,
ivesti jos akn formul, o paskui pagal j sprsti kitas kvadratines lygtis.
Nordami isprsti lygt
ax* + bx + c=-- 0,

(1)

kai , visus jos narius padalijame i a. G a u n a m e ekvivaleni


lygt

I trinario 2 + x + ~ iskiriame dvinario kvadrat:

Vadinasi, i (2) lygties gauname toki lygt:


I

X +

b Y
Ta)

6 J 4ac
42

,,,
(3>

(3) lygties, vadinasi, ir (1) lygties, akn skaiius priklauso nuo


trupmenos ^ J

a c

enklo. Kadangi O, tai su kiekviena a reikme

trupmenos vardiklis yra teigiamas. Todl trupmenos enklas priklauso nuo skaitiklio enklo.
Reikin b2 Aac paymsime raide D ir paraysime (3) lygt
taip:

1) Sakykime, D < 0 . Tuomet trupmenos


o reikinio

reikm yra neigiama,

reikm su kiekviena reikme yra teigia-

ma. Vadinasi, iuo atveju (3) lygtis, taigi ir jai ekvivalenti (1) lygtis, neturi akn.
2) Sakykime, D = O. Tuomet (3) lygt galima parayti taip:
h

lr)*=-

Gautoji lygtis, vadinasi, ir jai ekvivalenti (1) lygtis, turi vienintel akn, lygi - ^

3) Sakykime, D > 0 .

Trupmen

ireikiame kvadratu:

^ =

(V~D\*
=1 1. Tuomet (1) lygtis bus ekvivalenti lygiai

t- -

I ia

.Vd

t. y.

3rba

VD

2 ~ 2a~ ~

2a

,= ^
5
arba
(1) lygtis turi dvi aknis:
-- V~D

if

b+ V ~D

2a

2a

Trumpai raoma taip:

-b

y'D
ST"

(D^b2-Aac).
formule.

Gautoji formul vadinama kvadratins

lygties

akn

Matome, kad kvadratins lygties akn egzistavimas ir j skaiius priklauso nuo reikinio D = b2 Aac reikms. Sis reikinys vadinamas kvadratins
lygties
diskriminantu
(diskriminantas" lotynikai reikia skyrjas).
Vadinasi, kai D < O , kvadratin lygtis neturi akn, kai D = O, ji
turi vien aknj, lygi
. .
sakms:

-b-

. -b+
ir

^ , kai D > 0 ,

kvadratin lygtis turi

dvi

V~D

.
2a
Kvadratins lygties akn formul galima taikyti ir tuo atveju,
kai D = 0. I tikrj, kai D = O, formul yra tokia:
b \/ "o
X =
2a
2a

Is cia = .
2a
Taigi formul galima pritaikyti bet kuriai kvadratinei lygiai,
turiniai aknis.
Isprsime kelias kvadratines lygtis, taikydami ivest formul.
1 p a v y z d y s . Reikia isprsti lygt 12x2 + 7 x + l = 0 .
Siuo atveju a = 12, ft = 7, c = 1.
Apskaiiuojame diskriminant:
D = 72 4 12 1 = 1.
Kadangi diskriminantas teigiamas, tai lygtis turi dvi aknis, kurias galima rasti pagal kvadratins lygties akn formul:
7 VT

I ia

-7-1 _
> - ~24

Lygties akn aib: {

'
y 3 ' 2

-7+1 .
42 _

'
4

; j}-

2 p a v y z d y s . Reikia isprsti lygt x2 12x+36 = 0. Kadangi


a = l , = - 1 2 , c = 36, tai
D = ( 12)2 4 1 -36 = 0.
Lygtis turi vienintel akn: x =

=6.

3 p a v y z d y s . Reikia isprsti lygt 7x2 25x + 23 = 0.


Cia a = 7, b=-25,
c = 23.
Diskriminantas D = ( 25) 2 4 7 23 = 625-644. Kadangi diskriminantas neigiamas, lygtis neturi akn.
Taikant kvadratins lygties akn formul, galima sprsti lygt
ax2+bx+c
= O (),
kai nors vienas koeficientas b arba c lygus
nuliui. Tokios kvadratins lygtys vadinamos
nepilnomis.

P a v y z d i u i , 3 2 +17 = 0, 2 - 1 , 2 1 =O 1 7 2 = 0 - nepilnosios kvadratins lygtys. Pirmos lygties =3, 6 = 1 7 , c = 0, antrosios = I ,


6 = 0, c = - 1 , 2 1 , treiosios tz = 7, 6 = 0, c = 0.
Isprsime nepiln k v a d r a t i n Iygtj x 2 1 , 2 1 = 0 , t a i k y d a m i ivest formul:
D = O2 4 1 ( - 1 , 2 1 ) = 4 , 8 4 .
=

4 8 4

, x=-l,1

arba

x=l,l.

Taiau nepilnsias k v a d r a t i n e s lygtis ax 2 + 6x = 0 ir ax 2 + c = 0


p a t o g i a u sprsti, s k a i d a n t d a u g i n a m a i s i a i s k a i r i j lygties pus
(kaip d a r m e a n k s i a u ) .
P a v y z d i u i , lygt x 2 - 1 , 2 1 = 0 s p r e n d i a m e taip:
(+1,1) ( J C - U ) = O f
x = l , l a r b a X = 1,1.

Lygtis 7x2 = U turi tik vien akn skaii 0.


Sprendiant kvadratines lygtis, kuri koeficientas b lyginis skaiius, patogu
taikyti kitaip parayt akn formul.
Trupmepos

~bV~D

.skaitikl

ir

vardikl

padalijame

2 ir

dauginamj

keliamo po aknies enklu:

-b

VD

b
\
-2->7)

-T K T

Kvadratins lygties akn iornuil yra tokia:

~ 2

i
'

4 ID

I b
v
U = I t ) -at)

840. Pasakykite k v a d r a t i n s lygties ax 2 + 6x + c = 0 koeficientus a, b


ir i.', .apskaiiuokite d i s k r i m i n a n t ir nurodykite lygties akn
skaii:
a)
b)
c)
d)

2x2 + 3 x + l = 0 ;
3x2 + 7x + 2 = 0;
2x2 + x + l = 0 ;
4x2 + 4 x + l = 0 ;

e)
i)
g)
h)

x 2 + 5 x - 6 = 0;
x 2 + 2x + 2 = 0;
9x2-6x+l =0;
4 x 2 - 7 x - 2 = 0.

841. T a i k y d a m i formul, isprskite


a)
b)
c)
d)
e)

3x- 7x-f4 = 0;
5x 2 8x + 3 = 0;
3x 2 13x + 14 = 0;
2a 2 -91/ + 9 = 0:
Siy2-6(/+1=0;

f)
g)
h)
i)
k)

lygtis:

4 x 2 + x - 3 3 = 0;
32 + 32 + 80 = 0;
x2 + 7 x - 6 0 = 0;
y 2 - 1 0 y - 2 4 = 0;
p 2 + p - 9 0 = 0.

842. Isprskite lygtis:


a)
b)
c)
d)

5x2 = 9x + 2;
:2 = 5 14;
- x 2 = 6x + 9;
z 5 = 2 25;

e)
f)
g)
h)

843. Pertvarkykite lygt, kad jos


raskite lygties aknis:
a)
b)

( x + 4 ) 2 = 3x + 40;
(2x 3 ) 2 = 1 \x 19;

i/2 = 52t/-576;
15 2 -30 = 22 + 7;
2 5 p 2 = 1 Op 1;
2x 2 -480 = 6 - 9 x .
iraika

bt

ax2 + bx+ c = 0, ir

c) (* + 1 ) 2 = 7 9 1 8 - 2 x ;
d) ( x + 2 ) 2 = 3 131-2x.

844. Naudodamiesi lentelmis, apskaiiuokite 0,01 tikslumu


aknis:
a) 5x2 - 1 = 0 ;
c) 3 ( y 2 - 2 ) - y = 0;
2
b) 2x + 7x + 4 = 0;
d) y2 + 8(y1) = 3 .
845. Isprskite lygtis:
a) 0,7x2 = l,3x+2;
b) 7 = 0,4y+0,2y 2 ;

lygi

d) z 2 - 2 z + 2,91 = 0 ;
e) 0 , 2 y 2 - I O y + 125 = 0;

c) 2 - 1,6*-0,36 = 0;

f) y x2 + 2x9 = 0.

846. Ar yra toki reikmi, su kuriomis teisinga lygyb (jei yra,


tai raskite jas):
a) 3 a + 0,6 = 9 a 2 + 0,36;
b) 0,4a+ 1,2 = 0,16a 2 + 1,44?
847. Isprskite nepiln kvadratin lygt dviem bdais pritaik
formul ir kairij lygties pus iskaid dauginamaisiais:
a) 12x2 + 7x = 0;
b) x 2 - 2 5 = 0.
848. Raskite aib t reikmi, su kuriomis lygtis neturi akn:
a) 3 x 2 - 2 x + / = 0;
c) 4 x 2 + / x + l = 0 ;
2
b) 5x +18x + / = 0 ;
d) 48x2 + / x - 5 = 0.
849. Raskite aib v reikmi, su kuriomis lygtis turi dvi
a) 10x2 + 40x + = 0;
c) i > x 2 - 6 x + l = 0 ;
2
b) 2x + i>x+ 18 = 0;
d) 7x2 + u x - 2 5 = 0.

aknis:

850. Su kuriomis k reikmmis lygtis turi vien akn:


a) 16x2 + x + 9 = 0;
c) kx2- 100x +fc= 0;
b) 15x2 90x + & = 0;
d) 25x2 +fcx+ 2 = 0?
Kartojimo pratimai
851. I trinario iskyr dvinario kvadrat, parodykite, kad:
a) su bet kuria kintamojo reikme trinario 2 + 1 2 + 40 reikm
yra teigiamas skaiius;
b) su bet kuria kintamojo reikme trinario 2 6 a + 13 reikme
yra ne maesn u 4.

852. a) Kiekvienam koordinai tieses takui A ( x ) priskirtai tos


paios tiess takas A'(x 3). Koks takas atitinka tak
C ( 8), ( 6 , 5 ) ? Kokiam takui priskirtas takas ' ( 7 ) , P ( O ) ?
sitikinkite, kad itaip nusakytas koordinai tiess atvaizdis
t pai ties.
b) Kiekvienam koordinai tiesis takui A (x) priskirtas takas A'(2x).
Koks takas atitinka ijk B(5,5), tak C ( - 8 , 2 5 ) ?
Kokiam takui priskirtas takas D ' ( 1 0 ) , takas ' ( 15)?
rodykite, kad itaip nusakytas koordinai tiess atvaizdis
j t par ties. Ar yra takas, kuris atvaizduojamas j j pat?
c) Kiekvienam koordinai tiess takui M ( x ) priskirtas takas Ai'(Jt 2 ). Koks takas atitinka tak (1,5), tak ( - 1 , 5 ) ?
Ar yra takas, kuriam priskirtas takas C ' ( 1)? koki aib
atvaizduojama koordinai ties?
853. Suprastinkite reikinius:
a)

(/21+ / 4 - 2 / 3 5 ) - ^ + /20;

b)

( / 5 + / 3 " - / 5 ) ( / 5 " - / 3 ) + 75.

854. rodykite, kad

reikinio ( a +

a 2 reikm didesn u 2,

kai .

42. U D A V I N I A I , S P R E N D I A M I S U D A R A N T
KVADRATINES LYGTIS
Isprsime udavin.
Knas mestas vertikaliai auktyn 40 m/s pradiniu greiiu. Po
keli sekundi jis pakyla 60 m aukt?
S p r e n d i m a s . Fizikos kurse rodoma, kad, nepaisant oro pasiprieinimo, aukt, kur pasiek vertikaliai auktyn mestas knas,
galima apskaiiuoti pagal formul
Il =

Vot-Lt*-,

ia h auktis metrais, i laikas sekundmis, V0 kno pradinis


greitis, ireiktas m/s, g laisvojo kritimo pagreitis, ireiktas m/s 2 .
raome formul duotas v0 ir h reikmes, tardami, kad g 1 0 * :
60 = 40/-5/ 2 ; i ia / 2 - 8 / + 1 2 = 0.
Isprend kvadratin lygt, randame jos aknis 2 ir 6.
55 paveiksle nubraiytas grafikas vaizduoja kintamojo h priklausomyb nuo /; ia ft = 40/ 5/2. irdami grafik, "matome, kad
* Laisvojo kritimo pagreitis emje g~9,8

m/s2 ia suapvalintas iki 10 m/s2.

vertikaliai auktyn mestas


knas per pirmsias 4 s
pakyla j 80 m aukt, po
to ima leistis ir krinta ant
ems. 60 m auktyje nuo
ems mestas knas bna du kartus: po 2 s ir
po 6 s.

Vadinasi, udavinio slyg tenkina abi rastosios


aknys.
Isprskime kit udavin.
Motorin valtis per 5 h
nuplauk pasroviui 42 km,
o prie srov 20 km.
Reikia rasti valties greit
stoviniame vandenyje, inant, kad ups tkms
greitis vis laik lygus
2 km/h.
S p r e n d i m a s . Saky55 pav.
kime, kad km/h valties greitis stoviniame vandenyje; tuomet valties greitis pasroviui
(x + 2) km/h, o prie srov (x 2) km/h.
Valtis nuplauk pasroviui 42 km per
srov per ~

h, o 20 km prie ups

h.

Vis keli valtis nuplauk per ( ^ + ^ ) h.


Vadinasi,
42

J.

20

t;

/ n

Pagal udavinio prasm valties greitis stoviniame vandenyje


turi bti didesnis u ups tkms greit, todl iekomoji reikm
turi tenkinti nelygyb

x>2.

(1) lygtis ekvivalenti sistemai


( 5x2 62x + 24 = 0,
j
(+2)(-2)0.
'
Nors sistemos sprendiniai yra du skaiiai

ir 12, taiau slyg

x > 2 tenkina tik vienas skaiius 12.


Vadinasi, udavinys turi vienintel atsakym: motorins valties
greitis stoviniame vandenyje lygus 12 km/h.

855. a) Dviej natrini skaii s a n d a u g a lygi 187. Vienas j 6 vi^


netais didesnis u kit. Raskite iuos skaiius,
b) Skaii 120 ireikkite sandauga dviej skaii, kuri pirmasis 2 vienetais maesnis u antrj.
856. a) Staiakampio ilgis 4 cm didesnis u plot, o plotas lygus
60 cm 2 . Apskaiiuokite staiakampio perimetr.
b) S t a i a k a m p i o perimetras lygus 62 m, o plotas 21^ m 2 .
K.am lygios staiakampio kratins?
857. a) Dviej vienas po kito einani natrini skaii sandauga
109 vienetais didesn u j sum. Raskite iuos natrinius
skaiius.
b) Dviej vienas po kito einani natrini skaii sumos
kvadratas 112 vienet didesnis u j kvadrat sum. Raskite
iuos natrinius skaiius.
858. a) Staiojo trikampio statini santykis 8 : 15, o a m b i n lygi
6,8 m. Raskite trikampio plot.
b) Staiojo trikampio ambins ir statinio santykis 1 3 : 1 2 ,
o kitas statinis lygus 15 cm. Raskite trikampio perimetr.
859. Isprskite lygtis:

c) 3 - ? . * - ,

S;

f) 3 ^ = 1 = ? +

'

860. Raskite lygties akn aib:


v
'

2x2
X-I

7x-6 .
x-2
'

,,
'

1=_5_.
'
c)
'

x-5
2jc 1 _
x+7
5j/+ 1 __
' y+\

*
'

x-2~

g)

5 '
+4 .
x-l
'
y+2 .
y
'

5
x+2

3*+l
x+2

x2 4'

x-l
x-2

_<.

= 0 ;

9y2 1
3(/+1
l-3y
,s _ 4
5 _ _ __1
,.
' x+3
3-
x-3
2x+\
3(2x I)
n
= n .
' 2x-\
7(2+1)
4x2 1
'
. 2y 5
y + 2 y-5

> y23y
y2+3y
y29

861. a) Su kuriomis y reikmmis trupmen |

ir

suma bei

sandauga gyja lygias reikmes?


b) Su kuriomis a reikmmis trupmen
ir ^ skirtumas
r
^ a4
+2
bei sandauga gyja lygias reikmes?
862. a) Paprastosios trupmenos skaitiklis vienetu didesnis u vardikl. Pridj prie skaitiklio 3, o prie vardiklio 18, gausime
trupmen, vienetu maesn u
pradin. Raskite
pradin
trupmen.

b) Paprastosios trupmenos skaitiklis 4 vienetais maesnis u


vardikl. Skaitikl s u m a i n 3 vienetais, o vardikl padidin
5 vienetais, g a u t u m e trupmen, viena treija maesn u
pradin. Raskite pradin trupmen.
a) Dviratininkas n u v a i a v o 67 km per 4 h, paskutiniuosius
27 km v a i u o d a m a s 2 km/h didesniu greiiu negu pirmj
\kelio dal. Per kiek laiko dviratininkas veik paskutiniuosius
27 km?
) Dviratininkas ivaiavo i miesto gyvenviet 24 km ilgio
ieliu. G r d a m a s kitu 30 km ilgio keliu, jis padidino greit
2\km/h, bet vis tiek utruko 6 min ilgiau, negu v a i u o d a m a s
it miesto gyvenviet. Kjokiu greiiu dviratininkas gro?
864. a); Padidins greit 10 km/h, traukinys 720 km nuotol veik
1 f) greiiau. Koks traukinio pradinis greitis?
b) I vietovs A vietov B, tarp kuri yra 33 km, tuo paiu
meiu ivaiavo du dviratininkai. Pirmo dviratininko greitis
4 kiyi/h didesnis u antrojo. Pirmasis dviratininkas atvyko vietov B 48 m i n anksiau u antrj. Kiek laiko vaiavo kiekvienas dviratininkas?
865. a) Motorlaivis per 1 h nuplauk 9 km eeru ir 20 km upe pasroviui. Ups tkms greitis lygus 3 km/h. Kokiu greiiu motorlaivis plauk eeru?

b) Turistas, plaukdamas upe valtimi 6 km prie srov, sugaio


^
1 h m a i a u , negu p l a u k d a m a s 15 km eeru. Ups tkms greitis
lygus 2, km/h. Kofuu greiiu valtis plauk eeru?
866. a) Motorin valtis per 5 h nuplauk upe 45 km pasroviui ir
22 km prie srov. Ups tkms greitis lygus 2 km/h. Kokiu
greiiu valtis plauk prie srov?
b) Kateris, plaukis stoviniame vandenyje 20 km/h greiiu,
nuplauk 36 km prie -ups srov ir 22 km pasroviui per 3 h.
Koks ups tkms greitis?
867. a) Derli nuo sklypo i pradi m vienas kombainininkas.
P o 4 h prie j o prisidjo kitas kombainininkas. Kartu padirbj 8 h, jie baig nuimti derli nuo sklypo. Per kiek laiko galt nuimti derli kiekvienas kombainininkas, dirbdamas atskirai, jei pirmajam' reikt 8 h d a u g i a u negu a n t r a j a m ?
b) D v i maininks turjo perrayti rankrat. Dvi valandas jos
dirbo kartu, po to viena j g a v o kit uduot ir antroji u b a i g
darb per 1 h 20 min. Per kiek valand galt perrayti rankrat kiekviena mainink, jei antroji iam darbui sugait
1 h 10 m i n daugiau negu pirmoji?
Kartojimo pratimai
868. rodykite, kad ios lygybs yra teisingos:
a)
11

L _ _
+ 2 30

11 2

V 30

--22;

b)

Q^-Obl
-18.
Vo --2

52

869. Apskaiiuokite reikini reikmes:


kai * = 5 + 2 V6,

a)
b)

y = 5-2

Vn+

, kai

Vb

Vb

i / = VTl-

V3.

870. Ireikkite kintamuoju /, kai:


a) x = 2y + 3 ir (/ = 1/-5;

b) * = ( y - 1) (y +1)

<*

rJ
J.

.
-

-1
I

u 5- L 6- JL
1- -2- - J -J

\
I
I
II

56 pav.

ir y = t

V2.

871. Funkcijos f apibrim^ sritis


yra intervalas
[ - 1 / 5 ; 6].
Remdamiesi
ios
funkcijos
grafiku (56 pav.), isprskite lygt / ( * ) = 3 ir nelygybes
f () >3, f () <3.
872. Atitiktis nusakyta taip: kiekvienam natriniam skaiiui,
ne didesniam u 20, priskirta
liekana, gauta padalijus j
skaii i 6. Ar i atitiktis
yra funkcija?

873. Koordinai tiesje paymti takai A(x)


ir B(x2)
(57 pav.,
a, b). Parodykite apytiksl padt tak, kuri koordinats 1;

; VJ
a)

b)

AM

BU2)

Q(x2)

A(x)

57 pav.

43. V I J E T O S
Lygties 5x2 Ax-

TEOREMA

12 = 0 aknys yra 1-| ir 2.


4

akn suma l y g i y , o sandauga

12

y.

Nesunku pastebti, kad nagrinjamos lygties akn suma lygi


antrojo ir pirmojo koeficient santykiui su prieingu enklu, o akn
sandauga laisvojo nario ir pirmojo koeficiento santykiui.
Ar kiekvienos kvadratins lygties, turinios dvi aknis, akn
suma ir sandauga pasiymi iomis savybmis?

inome, kad kvadratin lygtis ax2 + 6x + c = O turi dvi aknis, kai


D^>0. Jas paymkime X1 ir x 2 :
X\ -

-b-

V D
Ja
,

-b + V~D
Ja

pskime akn sum ir sandaug:


X,+X

Xi -X2 =

V~D , -b+

-b-

2a
D

b2a

b2 D
42

VD

~2b
b
2a
a
(--()*

2a
VD

-b+
'

2a

4 a2

ft - (ft 4ac)

4 __ c
2

4a2

~ 4a ~~ a

Taigi
,
Xl

fc

, Xl X2

Kai D==0, kvadratin lygtis ax? + bx+c


kuri galima rasti pagal formul
-b

VD

= O turi vienintel akn,

Susitarkime, kad kvadratin lygtis turi ne vien akn, o dvi lygias aknis, kai D = O. Tuomet ivada tinka kiekvienai kvadratinei
lygiai, turiniai aknis.
Vadinasi, yra teisinga teorema:
Kvadratins lygties ax2 + bx + c = 0 akn suma lygi j
sandauga lygi

, o akn

Si teorema ymaus prancz matematiko Fransua Vijetos


(15401603) garbei pavadinta Vijetos
teorema.
Redukuotosios kvadratins lygties aknys ir koeficientai susij
paprasiau. I tikrj, jei turinios aknis lygties ax2 + bx + c =0
koeficientas a lygus 1, tai akn suma lygi b, o akn sandauga
lygi c, t. y. redukuotosios
kvadratins
lygties akn suma lygi antrajam koeficientui su prieingu enklu, o akn sandauga laisvajam nariui.
Pavyzdiui, inagrinkime lygt
2 7x + 10 = 0.
Kadangi diskriminantas teigiamas ( D = ( 7) 2 4 10 = 9), tai
lygtis turi dvi aknis. Sakykime, X1 ir X 2 - I y g t i e s aknys. Pagal
Vijetos teorem xi + x2 = 7, X 1 - X 2 = I O .
Teisinga ir Vijetos teoremai atvirktin teorema:
Skaiiai m ir n yra kvadratins lygties ax2 + bx + c = O aknys,
jei j suma lygi j ,
12. AlRCbr;. V I I - V I I I

Kl.

o sandauga lygi

rodymas
Lygtis

ax2+bx+c=* O,

/(1)

kai O , ekvivalenti lygiai

Pagal slyg m + n ,

'

ib

>

mn= . Pakeit (2) lygties koeficientu" ir

atitinkamai suma ( m + n ) ir sandauga mn, gauname lygt

2-

<

(m + n)x+mn=0.

'

(3)

Pertvarkome (3) lygties kairij pus:

2 (m + n)x + mn=x2mxnx + mn = x(xm) n(xm) = (xm) (X-n).


Dabar aiku, kad lygtis (xm) (n) = 0 , ekvivalenti (3) lygiai,/turi tik dvi
aknis m ir n.
Vadinasi, skaiiai m ir n, ir tik jie, yra (2) bei (1) lygties aknys.

Sakykime, a = l . Skaiiai m ir n yra redukuotosios


kvadratins
lygties 2 + b + C = O aknys, kai j suma lygi b, o sandauga lygi c.
Kvadratins lygties akn ir jos koeficient priklausomyb taikoma, sudarant kvadratin lygt pagal jos aknis.
Tarkime, reikia sudaryti kvadratin lygt, kurios aknys 7 ir 2.
Randame akn sum ir sandaug:
7 + ( - 2 ) = 5 , 7-(-2) = -14.
Vadinasi, redukuotoji lygtis, turinti nurodytas aknis, yra x2 5 * - 1 4 = 0.
Savaime suprantama, kad galima sudaryti be galo daug kvadratini lygi, turini duotas aknis 7 ir 2. Dl to pakanka padauginti visus lygties x2 5* 1 4 = 0 narius i bet kurio nelygaus nuliui skaiiaus.

874. Nesprend lygties, raskite jos akn (jei jos egzistuoja)


ir sandaug:
a) 2* 2 9x 10 = 0;

e) z2+z-7

b) 5 * 2 + 1 2 * + 7 = 0;
c) *2 37*+27 = 0;
d) /2 + 4 1 / - 3 7 1 = 0 ;

f) 3 * 2 - 8 * + 1 0 = 0;
g) 4/2 19 = 0;
h) * 2 - 2 1 0 * = 0.

sum|

= 0;

875. Isorskite lygtis ir jas patikrinkite, taikydami Vijetos teorem:


a) 3*2 4* 4 = 0;
b) 2*2 + 7* + 6 = 0;

c) * 2 - 2 * - 9 = 0;
d) 2* 2 + 9 * + 8 = 0.

876. a) Lygties x 2 + px 35 = 0 viena aknis lygi 7. Raskite kit akn ir koeficient p.


b) Lygties 1 13* + <7 = 0 viena aknis lygi 12,5. Raskite kit
yakn ir koeficient q.
877. a ) Lygties SJC2-f bx + 24 = 0 viena aknis lygi 8. Raskite kit
^akn ir koeficient b.
b) Lygties 10*2 33* + c = 0 viena aknis lygi 5,3. Raskite kit
kn ir koeficient c.
878. a) j Kvadratins lygties * 2 12* + </ = 0 akn skirtumas lygus 2.
Rafekite q.
b) Kvadratins lygties * 2 + * + c = 0 akn skirtumas lygus 6.
Raskite c.
879. rodykite, kad lygtis negali turti akn, kuri enklai but
vienodi:
) 3* 2 + 113*7 = 0;

b) 5 * 2 - 2 9 1 * - 1 6 = 0.

880. Nesprend kvadratini lygi,


(jei aknys e g z i s t u o j a ) :

nustatykite

akn

a) * 2 + 7* 1 = 0 ;

d)

b) * 2 7 * + 1 = 0 ;

e) 2x 2 + 5 V 3 * + 11 = 0 ;

c) 5 * 2 + 17* + 16 = 0;

f)

881. P a g a l duotas aknis


dami isprskite j :

e) 2 - Vb

b)

f)

-7;

-4;

c)

3;

d)

1,5; 3,5;

1 9 * 2 - 2 3 * + 5 = 0;
ll*2 - 9 * + 7 - 5 VT=0.

sudarykite

a) 3; 10;

- Vb

kvadratin

lygt

ir

patikrin-

Vb

2+
Vb

g) 5 3 ]/2; 5 +
h)

enklus

- 7 - 4 Vb

-7

+ 4 V.

Kartojimo pratimai
882. Su kuriomis * reikmmis ios lygybs yra teisingos:
a)
b)

(3*+l)2 = 3*+l;
(3*+l)2 = 3(*+l);

c) (3* + 4) 2 = 4 ( * + 3 ) ;
d) 4 ( * + 3 ) 2 = (2* + 6 ) ? ?

883. [rodykite, kad ios nelygybi sistemos neturi


a) i x + 7 < * + 1,
j 2 *>0;

b) I ' * - 2 ) s ^ 0 ,
* < 1;

sprendini:
c)(i*|<3,
t*>12.

44. L Y G T Y S , P A K E I I A M O S
LYGTIMIS

KVADRATINMIS

Imokome sprsti tiesines ir kvadratines lygtis su vienu kintamuoju. Kai kada auktesnio negu antro laipsnio lygtis su vienU kint a m u o j u m u m s pavykdavo isprsti skaidymo dauginamaisiais metodu.
P a v y z d i u i , lygtj
3 9 x = O
(1)

g a l i m a sprsti, iskaidius dauginamaisiais kairij jos pus:


x ( x + 3) ( - 3 ) = 0 .
(1) lygties akn aib yra: {0; 3; 3}.
Kartais taikomas kitas lygi sprendimo metodas, vadinamas
k i n t a m o j o keitimo metodu.
Pateikiame lygi sprendimo iuo metodu pavyzdi.
1 p a v y z d y s . Reikia isprsti Tygtj
( x 2 - 5 x ) 2 - 3 0 ( x 2 - 5 x ) - 2 1 6 = 0.

(2)

(2) lygtis turi toki svarbi ypatyb: kairiojoje pusje reikinys


2 5x paraytas du kartus (vien kart kvadratu, antr kart
pirmuoju laipsniu). Todl g a l i m a vesti keitin
X2

5x = y.

Tuomet (2) lygtis pakeiiama kvadratine lygtimi n a u j o


y atvilgiu:
/2 30i/ 216 = 0.

kintamojo
(3)

(3) lygtis ekvivalenti sakiniui


/ = 6 arba y = 36.
Taigi

(2) lygtis ekvivalenti sakiniui


x 2 - 5 x = - 6 arba x 2 - 5 x = 3 6 .

(2) lygties sprendini aib yra lygi x 2 5 x = 6 ir x 2 5x = 36


sprendini aibi s j u n g a .
Pirmos lygties aknys lygios 2 ir 3, antrosios lygios 4 ir 9.
V a d i n a s i , (2) lygties akn aib yra {2; 3; 4; 9}.
Jei b t u m e nepakeit kintamojo, o pertvark kairij lygties pus
standartin d a u g i a n a r , tai btume gav lygt
4 1 Ox3 5x2 + 150x 216 = 0,
kuri gana sunku isprsti, neturint speciali
2 p a v y z d y s . Reikia isprsti lygt
4x4 5 x 2 + 1 = 0 .

ini.
(4)

Sprsdami i lygt, jvesime keitin x2 = y. Tuomet


pakeiiama kvadratine lygtimi su kintamuoju y:
4y2 5y+l
J

isprend,

suinosime,

kad

(4)

lygtis

=0.
i

y s= J-arba

lygtis

ekvivalenti

sakiniui

y=\.

Vadinasi, (4) lygtis ekvivalenti sakiniui


2 = 4-arba 2 = i.
4
Tuomet { - J - ; y } lygties 2 = ~ akn aib; { 1; 1} lygties 2 = 1 akn aib.
(4) lygties akn aib yra i aibi sjunga, t. y. { - y ; y ; 1; 1
Nagrintoji lygtis yra ketvirtojo laipsnio. J i priklauso lygtims,
kuri iraika ax*+bx2 + c = 0 (==0). Jos vadinamos
bikvadratinmis lygtimis.
884. Isprskite lygtis, pakeisdami kintamj:
a) (5x + l ) 2 + 6 ( 5 x + 1 ) - 7 = 0,
b) ( 2 - 9 ) 2 - 8 ( 2 - 9 ) + 7 = 0;
c) (22 + 3 ) 2 - 7 ( 2 2 + 3) = - 1 0 ;
d) (/2+2/ + 4)2 7(y 2 + 2t/ + 4) + 12=0.
885. Isprskite bikvadratines lygtis:
a)
b)
c)
d)
e)

4 + 2 2 = 0;
4 8x2 9 = 0;
*-Iy2144 = 0;
362 4 - 132 2 +1 = 0 ;
16x4 IOx 2 + 1 = 0 ;

f)
g)
h)
j)
k)

x 4 +15x 2 + 50 = 0;
/4 8/ 2 + 16 = 0;
9/ 4 -6/ 2 +1 = 0 ;
:4 25x2 = 0;
x 4 +0,16x 2 = 0.

886. rodykite, kad lygtis 2x4 + 3 x 2 + l = 0 neturi akn.


887. Funkcija ireikta formule:
a) i/ = 4 1 Ox2 + 9;
b) i/ = x4 2x2 3;
Raskite koordinates
koordinai ais.

c) // = x4 + 2x2 + 6;
d) i / = x 4 + 36x2.
tak, kuriuose

funkcijos

Kartojimo pratimai
888. Suprastinkite trupmenas:
a

)
'

5 V3+3

^30-6 _
/15

'

'

/~5

/ 5 +3

grafikas

kerta

889. Funkcijos y = \,7x2 apibrimo sritis intervalas [ a; a].


Raskite ios funkcijos apibrimo sritj, kai jos reikmi sritis'
intervalas [0; 6,8].
890. Raskite reikinio apibrimo srit:
a) V ~ 2 V T

IV

X - ,

S K Y R I A U S

b)

^*'

1 0

P A P I L D O M I

PRATIMAI

27 skyrelis
891. Sakykime, Nnatrini
skaii aib, o Q
racionalij skaii aib.
a) Skrituliais pavaizduokite aibi N ir Q eities sry.
b) Subrkniuokite aib, kuri yra aibs N papildinys iki aibs Q. Ivardykite kelis ios aibs elementus.
c) Ar teisingas teiginys: kiekvienas racionalusis skaiius yra
natrinis?
892. Sakykime, Klygini
skaii aib, L skaiiaus 4 kartotini
aib.
Skrituliais pavaizduokite aibi K ir L sry. Subrukniuokite
aib lygini skaii, kurie nra skaiiaus 4 kartotiniai.
Ar teisingi ie teiginiai:
a) kad skaiius bt lyginis, pakanka, jog jis but skaiiaus 4
kartotinis;
b) kad skaiius bt lyginis, btina, jog jis but skaiiaus 4
kartotinis;
c) kad skaiius but skaiiaus 4 kartotinis, pakanka, j o g jis
bt lyginis;
d) kad skaiius bt skaiiaus 4 kartotinis, btina, j o g jis bt
lyginis?
893. Skrituliais pavaizduokite skaiiaus 6 kartotini aib R ir skaiiaus 3 kartotini aib C.
Ar teisingi ie teiginiai:
a) kad skaiius but skaiiaus 6 kartotinis, pakanka, j o g jis
bt skaiiaus 3 kartotinis;
b) kad skaiius but skaiiaus 6 kartotinis, btina, j o g jis bt
skaiiaus 3 kartotinis?
894. Skrituliais pavaizduokite aib B, kuri sudaro skaiiaus 6 kartotiniai,
aib C, kuri sudaro skaiiaus 3 kartotiniai, ir sveikj skaii aib Z .

58 pav.

895. 58 paveiksle pavaizduotas sveikj


skaii aibs Z ir teigiamj skaii
aibs P sryis. Kuri schemos dalis
atitinka ias aibes:

a) natrini (sveikj t e i g i a m ) skaii;


b) t e i g i a m j , bet ne sveikj skaii;
c) sveikj, bet ne t e i g i a m j skaii?
Nurodykite po kelis i aibi elementus.
896. Skrituliais pavaizduokite racionalij skaii aib Q, sveikj
skaii aib Z1 teigiamj skaii aib P ir lygini skaii
aib K897. Duoti skaii intervalai:
a)

[3; 6],

b)

[5; 6];

c) 13; 9[;

d)

[3; 9[.

Raskite j papildinius iki intervalo [3; 9J.


898. Sakykime, A lygiakrai trikampi aib, B lygiaoni trikampi aib. Kuri aib yra kitos aibs poaibis? Aibes ir
pavaizduokite skrituliais.
899. Skrituliais pavaizduokite lygiakrai trikampi aib , lygiaoni trikampi aib B ir vis trikampi aib C.
900. Skrituliais pavaizduokite staiakampi aib C ir romb aib D.
Subrkniuokite t schemos dal, kuri atitinka kvadrat aib.
90!. Skrituliais pavaizduokite aibes , S, C, D ir F, kai:
A
B
C
D
F

ikilj keturkampi
lygiagretaini aib,
staiakampi aib,
romb aib,
k v a d r a t aib.

aib,

902. a) Kokia aib yra kvadrat aibs papildinys iki staiakampi


aibs?
b) Kokia aib yra lygiakrai trikampi aibs papildinys iki
vis trikampi aibs?
c) Kokia aib yra kvadrat aibs papildinys iki romb aibs?
d) Kokia aib yra skaii 3k (k sveikasis skaiius) aibs
papildinys iki sveikj skaii aibs?
903. Jei duota skaii aib ir yra inoma, kad, atlikus koki nors
operacij (kok nors veiksm) su bet kuriais ios aibs elementais, g a u n a m a s tos paios aibs elementas, tai sakoma,
kad duotoji aib udara tos operacijos atvilgiu.
Pavyzdiui, natrini skaii aib udara sudties atvilgiu,
bet neudara atimties atvilgiu.
Isiaikinkite, ar ie teiginiai yra teisingi, ar klaidingi:
a) aib {1; 0; 1} udara sudties atvilgiu;
b) aib { I ; 0; 1} udara daugybos atvilgiu;
c) aib {1; 0; 1} udara atimties atvilgiu.
904. Remdamiesi 903 pratime pateiktu apibrimu, isiaikinkite, ar
sveikj skaii aib yra udara i operacij atvilgiu:
a) sudties; b) atimties; c) daugybos; d) dalybos.

905. Ar udaros sudties, atimties, daugybos, dalygos (daliklis nelygus nuliui) operacij atvilgiu ios aibs:
a) lygini skaii;
b) nelygini skaii;
) racionalij skaii?

28 skyrelis
reikm
906. Apskaiiuokite reikini\ reikmes:

a) 0 , 3 / 2 8 9 ;

f)

b)

- 4 1/0,81;

g) / 2 5 0 0 - / 6 2 5 ;

Vi-1

">

>

d)
'

-L= ;
V 256

i)

2 V 0,04 '

- 0 , 0 3 / 1 0 000+ / 1 6 ;

K 64

e) 2 / 0 , 0 1 2 1 + / 1 0 0 ;

k)

+ V

907. rodykite, kad ios lygybs yra teisingos:


a) 5 - ( ] / | + / 0 ^ 5 ) = 2 , 5 ;
b)

11 : ( 0 , 1 5 / - 0 , 2 9 / 4 0 0 ) = 5 5 ;

c)

(/225 +3 / ) :

d) ( - 6 / !

/ 0 ^ 9 + 0,78 / ) = 6 ;
^ g * ) : / 2 5 = 3.

908. Isprskite lygtis:


a) / 7 = 3 ;

c) / 7 = 1 ;

b) / y = 9;

d) / 7 = 0 , 1 ;

e)
f)

10/=3;
2/7=0.

909. Kodl ios lygtys neturi akn:


a) / " . 7 = - 4 ;

b) / 7 + 1 = 0 ;

c)

-/7=2;

d)

5/7=-15?

910. Raskite i reikini apibrimo srit:

/-X2-5;

a) / ] 7 i ;

d) /T~+9;

g)

b) / TTTT;

e) / 7 ^ 9 ;

h) - L ;

c) / 1 ^ 1 ;

f) / 4 ^ 7 ;

K *
i)

- L = .

2-16

911. Su kuriomis kintamojo reikmmis ie reikiniai turi prasm:


1

Vx-2
b)

- 2

J = ;

'
;

e)

V + 2

d) - J - - ;
K JC + 2

Y2x

4+Vl5^x;

f) / 9 + 3*-- / 4 * - 1 2 ?

a ir b reikmmis ie reikiniai

912. Su kuriomis kintamj


prasm:

turi

c) / ( + ft)2;

a) / a f t ;

c) V^b2;

b) Ya2b\

d) / - a f t 2 ;

f)

]/

(,a-bV '

913. Raskite lygties akn aib:


7

' A+5

5 V

29 skyrelis
914. Suprastinkite trupmenas:
,

22

a) -7= ;
'Vu

14

=.
T/7

6+/

c)

.. 15 V~5

;
V 3

915. Reikin pakeiskite kvadrat


namaisiais:
a), a 2 3;
b) c 4, kai c > 0 ;

d)

skirtumu

2/5

ir iskaidykite

c) 9 a 2 - b , kai ft>0;
d) a - 4 f t , kai a > 0 ir

916. Isprskite lygtis:


25

) =

Vx

= 5c;

" 4

b)

+5

=4.

X - 2

30 skyrelis
917. Jrodykite1 kad:
a) 2 < / 8 < 3 ;

c) 3 , 8 < / 5 < 3 , 9 ;

b) 5 < / 3 0 < 6 ;

d) 7 , 2 < / 5 2 < 7 , 3 .

918. Palyginkite skaiius:


"

a) Y Y ir - 2 , 4 ;

b)

-VTir

-2,4.

919. Kas daugiau:


a) / ar / 3 + / 0 ;

d) 7 - / 2 " ar 5 + / 2 ;

b) / ar / 2 0 - / 5 ;

e) 2 / F ar / 1 5 ;

c) / 5 - 2 ar / 3 + 2;

f) 0,5 / 2 4 ar

/ ?

ft>0.

daugi-

....

!
I
-j

1
...L 4
.. .U.

ir
j r 1I i.
J ?0
j1

r.

LJL

I I
I

T1 iI

'

5 ! i.l
4

i LL
L. L.L . L L L
2.

1
I
1
t
I
6...4...

920. Funkcija f, kurios


sritis intervalas
ireikta grafiku
Remdamiesi juo,
lygtj ir nelygybes
paaikinkite):
a) f(X) =2,5;
b) f (X) < 2 , 5 ;
c) f () > 2 , 5 .

59 pav.
f
7J J
r
I
I
-J
1
- -i -L
I
v

S4.
I
4
_-2 1.40 ^ J
.- -J
L

f
-t
i

M
...

i.

i.

. 1

921. Funkcija g, kurios


sritis intervalas
ireikta grafiku
Remdamiesi juo,
lygt ir nelygybes
paaikinkite):

teiginiai yra teisingi


x2>x\,
x2>xu
x2>x\,

apibrimo
[ 2; 5],
(60 pav.).
isprskite
(atsakym

a) g(JC) = - 0 , 5 ;
b)
g(x)<-0,5;
c) g ( x ) > 0,5.

60 pav.

922. K u r i e
iai);
a) k a i
b) kai
c) kai

apibrimo
[ 1; 6],
(59 pav.).
isprskite
(atsakym

( r a i d m i s Xi

ir X2 p a y m t i

skai-

tai
tai - 8 * 2 > - 8 x , ;
tai x > . r j ;

d) kai Xo>X\>0,

tai X > X\
7-;
2
I
e) kai ' 2 > : 1 > 0 , tai X X1
.
2
f) kai X2>X] > 0 , tai
x\>x'i>

923. Y r a i n o m a , kad: 1) f u n k c i j o s f ir g turi bendr a p i b r i m o


s r i t aib M\ 2) / d i d j a n t i f u n k c i j a ; 3) g m a j a n t i
f u n k c i j a ; 4) e-M ir b<=~M. I s i a i k i n k i t e , ar ie t e i g i n i a i y r a
teisingi:
a)
b)
c)
d)

kai
kai
kai
kai

f (a) >f(b),
g(a)>g(b),
i(ct) <f(b),
g(ct) <g(b),

tai a>b\
tai o <b\
tai u<btai a<b\

e) kai . tai u
b!
f)

'

kyi

tai

KiELzlB
b

>0;

-*
'I
-20

~rr
I
-

I
*

-16

f
f

-12

r r
i

1 2Q-

r 40j

\
\

/i

!
I

f,n 70. .80. 90-.100.110


J
120+130
I
I
_ _
I

\ I
14n - t, S

6! pav.

924. 61 paveiksle pavaizduotas mieste vaiuojanio automobilio greiio grafikas.


Nurodykite laiko intervalus, kuriuose automobilio greitis didjo, majo, buvo pastovus.
33 skyrelis
925. Paraykite didjimo tvarka iuos skaiius:
a) 1/40,

1/52 ir 7;

b) / 2 ,

/ 7 9 ir 10.

926. Idstykite majimo tvarka iuos skaiius:


a) / 6 0 , 8 i r / 5 6 ;

b) / 4 7 .

/ 9 3 ir 7.

927. Raskite reikinio reikms rius:


a)

1 0 / ^ kai 1 < ' < 1,44;

b)

kai

4^x^6,25.

928. Isprskite nelygybes:


a) 2 / J > 5 ;

)/<2;

c)

0,5<0,1/7<0,8.

929. Grafikai isprskite lygtis ir nelygybes:


a) VF=x,

VF>x:

b) VT=

y.v.

/ 7 < y .v.

930. Isprskite lygtis:


a) VT= 2x;

b) / 7 + 5 x = 0;

c) | - / . v ^ 0 ;

d) = 5 VJ-

931. Grafikai isprskite lygtis:


a) V7=x-2;

b) Vx =

x-6.

932. Raskite funkcijos apibrimo srit:


a)

;
V

y=^-

b)

x + \ - b '

1+ V

*+10

34 skyrelis
933. Apskaiiuokite reikini reikmes (jei jie turi prasm):
a)/(-]2)2;
b)

c) V - I V ,

- VW-,

d)

e)

/-(-15)2;

f)

-1/(-20)2.

-1/(-11) ;

934. Apskaiiuokite reikini reikmes:


a) V V 1 X y 2 , kai x = 9; - 1 3 ; 1,6; - 2 , 8 ;
b) V / ( m - n ) 2 , kai m = 25, n = 10; m = 15, n = 20; m = - 3 0 , n = 40.
935. Apskaiiuokite:
a) V m

c) V W - ,

e) I / ( IQ) 8 ;

b) V T W - ,

d) / ( = 3 ) *

f)

1/(-9)4.

936. Raskite reikinio reikm, prie tai ireik poaknio reikin


kvadratu:
a

V^3;
5

b) / 9 ;

C) V 16s;

e) V ^ ;

g) V25

d)/25:t;

f) / 2 6 9;

h) / 8 - 18.

9;

937. Pakeiskite reikinius jiems tapaiai lygiais reikiniais:


a) VJ1,

d) V~2,

kai X ^ 10;
2

c) VV ,
938. Su

a) VV2=

f) V" ,

kai Ij^ 100;

kuriomis
-.

b ) / 4 = i/2;

kintamojo

kai

e) / m 2 , kai

b) V T , kai a < - 5 ;

reikmmis

kai

c<-25;
m^>-7;
"<8.

teisingos ios

nelygybs:

C) VRJ6 = X3',

e) l / 4 = a 7 ;

g) / X 4 = - X 2 ;

d) / ? = - c 5 ;

f ) / ^ = /?4;

h) / 6 ^ = 6 6 ?

939. Su kuriomis kintamojo reikmmis teisingos ios lygybs:


a) V'2 2x + 1 = 1;
b) / 4 2 + 4 + | = 1+2;

) / c 2 - 6 c + 9 = 3 - c ;
d) |/x 4 4-2x 2 +1 = x 2 + 1 ?

940. Pertvarkykite

reikinius:
2

a) V (p + 0,5) , kai p>0;


b) J / ( e - 1 ) 2 ,

d) /

kai e < 0 ;

c) / ( + 2) ,

e) /

(3-)2,
2

(*-5) ,
2

kai 6 > 4 ;

f) V (y-6) ,

k>20;

kai
kai

kai /sTlO.

941. S u p r a s t i n k i t e reikinius:
a

a) V " ( 2 - / 2 j

+ (/2~ 1 )2;

b) ] / ( / " 5 ) 2 + V ' (1 - / 3 ) 2 ;
c) K ( / f - 2 ) 2 +

/ 7 - 5)2;

d) ( K T 5 - 2 ) 2 ' -

1/(/15-3)2.

942. Isprskite lygtis:


a) 0,1 / 7 = 2;

C) 10 / ( J C - 2 ) 2 = 6 ;

b) 5 / 7 = 4 ;

d) / 7 =

x\

e) / ( * - I O ) 2 = * - 10;
f) / ( * - 2 )

= 2-x

943. Isprskite nelygybes:


a) / x ^ l ;

c)

/(Jt-8)2s2,5;

b) / 7 < 2 ;

d)

/(x+10)2^s3.

944. F u n k c i j a ireikta
a) y =

formule:
) y = / 7 2 ;

b)

d) i / = - J C

N u b r a i y k i t e jos grafik.

35 skyrelis
945. Apskaiiuokite:
a) / 1 9 6 - 0 , 8 1 -0,36;

d) /

b) | / " l l . 5 - | - . 0 , 0 1 ;

e) / 1 4 6 , 5 2 - 1 0 9 , 5 2 + 27 256;

c) / 0 , 8 7 - 4 9 + 0,82-49;

f) / 1 1 7 , 5 2 - 2 6 , 5 2 - 1 440.

946. Apskaiiuokite a k n
d

reikmes:

. /165 2 -124 2 .
'
164

'

98
/
.
1762 1122 '

1,44 1 , 2 1 - 1 , 4 4 - 0 4 ;

/ 1492 - 762 .
4572 - 3842 '

'

l / 1 4 5 5 22- 9 6 ^2
V 193,5 -31,5

/7

947. Suprastinkite:
a) / 6 4 6 ,

kai > 0 ,

b>0;

b ) V36x*y36,

kai * > 0 ,

y>0;

kai

a<0,

JC>0;

kai

c>0,

X<0;

C)

/ 2 5 0

d)

/BICIKJC10,

e) / 0 , 0 1 a*b]2,
f) | - / 6 , 2 5 * M i > 1 4 ,

kai a > 0 ,

b<0;

kai x < 0 ,

6<0.

948. Suprastinkite reikinius:


a) / ,
b)

kai * < 0 :

c) 0,2

kai a > 0 , b<0;

b>0;

, kai a > 0 ,

d) 4 j / ~

949. Ireikkite akn

sandauga

reikin

Yab,

950. Ireikkite akn

dalmeniu

reikin

Y ~ j ,

y<0.

, kai * < 0 ,
kai

a<0

ir

6<0.

kai a<0

ir

b<0,

951. Pakeiskite d a u g i a n a r i a i s iuos reikinius:


c) / 2 ( + 1 ) 4 , kai

a) / 9 ( 1 ^ 2 ) 2 , kai x>2\
2

b) / 4 ( . 1 / - 3 ) , kai y<3;
952. Pakeiskite reikin
daugianariai:
a) Y ( j ) ; .

>

k a i

d) / b ( 6 _ l ) 4 , kai

trupmena,

*>3;

kurios

kai

skaitiklis

) / ( S

a>0;
fc<0.

ir v a r d i k l i s

p < 0 ;

> ViiSr- kai

38 skyrelis
953. Ikelkite d a u g i n a m j prie aknies enkl:
a) 0 , 5 / 6 0 ;

c) 0,01 / 3 0 0 ;

b) 2 / 1 5 0 ;

d) 0,2 / 3 7 5 ;

e) j / l

g) J / 2 - ;

f) "/^l-y;

h) j / l g

954. P a l y g i n k i t e skaiius:
a) 0 , 2 / 2 0 0 ir 10 / j

c) 0 , 5 / 1 0 8 ir

b) 7

d) J- / 6 3

ir 0,8 / 5 0 ;

9/3;

ir 4,5 / 2 8 .

955. kelkite d a u g i n a m j

a) f / 8 ;

i)

-X2VT,

d)

a 2

e)

3-;

g ) ab Y ~ ,

b) | ] / T 8 ;
c)

po aknies enklu:

Y f

h) lab

Y j l

i)

b V

kai a > 0 ir

b>0;

, kai a < 0 ir
kai

-j + T

a < 0

b<0;
ir

b<0

- 3a Y j a ;

956. Paraykite d i d j i m o tvarka iuos skaiius:


a) f / 7 2 ,

/30

ir 7 / 2 ;

c) 8 / o j ,

b) 5 / 1 , / 1 7 ir-i/62;

d) l S /

ir/250;

/89 ir-f/.

957. Su kuriomis a ir b reikmmis ios lygybs yra teisingos:


a) / o 2 f t = a V b b)

c) V a T ^

Va F= -a VT;

a 2

d) / o f t = a

V~b;
/ft?

958. Ikelkite d a u g i n a m j prie aknies enkl iuose reikiniuose:


a) 9 * ,

kai < 0 ,

ft>0;

kai a > 0 ,

ft>0;

b) K25o2ft3,

kai

e) / - 3 c 3 ,
I) /

kai

5m 7 ,

c<0;
m<0;

c) / 1 4 4 a f t ,

kai a < 0 , 6 < 0 ;

g)/2(x-l) ,

kai X ^ 1;

d)

kai a < 0 ,

h) / 7 ( ( / - 1 ) 2 ,

kai

ft>0;

y<\.

959. kelkite t e i g i a m d a u g i n a m j po aknies enklu:


a

j-

k a i

kai

x>-5;

(x+2)

Y~2,

kai

x<-2;

(*-4)

kai

*>4.

(*-i)

b)

(jc+5)

^ r

c)
d)

960. kelkite d a u g i n a m j po aknies enklu:


a)

(ft 1) / 3 ;

d)

(x-2)

b)

( + 2) V b

e)

(a 1)

kai

0<<1;

c)

(jc+l)

f)

(2-a)

kai

-2<a<0.

V~x;

V^T;

961. Isprskite lygtis:


)

( - 1 0 ) / ^ 4 = 0;

d)

b)

( + 4) ) / ^ 2 = 0 ;

e) ^

c)

=:

( + 2)

0;

/ 7 ^ 2 = 0;

I e S v

^ = O .

39 skyrelis
962. Suprastinkite reikinius:
a) 3 1 / 4 8 - / 7 5 + j

/147;

b) ~ / 2 0 0 + 2 1 / 5 0 - 4 / 8
cj 8 / 2 4 - / 4 4 - / 2 7 5 + 1 4

/ ;

d) / 1 3 0 0 - 2 / 5 2 - I 2 / 1 -i + 5 ] / 3 -j ;
e) / 2 " - - V T 6 2 - f / 2 7 + -g-/300;

' ) 4 / 4 - 4 / 4 - 3 / r + ' . ^
3
g) / f

/
+ 1.5 / 2 0 0 - 1 2 j / l + / 8 8 2 - 5 6 2 ;

h) 1 0 / 2 4 5 -

/3^-2,5/180-f

/ 4 5 - ^ .

963. Suprastinkite:
a) / 2 5 m 5 + 4 m / m 3 - m 2 / m ;

b) / 8 1 3 - 5 / + - | / 4 !

964. Iskaidykite dauginamaisiais:


a) / 3 0 - 2 / 6 ;

g) V 2b

-b/2;

b) 3 / 1 4 + / 2 ;

h) JC / 7 + XfX-,

c) - 3 / ;

i) 2 10;

d) / 3 5 - 5 ;

k) a-ft, kai 6 > 0 ;

e) u f) ]/ax+x

kai a > 0 , b>0;


VT-

1) 25-16&, kai a > 0 ,


2

m ) 2b .

b>0;

965. Suprastinkite trupmenas:


. ) * 5 i
V" 7

d ) , ,
/99*

12 .

s = a ,
/35-/15'

. /K)-/"5 ,

V e "

'

_ / 5 _

n ^6+ V
''
/

M-L.C
Vl8'

k; ,

/15-5
;

'

X)

/6-22'
2 /"3 + 3 / 2 - / 6 "

l)

Vl-Yw'
2/10-5 .
4-/10'

.2+/6-/2

( / -- .
/0+/3-

966. Pertvarkykite trupmenas taip, kad j vardiklyje nebt iracionalij skaii:


a

, 3
) TT^;
/10*

M
b
)

)'

VlVT,
/15

)'

/ 3 2 ,+ZT=
/ 'i

- ^/r1r 2a 'i

5-/T
K 6 '

,
C

'

reikini

IS^iTFf;

. .
12
)V 5 + / 2

sg);

- V 2
,
h)
3 /72= -
2 /73=";

,
1)

i
' /50-/32

967. Apskaiiuokite
skaitmenimis:
a)

. V 2 + VJ.
/ 6 + K, /lrr =
'

i'

..
1

V s

reikmes

b) 4 V U - 7

1
.
-2'
su

3
2/7-5'
10+3 /
\-3/

keturiais

reikminiais

968. Suprastinkite:
a)

(10-7/2}+(10+7/2)2;

b) ( j / 5 + 3 / " 2 ) - ( / 2 - - V l J ;
c)

(1 + V2-/3)(1+

d)

(1-/2*-/3)(1+ / 2 +

/ 2 + /3)_;
/3).

969. Apskaiiuokite reikini reikmes:


v
a)
b

1 _
11-2/

1 _ .
11+2/30
5
3-2/2'

3+2/T

v /5- / 3
C,V5+VJ

'

YE+
Vb-

VJ.
VJ'

11+ / 2 1

n -

- / 2 /

11+ / 2 1 '

/21

970. [rodykite, kad ios lygybs yra teisingos:


,
3 )

(2+ V l V - \ _ y j .
(/3+1)2

b )
)

'

(3+

V W - A ^ y j

0/5+1)'

K 5

"

971. Suprastinkite reikin:


a) (Va+V
'

Vab+

by-b

ir

apskaiiuokite j o reikm, kai a = 5, 6 = 2;

2b

b) ( V - /) 2 _+ 4 V^-tj/
X+

jr

apskaiiuokite jo reikm, kai x = 0,4

V xy

= 0,6.
13. Algebra V I I - V I I I kl.

193

972. Suprastinkite:

'

, / ^
K - Va2-I

kai

b)

i / p z ^ .

973. rodykite, kad ios lygybs yra teisingos:


a) V ^ l 3 4 / 3 = 2 V T - 1;
974. Palyginkite
tels:
a) VT

reikinius,

b) K l 3 + 4 /

nenaudodami

1 - 4 / " = 11.

kvadratini

ir 1+V3;

akn

len-

/12;

b) / 1 9 ir 6 - / 3 ^

d) 2 / f + 3 / 3 " ir 8.

975. rodykite, kad su bet kuriais a > 0 ir b > O ios nelygybs yra
teisingos:

b) /

VT

976. Ar yra tokios * reikms, su kuriomis reikinio:


a) / ( 5) 2 reikm lygi 25;
b) *"|/(:1) 2 reikm lygi 9?
977. Apskaiiuokite reikini reikmes:
a) x2 Ax + 3, kai = 2 + /
b) x 2 - 3 x + 5, kai * =

3 +

40 skyrelis
978. Grafikai isprskite lygtis:
a) 2 Ax 8;
b) x

= j x + b;

c) 2 x 2 - 3 x - 10 = 0;
d) x2 + 2x 4 = 0;

e) x 2 - x + 1 2 = 0;
f) x 2 + 6 x - 8 = 0.

979. Grafikai isprskite lygt x 2 = 1 2 ir nelygybes x2>\2


x2<l2-x.
980. Grafikai isprskite nelygybes:
a) x 2 < 6 - x ;

c) x 2 x + 4 > 0 ;

b) jx2<2x;

d) x 2 2x 3 < 0 .

x,

981. Isprskite lygtis, iskirdami dvinario kvadrat:


a)
b)
c)
d)

2 16*+48 = O
x 2 + 12x + 27 = 0
2 + 1 O* 39 = O
x2 6x 55 = 0;

e)
f)
g)
h)

982. rodykite, kad su bet kuria


reikm yra teigiama:
a) 2 + 4 + 1 ;
2 2 + 7

2 + 7* 18 = 0;
2 Ilx-+ 28 = 0;
2x2 5x+2 = 0;
3 x 2 - x - 7 0 = 0.

kintamojo reikme i

reikini

e) m 2 - 4 m + 51;
.. p26p+ 18
^
p4l
'

'

983. Iskyr dvinario kvadrat:


a) rodykite, kad reikinio x2 8x + 27 maiausia reikm yra
skaiius 11;
b) raskite reikinio a 2 4o + 20 maiausi reikm.

41 skyrelis
984. Isprskite lygtis:
a)
b)
c)
d)

4x2 + 7x + 3 = 0;
2 + 90 = 0;
x2 x 90 = 0;
5x2 18x + 16 = 0;

e) 8x2 + x - 7 5 = 0;
f) 3X2 1 lx 14 = 0;
g) 3 x 2 + 1 lx 34 = 0;
h) x 2 - x - l = 0 .

985. Su kuriomis reikmmis ios lygybs yra teisingos:


a) (5x + 3) 2 = 5(x + 3);
b) (3x+10) 2 = 3 ( x + 1 0 ) ;
c) (3x 8) 2 = 3x2 8x;
d) (4x + 5) 2 = 5x2 + 4x;

e) (5x+3) 2 = 5x + 3;
f) (5x + 3 ) 2 = (3x + 5) 2 ;
g) (4x + 5) 2 = 4(x + 5) 2 ;
h) (2x+10) 2 = 4(x + 5) 2 ?

986. Isprskite lygtis ir patikrinkite:


a) 2 2x 5 = 0;
b) x2 + 4 x + l = 0 ;
C) 3 / 2 - 4 / - 2 = 0;

d) 5y2-7y + 1 = 0 ;
e) 2y2+ 11 y + 10 = 0;
f) 4 z 2 - 9 z - 2 = 0.

987. Raskite lygties akn artinius 0,01 tikslumu:


a) 2 2x 2 = 0;
b) x2 + 5x + 3 = 0;

c) 3 x 2 - 7 x + 3 = 0;
d) 5x2 + 31x + 20 = 0.

988. Su kuriomis a reikmmis lygties ax 2 3x 5 = 0 viena aknis


lygi 1?
989. rodykite, kad lygties 2 (a + c) x + c = 0 viena aknis lygi 1.

990. Nustatykite, kaip susij lygties ax2+bx


viena jos aknis:
a) lygi - 1 ;

b) lygi

+ c=0

koeficientai, kai

0.

; ia

991. Raskite aib kintamojo a reikmi, su kuriomis lygtis turi vienintel aknj:
a) 42 + 28+ = 0;
b) 25x2 + ax+ 16 = 0;

c) 2 + 28x + 4 = 0;
d) 2 + + 114 = 0.

992. Jei lygtis cx2 + ftx+a = 0 ( c ^ = 0 ) turi aknis, tai jos yra atvirktins lygties 2 + bx + c = 0
aknims, [rodykite.
993. a) Su kuriomis a reikmmis trinaris 2 + 7 + 6 ir dvinaris a + 1
gyja lygias reikmes ir kokias?
b)
)) S
Su "kuriomis reikmmis trinariai 3 x 2 x + l ir 2x2 + 5x 4
gyja lygias reikmes ir kokias?

42 skyrelis
994. a) Raskite penkis vienas po kito einanius sveikuosius skaiius, kuri p i r m j trij kvadrat suma bt lygi dviej paskutinij kvadrat sumai.
b) Raskite tris vienas po kito einanius lyginius skaiius, kuri
pirmj dviej kvadrat s u m a bt lygi treiojo skaiiaus
kvadratui.
995. Isprskite lygtis:
v J 2 4 ( / - 1
g"
5

x+J5
4

a)

bj i l d l l - h f - i
"I

9
c
)
4

J+JL
6

X-I

= 4

21

+2

_.

e)
= 1;
' XY-
'
I 1 x 14-1
+l

f) J L + J L =3.
'

'

1-

996. Su kuriomis kintamojo y reikmmis:


a) trupmen

^ y

ir

s u m o s

reikm

lygi j

sandaugos

ir

sumos

reikm

lygi

sandaugos

ir -^y 4 skirtumo reikm lygi j

sandaugos

reikmei;
b) trupmen
reikmei;
c) trupmen
reikmei?

997. Isprskite lygtis:


d

_
> 2_ 9

hv
;

=
2 + 3 ' 6i/4-2(/2

2j/-l
14I/2 + 7I/

8
12i/2 3

2y+\
.
6/ 2 -3/'

998. a) Du autobusai vienu metu ivyko i miesto pionieri stovykl, esani u 72 km. Pirmo autobuso- greitis 4 kin/h didesnis u antrojo greit. Pirmas autobusas atvyko pionieri stovykl 15 m i n anksiau u antrj. Kokiu greiiu vaiavo kiekvienas autobusas?
b) Motociklininkas n u m a t 90 km atstum nuvaiuoti per tam
tikr laik. Nuvaiavs 54 km, jis stovjo 5 m i n prie nuleisto
ukardo. Likusi kelio dal v a i u o d a m a s 6 km/h didesniu greiiu,
motociklininkas laiku atvyko paskirt viet. Kokiu greiiu
motociklininkas vaiavo i pradi?
999. a) Traukinys pagal tvarkarat per tam tikr laik turjo nu4

vaiuoti 420 km tarpustot. Nuvaiavs y

viso kelio, 15 m i n jis

stovjo. P o to mainistas padidino greit 10 km/h ir tarpustot


n u v a i a v o nepavlavs. Kiek laiko sugaio traukinys, vaiuodamas tarpustot?
b) Motociklininkas

nuvaiavo

180 km

nuotol

MN

tam

tikru

vidutiniu greiiu. G r d a m a s atgal,


O nuotolio nuo N iki M jis
v a i a v o tuo paiu greiiu, o paskui padidino greit 5 km/h ir
gro M , sugais 8 m i n m a i a u negu kelionje i Af N.
Kiek laiko i viso motociklininkas sugaio kelionje?
' 1000. a) Traukinys ivyko i stoties A stoties B kryptimi. Nuvaiavs 450 k m , tai sudar 75% viso kelio,--jis buvo pusvalandiui sustabdytas. Nordamas laiku atvykti stot B, mainistas p a d i d i n o greit 15 km/h. Koks buvo pradinis traukinio
greitis?
b) Traukinys pagal tvarkarat per tam tikr laik turjo nuvaiuoti 450 km tarpustot. Taiau, nuvaiavs 40% io kelio,
jis buvo 18 m i n sustabdytas. Nordamas atvykti paskirt
stot pagal tvarkarat, mainistas padidino greit 10 km/h.
Kokiu greiiu traukinys vaiavo tarpustot pagal tvarkarat?
1001. a) I prieplaukos buvo iplukdyti sieliai, o po 10 h upe pasroviui i tos paios prieplaukos iplauk kateris, kurio greitis
stoviniame vandenyje 15 km/h. Nuplauks 36 km, kateris pavijo sielius. Koks ups tkms greitis?
b) Turistas plaustu nuplauk 12 km, o gro valtimi, kurios
greitis stoviniame vandenyje 5 km/h. Raskite ups tkms
greit, i n o d a m i , kad visoje kelionje turistas sugaio 10 h.

1002. a) Motorin valtis nuplauk upe 39 km pasroviui ir 28 km


prie srov per tok laik, per kur ji bt galjusi nuplaukti
70 km stoviniame vandenyje. Ups tkms greitis 3 km/h.
Koks motorins valties greitis stoviniame vandenyje?
b) Turistas nuplauk baidare 25 km eeru ir 9 km upe prie
srov per tokj laik, per kurj upe pasroviui bt nuplauks
56 km. inodami, kad ups tkms greitis lygus 2 km/h, raskite
baidars greitj stoviniame vandenyje.
1003. a) vejys iplauk valtimi i vietovs N upe auktyn. Nuplauks 6 km, jis nustojo irtis. Po 4 h 30 m i n nuo ivykimo i N
srov jj atne vl vietov N. inodami, kad valties greitis
stoviniame vandenyje yra 90 m/min, raskite ups tkms
greit.
b) Nuo prieplaukos A iki prieplaukos B yra 40 km. I prieplaukos A prieplaukos B kryptimi buvo iplukdyti sieliai. P o
3 h 20 min, kai buvo iplukdyti sieliai, i prieplaukos B prie
ups srov iplauk motorin valtis. J i susitiko sielius u 16 km
nuo prieplaukos A. Raskite ups tkms greit, inodami, kad
motorins valties greitis stoviniame vandenyje yra 15 km/h.
1004. a) N u o miesto A iki miesto B yra 260 km. I miesto A miest B ivyko autobusas. P o 2 h jis buvo sustabdytas 30 m i n ,
todl, kad galt atvaiuoti B pagal tvarkarat, turjo padidinti greit 5 km/h. Koks buvo pradinis autobuso greitis?
b) Dviratininkas ivaiavo i miesto turistin baz, esani
u 40 km. G r d a m a s 2 h jis vaiavo tuo paiu greiiu, paskui
20 min ilsjosi, po to padidino greit 4 km/h, todl sugaio tiek
pat laiko, kiek ir vaiuodamas i miesto turistin baz. Per
kiek laiko dviratininkas nuvaiavo i miesto turistin baz?
c) Nuo vietovs A iki vietovs B yra 400 km. S nuotol autoturistas vaiavo tam tikru vidutiniu greiiu. G r d a m a s 2 h jis
judjo tuo paiu greiiu, o paskui padidino greit 10 km/h ir
gro vietov A, sugais 40 min m a i a u , negu vaiuodamas
i A B. Per kiek laiko autoturistas sugro?
1005. a) Atstum nuo vietovs A iki vietovs B dviratininkas veik
per 3 h. G r d a m a s pirmuosius 24 km jis vaiavo tuo paiu
greiiu, o paskui padidino greit 2 km/h ir atvyko vietov A,
sugais 10 m i n m a i a u , negu vaiuodamas i vietovs A
vietov B. Koks atstumas nuo vietovs A iki vietovs B?
b) P a g a l tvarkarat nuo miesto M iki miesto N autobusas nuvaiuodavo per 5 h. Vien kart, ivyks i M N ir nuvaiavs 56 km nuo M , autobusas 10 m i n stovjo. Nordamas
atvykti miest N pagal tvarkarat, likusioje didesniojoje
kelio dalyje jis turjo padidinti pradin greit 2 km/h. Kokiu
greiiu autobusas vaiuodavo pagal tvarkarat?
1006. Nuotol nuo prieplaukos M iki prieplaukos N upe pasroviui kateris nuplaukia per 6 h. Vien kart, kai nuplaukti iki prieplaukos IV buvo dar lik 40 km, kateris apsisuko ir sugro

j M , s u g a i d a m a s visoje kelionje 9 h. Koks katerio greitis


stoviniame vandenyje, kai ups tkms greitis 2 km/h?
1007. a) Dviratininkas g a l v o j o nuvaiuoti nuotol n u o turistins bazs A iki turistins bazs B per 4 h. Taiau, veiks 30 km,
jis turjo sumainti greit 3 km/h, nes kelias jo k a l n , ir
atvyko turistin baz B puse valandos vliau, negu buvo
numats. Koks nuotolis tarp turistini bazi?
b) Motociklininkas n u v a i a v o nuo vietovs M iki vietovs N
per 5 h. Pirmuosius 36 km atgal jis vaiavo tuo paiu greiiu,
o likusi kelio dal p a d i d i n o greit 3 km/h ir sugaio 15 m i n
m a i a u , negu vaiuodamas i M N. Kokiu greiiu vaiavo
motociklininkas i pradi?
1008. a) ^sunkveimio rato apskritimo ilgis 50 cm didesnis u dviraio rato apskritimo ilg. V a i u o d a m a s 450 m nuotol, dviraio
ratas apsisuka 75 kartus d a u g i a u u sunkveimio rat. Raskite
dviraio rato apskritimo ir sunkveimio rato apskritimo ilgius,
b) Sukasi du velenai. M a e s n i o skersmens velenas per m i n u t
apsisuka 400 kart daugiau u kit velen ir j o vienas apsisukimas trunka 0,2 s m a i a u u antro veleno vien apsisukim.
Kiek kart per minut apsisuka kiekvienas velenas?
1009. a) Viena gamykla turjo p a g a m i n t i 720 stakli, o kita per t
pat laik 660 stakli. Pirma gamykla, g a m i n d a m a per dien
10 stakli daugiau negu antroji, vykd usakym 2 dienomis anksiau, negu buvo numatyta. Antra gamykla, p a g a m i n u s i
22 stakles vir plano, baig darb 1 dien prie termin. P o
kiek stakli kasdien p a g a m i n d a v o kiekviena gamykla?
b) D v i lenktyniaujanios darbinink brigados per numatyt
laik turjo pagaminti po 240 detali. G a m i n d a m a per dien
8 detalmis daugiau negu antra brigada, pirmoji atliko uduot 3 dienomis anksiau ir 1 diena aplenk antr brigad.
Per kiek laiko turjo bti atliktas darbas?
1010. a) Viena traktorinink brigada turjo suarti 240 ha, o kita 35%
d a u g i a u negu pirmoji. Kasdien ardama 3 ha m a i a u u antr
b r i g a d , pirmoji ubaig darb 2 dienomis anksiau negu antroji. P o kiek hektar suardavo brigados kasdien?
b) I vieno sklypo prikulta 1 440 cnt kviei, o i kito, kurio
plotas 12 ha maesnis, 1 080 cnt. Apskaiiuokite kiekvieno
sklypo plot, inodami, kad i pirmo sklypo kiekvieno hektaro
prikulta kviei 2 cnt d a u g i a u negu i antrojo kiekvieno hektaro.
1011. a) Statant n a m , reikjo per tam tikr laik ikasti 4 500 m 3
grunto. Virydami dienos norm 45 m 3 , statybininkai dar 4 dienas prie termin vykd 96% uduoties. Per kiek laiko turjo
bti atliktas darbas?
b) Dvi grandys turjo nuravti 7 200 m 2 daro plot. Pirma
grandis atliko 60% visos uduoties. J i per v a l a n d nuravdavo
120 m 2 d a u g i a u u antr grand, bet baig darb 1 h vliau
u antrj. Kiek valand dirbo kiekviena grandis?

1012. a) Darbinink brigada turjo per tam tikr laik pagaminti


360 detali. Virydama dienos norm 9 detalmis, brigada,
likus 1 dienai iki termino, jau virijo plan 5 % . Kiek detali
p a g a m i n s brigada per nustatyt laik, dirbdama ir toliau tokiu
paiu naumu?
b) P a g a l plan kolkiei brigada per tam tikr laik turjo
nuravti dar. Pradjusi darb 2 dienomis vliau, negu
buvo numatyta, brigada virydavo dienos norm 2 ha ir, kai
liko viena diena iki termino, buvo nuravjusi 49 ha. Tai sudar
98% normos. Per kiek laiko brigada turjo atlikti uduot?
1013. a) Darbinink brigadai buvo paskirta per tam tikr laik pagaminti 270 detali. Virydama uduot, ji kiekvien dien
p a g a m i n d a v o 6 detalmis daugiau, negu reikjo, todl, dar likus 4 dienoms iki termino, brigada jau atidav 264 pagamintas
detales. Kiek detali brigada turjo pagaminti per vien dien
pagal uduot ir per kiek laiko jai reikjo atlikti uduot?
b) P a g a l plan kolkiei brigada per tam tikr laik turjo
nuimti grd derli nuo 540 ha. Numusi 30% derliaus, brigada gavo dar vien kombain ir kiekvien dien nuimdavo
derliaus nuo 9 ha daugiau negu anksiau, todl darb ubaig
1 diena anksiau termino. Per kiek dienu brigada num derli?
1014. a) Vykdamas kelion, turistas numat ileisti 72 rub. Per
pirmsias 5 dienas jis ileisdavo tiek, kiek buvo numats. Po
to turistas kasdien ileisdavo 1 rubliu daugiau, negu buvo
numats, ir, utruks kelionje 1 diena ilgiau, gro namo,
ileids 23 rubliais daugiau. Kiek dien turistas keliavo?
b) Darbinink brigada per tam tikr laik turjo pagaminti
272 detales. Prajus 10 dien nuo darbo pradios, brigada m
viryti dienos norm 4 detalmis ir, dar likus 1 dienai iki termino, buvo pagaminusi 280 detali. Kiek detali brigada pagamins iki susitarto laiko?
1015. Derli nuo sklypo i pradi m vienas kombainas. P o 2 h
prie j o prisijung kitas kombainas ir, kartu padirbj 8 h, jie
num 80% derliaus. Per kiek laiko galt nuimti derli kiekvienas kombainas, jei pirmajam reikt 5 h daugiau negu antrajam?
1016. a) Gamyklos cechas gavo usakym per nustatyt laik pagaminti tam tikr kiek detali. Atlikdama usakym, pirma brigada ubaigt darb 3 dienomis vliau termino. Antra brigada, dirbdama viena, atlikt usakym 8 dienomis vliau
termino. Atlikdamos usakym, kartu dirbo abi brigados ir
darb ubaig 1 diena anksiau termino. Per kiek dien galt
atlikti usakym kiekviena brigada, dirbdama atskirai?
b) Du traktoriai, kartu ardami lauk, gali atlikti darb 18 h
anksiau negu vienas pirmas traktorius ir 32 h anksiau negu
vienas antras traktorius. Per kiek laiko gali suarti lauk kiekvienas traktorius, dirbdamas atskirai?

1017. a) Aptvertame staiakampiame 150 m


ilgio ir 110 m ploio sklype rengta staiakamp veja, vienodai nutolusi nuo
tvoros. Vejos plotas sudaro ^1

sklypo

'
Cl
ploto. Koks vejos ilgis ir plotis?
b) Staiakampio sklypo plotas lygus
1 200 m 2 . Padidinus sklypo ilg 4 m,
o plot 6 m, jo plotas padidjo 35%.
Koks buvo pradinis sklvpo ilgis ir plotis?
1018. a) Staiakamps sporto aiktels plotas lygus 840 m 2 . Padidinus aiktels plot 4 m, o ilg sumainus 5 m, jos plotas nepasikeiia. Kokie sporto aiktels matmenys?
b) Staiakampio ems sklypo plotas buvo lygus 1 200 m 2 .
Padidinus sklypo ilg 8 m, o plot 6 m, jo plotas padidjo
528 m 2 . Kokie pradiniai sklypo matmenys?
1019. a) Dut (be dangtelio) yra staiakampio gretasienio formos. Jos pagrindas kvadratas. Duts dugno plotas 176 cm 2
didesnis u jos onini sieneli paviriaus plot, auktis
10 cm. Kam lygus duts dugno plotas?
b) I staiakampio skardos gabalo, kurio matmenys 30 cm ir
48 cm, reikia padaryti atvir dut. Siam tikslui staiakampio
kampuose ikerpami kvadratai, o likusi dalis ulenkiama
(62 pav.). Kokio ilgio turi bti ikerpamo kvadrato kratin,
kad duts pagrindo plotas but lygus jos oniniam paviriui?
1020. Staiakampio kratins lygios 37 cm ir 6 cm. Ties, lygiagreti
kratinei, dalija staiakamp du panaius, bet nekongruenius
staiakampius. Kam lygus kiekvienos dalies plotas?
1021. Ties, lygiagreti staiakampio kratinei ir nutolusi nuo jos
per 9 m, nukerta staiakamp, pana duotj. Raskite nukirstj staiakampi plotus, inodami, kad duoto staiakampio
perimetras lygus 176 m.
1022. Per staiakampio ABCD
virn C alia jo nubrta ties, nukertanti kratini AB ir AD tsiniuose 15 cm ir 40 cm ilgio
atkarpas. Staiakampio perimetras lygus 98 cm. Raskite staiakampio ABCD
plot ir j o kratini ilgius.
43 skyrelis
1023. Isprskite kvadratines lygtis ir, remdamiesi Vijetos teorema,
patikrinkite:
a) 2 5 V 2 x +12 = 0;
2

b) A + 2 V 3 x - 7 2 = 0;

c) y2-6y

+ 7 = 0;

d) p 2 - 1 0 p + 7 = 0.

1024. Raskite b reikm ir isprskite lygt:


a) 2x2 + bx- 10 = 0, kai ji turi akn, lygi 5;
b) 3*2 + b + 24 = 0, kai ji turi akn, lygi 3;

c)

(b-\)x2-

d)

(b + l)x = 72, kai ji turi akn, lygi 3;

(b-5)x -(b-2)x

+ b = 0, kai ji turi akn, lygi .

1025. Kokios bebt b reikms, lygtis 7x2 + b* - 23 = O turi vien teigiam ir vien neigiam akn. rodykite.
1026. Kokios bebt a reikms, lygtis 12x2 + 70* + a 2 + 1 = 0 neturi
teigiam akn. rodykite.
1027. Lygties 6* 2 + i > x + l = 0 viena aknis didesn u kit -g. Kam
lygi b reikm?
1028. a) Lygties 2 5 * 2 - 3 0 * + c = 0 akn skirtumas lygus 0,8. Raskite
koeficient c.
b) Lygtiies 24x2 + 6.v + 25 = 0 akn santykis lygus 1,5. Raskite
koeficient b.
1029. Lygties 2x2 + 7x + c = 0 akn kvadrat skirtumas lygus 1,75.
Raskite c.
1030. Lygties 3x2 + bx + c = 0 viena aknis lygi

- 1 ,

o kita ant-

rajam lygties koeficientui. Raskite koeficientus b ir c.


1031. Lygties 2 - 5 x + c = 0, kai " > 0 ir 0,
viena aknis lygi a,
kita lygi c. Raskite koeficientus a ir c.
1032. Sudarykite kvadratines lygtis, kuri aknys but y ir y2, kai:
a) i/, = 10, ( / 2 = 1

f) i / , = -

b) , = - 3 , //2 = 8;
\

-7

h) (/,=

-V-

d) i/, = y , //2 = 3;
e) i/i = - f .

= V b

g) i/i = 7 V " 3 , J 2 - 7 + V S ;

C) / , = - 7 , {/2 = 0;
,,

V b j

1) i / , =

11-2/30

,{/2=

- I O - 7 / 2 "

,i/2=

11+2/30'

-IO+7/2"

i/ 2 = - 0 , 1 ;

1033. Sakykime, lygties ax2 + bx+c = 0 aknys lygios X1 ir x2. Upildykite lentels tuius langelius:
Nr.

1H0

- 100
-5

1
2

- 10

-6

0.7

1.3

12

3
2
3

I
-7

1034. Ireikkite lygties x2 + px + q = 0 akn kvadrat sum koefi


cientais p ir .
1035. a) Yra i n o m a , kad Xi ir X 2 - I y g t i e s x2 8x + k = 0 aknys ir
, +4x 2 = 29. Raskite k reikm.
b) Yra i n o m a , kad X1 ir X 2 - I y g t i e s 3x2 + 2x + 6 = 0 aknys,
be to, 2Xi = 3x 2 . Raskite reikm.
44 skyrelis
1036. Isprskite lygtis, taikydami k i n t a m o j o keitimo metod:
a) (x 2 + 6x) 2 + 5(x 2 + 6x) = 2 4 ;
b) (x2 2x 5) 2 2(x 2 2x5) = 3 ;
c) (x2 + 3x 25) 2 2(x 2 + 3x 25) = 7;
d) (i/ + 2) 4 (// + 2) 2 = 12.
1037. Isprskite lygtis, paymj vien atvirktini trupmen

kinta-

muoju t, o kit kintamuoju -j :

x*-\

a) 7 J T ~

'

, x+ 7
r

-2

,
C

~ >

'

(y+ D 2
3w2

3y2
(y + D '

-JJ
4

2-3x

1038. Nurodykite keitinj, kuriuo duotoji lygtis pakeiiama kvadratine


lygtimi n a u j o kintamojo atvilgiu, ir, taikydami t keitinj, isprskite lygt:
a) (2x2 + 7x 8) (2.v2 + 7x 3) 6 = 0;
b) (X2 1 Ox 2) 2 2x2 + 20x = 1 5 .
1039. Isprskite bikvadratin lygt ir apskaiiuokite jos akn sum
bei s a n d a u g :
a) 4 15x2 + 50 = 0;
c) 36i/ 4 -13(/ 2 +1 = 0 ;
4
2
b) X - X - 1 2 = 0;
d) 16/ 4 +15(/ 2 -1 = 0 .
1040. rodykite, kad:
a) skaiius V 3 + VT
aknis;
b) skaiius

]/J^A

yra bikvadratins lygties x 4 - 6 x 2 + 2 = 0

bikvadratins

lygties

x4-3x2+l=0

aknis.
1041. Su kuriomis c reikmmis ios lygtys neturi akn:
a) 4 12x2 + c = 0;

b) x4 + c x 2 + 100 = 0?

1042. Raskite aib k reikmi, su kuriomis lygtis x4 13x2 + = 0 turi:


a) keturias aknis;

b) dvi aknis.

Su kuria k reikme lygtis turi tris aknis? Ar gali ita lygtis


turti vien akn, neturti n vienos aknies?
1043. Raskite aib b reikmi, su kuriomis lygtis x4 + 6x2 + 4 = 0 turi
keturias aknis. Ar gali ita lygtis turti dvi aknis, neturti
n vienos aknies?

SUNKOS UDAVINIAI

1044. Iekant kvadrato dvienklio skaiiaus, kuris baigiasi skaitmeniu 5 ir turi n deimi, pakanka deimi skaii n padauginti i n + 1 ir prie rezultato prirayti 25. rodykite.
1045. Raskite dvienkl skaii, kurio kvadratas paraytas skaitmenimis 0; 2; 3 ir 5.
1046. Prie dvienklio skaiiaus pridjus skaii, parayt tais paiais
skaitmenimis, bet atvirkia tvarka, g a u n a m a s natrinio skaiiaus kvadratas. Raskite visus tokius dvienklius skaiius.
1047. Prie keturi vienas po kito einani natrini skaii sandaugos pridj 1, gausime natrinio skaiiaus kvadrat. rodykite.
1048. Seiasdeimtenklis skaiius paraytas 30 nuli ir 30 vienet.
rodykite, kad jis negali bti natrinio skaiiaus kvadratas.
1049. Kuriuo skaitmeniu baigiasi skirtumas 4343 1717?
1050. Raskite dvienkl skaii, kurio skaitmen dviguba suma lygi
j sandaugai.
1051. Ar yra paprastoji
intervalui

trupmena, kurios vardiklis 20, priklausanti

; y^ ?

1052. Turime 6 spynas ir 6 j raktus. Kiek kart reikia bandyti,


norint kiekvienai spynai pritaikyti rakt?
1053. Turime 4 skirtingos mass rutuliukus. Kiek kart reikia juos
sverti svirtinmis svarstyklmis (be svarsi), norint idstyti
rutuliukus mass m a j i m o tvarka?
1054. Para kontrolin darb, mokiniai Vidas, Saulius ir Dainius
namie pasak:
V i d a s : ,,A paraiau penketui".
a u l i u s: A paraiau trejetui".
D a i n i u s : A paraiau ne penketui".
Patikrinus paaikjo, kad vieno berniuko kontrolinis darbas
vertintas paymiu 3", k i t o 4 " , t r e i o 5 " . I trij teigini
vienas buvo klaidingas, o kiti du
teisingi. Kok paym gavo
kiekvienas berniukas?
1055. Du asmenys aidia taip: pirmas aidjas pasako kur nors
sveikj skaii nuo 1 iki 10: antras aidjas prie io skaiiaus
mintyse prideda pirmosios deimties kok nors skaii ir pasako
sum. Prie ios sumos pirmas aidjas vl prideda pirmosios
deimties skaii ir vl pasako sum ir t. t. Laimi tas, kuris

p a s a k o skaii 100. Kaip reikia aisti, norint laimti? Kuris,


a i s d a m a s pagal taisykles, laimi: tas, kuris pradeda, ar j o
partneris?
1056. K a i r i a j a m e a p a t i n i a m e achmat lentos k a m p e stovi figra.
Vienu jimu leidiama j pastumti vien i trij gretim lang e l i : dein, vir arba striai dein ir vir. I dviej
aidj laimi tas, kuris uima deinj virutin kamp (jimai
daromi i e i l s ) . Kuris laims, a i s d a m a s pagal taisykles: tas,
kuris p r a d e d a , ar j o partneris?
1057. Reikia supakuoti s p i n t o j e esanias knygas. S u r i u s jas pakus po 4, p o 5 arba po 6, kiekvien kart likt viena n e s u p a kuota k n y g a , o surius pak po 7 k n y g a s , nesupakuot knyg
nelikt. Yra i n o m a , kad j yra ne d a u g i a u kaip 400. Kiek knyg s p i n t o j e ?
1058. T u r i m e lap popieriaus. Jis s u p j a u s t o m a s 4 dalis, paskui kai
kurios (arba v i s o s ) g a u t o s skiauts vl s u p j a u s t o m o s 4 dalis
ir 1.1, [rodykite, kad taip pjaustant n e g a l i m a gauti 50 lapo
dali.
1059. a) Kiek yra keturenkli skaii, parayt tik: 1) n e l y g i n i a i s
s k a i t m e n i m i s ; 2) lyginiais skaitmenimis?
b) Kiek yra keturenkli skaii, kurie parayti ir lyginiais, ir
nelyginiais skaitmenimis?
1060. a c h m a t turnyre d a l y v a v o d a u g i a u kaip 9, bet maiau kaip
25 achmatininkai: didmeistriai ir meistrai. B a i g u s turnyr,
paaikjo, kad kiekvienas dalyvis, a i s d a m a s su didmeistriais,
s u s i r i n k o pus tak. Kiek moni d a l y v a v o turnyre? Kiek i j
b u v o meistr?
1061.63 p a v e i k s l e p a v a i z d u o t a a p y t i k s l tak A(x),
B(x2)
ir C ( x 3 )
p a d t i s koordinai tiesje. Ar v i s o s tak padtys g a l i m o s ?
Tais a t v e j a i s , kai tak A , B ir C padtis g a l i m a , koordinai
tiesje paymkite koordinai p r a d i o s bei tak, kuri k o o r dinats 1 ir 1, padt.
A(x)

()

C(Xi)
Bfx2>

A(x)

Cfx3)

BU2)

C(Xi)
A(x)
B(x2)
Blx2)

A(x)
C(Xi)
Ctx3)

A(X)
63 pav.

Bix2}
A(x)
Cfx1)

1062. Raskite rodymo klaid:


Ol

16-36 = 25-45;

Ql

16-36+^=25-45+;

4 2 - 2 - 4 . | + (|)2 = 5 2 - 2 . 5 - 4 + ( | ) 2 ;
( 4 - 4 ) = ( 5 - 4 ) 2 ; 4 - 4 = 5 - 4 ; 4 = 5.
1063. Raskite visas natrini skaii
poras,

1064. rodykite, kad reikinio


yra natrinis skaiius.
1065. Kai

O,

b^>O,

c^sO,

V 11 + 6 Vr2+
d^sO,

tenkinanias

V 11 - 6 V2

nelygyb

lygt

reikm

V (a + c) (b+d)

/ + V c d yra teisinga, [rodykite.


1066. [rodykite, kad skaii, kuri iraika a + b ]/1 ( a e Q ir b e Q ) ,
suma, skirtumas, sandauga ir dalmuo yra tokios pat iraikos
skaiius.
1067. Yra inoma, kad lygtis (x+y V 2) (x y V 2) -- 1 turi sprendin: x = 3, y 2. Parodykite, kad i lygt tenkina ir be galo
daug kit natrini skaii por.
1068. Reikin xs+x*+\
iskaidykite 4 dauginamuosius, kuri kiekvienas turt kintamj.
1069. Lygties x2 + p x + l = 0 akn kvadrat suma lygi 254. Raskite
koeficient p.
1070. Su kuria a reikme lygties 2 + (a 1)a' 2a = 0 akn kvadrat
suma lygi 9?
1071. [rodykite, kad i vis vienodo perimetro staiakampi kvadrato
plotas yra didiausias.
1072. [rodykite, kad, padalijus pirmin skaii i 30, gaunama liekana, kuri yra pirminis skaiius arba 1.
1073. Kateris nuotol nuo prieplaukos A iki prieplaukos B pasroviui
nuplaukia per 8 h, o prie srov i B A per 10 h. Per kiek
valand turistas nuplauks i plaustu?
1074. Vien lydin sudaro cinkas ir varis, sumaiyti santykiu 1 : 2 ,
o kit lydin tie patys metalai, sumaiyti santykiu 2 : 3 . I
keli abiej lydini dali galima gauti trei lydin, kuriame
bt tie patys metalai santykiu 17:27?
1075. Du motociklininkai tuo paiu metu ivaiavo i vietovi A ir B
vienas prie kit ir susitiko u 50 km nuo vietovs B. Atvyk
vietoves A ir B, motociklininkai negaidami apsisuko ir vl
susitiko u 25 km nuo vietovs A. Koks atstumas tarp vietovi
ir fi?
1076. I vietovs M vietov N, kurios nutolusios viena nuo kitos per
41 km, ijo turistas 5 km/h greiiu. Po 2 h paskui j ijojo
raitelis. Jis aplenk turist ir, atvyks vietov N, negaida-

mas apsisuko grti. Raitelis susitiko turist, prajus 2 h 45 min,


kai j buvo aplenks. Raskite raitelio greit.
1077. Turistas i vietovs A vietov B ijo 4 km/h greiiu. Po
valandos paskui j i A ijo antras turistas 5 km/h greiiu.
Dar po valandos i vietovs A ivaiavo dviratininkas, kuris
aplenk vien turist, o po 10 min ir kit. Kokiu greiiu
v a i a v o dviratininkas?
1078. Treniruotje du iuoikai

tuo paiu

metu

startavo

10 000 m

distancijoje. Pirmasis, iuodamas greiiau u antrj

m/s,

kiekvien rat veikdavo 2 s greiiau u antrj ir po 10 m i p


aplenk j pusraiu. Raskite iuoik greiius ir apskaiiuokite laik, per kur kiekvienas nuiuo vis distancij.
1079. Dviem vienas kitam statmenais keliais sankryos kryptimi vaiuoja dviratininkas ir motociklininkas. Vienu momentu dviratininkas buvo u 8 km nuo sankryos, o motociklininkas u
15 km nuo sankryos. P o keli minui nuo io momento atstumas tarp j bus lygus 5 km, kai dviratininko greitis km/min,
o motociklininko 1 km/min?
1080. I dviej gyvenviei A ir B tuo paiu metu vienas prieais
kit ijo du turistai. Susitikus paaikjo, kad turistas, ijs
i Ay nujo 2 km daugiau u antrj. Eidamas toliau tuo paiu
greiiu, pirmas turistas atjo B, prajus 1 h 36 min, o antrasis A prajus 2 h 30 min po susitikimo. Raskite atstum
nuo A iki B ir kiekvieno turisto greit.
1081. I vietovi \ B tuo paiu metu vienas prieais kit ijo du
pstieji ir susitiko po 2 h. Pirmasis, ijs i vietovs A, atjo
vietov 1 h 40 min vliau, negu antrasis atjo vietov A.
Per kiek laiko nujo keli AB kiekvienas psiasis?
1082. I prieplaukos N upe pasroviui buvo iplukdyti sieliai. Po 3 h
nuo prieplaukos M, esanios nuo N u 60 km, prie srov iplauk motorlaivis, kuris atvyko N, prajus 1 h po susitikimo
su sieliais. inodami, kad motorlaivio greitis stoviniame vandenyje lygus 24 km/h, raskite ups tkms greit.
1083. Meistras ir j o mokinys turjo atlikti darb iki numatytos dienos. Taiau, atlikus pus darbo, mokinys susirgo, ir meistras
pabaig darb 2 dienomis vliau, negu buvo numatyta. Per
kiek dien galt padaryti t darb kiekvienas j , dirbdamas
atskirai, jei meistras darb atlikt 5 dienomis anksiau u
mokin?
1084. Turistas pirmj pus kelio i A B jo greiiu vu o antrj pus greiiu V2 ({2).
G r d a m a s pus viso sugaito
laiko jis jo greiiu Vlt o kit pus greiiu v2. Kuriuo
atveju turistas sugaio daugiau laiko: eidamas i ar
eidamas i B A?

1085. Funkcija ireikta

a)

'J=T-,

lygtimi:

b) = =.;
Vx

c)

y = ~ .

Nubraiykite funkcijos grafik.


1086. Funkcija ireikta lygtimi:
a) y=VJ
b) i / = Y

+ x,
d

c) y=\x + 2\;
)

.V=U-H-

Nubraiykite funkcijos grafik.


1087. Nubraiykite lygtimi y = x+ ireiktos funkcijos grafik.
1088. Vienas sunkveimis gali

perveti statybines mediagas 24 n


2

greiiau u antrjj. Jei i pradi -j vis mediag

pervet

pirmasis sunkveimis, o po to likusi dalj antrasis, tai reikt 33 h daugiau, negu dirbant kartu abiem sunkveimiams.
Per kiek valand gali perveti mediagas kiekvienas sunkveimis?
1089. Kolkiei brigada turjo nukasti bulves per nustatyt laik.
Nukasus 60% vis bulvi, padti brigadai buvo pasistas
kombainas. Jis sutrumpino derliaus numimo laik 5 dienomis.
inoma, kad kombainas gali atlikti vis darb 8 dienomis
anksiau u brigad. Kiek dien reikt bulvms nukasti, jei
nepadt kombainas?
1090. I dviej gyvenviei A ir B tuo paiu metu vienas prieais
kit ijojo du raiteliai. P o susitikimo kelyje vienas j atvyko
B per 27 min, o kitas j A per 12 min. Per kiek minui
kiekvienas raitelis nujojo keli AB?

ATSAKYMAI

I
2

skyrius

2. a) x -2; b) 4 -2; ) - 7 - 5 ; d) 2 2 +2-8; ) - 2 x 2 + 6 x - l ; f) - 5 ( / 3 -2(/ + 4.

9.

)-;

(l+2x)(x + 4)
XtlI2,)

10. e) | 5 | ; f)

h) 1.

a + 46
5 J:
> "=4* ->2.5; d)
=-4.5.

16. d) - 5 ; e) a-4;

reikm lygi - 2 . 18. b) ~

f) X~

3(/2 4ft
28
d

> " 1 W
a + 4ft
30. c) 0; d)
. 32. e)
Iy-
38

'

C)

'

20 min.

'

d )

2^+7

a+1
;

e )

d)

e)

ft
f)

15a;

f)

st
45. T = J r ^ T i ; 4 h.

36a

44

52. a)

1-

t =

x - 2

55. )

2x (/ 5
c) 2x + 'y + 5 '

57

(*2+l)2

a)

a
=

66

8
~ 27

-4a
M^x

R)

4,

b-a

t^=25;

T
h

10

b)

m i n ;

1
>7?2
2q-p
J ^
. ,
2 )

,
(a +
ft)2
2x(/-3
; b) 1-(/; c) - - ; d)
;

. 2(2 + /2)
; )
; d) 4.

- a
b) ""

b-5a
riTbtf

43;

x-2
12
e) g ; f) - 1 . 53. ) 1; b) - 2 x ; c) 3 ( q - p ) \ d ) - ;
h)

'

22. a) 6; c) 0,2; d) 1,4. 27. i)

a10(/
1
8
2
40
> a 2 + IOay '
a> x ( x 2 - l ) = ~ 15 ; b ) " 7 ( 1 = 3 )
3
2
a2
36
: C)
; e)
b
~T
ft(a-ft)2 ; f ) (a 3) 2 (a + 3) 2 '
m n
n+l
2sy
I i T

(/ + 2
.

17. a) Kai , reikinio

c )

; f)

-/

a+ y

>

1
.3. e) y

2 + (/2 4(/
, 2
I
r
29
;
f)
;
)
h)

V
^
9x-10(/
4a2 562
x 2 -6x
,
2
; f) ^ ^ y . 33. e)
; f) - ^ z j

2
b) I

20. d) b + 3 - - j ; f)

. 19. d)

21. a) Su = 1 ; 2; 3; 6; b) su n = 3; 4; 6; 12.

11. a)

15. a) 100; b) 10.

35

10
e ) ; f) a; g) 2 x ( x + y)\

5b. a)

Tax-*

. b)

a - f t +
,
a + b _ c

) 12 mokini; b) 31 mokinys. 88. )

I l
)- ;

-\ ; b) { - I - | ; 1 - j } ; c) { - I ; 7); d) { " ; 1,2) . 89. ) { ( - 5 ; 5)}; b)

{(-8;

-16)}. 90. I. 92. Ne, neiplaukia. 93. Iplaukia. 94. a) Ne; b) taip; c) taip:
d) taip

99. a) Kerta;

14. AIgcbrn V I I - V I I I

kl.

(4; 0), (; - ) ; b) kerta;

(0; 0); c) kerta;

( - 5 ; 0),
209

(7; 0),

(0; - 3 , 5 ) ; d) Jierta tik y

a;

102. a) 0; 5; b) 0 ; c) - 6 ; 0; d) 4.
=

abc
45 '

d)

C =

ARS
T T '

106.

{ - 6 ; 6}.

109.
9. a)

{ -

bc
~ c

d)

a)

104. a) s = t>/,

ab
,7?6

- 2 -| ;

101

y)

105

b) 1,5;

>

t=
5

c) 0; 5;

) ' r a i P^

ne

b)

{ - 1 ; 1}; c) {1,4};

; b) V = ; c)

nc

d) y

e) - 0 , 2 ;

f)

R=

j.

; b) 0 ; c) {2.5}; d) {-2,25). 110. a) - 3 ; b) 5; c) 0; 1; d) 15.

y}

111. a) {0}; b) { ~ 2 y ;
116. 10 km/h.

c =

(;

}.

112. y .

117. 1 km/h.

113. y .

118. 64 km/h.

115. 800 m 3 .

114. 15 km/h.

119. 6 km/h.

134. a) 2; b)

140.

c) 49; d) - 0 , 1 ; e) -0,0001; f) y ;
g) - 1 ; h) 1; i) - 1 .
141. a) g-;
13
1
b) -0,00002; c) - 2 ; d) 50; e) gg ; f) j g ; g) 7; h) 10 001.
143. c) 10 000;

d) 121;
d>

144. a) 64;

e) -3,24.

2x2y23xy2
Tf~

C)

152. c) 0,001; d) y

1
Tb '

b) 0,20;

a^b
a'b'(b-a)

f>

H9

17'S

km/h:

15-

; e) 25; f) I; g) 16; i) 81

153. a) y ;

h) -125.
f)

-0,125*-'2.

162. a)

-1;

b)

165. a) Nra; b) yra; a = 29.

-4.

f) 2x

km/h-

b) 27; c) 9; d) 1.

154. a) 5 m + 2 ; b) 5-; c) 52. 155. a) 1; b) 27; c) 1000; d)


4
159. c) 2c3d6; d) 0,5b"+ 1 ; e) j pq;

1 a2ft2
;

147. c)

c) -0,62.

e) 2; i) 8; g) 1;
160. e) 27p 6 <r c ;

nyn.

abc2, d) y i/5z2.

163. a) 4.v; b) ; c) y

=-8; i) 1,43 10~6; /1=-6.

169. h) 1,67 10

173. a) Du deimtainiai enklai; b) trys deimtainiai enklai; c) atuoni deimtainiai enklai; d) trylika deimtaini enkl.
174. c) 2,31 IO6; d) 1,25-106;
e) 2,26 IO- 2 ; f) 4,29-10-".
175. a) n = - 1 1 ; b) w = 5 ; c) n = 8; d) n = 19.
177. a) 3- 10"m; b) 3 106m; c) l,08-10 I2 m. 178. 7.4 IO9 gyventoj. 179. Per vien
sekund atliekam operacij skaiius apytiksliai padidjo 190 kart; maina
-2 sugaita vienai operacijai vidutinikai 1,25-10 -4 s; EC-lO-50 sugaita
vienai operacijai vidutinikai 6,7-10-7 s. 180. a) 5,980 IO9 km; b) 5,750-107 km.
1
181. b) Apytiksliai 320 kart.
182. 96 km/h.
184. a) 2ft5; b) - y * - 2 i /
185. a) 2\x\ b) 5(/2 7/ + 6.
188. ) ( j t + 2 ) ( * - 2 ) ( f t - l ) ( f t - l ) ;

187. d) (a-b)*
h) ( 6 5 - l ) (65 +1) (a' + ft12).
c) (a+ft) (a + b) (a-b) (a-b);
d) ( 2 a + 3 6 ) X

X (2a+3ft) (2a36) (3ft-2a). 189. d) Su c = 4 arba c = 6 . 190. c) ~


1aft
t92

'a + ab + b b) Ti=T
(5ft+3) ( 3 a + 5ft+ 5)
d>
(3a 5ft) (3a 5)
" ,96
vt
apie 533 km; b) X = ^ p Z T v :

a3

193

a>

s
a>
30

>

; f)

a+]
;

s
U ^

(2p+y)3

"

75

S'

,95'

197"

1
h
J P a v y s 1 9 8 a ) x ~ 3 ' c> ^ T T

a)
;

ac

~;
sT
t+ T '
x+y 2
x+y
'

4
199. b) a + x. 200. a) 1 + - = - 4 ;

2
b) I - =0,9. 201. e) 1 + " T Z J ;

a'2b ab~

^ j T -

-2n + 2 m2n
207

~7t+W*

2(/ + 30
209. a) ^ Z g
;

Iit-Ci

; c)

2x2
f)

ITV"'

a)

jyyjy ;

ax + bi/
c

^TTF2'

; f)

> x(x-y)

2m +1
6^2^77

a2 b

206. d)

a+ b

m*-n*

1
c> < )

b)

"-

4(/2
^ i

0 J

'

b) 1. 212. a = 2. 6 = - 5 . 213. a = 5. 6=11. 214. d) := f . a + 1 > < a ~ 3 ) .

211. a)
3a 32
e) X=

8ft2 8ft I

205. a)

a +

4
51
203. a) 0,36; b) 0,51; e) 4 yg ; (I) - .

202. a) 4; 6 ir 12; b) 1; 2; 3; 4 ir 5.
.204. a) 2,6; b) 0,8.

f)

a
217. a) 5xy\ b) 3( /); c) - 1 ; d) - 1 ; e) a 2 - 6 2 ;

; f)

.. (Q 6)2

)(2^&2;

, i)l
k>

'> i ^ f t T l

FfTn1T'

220. a) ft + a; b) I.
221. d)
c) { - 3 ; 3}; d) {0; 5; -0,6; 0,6).
c) { - 5 ;

^ } ;

2 , 8

>.^'

f) -^= ^ r f 235. a ) { - 2 y ;

J2

-+2//-

>

'

228. b) {0; - 1 ; - 6 } ;
2 " | } ; b) {-5,5; - 2 ) ;

d) {9}. 236. a) {(5; 2)}; b) {(4; 3)); c) { ( - 4 ; 4 ) ) ; d) {(0; - 2 ) ) .

244. a) J 2 ; b) 1 -jg ; ) y ;

d) y . 245. ) * = 0, (/ - bet kuris skaiius arba

bet kuris skaiius, y = 0; b) * = 0 ,


d) x = A, = \ e) x = 0 , y bet kuris
nelygus nuliui skaiius, (/=0; )
247. a) Kerta; ( - 0 . 8 ; 0); b) nekerta;
ta; ( - 0 , 2 ; 0), (0; 0). 248. d) 0 ; e)
= yj.

250. a) 12; b) 0 ;

c) 0 ;

(/ = 0; c) ir y bet kurie lygs skaiiai;


nelygus nuliui skaiius arba bet kuris
ir y prieingieji nelygs nuliui skaiiai.
c) kerta; ( - 1 , 5 ; 0), (4; 0), (5; 0); d) ker{6}; f) {6}. 249. a) Su p = 0,7; b) su P =

d) 0,5.

253. / ( - 3 ) = 7 , /(JC) =2,5, kai ^ = 15.

254. Per 10 dien ir 15 dien.


255. 27,5 h ir 33 h.
256. 60 km/h ir 90 km/h.
257. 80 km/h. 258. 48 km/h. 259. 80 km. 260. 50 km. 261. 60 km/h. 262. 17 h
kai ne N. 274. a) - 1 600; b) -0,08;

36 min ir 16 h. 263. Bet kuri trupmena

X - - U

c) - 1 0 0 0 ;

d) 11;

n2

e>

> TT2

e) 7;
- X

f) 5.

277.

XU+

a) - - ;

b)

U2

-^f-

X2

>

c) -0,9; d) 0; e) 1; f) 0 .

c)
5

- 2 7 8 . 3 ) * 2 ; b) - (a + b). 280. a) y
282. a) 9; b) 0.

; b) - ;

284. a) 0,456 ; b) 0 , 2 5 * - 3 ;

c) 12,5m12; d) 0,3(/3; e) 10a2&3c4; f) 0,25-"62. 286. ) 5; b) -y . 288. a) ^


b) -

292. ) * 17 ; b) i/50; c) a 12 ; d) 63.

b)' 2 - n ;
c) 16.
300. a) 2,38-104;
302. 3,08-1013 km. 303. 2,4-10-4 kcal.

b)

2 + + {

293. ) 15; b)-|.

1,62-10-1;

c)

3-IO 3 ;

1
;

295. ) 3 " ;
d)

8,2-IO17.

318. a) y ;

sumaja, kai a>b.


+

319. a) 3,1-104; b) 1,38-10

b) - 8 g".

+ oo[;

c)

I -oo;

f) ]0,12; +oo[; g) 10; +oo|; h)


; c) J oo;

7
3

-3,1 ;

3(;

d) J y ;

[1,5; +>[.

; h) I - oo; _ 1 0 [ . 348. a) J 1,8; + oo(; b)

TS

349. a) Su y< 3; b) su y>7.

d) J - oo;
; I yy j ] .

c) 1-00-,.3,51; d) J oo;

; e)

]y;

oo J"

e)

j oo;

347. a) j -oc; - y ] ;

d) ] - e o ; 0,8]; e) J 6;

a<b,

340. Padidja, kai

341. //-5. 344. )2; + oo. 345. J - o c ; 2 y J^ . 346. a)

b) [ y ;

rOO

>.

+ oo[;

f) |0;

-oo[;

1
J
0,4];

b) ]9;
g)

[0.5; - o c [ ; c) J - o c ;

J-oo;

- y[ ;

350. a) ] 17; - o o [ ; b) ] - o o ;

+oo [ -, f) ] _ , ;

355. a)

0;

b), c) ] oo; + oo[; d) 0 . 356. 33. 357. - 1 9 . 358. 1, 2, 3, 4 . 359. 1, 2. 360. Nelygyb teisinga su kiekviena teigiama reikme. 361. Nelygyb teisinga su kiekviena neigiama y reikme. 362. Maesnis u 2 cm. 363. Maesnis u 12,15 dm.
364. 7, 8. 9 arba

10 kart.

365. Ne daugiau kaip 26 y km.

368. a) 1; b) 16.

369. 1, 2. 372. a) Su c = 2 ir c = - 2 ; b) su c = - 3 . 374. a) ] 17; + oo [; b) ] - oo; 1 [;


c) ]0; 6(; d) 0 ; e) [ - 1 ; 3]; f) ]8; 20].
375. a) ]6; +oo[ ; b) J - o o ; - 1 ( ;
c) J 0 ; 3 - | ; d) 0 . 376. a) ]0,8; +oo[; b)
377. a) ] 3; +<[; b) J - o o ;

3 [; c)

[2; 4]; c) ] y ; y [ ; d) ]0.1; 0,2[.

[ - 1 1 ; 3); d) 0 ; e) ] - 3 ;

y [ ;

f)

]-3;

1 [.
378. a) 0. 1, 2, 3; b) 4, 5, 6, 7; c) 1; d) 1.
379. a) J - o o ; 2,8[; b) 0 .
380. a) O, 1, 2; b) - 6 , - 5 , - 4 , - 3 , - 2 , - 1 , 0, I; c) - 6 , - 5 , - 4 , - 3 , - 2 ,
- 1 . 0 ; d) - 1 , 0 .
382. a) J 1; 2[; b) [1; 5]; c) [ - 7 ; 17]; d) J 12; - 1 [.
383. a) Su

/e j l y ;

2[

; b) su fre [0,5; 6,5).

384. a) )8;

+oo; b) J - o o ;

- 5 [ ; c ) |10; ]2[; d) ]1; 5[. 385. a) J - o o ; 2[; b) J I ; 3 [ . 386. a) 0,02; b) 25.


387. a) {1}; b) { - 5 ; 5).
390. 1, 2, 3, 4, 6, 12.
391. J2; 5[.
393. a) j - o o ;
0[ U |0,3; +OO I; b) J - o o ;
1 U J 0.5; +OO I; c) ] O, I; 0,4 ; d) 1-0,6; 0 [;
e) [ y ;

y J ; f)

f - y

+ oo [; b) J - o o ; 5[;
398. a) J 9;
- K U J y

c)

; - ].

395. a) Su a > - 6 ;

b) su b> 3. 396. a) )7,2;

J - o o ; 0,25(; d) J 2,4; +oo(. 397. J - o o ; 2,4 [ U 13; +oo[.

1T [; b) J 0; 1 y [ . 399. a) J - o o ;

-2[U]-ly;

+oo[ ; b) ] --oo;

; +oo[; c) JO; 1[; d) J 0; y [ . 400. a) Su y < - l ; b) su p

1[. 401. a) ] 1,5; 5]; b) J \ ; l y ]

c) )0; 7); d) j -

y ;

-2[lj[0,75; -oc[.

402. a) J-oo; 6,5 [ U JO; +oo[; b) [0; 7]; c) ]-0,5; 0.5 [; d) J-oc; -1] (j [1;
0
+ oo [, 403. a) J - o o ; 0) U I 0 7 ' .
b)
I ul2;
- OC I; ,:) [ - 4 ; 4J;
d) J - o o ; 5[ u 15; + OO [. 405. a) ) - o o ; 9[ IJ J '.) oo ; b; J 8; f OO I; C) [4;
+ nO [; d) ] oo; 2 [ U 12; 3[. 406. a) j - o c ; 3,51; b) J--4.5; + OC [; r) J 27; + oo(;

d) i i i

"42

7\f 17; + oo[. 409. a) | - 2 ; 2); b)

4 j

, 4[

410. ) [3; 1,2); b) ]2,5;

3. 413. a) 1.4 I = 2; c) |AX|=7; e) \Ef\=7.


| 3 [ U ] 5;
- o c [ ; b) { - 5 ;
-I};
|-5;

21. ) 8.5s.v<9.5;
h)

- 7 ; 4.5 [.

4];

d)

463. a) ] - ;

e) ] - c c ;

-8 y

-7

60 [; b)

419. a) { - 3 ; 5}; ] - 3 ; 5|; ] - o o ;


-1(;
|-oo; - 5 [ U ] - 1 ;
+

422. - 8 .

423. a) I

; H

[4,8; + oo(; c) ] 0,56; +oo[; d)

11; i) ] -J ; +

464. a) ] - o o ;

- 1 1 5 ; b) ]0,2;

I;

]-oo;
+oo[;

) l - o c ; |5[; d) ] - o c ; 1.4(. 465. a) ] - o ; 0,325(; b) ) - 1 ; + oo | 466. a) {I;


2; 3; 4; b) {I; 2; 3; 4; 5}.
470. a) Toki reikmi nra; b) s u ' kiekviena x
reikme.

471.

a)

] oo;

+ oo[;

b)

]oo;

f-oo(. 473.

a)

ae

(0;

+ oo(;

b)

ae

J2;

-T oo ; c) a e - 3 ; +oo [; d) a e -7; +oo [. 474. a) fee ] - oo; 0(; b) fee - o o ; - 4 ;


L) fee ] - o o ; 3[; d) fee ] - o o ; -0.2(. 475. a) Su (8; +oo|; b) su me ] - o o ; 2[;
c) su I ; 6J; d) su me J oo; 3,5(. 477. Ne daugiau kaip 5 da rinkinius.
478. Didesniu negu 6 km/h.
479. Didesniu negu 18 km/h.
480. Didesniu negu

, 2
4 - j km h. 481. Didesniu
d)

487. a) J y ;

0.

negu

16 km/h. 485. a) ]9;

+ o o ( ; b) ] - o o ; 0[; c)

- oo|\ b) 10,1; 5[; c) 0 ; d) ]0,8; +oo(; e)

- 0 . 2 ( ; i) ] 1 fy ; ~ o o [ . 488. a)

1. 2, 3, 4. 5, 6, 7. 8. 9; b)

4. 5. 489. a) 1 - 3 ; 6(; b) 1,5; 2,5(; c) (0,8; 1(; d)

0;

J-oo;

- 1 0 ; c) 1; d) 2, 3,

( - 2 ; I. 491. a)

] 0;

h) (0; 0.8(. 492. a) ] - l ; 0(: b) ( - 5 ; 0|. 493. Didesniu negu 4 km/h, bet maesniu negu 5 km/h. 494. Brangiau kaip 1 rub. 16 ., bet pigiau kaip
2 rub.
f
04 . 495. Daugiau kaip 10 km. bet maiau kaip 16 yi km. 497. ) 11;
1 " 11
j I;
b) (0:

22]:

c)

J-oo;

- j [ u ] j ;

+<*>[ ;

d)

J oo;

-2,5(

U ]-l;

+oo(.

499. a)

Su i / e l - o o ; 5[ U 1 - 5 ; 6(; b) su ye|3,5; 5 ( U 15; + o[; c ) su


3 U 13; 15 [; d) su i / e ] 5; + <{.
500. a) ue] 2; 5( U ]7; + < [ ;
b) r e I - o o ; 0[ U 13; 4(. 501. a) - o o ; 0( U )2; + ( ; b) ]0; 2(. 503. a) ] - o o ;

Of

Uly:

b)

+[;

] oo;

-UU

J y ;

+OO [ ;

f ) J I;

II;

d)

]-oo;

- 1 | U 117.3; -f oo (; e) ] - o o ; 5( u 1 - 5 ; 8[; f) ] - o o ; 7[. 504. a) 3 , 4 ; b) 4,


5, 6; c) 1. 2; d) 1, 2. 505. a) ] - 2 ; 0[; b) ] - o o ; 0] U ]1; +<*>[; c) ]0; 1,2(;
d)

1-1;

-foo;

e)

oo; 0 ;

f)

1-1;

+00[.

506.

aej2,5;

+00(;

b) a e

J y ;

+ 00 . 508. a) u = 3 ir a e ] 5 ; +oo|; b) a e ] - o o ; 2(. 509. ) ] - o o ; - 3 U 1 - 3 ;


2; b) ] 00; 0] U 10; 4(. 514. ) {1,2; 2.8}; b) {-9,25; 3,25}. 515. ) ( - 7 ;
- 4 ] u (4; 71; b) ] - 2 ; I [ (J |3; 4|. 516. ) x = n + 4 arba x = n-4.

111 s k y r i u s
527. a) 0.12< y
540.

<0.15;

) 16<.v + i / < 1 9 ;

e) 0 . 5 < ~ < 0 . 7 ;

b) 0,35< y
b)

I O w

<0,39.

528, a) y ;

-6<x-//<-3;

f) < ~ < 2 .

c)

b) -

3<r/-*<6;

543. a) 5 < 3 a + 7fe<7; b)

0,4; c) Kfe--afe<21; d) 7 < y + y

< 1 2

'

545

'

529. 2,9.
d)

60<x/<84;

- 1 , 2 < - + 0 , 6 6 < -

> ) 8 < < 1 8 , 4 ; b)

19<S<21.

546. Tiks. 547. C = ml, 16,7<C<16,8. 549. I aliuminio. 550. a) ( - 3 ; 2); b) (4; 5).

9
551. a) *

; b) >. 559. )

,3</ 1,5; b) 2,2</<2,3. 567. a)

Nra,

artinys O,OI tikslumu; b) nra artinys 0,001 tikslumu. 570. a) x8,13; b) x53,6;l
c) x0,28; d) 4,0. 571. a) 0,01 tikslumu; b) 0,001 tikslumu; c) 0,0001 tikslu?
mu.
572. a) /1=0,01-101; b) Zi = O1Ol IO4; c) ft = 0,01-102; d) ft=O1OOMO2

a+b

576

4-

~aF ' b^ x y "

582

'

0,80/

''

587. a) ) y ;

tuotas tiksliau.

583

Atstumas nuo ems iki Mnulio ima

+ oe|\ b) J 2 y ; + ooj\

588. ]|,|; + oo(.

591. a) 30,7; b) 21,5. 592. 13,78 <>. 593. 21,18 dm. 594. 0,92 kg. 596. c) 4,89-108;
d) 1,99 I1. 597. b) |l; 16[. 599. a) 33; b) 1,17; c) 14; d) 31. 600. a) 1,8-IO12;
b) 1,2-IO4; e) 8,26-102. 601. 21,9 m2. 602. 4,93-104 m2. 603. a) 25,2 m; b) 3,4 m.
604. 1,6 km. 605. a) 34; b) 15; e) 1.6 IO2; d) 2,6-102 . 606. 48.2 cm; 1,3-102 cm2.
607. 1,20 IOi cm2. 608. 70 t. 609. 2,2 IO2 cm2. 610. 3,6-IO2 cm2. 612. a) 12,7;
b) 1.5; c) 2,8; d) 6,2. 613. R ^ j - R

J^ . 615. a) ] 1 -| ;

614. a) m =

2| U J 2; +oo [; b) J-oo; -1) U |3; +oo(. 616. a) 13; 5 [; b) | - o o ; - 3 J U J1;


+ oo. 621. a) Galima; b) negalima; c) neaiku. 623. a) Galima; b) negalima;
c) neaiku. 627. d) 4 < I O - x < 5 ;
628.

a)

0.4< <0,1;

b)

K ) 2 y < y

-0,6<c<3;

c)

+2s;2y;
-0,3< <0,1;

640. a) [18; + oo [; b) l - o o ; -241; C) [6; +oo|; d) ]o;


+ < 15.2;

h) y
d)

< y

- 1.5<C< -1,3.

y ] , 642. c) l 2 . l s S y +

s S ^ y 647. a) Gali; b) gali. 649. b) 7 . 4 l < y

+6<7,44;

cj 2.98<-^r <3,05. 652. 3,142. 659. 1.46; 1,47; 1,463; 1,468. 660. f = 83525 km/h.
661. 0.50,1 A. 662. Galima. 664. Uteks. 665. 30,04 min. kW. 668. 2,2%.
670. 0,1 tikslumu. 676. c) I.810 4 ; d) 2,6-10'. 677. 1,51-104 km. 678. c ) 5,01-10;
d) 1,81-10-1. 679. a) 77 m3. 680. 39 kg. 681. 2,0-10 cm2. 682. a) 1,2; b) 0.002;
c) 0,066.
IVskyrius
695. Su = 500. 696. Sti fc = 6; per tak C is grafikas neina. 700, e) 9; f) -0.7;
g) 10; h) 6,2. 704. c) x e ] - o c ; 01; d) xe~[0; + 0 0 I'. e) * e ] - o c ; +oo(; f) = .
705. e) 12; + oo[; f) [-2,5; + oo[; g) [0; 2[; h) J-oo; _ | [ | j ] 9 ; +oo[.
709. a)

- VT2;

j/i2;

712. )

1-3; 2); b) <4; 5). 714. g) 2; h) 60; i) y ;

ryi kainuoja 88 .;

c).0;

d) -0,2; 0,2; g) - y ; y ; h) k)

; l)y.

1 kg sor kruop kainuoja 30 .

30;

719. 1 kg

727. k - y ;

1=-2.
736. a) -0.3; b) 6.6. 740. a) 0 V~sC2; b) 1) [0; 3]; 2) [10; 20|;
3) 10,1; 1[. 742. a) 100; [100; +oo[; [0; 100]. 743. d) R. 751. b) 27; d) 16;
f) -200; g) 8,1; h) 0.001. 753. a)

Vl-1;

b) - l ; )

7 - 10; d)

ViT-

754. b) 0 ; c) {0; 2>; d) {-10; -4}.


755. a) [ - 2 ; 6|; b) J - o o ;
2,51 U [7,5; +oc[; t) [-16; -141. 759. Su xe [21; 27]. 760. e) 6; f) 0.3; h) 0.6;
4
i) 0,033
761. g) 1,25; h) 1 y .
762. a) 180; b) 48; c) 60; d) 42; e) 6; i) 24.

764. b) 25; d) 45. 765. c) 2,8; d) 3.5. 768. h) y ; i) 2. 770. e) ; f) 0,3 14;

-1,5 V10;

h)

- 7

2.

771. )

3,75;

d)

0,035.

773.

670;

d)

7,2. 774.

15,3;

12
b) 48,5. 775. ) -0,6*; d) -9(/ 3 . 776. b) - y . 779. a) 1; b) 0; 1; 2; 3; 4; 5; 6;
\7; 8. 800. a) 29,4. 815. a) 2,00 cm; b) 1,62 cm. 816. b) J - o o ;

- I [ U [2; +>[.

si8. a) - 1/) 3 1/2; f) 0. 819. d) 980-^31,30; e) l / T 1,732; 1)

82,828.

820. a) 15; c) 6 - 3 ; d) 24-12 V T - 2 V ^ e) 11; f) 32. 822. d) V a ' + V^T

_
/2+ T/T

_
h) - V 5 ; i) .
824. a) V 2 , 5 >
; b) 5 + V 7 > V l l + 1;
d) V 5 + V 7 > 3 + V a
a+ b
f) 14,071. 829. - y - >
2 j ;

f)

841.

825. d) 1; f) -0,5. 827. a) 3,968; c) 4,236; e) 17.944;


,,
u(S-rn)
(I2-Ii2
V ab. 830. a) b=
'5+w
; b) R=
831. b) 0;
834:

V 0 3 ;

V03-

I y

b)

-4;

h)

-12;

d)

-4;

5;

e)

a)

1;

y ;

1;

2
g)

6 y

c)

-3;

3;

3
I y

b)

; 4;

c)

-91;

1;

c)

2;

2 y ;

-2;

12;

i)

5;

16;

a)

-5;

36;

f)

d)

-59;

87;

0;

b)

0; 5; y .

d)

[ y ;

k)

-10;

7
2~5;

-1;

837.

a)

e)

0,2;

3;

2; 2,5; b )

842. a)

9.

53. 844.

a)

h)

-3;

2;

1
13 y .

-18;

x,-0.36,

f)

-0,2;

I
g) y

1;

*20,56;

-1,6;

2 y ;

b)

843.

a)

b)

1.

7;

2;

-8;

,-2.78:

6
* 2 ~ 0,72;

(/,--1,26;

~ 1,59;

d)

9,20,

/Zj-=I,20.

845.

a)

b)

-7;

848.
b)

5;

a)

c)

ir

+ o [ ;

= 24;
853.

90

cm.

a)

Su

861.

1,8;

864.

a)

80

866.

a)

II

b)

a)

859.

d)

b)

su

= 135;

km/h;

b)

b)

km/h;

V2~

-2;

(/=-11:

b)

e)

] 16,2;

V +
d)

0 ;

12;

c)

b)

-9;

0[

-2;

2,4.

862.

867.

860.

a)

24

0.
d)

a)

0,1;
d)

b)

3,5.

teisinga

878.
su

a)

35;

b)

kiekviena

-8.75.
*

reikme.

1;

849.

a)

b)

= - 1 0

l / 2 " ir

10 m

ir

21

m.

a)

g)|l;

863.

27 k m / h ;
16 h ;

b)

2 y j ;

a)

b)

858.

1,5 h ;

a)

884.

- y ;
a)

0;

1,6;

b)

5 km/h
40 rnir,

b)

0;

c)

d)

-2;

- I ;

V 2
;

e)
k)

0.

5j

U 16:

0.

885.

a)

-1;

VT VT VT
- ; ; ;

887.

b)

9];

(0;
c)

-3);
{3;

9};

( d)


{9}.

1;

b)

-3;

3;

c)

-1;

4;

d)

5 h

y ;

y ;

2,5;

i) 01 K) - 2 ; 2; h) - - y ; ;
0);
903.

(
a)

0);

o)

(0;

Teisingas;

6).
b)

897.

Su

{-1,5}.

12

km/h.

arba
ir

- y ;

9,0

k)

1
1;

40[;
a)

su

{-9};

1,5.

]-oo;

- oo [. 8 5 0 .

|-oo;
d)

11
b) j y

882.

2 y

-,y : y

1
869.

- I ;

= 50;

e)

a)
ir

a)

d)

9[;

b)

4
y ;

4[;

ir

856.

865.
a)

846.

U ] 0;

= - 5 0

2 + 45

i)

3.

-4;

c)

su

12 m i n .

2 km/h.

f)

l-oo;

s u fl = 6 .
Ii

25;

+oo[;

+ OO [; c )

1 2 [ U ] 12;

10 V T
b)

-0,2;

J y ;

] oo;

= - 2 4
=

km/h.

50

min.

c)

-2;

-2;

0,5;

1 1 1
- y ;

i)

a)

]6;

teisingas;

r.)

y ;

0; 5;
9);

b)

'3;

klaidinus

25

904. Udara sudties, atimties, daugybos atvilgiu. 906. a) 5,1; b)

e) ~ f

iI

1
5
21
d) y ; e) 10,22; f) I; g) 25; h) y ; i) I; k) 33 . 908. e) 0,09; f) 0. 910. a) | - oor
-t-oo[; b)

oo; +oo ; c) | - o o ; - I ] U [1;

+oo[;

d) | - o o ;

+oo[;

e) ] - oo;

- 3 ] U |3; + oo ; f) | - 2 ; 2|; g) 0 ; h) |0; +oo| ; i) ] - o o ; - 4 [ U H ;


911. a) x e 12; +oo|; b) x e |0; 41 11 ] 4; +oo| ; c) x e ] - 2 ; + o o ; d) xe [0;
+ oo[; e) x e 1 - 2 ; 15); f) x e |3; +oo|. 912. a) a > 0 , 6 > 0 arba a<O, 6 < 0 , arba a = O,
bet koks skaiius, arba a
bet koks skaiius, 6 = 0; b) a bet kuris nelygus
nuliui skaiius, biO arba a = 0, b
bet koks skaiius; e) a bet koks skaiius;
b bet koks skaiius; d) , ft bet kuris nelygus nuliui skaiius arba a
bet koks skaiius, 6 = 0 ; e) a bet koks skaiius, b bet koks skaiius; f) a
bet koks skaiius, b bet koks skaiius, be to, .
913. a) { };
b)

{ - "20; }. 916. )

c) 0; 4; d) 0; 25.

100; b) 0 .

945. d)

1,08; e) 128; f) 108.

77
d) y y . 962. c) - 11; d) 4,5 1 3 ;

VT- Vb) \ g)
I) (5 Va-4 VF) (5 Vo"+ 4 V 6 ) .
. l/m l / T ,
Qfifi ^ 5 V

964.

m)

d)

1(

KIO-

1/3-1.

) 4 ( 5 d) 2,84.
b)

974. )

e) 0;

f) 0,45 ;

2Tb (Va965.

b l V J
g

946. a) 8,5; b)

g)

0; b)

7
gy

g) 9,5 2 ;

15
Tjg ;

c)

li) 4,6 5.

Vxy (x V* + y2

Vb)',

h)

<; h)

V ^ ;

0;

I)

Vl/);
"3;

. V2"
2 +

; e) - y - ; g)
g
; h)
;

199 + 60 ; 967. a) -38,05. 968. d) - 4 - 2 ! 969. c) 8;

971. a) j / y

Vb4~\-b.

966. )

2 ) ; m)

928. e) ]25; 64[. 930. ) ;

1,581; b) 1 + j / y

< 1 + ;

b)

972. ) + a 2 - 1;

-2,225.

9>6-

"; c)

VlO+ 14

--

<

976. )

- 1 0 ; b) nra. 977. b) 3,25. 981. ) 4; 12; b) - 3 ; - 9 ; ) - 1 3 ; 3; d) - 5 ;


1
2
3
11; e) - 9 ; 2; f) 4; 7; g) y ; 2; h) - 4 y ; 5. 984. a) - 1 ; - y ; b) - 1 0 ; 9;
c) - 9 ;

10;

d) 1,6;

2;

e) - 3 y ;

3;

f) - 1 ;

985. a) jc e {1,2; 0,2); b)

[ 24

21

{ ~ " ' ~ 1 "3 / ' c )

-1};

i) x e { - l ;

I);

e)

y ;

- y } ;

{ - 456;

456}.

h)

i2

2i

I - VT
^

{49}; b)

994. a) 10; 11; 12; 13; 14 arba

1
995. d) 5; - 1 4 ; f) - 5 ; 4 y . 996. a) Su i / = 4 ir / = 3; C ) SU

y=

1+V 5
2

J ; d) Jte |

g) -ve { - 2 , 5 ; 2,5); h)

singa su kiekviena reikme. 988. Su a = 8. 991. a)


49}; d)

4 y ;

"

2jj ;

lygyb

tei-

{ - 4 0 ; 40}; c) {0;
-2;

- 1 ; 0; 1; 2.

1
12. 997. a) - I y ;

1; b) 0 ; c) 9.
998. a) 36 km/h ir 32 km/h; b) 48 km/h.
999. a) 5 h 15 min;
b) 7 h 52 min. 1000. a) 60 km/h; b) 90 km/h. 1001. a) 3 km/h; b) 2 km/h arba
3 km/h. 1002. a) 10 km/h; b) 5 km/h. 1003. a) 2,4 km/h arba 3 km/h; b) 3 km/h.
1004. a) 40 km/h; b) 3 h 20 min.
1005. a) 54 km arba 48 km; b) 42 km/h.
1006. 18 km/h. 1007. a) 48 km arba 60 km; b) 48 km/h arba 9 km/h. 1008. a) 1,5 m
ir 2 m; b) apsisuka 200 kart ir 600 kart.
1009. a) 72 stakles ir 62 stakles;
b) per 8 dienas. 1010. a) 15 ha ir 18 ha arba 24 ha ir 27 ha. 1011. a) Per 20 dien. 1012. a) 432 detales. 1013. b) Per 9 dienas. 1014. a) 25 dienas. 1015. Per 20 h

ir 25. h. IO t Ii. a) Per IO dien ir 15 dien; b) per 42 h ir 56 h. 1017. a) 100 m


ir 60 m.
1018. a) 24 m ir 35 m.
1019. a) I 936 cm 2 ; b) 6 cm. 1020. 6 cm2 ir
216 cm2. 1021. 216 m 2 ir 1320 m 2 . 1022. 600 cm 2 ; 24 cm ir 25 cm. 1028. a) r = 5 ;
b) 6 = - 5 0 arba 6 = 50.
1029. f = 6.
1030. 6 = l ; _ t ' = - 4 . _ 1031. a = | , c= 4.
1035. a) A- 15; b) / ? = - 8 .
,,
1037.

i
a)

,
-3;

,
5;

1039. a) - V10;

c) - y

1036. b) - 2 ; 4; 1+ l/i

1+ 1/73

;
-

l/T

1 1 1

; - y; y ; y ;

1 - /73

l/T

c) I;

l/TO; akn

1 1

d) - y ;

9;

suma

1-

c) 0 ; d) - 4 ; 0.

-11 + 1/89
^
;
lygi

-Il^

Vjg

nuliui, o sandauga

50;

. 1041. a) Su t e J 36; +oo| ; b) su t e | - 2 0 ;

+ oo[. 1042. a) Are ]0; 42,251; b) = 42,25 arba e | - e c ; 0[. 1043. Lygtis turi
keturias aknis, kai 6 e oo; 4[; turi dvi aknis, kai 6 = - 4 ir neturi n vienos
aknies, kai 6 e 4; + oo(.

Sunks

udaviniai

1045. 55. 1046. 29; 38; 47; 56; 65; 74; 83; 92. 1049. Skaitmeniu 0. 1050. 63; 44; 36.
1052. Ne daugiau kaip 15. 1053. Sveriama ne daugiau kaip 5 kartus. 1057. 301
knyga. 1059. a) 1) 625; 2) 500; b) 7 875. 1060. 16 dalyvi, _6 arba 10 meistr.
1063. (35; 34); (13; 10). 1068. (x2 + * + 1) ( 2 - * + 1) (:2 + * l / + 1 ) ( x 2 - x l / + 1 ) .
1069. p = 16. 1070. Su = 2. 1073. 80 h. 1074. I 9 dali pirmo lydinio ir 35 dali antro lydinio.
arba 20 km/h, arba

1075. 125 km.


6 , 5 km/h.

1076. 13 km/h arba 9yy km/h.

1077. 7 km/h

1078. 8 y m/s ir 8 m/s; 20 min ir 20 min 50 s.

1079. Po 12 min ir po 19 min 48 s. 1080. 18 km; 5 km/h; 4 km/h. 1081. 5 h ir


3 h 20 min. 1082. 4 km/h. 1083. Per 10 dien ir 15 dien.

DALYKIN

Absoliuioji paklaida 100


Aibs papildinys 122
Argumentas 137
Aritmetin kvadratin aknis 124
Aritmetins kvadratins aknies savybs 146
Artinio paklaida 101
Artinio tikslumas 102
Atkarpos vidurio koordinat 78
Atstumas tarp koordinai tiess tak 78
Dauginamojo klimas po aknies enklu 157
Dauginamojo iklimas prie aknies
enkl 157
Didjanti aibje funkcija 137
Didjanti funkcija 137
Dydio reikms apatinis ris 92
Dydio reikms riai 92
Dydio reikms virutinis ris 92
Diskriminantas 169
Dvinario kvadrato iskyrimo metodas
165
Grafinis lygi sprendimo bdas 29
Iracionalusis skaiius 126
Ivada 17
Kintamojo keitimo metodas 180
Kvadratins lygties akn formul 168
Kvadratin aknis 124
Laipsnio su sveikuoju rodikliu savvbs 34
Laipsnis su sveikuoju neigiamu rodikliu 31
Lygi ekvivalentuinas 20
Lygtys
bikvadratins 181
kvadratins 164
nepilnosios kvadratins - 169
redukuotosios kvadratins
165
.Majanti aibje funkcija 138

RODYKL

Majanti funkcija 138


Nelygyb
grieta 59
negrieta 59
Nelygybi daugyba panariui 95
Nelygybi sudtis panariui 94
Papildomasis daugiklis 9
Patikimas skaitmuo 104
Racionalusis reikinys 3
Realusis skaiius 127
Reikminis skaitmuo 107
Ri metodas 98
Sakini su kintamaisiais ekvivalentumas 17
Sakini su vienodais kintamaisiais ekvivalentumo slyga 18
Santykin paklaida 106
Santykinis tikslumas 107
Skaiiaus eil 38
Skaii apvalinimo taisykl 92
Skaii artint daugybos taisykl 111
Skaii artiniu raymas 104
Skaii artiniu sudties taisykl 109
Skaitini lygybi savybs 20
Skaitini nelygybi savybs 59
Standartin skaiiaus iraika 37
Sveikasis reikinys 3
Tiesin nelygyb su vienu kintamuoju
65
Trupmen bendrasis vardiklis 10
Trupmen bendravardiklinimas 9
Trupmen lygybs nuliui slyga 23
Trupmen su vienodais vardikliais lygybs slyga 26
Trupmen su vienodais vardikliais suma 5
Vijetos teorema 177
Vijetos teoremai atvirktin
177

teorema

T R U M P O S I N I O S I VI KLASS A L G E B R O S
KURSO

Reikiniai ir j tapats

pertvarkymai

S k a i i a u s a l a i p s n i s su n a t r i n i u r o d i k l i u > I n d a u g i n a m j
sandauga, kuri kiekvienas lygus a:
ar=aa...

a.

n kart

S k a i i a u s a l a i p s n i s su rodikliu = I pats skaiius a:


a1 = tf.
S k a i i a u s a l a i p s n i s su rodikliu n = O lygus
u=l,

kai

I:

a =Ti=O.

L a i p s n i su n a t r i n i u rodikliu savybs.
1. a'"a" =a"'+".
Dauginant vienod pagrind laipsnius, pagrindas lieka tas pats,
o rodikliai sudedami.
2. Iarri)"
a1"".
Keliant laipsn laipsniu, pagrindas lieka tas pats, o rodikliai sudauginami.
3. a';
kai m > n ir
Dalijant vienod pagrind laipsnius, pagrindas lieka tas pats,
o i dalinio laipsnio rodiklio atimamas daliklio laipsnio rodiklis.
4. (ab)" = a"b".
Sandaugos -tasis laipsnis lygus dauginamj n-tj laipsni
sandaugai.
R a c i o n a l u s i s reikinys reikinys, sudarytas i skaii ir kintam j , susiet sudties, atimties, daugybos, dalybos ir klimo laipsniu
veiksmais.
Sveikasis reikinys -- racionalusis reikinys, kuriame nra dalybos i reikinio su kintamuoju.
Reikinio su vienu k i n t a m u o j u apibrimo sritis aib kintamojo
reikmi, su kuriomis is reikinys turi prasm.
Tapatyb lygyb, teisinga vis skaii aibje.
Tapatyb aibje lygyb, teisinga toje aibje.
V i e n a n a r i s - skaii, kintamj, kintamj laipsni sandauga.
Skaiiai, kintamieji, kintamj laipsniai taip pat vadinami vienanariais.

D a u g i a n a r i s vienanari suma. Vienanariai taip pat laikomi daugianariais, sudarytais i vieno nario.
D a u g i a n a r i sumos ir skirtumo a t s k l i a u t i m a s :
kai prie skliaustus nra jokio enklo arba paraytas pliusas",
skliaust galima nerayti; reikia tik palikti kiekvieno nario enkl,
kai prie skliaustus yra minusas", skliaust galima nerayti, bet
reikia kiekvieno nario enkl pakeisti prieingu.
Daugianario nari suskliautimas:
kai prie skliaustus raomas pliusas", vis suskliauiam nariu
enklai nesikeiia;
kai prie skliaustus raomas minusas", vis suskliauiam nari
enklai keiiami prieingais.
V i e n a n a r i o ir d a u g i a n a r i o s a n d a u g a :
dauginant vienanarj i daugianario, pakanka j vienanarj padauginti i daugianario kiekvieno nario ir gautas sandaugas sudti.
Daugianari sandauga:
dauginant daugianarj i daugianario, pakanka vieno daugianario
kiekvien narj padauginti i kito daugianario kiekvieno nario ir
gautas sandaugas sudti.
Sutrumpintos daugybos tapatybs.
1. (a-b)
(a + b)
=a2-b2.
Dviej reikini skirtumo ir j sumos sandauga lygi i reikini
kvadrat skirtumui.
2. (a + b)2 = a2 + 2ub + b2.
Dvinario kvadratas lygus sumai trij reikini: pirmojo nario
kvadrato, pirmojo ir antrojo nario dvigubos sandaugos ir antrojo
nario kvadrato.
D a u g i a n a r i o s k a i d y m a s d a u g i n a m a i s i a i s daugianario reikimas
daugianari sandauga.
Daugianario skaidymo dauginamaisiais bdai: bendro dauginamojo klimas u skliaust, grupavimas, sutrumpintos daugybos tapatybi taikymas.
T r u p m e n a reikinys, kurio iraika ^

. Raidmis a ir b pay-

mti skaitiniai reikiniai arba reikiniai su kintamaisiais.


Trupmen j

ir

sandauga lygi trupmenai

Trupmen-^- ir -^-dalmuo lygus trupmenai y-.


Trupmenos-^- n-tasis laipsnis lygus t r u p m e n a i ^ - .

Lygtys ir nelygybs
Lygtis su vienu k i n t a m u o j u lygyb, turinti vien kintamj.
Lygties aknis kintamojo reikm, su kuria lygtis virsta teisinga lygybe.

Isprsti lygt su vienu kintamuoju rasti jos akn aib.


Tiesin lygtis su vienu k i n t a m u o j u lygtis, kurios iraika
ax = b\ ia a ir b
skaiiai, kintamasis.
Kai (),

lygtis ax = b turi vienintel akn y .

Kai = O ir b O, lygtis = b akn neturi.


Kai <j = 0 ir b = O, lygties ax = b aknis yra bet kuris skaiius.
Lygtis su dviem k i n t a m a i s i a i s lygyb, turinti du kintamuosius.
Lygties su dviem k i n t a m a i s i a i s s p r e n d i n y s kintamj reikmi
pora, paverianti i lygt teisinga lygybe.
Lygties su dviem k i n t a m a i s i a i s g r a f i k a s aib tak, kuri koordinats yra tos lygties sprendiniai.
Tiesin lygtis su dviem k i n t a m a i s i a i s lygtis, kurios iraika
ax + by = c\ ia o, b, c skaiiai, ir y kintamieji.
Tiesins lygties ax + by = c grafikas yra ties, jei nors vienas
koeficientas a arba b nelygus nuliui.
L y g i su dviem k i n t a m a i s i a i s sistemos s p r e n d i n y s kintamj
reikmi pora, kiekvien sistemos lygt paverianti teisinga lygybe
I s p r s t i l y g i sistem rasti jos sprendini aib.
Tiesini lygi sistemos sprendimo bdai keitimo, sudties,
grafinis.
Nelygyb su vienu k i n t a m u o j u nelygyb, turinti vien kintamj.
Nelygybs su vienu k i n t a m u o j u s p r e n d i n y s kintamojo reikm,
paverianti nelygyb teisinga nelygybe.
Isprsti nelygyb rasti jos sprendini aib.
Dvigubos nelygybs
sprendini aib skaii intervalas [a; 61.
Dvigubos nelygybs
sprendini aib - skaii intervalas
I a; bl
Dvigubos nelygybs a ^ . x < b sprendini aib skaii intervalas [a, b [.
Dvigubos nelygybs a < x ^ z b sprendini aib skaii intervalas ]G; b}.
Nelygybs ^ a sprendini aib skaii intervalas [a; + 0 0 .
Nelygybs > a sprendini aib skaii intervalas ]a; +oo[.
Nelygybs
sprendini aib s k a i i intervalas ] 00; a j .
Nelygybs x<a
sprendini aib skaii intervalas j 00; f.
Funkcijos
F u n k c i j a dviej aibi atitiktis, kai kiekvien pirmos aibs element atitinka ne daugiau kaip vienas antros aibs elementas.
Aibs X atvaizdis j aib Y funkcija, kurios apibrimo sritis X
ir reikmi sritis Y.
Skaitins f u n k c i j o s f g r a f i k a s aib koordinai ploktumos tak, kuri koordinats (x;
f(x)).

T i e s i o g i n i s p r o p o r c i n g u m a s funkcija, kuri galima ireikti formule y=kx\ ia k nelygus nuliui skaiius. (Skaiius k vadinamas
proporcingumo koeficientu.)
Funkcijos y = kx grafikas, kai k ^ O t i e s , einanti per koordinai pradi. Kai fe>0, grafikas yra pirmame ir treiame koordinatiniame kampe, kai k < Q , antrame ir ketvirtame koordinatiniame
kampe.

Tiesioginio proporcingumo savybs


Kai kintamasis y proporcingas kintamajam , tai vieno kintamojo
dviej reikmi santykis lygus kito kintamojo atitinkam reikmiu
santykiui, t. y.
= ; ia X\ ir X2 (2)
kintamojo - reikms,
x
2
</j>
i ir 2 'jas atitinkanios kintamojo Y reikms.
Jei kintamasis y proporcingas kintamajam ir kintamj reikms yra teigiami skaiiai, tai, kelis kartus padidinus (sumainus)
reikm, tiek pat kart padidja (sumaja) atitinkama y reikm.
A t v i r k i a s i s p r o p o r c i n g u m a s funkcija, kuri galima ireikti
formule y= (k nelygus nuliui skaiius).
k
Funkcijos y = (k-5^0) grafikas hiperbol. Kai &>0, grafikas
yra pirmame ir treiame koordinatiniame kampe, kai k < 0 , antrame
ir ketvirtame koordinatiniame kampe.

Atvirkiojo proporcingumo savybs


Kai kintamasis y atvirkiai proporcingas kintamajam x, tai
vieno kintamojo dviej reikmi santykis lygus kito kintamojo atiX
>
tinkam reikmi atvirktiniam santykiui, t. y.
= y ; ia X\ ir
X2 kintamojo reikms, y, ir y? jas atitinkanios kintamojo y
reikms.
Kai kintamasis y atvirkiai proporcingas kintamajam ir kintamj reikms yra teigiami skaiiai, tai, kelis kartus padidinus
(sumainus) reikm, tiek pat kart sumaja (padidja) atitinkama y reikm.
Tiesin f u n k c i j a funkcija, kuri galima ireikti formule y =
= kx + l (k ir / skaiiai).
Funkcijos y = kx + l grafikas yra ties. Skaiius k vadinamas tiess krypties koeficientu.

Funkcijos y = ax2 ir y = ax3


Funkcijos y = ax2 (a nelygus nuliui skaiius) grafikas parabol. Kai a > 0 , grafikas yra virutinje pusploktumje, kai a<0,
apatinje pusploktumje.
Funkcijos y = ax3 (a nelygus nuliui skaiius) grafikas k u b i n
parabol. Kai a > 0 , grafikas yra pirmame ir treiame koordinatiniame
kampe, kai a < 0 , antrame ir ketvirtame koordinatiniame kampe.

KAI K U R I E
VARTOJAMI

V A D O V L Y J E
MATEMATINIAI

E N K L A I

0
cz

enklas elementas priklauso aibei".


- enklas ,,elementas nepriklauso

aibei".

tuiosios aibs enklas.


enklas viena aib eina kit aib".
aibi sankirtos enklas.
aibi s j u n g o s enklas.

aritmetins kvadratins aknies enklas.


{
sistemos enklas.
|x|
skaiiaus m o d u l i s .
N
n a t r i n i skaii aib.
Z
sveikj skaii aib.
Q
r a c i o n a l i j skaii aib.
R
realij skaii aib.
{a; 6; c} - aib, sudaryta i element a, ft, c.
[a; ft| nelygybs
sprendini aib.
]a; ft[ nelygybs u<x<b
sprendini aib.
[a; ft - n e l y g y b s < < 6 sprendini aib.
|a; b\
nelygybs a<x^b
sprendini aib.
|tt; + o o I
nelygybs
sprendini aib.
I a; + o o
nelygybs x>a
sprendini aib.
j o o ; b\
nelygybs ^b
sprendini aib.
| oo; b j
nelygybs x<b
sprendini aib.

15. Algfbra V I I - V I I I kl

(N

h*

>
CN
-f
'

CB

V/
e

<

V/

Q
S

"

- e

<

"

=f

X
-f
-
CC

tO
IO

IO

IM
OO
X
IO

Tf

CO

00

r^

X
CS
CS

IO
!M
to

to

00

Xl

Tf

CS

to
'XI
tO

S
C

r^
to
Tf

"

Tf

05

00
Tf

LC
cs

I
I

VO
IO
p

tO

IO

Tf

t
^- Tf
O

74

to

31
to

"
-

-f

31
Tf
TT
P

to
to
CS
P

'

Tf

Tf
CS

to

:
'

'


" "
31
31

31
Tf

to

CS
Tf

"

'

"

X
X

"

to

CS
IO
X
P
"

to
IO

to

CS

TO

X
X

"

TT

Tf

IO

'

"

"

5>
31

to
CS

"

to
Tf

LO

C1
/

00

"

31

Tf

P
'

'

CO
Ol

Tf

"

to
X
r^
P

"

Oi

'

31

Tf

to

"

'

IO

"

'

"

Tf

"

31
31

31

'

'

"

to
to

"

31
X

31

to

to
-

to

S
31

'

"

'

"

Kvadratins aknys i natrini skaii nuo 1 iki 99


\

Vienetai
1)

0.000

1,000

1,414

1,732

2,000

2,236

2,449

2.646

2,828

3.000

3,162

3,317

3.464

3,606

3.742

3.873

4.000

4,123

4,243

4,359

4.472

4,583

4,690

4,796

4,899

5,000

5,099

5,196

5,292

5,385

5,477

5,568

5,657

5,745

5,831

5,916

6,000

6.083

6,164

6,245

6.325

6,403

6,481

6.557

6,633

6.708

6.782

6,856

6,928 7.000

7.071

7,141

7,211

7,280

7,348

7.416

7,483

7,550

7,616

7,681

7.746

7,810

7,874

7.937

8,000

8,062

8.124

8.185

8,246

8,307

8.367

8,426

8,485

8,544

8.602

8.660

8,718

8,775

8,832

8,888

8,944

9.000

9,055

9,110

9,165

9,220

9.274

9.327

.9,381

9,434

9.487

9,539

9,592

9,644

9.695

9,747

9,798

9,849 9,899

9,950

Deimtys

..

TURINYS

I skyrius.

RACIONALIOSIOS

TRUPMENOS

1. Racionalij reikini pertvarkymas


1. Racionalieji reikiniai
2. Trupmen su vienodais vardikliais suma
3. Trupmen su skirtingais vardikliais suma
4. Racionalij reikini tapats pertvarkymai

2. Ekvivalentus (lygiaveriai) sakiniai


5. Ivada ir ekvivalentumas
6. Ekvivalenios lygtys
3. Lygtys, kuri kintamasis yra trupmenos vardiklyje
7. Trupmenos lygybs nuliui slyga
8. Lygi su kintamuoju trupmenos vardiklyje sprendimas
9. Lygi su vienu kintamuoju grafinis sprendimas
4. Laipsnis su sveikuoju rodikliu
10. Laipsnis su sveikuoju neigiamu rodikliu
11. Laipsnio su sveikuoju rodikliu savybs
12. Standartin skaiiaus iraika
I skyriaus papildomi pratimai

3
5
9
13

II s k y r i u s . N E L Y G Y B E S
5. Svokos maiau" ir daugiau"
13. Skaii palyginimas
11. Skaitini nelygybi teoremos
6. Nelygybs su vienu kintamuoju
15. Tiesini nelygybi su vienu kintamuoju sprendimas
16. Tiesini nelygybi su vienu kintamuoju sistem sprendimas
17. Sudtingesni nelygybi sprendimo pavyzdiai
18. Nelygybs, kuri kintamasis po modulio enklu
II skyriaus papildomi pratimai
Ilf s k y r i u s . A P Y T I K S L I S S K A I I A V I M A S
7. Ri metodas
19. Tikslios ir apytiksls dydi reikms
20. Nelygybi sudtis ir daugyba panariui
21. Sumos, skirtumo, sandaugos ir dalmens reikms vertinimas . . .
8. Absoliuioji ir santykin paklaida
22. Absoliuioji paklaida
23. Artinio tikslumas
24. Santykin paklaida
9. Praktiniai apytikslio skaiiavimo budai
25. Skaii artiniu sudtis ir atimtis
26. Skaii artiniu daugyba ir dalyba
I I I skyriaus papildomi pratimai

17
20
23
25
29
31
34
37
40

56
59
63
67
73
77
80

91
94
97
100
102
106
109
111
115

IV s k y r i u s . K V A D R A T I N E S SAKNYS IR K V A D R A T I N E S
$ 10. Kvadratins aknys
27. Racionalieji skaiiai
28. Aritmetins kvadratins aknies svoka
29. Tapatyb ( 1 / ) = , kai a^tO
30. Kvadratini akn artiniai
31. aknies artinio radimas nuoseklaus artjimo metodu
32. Funkcij didjimas ir majimas

LYGTYS
122
124
129
131
134
136

33. Formule y = V x ireikta funkcija ir jos grafikas


I I . Reikini su kvadratinmis aknimis pertvarkymas

141

Tapatyb V =\\
Kvadratin aknis i sandaugos ir trupmenos
Kvadrat lentel
Kvadratini akn lentel
Dauginamojo iklimas ,prie aknies enkl. Dauginamojo klimas po aknies enklu
39. Reikini su kvadratinmis aknimis pertvarkymas
12. Kvadratins lygtys
40. Bendros inios apie kvadratin lygt. Kvadratini lygi sprendimas, iskiriant dvinario kvadrat
41. Kvadratins lygties akn formul
42. Udaviniai, sprendiami sudarant kvadratines lygtis
43. Vijetos teorema
44. Lygtys, pakeiiamos kvadratinmis lygtimis
IV skyriaus papildomi pratimai
Sunks udaviniai
Atsakymai
Dalykin rodykl
Trumpos inios i VI klass algebros kurso
Kai kurie vadovlyje vartojami matematiniai enklai

143
146
151
153

164
167
172
176
180
182
204
209
218
219
223

Trupmen

224

34.
35.
36.
37.
38.

reikms, kai n n a t r i n i s skaiius ir l < n < 9 9

Kvadratins aknys i natrini skaii nuo 1 iki 99

157
160

225

Jurijus
Konstantinas

Nikotajeviius
Makaryevas,
Xora Origorjevnct
Solomonoviitts
Muravinas,
Svetlana
Borisovna
ALGEBRA
Vadovlis V I I - V l I l klasei

Techn.

VirScIis G.
redaktor

Redaktor Z.
Sliavait
Pemps
\. redaktor Z.
. Kusenkovien.
Korektor

Mindiukl
Suvorova

atien
L.
Ainien


,

,

'/.

Cueopoeu

V l l - V I I I
. . H.






, 233000,, , . , 25.
.V; 157b
Pasirayta s p a u d a i 83.02.09, F o r m a t a s Ii0x90'/i6. Popierius spaudos Nr. 2. Liter a t r i n g a r n i t r a 10 p u n k t . O l s e t i n s p a u d a . 14,25+0,25 priel. sl.
sp. 1.,
12.20 1 0.33 priel. apsk. leid. 1. T i r a a s 28000 egz. U s a k y m o Nr. 3052
Lcid.
Nr. 9727. Kaina 25 kp.
Leidykla ,.viesa", 233000 K a u n a s , L e n i n o pr. 25
S p a u d V. Kapsuko-Mickeviciaus s p a u s t u v , 233000 K a u n a s , Lenino pr. 23

VADOVLIO KORTELE
V a d o v l i o ISvaIzda
(1. Re ra. gera, p a t e n k i n a m a )
Ell
Nr

Mokinio pavard
Ir vardas

Mokslo
metai
mokslo met
pradioje

GERBKITE IR TAUSOKITE VADOVLIUS!

m o k s l o metu
pabaigoje

TIESINI NELYGYBI SISTEMA

Jx >

\ x >

(a <

b)

'

.t.

w y . . '

.*.'.'

7//

a
] -oo

; a

b
[] b

; +oo[ =

0.

NtlYGYBfS / ? - 6

GRAFINIS SPHfNDIMAS

ARITMETINtS KVADRATINES
AKNIES SAVYBtS

1)

Vi2 =

2)

VSb

= Vi-IZb

31
31

]/L

= Y<L

Vb

Vb

^;

O^O

b >

SUMOS, SKIRTUMO, SANDAUGOS IK DALMENS VERTINIMAS


1)

2)

^ X Ss b

c ^ y
^ d
a + c -^x + y ^ b + d
a

3)

a ^

c ^ y jg d
ac < xy
^bd
4)

a $

1 <

<

(a >

0)

(c >

0)

(a >

0)

( o

OJ

b
c

NATRINI SKAfCt NUO 10 IKI 99 KVADRAT LENTELt


KKRETtl

OEilMTvsXJ .

1
1

100 121 144 169 196 225 255 289 324

361

400 441 434 529 576 625 676 729 784

841

900 961 1024 1089 1156 1225 1296 1369 1444 1521

1600 1681 1764 1849 1936 2025 2116 2209 2304 2401

2500 2601 d704 2809 2916 3025 3136 3249 3364 3481

3600 3721 3844 3969 4096 4225 4356 4489 4624 4761

4900 5041 5184 5329 5476 5625 577S 5929 6084 6241
i
k

6400 6561 6724 6889 7056 7225 7396 7569 7744 7921
8100 8281 8464 8649 8836 9025 9216 9409 9604 9801