Está en la página 1de 2

Jurgis Savickis ,,Ad astra (interpretacija)

Lietuvi literatroje mogaus ir uns santykiai neretai atsiduria pasakojimo centre. Daniausiai
temos variacija yra nam sargo gyvenimo pabaiga.Toks(koks?) raytoj pasirinkimas ne atsitiktinisuo yra kakas tarpinio tarp eimos nario ir kio gyvulio. Neapibrtumas kulminacij pasiekia
gyvnui pasenus. Kyla klausimas, ar un dert numarinti kaip eimynykt, ar galima be sins
grauimo nusikratyti kaip sulusia kde ar nusilpusiu kuinu? Kiekvienoje neaikioje ir dvilypje
situacijoje atsiskleidia ne tik mogaus poiris konkreiu klausimu, bet ir jo pasaulira,
materialini ir dvasini vertybi skal.
J. Savickis kontraversik situacij dar paatrina: herojus bandydamas skandinti un(kaip galima
suprasti i kit veikj odi) pats patenka mirties akivaizdon ir, sprendiant i jo jausm, yra
igelbjamas nuskriaustojo gyvno. Toks melodramatikas siueto vingis leidia autoriui
meistrikai pademonstruoti subjekto vidin bsen.
Mirties akivaizdoje kiekvieno mogaus dvasia paplsta tyresniais jausmais. Ne iimtis yra ir
novels pagrindinis veikjas. Jo irdis prisipildo meile uniui ir noru pasidaryti geresniu mogumi,
bet po sekundls prabyla turtingo kininko(neveltui pas zakristijon geba drabuius pakeisti)
ididumas ir jis vl murkteli kasdienybn, ukimdamas savo sin nesunkia tridiene atgaila,
kurios nebeprisimins jau itraukos pabaigoje, svajodamas apie riebi kopstin. Galima tarti, kad
toks surambjimas kyla i artim santyki su banyios tarnais. mogus(sivaizduodamas ess
netoli Dievo ar bent jo atstov) pradeda jaustis ess visagalis, visateisis, bet kada pigiai gausiantis
indulgencij. Pamokslo scena rodo, kad kaliausia yra sudirusi irdis, kuriai net ir kunigo
galandam sins dant grauimas tolygus lengvam vjelio dvelksmui.
J. Savickis parodo, kad subjektas nra iskirtinis, pats blogiausias savo bendruomens atstovas.
Jaunoji karta(pusberniai) j toli pralenkia. Dalba jauia gd, ,,susinepatogina jo darbus ivieinus,
bando nuslpti vykius meluodamas zakristijonui. Tiesa, nei savo melo, nei kit veiksm
smerktinais nelaiko, o viso labo formaliai pritaria ir bijo vieosios nuomons. Jaunuoliai jau kitokie,
uns skandinimas jiems laisvai turguje aptartinas vykis, nevertas net didesnio susidomjimo.
Pusberniai i viso nesugeba sigilinti, netgi pirkdami tabokin, didiai svarb mogaus vaizdiui
dalyk, vadovaujasi ne nuojauta, groio pajautimu, o aklai seka kit pdomis, nordami neatsilikti,
prilygti vyresniesiems. Todl nenuostabu, kad j orumo simbolis yra nuostabiai tobulo kio
gaminys.
Pademonstravus subjekto gyvensenos ir pasauliros monotonikum, toliau pieiamas jo kelias
vaigdes, dvasini auktum link. Tariamo kilimo variklis- isigelbjimas i mirties gniaut,
naujas ugimimas, po kurio norisi kak naujo nuveikti. Bet herojaus mintys, skirtingai nei jausm,
nuo ems neatsiplia nei per sprind. Pirmas geras darbas, kad miestelyje neprisilak ir svei
namo neparlakdino. Sekantys ketinimai ne k geresni, smulkmeniki, materialistinio pobdio,
palengva pereinantys pasvarstymus apie kasdienius darbus, valg.
Paskutinje novels dalyje pasikeiia pasakojimo stilius: sakiniai sutrumpja iki minimumo, tiksliai
ir kiek fragmentikai fiksuojant mintis ir aplinkos veiksnius. Tokios pasakojimo ypatybs sukuria
savotik tampos, grsms atmosfer, dar labiau sustiprinam peizao: temsta, pasirodo alksniai,
simbolizuojantys lides, ir nuskrenda arkos, tarsi jau skubanios papasakoti paskalas apie bsimus
vykius. Neatsitiktinai pastarasis pauktis vidurami lopi puoyboje reik blog, persekiojimus
ir net ankstyv mirt. Pagaliau subjektas atsiduria ties juoda duobe, simbolizuojania ir kap, ir
galutin jausm nuosmuk.
Skaitytojas paruoiamas dar vienam dramatikam siueto vingiui, kai subjektas savo igelbtoj
pasiunia kelionn ad astra tiesiogine prasme. Vienintel manoma prieastis slypi poiryje un,
kuris jam tra daiktas. Ne veltui Dalba manosi eins namo vienas. Kaip paaikja i konteksto, jo
pdinta su unimi.
Sudtinga vertinti uns aktantin vaidmen. Jis padeda kininkui, gelbsti, bet kartu Dalba gyvno
atvilgiu nusiteiks prieikai, bando j nuudyti. Ne i blog ksl, tai tarsi sen laikrai

imetimas. Kadangi aktantiniai vaidmenys skirstomi pagal santyk su subjektu, geriausias mogaus
draugas vis dlto yra padjjas, o jo mirtis uima objekto viet Dalbos veikloje.
Pasakotojo pozicija neaiki, bet, skirtingai nuo J. Bilino ,,Brisiaus galo, jis labiau domisi ne uns,
o mogaus jausmais. I ironiko novels pavadinimo, apibdinanio greiiau ne subjekto, o jo
nuudyto gyvno veikl, galima numanyti, kad jis(kas?) nepritaria vaizduojamiems vykiams.
Novel yra tarsi ironikai paaipus tradicinio kaimo buities vaizdas.
/Dovil/
p.s. Kaip matote, interpretacijoje yra nemaai netikslum(ypa stiliaus).