Está en la página 1de 6

EUROPOS SJUNGA

Europos socialinis fondas




KURKIME ATEIT DRAUGE!

2004-2006 m. Bendrojo programavimo dokumento 2 prioriteto mogikj itekli
pltra 4 priemon Mokymosi vis gyvenim slyg pltra

Projekto sutarties numeris: ESF/2004/2.4.0-K01-160/SUT-261
Projekto pavadinimas: Inovatyvs mokymosi metodai ir naujausios technologijos
gamtos moksl bakalaur rengimui
-------------------------------------------------------------------------------------------------------
BIO 313 BESTUBURI BIOLOGIJA
Laboratorinis darbas

LTN (TIPAS TARDIGRADA) SURADIMAS KERPI IR SAMAN
MGINIUOSE. LTN MORFOLOGIN ANALIZ.

1
TIPAS LTNAI (TARDIGRADA)

Ltnai yra kosmopolitai ir paplit vairiai: glame ir jriniame vandenyje, dumbliuose,
dirvoemyje, smlyje, ant augal akn, lap paklotje taiau didiausia tikimyb ltnus
rasti samanose ar kerpse. Tai mai daugialsiai (0.1 0.5 mm) gyvnliai, turintys
keturias poras nesegmentuot galni ir judantys palaipsniui dliodami galnes, tuo
primindami loki eisen. Dl ios prieasties ltnai danai yra vadinami vandens
mekiukais. ie bilateralins simetrijos mikroskopiniai daugialsiai turi ploki
ventralin pus ir ikili dorsalin pus. Vidutinis suaugusi ltn dydis 250-500 m
(Dewel et al. 1993). Knas sudarytas i 5 nelabai aikiai isiskiriani segment, kuriuos
sudaro galvos segmentas ir keturi liemens segmentai, kuri kiekviename yra po por
galni, usibaigiani nageliais. Pirmosios 3 galni poros nukreiptos ventrolateraliai ir
j pagrindin funkcija judjimas. 4 oji galni pora nukreipta upakalin kno gal
ir naudojama usikabinti u substrato (Pav. 1).










Pav. 1. Ltno kno fragmentas su ventrolateraliai nukreiptomis galnmis ir ketvirtaja
galni pora nukreipta upakalin kno gal. (Fotografuota trinokuliariniu FK
mikroskopu MOTIC BA300 su skaitmenine foto-video kamera MOTICAM 2000).

Ltnai maitinasi pradurdami lsteles (bakterij, dumbli, augal, saman, kerpi arba
gyvn (pirmuoni, verpei, nematod, lerv ir kit smulki bestuburi)) kietu stiletu ir
iiulpia lsteli turin raumeningos rykls pagalba (Pav. 2). Kai kurioms rims
2
pagrindinis maisto altinis detritas. Nors ltn gyvenamoji aplinka labai vairi, taiau
jie visi yra vandens gyvnai ir yra aktyvs tik tuomet kai j kn supa vanduo.









Pav. 2. Ltno priekin kno dalis ir galvoje matomas stiletas (paymtas rodykle).
(Fotografuota trinokuliariniu FK mikroskopu MOTIC BA300 su skaitmenine foto-video
kamera MOTICAM 2000).

Kada yra sausa ir aplinkoje trksta drgms, ltnai sugeba iksti ias nepalankias
slygas pereidami speciali metabolin bsen, vadinam kryptobioze. Dl ios savybs
ltnai priskirtini ekstremalams organizmams, kurie pakelia daugeliui nepakeliamas
aplinkos slygas. Sausumos ltnai tampa aktyvs tik tuomet, kai gauna pakankami
drgms t.y. patenka vanden. Atsigav ltnai ltai ropoja ant substrato ir ieko sau
maisto. Kai aplinkinis vanduo igaruoja, ltnai gali prarasti iki 90% kno vandens. is
vandens praradimas vadinamas anhydrobioze. Anhydrobioz veda sekani bsen
kryptobioz, kuomet ltnas yra idivs ir gali suformuoti statinaits formos cistas,
kurios ilieka gyvybingos pakankamai ilgai. Statinaits bsenoje ltnai gali ibti kelis
mnesius ar net metus, tol, kol pateks vandens aplink ir atgis. ioje bsenoje jie gali
pakelti temperatr nuo -272C 20 valand ir 200
0
C 20 mnesi, gali pakelti X
rentgeno spinduli doz, 1000X didesn nei letali doz mogui, atlaiko 1000 atmosfer
slg (Kinchin 1994). Teigiama, kad i 120 met senumo statinaits formos cist,
palaikius jas tinkamoje (drgnoje) aplinkoje, skmingai atsigavo ir pradjo judti ltnai
(Kinchin 1994).
3
Ltn (Tardigrada) tipe yra isskiriamos dvi klass: Heterotardigrada (arvuoti ltnai)
ir Eutardigrada (plikieji ltnai). Toks skirstymas yra susijs kurikulinmis dorsalinmis
ploktelmis, kurios bdingos sausuminms Heterotardigrada rims ir kuri neturi
Eutardigrada (Marcus 1929). Heterotardigrada kiti charakteringi poymiai tai: galvos
galns, kutikulins iaugos, nageliai ir dorsalini kutikulos plokteli skulptrinis
pavirius. Eutardigrada svarbs morfologiniai poymiai yra nageliai, burnos rykls
aparatas ir kutikulos struktra (lygi, granuliuota ar turinti iaugles).
Ltnai pakankamai lengvai surandami tose vietose, kur drgna: ant apsamanojusi ar
kerpmis apaugusi stulp, tvor, medi kamien. Dauguma ltn gyvena ant kerpi,
yra gana dani, taiau bdami labai smulks paprastai nepastebimi. Kartu su ltnais, ant
kerpi galima rasti kitus smulkius organizmus: pirmuonis, verpetes, nematodus, erkutes.
Kerps ir ant j gyvenantys organizmai, gali bti bioindikatoriais, kadangi didij dal
mediag ir vandens gauna daugiau i atmosferos nei i dirvos.
Dabartiniu metu aprayta apie 700 ltn ri, kurios paplitusios visuose emynuose.

LABORATORINIS DARBAS NR.3
Ltn (Tardigrada) suradimas kerpi ir saman mginiuose. Ltn morfologin
analiz.
Darbo priemons: Kerpi ir saman, surinkt nuo medi kamien, akmen ar dirvos,
mginiai. Petri lktels, objektiniai stikleliai, dengiamieji stikleliai, pipets, pincetai,
distiliuotas vanduo, mokomieji monokuliariniai mikroskopai SFC 100FL H.
Darbo eiga:
Surinktos kerps ar samanos (kiekviena ris atskirai) dedamos Petri lkteles iki puss
upildytas lietaus, altinio ar distiliuotu vandeniu (madaug apie 1 cm). Taip umerktus
mginius galima laikyti 24 val, taiau laikymas 48 ar 72 valandas duoda geresnius
rezultatus. Prajus iam laikui vanduo i Petri lktels ipilamas ir jame iekoma ltn.
Tiriant saman mginius, upilt vanden galima ipilti, o pat saman gniuul nugrti,
ispaudiant saman absorbuot vanden ma Petri lktel. Tuomet toks mginys
4
stebimas stereoskopinio mikroskopo 40X ar dar maesniu objektyvu. Iekoti ltn
patartina tamsiame fone. Studentai gali sudaryti lentel, kurioje fiksuot kiek ltn
(koki) rado ant kiekvienos kerpi ar saman ries.
Surastus ltnus galima suskirstyti grupes pagal j form, spalv, kutikul
(ornamentuota ar lygi), gyvi ar ne, turi kiauini ar ne ir pan.
Terpje galima rasti ne tik pai ltn, bet ir j kiauini, kurie isiskiria savo
ornamentuotu paviriumi (Pav. 3).
Be ltn, iuose mginiuose i saman, gali bti randami kiti mikroskopiniai
daugialsiai: verpets (Rotatoria) (Pav. 4) ir apvaliosios kirmls (Nematoda).
Jei mginyje radote ltn (pagal ivaizd nesupainiosite jo nei su verpetmis nei su
nematodais), smulkia pipete perkelkite j ant objektinio stiklelio ( ma vandens la) ir
udenkite dengiamj stiklel, prie tai ant jo kamp udj truput vazelino. Kadangi
ltnai nra greiti, tai su j judjimo sultinimu problem neturt bti.
Ltnai kaip ir kerps yra naudojami kaip bioindikatoriai oro utertumui vertinti.
Kerps reaguoja sieros dioksid (SO
2
) ir jei aplinkoje jo, kerpi augimas sultja, jos
apmirta. Ant kerpi gyvenani ir randam ltn rin vairov ir gausa taip pat yra
oro kokybs indikatorius.
Mginiuose surastus ltnus galima ufiksuoti. Tam tikslui imama mikropipet su kuria
i vandens mginio nuo objektinio stiklelio paimami ltnai ir fiksuojami 70% etilo
alkoholyje arba 5% formalino tirpale.








Pav. 3. Ltn (Tardigrada) kiauiniai surasti vandens mginyje i saman (Fotografuota
trinokuliariniu FK mikroskopu MOTIC BA300 su .skaitmenine foto-video kamera
MOTICAM 2000).
5








Pav. 4. Verpets (Rotatoria) randamos kartu su ltnais vandens mginiuose i saman
(Fotografuota trinokuliariniu FK mikroskopu MOTIC BA300 su skaitmenine foto-video
kamera MOTICAM 2000).

LITERATRA
1. Kazlauskas R. Bestuburi biologija. Vilnius: Mokslas, 1988.- 384 p.
2. Kinchin I. M. 1994. The Biology of Tardigrades. Blackwell Publishing Co.,
London.
3. Maiulis D. Starodubait M. Zoologija. Vilnius : Siveida, 2001. 296 p.
4. Marcus E. 1929. Tardigrada. In H. G. Bronn (ed.) Klassen und Ordnungen des
tierreichs. Vol 5, Seciont 4, Part 3: 1-608.
5. Dewel R. A., D. R. Nelson, W. C. Dewel. 1993. Tardigrada. In Microscopic
Anatomy of Invertebrates, volume 12: Onychophora, Chilopoda, and Lesser
Protostomata. Wiley-Liss, Inc.

INTERNETINIAI PUSLAPIAI

http://www.tardigrades.com/
http://www.museums.org.za/bio/tardigrades/
http://www.earthlife.net/inverts/tardigrada.html
http://www.fcps.edu/StratfordLandingES/Ecology/mpages/water_bear.htm