Está en la página 1de 6

2014.09.

12
1
Chemija
VGTU, 2014 rudens semestras Dstytojas: Ingrida Bruait
VADAS CHEMIJOS DALYKO
STUDIJAS.
paskaita1
Chemija
VGTU, 2014 rudens semestras Dstytojas: Ingrida Bruait
1. Darbo struktra.
Paskaitos : 45 val. rudens semestro metu.
Laboratoriniai darbai: 30 val. rudens semestro
metu.
Pratybos: 15 val. rudens semestro metu.
Kontrolinis darbas: numatyti trys kontroliniai
darbai.
Tarpinis egzaminas: i teorins dalies
Egzaminas.
Modulio tikslas
Suteikti fundamentali ini ir gebjim, reikaling darbui
biotechnologijos kryptyje.
Chemija
VGTU, 2014 rudens semestras Dstytojas: Ingrida Bruait
2. Modulio paskait tem sraas:

1. vadas chemijos dalyko studijas. Svarbiausios chemijos
svokos ir dsniai.
2. Mediag tirpimas ir tirpal susidarymas. Tirpal
koncentracij reikimo bdai.
3. Atomo sandara ir chemins jungtys. Kompleksiniai
junginiai.
4.Termochemijos pagrindai.
5.Chemin kinetika homogeninse ir heterogeninse
sistemose. Chemin pusiausvyra ir jos poslinkiai. Kataliz.
6. Neektrolit ir elektrolit tirpal savybs.
Chemija
7.Elektrolitin disociacija, disociacijos laipsnis ir konstanta.
Jon koncentracij skaiiavimai. Reakcijos elektrolit
tirpaluose.
8.Vandens disociacija, vandens jonin sandauga.
Vandenilio rodiklis pH ir hidroksilo rodiklis pOH. Buferiniai
tirpalai.
9.Drusk hidroliz. Hidrolizs laipsnis ir konstanta,
hidrolizs taikymas.
10. Gamtini vanden sudtis ir savybs. Vandens
kietumas ir jo minktinimas.
11.Oksidacijos ir redukcijos procesai ir potencialai.
12.Metal elektrod potencialai. Standartiniai elektrod
potencialai. Oksidacijos ir redukcijos procesai, vykstantys
galvaninio elemento elektrod paviriuose.

VGTU, 2014 rudens semestras Dstytojas: Ingrida Bruait
Chemija
13. Galvanini element tipai. Praktikoje naudojami
nuolatins elektros srovs altiniai (akumuliatoriai ir
sausieji elementai).
14. Elektrolit vandenini tirpal elektroliz. Elektrolizs
dsniai ir jos taikymas.
15. Chemin ir elektrochemin metal korozija.
16. Metal apsaugos nuo korozijos bdai.
VGTU, 2014 rudens semestras Dstytojas: Ingrida Bruait
Chemija
VGTU, 2014 rudens semestras Dstytojas: Ingrida Bruait
3. Laboratorini darb sraas:

1. Laboratorini darb technika.
2. Tirpal koncentracij skaiiavimas ir ruoimas.
3. Mediag tirpumo nustatymas.
4. Buferinio tirpalo gamyba ir jo buferins talpos
nustatymas
5. Neelektrolito molio mass nustatymas krioskopiniu
metodu
6. Silpnojo elektrolito disociacijos konstantos ir disociacijos
laipsnio nustatymas
7. vairi drusk hidroliz
9. Kompleksiniai junginiai
10.Chemin kinetika ir pusiausvyra

2014.09.12
2
Chemija
11. Koloidiniai tirpalai
12. Karbonatinio, pastoviojo ir bendrojo vandens kietumo
nustatymas
13. Vandens minktinimas. varaus vandens gavimas ir jo
kokybs kontrol
14. Cheminiai elektros srovs altiniai ir elektroliz
VGTU, 2014 rudens semestras Dstytojas: Ingrida Bruait
Chemija
VGTU, 2014 rudens semestras Dstytojas: Ingrida Bruait
Literatra

1. Jankauskas J. ir kt. Bendrosios chemijos
teoriniai pagrindai ir udaviniai. Vilnius:
Technika, 2006
2. Petroeviit O. Bendroji chemija. Kaunas:
Technologija, 2007.
3.Janickis V. ir kt. Neorganin chemija. Kaunas:
Technologija, 2000.
4.Janickis V. Ir kt. Neorganins chemijos
pagrindai: teorija, praktika, udaviniai. Kaunas:
Technologija, 2009.
Chemija
VGTU, 2014 rudens semestras Dstytojas: Ingrida Bruait
5. Buineviien G. ir kt. Bendroji chemija. Vilnius:
Mokslas, 1991.
6. Grevys S., Navickien, R. Chemija. Programa,
pagrindai ir uduotys neakivaizdininkams.
Kaunas: Technologija, 2002



7. emaitaitis A. Polimer fizika ir chemija.
Kaunas: Technologija, 2001.
8. Kazragis A. Chemins mediagos ir cheminiai
procesai automobilyje. Vilnius: Technika, 1996.
9. Petrucci, Ralph H. Bendroji chemija. Vilnius:
Tverm, 2000.

Chemija
VGTU, 2014 rudens semestras Dstytojas: Ingrida Bruait
10. Segal B. G. Chemistry: Experiment and
Theory. John Wiley & Sons, 1993.
11. . . , .. , .. ,
.. .
. : . .. ,
2003 .


Chemija
VGTU, 2014 rudens semestras Dstytojas: Ingrida Bruait
Svarbiausios mokyklins inios, reikalingos
moduliui studijuoti

Atomas
Molekul
Vienins mediagos
Sudtins mediagos
Atomin mas
Molekulin mas
Tirpalas
Chemija
VGTU, 2014 rudens semestras Dstytojas: Ingrida Bruait
Viena svarbiausi tirpalo charakteristik yra jo
koncentracija.
Tirpalo koncentracija rodo itirpusios mediagos
kiek, esant tam tikrame tirpalo ar tirpiklio
kiekyje.
Svarbiausi tirpal koncentracijos reikimo bdai:
mass procentin C
%
, molin C
M
, molin
ekvivalent (normalin) C
N
, molialin C
m
.

Mass procentin koncentracija C
%
reikiama
itirpusios mediagos gram (ar kit mass
vienet) skaiiumi imte gram (arba imte kit
mass vienet) tirpalo.
2014.09.12
3
Chemija
VGTU, 2014 rudens semestras Dstytojas: Ingrida Bruait
Tirpalo mas skaiiuojama:
m
t
= v
t

t

m
t
mas tirpalo, g.
V
t
- tirpalo tris, mL.

t
tirpalo tankis, g/cm
-3.


% 100
%

t
m
m
C
C
%
- procentin koncentracija,
m mediagos (tirpinio) mas.
Chemija
VGTU, 2014 rudens semestras Dstytojas: Ingrida Bruait
Molin koncentracija c
M
reikiama itirpusios
mediagos moli skaiiumi viename litre tirpalo.
V M
m
C
M

1000
m mediagos (tirpinio mas), g
M itirpusios mediagos molio mas, g/mol
V tirpalo tris, mL
M
m
n
n mediagos kiekis, mol.
Chemija
VGTU, 2014 rudens semestras Dstytojas: Ingrida Bruait
Molin ekvivalent koncentracija C
N
(normalin
N) reikiama itirpusios ekvivalent moli
skaiiumi viename litre tirpalo.


V E
m
C
N

1000
m tirpale, esanios mediagos mas, g
E itirpusios mediagos ekvivalento mas, g/mol
V tirpalo tris, mL
Chemija
VGTU, 2014 rudens semestras Dstytojas: Ingrida Bruait
Ekvivalento molio mase (ekvivalentu)
vadinamas mediagos kiekis, kuris prisijungia
arba pakeiia vien mol vandenilio jon arba
vien mol deguonies jon, arba vien mol
ekvivalent kito elemento ar junginio, arba
vien mol elektron cheminiame junginyje.
Oksidams, druskoms ekvivalentas skaiiuojamas:

V n
M
E

E- mediagos ekvivalentas, M druskos, oksido


molio mas,g;
N- elemento atom skaiius, V valentingumas.
Chemija
VGTU, 2014 rudens semestras Dstytojas: Ingrida Bruait
Rgtims ekvivalentas skaiiuojamas:


bazingumas
M
E
Bazms ekvivalentas skaiiuojamas:

OH
M
E
Chemija
VGTU, 2014 rudens semestras Dstytojas: Ingrida Bruait
Kai reaguojani mediag koncentracijos yra
skirtingos, i tirpal triai yra atvirkiai
proporcingi j koncentracijoms:


2 2 1 1
V C V C
V
1
, V
2
pirmojo ir antrojo tirpal triai,
C
1
, C
2
pirmosios ir antrosios mediag tirpal
procentins, molins,molins ekvivalent
koncentracijos.
2014.09.12
4
Chemija
VGTU, 2014 rudens semestras Dstytojas: Ingrida Bruait
Molialin koncentracija c
m
tai itirpusios
mediagos moli skaiius 1 kg tirpiklio.
t
m
m M
m
C

1000
m tirpale, esanios mediagos mas, g
M itirpintos mediagos molin mas, g/mol
m
t
tirpiklio mas, g
Chemija
Pavyzdys. 1.

K vadiname tirpalu?
Kas yra tirpalo koncentracija?
Kokie yra kiekybiniai koncentracijos reikimo
bdai?


VGTU, 2014 rudens semestras Dstytojas: Ingrida Bruait
Chemija
Pavyzdys 2.
Suformuluokite apibrimus, nusakanius
ias tirpal svokas:
a) procentinis;
b) koncentruotas;
c) nesotus;
d) praskiestas;
e) persotintas.

VGTU, 2014 rudens semestras Dstytojas: Ingrida Bruait
Chemija
Pavyzdys 3.

Kokiame 15% azoto rgties (HNO
3
) tirpalo
( = 1,065 gcm
-3
) tryje yra 6,3 g grynos
azoto rgties?

VGTU, 2014 rudens semestras Dstytojas: Ingrida Bruait
Chemija
Pavyzdys 4.
Kiek vandens reikia pilti 500 mL 0,5N
azoto rgties tirpalo, norint gauti 0,25N
tirpal?


VGTU, 2014 rudens semestras Dstytojas: Ingrida Bruait
Chemija
Pavyzdys 5.
Apskaiiuokite koncentruotosios (94 %)
sieros rgties (H
2
SO
4
) ( = 1,84 gcm
-3
)
molin ekvivalent koncentracij
VGTU, 2014 rudens semestras Dstytojas: Ingrida Bruait
2014.09.12
5
Chemija
Pavyzdys Nr. 6.
Kokia yra molialin 56% gliukozs (C
6
H
12
O
6
)
vandeninio tirpalo koncentracija?


VGTU, 2014 rudens semestras Dstytojas: Ingrida Bruait
Chemija
Pavyzdys Nr.7.
Viename litre NaCl (=1,190 g/ml) yra itirp
298g NaCl. Kokia yra io tirpalo procentin
(C
%
) koncentracija ir kokia yra molin
ekvivalent (normalin) koncentracija?
Kiek reiks paimti mililitr io tirpalo, norint
pagaminti 2 litrus 0,2M tirpalo?


VGTU, 2014 rudens semestras Dstytojas: Ingrida Bruait
Chemija
Pavyzdys Nr. 8.
Apskaiiuokite 20% CaCl
2
tirpalo
( = 1,178g/ml) molialin ir molin
ekvivalent (normalin) koncentracijas.
Kiek reikia paimti mililitr io tirpalo, norint
pagaminti 2 litrus 0,5 M CaCl
2
tirpalo?

VGTU, 2014 rudens semestras Dstytojas: Ingrida Bruait
Chemija
Pavyzdys Nr. 9.
Kiek mL 38% druskos rgties (HCl) ( tankis
1,19 g/mL) reikia 5L 2N tirpalo pagaminti?


Ats: 807,2 mL


VGTU, 2014 rudens semestras Dstytojas: Ingrida Bruait
Chemija
Pavyzdys Nr. 10.
Sumaiyta 3 litrai 0,1M ir 2 litrai 9% ( tankis
1,05 g/mL) fosforo rgties ( H
3
PO
4
) tirpal.
Apskaiiuokite susidariusio tirpalo molin
ekvivalent koncentracij.

Ats: 1,34N

VGTU, 2014 rudens semestras Dstytojas: Ingrida Bruait
Chemija
Pavyzdys Nr. 11.
Pavirinus 400 g 50% H
2
SO
4
tirpalo, igaravo
100 g vandens. Apskaiiuokite likusio tirpalo
procentin koncentracij.

Ats: 66,7%

VGTU, 2014 rudens semestras Dstytojas: Ingrida Bruait
2014.09.12
6
Chemija
Pavyzdys Nr. 12.
23 g etilo alkoholio ( C
2
H
5
OH) itirpinta 30 g
vandens. Apskaiiuokite tirpalo molialin
koncentracij.

Ats: 16,7m

VGTU, 2014 rudens semestras Dstytojas: Ingrida Bruait