Está en la página 1de 229

Pirmoj i

medicinos
pagalba
Vadovlis
Sudarytojai
Dinas Vaitkaitis, Andrius Pransknas
KMU leidykla
Kaunas, 2008
UDK 614.88(075.8)
Pi-122
Lietuvos Respublikos vietimo ir mokslo ministerijos Auktj mokykl bendrj
vadovli leidybos komisijos rekomenduota 2007-12-07, Nr. 07-365
Ileista Lietuvos Respublikos vietimo ir mokslo ministerijos lomis
Sudarytojai (editors):
Dinas Vaitkaitis, Andrius Pransknas
Autoriai:
Andrius Pransknas, Dinas Vaitkaitis, Vidas Pilvinis, ivil Petkeviit, Paulius Doboinskas,
Jonas urkus, Egl Vaitkaitien, Olga Suchadolskien, Kstutis Staaitis, Salvijus Milaius,
Asta Krikionaitien, Laima Juozapaviien, Lina Janaityt, Birut Kumpaitien,
Rasa emovien, Nedas Jasinskas, Danas Pravdinskas
Recenzentai:
prof. habil. dr. Algimantas Kirkutis,
prof. habil. dr. Arvydas ekeviius,
prof. habil. dr. Gediminas Petras ukauskas
ISBN 978-9955-15-138-8
D. Vaitkaitis, 2008
A. Pransknas, 2008
KMU leidykla, 2008
Turinys
Pratarm..................................................................................................................................... 6
Kaip naudotis vadovliu?...........................................................................................................7
1. angin dalis ............................................................................................................................. 8
1.1. vadas.................................................................................................................................. 8
1.2. Pirmosios medicinos pagalbos raida.................................................................................. 9
1.2.1. Gaivinimo istorija.................................................................................................... 10
1.2.2. Pirmosios medicinos pagalbos mokym raida........................................................ 15
1.2.3. Pirmosios medicinos pagalbos simboliai ................................................................ 19
1.3. Pirmosios medicinos pagalbos apibrimas ir tikslai....................................................... 20
1.4. Pavojinga bkl ir pirmoji medicinos pagalba................................................................. 24
1.4.1. Kodl reikia mokti teikti pirmj medicinos pagalb?.......................................... 25
1.4.2. Sveikatai ir gyvybei pavojingos bkls................................................................... 25
1.4.3. Pirmosios medicinos pagalbos veiksmai................................................................. 26
1.4.4. Kaip atpainti pavojing bkl?.............................................................................. 26
1.4.5. Pirmosios medicinos pagalbos veiksmai ir psichologins utvaros........................27
1.4.6. Pasirengimas teikti pirmj medicinos pagalb...................................................... 29
2. Bendroji dalis........................................................................................................................... 31
2.1. Aplinkos patikra ir saugumas........................................................................................... 31
2.1.1. Aplinkos patikra...................................................................................................... 31
2.1.2. Specials atvejai.......................................................................................................32
2.1.3. Nukentjlio perklimas saugi aplink................................................................ 33
2.1.4. Pirmosios pagalbos higiena..................................................................................... 40
2.2. Nukentjlio patikra..........................................................................................................41
2.2.1. Patikrinkite, ar bkl pavojinga gyvybei................................................................. 42
2.2.2. Patikrinkite smoning nukentjl......................................................................... 46
2.2.3. Teikite pagalb.........................................................................................................49
2.2.4. Perveimas...............................................................................................................49
2.2.5. Kdiki ir vaik patikros ypatumai......................................................................... 50
2.2.6. Senyv moni patikros ypatumai........................................................................... 50
2.3. Pagalbos kvietimas............................................................................................................52
2.3.1. Kada skambinti?.......................................................................................................52
2.3.2. Jei esate vienas.........................................................................................................53
2.4. Pirmosios pagalbos priemons, j naudojimo metodai. aizdos.....................................55
2.4.1. Pirmosios pagalbos priemoni rinkinys.................................................................. 56
2.4.2. Mlyn...................................................................................................................... 57
2.4.3. aizdos.....................................................................................................................58
2.4.4. aizd prieira.......................................................................................................59
2.4.5. Infekcijos profilaktika............................................................................................. 61
2.4.6. Tvarstymo mediagos.............................................................................................. 61
2.4.6.1. Gazai................................................................................................................62
2.4.6.2. Tvarsiai..........................................................................................................66
2.4.7. Tvarstymas.....................................................................................................................68
2.4.8. Tvarstymo bdai............................................................................................................69
2.4.8.1. iedinis bdas................................................................................................ 69
2.4.9.2. Krtins lstos tvarstymas.............................................................................. 74
2.4.8.2. Spiralinis bdas.............................................................................................. 70
2.4.8.3. Kryminis (atuoniuks formos) bdas..........................................................70
2.4.9. Kno dali tvarstymas............................................................................................. 72
3
2.4.9.1. Galvos tvarstymas............................................................................................ 72
2.4.9.2. Krtins lstos tvarstymas............................................................................... 72
2.4.9.3. Galni tvarstymas.......................................................................................... 74
2.4.10. Tvarstymas skarelmis........................................................................................... 75
2.4.11. Kraujotakos patikrinimas po tvarstymo................................................................. 77
2.4.12. alio kompresai.................................................................................................... 78
3. Gyvybei pavojinga bkl........................................................................................................ 80
3.1. Kvpavimo sutrikimo sukelta gyvybei pavojinga bkl.................................................. 80
3.1.1. Kodl reikia skubti ir kiek turima laiko?............................................................... 81
3.1.2. Nepakankamo kvpavimo poymiai ........................................................................83
3.1.3. Pagalba, kai nepakankamas kvpavimas..................................................................83
3.1.4. Bkls, kuri metu kvpavimas gali bti nepakankamas........................................ 84
3.1.4.1. Bronchin astma.............................................................................................. 84
3.1.4.2. Bronchitas ir plaui emfizema.......................................................................86
3.1.4.3. Anafilaksin reakcija....................................................................................... 87
3.1.4.4. Laringitas......................................................................................................... 88
3.1.4.5. Epiglotitas........................................................................................................ 88
3.1.4.6. Hiperventiliacija.............................................................................................. 89
3.1.4.7. Uspringimas................................................................................................... 89
3.1.4.8. Pasikorimas...................................................................................................... 94
3.1.4.9. Skendimas........................................................................................................ 95
3A.5. Kvpavimo sustojimas............................................................................................. 98
3.2. irdies ir kraujagysli patologijos sukelta gyvybei pavojinga bkl............................. 101
3.2.1. irdies ir kraujagysli ligos.................................................................................... 102
3.2.2. Gyvybs grandin................................................................................................... 102
3.2.3. Miokardo infarktas................................................................................................. 104
3.2.4. Krtins angina...................................................................................................... 106
3.2.5. irdies sustojimas................................................................................................... 106
3.2.6. Suaugusij pradinis gaivinimas............................................................................107
3.2.7. Automatinis iorinis defibriliatorius...................................................................... 116
3.2.7.1. AID naudojimo metodika..............................................................................116
3.2.7.2. Ypatingos aplinkybs, naudojant defibriliatori........................................... 117
3.3. Kraujavimas.................................................................................................................... 119
3.3.1. Iorinis kraujavimas............................................................................................... 120
3.3.2. Vidinis kraujavimas................................................................................................122
3.4. okas................................................................................................................................124
3.4.1. Apibrimas ir klasifikacija...................................................................................124
3.4.2. Kaip atpainti ok?............................................................................................... 126
3.4.3. Pagalba, jei tariate ok......................................................................................... 126
3.4.4. Anafilaksija........................................................................ ....................................127
4. Trauminiai sueidimai........................................................................................................... 130
4.1. Griaui ir minktj audini sualojimai..................................................................... 130
4.1.1. Griaui ir raumen anatomija...............................................................................131
4.1.2. Griaui ir minktj audini sualojim prieastys ir tipai................................. 132
4.1.3. Griaui ir minktj audini sualojimo poymiai ............................................. 133
4.1.4. Pirmoji medicinos pagalba.................................................................................... 134
4.2. Galni sualojimai........................................................................................................ 136
4.2.1. Sualotos galns imobilizacija............................................................................ 137
4.2.2. Galns sualojimo poymiai .......................................................... .................... 138
4.2.3. Rankos sualojimai ................................................................................................139
4.2.4. Kojos sualojimai...................................................................................................141
4.3. Galvos, kaklo ir nugaros sualojimai............................................................................. 144
4.3.1. Atpainkite galvos, kaklo ir nugaros sualojimus................................................. 145
4.3.2. vykio aplinkybi vertinimas..................................................................................146
4
4.3.3. Poymiai................................................................................................................147
4.3.4. Pirmoji medicinos pagalba................................................................................... 148
4.3.5. Specifiniai sualojimai......................................................................................... 150
4.3.5.1. Smegen sukrtimas.................................................................................... 150
4.3.5.2. Skalpo sualojimai....................................................................................... 150
4.3.5.3. Skruosto sualojimai.................................................................................... 151
4.3.5.4. Nosies sualojimai....................................................................................... 151
4.3.5.5. Aki sualojimai...........................................................................................151
4.3.5.6. Aus sualojimai..........................................................................................152
4.3.5.7. Burnos, andikauli ir kaklo sualojimai.................................................... 152
4.3.6. Galvos, kaklo, nugaros sualojim profilaktika.................. ................................. 153
4.4. Krtins, pilvo ir dubens sualojimai ............................................................................154
4.4.1. Krtins sualojimai....................................... ...................................................... 155
4.4.2. Pilvo sualojimai................................................................................................... 157
4.4.3. Dubens sualojimai............................................................................................... 158
5. Atvejai, kai reikia medicinos pagalbos............................................................................... 160
5.1. mins bkls.................................................................................................................160
5.1.1. Specifins mins ligos......................................................................................... 160
5.1.2. Alpimas..................................................................................................................161
5.1.3. Diabetin bkl......................................................................................................162
5.1.4. Insultas...................................................................................................................165
5.1.5. Traukuliai...............................................................................................................167
5.2. Apsinuodijimas...............................................................................................................171
5.2.1. Pirmoji pagalba, nuodams patekus pro bum....................................................... 172
5.2.2. Pirmoji pagalba, nuodams patekus per od........................................................... 174
5.2.3. Pirmoji pagalba, kvpus nuodingj mediag................................................... 175
5.2.4. Pirmoji pagalba, nuodams patekus per akis..........................................................176
5.2.5. Pirmoji pagalba kai kuri danesni apsinuodijim atvejais................................177
5.2.5.1. Apsinuodijimas medikamentais.................................................................... 177
5.2.5.2. Apsinuodijimas alkoholiu............................................................................. 178
5.2.5.3. Apsinuodijimas maistu................................................................................. 179
5.2.5.4. Apsinuodijimas nuodingaisiais grybais.......................................................180
5.2.6. Apsinuodijimas glus ir kandus.......................................................................... 181
5.2.6.1. Erks kandimas.............................................................................................182
5.2.6.2. Gyvats kandimas........................................................................................ 183
5.2.6.3. Gyvno ir mogaus kandimas...................................................................... 185
5.3. Aplinkos veiksni sukelti sualojimai............................................................................ 186
5.3.1. Odos anatomija ir fiziologija................................................................................. 188
5.3.2. Nudegintas..............................................................................................................191
5.3.2.1. Terminis nudegimas...................................................................................... 195
5.3.2.2. Elektrinis nudegimas.................................................................................... 197
5.3.2.3. Cheminis nudegimas..................................................................................... 199
5.3.3. Perkaitimas.............................................................................................................200
5.3.4. Nualimas...............................................................................................................202
5.3.5. Sualimas................................................................................................................204
6. Specials atvejai..................................................................................................................... 208
6.1. Vaik pirmosios medicinos pagalbos ypatybs.............................................................. 208
6.1.1. Kaip bendrauti ir atlikti vaiko apir?................................................................. 208
6.1.2. Anatominiai ir fiziologiniai skirtumai...................................................................211
6.1.3. Smurtas prie vaikus, vaiko neprieira................................................................ 212
6.1.4. Sukrsto vaiko sindromas...................................................................................... 214
7. Priedas.................................................................................................................................... 216
Savikontrols klausim atsakymai........................................................................................ 216
Literatra................................................................................................................................224
5
Pirmoji medicinos pagalba
Pratarm
Trauma ar min bkl nra kasdieninis ms gyvenimo reikinys, taiau pagalba
tokiu atveju turi bti teikiama kvalifikuotai ir laiku. Nors ir kas atsitikt (paprasiausias
sidrimas ar rimtas lis, sauls smgis ar skendimas), mogaus veiksmai turi bti pagrsti
racionalios pagalbos principais ir naujausiomis medicinos iniomis.
iame vadovlyje isamiai ir suprantamai pateikiami pagrindiniai pavojingos bkls
diagnozavimo ir pirmosios medicinos pagalbos principai, padedantys isaugoti gyvyb ir
apsaugoti sveikat.
Pirmoji medicinos pagalba yra vienas i daugelio pagalbos mogui bd, o kiekvienas
bdas gali ne tik padti, bet ir pakenkti, todl susidrus su realiomis situacijomis ar
aplinkybmis geriausia vadovautis sveiko proto principu, siekti vertinti rizik, apsaugoti
save, nepakenkti nukentjusiam mogui ir suteikti jam pagalb. Danai labai norisi prisiimti
atsakomyb u visus vykius, todl svarbu suprasti, jog ms pastangos ne visada bna
vaisingos. Tam tikrais atvejais i pat pradi tampa aiku, kad pagalba bus neskminga,
todl tada reikia ne siekti absoliutaus rezultato, o daryti tai, kas manoma.
Pareiga ir atsakomyb yra nematomos jgos, lemianios pirmosios medicinos pagalbos
teikimo rezultat. iuos veiksnius norime apibdinti ne remdamiesi statymu (tai jau
padaryta), bet pateikdami juos kaip galing jg (inias ir gdius), kurie gali padti
igelbti mogaus gyvyb.
Pirmosios medicinos pagalbos teikj sivaizduojame kaip drs ir ryting mog,
norint ir galint panaudoti savo gdius vairiomis gyvenimo situacijomis.
is vadovlis - pirmasis bandymas sujungti naujesn pasaulins literatros informacij
ir statymu reglamentuot praktik Lietuvoje.
Vadovlis skirtas auktj mokykl studentams ir visiems, kurie domisi pirmja
medicinos pagalba.
Autoriai
6
Pirmoji medicinos pagalba
Kaip naudotis vadovliu?
Vadovlis sudarytas vadovaujantis paangia mokymosi metodika, jos dalys - apvalga,
klausimai, skaitymas, pasakojimas ir apibendrinimas (anglikas trumpinys SQ3R: survey,
uestion, read, recite, review). Tai pads lengviau suprasti ir greiiau imokti pirmosios
medicinos pagalbos metodus. Daugelis skyri pradedami temos udaviniais, situacijos,
susijusios su skyriaus tema, apraymu, esminiais skyriaus dalykais. Skyrius baigiamas
apibendrinimu, situacijos komentarais ir savikontrols klausimais (jie pads pasitikrinti,
ar tiksliai supratote pateikt informacij). Tekst apibendrina ir papildo iliustracijos ir
lentels.
Skaitydami vadovlio skyri, laikykits i rekomendacij:
1. Prie praddami atidiai skaityti per kelias minutes pervelkite vis skyri. Per
skaitykite temos udavinius, situacijos apraym, esminius skyriaus dalykus ir juos
pasistenkite prisiminti.
2. Skaitydami stenkits suvokti temos udavinius.
3. Perskait skyriaus dal, mintyse pabandykite atpasakoti.
4. Analizuokite iliustracijas ir lenteles.
5. Perskaitykite apibendrinim ir situacijos komentarus.
6. Atsakykite savikontrols klausimus. Stenkits atsakyti juos, neirdami tekst.
Jei nepavyko i karto atsakyti visus klausimus nepasiirjus tekst, bandykite
tol, kol pavyks.
Pirmoji medicinos pagalba
1. angin dalis
1.1. vadas
Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybs 2006 m. duomenimis,
didiausi mirtingum Lietuvoje sukelia kraujotakos sistemos ligos (562,05/100 000
gyventoj), piktybiniai navikai (195,45/100 000 gyventoj), iorins prieastys (149,77/
100 000 gyventoj) ir tyiniai sualojimai (28,94/100 000 gyventoj). Didelei mirties dl
toki prieasi (kraujotakos sistemos lig, iorini prieasi ir tyini sualojim) daliai
mes galime turti tak, taigi, galime j sumainti. Daniausios iorins mirties prieastys
yra eismo vykiai, skendimas, apsinuodijimas alkoholiu, sualimas, nukritimas. Vyraujantis
saviudybi bdas Lietuvoje yra pasikorimas. J daniau pasirenka vis amiaus grupi
vyrai. Moterys daniau negu vyrai nuodijasi, pasiskandina arba oka nuo aukt pastat ar
kitoki statini, vyrai daniau nusiauna. Vidutinikai per par Lietuvoje gimsta 85 mons,
mirta 123 mons, 2 sta eismo vyki metu ir 3 nusiudo.
Moralins nuostatos ir Lietuvos Respublikos statymai pareigoja suteikti pirmj
medicinos pagalb. Galbt js artimas mogus kenia dl irdies ligos, galbt js darbo
vietos aplinka reikalauja bti pasirengusiam nelaimingam atsitikimui, gal tiesiog js, kaip
ir kiti mons, tikite, kad dl pirmosios medicinos pagalbos gdi esate naudingesnis
visuomens narys. Nors ir kaip bt, svarbu inoti, kad pirmoji medicinos pagalba gali
padti igelbti gyvyb. Sunkus darbas ir inios gali pakeisti tam tikrus dalykus. Apie
60 proc. staigios mirties atvej vyksta namuose, i j 80 proc. - liudinink akyse. Daugelio
i miri bt ivengta, jei nukentjusiam mogui bt teikta pirmoji medicinos pagalba,
kol atvyks medikai.
Teikiant pirmj medicinos pagalb, yra svarbios pirmosios 10 min. Tai - vadinamosios
atomins minuts. Paprastai per tiek laiko ar greiiau atvyksta greitoji medicinos pagalba.
Laikas ir veiksm skubumas, teikiant pirmj medicinos pagalb, yra labai svarbs. Jei
itikus staigiai miriai pradinis gaivinimas pradedamas, prajus ne daugiau kaip 4 minutms,
yra didel irdies veiklos ir kvpavimo atkrimo tikimyb. Po 4 minui ji labai sumaja,
prasideda smegen paeidimas. Veiksmai, teikiant pagalb staigios mirties itiktam
nukentjusiam mogui, pabriant j svarbum ir skubum, nusakomi gyvybs grandins44
svoka (1.1 pav.). Js esate be galo svarbus, nes atsakote u tris pirmsias gyvybs grandins
dalis: ankstyv kvalifikuotos pagalbos ikvietim tel. 112 ar kitu numeriu, pradin gaivinim
ir ankstyv defibriliacij automatiniu ioriniu defibriliatoriumi. Veiksminga pagalba
priklauso nuo stiprios i keturi grandini sveikos. Jeigu nors viena susilpnja arba
dingsta, tikimyb igyventi tampa minimali.
Labai svarbus yra ir pirmosios medicinos pagalbos veiksm nuoseklumas. J sekai
atsiminti naudojamos vairios mnemonikos, pvz., P-P-P.
Taiau kartais medikai negali atvykti per 10 min. Taip gali atsitikti itikus nelaimei
nuoalesnse nuo miesto vietovse, mike ir 1.1. Js pasirengimas ir tinkamas pirmosios
medicinos pagalbos metod taikymas pads igelbti nukentjusiam mogui gyvyb.
8
Pirmosios medicinos pagalbos raida
Ikviesti Pradinis Defibriliacija Specializuotas
pagalb gaivinimas gaivinimas
1.1 pav. Gyvybs grandin
P-P-P mnemonika
Pirmoji P - patikrink, ar aplinka nepavojinga tau, nukentjusiam mogui ir
aplinkiniams, patikrink nukentjusio asmens bkl.
Antroji P - paskambink tel. 112 arba kitu numeriu ir kviesk greitj medicinos
pagalb.
Treioji P - padk nukentjusiam mogui: koreguok gyvybei ar sveikatai
pavojing bkl.
1.2. Pirmosios medicinos pagalbos raida
Baig i tem, turite:
1) siminti pagrindinius gaivinimo istorijos faktus;
2) inoti pirmosios medicinos pagalbos pradininkus;
3) apibdinti skubiai medicinai naudojamus simbolius;
4) siminti su Lietuva susijusius pirmosios medicinos pagalbos istorijos faktus.
Esminiai skyriaus dalykai
Pirmosios medicinos pagalbos atsiradimas ir raida glaudiai susij su mogaus
filogeneze, klinikiniais ir eksperimentiniais tyrimais, nauj technologij atsiradimu
ir karais.
Pirmosios pagalbos mokymai civiliams pradti organizuoti ne taip seniai, madaug
prie 120 met. Prie tai pirmj medicinos pagalb praktikavo ir jos mok vietiniai
gyventojai.
Du brit karininkai Peteris Shepherdas ir Francis Duncanas sujung karin pirmj
medicinos pagalb su civiline, todl jie vadinami modernios pirmosios medicinos
pagalbos pradininkais.
9
angin dalis
1.2.1. Gaivinimo istorija
Gaivinimo metu taikomas dirbtinis kvpavimas minimas jau prie daugel imtmei.
Senuosiuose Egipto mitologijos altiniuose pasakojama, kaip Isid atgaivino savo vyr
Ozir, psdama jam bum. Biblijoje taip pat randama kelet pavyzdi, kai prikeliama
i numirusij darant ptimus bum arba nos.
Gana anksti pastebta, kad mogui mirus, knas atla, todl iluma buvo siejama su
gyvybe. Nordami isaugoti mogaus gyvyb, kn ildydavo. Tai darydavo naudodami
iltus pelenus, kartus ekskrementus arba kart vanden, kuriuos pildavo tiesiogiai ant
kno. Apie 1500 m. buvo prasta naudoti aizdro dumples, jomis i krosnies traukdavo
karto oro ir psdavo nukentjusio mogaus bum. is metodas buvo taikomas beveik
300 met. Apie 1700 m. staiga mirusio mogaus tiesij arn psdavo tabako dm.
Kiti gaivinimo metodai, atsirad apie 1700 m., buvo skirti tuo metu danai staigi miri
prieasiai - skendimui. Vienas i metod, taikytas Egipte beveik prie 3500 m., tapo
populiarus Europoje. Gelbtojas, nukentjusio mogaus kojomis spausdamas krtin,
siekdavo dirbtinai sukelti ikvpim, o jas atleisdamas - kvpim. Kitas gaivinimo bdas -
nukentjusio mogaus umetimas ant arklio, kur paleisdavo bgti ristele. Buvo manoma,
kad dl smgio uoliuojant sukelti ritmiki nukentjusio mogaus krtins paspaudimai
atnaujins kvpavim. Kartais vietoj arklio bdavo naudojama statin (1.2 pav.). Nukentjs
mogus bdavo paveriamas ant statins ir ridenamas pirmyn ir atgal, spaudiant ir at
leidiant krtins lst. Kai kurie nukentj mons bdavo keliami statin ir tada
ridenami.
Tuo metu daug moni sksdavo, todl buvo pradtos steigti draugijos. J tikslas
buvo kurti ir skleisti gaivinimo rekomendacijas. Anglijos karalikoji humanitarin draugija
(ang. Englands Royale Humane Society), kurta 1774 m., buvo garsiausia, taiau ne pir
moji. Anksiau, 1767 m., buvo kurta Olandijos skenduoli atgaivinimo draugija (ang.
Dutch Society for Recovery o f Drowned Persons). Oland rekomendacijose buvo rayti
ie punktai:
1. Nukentjusio mogaus suildymas (kartais dl to reikdavo j perveti kit viet):
guldymas alia lauo, ukasimas iltame smlyje, guldymas kart voni ar gul
dymas lov kartu su vienu ar dviem savanoriais.
2. kvpto ar praryto vandens paalinimas, suteikiant nukentjusiam mogui toki
padt, kad galva bt emiau u kojas ir tinkamai spaudiamas pilvas, o vmimas
sukeliamas kutenant galin gerkls sienel plunksna.
3. Stimuliacija, ypa plaui, arnyno, atliekant fumigacij ( tiesij arn puiant
tabako dm) arba naudojant stiprius kvapus.
4. Kvpavimo atnaujinimas naudojant dumples.
5. Kraujo nuleidimas.
ie ir kiti metodai jau 1650 m. buvo aprayti Anne Green praneime apie pasikorimus,
gaivinimus ir atgaivinimus. Be to, tam tikrais j, naudojant fizikin ar taktilin stimuliacij
(pvz., stipriu rkimu, plakimu rimbu), buvo siekiama paadinti44nukentjus mog.
XVIII a. pabaigoje daniausia mirties prieastis buvo infekcins ligos ir nelaimingi
atsitikimai. irdies ir kraujagysli ligos buvo iki galo nesuprastos ir nevertinta j reikm.
10
Pirmosios medicinos pagalbos raida
e f g h
1.2pav. Istoriniai gaivinimo metodai
a - ildymo metodas; b - plakimo metodas; c - aizdro dumpli metodas;
d - fumigacijos metodas; e - inversijos metodas; f - statins ridenimo metodas;
g - rusikas metodas; h - bganio arklio metodas
Daniausias nelaimingas atsitikimas buvo skendimas. i problem band sprsti Europoje
ir Jungtinse Amerikos Valstijose kurtos gelbjimo draugijos.
Gydytojas terapeutas Charles Kit 1788 m. Londone ispausdino apybrai Es apie
skenduolio atgaivinim44 (ang. Essay on the Recovery o f the Apparently Dead). Joje
nurodytos pagrindins staigios mirties prieastys, i kuri daniausia buvo skendimas.
Apybraioje yra pamstym apie pirmosios defibriliacijos skmingum. Duomenys,
panaudoti Charles Kit apybraioje, buvo paimti i kasmetins Karalikosios humanitarins
draugijos ataskaitos. 1788 m. i apybraia buvo apdovanota draugijos sidabro medaliu.
Charles Kit nekalbjo apie staigi mirt, sukelt irdies lig. Pirmiausia tai buvo skendimo
tyrimas, kuris tais laikais buvo staigios mirties atitikmuo. Daug panaum galima rasti
tarp skendimo XVIII a. ir staigios mirties nuo irdies lig XX a. Abi bkls yra daniausios
inomos staigios mirties prieastys atitinkamais imtmeiais. Abiem reikia neatidliotin
gelbtoj ir alia esani moni veiksm. Taiau itikus staigiai miriai nuo irdies lig
greitas elektros okas daniau bus veiksmingesnis negu skendimo atveju. Charles Kit
apybraioje silo metod, padedant nustatyti, kada gaivinimas bus neskmingas. Jis silo
atlikti elektros ok. Jei po elektros oko neatsiranda raumen susitraukim, daroma ivada,
kad mirtis neivengiama. Charles Kit apibdino neiojamj priemon, kuri skirta elektros
okui atlikti smons netekusiam nukentjusiam mogui. Prietaisas turjo gana daug
iuolaikinio defibriliatoriaus dali: elektros kondensatori, energijos krovos prietais ir
du elektrodus, dedamus skersai krtins lstos (1.3 pav.).
11
angin dalis
1.3 pav. Charles Kit elektros oko aparatas
Be to, Charles Kit pateik 3 met mer
gaits, kuri ikrito i antrojo namo aukto ir
visi poymiai rod, kad ji nebegyva44, isto
rij. Gydytojas, kuris gyveno netoli, paband
mergait atgaivinti specialiu elektros prie
taisu. Prietais parengti prireik dvideimt
minui. I pradi, dedant elektrodus ant
skirting kno dali, elektros okas buvo
neveiksmingas. Elektrodus udjus skersai
krtins lstos ir atlikus kelis elektros okus, atsirado silpna pulsacija ir vaikas pradjo
kvpuoti44. Po keturias dienas trukusios komos vaikas pasveiko. Taiau nepanau, kad jam
buvo skilveli virpjimas. Gili kom tikriausiai sukl smegen paeidimas, o elektros
okas tiesiog atliko dirgiklio vaidmen.
Charles Kit pirmasis ianalizavo ir ura skenduolio gaivinimo atvejus, i kuri 125
buvo skmingi ir 317 neskming. Jis nustat, kad svarbiausias atgaivinimo veiksnys yra
laiko tarpas nuo skendimo pradios iki pagalbos pradios, be to, suprato, kad norint igelbti
mones sustojus irdiai, reikia veikti greitai.
_____________________________________ Kitos gaivinimo metodikos buvo plto
jamos u tradicins Vakar Europos medi
cinos rib. Apie 1800 m. Rusijoje, siekdami
sumainti nukentjusio mogaus metaboliz
m, apddavo j sniegu arba ledais (iem)
arba ukasdavo iki krtins ir lakstydavo
altu vandeniu (vasar). Remiantis iais pir
maisiais mginimais, Rusijoje naujas moks
las pradtas vadinti reanimatologija. 1806 m.
Sankt Peterburgo Karalikosios humanita
rins draugijos vadovas James Grange laike
Karalikosios humanitarins draugijos k
rjui dr. William Hawes apra atvej, kai
Rusijos caras Aleksandras I, keliaudamas
tarp Kauno ir Vilniaus, prie ups Wilna, at
gaivino skendus lenk valstiet, kartu su
palyda trindami rankomis jo kn (1.4 pav.).
Tai - vienas pirmj raytini altini, ku
riame apraytas gaivinimas Lietuvoje.
Po 1811 m. Benjamin Brodie tyrimo
buvo atsisakyta fumigacijos, nes nustatyta,
kad keturios uncijos tabako gali pribaigti u-
--------------------------------------------------------- n, o viena uncija - kat. 1829 m. Leroy
1.4 pav. Rusijos caras Aleksandras I, dmiai ^ Etiolles pademonstravo, kaip plaui i-
velgiantis upje skendus lenk valstiet tempimas, puiant or, gali nuudyti gyv-
(James Northcote tapyba) n^ todl i praktika buvo nutraukta. Toliau
12
Pirmosios medicinos pagalbos raida
dmesys buvo sutelktas gaivinim ildant nukentjusio mogaus kn. domu tai, kad
toje paioje apybraioje, kur spjama apie pavoj atliekant ptimus rankiniu prietaisu,
buvo aprayti krtins lstos ir pilvo paspaudimai.
Apie 1800 m. Napoleono asmeninis gydytojas Dominiue Larrey padar paang,
gydydamas Napoleono karo metu patirtus trauminius sualojimus. Jis sugalvojo pirmj
, judrijkaro ligonin^, kuri sudar slygas suteikti pirmj medicinos pagalb sueistiems
kariams. Ji tapo iuolaikins greitosios medicinos pagalbos tarnybos myje pradininke.
1856 m. dirbtinis kvpavimas, atliekamas rankomis, dar nebuvo pagrindinis gaivinimo
metodas. Dmesys buvo sutelktas kno ilum. Tai buvo tos paios rekomendacijos,
paskelbtos Olandijoje beveik prie 100 met. Prioritetai labai pasikeit, kai Marshall Hali
met ik visuotinei paplitusiai nuomonei. Jis teig, kad per daug laiko sugaitama
perveant staiga mirus mog, o jo ildymas be dirbtinio kvpavimo yra alingas, be to,
vieias oras yra naudingas, o guliniam ant nugaros nukentjusiam mogui gali ukristi
lieuvis ir uverti kvpavimo takus. Dumpls buvo nebenaudojamos, todl Marshall Hali
pasil kvpavimo atnaujinimo rankomis metod. Nukentjs mogus judinamas nuo pilvo
onus 16 kart per minut. Atvertus ant pilvo, spaudiama jo nugara (ikvpimo faz).
Europoje imtmeiu vliau taikyti ir kiti metodai: tiesiosios arnos tempimas, kno trynimas,
gerkls kutenimas su plunksna, stipri drusk, pvz., amoniako, djimas po nukentjusio
mogaus nosimi. 1892 m. pranczai pasil lieuvio tempim. i procedra taip atliekama:
praveriama nukentjusio mogaus burna ir lieuvis traukinjamas tvirtai bei ritmikai.
1543 m. Andreas Vesalius pirmasis teorikai apra dirbtin kvpavim. Eksperimento
metu prapjovs gyvno krtins lst, jis pastebjo, kad ritmiki plaui priptimai oro
palaiko gyvno gyvyb. Nuo XVI a. iki XIX a. pabaigos gaivinimo metu buvo bandyta
taikyti vairius dirbtinio kvpavimo metodus: naudoti dumples, ridenti nukentjus mog
ant statins ar jodinti ant irgo. XX a. pirmjpus Europoje ir JAV skenduoliai daniausiai
buvo gaivinami rankomis sukeliant dirbtin kvpavim (1.5 pav.).
1950-1957 m. Peter Safar ir James Otis Elam tyrimais parod, kad nesmoningiems
nukentjusiems monms virutini kvpavimo tak obstrukcij daniausiai sukelia u
kritusi lieuvio aknis. Tada atliekamas dirbtinis kvpavimas rankomis bna neveiksmingas.
Atlous galv ir paklus apatin andikaul ant nugaros guliniam nukentjusiam mogui
pakyla lieuvio aknis ir atsiveria kvpavimo takai. Peter Safar ir James Otis Elam rod,
kad ptimai burna bum yra naudingesni u rankomis atliekam dirbtin kvpavim ir
yra veiksminga pradinio gaivinimo priemon.
1831 m. Dalrymple sil nukentjusio mogaus krtin spaudinti i on arba dviem
gelbtojams traukyti udt plat tvarst po nukentjusio mogaus nugara ir vir krtins
lstos. 1878 m. R. Boehm pirmasis panaudojo krtins paspaudimus katms, o 1883 m.
F. Koenig pasil, sustojus irdiai, krtins paspaudimus daryti ir monms. Raytiniuose
altiniuose krtins paspaudimus gaivinimo metu vieni pirmj apra Friedrich Maass
1891 m. ir George Crile 1903 m. Apie 1960 m. W. B. Kouwenhoven, J. R. Jude ir G. G. Kni-
ckerbocker pagrind krtins paspaudim reikm gaivinimui.
Tik XIX a. pabaigoje klinikini ir eksperimentini tyrim metu paaikjo, kad irdies
vainikini kraujagysli susiaurjimas arba ukimimas gali sukelti skilveli virpjim ir
staigi mirt (staigi irdin mirtis). Taip pat nustatyta, kad skilveli virpjim galima
13
angin dalis
Resp. Gfaph 1
V'ta+>rvSie + t r c |
1.5 pav. Rankiniai dirbtinio kvpavimo metodai XX a. pirmj pus
14
Pirmosios medicinos pagalbos raida
nutraukti elektros oku (elektrine defibriliacija). 1947 m. Claude Beck pirmasis panaudojo
iuolaikin defibriliatori, atlikdamas elektros ok per atvir ird staigios mirties itiktam
mogui. 1962 m. patobulint defibriliatori-kardioverter, skirt atlikti elektros ok per
udar ird, sukonstravo ir panaudojo i Lietuvos kils (gim 1921 m. Utenoje) amerikietis
Bernardas Lownas. 1985 m. jis gavo Nobelio premij.
1963 m. J. S. Redding ir J. W. Pearson pagrind pagrindinio gaivinimo medikamento
adrenalino veiksmingum, nors adrenalinas gaivinimo metu vartojamas jau nuo 1890 m.
iuolaikinio gaivinimo istorijos pradia siejama su klinicist asambljomis Baltimorje
1950-1960 m. Remiantis skirting ali gydytoj patirtimi, sudarytas gaivinimo karka-
sas - mnemonika ABC (ang. ainvay - atverti kvpavimo takus atloiant galv ir pake
liant apatin andikaul, ang. breathing - daryti dirbtinius ptimus, ang. circulation -
kraujotak palaikyti krtins paspaudimais), kuri iki iol nedaug pakito. Nuo 1990 m.
Amerikos irdies asociacija pradjo gyvendinti gyvybs grandins koncepcij. Gyvybs
grandin - veiksmai, kuriuos eils tvarka turi atlikti kiekvienas, esantis alia smons
netekusio paciento. Tai - veiksmingiausias bdas igelbti klinikins mirties itikto mogaus
gyvyb. Gyvybs grandin sudaro 4 iedai: pagalbos kvietimas, pradinis gaivinimas,
ankstyvoji defibriliacija (elektros okas), specializuotas gaivinimas (atlieka atvyk medikai)
(1.1 pav.). Jeigu nors vienas iedas44 susilpnja arba dingsta, tikimyb igyventi tampa
minimali.
Nuo 1996 m. Amerikos irdies asociacija ankstyvosios defibriliacijos pradjo mokyti
ne tik medikus, bet ir visuomen, nes klinikin mirt daniausiai sukelia skilveli virpjimas,
o defibriliacija - vienintelis veiksmingas bdas atnaujinti irdies darb, be to, atsirado
visuomenei skirt automatini iorini defibriliatori, jie patobuljo.
1.2.2. Pirmosios medicinos pagalbos mokym r ai da
aizd gydymas vaistaolmis negin
ytinai yra vienas seniausi aizd gydymo
bd. Karuose patirt aizd tvarstymo me
n pavaizdavo Graikijos paslaptingas vaz
tapytojas Soias madaug 500 m. prie Kris
t (1.6 pav.). Gerasis samarietis ir aizd
tvarstymas minimas nuo Vidurini Ryt bron
zos amiaus ir yra amintas Evangelijoje
pagal v. Luk. Didiosios Britanijos kara
likoji humanitarin draugija (ang. The
Royal Humane Society), steigta 1774 m.,
aktyviai kr ir skleid skenduoli gaivi
nimo rekomendacijas. Apie 1870 m. prs
karo lauko chirurgas Johannesas Friedrichas
Augustas von Esmarchas (1.7 pav.) pirmasis
pavartojo termin Erste Hilfe ir mok
kareivius tvarstyti aizdas ir imobilizuoti
1.6 pav. Scena, pavaizduota ant Soias vazos
i vaza eksponuojama Berlyno muziejuje. Ma
noma, kad ia pavaizduotas graik mitologijoje
garsus karys Achilas, tvarstantis ginklaneio
Patroklo aizd Trojos apsupties metu (500 m.
pr. Krist). ia vaizduojamas draugikos pagal
bos principas, t. y. karys gydo kit kar
15
angin dalis
lius, kad kareiviai galt padti sueis
tiesiems (1.8 pav.). XX a. pirmj pus Eu
ropoje naudoti pirmosios medicinos pagal
bos metodai pavaizduoti 1.9 pav.
Riteriai hospitaljerai, ko gero, buvo pir
mieji, kurie specializavosi teikti pirmj me
dicinos pagalb mio lauke. Pirmojo Kry
iaus ygio metu 1099 m. jie kr v. Jono
ordin (ang. The Order o f St John), kurio
riteriai mok kitus riterius gydyti daniausiai
mio lauke patiriamas traumas, be to, patys
teikdavo pirmj pagalb sueistiesiems
1.7pav. Karo lauko chirurgas Johannesas kariams. Apie 1870 m. politin banga Di-
Friedrichas Augustas von Esmarchas diojoje Britanijoje pakeit religin Didio-
(1823-1908) sos Britanijos v. Jono ordin labdaring
organizacij, kurios pradinis tikslas buvo
filantropiniais darbais mainti moni kanias. 1872 m. ordinas skyr l v. Jono
greitosios medicinos pagalbos tarnybai (ang. St. John Ambulance) kurti. Be praktins
veiklos, i tarnyba mok ir civilius pirmosios pagalbos. Vienas i ordino alinink buvo
pulkininkas Francis Duncanas, profesionalus artilerijos karininkas i Aberdeen (kotijos).
Po eeri met tarnybos Kanadoje 1875 m. jis buvo perkeltas Woolwich arsenal Londone.
Bdamas pamaldus presbiterijonas, entuziastingas istorikas, gilias tradicijas turinios
Karalikojo pulko artilerijos (ang. Royal Regiment o f Artillery) karininkas, jis daug nuveik
organizuodamas pirmosios pagalbos mokymus pietryi Londono priemiestyje Woolwiche.
Jo jaunesnysis kolega, chirurgas majoras Peteris Shepherdas (1.10 pav.), taip pat i
Aberdeen, buvo perkeltas karalikj Herberto karin ligonin (ang. RoyalHerbert Mili-
tary Hospital) Woolwiche. Shepherdas suvok naujo von Esmarcho mokymo apie tvarstymo
1.8 pav. Friedricho von Esmarcho Prsijos armijai pritaikyt trikampi tvarsi (skar)
panaudojimo galimybs
16
Pirmosios medicinos pagalbos raida
angin dalis
ir kit pagrindini pirmosios pagalbos g
di, kurie buvo panaudoti Prsijos armi
joje, reikmingum. Jis greitai patobulino
ir iplt iuos gdius, pritaikydamas juos
Didiosios Britanijos armijos medicinos
skyriaus neikams. Peteris Shepherdas buvo
pirmasis, panaudojs anglik termin pir
moji pagalba sueistajam'4ir ipltojs pir
mosios pagalbos doktrin, palikdamas daug
neispausdint paskait, isamiai pateikian
i pirmosios pagalbos principus. 1878 m.
Peteris Shepherdas kartu su Francis Dunca-
1.10 pav. Majoras gyd. Peteris Shepherdas i . u * t
(1841 1879) nU Woolwich mieste isteige Sv. Jono pirmo
sios medicinos pagalbos klases civiliams.
1877 m. kurta v. Jono greitosios pagalbos asociacija, kurios tikslas - mokyti civilius
pirmosios pagalbos. Po met mintoji asociacija oficialiai pradjo vartoti termin pirmoji
pagalba44.
1863 m. veicar verslininko Henri Dunant pastangomis enevoje suaukta tarptautin
konferencija (dalyvavo 16 valstybi atstovai) ir kurtas Tarptautinis Raudonojo Kryiaus
komitetas, kurio vienas i pagrindini tiksl-padti kare sueistiems monms. Patvirtintas
Tarptautinio Raudonojo Kryiaus komiteto enklas - raudonas kryius baltame fone, kad
juo bt galima atskirti ir apsaugoti tuos, kurie teikia pagalb sueistiems kariams. 1864
m. buvo priimta pirmoji enevos konvencija, kuri gina sueistuosius ir ligonius mio
lauke, sueistuosius ir pacientus, patyrusius laivo suduim, karo belaisvius, civilius gy
ventojus ginkluoto konflikto metu. Vliau Tarptautinio Raudonojo Kryiaus komiteto veikla
isiplt: pradta teikti medicinos pagalb ir param civiliams gyventojams, lankyti karo
belaisvius ir politinius kalinius, padti karo iblakytoms eimoms surasti jos narius ir kt.
Amerikos pilietinis karas paskatino 1881 m. Clara Barton (1821-1912) organizuoti
Amerikos Raudonj Kryi. 1919 m. kurta Tarptautin Raudonojo Kryiaus ir Raudonojo
Pusmnulio draugij federacija (bstin yra enevoje) jungia ir koordinuoja apie 185
nacionalines Raudonojo Kryiaus ir Raudonojo Pusmnulio organizacijas. Islamo kratuose
vietoj Raudonojo Kryiaus naudojama Rau
donojo Pusmnulio emblema.
Lietuvos Raudonojo Kryiaus draugija
kurta 1919 m. sausio 12 d. Roko lipo
(1.11 pav.) ir kit medik pastangomis. jos
veikl aktyviai sitrauk daugelis ymi Lie
tuvos gydytoj, sveikatos apsaugos darbuo
toj. Draugija kr ligonini Vilniuje, Kau
ne, Panevyje, Klaipdoje, pirmj Lietu
voje tuberkuliozs sanatorij Auktojoje Pa
nemunje, greitosios medicinos pagalbos,
1.11 pav. Gyd. Rokas lipas (1865 1959) ^ J 0 perpylimo staig, medicinos seser
18
Pirmosios medicinos pagalbos raida
mokykl ir kurs, nemaai prisidjo prie Birtono ir kit Lietuvos kurort pltojimo. Taiau
Lietuvos greitosios medicinos pagalbos tarnybos istorija yra susijusi su 1899 m. gruod
Vilniuje pradjusia veikti miesto Greitosios medicinos pagalbos draugija, kurios iniciatorius
buvo Vladislovas Tikeviius. 1902 m. grafiens Sofijos Tikeviiens vadovaujama Greito
sios medicinos pagalbos draugijos iniciatyvin grup inicijavo pirmosios Lietuvoje ir vienos
pirmj Ryt Europoje greitosios medicinos pagalbos stoties steigim Vilniuje.
Lietuvoje iuo metu yra vairi grupi ir organizacij, kurios propaguoja pirmj
medicinos pagalb: kariuomen, skautjudjimas, Lietuvos Raudonojo Kryiaus draugija,
Krizi tyrimo centras ir kt.
Raudono Kryiaus simbolis yra oficialiai patvirtintas Raudonojo Kryiaus organizacijos
simbolis. Remiantis enevos konvencijomis, tarptautiniais ir nacionaliniais statymais,
ir panaius simbolius gali naudoti tik oficialios Tarptautinio Raudonojo Kryiaus ir Rau
donojo Pusmnulio atstovybs ir kaip apsaugin medicinos personalo ir rangos emblema
karini veiksm metu. Kitiems juridiniams ir fiziniams asmenims enkl naudoti
draudiama, prieingu atveju gresia baudiamoji atsakomyb. Raudonas kryius baltame
fone yra atvirkias veicarijos vliavos atvaizdas ir neturi religins prasms.
Tarptautiniu mastu pripaintas pirmosios medicinos pagalbos simbolis yra baltas
kryius aliame fone (1.12 pav.).
Kai kurios organizacijos ar staigos gali naudoti ir kitus simbolius. Gyvybs vaigds
simbolis (1.12 pav.) paprastai priklauso greitosios medicinos pagalbos tarnyboms. Gyvybs
vaigd sudaryta i 6 briaun ir Asklepijaus lazdos centre. Asklepijaus lazda graik
mitologijoje reikia gydymo gali. vaigds briaunos simbolizuoja 6 skubios pagalbos
nukentjusiam mogui udavinius: 1) nustatyti pavojing aplink ir nukentjusio mogaus
bkl, apsaugoti save, nukentjus mog ir aplinkinius nuo pavojing aplinkos veiksni
(anglikas trumpinys Detection)\ 2) paskambinti greitajai medicinos pagalbai ir perduoti
informacij dispeeriui apie pavojing bkl (anglikas trumpinys Reporting); 3) teikti
1.2.3. Pirmosios medicinos pagalbos simboliai
Pirmosios medicinos Raudonojo Kryiaus Maltos kryius Gyvybs vaigd
pagalbos simbolis simbolis
1.12 pav. Pirmosios medicinos pagalbos simboliai
19
angin dalis
btinj medicinos pagalb, atsivelgiant kompetencij (anglikas trumpinys Response);
4) atvykus greitajai medicinos tarnybai teikti specializuot medicinos pagalb vykio vietoje
(ang. On scene care); 5) teikti specializuot medicinos pagalb perveant gydymo staig
(ang. Care in Transit)\ 6) perveti t ligonin, kur bus galima atlikti vis gydym (ang.
Transfer to Defmitive care).
Maltos kryi (1.12 pav.) naudoja v. Jono greitosios medicinos pagalbos tarnyba
(ang. St. John Ambulance). Maltos kryius buvo riteri hospitaljer arba v. Jono ordino
simbolis. is simbolis parodo 8 riterio vertybes: itikimyb, pamaldum, nuoirdum, drs,
garbingum ir lovingum, mirties nebijojim, pagalb vargams ir ligoniams, pagarb
banyiai.
Savikontrols klausimai
1. Ivardykite XIV-XVII a. taikytus gaivinimo metodus.
2. Kurio skenduolio gaivinimo metodo nebuvo XVIII a. Olandijoje ileistose rekomendacijose:
a) nukentjlio suildymas;
b) fumigacija tabako dmais pro tiesij arn;
c) kvpavimo atkrimas naudojant dumples;
d) ptimai burna bum.
3. Kas rod, kad ptimai burna bum yra veiksminga pradinio gaivinimo priemon:
a) J. Elam ir P. Safar;
b) W. B. Kouwenhoven, J. R. Jude ir G. G. Knickerbocker;
c) J. S. Redding ir J. W. Pearson.
4. Kuriais metais ir kas pirmieji apra krtins paspaudim panaudojimo atvejus gaivinant?
5. Kas sukr ir pirmasis panaudojo iuolaikin defibriliatori, atlikdamas elektros ok pro udar
ird?
6. Kas yra moderniosios pirmosios medicinos pagalbos pradininkai?
7. Ivardykite gyvybs grandins sudedamsias dalis.
1.3. Pirmosios medicinos pagalbos apibrimas ir tikslai
Baig i tem, turite:
1) inoti, kas yra pirmoji medicinos pagalba;
2) ivardyti ir apibdinti pirmosios medicinos pagalbos tikslus;
3) ivardyti ir apibdinti pirmosios medicinos pagalbos mnemonikas.
Galima situacija
Po mnesio pertraukos js vl kirpykloje ir avi kirpja ukuoja plaukus. Staiga i
laukiamojo bga moteris ir prao pagalbos jos 60 m. vyrui, kuris sddamas pradjo aima
nuoti ir susmuko ant jos keli. Vyro paadinti jai nepavyko.
Ar tai gyvybei pavojinga bkl? Kuri pirmosios medicinos pagalbos mnemonik
pasirinksite ir kokius veiksmus atliksite?
20
Pirmosios medicinos pagalbos aibrimas ir tikslai
Esminiai skyriaus dalykai
Pirmoji medicinos pagalba - paprasti veiksmai turimomis priemonmis, siekiant
isaugoti nukentjusio mogaus gyvyb ar sustabdyti sveikat alojanius veiks
nius.
Pirmosios medicinos pagalbos tikslai: isaugoti gyvyb, neleisti bklei blogti ir
apsaugoti nuo nauj sueidim, garantuoti gijim.
Mnemonikos (pvz., DR ABC arba P-P-P") padeda atsiminti pirmosios
medicinos pagalbos veiksm sek.
vadas
Pirmoji medicinos pagalba - paprasiausi tikslingi veiksmai ir bdai, kuriais, naudojant
turimas medicinos ir kitokias priemones bei mediagas, isaugojama nukentjusio ar staiga
susirgusio mogaus gyvyb, sustabdomi sveikatai alingi veiksmai. Pirmosios medicinos
pagalbos tikslai:
1) isaugoti gyvyb;
2) neleisti bklei blogti ir apsaugoti nuo nauj sueidim;
3) garantuoti gijim.
Kai kurie autoriai mintus tikslus papildo dar vienu tikslu - apsaugoti save. Taiau
apsaugoti save nra tikslas, todl kiti autoriai tai priskiria 2-ajam tikslui ir silo taip
formuluoti: Apsaugoti nuo nauj sualojim nukentjus mog, save ir aplinkinius'4.
Gyvybs isaugojimas
Svarbiausias tikslas, teikiant pirmj medicinos pagalb, yra isaugoti nukentjusio
ar miai susirgusio mogaus gyvyb. Todl labai svarbu atpainti pavojing bkl, ikviesti
greitj medicinos pagalb (skambinti tel. 112 ar kitu numeriu), atpainti pagrindini gyvy
bini funkcij (smons, kvpavimo ir kraujotakos) netekim ir jas nedelsiant grinti,
kol atvyks medikai.
Jei nukentjs mogus turi smon (artikuliuotai aukiasi pagalbos ar paprasiausiai
kalba, pvz., paklausus, kas atsitiko, pacientas suprantamai, pilnutiniais sakiniais paaikina
situacij), tai rodo, kad yra bent jau i dalies atviri kvpavimo takai, oras pro bum ir nos,
rykl, gerklas, trachj ir bronchus papuola plauius, yra pakankamas kvpavimas ir
deguonies patekimas krauju smegenis. Taiau tai dar nereikia, kad viskas yra gerai.
Nukentjusio mogaus skund isiaikinimas, tikslingas bendravimas ir viso kno apira,
ar yra kraujavim, aizd ir li, padeda vertinti bkl ir tinkamai suteikti pirmj
medicinos pagalb. ABC44 - daniausiai naudojama mnemonika, padedanti atsiminti
svarbiausi smons netekusio nukentjusio mogaus gyvybini funkcij vertinimo ir
garantavimo sek. A44(ang. Ainvay) - garantuoti atvirus kvpavimo takus atloiant galv
ir pakeliant apatin andikaul, nes nesmoning pacient lieuvio aknis ir antgerklis gali
ukristi ir uverti kvpavimo takus; greitai apirti bum. Jei nukentjs mogus patyr
traum ir yra pagalbinink, tai vienas j jau prie kalbindamas nukentjus mog rankomis
21
angin dalis
imobilizuoja jo galv ir kakl. B44(ang. Breathing) - vertinti kvpavim ir jei jo nra,
atlikti dirbtinius ptimus. Reikia inoti, kad dirbtinius ptimus gali sunkinti ukritusi
lieuvio aknis (tada kartotinis taisyklingas galvos atlosimas ir apatinio andikaulio
paklimas bus naudingi) ir uspringimas, t. y. svetimknio patekimas kvpavimo takus
(r. skyri Uspringimas44). tarti, kad nesmoningas nukentjs mogus uspringo, padeda
neskmingi ptimai, kartotinai taisyklingai atlous galv ir paklus apatin andikaul. Be
to, svarbu nesupainioti su agoniniu kvpavimu (pavieniais savaiminiais kvpimais), kuris
atsiranda per pirmsias staigios mirties minutes ir gali bti supainiotas su normaliu kvpa
vimu. Agoninis kvpavimas nra veiksmingas kvpavimas. Tokiu atveju gydoma taip, lyg
nebt kvpavimo. C44(ang. Circulatiori) reikia vertinti ir garantuoti kraujotak atliekant
krtins paspaudimus, stabdyti kraujavim. Ne medikams krtins paspaudimus reko
menduojama pradti, jei nra kvpavimo, o medikams - i pradi vertinti puls (iuopti
ne ilgiau kaip 10 sek.) ir, jeigu jo nra arba neaiku, ar yra, pradti krtins paspaudimus
(r. skyri Suaugusij pradinis gaivinimas44). Jei tariama, kad vyko trauma (nukentjs
mogus guli alia kelio, vykio liudinink pasakojimai ir kt.), greitai apirima, ar nra
iorinio kraujavimo, jis nedelsiant stabdomas tiesioginiu uspaudimu (r. skyri Krauja
vimas44).
Yra nustatyta, kad anksiausiai mirt sukelia uverti kvpavimo takai, vliau -
kvpavimo inykimas. Pastaruoju atveju mirtama greiiau nei netekus kraujo. Neatlik
A44ir B44veiksm, negalime atmesti nesmoningo nukentjusio mogaus uspringimo ar
lieuvio aknies ukritimo sukeliant kvpavimo sustojim, todl C44veiksmai pradedami
tik atlikus A44ir B44veiksmus.
Svarbu inoti, kad nesmoningas nukentjs mogus, kuris nepatyr traumos, da
niausiai mirta dl pirminio irdies sustojimo. J daniausiai sukelia skilveli virpjimas -
chaotika atskir irdies raumens skaidul elektrin veikla, todl irdis negali susitraukti
ir istumti kraujo. Dl ios prieasties labai svarbu kuo skubiau atlikti elektrin irdies
defibriliacij (elektros ok), siekiant atnaujinti normali irdies elektrin veikl. is
veiksmas priklauso C44, taiau danai, vertinant jo svarb, iskiriamas ir ymimas raide
D44(ang. Defibrillatiori). Tuo tarpu traum patyrs nukentjs mogus mirta daniausiai
ne nuo irdies paeidim, bet dl kit prieasi: kvpavimo tak ukimimo svetimkniu,
kraujavimo ir t. t.
Jei nesmoningas nukentjs mogus kvpuoja ir nra traumos poymi, t. y. nra
paeisto stuburo, tada, siekiant apsaugoti nuo lieuvio aknies ukritimo ar uspringimo
vmalais, j galima paversti stabili onin padt. Jei pavertus toki padt kvpavimas
sustoja, reikia atversti ant nugaros ir atlikti ABC44.
Bkls stebjimas ir apsaugojimas nuo tolesni ar nauj paeidim
Prisiminkite, kad nukentjusio mogaus bkl bet kada gali pasikeisti, todl labai
svarbu nuolat stebti pagrindines gyvybines funkcijas: smon (bendrauti su nukentjusiu
mogumi, jei jis smoningas), kvpavim (stebti kvpavimo dan ir gilum), kraujotak
(iuopti puls, apirti vis kn, ar nekraujuoja) ir prireikus atlikti veiksmus ABC44. Be
to, prie praddamas gaivinti, gaivintojas turi labai greitai vertinti situacij ir galim pavoj
sau, nukentjusiam mogui ir aplinkiniams: eismo judjim, krintanias nuolauas, sklin
danius dmus, ugn, dujas ir kt., ir imtis vis manom atsargumo priemoni.
22
Pirmosios medicinos pagalbos aibrimas ir tikslai
Gijimo garantavimas
sitikinus, kad pagrindins gyvybins funkcijos (smon, kvpavimas, kraujotaka)
neinykusios ir nukentjs mogus nekraujuoja, apklausiami jis ir liudininkai. Suinoma,
kuo jis skundiasi, ar alergikas, kokius vartoja vaistus, kokiomis ligomis serga ar yra
sirgs, ar moteris ne nia, kada paskutin kart valg, kokios yra vykio aplinkybs.
Nukentjs mogus apirimas ir apiupinjamas nuo galvos iki koj. Sutvarstomos aizdos,
imobilizuojamos lusios kno vietos. Toliau stebimos gyvybins funkcijos: smon, kv
pavimas, kraujotaka (pulsas). Nukentjliui suteikiama patogiausia padtis. J daniausiai
jis pasirenka pats. Jis apklojamas, kad nesualt. Gerti ir valgyti be medik leidimo nega
lima, o rkyti sueidimo ar mins ligos metu draudiama.
Kaip atsiminti veiksm sek?
Palengvinti veiksm sekos atsiminim padeda vairios mnemonikos, pavyzdiui, mi
ntoji ABC mnemonika. ABC nusako pagrindines gyvybines funkcijas - kvpavim
ir kraujotak, kurias galima palaikyti turimomis priemonmis. Taiau ji neparodo smons
ir aplinkos veiksni, greitosios medicinos pagalbos ikvietimo, todl atsiranda iplstini
mnemonik, kurios turi trkstam veiksm, pvz., DR ABC. D (ang. Dangerous) reikia
aplinkos veiksni vertinim, R (ang. Response) - smons vertinim. C-C-C (ang.
Check-Call-Care) - pirmoji C reikia aplinkos veiksni ir nukentjusio mogaus smons
vertinim, antroji C - greitosios medicinos pagalbos ikvietim, treioji C - pirmosios
medicinos pagalbos teikim, kol atvyks medikai. Lietuvikas C-C-C atitikmuo galt
bti P-P-P (Patikrink-Paskambink-Padk).
Apibendrinimas
Kiekvienas pirmosios medicinos pagalbos teikjas privalo siekti 3 tiksl: isaugoti
gyvyb, neleisti bklei blogti ir apsaugoti nuo nauj sueidim, garantuoti gijim. Jiems
pasiekti reikia motyvacijos, ini ir praktini gdi. Mnemonikos pads prisiminti
pirmosios medicinos pagalbos veiksm sek.
Galimas situacijos sprendimas
Tai - gyvybei pavojinga bkl. Pirmosios medicinos pagalbos veiksmus atliksite
remdamiesi P-P-P mnemonika. Pirmiausia patikrinsite aplinkos saugum ir smon. Jei
nukentjs mogus nesmoningas, paskambinsite telefonu 112 ar kitu ir ikviesite greitj
medicinos pagalb, arba papraysite tai padaryti alia esanio mogaus, garsiai paklausite
kirpyklos darbuotoj, ar i staiga neturi automatinio iorinio defibriliatoriaus elektros
okui atlikti, ir, jei turi, papraysite atneti. Js tariate staigi mirt dl prasidjusio skilveli
virpjimo, kurio galima prieastis - miokardo infarktas. Pagrindini nesmoningo nuken
tjusio mogaus gyvybini funkcij vertinimo ir garantavimo sek padeda atsiminti mnemo
nika ABC. Atveriate kvpavimo takus, atlodami galv ir pakeldami apatin andikaul,
vertinate, ar kvpuoja. Jei nekvpuoja arba matyti pavieniai kvpimai (agoninis kvpa
vimas), du kartus puiate, kad kiekvieno ptimo metu pakilt krtins lsta. Jei atlikus
mintus veiksmus nukentjlis nejuda ir nereaguoja kosuliu ptimus, atliekate trisdeimt
krtins paspaudim. Ne medikams miego arterijos pulso iuopti nebtina. Dviej ptim
23
angin dalis
ir trisdeimties krtins paspaudim ciklus atliekate tol, kol atvyks medikai arba nukentjs
mogus pradeda normaliai kvpuoti ir judti. Jei automatinis iorinis defibriliatorius atne
amas dar neatvykus medikams, nedelsiant jungiamas ir jungiamas prie nukentjusio
mogaus. Aparatui automatikai nustaius skilveli virpjim, atliekamas elektros okas.
Tokiu atveju, kuriuos veiksmus toliau atlikti, aparatas prane automatikai.
Savikontrols klausimai
1. Ivardykite pirmosios medicinos pagalbos tikslus.
2. Pagrindins gyvybins funkcijos:
a) smon, kvpavimas, kraujotaka, virkinimas;
b) smon, kvpavimas, kraujotaka;
c) kvpavimas ir kraujotaka;
d) atviri kvpavimo takai ir kraujotaka.
3. Eismo vykis, kurio metu nukentjo pstysis. Jis guli gatvs viduryje. Kuri veiksm sek
nusakani mnemonik pasirinksite:
a) KBC arba K-N-M";
b) DR ABC arba P-P-P";
c) C-C-C arba KBA.
1.4. Pavojinga bkl ir pirmoji medicinos pagalba
Baig i tem, turite:
1) sidmti dvi pavojing bkli ris ir mokti jas apibdinti;
2) inoti savo udavinius teikdami pirmj medicinos pagalb;
3) siminti pavojingos bkls poymius;
4) apibdinti penkias daniausias psichologines utvaras, trukdanias teikti pirmj
medicinos pagalb.
Galima situacija
Js su savo draugais vaiuojate namo po krepinio rungtyni. Graus vakaras ir jums
nestinga emocij. Taiau js dmes patraukia prieais vaiuojantis automobilis, kuris,
nordamas ivengti susidrimo su kitu automobiliu, nuvaiuoja nuo kelio ir atsitrenkia
med. Js pastatote automobil saugiu atstumu nuo vykio vietos ir ilipate. Priartj prie
vykio vietos, matote kruvinas automobilio priekinio stiklo ukes, nejudant vairuotoj ir
kraujuojani aizd jo kaktoje.
Kuriuos pirmosios medicinos pagalbos veiksmus atliksite js ir js draugai?
24
Pavojinga bkl ir pirmoji medicinos pagalba
Esminiai skyriaus dalykai
Galimos sveikatai ir gyvybei pavojingos bkls.
Atpainti pavojing bkl padeda ioriniai poymiai: neprastas garsas, vaizdas,
kvapas, nukentjlio ivaizda ir elgsena.
Teikdami pagalb turite nugalti psichologines utvaras, vertinti situacij ir
pradti neatidliotinus veiksmus: ikviesti greitj medicinos pagalb (skambinti
tel. 112 ar kitu numeriu) ir teikti pirmj medicinos pagalb, kol atvyks medikai.
Renkits pavojingoms bklms: kartokite pirmosios medicinos pagalbos teorines
inias, lavinkite praktinius gdius, sigykite ir reguliariai papildykite pirmosios
pagalbos vaistinl, teikti pagalb imokykite ir savo eimos narius.
1.4.1. Kodl reikia mokti teikti pirmj medicinos pagalb?
min liga ar sueidimas galimas bet kur (namuose, gatvje ar darbovietje), bet kam
(artimam mogui, praeiviui ar net paiam) ir bet kada. vykus nelaimei, js galite bti
pirmasis arba vienintelis, galintis suteikti pagalb. Kritin situacija reikalauja neatidliotin
veiksm, kurie gali igelbti gyvyb. Sugaitas laikas gali bti lemiamas nukentjusio
mogaus gyvybei. inios, kaip suteikti pirmjmedicinos pagalb, gdi lavinimas pads
sumainti tamp ir valdyti situacij ir taip igelbti gyvyb. Moralins nuostatos ir Lietuvos
Respublikos statymai pareigoja teikti pirmj medicinos pagalb (r. mogaus mirties
registravimo ir kritini bkli statym").
1.4.2. Sveikatai ir gyvybei pavojingos bkls
min liga ir sueidimas - pavojingos mogaus sveikatai ir gyvybei bkls, kuri
metu privaloma teikti pirmjmedicinos pagalb. min liga - blogjanti mogaus fizin
bkl, kai reikia neatidliotin medicinos veiksm ir priemoni. mins ligos pavyzdiai:
miokardo infarktas, alergin reakcija, insultas ir kt. Sueidimas - dl iorinio poveikio
atsirads mogaus kno struktros ar (ir) funkcijos sutrikimas (pvz., ls kaulas kritus i
aukio).
Pavojingos bkls skirstomos pavojingas gyvybei ir pavojingas sveikatai. mogaus
gyvybei pavojingos bkls (kritins bkls) - bkls, kai sutrinka kvpavimo, kraujotakos,
galvos smegen veikla ir kitos organizmo funkcijos, kai reikia gaivinti ir imtis kit medicinos
pagalbos priemoni, stengiantis isaugoti mogaus gyvyb. Kritins bkls metu sutrinka
organizmo gebjimas prisotinti krauj deguonies arba deguonies prisotint krauj perneti
visus organus. Sveikatai pavojingos bkls metu nebna sutriks organizmo gebjimas
prisotinti krauj deguonies arba deguonies prisotint krauj perneti visus organus, taiau
lieka medicinos pagalbos poreikis, nes sveikatai pavojinga bkl gali pereiti gyvybei
pavojing bkl.
25
angin dalis
1.4.3. Pirmosios medicinos pagalbos veiksmai
Pirmosios pagalbos teikjas yra vienas i svarbiausi btinosios medicinos pagalbos
teikimo grandini. Jis pirmasis turi atpainti pavojing bkl ir greitai priimti teisingus
sprendimus. Pirmosios pagalbos teikjo veiksmai lemia nukentjlio igyvenamum.
Taigi pirmosios medicinos pagalbos teikjo udaviniai:
1) atpainti pavojing bkl;
2) greitai vertinti situacij ir imtis veiksm;
3) ikviesti greitj medicinos pagalb (skambinti tel. 112 ar kitu numeriu);
4) teikti pirmj medicinos pagalb, kol atvyks medikai.
1.4.4. Kaip atpainti pavojing bkl?
Pirmas ingsnis gelbstint gyvyb yra budrumas ir mokjimas atpainti pavojing bkl.
J nustatyti padeda ioriniai poymiai: neprastas garsas, vaizdas, kvapas, ivaizda ir elgsena
(1.1 lentel).
Neprastas garsas daniausiai yra pirmasis poymis, atkreipiantis dmes. Kai kurie i
nurodyt gars leidia tarti, kad bkl yra pavojinga:
- Rkimas, klyksmas, dejon arba pagalbos auksmas.
- Stiklo dis, metalo gargdesys.
- Staigus ir didelis neatpastamas garsas.
- Neprasta tyla.
Neprastas vaizdas taip pat danas pavojingos bkls poymis:
- Kelkratyje sustojs automobilis, ypa neprastai.
- Sudus stiklas.
- Iversti puodai virtuvje.
- Iberti vaistai.
- Nukar elektros laidai.
- Kibirktys, dmai ar ugnis.
Kvapai yra kasdienio gyvenimo dalis. Main imetamj duj kvapas ar alia esanios
gamyklos kasdien skleidiamas kvapas nekelia tarim. Taiau kai kvapai yra stipresni,
negu prasta, sunkiai atpastami ar naujai atsirad ir neprasti toje aplinkoje, reikt tarti,
kad bkl yra pavojinga. Uuod stipresn ar neprast kvap, pirmiausia pasirpinkite
savo saugumu, nes dauguma duj, dm ar gar yra nuodingi. Be to, neprastas kvapas i
burnos taip pat gali bti pavojingos bkls poymis. Itikus diabetinei pavojingai bklei,
i mogaus, serganio cukriniu diabetu, burnos gali sklisti alkohol panaus kvapas (tok
kvap galima supainioti su alkoholio kvapu).
Kartais sunku sprsti apie pavojing bkl i ivaizdos ir elgsenos, ypa tuo atveju,
kai mogus yra iek tiek keistas. Taiau yra nemaa poymi, rodani, kad bkl yra
pavojinga:
- nesmoningas;
- sumis ar neprasta elgsena;
- dusulys;
26
Pavojinga bkl ir pirmoji medicinos pagalba
- apsikabins krtin ar kakl;
- padidjs seiltekis, neaiki kalba;
- nepaaikinamas aktyvumas ar mieguistumas;
- prakaitavimas be aikios prieasties;
- neprasta odos spalva: iblyks, parauds ar pamls;
- negali pajudinti kno dalies.
Nurodyti ivaizdos ir elgsenos pokyiai gali bti pavieniai arba kartu. Pavyzdiui,
itikus miokardo infarktui, gali bti tik skausmas krtinje arba skausmas su prakaitavimu
ir dusuliu.
1.1 lentel. Pavojingos bkls poymiai
Daniausi poymiai Pavyzdiai
Neprastas garsas Rkimas, klyksmas, dejon arba pagalbos auksmas
Stiklo dis, metalo gargdesys
Staigus ir didelis neatpastamas garsas
Neprasta tyla
Neprastas vaizdas Kelkratyje sustojs automobilis, ypa neprastai
Sudus stiklas
Iversti puodai virtuvje
Iberti vaistai
Nukar elektros laidai
Kibirktys, dmai ar ugnis
Neprasti kvapai Stipresni, negu prasta
Sunkiai atpastami ar naujai atsirad
Neprasti toje aplinkoje
Neprasta ivaizda Nesmoningas
ir elgsena Sumis ar neprasta elgsena
Dusulys
Apsikabins krtin ar kakl
Padidjs seiltekis, neaiki kalba
Nepaaikinamas aktyvumas ar mieguistumas
Prakaitavimas be aikios prieasties
Neprasta odos spalva: iblyks, parauds ar pamls
Negali pajudinti kno dalies
1.4.5. Pirmosios medicinos pagalbos veiksmai ir psichologins utvaros
Atpain pavojing bkl, privalote vertinti situacij (nustatyti, ar negresia pavojus
jums, nukentjliui ir aplinkiniams, ir vertinti nukentjusio mogaus bkl) ir imtis veiksm
(ikviesti greitj medicinos pagalb, teikti pagalb, kol atvyks medikai). Greitosios
medicinos pagalbos ikvietimas (tel. 112) yra svarbus pirmosios pagalbos veiksmas. Anksti
atvykusi greitoji medicinos pagalba padidina nukentjlio galimyb igyventi.
Kartais mons neatpasta pavojingos bkls arba atpain nesiima veiksm. Jie gali
turti vairi prieasi, kurios vadinamos psichologine utvara, todl vengia teikti pirmj
medicinos pagalb:
27
angin dalis
- alia daug stebtoj;
- nukentjlis nepastamas;
- sueidimas ar liga gsdina;
- bijoma usikrsti;
- neinoma, k daryti, arba bijoma blogai padaryti.
Suvokimas i utvar ir psichologinis pasirengimas pads jas veikti, gauti pasi
tikjimo ir aktyviai veikti pavojingos bkls metu.
alia nukentjlio esantys stebtojai didina sumait. Jei bkl pavojinga ir alia yra
stebtoj, privalote paklausti, ar reikia pagalbos. Taiau turite vertinti ir tai, kad aplinkiniai
gali bti nusprend, kad kakas jau teikia pagalb. Js galite jaustis nejaukiai imdamasis
iniciatyvos, taiau galite bti vienintelis, inantis ir galintis suteikti pirmj medicinos
pagalb. Jei kas nors jau teikia pagalb, pasisilykite padti. Pasirpinkite, kad aplinkiniai
nekelt pavojaus patys sau ir nukentjliui. Kartais gali tekti grietai paprayti j atsitraukti
ir padaryti daugiau vietos nukentjusiam mogui ir pagalbos teikjams. Be to, stebtojai
gali bti ir geri pagalbininkai. Js galite paprayti ikviesti greitj medicinos pagalb tel.
112, atneti apklot, atlaisvinti viet ar tiesiog padti teikti pagalb. Stebtojai gali suteikti
informacijos apie vyk, painoti nukentjl ir inoti jo ligas ir kitus medicininius duomenis.
Daniausiai min liga prasideda ar susieidiama namuose ar netoli j, todl nu
kentjlis gali bti js artimasis ar draugas. Taiau taip bna ne visada. Nukentjs mogus
gali bti nepastamas ir js galite jaustis nejaukiai liesdami ir teikdami pirmj medicinos
pagalb. tak gali turti ir tai, jog nukentjlis daug jaunesnis arba vyresnis u jus, skirtingos
lyties ar rass, usienietis ar negalus. Nepaisant to, svarbu atsiminti, kad nukentjs mogus
yra asmuo, kuriam tik js galite padti.
Kartais nukentjliai gali keistai elgtis ar nebendrauti. Sueidimas ar min liga, tampa
ir kiti veiksniai (pvz., alkoholio ir kit mediag abstinencijos sindromas) gali paversti
mones ugauliais. Nemanykite, kad toks elgesys skirtas jums. Atsiminkite, kad pavojinga
bkl net ir velniausi mog gali paversti suerzintu ir nemaloniu. Jeigu nukentjlio
elgesys ir veiksmai neleidia teikti pagalbos, js vis dar galite jam padti. Ikvieskite greitj
medicinos pagalb ir, kol atvyks medikai, raminkite stebtojus bei nukentjus mog.
Jeigu jo elgesys kelia pavoj jums, turite atsitraukti.
Kai kada nukentjlio liga ar sueidimai gali gsdinti ir atrodyti nemalons. Kraujas,
vmalai, kvapai, aizdos gali trukdyti teikti pagalb, todl prie teikdami j, turite nusi
raminti, susikaupti, naudoti apsaugines priemones. Jei reikia, trumpam atsitraukite, pa
darykite kelet gili kvpim ir toliau teikite pagalb. Jei ir toliau negalite susikaupti ir
teikti pagalbos, praykite padti alia esani moni, kvieskite greitj medicinos pagalb
tel. 112 ar kitu numeriu.
Teikiant pagalb, reikia naudoti apsaugines priemones nuo ukreiamj lig. Apie
rank plovim, kitas apsaugos priemones skaitykite skyrelyje Pirmosios pagalbos higiena^.
Aplinkiniai mons gali neinoti k daryti, arba bijoti blogai padaryti. Kai kurie j
bijo baudiamosios atsakomybs. Pirmosios medicinos pagalbos inios ir pratybos didina
js pasitikjim, o Lietuvos Respublikos statymai pareigoja teikti pirmj medicinos
pagalb. Bet kuriuo atveju sprendim teikti pagalb priimsite js pats, remdamasis savo
vertybmis, iniomis ir patyrimu.
28
Pavojinga bkl ir pirmoji medicinos pagalba
Greitosios medicinos pagalbos kvietimas
Skambinant telefonu 112, js skambutis bus persistas greitajai medicinos pagalbai,
policijai ir priegaisrinei tarnybai. Atsilieps kvieiamos tarnybos operatorius pirmiausia
paklaus vykio adreso ir js telefono, po to uduos kitus klausimus, kad nustatyt reikiamos
pagalbos apimt ir kit tarnyb (policijos, priegaisrins tarnybos) poreik. Dauguma
iuolaikini operatori imokyti instruktuoti pirmosios pagalbos teikjus, kol atvyks greitoji
medicinos pagalba. Svarbu, kad nebaigtumte pokalbio, kol nelieps operatorius.
Pagalbos teikimas, kol atvyks medikai
Teikdami pirmj medicinos pagalb, visada vykdykite greitosios medicinos pagalbos
operatoriaus nurodymus, kol atvyks medikai. Pirmosios medicinos pagalbos priemones,
principus ir specialias situacijas aptarsime kituose skyriuose.
1.4.6. Pasirengimas teikti pirmj medicinos pagalb
Pasirengimas pavojingoms bklms pads jums suteikti neatidliotin pagalb sau
paiam, savo eimai ir bet kuriam visuomens nariui mins ligos ar sueidimo atveju.
Js pasirengimas turt prasidti pirmosios medicinos pagalbos ini gijimu, praktini
gdi lavinimu ir pirmosios medicinos pagalbos vaistinls sigijimu.
Js bsite pasirengs daugeliui pavojing bkli, jei laikysits i rekomendacij.
- Svarbi informacij apie save ar namikius laikykite lengvai pasiekiamose vietose:
prie aldytuvo dur, automobilio daiktadje ir pan. Ten turt bti js adresas, gimimo
data, duomenys apie medicinin bkl ir alergikum, nurodymai ir speciali medikament
dozavimas, eimos gydytoj pavards ir telefon numeriai. Palikite vietos informacijai
papildyti.
- Suinokite savo gyvenamj ir darbo vietoves aptamaujanios greitosios medicinos
pagalbos telefonus: bendrj ir tarnyb (greitosios medicinos pagalbos, policijos,
priegaisrins tarnybos ir apsinuodijim kontrols centro).
- Pagalbos telefonus, eimos nari mobiliuosius ir darbo telefonus, draug, kaimyn
ir kit, galini padti, telefonus paymkite lengvai matomose ir pasiekiamose
vietose, pvz., ant telefono, pirmosios medicinos pagalbos vaistinlje.
- Pirmosios medicinos pagalbos vaistinl turi bti namuose, automobilyje, darbo ir
poilsio vietose. J atnaujinkite ir reguliariai papildykite. Informacijos apie vaisti
nls sudt ir priemoni apra rasite skyrelyje Pirmosios medicinos pagalbos
priemons, j naudojimo metodai44.
- Reguliariai kartokite pirmosios medicinos pagalbos teorines inias ir lavinkite
praktinius gdius.
- Patikrinkite, ar js namo numeris lengvai matomas ir skaitomas.
- Jei sergate potencialiai pavojinga liga (pvz., epilepsija, cukriniu diabetu, irdies
liga, alergija ir kt.), neiokite specialias medicinines apyrankes.
29
angin dalis
Apibendrinimas
Susirgti mine liga ar susieisti gali bet kas ir bet kada. Btinosios medicinos pagalbos
sistema negalt tinkamai veikti be pirmosios medicinos pagalbos teikj. Imok atpainti
pavojing bkl, vertinti situacij ir pradti neatidliotinus veiksmus, ikviesdami greitj
medicinos pagalb ir teikdami pirmj medicinos pagalb, kol atvyks medikai, js gelbstite
moni gyvyb.
Galimas situacijos sprendimas
iuo atveju vienas skambina tel. 112 ir ikvieia greitj medicinos pagalb. Kitas
pakvieia pagalb netoli esanius mones. Treias ir likusieji, sitikin, kad dautas auto
mobilis negresia j gyvybms, teikia pirmj medicinos pagalb.
Savikontrols klausimai
1. Kas yra gyvybei pavojinga bkl?
2. Ivardykite 5 daniausias psichologines klitis, trukdanias teikti pirmj medicinos pagalb.
3. Kaip js galite nugalti ias psichologines klitis?
4. Ivardykite keturis pirmosios medicinos pagalbos teikjo udavinius.
Pirmoji medicinos pagalba
2. Bendroji dalis
2.1. Aplinkos patikra ir saugumas
Baig i tem, turite:
1) nurodyti keturis klausimus, kuriuos turite atsakyti, vertin aplink;
2) ivardyti pavojus, kuri metu negalima artintis prie nukentjlio;
3) nurodyti slygas, kuriomis reikia perkelti nukentjus mog saugi aplink;
4) ivardyti ir apibdinti nukentjlio skubaus perklimo bdus;
5) nurodyti pirmosios medicinos pagalbos higienos priemones ir metodus.
Galima situacija
Vaiuodami automobiliu darb, pastebjote eismo vyk. Matote vien apdauyt
automobil ir alia upakalinio automobilio buferio gulint nukentjl. Jo galvoje matyti
nesmarkiai kraujuojanti aizda. Pacientas skundiasi deiniosios blauzdos skausmu. Js
uuodiate stipr benzino kvap ir matote didjani bal apie automobil. Ar nukentjl
reikia skubiai perkelti saugi aplink? Jei nusprendiate perkelti, kur bd pasirinksite?
Esminiai skyriaus dalykai
Pirmiausia garantuokite savo saugum.
Apvelkite aplink ir nustatykite, ar ji pavojinga jums, aplinkiniams ir nukent
jliui.
Prie nukentjusio mogaus prisiartinkite tik tuo atveju, jei aplinka saugi. Jei ji
nesaugi, pirmiausia skambinkite telefonu 112 ar kitu numeriu, kvieskite gelbjimo
tarnybas ir saugiu atstumu laukite, kol jos atvyks.
Apsaugokite nuo galim pavoj aplinkinius ir nukentjl, jei tai manoma padaryti
saugiai.
2.1.1. Aplinkos patikra
Prie patikrindami nukentjus mog, pirmiausia turite sitikinti, kad aplinka jums ir
pagalbininkams yra saugi. vertinkite aplink ir atsakykite toliau pateiktus klausimus:
- Ar aplinka saugi?
- Kas atsitiko?
- Kiek yra nukentjli?
- Ar netoli yra galini padti moni?
vertinkite bet kokius aplinkos veiksnius, galinius kelti pavoj jums, alia esantiems
monms ir nukentjliui. Galimi tokie aplinkos pavojai: sprogimas, ugnis, elektros
31
Bendroji dalis
poveikis, kulkos, dujos, nuodingosios mediagos, degalai, mainos ar rangos nestabilumas,
transporto eismas, gilus vandens telkinys ir kt. Jei yra nors vienas i mint veiksni,
nesiartinkite prie nukentjlio. Pasirinkite saugi viet ir ikvieskite greitj medicinos
pagalb, priegaisrin gelbjimo tarnyb ir policij telefonu 112 ar kitu numeriu. Neri
zikuokite savo gyvybe ir netapkite nukentjliu. Pavojingus veiksnius paalins ugniagesiai
ir policija. Juos paalinus, gav mint tarnyb leidim, prisiartinkite prie nukentjusio
mogaus ir pradkite jam teikti pirmj medicinos pagalb.
Isiaikinkite, kas atsitiko. Apirkite vykio viet ir pabandykite nustatyti, kas sukl
pavojing vyk, koks yra nukentjusi moni sueidim pobdis ir apimtis. Priartj
prie nukentjlio, vertinkite bendr vaizd. alia esantys daiktai, pvz., stiklo uks, gulinios
kopios ar tuios vaist pakuots, gali suteikti informacijos apie vyk. Greitas vykio
vietos vertinimas, ypa tuo atveju, jei pacientas nesmoningas, gali bti vienintelis bdas,
padsiantis isiaikinti, kas atsitiko.
Pairkite, ar nra daugiau nukentjusi moni. I pradi bna sunku rasti visus,
kuriems reikia pagalbos. Pavyzdiui, atvertos sudauyto automobilio durys gali reikti,
kad nukentjlis ilipo i automobilio arba ikrito eismo vykio metu. Svarbu, kad nepra
irtumte nukentjusio mogaus, kurio bkl pavojinga gyvybei. Pavyzdiui, kreipdami
didesn dmes garsiai rkiant nukentjl, galite nepastebti nesmoningo nukentjusio
mogaus. Pavojinga nepastebti kdiki ar ma vaik. Jeigu nukentjo daugiau negu
vienas mogus, pairkite, ar aplink nra galini padti moni. Jei pagalbininkai
neimokyti teikti pirmosios medicinos pagalbos, papraykite j paskambinti telefonu 112
ar kitu numeriu ir ikviesti greitj medicinos pagalb, atneti pirmosios pagalbos priemones,
nuraminti maiau sueistus mones. Pagalbininkai, kurie pasta nukentjl, gali padti
isiaikinti, kokios yra vykio aplinkybs, kokiomis ligomis pacientas serga, ar jis alergikas.
Teikdami pagalb, toliau stebkite, ar aplinka vis dar saugi.
Kai kada js pats galite paalinti pavoj, pvz., ijungti elektr, arba perkelti nukentjl
saugi viet. Nesiartinkite prie nukentjusio mogaus, jei pavojaus paalinti negalite
(pvz., didel ugnis, nuodingi dmai). Nukentjl, ypa nesmoning, jei aplinka pavojinga,
perkelti yra sunku, tai padaryti daniausiai gali tik kvalifikuotas personalas (pvz.,
ugniagesiai), turintis speciali rang.
Jei nukentjl btina perkelti saugi viet ir js saugiai tai galite padaryti, perkelkite,
vertinkite jo bkl, kvieskite greitj medicinos pagalb ir prireikus kitas tarnybas
(ugniagesius, policij), nedelsdami teikite pirmj medicinos pagalb. Jei aplinka
nepavojinga, palikite nukentjus mog vykio vietoje ir liepkite jam nejudti.
2.1.2. Specials atvejai
Eismo vykis. Pamat eismo vyk, sumainkite greit, taiau staigiai nestabdykite.
Pastatykite automobil saugioje vietoje: alia kelio ar kelkratyje, prie eism, utverdami
vykio viet nuo eismo srauto ir japviesdami; ne ariau kaip 15 m nuo vykio vietos, jei
ji saugi, ir ne ariau kaip 30 m, jei pavojinga; kaln; prie vj. Apsivilkite gerai matomus
drabuius. junkite avarin viesos signalizacij. Pastatykite avarinio sustojimo enklus.
vertinkite pavoj, paalinkite arba, kiek manoma, sumainkite j. Pirmiausia turite
32
Aplinkos patikra ir saugumas
garantuoti savo saugum. Pairkite, ar ant transporto priemons nra spjamj enkl.
Jei neinote, k reikia enklas, laikykits atokiai, ypa tuo atveju, jei kas nors isiliejo ant
kelio. Prie prisiliesdami prie automobilio, stabilizuokite ratus: dkite atramas ir 1.1. Viduje
junkite rankin stabd, ijunkite degim. Jei atjungiate akumuliatori, pirmiausia atjunkite
neigiam elektrod. Atidarykite langus ir dureles, jei nepavyksta, imukite lang. Nesi
stenkite itraukti automobilyje strigusio nukentjlio, nebent jam neivengiamai gresia
pavojus ir tai galite padaryti saugiai. Apsidairykite aplinkui, nes nukentjusieji mons
gali bti nublokti toliau nuo automobilio arba, itikus okui, nuj toliau.
Jei avarij patyr motociklininkas ar dviratininkas, jo nejudinkite, nebent jam gresia
pavojus. Nenuimkite almo, palikite tai greitosios pagalbos medikams, iskyrus t atvej,
kai nukentjlio bkl pavojinga gyvybei.
Gaisras namuose. spkite visus apie gaisr nesukeldami pavojaus sau. Nedelsdami
skambinkite telefonu 112 ar kitu numeriu ir kvieskite ugniagesius ir greitj medicinos
pagalb. Neikite degant nam. Laikykits saugaus atstumo. Jei esate deganiame name,
tuoj pat palikite j. Padkite kitiems ieiti i deganio namo tik tada, kai tai galite padaryti
saugiai.
Elektros nelaim namuose. Nelieskite nukentjlio, kol neatjungte elektros srovs.
Pirmiausia ijunkite elektros srov. Namuose elektros jungiklis paprastai yra alia elektros
saugikli ds. Jei to padaryti saugiai negalite, skambinkite telefonu 112 ar kitu numeriu
ir kvieskite greitj medicinos pagalb, ugniagesius ir kitas specializuotas tarnybas. Daugelis
mediag gali praleisti srov, ypa jei lieiasi su auktos tampos srove, todl nelieskite
nukentjlio ir nestovkite arti jo. Pabandykite elektros laid ar kit elektros srovs altin
paalinti elektrai nelaidiu daiktu (labiausiai tinka medinis pagalys). Kai elektros srov
ijungta arba paalinta nuo nukentjlio ir negresia pavojus gelbtojui, atliekama nuken
tjusio mogaus patikra, skambinama telefonu 112 ar kitu numeriu ir kvieiama greitoji
medicinos pagalba, jei dar neikviesta, ir teikiama pirmoji medicinos pagalba.
2.1.3. Nukentjlio perklimas saugi aplink
Jei aplinka saugi, nukentjs mogus nejudinamas ir pirmoji medicinos pagalba
teikiama vykio vietoje. Nukentjlio judinimas gali sukelti nauj sualojim. Pavyzdiui,
judinant sulauyt koj, lgaliai gali pasislinkti ir sualoti kraujagysles ir nervus.
Nukentjl perkelti saugi viet turtumte tada, kai galite tai saugiai padaryti ir
jam gresia pavojus:
- ugnis;
- nuodingos dujos;
- pavojus nusksti;
- sprogimo pavojus;
- nestabils daiktai, galintys sueisti;
- nekontroliuojamas eismas.
Prie perkeldami nukentjl saugi aplink, vertinkite:
- aplinkos pavoj;
33
Bendroji dalis
- nukentjlio g ir svor;
- savo fizin pajgum;
- ar yra galini padti;
- nukentjlio bkl.
vertin mintus veiksnius, nusprsite, kaip perkelti nukentjus mog.
Prie neant ar veant pacient btina j pakelti. Yra keletas bd, kurie gali ne tik
palengvinti proces, bet ir padti ivengti traumos.
1. Naudokite ilgiausius ir stipriausius raumenis ar j grup (asto, launies ar sd
men): rezultatas bus maksimalus, jei galingesnio raumens jga bus vidutin.
2. Naudokite ne nugaros, o koj ir sdmen raumenis.
3. Keldami pacient, savo rankas ir kojas laikykite kuo ariau savs, ariau savo
kno svorio centro.
Keliant nukentjl, js knas tampa panaus statybin kran, kuris veikia remdamasis
fizikos dsniais. Jis, kaip ir js, turi pagrindines dalis: pagrind, arba koj atramas, strl,
arba rankas, laikanias pacient, ir energijos, kurios reikia iam darbui atlikti. Jei kranas
paeis pusiausvyros dsnius, jis nugrius. Jei js laikysits saugi darbo princip, nepatirsite
traum. Nordami, keldami nukentjus mog, apsaugoti j ir save, naudokits rekomen-
dacijomis:
1. Nukentjl kelkite tvirtai ir patogiai sum rankomis.
2. Kelkite tik tok svor, kur saugiai galite pakelti. Atsivelkite savo ami, kno
svor ir sudjim.
3. Stovdami kojas laikyti pei ploiu. Vien i j atkikite iek tiek priek.
4. Paskirstykite svor abiem kojoms po lygiai.
5. Keldami sulenkite klub ir keli snarius, taiau juosmens nelenkite - nugar
laikykite tiesi.
6. Laikykite pakelt galv. Taip geriau orientuosits aplinkoje, galsite laiku pastebti
klitis.
7. Keldami tempkite pilvo, laun ir sdmen raumenis.
8. Eikite ltai, stebkite kit komandos nar. ingsniai turi bti ne didesni u pei
plot.
9. Jei tik galite, eikite priek.
10. Jei tariate, kad yra stuburo trauma, imobilizuokite vis nukentjlio stubur (galv,
kakl, nugar).
11. Bendraukite su savo partneriu. Tai pads geriau vertinti situacij.
Kartais dl vykio vietoje esani klii (pvz., usitrenkusios durys) bna sunku
prieiti prie nukentjusio mogaus. Tokiu atveju btina apsvarstyti, kaip saugiai j pasiekti.
Visada prisiminkite, kad svarbiausia yra js saugumas. Apsaugodami save ir nukentjl,
darykite tai, k mokate daryti arba imokote specialiuose kursuose. Eismo vykio vietose
naudokite atvaitus ar viesos signalus, kad apsisaugotumte nuo kit automobili.
34
Aplinkos patikra ir saugumas
Skubaus nukentjlio perklimo bdai
Perkelti nukentjus mog saugi aplink galima vairiais bdais, taiau nra bdo,
kuris bt optimaliausias visais atvejais. Svarbiausias perklimo udavinys - nesusieisti
ir nesukelti nauj sueidim nukentjliui. Perklimo bdas labai priklauso nuo
pagalbinink skaiiaus. Jei yra daugiau negu du pagalbos teikjai, geriausia, kad vienas i
j ne net nukentjl, bet koordinuot komandos darb (bt komandos lyderis), rodyt
keli, apsaugot nuo pakeliui pasitaikani klii ir kt.
Nukentjlio skubaus perklimo bdai, jei pagalbos teikjas yra vienas:
- Pagalba paeinaniam pacientui.
- Tempimas u ium.
- Tempimas u drabui.
- Tempimas u antklods.
- Tempimas susukta paklode ar rankluosiu.
- Kuprins44neimo bdas.
- Ugniagesi, arba bulvi maio44neimo, bdas.
- Vestuvinis44neimo bdas.
Pagalba paeinaniam ligoniui. is bdas naudojamas, jei nukentjs mogus gali
paeiti. Udkite nukentjlio rank ant savo toliau esanio peties ir prilaikykite ranka.
Ariau paciento esania savo ranka apkabinkite j per liemen: tokiu atveju js knas
sudarys ramst nukentjliui (2.1 pav.). is
bdas netinka, jei tariate, kad yra galvos,
kaklo ar nugaros trauma.
Tempimas u iurn. Tokiu bdu nuken
tjlis perkeliamas greiiausiai. Jis tinka, jei
yra nedidelis atstumas ir lygus pavirius.
Didelis io bdo trkumas - perklimo metu
neapsaugoma nukentjlio galva nuo jude
si ir traum. Jis nenaudotinas, jei tariama,
kad sualotas stuburas. Paimkite nukentjl
u abiej koj ium. Tempdami judkite
per kelio ir klubo snarius, o nugar stenki
ts ilaikyti tiesi (2.2 pav.).
Tempimas u drabui. is bdas nau
dojamas smoningam ir nesmoningam nu
kentjliui perkelti, jei tariama, kad yra gal
vos, kaklo ar nugaros trauma. Jis yra geres
nis negu tempimas u ium. Toks perkli
mas padeda isaugoti neutralios padties
galv ir kakl. Paimkite u nukentjusio
mogaus drabui, esani abipus kaklo,
taip, kad susidaryt patvarios klosts, ap
sauganios galv ir kakl nuo judesi. Tem- 2.1 pav. Pagalba paeinaniam pacientui
35
Bendroji dalis
pimo u drabui metu nukentjlio galva
ir kaklas stabilizuojami tarp drabui klos
i ir pagalbos teikjo rank (2.3 pav.). iam
bdui reikia didelio fizinio pasirengimo ir
labai apkrauna pirmosios medicinos pagal
bos teikjo nugaros raumenis.
Tempimas u antklods. Nukentjus
mog paverskite ant antklods, suimkite j
u priekini gal ir tempkite. Itieskite ant
klod iilgai nukentjlio ir susukite j iil
gai iki puss. Saugiai paverskite nukentjus
mog ant ono ir pakikite po juo susukt
antklods klost kuo giliau. Atvert ant nu
garos, atsargiai ivyniokite susukt antklo
ds dal, kad apimt vis nukentjl. Paim
kite u antklods dalies, esanios vir nu
kentjlio galvos, ir tempkite savs link
(2.4 pav.).
Tempimas susukta paklode ar rank
luosiu. Suvyniokite paklod ar rankluost
ilg ritin, udkite j ant nukentjlio kr
tins ties speneli linija (moterims - po
krtimis) taip, kad abi puses bt vienodas
ilgis. Perkikite ritin pro paastis ir abu ga
lus susukite po nukentjlio galva. Tempkite susukt dal savs link. is bdas netinka, jei
yra galvos, kaklo ar nugaros trauma.
Kuprins neimo bdas. is bdas naudojamas smoningam ir nesmoningam nu
kentjusiam mogui perkelti. Jei pacientas nesmoningas, danai reikia pagalbininko, kuris
padt nukentjl ukelti ant pagalbos teikjo nugaros. Atsistokite nugara nukentjl ir,
ilaikydami tiesi nugar, viena koja priklaupkite taip, kad js peiai bt ties nukentjlio
36
Aplinkos patikra ir saugumas
paastimis. Prie save sukryiuokite nukentjusio mogaus rankas ir suimkite u rie.
Lengvai palink priek, utraukite nukentjl ant nugaros (2.5 pav.). Atsistokite ir
nunekite saugi viet. Jei manoma (leidia nukentjlio gis ir svoris), viena ranka
prilaikykite abu jo rieus, o kita ranka palaikykite pusiausvyr, atidarykite duris ar alinkite
kitokias klitis.
Ugniagesi arba bulvi maio neimo, bdas. Pagalbos teikjas atsistoja prieais
nukentjus mog ir atremia jo pdas, pritpdamas paima u rie nugarins dalies, traukia
j prieais save ir, kai nukentjlis atsistoja, priklaupia viena koja ir ukelia j ant savo
peties. Viena ranka paima nukentjlio koj, kita ranka - ariausiai esani rank (2.6
pav.). Atsistoja ir nunea nukentjl saugi viet. Galimi ir kiti uklimo ant peties
bdai. Ir kuprins44, ir bulvi maio44neimo bdai tinka, jei atstumas didesnis. Jie netinka,
jei tariama, kad yra galvos, kaklo ar nugaros trauma. Be to, nordamas naudoti tokius
bdus, pagalbos teikjas turi bti gerai fizikai pasirengs.
Vestuvinis neimo bdas. is bdas naudojamas, jei nukentjs mogus yra nedidelis
ir maai sveria (pvz., vaikas). Apimkite rankomis nukentjlio kelius ir nugar, pakelkite
ir nekite (2.7 pav.).
Nukentjusio mogaus skubaus perklimo bdai, jei pagalbos teikj yra du arba
daugiau:
- Sdi ant gelbtoj rank.
- Sdi ant kds.
- Laikomos jo galns.
- Jis guli.
2.5 pav. Kuprins44neimo bdas 2.6 pav. Ugniagesi, arba bulvi maio*
neimo, bdas
37
Bendroji dalis
2.8 pav. Rankomis padaryta kd
2.7 pav. Vestuvinis44neimo bdas
Nukentjlio, sdinio ant gelbtoj
rank perklimas. Taip galima perkelti
smoning ir nesunkiai sueist mog. Pa
dkite vien rank u nukentjlio laun,
kit - u nukentjlio nugaros ir sukibkite
su antrojo gelbtojo rankomis: rankos u
laun sukimba su kito gelbtojo rieu, o u
nugaros - su kito gelbtojo peiais. Nuken
tjlis apkabina abu gelbtojus per peius.
Pakelkite taip, kad jis sdt ant js rank.
Kitas variantas: du gelbtojai savo rankomis
padaro kd (2.8 pav.), ant kurios atsisda
nukentjs mogus ir apkabina abu gelbto
jus per peius (2.9 pav.).
Nukentjlio, sdinio ant kds, perklimas. Sis bdas tinka, jei reikia perkelti
smoning ir nesunkiai sueist mog. Nukentjlis pasodinamas ant kds. Vienas
gelbtojas suima kds nugaros atram, kitas - kds priekines antemines atramas,
apimdamas nukentjlio kojas (2.10 pav.).
Nukentjlio, laikomo u galni perklimas. Pirmas gelbtojas priklaupia prie nu
kentjusio mogaus galvos, antras - tarp koj prie keli. Pirmas gelbtojas perkia savo
rankas pro nukentjlio paastis i nugaros puss, suima u jo prieingos puss rankos rie,
antras gelbtojas sulenkia nukentjlio kojas per kelius ir toliau laiko jas ties keliais. Vienam
gelbtojui komanduojant, vienu metu abu atsistoja pakeldami nukentjl (2.11 pav.).
2.9 pav. Nukentjlio, sdinio ant gelbtoj
rank, perklimas
38
Aplinkos patikra ir saugumas
2.10 pav Nukentjlio, sdinio ant kds,
perklimas
2.12 pav. Gulinio nukentjlio perklimas
2.11 pav. Nukentjlio, laikomo u galni,
perklimas
Gulinio nukentjlio perklimas. is
bdas naudojamas, jei paciento bkl sunki,
kai netinka kiti bdai, nukentjus mog
reikia ukelti ant netuv, neti siauru ko
ridoriumi, laiptais. Jei tariama, kad yra stu
buro trauma, toks bdas netinka. iam bdui
reikia trij gelbtoj. Jie priklaupia viena
linija prie nukentjlio i maiausiai pa
eistos puss. Auktesnis gelbtojas pri
klaupia ties nukentjlio peiais, kiti - prie
dubens ir keli. Pirmasis gelbtojas, pri
klaups ties peiais, rankas pakia po nu
kentjlio sprandu ir peiais, antrasis - po
dubeniu ir launimis, treiasis - po keliais.
Vadovaujant vienam (laisvas gelbtojas arba
stovintis prie pei), gelbtojai ltai ir vie
nodai pakelia nukentjl iki savo aukio
ir traukia prie savs tiek, kad jis atsidurt
ant sulenkt per alknes gelbtoj rank
(2.12 pav.). Po to visi trys pagal komandas
atsistoja ir nea nukentjl saugi viet.
Taip perneti gali ir keturi gelbtojai: vienas
bna prie nukentjlio galvos, antras - prie
krtins, treias - prie laun, ketvirtas -
prie keli.
39
Bendroji dalis
2.1.4. Pirmosios pagalbos higiena
Infekcines ligas gali sukelti bakterijos ir virusai. mogaus atsparumas infekcijai labai
priklauso nuo imunins sistemos. Sergant bakterine infekcine liga, gydytojai skiria anti
biotik. Virus antibiotikai neveikia.
Teikiant pirmj pagalb, kyla pavojus usikrsti infekcinmis ligomis, ypa plintan
iomis krauju ar biologiniais skysiais (pvz., hepatitu B, hepatitu C, IV), reiau - oru
laeliniu keliu: kosint, iaudint, dainuojant, kalbant (pvz., tuberkulioze). Tiesioginis krauju
plintanio sukljo perneimas vyksta, kai vieno mogaus ukrsto kraujo ar biologini
skysi patenka ant kito mogaus ukratui atviros vietos, pvz., aizdels. Netiesioginis
perneimas vyksta, kai mogaus kno ukratui atvira vieta lieiasi su ukrstu krauju ar
biologiniais skysiais utertais daiktais.
Prie teikdami pagalb, jei manoma, nusiplaukite rankas muilu ir vandeniu, trindami
tarpupirius ir panages. Naudokite utvaras tarp js ir nukentjlio kno skysi. Jei
turite, usimaukite pirtines, jei neturite, papraykite nukentjlio, kad arba jis pats uspaust
kraujuojani aizd, arba prilaikyt permirkus krauju tvarst, arba js apsivyniokite
plastikiniu maieliu rankas.
Teikdami pagalb ir atlikdami dirbtinius ptimus, naudokite apsaugin plvel ar
kauk, tvarstydami - vari tvarsliav. Kiekvienam nukentjusiam mogui naudokite
atskiras higienos priemones. Venkite kosti, kalbti, kvpuoti aizd, liestis prie biologini
paciento skysi.
Suteik pagalb, nuvalykite nukentjl ir nusivalykite. Ivalykite alia nukentjusio
mogaus esani viet. Tvarsliav, higienos priemones ir kitus naudotus daiktus sudkite
vien plastikin maiel, po to - kit. Nusiplaukite rankas muilu ir vandeniu.
Apibendrinimas
Nelaimingi atsitikimai danai sukelia baim ir panik. Prisiminkite pirmosios medicinos
pagalbos veiksmus: Patikrink-Paskambink-Padk. Tai pads taisyklingai teikti pirmj
medicinos pagalb. Patikrinkite aplinkos pavojus ir nukentjl, paskambinkite telefonu
112 ar kitu numeriu ir kvieskite greitj medicinos pagalb, teikdami pagalb, kol atvyks
medikai.
Bet kokios pavojingos situacijos atveju pirmiausia turite garantuoti savo saugum.
Apsisaugokite nuo ukreiamj lig: dvkite apsaugines priemones (vienkartines
pirtines, apsaugines kaukes), plaukite rankas. Jei aplinka yra nesaugi, prie nukentjlio
nesiartinkite. Jeigu jam gresia pavojus ir js saugiai tai galite padaryti, perkelkite pacient
saugi aplink.
Galimas situacijos sprendimas
Optimaliausias nukentjlio perklimo bdas iuo atveju, jei yra vienas gelbtojas,
yra tempimas u drabui, kiek manoma stabilizuojant kaklin stuburo dal vienoje kno
ayje.
40
Nukentjlio patikra
Savikontrols klausiniai
1. Teikdami pirmj medicinos pagalb, pirmiausia:
a) pulsite prie nukentjusio mogaus;
b) pasirpinsite savo saugumu;
c) ikviesite greitj medicinos pagalb;
d) atliksite krtins paspaudimus.
2. Skubiai nukentjl perkelsite saugi aplink:
a) kai galsite tai saugiai padaryti ir nukentjliui grs pavojus;
b) visais atvejais, kai grs pavojus nukentjliui;
c) visais nelaims atvejais.
3. Perklimo bdas, kai yra vienas gelbtojas, yra optimaliausias, jei tariama, kad yra stuburo
trauma:
a) pagalba paeinaniam pacientui;
b) tempimas u ium;
c) tempimas u drabui;
d) tempimas u antklods.
4. Vienas i svarbiausi udavini, perkeliant saugi aplink traum patyrus nukentjl,
yra:
a) apsaugoti ird;
b) apsaugoti galnes;
c) apsaugoti stubur nuo judesi;
d) neduoti rkyti.
2.2. Nukentjlio patikra
Baig i tem, turite:
1) suprasti, kaip tinkamai atlikti nukentjlio patikr;
2) inoti, kokia bkl laikoma pavojinga gyvybei ir kaip atliekama patikra tokiu atveju;
3) apibdinti nukentjusio mogaus, kurio bkl yra pavojinga sveikatai, patikr;
4) inoti vaik ir pagyvenusi moni patikros ypatybes.
Galima situacija
Graus vakaras ir js psias grtate namo. Netoli nam matote aligatvyje gulint
madaug 40 met vyr, kuris aukiasi pagalbos ir aimanuoja. Matote nubrozdintus kelius
ir alknes ir alia gulint sulamdyt dvirat.
Kaip atliksite patikr ir koki pirmj medicinos pagalb teiksite?
Esminiai skyriaus dalykai
Pagalbos veiksmai atliekami, vadovaujantis mnemonika P-P-P (Patikrink-
Paskambink-Padk).
Pirmiausia nustatykite, ar nra gyvybei pavojingos bkls, ir palaikykite pa
grindines gyvybines funkcijas, kol atvyks medikai.
41
Bendroji dalis
Gyvybei pavojinga bkl yra smons ir kvpavimo inykimas arba dusulys,
kraujotakos poymi inykimas, sunkus kraujavimas.
Tikrindami smoning nukentjl, kurio bkl gyvybei nepavojinga, apklauskite
j ir vykio liudininkus, apirkite nukentjus mog nuo galvos iki koj, kad
nustatytumte, ar nra sveikatai pavojingos bkls ir ar nereikia js pagalbos.
2.2.1. Patikrinkite, ar bkl pavojinga gyvybei
vertin aplinkos pavojus, pirmiausia patikrinkite, ar nukentjlio gyvybei negresia
pavojus. Gyvybei pavojinga bkl yra:
- smons inykimas;
- kvpavimo inykimas arba dusulys;
- kraujotakos poymi (kvpavimo, kosulio atliekant dirbtinius ptimus, kno
judesi arba pulso) inykimas;
- sunkus kraujavimas.
Pirmosios medicinos pagalbos veiksmai priklauso nuo to, kokios bkls rastas nu
kentjlis.
Patikrinkite smon
Pirmiausia vertinkite smon. Atsargiai
patapnokite u pei ir garsiai paklauskite:
Kaip jauiats?64arba Kas atsitiko?44(2.13
pav.). Jokiu bdu nukentjlio nekratykite.
Jei pacientas smoningas ir budrus,
prisistatykite, gaukite jo sutikim padti ir
isiaikinkite, kas atsitiko. Patikrinkite, ar
nra mins ligos ar sueidimo poymi. Pa
klauskite, kjauia negero, ar svaigsta galva,
k skauda, ar sunku kvpuoti. Gali tekti pa
dti nukentjliui atsakyti klausimus ir i
kviesti greitj medicinos pagalb telefonu
112 ar kitu numeriu.
Jei nukentjlis nesmoningas (nekalba ir nejuda), situacija yra sudtingesn. S
mons inykimas rodo, kad bkl pavojinga gyvybei. Kvieskite greitj medicinos pa
galb telefonu 112 ar kitu numeriu. Jei alia yra daugiau moni, vieno papraykite i
kviesti greitj medicinos pagalb, o pats tuo metu teikite pagalb nukentjusiam mogui.
Jei alia paciento esate vienas, pirmiausia kvieskite greitj medicinos pagalb telefonu
112 ar kitu numeriu, po to teikite pagalb iais atvejais:
- Nesmoningas nukentjlis vyresnis kaip 12 met.
- Nesmoningas kdikis ar vaikas serga irdies liga arba tariama, kad ja serga.
- Matte, kaip kdikis ar vaikas staiga neteko smons.
2.13 pav. Smons patikra
42
Nukentjlio patikra
Atvejai, kuri metu pirmiausia turtumte teikti pagalb2 min., tik po to kviesti greitj
medicinos pagalb telefonu 112 ar kitu numeriu:
- kdikis arba vaikas rastas be smons (smons netekties momento js nematte);
- nukentjlis skendo;
- nukentjs mogus patyr traum;
- apsinuodyta medikamentais.
tarus, kad stuburas sualotas, geriausia nukentjlio nejudinti ir neleisti jam judti.
Jei yra pagalbinink, kakl rankomis imobilizuokite prie smons patikr.
Jei esate vienas ir turite palikti nesmo
ning nukentjl, kad ikviestumte greitj
medicinos pagalb, paguldykite j stabilia
onine padtimi, kad neukrist lieuvio
aknis ar neuspringt vmalais. Pasukite
nukentjl ant ono, atremkite viruje esan
i koj pagrind, o virutin rank paki
kite po veidu, taip palaikysite pakelt apatin
andikaul. Kiek manoma, venkite loti
kakl (2.14 pav.).
Jei esate vienas, pacientas yra be smo
ns ir tariate, kad stuburas sualotas, taiau
pacientas kvpuoja ir dsta dl padidjusio
seiltekio ar vmimo arba turite palikti j,
kad galtumte ikviesti greitj medicinos
pagalb, paguldykite nukentjl modifi
kuota stabilia onine padtimi: vien jo rank itieskite vir galvos ir paverskite vis kn
taip, kad veriant galva gult ant itiestos rankos. Tokia stabili onin padtis vadinama
HAINES padtimi (ang. High Arm IN Endangered Spirte) (2.15 pav.).
Nesmoningas nukentjlis
Jei patikrin smon nustatote, kad nukentjlis nekalba ir nejuda, skambinkite telefonu
112, po to patikrinkite:
- ar atviri kvpavimo takai;
- ar kvpuoja;
- ar yra kraujotakos poymi;
- ar kraujuoja.
Patikrin palaikykite nurodytas gyvybines funkcijas.
Mnemonika ABC pads prisiminti, kurias gyvybines funkcijas ir kokia tvarka jums
reikia patikrinti ir palaikyti.
- A (ang. Airway) - atverkite kvpavimo takus.
- B (ang. Breathing) - nustatykite, ar kvpuoja. Jei nekvpuoja, atlikite dirbtinius
ptimus.
- C (ang. Circulation) - nustatykite, ar yra kraujotakos poymi, ar kraujuoja. Jei
kraujotakos poymi nra, atlikite krtins paspaudimus. Kraujavim stabdykite
tiesioginiu uspaudimu.
43
Bendroji dalis
2.16 pav. Kvpavimo tak atvrimas,
atloiant galv ir pakeliant apatin andikaul
A. Kvpavimo tak atvrimas
Paguldykite nukentjl patogia gaivinti
padtimi (veidu auktyn, ant kieto pagrin
do). Norint, kad oras kvpavimo takais pa
tekt plauius, reikia juos atverti. Kvpa
vimo takus atverkite pakeldami apatin an
dikaul ir atlodami galv. Dviem ar trimis
pirtais pakelkite smakr, kitos rankos delnu,
udtu ant kaktos, atlokite galv(2.16 pav.).
Tai svarbu, nes nesmoning pacient lieu
vio aknis ir antgerklis gali ukristi ir uverti
kvpavimo takus. Lieuvis tiesiogiai, o ant
gerklis netiesiogiai jungiasi su apatiniu an
dikauliu. Atlo galv ir pakl apatin an
dikaul, atkelsite lieuvio akn ir antgerkl
nuo upakalins rykls sienels. Taip atver-
site kvpavimo takus.
B. Kvpavimo vertinimas ir
garantavimas
Atvr kvpavimo takus, turite nusta
tyti, ar nesmoningas nukentjlis kvpuoja.
Priglauskite aus arti burnos ir nosies ir klau
sykite, ar nukentjs mogus kvpuoja. Tuo
paiu metu irkite krtins lst. Ste
bkite, ar ji kilnojasi. Skruostu stenkits pa
justi oro srov (2.17 pav.). Taip kvpavim
tikrinkite ne ilgiau kaip 10 sek.
Jei nesate tikras, ar yra kvpavimas arba
negalite vertinti kvpavimo per 10 sek.,
atlikite 2 ptimus. Jei nukentjs mogus
nesmoningas, gali nepavykti vertinti kv
pavimo, nes neatverti kvpavimo takai ar yra
agoninis kvpavimas (pavieniai savaiminiai
kvpimai), kuris atsiranda per pirmsias
staigios mirties minutes ir gali bti supai
niotas su normaliu kvpavimu. Agoninis
kvpavimas nra veiksmingas kvpavimas. Tokia bkl gydoma taip, kaip ir tuo atveju,
kai nra kvpavimo. Vaikams daniausiai nebna agoninio kvpavimo.
Taigi jei nukentjlis nekvpuoja, ltai pskite 2 kartus, sugaidami madaug 1 sek.
vienam ptimui, kad krtin pakilt. Atlikdami burna bum ptimus, uspauskite nosies
nerves, glaudiai apiokite nukentjlio bum(2.18 pav.), pskite 2 kartus. Vieno ptimo
trukm - 1 sek., ptimai turi bti negils, vienodi. Kiekvieno ptimo metu stebkite, ar
2.17 pav. Kvpavimo vertinimas
2.18 pav. Kvpavimo garantavimas,
atliekant ptimus burna bum
44
Nukentjlio patikra
kilnojasi krtins lsta. Jei pirmojo ptimo metu ji nepakyla, apirkite, ar burnoje nra
svetimkni, paalinkite juos, bandykite i naujo atverti kvpavimo takus ir atlikite antr
ptim. Nebandykite atlikti i karto daugiau negu 2 [ptimus, nedelsdami tskite krtins
paspaudimus. Tarp ptim leiskite orui ieiti i plaui. puiant oro burna bum, plau
ius patenka 16-17 proc. deguonies. Tinkamai atliekant ptimus, deguonies nukentjusiam
mogui pakanka.
Jei nukentjlis kvpuoja, vadinasi, jo irdis plaka ir palaiko kraujotak. Tokiu atveju
atlo galv ir pakl apatin andikaul, palaikykite atvirus kvpavimo takus, toliau iekokite
kit, keliani pavoj gyvybei prieasi.
C. Kraujotakos vertinimas ir garantavimas, kraujavimo stabdymas
Svarbu greitai atpainti vaik ir kdiki kvpavimo sutrikimus ir pradti ptimus,
kol dar nesustojo irdis. Suaugusi moni irdis daniausiai sustoja dl jos lig. Vaik ir
kdiki irdis paprastai bna sveika. Daniausiai ji sustoja dl kvpavimo sutrikimo.
Nustat, kad nukentjlis nekvpuoja, atlikite du ptimus. Toliau turite nustatyti, ar
irdis dar plaka, vertindami kraujotakos poymius - nukentjlio judesius ir kvpavim,
iskyrus agonin kvpavim, kuris nelaikomas kvpavimu. Taigi ne medikams pulso iuopti
nra btina, nes 40 proc. atvej jo nepavyksta uiuopti net tada, kai jis yra. Medikai
iuopia miego arterijos puls (kaklo oniniame griovelyje). Vertindami kraujotakos po
ymius, nesugaikite ilgiau negu 10 sek.
2.19 pav. Gelbtojo padtis, atliekant krutins paspaudimus
45
Bendroji dalis
Jei kraujotakos poymi nematyti, vadinasi, irdis neplaka, todl btina garantuoti
kraujotak krtins paspaudimais (2.19 pav.), kol atvyks medikai.
Sunkus kraujavimas
vertin kraujotakos poymius, greitai apirkite, ar nra iorinio kraujavimo. Krau
javimas vadinamas sunkiu, kai kraujas i aizdos teka srove arba sunku j sustabdyti. Api
rkite nukentjlio kn nuo galvos iki koj: patikrinkite, ar kraujuoja, ar nra krauju
permirkusi drabui arba kraujo klano. Nedidelis kraujo kiekis ant lygaus paviriaus arba
susimais su vandeniu atrodo didesnis. Sunk kraujavim ne visada paprasta nustatyti,
todl atidi apira pads j pastebti. Kraujavim btina stabdyti kuo greiiau. Naudokite
apsaugines utvaras tarp savs ir nukentjlio, taip apsisaugosite nuo krauju plintani
lig-
2.2.2. Patikrinkite smoning nukentjl
Jei nukentjs mogus smoningas, pirmiausia nustatykite, ar jo bkl pavojinga
gyvybei. Prisistatykite ir paklauskite, kas atsitiko, kuri viet skauda, ar jauia negerum,
ar gali giliai kvpti. Prasmingas ir artikuliuotas nukentjlio atsakymas rodys, kad kv
pavimo takai yra atviri, kvpavimas ir smoningumas pakankamas. Tai pads nustatyti
sueidimo arba ligos prieast. Atsakymas klausim, kurioje vietoje skauda ir ar jauia
negerum pads suinoti galim sualojimo viet. Atsakymas klausim, ar gali giliai
kvpti, pads nustatyti, ar krtin sualota. Suskaiiuokite kvpavimo dan. Sveikas
suaugs mogus kvpuoja apie 12-20 kart per minut, vaikas - 15-30 kart per minut,
naujagimis - 30-50 kart per minut. Udkite savo platak ant nukentjlio krtins ir
stebkite bei skaiiuokite kvpavimo judesius. Kvpavimo danio pokytis (suretjs ar
padanjs) yra svarbus poymis, kuris rodo pavojing gyvybei bkl.
irdis susitraukdama sukelia pulso bang, kuri perduodama arterinmis kraujagyslmis.
Pulso bangas lemia irdies susitraukim reguliarumas (ritmas), danis ir stiprumas. Puls
iuopti galima ten, kur arterija eina netoli kaulo ir odos. Smoningo nukentjusio mogaus
pulsas iuopiamas riee nykio pusje (ia eina stipinin arterija), o nesmoningo - kaklo
griovelyje (miego arterija). Suaugusio mogaus normalus pulsas yra 60-90 kart per minut,
vaiko - 80-150 kart per minut, naujagimio - 120-160 kart per minut. Normalus pulsas
yra reguliarus (ritmikas) ir riee gerai jauiamas. iuopiant puls rieo srityje, nukent
jlis turi sdti arba gulti. iuopdami dviem pirtais nukentjlio puls riee, suskai
iuokite jo dan per 15 sek. ir padauginkite i keturi, kad gautumte dan per minut.
Uiuopiamas stipinins arterijos pulsas rodo, kad sistolinis kraujo spaudimas yra ne
maesnis kaip 90 mm Hg.
Apirkite, ar nukentjlis kraujuoja, ar ibals, pamls (rodo, kad trksta deguonies),
ar prakaituoja.
Nustat, kad pacientas smoningas ir bkl nepavojinga gyvybei, turite isiaikinti, ar
nra pavojaus sveikatai, dl kurio reikt js pagalbos. Tikrindami smoning nukentjl,
kurio bkl gyvybei nepavojinga, atlikite 2 veiksmus:
1) apklauskite nukentjus mog ir vykio liudininkus;
2) apirkite nukentjl nuo galvos iki koj.
46
Nukentjlio patikra
Apklauskite nukentjl ir vykio liudininkus
Paprastais klausimais stenkits isiaikinti vykio aplinkybes ir daugiau suinoti apie
nukentjlio bkl. Apklausa neturi uimti daug laiko. I pradi prisistatykite ir gaukite
nukentjusio mogaus sutikim teikti jam pagalb. Pirmiausia paklauskite vardo ir, kreip
damiesi j vardu, nuraminkite. Stengdamiesi suinoti daugiau informacijos, paklauskite,
kas atsitiko, ar skauda ir ar jauia kitoki negerum, ar alergikas kam nors, kokiomis
ligomis serga ir ar vartoja medikament.
Jei nukentjlis skundiasi skausmu, paklauskite, kurioje vietoje skauda ir koks skaus
mo pobdis. Skausmas gali bti deginantis, duriantis, spaudiantis ar pulsuojantis. Paklaus
kite, kada atsirado skausmas ir k nukentjlis dar atsiradus skausmui. Papraykite jo
skausm vertinti nuo 1 iki 10 bal (1 balas - vos juntamas skausmas, 10 bal - labai
stiprus skausmas).
Kai kada gali nepavykti apklausti nukentjlio. Vaikai ir kdikiai gali bijoti arba
nemokti kalbti. Nukentjs mogus gali bti usienietis ir nemokti kalbos. Paklauskite
eimos nari, draug, vykio liudinink, kas atsitiko. Jie gali suteikti naudingos informacijos
arba padti bendrauti su pacientu.
Gaut informacij arba uraykite, arba papraykite kieno nors, kad urayt, arba
tiesiog prisiminkite. J perduokite atvykusiems medikams.
Apirkite nukentjl nuo galvos iki koj
Prie apir paaikinkite nukentjusiam mogui, k rengiats daryti. Prisiminkite,
kurios vietos skausmingos, venkite jas liesti, neliepkite nukentjliui jas judinti. Pasinau
dokite savo pojiais (rega, klausa, lytjimu, uosle), nordami aptikti neprast poymi.
Prisiminkite, kaip normaliai atrodo knas. Bkite pasirengs atpainti sualojimo poy
mius - visk, kas atrodo ar skamba neprastai. Jei nesate sitikins, palyginkite sualot
kno pus su sveikja. Stebkite veido iraik ir klausykite balso tono, kuris gali rodyti
skausm. Apirkite, ar nukentjlis neturi speciali medicinini apyranki ar pakab.
Tokie daiktai rodo, kad pacientas serga pavojinga liga, kur skambinti pagalbos ir koki
pagalb teikti.
Patikr pradkite nuo nukentjlio galvos. Apirkite skalp, veid, ausis, nos ir
bum. Atkreipkite dmes mlynes, aizdas, patinimus, spaudimus ir poymius, kurie
gali rodyti, kad bkl pavojinga. Stebkite, ar nekinta smon, ar nukentjlis mieguistas,
nebudrus ar sumis. Stebkite, ar nekinta kvpavimas. Sveikas suaugs mogus kvpuoja
reguliariai, tyliai ir lengvai. Pakits kvpavimas gali bti triukmingas, gaudantis or, gur
guliuojantis ar vilpiantis, neprastai danas ar retas; kvpuojant gali skaudti, dalyvauti
papildomi kaklo, krtins, pilvo raumenys, gali bti isipltusios nervs.
Odos spalva ir temperatra taip pat gali teikti informacijos apie nukentjusio mo
gaus bkl. Pairkite, kaip atrodo oda, ir prisiliet nustatykite, kokia jos temperatra.
Jei oda paraudusi, pabalusi ar pamlusi, bkl gali bti pavojinga. Tamsi oda vietoj
balkvumo atrodys melsvesn. Iorine platakos dalimi liesdami od, nustatykite jos tem
peratr (2.20 pav.). alta, drgna, karta ar sausa oda gali reikti, kad bkl yra nenormali.
Jei nukentjlis praranda smon ir dar neikviesta greitoji medicinos pagalba, nu
traukite tyrim ir nedelsdami skambinkite telefonu 112 ar kitu numeriu. Po to grkite prie
nukentjlio, vertinkite ir palaikykite gyvybines funkcijas, kol atvyks medikai. Pradkite
47
Bendroji dalis
2.20 pav. Iorine platakos dalimi liesdami
od, nustatykite jos temperatr
2.21 pav. Papraykite ltai galv pasukti
vien ir kit pus
2.23 pav. Stebkite krtins lst ir pilv,
papraydami paciento giliai kvpti ir ikvpti.
Paklauskite, ar kvpavimo metu nejauia
skausmo
nuo nukentjlio galvos: taip galsite vertinti
kvpavim ir kraujotakos poymius.
Jei manote, kad nra galvos, kaklo ar
nugaros sueidimo (nepatyr didels ener
gijos traumos), papraykite, kad nukentjs
mogus pajudint kno dalis, kuri neskau
da, taip nustatysite specifinius sualojimus.
Paklauskite, ar neskauda kaklo. Jei neskau
da, papraykite ltai galv pasukti vien ir
kit pus (2.21 pav.). Jei atsiranda skaus
mas, toliau judinti kakl draudiama. Pa
praykite nukentjlio gtelti peiais, kad
vertintumte pei srit (2.22 pav.). Stebkite
krtins lst ir pilv, papraydami paciento
2.22 pav. Papraykite nukentjlio gtelti
peiais, kad vertintumte pei srit
2.24 pav. Papraykite isksti ir sulenkti abiej
platak pirtus, pakelti abi rankas
48
Nukentjlio patikra
giliai kvpti ir ikvpti. Paklauskite, ar
kvpavimo metu nejauia skausmo (2.23
pav.). Apirkite abi rankas. Papraykite
isksti ir sulenkti abiej platak pirtus,
pakelti abi rankas (2.24 pav.). Panaiai
patikrinkite kojas. Papraykite pajudinti
koj pirtus, pdas, sulenkti per kelius (2.25
pav.). Apirkite kiekvien galn atskirai.
Jei nukentjlis gali judinti visas kno
dalis be skausmo ir diskomforto ir nra su
eidimo ar ligos poymi, pasodinkite. Po ~ ^ v , .. . . ^
o r j -u r 2,25 pav. Papraykite pajudinti koj pirstus,
keli minui, kai pacientas jau bus pasiren- pdas, sulenkti per kelius
gs,. ltai ir atsargiai padkite jam atsistoti.
Jei pacientas nepatyr galvos, kaklo ar nugaros traumos, padkite surasti patogiausi
kno padt. Jei manote, kad nukentjlis susieid galv, kakl ar nugar, nejudinkite ir
neleiskite jam judti. Saugokite, kad neperalt ar neperkaist, nuraminkite. Nustatykite,
kokios pagalbos dar reikia ir ar jau ikviesta greitoji medicinos pagalba.
2.2.3. Teikite pagalb
Apirj nukentjus mog nuo galvos iki koj, gydykite nustatytus sualojimus.
Teikdami pirmj medicinos pagalb smoningam nukentjliui, kol atvyks medikai,
vadovaukits nurodytomis rekomendacijomis:
- Nepakenkite.
- Stebkite smon ir kvpavim.
- Padkite nukentjliui surasti patogiausi kno padt. Jei sualotas stuburas, nu
kentjlio nejudinkite ir neleiskite jam judti.
- Saugokite, kad neperalt ar neperkaist.
- Nuraminkite.
- Teikite pagalb nustatyt specifini sualojim atveju (pvz., sutvarstykite aizdas,
imobilizuokite lius).
2.2.4. Perveimas
Ar perveite nukentjl, ar lauksite, kol atvyks greitoji medicinos pagalba, priklauso
nuo tam tikr veiksni: atstumo tarp greitosios medicinos pagalbos stoties ir vykio vietos,
sueidimo, ligos sunkumo ir js sprendimo. Jei nusprendte pacient veti, papraykite
kito asmens keliauti kartu, kad bt garantuotas nukentjusiam mogui komfortas
perveimo metu. Pasirinkite trumpiausi keli iki artimiausios gydymo staigos. Vedami
atidiai stebkite paciento bkl.
Nukentjlio nevekite iais atvejais:
- kelion gali pabloginti bkl ar sukelti nauj sueidim;
49
Bendroji dalis
- bkl yra pavojinga gyvybei;
- neinote sueidimo ar ligos prieasties.
Jeigu bkl pavojinga gyvybei ar yra tikimyb, kad ji gali pablogti, skambinkite
telefonu 112 ar kitu numeriu ir laukite, kol atvyks greitoji medicinos pagalba.
Neleiskite nukentjusiam mogui paiam vykti ligonin. Sueidimas ar liga gali
pabloginti jo judesius, sukelti galvos svaigim ir net alpim. Taip nukentjlis gali kelti
pavoj keleiviams, pstiesiems, vairuotojams.
2.2.5. Kdiki ir vaik patikros ypatumai
Kdikiams (iki 1 met) ir vaikams (1-12 met) teikiama pirmoji pagalba iek tiek
skiriasi nuo suaugusi moni.
Tikrinant, ar kdikio arba vaiko bkl pavojinga gyvybei, veiksm seka yra tokia pati
kaip ir tikrinant suaugusj, taiau jei esate vienas ir randate kdik ar vaik be smons ir
nekvpuojant, prie skambindami telefonu 112, 2 min. atlikite dirbtinius ptimus: taip
nukentjlio organizm pateks deguonies ir nesustos irdis. Tikrindami, ar kdikio arba
vaiko sveikatos bkl pavojinga (bet negresia gyvybei), i pradi apirkite neliesdami.
Atkreipkite dmes poymius, kurie gali rodyti smons, kvpavimo blogjim, nauj
paeidim atsiradim. Pavojaus poymiai gali bti netikri, nes kdikis arba vaikas gali
bti sunerims arba susijaudins. Jei alia yra tvai ar globjai, papraykite padti kdik
ar vaik nuraminti. Tvai gali papasakoti apie buvusias ir esamas jo ligas.
Bendraukite su tvais ir vaiku. Pasakykite, k rengiats daryti. Su vaiku bkite drau
gikas, irkite jam akis. Vartokite paprastus odius. Pateikite vaikui tokius klausimus,
kuriuos jis galt atsakyti. Danai tvams tenka verkiant vaik laikyti ant rank. Kol
tvai laiko vaik, j apirkite. Apir pradkite ne nuo galvos, o nuo koj, nes vaikui
leidiant stebti apir, jis palengva su ja apsipranta.
2.2.6. Senyv moni patikros ypatumai
Apirdami senyv (vyresn kaip 65 met) nukentjl, paklauskite, koks jo vardas ir
kalbdamiesi kreipkits j vardu. Vartokite kreipinius pone, ponia44. Bendraukite taip,
kad nukentjs mogus jus matyt ir girdt. Jeigu jis sumis, tai gali bti neteks regjimo
arba klausos. Kai kurie akinius neiojantys mons bna labai sunerim, netek j. Jei
nukentjlis neranda akini, padkite juos surasti. Stebkite, ar pacientas neturi klausos
problem. Jeigu taip, kalbkite ltai, aikiai ir irdami nukentjusiam mogui veid.
Jei pacientas sumis, stenkits isiaikinti, ar sumiim sukl sueidimas ar liga. Danai
padeda eimos nari ir vykio liudinink suteikta informacija. Nukentjlis gali bti isi
gands, nes parkrito. Padkite jam ltai atsistoti.
Isiaikinkite, kokiomis ligomis nukentjlis serga ir kokius medikamentus vartoja.
Apirkite, ar jis neneioja speciali informacini apyranki ar pakab. Atsiminkite, kad
senyvi mons danai netaria nieko blogo arba sumenkina simptomus, nordami ilaikyti
savo nepriklausomum ir ivengti slaugymo namuose.
50
Nukentjlio patikra
Apibendrinimas
Pagalbos veiksmus nusako P-P-P taisykl: Patikrink-Paskambink-Padk. Pirmiausia
nustatykite, ar nukentjlio bkl pavojinga gyvybei: neturi smons, nekvpuoja arba yra
dusulys, nra kraujotakos poymi ir smarkiai kraujuoja. Jei yra nors vienas i i poymi,
nedelsdami telefonu 112 ar kitu numeriu kvieskite greitj medicinos pagalb. Jei bkl
pavojinga sveikatai, bet ne gyvybei, apklauskite nukentjl ir vykio liudininkus ir ap
irkite nuo galvos iki koj (kdiki ir vaik apir pradkite nuo koj), nordami nu
statyti kitus sualojimus ir suteikti pirmj medicinos pagalb. Jei neteiksite pagalbos,
sveikatai pavojinga bkl gali tapti pavojinga gyvybei.
Galimas situacijos sprendimas
Pirmiausia vertinkite aplink ir pasirpinkite jos saugumu. Dviratininkas guli ali
gatvyje, todl didelio aplinkos pavojaus nra, taiau btina apsisaugoti ir apsaugoti nuken
tjus mog nuo galimo kit dviratinink sualojimo. Patikrinkite nukentjlio smon.
Jis kalba tyliai ir neaikiai. Papraykite praeivi pagalbos ir telefonu 112 ar kitu numeriu
kvieskite greitj medicinos pagalb. tariate, kad stuburas sualotas, taiau negalite atmesti
ir miokardo infarkto ar alergijos tikimybs. Nukentjlio nejudinkite ir liepkite jam nejudti.
Jei aplink yra moni, kakl rankomis imobilizuokite prie smons patikr. Pirmiausia
nustatykite, ar smoningo nukentjlio bkl pavojinga gyvybei, po to - ar pavojinga
sveikatai.
Savikontrols klausimai
1. Mnemonika, kuria vadovausits, teikdami pirmj medicinos pagalb:
a) U-A-A;
b) bk, rk, stauk;
c) P-P-P;
d) BAC.
2. Pasirinktos mnemonikos raidi reikm ir seka:
a) paskambink, padk, patikrink;
b) padk, paskambink, patikrink;
c) patikrink, paskambink, padk.
3. Gyvybei pavojinga bkl:
a) nra smons, kvpavimo arba yra dusulys, nra kraujotakos poymi, smarkus krau
javimas;
b) kvpavimo nra arba yra dusulys, kraujotak rodani poymi nra, kariavimas iki
38,4 C, kosulys;
c) smons ir kraujotakos poymi nra, smarkus kraujavimas.
4. Ar bkl sveikatai pavojinga, nustatysite:
a) ikviet greitj medicinos pagalb;
b) nustat, kad nukentjs mogus smoningas ir jo bkl gyvybei nepavojinga;
c) sustabd kraujavim.
51
Bendroji dalis
2.3. Pagalbos kvietimas
Baig i tem, turite:
1) mokti apibdinti, kada ir kaip kviesti greitj medicinos pagalb;
2) inoti pagalbos telefono numerius.
Galima situacija
Vakare prie televizoriaus js nekuiuojats su savo 75 met dde. Staiga jis pamlsta
ir susmunka be smons. K darysite?
Esminiai skyriaus dalykai
Jei tariate, kad bkl pavojinga, kvieskite greitj medicinos pagalb.
Bendrasis pagalbos telefonas ir Lietuvoje, ir visoje Europoje yra 112.
Nepadkite ragelio, kol nelieps operatorius.
vadas
Nukentjs mogus privalo gauti tinkam medicinos pagalb kuo greiiau, todl js
privalote telefonu 112 ar kitu numeriu ne tik kuo greiiau ikviesti greitj medicinos
pagalb, bet ir perduoti kiek manoma kuo daugiau informacijos apie nukentjl, kad
medikai galt pasirengti reikiamai pagalbai.
2.3.1. Kada skambinti?
Kartais sunku nusprsti, kada kviesti greitj medicinos pagalb. Pirmosios medicinos
pagalbos inios pads apsisprsti. Greitj medicinos pagalb privalote kviesti iais atvejais:
- nukentjlis nesmoningas arba jo smon blogja;
- pacientas sunkiai kvpuoja, dsta;
- jauia negerum arba diskomfort krtinje, skausm ar spaudim, kuris trunka
ilgiau kaip 5 min. arba kartojasi;
- pacientas labai kraujuoja;
- jauia nepraeinant spaudim ar skausm pilve;
- vemia ar kosti krauju;
- traukuliai trunka ilgiau kaip 5 min. arba kartojasi;
- traukuliai prasidjo niai moteriai;
- pacientas serga cukriniu diabetu ir jam prasidjo traukuliai;
- nukentjlis skundiasi dideliu galvos skausmu arba neaikiai kalba;
- galbt apsinuodyta;
- galimas galvos, kaklo ar nugaros sueidimas;
- galimi kaul liai.
Btina kviesti greitj medicinos pagalb ir kitas tarnybas iais atvejais:
- gaisras ar sprogimas;
52
Pagalbos kvietimas
- nuodingosios dujos;
- nutrk elektros laidai;
- gilus ar greitai tekanio vandens telkinys;
- eismo vykis;
- nukentjlio nemanoma greitai perkelti saugi viet.
ia nurodytos ne visos bkls ir situacijos, kai reikia skambinti ir kviesti greitj
medicinos pagalb. Danai tenka pasikliauti savo nuojauta. Jei manote, kad bkl pavojinga,
gal taip ir yra. Jei abejojate bkle, nedvejokite ir kvieskite greitj medicinos pagalb.
Pagalbos kvietimas telefonu
Greitj medicinos pagalb kvieskite pats arba papraykite pagalbininko. Skambinkite
telefonu 112 (bendrasis pagalbos telefonas ir Lietuvoje, ir visoje Europoje). Operatoriaus
papraykite, kad sujungt su greitja medicinos pagalba. Operatorius gali paklausti:
- apie viet, kuri turi vykti greitoji medicinos pagalba (nurodykite rajon, gatv,
keli, adres, kitus orientyrus, pvz., pastatus ar kitus akis krintanius vietovs
objektus);
- js telefono numerio (padiktuokite savo telefono, kuriuo skambinate, numer ir
pasakykite savo vard);
- kas atsitiko (apibdinkite, kas atsitiko);
- kiek nukentjusi moni (pasakykite galim nukentjli skaii);
- koks nukentjli amius;
- kokia j bkl (pasakykite, ar smoningi, ar kvpuoja, ar kraujuoja).
Nepadkite ragelio, kol nelieps operatorius. Daugelyje ali yra kvalifikuoti specialistai,
kurie paaikins, kaip teikti pagalb.
Svarbs telefonai
- Bendrosios pagalbos telefonas ir Lietuvoje, ir visoje Europoje yra 112 (bet kurio
tinklo), greitosios medicinos pagalbos - 103 (Omnitel), 033 ( Tele-2, Bit), 03 (Teo).
- Lietuvos apsinuodijim kontrols ir informacijos biuro tel. (85) 2362052.
Jei neturite telefono, paklauskite pagalbininko ar nukentjlio, jei jis smoningas, ar
jis turi, arba, jei galima, naudokite radijo ry, elektronin pat, vliavas, viesos signalus.
2.3.2. Jei esate vienas
Jei esate vienintelis pagalbos teikjas, turite nusprsti, ar pirmiau skambinsite ir kviesite
greitj medicinos pagalb, ar teiksite pagalb. Pirmiau skambinsite iais atvejais:
- nesmoningas nukentjlis vyresnis kaip 12 met;
- nesmoningas kdikis ar vaikas, kuris serga irdies liga arba yra irdies ligos rizikos
veiksni;
- matte, kaip kdikis ar vaikas staiga neteko smons.
53
Bendroji dalis
Mintus atvejus, kuri metu pirmiausia skambinsite ir kviesite greitj medicinos
pagalb, daniausiai sukelia irdies sustojimas. Dl ios prieasties labai svarbu kuo greiiau
ikviesti specializuot pagalb, kuri atsive specialios rangos ir taikys specializuot gy
dym. Tada turite nedelsiant atlikti pradinio gaivinimo veiksmus, kol atvyks medikai.
Atvejai, kuri metu pirmiausia turtumte teikti pagalb2 min., tik po to kviesti greitj
medicinos pagalb telefonu 112 ar kitu numeriu:
- kdikis arba vaikas rastas be smons (smons netekties momento js nematte);
- nukentjlis skendo;
- itiko trauma;
- apsinuodyta medikamentais.
Minti atvejai, kuri metu pirmiausia teikiama pagalba, daniausiai yra susij su pa
sunkjusiu kvpavimu arba jo sustojimu. Tada, jei reikia, atliekamas dirbtinis kvpavimas
ir daromi krtins paspaudimai, kol atvyks medikai.
Apibendrinimas
Visada prisiminkite pirmosios medicinos pagalbos veiksmus: Patikrink-Paskambink-
Padk. Nustatykite, ar aplinka pavojinga, patikrinkite nukentjl, telefonu 112 ar kitu
numeriu kvieskite greitj medicinos pagalb, teikite pagalb, kol atvyks medikai. Bend
rosios pagalbos telefonas ir Lietuvoje, ir visoje Europoje yra 112. Jei dl bkls esate
netikras, nedvejokite ir kvieskite greitj medicinos pagalb.
Galimas situacijos sprendimas
vertinkite smon, paklausdami, kas atsitiko. Kvieskite pagalb aukdamas (jei kas
nors dar yra namie), telefonu 112 kvieskite greitj medicinos pagalb, atverkite kvpavimo
takus, vertinkite kvpavim ir, jei nekvpuoja, atlikite dirbtinius ptimus ir krtins pa
spaudimus (santykis 2:30), kol atvyks medikai.
Savikontrols klausimai
1. Bendrasis pagalbos telefonas yra:
a) 111;
b) 112;
c) 113;
d) 114.
2. Greitj medicinos pagalb kvieskite:
a) sunkiai paadinamam 75 met vyrikiui;
b) 35 kartus per minut kvpuojaniai 18 met merginai;
c) nepraeinaniu pilvo skausmu besiskundianiam vaikui;
d) visais nurodytais atvejais.
3. Kuriuo atveju pirmiausia 2 min. teiksite pagalb, po to skambinsite:
a) skends mogus;
b) neteks smons 56 met vyrikis;
c) neteks smons 18 met vaikinas.
4. Pagalbos veiksm sek rodanti mnemonika:
a) HJK;
b) PPP;
c) KLO;
d) ABL.
54
Pirmosios pagalbos priemons, j naudojimo metodai. aizdos
2.4. Pirmosios pagalbos priemons, j naudojimo metodai.
aizdos
Baig i tem, turite:
1) inoti pirmosios medicinos pagalbos vaistinls sudt;
2) apibdinti aizd prieir;
3) apibdinti gazus ir tvarsius;
4) inoti tvarstymo principus ir bdus;
5) apibdinti tvarstym skarelmis;
6) apibdinti alio kompresus.
Esminiai skyriaus dalykai
Pirmiausia js turite palaikyti gyvybines funkcijas, sustabdyti kraujavim. Tik
tada, kai nukentjlis yra smoningas, normaliai kvpuoja ir nekraujuoja, tvarstykite
aizdas, imobilizuokite lius.
Automobiliuose ir darbo vietose esantys pirmosios pagalbos rinkiniai sufor
muojami, remiantis tam tikrais reikalavimais, kuriuos nustato Lietuvos Respublikos
teiss aktai.
Taisyklingai udti gazai ir tvarsiai stabdo kraujavim, maina skausm, apsaugo
aizd nuo purvo ir infekcijos, prilaiko paeist galn ar kno dal.
Galimi trys tvarstymo bdai: iedinis, spiralinis ir kryminis.
Skarels tvarst galima panaudoti 32 skirtingais bdais.
alio kompresai tinka po sumuimo, patempus raiius arba sausgysles, esant
terminiams nudegimams.
vadas
Jei bsite tinkamai pasireng nelaimingiems atsitikimams, galsite bti tikri, kad rei
kiama pagalba jums, js artimiesiems ar tiesiog nepastamam mogui bus suteikta kuo
anksiau. Pasirengti nelaimingiems atsitikimams galite besimokydami suteikti pirmj
medicinos pagalb ir sudarydami ar sigydami pirmosios pagalbos vaistinl. Tinkamai
panaudotos pirmosios medicinos pagalbos vaistinlje esanios priemons gali padti i
vengti rimtesni paeidim arba parengti nukentjl atvykstaniai greitajai medicinos
pagalbai. Siame skyrelyje daug dmesio skiriama aizd prieirai, nes suteikus tinkam
pirmj medicinos pagalb ir panaudojus pirmosios pagalbos vaistinlje esanias prie
mones galima ivengti infekcijos, gilesnio audini paeidimo. Be to, tinkami js veiksmai
gali igelbti atskirt galn ir parengti j skmingai replantacijai. Taiau atsiminkite,
kad pirmiausia js turite palaikyti gyvybines funkcijas, sustabdyti kraujavim. Tik tada,
kai nukentjlis yra smoningas, normaliai kvpuoja ir nekraujuoja, tvarstykite aizdas,
imobilizuokite lius.
55
Bendroji dalis
2.4.1. Pirmosios pagalbos priemoni rinkinys
Pirmosios pagalbos priemoni rinkinys turi bti namuose, darbo vietose, sporto ir
laisvalaikio klubuose, automobiliuose. Automobiliuose ir darbo vietose esantys rinkiniai
turi bti suformuoti, atsivelgiant tam tikrus reikalavimus, kuriuos nustato Lietuvos
Respublikos teiss aktai. Nam pirmosios pagalbos rinkiniuose turt bti nurodyt prie
moni (2.1 lentel). Jos turi bti laikomos matomoje, lengvai pasiekiamoje vietoje, drgms
nepraleidianiame krepyje. Priemones reikia reguliariai tikrinti ir papildyti, kad prireikus
jos bt tinkamai parengtos naudoti.
2.1 lentel. Nam vaistinls pirmosios medicinos pagalbos priemoni rinkinys
Medicinos pagalbos ir kitoki priemoni
pavadinimas
Kiekis
(vnt.)
Paskirtis
Vienkartins sterilios pleistro juostels 10-20 Nedidelms aizdoms pridengti
Sterilus gazas (10 cm* 12 cm) 2 Kraujuojanioms aizdoms tvarstyti
Sterilus aizd gazas (10 cm x 10 cm) 6 Kraujuojanioms aizdoms tvarstyti
Sterilus nudegimo tvarstis (40 cm><60 cm) 1 Nudegimui pridengti
Sterilus nudegimo tvarstis (60 cm><80 cm) 1 Nudegimui pridengti
Sterilus aki tvarstis 2 Sueistai akiai pridengti
Palaikomasis tvarstis (6 cm><4 m) 1 Snariams tvarstyti, prilaikyti gazus
Palaikomasis tvarstis (8 cm><4 m) 1 Snariams tvarstyti, prilaikyti gazus
Palaikomasis trikampis tvarstis (skarel) 6 Paeistai virutinei galnei pariti
Tvarsi segtukai 6 Tvarsi galams sutvirtinti
Lipnus pleistras (2,5 cm><5 m) 1 Tvarsiui pritvirtinti
Speciali antklod 1 Nukentjusiam mogui paguldyti ir (ar)
apkloti
Vata 1 Absorbuojamoji mediaga, dedama ant
gazo (niekada nededama tiesiog ant aizdos!)
irkls 1
Pincetas 1
Nespirituotos antiseptins drgnos 5 Odai aplink aizd nuvalyti arba, jei nra
servetls muilo ir vandens, rankoms nusivalyti
Plastikin veido plvel arba kienin 1 Apsaugoti save ir nukentjl nuo infekcijos,
veido kauk kai atliekamas dirbtinis kvpavimas
Vienkartins medicinins pirtins 2
ibintas 1 Matomumui pagerinti
aldomasis maielis 1 Po sausgysli, raumen patempimo, sumu
tai kno vietai ataldyti
56
Pirmosios pagalbos priemons, j naudojimo metodai. aizdos
Minktieji audiniai
Minktuosius audinius sudaro oda, riebalai ir raumenys, kurie saugo gilesnes kno
struktras. mogaus oda sudaryta i epidermio (lot. epidermis), tikrosios odos (lot. derma)
ir poodio (lot. hypoderma) (2.26 pav.). Pirmj odos sluoksn sudaro epidermis - iorinis
sluoksnis, sudarantis utvar bakterijoms ir kitiems organizmams, kurie gali sukelti in
fekcij. Antrasis, gilesnis sluoksnis, vadinamas derma (tikroji oda). Jame yra nervai, plauk
aknys, prakaito ir riebalins liaukos, kraujagysls. Odoje daug kraujagysli ir nerv,
todl daugeliui minktj audini paeidim bdingas kraujavimas ir skausmas. Poodinis
sluoksnis, isidsts po epidermiu ir derma, sudarytas i riebal, kraujagysli ir jungiamojo
audinio. Sis sluoksnis padeda knui reguliuoti temperatr. Riebalinis sluoksnis taip pat
kaupia energij. Riebal kiekis yra skirtingas kno dalyse, taip pat priklauso nuo kno
sudjimo. Raumenys yra po riebaliniu sluoksniu ir sudaro didiausi kno minktj audi
ni dal.
Epidermis -
Dermis -
Hipodermis -
2.26 pav. Odos struktura
2.4.2. Mlyn
Trauma gali bti atviroji, kai paeidiama oda, ir udaroji, kai atsiranda vidini
sueidim, nors odos vientisumas nepaeistas. Udarosios traumos poymis yra poodin
kraujosruva arba mlyn (2.27 pav.), kuri vadinama kontzija, sumuimu. Mlyn atsiranda,
kai knas paveikiamas iorine jga, pavyzdiui, kai js koja kliudote stal ar kd. Tai
sukelia poodini minktj audini ir kraujagysli paaidas, vidin kraujavim ir udegim.
Kai kraujas ir kiti skysiai dl udegimo patenka aplinkinius audinius, ta vieta pakeiia
spalv ir patinsta. Spalvos pokyiai ir patinimas priklauso nuo paaidos sunkumo. Pir
miausia ta vieta gali tik paraudonuoti. Palengva, kraujui ir kitiems skysiams patekus
paeist viet, ji gali virsti tamsiai raudona ar purpurine. Intensyvi violetin spalva rodo
stambesni kraujagysli ir raumeninio audinio paaid ir gaus kraujavim po oda.
Susiformavusioms mlynms danai nereikia specialios medicinos pagalbos. Norint
sumainti kraujavim po oda, paeistoje vietoje galimas tiesioginis spaudimas. Paeistos
57
Bendroji dalis
vietos paklimas taip pat maina tinim. al
dymas, jei pradedamas anksti, gali sumain
ti skausm, tinim ir kraujavim. aldyti ge
riausia altu daiktu, kuris aldymo metu kei
ia fizikin bsen (pvz., ledu). Jei aldote
ledu ar aldomuoju maieliu, pirmiausia ant
nukentjlio odos udkite marls ar kitokio
audinio skiaut, rankluost ar drabuio dal
arba apvyniokite aldymo priemon ir tik
po to dkite ant odos. Ledo ar aldomojo
maielio negalima dti tiesiog ant odos, tarp
j turi bti apsaugin utvara. Naudojant
maiel, kur pripilama alto vandens, ar
gumin psl, kas 3-5 min. vanden galima
pakeisti, kad jo temperatra bt vienoda. Led ar aldymo maiel laikykite ant
nukentjlio ne ilgiau kaip 20 minui.
Taiau ne visos udarosios traumos yra nesunkios. Neskubdami vertinkite, ar nra
rimtesni udarosios traumos pasekmi. Kvieskite greitj medicinos pagalb, jei:
- nukentjlis skundiasi stipriu skausmu arba jam skauda judinamas kno dalis;
- manote, kad jga, suklusi paaid, buvo gana stipri, t. y. galjo sukelti rimtus
paeidimus.
2.4.3. aizdos
Dauguma minktj audini paaid susijusios su virutiniu audini sluoksniu.
Organai, sudaryti i minktj audini, paeidiami udarja trauma arba gilia atvirja
trauma. aizda apibdinama kaip fizinis paeidimas, apimantis iorin ir kitus odos
sluoksnius. Danai paeidiami epidermis ir tikroji oda, bdingas iorinis kraujavimas.
Odos paeidimas gali bti tik drskimas ioriniame odos sluoksnyje arba sunkus
paeidimas, besitsiantis giliau. Kraujavimo stiprumas priklauso nuo paaidos vietos ir
sunkumo. Pagrindins aizd rys yra keturios:
- nubrozdinimas;
- pjautin;
- kirstin;
- durtin.
Nubrozdinimas yra daniausia aizd ris. Tai - odos nutrynimas ar drskimas.
is paeidimas danai atsiranda, kai vaikas parkrinta ir nusibrozdina rankas ar kelius.
Nubrozdinimas paprastai yra skausmingas, nes nutrinami virutiniai odos sluoksniai ir
atidengiamos jautrios nerv galnls. Kraujavimas nra stiprus ir yra lengvai kontroliuo
jamas, nes paeidiami tik smulks kapiliarai. Purvas ir kitos mediagos gali lengvai strigti
odoje, todl norint ivengti infekcijos ir paskatinti gijim, btina ivalyti aizd.
Pjautins aizdos kratai gali bti lygs arba nelygs. pjovimai danai padaromi
atriais smailiais daiktais, pavyzdiui, peiliais, irklmis ar sudauytu stiklu. sipjauti galima
58
Pirmosios pagalbos priemons, j naudojimo metodai. aizdos
ir buku daiktu: toks pjovimas daniausiai atsiranda smogus buku daiktu t kno viet,
kur kaulai yra i karto po odos paviriumi, pvz., smakro kaul ar kaukol. Tokias aizdas
kai kurie autoriai iskiria ir vadina mutinmis. J kratai bna nelygs, labai suspausti,
maai gyvybingi. aizdos kratuose kraujagysls bna stipriai suspaustos, todl maai
kraujuoja, bet sunkiau gyja, jas daniau patenka infekcija. Gils pjovimai taip pat gali
pasiekti riebalin ir raumenin sluoksnius, paeisdami nervus ir kraujagysles. Pjautins
aizdos danai kraujuoja ir, atsivelgiant paeistas struktras, gali kraujuoti stipriai,
pjovimai ne visada skausmingi, nes paeisti nervai negali perduoti skausmo signalo
smegenis. Netinkamai priirtos pjautins aizdos lengvai ukreiamos.
Kirstin aizda yra sualojimas, kai dalis odos ar kit minktj audini yra i dalies
ar visikai paalinami. I dalies atplta odos dalis gali likti prisitvirtinusi, yra pakibusi.
Kraujavimas danai bna stiprus, nes kirtimas paprastai apima gilesnius minktj audini
sluoksnius. Kartais kno dalis, pvz., pirtas, tiesiog nukertami. Toks paeidimas vadinamas
amputacija. Nors audini paeidimas, kurio metu atskiriama kno dalis, yra sunkus, krau
javimas paprastai nebna toks sunkus, kaip daniausiai manoma. Kraujagysls danai
susitraukia ir atsitraukia nuo sueidimo vietos, todl kraujavim galima kontroliuoti,
uspaudiant paeist viet. Anksiau visikai atskirtos galns nebuvo galima skmingai
prisiti. Taikant iuolaikin medicin, tai pavyksta gana danai.
Durtin aizda atsiranda, kai oda perduriama smailiu daiktu, pvz., vinimi, stiklo
uke, nuolaua ar peiliu. autins aizdos priskiriamos prie durtini aizd. Oda yra
glaudiai prigludusi aplink siskverbus daikt, iorinis kraujavimas paprastai nra sunkus.
Kita vertus, vidinis kraujavimas gali bti sunkus ir pavojingas gyvybei, jei siskverbs
daiktas paeidia didisias kraujagysles ar vidinius organus, todl vykio vietoje jis
nealinamas, o tiesiog tvarsiais sutvirtinamas ir nukentjlis greitosios medicinos pagalbos
automobiliu veamas ligonin, kur strigs daiktas paalinamas. Liekana, sitvirtinusi
atviroje aizdoje, vadinama svetimkniu. Jis gali visikai pereiti per kno dal, palikdamas
dvi atviras aizdas: vien - jimo, kit - ijimo.
2.4.4. aizd prieira
Nedideli aizd prieira. Nedidele aizda (pvz., nubrozdinimas) laikomas pa
virinis ir nedaug kraujuojantis paeidimas. Jei aizda nedidel, laikykits i rekomen
dacij:
Naudokite utvar tarp savo rankos ir aizdos. Jei manoma, usimaukite vien
kartines pirtines ir ant aizdos udkite steril gaz.
Jeigu norite sumainti kraujavim, uspauskite aizd ir palaikykite kelias mi
nutes.
Kruopiai nuplaukite aizd muilu ir vandeniu. Jei manoma, ne maiau kaip
5 minutes arba tol, kol nusiplaus svetimkniai, palaikykite aizd po i iaupo
tekaniu vandeniu. Jei to padaryti nemanoma, tinka ir netekantis varus vanduo.
Utepkite trij antibiotik tepalo ar kremo ant nedidels aizdos, prie tai patikrin,
ar nukentjlis jiems nealergikas ir nejautrus. aizdos geriau gyja ir reiau
usikreia, jei vartojama tepalo ar kremo su antibiotikais. Trij antibiotik tepalas
59
Bendroji dalis
yra veiksmingesnis u vieno antibiotiko tepal ar krem. Antibiotik tepal ar
krem rekomenduojama tepti tik ant nedideli aizd
Jei aizda dar iek tiek kraujuoja arba tiktina, kad j gali patekti purvo ar bakterij,
udenkite aizd steriliu gazu ir pritvirtinkite spaudiamuoju tvarsiu (naudokite
paprast tvarst arba tvarst lipniais kratais).
Dideli aizd prieira. Didelei aizdai bdingas sunkus kraujavimas, gilus audini
suardymas ar giliai strigs svetimknis. Jei aizda didel, laikykits toliau ivardyt re
komendacij.
Skambinkite telefonu 112 ar kitu numeriu.
Usimaukite vienkartines pirtines. Jei yra tikimyb, kad kraujas ims trykti, gali
prireikti ir aki apsaugos.
Stabdykite iorin kraujavim atlikdami iuos veiksmus:
- Rankos pirtais ar delnu (usimov pirtines) spauskite kraujuojani viet. Galite
paprayti, kad nukentjlis pats savo rankomis uspaust kraujuojani aizd.
- Udenkite aizd gazu ar gazais ir stipriai prispauskite ranka (usimov pirtines).
- Nordami, kad aizdos spaudimas ilikt ir gazas nenuslyst, udkite spau
diamj tvarst ant gazo.
- Jei kraujo persisunk per tvarst, nenuimkite krauju permirkusi gaz; udkite
daugiau gaz, kad sugert krauj.
. Atidiai stebkite nukentjl, kad pastebtumte poymius, rodanius nukentjlio
bkls blogjim: pagreitjus ar sultjus-kvpavim, pakitusi odos spalv,
neramum.
Atlikite veiksmus, mainanius ok.
Priirkite, kad nukentjlis neperalt ar neperkaist.
Pasirpinkite, kad jo kno padtis bt patogi, nuraminkite j.
Suteik pagalb, tuoj pat gerai nusiplaukite rankas.
Jei nukentjlio kno dalis atplyusi ar atskirta:
Usimaukite vienkartines pirtines.
Suvyniokite atskirt kno dal sterili marl ar bet koki vari mediag.
dkite suvyniot kno dal plastikin maiel. Nedkite maiel sauso ledo ir
nepilkite alto vandens (2.28 pav. a).
Maiel su kno dalimi dkite kit, ledo gabaliuk ar alto vandens pripildyt
maiel (2.28 pav. b).
Patikrinkite, ar kno dalis yra gabenama kartu su nukentjliu.
Jei aizdoje strigo svetimknis:
Usimaukite vienkartines pirtines.
Neitraukite strigusio svetimknio.
Naudokite stambius gazus strigusiam svetimkniui stabilizuoti, nes bet koks jo
judesys gali sukelti papildomus audini paeidimus, vidin kraujavim.
Kontroliuokite kraujavim: pritvirtinkite gazus aplink strigus svetimkn palai
komuoju tvarsiu.
Suteik pagalb, tuoj pat gerai nusiplaukite rankas.
60
Pirmosios pagalbos priemons, j naudojimo metodai. aizdos
2.28pav. Atskirtos kno dalies saugojimas
2.4.5. Infekcijos profilaktika
Geriausias bdas ivengti infekcijos yra kruoptus aizdos plovimas. Nedidels aizdos
plaunamos muilu ir vandeniu. Dideli ir (ar) kraujuojani aizd atveju svarbiausia yra
sustabdyti kraujavim ir kreiptis medikus.
Durtinms aizdoms nebdingas sunkus iorinis kraujavimas, taiau jos danai in
fekuojamos. Duriamieji objektai pernea infekcij minktus audinius.
Stablig yra mi infekcin liga, kuri sukelia anaerobin bakterija Clostridium tetarti,
esanti gyvuli mlu utertame dirvoemyje. Patekusi aizd iskiria specifikai vei
kianius toksinus, kurie paveikia nugaros ir galvos pailgsias smegenis. Usikrtusiam
mogui pasireikia skersaruoi raumen skausmingi sitempimai ir gali itikti mirtis.
Ligos inkubacinis periodas - 1-21 dien, daniausiai 6-14 dien. Usikreiama per neva
riu daiktu durtas aizdas, kuriose ligos sukljui susidaro anaerobins slygos. Taip pat
per dideles nevarias aizdas po traum, atvir kaul li, nudegim, abort, nualim,
operacij. Pacientui gali pakilti temperatra, skauda galv, prakaituoja, greitai pavargsta,
bna ryks sausgysli refleksai ir prasideda raumen sitempimai. Bdingas trizmas -
kramtomj raumen spazmai, kai nemanoma praverti burnos; grimasinga veido iraika.
Nedelsiant reikia kreiptis medikus. Gydoma specialiu antitoksinu. Pagrindinis bdas
ivengti stabligs yra imunizacija (stabligs vakcina). Skiepo doz turi bti kartojama kas
10 met ir, esant reikalui, suleidiama susieidus nevariu daiktu.
2.4.6. Tvarstymo mediagos
Visas aizdas reikia tam tikru bdu udengti, kad galima bt sustabdyti kraujavim
ir ivengti infekcijos. Udengiama vairi tip gazais, palaikomaisiais ar spaudiamaisiais
tvarsiais ir tvarsi deriniais (gazas su tvarsiu).
61
Bendroji dalis
2.4.6.I. Gazai
Gazai yra tamponai, dedami tiesiog ant
aizdos, kad sugert krauj ir kitus skysius *
ir apsaugot nuo infekcijos (2.29 pav.). No-
rint, kad sumat infekcijos pavojus, gazai
turi bti sterils. Dauguma gaz yra poringi,
kad oras patekt aizd ir greitint gijim. %
Gazo pavirius yra nelimpantis. Gazai bna
sterils ir nesterils. prastiniai gazai paga
minti i vairaus dydio medvilns tampon
(daniausiai kvadratini), paprastai 5-10 cm
ploio. Daug didesniais gazais udengiamos
labai didels aizdos arba daugins aizdos
vienoje kno vietoje. I neaustins media
gos gaminami gazai beveik nesukelia aler
gijos, yra pralaids orui, daniausiai pa- 2.29 pav. Gazai
dengti specialiu, nelimpaniu prie aizdos
sluoksniu. Jie gaminami i celiuliozs arba i 70 proc. viskozs ir 30 proc. poliesterio.
Gazai, kuri struktra panai marls, labai gerai sugeria skysius, yra minkti ir pralaids
orui. Jie naudojami bendrajai aizd prieirai kaip absorbuojamoji kempin ar tamponas.
2.2 lentelje nurodyti gaz tipai, kuri galima sigyti Lietuvos vaistinse.
Tvarsiai lipniais kratais (pleistrai)
Daniausias tvarsi tipas yra pleistras arba tvarsi lipniais kratais derinys. vairi
dydi tvarsi deriniai, pagaminti i mao sterilaus gazo (nelimpanio tampono) ir
lipniosios juostels, dedami tiesiog ant nedideli aizd. Tvarsiai lipniais kratais u
dengia aizd ar paeist kno plot ir apsaugo nuo iorinio poveikio: taip jie padeda
ivengti infekcijos, sulaikyti udtus ant paeistos vietos vaistus. Taip pat jie sulaiko ilum,
kno skysius ir drgm. Naudojami nedidelms aizdoms tvarstyti. Didesniais tvarsiais
lipniais kratais udengiamos didesns aizdos.
Privalumai:
Patogs.
Pralaids orui.
Atspars vandeniui.
Gerai limpa prie odos.
Apsaugo nuo kartotini traum.
vairi form ir dydi.
Nenusmunka.
Nevaro judesi.
62
Pirmosios pagalbos priemons, j naudojimo metodai. aizdos
2.2 lentel. Gazai
Gaz sudtis Gaz savybs
Marl (absorbuojamoji medviln) Gerai absorbuoja, yra minkta, pralaidi orui ir atspari
plyimui
Marl, impregnuota neutraliu Ilaiko aizdos kratus elastingus ir apsaugo aizd nuo i-
ir alergijos nesukelianiu tepa- divimo. Skatina granuliacij ir epitelizacij
lu, padengta parafinu
Plona tinklin hidrofobin poli- Neprilimpa prie aizdos, neskausmingai nusiima, pralaidi
esterin mediaga, impregnuota orui ir sekretui, nesukelia alergijos
neutraliu tepalu
Neaustin mediaga (pavyzdiui, Labai gerai absorbuoja, minkta ir pralaidi orui
70 proc. viskozs ir 30 proc. poli
esterio)
Hidrokoloidinis pluotas (natrio Lengvai prisitaiko ir gerai sugeria drgm, sveikauja su
karboksimetilceliulioz) aizdos eksudatu ir sudaro minkt drebui pavidalo
mediag (gel), kuri palaiko drgn terp, skatinani
optimal aizdos gijim, svetimkni paalinim ir lengv
tvarsio numim beveik arba visikai nepaeidiant
gyjani audini
Hidrokoloidins skaidulos, im- Sidabras umua daugel ri bakterij ir neleidia joms
pregnuotos sidabru aizdoje daugintis. Absorbuodamas didel kiek skysi ir
bakterij, aizdoje jis virsta velniu jungiamuoju geliu,
kuris glaudiai priglunda prie aizdos paviriaus, palaiko
drgn aplink ir padeda paalinti i aizdos negyvus
audinius
Kalcio alginato pluotas Liesdamasis su natrio druska, esania, pvz., kraujyje ar
aizdos sekrete, pavirsta ele
Daugiasluoksnis gazas, kurio pa- aizdos eksudatas puikiai sugeriamas ir sulaikomas gazo
grindas - labai gerai absorbuojan- sugeriamajame sluoksnyje. Bakterijos sulaikomos gazo
tis poliakrilatas vidiniame sluoksnyje. Garantuojamas greitas ir veiksmin
gas aizdos valymas. Sudaromos slygos lsteli migra
cijai, kraujagysli regeneracijai, nauj audini formavi
muisi. Yra plastikas, todl garantuojamas glaudus slytis
su aizda. Iorinis apsauginis sluoksnis neleidia gazui
perlapti
Trkumai:
Gali dirginti od.
Nukentjlis gali bti jautrus pleistrui.
Nemalonus pojtis keiiant tvarst, skauda.
Jei aizdos sekrecija didel, gali atlipti.
iuo metu Lietuvos vaistinse galima sigyti vairi firm ir paskiri pleistr. Visi
jie skirti nedidelms aizdoms tvarstyti. Atsivelgiant naudojimo bd, pleistrai taip
skirstomi:
63
Bendroji dalis
- purkiamieji;
- klijuojamieji;
- karpomieji;
- tepamieji.
Purkiamieji pleistrai
Purkiamasis pleistras padengia aizd permatoma plvele, leidia odai kvpuoti,
nepraleidia vandens, saugo paeist viet nuo nevarum ir bakterij. aizdai gyjant, jis
pasialina savaime. Prie naudojim aizd reikia iplauti ir leisti nuditi, po to 5-10 cm
ploiu tirpalo upurkti ant aizdos ir madaug 1 min. palaukti, kad nudit. Pleistras
pasialina savaime.
Svarbu! Btina saugotis, kad tirpalo nepatekt akis ir ant gleivins. Jei aizda
ukrsta, gili, kraujuoja, lapiuoja, yra didel arba yra nudegimas, tokio pleistro naudoti
negalima. Upurkus gali iek tiek pertti. Purkiant reikia stengtis nekvpti.
Klijuojamieji pleistrai
Atsivelgiant minktj dal, pleistrai gali bti i ri:
Baktericidiniai. Leidia odai kvpuoti, turi mediag, veikiani baktericidikai,
pvz., sidabro jon.
Antibiotiniai.
Analgeziniai. Tai - lipnus pleistras, kurio veiklioji mediaga diklofenakas malina
skausm ir maina udegim. Pleistras klijuojamas, jei yra patempimo, sumuimo,
inirimo ar plyimo sukeltas sausgysli, raii, snari ar raumen udegimas.
Veiklioji mediaga - diklofenako natris (viename pleistre jo yra 140 mg).
aldomieji. aldomojo poveikio pleistras pagamintas i viskozinio audinio, kurio
viena pus padengta pusiau skystu hidrogeliu, prisotintu augalini ekstrakt. Nuo
slyio su mogaus knu hidrogelis dl temperatros pokyio garuoja ir aldo
od. Hidrogelyje esantys augaliniai ekstraktai sukelia gaivumo pojt ir malina
skausm.
ildomieji. Viskozinio pleistro aktyvioji pus padengta akrilo kopolimeru, kuriame
esantys augaliniai ekstraktai maina udegim, skausm ir ildo. Poveik sukelia
vietin ilumos gamyba udarame plote. Prisilietusios prie odos aktyviosios
mediagos stimuliuoja vietin kraujo apytak, teigiamai veikia raumen ir nervines
lsteles, geriau aprpina deguonimi ir paalina toksinus i udegimo vietos, taip
atpalaiduodamos raumenis ir malindamos skausm.
Nuospaudoms gydyti. Pleistre esanti salicilo rgtis gydo nuospaudas.
Skatinantys aizdos gijim. Pagrindas sudarytas i hidrokoloidinio sluoksnio,
skatinanio aizd gijim.
Atsivelgiant paskirt, klijuojamieji pleistrai taip skirstomi:
- apsauginiai;
- skatinantys aizdos gijim;
- gydomieji;
- chirurginiai.
64
Pirmosios pagalbos priemons, j naudojimo metodai. aizdos
Apsauginiai pleistrai. Nepralaidus purvui ir vandeniui, saugo aizd nuo iorinio
ukrato, leidia odai kvpuoti. Vaistinse galima sigyti vairi pleistr (priklauso nuo
paeidimo vietos ir poreikio).
Neperlampami. Nepraleidia vandens ir purvo, leidia odai kvpuoti, gerai
prilimpa, minktoji dalis gerai absorbuoja skysius. Pleistro pagalvl gali bti
padengta antibakterine sidabro daleli plvele. Tinka monms, danai atliekan
tiems vandens procedras.
Nepastebimi Pritaikyti veidui ir kitoms matomoms kno dalims. Nesukelia aler
gijos, antiseptiki. Pleistrai nepraleidia vandens ir purvo, lanksts, leidia odai
kvpuoti.
Tvirtu Tvirtai laikosi judant (ant alkni, keli), antiseptiki, nesukelia alergijos,
elastingi.
Skatinantys aizdos gijim. Malina skausm, nelimpa prie aizdos, leidia odai
kvpuoti, spartina gijim, gerai priglunda. Pleistrai skiriami iais atvejais:
Nudegimams. Pritaikyti negili nudegimo aizd prieirai ir apsaugai. Skatina
greitesn aizdos gijim. Minktai apgaubia aizd ir saugo nuo vandens ir
nevarum. Pleistro pagalvl pagaminta i poliuretano gelio. Ji velniai apgaubia
aizd ir malina skausm, palaiko natrali drgm aizdoje. Pleistras skatina
greiiau gyti paeistas lsteles ir neleidia susidaryti randui.
Pslms. Pagamintas remiantis hidrokoloidini pleistr technologija. Pleistras
saugiai apgaubia nutrint viet, saugo j nuo iorinio poveikio, bakterij ir neva
rum. Skatina greitesn gijim.
pjovimams, trkimams. Saugo odos trkimus, skilimus (rank ir pd) ar
nedidelius pjovimus nuo neigiamo aplinkos poveikio, padeda ivengti trkimo
ar pjovimo, kartotinio atsivrimo, maina skausm, skatina gijim.
Nubrozdinimams. Nelimpa prie aizdos, malina skausm, spartina gijim, nuimant
nesukelia skausmo. Veiklioji mediaga - hidrokoloidinis pagrindas.
Gydomieji pleistrai. Pleistrai skirti nuospaudoms gydyti. J pagalvlje yra veik
liosios mediagos salicilo rgties.
Galima rasti jautrios odos pleistr, pagamint i aplinkai nekenksmingos mediagos,
ir vaikams skirt pleistr su paveiksliukais.
Chirurginiai pleistrai. Tai pleistrai ritmis. Jie skirti aizdoms po operacij ar stipriau
susieidus ir kompresams tvirtinti. Yra prastini ir skirt labai jautriai (alergikai) odai ir
permatom pleistr. Gali bti ir alergijos beveik nesukelianti chirurgin, lipni, permatoma
juostel tvarsiams pritvirtinti. Plvel yra permatoma, todl j galima naudoti kaniuli,
vamzdeli, kateteri apsaugai, kai pacient oda jautri.
Pleistrai visikai padengia ir pritvirtina tvarsius, jais galima padengti didel kno
plot, jie nesukelia maceracijos. Jie idealiai tinka tvarsiams pritvirtinti ant jungiamj,
apvali ir kampuot kno dali, naudojami matavimo instrument, zond, kateteri ir kt.
apsaugai.
65
Bendroji dalis
Karpomieji pleistrai
Karpomieji pleistrai yra itisiniai. Atsivelgus aizdos dyd, galima atsikirpti tiksl
kiek, kurio reikia paeistai vietai udengti. Puikiai priglunda, saugo nuo vandens ir purvo.
Tepamieji (skystieji) pleistrai
Pleistrai skirti pjovimams, trkimams padengti, saugo nuo neigiamo aplinkos po
veikio, padeda ivengti trkimo ar pjovimo kartotinio atsivrimo, maina skausm, skatina
gijim. Prie tepdami pleistr, nuvalykite aizd ir j nusausinkite. Utepkite vis pjovimo
viet ir mentele tolygiai paskleiskite tirpal. Kelias sekundes palaukite, kol nudius. Pleistr
tepkite 2-3 kartus per dien, kol aizda visikai ugis. Tirpalo ulain ant aizdos, buteliuk
sandariai udarykite. Jeigu norite paalinti plvel, ulainkite tirpalo la ant jau esanios
plvels ir nedelsdami nutrinkite sausu variu skudurliu. Svarbu! Pleistro negalima tepti
ant ukrst, kraujuojani aizd, nudegimo, gleivins (ypa ant lp), apie akis.
Tvarstis yra bet kokia mediaga, kuri naudojama apvynioti ar pridengti bet kuri
kno dal (2.30 pav.). Tokie tvarsiai:
- prilaiko gazus;
- stabdo kraujavim;
- apsaugo aizd nuo purvo ir infekcijos;
- prilaiko paeist galn ar kno dal.
2.4.6.2. Tvarsiai

2.30 pav. Tvarsiai


66
Pirmosios pagalbos priemons, j naudojimo metodai. aizdos
Marls tvarsiai
Marls tvarsi (2.31 pav.) bna
skirtingo dydio ir skirt vairioms kno
vietoms tvarstyti: 2,5 cm - pirtams, 5 cm -
dilbiui, 7,5-10 cm - astui, 10-15 cm -
kojai. Marls tvarsiai paprastai apvynio
jami aplink kno dal. Jie gali bti suriami
ar apriami juostele reikiamoje vietoje.
Marls tvarsiu galima prilaikyti gaz,
tvar, kontroliuoti iorin kraujavim. Jis
skirtas didesnms, gilesnms, kraujuojan
ioms aizdoms tvarstyti. Tvarsi yra
nesterili ir sterili.
Jei norite udti marls tvarst, atlikite
iuos veiksmus:
Patikrinkite vietos, esanios emiau paeidimo, jautrum, ilum ir spalv, ypa
rank ir koj pirt, prie uddami ir udj tvarst.
Jei manote, kad kaulas nels, pakelkite paeist kno dal.
Vyniokite tvarst aplink kno dal, kol gazas bus visikai udengtas, o tvarstis
drieksis kelis centimetrus plaiau gazo. Surikite, priklijuokite ar kitaip pritvirtinkite
tvarsio gal.
Neudenkite rank ar koj pirt. Neudeng i viet, galsite pastebti, jei tvarstis
bus per tvirtai suvertas. Jei rank ar koj pirtai pradeda alti, balti ar mlynuoti,
tvarstis yra uvertas per tvirtai, todl j palengva btina atlaisvinti.
Jei kraujas permerkia tvarst, papildomai pridkite gaz ir dkite kit spaudiamj
tvarst. Nenuimkite permirkusi gaz ir tvarsi. Juos judindami, neeisite susidaryti
kreuliui ir galite atnaujinti kraujavim.
Pramoniniai spaudiamieji tvarsiai
Spaudiamasis tvarstis yra storas gazas, i karto pritvirtintas prie tvarsio. Spaudia
mieji tvarsiai yra specials tvarsiai sunkiam kraujavimui kontroliuoti. Paprastai jie bna
supakuoti sterilius paketus.
Elastiniai tvarsiai
Elastiniai tvarsiai palaiko vienod spaudim kno dalyje. Taisyklingai udtas
elastinis tvarstis gali veiksmingai kontroliuoti tinim arba prilaikyti paeist galn. Kita
vertus, netinkamai udtas elastinis tvarstis gali sutrikdyti kraujo tekjim, todl gali ne
tik skaudti, bet laiku nepastebjus atsirasti audini paeidim. Udj elastin tvarst,
visada patikrinkite plot vir paeistos vietos ir po ja, stebkite odos temperatr ir spalv,
ypa tos galns pirt.
2.31 pav. Vaikas, kuriam tvarstoma
sueista galva
67
Bendroji dalis
2.4.7. Tvarstymas
Tvarstymas - pirmosios medicinos pagalbos bdas, kuriuo, naudojant vairi tvarsliav
(gazus ir tvarsius), udengiama aizda.
Tvarstymo udaviniai:
1. Apsaugoti aizd nuo aplinkos ukrato.
2. Sustabdyti kraujavim.
3. Sumainti skausm.
4. Sugerti isiskiriant krauj ar skyst.
5. Prilaikyti paeist kno dal.
Tvarstant laikomasi i taisykli:
1. Prie tvarstant usimaukite vienkartines pirtines.
2. Tvarstis turi visikai udengti aizd.
3. Ir iimdami tvarst i pakuots, ir tvarstydami aizd, nelieskite tos tvarsio puss,
kuri bus dedama ant aizdos, nesvarbu, ar naudojate steril, ar nesteril tvarst.
4. Jei tvarstis nuslydo nuo aizdos, udkite nauj tvarst.
5. Pritvirtinkite tvarst pleistru arba j aprikite tvarsio juosta.
6. Patikrinkite, ar tvarstis netrikdo kraujotakos.
Tvarstymas tvarsiais lipniais kratais
Nuvalykite ir nusausinkite od apie aizd. Atplkite apsaugin plvel nuo tvarsio,
bet iki galo jos nenuplkite. Laikydami u lipni krat, udkite tvarst ant aizdos.
Nupiekite apsaugin plvel, prispauskite lipnius tvarsio kratus prie odos.
Tvarstymas parankinmis priemonmis
Jei neturite tvarsio, aizd galite udengti bet kokia varia nepkuota mediaga.
Naudokite vidin audeklo (skarels, nosins ir pan.) pus, nes yra didesn tikimyb, kad ji
bus maiau suterta. Udenkite vis aizd. Pritvirtinkite tvarsiu ar kitokiu variu audeklu.
Patikrinkite, ar tvarstis netrikdo kraujotakos.
Tvarstymas tvarsio juostomis
Teikiant pirmj pagalb, tvarstymas gali bti tvarsio pritvirtinimo, kraujavimo
stabdymo, galns imobilizavimo, paklimo arba patinimo mainimo bdas.
Tvarstymo principai
1. Tvarstis sudarytas i galvos (suvyniotosios dalies) ir uodegos (laisvosios dalies).
2. Tvarstyti pradedama nuo tvarsio galo (uodegos). Jis laikomas kairje rankoje,
o galva - deinje, tarp nykio ir smiliaus. Vyniojama i kairs dein
(2.32 pav.). Kartais paruoiamas ir naudojamas dvigalvis tvarstis (2.33 pav.)
68
Pirmosios pagalbos priemons, j naudojimo metodai. aizdos
2.33 pav. Dvigalvis tvarstis
3. Vyniojama tvarsio juostel.
4. Tvarsio plotis parenkamas, atsivelgiant aizd.
5. Tvarstoma nuo plonesns kno dalies storesns link.
6. Smulkiosios kno dalys tvarstomos siaurais tvarsiais, stambiosios -
plaiais.
7. Tvarstis turi lygiai priglusti prie tvarstomos kno dalies, nevarginti.
8. Tvarstyti btina taip, kad tvarstis nenusmukt nuo aizdos.
9. Tvarstyti reikia nestipriai, kad tvarstis nesuspaust kraujagysli ir nerv.
10. Negalima mazgo riti ties aizda.
11. Btina patikrinti, ar nesutriko kraujotaka.
12. Tvarstyti galima tik apsimovus pirtines.
2.4.8. Tvarstymo bdai
Galimi trys tvarstymo bdai: iedinis, spiralinis ir kryminis.
2.4.8.I. iedinis bdas
Apie kno dal tvarstis vyniojamas iedais, kiekviena vija visikai udengia prie tai
buvusi. Toks bdas tinka tvarstant rank, koj sualojimus, kakt, kakl. Imamas laisvasis
69
Bendroji dalis
2.34 pav. iedinis tvarstymo bdas
2.35 pav. Spiralinis bgamasis bdas
2.36pav. Spiralinis bgamasis su
perlenkimais bdas
tvarsio galas, pirma vija iek tiek palaiko
ma pirtais, kitos vyniojamos viena ant
kitos. Kiekviena vija turi visikai udengti
prie tai buvusi (2.34 pav.). Vyniojama
tvirtai, bet nestandiai. iuo tvarstymo bdu
pradedami ir baigiami kit tip tvarstymo
bdai.
2.4.8.2. Spiralinis bdas
Taip tvarstant kiekviena vija dengia pu
s ar tredal prie tai buvusios vijos.
Spiralinis bgamasis bdas. Toks b
das tinka tvarstant lygias kno dalis: pirtus,
ast, krtin, pilv. Vynioti pradedama
taip, kaip tvarstant iediniu bdu (vynioja
mos 2-3 vijos). Po to vyniojama striai:
vijos tarsi spirale kyla auktyn. Kiekviena
auktesn vija dengia madaug tredal e
miau esanios vijos (2.35 pav.).
Spiralinis bgamasis su perlenkimais
bdas. Toks bdas tinka pailgoms, nevie
nodo dydio kno dalims tvarstyti. Pradki
te tvarstyti nuo siauriausios kno vietos ie
dinmis vijomis. Perlenkimus darykite taip:
tvarsio vidur prispauskite kairs rankos
nykiu, o tvarsio juost ir galv pasukite
180 laipsni kampu, tada virutinis tvarsio
kratas taps apatiniu. Kiekviena vija turi
dengti pus prie tai buvusios vijos. Perlen
kimai turi bti vienoje linijoje, ne ant aiz
dos (2.36 pav.).
2.4.8.3. Kryminis
(atuoniuks formos) bdas
Tvarstomi arba imobilizuojami sna
riai. Vij vyniojimo kryptis primena skaii
8. Vij element kryptis stria. Vijos per
dengiamos i dalies, vyniojimo kryptis kei
iama.
Varpinis bdas (2.37 pav.). Vijos kry
iuojamos vienoje linijoje, kildamos auktyn
70
Pirmosios pagalbos priemons, j naudojimo metodai. aizdos
2.37pav. Kryminis varpinis bdas
a - peties tvarstymas; b - klubo tvarstymas
2.38 pav. Kryminis vlinis bdas
a - kelio tvarstymas; b - alkns tvarstymas
(kylamasis varpinis) arba leisdamosi emyn (nusileidiamasis varpinis). Varpiniu bdu
tvarstomi peties ir klubo snariai.
Vlinis bdas (2.38 pav.). Vijos kryiuojamos vienoje vietoje, o kilpos arba artja
viena prie kitos (glaustinis vlinis), arba tolsta viena nuo kitos (skstinis vlinis). Vliniu
bdu tvarstomi alkns, kelio snariai, kulnas.
71
Bendroji dalis
2.4.9. Kno dali tvarstymas
2.4.9.1. Galvos tvarstymas
Visi galvos tvarsiai pradedami ir baigiami iedinmis vijomis. Vijos eina iki antaki,
vir aus, o upakalyje iek tiek ueina ant pakauio jungo ataugos, todl tvarstis nenu
smunka. Vienpusis (2.39 pav.) ar abipusis smakro tvarstis (2.40 pav.) naudojamas veido
aizdoms tvarstyti. Hipokrato kepur naudojama plaukuotajai galvos daliai tvarstyti (2.41
pav.). iuo atveju naudojamas dvigalvis tvarstis. almo tvarstis naudojamas plaukuotajai
galvos daliai tvarstyti (2.42 pav.). Jis yra tvirtesnis negu Hipokrato kepur.
2.39 pav. Vienpusis smakro tvarstis
2.40 pav. Abipusis smakro tvarstis
72
Pirmosios pagalbos priemons, j naudojimo metodai. aizdos
2.41 pav. Hipokrato kepur
2.42 pav. almo tvarstis
73
Bendroji dalis
2A.9.2. Krtins lstos tvarstymas
Juostinis krtins tvarstis vyniojamas bgamojo spiralinio tvarstymo bdu. Prie tvars-
tym apie metro ilgio tvarsio juosta permetama per kairj pet taip, kad vienas jos galas
eit per krtin, kitas - per nugar. Baigus spiralin tvarst, kabantys tvarsio juostos
galai suriami ant deiniojo peties.
Kryminis nugaros tvarstis (2.43) naudojamas, kai reikia itaisyti raktikaulio lgali
poslink arba jo ivengti.
2.43 pav. Kryminis nugaros tvarstis
2.4.9.3. Galni tvarstymas
Rank ir koj tvarstymo metodika apibendrinta 2.44 ir 2.45 pav.
74
Pirmosios pagalbos priemons, j naudojimo metodai. aizdos
ii
2.4.10. Tvarstymas skarelmis
Skarels gali bti sterilios, skirtos pir
majai pagalbai, be to, j galima pasidaryti
patiems i bet kokios varios, tvirtos, nep
kuotos mediagos (geriausiai tinka drob,
medviln). Skarels tinka tvarsiui pritvir
tinti ir galnei imobilizuoti. Sterilios skare
ls gali bti naudojamos kaip tvarstis aiz
dai udengti. Jomis galima sutvarstyti bet
kuri kno viet. Daniausiai naudojamos
trikamps skarels. Ilgiausia jos kratin va
dinama pagrindu, prie pagrind esantis
kampas - virn, kiti trikamps skarels
kampai - galai. Trikamp tvarst 1831 m.
sugalvojo ved majoras gyd. Lausanne.
Karo gydytojas Friedrichas von Esmarchas
tvarst pritaik Prsijos armijai. Esmarcho
trikampio tvarsio matmenys: pagrindas -
122 cm, o onins kratins - po 71 cm.
tvarst galima panaudoti 32 skirtingais b
dais. Skarels ruoimas tvarstymui pavaiz
duotas 2.46 pav. Dalis tvarstymo galimybi
pavaizduota 2.47 ir 2.48 pav.
2.45 pav. Koj tvarstymas
/// W
/
2.46 pav. Skarels ruoimas tvarstymui
75
Bendroji dalis
1 2 3
2.47pav. Galni tvarstymas skarele
76
Pirmosios pagalbos priemons, j naudojimo metodai. aizdos
2.48 pav. Tvarstymo galimybs
2.4.11. Kraujotakos patikrinimas po tvarstymo
Po tvarstymo btina patikrinti, ar tvarstis nesutrikd emiau esani audini krau
jotakos. Btina tikrinti i karto po tvarstymo ir vliau kas 10 min. Po sueidimo audiniai
tinsta ir net gerai udtas tvarstis vliau gali trikdyti kraujotak. Kraujotakos sutrikimo
atpainimas:
77
Bendroji dalis
- patinimas emiau tvarsio;
- pamlusi oda;
- skausmingumas.
Vliau gali bti:
- blyki oda;
- alta, sustingusi galn;
- dilgiojimas, stiprus skausmus;
- judesi sutrikimas.
Nusprendus, kad sutvarstyta per stipriai ir yra trikdoma kraujotaka, reikia atlaisvinti
tvarst (atvynioti j), patikrinti, ar oda suilo, atgavo spalv, po to vl sutvarstyti.
v
2.4.12. alio kompresai
alio kompresai sumaina audini paburkim ir skausm. Jie tinka po sumuimo,
patempus raiius arba sausgysles, esant terminiams nudegimams. Teikdami pirmj me
dicinos pagalb nam slygomis, galite paruoti paprastus alio kompresus.
Saldymas po tekanio vandens srove. Tinka, jei yra terminis nudegimas. Maina skaus
m ir paeidim. Laikoma, kol sumas skausmas. Venkite aldyti ilgiau kaip 20 min.
Saitas kompresas. Suvilgykite audin, rankluost labai altame vandenyje. Nugr-
kite, dkite ant sumutos vietos. Nordami, kad kompresas bt altas, vilgykite j kas
3-5 min. altu vandeniu. Sualojim aldykite ne ilgiau kaip 20 min.
Ledo psl. psl arba plastikin ind dkite ledo gaballi. Susukite psl rank
luost. Dkite ant sumutos vietos. aldykite ne ilgiau kaip 20 min.
Svarbu! Nordami, kad altis nesukelt paeidimo, ledo psl suvyniokite audekl.
Nelaikykite ledo psls ilgiau kaip 20 min. be pertraukos.
Lietuvos vaistinse galima sigyti jau paruot priemoni, tinkani aldyti. Jos
pagamintos taip, kad galima bt laikyti nam, biuro vaistinlje arba pasiimti kelion.
aldomasis maielis (kompresas). Sudtis: kalcio hidroksidas, amoniakas ir vanduo
(amoniako hidroksidas). Vienkartinis. Padkite aldomj maiel ant kieto, lygaus pagrindo
ir energingu rankos judesiu j paspauskite taip, kad suplyt vidinis maielis (galima
paspausti ir tiesiog rankoje). Maiel intensyviai pakratykite, atalus dkite ant sualot
kno viet. aldykite ne ilgiau kaip 20 min. Ant aizdos pirmiausiai udkite tvarst, po
to - aldomj maiel.
alio ir ilumos kompresas. Jis gali bti naudojamas pagal poreik ir kaip aldomasis,
ir kaip ildomasis kompresas. Paketas pripildytas gelio, todl labai gerai priglunda prie
kno. Nordami ivengti odos nualimo ar nudegimo, paket visada suvyniokite plon
rankluost. Daugkartinis. aldomojo kompreso paket 2 val. aldykite aldymo kameroje
arba aldiklyje (iki -27 C). ildomojo kompreso paket paildykite 5 min. karto vandens
vonelje (ne daugiau kaip 80 C) arba 1-2 min. vandens inde mikrobang krosnelje.
aldomasis gelis. Tepkite od 3-6 kartus per par. aldomasis poveikis bus stipresnis,
jei i pradi od patepsite plonu sluoksniu, o po keli minui utepsite antr sluoksn.
78
Pirmosios pagalbos priemons, j naudojimo metodai. aizdos
aldomasis aerozolis. Kelis kartus papurkkite alto aerozolio ant paeistos vietos
i ne maesnio kaip 15 cm atstumo (venkite vietinio ualdymo).
aldomasis pleistras. aldomojo poveikio pleistras pagamintas i viskozinio audinio,
kurio viena pus padengta pusiau skystu hidrogeliu, prisotintu augalini ekstrakt. Ukli
juokite pleistr ant paeistos vietos.
Apibendrinimas
Pasirpinkite pirmosios medicinos pagalbos priemoni rinkiniu. Gydydami aizdas
pirmiausia stabdykite kraujavim ir apsaugokite nuo infekcijos. Nedideles aizdas plauki
te vandeniu ir muilu. Stabdykite didels aizdos kraujavim ir kreipkits medikus.
Vienkartini pirtini dvjimas, plastikins plvels, gaz ir varaus sulenkto audeklo
naudojimas padeda ivengti slyio su krauju. Taisyklingai udti gazai ir tvarsiai stabdo
kraujavim, maina skausm, apsaugo aizd nuo purvo ir infekcijos, prilaiko paeist
galn ar kno dal.
Savikontrols klausimai
1. Ivardykite pirmosios medicinos pagalbos vaistinls sudt.
2. Ivardykite ir apibdinkite 4 aizd ris.
3. Ivardykite aizd infekcijos profilaktikos priemones.
4. Ivardykite pagrindinius didels aizdos poymius.
5. Kokiomis priemonmis udengiamos aizdos?
6. Pagrindiniai tvarstymo bdai.
7. Kas sugalvojo ir tobulino tvarstym skarele?
8. alio kompres panaudojimo galimybs.
Pirmoji medicinos pagalba
3. Gyvybei pavojinga bkl
3.1. Kvpavimo sutrikimo sukelta gyvybei pavojinga bkl
Baig i tem, turite:
1) ivardyti ir apibdinti pagrindines kvpavimo sutrikim lemianias prieastis;
2) apibdinti kvpavimo sutrikim rodanius poymius;
3) ivardyti suaugusiojo, vaiko ir kdikio daniausias uspringimo prieastis;
4) apibdinti suaugusiojo, vaiko ir kdikio uspringimo poymius;
5) aptarti pagalb uspringusiam suaugusiajam, vaikui ir kdikiui;
6) apibdinti pagalb dstaniam nukentjliui;
7) aptarti pagalb nekvpuojaniam nukentjliui;
8) apibdinti dirbtinio kvpavimo bdus.
Esminiai skyriaus dalykai
Deguonis - gyvybikai svarbi normalaus organizmo funkcionavimo slyga.
Deguonies kelias Oras - kvpavimo takai - plauiai - kraujas - organizmo
audiniai44yra btinas, kad deguonis normaliai patekt audinius.
Paeidus bent vien deguonies perdavimo grandins dal, sutrinka organizmo
aprpinimas deguonimi, atsiranda jo trkumas, vadinamas hipoksija.
Gyvybei pavojingos bkls, susijusios su kvpavimu:
- kvpavimo nepakankamumas;
- kvpavimo sustojimas.
Kvpavimo nepakankamumo poymiai:
- danas kvpavimas;
- melsvai pilka veido spalva;
- dl dusulio mogus kalba pavieniais odiais, frazmis;
- sujaudinimas arba mieguistumas;
- galvos skausmas.
Nustaius prieast, kuri trukdo deguoniui patekti audinius, galima veiksmingai
j alinti ir taip igelbti nukentjusio mogaus gyvyb.
Teikdami pagalb, vadovaukits P-P-P principu: Patikrink-Paskambink-Padk.
80
Kvpavimo sutrikimo sukelta gyvybei pavojinga bkl
vadas
Kvpavimas - nenutrkstamas biologinis procesas, kurio metu kvpavimo organai ir
kvpavimo takai padeda pasisavinti deguon ir paalinti anglies dvidegin. Deguonis -
gyvybikai svarbi normalaus organizmo veiklos slyga. Ramybs metu mogus atlieka
10-16 kvpim per minut, vieno kvpavimo ciklo metu mogus kvpia 400-600 ml
oro. Kvpavimo takais oras patenka plauius ir pasiekia smulkiausi plaui struktrin
dal - alveol, apraizgyt smulki kapiliar. Dl slgio skirtumo deguonis i alveols
patenka krauj ir susijungia su hemoglobinu. is duj difuzijos procesas, vykstantis
alveolje, prisotina krauj deguonies, todl kelias Oras - kvpavimo takai - plauiai -
kraujas - organizmo audiniai yra btinas, kad deguonis normaliai patekt audinius.
Paeidus bent vien deguonies perdavimo grandins dal, sutrinka organizmo aprpinimas
deguonimi, atsiranda jo trkumas, vadinamas hipoksija.
Usitsus hipoksijai, va organizmo lstels, organizmas mirta. Nustaius prieast
(3.1 lentel), kuri trukdo deguoniui patekti audinius, galima veiksmingai j alinti ir taip
igelbti nukentjlio gyvyb.
Greiiausiai ir veiksmingiausiai alinamos prieastys, susijusios su bklmis ar
ligomis, nuo kuri priklauso oro patekimas plauius. Bet kurios ivardytos bkls atveju
btinas greitas sprendimas, tikslios veiksm sekos inojimas ir maksimali koncentracija.
3.1.1. Kodl reikia skubti ir kiek turima laiko?
mogaus audiniai labai skirtingai reaguoja deguonies stok. Jautriausia hipoksijai -
centrin nerv sistema, todl laiko yra tiek, kiek galvos smegenys gali ilikti gyvybingos
hipoksijos slygomis.
Kritiniai hipoksijos laikotarpiai. Nustojus kvpuoti labai greitai nutrksta irdies veikla
ir inyksta kraujotaka. Tada prasideda kritinis centrins nerv sistemos laikotarpis, per
kur galima vairaus sunkumo galvos smegen paaida.
1. Po 4-6 min. galima hipoksin galvos smegen paaida.
2. Po 6-10 min. galvos smegen hipoksins paaidos tikimyb labai didel.
3. Ilgiau nei 10 min. trunkanti hipoksija sukelia nepraeinanius galvos smegen
pokyius.
Tokios situacijos atveju pagalbos teikjas turi laikytis P-P-P taisykls:
1. P - patikrink.
2. P - paskambink.
3. P- p a d k .
Tai reikia, kad vertinus aplinkos saugum, nukentjlio bkl ir nustaius pavojingus
gyvybei poymius (P- patikrink), reikia nedelsiant skambinti bendruoju pagalbos telefonu
112 (P -paskambink) ir kviesti greitj medicinos pagalb. Po to galima imtis veiksm,
kurie pads ilaikyti pagrindines gyvybines funkcijas (P - padk).
Skiriamos su kvpavimu susijusios dviej ri bkls, kai reikia neatidliotinos
pagalbos:
- nepakankamas kvpavimas;
- kvpavimo sustojimas.
81
Gyvybei pavojinga bkl
3.1 lentel. Deguonies trukum organizme sukelianios prieastys
Deguonies kelio dalis
(paeidimo lygmuo)
Mechanizmas Prieastis
Deguonies trkumas
ore
Nra ko kvpti Udaros patalpos, pilnos dm
ar duj
Atmosferos slgio pokyiai,
sukeliantys oro retjim:
- kopimas auktumas;
- lktuvo fuzeliao nesandarumas
Kvpavimo tak
usikimimas ar
susiaurjimas
(obstrukcija)
Dl susiaurjusi kvpavimo tak
sutrinka oro tekjimas nosiarykle,
trachja, bronchais, bronchiolmis
Nukentjlio, kuris neteko smons,
lieuvio ukritimas
Svetimkniai burnoje, nosyje, balso
klostse, trachjoje ar bronchuose
Smaugimas ar kaklo uverimas
kilpa
Udegimo sukeltas trachjos ar
bronch gleivins patinimas
Anafilaksin reakcija
Astmos priepuolis
Krtins lstos
sualojimai
Dl nesugebjimo kvpuoti sutrinka
oro tekjimas nosiarykle, trachja,
bronchais, bronchiolmis
Sunki daikt ukritimas ir krtins
suspaudimas
Dauginiai onkauli liai
Durtins aizdos
Platus krtins nudegimas
Plaui audinio
paeidimas
Dl pakitusios alveols sienels ir
(ar) sumajusio funkcionuojani
alveoli kiekio sutrinka duj difuzija
alveolje
Plaui udegimas
Traumos sukeltas plaui sualo
jimas
Plauio suspaudimas dl susikau
pusio oro ar skysio (kraujo) tarp
plauio ir krtins lstos sienos
Smegen veiklos ir
kvpavimo raumen
inervacijos sutrikimai
1. Dl sutrikusio nervinio impulso
perdavimo kvpavimo raumenis
blogja i raumen darbas ir
kvpimas, todl sutrinka ir oro
tekjimas nosiarykle, trachja,
bronchais ir bronchiolmis
2. Sutrikus smonei, atsipalaiduoja
veido raumenys, ukrinta lieuvis
ir sutrinka oro patekimas plauius
Galvos trauma
Insultas
Stuburo trauma ir nugaros sme
gen paeidimas
Apsinuodijimas tam tikromis
mediagomis
Sutriks deguonies
perdavimas audinius
1. Per maas hemoglobino kiekis
kraujyje negarantuoja pakankamo
deguonies kiekio patekim orga
nizmo audinius
2. Hemoglobino kiekis yra pakanka
mas, taiau sutriks jo gebjimas
prisijungti deguon
3. Hemoglobino kiekis ir funkcija
gera, taiau yra sutrikusi kraujo
taka organizmo audiniuose
4. Sutrikusi duj apykaita lstelje
Maakraujyst
Apsinuodijimas smalkmis ar
cianidu
okas
82
Kvpavimo sutrikimo sukelta gyvybei pavojinga bkl
3.1.2. Nepakankamo kvpavimo poymiai
Svarbu laiku pastebti nepakankam kvpavim ir tinkamai reaguoti. Usitsusi tokia
bkl alinama sunkiau, gali sutrikti nukentjlio smon, sustoti kvpavimas ir itikti
klinikin mirtis.
Daniausiai nukentjliai skundiasi oro stoka (dusuliu), kosuliu. Dusulys gali bti
keleriopas: inspiracinis (sunku kvpti), ekspiracinis (sunku ikvpti) ir mirus. Reikt
nepamirti nustatyti i simptom atsiradimo pradi, pobd (priepuolinis ar nuolatinis)
ir veiksnius, sunkinanius ar lengvinanius kvpavim. Pagalbos teikjas turt nepamirti
isiaikinti galim nepakankamo kvpavimo prieasi ir uduoti tikslini, su iomis prie
astimis susijusi klausim (Ar sergate bronch astma?, Ar esate alergikas?14).
Besiklausant atsakym, galima tarti, kad kvpavimas yra nepakankamas, nes
nukentjlis kalba pavieniais odiais ar frazmis, gaudo or. Jo kvpavimas gali bti
per retas arba per danas. Kvpavimo danio pokytis yra svarbus poymis, kuris rodo
nepakankam kvpavim. Danesnis kaip 20 kart per minut kvpavimas laikomas danu,
nors jis galimas ir tokiu atveju, kai organizmo funkcin bkl yra normali (pvz., didelis
fizinis krvis). Danesnis kaip 30 kart per minut kvpavimas retai bus normalios bkls
poymis: daniausiai jis yra gyvybei pavojingos bkls poymis. Nukentjlis gali kvpuoti
per giliai ar pavirutinikai. Kvpavimas gali bti neprastai garsus su keistais garsais
(vokiantis, gargiantis).
Nukentjlio odos ivaizda ir temperatra taip pat gali rodyti nepakankam kvpavim.
I pradi oda gali bti neprastai drgna ir paraudusi, vliau - iblykusi, melsva (cianoz)
ir vsi. Pirmiausia cianoz gali bti matoma ausies speneliuose, lpose, nago guolyje, o
vliau - visame kne. Nukentjlis gali bti sujaudintas arba mieguistas, gali skstis galvos
skausmu. Gali pakisti krtins lstos judesiai. Labai svarbu vertinti traum patyrusi nu
kentjli pakitusius judesius. Jie gali bti asimetriki, riboti, skausmingi.
Nepakankamo kvpavimo poymiai
- Nukentjlis skundiasi oro stoka (dusuliu).
- Pasunkjs kvpavimas.
Nukentjlis negali normaliai kalbti, gaudo or.
Kvpavimas per danas arba per retas.
Neprastai gilus ar pavirutinikas.
Neprastai garsus su keistais garsais (vokiantis, gargiantis) kvpavimas.
Kvpavimo metu pradeda judti nosies sparneliai (vaik).
- Nukentjusio mogaus oda neprastai drgna, vsi, melsva.
- Nukentjlis sujaudintas arba mieguistas, gali skstis galvos skausmu.
- Kvpavimo metu jauia skausm krtinje.
3.1.3. Pagalba, kai nepakankamas kvpavimas
Svarbiausias tokios pagalbos tikslas - palengvinti oro patekim plauius ir ivengti
klinikins mirties ir gaivinimo, sustojus kvpavimui. Veiksmingai padti, jei kvpavimas
83
Gyvybei pavojinga bkl
nepakankamas, galima ir neinant tiksli io sutrikimo prieasi. Svarbu inoti kvpavimo
nepakankamumo poymius ir juos pastebjus nuosekliai teikti pagalb. Tik taip galima
tiktis geriausio rezultato.
1. Patikrinkite. Nustatykite, ar aplinka, kur yra nukentjlis, yra saugi jums, nuken
tjusiam ir alia esantiems monms (toksinai, dujos, dmai ir kt.). Patikrinkite, ar
nukentjlis smoningas. Jei taip, tai rodo, kad yra kvpavimas ir kraujotaka.
2. Paskambinkite telefonu 112 ir kvieskite greitj medicinos pagalb. Jei esate
keliese, darb reikt pavesti kam nors i alia esani, paiam tuo metu btina vertinti
ir palaikyti pagrindines gyvybines funkcijas, kol atvyks medikai. Nepakankamas
kvpavimas rodo gyvybei pavojing bkl.
3. Padkite. Teikiant pagalb nukentjliui, kurio kvpavimas sutriks, rekomen
duojama:
- leisti pasirinkti patogi padt (tokie nukentjliai daniausiai sdi);
- patikrinti drabuius liemens, pilvo ir kaklo srityse (jie neturi spausti kaklo, pilvo,
kvpuojant nevaryti krtins lstos judesi) ir, jei reikia, juos atlaisvinti;
- jei patalpa udara, atidaryti duris ir langus, kad patekt vieio46oro, arba perkelti
nukentjl tinkam aplink, jei tai galima padaryti saugiai, nesukeliant nauj
sualojim;
- jei nukentjlis smoningas, apirti, ar nekraujuoja;
- nukentjusiam mogui uduoti trumpus klausimus, kuriuos reikt atsakyti: Taip44
arba Ne44 (igirds klausim, jis gals linguoti galv, nes jei kvpavimas nepa
kankamas, kalbti sunku);
- nuolat tikrinti smon ir kvpavim, nes bkls pablogjimas gali sukelti mirt;
- raminti nukentjl;
- suildyti, jei aplinkos temperatra ema, ir vsinti, jei karta;
- padti nukentjusiam mogui susirasti ir pavartoti reikiam nuolat vartojam vaist
(pvz., inhaliacini, bronchus pleiani medikament, epinefrino);
- jei galima, duoti kvpuoti deguonies;
- dar kart patikrinti, ar pagalba ikviesta.
3.1.4. Bkls, kuri metu kvpavimas gali bti nepakankamas
3.1.4.1. Bronchin astma
Bronchin astma - bronch liga, kuri sukelia priepuolinio pobdio kvpavimo pasun-
kjim (dusul) ar kosul. Dusulio priepuoliai gali bti vairaus sunkumo.
Kvpavimo tak udegimas yra pagrindin bronchins astmos atsiradimo prieastis.
Dl udegimo pakitusi bronch sienel skatina mlungik sienels struktroje esani
lygij raumen susitraukim (spazm), todl bronchai siaurja ir oras nebegali laisvai
tekti ir sukelia dusul. Be to, bronch gleivin pabrinksta, i bronch sieneli danai
isiskiria tsios gleivs, taigi kvpavimo takai dar daugiau susiaurja (3.1 pav.).
Bronchine astma daniau serga vaikai ir jauni mons. Priepuol gali sukelti inomi
alerginiai veiksniai: altis, cigarei dmai, vaistai, emocin tampa ir kt. Kartais astmos
priepuol sukelianios prieastys yra neinomos.
84
Kvpavimo sutrikimo sukelta gyvybei pavojinga bkl
Normalios bronchiols Pakitusios bronchiols
3.1 pav. Bronch pokyiai bronchins astmos priepuolio metu
Daniausiai astmos priepuolis praside
da nakt. Tampa sunkiau kvpuoti, mogus
jauia dusul, atsiranda nerimas, kvpuojant
girdti vokiantis garsas. mogus, sergan
tis bronchine astma, pats imasi kvpavimo
palengvinimo priemoni, pvz., sipurkia
vaist (tai - aikiausias bronchins astmos
3.2 pav. Bronchins astmos priepuolio priepuolio poymis).
itiktas vaikas Tokie nukentjliai turi dvejop medi
kament. Purkiamieji vaistai mlynu dang
teliu palengvina kvpavim ir nutraukia bronchins astmos priepuol (3.2 pav.), rudu ar
baltu - skirti dusulio priepuoli profilaktikai.
Pirmosios medicinos pagalbos tikslai:
1. Nuraminti nukentjl, padti jam susirasti tinkam vaist.
2. Nutraukti astmos priepuol.
Pirmosios medicinos pagalbos ypatumai:
1. Nepanikuokite, nuraminkite dstant mog, papraykite kvpuoti reiau ir giliau.
2. Padkite surasti vaist, lengvinani kvpavim (daniausiai tai yra purkiamieji
medikamentai mlynu dangteliu), paraginkite sipurkti. Poveikis turt atsirasti
po 5 minui. Jeigu jo nra, medikamento purkkite dar kart.
3. Neguldykite nukentjusio mogaus, leiskite susirasti jam patogi padt.
Greitj medicinos pagalb reikt kviesti, jei:
- astma kilo pirm kart;
- inhaliavus vaist, po 5 minui nra pagerjimo;
- dl dusulio mogus negali kalbti;
- bkl blogja.
85
Gyvybei pavojinga bkl
3.1.4.2. Bronchitas ir plaui emfizema
Bronchitas
Bronchitas - bronch gleivins udegimas. Danai io udegimo prieastis yra virusin
infekcija. Dl udegimo bronchuose gleivin iburksta, padidja sekreto gamyba ir sutrinka
jo alinimas, todl bronchai usikema ir sutrinka oro patekimas alveol.
Ltinis bronchitas yra ltai progresuojantis bronch gleivins udegimas, kuriam b
dingi nuolat pasikartojantys simptomai: kosulys, dusulys, pasunkjs kvpavimas, skrep-
liavimas. Ligai labai progresavus, atsiranda ir struktrini, ir funkcini pokyi plauiuose,
simptomai sunkja ir tampa nuolatiniai. Nukentjl nuolat kamuoja dusulys, atsiranda
hipoksija, plauiai negali veiksmingai paalinti anglies dvideginio, todl jo kiekis kraujyje
padidja. Dl i prieasi gali sutrikti smon, sustoti kvpavimas ir irdies darbas.
Danesns ltinio bronchito atsiradimo prieastys - rkymas, kartotinis peralimas,
nuolatinis slytis su dulkmis ar dmais ir kt.
Plaui emfizema
Tai - liga, kurios metu toliau nuo galutini bronchioli esanios oro ertms visam
laikui padidja dl sienels negrtam pokyi, todl paeistose alveolse sutrinka duj
(deguonies ir anglies dvideginio) apykaita ir difuzija per alveols sienel. Emfizema yra
ltin, nuolat progresuojanti liga. Daniausias emfizemos poymis - dusulys. Labai sunku
ikvpti or, todl toki pacient krtins lsta yra statins formos, jie kvpuoja
suspaustomis lpomis, kvpavimo metu sumaja skirtumas tarp krtins apimties
ikvepiant ir kvepiant. Ligai progresuojant, kvpuoti tampa vis sunkiau, dl hipoksijos
pacientas neramus arba mieguistas, po to sustoja kvpavimas ir irdies darbas.
Ir sergant bronchitu, ir plaui emfizema pirmosios pagalbos tikslai ir veiksmai yra
tokie patys.
Pirmosios medicinos pagalbos tikslas - ivengti kvpavimo sustojimo.
Pirmosios medicinos pagalbos ypatumai:
1. Nepanikuokite, nuraminkite dstant mog.
2. Padkite surasti medikament, lengvinani kvpavim, paraginkite sipurkti.
3. Neguldykite nukentjlio, leiskite jam rasti patogi padt.
4. Duokite kvpuoti deguonies, taiau jo kiekis neturi bti didesnis kaip 2-3 1/min.
Atidiai stebkite nukentjlio smon, kvpuojant deguonimi, nes dl padidjusio
deguonies kiekio kraujyje gali staiga suretti kvpavimas. Tada pablogja anglies
dvideginio alinimas, jo kiekis kraujyje didja ir sukelia smons sutrikimus, todl
nukentjlis gali nustoti kvpuoti.
Greitj medicinos pagalb reikt kviesti iais atvejais:
- dl dusulio mogus negali kalbti;
- dusulys sutrikdo smon;
- nukentjlis kariuoja;
- bkl blogja.
86
Kvpavimo sutrikimo sukelta gyvybei pavojinga bkl
3.1.4.3. Anafilaksin reakcija
Anafilaksija - miai kylanti sunki alergin reakcija. Laiku nesuteikus tinkamos pa
galbos, nukentjl gali itikti mirtis dl kvpavimo ar kraujotakos nepakankamumo (anafi
laksinio oko).
Anafilaksijos prieastys yra labai vairios: vaistai, vabzdi nuodai, maistas, lateksas,
vakcinos, altis, fizinis krvis. Suaug mons daniausiai yra alergiki vabzdi kandi
mams, o vaikai - maisto produktams. Pastebta, jog maisto produktai link daniau sukelti
kvpavimo sistemos sutrikim, vabzdi kandimai - kraujotakos sistemos min sutrikim.
Anafilaksijos metu paeidiamos vairios organ sistemos, taiau daniausiai odos, kv
pavimo, virkinimo ir kraujotakos. 'ios alergins reakcijos metu i putlij lsteli isi
skyrusios aktyvios mediagos (pvz., histaminas) ipleia kraujagysles, padidina j pralai
dum ir sukelia gleivini paburkim, todl patinsta ir bronchai, ir burnos organai (lieuvio
aknis, antgerklis, balso klosts): Dl atsiradusi struktrini pokyi galima ir virutini,
ir apatini kvpavimo tak obstrukcija, sukelianti didel kvpavimo nepakankamum, nuo
kurio nukentjlis mirta. Taip pat gali atsirasti aikiai matomas dilglinis brimas, galimas
anafilaksinis okas (arterinis kraujo spaudimas bna maesnis kaip 90 mm Hg), sutrikti
virkinimas, atsirasti pilvo skausm. Pirmieji ligos poymiai daniausiai kyla prajus ke
lioms sekundms ar minutms po slyio su alergenu (pvz., vabzdio glimo), taiau gali
atsirasti ir vliau (per kelet valand).
Anafilaksija galima bet kokio amiaus mogui. Pacientai daniausiai isiaikina j
sukelianius veiksnius ir j vengia. Taiau toki veiksni, kaip vabzdi kandimas, ne
visada galima ivengti, todl, kilus anafilaksinei reakcijai, pacientai ir alia j esantys
mons privalo mokti teikti pagalb.
Pirmosios medicinos pagalbos tikslai:
1. Nuraminti nukentjl, padti jam susirasti tinkam vaist.
2. Nutraukti alergin reakcij.
Pirmosios medicinos pagalbos ypatumai:
1. Nepanikuokite, nuraminkite nukentjl.
2. Apsaugokite nuo kartotinio slyio su alergenu. Nukentjl, kuriam alergin reak
cij sukl ore esantis alergenas (pvz., dezinfekcijos mediagos, dmai), iveskite
gryn or. Taiau jei alergin reakcija prasidjo po vabzdio kandimo, veskite j
patalp, kad apsaugotumte nuo kartotinio kandimo.
3. Padkite surasti ir pavartoti vaisto, nutraukianio alergin reakcij, t. y. specialiai
paruoto adrenalino (epinefrino) (pvz., EpiPen automatinis virktas (3.3 pav.),
paraginkite j vartoti, jei nukentjlis yra sutriks. Poveikis turt atsirasti po 5
minui.
4. Nukentjusiam mogui leiskite susirasti patogi padt.
Greitj medicinos pagalb reikia kviesti visada, jei alergin reakcija sukl sunkesn
kvpavim, sutriko kraujotaka ar ibr.
87
Gyvybei pavojinga bkl
3.3 pav. EpiPen automatiniai suaugusiojo ir vaiko virktai
EpiPen - priemon, kuri daniausiai turi nukentjliai, jei jiems anksiau buvo
kilusi anafilaksin reakcija. Tai - specialus, naudoti parengtas virktas, kuriame
yra viena adrenalino (epinefrino) doz. Pastebjus alerginei reakcijai bding
dilglin ibrim ir atsiradus kvpavimo ir (ar) kraujotakos nepakankamumo
poymi, j reikt suleisti raumenis.
3.1.4.4. Laringitas
Tai - virutini kvpavimo tak virusin infekcin liga, kurios metu patinsta balso
klosts, todl susiaurja balso plyys, sunkiau kvpti. Kvpavimo nepakankamum infek
cija daniausiai sukelia maesniems kaip 3 met vaikams (j balso plyys yra santykikai
siauresnis nei suaugusij, be to, po balso klostmis esanioje ertmje yra gausiai ivejs
purusis jungiamasis audinys, kuris greitai tinsta). Atpainti laringito poymius nesunku.
iai ligai bdingi tokie poymiai: prikims balsas, lojim panaus kosulys, kvpavimo
metu girdimas alutinis garsas, panaus gaidio giedojim. Ligai progresuojant, atsiranda
ir kvpavimo nepakankamumo poymi, viskas gali baigtis kvpavimo sustojimu ir mirtimi.
Tokiems monms drgname ore (gar pilnoje vonioje, vartojant speciali priemoni,
garinani vanden) kvpuoti bna lengviau. Atsiradus nepakankamo kvpavimo poymi,
laikykits P-P-P taisykls.
3.1.4.5. Epiglotitas
Tai - virutini kvpavimo tak bakterin infekcin liga. Daniausiai ja serga vyresni
kaip 3 met vaikai, taiau gali sirgti ir suaug mons. Jos metu patinsta antgerklis ir
aplinkiniai audiniai. Padidjs antgerklis ugoia balso ply ir blokuoja oro patekim
trachj, kvpavimas sunkja ir gali visikai sustoti. Sergant epiglotitu, kvpavimas gali
sustoti ir vaikams, ir suaugusiems monms. Nuo kit virutini kvpavimo tak infekcini
lig ji isiskiria tokiais poymiais: vaikas sdi palinks priek ir rankomis sikabins
kds pagrind, negali ryti, nes ryjant skauda, todl seils teka i burnos, nra balso pri
88
Kvpavimo sutrikimo sukelta gyvybei pavojinga bkl
kimimo. Tokia priverstin sdimoji padtis padeda nukentjliui kvpti ir paalinti
susikaupusias seiles. Specifini kvpavim lengvinani priemoni nra. Laikykits P-
P-P taisykls. Leiskite nukentjusiam mogui pasirinkti patogi padt. Draudiama daryti
bet kokias procedras burnoje. Burnos ir gerkls apira galima tik ligonins slygomis
(reanimacijoje ar operacinje), nes jos metu gali sustoti kvpavimas.
3.1.4.6. Hiperventiliacija
Per danas kvpavimas, sukeltas psichologini problem, psichikos lig, galvos
smegen ligos ar traumos, stipraus kraujavimo, kariavimo, skausmo, cukrinio diabeto
komplikacij, plaui lig ar irdies nepakankamumo, gali sutrikdyti deguonies ir anglies
dvideginio pusiausvyr kraujyje. Sumajus anglies dvideginio kiekiui, trinka smegen
kraujotaka, todl nukentjliui gali atsirasti mieguistumas, galvos svaigimas, pykinimas,
pacientas gali netekti smons. Nors tokie nukentjliai kvpuoja danai ir giliai, jie skun
diasi oro stoka, dusuliu, negaljimu kvpti. Jie yra sujaudinti, blakosi, taiau ilgainiui
nurimsta, tampa mieguisti. Danas skundiasi galni, veido, lp tirpimu. Jei danas
kvpavimas susijs su emocins bkls sutrikimu, paprastai jis praeina savaime.
Pirmosios medicinos pagalbos tikslai:
1. Nuraminti nukentjl.
2. Padidinti anglies dvideginio kiek kraujyje.
Pirmosios medicinos pagalbos ypatumai:
Jei esate tikras, kad dan kvpavim sukl emocin bsena, tada:
1) nepanikuokite, nuraminkite nukentjl, papraykite kvpuoti reiau;
2) duokite kvpuoti udar rezervuar (pvz., polietilenin maiel), papraykite
nukentjlio rezervuaru apimti bum ir nos, ikvpti ir kvpti apie 10 kart, po
to kvpuoti be rezervuaro, mintas veiksmas, jei reikia, gali bti kartojamas kelis
kartus, kvpuojant 15 sek. be rezervuaro; tai didina anglies dvideginio kiek kraujyje
ir greitina hiperventiliacijos poymi silpnjim.
Greitj medicinos pagalb reikia kviesti iais atvejais:
- hiperventiliacija nesusijusi su psichikos sutrikimu;
- pirmosios pagalbos veiksmai nepadeda, hiperventiliacijos poymiai neinyksta.
3.1.4.7. Uspringimas
Kiekvienais metais nuo uspringimo mirta apie 3800 moni. Daniausiai usprings-
tama valgant. Suaugusieji daniausiai uspringsta msa, taiau gana vairiais maisto pro
duktais ir svetimkniais gali uspringti vaikai.
Rizikos veiksniai:
- dideli, blogai sukramtyt maisto gabal rijimas;
- padidjs alkoholio kiekis kraujyje;
- dant protezai;
- aidimas, verkimas, juokimasis ar kalbjimas, kai maisto ar svetimkni yra burnoje.
89
Gyvybei pavojinga bkl
Mechanizmas. Uspringstama tada, kai maistas ar svetimknis, esantis burnoje,
patenka ne stempl, bet kvpavimo takus ir sutrukdo orui patekti plauius. Galimi du
uspringimo variantai: visikas ir dalinis. Dalinio uspringimo metu svetimknis susiaurina
kvpavimo takus, taiau j visikai neukema, visiko uspringimo metu virutiniai kv
pavimo takai yra aklinai ukemami. Daniausiai svetimknis ustringa ties balso klosi
aukiu. Jei jis didesnis u balso klostmis ribot ang (eig trachj), tai ioje vietoje
strigs svetimknis j visikai ukema ir plauius oras negali nei eiti, nei ieiti. Tai -
visikas uspringimas. Nukentjlis negali nei kvpti, nei ikvpti, nei kalbti (svetimknis
blokuoja balso klostes), nei kosti. Nesuteikus tinkamos pagalbos, mogus mirta. Dalinio
uspringimo metu svetimknis ustringa arba vir balso klosi, palikdamas dalin eig
trachj ties balso klostmis, arba bna maesnis nei balso klostmis apribota anga ir
krinta trachj, i dalies susiaurindamas jos spind. Tokiu atveju nukentjlis gali kvpti,
kosti, kalbti, taiau dl susiaurjusi kvpavimo tak ir kosulio kvpavimas bna nenor
malus, todl atsiranda kvpavimo nepakankamumas. Negalima pamirti, kad, jei svetim
knis pasislinks balso klosi link, dalinis uspringimas gali tapti visiku.
Poymiai ir pagalbos principai
Dalinis uspringimas
Usprings mogus ilieka smoningas, gali kosti ir kalbti.
Pagalba (Padkite):
1. Stebkite uspringus mog, nepalikite jo.
2. Kosulys - geriausias svetimknio paalimo i kvpavimo tak bdas.
3. Netrankykite tarpument.
4. Nedarykite Heimlicho stmio.
5. Utrukus iai bklei, kvieskite greitj medicinos pagalb.
Heimlicho stmio poveikio mechanizmas
Net labai giliai ikvpus, plauiuose lieka oro, kur iorine jga (paspaudimu)
galima istumti i plaui. Taip gaunamas poveikis yra panaus ampano butelio
kamio iovim.
Kodl negalima trankyti tarpument ir atlikti Heimlicho stmio dalinio u
springimo metu?
1. i veiksm metu istumiamas oro likutis, kuris lieka ikvpus, todl visiko
uspringimo atveju io oro likuio plauiuose gali nepakakti veiksmingam
Heimlicho stmiui sukelti visiko uspringimo metu.
2. Patrankymai ir Heimlicho stmis gali trukdyti veiksmingai kosti.
Visikas uspringimas
Nukentjlio klausiama: Ar js uspringote?, Ar galite kalbti?44. Jei kvpavimo
takai visikai ukimti, mogus kalbti negals. Imtis veiksm reikia iais atvejais:
1. mogus rodo vis suprantam uspringimo enkl: nykiu ir rodomuoju pirtu
apkabina kakl (3.4 pav.).
90
Kvpavimo sutrikimo sukelta gyvybei pavojinga bkl
3.4pav. Uspringimo enklas 3.5 pav. Smgiai tarpument
2. Negali kalbti paklaustas: Ar galite
kalbti?44.
Kosulys yra silpnas, neveiksmingas.
Kvpuojant atsirado vilpesys.
Kvpavimo nepakankamumas sun-
kja.
Nukentjlis pradeda mlti.
mogus netenka smons.
Pagalba (Padkite):
1. Penkis kartus suduokite tarpumen
t (3.5 pav.).
Jei nukentjlis vis tiek lieka u
springs, atlikite penkis Heimlicho
stmius (3.6 pav.).
iuos veiksmus atlikite pakaitomis,
kol mogus atsprings arba neteks
smons.
Kai nukentjlis neteks smons,
pradkite pradin gaivinim. Atliki-
3.
4.
5.
6.
7.
2.
3.
4.
3.6 pav. Heimlicho stmiai
te du ptimus ir trisdeimt krtins paspaudim. iuos veiksmus kartokite, prie
psdami praiodykite nukentjl ir apirkite burnos ertm. Jei joje pastebsite
svetimkn, atsargiai j iimkite.
91
Gyvybei pavojinga bkl
Uspringimo metu siloma veiksm seka
Pavojai ir pastabos:
1. Usprings mogus gali bti sunkiai valdomas, gali blakytis, neleisti teikti pagalbos.
Tokiu atveju nebandykite nukentjliui padti jga, stebkite j. Kai nukentjlis neteks
smons, pradkite pradin gaivinim
2. Kvpavimo tak praeinamum palaikyti nenaudokite oro-rykls, kombinuoto
vamzdelio ir gerkl kauks. ios priemons gali nustumti svetimkn gilyn ar trukdyti
j istumti i kvpavimo tak, atliekant krtins lstos paspaudimus.
Specifiniai atvejai
K daryti, je i esi vienas?
Jei uspringote ir alia nra moni, kurie gali padti, Heimlicho stm galite atlikti
ir patys.
1. Vienos rankos kumt udkite ant iam veiksmui skirtos vietos (pilvo srities vidurio
linijos, vir bambos, i karto emiau krtinkaulio pabaigos), tada kita ranka suimkite
u savo kumio ir staigiu judesiu spustelkite j vir.
2. Atsiremkite alia esant stabil objekt (kds atlo, kriaukl, turkl) ir visu
knu spustelkite j. Nepamirkite, kad daiktas, kur remsits, turi bti neatrus
ir nesmailus.
Nutuk nukentjliai arba nios moterys
Jei usprings mogus yra nia moteris (paskutinieji ntumo mnesiai) ar labai
nutuks, atlikdami paspaudimus smoningam uspringusiam nukentjliui, rankas dkite
ne ant pilvo, bet ant krtins. Atsistokite alia, apkabinkite krtin i nugaros. Udkite
delnus, sugniautus kumt, ant vidurins krtinkaulio dalies, ties speneli aukiu. Atlikite
5 paspaudimus. Tolesn veiksm seka tokia, kaip aprayta aukiau.
92
Kvpavimo sutrikimo sukelta gyvybei pavojinga bkl
Kdikiai
Teikiant pagalb uspringusiam kdikiui, veiksm seka yra tokia pati, taiau skiriasi
patrankym ir Heimlicho stmio atlikimo technika. Juk kdiki galva yra gana didel ir
sunki, j kaklo raumenys yra per silpni, kad galt palaikyti stabili galvos padt pa
trankym metu, todl, netinkamai teikiant pagalb, dl staigi kdikio galvos judesi
galima kaklins stuburo dalies trauma. Dl tos paios prieasties grietai draudiama kratyti
vaik laikant u koj emyn galva.
Todl tar, kad kdikis uspringo, matote, jog jis yra smoningas, taiau neverkia,
negali kosti, nustojo kvpuoti, pagalb teikite iuo bdu:
1. Paguldykite kdik auktielnink ant savo deins rankos dilbio, plataka laikykite
vaiko galv.
2. Kitos rankos dilb udkite ant vaiko krtins ir pirtais suimkite vaiko apatin
andikaul.
3. Apverskite vaik ir laikykite j ant kairs rankos dilbio taip, kad galva bt iek
tiek emiau. Laisvos rankos delno pagrindu penkis kartus stipriai trenkite nugar
tarp meni (3.7 pav.). Ranka bus stabilesn, jei j atremsite tos paios puss
iek tiek sulenktos kojos laun.
4. Jei ie veiksmai nepadjo paalinti svetimknio, prilaikydami kdikio galv laisvos
rankos plataka, o dilb pridj prie nugaros, atverskite j (paguldykite auktiel
nink) ir penkis kartus dviem pirtais staigiai paspauskite krtinkaul ties spenelius
jungianios linijos aukiu (3.8 pav.). Paspaudim gylis - 1,5-2,5 cm. Ranka bus
stabilesn, jei j atremsite tos paios puss iek tiek sulenktos kojos laun.
5. iuos veiksmus (patrankymus ir krtins paspaudimus) kartokite, kol kdikis prads
kvpuoti, kosti, verkti arba neteks smons.
6. Inykus smonei, pradkite gaivinti.
3.7 pav. Smugiavimas tarp meni 3.8 pav. Krutinkaulio paspaudimai
93
Gyvybei pavojinga bkl
3.1.4.8. Pasikorimas
Pasikorimas - kaklo uverimas kilpa. Tai - danas saviudybs bdas (Lietuva
saviudi skaiiumi pirmauja tarp ES valstybi). Laiku pradjus gelbti daugelio ban
dani pasikarti moni gyvyb galima igelbti.
Klasifikacija ir prieastys:
1. Pasikorimas.
2. Kriminaliniai vykiai (nuudoma uveriant kilp ant kaklo).
3. Nelaimingi atsitikimai (pvz., kaklaskars, aliko traukimas sukamuosius me
chanizmus ir t. t.).
4. Udusinimas.
Mechanizmai
Nesvarbu, kaip kaklas bus suspaustas, galimi mirties mechanizmai yra tokie patys.
mogus mirs dl vienos ar keli nurodyt prieasi:
1. Uspaudus kakl, sutrinka galvos kraujotaka. Lengviau uspaudiamos venos, todl
pabrinksta smegenys, sutrinka smon, atsipalaiduoja kno raumenys, kilpa dar
stipriau uveriama, taip smegen kraujotaka sutrinka ir jos va.
2. Uspaudus kakl, uspaudiami virutiniai kvpavimo takai, mogus negali kvpti
oro ir mirta nuo hipoksijos.
3. Korimosi metu gali lti kaklin stuburo dalis (daniausiai antras stuburo slanks
telis), paeidiamos stuburo smegenys.
4. Korimosi metu gali bti stipriai spaudiamas miego arterijos antis, todl dirginamas
klajoklis nervas, retja ir nutrksta irdies veikla.
Kaip atpainti?
Apie korimsi danai papasakoja nukentjl rad ir pagalb ikviet mons. Taiau
jei jokios informacijos apie j nra, korimosi ar udusinimo fakt pads atpainti ie po
ymiai:
1. Cirkuliari virvs palikta vaga ant kaklo.
2. Pirt yms, atsiradusios dl smaugimo ant nukentjlio kaklo, veido.
3. Jei nukentjlis kvpuoja, tai jo kvpavimas pasunkja, jis garsus, danas.
4. vairaus sunkumo smons sutrikimas.
5. Veidas pilkvai mlynas, veido odoje ir (ar) aki obuoli junginse (baltojoje akies
obuolio dalyje) matyti nedidels takins kraujosruvos.
Pirmosios medicinos pagalbos tikslai:
1. Atnaujinti kvpavimo tak praeinamum.
2. Garantuoti nukentjlio kaklo stabilum, kad l kaklins dalies slanksteliai
nesualot stuburo smegen.
3. Jei nekvpuoja, reikia pradti pradin gaivinim.
Pagalba:
1. Greitai itraukite nukentjl i kilpos. Jei knas kaba, kilstelkite j vir, kad
kilpos verimas nebt toks stiprus.
94
Kvpavimo sutrikimo sukelta gyvybei pavojinga bkl
2. Paguldykite nukentjl ant nugaros.
3. Kvieskite greitj medicinos pagalb.
4. Pradkite pradin gaivinim
5. Nukentjusiam mogui gali bti l stuburo kaklins dalies slanksteliai, todl
stenkits rankomis palaikyti galvos ir kaklo stabilum (tai atlieka vienas mogus),
nukentjl judinkite labai atsargiai.
6. Jei kaklo stabilizavimas trukdo gaivinti, pirmenyb skiriama gaivinimui.
Pavojai ir pastabos
Neimeskite virvs ar kito daikto, kuris buvo uvers kakl, neardykite mazgo, nes
tai gali bti svarbu vykio aplinkybms iaikinti.
3.1.4.9. Skendimas
Lietuvoje kasmet nusksta daugiau kaip 300 moni, toki vyki vis gausja. Skstant
iek tiek vandens patenka kvpavimo takus. Tai sukelia balso klosi spazm, todl
mogus negali kvpti, netenka smons ir nusksta. Plaiai paplitusi nuomon, jog sks
tanij gelbjimas - pai skstanij reikalas, danai yra teisinga, nes veiksmingiausia
priemon, kuri gali apsaugoti nuo skendimo, - geri plaukimo gdiai. Nemokantiems
plaukti monms rekomenduotini specials kursai, j metu mokoma elgesio taisykli
vandenyje ir plaukimo. Pateiksime bendrojo pobdio taisykles, kurios pads sumainanti
skendimo rizik. J privalu laikytis maudantis vairiuose vandens telkiniuose: eere, jroje,
baseine.
1. Plaukite su draugais, stenkits nebti vandenyje vienas, ypa tuo atveju, jei vandens
telkinys jums yra neinomas.
2. Perskaitykite taisykles ar bet koki informacij, esani prie vandens.
3. Maudykits specialiai tam skirtose vietose, kurios yra priirimos gelbtoj.
4. Vaikams ir nemokantiems plaukti monms udkite priemones, kurios padeda
isilaikyti knui vandens paviriuje.
5. Nesimaudykite, jei:
- esate pavargs;
- tik baigte aktyvi fizin veikl (dirbote, sportavote, aidte);
- yra alta;
- esate perkaits;
- maudymosi vieta atrodo nesaugi (neinote gylio, dugno ypatybi, povandenini
srovi ir t. t.).
6. siminkite nelaims signalus vandenyje ir pagalbos bdus, mokkite teikti pirmj
medicinos pagalb skenduoliui.
7. Pirma sulapinkite pdas, tik po to vis kn.
8. emyn galva vanden nerkite tik specialiose nardymo vietose.
9. Nevartokite alkoholio, nes jis:
- maina budrum ir savisaugos instinktus;
- blogina plaukimo gdius;
- maina koordinacij ir fizines jgas;
- gerina ilumos atidavim aplinkai, todl organizmas greiiau atla.
95
Gyvybei pavojinga bkl
Pavojaus signalai vandenyje
Anksti pastebjus gresiani nelaim vandenyje, galima laiku organizuoti pagalb,
padti skstaniam mogui ir ivengti mirties. Danai sksdami mons neaukia ar negali
aukti, nes springsta vandeniu, visos j pastangos yra skiriamos galvai ilaikyti vir vandens,
nes kiekvienas panirimas po vandeniu gali bti paskutinis. Pavojaus signalai gali bti
keleriopi:
1. Perspjantys apie galim skendim. mogus bando plaukti, sugeba isilaikyti
vandens paviriuje ir gali auktis pagalbos.
2. Rodantys, kad mogus sksta. Jis sunkiai isilaiko vandens paviriuje, knas danai
paneria po vandeniu, auktis pagalbos nesugeba.
3. Rodantys, kad mogus yra nuskends. Jis plduriuoja vandenyje veidu emyn.
Palyginkime plaukik ir nelaims signalus vandenyje rodanius mones (3.2 lentel).
3.2 lentel. Plaukiko ir nelaims signalus vandenyje rodani moni palyginimas
Poymis Plaukikas
Pavargs
plaukikas
Skstantis
mogus
Skenduolis
Kvpavimas Reguliarus Gali kvpuoti ir gar
siai aukti
I vis jg bando
kvpti, negali gar
siai aukti, kalba
pavieniais odiais
Nekvpuoja
Galni
judesiai
Koordinuoti,
pasikartojan
tys, ritmiki
Sunkiai, triukmin
gai iriasi rankomis,
rank judesiai nerit
miki, gali mojuoti
rankomis vir vandens,
auktis pagalbos
Plduriuoja toje pa
ioje vietoje. Kelia
rank vir ir lei
dia emyn, bando
ilaikyti galv vir
vandens
Nejuda
Kno
padtis
Horizontali Horizontali arba
vertikali (priklauso
nuo gebjimo atlikti
bent kiek koordinuotus
plaukimo judesius)
Vertikali Horizontali (guli ant
nugaros arba pilvo)
arba vertikali, galva
po vandeniu
Kno
judjimas
vandens
paviriumi
Aikiai mato
mas judji
mas priek
Nereikmingos pa
stangos judti priek
Nejuda (daniausiai
tai poymis, kad
mogus tuoj panirs).
Tai trunka 20-60 sek.
prie paneriant
Knas plduriuoja
Pirmosios medicinos pagalbos tikslai:
1. Organizuoti pagalb.
2. Padti saugiai pasiekti krant.
Veiksmai:
Laikykits P-P-P taisykls.
1. P - patikrink.
2. P - paskambink.
3. P - padk.
96
Kvpavimo sutrikimo sukelta gyvybei pavojinga bkl
Apsisprend plaukti prie skstanio mogaus, vertinkite galimus pavojus, kurie
sunkins gelbjimo pastangas: oro slygas, vandens temperatr, savo jgas ir pasirengim
atlikti tok veiksm. Neturint tinkam gdi, prie skstanio mogaus plaukti nereko
menduojama. Prisiminkite, kad gyvi krante galite padaryti daugiau nei bejgiai alia
nukentjlio. Bt dar blogiau, jei isekus jgoms patys pradtumte sksti.
K galite padaryti pasilik krante?
1. Kalbkite. Paaikinkite, kad pagalba jau ikviesta ir skstanio mogaus pastangos
ilikti vir vandens nra beprasms. odinis bendravimas labai svarbus, nes
padidina itverm, taip skstantis mogus ilgiau ilieka vir vandens, kartais sugeba
susikaupti ir pats iplaukti.
2. Jei negalite susikalbti, naudokite gestus.
3. Apvelkite vandens paviri: gal alia skstanio mogaus pamatysite neskstani
daikt, kuri jis nemato. Nurodykite j krypt.
4. Jei skstama arti kranto, pabandykite paduoti ilg medio ak, irkl, special
gelbjimo graibt ar numesti gelbjimo pldur, pripuiamj aisl, virv. ios
priemons pads mogui ilikti vir vandens. Prie mesdami briskite vanden
kuo giliau; taip sumas atstumas iki skstanio mogaus.
5. Jei skstama baseine, galite laikytis ranka u baseino sienels ir leisti nukentjliui
sikabinti js koj ar rank.
Jei vis tik nusprendte plaukti, prie lipdami vanden btinai:
- apsidairykite, gal alia yra gelbtojai; jei nra, skambinkite bendruoju pagalbos
telefonu 112 ir kvieskite pagalb;
- jei galima, pasiimkite priemoni (gelbjimo pldur, pripuiamj rat ar pan.),
kurios jums ir skstaniam mogui pads isilaikyti vandenyje;
- jei manoma, pasinaudokite valtimi, vandens dviraiu ar kitokia plaukimo priemone;
- plaukite prie nukentjusio mogaus, neleiskite sikabinti jus. Nuraminkite ir
trumpai paaikinkite tolesn gelbjimo plan. Naudokite tarpines tarp skstanio
mogaus ir js priemones (virv, pldur, markinius ir pan.). Aikiai pasakykite,
kad js neteiksite pagalbos, jei nurodymai nebus vykdomi.
Stuburo imobilizacija
Jei yra bent menkiausias tarimas, kad nukentjlis patyr stuburo traum (inoma,
kad nr vanden) arba jei skendimo aplinkybs neinomos, btina imobilizuoti nuken
tjlio stubur. Sueistasis skundiasi skausmu stuburo srityje, slankstelio lgaliams paei
dus stuburo smegenis, sutrinka rank ir koj judesiai, mogus nebegali plaukti ir pradeda
sksti. Tokiais atvejais traukiant i vandens nukentjl reikia stengtis kuo maiau judinti
kn, galv laikyti vir vandens, kad mogus galt kvpuoti.
Pirmoji medicinos pagalba skenduoliui krante:
1. Atnaujinti kvpavim ir kraujotak.
2. Suildyti nukentjl.
3. Garantuoti, kad po skendimo 24 valandas nukentjl priirt medikai.
97
Gyvybei pavojinga bkl
Veiksmai:
1. Ikelkite skenduol krant. Jei yra bent menkiausias tarimas, kad nukentjlis
patyr stuburo traum, stenkits kuo maiau judinti kn, rankomis imobilizuokite
galv ir kakl.
2. vertinkite skenduolio kvpavim ir kraujotak. Jei nukentjlis nekvpuoja,
pradkite pradin gaivinim.
3. Pirmiausia turtumte teikti pagalb 2 min., tik po to kviesti greitj medicinos
pagalb telefonu 112 ar kitu numeriu.
4. Skenduolis dl ilgo buvimo vandenyje bna atals, todl atgaivin stenkits, kad
jis dar daugiau neatalt:
a) nuvilkite lapius drabuius;
b) apklokite sausa antklode;
c) smoningam mogui duokite gerti ilt skysi.
Pavojai ir pastabos
Nesmoningam nukentjliui ptimus pradkite jau vandenyje, kai tik kojomis
pradedate siekti dugn.
Skstanio mogaus kno temperatra danai bna per ema. Tokiomis slygomis
mogaus biologiniai procesai sultja, todl smegen lstels ilgiau ilieka gyvybingos
hipoksijos slygomis.
Nereikia stengtis paalinti vanden i nukentjlio kno spaudiant pilv ar laikant
emyn galva.
Jei esate vienas, gaivinti pradkite ptimais ir krtins paspaudimais (jei esate krante):
gaivinkite 1-2 min. ir tik po to kvieskite pagalb.
3.1.5. Kvpavimo sustojimas
Sustojus kvpavimui, nutrksta duj apykaita plauiuose, organizm nepatenka de
guonies ir jis negali paalinti anglies dvideginio. Laikas, per kur nekvpuojantis mogus
gali ilikti gyvas, priklauso nuo keli dalyk: pasirengimo itverti hipoksij, deguonies
atsarg organizme iki kvpavimo sustojimo, fizins organizmo bkls, gretutini lig ir
kit dalyk. Tai gali trukti nuo keli iki 10 minui. Vliau pradeda retti ir sustoja irdies
veikla, mogus mirta.
Poymiai:
1. Melsva odos spalva.
2. Kvpavimo judesi nra arba jie pavieniai.
Sustojus kvpavimui, bkl tiksliai vertinti (nustatyti, ar yra kvpavimas, apsisprsti,
ar reikia dirbtinio kvpavimo) reikia ne ilgiau kaip per 10 sekundi. Tokios situacijos
atveju kvpavim patikrinkite taip, kaip nurodyta:
1. vertinkite nukentjlio smon. Pajudinkite j ir garsiai paklauskite, kaip jauiasi.
2. Jei nukentjlis kalba, jo kvpavimo takai yra praeinami ir jis gali kvpti oro.
Taiau jei nustatte, kad nukentjlio smon sutrikusi, pakvieskite pagalb (pa
skambinkite), atverkite kvpavimo takus, atlodami galv ir pakeldami apatin
andikaul, greitai apirkite bum. Pasilenkite ties galva taip, kad js ausis
bt ties jo nosimi ir matytumte nukentjlio krtin ir pilv (3.9 pav.).
98
Kvpavimo sutrikimo sukelta gyvybei pavojinga bkl
3.9 pav. Kvpavimo tak atvrimas ir
vertinimas
Jeigu nukentjlis nesmoningas, gali
nepavykti vertinti kvpavimo, nes neatverti
kvpavimo takai ar prasideda agoninis kv
pavimas (pavieniai spontaniniai kvpimai),
kuris atsiranda per pirmsias staigios mirties
minutes ir gali bti supainiotas su normaliu
kvpavimu. Agoninis kvpavimas nra nor
malus kvpavimas, todl gydomas taip pat
kaip kvpavimo sustojimas.
3. Taip pasilenk kvpavim galsite
vertinti trimis bdais:
a) ausimi klausote kvpavimo gars;
b) veidu bandote pajusti ikvepia
mo oro srov;
c) stebite kvpavimo judesius kr
tins ir pilvo srityse.
Jei negirdima, nejauiama kvpavimo ir nematoma kvpavimo judesi, kvpavimo
tikrai nra.
Pagalba
Nustaius, kad nukentjlis nekvpuoja ar negalima vertinti kvpavimo per 10 sek.,
reikia laikytis tokios pagalbos teikimo sekos: pradti dirbtinius ptimus, pradti spaudinti
krtins lst. Plaiau irkite skyrel Suaugusij pradinis gaivinimas44.
Specifiniai atvejai
Vaikai
inoma, kad daniausiai vaikai mirta, nes sustoja kvpavimas, todl teikdami pagalb
vaikams, kai yra sustojs kvpavimas ir esate vienas, pirmiausia 2 min. bandykite gaivinti
(atlikite ptimus ir krtins paspaudimus), tik po to kvieskite pagalb telefonu 112.
Prisiminkite:
- vaiko ir kdikio plauiai maesni nei suaugusio mogaus, todl oro psti reikia
maiau; tik tiek, kad aikiai bt matomi krtins judesiai;
- dl gana mao naujagimio veido ptimus lengviau atliksite, jei apiosite ir nu
kentjusio vaiko nos;
- vaikams krtins paspaudimai atliekami viena ar abiejomis rankomis spaudiant
krtinkaul ties speneli linija (arba apatin krtinkaulio pus), o kdikiams -
dviem pirtais iek tiek emiau speneli linijos;
- kitos pagalbos teikimo detals yra tokios paios kaip ir gaivinant suaugus mog.
Dant protezai
I nukentjlio burnos dant protez iimti nereikia. Stabils dant protezai palaiko
normali burnos anatomij, todl lengviau palaikyti praeinamus kvpavimo takus ir atlikti
ptimus. Iimti reikt tik tuo atveju, jeigu jie yra paslanks ir blokuoja kvpavimo tak
praeinamum ar trukdo atlikti ptimus.
99
Gyvybei pavojinga bkl
Apibendrinimas
Kvpavimo nepakankamumas - gyvybei pavojinga bkl, kuri reikia laiku pastebti
ir tinkamai gydyti, kitaip nukentjlis gali nustoti kvpuoti. Visais atvejais teikiant pirmj
pagalb galioja taisykl P-P-P: Patikrink-Paskambink-Padk. Sustojus kvpavimui, pa
galb teikite (padkite) vadovaudamiesi ABC taisykle:
A. Atverkite kvpavimo takus.
B. Du kartus [pskite oro.
C. Atlikite 30 krtins paspaudim.
iuos veiksmus kartokite tol, kol atvyks specializuota pagalba.
Savikontrols klausimai
1. Normalaus mogaus kvpavimo danis yra:
a) 8-16 kart per minut;
b) 12-22 kartai per minut;
c) 9-18 kart per minut;
d) 10-20 kart per minut.
2. Teikiant pagalb nukentjliui, kuriam yra kvpavimo nepakankamumas, reikia laikytis
tokios veiksm sekos:
a) paskambinkite, patikrinkite, padkite;
b) patikrinkite, pakalbinkite, padkite;
c) paskambinkite, padkite, patikrinkite;
d) patikrinkite, paskambinkite, padkite.
3. Kokiu atveju reikia patrankyti kdikio nugar ir daryti krtins paspaudimus:
a) kvpuoja, mlynuoja, yra smoningas, neverkia;
b) kvpuoja, mlynuoja, yra smoningas, verkia;
c) nekvpuoja, mlynuoja, yra nesmoningas, neverkia;
d) visos nurodytos bkls.
4. Kurie poymiai geriausiai apibdina visik uspringim:
a) garsus kosulys, melsva veido oda, danas kvpavimas;
b) nekalba, mlynuoja, blakosi;
c) nepertraukiamai kosti, dl dusulio taria pavienius odius, blakosi iekodamas gryno
oro;
d) visais atvejais yra visikas uspringimas.
5. Kokius veiksmus reikia pirmiausia atlikti itraukus skenduol i vandens:
a) apversti ir stengtis paalinti vanden i kvpavimo tak;
b) vertinti kvpavim ir kraujotak, ikviesti pagalb;
c) kviesti pagalb po to alinti vanden i kvpavimo tak ir pradti gaivinti;
d) stabilizuoti nukentjlio galv ir vertinti jo kvpavim.
6. Kurie teiginiai teisingi:
a) astmos priepuolio metu siaurja bronchai;
b) pastebjus epiglotito poymius i karto reikia paguldyti nukentjl ir apirti gerkl;
c) jei atsirado hiperventiliacijos poymi, nukentjl reikia kuo skubiau guldyti ligo
nin;
d) laringito metu nepakankamas kvpavimas daniausiai bna vyresniems kaip 3 met
vaikams.
7. Kiek laiko galima skirti vertinti kvpavim kai nukentjlis netenka smons:
a) 5 sek.;
100
Kvpavimo sutrikimo sukelta gyvybei pavojinga bkl
b) 10 sek.;
c) 15 sek.;
d) 25 sek.
8. Kuriam nukentjliui reikia dirbtins ventiliacijos:
a) kosintis, mlynuojantis vyras, prie tai valgs obuol;
b) neverkiantis, kvpuojantis, mlynuojantis kdikis;
c) nesmoninga moteris, garsiai kvpuojanti (5 kvpimai per minut);
d) nesmoningas, knarkiantis ir mlynuojantis vyras.
9. Nustaius, kad nukentjlis nekvpuoja, kaip patikrinti, ar yra kraujotaka:
a) iuopti miego arterijos puls kakle;
b) iuopti stipinins arterijos puls rieo srityje;
c) klausytis irdies ton;
d) tikrinti kraujotakos nereikia, taiau btina pradti krtins lstos paspaudimus.
10. K daryti, jei nukentjlis yra visikai usprings ir neteks smons:
a) 5 patrankymus krtin ir 5 Heimlicho stmius;
b) 5 patrankymus krtin ir 5 krtins paspaudimus;
c) 5 ptimus ir 30 Heimlicho stmi;
d) 2 ptimus ir 30 krtins lstos paspaudim.
11. Kodl gaivinimo metu oras patenka skrand:
a) blogai atverti kvpavimo takai;
b) oras skrand patenka, jei ptimas trunka trumpiau nei 1 sek.;
c) puiamas per didelis oro kiekis;
d) visais nurodytais atvejais.
12. K daryti nustaius, kad nukentjlis nekvpuoja:
a) kviesti pagalb, atlikti du ptimus;
b) kviesti pagalb, atlikti du ptimus, iuopti puls; jei jo nra, atlikti 30 krtins paspau
dim;
c) kviesti pagalb, atverti kvpavimo takus, atlikti du ptimus ir 30 krtins paspaudim;
d) atlikti du ptimus, iuopti puls; jei jo nra, atlikti 30 krtins paspaudim.
3.2. irdies ir kraujagysli patologijos sukelta
gyvybei pavojinga bkl
Baig i tem, turite:
1) inoti irdies ir kraujagysli lig rizikos veiksnius;
2) ivardyti vyr ir moter miokardo infarkto poymius;
3) inoti irdies sustojimo poymius;
4) apibdinti pirmosios medicinos pagalbos veiksmus miokardo infarkto atveju;
5) sidmti gaivinimo veiksmus sustojus irdiai;
6) apibdinti automatinio iorinio defibriliatoriaus veikimo mechanizm, inoti nau
dojimo ir saugos taisykles.
Galima situacija
Eidamas paskaitas, stebite stadione bgiojant vidutinio amiaus vyr. Staiga jis
sustoja, susigdamas pritupia ir krinta ant ems be gyvybs enkl.
101
Gyvybei pavojinga bkl
v
3.2.1. irdies ir kraujagysli ligos
irdies ir kraujagysli ligos yra daniausia ir vyr, ir moter mirties prieastis. JAV
irdies ir kraujagysli ligomis serga apie 61 mln. moni, kiekvienais metais nuo i lig
mirta apie 950 000 moni. irdies ir kraujagysli ligos Lietuvoje yra daniausia darbingo
(45-64 m.) ir vyresnio amiaus gyventoj problema. Pasaulio sveikatos organizacijos
duomenimis, rizika susirgti iomis ligomis padidja nuo 40-55 met ir tolygiai didja
mogui senstant. Lietuvos sveikatos informacijos centro duomenimis, 2005 m. nuo
kraujotakos sistemos lig mir 54,4 proc. moni, nuo piktybini navik - 18,4 proc., nuo
iorini prieasi - 12,7 proc., nuo kvpavimo sistemos lig - 4 proc. Mirtamumas nuo
iemins irdies ligos Lietuvoje buvo net 3 kartus didesnis u Europos Sjungos ali
senbuvi. 2004 m. irdies ir kraujagysli sistemos ligos buvo 29,3 proc. pacient pirm
kart nustatyto negalumo prieastis. Negalum dl irdies ir kraujagysli lig lm dvi
pagrindins i lig grups: galvos smegen kraujotakos sutrikimai (36 proc.) ir iemin
irdies liga (30 proc.).
irdies ir kraujagysli ligos progresuoja ltai. Ateroskleroz yra ltin arterij sienels
liga: arterij intimoje atsiranda cholesterolio sankaup, sukeliani kraujagysls spindio
susiaurjim. Ateroskleroz prasideda netolygiai. Pirmiausia sustorja intima, susidaro
lipidiniai ruoeliai, putliosiose lstelse kaupiasi riebalai, vliau atsiranda aterom. Susi
dariusios ploktels gali plyti, iopti, pradeda formuotis trombai ir atsiranda mini
iemini sindrom. Liga progresuoja ltai nuo jaunysts, todl ji daugel met yra ne
nustatoma. Ateroskleroz yra sistemin arterij liga, todl paeidiamos ir vainikins, ir
smegen, ir periferins, ir vidaus organ arterijos.
Pagrindiniai rizikos veiksniai yra rkymas, arterin hipertenzija, cukrinis diabetas,
dislipidemija, nutukimas, padidjs lipoprotein kiekis, hiperurikemija, udegimas, nejud
rumas, geriamieji kontraceptikai, hiperfibrinogenemija, hiperhomocisteinemija. Rizikos
veiksniai, kuriems mogus negali turti takos, yra amius, vyrikoji lytis, paveldimumas.
Iemin irdies liga prasideda, kai irdies raumens aprpinimas deguonimi sumaja
dl pablogjusios kraujotakos, sukeltos aterosklerozs susiaurjusiose vainikinse arteri
jose. irdies raumuo, negaunantis pakankamai kraujo (deguonies ir maisto mediag),
pradeda silpti, todl sumaja miokardo susitraukimo stiprumas.
Gyvybei pavojinga bkl, sukelta irdies patologijos
Pavojingiausia gyvybei bkl yra miokardo infarkto sukeltas irdies sustojimas.
Miokardo infarktas yra irdies raumens lsteli uvimas, kur sukelia labai pablogjusi ar
inykusi irdies raumens kraujotaka (3.10). irdies sustojimas yra bkl, kai irdis
nebeplaka ar plaka per silpnai, kad istumt krauj.
3.2.2. Gyvybs grandin
mogaus, itikto mirties (nra gyvybs poymi), smegen ir kit gyvybini organ
lstels gali igyventi labai trumpai, t. y. tol, kol ieikvojamos deguonies atsargos. Taigi
gaivinimo, kur sudaro krtins lstos paspaudimai ir dirbtiniai ptimai, labai reikia.
102
irdies ir kraujagysli patologijos sukelta gyvybei pavojinga bkl
Deinioji
vainikin
arterija
Kairioji priekin
nusileidianioj!
vainikin arterija
Inykusios kraujotakos
vieta
Trombas
Aterosklerozs
ploktel
3.10 pav. Miokardo infarktas
ptimai ir krtins lstos paspaudimai padidina nukentjlio galimyb igyventi, nes
bent jau i dalies smegenys aprpinamos deguonimi, kol atvyks medikai ir bus suteikta
tinkama medicinos pagalba.
Ikviesti Pradinis Defibriliacija Specializuotas
pagalb gaivinimas gaivinimas
3.11 pav. Gyvybs grandin
Net gaivinant tinkamai, smegen kraujotaka pagerja tik tredaliu, todl vien krtins
paspaudim ir dirbtini ptim ne visada pakanka, kad nukentjs mogus igyvent.
Ankstyvas greitosios medicinos pagalbos ikvietimas, pradinis gaivinimas, atliekamas
tuo metu alia esani moni, ankstyvoji defibriliacija ir paangi medicinos pagalba,
teikiama greitosios medicinos pagalbos personalo, padidina igyvenamum sustojus ir
diai. Toks metodas vadinamas gyvybs grandine46(3.11 pav.).
Didesn galimyb igyventi, sustojus irdiai, yra, jei laikomasi ios gyvybs grandins
eigos:
103
Gyvybei pavojinga bkl
- ankstyvas irdies sustojimo atpainimas ir greitas medicinos pagalbos kvietimas
telefonu 112 ar kitu numeriu;
- ankstyvas pradinis gaivinimas; jis padeda cirkuliuoti kraujui ir aprpinti deguonimi
gyvybinius organus, kol bus atlikta automatin iorin defibriliacija ar atvyks me
dikai;
- ankstyvoji defibriliacija; daugeliui moni, staiga sustojus irdiai, btina defib
riliacija; kiekviena udelsta iki defibriliacijos minut maina tikimyb igyventi
apie 10 proc.;
- ankstyvoji tinkama medicinos pagalba; j teikia atvyk greitosios medicinos
pagalbos medikai.
3.2.3. Miokardo infarktas
Miokardo infarktas yra nepraeinantis tam tikros irdies raumens (miokardo) dalies
paeidimas, sukeltas deguonies trkumo joje. Miokardo infarktas itinka, usikimus irdies
vainikinei arterijai. 90 proc. atvej vainikin arterij ukema trombas, 10 proc. atvej-
utruks arterijos susitraukimas. Kreulys daniausiai susidaro dl aterosklerozs susiau-
rjusioje vainikinje arterijoje. Jei trombas nedidelis ir utveria tik dal kraujagysls, suser
gama nestabilia krtins angina (kyla prieinfarktin bkl) arba itinka nedidelis irdies
infarktas. I vis mirusij nuo miokardo infarkto daugelis j mir per pirmsias 1-2 val.
nuo simptom atsiradimo. Vainikines irdies kraujagysles danai ukema trombas, todl
kreul tirpdantys vaistai gali sumainti miokardo paeidimo gyl ir plot.
Danai gyvyb gali igelbti alia esantys mons, gebantys atpainti miokardo in
farkto simptomus ir tinkamai suteikti pagalb. Tolesn eiga priklauso nuo paeisto rau
mens ploto. Pacientas gali ir visikai pa
sveikti.
Miokardo infarkto simptomai. Da
niausias miokardo infarkto simptomas yra
usitss skausmas ar diskomfortas krti
nje (3.12 pav.). Nestiprus skausmas gali
kaitaliotis su nepakeliamu plianiu skaus
mu. Skausmas daniausiai jauiamas kaip
spaudimas, maudimas, deginimas, plimas,
sunkumas u krtinkaulio, jis plinta kakl,
apatin andikaul, pet, rank (3.12 pav.).
Skausmas bna vienodas, nepalengvja pa
keitus padt, ramybs metu ar igrus vais
t. Jei yra bet koks skausmas, utruks il
giau nei 5 minutes, ar skausmas ir kiti mio
kardo infarkto poymiai, btina skubiai
kviesti greitj medicinos pagalb.
Kitas miokardo infarkto simptomas yra
pasunkjs kvpavimas. Paciento kvpa
vimas bna danesnis nei normalus, nes
3.12 pav. Krutins skausmas ar diskomfortas
104
irdies ir kraujagysli patologijos sukelta gyvybei pavojinga bkl
organizmas bando pristatyti daugiau deguonies irdies raumeniui. Pulsas gali bti pada-
njs arba suretjs, kartais nereguliarus. Oda, ypa veido, bna pablykusi ar pamlusi.
Pacient gali pilti altas prakaitas, pykinti, jis gali vemti. ie poymiai rodo stresin or
ganizmo reakcij nepakankam irdies raumens darb.
Madaug pus vis mirties nuo irdies lig atvej itinka moteris. Moterims, skirtingai
nuo vyr, miokardo infarktas daniau gali pasireikti maiau bdingais simptomais: dusuliu,
pykinimu, vmimu, skausmu nugaroje ar apatiniame andikaulyje.
Daugelis pacient i karto nesikreipia pagalbos ir laukia, kol simptomai praeis.
Madaug pus toki moni nuo simptom pradios iki vykimo ligonin laukia daugiau
nei 2 valandas. Kai kurie nemano, kad gresia miokardo infarktas, teigdami, kad viskas
tuoj praeis. Kartais simptomai vertinami neteisingai ir gydomos kitos ligos, ypa virkinimo
sistemos ligos, pvz., kai pacientas skundiasi pykinimu ar skausmu skrandio srityje.
Miokardo infarkto simptomai:
usitss ilgiau nei 5 min. ar danai pasikartojantis spaudiantis, pliantis, degi
nantis skausmas krtinje, plintantis kakl, apatin andikaul, vien ar abi
rankas, peius;
oro stoka, oro gaudymas (oro trokulys64);
pykinimas, vmimas;
silpnumas, galvos svaigimas, alpulys;
ibalusi (pelen spalvos) oda, pamlusios lpos;
stiprus prakaitavimas;
baim.
Pagalba miokardo infarkto atveju. Miokardo infarktas gydomas tik ligoninje. Svar
biausia atpainti jo simptomus ir pradti aktyviai teikti pirmj medicinos pagalb.
Miokardo infarkto itiktas nukentjlis gali neigti poymi rimtum, todl nereikia
pasiduoti jo takai. Jei manote, kad nukentjus mog itiko miokardo infarktas, nedelsdami
pradkite veikti. Prisiminkite pagalbos veiksmus: Patikrink-Paskambink-Padk. Pirmj
pagalb reikia teikti i karto, tik prasidjus intensyviems skausmams krtinje. Nuo
suteiktos pagalbos operatyvumo priklauso miokardo infarkto dydis.
1. tar, kad pacient itiko miokardo infarktas, skambinkite ar nusiskite k nors
ikviesti greitj medicinos pagalb telefonu 112 ar kitu numeriu.
2. Padkite nukentjusiam mogui atsissti, atlaisvinkite spaudianius drabuius,
nuraminkite j. Tai pads jam lengviau kvpuoti ir pagerins irdies aprpinim
deguonimi.
3. Kol atvyks greitoji medicinos pagalba, nuolat stebkite gyvybines funkcijas: smo
n, puls ir kvpavim. Reikia urayti bet kok bkls ar elgsenos pokyt.
4. Jei nukentjlis praranda smon ir nustoja kvpavs, atlikite krtins lstos pa
spaudimus ir dirbtinius ptimus, jei galima - panaudokite automatin iorin defib-
riliatori.
105
Gyvybei pavojinga bkl
Svarbu surinkti krypting informacij i nukentjusio mogaus apie galim iemin
irdies lig. Kartais pacientai turi savo vaist nuo krtins anginos (nitroglicerino tablei,
purkikl), todl galima juos pavartoti. Pacientui duodama suiulpti tablet arba purkiama
po lieuviu nitroglicerino (ne daugiau kaip tris kartus kas 5 minutes). Veti nukentjl
gydymo staig patiems nepatariama, nes jo bkl gali labai greitai pablogti.
Jeigu pacientas smoningas ir jam atsiranda miokardo infarkto poymi, kvieskite
greitj medicinos pagalb, duokite aspirino. Prie duodant aspirino, reikt paklausti, ar
nukentjs mogus alergikas aspirinui, ar serga skrandio ar dvylikapirts arnos opalige,
ar vartoja kreum mainani vaist (varfarino ar kumadino), ar jam gydytojas anksiau
nebuvo udrauds vartoti aspirino. Jei mintus klausimus atsako neigdamas, duokite
aspirino. 160-325 mg tablet sukramtoma (greitesn absorbcija nei praryjama nesukram-
ius), ugeriama nedideliu vandens kiekiu. Svarbu skirti tik aspirino, o ne kit skausm
malinani vaist. Vaist, kuriuose yra aspirino ir jie vartojami nuo kariavimo, slogos
ar galvos skausm, vartoti negalima.
Juo maiau laiko bus praj nuo skausm pradios, juo didesn tikimyb atverti
kraujagysl ir isaugoti irdies raumen (miokardas va per 6 valandas).
3.2.4. Krtins angina
Krtins angina yra trumpalaikis skausmas, sumajus irdies raumens aprpinimui
krauju. Krtins angina atsiranda, susiaurjus vainikinms arterijoms, aprpinanioms
irdies raumen krauju. Padidjus deguonies poreikiui didesnio fizinio krvio metu ar
susijaudinus, irdies raumuo gauna per maai kraujo. Skausmas krtinje priveria pailsti,
todl jis nurimsta.
Krtins anginos metu krtinje skausmas, plintantis apatin andikaul, vien ar
abi rankas, trunka daniausiai maiau nei 5 minutes.
Pacientai, sergantys krtins angina, danai sako, kad vartoja vaist nuo skausmo
(daniausiai nitroglicerino), laikinai ipleiani vainikines kraujagysles.
Nitroglicerinas vartojamas tabletmis arba purkiamas po lieuviu. Gali bti naudojami
ant krtins klijuojami nitroglicerino pleistrai. Absorbuotas nitroglicerinas pleia krauja
gysles, taip pagerindamas kraujotak ir maindamas skausm. Pacientams rekomenduojama
suvartoti ne daugiau kaip 3 nitroglicerino dozes per 15 minui. Jei skausmas nenurimsta
ir po 5 minui, kvieskite greitj medicinos pagalb.
3.2.5. irdies sustojimas
irdies sustojimas vyksta, kai irdis nebeplaka ar plaka per silpnai, kad istumt
krauj (nesudaro pulso bangos), todl smegenys ir kiti organai nebeaprpinami krauju.
Daniausia irdies sustojimo prieastis yra irdies ir kraujagysli liga. Skendimas,
udusimas, vaistai taip pat gali sukelti kvpavimo sustojim, po to dl deguonies trkumo
sustoja ir irdis. Kitos prieastys: sunki krtins trauma, didelio kraujo kiekio netektis,
elektros srovs paeidimas (paeidia irdies laidij sistem ir sukelia irdies sustojim),
insultas ir kiti smegen paeidimai.
106
irdies ir kraujagysli patologijos sukelta gyvybei pavojinga bkl
irdies sustojimo poymiai. Jei nra gyvybs poymi, tai yra pirmasis irdies su
stojimo poymis. Nukentjlis bna nesmoningas, nekvpuoja, neuiuopiama pulso.
Oda, ypa veido, bna pilka, pelen spalvos ar pamlusi, labai prakaituota.
3.2.6. Suaugusij pradinis gaivinimas
Gaivinant reikia laikytis tam tikros sekos: Patikrink-Paskambink-Padk.
1. Patikrinkite aplink ir nukentjl.
2. Jei nukentjs mogus nesmoningas, nusiskite k nors kviesti pagalbos
(skambinti ir paiekoti automatinio iorinio defibriliatoriaus) arba pats paskam
binkite telefonu 112 ar kitu numeriu.
3. Patikrinkite, ar nukentjlis kvpuoja. Tikrinkite ne ilgiau kaip 10 sekundi. Jei
nukentjs mogus nekvpuoja, atlikite du ptimus.
4. Jei nra kraujotakos poymi, pradkite gaivinim (Padk). Gaivinti pradkite 30
krtins lstos paspaudim 100 kart per minut daniu. Kartokite ptimus ir
krtins paspaudimus. Atneus automatin iorin defibriliatori, atlikite defib-
riliacij.
Mnemonika ABC pads jums prisiminti, kurias gyvybines funkcijas ir kokia seka
reikia patikrinti ir palaikyti po to, kai ikviette greitj medicinos pagalb.
A (ang. Airway) - atverkite kvpavimo takus.
B (ang. Breathing) - jei nekvpuoja, atlikite dirbtinius ptimus.
C (ang. Circulation) - jei nra kraujotakos poymi, atlikite krtins paspaudimus.
Atneus automatin iorin defibriliatori, atlikite defibriliacij. Defibriliacija kartais
ymima raide D (ang. Defibrillatiori).
A. Kvpavimo tak atvrimas
Paguldykite nukentjl patogia gaivinti padtimi (ant nugaros). Jeigu tariate, kad
paeista kaklin stuburo dalis, rankomis stabilizuokite neutralios padties galv ir kakl.
Jeigu esate ne medikas
Kvpavimo takus atverkite, pakeldami apatin andikaul ir atlodami galv, nesvarbu,
ar tariate, kad kaklin stuburo dalis paeista, ar ne. andikaulio istmimo metodo, jeigu
esate ne medikas, taikyti nerekomenduojama, nes tok veiksm atlikti sudtingiau, be to,
jis danai bna neveiksmingas ir gali pajudinti kaklin stuburo dal.
Jeigu esate sveikatos prieiros specialistas
Jeigu nra galvos ir kaklo paeidimo, kvpavimo takus atverkite, pakeldami apatin
andikaul ir atlodami galv. Jeigu tariate, kad galva ir kaklas paeisti, kvpavimo takus
atverkite, istumdami apatin andikaul, bet neatlodami galvos. Madaug 2 proc. nu
kentjusi moni, patyrusi udar (buk) traum, paeidiamas stuburas. Rizika padidja
trigubai, jei nukentjlio galva paeista arba smons balas, remiantis Glazgov kom
skale, yra maesnis kaip 8. Jei nepavyksta apatinio andikaulio istmimu atverti kvpavimo
tak, naudokite apatinio andikaulio paklimo ir galvos atloimo metod.
107
Gyvybei pavojinga bkl
Apatinio andikaulio paklimo ir galvos atlosimo metodas. Dviem pirtais pakelkite
smakr, kitos rankos delnu, udtu ant kaktos, atlokite galv (3.13 pav.). Tai svarbu, nes
nesmoning pacient lieuvio aknis ir antgerklis gali ukristi ir sukelti kvpavimo tak
obstrukcij. Lieuvis tiesiogiai, o antgerklis netiesiogiai jungiasi su apatiniu andikauliu.
Atlo galv ir pakl apatin andikaul, atkelsite lieuvio akn ir antgerkl nuo upakalins
rykls sienels, taip atversite kvpavimo takus.
andikaulio istmimo metodas. Stumiant andikaul, ilaikoma neutrali stuburo
kaklins dalies padtis. is metodas rekomenduojamas, jei tariama, kad vyko kaklins
stuburo dalies trauma. Atsistokite ar atsiklaupkite ties paciento virugalviu. Nordami,
kad bt patogiau, alknmis atsiremkite netuvus ar lent. Pirt galais suimkite apatin
andikaul ir pakelkite vir (3.14 pav.).
B. Kvpavimo vertinimas ir garantavimas
Priglauskite aus prie burnos ir nosies
ir klausykite, ar nukentjlis kvpuoja, tuo
paiu metu irkite krtins lst (3.15
pav.). Stebkite, ar ji kilnojasi. Savo skruos
tu stenkits pajusti oro srov. Taip kvpa
vim tikrinkite ne ilgiau kaip 10 sek.
Jei esate ne medikas ir nesate tikras dl
kvpavimo arba esate medikas ir negalite
vertinti kvpavimo per 10 sek., atlikite 2 p-
timus.
Jeigu nukentjlis nesmoningas, gali
nepavykti vertinti kvpavimo, nes neatverti
kvpavimo takai ar yra agoninis kvpavimas
(pavieniai spontaniniai kvpimai), kuris
3.15 pav. Kvpavimo vertinimas
108
irdies ir kraujagysli patologijos sukelta gyvybei pavojinga bkl
atsiranda per pirmsias staigios mirties minutes ir gali bti supainiotas su normaliu kv
pavimu. Agoninis kvpavimas nra veiksmingas kvpavimas, todl gydomas taip, kaip ir
tuo atveju, kai kvpavimo nra.
Jei nukentjlis nekvpuoja, [pskite 2 kartus, sugaidami madaug 1 sek. vieno
ptimo metu, kol atsiranda krtins pakilimas, arba 6-7 ml/kg kno svorio.
{ptimai burna burn (3.16.pav.):
Uspauskite nerves.
Glaudiai apiokite nukentjusio mogaus bum, pskite 2 kartus.
ptimai turi trukti 1 sek., bti negils, vienodi.
Kiekvieno ptimo metu stebkite, ar kilnojasi krtins lsta. Jei pirmo ptimo
metu ji nepakyla, apirkite, ar burnoje nra svetimkni, bandykite i naujo
atverti kvpavimo takus ir atlikite antr ptim. Nebandykite atlikti i karto daugiau
negu 2 ptimus, nedelsdami tskite krtins paspaudimus.
Tarp ptim leiskite orui ieiti i
plaui.
puiant oro burna bum, plauius
patenka 16-17 proc. deguonies. Taigi, tin
kamai atliekant ptimus, deguonies pacien
tui pakanka.
Jei kita atvirus kvpavimo takus pa
laikanti priemon (endotrachjinis vamzde
lis, kombinuotas vamzdelis, gerkl kauk)
ir gaivinant dalyvauja ne maiau kaip 2 gel
btojai, ptimus atlikite 8-10 kart per
min., nesinchronizuodami su krtins pa
spaudimais (t. y. atlikdami ptimus krtins ^ f , . , i +
r v J i - x 5./o pav. Kvpavimo palaikymas, atliekant
paspaudim nenutraukite). ptimus burna bum
Komentarai
1. Per pirmsias staigios mirties dl skilveli virpjimo minutes dirbtiniai pti
mai nra tokie svarbs kaip krtins paspaudimai, nes kelias minutes po irdies
sustojimo deguonies kiekis kraujyje bna gana didelis. Sustojus irdiai, smegen
ir irdies kraujotaka inyksta greiiau negu deguonis kraujyje. Gaivinimo metu kraujo
tkm palaiko krtins paspaudimai, todl gelbtojas krtins lstos paspaudimus
turi atlikti veiksmingai, darydamas kuo trumpesnes pertraukas tarp paspaudim cikl.
2. Usitsus staigiai miriai dl skilveli virpjimo, labai svarbs ir ptimai, ir
paspaudimai, nes deguonies kraujyje jau nebna. ptimai ir paspaudimai taip pat
labai svarbs staigios mirties uspringus ar kitokiais udusimo atvejais.
3. Gaivinimo metu kraujotaka, taip pat ir plaui, sumaja. Todl net maesnis
ptimo tris ir danis palaiko pakankam deguonies kiek, kuris btinas per plauius
109
Gyvybei pavojinga bkl
tekaniam kraujui. Taigi hiperventiliacijos (per didelio ptimo trio ir danio) reikia
vengti. Ji yra alinga, nes didina vidin krtins slg, maina veninio kraujo prite-
kjim ird, todl sumaja minutinis irdies tris, taigi ir igyvenamumas.
4. ptimus btina atlikti ne per stipriai, kad oro nepatekt skrand. Puiant
per greitai ar ne visikai atlaisvinus kvpavimo takus, skrandis prisipildo oro, isi
tempia skrandio sienel, nukentjlis gali pradti vemti ir uspringti.
Saugos priemons
Atlikdami ptimus, naudokite saugos priemones. Teorikai rizika usikrsti infek
cinmis ligomis yra maa. Yra pavieni tuberkuliozs ir sunkaus minio respiracinio
sindromo (SARS) infekcijos atvej, kylani dl ptim burna bum. Dokumentuot
atvej kuri metu usikrtimas mogaus imunodeficito, hepatito virusais bt vyks dl
ptim, atliekam burna bum, nra. Be to, utvarins apsaugos priemons ne visada
gali bti veiksmingos, kai kurios i j sunkina ptimus. Nepaisant i fakt, infekcin
nukentjlio bkl nra inoma, todl prie atverdami kvpavimo takus, udkite utvarin
apsaugos priemon.
Utvarins saugos priemons yra dviej ri: veido skydai ir veido kauks. Veido
skydas - permatoma plastikin ar silikonin plvel, sumainanti gaivintojo slyt su nu
kentjliu, taiau neapsauganti gaivintojo i plvels on.
Veido kauks turi vienpusius votuvus, kuriais ivengiama paciento ikvpto oro
kvpimo. Kai kurios kauks turi deguonies tiekimo sistemos prijungimo viet. Jei galima,
duokite kvpuoti deguonies (10-12 1/min.). Be to, prie veido kauks galite prijungti Ambu
mai.
Udj veido kauk ar neiojamj plvel ir psdami oro patikrinkite, ar krtins
lsta kilnojasi sulig kiekvienu ptim. Jei taip nra, atverkite kvpavimo takus kartotinai.
ptimai burna nos ir burna Stom
ptimai burna nos rekomenduojami, jei negalimi ptimai bum (pvz., paeista
burna), negalima atverti burnos, nukentjlis yra vandenyje. Jei nukentjusio mogaus
trachjoje yra stoma, atlikite ptimus stom.
ptimai pro kauk su maiu
Gelbtojai ptimus gali atlikti pro kauk su Ambu maiu, naudodami kambario or
ar papildomai tiekdami deguon. ie atliekami ptimai sukuria teigiam slg ir gali atverti
stempls spind. Taip oras gali patekti skrand ir sukelti pavojingas komplikacijas, todl
kiekvienas ptimas turi trukti apie 1 sek., bti ne per didelio trio, t. y. toks, kad sukelt
krtins pakilim.
Atlikti ptimus pro kauk su maiu reikia praktikos. Gaivintojas turi laikyti atvirus
kvpavimo takus, hermetikai prispauds kauk prie paciento veido, ir spaudinti mai.
Tuo paiu metu gaivintojas turi stebti, ar kilnojasi krtins lsta su kiekvienu ptim.
Veiksmingesniems ptimams pro kauk atlikti reikia dviej gelbtoj. Vienas atveria
kvpavimo takus ir prispaudia kauk prie veido, kitas spaudinja mai. Abu gelbtojai
stebi krtins lstos judesius.
110
irdies ir kraujagysli patologijos sukelta gyvybei pavojinga bkl
Jeigu nukentjlis suaugs, rekomenduojama naudoti 1-2 litr talpos mai ir psti
tok tr, kad akivaizdiai pakilt krtins lsta. Jei kvpavimo takai yra atviri, ptimo
1 litro maiu tris turt bti pus ar du tredaliai maio trio, 2 1 maiu - madaug
tredalis jo trio. Kiekvieno ptimo trukm - 1 sek., ptim ir paspaudim santykis, kol
kvpavimo takai galutinai neatverti medicininmis priemonmis, yra 2:30.
Sveikatos prieiros darbuotojai, jei manoma, gali papildomai tiekti deguonies (deguo
nies koncentracija didesn kaip 40 proc., 10-121/min.). Geriausiai tinka 100 proc. deguonis.
Kauks ir maio prietaisai
Kauks ir maio prietaisai sudaryti i kauks, votuvo ir maio. Vienpusiai votuvai
apsaugo gelbtoj nuo ikvepiamo oro ir per didelio slgio ptim, deguonies prijungimo
vietos leidia papildomai tiekti deguon, gali bti medikament inhaliacijai skirtos jungtys,
isiurbimo angos kvpavimo takams ivalyti ir jungtys C 0 2 kiekiui ikvepiamame ore
nustatyti. Prie 15 mm ir 22 mm skersmens lizdo galima prijungti ir kitas priemones: kienin
veido kauk, intubacin vamzdel, gerkl kauk arba kombinuot vamzdel.
Kauk turt bti pagaminta i perma
tomos mediagos, kad bt galima nustatyti
regurgitacij. Ji turi bti tinkamo dydio,
sandariai apimti bum ir nos, turti deguo
nies prijungimo viet ir 15 mm ir 22 mm
skersmens jungt. Jos turi bti keli dydi:
suaugusiems monms ir vaikams.
iedins kremzls spaudimas
Spaudiant iedin kremzl, stempl
prispaudiama prie stuburo (3.17 pav.): taip
sumaja oro patekimo skrand, vmimo
ir uspringimo pavojus. iedinei kremzlei
paspausti daniausiai reikia treio gelbtojo.
Jos spaudimas taikomas tik nesmonin
giems nukentjusiems monms, kuri ko- j j j iedins kremzls spaudimas
sulio ir rijimo refleksai inyk.
C. Kraujotakos vertinimas ir palaikymas (patikrinkite kraujotakos poymius
ir jei reikia, atlikite krtins paspaudimus)
Jei pagalb teikia ne medikas, pulso iuopti nereikia. Medicinos darbuotojai puls
iuopti privalo ne ilgiau kaip 10 sek. Jei per t laik pulso neuiuopiama, btina pradti
krtins paspaudimus. Ne medicinos darbuotojams 40 proc. atvej nepavyksta uiuopti
pulso, net jeigu jis yra, todl naujose rekomendacijose nurodyta, kad ne medikas pulso
iuopti neturt. Prie pradedant pradin gaivinim, pakanka nustatyti, kad nukentjlis
nesmoningas ir nekvpuoja.
Medikas, atliekantis krtins paspaudimus, puls turi iuopti kas 2 min., neutruk
damas ilgiau kaip 10 sek. Jei pulsas nustatomas, taiau pacientas nekvpuoja, sveikatos
111
Gyvybei pavojinga bkl
prieiros specialistai atlieka dirbtinius ptimus (suaugusiems 10-12 kart per min., arba
po vien ptim kas 5-6 sek.) be krtins paspaudim. Ne medikas, jei kvpavimo nra,
turt atlikti dirbtinius ptimus ir krtins paspaudimus.
Krtins paspaudimai atliekami ritmikai spaudiant vidurin krtinkaulio dal.
Komentarai
Krtins paspaudimai, didindami vidin krtins spaudim ir tiesiogiai spausdami
ird, sukelia kraujo tkm. Taip sukeliamas apie 60-80 mm Hg sistolinis ir maas
diastolinis arterinis kraujospdis, vidurinis arterinis kraujospdis bna 40 mm Hg.
Krtins paspaudim sukelta kraujotaka ird ir smegenis aprpina mau, bet mini
maliai btinu deguonies ir mediag kiekiu. Jeigu nukentjl itiko staigi mirtis
dl skilveli virpjimo, krtins paspaudimai, pradti per pirmsias 4 min., labai
svarbs defibriliacijos veiksmingumui.
Krtins lstos paspaudimai
Krtins lstos paspaudimai varinja
krauj, kai nra irdies veiklos. Krtins
lstoje jie sukelia spaudim, kuris padeda
kraujui tekti kraujagyslmis. Norint, kad
krtins lstos paspaudimai bt veiksmin
gesni, nukentjl reikt paguldyti ant nu
garos ant kieto, plokio pagrindo. Paciento
galva turi bti ties irdies lygiu ar emiau.
Gaivinimas nra veiksmingas, jei nukent
jlis guli ant minkto pagrindo (lovos ar
iuinio) arba sdi kdje.
Rank padtys paspaudim metu. At
liekant krtins lstos paspaudimus, labai
svarbu taisyklingai padti rankas. Tinkama
rank padtis utikrina veiksmingesn gai
vinim ir nepakenkiama pacientui. Gaivi
nant suaugusiuosius, reikia padti vienos
rankos delno pakyl ant paciento krtinkau
lio centro (linijoje tarp speneli), kit savo
rank reikia padti tiesiai ant pirmos rankos
ir delno pakyla spausti krtinkaul (3.18 pav.).
Svarbu savo pirtus ne laikyti ant krtins,
o sunerti arba laikyti juos itiesus; prieingu
atveju galimas paspaudim veiksmingumo
majimas arba krtins paeidimas. Jei
gaivintojas serga artritu ar kita snari liga,
3.18 pav. Rank padtis
112
irdies ir kraujagysli patologijos sukelta gyvybei pavojinga bkl
alternatyvi rank padtis yra savo rankos padjimas ant krtinkaulio, rie sumus kita
ranka.
Daugeliu atvej paciento drabuiai gali trukdyti tinkamai padti rankas ant krtin
kaulio. Jeigu krtin lapia (pvz., prakaituota) ir rankos nuo krtins slysta, kartais gali
padti paklota plona mediaga. Nerandant taisyklingos rankos padties, reikt apnuoginti
krtin. Nutukusiems monms nereikt stengtis skirti daug laiko ir iekoti tinkamos
rank padties, nes riebal vir krtinkaulio nesikaupia tiek daug, kiek kitose vietose.
Gaivintojo padtis. Gaivintojo kno padtis yra labai svarbi atliekant krtins lstos
paspaudimus. Kraujotaka bna geresn, jei paciento krtin spaudiama tiesiai ir emyn,
be to, tinkama padtis maiau nuvargina ir gaivintoj.
Keliai turi bti alia paciento. Rankos
per alknes turi bti itiestos, pei juosta
turi bti tiesiai vir platak (3.19 pav.). At
liekant paspaudimus tokios padties metu,
reikia maiau pastang. Spaudiant emyn
gaivintojo virutins kno dalies svoris su
daro jg, kurios reikia krtinei paspausti.
Krtin spaudiama ne rank jga, o vir
utins kno dalies svoriu. Spaudiama tie
siai emyn, nesvyruojant atgal ir priek.
Svyravimas sumaina paspaudim veiks
mingum ir reikia daugiau energijos. Jei gai
vinant greitai pavargsta gaivintojo rankos
ir peiai, vadinasi, padtis yra netaisyklinga.
Po kiekvieno paspaudimo sumainamas spaudimas krtin, neatitraukiant rank nuo
krtins ar nekeiiant padties. Taip krtin grta pradin padt ir tada galima atlikti
nauj paspaudim.
Paspaudim technika. Kiekvieno paspaudimo metu krtinkaulis spaudiamas emyn
4-5 cm. Paspaudimas turi bti vienodas, be trkiojim. Atliekant paspaudimus ir atlei
dimus, negalima daryti pauzi tarp paspaudim. Pus laiko reikia skirti paspaudimui,
pus - atleidimui. Paspaudimo metu krtins siena ir irdis spaudiamos kartu, kraujas
istumiamas i irdies. Atleidimo metu irdis prisipildo kraujo. Jei rankos nuslydo, reikia
vl surasti tinkam rank padt ir tsti paspaudimus.
Paspaudimai atliekami 100 kart per min. daniu, skaiiuojama: ir vienas, ir du, ir
trys, ir keturi, ... ir trisdeimt^. Skaiiavimas padeda kontroliuoti save. 30 paspaudim
atliekama per 18 sekundi. Netgi spaudiant krtin 100 kart per min. daniu, per minut
100 paspaudim neatliekama, nes kas 30 krtins paspaudim yra daromi du ptimai.
Paspaudim ir ptim ciklai
Gaivinimo metu atliekami 30 krtins paspaudim ir 2 ptim ciklai. Kiekvieno
naujo ciklo metu, prie pradedant krtins paspaudimus, reikia tikslios rank padties.
113
Gyvybei pavojinga bkl
Gaivinimas, kai yra daugiau kaip vienas gelbtojas
Jei yra du gaivintojai, mokantys gaivinti, vienas kvieia pagalb, o kitas atlieka
gaivinim. Jei gaivintojas yra pavargs, kitas turi perimti gaivinim, praddamas nuo
krtins lstos paspaudim. Galimas nuovargis ir gaivinimo kokybs blogjimas, todl
rekomenduojama krtins paspaudimus atliekantiems gelbtojams keistis kas 2 min. (po
5 krtins paspaudim ir ptim cikl). Keitimasis neturt trukti ilgiau kaip 5 sek.
Kada nutraukti gaivinim?
Gaivinimas nutraukiamas, jei:
- nesaugi aplinka;
- atsirado kraujotakos poymi;
- parengtas naudoti automatinis iorinis defibriliatorius;
- atvyksta specialist pagalba ir perima gaivinim;
- labai pavargstama ir per sunku tsti gaivinim.
Atsiradus kvpavimui ir pulsui, palaikykite atvertus kvpavimo takus ir stebkite
gyvybines funkcijas, kol atvyks speciali medicinos pagalba.
Pradinio gaivinimo rekomendacijos apibendrintos 3.3 lentelje. Taisyklinga rank
padtis, atliekant krtins paspaudimus kdikiui, pavaizduota 3.20 pav., vaikui - 3.21
3.20pav. Krutins paspaudimai kudikiui 3.21 pav. Krutins paspaudimai jaunesniam
kaip 8 met vaikui
D. Defibriliacija (naudojamas automatinis iorinis defibriliatorius)
Elektrin irdies defibriliacija - irdies paveikimas vienkariu trumpu elektros impulsu
siekiant normalizuoti ritm. Kiekviena atidta defibriliacijos minut sumaina 10 proc.
igyvenimo tikimyb.
vairios ligos gali paeisti irdies laidij sistem ir sukelti pavojingus gyvybei irdies
ritmo sutrikimus, kuri metu irdis sustoja, t. y. irdis nebeplaka ar plaka per silpnai, kad
istumt krauj. Daniausiai irdis sustoja dl skilveli virpjimo ar skilveli tachikardijos.
Skilveli virpjimas - netvarkinga irdies elektrin veikla. Tada irdis negali organizuotai
114
irdies ir kraujagysli patologijos sukelta gyvybei pavojinga bkl
3.3 lentel. Pradinio gaivinimo rekomendacijos (SPS - sveikatos prieiros specialistas)
Veiksmas Vyresni kaip
8 met amiaus
1-8 met vaikai Kdikiai
(iki 1met amiaus)
Greitosios medicinos
pagalbos ikvietimas
(telefonas 112)
Nukentjs mogus
randamas be smons
Po 5 krtins paspaudim ir ptim cikl.
Jei smon praranda js akyse, medicinos pa-
pagalba kvieiama i karto
A (kvpavimo takai) Galvos atlosimas - apatinio andikaulio paklimas
SPS*: tariant stuburo kaklins dalies traum, apatinio andikaulio istmi
mas be galvos atlosimo
B (kvpavimas) 2 ptimai. Vieno ptimo trukm - 1sek.
SPS*: jei kvpavimo
nra, bet yra pulsas,
atliekami ptimai
be paspaudim
10-12 k./min. 12-20 k./min.
(ptim tris Kol gaunamas krutins pakilimas arba 6-7 ml/kg
Uspringimas Smgiai tarpument, pilvo spusteljimai
(Heimlicho veiksmas), krtins paspaudimai
Pliaukteljimai tarpu
ment ir krtins paspau
dimai
C (kraujotaka)
Pulso iuopimas
tik SPS* (< 10 sek.)
Miego arterijos astins arterijos arba
launins arterijos
Krutins paspaudi
m vieta
Krtinkaulio vidurys iek tiek emiau spene
lius jungianios linijos
Rank padtis Dalyvauja abi rankos:
vienos rankos plata
kos pakyla dedama ant
krtinkaulio, o ant vir
aus udedama kitos
rankos platakos pakyla
Dalyvauja abi rankos:
vienos rankos plata
kos pakyla dedama ant
krtinkaulio, o ant vir
aus udedama kitos
rankos platakos paky
la, arba dalyvauja vie -
na ranka: ant krtinkau
lio dedama vienos ran
kos platakos pakyla
Naudojami du pirtai
Paspaudim gylis 4-5 cm Tredalis krutins lstos gylio
Paspaudim danis 100 k./min.
Paspaudim ir
ptim santykis
30:2
D (defibriliacija)
Automatinis iorinis
defibriliatorius (AID)
Naudojami suaugusij
elektrodai
Atliekama po 5 krti
ns paspaudim ir
dirbtini ptim cikl.
Naudojami 1-8 met
vaikams skirti elektro
dai ir AID
Kdikiams nerekomen
duojama
115
Gyvybei pavojinga bkl
susitraukti ir istumti krauj. Skilveli tachikardijos metu irdies elektrin veikla yra
tvarkinga, taiau dl labai dan skilveli susitraukim irdis nespja prisipildyti ir istumti
kraujo. Skilveli virpjimo ar skilveli tachikardijos metu nebna kraujotakos poymi.
Skilveli virpjimas ir skilveli tachikardija gydomi elektros impulsu, t. y. defibri-
liacija.
Defibriliacijos metu elektros srov, tekdama nuo neigiamo prie teigiamo defibrilia-
toriaus elektrodo, pereina per ird ir panaikina pakitus elektrin aktyvum. Taip irdis
gali pradti normali savarankik veikl. Jei neatliekama defibriliacija arba atliekama
pavluotai, isenka irdies energijos atsargos ir visikai dingsta elektrin irdies veikla.
Tokia bkl vadinama asistolija. Asistolija negydoma defibriliacija.
Vertindami kraujotakos poymius js negalsite nustatyti, kuris ritmas lm irdies
sustojim. Nedelsiant pradtas gaivinimas garantuoja minimali kraujotak, kol bus atkurtas
normalus ritmas taikant defibriliacij.
3.2.7. Automatinis iorinis defibriliatorius
Automatinis iorinis defibriliatorius (AID) - kompiuterinis prietaisas, kuris analizuoja
irdies ritm, atpasta ritm, kur reikia defibriliuoti, ir atlieka defibriliacij. Lipns defib-
riliatoriaus elektrodai prilipdomi ant nuogos nukentjusio mogaus krtins ir sujungiami
su prietaisu. Elektrodai atlieka dvi funkcijas:
- nuskaito elektros impulsus ir perduoda juos defibriliatoriaus kompiuter;
- i defibriliatoriaus leidia pacientui defibriliacijos ilyd.
AID yra gana pigs, j prieira nesu
dtinga. Imokti naudoti defibriliatori yra
nesunku. Tai - veiksmingas ir paprastai nau
dojamas prietaisas, todl j vis daniau ga
lima rasti pirmosios pagalbos rinkiniuose,
darbo vietose, lktuvuose, oro uostuose, pre
kybos centruose, gyvenamuosiuose namuo
se. Rekomenduojamas tarptautinis AID
buvimo vietos ymjimas pavaizduotas 3.22
pav.
3.22 pav. Tarptautinis AID ymjimas
3.2.7.I. AID naudojimo metodika
Jei nra kraujotakos poymi, atlikite defibriliacij:
Atgabent defibriliatori, jei manoma, padkite prie kairiosios nukentjlio ausies.
Defibriliatori atgabens gaivintojas perima paspaudimus ir ptimus, o juos anks
iau atliks asmuo parengia defibriliatori.
Su defibriliatoriumi dirbsiantis mogus atlieka toliau iuos veiksmus:
1. jungia tinklo srov (3.23 pav.).
2. Prijungia defibriliatori prie nukentjlio. Elektrodus prilipdo prie nuogos krtins
(elektrod padtis paprastai bna pavaizduota ant nelipnaus paviriaus). Pirmasis
116
irdies ir kraujagysli patologijos sukelta gyvybei pavojinga bkl
3.23 pav. Defibriliatoriaus jungimas
3.24 pav. Defibriliatoriaus prijungimas
prie nukentjlio
dedamas deinje krtins pusje, vir spenelio, emiau raktikaulio. Kitas pri
lipdomas kairje pusje, on nuo kairiojo spenelio (3.24 pav.). Virutinis jo
kratas sutampa su deiniojo elektrodo apatinio krato aukiu. Defibriliatori
prijungia prie laid.
3. Analizuoja ritm. Patikrina, ar niekas nesilieia prie nukentjusio mogaus. Pa
spaudia analizavimo mygtuk, jei to prao aparatas.
4. Jei aparatas pranea, kad reikia atlikti defibriliacij, gaivintojas kartotinai patikrina
ir odiu spja, kad niekas nesiliest prie paciento, paspaudia defibriliacijos
mygtuk. Jei pranea, kad nra defibriliacijos indikacij, gaivintojas toliau atlieka
paspaudimus ir ptimus. Defibriliatoriaus elektrod nuimti nereikia. Po 2 min. (5
paspaudim ir ptim cikl) defibriliatorius kartotinai analizuoja ritm.
3.2.7.2. Ypatingos aplinkybs, naudojant defibriliatori
Vaikai. Suaugusiesiems skirt AID negalima naudoti jaunesniems kaip 8 met
vaikams. Specials vaikams skirti AID tinka 1-8 met vaikams.
Vanduo. Jei nukentjlis guli ant lapio paviriaus ar alia jo, defibriliacija gali
sukelti nudegimus ar sualoti elektra ir nukentjl, ir gaivintoj. Be to, lapias
pavirius gali sudaryti elektros grandin, taigi elektros impulsas bus silpnesnis ir
poveikis maesnis. Perkelkite nukentjl saus aplink ir nusausinkite krtin.
Implantuoti stimuliatoriai ar defibriliatoriai. Odoje matyti ikilimai ir randai gali
reikti, kad yra implantat. Nedkite elektrod tiesiai ant j, nes gali sumati
impulso veiksmingumas. Juos dkite bent per por pirt toliau.
117
Gyvybei pavojinga bkl
Transdermins vaistformos. Jas reikia nuplti, o vaistus nuvalyti, nes gali atsirasti
nudegim ar susilpnti impulsas.
Galimas situacijos sprendimas
Daniausia staigios mirties prieastis yra irdies sustojimas. Jis yra miokardo infarkto
komplikacija. Vyrui fizinio krvio metu galjo plyti vainikins arterijos aterosklerozin
ploktel, vykti paeistos vainikins arterijos spazmas ir ukimimas trombu. Pirmiausia
alia esantis mogus turt vertinti smon, po to kviesti medicinos pagalb arba paprayti,
kad j pakviest alia esantys mons. Taip pat alia esani moni reikia paprayti, kad
atnet AID, jei jis yra netoli, arba nedelsiant atlikti automatin iorin defibriliacij, jei
AID yra alia. Jeigu kvpavimo nra, nedelsiant btina pradti gaivinim.
Savikontrols klausimai
1. irdies sustojimo poymiai.
2. Atvejai, kuri metu gaivinantis ne medikas turt nutraukti gaivinim.
3. Daniausias miokardo infarkto poymis:
a) gausus prakaitavimas;
b) usitss skausmas krtinje;
c) blykumas;
d) neritmikas kvpavimas.
4. Tipikas miokardo infarkto sukeltas skausmas:
a) diskomfortas krtinje;
b) u krtinkaulio esantis skausmas, plintantis kairij rank pet, apatin andikaul;
c) skausmas kojose;
d) a ir b.
5. Miokardo infarkto metu:
a) sta dalis miokardo dl deguonies stokos;
b) sutrinka irdies funkcija;
c) sustoja irdis;
d) visi aukiau ivardyti atvejai.
6. Pirmieji veiksmai, itikus miokardo infarktui:
a) paguldyti pacient;
b) pradti ptimus;
c) skubiai kviesti medicinos pagalb;
d) kviesti eimos gydytoj.
7. irdies veiklos poymiai:
a) mogus kvpuoja;
b) pacientas smoningas;
c) yra kraujotakos poymi;
d) visi ivardyti atvejai.
8. Pradedama gaivinti:
a) kai mogus nekvpuoja;
b) visi miokardo infarkto itikti pacientai;
c) neapiuopiama pulso ir nra kraujotakos poymi;
d) pacientas neteks smons.
9. Gaivinimo tikslai:
a) palaikyti atvirus kvpavimo takus;
118
Kraujavimas
b) nustatyti, ar bkl pavojinga gyvybei;
c) aprpinti gyvybinius organus prisotintu deguonies krauju;
d) visi ivardyti.
10. Sistemos, kuri funkcijas dirbtinai palaiko gaivinimas:
a) kvpavimo ir kraujotakos;
b) kvpavimo ir nerv;
c) kraujotakos ir nerv;
d) kraujotakos ir griaui bei raumen.
3.3. Kraujavimas
Baig i tem, turite:
1) paaikinti kraujavimo stabdymo svarb;
2) apibdinti iorinio kraujavimo stabdymo bdus;
3) inoti vidinio kraujavimo poymius;
4) apibdinti pagalbos veiksmus, tarus vidin kraujavim.
Galima situacija
ilt vasaros vakar Jonas sigeid kept bulvi. Skutant bulves peilis nuslydo ir
giliai pjov Jono platak. Kraujas bga srovele, o Jonas aimanuoja i skausmo ir kvieiasi
eiminink pagalb. Kuriuos pirmosios medicinos pagalbos veiksmus turt atlikti ei
minink?
Esminiai skyriaus dalykai
Pagalbos veiksmai atliekami, vadovaujantis mnemonika P-P-P (Patikrink-
Paskambink-Padk).
Pirmiausia nustatykite, ar nra gyvybei pavojingos bkls ir palaikykite pagrin
dines gyvybines funkcijas, kol atvyks medikai.
Kraujavimas yra gyvybei pavojinga bkl.
Stabdykite iorin kraujavim: uspauskite aizd, udkite spaudiamj tvarst.
tar vidin kraujavim, sitikinkite, kad greitoji medicinos pagalba ikviesta.
Laikykits higienos taisykli.
Gydykite ok.
vadas
Kraujas - organizmo skystis, pemeantis deguon ir maisto mediagas visus orga
nizmo audinius ir organus. Tik cirkuliuojant pakankamam kraujo kiekiui, organizmas gali
bti gyvas. Kraujavimas - kraujo netekimas paeidus kraujagysles. Kraujavimas yra gy
vybei pavojinga bkl. Nukraujavus gali sutrikti gyvybikai svarbi organ veikla, itikti
okas. Neteks daug kraujo, mogus gali mirti. Didelio kraujo kiekio netekimas per trump
laik vadinamas hemoragija. Kraujavimas gali bti iorinis ir vidinis. Iorinis kraujavimas -
kraujavimas i akimi matomos aizdos, kuri mes galime uspausti. Vidinis kraujavimas -
nematomas kraujavimas vidines kno ertmes.
119
Gyvybei pavojinga bkl
3.3.1. Iorinis kraujavimas
Iorinis kraujavimas atsiranda dl paeistos kraujagysls, kuri atsiveria per sualot
od. Kraujavimas gali bti kapiliarinis, veninis ar arterinis (3.25 pav.).
Kapiliarinis kraujavimas. Tai - daniausias iorinio kraujavimo tipas. Kapiliarai yra
smulks, juose spaudimas nedidelis, todl kraujavimas bna ltas, nepastovus ir negausus
(kraujas sunkiasi i aizdos). Jis savaime greit sustoja, ypa greitai sustoja udjus paprast
tvarst.
Veniniam kraujavimui bdinga tai, kad kraujas teka nepertraukiamai ir yra gerokai
tamsesnis negu kraujuojant i arterijos. Venos paeidiamos daniau nei arterijos, nes yra
ariau odos. Venose kraujospdis maesnis negu arterijose, todl kraujas bga nuolatos ir
ne iurkle, lengviau sustabdomas.
Arteriniam kraujavimui bdinga pulsuojanti iurkl. Kraujas paprastai yra skaisiai
raudonas. Arterinis kraujavimas yra pavojingiausias, nes sunkiau sustabdomas, ir per trum
p laik netenkama daug kraujo.
Iorinio kraujavimo stabdymas
Iorinis kraujavimas stabdomas, spaudiant kraujuojant idin, kol kraujavimas sustoja
arba atvyksta GMP.
Rankos pirtais arba delnu (usimov pirtines) spauskite kraujuojani viet. Galite
paprayti, kad nukentjlis pats savo rankomis uspaust kraujuojani aizd. Udenkite
aizd specialiu tvarsiu (gazu) ar variu audiniu ir stipriai prispauskite ranka (usimov
pirtines). Toks kraujavimo stabdymo bdas vadinamas tiesioginiu uspaudimu (3.26 pav.).
Nordami, kad aizdos spaudimas ilikt ir gazas nenuslyst, udkite tvarst ant gazo
(3.27 pav.). Toks tvarstis vadinamas spaudiamuoju tvarsiu, nes palaiko spaudim krau
javimo idinyje. Jei kraujas persisunk per tvarst, nenuimkite krauju permirkusi, o u
dkite daugiau gaz ir tvarst ant jau esani tvarsi.
Kartais taikant tiesiogin uspaudim kraujavimas nesustoja. Toks kraujavimas
vadinamas sunkiu ioriniu kraujavimu. Jo poymiai:
3.25 pav. Kapiliarinis, veninis ir arterinis kraujavimas
120
Kraujavimas
3.26 pav. Tiesioginis uspaudimas 3.27 pav. Spaudiamasis tvarstis
- kraujo iurkl i aizdos;
- nepavyksta sustabdyti kraujavimo, taikant kraujavimo stabdymo metodus.
Timpos veiksmingumas stabdant kraujavim yra neaikus, o saugumo prasme netgi
pavojingas. Todl teikiant pirmj medicinos pagalb timpos naudoti nerekomenduojama.
Ji gali bti veiksminga stabdant kraujavim galnse, taiau galimi pavojingi nepa
geidaujami reikiniai: raumen ir nerv paeidimai, sistemins komplikacijos, sukeltos
galns iemijos (pvz., acidemija, hiperkalemija), irdies ritmo sutrikimas, okas, galns
amputacija ir netgi mirtis. Komplikacijos priklauso nuo timpos spaudimo ir trukms. Nors
uspaudimo metodas naudingesnis u timpos naudojim, timpa gali bti dedama tam tikrais
atvejais. Pavyzdiui, mio lauke, kai reikia greitos evakuacijos. Taiau turi bti stebimas
timpos udjimo laikas. Timpos udjimo dizainas ir metodika iki iol tiriami.
Nepakanka tyrim, kad galima bt kraujavimo stabdymui rekomenduoti tipik tak
ir galns paklimo metodus. Todl pirmumas stabdant iorin kraujavim teikiamas
spaudimo metodams. Galns paklimo ir tipik tak metodai gali bti naudojami kaip
pagalbiniai.
Pirmosios medicinos pagalbos veiksm seka stabdant iorin kraujavim:
1. Jei turite, usimaukite pirtines.
2. Gaukite nukentjusiojo sutikim teikti pagalb.
3. Nurenkite arba nukirpkite rbus, kad pamatytumte kraujuojani viet.
4. Kraujuojani viet uspauskite gazu arba rankomis. Galite paprayti, kad nu
kentjlis pats savo rankomis uspaust kraujuojani aizd.
5. aizd sutvarstykite paprastu arba elastiniu bintu.
6. Jei kraujavimas nesustojo:
- nenuimkite krauju permirkusi gaz ir tvarsio, o udkite j daugiau ant jau
esani;
- atlikite veiksmus, mainanius ok;
- ikvieskite greitj medicinos pagalb, jei to dar nepadarte.
121
Gyvybei pavojinga bkl
7. Prireikus naudokite pagalbinius bdus: pakelkite galn, spauskite tipikus takus.
8. Atidiai stebkite nukentjlio bkl, ar neatsirado poymi, rodani jos blog
jim: pagreitjus ar sultjus kvpavim, pakitusi odos spalv, neramum.
9. Priirkite, kad nukentjlis neperalt ar neperkaist.
10. Pasirpinkite, kad nukentjusio mogaus kno padtis bt patogi, nuraminkite
j-
11. Suteik pagalb, tuoj pat gerai nusiplaukite rankas.
3.3.2. Vidinis kraujavimas
Vidinis kraujavimas yra kraujo patekimas kno ertmes i nematomo idinio, kurio
negalima i karto tiesiogiai uspausti. Kraujavimas galimas dl sueidimo (lio, aizd,
didels kinetins energijos sukeltos udarosios traumos) arba savaiminis (i skrandio
opos). Pagrindin vidinio kraujavimo komplikacija yra okas. Be to, kraujas gali tvenktis
apie organus, pvz., plauius, smegenis, ir sukelti j spaudim. tarti, kad yra vidinis krau
javimas, reikia tuo atveju, jei yra oko poymi, taiau nra akivaizdios iorins kraujo
netekties prieasties arba iorinis kraujavimas sustabdytas. Tada btina patikrinti visas
galimas kraujo pasirodymo vietas: ausis, bum, lapl, iang.
Kaip atpainti?
Vidin kraujavim nustatyti yra sunku, nes jis nematomas, o klinikiniai poymiai gali
atsirasti ne i karto. Vidinis kraujavimas galimas, jei atsiranda i poymi:
oko poymiai: pacientas sudirgs ar vangus, galimas smons netekimas, danas
ir pavirinis kvpavimas, oda alta ir iblykusi, padanjs pulsas.
Kraujingos iskyros i kno ang.
Buku daiktu sukelta sunki trauma (poveikio vietoje daniausiai bna mlyn ar
nubrozdinimas).
Kraujosruvos, atitinkanios spaudusi ar verusi daikt (pvz., automobilio sdyns
diro) form.
autin ar durtin aizda.
Skausmas.
I nukentjlio gauta informacija apie galim paeidim; anksiau buv panas
vidinio kraujavimo atvejai, vaist vartojimas trombozei (kreuli formavimuisi
kraujagyslse) gydyti ir jos profilaktikai.
Vienas svarbiausi vidinio kraujavimo poymi yra kraujing iskyr isiskyrimas
pro kno angas (3.4.lentel).
Pirmosios medicinos pagalbos veiksmai
tar vidin kraujavim, kvieskite greitj medicinos pagalb. Jos personalas perve
pacient ligonin, kur jam bus atlikta skubi operacija ir sustabdytas kraujavimas.
Kol atvyks greitoji medicinos pagalba, atlikite iuos veiksmus:
Stebkite smon ir kvpavim.
122
Kraujavimas
3.4 lentel. Vidinio kraujavimo vietos nustatymas, atsivelgiant
kraujing iskyr isiskyrimo viet
Natrali
kno anga
Kraujingos iskyros Kraujavimo vieta
Burna viesiai raudonas, atkosimas Kraujavimas i plaui
Ivemtas kraujas, raudonas ar tamsiai
rudas, panaus kavos tirius
Kraujavimas i virkinamojo kanalo
Ausis vieias, viesiai raudonas Paeidimas vidinje ar iorinje ausyje
Skystas, vandeningas Smegen skysio nutekjimas, sukeltas
galvos traumos (lusi kaukol)
Nosis vieias, viesiai raudonas Trkusi kraujagysl nervje
Skystas, vandeningas Smegen skysio nutekjimas, sukeltas
galvos traumos (lusi kaukol)
Iang vieias, viesiai raudonas Hemoroidiniai mazgai, iangs ar tiesiosios
arnos paeidimas
Juodos, deguto spalvos, nemalonaus
kvapo imatos (melena)
Kraujavimas i virkinamojo kanalo
lapl Raudonas ar drumstas lapimas,
paprastai su kreuliais
Kraujavimas i lapimo psls, inkst
ar lapls
Maktis Gali bti arba viesus, arba tamsus
kraujas
Menstruacijos, savaiminis abortas, ntu
mas ar gimdymas, makties ar gimdos liga
ar paeidimas
Padkite nukentjusiam mogui surasti patogi padt.
Apsaugokite nuo perkaitimo ir peralimo.
Nuraminkite.
Teikite kit reikaling pagalb.
Nepakenkite.
Apibendrinimas
Teikiant pagalb svarbu atpainti ir sustabdyti gyvybei pavojing kraujavim. Ver
tindami gyvybines funkcijas, apirkite, ar nra sunkaus kraujavimo. Lengviausiai nu
statomas iorinis kraujavimas. Jis stabdomas tiesioginiu spaudimu. Naudokite pirtines, o
po slyio su pacientu plaukite rankas muilu ir vandeniu. tar vidin kraujavim, nedels
dami kvieskite greitj medicinos pagalb.
Galimas situacijos sprendimas
Seiminink kraujavim stabdo tiesioginiu uspaudimu, naudodama steril gaz. Po
to udeda spaudiamj tvarst. Vertina, ar nereikia medik pagalbos. Ji naudoja utvarines
priemones, pvz., pirtines ar plastikin plvel. Jei mint priemoni nra, naudoja var
audinio gaball arba paprao Jono, kad jis savo ranka uspaust aizd.
123
Gyvybei pavojinga bkl
Savikontrols klausimai
1. K vadiname ioriniu kraujavimu?
2. Kaip stabdysite iorin kraujavim?
3. Kada tarsite vidin kraujavim?
4. Kokia pagalba, esant vidiniam kraujavimui?
3.4. okas
Baig i tem, turite:
1) apibdinti oko tipus ir prieastis;
2) inoti oko poymius;
3) apibdinti pagalbos veiksmus oko atveju.
Galima situacija
Petras su draugu vaiavo dviraiais pievos takeliu. Nepastebjs daubos, Petras nusirito
ir medio aka sualojo koj launies srityje. Jis guli, jauia silpnum, danai kvpuoja,
ibals, i aizdos kojoje sruvena kraujas. Kuriuos pirmosios medicinos pagalbos veiksmus
turt atlikti Petro draugas?
Esminiai skyriaus dalykai
Pagalbos veiksmai atliekami vadovaujantis mnemonika P-P-P (Patikrink-
Paskambink-Padk).
Pirmiausia nustatykite, ar nra gyvybei pavojingos bkls ir palaikykite pagrin
dines gyvybines funkcijas, kol atvyks medikai.
Gydykite ok, nes jis yra gyvybei pavojinga bkl.
sitikinkite, kad greitoji medicinos pagalba ikviesta.
3.4.1. Apibrimas ir klasifikacija
Norint, kad sveikas knas gaut pakankamai kraujo, reikia trij komponent:
1) normalios irdies veiklos;
2) pakankamo deguonies prisotinto kraujo kiekio;
3) sveik kraujagysli.
Paeidus nors vien i mint komponent, organai negauna pakankamai deguonies
prisotinto kraujo. Taigi okas yra gyvybei pavojinga bkl, kurios metu dl nepakankamos
kraujotakos organus patenka per maai deguonies prisotinto kraujo. Jei gyvybiniai organai
(irdis, smegenys, plauiai) negauna jo pakankamai, j veikla ima blogti. Kai gyvybini
organ veikla blogja, sukeliamas organizmo atsakas, kuris bando ilaikyti gyvybini organ
veikl. Juo sunkesnis sualojimas, juo sunkiau organizmas kompensuoja gyvybini organ
veikl.
124
okas
Sualojim ar mini bkli metu pirmiausia reaguoja irdis. Ji ima susitraukinti
daniau ir stipriau, nordama aprpinti organus reikiamu deguonies prisotinto kraujo kiekiu.
Padidja irdies susitraukim danis, todl danja ir kvpavimas, taip garantuodamas
kraujo prisotinim deguonies. iuos pokyius js galite nustatyti, isamiai atlikdami paciento
bkls patikr.
Atsivelgiant prieast okas gali bti:
- kardiogeninis (sukeltas irdies lig);
- hipovoleminis (nepakankamas kraujo tris);
- sepsinis (sukeltas infekcijos);
- anafilaksinis (dl alergins reakcijos);
- neurogeninis (sukeltas nerv sistemos paeidimo).
Daniausia oko prieastis yra didelio kraujo kiekio netektis. Jei netenkama daugiau
negu 1,2 1kraujo (daugiau negu vieno penktadalio normalaus kraujo trio), itinka okas
3.5.lentel). Tiek kraujo manoma netekti, jei yra vidini organ paeidimai, kraujavimas
kno ertmes ar udarj li atvejais i paeistos kraujagysls. Netekus kit organizmo
skysi, taip pat gali itikti okas. Daug skysi netenkama vemiant, viduriuojant, kilus
arn nepraeinamumui ar esant sunkiam nudegimui.
okas gali itikti ir tada, kai kraujo yra pakankamai, taiau irdis negali jo istumti.
Taip atsitinka, sergant sunkia irdies liga, sustojus irdiai ar kilus miniam irdies ne
pakankamumui.
Kitos oko prieastys:
- sunki infekcija;
- tam tikr hormon trkumas;
- maas gliukozs kiekis kraujyje (hipoglikemija);
- sualimas (hipotermija);
- sunki alergin reakcija (anafilaksinis okas);
- vaist perdozavimas;
- nugaros smegen paeidimas.
3.5 lentel. Organizmo reakcija sumajus kraujo kiek
Netektas kraujo kiekis Pokyiai organizme
0,5 litro Nra poveikio arba jis nedidelis (pvz., atitinka kraujo kiek, paimt
i donoro)
Iki 2 litr mogaus organizme isiskiria tam tikri hormonai (pvz, adrenalinas),
todl padanja pulsas ir skatinamas prakaitavimas
Gyvybikai nesvarbi organ (pvz., odos), smulkiosios kraujagysls
usidaro, ir kraujas su deguonimi patenka gyvybikai svarbius organus
(ird ir smegenis)
Rykja oko poymiai
Daugiau kaip 2 litrai (dau Pulso ties rieu galima neuiuopti
giau kaip tredalis suaugu Daniausiai netenkama smons
siojo mogaus normalaus
kraujo trio)
Gali sustoti kvpavimas ir inykti irdies veikla
125
Gyvybei pavojinga bkl
3.4.2. Kaip atpai nti ok?
Ne visada js galsite nustatyti oko prieast. Atsiminkite, kad okas yra gyvybei
pavojinga bkl. okui bdingi poymiai:
- neramumas arba vangumas;
- pakitusi smon;
- padanjs kvpavimas;
- pilkva, alta, prakaituota oda; paspaudus ir atleidus pirto nago guol ar ausies
kauel, buvusi spalva greitai negrta;
- padanjs pulsas;
- trokulys;
- pykinimas ir vmimas.
3.4.3. Pagalba, jei t a r i a t e ok
Tokios situacijos atveju pagalbos teikjas turi laikytis P-P-P taisykls.
1. P - patikrink.
2. P - paskambink.
3. P- padk.
Tai reikia, kad vertinus aplinkos saugum, nukentjusio mogaus bkl ir nustaius
pavojingus gyvybei poymius (P - patikrink), reikia nedelsiant skambinti bendruoju
pagalbos telefonu 112 (Ppaskambink) ir kviesti greitj medicinos pagalb. Po to galima
imtis veiksm, kurie pads palaikyti pagrindines gyvybines funkcijas ir palengvinti ok
(P - padk).
Paguldykite nukentjl patogiai ant antklods, kad apsaugotumte nuo altos ems
ar grind.
Nuraminkite j.
Pakelkite ir palaikykite nukentjusio mogaus kojas (apytiksliai 30 cm aukiau
irdies), kad pagert gyvybei svarbi organ aprpinimas krauju (3.28 pav.).
Koj nekelkite, jei:
- pacient dusina;
- patyr traum (paeista galva, kaklas, stuburas, kojos);
- keliant kojas jauia skausm.
Atrikite arba nukirpkite drabuius, aptempianius kakl, krtin ir juosmen, kad
ios vietos bt laisvos.
Apklokite nukentjlio kn ir kojas.
Jei nukentjs mogus vemia ar jam teka seils, pasukite galv on taip, kad
nedust. Jei tariate ar nustatote, kad stuburas paeistas, pasukite nukentjl visu
knu (galva, kaklas ir nugara turi bti vienos linijos).
Neduokite gerti ir valgyti.
Stebkite ir urainkite gyvybines funkcijas: smon, puls ir kvpavim. Puls
matuokite ties rieu. Jei nukentjlis praranda smon, atverkite kvpavimo takus
ir patikrinkite kvpavim. Jei reikia, bkite pasirengs atlikti ptimus ir krtins
lstos paspaudimus.
126
okas
3.28pav. Paciento padtis oko atveju
3.4.4. Anafilaksija
Vasara - atostog metas. Norisi vaiuoti gamt - prie mik ir vandens telkini,
kvpti gaivaus, iedadulki pilno oro, mgautis gaiviaisiais grimais, vairiais maisto
produktais. Taiau ramyb gali sutrikdyti gyvats ir kraujasiurbiai vabzdiai, kurie atilus
ypa suaktyvja. Veria susirpinti padidjusi alergijos ir anafilaksijos rizika, kuri gali
skatinti pagausjs vabzdi kiekis ir j kandimai, oro dulks, vairi produkt vartojimas.
Anafilaksija - sunki alergin reakcija svetim ir susvetimjusi biologikai aktyvi
mediag, kurios metu paeidiamos vairios organ sistemos, daniausiai oda, kvpavimo,
virkinimo ir kraujotakos sistemos.
Anafilaksin reakcija neaplenkia nei vaik, nei suaugusij ir yra viena i galim
mirties prieasi. Teikiant taisykling pirmj medicinos pagalb, galima sustabdyti ios
reakcijos eig ir ivengti gyvybei grsming komplikacij.
Prieastys
Anafilaksin reakcij gali sukelti vairios mediagos. Daniausiai tai bna vaistai,
maistas, lateksas, vabzdi kandimai. Kartais neaiku, kas paskatino anafilaksin reakcij.
Suaugusieji daniausiai bna alergiki vabzdi kandimams, o vaikai - maisto produktams.
Pastebta, jog maisto produktai daniau gali sukelti kvpavimo sistemos sutrikim, o
vabzdi kandimai - kraujotakos nepakankamum (anafilaksin ok).
Kaip atpainti anafilaksij?
Anafilaksijos poymiai gali bti vairs. Jie priklausys nuo alergeno patekimo vietos,
greiio ir mogaus individuali savybi reaguoti antigen. Klinikinius simptomus galima
bt suskirstyti atsivelgiant sistemas: kraujotakos (kraujospdio kritimas, tachikardija),
127
Gyvybei pavojinga bkl
kvpavimo (rykus dusulys), odos (brimas) ir virkinimo (pilvo skausmai, viduriavimas,
vmimas). Pirmieji ligos poymiai daniausiai atsiranda prajus kelioms sekundms ar
minutms (15-30 min.) po slyio su alergenu (pvz., vabzdio glimo), taiau gali atsirasti
ir vliau (per kelias valandas). Klinikinius simptomus gali ikreipti gretutins ligos (astma,
ltin obstrukcin plaui liga), vartoti medikamentai (beta adrenoblokatoriai) ir bkls
(pvz., hipovolemija).
Pirmosios medicinos pagalbos veiksmai
Pagalba pradedama nedelsiant, nes vliau anafilaksin reakcij nutraukti bus sunkiau.
Pagalbos teikjas turi laikytis P-P-P taisykls. vertinus aplinkos saugum, nuken
tjlio bkl ir nustaius pavojingus gyvybei poymius (P - patikrink), nedelsiant reikia
skambinti bendruoju pagalbos telefonu 112 (P - paskambink) ir kviesti greitj medicinos
pagalb. Po to galima imtis veiksm, kurie pads palaikyti pagrindines gyvybines funkcijas
ir palengvinti anafilaksin reakcij (P - padk).
Nutraukite slyt su alergenu.
Jei mogus smoningas, suteikite toki padt, kuri jam bt patogi. Jei vyrauja
dusulys, pasodinkite. Jeigu nukentjlis jauia silpnum, jam svaigsta galva, pagul
dykite ir kojas pakelkite aukiau u galv. Nuraminkite j.
Paklauskite nukentjusio mogaus, ar jis turi su savimi adrenalino virkt (paprast
virkt arba automatin EpiPen (3.29 pav.)) ir padkite jam susivirkti adrenalino
raumenis (peties ar launies). Kai nukentjlis pats negali, jei tai mokate padaryti,
suvirkkite js. Pagrindinis vaistas anafilaksijai gydyti yra adrenalinas.
Jei dar neikviesta greitoji medicinos pagalba, ikvieskite j.
Jei nukentjusio mogaus bkl leidia (jis smoningas ir gali ryti), duokite igerti
antihistamininio vaisto (loratadino, clemastino).
Atpainkite ir gydykite ok.
Visais atvejais teikdami pagalbjs turite vertinti ir stebti gyvybinius poymius:
smon, kvpavim, puls, stebti odos pokyius. Jei nukentjlis netenka smons
ir nustoja kvpuoti, pradkite ptimus ir krtins paspaudimus.
128
okas
Nordamas ivengti kartotini anafilaksijos reakcij, mogus turi:
- inoti pirmuosius anafilaksijos poymius ir kaip elgtis, jiems atsiradus;
- vengti slyio su inomu alergenu;
- su savimi neiotis adrenalino ir antihistaminini vaist.
Apibendrinimas
Nelaukite, kol itiks okas. Teikite pagalb sualotiems ar mins ligos itiktiems
monms. Pagalbos veiksmus atlikite nuosekliai, taip sumainsite oko progresavim.
Pirmiausia gydykite gyvybei pavojing bkl (pvz., uspringim, bronchin astm ar sunk
iorin kraujavim), tik po to - sveikatai pavojing bkl. Svarbiausi pagalbos veiksmai
oko atveju yra greitosios medicinos pagalbos ikvietimas ir ankstyvas pagalbos teikimas.
Galimas situacijos sprendimas
Petr itiko okas, kurio prieastis yra nukraujavimas. Petro draugas, sitikins, kad
aplinka saugi, stabdo iorin kraujavim, ikvieia greitj medicinos pagalb, taiko ok
mainanias priemones: apsaugo nuo ilumos netekimo, ramina nukentjl, teikia kitoki
reikaling pagalb.
Savikontrols klausimai
1. Kokie yra trys svarbiausi sveiko kno komponentai?
2. Kurie organai pirmiausia reaguoja mini bkli metu?
3. Ivardykite daniausias oko prieastis.
4. Kokie poymiai bdingi okui?
5. Kokia paciento padtis yra geriausia oko atveju?
Pirmoji medicinos pagalba
4. Trauminiai sueidimai
4.1. Griaui ir minktj audini sualojimai
Baig i tem, turite:
1) inoti poveikius, kurie gali sualoti griauius ir minktuosius audinius;
2) apibdinti griaui ir minktj audini sualojim tipus;
3) apibdinti griaui ir minktj audini sualojim poymius;
4) inoti pirmosios medicinos pagalbos principus;
5) inoti imobilizacijos principus.
Galima situacija
Vlyvas lietingas rudens vakaras. Taiau Audron ir jos draug Emilija usimano
apsipirkti drabui parduotuvje. Emilija skubdama pasiekti parduotuvs duris paslysta
ir pargriva besiremdama deinij ranka. Ji guli ir garsiai aimanuoja, skundiasi skausmu
deiniajame petyje, kairija ranka prilaiko deinij. Kokius pagalbos veiksmus turt
atlikti Audron?
Esminiai skyriaus dalykai
Griaui ir minktj audini sualojimai gali bti pavojingi gyvybei.
Teikdami pagalb, vadovaukits P-P-P principu: Patikrink-Paskambink-Padk.
Atpainti ios sistemos sualojimus padeda simptomai: skausmas, paeistos
vietos deformacija, patinimas, mlyn, sutriks sualotos struktros judjimas, gal
ns neprastas judrumas, sualojimo vietoje jauiama ar girdima krepitacija, i aiz
dos kyantys kaulo fragmentai, pakitusi paeistos galns kraujotaka ir (ar) jutimai.
Jei tariate griaui ir minktj audini sualojim, suteikite nukentjusiam
mogui patogi padt, imobilizuokite galn ir aldykite. Jei galima, pakelkite
sualot viet.
Nepalikite nukentjlio be prieiros.
Kvieskite greitj medicinos pagalb.
vadas
Griaui ir minktj audini sualojim pasitaiko danai. Milijonai moni kasdien
namuose, sportuodami ar dirbdami susialoja kaulus, raumenis, snarius. Lietuvoje eismo
vykiuose kasmet vidutinikai 700 moni va ir dar 6000 sueidiama.
Sualojimai gali bti dauginiai ar vienos srities. Griaui ir minktj audini sua
lojimai beveik visada skausmingi ir gali tapti pavojingais gyvybei. Neatpainti ar netai
syklingai gydomi griaui ir minktj audini sualojimai sukelia rimt sveikatos sutriki
m ir danai yra negalumo ar mirties prieastis.
130
Griaui ir minktj audini sualojimai
4.1.1. Griaui ir raumen anatomija
mogaus organizme iskiriamos griaui ir raumen sistemos. Jos kartu atlieka atramos
ir judjimo funkcijas. Griaui sistem sudaro kaulai, snariai ir raiiai, o raumen siste
m - raumenys ir sausgysls. Griaui ir raumen sistemos suteikia mogaus knui form,
leidia judti ir keisti padt, apsaugo nuo aplinkos poveikio, kaupia mineralines mediagas,
gamina kraujo lsteles ir ilum.
Griaui sistema
Tai - kno struktrinis pagrindas, atliekantis pusiausvyros ir apsaugin funkcijas bei
kartu su raumenimis sudarantis ertmes, kuriose isidst gyvybikai svarbs organai. Galvos
smegenis saugo kaukol, nugaros smegenis - stuburas, plauius ir ird - krtins lsta.
Svarbiausia griaui paskirtis - sutvirtinti kn. Naujagimis turi daugiau kaip 300 kaul,
bet vliau kai kurie kaulai suauga, todl suaugs mogus j turi apytiksliai 220. Kaulai -
kietas ir tankus audinys. Vaik kaulai yra minktesni ir labiau porti nei suaugusij,
todl jie sualojami greiiau. Paaugli kaul tankis panaus kaip suaugusij. Kaulo dydis,
forma ir struktra lemia jo tvirtum. Tai priklauso nuo kaulo funkcijos ir apkrovos. Pavyz
diui, rank ir koj kaul struktra yra panai, taiau koj kaulai yra didesni ir stipresni,
nes laiko vis kn. Vyresniems monms, progresuojant osteoporozei, maja audinio
tankis bei stiprumas, todl didja kaulini struktr sualojimo tikimyb. Kaulai gausiai
aprpinami krauju ir ateina daug nerv. Be to, mogaus kaul iulpuose gaminamos kraujo
lstels. Sualojus kaul kyla skausmas ir gali gausiai kraujuoti, todl bkl tampa pa
vojinga gyvybei. Kaul sualojimai gyja, atsiradus naujoms kaulo lstelms ir tarplstelinei
mediagai tarp lusio kaulo gal. Savo forma kaulai gali bti:
a) ilgieji (rankos ir kojos kaulai, iskyrus rieo ir iumos kaulus);
b) trumpieji (rieo ir iumos kaulai);
c) ploktieji (kaukols skliautas, krtins ir dubens kaulai);
d) netaisyklingieji (kaukols pamato, stuburo ir veido kaulai).
Snariai - kaulus (du ar daugiau) jungianti jungtis, nuo kurios priklauso paslankumas
ir judesi amplitud. Snar sudaranius kaul galus apsupa snario kapsul. Pai snario
kapsul sudaro du sluoksniai - iorinis, arba skaidulinio audinio, ir vidinis, arba tepalinis.
Pastarasis gamina ts snarin tepal, kuris tepa ir paslidina snarinius pavirius. Snar
sudaranius kaul galus jungia ir snar tvirtina raiiai.
Raumen sistema
Tai yra minktasis audinys, kuris geba susitraukti ir atsipalaiduoti. Paprastus ir sud
tingus mogaus kno judesius atlieka skersaruoiai raumenys. ie raumenys prie kaul,
kremzli ar fascij prisitvirtina skaidulinio audinio juosta - sausgysle. Pagrindin raumen
funkcija yra susitraukinjant judinti kno dalis. Jie judina pasyvij pusiausvyros ir ju
djimo sistemos dal - kaulus. Pavyzdiui, susitraukiant dvigalviui raumeniui, ranka
sulenkiama per alkns snar. Paprastai susitraukiant vienos grups raumenims, kita grup
atsipalaiduoja. Apytiksliai yra daugiau kaip 600 skersaruoi griaui raumen. Vyr jie
131
Trauminiai sualojimai
sudaro 40 proc. kno mass, o moter - 23 proc.. Madaug 20 proc. viso raumenyno
sudaro galvos, kaklo ir liemens, 30 proc. - virutins galns ir 50 proc. - apatins galns
raumenys. Paeidus galvos ir stuburo smegenis, periferinius nervus, sutrinka raumen
darbo kontrol. Prarasta savyb judti vadinama paralyiumi. Nedidels raumen grups
funkcijos sumajim ar inykim danai i dalies kompensuoja greta esantys raumenys.
4.1.2. Griaui ir minktj audini sualojim prieastys ir tipai
Griaui ir minktj audini sualojimus daniausiai sukelia mechanin energija,
bet gali sukelti ir kartis, chemin ar elektros energija. Mechanins energijos poveikis
gali bti tiesioginis, netiesioginis, sukamasis ir sutraukiamasis.
Tiesioginio poveikio jga - mogaus kn smogianti jga, kuri sukelia sualojim
poveikio vietoje. Si jga gali bti buka ar prasiskverbianti. Pavyzdiui, kumiu smgiuo
jant smakr (buka jga), gali lti andikaulis. Prasiskverbiantys objektai, pvz., peilis ar
kulka, sualoja od ir po ja esanias anatomines struktras toje vietoje, kurioje prasiskverb.
Netiesiogin jga keliauja44knu ir sukelia sualojim atokiau nuo poveikio vietos.
Pavyzdiui, raktikaulis ar peties snarys sualojami pargriuvus ant itiest rank.
Sukamoji jga susidaro, kai viena kno dalis pasisuka kitos atvilgiu. Pavyzdiui,
slidi apvadai saugo kojas vienoje padtyje, todl knas, veikiamas jgos, gali judti
kita kryptimi ir sualoti kelio snar.
Staigus ir stiprus raumen susitraukimas taip pat gali sukelti griaui ir minktj
audini sualojimus. ie paeidimai daniausiai vyksta sportuojant, kai atliekami staigs
judesiai taisyklingai neapilus. Taiau pasitaiko atvej, kai reikia staigaus ir stipraus
raumen susitraukimo (sunkaus krintanio objekto gaudymas, stipriai pritvirtinto daikto
traukimas).
Griaui ir minktj audini sualojim tipai:
a) lis;
b) inirimas;
c) panirimas;
d) patempimas.
Griaui ir minktj audini sualojimai gali bti skirstomi, atsivelgiant tai, kokios
anatomins struktros sualotos. Sualojimas gali apimti kelias anatomines struktras.
Pavyzdiui, nugriuvus ant kelio snario, gali bti paeisti ir raiiai, ir kaulai.
Lis - mechanins jgos sukeltas kaulo vientisumo paeidimas. Daniausiai kaulai
lta dl traumos, kai kaul veikia didesn u jo atsparum staigi iorin jga (tiesiogin
ir netiesiogin). Taiau lio prieastis gali bti ir labai stipri sukamoji bei sutraukiamoji
jga. Liai bna udarieji arba atvirieji. Atvirojo lio vietoje paeidiama oda, atsiveria
aizda, i kurios kartais kyo lusio kaulo galai. Udarojo lio vietoje odos vientisumas
nepaeidiamas. Udarieji liai danesni negu atvirieji. Atvirieji kaul liai yra pavo
jingesni nei udarieji, nes didesn kraujavimo ir infekcijos tikimyb. Didij kaul (lau
nikaulio ir dubens) liai gali bti hipovoleminio oko prieastis, nes dl i sualojim
pacientas gali smarkiai kraujuoti.
132
Griaui ir minktj audini sualojimai
Inirimas. Snari stabilum palaiko raiiai. Raumenys tvirtinasi prie kaul
sausgyslmis. Galns judesys vyksta, kai raumenys susitraukia (sutrumpja). Raumenys
susitraukdami traukia sausgysles, ios savo ruotu traukia kaulus ir jie slysta snariniu
paviriumi. Inirimas (dislokacija) - kaulo istmimas ar atskyrimas i normalios snario
padties. Inirimo metu gali plyti snario kapsul ir raiiai. Kaip ir kaul lius, inirim
sukelia tiesiogins, netiesiogins ir sukamosios traumuojanios jgos. Intensyvi jga gali
sukelti ne tik inirim, bet ir lius, nerv ir kraujagysli paeidimus. Kai kurie snariai,
pvz., peties ir pirt, inyra greiiau, nes j kaulai ir raiiai yra mai ir silpni.
Panirimas. Tai - sualojimas, kurio metu raiiai ir kiti snario audiniai tempiami ir
(ar) pliami, taiau vienas kaulas nuo kito kaulo snarinio paviriaus nenuslysta. Juo
daugiau raii plyta, juo sunkesn trauma. Sunkaus panirimo metu gali bti ir io snario
kaul limas. Vaikams kaulo lis pasitaiko daniau nei panirimas, nes j kaulai silpnesni
u raiius. Kai traumos metu itempiamos tik raii skaidulos, nukentj mons skun
diasi tik skausmu ar diskomfortu, jie greitai gyja ir grta fizinis pajgumas. Dl to mons
io sualojimo nevertina ir danai snarys traumuojamas kartotinai. Paradoksalu, bet
panirimas gali sukelti didesn negali negu lis. Sugijs ls kaulas daniausiai lieka
toks pat stiprus, koks ir buvo. Tikimyb, kad antrinis lis vyks toje paioje vietoje, yra
nedidel. Raiiai negali regeneruoti. Patempus ar plus raiius, jie neatkuriami, todl
snario stabilumas maesnis, atsiranda kartotins traumos pavojus.
Patempimas. Tai yra raumen skaidul ar sausgysli pertempimas ir (ar) plimas.
Sausgysls kietesns ir stipresns nei raumenys, todl plyimas prasideda paiame rau-
menyje ar toje vietoje, kur raumuo jungiasi su sausgysle. Daniausios patempimo prie
astys: per sunkus ir stiprus raumen darbas, staigs ir nekoordinuoti judesiai. Daniausiai
patempiami kaklo, nugaros, klubo raumenys. i sualojim metu bna stiprus skausmas
ir sutrinka paeistos vietos funkcija. Kaip ir panirimas, patempimas danai nevertinamas,
ir galima kartotin trauma. Kaklo, apatins nugaros dalies ir klubo srities patempimai
link kartotis.
Daniausiai tik medikai gali atskirti lim, inirim, panirim ar patempim. Teikiant
pirmj medicinos pagalb nebtina atskirti iuos sualojimus. Pagrindinis tikslas - ap
saugoti nuo tolesnio sualojimo ir kreiptis medikus.
4.1.3. Griaui ir minktj audini sualojimo poymiai
i struktr sualojimai nustatomi apiros dl sveikatai pavojingos bkls metu.
Griaui ir minktj audini sualojim poymiai panas, todl sunku nustatyti, koks
tai sualojimas. iuo atveju svarbu inoti ne diagnoz, o teikti taisykling pirmj pagalb.
Atlikdami nukentjlio patikr, pasinaudokite savo pojiais (rega, klausa, lytjimu, uosle),
kad aptiktumte k nors neprasta. Galvokite apie tai, kaip normaliai atrodo knas. Bkite
pasirengs atpainti sualojimo poymius - visk, kas atrodo ar skamba neprastai. Jei
nesate sitikins, palyginkite sualot kno pus su sveikja. Stebkite veido iraik ir
klausykite balso tono, kuris gali rodyti skausm. Paklauskite apie traumos mechanizm,
kur skauda, apirkite visas kno dalis (nuo galvos iki koj). Tirdami lyginkite abi kno
puses. Iekokite poymi, bding griaui ir minktj audini traumai. Jei manote, kad
nra galvos, kaklo ar nugaros sueidimo (nepatyr didels energijos traumos), papraykite,
133
Trauminiai sualojimai
kad nukentjlis pajudint kno dalis, kuri neskauda, kad nustatytumte specifinius
sualojimus.
Griaui ir minktj audini sualojim tarkite, kai:
- paeista sritis deformuota, nenatrali jos padtis, pakits ilgis;
- skauda ar jauia diskomfort;
- yra patinimas, mlyn;
- pakits paeistos galns judjimas;
- i aizdos kyo kaulo fragmentai;
- lio vietoje jauiama ar girdima krepitacija (girgdesys);
- pasikeitusi paeistos galns kraujotaka ir (ar) jutimai.
Aiki deformacija yra daniausias poymis, kuris rodo galns l ar dislokacij.
Gali atsirasti vairaus dydio gumbas, raukl, neprastu kampu pasisukusi ir sutrumpjusi
galn. vykus griaui ir minktj audini traumai, atsiranda skausmas, patinimas,
kraujosruva. Lieiant ar judinant sualot viet skauda. Patinimas ir kraujosruva apima
paeist viet ir aplinkinius audinius. Patinimas gali atsirasti labai greitai, palengva ar jo
i viso gali nebti. Pirmiausia sualojimo vietoje oda tik parausta. Kai kraujas suteka
paviri, sueidimo vieta pamlynuoja. Jei nukentjs mogus negali judinti ar judinant
stipriai skaud sualot dal, reikt tarti traum. Danai, nordami suteikti sualotai
daliai ramyb, tos srities raumenys susitraukia. Raumen susitraukimas sumaina skausm
ir apsaugo nuo tolesni sualojim. Paprastai pats nukentjs mogus prilaiko sualot
galn patogios (fiziologins) padties. Teikdami pagalb venkite provokuojani skausm
veiksm. Sutrikusi kraujotaka ir (ar) jutimai rodo sunk tam tikros srities sualojim.
alta ir melsva oda rodo sumajusi kraujotak.
4.1.4. Pirmoji medicinos pagalba
Patikrinkite, ar nra gyvybei pavojingos bkls ir teikite pagalb. Jei reikia, kvieskite
greitj medicinos pagalb tel. 112 ar kitu numeriu. Po to vertinkite, ar nra sveikatai
pavojingos bkls ir gydykite kitus sualojimus.
Kvieskite greitj medicinos pagalb, jei:
1) sualota galva, kaklas ar nugara;
2) dl sualojim nukentjs mogus negali vaikioti, sunku kvpuoti;
3) akivaizds li ar dislokacijos poymiai;
4) tariate dauginius griaui ir minktj audini sualojimus.
Pagrindiniai griaui ir minktj audini sualojim pirmosios medicinos pagalbos
elementai yra ramyb, imobilizacija, altis, galns paklimas (ang. RICE: rst, immobi-
lization, cold, elevation).
Ramyb. Venkite judesi ar bet kokio aktyvumo, kuris sukelt skausm. Nejudinkite
ir netempkite sualotos srities. Padkite nukentjusiam mogui surasti patogi padt. Jei
tariate, kad gali bti sualota galva, kaklas ar nugara, nejudinkite nukentjlio. Nepalikite
134
Griaui ir minktj audini sualojimai
nukentjusio mogaus vieno. Jei esate vienas ir reikia nukentjl palikti, kol ikviesite
pagalb, paguldykite j modifikuot HEINES padt.
Imobilizacija. Jei tariate griaui ir minktj audini sualojim, imobilizuokite
t srit. Imobilizuodami stenkits nejudinti sualotos vietos.
Imobilizacijos tikslai:
1) sumainti skausm;
2) ivengti minktj audini vlesni sualojim;
3) sumainti kraujavimo pavoj;
4) apsaugoti nuo udarojo lio virtimo atvirj l;
5) sumainti sualotos galns kraujotakos sutrikimo tikimyb.
Imobilizacijai naudojamos priemons gali bti standartins (vairs tvarai) ir nestan
dartins (daiktai, kuriuos galime naudoti sualotai kno daliai tverti, pvz., lazdos, virvs,
tvarsiai, lentos ir kt.). tvaras - priemon, padedanti palaikyti sualot kno dal vienoje
vietoje. Pagrindiniai imobilizacijos principai:
tveriami abipus lio esantys snariai.
Imobilizuojant snar, tveriamos abipus esanios kno dalys.
Naudodami standius, kietus tvarus, po jais padkite paklot.
Negalima dti tvaro ant aizdos.
Sualota galn imobilizuojama tokios padties, kokios ji rasta. Ji nejudinama,
netempiama, nelenkiama.
Galns kraujotaka tikrinama prie ir po imobilizacijos.
Nukentjusiam mogui suteikite patogi padt. Stebkite smon, kvpavim ir
kraujotakos poymius. Venkite peralimo ir perkaitimo.
altis (4.1 pav.). altis maina patinim, skausm ir diskomfort. Led dkite plas
tikin maiel, j vyniokite rankluost ar kit audekl. Galite panaudoti aldyt darovi
maiel kaip aldomj priemon. Nedkite ledo tiesiai ant odos ar aizdos. Pirma klokite
gazus ar audekl, saugokite od nuo alio paeidimo. Nelaikykite ledo maielio ilgiau
kaip 20 min. Po 10-20 min. aldymo j nuimkite ir, jei reikia, po 20 min. udkite kit
ledo maiel. Nedkite ledo maielio ant atvirojo lio, nes gali spausti lgalius, sukelti
diskomfort ir pabloginti sualojim.
Paklimas. Sualotos kno dalies paklimas sumaina kraujo pritekjim paeist
viet ir palengvina nutekjim, todl sumaja patinimas. Jei galima, pakelkite sualot
kno dal aukiau irdies lygio. Nekelkite lusios galns arba jei keliant nukentjliui
skauda.
Apibendrinimas
Kartais labai sunku tiksliai nustatyti, kok griaui ir minktj audini sualojim
patyr nukentjs mogus: l, inirim, panirim, patempim. iuo atveju teikite pagalb
kaip sunkesnio sualojimo atveju. Nejudinkite nukentjusio mogaus, kol atvyks greitoji
medicinos pagalba. Nepalikite jo vieno. Palaikykite kvpavim ir kraujotak, stabdykite
kraujavim. Prie pervedami gydymo staig, imobilizuokite sualotas kno dalis.
135
Trauminiai sualojimai
4.1 pav. aldomojo paketo udjimas
Galimas situacijos sprendimas
Emilija susieid peties srit. Ji smoninga, kvpuoja ir nekraujuoja. Audron padeda
Emilijai surasti patogi kno padt, ikvieia greitj medicinos pagalb telefonu 112,
sualot galn imobilizuoja tokios padties, kaip Emilija j laik. Jei yra galimyb, udeda
led maiel. Apsaugo Emilij nuo peralimo ar perkaitimo, nuramina, seka jos gyvybines
funkcijas, sualotos galns jutimus, odos spalv ir ilum.
Savikontrols klausimai
1. Kokie poymiai bdingi griaui ir minktj audini sualojimams?
2. Kokie pagrindiniai pirmosios medicinos pagalbos principai, teikiant pagalb griaui ir
minktj audini sualojimus patyrusiam mogui?
3. Kokie yra imobilizacijos tikslai?
4. Nurodykite imobilizacijos principus.
5. K rinksits: alt ar ilum teikdami pagalb li, inirim, patempim atvejais? Kodl?
4.2. Galni sualojimai
Esminiai skyriaus dalykai
Neatidliotina pagalba galni sualojim atvejais sumaina skausm, padeda
ivengti tolesnio paeidimo ir ilgo negalumo.
Imobilizuodami sualot galn, laikykits pagrindini imobilizacijos princip.
Stenkits ilaikyti sualot galn tokios padties, kokios radote. Jei yra kraujavimas,
136
Galni sualojimai
plaiai udenkite aizd tvarsiu ar nepkuota mediaga, spaudiamuoju tvarsiu
stabdykite kraujavim, taiau nepabloginkite kraujotakos. Stebkite, ar sualota
galn ilta, rausva, ar jutimai prie imobilizacij ir po jos yra normals. tvar
dkite taip, kad imobilizuoti snariai arba kaulai aukiau ir emiau sualojimo
vietos nejudt. Jeigu naudojate kietuosius tvarus, nepamirkite padti paklot,
pakelkite imobilizuotrank, jeigu tai nesukelia nukentjusiam mogui nepatogumo.
Jeigu sunku nustatyti, koks galns sualojimas: inirimas, panirimas, patem
pimas ar lis, pagalb teikite toki kaip li atvejais.
launikaulio lis yra gyvybei grsmingas sualojimas, kur nedelsiant turi pradti
gydyti medikai.
vadas
Galni - rank ar koj - sualojimai yra gana danos traumos. i sualojim grup
labai plati: nuo nedideli sumuim ir mlyni iki launikaulio lio. Neatidliotina pagalba
sumaina skausm, padeda ivengti tolesnio paeidimo ir ilgo negalumo.
4.2.1. Sualotos galns imobilizacija
tarus, kad galn sualota, pirmiausia j reikia imobilizuoti, ir tik po to imtis papil
dom priemoni: aldyti paeist viet, pakelti galn. Galns imobilizuojamos tvarais.
Jie gali bti trij ri:
- minktieji (4.2 pav.);
- kietieji (4.3 pav.);
- anatominiai (4.4 pav.).
Minktieji tvarai - sulankstyta antklod, rankluostis, pagalv, diras, virv, trikamp
skarel. Lenta, metalins juostos, sulankstyti urnalai ar laikraiai yra kietieji tvarai. Jei
nukentjusio mogaus knas ar jo dalys atlieka tvaro funkcij, pvz., sualota ranka imo-
bilizuojama prie krtins lstos ar sualota koja prie sveikos kojos, toks imobilizavimo
bdas yra anatominis. Neumirkite, kad imobilizuoti galima tik tada, kai galite judinti
nukentjl ir tai jam nesukelia skausmo ir nemaloni poji.
4.2 pav. Minktasis tvaras 4.3 pav. Kietasis tvaras
137
Trauminiai sualojimai
tvarai gali bti pramoniniai, gali bti
naudojamos pagalbins priemons. Pramo
niniu bdu pagaminti tvarai - lenta su pa
klotu, oro ar specials lanksts tvarai. Tei
kiant pirmj pagalb, galima naudoti ska
reles, kaklaraiius ar kitokias priemones,
kuriomis galn pritvirtinama prie kno da
lies.
4.4 pav. Anatominis tvaras
Imobilizacijos eiga
1. Stenkits ilaikyti sualot galn tokios padties, kokios radote. Bt gerai,
kad vyki liudininkas ar kitas mogus padt jums tai padaryti.
2. Jei kraujuoja, plaiai udenkite aizd tvarsiu ar nepkuota mediaga. Spau
diamuoju tvarsiu stabdykite kraujavim, taiau nepabloginkite kraujotakos.
Nespauskite isikiusi kaulo dali. Nepamirkite naudoti apsaugos priemoni.
3. Patikrinkite, ar sualota galn ilta, rausva, ar jutimai normals.
4. tvar dkite taip, kad imobilizuoti snariai arba kaulai aukiau ir emiau sua
lojimo vietos nejudt. Jeigu naudojate kietuosius tvarus, nepamirkite padti
paklot.
5. Nedkite tvaro ant atviros aizdos.
6. Prie imobilizacij ir po jos patikrinkite galns jutimus, odos spalv ir ilum.
7. Atpalaiduokite tvar, jei nukentjlis skundiasi, kad galn tirpsta ar la.
8. Pakelkite imobilizuot galn, jeigu tai nesukelia nukentjusiam mogui nema
loni poji.
Po imobilizacijos udkite led maiel ar kitok alt daikt: jis pads sumainti
skausm ir tinim. Padkite nukentjliui rasti patogi padt. Nuraminkite j. Kol atvyks
GMP, stebkite gyvybines funkcijas, odos spalv ir temperatr. Jei bkl blogt, bkite
pasireng teikti pagalb.
4.2.2. Galns sualojimo poymiai
Galns turi kaulus, minktuosius audinius, kraujagysles ir nervus. Traumos metu
gali bti sualota bet kuri i i struktr. Minktj audini sualojimas - vairios aizdos.
Griaui ir raumen sistemos sualojimai: lis, inirimas, panirimas, patempimas.
Bdingi galns sualojimo poymiai
1. Skausmas.
2. Patinimas, kraujosruva.
3. Dislokacija.
138
Galni sualojimai
4. Smarkus iorinis kraujavimas.
5. Sutrikusi paeistos galns funkcija, judrumas neprastoje vietoje.
6. Sutrikusi paeistos galns kraujotaka ir (ar) sutrik jos jutimai.
7. Jauiama ar girdima krepitacija.
8. Sualota galn alta.
4.2.3. Rankos sualojimai
Ranka, arba virutin galn, yra kno dalis, besitsianti nuo peties iki pirt. Ranka
turi raktikaul, ment, astikaul, dilbio kaulus (stipinkaul ir alknkaul), rie, delnakaulius
ir pirtakaulius. Ranka - daniausiai sualojama mogaus kno dalis. Daniausia ios
traumos prieastis - kritimas ant itiest rank. Krisdamas mogus instinktyviai saugosi
ir itiesia rankas. Jas veikia kno svorio jga, todl galimas sunkus sualojimas.
Peties sualojimai
Peties snarys sudarytas i trij kaul: raktikaulio, astikaulio, ments. Daniausia
peties snario trauma - raii patempimas. Gali bti kaul lis ir kartu vieno ar keli
kaul inirimas. Daniausiai sualojamas peties snario kaulas yra raktikaulis. Jo traumos
danesns vaikams nei suaugusiems monms. Paprastai raktikaulis lta ar skyla kritimo
metu: dl smgio lta ar skyla iorinis raktikaulio galas, kuris jungiasi su mente. Pacientas
skundiasi peties skausmu, einaniu rank. Skausmas sumaja, laikant rank prie krtins,
todl nukentjliai neretai taip j ir laiko. Po raktikauliu yra stambiosios rankos kraujagysls
ir nervai. Lus raktikauliui, svarbu kuo greiiau imobilizuoti rank, kad neatsirast antrinio
paeidimo.
Ments liai nra danas sualojimas. Juos gali sukelti tik ypa stipri jga, pvz.,
krintant visu giu ar susidrus automobiliams. tarus, kad ment sualota, btina apirti,
ar nra kitoki sualojim: galvos, kaklo, stuburo ir krtins lstos. Pagrindiniai lusios
ments simptomai yra skausmas ir peties snario nejudrumas. Jei sualota krtins lsta,
atsiranda dusulys, kvpavimo nepakankamumas.
Inirs peties snarys - dana peties trauma. Petys lta arba inyra parkritus ar po
tiesioginio smgio, kai ranka yra metimo padties. Tai - dana sportinink trauma. io
sualojimo metu plyta raiiai, laikantys kaulus. Peties inirimas skausmingas, galn
deformuojama. Nordamas, kad skaudt maiau, nukentjlis laiko rank patogios pa
dties.
Pagalba peties sualojimo atveju. Svarbu palaikyti sualot galn patogios padties.
Jei nukentjlis laiko dilb prie krtins lstos, nekeiskite rankos padties. Tokios padties
galn imobilizuoti geriausia. Stabdykite iorin kraujavim spaudiamuoju tvarsiu. Jei
nukentjlis laiko sualot galn toliau nuo kno, naudokite susuktus rankluosius ar
paklodes, kad upildytumte tarp tarp rankos ir krtins ir rank imobilizuokite tokios
padties. Nepamirkite patikrinti rankos jutimus, spalvas ir temperatr prie imobilizacij
ir po jos. Imobilizuodami naudokite skareles ir kitokius minktuosius tvarus. Jei galima,
ant sualotos vietos udkite led maiel.
139
Trauminiai sualojimai
astikaulio sualojimai
astikaulis - didiausias rankos kaulas. Jis gali lti bet kurioje vietoje, taiau da
niausiai lta virutinje kaulo dalyje, kuris jungiasi su peties snariu, arba vidurinje
kaulo dalyje. Atvirieji astikaulio liai bdingi vyresnio amiaus monms ir vaikams.
Vidurins kaulo dalies liai danesni vidutinio amiaus monms. Lus astikauliui,
galimi kraujagysli ir nerv, kurie maitina ir inervuoja rank, sualojimai. Atsiranda skaus
mas, deformacija, sutrinka funkcija, sualota galn bna nejudri.
Pagalba lus astikauliui. Pagalba tokia kaip ir peties sualojimo atveju. Sualot
rank reikia laikyti patogios padties. Imobilizuokite galn prie krtins lstos, naudodami
skareles, kad maiau judt. Jei turite, naudokite kietuosius tvarus. Tikrinkite galns
jutimus, spalv, temperatr prie imobilizacij ir po jos. Nordami, kad patinimas ir
skausmas sumat, dkite led maielius ar kitokius altus daiktus.
Alkns sualojimai
Alkns snarys jungia tris rankos kaulus: astikaul ir du dilbio kaulus - alknkaul
ir stipinkaul. Alkns sualojimai gali sukelti nuolatin funkcijos sutrikim, nes visi rankos
nervai ir kraujagysls eina pro alkn. Alknei bdingi sualojimai yra patempimas,
inirimas ir lis. Sualota alkn gali bti sulenkta ir itiesta.
Pagalba sualojus alkn. Teikdami pagalb, palaikykite sualot rank tokios
padties, kaip nukentjlis j laik. Stabdykite iorin kraujavim. Imobilizuokite rank
nuo peties iki rieo imtinai. Paprasiausias bdas imobilizuoti rank - pariti j saugiai
prie krtins lstos. Jei galima, imobilizuokite kietuoju tvaru ir dviem skarelmis. Jei
sualota ranka per alkn itiesta, imobilizuokite j tvaru per vis rankos ilg. Btina
jutim, spalvos ir temperatros kontrol prie imobilizacij ir po jos. Dkite led maielius
ar kitokius altus daiktus.
Dilbio, rieo ir platakos sualojimai
Dilbis sudarytas i alknkaulio ir stipinkaulio ir tsiasi nuo alkns snario iki rieo.
Rieakauliai - rankos platakos trumpieji kaulai, isidst dviejomis eilmis po keturis (i
viso 8 kaulai). Ma kaul yra daug, todl plataka gali atlikti daug judesi. Plataka
sudaryta i delnakauli ir pirtakauli.
Nukritus ant itiestos rankos, daniausiai sualojami dilbio kaulai, t. y. tolesni al
knkaulio ir stipinkaulio galai. Bdinga galns skausmas, patinimas, deformacija, judrumo
praradimas, o jei atvirasis lis - kraujavimas. Rieo sualojimai gali bti vairs: nuo
raii patempimo iki li. Danai sunku tiksliai nustatyti sualojimo pobd.
Delnakauliai ir pirtakauliai daniausiai sualojami per stipriai juos suspaudus.
Ranka aktyviai juda kasdien, todl ir tikimyb j sualoti yra didiausia. Sualojimo
metu nukenia ne tik kaulins rankos struktros, bet kartu danai paeidiami minktieji
audiniai, kraujagysls ir nervai. Rankos trauma galima sportuojant, dirbant, atliekant
kasdienius darbus, be to, ranka gali nudegti ir t. t.
Pagalba sualojus dilbio kaulus, rie ir platak (4.5 pav.). Sualot viet reikia
laikyti ramiai. Stabdykite iorin kraujavim. Jeigu imobilizuojate kietaisiais tvarais,
nepamirkite patiesti pakloto, po delnu dkite susukt volel, kad tvert pirt ir delno
140
Galni sualojimai
4.5 pav. Apatins rankos dalies imobilizavimas
padtis bt natrali. Tikrinkite pirt spalv, jutimus, temperatr prie imobilizacij ir
po jos. Ant sualotos, bet jau imobilizuotos vietos dkite led maielius.
Jei plataka ir pirtai sualoti, deln dkite didel tvarst ir sutvarstykite deln kaip
kumtin pirtin. Jei l ar inir pirtakauliai, led pagaliukus ar medicinines medines
menteles galite panaudoti kaip kietuosius tvarus. Be to, tvaru gali tapti ir tos paios
rankos pirtai. Dkite alt daikt, pakelkite galn.
4.2.4. Kojos sualojimai
Kojos (kno dalies nuo klubo iki kojos pirt) sualojimas - griaui, raumen ir
minktj audini paeidimas. i apatin galn sudaryta i dubens kaul, launikaulio,
kelio girnels, dviej blauzdos kaul (blauzdikaulio, eivikaulio), iumos, pdos kaul ir
pirt. Kojos imobilizavimo bdai pavaizduoti 4.6 pav.
launies sualojimai
launis yra tarp dubens kaul ir kelio snario. launikaulis yra didiausias kno kaulas.
launies arterija aprpina krauju vis apatin galn. launikaulio lis vyksta dl didels
jgos poveikio kaului. Lus launikauliui, gali bti paeistos kraujagysls ir nervai.
Paeidus launies arterij, galimas gyvybei pavojingas kraujavimas.
141
Trauminiai sualojimai
4.6 pav. Kojos imobilizavimas
launies sualojimai gali bti labai vairs: nuo paprasiausio sumuimo ir mlyns
iki kaul lio ir dislokacijos. Daniausiai lta virutin launikaulio kaulo dalis, kuri
yra netoli klubo snario. Net jei klubo snarys ir nra tiesiogiai sualojamas, vis tik toks
paeidimas labai danai sukelia ir klubo snarini kaulo dali lius.
launikaulio liai paprastai deformuoja galn. launies raumenys yra labai stiprs,
todl traukdamiesi jie kartu traukia ir lusio kaulo galus, kurie ueina vienas ant kito.
Todl sualota galn bna trumpesn u sveikj. Be to, sualotos kojos nemanoma
pasukti iorin pus. Kiti launikaulio lio poymiai yra stiprus skausmas ir negaljimas
judinti apatins galns. launikaulio lis yra sunkus, netgi gyvybei pavojingas sua
lojimas, kur nedelsiant turi pradti gydyti medikai.
Pagalba launies sualojimo atvejais. Pradin pagalba nukentjusiam mogui, kurio
launis sunkiai sualota, yra laikyti ramiai sualot viet ir stabdyti iorin kraujavim.
Btina kviesti GMP. Medicinos personalas geriau pasirengs teikti pagalb ir perveti
nukentjl. Laukdami, kol atvyks GMP, stebkite gyvybines funkcijas (smon, kvpavim,
kraujotak), odos spalv. Imobilizuokite sualot viet, padkite nukentjusiam mogui
rasti patogi padt. Jeigu nukentjlis galn atrms em, nejudinkite jos, veriau,
naudodami rankluosius ir paklodes, palaikykite koj tokios padties, kokios radote. lau
nikaulio lis gali sukelti smark vidin kraujavim. Tada kyla didel oko tikimyb.
Nukentjl paguldykite ir nuraminkite. Saugokite, kad jis neperalt ir neperkaist.
Blauzdos sualojimai
Blauzda yra tarp kelio snario ir iumos. Svarbiausi kaulai - blauzdikaulis ir ei-
vikaulis. Galimi ir vieno, ir abiej kaul sualojimai. Kartais ie kaulai sualojami tuo
paiu metu. Abu kaulai yra arti odos, todl dani ios srities sualojimai - atvirieji liai.
Blauzdos kaul liai deformuoja galn, ji sulinksta neprastu kampu, bna skausminga,
nukentjlis negali jos pajudinti.
142
Galni sualojimai
Pagalba blauzdos sualojim atvejais. Saugokite sualot kojos dal, kontroliuokite
kraujavim. Kvieskite GMP telefonu 112. Laukdami skubios pagalbos specialist,
imobilizuokite sualot galn, padkite nukentjusiam mogui rasti patogi padt.
Nepamirkite, kad pagrindinis veiksmas - tinkamas imobilizavimas. Jei nukentjlis apatin
galn atrms em, jos nejudinkite. Geriau naudokite susuktus rankluosius, antklodes,
kad galtumte palaikyti kojtokios padties, kokios radote. Jei galite perveti nukentjl,
plaiomis skarelmis pritvirtinkite sualot blauzd prie sveikos. Skarelmis rikite galnes
vir sualojimo vietos ir emiau jos. Jeigu galima, dkite tarp koj susukt antklod ir
surikite j vir sualojimo vietos ir emiau jos. Nepamirkite patikrinti galns spalvos,
ilumos ir jutim prie tvrim ir po jo. Nenustebkite, jeigu GMP personalas vliau nuims
js udt tvar ir uds patvaresn imobilizacijos priemon ar net mechanin priemon -
tempiamj tvar. i priemon sumaina kojos deformacij, nes udjus tempiamj tvar
nugalima launies raumen traukimo jga, kuri sukelia kaulo gal dislokacij. Udkite
ledo ar kitok alt daikt.
Kelio snario sualojimai
Kelio snarys danai paeidiamas traum metu. J sudaro virutiniai blauzdos kaul
(blauzdikaulio ir eivikaulio) galai, apatinis launikaulio galas ir girnel. Girnel - laisvai
plaukiojantis kaulas, kuris judant slysta apatiniu launikaulio paviriumi. Kelio snario
sualojimai (liai, dislokacija, patempimas) yra dani sportuojant, atliekant staigius
judesius ar veikiant neprastai tempimo jgai. Jeigu kelio snario vietoje aizda gili, joje
galima sunki infekcija. Girnel labai greitai sumuama, sueidiama ar vyksta dislokacija.
Veikiant kelio snar i ono stipriai jgai (smgiuojant transporto priemonei sparnu ar
krintant ant sulenkto kelio), girnel gali lti.
Pagalba kelio snario sualojimo atveju. Saugokite sualot kel, stabdykite
kraujavim. Jei koja sulenkta per kelio snar ir tiesiant stipriai skauda, galn reikia
laikyti sulenkt, padt ant pagalvs ar sulankstytos antklods. Telefonu 112 kvieskite
GMP. Nukentjl btina gabenti ligonin, kad bt galima atlikti isamesnius tyrimus.
Kol atvyks GMP, padkite nukentjusiam mogui rasti patogi padt. Jeigu nusprendiate
imobilizuoti sualot viet ir koja per kelio snar yra tiesi, galite tverti j, panaudodami
kaip tvar nesualotos kojos laun ir blauzd. Vertinkite galns spalv, jutimus ir
temperatr prie imobilizacij ir po jos. Dkite alt daikt.
Ciurnos ir pdos sualojimai
Pda sudaryta i smulki kaul: iumiakaulio, padikauli, pirtakauli. iuma -
snarys, apimantis pdos ir blauzdos kaulus. Sualojimas gali bti vairus: patempimas su
nedideliu patinimu, skausmingas lis ir dislokacija. ium ir pd daniausiai sualoja,
sukamasis judesys: pda pasisuka iumos atvilgiu, engiant i aukio, pvz., nuo laipt
ar apvado. Pda ir iuma gali lti, jei visa jga nusileidiama i auktai ant kulno. Smgio
jga perduodama vir blauzdos. Perduota jga gali sualoti kit kno viet. Jei nukentjlis
krito ar oko i auktai, sualojama launis, dubuo, kaklas, galva, nugara. Nors tokie
sualojimai yra skausmingi, bet gyvybei pavojingi jie retai bna.
Pagalba, kai sualota pda. Laikykite sualot ium ar pd. Jei reikia, stabdykite
iorin kraujavim. ium ir pd imobilizuokite minktuoju tvaru (pvz., pagalve, susukta
143
Trauminiai sualojimai
antklode). Patikrinkite, ar ilik pirt jutimai, ar pirtai ilti, stebkite j spalv prie
[tvrim ir po jo. Ant sualotos dalies udkite minktj tvar, vliau surikite dviem ar
trimis skarelmis. Pakelkite sueist ium ar pd. Udkite ledo ar kitok alt daikt.
Danai nukentjusiam mogui, kuris nukrito ar oko i aukio, gali bti ir kitoki su
alojim. Sualojimo sunkum nustatyti i karto galima ne visada. Teikite pirmj pagalb,
laikydamiesi P-P-P principo. Jeigu nukentjs mogus negali atsistoti ant sualotos galns
ar snarys patins ir skauda judinamas, kvieskite GMP.
Apibendrinimas
Teikdami pirmj pagalb mogui, kurio galn sualota, stenkits, kad sumat
skausmas ir galn nebt paeista dar labiau. Jeigu reikia, stabdykite iorin kraujavim.
Imobilizuokite sualot galn. Dkite led, aldykite. Nuraminkite nukentjl. Jei su
alojimai pavojingi gyvybei, nedelsdami kvieskite GMP.
Savikontrols klausiniai
1. Kokiais tvarais imobilizuojamos sualotos galns?
2. Ivardykite sualotos galns imobilizacijos principus.
3. Kuri mogaus galn sualojama daniausiai?
4. Kurio kojos kaulo lis yra gyvybei pavojingas sualojimas, kur nedelsiant turi pradti
gydyti medikai?
4.3. Galvos, kaklo ir nugaros sualojimai
Esminiai skyriaus dalykai
Galvos, kaklo, stuburo sualojimai - daniausiai mirt ir negalum sukelianios
traumos.
Vertinkite nukentjusio mogaus bkl, vadovaudamiesi P-P-P (Patikrink-
Paskambink-Padk) taisykle.
Apsvarstykite sunk galvos, kaklo, stuburo sualojim iais atvejais: eismo vykis,
kritimas i didesnio kaip nukentjusio mogaus gis aukio, po neskmingo nrimo
ir smgio galva dugn ar kitaip sualota galva, kaklas, stuburas, nukentjlis skun
diasi kaklo ar nugaros skausmu, jauia dilgiojim ar silpnum galnse, sutrikusi
smon, tariama, kad yra intoksikacija, nukentjlis vyresnis kaip 65 met, rastas
nesmoningas dl neinom prieasi, buka trauma, prasiskverbianios jgos trau
ma (durtiniai, autiniai sualojimai), eismo vykis, kurio metu sualoti vairuotojas
ir keleiviai nebuvo usiseg saugos dir.
Iekokite poymi, bding sunkiems galvos, kaklo, stuburo sualojimams:
pakitusi smon, stiprus skausmas ar sunkumas galvoje, kakle, nugaroje, dilgiojimas
ar sutrik jutimai galnse, tam tikros kno dalies dalinis ar visikas nejudrumas,
staigus atminties praradimas, kraujas ar kitokie skysiai akyse ar nosyje, intensyvus
iorinis kraujavimas i galvos, kaklo, nugaros, pirm kart gyvenime atsirad trau-
144
Galvos, kaklo ir nugaros sualojimai
kuliai, pykinimas ir vmimas, nuolatinis galvos skausmas, pusiausvyros sutrikimai.
tarus, jog stuburas sualotas, galva stabilizuojama neutralioje padtyje ir laikoma
nuolat viena linija su knu. Tai apsaugo nugaros smegenis nuo tolesnio j sualojimo.
Teikdami pirmj pagalb monms, patyrusiems specifinius galvos, kaklo, aki,
burnos, andikauli sualojimus, bkite atids, nes galimas minis kvpavimo tak
praeinamumo sutrikdymas ir antrinis paeidimas.
Nepalikite nesmoningo nukentjusio mogaus be prieiros.
Kvieskite GMP.
vadas
Kiekvienais metais didja galvos, kaklo ir nugaros paeidiamiausios dalies stuburo
sualojim skaiius. Kasdien eismo vyki metu, darbo vietose, laisvalaikio aiktelse
mons patiria sualojimus, kurie gali ne tik sukelti sveikatos sutrikim, lemti tolesn
gyvenimo kokyb (paralyius, atminties, kalbos problemos po galvos ir stuburo traum),
bet neretai bna ir mirties prieastis. Didiausia tokius sualojimus patyrusi moni
dalis - jauni, darbingi vyrai. Tai - didiul medicinos, gyvenimo kokybs ir netgi finansin
problema. Laiku suteikus pirmj pagalb, galima ivengti ne tik tolesnio organ sistem
paeidim, bet kartais ir mirties.
4.3.1. Atpainkite galvos, kaklo ir nugaros sualojimus
Galvos, kaklo, nugaros sualojim metu daniausiai paeidiamos abi struktros:
kaulai ir minktieji audiniai, skaitant galvos ir nugaros smegen paeidimus. Paprastai
bna sunku nustatyti, ar galvos, kaklo ir nugaros sualojimas sunkus. Sunkiausi sualojim
reikia gydyti pirmiausia. / ? / * .<r/ v 7 ' ' <?:
Galva
-f Galvoje yra galvos smegenys, specials jutimo organai, burna, nosis ir kitos struktros.
J formuoja kaukol ir veidas. Plats ir plokti kaulai sudaro tuiavidur form. ioje
tuioje kaukols erdvje yra galvos smegenys. Veidas - priekin kaukols dalis. Veido
kaulai: skruostakaulis, kaktikaulis, nosies kaulai, virutinis ir apatinis andikauliai.
jo
Galvos smegenys
^ Galvos traumos metu danai sualojamos galvos smegenys. Veikiant kaukol didele
kinetins energijos jga, tempiant, pliant audinius, galvos smegenys gali bti sumutos
ar kitaip sualotos. Trauma gali sukelti kaukols kaul lius. Didioji problema, lus
kaukols kaulams, yra smegen paeidimo pavojus. Plyus kraujagyslms, kraujas kaupiasi
kaukols ertmje. Kaukolje yra nedaug vietos, todl kraujavimas didina spaudim smegen
dalims ir tai gali bti j paeidimo prieastis. Kraujavimas kaukols ertm gali prasidti
greitai ar ltai (net po keli dien). Jo poveikio smegenims rezultatas - pakitusi nukentjlio
smon. Jei pacientas nesmoningas, vangus ar mieguistas, tai yra poymiai, kad jis patyr
sunki galvos traum. ^ ^ , f /
145
Trauminiai sualojimai
Veidas
Veide yra abi audini struktros: kaulin ir minktieji audiniai. Nors veido traumos
maos, taiau daugelis j gali bti pavojingos gyvybei. Atsivelgiant jg, suklusi
veido traum, gali bti veido kaulo liai, galvos smegen ar stuburo paeidimas. Veido
traumos sukelta kvpavimo tak paaida lemia min kvpavimo nepakankamum.
Kaklas
Kakle yra gerklos, dalis trachjos, stambiosios kraujagysls, raumenys, sausgysls,
kaklins dalies stuburo slanksteliai. Tai - labai svarbios anatomins struktros. Kaklo
sualojimai gali bti labai sunks ir pavojingi gyvybei. J gali veikti ir buka, ir skvarbi
jga. Atrs daiktai gali sualoti audinius, svarbias kraujagysles. Bdingas simptomas,
paeidus raumenis, kaulus ir nervus, - stiprus skausmas paaidos vietoje ir galvos skausmas.
Nugara
Nugara sudaryta i minktj audini, kaul, kremzli, nerv, raumen ir raii. Ji
laiko kaukol, peties kaulus, onkaulius, dubens kaulus ir apsaugo nugaros smegenis bei
kitus vidaus organus. Jautriausia nugaros vieta - stuburas.
Stuburas
Stuburas yra stipri, lanksti stuburo slanksteli sistema, nusitsusi nuo kaukols
pagrindo iki uodegikaulio galo. Jis sudarytas i 33 (kartais 34) slanksteli. Jis apsaugo
nugaros smegenis ir palaiko galv. Su stuburu jungiasi krtins lsta ir dubens kaulai.
Kaklin stuburo dal sudaro septyni kaklo slanksteliai. Krtinin dal sudaro 12 krtins
slanksteli, prie kuri yra prisijung onkauliai. Juosmens dal sudaro 5 juosmens slanks
teliai, isidst emyn iki stuburo apaios. Tai - didiausi paslanks stuburo kaulai. Apatin
stuburo dal sudaro 5 krymens slanksteliai, kurie yra suaug vientis kiet kaul, kad
bt stipresni. emiau j yra 3, 4 arba 5 mai slanksteliai. Tai - uodegikaulis. Slanksteliai
atskirti vienas nuo kito kremzliniais dariniais-diskais. Jie sumaina smgio jg slanks
telius, kai mogus vaikto, bga, okinja. Stuburo kanale yra nugaros smegenys. Pro
slanksteli angas ieinantys nervai pasiekia vairias kno vietas, organ sistemas ir jas
inervuoja. Stuburo sualojimai, jeigu lta tik stuburo slankstelis ar patempiami raiiai,
gyja gana sklandiai. Sunkaus sualojimo metu slanksteliai arba suspaudiami, arba pa
sislenka vienas kito atvilgiu, arba nutraukiamos nugaros smegenys. ie sualojimai sukelia
laikin ar nuolatin paralyi, kartais net mirt. Nuo to, kuri stuburo smegen vieta paeista,
priklauso, kuri kno dalis bus paralyiuota.
4.3.2. vykio aplinkybi vertinimas
vertinkite vykio viet ir jg, suklusi sualojim. Didels kinetins energijos jga
gali labai paeisti galv, kakl, stubur. Pavyzdiui, automobilio vairuotojas, kuris eismo
vykio metu trenksi galva priekin automobilio stikl ir j idau, gali patirti sunkius
galvos, kaklo, stuburo sualojimus. Panaias traumas patiria ir plaukikas, nrs vandens
telkinio seklum ant galvos ir ja atsitrenks dugn.
146
Galvos, kaklo ir nugaros sualojimai
tarti, kad yra sunki galvos, kaklo, stuburo sualojim, galima iais atvejais:
eismo vykis;
kritimas i didesnio kaip nukentjlio gis aukio;
neskmingas nrimas ir smgis galva dugn ar kitaip sualota galva, kaklas,
stuburas;
nukentjs asmuo skundiasi kaklo ar nugaros skausmu;
jis jauia dilgiojim ar silpnum galnse;
sutrikusi nukentjlio smon (mieguistas, vangus, nesmoningas);
tariama, kad yra intoksikacija;
nukentjlis yra vyresnis kaip 65 met;
rastas nesmoningas dl neinom prieasi;
buka trauma, pvz., po automobili susidrimo ar smgio beisbolo lazda;
skvarbios jgos trauma (durtiniai, autiniai sualojimai);
eismo vykis, kurio metu sualoti vairuotojas ir keleiviai nebuvo prisiseg saugos
dir.
- 7 ^cou/cO t nAjduuuM '
( ( 4.3.3. Poymiai
Jeigu tariate, kad yra galvos, kaklo, stuburo sualojim, apirkite patinusias vietas,
kraujosruvas, bet tiesiogiai nespauskite patinusi, dubusi, minkt ar kitaip pakitusi
srii. Iekokite poymi, bding sunkiam galvos, kaklo, stuburo sualojimui.
1. Pakitusi smon.
2. Stiprus skausmas ar sunkumas galvoje, kakle, nugaroje.
3. Dilgiojimas ar sutrik pojiai galnse.
4. Tam tikros kno dalies dalinis ar visikas nejudrumas.
5. Staigus atminties praradimas.
6. Kraujas ar kitokie skysiai akyse ar nosyje.
7. Intensyvus iorinis kraujavimas i galvos, kaklo, nugaros.
8. Pirm kart gyvenime atsirad traukuliai.
9. Pykinimas ir vmimas.
10. Nuolatinis galvos skausmas.
11. Pusiausvyros sutrikimai.
12. Dl traumos susilpnjs kvpavimas.
13. miai susilpnjs regjimas.
14. Kraujosruvos galvoje, apie akis ar u aus.
Poymiai gali bti akivaizds i karto ar atsirasti vliau. Remiantis tik poymiais,
nemanoma nusprsti, ar sualojimas sunkus. Atsivelgus vykio aplinkybes, traumos
r, galima geriau numatyti, ar yra sualojim. tar, kad galva, kaklas ar stuburas sualoti,
nedelsdami kvieskite GMP telefonu 112.
147
Trauminiai sualojimai
4.3.4. Pirmoji medicinos pagalba
Galvos, kaklo ir stuburo sualojimai gali tapti skubia gyvybei grsminga bkle. Dl
sunkios galvos ar kaklo traumos nukentjlis gali nustoti kvpuoti. Nedelsdami kvieskite
GMP. Kol ji atvyks, teikite nukentjusiam mogui pagalb.
Nejudinkite nukentjlio galvos, kaklo ir stuburo. i dali judjimas gali sukelti
nepraeinanius stuburo smegen paeidimus, todl stenkits garantuoti, kad jis
nejudt, kol atvyks GMP. Rankomis stabilizuokite galv, kad galva, kaklas ir
stuburas nejudt.
Stebkite gyvybines funkcijas. Jei reikia, palaikykite atvirus kvpavimo takus.
Stebkite smon ir kvpavim.
Stabdykite iorin kraujavim spaudiamuoju tvarsiu. Nepamirkite asmenini
apsaugos priemoni (pirtini ir kt.).
Palaikykite normali kno temperatr (saugokite, kad nukentjlis neperalt ir
neperkaist).
Galvos neutralios padties stabilizavimas rankomis
Jeigu reikia stabilizuoti neutralios padties nukentjlio galv, suimkite j savo ran
komis i abiej pusi (4.7 pav.). Atsargiai laikykite j, kad sudaryt vien linij su knu
tokios padties, kokia radote nukentjl. Taip laikykite galv iki to momento, kol atvyks
GMP. Stenkits nejudinti nukentjlio apatins kno dalies, jei tai btina, visas knas turi
judti viena linija tuo paiu metu. Galvos neutralios padties stabilizavimas ir laikymas
viena linija su knu apsaugo nugaros smegenis nuo tolesnio sualojimo. Galva taip sta
bilizuojama, kai nukentjlis guli ar sdi.
Nesistenkite itiesinti galvos ir apatins kno dalies tokiomis aplinkybmis:
- nukentjlio galva labai palinkusi vien pus;
- jis skundiasi skausmu, sunkumu ar raumen spazmais pradjus judinti galv;
- stengiantis grinti neutrali galvos padt, jauiamas raumen pasiprieinimas.
Tokiomis aplinkybmis nukentjlio galv palaikykite tokios padties, kokios radote.
4.7 pav. Galvos neutralios padties stabilizavimas rankomis
148
Galvos, kaklo ir nugaros sualojimai
Stebkite gyvybines funkcijas
Nuolat stebkite nukentjlio bkl, vertinkite gyvybines funkcijas. Jeigu mogus
verkia i skausmo, kilnojasi krtins lsta ar girdti kvpavimo garsai, vadinasi, jis kvpuoja
ir nustatyti gyvybines funkcijas, taigi ir judinti jo, nereikia. Jei nukentjlis kvpuoja
normaliai, laikykite j tokios padties, kokia radote. Jei mogus nekalba, nekvpuoja,
atsargiai verskite j ant nugaros taip, kad kartu judt galva, knas ir kojos. Atverkite
kvpavimo takus, keldami ir istumdami apatin andikaul priek, pradkite ptimus.
Jeigu pacientas vemia, atsargiai verskite j ant ono ir ivalykite kvpavimo takus. Svarbu,
kad veriant ant ono visos kno dalys judt kartu, galva bt stabilizuota rankomis.
Vertinkite smon, nes dl sunki sualojim ji gali sutrikti. Nukentjlis vairiai
reaguoja traum: kartais negali pasakyti, kas atsitiko, neprisimena savo vardo, sutrinka
laiko ir vietos suvokimas, kalba padrikais odiais. Po toki sualojim atsiranda bding
sutrikim: mieguistumas, staigus prabudimas ir visikas smons netekimas. Galimas
kvpavimo funkcijos nepakankamumas, nes galvos ar kaklo traumos metu gali bti
paralyiuoti krtins nervai ir raumenys, galimas ir visikas kvpavimo sustojimas. Taip
vykus nedelsiant pradedamas pradinis gaivinimas.
Stabdykite iorin kraujavim
Galvos ir kaklo traumos metu sualojami ir minktieji audiniai. Galvoje yra daugyb
kraujagysli, kakle yra miego arterija ir jungo venos, todl patyrs galvos ir kaklo traum
mogus gali greitai ir labai nukraujuoti. Jeigu yra iorinio kraujavimo poymi, btina
nedelsiant udti spaudiamj arba kitok tvarst. Nedkite spaudiamojo tvarsio abipus
miego arterijos tuo paiu metu, nevyniokite tvarsio apie kakl. Tai pablogint deguonies
patekim smegenis.
Palaikykite normali kno temperatr
Sunki galvos ar stuburo trauma gali sutrikdyti normali kno termoreguliacij, Jai
sutrikus, nukentjlis bna jautresnis temperatros svyravimams. Pavyzdiui, patyrus
sunkius galvos, kaklo, nugaros sualojimus lauke alt dien, hipotermija atsiranda greiiau,
nes drebulio, kurio metu gaminama iluma, mechanizmas bna sutriks. Dl ios prieasties
labai svarbu, kad nukentjlis nesualt.
Apatins nugaros dalies sualojimai
is sualojimas nra gyvybei pavojingas, prasideda staiga, jam bdingas stiprus skaus
mas ir laikinas negalumas. minis nugaros skausmas prasideda staiga dl i prieasi:
- staigaus judesio ar neprasto tempimo metu itempus raumenis ir raiius ar net
jiems plyus;
- dl stuburo slanksteli pasisukimo, pasistmimo ir pasislinkimo i savo vietos
pradedami spausti nervai ir snariai, tada sukeliami raumen spazmai;
- dl disko pokyi (spaudimo, nusidvj imo, plyimo) kinta disko minktosios dalies
svorio centras, todl diskas ieina i savo rib. i dalis spaudia nervus, todl
danai sukeliami raumen spazmai.
149
Trauminiai sualojimai
Apatins nugaros dalies sualojimo poymiai:
- diegiantis skausmas apatinje nugaros dalyje;
- atrus skausmas kojoje;
- atrus skausmas ir tempimas apatinje nugaros dalyje;
- staigus atrus skausmas nugaroje ir kartkartmis jauiamas trakjimas;
- skausmas lenkiantis.
Nesvarbu, kokia prieastis sukl nugaros skausm: kvieskite GMP, jei kartu su nu
rodytais poymiais yra ir toki simptom:
- galns sustingimas ar tirpimas;
- sunku judti;
- lapimo nelaikymas ar susilaikymas ir arnyno veiklos sutrikimai.
ie poymiai rodo, kad nugaros smegenys gali bti paeistos. Kol atvyks GMP, nuken
tjl laikykite ramiai, saugokite, kad neperalt ir neperkaist.
Apatins nugaros dalies skausmo prieastis gali bti vairs sveikatos sutrikimai:
inkst infekcija, aortos aneurizma ir kt., todl, jei skauda apatin nugaros dal, btina
gydytojo konsultacija.
4.3.5. Specifiniai sualojimai
Galva sualojama danai, nes ji prasiau saugoma raumen ir riebal sluoksnio nei
kitos kno dalys. tar, kad galva sualota, patikrinkite, ar yra patinimas, kraujosruv,
atsargiai apiupinkite vis galv, bet nespauskite tiesiogiai patinusi, minkt ar spaust
viet.
4.3.5.1. Smegen sukrtimas
Smegen sukrtimas - laikinas smegen funkcijos pablogjimas. Kiekviena didesn
jga, veikianti galv, gali sukelti smegen sukrtim. Daniausiai nukentjlis praranda
smon akimirksn (kartais pavadina utemimu ar vaigdui mirgjimu akyse). Tam
tikrais smegen sukrtimo atvejais smons netenkama ilgiau, po to mogus jauiasi
sumis ar praranda atmint. tarus, kad yra smegen sukrtimas, nukentjl turi apirti
medikai.
4.3.5.2. Skalpo sualojimai
Kraujavimas i skalpo aizd gali bti nedidelis arba stiprus. Skalpo odoje yra daug
kraujagysli, todl net nedidel aizda gali labai kraujuoti. Jei yra atviroji aizda, stabdykite
iorin kraujavim spaudiamuoju tvarsiu. Pirmiausia spauskite velniai, kad galtumte
patikrinti, ar nra kaukols li. Jei jauiate dubim, puri viet, lgali dalis, ne
spauskite tiesiogiai kraujuojanios vietos ir stabdykite kraujavim, spausdami aplinkui
aizd. Tinka spaudiamieji tvarsiai. Nepamirkite pirtini ir kit apsaugos priemoni.
Jei neaikus sualojimo sunkumas, kvieskite GMP telefonu 112.
150
Galvos, kaklo ir nugaros sualojimai
4.3.5.3. Skruosto sualojimai
Skruosto sualojim atveju daniausiai nukenia minktieji audiniai. Pagrindin
pagalba, btina sualojus skruost - kraujavimo stabdymas. Kraujuoti gali ir i iorins,
ir i vidins skruosto puss. Nukentjlis gali nuryti kraujo, tai sukelia pykinim, vmim
ir komplikuoja situacij.
Btina apirti ne tik iorin, bet ir vidin skruosto pus. Jeigu kraujuoja i vidins
skruosto dalies, naudokite kelis sulankstytus, susuktus tvarsius vidinje burnos dalyje,
prie skruost. Prispaust tvarst gali laikyti pats nukentjlis arba mogus, teikiantis
pagalb. Reikia mvti pirtines ir naudoti kitokias apsaugos priemones. Jei yra iorinis
kraujavimas (kraujuoja iorins skruosto dalies aizdos), dkite spaudiamj tvarst
skruosto iorje. Jei svetimknis prasiskverb pro skruost ir strigo ir tai trukdo stabdyti
kraujavim, j reikia itraukti, kad bt galima stabdyti kraujavim ir isaugoti atvirus
kvpavimo takus. i aplinkyb yra iskirtin, kai kalbama apie strigusi svetimkni
itraukim. Kitose kno vietose strig daiktai netraukiami. strigus skruost svetimkn
sunku stabilizuoti, be to, bna nelengva stabdyti kraujavim ir tai gali bti kvpavimo
tak dislokacijos arba nepraeinamumo prieastis. Kai strigs daiktas itraukiamas, sulanks
tyti ar susukti tvarsiai dedami bum, sualoto skruosto pusje. Be to, tvarstis dedamas
ir iorinje skruosto pusje. Stebkite, kad tvarsiai nespaust kvpavimo tak. Nukentjl
pasodinkite, truput palenkite priek.
Jeigu i skruosto smarkiai kraujuoja ar strigs svetimknis, nedelsdami skambinkite
telefonu 112 ir kvieskite GMP.
4.3.5.4. Nosies sualojimai
Tai - daniausiai bukos traumos sukelti sualojimai, sukeliantys kraujavim.
Kraujavim i nosies gali sukelti didelis kraujospdis, aukio slgio pokytis ir kitos
prieastys. Nukentjlis, kuriam kraujuoja i nosies, sodinamas, galva lengvai palenkiama
priek, nosies sparneliai suspaudiami. Spaudiama madaug 10 minui. Kitas krauja
vimo i nosies stabdymo bdas - led maieli djimas ant nosies nugarls. Palenkite
nukentjus mog truput priek, kad kraujas nebgt bum, nes tai gali sukelti pykinim
ir vmim. Sustabdius kraujavim, nukentjliui reikia pasakyti, kad nosies trynimas,
ptimas, kraptymas ir vl gali sukelti kraujavim. Jeigu po mint kraujavimo stabdymo
priemoni kraujavimas tsiasi, jei kraujuoja dl didelio kraujospdio, btina medik
pagalba. Nukentjusiam mogui netekus smons, guldykite j ant ono, kad kraujas i
nosies nebgt bum. Nepalikite nukentjlio vieno. Kvieskite GMP telefonu 112.
Jeigu tariate, kad nervje yra svetimknis, btina j apirti. Traukite svetimkn
i nosies ertms, jei jis aikiai matomas ir lengvai iimamas. Naudoti tam tikr daikt
nepatariama, nes galima j nustumti gilyn, sukelti kraujavim, sutrikdyti kvpavimo tak
praeinamum. Jei svetimknio lengvai paalinti nemanoma, kvieskite GMP telefonu 112.
4.3.5.5. Aki sualojimai
Akies traumos gali bti kaul ir minktj audini apie akis ir akies obuolio sua
lojimai. Sualojimus sukelia buka (smgis kumiu, lazda) ir skvarbi (smulks daiktai
151
Trauminiai sualojimai
sminga ak) jga. smig daiktai sukelia sunkius akies sualojimus ir gali bti aklumo
prieastis. Jeigu ak smigo svetimknis:
- paguldykite nukentjl ant nugaros;
- nebandykite smigusio daikto paalinti i akies;
- apie akis dkite varius tvarsius;
- stabilizuokite smigus daikt kuo geriau (galima naudoti popierin puodel);
- tvarstykite lengvai, nespauskite sualotos akies;
- btinai kvieskite GMP.
Svetimkniai (purvas, smlis, medio ar metalo drols) ak dirgina ir gali sukelti
sunki sualojim. Akis dl sudirginimo greit aaroja, netgi bandant svetimkn plauti
vandens srove. Sualojus ak, bdingas stiprus skausmas, ji bijo viesos, nes viesa ak
dirgina. Pirmiausia reikia nukentjl skatinti mirksti, nes taip svetimkn lengviau pa
alinti i akies, ir velniai plauti ak vandeniu. Jei svetimknio dalis liko, btina kviesti
GMP. Kol ji atvyks, ak reikia plauti.
Jei akis pateko chemini mediag, taip pat btina akis plauti tekaniu vandeniu ir
kviesti GMP telefonu 112.
4.3.5.6. Aus sualojimai
Ioriniai aus sualojimai gana dani. brimas, pltin ausies aizda sukelia
kraujavim, kuris stabdomas spaudiamuoju tvarsiu. Btina usimauti pirtines ir naudoti
kitokias apsaugos priemones.
Vidins ausies sualojimus sukelia tiesioginis bukos jgos poveikis, pvz., smgis
galv. Tuo atveju plyta aus bgnelis. Staiga pakitus slgiui (taip atsitinka neriant giliai
vanden), sualojama ir vidin ausis. Nukentjlis netenka klausos, pusiausvyros, vidin
aus skauda. Jei yra vidins ausies sualojim, btina medicinos pagalba.
I ausies kauelio ar iorins landos traukite tik tuos svetimknius, kuriuos gerai
matote ir jie lengvai iimami. Nebandykite iimti svetimknio i ausies segtuku, dant
kraptuku ar kitokiu atriu daiktu. Juo galite nustumti svetimkn gilyn ir pradurti ausies
bgnel. Tam tikrais atvejais svetimkn galima bandyti paalinti pakreipus nukentjlio
galv paeist pus ir papurius. Jeigu svetimknio i ausies paalinti nepavyksta, btina
medik pagalba.
Jei nukentjlis patyr galvos traum, ausies kanale yra kraujo ar kitoki skysi,
nestabdykite j tiesioginiu spaudimu, tik udenkite aus variu tvarsiu ir btinai kvieskite
GMP telefonu 112.
(Y*
4.3.5.7. Burnos, andikauli ir kaklo sualojimai
ie sualojimai pavojingi, nes gali sukelti kvpavimo tak nepraeinamum (ikritus
daniui, patinus trachjai ar j sutraikius). Jeigu manote, kad sunkaus galvos, kaklo,
stuburo sualojimo nra, nukentjl pasodinkite truput priek palinkusia padtimi: ji
neleis kraujui tekti bum. Jeigu tokia padtis negalima, guldykite j ant ono.
Skvarbios jgos sukelti sualojimai gali paveikti bet kuri burnos anatomin struktr.
Jei sualota lpa, stabdykite kraujavim spaudiamuoju tvarsiu (dkite j tarp lp ir
152
Galvos, kaklo ir nugaros sualojimai
danten). Kit tvarst galite dti i iors. Jeigu kraujuoja i sualoto lieuvio, taip pat
naudokite spaudiamj tvarst: spauskite j savo ar nukentjusio mogaus ranka
(usimaukite pirtines ir naudokite kitokias apsaugos priemones). Ledas arba kitas altas
daiktas maina lp ar lieuvio patinim, malina skausm. Jeigu kraujavimas tsiasi,
btina kviesti GMP.
Jeigu imuti dantys, stenkits stabdyti iorin kraujavim ir saugokite dantis reim-
plantacijai. Kraujavim stabdykite variu (geriausia steriliu) tvarsiu. J dkite trkstam
dant vietoje. Sukandus tvarst, sumaja kraujavimo galimyb. Dantis surinkite. Jei jie
nevars, atsargiai nuplaukite vandeniu. Netrinkite dant, netraukite audini fragment.
Dl ikritusi dant laikymo vietos medik nuomons skiriasi. Vien nuomone, ikritusius
dantis reikia dti sualoto mogaus bum. is bdas turi kelis trkumus, pvz., verkdamas
vaikas gali jais uspringti arba nukentjlis dantis gali nuryti kartu su seilmis ir krauju.
Be to, tai sunkina kraujavimo stabdym burnoje. Kit nuomone, geriau ikritusius dantis
dti alto vieio pieno ind. Jeigu pieno nra, tinka vanduo. Jei sualojimai sunks,
kvieskite GMP telefonu 112. Atiduokite GMP medikams ikritusius dantis ir pranekite
odontologui, kad reiks statyti ikritus dant. Reimplantuoti galima prajus ne daugiau
kaip 30-60 min. po sualojimo.
Galvos ir kaklo traumos atveju atsiranda bding pokyi: andikaulio li ir dis
lokacija. Svarbu palaikyti atvirus kvpavimo takus. Stabdykite kraujavim burnoje, kitose
sualotose galvos dalyse. Stenkits nejudinti nukentjlio.
Kaklo minktj audini sualojimas yra pavojingas, nes galimas kraujavimas ir
audini pabrinkimas. Tokie paeidimai gali sukelti min kvpavimo tak obstrukcij.
Kartu gali bti ir stuburo sualojim, todl pagalbos veiksmai turt bti tokie kaip ir
stuburo sualojimo atveju (galvos neutralios padties stabilizavimas rankomis). Tam tikri
kaklo sualojimai yra pavojingi gyvybei. Kai vairuotoj veikia didel kinetins energijos
jga ir jis kaklu trenkiasi vair, jo trachja gali bti sutraikyta, sublikusi, sukelti
kvpavimo tak nepraeinamum. Tokiu atveju btina kuo greitesn medik pagalba. Kol
atvyks GMP, nukentjlio nepalikite vieno, nejudinkite, pasakykite, kad kvpuot ltai,
giliai. Iorin kraujavim stabdykite, laikydamiesi bendrj taisykli. Nespauskite abiej
miego arterij. Jei kakle yra didel pltin aizda, uklijuokite j tvarsiu, kad stambisias
venas nepatekt oro.
4.3.6. Galvos, kaklo, nugaros sualojim profilaktika
Galvos, kaklo, stuburo sualojimai - daniausiai mirt ir negalum sukelianios trau
mos. Kai kuri i sualojim bt galima ivengti, laikantis nurodyt saugos priemoni:
Nepamirkite usisegti saugos dir automobilyje, vaikus sodinkite tik jiems
skirtas kdutes.
Usidkite almus, akinius, apsaugines veido ir burnos priemones.
Nevartokite alkoholio ir narkotini mediag.
Reguliariau tikrinkite darbo priemones, sporto inventori.
Lankykite paskaitas, laikykits atmintinse pateikt rekomendacij, kur kalbama
apie darbuotoj, artimj, vaik saugum.
153
Trauminiai sualojimai
Apibendrinimas
Galvos, kaklo, nugaros sualojim metu paeidiami ir kaulai, ir minktieji audiniai.
Traumos prieastis danai padeda nustatyti sualojimo sunkum. Kiekvienu atveju, tarus,
kad sualojimas yra sunkus arba abejojama dl savo gebjimo suteikti tinkam pagalb,
btina skambinti telefonu 112 ir kviesti GMP.
Savikontrols klausimai
1. Kokie poymiai padeda tarti, kad yra sunki galvos, kaklo ir stuburo sualojim?
2. Kodl traumos metu svarbu vertinti vykio aplinkybes?
3. Ivardykite galvos neutralios padties stabilizavimo principus. Kam jis reikalingas?
4. K darysite, jei nukentjlio skruost pervr atrus daiktas, i aizdos labai kraujuoja?
5. Kaip teiksite pagalb jei nukentjliui imuti dantys?
6. Kaip teiksite pagalb jei akyje yra svetimknis?
7. Kodl pavojingi kaklo sualojimai?
4.4. Krtins, pilvo ir dubens sualojimai
Esminiai skyriaus dalykai
Krtins, pilvo ir dubens sualojim metu nukenia gyvybikai svarbs organai,
todl ios traumos tam tikrais atvejais gali bti .mirtinos.
Sunki krtins lstos traum padeda atpainti bdingi poymiai: sunkesnis
kvpavimas, sualotos puss stiprus skausmas, paraudusi, iblykusi ar melsva odos
spalva, akivaizdi krtins lstos deformacija, atkosjimas krauju, kraujosruvos bukos
traumos paeistoje krtins lstos pusje, nosies sparneli plasnojimas44ar papil
domi garsai, girdimi nukentjusio mogaus kvpavimo metu.
Jei yra siurbianti44krtins lstos aizda, udenkite aizd trij kamp44tvarsiu,
kuris neleidia orui lengvai patekti krtins ertm.
Sunkaus pilvo ir dubens sualojimo bdingi poymiai: stiprus skausmas, kraujo
sruvos pilvo srityje, iorinis kraujavimas, pykinimas, vmimas (kartais su krauju),
silpnumas, trokulys, skausmingumas, tempimas iuopiant, ikrit vidaus organai
i pilvo ertms, oko poymiai.
Jei ikrit vidaus organai pilvo ir dubens traumos metu, drgna sterilia (ar bent
varia) tvarsliava udenkite aizd. Mediag sudrkinkite iltu tirpalu, jei tai
manoma, laisvai udenkite tvarsliav plastikine danga. Udenkite tvarst lengvais
rankluosiais, taip palaikoma iluma.
Teikdami pagalb nukentjusiems, patyrusiems udarjpilvo traum monms,
sulenkite j kojas per kelius. Tai atpalaiduoja pilvo raumenis, sumaina skausm
pilve. Jei judinant kojas sukeliamas skausmas, palikite jas itiestas. Po sulenktais
keliais padkite susuktas paklodes ar rankluosius. Stebkite, kad nukentjliai
neperkaist ir nesualt, stebkite j kvpavim, odos spalv ir jutimus.
Dubens sualojimai yra sunks, jei paeidiamos kaulins struktros, minktieji
audiniai, vidaus organai, nupliami ioriniai lytiniai organai. Pagalba tokia pati
kaip ir pilvo traumos atveju.
154
Krtins, pilvo ir dubens sualojimai
Nukentjl paguldykite, nepalikite nesmoningo nukentjusio mogaus be
prieiros.
Kvieskite GMP telefonu 112.
vadas
Neretai krtins ir pilvo sualojim metu paeidiami tik minktieji audiniai (nu
brozdinimai, kraujosruvos, brimai, nudegimai). Sualojimo sunkum danai lemia kaul
sualojimai ir vidaus organ paeidimas, sukeliantis vidin kraujavim ir kvpavimo nepa
kankamum. ie sualojimai vyksta visur: eismo vyki metu, sportuojant, konflikt metu
ir kt. Dubens sualojimai, kai paeidiami kaulai, vidaus organai, ioriniai lytiniai organai,
yra sunks ir danai pavojingi gyvybei.
Krtins, pilvo ir dubens sualojim metu paeidiami gyvybikai svarbs organai,
todl ios traumos gali bti tam tikrais atvejais mirtinos.
Pagrindiniai pagalbos principai i sualojim metu:
Vadovaukits P-P-P (Patikrink-Paskambink-Padk) taisykle.
Nedelsdami kvieskite GMP telefonu 112.
Nejudinkite nukentjusio mogaus.
Stebkite gyvybines funkcijas, remdamiesi ABC taisykle.
Stabdykite kraujavim.
Stenkits mainti ok.
Pirmiausia teikite pagalb, jei nukentjs mogus patyr gyvybei pavojingus sualo
jimus. Visi aprayti iame skyriuje sualojimai yra sunks ir rimti, todl neabejotinai
reikia medicinos pagalbos.
4.4.1. Krtins sualojimai
Krtins lsta apsupta 12 por onkauli. 10 onkauli por susijungusios krtins
priekyje ties krtinkaulio kratais, o nugaroje - prie stuburo. Dvi onkauli poros laisvos
priekinje krtins lstos pusje, sujungtos tik prie stuburo i nugaros. onkauli d,
suformuota i krtinkaulio, onkauli ir stuburo, apsaugo tokius vidaus organus, kaip
ird, stambisias kraujagysles ir plauius. Krtins lstoje yra ir kit svarbi organ:
trachja, stempl, kvpavimo raumenys. Krtins trauma yra antroji pagal dan mirtingum
sukelianti trauma. Prieastys, sukelianios krtins traum, labai vairios: eismo vykiai,
kritimas, skvarbs sualojimai, suspaudimas, sporto traumos. i sualojim metu gali bti
paeistos kaulins krtins lstos struktros ir gyvybikai svarbs organai bei minktieji
audiniai.
Krtins lstos aizdos gali bti atvirosios ir udarosios. Atvirosios krtins lstos
aizdos - sualojimai, kuri metu paeidiamas krtins lstos odos vientisumas. Atvirj
aizd prieastis gali bti skvarbs daiktai: peilis, kulka. L onkauliai gali sualoti
krtins lstos od, taip sukeldami atvirj aizd. Udaroji krtins lstos trauma - odos
vientisumas nepaeistas. Udarosios krtins lstos traumos prieastis - buka trauma,
pvz., smgis vair.
155
Trauminiai sualojimai
Sunkaus krutins lstos sualojimo poymiai:
1. Sunkus kvpavimas.
2. Sualotos puss stiprus skausmas.
3. Paraudusi, iblykusi ar melsva odos spalva.
4. Akivaizdi krtins lstos deformacija.
5. Atkosjimas krauju.
6. Kraujosruvos bukos traumos paeistoje krtins lstos pusje.
7. Nosies sparneli plasnojimas46ar papildomi garsai, girdimi nukentjusio mo
gaus kvpavimo metu.
onkauli liai
onkauliai lta, veikiant tiesioginei jgai krtins lst. Paprastai onkauli liai
skausmingi, bet izoliuotas j sualojimas retai pavojingas gyvybei. Nukentjusi moni
bkl paprastai stabili, tik j kvpavimas pavirinis, nes giliau kvpuojant skauda. Todl
galima pastebti, kaip nukentjlis prilaiko rankomis sualotas vietas. Vaik onkauli
sualojim retai pasitaiko, nes j onkauliai yra paslanks, daniau traumos atveju sulinksta
nei lta. Taiau tokia jga, kuri suaugusiems monms sukelia onkauli lius, vaikams
gali sukelti plaui audinio sumuim be onkauli li. is sualojimas gali sunkinti
nukentjusio vaiko bkl ir tapti grsmingu gyvybei.
Pagalba onkauli li atvejais. Nukentjusiam mogui suteikite toki padt, kad
jam bt lengviau kvpuoti. Nejudinkite nukentjlio, jei tariate galvos, kaklo, stuburo
sualojimus. Kvieskite GMP 112 telefonu. Rankomis nukentjs mogus stabilizuoja
krtins lst, kad bt lengviau kvpuoti. Galima imobilizuoti ias vietas sutvarstant jas
rankluosiu ar paklode. Vertinkite gyvybines funkcijas.
Durtins aizdos
Durtins krtins lstos aizdos yra gyvybei pavojingi sualojimai. autin ar durtin
aizdos - skvarbios jgos sualojim pavyzdiai. Skvarbus objektas gali sualoti bet kokias
krtins lstos struktras (plauius, ird, stambisias kraujagysles). ie sualojimai sukelia
vairaus laipsnio iorinius ir vidinius kraujavimus.
Pro padaryt aizd oras gali laisvai cirkuliuoti ir i krtins lstos, todl nukentjs
mogus negali normaliai kvpuoti. Su kiekvienu kvpimu atsirandantis siurbiantis aizdos
garsas yra signalas apie siurbiani44krtins lstos aizd. Neirint teikiamos pagalbos,
nukentjlio bkl blogja. Sualotas plautis ar abu plauiai negali normaliai funkcionuoti,
kvpavimo nepakankamumo reikiniai stiprja. Nedelsdami kvieskite GMP 112 telefonu.
Pagalba durtini aizd atvejais. Jei yra siurbianti44krtins lstos aizda, udenkite
j tvarsiu, kuris neleidia orui lengvai patekti krtins ertm. Gabalu plastikins plve
ls ar maieliu udengiama visa aizda. Vienas tvarsio kampas ar kratin paliekami
laisvi, kad kvpimo metu oras negalt patekti krtins lst, o ikvepiant jis laisvai
judt iorn. Jeigu tokios tvarsio mediagos neturite, naudokite sulankstyt audekl.
Nedelsdami kvieskite GMP.
156
Krtins, pilvo ir dubens sualojimai
4.4.2. Pilvo sualojimai
Pilvas - kno dalis tarp krtins ir dubens. Virutin pilvo dal dengia ir saugo apatiniai
onkauliai ir stuburas. Pilvo ir nugaros raumenys taip pat atlieka apsaugin vidaus organ
funkcij. Jie apsaugo blun, kepenis, skrand. i organ sualojimas sukelia smark
kraujavim. Vaik pilvo raumenys silpniau ivystyti, daugelis svarbi vidaus organ
isidst emiau onkauli lanko, todl kepenys ir blunis apsaugoti silpniau, nei
suaugusij.
Kepenys yra deinje virutinje pilvo dalyje. Jas dengia apatiniai onkauliai. Taiau
jos yra glenos ir gali bti paeistos bukos traumos metu ar prasiskverbus pilvo ertm
onkauli lgaliams. Kyla intensyvus kraujavimas, kuris gali bti ir mirties prieastis.
Kepen sualojimo metu pilvo ertm patenka tulis, sukeldama rimt dirginim.
Blunies sualojimai sukelia gyvybei grsmingus kraujavimus. Blunis yra u
skrandio, apsaugota apatini kairs puss onkauli. io organo sualojimus sukelia bukos
jgos smgis pilv, skvarbios jgos poveikis (pvz., dris peiliu).
Skrandis - pagrindinis virkinamojo kanalo organas. Skrandio sualojimai pavojingi,
nes galimas kraujavimas ir infekcijos komplikacijos, kurios prasideda, skrandio turiniui
isiliejus pilvo ertm.
Pilvo sualojimai gali bti atvirieji ir udarieji. Jie yra labai skausmingi. Jei udarj
sualojim metu paeidiami vidaus organai, galimas intensyvus vidinis kraujavimas. Dl
vidinio kraujavimo neretai kyla okas. Vidin kraujavim nustatyti sunku, jei nukentjs
mogus nesmoningas. Rekomenduojama tarti vidin kraujavim, jei nukentjs asmuo
patyr dauginius sualojimus.
Sunkaus pilvo sualojimo poymiai:
1. Stiprus skausmas.
2. Kraujosruvos pilvo srityje.
3. Iorinis kraujavimas.
4. Pykinimas.
5. Vmimas (kartais su krauju).
6. Silpnumas.
7. Trokulys.
8. Skausmingumas, tempimas iuopiant.
9. Ikrit vidaus organai i pilvo ertms.
10. oko poymiai.
Pagalba atvir pilvo sualojim metu. Sunkaus atvirojo pilvo sualojimo atveju
vidaus organai gali ikristi ior pro aizd. Tada:
Nedelsdami kvieskite GMP 112 telefonu.
Nepamirkite pirtini ir kit apsaugos priemoni.
Atsargiai paguldykite nukentjl ant nugaros.
157
Trauminiai sualojimai
Nespauskite tiesiogiai aizdos ar ikritusi organ, nesistenkite j grinti pilvo
ertm.
Paalinkite rbus apie sualojimo viet.
Drgna sterilia (ar bent varia) tvarsliava udenkite aizd. Mediag sudrkinkite
iltu tirpalu.
Jei tai manoma, laisvai udenkite tvarsliav plastikine danga.
Udenkite tvarst lengvais rankluosiais, taip palaikydami ilum.
Labai danai i sualojim metu prasideda okas. Svarbu laukiant, kol atvyks GMP,
stebti nukentjlio kvpavim, odos spalv, vengti peralimo ir perkaitimo.
Pagalba udarosios pilvo traumos metu:
Nedelsdami kvieskite GMP telefonu 112.
Nukentjl paguldykite.
Sulenkite nukentjusio mogaus kojas per kelius. Tai atpalaiduoja pilvo raumenis,
sumaina skausm pilve. Jei judinant kojas sukeliamas skausmas, palikite jas i
tiestas.
Po sulenktais keliais padkite susuktas paklodes ar rankluosius.
Stebkite, kad nukentjs mogus neperkaist ir nesualt, stebkite jo kvpavim,
odos spalv ir jutimus.
4.4.3. Dubens sualojimai
I Dubuo - apatin liemens dalis. Dubenyje yra daug svarbi organ: lapimo psl,
lytiniai organai, arnyno dalis, skaitant tiesij arn. ia eina stambiosios kraujagysls
ir nervai. Dubens sualojim metu nustatomi dubens kaul liai ir vidini struktr
paeidimai. Sul dubens kaulai gali pradurti vidaus organus, sualoti kraujagysles ar
nervus. Veikiant bukai ar skvarbiai jgai dubens srityje neretai sualojami ir ioriniai
lytiniai organai. Visi ie sualojimai sukelia stipr skausm.
Sunkaus dubens sualojimo poymiai tokie patys kaip ir pilvo sualojimo atveju.
Tam tikri dubens sualojimai sukelia galni jutim sutrikimus ar judrumo praradim,
skausm judesi metu. iuo atveju visada reikia pagalvoti apie stuburo paeidim.
Pagalba dubens sualojimo atveju. Pirmoji pagalba dubens sualojim atvejais
panai kaip ir pilvo traumos metu. Nejudinkite nukentjusio mogaus, nebent tai yra btina.
Padkite jam rasti patogi padt. Stabdykite iorin kraujavim, udenkite varia tvarsliava
ar kita mediaga iorje matomus organus. Nedelsdami skambinkite GMP. Dubens traumos
pavojingos, nes galimas intensyvus kraujavimas.
Lytini organ traumos yra ypatingai skausmingos. Ir atvirj, ir udarj aizd
atveju teikite toki pirmj pagalb, kaip ir kit sualojim atvejais. Jei lytinis organas
visai nutrauktas, suvyniokite j taip, kaip aprayta galns nutraukimo atvejais. Perveant
nukentjl btina pasistengti, kad nutrauktas organas ar jo dalis patekt ligonin kartu
su nukentjusiu mogumi. Nutraukti lytiniai organai trikdo ir nukentjl, ir teikiant pagalb
mog. Trumpai paaikinkite, k ketinate daryti ar k darote. Nesidrovkite ir nesivarykite
iuo atveju, nes tai tik dar labiau sunkins esam padt.
158
Krutins, pilvo ir dubens sualojimai
Apibendrinimas
Krtins, pilvo ir dubens sualojimai yra sudtingi, nes gali paeisti minktuosius
audinius, kaulus, vidaus organus. Ne vis sualojim sunkum pavyksta nustatyti i karto.
Jeigu yra rimtiems sualojimams bding poymi, nedelsdami kvieskite GMP. Nuken
tjusiam mogui suteikite patogi padt ir ramyb. Atvirj sualojim metu stabdykite
kraujavim. Jei tariate lius, imobilizuokite lusi ir sualot viet. Esant siurbianiai44
krtins lstos aizdai ir atvirajam pilvo sualojimui, naudokite tvarsliav, kuri turite.
Js veiksmai lemia nukentjusio mogaus galimyb igyventi.
Savikontrols klausimai
1. Kokie yra pagrindiniai pagalbos nukentjusiam mogui principai, kai jis patyr krtins,
pilvo ir dubens sualojimus?
2. Ivardykite sunkios krtins traumos poymius.
3. Kaip teiksite pagalb, jei krtins lstos sienoje yra siurbianti44aizda?
4. Kokie yra sunkaus pilvo ir dubens sualojimo poymiai?
5. Kaip teiksite pagalb, jei matote ikritusius pilvo organus?
6. Kokie pirmosios pagalbos principai, jei mogus patyr udarj pilvo traum?
7. Kodl pavojingi dubens sualojimai?
Pirmoji medicinos pagalba
5. Atvejai, kai reikia medicinos pagalbos
5.1. mins bkls
Baig i tem, turite:
1) inoti pagrindinius pirmosios medicinos pagalbos principus mini bkli atvejais;
2) atpainti mins bkls poymius;
3) apibdinti pagalb alpimo atveju;
4) mokti padti diabetins bkls metu;
5) apibdinti pagalb traukuli metu;
6) mokti padti insulto atveju.
Galima situacija
Rta ir Algimantas nutar pasisveiuoti pas draugus. Pakeliui Algimantas pasiskund
jauis keist kvap ir sustojo. Rta paklaus, kas atsitiko. Taiau Algimantas jau nieko
neatsak, neteks smons susmuko ant ols. Jo knas sitemp, o kojos ir rankos pradjo
netvarkingai trkioti. Rta isigando ir m kviesti pagalb.
Kuriuos pagalbos veiksmus turt atlikti Rta?
Esminiai skyriaus dalykai
Pagalbos veiksmai atliekami, vadovaujantis mnemonika P-P-P (Patikrink-
Paskambink-Padk).
Teikdami pagalb nepakenkite, stebkite smon, kvpavim ir puls, suteikite
patogi padt, neperaldykite ir neperkaitinkite paciento, nuraminkite, prireikus
teikite specifin pagalb.
5.1.1. Specifins mins ligos
Specifins mins bkls gali prasidti labai skirtingai, taiau daugelis j: diabetin
bkl, apsinuodijimas, traukuliai, insultas, miokardo infarktas, gali sukelti vairaus sunkumo
smons sutrikim. mogus gali apalpti ar tiesiog pasijusti silpnai, apsvaigti ar tapti vangus,
j gali pykinti, pacientas gali vemti, gali pasikeisti kvpavimas, pulsas, kno temperatra
ar odos spalva. Jei mogus atrodo ar jauiasi sergantis, jis i ties gali sirgti.
Ligos gali bti mins ir ltins. Ltins ligos atveju gali labai stipriai pablogti
sveikata ir susidaryti min bkl. Teikiant pagalb, daniausiai bna neaiki ligos
prieastis. Taiau to inoti paprastai ir nereikia, norint taisyklingai teikti pirmj medicinos
pagalb. ioje knygoje aprayti pagrindiniai pagalbos veiksmai (3 ,,P)-
160
mins bkls
P - patikrink aplinkos pavojus ir smon.
P - paskambink tel. 112 ar kitu numeriu.
P - padk.
3 P - viskas, k turite atlikti, kad tinkamai suteiktumte pirmj pagalb, jei paciento
bkl yra min.
Teikdami pagalb, ne visada inosite, ar reikia skubiai kviesti pagalb tel. 112 ar kitu
numeriu. Kai kuriais atvejais nebtina kviesti GMP, jei, pvz., apalps mogus labai greitai
atsigauna. Taiau jei bkl sunki ar kyla abejoni dl jos sunkumo, skubiai kvieskite
pagalb mintu telefonu. Btina prisiminti visas bkles ir situacijas, kai btina skubiai
kviesti pagalb.
Tam tikros mins bkls, kurias aptarsime iame skyriuje:
- alpimas;
- diabetin bkl;
- traukuliai;
- insultas.
Visais atvejais teikite pagalb, vadovaudamiesi iais principais:
- nepakenkti;
- stebti smon, kvpavim ir puls;
- suteikti patogi padt;
- neperaldyti ir neperkaitinti;
- nuraminti;
- prireikus teikti specifin pagalb.
5.1.2. Alpimas
Alpimas (sinkop) - trumpalaikis smons netekimas. mogus staiga netenka smons
ir gali parkristi. Alpstama sutrikus kraujo pritekjimui galvos smegenis. Jos negauna
pakankamai deguonies ir maisto mediag, todl smon inyksta. Alpim gali sukelti
tampa, skausmas, kraujo vaizdas ar ilgalaikis stovjimas. Daniau alpsta vyresnio amiaus
mons, nios moterys ar mons, kuri kraujo spaudimas yra maas. Paprastai jie alpsta
keisdami kno padt (staigiai atsistoj i gulimosios ar sdimosios padties). Taiau
alpimas gali bti ir pradinis sunkios ligos simptomas, todl labai svarbu laiku pastebti ir
suteikti reikiam pagalb.
Kaip atpainti?
Prie apalpstant alpimo poymi gali bti arba nebti. Danai mogus apsvaigsta,
tampa isiblaks, gali aptemti ar mirguliuoti akyse, oda gali tapti alta, blyki, drgna,
gali pykinti, jis gali vemti, jausti koj ar rank pirt sustingim, pilvo skausm, taiau
toki spjamj poymi gali ir nebti.
161
Atvejai, kai reikia medicinos pagalbos
Pirmosios pagalbos veiksmai
Prisiminkite, kad alpimas - tokia situacija, kai mogus padeda pats sau. mogui
nualpus ir parkritus, galvos smegenis grta normali kraujotaka, todl smon paprastai
atgaunama labai greitai. Taigi, kai mogus krinta, prilaikykite j, jei galite, apsaugokite j
nuo atri, kart daikt, kuriuos jis gali atsitrenkti krisdamas. Parkritus mog patogiai
paguldykite, vertinkite ir palaikykite gyvybines funkcijas, pakelkite kojas 30 cm, kad
kraujas galt lengviau patekti gyvybikai svarbius organus. Atlaisvinkite drabuius. Jei
mogus neatgauna smons per kelias minutes, kvieskite pagalb tel. 112 ar kitu numeriu.
Kol laukiate GMP, paguldykite stabili onin padt ir stebkite gyvybinius poymius.
Pavojai ir pastabos
Neduokite nieko valgyti ir gerti, kol mogus neatgaus visos smons.
Nedauykite per veid, nepilkite ant jo vandens.
Jei mogus greit atsigavo, gerai jauiasi, nra joki ligos poymi, GMP galite
nekviesti, taiau patarkite artimiausiu laiku kreiptis eimos gydytoj.
5.1.3. Diabetin bkl
Cukrinis diabetas (CD, cukralig) - liga, dl kurios organizmas negamina insulino
arba negali veiksmingai jo panaudoti. Sutrinka mediag, pirmiausia angliavandeni, apy
kaita. Trkstant insulino, gliukoz negali patekti audini lsteles, todl kraujyje padidja
gliukozs kiekis (kyla hiperglikemija). Insulinas yra hormonas, kur gamina kasos beta
lstels. Jis padeda gliukozei patekti raumenis, riebalin audin, kepenis, reguliuoja ir
maina gliukozs kiek kraujyje. Taigi moni, sergani cukriniu diabetu, organizmas
negali veiksmingai panaudoti gliukozs. Dl sutrikusios insulino gamybos organizme kenia
daugelis mogaus organ - inkstai, irdis, akys, todl mons praranda darbingum ir
tampa invalidais.
Diabetas kartais yra vadinamas civilizacijos liga, nuo kurios pasaulyje kenia apie
190 mln. moni. Prognozuojama, kad is skaiius per artimiausi deimtmet gali iaugti
dvigubai. Pagrindins ios ligos plitimo prieastys - nuolatinis persivalgymas, riebus,
kaloringas maistas, maas fizinis aktyvumas, antsvoris, paveldimumas ir nuolatin tampa.
Tokia tampa gali bti svarbi susirgimo II tipo cukriniu diabetu prieastis. Tyrimai rodo,
kad tampa ypa skatina t moni lig, kurie link sirgti diabetu. Tikslios I tipo cukrinio
diabeto prieastys nra inomos. Spjama, kad jis gali priklausyti nuo organizmo auto
imunini proces ir kitoki prieasi.
Skiriami du cukrinio diabeto tipai: I ir II. I tipui bdingas absoliutus insulino trkumas.
Susergama iki 40 met. Norint, kad pacientas igyvent, jam btinos insulino injekcijos.
I tipo diabetu serga iki 10 proc. diabetik. Manoma, kad I tipo CD - autoimunin liga:
kraujyje atsiranda antikn, ardani kasos lsteles, kurios gamina insulin. Autoimunin
proces sukelia paveldimi patologiniai genai. Lig gali sukelti vairs ioriniai veiksniai -
infekcija, tampa ir kt. II tipui bdingas dalinis insulino trkumas, t. y. kasa gamina
pakankamai insulino, taiau jis blogai veikia. io tipo diabetu suserga vyresni kaip 40
met mons. Juo serga apie 90 proc. diabetik. Tokiais atvejais, kad gliukozs kiekis
162
mins bkls
kraujyje bt normalus, kasa skatinama gaminti daugiau insulino, taiau jis blogai veikia,
o kasa ilgainiui isenka ir ima gaminti vis maiau insulino. Kaip jau minta, II tipo CD
kilimui didel reikm turi paveldimumas, taiau labai svarbs ir ioriniai veiksniai: per
sivalgymas, nutukimas, maas fizinis aktyvumas, nuolatin tampa.
Sergant I ir II tipo cukriniu diabetu, gali atsirasti 2 ri min diabetin bkl, kuri
reikia skubiai gydyti, todl labai svarbu j painti ir laiku suteikti pagalb. Tai - per
didelis gliukozs kiekis kraujyje (hiperglikemija) ir per maas gliukozs kiekis kraujyje
(hipoglikemija).
Kaip atpainti?
I tipo CD bdingi greitai atsirandantys poymiai:
- nenormalus trokulys ir burnos divimas;
- koj tirpimas;
- nuolatinis nuovargis;
- alkis;
- staigus svorio kritimas;
- regjimo sutrikimas;
- nuolat atsinaujinanti infekcija.
ia forma daniausiai serga vaikai, paaugliai ir jauni mons. Paprastai pacient
pradeda trokinti. Trokulys vis stiprja, nors nieko sraus nevalgoma ir nra karta.
Pacientas ima gausiai lapintis. Nors danai padidja apetitas, bet daugelis liesja, jiems
nieti od, kurioje, nors ir laikomasi varos, kartais atsiranda plinuk. Kraujyje ir lapime
spariai gausja cukraus. Pacientas per kelias valandas ar dienas tampa apatikas,
mieguistas, i jo burnos sklinda acetono kvapas, j pykina, jis gali vemti, daug geria,
gausiai lapinasi, kartais jam skauda pilv. CD progresuojant, pacientas praranda smon:
prasideda diabetin koma, negydomas jis gali mirti.
II tipo CD atsiranda palengva ir nepastebimai, danai diagnozuojamas profilaktinio
patikrinimo metu. Ilg laik toks pacientas gali nejausti jokio negalavimo, nors organizme
ir vyksta tam tikri pokyiai. Ligos poymiai atsiranda vliau. Kartais gali prasidti grybins
odos ligos. Danai liga paaikja prasidjus vlyvoms komplikacijoms. Svarbiausia i
j - kraujagysli paeidimas. II tipo CD paprastai kyla ne i karto, todl j diagnozuoti ir
nustatyti sunkiau. Poymiai yra tokie patys kaip ir I tipo, tik silpniau juntami. mons,
sergantys II tipo diabetu, neretai nekreipia dmesio ankstyvus ligos simptomus, todl
danai ji diagnozuojama per vlai. Apie 50 proc. moni, kuriems diagnozuojamas diabetas,
jau kenia nuo komplikacij.
Sergant CD, neivengiamai atsiranda komplikacij. Kada jos atsiras, priklauso nuo
individuali organizmo savybi, nuo tinkamos glikemijos kontrols. CD paeidia akis
(iki aklumo), inkstus (iki inkst funkcijos nepakankamumo, hemodializs btinybs),
periferines galni kraujagysles ir nervus (pacient vargina galni skausmas, tirpimas,
atsiranda trofini op, gangrena), atsiranda irdies ir smegen kraujagysli paeidimas
(infarktas, insultas). Labai svarbi ligos komplikacija - hipoglikemija (maas gliukozs
kiekis kraujyje). Jos poymiai: bendrasis silpnumas, prakaito pylimas, neramumas,
163
Atvejai, kai reikia medicinos pagalbos
drebulys, irdies plakimas. Hipoglikemija atsiranda, perdozavus vaist, insulino. Alkoholis,
fizinis darbas taip pat maina glikemij, todl pacientas turt atsargiai vartoti alkohol,
prie sunkesn fizin krv soiau pavalgyti. Jis turt neiotis cukraus gaballi ar saldaini,
kad atsiradus pirmiesiems hipoglikemijos poymiams, galt padti sau. Nesuteikus pa
galbos, prarandama smon, itinka hipoglikemin koma, atsiranda negrtamj smegen
pokyi.
Hiperglikemija ir hipoglikemija yra skirtingos diabetins bkls rys. Taiau pagrin
diniai j poymiai yra panas.
Diabetins bkls poymiai
Silpnumas, galvos svaigimas, nuotaikos svyravimas.
Smons netekimas.
Nevienodas kvpavimas.
Nenormalus pulsas (retas arba danas).
mogus blogai jauiasi.
Pirmosios pagalbos veiksmai
vertinkite ir palaikykite gyvybines funkcijas. Jei mogus smoningas, paklauskite,
ar jis serga CD ir turi gliukozs kiekio kraujyje matavimo prietais. Jei turi, padkite
pamatuoti gliukozs kiek kraujyje. Paprastai CD sergantys mons gali pasakyti, kas
sukl tokibkl: per didelis ar per maas cukraus kiekis kraujyje. Jei mogus smoningas
ir gali valgyti ir gerti, duokite valgyti angliavandeni (cukraus gaball, gliukozs tablei,
iulpiamj saldain, jei neturite, - medaus, gaball duonos), atsigerti saldaus grimo,
suli. Jei mogus blogai pasijuto dl hipoglikemijos, po angliavandeni suvartojimo jis
pasijus geriau. Btina duoti greitj44angliavandeni: 15 g gliukozs (5 gliukozs tabletes,
3 auktelius cukraus) (5.1 pav.). iulpiant specialisias tabletes ar cukr gliukozs kiekis
padidja ne taip greitai, kaip geriant. Gliukozs koncentracija kraujyje padidja tik tada,
kai plonj arn patenka itirpusi gliukoz ir i ten j pasisavina kraujas. Jei cukrus
itirpinamas vandenyje ar kitame skystyje, procesas vyksta greiiau. Jei inote, kad mogus
valgys tik po keli valand, papildomai duokite ltj angliavandeni (5.1 lentel). Jei
pacientas ir po angliavandeni suvartojimo (apytiksliai po 5 min.) nesijauia geriau, btina
skubiai kviesti pagalb tel. 112 ar kitu nu
meriu ir kartotinai duoti angliavandeni. Jei
pacientas nesmoningas, neduokite nieko
valgyti ir gerti, skubiai kvieskite pagalb tel.
112 ar kitu numeriu, vertinkite ir palaiky
kite gyvybines funkcijas. Apirkite ati
diai aplink: gal matote tam tikr poymi,
parodani, kad mogus gali sirgti CD.
Daugelis neioja diabetik apyrankes, kor
teles su artimj telefon numeriais, gliu-
kometrus. 5 7 pav Gliukozs tablets ir gelis
164
mins bkls
5.1 lentel. Greitieji44ir ltiejii 44angliavandeniai
Greitieji44angliavandeniai Ltieji44angliavandeniai
Cukrus Duona
Kvietiniai miltai Bulvs
Man ko Ko
Vaisiai Anktins darovs
Sultys
Medus
Pavojai ir pastabos
Jei mogus nesmoningas, neduokite valgyti ir gerti, skubiai kvieskite pagalb tel.
112 ar kitu numeriu. Paguldykite stabili onin padt, tikrinkite gyvybines funkcijas,
kol atvyks GMP. Jei CD sergantis mogus jauiasi blogai, pirmiau apsvarstykite
hipoglikemijos tikimyb.
5.1.4. Insultas
Tai - minis galvos smegen kraujotakos sutrikimas, paaidos vietoje va smegen
lstels - neuronai. Usikimus smegenis maitinaniai kraujagyslei, vyksta vadinamasis
ieminis insultas, o plyus kraujagyslei ir isiliejus kraujui galvos smegenis ar j danga
lus - hemoraginis insultas (kraujosruvos). Nors sergamumas ir mirtamumas nuo galvos
smegen kraujagysli lig isivysiusiose alyse pastaraisiais metais maja (ypa dl
geresnio arterins hipertenzijos ir irdies lig gydymo), insultas tebra treioji pagal dan
mirties prieastis ar nuolatins vyresniojo amiaus moni negalios prieastis. Daniausiai
pasitaiko ieminiai smegen kraujotakos sutrikimai, sudarantys apie 85 proc. vis insulto
atvej. Tiesiogin ieminio insulto prieastis gali bti aterosklerozs paeistos kraujagysls
usikimimas, kreuliai, patek smegen kraujagysles i irdies ar kit kraujagysli, ir
minis smegen kraujotakos sumajimas dl irdies veiklos sutrikimo. Ieminio insulto
atveju galima pavartoti kreulius tirpdani vaist ir atnaujinti normali galvos smegen
kraujotak, taiau i procedra atliekama tik ligoninje ir tik per pirmsias 3 val. nuo
simptom pradios. Kraujosruv smegenyse (hemoraginis insultas) gali atsirasti, plyus
aneurizmai, arterins hipertenzijos ar kitos ligos paeistai kraujagyslei, perdozavus kraujo
krejim slopinani vaist ir kt. Tokio insulto atvej bna apie 15 proc. Danai itikus
hemoraginiam insultui gali prireikti neurochirurgins operacijos.
Ieminis galvos smegen insultas - vietinis galvos smegen kraujotakos sutrikimas
(iemija), dl kurio galvos smegenis nepatenka deguonies ir maisto mediag, todl
tiesiogiai paeidiamos smegenys. Insulto itikt mog btina skubiai gabenti
ligonin, nes ten jam galima atlikti gyvybikai svarbi procedr ir atnaujinti pa
eistos galvos smegen srities kraujotak, skiriant kreulius tirpdani vaist. Insultas
daniausiai itinka vyresnio amiaus mones, kurie serga didelio kraujospdio liga ar
kitomis irdies ir kraujagysli ligomis. Klinikiniai poymiai priklauso nuo iemijos dydio
ir paeistos srities. Kartais pacientas mirta, taiau danai pokyiai bna laikini, t. y.
smegen funkcija gali atsinaujinti.
165
Atvejai, kai reikia medicinos pagalbos
Insulto rizikos veiksniai
1. Vienas i svarbiausi insulto rizikos veiksni yra amius: 70 proc. atvej insultas
itinka vyresnius kaip 65 met mones, insulto danis kiekvien deimtmet po 55
met padvigubja.
2. Padidjs kraujo spaudimas didina insulto rizik vidutinikai 3-4 kartus. Tai -
daniausia hemoraginio insulto prieastis, nustatoma 72-81 proc. atvej.
3. Cukrinis diabetas padidina insulto rizik vidutinikai 6-8 kartus.
4. irdies ligos pavoj padidina 2 kartus, sutriks irdies ritmas (prieirdiu
virpjimas) - 4-17 kart.
5. Neseniai rodyta, jog nepriklausomas insulto rizikos veiksnys yra ir cholesterolio
bei kit lipid pagausjimas kraujyje.
6. Kiti insulto rizikos veiksniai: vidins miego arterijos susiaurjimas, praeinantys
smegen iemijos priepuoliai, rkymas, gausus alkoholio vartojimas, antsvoris,
nejudri gyvensena, homocisteino ir fibrinogeno pagausjimas kraujyje. Tam tikros
insult sukelianios ligos (arteriopatija, kraujo krejimo sutrikimas) gali bti
paveldimos.
Kai kuriems insulto rizikos veiksniams nemanoma daryti takos, pvz., senjimo arba
paveldjimo, taiau daugel j galima paveikti: tinkamai gydyti padidjus arterin kraujo
spaudim, irdies ligas ir cukrin diabet, nerkyti, vengti antsvorio ir piktnaudiavimo
alkoholiu, mainti cholesterolio kiek kraujyje, gyventi fizikai aktyv gyvenim.
Kaip atpainti?
Staigus veido, rankos ar kojos nejautrumas ar nusilpimas, ypa vienoje kno pusje
(nemanoma pakelti rankos).
Staigus kalbos, jos supratimo ar orientacijos sutrikimas (papraius negali itarti
eios sys su eiais syiais*4).
Staigus regjimo sutrikimas viena ar abiem akimis.
Staigus eisenos, pusiausvyros, koordinacijos sutrikimas, galvos svaigimas.
Staigus ir stiprus galvos skausmas dl neaikios prieasties.
Anglikai insulto poymiai vadinami FAST (ang. Face, Arm, Speech, Time). Labai
svarbu tarti insult, isiaikinti poymi atsiradimo laik, kuo greiiau kviesti greitj
medicinos pagalb telefonu 112 ar kitu.
Pirmosios pagalbos veiksmai
Jei nukentjlis smoningas, padkite jam atsigulti, iek tiek pakelkite galv ir peius,
pakidami minkt daikt, pvz., pagalv. Pasukite galv paeist pus, udkite rankluost
ant tos puss peties, kad sugert seiles. Nuraminkite. Prisiminkite laik, kai atsirado
simptom. Skambinkite tel. 112 ir kvieskite greitj medicinos pagalb. Atlaisvinkite
drabuius, kurie gali sunkinti kvpavim. Stebkite gyvybines funkcijas (smon, kv
pavim ir puls), kol atvyks medikai.
Pavojai ir pastabos
Jei nukentjlis be smons, kvieskite pagalb tel. 112, atverkite kvpavimo takus ir
vertinkite kvpavim. Prireikus bkite pasirengs atlikti ptimus ir krtins lstos
166
mins bkls
paspaudimus. Jei nukentjlis kvpuoja, paguldykite stabili onin padt. Vertinkite ir
palaikykite gyvybines funkcijas (smon, kvpavim ir kraujotak), kol atvyks medikai.
Neduokite nukentjusiam mogui gerti ir valgyti, nes itikus insultui gali bti sunku ryti
arba jis gali uspringti.
5.1.5. Traukuliai
Traukuliai yra nevalingi, nekontroliuojami pasikartojantys raumen susitraukimai.
Tai - galimas ligos poymis, kai tam tikroje galvos smegen srityje nervins lstels
tampa ypa dirglios ir sukelia nenormalius elektrinius smegen ilydius. Tada atsiranda
judesi sutrikim: nevalingai trkioja ar (ir) sitempia tam tikros kno dalys. Jei traukuliai
prasideda staiga, pacientui atliekant bet kok fiziologin veiksm, trunka tam tikr laik,
po to staiga praeina, o smegen ievs neuronai yra pirmin grandis, lemianti j atsiradim,
tokie traukuliai vadinami priepuoliais. Priepuoliai gali pasireikti ne tik traukuliais, bet ir
kitais judesi sutrikimais, jutimo, poji, smons, suvokimo, emocij, elgesio pokyiais.
Traukuliai gali bti didieji (iplit visame kne) ir maieji (danai vienoje kno vietoje ir
sunkiau pastebimi).
Traukuliai ir smons netekimas rodo, kad pacientas serga pavojinga liga ir jo bkl
yra pavojinga. J metu mogus gali stipriai susieisti. Dl stipri traukuli gali plyti
raumenys, sausgysls. Usitsus traukuli priepuoliui, pabrinksta galvos smegenys,
paeidiami svarbiausi gyvybiniai centrai, mogus gali mirti.
Epilepsija - bkl, kuriai bdingi pasikartojantys, su centrine nerv sistema susij
priepuoliai. Epilepsijos priepuol galima apibrti kaip staig, nevaling, laikin elgesio
pakitim, apimant smons, judesi, jutim, autonomins nerv sistemos pokyius, po
kuri atsiranda nenormali smegen elektrini ilydi. Epilepsija nra viena liga: daugiau
kaip 40 ri neurologini bkli gali pasireikti epilepsijos priepuoliu (t. y. epilepsiniu
sindromu). Epilepsija diagnozuojama tada, kai paciento gyvenime yra vyk du arba daugiau
kartotini, nesusijusi su jokia inoma mine iorine prieastimi epilepsini priepuoli.
Epilepsin bkl - tokia bkl, kai epilepsijos priepuolis usitsia, ar tarp dviej ar daugiau
priepuoli visikai negrta smon ir tokia bkl trunka ilgiau kaip 30 minui.
Epilepsija kaip liga inoma nuo gilios senovs. Tai - daniausia vaik ir viena
daniausi suaugusij neurologini lig. Ja serga 10 kart daugiau moni negu istine
skleroze. Pasaulyje aktyvia epilepsija (bent vienas priepuolis itiko per pastaruosius 5
metus) serga 0,4-0,6 proc. moni. Manoma, kad pasikartojanius priepuolius patiria
madaug 7 i 1000 vaik, jaunesni kaip 16 met, ir 1 i 200 suaugusij. Liga gali
prasidti bet kokio amiaus mogui, taiau daniausiai ji prasideda vaikystje ar
paauglystje: 75 proc. atvej ji diagnozuojama ne vyresniems kaip 20 met monms,
vyresniems daniau pasitaiko galvos smegen traumos, insultas, navikai. Epilepsinis
sindromas labai padanja vyresniems kaip 60 met monms.
Aikios priepuoli prieasties, sergant epilepsija, paprastai nustatyti nepavyksta. Kaip
ir daugel kit lig, j lemia aplinkos ir genetini veiksni derinys. Manoma, kad apie
40 proc. pacient turi bent vien artim giminait, kur taip pat itinka priepuoliai. Izoliuotas
traukuli priepuolis gali itikti kdik, kuris stipriai kariuoja (vadinamieji febriliniai
traukuliai).
167
Atvejai, kai reikia medicinos pagalbos
Sergantiems arba turintiems rizikos veiksni susirgti monms priepuolius gali sukelti
miego trkumas, fizin ir emocin tampa, blykiojanios viesos, alkoholis (ypa igrus
didel kiek arba staiga nutraukus jo vartojim), tam tikri medikamentai, netinkamas vaist
nuo epilepsijos vartojimas. Jei priepuoli prieastis konkreti, bkl vadinama epilepsiniu
sindromu. J sukelianios prieastys priklauso nuo paciento amiaus: vaik - vystymosi,
mediag apykaitos sutrikimai, gimdymo patologija, infekcija, trauma, genetins prieastys,
suaugusi moni - galvos smegen trauma, insultas, smegen navikas ar infekcija
(meningitas, encefalitas, smegen abscesas, parazitai), kiti struktriniai galvos smegen
pokyiai, dideli viso organizmo veiklos sutrikimai (elektrolit pusiausvyros sutrikimas,
gliukozs ar deguonies trkumas ir pan.). Galimos ir genetins prieastys.
Traukuliai gali bti didieji (iplit visame kne) ir maieji.
Kaip atpainti?
Didieji traukuliai:
Staigus smons netekimas.
Galva atsiloia atgal, liemuo isirieia lanku.
Vis raumen traukuliai.
Epilepsijos priepuolio poymiai (jie daniausiai atsiranda tokia seka):
- staigus rikteljimas;
- sustingimas;
- smons sutrikimas;
- aki vilgsnis vir;
- ritmiki raumen traukuliai;
- veido pamlynavimas;
- putos i burnos;
- nevalingas lapinimasis;
- garsus kvpavimas;
- vyzdi isipltimas;
- miegas.
Maj traukuli poymiai:
- kelias ar keliolika minui trunkantis bet kokios veiklos sustojimas (mogus ne
reaguoja aplink);
- nedidelis veido, lp, vok trkiojimas;
- nevalingi judesiai (kramtymas, epsjimas);
- pasibaigus traukuliams, j neprisimenama.
Traukuli ir kitoki priepuoli klinikin iraika priklauso nuo to, i kurios galvos
smegen ievs srities jie kyla. Jei simptomai tiesiogiai parodo smegen paeidimo ar
dirginimo viet, tokie priepuoliai vadinami idininiais arba daliniais. Traukuliai gali pasi
reikti kno dali sitempimu (toniniai traukuliai) arba trkiojimu (kloniniai traukuliai).
Prasidj veide, vienoje rankoje ar kojoje arba tos paios puss abiejose galnse, kartais
168
mins bkls
kakle, traukuliai gali iplisti kitas kno dalis. Tada yra iplit (generalizuoti) viso kno
traukuliai, kuri metu mogus netenka smons, visas knas ir galns sitempia, po to
pradeda trkioti, vliau atsipalaiduoja; po to mogus gali nevalingai nusilapinti ar (ir)
isitutinti, vliau tam tikr laik nereaguoja aplink, gali bti sumis, neprisimena
priepuolio. Toks priepuolis vadinamas iplitusiu tonini ir klonini traukuli priepuoliu
(didiuoju). sitempimo metu neretai sukandamas lieuvis. Jei priepuolis itinka mog
stovint ar sdint, jis griva ir gali stipriai usigauti. Epilepsija pasireikia vairaus pobdio
priepuoliais, kuri metu mogus gali ilikti smoningas (ie priepuoliai vadinami papras
taisiais) arba gali netekti smons (sudtingi priepuoliai) - tada jis visikai nereaguoja
aplink. Gali sutrikti paciento orientacija, jis gali atlikti veiksmus, kuri nesuvokia, o
vliau ir neprisimena. Priepuoli metu gali nevalingai sitempti ar (ir) trkioti tam tikros
ar visos galns, veidas; gali staiga prasidti galni ar (ir) veido tirpimas, skruzdli
bgiojimo pojtis; gali atrodyti, jog pasikeiia prasta aplinka ir tampa nepastama ar
nematyti daiktai atrodo lyg matyti ir pastami; mogui gali atrodyti, kad jauia tam tikr
kvap ar skon, girdi garsus ar mato vaizdus, kuri nemato kiti.
Pirmosios pagalbos veiksmai
Jei matote, kad mogus krinta, pasistenkite, kad krist saugiai, prilaikykite j, patraukite
visus pavojingus daiktus (kartus grimus, atrius, kietus daiktus ir kt.). Prisiminkite
traukuli pradios laik. Jei manoma, pasistenkite prilaikyti nukentjlio galv kritimo
metu. Atlaisvinkite drabuius. Jei itinka maieji traukuliai, padkite nukentjusiam mogui
patogiai atsissti, patraukite visus pavojingus aplink esanius daiktus. Ramiai kalbinkite
ir raminkite nukentjl, taiau nekamuokite klausimais. Likite su juo, kol bkl taps
visikai normali. Kvieskite greitj medicinos pagalb. Pasibaigus traukuliams, atverkite
kvpavimo takus ir patikrinkite kvpavim. Jei reikia, atlikite ptimus ir krtins lstos
paspaudimus. Jei nukentjlis kvpuoja, paguldykite stabili onin padt ir stebkite
gyvybines funkcijas: smon, kvpavim, puls.
Pavojai ir pastabos
Tarp dant nedkite joki kiet daikt. Neslopinkite traukuli fizine jga. Nevekite
ligonin priepuolio metu. Skubiai kvieskite pagalb tel. 112 iais atvejais:
- traukuliai trunka ilgiau nei 5 min.;
- traukuliai kartojasi arba tai atsitiko pirm kart gyvenime;
- nukentjlis neino traukuli prieasties;
- traukuliai itiko ni moter ar kdik (net ir kariuojant);
- traukuliai itiko CD sergant mog;
- traukuliai prasidjo vandenyje;
- po traukuli mogus neatgauna smons.
Apibendrinimas
min bkl galima bet kuriam mogui visikai netiktai ir bet kurioje vietoje, todl
prisiminkite, kad bendrieji tokios bkls poymiai yra pakitusi smon, prakaitavimas,
mieguistumas ar sumiimas ir kt. Padkite pacientui, laiku ikvieskite pagalb tel. 112 ar
kitu numeriu ir sveikatai grsminga bkl netaps grsminga gyvybei. mini bkli
poymi inojimas ir teikiama pagalba gali igelbti gyvyb.
169
Atvejai, kai reikia medicinos pagalbos
Galimas situacijos sprendimas
Traukuli metu Rta saugo Algimanto galv, patraukia atrius daiktus, atlaisvina
rbus, kad dar labiau nepasunkint kvpavimo. Po traukuli sitikina, kad kvpavimo
takai atviri ir jis kvpuoja, paveria j stabili onin padt, padeda iskyroms i burnos
nutekti. Rta stebi Algimanto smon, kvpavim ir puls, apiri, ar nra sveikatai
pavojing sueidim, kurie galjo vykti traukuli metu. Nuramina mini ir garantuoja
saugi aplink. Rta lieka su Algimantu, kol jis visikai atgauna smon. Jei reikia, ikvieia
greitj medicinos pagalb.
Savikontrols klausimai
1. Virininkas pasiskund, kad jam labai skauda galv. Js matote, kad jam tampa sunku
kalbti, papraius pakelti rankas, deinioji nusileidia, jis staiga netenka pusiausvyros ir
krinta ant grind. K turite atlikti pirmiausia:
a) duoti 2 tabletes aspirino;
b) padti surasti ir igerti vaistus nuo padidjusio AKS;
c) kviesti pagalb tel. 112 ar kitu numeriu;
d) nuraminti.
2. Koki pagalb reikia suteikti apalpusiam mogui:
a) jei manoma, ineti lauk ar atidaryti lang;
b) jei galima, pakelti kojas;
c) duoti ko nors gerti ir valgyti;
d) teisingi a ir b atsakymai.
3. Js tvas serga CD, o prie metus j buvo itiks insultas. Js radote j gulint namuose
ant grind be smons. K darysite po pagalbos skambuio tel. 112 ar kitu numeriu:
a) paskambinsite tvo eimos gydytojui;
b) pabandysite duoti atsigerti saldaus vandens;
c) patikrinsite kvpavim ir kraujotak;
d) suleisite insulino, kol atvyks GMP
4. Koki pagalb teiksite mogui, kuris yra nesmoningas, ipiltas alto prakaito, kvpuoja
danai ir pavirutinikai:
a) kviesite pagalb tel. 112 ar kitu numeriu;
b) suleisite insulino;
c) duosite valgyti cukraus;
d) paliksite ramiai gulti.
5. Koki pagalb teiksite traukuli itiktam mogui:
a) patrauksite visus daiktus, kurie gali sualoti krintant;
b) laikysite stipriai, kad raumenys netrkiot;
c) tarp dant dsite aukt;
d) apipilsite veid vandeniu.
6. Kaip apsaugosite traukuli itikt mog, kad neuspringt vmalais ar seilmis:
a) dsite kok nors daikt tarp dant;
b) paguldysite ant ono, kai traukuliai pasibaigs;
c) padsite kok nors daikt po galva, pvz., susukt rankluost;
d) pasodinsite.
7. Kokios ligos atsiradimo rizik sumaina gerai kontroliuojamas AKS:
a) miokardo infarkto ir insulto;
b) traukuli;
c) epilepsijos;
d) CD.
170
Apsinuodijimas
5.2. Apsinuodijimas
Baig i tem, turite:
1) inoti nuod patekimo bdus;
2) prisiminti apsinuodijimo poymius;
3) apibdinti pirmosios medicinos pagalbos veiksmus apsinuodijimo atveju.
Galima situacija
Birut, irdama televizori, nepastebjo, kaip jos vaikas Jonukas usiropt ant
spintels ir prarijo ten rastus vitaminus. Birut pamat tik tada, kai vitamin buteliukas
jau buvo tuias.
Kokius veiksmus turt atlikti Birut?
Esminiai skyriaus dalykai
Pagalbos veiksmai atliekami vadovaujantis mnemonika P-P-P (Patikrink-
Paskambink-Padk).
Nebandykite sukelti vmimo, nebent tai daryti rekomenduot specialistas.
Jei apsinuodijusiam mogui reikia medicinos pagalbos, kvieskite j tel. 112 arba
kitu numeriu.
Jei kyla neaikum dl galimo apsinuodijimo, konsultuokits su Apsinuodijim
kontrols ir informacijos biuru tel. (8~5) 236 20 52 vis par.
Jei apsinuodijs mogus yra nesmoningas, bet kvpuoja, paguldykite j stabili
onin padt. Kai nesmoningas ir nekvpuoja, nedelsdami pradkite gaivinti. Jei
neinote, kaip gaivinti, klauskite greitosios medicinos pagalbos dispeerio ir ban
dykite gaivinti.
Nepalikite nesmoningo apsinuodijusio mogaus be prieiros.
Smoningo apsinuodijusio mogaus paklauskite, ko, kiek, kada ir kaip jis vartojo.
Isaugokite alia nukentjusio mogaus rastas tuias pakuotes ar galbt apsi
nuodijim suklusios mediagos pavyzd.
vadas
Nuodai yra mediaga, kurios tam tikras kiekis, pateks organizm, gali sukelti
trumpalaik ar nuolatin audini paeidim. Nuod poveikis organizmui priklauso nuo
daugelio dalyk: nuodo ries, kiekio, patekimo bdo, apsinuodijusio mogaus amiaus,
svorio, gretutini lig ir kit veiksni. Apsinuodijimas gali pasireikti per kelias sekundes,
valandas ar po keli dien. Kai kurie nuodai gali organizme kauptis ltai ir po daugelio
met sukelti vines ar kitas ligas.
Tikslus apsinuodijim skaiius neinomas, nes danai apie lengv apsinuodijim
nepraneama, o apsinuodij mons gydosi namuose patys, be medik pagalbos. Lietuvoje
net septyni i deimties apsinuodijusi asmen yra vaikai. Keturi i penki apsinuodijim
vyksta namuose, todl labai svarbu ne tik inoti, kaip suteikti pirmj medicinos pagalb
171
Atvejai, kai reikia medicinos pagalbos
apsinuodijusiam mogui, bet ir laikytis saugios buities taisykli, kad apsinuodijimo bt
ivengta (5.2 lentel).
Gyvybei grsmingas apsinuodijimas sudaro apie deimtadal vis apsinuodijimo
atvej, mirta maiau nei vienas procentas moni. Nors mirtamumas dl apsinuodijimo
pastaraisiais metais maja, taiau bendras apsinuodijim skaiius links didti.
Apsinuodijama atsitiktinai (pavartojus vairias mediagas apsirikus ir kt.) arba tyia
(saviudybs ar kriminaliniu tikslu, piktnaudiaujant alkoholiu, narkotikais ar kitokiomis
mediagomis). Lietuvoje apie 50 proc. sunkaus apsinuodijimo atvej yra susijusi su
alkoholio vartojimu.
5.2 lentel. Saugios buities taisykls
1. Nustatykite rizikos veiksnius savo nam aplinkoje (medikamentai, buitins chemijos
priemons, augalai ar j sklos, kosmetika, klijai, pesticidai, maisto priedai, namini gyvn
paaras, alkoholiniai grimai ir pan.)
2. Laikykite potencialiai nuodingus produktus vaikams nepasiekiamoje vietoje (pvz., vaistus
laikykite rakinamoje, auktai pakabintoje spintelje)
3. Niekada nemaiykite keli buitins chemijos preparat ir nenaudokite j kartu, nes gali
kilti gana daug ir vairi chemini reakcij, kuri produkt poveikis organizmui gali bti
nenuspjamas (pvz., gali isiskirti nuodingi garai)
4. Jei tik manoma, gaminius pirkite saugiose vaikam's pakuotse
5. Gaminius laikykite tik originalioje pakuotje
6. Niekuomet nevartokite vaist maamei vaik akivaizdoje
7. Niekada nevadinkite vaist, net vitamin, saldainiais
8. Nelaikykite namuose medikament ir kit priemoni, kuri tinkamumo laikas yra pasibaigs
9. Jei savo artimuosius ir draugus ketinate aplankyti su maameiais vaikais, perspkite juos
apie saug medikament ir buitins chemijos priemoni laikym
Nuod patekimo bdai
Yra vairi apsinuodijimo klasifikacij. Viena j - nuodo patekimo organizm bdas.
Svarbu inoti, kaip nuodas organizm pateko, nes nuo to priklauso pirmoji pagalba ir i
dalies tolesnis apsinuodijusio mogaus gydymas. Galima apsinuodyti:
- pro bum (nuryjant);
- per od;
- kvepiant;
- per akis;
- injekciniu bdu (kandus ar glus).
Trimis i keturi atvej mons apsinuodija, nuodus igerdami ar suvalgydami. Igerti
nuodai gali paeisti virkinamj kanal: bum, rykl, stempl, skrand ar arnyn. I
virkinamojo kanalo patek krauj, jie iplinta po vis organizm ir gali paeisti kitus
5.2.1. Pirmoji pagalba, nuodams patekus pro burn
172
Apsinuodijimas
organus. Igeriama pai vairiausi mediag: buitinio baliklio, ind ploviklio, da
valiklio, skalbimo, sodininkysts ir darininkysts priemoni. Lietuvoje viena i daniausi
sunk apsinuodijim sukeliani mediag yra alkoholis ar jo surogatai. Danai apsi
nuodijama ir vairiais medikamentais, virijus j leistinas dozes, nuodingaisiais augalais
ir grybais, maistu.
Kaip atpainti, jog apsinuodyta igrus nuod?
alia nukentjusio mogaus bna tui pakuoi ar galbt apsinuodijim suklusios
mediagos. I apsinuodijusio ar kit moni suinoma, kada, kiek ir ko gerta.
Simptomai gali bti labai vairs (priklauso nuo igertos mediagos). Danai bna
pykinimas ir vmimas.
Pirmoji pagalba
Tikslai:
1. Palaikyti kvpavimo tak praeinamum, kvpavim ir kraujotak.
2. Pasirpinti, kad nukentjlis kuo greiiau patekt ligonin.
3. Jei manoma, surinkti informacij apie galim apsinuodijimo prieast.
Veiksmai:
Jei nukentjlis yra smoningas, paklauskite, ko, kiek, kada jis gr ir nuraminkite j.
Informacija apie igertus nuodus pads medikams tinkamai gydyti. Tel. 112 kvieskite
greitj medicinos pagalb (GMP). Vertinkite gyvybinius poymius: smon, kvpavim
ir kraujotak, kol atvyks GMP. Jei matomas lp nudegimas, pvz., igrus korozins
mediagos (rgties, armo, oksidatoriaus, jodo preparato), kol atvyks GMP, smoningam
nukentjusiam mogui duokite maais gurkneliais igerti vien stiklin alto vandens
(ne daugiau kaip 300 ml). Daugiau girdyti negalima, nes didesnis vandens kiekis gali
sukelti vmim, kuris iuo atveju labai pavojingas dl agresyvios skrandio turinio sudties.
Jei kyla neaikum, dl galimo apsinuodijimo konsultuokits su Apsinuodijim kont
rols ir informacijos biuru tel. (8~5) 236 20 52 vis par. Pavyzdiui, neinote, ar vartota
mediaga, ar didesnis, nei rekomenduojama, jos kiekis gali sukelti sveikatos sutrikim,
taiau iuo metu nra joki apsinuodijimo simptom.
Pavojai ir pastabos
Nebandykite sukelti vmimo, nebent mogus k tik apsinuodijo, yra smoningas ir
tai daryti rekomendavo specialistas (pvz., Apsinuodijim kontrols ir informacijos biuro
konsultantas). Tokiu atveju duokite igerti stiklin ilto vandens, patarkite nukentjliui
kiti pirtus burn tol, kol prasids vmimas. Tokius veiksmus reikia kartoti, kol i
skrandio prads tekti varus vanduo. Kitu atveju vimdyti labiau pavojinga nei naudinga,
nes nuodai gali patekti plauius (tai yra gyvybei grsminga komplikacija), greiiau iplisti
arnyn, o j paalinimui tai didels takos neturs.
Vmimo jokiu bdu negalima sukelti:
- apsinuodijus korozine mediaga (rgtimi, armu, oksidatoriumi, jodo preparatu
ir kt.);
- apsinuodijus lakija mediaga (benzinu, ibalu ar kt.);
173
Atvejai, kai reikia medicinos pagalbos
- apsinuodijus tam tikrais medikamentais (digoksinu, beta adrenoblokatoriumi,
strichninu ir kt.);
- tarus, jog itiko irdies infarktas (mogus skundiasi skausmu ar spaudimu u
krtinkaulio);
- prasidjus traukuliams;
- nesmoningam mogui;
- jaunesniam kaip 6 mn. kdikiui;
- paskutiniais trimis ntumo mnesiais.
Jei nukentjlis prarado smon, atverkite kvpavimo takus ir patikrinkite, ar mogus
kvpuoja. Jei nekvpuoja, pskite jam oro ir pasirenkite atlikti krtins lstos paspaudimus.
Jei mogus kvpuoja, paguldykite j stabili onin padt.
Nekvpuojaniam apsinuodijusiam mogui daugeliu atvej psti oro burna bum
pavojinga, nes galite apsinuodyti patys. Jei turite kvpavimo tak apsaugin priemon
(pvz., veido skyd), btinai j naudokite.
5.2.2. Pirmoji pagalba, nuodams patekus per od
Pavojinga chemin mediaga, patekusi ant odos, gali j sudirginti ar nudeginti. Tam
tikras mediagas oda absorbuoja ir jos patenka organizm, sukeldamos daugelio organ
paeidim. Tokioms mediagoms bdingas ne tik vietinis, bet ir sisteminis poveikis. Pa
vojingiausios chemins mediagos yra naudojamos pramonei, taiau ir buitinis ploviklis,
valiklis, da tirpiklis yra gana pavojingi. Labai svarbu prie naudojant buitins chemijos
priemones atidiai perskaityti naudojimosi instrukcij ir pasidomti saugos reikalavimais,
nes vairi buitins chemijos produkt jie yra skirtingi. Chemins mediagos sukelt nu
degim danai reikia gydyti ligoninje.
Kaip atpainti?
Gali bti vairaus pobdio paeistos vietos skausmas. alia nukentjlio yra chemini
mediag ar j pakuoi. I karto ar truput vliau atsiranda paeistos vietos paraudimas,
patinimas, psli.
Pirmoji pagalba
Tikslai:
1. Pasirpinti savo ir nukentjlio saugumu.
2. Atskiesti ir nuplauti pavojing chemin mediag.
3. Pasirpinti, kad nukentjlis patekt ligonin.
Veiksmai:
Patikrinkite, ar aplinka alia nukentjlio yra saugi teikti pagalb. Jei ji nesaugi (pvz.,
yra isiliejusios chemins mediagos), jei manoma, perkelkite ar nuveskite nukentjl
kit viet. Mvkite apsaugines pirtines. Paeist viet plaukite dideliu kiekiu tekanio
vandens maiausiai 20 min., kad chemin mediaga atsiskiest ir isiplaut. Tai sumains
paeidim. Jei nukentjlis guli, patikrinkite, ar plaunant utertas vanduo nesirenka po
juo. Plaukite variausiu vandeniu, kok turite. Prisiminkite, kad pradti plauti reikia kuo
174
Apsinuodijimas
greiiau, nes udelsus paeidimas dids. Jei nukentjlio drabuiai labai uterti, prie
plaudami atsargiai juos nuvilkite. Drabuius nuvilkus laiku, galima paalinti apie 90 proc.
nuodo ir labai sumainti paeidimo tikimyb. Birisias chemines mediagas prie plaudami
ranka (btinos apsaugins pirtins!) ar drabui kratu nubraukite. Ant nudegimo aizd
udkite saus, var (jei turite - steril) tvarst ir atsargiai sutvarstykite. Tel. 112 kvieskite
greitj medicinos pagalb arba suteik pirmj pagalb patys vekite nukentjl ligonin.
Pavojai ir pastabos
Nebandykite neutralizuoti rgties ar armo, nes tai gali sukelti dar didesn audini
paeidim, t. y. ant rgties paeistos vietos nepilkite armo. Prisiminkite, kad pirmajai
pagalbai vartojamas tik vanduo.
5.2.3. Pirmoji pagalba, kvpus nuodingj mediag
Apsinuodijama kvpus nuodingj mediag (smalki, gamtini duj, amoniako
gar, anglies dvideginio, sieros vandenilio ir kt.) i aplinkos arba joms patekus kvpavimo
takus kartu su skrandio turiniu (pvz., vemiant, ypa tuo atveju, jei smon sutrikusi). Kai
kuri sistemini apsinuodijim metu nuodai isiskiria i organizmo per plauius ir taip
gali juos paeisti. kvpus nuodingj mediag, gali sutrikti kvpavimas, smon. Da
niausiai dmais apsinuodijama gaisro metu. Anglies monoksidu (smalkmis) apsinuodijama
ir gyvenamosiose patalpose bei garauose, kur krenamos netvarkingos, apgriuvusios
krosnys, nevalyti dmtraukiai, bloga ventiliacija. Svarbu prisiminti, kad anglies monoksidas
yra bekvaps dujos, todl labai svarbu imtis profilaktikos priemoni, kad apsinuodijimo
bt ivengta. Pavojingos dujos gali isiskirti ir vykus cheminei reakcijai, pvz., tuo paiu
metu naudojant skirtingas valymo priemones: balikl ir dezinfekcijos mediag.
Kaip atpainti?
Poymiai priklauso nuo kvptos mediagos ries, taiau gali bti:
- bendrasis silpnumas;
- galvos skausmas;
- garsus ir pasunkjs kvpavimas;
- odos ir gleivins spalvos pokyi;
- pykinimas, vmimas;
- smons sutrikimas.
Tam tikrais atvejais sprsti, ar apsinuodyta, kvpus nuodingj mediag, reikia
atsivelgus vykio aplinkybes, pvz.: nukentjlis inetas i gaisro, mogus neteko s
mons, nusileids ulin ar gili duob, rastas nesmoningas garae, kur stovjo uvestas
automobilis.
Pirmoji pagalba
Tikslai:
1. Palaikyti pakankam kvpavim.
2. Kviesti greitj medicinos pagalb ir, jei reikia, kitas gelbjimo tarnybas.
175
Atvejai, kai reikia medicinos pagalbos
Veiksmai
Gaisro atveju nedelsdami skambinkite tel. 112 ir kvieskite priegaisrin gelbjimo
tarnyb ir greitj medicinos pagalb. Jei nra pavojaus js saugumui, kuo greiiau
iveskite nukentjl i apnuodytos patalpos, atsagstykite jo apykakl, pasirpinkite, kad
patekt daugiau gryno oro. Jei mogus apsinuodijo automobilio imetamosiomis dujomis
udaroje patalpoje, prie eidami toki patalp, plaiai atverkite duris, kad nuodingosios
dujos isisklaidyt ir j koncentracija ore sumat. Jei radote nesmoning mog ulinyje,
duobje, cisternoje, nebandykite leistis emyn patys, nes galite sunkiai apsinuodyti ir
netekti smons. Tokiu atveju kvieskite priegaisrin gelbjimo tarnyb ir greitj
medicinos pagalb. Jei nukentjlis prarado smon, atverkite kvpavimo takus ir
nustatykite, ar jis kvpuoja. Jei kvpuoja, paguldykite j stabili onin padt. Jei ne
kvpuoja, pskite jam oro ir pasirenkite atlikti krtins lstos paspaudimus. Prisiminkite,
kad psti burna bum apsinuodijusiam mogui yra pavojinga, nes galite apsinuodyti
patys. Saugiai psti oro gali medikai ir gelbtojai, naudodamiesi specialiu maiu su kauke.
Pavojai ir pastabos
Jei apsinuodijimas dujomis ne buitinis (pramonin avarija, didelis gaisras, panaudota
kovini nuodingj mediag, neinoma, kokios nuodingosios dujos), neti nukentjl
i unuodytos aplinkos gali tik gelbtojai, turintys specialij apsaugos priemoni.
Daugelis nuodingj duj sudaro sprogius miinius. Bkite atsargs! Jei neinote, ar
duj miinys sprogus, nejunkite apvietimo, nenaudokite elektros prietais.
5.2.4. Pirmoji pagalba, nuodams patekus per akis
Ir skystosios, ir purkiamosios chemins mediagos, patekusios akis, gali jas paeisti
per kelias minutes, nes greitai rezorbuojasi. Kietos dalels gali paeisti akies ragen ir
visam laikui sutrikdyti regjim ar sukelti aklum, todl labai svarbu nedelsiant suteikti
pirmj pagalb: plauti ak dideliu tekanio vandens kiekiu, po to veti nukentjl li
gonin.
Kaip atpainti?
- Stiprus akies skausmas.
- Sunku ak atmerkti.
- Akies ar vok paraudimas ir patinimas.
- Aarojimas.
Pirmoji pagalba
Tikslai:
1. Atskiesti ir iplauti ak patekusi chemin mediag ir taip sumainti paeidim.
2. Pasirpinti, kad nukentjlis patekt ligonin.
Veiksmai:
Jei turite, usimaukite apsaugines pirtines. Padkite nukentjusiam mogui plauti
paeist ak maiausiai 20 min. nestipria alto vandens srove. Galima plauti palenkus
176
Apsinuodijimas
galv po vandens iaupu, pilant vanden stikline ar naudojant kitas priemones. Jei
nukentjlis dl skausmo negali prasimerkti, velniai, bet tvirtai pramerkite paeistos akies
vokus, kad galtumte gerai iplauti. Saugokite sveikj ak, kad j nepatekt uterto
vandens. Udkite ant paeistos akies tvarst (geriausiai steril) ar vari mediag ir
sutvarstykite abi akis, nes sutvarstyta tik paeistoji akis dl sveikos akies judesi taip pat
juds. Tai gali sukelti skausm.
5.2.5. Pirmoji pagalba kai kuri danesni apsinuodijim atvejais
5.2.5.1. Apsinuodijimas medikamentais
Apsinuodijama medikament perdozavus ar dl nepageidaujamos vaist sveikos.
Danai apsinuodijama pavartojus kito mogaus vaist, todl jokiu bdu negalima dalytis
ar keistis vaistais, nes taip rizikuojama savo sveikata.
Apsinuodijimo poymiai priklauso nuo preparato, kuriuo apsinuodyta, nuo bdo,
kuriuo jis pateko organizm, ir gali bti labai vairs. Kviesdami greitj medicinos
pagalb, suteikite medikams kuo daugiau informacijos apie galim apsinuodijimo prieast.
Apirkite aplink: gal rasite tui pakuoi, kurios pads nustatyti apsinuodijim su
klus medikament. Jei manoma, surinkite informacij apie vaistus, kuri nuolat vartojo
nukentjlis ar kiti kartu su juo gyvenantys mons, suraskite recept knygel.
Kaip atpainti?
Salia nukentjlio yra tui pakuoi ar galbt apsinuodijim sukls medikamentas.
I apsinuodijusio ar kit moni suinoma, kada, kiek ir ko gerta. Simptomai labai vairs
(priklauso nuo igerto medikamento).
Pirmoji pagalba
Tikslai:
1. Palaikyti kvpavimo tak praeinamum, kvpavim ir kraujotak.
2. Pasirpinti, kad nukentjlis patekt ligonin.
Veiksmai:
Jei nukentjlis yra smoningas, suteikite jam patogi padt. Paklauskite, k, kiek ir
kada jis gr, Kalbdami su juo, stebkite jo bkl. Tel. 112 kvieskite greitj medicinos
pagalb. Vertinkite gyvybinius poymius: smon, kvpavim ir kraujotak, kol atvyks
GMP. Jei kyla neaikum, dl galimo apsinuodijimo konsultuokits su Apsinuodijim
kontrols ir informacijos biuru tel. (8~5) 236 20 52 vis par. Pavyzdiui, neinote, ar
vartoto vaisto didesnis, nei rekomenduojama, kiekis gali sukelti sveikatos sutrikim, taiau
iuo metu nra joki apsinuodijimo simptom. Apirkite, ar aplink nukentjl nra
tui vaist pakuoi. Rad isaugokite jas. Informacija apie galbt apsinuodijim suklus
medikament gali padti medikams skirti tinkam gydym.
Pavojai ir pastabos
Nebandykite sukelti vmimo, nebent mogus k tik apsinuodijo, yra smoningas ir
tai daryti rekomendavo specialistas. Tokiu atveju duokite igerti stiklin ilto vandens,
177
Atvejai, kai reikia medicinos pagalbos
patarkite kiti pirtus bum, kol prasids vmimas. Tokius veiksmus reikt kartoti, kol
i skrandio prads tekti varus vanduo.
Jei nukentjlis prarado smon, atverkite kvpavimo takus ir patikrinkite, ar jis kv
puoja. Jei nekvpuoja, [pskite jam oro ir pasirenkite atlikti krtins lstos paspaudimus.
Kai mogus kvpuoja, paguldykite j stabili onin padt. Kuo greiiau tel. 112 kvieskite
greitj medicinos pagalb.
5.2.5.2. Apsinuodijimas alkoholiu
Alkoholis slopina centrins nerv sistemos, ypa smegen, aktyvum. Ilgas arba per
didelis alkoholio vartojimas gali stipriai sutrikdyti vairias organizmo funkcijas, tarp j, ir
psichines, ir mogus gali prarasti smon. Yra keletas pavoj, kurie gresia nesmoningam
alkoholiu apsinuodijusiam mogui:
- gali kvpti vmal kvpavimo takus ir udusti;
- gali sualti, nes alkoholis ipleia kraujagysles ir mogus greiiau netenka ilumos;
- neblaivumas gali suklaidinti ir sutrukdyti laiku nustatyti kit min bkl ar
smons netekimo prieast: galvos traum, insult, infarkt ar kt.
Kaip atpainti?
Gali bti:
- alkoholio kvapas (kartais labai silpnas);
- tuia alkoholini grim tara;
- sutrikusi smon: paadintas mogus gali trumpai atsakyti, taiau vl tuoj pat
giliai minga;
- paraudusi, drgna veido oda;
- sutriks kvpavimas;
- sutriks regjimas;
- nerili kalba ir kt.
Pirmoji pagalba
Tikslai:
1. Atverti ir ilaikyti atvirus kvpavimo takus, nes sutrikus smonei pirmiausia kyla
nepakankamo kvpavimo tak praeinamumo pavojus.
2. Nustatyti, ar nra apsinuodijimo alkoholiu ir kitos smon sutrikdiusios prieasties,
pvz., galvos traumos, poymi.
3. Prireikus kviesti greitj medicinos pagalb.
Veiksmai:
Uklokite nukentjl ir saugokite, kad nesualt. Apirkite, ar nra traumos, ypa
galvos traumos, ar kitoki mins bkls poymi. Jei yra, kuo skubiau tel. 112 kvieskite
greitj medicinos pagalb. Stebkite ir vertinkite gyvybinius poymius: smon,
kvpavim ir puls, kol nukentjlis atsigaus arba atvyks GMP.
178
Apsinuodijimas
Pavojai ir pastabos
Jei nukentjlis nesmoningas, atverkite kvpavimo takus ir nustatykite, ar jis kv
puoja. Jei nekvpuoja, [pskite jam oro ir pasirenkite atlikti krtins lstos paspaudimus.
Jei mogus kvpuoja, paguldykite j stabili onin padt.
Nebandykite sukelti vmimo.
5.2.5.3. Apsinuodijimas maistu
Paprastai apsinuodijama bakterijomis ir virusais utertu maistu. Tam tikrais atvejais
apsinuodijim sukelia nuodai (toksinai), kuriuos iskiria maiste esanios bakterijos.
Daniausiai apsinuodijim maistu sukelia Salmonella ir E. coli grups bakterijos, kuriomis
usikreiama valgant netinkamai termikai paruotus msos ir pieno produktus. Galima
usikrsti ir tais atvejais, kai maist gaminantys mons serga vairiomis rank odos pli
nmis ligomis, angina ar kitokiomis infekcinmis ligomis, valgomi neplauti vaisiai ir daro
vs, geriamas nevirintas eero vanduo ir 1.1. Daugeliu atvej apsinuodijimo maistu galima
ivengti, laikantis maisto saugaus laikymo taisykli (5.3 lentel). Apsinuodijimo poymiai
daniausiai atsiranda staiga, prajus kelioms ar keliolikai valand po valgio. Apsinuodi
jimas maistu yra pavojingas, nes jo metu i organizmo isiskiria daug skysi ir atsiranda
dehidratacija, t. y. skysi organizme trkumas. Jis pavojingiausias maiems vaikams ir
vyresnio amiaus monms. Jei netekto skysio kiekio nepavyksta greitai sunorminti (pvz.,
mogus negali gerti dl pykinimo ir vmimo), gali prireikti gydyti ligoninje.
5.3 lentel. Maisto saugaus laikymo taisykls
1. Plaukite rankas muilu prie ruodami maist, prie imdami maistui naudojamus indus bei
rankius. Plaukite rankas, jei liette alius termikai neapdorotus produktus, o dabar imate
virtus ar kitaip termikai apdorotus, ir atvirkiai
2. Atildykite aldyt ms ar uv, laikydami j aldytuve, o ne kambario temperatros
3. Niekada nedkite termikai apdorotos msos ar uvies ant paviriaus, kur prie tai laikte
alius produktus, rpestingai io paviriaus nenuplov
4. Prie vartodami vaisius ir daroves gerai nuplaukite juos po tekaniu vandeniu
5. Prie atidarydami konserv pakuoi dangtelius, nuplaukite ir nuluostykite juos
6. Laikykite maisto produktus aldytuve (4 C ar emesns temperatros)
7. Termikai apdorot ar kitaip paruot maist laikykite (jei norite isaugoti ilt) ne emesns
kaip 60 C temperatros
8. Greitai gendanius maisto produktus laikykite ne auktesns kaip 4 C ir ne emesns
kaip -60 C temperatros. Kambario temperatros greitai gendanius maisto produktus
laikykite ne ilgiau kaip dvi valandas
9. Birius maisto produktus (miltus, cukr, kruopas) laikykite stikliniuose, plastmasiniuose
ar metaliniuose sandariuose indeliuose
10. Maisto produktus laikykite atskirai nuo ne maistui naudojam priemoni
Parengta remiantis Centers for Disease Control tinklalapiu http://www.cdc.gov/ounceofpre
vention/
179
Atvejai, kai reikia medicinos pagalbos
Kaip atpainti apsinuodijim maistu?
Bdingiausi poymiai:
- pykinimas ir vmimas;
- spazminiai, raiantys pilvo skausmai;
- stiprus viduriavimas (gali bti net kraujo priemai);
- skausmas skrandio plote (duobutje).
Gali bti:
- galvos skausmas ar trumpalaikis kariavimas;
- usitsus ligai, dl didelio organizmo skysi isiskyrimo gali atsirasti oko poy
mi, sutrikti smon.
Pirmoji pagalba
Tikslai:
1. Patarti ilstis.
2. Duoti gerti daug skaidri skysi
3. Jei reikia, veti nukentjl ligonin.
Veiksmai:
Pasilykite apsinuodijusiam mogui gulti ir ilstis. Uklokite j ir padkite jam.
Duokite gerti daug skaidri skysi (negazuoto mineralinio ar kito vandens, silpnos
juodosios arbatos) ir duben, jei mogus vemia. Jei apsinuodijs asmuo (ypa vaikas ar
senyvas mogus) neteko daug skysi ir dl pykinimo ir vmimo negali gerti, pasirpinkite,
kad jis patekt ligonin.
Pavojai ir pastabos
Jei apsinuodjlio bkl blogja, tel. 112 kvieskite greitj medicinos pagalb.
5.2.5.4. Apsinuodijimas nuodingaisiais grybais
Europoje auga daug vairi ri nuodingj gryb. Yra gryb, kurie nuodingi tik
ali, taiau specialiai paruotus juos valgyti galima. Dalis gryb nuodingi visada. Da
niausiai apsinuodijama nuodingj gryb supainiojus su valgomuoju. Smailiakepur
(blykioji) musmir supainiojama su pievagrybiu, alsvoji - su mde ar aliuoke. Apsi
nuodijimas grybais daniausiai nustatomas, atsivelgiant vyraujanius simptomus ir
slaptojo laikotarpio trukm (laik nuo gryb valgymo, per kur atsiranda pirmieji apsi
nuodijimo simptomai). Apsinuodijimo poymi atsiradus vliau kaip po 6 valand (ilgas
slaptasis laikotarpis), galima tarti, kad apsinuodijimas yra sunkus ir gyvybei pavojingas
(pvz., apsinuodijus alsvja musmire, nuodinguoju nuosdiu, bobausiu). Trumpas slaptasis
laikotarpis, kai apsinuodijimo poymi atsiranda anksiau negu po 6 val. po valgio, bdin
gas apsinuodijimui paprastja musmire, raaliniu mlagrybiu, pilkja skydabude ir kt.
Visais atvejais grybais apsinuodijs mogus turi kuo greiiau patekti ligonin.
180
Apsinuodijimas
Kaip atpainti apsinuodijim grybais?
Valgyta gryb 1-2 par laikotarpiu. Simptomai vairs (priklauso nuo grybo ries),
taiau gali bti:
- pykinimas ir vmimas;
- smarkus vandeningas viduriavimas;
- pilvo skausmas;
- mieguistumas;
- galvos svaigimas;
- koordinacijos sutrikimas;
- traukuliai;
- aarojimas;
- gausus prakaitavimas ir kt.
Pirmoji pagalba
Tikslai:
1. Palaikyti kvpavimo tak praeinamum, kvpavim ir kraujota!t
2. Pasirpinti, kad apsinuodijs mogus kuo greiiau patekt ligonin.
Veiksmai:
Jei apsinuodijs mogus yra smoningas, paklauskite, ko, kiek ir kada jis valg. Jei
simptom atsirado po trumpojo slaptojo laikotarpio (mogus k tik valg gryb), smo
ningam mogui galima sukelti vmim, duoti igerti stiklin ilto vandens ir patarti kiti
pirtus bum.
Jei simptom atsirado po ilgojo slaptojo laikotarpio (prajo daugiau kaip <6 Va L),
nedelsdami tel. 112 kvieskite greitj medicinos pagalb arba patys kuo skubiau vekite
apsinuodijus mog ligonin.
Pavojai ir pastabos
Jei nukentjlis nesmoningas, atverkite kvpavimo takus ir nustatykite, ar mogus
kvpuoja. Jei nekvpuoja, pskite jam oro ir pasirenkite atlikti krtins lstos paspaudimus.
Jei mogus kvpuoja, paguldykite j stabili onin padt. Tel. 112 kvieskite greitj
medicinos pagalb.
5.2.6. Apsinuodijimas glus ir kandus
Vabzdi kandimas
Vabzdi glimas daniausiai bna labiau skausmingas nei pavojingas, taiau dau
giniai glimai gali sukelti stipri organizmo reakcij. glus bum ar rykl, gali staiga
sutinti kvpavimo takai ir mogus gali udusti. glus vabzdiui, visada reikia stebti, ar
kyla alergin reakcija, kuri gali progresuoti iki anafilaksinio oko.
Kaip atpainti?
- Stiprus atrus skausmas glimo vietoje.
- geltos vietos paraudimas ir patinimas.
181
Atvejai, kai reikia medicinos pagalbos
Sunkjant alerginei reakcijai, gali atsirasti:
- dusulys, voktimas ir pasunkjs kvpavimas;
- veido tinimas;
- dilglinis viso kno ibrimas ir kt.
Pirmoji pagalba
Tikslai:
1. Mainti skausm ir patinim.
2. Prireikus pasirpinti, kad nukentjs mogus patekt ligonin.
Veiksmai:
vertinkite nukentjlio bkl. Jei kandimo vietoje yra liks geluonis, atsargiai j
nubraukite nagu ar bukja peilio gelets dalimi. Nenaudokite pinceto, nes suspaudus
geluon dar daugiau nuod gali patekti nukentjusio mogaus organizm. Jei manoma,
pakelkite gelt galn, udkite kandimo vietoje ledo, aldytuvo kameroje sualdyt
maisto produkt ar alt kompres ir laikykite maiausiai 10 min. Tai sumains skausm
ir tinim. Jei patinimas plinta ar simptomai sunkja, vekite nukentjl artimiausi ligo
nin ar tel. 112 kvieskite greitj medicinos pagalb. Jei nukentjs mogus turi su savimi
adrenalino automatin virkt ar kit io vaisto form, paskirt gydytojo, padkite jam
juo pasinaudoti.
5.2.6.I. Erks [kandimas
Erks platina vairi krauju plintani infekcij, todl sisiurbusias jas reikia kuo
greiiau paalinti. sisiurbus usikrtusiai erkei, galima susirgti Laimo liga ar erkiniu
encefalitu.
Kaip atpainti?
Kraujo prisisiurbusi erk padidja iki irnio dydio, todl j pastebti nesunku.
Pirmoji pagalba
Tikslas:
Itraukti erk.
Veiksmai:
Netepkite erks riebalais. Atsargiai su
imkite erk pincetu ar pirtais (pasinaudo
kite marle ar minktu popieriumi) kuo ariau
galvos ir sukamuoju judesiu i lto traukite
(5.2 pav.). Stenkits erks nesuspausti ir ne
sutraikyti, nes tokiu atveju padidja tiki
myb, kad infekcinis ukratas pateks krau
j. Itrauk erk, siurbimo viet nuplaukite
vandeniu ir muilu, patepkite dezinfekuoja- 5.2 pav. Erks itraukimas pincetu
muoju tirpalu. Paalintos erks veti tirti
182
Apsinuodijimas
nereikia, nes erkinio encefalito virusas i itrauktos erks neiskiriamas, o erkje nustaius
Laimo ligos suklj dar nereikia, kad jais spjo usikrsti mogus. Po erks sisiurbimo
patariama stebti sveikatos bkl. Jei 3-30 dien laikotarpiu pradedama kariuoti, pykina,
vemiama, skauda galv ar erks sisiurbimo vietoje atsiranda didjantis paraudimas, btina
kreiptis gydytoj.
5.2.6.2. Gyvats kandimas
Vienintel nuodinga Lietuvoje gyvenanti gyvat yra angis (5.3 pav.), taiau ir jos
kandimas retai bna mirtinas. Taiau yra moni, auginani nuodingas gyvates namuose.
Gyvats kandimas paprastai nra rimtas sualojimas, taiau jis gali igsdinti, todl labai
svarbu nuraminti nukentjl, nes juo jis maiau juds ir blakysis, juo liau organizme
plis nuodai. Gyvats nuodai organizme i pradi plinta limfa, retai jie patenka tiesiai
kraujotak. Pirmosios pagalbos tikslas yra sultinti nuod patekim kraujotak, todl
labai svarbu paeist galn sutvarstyti ir imobilizuoti.
S. 3 pav. Angis
Kaip atpainti?
Atsivelgiant r, gali bti:
- pora takini dant ymi (5.3 pav.);
- stiprus skausmas, paraudimas ir patinimas kandimo vietoje;
- pykinimas ir vmimas;
- sutriks regjimas;
- seiltekis ir padidjs prakaitavimas;
- pasunkjs kvpavimas ar net jo sustojimas.
Pirmoji pagalba
Tikslai:
1. Sustabdyti nuod plitim organizme.
2. Pasirpinti, kad nukentjlis kuo greiiau patekt ligonin.
183
Atvejai, kai reikia medicinos pagalbos
Veiksmai:
Atsargiai paguldykite gyvats gelt mog. Nuraminkite j ir papraykite nejudti.
Numaukite nuo geltos galns iedus, nusekite laikrod, nes vliau dl tinimo tai padaryti
gali bti nemanoma. Jei turite galimyb, atsargiai nuplaukite kandimo viet ir nusausinkite
varia mediaga ar tvarsiu. Sutvarstykite kst galn pakankamai stipriai, kad po tvarsiu
sunkiai galtumte ukiti pirt. Pradkite tvarstyti nuo glimo vietos galvos link. Sutvars-
t imobilizuokite, apimdami snarius aplink aizd, kad gelta galn nejudt (5.4 pav.).
Pasirpinkite, kad gyvats geltas mogus kuo greiiau patekt artimiausi ligonin:
kvieskite greitj medicinos pagalb arba vekite j patys.
5
5.4 pav. Galns tvarstymas ir imobilizavimas
184
Apsinuodijimas
Pavojai ir pastabos
Nedkite ant paeistos galns timpos, nepjaukite kandimo vietos, nes tai neveiks
minga.
Neiulpkite aizdos, nes tai gali bti pavojinga js sveikatai, o nuod paalinsite
labai maai.
Nekelkite geltos galns aukiau irdies lygio, nes tai gali pagreitinti nuod plitim.
Jei nukentjlis prarado smon, atverkite kvpavimo takus ir nustatykite, ar jis kv
puoja. Jei nekvpuoja, pskite jam oro ir pasirenkite atlikti krtins lstos paspaudimus.
5.2.6.3. Gyvno ir mogaus kandimas
Atrs gyvn dantys padaro gilias aizdas, pro kurias vairs mikroorganizmai gali
patekti giliai audinius ir sukelti infekcij. mogaus dantys taip pat sutraiko audinius.
Jei kandimo metu paeidiama oda, reikia skubiai suteikti pirmj pagalb ir veti nu
kentjl ligonin, nes kyla didelis infekcijos pavojus. Pasiutlig yra pavojingiausia viru
sin infekcin liga, kuria galima susirgti po kandimo. Ji yra mirtina, todl kstam mogui
ligoninje leidiama specialaus serumo. kandus gyvnui, galima susirgti ir stablige. He
patito B, C, IV (AIDS) tikimyb, kandus mogui, yra labai maa, vis dlto, jei kyla
tarim, reikia kreiptis gydytoj.
Pirmoji pagalba
Tikslai:
1. Stabdyti kraujavim.
2. Sumainti nukentjlio ir savo infekcijos rizik.
3. Prireikus veti nukentjl ligonin.
Veiksmai:
Jei turite, pirmiausia usimaukite apsaugines pirtines. Kruopiai nuplaukite kandimo
aizd muilu ir vandeniu: tai sumains aizdos ukrtimo tikimyb. Nusausinkite aizd
varia mediaga ar tvarsiu, po to uklijuokite pleistru ar sutvarstykite. Jei aizda didel
ar gili, pasirpinkite, kad nukentjlis patekt ligonin.
Pavojai ir pastabos
Jei yra nors maiausia pasiutligs tikimyb (pvz., gyvnas nepastamas, pasikeits
gyvno elgesys ir t. t.), nedelsdami vekite nukentjl artimiausi ligonin.
Visada paklauskite, ar nukentjs mogus skiepytas nuo stabligs. Jei neskiepytas,
prajo daugiau kaip 10 met po skiep arba neprisimena, kada skiepytas, vekite j
artimiausi ligonin paskiepyti.
Apibendrinimas
Galima apsinuodyti pro bum (nuryjant), per od, kvepiant, per akis, injekciniu bdu
(kandus ar glus). tar apsinuodijim, skambinkite Apsinuodijim kontrols ir infor
macijos biurui tel. (8-5) 236 20 52 vis par, kvieskite greitj medicinos pagalb telefonu
112 ar kitu numeriu. Pasirpinkite savo, aplinkini ir nukentjlio aplinkos saugumu.
Stebkite ir palaikykite gyvybines funkcijas. Geriausias bdas ivengti apsinuodijimo yra
saugotis jo.
185
Atvejai, kai reikia medicinos pagalbos
Galimas situacijos sprendimas
Birut nusinea Jonuko itutint vitamin buteliuk prie telefono ir skambina Apsi
nuodijim kontrols ir informacijos biurui tel. (8-5) 236 20 52 bei vykdo jo nurodymus.
Stebi Jonuko gyvybines funkcijas.
Savikontrols klausimai
1. Kas yra nuodas?
2. Kokie yra nuodo patekimo organizm bdai?
3. Kaip reikia suteikti pirmj medicinos pagalb (PMP), jei nukentjlis igr nuod?
4. Kaip suteikti PMP, jei pavojingos chemins mediagos pateko ant odos?
5. Kaip reikia suteikti PMP, cheminei mediagai patekus akis?
6. Kaip suteikti PMP mogui, kuris, kaip tariama, apsinuodijo automobilio imetamosiomis
dujomis?
7. Kokie pavojai gresia nesmoningam, alkoholiu apsinuodijusiam mogui?
8. Kaip atpainti apsinuodijim nuodingaisiais grybais?
9. Kuo pavojingas vabzdio glimas bum? Kaip tokiu atveju teikti PMP?
10. Kaip reikia suteikti PMP, kandus gyvnui? K tokiu atveju reikia isiaikinti apie skiepus?
11. Kaip itraukti sisiurbusi erk?
12. Kaip reikia suteikti PMP, kandus gyvatei?
5.3. Aplinkos veiksni sukelti sualojimai
Baig i tem, turite:
1) apibdinti odos struktr ir pagrindines funkcijas;
2) nurodyti ir apibdinti pagrindinius ilumos perdavimo mechanizmus;
3) klasifikuoti nudegimus;
4) ivardyti nudegim simptomus ir poymius;
5) apibdinti terminius, cheminius ir elektrinius nudegimus, paaikinti j skirtumus;
6) apibdinti pirmosios medicinos pagalbos (PMP) principus terminio, cheminio ir
elektrinio nudegimo atveju;
7) nustatyti tris sisteminio ilumos poveikio sukeltas bkles;
8) ivardyti ilumos mlungio simptomus ir poymius;
9) ivardyti iluminio isekimo simptomus ir poymius;
10) nurodyti ilumos smgio simptomus ir poymius;
11) atskirti ilumos sukelt mlung nuo iluminio isekimo ir ilumos smgio;
12) apibdinti PMP principus sisteminio ilumos poveikio sukelt bkli atveju;
13) ivardyti nualimo simptomus ir poymius;
14) apibdinti PMP principus nualimo atveju;
15) ivardyti ir apibdinti hipotermijos laipsnius, simptomus ir poymius;
16) apibdinti PMP principus hipotermijos atveju;
Galima situacija
Vakarieniaujate draugo namuose. Staiga pastebite, kad jo 5 met snus, pams k
tik jums paruotos kavos puodel, netyia usiveria ant koj. Vaikas i skausmo pradeda
186
Aplinkos veiksni sukelti sualojimai
klykti, delniukais ploja sau per launis. Vaiko tvas i netiktumo sutrinka, neino ko
griebtis. K js, baigs pirmosios medicinos pagalbos kursus, turtumte daryti? Kokie
bt js veiksmai? Koks j nuoseklumas? Pastebjote, kad vaikas puodel kavos usivert
ant abiej laun priekinio paviriaus. Koks nudegimo plotas?
Esminiai skyriaus dalykai
Vertinkite aplink, nukentjlio bkl ir teikite pagalb, vadovaudamiesi taisykle
P-P-P (Patikrink-Paskambink-Padk). Gyvybines funkcijas vertinkite ir utik
rinkite, vadovaujantis ABC taisykle.
Atminkite, kad aukta ir ema temperatra, elektra, chemikalai daniausiai bna
labai pavojingi gyvybei ir sveikatai.
Nenukentkite pats. vertinkite situacij ir imkits reikiam saugumo priemoni
Paalinkite sualojim suklus altin arba evakuokite nukentjl i sualojim
suklusios aplinkos bei sustabdykite tolesn audini alojim.
Nepamirkite ikviesti pagalb.
Nepamirkite pairti, ar nra daugiau sualojim.
Atminkite, kad savalaik profilaktika - geriausia pirmoji medicinos pagalba.
vadas
Aplinkos apibdinimas
mogaus aplinka yra labai sudtinga. J formuoja vairs veiksniai:
- atmosfera (sudtis, vjas, krituliai, slgis, utertumas ir pan.);
- klimatas, temperatra (kartis, altis);
- vandens itekliai;
- dirvoemis ir ems gelms;
- augmenija (nuodingieji augalai);
- gyvnija;
- mons ir j veiklos rezultatas;
- energija (viesa, garsas, vibracija, elektros energija, elektromagnetins bangos,
radiacija, aibas ir pan.);
- chemins mediagos (rgtys, armai).
Natralu, kad mog ie veiksniai veikia. Organizmas normaliai funkcionuoja tada,
jeigu j veikiantys veiksniai yra tam tikr rib arba tarp j yra nusistovjusi tam tikra
pusiausvyra, kitaip tariant, organizmas yra prie j prisitaiks. Atsiradus kenksmingam
aplinkos poveikiui arba prastiniam aplinkos veiksniui perengus normos ribas, aplinka
tampa prieika mogui ir, isekus organizmo prisitaikymo galimybms, atsiranda sua
lojimas. Pavyzdiui, ilgesn laik pabuvus auktesns negu 35 C temperatros aplinkoje,
itinka ilumos smgis, kandus nuodingai gyvatei, nuodai paveikia vis organizm,
apsipylus verdaniu vandeniu - nudegama, panirus vanden - skstama dl oro trkumo,
ilgesn laik bnant minusins temperatros - sulama ir pan.
Neigiamas aplinkos veiksni poveikis gali pasireikti bet kur: mieste, negyvenamoje
vietovje, kalnuose ir pan. Daniausiai sualoja aukta ir ema temperatra, skendimas,
elektra, gyvn, vabzdi bei ropli kandimas ir glimas.
187
Atvejai, kai reikia medicinos pagalbos
: Sualojimai gali bti:
v - vietiniai (paeidiama viena ar kelios kno dalys);
- iplit (paveikiamas visas organizmas);
- mirs (paveikiamas visas organizmas ir tam tikra kno dalis ar dalys paeidiamos
Nest ipriau (pvz., hipotermija ir kojos nualimas).
Aplinkos poveikis gali bti trumpalaikis ir ilgai trunkantis. iame skyriuje nagrinsime
tik trumpalaik tam tikr aplinkos veiksni sukelt poveik mogaus sveikatai. Be to, pana
poveik organizmui gali sukelti ir keletas aplinkos veiksni (terminis nudegimas, nudegimas
rgtimis ir armais, elektra). Daniausiai susiduriama su iais aplinkos poveikio sukeltais
sualojimais ar bklmis:
Nudegimas.
Nualimas.
Sualimas.
Perkaitimas.
Elektros poveikio sukelta bkl.
Sualojimo atsiradimui ir jo sunkumui turi tak ie veiksniai:
Aplinkos veiksnio intensyvumas (pvz., gaisro sukelta aukta temperatra) arba
kenksmingumas (elektros poveikis).
Veiksnio veikimo trukm (juo veiksmas ilgesnis, juo didesn tikimyb, kad sua
lojimas bus didesnis).
Organizmo prisitaikymo galimybs.
Amius.
)Gretutins ligos.
)Profilaktikos priemoni ir saugumo bei higienos taisykli laikymasis (pvz., ilt
drabui dvjimas, pirtini mvjimas altyje, vakcinacija nuo pasiutligs, sude-
rintas skysi vartojimas, esant auktai temperatrai).
( ^Visuomens vietimas ir mokymas.
mogaus organizm nuo iors skiria oda ir gleivins, todl pradinis daugelio aplinkos
veiksni poveikis tenka joms. Taigi siekiant suvokti daugelio aplinkos veiksni poveik
organizmui, reikia inoti odos anatomijos ir fiziologijos pagrindus bei organizmo tempe
ratros reguliacijos ypatybes.
5.3.1. Odos anatomija ir fiziologija
Oda yra didiausias kno organas, dengiantis apie 1,5-2 m2 vidutinio sudjimo
suaugusio mogaus kno ploto. Ji saugo nuo mikroorganizm, palaiko skysi pusiausvyr,
reguliuoja temperatr. Od sudaro trys sluoksniai (5.5 pav.):
1. Epidermis, kuris yra iorinis sluoksnis, sudarytas vien i epitelini audini. Jame
nra joki kraujagysli. Aplink akis jis yra plonas, apie 0,05 mm storio, o paduose
epidermis storesnis (apie 1 mm).
2. Tikroji oda. Tai - storesnis sluoksnis, kur sudaro jungiamieji audiniai. Juose yra
kraujagysli, nerv galni, riebal ir prakaito liauk.
3. Poodiniai audiniai, kurie yra tampri ir pluotini audini derinys, be to, juose
yra riebal sluoksni. Po iuo sluoksniu yra griaui raumenys.
188
Aplinkos veiksni sukelti sualojimai
Epidermis
Dermis -
Hipodermis -
5.5 pav. Odos sluoksniai
Oda atlieka daug funkcij, kuri svarbiausios yra:
- apsauga nuo aplinkos poveikio;
- termoreguliacija;
- homeostazs palaikymas;
- metabolinis prisitaikymas;
- jutimas.
Tikrosios odos sluoksnyje yra nerv galni, per kurias yra perduodami impulsai
tarp smegen ir kno. Paeidus odos audinius, paeidiamos ir odoje esani nerv ga
lnls, todl labai skauda, be to, oda nebeatlieka daugelio arba vis savo funkcij arba
jos labai susilpnja. Paeidus gilesnius audinius ar kraujagysles, kraujuoja, prasideda
infekcija, paeistas plotas gali apmirti.
Oda, nervai, kraujagysls ir kitos anatomins struktros turi didel reikm kno
temperatros reguliacijai.
Vyr oda paprastai yra storesn negu moter, vaik oda yra velni, vyresni negu 60
met moni - plonesn negu jaunesni moni. Dl ios prieasties, veikiant tokio paties
intensyvumo alojaniam veiksniui, i kategorij monms sukeliami skirtingi sualojimai
(pvz., vaikui per t pat laik gali atsirasti gilus nudegimas, o suaugusiajam - tik pavirinis).
Kartis gali ne tik denatruoti baltymus, bet ir sutrikdyti kraujotak.
Odos lstels yra jautrios kariui, aliui ir mechaniniam poveikiui. Paprastai poveikis
joms prasideda, kai temperatra didesn kaip 44 "C. Faktikai daugelis moni maudosi
vonioje tokios temperatros vandenyje. Lsteles pradeda aloti 44-51 C temperatra.
Jei temperatra didesn, odos suirimas (destrukcija) atsiranda labai greitai. Jei organizmas
bna minusins temperatros ilgesn laik, maiau apsaugot kno dali oda ir po ja
esantys audiniai gali ualti. Susidar ledo kristalai gali paeisti lsteles.
Organizmas funkcionuoja normaliai, jeigu jo temperatros nuokrypis yra madaug
5 laipsniai, t. y. 37 C (3 C). Jei temperatra nukrinta emiau ios ribos, galimas sunkus
paeidimas arba pacientas gali mirti. Tokias temperatros ribas palaiko homeostaziniai
mechanizmai, kuriuos valdo galvos smegen dalis, vadinamasis pogumburis. Jis gauna
sensorinius signalus i vairi kno dali ir skatina arba ltina ilumos iskyrim i orga
nizmo. iluma atsiranda daugiausia kaip alutinis metabolizmo produktas. Organizmas
189
Atvejai, kai reikia medicinos pagalbos
A A A A
Konvekcija ) ) ) )
Laidumas
Spinduliavimas
5.6 pav. ilumos perdavimo budai
gali padidinti ilumos iskyrim, sustiprindamas metabolizm, daugiausia aktyvindamas
didiuosius raumenis, pvz., versdamas juos virpti. Organizmui yra daug sunkiau paimti
ilum i iorini altini, pavyzdiui, stovint prieais degant lau arba gulint papldimyje.
Organizmas ltina ilumos isiskyrim, sutraukdamas periferines kraujagysles ir taip ne
leisdamas ilum neaniam kraujui tekti oda. Termoreguliacijai gali turti tak ir tam
tikri vaistai.
iluma (energija) i didesns koncentracijos vietos maesns koncentracijos viet
perduodama keturiais bdais. iluma yra perduodama i auktesns temperatros vietos
emesns temperatros viet, todl mogaus knas iais keturiais bdais gali ir gauti ilu
mos, ir jos netekti. ilumos perdavimo bdai yra keturi (5.6 pav.):
1. Spinduliavimas. Tai - tiesioginis energijos perdavimas infraraudonja spinduliuote
i iltesnio kno altesn. Tokiam energijos perdavimui tarpins aplinkos, pvz., oro arba
vandens, nereikia. iuo bdu saul ildo em, energijai sklindant kosmosu. Spinduliavimu
skleidia ilum restoranuose naudojamos lempos. Tokiomis lempomis kai kuriose ligo
ninse yra ildomi pacientai.
2. Laidumas. Tai - ilumos perdavimas i vieno kno kit jiems tiesiogiai lieiantis.
iluma teka i rankos jos lieiam daikt, jei tas daiktas yra altesnis u rank. Tai yra
svarbu inoti, jei pacientas guli ant altos ems arba ant kaitusio aligatvio. Jis atiduos
du kartus daugiau ilumos emei negu orui, todl reikia nukentjl ne ukloti antklode, o
pakelti nuo ems. Nukentjlis praras daug daugiau ilumos bdamas vandenyje negu
tokios paios temperatros ore.
3. Konvekcija. Knas laidumu suildo su juo besilieiant vanden arba or, kur
srov arba vjas nunea tolyn, jo viet uima naujas vanduo arba oras ir knas vl j ildo.
Nuo konvekcijos apsaugo nardytojo su akvalangu kostiumas. Konvekcija yra pagrindinis
peralimo bdas puiant vjui.
4. Garavimas. Skysiui virstant garais, prarandama labai daug ilumos. Vandens ir
ilumos netekimas su ikvepiamu oru, per od ir gleivines yra vadinamas nepastebimu
190
Aplinkos veiksni sukelti sualojimai
netekimu ir jo prieastis yra garavimas. iuo bdu yra prarandama apie 10 proc. visos
iskiriamos ilumos, taiau pakilus kno temperatrai is procesas suaktyvja ir isiskiria
prakaitas. Per valand gali isiskirti iki 4 litr vandens. Su juo gali bti prarandama 30
kart daugiau ilumos negu nepastebimo ilumos netekimo metu.
Saugumo taisykls
Prie pradedant nukentjliui teikti pirmj medicinos pagalb, reikia vertinti situacij,
nes galima nukentti paiam. Pradedant teikti pagalb, btina pasirpinti, kad aplinka
paiam gelbtojui bt saugi (pvz., ijungti elektros srov). Jeigu taip padaryti nepavyksta
ir kyla tiesioginio pavojaus grsm paiam gelbtojui, artintis prie nukentjusio mogaus
negalima (pvz., gaisro atveju gaisrininkai pirmiau turi ugesinti ugn). Teikiant pagalb,
btina kuo anksiau nutraukti alingo veiksnio poveik nukentjusio mogaus orga
nizmui.
Paplitimas
Beveik kiekvienas i ms kakada esame nukentj nuo lengvesnio ar sunkesnio
nudegimo ir prisimename jo sukelt skausm ir nerim. Daugeliui moni jie atrodo la
biausiai bauginantys i vis traum. Nudegimo sukelti sueidimai yra ketvirtoji traumuot
pacient mirties prieastis: danesn mirties prieastis yra tik eismo vykiai, skvarbi trauma
ir nukritimas. Kiekvienais metais milijonai moni kreipiasi gydymo staigas dl nude
gimo. Madaug 75 000 i j kasmet paguldomi ligonines ir apie 6 000 mirta. Lietuvoje
kasmet nudegimus patiria per 7000 gyventoj, daugiau kaip 2 tkstaniai j gydomi
ligoninse. Skirting amiaus grupi moni nudegimai yra skirtingi. Pavyzdiui, vaikioti
pradedantys kdikiai daniau nusipliko kartu skysiu, o didesni vaikai daniau apsidegina
liepsna. Nusidegina skysiu arba arminmis mediagomis daniau pramons monse
dirbantys suaug mons. 20 proc. vis nukentjli, patyrusi nudegimus, yra vaikai.
Daniausiai jie nusidegina ar nusiplikina namuose dl neatsargumo.
Termini sueidim sukeliamas sergamumas ir mirtamumas labai priklauso nuo
susijusi sueidim. Dm kvpimas gali bti gyvybei grsmingas, todl kartais pavo
jingesnis net u pat nudegim. Dana nukentjusi gaisro metu moni mirties prieastis
yra ne pats nudegimas ar jo tiesiogins komplikacijos, bet kvpavimo nepakankamumas
ar jo sukeltos komplikacijos. Mirties prieastis gali bti ir inhaliaciniai sueidimai.
5.3.2. Nudegimas
Nudegimas - odos ir poodini audini suirimas (destrukcija), sukeltas iors veiksni.
Nudegim gali sukelti tiesioginis slytis su ugnimi ar kaitusiais daiktais, sausas kartis,
trintis, karti skysiai ir garai, korozins mediagos (rgtys, armai), elektros srov, radia
cija. Kart skysi ar gar sukeltas nudegimas vadinamas nuplikymu.
Klasifikacija ir prieastys
Nudegimai yra skirstomi, atsivelgiant juos suklusi prieast, nudegimo gyl, viet
ir sunkum.
191
Atvejai, kai reikia medicinos pagalbos
Nudegimo prieastis
1. Terminis nudegimas. J sukelia tiesioginis slytis su ugnimi, kait objektai, garai,
dujos, karti skysiai. Terminiai nudegimai skirstomi sauso kario sukeltus
nudegimus ir nuplikymus, kuriuos sukelia garai ir karti skysiai: verdantis vanduo,
kava, riebalai. Daugiau nei pus vis miri nuo nudegim vyksta dl gaisr,
ketvirtadalis - dl nusideginimo kartais skysiais. Daniausia nemirtin nudegim
prieastis yra buitiniai nusiplikymai ir nudegimai, prisilietus prie kaitusio pa
viriaus.
2. Elektrinis nudegimas. J sukelia elektros srov ar aibas.
3. Cheminis nudegimas. Jis atsiranda paveikus od ar gleivin korozinmis media
gomis: armais ar rgtimis Tai gali bti daro chemikalai, tualeto dezinfekcijai
skirtos chemins mediagos, buitinis baliklis, pramoninis valiklis, da skiediklis,
karinje pramonje naudojamas baltasis fosforas ir pan.
4. Radiacinis nudegimas. J sukelia sauls spinduliai, per ilgas vitinimas ultraviole
tinmis (kvarco) lempomis, radioaktyvioji spinduliuot.
Nudegimo gylis (5.7 pav.).
1. Pavirinis (1-ojo laipsnio) nudegimas. Paeidiamas virutinis odos sluoksnis -
epidermis. Oda parausta, tampa jautri, sausa ir skausminga, taip pat gali patinti
(taip, kaip nudegus saulje). Paprastai pavirinis nudegimas ugyja per savait be
joki rand.
2. Vidutinio gylio (2-ojo laipsnio) nudegimas. Paeidiama epidermis ir tikroji oda.
Atsiranda psli (pvz., nusiplikius verdaniu vandeniu), aplinkiniai audiniai pa
tinsta, bna paraud, gali atrodyti kaip atviros nudegusios odos vietos su blizganiu
ar drgnai atrodaniu pagrindu. Oda atrodo marga. Toks nudegimas yra labai
skausmingas. Paprastai 2-ojo laipsnio nudegimas sugyja per 3^4 savaites, gali
atsirasti rand. Atsivelgiant paeist plot, vidutinio gylio nudegimas gali bti
n
a b c
5.7 pav. Nudegim laipsniai
a - pirmojo laipsnio, b - antrojo laipsnio, c - treiojo laipsnio
192
Aplinkos veiksni sukelti sualojimai
pavojingas gyvybei. Laiku nesuteikus kvalifikuotos pagalbos, vidutinio gylio nu
degimas gali pereiti gil nudegim.
3. Gilus (3-iojo laipsnio) nudegimas. Paeidiami visi odos sluoksniai, poodis,
raumenys ir kaulai. Tokio gylio nudegimas atrodo sausas, juodas ar pilkas, kartais
net suangljs. Lieiant tokia nudegimo vieta atrodo kieta. Paeidus nerv gal
nles, nukentjlis gali nejausti skausmo, taiau aplinkiniai maiau nudeg audiniai
yra labai skausmingi. Gilus nudegimas yra grsmingas gyvybei. Jis yra atvira aizda,
todl organizmas pro j netenka daug skysi, gali itikti okas. Be to, paeidiama
apsaugin utvara, todl organizm gali patekti mikrob. Pasveikus atsiranda
dideli rand. Izoliuoto gilaus nudegimo praktikai nebna, daniausiai jis bna
kartu su paviriniu ir vidutinio gylio nudegimu.
Nudegimo sunkumas
Nudegimas gali bti:
1. Kritinis.
2. Nekritinis.
Nudegimo sunkumas priklauso nuo i veiksni:
1) altinio, suklusio nudegim, temperatros;
2) nudegimo trukms;
3) nudegimo vietos;
4) jo ploto;
5) nukentjlio amiaus;
6) lig, kuriomis serga nukentjs mogus.
Nuo nudegimo sunkumo priklauso, ar kviesti greitj medicinos pagalb, ar ne. Da
niausiai nusprsti yra labai sunku, nes labai sunku tiksliai vertinti nudegimo dyd tuojau
pat po nudegimo. Skambinti tel. 112 ir kviesti GMP reikia iais atvejais:
- nudegimas ir kvpavimo sutrikimas;
- daugiau nei vienos kno dalies nudegimas arba nudegimas, apimantis gana didel
kno dal;
- tariama, kad kvpavimo takai nudeg;
- galvos, kaklo, platak, pd ar lytini organ nudegimas;
- bet kokio gylio jaunesni kaip 5 met ar vyresni kaip 60 met moni nudegimas;
- chemini mediag, elektros energijos ar sprogim sukelti nudegimai;
- bet kokia abejon dl nudegimo.
Nudegimo atsiradimas
Net gana ilgai trunkantis temperatros, auktesns u normali, poveikis (iki 40 C)
jokio akivaizdaus odos paeidimo nesukelia, taiau trumpai veikiant daug auktesnei arba
ilgai veikiant tik iek tiek auktesnei temperatrai audiniai yra sualojami. Terminiai
sueidimai taip pat priklauso nuo sueidimo vietos, dydio ir gylio. Rank, pd, lytini
organ arba veido terminiais sueidimais, kurie visikai juosia kno vietas, reikia pasirpinti
pirmiausia. Kiti svarbs veiksniai, teikiant pagalb nudegusiems pacientams, yra inha
193
Atvejai, kai reikia medicinos pagalbos
liaciniai sueidimai, temperatros poveikio trukm, bendroji temperatra, paciento amius,
bendroji sveikatos bkl, kiti paeidimai ir persirgtos ligos. Termini sueidim sukeliamas
sergamumas ir mirtamumas nemaai priklauso nuo susijusi sueidim/Daniausia mirties
prieastis yra inhaliaciniai sueidimai. Plaui audini cheminiai sueidimai ir toksiki
degimo produktai yra svarbiausi plaui patologijos veiksniai. Trachjos ir. bronch
sueidim daniausiai sukelia perkaitintos dujos, plaui - chemins mediagos.
Nudegimas atsiranda labai panaiai kaip keptuvje kepama kiauinien. Kiauin
muus keptuv, tam tikr laik jo baltymas bna skaidrus ir skystas. Pradjus veikti
auktai temperatrai jis greitai tampa nepermatomas ir sukietja. Procesas, kurio metu
baltymas keiia savo form ir suyra, vadinamas denatracija. Kaip kepa kiauinis, taip
nudega ir mogus, jeigu jo oda yra paveikiama auktos temperatros, elektros ar chemini
mediag (rgi ir arm).
^ ^Nudegusioj e aizdoje bna trys sritys. Centrin sritis - koaguliacin (nekrozs). io
je srityje yra negyvybingi audiniai, paeisti traumos metu auktos temperatros arba che
mins mediagos, kartais - jonizuojamosios spinduliuots. i audini atgaivinti
nemanoma. Greta koaguliacins srities yra maesnio paeidimo sritis - staz (iemija).
ios vietos lstels yra paeistos, taiau jeigu jos laiku gauna deguonies, atsinaujina.
Hiperemijos srityje sualojimai maiausi, ia suintensyvjusi kraujotaka ir antrinis
udegimas.
Nudegimo gylis. Vertinant pat nudegim, reikia j apirti ir nustatyti gyl. Tai tik
apytikris vertinimas, nes visas nudegimo sunkumas gali paaikti tik po keli dien (po
24-48 valand).
Labai svarbu bent apytiksliai nustatyti
nudegimo plot. J galima apskaiiuoti, re
miantis vadinamja devintuk taisykle,
pagal kuri visas suaugusio mogaus knas
yra padalijamas sritis, ir kiekvienj suda
ro 9 proc. suaugusio mogaus kno pavir
iaus ploto (5.8 pav.). Vaik nudegusio pavir
iaus plotas apskaiiuojamas iek tiek kitaip.
Kaip suinoti, ar yra nukentjli,
patyrusi nudegim?
Artjant vykio viet, reikia nusprsti,
ar aplinka yra saugi. Stebkite, ar nra at
viros liepsnos, dm, kvap, nukarusi elekt
ros laid, spjamj signal apie chemin
ir radiacin utertum. Jeigu aplinka pasiro
dys nesaugi, nedelsdami skambinkite tel.
112, informuokite apie situacij ir laukite,
kol atvyks atitinkamos tarnybos (jeigu jums
gresia tiesioginis pavojus, nesiartinkite prie
nukentjlio, neikite gaisro idin).
194
Aplinkos veiksni sukelti sualojimai
5.3.2.1. Terminis nudegimas
Kaip atpainti?
tarti, kad yra nudegimas, daniausiai galima dl akivaizdiai matomos prieasties:
gaisro, netoli esanio indo, i kurio ibgs skystis galjo nuplikyti, jungtos buitins
virykls, paties nukentjlio kvietimo padti.
- Bet kokiam nudegimui bdingas didelis skausmas (iskyrus gil nudegim, kai
dl odoje esani nerv galni paeidimo skausmas bna maesnis arba visikai
inyksta).
- Paviriniam (1-ojo laipsnio) nudegimui bdingas greitas odos paraudimas, aplin
kiniai audiniai daniausiai bna patin.
- Vidutinio gylio nudegimui bdingos psls.
- Jei nudegimas gilus, bna pilka ir apangljusi oda.
- Jei nudegimas gilus ir jo plotas didelis, dl sumajusio skysio kiekio krauja
gyslse gali itikti okas ir bus matom, okui bding poymi (r. skyri ,,okas).
- Danai tam paiam nukentjliui nustatomas vairaus gylio nudegimas.
Pirmoji pagalba
Tikslai:
1. Pasirpinti savo saugumu.
2. Nutraukti terminio veiksnio (ugnies, karto skysio, gar) poveik.
3. Atvsinti nudegusi viet.
4. vertinti nukentjusio mogaus bkl, ypating dmes teikiant galimam kvpavimo
tak nudegimui atpainti ir suteikti pagalb.
5. Sumainti infekcijos pavoj, udengiant nudegusi viet.
6. Kviesti greitj medicinos pagalb arba pasirpinti, kad nukentjs mogus greiiau
patekt gydymo staig.
7. Sumainti oko atsiradimo pavoj.
Veiksmai:
Nusprend, kad aplinka saugi, suraskite nukentjl ir nutraukite alojant poveik,
jeigu jis dar yra. Skubiai iveskite ar inekite nukentjus mog i kario poveikio
zonos. Jeigu dega drabuiai, ugesinkite juos vienu ar keliais i ivardyt bd:
Sustabdykite nukentjl, neleiskite jam panikuoti ir bgti, nes nuo judesi ar
menkiausio vjelio ugnis dar labiau dega.
Paguldykite (parverskit) nukentjus mog ant ems ir, jeigu turite, nedelsdami
laistykite j dideliu kiekiu vandens, kol liepsna bus ugesinta.
Jeigu manoma, suvyniokite nukentjl mediag (jei galima - sudrkint
vandeniu): palt, uuolaid ar vilnon antklod (nenaudokite sintetini mediag,
pvz., nailono, nes jos labai lengvai usiliepsnoja).
Jeigu liepsna neugeso, ridenkite nukentjl eme, kol liepsna visikai uges.
Jeigu turite, laistykite nukentjl dideliu kiekiu vandens bet kuriuo metu - liepsn
daniausiai manoma ugesinti ir neridenant eme.
195
Atvejai, kai reikia medicinos pagalbos
Skubiai vertinkite nukentjusio mogaus bkl, didel dmes skirdami kvpavimui.
Apirkite, ar nra veido ir kaklo nudegim. tar, kad kvpavimo takai nudeg, nedels
dami skambinkite tel. 112 bei kvieskite greitj medicinos pagalb ir toliau stebkite
kvpavim. Jei nukentjlis nesmoningas, tikrinkite, ar kvpuoja, palaikykite atvirus
kvpavimo takus, jei nekvpuoja, atverkite kvpavimo takus, prireikus - gaivinkite. Jei
nukentjlis smoningas, kalbkite su juo, klauskite, kaip viskas atsitiko. Ukimimas,
dusulys, bet koks kvpavimo pasunkjimas, suodiai ant lp arba seilse, nudegs veidas
ir kaklas yra kvpavimo tak nudegimo poymiai ir rodo, kad kyla didiul grsm kvpa
vimo tak praeinamumui dl galimo greito kvpavimo tak tinimo.
Net nutraukus kario altin, minktj audini nudegimas didja dar kelias mi
nutes, todl labai svarbu kuo anksiau nudegimo viet pradti vsinti dideliu kiekiu
kambario temperatros (18-20 C) vandens, geriausia silpna tekanio vandens srove (tinka
duas, sodo laistymo arna, vonia ir pan.). Vsinama tol, kol nukentjlis, nustojus vsinti,
pradeda nejausti skausmo. Labai altu vandeniu ir ledu vsinti negalima, nes audinius gali
paeisti hipotermija. Galima ant nudegimo vietos, kurios tiesiogiai nemanoma pamerkti
vandens talpykl ar laistyti, udti sudrkintus rankluosius, paklodes, kitus drabuius.
Norint, kad jie neidit ir neprilipt prie audini, juos reikia nuolat drkinti.
Dar vsinimo metu numaukite apyrankes, iedus, nuimkite kitus papuoalus, nusekite
laikrod ir kitus daiktus, kurie, prasidjus audini patinimui, galt spausti nudegusi
viet. Nuolat vertinkite nukentjlio bkl ir teikite pirmj medicinos pagalb. Pakankamai
atvsin nudegusi viet, nuvilkite visus kartus, smilkstanius ar aprkusius drabuius.
Jeigu drabuiai prilip prie odos ir turite irkles, apkirpkite juos. Jokiu bdu neplkite
prie nudegimo vietos prikibusi drabui, daikt ar nudegusios odos!
vertinkite nudegimo gyl, plot ir skubiai kvieskite greitj medicinos pagalb, jeigu
nudegimas yra sunkus (kritinis).
Aptvarstykite vis nudegimo plot, skaitant ir apangljusius drabuius aplink aizd,
variais sausais tvarsiais, trikampmis medvilninmis skarelmis ar kitokia varia me
diaga: taip garantuosite, kad ant nudegusios vietos nepateks mikrob, ir sumainsite
skausm, kur sukelia oro srov, eidama pro atviras nudegimo vietoje esanias nerv ga
lnes. ( skausm galima palyginti su skausmu, kur sukelia oro psteljimas danties
ertm, gydant dant). Nepradurkite nudegimo vietoje susidariusi psli. Jokio tepalo,
losjono ar riebal ant nudegusi viet tepti negalima. Medicinos personalas visa tai turs
vis vien paalinti, nordamas vertinti pat nudegim. Be to, vairios nam slygomis pa
vartotos mediagos gali uterti aizd ir sukelti nudegusios vietos infekcij. Maus
nudegimus, kuriems nereikia profesionalios medicinos pagalbos, tvarkykite kaip ir bet
kokias kitas atviras aizdas. Atvsin aizd, nuplaukite vandeniu ir muilu ir stenkits t
viet laikyti neutert. Patepkite antibakteriniu tepalu, taip pat medicinos personalo ar
vaistininko rekomenduotu tepalu. Nudegusi platak galima kiti var polietilenin
maiel ir kratus uriti.
Jeigu yra didesni ir gilesni nudegim, stebkite, ar neatsiranda oko poymi (j
gali bti, jei nudeg daugiau kaip deimtoji kno dalis). Jiems atsiradus, teikite pagalb
(r. skyri okas'4). Jeigu nudeg daugiau nei tredalis kno paviriaus, kyla grsm
196
Aplinkos veiksni sukelti sualojimai
nukentjlio gyvybei. Nudegusiems monms gali bti alta, todl stenkits palaikyti
normali kno temperatr. Jeigu nukentjlis yra smoningas ir jo nepykina, galite duoti
kelis gurknius vandens. Kol atvyks pagalba, nuolat stebkite smon, kvpavim ir puls,
apirkite, ar nra daugiau sualojim.
Pavojai ir pastabos
Negesinkite liepsnos sintetine mediaga, nes tokia mediaga gali isilydyti ant
kno ir sukelti dar didesnius nudegimus.
Neplkite prie nudegimo vietos prikibusi drabui ar nudegusios odos.
Nepradurkite ar neprakirpkite joki dl nudegimo atsiradusi psli, nudegusios
vietos netepkite jokiu tepalu, losjonu ar riebalais.
Veido srities nudegimas gali labai greitai sukelti gerkl patinim, tada atsiranda
kvpavimo nepakankamumas.
Nedkite tvarsi ant veido, nes btina matyti nukentjlio veid, vertinti jo kv
pavimo tak bkl ir kvpavim.
Nenaudokite per daug alto vandens ir nevsinkite per ilgai, kad nesukeltumte
hipotermijos.
Ilgesn laik ibuvs patalpoje, kurioje buvo gaisras, nukentjlis gali bti apsi
nuodijs vairiomis toksinmis mediagomis, esaniomis dmuose.
Nukentjusiam mogui danai bna kitoki gyvybei grsming sualojim. Jeigu
j yra, teikite pagalb.
5.3.2.2. Elektrinis nudegimas
Kaip atpainti?
Nudegimas elektros srove gali vykti ir js akivaizdoje. Galima matyti laidus ar
elektros prietaisus, kuriuos liet nukentjs mogus. Smoningas nukentjlis pats pasakys,
kas jam atsitiko. Elektrinio nudegimo dydis priklausys nuo srovs kelio per organizm ir
poveikio trukms. Paymtina, kad bus dvi aizdos: viena elektros srovs jimo vietoje
(arba slyio su elektros srove vietoje), kita - srovs ijimo vietoje (slyio su eme
vietoje), taip pat pats sualojimas bus aisbergo formos: maa sualojimo dalel bus matyti
odos paviriuje o labai didel bus giliai audiniuose. Danai galimas sisteminis elektros
srovs poveikis - gali inykti irdies veikla ir kvpavimas. Elektros srovs sukeltam pa
eidimui bdingi ie poymiai: smons praradimas, sutriks elgesys, kvpavimo ir irdies
veiklos sutrikimas ar visikas inykimas, akivaizdiai matomi nudegimai odos paviriuje,
paprastai dvi aizdos, taip pat rusvos, vario spalvos nuosdos ant odos, yra nudegimo
poymi elektros srovs jimo ir ijimo vietose.
tarti elektros sukelt sualojim reikia ir tada, kai pasigirsta garsus pokteljimas ir
pasirodo netiktas viesos plipsnis.
197
Atvejai, kai reikia medicinos pagalbos
Pirmoji pagalba
Tikslai:
1. Pasirpinti savo saugumu.
2. Nutraukti elektros srovs poveik.
3. vertinti nukentjlio bkl, ypating dmes teikiant kvpavimo ir kraujotakos
vertinimui.
4. Aptvarstyti matomus nudegimus.
5. Kviesti greitj medicinos pagalb arba pasirpinti, kad nukentjs mogus greiiau
patekt gydymo staig.
Veiksmai:
Pasirpinkite savo saugumu (jeigu jums gresia tiesioginis pavojus, nesiartinkite prie
nukentjlio). Jeigu nukentjs mogus buvo paveiktas auktos tampos srovs, nesiartinkite
prie jo (saugus atstumas yra 18-20 m), kol jums nebus praneta, kad auktos tampos
srov ijungta. Tokiu atveju kuo skubiau perduokite informacij policijai. Jeigu nukentjs
mogus buvo paveiktas buiiai naudojamos elektros srovs (220 V tampos), nutraukite
elektros srovs alojant poveik. Jeigu galite, saugiai ijunkite elektros srov arba sausa,
nelaidia elektrai lazdele nutraukite elektros laid, kuris vis dar lieiasi prie nukentjlio.
Jeigu kyla abejoni dl nukentjlio bkls, skubiai vertinkite smon, kvpavim ir
kraujotak. Palaikykite kvpavimo takus atvirus. Jeigu reikia, gaivinkite (r. skyri Su
augusij pradinis gaivinimas44) ir skubiai kvieskite greitj medicinos pagalb. Didel
reikm nukentjlio gaivinimui turi ankstyvas automatinio defibriliatoriaus panaudojimas.
Numaukite apyrankes, iedus, kitus papuoalus, nusekite laikrodius ir kita, kas,
prasidjus audini patinimui, gali spausti nudegusi viet. Sutvarstykite aizd, udenkite
vis nudegimo plot. Suteikite nukentjliui patogi padt, paguldykite, pasodinkite, ap
klokite j. Jeigu nukentjlis yra smoningas ir jo nepykina, galite duoti kelis gurknius
vandens. Kol atvyks pagalba, stebkite nukentjlio bkl, patikrinkite, ar nra daugiau
sueidim, toki kaip kaul liai, teikite atitinkam pagalb.
Kuo anksiau kvieskite greitj medicinos pagalb - visi elektros srovs sukelti nu
degimai turi bti gydomi ligoninje.
Pavojai ir pastabos
Jei mog nudegino auktos tampos elektros srov, nesiartinkite prijo, kol nebus
praneta, kad elektra ijungta ir galima prieiti prie nukentjlio. Laikykits atokiai
ir neleiskite kitiems prieiti prijo. Saugus atstumas yra 18-20 metr.
Jei nudegino elektra, patikrinkite, ar nra elektros srovs jimo ir ijimo sukelto
nudegimo. Ijimo nudegimas gali atsirasti bet kurioje vietoje, nepaisant jimo
nudegimo vietos.
Elektros sukelti nudegimai bna gils, aisbergo formos: maa dalis - odos
paviriuje, didioji dalis - giliai audiniuose.
Nudegus elektros srove, visada galimi irdies veiklos sutrikimai, nukentjlis gali
prarasti smon - teikiant pirmj pagalb negalima kreipti dmes vien tik
nudegimo viet tvarstym.
198
Aplinkos veiksni sukelti sualojimai
5.3.2.3. Cheminis nudegimas
Kaip atpainti?
Cheminis nudegimas galimas tada, kai toksin chemin mediaga (daniausiai stiprus
armas ar rgtis) patenka ant odos ar organizmo vid. Labiausiai jautrios chemikal
poveikiui yra akys. Cheminio nudegimo sunkumas priklauso nuo paios chemins me
diagos, koncentracijos bei veikimo trukms.
alia nukentjusio mogaus gali bti chemikalo, suklusio nudegim, pakuot, taip
pat nukentjlis kartais pats gali pasakyti, kok chemikal jis liet. Nukentjlis sksis
stipriu skausmu, taip pat paveikta vieta bus pabalusi ir patinusi, gali atsirasti psli. Jeigu
bus paveikta akis - nukentjlis sunkiai atsimerks (arba i viso negals atsimerkti).
Pirmoji pagalba
Tikslai:
1. Pasirpinti savo saugumu. Btina naudotis guminmis pirtinmis.
2. Nutraukti chemins mediagos poveik ir j saugiai nuplauti.
3. vertinti nukentjlio bkl, vadovaujantis ABC taisykle, ir malinti skausm.
4. Kviesti greitj medicinos pagalb arba pasirpinti, kad nukentjlis greiiau pa
tekt gydymo staig.
Veiksmai:
Pasirpinkite savo paties saugumu (jeigu jums gresia tiesioginis pavojus, nesiartinkite
prie nukentjlio). Jeigu manoma, pasistenkite isiaikinti, kokia chemin mediaga sukl
sualojim. Btinai naudokits guminmis ar lateksinmis pirtinmis. Iveskite ar inekite
nukentjus mog i cheminmis mediagomis utertos aplinkos. Atsargiai nuvilkite
visus nukentjlio drabuius, utertus cheminmis mediagomis, numaukite iedus bei
apyrankes, nusekite laikrod. Pasistenkite sausu bdu paalinti visas sausas chemines
mediagas nuo odos (jas nugrandykite ar nutrinkite pasinaudodami sausu mediagos
gaballiu ar kartono lapu). Labai svarbu i pradi sausai paalinti kuo didesn chemikalo
kiek, nes paveiktas vandens jis gali od paeisti labiau nei sausas. Toliau paeist viet
plaukite dideliu kambario (18-20 C) vandens kiekiu (geriausia silpna tekanio vandens
srove) maiausiai 20 minui, kol nukentjlis nejaus skausmo. Plaunant vandeniu reikia
stengtis, kad jo kuo maiau tekt pro nepaveiktas chemins mediagos kno vietas.
Cheminei mediagai patekus ak, skubiai plaukite tekaniu vandeniu i vidinio akies
kampo, stengdamiesi, kad vanduo itekt pro iorin akies kamp. Labai svarbu yra iplauti
chemin mediag pakankamu kiekiu vandens, kad jos likui nelikt ant sveik kno
dali, kuriomis tekjo vanduo su chemine mediaga i paeidimo vietos. Nepakankamai
iplauta, chemin mediaga gali paeisti sveik kno dal.
Vertinkite nukentjlio bkl ir teikite pirmj medicinos pagalb, vadovaudamiesi
P-P-P ir ABC taisyklmis. Nedelsdami kvieskite greitj medicinos pagalb.
Aptvarstykite vis nudegimo plot variais tvarsiais. Jeigu nudegim sukl baltasis
fosforas, nuolat vilgykite tvarsius vandeniu. Suteikite nukentjusiam mogui patogi
padt, paguldykite, pasodinkite, apklokite j. Kol atvyks pagalba, stebkite nukentjusio
mogaus bkl.
199
Atvejai, kai reikia medicinos pagalbos
Pavojai ir pastabos
Prie alindami chemines mediagas nuo nukentjusio mogaus odos, apsimaukite
gumines pirtines, stenkits, kad chemini daleli nepatekt ant js odos ar
drabui.
Nesistenkite neutralizuoti chemins mediagos kita chemine mediaga. Tokiu
atveju vykt vadinamoji egzotermin reakcija, o jos metu isiskyrusi iluma dar
labiau pagilint nudegim.
5.3.3. Perkaitimas
Kai oro ir kno temperatra suvienodja, knas negali ispinduliuoti ir igarinti savo
ilumos aplink. Jei aplinka labai drgna, procesas dar pasunkja. Tokiais atvejais, ypa
jeigu sunkiai fizikai dirbama ar sportuojama, kyla perkaitimas, kuris vadinamas hiper
termija.
Sisteminis auktos temperatros sukeltas poveikis gali bti trejopas.
1. ilumos sukelti traukuliai (mlungis, spazmai) daugeliu atvej (apie 60 proc.)
atsiranda kartu su ilumos isekimu. Daniausiai jie prasideda monms, kurie
dar nra pakankamai prisitaik prie kartos aplinkos. Traukuli prieastis - che
mini element (elektrolit, t. y. kalio ir natrio) ir vandens pusiausvyros organizme
sutrikimas, atsirads dl per didelio prakaitavimo. Tada prasideda galni (rank
ir koj) mlungis, skrandio spazmai ir didelis prakaitavimas.
2. ilumos isekimas atsiranda dl pernelyg didelio skysi ir drusk isiskyrimo i
organizmo prakaituojant ir nepakankamai geriant skysi, jei nukentjlis ilgai
(kelias dienas) bna kartoje aplinkoje.
3. ilumos smgis itinka tada, kai knas jau nebepajgia igarinti ilumos aplink,
nors ir prakaituoja. Jis gresia tiems monms, kurie ilgai dirba kartyje, dvi ap
sauginius drabuius, nepraleidianius drgms (ypa apsauginius kostiumus) bei
dirba sunk fizin darb.
Kaip atpainti?
ilumos sukelt traukuli (mlungio, spazm) poymiai:
Apatini galni, nugaros, pilvo ar rank raumen traukuliai.
Didelis prakaitavimas.
ilumos sukelto isekimo poymiai:
Galvos skausmas.
Silpnumas, svaigulys.
Apetito praradimas, pykinimas, leiktulys (gali bti vmimas).
Spazmai.
Euforija, nerimas ar apatija.
Mieguistumas.
Odos blykumas, altumas ir drgnumas.
Didelis prakaitavimas.
200
Aplinkos veiksni sukelti sualojimai
Danas kvpavimas ir pulsas.
Noras tutintis.
Drebulys (odos paiurpimas).
Rank ir (ar) koj virpjimas.
iek tiek pakilusi kno temperatra.
ilumos smgio poymiai:
Galvos skausmas, svaigimas.
Silpnumas, svaigulys.
Nemalons pojiai.
Pykinimas, leiktulys (gali bti vmimas).
( }Paraudusi, sausa ir karta oda.
Prakaitavimo nebuvimas.
} Danas ir stiprus pulsas.
(*7 Didesn kaip 40 C kno temperatra.
Greitas smons temimas.
Pirmoji pagalba
Tikslai:
1. Pasirpinti savo saugumu.
2. Nutraukti kario poveik ir ataldyti nukentjl.
3. vertinti jo bkl, suteikti pagalb, vadovaujantis ABC(D) taisykle, ir atnaujinti
organizmo skysi, netekt prakaituojant, kiek.
4. Kviesti greitj medicinos pagalb arba pasirpinti, kad nukentjlis greiiau pa
tekt gydymo staig.
Veiksmai:
ilumos sukeltas isekimas
Pernekite nukentjl vsi viet, pavs arba padarykite pavs, jei jo nra. Patogiai
paguldykite. Atpalaiduokite arba nuvilkite drabuius ir nuaukite batus. Suvilgykite kn
vsiu vandeniu, vdinkite nukentjl. Duokite gerti daug sraus vandens. Pakelkite kojas
aukiau jo irdies lygio. Kvieskite greitj medicinos pagalb. Stebkite nukentjl, kol
simptomai inyks arba atvyks medicinos pagalba. Patikrinkite, ar nra ilumos sukelto
smgio simptom.
ilumos smgis
ilumos smgis yra gyvybei grsminga bkl, todl pagalb turite teikti nedelsdami.
Skubiai vsinkite nukentjus mog. Pernekite j vsi viet, pavs arba padarykite
pavs, jei jo nra, patogiai paguldykite. Kuo skubiau kvieskite pagalb, pasinaudodami
kit, jeigu yra alia, moni paslaugomis. Atlaisvinkite arba nuvilkite drabuius. Jeigu
turite, suvyniokite nukentjl alt, drgn antklod, purkkite ir liekite vanden ant jo,
aktyviai vdinkite. Nuolat kalbinkite nukentjl. Jeigu bkl blogja ar jis netenka s
mons, vertinkite bkl, vadovaudamiesi ABC taisykle, ir teikite reikiam pagalb (gai
vinkite). Masauokite galnes ir od, nes tada gerja kraujotaka ir greitja vsimas. Pakel
kite kojas aukiau jo irdies lygio. Jeigu nukentjlis smoningas, duokite ltai igerti
bent stiklin vandens. Organizuokite nukentjusio mogaus gabenim gydymo staig.
201
Atvejai, kai reikia medicinos pagalbos
Pavojai ir pastabos
ilumos smgis yra gyvybei grsminga bkl, todl skubiai pradkite nukentjl
vsinti ir neatidliodami kvieskite medicinos pagalb.
5.3.4. Nualimas
Nualim sukelia alio poveikis. Jis priklauso nuo aplinkos temperatros, drgms,
vjuotumo, laiko, kur mogus praleidia toje aplinkoje. Daniausiai nulama, jeigu oras
yra altas, drgnas ir vjuotas. Paprastai nualimo galima ivengti; nulama tik labai
nepalankiomis aplinkybmis, kurios priklauso arba nepriklauso nuo paties mogaus.
Pagrindins nualim sukelianios prieastys:
Klimatins slygos: drgm, krituliai, vjas ir ypa drgni drabuiai didina sualimo
tikimyb. emesn u 0 C temperatra ir drgm didina nualimo rizik. Nulin
ir auktesn u nul temperatra ir drgm padidina apkas pdos ir imersins
pdos atsiradimo tikimyb (kno dalis, daniausiai kojos, ilg laik bna lapios).
Garavimas, puiant menkiausiam vjeliui, labai pagreitina kno ilumos praradim
ir gali pasunkinti nualim.
Gana nejudri veikla, pvz., budjimas stebjimo poste, didina nualimo tikimyb.
Be to, galima greiiau sualti, jeigu mogus:
- lieiasi prie ems (guli, sdi, liauia ir pan.);
- priverstas nejudti tam tikr laik (pvz., vaiuoja neildomu arba atviru auto
mobiliu);
- stovi vandens apsemtame telkinyje;
- turi ibti altyje kelias dienas ir neturi galimybs suilti;
- nenormaliai maitinasi ir nepailsi;
- neturi slyg asmens higienai.
Fizinis nuovargis sukelia apatij, kuri lemia neveiklum, nesirpinim savimi,
todl sumaja ilumos gamyba. Visa tai padidina nualimo galimyb.
Apranga ir avalyn taip pat turi didel tak.
Nesaikingas alkoholio ir bet koki narkotini mediag vartojimas didina rizik
ne tik priimti blogus sprendimus, bet ir prarasti smon altoje aplinkoje. Tokiu
atveju susidaro slygos nualti.
Vietiniai alio sukelti paeidimai skirstomi tris pagrindines grupes.
1. Nuovarba. Tai - nesunkus alio sukeltas paeidimas, dl kurio neapsaugota
oda, ypa ilgesn laik, t. y. kelias valandas, bdama altyje, sutrkinja. Sutrkusias
odos vietas nieti, jos bna jautrios. Daniausiai nuovarbos atsiradim skatina
odos sausumas ir nevarumas.
2. Apkas pda, imersin pda. Apkas pda galima tuo atveju, jeigu ji ilgai bna,
esant drgnai pliusinei temperatrai. Nejudrios pdos, ypa jei kojins sudrkusios
ir spaudia batai (tokiu atveju pablogja kraujotaka), yra labai paeidiamos. Tai -
rimtas paeidimas, gresiantis net koj pirt ar pd netekimu. Pdos, vandenyje
202
Aplinkos veiksni sukelti sualojimai
ibuvusios labai ilgai, gali tiek itinti, kad net gali uspausti kraujagysles ir
sustabdyti kraujotak.
3. Nualimas. Nualimas - odos audini paeidimas, kur sukelia buvimas altoje,
paprastai minusins temperatros aplinkoje. Be to, jis priklauso nuo vjo stiprumo,
buvimo laiko tokioje aplinkoje ir aprangos. Labiausiai nualti gali skruostai, nosis,
ausys, smakras, kakta, rieai, rankos ir pdos. Nualimas gali paeisti od (pavir
inis) arba ir gilesnius audinius (gilus). Gilus nualimas - labai rimtas paeidimas
ir tik tinkama pirmoji pagalba gali padti ivengti rank ir koj pirt, platak,
pd ar j dali netekimo pavojaus arba j sumainti.
Kaip atpainti?
Nuovarb galima atpainti i paeistoje vietoje esanios patinusios, raudonos, jautrios
ir nietinios odos. Nors negydoma nuovarba ir nra labai grsminga, taiau besitsiantis
paeidimas gali virsti ukrstomis, iopjusiomis ir kraujuojaniomis aizdomis.
Apkas pdai yra bdinga tai, kad paeist pd dalys bna altos ir beskausms,
kartais sustingusios, pulsas silpnas, jose gali bti jauiamas kartis, gali atsirasti deginantis
skausmas. Vliau oda iblykta, ant jos atsiranda melsv dmi, pulsas silpnja. Gali
atsirasti psli, patinimas, paraudimas, kartis, kraujavimas ir gangrena.
Nualimo poymiai:
- bet kurios kno dalies jautrumo netekimas (sustingimas);
- staigus paeistos dalies odos pabalimas, virpjimas;
- odos paraudimas (viesiaodi) arba papilkjimas (tamsiaodi);
- psls;
- tinimas arba jautrumas;
- paeist viet nejautrumas skausmui;
- ibalusi, pageltusi, vak primenanti oda;
- kietai sual audiniai.
Pirmoji pagalba
Tikslai:
1. Pasirpinti savo saugumu.
2. Nutraukti alio poveik ir atildyti.
3. vertinti nukentjlio bkl, suteikti pagalb, vadovaujantis ABC(D) taisykle, ir
malinti skausm.
4. Kviesti greitj medicinos pagalb arba pasirpinti, kad nukentjlis greiiau pa
tekt gydymo staig.
Veiksmai:
Jeigu yra nuovarba
Palaikykite paeist viet prie savo kno kelias minutes, kad ji atilt. ildykite paeist
kno dal, stipriai spausdami rankomis ar glausdami j paastyse arba prie kitos kno
dalies.
Jokiu bdu netrinkite ir nemasauokite!
203
Atvejai, kai reikia medicinos pagalbos
Jeigu yra apkas pda
Atsargiai nuvilkite spaudianius drabuius, nuaukite batus, nuimkite papuoalus ir
bet kokius kitus spaudianius daiktus. ildykite paeistas kno dalis rankomis arba savo
ar nukentjlio paastyse. Apsaugokite paeistas kno dalis nuo traumos ir gresianios
infekcijos. Perrenkite (jeigu galima) nukentjl sausais laisvais drabuiais ir apklokite
keliais iltais apklotais. Kuo greiiau perkelkite j ilt patalp. Organizuokite nukentjusio
mogaus gabenim gydymo staig. Kai paeistos dalys atyla, nukentjlis gali jausti
deginant skausm. Simptomai gali neinykti dar kelias dienas ar savaites.
Jeigu yra nualimas
ildykite paeist viet spausdami delnu, laikykite paastyse arba prie pilvo. Ant
veido, aus ir nosies udkite paties nukentjlio arba kito mogaus delnus. Jei nualo
rankos, atsekite megztin ir nukentjlio rankas priglauskite prie jo kno, po to usekite
megztin, kad jis neprarast kno ilumos. Jei nualo pdos, nuaukite nukentjlio batus
ir kojines, jo pdas padkite ant kito asmens kno. Neildykite nukentjusio mogaus
pd ar kit nualusi viet, jei jam reiks eiti ar keliauti gydymo staig. Papildom
paeidim galimyb vaiktant yra maesn, kai pdos yra sualusios, nei tada, kai jos
suildytos (geriausia nevaikioti). ildymas lauke padidina infekcijos, gangrenos ir kitoki
paeidim galimyb. Atlaisvinkite arba nuvilkite verianius drabuius ir nuimkite bet
kokius papuoalus. Udenkite nukentjl apklotu ar kita sausa mediaga. Kuo daugiau
manktinkite j, taiau stenkits, kad paeist viet nepaeistumte dar labiau. Pamerkite
nualusi kno dal 38^10 C temperatros vanden, po to atsargiai nusausinkite ir udkite
tvarst. Pakelkite paeistas kno dalis, kad sumat tinimas.
Organizuokite gabenim gydymo staig.
Pavojai ir pastabos
Gilus nualimas yra labai rimtas paeidimas ir tik laiku suteikta pirmoji pagalba ir
tinkamas gydymas pads ivengti kno dali praradimo.
Negalima:
- ildyti kno dali masauojant arba laikant arti atviros ugnies, nes sualusios
dalys, bdamos nejautrios, gali nudegti;
- trinti paeist dali sniegu ar mirkyti altame vandenyje;
- tepti tepalu;
- duoti gerti alkoholio arba rkyti, nes tai maina kno atsparum aliui.
5.3.5. Sualimas
Bendrosios kno temperatros nukritimas iki 35 C ir emiau vadinamas bendruoju
kno sualimu, arba hipotermija. Hipotermija paprastai atsiranda ilgai bnant altame,
drgname ir vjuotame ore arba permirkus vsiame vandenyje, kai organizmas ilum
praranda greiiau nei j natraliai iskiria. Didel tak turi fizinis pasirengimas, usigr
dinimas, ilta apranga, kaloringas maistas ir pakankamas skysi vartojimas. Hipotermija
204
Aplinkos veiksni sukelti sualojimai
daniau itinka vaikus, vyresnio amiaus ir vairiomis ligomis serganius ar alkoholio ir
narkotik vartojusius mones. Labai daug lemia laiko veiksnys, pvz., permirks altame
vandenyje net puikios fizins bkls mogus gali mirti per kelias minutes. Vandenyje
knas netenka ilumos 30 kart greiiau nei sausame altame ore.
Hipotermijos laipsniai:
1. Lengvas (kno temperatra yra 32-35 C).
2. Vidutinis (kno temperatra yra 32-30 C).
3. Sunkus (temperatra maesn kaip 30 C).
Kaip atpainti?
Hipotermijos poymiai:
Nukentjusiam mogui alta.
Kreia drebulys.
Iblykusi ir alta oda.
Kno temperatra emesn kaip 35 C.
Nejudrumas, apatija.
Smons pokyiai: sumiimas, neaiki kalba, irzlumas, dezorientacija, visikas
smons praradimas.
Nekoordinuoti judesiai.
Retas ir pavirinis kvpavimas.
Silpnas pulsas.
Pirmoji pagalba
Tikslai:
1. Pasirpinti savo saugumu.
2. Sustabdyti tolesn kno ilumos netekim ir suildyti nukentjl.
3. vertinti nukentjusio mogaus bkl, suteikti pagalb, vadovaujantis ABC(D)
taisykle.
4. Skubiai kviesti greitj medicinos pagalb ar organizuoti nukentjlio gabenim
ligonin.
Veiksmai:
Apsaugokite nukentjus mog nuo tolesnio alio poveikio. nekite j ilt patalp.
Jeigu tokios galimybs nra, padarykite uuovj ar priedang nuo vjo, lietaus ar sniego.
Labai svarbu pakloti k nors po nukentjliu, kad nebt tiesioginio slyio su eme.
Apvyniokite nukentjl antklode ar paguldykite miegmai. Naudokite termoizoliacin
plvel. Nuvilkite drgnus drabuius ir apvilkite sausais. Jei nukentjs mogus smo
ningas, duokite gerti jam ilto grimo: arbatos, kavos, pieno, sultinio. Jeigu pastebjote
nualim, teikite toki pagalb kaip ir nualimo metu (r. Nualimas44). Kuo greiiau
kvieskite medicinos pagalb ir (arba) organizuokite nukentjusio mogaus perveim
ligonin. Suildykite kn vienodai ir nedelsdami. Bkite pasireng imtis gaivinimo
veiksm.
205
Atvejai, kai reikia medicinos pagalbos
Pavojai ir pastabos
Hipotermija - kritin bkl, todl btina tinkama medicinos pagalba.
Suals mogus nra negyvas, kol jis nra atildytas ir tikrai mirs!
Sualus nukentjl judinkite ir bet kokias procedras darykite velniai ir atsargiai.
Neduokite jam gerti alkoholio.
Neildykite nukentjusio mogaus elektriniu ildymo prietaisu ar karto vandens
psle.
Galimas situacijos sprendimas
Jeigu yra netoli - iumpate stiklin vandens ir upilate vaikui ant koj. aibikai
nuvedate ar nuneate j voni ir pilate vanden (18-20 C temperatros - j paruoiate
vonios vandens maiytuvu) kol vaikas nejaus skausmo. Dar vsinimo metu atsargiai nu-
velkate drabuius. Aptvarstote sausais tvarsiais ir kvieiate GMP. Nudegimo plotas -
apie 7-8 proc. kno ploto.
Savikontrols klausimai
1. Veiksmingiausia pirmoji pagalba nudegimo metu:
a) vsinti pacient kambario temperatros (18-20 C) vandeniu, tekanio vandens silpna
srove maiausiai 10 minui arba tol, kol praeis skausmas;
b) dti ant nudegusi viet maielius su ledu;
c) nuplauti nudegim ir utepti antibakterinio tepalo.
2. Gyvybei pavojingas nudegimas gali bti:
a) nudegimas saulje;
b) abiej alkni nudegimas;
c) terminis veido nudegimas;
d) nugaros apatins dalies nudegimas.
3. Gyvybei grsminga bkl yra:
a) ilumin koma;
b) iluminis isekimas;
c) ilumos smgis;
d) ilumos mlungis.
4. Greitj medicinos pagalb nudegimo atveju kviesite, jeigu:
a) nukentjlis nudeg abi launis ir pilv;
b) nukentjlis nudeg pus pilvo ir yra 4 met berniukas;
c) nudeg alkns snarys;
d) visais ivardytais atvejais.
5. Geriausias nudegusios vietos vsinimas yra:
a) maieli su ledais udjimas;
b) plovimas tekaniu 4 C temperatros vandeniu 30 min.;
c) plovimas 18-20 C temperatros vandeniu 10 min. arba kol nurims skausmas;
d) alto oro srove.
6. Kuris i emiau ivardyt poymi bdingas iluminiam isekimui, o nebdingas ilumos
smgiui:
a) galvos skausmas;
b) prakaitavimas;
c) silpnumas;
d) danas pulsas.
206
Aplinkos veiksni sukelti sualojimai
7. ildant nualusi galn negalima:
a) jos laikyti prie pagalbos teikjo kno;
b) priartinti prie atviros ugnies;
c) numauti bat (jeigu tai koja);
d) numauti ied ir apyranki nuo rankos.
8. Hipotermija gali bti, kai kno erdin temperatra yra:
a) daugiau kaip 36,6 C temperatros;
b) daugiau kaip 38 C temperatros;
c) maiau nei 35 C temperatros;
d) 35-37 C temperatros.
9. Kas yra svarbiausia, teikiant pagalb elektros nudegim patyrusiam nukentjusiam mogui:
a) nudegimo vietos sutvarstymas sausu tvarsiu;
b) nukentjlio bkls stebjimas (stengiamasi laiku pastebti irdies veiklos sutrikimus);
c) nudegusios vietos vsinimas;
d) sitikinti, kad elektros srovs poveikis nepakenks pagalbos teikjui.
10. Teikiant pagalb hipotermijos atveju svarbiausia yra:
a) skatinti energing paciento manktinimsi;
b) duoti igerti kavos, arbatos ar energetini grim;
c) nukentjl judinti ir prijo liestis labai atsargiai;
d) kuo skubiau panardinti nukentjl karto vandens voni.
11. Esant bendram kno sualimui reikia:
a) stengtis kuo greiiau apsaugoti nukentjl nuo tolesnio alio poveikio;
b) nurengti lapius drabuius ir perrengti sausais;
c) kviesti greitj medicinos pagalb;
d) visa, kas nurodyta anksiau.
Pirmoji medicinos pagalba
6. Specialus atvejai
6.1. Vaik pirmosios medicinos pagalbos ypatybs
Baig i tem, turite inoti:
1) pagalbos teikimo vaikams ypatybes;
2) kaip apirti vaikus ir suteikti jiems pagalb;
3) kaip bendrauti su vaiko, kuriam teikiate pagalb, tvais ar globjais;
4) kada tarti, kad vaikas patyr smurt ar yra nepriirtas, kaip elgtis tokiu atveju.
Galima situacija
Js pakvieiamas suteikti pagalb dviem vaikams, kurie vaiavo dviraiais ir susidr.
Matote 7 met berniuk, ant kurio veido ir rank yra nubrozdinimo ymi, 5 met mergait,
kuri verkia, skundiasi pilvo skausmu, jos rankos taip pat nubrozdintos. Abu vaikai
isigand. Js esate pirmasis pagalbos teikjas. K darysite?
Prijs matote, kad vykio vieta saugi. Berniukas budrus, klausimus atsako riliai,
bet neprisimena susidrimo, negali pasakyti savo adreso ir gimimo dienos. Mergait
smoninga, orientuota, skundiasi pilvo skausmu, susitrenk dviraio vair. Nustatote,
kad SD yra 120 kart per minut, kvpavimas - 25 kartai per minut, pilvas nubrozdintas,
jautrus iuopiant.
Esminiai skyriaus dalykai
Teikdami pagalb vaikams, turite suprasti, kad bendravimas su jais gali bti
sudtingas ir priklausyti nuo vaiko amiaus ir psichomotorins raidos. Be to, da
niausiai teikiant pagalb, dalyvauja tvai ar globjai, kuriems reikia js emocinio
palaikymo, tad teikdami pagalb vaikui, turite tarsi du pacientus: tvus ir vaik.
Vaiko anatomija ir fiziologija skiriasi nuo suaugusio mogaus, todl tai reikia
atsivelgti, nustatant jo bkl ir teikiant pagalb. Vaikai yra paeidiama visuomens
dalis ir js galite susidurti su smurto atvejais. Danai jie bna neakivaizds, bet
labai svarbu tokius atvejus pastebti ir apie juos praneti.
6.1.1. Kaip bendrauti ir atlikti vaiko apir?
Vaikai yra ypatinga pacient grup, ji skiriasi nuo suaugusij ir anatominiais, ir
fiziologiniais bei psichomotoriniais ypatumais. Tai svarbu suprasti ir atsivelgti ir tiriant
pacient, ir teikiant pagalb. Nors pirmosios pagalbos vaikams ir suaugusiesiems principai
yra tokie patys, tyrimo ir pagalbos seka yra tokia pati, bet anatominiai ir fiziologiniai
208
Vaik pirmosios medicinins pagalbos ypatybs
vaik skirtumai yra svarbs ir tyrimo bei gydymo metu reikia tai atsivelgti. Skirtingas
amius, taigi, ir psichomotorin raida, lems skirting bendravim su vaiku, jo bkls tyrim
ir pagalbos teikim. Taip pat reikia nepamirti, teikiant pagalb vaikams, kad alia vaiko
yra jo tvai ar globjai, kurie dalyvauja teikiant pagalb ir fizikai, ir emocikai ir ms
bendravimas su jais yra labai svarbus.
Maas vaikas paprastai vengia kalbtis su nepastamais monmis, vengia bet kokio
bendravimo su jais, vaikui gali bti sunku papasakoti, kas atsitiko, kaip jis jauiasi, be to,
jis bijo bti atskirtas nuo tv ar kit artim moni ir tai gali sunkinti jo apir.
Mes ir patys, matydami sergant ar sueist vaik, reaguojame jautriau. Teikdami
pagalb tokiais atvejais pasistenkite nesijaudinti ir kontroliuokite savo veido iraik,
ypsokits - tai teigiamai veiks ir vaik, ir su juo esanius suaugusius mones. Kalbkite
ramiu balsu, venkite staigi judesi: staiga kambar js garsiai kalbantis nepastamas
mogus tikrai gali igsdinti vaik. Jei manoma, leiskite kelias minutes vaikui priprasti
prie js. Pabandykite sivaizduoti, k ir kaip jauia vaikas: jis bijo sirgti, bijo skausmo,
bti atskirtas nuo tv. Js turite sumainti vaiko nerim, gyti jo pasitikjim. Bendraukite
su vaiku taip, kad js akys bt vieno lygio, kalbkite ramiai, paklauskite vaiko vardo ir
bendraudami su juo kreipkits vardu, kalbkite aikiai, pasakykite, k ketinate daryti,
paaikinkite vaikui, kas bus toliau, kalbkite odiais, kuriuos vaikas supranta, uduokite
klausimus, kuriuos jis sugebt atsakyti.
Bendravimas priklauso ir nuo vaiko amiaus (6.1 lentel).
Naujagimiai, kdikiai
Paprastai maesni kaip 6 mn. vaikai nesiprieina apirai, utenka, kad jiems nebt
alta ir jie nebt alkani. Vyresni vaikai pradeda skirti savus nuo nepastamj, todl
kdikis gali suktis nuo js, stumti rankas, verkti, vertis pas tvus ar globjus. Jei tik
manoma, apirkite ir pagalb teikite vaikui, tv laikomam ant rank, atskirkite j nuo
tv tik btinu atveju. Tokio amiaus vaikus gali raminti iulptukas, ilto grimo buteliukas.
1-3 met vaikai
Vyresni vaik elgesys priklauso nuo proi, charakterio. Paprastai jie nebna labai
draugiki su nepastamaisiais. Tokio amiaus vaikai labai bijo bti atskirti nuo tv.
Patikinkite vaik, kad jis nebus atskirtas nuo tv ar globj, jei manoma, atlikite tyrim
ir pagalb teikite vaikui sdint ant artimj keli. ypsokits, kreipkits vardu. Vaikas
gali nurimti, jei leisite jam laikyti mgstam aisl.
Ikimokyklinio amiaus (3-7 met) vaikai
Tokio amiaus vaikams teikti pagalb paprastai nebna sunku, ypa jei tai vyksta j
prastoje aplinkoje. Vaiko palankum gysite, jei leisite jam iupinti ir susipainti su js
turimais daiktais, pvz., tvarsio pakuote. Apiros ir pagalbos teikimo veiksmus galite
pademonstruoti ir ant lls ar kitokio aislo. Apir atlikite nuo koj galvos link. Vaikas
gali jautriai reaguoti ir jaudintis dl matom sueidim, todl prireikus paskubkite aizd
aptvarstyti. Papraykite parodyti, kur skauda, nes tik paklausus, vaikui gali bti sunku
pasakyti.
209
Specialus atvejai
6.1 lentel. Vaiko raida
Amius Vaiko raidos ypatumai Skmingas bendravimas
0-3 mn. Yra budrus
Dairosi aplink
Sutelkia vilgsn veidus
Sulenkia galnes
Laikykite ant rank
Pasirpinkite, kad bt ilta
Nordami, kad nurimt, duokite iulptuk
Venkite triukmo, rykios viesos
3-12 mn. Budrus, dairosi aplink
Akimis stebi tyrj, pagalbos teikj
iek tiek sulenktos galns
Tiesia rankas ir kojas
Nuo 6 - 8 mn. gali sdti
Pasta tvus, j bals
Patinka bti laikomiems ant rank
Gali bti neramus, nes atskiriamas nuo tv
Tvai turi bti alia
Tirkite nuo koj galvos link
Atitraukite dmes aislu ar viesele
1-3 m. Vaikto nuo 18 mn. arba anksiau
Nemgsta ramiai sdti
Gali stumti rankas nuo savs, griebti
instrumentus
Atlikite tyrim kaip aidim
Leiskite tvams dalyvauti tiriant
Tirkite nuo koj galvos link
Atitraukite dmes aislu ar viesele
Gali bti neramus, nes atskiriamas nuo tv
Gerbkite drovum, laikykite vaik uklot,
kai tik tai manoma
Ikimokykli
nis amius
(3-7 m.)
Budrus, aktyvus
Papraytas gali pasdti ramiai
Gali padti teikti pagalb, tyrim
Supranta kalb
Gali nejaukiai jaustis dl nepastam
moni
Visiems neinomiems dalykams su
randa paaikinimus
Paaikinkite savo veiksmus paprastai
Tirkite nuo koj pirt galvos link
Paaikinkite tolesnius veiksmus
Jei procedra bus skausminga, pasakykite
apie tai prie pat procedr
Nukreipkite dmes pasakodami istorij
Gerbkite drovum
Mokyklinis
amius
(7-12 m.)
Jei pasitiki, gali padti Gerbkite drovum
Apibdinkite tyrim ir gydym taip, kad
vaikas suprast
spkite, jei procedra bus skausminga,
paaikinkite ir kaip skauds
Leiskite dalyvauti tiriant
Leiskite, jei galima, pasirinkti tyrim ir gydym
Paauglys
(12-18 m.)
Gali daryti sprendimus
Danai reikia nepriklausomum,
savarankikum
Paaikinkite visus veiksmus kaip suaugusiam
mogui
Visus veiksmus atlikite pagarbiai
Gerbkite drovum
Jei manoma, leiskite pasirinkti tyrim ir
gydym
Leiskite padti atlikti tyrim ir pagalbos teikim
Mokyklinio amiaus (7-11 met) vaikai
Tokio amiaus vaikai gali bti puiks pagalbininkai: jie gali pasakyti, kuo skundiasi,
papasakoti, kas vyko. Taiau inokite, kad tokio amiaus vaikai gali nesakyti tiesos
bijodami pasekmi (pvz., nutyls apie traumos aplinkybes, kad nebt baudiami,
pasunkins simptomus, jei tokiu bdu tiksis ivengti, pvz., pamok, ar nepasakys tiesos
210
Vaik pirmosios medicinins pagalbos ypatybs
bijodami gydymo). Mokyklinio amiaus vaikai gali gdytis bti apnuoginti - gerbkite j
drovum.
Paaugliai (12-18 met)
Tokio amiaus mones galima laikyti greiiau suaugusiaisiais nei vaikais. Bendraukite
su jais kaip su suaugusiaisiais, rodykite pagarb, klausimus uduokite tiesiogiai jam, o ne
tvams ar globjams. Kartais, jei nra suaugusij, tokie vaikai yra atviresni ir geriau
papasakoja apie savo bkl. Paaugliai yra drovs ir bna atviresni, jei pagalbos teikjas
yra tokios paios lyties kaip ir jie.
Jei yra kvpavimo sutrikim, gerai apsvarstykite, ar btina atskirti vaik nuo
tv, ar reikia papildomo tyrimo (verkimas sunkina kvpavimo nepakankamum:
deguonies poreikis didja, kvpavimo takai burksta). Tai labai pavojinga epiglotito
arba retrofaringinio plinio atveju. Duokite kvpuoti deguonies ir palikite vaik
tv glbyje, patogios padties.
Sergantis, sualotas, tamp igyvenantis vaikas gali elgtis ne pagal ami (kaip
jaunesnis), pvz., sueistas vienuolikmetis gali elgtis kaip septynmetis. Tai neturi
js stebinti, klaidinti, tai reikia atsivelgti.
Btinai spkite vaik, jei atliksite skaudi procedr, bet tik prie pai pro
cedr.
Nemeluokite, negsdinkite.
Bendravimas su serganio vaiko tvais ar globjais
Prisiminkite, kad jei tvai ar kiti eimos nariai yra susijaudin, isigand, taip jausis
ir vaikas. Jei jums pavyks nuraminti alia esanius tvus ar globjus, greiiausiai nurims
ir vaikas. Leiskite tvams ar globjams dalyvauti vaik tiriant ir teikiant pagalb. Artimo,
pastamo mogaus buvimas kartu teigiamai veikia visus pacientus, ypa vaikus (pvz.,
teikiant pagalb vaikui sunkaus astmos priepuolio metu, atskyrimas nuo tv padidins
susijaudinim, todl pasunks kvpavimo nepakankamumas). Jei tvai ar globjai labai
susijaudin ar prieikai nusiteik ir trukdo apirti vaik ir teikti pagalb, pasistenkite
juos atskirti nuo vaiko, nes js tikslas - teikti pagalb vaikui. Jei alia vaiko yra tvai ar
globjai, gaukite j sutikim, kad galtumte vaik apirti ir suteikti jam pagalb.
6.1.2. Anatominiai ir fiziologiniai skirtumai
Vaikas nra maa suaugusio mogaus kopija. Anatominmis ir fiziologinmis sa
vybmis vaikas skiriasi nuo suaugusiojo, be to, yra skirtum ir tam tikrais vaik amiaus
laikotarpiais. Nors apiros, pagalbos teikimo principai ir eilikumas sutampa su suau
gusij, taiau tam tikras anatomijos ir fiziologijos ypatybes btina atkreipti dmes.
211
Specials atvejai
Kno paviriaus plotas
Santykis tarp kno paviriaus ploto ir kno mass ma vaik yra didelis ir augant
maja. Dl ios prieasties vaikai greiiau netenka ilumos (per didel kno paviriaus
plot greiiau atiduoda aplink). Tirdami vaikus, teikdami jiems pagalb, stenkits kuo
trumpiau laikyti apnuogintus, kai tik galsite - uklokite. Vaiko galva santykikai taip pat
yra didesn, tai yra didelis ilumos atidavimo plotas, todl uklokite ir galv.
Oda
Raginis vaiko odos sluoksnis yra plonesnis, keratinizacija nepakankama, todl lengviau
paeidiama. Visas procedras atlikite labai velniai.
Kaul ir raumen sistema
Vaiko kaulai yra elastingesni, nes juose maiau mineralini drusk, storesnis antkaulis.
Dl ios prieasties vaik kaulai lta reiau. Traumos atveju griauiai sugeria maesn
energijos kiek, todl vaikams daniau nei suaugusiems monms, net ir tuo atveju, jei
nra sunki iorini sualojim, gali bti vidaus organ paeidim (pvz., itikus krtins
traumai onkauliai lta retai, taiau plaui ar kit krtins organ sualojim dl bukos
traumos gali atsirasti). Ma vaik pilvo sienos raumenys isivyst silpnai, todl traumos
atveju jo apsauga yra maesn ir danesni pilvo organ sualojimai.
Kvpavimo sistema
Maiems vaikams kvpuojant dalyvauja pilvo siena, todl vertindami kvpavim,
apirkite ne tik krtins lst, bet ir vertinkite pilvo sienos judesius. Be to, toki vaik
pilvo sienos judesi suvarymas, (pvz., imobilizavimas) gali trikdyti kvpavim ir sunkinti
kvpavimo nepakankamum.
Vaik kvpavimo takai yra siauresni, gleivin greiiau paburksta, sekrecija yra didesn,
todl kvpavimo tak nepraeinamumas atsiranda greiiau, nors sekrecija gana nedidel ar
yra svetimkni.
Jaunesni kaip 6 met vaik galvos apimtis yra didesn u krtins lstos, todl vaikui
gulint ant kieto pagrindo, galva bna prilenkta prie krtins. Norint palaikyti atvirus
kvpavimo takus ir galv neutralios padties, reikia po peiais padti paklot.
Vaik metabolizmas greitesnis, deguonies poreikis didesnis. Hipoksemija yra da
niausia asistolijos prieastis. Palaikyti atvirus kvpavimo takus ir reikiam kvpavim ir
audini oksigenacij yra labai svarbu.
Labai geros kompensacijos galimybs, taiau joms isekus, prasideda greita dekom
pensacija ir staigus bkls blogjimas.
Bkl, jos sunkum btina nustatyti atidiau, gyvybini organ funkcijas vertinti
daniau.
6.1.3. Smurtas prie vaikus, vaiko neprieira
Teikdami pagalb galite susidurti su vaikais, kurie, js manymu, patiria smurt arba
yra nepriirimi. Tai - opi problema, nes toki vaik yra ir daugelis atvej neiaikinami.
Jeigu tariate, kad prie vaik smurtaujama, btinai pranekite.
212
Vaik pirmosios medicinins pagalbos ypatybs
Smurtas prie vaik - visos prievartos, vaiko eminimo ir inaudojimo, prieiros
stokos arba aplaidumo formos, sukelianios faktin ar potenciali al vaiko sveikatai,
gyvybei, vystymuisi ar orumui. Smurtas prie vaik gali bti seksualinis, fizinis, emocinis
(psichologinis).
Fizinis smurtas - veiksmai, kuriais tyia alojamas vaiko knas, daniausiai tos
vietos, kurias slepia drabuiai.
Vaik neprieira - pagrindini fizini ir emocini vaiko poreiki nepatenkinimas.
Vaikas, kuriuo nesirpinama, yra nuolat alkanas, sulyss, nevarus, netinkamai
apsirengs, apirjus j matyti medicinos pagalbos stokos poymi.
Emocinis smurtas - toks tv arba globj elgesys, kuriuo jie stengiasi sunaikinti
teigiam vaiko poir save. Suaugusieji abejingi vaikui, atstumia j, veria daryti
daugiau, nei jis gali (pvz., mokytis), neleidia bendrauti su kitais vaikais, nors
ino, kad tai btina vaiko raidai, niekada jo nepriglaudia, neneioja ant rank.
Lytinis smurtas - fizinio ar emocinio pranaumo naudojimas prie vaik, siekiant
lytinio pasitenkinimo. Tai yra kraujomaia, prievarta, gundymas, vaik pornografija
ir prostitucija. Net velnus inaudojimas be fizins ar odins agresijos yra vaiko
teisi paeidimas ir naudojimasis jo silpnumu ir nekaltumu.
Kartais smurtavimas ar neprieira yra akivaizds, taiau daniausiai tai nra lengva
nustatyti i pirmo vilgsnio.
Teikiant pirmj medicinos pagalb, reikia tarti, kad yra smurtaujama, iais atvejais:
Antisanitarins slygos, nesaugi aplinka.
Vaikas vilki drabuius, neatitinkanius met laiko, oro slyg.
Tvai negali pasirpinti vaiku (pvz., apsvaig nuo alkoholio, narkotik).
Vaikas nepakankamai maitinamas.
Vaikas abejingas, nebendrauja su tvais ir pagalbos teikjais.
Vaikas bijo tv.
Yra kritini lig ar buvusi sueidim, kurie negydyti, poymi.
Sualoj imu pobdis, sunkumas neatitinka tv ar globj aikinimo, kaip tai nutiko.
vykio prieasi aikinimas neatitinka vaiko galimybi (pvz., sakoma, kad vaikas
pats parkrito, nors tokio amiaus vaikai dar nevaikto).
Nepaaikinamas pavluotas kreipimasis pagalbos.
Tvai nekreipia dmesio didel sualojim.
Yra vairaus senumo kraujosruv.
Yra sen rand.
Imuti dantys.
Patinusios, deformuotos ausys.
Yra galvos trauma.
Nudegimai ir nubrozdinimai neprastose vietose (pvz., vidinis laun pavirius,
sdmenys, lytiniai organai).
Rank, koj, sdmen nuplikymo poymiai.
Vaiko, jaunesnio nei 3 m., kaul liai.
Virvs ym ant kaklo, rie, ium.
Nudegimo yms su aikiu daikt (pvz., cigarets) atspaudu.
Gnybimo ar kandimo yms.
213
Specialus atvejai
tar, kad vaikas nepriirtas ar prie j smurtaujama, pranekite Vaiko teisi apsaugos
tarnybai pagal vaiko ar savo gyvenamj viet. Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse
numatyta, kad mokymo, aukljimo, sveikatos prieiros, policijos ir kit institucij
darbuotojai privalo praneti apie btinum ginti nepilnamei teises ir interesus, o tokios
informacijos slpimas ar klastojimas yra baudiamas statym numatyta tvarka.
6.1.4. Sukrsto vaiko sindromas
Tai - galvos smegen paeidimas, atsirandantis smarkiai purtant kdikius ar jaunesnius
kaip 2 m. vaikus. Tokio amiaus vaik galva, palyginti su visu knu, yra didel ir sunki,
kaklas silpnas dl menkai isivysiusi kaklo raumen. Purtant vaik, galva juda pirmyn
ir atgal ir sualojamos kaukols ertms struktros. Daniausiai atsiranda subduralin
hematoma, smegen paeidimas, tinklains hemoragija. Iorini sualojim poymi
paprastai nebna. Klinikiniai poymiai gali bti elgesio pokytis: vaikas gali bti sujaudintas,
dirglus ar mieguistas, gali atsisakyti valgyti. Be to, gali atsirasti traukuli, vmimas,
springimas ar net sutrikti gyvybini organ funkcijos.
Tai, kad yra sukrsto vaiko sindromas, reikia tarti, jei nra aikios galvos traumos,
iorini sualojim, bding galvos traumai, taiau yra jai bding simptom.
Apibendrinimas
Vaikai yra ypatinga pacient grup ir teikiant pagalb btina atsivelgti j poreikius.
Bendraudami su vaikais, bkite velns ir rams, pasistenkite, kad bt palaikomas aki
ryys ir js bei vaiko akys bt vienodo lygio. Bendraukite su vaiku, atsivelgdami jo
ami ir subrendim. traukite vaiko apir ir pagalbos teikim jo tvus. Prisiminkite ir
vertinkite vaik anatominius ir fiziologinius ypatumus. Tikrinkite vaiko gyvybini organ
funkcijas daniau ir atidiau, nes vaiko kompensacins organizmo galimybs yra geros,
taiau joms isekus, bkl blogja labai staigiai. Nesiginykite su tvais ar globjais, jei
tariate, kad prie vaik yra smurtaujama. Apie tokius tarimus pranekite Vaiko teisi
apsaugos tarnybai.
Galimas situacijos sprendimas
Berniukas vaiuodamas nedvjo almo, todl galjo patirti galvos traum. Nukentjl
btina isamiau itirti ligoninje. Mergait vaiavo su almu. Vertinant skundus, traumos
aplinkybes ir apiros duomenis, galima tarti, kad yra pilvo trauma. Mergait taip pat
reikia isamiau itirti ligoninje. Laukdami greitosios medicinos pagalbos, nuraminkite
vaikus, apklauskite j artimuosius, isiaikinkite, ar vaikai serga kokiomis nors ligomis,
ar yra alergiki.
Savikontrols klausimai
1. Bendraudami su vaiku:
a) laikykite j apglb, kad negalt prieintis;
b) bendraukite taip, kad js ir vaiko akys bt vieno lygio;
c) pasistenkite, kad vaikas js nematyt;
21 4
Vaik pirmosios medicinins pagalbos ypatybs
d) nieko nekeiskite, elkits kaip visada.
2. Teikiant pagalb sunkiai sueistam vaikui, pirmiausiai reikia:
a) nuraminti tvus;
b) leisti vaikui turti su savimi mgstamiausi aisl ar kit daikt;
c) palaikyti SD tarp 100 ir 120 kart per minut;
d) palaikyti atvirus kvpavimo takus ir ventiliacij.
3. Palaikant atvirus jaunesni kaip 6 m. vaik kvpavimo takus, svarbu:
a) padti po galva pagalvl ar kit daikt;
b) siekti, kad galva bt iek tiek atlota;
c) padti po peiais paklot ir ilaikyti galv neutralios padties;
d) guldyti ant kieto lygaus pagrindo ir nieko papildomai nedaryti.
4. Daniausia vaik asistolijos prieastis:
a) hipoksemija;
b) gimtos irdies ydos;
c) hipovolemija;
d) daugin trauma.
5. Ivardykite 5 poymius, kurie leist tarti, kad prie vaik smurtaujama:
a)
b)
c)
d)
e)
6. Jei yra sukrsto vaiko sindromas, paeidiama:
a) plauiai;
b) blunis;
c) galvos smegenys;
d) kaulai.
7. Priedas
Savikontrols klausim atsakymai
1. angin dalis
1.2. Pirmosios medicinos pagalbos raida
1. ildymo, plakimo, aizdro dumpli, fumigacijos, inversijos, statins ridenimo metodai,
rusikas metodas, bganio arklio metodas.
2. d.
3. a.
4. Raytiniuose altiniuose krtins paspaudimus gaivinimo metu vieni pirmj apra
Friedrich Maass 1891 m. ir George Crile 1903 m. Apie 1960 m. W. B. Kouwenhoven,
J. R. Jude ir G. G. Knickerbocker pagrind krtins paspaudim reikm gaivinimui.
5. 1962 m. patobulint defibriliatori kardioverter, skirt atlikti elektros okui per udar
ird, sukonstravo ir panaudojo i Lietuvos kils (gim 1921 m. Utenoje) amerikietis
Bernardas Lownas. U nuopelnus medicinai 1985 m. jis gavo Nobelio premij.
6. Du brit karininkai Peteris Shepherdas ir Francis Duncanas sujung karin pirmj
medicinos pagalb su civiline, todl jie vadinami modernios pirmosios medicinos pagalbos
pradininkais.
7. Gyvybs grandin44sudaro 4 iedai44: pagalbos kvietimas, pradinis gaivinimas, ankstyvoji
defibriliacija (elektros okas), specializuotas gaivinimas (atlieka atvyk medikai).
1.3. Pirmosios medicinos pagalbos apibrimas ir tikslai
1. Pirmosios medicinos pagalbos tikslai: isaugoti gyvyb, neleisti bklei blogti ir apsaugoti
nuo nauj sueidim, garantuoti gijim.
2. b.
3. b.
1.4. Pavojinga bkl ir pirmoji medicinos pagalba
1. mogaus gyvybei pavojingos bkls (kritins bkls) - bkls, pasireikianios kritiniu
kvpavimo, kraujotakos, galvos smegen veiklos ir kit organizmo funkcij sutrikimu, kai
reikia gaivinti ir imtis kitoki medicinos pagalbos priemoni, stengiantis isaugoti mogaus
gyvyb.
2. mons gali turti vairi prieasi, kurios vadinamos psichologine utvara ir dl j
vengiama teikti pirmj medicinos pagalb: alia daug stebtoj, nukentjlis nepastamas,
sueidimas ar liga gsdina, bijoma usikrsti, neinoma, k daryti, arba bijoma blogai
padaryti.
3. Pirmosios medicinos pagalbos inios ir pratybos didina js pasitikjim, o Lietuvos
Respublikos statymai pareigoja teikti pirmj medicinos pagalb.
4. Pirmosios medicinos pagalbos teikjo udaviniai: atpainti pavojing bkl, greitai vertinti
situacij ir imtis veiksm, ikviesti greitj medicinos pagalb (skambinti tel. 112 ar kitu
numeriu), teikti pirmj medicinos pagalb, kol atvyks medikai.
216
Priedas
2. Bendroji dalis
2.1. Aplinkos patikra ir saugumas
1. b.
2. a.
3. c.
4. c.
2.2. Nukentjlio patikra
1. c.
2. c.
3. a.
4. b.
2.3. Pagalbos kvietimas
1. b.
2. d.
3. a.
4. b.
2.4. Pirmosios pagalbos priemons, j naudojimo metodai. aizdos
1. Pirmosios medicinos pagalbos vaistinl sudaro vienkartins sterilios pleistro juostels,
sterils gazai, sterils tvarsiai, pleistrai, plastikin veido plvel arba kienin veido kauk,
vienkartins medicinins pirtins, antklods, aldymo maielis.
2. Pagrindins aizd rys yra keturios: nubrozdinimas, pjautin, kirstin, durtin.
3. Geriausias bdas ivengti infekcijos yra kruoptus aizdos plovimas. Nedidels aizdos
plaunamos muilu ir vandeniu. Dideli ar (ir) kraujuojani aizd atveju svarbiausia yra
sustabdyti kraujavim ir kreiptis medikus.
4. Didelei aizdai bdingas sunkus kraujavimas, gilus audini suardymas ar giliai strigs
svetimknis.
5. Visas aizdas reikia tam tikru bdu udengti, kad galima bt sustabdyti kraujavim ir
ivengti infekcijos. Udengiama vairi tip gazais, palaikomaisiais ar spaudiamaisiais
tvarsiais bei kombinuotais tvarsiais (gazas su tvarsiu).
6. Galimi trys tvarstymo bdai: iedinis, spiralinis ir kryminis.
7. Trikamp tvarst 1831 m. sugalvojo ved majoras gyd. Lausanne. Karo gydytojas
Friedrichas von Esmarchas tvarst pritaik Prsijos armijai.
8. alio kompresai sumaina audini paburkim ir skausm. Jie tinka po sumuimo, patempus
raiius arba sausgysles, esant terminiams nudegimams.
3. Gyvybei pavojinga bkl
3.1. Kvpavimo sutrikimo sukelta gyvybei pavojinga bkl
1. d.
2. d.
3. a.
4. b.
5. d.
217
Priedas
6. a.
7. b.
8. c.
9. d.
10. d.
11. c.
12. c.
3.2. irdies ir kraujagysli patologijos sukelta gyvybei pavojinga bkl
1. Nra kraujotakos poymi. Oda, ypa veido, blyki, pilka ar melsva. Ji labai prakaituota.
2. Nesaugi aplinka, atsirado kraujotakos poymi, galima panaudoti AID, atvyksta imokyta
pagalba ir perima gaivinim, labai pavargstama ir per sunku tsti gaivinim.
3. b.
4. d.
5. d.
6. c.
7. d.
8. c.
9. c.
10. a.
3.3. Kraujavimas
1. Iorinis kraujavimas - kraujavimas i akimi matomos aizdos, kuri mes galime uspausti.
2. Iorinis kraujavimas stabdomas, spaudiant kraujuojant idin, kol kraujavimas sustoja
arba atvyksta GMP.
3. Vidin kraujavim tarsite esant okui, kraujingoms iskyroms i kno ang, sunkiai traumai,
kraujosruvoms, autinms ar durtinms aizdoms, skausmui.
4. tar vidin kraujavim, kvieskite greitj medicinos pagalb. Greitosios medicinos pagalbos
personalas perve pacient ligonin, kur jam bus atlikta skubi operacija ir sustabdytas
kraujavimas. Kol atvyks greitoji medicinos pagalba, stebkite ir garantuokite pagrindines
gyvybines funkcijas.
3.4. okas
1. Norint, kad sveikas knas gaut pakankamai kraujo, reikia trij komponent: normalios
irdies veiklos, pakankamo deguonies prisotinto kraujo kiekio, sveik kraujagysli.
2. irdis ir plauiai.
3. Daniausios oko prieastys yra didelio kraujo kiekio netektis ir irdies liga.
4. Horizontali padtis pakeltomis kojomis.
4. Trauminiai sueidimai
4.1. Griaui ir minktj audini sualojimai
1. Griaui ir minktj audini sualojim poymiai: deformacija paeistoje srityje
(galnje), nenatrali jos padtis, pakits ilgis, skausmas, diskomfortas, patinimas,
kraujosruva paeistoje vietoje, sutrikusi paeistos galns funkcija, galns judrumas
neprastoje vietoje, i aizdos kyantys kaulo fragmentai, lio vietoje jauiama ar girdima
krepitacija, sutrik kraujotaka ir (ar) jutimai paeistoje galnje.
218
Priedas
2. Pagrindiniai griaui ir minktj audini sualojim pagalbos principai: ramyb,
imobilizacija, altis, galns paklimas.
3. Imobilizacijos tikslai: sumainti skausm, padti ivengti minktj audini sualojimo,
sumainti kraujavimo pavoj, apsaugoti nuo didesns traumos (udarojo lio perjimo
atvirj l), sumainti sualotos galns kraujotakos sutrikimo tikimyb.
4. Pagrindiniai imobilizacijos principai: imobilizuojant kaul l, tveriami abipus lio
esantys snariai, imobilizuojant snar, tveriamos abipus esanios kno dalys, naudojant
standius, kietus tvarus, po jais btina padti paklot, nedkite tvaro ant aizdos, imobi
lizacijos tvarai dedami tokios padties, kokios radote sualot galn, jos nejudinkite,
netempkite, nelenkite, tikrinkite prie ir po imobilizacijos galns kraujotak.
5. Teikdami pagalb li, inirim, patempim atvejais, rinkits alt. altis padeda sumainti
patinim, palengvina skausm ir diskomfort.
4.2. Galni sualojimai
1. Galni imobilizacijai naudojami tarai gali bti trij ri: minktieji, kietieji, anatominiai.
Minktieji tvarai - sulankstyta antklod, rankluostis, pagalv, dirai, virvs, trikamp
skarel. Lenta, metalins juostos, sulankstyti urnalai ar laikraiai - kietieji tvarai.
Anatominis tvaras - pats nukentjlio knas ar jo dalys tampa tvaru, pvz., sualota ranka
imobilizuojama prie krtins lstos ar sualota koja prie sveikos kojos. tvarai gali bti
pagaminti pramoniniu bdu, gali bti panaudojamos pagalbins priemons. Pramoniniu
bdu pagaminti tvarai: lenta su paklotu, oro ar specials lanksts tvarai. Teikiant pirmj
pagalb, pravartu prisiminti ir naudoti skareles, kaklaraiius ar kit priemon. Jais galn
tveriama prie kno dalies.
2. Imobilizacijos principai: ilaikykite sualot galn tokios padties, kokios radote. Jei
kraujuoja, plaiai udenkite aizd tvarsiu ar nepkuota mediaga. Spaudiamuoju tvarsiu
stabdykite kraujavim, taiau nepabloginkite kraujotakos. Nespauskite isikiusi kaulo
fragment. Stebkite, ar sualota galn ilta, rausva, normals jutimai. tvar dkite taip,
kad imobilizuoti snariai arba kaulai aukiau ir emiau sualojimo vietos nejudt. Jeigu
naudojate kietus tvarus, nepamirkite padti paklot. Nedkite tvaro ant atviros aizdos.
Prie ir po imobilizacijos patikrinkite galns jutimus, odos spalv ir ilum. Atpalaiduokite
tvar, jei nukentjlis skundiasi, kad tirpsta ranka ar ji atvsta. Pakelkite imobilizuot
rank, jeigu tai nesukelia nukentjliui diskomforto.
3. Daniausiai sualojama mogaus kno dalis - ranka. Didioji ios traumos prieastis -
kritimas ant itiest rank.
4. launikaulio lis yra rimtas gyvybei grsmingas sualojimas, kai nedelsiant reikia medik
pagalbos. launikaulis yra didiausias kno kaulas. launies arterija aprpina krauju vis
apatin galn. launikaulio l sukelia didels energijos jgos poveikis kaului. Lus
launikauliui, gali bti paeistos kraujagysls ir nervai. Paeidus launies arterij, galimas
gyvybei grsmingas kraujavimas.
4.3. Galvos, kaklo ir nugaros sualojimai
1. Poymiai, bdingi rimtiems galvos, kaklo, stuburo sualojimams: pakitusi smon, stiprus
skausmas ar sunkumas galvoje, kakle, nugaroje, dilgiojimas ar sutrik jutimai galnse,
tam tikros kno dalies dalinis ar visikas nejudrumas, staigus atminties praradimas, kraujas
ar kiti skysiai akyse ar nosyje, intensyvus iorinis kraujavimas i galvos, kaklo, nugaros,
pirm kart gyvenime atsirad traukuliai, pykinimas ir vmimas, nuolatinis galvos skausmas,
pusiausvyros sutrikimai, dl traumos susilpnjs alsavimas, miai sutriks regjimas,
kraujosruvos u aus, apie akis, galvoje. Poymiai gali bti akivaizds i karto ar atsirasti
219
Priedas
vliau. Vien tik poymiai negali padti nusprsti apie patirt sualojim sunkum. Juos
derinant su vykio aplinkybmis, traumos mechanizmu, galima geriau nustatyti galimus
sualojimus.
2. Traumos metu svarbu vertinti vykio aplinkybes, nes didels kinetins energijos jga gali
sukelti rimtus galvos, kaklo, stuburo sualojimus. Jie galimi iais atvejais: autovykis,
kritimas i didesnio aukio kaip nukentjlio gis, neskmingas nrimas ir smgiavimas
galva dugn ar kitaip sualota galva, kaklas, stuburas, nukentjs asmuo skundiasi kaklo
ar nugaros skausmu, jis jauia dilgiojim ar silpnum galnse, sutrikusi nukentjlio
smon (mieguistas, vangus, nesmoningas), tariama intoksikacija, nukentjlio amius -
vyresnis kaip 65 met, asmuo rastas nesmoningas, o prieastys neinomos, buka trauma,
sukelta automobili susidrimo ar smgio beisbolo lazda, skvarbios jgos trauma: durtiniai,
autiniai sualojimai, autovykis, kurio metu sualoti vairuotojas ir keleiviai nebuvo usiseg
saugos dirus.
3. Stabilizuodami neutralios padties nukentjlio galv, suimkite j savo rankomis i abiej
pusi ir velniai laikykite viena linija su knu tokios padties, kokios radote nukentjl.
Taip laikykite stabilizuot galv, kol atvyks GMP. Nejudinkite nukentjusio asmens apatins
kno dalies, jei tai btina, visas knas turi judti viena linija ir vienu metu. Galvos neutralios
padties stabilizavimas ir laikymas viena linija su knu apsaugo nugaros smegenis nuo
tolesnio, kartais ir negrtamo j sualojimo. Galva stabilizuojama neutralios padties, kai
nukentjlis guli, sdi ar stovi.
4. Jei skvarbus daiktas perjo pro skruost ir strigo ir tai trukdo stabdyti kraujavim, reikia
daikt itraukti, kad galtumte stabdyti kraujavim ir isaugoti atvirus kvpavimo takus.
Kitose kno vietose strig daiktai netraukiami! strigus skruost objekt sunku
stabilizuoti, stabdyti kraujavim ir tai gali bti dislokuot ar nepraeinam kvpavimo tak
prieastis. Kai strigs daiktas itraukiamas, sulankstyti ar susukti tvarsiai dedami bum,
prie sualoto skruosto puss. Be to, tvarstis dedamas ir iorinje skruosto pusje. Stebkite,
kad tvarsiai nespaust kvpavimo tak. Nukentjl pasodinkite, truput palenkite priek.
Jeigu i skruosto smarkiai kraujuoja ar strigs daiktas, nedelsdami skambinkite telefonu
112 ir kvieskite GMP.
5. Jei nukentjliui imuti, ikrit dantys, stenkits stabdyti iorin kraujavim ir saugokite
dant (-is) replantacijai. Kraujavim stabdyti naudokite steril ar var tvarst. J dkite
trkstam dant vietoje. Dantis rpestingai surinkite. Jei jie nevars, velniai nuplaukite
dantis vandeniu. Netrinkite dant, netraukite audini fragment. Skiriasi nuomons, kur
dant saugoti. Vien autori nuomone, ikritusius dantis reikia saugoti sualoto asmens
burnoje, taiau is bdas turi kelis trkumus: nukentjs mogus gali uspringti dantimi (-s),
jis gali bti nurytas kartu su seilmis ir krauju, tai sunkina kraujavimo stabdym burnoje.
Kit autori nuomone, geriau ikritusius dantis dti alto, vieio pieno konteiner. Jeigu
pieno nra, reikia naudoti vanden. Kai sualojimai sunks, reikia kviesti GMP telefonu
112. Btina atiduoti GMP medikams saugom dant. Kartu reikia praneti odontologui,
kuris gali replantuoti ikritus dant. Tinkamas replantacijos laikas - 30-60 min. po
sualojimo.
6. Jeigu nukentjliui ak smigo svetimknis, paguldykite j ant nugaros, netraukite smigusio
daikto i akies, apie akis dkite varius tvarsius, stabilizuokite smigus daikt, naudodami
pagalbines priemones, pvz., popierin puodel. Tvarstykite lengvai, nespauskite sualotos
akies. Btinai kvieskite GMP.
7. Kaklo sualojimai gali bti labai sunks ir pavojingi gyvybei., nes kakle isidst: gerklos,
dalis trachjos, stambiosios kraujagysls, raumenys, sausgysls, kaklins dalies stuburo
slanksteliai. Tai - labai svarbios mogaus anatomins struktros.
220
Priedas
4.4. Krtins, pilvo ir dubens sualojimai
1. Pagrindiniai pagalbos principai krtins, pilvo ir dubens sualojim metu: vertinkite
nukentjlio bkl, vadovaudamiesi P-P-P principu, nedelsdami kvieskite GMP telefonu
112. Nejudinkite nukentjlio. Stebkite gyvybines funkcijas, remdamiesi ABC principu.
Stabdykite kraujavim. Stenkits mainti ok.
2. Sunkios krtins traumos poymiai: sunkus kvpavimas, sualotos puss stiprus skausmas,
paraudusi, iblykusi ar melsva odos spalva, akivaizdi krtins lstos deformacija,
atkosjimas krauju, kraujosruvos bukos traumos paeistoje krtins lstos pusje, nosies
sparneli plasnojimas44ar papildomi garsai, girdimi nukentjlio kvpavimo metu.
3. Jei krtins lstos sienoje yra siurbianti44aizda, udenkite aizd tvarsiu ar audeklu, jis
neleidia orui lengvai patekti krtins ertm. Gabalu plastikins plvels ar maieliu
udengiama visa aizda. Vienas tvarsio kampas paliekamas laisvas, kad kvpimo metu
oras negalt patekti krtins lst, o ikvepiant jis laisvai judt iorn. Nedelsdami
kvieskite GMP.
4. Kokie yra sunkaus pilvo ir dubens sualojimo poymiai? Sunkaus pilvo sualojimo
poymiai: stiprus skausmas, kraujosruvos pilvo srityje, iorinis kraujavimas, pykinimas,
vmimas (kartais su krauju), silpnumas, trokulys, skausmingumas, tempimas iuopiant,
ikrit vidaus organai i pilvo ertms, oko poymiai. Sunkaus dubens sualojimo poymiai
tokie patys kaip ir pilvo sualojimo atveju. Kai kurie dubens sualojimai sukelia galni
jutim sutrikimus ar judrumo praradim, skausm judesi metu.
5. Jei matote ikritusius pilvo organus, nedelsdami kvieskite GMP 112 telefonu. Atsargiai
nukentjl paguldykite ant nugaros. Nespauskite tiesiogiai aizd ar ikritusius organus,
nesistenkite j grinti pilvo ertm, paalinkite rbus apie sualojimo viet, drgna sterilia
(ar bent varia) tvarsliava udenkite aizd. Mediag sudrkinkite iltu tirpalu. Jei tai
manoma, laisvai udenkite tvarsliav plastikine danga. Udenkite tvarst lengvais
rankluosiais, taip palaikysite ilum. Kol atvyks GMP, stebkite nukentjlio kvpavim,
odos spalv, stenkits ivengti peralimo ir perkaitimo.
6. Jei mogus patyr udarj pilvo traum, kvieskite GMP telefonu 112, nukentjl
paguldykite, sulenkite jo kojas per kelius. Tai atpalaiduoja pilvo raumenis, sumaina skaus-
mpilve. Jei judinant kojas sukeliamas skausmas, palikite jas itiestas. Po sulenktais keliais
padkite susuktas paklodes ar rankluosius. Stenkits, kad nukentjlis neperkaist ir
nesualt, stebkite jo kvpavim, odos spalv ir jutimus.
7. Dubens sualojimai pavojingi, nes dubenyje yra daug svarbi organ: lapimo psl, lytiniai
organai, arnyno dalis, skaitant tiesij arn. ia eina stambiosios kraujagysls ir nervai.
Dubens sualojim metu nustatomi dubens kaul liai ir vidini struktr paeidimai.
Sul dubens kaulai gali pradurti vidaus organus, sualoti kraujagysles ar nervus. Veikiant
bukai ar skvarbiai jgai dubens srityje, neretai sualojami ir ioriniai lytiniai organai. Visi
ie sualojimai sukelia stipr skausm.
5. Atvejai, kai reikia medicinos pagalbos
5.1. mins bkls
1. c.
2. d.
3. c.
4. a.
221
Priedas
5. a.
6. b.
7. a.
5.2. Apsinuodijimas
1. Nuodas yra mediaga, kurios tam tikras kiekis, pateks organizm, gali sukelti trumpalaik
ar nuolatin audini paeidim. Nuod poveikis organizmui priklauso nuo daugelio dalyk:
nuodo ries, kiekio, patekimo bdo, apsinuodijusio mogaus amiaus, svorio, gretutini
lig ir kit veiksni.
2. Nuodas organizm gali patekti pro bum (nuryjant), per od, kvepiant, per akis, injekciniu
bdu (suleidus ar glus).
3. Jei nukentjlis yra smoningas, paklauskite, ko, kiek, kada jis gr, ir nuraminkite j.
Informacija apie igertus nuodus pads medikams tinkamai gydyti. Tel. 112 kvieskite greitj
medicinos pagalb (GMP). Vertinkite gyvybinius poymius: smon, kvpavim ir
kraujotak, kol atvyks GMP. Jei matyti lp nudegimas, pvz., igrus korozins mediagos
(rgties, armo, oksidatoriaus, jodo preparato), kol atvyks GMP, smoningam nukentjliui
duokite maais gurkneliais igerti vien stiklin alto vandens (ne daugiau kaip 300 ml).
Jei kyla neaikum, ar galimas apsinuodijimas, konsultuokits su Apsinuodijim kontrols
ir informacijos biuru tel. (8-5) 236 20 52 vis par, pvz., neinote, ar vartota mediaga ar
didesnis, nei rekomenduojama, jos kiekis gali sukelti sveikatos sutrikim, taiau iuo metu
nra joki apsinuodijimo simptom.
4. Patikrinkite, ar aplinka alia nukentjlio yra saugi teikti pagalb. Kai ji nesaugi (pvz., yra
isiliejusios chemins mediagos), jei manoma, perkelkite ar nuveskite nukentjl kit
viet. Mvkite apsaugines pirtines. Paeist viet plaukite dideliu kiekiu tekanio vandens
maiausiai 20 min., kad chemin mediaga atsiskiest ir isiplaut. Jei nukentjlio drabuiai
labai uterti, prie plaudami atsargiai juos nuvilkite. Ant nudegimo aizd udkite saus
var (jei turite, steril) tvarst ir atsargiai sutvarstykite. Tel. 112 kvieskite greitj medicinos
pagalb arba, suteik pirmj pagalb, patys vekite nukentjl ligonin.
5. Jei turite, usimaukite apsaugines pirtines. Padkite nukentjliui plauti paeist ak
maiausiai 20 min. nestipria, taiau didele alto vandens srove. Jei jis dl skausmo negali
prasimerkti, velniai, bet tvirtai pramerkite paeistos akies vokus, kad galtumte gerai
iplauti. Saugokite sveikj ak, kad j nepatekt uterto vandens. Udkite ant paeistos
akies tvarst (geriausiai steril) ar vari mediag ir sutvarstykite abi akis. Pasirpinkite,
kad nukentjlis patekt ligonin.
6. Jei mogus apsinuodijo automobilio imetamosiomis dujomis udaroje patalpoje, prie
eidami toki patalp, plaiai atverkite duris, kad nuodingosios dujos isisklaidyt ir j
koncentracija ore sumat. Tel. 112 kvieskite greitj medicinos pagalb (GMP). Jei
nukentjlis prarado smon, atverkite kvpavimo takus ir nustatykite, ar jis kvpuoja. Jei
kvpuoja, paguldykite j stabili onin padt. Jei nekvpuoja, pskite jam oro ir pasi
renkite atlikti krtins lstos paspaudimus.
7. Yra keletas pavoj, kurie gresia nesmoningam alkoholiu apsinuodijusiam mogui: gali
kvpti vmal kvpavimo takus ir udusti; gali sualti, nes alkoholis ipleia kraujagysles
ir mogus greiiau netenka ilumos; neblaivumas gali suklaidinti ir sutrukdyti laiku nustatyti
kitoki min bkl ar smons netekimo prieast: galvos traum, insult, infarkt ar kt.
8. Apsinuodijim grybais galima tarti, kai valgyta gryb 1-2 par laikotarpiu ir atsirado tam
tikr simptom (priklauso nuo grybo ries). Gali bti pykinimas ir vmimas, smarkus
vandeningas viduriavimas, pilvo skausmas, mieguistumas, galvos svaigimas, koordinacijos
sutrikimas, traukuliai, aarojimas, gausus prakaitavimas ir kt.
222
Priedas
9. Vabzdiui glus bum ar rykl, gali staiga sutinti kvpavimo takai ir mogus gali udusti.
Pasirpinkite, kad jis kuo greiiau patekt ligonin.
10. Jei turite, pirmiausia usimaukite apsaugines pirtines. Kruopiai nuplaukite kandimo
aizd muilu ir vandeniu: tai sumains aizdos ukrtimo tikimyb. Nusausinkite aizd
varia mediaga ar tvarsiu, po to uklijuokite pleistru ar sutvarstykite. Jei aizda didel
ar gili, pasirpinkite, kad nukentjlis patekt ligonin. Jei yra nors maiausia pasiutligs
tikimyb (pvz., gyvnas nepastamas, pasikeits gyvno elgesys ir t. t.), nukentjlis
neskiepytas nuo stabligs arba prajo daugiau kaip 10 met po skiep arba neprisimena,
kada skiepytas, vekite j artimiausi ligonin paskiepyti.
11. Atsargiai suimkite erk pincetu ar pirtais (pasinaudokite marle ar minktu popieriumi)
kuo ariau galvos ir sukamuoju judesiu i lto traukite. Stenkits erks nesuspausti ir
nesutraikyti, nes tokiu atveju padidja tikimyb, kad infekcinis ukratas papuls krauj.
12. Atsargiai paguldykite gyvats gelt mog. Nuraminkite j ir papraykite nejudti.
Numaukite nuo geltos galns iedus, nusekite laikrod. Jei turite galimyb, atsargiai
nuplaukite kandimo viet ir nusausinkite varia mediaga ar tvarsiu. Sutvarstykite kst
galn pakankamai stipriai, kad po tvarsiu sunkiai galtumte ukiti pirt. Pradkite
tvarstyti nuo glimo vietos galvos link. Sutvarst imobilizuokite, apimdami artimiausius
aizdai snarius, kad gelta galn nejudt. Pasirpinkite, kad gyvats geltas mogus
kuo greiiau patekt artimiausi ligonin.
5.3. Aplinkos sukelti sueidimai
1. a.
2. c.
3. a.
4. d.
5. c.
6. b.
7. b.
8. c.
9. d.
10. b.
11. d.
6. Specials atvejai
6.1. Pirmosios medicinos pagalbos vaikams ypatybs
1. b.
2. d.
3. c.
4. a.
5. Antisanitarins slygos, nesaugi aplinka, vaikas vilki drabuius, neatitinkanius met laiko,
oro slyg, tvai negali pasirpinti vaiku (pvz., apsvaig nuo alkoholio, narkotik), vaikas
nepakankamai maitinamas, jis abejingas, nebendrauja su tvais ir pagalbos teikjais, vaikas
bijo tv ir kt.
6. c.
Pirmoji medicinos pagalba
Literatra
1. 2005 American Heart Association (AHA) guidelines for cardiopulmonary resuscitation (CPR)
and emergency cardiovascular care (ECC) of pediatric and neonatal patients: pediatric basic
life support. Pediatrics 2006; 117:e989-1004.
2. 2005 American Heart Association Guidelines for Cardiopulmonary Resuscitation and Emer
gency Cardiovascular Care. Circulation 2005;112:IVl-203.
3. American Red Cross First Aid - Responding To Emergencies: Staywell 2006.
4. Lacey SW. The arts of war and medicine: a study in symbiosis. Am J Med Sci 1993;305:407-
420.
5. Hutchinson JF. Bandage battles: the American Red Cross and the politics of emergency re-
sponse on the eve of World War I. Can Bull Med Hist 2002;19:375-398.
6. Haller JS, Jr. The beginnings of urban ambulance service in the United States and England. J
Emerg Med 1990;8:743-755.
7. Ardagh M. A brief history of resuscitation. N Z Med J 2004; 117:U868.
8. Samson RA, Berg MD, Berg RA. Cardiopulmonary resuscitation algorithms, defibrillation
and optimized ventilation during resuscitation. Curr Opin Anaesthesiol 2006;19:146-156.
9. Cooper JA, Cooper JD, Cooper JM. Cardiopulmonary resuscitation: history, current practice,
and future direction. Circulation 2006;114:2839-2849.
10. Whitcomb J J, Blackman VS. Cardiopulmonary resuscitation: how far have we come? Dimens
Crit Care Nurs 2007;26:1-6; quiz 7-8.
11. Nieznanowska J. Changing concepts of life-saving procedures in 19th century Polish popular
first-aid publications. Vesalius 2006;12:73-78.
12. Rosengart MR. Critical care medicine: landmarks and legends. Surg Clin North Am
2006;86:1305-1321.
13. Lown B. Defibrillation and cardioversion. Cardiovasc Res 2002;55:220-224.
14. Pearn J. The earliest days of first aid. BMJ 1994;309:1718-1720. Available at http://
www.bmj.eom/cgi/content/full/309/6970/l 718.
15. Van de Veide S, Broos P, Van Bouwelen M, De Win R, Sermon A, Verduyckt J, Van Tichelen
A, Lauwaert D, Vantroyen B, Tobback C, Van den Steene P, Villere S, Mieres CU, Gobi G,
Schunder S, Monsieurs K, Bierens J, Cassan P, Davoli E, Sabbe M, Lo G, De Vries M,
Aertgeerts B. European first aid guidelines. Resuscitation 2007;72:240-251.
16. Wiklund PE. [First aid and ambulances-some historical observations]. Lakartidningen
1987;84:2429-2433.
17. Keith J. Karren BQH, Daniel Limmer, Joseph J. Mistovich. First Aid for Colleges and Uni-
versities: Benjamin Cummings 2007.
18. Justham D. First aid in the history of occupational health nursing. Int Hist Nurs J 1996;2:59-
68.
19. First Aid Manual: The Authorised Manual of St. John Ambulance, St. Andrews Ambulance
Association, and the British Red Cross: Dorling Kindersley Publishers Ltd 2006.
20. First Aid, CPR, and AED: Jons and Bartlett publishers 2007.
21. Felkai P. [First traces of resuscitation attempts in ancient Egypt]. Orv Hetil 1986; 127:1709-
1712.
224
Literatra
22. Hudson B. A Georgian First Aid Cabinet: unpacking an early 19th century medicine chest.
Pharm Hist (Lond) 2006;36:37-43.
23. Saumande P. [Haute-Vienne First Aid Service to drowned people in XVIIIth]. Rev Hist Pharm
(Paris) 1999;47:475-483.
24. Efstathis C V. A history of first aid and its role in armed forces. ADF Health 1999;1:42-44.
25. Romaniuk VP. [The history of medical first aid in Petersburg]. Feldsher Akush 1990;55:46-
48.
26. http://etc.usf.edu/clipart.
27. The International Liaison Committee on Resuscitation (ILCOR) consensus on Science with
treatment recommendations for pediatric and neonatal patients: pediatric basic and advanced
life support. Pediatrics 2006; 117:e955-977.
28. Vassallo DJ. The International Red Cross and Red Crescent Movement and lessons from its
experience of war surgery. J R Army Med Corps 1994;140:146-154.
29. Mikula DA. [The Knights of Malta]. Arch Hist Filoz Med 2000;63:182-185.
30. Muguti GI. Management of snake bites. Cent Afr J Med 2003;49:142-144.
31. Shasha SM. [Medicine in the concentration camps of the Third Reich]. Harefuah 2005; 144:291-
295, 301.
32. Shasha SM. [Medicine in the ghettos during the Holocaust]. Harefuah 2002;141:318-323,
412.
33. Donchin Y. [On the history of the ambulance]. Harefuah 2001;140:658-660.
34. DEste BR. Regulation for saving the drowned in Italy (XVIII-XIXth century), with par-
ticular reference to the Republic of Venice. Med Secoli 1990;2:61-73.
35. Zorab J, Coke D. Resuscitation great: Czar Alexander I, Emperor of Russia (1777-1825).
Resuscitation 2005;64:257-260.
36. Eisenberg M. The resuscitation greats. Bernard Lown and defibrillation. Resuscitation
2006;69:171-173.
37. Adgey AA. Resuscitation in the past, the present and the future. Ulster Med J 2002;71:1-9.
38. Donelan S. Teaching wound care and bandaging: an historical perspective. Wildemess Environ
Med 2003;14:47-56.
39. Backer HD. Wildemess First Aid: Emergency Care For Remote Locations: Jons and Bartlett
Publishers 2005.
40. Sabatini S. Women, medicine and life in the Middle Ages (500-1500 AD). Am J Nephrol
1994;14:391-398.
-122 Pirmoji medicinos pagalba : vadovlis / Sudaryt. :
Dinas Vaitkaitis, Andrius Pransknas. Autoriai: Andrius
Pransknas, Dinas Vaitkaitis, Vidas Pilvinis ir kt. -
Kaunas : KMU leidykla, 2008. - 226 p.
ISBN 978-9955-15-138-8
Vadovlyje isamiai ir suprantamai pateikiami pagrindiniai mo
gaus gyvybei ir sveikatai pavojingos bkls nustatymo ir pirmosios
medicinos pagalbos pagrindai.
Vadovlis sudarytas i 7 dali ir 20 skyri. Kiekvienas skyrius
prasideda temos udaviniais, galima situacija ir trumpa santrauka
ir baigiasi apibendrinimu, galimu situacijos sprendimu ir savikont
rols klausimais, kurie pads vertinti, ar teisingai supratote sky
riuje pateikt informacij.
Vadovlis skirtas vis auktj mokykl studentams ir visiems,
kurie domisi pirmja medicinos pagalba.
UDK 614.88(075.8)
Redaktors: Vida Jurkien, Irena Piragien
Maketuotojas ir virelio dailininkas Saulius Medionis
Korektor Aida Jakimaviien
14,25 spaudos 1. Tiraas 1100 egzempliori.
Ileido KMU leidykla, A. Mickeviiaus g. 9, 44307 Kaunas.
Spausdino UAB ARX Baltica.