Está en la página 1de 10

1

EUROPOS
SJUNGA
Europos socialinis
fondas


KURKIME ATEIT DRAUGE!

2004-2006 m. Bendrojo programavimo dokumento 2 prioriteto
mogikj itekli pltra 4 priemon Mokymosi vis gyvenim
slyg pltra

Projekto sutarties numeris: ESF/2004/2.4.0-K01-160/SUT-261
Projekto pavadinimas: Inovatyvs mokymosi metodai ir naujausios technologijos gamtos
moksl bakalaur rengimui
-------------------------------------------------------------------------------------------------------

BIO 421. LYGINAMOJI GYVN MORFOLOGIJA

Laboratorinis darbas

EPITELINIO IR JUNGIAMOJO AUDINI HISTOLOGINI
PREPARAT ANALIZ

Audiniai - tai istorikai susidariusios lsteli ir nelstelini struktr sistemos, kurios turi
bendr sandar ir atlieka tam tikr funkcij. Yra 4 audini tipai: epitelinis, jungiamasis, raumenims
ir nervinis.

Epitelinis audinys (textus epithelialis)

Epitelinis audinys dengia kno paviri, ikloja tuiavidurius organ sienas, sudaro
liaukas. Audinyje nra kraujagysli bei limfini kapiliar. Lstelms bdinga gera regeneracija.
Epitelinis audinys sudarytas i:
tarplstelins mediagos - jos yra labai nedaug arba aplamai nra.
epitelini lsteli (cellue epitheliales), dar vadinam epiteliocitais sudaro didij audinio
dal. Epiteliocitai isidst ant jungiamojo audinio glaudiai vienas prie kito. Tarp epiteliocit
ir jungiamojo audinio, ant kurio jie isidst yra pamatin membrana (membrana basalis) -
plonas tarplstelins mediagos sluoksnis.
2
Epitelinio audinio funkcijos: apsaugin - nepaeistas audinys apsaugo organizm nuo
mikroorganizm bei nuo vairi poveiki; paviriaus pernaa tam tikros audinio lstels turi
plaukelius, kurie pernea vairius svetimknius; jutimo tam tikros audinio lstels yra prisitaik
atlikti recepcijos funkcij; rezorbcin - virkinamajame kanale epitelinis audinys siurbia vanden bei
jame itirpusias vairias maisto mediagas; ekskrecin funkcija - inkstuose pro j epitel isiskiria
lapalas ir lapimo rgtis; sekrecin vykdo liaukins lstels.
Remiantis klasifikacija pagal morfofunkcij, skiriamos dvi epitelinio audinio rys:
dengiamasis (pasieninis) ir liaukinis epitelis. Dengiamasis (pasieninis) epitelis dengia od,
gleivines ir kno ertmes. Dengiamasis epitelis esti dviej ri: vienasluoksnis ir daugiasluoksnis
epitelis (1 lentel). Vienasluoksnis epitelis esti vienaeilis ir daugiaeilis. Vienasluoksnis vienaeilis
epitelis esti: vienasluoksnis plokiasis, vienasluoksnis kubinis ir vienasluoksnis stulpinis.
Daugiasluoksnis epitelis esti plokiasis ragjantis ir neragjantis. Bestuburi kn daniausiai dengia
vienasluoksnis, stuburini daugiasluoksnis ragjantis epitelis epidermis.

1 lentel. Dengiamojo epitelio rys
Dengiamojo epitelio
rys
Dengiamojo epitelio ri skirstymas Rys pagal lsteli tip

vienasluoksnis

vienaeilis - sudarytas i vienodo aukio
lsteli, isidsiusi vienu sluoksniu ant
pamatins membranos. Visos lstels siekia
laisvj epitelio paviri. Daniausiai
branduoliai yra vienoje eilje.
plokiasis - lstels plokios; ikloja
plaui alveoles (kvpuojamasis
epitelis), serozines ertmes (mezotelis),
kraujagysles ir limfagysles (endotelis).
kubinis - lstels beveik vienodo
aukio ir ploio. Dengia daugel
organ, sudaro liaukas.
stulpinis - sudaro auktos stulpins
lstels. Ikloja daugum tuiaviduri
virkinimo, kvpavimo, lapimo
organ; turi specializuotas struktras.
daugiaeilis - sudaro vairaus aukio ir
formos lstels (dauguma stulpins), kuri
branduoliai yra ne viename auktyje. Visos
lstels siekia pamatin membran, bet ne
visos siekia laisvj epitelio paviri.
stulpinis
3
daugiasluoksnis - lsteli
forma vairi, isidst
keliais sluoksniais. Tik
apatinio sluoksnio lstels
lieiasi su pamatine
membrana
ragjantis - ikloja tam tikrus organus,
sudaro pavirin odos sluoksn - epiderm,
kurio ioriniai sluoksniai dl kontakto su
iore, ragja, sta ir nukrenta pleiskanojant.
plokiasis
neragjantis ikloja tam tikrus vidaus
organus, pvz., ragen, burnos ertm, tiesij
arn, stempl. Jis neragja bet lupasi dl
mechaninio ir terminio poveikio
plokiasis
kubinis
stulpinis
pereinamasis epitelins dangos storis bei
lsteli forma kinta kintant organo triui.
Ikloja lapimtakius, inkst geldeles.


Liaukinis epitelis. J sudaro sekrecins lstels, kurios sintezuoja tam tikr sekret, j
kaupia ir galiausiai iskiria aplink. Sekrecins lstels pagal sekreto iskyrimo pobd esti:
merokrinins (sekret pro plazmin membran iskiria aktyvaus transporto bdu); apokrinins
(sekret kaupia paviri atkreiptame lstels gale, kuris vliau atsiskiria kaip sekreto laelis; bdinga
pieno liaukoms);. holokrinins (lstels paios pavirsta sekreto laeliu, lstels sta iskyrusios
sekret, tik odos riebal liaukos mogaus organizme yra holokrinins). Pagal sekreto iskyrimo viet
sekrecins lstels esti: iorins sekrecijos lstels - sekret iskiria kno ar gleivins paviri;
vidins sekrecijos lstels - sekret iskiria tiesiai krauj. Sekrecini lsteli grups sudaro
liaukas. Iorins sekrecijos liaukos turi itekamuosius latakus, kurie atsiveria kno paviri arba
tuiaviduri organ ertm, pvz., seili liauk latakai atsiveria burnos ertm. Vidins sekrecijos
liaukos (belataks) neturi itekamj latak. Jos gamina hormonus, kurie iskiriami tiesiai krauj.
Mirios liaukos - viename organe yra iorins sekrecijos ir vidins sekrecijos dalys, pvz., kasa.

Jungiamasis audinys (textus connectivus)

Jungiamieji audiniai - didel vairi audini grup, kuriuos sieja bendra kilm (visi
isivysto i mezenchimos), panas sandaros principai, funkcijos ir padtis. Regeneruoja gerai.
Atlieka atramin, trofin ir apsaugin funkcijas. Jungiamuosius audinius sudaro specifins lstels ir
tarp j isidsiusi tarplstelin mediaga (substantia intercellularis). J gamina ir rezorbuoja
jungiamojo audinio lstels. Jungiamiesiems audiniams priklauso:
skaidulinis jungiamasis audinys: purusis ir glaudusis
specialusis jungiamasis audinys: elastinis, tinklinis (retikulinis), riebalinis ir pigmentinis
griaui jungiamasis audinys: kremzlinis ir kaulinis;
4
embrioninis jungiamasis audinys: mezenchima ir drebutinis;
kraujas ir limfa j lstels tarplstelins mediagos negamina. Tarplstelin mediaga yra
skysta, joje cirkuliuoja lstels.
Skaidulinis jungiamasis audinys (textus connectivus fibrosus) sudaro daugelio organ
strom, sausgysles, raiius, fascijas, antkaul, aponeurozes. Turi daug tarplstelins mediagos.
Svarbiausios io audinio lstels:
fibroblastocitai (fibroblastocyti) forma ir dydis vairus. Jie gamina tarplstelin mediag
ir skaidul komponentus. Pagaminus tam tikr kiek tarplstelins mediagos, fibroblastocit
aktyvumas isenka, jie tampa neveikliais fibrocitais (fibrocyti).
audini makrofagocitai (macrophagocyti) - labai paplit, yra visuose jungiamuosiuose
audiniuose. Daugiausia j yra kaul iulp ir blunies retikuliniame audinyje. Kepenyse
esantys makrofagai vadinami Kupferio lstelmis. Makrofagocitai atlieka fagocitozs funkcij.
Jie yra dviej ri: nepaslankieji makrofagocitai (macrophagocyti stabili) - susijung su
tarplstelins mediagos skaidulomis; klajokliai makrofagocitai (macrophagocyti nomadici)-
juda tarplstelinje mediagoje, atlikdami amebinius judesius.
putliosios lstels (audini bazofilai) - esti vairi organ jungiamajame audinyje,
daniausiai greta kraujo kapiliar. Lstels didels, citoplazma grdta, grdeliuose kaupiasi
susintetintos vairios biologikai aktyvios mediagos, pvz., heparinas, histaminas, serotoninas.
jungiamajame audinyje dar yra ir pavieni leukocit, retikulocit, riebalini lsteli
(adipocit), plazmocit. Kai kuri organ jungiamajame audinyje yra pigmentini lsteli -
melanocit, kurie patys pasigamina pigmento ir chromatofor sukaupia i aplinkos.
Pigmentas ne tik suteikia organams spalv, bet ir apsaugo organizm nuo neigiamos
ultravioletins spinduliuots poveikio.
Tarplstelin mediag sudaro:
kolagenins skaidulos sudaro baltymas kolagenas. Esti visuose skaiduliniuose
jungiamuosiuose, kauliniuose ir kremzliniuose audiniuose. Skaidulos storos, bespalvs,
suteikia audiniams mechaninio tvirtumo, atsparumo tempimui.
elastins skaidulos - sudaro baltymas elastinas. Skaidulos plonos, ilgos, sudaro tinklus. J
ypa daug jungiamajame audinyje organ, kurie ritmikai keiia savo tr. Jos yra tamprios,
bet tempiant greiiau trkinja.
tinklins (retikulins) skaidulos - sudaro baltymas kolagenas. Skaidulos plonos, akotos,
sudaro smulkius tinklus. J yra, pvz., blunyje.
pagrindin mediaga upildo tarpus tarp audinio lsteli ir skaidul.
5
Skaidulinis jungiamasis, kuriame yra daugiau skaidul, o maiau lsteli vadinamas
glaudiuoju kolageniniu jungiamuoju audiniu. Esti tuose organuose, kur reikalingas didelis
mechaninis atsparumas, pvz., sausgyslse. Pagal skaidul isidstym skiriamos dvi glaudaus
kolageninio jungiamojo audinio rys: netaisyklingas ir taisyklingas.
Skaidulinis jungiamasis audinys, kuriame yra daugiau lsteli, o maiau skaidul yra
mechanikai maiau atsparus vadinamas puriuoju kolageniniu jungiamuoju audiniu
(adventicija). Labai paplits sudaro daugelio organ strom, vamzdik tuiaviduri organ
pogleivin sluoksn, supa nervus, kraujagysles, limfagysles; sujungia organus ar j dalis.
Elastinis jungiamasis audinys (textus connectivus elasticus) sudaro taisyklingas glaudusis
kolageninis jungiamasis audinys. Sandaros pagrind sudaro elastins skaidulos, tarpus tarp kuri
upildo tinklins ir kolagenins smulkios skaidulos bei fibrocitai. eina, pvz., vairi raii sudt.
Tinklinis jungiamasis audinys (textus connectivus reticularis) dar vadinamas retikuliniu
jungiamuoju audiniu. Sudarytas i retikulini skaidul ir retikulocit (maai subrendusi
jungiamojo audinio lsteli). Retikulocitai yra dideli, turi ilgas ataugas, kurios kartu su skaidulomis
sudaro tinklin struktr. Jos tarpuose esti vairios lstels, pvz., plazmocitai, monocitai, limfocitai,
makrofagocitai. eina kraujo gamybos organ, liauk, kapiliar sandar.
Riebalinis jungiamasis audinys (textus adiposus) sudaro riebalins lstels lipocitai ir
jungiamojo audinio lstels bei skaidulos. Yra dvi riebalinio audinio rys: baltasis ir rudasis
riebaliniai audiniai. Baltasis riebalinis audinys - pagrindinis mogaus riebalinis audinys, atlieka
energijos altinio ir amortizacijos funkcijas. Rudojo riebalinio audinio funkcija - gaminti ilum.
Daug rudojo riebalinio audinio turi naujagimiai, gyvnai, miegantys iemos miegu, ir grauikai.
Suaugusio mogaus organizme jo esti tarp meni, prie stuburo, aplink inkstus, kakle.
Baltojo riebalinio audinio lstels yra didels, apskritos arba daugiaons vadinamos
vienalamis lstelmis. Lstelms besidiferencijuojant, j citoplazmoje esti daug smulki riebalini
laeli. Vliau j daugja, be to smulks laeliai jungiasi stambesnius laus, kol galiausiai upildo
vis lstel, branduolys ir citoplazma yra nustumti lstels krat. Tokioje fazje esanti lstel
mikroskopuojant atrodo panaiai kaip iedas su akute. Kiekviena lstel yra apsupta tinklini skaidul
tinklo. Tarp skilteli esti puriojo jungiamojo audinio pertvaros, kuriomis eina kraujagysls bei nervai.
io audinio spalva varijuoja nuo baltos iki geltonos.
Rudajam riebaliniam audiniui bdinga daugiaons lstels. J citoplazmoje yra daug
dideli mitochondrij ir smulki riebal laeli. Branduolys esti ne lstels krate. Rudojo riebalinio
audinio lstels yra maesns u baltojo riebalinio audinio lsteles. Lstels taip pat sudaro skilteles.
Taiau, skirtingai nuo baltojo riebalinio audinio, rudasis riebalinis audinys yra labai nervuotas.
Rudojo riebalinio audinio spalva varijuoja nuo gelsvai rudos iki raudonai rudos.
6
Kaulin audin (textus osseus) sudaro kaulins lstels ir tarplstelin mediaga, kuri dl
mineralizacijos druskomis yra kieta bei stipri . Kaulins lstels esti:
osteoblastocitai jaunos, gamina kaulinio audinio tarplstelins mediagos organinius
komponentus (pagrinde kolagenines skaidulas);
osteocitai subrend osteoblastai, pagrindins kaulo lstels, susisiekia viena su kita
ataugomis per tarplstelins mediagos kanallius;
osteoklastocitai - ardo kaul, esti kaulins mediagos paviriuje bei persitvarkanio kaulo
srityse. Osteoklastocitai i vidaus suardo kaulin mediag, iorje esantys osteoblastocitai
dauginasi ir gamina tarplstelin mediag, kurioje jie tampa osteocitais.
Osteocitai ir tarplstelin mediaga sudaro cilindrines arba plokias kaulines plokteles.
Keliolika cilindrini plokteli isidsto koncentrikai diddamos apie j centre esant kanal ir taip
sudaro kaulo struktrin vienet osteon, kurio kanalu eina kraujagysls bei nervai.
I iors kaulin audin supa glaudiojo jungiamojo audinio dangalas - iorinis antkaulis. Vidinis
antkaulis glaudiojo jungiamojo audinio sluoksnis, iklojantis kaulinio audinio tutumas - kaul
iulp ir akytosios kaulins mediagos ertmes.
Kremzlin audin (textus cartilagineus) sudaro lstels chondrocitai, ir tarplstelin
mediaga - kremzls matrica - kurios yra labai daug, palyginus su kremzlinio audinio lstelmis.
Tarplstelin mediaga gaminasi i chondroblastocit, kurie vliau nustoja daugintis bei gaminti
mediag ir virsta chondrocitais. Tarplstelin mediaga yra elastinga, standi sudaryta i kolagenini
arba kolagenini bei elastini skaidul ir pagrindins mediagos. Kremzliniame audinyje nra
limfagysli kraujagysli ir nerv. Pastarieji yra isidst antkremzlyje, kuris gaubia kremzl, iskyrus
tik snarines kremzles. Kremzlinio audinio rys:
hialinin kremzl (cartilago hyalina) pusiau skaidri, balkvai melsvos spalvos, chondrocitai
esti tarplstelinje mediagoje daniausiai grupelmis po 2 - 4, apsupti daug kolagenini
skaidul turinia kapsule. Pasitaiko daniausiai, jos randama, pvz., bronchuose, nosyje.
elastin kremzl (cartilago elastica) gelsvos spalvos, sandara panai hialinins kremzls.
Kremzl nekaulja, taiau organizmui senstant elastingumas maja. Esti ten, kur btina
mechaninin atrama bei lankstumas, pvz., antgerklyje, ausyje.
skaidulin kremzl (cartilago fibrosa) sudaryta i kremzlini lsteli su storomis
kapsulmis ir tarplstelins mediagos, kurios pagrind sudaro kolagenini skaidul pluotai.
Organizmui senstant i kremzl kaulja. Esti ten, kur reikalinga tvirta tvirta atrama ir
atsparumas tempimui, pvz., kelio snaryje, meniskuose, slanksteliniuose diskuose, gaktinje
svaroje, gyvn kanopose.
7

Darbo tikslas: Imokti atpainti epitelin ir jungiamj audin vairiuose nekintamuose
histologiniuose preparatuose.

Darbo udaviniai:
1. Naudodamiesi mikroskopu ianalizuokite pateikt nekintam histologini preparat
sandar.
2. Nusipiekite kiekvien matyt preparato vaizd, paymdami pieinyje matomas
struktras.

Darbo priemons - viesinis mikroskopas (Motic, SFC-100).

Tyrimo objektai - plonosios arnos, arterijos, gerkls, uns sausgysls, ausies kauelio,
pailgojo kaulo diafizs, riebalinio audinio pjvi nekintami histologiniai preparatai.

Darbo eiga:
1. Pagal emiau pateikt apraym paeiliui itirkite kiekvien nekintam histologin
preparat, naudodami viesin mikroskop.
2. I pradi tirkite preparat pro maj didinim (objektyvas 10), vliau stebkite pro
didj didinim (objektyvas 40 ).
3. Nusipiekite matom preparato vaizd ir nurodykite jame atitinkamas matomas
sudedamsias dalis.

Preparatai tyrimui:
1 preparatas. Plonosios arnos skersinis pjvis. arnos sienel sudaro keturi dangalai:
gleivin, pogleivinis, raumeninis ir serozinis. Gleivin dengia vienasluoksnis stulpinis epitelis, kur
sudaro ios lstels: stulpins lstels (j virutinje dalyje yra mikrogaureliai), taurins lstels
(iskiria arn gleivin suvilganias gleives), Paneto lstels (gamina proteazes), arn endokrinocitai
(gamina endokrinin sekret).
Gleivin sudaro purus jungiamasis audinys, jame esti makrofag, limfocit, limfoidinio
audinio telkini. Gleivin yra susiraukljusi iedinmis rauklmis, kuri sudt eina ir dalis
pogleivinio sluoksnio, iskyrus pradin dvylikapirts arnos dal. Gaureliai gleivinei suteikia
aksomin ivaizd. Gaureliai - gleivins ir pogleivinio audinio iaugos, kiekviename i j yra
8
kraujagysls, nervai, limfagysl.
Pogleivin dangal sudaro purusis jungiamasis audinys, jame gausu kraujagysli, yra
pogleivinis nervinis rezginys, riebalini lsteli. Raumeninis dangalas sudarytas i dviej lygij
raumen sluoksni: iorinio - iilginio ir vidinio - iedinio. Tik aklosios ir gaubtins arn iorinis
raumen sluoksnis yra nevientisas, sudarytas i trij juost. Iorinis serozinis dangalas yra pilvaplv,
tik kai kuriose dvylikapirts ir gaubtins arn srityse yra purus jungiamasis audinys adventicija.
Analizuodami preparat nustatykite, kurias i ivardint dali matote preparate ir
pasiymkite jas nusipietame pieinyje:
1. mikrogaurelius,
2. limfoidinio audinio telkinius,
3. pogleivin dangal,
4. riebalines lsteles pogleiviniame dangale,
5. iedin raumenin dangal,
6. iilgin raumenin dangal
7. serozin dangal.

2 preparatas. Arterijos skersinis pjvis. Arterij sien sudaro trys dangalai:
iorinis - sudarytas i puraus jungiamojo audinio, kurio kolagenins ir elastins skaidulos
isidsiusios iilgai. Didesns arterijos turi ir arterij sien maitinanias kraujagysles.
vidurinis - sudarytas i lygij raumen, elastini, tinklini, kolagenini skaidul. J
isidstymo pobdis priklauso nuo arterij ries.
vidinis - sudarytas i endotelio ir poendotelinio sluoksnio, kuris sudarytas i puraus
jungiamojo audinio, taip pat gali bti lygij raumenini lsteli.

Analizuodami preparat nustatykite, kurias i ivardint dali matote preparate ir
pasiymkite jas nusipietame pieinyje:
1. iorin dangal
2. vidurin dangal
3. vidin dangal

3 preparatas. Gerkls skersinis pjvis. Gerkl, trachea, - gerkl tsinys. Gerkl sudaro
16-20 kremzlini pusiedi, kuriuos sujungia iediniai raiiai. Upakaliniai kremzls galai yra
laisvi, juos jungia gerkls plvin siena. Gerkls sien sudaro:
gleivin sudaryta i epitelio, savosios gleivins ploktels bei elastini skaidul ploktels.
9
Gleivin iklota vienasluoksniu daugiaeiliu virpamuoju epiteliu.
pogleivin sudaryta i piriojo kolageninio jungiamojo audinio. Joje yra daug baltojo
riebalinio audinio lsteli, plazmocit, limfocit mazgeli ir miri gerkls liauk.
skaidulinis raumeninis kremzlinis dangalas sudaro C raids formos neudaros gerkls
hialinins kremzls ir jas jungiantys iediniai raiiai. Kremzli laisvuosius galus jungia
neruouotasis gerkls raumuo
adventicija sudaryta i puraus kolageninio hungiamojo audinio, kuriame yra daug vienalai
riebalini lsteli, kraujagysli bei limfagysli.
.
Analizuodami preparat nustatykite, kurias i ivardint dali matote preparate ir
pasiymkite jas nusipietame pieinyje:
1. gleivin,
2. pogleivin,
3. skaidulin raumenin kremzlin dangal,
4. mirias liaukas,
5. adventicij.

4 preparatas. uns sausgysls iilginis pjvis. Sausgysls yra sudarytos i sausgyslini
skaidul (fibrae tendinae), kurios sudaro lygiagraiai isidsiusius sausgyslini skaidul pluotelius.
Tarp pluoteli esanius tarpus upildo pagrindin mediaga. Kolagen sintetinantys fibroblastocitai
yra vadinami sausgysls lstelmis (tendinocyti). Sausgysls iilginiame pjvyje aikiai matosi i
lsteli pailgi branduoliai, citoplazma matoma nerykiai. Sausgysls lstelms bdingos ploktels
formos ataugos, kurios siterpia tarp sausgyslini plokteli. Todl sausgysls skersiniame pjvyje
sausgysls lstels matomos vaigdikos formos. Sausgysli pluoteliai, isidstydami tvarkingai
grupmis, formuoja pirmos, antros, treios, ketvirtos eils sausgyslinius pluotelius. I iors
sausgysl gaubia dangalas, sudarytas i netaisyklingo glaudiojo kolageninio jungiamojo audinio.

Analizuodami preparat nustatykite, kurias i ivardint dali matote preparate ir
pasiymkite jas nusipietame pieinyje:
1. sausgyslin skaidul,
2. sausgyslini skaidul pluotelius,
3. pagrindin mediag,
4. sausgysli lsteles.

10
5 preparatas. Ausies kauelio skersinis pjvis. Ausies kauelis (Auricula) sudarytas i
elastins kremzls ir j i abiej pusi dengianios odos. Antkremzlis suaugs su oda. Joje yra plauk
folikul ir riebal bei prakaito liauk. Ausies kauelio kremzls kanaluose esti kraujagysli. Ausies
kauelio skiltel upildyda riebaliniu audiniu, ioje dalyje kremzls nra.

Analizuodami preparat nustatykite, kurias i ivardint dali matote preparate ir pasiymkite
jas nusipietame pieinyje:
1. od,
2. odoje esanius plauko folikulus ir liaukas,
3. elastin kremzl,
4. elastins kremzls lsteles ir jas supani kapsul,
5. elastins kremzls tarplstelin mediag.

6 preparatas. Pailgojo kaulo diafizs skersinis pjvis.
Analizuodami preparat nustatykite, kurias i ivardint dali matote preparate ir pasiymkite jas
nusipietame pieinyje:
1. kaulines plokteles,
2. osteon,
3. iorin antkaul,
4. kanalus.

7 preparatas. Riebalinio audinio skersinis pjvis. Pirmiausiai nustatykite kur i riebalinio
audinio tip baltj ar rudj, matote pateiktame preparate. Nusipiekite matom vaizd,
pasiymkite riebalines lsteles, puriojo jungiamojo audinio pertvaras.

Literatra:
1. Anuseviien O. V. ir kt. mogaus anatomija ir fiziologija. Kaunas: Linos pasaulis,
2002, 263 psl.
2. Kublickien O. Lyginamosios histologijos pagrindai. Vilnius: Mokslas, 1994, 199 psl.
3. Maionis A. Stuburini zoologija. Vilnius: Mokslas, 1989, 354 psl.
4. Tamaauskas K. A. ir Stropus R. mogaus anatomija. Kaunas: KMU, 2003, 317 psl.
5. Vitkus A. mogaus histologija. Kaunas: KMU, 2003, 465 psl.
6. Padaiga A. ir kt. Namini gyvn mikroskopin anatomija. Kaunas: LVA, 2006, 383 psl.