Está en la página 1de 14

2012 m. Lietuvos mokini biologijos olimpiada. Miest-rajon etapas, 2012 m. sausio 20 d.

UDUOTYS 11-12 klasei




Visi atsakymai privalo bti pateikti atsakym lapuose! puslapis 1 i 14









45-oji Lietuvos mokini
biologijos olimpiada
miest-rajon etapas
2012 m. sausio 20 d.
UDUOTYS
11-12 klasei



Uduotims isprsti Jums yra skirtos 3 valandos (180 min.). Uduotis sudaro A ir B dalys.

VISI ATSAKYMAI BUS VERTINAMI TIKTAI ATSAKYM LAPUOSE! Juose atsakymus juodu arba
mlynu raikliu raykite aikiai ir tik tam skirtose vietose linija apvestuose baltuose
langeliuose. Brdami grafikus galite naudoti pietuk.

Taip pat leidiama naudotis skaiiuotuvais.

Atiduodami uduotis vertintojams leiskite jiems patikrinti, ar tinkamai upildte atsakym lapus.
Jiems turite pateikti tik atsakym lapus, tad nepamirkite pasilikti laiko jiems upildyti.

Uduoi atsakymus ir vis kit informacij, susijusi su biologijos bei kitomis olimpiadomis,
rasite tinklalapiuose bio.olimpiados.lt bei www.lmitkc.lt.

Net jei uduotis pasirodys neveikiama nesustok! tikrai rasi domi ir tavo pastang vert
klausim. Neskubk pabgti protingiausios mintys yra kantrios.

SKMS!



Kovok dl galimybs atstovauti Lietuvai:



2012 m. Lietuvos mokini biologijos olimpiada. Miest-rajon etapas, 2012 m. sausio 20 d.
UDUOTYS 11-12 klasei


Visi atsakymai privalo bti pateikti atsakym lapuose! puslapis 2 i 14


A DALIS
ioje dalyje pateikiama 40 testini uduoi, vertint 40 tak. Kiekvienas klausimas turi tik
vien teising atsakym. Kiekvieno teisingo atsakymo vert 1 takas. Pasirinkto varianto
raid turite perbraukti kryeliu (X) atsakym lapuose skirtoje vietoje. Jei norite keisti
atsakym, senj variant apibraukite, o naujj perbraukite kryeliu. Vertinamas tik vienas
paliktas kryeliu perbrauktas atsakymas. Jei klausimas neatsakytas, atsakytas neteisingai ar
palikti keli paymti (perbraukti, bet neanuliuoti apibraukiant raids) variantai, tokiu atveju
u klausim skiriama 0 tak. SKMS!

A1. Kuris teiginys tinka apibdinti viesos
mikroskopij?
A. tiriami mginiai fiksuojami ir dengiami metalo
sluoksniu, todl nemanoma tirti gyv lsteli
B. skiriamoji geba didesn nei elektroninio
mikroskopo
C. tinkama augalini lsteli plazmolizei stebti
D. naudojami fluorescenciniai daai
E. neekologika, nes objektyviniai stikleliai gali bti
naudojami tik vien kart
A2. Koki skirtum turi DNR bei RNR nukleotidai?
A. DNR nukleotido sudtyje yra pentoz riboz, o RNR
nukleotido deoksiriboz
B. DNR nukleotiduose randamos tik purin azotins
bazs, o RNR tik pirimidin
C. timino azotin baz aptinkama DNR nukleotiduose,
uracilo RNR nukleotiduose
D. teisingi A ir C variantai
E. teisingi B ir C variantai
A3. Kodl netyia trkus lizosomai ir jos turiniui
isiliejus citoplazm, nepakenkiama citoplazmos
komponentams?
A. lizosomos fermentus inhibuoja citoplazmoje
specialiai kaupiami sunkij metal jonai
B. citoplazmoje nra makromolekuli, kurias galt
skaidyti lizosomos fermentai
C. citoplazmos makromolekuls atsparios lizosomos
fermentams
D. rgtinis citoplazmos pH denatruoja lizosomos
fermentus
E. silpnai arminis citoplazmos pH denatruoja
lizosomos fermentus
A4. Kokios funkcijos NEATLIEKA lygusis endoplazminis
tinklas?
A. baltymini hormon sintezs
B. steroidini hormon sintezs
C. fosfolipid sintezs
D. toksin detoksikavimo
E. Ca
2+
jon kaupimo
A5. Redukuojantis cukrus - tai sacharidas, turintis
laisv OH grup ant vieno arba daugiau anomerini
anglies atom (pavaizduotos gliukozs anomerinis
anglies atomas paymtas skaiiumi 1, o redukuojanti
grup - apskritimu). Kiek
redukuojani grupi turi emiau
pavaizduota akota molekul,
turinti keturis anomerinius anglies
atomus, paymtus skaiiumi 1?

A. 0
B. 1
C. 2
D. 3
E. 4


A6. Mitochondrijos vidinje membranoje aptinkama
daug ATP sintazs ferment, naudojani H
+
jon
gradient ATP sintezei. Kur chloroplaste aptinkami
ATP sintazs fermentai?
A. stromoje
B. tilakoido ertmje
C. tilakoido membranoje
D. vidinje chloroplasto membranoje
E. iorinje chloroplasto membranoje
A7. Vienoje eimoje gim ilgai laukta mergait, kuri
buvo linksma ir guvi, o mokslai jai seksi gerai.
Dvyliktoje klasje ji susidomjo medicina ir nusprend
j studijuoti. Antrj studij met pavasar j m
kankinti vangumas, apatija, depresija, tapo sunku
sutelkti dmes. Vieno genetikos laboratinio darbo
metu, kurio tikslas apirti savo chromosomas,
paaikjo, jog mergina turi tris X chromosomas, nors
kit genetini lig neturi. Ar i genetin anomalija
galjo lemti jos prast savijaut mint pavasar?
A. Taip, nes merginai staiga pradjo vystytis 21
chromosomos duplikacijos sukeltas protinis
atsilikimas
B. Taip, nes vienos i X chromosom duplikacija vyko
antro kurso metu ir nuo tada pradjo prastti
merginos sveikata
C. Taip, nes X chromosom genai ypa aktyvs
pavasar biologinio suaktyvjimo metu
D. Ne, nes kiekvienoje merginos lstelje dvi i trij X
chromosom tampa neveikliais Baro kneliais
E. Ne, nes X chromosomoje esanti informacija lemia
tik individo lyt
2012 m. Lietuvos mokini biologijos olimpiada. Miest-rajon etapas, 2012 m. sausio 20 d.
UDUOTYS 11-12 klasei


Visi atsakymai privalo bti pateikti atsakym lapuose! puslapis 3 i 14


A8. Aminoacil-tRNR sintetaz yra fermentas, kuris prie
tRNR molekuls prijungia atitinkam aminorgt
(kiekviena tRNR turi atskir aminoacil-tRNR sintetaz).
Tarkime, jog zigotoje mutavo genas, koduojantis
metionin-aminoacil-tRNR sintetaz, todl prie TAC
antikodon turinios tRNR prijungiama glutamo
rugtis. Kaip vystysis i zigota? (Atsakant klausim
patartina naudotis iRNR kodon lentele, pridta
paskutiniame uduoi lape)
A. taip pat kaip ir nemutavusi
B. panaiai kaip ir nemutavusi, tik turs labiau rugtin
vis kno skysi pH
C. mutacija letali, todl besivystantis organizmas
sunyks
D. Isivystys stipriai apsigims tos paios ries
organizmas
E. Isivystys naujos ries organizmas
A9. Eukariot lstelse labai svarb vaidmen atlieka
specials fermentai, itaisantys daugum DNR
replikacijos metu padaryt klaid. Prokariotai toki
ferment neturi. Kodl taip yra?
A. prokariotai vietoje DNR turi RNR
B. prokariotams reparacijos fermentai bt toksiki
C. prokariotai nesugeba sintetinti toki sudting
baltym
D. prokariotai neturi branduolio
E. mutacijos prokariotams svarbios kaip genetins
vairovs altinis
A10. Motinos genotipas yra MmOoHhgg, o tvo -
mmOOHhGG. Kokia tikimyb, jog vaikas bus
heterozigotas pagal visus genus?
A. 0%; B. 12,5%; C. 25%; D. 50%; E. 75%.
A11. Proto-onkogenais vadinami genai, kurie koduoja
labai svarbius lstels augimui ir dalijimuisi baltymus.
J mutacijos lemia onkogen gen, lemiani vio
isivystym atsiradim. Viena i galim mutacijos
pasekmi hiperaktyvus baltymas, kuris skatina
nenormaliai spart lstels augim ir dalijimsi, todl
mutavusi lstel pradeda auglio formavimsi. Visgi
kartais ir prastinius proto-onkogenus turinios
lstels tampa vinmis. Ar vykus multiplikacijai
(atsiradus papildomoms geno kopijoms) toje
chromosomos srityje, kur yra proto-onkogenas, gali
isivystyti auglys?
A. taip, nes bus sintetinama daugiau nei prastai
veikli baltym
B. taip, nes bus sintetinamas hiperaktyvus baltymas
C. ne, nes lstel sintetins prastin baltym
D. ne, nes vienos lstels mutacija negali sukelti
vinio atsiradimo
E. gen multiplikacija yra nemanomas reikinys
A12. Kol kas sukurta nedaug efektyvi vaist prie
grybelines infekcijas. Kodl taip sunku jas gydyti?
A. fungicidins (gryb) infekcijos neturi simptom
B. nra mones parazituojani gryb
C. grybai yra eukariotai, todl sunku rasti mediagas,
kurios trikdyt gryb lsteli veikl nekenkdamos
moni audini lstelms
D. grybai yra sudtin mogaus mikrofloros dalis,
kuri paeidus kyla didl grsm paciento gyvybei
E. grybai formuoja mutualistinius ryius su mogaus
audiniais
A13. Kelis kartus pakartotinai sukryminus dvi pagal
koto aukt bei vainiklapi spalv heterozigotines
lelijas (H auktas kotas, h emas kotas; O
oraniniai vainiklapiai, o geltoni vainiklapiai), i viso
gauti 141 ilgo koto oranini vainiklapi, 63 trumpo
koto oranini vainiklapi, 60 ilgo koto gelton
vainiklapi bei 28 trumpo koto gelton vainiklapi
individai. Kokiam paveldimumo tipui galima priskirti
iuos du poymius?
A. du nesukib genai
B. dihibridinis kryminimas
C. kodominavimas
D. poligeninis paveldimumas
E. palikuoni santykis neatitinka n vieno i pamint
paveldjimo tip
A14. Js draugas kenia dl neinimos genetins ligos.
Gydytojas nubrai eimos med, kuriame juodai
pavaizduoti eimos nariai, turintys tos paios ligos
simptomus. K, ianalizavs genetin med,
konstatavo gydytojas?
A. liga autosomin
recesyvin
B. liga autosomin
dominantin
C. liga sukibusi su X
chromosoma, recesyvin
D. liga sukibusi su X
chromosoma, dominantin
E. liga sukibusi su Y genu
A15. Kaip i neuroraumenins sinapss plyio
paalinamas neuromediatorius acetilcholinas?
A. dl koncentracijos gradiento difunduoja raumen
per specialius kanalus
B. Suskaidomas sinapsiniame plyyje esanio
fermento acetilcholinesterazs
C. acetilcholinas aktyvios pernaos bdu perneamas
atgal aksono svognl
D. acetilcholinas savaime suskyla neorganinius
junginius ir difunduoja i sinapsinio plyio
E. acetilcholinas i sinapss nepaalinamas, nes jo
kaupimasis neturi takos raumen veiklai
2012 m. Lietuvos mokini biologijos olimpiada. Miest-rajon etapas, 2012 m. sausio 20 d.
UDUOTYS 11-12 klasei


Visi atsakymai privalo bti pateikti atsakym lapuose! puslapis 4 i 14


A16. Kurie du gyvnai yra giminingiausi, atsivelgiant
kno sandar ir vystymasi?
A. Pintys ir dilginantieji
B. Ploksiosios kirmels ir ieduotosios kirmels
C. Pilvakojai ir dvigeldiai
D. Duobagyviai ir viagyviai
E. Apvaliosios kirmels ir vabzdiai
A17. Kas lemia gelton lapimo spalv?
A. lapimo rgtis
B. natrio chloridas
C. amoniakas
D. lapalas
E. hemoglobino skaidymo produktas urobilinas
A18. Kraujas kaulini uv iaun kapiliaruose teka
prieinga kryptimi, nei vanduo, todl susidaro
prieini srovi sistema, leidianti sisavinti 90%
vandenyje itirpusio deguonies. Kodl tokia duj
apykaitos sistema btina uvims igyventi?
A. spariai uv mediag apykaitai reikia daug O
2

B. efektyvus deguonies pasisavinimas spartina CO
2

alinim pro iaunas
C. papildomo deguonies reikia uv kno
temperatrai palaikyti lsteliniu kvpavimu, nes
uvys yra iltakraujai gyvnai
D. deguonis maai tirpus vandenyje, todl reikalinga
efektyvi deguonies sisavinimo sistema
E. visi variantai teisingi
A19. Pandos, kaip ir kiti plrs gyvnai, turi atrius
dantis bei trump gyvniniam maistui virkinti
tinkam arnyn. Mutacija pand genome lemia tai,
jog ie gyvnai nejauia aminorgi glutamato ir
aspartato skonio, ir uuot mg gyvnin maist
daugiausia minta bambuk lapais. Kodl i mutacija
laikoma evoliucikai nenaudinga pandoms?
A. pandos suvirkina ir sisavina tik ma dal
bambuk maistini mediag
B. bambukai - ltai atsinaujinantis maisto altinis
C. bambukai paplit tik Azijoje
D. bambukai turi daug nuoding alkaloid, todl yra
netinkamas maistas
E. pandos nutunka dl augalinio maisto
A20. inoma, jog mogaus storojoje arnoje
gyvenanios bakterijos sintetina kelet nauding
mediag. Kas nutinka didiajai daliai itaip
sintetinamo etanolio?
A. paalinamas su imatomis
B. siurbiamas krauj ir paalinamas su lapimu
C. siurbiamas krauj ir skaidomas kepenyse
gaminant ATP
D. kaupiamas storojoje arnoje kaip baktericidas
E. siurbiamas krauj ir detoksikuojamas leukocit
A21. Kas sukelia nemalon burnos kvap?
A. burnos bakterij sintetinami sieros junginiai
B. bakterinio gliukozs skaidymo metu susidars
laktatas
C. krakmolo hidrolizs metu susidaranti maltoz
D. seilse esantis fermentas lizocimas
E. seilse esantis glikoproteinas mucinas
A22. Kuris i emiau pateikt grafik geriausiai
apibdina molekuli ultrafiltracijos naumo (F)
priklausomyb nuo j molekulins mass (M) inksto
nefrono Baumano kapsulje?


A. A
B. B
C. C
D. D


A23. Kaspinuotis yra parazitin arnyno plokioji
kirmel. Kaip jis minta?
A. siurbtukais prisisiurbia prie arnyno sienels ir
siurbia krauj
B. siurbtukais prisisiurbia prie arnyno sienels ir ryja
arnyno turin per burn
C. plaukioja arnyne ir ryja arnyno turin per burn
D. siurbtukais prisisiurbia prie arnyno sienels ir
absorbuoja maisto mediagas visu kno paviriumi
E. minta savo sukauptomis maisto atsargomis
A24. Kuris i emiau ivardint raumen nepriskiriamas
lygiajam raumeniui?
A. krumplyno raumuo
B. iauiamasis plauko raumuo
C. diafragma
D. gimdos sieneli raumuo
E. arterij sieneli raumuo
A25. Kuris i emiau pamint nra kserofito (augalo,
taupanio vanden) prisitaikymas?
A. spygliais virt lapai
B. lap apatins dalys su kriptomis ir trichomomis
C. stora lap kutikul bei stiebo suragjimas
D. CAM anglies fiksavimo mechanizmas
E. didelis lapalakio plotas
A26. Kuris i emiau ivardint poymi tinka
apibdinti vienaskiliams gaubtaskliams?
A. lygiagretus lap gysl isidstymas
B. sklos gemalas turi dvi sklaskiltes
C. liemenin akn sistema
D. iedo dali skaiius 4 arba 5 kartotinis
E. ind kleli isidstymas ratu stiebo skerspjvyje
2012 m. Lietuvos mokini biologijos olimpiada. Miest-rajon etapas, 2012 m. sausio 20 d.
UDUOTYS 11-12 klasei


Visi atsakymai privalo bti pateikti atsakym lapuose! puslapis 5 i 14


A27. Kodl medis, kuriam iemos metu stirnos
apgrauia kamien, daniausiai sta?
A. paeidiami vandens indai ir vanduo negali keliauti
lapus
B. paeidiama karniena ir pavasar maisto mediagos
negali keliauti lapus
C. paeidiami vandens indai ir medis nebegali
paalinti toksin
D. visa energija inaudojama atauginti prarast iev
E. toje vietoje atsiranda randinis audinys, trukdantis
medio vandens apytakai
A28. Tai yra subrendusi Boschniakia strobilacea
visikai violetin, kankor primenanti gl,
uauganti iki 18 cm aukio ir neturinti n vieno alio
lapo. Kaip ji igyvena?
A. sudarydama mikorizinius
ryius su kitais augalais
B. turdama ypa ivystyt
akn sistem
C. turdama violetins spalvos
chlorofilo b
D. parazituodama gaubtaskli
gli stiebus
E. parazituodama kit augal
aknis
A29. inoma, jog tam tikri mediai turi itin druskoms
nelaidias aknis bei sugeba ekskretuoti druskas per
lapus. Kokiems mediams toks drusk alinimo
mechanizmas bt reikalingiausias?
A. mangrovi mediams
B. topoliams
C. sekvojoms
D. agavoms
E. eukaliptams
A30. Japonijos Hachijojima saloje gyveno brys
makak. i sal atvyk tyrintojai pradjo palikinti
bulves salos papldimyje. Makakos, kurios gyvena
salos gilumoje esaniame mike, imoko ateiti iki
papldimio, isirinkti bulves i smlio, nuplauti jas
vandenyje ir suvalgyti. Po vieneri met buvo
pastebta viena makak jaunikl pati atsineanti
bulves papldim, nusiplaunanti ir suvalganti. Kaip
galima paaikinti tok jaunikls elges?
A. jaunikl plauna bulves rpindamasi savo sveikata
B. makak bendruomenje bulvi plovimas tapo
genetikai perduodamu elgesiu
C. jaunikl atkartoja i gentaini imokt veiksm
bulvi plovim nesuprasdama tikslo
D. jaunikl dl imprintingo imoko mamos atliekam
veiksm
E. jaunikl aprpina savo eim maisto produktais
bulvmis
A31. Kas nutinka paalinus aknies almel?
A. aknis va
B. aknies almelis atauga ir aknis vystosi toliau
C. aknies galiukas isiakoja daug spinduli
D. sutrinka aknies gravitropizmas
E. nutrksta vandens ir mediag siurbimas
akniaplaukiuose
A32. iknosparniai atjus aliams sultina visas
gyvybines funkcijas ir umiega iemos miegu. Jei
mons iknosparnius prikelia tuo metu, ie po
sutrukdymo neigyvena. Kodl?
A. iknosparniai inaudoja visas savo energijos
atsargas aktyvindami metabolizm, bet neturi kaip
j papildyti dl maisto stokos, todl pakartotinai
umig nebegali atsibust
B. moni sukeltas stresas bna per didelis, todl
sutrinka kardiovaskuliarins sistemos veikla
C. sutrinka iknosparni biologinis laikrodis ir jie
nebesuvokia, kada prasideda pavasaris
D. suaktyvjs metabolizmas lemia suaktyvintus
virkinimo fermentus, todl iknosparniams
umigus j virkinimo organai suvirkina save
E. atsibud iknosparniai iskrenda lauk ir mirtinai
sula
A33. Kas lemia nauj aleli atsiradim?
A. gamtin atranka
B. genetins rekombinacijos
C. fenotipins modifikacijos
D. mutacijos
E. teisingi B ir D variantai
A34. Kuris i teigini, susijusi su endosimbiotine
teorija, grindiania mitochondrij ir chloroplast
atsiradim, yra NETEISINGAS?
A. iose organelse yra bakterini ribosom
B. ios organels turi iedin DNR molekul
C. ios organels dalijasi binarinio skilimo bdu
nepriklausomai nuo lstels
D. ios organels turi bakterinius iuelius judjimui
po citoplazm
E. vidin i organeli membrana turi
peptidoglikano, randamo bakterij sienelse
A35. I gaujos ivarytas akalas susiranda tigr ir seka j
saugiu atstumu, kad galt misti tigro sumedioto
grobio liekanomis. Kaip vadinamas toks simbiotinis
sryis?
A. Mutualizmu
B. Komensalizmu
C. Parazitizmu
D. Plrno-aukos santykiais
E. Konkurencija
2012 m. Lietuvos mokini biologijos olimpiada. Miest-rajon etapas, 2012 m. sausio 20 d.
UDUOTYS 11-12 klasei


Visi atsakymai privalo bti pateikti atsakym lapuose! puslapis 6 i 14


A36. Nuo ko NEPADIDT dirbamo ems ploto dirvos
erozijos mastai kalvotoje vietoje?
A. ilgo lii sezono
B. gausaus herbicid naudojimo
C. dirbtinio usjimo piktolmis
D. stipraus nuolatinio vjo
E. vertikalaus dirvoemio arimo
A37. Remiantis logistiniu populiacij dydio augimo
modeliu, sal biogeografijos srities ekspertai sukr r-
K atrankos teorij, iskiriani dvi pagrindines
organizm dauginimosi strategijas. r strategai tai
smulks, sparia kart kaita pasiymintys organizmai,
paliekantys didel skaii palikuoni, turini
santykinai ma igyvenimo tikimyb. K strategai tai
stambs, ilgaamiai, ltai besidauginantys organizmai,
susilaukiantys maai palikuoni ir skiriantys daug
dmesio j auginimui. Kuri dauginimosi strategija
bt palankesn skmingam tam tikros ries lytikai
besidauginani gyvn populiacijos sikrimui
neseniai atsiradusioje vulkaninje saloje, kurioje dar
nespjo nusistovti ekologin pusiausvyra?
A. r strategija, nes sparti kart kaita bei lytinis
dauginimasis leidia populiacijai optimaliai
prisitaikyti prie naujos aplinkos veikiant gamtinei
atrankai
B. r strategija, nes ji garantuoja maesnes bendras
populiacijos maisto snaudas
C. K strategija, nes ilgaamiai individai atsparesni
neprastoms aplinkos slygoms
D. K strategija, nes K strategai nepatiria vidurins
konkurencijos
E. dauginimosi strategija neturi takos populiacijos
sikrimo skmingumui naujoje aplinkoje
A38. kininkas nupurk rugi lauk sintetiniais
fungicidais, nordamas atsikratyti rugius upuolusi
parazitini gryb skalsi. ie fungicidai vienaip ar
kitaip kenkia visoms eukariotinms lstelms.
Remdamiesi emiau pateikta mitybos grandine
nustatykite, kuri gyvn sveikatai gresia didiausias
pavojus dl fungicid bioakumuliacijos.
Rugys Pel Lap Puma Maitvanagis
A. Rugiams; D. Pumoms;
B. Pelms; E. Maitvanagiams.
C. Lapms;
A39. Roinis pelikanas ir pilkasis vilkas - tai dvi
skirtingos organizm rys, uimanios skirtingas
ekologines nias. Visgi ios rys turi ir bendr
poymi. Remdamiesi klasifikacijos iniomis,
nustatykite, kokiam EMIAUSIAM bendram
taksonominiam rangui priklauso abu ie organizmai.
A. Karalystei; D. Tipui;
B. Skyriui; E. Klasei.
C. Eilei;
A40. Organizmo apibdinimas: vienalstis,
bebranduolis, turi vien iedin chromosom, neturi
membranini organeli, plazmins membranos
sudtyje turi fosfolipid su akotomis angliavandeni
uodeglmis, gyvena sieringose kartosiose versmse.
Kokiam taksonominiam rangui priskirtumte aukiau
apibdint organizm?
A. archj domenui
B. bakterij domenui
C. eukariot domenui
D. protist karalystei
E. pirmuoni pokaralystei
- A DALIES PABAIGA -


2012 m. Lietuvos mokini biologijos olimpiada. Miest-rajon etapas, 2012 m. sausio 20 d.
UDUOTYS 11-12 klasei


Visi atsakymai privalo bti pateikti atsakym lapuose! puslapis 7 i 14


B DALIS
ioje dalyje pateikiamos uduotys, vertintos 60 tak. Kiekvieno atsakymo vert rasite
atsakym lapuose prie atsakymui rayti skirto laukelio. Atsakym lapuose pateikite
atsakym arba j ymint kod (raides, nurodytas kiekvienos uduoties slygoje). Neteisingi ir
nepateikti atsakymai vertinami 0 tak. SKMS!
1. PENICILINAS X
Jonukas Smalsenis dirba nauj vaist krju. kart jis tiria antibiotikus, o tiksliau penicilin.
Bakterins lstels sienels augimo mechanizmas yra panaus augal lsteli sienel yra veikiama vidinio spaudimo ir
pleiasi, o susidariusius praretjimus terpiami nauji fragmentai. Paprastas penicilinas paeidia lstels sienel, taiau ne j
ardydamas, o neleisdamas susidaryti cheminiams ryiams tarp jos komponent. Jeigu lstel, veikiam iuo antibiotiku,
patalpinsime special tirpal, gausime protoplast lstel be sienels.
B1. (4 t.) Kurie teiginiai apie penicilin bei taip gaut protoplast teisingi? (Atsakym lape prie kiekvieno
teiginio numerio raykite raid T teisingas arba raid N neteisingas)
1. Penicilinas kenkia nebeauganioms bakterijoms;
2. Protoplastai laboratorijoje laikomi distiliuotame vandenyje;
3. Antiknai, atpastantys bakterij lstels sienel, protoplasto neatpaint;
4. Protoplastas po kurio laiko sugebs vl susisintetinti sienel;
5. Gamtoje susidariusiam protoplastui ilikti praktikai nemanoma;
6. Gamtoje vienintelis penicilino altinis yra mogaus paliktos medicinins atliekos;
7. Penicilinas vienodai veikia tiek gram+, tiek gram- bakterijas;
8. Bakteriofagai gali padaryti bakterijas atsparias antibiotikams.
Neteisingi teiginiai 1 (tik auganios bakterijos gamina sienel), 2 (distiliuotame vandenyje lstels sta), 4 (protoplastas
neilieka tiek ilgai, kad galt vykdyti sienels sintez), 6 (penicilin gamina pelsiai), 7 (i bakterij sienels skirtingos).
Jonukas tiria savo sukurto antibiotiko, pavadinto penicilinu X, veikim. Tam jis pam agaro
lktel (kairje), joje tolygiai paskirst bakterij Escherichia coli kultr ir idliojo skirtingos
koncentracijos penicilino X tirpaluose imirkytas granules (balti takai). Pastosios bakterijos
atsparios penicilinui: jos sintetina ferment -laktamaz, kuri skaldo -laktamo ied, esant
penicilino molekulje. Gautas rezultatas matomas bakterijos skirtingais atstumais nuo granuli
(tamss iedai) nesidaugino, taiau aplink por granuli bakterijos tokio ploto nepaliko.
B2. (2 t.) Remdamiesi eksperimento apraymu ir rezultatais, atsakykite, kurios
hipotezs teisingos (raykite kod T), neteisingos (kodas N) ir kurioms pagrsti arba
paneigti trksta duomen (X).
1. Penicilinas X yra veiksmingas prie visas bakterijas
2. Penicilinas yra visikai neefektyvus, nes ne visos bakterijos uvo
3. B-laktamaz neskaldo penicilino X
4. Aplink granul A esanios bakterijos yra atsparios grynam penicilinui X
1-X, nes netyrm vis bakterij; 2-N, nes vaistas iud visas bakterijas tam tikroje koncentracijoje; 3-T, nes dauguma
granuli iud bakterijas, turjusias ferment; 4-X, nes mes neinome granuls A penicilino koncentracijos.
2. LABORATORIJOJE
Prie tapdamas svarbiu mokslininku, Jonukas Smalsenis buvo geras moksleivis. Kart jis suman susipainti su laboratorine
technika, todl usisak chlorofilo a bei tam tikro DNR fragmento tirpal ir susitar aplankyti biologini tyrim laboratorij.
Tyrim dien Jonukas pirmiausia apirjo laboratorijoje esanius prietaisus.

2012 m. Lietuvos mokini biologijos olimpiada. Miest-rajon etapas, 2012 m. sausio 20 d.
UDUOTYS 11-12 klasei


Visi atsakymai privalo bti pateikti atsakym lapuose! puslapis 8 i 14


B3. (2,5 t.) Prietaisams 1-5 priskirkite funkcijas (kodai A-E):
1. Spektrofotometras
2. Centrifuga
3. Binokuliarinis mikroskopas
4. Magnetin maiykl
5. Elektroforezs renginys
A. Tirpal tolydumo palaikymas
B. Trimatis preparat stebjimas naudojant vies
C. Polimer fragment iskirstymas pagal molekulin mas
D. Tirpal sugerties matavimas
E. Nevienalyi miini iskirstymas frakcijomis
Toliau Jonukas ityr trumpo DNR fragmento tirpal. Ant
etikets jis rado ura koncentracija: 2 g/l bei schem,
vaizduojani DNR fragmento struktr:
B4. (1 t.) Jei virutin DNR grandis bt panaudota kaip
pagrindas iRNR sintezei, kokia bt gautos iRNR seka (taip pat nurodykite atitinkamus iRNR galus, t.y., 3 bei 5)?
B5. (1 t.) I keli aminorgi bt sudarytas tos iRNR transliacijos metu susintetintas baltymas? (iRNR kodon lentel
pridta uduoi gale)
B6. (0,5 t.) inodami, jog disulfidiniai tilteliai susidaro tarp dviej cisteino (Cys) aminorgi, nustatykite, kiek
daugiausia disulfidini tilteli gali susiformuoti vienoje aukiau aptarto baltymo molekulje.
B7. (1 t.) Kiek vandenilini ryi jungia pavaizduoto DNR fragmento grandis?
Suskaiiavus skirting por skaii, padauginame i ryi 3 ryiai jungia GC ir 2 ryiai jungia AT poras.
B8. (1 t.) inodami, jog vidutin vieno DNR monomero molin mas lygi 327 g/mol, apskaiiuokite molin io
DNR fragmento koncentracij (mol/l)

Jonuko turimame tirpale.
Suskaiiav nukleotidus (abiej grandi), padauginame juos i 327g/mol ir gausime vienos molekuls molin mas.
Duota, kad tirpalo litre yra 2 g DNR, taigi padaliname skaiius i molekuls mass ir gausime DNR molius litre tirpalo.
B9. (1 t.) Kuri azotin baz (bei jos dariniai) labiausiai paplitusi lstelje? (Atsakym lape raykite vienaraid
bazs trumpin)
A tai ne tik adenozinfosfatas DNR sudtyje, bet ir ATP, NAD+, FAD+
Galiausiai Jonukas dirbo su chlorofilo a tirpalu. Jis nustat, jog atskaitos taku laikant bufer be chlorofilo a,
Jonuko turimo chlorofilo a tirpalo sugertis 1,05 cm ilgio kiuvetje lygi 0,473.
B10. (1 t.) inoma, jog chlorofilo a mass sugerties koeficientas lygus 87.67 L*g
-1
*cm
-1
, o molekulin mas lygi
893,49 g/mol. Vienet tikslumu apskaiiuokite molin chlorofilo a sugerties koeficient (L*mol
-1
*cm
-1
).
Sugerties koeficient 1 gramui (duota) utenka padauginti i gram skaiiaus viename molyje (t.y., molekulins mass).
B11. (1 t.) Naudodamiesi lygtimi A=cl, kur A sugertis, molinis sugerties koeficientas, c molin vies
sugerianios mediagos koncentracija, l kiuvets ilgis centimetrais, apskaiiuokite molin chlorofilo a
koncentracij mol/l duotame tirpale.
3. IS BEI TAS APIE MOG
B12. (6 t.) Kurie i emiau pateikt teigini teisingi (atsakym lape raykite T) ir kurie neteisingi (raykite N)?
1. Lipazs skaido triglicerid molekules.
2. Tulies drusk sekretas yra rgtinis.
3. Antidiuretinio hormono iskyrimas krauj lemia skysi alinim i organizmo.
4. mogaus plonosios arnos endotelio lstels spariai nyksta, lupasi ir yra pakeiiamos naujomis.
5. Kraujo apytakos sistemos vara reguliuojama keiiant kapiliar spind.
6. Neuronu sklindant veikimo potencialui vyksta kalio bei natrio jon judjimas per aksono membranoje esanius kanalus.
7. Akies tinklainje esanios kolbels reaguoja viesos intensyvum, o lazdels skirting spalv vies.
8. Viena skeletinio skersaruoio raumens skaidula nervuojama tik vieno motorinio neurono.
9. lapalo kaupimas inksto erdies tarplsteliniame skystyje leidia gaminti koncentruotesn lapim.
10. mogaus kvpavimo ritmo reguliavimui svarbs receptoriai pailgosiose smegenyse reaguoja O
2
koncentracij kraujyje.
2012 m. Lietuvos mokini biologijos olimpiada. Miest-rajon etapas, 2012 m. sausio 20 d.
UDUOTYS 11-12 klasei


Visi atsakymai privalo bti pateikti atsakym lapuose! puslapis 9 i 14


11. Glikogenas yra hidrofilikas ir pritraukia vanden, o riebalai hidrofobiki, todl kepenys kaupia daugiau riebal kaip
kompaktikesn mediag.
12. Reflekso lanke visada dalyvauja terptinis CNS neuronas.
4. INKSTAI
Kraujo apvalymas ir ultrafiltracija vyksta inksto nefrono kapiliar kamuollyje (dar vadinamame glomerule).
Neapvalytu krauju kamuoll aprpina aferentin arteriol, o pratekjs kraujas surenkamas eferentin arteriol.
B13. (4 t.) Nurodykite, kaip keisis spaudimas glomerulje ir iskiriamo lapimo kiekis toki eksperimentini
slyg metu: (pokyiams nurodyti naudokite simbolius ir. Jei poymis nesikeit, raykite = )
Kraujagysli spindi pokytis Spaudimas glomerulje lapimo kiekis
1. Aferentin arteriol isiplt, eferentin nepakito
2. Aferentin arteriol susiaurjo, eferentin nepakito
3. Aferentin arteriol nepakito, eferentin susiaurjo
4. Aferentin arteriol susiaurjo, eferentin susiaurjo
Arterioli dydis reguliuoja kraujo kiek glomerulje. Spaudimas padidja, kai daugiau kraujo eina (isipleia aferentin)
arba maiau ieina (susiaurja eferentin), o abiems susiaurjus, sumaja bendras pratekanio kraujo kiekis ir tuo paiu
lapimo tris.
Klirensas - tai kraujo tris, kur inkstai sugeba apvalyti nuo tam tikr meiag per laiko vienet. Medicininei
diagnostikai svarbu vertinti pacient inkst bkl, o tam reikia suskaiiuoti tok indeks:
I = K/C, kur K - klirensas, C - pratekantis kraujo tris.
B14. (3 t.) emiau nurodytoms indekso vertms (1-3) priskirkite atitinkamus paaikinimus (kodai A-C):
1. I = 0, kai...
2. I = 1, kai...
3. I > 1, kai...
A. po ultrafiltracijos mediaga papildomai sekretuojama inksto kanalliuose;
B. po ultrafiltracijos mediaga nra nei papildomai alinama, nei siurbiama;
C. po ultrafiltracijos vyksta visika mediagos rezorbcija inksto kanalliuose.
I = 0 reikia, kad kraujas nebuvo apvalytas, taigi mediaga rezorbavosi. I=1 reikia, kad apvaloma tiek pat kraujo, kiek ir
prateka pro glomerul (K=C). I>1 reikia, kad kraujas apvalomas papildomai (K>C), t.y. vyksta papildoma sekrecija.
5. GYVNAI IR J EVOLIUCIJA
B15. (5 t.) Js puikiai pastami gyvnai i vidaus visai kitokie. Ar sugebsite atpainti paprasto slieko kno dalis i jo skerspjvio?
Nurodytiems dariniams (1-10) priskirkite atitinkam viet schemoje (kodai A-M). Kai kuri darini sliekas gali neturti arba jie gali bti
nepaymti schemoje; tokiu atveju prie organo skaiiaus raykite raid X.
1. Gastralin ertm
2. iediniai raumenys
3. Nervinis vamzdelis
4. Dorsalin kraujagysl
5. Metanefridija
6. Kutikul
7. ereliai
8. Protonefridija
9. Hepatocitai
10. Epitelis
B16. (1 t.) Raide L paymtas tiflozolis. Kokia(-ios) galt bti jo
funkcija(-os)? (Atsakym lape raykite tinkam variant kodus)
A. Kepen atitikmuo
B. Dididina arnos plot
C. Inkst atitikmuo
D. Gerina mediag absorbcij
E. Nenaudinga mutacija
F. Tiflozolio vietoje evoliucijos eigoje isivystys chorda
2012 m. Lietuvos mokini biologijos olimpiada. Miest-rajon etapas, 2012 m. sausio 20 d.
UDUOTYS 11-12 klasei


Visi atsakymai privalo bti pateikti atsakym lapuose! puslapis 10 i 14


G. Padeda palaikyti hidroskelet
klausimus B17-18 atsakykite kodu D (nugarin, arba dorsalin) arba V (pilvin, arba ventralin).
B17. (1 t.) Remdamiesi slieko skerspjviu nusprskite, ar jis nra apverstas: kuri pus schemoje paymta raide P?
B18. (1 t.) Kurioje pusje yra kiekvieno i i organizm nervinis vamzdelis?
1. Gorilos _____ 2. Vio _____
B19. (4 t.) Atrinkite, kurie poymiai (surayti kodus A-H lentel) bdingi tik suaugusiems bestuburi atstovams, kurie tik stuburini
(poym gali turti nebtinai visi tam tikros grups atstovai, bet jis turi visikai nepasitaikyti kitoje), o kurie randami abiej grupi
gryvnuose:
A. Dorsalin chorda
B. Kno segmentacija
C. Sensoriniai organai
D. Duj pernaai skirti baltymai
E. Uodega
F. Ventralin kraujotakos sistema
G. Egzoskeletas
H. Atvira kraujotaka
Bestuburi Stuburini Bendri abiems grupms

6. RAKTAOLS
Singapriet Chloe per ebay.com usisak baltai ydini raktaoli skl, i j iaugino gles ir jas tarpusavyje sukrymino
nordama padauginti iuos puonius ir turinius gydomj savybi augalus. Ji labai nustebo pamaiusi, kad tarp naujos kartos
augal buvo ne tik baltai, bet ir mlynai ydini raktaoli. inoma, kad A geno dominantinis alelis sukelia malvidino
pigmento, lemianio mlyn ied spalv sintez, taiau D geno dominantinis alelis sustabdo malvidino sintez.
B20. (1 t.) Kokio genotipo pagal A ir D genus galt bti Chloe usakytos raktaoli sklos (vis skl
genotipas vienodas)?
A. AADD; B. AADd; C. aaDD; D. Aadd; E. aaDd.
Mlynos raktaols turi turti du recesyvinius d alelius (taigi j tvai turjo bti heterozigotai Dd) ir bent vien A alel.
B21. (1 t.) Na, o i tikro Chloe sukrymino raktaoles su genotipu AaDd ir gavo 2012 skl. Skl daigumas
siek 75%. I sudygusi raktaoli 90% suydjo. Apskaiiuokite, koks labiausiai tiktinas tokiu bdu
iaugint mlynai ydini raktaoli skaiius vienet tikslumu.
Mlynieds raktaols turi bti recesyvins pagal D gen (tikimyb ) ir nebti recesyvins pagal A gen (t.y., tinka AA ir
Aa, tikimyb ). 2012 * * *0,75*0,9 = 255.
Chloe taip pat pastebjo, kad dalies raktaoli ied piestels ilgos ir kuokeliai trumpi, o likusi prieingai piestels
trumpos, o kuokeliai ilgi. is reikinys yra vadinamas heterostilija ir neleidia vykti savidulkai. Apvaisinimas gali vykti tik tarp
gamet i skirtingo tipo augal: vienas turi turti ilgesnius kuokelius, o kitas ilgesnes piesteles. (schema deinje)
Supaprastintai galime teigti, kad Bb genotipas lemia ilgesnius kuokelius,
o bb genotipas ilgesnes piesteles. Tarp Chloe iaugint raktaoli 60%
turjo iedus su ilgesniais kuokeliais, o 40% ilgesnmis piestelmis. Visi
ie augalai buvo palikti augti ir krymintis, o po met iaugo nauja
raktaoli karta.
B22. (1 t.) Kiek procent naujosios kartos augal turs ilgesnes
piesteles?
Pradinis Bb ir bb augal santykis neturi reikms, nes krymintis gali tik poros, turinios skirting lytini dali isidstym
(t.y. visi kryminimai vyko schema Bb x bb). Vadinasi, 50% palikuoni turs bb genotip.
B23. (1 t.) Kiek procent palikuoni bus mlyniediai su ilgomis piestelmis ir trumpais kuokeliais,
sukryminus raktaoles su AaDdBb ir AAddbb genotipais?
Slygoje nurodyt palikuoni genotipai turi bti tokie: AA arba Aa (tinka visi AaxAA palikuonys), dd (tinka Ddxdd
kryminimo palikuoni) ir bb (tinka Bbxbb palikuoni). Trij nesukibusi gen paveldjimas yra atsitiktinis, taigi j
tikimybes galima sudauginti. Vadinasi, AAddbb arba Aaddbb genotip tikimyb yra 1*1/2*1/2 =25%.
2012 m. Lietuvos mokini biologijos olimpiada. Miest-rajon etapas, 2012 m. sausio 20 d.
UDUOTYS 11-12 klasei


Visi atsakymai privalo bti pateikti atsakym lapuose! puslapis 11 i 14


7. KVIEIAI
Kultivuojami kvieiai (Triticum aestivum) yra ris, gauta kryminant kelias laukini kviei ris. Vis laukini
kviei chromosom skaiius 2n = 14, o T. aestivum 42.
B24. (1 t.) Kaip vadinamas toks chromosom rinkinys (nurodyti ploidikum, pvz. haploidinis)?
Vykdant dirbtinius kviei ri kryminimus, gautas sterilus diploidinis hibridas.
B25. (1 t.) Nors hibridai diploidiniai, j homologins chromosomos labai skirtingos (skiriasi net ilgis). Dl to
sutrinka j lsteli dalijimasis ir hibridai bna sterils. Kurio proceso sutrikimas sukelia sterilum tokiuose
hibriduose?
A. Krosingoverio
B. seserini chromatidi atsiskyrimo
C. homologini chromosom atsiskyrimo
D. chromosom isidstymo metafazinje ploktelje
A nevykimas nebt mirtinas lstelei. B nesutrinka, nes kiekvienoje chromosomoje abi chromatids panaios. Kadangi D
nevyksta dl homologini chromosom skirtum, C net neprasideda, taigi abu ie variantai uskaitomi.
B26. (0,5 t.) Kokio tipo lstels dalijimosi metu pasireikia is sutrikimas?
A. Mitozs B. mejozs I C. mejozs II
Darbtusis Jonukas Smalsenis nusprend pats patikrinti kviei kilm inyne jis susirado
penkis charakteringiausius genetinius ymenis ir patikrino j buvim penkiose kviei
ryse: trijose laukinse, T. aestivum bei reiau kyje naudojamoje tetraploidinje ryje T.
turgidum. Deja, Jonukas tinkamai nepaymjo tiriam mgini ir pamiro, kuris priklauso
kokiai riai.
B27. (2,5 t.) Pagal lentelje pateiktus duomenis
padkite Jonukui atkurti kviei genealogin med
schem raydami ri raides.
Lengviausia schem upildyti sekant maiau poymi
turinias ris: pirmiausia buvo sukrymintos A ir C rys, nes
sujung j poymius gauname r B. iai iki ries D trksta
tik vieno poymio (3), kur gauname i ries E. Aiku, ne visi dabar naudojami ymenys
privaljo bti ir kryminime naudotuose kvieiuose tai atspindi ymuo nr. 4, kuris niekaip
nedera su B-D ri genotipais, taigi sudarant schem j reikia atmesti.
B28. (1 t.) Tirtosios laukins rys i ties priklauso dviems gentims (Triticum ir
Aegilops). Kurios dvi laukins rys (nurodykite raides A-E) priklauso vienai geniai?
Rys B ir D yra ivestins, taigi ikart atkrenta. I likusi trij panaiausios A ir E, nes turi poym
Nr. 4, kuris, sprendiant i nebuvimo kitose ryse, atsirado vliau.
8. AUGAL ANATOMIJA IR FIZIOLOGIJA
B29. (1,5 t.) Kurie i emiau pateikt teigini teisingi? Atsakym lape kiekvien teigin paymkite T
(teisingas) arba N (neteisingas):
1. Rgtinis dirvos pH skatina mineralini katijon iplovim;
2. Namie auginant irnius, juos reikia trti azotinmis tromis;
3. Kaspario juostel riboja mediag patekim aknies vidur.
B30. (2 t.) Kairje pateikta aknies galo schema. Kiekvienai zonai (1-4) priskirkite atitinkamas funkcijas
(kodai A-D):
A. dalijimosi zona;
B. aknies almelis;
C. siurbimo zona;
D. ilgjimo zona.
Ris Genetinis ymuo
1 2 3 4 5
A + + +
B + + +
C + +
D + + + +
E + +
2012 m. Lietuvos mokini biologijos olimpiada. Miest-rajon etapas, 2012 m. sausio 20 d.
UDUOTYS 11-12 klasei


Visi atsakymai privalo bti pateikti atsakym lapuose! puslapis 12 i 14


B31. (1 t.) Asiklio, priklausanio sporiniams induoiams, gyvenimo cikl
galime pavadinti... (irinkite vien):
A. Haplontiniu; B. diplontiniu; C. kart kaita;
D. vegetatyviniu dauginimusi.
B32. (3,5 t.) Deinje pateiktas dviskilio augalo lapo skerspjvis. Priskirkite lapo
dali pavadinimus (A-G) reikiamiems langeliams (1-7):
A - lapo iotel
B - lapo gysla
C - statinis mezofilis
D - purusis mezofilis
E kutikul
F - apatinis epidermis
G - virutinis epidermis

9. KLASTINGA LIGA
istosomoz liga, sukeliama parazitini kirmli istosom (Schistosoma sp.), kuria serga daugiau nei 200 mln. moni
pasaulyje, i j dauguma Afrikos emyne. ios plokiosios kirmls skirstomos kelias grupes:
Afrika:
o Mansoni: S. edwardiense, S. mansoni, S. rodhaini
o Haematobium: S. bovis, S. curassoni, S. intercalatum, S. haematobium, S. leiperi, S. margrebowiei, S.
matthei.
Azija:
o Indicum: S. indicum, S. nasale, S. spindale
o Japonicum: S. japonicum, S. malayensis, S. mekongi
istosomiaz monms sukelia:
S. intercalatum, S. haematobium, S. mansoni, S. mekongi, S. malayensis, S. japonicum.

Norint geriau suprasti ios pavojingos ligos
kilm, remiantis 18S RNR, 28S RNR ir
citochromo c oksidazs geno sekomis buvo
sudaryta kladograma, rodanti evoliucinius ryius
tarp skirting Schistosoma ri.

B33. (1 t.) Remdamiesi kladograma
nustatykite, kiek maiausiai kart
nepriklausomai isivyst sugebjimas
sukelti istosomiaz Schistosoma gentyje?
S. intercalatum, S.haematobium ir S.mansoni
yra smarkiai nutolusios, taigi kiekviena
tikriausiai isivyst atskirai (3 kartai). Kitos trys
rys susijusios, taigi istosomiazs suklimas
galjo isivystyti vien kart (i trij protvyje).
B34. (1 t.) Kurioje grupje nra ri,
sukeliani istosomiaz?
B35. (1 t.) Kuri parazito ris yra
labiausiai gimininga istosomoms S.
mekongi, S. malayensis, S. japonicum?


2012 m. Lietuvos mokini biologijos olimpiada. Miest-rajon etapas, 2012 m. sausio 20 d.
UDUOTYS 11-12 klasei


Visi atsakymai privalo bti pateikti atsakym lapuose! puslapis 13 i 14


10. SODIS
Viena didiausi problem besivystaniose alyse yra varaus geriamo vandens trkumas. i problem siloma sprsti
vanden dezinfekuojant Sauls viesa (metodas dar vadinamas SODIS solar water disinfection). Jam tereikia vandens,
permatomo plastikinio (PET) butelio ir Sauls viesos. Po keli valand guljimo saulkaitoje vanduo butelyje jau tinkamas
gerti, nes pavojingi mikroorganizmai sunaikinti.

B36. (3 t.) Nubrkite grafik, vaizduojant E.coli kolonijas
formuojani vienet (CFU) koncentracijos vandenyje
natrinio logaritmo priklausomyb nuo laiko, kur butelis
guljo saulkaitoje.
B37. (0,5 t.) Remdamiesi grafiko forma, pasakykite, po keli
valand bakterij nykimo greitis enkliai sumaja?


B38. (2 t.) SODIS veikimo mechanizmas tik i pirmo
vilgsnio paprastas, taiau panagrinjus giliau
sudtingas: suardomos membranos, susidaro aktyviosios deguonies formos. Suskirstykite pateiktas slygas
didinanias (atsakym lape paymkite raid D) bei mainanias (raid M) SODIS efektyvum.
1. aukta temperatra
2. drumzlinas vanduo
3. stiklinis butelis
4. maas butelio tris
5. butelis padtas ant tamsaus ir lygaus paviriaus
6. butelis prie paliekant suplakamas
7. didelis debesuotumas
8. butelis padtas ant blizganio ir grublto paviriaus
Aukta temperatra kenksminga lstelms tiesiogiai; drumzlinas vanduo ar stiklinis butelis sulaiko pavojingus spindulius;
maame butelyje visos bakterijos bus ariau sieneli ir labiau nukents; tamsus pavirius sugeria spindulius; suplakimas
isklaido bakterijas, o susiguljus paeidiami tik virutiniai bakterij sluoksniai; debesuotumas maina spinduli kiek;
blizgantis pavirius atspindi spindulius atgal butel.
11. GRYBAI
B39. (3 t.) Kurie i pateikt teigini tinka (atsakym lape paymkite raide T) apibdinti gryb lstels sandarai, o
kurie ne (paymkite raide N)?
1. eukariotin
2. sienelje yra celiuliozs
3. turi plastides
4. kaupia glikogen
5. yra centrin vakuol
6. turi daug branduoli
7. neturi sienels
8. sienelje yra chitino
9. lstels susietos plazmodezmomis
10. formuoja sporas
11. grybiena diploidin
12. turi chlorofilo
13. kaupia krakmol
14. prokariotin
15. grybiena haploidin
B40. (2,5 t.) Kiekvienam grybui (1-5) priskirkite jo trofin grup: parazitas (atsakym lape raykite kod P), saprotrofas
(kodas S) ar mikorizinis simbiotrofas (kodas M).
1. Valgomoji voverait (Cantharellus cibarius)
2. Duoninis pelsis (Rhizopus stolonifer)
3. Alaus mieliagrybis (Saccharomyces cerevisiae)
4. Bulvinis raupis (Synchytrium endobioticum)
5. Didysis pievagrybis (Agaricus langei)
12. EKOLOGIJA
B41. (1 t.) Irikiuokite emiau ivardintus biomus (A-E) pagal pirmin metin produkcij vienam m
2
nuo maiausios iki
didiausios:
A. plaialapi medi mikas
B. drgnasis atogr mikas
C. dykuma
D. tundra
E. taiga
E.coli koncentracijos (CFU/mL) natrinis
logaritmas (be matavimo vienet)
Laikas (h)
14,22 0
14,08 0,5
14,00 1
13,77 1,5
11,51 2
8,24 2,5
6,02 3
5,35 4
3,26 5
0 6
2012 m. Lietuvos mokini biologijos olimpiada. Miest-rajon etapas, 2012 m. sausio 20 d.
UDUOTYS 11-12 klasei


Visi atsakymai privalo bti pateikti atsakym lapuose! puslapis 14 i 14


B42. (3 t.) Apaioje pavaizduotos skaii piramids, rodanios
individ skaii kiekviename tam tikros mitybos grandins lygmenyje.
Priskirkite pateiktoms mitybos grandinms (1-3) po piramid (A-D, viena
atlieka):
1. ol vabzdiai voragyviai paukiai
2. uolai amarai zyls vanagai
3. ol triuiai laps blusos

B43. (3 t.) Priskirkite kiekvienai i trij diagram (A-C) organizm pasiskirstymo tip (kodai 1-3) ir r, kuriai
tai bdinga (kodai a-c):

A B C
1. Atsitiktinis isidstymas
2. Tolygus isidstymas
3. Agreguotas isidstymas
a. Kiaulpiens
b. Vilkai
c. Ereliai
Atsitiktinis isidstymas bdingiausias nejudriems organizmams, pvz. augalams. Judrs organizmai prastai buriasi grupes
(vilkai) arba isidsto tolygiai, nes gina savo teritorij (ereliai).

- B DALIES PABAIGA -


PRIEDAS: iRNR kodon lentel

Antroji baz
P
i
r
m
o
j
i

b
a
z

T
r
e

i
o
j
i

b
a
z