LIUDVIGAS VAN BETHOVENAS

(LIUDVIG VAN BEETHOVEN)

(1770-1827)
L.Bethovenas paskutinysis i Vienos klasik, ubaigs klasicizmo muzikos epoch ir atvrs
kelius naujai romantizmo srovei.
Apibendrins savo pirmtak J.Haidno (J.Haydn) ir V.A.Mocarto (W.A.Mozart) kryb,
L.Bethovenas eng toliau. Jo krini tematika vairja, ikyla socialiniai momentai, ikeliami kovos
u laisv ir lygyb, isivadavimo i priespaudos temos. Jos atspindjo kompozitoriaus pasaulir,
kuriai susiformuoti turjo takos paangioji to meto literatra, visuomeninio - politinio gyvenimo
vykiai, o ypa 1789 m. prancz buruazin revoliucija. L.Bethoveno muzikoje ikyla naujas herojus
stiprus ir rytingas mogus, nebojs sunkum siekiant visos monijos laims. Jis ne tik kovotojas,
bet ir mstytojas, filosofas, kurio dvasinis pasaulis itin turtingas.
Liudvigas van Bethovenas gim 1770 m. gruodio 17 d. Bonoje, kunigaikio rm muzikanto
eimoje. Jo senelis flamand kilms (i ia prie pavard van) rm dainininkas. Tokia pat ateitis
lauk ir Liudvigo. Nepaprasti berniuko muzikiniai gabumai irykjo anksti. Tvas, nordamas, kad jo
snus tapt antruoju Mocartu, versdavo j groti vairiais instrumentais po 5-8 valandas. Mokymas buvo
nesistemingas, nes tvas mgdavo igerti, o be to, buvo bevalis mogus. Kai pirmoji koncertin
kelion Kioln neatne nei lauktos garbs, nei pinig, tvas ryosi kuo greiiau paruoti sn rm
kapel. Tada pagert eimos finansin padtis.
Tikru maojo Liudvigo mokytoju ir globju buvo kompozitorius kapelmeisteris ir
vargonininkas K.G.Nf (Ch.G.Neefe), visapusikai isilavins, paangi pair mogus. Jis ne tik
mok savo mokin pagrindini muzikos dalyk, bet ir supaindino j su tada umirta Johano
Sebastijano Bacho kryba, liaudies muzika, vokiku zingpiliu, tuolaikine vairi meno ak kryba.
Greta to Liudvigas gavo pirmsias inias apie iuolaikin literatr ir filosofij.
Mokydamasis pas Nf jis pradjo komponuoti. Pirmieji kriniai Variacijos Dreslerio tema ir trys
sonatos fortepijonui - mokytojo rpesiu buvo ispausdinti ir aprayti laikratyje.
Po keleri met Liudvigas tapo inomu Bonos muzikiniame pasaulyje. Jis vargonininko
Nfs padjjas, grojo altu rm kapeloje, dalyvavo aristokrat namuose rengiamuose koncertuose,
avdamas klausytojus verliomis improvizacijomis. Nordamas toliau tobulintis, L.van
Bethovenas ivyko Vien, svajodamas patekti mokytis pas V.A.Mocart (W.A.Mozart). is,
paklauss jaunuolio improvizacij, pasak pranaikus odius: Atkreipkite dmes jaunuol
ateityje apie j kalbs visas pasaulis. Taiau kol jie isipildys, praeis nemaai laiko. Mokytis pas
Mocart jam neteko, nes sunkiai susirgus motinai, Liudvigas gro namus. Motina netrukus mir,
ir visi eimos rpesiai teko jam. Bonoje jis m groti altu teatro orkestre, bendrauti su literatais,
dailininkais, muzikais.

1789 m. L.Bethovenas stojo Bonos universiteto filosofijos fakultet laisvu klausytoju.

Lemtingu Liudvigui buvo susitikimas su kompozitorium Jozefu Haidnu, kuris 1792 m.
grdamas i Londono Vien sustojo Bonoje. Rm kapelos ikilmse susipains su L.Bethoveno
kryba, Haidnas susidomjo ja ir patar jaunuoliui vykti Vien. Garsaus kompozitoriaus
paskatintas ir pasirpins taking asmen rekomendaciniais laikais, L.Bethovenas ivaiavo
gyventi Vien. Iki to laiko jis jau buvo sukrs apie 50 krini, tarp kuri sonatos, kvartetai,
dainos. Juose jau galima velgti kompozitoriaus krybos individualum.
Nuo 1792 m. L.Bethovenas gyveno Vienoje, toliau moksi, plt savo akirat. Jo mokytojais
buvo J.Haidnas, daugelio zingpili autorius J.enkas (J.Schenk), teoretikas J.G.Albrechtsbergeris
(J.G.Albrechtsberger), ital kompozitorius A.Saljeris (A.Salieri). Pas iuos mokytojus Liudvigas
moksi nevienod laik, nevienodai i kiekvieno pasism ini. Taiau daugiausiai dirbo pats,
tobulindamas kompozicin technik, formuodamas savj stili bei simfoninio vystymo metod.
Per pirmj krybos deimtmet (1792-1802) Vienoje L.Bethovenas sukr 19 fortepijonini sonat,
tris koncertus fortepijonui su orkestru, I ir II simfonijas, 6 pirmuosius stygini koncertus, tris trio ir
kt.
Dar Bonoje L.Bethovenas garsjo kaip puikus pianistas atlikjas ir improvizatorius. Tokio
pat pripainimo jis greit sulauk Vienoje, neirint to, kad atlikimo stilius, improvizacij pobdis
buvo naujas, neprastas Vienos aristokrat salon klausytojams. Nesant vieo koncertinio
gyvenimo, aristokrat bei mecenat salonai buvo vienintel vieta, kur galjo koncertuoti atlikjas.
Rekomendaciniai laikai atvr duris didik rmus. Aistringas, revoliucingas, monumentalus ir tuo
neprastas L.Bethoveno skambinimo stilius netrukus ukariavo klausytojus. Materialin jaunojo
kompozitoriaus padtis pagerjo. J rm mecenatai: kunigaikiai K.Lichnovskis, N.Esterhazi,
M.Lobkovicas ir kt. Santykiuose su aristokratais L.Bethovenas buvo savarankikas ir ididus,
nepataikaudavo jiems. Daug kart apraytas konfliktas su kunigaikiu K.Lichnovskiu, kurio
namuose jis gyveno. Pas kunigaikt susirinkus sveiams, L.Bethovenas grietai atsisak skambinti
jiems. Gi kunigaikiui grietai pareikalavus, jis to ir lieting nakt ivyko i rm. Kit dien
Lichnovskis gavo laik: Kunigaikti! Tuo, kuo esate, Js dkingas gimimo atsitiktinumui. Tuo,
kuo esu, a dkingas sau. Kunigaiki yra ir bus tkstaniai, o Bethovenas tik vienas.
Laiming, krybins tampos kupin gyvenim nutrauk baisi nelaim. Bdamas 26 met,
L.Bethovenas pradjo kursti. Gydymas nedav rezultat. Kompozitorius ilgai slp savo nelaim.
Sunkius igyvenimus pagilino ir Duljetos Gvirardi (jai dedikuota Mnesienos sonata)
atsisakymas tekti u jo. Neviltis, kania atrod nebepakeliami. 1802 m. ruden Bethoveno
neapleido mintys apie mirt. Bdamas Heiligentadte, L.Bethovenas para testament savo
broliams Karlui ir Johanui. is menininko, balansavusio tarp gyvenimo ir mirties, tragikos dramos
dokumentas gavo Heiligentadto testamento pavadinim. L.Bethovenas jame ra: nedaug

betrko, ir a biau visk baigs. Mane sulaik tik viena menas. Man atrod negalima palikti
pasaul nevykdius to, kam jauiausi paauktas.
1800-1803 m. sukurti kriniai atspindjo tai, k tuo metu igyveno kompozitorius: niri
nuotaika ir audringas protestas, aistros prasiverimas ir ididus susitaikymas su likimu, ramybs,
tylos bei aktyvaus gyvenimo trokimas. Tokius momentus surasime III koncerte fortepijonui su
orkestru, sonatoje d-moll su reitatyvu op.31, Mnesienos sonatoje fortepijonui, Kreicerio
sonatoje smuikui ir fortepijonui ir kt.
Kania virto L.Bethoveno krybos impulsu. Kai vidin kriz pasiek apogj ir mirtis
atrod vienintele galima ieitimi i padties, gim Herojins simfonijos idja. Ir L.Bethovenas
suiumpa likim u gerkls, piktajam demonui nepavyko palauti kompozitoriaus. Meil menui,
muzikai nugaljo. Treiosios, inomos Herojins pavadinimu, simfonijos sukrimas enklino
brandaus krybos laikotarpio (II Vienos laikotarpis, 1803-1812) pradi. Tai pats produktyviausias
laikas. Krinys veja krin, kai kada lygiagreiai raomi keli skirting anr kriniai. Kompozitori
uvaldo naujos idjos, temos, kurioms ireikti jis surado adekvaias formas ir anrus. Ypa jam
artimos sonatos forma, sonatinis simfoninis ciklas, sonatos bei simfonijos anrai, motyvinis tem
vystymo principas.
io laikotarpio Bethoveno kryba stebina umoj vairumu, minties gilumu, didingumu.
Labai reikminga ir nauja herojikumo tema. Ji rykiausiai atskleista III (Herojinje), V
(Likimo) simfonijose, muzikoje J.V.Gts tragedijai Egmontas, operoje Fidelijus, sonatose
fortepijonui ir kt.
Svarbi L.Bethoveno kryboje ir kita gamtos tema. Tai VI (Pastoralin) simfonija,
sonata Aurora fortepijonui, Pavasario sonata smuikui ir fortepijonui, daugelio sonat,
simfonij, kvartet ltos dalys.
Lyriniai, daugumai moni artimi jausmai, sudaro IV, VII simfonij, kai kuri sonat,
stygini kvartet, IV, V koncert fortepijonui su orkestru, koncerto smuikui su orkestru turin.
Dabar L.Bethovenas ipopuliarjo Vienoje ir kaip kompozitorius. Jo kriniai spausdinami
vairiuose kratuose, netrksta usakym bei pasilym. Progresuojant kurtumui (nuo 1816 m.
visikai negirdjo), jis negaljo vieai koncertuoti kaip dirigentas ir pianistas, reiau pasirodydavo
aristokrat salonuose. Materialins gyvenimo slygos pablogjo. Vienintelis tikras pajam altinis
honoraras, gaunamas u krini spausdinim.
Krybing deimtmet pakeiia krizs metai (1813-1818). Kompozitorius kuria nedaug,
ltai, tam tikrom progom skirtus krinius. Krybingumas sumajo dl daugelio prieasi.
Pasikeit politin situacija Europoje. Sutriukinus prancz armij ir lugus Napoleono
imperijai, Austrijoje sigaljo politin priespauda. Po Vienos kongreso, kuris pagarsjo puoniomis
ventmis, baliais, maskaradais, buvo sudaryta ventoji sjunga, sigaljo Meternicho reimas.

Nuvargino L.Bethoven ir asmenins neskms (brolio liga ir mirtis, paties liga). Tik atskiri vykiai
praskaidrina kompozitoriaus gyvenim.
Netiktai didelio pasisekimo sulauk simfonin pjes Mis ties Viktoria, efektingas
batalinis krinys.. Be to Vienos teatras pastat umirt oper Fidelijus (Fidelio).
Paskutinieji metai (1818-1827) jau nebuvo tokie produktyvs. Pastarj laikotarp pradeda
ciklas Tolimai mylimajai (A.Eitelio .), bsim F.uberto (F.Schubert), R.umano (R.Schumann)
romantini vokalini cikl pranaas. Vliau sukurtos penkios paskutins sonatos fortepijonui,
vlyvieji stygini kvartetai ir kt. Juose pastebimas kompozitoriaus stiliaus pakitimas: muzikin
kalba tapo ymiai sudtingesn, sutinkame daug nukrypim nuo tipik klasicizmo sonatos formos
reikalavim, pagausjo polifonijos, jos form. Neretai

paskutinij met L.Bethoveno stilius

vadinamas vlyvuoju stiliumi.

Paskutiniojo deimtmeio krybos virn devintoji simfonija (1824 m.) Tai vienas
didingiausi ir monumentaliausi pasaulins muzikos literatros krini. Viso pasaulio moni
brolybs ir draugysts idja ireikta naujomis, neprastomis priemonmis. Simfonijos ciklas
praplstas, paskutin dal vesti solistai, choras, giedantys Od diaugsmui F.ilerio odiais.
odio ir muzikos sintez kompozitoriui buvo reikalinga, kad jo idja bt vis moni suprasta ir
suvokta.
Paskutinieji kompozitoriaus gyvenimo metai buvo itin sunks. temptas darbas, ligos,
vairios neskms, politins priespaudos atgarsiai galutinai palau L.Bethoveno sveikat. Jis mir
1827 m., palaidotas Vienos kapinse.
FORTEPIJONIN KRYBA
L.Bethovenas buvo puikus pianistas virtuozas ir improvizatorius. Tad natralu, jog
fortepijonui jis para daug krini. Kompozitorius gyveno tuo metu, kai fortepijonai buvo ymiai
patobulinti. Todl fortepijoninis stilius pasiymi plaia

dinamikos skale, pagrsta nuosekliu

dinamikos augimu (cresc. ar dimin.). Jis atskleid fortepijono orkestrines skambjimo galimybes,
inaudodamas plat diapazon, kratinius registrus.
L.Bethoveno fortepijonin kryba nepaprastai gausi. Tai sonatos fortepijonui (32), variacijos
(23), bagatels (25), lendleriai (6) ir vairios kitos pjess bei kameriniai ansambliai, kuriuose
fortepijonas paprastai turi vyraujant vaidmen.
Mintini 5 koncertai fortepijonui su orkestru.
Fortepijonin sonata L.Bethovenui buvo tinkamiausias anras j jaudinusioms mintims,
jausmams ireikti, jo meniniams siekiams atskleisti. Sonatos, kurias kompozitorius kr vis
gyvenim, parodo jo stiliaus evoliucij. Pirmos penkios sonatos priklauso ankstyvajam, penkios
paskutins vlyvajam, o likusios brandiajam krybos laikotarpiui. Sonatas galima pavadinti

kompozitoriaus krybine laboratorija, parodania iraikos priemoni atrank, tobulinim, tem

pltojimo principus, stiliaus formavimsi. Daugelis L.Bethoveno atradim pirmiausia sutinkami
sonatose, o tik vliau simfonijose.
Sonatos ciklas L.Bethoveno kryboje evoliucionavo. Ankstyvj sonat cikl sudaro trys
arba keturios dalys, brandaus laikotarpio sonatose dominuoja trys dalys, o vlyvosiose sutinkame ir
dviej dali cikl. Brandi sonat cikluose kompozitorius pasiek vieningumo ir vientisumo
vidini intonacij ryi, dali sekos bei santyki dka.
Fortepijoninje kryboje svarbi ir reikminga sonatos forma. J daniausiai sutinkame
pirmose ciklo dalyse, kai kada antrose ar finaluose. Kiekviena turi tik jai bdingas savybes.
Palyginus su J.Haidno ir V.A.Mocarto sonat formomis, L.Bethoveno kriniuose jos didesns
apimties, rykesnis tem kontrastikumas, dramatikesns ir labiau ivystytos tem perdirbimo
dalys, praplstos kodos tampa tarsi antra tem perdirbimo dalimi.
L.Bethoveno krini melodijos daugiausia simetrins struktros. Vyrauja trigarsio garsais
pagrstos temos, ypa raikios brandiose sonatose. Ten, kur melodijoje sipina melizmai ar
pagalbiniai garsai, jie tampa reikminga, neatskiriama melodijos dalimi. Prasiplt harmonins
kalbos rmai, be pagrindini funkcij (T, S, D) akord, sutinkami ir alutiniai derms akordai, ypa
subdominantin harmonija ir alteruoti akordai. Pakito ir faktra, sonat audinys, atsirado tirti
akordai kairje rankoje, daugiaplans faktros, vairs registrai.
Populiariausios sonatos fortepijonui: Patetin, Mnesienos, Aurora, Appasionata,
Hammerklavier (sonata plaktukiniam fortepijonui), sonata c-moll op.111.
PATETIN SONATA c-moll, op.13 (1799)
Kompozitorius j pavadino Didija patetine sonata. is pavadinimas labiausiai tinka
pirmajai daliai, ypa jos angai, taiau neapibendrina visos sonatos turinio.
Sonata trij dali. Paymtinas ciklo vientisumas, tematinis vieningumas. Visos sonatos
temos irutuliojamos i I dalies angos pradinio motyvo. Intonacijos bendrumas ypa rykus tarp I
dalies alutins ir III dalies rondo tem.
Sonata c-moll pasiymi audringais jausm prasiverimais, niriais dialogais, patetiniais
ksniais, labai vaizdi, teatralika. Tokie vaizdai artimi to meto herojinei operai (Kerubini, Gliukas),
patetiniam F.ilerio tragizmui.
Pirmoji dalis parayta sonatos forma su anga. Dalis prasideda ikilminga lta anga
(Grave, c-moll). Ji kupina patetikumo, tragiko patoso, kuris irykja jau pirmame motyve,
sudarytame i niri akord ir sielvarto kupinos sekund slinkties.

Vystant motyv, pasiekiama tragikos tampos. angos tema yra svarbi sonatos pirmos
dalies dramaturgijoje, nes kaip leitmotyvas, ji pasirodo ir prie tem perdirbim, ir kod,
stabdydama audring verlum. Po angos sekanti pagrindin tema (Allegro di molto e con brio)
verli, plataus diapazono (apima dvi oktavas), skriejanti it paukt auktyn, skamba pastovaus boso
akompanimento fone.

alutin tema kontrastuoja pagrindinei velniu lyriniu nuoirdumu, taiau ilaiko

pagrindins temos tonus. emais garsais pabirs motyvas, atkartotas auktesniame, tsia melodij
aismingomis, mordentais papuotomis intonacijomis.

sivyravusi viesi nuotaik, kuri parykina baigiamoji partija, nutraukia angos

leitmotyvas. Po jo prasideda tem pltojimas, kuriame pagrindins temos gauna nauj charakter.
Tem kontrastai pagilinami, tampa koncentruojama perdirbimo pabaigoje. Pagrindins temos
akompanimento pulsas suteikia iai daliai vientisumo ir verlumo. tempt kov pakeiia repriza,
kurios pabaigoje, prie kod vl skamba angos tema. Jos motyvo sutrumpinimas, ilgesns pauzs
parykina muzikos tragikum. Taiau j nustelbia verlios pagrindins temos intonacijos.
Antroji dalis (Adagio cantabile, As-dur, sudtin trij dali forma) ramios, sukauptos
nuotaikos. Lta, neplaios apimties daininga melodija liejasi turtingo akompanimento ir
kontrapunktuojanio boso fone. Savo prigimtimi ji artima liaudies dainai.

Treioji dalis (Allegro, rondo forma) skaidria, diugia nuotaika kontrastuoja sukauptai
antrajai. Rondo refreno temos intonacijos artimos pirmos dalies alutinei temai.

Rondo epizodai kontrastingi, neantys nerimo nuotaik. Kodoje tvirtinamos valingos,

rytingos nuotaikos, tarsi ikis likimui.
SONATA cis-moll, op.27 Nr.2 (MNESIENOS)
Sonatai prigijo Mnesienos pavadinimas. Jis priklauso kompozitoriaus bendraamiui,
poetui L.Reltabui, sonatos muzik palyginusiam su Firvaldo eero peizau mnesienoje. Toks
palyginimas, artimiausias pirmajai sonatos daliai, nusako tik iorin genialaus krinio pus.
L.Bethovenas pavadino sonat Sonata quasi una fantasia, tuo pabrdamas improvizacin minties
reikimo bd ir neprast ciklo dali idstym.
Sonata trij dali. Vietoj prastos, sonatos forma paraytos pirmos dalies, yra ltas Adagio, o
vietoj diugaus finalo dramatika sonatos forma. Toki sonatos ciklo dramaturgij kompozitoriui
padiktavo siekis atkurti savo dvasinius igyvenimus. O jie buvo sunks. Sonat kompozitorius kr
tuo metu, kai myljo Duljet Gviardi ir buvo jos atstumtas, o kurtumas vis labiau progresavo.
Kaip ir Patetinje, taip ioje sonatoje rykus ciklo dali tem intonacij bendrumas. Pirmosios
dalies tonikos trigarsis susiaukia su treiosios dalies pagrindine tema, irgi pagrsta tonikos trigarsio
garsais.
Pirmoji dalis (Adagio, trij dali forma) rykiai skiriasi nuo kit L.Bethoveno sonat pirm
dali: joje nra kontrast, atri perjim. ia vyrauja ramyb, susikaupimas. Klausytojas tarsi
engia paslapting vienio mogaus svajoni ir prisiminim pasaul. Adagio paraytas
improvizacine maniera, primenania preliud. Lygi, banguojanti, trigarsio garsais pagrsta ritmin
figra sudaro fon, kuriame skamba iraikinga, patetiko pobdio melodija. Prietakio takuotas
ritmas nea nerimo, kur dar pagilina niriai slenkantis emyn bosas.

Vidurinje dalyje pasiekiama aistringos tampos. Jis atslgsta tik kodoje.

Antroji dalis (Allegretto, trij dali menuetas) aisminga, skercinio pobdio, ji iblako
buvusi tragik nuotaik. Tai nedidel intermedija, atokvpis prie treij dal.

Treioji dalis (Presto agitato, sonatos forma) ciklo kulminacija, audringas jausm
prasiverimas. Pagrindin tema grindiama tonikos trigarsio garsais, verliai kylaniais auktyn ir
besibaigianiais dviem akord diais.

Susijaudinim, t dar labiau parykina stovintis, ritmikai nepaslankus vienodas bosas.

alutin tema isiskiria iraikinga deklamacija, skambanti tapusio audringo pagrindins
temos judjimas.

Baigiamoji partija sudaryta i akord, prapliumpani atuntini staccato. Tem pltojime

suglaustai atskleista pagrindin tema, alutin tema suskyla atskirus motyvus, kurie parykina
deklamacines intonacijas. Dominantos prediktas, ilgas akord sustojimas tai tyla prie audr, kuri
pratrksta reprizoje. ia vystymas nenutrksta, nes, esant didelei tampai, jis perauga ir kod, kuri
apimtimi tolygi tem pltojimo padalai. Tik paskutiniai junginiai rodo, kad nepaprastomis
pastangomis apvaldoma jausm drama. Didingai skamba paskutinieji tonikos akordai.
SONATA f-moll, op. 57 (APPASSIONATA)
Pavadinimas sonatai Appassionata aistringoji, verlioji duotas ne L.Bethoveno, taiau
jis puikiai nusako krinio esm. Tarp fortepijonini sonat, pasak ymaus prancz raytojo ir
humanisto R.Rolano, ji kaip Monblanas karaliauja vir Alpi masyvo.
Appassionata vienas didingiausi pasaulins muzikos literatros krini. Pats
L.Bethovenas, paklaustas apie sonatos Appassionata turin, atsak: Skaitykite ekspyro
Audr. Ir Appassionatoje, ir ekspyro krinyje parodyta gamtos galyb ir stipri mogaus valia,
sutramdanti ir nugalinti stichij. Taiau tuo neapsiriboja sonatos turinys. Kompozitorius pasisako
prie bet koki priespaud, tironij.
Sonatos Appassionatos cikl sudaro trys dalys. Ciklui bdingas vidinis vieningumas,
neprastas fortepijoniniam kriniui vystymas.
Pirmoji dalis (Allegro assai, sonatos forma) i karto prasideda pagrindine tema, sudaryta i
dviej prietaring, taiau tarpusavyje tampriai susijusi motyv. Pirmasis grindiamas tonikos
trigarsio garsais, neramus, krents emyn, o paskui verliai kyls auktyn; antrasis sustingusi
sekunda su virpaniu treliu viduryje.

10

Kiek vliau prisijungia naujas motyvas, turs charaktering ritm

, pirm kart skambantis

emame bos registre. Tai nirus likimo motyvas, atkakliai besikartojs, nepermaldaujam tamsi
jg knijimas. Jis svarbus ios dalies dramaturgijoje, vis inyrantis artjant pavojui, didjaniam
iki paskutinij kodos takt. alutin tema ir intonacijomis, ir ritmu artima pagrindinei. Taiau
viesi jos herojika konfliktuoja su pagrindins partijos tragizmu.

Jau ekspozicijoje ryks tem pltojimo momentai. Dramatizmui sustiprinti ekspozicija

nekartojama, kaip tai buvo daroma ankstesnse sonatose, o i karto pereina tem perdirbimo dal.
Joje temos vystomos ta paia tvarka, kaip ekspozicijoje. Nenutrkstama moduliacij grandin, tem
faktros pasikeitimas padidina dramatin tamp. Tem pltojimo ir reprizos sandroje, predikte
repriz, didiausios tampos momentu suskamba fortissimo likimo motyvas. Jis sibrauna ir
repriz, sudarydamas neram fon pagrindinei temai. Ramybs nra ir reprizoje. Viso vystymo
kulminacija koda, kuri iauga beveik antr tem pltojim. Jos pirmame epizode dar labiau

11

parykinami kontrastai. Paskutin kodos padala pagrsta alutins temos intonacijom. Pabaiga
neatnea nusiraminimo. Kova dar nebaigta.
Antroji dalis (Andante con moto, variacijos) viesi, kupina taurios ramybs. Tema
akordins sandaros, ikilminga, turinti himno bruo.

Po jos skamba keturios variacijos, kuri charakteris kinta: i filosofinio susimstymo

pereinama pastoralin nuotaik. Gilias svajas nutraukia netikta atomazga po dviej sumaint
VII laipsnio septakord arpedio net trylika kart pasikartoja is akordas, skelbis treiosios dalies
pradi, tragedijos atomazg.

Be pertraukos prasidjs finalas (Allegro ma non troppo, sonatos ir rondo formos junginys)
teikia daugiausia galimybi palyginti muzikos pobd su gamtoje lstania stichija.
Nenutrkstantis judjimas, pasa skuriai neleidia susiformuoti net rykesnei melodijai.
Nespjusios susiformuoti atskiros melodins intonacijos pranyksta audros lime, kuris apogj
pasiekia kodoje. Tik ia susiformuoja ok primens motyvas, peraugantis herojin mar. Tragiki
akordai ubaigia sonat.
SONATA op. 53, C-dur (AURORA)
Pavadinim Aurora aura dav klausytojai. Muzikos pobdis, o ypa perjimas i
introdukcijos (Introduzione L.Bethoveno pavadinimas) rondo, atskleidiantis diaugsming

12

gamtos atbudim po nakties, atitinka pavadinimui. ia perteikiamas ir bendravimo su gamta, kuri

taip mgo L.Bethovenas, diaugsmas.
Pirmosios dalies (Allegro con brio, sonatos forma) visos struktrins padalos plaiai
ivystytos. Vis dal vienija nekintanti ritmin pulsacija, su kuria suaugusios pagrindin ir
jungiamoji partijos.
alutin tema kontrastuoja pagrindinei, bet konflikto nra. Idstyta akordais, kuri
virutinio balso slinktis emyn sudaro lyg ir dainos melodij. Jos charakteris viesus, himno
pobdio. Antr kart tema skamba varijuotai, apipinant j ritmine pulsacija.
Sekaniose padalose pltojime, reprizoje, kodoje dar labiau ivystoma temin
ekspozicijos mediaga.
Antroji dalis (Adagio molto) introdukcija. Tai puikus poetikas nakties paveikslas,
kuriame gamta neatsiejama nuo mogaus jausm ir svajoni.
Ji yra lto tempo, laisvos struktros, sudtingos harmonijos, improvizacinio pobdio ir
betarpikai pereina finalin rondo. Jame graiai dera velnumas ir verlus judjimas, energija.
Rondo refreno tema, kaip nurodo R.Rolanas, vokiei liaudies daina. Rykiais liaudies muzikos
bruoais pasiymi ir abu minoriniai epizodai. is rondo vienas dinamikiausi L.Bethoveno
rondo. Refreno tema, pradioje skambanti velniai ir paslaptingai, dinamikai vystoma, pabaigoje
iauga diaugsmingai bei ventikai skambani. iai daliai bdingas simfonikumas, auganti
dinamika, filosofinis apibendrinimas.

13

VLYVOSIOS SONATOS
Paskutins penkios sonatos (28-32) buvo sukurtos 1816-1822 m. Kiekviena j savita,
nepakartojama. Nuo ankstyvesnij skiriasi didesne apimtimi, ciklo dali skaiiumi, sudtingesne
pianistine technika (turjo takos instrumento patobulinimas). Joms bdingas filosofinis
susimstymas, psichologinis gilumas. Naujieji vlyvojo L.Bethoveno stiliaus bruoai atspindjo
besiformuojanio romantizmo tendencijas.
Paskutinse sonatose vairuoja ciklo dali skaiius, laisviau traktuojama sonatos forma. Nuo
klasicistini reikalavim labiausiai nutolstama sonatose op. 101, A-dur (28), op. 109, E-dur (30).
Padidja polifonijos vaidmuo. Fuga baigiama sonata op. 106, B-dur (29, Hammerklavier), fugato ir
imitacin pltojim sutinkame sonatose op.101, A-dur (28) ir op. 111, c-moll (32).
Paskutinioji, 32-oji sonata op. 111, c-moll L.Bethoveno fortepijonini sonat vystymo
rezultatas, idava. Ji dviej dali.
Pirmoji dalis parayta sonatos forma. Jos dramatizmas ikyla jau angoje. Pagrindin tema
pirm kart skamba neprastai unisonu ir savo sandara artima 17-18 a. polifoninei muzikai. Kitos
dalies temos irgi polifonizuotos. Pltojimas pagrstas foniniais, variaciniais ir sonatos formai
bdingais bruoais.
Antroji dalis tema su varijacijomis. Pats kompozitorius j pavadino Ariet. Tema
isiskiria neemiku tyrumu, paprastumu. Po jos sekanios penkios variacijos sudarytos grietj
principu. Vystymo kryptis bals melodinis suydjimas, j ritminis pagyvinimas, palaipsnis temos
inykimas ir pagaliau jos atgimimas treli fone.
Nujusi ilg keli, L.Bethoveno sonata tapo filosofine poema, atvr naujus kelius
romantik lyrikai.
SIMFONIN KRYBA
Simfoniniai kriniai sudaro reikmingiausi L.Bethoveno krybinio palikimo dal.
Palyginus su J.Haidnu ir V.A.Mocartu, jo sukurt simfonini krini skaiius nedidelis: 9
simfonijos, 11 uvertir, 7 koncertai soliniam instrumentui ir simfoniniam orkestrui (5 fortepijonui,
1 smuikui, 1 trigubas smuikui, fortepijonui, violonelei). Taiau ymiai didesn i krini
apimtis (Herojins simfonijos I dalis dvigubai ilgesn u stambiausios V.A.Mocarto Jupiterio

14

simfonijos I dal ir prilygsta J.Haidno visai simfonijai), iplaukianti i naujo L.Bethoveno muzikos
turinio, atskleidianio paangias to meto idjas.
Svarbiausi viet uima herojin tema, rykiausiai atskleista III, V ir IX simfonijose,
uvertirose Egmontui, Koriolan, operoje Fidelijus. Jose atskleisti didvyrio, tvirtos asmenybs
kova u vis laim, laisv. Lyrin tema sudaro IV, VII, VIII

simfonij, o gamtos VI

(Pastoralins) simfonijos turin.

L.Bethoveno simfonij ciklai vieningi. Pasikeit ciklo dali apimtis ir pobdis. Sonatos
forma paraytose dalyse (daniausiai pirmosios ciklo dalys) prasiplt pltojimo padala ir kodos.
Vietoj Haidno ir Mocarto simfonijose sutinkamo menueto, treioje dalyje L.Bethovenas ved
skerco (pradedant II simfonija). IX simfonijoje vidurins dalys sukeistos vietomis (II d. skerco, III
d. adagio).
L.Bethovenas praplt simfoninio orkestro sudt (pikolo fleita, trombonas, kontrfagotas,
trikampis, lkts ir kt.), praturtino orkestro instrument panaudojimo bdus. Atskiras temas atlieka
mediniai puiamieji instrumentai, violonels ir kontrabosai. IX simfonijos IV dalyje prie orkestro
prisijungia solistai ir mirus choras.
TREIOJI SIMFONIJA Es-dur, HEROJIN
Sukurta 1803-1804 m. Kompozitorius j dedikavs Napoleonui, kurio didvyrikumu
avjosi ir man j esant paauktu gyvendinti demokratins respublikos idj. Napoleonui
pasiskelbus imperatoriumi, L.Bethovenas to ir suuko: is irgi paprastas mogus! Dabar jis
tryps kojomis visas moni teises!. Nupls titulin lap su urau Bonapartui, variame lape
ura Eroica ir paskyr simfonij neinomam didvyriui.
Herojin simfonija pradeda nauj XIX a. simfonins muzikos er. Naujas simfonijos
muzikos turinys, atspinds didingos revoliucins kovos ir pergals idj knijim, pareikalavo
kitokio anro traktavimo. Pakito simfonijos apimtis, padaugjo tem, epizod skaiius, pasikeit
simfonijos dali santykis (III dalis ne menuetas, o skerco).
Pirmoji dalis (Allegro con brio, sonatos forma) prasideda dviem anginiais tonikos trigarsio
akordais. Po j emam violoneli registre tyliai (piano) skamba pagrindin tema. Ji pagrsta Es-dur
trigarsio natomis ir yra fanfarika, vyrika, valinga. Fanfarin judjim sulaiko siterps Es-durui
svetimas garsas cis, pritarimo sinkopin ritmika. Jau ekspozicijoje tema pltojama, palaipsniui jos
diapazonas pleiasi. Pasiekusi kulminacij, ji galingai skamba orkestro tutti.

15

Pagrindins temos vyrikam aktyvumui priepastatomos dvi lyrins temos. Pirmoji lyrin, velni,
sudaryta i charakteringo ritmo

motyv, paeiliui grojam vis kito tembro instrumentu

(obojus, klarnetas, fleita, smuikai).

J pakeiia verli, atrios ritmikos bei harmonijos tema, skambanti smuikuose. Antroji alutin tema
irgi lyrin, akordins sandaros, medini puiamj atliekama.

Ekspozicija ubaigiama herojinio prado tvirtinimu.

16

Tem pltojimas didiausia ir dramatikiausia ios dalies padala. Konfliktas pasiekia

milinikos tampos. Kompozitorius vysto paias kontrastikiausias temas pagrindin bei pirm
alutin, turinias potencines pltojimo galimybes. Subtilus motyvinis vystymas, polifonijos
panaudojimas, sudtingos moduliacijos atskleidia titanik herojaus kov. Kulminacijoje pasigirsta
iurkts akordai, energingas ritmas. Netiktai atmosfera praskaidrja pasigirsta nauja, obojaus
atliekama viesi, lyrin, primenanti dain tema. Perjimas repriz suvokiamas kaip prarast
herojaus jg atgimimas. Vos vos girdim stygini tremolo fone tarsi prisiminimas nedrsiai
pasigirsta pagrindin tema. Netrukus ji skamba forte, enklindama reprizos pradi.. Taiau ji kiek
pakitusi, velnesn. Pirmosios dalies kodos apimtis ir vystymo intensyvumas prilygsta antram tem
pltojimui. ia pasigirsta ir velnioji tema, kaip viesi prisiminim vizija. Pagrindins temos
herojaus triumfo tvirtinimu baigiama dalis.
Antroji dalis (Adagio assai, sudtin trij dali forma) gedulingas maras. Jame tsiama
herojin tema, kurios tragikas aspektas ia atskleidiamas. Pirm kart simfoninje literatroje
simfonizuojamas prancz revoliucijos epochos maras.
uvusio herojaus apraudojimas ir jo atlikto ygio lovinimas ios dalies turinys. Taiau
nereikia iekoti siuetins sekos tarp atskir dali.
Maro tema dvelkia rstumu, rimtimi. L.van Bethovenas ilgai iekojo jos tobuliausio
varijanto, kol sudaro charaktering ritm, melodijos piein.

Vidurinioji dalis trio kontrastinga kratinms dalims. Ji skamba kaip viesaus herojaus
prisiminimas ir viltis, kad jo idjos gyvuos. Trio tema intonacikai artima pirmosios dalies
pagrindinei temai.

17

Maro repriza dinamizuota, ji visos dalies kulminacija. Po viesaus maoro dar tragikiau
skamba sielvartas.
Treioji dalis (Allegro vivace, sudtin trij dali forma) skerco, pakeits prast
simfoninio ciklo menuet. Greitu tempu, aisminga nuotaika ji itin kontrastuoja su gedulingu
maru. Ne i karto pasigirsta pagrindin tema, iauganti ir tyli ir paslapting stygini staccato.

Vidurinioji padala perkelia gamtos idilij. Valtorni fanfaros pagrstos Es-dur trigarsio
garsais, primena mediotoj signalus. J intonacijos artimos pirmos dalies pagrindinei temai.
Repriza dinamizuota.
Ketvirtoji dalis (Allegro molto, dvigubos variacijos) atkuria vents vaizdus. Variacij tema
L.Bethovenas pasirinko anksiau sukurt kontradans, kur jau panaudojo baleto Prometjaus
tvariniai finale, fortepijoninse variacijose op.35. Ji apibendrina ankstyvesni dali herojines
temas (palyg. I dalies pagrindin tema, II dalies maorinis epizodas, III dalies trio).

18

Antroji tema - lyrin, velni pasirodo treiojoje variacijoje, bose skambant pirmai temai.

Toliau abi temos varijuojamos atskirai, suteikiant joms simfonin vystym. ioje dalyje yra
du epizodai, sudar jos kulminacijas. Pirmajai bdingas maro ritmas ir anras. Takuotas ritmas
suteikia muzikai valingumo, verlumo, parykina herojin prad. Antroji kulminacija lta, kupina
skausmo bei tragizmo. Finalas ubaigiamas koda, galingai ir diaugsmingai skambant pagrindinei
temai.
PENKTOJI SIMFONIJA c-moll (LIKIMO)
Tai viena populiariausi L.Bethoveno simfonij, tsianti herojin tem. Joje atskleista
kompozitoriaus kriniams bdinga tema verimasis vies, i priespaudos per kov pergal. Tai
ireikta lakonikai ir glaustai, cikl suvienijant motyvu

, apie kur L. van Bethovenas

yra pasaks: Taip likimas beldiasi duris. Kaip operos leitmotyvas, is motyvas skamba
kiekvienoje dalyje. Pirmoje dalyje jis vyrauja, antroje jo tylus pasirodymas sunerimsta, treioje
skamba grsmingai ir tik ketvirtojoje pasirodo kaip prajusi dramatik vyki prisiminimas.
Pirmoji dalis (Allegro con brio, sonatos forma) prasideda likimo motyvu, skambaniu
galingai unisonu. Juo grindiama ir pagrindin partija, gaunanti temptos kovos charakter.

tampa kiek atslgsta, pasigirdus alutinei temai. Palyginus su pagrindine, ji daininga ir

lyrin. Taiau likimo motyvas lydi j tyliai skambdamas kontrabosuose.

19

Tem pltojimo dalis neilga, koncentruota. Ji grindiama motyviniu pagrindins temos

vystymu. Likimo motyvo verlus judjimas sukuria dramatikos kovos atmosfer, kurios
kulminacija sutampa su reprizos pradia.
Reprizoje visos ekspozicijos temos skamba ta paia tvarka. Taiau yra kai kuri svarbi
pokyi. pagrindin partij siterpia vienias ir gailus obojaus solo, suvelnins likimo
verlum. alutin tema, skambanti viesiame C-dure, byloja apie pergals artum. Ir visgi
persvara prieik jg pusje. Tai ryku kodoje, kurioje sitvirtina likimo motyvas. Iki pergals dar
toli.
Antroji dalis (Andante con moto, dvigubos variacijos) kontrastuoja pirmajai ir perkelia
lyrinio susikaupimo sfer. Abiej tem, kurios varijuojamos ioje dalyje, giminingos
pradios:neskubus judjimas, bendra tonacija, prietaktis. Pirmoji tema lyrin,

antroji herojin, marin.

Antrosios temos charakteris antroje periodo pusje kinta. Netiktas fortissimo, moduliacija
C-dur, varini puiamj skambesys suteikia jai herojin atspalv, suartina su revoliucinmis
dainomis. Tai lyg bsimo diaugsmingo finalo auklys. Varijuojant temas, rykus simfonizmo
principas.

Treioji dalis (Allegro, sudtin trij dali forma) danai vadinama skerco, nors L. van
Bethovenas tokio pavadinimo nedav. Muzikos charakteris nutols nuo skerco odio (poktas,
idaiga) prasms.
Violonels ir kontrabosai unisonu tyliai pradeda tem, sudaryt i akordini tonikos gars.

20

Antroji temos pus, kupina skundo intonacij.

i mini dialog nutraukia iurkti, likimo motyvo ritmu pagrsta tema.

Vidurinioji dalis energingas fugato praskaidrina nuotaik greitu judjimu, humoru,

rykiai liaudiku koloritu. Reprizoje pakinta tem charakteris, inyksta dramatizmas ir j kontrastas.
Neramiai skamba ir antroji tema. Ilgas sustojimas dominantos vargon punkte, nenutrkstamai
skambant likimo motyvo ritmui, sukuria nerimo ir laukimo atmosfer. Netiktai pasigirsta
diaugsminga finalo tema (III ir IV dalys atliekamos be pertraukos).
Ketvirtoji dalis (Allegro, sonatos forma) ventinis triumfo maras. Pagrindin tema
fanfarin, ikilminga, primena revoliucinius himnus.

Kitos finalo temos artimos pagrindinei, vyrauja maro ir okio ritmai. Prie repriz dar kart
pasirodo likimo motyvas, primens tragik praeit. Taiau reprizoje vl atkuriama diaugsmo
nuotaika. Ypa ventika koda, tvirtinanti pergals triumf. Orkestro skambesys ioje dalyje
praturtintas trombonais (pirm kart), pikolo fleita ir kontrfagotu.
ETOJI SIMFONIJA, F-dur (PASTORALIN)

21

Sukurta beveik vienu metu su penktja, taiau ios simfonijos nra panaios. ia
atskleidiami mogaus jausmai, kuriuos jis patiria gamtoje, kaime. Tai tikra poema taip
kompozitoriaus mgtai gamtai, teikusiai jam jg ir ramyb.
Pastoralin vienintel programin L. van Bethoveno simfonija, kuriai jis dav
pavadinim. Be to, kompozitorius pavadino ir visas dalis: I dalis Diugs jausmai, atvykus
kaim, II dalis Scena prie upelio, III dalis- Linksmas valstiei susirinkimas, IV dalis
Audra, V dalis Piemenuk daina (Diugs ir dkingi jausmai po audros).
Pastoralin simfonija tai ne galantikos XVIII a. scenos, o filosofin idilija mogaus ir
gamtos harmonija. Pasaulio vienov amini, fundamentals dalykai.
Simfonija penki dali, kuri trys paskutins atliekamos be pertraukos.
Pirmoji dalis (Allegro ma non troppo, sonatos forma) perteikia jausmus, atvykus kaim.
Todl ioje dalyje nra iliustratyvumo, sutinkamo kitose dalyse. Abi temos (pagrindin ir alutin)
panaios piemenuk raliavimus.

22

Tem pltojimo pirmoje padaloje vystomas pagrindinei temai charakteringas motyvas, be

joki pakitim daug kart kartojamas vairi instrument skirtingose tonacijose.
Antroji dalis (Andante molto mosso, sonatos forma) puiki anrin scena, kupina daining
melodij ir pauki iulbjimo. Gamtos prieglobstyje mogus patiria

dvasin ramyb.

akompaniment, pieiant ramaus upelio tekjim, pinami trumpi treliai, forlagai, nedideli ir
labiau ivystyti melodiniai vingiai. Taip sukuriamas gamtos idilijos paveikslas. Paioje dalies
pabaigoje suiulba paukiai laktingala, putpel, gegut. Tok gars pamgdiojim
kompozitorius panaudoja tik kart.

23

Treioji dalis (Allegro, sudtin trij dali forma) gyvas, kupinas judjimo kaimo vents
paveikslas. Visos temos okio charakterio. Nuoirdus linksmumas, humoras trykte trykta.
Imituojamas grubokas kaimiko orkestro grojimas. Paiame linksmumo kartyje tolumoje
pasigirsta griaustinis. Be pertraukos prasideda ketvirtoji dalis.
Ketvirtoji dalis (Allegro, rondo variacin forma). Audr kompozitorius traktuoja panaiai
kaip Haidnas. Audra ne nelaim, o palaima, teikianti jg gyvybei emje. Palaipsniui audra
nutyla, debesys isisklaido, vl vieia saul. Perjime paskutin dal L. van Bethovenas pasiekia
didelio poetikumo, vaizdingumo.
Penktoji dalis (Allegretto, rondo sonatos forma) prasideda piemenuk grojimo
instrumentais (klarnetai, valtornos) atkrimu. I j iauga pagrindin tema daininga, pastoralinio
pobdio, kupina ramybs. J parykina banguojantis 6/8 metras.Ikilminga daina tarsi padka
gamtai, ubaigiama simfonija.
DEVINTOJI SIMFONIJA, d-moll
Vienas didingiausi ir reikmingiausi pasaulins muzikos kultros krini, L.Bethoveno
krybos virn. iame krinyje kompozitorius apibendrina idjinius-meninius iekojimus,
menikiausia forma ireikia demokratizmo ir herojins kovos idjas, kurias realizuoja naujais
simfonizmo principais.
L.Bethovenas ikelia monijos lygybs, brolybs ir laisvs idjas, kurioms atskleisti reikjo
nauj iraikos galimybi. Todl pakito ir pats simfonijos anras, ir jo dramaturgija. Simfonijoje
buvo atsisakyta prasto dali idstymo kontrasto principu (antroji ltoji ir treioji dalys sukeistos
vietomis) ir tokiu bdu paruoiamas finalas ankstyvesnse dalyse vykusi sudting kovos
proces idava. Paskutinje ketvirtojoje dalyje L.Bethovenas grynai instrumentins muzikos
sfer veda od ir vokal. Joje solistai ir choras dainuoja vokiei poeto F.ilerio od
Diaugsmui.
Devintoji simfonija keturi dali.
Ketvirtoji dalis (Presto) visos simfonijos kulminacija, vystymo idava. Ji skyla dvi dalis
grynai instrumentin ir vokalin instrumentin.
Dramatiku dialogu prasideda finalas. Laukiniam, kupinam tio orkestro ksniui atsako
grietas ir rstus violoneli bei kontrabos reitatyvas. Rstusis dialogas atveda dom ios
dalies epizod, kuriame atgyja praeities prisiminimai.. L.Bethovenas veda pirm trij dali tem
pradias. Kiekvienai temai atsako bosu reitatyvas, tarsi atsisakydamas praeities prisiminim, kurie
parykina laisvs trokim ir siek. Kaip bsim ikilmi auklys tyliai ir paslaptingai violoneli
bei kontrabos atliekama skamba nauja tema diaugsmo tema, kuriai teks svarbus vaidmuo
tolimesniame vystyme. Diaugsmo himno melodija ikilminga, pakili.

24

Instrumentin finalo dalis baigiama diaugsmo tema ir jos variacijomis.

Vokalin - instrumentin finalo dal pradeda baritono solo reitatyvu O Freunde, nicht diese
Tone, po kurio diaugsmo tem perima choras. Tolimesnis variacinis jos vystymas chore
sijungia bendr tkm.
Tolimesnis epizodas Alla Marcia nauja vystymo faz, kurioje pasiekiama kulminacija,
sutampanti su odiais :Freunde, schner Gtter, funken, Tochter aus Elysium, ireiki ikovotos
laisvs diaugsm.
Tiesioginis kvietimas Apsijunkite, milijonai (Seid umschlagen, Millionen!) girdimas
naujame epizode. Dviguboje fugoje vienu metu skamba ir choralin tema, ir diaugsmo tema.
Nenutrkstamas judjimas perauga grandiozin diaugsmo apotez.
UVERTIRA EGMONTAS
L. van Bethovenas yra sukrs 11 uvertir. Beveik visos jos paraytos kaip scenini
krini (operos, baleto, dramos) angos; Koriolan, Leonora, Egmontas ir kt. Gliuko,
Mocarto, Kerubini oper uvertiros buvo pavyzdiai. Taiau, kurdamas savsias, L. van Bethovenas
nuspalvino jas giliu dramatikumu, perkl jas krinio dramatin centr, apibendrintai ireik viso
krinio idjin filosofin turin. Tokiu bdu uvertiros tapo savarankikomis simfoninmis
pjesmis. Atsiskyrusios nuo scenini krini, jos dav pradi koncertinms uvertiroms,
susiformavusioms jau romantizmo kompozitori kryboje.
L. van Bethoveno uvertiros vienos dalies, daniausiai paraytos sonatos forma, kuriose
pagrindinis dmesys skiriamas ekspozicijai.
Uvertira Egmontas tai vienas i deimties epizod, parayt to paties pavadinimo Gts
tragedijai. Joje irykja pagrindin ios dramos idja kova u laisv ir pergals triumfas.

25

Uvertiroje parodoma visa dramos veiksmo eiga. Monolitinje jos formoje galima iskirti
atskiras dalis, atitinkanias veiksmus.
I lta anga dramos uuomazga.
II greitoji dalis aktyvus dramos veiksmas, pasibaigis tragika kulminacija.
III koda triumfas, pergals diaugsmas.
Uvertira prasideda lta anga, kurioje pateikiami du vaizdai, atstovauj nesutaikomas
prieikas jgas. Pirmasis vaizduoja priespaud, valdi. Muzika niri, sunki, primenanti senovin
ok saraband. Grsmingos jgos spd parykina ltas tempas, akordin slinktis.

Antrasis pavergtos niderland tautos paveikslas, jos kani atspindys. Ji grindiama

trumpais, imitacikai i vieno instrumento kit pereinaniais motyvais, kupinais skausmo, kanios.
Ltoje angoje ne tik eksponuojamos pagrindins jgos, bet ir irykinamas j konfliktas,
usimezga drama.
Centrinje dalyje, paraytoje sonatos forma, vyksta prieik jg kova. I antrosios temos
sekundini intonacij iauga verli, protesto kupina pagrindin tema. alutin tema dviej
kontrasting frazi, artim ltosios angos temoms, dialogas. Pirmoji iurkti, valdinga, antroji
viesi ir energinga. Tem pltojimo dalyje konfliktas atrja. Greitas tempas utuuoja struktrines
sonatos formos dali ribas. Kulminacija perkeliama repriz. Joje tris kartus suprieinamos temos.
Kiekvien kart ispanikoji tema skamba vis niriau ir galingiau, o velnioji bejgikiau. Laikinai
laimi priespauda, Egmontas na (choralins intonacijos, generalin pauz). Konfliktas
isprendiamas kodoje. Pagal Gt herojaus mirtis atnea liaudiai laisv. I pradi tyliai, i tolo,
vliau vis garsyn skamba laisvs garsai. sivyrauja maoras, fanfarins intonacijos, skamba laisvs
himnas. Didinga, ikilminga apoteoze baigiama uvertira.

SVARBIAUSI L.BETHOVENO KRINIAI

26

Simfonin muzika: simfonijos (9), uvertiros (11), koncertai fortepijonui su orkestru (5),
koncertas smuikui ir orkestrui D-dur (1), trigubas koncertas (fortepijonui, smuikui, violonelei) ir
orkestrui.
Kamerin instrumentin muzika: sonatos fortepijonui (32), variacij ciklai fortepijonui
(23), bagatels fortepijonui (apie25), sonatos smuikui ir fortepijonui (10), sonatos violonelei ir
fortepijonui (5), stygini kvartetai (16), didioji fuga stygini kvartetui, stygini kvintetai (2),
fortepijoniniai kvartetai (3), fortepijoniniai trio (7), stygini trio (4).
Scenin muzika: opera Fidelio (1802), baletas Prometjaus tvariniai (1801), muzika
Gts dramai Egmontas (1810).
Vokalin muzika: oratorija Kristus Alyv kalne (1803), Missa solemnis (Ikilmingos
miios, 1823), miios C-dur (1807), kantatos ir chorai, kantatos ir chorai, vokalinis ciklas
Tolimajai mylimajai.
Silome skaityti:
R.Rolanas. Bethovenas. Didiosios krybins epochos. V., 1959.
A.Zhoras. Vienas prie likim. Vaga, 1977.

27

ROMANTIZMAS
XIX a. sivyrauja naujas meno stilius, vadinamas romantizmu. Prieingai racionaliajam
XVIII a. klasicizmui, kuris rmsi tarsi objektyviai (savaime) egzistuojaniais groio, harmonijos,
tvarkos dsniais, romantizmas atskleidia maiting mogaus jausm pasaul, yra grindiamas
subjektyvumu, nepakartojamu kiekvieno krjo individualumu.
Meno turiniu romantizmo laikais tampa konkretaus mogaus jausmai, lyriniai igyvenimai.
Kartais jie paprasti, kasdieniai, intyms, o kartais ypatingi, menininko vaizduotje dar labiau
sutirtinti, dramatizuoti (eriko, Delakrua paveikslai, Skoto, or Sand romanai, Berliozo
simfonijos ir pan.). Menininkai romantikai nepatenkinti esamu gyvenimu, svajoja apie geresn,
kovoja prie neteisyb, ujauia skriaudiamuosius. Jie patys keliauja kratus, kur vyksta
isilaisvinimo kovos, liejasi kraujas (Baironas, Mickeviius). Romantikai ilgisi kako tobulo,
idealaus, ko neranda ioje emje, danai nusivilia, ieko nusiraminimo tolimuose viduramiuose,
egzotikame ryt taut gyvenime.
Pasinr jausm pasaul, romantikai nesirpino naujomis, vien jiems bdingomis krini
formomis, konstrukcijomis, o laisvai naudojo, perfrazavo anksiau sukurtsias. Todl romantizmas
vienintelis i didij meno stili nesukr savo originaliosios architektros (XIX a. II puss
architektra vadinama eklektika, istorizmu, nes atkartoja senj meno stili formas), nesukr
romantins skulptros, taikomosios dails.
Romantizmas viepatavo literatroje ir muzikoje. iose meno akose jis egzistavo ilgai,
pergyveno kelias stadijas, o kai kuriuose, pavluotai Europos kultrin gyvenim sijungusiose
kratuose (tarp j ir Lietuvoje), sutinkamas ir XX a. pradioje.
Romantizmas tampriai susijs su nacionalinio isivadavimo judjimu, su taut kova u
nepriklausomyb. Menininkai - romantikai domjosi savo tautos istorija, auktino, idealizavo jos
praeit. Jie studijavo liaudies men, folklor, gausiai j panaudojo savo kryboje. Romantizmo
laikais Europoje atsiranda nemaai nauj nacionalinio meno, tame tarpe muzikos mokykl
(Lenkijoje, ekijoje, Rusijoje, Vengrijoje, Ispanijoje, Norvegijoje, Danijoje).
Romantikai siek men sintezs, suartjimo. Skirtingai negu klasicizme, kur kiekviena
meno ris buvo grietai atribota, su tik jai bdingomis krybos taisyklmis ir iraikos
priemonmis, XIX a. menininkai galvojo, kad viename krinyje sujungus kelias meno ris
(daniausiai literatr ir muzik) stiprja krinio taigumas, poveikis. Vienu svarbiausi muzikos
anru tampa daina, vertinama opera, vyksta jos reforma (Vagneris). Klesti ir programin
instrumentin muzika, susijusi su rykiais, detaliai papasakotais literatriniais vaizdais. Neretai
programa pateikiama i anksto, kad klausytojas geriau orientuotsi gan neprastuose romantik
kriniuose. Programiniais tampa ne tik mgstamiausias instrumentinis anras nedidel pjes,
miniatira, bet atsiranda ir programin simfonija, simfonin poema, koncertin uvertira. Muzikos
programikumas, vaizdumas takoja muzikos kalb, pastebimas krini faktroje, orkestruotje. Jis

28

reikalauja sudtingesns, efektingesns harmonijos, vairesni sskambi, nauj tembrini

atspalvi, efekt. Pamau didja ir vairja orkestras, jis pildosi naujais instrumentais (Vagneris,
Berliozas).
Romantins muzikos pobdis, jos lyrizmas, programikumas, improvizacikumas paveik ir
muzikos krini formas, tame tarpe sonatin simfonin cikl, sonatos form. Ciklo dali skaiius
dabar vairuoja (nuo 2 iki 7) priklausomai nuo autoriaus sumanymo. Pastebima ir kita tendencija:
sonatinio simfoninio ciklo dalys glaudiasi, jungiasi tarpusavyje vienos dalies form: taip ilgainiui
atsirado simfonins poemos anras. Krinio vientisum dar sustiprina muzikins mediagos
monotematizmas (Listas).
Sonatos formoje rykja alutins lyrins partijos vaidmuo, tem pltojimo dalyje daniau
naudojamas variacinis j vystymas.
Kompozitoriai romantikai mgsta smulkias pjeses, dainas jungti ciklus. Suteikdami jiems
bendr programin pavadinim ir vienydami juos bendra idja, jie pabria labiau ne dali
giminingum, o j kontrast.
Romantizmas daugiau ar maiau paliet visas gyvenimo, kultros, meno (net morals,
elgesio) puses. Paliet ir interpretacij. Paganinio, Listo, Vberio, openo ir kit ymi XIX a.
atlikj virtuoz grojimas pasiymi padidintu jausmingumu, jautrumu, afektacija. Jie mgsta
rubato, daug dmesio skiria garso atspalviams, dinaminiams niuansams.
FRANCAS UBERTAS
(FRANZ SCHUBERT 1797-1828)
Romantizmo idinys ir centras buvo Pranczija. Didiosios prancz revoliucijos (17891794) pralaimjimas, jos ideal laisv, lygyb, brolyb lugimas, nusivylimo nuotaikos buvo
palanki terp atsirasti naujiems pasauliros, meno reikiniams. Menininkai, jautriausi laikmeio
suvokjai ir liudytojai, pasinr sumaiting jausm, intuicijos, visad slping mogaus vidaus
pasaul. Taiau romantizmas muzikoje anksiausiai susiformavo ne Pranczijoje, o Austrijoje ir
Vokietijoje. iuose kratuose vyko itin intensyvus muzikinis gyvenimas, klostsi pagrindiniai,
rykiausi muzikos raidos bruoai. Ir 19-to amiaus pradioje, dar klestint klasicizmui ir gyvenant
Bethovenui pasirod pirmieji jau nauj romantizmo stili atstovaujantys kriniai buvo sukurtos
uberto dainos, pasakins romantins Vberio, Hofmano operos.
Francas ubertas, jaunesnysis Bethoveno amininkas, yra laikomas romantins muzikos
pradininku. Per savo trump gyvenim (mir 31 met) kompozitorius nepaprastai daug dirbo ir
paliko apie pusantro tkstanio krini, kuri nepakartojamos melodijos, paprastumas ir
betarpikumas tebeavi ir iandien.

29

ubertas gim 1791 metais sausio 31 dien Vienos priemiestyje Lichtentalyje mokytojo
eimoje. ubert namuose buvo danai muzikuojama. Grodavo visi eimos nariai. Tvas pamok
Franc groti smuiku, brolis fortepijonu, o vargonuoti banyios choro vadovas Cholceris. Jis
supaindino berniuk taip pat ir su muzikos teorija, harmonija. Vienuolikos met (1808) Francas
ilaik konkursinius egzaminus imperatorikj Vienos giedojimo internatin mokykl konvikt.
ubertas dainavo chore, grojo orkestre (gan ilgai pirmu smuiku), kartais jam diriguodavo, pradjo
kurti. Kaip kompozitorius jisai subrendo, galima sakyti, savarankikai.Neturiu ko jo mokyti, jis
visk ino, - kalbjo apie ubert orkestro vadovas. Su kompozicijos pradmenimis j iek tiek
supaindino konvikte dsts ymus ital kilms kompozitorius A.Saljeris (A.Salieri). Taiau
daugiausia ubertas moksi ir dirbo pats. Svarbus jam buvo koncert, operos spektakli lankymas,
kur igirdo ymiausius Vienos klasik krinius.
Per penkerius mokymosi konvikte metus ubertas para vis pluot dain, pjesi,
vokalini ir instrumentini ansambli, pirmj simfonij.
Pasikeitus balsui, Francui teko palikti mokykl. Kad ivengt karins tarnybos, kuri
Austrijoje tssi 14 met, ubertas apsisprend tapti mokytoju. Iklaus trump mokytoj
seminarijos kurs ir 1814 metais pradjo dirbti tvo mokykloje. Pedagoginis darbas atm daug
laiko, buvo sunkus, varginantis, nedomus. O noras kurti muzik nenumaldomas.
Atuoniolikmetis kompozitorius vien per 1815 metus para 144 dainas! Jau pilnai atsiskleid
uberto talentas, susiformavo individualus krybos stilius. Per trejus mokytojavimo metus (18141814) jis sukr 4 simfonijas, 7 sonatas fortepijonui, apie 300 dain. Tarp j garsisias Margarita
prie ratelio, Giri karalius, Klajnas, Forel, Roel ir kt.
Kai pasibaig trys privalomo mokytojavimo metai, ubertas nedvejodamas met grisus
darb. Pasekms buvo lidnos: kompozitorius liko be duonos ksnio, pasipiktins tvas ne tik
atsisak padti, bet ir nutrauk su juo santykius. Net mergina, kuri ubertas myljo, itekjo u
turtingo konditerininko, nes muziko profesija nekl jos tvams pasitikjimo.
1818 metais ubertas persikl Vien. ia gyveno pas draugus, vertsi atsitiktiniais darbais
privaiomis muzikos pamokomis, akompanavo. Skurdo genamas, kompozitorius du kartus (1818
ir 1824 m.) buvo neilgam nuvaiavs Vengrij, kur mok grafo Eslerhazio dukteris muzikos.
Susiavjs vengr liaudies melodijomis, ubertas sukr kelis jomis pagrstus krinius
(Vengrikas divertismentas). Materialins slygos buvo geros, taiau eminanti rm muzikanto
padtis, vienatv neleido jam ilgesn laik pasinaudoti grafo Esterhazio globa.
Kad ir kaip sunkiai Vienoje gyvendamas, kartais net badaudamas, ubertas viena po kitos,
deimtimis ir imtais ra naujas dainas, instrumentines miniatiras, kvartetus, operas ir simfonijas.
Taiau nei nat leidyklos, nei koncertins organizacijos nerod jokio susidomjimo jo kryba.
Kompozitori palaik, skatino tik draugai. Net Gt, kuriam ubertas nusiunt kelias jo tekstais
paraytas dainas, neatkreip jas dmesio ir autoriui neatra.

30

Apie ubert Vienoje susibr menui atsidavs jaunimo brelis poetai, muzikai, aktoriai,
dainininkai, filosofai. Juos vienijo naujo romantinio meno idjos, nepakantumas politiniam
Meternicko reimui. Brelio siela buvo ubertas, brelio vakarai susirinkimai buvo vadinami
ubertiadomis j metu kompozitorius grodavo, improvizuodavo, ia pirm kart nuskambjo visa
eil jo krini.
1822 metais draugams pavyko sutaikyti tv su snumi, ubertas gro namo, bet ilgai ia
neitvr. 1824 metais vl pasigyveno Vienoje. Tuo metu pasirod patys brandiausi
kompozitoriaus kriniai: Nebaigtoji simfonija, vokalinis ciklas Graioji malninink, stygini
kvartetai B-dur, a-moll, sonatos fortepijonui a-moll, D-dur, G-dur, Muzikiniai momentai ir kt.
Taiau aplinka Vienoje buvo jau pasikeitusi. Dauguma draug tapo solidiais, inomais monmis,
sukr eimas. ubertiados pasibaig. Vienas tik ubertas liko kaip buvs: vienias, materialiai
neaprpintas, jo kryba nepripainta.
Gyvenimo neskms, nepritekliai ir nuolatins ligos palau kompozitoriaus sveikat. Jis
nenustojo ras, bet kriniuose nebeliko jaunatviko giedrumo, betarpikumo. Vis daniau muzikoje
nuskambdavo tragikos gaidos. Psichologiniu gilumu, lidesiu ir neviltim dvelkia tuo metu
sukurtas vokalinis ciklas iemos kelion (pats kompozitorius vadino j siaubo dainomis),
dainos pagal Heins tekstus, kvartetas d-moll (Mirtis ir mergel), kamerins muzikos edevras
stygini kvintetas C-dur. Vlyvajam laikotarpiui taip pat priklauso paskutinioji simfonija C-dur
(Didioji), sonatos fortepijonui c-moll, A-dur, B-dur.
iuo sunkiu metu viesesni akimirk ubertui suteik biiulis, buvs ubertiad dalyvis,
ymus dainininkas J.M.Fogleris (J.M.Voge), kuris savo koncert programas traukdavo ir uberto
dain. O 1828, paskutiniais kompozitoriaus gyvenimo metais, draugams pavyko surengti autorin
jo krini koncert, turjus nema pasisekim. Taiau, ligos palautas, t pai met lapkriio 19
dien, paiame krybini jg ydjime, ubertas mir.
Pagal savo paties vali ubertas buvo palaidotas alia Bethoveno. Antkapyje ikalti poeto
Grilpercerio (Grillperzer) kompozitoriaus likim prasminantys odiai: Die Tonkunst begrub hier
einen reichen Besitz, aber noch schonere Hoffnung (Muzika ia palaidojo didel lob ir dar
viesesnes viltis).
Tik netekusi uberto, Vienos muzikin visuomen pradjo rodyti spariai augant
susidomjim jo asmenybe ir kryba. Jau sekaniais, 1829 metais pasirod rinkinys Gulbs
giesm, sudarytas i paskutinij kompozitoriaus dain. Metams bgant, buvo atrandami,
spausdinami ir atliekami vis nauji uberto kriniai. 1834 metais Listas sukr pirmsias jo dain
transkripcijas, o 1885-1897 metais, Bramsui vadovaujant, buvo ileistas vis inom uberto
krini rinkinys.

31

KRYBOS APVALGA
uberto palikimas labai gausus apie 1500 krini. Jis para 9 simfonijas, 10 uvertir,
apie 35 kamerinius ansamblius: 20 stygini kvartet, vairios sudties trio, kvintet; 22 sonatas ir
daug pjesi fortepijonui dviem ir keturiom rankoms (tarp j 6 Muzikiniai momentai ir 8
Ekspromtai); 17 scenini krini-oper, zingpyli. Taiau didiausi ir svarbiausi uberto
krybos dal sudaro dainos. J para daugiau kaip 600 Heines, ilerio, Gts ir kit poet tekstais,
3 vokalinius ciklus: Graioji malninink, iemos kelion, Gulbs giesm ir apie 200 krini
chorui (i j 6 miios).
Turbt nra anro, kurio ubertas nebt bands. Ne visi j kriniai vienodai pavyk ir
reikmingi. Silpnesns, pavyzdiui, operos. O geriausi j dainos, simfonijos, kameriniai
ansambliai nenublanko iki iol, eina muzikos palikimo aukso fond.
Daugelyje uberto krini jauiama Haidno, Mocarto, Bethoveno taka, jis yra j tradicij
tsjas. Taiau ubertas lyrikas yra visikai savarankikas. Tai jo naujas odis muzikos istorijoje.
uberto kriniai itin paprasti, nemantrs. Jis atskleidia kukl, miniatirin, taiau nuostabiai gra
eilinio mogaus vidaus pasaul. Naujam lyriniam romantiniam turiniui perteikti kompozitorius
iekojo ir kitoki, nei buvo prastos, iraikos priemoni. Tai ir melodij, tem pobdis, kuri
vairov ir grois uberto kriniuose neimatuojami. Jas kurdamas jis dar labiau, nei Vienos
klasikai rmsi folkloru, austr ir vokiei dainomis. Neretai pats sukurdavo temas, kurios beveik
nesiskyr nuo liaudies melodij (Roel, Liepa, Kur?). Nors yra ir kitoki, grynai
romantik, melancholik, o retkariais ir intensyvi dramatik ar artim reitatyvinei
deklamacijai melodij.
Dauguma uberto tem, tiek vokalini, tiek instrumentini, yra nepaprastai dainingos,
rykiai vokalins prigimties. Neatsitiktinai kompozitorius mgo savo dain melodijas panaudoti
instrumentiniuose kriniuose: pvz. Forels melodij kvintete A-dur, Mirtis ir mergel kvartete
d-moll, Klajnas fortepijoninje fantazijoje C-dur ir kt. (ie kriniai ir vadinami dain vardais).
Kompozitorius yra sukrs nemaai tuo metu populiari oki: lendleri, vals ir kitoki. J, o
neretai ir visai kitos paskirties krini melodijose ryks charakteringi buitins muzikos elementai.
Be talento kurti puikias melodijas, ubertas turjo ret harmonijos spalvos pojt. Palyginus
su Vienos klasikais, jo krini harmonija turtingesn ir vairesn, spalvingesns moduliacijos,
domesns faktros. Jam bdinga vienvardi maoro ir minoro kaita, mediants ir submediants
gretinimas,

sugebjimas

meistrikai

apipinti

diatoninius

garsus

chromatizmais.

uberto

moduliacijos daniausiai juda i tonikos bemolini tonacij link. Kompozitorius jas idsto ilgomis
ritmikomis atkarpomis, vengdamas tikros tonacijos ir tuo igaudamas originalias harmonines
slinktis, savitus spalvinius perjimus.

32

uberto kryboje vyrauja vokalin ir instrumentin miniatira. Jis yra keli nauj anr
vokalins balads bei intymaus turinio fortepijonini pjesi muzikini moment ir ekspromt
pradininkas.
uberto krini formose dideli naujovi neaptiksime, jos tradicins. Stambiuose kriniuose
kompozitorius naudojo sonatin simfonin cikl, o smulki krini formos taip pat prastos,
nesudtingos. Dain struktra daniausiai posmin (kupletin), kuomet kiekvieno posmo muzika
kartojama tiksliai arba posmin variacin, kai priklausomai nuo teksto ji atskiruose posmuose
daugiau ar maiau keiiama, varijuojama. Yra ir toki dain, ypa parayt pagal sudtingesnius
tekstus, kuri muzika liejasi laisvai. Tai itisinio vystymo kriniai. Juose svyruojama tarp
deklamacinio ir ariozinio stiliaus, taiau laikas nuo laiko pasikartojanios temos, rpestingai
apgalvotas tonacinis planas teikia iems kriniams ubaigtumo, formos stabilumo.
Instrumentini pjesi struktra taip pat aiki, nesudtinga. Daniausiai sutinkama trij dali
reprizin forma su stipriai kontrastuojaniais viduriniais epizodais. Dainingi, lyriki ar
dramatikesni epizodai gretinami su judresniais, okinio, etiudinio charakterio. Danai jie bna
improvizacinio pobdio. Taip atsiskleidia romantikams svarbi fantazijos, kvpimo, akimirkos
nuotaikos reikm.
VOKALIN KRYBA
uberto kryboje galutinai susiformuoja vokikos dainos Lied tipas. Daugiau kaip 600
dain jau vien skaiius rodo, koks svarbus buvo kompozitoriui is anras. Muzikos istorijoje
uberto vokalin lyrika ne maiau reikminga nei Bethoveno simfonijos: Bethovenas ireik savo
epochos heroik, o ubertas paprast, ma moni vidaus pasaul, lyrinius jausmus.
Kompozitoriui daug reikms turjo tekstas poetin krinio pus. ubertas mgo Gt
(vir 70 dain), iler (vir 50 dain), daug ra Klaptoko, legelio, Heins, Reltabo eilmis. Yra
panaudojs ekspyro, Petrarkos, V.Skoto krinius.
Viena mgstamiausi uberto dain tem yra meil, jos sukelti jausmai, pergyvenimai.
Vienur ji atskleidiama kaip viesiausias gyvenimo puslapis (Serenada) arba kaip velnus ilgesys
(Margarita prie ratelio), kitur kaip gili vidin drama ar net tragedija (Jos portretas,
Antrininkas). ubertui artima ir gamtos to nuolatinio romantik dvasios prieglobsio tema.
Bdingas kompozitoriui ir romantins vienatvs, iekojim, neisipildiusi trokim motyvas
(iemos kelion), paprast moni buitis, liaudies pasak fantastika, net filosofins temos. Kai
kuri dain pagrindu tapo buitiniai anrai serenada, lopin, barkarol.
uberto dainos pasiymi itin glaudiu teksto ir muzikos ryiu. Tarpusavio ssajos rykios
tiek vokalinje melodijoje, tiek fortepijono akompanimente. Fortepijono partija uberto vokalinje
kryboje iaugo nuo tik pritariamj vaidmen turinio akompanimento iki lygiaverio balso

33

partnerio. Jie abu ir iliustruoja, ir sustiprina odi prasm. Fortepijono faktr, ritmines figracijas
ir visas kitas iraikos priemones diktuodavo teksto vaizdiniai. Taiau akompanimentu ubertas ne
tik tiesiogiai iliustruodavo tai, apie k kalbama, bet ir apibendrindavo, sustiprindavo nuotaik,
ireikdavo gilesn, visuotinesn turin. Taip dainoje Margarita prie ratelio

nenutrkstanios

eioliktins deinje ir atuntins kairje rankose vaizduoja ne vien verpsts dzgim ir ratelio
sukimsi, bet ir Margaritos bsen, jaudul, neramias mintis. Panaiai ir baladje Giri karalius,
kur greitos triols akompanimente iliustruoja ne tik uoliuojant irg, bet perteikia ir tvo bei
snaus igst, pasimetim, susijaudinim. O Antrininko fortepijono partijos ilgi tsiami akordai,
nirus melodinis motyvas emame registre byloja apie pagrindinio veikjo siaub, nevilt.
Margarita prie ratelio
(Gretchen am Spinnrede 1814)
Daina parayta pagal itrauk i Gts Fausto. Margarita pamilo Faust, j kankina neinia
ir ilgesys. Ji verpia ir negali atsikratyti sunki mini. Muzikoje girdti kaip be perstojo sukasi
ratelis, kaip auga Margaritos nerimas
Dainos forma posmin variacin. Kiekviename naujame kuplete dramatizmas vis auga, o
drauge didja kupleto apimtis: I posmas 28 takt, II 30-ties, III 40-ties takt. Kiekviename
kuplete yra savo kulminacija, o viso krinio tampa aukiausi lyg pasiekia paskutiniame.
Vokalinje melodijoje persipina liaudies dainos intonacijos su reitatyviniais deklamaciniais
elementais.

Kaip ir kitose uberto dainose svarbus vaidmuo tenka akompanimentui. Neramios, vienodai
sugrupuotos eioliktins yra priepastatomas lygesnei, dainingai vokalinei melodijai ir savo
nenutrkstamu motorikumu apjungia visus tris dainos posmus.

34

Giri karalius
(Der Erlknig 1815)
Pagal to paties pavadinimo Gts balad ubertas sukr naujo anro profesionaliosios
muzikos krin vokalin balad. Jos siuetas pusiau fantastinis: nakia per tams mik joja tvas,
ant rank laikydamas mirtant sn. Jis klejoja, girdi giri valdov, kuris vilioja, kvieia pas
save
Gts eilratis yra atuoni posm, i kuri pirmame ir paskutiniame yra pasakotojo
tekstas, o didij centrin dal (II-VII posmeliai) sudaro pagrindini veikj tvo, snaus, giri
karaliaus tarpusavio pokalbiai.. Dainos atlikjas turi siknyti ir perteikti visus tuos charakteringus
personaus. Kiekvieno j vokalin partija yra skirtinga, pasiymi tik jam vienam bdingomis
intonacijomis. Kliedinio vaiko regjimai, jo igstingi auksmai perteikti atria disonansine
harmonija, verlia sujaudinta melodija. Jo didjani baim vaizduoja melodijos kilimas vis
auktesn registr bei iki forte iaugusi dinamika. Tvas bando ilikti ramus, jo partija parayta
emiausiame registre, taiau intonacijose jauiamas artjanios mirties siaubas. Fantastinis giri
karalius velniai ir meiliai vilioja vaik, silydamas vairius malonius aidimus. Tik trei kart
kreipdamasis jisai nusimeta draugikumo kauk ir grasina atvirai: jei neisi geruoju, paimsiu jga.
Vaikas klykia, tvas skuba joti greiiau, tai ir namai Bet snus jo glbyje jau mirs.
Balads forma laisva. Muzika kinta ar kaitaliojasi (grta temos, intonacijos) priklausomai
nuo siueto vingi. Ir iame krinyje bendr baugi, nejauki nuotaik kuria ir vis dain vienija
fortepijono akompanimentas. Nesulaikomu srautu liejasi oktavomis atliekamos triols, grsmingai
skamba g-moll gamos pasaai bose. tampa neatslgsta iki pat krinio pabaigos.

irgui sustojus sivyrauja slegianti tyla. Gdiai joje nuskamba paskutin reitatyvin dainininko
fraz: ant rank jo mirs jau snus. Keli tyls fortepijono akordai ubaigia krin.
Balad Giri karalius yra vienas rykiausi ankstyvojo romantizmo lyrikos pavyzdi.

35

VOKALINIAI CIKLAI
GRAIOJI MALNININK
(Die schne Mllerin 1823)
Vokalinis ciklas yra romantikams bdingas, j mgstamos muzikos anras.Dar Bethovenas,
pranaaudamas romantizm, buvo paras dain cikl Tolimajai mylimajai (1816). ubertas
sukr tris vokalinius ciklus: Graioji malninink, iemos kelion ir Gulbs giesm. Du
pirmieji parayti pagal poeto V.Miulerio eilrai ciklus, o paskutinysis, sudarytas jau po
kompozitoriaus mirties, pagal Heins, Reltabo, Zeidlio tekstus. Todl Gulbs giesmje yra
nesusijusi, vairaus charakterio dain, o pirmuose dvejuose cikluose pltojamas nuoseklus
siuetas.
Graij malninink sudaro 20 dain. Pagrindinis veikjas yra jaunuolis, engiantis
pirmuosius savarankiko gyvenimo ingsnius ir susiduriantis su vairiais sunkumais. Gamta,
vanduo, gls, spalvos yra jaunojo klajno draugai ir pergyvenim dalyviai. Ypa svarbus upelis, jo
vedlys ir palydovas, taps lygiateisiu, antruoju ciklo veikju.
Dain melodika nesudtinga, artima liaudies dainoms. Forma daniausiai posmin arba trij
dali paprastoji. Kaip visada svarbus akompanimento vaidmuo. Jam patiktas upelio vaizdavimas.
Pirmoji daina Kelionn atskleidia nerpestingo jaunuolio gyvenimo diaugsm. Jis
pasiruos keliauti, iekoti nuotyki, nauj spdi. Judrus eioliktini akompanimentas, tiroliei
dainas primenanti melodija kuria linksm, diugi nuotaik. Monotonikai kartojantis muzikai,
kiekviename kuplete nurodoma vis nauja paskata eiti, judti, vertis pirmyn.

36

Antroji daina Kur? yra panaios stilistikos, tokios pat gyvos, smagios nuotaikos.

Abi dainos yra posmins formos, abiejose vyrauja T-D harmonija, diatonins melodijos,
pasikartojanios frazs.
Jaunuoliui kelions krypt rodo upelis. Eidamas jo krantais jis pamato maln ir sutinka
jame gyvenani graij malnininko dukter. simyls jis nutraukia kelion, sidarbina malne
(Sustok, Padka upeliui).
Dainos Poilsis, Smalsumas, Nekantrumas, Ryto pasveikinimas, Malnininko
gls, Aar lietus perteikia vairius simyljusio jaunuolio jausmus ir paruoia ciklo
kulminacij. Tai vienuolikta daina Manoji. Tryktant diaugsm, pakili nuotaik perteikia vaiski
D-dur tonacija, aktyvi, sekvencijomis auktyn kylanti melodija, maro ritmas.

Laims apimtas jaunuolis prao nutilti upel, paukius, malno ratus visa tai, kuo jis
anksiau grjosi. Dabar svarbu tik ji, mylimoji, turi skambti odiai ji mana. Daina trij dali.
Viduriniame epizode pasigirsta iek tiek abejoni, diaugsmas prigsta, taiau neilgam. Reprizoje
grta vali, meils triumf perteikianti muzika.
Antroje ciklo dalyje brsta jaunojo malnininko drama. viesius laims jausmus keiia
pavydo, sielvarto prasiverimai (Pavydas ir ididumas, Mgiama spalva). Dramatinis lis
vyksta pasirodius naujam veikjui mediotojui. Keturioliktoje dainoje (Mediotojas) grubus

37

irgo kanop bildesys, kietas akcentuotas 6/8 ritmas, fanfarinis mediokls rago signalas i karto
sukelia nerim.

Graiajai malnininkei labiau patinka mediotojas, jo drsa, pasitikjimas savimi

nei

jaunojo tvo pameistrio velnumas. Atstumtas, nusivyls jaunuolis vl ieko paguodos ir patarimo
pas savo itikimj draug upel. Devynioliktoje dainoje Malnininkas ir upelis vyksta paskutinis
j pokalbis. Su lidnomis jaunojo malnininko intonacijomis dera velnus, raminantis upelio tonas.
Lyg jo vanden tekjim perteikia saikingos, ramios akompanimento figracijos. Malnininko ir
upelio dialogas baigiasi jaunuolio praymu leisti pailsti jo dugne.
Paskutin dvideimtoji ciklo daina Upelio lopin yra graudi ciklo atomazga. Muzikoje
nra tragizmo, vyrauja giedro lidesio, susitaikymo su likimu nuotaikos. Dainos tonacija E-dur,
forma posmin, melodija artima liaudies dainai. Banguotas akompanimento pieinys, periodiki
akcentai primena tiek buitins muzikos (lopins) charakter, tiek neskub upelio bangavim.
Kukliomis muzikos iraikos priemonmis ubertas sukr puik elegins filosofins miniatiros
pavyzd. O ir viso io ciklo muzika yra nuostabiai paprasta. Tai iminties, darnos, natrali
aminj vertybi kupinas, prie tobulumo artjantis paprastumas.
IEMOS KELION
(Winterreise 1827)
Po keturi met ubertas sukr dar vien vokalin cikl iemos kelion, vlgi
pasinaudojs V.Miulerio eilrai ciklu. iemos kelion yra tarsi Graiosios malnininks
tsa, taiau skamba daug niriau, vyrauja kitos nuotaikos. io ciklo herojus gyvenimo negand
palautas, nusivyls mogus. Abiejuose cikluose daug gamtos paveiksl. Taiau Malnininkje
gamta pavasarika, atbundanti, velni, o antrame cikle atiauri, iemos speig sukaustyta.
iemos kelion sudaro 24 dainos. Apie vienatv, kanias, siaub, anot uberto,
kalbantys kriniai pareikalavo kitoki iraikos priemoni. Vos tik kelios dainos paraytos
posminje formoje. Bet ir tais atvejais, visi kupletai jungiami nepertraukiamu vystymu. Itisinis
vystymo bdas pritaikomas ir paprastose dviej ar trij dali struktrose. Kompozitorius naudoja ir
laisv form, kai to reikalauja ymiai sudtingesn nei pirmame cikle, teksto tkm.

38

Dainos melodingos, taiau daugelyje epizod irykinamas deklamacinis pradas. Vyrauja

minoras; maoras, nors ir pasitaiko, skamba ne visada diugiai - net ir apie viesesnius prisiminimus
kalbaniose dainose (Liepa, Patas) jauiamos tragikos, nevilties intonacijos.
Savita, labai iraikinga iemos kelions muzikin kalba. Kulminacinse vietose ubertas
drsiai naudoja nelauktas moduliacijas, chromatizmus, disonansinius ulaikymus. Fortepijono
partijoje beveik nebeliko iliustruojani element. Viskas pajungta sunkiai, slegianiai nuotaikai
sukurti. Kai kurios iraikos priemons atlieka vis cikl vienijant vaidmen. Tai intonacij, faktr
panaumas, j kartojimas. (pvz. Pirmosios dainos Ramiai miegok ir paskutiniosios Rylininkas
palyginimas), danas maro ritmo sunki klajno ingsni panaudojimas ir pan.
iemos kelion kaip ir pirmasis ciklas, skirstosi dvi dalis, iuo kartu po dvylika dain.
Pirmoji ir paskutinioji dainos yra tarsi ciklo anga ir epilogas.
Pirmojoje dainoje Ramiai miegok mylimosios atstumtas jaunuolis nakt, iemos pgai
siauiant, ieina neini klajoti. Jo sielvart atskleidia decimos apimties emyn krentanti
minorin melodija ir nirs, maro ritmu atliekami akordai akompanimente.

Dainos turin pabria ir stipriai varijuota posmin forma. Nelauktas efektas pasiekiamas
paskutiniame posme, kai keniantis jaunuolis itaria laims linkjim mylimajai ir nykus minoras
pakinta maoru (d-moll D-dur).
Jei Graiojoje malnininkje keli jaunuoliui rod linksmai iurlenantis upelis, tai
iemos kelions heroj pasitinka visas puses blakoma vjarod (antra daina Vjarod).
Eidamas vis tolyn klajnas pamato liep, kurios alioje paunksmje kakada svajojo (penktoji daina

39

Liepa). Atgimsta prisiminimai. velniai skamba fortepijono partija, lygiai ir ramiai vedama
vokalin melodija. Bet mai kyla viesulas, drasko plikas medi akas. Viskas keiiasi, dingsta
mielas buvusi laiming dien reginys.
Su prisiminimais susijusi ir vienuolikta ciklo daina Pavasario sapnas. Parayta retai
pasitaikanioje nereprizinje trij dali formoje, sudaryta i trij kontrasting epizod, ji perteikia
gyvenimo palauto, vienio mogaus mintis.. Sapne jaunuolis regi pavasar, ydinias pievas, girdi
pauki balsus. Skamba grakt ok menanti, forlagais ir trelmis apipinta melodija.

Taiau sapnas baigiasi. Tyl perskrodia kapoti, rytingi disonansiniai akordai. I maoro
pereinama minor, nervinga melodija sudaryta i trump frazi, pabriami nepastovs, svetimi
garsai. Greitjantis tempas, deklamacikumas rodo vis augant nerim, susijaudinim.

40

Treias epizodas filosofins ivados. Gris ir grois egzistuoja tik svajonse. Susidrs su
iauria tikrove, jis subyra kaip sapnas. Lyrikame susimstyme teigiama vlyvojo uberto
pesimistinis apibendrinimas juokingas tas, kas iem tikisi pavasario.
Po ios dainos dar labiau sustiprja beviltikumo nuotaikos. Vienias medis, vienias
debeslis atliepia herojaus vienatv (Vienatv). Viskas gamtoje primena mirt: ir iemos erknas
(Prail plaukai) ir varno kranksjimas (Varnas), ir pakels stulpas, rods keli kapus
(Pakels stulpas). Net patininko ragelis, suvits diaugsmo spindulliu, skamba neviltim:
laiko nebus man jau nuo jos (Patas).
Paskutinioji daina Rylininkas yra viso ciklo epilogas. Speiguot dien ilaplaukis senis
suvarbusia ranka suka ryl. Kartojasi vis ta pati gaili melodija. mons abejingai eina pro al.
Rylininko muzikin kalba paprasta, bet labai iraikinga. Gdiai skamba ostinatin kvinta
fortepijono bose (a-moll). Sielvartingai vokalinei melodijai atitaria greitesn, mechanik rylos
grojim imituojanti fraz fortepijone.

41

Klajnas pasirys stoti greta, dalintis rylininko vargais. i daina yra tarsi menininko
padties, paties uberto likimo meninis prasminimas.
GULBS GIESM
(Schwanengesang 1829)
Taip vadinasi jau po kompozitoriaus mirties sudarytas 14 dain rinkinys vairi poet
tekstais (4 dainos pagal Reltabo, 6 pagal Heins, 1 pagal Zeidlio eilraius). Dain ir temos, ir
nuotaikos yra labai vairios. Kai kuriose j galima pastebti tolesn iemos kelions menini
princip vystym tragikom gaidom pasiymi penkios Heins tekstais paraytos dainos
(Atlantas, Jos portretas, Miestai, Prie jros, Antrininkas). Tuo tarpu eil kit Gulbs
giesms dain yra linksmos, velnios ir primena Graiosios malnininks vaizdus (Meils
pasiuntinys, vej, Serenada).
Viena spdingiausi ciklo dain yra Antrininkas. Tai naujo tipo vokalins lyrikos
dramatinio monologo pavyzdys. Poetas sename, mnulio apviestame name, kuriame anksiau
gyveno jo mylimoji, mato po kambar besiblakant, neviltyje rankas grant mog. Su siaubu jis
atpasta pats save regi savo antrinink.
ioje dainoje ubertas

tikinamai,

psichologikai

motyvuotai

perteikia

mogaus

pasimetim, vienatvs dram. Iraikos priemoni kuklumas atvirkiai proporcingas perteikiam

jausm gilumui. ia nra iorini efekt, iliustratyvumo. Fortepijono akompanimentas tarsi
sustings, minimalus. J sudaro tik sunks, lti akordai emame registre. Taiau j alteracija,
atskleidianti vidines h-moll derms galimybes, atrs sskambiai, neprasti kontrastai byloja apie
didiul vidin tamp.

42

Fortepijonui priepastatoma aktyvesn, deklamacinio pobdio vokalin melodija.

Toks kontrastingas melodijos ir akompanimento gretinimas tarsi pabria kokios

beprasmikos herojaus pastangos isiverti i sunki pergyvenim gniaut. sidmtina, kad is
sudtingo turinio psichologinis krinys telpa posmins variacins formos rmuose. Kiekvienas
naujas posmas keiiamas vis stiprinant harmonijos ir intonacijos intensyvum kulminacija
pasiekiama paskutiniame kuplete.
Antrininkas uima iskirtin viet tiek uberto kryboje, tiek visos 19 a. vokikosios
dainos Lied istorijoje.
NEBAIGTOJI SIMFONIJA h-moll (1822)
Devynios uberto simfonijos suvaidino didel vaidmen io anro raidoje. ubertas nesek
Bethovenu ir nera monumentali herojini simfonij (iskyrus IX Didij C-dur), o intuityviai
pasirinko nauj, romantizmo estetinius idealus atitinkant lyrins dramatins simfonijos tip, buvo
jos pradininkas.
Pirmosios uberto simfonijos dar nepakankamai savarankikos. IV. V ir VI jau daug
brandesns, nors turi nemaai klasicistins simfonijos bruo. uberto simfonins krybos virn
XVIII Nebaigtoji simfonija h-moll ir IX C-dur, dar vadinama Didioji, kad atskirti nuo Vosios C-dur Maosios, paraytos 1818 metais.
Simfonijos pavadinimas Nebaigtoji atsirado todl, kad krinys sudarytas tik i dviej,
vietoj prast keturi dali. Taiau yra pagrindo manyti, kad tai pabaigtas krinys, nes, j paras,
ubertas sukr dar daug kit krini, netgi nauj simfonij. Be to, yra ilikusi ios simfonijos III
dalies pradios eskiz. Galvojs rayti toliau, ubertas to ketinimo vliau atsisak matyt, kad
dviejose dalyse kompozitorius pilnai gyvendino savo sumanym.
Sudainintas Nebaigtosios tematizmas bei itin ryks muzikiniai vaizdai paskatino kai
kuriuos uberto krybos tyrintojus iekoti simfonijos programos (kurios kompozitorius nepaskelb
ir kurios tikriausiai nebuvo) bei analogij su kai kuriais uberto gyvenimo faktais. Kartais ji
vadinama autobiografine.

43

Abi Nebaigtosios simfonijos dalys yra lyrins, panaaus charakterio. Tik pirmojoje dalyje
daugiau dramatik moment, o antroji yra kupina rimties, svajinga.
Pirmoji dalis (Allegro moderato, sonatos forma) prasideda anga, kuri tyliai unisonu
atlieka violonels ir kontrabosai. i santri, liauianti atuoni takt melodija tampa labai svarbi
tolesnje pirmos dalies dramaturgijoje.

Niroka angos tema priepastatoma lyrinio pobdio pagrindinei ir alutinei temoms ir

kartu su jomis apsprendia tolesn muzikos vystym. angos intonacijos, jau pakitusios, gavusios
grsming atspalv, vyrauja tem pltojimo epizode. Jos skatina dinamin muzikos augim, galingu
skambesiu pabria kulminacinius takus. O nurimusi, grusi pirmin pavidal, angos tema
skamba kodoje. Pirmoji dalis baigiasi taip, kaip prasidjo.
Pagrindin ir alutins temos lyrins, nekontrastingos. Jos abi yra sudainintos, vokalinio
pobdio ir faktros: aikiai atskirti melodija ir akompanimentas, temos kaip ir dainose, stoja po
keli takt paruoiamosios angos. Pagrindin elegik romansins nuotaikos tem atlieka
klarnetas ir obojus.

Keli staigs garss akordai nutraukia velni pagrindins temos tkm, o po j pasigird
ilgesingi valtorn balsai baigia pirmj ekspozicijos epizod.
Vilnijanio akompanimento fone pasigirsta violoneli atliekama alutin tema. Ji pati
melodingiausia, skaidri, grakti, mena ok.

44

Tem pltojimo epizodas beveik iimtinai pagrstas angos temos vystymu. Sutirtintas
orkestro skambesys, grietas takuotas ritmas, imitacijos, minoro (h-moll) ir maoro (D-dur)
gretinimas keiia jos charakter. Paaikja, kad angos tema yra neigiamas personaas, piktoji
jga, kuri priepastatoma kitiems dviems pagrindiniams muzikiniams vaizdams. Kulminacijoje
angos melodija skamba kaip nepalauiama valia. Tik baigiamajame tem pltojimo etape
konfliktas rimsta, tylstantis orkestras ruoia repriz, pagrindins temos pasirodym.
Reprizoje, lyginant su ekspozicija, didesni pakitim nra, todl apibendrinantis epilogo
vaidmuo tenka kodai. Joje skambanti angos tema tarsi teigia, kad konfliktas liko neisprstas,
atomazga nevyko, pirma dalis baigiama klaustuku.
Antroji dalis (Andante, E-dur) taip pat lyrin. ia teigiama mogaus ir gamtos harmonija.
Temos dar subtilesns, poetikesns.

Antrosios dalies struktra savita: atpastame sonatos form, bet be tem pltojimo. Kita
vertus muzikoje rykus variacikumas abi temos tiek ekspozicijoje, tiek reprizoje po pateikimo
yra varijuojamos.
ia dar iradingiau negu pirmojoje dalyje kompozitorius inaudoja orkestro galimybes.
domiais stygini ir puiamj (klarnet ir valtorn) deriniais ubertas kuria subtil, velniais
niuansais ataust tembrin aism.
Menininko konfliktas su tikrove, su j supania aplinka, skirtingai nuo pirmosios simfonijos
dalies, isprendiama teigiamai. Antra dalis, o ir visa simfonija baigiama ramia, didinga giesme
gamtai.

45

ROBERTAS UMANAS
ROBERT SCHUMANN
(1810-1856)
Vokietis umanas vienas saviiausi ir rykiausi kompozitori romantik. Jo muzika
perteikia sudtingas mogaus dvasios bsenas. Yra joje gilaus psichologizmo, taikli portretini
charakteristik, atsiskleidia ir neabotas aistringas fantazijos polkis, stebtinos vaizduots
imons. Yra ir susikaupimo, kilnios lyrikos, viesi svajoni minui.
Energingas ir veiklus umanas br apie save mones, kartai propagavo paangaus,
auktojo meno idjas, aktyviai dalyvavo kultriniame ir visuomeniniame gyvenime. Jis buvo
vairiapusis menininkas: kompozitorius, pianistas, muzikos kritikas, dirigentas, pedagogas.
Robertas umanas gim 1810 m. birelio 8 d. nedideliame Saksonijos miestelyje Cvikau.
Tvas, isilavins ir kultringas mogus, buvo knyg prekybininkas, o vliau ir leidjas. Pats links
literatr vert vokiei kalb Skot, Bairon visokeriopai skatino humanitarin savo penki
vaik, o ypa jauniausio ir gabiausio Roberto, lavinim. Sulauks eiolikos, umanas dar neinojo,
kur keli pasirinkti literato ar muziko, vienodai trauk abi krybos sritys. Besimokydamas
gimnazijoje, jaunuolis jau buvo paras vis eil lyrini eilrai, tris dramas, du romanus, daug
vert, moksi kalb, vadovavo literatros breliui. Jau tuomet jis atrado Hofman, an Pol
(Richter), mgstamiausius savo raytojus romantikus, kuri kriniai, ypa ano Polio, kvp j ne
vienam muzikos opusui (pvz. Drugeliai).
Groti fortepijonu umanas pradjo eeri met, septyneri sukr pirmsias nedideles
pjese. Gimnazijoje jis garsjo kaip pianistas, iradingas improvizatorius. I mokini suorganizavo
nedidel orkestrl, jame grojo, vadovavo, atliko su juo ir vien kit savo krinl. uberto dainos,
igirstos tuo metu, jaunam umanui paliko neidildom spd.
1828 m. umanas baig gimnazij ir, pakluss motinos valiai (tvas jau keli metai kaip buvo
mirs), stojo Leipcigo universiteto Teiss fakultet. Leipcigas XIX a. buvo vienas i didiausi
Vokietijos kultros centr: garsioji koncert sal Gevandhauzas, kuriame koncertavo ymiausi
vietiniai ir usienio atlikjai, operos teatras, vairiausios draugijos, susibrimai, muzikiniai salonai.
Vienam i j umanas sutiko ym pedagog Frydrich Vik ir jo dukr, jaun pianist Klar Vik,
bsim savo mon. Iki iol negavs rimtesnio profesionalaus muzikinio isilavinimo, umanas su
usidegimu mokosi skambinti pas Vik. Greta to savarankikai ar bendramini brelyje analizuoja
Bacho, Bethoveno, uberto krinius. Gerai temperuotas klavyras yra geriausia mano gramatika
sak bsimasis kompozitorius. Tuo tarpu sausos jurisprudencijos paskaitos vis labiau vargino,
slg jaunuol. Po met umanas nutar pereiti Heidelbergo universitet, kurio teiss profesoriai
garsjo kaip puiks oratoriai. Taiau viskas veltui. Btent Heidelberge umanas galutinai sitikino,
kad muzika yra jo vienintelis ir tikrasis paaukimas. Jis daug dirbo (net eidamas pasivaikioti

46

nedavosi nebyli klaviatr), koncertavo ir kr: fortepijonins variacijos Abegg, Drugeliai,

tokata C-dur, dar kelios pjess yra pirmieji individuals, umanikus bruous turintieji kriniai.
Atostog metu umanas aplank Italij (1829) ir specialiai vyksta Frankfurt paklausyti
Paganinio. Suavtas jis pasiryo tapti tokiu pat virtuozu, tuo metu aranavo fortepijonui kelet
Paganinio kapris.
Gal gale, po ilg snaus praym, tik Viko laiko tikinta, motina leido umanui nutraukti
studijas universitete.
1830 m. umanas grta Leipcig, apsigyvena pas Vik. Jo vadovaujamas skambino, o pas
H.Dorn pradjo studijuoti muzikos teorij ir kompozicij. Taiau siekdamas greitesni rezultat,
lavindamas pirtus mechaninio taiso pagalba, jis pertemp dein rank. Seniai puoseltos svajons
bti koncertuojaniu pianistu teko atsisakyti. Tai buvo didelis smgis jautrios psichikos taip
sunkiai savo tikslo siekianiam menininkui. Kriz veikti padjo kryba ir muzikos kritiko darbas.
Prasideda pirmasis, pats rykiausias umano krybos laikotarpis. Sukuriami geriausi
fortepijoniniai kriniai: Karnavalas, Simfoniniai etiudai, Davidsbiundleri okiai, fantazija
C-dur, 3 sonatos (fis-moll, g-moll, f-moll), fortepijoninis koncertas, Kreisleriana, Fantastins
pjess, Vaik scenos, Novelets ir kt. Dauguma i krini tiesiogiai susij su umano
gyvenu, yra autobiografiniai. Kai kurie dedikuoti Klarai Vik (Sonata fis-moll), kiti parayti vien
juodviem inom vyki ir pergyvenim paskoje (Vikas draud jaunuoliams susitikinti ir tik
Klarai sulaukus pilnametysts (1840) teismo nutarimu, jie galjo susituokti). Dar kituose kriniuose
veikia umano draugai, biiuliai, jis pats keliuose siknijimuose (Florestanas, Euzebijus).
Kriniuose umanas ireik ir savo pairas, sitikinimus.
Literatrinis umano talentas atsiskleid jo kritiniuose straipsniuose, paraytuose gyvai,
neprastai, kartais kaip novel ar scena dialogas. Ne danai sutinkami tokie isilavin, plataus
akiraio muzikos kritikai, koks buvo umanas. 1834 m. su keliais bendraminiais jis pradjo leisti
savaitrat Naujas muzikinis laikratis (Neue Zeitung fr Musik) ir vadovavo jam 10 met.
Didel dal straipsni ra pats, prisidengs keliais Florestano, Euzebijaus, Raro ir kt.
slapyvardiais, skelb naujo, paangaus meno idjas, nenuilstamai kovojo prie pavirutinikum,
konservatyvum, miesionik, salonin skon.umanas propagavo jaun, dar neinom
kompozitori openo, Berliozo, Listo, Bramso kryb, auktino nepelnytai, anot jo, umirt
arba nepakankamai giliai suvokt Bacho, Bethoveno, Haidno, Mocarto, uberto muzik.
Iekodamas pagalbinink, laikrat remiani moni, umanas sugalvojo Davidsbund
neegzistuojani Dovydo vardo sjung. Legendinis biblijos karalius Dovydas, muzikos pagalba
nugaljs yd tautos prieus filisterius, buvo tos draugijos simbolis, o nariai davidsbiundleriai
buvo paties umano parinkti gyvi ar mir kompozitoriai, muzikai, draugai: Mocartas, openas,
Paganinis, Berliozas, K.Vik, Florestanas, Euzebijus ir kt.

47

Rytinga umano kritiko veikla susilauk stipraus konservatyvi jg pasiprieinimo.

Iekodamas palankesns aplinkos leisti laikrat, tikdamasis pagerinti materialin savo padt, 1838
m. umanas nuvyko Vien, uberto ir Bethoveno miest. Taiau slygos, menin Vienos
atmosfera pasirod n kiek ne geresns negu Leipcige. umanas grdamas atgal atsive iki tol dar
neinomos uberto simfonijos C-dur (Didiosios) rankrat, kur aptiko pas uberto brol (1839
m. Gevandhauzo koncerte j pirm kart atliko Mendelsonas).
1840-1845 m. antrasis umano krybos laikotarpis. Dabar dmesys krypo vokalin
muzik. Fortepijonas tapo per anktas mano mintims ra kompozitorius. Sukuriama daugiau
nei 100 dain, geriausi vokaliniai ciklai (Poeto meil, Moters meil ir gyvenimas). Be to,
uman domino ir kiti muzikos anrai ir formos. Tuo metu jis para 2 simfonijas, 3 styginius
kvartetus,

oper

Genoveva,

oratorij

Rojus

ir

Peri,

muzik

Bairono

draminei

poemaiManfredas, fortepijonin koncert a-moll, vairi instrumentini ir vokalini ansambli.

1843 m. umanas pradeda dstyti naujai steigtoje Leipcigo konservatorijoje (fortepijon,
kompozicij, partitr skaitym), taiau nepajunta pedagoginiam darbui didesnio paaukimo ir po
met i ten ieina. Vadovavim laikraiui perdavs kitas rankas, kompozitorius lydi mon
koncertinje kelionje po Rusij. (Be to, vairiu laiku su Klara jis yra aplanks daug Vokietijos
miest, Prah, Austrij, veicarij, Belgij, Olandij). Grus uman itinka jau nebe pirmas
nerv priepuolis. 1844 m. gale eima persikelia Drezden, tikdamiesi, jog nauja aplinka ir
dirigento darbas turs teigiam poveik kompozitoriaus sveikatai. Bet depresijos kartojosi, umanas
pradjo alintis moni, usidar savyje, nors kr vis dar produktyviai. Jis atsiauk ir 1848-1849
m. revoliucijos vykius para 3 dainas vyr chorui revoliuciniais tekstais, 4 marus fortepijonui.
1850 m. umanas atvyko Diuseldorf ir paskutin kart paband sijungti vie muzikin
gyvenim. Jis tapo miesto kapelmeisteriu ir choro draugijos vadovu, dirigavo simfoniniams ir
choriniams koncertams. Bet, ligai progresuojant, po trej met teko ir io darbo atsisakyti. To laiko
kryb, gana vairi, bet nelygiavert, neretai skubotai, kartligikai parayt, vainikuoja treioji 5
dali Reino simfonija Es-dur. Tai brandiausia i vis keturi umano simfonij.
1853 m. umanas susipaino su jaunuoju Bramsu. Juodviej draugyst nuskaidrino sunkias
umano gyvenimo valandas.
1854 m. pavasar jis band nusiudyti puol Rein. Nors kompozitori igelbjo, bet
normal gyvenim sugrti jis nebegaljo ir du paskutiniuosius metus praleido Endenicho nerv
lig ligoninje prie Bonos.
umanas mir 1856 m. liepos 29 dien.
umano kryba, turinti daug bendro su kit kompozitori romantik muzika, pasiymi ir
iskirtinais, individualiais bruoais. Labiau nei kuriam kitam kompozitoriui, jo muzikai bdinga
romantin dvasia, prieprieos ir tampa. alia romantikams prast lyrini pergyvenim, gamtos
vaizd, buitini, fantastini scen, umanas bando aprpti giliau ir plaiau atskleidia mums vis

48

sudting, kunkuliuojant, prietaravim draskom mogaus pasaul. Visok tiek vidin, tiek
iorin, neretai vienu metu ir i vairi pusi. Juk ir save pat umanas sivaizdavo ne kaip vientis
asmenyb, o keliuose gan skirtinguose, pvz. Florestano ir Euzebijaus, dar kituose, pavidaluose.
Kompozitoriaus dmesys, vaizdavimo skal labai plats: nuo konkrei kasdienybs detali, kokio
taiklaus charakteringo portretinio pastebjimo iki giliausi sielos ukabori, to visad slpiningo
dvasios gyvenimo. Todl umano muzika kupina staigi permain, dano nuotaikos mainymosi,
kontrast, o kartu yra turininga, jautriai, subtiliai iniuansuota.
Turtinga, originali umano muzikin kalba pasiymi melodijos, ritmikos, harmonijos
savitumu. Yra daining, liaudies dainas primenani melodij, bet daniau skamba nervingos,
instrumentinio pobdio temos arba deklamacins, nekamajai kalbai artimos intonacijos. Ypa
paslankus, elastingas yra umano krini ritmas, retai tepasitaiko dar uberto muzikoje paplits
vienod monotonik ritmini figr kartojimas akompanimente. Didelis harmonijos vaidmuo. Ji
prisodrinta melodingais balsais, turi polifonikumo element. Muzikoje, kaip achmatuose,
karalien (melodija) yra svarbiausia, bet sprendimus lemia karalius (harmonija) vieno i
davitsbundleri lpomis sako umanas.
FORTEPIJONIN KRYBA
Kriniai fortepijonui sudaro svarbiausi ir bdingiausi umano krybinio palikimo dal.
Ypa daug kompozitorius j para 1830-1840 m. krybinio darbo pradioje. Stiliaus savitumai
geriausiai pastebimi variacij, miniatir cikluose Abegg, Drugeliai, virtuozinje Tokatoje,
Simfoniniuose etiuduose. Karnavale, Fantastinse pjesse, Vaik scenose, Kreislerianoje,
Noveletse ir kt. Variavimo princip umanas vartoja danai ir vairiai. Jis yra sukrs tikr
romantinio tipo variacij (Simfoniniai etiudai), bet daniau variacikum derina su siuita
(Abegg, Karnavalas) arba su sonatos formos elementais (sonata fis-moll, koncertas a-moll).
umanas savarankikas fortepijonines miniatiras jungia ciklus to nedar nei Vienos klasikai,
nei ubertas. Paprastai ie ciklai programiniai. Ne tik jie, bet ir atskiros pjess turi charaktering
paaikinant pavadinim. Kompozitoriui svarbu, kad bt suprastas meninis sumanymas, aiks
pirmavaizdai.
KARNAVALAS (Carnaval, op.9, 1835 m.)
iame 20-ties pjesi cikle rykiai atsiskleidia umano kompozicins naujovs, pairos
men, krybos idealai. Kompozitorius Karnaval pavadino maomis scenomis, kuri kiekviena
paremta keturiomis raidmis. Jos sudaro od ASCH ekijos miestelio pavadinim. Jame gyveno
viena i krinio veikj Ernestina Friken. (Taip pat raids Sch yra umano autografas). Keturi

49

gars motyvas tampa savotika tema, kurios variantai skamba atskirose pjesse ir intonacikai
jungia vis cikl. Tai umano mgiamas variacinio vystymo bdas, iuo atveju jungtas siuitos
form.
Vyksta karnavalas triukminga margaspalv vent. Skamba muzika, sukasi poros. Tarsi
prie besivalganio reporterio akis i minios inyra, greitai viena kita keiia karnavalo kauks:
Pjeras ir Arlekinas, Kolombina ir Pantalonas, drugeliai, okanios raids. Pasilinksminime
dalyvauja ir davidsbiundleriai Florestanas, Euzebijus, openas, Paganinis, Klara Vik. Minioje yra
ir davidsbiundleri prieai atgyvenusi siaur pair miesionys (filisteriai), kurie krinio
pabaigoje vis tik turi pasitraukti i kelio. is seno ir naujo priepastatymas ir toms dviems grupms
priklausani skirting tem susidrimas sudaro Karnavalo idjin pagrind. Tad 20-ties
kontrasting miniatir ciklo mintis yra gilesn nei efektingi iorinio urmulio vaizdai. Ji slypi lyg
antrame plane ir suvokiama krin iklausius iki galo. io susidrimo uuomazga yra angoje,
pirmoje ciklo pjesje, o atomazga paskutinje Davidsbiundleri mare prie filisterius. Abi
pjess grindiamos bendra muzikine mediaga ir aprmina cikl. Visi kiti tarp j idstyti numeriai
nors yra kontrastingi, bet simetriki, vienodos apimties ir parayti daugiausia trij dali, sudtinio
arba ipltoto periodo forma.
Ikilmingais fanfariniais akordais pradedama anga i karto sukuria triukmingos, puonios
vents nuotaik. Po to urmu pasipila vairiausi vaizdai lyg trumpos bsim scen uuominos, lyg
komikas karnavalo dalyvi paradas. Girdisi valso, galopo nuotrupos. anga nutrksta nelauktai,
kulminacinje vietoje, paiame linksmybs kartyje.

Sekanios dvi pjess yra tradicini ital liaudies komedijos dellarte kauki Pjero ir
Arlekino charakteristikos. Storo, nerangaus Pjero povyz, neryting eisen vaizduoja staigs
sugretinimai portamento ir legato, forte ir piano kontrastai, lta, oktavomis atliekama, melodija. Bet
girdime ir tai, kad po ioriniu nepaslankumu slepiasi gerairdio, patiklaus mogaus melancholija.

50

Visikai kitoks Arlekinas linksmas, judrus, lankstus onglierius. Jo muzikin

charakteristika pagrsta plaiai okinjaniais intervalais, trumpais stakato motyvais, akcentais
silpnoje takto dalyje. Susidaro nuolat judanio, okinjanio, savo vikrum demonstruojanio
personao spdis.

Pjes Kilnusis valsas primena, jog viskas vyksta karnavalo vents metu, ir atskiria dvi
poras ryki veikj.
Toliau vaizduojami Euzebijus ir Florestanas. Tai Dovydo sjungos nariai, personifikuoti
umano slapyvardiai. Tokiu bdu Karnavale kompozitorius pateikia muzikin autoportret,
atskleidia savo dvilyp, prietaring menin prigimt:pamgim svajoti, kurti poezij, susikaupus
mstyti ir temperament, ryt siekiant tikslo, kovojant u meno interesus, jo paang.
Euzebijus lyrikas. J apibdina svajinga, neapibrta, plaukianio ritmo, ltai judanti
melodija, klausiamos intonacijos, velns chromatizmai.

51

Florestanas prieingai nepastovus, kupinas polkio, greit usidegantis. Jo nuotaikos

mirksniu keiiasi. Muzikoje girdime trumpas frazes, staigius dinamikos, tempo, ritmo kaitaliojimus,
kurie iaukia dermin ir harmonijos nepastovum.

Pasirodo naujos kauks. ia ir visad gracinga, valsuojanti Koket, ir vikrs, velns

(neirint gan tirtos vidurini ir emj bals faktros) Drugeliai, ir fantastin, forlagais
ipuot vals okanios okanios raids, ir Sfinksas trejopas stovini ASCH raidi
akordinis idstymas.
Vl pasirodo davidsbiundleriai. Dviej moter lydimas ateina openas. Kiarina tai 15mets, santrios, bet jausmingos Klaros Vik pristatymas. Pjes pagrsta viena ritmine figra, valso
elementais. openo lyriniam apibdinimui umanas pasitelkia jam, kaip noktiurn autoriui,
bdingas, lengvai atpastamas priemones, stilizacij. Estrela (Ernestina Friken) taip pat parayta
valso ritmu. Taiau, skirtingai nuo Kiarinos, muzika sukuria efektingos, pavirutinikos, tutokos
moters paveiksl.
Toliau anrin scena Paintis. J pakeiia kauks linksmai nusiteikusi Kolombina oka
su plepiu seniu Pantalonu.
Sentimentalaus Vokiko valso, artimo lendleriui, vidurinje dalyje (intermecco)
pateikiamas Paganinio muzikinis portretas. Jo romantika, demonika natra gal net kiek
sutirtintai vaizduojama itin virtuozine, net chaotika, smuiko technik imituojania muzika.
Po vl sugrusio Vokiko valso skamba Prisipainimas, Pasivaikiojimas. Prie
final vesta Pauz, pagrsta Karnavalo angos tematine mediaga. Davidsbiundleriai kaupia
jgas ir ruoiasi ygiui.
Cikl apibendrina finalas Davidsbiundleri maras prie filisterius. Davidsbiundlerius
charakterizuoja ikilmingas, ventikai diaugsmingas trij dali metro maras.

52

Filisteriams vaizduoti umanas sarkastikai parinko 17 a. melodij, senamadik vokiei

ok (Grossvatertanz), pabrdamas vokiei miesionijos ribotum, konservatyvum.

Filisteri tema finale nuskamba du kartus, bet j nustelbia davidsbiundleri muzikos garsai. Pjes
ubaigiama vis greitjaniu tempu, tikinama meno paangos alinink pergale.
FANTASTINS PJESS (Phantasiestcke, op.12, 1837)
is atuoni pjesi ciklas ne maiau tipingas umanui negu Karnavalas, nors ir gerokai
skiriasi. ia nra variacikumo, kiekviena pjes yra ibaigtas, savarankikas krinys, jas galima
atlikti atskirai. Krinio turinys vidiniai mogaus igyvenimai, tos sunkiai apibriamos
psichologins bsenos, kurias taip gilinosi umanas. Romantik savianaliz neretai vyksta gamtos
fone. mogaus ir gamtos santykis, susitapatinimas su gamta, stichija yra viena svarbiausi
romantik tem. Fantastins pjess ir prasideda svajinga pjese paveikslu Vakar. Skirtingai
negu kit kompozitori (uberto, Berliozo) kriniuose, ioje pjesje, taip pat ir kitoje ciklo dalyje
Nakt nra apraomojo, vaizduojamojo momento. (Nors charakterizuodamas mones buitinse
scenose umanas puikiai it padaro pvz. Karnavalas). Perteikiami jausmai, kuriuos patiria
mogus, atsidrs vienokioje ar kitokioje gamtos aplinkoje. Pjesje Vakar i sodrios faktros
ikylanti melodija, neskubi, bet savita ritmika, polifonikumas perteikia tylaus vakaro peizao rami
didyb. Vakarui priepastatytas verlus, dramatikas Polkis. Audringas verimasis nesilpsta

53

visame krinyje. Jis sukauptas pradinje grieto, takuoto ritmo frazje. Jos kartojimasis suteikia
kriniui rondikumo bruo.

Subtili miniatira Kodl? tai lyrinio, filosofinio susimstymo kupina pjes. Romantinis
ilgesys, neisprendiamas klausimas kankina autori. Vyksta velnus dialogas, kur kiekvieno
pasisakymas persipina imitacijomis ir baigiasi klausiama intonacija.

Elegin nuotaik keiia neramios Ugaidos. Po dramatins, su Polkiu susiaukianios

Nakties, girdime idaigik Pasak, fantastin pjes Sapnai. Cikl ubaigia Paskutinioji
daina, turinti liaudies dain element.
VOKALIN KRYBA
Kaip ir instrumentinje, taip ir vokalinje umano muzikoje vertingiausi yra kameriniai
kriniai: dainos, miniatiros, j ciklai. (I stambesni mintini opera Genoveva, oratorija Rojus
ir Peri, muzika Gtes Fausto scenom, Bairono Manfredui).

54

Jei neskaiiuosime keli jaunystje parayt opus, vokalinius krinius umanas pradjo
rayti 1840 m. ir gan intensyviai kr juos vis deimtmet, iki 1850 m. daugiausia para 1840asiais asmenins laims, vedyb su Klara Vik metais, kurie vadinami netgi dain metais. Per
juos kompozitorius para daugiau kaip pus (apie 130 i 200) dain, didij dal cikl, j tarpe
reikmingiausius: Poeto meil, Moters meil ir gyvenimas, Mirtos.
Kompozitorius pasirenka gan vairi poet tekstus: Gts, Bernso, romantik Bairono,
Heins, Riukerto, amiso ir kt. Ypa jam patinka Heins eilraiai. Viena svarbiausi umano
dain tem meil, kompozitorius ireikia vairius io jausmo niuansus.
umano dainos giminingos uberto dainoms, taiau turi ryki savitum. Jose kitoks teksto
ir melodijos ryys, jis tampresnis, labiau atsivelgiama poeto individualyb. siklausydamas od,
pabrdamas detales, umanas neretai priartja prie reitatyvo bei deklamacijos. Akompanimentas
nra toks literatrikai iliustratyvus, kaip bdavo uberto dainose. Fortepijono partija visai
savarankika, labai domi. Nekartodama vokalins melodijos ji, kaip lygiateisis partneris, savaip
ireikia, apibendrina teksto sukeliamas emocijas.
POETO MEIL (Dichterliebe, op.48, 1840)
Tai menikai tobuliausias umano vokalinis ciklas. 16-os dain tekstai parinkti i ymiai
platesnio Heins eilrai rinkinio Lyrinis intermeco. Heins ciklas buvo autobiografinis,
apdainuojs poeto jaunysts meils vjavaikei giminaitei istorij. umano Poeto meil
vientisesn, pasiymi aikia muzikine dramaturgija su dviem rykiom kulminacijom: A nepykstu
(Nr.7) ir Sapne raudojau graudiai (Nr.13). (Dain pavadinimus sudaro pirmieji teksto odiai).
Cikle vaizduojamas meils jausmo gimimas, jaunuolio prisipainimas, mylimosios praradimas ir su
tuo susij skauds igyvenimai, kania. Dain struktra paprasta, jos yra kupletins, paprasto arba
sudtinio periodo bei trij dali formos. Muzikin kalba santri, neperkrauta bet iraikinga. Saviti,
umanikai iradingi ir tikslingi visi jos elementai.
Po pirm ei dain, vaizduojani jausm atbudim pavasar, pirmsias meils svajas
(Tada, gegui nuostabus, Vai daug gli priaugo), idealizuot, tik su glm ir saule palyginam
mylimosios paveiksl (Lelijos ir ros), meils prisipainim ir neaikias isiskyrimo nuojautas
(Kai akis a tau velgiu), abejones ir sitikinim mylimosios neitikimybe (Lai supasi mano
siela, Kur Reino vandens srovena), seka dramatinis monologas A nepykstu. Grietas kapot
C-dur akord akompanimentas, emas registras, ostinatin niraus boso ritmika perteikia sunkiai
valdom poeto susijaudinim ir pasiryim atleisti mylimajai.

55

Tolimesnje dain grupje (8-13) kania ir neviltis stiprja. Mylimoji iteka u kito (Vos
igirstu dainel), viskas, kas primena buvusi meil sukelia begalin skausm (Girdiu dainos
garsus), kari ironij (Vaikinas j pamilo), slogi apatij. Dainoje Sapne raudojau graudiai
tie jausmai pasiekia giliausi tragizm, ikyla nirus mirties vaizdas. Poetas sapnuoja, kad mylimoji
mir. Visos trys strofos prasideda reitatyvine vokalo fraze be akompanimento. Tik vliau pilnus
skausmo vokalo pasisakymus palaiko trumpos fortepijono replikos. Dainos kulminacijoje
treiojoje strofoje stipriausias jausm prasiverimas. Ilgam, monotonikam vieno garso
skandavimui vokalo melodijoje pritaria choraliniai fortepijono akordai. Fortepijonin pabaiga
galutinis beviltik nuotaik tvirtinimas.

Veltui poetas bando usimirti sapnuose (Sapne vien tave tik matau), pabgti sen, gerai
inom pasak pasaul (Tai pasaka senoji). Skausmas nebepakeliamas. Tik jros dugne galima
paskandinti ir dainas, ir meil. Paskutin daina (O senos, piktos dainos) yra viso ciklo idava: tik
nustojs bti poetu, atsisaks poezijos, o tuo paiu ir meils (o tai daugumai romantik buvo tolygu
miriai) galsi rasti ramyb. Ciklas baigiamas fortepijono postliudija. Joje praskamba ankstesni
dain melodijos, tuo bdu fortepijono apibendrina, susumuoja ciklo muzikin dramaturgij.

56

FRIDERIKAS OPENAS (Fryderyk Chopin)

1810-1849
alin kepures, ponai, - prie jus genijus! iais odiais umanas pradjo straipsn apie
septyniolikmeio openo tada dar niekam neinomo kompozitoriaus krin, velgdamas
neeilin jaunojo autoriaus talent. umano pranayst isipild: openas tapo vienu ymiausi ir
saviiausi kompozitori romantik. Jis, kaip ir S.Moniuka, laikomas lenk nacionalins muzikos
pagrindju.
openas gim 1810 m. netoli Varuvos eliazova Volia dvare. Jo tvas buvo pranczas,
atvyks Lenkij jaunysts metais. Jis ia dirbo pedagogu, kartu aktyviai dalyvaudamas su lenk
patriotais krato ilaisvinimo kovoje. openo motina lenk Kianovska buvo labai muzikali,
skambino fortepijonu, dainavo. I jos Friderikas gavo pirmsias muzikos inias. Penkeri met
berniukas jau skambino, o atuoneri vieai koncertavo, pagarsjo kaip vunderkindas. iuo metu
jis pradjo improvizuoti ir kurti: polonezas (1817), rondo c-moll (1825) ir kt. Maj open mok
pedagogas V.yvnis.
1826 m. Friderikas stojo Varuvos muzikos mokykl (konservatorij). ia jam vadovavo
J.Elsneris. mokslo metais Friderikas labai domjosi literatra, istorija, gerai pie, vaidino; danai
lank teatr, koncertus, o Humelio ir Paganinio grojimas paliko jam neidildom spd.
Baigs mokykl (1829) ivyko koncertuoti Vien, Prah, Drezden. Varuv openas
gro jau plaiai pagarsjs. Varuvoje kompozitorius sukr nema pluot krini, kuri tarpe du
fortepijoniniai koncertai, krakoviakas fortepijonui su orkestru ir kt.
1930 m. ruden openas antr kart ivyko koncertin kelion. Vienoje kompozitori
pasiek inia apie sukilim Lenkijoje, jis ryosi grti gimtj krat ir sijungti kov. Taiau
grietas tvo laikas privert Friderik pakeisti savo sumanym. Tvas norjo, kad snus tarnaut
tvynei ne ginklu, bet menu. open jaudino tvyns likimas. Jis atidiai sek revoliucinius vykius.
Jo muzikoje ikilo naujos temos, vaizdai, protestas prie reakcij. inia apie sukilimo Lenkijoje
numalinim open pasiek pakeliui Paryi. Savo jausmus, skausm dl tvyns nelaims,
neapykant prispaudjams kompozitorius ireik laike artimiesiems ir savo kriniuose:
revoliucinis etiudas c-moll, preliudai d-moll, a-moll, skerco b-moll ir kt.
1831 m. ruden openas atvyko Paryi, kuriame, negaldamas grti tvynn, praleido
likusius 18 savo gyvenimo met. Paryius tuo metu buvo vienas stambiausi kultrini centr. ia
gyveno Hugo, Balzakas, Berliozas, Mejerberis, Rosinis, Kerubinis, Belinis ir kt. Kompozitorius
m bendrauti su paangiaisiais to meto menininkais Listu, Heine, Delakrua. Artima draugyst j
siejo su A.Mickeviium ir .Sand. Paryiuje openas koncertavo, kr, taiau pagrindinis jo

57

pragyvenimo altinis buvo pamokos, kurios labai Friderik vargino. iuo metu kompozitorius
para balades, skerco, daugyb miniatir.
openas pagarsjo kaip savito stiliaus pianistas, skambins virtuozikai, spalvingai, laisvai
rubato, jis nesiribojo koncertais Paryiuje. open girdjo Vokietija (1835, 1836), Anglija (1837,
1848) ir kt. Kelions labai nualino kompozitoriaus sveikat, sigaljo plaui tuberkulioz.
Daugelyje paskutinij met krini m reiktis tragikos, lidnos nuotaikos (sonata h-moll,
fantazija, paskutins mazurkos ir kt.). openas mir 1849 m. ir buvo palaidotas Paryiuje. Didiojo
menininko irdis perveta Varuv.
* * *
openas didel savo gyvenimo dal praleido Paryiuje, taiau visa jo kryba persunkta lenk
liaudies intonacijomis. Plaia gija per vis kryb nusidriekia Tvyns tema. openo muzikoje
atsispindi nacionalinio isivadavimo kovos.
openo krybai didels takos turjo tuo metu sklindanti romantizmo srov, nulmusi lyrin
ir herojin, dramin muzikos pobd.
openo palikimas aprpia vir 200 krini. Keletas j parayti violonelei (Introdukcija ir
polonezas, sonata, duetas pagal Mejerberio Robert velni), fleitai (Variacijos pagal Rosinio
tem), fortepijoniniam trio (g-moll). Balsui kompozitorius paskyr rinkin Enchantements ir 17
lenk liaudies dain. Tai labai maas krini pluotas, nes visi jie jo koncertin repertuar.
Pagrindin dmes kompozitorius skyr fortepijonui. ia atsiskleid vairialypis openo talentas, ia
irykjo jo krybinis stilius, ia pasireik kompozitoriaus novatorikumas.
openo muzikin kalba labai iraikinga. Nepaprastai avios jo melodijos. Kompozitoriaus
kantilena privert instrument dainuoti (A.Rubinteinas open pavadino fortepijono poetu). Tai
homofoninio stiliaus muzika, kurioje, taiau, gausu ir sodri, spalving polifonijos element. Labai
vairs

openo

kriniai

ritminiu

atvilgiu:

melodij

vingiuose

gausu

smulki

nat

grupi(septimols, kvintols, 13-os, 21-os ir kitoki nat grups). Muzikin audin ymiai praturtina
skirting ritmini veri sugretinimas vienu metu: vienoje rankoje vyrauja duols, kitoje triols ir
pan. Ritmo ir tempo laisv bdinga visai openo krybai: jis mgsta rubato sultinim,
pagreitinim krinio viduryje. Tok tempo vairum nulemia emocingumas, gilus jausmingumas.
Melodika gausi lenk liaudies dain ir oki intonacij su jai bdingais ritmais bei metrais. Lenk
liaudies menui bdingas potraukis sinkopms, akcentuoti silpnsias takto dalis, openo kryboje
atsispindi ne tik lenk (mazurkoje, krakoviake), bet ir kituose okiuose. Daugelyje vals galima
surasti epizod, kuriuose melodija pagrindin stipriosios takto dalies kirt perkelia antrj ir
treij takto dalis.

58

openas ra daugiausia maos apimties krinius, miniatiras. Fortepijonin literatr jis

praturtino naujais anrais lenk liaudies okiai mazurka, polonezas tapo koncertinmis pjesmis.
koncertin estrad openas ikl ir vals. Preliudai, ekspromtai, fantazijos tapo laisvais, vairias
nuotaikas atskleidianiais savarankikais kriniais. Daug meninio groio kompozitorius atskleid
romantik pamgtame noktiurne. Iki to meto raomus pedagoginius etiudus openas praturtino giliu
vidiniu turiniu, m rayti pirmuosius koncertinius etiudus.
Stambios formos srityje kompozitorius para du koncertus (e-moll ir f-moll), koncertin
rondo krakoviak su orkestru, tris sonatas ir kt. Labai domiai, naujai kompozitorius m traktuoti
vienos dalies krinius skerco. Jo kryboje jie tapo stambiomis savarankikomis virtuozinmis
pjesmis. A.Mickeviiaus baladi veikiamas openas sukr pirmsias fortepijonines balades (4).
domu, kad openas skirtingai, nei to meto romantikai, veng programizmo, savo krinius
vadino apibendrintais anro ar formos pavadinimais. Dl savo ryki vaizd kai kurios pjess
klausytoj buvo naujai pavadintos. Taip ilgainiui literatroje prigijo Revoliucinis etiudas (c-moll),
Rudens etiudas (E-dur), Lietaus preliudas (Des-dur) ir pan.
NOKTIURNAI (21)
Tai naujas romantins fortepijonins muzikos tipas (pradininkas angl kompozitorius
D.Fildas). openo noktiurnai lyriniai, kai kurie j sudaryti i kontrasting epizod, suteikiani
kriniui dramatizmo bruo. Dauguma noktiurn sudaryti i trij dali. Visuose labai raiki,
daininga melodija, juose daugiau nei kituose openo kriniuose irykja ritminis vairumas,
melodijos vingrumas, jos apimties platumas.
N o k t i u r n a s Fis-dur Nr.5 perteikia dvi kontrastingas nuotaikas. Pirmasis epizodas
lyrinis, pagrstas ramiu ritminiu judjimu akompanimente. Melodija primena nakties tyloje
skambani dain. Ji apipinta ornamentika, labai daininga, o kartu ir reitatyviniai iraikinga.
Vidurinysis noktiurno epizodas patetikas, sujaudintas, dramatinis, su kontrastins polifonijos
elementais. Su pagrindine takuotos ritmikos melodija persipina skirtingos melodins intonacijos,
sutirtindamos harmonin audin. Neramumo spd parykina sinkops akompanimente. Vidurinio
epizodo nuotaikos prasiskverb ir treij epizod repriz, dramatizuodamos lyrin tem ir
apipindamos jas chromatizmais. tampa atslgsta tiktai kodoje. Krinio emocingum parykina
tempo laisv. ia gausu sultinim (rit.), pagreitinim (string.)

59

N o k t i u r n a s c-moll Nr.13. Atskleidia visai kitokius vaizdus. ia vyrauja

ikilmingumas, didingumas, o kartu ir nirumas. Noktiurno melodika ritmikai ramesn, ne tokia
vingri kaip

noktiurne Fis-dur. Akompanimentas pirmajame epizode skaidrus, viduriniame

papildytas 7-8-11 gars akordais, tirtesne harmonija, o reprizoje melodij lydi sudramatintomis
triolmis. Akompanimento faktra kiekviename epizode kinta, taiau perdm ilaikoma gana grieta
maro ritmika. Noktiurne vyrauja daininga deklamacin melodika. Viso krinio tamp sustiprina
kaskart tirtjantis audinys, dinaminis augimas. Paskutinieji taktai, tartum epilogas, tvirtina
tragikas nuotaikas.

PRELIUDAI (26)
openo preliudai atspindi kompozitoriaus vidin pasaul. Tai nedidels apimties pjess, lyg
atsitiktiniai kicai, improvizacijos, vienos akimirkos nuotaikos. Preliud muzikins iraikos labai
vairios: jose irykja mazurkos, maro, valso, dainos, etiudo elementai, improvizacikumas. Savo
apimtimi dauguma j trumpi, glausti. openo preliudai atskleidia vairias nuotaikas: naivs,
gracingi, okio pobdio (A-dur), lidni, tragiki, elegiki (a-moll, e-moll), lyriniai, dainingi (H-dur,
As-dur), nirs, ikilmingi, mariniai (c-moll), dramatiki, verls (f-moll, d-moll).

60

24 preliudus openas sujung cikl, idstydamas juos kvint-kvart ratu. Ciklas

pradedamas preliudais C-dur, a-moll ir baigiamas F-dur, d-moll. Tuo bdu kompozitorius irykina
tonacij atspalvius, daniausiai sugretina skirtingo pobdio pjeses.
P r e l i u d a s Des-dur (Nr.15) isiskiria savo apimtimi ir vaizdais. Prieingai kitiems,
vienos nuotaikos preliudams, pastarasis sudarytas i dviej skirtingo pobdio epizod: svajingos
lyrikos ir iurktaus, pikta lemianio nirumo. Toks viesi ir tamsi spalv sugretinimas,
tapybikumas iauk programin pavadinim Lietaus preliudas. Akstin tam, be abejo, dav per
vis krin nuolat pasikartojanti viena nata tartum lietaus laas. Vidurinioji preliudo dalis pieia
artjani audr, tikriau tariant, mogaus vidin kov, sudirgintas emocijas.

ETIUDAI
openo etiudai nra grynai virtuozins pjess, skirtos technikos ivystymui (kaip ernio,
Klemenio, Kramerio. Moeleso ir kt. etiudai). Jo etiudai tai auktos menins verts kriniai,
kuriuose atskleidiamos vairios mogaus dvasins bsenos, jo igyvenimai. iuose kriniuose
gausu buitins muzikos bruo valsas (etiudas Nr.4 f-moll), daina (Nr.3 E-dur), maras (Nr.23 amoll), noktiurnas (Nr.6 es-moll, Nr. 19 cis-moll). openo virtuozikumas etiuduose pagrstas vairia
fortepijono technika, daugiausia smulkia (vairs arpedio, gamos, dvigubos natos ir pan.). iuose
kriniuose kompozitorius panaudoja vairius fortepijono tembrinius atspalvius. openo etiuduose
virtuozikumas nenustelbia kompozitoriui bdingo melodingumo, dainingumo.
R u d e n s e t i u d e (E-dur Nr.3) ypa raiki openo kantilena. Jis pats, aminink
pasakojimu, i melodij laiks geriausia. Melodijos gro irykina sodri harmonija, lygiai
banguojanios pritarianios eioliktins. Vidurinysis epizodas nea pakilimo, dramatizmo, taiau
technikai atlikjui skirta ta pati uduotis viena ranka irykinti melodij ir pritarim, tiksliai
skambinti dvigubas tercijas, kvartas ir pan.

61

R e v o l i u c i n i s e t i u d a s (c-moll, Nr.12), paraytas Lenkijos sukilimo metu, ireikia

kompozitoriaus protest, nusivylim, k kovon ir tikjim viesesne tvyns ateitimi. Tai
didvyrika poema, atskleidianti vien didvyrikj lenk istorijos puslapi. Didingi deiniosios
rankos akordai, ritmikai paatrinti eioliktinmis tai tarytum ikis, signalas kvieiantis kovai.
Plaiai eioliktinmis isiliejs akompanimentas sukuria nerimo, ryto intonacijas. Viduriniajame
epizode ios nuotaikos dar labiau sustiprinamos tirta, moduliuojania harmonija. Toks dramatizmas
nustelbia io krinio etiudikum. Herojinei temai irykinti reikalinga laisva oktav, akord
deiniosios rankos technika. Kairs rankos partija pagrsta virtuoziniais smulkios technikos
pasaais.

VALSAI (17)
19a. valsas buvo vienas populiariausi oki visoje Europoje. openas anr ikl
koncertin estrad, suteikdamas jam virtuozikumo, gilios ekspresijos bruo. Nors valsas nra
lenk okis, kompozitorius juose danai panaudoja lenk liaudies muzikos intonacijas. Beveik
visuose valsuose galim rasti epizod, kuriuose valsikasis pirmosios takto dalies kirtis pervedamas
silpnj takto dal. Tuo tartum pabriama lenk ritmika, lenk melodikai bdingos sinkops.
Dauguma openo vals labai paprastuiai struktros atvilgiu. Juose aikiai galima pajausti
skirtingais melodijos vingiais pagrstus epizodus. Taiau pirmajame ir penktajame valsuose galima
pastebti itisinio vystymo bruous, iplst kod. Dauguma openo vals pasiymi virtuozikumu,
blizgesiu (Nr. 1, 2). Kai kuriuose vyrauja lyrins nuotaikos: elegins (Nr.3), svajingos (Nr.10),
kupinos ekspresijos (Nr.7).

62

V a l s a s

Des-dur (Nr.6) jau pirmaisiais angos taktais dvelkia verlumu, kuris

nenustygsta per vis krin. aismingos nuotaikos nesuardo ir vidurinysis lyrinis epizodas. is
graktus, virtuozinis valsas tai skaidri, diugi svajoni akimirka.

V a l s a s cis-moll (Nr.7) turi daug improvizacikumo, raikios emocijos bruo. Trys

epizodai ireikia skirtingas emocijas. Pirmasis kupinas svajingumo, ekspresijos. i nuotaik
pagilina treiasis nerimastingas maorinis (Des-dur) epizodas, kurio melodika gausi sinkopi,
reitatyv, intonacij. Skaidrumu, aismingumu pasiymi antrasis epizodas. Jo melodika virtuozin,
prieingai aniems epizodams pagrsta lygia atuntini ritmika. Tris kartus pasikartojs antrasis
epizodas suteikia valsui rondikumo bruo.

63

MAZURKOS (apie 60)

Savo mazurkas openas vadino paveikslliais. iose nedidelse pjesse kompozitorius
isak paius vairiausius jausmus ir igyvenimus. ia randame lidesio ir vilties, didingumo ir
velnumo, susimstymo ir polkio, meils tvynei ir laisvs trokimo.
openo mazurkos nra vien spalvingos, avingos pjess. Pasak R.uman tai patrankos,
paslptos glse. Toliau umanas savo mintis vysto sekaniai: jeigu galingasis iaurs
valdovas (caras Nikolajus I) inot, koks pavojingas prieas slypi openo kriniuose, paprastose
mazurk melodijose, jis udraust i muzik atlikti.
Mazurkas openas ra per vis savo gyvenim. Vienos j buvo sukurtos dar Lenkijoje,
kitos usienyje. Paskutinysis openo krinys sukurtas prie pat mirt, buvo mazurka f-moll
(op.68, Nr.4). tai buvo paskutin kompozitoriaus mintis apie tvyn, pasveikinimas gimtajam
kratui.
Savo pobdiu openo mazurkos nepaprastai vairios: lyrins, pieianios kaimo buit,
gamtos vaizdus ar anrines scenas (Nr.2, 5, 9, 15, 18, 34) ir dramatins, tragikos, atskleidianios
kompozitoriaus sielvart, ilges (Nr.7, 13, 22, 49, 51). Mazurk melodikoje gausu liaudies
intonacij, danai sutinkami lydins, miksolydins, frygins, natralaus minoro ir kitokios derms,
bdingos lenk liaudies muzikai. Irykindamas bdingj mazurkos ritm (kirt silpnojoje takto
dalyje), kompozitorius jungia j ir kit liaudies oki (obereko, kujaviako, mazuro) elementus.
Fortepijono faktroje galime danai pastebti lenk liaudies instrumentams bding bruo:

64

stovint kvinta bose, styginiams bdingas picikato skambesys ir kt. Struktros atvilgiu openo
mazurkos labai paprastos, daugumoje sugretinti kontrastingi epizodai: vyrauja trij dali ir rondo
forma.
M a z u r k a B-dur (Nr.5) tai aismingas, virtuozinis rondo. Pagrindin tema verli,
rytinga, stilizuota gama ir aismingi plai interval uoliai emyn. alutiniai epizodai tartum
stabdo pjess verlum. J melodijos lyrikesns, emocingesns, su openui bdingu rubato.
Abiejuose alutinse melodijose prasiskverbia liaudiki elementai, jas lydi statikas pritarimas
(atramin fa nata antrajame epizode ir stovinti kvinta treiajame).

M a z u r k a a-moll (Nr.13) trijose dalyse sugretina kontrastingo pobdio, skirting

tonacini atspalvi (a-moll, A-dur) epizodus. Tai gili, ivystyta pjes, poema. Pirmasis epizodas
kupinas atodsi, skundo intonacij. Jo melodija raiki, reitatyvin, nerami savo ritminiu pieiniu.
Antrasis epizodas irykina nacionalin kolorit pritarime stovinti kvinta primena lenk liaudies
instrument volynk. Tai velnios svajons, kurias atriai nutraukia f dviej takt intonacija.
Reprizoje pasirodo pirmosios dalies melodija, taiau ymiai trumpiau. J pakeiia depresijos,
nevilties nuotaikomis dvelkianti koda. Pabaigoje pasirod angos akordai tartum rmina vis
krin ir palaipsniui inyksta.

65

P o l o n e z a s A-dur (Nr.3) domus savo plaiu umojumi, ikilmingumu. Fortepijono

faktra kai kada pasiekia orkestrinio skambjimo. Pirmajame epizode gausu fanfarini
intonacij(pirmieji du taktai tapo lenk radijo signalu). Akordin technika ia primena varini
puiamj skambes. Lenk liaudies okio ritmika ia praturtinta triolmis. Vidurinysis epizodas
ilaiko griet polonezo ritm, taiau labiau dainuojani, lyrin melodij. openo emocijos ia
isiveria labai plaiu diapazonu (D1 e4). Didel reikm krinio dramaturgijai turi viduryje vesti
treliai bose. Savo niriomis intonacijomis, tamsiomis spalvomis jie sudaro savotik krinio
tembrin kulminacij ir paruoia viduriniojo epizodo repriz.

P o l o n e z a s fis-moll (Nr.5). ikyla vlyvajam openo krybos periodui bdinga tragika

herojika, kurioje rykus nusivylimo, ilgesio ir vilties prasiverimas. ioms nuotaikoms ireikti
panaudojamos labai vairios muzikos iraikos priemons, net vedamas mazurkos epizodas su
pastoralinmis intonacijomis.

66

Lyrins nuotaikos ekspozicij pakeiia dramatizmo kupinas tem perdirbimas pagrindin

tema praturtinama naujais bruoais itin uakcentuojami neramieji, nepastovs melodijos garsai,
sodresn, atresn harmonija, tirtesni, daugiau gars aprpiantys sskambiai. Visa tai sukelia
tragikumo spd. Perdirbimo epizodo kulminacija alutin tema. Skaidrus, ekspozicijoje girdtas
jos akompanimentas ia papildomas naujais garsais, o pati melodija iauga plai akordais ir
oktavomis idstyt valing didvyrik tem. velni ekspozicijos dinamik ia pakeiia galingos
herojins

nuotaikos.

Toliau

seka

fantastiniais

atspalviais

dvelkis

epizodas,

verlus,

nenutrkstamomis atuntini linijomis vedantis repriz.

Skirtingai nuo prastini tradicij, kompozitorius naudoja apverst veidrodin repriz,
t.y. repriz pradeda ne pagrindine, bet alutine partija. Repriza tvirtina didvyrikas, viesias
nuotaikas. ia atsisakoma ekspozicijoje girdtos jungiamosios partijos. alutin tema betarpikai
pereina pagrindin, kuri labai trumpai praskambjusi baigiama dviej takt kadencija. Tai visos
balads dramatin kulminacija. Joje irykja tragikj nuotaik persvara.
Plati, ivystyta, nepaprastai greita koda tai lyg tragikas visos balads apibendrinimas. ia
girdime pagrindins temos intonacijas, reitatyvo nuotrupas, niri akord normatyvus. Visa tai
liejasi, pinasi su audringais pasaais, gaminmis linijomis, tartum tvirtinantys tragik atomazg.

67

BALADS (4)
openo balads tai pirmieji io anro kriniai fortepijoninje muzikoje. iuose kriniuose
rykus kompozitoriaus ryys su A.Mickeviiaus baladmis. openas nesiek itisai perduoti
A.Mickeviiaus poetin tekst. Jis tik irykino muzikoje tuos paius gamtos ir moni gyvenimo
vaizdus. openo balads yra lyg didels muzikins dramos, kuriose jungiama velni lyrika, epiniai
vaizdai, dramatizmas ir herojinis polkis. Visos keturios balads paraytos sonatinio allegro forma,
savitai j traktuojant ir jungiant su rondo, trij dali ar variacij forma.
B a l a d g-moll (1836) sukurta Lenkijos sukilimo poveikyje. Tragiki vykiai tvynje
sukl kompozitoriui daug mini, kurias jis ireik savo stambiame, ivystytame krinyje.
Balads dramaturgijoje lyriniai epizodai iauga herojinius ir tragikus, epiniai pasakojimai
dramatinius. Per vis krin tsiasi auganti dinamin linija. Visame krinyje rykus nuotaik
augimas nuo lyrinio, epinio pasakojimo, lyg viesaus prisiminimo apie praeit iki tragikos
katastrofos. Balad parayta sonatinio allegro forma su nedidele anga ir koda.
Ltai, plaiai praskamba anga. Tai lyg autoriaus kreipinys, reitatyvas, po kurio prasids
pasakojimas. angos tem sudaro dvi trumpos reitatyvins frazs. Pirmoji savo per tris oktavas
isiliejanius vingiu tartum atskleidia sukauptas mintis, kurias antroji melodijos fraz papildo
skundo intonacijomis, ritminiai neramiu motyvu. Jau ios temos vidinis kontrastas pranaauja
bsim vyki tamp.
Pagrindin ir alutin balads temos lyrins, primenanios buitinius anrus: vals ir
romans. Pagrindin tema rami, pasakojanti apie praeit.

Taiau pamau emocijos kinta, su jungiamja partija atsiranda atresni, iurktesni

sinkopmis pabrt intonacij, kurias nuslopina alutin partija. Jos tema viena poetikiausi
openo kryboje. Laisvai besiliejani melodiuj lydi velnus lygiomis ketvirtinmis idstytas
akompanimentas, sukaupis savyje sodri harmonij.

68

ANTROJI SONATA b-moll (1840)

openas sukr tris fortepijonines sonatas. Antroji sonata tai vienas dramatikiausi io
kompozitoriaus krini. Savo idja jis artimas daugeliui stambij krini patriotine tematika.
Raiks muzikiniai vaizdai, galingas simfoninis vystymas atskleidia dramatin sonatos linij,
kurioje pilietiniai motyvai tampriai susij su asmenine tragedija.
Sonata sudaryta i keturi kontrasting dali. Kiekvienoje j saviti vaizdai, taiau savo
idjiniu umoju visos dalys tampriai susijusios, nuosekliai atskleidia bendr kompozitoriaus
umoj. Neatsitiktinai kompozitorius sukeit ciklo dali tvark: vietoje ltos antrosios dalies jis
rao gyv skerco, o po jo geduling mar, kuriame sukaupta tragikoji krinio kulminacija.
Maras perteikia liaudies sielvart, lides, o pirmosios sonatos dalys- kov tarp vilties ir
nusivylimo, gyvenimo ir mirties.
P i r m o j i d a l i s pagrsta kontrastais. Tragika, niri anga atskleidia bendr visos
sonatos idj. Lyrinei, gana temptai pagrindinei partijai kontrastas didinga, ikilminga alutin ir
aisminga ubaigiamoji partija. Sonatos pirmoje dalyje didiausi vaidmen turi angos ir
pagrindins temos, kurios aktyviai vystomos perdirbime ir kodoje.
A n t r o j i d a l i s skerco. Ryks kontrastai tarp pagrindini epizod suteikia iai daliai
dramatizmo, tampos. aismingas intonacijas pakeiia lopinei bdingi bruoai trio epizode ir
kodoje.
T r e i o j i d a l i s gedulingas maras tragika viso ciklo kulminacija. Paprastas,
buitinis maro anras ia gyja naujus, gil vidin turin atskleidianius bruous. Gedulingos
eisenos vaizd ia papildo herojinio didingumo intonacijos, o viduriniojoje dalyje lyriniai atspalviai.

69

Ketvirtoji dalis finalas, tai viso ciklo tragikosios idjos atomazga. Nepaprastai greitu
tempu, tartum audra praia vingrs pasa unisonai, improvizacinio pobdio melodijos. Pasak
A.Rubinteino, finalas tai genialus pavaizdavimas audros, kuri neisenkamais vjo gsiais lsta
vir heroj ir neinom, kovoje uvusi kari kap.

70

RICHARDAS VAGNERIS
RICHARD WAGNER
1813-1883
Richardas Vagneris kompozitorius, dirigentas, publicistas, filosofas mgjas, ymiausias
vokiei operos krjas, reformatorius. Miliniki jo meniniai umojai lygintini nebent su
Bethoveno. Kaip Bethovenas, kuris suman ir ubaig muzikin klasicizm, atvr kelius naujai
romantizmo epochai, taip ir Vagneris , pasieks aukiausi vlyvojo romantizmo pakop, paveik
tolesn muzikos raid ipranaavo XX a. modernizm.
Richardas Vagneris gim 1813 m. gegus 22 d. Leipcige policijos valdininko eimoje.
Tvui anksti mirus, motina itekjo u aktoriaus, ir eima persikl gyventi Drezden. Berniukas
augo teatrinio meno aplinkoje, nuo septyneri met vaidino vaik roles. Mgo literatr, avjosi
antikiniu menu, Homero, ekspyro veikalais. (Penkiolikos met sukr penki veiksm tragedij,
kurios visi 42 veikjai sta!)
Viliojantis, paslaptingas jam atrod ir muzikos pasaulis. Didel tak muzikiniam Vagnerio
brendimui dar Leipcigo Gevandhauzo koncertai. Igirds Veberio Stebuklingj aul,
Bethoveno simfonijas, Vagneris nutar tapti kompozitoriumi. Trumpai pasimoks Leipcigo
universitete (muzikos studentas) ir privaiai, jis pradjo savarankik krybos keli. Pirmieji
kriniai buvo dvi sonatos fortepijonui, fantazija, 4 uvertiros, simfonija C-dur ir kt.
Naujas Vagnerio gyvenimo laikotarpis prasidjo 1833 m., kai jis, brolio dainininko
rekomenduotas, pradjo dirbti Viurcburgo operos teatre chormeisteriu. Ilgiau vienoje vietoje
neusibnantis, Vagneris kraustsi i vieno Vokietijos provincijos miesto kit. Kelet

met

dirigavo Magdeburgo , Karaliauiaus, Rygos oper teatruose. Tuo metu sukr pirmsiais operas:
fantastin romantin Fjos (Die Feen 1833) ir komik Meils draudimas (Das
Liebesverbot1836). 1938 m., bgdamas nuo kreditori, Vagneris Baltijos jra i Rygos nukeliavo
Paryi tuometin Europos meno centr. Visada pasitikjs savimi, savo darbais ir ateitimi,
Vagneris nutar Pryiuje igarsti ir pateik dar Rygoje pradt rayti oper Rienci (Rienzi)
didel penki veiksm krin, stiliumi artim prancz didiosioms Mejerberio (Meyerbeer) ir
Spontinio (Spontini) operoms. Taiau nei Rienci (1840), nei vliau sukurtos opera Skrajojantis
olandas (Der fliegende Hollnder 1841) ir uvertira Faustas Paryiuje nebuvo atliktos. ia
praleids beveik ketverius metus, daug vargs ir skurds, 1842 m.kompozitorius gro tvyn.
Drezdene buvo pastatytos abi naujosios jo operos. Vagneris iapradjo dirbti Operos teatre
dirigentu. Rienci turjo didiul pasisekim, bet vliau pastatyt Skrajojant oland oper,
kurioje jau rykjo nauji reformatoriki bruoai publika sutiko aliau. Taiau kompozitorius,
pagautas nauj idj, nieko nebodamas eng toliau: para Tanhoizer (Tanhuser 1844) ir
Lohengrin (Lohengrin 1848). Tai paskutins reikmingos vokiei romantins operos, kuriose

71

(ypa Lohengrine) dar akivaizdiau atsiskleid kai kurie Vagnerio operos reformos bruoai: vis
daugiau ariozinio reitatyvinio dainavimo, itisinio vystymo scen, pastebimai iaugo orkestro
vaidmuo, gausu leitmotyv.
Drezdene Vagneris ivyst aktyvi muzikin visuomenin veikl. teatro repertuar
stengsi traukti vertingus krinius, lavino publikos skon. Dar gyvendamas Paryiuje, Vagneris
msi kritiko publicisto plunksnos. Nenutrauk io darbo vis gyvenim. (Vagnerio raytinis
palikimas sudaro 16 tom). Jis ra knygas, straipsnius, ese apie ymius kompozitorius, vairias
menines problemas, nagrinjo menininko ir visuomens santykius, pasisak politikos klausimais.
Norint reformuoti men, samprotavo Vagneris, reikia i pagrind pakeisti ir visuomenin santvark.
Tad nenuostabu, kad 1849 m. Drezdene siliepsnojus revoliucijai, kompozitorius su ginklu rankoje
stojo sukilli pus. Sukilimui pralaimjus, jis buvo priverstas bgti i krato. Savo draugo Listo
padedamas, Vagneris ivyko Ciurich. Prasidjo veicarikoji tremtis, trukusi 10 met.
Kompozitorius gyveno veicarijoje,

lanksi Italijoje, Pranczijoje (1861 m. Paryiuje buvo

pastatytas Tanhizeris). Tuo laikotarpiu jis para daug straipsni, broir, teoretini darb
(Menas ir revoliucija, Ateities menas ir kt.). suformavo operos reformos teorij, kuri idst
daugybje straipsni. Svarbiausias j Opera ir drama (1851 m.). Jame isakytas muzikinio
teatro, muzikins dramos idjas krjas realizavo keturi muzikini dram cikle (tetralogijoje)
german skandinav epo motyvais Nybelungo iedas (Der Ring des Nibelungen).
veicarijoje R.Vagneris para muzik dviem pirmosioms ciklo dramoms Reino auksas (Das
Rheingold 1854) ir Valkirija (Die Walkre 1856), pradjo treij Zygfryd (Siegfried).
Taiau stipri asmenini igyvenim, susijusi su nelaiminga meile Matildai Vezendonk paveiktas,
darb nutrauk ir msi Tristano ir Izoldos (Tristan und Isolde 1859) neblstani, amin
meil lovinanios legendos. Tuo metu kompozitorius sukuria ir inom dain cikl pagal
Vezendonk poezij Penki Mathildees Wesendonk eilraiai.
1861 m. Vagneris gavo leidim grti Vokietij. ia jis ilgai nerado nuolatinio darbo.
Iekojo jo Vienoje, Miunchene, retkariais vienur kitur stat savo operas, reng savo krini
koncertus, dirigavo vairiuose Europos miestuose. Pagaliau 1864 m. j pakviet pas save fanatikas
jo muzikos gerbjas Bavarijos karalius Liudvigas II. Ambicingam menininkui, vos sudurianiam
gal su galu, is susitikimas buvo lemtingas. Materialini rpesi nebevaromas, Vagneris
pasivent vien krybai. Per trump jis laik para komik oper Niurnbergo meisterzingeriai
(Die Meistersinger von Nrnberg 1867), baig tetralogij (paskutin dalis Diev uvimas (Die
Gotterdmmerung 1874). Naujo tipo Vagnerio operos buvo sunkiai pastatomos veikianiuose
operos teatruose. Kompozitoriaus puoseljam svajon apie nuosav, vien jo reikmms skirt teatr
padjo gyvendinti Liudvigas II bei reikaling pinig sum surinkusios, specialiai tam steigtos
Vagnerio vardo draugijos Europoje ir Amerikoje. Teatras buvo pastatytas nedideliame Bavarijos

72

miestelyje Bairoite. ia ir apsigyveno Vagneris su eima. Bairoito teatre ir dabar kasmet rengiami
visame pasaulyje igarsj Vagnerio oper festivaliai.
Paskutinis kompozitoriaus krinys buvo drama misterija Parsifalis (Parcifal 1882),
kurioje teatrinis veiksmas jungiamas su banytinmis simbolinmis apeigomis.
Vagneris mir 1883 m. vasario 13 dien Venecijoje, kur buvo nuvyks pasigydyti ir pailsti
po tempto darbo. Palaidotas Bairoite, mieste, kurio gatvs pavadintos jo krini heroj vardais, kur
iki iol kasmetiniams jo muzikos festivaliams vadovauja eimos nariai, sns, ankai.
OPEROS REFORMA
Vagnerio palikimas didiulis simfoniniai, fortepijoniniai kriniai, romansai, dainos ir
straipsniai, o svarbiausia 13 scenini veikal. Savo operas kompozitorius vadino muzikinmis
dramomis, tuo nordamas pabrti j skirtingum nuo tradicini io anro krini. Kovodamas
prie sigaljusius ital ir prancz operos tampus, Vagneris akcentavo dramos veiksmo ir muzikos
ry (panas Gliuko odiai buvo jau pamirti), smerk tui vokalin virtuozikum, orkestro
vaidmens nepaisym.
Vagnerio sceninio muzikinio veikalo idealas tai reikmingo turinio (o tokiu jis laik mit,
padavim, vidurami legend siuetus), muzikin drama, kurioje visi krinio dmenys: odiai,
veiksmas, muzika, kostiumai, dekoracijos yra glaudiai tarpusavyje susij. Jie turi bti harmoningai
ir proporcingai suderinti vardan ypatingos krinio vienovs, taip vadinamo Gesamtkunstwerk.
Todl viena i Vagnerio keliam slyg buvo, kad teksto ir muzikos autorius bt tas pats asmuo
(vis savo oper libretus Vagnorius para pats).
Pasikeit tikslai reikalavo i esms perirti prast operos struktr. Iliko veiksmai, taiau
j viduje neliko skaidymo ubaigtus atskirus numerius. Vagneris apvainikavo XIX a. romantinje
operoje rykjanias tstinumo, vientisiejimo tendencijas. Jei ankstyvosiose jo operose alia
naujovik dideli itisini scen skambdavo ir visai savarankiki, tradiciki vokaliniai ar
instrumentiniai epizodai, tai muzikinse dramose, arijai virtus monologu, duetui dialogu, sigaljo
nepertraukiamas ariozinis reitatyvinis dainavimas begalin Vagnerio melodija.
Muzikins dramos veiksmas, Vagnerio nuomone, turi vidin ir iorin aspektus. Vidin
vyksm ireikia orkestras, o dainuojami odiai, vaidyba yra iorin pus. Todl orkestras Vagnerio
sceniniuose veikaluose tapo kone svarbiausiu, pagrindiniu turinio reikju. O vokalins partijos,
kurios danai jau nebedominuoja, tampa bendro muzikinio audinio, faktros dalimi.
Veiksmas orkestr perkeliamas leitmotyv pagalba. Vagneris ypa ivyst ir sureikmino
leitmotyv sistem. Tai muzikins temos, motyvai, ritmai ar net tembrai, susij ne tik su kuriuo nors
veikju, bet ir daiktu, emocija, psichologine bsena, idja. Paprastai jie trumpi, lengvai kaitaliojami,

73

transformuoti. Rutuliojantis siuetui, pasikartodami naujame kontekste, atitinkamai vystomi ir

pltojami, polifonikai gretinami, jie kuria ssajas, ryius tarp vyki, veikj, simfonizuoja oper.
Sukoncentravs dmes dramaturgijos eig orkestre, Vagneris iplt ir praturtino orkestr
daugiau negu bet kuris kitas XIX a. kompozitorius, net Berliozas. Jis turjo savo ryki, daniausiai
sodri, tirt, nesunkiai atpastam instrumentuot, pamgtas instrument grupes (variniai
puiamieji), j derinius. Kai kuriems muzikos tyrintojams Vagnerio muzikins dramos apskritai
primena daugiau simfonijas su sceniniu veiksmu. Juo labiau, kad vlyvieji kompozitoriaus kriniai
darsi vis statikesni, nejudresni, akivaizdiai to sceninio veiksmo stokojo. Tuo tarpu savarankiki
orkestriniai epizodai yra puiks programins instrumentins muzikos pavyzdiai.
Po Vagnerio kelio atgal nebuvo. Milinik jo tak XIX a. pabaigos ir XX a. pradios
kompozitoriams lm kompozitoriaus muzikins kalbos savitumas ir novatorikumas, bene
rykiausiai atsiskleids harmonijoje. Sudtingos chromatins akord alteracijos kartu su nuolat
kintaniomis tonacijomis, vengimas iriti disonansus sudaryti atomazgos spd naikino ribas
tarp dur ir moll, ard tonacij. Vagneris sudar prielaidas naujiems reikiniams muzikos mene
atsirasti, atvr kelius XX a. modernizmo iekojimams, nauj garsini sistem formavimui.
TANHOIZERIS
1844
Tanhoizeris pirmoji Vagnerio operins krybos virn, ymus poslinkis jo
individualaus stiliaus raidoje. Operos muzikin kalba sudtinga, gausiai naudojami leitmotyvai,
itisins scenos. Libret, kaip ir kitoms operoms, para pats kompozitorius. Veiksmas vyksta
Tiuringijoje viduramiais, tolimais riteri laikais. Tanhoizeris tai realus asmuo, XIII a. poetas
minezingeris, apie kurio gyvenim buvo sukurta nemaa legend. Opera trij veiksm.
Klajodamas po vairius kratus, Tanhoizeris patenka poemin Veneros karalyst. Greitai
bga laikas groio ir meils deivs rmuose, taiau poetas pasiilgsta moni ir skuba Vartburg,
kur jo laukia landgrafo dukteria Elizabeta. Jos ranka atiteks riteriui, laimjusiam dainavimo
varybas. Landgrafas skelbia turnyro uduot jis prao apdainuoti meil. Visi riteriai lovina
idealius, platonikus jausmus. Tik Tanhoizerio daina kitokia: jis sudeda himn Venerai, emikosios
meils deivei. Susirinkusij pasipiktinimui nra rib Tanhoizeris kalba apie nuodmingus
dalykus, ar tik nebus jis ragan apsstas? Riteriai puola j apnuogintais kardais, ir tik Elizabeta
juos sulaiko. Mirties bausm, atrodo, neivengiama. Taiau Landgrafas keiia j tremtimi.
Tanhoizeris kartu su maldininkais piligrimais turi vykti Rom, gauti nuodmi atleidim.
Popieiaus nuosprendis rstus: kol jo rankose neprays lazda, Tanhoizeris bus prakeiktas. Poetui
lieka viena ieitis grti Veneros karalyst. Jau atsiveria kalnas ir j vilioja meils deiv.
Tanhoizer sulaiko tolumoje

74

pasirodiusi gedulinga procesija laidojama i sielvarto mirusi

Elizabeta. Nekaltos merginos mirtis sukreia poet, ir jis krinta negyvas prie mylimosios karsto.
Atvyk i Romos maldininkai pasakoja apie stebukl: popieiaus rankose praydo lazda!..
Operoje

sugretinami

du

pasauliai:

idealus,

dvasinis,

asketikas,

atstovaujantis

krikionikosioms vidurami vertybms ir emikas, nuodmingas, priklausantis tuo metu

smerkiamai malonum, jausmingumo sferai. Tarp j blakosi Tanhoizeris. J kankina abejons,
neisprendiami vidiniai prietaravimai. ias prieprieas, nesutaikomus pasaulir konfliktus, j
kontrastus, puikiai ireikia operos muzika. Apibendrintai visa tai pateikiama jau uvertiroje,
paraytoje sudtine trij dali forma. Kratiniai uvertiros epizodai pagrsti piligrim choro
melodija. Vos girdima, lyg i toli artjanti puiamj atliekama tema skamba grietai, ikilmingai,
lyg choralas.

J pakeiia nauja melodija, lidna, skausminga. Tai Tanhoizerio atgailos tema.

Pirmoji dalis baigiama nutolstania piligrim melodija. Vidurin uvertiros padala parayta
sonatos forma su veidrodine repriza. Muzika visikai pasikeiia. Vaizduojama bakchanalija
siautulingas pasilinksminimas Veneros karalystje. Pagrindin tema Veneros leitmotyvas. Jis
staigaus okinio ritmo, spalvingos harmonijos, pilnas chromatizm (altai, klarnetas, obojus).
alutin tema vyrika, marinio pobdio charakterizuoja Tanhoizer. Melodija paimta i jo
himno Venerai (II veiksmo dainavimo varyb scena). Tem pltojime pasigirsta ir naujas,
velnesnis, vylingas epizodas. Jis vaizduoja Vener, viliojani Tanhoizer savo karalyst. Treioji
uvertiros dalis yra dinamin repriza. Ikilmingai skamba piligrim choro melodija. Galingus
orkestro garsus sustiprina Vagnerio taip mgiami variniai puiamieji (trombonai, trimitai).

75

Uvertira danai atliekama koncert salse kaip savarankikas krinys. Listas j pavadino
simfonine poema pagal operos siuet, tuo pabrdamas jos savarankikum, o kartu ir glaud
ry su veiksmu.
LOHENGRINAS
1848
Lohengrinas laikomas paskutine vokiei romantine opera, taiau kartais vadinamas ir
pirmja Vagnerio muzikine drama. Draminis vyksmas pltojamas orkestre. Leitmotyv sistema yra
beveik visaapimanti. Iskyrus orkestrines angas, nebra ubaigt muzikos form, veiksmus sudaro
didels itisins scenos. Individualizuota, igryninta harmonin kalba ir meistrika, subtili
instrumentuot pajungtos vaizdams ir emocijoms perteikti. Opera trij veiksm. Libret Vagneris
sukr remdamasis vidurami riteri legendomis ir folkloru.
Lohengrinas, legendins Gralio karalysts riterio Parsifalio snus, nusileidia emn, kad
apgint neteisingai brolio Gotfrido nuudymu kaltinam kunigaiktyt Elz. Jis sutinka tapti Elzos
vyru su slyga, kad i niekad neklaus jo kilms ir vardo. Klastingos Ortrdos paskatinta, Elza
neikenia ir prao vyr atskleisti savj paslapt. Lohengrinas sukvieia mones prie teismo
uolo ir pasako savo vard bei atvykimo tiksl jis, vento Gralio pasiuntinys, buvo atsistas
em gyvendinti gr ir teisingum. Paaikjus paslapiai, Lohengrinas privalo grti (Lohengrino
pasakojimas yra vienas vertingiausi operos puslapi). Pasirodo gulbs traukima valtis, Elza
mirta i sielvarto...
Operos siuetas nra stiprus, veiksmas pasyvus, dramaturgikai neirutuliotas. Muzikos
priemonmis kompozitorius j dar labiau apibendrina, ikelia simbolines prasmes. Lohengrinas
simbolizuoja moguje siknijusi dievik meil, vies, o Elza mogaus silpnum, menkum,
neleidianius garbingai priimti jam teikiamos pagalbos. Simbolin ir operos anga poetins
vizijos edevras. Pirm kart Vagneris atsisako didels ipltotos uvertiros ir vis ang skiria
vienam vaizdiniui apibdinti. anga (Vorspiel) pagrsta Lohengrino, Gralio pasiuntinio, tema.
Skaidriai ir tyrai (Adagio, pianissimo) grieia aukiausiame registre smuikai, perteikdami
neemikos grio karalysts vaizdus.

76

Lietuvoje Vagnerio operos statomos retai. Iki iol parodytos tik Lohengrinas, Skrajojantis
olandas (du pastatymai) ir Tanhoizeris. ymiu vykiu Lietuvos operos istorijoje tapo Kipro
Pterausko sukurtas Lohengrinas priekarinje Kauno operoje. Jis labai skyrsi nuo Vokietijos
scenose prasto kryiuoio riterio tipo ir nuo rus scenai bdingo Lohengrino svajingo
atsiskyrlio. K.Petrauskas iuo vaidmeniu ireik lietuvi tautosakoje sitvirtinusius tautos bdo
geriausius ir rykiausius bruous. Jis spinduliavo nuoirdumu, gerumu, tyrumu. B.Sruoga, skyrs
iam vaidmeniui ypating reikm, taip j apibdino: ...tai yra kakas be galo mums artima ir
nekainuojamai brangu, k gal ne vienas savo sieloje gaivina, tik pasakyti nemoka... Tauta jauia jo
ygy savs dalel ir diaugiasi, kaip neregys, viesos stebukl ivysdamas...
TRISTANAS IR IZOLDA
1859
i muzikin dram sukurti paskatino paties Vagnerio igyvenama nelaiminga meils
istorija. Todl siuetu kompozitorius pasirinko to meto jo jausmams artim vien graiausi ir
tragikiausi kelt meils legend.
Airij atvyksta riteris Tristanas prayti auksaplauks karalaits Izoldos rankos savo ddei,
karaliui Markui. Tristanas ir Izolda jau anksiau buvo susitik ir pamil vienas kit. Dabar gi,
pareigos vedini, slepia savo jausmus. Taiau atsitiktinai, vietoj nuod igrus meils grimo, lemtis
nebeveikiama. Gyvenimas tampa kania. Nesiprieindami abu sutinka mirt tik tada jie gals bti
kartu...
Tristane ir Izoldoje Vagneris pasiek dar tampresn nei anksiau, poezijos ir muzikos
susiliejim. Trij veiksm muzikin drama pasiymi tokia spdinga muzikos raika ir aistringa
tampa, kad yra laikoma vagneriko stiliaus kvintesencija, viena i jo krybos virni. Tai pats
lidniausias, pesimistikiausias kompozitoriaus krinys. openhauerio (A.Schopenhauer) filosofijos
poveikyje Vagneris teigia, kad em tai kani ir skausmo buvein, laim ia nepasiekiama ir
nemanoma, o mogaus egzistencija yra skausmingas mirties, kaip isilaisvinimo, laukimas. Ir tik
paskutin, Izoldos mirties scena, sklidina ekspresyvi jausm, laims ilgjimosi, pranaauja dvasios
triumf ir suteikia dramai viesesni spalv.

77

Leitmotyvai ioje muzikinje dramoje nra veikj, daikt, gamtos reikini simboliai, kaip
kad kituose Vagnerio sceniniuose kriniuose. Jie visi pasiymi ir apibdina tik emocijas, ireikia
jausm ir igyvenim dram. Slogi, lemties paenklinta dvasin atmosfera yra kuriama, kaip
Vagneriui bdinga, harmonijos priemoni pagalba.
Garsioji dramos orkestrin anga (koncertuose paprastai atliekama sugrupuota su Izoldos
mirties scena) prasideda meils leitmotyvu. Jame skambantis akordas yra vadinamas
tristanikuoju. Jis tapo viso krinio charakteringa yme, leitharmonija.

78

Antro laipsnio alteruotas terckvartakordas f-h-dis-gis (su paeminta kvinta f ir neakordiniu gis,
pereinaniu septim) iriamas dominantseptakord, vlgi su neakordiniu ais. is akord
junginys, pakartotas angoje i eils dar tris kartus yra taps parodomuoju taip vadinamos
harmonijos krizs pavyzdiu. angos pradia (15 takt) yra platus dominantinis prediktas,
kuriame vyraujanti dominantos harmonija akord slinki metu keiia funkcin priklausomyb,
perima vienokias ar kitokias, taip pat ir tarsi tonikos funkcijas. Po keli dinamini ir emocini
bang angos pabaigoje grtama prie pradins bsenos: paskutinis akordas f-ces-es-as yra
enharmonikai tapatus pirmajam, tristanikajam akordui.
Tristane ir Izoldoje Vagnerio muzikiniai iekojimai visose srityse priartjo prie kratutini
rib. Orkestre pravedami leitmotyvai pinasi begalin melodin linij, kuri neturi jokio ubaigtumo
ir liejasi i vieno partitros puslapio kit. Sumajo sceninio veiksmo, krinys virto savotika
vokaline simfonine poema.
NYBELUNGO IEDAS
1874
Tetralogija Nybelungo iedas parayta pagal german skandinav ep. Beveik 20 met
kurt cikl sudaro keturios muzikins dramos; Reino auksas, Valkirija, Zygfrydas ir Diev
uvimas. Tetralogijos atlikimas uima keturis vakarus, taigi vien apimties atvilgiu krinys neturi
sau lygaus.
Siuetas paremtas legendomis, pasakojimais apie prating aukso gali: auksas veria
daryti nusikaltimus, udyti, siekti valdios nesiskaitant su priemonmis. Tema universali, aktuali
visais laikais. moni visuomen, pagrsta tokiais tarpusavio santykiais, kompozitoriaus manymu
yra pasmerkta, turi ti. J gali igelbti ypatingas herojus laisvas gamtos mogus, nepaliestas
civilizacijos blogybi, neinantis, kas yra godumas, netiesa, melas ir apgavysts. Tokiu Vagneris
sivaizdavo

svarbiausi tetralogijos veikj Zygfryd treios ir ketvirtos dramos pagrindin

persona. Pradjs herojin optimistin krin, Vagneris, keiiantis pairoms, ubaig j kaip
pesimistin tragedij. Zygfrydas nukaunamas, sta dievai, sta pasaulis...
Tetralogijos siuetas painus. Keiiasi moni kartos, bga metai... Aukso valdiai pasiduoda
nemirtingi dievai, kovojantys milinai, poemio gyventojai, neuaugos nybelungai.

79

Draminis veiksmas nejudrus, statikas. Tetralogijoje apstu siueto vingius aikinani itst
pasakojim, ilg gin, sprendim. Taiau negalima nesigrti kompozitoriaus meistrikumu,
puikia muzika. Kaip ir kitose muzikinse dramose krinio dramaturgija grindiama itisiniu
vystymu. Panaudota apie 100 leitmotyv. Jie charakterizuoja ne tik veikjus, j jausmus (meil,
kanias, pykt, prakeikim), bet ir negyvus daiktus (kard, auks, alm, diev pil Valhal),
stichines gamtos jgas (ugn, audr, vaivorykt, Reino vandenis). Tetralogijoje daugiau negu kitose
Vagnerio operose ar muzikinse dramose programini simfonini epizod. Mintini:
Valkirij skrydis (op. Valkirija III v. antraktas)
Ugnies ukeikimas (op. Valkirija, III v.)
Miko oimas ( op. Zygfrydas II v.)
Gedulo maras (op. Diev uvimas III v.)
Jie danai atliekami simfoniniuose koncertuose, yra populiars.

80

JOHANESAS BRAMSAS
(JOHANNES BRAMS)
1833-1897
J.Bramsas 19a. II puss vokiei kompozitorius. Jo ir Vagnerio kryba knija vairiapus
vokiei romantins muzikins kultros vaizd. Prieingai Vagneriui, Bramsas nekr oper,
muzikini dram, programins simfonins muzikos. Savo kryboje jis naudojo grietas ir aikias
klasikines formas (4 dali sonatin simfonin cikl, 3 dali instrumentin koncert), kurias jung su
individualiomis iraikos priemonmis. Dl to Bramsas danai vadinamas neoklasiku. Turiniu ir
prasme Bramso muzika artima romantikams: nuoirdumas, velni lyrika j sieja su F.uberto
dainomis. Nesvetimas Bramsui ir dramatizmas, romantikas polkis, aistringas verlumas, kuris
bdingas ir kito amininko R.umano krybai.
Reikming viet Bramso kryboje uima vairi taut liaudies melodijos. Mano idealas
liaudies daina sak Bramsas. Jis vartojo ne tik vokiei, austr, bet ir kit taut vengr, igon,
slav melodijas, intonacijas, kurios sutinkamos Vengr okiuose, Valsuose op.39 fortepijonui,
igon dainose op.103 ir kituose jo kriniuose.
Bramsas nekr programins muzikos. Jis nepalaik Berliozo, Listo, kurie ra tik
programin muzik. Programos panaudojimas muzikoje jam atrod nepriimtinas.
Johanesas Bramsas gim 1833 m. Hamburge, muzikanto eimoje. Pirmas ir vienintelis jo
mokytojas buvo E.Markesas, vietos pedagogas, moks groti fortepijonu, supaindins su
kompozicijos teorija. Hamburge Bramsas pagarsjo kaip pianistas. Koncertuose jis skambindavo
J.S.Bacho, V.A.Mocarto, L.Bethoveno ir savo paties krinius. Materialini slyg veriamas
dirbdavo kavinse, restoranuose.
Bramsas bendravo su ymiais vengr smuikininkais J.Joachimu ir E.Remenji. Drauge su
jais koncertuodavo, atlikdavo E.Remenji harmonizuotas vengr liaudies dainas. Nuoirdi draugyst
Brams siejo su Robertu ir Klara umanais. umano straipsnis apie Bramso kryb, ispausdintas
Naujajame muzikos laikratyje, suvaidino reikming vaidmen Bramso gyvenime, igarsino j ir
pareigojo pateisinti viltis. Su Listu Bramsas nesuartjo perdaug skirtingos buvo j krybins
kryptys.
Koncertuodamas Bramsas aplank daugel Vokietijos miest, reiksi ne vien kaip pianistas,
kompozitorius, bet ir kaip dirigentas. Kur laik Bramsas vadovavo chorinei kapelai Detmolde. Jai
sukr daug chorini krini.
1872 m. Bramsas apsigyveno Vienoje. ia jis vadovavo Muzikos mgj draugijai,
kurioje pasireik kaip dirigentas, dirbo chorinje kapeloje, su ja pastat G.F.Hendelio Izrael
Egipte, J.s.Bacho Mato pasij, V.A.Mocarto Requiem ir kitus stambius krinius. Vienoje
prajo pats krybikiausias Bramso laikotarpis. ia jis sukr 4 simfonijas, 2 uvertiras, II

81

fortepijonin koncert B-dur, koncert smuikui ir orkestrui, Vokikj requiem ir kitus krinius.
Mir Bramsas Vienoje 1897 m.
Svarbiausi kriniai.
4 simfonijos (c-moll, D-dur, F-dur, e-moll), 2 uvertiros (Akademikoji ir Tragikoji),
simfonins variacijos Haidno tema, 2 koncertai fortepijonui ir orkestrui (d-moll, B-dur), koncertas
smuikui ir orkestrui (D-dur), 6 kvartetai, 5 trio vairioms instrument sudtims, daugyb
fortepijonins muzikos solo ir groti keturiomis rankomis, kriniai vokaliniam ansambliui ir chorui,
vokalin simfonin muzika (Vokikasis requiem, Rapsodija, Likimo dainos), apie 200
dain.
Oper Bramsas nera.
FORTEPIJONIN KRYBA
Gausi fortepijonin Bramso kryb sudaro stambios formos kriniai: 3 sonatos, 2 koncertai
fortepijonui ir orkestrui, variacijos Hendelio, Paganinio, umano temomis, balads, rapsodijos,
vairios miniatiros: intermeco, kapriio, valsai, Vengr okiai, kit kompozitori krini
transkripcijos, kriniai skambinti keturiomis rankomis ir kt. Stambiuose kriniuose Bramsas
irykina kontrastingus muzikinius vaizdus, miniatirose vien nuotaik.
21 vengr okis buvo paraytas skambinti fortepijonu keturiomis rankomis. Toks
skambinimas buvo paplits Europoje, ypa Vokietijoje. Danai prie jo prisijungdavo vokalinis
kvartetas. Vengr okiai patys populiariausi Bramso kriniai. Yra paraytos j transkripcijos
orkestrui, smuikui, vairiems kitiems instrumentams bei ansambliams.
Vengr liaudies muzika Bramsas susidomjo gyvendamas Vienoje ir bendraudamas su
vengr smuikininku E.Remenji. iame mieste buvo populiars vengr okiai ir dainos. Bramso
Vengr okiai supoetinti vengr igon liaudies krybos pavyzdiai. Juose gretinami
kontrastingi, bdingi ardaui vaizdai: sukauptas aistringumas ir ugningas verlumas.
Simfonin kryba
J.Bramso simfoniniai kriniai tai 4 simfonijos (c-moll, D-dur, F-dur, e-moll), 2 uvertiros
(Akademikoji ir Tragikoji), simfonins variacijos Haidno tema, 2 koncertai fortepijonui ir
orkestrui (d-moll, B-dur), koncertas smuikui ir orkestrui (D-dur).
Simfonijas Bramsas ra labai rpestingai ir apgalvotai. Pirmj simfonij c-moll op.68
kompozitorius ra madaug 20 met ir baig 1876 m. Antroji simfonija D-dur op.73 pasirod 1877
m., o dvi paskutins F-dur op. 90 ir e-moll op.98 sukurtos 1883 ir 1885 m.

82

Ketvirtoji simfonija e-moll op.98 yra paskutinis monumentalus Bramso krinys. Ji taip pat ir
vienas brandiausi kompozitoriaus ciklini krini. Jis persmelktas krjui bdingomis
santriomis elegijos, lidesio, melancholijos nuotaikomis. Simfonija pagrsta tradicine 4 dali seka.
Pirma dalis Allegro non troppo. Sonatos forma. Ji be angos ir prasideda ikart
pagrindine tema, kuri skamba kaip elegikas romansas. Pagrindin tem, sudaryt i trump dviej
nat motyv, dainingai atlieka smuikai. Kaitaliojant tercijas ir sekstas, idstomi visi harmonins
minorins gamos garsai..

Tema tuojau kartojama, taiau pagyvinta smulkesnmis ritmo ir akompanimento figromis.

Ram pasakojim nutraukia energingos, riterikos medini puiamj fanfaros. Tai trumpas
jungiamasis epizodas.

alutin tema (h-moll) lyrin, artima pagrindinei. J iraikingai atlieka violonels.

Glausta ir tempta tem pltojimo dalis pereina intonacikai iek tiek pakeist repriz.
Kodoje pagrindin eleginio charakterio tema gauna tragik spalv. Taip laisvai kintanios
pirmosios simfonijos dalies nuotaikos primena balad.
Antra dalis Andante moderato. Sonatos forma be tem pltojimo. Tai charakteringas
Bramso filosofins lyrikos pavyzdys. Perteiktos gilaus susikaupimo, velnios rimties nuotaikos, tik
retkariais pertraukiamos dramatikais skundo, skausmo proveriais. Pagrindinje temoje domiai
gretinamos frigin ir natrali E-dur derms (ypa valtorn atliekamame epizode), suteikia jai
savotiko archainio skambesio.

83

Treia dalis Allegro giocoso. Sonatos forma. Sunkiu, tipikai bramsiniu humoru
pasiyminti muzika, artima Bethoveno demonikiems skerco. Tembrin orkestro palet ia
papildoma reiau naudojamais instrumentais: pikolo fleita, rianio skambesio klarnetais in C,
kontrafagotu, trikampiu, 3 timpanais.

Ketvirtoji dalis Finalas. Allegro energico e passionato. Parayta akonos forma (32
variacij ciklas), kuri turi ir sonatos formos bruo. Atuoni takt akonos tem atlieka variniai
puiamieji.

Pirmose trijose variacijose vyrauja varis, vliau tem perima smuikai, o tryliktoje variacijoje j
groja klarnetas ir obojus. Dalies kulminacija yra didinga keturiolikta variacija (trombonai, fagotas,
valtornos). Po to eina tampos kupina pauz, po kurios vl aikiai nuskamba akonos tema.
Prasideda tarsi repriza (17 30 variacijos). Paskutins dvi 31 32 variacijos atliekamos
greitesniu tempu (Piu allegro), yra tarsi finalo koda.
Koncertas smuikui ir orkestrui D-dur op.77
Koncerto anro kriniai ymi svarbiausius etapus Bramso krybos evoliucijoje.
Romantizmo muzikai bdingas rapsodikumas, improvizacijos charakteris rminami darnioje
klasikinje formoje.

84

Koncertas smuikui sukurtas po Antrosios simfonijos D-dur, 1878 m., Piortache, kur
Bramsas nuolat praleisdavo vasaros atostogas. Kai krinys buvo baigtas, kompozitorius dar ilgai
susirainjo su ymiu smuikininku J.Joachimu, kuriam dedikuotas is koncertas. Tik po daugelio
smuikininko silyt patais Bramsas ryosi koncert ispausdinti. Premjera vyko 1879 m. sausio 1
d. Leipcige, Gevandzause, diriguojant paiam autoriui.
Lyginant su pirmuoju koncertu fortepijonui d-moll, is krinys dar labiau priartjo prie
simfonijos anro. Apie tai byloja ir pradinis kompozitoriaus sumanymas parayti keturi dali cikl.
Bramsas demonstratyviai atsiriboja nuo 19 a. tradicijos ikelti solist pirm plan, kas nuo
N.Paganini iki P.Sarasate laik buvo savaime suprantamas dalykas.
Koncertas pagrstas tradicine trij dali struktra.
Pirmoji dalis Allegro non troppo parayta grieta klasikine sonatos forma su prasta
dviguba ekspozicija ir natomis neufiksuota soline smuiko kadencija. Bramsas perkelia
dramaturgin a baigiamj tem. Btent ia stoja solistas. Smuiko partija polifonizuota,
sudtinga: plats uoliai, dvigubos natos bei akord vairov reikalauja didelio techninio
meistrikumo.
I d. pagr.tema

I d. alut. tema

Antroje dalyje Adagio, trij dali sudtin forma, - neabejotinai viepatauja smuikas. ia
irykja daugumai Bramso ltj ciklo dali bdingas kontrastas: i liaudiko pobdio viesios
temos iauga aistringa, tampos kupina melodija.
II d.tema

Finale Allegro giocoso, ma non troppo vivace, - kompozitorius ilaiko koncertui bding
lakonikum ir aiki struktr. Klasikin rondo sonatos form dinamizuoja reprizoje praleistas

85

refrenas, o ventin, herojin muzikos charakter dar labiau sustiprina aistringos vengrikos
intonacijos.

86

XIX a. II p. Pranczijos muzikin kultra buvo vairi, margaspalv, takojama to meto

visuomenini politini vyki: 1848 m. revoliucijos, vliau Antrosios imperijos, prancz prs
karo, Paryiaus komunos (1871) ir kt. Tuo laikotarpiu vyks demokratinis judjimas atsispindjo ir
dailje, muzikoje, literatroje, teatre. Vis daniau pasirenkami kasdienio gyvenimo siuetai, paprasti
mons tampa pagrindiniais veikjais, nes didesnes erdves ukariauja realistin vaizdavimo kryptis.
Realistins tendencijos rykios Flobero, E.Zolia, G.Mopasano literatriniuose veikaluose, Mile,
G.Kurb paveiksluose, .Bize operoje Karmen ir kt.
Kaip ir anksiau, Pranczijos kultros centras buvo Paryius, kur vyko ir aktyvus muzikinis
gyvenimas. yms pokyiai pastebimi muzikinio teatre. Pagrindiniai operos tipai, didioji opera
(grand opera) ir komikoji opera (opera comique) igyveno menin kriz. Permusi ir sustiprinusi
smojingus ir satyrinius komikosios operos elementus, muzikiniame teatre muzikiniame teatre
sitvirtino operet, kurios pradininkas buvo akas Ofenbachas (Jacques Offenbach, 1819-1880). Jo
operei Orfjas pragare, Puikioji Elena, Perikola ir kit muzika melodinga, ritmika,
pranczikai grakti, artima Paryiaus kavini dainoms ir okiams. Populiari jo opera Hofmano
istorijos yra lyrika.
Tuo metu susiformavo ir naujas operos tipas lyrin opera. Jos atsiradim paskatino
didiosios operos kriz, krj dmesys lyriniams paprast moni igyvenimams, kasdieninio
gyvenimo konfliktams. Oper siuetus kompozitoriai pasirinkdavo i didij raytoj (ekspyro,
Gts, Bairono ir kt.) veikal, vis dmes sutelkdami heroj meils jausmus, j perteikim. Jie
nesigilindavo krini filosofines problemas, idjas ir kt. Muzikin kalba tapo demokratikesn,
grindiama lyrinmis, dainingomis melodijomis, o dainos, romanso anrai bei okio, maro ritmai
svarbiais operos dramaturgijoje.
ymiausi prancz lyrins operos krjai: Ambrozijus Toma (Ambroise Thomas, 18111896), Leo Delibas (Leo Delibes, 1836-1891), iulis Masn (Jules Massenet, 1842-1912), arlis
Guno (Charles Gounod, 1818-1893).
Geriausias lyrins operos pavyzdys .Guno opera Faustas. Ji parayta pagal to paties
pavadinimo Gts tragedijos pirmj dal. Kompozitorius neatskleid veikalo filosofinio gilumo, o
apsiribojo Fausto ir Margaritos meils drama. Pagrindiniu veikju tampa Margarita, parodomas jos
jausmo gilumas, vidiniai igyvenimai. Faustas nuspalvintas vien lyrikomis spalvomis, tik operos
prologe senasis mokslininkas artimesnis Gts sukurtajam personaui.
Margaritos ir Fausto jausmus, igyvenimus, meils jausmus, kompozitorius atskleidia II
veiksme. Svajotojo Fausto, pamilusio Margarit, muzikin charakteristika pateikiama jo kavatinoje.
Daininga, lyrin melodija vyrauja kratinse padalose, vidurinje emocinis susijaudinimas,
parykintas dana tonacij kaita. Margarit charakterizuoja balad apie Tuls karali ir arija Su
emigais. Dainuojant ramios epins melodijos balad, jos mintys vis nutrksta (reitatyviniai

87

epizodai), prisiminus susitikim su nepastamu jaunuoliu. Arija parodo Margarit visai kitoki.
Pasipuousi emigais, ji diaugiasi, grisi savimi. Virtuozin, valso ritmu grindiama arija kupina
pakilaus jausmo, diugesio. Fausto ir Margaritos jausm kulminacija judviej duetas, vienas
graiausi operos numeri.
Pats aktyviausias operos veikjas Mefistofelis. Jis sja pikta, visk neigia, i visko aiposi.
Rykiausiai jo sarkazmas, ironija, poiris mogaus netobulum parodomas kupletuose Vien tik
auksas valdo mus (I v.) ir serenadoje (III v.). simintini ir antraeiliai veikjai Zibelis, Valentinas,
Morta.
Opera Faustas yra 4 veiksm su prologu. Ji sudaryta i atskir ibaigt numeri, kurie
jungiami viening dramatin veiksm. Vieningum padeda sustiprinti t pai tem panaudojimas
orkestro ir solist partijose, j pakartojimas skirtingose situacijose. Operos veikj jausmus,
igyvenimus perteikia arba juos charakterizuoja vairi anr soliniai numeriai arija, balad,
kupletai, serenada, kavatina bei ansambliai. Patraukls operoje ir chorai. Masini scen fone,
skambant okiui, marui vystoma drama.
.Guno krybin palikim sudaro dvylika oper (populiariausios Faustas bei Romeo ir
Diuljeta), gausi banytin muzika (miios, Requem, Stabat Mater, Te Deum ir kt.), simfoniniai ir
kameriniai kriniai.
XIX a. pabaigoje prancz opera praturtjo realistine muzikine drama, kurios krjas buvo
kompozitorius oras Bize (Georges Bizet, 1838-1875). Jo paskutinioji opera Karmen
(Carmen), kompozitoriaus krybos virn ir yra rykus tokio tipo operos pavyzdys.
Operos Faustas turinys
Prologas.
Senas mokslininkas Faustas, nesugebjs atskleisti gyvenimo paslapi, nutaria atsisveikinti
su iuo pasauliu ir pakelia prie lp nuod taur. Pasigirdusi daina j sustabdo ir iebia nor
susigrinti jaunyst, diaugsm, laim. Faustas keikia Diev, moksl, pagalb aukiasi piktj
dvasi. Pasirods Mefistofelis jam silo auks, valdi, lov, taiau Faustas trokta jaunysts,
nepaintos meils. Mefistofelis gali padaryti tok stebukl, jei Faustas paads tonui savo siel.
Jam sutikus ir sudarius sandr, Faustas igeria stebuklingo grimo ir tampa jaunuoliu.
I veiksmas.
Triukmingoje miesto aiktje linksminasi studentai, miesto jaunimas, kariai. Ivykdamas
kar Margaritos brolis Valentinas palieka globoti seser savo draugams Vagneriui, Zibeliui.
Mefistofelis kupletuose lovina visagal aukso jg, demaskuoja moni godum, besaik valdios
ir pinig trokim.

88

Aiktje prasideda okiai, skamba valsas. Jo metu susitinka Faustas ir Margarita. Ji atmeta
jaunuolio pasilym j palydti ir nubga.
II veiksmas.
Margaritos sodas. Zibelis skina gles Margaritai, bet jos vysta. Palaksius vstu vandeniu,
gls atsigauna. Pasirodo Faustas ir Mefistofelis. Paliks Mefistofelio atnet Margaritai
brangenybi dut, Faustas ieina.
Grusi Margarita sdasi prie ratelio ir verpia. Ji vis prisimena susitikim su nepastamu
jaunuoliu. Pasipuousi brangenybi dutje rastais papuoalais, Margarita grisi savimi, diaugiasi
gyvenimu. Mefistofelio burt padedamas, Faustas suvilioja Margarit.
III veiksmas.
Prie banyios Margarita meldiasi, atgailaudama dl savo nuodms. mald sipina
Mefistofelis ir pragaro dvasios, pranaaujanios jai aminas kanias. Margarita apalpsta.
Grta i ygio kariai tarp kuri yra Valentinas. Veltui jis valgosi Margaritos. Jis igirsta
Mefistofelio dainuojam serenad apie suvediot mergin ir kvieia Faust dvikov. Valentinas
mirtinai sueidiamas (Faustui padeda velnias) ir mirta, prakeikdamas savo seser.
IV veiksmas. I paveikslas.
Mefistofelis, nordamas iblakyti Faust, Valpurgij nakt veda j vykstani ragan
puot. Taiau Faustas negali umirti nekaltos mergaits. Igirds Margaritos bals, jis kvieia
Mefistofel skubti pas j.
II paveikslas.
I sielvarto iprotjusi Margarita nuud savo kdik ir kaljime laukia bausms. Faustas
silo mylimajai bgti. Pamaiusi alia Fausto Mefistofel, Margarita krenta be smons. Ji mirta,
maldaudama dangaus atleidimo.
Angel choras skelbia, kad Margaritos siela igelbta.

89

DIUZEP VERDI ( Giuseppe Verdi)

1813-1901
D.Verdi krybin veikla apima daugiau nei pus amiaus. Ji tiesiogiai susijusi su
visuomeniniu-politiniu ir kultriniu Italijos gyvenimu. Didelis savo tautos patriotas, Verdi savo
kryboje ikl asmenybs laisv, geriausius mogaus charakterio bruous, smerk prievart.
Aminink Verdi buvo apdovanotas garbingu ital revoliucijos maestro titulu.
19a. 30-40-tuoju deimtmeiu ital oper igyveno atri krybin kriz sigaljo
daininink kultas, graaus balso ir virtuozikumo pergal prie krinio idjin turin ir dramaturgij,
orkestro nuskurdinimas ir ryki muzikini charakteristik ignoravimas. Verdi nuopelnas, kad jis
veik operos meno kriz, reformavo oper ir sukr geriausius nacionalinius krinius, pagrstus
giliu dramatizmu, psichologizmu, rykiomis muzikinmis charakteristikomis.
Verdi gim 1813 m. netoli Buseto miestelio, Le Ronkole kaime. Jo tvas buvo neturtingas
smuklininkas, motina verpja. Pirmieji muzikiniai berniuko gdiai buvo susij su liaudies
dainomis ir okiais, kuriuos grodavo klajokliai muzikantai smukls kieme. Septyneri met jis
pradjo mokytis muzikos pas banyios vargoninink Baistrok. Per trejus metus gerai imoko
skambinti spinetu (klavesino tipo instrumentas). Deimties met Verdi jau m savarankikai
usidirbti, grojo vargonais vietoje mirusio Baistrokio. Gavs darbo pirklio ir Buseto miestelio
filharmonijos vadovo A.Barecio kontoroje, Verdi aktyviai sijung miestelio muzikin gvyenim,
dalyvavo filharmonijos orkestro repeticijose, perrainjo natas, aranavo. Pastebjs berniuko
gabumus, Barecis sudar jam slygas mokytis pas dirigent, kompozitori F.Provez. iuo metu
jaunasis Diuzep para pirmuosius savo krinius: uvertir, marus puiamj orkestrui, krini
chorui, pjese fortepijonui.
Verdi svajojo ivykti Milan, kur garsus La Skala teatras, kur galima mokytis
konservatorijoje. Bareci ir Provezi irpino jam stipendij dviems metams. Jis ivyko Milan,
taiau kelion buvo neskminga konservatorij jo neprim. Buvo nusprsta, kad Verdi
nepakankamai gabus. Jaunuolis nenusimin ir privaiai moksi pas oper kompozitori ir dirigent
La Skaloje V.Lavinj. Per metus gijs kompozicijos ini ir istudijavs klasik kryb, jis
pradjo kurti operas. Taiau krybin darb sutrukd pareiga Verdi turjo grti Buset dirbti
vietoj mirusio Provesi ir grinti stipendijos skol. Jis tapo filharmonijos draugijos direktoriumi
bei banyios vargonininku.
1836 m. kompozitorius ved Barecio dukter ir po dvej met su dviem vaikais bei pirmos
operos Oberto partitra ivyko Milan. 1839 m. La Skaloje vyko ios operos premjera,
prajusi su dideliu pasisekimu. Visai kitokio likimo susilauk komika opera Karalius valandai,
kuri jis ra mirus monai ir vaikams. Labai nusivyls kompozitorius kur laik nieko nekr,
taiau, sudomintas naujo siueto, para oper Nabuko. ios operos premjera prajo labai

90

skmingai. Kompozitorius vl pradjo aktyviai kurti. Italijos patriotinio pakilimo veikiamas, jis per
eerius metus para 10 oper herojine, isilaisvinimo, kovos su priespauda tematika
(Lombardieiai, Orleano mergel ir kt.). Pamau praturtjo oper siuetai pasaulins literatros
klasik ilerio, ekspyro, Hugo ir kt. kriniais: Luiza Miler, Makbetas, Ernani ir kt. Jos
vainikavo kompozitoriaus ankstyvj produktyviausi krybos laikotarp.
50-60-aisiais metais para geriausias savo operas: Rigoletto, Trubadras, Traviata,
Sicilijos miparai. iuo laikotarpiu Verdi puikiai suprato operins dramaturgijos specifinius
bruous. Jis sak, kad libretas turi bti trumpas, lakonikas, norint operoje atkurti muzikinius
moni charakterius, jausmus ir aistras. Tai kompozitorius knijo geriausiose savo operose.
Rigoletto ir Trubadro premjeros turjo milinik pasisekim.
1853 m. Venecijoje vyko operos Traviata premjera. Publikos ji buvo nepalankiai sutikta,
net nuvilpta. Prieastis pagrindin operos veikja - kurtizan Violeta, kuri dl savo socialins
kilms, profesijos operos scenoje buvo neprasta. Taiau po met i opera skmingai buvo
statoma daugelio teatr scenose.
60-aisiais metais Verdi aktyviai dalyvavo isivadavimo i austr jungo kovose. Politin
veikla atm daug laiko. Iekodamas ramybs ir slyg darbui, kompozitorius apsigyveno SantAgatos viloje.
Verdi ra operas ne tik ital scenai. Jis kr arba naujai perdirbo operas Paryiui (Sicilijos
miparai), Peterburgui (Likimo jga), Kairui (Aida).
1867 m. Verdi para oper Don Karlas. Tai viena giliausi ir meistrikiausi oper.
Gyvendamas Sant-Agatoje Verdi sukr Aid ,kurios premjera vyko Kaire 1871 m. Po Aidos
apie 15 met kompozitorius oper nera, taiau sukr nuostabj Requiem (1874 m.).
Paskutiniaisiais gyvenimo metais sukr dramatin oper Otelo (1887) ir komik Falstafas
(1892). Po Falstafo Verdi gyveno dar 8 metus, dirbo visuomenin darb Milane kr namus
pagyvenusiems teatralams, ligonin.
Mir 1901 m. sausio 27 d. Sant-Agatoje.
Be keli jaunystje parayt instrumentini krini, Verdi kryb sudaro vien vokalin
muzika. Tai 26 operos (i j 6 turi dvi redakcijas), Requiem, Kantata, keletas banytini veikal, 16
romans balsui ir fortepijonui ir kt.
OPERIN KRYBA
Per eiasdeimties krybini met laikotarp Verdi para 26 operas. Tai buvo nuolatinio
iekojimo, krybins evoliucijos metai. Remdamasis geriausiomis ital realistinio meno
tradicijomis, Verdi sukr naujas nacionalines operas, pagrstas nuoseklia dramaturgine linija,
psichologinmis veikj charakteristikomis.

91

Verdio poiris oper ymiai skyrsi nuo tuo metu pasirodiusi Vagnerio oper krjo.
Jis suprato, kad Vagnerio muzikin drama svetima ital nacionalins operos tradicijoms. Taiau
Verdi neneig Vagnerio talento. Nors pagrindins idjins estetins nuostatos skyrsi, bet kai kurie
Vagnerio principai galjo bti panaudoti ir jo muzikoje orkestro vaidmens iklimas,
nenustelbiant daininink (kaip vlyvose Vagnerio operose), harmonins kalbos turtingumas,
leitmotyv panaudojimas, itisini scen vedimas, nors Verdi ir anksiau tokias scenas naudojo. Tai
ne Vagnerio taka. Verdi ir Vagnerio oper muzikin kalba visikai prieinga. Verdi itisins scenos
aikios, su ibaigtais numeriais, ir tai prieingyb Vagnerio begalinei melodijai.
Opera Rigoletas
Opera sukurta pagal V.Hugo dram Karalius linksminasi. Libret iuo siuetu para
daugelio Verdio oper libretistas F.Pjav. Hugo dramoje doras, kilnus rm juokdarys Tribul
priepastatomas niekingam prancz karaliui Prancikui I. Todl krinys Paryiuje buvo cenzros
udraustas. Teko kai kur nusileisti ir Verdi libretistui. Veiksmas buvo perkeltas i Paryiaus ma
ital provincij Mantuj, o karalius pakeistas hercogu. Pakeisti ir heroj vardai. ie pakeitimai
neikraip operos idjos.
Rigoletas vienas rykiausi pasaulins operins klasikos pavyzdi. Operos dramatinis
principas kontrastikumas. ia priepastatomos kontrastingos scenos, epizodai, charakteriai:
Hercogo ir Rigoleto personaai, nirus Monterons prakeikimas puotos metu, lengvabdika
Hercogo dainel ir Dildos mirtis.
I vis veikj sudtingiausias ir vairiausias Rigoletas. Jis dvariki linksmintojas, kartai
mylintis tvas, negailestingas kerytojas. Visi ie Rigoleto bruoai tarpusavy glaudiai susij ir
ireikiami rykia muzikine charakteristika. Operos pagrindin mintis Rigoleto, netekusio
mylimos dukters, tragedija. Jo manymu, jo nelaims prieastis Monterons prakeikimas, todl
operoje vienintelis leitmotyvas prakeikimo, kuriuo prasideda anga. Nirus, patetinis c-moll
akordas su padidinta seksta ir sumaintas septakordas sukuria tragik prakeikimo paveiksl, o
kyrus vieno garso kartojimas sudaro lemties, neivengiamumo spd. Rigoleto kanios perteiktos
dejoni intonacijomis. Tai pirma angos dalis.

92

J pakeiia okio, puotos muzika, tiesiogiai pereinanti veiksm.

Operos Rigoletas turinys

I veiksmas
Puota Mantujos hercogo dvare. Hercogas meilinasi grafienei eprano; Rigoletas patarinja
jam, kaip atsikratyti jos vyru. Grafas epranas griebiasi pagos, taiau... Rigoletui bus galima
atkeryti geriau: jis turs meilu, kuri slepia nuoaliame namelyje. Dvarikiai prie l ir
niekinam juokdar rengia smoksl.
Grafas Monteron, kurio dukter suvediojo hercogas, apkaltina j nedorovingumu. U
hercog pasiauna atsakyti Rigoletas: jis tyiojasi i vargo tvo. Monteron prakeikia juos abu.
Juokdar prislegia grafo prakeikimas ar tik nebus jis perengs ribos, besityiodamas i
nekeniam dvariki?
II veiksmas
Apimtas nerimo Rigoletas grta namo. Sutiktas samdomas udikas Sparafuil silo jam
savo paslaugas prireikus Rigoletas kreipsis j.
Su begaline meile, velnumu ir rpesiu Rigoletas kalbasi su Dilda. Likusi viena ji svajoja
apie banyioje matyt jaunuol. Tarnaits Dovanos slapta leistas hercogas sakosi ess studentas,
kalba Dildai apie amin meil. Ji patiki jo jausmo tikrumu.
Pasigirds triukmas nutraukia j pasimatym. Netiktai grts Rigoletas sutinka kauktus
dvarikius, kurie sakosi ein pagrobti eprano monos. Prie j prisidedaniam Rigoletui jie uria
akis ir, sibrov namel, pagrobia dukter.
Hercogas pasipiktins dl Dildos pagrobimo. Tik dvarikiams papasakojus, kad jie, paties
juokdario padedami, pagrob jo meilu ir atgabeno rmus, hercogas supranta, kad tai Dilda ir
skuba pas j.
Rigoletas maldavimais ir grasinimais prao grinti jam dukter.

93

Pasirodo Dilda. Dvarikiai neidrsta

pasiprieinti Rigoleto reikalavimui palikti juos

vienus. Palautas tvas iklauso dukters pasakojim ir prisiekia keryti. Jo pasiryim sustiprina
miriai vedamo Monterons pasirodymas.
III veiksmas
Gdi naktis, Sparafuils buvein: Rigoletas papra udiko paslaugos.
Kad dukt sitikint hercogo begdikumu, Rigoletas rodo jai, kaip jos mylimasis meilinasi
Sparafuils seseriai Magdalenai, ir liepia vykti jai Veron, o pats lieka laukti kerto.
Taiau hercogo apavta Madalena prikalbina brol nuudyti pirmj, audring nakt
pasibeldus duris. Nugirdusi pokalb, Dilda rytasi aukai.
Triumfuoja Rigoletas, gavs mai su lavonu. Siaubas sukausto juokdar, igirdus hercogo
dainels nuotrup kieno tada lavonas prie jo koj? Tai Dilda. Monterons prakeikimas isipild.
Pirmas veiksmas, 1 paveikslas
Baladje hercogas atskleidia aristikrato moral, kurio gyvenimo prasm nuolat mylti
moteris iandien vien, rytoj kit.

Balad artima lengvai, grakiai italikai kanconai. i moral ia pat hercogas

demonstruoja gracingu menuetu kreipdamasis grafien eprano.
Staiga muzikos charakteris keiiasi. Monteron niriai prakeikia hercog ir dvarikius u
suviliot dukter, o drauge ir Rigolet, besiaipant i jo kani.
2 paveikslas
Prasideda niria, paslaptingai grsminga Rigoleto ir Sparafuils scena. Paveikslo centrin
viet sudaro dvi Dildos ir Rigoleto, Dildos ir hercogo scenos. Vl kontrastas, kai susitinka
tvas su dukra. ia atsispindi tvo meil, begalinis rpestis, patys iliausi jo mogiki jausmai.
Hercogo ir Dildos scena tai meils duetas. Hercogo meils odiai skamba kaip velnus valsas,
Dilda atsako tuo paiu.

94

Dildos arija prasideda reitatyvu. Paprastos, dainingos arijos melodijos atskleidia Dildos
velnius jausmus, moterikum, jos tyros prigimties trapum.

Kaip didiulis kontrastas Dildos pagrobimo scena, kuri vyksta spdingo vyr choro
Tyliai, tyliai fone.

Greitas tempas, aikus staccato, charakteringas nutrkstantis ritmas, kurtus pianissimo

atkuria paslaptingo nibdesio spd.
Antras veiksmas.
Dvarikiai hercogui pasakoja apie Dildos pagrobim. Pasakojimo scena kaip jumoristinis,
paiepiantis maras. Kulminaciniai visos operos momentai - dvi scenos: Rigoleto su dvarikiais ir
Rigoleto su Dilda.
Pasirodo Rigoletas, dainuodamas juokdario dainel be odi.

95

Tai vienas genialiausi Verdio atradim. ios dainels pagalba Verdi parod giliai
kenianio ir nelaimingo juokdario iorin apsimest nerpestingum ir maivymsi paia
paprasiausia melodija. Ja kompozitorius pavaizdavo ir iorin darkymsi, ir vidin dvasios
skausm, kanias. Daug ryki iraikos priemoni ia pasitarnavo: minorin derm, pauzs kas du
garsus, emyn krintanti intonacija. Pagaliau Rigoletas neilaiko ir galingu balsu kreipiasi
dvarikius, reikalaudamas sugrinti dukter. Arijoje Rigoletas nusimeta juokdario kauk ir tampa
rsiu, eistu, protestuojaniu tvu. Arija dviej dali. I-oji pasiymi galinga dramatine iraika
ia Rigoletas grasina ir reikalauja jo pyktis begalinis.

Antroje dalyje, matydamas savo bejgikum, maldauja ir prao pasigailti. Tokia Rigoleto
dvasins bsenos kaita reikalavo ir kitokios arijos formos. I dalis dramatin deklamacija palydima
nepaprastai iraikingos orkestro partijos, kuri padeda sudaryti gilaus tragiko patoso vaizd.
Antroje arijos dalyje skamba kantilenin melodija. ia pyktis ir neapykanta pereina gaili mald.
Toliau - didel Rigoleto ir Dildos scena. Dildos pasakojimas apie tai, kaip ji susitiko su
vargu studentu hercogu, skamba kaip nuoirdi daina A nujau banyion.

96

Ten, kur Dilda pasakoja apie pagrobim, muzika tampa nerami, triolinis ritmas, melodinis,
dinaminis augimas. Rigoletas prakeikia suvediotojus. Dabar jo vokalin partija vl primena arijos
antrj dal. Taip kompozitorius kuria scen vieningum ir charakterio vientisum. Scena baigiasi
Dildos ir Rigoleto duetu.
Rigoletas prisiekia atkeryti, o Dilda prao pasigailti. ia dominuoja Rigoletas. Jo
melodij Dilda tik kartoja.

Treias veiksmas.
Nirus priemiestis, kur gyvena Sparafuil. ia Rigoletas atveda Dild, kad rodyt
hercogo neitikimyb.

97

Hercogo dainel ypatingai lengvabdika, valso ritmo. velgiant vis krinio dramaturgin
vystym, tai dar vienas didiulis kontrastas niriai aplinkos atmosferai.

Kai Sparafuil atveda hercogo kambar Madalen, lauke i scen stebi Dilda ir
Rigoletas.
Hercogas vl ir vl kalba meils odius. Madalena koketuodama juokauja, lyg netikt
suvediotojo odiais, Dilda stebi su neviltimi ir ilgesiu, o Rigoletas rodinja Dildai hercogo
neitikimyb ir jam grsina. Taip susiklosto puikus kvartetas, kurio, darniame ansamblyje
harmoningai susiliejant vis dalyvi balsams, lieka ryki kiekvieno herojaus individualyb, savitas
charakteris, jausm pasaulis.

Hercogo partija skamba kaip meils romansas, Madalenos aismingai pajuokianios,

staccato skambanios frazs kontrastingos hercogui. Dildos vokalin partija kupina deganios
nevilties, pagrsta dejoni intonacijomis, o Rigoleto niri, grasinanti reitatyvine kalba.

98

Po kvarteto prasideda audros scena, kurios metu Rigoletas sako Dildai vykti Veron, o
pats tariasi su mogudiu Sparafuile. Audros scena orkestre neturi iliustracini element. Ji tik
kuria psichologin tamp, atskleidia dramatizm. Audra baisi vyki ir mogaus kani
bendrinink. Kai Rigoletas mano turs maie hercogo lavon, pasigirsta jo dainel. Tai pats
tragikiausias, tiesiog pritrenkiantis operos psichologinis kontrastas. Prie Rigoleto akis atsiveria
siaubinga tiesa kerto auka tapo jo dukt. Opera baigiama sielvartingu auksmu: tai kur senio
prakeikimas, iurpiai skambaniu prakeikimo leitmotyvu.
OPERA AIDA
1869 m. Egipto vyriausyb usak Verdi parayti oper egiptietiku siuetu Sueco kanalo
atidarymo proga. Tik susipains su egiptologo O.Marieto operos scenarijumi, kompozitorius sutiko
priimti usakym. Libret para A.Gislanconi (A.Ghislanzoni). Darbas truko apie dvejus metus.
Aidos premjera vyko Kairo teatre 1871 m. gruodio 24 d.. Joje kompozitorius nedalyvavo.
Netrukus opera buvo pastatyta Milano La Skaloje, dalyvaujant autoriui, ir sulauk triumfalinio
pasisekimo.
Operos veiksmas vyksta senajame Egipte. Siueto pagrind sudaro Egipto faraono kova su
etiopais ir belaisvs Aidos meil karvediui Radamesui. Pagrindini veikj (Aidos, Radameso,
Amneris) jausmai, igyvenimai kupini vidini prietaravim. J verimasis laisv, laims siekis ir
susidrimas su jgomis, trukdaniomis jas pasiekti, sudaro muzikins dramaturgijos pagrind.
Aidoje kompozitorius sujung didiajai operai bding herojikum, ivystytas masines scenas,
monumentalum su giliu psichologizmu, atskleidiant pagrindini veikj vidinius igyvenimus.
Operos veiksmas vystomas neskubiai, temptai, itisinse scenose, atsisakant prast ital operai
ibaigt numeri (iskyrus Radameso romans I veiksme). Pagrindiniai veikjai turi leitmotyvus
(Aida, yniai, Amneris meils ir pavydo) ir leittembrus, suteikianius operos muzikai vieningumo
(Aida mediniai puiamieji, Amneris styginiai, Radamesas - variniai puiamieji).
Aidoje sutinkamos ir rytietiko kolorito scenos (yni choras, yns malda, yni okiai I
v., III v. anga ir kt.), nors i esms muzika yra italika.

99

Operos Aida turinys

I veiksmas, I paveikslas
Faraono rmai Memfyje. Karvedys Radamesas laukia sprendimo: kam dievai lems vesti
Egipto karius kov prie etiopus. O, kad mane irinkt, - svajoja jis. Nugaljs prie jis galt
grinti tvik savo mylimai Aidai. Bet faraono dukt Amneris taip pat myli narsj kar. I Aidos
ir Radameso vilgsni ji supranta, kad nra mylima. Trimitams aidint ateina faraonas su visa savo
svita: Radamesui patikima vadovauti kariuomenei. yg j laimina visi, net Aida. Bet kaip jai
sunku: juk Radamesas iygiuoja nugalti jos tautiei.
II paveikslas
Vulkano ventykloje. Sudtingomis apeigomis paventinamas karo vado kalavijas, ir
vyriausias ynys Ramfis teikia j Radamesui.
II veiksmas, I paveikslas
Faraono rmuose Amneris, apsupta vergi, puoiasi laukdama sugrtani kari. J jau
pasiek inia apie pergal. Taiau lidiniai Aidai, nordama galutinai sitikinti jos meile
Radamesui, ji sako, jog is uvs kautyni lauke didvyrio mirtimi. Aidos irdis nebeilaiko, ir
Amneris jai akivaizdiai parodo, kokia praraja skiria jas: ji faraono dukt, o Aida niekinga jos
verg. Aidai belieka tik prayti diev utarimo.
II paveikslas
Prie Teb vart susirinko visas miestas: ia ir faraonas su savo svita, ir yniai, ir liaudis. Visi
laukia sugrtant nugaltoj. Triumfo marui aidint jie atygiuoja. Dkodamas faraonas paada
Radamesui ipildyti bet kok jo nor. Tuo metu atvedami belaisviai, ir j tarpe Aida atpasta savo
tv. Sujaudintas Radamesas prao faraon pasigailti nelaimingj ir visus vergus paleisti. yniai
prieinasi. Bet faraonas laikosi duoto odio: visiems grina laisv, kaitais tepalikdamas Aid ir
jos tv. O Radamesui kaip atlyginim u ygdarb jis skiria savo dukters Amneris rank. Minia
digauja.
III veiksmas.
Prie Nilo. Nakt, vyriausiojo ynio lydima, Amneris eina Izids ventyklon maldoje praleisti
nakt prie vestuves. Ateina ia ir Aida. Ji svajoja apie tolim tvik, kurios jai tur bt jau niekada
neteks pamatyti, ir laukia Radameso. Staiga pasirodo Aidos tvas. Faraonui, nordamas ilikti
gyvas, jis melavo jis pats yra etiop karalius Amonasras. Dabar jis dega kertu ir tegalvoja apie
nauj karo yg. Grasinimais jis priveria Aid suinoti i Radameso, kuriuo keliu lengviausia bt
pabgti i nelaisvs. Vl su tavim, mano miela Aida, - dainuoja laimingas Radamesas. Dar vienas
laimtas karo ygis, ir jis idrs paprayti faraon Aidos rankos. Bet Aida kursto j palikti
nedking krat ir bgti laisv, aliuojani jos tvyn. Nors skaudania irdimi, Radamesas

100

pagaliau nusileidia jos norams ir pasako, kuriuo keliu galima praeiti egiptiei sargybinius
nepastebtiems. To tik tereikjo Amonasrui, slapta klausiusiam j pokalbio. Jis pasisako, kas ess.
Radamesas apstulbs jis supranta idavs tvyn. Tuo metu ant ventyklos slenksio pasirodo
Amneris ir Ramfis. Amonasras puola juos peiliu, bet Radamesas j sulaiko ir nesiprieindamas
pasiduoda vyriausiojo ynio nelaisvn. Amonasras ir Aida pabga.
IV veiksmas I paveikslas
Faraono rm sal. Amneris vis dar kartai myli Radames ir nori j igelbti nuo jam
gresianios iaurios bausms u tvyns idavim. Bet jos taigs odiai nepaveikia narsaus kario.
yniai nusiveda Radames tardymui. visus j klausimus teatsako tik kurias aidas bgno
tremolo. Radamesas tyli. Kaltas jis, - aukia yniai ir nuteisia j mirti umrijant gyv ventyklos
poemyje. Beviltikai Amneris prakeikia rsius, beirdius teisjus.
II paveikslas
Radames gyv umrijo Vulkano ventyklos poemyje. Susitaiks su savo likimu, jis
ramiai laukia mirties. Dar kart jis prisimena Aid: dabar ji toli, toli, savo mieloje tvikje. Bet kas
tai? Kakas dejuoja? Netiktina tai Aida. Slapta ji sigavo poemin, nordama mirti kartu su
mylimuoju. Ilgesingoje giesmje emei, gyvenimui ir meilei susijungia j sielos ir atsisveikina su
visomis io pasaulio viltimis ir malonumais. O vir j galv, ant alto akmens luito rauda Amneris.
Ji linki Radamesui aminos ramybs.
Opera prasideda orkestrine anga preliudu. Smuikuose suskamba pirmoji Aidos meils
tema lidna, ilgesinga.

Po jos pasigirsta yni leitmotyvas tai ikilmingai ingsniuoja tie alti, apskaiiuojantys ir
iaurs mons skustomis galvomis, kurie neleidia kitiems, taip pat ir Aidai, siekti laims.

101

I tykiausio pianissimo muzika orkestre iauga iki garsaus fortissimo, kur pinama ir lyrin
Aidos tema. Preliudo pabaigoje telieka tik pastaroji, lyg skundas vienias, kol pagaliau ir ji visikai
ugsta.
Aidos leitmotyvas.

yni leitmotyvas.

I veiksmas I paveikslas
Vyksta faraono rmuose. I vyriausiojo ynio suinojs apie etiop antpuol, apie tai, kad
deiv Izid irinks karo vad, Radamesas svajoja bti tuo irinktuoju. Pergals vainik jis
padovanos Aidai. Radameso romansas atskleidia jo meil, nor sugrinti Aidai tvyn. Melodija
labai daininga, j lydi skaidrus pritarimas.

Orkestre pasigirsta nauja melodija. Tai Amneris pavydo leitmotyvas. Chromatizmai, greitas
tempas, nenutrkstamai pulsuojantis ritmas parodo dvasin Amneris susijaudinim. Pasirodo Aida,
iauga sudtingas trio, kuriame vyrauja Amneris pavydo tema.

102

Centrin I veiksmo vieta tenka Aidos monologui. Partitroje pavadintas scena, jis
pagrstas laisvu muzikins minties vystymu. ia atskleidiamas Aidos vidinis pasaulis, jausm
prietaringumas. Ji trokta Radamesui pergals ir meldia diev sunaikinti egiptiei pulkus. Gil
sielvart atskleidia lidna, medini puiamj lydima melodija stygini fone.

II paveikslas
Veiksmas vyksta Vulkano ventykloje, ventinamas Radameso kardas. Muzikiniame
audinyje vyrauja rytietikas koloritas.
I ventyklos gilumos pasigirsta vyriausios yns giesm.

103

Jos melodija ritmikai nerami, kupina chromatizm. velniai skambantis laut akord
pritarimas primena egiptiei arfas. yns giesm sijungia niri yni malda a cappella, tartum
pranaaujanti Radameso tragik likim.
Nauj, vies kolorit nea ventasis yni okis. Rytietikumu dvelkia trij fleit solo
stygini fone. Veiksmo kulminacija yni choras, maldaujantis diev suteikti egiptieiams
pergal.
II veiksmas I paveikslas.
Amneris kambarys. angin scen pradeda moter choras. Tai vergs, kurios, pritariant
arfos garsams, dainuoja apie narsaus didvyrio ygdarbius. Su vergi choru susipina nerimastingos
Amneris frazs. i scen pavairina charakteringas vergi okis.
Operos dramaturgijoje, kupinoje atri konflikt, Verdi ypatingai prasmina dialog scenas.
Jos idstytos tokia tvarka:
I veiksmas

Amneris-Radamesas

II veiksmas

III veiksmas

Amneris-Aida
Aida-Amonasro

IV veiksmas

Amneris-Radamesas
Aida-Radamesas

Aida-Radamesas

Tame galima aptikti tam tikr kompozicij: Aidos ir Radameso susitikimai ne konfliktiki,
todl j duetai, ypatingai operos finale, pagrsti unisoniniu dainavimu. Amneris ir Radameso
susitikim metu jauiama didel tampa, taiau konfliktas neusimezga, nes Radamesas alinasi
Amneris.. Kitokiais bruoais pasiymi Aidos ir Amneris arba Aidos ir Amonasro pokalbiai. Tai
dvasins dvikovos tikra io odio prasme.
iame paveiksle vyksta pirmasis Aidos ir Amneris konfliktas. Nordamas pabrti
situacijos dramatikum, kompozitorius naudoja sudting scenos kompozicij, padalindamas j
kelet epizod:
1) Aidos ekspozicija
2) Amneris ekspozicija
3) Aidos ibandymas; Amneris pranea apie tariam Radameso t
4) Amneris prisipasta melavusi; isidavusios Aidos diaugsmas
5) Aidos malda Amneris pasigailti
6) Aidos malda
Sukuriama didel dramatin tampa ir psichologinis tikrumas.

104

II paveikslas.
Ansamblin-chorin operos kulminacija Radameso triumfalinis sugrimas po pergalingo
karo ygio prie etiopus. Tai monumentali scena, kurioje akivaizds didiosios operos bruoai
herojikumas, patosas, masins scenos, baletas. ia vien ansambl susipina visi operos
leitmotyvai, sudarydami grandiozin visum.
i didiul muzikin kompozicija susideda i trij ansamblini scen. Pirmoji scena trij
dali. Isyk po ikilmingo palovinimo vaizduojama rsti yni eisena. Muzika grindiama
kanonikai vystoma yni tema. Scenos centre triumfo maras ir baletas. Maras pradedamas
fanfar anga, kuri palaipsniui sekvencikai perauga pagrindin tem ikilming ir pompastik.

Antroji maro tema, atliekama moter choro, skamba lyrikai, dainingai.

Antroji scena dramatika: vedami belaisviai, Amonasro pasakojimas, praymas
pasigailti, kur atmeta negailestingi yniai.

i scena baigiama ivystyta koda malda dovanoti gyvyb (sekstetas ir trys chorai).
Treioje scenoje charakterizuojamos kovojanios jgos Ramfis, Aida, Amneris ir
Amonasro. Choras, padalintas tris grupes, palaiko vien ar kit prieik pus. Orkestras irykina
Aidos Radameso melodijas.
III veiksmas. Simfonin anga pieia Egipto peiza nakt. Paslaptingame smuik su
sordinomis, alt piccikato ir violoneli flaolet fone liejasi fleit solo. Dermin intonacin
struktra, iraikingi tembrai sukuria rytietik muzikos kolorit. I Izids ventovs pasigirdusi
yni unisonin giesm artima rytietikoms melodijoms.

105

Nilu atplaukia vyriausias ynys, Amneris, Aida ir palydovai. Visi, iskyrus Aid, eina
ventykl melstis. Pasilikusi viena, Aida svajoja apie Radames. Aidos arija romansas dvelkia
rytietiku koloritu, melodijoje gausu chromatizm, nerami ritmika. Vokalin partija nepaprastai
iraikinga, reitatyvika. Kaip refrenas skamba obojaus atliekama rytietika melodija.

Tolimesn didel scena. Joje isiskiria du netradiciniai duetai, kurie vlgi yra itisiniu
vystymu grindiamos dramatins scenos. Pirmasis duetas Aidos ir Amonasro. Pasirods
Amonasro nori paveikti Aid, kad ji suinot i Radameso, kuriuo keliu eis egiptieiai prie naujai
sukilusius etiopus. ioje didelje dramatikoje scenoje labai rykiai atskleidiama Amonasro
charakteristika, jo aistringa meil tvynei ir neapykanta prieui. Scena kuriama augimo principu.
Amonasro pradeda net velniai, laipsnikai jo aistra auga ir baigiasi kulminacija prakeikimu. Aida
tik atkartoja jo frazes. Scena baigiasi Aidos susitaikymu. Ji pasiryusi aukotis tvynei.
Aidos ir Radameso duetas nauja dramatin scena, taiau savo charakteriu ir nuotaika
kontrastinga buvusiai. Prasideda ji ikilmingomis, diaugsmingomis Radameso susitikimo
pasveikinimo frazmis. Radamesas rytingas, jis tikisi vl nugalti etiopus ir gauti faraono sutikim
isirinkti mona Aid. Jo pasakojim lydi trimit staccato. Aida netiki laime. Amneris kerys
(styginiuose skamba Amneris pavydo temos intonacijos). Aida silo Radamesui bgti i Egipto. Po
ilg dvejoni jis sutinka. Duetas gauna diugias, lyrines intonacijas. Taiau neramus fanfarinis
signalas primena Aidai tvo sakym. Radamesas pasako numatyt egiptiei keli. ia vyksta
staigus operos veiksmo lis. Karo vadas, nugaltojas Radamesas apkaltinamas tvyns idavimu ir
atiduodamas yni teismui.

106

IV veiksmas.
I paveikslas pradedamas orkestrine anga, kuri pagrsta Amneris neapykantos tema. Prie
poemio, kuriame turs prasidti Radameso teismas, kenia Amneris. Jos sieloje vyksta kova.
Amneris dega pavydu ir meile, kertu ir noru igelbti Radames. Nugali meils aistra. Plaiai
liejasi Amneris meils tema.
Amneris liepia atvesti Radames. J duetas pagrstas dviem temom: ramia, santria, lydima
basklarneto, atskleidiania abiej vidin susikaupim ir plaia, daininga, perteikiania Amneris
meils prisipainim. Amneris prao Radameso atsisakyti Aidos ir silo jam laisv, bet Radamesas
bejgis atsisakyti Aidos. Jis atstumia faraono dukter.
Teismo scena tai IV-ojo veiksmo kulminacija ir operos atomazga. Tris kartus (kiekvien
kart pus tono aukiau) kreipiasi yniai (a cappella) Radames. J odi reikmingum
pabria iurkts trombon garsai. Tris kartus vietoj Radameso atsakymo pasigirsta nyks timpan
diai. Tris kartus beviltikai kreipiasi dievus raudanti Amneris. Jos sielvartingos intonacijos
paatrina iurpi, alt yni kalb. Teismui pasmerkus Radames, Amneris prakeikia ynius.
II paveikslas. Niriame poeminiame kape Radamesas laukia mirties. Pasiruos mirti,
Radamesas svajoja apie Aidos laim. Taiau kape jis utinka pasislpusi Aid, kuri rytasi mirti
kartu su juo. Paskutinis priemirtinis Aidos ir Radameso duetas priskiriamas prie labiausiai kvpt
Verdi melodij.

Ypating charakter melodijoje tamp ir nepaprast minktum bei subtilum - suteikia didels
septimos ir padidintos kvartos intervalas. Melodija skamba Aidos, vliau Radameso partijoje, dar
vliau drauge, ir visa tai yni maldos giedojimo ir Amneris reitatyvo fone. Paskutinio dueto
velniausiu ppp auktame registre labai viesiai ir poetikai baigiasi opera. i muzika klausytojo
nenuteikia beviltikai ir niriai, ji rodo, kad visagalinti meil stipresn u mirt.

107

ORAS BIZE (GEORGES BIZET)

1838-1875
oras (tikrasis jo vardas Aleksandras-Cezaris-Leopoldas) Bize gim 1875 m. spalio 25 d.
Paryiuje.
Maj or skambinti fortepijonu pradjo mokyti motina, atkreipusi dmes iskirtinius
vaiko gabumus muzikai: ger klaus bei fenomenali atmint. Muzikali Bize eima (tvas
dainavimo mokytojas, teta pianist, dd ritmikos pedagogas) rimtai irjo berniuko ateit.
Deimties met jis tapo Paryiaus konservatorijos klausytoju, buvusio garsaus pianisto
A.Marmontelio mokiniu. Netrukus oras pagarsjo kaip pianistas, kuriam buvo pranaaujama
atlikjo virtuozo ateitis. Taiau muzikos teorini disciplin studijos greit tampa domesns,
reikalingesns, nes jaunuol vis labiau vilioja kompozicija. i disciplin dstytojai P.Cimermanas
(P.Zimmerman), F.Halevi (F.Halevy), .Guno (Ch.Gounod) buvo patenkinti savo mokiniu, studij
metais pelniusiu daug premij (i viso septynias), skiriam Paryiaus konservatorijoje u vienos ar
kitos disciplinos (solfedio, harmonijos, skaitymo i lapo, akompanimento ir pan.) geriausius
laimjimus. I studij metais parayt krini isiskiria simfonija C-dur (1855), joje jau irykja
viesus harmonijos koloritas, puikus stambios formos

pajautimas, iradinga instrumentuot

bruoai, charakteringi brandiai kompozitoriaus krybai. Simfonija ilgai buvo neinoma. Pirm
kart ji buvo atlikta 1935 m., suradus jos rankrat. Nuo to laiko simfonija C-dur yra ymiausi
pasaulio orkestr repertuare.
Baigdamas Paryiaus konservatorij, 1857 m. .Bize gavo Romos premij u kantat
Klodvigas ir Klotilda. Beveik treji metai praleisti Romoje, Medii rmuose, buvo svarbs
kompozitoriaus meniniam brendimui. ia jis sukr komik oper Don Prokopio, simfonij su
choru Vasko da Gama, Te Deum ir kt., domjosi Italijos istorija, literatra, skulptra, kitais
menais. Dl sunkios motinos ligos oras sugro Paryi, kur praleido likusi gyvenimo dal.
Palankiai

kompozitori

sutiko

muzikin

visuomen,

dar

prisimenanti

talenting

konservatorijos student. J vertino .Guno, jau garbingo amiaus sulauks H.Berliozas, F.Halevi,
kuris ypa domjosi opera. Su buvusiu kompozicijos mokytoju .Bize ne tik suartjo, bet ir
susigiminiavo vesdamas jo dukter enevjet Halevi.
Brandiojo laikotarpio krybos pradi enklina opera Perl vejai, pastatyta Paryiaus
Lyriniame teatre (Theatre Lyrique) ir sulaukusi publikos bei koleg teigiamo vertinimo. Gi
muzikos kritika j prim altokai. Operoje kompozitorius siek gyvenimikosios tiesos
atskleidimo, sukr simenamas veikj muzikines charakteristikas, para patogias ir efektingas
solist partijas. Iki iol daininink koncert programas puoia rytietiku koloritu nuspalvinta
pagrindinio veikjo Nadiro arija.

108

Skms paskatintas .Bize prim Paryiaus Grand Opera teatro usakym sukurti
penki veiksm oper Ivanas Rstusis.
Ubaigtos operos partitros teatro vadovyb neprim pastatymui, kaip nevykusio.
Pasirinktasis didiosios operos tipas su efektingomis scenomis, perdtomis veikj aistromis
buvo svetimas kompozitoriui, turjo trkum ir operos libretas. Krybin darb trikd ir nuolatiniai
finansiniai nepritekliai. Kompozitorius buvo priverstas imtis nedomi, antraeili usakym
pritaikyti populiarias oper arijas fortepijonui keturioms rankoms, instrumentuoti muzik oki ar
maiems kavini orkestrams, linksminantiems naktin Paryiaus publik ir pan.
Neirint vis aplinkybi, ir toliau .Bize krybos centre opera, kuriai rayti jis tegaljo
skirti nedaug laiko. Kompozitorius sukr oper Perto grauol pagal V.Skoto roman
Daniul, muzik A.Dod dramai Arliet, ie kriniai tarsi slygojo geriausio krinio
Karmen pasirodym.
doms ir tuo metu parayti .Bize instrumentiniai kriniai: simfonins siuitos Roma,
Vaik aidimai, uvertira Tvyn, siuita fortepijonui keturioms rankoms Vaik aidimai ir kt.
Ileistas pirmas romans rinkinys, pasiymintis melodij graktumu bei sodriomis harmonijos
spalvomis, prisidjo prie prancz vokalins muzikos stiliaus susiformavimo.
Paskutinis ir stambiausias .Bize krinys opera Karmen. Premjera vyko 1875 m. kovo
mn. Paryiaus Lyriniame teatre patyr neskm. Nors premjeroje

dainavo puiks solistai

M.Galli-Marje (Karmen), P.Leri (Choz), .-A.Buiji (Eskamiljo), ji buvo puikiai parengta, taiau
pats Karmen personaas publikai atrod amoralus, operos siuetas per daug realistikas, muzika
naujovika, nesuprantama, operoje nebuvo baleto veiksmo, btino pranczikai scenai. .Bize
sukrt operos Karmen neskm, nes jis tikjo savo krinio pasisekimu. Taiau kompozitorius
nebuvo palautas, kadangi puoseljo naujus krybinius sumanymus.
Nuolatin krybin tampa, staigi liga, pagaliau Karmen nevertinimas pakirto .Bize
sveikat. Jis mir 1875 m. birelio 3 dien, palaidotas Paryiaus priemiestyje.
Po poros mnesi opera Karmen buvo pastatyta Vienoje. Ten ji susilauk miliniko
pasisekimo, kuris j lydi iki iol.

109

Operos Karmen libretas

I veiksmas
Po Sevilijos miesto aikt slampinja gyventojai, kuriuos stebi dragn pulko sargybiniai.
Jauna mergina Mikaela, neradusi savo suadtinio don Choz, paada ateiti vliau. Berniuk lydima
keiiasi sargybini pamaina.
Netoli aikts esaniame tabako fabrike skelbiama piet pertrauka. Fabriko darbininks
susitinka su savo mylimaisiais. Pasirodo ir Karmen. Gerbj diaugsmingai sutikta, ji minioje
pastebi don Choz ir meta jam gl. Sumis Choz j pakelia ir nuo to laiko negali umirti
grauols juodaaks igons. Vl ateina Mikaela, kuri perduoda suadtiniui motinos laik ir
pabuiavim.
Netrukus fabrike kyla petyns, kuri kaltinink pasirodo esanti Karmen. Kapitonas Cuniga
sako Choz j suimti ir nuvesti kaljim. Karmen paskiria jam pasimatym Lilas Pastja tavernoje
ir prao padti jai pabgti. Vedama bausms atlikimo viet, jaunoji igonait netiktai pastumia
Choz ir pabga.
II veiksmas
Lilas Pastja taverna, kur linksminasi dragnai, igons, kontrabandininkai. Karmen dainuoja
ir oka. Diaugsmingai sutinkamas toreodoras Eskamiljo, kvieiantis visus buli klautynes.
Sveiams isiskirsius, kontrabandininkai aptaria savo planus. Laukianti i kaljimo grtanio
Choz, Karmen atsisako juos vykdyti. Dainuodamas dragno dain, tavern engia Choz.
Karmen silo jam mesti karo tarnyb ir gyventi su ja bei jos draugais kalnuose. Choz atsisako.
Trimitas kvieia Choz kareivines, ten vykti jam sako tavern sugrs Cuniga. Pavydo
pagautas, Choz susikauna su Cuniga. Kontrabandininkai juos iskiria, taiau dragnas nebegali
grti tarnyb. Jis lieka su Karmen ir kontrabandininkais.
III veiksmas
Kontrabandininkai, tarp kuri Choz ir Karmen, kaln takeliais gabena prekes. Sustojus
poilsiui, Karmen su draugmis Fraskita ir Mersedes buria kortomis. Jos merginoms pranaauja
palank likim, gi Karmen ir jos mylimajam mirt.
Kalnuose pasirodo Eskamiljo ir vl kvieia visus atvykti Sevilij. Choz, suinojs, kad
toreodoras Eskamiljo susiavjs Karmen, puola j su peiliu rankoje. Karmen pasirodymas
nutraukia susirmim. Kontrabandininko atlydta stovykl ateina Mikaela. Chose kartu su ja
iskuba pas mirtani motin. Karmen klausosi nutolstanio Eskamiljo dainos, ir jos irdyje gimsta
naujas jausmas.

110

IV veiksmas
Sevilijos aikt prie cirko. Susirinkusi minia laukia buli kautyni. Pikador lydimas cirk
ygiuoja toreodoras Eskamiljo, su kuriuo susitinka Karmen. Franskita ir Mersedes spja Karmen,
kad minioje slapstosi Choz. Jis ateina pasikalbti. Choz pasiruos Karmen visk atleisti,
maldauja sugrti pas j ir pradti nauj gyvenim. Taiau Karmen irdis jau priklauso kitam. Ji
grina jo dovanot ied ir reikalauja leisti eiti cirk, kur skamba sveikinimo ksniai, Eskamiljo
pasiekus pergal. Suprats, kad viskas prarasta, Choz nuduria Karmen. Ijusi i cirko minia mato
raudant Choz.
Opera Karmen
Libret pagal prancz raytojo Prospero Merim (P.Merimee) novel Karmen para
H.Meljakas (H.Meiljac) ir L.Halevi (L.Halevy). Jo autoriai, gerai inodami scenos reikalavimus ir
operos spektaklio specifik, padar tam tikrus pakeitimus. Operoje atsisakyta kai kuri novels
veikj (Karmen vyro Garsijos), vesta nauj (Mikaela), suvelninti pagrindini veikj bruoai.
Kitaip isprsta ir krinio atomazga. Karmen mirties scena i kaln perkelta aikt prie cirko,
sudarant atr kontrast su minios digavimu.
Opera Karmen buvo sukurta kaip komika opera (opera comique), pagal kurios tradicijas
muzikiniai numeriai jungiami kalbamais dialogais. Kai po kompozitoriaus mirties jo draugas E.Giro
(E.Girand) kalbamus dialogus pakeit muzikinmis reitatyvinmis scenomis, opera gavo nauj
bruo. Remdamasis prancz nacionalins operos laimjimais, (i didiosios operos perms
teatrinio veiksmo rykum, i lyrins intymios dramos atskleidimo subtilum, i komikosios
anrines buitines ir liaudies scenas) ir reformavs juos, .Biz sukr nauj operos tip
realistin muzikin dram. Jos savitoje muzikinje dramaturgijoje itisinio vystymo scenos
jungiamos su ibaigtais soliniais ir oki numeriais. Operoje rykus ir simfoninis vystymas, kuris
pasiekiamas kompozitoriui naudojant leitmotyvus (Karmen likimo, Eskamiljo).
Pagrindiniai operos veikjai Karmen, Choz, Eskamiljo, Mikaela paprasti, i laiudies
kil mons. Ypa ryki Karmen charakteristika. Ji reto avumo moteris, aistringa, drsi
(usispyrusi), nepastanti pareigos ir paklstanti savajam meils jausmui. Karmen vokalin partija
grindiama ispan, igon folklorui bdingomis intonacijomis, ritmais, kupina ugningo
temperamento. Antroje operos pusje heroj gauna dramatizmo ir psichologizmo bruo, o
vokalin partija ariozini reitatyvini bruo.
Don Choz pieiamas lyrikomis spalvomis. Jo partija artima ital oper stiliui, lyrika,
melodinga.
Mikaela tipika prancz lyrins operos veikja, kurios partijoje vyrauja ariozinis
romansinis dainavimas.

111

Toreodoras Eskamiljo savo aunumu, efektingumu primena didiosios operos herojus.

Svarbios operoje chorins scenos, atskleidianios gyvenimo diaugsm, optimizm
(dragn, darbinink, berniuk, kontrabandinink, buli kautyni irov chorai), sudaranios fon
tragikiems vykiams.
Puiks Karmen orkestriniai epizodai (uvertira, trys antraktai, okiai), avintys
spalvingumu, instrumentuots vairumu ir iradingumu.
Opera Karmen pradedama uvertira, kurioje yra dvi kontrastingos sferos. Pirmoji
grindiama smagia, gyva maro tema.

Ji vliau skambs IV veiksme. Antroji herojika toreodoro Eskamiljo kuplet priedainio melodija.

Operoje ji tampa teodoro leitmotyvu.

Jai kontrastuoja antroji sfera Karmen likimo tema, skambanti pirm kart tragikai,
temptai. is trumpas motyvas, pagrstas vengr igon gamai bdingu padidintos sekundos
intervalu, atliekamas violoneli stygini tremolo fone ir baigiamas dviem lemtingais likimo
diais.

112

Motyvo slinktis emyn, jo pakartojimas, nepastovi harmonija uatrina tragizm. Karmen

likimo motyvas operoje skamba dramaturgikai svarbiose vietose: Karmen metant gl, buriant
kortomis, finalinje scenoje. Jis sutinkamas ir modifikuotu pavidalu: okio ritmu skamba Karmen
pirmo pasirodymo metu, habaneroje ir segidilijoje (ia jis pintas melodij) ir kt.
Pirmas veiksmas sudarytas i keli scen, atspindini Sevilijos miesto gyvenim. ia ir
nuobodiaujani dragn pokalbiai, sargybini pamain kaita, mylimj susitikimai, moter
petyns ir t.t. Kiekvien gyventoj grup kompozitorius pristato choru dragn, berniuk, tabako
fabriko darbininki, sudarani veiksmo ekspozicij. Lyrizmu, velniomis pastelinmis spalvomis,
imitaciniu bals vedimu, kastanjetiniu ritmu vidurinje padaloje isiskiria darbininki choras.

Dar viena chorin scena darbininki ginas, kur siterpia Karmen ir Cunigos pokalbis.
Moter choro greitakelbe, polifoniniu imitaciniu bals vystymu perteikiamas besiginijani
susijaudinimas, ksniai, nesutarimai.
io veiksmo kulminacijos susijusios su Karmen, kurios pirmas pasirodymas scenoje rykus
ir spdingas. Orkestre okio ritmu skambantis jos likimo motyvas, po jo girdimi aistringi choro
tenor grups klausimai bei viliojantys Karmen atsakymai, skirti k tik jos pastebtam dragnui
Choz, sudaro dialogin scen. Ji yra savita Karmen habaneros anga. Joje Karmen idsto savo
gyvenimo filosofij: meil laisva ir nepastovi, ir niekas negali jos valdyti. Rykus, spalvingas,
ispan okio ritmo solinis numeris pieia graios, viliojanios, savimi pasitiknios merginos
portret. Chromatikai einanti emyn, mantraus ritmo melodija nusako tragik Karmen ateit.
Habanera, kurios priedain atlieka choras, kupletins formos.

113

Dar atkakliau Karmen vilioja Choz didelje judviej itisinio vystymo scenoje, kuri
sudaro daina ir melodrama bei segidilija. Pirmoji scenos dalis daina ir melodrama nauja pakopa
Karmen savo avesiu kerint Choz. Ji pusbalsiu dainuoja dainel apie pikt vyr (A.Pukino eils i
poemos igonai, P.Merim vertimas). i daina takuotu ritmu artim ispan okiui, o melodija
jumoristinei dainai. Karmen daina ir melodrama iauga itis scen, kontrastuojani su anksiau
skambjusiu Mikaleos ir Choz duetu, pasiyminiu graiomis melodijomis, viesiomis idilikomis
spalvomis.
Karmen segidilija pirmo veiksmo kulminacija, parykinanti jau inomus pagrindins
veikjos bruous ir vystanti juos. J dainuodama Karmen pasiada mylti Choz ir nurodo
pasimatymo viet. Tai scena daina, menine prasme vertingiausias operos numeris. Segidilijos
muzika grakti, avi, viliojanti, ispaniko kolorito. J kompozitorius kuria panaudodamas bding
ispan folklorui dermi kait, melodinio minoro ir paralelinio maoro kait.

segidilij siterpia Choz ir Karmen solinis numeris perauga duet. I jo paaikja, kad
Choz negali pasiprieinti jos kerams. Dainuodama habaneros priedain, ji vykdo duete Choz
idstyt plan. Pastmusi dragn, jauna igonait pranyksta minioje.
Antras veiksmas pradedamas antraktu, kuriame varijuojama dragno daina, su kuria Choz
ateis pas Karmen. Tavernoje skamba igonika daina. J dainuoja Karmen, pritariant draugms
Fraskitai ir Mersedes. Palaipsniui dainos tempas greitja, auga dinamika ir ji pereina ok,

114

papildant Karmen charakteristik. Ispanik spalv jam suteikia orkestr vesti trikampis,
tamburinas, lkts.
tavern atvyksta toreodoras Eskamiljo, savo kupletuose pasakojantis apie kovas arenoje,
pasiektas pergales, meil. Tai vienas inomiausi operos numeri, patraukis dmes efektingumu ir
spindesiu. Maro ritmo kuplet priedainis jau skambjo uvertiroje ir yra Eskamiljo leitmotyvas,
kuris ypa svarbus treio ir ketvirto veiksm dramaturgijoje. Pirmoji kuplet dalis drsaus,
gyvenim mylinio toreodoro portretas, nuspalvintas ispaniku koloritu (bolero ritmas, nutrauktos
frazs).
Sveiams isiskirsius, Karmen ir keturi kontrabandininkai aptaria savo reikalus. Kvintetas
vienas rykiausi operos ansambli, peraugani gyv dinamin scen. Palyginus su anksiau
skambjusiomis scenomis, jam bdingas intymumas, auktas kvinteto dalyvi bals registras, j
lengvumas, skaidri faktra susieti su greitu tempu, okio ritmu, suteikia numeriui skerco charakter.
Darni ansamblio dalyvi nuotaik suardo Karmen, atsisakiusi eiti drauge, nes ji laukianti Choz.
Kaip jos odi patvirtinimas, tolumoje pasigirsta dragno daina, atliekama be pritarimo. Karmen
diaugsmingai sutinka Choz. Juodviej duetin scena sudaro antro veiksmo dramaturginio
vystymo centr ir yra svarbi veikj tarpusavio santykiams, pasiekiantiems lyrin kulminacij.
Duetas pradedamas Karmen okiu su kastanjetmis, kuriomis ji pritaria dainuodama
paprast melodij be odi.

Choz susiavjs iri Karmen, ok sipina trimito garsai, kvieiantys j kareivines.

Nesuprasdama Choz pareigos grti kareivines, Karmen, mgdiodama trimito gars, aiposi i
jo. Choz arijoze Gl, kuri man dovanojai kalba apie savo meil Karmen, kaljime isaugot
gl. Tai puikus kantileninio vokalinio .Bize stiliaus pavyzdys, ryki Choz lyrin charakteristika.
Plataus diapazono plastikai vystoma arijozo melodija pradedama nuo kulminacins gaidos,
pabrianios Choz emocin tamp.

115

Jo arijozo perauga duet, kuriame vyraujantis vaidmuo priklauso Karmen. okio ritmu
pagrstoje dalyje ji vilioja dragn, piedama laisvo, nerpestingo, pareigomis nevaromo
gyvenimo kalnuose vaizdus. Taiau jai nepavyksta paveikti Choz. Nelauktas kapitono Cunigo
sugrimas tavern, jo kiviras ir dvikova su Choz pakeiia situacij. Pastarasis lieka su Karmen
ir kontrabandininkais. Karmen ir Choz scenoje kelis kartus rykiai skamba Karmen likimo
leitmotyvas, kaskart primindamas jos tragik lemt.
Treias veiksmas vl pradedamas antraktu, lyriku ir poetiku nakties peizau. Nedidelis
simfoninis epizodas atskleidia .Biz instrumentatoriaus sugebjimus. Nuostabi, ilgesing
melodij veda fleita ir klarnetas, subtiliai akomponuojani arf fone, sukurdami rami, svajing
nuotaik. Tuo jis kontrastuoja dramatikiems veiksmo vykiams.
Atsargus ir paslaptingas maras lydi kontrabandinink ingsnius pavojingais kaln takeliais,
kuriais jie nea savo prekes. Kartu su kontrabandininkais keliauja Karmen ir Choz. Dabar j
jausmai skirtingi: Choz kankina nusiengimas pareigai, tviks ilgesys, pavydas ir meil Karmen,
kuri jo jau nebemyli.
Veiksmo dramaturgijai svarbi brimo scena, atskleidianti naujus Karmen bruous. Sustojus
poilsiui, Franskita, Mersedes ir Karmen buria kortomis. Pirmosios kortose iskaito palank likim,
gi Karmen mirt. Gyvai, nerpestingai, graia ateitimi besidiaugiani mergin duetui
kontrastuoja Karmen arijozo. Jame jau nebra pirmuose veiksmuose Karmen lydjusi oki ritm,
liaudik intonacij ir kolorito. Prie arijozo kelis kartus tragik lemt pranaaujaniai skamba
Karmen likimo leitmotyvas. Niri, nuosaikiai vystoma arijozo melodija sakmba laidotuvi mar
primenani akord fone. Kompozitoriui pavyko suderinti kantilen ir dramatikum, ypa
pasikeitusio orkestro kolorito parykint. Brimo scen (ji parayta trij dali sudtine forma)
ubaigia diaugsmingas Franskitos ir Mersedes dainavimas su siterpianiomis tragikomis Karmen
frazmis.

116

Kitas solinis numeris Mikaelos arija lyrinis intarpas dramatikai besivystaniame

veiksme. Ji melodinga, daininga, atskleidianti jaunos merginos velnum, nuoirdum, o kartu ir
tvirt pasiryim igelbti Choz.

Choz ir Eskamiljo kiviro ir dvikovos scena dramatin veiksmo kulminacija. Pasirodius

Karmen, atomazgos dar nra. Pasiadjs sugrti, Choz eina su Mikaela pas mirtani motin;
Eskamiljo, visus pakviets buli kautynes, dainuodamas kuplet priedain, ivyksta Sevilij.
Orkestre skambs Karmen likimo leitmotyvas ada tragik atomazg.
Ketvirtasis veiksmas, kaip ir ankstesnieji, pradedamas antraktu, vedaniu pakili vents
nuotaik. Minios, belaukianios buli kautyni, balsai susilieja bendr urmul. Trumpos choro
bals replikos, nutraukianios viena kit, j imitacijos dar kart patvirtina Z .Bize kompozicin
meistrikum. Teatr pastatymuose po chor paprastai atliekami okiai vesti jau po kompozitoriaus
mirties (kai kada perkeliami antr veiksm). Tai nedidel oki siuita, kuri sudaro keli numeriai,
perkelti i operos Perto grauol ir muzikos A.Dode dramai Arliet (farandola ir valstiei
choras vidurin dalis i pastorals). Jie organikai sipina liaudies vent, j praturtindami ir
praplsdami. vent baigiama kvadrilijos ygiavimu cirko aren. Nedidelis lyrinis Karmen ir
Eskamiljo duetas kupinas jausm bendrumo ir sutarimo.

117

Orkestro muzika, lydinti Karmen ir draugi pokalb, skamba neramiai, spjaniai ir

paruoia tragikj operos kulminacij Karmen ir Choz duet. Baigiamoji scena vystoma laisvai,
palaipsniui kintant muzikos pobdiui. Choz, kuris tebemyli Karmen, savo jausmus perteikia
kilniomis, artimomis antro veiksmo arijozo, dainingomis melodijomis. Karmen Choz meils
prisipainim ir maldavimus j mylti atsako neigiamai neilgomis reitatyvinmis ariozinmis
frazmis, parodaniomis jos rytingum ir drs. Paskutinysis epizodas itin

dramatikas ir

dinamikas. vis trumpjanias, atrias, dramatikas Choz ir Karmen replikas sipina

digaujanios minios cirke ksniai bei orkestro atliekamas Karmen likimo leitmotyvas.
Nesuderinam jausm sugretinimas sudaro didel kontrast ir labai veikia klausytoj emocijas.
Tragik operos atomazg sustiprina Karmen mirtis pergale besidiaugianios minios fone.
.Bize operai Karmen priklauso iskirtin vieta operos teatro istorijoje. Nuo XIX a.
pabaigos tai viena populiariausi oper, statom beveik visose pasaulio operos teatr scenose.
Turbt nra n vienos dainininks mecosoprano, nesvajojanios padainuoti Karmen.
Lietuvos Respublikos muzikiniuose teatruose .Biz opera Karmen buvo pastatyta apie
deimt kart. Juose rykius Karmen vaidmenis sukr V.Jonukait- Zaunien, I.Jasinait,
N.Ambrazaityt, Choz K.Petrauskas, V.Noreika, V.Adamkeviius, Eskamiljo A.Sodeika,
E.Kaniava, E.Vasilevskis ir kt.
Mintinas operos Karmen pastatymas Kauno valstybiniame teatre su inomo rus
dailininko A.Benua dekoracijomis ir kostiumais.

118

ANTONINAS DVORAKAS
(Antonin Dvorak)
(1841 1904)
Antoninas Dvorakas vienas ymiausi XIXa. 2p. Vakar Europos kompozitorius. is
ek muzikos klasikas ts ir puoseljo kompozitoriaus B. Smetanos pradt ek nacionalins
muzikos mokyklos krim. A. Dvorako krybinis palikimas bei aktyvi visuomenin veikla buvo
svarus indlis visoje Europoje besiformuojani nacionalini kultr pltrai.
GYVENIMO IR KRYBOS KELIAS
Antoninas Dvorakas gim 1841m. birelio 8d. Nelahozevos kaime, netoli Prahos. Jaunojo
Antonino asmenybs formavimuisi takos turjo jo tv eimos inteligencija bei pomgis
muzikuoti. Klasikin ir liaudies muzika vairios dainos, okiai A. Dvorak supo nuo pat
maums. Antoninas nebuvo pasyvus jos klausytojas: pramoks groti smuiku, jau devyneri met
dalyvaudavo muzikos mgj sudaryto orkestro koncertuose, muzikiniuose vakaruose, vykusiuose
tv namuose. ie pirmieji ryiai su muzika galbt ir nulm tolimesn A. Dvorako
kompozitoriaus keli.
1853m. A. Dvorakas ivyko mokytis Zlonic. ia lemiamos takos kompozitoriaus
gyvenime turjo susitikimas su pedagogu, kompozitoriumi Antoninu Limanu, sugebjusiu atskleisti
ir subrandinti jaunojo menininko talent. A. Limanas mok A. Dvorak groti altu, fortepijonu,
vargonais, muzikos teorijos pagrind. Kartu su savo mokytoju A. Dvorakas aktyviai dalyvavo
organizuojamuose kamerins muzikos vakaruose. Paskatintas A. Limano, 1857m. Antoninas ivyko
tsti muzikos studijas Prah. ia jis stojo dar 1830m. steigt Vargonink mokykl, garsjusi
puikiais pedagogais. Prahoje A. Dvorakas skmingai derino studijas ir darb: nuo pat pirmj
atvykimo dien jis pradjo groti viename i Prahos orkestr, kuriame vis pirma kaip atlikjas
susipaino su kompozitori R. umano, F. Listo, R. Vangerio kryba, turjo galimyb painti
muzikos klasik ( W. A. Mocarto, L. van Bethoveno ) krinius. Pastarj autori krybos taka ypa
juntama ankstyvuosiuose A. Dvorako krybiniuose bandymuose ( daugiausia tai kameriniai
ansambliai, simfonijos, kuri, deja, ilik tik mauma ).
7 ajame deimtmetyje atsiskleid A. Dvorako kompozitoriaus individualumas, iaugs
i perimt F. uberto, R. umano, R. Vagnerio krybos takoje. io laikotarpio A. Dvorako
krybos pavyzdiu gali bti vokalinis ciklas Kiparisai. 7 ojo deimtmeio krybiniai iekojimai
atkreip A. Dvorako dmes ir oper anr, tuo metu dominavus daugelio ek kompozitori
kryboje. Nors ankstyvosios operos bei pirmoji pastatyta A. Dvorako komika opera Karalius ir
angliakasys (1871) nesulauk pripainimo, taiau turjo lemiamos takos tolimesniems

119

kompozitoriaus iekojimams. Ypa daug dmesio A. Dvorakas skyr nacionaliniu anru tapusios
komikos operos krimui ( para op. Karalius ir angliakasys 2red., kt. op. ), kai kurias komikas
situacijas, net persona charakteristikas perms i B. Smetanos op. Parduotoji nuotaka.
Btina paminti, kad A. Dvorako operose bene pagrindinis dmesys buvo skiriamas
chorams. Tai taip pat ek muzikin tradicija. 1879m. kompozitorius sukr kantat Himnas, kuri
i karto susilauk didiulio pasisekimo ir igarsino A. Dvorak.
Minimu laikotarpiu A. Dvorako sukurtuose kameriniuose kriniuose bei simfonijose vis
labiau juntama nacionalins ek muzikos taka. Kompozitoriaus simfonij scerco dalys tapo
artimos ek liaudies okiui furiantas, melodikoje vis labiau juntamos liaudies dain ir oki
intonacijos, krini formose atsiranda daugiau laisvs ir improvizacikumo, artumo ek liaudies
baladms. Ypa rykiai minti krybos elementai atsiskleid tokiuose kriniuose kaip ekika
siuita, Slavika rapsodija, Slaviki okiai.
Gyvenimo pabaigoje raytuose prisiminimuose A. Dvorakas pabria, kad brandusis
krybinis laikotarpis prasidjo tik 8 ajame deimtmetyje. Kaip ir anksiau, pagrindin krybos
dal sudar instrumentiniai kriniai (kameriniai ansambliai, pjess fortepijonui ir t.t.). Minimu
laikotarpiu iaugo A. Dvorako krybinis meistrikumas; jo kriniai paplito ne tik po Europ, bet ir
Amerikoje. Nordamas pabrti brandiojo laikotarpio svarb, kompozitorius naikino jaunystje
sukurtus krinius, keit j numeracij ( tai 8 ajame deimtmetyje buvo sukurtos keturios
simfonijos, kuri numeracija pradedama Nr.1, nors chronologikai pirmoji simfonija jau buvo
penkta ir pan.). iuo laikotarpiu buvo garbinamas ir A. Dvorakas dirigentas: jis koncertavo
daugelyje Europos ali, susipaino su ymiais to meto kompozitoriais P. aikovskiu, J. Bramsu,
E. Grigu ir kt.
Greta aktyvios koncertins ir krybins veiklos, A. Dvorakas dirbo ir pedagogin darb:
nuo 1891m. (su pertrauka) dst Prahos konservatorijoje (nuo 1901m. direktorius, profesorius). Jo
mokiniai J. Sukas, O Nedbalas, V. Novakas tapo ymiais ek kompozitoriais.
1892m. A. Dvorakas gavo pasilym uimti direktoriaus viet neseniai kurtoje Niujorko
konservatorijoje. Atvyks Amerik, A. Dvorakas aktyviai sijung pedagogin, koncertin ir
krybin veikl. Jo domjimasis negr bei indn muzika atsiskleid tuo metu sukurtuose
kriniuose Simfonijoje Nr.5 (Nr.9) I naujojo pasaulio, styginiame kvartete F-dur ir kt. Europ
kompozitorius gro 1894m. ir iki mirties aktyvai dirbo, koncertavo, kr.
KRYBA. A. Dvorako krybinis palikimas yra labai gausus ir vairus, kadangi vis
gyvenim kompozitorius ra daug ir labai greitai. Bdamas labai reiklus sau, daugel ankstyvojo
laikotarpio krini sunaikino. Reikmingiausi kriniai: 10 oper (tarp j Karalius ir
angliakasys, Usispyrliai, Vanda, Gudrusis valstietis, Dimitrijus, Velnias ir Kaa,
Undin), Stabat Mater (1877), Requiem (1890), 9 simfonijos, 5 simfonins poemos, 5
uvertiros, 3 Slavikos rapsodijos, 16 Slavik oki, koncertai fortepijonui (1876), smuikui

120

(1879, naujos red. 1880 ir 1882), violonelei (1895), apie 70 instr. ansambli (styg.sekstetai,
styg.kvartetai, 2 fortepijoniniai kvintetai ir kt.), daug kamerini krini fort. (2 ir 4 rankom), solini
ir chorini dain.
Simfonija Nr.5 e-moll I NAUJOJO PASAULIO (1893m.)
i simfonija yra ne tik vertingiausia A. Dvorako kryboje, bet ir viena i ymiausi XIXa.
simfonij pasaulinje muzikos literatroje. Simfonija Nr.5 (chronologikai ji yra devintoji
A.Dvorako sukurta simfonija, taiau pirm keturi pats autorius nepublikavo) buvo sukurta JAV.
Joje, greta ek liaudies intonacij, panaudotos negr, indn muzikai bdingos melodins lstels,
ritmai. Taiau i simfonija vis pirma yra tipikas ek simfonizmui bdingo krinio pavyzdys:
sureikminta epin anga, ryys su buitine anrine melodika, gamtos vaizdai (II, IIId.), vis
simfonij apjungiantis lyrizmas ( iki ios simfonijos nebdingas paties A.Dvorako simfoniniams
kriniams ), IVd. pasieks net dramatik patos.
Simfonijos pavadinimas, autoriaus duotas jau sukrus vis krin, nra programikas. J
takojo keletas prieasi: A.Dvorako gyvenimas JAV, paintis su ioje alyje skambjusiu folkloru
bei naujo, paties kompozitoriaus iskirto, krybinio laikotarpio pradia.
SIMFONIJOS STRUKTRA. Simfonija sukurta remiantis klasikine simfonijos keturi
dali sonatine simfonine forma. Krinio dalis apjungia ne tik lyrika bei dviej taut liaudies
melodij intonacijos, bet ir temins ssajos: per vis simfonij pereina dramatinis herojinis
motyvas (leitmotyvas), tampantis savotiku visos simfonijos epigrafu.
I dalis (Adagio-Allegro molto) pradedama lta anga, esania ne tik Id., bet ir visos
simfonijos interliudija. Jos melodikoje jau formuojasi pagrindinio leitmotyvo intonacijos
uuomazgos. Sonatinio allegro dalyje pagrindin tema jau gauna rykius leitmotyvo bruous.
Pirmj, plaiais uoliais besiveriani jos dal atlieka valtornos, o antr mediniai puiamieji:

alutin, kaip ir pagrindin tema eksponuojama ne i karto: jos intonacijos skamba jau
antroje pagrindins partijos dalyje. alutins partijos melodika artima ek liaudies melodingoms
dainoms:

121

Pirmosios dalies ekspozicijos kulminacija verli, o baigiamoji tema, apibendrinanti anksiau

skambjusi tem nuotaikas, svajinga. Ji nuspalvinta charakteringais spiriueli bruoais:
sinkopuotu ritmu, dermine pentatonika ir pan.:

Tem perdirbimas savo apimtimi nra didelis. Jo dramatizm sustiprina temptas harmoninis
planas, padidinti intervalai, kontrasting tem gretinimas. Btent iame epizode rykiausiai
atsiskleid A. Dvorakas kaip kompozitorius simfonistas. Dramatin nuotaika nenuslgsta ir
pirmosios dalies reprizoje.
II dalis (Largo). Pastarj dal kompozitorius A. Dvorakas buvo sukrs kaip atskir
simfonin krin Legenda, kvpt amerikiei raytojo Longfelou Hiavatos giesms.
Simfonijoje tai yra viena i spdingiausi dali, isiskirianti savo ramia, skaidria nuotaika,
orkestruots spalv vairove. Spalvingi anginiai antrosios dalies akordai pieia nebyli nakties
gamt. Ikylanti tema, atliekama angl rago, yra daininga, poetika, lyg epin balad. Ji labiausiai
artima kompozitoriaus paintam Amerikos negr folklorui:

Antrosios dalies vidurin dalis pagrsta besikaitaliojanios nuotaikos tem kaita: ia skamba
rauda, melancholiki atodsiai, netikti viess prisiminimai, galingai siverusi pirmosios dalies
tematika (pagr. ir baig. temos). Dar kart nuskambjusi pagrindin antrosios dalies tema ubaigia
i simfonijos dal.
III dalis (Scerco) nutraukia antrosios dalies ramyb ir pasineria linksm, kupin vidini
kontrast nuotaik. ios dalies okins ir ek liaudies muzikai bdingos intonacijos dar labiau
sutvirtina kontrast su antra negr folkloru pagrsta dalimi.
Triosios dalies forma IIId. sudtin su rondo elementais. Dalyje vyraujanio ritmo
pagrindas A. Dvorako pamgtas ir ne vienoje simfonijoje scerco dalyje naudotas furianto ritmas
(a), peraugantis daining melodik (b), bei vidurinje trio dalyje suskambantis lendleris (c):

122

 trio epizod siterpiantis leitmotyvas sugrina klausytoj visos simfonijos tematikos

prisiminim bei ruoia final.
IV dalis (Allegro con fuoco) apibendrina visos simfonijos djin umoj. i dalis tampa viso
ciklo kulminacija, sugrtanti I d. nuotaikas bei sureikminanti dramatizm. ventika trimit ir
valtorn atliekama pagrindin tema artima husit karikoms dainoms marams.

Sonatos forma paraytos dalies tem pltojimo epizode, greta pagrindini ir alutini tem,
suskamba visos ankstesni dali temos. Diugi IV d. bei visos simfonijos koda kompozicijos
ivada ir apibendrinimas.

123

DAKOMAS PUINIS
(Giacomo Puccini)
1858 1924
Dakomas Puinis paskutinis didingos tal operos meno tradicijos atstovas. PO jo
Italijoje kr dar daug ryki kompozitori O. Respigis, A. Kazela, L. Dalapikola ir kiti,- taiau
tarp j nerasime n vieno, itaip uoliai atsidavusio operos menui, kurio veikalai nuolat skambt
biso pasaulio teatruose, kurio oper partijos, arijos taip gausiai puot kiekvieno ymaus vokalisto
repertuar. D. Puinis danai yra vadinamas ymiausiu verizmo atstovu. Nauja kryptis ital
operoje verizmas pasirod XIX amiaus pabaigoje, tuo metu kaip ir paskutins Diuzeps
Verdio (Giuseppe Verdi, 1813 1901) operos, knijusios romantins operos dvasi.
Dakomas Puinis imtametes tradicijas puoseljusios muzik, kompozitori gimins
palikuonis (Puini gimin net buvo lyginama su Vokietijos Bachais). Savo pirmtak garbei jis
buvo ir pakriktytas protvi kompozitori vardais Dakomas Antonijus Domenikas Mikel
Sekondas Marija Puinis, tad visi natraliai tikjosi maj Dakom irgi tapsiant kompozitoriumi.
Gims 1858 met gruodio 22 dien, vakarinje Toskanos dalyje, Lukos mieste, Dakomas buvo
jau penktas vaikas eimoje. Jam einant etuosius metus, mir tvas, paliks savo 18 met jaunesn
mon Albin Madi su septyniais vaikais (penkiomis sesutmis ir dviem broliais). Namas, kuriame
uaugo Dakomas, iandien Lukos gyventojams, miesto turistams inomas, kaip kompozitoriaus
Puinio muziejus.
Dar ankstyvoje vaikystje Dakomas pradjo mokytis muzikos dainuoti ir groti vargonais
pas motinos brol. Taiau pradia nebuvo diuginanti berniukui stigo uolumo, jis tingjo. Kiek
vliau motina sisteming Dakomo muzikin lavinim patikjo buvusiam vyro mokiniui Karlui
Andeloniui, dirbusiam Painio muzikos institute, kuriame kelis metus teko studijuoti ir Puiniui.
Netrukus bsimasis kompozitorius tapo San Martino katedros bei San Michels banyios choristu,
vargonininku; nordamas daugiau pinig udirbti eimai, grojo fortepijonu vairiose tavernose.
domu, jog Puinio vargon improvizacijos banyioje kartais buvo kritikuojamos dl ia netiktai
suskambani liaudies muzikos motyv ar oper fragment. Beje, kaip tik tada, sulauks 16 met,
Puinis para ir pirmsias originalias kompozicijas vargonams.
Gimtajame Lukos mieste studijuodamas Painio institute, savo pedagogo K.Andelonio
dka, Puinis susipaino ir su D. Verdio operomis Rigoletu, Traviata, Trubadru. O
suinojs, kad 1876 met kovo 11d. Pizoje pirmkart bus suvaidinta Verdio Aida, Dakomas su
dviem biiuliais psiomis nuingsniavo 20 myli ir sumaniai be bilieto prasmuko teatr. Operos
spdis buvo toks stiprus, kad gimtj Luk Dakomas gro jau pasirys tapti oper
kompozitoriumi. Vliau D.Puinis prisimin: Kai Pizoje igirdau Aid, pajutau, jog man buvo
atvertas langas muzik.

124

Vis labiau pasinerdamas muzikos studijas Puinis parao Preliud orkestrui, muzik
patriotinei poemai Graiosios Italijos sns, taip pat Motet ir Credo, skirtus Lukos miesto
globjos ventosios Paolinos garbei. Po dvej met pastaruosius krinius Puinis trauk savo
Miias keturiems balsams ir orkestrui, kurioms nesvetimos buvo kit inom aminink V.
Belinio, G. Doniceio, net .Guno muzikos intonacijos. Taiau ia buvo galima velgti ir enkl,
bylojani, jog gimsta tikrasis, savitasis Puinis.
Miios tapo diplominiu D. Puinio darbu baigiant Painio muzikos institut. Toliau
studijos Milano konservatorijoje (1880 1883). Jo kompozicijos pedagogais ioje auktojoje
muzikos mokykloje tapo smuikininkas ir kompozitorius Antonijus Bacinis (Antonio Bazzini, 1818
1897) bei kompozitorius (oper Dokonda, Lietuviai autorius) Amilkar Ponkjelis (Amilcare
Pnchielli, 1834 1886). Btent A. Ponkjelis paskatino Puin dalyvauti vienaveiksms operos
konkurse taip gim pirmoji jo opera Viliss.
Baigiamajam Milano konservatorijos egzaminui Puinis sukr Simfonin kapriio, kur
ikart dmes atkreip recenzentai, velgdami stiliaus, asmenybs ir charakterio vienov, verl,
labai ret muzikin temperament, itin tinkant kurti simfonijas. Vliau, kaip inia, Puinis atsidjo
bema vien oper krybai, savarankik krini orkestr taip ir nesukr, taiau jo scenini veikal
orkestro partijos niekad nestokojo spalv, efektingo skambjimo bei iraikingumo.
Nors pirmoji D. Puinio opera Viliss iandien beveik nestatoma, i aminink ji
susilauk nemao dmesio. Krinys skambjo vairiuose Italijos miestuose, garsiame Milano La
Scala teatre, o 1892 m. Vokietijoje Vilisms dirigavo Gustavas Maleris (Gustav Mahler, 1860
1911). Veikale pirmkart atsiskleid D. Puinio gabumai jo efektinga muzika puikiai irykino
operos heroj jausmus bei emocijas.
ym pdsak asmeniniame Puinio gyvenime paliko jo mylimos motinos mirtis 1884
metais. Netrukus po i sunki igyvenim D. Puinis nusprend savo likim sujungti su jauna
moterimi Elvira Demiant, tapusia jo mona. Be to kompozitoriaus kelyje randasi ir daugiau
svarbi moni, lydjusi tolimesnes jo krybines skmes ir neskmes. Tarp j Diulijas
Rikordis, garsus leidjas, kompozitorius mgjas, straipsni, recenzij autoriaus (Rikordi
leidyklos prestias ypa iaugo, gijus iskirtines teises D. Verdio operas). D. Rikordis tapo ne
tik Puinio veikal leidju, bet ir jo patiktiniu, rmju.
Netrukus D. Puinis imasi antrosios operos - Edgaro. Vis dlto troktamos skms is
veikalas nesulauk. Puinis buvo prislgtas, net svarst, ar nepasekus brolio Mikels, kuris
emigravo Argentin, pdomis. Prie vis negand prisidjo ir dar viena Puin persekiojo
kreditoriai. Taiau ir vl kompozitori suka krybinis verpetas jis ruoiasi treiajai operai. kart
tai Manon Lesko, kurios premjera vyko 1892 m. spal Turine. Naujosios operos suvaiavo
pasiklausyti kritikai i visos Italijos. Opera turjo milinik pasisekim ir publika, ir kritikai
vieningai ja avjosi. Jau paiame pirmame veiksme Puinis ovacijomis buvo ikviestas scen, o

125

operos pabaigoje jis ijo nusilenkti madaug 30 kart! Puin imta tituluoti vienu stipriausi
jaunj Italijos operos krj.
Manon Lesko vyrauja pesimistikos, suduusi vili, melancholikos nuotaikos,
pasikartojanios ir vlesnse Puinio operose. Nors iam veikalui akivaizd poveik dar Richardo
Vagnerio (Richard Wagner, 1813 1883) operos Tristanas ir Izolda muzika, ia aikiai girdimas ir
savitas Puinio balsas. Svarb vaidmen operoje atlieka orkestras, lengvai liejasi melodijos, tirpsta
ribos tarp reitatyvo ir arijos, pastebima ir kompozitoriaus pajauta teatralikumui, puikiai surstos
masins scenos. tikinamai atskleistos mogikj emocij gelms.
1891 m. rugsj Puinis atrado nedidel vej kaimel Tore del Lag, kuriame pasistatydino
nam. J trauk ios vietos nuoalumas ia jis galjo mgautis vienatve, reikalinga krybai (Tore
del Lage gim ne vienos jo operos partitra), galimybe medioti laukiniu paukius ar, tarkim,
keliauti autant. Tuo metu jis apsisprend dl ketvirtos operos, pasirinko jai siuet Anri Miur
(Henri Murgers) autobiografin roman Scenos i bohemos gyvenimo. Po keli met buvo
sukurta opera Bohema (1895), pelnusi kompozitoriui didiul populiarum iki ms dien.
Raydamas krin D. Puinis jo heroj paveikslus kr su didele meile, daug syki tais, keit ir
lifavo libreto detales, nordamas kuo taigiau atskleisti emocijas. Jis taip sigyveno operos heroj
likimus, kad galop j baigs pradjo raudoti kaip vaikas. Sudjau Bohem vis savo siel.
Nepaprastai j pamilau,- dalijosi spdiais kompozitorius.
Bohemos premjerai dirigavo Artras Toskaninis (Arturo Toscanini, 1867 1957), vliau
parengs dar keletos kit Puinio oper premjeras. Po kurio laiko usimezg ir ilgamet abiej
muzik biiulyst. Psichologin lyrin opera Bohema pasakoja apie Paryiaus Lotyn kvartalo
gyventojus menininkus, j aplink, buit, kasdienyb. Opera persmelkta jaunysts dvasia,
nerpestingumu; nepaisant lidno jos finalo pagrindins herojs Mimi mirties krinys patraukia
viesiu romantiku koloritu. Akivaizdus kompozitoriaus gebjimas kurti tikinamus muzikinius
veikj charakterius prie mus atsiveria trapios, jausmingos, lyrikos Mimi paveikslas, gyvenimu
besidiaugianti, valikika, Miuzet, aistringas ir poetikas Rudolfas.
D. Puinis labai mgo keliauti savo oper pastatym marrutais, atidiai sek j keli po
Italijos, Europos, Amerikos teatrus. Be to jam visuomet rpjo pamatyti ketinam kurti oper kaip
dramos spektakl: keturios jo vliau sukurtos operos Toska, Madam Baterflai, Mergina i
Vakar ir Kregd buvo paraytos remiantis pjesmis, dramos teatruose jau sulaukusiomis
pasisekimo. Prancz dramaturgo Viktoro Sardu (Victorien Sardou, 1831 1908) dram Toska
Puinis ivydo 1895 m., pagrindin vaidmen joje atliko garsioji aktor Sara Bernar, kuriai pastaroji
pjes ir buvo V. Sardu skirta. Po kurio laiko kompozitorius prasitar: Mstau apie Tosk.
Toskoje regiu oper, kuri man idealiai tikt: ia nebt perkraut scen, dekoratyvini regini, be
to, nereikt kurti ypa tirtos, pompastikos muzikos.

126

Operos Toska partitra buvo pabaigta 1899 metais. iame trij veiksm krinyje pulsavo
ne vien stiprios mogikos aistros, meil ir pavydas, bet ir politinis, patriotinis motyvas. Vis dlto
dmesio centre asmeninins dramos. Operoje Puinis ts italikj tradicij: rintis vokalas ia
susiliejo su dramatiku temperamentu, brandia komponavimo technika.
Po Toskos sek plejada veikal operos Madam Baterflai, Mergina i Vakar,
Kregd, vienaveiksmi oper triptikas Apsiaustas, Sesuo Andelika, Danis Skikis.
Dakomo Puinio gyvenim ir kryb apvainikavo originalus veikalas didiul muzikin drama
Turandot. Paskutin oper Puinis kr pagal vien pasak, tiksliau tariant K. Gocio (Carlo
Gozzi) pjess siuetu, paraytu pagal pranczik pasakos apie senovs Kinij i Tkstanio ir
vienos nakties variant. Tai pasakojimas apie iaurij princes Turandot, kurios irdis buvo
pavirtusi led. Kiekvienam gerbjui ji liepdavo minti tris msles. Bausm u klaiding atsakym
buvusi nuomi nukirsti galv. Vienintelis princas Kalafas min visas msles, taiau princes ir j
atstm. Tada princas paios Turandot papra minti msl atspti, koks jo vardas. Princas
triumfavo matydamas, kaip tirpsta apledjusi kin princess irdis, kai ji suvokia, kad jo vardas
Meil.
Trij veiksm pasakinje operoje Turandot, jau tikroje verizmo prieingybje, Puinis, jo
paties odiais tariant, norjo akcentuoti ujauiant mogikos kanios supratim. Be kita ko, i
mintis jam rpjo ir ankstesnes operas kuriant, o paskutiniaisiais gyvenimo metais ji Puiniui tapo
dar aktualesn. Tuo laiku kompozitorius igyveno daug neteki mir jo mylima sesuo vienuol
Idinija, Puinis neteko artim biiuli F. Fontanos, L. Ilikos (Ferdinando Fontana, Luigi Illica,
dviej itikim savo libretist), D. Rikordio, R. Leonkavalio (Ruiggiero Leoncavallo, amininko
kompozitoriaus veristo), E. Karuzo (Enrico Caruso, garsaus t laik tenoro). Puinis jautsi
prislgtas, neproduktyvus, be to jis ir pats jau galinjosi su sunkia liga (gerkls viu), tad ir
Turandot jis kr ne visikai sklandiai, su pertraukomis.
Paskutin kompozitoriaus opera paenklinta rytietiku koloritu, vairialypmis emocijomis
nuo trapios lyrikos iki atraus dramatizmo. ia apstu chorini scen, kuri fone neretai inyra
pagrindini veikj paveikslai. avi turtinga ios operos partij faktra tiek solo, tiek ir choro. O
ypa spalvinga ir iradinga Turandot orkestruot.
Pastarosios operos Dakomui Puiniui nebuvo lemta visikai baigti darb nutrauk mirtis
1924 m. lapkriio 29 dien, likus trims savaitms iki 66-ojo jo gimtadienio. Visas muzikos pasaulis
apraudojo kompozitoriaus mirt gedulo enklan net buvo kelioms dienoms udarytas La Skalos
teatras. Por Turandot finalini scen po kiek laiko ubaig kompozitorius Frankas Alfanas, o io
stabaus veikalo premjera vyko 1926 m. balandio 25d. Joje dirigavo A. Toskaninis, kuris pirmj
spektakl ubaig vis dlto toje vietoje, kur mirtis ipl plunksn i didiojo operos maestro D.
Puinio rankos.

127

Kompozitoriaus knas palaidotas jo numyltoje vietoje Tore del Lage, prie eero, snaus
Tonijo pastatytame mauzoliejuje.
Verizmas XIX a. pabaigos ital literatros, muzikos (operos), dails srov. Italikai
verismo nuo odio vero teisingas, tikrovikas. i srov operoje pagrind literatros verizmas,
kurio pagrindiniai atstovai buvo G. Verga ir L. Kapuana (Capuana). Jie ir kiti autoriai siek savo
kriniuose vaizduoti tikr gyvenim, tem ir siuet iekojo savo meto varguomens, skurdo ir
neteisybs nualint moni buityje, rsi, net drastik paproi Italijos provincijose (danai
Sicilijos valstiei gyvenime).
Verstin opera, veikj, gyvenimik situacij pasirinkimu rmsi kai kuriuos XIX a.
edevrus (D. Verdio Traviat, . Biz Karmen). Taiau operos scenoje kompozitorius
stengsi tvirtinti ne tik gyvenimo realyb, bet ir naujai parodyti mogaus aistr gali bei prigimt.
Veristin opera, danai apnuoginta meils, pavydo ir kerto drama, paskatino atidiau pavelgti
paprasto, nelaimingo mogaus bt, vidin jo pasaul, iurki fizin bei dvasin kasdienyb. i
opera iekojo tem ne vien tauriojoje, viesiojoje mogaus dvasios pusje.
Pirmuoju ios krypties muzikoje pavyzdiu tapo ital kompozitoriaus Pjetro Maskanjo
(Pietro Mascagni, 1863 1945) opera Kaimo garb (Cavalleria rusticana, 1880). Veristins
operos tradicij puoseljo D. Puinis bei Rudjeras Leonkavalis (Ruggiero Leoncavallo, 1858
1919; rykiausias jo darbas opera Pajacai). Ji daug kuo praturtino operos meno stilistik,
sutelkdama dmes veikj aistr, jausm tamp, dinamik. Veristai atsisak ipltot arij,
monolog, ivyst dramatik reitatyv, eiliuot tekst pakeit proza, jie siek kaleidoskopikos
situacij kaitos, primenanios kino kadr monta, didino orkestro vaidmen, skmingai derino
vlyvojo romatizmo (vliau impresionizmo) harmonijos, dermi, orkestruots atradimus su buitins
muzikos intonacijomis grindiama vokalo melodika.
Dakomo Puinio muzika, lyginant su pirmj kompozitori verist, meistrikesn, jis
smarkiai praplt ios operos savybes. Viena vertus, jis irgi vartojo verizmo muzikins kalbos
ypatybes, jo oper veiksmas vyksta buitikoje aplinkoje, o veikjai eiliniai mons. Taiau, antra
vertus, D. Puinio oper personaai (pagrindiniai beveik be iimi moterys) yra supoetinti,
sukilninti,

dramatins

kolizijos

tiek

ipltotos,

kad

gyja

realistinei

operai

bdingos

apibendrinanios jgos. (Paymtina, jog Puinis nepara nei vienos operos pagal kok nors
raytojo veristo veikal). Bdamas jausmingas ir protingas dramaturgas, D.Puinis sumaniai
derino lyrinius savo oper puslapius su patetikomis kulminacijomis, efekting vokalin ar
intrumentin audin, gebjo visuomet suildyti mogikumu, dvasingumu, nuoirdumu. Plati jo
harmonin palet tai paraleliai akordai, padidinti trigarsiai, trigarsiai su seksta, ton gama,
alteracijos, primenanios kartais net R. Vagnerio harmonij.

128

Visa tai regime ir Puinio operose Toska (Tosca, 1900) bei Madam Baterflai
(Madame Butterfly 1904). Svarbiausia raikos priemone abiejose operose tampa vokalin
melodija plastika, daininga, iraikinga. Joje susitelkia ir dramatinis temperamentas, ir
emocionalumas, ir lyrika, ir apskritai vokalinis meistrikumas. Operos dramaturgija pagrsta
rykiais kontrastais.
Trij veiksm muzikinje dramoje Toska, sukurtoje V. Sardu, L. Ilikos bei G. Dakozos
(Giuseppe Giacosa) libretu, Puinis perteikia pagrindini jos heroj ymios dainininks Florijos
Toskos ir dailininko Marijaus Kavaradosio meils dram, kurios tragik atomazg lemia kiti
operos herojai, painios situacijos. Operos veiksmas vyksta Romoje apie 1800 metus.
I veiksme slpdamas ir ketindamas padti pabgti i Romos politiniam kaliniui ezarei
Andeloiui (buvusiam Romos respublikos konsului) dailininkas Kavaradosis patenka Romos
policijos virininko barono Skarpijos nemalon jam gresia sumimas u nusikaltlio slpim.
Beje, baronas neabejingas Kavaradosio mylimajai Toskai, tad jo sumimas padt atsikratyti
konkurentu. Taigi, I veiksme susipastame su pagrindiniais dramos herojais.
II veiksmas vyksta Farnezi rmuose. Kavaradosis tardomas dl Andeloio, kurio
Skarpijai nebepavyko suiupti. Igirdusi kankinamo mylimojo aimanas ia taip pat esanti Toska
nebeilaiko ji pasako, kur slepiasi bglys. iaurusis policijos virininkas vis tiek udaro
Kavarados kaljim ir grisi Toskos, kuri maldauja pasigailti mylimojo, kania. Skarpija vis
dlto priada Toskos praym ipildyti, jei ji taps jo meilue. Kavaradosio suaudym Skarpija
demonstratyviai sako tik suvaidinti auti j tuiais oviniais, taiau panibdomis savo agentui
liepia pasmerktj suaudyti i ties. Baronas Skarpija parao leidim, su kuriuo es Toska ir
Kavaradosis galt pabgti. Bet, kai baronas jau siekia apkabinti avij daininink, i jam smeigia
krtin durkl.
III veiksme matome v. Angelo tvirtovje kalint ir pasmerkt myriop Kavarados, raant
Toskai atsisveikinimo laik. Staiga bgusi Toska rodo mylimajam Skarpijos iduot leidim,
aikina, kad jo suaudymas bsis netikras ir Marijus tik turs gerai suvaidinti mirus.
Vykdomas nuosprendis. vis, Kavaradosis krenta. Ijus nuosprendio vykdytojams Toska
puola prie mylimojo. Paaikja, kad jis nevaidina Marijus Kavaradosis mirs. Tuojau bga ir
policijos agentai Skarpijos nuudymas pastebtas. Taiau Toska nesileidia suimama. Ji mai oka
nuo auktos tvirtovs sienos.
Florijos Toskos partija parayta dramatiniam sopranui, Marijaus Kavaradosio herojiniam
tenorui, barono Skarpijos herojiniam arba charakteriniam baritonui. Toskos ir Kavaradosio
partijos isiskiria ypa pabrtu dramatizmu, pasireikianiu emocionalia melodika, kurioje
deklamacikumas jungiamas su italiku dainingumu visa tai ryku paskutinje Kavaradosio arijoje
(III veiksmas), kuri yra puikus deklamacijos ir plaios italikos kantilenos jungties pavyzdys.

129

* * *
Nuo XIX a. vidurio Europ plsteljo Japonijos menas. Europos menininkai nepaprastai
susidomjo ios Ryt alies ilgaame tradicine kultra. Visa tai dar poveik garsiems to meto
dailininkams V. Van Gogui (V. Van Gogh), P. Gogenui (P.Gauguin). Japon tematika netruko
pasiekti ir operos anr, apie k liudija P.Maskanjo opera Iris, A. Mesa (A. Messager, 1853
1929) Madam Chrizantema.
Londone pamats vieno amerikiei dramaturgo D.Belasko pjes Geia (Madam
Baterflai), Puinis irgi usideg noru sukurti oper apie tragik japons io io San meil
(Madam Baterflai tai japon io-io-San ponia Platak, anglikas vertimas). J labai sujaudino
jaunosios geios tragedija (geia tai japon mergait, kurios gyvenimo paskirtis savo subtiliu
isilavinimu poezijos, muzikos, tapybos, okio srityse puoti rafinuot draugij). Vos tik grs
Italij kompozitorius msi darbo. Libret ra L. Ilika ir D. Dakoza. Operos premjera vyko 1904
n. vasario 17 d., Milano La Skaloje. Po triumfalikai sutikt ankstesni oper Puinis neabejojo ir
ios skme, taiau ... I veiksm publika sutiko altai, o II-j staiai nuvilp. Rytojaus dien apie tai
jau ra laikraiai. Susikrimts kompozitorius dvi savaites njo i nam, ir draug kalbtas sutiko
veikal iek tiek paredaguoti.
Ko gi stigo publikai? temt, efekting situacij, konflikt: Ryt egzotika klausytoj taip pat
nesudomino, be to pernelyg ilgas ir itstas pasirod II veiksmas, kur vliau Puinis skmingai
padalijo du. domu, jog dar t pai met gegu Madam Baterflai sulauk miliniko
pasisekimo, ir nuo tada prasidjo jos triumfo ygis per pasaulio operos scenas.
Madam Baterflai tai opera monodrama, nes visas autoriaus dmesys sutelktas
pirmiausia pagrindins veikjos charakterio raid nuo naivios, tyros, mylinios ligi brandios ir
rytingos nusiudyti. ios veikjos paveikslui sukurti D. Puinis jos muzikin partij papuoia
pentatonins derms elementais, ulaikytomis aukto registro natomis, plaiu melodins linijos
alsavimu, subtilia dinamika. Solists melodij danai dubliuoja orkestras. Tai girdti ir io-io-San
III veiksmo arijoje.

130

Operos veiksmas mus nukelia XX amiaus pradios Japonijos miest Nagasak.

I veiksmas supaindina su pagrindiniais veikjais. Amerikiei karo laivyno leitenantas
Pinkertonas, susiavjs jaunute geia io-io-San, nutaria j vesti. Veltui Amerikos konsulas
arplesas bando Pinkerton atkalbti nuo vedyb, kurios gali tragikai baigtis iai japonei
Pinkertonui juridins galios netursianios vedybos tra nereikmingas formalumas, nors jo
susiavjimas mergaite atrodo rimtas.
io-io-San Pinkerton myli visa esybe. Ji net prim krikionikj tikjim, kad tapt
dar artimesn savo vyrui, mergait pasiryusi nutraukti ryius su giminmis, aplinka. vyksta
santuokos ceremonija. ventik aplink sudrumsia pasirods io-io-San dd, budist
dvasininkas Bonza. Suinojs, kad dukteria iteka u svetimalio, kad atsiadjo tv tikjimo, j
prakeikia. Taiau tai nebaugina io-io-San, nes ji tiki Pinkertono meile.
II veiksmas. Prajo treji metai, kai netrukus po vedyb ivyko Pinkertonas. Su sneliu ir
tarnaite Suzuki nepritekliuje gyvenanti io-io-San tebelaukia vyro, neabejoja jo meile, grimu.
arplesui taip ir nepavyksta perskaityti laiko, kuriame yra inia, kad Pinkertonas jau ved kit,
amerikiet. Igirdusi, kad vyras sveikas, gyvas ir tuoj aplankys, io-io-San atrodo nieko negirdi.
Mandagiai, bet ididiai ji atmeta Goro (apmokamo pirlio) peramo princo Jamadorio pasilym
tekti juk ji ponia Pinkerton!
Patrankos vis pranea apie Pinkertono laivo atvykim. Neapsakomo diaugsmo apimta
io-io-San su tarnaite ipuoia namel glmis ir laukia sugrusio vyro.
III veiksmas. Veltui vis nakt lauk jo io-io-San.
Pagaliau pasirodo arplesas, o su juo dama tai Pinkertono mona Ket. Ateina ir
Pinkertonas, bet tik tam, kad pasiimt sn, kur suinojo turs. io-io-San iaikja tiesa.
Sukrsta ji sutinka su viskuo ir rytasi numirti. Sielvarto prislgta jauna japon io-io-San
pasidaro charakir durklu, kuriuo kadaise gyvenim ubaig jos kilmingas tvas, savo mirtimi jai
paskyrs geios gyvenim.
Durklo amenyse rti tokie odiai: Tegul garbingai mirta tas, kam likimas nelm
garbingai gyventi.
Patabos. Nuo 1967-j met Tokijuje rengiami tarptautiniai Madam Baterflai konkursai,
skirti japon daininks Miuros Tamakos, nuostabios io-io-San vaidmens atlikjos, dainavusios

131

i partij per 2000 kart, atminimui. 1986 metais II-j premij iame konkurse ikovojo lietuvi
sopranas Irena Milkeviit.
Lietuvos operoje pastatyta nemaai D. Puinio veikal. Tarp j pirmi buvo Madam
Baterflai ir Toska (1924 m.), vliau Bohema, Apsiaustas, Sesuo Andelika, Danis
Skikis, Mergina i Vakar, Turandot (koncertinis atlikimas).

132

BEDRICHAS SMETANA
1824-1884
XVII a. pradioje ekija prarado valstybingum ir buvo prijungta prie Austrijos imperijos.
Trims imtams met (iki 1918 m.) ia sustabdyta nacionalins kultros raida. Krate prasidjo
tamsos epocha: tauta prievarta germanizuojama (vokiei kalba tapo valstybine, ja bendraujama
visur: mokyklose, universitetuose, vieose staigose), naikinamas jos literatrinis (apie 30000
vairiausi kngy sudegino vienas karingas jzuitas) ir kultrinis palikimas...
XVII a. pabaigoje XVIII a. pradioje ekija neteko daugelio talenting atlikj bei
kompozitori, kurie buvo priversti iekotis darbo svetur. Daniausiai prieglobst jie rasdavo
kaimynini krat

(Vokietijos, Austrijos) aristokrat rm kapelose. Utenka paminti vien

J.tamic ir F.Richter, garsiojo Manheimo miesto orkestro vadovus, A.Reich - H.Berliozo,

F.Listo, .Guno mokytoj, dirbus Paryiuje, V.ivn pirmj F.openo pedagog, J.Myslyveek,
vadint dievikuoju eku... ie ir kiti muzikantai apie pusantro imto met ne tik garsino savo
krat, anuomet vadint Europos konservatorija, bet ir formavo europietikj klasicizm, kl
bendr muzikins kultros lyg.
O paioje Prahoje buvo statomos V.A.Mocarto operos (Pagrobimas i seralio 1783,
Figaro vedybos 1786 m., Don uanas 1787 m.), skambjo J.Haidno, ankstyvosios L.van
Bethoveno simfonijos... ekijos sostin, keliaudami Vien btinai usukdavo geriausieji kit
krat muzikantai: F.Listas, H.Berliozas, I.Moelesas, Klara ir Robertas umanai.
Lemiamas poskis savos kultros krim prasidjo 1859 m., kai Habsburg imperija,
patyrusi pralaimjim kare su Pranczija ir Italija, buvo priversta pavergtiems kratams suteikti
daugiau laisvs, leisti vystytis nacionaliniam menui. Tuo metu ekijoje ikilo nauja kultrinink
karta (J.Neruda literatas, J.Manes dailininkas, B.Smetana kompozitorius) i esms pakeitusi
situacij.
B.Smetana kompozitorius, pianistas, dirigentas, pedagogas, muzikas visuomenininkas,
savo gyvenim ir darbus skyrs gimtojo krato muzikos atgimimui. Tai krjas patriotas, kurio
nepaprastos valios, atkaklumo, darbtumo dka ek muzikin veikla XIX a. ymiai suaktyvjo.
Kompozitoriui rpjo, kad ek tautos vardas neinykt i Europos muzikinio emlapio. Ms
tauta jau seniai pagarsjo kaip muzikali tauta, tad menininko uduotis yra it lov stiprinti, - sak
jis.
Smetana gim 1824 m. nedideliame

miestelyje Litomilyje (pietvakari ekija). Nuo

ketveri met Bedrichas moksi smuikuoti, o eeri koncertavo kaip pianistas. Vaikystje jis
pradjo kurti nedideles pjeses fortepijonui.
Nuo 1840 m. Smetana moksi Pilzeno gimnazijoje. Baigs j (1843 m.) ivyko Prah, kur
moksi privaioje muzikos mokykloje pas ym pedagog J.Prok (iki 1847 m.). Dvideimt

133

ketveri met Smetana jau buvo puikus pianistas ir garsjantis kompozitorius. Prasidjo intensyvi
koncertin, pedgogin veikla.
1856-1861 metus Smetana buvo priverstas praleisti usienyje vedijoje, Gioteborgo
mieste. ia jis suorganizavo simfonin orkestr, turjo nema br mokini. Por kart (1857 ir
1859m.) jis buvo ivyks Veimar pas kompozitori F.List, kurio nuoirdi moralin ir
materialin param jaut vis gyvenim. iuo laikotarpiu kompozitorius para nemaai
fortepijonins (ciklai Vestuvins scenos, Prisiminimai apie ekij) bei simfonins muzikos
(simfonins poemos Riardas III, Valenteino lageris).
1861 m. grs Prah, Smetana aktyviai sijung visuomenin gyvenim.(1863 m. steigta
meno veikj sjunga Umielecka besieda, kurios muzikos skyriui vadovavo Smetana).
1862 m. atidarytame Laikinajame teatre buvo atliktos trys pirmosios kompozitoriaus operos
Brandenburgai ekijoje, Parduotoji nuotaka ir Dalibor.
1874 m. netiktai prarads klaus, Smetana turjo atsisakyti atlikjo - visuomenins veiklos.
Taiau kurti nepaliov iki gyvenimo pabaigos. Kompozitorius para dar 4 operas, 6 simfonini
poem cikl Mano tvyn, fortepijonins (14 pjesi ciklas ek okiai), kamerins
instrumentins (2 stygini kvartetai), chorins muzikos.
1880 m. visa alis ikilmingai vent Smetanos muzikins veiklos 50-met. 1881 m.
Nacionalinio teatro atidarymo ikilmms buvo pastatyta patriotin opera Libue.
1884 m. balandio 23 d. B.Smetana mir.
Kalbant apie Smetan, btina skirti du jo veiklos barus: muzikin visuomenin ir krybin.
Apvelkime pirmj. Viena pirmaeili uduoi buvo organizuoti muzikin vietim. Smetanos
pastang dka 1848 m. Prahoje steigta muzikos mokykla, 1862 m. pianist, 1872 m. prie operos
teatro vokalo, o vliau ir operinio meno mokyklos. Kompozitoriui taip pat rpjo ir koncertinio
gyvenimo reikalai. Smetana organizavo simfoninius, kamerinius koncertus ir pats juose dalyvavo.
1855 m. pirmkart stojs prie dirigento pulto (nuo 1866 m. tapo operos teatro vyriausiuoju
dirigentu), i veikl nutrauk tik nelemtos ligos kurtumo palautas. Jo, kaip pianisto, koncert
klaussi Vokietijoje, Danijoje, Olandijoje, gimtojoje ekijoje. Beje, panaus savo pobdiu
(organizacinis, pedagoginis, atlikjikas) darbas vyko ir kompozitoriui gyvenant vedijoje.
Smetana ek nacionalins muzikos pradininkas. Savo kryboje jis reik visuomenei itin
aktualias patriotines idjas, vaizdavo kasdienio gyvenimo, gamtos paveikslus (tik nedaugelyje
opus Smetana atsivr ir prabilo apie savo jausmus).
savo kryb jis irjo kaip pareig tautai, - apie Smetan tiksliai pasak XX a. ek
kultros tyrintojas Z.Nedla. Smetanos muzika, profesionaliai sukomponuota, dvelkianti rykiu
nacionaliniu koloritu, tapo pavyzdiu vlesniems krjams. Jo palikime sutinkami beveik vis
anr opusai: opera, simfonin poema, kamerin instrumentin, chorin muzika. Bet didiausios
istorins ir menins reikms yra Smetanos operos bei programiniai simfoniniai opusai.

134

Svarbiausia uduotis XIX a. ek muzikoje buvo nacionalins operos sukrimas. Smetana

gerai suprato io anro reikm pavergto krato tautai, todl, vos grs i vedijos tvyn, msi
darbo. Per gana trump laik gim trys skirtingos operos: herojin patriotin drama
Brandenburgai ekijoje, buitin komedija Parduotoji nuotaka ir muzikin tragedija Dalibor.
Mes esame laimingi: genijaus, kuris savo keliais didingais kriniais nurod kryptis ek operai,
pasirodymas nuviet keli imtmeiui priek.Kurgi mes btume be Smetanos, - ra J.Neruda.
Todl Smetan vadiname ek nacionalins operos pradininku, kurio vis atuoni oper premjeros
tapo reikmingais muzikiniais vykiais ekijoje.
Opera Parduotoji nuotaka
i opera, pastatyta1866 m. Laikinojo teatro scenoje, sulauk didiulio publikos (ir kritik)
susiavjimo. Tai buitin komedija, kurioje vaizduojamas anuometinio kaimo gyvenimas,
pavairintas linksma Jeniko ir Marenkos vedyb istorija.
Samdinys Jenikas myli valstieio dukter Marenk. J laimei trukdo Marenkos tv
sutartis su turtingu valstieiu Micha. U paskolintus pinigus ji tegaljo tekti u Michos snaus.
Pirlys Kecalas pera jai Michos sn Vaek, taiau ji nesutinka tekti u jo. Pirlys paperka Jenik
u 300 dukat Jenikas sutinka perleisti Marenk Michos snui. Visi pasipiktin iuo pardavimo
aktu, pirlys triumfuoja. Taiau pasirodo, kad Jenikas ess Michos pirmosios monos snus, ir
pardavimo sutartis netrukdo jo ir Marenkos laimei.
Pirmoje redakcijoje Parduotoji nuotaka buvo dviej veiksm, be oki, su kalbamaisiais
intarpais. Netrukus kompozitorius oper papild naujais numeriais, atsirado oki scenos ir
reitatyvai.
Krinio veikjai atstovauja vairiems kaimo sluoksniams, todl kiekvienas j pasiymi
savitu charakteriu. Jeniko vaidmeny knyti paprasto, iradingo jaunuolio bruoai; panai ir
Marenka: energinga, guvi, itikima savo irinktajam. Pirlys Kecalas gudrus, savanaudis
valstietis, Vaekas naivus, kvailokas, turting tv ilepintas snelis.
Visi aismingi ir smags operos nuotykiai vyksta prastoje kaimikoje aplinkoje, todl ia
svarb vaidmen atlieka masins scenos. J funkcijos gana vairios: spalvingi chorai arba aktyvs
vyki dalyviai. Pavyzdiui, skambant diaugsmingam I veiksmo valstiei chorui Ko mes turim
nesilinksminti, vyksta dalykikas Marenkos ir Jeniko dialogas. Choro melodija artima ek
dainoms.

135

Masins scenos (chorai, okiai) tikrovikai pieia kaimo aplink ir btent jos suteikia operai
vies, diaugsming charakter. Be to, ia geriausiai atsiskleidia ek nacionalins muzikos
charakteris. Nors Smetana beveik nenaudoja autentik liaudies dain ir oki melodij (iskyrus II
v. furiant), taiau puikiai perteikia j charakteringas intonacijas, dermes, ritm. Ryk nacionalin
skambes operai suteikia polkos ritmas, jauiamas visame krinyje. Operos melodins linijos, o
ypa pagrindini veikj Jeniko ir Marenkos arijos bei duetai, pripildyti ek dain intonacijomis.
Marenkos ariozo dainingas, dvelkiantis velniu lidesiu (paraytas paprastja 3 dali
forma), charakterizuoja jautri mergin.

Jeniko ir Marenkos meils linija yra viena i pagrindini operos dramaturgijos ai.
Kita - komika intriga, nuolat siterpianti ir papildanti lyrin krinio tem.
Vienas rykiausi charakterini persona yra Vaekas, atitinkantis operos buffa tradicijas:
naivokas, nesiorientuojantis situacijoje nevyklis, i kurio visi nuolat aiposi. Du jo ariozo ( II v. ir
III v.) taikliai sukuria kvailoko, nors ir atvirairdio pretendento Marenkos rank portret.
Trkiojanti vokalin partija, t pai gaid kartojimas, pauzs, stakato iliustruoja ir jo
mikiojim, ir nerangum atvykus smukl.

Svarbs operoje ir ansambliai. Btent

j (ir chorini bei oki scen) kaita nulemia

intensyvios dramaturgins linijos vystymsi.

Antrj veiksm papuoia ugningas liaudies okis furiantas. Jo ritmas pagrstas dviej ir trij
dali ritmini vienet kaitaliojimusi. Vidurinioji okio dalis lyrikesn, savo ritmu primenanti vals.

Smetana iuo savo kriniu tvirtino nauj komikos operos (realistins, liaudiko
charakterio) tip. Jo opera nekartoja italik ar pranczik tokio anro pavyzdi. Taiau btina

136

pabrti Smetanos ir Mocarto ryius. Abu krjus sieja viesus poiris gyvenim,
diaugsmingas pradas mene. Figaro vedybos Smetanai i ties buvo idealios operos vaizdys:
realistinis komikas siuetas, gyvi netipizuoti personaai. Taigi, sekdamas Mocartu, Smetana
sukr savit, tipikai ekik buitin komedij.
Operai Parduotoji nuotaka likimas buvo palankus - ji tapo populiariausia ir mgstamiausia
ek opera. Dar kompozitoriui gyvam esant 1882 m. vyko 100-asis jos spektaklis, o XX a. 30aisiais metais ji skambjo jau tkstantj kart...
Simfoninis ciklas Mano tvyn
Kit, ne maiau svarbi u operas, Smetanos krybinio palikimo dal sudaro simfonin
muzika. 1848 m. sukrs Ikilmingj simfonij, kompozitorius vis dlto apsistojo ties
simfonins poemos anru. Simfonins poemos pradininkas buvo Ferencas Listas, su kuriuo
Smetana artimai bendravo.
A suprantu, kad mene btinas progresas, laikykite mane vienu didiausi Js meno
gerbj, - ra jis, susiavjs novatorikais didiojo vengro kriniais ir pasirys perimti
mokytojo idj.
Simfoninis ciklas Mano tvyn tai didinga instrumentin drob apie ekij,
atskleidianti vairius jos gyvenimo aspektus. eiose poemose (paraytos 1874-1879 m.)
kompozitorius pieia gimtojo krato gamtos gro, atskleidia kasdieninio gyvenimo vaizdus,
pasakoja apie herojin ekijos praeit, versdamas senovini legend ar sakmi puslapius.
Poemose Viehradas, arka, Taboras, Slavikas parodyta daugel imtmei
trunkanti herojin ek kova u savo laisv, o poemose Vltava, I ekijos lauk ir mik
atskleisti nuostabs gamtos paveikslai. Kiekviena poema savarankikas, ubaigtas krinys, kuris
taiau su kitais sujungtas vaizdiniais, tematiniais ryiais. Be to, ciklas turi ir j vienijant leitmotyv
tai Viehrado tema.
Antroji poema Vltava labiausiai asocijuojasi su tvyne, kadangi plaiai vingiuodama per
vis krat i up yra tapusi rykiausiu ek tautos simboliu. Poemos turin pats kompozitorius taip
nusako:
Skaidrus altinis iurlena mike (fleitos, arfos, smuikai). Prie jo prisijungia antrasis
(klarnetas). Abu altiniai, susiliej vien up, sudaro Vltavos pradi. Pasigirsta daininga, plaiai
besiliejanti liaudiko skambesio melodija. Ji tampa poemos refrenu, vienijaniu daugel
kontrasting epizod.

137

Antrj poemos epizod sudaro mediokls scena (valtornos, tribos). J pakeiia kaimo
vestuvi paveikslas (polka). Toliau eina fantastin scena Vltavos vandenyse mnesienoje oka
undins (medini puiamj figracijos, styginiai auktame registre, arfos akordai, fleitos pasaai).
Pasigirsta Vltavos tema. Verls pasaai, padidjusi tampa vaizduoja ups slenksius, pro
kuriuos turi prasiverti ups vandenys. Vltava nugali visas klitis, ties Praha teka ramiai, didingai.
pagrindin tem silieja Viehrado poemos tema. Tai buvusios ek galybs ir viesios ateities
simbolis.
Bedrichas Smetana didysis ek muzikins kultros gaivintojas, kurio darbai
germanizuotame krate buvo itin reikmingi. Smetanos odiai, rayti operos Libue partitroje
Tvynei ir Tautai, geriausiai nusako jo darb prasm. Tai asmenyb, kurios veiklos
penkiasdeimtmet 1880 metais ikilmingai vent visas kratas. Tai mogus, kurio vardas ir
iandieninje ekijoje tariamas pagarbiai.

138

EDVARDAS GRYGAS
(EDVARD GRIEG)
1843-1907
Europoje ilg laik Norvegij daugelis inojo tik kaip kaln ir fiord krat, taiau XIX a.
pabaigoje vis dmes patrauk brands norveg kultros ir meno Laimjimai. Augantis
isilaisvinimo judjimas ikl norveg tautinio meno atstovus dramaturgus B.Bjerson, H.Ibsen,
smuikinink O.Bull, kompozitorius R.Nurdrok, E.Gryg ir kt.
E.Grygas gim Norvegijoje, Bergeno mieste 1843 m. Tvas Aleksandras Grygas buvo angl
konsulas ir pirklys, pasaulietikas bei apsiskaits mogus. Motina puiki pianist. Jau vaikystje ji
supaindino Edvard su Mocarto, Mendelsono, openo kryba.
Penkeri met Grygas aistringai pamilo muzik. Pirmas jo atradimas buvo nonakordas.
Harmonin klausa padjo Grygui vliau aukurti nuostabius lyrinius peizaus.
Mama j atkakliai mok skambinti fortepijonu, bet muziku Grygas tapti nesitikjo.
aisdamas jis mgo sakyti pamokslus ir norjo bti pastoriumi. 1858 m., baigs mokykl, Grygas
dar neinojo, kuriuo keliu pasukti. ia lemtingos reikms turjo ymus norveg smuikininkas ir
kultros veikjas Ule Bulis, kuris, susipains su Grygo krybiniais sugebjimais, ir patar stoti
Leipcigo konservatorij. Joje jaunuolis moksi fortepijono specialybs pas I.Moeles (I.Moscheles),
K.Reinek (K.Reinecke) bei kompozicijos pas E.Richter. Baigs konservatorij, (1862 m.) daug
koncertavo ir igarsjo kaip puikus pianistas.
Ankstyvieji krybiniai bandymai (styginis kvartetas, fortepijonins pjess, 4 romansai) dar
buvo nebrands. Juose jautsi umano taka, taiau ia galima igirsti bsimojo Grygo stiliaus
uuomazg: norveg oki ritmus, originalius harmoninius sskambius, formos ypatybes.
1863-66 m. E.Grygas gyveno Kopenhagoje (Danija). ia susipaino su dan poetu,
pasakininku H.K.Andersenu ir kompozitoriumi N.Gade, kurio padedamas iekojo skandinavikumo
bruo muzikoje. Grygas suprato, kad jis turi eiti norvegiku keliu ir pasitarnauti savo tautai,
sukuriant profesional muzikos men.
Sukurti Poetiniai paveikslliai, Jumoreska, sonata fortepijonui, I sonata smuikui ir
fortepijonui patvirtino jo siekius bti norveg kompozitorium.
Sugrs tvyn, Grygas apsigyveno Oslo mieste. ia jis reiksi vairia muzikine veikla:
koncertavo kaip pianistas, dirigentas, ra straipsnius apie norveg muzik. Drauge su Svensenu
kr 1871 m. Muzikos atlikj draugij, kuriai vadovavo beveik deimt met. iuo metu pasirod
brands kriniai: koncertas fortepijonui ir orkestrui (1868), II sonata smuikui ir fortepijonui (1867),
stygini kvartetas (1878), muzika H.Ibseno dramai Peras Giuntas, Lyrini pjesi I ssiuvinis,
dainos K.Anderseno, H.Ibseno, B.Bjersono ir kt.tekstais. jei Fildas pirmasis sukr noktiurn,
ubertas ekspromt, openas - skerco, tai Grygo duokl romantizmui buvo lyrins pjess. Be to,

139

io ciklo vienas svarbiausi bruo demokratizmas, prisitaikymas prie bet kurio lygio klausytojo
ir atlikjo.
Grygas buvo du kartus (1865, 1870) ivyks Italij. ia jis susipaino su kompozitorium
F.Listu, kuriam labai patiko Grygo koncertas fortepijonui ir orkestrui, I sonata smuikui ir
fortepijonui. Palankus ymaus muziko atsiliepimas patvirtino, kad Grygo pasirinktasis krybos
kelias kurti norveg muzik yra teisingas.
Neirint aktyvios krybins veiklos Grygas daug koncertavo vairiuose pasaulio miestuose.
ymus vokiei pianistas ir dirigentas H.Biulovas (H.Bulow), igirds skambinant Gryg, pavadino
j iaurs openu. Skmingai Grygas pasirodydavo kaip dirigentas Anglijoje, Vokietijoje,
Pranczijoje ir kt.
Nuo 1880-j met Grygas apsigyveno netoli gimtojo Bergeno, kur praleido paskutiniuosius
gyvenimo metus. Savo gyvenamj viet kalnuose pavadino Trolhaugenu (t.y. troli kalva), kur
galjo grotis atiauria ir didinga Norvegijos gamta. I ia danai vykdavo koncertuoti kaip savo
krini atlikjas. Didelio pasisekimo ir pripainimo sulauk akomponuodamas monai dainininkei
Ninai Hagerup, atliekaniai jo dainas ir romansus, diriguodamas simfoniniams orkestrams.
Trolhaugene buvo sukurta III sonata smuikui ir fortepijonui, sonata violonelei ir
fortepijonui, paskutinieji Lyrini pjesi ssiuviniai, Simfoniniai okiai orkestrui, dainos ir kt.
Paskutiniaisiais gyvenimo metais buvo ispausdinta maikti ir lyrin autobiografin apysaka
Mano pirmasis pasiekimas, nemaai straipsni muzikos klausimais.
U muzikin veikl E.Grygui suteikti Berlyno akademijos, Kembrido ir Oksfordo
universitet garbs daktaro vardai ir kiti garbingi apdovanojimai.
Kompozitorius mir 1907 m. Bergene, palaidotas Trolhausene.
Grugo krybinis palikimas gausus ir vairus. Jo geriausi kriniai yra fortepijonins
miniatiros, dainos ir orkestrin muzika spektakliams. Tai Lyrins pjess (10 ssiuvini),
Poetiniai paveikslliai, Norveg okiai 4 rankom fortepijonui, muzika H.Ibseno dramai Peras
Giuntas, B.Bjersono dramai Sigurd Jorsalfar, dainos H.K.Anderseno, B.Bjersono, H.Ibseno ir kt.
odiams. Daugelio atlikj repertuare sutinkama koncertas fortepijonui ir orkestrui a-moll, III
sonata smuikui ir fortepijonui, sonata violonelei ir fortepijonui.
E.Grygo muzika aprpia liaudies gyvenimo, gamtos vaizdus, fantastinius paveikslus,
vairiapusius mogaus jausmus. Muzikin kalba individuali, ryki, grindiama norveg folkloru.
Labai danai kriniuose sutinkamos norveg liaudies dain derms, intonacijos, charakteringos
slinktys, norveg oki halingo, pringsdanco ritmas, sinkops. Harmonijoje skamba tuios
kvintos, jungiamas maoras ir minoras.

140

Koncertas fortepijonui ir orkestrui a-moll, op.16

Tai stambiausias Grygo krinys, vienas populiariausi io anro pavyzdi. Jis sukurtas
Danijoje 1868 met vasar. Krinys kupinas norveg liaudies muzikos intonacij bei ritm, lyrini
nuotaik.
Koncertas trij dali, klasicistins struktros.
Pirmoji dalis (Allegro, sonatos forma) pradedama anga, riniu fortepijono pasau su
bdinga norveg folklorui slinktimi (nuo minorins tonikos emyn per paauktint septint laipsn
dominant).
Pagrindin tema rsiai iaurietika. Ji primena Grygo gedulingo maro, skirto Nurdroko
atminimui, intonacijas, todl tema ir kukli, ir didinga, ir niri.

J pakeit atrs okio (halingo) ritmai pradeda jungiamj partij. Nacionalin savitum
pabria sekvencins septim eils, vidurini faktros bals chromatizmai ir triolinis judjimas.
Pagaliau plaios lyrins frazs paruoia alutins partijos pasirodym. Ji avi dainingumu. ia
galima pastebti kai kuriuos naujus Grygo krybos bruous. Rykiai melodizuotas fortepijono
bosas. Jis remiasi ne vien akordiniais tonais, bet ir pagalbinmis chromatinmis gaidomis. Tai
galima sieti su openo pianizmo tradicij taka. Platus alutins temos pltojimas atveda verli
baigiamj partij.
Tem pltojimas grindiamas pagrindine tema, kuri ia gauna lyrin atspalv. Ypa graus
tranquillo epizodas pavergia klausytoj poetiniu iaurietiku peizau. Fleitos solo, kur atkartoja
valtorn, palydimas lengvais kaip vjelis fortepijono pasaais, pieia ne tik subtil gamtos
paveiksl, bet paruoia nauj dramin pakilim. Jo kulminacija solisto kadencija, kurioje
virtuoziniai pasaai tampa fonu didingai skambaniai pagrindinei temai. Pirmoji dalis baigiama
koda, kurioje svarbus vaidmuo skirtas pagrindinei temai. I esms i tema virsta monumentaliu
himnu Norvegijos monms ir gamtai.

141

Antroji dalis (Adagio, trij dali forma) trumpas intermezzo. Ji viesios svajingos
nuotaikos su kontrastinga vidurine padala.
Treioji dalis (Allegro, rondo-sonatos forma) diugus ventikas finalas. Liaudik
charakter jai suteikia okio charakterio pagrindin ir alutin temos. Lyrinis epizodas sudaro
kontrast okio temoms.
Reprizoje okis perauga mar, kuriame juntami ir lyrinio diaugsmo atgarsiai. Krinio
kodoje ireikiama dvasinio apsivalymo idja ir pergals diaugsmas.
Lyrins pjess
is ciklas atskleidia Grygo krybinio kelio evoliucij. Mat, pirmasis ssiuvinis buvo
sukurtas 1867-aisiais, o paskutinis (deimtas) - 1901 m. cikl eina 66 pjess, atspindinios rykias
romantines temas: gamtos vaizdus, liaudies fantastik, buitines scenas. Pjess turi programinius
pavadinimus, nusakanius j turin (Pavasar, Elf okis, Varpai)ar j anrines savybes
(Ariet, Lopin, Valsas, Halingas). Vienos j trumpos, lakonikos, kitos didesns
apimties, kontrastingos ar net virtuozins.
Pjesje pavasar kompozitorius perteikia jausmus, susijusius su pavasario atjimu.
Pavasar norveg raytojai ir dailininkai vaizdavo ypatingai jautriai. Gilus iaurietikas
poiris gamt ir pavasar nedidelje kamerinje Grygo pjesje galjo tik i dalies atsiverti.
Kuklios muzikos iraikos priemons atspindi didiul menininko meistrikum.
Grygui pavasaris ne tik diaugsmas, ne tik upeli versms. Pavasar vis laik laa.
Intonacin lajimo ypatyb nuostabiai surasta jau pirmuose muzikos taktuose ir atspindi iaurs
gamtovaizdio savitum.

Halingai (solinis okis) springdansai, springarai (grupiniai okiai) mgiami norveg

liaudies okiai. Nepaprastai iraikingai okamas Halingas. Jis prasideda ramiai, ltai, laipsnikai
greitja, okjas paoka vir, apsisuka ore ir, koja sutrenks lub sij, nuoka emyn ant vienos
kojos, sukasi kaip vilkelis ir vl visk pradeda i pradi.
Grygas labai danai simfoninje, fortepijoninje muzikoje, net koncerte fortepijonui veda
itisas oki scenas. 4-ojo ssiuvinio Halingas puikiai perduoda norveg oki muzikos specifik.
Nyktuk eisena fantastin trij dali formos pjes. Kratutins padalos vaizduoja
nyktuk ingsnius.

142

Atriai akcentuotos stipriosios takto dalys, sinkopos, chromatizmai, dinaminiai kontrastai,

atriai skambantys didieji septakordai chrakterizuoja poetikas btybes. Vidurinysis epizodas
lyrinis, jo melodija primena norveg liaudies dain.
Pjes Vestuvi diena Trolhaugene vienas rykiausi krini. Pjes sukurta Grygo
vestuvi jubiliejui paymti. Tai maras, primens vestuvinio traukinio priartjim ir nutolim.
Forma sudtingesn, negu ankstyvesni io anro krini, bet muzika pasiymi ritmo tvirtumu bei
rytingumu. ia vyrauja puiks crescendo su atriais ritminiais akcentais, kurie priepastatomi
velniam poetiniam trio su Grygo mgiamais aido efektais.
Muzika Ibseno dramai Peras Giuntas (1876)
1871-1874 met laikotarpyje Grygas svajojo sukurti oper, taiau nei Ibsenas, nei
Bjernsonas libreto nepara. Mat Norvegijoje nebuvo operos teatro, ir savo operos pastatymas
neturjo perspektyvos. Kadangi kompozitoriaus tvynje didel pasisekim turjo Ibseno ir
Bjernsono dramos, Grygas ra joms muzik.
Pero Giunto dramoje Gryg viliojo ne pagrindinio herojaus lengvabdiki nuotykiai, o
auka etin kultra ir nesavanaudika Solveigos meil. Grygas tapo siueto eimininku ir laisvai
traktavo Ibseno vaizdus. Neveltui dabar atliekama ne Ibseno drama su Grygo muzika, o Grygo
muzika su rinktinmis Pero Giunto eilmis.
Grygo interpretacijoje dingsta satyrin krinio prasm, bet atgyja nuostabs liaudies pasak,
lyriniai ir gamtos vaizdai.
Muzika Perui Giuntui apima 23 numerius. Vliau i j kompozitorius sukr dvi
orkestrines siuitas.
Pirmojoje siuitoje yra 4 dalys: Rytas, Ozs mirtis, Anitros okis, Klan karaliaus
oloje.
Rytas vienas poetikiausi lyrini Grygo peiza. Pieiamas velnus ir tylus iaurs
paveikslas. domiom harmoninm spalvom, orkestro koloritu ir solo instrument skambesiu
atkuriamas piemenli raliavimas, lap lamesys, rag gausmas ir prabundani pauki giesm.

143

Ozs mirtis atskleidia Pero Giunto mirtanios motinos lides, meil, snaus ilges. Ji
parayta styginiams instrumentams su sordinomis, iskyrus kontrabosus. Girdime meistrik
stygini kvinteto panaudojim. Skambjimas labai kompaktikas, sodrus. Viena skausmo
intonacijomis pagrsta tema pltojama variaciniu principu, ilaiko didel dinamin tamp ir
pasiekia kulminacij. Antroje padaloje faktra pradeda irti, frazs krenta emyn, intonacijos netenka
melodingumo, o tampa chromatiniaisir diatoniniais atodsiais.

Kaln karaliaus oloje vienas graiausi Grygo liaudies fantastikos krini, kuriame
vaizduojamas pasakinis kaln karaliaus gyvenimas, nyktuk, elf karalyst. Tai puikus ritmini,
tembrini variacij pavyzdys. Pradioj kompozitorius mus priveria klausyti paslapting, lyg i po
ems kylani gars (stygini bos pizzicato ir fagot staccato, didiojo bgno di ir prislopint
valtorn ksni). ie garsai vis artja, greitja, darosi sunkesni.

144

Muzika palaipsniui dinamikai auga, greitja ir pabaigoje pasiekia kulminacij verl

visos karalysts btybi ok.
II-oji siuita i 4 dali: Ingridos skundas, Oriento arabi okis, Pero Giunto
sugrimas, Solveigos daina.
Pere Giunte Grygas sukr tris tikinamus moter paveikslus. Ingrida naivi, primityvi,
aistringa. Oz jaudina savo paprastumu ir liaudikumu. Solveiga vir vis spindintis itikimybs
simbolis.
Labai populiari yra Solveigos daina, ireikianti jos jausmus, meil ir itikimyb Perui
Giuntui. Dainos melodija pagrsta norveg folkloro intonacijomis ir ritmu. Pirmasis epizodas
lyrinis, artimas norveg liaudies dainai, antrasis gyvas, greitas, su norveg liaudies okiams
bdingu ritmu. domi dainos anga su mslingu derminiu poskiu (C-dur, e-moll, a-moll).

VOKALIN KRYBA
Grygo vokalin kryb sudaro daugiau nei imtas dain ir romans. I j inomi ciklai:
Uolomis ir fiordais, Norvegija, ciklai H.Ibseno ir Paulseno tekstais.
Keturi romans ciklas K.H.Anderseno tekstais (1864 m.) parod besiformuojant savit
vokalin stili. Dabar mgiamiausiais Grygo poetais tapo skandinavai H.Ibsenas, B.Bjernsonas,
K.H.Andersenas, Paulsenas ir kiti. Dain tematika susijusi su tvyns ir motinos meile
(Norvegijai, Motinos vargai, Senoji motina), ireikiami lyriniai ir patriotiniai jausmai
(Mano tikslas, Mike, Vakare).
Prie populiariausi vokalini krini priskirtini romansai Anderseno odiams Poeto
irdis, Myliu tave, Mike, Trobel; Ibseno odiams Gulb; Bjernsono Princes ir kt.
Grygo romans struktra labai vairi nuo paprastos kupletins ar trij dali formos iki
nepertraukiamo vystymo muzikini vaizd, sekani poetin tekst.
Savo poetikumu isiskiria vienas ankstyvj romans Poeto irdis (H.K.Anderseno .).
Jam bdinga raiki, plati melodija, arpedinis akompanimentas.
Vliau kompozitorius padar jo transkripcij fortepijonui.
Romansas Mylius tave (K.H.Anderseno .) priepastato jausm velnum ir dvasios
susitelkim aistringam, nesuvaldomam prasiverimui. Visas dainos akompanimentas persunktas

145

septim ir septakord, padidint trigarsi, netikt alteracij dariniais. Tai vis rsios, vyrikos,
iaurietikos meils apraika.

146

DOAKINO ROSINIS
(GIOACHINO ROSSINI) 1792-1868

Ital kompozitoriaus Rosinio gyvenimas sutapo su Italijos kov u nepriklausomyb

metais. Jau nuo 16 a. Apenin pusiasal alino svetimaliai - ispanai, pranczai, austrai. 1815 m. lugus
Napoleono imperijai, Italija buvo suskaldyta 8 nedideles valstybes, kuri kiekviena priklaus
vienai ar kitai usienio takos sferai. 19 a. viduryje (1848) revoliucinis judjimas apm visa Italij,
kol pagaliau 1871 m. ji buvo suvienyta.
Kova u nepriklausomyb paadino ital dmes savai nacionalinei kulturai, liaudies menui.
Menininkai sukr vairi meno ri krini, kurie adino patriotin judjim. Tai Foskolo ir
Mandzonio romanai, Leopardio ir Roseio poezija, Doniseio, Belinio, Rosinio operos.
Bdamas abejingas, o kartais ir prieikas gausioms romantizmo meno naujovms, Rosinis
buvo savo epochos novatorius, sugriovs daugyb tradicins ital operos buffa tamp, o mitologin
ar istorin opera seria atveds prie herojins romantins operos slenksio. Rosinis iplt oper
buffa ir seria ribas, pirmaj vesdamas dramatini ar net tragedini, o antrj komedijini
element. Kurdamas nepaprastai spariai, Rosinis per 19 met, kuriuos paskyr operos menui,
para 38 io anro veikalus.
Rosinis gim 1792 m. nedideliame Pezaro mieste, Venecijos lankos pakratyje. Jo tvas
buvo valtornistas, miesto muzikantas, motina - daininink . U dalyvavim 1796 m. revoliuciniame
judjime tvai neteko tarnybos ir tapo klajojaniais muzikantais. Ivykdami tolimesnes keliones,
Rosiniai sn palikdavo mokiniu pas kalv. ia dirbdamas berniukas imoko daugyb liaudies
melodij, kurios vliau tapo jo krybos pagrindu.
Tvams persiklus Bolonij, dvylikametis Doakimas pradjo sistemingai mokytis pas
kompozitori A.Tezj, giedojo banyioje. Mokslas gerai seksi, ir 1806 m. Rosinis tapo Bolonijos
akademijos nariu, stojo muzikin licj. ia jis moksi groti violonele ir kompozicijos teorijos.
1810 m. baigs licj, Rosinis kr operas, keliavo po vairius miestus su klajojani teatr
trupmis. 1813 m. Venecijoje su pasisekimu buvo pastatytos jo pirmosios patriotins operos
"Ital Alyre" (buffa) ir "Tankredas" (seria). ie kriniai atvr kompozitoriui stambij Milano,
Venecijos, Romos teatr duris.
Nuo 1815 m. dirbdamas Neapolio teatre, Rosinis sukr brandiausius savo krinius. Tai
"Nepriklausomybs himnas", opera "Sevilijos kirpjas" (buffa) ir kt. iuo metu kompozitorius
kr daugiausia operas seria ("Moz", "Mahometas Antrasis", "Otelo", "Eero mergina").
1822 m. Rosinis su ital artist trupe ivyko usien. Per dvejus metus jis aplank Vien,
Paryi, London ir kt. miestus.
1824 m. Rosinis apsigyveno Paryiuje. Kelet met vadovavo operos teatrui, pranczikai
scenai perdirbo kai kurias savo operas ("Moz", "Mahometas Antrasis" ir kt.).

147

Paryiuje Rosinis para opera "Vilhelmas Telis" (1829), turjusi didels reikms
romantins-herojins operos vystymuisi.
1836 m. Rosinis gro Italij. Po "Vilhelmo Telio" Rosinis oper nebekr. Per
paskutinius 40 gyvenimo met jis para vokalin cikl "Muzikos vakarai" (8 arijets ir 4
duetai), religin krin solistams, chorui ir orkestrai "Stabat Mater", miias. 1848 m. para
Nacionalin ital himn. domios yra jo humoristins miniatiros "Mano senatvs nuodms"
(186 fortepijonins pjess).
1953 m. Rosinis vl ivyko Paryi. ia jis gyvai domjosi meniniu
gyvenimu, propagavo Belinio, Doniceio, Verdio krinius. Dideles las kompozitorius skyr
Bolonijos (dabar Rosinio vardo) muzikos institute premijoms jauniems kompozitoriams remti.
Mir Rosinis 1868 m. Paryiuje. Vliau jo palaikai buvo pergabenti Florencij.
Rosinio muzikos stilius tai neisenkanti melodij tkm, kuriai bdinga judrs
ritmai, aiki frazuot. Harmonins slinktys nesudtingos, taiau danai originalios. Rosinis
paskatino kai kurias reformas, pavyzdiui, "sausajame" reitatyve fortepijon ar klavesin pasil
pakeisti orkestriniu akompanimentu, daininink savival patiems ipuoti melodijas
ornamentais pamgino apriboti tiksliai uraydamas koloratrinius pasaus ir kadencijas.
Komikosios operos dramaturgin pagrind sudaro greito tempo ansamblins scenos. Rosinis
kr jas su dideliu usidegimu ir malonumu. iose scenose jis danai vartodavo paprast, bet
veiksming priemon crescendo (garsinim). Vis garsiau ir aukiau kartojama fraz sukuria
susijaudinimo bsen.
***

Rosinis daugiausia ra vokalin muzik. Tai kantatos (15), religiniai kriniai, operos (vir 40).
Rosinio kryba lygiai aprpia operos seria ir operos buffa anrus. Operos seria virne
laikomas "Vilhelmas Telis". Operos buffa anrui priskirtinos Vekselis vedyboms", "Keistas
atsitikimas", "ilkins kopios", "Ital Alyre" ir kt. ios operos paruo garsj "Sevilijos
kirpj", kuriame irykjo patys bdingiausi Rosinio stiliaus bruoai.
Opera "Sevilijos kirpjas" (1816)
Operos libretas paraytas pagal prancz dramaturgo P.Bomare trilogijos pirmaj dal. Ji
buvo sukurta nepaprastai greitai per 20 dien. Dviej veiksm operos siuetas pagrstas meils
intrigomis.
Turinys
I veiksmas

148

Nakt Fiorelas su gatvs muzikantais ateina daktaro Bartoldo kiem. Grafas Almaviva,
apsimets paprastu jaunuoliu Lindoru, dainuoja apie savo meil grauolei Rozinai. Mergin
sujaudina serenada, taiau kiem ieiti Rozina negali - jos globjas daktaras Bartoldas akylai
seka kiekvien augintins ingsn. Mat, senis sumans j vesti. Almavivai pagalb ateina
imoningas linksmuolis kirpjas Figaras. Jis sugalvoja plan seniui apgauti: apsimets iekaniu
buto girtu kareiviu, grafas bandys sigauti Bartolo namus.
Bartolo nam kambarys. Rozina prisimena malon Lindoro balsa, meilius jo odius.
Merginai nebaisios globjo daromos klitys: ji tvirtai pasiryta jas nugalti. Tai ji rao laike, kur
Figaras turi perduoti Lindorui.
Taiau ir Bartolas nesnaudia. Jis pasikvieia Rozinos muzikos mokytoj don Bazilij, ir jiedu
tariasi, kaip kovoti su varovu. Don Bazilijus pataria griebtis imginti ginklo - meito. meitas,
jo odiais tariant, visikai sulugdo mog.
namus siveria "girtas kareivis" - persirengs Almaviva. Jis triukmauja ir reikalauja
kambario. Kilus smyiui, Almavivai pavyksta perduoti mylimajai laikel.Igirdusi Bartolo
namuose triukm, atskuba miesto sargyba, kuriai grafas pasisako kas ess.
II veiksmas
Rozinos kambarys. Grafas vl Bartolo namuose, kart apsimets muzikos mokytoju. Jis
sakosi atjs pakeisti staiga susirgusio don Bazilijaus, be to, nors padti "garbingam daktarai"
atsikratyti grafo Almavivos.
Tuo metu ateina Figaras skusti Bartolui barzd. Pasinaudodamas proga, gudrasis kirpjas
paima i Bartolo balkono dur rakt.
Gal viskas bt baigsi laimingai, jei netiktai nebt atjs don Bazilijus. Bijodami, kad
neikilt aiktn apgavyst, Figaras, Almaviva ir Rozina prikalbinja "ligon" eiti namo. Tik gavs i
grafo kap auksini, don Bazilijus sutinka.
Figaras pagaliau imasis savo darbo, o Rozina su mylimuoju aptaria pabgim. Taiau
nepaisant visoki gudrybi, Bartolui kyla tarimas, jog tariamasis muzikos mokytojas - Almavivos
sistas mogus!
Jis ivaro kirpj ir Almaviv, o grus don Bazilij siunia atvesti notar. Mat, Bartolas
nutaria nebedelsti: tuoj pat sudaryti vedyb akt su augintine. Jam pavyksta tikinti Rozin, kad ji
apgauta - Lindoras jos nemyls, o viliojs j, nordamas patenkinti grafo Almavivos ugaid!
eista Rozina sutinka tekti u savo globjo. Ji net atskleidia pabgimo plan. Sunerims Bartolas
bga aukti sargybos.
Tuo metu, kaip buvo sutarta, ateina Almaviva su Figaru. Rozina bgti atsisako. Tada
"Lindoras" pasisako savo tikraj vard ir simyljliai susitaiko. Susitarimas bgti vl galioja,
taiau tarpduryje bgliai susiduria su don Bazilijumi ir notaru. Sumanusis Figaras nesutrinka ir

149

pranea, kad notaras pakviestas teisinti Almavivos ir Rozinos santuok. Don Bazilijus nesutinka
liudyti, taiau grafas randa bd j priversti.
Grusiam su sargyba Bartolui lieka susitaikyti su likimu.
Visi operos veikjai: simyljs savo augintin senis, apsukrus tarnas, daili jauna augintin,
senas landus vienuolis - tipiki operos buffa veikjai. Operos personaai, veiksm situacijos labai
gyvenimikos ir realistins.
"Sevilijos kirpj" sudaro du veiksmai su charakteringais fnaliniais ansambliais. Arijas,
duetus, ansamblius sujungia klavesino pritariamas sausasis reitatyvas. J metu kinta situacija ateina naujas veikjas ar vyksta temptas pokalbis, paruoiantis bsim scen.
Operos arijos charakterizuoja veikjus, atskleidia j igyvenimus. Arij struktra labai
aiki, paprasta (dviej, trij dali arba da capo formos). Beveik visi veikjai, pasirodydami pirm
kart, patys save charakterizuoja, lyg ir prisistato publikai. Net neinodamas teksto, klausytojas gali
aikiai suprasti, ar tai teigiamas, ar neigiamas personaas, susidaryti nuomon apie j. Pirmame
veiksme i Figaro kavatinos suinome apie jo pareigas, linksm bd, apsukrum. Kirpj lydi gyva
liaudies oki ritmika pagrsta muzika. Jo melodijos judrios, "greitakalbikos", gausios plai
uoli.

Grafas Almaviva - tai lyrinis personaas, ieks gyveniine meils ir laims. Almavivos
kansona - viena pai graiausi - lyrini Rosinio melodij. Svajinga nuotaika, dainingumas
ia pavairinamas virtuozinmis koloratromis.

150

Lyrinis melodij charakteris Almavivai bdingas ir toliau. Jo vaidmen papildo

persirenginjimo epizodai. Savotika "girta" melodija, karika ritmika Almaviva pristato kariu.
Suktumo, pataikavimo intonacijos rykiai girdimos Almavivos kaip don Alonzo - vienuolio don
Bazilijaus mokinio partijoje.
Rozinos kavatina atskleidia mylinios mergaits svajas, o kartu jos ryt, pasitikjim
savimi. Kavatina susideda i dviej skirting epizod. Pirmojo epizodo melodija skaidri, negreita,
lydima velni stygini akord.

Antrojo epizodo melodija puoni, virtuozin, pilna vairiausi pasa, plai interval.

151

Ypa puikiai operoje atskleistas suktojo pataikno, vienuolio don Bazilijo paveikslas. J
lydi liauiojanios, pataiknikos intonacijos, orkestre groteskin, kampuota melodija. Don
Bazilijo charakter rykiai perteikia viena puikiausi operoje komika "meito" arija.
Pataiknikos balso intonacijos pagrstos tai ilgai tsiamais garsais, tai vieno garso
kartojimu, tai plaiais intervalais. meito galia pabriama orkestre variaciniu pagrindins
ritmins figros vystymu, dinaminiais kontrastais.

Rosinis - nepaprastas ansamblio meistras. Gretindamas veikjus kompozitorius sugeba

ilaikyti kiekvieno j charakteristikas, kai kada priepastatydamas, parykindamas kontrast
(pvz.: Bartolo ir Almavivos duetai). Nuoirdiai, aismingai skamba oper ansambliai,
ireikiantys vis bendr nuotaik. Toks yra kvintetas i antrojo veiksmo.
Operos siuetas vyksta ne tik reitatyvuose. Veiksmingumas rykus ir ansambliuose, o
ypa veiksm finaluose. Juose sutelkiami visi pagrindiniai vykiai -vairios painiavos,
neatpainimai, maiatis. Finalus sudaro savo tempu ir nuotaika skirtingi epizodai, kuri
paskutinieji pakils, praturtinti choru.

152

Visos "Sevilijos kirpjo" veikj partijos virtuozins, koloratrins. Jos glaudiai

susijusios su operos turiniu, o koloratra yra viena i iraikos priemoni, praturtinani
veikj charakteristikas. Pvz.: Almavivos partijoje koloratra atskleidia ilges, diaugsm,
Rozinos - parykina jos koketikum, Bazilijo -suktum, Figaro - neisenkam energij ir kt.
Operos muzikos koloritas susijs su liaudies melodika bei ritmika. Kai kurios operos
melodijos, atmetus j virtuozines puomenas, skamba kaip paprastos liaudies dainos (Almavivos
kansona, Rozinos arija ir kt.). Liaudies oki - tarantelos, valso ritmika vyrauja bendrame operos
ritme, suteikia muzikai diaugsmingumo.
Svarbus Rosinio krybos bruoas melodingumas. Melodijos operoje liete liejasi, auga,
vystosi, stebindamos savo naujumu, nelauktumu, ritmo laisve.
Instrumentuot maai spalvinga. Orkestro faktra artima buitiniam, danai gitariniam stiliui.
Jis danai parykina veikj charakteristikas. Savarankikuose epizoduose Rosinio orkestras
suskamba vairiais tembrais, spektrais. domi operos uvertira (sonatos forma be perdirbimo
dalies). Ji prasideda dviem energingais akordais, kurie tarsi sutelkia klausytojo dmes. Po j
pasigirsta smuik nabdesys ir velns fleit atodsiai. angin uvertiros dalis - tai lyg
mieganios Sevilijos paveikslas su aidini serenad, juoko, kavimo atgarsiais.

i dal pakeiia gyvenimo diaugsmo kupina pagrindin tema. Verli, judri ji skamba trump
akord fone.

153

alutin tema - rami, nuosaiki, nuspalvinta obojaus tembru.

Baigiamasis epizodas sukuria ventikai ikilmingo, visus pagaunanio okio spd. Po keli
lengv akord (vietoj pltojimo epizodo) ekspozicija kartojama i pradi. kart ji skamba dar
linksmiau, didingiau.

154

FELIKSAS MENDELSONAS - BARTOLDI

(FELIX MENDELSSOHN - BARTHOLDY)
1809-1847

Feliksas Mendelsonas - vienas rykiausi XIX a. I puss Vokietijos muzikinio gyvenimo

veikj. Jis - kompozitorius, dirigentas, pianistas, visuomens veikjas, vairiapuse muzikine veikla
praturtins Vokietijos muzikin gyvenim, suteiks jam demokratin pobd.
Kaip atlikjas ir muzikos visuomens veikjas daug nuveik vietimo srityje, supaindindamas
klausytojus su geriausiais vairi epoch kompozitori kriniais.
F.Mendelsono krini muzika lyrika, svajinga, be didesni dramatini konflikt. Tokiam
muzikos charakteriui susiformuoti galjo turti takos ir geros gyvenimo slygos. J dka
kompozitorius gavo puik visapusik isilavinim.
F.Mendelsonas gim 1809 m. Hamburge turtingoje ir kultringoje eimoje. Po dvej met
eima persikl Berlyn. Tvai dav snui visapusik muzikin ir humanitarin isilavinim.
Pirmja muzikos mokytoja buvo motina, pamokiusi skambinti fortepijonu. Toliau Feliksas moksi
pas ymiausius Berlyno pedagogus: pianist L.Berger ir teoretik K.Celter. Ankstyvam dvasiniam
bei krybiniam berniuko subrendimui didels reikms turjo Mendelson nam aplinka. J namuose
lankydavosi to meto mokslo, meno, literatros atstovai: raytojas H.Hein, filosofas H.Hgelis,
raytojas ir kompozitorius E.T.Hofmanas, pianistai K.Humelis, J.Moeles, smuikininkas N.Paganini,
kompozitorius K.M.Vberis ir kt. Didels takos F.Mendelsonui turjo paintis ir draugyst su
J.V.Gte, su kuriuo suartjo Veimare.
Devynmetis Feliksas jau koncertavo kaip pianistas-virtuozas, o deimties met para
pirmuosius krinius. Viskas, k sukr jaunasis kompozitorius - pjess orkestui bei vairiems
kameriniams ansambliams, nedideli sceniniai kriniai - buvo atliekama nam koncertuose.
Iki 17-kos met F. Mendelsonas para daugyb vairi anr krini, tarp j oper "Kamacho
vestuvs" bei uvertir "Vasarvidio nakties sapnas". Neuilgo Vokietijoje jis buvo inomas kaip
pianistas, dirigentas, kompozitorius. Greta skmingo darbo muzikos srityje, F.Mendelsonas
studijavo Berlyno universiteto istorijos-filologijos fakultete. Tokiu bdu jis tapo, anot
R.umano, "labiausiai isilavinusiu savo epochos menininku." Be to jis puikiai pie,
fechtavosi, jodinjo, mokjo eias kalbas (vokiei, prancz, angl, ital, ispan, graik).
F.Mendelsono muziko-vietjo veikla susijusi su reikmingu vykiu Berlyno muzikiniame
gyvenime. 1829-taisiais F.Mendelsonui diriguojant beveik po 100 met buvo atliktos J.S.Bacho
"Mato pasijos". Krinio pasisekimas buvo toks didelis, kad netrukus jis buvo pakartotas kituose
Vokietijos miestuose. "Mato pasij" atlikimu prasidjo J.S.Bacho krybos renesansas Europoje.

155

1829 m. vasar F.Mendelsonas ivyko trejus metus trukusi kelion po Anglij, kotij, Italij,
veicarij, Piet Vokietij, Austrij, Pranczij. iuose kratuose jis koncertavo kaip pianistas ir
dirigentas, su pasisekimu atlikdamas vairi kompozitori bei savo krinius. Kelions
spdiai atsispindjo ir laikuose, ir gausiuose pieiniuose, ir vliau sukurtuose kriniuose:
uvertiroje "Fingalo ola", "Italikoje" bei "kotikoje" simfonijose, fortepijoninse pjesse "Dainos
be odi". Sveiose alyse kompozitorius susipaino su ymiais to meto menininkais: Berliozu,
Glinka, openu, Listu, Mejerberiu ir kt.
Grus Vokietij, prasidjo aktyvus krybinis, muzikinis - visuomeninis, vietjikas
darbas. F.Mendelsonas gavo Diuseldorfo muzikos mokyklos direktoriaus viet (1833m.), vliau
persikl Leipcig (1835 m.), kur vadovavo Gevandhauzo (XVIII a. viduryje steigta muzikos
organizacija) simfoniniam orkestrui. Jo rengiamuose koncertuose skambjo inom kompozitori,
o greta j - umirt ar maai girdt bei jaunj kompozitori kriniai. F.Mendelsonas pagarsjo
kaip vienas ymiausi dirigent, kuris, siekdamas domesns interpretacijos, tikslesnio muzikos
turinio atskleidimo, pradjo vadovauti orkestrui prie atskiro pulto, su lazdele-batuta ir i partitros.
Jis atliko Palestrinos, Orlando di Laso, Bacho, Hendelio, Mocarto, Bethoveno, uberto, umano
krinius. F.Mendelsono pakviesti Leipcige koncertavo Listas, Berliozas, openas, Moelas, Klara Vik
ir kt.
Rpindamasis jaunimo muzikiniu vietimu, 1843 m. F.Mendelsonas Leipcige steig
pirmj Vokietijoje auktj muzikos mokykl-konservatorij. Joje buvo ruoiami kvalifikuoti
muzikai, ia dst daug ymi atlikj, kompozitori (umanas, Klara uman, Moelesas ir kt.)
Neirint aktyvios koncertins, visuomenins, pedagogins veiklos, 1836-1847 m.
F.Mendelsonas sukr daug vairi anr krini: oratorijas "Paulius", "Elijas", uvertiras
"Pasakojimas apie graij Meluzin", "Riui Blaz", "kotikj" simfonij, sonatas vargonams,
koncert smuikui ir orkestrui e-moll, fortepijonines pjeses "Dainos be odi", kamerinius krinius.
F.Mendelsonas - vienas autoritetingiausi Vokietijos muzik, kurio nuomon, sprendiant
meno klausimus, danai buvo lemiama. Jo vairiapus veikla muzikos srityje buvo vertinta. Leipcigo
universitetas suteik kompozitoriui filosofijos garbs daktaro laipsn, Saksonijos karalius - rm
kapelmeisterio, Prsijos karalius -generalinio rm muzikos direktoriaus titul ir t.t.
vairiaal veikla, nuolatin krybin tampa, artim moni netektys pakirto F.Mendelsono
sveikat. Jis mir jaunas, vos trisdeimt atuoneri mer, 1847 m. lapkriio 4 d. Palaidotas Berlyne.
F.Mendelsono kryba priklauso ankstyvajam vokikam romantizmui. Jai bdingas
lyrikumas be didesnio dramatizmo, poetikumas, gamtos vaizdai, fantastika. Jo kriniai aiki

156

klasikini form, graiai suderint su romantinei muzikai budingomis iraikos priemonmis,

turiniu. F.Mendelsono krini melodika artima vokiei liaudies muzikai. Jis sukr pirmuosius
programins koncertins uvertiros bei peizains romantins simfonijos pavyzdius. Naujas
fortepijonines muzikos anras, F.Mendelsono vestas muzikos literatr, - "Dainos be odi"
-nedidels pjess, kurias perkelti vokalins muzikos principai.

FORTEPIJONIN KRYBA
Muzika fortepijonui - svarbi ir reikminga F.Mendelsono krybos dalis. J sudaro stambios formos
kriniai ir miniatiros.
Stambios formos kriniai - koncertai fortepijonui su orkestru (g-moll, d-moll), dviem
fortepijonam su orkestru (E-dur, As-dur), sonatos, variacijos, "Kapriio" ir kt. Nors ie kriniai
didels apimties, taiau svarbios menins bei iliekamosios verts neturi.
Kaip romantikui, F.Mendelsonui bdinga miniatira. Nedidels apimties lyrins ar
charakteringos pjess jungiamos ciklus: "Dainos be odi", "7 charakteringos pjess", "6
vaikikos pjess" ir kt. Didiausio populiarumo sulauk "Dainos be odi".
"Dainos be odi" - tai fortepijonini pjesi ciklas, skirtas nam muzikavimui, muzikin
pasirengim turintiems mgjams.
F.Mendelsonas yra sukrs 48 "Dainas be odi", kurios suskirstytos 8 dalis. ias
miniatiras kompozitorius ra ilg laik, leisdamas jas atskirais ssiuviniais. Pirmasis ssiuvinis
buvo ileistas 1834 m., kur jo pjess, atkurianios kelioni po Italij ir veicarij spdius.
Du paskutinieji ssiuviniai ileisti po kompozitoriaus mirties.
"Dain be odi" turinys vairus. Jose atsispindi gamtos, buities vaizdai. Kai kuriose
pjesse yra ryki programini element, kurie inspiravo j pavadinimus: "Mediokls daina",
"Verpimo daina", "Liaudies daina", "Gedulingas maras", "Pavasario daina" ir kt. Dauguma pjesi
pavadinim neturi, jose vyrauja lyrins nuotaikos.
"Dainos be odi" paraytos dviej, trij dali paprasta ar varijuota kupletine forma,
yra nesudtingos faktros, kurioje lengvai galima iskirti melodij ir akompaniment. Kai kada
faktra artima chorinei. Suartina pjeses su dainomis ir tai, kad kai kurios i j turi keli takt ang, o
kai kada dar ir pabaig.
"Venecijos gondolininko daina" (Nr.6) - programin pjes, pagrsta barkarolms bdingu 6/8
metru. Ji rminta anga ir pabaiga, atkuriania gondolos priartjim ir nutolim. Tercijomis bei
sekstomis grojama dainos melodija artima ital gondolinink krybai.

157

"Pavasario daina" (Nr.30) avi diugia, pakilia nuotaika. Melodija papuota forlagais
ir lengvais stakato, kurie parykina pjess ventin nuotaika. Pjes - paprastos trij dali
formos.

"Verpimo daina" (Nr.34) - nenutrkstamas eioliktini judjimas atkuria ratelio dzgim,

kurio fone skamba diugi melodija.

SIMFONIN KRYBA
Simfonin muzika - kita svarbi ir reikminga F.Mendelsono krybos sritis. Rykiausi simfoniniai
kuriniai - "kotikoji" ir "Italikoji" simfonijos, Koncertas smuikui ir orkestrui e-moll, koncertins
uvertiros "Vasarvidio nakties sapnas", "Jros tyla ir laimingas plaukiojimas", "Fingalo ola"
("Hebridai"), "Graioji Meluzina". iuose kriniuose ryks klasicistins ir romantins muzikos
bruoai. Klasikin krini forma jungiama su poetikais muzikos vaizdais, spalvinga harmonija bei
instrumentuote.

158

Uvertira "Vasarvidio nakties sapnas" sukurta V.ekspyro to paties pavadinimo komedijos

spdiais. Tai jauno, vos septyniolikos met sulaukusio kompozitoriaus krinys. Jis buvo toks
brandus, kad ymiai vliau, 1841 m. raant muzika visai komedijai, F. Mendelsonas panaudojo
jaunystje sukurta uvertir.
V.ekspyro komedija patrauk kompozitori gamtos poezija, pasakine liaudies fantazija,
iradingomis idaigomis. Joje paiu keisiausiu bdu derinami imon ir realyb, fantastika ir buitis,
simyljli igyvenimai, buitins komikos liaudies scenos, pasakins burtininko Oberono
karalysts scenos. Visk suvienija ventin nuotaika, linksmas idaigininko elfo Robino Peko juokas.
Pasak F.Mendelsono, uvertiroje jis atkr tuos vaizdus, kurie ypatingai jam patiko ekspyro
komedijoje.
Uvertira (sonatos forma) pieia fantastik miko paveiksl vasarvidio nakt su elfais,
nimfomis, miko dvasiomis. Jos muzikin mediaga turtinga ir vairi. Medini puiamj tyls,
fermatomis pratsti akordai tarsi ltai atitraukia udang ir parodo paslapting karalyst.

Po angos skamba pagrindin tema. Lengva, permatoma, i vrinius primenani pasa

supinta, ji sukuria fantastini btybi elf okio paveiksl. Pagrindin tema kelis kartus skamba
ekspozicijoje, perdirbime, reprizoje ir kodoje.

Kitos temos realesns: maro tema, lyrikoji ir okin, kurios tarsi iauga viena i kitos,
sudarydamos nenutrkstam muzikini vaizd grandin. tem perdirbimas grindiamas
pagrindine tema. repriza pakartoja ekspozicijos temas. nedidelje kodoje vl skamba angoje
girdti akordai, kurie tarsi utraukia udang, pasibaigus vaidinimui.

159

Koncertas smuikui ir simfoniniam orkestrui e-moll (1844)

Tai vienas rykiausi F.Mendelsono krini, reikmingas io anro pavyzdys , eins
daugelio smuikinink repertuar. Greta Mocarto, Bethoveno, Brucho, Bramso, aikovskio
koncert, jis yra vienas populiariausi pasaulins smuiko literatros krini. Koncerte atsiskleidia
F.Mendelsono krybos bruoai: lyrizmas, skerciniai - fantastiniai vaizdai, melodingumas.
Koncert sudaro trys dalys, atliekamos be pertraukos. Tuo kompozitorius siekia ciklo glaustumo
ir vieningumo. Pirmj dviej dali nuotaika artima - lyrin, o treiajai charakteringi fantastiniai
vaizdai, ventin nuotaika.
Pirmoji dalis (Allegro, molto appassionato) viesios lyrins nuotaikos, parayta sonatos forma.
Po nedidels, vos pusantro takto orkestro angos, smuikas groja jaudinani pagrindin tem.

Jos charakteris apsprendia ir vis I dalies nuotaik, todl nelogika bt visas ekspozicijos
temas kartoti antroje (solinje) ekspozicijoje, kaip bna klasikiniuose koncertuose.
Nedidelis jos vystymas grindiamas figracijomis, virtuoziniais pasaais. Jungiamoji tema
artima pagrindinei. alutin tema - lyrin, daininga. Ji kontrastuoja pagrindinei melodine struktra,
ritmika, akordine faktra. Nesant konflikto tarp pagrindini ekspozicijos tem, j perdirbimas
trumpas, be dramatins tampos.
Smuiko kadencija vesta neprastoje vietoje - perdirbimo pabaigoje. Ji virtuozika,
sudtinga, grindiama pagrindins temos mediaga. Repriza dinamizuota, glausta, baigiama
dramatika koda, visos I dalies kulminacija.

160

Antroji dalis (Andante) - trumpas, lyrinis intermeco, jungis pirm ir trei dalis. Su
pirmja susieta bendra gaida (h). i dalis daininga, jos melodijos plataus diapazono, bendrais
bruoais artimos pirmai daliai.
Treioji dalis (Allegro molto vivace) charakteriu ir poetiniais vaizdais artima
"Vasarvidio nakties sapno" uvertiros temoms (pagrindinei ir marinei). Finale, paraytame
rondo forma, nra dramatizmo, konflikt. ia vyrauja aismingos, skaidrios nuotaikos.
SVARBIAUSI F.MENDELSONO KRINIAI
Simfonin muzika:
Simfonijos (4), uvertiros (6), koncertai fortepijonui ir orkestrui (2), koncertas smuikui ir orkestrui
e-moll (1)
Kamerin instrumentin muzika:
"Dainos be odi" fortepijonui (8 ssiuviniai), "Rimtosios variacijos" fortepijonui, stygini
kvartetai (7), fortepijoniniai trio (2).
Vokalin muzika:
Oratorijos "Paulius", "Elijas", "Kristus", dainos balsui ir fortepijonui (apie 80), vokaliniai
ansambliai (apie 60).

161

HEKTORAS BERLIOZAS
(HEKTOR BERLIOZ)
1803-1869

H.Berliozas - ymus XIX a. prancz kompozitorius, novatorius, prancz romantins

muzikos krjas. Ryki H.Berliozo muzika danai vadinama neoromantine. iai krypiai
priskiriama F.Listo, R.Vagnerio, J.Bramso ir kt. kryba, kuri nuo XIX a. romantik krybos skiriasi
didele drsa prasminant nauj turin stambiose, didingose formose.
Gamtos apdovanotas vairiais talentais - kompozitoriaus, dirigento, literato - H.Berliozas
reiksi vairiose muzikos veiklos srityse. Kompozitorius gim 1803 m. ir augo nedideliame Kot-SenAndre miestelyje netoli Grenoblio, gydytojo eimoje. Isilavins tvas supaindino sn su
literatra, istorija, netrukd jo muzikinei veiklai. Vykdydamas tvo vali, devyniolikametis
Hektoras pradjo studijuoti medicin Paryiuje. Laisvalaik jaunuolis skyr muzikai. Nepaprast
spd jam padar Ch.V.Gliuka opera "Ifigenija", igirsta Paryiaus operos teatre. Jaunj Berlioz
paviliojo muzikos mza, o medicinos studijos buvo umirtos. Tvas taip usirstino, kad nutrauk
materialin pagalb. H.Berliozas, pasimoks muzikos privaiai, ts studijas Paryiaus
konservatorijoje. Kompozicij jis lank pas J.F.Lesiuer (J.F.Lesueur), o kompozicij ir
kontrapunkt - pas A.Reich (A.Reicha).
1830 metais per Europ nuvilnijusi revoliucija liepos mnes nugriaudjo Paryiuje.
H.Berliozas buvo aktyvus jos dalyvis, su revolveriu rankose dalyvavo miuose. Be to, atsiliepdamas
revoliucinius vykius, jis pritaik dideliam chomi ir orkestrui "Marseliet". Tais paiais metais buvo
dar du reikmingi vykiai. Pinna kart vieai skambjo kompozitoriaus "Fantastin simfonija"
ir kantata "Sardanapalas". U pastarj H.Berliozui Paryiaus konservatorija paskyr Romos
premij, t.y. teis ivykti Italij ir ten trejus metus gyventi bei mokytis prancz vyriausybs
lomis. Aminajame mieste kompozitorius neibuvo laureatui skirt trej met. Jis nusivyl
Medii viloje gyvenusi laureat konservatyviomis pairomis, j abejingumu naujovms. Pati
Italija pakerjo ir suavjo kompozitori. Patirti

spdiai

pasitarnavo

vlesni jo

krini

temoms ir siuetams: operai "Benvenuto elini", simfonijai Haroldas Italijoje", uvertiroms

"Romos karnavalas", "Korsaras" ir kt.
1832 m. H.Berliozas sugro Paryi. Muzikiniame gyvenime buvo daug naujien: visi
kalbjo apie miest fantastiku virtuoziniu grojimu pakerjus smuikinink N.Paganini, Grand
operos teatre pastatyt D.Mejerberto (G.Meyerbeer) "didiaj oper" "Hugenotai" (Les
Hugenots"), neseniai i Lenkijos atvykus, dvasingu ir intymiu skambinimu salonuose avint F.
open (F.Chopin) ir t.t.

162

H.Berliozas panoro atkreipti muzikins visuomens dmes ir save. Jam suorganizavus ir

atlikus "Fantastin simfomj", publika susidomjo nauju autoriumi. O suavtas smuikininkas
N.Paganini usak H.Berliozui koncert altui su orkestru. Vykdydamas usakym, kompozitorius
pasirinko kriniui program i Bairono poemos "ail Haroldas". Ubaigus krin paaikjo, kad
alto partija nepakankamai ivystyta ir virtuozika. Tad vietoj koncerto buvo sukurta simfonija
"Haroldas Italijoje" su plaiai ivystyta alto partija.
Produktyviausiu ir svarbiausiu H.Berliozo krybos laikotarpiu, kuris tssi iki 1840 m.,
paraytos simfonijos "Haroldas Italijoje", "Romeo ir Diuljeta", "Gedulingai triumfalin", didingas
"Rekviem" Liepos revoliucijos aukoms pagerbti, opera "Benvenuto Celini" ir kt. Taiau jie
Paryiuje neturjo pasisekimo ir nesulauk pripainimo. Pajam nedav ir H.Berliozo organizuoti
koncertai, kuriuose jis dirigavo simfoniniam orkestrai naujovikai, t.y. su batuta, i partitros,
stovdamas veidu orkestr (taip pat dirigavo R.Vagneris, F.Mendelsonas ir kt.). Nuolatinis l
pragyvenimui stygius trikd krybinio darbo atmosfer. Mintos aplinkybs privert kompozitori
imtis urnalisto, muzikos kritiko darbo, teikianio nors nedideles, bet nuolatines pajamas. Vir 30
met jis bendradarbiavo spaudoje, raydamas recenzijas, publicistikos bei kritikos straipsnius,
atskleidusius jo literatrin talent. domiai ir patraukliai parayti H.Berliozo "Memuarai" pasakoja
apie tuometin muzikin gyvenim. Savo naujoves instrumentacijos srityje jis idst "Traktate
apie orkestruot".
Kaip dirigentas, savo krini interpretatorius H.Berliozas gastroliavo Vokietijoje, ekijoje,
Vengrijoje, Anglijoje, Rusijoje ir kitur. Usienyje jo kriniai sulaukdavo pripainimo, teigiamo
vertinimo. Pasisekimas kvpdavo kompozitori krybiniam darbui. Parayta dramin legenda
"Fausto pasmerkimas" solistams, chorai ir orkestrui, "Te Deum" trims chorams, orkestrui ir
vargonams ir kt. Juose, o taip pat ir kituose kriniuose, sukurtuose po 1840 m., nebe tokie rykus
simfonisto - novatoriaus iekojimai, pasireik romantiko - menininko nusivylimas. Krybin kriz
pagilino ir asmenins netektys (mir antra mona, vienintelis snus).
Paskutinieji H.Berliozo kriniai - opera - duologija "Trojnai" ir komika opera "Beatri ir
Benediktas".
1869 m. Berliozas mir Paryiuje.
SIMFONIN KRYBA
Reikmingiausi simfoniniai kriniai buvo parayti 1830-40 m. Tai "Fantastin simfonija",
simfonija "Romeo ir Diuljeta", "Gedulingai - triumfalin", "Haroldas Italijoje", uvertira "Romos
karnavalas" ir kt. Juose irykja novatorikas poiris simfonijos anr bei cikl. Naujo tipo
programinse simfonijose kompozitorius siek atskleisti literatros keliamas idjas jam bdinga
kalba bei monumentaliornis formomis, nutoldamas nuo klasicistinio simfoninio ciklo reikalavim.
H.Berliozo simfonij muzika raiki, teatralika, tapybika. Rykus teatralikumas suartina

163

simfonijas su operomis, oratorijomis. Simfonij literatrin programa perteikiama apibendrintai,

nedetalizuojant.
FANTASTIN SIMFONIJA (1830 m.)
Tai vienas charakteringiausi ir rykiausi H.Berliozo krini, turini paantrat
"Epizodas i artisto gyvenimo" ir vaizduojani menininko meils istorij. Programinje simfonijoje
atkuriami paties kompozitoriaus igyvenimai, susij su nelaiminga meile angl aktorei Henrietai
Smitson. Jis para simfonijos program, turini autobiografini element.
"Labai jautrus ir lakios vaizduots jaunas muzikas, nusivyls meile, nuodijasi opiumu.
Surkyta doz nepakankama, kad jis numirt. Jis umiega sunkiu miegu, lydimu keist sapn,
kuriuose igyvenimai, prisiminimai virsta muzikiniais vaizdais. Jo mylimoji tampa melodija, lyg
kyria idja (idee fixe), kuri jis visur sutinka ir girdi".
Simfonij sudaro penkios dalys, turinios programines paantrates ir kiekvienai
pateikt kompozitoriaus program. Visose dalyse H.Berliozas kartoja mylimosios tem (idee fixe):

Ji tampa krinio leitmotyvu pateikiamu monoteminiu principu. Tokiu bdu kompozitorius

sukr simfonijos vienov.
Pirmoji dalis "Svajons. Aistros". Programa: "Jis prisimena t liguist dvasin bsen iki
susitikimo su mylimja. Paskui vulkanu isiverusi meil jai, o kartu ir tas kanias, nerim,
velnum, kuriuos ji sukl".
Pirmoji dalis parayta sonatos forma. Ji prasideda lidnos - melancholikos nuotaikos lta
anga (trij dali forma), kurioje atsiskleidia aistringi svajoni vaizdai. Sonatos forma
pradedama pagrindins temos - mylimosios leitmotyvu -eksponavimu ir vystymu. alutin tema
artima pagrindinei, net pirmasis elementas perimtas i pagrindins. ios dalies programa nereikalauja
kontrasting tem, tad j nebuvimas kompensuojamas kontrastu tarp angos ir pagrindins dalies.
Tem perdirbimo dalyje - trys vystymo bangos, grindiamos pagrindins ir alutins tem
intonacijomis. Treioji banga paruoia dinamin kulminacij, sutampania su repriza. Joje
skamba tik pagrindin tema. Palaipsniui gesdama, pareina kod ir
plagaliniuose junginiuose.

164

itirpsta baigiamuose

Antroji dalis "Balius". Programa: "Jis sutinka mylimj puonioje puotoje".

Vidurinje dalyje (kaip ir trio dalyje) igirstame valso ritm pint mylimosios leitmotyv.

Treioji dalis "Scena laukuose". Programa: "Vasaros vakaras kaime. Jis girdi dviej
piemenli grojim. J duetas, tyla, medi narjimas nuramina j. Bet kyrus mylimosios
paveikslas vl pasirodo. Heroj kankina bloga nuojauta: mylimoji jam neitikima. Vienas
piemenlis groja savo melodij, bet antrasis jam neatsako. Saul leidiasi, girdt tolimas griaustinis,
vienatv, tyla..."
Dalis pradedama angl rago ir obojaus duetu, imituojaniu piemenli grojim.

Gamtos ramybe dvelkia stygini atliekama viesi ir aiki pastoralin tema. Gi skambanti emame
registre ir judri smuik figracij apipinta, ji tampa neramia, jaudinania. Nerimas dar labiau
padidja fleitai ir obojui atliekant mylimosios leitmotyv (vl pakeistu pavidalu). Palaipsniui
grta ramybe. Tolumoje groja piemenlis - angl ragas, bet antrasis jam neatsako. Girdti
griaustinis (timpanu solo). Vl tyla, ramyb.
Ketvirtoji dalis "Eisena bausms viet". Programa: "jaunuolis sapnuoja, kad nuud savo
mylimj. J, nuteist mirti, veda bausms viet. Skambant marui, korteas artja. Pabaigoje
kyrioji tema (mylimosios) pasirodo akimirkai, kaip paskutin mintis apie meil. J nutraukia
lemtingas smgis".
ios dalies muzika grindiama niriu ir kraupiu maru. Skirtingai nuo kit dali
pastarojoje praplsta varini puiamj (trys trombonai, dvi tribos) ir muamj grups.

165

Pagrindin maro tema, skambani emame violoneli ir kontrabos registre, sudaro emyn
krentanti melodin linija. Jos minorin derm, stygini pizzicatto suteikia muzikai lemtingo nirumo.

Maras stiprja, artja, faktra tirtja, kontrapunktikai supinant vairi instrument balsus.
Nirj mar pakeiia kitas, "spindintis ir ikilmingas", atliekamas vis puiamj. Grusi
pirma tema skamba kitaip instrumentuota. H.Berliozas panaudoja orkestrin efekt, suteikiant
muzikai kraup, kiek groteskin atspalv. Tema idalinama atskiroms instrument grupms:
pirma gars groja styginiai pizzicatto, antr ir trei - styginiai smiiumi (arco), ketvirt ir penkt
-mediniai puiamieji. Palaipsniui maro skambesys pasiekia fortissimo. Prie pat pabaig
vienias klarnetas pradeda dainuoti mylimosios leitmotyv. Taiau jis nepasibaigia, o viso
orkestro "lemtingu" akordu nutraukiamas. Baigiamieji akordai, muamj instrument lydimi,
pranea apie bausms vykdym.
Penktoji dalis "Sapnas ragan puotoje". Programa: " jo laidotuves susirinko raganos,
mklos, velniai. Girdti keisti triukmai, juokas, pritildyti ksniai. Mylimosios melodija vl
pasigirsta. Ji neatpastamai pasikeit - virto grubiu, nepadoriu okio leitmotyvu... Ji pranyksta
velni oki skury... Kartu skamba laidotuvi varp garsai, ragan puotos skurys, "Dies irae"
tema".
Keist fantastin orkestro kolorit, atkuriant ragan puotos urmul, kompozitorius
sukuria iradinga instrumentuote. Netiktai inyra mylimosios tema, kuri atlieka klarnetas in C
muamj instrument fone.

Ji neatpastama, nes puotoje mylimoji pasirodo raganos pavidalu. J charakterizuojanti

muzika gauna groteskin charakter, dar labiau parykint klarneto piccolo ir fleitos. okis sisiautja,
bet netrukus j nutraukia varp skambesys, kurio fone pasigirsta vidurami sekvencija "Dies irae"
("Dien rsi").

166

Palaipsniui okis atgyja, vis garsja traukdamas visa orkestr. Tolimesniame toniko okio
vystyme nustebina H.Berliozo atradimas - smuikai ir altai groja col legno (kol lenjo, smiiaus medio
dalimi), atkuris skelet kaul barkes. Simfonija baigiama toniko okio siautuliu.
Prajus kuriam laikui H.Berliozas sukr "Fantastins simfonijos" et dal "Llio arba
grimas gyvenim". Taiau ios dalies muzika svetima simfonijai ir dabar neatliekama.
H.Berliozas "Fantastine simfonija" pradeda naujo tipo programins simfonijos er.
Novatorikumu pasiymi ne tik naujas turinys, bet ir forma, instrumentuot, kuri suri naujomis
spalvomis. Kompozitorius praplt orkestro sudt, ved naujus instrumentus (arfa), solines partijas
paved retai jas atliekantiems instrumentams (klarnetas piccolo, timpanai, angl ragas), panaudojo
nauj grojimo bd (smuikai, altai col legno).
Iradingumu pasiymi ir kitos Berliozo simfonijos: "Haroldas Italijoje", "Romeo
ir Diuljeta", "Gedulingai triumfalin".
Simfonij "Haroldas Italijoje" (1834 m.) sudaro keturios dalys, turinios programinius
pavadinimus. Dalis sieja alto solo atliekama pasikartojanti tema. Ji kontrapunktikai derinama
su kitomis temomis, kurios finale pakartojamos ir apibendrinamos.
Simfonija "Romeo ir Diuljeta" sukurta pagal ekspyro siuet solistams, chorui,
orkestrui. Ji yra septyni dali, kuri seka artima klasikinei. Taiau savarankik scen tvarka
panaesn oper be sceninio veiksmo. Visgi "Romeo ir Diulieta" yra simfoninis krinys.
"Gedulingai

triumfalin"

simfonija

didingas

paminklas

prancz

liaudies

revoliuciniams idealams, paraytas Liepos revoliucijos deimtmeiui paminti. Ji skirta atlikti

aiktje keliems tkstaniams atlikj. Simfonijoje panaudota neprasta instrument sudtis:
puiamieji ir muamieji instrumentai (styginiai - ad libitum). Paskutinje treioje dalyje
vedamas 200 moni choras.

SVARBIAUSI H.BERLIOZO KRINIAI

Simfonin muzika: "Fantastin simfonija" (1831), simfonijos "Haroldas Italijoje"
(1834), "Romeo ir Diuljeta" (1839), "Gedulingai triumfalin" (1840), uvertiros (6).

167

Scenin muzika: operos "Benvenuto elini" (1838), dulogija "Trojnai" (1863),

"Beatri ir Benediktas " (1862).
Vokalin - simfonin muzika: "Rekviem" (1837), "Te Deum" (1850), dramatin
legenda "Fausto pasmerkimas", trilogija "Kristaus vaikyst".
Literatros ir kritikos darbai: "Traktatas apie instrumentuot", "Vakarai orkestre",
"Memuarai".
Silome skaityti: Teodor Valansi ,,Berliozas'', Vaga, 1973.

168

FERENSAS LISTAS
FERENC LISZT
1811-1886
XIX a. vengrai, kaip ir dalis kit vidurio bei iaurs Europos taut - lenkai, ekai, slovakai,
lietuviai, norvegai neturjo valstybinio savarankikumo ir palanki slyg kultrai, menui vystyti.
T taut nacionalinio atgimimo, isivadavimo judjimas buvo siejamas ir su kultros
savarankikumo, tautiniu jos pobdiu. Formuojasi nacionalins muzikos mokyklos, kuri
atstovai - F.Listas, F.openas, A.Dvorakas, E.Grygas ir kt. tapo pasaulinio garso kompozitoriais.
Jie ypa didel dmes kreip savo taut liaudies men, juo grind kryb.
Ferensas Listas vengr nacionalins muzikos pradininkas (pirmsias vengr tautines operas
sukr Ferensas Erkelis), vienas ymiausi XIX a. muzik. Jo -kompozitoriaus, pianisto,
dirigento, kritiko ir pedagogo - veikla turjo didels reikms ne tik nacionalinei vengr
muzikai, bet ir visos Europos menui.
F.Listo gyvenimas - itisa romantins muzikos epocha. Jis R. umano, F.openo,
F.Mendelsono t.y. antros romantik kartos amininkas. Paskutiniuoju krybos laikotarpiu, kaip ir
R. Vagneris, kompozitorius atstovavo romantizmo krypiai, turiniai jau nauj tendencij muzikoje impresionizmo, ekspresionizmo bruo.
F.Listo muzika turi ryk tautin pagrind, joje girdti atrs vengr bei Vengrijos igon
dain ir oki ritmai, charakteringi motyvai, miesto muzikai budinga vengr gama (su dviem
padidintom sekundom tarp III-IV ir VI-VII laipsni).
Kaip ir kit romantik, daugelis F.Listo krini yra programiniai. Taiau kompozitorius
nesisteng juose detaliai atkurti kok nors siuet, kaip pvz. dar H.Berliozas, o perteik j
apibendrintai, ikeldamas svarbiausias idjas. Tuo jis artimas P.aikovskiui.
Listas vienas geriausi vis laik pianist-virtuoz, atskleids naujas fortepijono
iraikos ir technikos galimybes, kaip savo laiku tai padar L.Bethovenas
F.Listo nuopelnas - ir keli nauj anr (simfonins poemos, rapsodijos) sukrimas. Bdamas
programins simfonins poemos pradininkas, F.Listas ir kitiems kriniams (pvz. sonatai, koncertui)
pritaik io anro ypatumus, pirmiausia paties sugalvot monotematizmo princip.
F.Listas - viena i geranorikiausi ir tolerantikiausi XIX a. kultros asmenybi. Jis
visa gyvenim rm, auktino, propagavo ir atlikjo-pianisto, dirigento darbu, ir kritikos
straipsniais, ir pasisakymais, ir materialiai visa, kas muzikoje vertinga, paangu, nauja.
F.Listas gim 1811 m. spalio 22 d. nedideliame vakar Vengrijos miestelyje ; Doborjane,
magnate M.Esterhazio dvare. Jo tvas dirbo kio darbus (buvo kunigaikio avidi priirtojas),

169

grojo keliais instrumentais, kr muzik. Nuo maens muzika, skambinimas fortepijonu,

"aidimas garsais", kaip jis pats vadino, buvo mgiamiausias Ferenso usimimas. Pirmasis
mokytojas buvo tvas didelis muzikos myltojas, pats anksiau grojs Esterhazio kapeloje.
Devyneri met Ferensas jau vieai koncertavo, improvizavo, aplinkiniuose miesteliuose garsjo kaip
vunderkindas. Esterhazio ir kit didik paskatintas bei materialiai paremtas, tvas ryosi pasivsti
snaus muzikinei karjerai. 1821 m. jie atvyko Vien, kur Listas pradjo mokytis pas Karl ern
skambinti fortepijonu, o pas Antonij Saljer -muzikos teorijos bei kompozicijos pagrind. 1822 m.
Ferensas su dideliu pasisekimu koncertavo Vienoje, jo improvizacij klaussi pats L. van Bethovenas
ir, vertindamas berniuko talent, vieai j pabuiavo.
1823 m. List eima persikl Paryi, kur Ferensas band stoti konservatorij. Deja,
neskmingai. Pasirodo, kad usienieiai tuomet j nebuvo priimami. Liks gyventi Paryiuje,
F.Listas moksi privaiai pas F.Paer ir A.Reich. Jis netruko igarsti kaip pianistas-virtuozas,
pasirod pirmieji jo kriniai 12 etiud fortepijonui, vienaveiksm ir vienintel opera "Don Sano"
(1825 m. pastatyta Paryiaus Didiojoje operoje) ir kt.
Bene didiausi tak bsimajam kompozitoriui dar gyvas, vairus Paryiaus kultrinis
gyvenimas (XIX a. Paryius - pasaulio meno sostin), maitinga ir progresyvi visuomenin,
menin aplinka. F.Listas susijaudins sek 1830 m. revoliucijos vykius, svajojo sukurti
"Revoliucin simfonij" (liko nebaigta), apdainuojani vis taut kov u laisv. 1834 m.,
Liono audj sukilimo metu, pasirod F.Listo fortepijonin pjes "Lionas", kurios epigrafu
parinktas sukilli kis "Gyventi dirbant arba mirti kovojant" (vliau ji buvo traukta jo
"Klajoni met" rinkin).
Ypa svarbs asmenybs formavimuisi buvo F.Listo susitikimai, paintys ir draugyst su
ymiais to meto menininkais - raytojais .Sand, V.Hugo, A.de Miuse, A.Diuma, H.Heine, O.de
Balzaku, T.Gotje, dailininku E.Delakrua ir, be abejo, muzikais H.Berliozu, F.openu,
N.Paganiniu.
1831 m. pirm kart igirstas N.Paganinio smuikavimas paskatino dar labiau tobulinti savo
pianistin meistrikum. Suavtas jo kaprisais smuikui solo, 6 i j pritaik fortepijonui. Tai
pirmosios F.Listo transkripcijos, kurios vliau sudar nema jo fortepijonins krybos dal.
1832 m. kompozitorius artimai susidraugauja su F.openu ir H.Berliozu (perdirbo
fortepijonui pastarojo "Fantastin simfonij"), bendravo su D.Rosiniu, V.Beliniu, D.Mejerberiu,
F.Halevy ir kt.
Nuo 1835 m. prasidjo F.Listo kelioni metai. Kartu su grafiene Mari dAgu, tapusia jo gyvenimo
drauge, jis dvejiems metams apsistojo veicarijoje. enevoje kompozitorius pradjo rayti
savotik muzikin dienorat pjeses fortepijonui, vliau sudariusias "Klajoni met" rinkinio

170

pirmj dal "veicarija". Tai poetiki veicarijos gamtos paveikslai: "Vilhelmo Telio koplytl",
"Prie Valentadto eero", "Prie altinio", "enevos varpai", "Obermano slnis" ir kt. Be to, F.Listas
kr ir daug fantazij vairi oper temomis, perdirbo fortepijonui L.van Bethoveno, H.Berliozo
simfonijas. enevoje F.Listas nemokamai dst konservatorijoje, ra kritikos straipsnius ir, be
abejo, daug koncertavo. Dal u koncertus gaut l kompozitorius skyr labdarai (pvz. L.van
Bethoveno paminklo Bonoje statybai).
1837-1839 m. F.Listas su eima keliavo po Italij (Milanas, Venecija, Florencija, Roma).
Tuo metu jis sukr koncertines pjeses, kart ital didij meno krini paveiktas. Tai
"Suadtuvs" pagal Rafaelio paveiksl, "Mstytojas" pagal Mikelandelo skulptr, trys Petrarkos
sonetai, sonata - fantazija "Perskaiius Dant". Jos sudar "Klajoni met" II dal "Italija".
1839-1847 m. F.Listo koncertin veikla pasiek apogj. Neliko, galima sakyti, nei vienos
Europos valstybs, kurioje jis nebt koncertavs. Visus koncertus lydjo triumfas. Daug dmesio
F.Listas skyr Vengrijai, vis dar esaniai Austro-Vengrijos imperijos sudtyje. Kiekvienas jo
apsilankymas tvynje virsdavo nacionaline vente. 1840 m. Budapete jam teikiamas garbs
kalavijas, j lovina poetai, jo garbei giedamos kantatos. Koncert metu, greta ities miliniko
savo ir kit kompozitori krini repertuaro, F. Listas nuolat atlieka vengr melodijas, vliau
tapusias vengrikomis rapsodijomis. F.Listas pirmasis tarp atlikj idrso pats vienas
koncertuoti ir pavadino iuos koncertus reitaliais (iki tol koncertai visuomet bdavo mirs).
1847 m. F.Listas nelauktai atsisak virtuozo karjeros. Nutars daugiau laiko skirti
kompozicijai ir pedagoginiam darbui, jis apsigyveno Vokietijoje, tapo Veimaro rm
kapelmeisteriu. ia dirigavo simfoniniuose koncertuose, stat operas, veltui mok i daugelio
ali atvykusius muzikus, ra muzikos kritikos straipsnius, apybraias (pvz. "F.openas",
"igonai ir j muzika Vengrijoje"), vadovavo "Naujajai Veimaro draugijai", 1861 m. kr
"Vokietijos muzikin draugij". Neirint tokios gausios atlikjikos, pedagogins ir
visuomenins veiklos, Veimare laikotarpis yra produktyviausias F.Listo krybinje biografijoje.
Daugiausia tada jis ra simfonin muzik. Buvo sukurtos 2 simfonijos Faustas ir Dant, 12
simfonini poem, du koncertai fortepijonui (Es-dur ir A-dur).Fortepijonui sukuriama viena
monumentaliausi XIX a. sonat sonata h-moll, Mirties okis, Transcendentiniai etiudai ir
kt. Pasirodo kriniai, kvpti 1848 m. revoliucijos, vengr nacionalinio isivadavimo idj.
1861 m. F.Listas ivyko Rom, kur 1865 m. siventino vienuoliu. Kompozitorius ra
daug religini krini: oratorijas "v. Elbieta", "Kristus", Vengrikas miias ir kt. Pasirod ir
populiars etiudai "Miko oimas", "Nyktuk eisena", "Ispanika rapsodija" ir kt.
Paskutiniuosius gyvenimo metus (1869-1886) F.Listas praleido Veimare, i kur danai
vykdavo Rom ir Budapet. 1875 m. Pete, atidarius Muzikos akademij, F.Listas tapo jos
prezidentu ir dstytoju. J lydjo lov, jam suteikti vairiausi garbs vardai ir regalijos.
Kompozitorius vl koncertavo, nors kiek maiau, danai lank vairius Europos miestus,

171

dalyvaudamas savo krini premjerose. Krybins energijos jam netrko iki paskutinij gyvenimo
dien. F.Listas pabaig "Klajoni metus" treia dalimi pagrsta daugiausia lidnokais gyvenimo
Romoje spdiais, sukr II ir III "Mefisto valsus", "Mefisto polk", paskutinisias (16-19)
Vengrikas rapsodijas, 13-t simfonin poem. Kai kuriuose kriniuose (pvz. "Pilkasis debesys",
"Gedulingoji gondola", "Angelus") pastebimi

stilistiniai pakitimai, naujovi iekojimas,

koloristiniai impresionizmo bruoai.

Paskutin kart publikai F.Listas pasirod Liuksemburge 12 dien prie mirt. Mir 1886 m.
liepos 31 dien Bairoite, kur dukters Kozimos Vagner praymu jau sirguliuodamas buvo nuvyks
tradicinius kasmetinius R. Vagnerio oper spektaklius. Ten ir palaidotas bendrose Bairoito kapinse.
FORTEPIJONIN KRYBA
F.Listo krini sraas rodo, kokia vairi ir gausi jo kryba - viso apie 700. Taiau ne visi
muzikos anrai buvo jam vienodai patraukls. Krybiniame palikime nra kamerini-instrumentini
ansambli, solini krini styginiams ir puiamiesiems instrumentams, nerandame oper, kit
scenini anr, iskyrus vienintel vienaveiksm opera "Don Sano". Vyrauja fortepijonin,
simfonin, chorine ir vokalin muzika.
Krinius fortepijonui F.Listas ra visa gyvenim. J yra daugiau nei 500. Tai 2 koncertai (Esdur, A-dur), "Mirties okis" fortepijonui su orkestru, dvi sonatos (viena j garsioji h-moll), trys
"Klajoni met" ssiuviniai, Vengrikos rapsodijos (19), "Ispanika rapsodija", "Didieji etiudai
pagal N.Paganini" (6), "Aukiausio meistrikumo etiudai" (12), "Koncertiniai etiudai" (5),
Fantazija ir fuga Bacho variacijos tema, noktiurnai, kitos pjess, daug transkripcij ir parafrazi.
Kriniuose fortepijonui galime atsekti F. Listo meninio mstymo evoliucij, pastebti stilistini
bruo formavimosi eig, ypatumus. Juose, be abejo, atsiskleidia ir jo, kaip pianisto-virtuozo
individualyb, neprilygstamumas. Aminink atsiminimuose F.Listas ikyla kaip diding
polki, pakilaus, oratorinio plano atlikjas - neatsitiktinai jis grojo L.van Bethoveno, H.Berliozo
simfonij, R.Vagnerio oper transkripcijas. Kartu bdavo pastebimas ir subtilumas, poetika, delikati
lyrini epizod interpretacija. Virtuoziniai elementai, kuri neveng F.Listas, atlikdamas ir savus,
ir kit kompozitori krinius, visuomet prasmingi. Todl ir jo etiudai i nuobodi pratim
technikai lavinti arba pavirutinik virtuozini pjesi virto meniniais koncertiniais kriniais. F.
Listas mgo sodr daining ton, emesniuosius fortepijono registrus, pasaus, pasaus oktavomis,
decimomis, staigius uolius, tirt harmonij, o ypa sudtingas, turtingas faktras. Jo fortepijonas
neretai skambjo tarsi miniatirinis orkestras. Tuo F.Listas ts L.van Bethoveno pianistin tradicij.
F.Listas buvo puikus improvizatorius. is jo pomgis atsiskleidia transkripcijose ir
parafrazse. vairs perdirbimai, o ypa improvizacijos populiari oper temomis buvo madingi XIX
a. fortepijoninje literatroje ir sudarydavo tiesiog privalom salonini koncert dal. Bet F.Listo

172

perdirbimai skiriasi. Kompozitoriui rpjo ne virtuozikai pavarijuoti inomo krinio temas, o

muzikos esm, gilusis jos turinys, jau ess pasirinktuose opusuose ir paties F.Listo dar savaip
parykintas, interpretuotas. Kai kurie i toki perdirbim virsdavo vaizdiomis programinmis
poemomis. Tad transkripcijos ir parafrazs sudaro atskir, gan didel ir domi F.Listo krybos
dal.
TRANSKRIPCIJOS, PARAFRAZS
Daugiausia transkripcij k parafrazi F.Listas para ankstyvajame, Paryiaus laikotarpyje.
Transkripcijose paprastai nedaug nutolstama nuo originalo. F.Listas daniausiai tik papildo
harmonij, pavairina faktr, veda sudtingesni figracij, parao ang ar pabaig.
Kompozitorius yra padars 72 F.uberto dain, vis L.van Bethoveno simfonij, daugelio
H.Berliozo, R.Vagnerio, J.S.Bacho, N.Paganinio krini transkripcijas.
F.ubertas - F.Listas "Serenada". Tai vokalins serenados "Tyliai skrieja mano dainos"
perdirbimas fortepijonui. J sudaro tarsi trys dainos kupletai. Ilaikydamas F .uberto
"gitarin" akompaniment, vokalo melodij F.Listas kaskart pateikia vis kitaip. Pirm kart
ji skamba viduriniame registre, antr kart - bose. Trei kart polifonikai

apipinama

imitacijomis.
Parafraz tuo tarpu ymiai laisvesn, krybikesn improvizacija fantazija kito
kompozitoriaus krinio ar krini temomis.
D.Verdi - F.Listas "Rigoleto". i parafraz pagrista D.Verdi operos "Rigoleto" III
veiksmo kvarteto muzika. Tai ansamblis, kuriame sugretinamos keturi pagrindini veikj
charakteristikos, atskleidiamos skirtingos j vidins bsenos. Kvartete dalyvauja lengvabdis,
nerpestingas hercogas, linksmai kvatojanti Madlena, sielvartaujanti Dilda, nirus ir rytingas
Rigoletas. F.Listas, naudodamas D.Verdio temas, sukr ivystyt fantazij (savaip ivesdamas
dramaturgin linij), parykindamas persona charakteristikas, o kodoje pateikdamas ivadas,
apibendrinim.
Parafrazs anginje dalyje (Preliudio) pristatomos Madlena ir Dilda. Stakato oktavos
kairje rankoje vaizduoja aisming, gyvenimu patenkint Madlen, o po to einanios skausmingos
intonacijos auktesniame registre - igyvenani, susijaudinusi Dilda. Pagrindin parafrazs dalis
(Andante) prasideda lyrine simyljusio hercogo tema. Ji sodriai skamba viduriniame registre.
Netrukus j keiia linksmos, skercins Madlenos frazs ir kenianios Dildos intonacijos. Vliau
abi ios melodijos persipina, tampa auga, pasiekia kulminacij, kuri nutrksta, isiliejusi judriu
pasau.
Vl girdime hercogo tem, j siterpia koketikos Madlenos temos fragmentai - kaip
ir operoje vyksta judviej pokalbis. F.Listas apipina j efektingais virtuoziniais pasaais. is epizodas
kartojasi, pakitusi harmonija suteikia jam nauj spalv.

173

Kitame parafrazs epizode vyrauja Dildos paveikslas, perteikiamas trumpomis,

aistringomis intonacijomis. Ir is epizodas kartojamas. Antr kart jam skambant sutirtja faktra,
atsiranda tem sudarani gars kartojimai tai virpanio stygini tremolo imitacijos.
Koda krinio atomazga. ia velniai susilieja hercogo ir Madlenos temos, kiek pakitusi
hercogo melodija skamba neubaigtai, lyg klausimas. Kompozitorius tartum primena lidnas
hercogo lengvabdikumo pasekmes. Krin baigia puons oktav pasaai.
VENGR RAPSODIJOS (19)
Tai fantazijos vengr ir Vengrijos igon melodij temomis. Dauguma i 19 F.Listo rapsodij
paraytos taip, kaip tuo metu improvizuodavo: viena po kitos skamba kontrastingos temos,
kurios ia pat varijuojamos. Kiekvien rapsodij paprastai pradeda lta anga - reitatyvas,
mens epikus rapsodo pasakojimus. Po to eina okio ar maro pobdio muzika, kaitaliojama su
lyriniais epizodais. Iradingai panaudodamas tam tikras specifines fortepijonins technikos priemones
(repeticij, uolius, vairiausius arpedio, figracijas), kompozitorius igauna vengr liaudies
instrumentus (cimbolus, bgn, styginius) primenant skambjim. Tuo F.Listas dar parykina
krini nacionalin kolorit, praturtina tembrines fortepijono galimybes. Nemaoje dalyje rapsodij
pastebimas tolygus tempo ir dinamikos augimas - tai irgi vis labiau sismarkaujanio liaudies
pasilinksminimo bruoas.
Antroji vengru rapsodija prasideda lta reitatyvine anga.

Po jos einanius epizodus galima sugrupuoti dvi dalis. Pirmoji dalis grindiama lta vengr
dainos melodija,

174

tarp kurios variacini kartojim pasigirsta graktus okis (Friska)

ir angos reitatyvin improvizacija.

Antroji rapsodijos dalis (Friska) diugi liaudies vent. Skamba jau i I dalies pastama
okio tema, kuri vairiausiais bdais varijuojama. Greitja tempas, silinksminama vis labiau,
kompozitorius demonstruoja sudtingiausius virtuozins technikos elementus. Po rykios
kulminacijos trumpos atokvpio, poilsio minutes ir vl prasideda temperamentingas okis.
Rapsodija baigiama verliais oktav pasaais, ryting akord kadencija.
KLAJONI METAI
"Klajoni metu" cikl sudaro 26 fortepijoniniai kriniai, rayti beveik 30 metu. Tad menininko
krybinis kelias, jo pianistinio stiliaus vystymosi ypatumai ia akivaizds.
"Klajoni metai" - programinis krinys. Kompozitorius perteikia spdius, patirtus
nepaprastame gamtos kampelyje ir pamaius ym dailininko krin, perskaiius vien ar kit
literatros veikal. Beveik prie kiekvien pjes yra epigrafas, daniausiai itraukos i
D.Bairono "aild Haroldo kelions", kartais dedamas pieinys ar dailininko paveikslo kopija. Visa
tai papildo pjess programin pavadinim, patikslina altin, kvpus kompozitori. Savo turiniu,
nuotaikomis pjess yra vairios. ia ir filosofinis susimstymas ("Mstytojas"), ir liaudies vents

175

vaizdai ("Tarantela), poetiki gamtos peizaai ("Prie Valentadto eero", "Prie altinio"),
meils svajos ("Petrarkos sonetai") ir dramatiki, tragiki igyvenimai ("Perskaiius Dant").
Pasitaiko, kad F.Listas, kaip anksiau F.ubertas ir kiti romantikai, muzikos priemonmis
mgdioja, vaizduoja gamtos, aplinkos garsus ( pvz. pjesje "Prie Valentadto eero" eioliktins
kairje rankoje imituoja ram vandens bangavim ir pan.) Bet tai nra F. Listui bdinga. Jis
nesismulkina, nedetalizuoja, pabria, irykina bendresnius, paius svarbiausius dalykus.
"Klajoni met" pjess nevienodos apimtimi bei struktra. Yra nedideli pjesi (pvz.
"Petrarkos sonetai"), yra ir stambi krini (pvz. sonata-fantazija "Perskaiius Dant"). Krini
forma daniausiai laisva, visuose rykus improvizacinis momentas, o kartu kompozitorius siekia
aikaus struktrini dali idstymo. Neretai krinius apjungia F.Listo mgstamas monotematizmas,
danai kompozitorius naudoja variacin vystym.
"Klajoni met" cikl sudaro trys dalys - trys ssiuviniai.
"Pirmieji metai. veicarija". (9 pjess). Beveik visose pjesse vaizduojama veicarijos
gamta: "Vilhelmo Telio koplytl", "Prie Valentadto eero", "Prie altinio", "Audra", "Obermano
slnis", "Tvyns ilgesys", "enevos varpai".
"Prie altinio" poetikas, nuostabaus groio gamtos vaizdelis. Ulaikydamas sekundas,
kaskart platesniais intervalais imtydamas garsus, kompozitorius sukuria sauls spinduliuose
tviskani vandens pursl spd. Bet, kaip ir kitais atvejais, F.Listas neapsiriboja ioriniu pieiniu,
delikaiai perteikia mogaus nusiteikim, jausmus.
"Tvyns ilgesys". iai pjesei kompozitorius epigrafu parinko itrauk i Senankuro romano
"Obermanas", kurioje apraomos nuotaikos, kylanios klausantis veicar liaudies dain. Jos primena
diding kaln gamtovaizd, rami karvi bandos ingin, varpeli skambjim, piemen kavimus.
Pjess muzika - ne tik spalvingas kaln gamtos ir mogaus jausm pavaizdavimas. Kartu tai ir paties
kompozitoriaus tvyns ilgesio iraika. Krinys grindiamas veicar liaudies daina, kurios melodij
sudaro dvi intonacijos - velni, svajinga, aidu pasikartojanti ir gyva, judri, menanti tyl varpeli
skambjim.
"Antrieji

metai.

Italija"

(10 pjesi). i dalis

margesn,

pjess

individualesns,

kontrastingesns. ia ir ital liaudies gyvenimo, buities scenos (ciklas "Venecija ir Neapolis", kur
sudaro "Gondoljera", "Kancona", "Tarantela"), ir populiariosios pjess pagal literaturos ir dails
krinius: "Trys Petrarkos sonetai", sonata - fantazija "Perskaiius Dant", "Suieduotuvs" pagal
Rafaelio paveiksl, "Mstytojas" pagal Mikelandelo skulptr.
"Petrarkos sonetas Nr.123" paraytas pagal XIV a. ital poeto Franeko Petrarkos sonet,
vaizduojant keniani Laur. Muzika lyrin, daininga, palaipsniui perauganti dramatin. Isiskiria
dvi - i trump skausming intonacij sudaryta angin (Lento placido) ir lyrikoji, banguoto ritmo
soneto (Sempre lento) - temos.

176

"Tarantela" tai viena i tripticho "Venecija ir Neapolis" pjesi - linksmas, diugus liaudies
vents paveikslas. Muzika pagrsta dviem neapoliei liaudies melodijom, paties F.Listo
uraytomis kelions po Italija metu. Pirmoji tema - okis tarantela, greita, verli, motorinio,
charakteringo 6/8 metro melodija. Antroji tema -lyrin, tipikai neapolietika daina. Ji varijuojama,
papildoma naujais fortepijonins technikos elementais (repeticija, tremolo, pasaai). Kinta jos ritminis
pieinys ir palaipsniui dainos melodija gauna tarantelos ritm, temp ir tampa okiu. Pjess
pabaiga pabria ventik, pakil krinio charakter.
"Tretieji metai" (7 pjess). F.Listas nenurod, kokiais spdiais, vykiais rmsi
kurdamas

i dal. Taiau i biografijos inome, kad pjess paraytos paskutiniaisiais

kompozitoriaus gyvenimo metais, kelioni Roma metu, tapus vienuoliu. Todl muzikoje
vyrauja susikaupimas, rimtis, yra pesimistini nuotaik, net mistikos ("Angelus", "Gedulingas
maras", "Surcum corda" ir kt.) Btent iose vlyvosiose pjesse gana ryks stilistiniai
pakitimai - atsiranda ypatingai spalvinga, funkcinius rmus netelpanti harmonija, itin subtili,
pustoniuose skendinti faktra.

SIMFONIN KRYBA

F.Listas para dvi simfonijas ("Faustas" ir "Dant"), 13 simfonini poem ("Preliudai",

"Tasas", "Orfjas", "Prometjas", "Vengrija", "Hamletas", "Idealai", "Mazepa", "Hun mis" ir
kt.), "Didij simfonin fantazij" (pagal H. Berliozo temas), taip pat jau mintus du koncertus
fortepijonui, "Mirties ok" fortepijonui su orkestru ir kt.
Savotikas F.Listo programizmas - ne detaliai, iliustratyviai perpasakoti siuet, o
ikelti pagrindines idjas, apibendrinti, irykinti lemiam jg prieprie,

177

susidrim - geriausiai atsiskleidia jo simfoniniuose kriniuose. F.Listui rpjo ne ne tiek

perteikti savo asmeninius igyvenimus, jausmus (be abejo, j yra, ypa fortepijoniniuose
kriniuose, vokalinje lyrikoje), kiek gilintis esminius, monij nuolat kamuojanius
klausimus: grio ir blogio, gyvenimo ir mirties. Be to, F.Listas smoningai siek kuo
tampresni ryi, sveikos tarp atskir meno ri: taip muzikos ir poezijos, muzikos ir
vaizduojamj men. Neatsitiktinai savo krini siuetams jis pasirinkdavo ymius literatros
veikalus, tapybos, skulptros darbus. Tokiems F.Listo tikslams geriausiai tiko naujas, jo
kryboje susiformavs simfonins muzikos anras - simfonin poema. Tai vienadalis
(vientisinis) krinys, paraytas gan laisvai traktuota sonatos forma, kai kada turintis ir sonatiniosimfoninio ciklo bruo. Btent simfoninse poemose, o taip pat panaiu bdu sukurtuose
kituose kriniuose (sonata h-moll, fortepijoniniai koncertai) F.Listas, vystydamas muzikin
mediag, panaudoja monotematizmo princip, kuomet visos krinio temos iauga i vienos
intonacins lstels.
SIMFONIN POEMA "PRELIUDAI"

"Preliudai" parayti poeto A.Lamartino eilraiui. Tiksliau, atvirkiai: jau sukrs muzik,
F.Listas m iekoti siueto, kuris galt paaikinti, atitikti jo krinio mintis. A.Lamartino
eilratyje kalbama, kad gyvenimas tra tik savotika anga mirt, jos preliudas, o F.Listo muzika
tai paneigia. Ji teigia, jog mogus, atlaiks gyvenimo audras, pergyvens diaugsm ir lides,
pajunta savo vert, ugrdina dvasi, sitikina jos tvirtumu. Tai esminis simfonins poemos ir
jai parinkto eilraio skirtumas. F.Listo "Preliuduose" vaizduojamas tvirtos, vyrikos asmenybs
kelias. Atskiri to kelio etapai - tai lyg "preliudai", vedantys mogaus dvasios apoteoz.
Simfonin poema parayta ilaikant bendriausias sonatos formos struktrines dalis su anga,
veidrodine repriza ir vairiais variacikai ipltotais epizodais. Tematin kurinio pagrind sudaro
angoje nuskambantis trumpas, raikus trij gars motyvas.

J meistrikai pltodamas, vystydamas kompozitorius sukuria itis eil kontrasting, bet

tarpusavyje susijusi, i to paties branduolio iaugusi epizod.
anga prasideda neaikiu, neapibrtu orkestro skambjimu, vaizduojaniu tarsi dar
nesusiformavusi mogaus asmenyb. Pagrindin krinio tematin motyv minktai, pp atlieka
styginiai, vliau mediniai puiamieji. I jo iaugusi pagrindin partija (Andante maestoso) skamba
kitaip: galingai ir ikilmingai. Ryting charakter pabria takuotas ritmas, trombon ir fagot
tembrai.

178

Jungiamoji ir alutin partija kontrastuoja pagrindinei - tai lyriniai meils, velni svajoni
vaizdai. Valtorn kvartetas, lydimas skaidraus smuik bei arfos skambjimo, suteikia alutinei temai
ilumos ir nuoirdumo. alutin tema ia pat vystoma, varijuojama, girdisi vis kitose instrument
grupse.

Tem perdirbimas (Allegro ma non troppo) susideda i dviej epizod. Pirmasis dramatikas audros, griaunanios mogaus laim, antrasis - ramus, giedros nuotaikos gamtos
vaizdelis. Usimirimas, viess meils prisiminimai galimi tik gamtoje - obojus, vliau smuikai
jautriai atlieka vien i jungiamosios partijos variant. I piemenuk ddeli grojim (valtorna,
obojus, klarnetas, fleita) siterpia alutin meils tema. Kartojama ji skamba vis garsiau, forte ir,
pagaliau, atliekama viso orkestro tutti, silieja repriz. Reprizoje visos temos gauna marin
triumfuojant charakter - didinga muzika simbolizuoja proto, iminties, mogaus kovos su
negandomis pergal.

179

F.LISTO I KONCERTAS FORTEPIJONUI SU ORKESTRU Es-dur

F.Listas sukr 2 koncertus fortepijonui: Es-dur ir A-dur. Taip j yra nemaai turinio ir formos
panaum. Abiejuose koncertuose atsisakyta tradicins 3 dali struktros, abu jie yra vienos dalies,
kurioje isiskiria atskiri epizodai, atitinkantys sonatinio simfoninio ciklo dalis. Jie turi intonacini
bendrum (kompozitorius ia naudoja monotematizmo princip), sujungti nedideliais perjimais,
todl kriniai priartja prie simfonins poemos anro, tiesa, neprograminio.
Solisto partija abiejuose koncertuose virtuozika, efektinga, galinti pilnaveriai rungtis su
orkestru.
Pirmojo koncerto premjera vyko 1855 m. Veimare. Solisto partija atliko autorius, dirigavo
H.Berliozas.
Krinys prasideda orkestre skambania ikilminga, heroine tema (Allegro maestoso), kurios
charakteris persmelkia vis I padal.

alutin tema (I padala parayta sonatinio allegro forma) lyrika, jausminga, nuspalvinta
grakiais melizmais ir visu tuo rykiai kontrastuojanti pagrindinei.

Pirmj koncerto padal baigia gstantys PT motyvai.

F.Listas savo koncertuose atsisako tradicini kadencij, jas pakeisdamas keliais
trumpesniais soliniais epizodais, ibarstytais visame krinyje.

180

Antroji padala (Quasi adagio) parayta laisvai traktuojama variacij forma. Niri, sukaupta
tema pavesta violonelms ir kontrabosams. Po keli variacij prasideda dramatikas, pilnas
romantinio patoso fortepijono ir orkestro dialogas. Padal baigia nauja lyrin fleitos tema, kuri
palaipsniui toldama, nuima buvusi tamp.
III skercin padala (Allegro vivace) ne humoristin, maikti, o fantastin. Ji grindiama
dviem okio pobdio temomis, kurios suskamba tris kartus, kiekvienkart vis kitaip varijuotos.
ia F.Listas iradingai naudoja trikamp. is skerco tai pereinamasis intermezzo final.
Koncerto finale nra nauj tem. ia glaustai kartojamos buvusi trij padal temos, kurios
prasminiu poiriu suartja. Finalo angoje skamba I dalies tema, taiau jo pagrindinis motyvas
II dalies muzika. Jai kitok charakter suteikia greitas tempas, marinis ritmas bei akordin faktra.

181