Botanikos Mokomoji Lauko Praktika

Jrat Tupiauskait
BOTANIKOS MOKOMOJI
LAUKO PRAKTIKA

STUOMENINI AUGAL MOKOMJ EKSKURSIJ
KONSPEKTAI, UDUOTYS IR KONTROLINIAI KLAUSIMAI

2

Mokomosios knygos rengim parm
20072013 m. mogikj itekli pltros veiksm programos 2 prioriteto Mokymasis vis
gyvenim VP1-2.2-MM-09-V priemon Studij program pltra Nacionalinse kompleksinse
programose

Jrat Tupiauskait

BOTANIKOS MOKOMOJI
LAUKO PRAKTIKA

STUOMENINI AUGAL MOKOMJ EKSKURSIJ
KONSPEKTAI, UDUOTYS IR KONTROLINIAI KLAUSIMAI

Mokomoji knyga

Vilnius, 2012

3
Apsvarst ir rekomendavo spaudai Vilniaus universiteto Gamtos moksl fakulteto taryba (2012
m. spalio 29 d., protokolo Nr. 9)

Mokomojoje knygoje aptariami stuomenini augal herbariumo sudarymo principai, isamiai ir
nuosekliai supaindinama su pagrindini Lietuvos augal buveini (mik, piev, vandens
telkini, pelki, dirbamj lauk ir priesodybini teritorij) stuomenini augal vairove,
savybmis, pateikiama statistini duomen ri, bendrij, buveini vairovs ir apsaugos
klausimais, aikinami fitocenologijos pagrindai, pateikiama augalijos klasi painimo lentel.
Mokomoji knyga skirta Vilniaus universiteto Gamtos moksl fakulteto biologijos studij
programos studentams, bet bus naudinga ir pravers visiems, auktosiose mokyklose
studijuojantiems gamtos mokslus.

Recenzavo

dr. E. Mekauskait
(Vilniaus universitetas)

doc. dr. O. Motiejnait
(Lietuvos edukologijos universitetas)

Virelio nuotraukos autorius M. Lapel
Kalbos redaktor Jolita Stanknaviien

ISBN 978-609-459-140-2

J. Tupiauskait, 2012
Vilniaus universitetas, 2012
4
TURINYS

Pratarm ........................................................................................................................................6

1. STUOMENINI AUGAL HERBARIUMO SUDARYMO PAGRINDAI .....................7
1.1. Augal rinkimo priemons ir metodai ...................................................................................9
1.2. Surinkt augal tvarkymas...................................................................................................13
1.3. Augal diovinimas..............................................................................................................16
1.4. Literatra augalams painti ..................................................................................................18
1.5. Uduotys ir kontroliniai klausimai .......................................................................................20

2. MIKAI IR J AUGALINIS RBAS ................................................................................22
2.1. Mikas kaip zoninis augalijos tipas......................................................................................22
2.2. mogaus poveikio zoniniam augalijos tipui raida ...............................................................23
2.3. Miko augal gyvenimo formos ir j prieraiumas vertikaliosios bendrij struktros
elementams..................................................................................................................................25
2.4. Miko augal biologijos ypatumai ir atitiktiniai poymiai...................................................27
2.5. Eglyn augalinis rbas .........................................................................................................29
2.6. Plaialapi mik augalinis rbas ........................................................................................31
2.7. Puyn augalinis rbas .........................................................................................................34
2.8. Kitos azonins ir pakaitins mik bendrijos.......................................................................37
2.9. Statistikos duomenys apie mik plot, flor, augalij ir augalinio rbo apsaug...............37
2.10. Mik augal ir kerpi ri, mint skyriaus tekste, taksonominis sraas .....................39
2.11. Mik ir krmyn augalijos klasi sraas.........................................................................42
2.12. Uduotys ir kontroliniai klausimai .....................................................................................43

3. PIEVOS IR J AUGALINIS RBAS ................................................................................44
3.1. Pagrindins piev augal grups..........................................................................................44
3.2. Piev bendrij struktra ir augal atitiktiniai poymiai .......................................................51
3.3. Piev topologija, dinamika ir reikm..................................................................................54
3.4. Duomenys apie piev plot, flor, augalij ir augalinio rbo apsaug.................................56
3.5. Piev augal ri, mint skyriaus tekste, taksonominis sraas.......................................59
3.6. Piev augalijos klasi sraas ..............................................................................................62

4. VANDENS TELKINIAI IR J AUGALINIS RBAS .....................................................64
4.1. Vandens augal aplinkos slygos ir atitiktiniai poymiai ....................................................64
4.2. Vandens augal gyvenimo formos ir ekologins grups......................................................66
4.3. Vandens augal ekologins juostos......................................................................................68
4.4. Statistikos duomenys apie vandens telkini flor, augalij ir augalinio rbo apsaug ........73
4.5. Vandens telkini augal ri, mint skyriaus tekste, taksonominis sraas.....................74
4.6. Vandens telkini ir j krant augalijos klasi sraas..........................................................76

5. PELKS IR J AUGALINIS RBAS................................................................................78
5.1. Pelkdaros dsningumai .......................................................................................................78
5.2. Pelki susidarymo bdai ......................................................................................................79
5
5.3. Pelki augalinis rbas...........................................................................................................81
5.3.1. emapelks...................................................................................................................82
5.3.2. Tarpinio tipo pelks......................................................................................................85
5.3.3. Auktapelks.................................................................................................................86
5.3.3.1. Auktapelks augal gyvenimo formos ir atitiktiniai poymiai ...........................87
5.3.3.2. Auktapelks mezoreljefo elementai ir j augal bendrijos .................................92
5.4. Gamtin, mokslin ir praktin pelki reikm .....................................................................95
5.5. Statistikos duomenys apie pelki plot, flor, augalij ir augalinio rbo apsaug...............96
5.6. Pelki augal ri, mint skyriaus tekste, taksonominis sraas......................................97
5.7. Pelki augalijos klasi sraas ...........................................................................................101

6. DIRBAMJ LAUK IR PRIESODYBINI TERITORIJ AUGALINIS RBAS...103
6.1. Mindom viet augalai ir j atitiktiniai poymiai..............................................................104
6.2. Ruderaliniai augalai ir j atitiktiniai poymiai...................................................................106
6.3. Segetaliniai augalai ir j atitiktiniai poymiai....................................................................107
6.4. Segetalini piktoli ri ir gyvenimo form deriniai .....................................................109
6.5. Segetalins floros ir augalijos pokyiai XX a. antrojoje pusje.........................................111
6.6. Statistikos duomenys apie dirbamj lauk ir priesodybini teritorij flor, augalij,
augalinio rbo apsaug..............................................................................................................113
6.7. Dirbamj lauk ir priesodybini teritorij augal ri, mint skyriaus tekste,
taksonominis sraas .................................................................................................................114
6.8. Dirbamj lauk ir priesodybini teritorij augalijos klasi sraas .................................116

7. FITOCENOLOGIJOS PAGRINDAI................................................................................118
7.1. Augal bendrij tyrimo metodai ........................................................................................119
7.1.1. Tiriamj laukeli metodas........................................................................................119
7.1.2. Fitocenologini lenteli analiz..................................................................................121
7.1.2.1. Pradin laukeli apraym santraukos lentel ....................................................121
7.1.2.2. Ri pastovumo bendrijoje lentel....................................................................123
7.1.2.3. Bendrijos sintaksonomin identifikacija ir sintaksonomin lentel ...................125
7.2. Augal bendrij charakterizavimas....................................................................................129
7.3. Lietuvos augalijos klasi painimo lentel ........................................................................131

Literatra ...................................................................................................................................140

Priedai........................................................................................................................................145
1 priedas. Titulinio ataskaitos lapo pavyzdys.............................................................................145
2 priedas. Darbo ataskaitos rengimo nuorodos ..........................................................................146
6
Pratarm
Vilniaus universiteto Gamtos moksl fakulteto biologijos studij programos antrojo
kurso student botanikos mokomoji lauko praktika vyksta vasar vairiose Lietuvos vietovse.
i praktika yra sudedamoji stuomenini augal studij dalis. Praktik atliekantys studentai
bna iklaus ioms studijoms skirtus archegonini augal ir iedini augal teorijos kursus,
atlik t pai kurs studijoms skirtus praktikos darbus. Todl per mokomj lauko praktik
daugiausia dmesio skiriama mint augal vairovei painti, floros ir augal bendrij
praktiniams tyrimo metodams sisavinti.
Stuomenini augal mokomoji lauko praktika susideda i trij pagrindini tarpusavyje
susijusi dali. Pirma, studentams suteikiama teorini ini apie stuomenini augal
herbarizavim, flor ir augalij. Antra, dstytojo vadovaujami studentai vyksta temines
mokomsias ekskursijas ir vykdo j uduotis. Treia, praktikos pabaigoje nedidels student
grups atlieka savarankikus stuomenini augal tyrimo darbus, kuriuos apibendrina
baigiamojoje praktikos konferencijoje ginamose ataskaitose.
Stuomenini augal mokomajai lauko praktikai skirtos mokomosios knygos antrojoje
papildytoje laidoje pateikiami septyni mokomj ekskursij teorijos ini konspektai,
uduotys ir kontroliniai klausimai. Mokomosios ekskursijos skirtos: 1) augal herbarizavimo
metodams sisavinti, 2) pagrindini penki Lietuvos augal buveini (mik, piev, vandens
telkini, pelki, dirbamj lauk ir priesodybini teritorij) stuomenini augal vairovei,
aplinkos slygoms ir atitiktiniams poymiams painti, 3) fitocenologijos lauko tyrim
gdiams gyti. Kadangi praktika daniausiai vyksta Lietuvos saugomose teritorijose,
mokomojoje knygoje tam tikras dmesys skiriamas ri, bendrij ir buveini apsaugos
klausimams. Mokomoji knyga labiausiai pritaikyta Vilniaus universiteto Gamtos moksl
fakulteto biologijos studij programos studentams, bet bus naudinga ir kit studij program,
kuriose numatyta stuomenini augal mokomoji lauko praktika, studentams.
U vertingus patarimus ir pagalb rengiant mokomj knyg dkoju kolegoms prof. habil.
dr. J. R. Naujaliui, S. Juznui, dr. O. Grigaitei, dr. D. Matuleviitei, dr. D. Patalauskaitei, N.
Maiuleviitei-Turlienei, nuotrauk autoriams dr. A. Balseviiui, R. Ginkui, dr. Z.
Gudinskui, dr. M. Lapelei, recenzentms dr. E. Mekauskaitei, doc. dr. O. Motiejnaitei. Esu
dkinga savo Mokytojai profesorei Marijai Natkeviaitei-Ivanauskienei, ilgus metus vedusiai
Lietuvos gamtos takais.
7
1. STUOMENINI AUGAL
HERBARIUMO SUDARYMO PAGRINDAI
vadas. Herbariumu (lot. herbarium oli rinkinys) vadinamas diovint ir etiketuot
augal mokslinis rinkinys. Diovinti augalai herbariume saugomi sudti tarp popieriaus lap
arba pritvirtinti prie j. Herbariumu vadinama ir staiga, sauganti ir tirianti diovint augal
rinkinius. Mokslo tiriamajame darbe herbariumo pavyzdiai yra dokumentuota eksperimentinio
darbo mediaga.
Botanikos mokslo aka, tirianti flor, vadinama floristika, o flora tai augal ri
visuma. Todl bet kurios teritorijos floros tyrimas prasideda nuo augal ri herbariumo
sudarymo. Remiantis herbariumo pavyzdiais, leidiamos vairi ali Floros augal ris
apraantys veikalai, sudaromi tam tikr teritorij augal ri sraai. Augal sistematikai,
naudodamiesi herbariumo pavyzdiais, tiria atskiras sistematines augal grupes, pavyzdiui:
ris, gentis, eimas, nustato porius, varietetus ar formas. Augal geografai (fitogeografai),
naudodamiesi herbariumo pavyzdiais, tiria augal paplitim (arealus) ir jo dsningumus,
augal ekologai prieraium aplinkos slygoms, j nulemtus augal ypatumus ir t. t. Be to,
flora nuolat keiiasi ne tik erdvs, bet ir laiko atvilgiu. Kai kurie augalai inyksta, nusausinus
pelkes, pasikeitus kins veiklos formoms ar dl vairi kit prieasi, o j vietoje ima augti
kiti. Taiau inykusi augal pavyzdi lieka herbariumuose. Herbariumas neatsiejama
botanikos mokslo tiriamojo darbo dalis, svarbi praeities ir dabarties augal vairovei tirti. Todl
herbariumo pavyzdiai, kaip iliekamj vert turinios mokslins augal kolekcijos, turi bti
metodikai surinkti, idiovinti, atpainti (apibdinti) ir etiketuoti.
Kuriuos, kada, kur ir kaip augalus rinkti, kaip juos surinktus tvarkyti, lemia herbariumo
sudarymo tema ir tikslas. Pagal sudarymo temas skiriamos tokios pagrindins herbarium
grups: a) sistematiniai, b) morfologiniai, c) biologiniai, d) ekologiniai, e) geobotaniniai, f)
regioniniai (gamtini arba administracini padalini), g) naudingj ir kultrini augal, h)
piktoli, i) augal lig ir kenkj. Per stuomenini augal mokomj lauko praktik sudaromi
sistematiniai augal herbariumai. Sudarant sistematin herbarium, augalai renkami kaip
skirting sistematini grupi eim, geni, ri atstovai. Tokie herbariumai parodo, viena
vertus, augal vairum, antra vertus, j tarpusavio ry, giminingum ir vystymsi. Jie padeda
painti tam tikr ri augalus. Herbariumo sudarymas susideda i i etap: 1) augal
rinkimo, 2) surinkt augal tvarkymo, 3) diovinimo, 4) atpainimo (apibdinimo).
inant herbariumo sudarymo tem ir tiksl, augalus reikia rinkti visuomet, progai
pasitaikius, bet kurioje vietoje ir bet kuriuo metu. Ekskursij marrutus reikia planuoti taip, kad
numatyt viet einama ir atgal grtama bt kita kryptimi ir kitu keliu. Be to, norint surinkti
isamias tam tikros vietovs herbariumo kolekcijas, reikia ten vykti kelis kartus, nes ne visi
augalai vienu metu ir vienodai vystosi auga, ydi, brandina vaisius, ir dl to vis j i karto
net ir pastebti nemanoma. Ypa svarbu kiekvien vietov nuvykti skirtingu met laiku.
Taigi, augal rinkimas trunka vis vegetacijos laikotarp arba net itisus metus, nes, pavyzdiui,
samanas galima rinkti bet kuriuo met laiku. Pirmiausia reikia painti ir surinkti artimiausi
apylinki augal pavyzdi. Tik gerai ityrus, kas auga artimiausioje apylinkje, galima velgti
ir pastebti, kas naujo yra tolimesnse vietovse. Labai svarbu, kad, renkant augalus, bt
1. STUOMENINI AUGAL HERBARIUMO SUDARYMO PAGRINDAI
8
giedras ir sausas oras, nes lieting dien arba anksti ryt, rasai nenukritus, surinkti augalai
greitai juoduoja ir juos sunku gerai idiovinti.
Lauko tyrim uraai. Per praktik btina turti ssiuvin kietais vireliais lauko tyrim
uraams (praktikos dienorat). Jame reikia usirayti kiekvienos herbariumo rinkimo dienos
dat, vietov, marrut, rinkt augal buveines ir pastabas apie j bkl natralum,
pastebtus pokyius, paeidimus ir kitus specifinius duomenis apie buvein. Buvein tai
natrali augalo ar augal bendrijos gyvavimo aplinka, kuri sudaro abiotini ir biotini
ekologijos veiksni visuma. Lauko tyrim urauose arba etiketje svarbu usirayti ir augal
poymius, kurie diovinant pakinta ar prasta, ir tam tikras biologines ar kitas augal savybes.
Svarbu pasiymti ied spalv ir form, pavyzdiui, okaros (Epilobium) genties augal
ied purkos pavidal (buoika, rutulika ar krymai perskelta keturias dalis), augal
vienalyiais iedais vienanamis ar dvinamis, svetimemi sulaukjs ar auginamas yra
renkamas augalas. Kad nesusimaiyt apraymai, tuos paius augalus urauose ir etiketse
galima vienodai sunumeruoti. Tiriamajame darbe negalima pasitikti atmintimi, o visk, ko
reikia, i karto usirayti. Tokie uraai ypa svarbs per lauko praktik vykdant savarankikus
tyrimo darbus ir vyresniuose kursuose, rengiant profesins praktikos ataskaitas, raant
baigiamuosius bakalauro ar magistro darbus, kuriuose apibendrinami vieno ar keleto sezon
lauko tyrim duomenys.
Herbariumo etiket. Herbariumo pavyzdio etiket tai popieriaus kortel su raytais
duomenimis apie augal. Ji yra herbariumo pavyzdio mokslinis dokumentas. Herbariumo
pavyzdys be etikets arba su netinkama etikete neturi jokios mokslins verts. Augalo
pavyzdio ir jo etikets iskirti negalima perkeliant augalo pavyzd kit viet, kartu
perkeliama ir jo etiket. Renkant herbariumo pavyzdius, etikets duomenims urayti reikia
turti paruot popieriaus lapeli (12 7 cm dydio) ir raymo priemon. Raymo ir kitas
smulkias herbariumo rinkimo priemones rekomenduojama neiotis tvirtai priritas prie aplanko
augalams rinkti, drabui ar neiotis pasikabinus ant kaklo, nes renkant augalus jos danai
pasimeta.
Surinkto pavyzdio etiketje btina rayti: 1) radaviet, t. y. administracin vietovs
priklausomyb (pavyzdiui: rajonas, artimiausia gyvenviet, kaimas ar miestas), radaviets
geografines koordinates arba nuotol kilometrais nuo artimiausios gyvenviets ir krypt,
(pavyzdiui: piet, vakar, pietryi ar kita kryptimi); 2) buvein, pavyzdiui: mirusis mikas,
sausas puynas, pelktas egls ir juodalksnio mikas, kvartalin linija, kirtaviet, ienaujama
vidutinio drgnumo pieva, sausa laito pieva, altiniuoto upelio pakrant, auktapelks plyn,
geleinkelio pylimas, pakel, apleistas dirbamasis laukas ir kt. (kartu galima ymti ir
dirvoemio tip, augalo gausum toje vietoje, pavyzdiui: auga labai gausiai, vidutinikai
gausiai, negausiai, pavieniai egzemplioriai); 3) rinkimo dat: metai, mnuo, diena; 4) augalo
vard, o jei augalo vardas kol kas neinomas, etiketje vardo vietoje paliekama tuia eilut
arba raomas laikinas vardas); 5) rinkjo vardo raid ir pavard. Kai yra ie duomenys, etiket
jau laikoma moksliniu dokumentu.
Baigus surinktus augalus diovinti ir atpainti, renkant raytos ir diovinant naudotos
vadinamosios juodraio, arba laikinosios, etikets pakeiiamos varraio, arba nuolatinmis,
etiketmis. Tada laikinj etikei duomenys neiblunkama raymo priemone tvarkingai
perraomi ant varaus popieriaus lapeli, ne maesni kaip 12 7 cm, t. y. madaug
1
/
8

raomojo popieriaus lapo dalies dydio, arba ant speciali tam tikro herbariumo ym turini
etikei. Nuolatinje etiketje raoma: a) lotynikas augalo vardas, b) buvein (augalo aplinkos
slygos), c) radaviet (geografin augalo radimo vieta), d) rinkimo data, e) surinkusio ir
atpainusio asmens vardo pirmoji raid ir pavard. Jei augal apibdino kitas asmuo, etiket,
be augalo rinkjo pavards, kuri raoma ties santrumpa leg. (lot. legere rinkti), raoma ir
augal apibdinusio asmens pavard, kuri raoma ties santrumpa det. (lot. determinare
9
nustatyti, atskirti). Per Vilniaus universiteto student praktik tinkamai herbarizuot augal
pavyzdi patenka Vilniaus universiteto herbarium. Tai seniausias Lietuvos herbariumas,
tarptautiniame herbarium registre uregistruotas 1823 m., suteikiant kod WI. io herbariumo
ym kod WI turinios etikets ir duomen raymo pavyzdys pateiktas 1.1 paveiksle.

1.1 pav. Duomen raymo herbariumo etiketje pavyzdys
1.1. Augal rinkimo priemons ir metodai
Herbariumo pavyzdiams rinkti reikia turti priemoni, reikaling ne tik etiketuoti, bet ir
augalams rinkti, isaugoti gabenant tvarkymo viet. Renkami oliniai augalai daniausiai
ikasami, o sumedjusi nupjaunama akels dalis. Augalams ikasti naudojamas kastuvlis
(1.2 pav., 1). Jis turi bti tvirtas, kad kasant nelinkt, ir palyginti neplatus, kad kasant nebt
paeidiamos alia augani augal aknys: apie 45 cm ploio, 1,5 mm storio, 1520 cm ilgio.
Augalams ikasti galima naudoti ir kiek platesn kalt, tinkant ir iauberinms kerpms rinkti
(1.2 pav., 2).
Herbariumo pavyzdys turi iliustruoti tikr tam tikros gyvenimo formos augalo vaizd ir
ufiksuoti visus jo bdingus poymius (vis pirma diagnostinius). Be to, herbariumui parinktas
pavyzdys turi bti tipiko toje buveinje augani tos ries individ aukio ir pavidalo.
Renkant herbariumui olinius augalus, svarbu paimti juos su visomis anteminmis ir
poeminmis dalimis, nepaeistus lig ir kenkj, neapmindytus, neapstus gyvuli,
neapienautus ar turinius kit netipik savybi. Herbariumui parinkti tipiki augalai neturi
nukentti ir per vis tolesn herbarizavim. Vis pirma, augalas turi bti ikasamas, o ne
iraunamas, kad nebt paeidiamos jo poemins dalys. Augal kasant, pirmiausia aplink j
kastuvliu ar kita panaia priemone i dviej ar keturi pusi supurenamas dirvoemis. Dar
geriau augal ikasti su nedideliu dirvoemio kiekiu, o paskui atsargiai j nupurtyti. Jei
dirvoemis nenusipurto, aknis rekomenduojama nuplauti, nes dirvoemio likuiai uteria
herbarium, nuplautas aknis reikia gerai nusausinti. Jei nra galimybs nuplauti, labai emtas
i drgno dirvoemio arba i pelkt viet ikast augal aknis geriau apsukti popieriumi, kad
nesutert kit augalo dali.
10

1.2 pav. Herbariumo rinkimo ir tvarkymo priemons: 1 kastuvlis, 2 kaltas, 3 kablys po vandeniu
pasinrusiems augalams rinkti, 4 herbariumo pavyzdio aplankas, 5 aplankas kietais vireliais, 6
herbariumo tinklelis, 7 preparavimo adata, 8 pincetas, 9 vokeli lankstymo bdai (pagal BAVTUTO,
1990; GULENKOVA, KRASNIKOVA, 1986; KATANSKAJA , 1981; SKVORCOV, 1977; STAROSTENKOVA ir kt., 1990)

Renkant herbariumui augalus, negalima aplauyti j lap, ied,
palaip, ilg akn ar akniastiebi, alinti apvytusi ar sudivusi
skrotels ir apatini stiebo lap, nes mint dali poymiai gali bti
labai svarbs augalui painti. Apatins ir poemins dalys ypa
svarbios atpastant miglini (Poaceae) eimos augalus ir kai kuriuos
viksvos (Carex), vanags (Hieracium), sidabraols (Potentilla) geni
augalus. Jei augalai aukti ar ilgi, jie turi bti stipriai suspaudiami
lenkimo vietoje ir vien ar kelet kart atsargiai sulankstomi V, N, W
raidi pavidalu. Jei atsitiesia, lenkimo vietose turi bti prilaikomi
skersai pjauta 12 cm ploio popieriaus juostele (1.3 pav.).
Labai stambi ir aukt (apie 1 m ir auktesni) augal, kurie ir lankstomi netelpa
standartines rinkimo ir herbarizavimo priemones, imama: a) apatin stiebo dalis su lapais ir
aknimis, b) stiebo vidurio dalis su 23 bdingais tos dalies lapais, c) virutin stiebo dalis su
dauginimosi organais ir jai bdingais lapais. Visais kitais atvejais btina vengti pjaustyti
olinius augalus. Jei stambaus ir aukto augalo stieb vis dlto prisieina supjaustyti atskiras
dalis, kiekvienos dalies pjv reikia daryti taip, kad jas suartinus bt aiki stiebo dali
isidstymo seka. Kai herbariumo pavyzdys susideda i keleto dali, kiekviena dalis turi bti
perskiriama popieriaus lapu, o visos dalys apgaubiamos dar vienu popieriaus lapu.
Medi ir krm renkamos geriau isivysiusios geriausia su iedais ar vaisiais 20
30 cm ilgio akuts. Jos nupjaunamos peiliu arba sekatoriumi. Herbariumo pavyzdiams
netinka jauni sumedjusi augal metgliai ar suvejusios kelm atalos.
Augalus atpastant, paprastai svarbiausi bna iedai, todl geriausia rinkti ydinius
augalus. Dvinami augal renkami vyrikj ir moterikj individ herbariumo pavyzdiai.
Jei vienanamio augalo iedai vienalyiai, reikia paimti augalo dali su vyrikaisiais ir
moterikaisiais iedais pavyzdi. Patartina surinkti daugiau augalo ied ir juos diovinti
kartu su herbarizuojamu pavyzdiu arba ukonservuoti spirite ar formaline, kad, atpastant
augal, nebt paeidiamas jo herbariumo pavyzdys, nes, augalui sudivus, ne i karto ir ne

1.3 pav. Sulenkto
stiebo prilaikymas
popieriaus juostele
(ARKINIEN, 1958)

11
visuomet galima irti augalui atpainti reikalingus poymius. Nepavykus reikiamo augalo
rasti ydinio, reikia iekoti jo pavyzdio su vaisiais.
Yra nemaai augal, kuriems atpainti reikia ne tik ied, bet ir vaisi, nes pastarieji taip
pat turi svarbi diagnostin reikm. Vaisiai reikalingi atpastant, pavyzdiui, salierini
(Apiaceae), rgtini (Polygonaceae), bastutini (Brassicaceae) eim augalus, daugum
astrini (Asteraceae), pupini (Fabaceae) eim augal, viksvos (Carex), plds
(Potamogeton), iurpio (Sparganium) geni augalus. Herbarizuojamo augalo vaisiai turi bti
jau visikai isivyst, bet dar nevisikai pribrend, nes jie ne taip greitai subyra. Reikia pririnkti
ir visikai pribrendusi vaisi bei skl, sudti popierinius vokelius, diovinti ir saugoti kartu
su herbarizuojamu augalu. Kad nesusimaiyt, galima vienodai sunumeruoti t pai augal
etiketes ir vaisi vokelius.
Specials rinkimo metodai. Medi, krm ir oli, pradedani ydti dar prie
lapams skleidiantis, i pradi renkama to paties individo ydini, vliau sulapojusi ir
fruktifikuojani dali herbariumo pavyzdi, kaip antai alksnio (Alnus), gluosnio (Salix),
alpusnio (Tussilago) ir kai kuri kit geni augal. Sudarant gluosni herbarium,
rekomenduojama balandio mnes i lajos vidurio paimti akeli su iedynais, gegus
pabaigoje ar birelio pradioje su vaisiais, o lieposrugpjio mnesiais su visikai
isivysiusiais lapais. Labai svarbu rinkti vairi vystymosi stadij erkio (Rosa) genties
augal pavyzdi, nes, norint juos tiksliai apibdinti, taip pat reikia akeli su lapais ir iedais,
nesubrendusi ir subrendusi vaisi, nevaising akeli, kuri lapai danai kitokios formos, ir
stieb su gerai isivysiusiais dygliais. Mintais atvejais visi pavyzdiai turi bti imami nuo to
paties augalo. J reikia kaip nors paymti, pavyzdiui, ukabinti plastikin, medin ar kit
ilgalaik etiket. Taip tiksliai paymti ypa svarbu gluosnius, nes jie, kad ir augdami vienas
alia kito, gali bti skirting ri, form ar net hibrid, nes lengvai kryminasi. Taigi, ypa
atidiai reikia rinkti herbariumo pavyzdius t augal, kuriuos sunku atpainti, kaip antai
erkio (Rosa), gluosnio (Salix), vanags (Hieracium), rasakilos (Achemilla), viksvos (Carex)
geni augal. Pamaius reikaling arba kuriuo nors atvilgiu svarb augal, reikia j imti bet
kurios vystymosi stadijos, nors, jei yra galimyb, geriau palaukti, kol susiformuos jo
dauginimosi organai. Yra ir daugiau iedini augal, kuriems taikomi specials rinkimo
metodai. Parazitinius iedinius augalus, pavyzdiui: vynakn (Lathraea), diovekl
(Orobanche), ir pusiau parazitinius, pavyzdiui: kupol (Melampyrum), barkut (Rhinanthus),
reikia ikasti su parazituojamo augalo poemine dalimi ir paskui labai atsargiai nuplauti, kad
parazituojanio augalo haustorijos ir parazituojamo augal aknys neatsiskirt. Kitus
parazitinius augalus, pavyzdiui, antemini augalo dali parazit brant (Cuscuta), taip pat
reikia rinkti su parazituojamo augalo stiebo dalimi ar visu augalu, nes tai svarbu norint
parazitin augal atpainti. Kai parazituojamo augalo vardas inomas, o pats augalas sunkiai
paimamas, etiketje btina nurodyti, ant kokio augalo buvo rastas parazitas.
Vandens augal rinkimo metodai. Vandens augal rinkimo metodai priklauso nuo i
augal augimo gylio. Vandens telkini pakraiuose augantiems augalams, kuri vandens
apsemtos tik apatins dalys ir kurie palyginti lengvai pasiekiami, rinkti nenaudojama joki
speciali priemoni. Svarbu tik kreipti dmes j vandens ir sausumos formas. Negiliai, iki 2
3 m, vandenyje augantiems augalams igriebti gali bti naudojamas prie ilgo koto pritvirtintas
metalinis grblys. J aknis ir akniastiebius (pavyzdiui, vandens lelij) itraukti i dugno
galima prie ilgo koto pritvirtintu metaliniu kabliu. Vandenyje didija dalimi arba visikai
pasinr augalai renkami ir itraukiami paviri prie tvirtos virvs pritvirtintu akotu
metaliniu kabliu (1.2 pav., 3), kuris paprastai velkamas paskui valt. Ant virvs suymjus
ilgio padalas, ji gali bti naudojama ir gyliui matuoti. iuo atveju kablys nuleidiamas
vanden ir, kai usikabina u dugne augani augal, valtimi priplaukiama taip, kad virv bt
statmena vandens paviriui. Tada kablys traukiamas vir, ir, skaiiuojant ant virvs
12
suymtas padalas, nustatomas renkam augal augimo gylis. Daugelis pasinrusi po
vandeniu augal, pavyzdiui: plunksnalap (Myriophyllum), kurkl (Batrachium), kai kurios
plds (Potamogeton), yra labai gleni, todl itraukti i vandens suglemba ir pakinta. Smulks
j lapeliai sulimpa, patys augalai praranda bding ivaizd ir form. Todl herbariumui
atrinkti toki augal egzemplioriai paplukdomi vandenyje, po jais panardinamas varaus,
pavyzdiui, raomojo, popieriaus lapas ir, laikant j u dviej prieing kamp, pamau ir
atsargiai keliamas i vandens, kol augalo dalys, bdamos natralaus pavidalo, prilimpa prie
popieriaus. Iklus palaukiama, kol nuteks vanduo, ir augalas toliau herbarizuojant
nebeatskiriamas nuo io popieriaus lapo, nes didami tokie augalai tampa labai traps.
Vandens augalus iuo metodu tvarkyti galima ir parnetus i ekskursijos didesniame ir
platesniame inde su vandeniu.
Lig iol buvo kalbama apie iedini augal rinkimo metodus, taiau herbariumui
renkama ir kit stuomenini augal pavyzdi. Pun (Pinophyta) renkamos ne tik akuts su
spygliais, bet ir strobilai, kurie turi svarbi diagnostin reikm. Rinkimo vietoje spygliuoiams
svarbiausia parayti etiket, o specialios herbarizavimo priemons taikomos tvarkant. Sporini
induoi labai svarbu paimti sporifikuojani individ pavyzdi. Dideliais lapais ertvn
(Polypodiophyta) daniausiai imamas vienas lapas su sporangi krvelmis (sorais) antrojoje
lapo pusje ir akniastiebio dalis. Bet jei augalo sporifikuojantys ir vegetatyviniai lapai
skirtingi, reikia herbarizuoti abiej tip lapus. Pataisnai (Lycopodiophyta) renkami su
isivysiusiomis sporangmis arba sporinmis varputmis. Asikln (Equisetophyta)
herbariumui reikia ir pavasarini sporifikuojani, ir vasarini vegetatyvini individ. Jie
renkami su poeminmis dalimis. Samanas (Bryophyta), iskyrus vienametes, galima rinkti
itisus metus, net ir iem, jeigu tik j nedengia storas sniego sluoksnis. Geriausia jas rinkti su
spor dutmis (sprogonais). Kadangi daugum saman galima atpainti pagal vegetatyvinius
organus, pavyzdiai su sporogonais ne taip btini. Be to, nemaos dalies saman jie retai
teiauga. Vejomis ar kilimais augani saman reikia imti vis pluot, nuvalyti nuo j
dirvoemio likuius, kitas priemaias ir paskleisti plonu sluoksniu ant popieriaus. Jei samanos
labai suaugusios su substratu, pavyzdiui, medi ieve, tai jos ir renkamos kartu su juo.
Kartais samanos, pavyzdiui, kiminai, bna prisigrusios labai daug vandens. Tokiu atveju
vandens perteklius i j ispaudiamas rankomis arba, djus tarp popieriaus lap, i viraus
paspaudus. Samanos paprastai dedamos vokelius.
Surinkto pavyzdio aplankas. Labai svarbu, kad ikasti ar kitu bdu paimti augalai
ilikt nesuvyt ir nedeformuoti. Pagrindinis stuomenini augal herbariumo sudarymo bdas
yra j sudjimas, diovinimas ir saugojimas tarp popieriaus lap. Todl surinktiems augalams
sudti reikia pasiimti 60120 laikrai popieriaus lap. Kiekvienas j turi bti sulenktas
pusiau, lyg bt augalo aplankalas. I sulenkto popieriaus lapo nei augalas, nei jo etiket
neiojant neikrinta, be to, prireikus patogu jame esant augalo pavyzd su etikete perkelti i
vienos vietos kit. Geriausia, kad toks aplankas bt apie 45 30 cm dydio, t. y. madaug
atitikt diovintiems augalams saugoti skirt herbariumo lap dyd. WI priimtas dydis yra
42 28 cm (1.2 pav., 4). Labai gleniems ir, atvirkiai, labai dygiems ar stambiems augalams
sudti reikia turti kelet kietesni lap.
Kiekvienos ries augal i atskiros vietos reikia imti tiek egzempliori, kad jie uimt
vis numatyto dydio herbariumo lap. Todl vidutinio dydio augal turi bti imami 13
egzemplioriai, smulkesni 57 egzemplioriai, o jei augalas keleto centimetr dydio 9 (25)
egzemplioriai. Augal sulenkt popieriaus lap reikia dti taip, kad ilikt jo natrali forma ir
ivaizda, nesusilankstyt ir nesusiglamyt jo lapai. Sudti augalai vieni nuo kit atskiriami 4
5 popieriaus lapais. Taiau ret augal, kuri yra maai individ, nors ir labai smulki, imama
ne daugiau kaip 13 individai. Prie renkant augalus, rekomenduojama suinoti teritorijos
gamtosaugos status. Rinkti raudonj knyg raytus augalus reikia turti Aplinkos
ministerijos leidim.
13
Augal aplankas kietais vireliais. Kad tarp laikrai sudti augalai nesusirauklt,
neiojami aplanke kietais vireliais (1.2 pav., 5) arba herbariumo tinklelyje. Pradedantiesiems
herbariumo rinkjams rekomenduojama augalus neioti aplanke, kad, prie dedant herbariumo
spaustuv, jie dar bt tvarkomi. Aplankas kietais vireliais gaminamas i storesnio kartono
arba plonos faneros. Tam naudojami du mint mediag madaug 50 35 cm dydio lapai.
Nuo kiekvieno lapo kampo atmatavus po 810 cm, ipjaunami plyiai, pro kuriuos perveriama
tvirta diro pavidalo juosta, kad aplank bt galima ir suspausti, ir neioti pasikabinus ant
peties arba rankoje. Aplankas dar gali bti viruje suriamas ties jo viduriu perverta virvute.
Renkant herbariumo pavyzdius, popieriaus lapai su augalais dedami ant vienos i lygioje
vietoje padt aplanko pusi, paskui pridengiami pritraukta kita aplanko puse ir suspaudiami
traukiama aplanko juosta. Kietj aplank galima pasidaryti ir i vieno perpus sulenkto kartono
lapo. Visais atvejais aplankas turi bti didesnis u dedamus jo vid popieriaus lapus su
augalais. Dedant augalus reikia irti, kad visos storesns dalys nepaklit vien pus ir kad
popieriaus pluotas su augalais abipus bt vienodo storumo. Augal dalys jokiu bdu neturi
kyoti i aplanko ar kitos rinkimo priemons, kad nebt paeistos, nenuvyst, nepajuoduot
ar visikai nesudit (tai ypa bdinga vandens augalams ir sporiniams induoiams).
Renkant augalus ne aplank, o herbariumo tinklel, reikia dti juos labai atidiai, nes,
sugrus i ekskursijos, augalai neperdedami, o tik tviriau suveriami ir pradedami diovinti.
Herbariumo tinklelis tai du keturkampiai madaug 55 35 cm dydio rmeliai su gerai
temptu metaliniu tinkleliu kiekviename i j. Herbariumo tinkleliai metaliniai arba su
mediniais 34 cm ploio rmeliais pakratyje, o tinklelio langeliai madaug 13 cm dydio.
Popierius su augalais tokiais atvejais dedamas tarp dviej rmeli (tinkleliais vid), kurie
suveriami virve arba dirais. Kad bt patogiau neiotis, vienoje tinkleli pusje gali bti
taisomos rankenls (1.2 pav., 6) arba perveriamas diras. metod paprastai taiko labiau
patyr rinkjai. Jis ypa tinka kelionse, ilgesnse ekskursijoje, nes surinktus augalus tinklelyje
galima ir diovinti. Lietingu oru herbariumo aplankas ar tinklelis turi bti apsaugomi
neperlampama mediaga.
Sunkiai atpastamiems ar gleniems augalams parneti, kad nesuvyst ir
nesusispaust, anksiau daniausiai buvo naudojama specialiai i skardos pagaminta tvirta ir
pakankamai hermetika dut, vadinama botanizire. iuo metu, renkant augalus, be aplanko
ar herbariumo tinklelio, reikia turti ir nepermirkstam (polietilenin) maiel, kur, kad
nenuvyst, laikinai sudedami sunkiai atpastami augalai ar atpainti skirtos j dalys.
Vandens augalus i ekskursijos netis galima kibirlyje, jei nra galimybi juos i karto
tinkamai sudti aplank.
1.2. Surinkt augal tvarkymas
Parnetus laboratorij ar namus herbariumo kolekcijai skirtus augalus labai svarbu kuo
greiiau tvarkyti, nes tarp laikrai pradj diti augalai iskiria daug drgms, nuo kurios
popierius sudrksta, o patys augalai prie jo prilimpa. Jei augalai neperdedami nauj popieri,
jie genda. Herbariumo pavyzdiai turi turti jiems bding ivaizd ir natrali spalv, o ilgiau
pabuv netvarkyti augalai ias savybes praranda. Jei darb prisieina atidti kitai dienai,
surinktus augalus reikia laikyti altai. Herbarizuojami augalai prie diovinant turi bti ir
ilyginami suspaudiami vienoje ploktumoje tarp popieriaus lap. Augalams ilyginti
naudojamas herbariumo spaustuvas. Herbariumo spaustuv taip pat sudaro du tvirtos faneros ar
kiti tvirti mediniai arba metaliniai lapai su igrtomis keliomis skylmis orui eiti ar kartais
visai be j. Augalai gali bti suspaudiami ir herbariumo tinklelyje.
14
Parnet augal tvarkymas priklauso nuo to, kaip jie
buvo tvarkomi renkant. Jei augalai buvo renkami
aplank, tai kiekvienas surinktas pavyzdys kartu su etikete
perkeliamas nauj popieriaus aplank. Popieriaus
keitimas vadinamas augal perdjimu. Tik trapi ar labai
glen augal, pavyzdiui, sprigs (Impatiens), geriau
neiimti i popieriaus, o ikart perkelti herbariumo
spaustuv. Augalai spaustuv dedami madaug taip, kaip
renkant. Pirmiausia ant vienos i spaustuvo dali i
pradi udedami 58 popieriaus lapai, kad ant augal
nelikt spaustuvo ar tinklelio ymi, o paskui pradedami
dti popieriaus lapai su augalais. Dedant svarbiausia, kad
augalai bt itiesinti ir vienos j dalys nedengt kit. Jei
augal dalys dengia vienos kitas, jas reikia perskirti smulkesniais popieriaus lapeliais.
Kiekvienas aplankas su augalais taip pat turi bti atskiriamas nuo kit 56 popieriaus lapais be
augal, kad sugert drgm. Turint pakankamai popieriaus, tarpus tarp augal jo galima dti
ymiai daugiau, kad popieriaus pluotas bt madaug 1 cm storio. Taip pakaitomis keiiant
popieriaus pluotus ir lapus su augalais, sudedami visi surinkti pavyzdiai. vien spaustuv
dedama vidutinikai 3040 (50) popieriaus lap su augalais (dedamas tarpus tarp augal
popierius ia neskaitomas). Lyginamus augalus galima dti ir vien tik tarp popieriaus pluot.
Dygliuotus ir kietus augalus, prie dedant spaustuv, pirmiausia reikia stipriai suspausti tarp
dviej lent arba storo kartono lakt, tada dygliai nekliudo gerai prispausti popieriaus prie
lap ir kit glenesni augalo dali, jos nesusirauklja, o dygliai nedrasko popieriaus. Jei
vandens augalai nebuvo dedami aplank, tai, juos dedant spaustuv, tvarkomi anksiau
mintu bdu, panardinant vanden. Vandeniui nutekjus, udengiami sausu popieriaus lapu.
Nerekomenduojama kartu sudti smulki
glen ir stambi kiet arba dygi, sulting ir
saus augal. Kad sudtas augal ir popieriaus
pluotas bt vienodo storio, storesnes augal
dalis dedant reikia keisti vietomis. Be to,
augal dalys jokiu bdu neturi kyoti i
popieriaus. Padjus popieri paskutin kart,
ant viraus udedama kita spaustuvo dalis ir
popieriaus pluotas su augalais suveriamas
spaustuvu (1.4 pav.). Priklausomai nuo
konstrukcijos, spaustuvas suveriamas sraigtu,
diru ar virve. Augalai gali bti lyginami ir
herbariumo tinklelyje, j stipriai suveriant
virve pagal speciali verimo metodik (1.5
pav.).
Paprastai suveriama vidutinikai
stipriai. Mat kai kurie gleni augalai, per daug suspaudus, gali prarasti bding jiems form.
Taiau jei augalai per maai suspaudiami, didami susirauklja. Sumedj, kieti ir iurkts
augalai spaudiami ypa stipriai. Neturint specialaus herbariumo spaustuvo, augal ir
popieriaus pluot galima dti tarp dviej lent ir i viraus prislgti kokiu nors svoriu. Jei
pluotas yra apie 30 cm storio, jis slegiamas vidutinikai 2025 kg svoriu. Jei turima tik viena
lenta, tok pluot galima dti ant tvirtos lygios vietos ir prislgti lenta ir ant jos dedamu svoriu.
Bet spaudiant augalus tarp lent sunkiau prieina oro, dl to jie blogiau dista ir tamsja.
Augal tvarkymas po suspaudimo. Prajus parai, augalai iimami i spaustuvo ir
ruoiami diovinti herbariumo tinklelyje. Perdedant augalus herbariumo tinklel, reikia labai
1.4 pav. Augal lyginimas
vediko tipo herbariumo
spaustuvu (SKVORCOV, 1977)

1.5 pav. Augal lyginimas herbariumo tinkleliu.
Skaiiai ir rodykls rodo virvs vyniojimo ir
verimo sek (SKVORCOV, 1977)
15
atidiai patikrinti, ar augalai ir j dalys gerai ilyginti ir, jei reikia, juos dar kart pataisyti ir
visikai paruoti diovinti. Augalai ant popieriaus idstomi taip, kad bt matyti lap ir
akeli isidstymas, pumpurai, iedai, vaisiai ir poemins dalys. Bent vien lap ir ied
reikia atversti apatine puse vir. Jei augal, ypa kelet kart sulankstyt, dalys dengia viena
kit, jas btina kruopiai atskirti pridti tarp j smulkesni popieriaus lapeli. Jau kiek
apvytusius augalus kur kas lengviau tvarkyti nei k tik surinktus. Smulkioms augal ir
popieriaus dalims tvarkyti naudojamas pincetas ir preparavimo adatos. Augalai turt bti
idstyti taip, kad idiv tilpt 42 28 cm dydio WI pavyzdiams saugoti naudojamus
herbariumo lapus.
Specials tvarkymo bdai. Kai kuriuos augalus ar j dalis reikia specialiai paruoti
prie pradedant diovinti. Storus stiebus, aknis, akniastiebius, svognus ar kitas sustorjusias
poemines dalis, kad greiiau dit, reikia iilgai perpjauti taip, kad abi puss neisiskirt, bet
dar kiek laikytsi. Be to, ias augal dalis porai minui galima panardinti verdant vanden,
nes netekusios gyvybingumo jos greiiau dista. Dal sulting dali minktimo, atsargiai j
imus, galima pakeisti vata, tada jos taip pat greiiau idista, o idivusios ilaiko bding
pavidal. Taip pat ilgai lieka gyvybingi ir blogai dista storlapini (Crassulaceae) eimos ir
kiti sultingi augalai, pavyzdiui: diovekl (Orobanche), vynakn (Lathraea). Storlapini
eimos augalas ilokas (Sedum) kur laik net auga diovinamas tinklelyje, bet, laikui bgant,
lapai pagelsta ir nukrinta, kartais net ima gesti, ir jis tampa visikai nebetinkamas herbariumui.
Labai sultingus augalus prie diovinant taip pat reikia 12 (10) minutms panardinti var
verdant vanden, paskui diovinti prastu bdu. Glenus sultingus augalus galima panerti ir
spirit. Kartais tokius ir apskritai visus augalus galima gerai idiovinti kartu lygintuvu.
Sultingus vaisius, pavyzdiui, uogas prie diovinant vienoje pusje reikia atsargiai,
nepaeidiant formos, pjauti ir sulting j turin ispausti. Msingus vaisius prie diovinant
geriau taip pat iilgai perpjauti taip, kad abi puss neisiskirt, bet dar iek tiek laikytsi, j
minktim atsargiai paalinti, o jo viet dti vatos kamuoliuk. Prie preparuojant tokius
vaisius reikia imatuoti, o duomenis urayti etiketje. Kai kuri msing vaisi, pavyzdiui,
agurko, galima diovinti tik skersai ar iilgai ipjautas plokteles. Sausi vaisiai ir sklos, kuri
nereikia diovinti, sudedami madaug 7 3 cm dydio vokelius. Kol augalas dista,
vokelius galima laikyti atskirai, bet tada augalo etiket ir vokel su sklomis reikia paymti tuo
paiu numeriu. Augalui idivus, vaisi ir skl vokelis pridedamas prie jo herbariumo
pavyzdio. Ypa dideliems iedams ir iedynams diovinti gali bti naudojama higroskopika
vata. Jei iedai laisvais vainiklapiais, jie apdengiami vata i abiej pusi, o jei iedai
suaugusiais vainiklapiais ir yra varpelio pavidalo, kiekvien ied dedama vatos. Pavyzdiui,
diovinant vandens lelij ir kitus daug lapeli (kaip antai bijn, jurgin) turinius iedus bei
iedynus, tarp j lapeli, kad nesusisiekt, dedama vatos arba popieriaus lapeli. Kad vata
neprilipt, vainiklapiai i pradi pridengiami popieriaus gaballiu. Astrini eimos augal
dideli grai minktim i apatins puss galima atsargiai ipreparuoti ir jo vietoje prikimti
vatos. Galima apie graius dti stor vatos ar popieriaus sluoksn tol, kol bus pasiekti j iedai.
Diovinant iedus popieriaus apgaub metodu, po kiekvienu j dedamas 2,5 karto u ied
ilgesnis ir 46 kartus platesnis popieriaus lapas. Kai iedas norimu bdu paruoiamas diovinti,
virutin popieriaus dalis ulenkiama ant iedo ir prispaudiama, o jo onins dalys
ulenkiamos ir suneriamos. Toliau augalas diovinamas prastu bdu, o apgaubai nenuimami
tol, kol jis neidista. Taip pavyksta gerai idiovinti, pavyzdiui, vilkdalgio, aguonos, tulps
iedus. Jei augalai labai lapuoti, dal j lap (kartais ied ir akeli) galima paalinti, kad
likusius bt galima geriau idiovinti. Tokiu atveju lapus ar kitas augal dalis reikia atsargiai
paalinti taip, kad prie stiebo likt j koteliai ir bt matyti, kaip buvo prisegti. Nuimtus lapus
ar kitas augal dalis galima diovinti atskiruose popieriaus lapuose greta j augalo herbariumo
pavyzdio. Kai herbariumo pavyzdys susideda i keleto dali, kiekviena dalis turi bti
perskiriama arba apgaubiama popierius lapu, o visos dalys apgaubiamos dar vienu popieriaus
16
lapu. Paprastai toks herbariumo pavyzdys turi vien etiket, o prie atskir dali gali bti
dedamos sutrumpintos etikets, nurodanios, kurio tai herbariumo pavyzdio tsinys ir kuris
tsinio numeris. Spygliuoi akutes, kad nenubyrt spygliai, prie diovinant patartina
keletui minui panardinti spirit arba verdant vanden. Dar geriau, po 12 dien imus i
spaustuvo akutes, j spygli pagrindus aptepti klijais. Kai klijai idista, akuts vl toliau
diovinamos prastu bdu. Samanos paprastai diovinamos kaip iediniai augalai. tinklel
galima dti ir pavienius saman stiebelius, ir vis pluot, tik tada jas reikia iskleisti plonu
sluoksniu. Samanos dista labai greitai ir gerai tarp storesni popieriaus pluot idista
net nepakeitus popieriaus. Samanos ne tik renkamos, bet ir diovinamos, saugomos vokeliuose.
Vokeliai sulankstomi, reikiamo dydio popieriaus lap pirmiausia skersai pusiau sulenkiant
taip, kad viena jo pus madaug 23 cm bt ilgesn. Paskui t pai pus ulenkiami
madaug tokie pat deinysis ir kairysis kratai, vliau likusi ilgesniosios puss dalis. Kad
sulenkim vietos neatsilenkt, jos gerai suspaudiamos, kietu daiktu kelis kartus perbraukiant
per sulenkimus. iuo (1.2 pav., 9a) ar kiek kitu bdu (1.2 pav., 9b) sulankstytus vokus labai
patogu, jei reikia, atlenkti, kai norima pavyzdius dti arba iimti. Atpainus augal, ant
mintos ulenktos 23 cm ilgio vokelio dalies klijuojama herbariumo pavyzdio etiket. Vok
didumas priklauso nuo dedam juos objekt dydio, bet jie turi bti ne maesni kaip
12 9 cm.
1.3. Augal diovinimas
Augal diovinimas herbariumo tinklelyje. Ne tik augalams rinkti, bet ir diovinti
reikia daug popieriaus, kuris gerai sugeria drgm. Augalams diovinti geriausiai tinka
specialus higroskopinis (herbariuminis) popierius ir filtrinis arba sugeriamasis popierius. Jei
tokio neturima, galima naudoti laikraius, nes laikrai popierius neblogai sugeria drgm.
Daniausiai augalai diovinami herbariumo tinklelyje tarp keiiam popieriaus lap.
Herbariumo tinklelyje gali bti diovinama iki 25 popieriaus lap su augalais, o kiekvienas
popieriaus lapas su dtu augalu perskiriamas popieriaus pluotu be augal. Geriausi rezultatai
gaunami tada, kai tinklel dedama vidutinikai po 7 popieriaus lapus su augalais tarp 8
perdedamojo popieriaus pluot. Jei augalai sultingi, gali bti diovinama tik po 25 ar net po
1 augal. Sudjus herbariumo tinklel daugiau augal, popierius per daug sudrksta, ir augalai
blogai dista. Patartina turti daugiau herbariumo tinkleli, nes kuo maesnis tinklelyje
diovinam augal kiekis, tuo jie greiiau ir geriau dista. Tarp popieriaus lap sudti augalai
suspaudiami herbariumo tinklelyje ir pakabinami diti sausoje, saultoje, gerai vjo
perpuiamoje vietoje. Herbariumo tinklelis, kol augalai diovinami, laikomas vertikaliai.
Kad augalai greiiau dit ir ilaikyt natrali spalv, sudrkus popieri reikia danai
keisti. Pirmsias dvi dienas ryt ir vakare arba dar daniau, kas 35 (6) valandas, o vliau
kart per par. Kuo daniau augalai perdedami saus ir drgm gerai sugeriant popieri, tuo
greiiau idista, o idivusi augal spalva ilieka natralesn. Perdedant augalus, kartais
galima nekeisti popieriaus lap su dtu augalu, o tik jo pluotus, kad reikiamai sutvarkyt
augal neprisieit i naujo tvarkyti. Kai herbariumo tinklelis su augalais diovinamas lauke, tai
vakare saulei nusileidus ar lietui lyjant, j reikia neti patalp jei augalai didami
sudrksta, jokios priemons negali j apsaugoti nuo pajuodavimo. Tiesa, yra nedaug augal,
kurie patys turi savyb didami juoduoti, pavyzdiui: juosvasis karklas (Salix myrsinifolia),
saldiaaknis pelirnis (Lathyrus niger), arba greitai praranda natrali spalv (ypa bdinga
parazitiniams ir kai kuriems simbiotrofiniams augalams).
Augalams distant, herbariumo tinklelis suspaudiamas vis maiau. Kadangi augalai
idista ne vienu metu, tai diovinamus augalus perdjus ir atrinkus sausuosius, tinklel
17
galima papildyti naujais augalais, atskyrus juos nuo pirmj storesniu popieriaus pluotu. Jei
yra keli herbariumo tinkleliai, naujai surinktus augalus geriau dti atskir tinklel.
Nerekomenduojama kartu diovinti sulting ir saus, stambi ir glen augal. Popieriaus
lapai, naudojami augalams diovinti, turi bti vienodi, paprastai kiek trumpesni ir siauresni nei
herbariumo tinklelio rmeliai. Kuo daugiau turima popieriaus, tuo geriau augalus galima
idiovinti. Popieriaus lap kiekis priklauso nuo diovinam augal egzempliori skaiiaus.
Augalams diovinti vidutinikai reikia turti 100200 laikrai.
Iimt i tinklelio sudrkus popieri reikia idiovinti, kad j vl bt galima naudoti.
Popieri galima diovinti ikabinus ant virvs, idsius sausoje vietoje prie saul, o lietingu
oru patalpoje. Popieriaus diovinimas, ypa lietingomis vasaromis, augal rinkjams sudaro
nemaai vargo. Todl, taupant diovint popieri, k tik surinktus augalus spaustuv galima
dti specialiai nediovintame popieriuje, i kurio iimti kiek pradiv augalai. Didelse
ekspedicijose, kur renkama ir diovinama daug augal, kad spariau vykt darbas, popierius
ilgiau tarnaut ir jo neisklaidyt vjas, popierius susiuvamas pluotais arba diovinti
naudojami specialiai tam pagaminti popieriaus ar vatos iuinliai.
Galiausiai tokiose ekspedicijose panaudojama ir speciali augal diovinimo ranga, kai
herbariumo tinkleliai diovinami prie ilumos altinio. Taiau pernelyg aukta temperatra
augalams diovinti netinka. Tinkamiausia laikoma 3040 C temperatra. Jei temperatra
auktesn, ima diti tik tinklelio krat augalai, o viduriniai nuo gar sudrksta ir tamsja, nes
drgm nespja susigerti popieri. Taip diovinant, tinklel turi bti dedama nedaug, po 10
15 ar maiau, popieriaus lap su augalais. Tinklel reikia danai, kas 1015 minui, vartyti, o
kas pusvaland, vliau kas valand atrius perirti, ar augalai nesudrk, ir nuolat keisti
popieri. Vidurinius lapus perkelti paviri, ariau rmeli. Taiau augalai neturi bti
perdiovinami, nes tampa traps arba praranda natrali spalv. Herbariumo tinklelyje augalai
idista madaug per savait, o diovinant auktesnje temperatroje per tris paras. Jei
reikia ir yra slygos (auktoje, apie 5060 C, temperatroje), augalus galima idiovinti net per
kelias valandas.
Augalas laikomas idivusiu, jei pamus j u stiebo pamato prie aknies kaklelio ir
paklus laikant horizontaliai nei stiebas, nei lapai nenulinksta, o pridjus prie lp nejauiamas
jo altumas; neidivs augalas dar tebra drgnas ir atrodo altas. Gerai neidiv augalai
greitai genda ruduoja, tamsja, juos upuola kenkjai.
Specials diovinimo metodai. Herbarizuojamus augalus galima idiovinti ir kitais
bdais: kartu lygintuvu, vatoje, reiau kitomis priemonmis. Diovinimas kartu lygintuvu
vis pirma padeda ilaikyti natrali augal spalv. Taip diovinant augalas dedamas ant 56
laikrai popieriaus lap (ar kitos perdti naudojamos mediagos), i viraus udengiamas dar
23 lapais ir per juos laidomas kartu lygintuvu, kol idista. Labai svarbu augalo
neperkaitinti, kad nepakist jo spalva ir nepradt trupti. Todl reikia stebti augalo ivaizd,
atsargiai paklus popieri. Lygintuvu ypa tinka diovinti rykius augal iedus ir tuos augalus,
kurie, diovinant prastu bdu, keiia spalv. Vatoje augalai diovinami panaiai kaip
popieriuje. Btent ant popieriaus klojamas madaug 1 cm higroskopikos vatos sluoksnis, ant
jo dedamas augalas, o i viraus vl udengiama vata arba 34 lapais laikrai popieriaus. Bet
iedai vis tiek dengiami vata, o kad neprilipt, pirmiausia dedama popieriaus. Paskui augalai
diovinami prastu bdu. Vatoje jie ir neperdedami ilieka natralios spalvos, gerai ir greitai,
madaug per 3 paras, idista.
Taigi, norint isaugoti natrali augal spalv, reikia: a) greitai pradti diovinti, b)
diovinti po nedaug augal, c) diovinti vatoje, d) dti daug higroskopiko popieriaus (vatos),
e) danai keisti popieri (vat), f) specialiai diovinti auktesnje temperatroje, g) naudoti tam
skirtas chemines mediagas. Pavyzdiui, kad neiblukt viena i nepatvariausi mlyna ied
18
spalva, juos rekomenduojama apdengti prisotintame valgomosios druskos tirpale par mirkytu
sausu popieriumi.
1.4. Literatra augalams painti
Kuo isamiau, atidiau surinktas ir idiovintas herbariumas, tuo tiksliau augalus galima
atpainti ir detaliau ityrinti. Augal atpainimo metodai sisavinami ir su iam darbui
reikalingomis priemonmis susipastama per rudens ir pavasario semestr praktikos darbus,
todl jie ia neapraomi. sisavintas augal painimo metodas naudojimasis dichotominiu
principu sudarytomis lentelmis (raktais), kuriose analizuojami vairs augal morfologijos
poymiai, per lauko praktik toliau tvirtinamas atpastant gyvus augalus. Tik naudojantis iais
pagrindiniais painimo rankiais (lentelmis ir morfologini poymi analize) galima gyti
augal painimo gdi, imokti pastebti visus smulkius augalo sandaros bruous ir atskirti
vien nuo kito net ir labai giminingus augalus. Literatroje augalams painti pateikiama ne tik
painimo lenteli, bet ir augalo poymi visumos apraym, svarbiausi diagnostini poymi
(arba ir viso augalo) iliustracij. Jei kartais augalo poymi neatitinka nei vienas i painimo
lentelje pateikt poymi variant, nei apraymas, nei iliustracija, vadinasi, kur nors buvo
padaryta klaida ir atpainim reikia pradti i naujo.
Lietuvos stuomeniniai induoiai augalai isamiausiai charakterizuojami ei tom
veikale Lietuvos flora, kuris ileistas per 19591980 m. laikotarp (1.1 lentel). eiuose
tomuose i viso apraytos 129 eimos, 724 gentys, 2153 rys. Lietuvos floroje yra skyri,
klasi, eili, eim, geni ir ri painimo lenteli ir diagnostini poymi apraym. Taip
pat apraomi ir tokie taksonai, kaip poeimiai, tribos (eimos panai geni grup), potribiai,
sekcijos (genties panai ri grup), pogeniai, poriai, varietetai ir formos. Isamiausiai
apraomos rys. Apraant kiekvien r, pateikiamas vardas lotyn ir lietuvi kalbomis,
sinonimai ir svarbiausi leidiniai, kuriuose tuo vardu ris paskelbta. Taip pat pateikiama isami
ries poymi charakteristika, augaviets, paplitimas Lietuvoje ir pasaulyje, taikomoji
reikm, yra diagnostini poymi ir augal iliustracij, apie 300 ri augal paplitimo
Lietuvoje emlapi.
Atpastant augalus daniausiai naudojamasi visoms saman ar induoi augal rims
painti skirtais Vadovais. Yra ir tam tikrai floros daliai, daniausiai praktin reikm
turintiems augalams, pavyzdiui: paarinms olms, piktolms, painti skirt Vadov,
kurie gali bti naudingi atpastant tam tikr grupi augalus. Yra ir taksonominio pobdio
monografij ar straipsni, skirt vadinamj kritini geni ar ri analizei, kur pateikiama
spariai evoliucionuojani, neseniai atsiradusi ir ypa sunkiai atpastam smulkij ri,
j form ar hibrid painimo lenteli, pavyzdiui: rasakilos (Alchemilla), vanags (Hieracium)
ir kit geni ri. Lietuvoje rast nauj ri painimo lenteli skelbiama mokslo
urnaluose. Svarbiausia literatra Lietuvos augalams painti nurodyta 1.1 lentelje. Naujausi
induoi augal vardai (nomenklatra) pateikti knygoje Lietuvos induoiai augalai
(GUDINSKAS, 1999).

1.1 lentel. Literatra stuomeniniams augalams painti
Samanoms painti
JUKONIEN I., 2003: Lietuvos kiminai ir aliosios samanos. Vilnius.
MATULEVIIT D., SINKEVIIEN Z., JUKONIEN I., 2012: Pelki buveins. Kn.: RAOMAVIIUS V. (red.), EB svarbos
natrali buveini inventorizavimo vadovas: IV, 179. Vilnius (IV, 824 p. pateikiama lentel
Sphagnum genties rims painti).
MINKEVIUS A., 1955: Vadovas Lietuvos TSR mik, piev ir pelki samanoms painti. Vilnius.
NAUJALIS J., KALINAUSKAIT N., GRINEVIIEN M., 1995: Vadovas Lietuvos kerpsamanms painti. Vilnius.
19
Visiems induoiams augalams painti
LEKAVIIUS A., 1989: Vadovas augalams painti. Vilnius.
NATKEVIAIT-IVANAUSKIEN M. (red.), 1959: Lietuvos TSR flora, 1. Vilnius.
NATKEVIAIT-IVANAUSKIEN M., JANKEVIIEN R., LEKAVIIUS A. (red.), 1980: Lietuvos TSR flora, 6. Vilnius.
SNARSKIS P., 1954: Vadovas Lietuvos TSR augalams painti. Vilnius.
SNARSKIS P., 1968: Vadovas Lietuvos augalams painti. Vilnius
Kai kuri ekologini grupi ar praktins reikms turintiems induoiams augalams painti
GALINIS V., 1973: Vadovas Lietuvos TSR augantiems mediams ir krmams painti pagal j vegetatyvinius
organus. Vilnius.
GALINIS V., MIKALIKTYT J., 1980: Vadovas Lietuvos TSR vandens augalams painti. Vilnius.
PETKEVIIUS A., STANCEVIIUS A., 1970: Vadovas varpinms ir anktinms paarinms olms painti. Vilnius.
PETKEVIIUS A., STANCEVIIUS A., 1982: Paariniai piev ir ganykl augalai. Vilnius.
SNARSKIS P., 1948: Vadovas Lietuvos TSR lauk piktolms painti. Vilnius.
Kai kuri taksonomini grupi induoiams augalams painti
BALEVIIEN J., 2003: Raktas Rosa L. genties rims apibdinti. Kn. NAVASAITIS M., OZOLINIUS R., SMALIUKAS D.,
BALEVIIEN J., Lietuvos dendroflora: 443. Kaunas.
BALEVIIEN J., 2003: Raktas Rubus L. genties rims apibdinti. Kn. NAVASAITIS M., OZOLINIUS R., SMALIUKAS D.,
BALEVIIEN J., Lietuvos dendroflora: 419. Kaunas.
GUDINSKAS Z., SUKHORUKOV A. P. 2004: New and critical Chenopodiaceae taxa in Lithuania and Kaliningrad
region. Botanica Lithuanica, 10(1): 312 (pateikiama lentel Atriplex oblongifolia ir A. patula ri
augalams atskirti).
LEKAVIIUS A., 1993: Alchemilla L. genties rys Lietuvoje. Ekologija, 2: 36 (pateikiama lentel rims painti).
LEKAVIIUS A., 1998: Vanags (Hieracium L. s. str.) genties rys Lietuvoje. Botanica Lithuanica, 4(2): 137156
(pateikiama lentel rims painti).
OBELEVIIUS S., 1999: Kalnarts (Asplenium) gentis Lietuvoje. Botanica Lithuanica, 5(2): 187190 (pateikiama
lentel rims painti).
PATALAUSKAIT D., 2004: Dryopteris genties rys ir j paplitimo ypatybs Lietuvoje. Botanica Lithuanica,
Suppl. 6: 3144 (pateikiama lentel rims painti).
RYLA M., 2003: Lietuvos gegni (Dactylorhiza) atpainimo problemos. Botanica Lithuanica, Suppl. 5: 4761
(pateikiama lentel rims painti, poymi iliustracij).
SINKEVIIEN Z., 2011: First records of Lemna turionifera in Lithuania. Botanica Lithuanica, 17(1): 5961
(pateikiama lentel Lemna turionifera, L. minor, L. gibba, L. minuta ri augalams atskirti).
SINKEVIIEN Z., 2012: Plds (Potamogeton L.) ri atpainimo lentel. Kn.: RAOMAVIIUS V. (red.), EB svarbos
natrali buveini inventorizavimo vadovas: II, 69. Vilnius.
SMALIUKAS D., 1996: Lietuvos gluosniai (Salix L.). Taksonomija, biologija, fitocenologija, biochemins savybs ir
itekliai. Vilnius (pateikiama painimo lenteli).
SMALIUKAS D., 2003: Lentel gluosni ir karkl taksonams apibdinti. Kn. NAVASAITIS M., OZOLINIUS R.,
SMALIUKAS D., BALEVIIEN J., Lietuvos dendroflora: 278281. Kaunas.
SNARSKIS P., 1939: Lietuvos rasakilos (Alchemilla) ir j isiplatinimas. Kaunas (pateikiama lentel Alchemilla
genties rims ir formos painti).
STANKEVIIT J., 1997: Carex pseudobrizoides Clavaud nauja ris Lietuvoje. Botanica Lithuanica, 3(4): 391
394 (pateikiama lentel Carex arenaria, C. ligerica, C. brizoides, C. pseudobrizoides ri augalams
atskirti).
TUPIAUSKAIT J., 2002: Polystichum lonchitis (L.) Roth nauja Lietuvoje sporini induoi ris. Botanica
Lithuanica, Suppl. 4: 1118 (pateikiama lentel Polystichum genties rims painti).
TUPIAUSKAIT J., EMGULYT T., 2010: K. Regelio indlis Diphasiastrum Holub genties taksonominei vairovei
Lietuvoje painti. Vytauto Didiojo universiteto Botanikos sodo ratai, 14: 184190 (pateikiama
lentel Diphasiastrum genties rims painti).
20
Tiriant tam tikros teritorijos augal ri vairov ir renkant isam sistematin
herbarium, reikia t teritorij ivaikioti vairiausiomis kryptimis ir pabti vairiose augal
augimo buveinse. Pagrindins Lietuvos augal buveins yra mikai, pievos, vandens telkiniai,
pelks, smlynai, dirbamieji laukai ir priesodybins teritorijos. Visas mintas buveines
ivaikioti ir stuomenini augal vairov itirti galima ivykus specialias augalams rinkti ir
painti skirtas ekskursijas arba mokslo tiriamsias ekspedicijas.
1.5. Uduotys ir kontroliniai klausimai
Specialios uduotys
Mokomosiose ekskursijose turti ias herbariumo rinkimo priemones:
1) kastuvl ar kit priemon augalams ikasti,
2) peil (sulenkiam),
3) laikrai augalams sudti (3060 (120) vnt. perpus sulenkt),
4) aplank augalams neioti (50 35 cm dydio),
5) popieriaus lapeli etiketms rayti (12 7 cm dydio),
6) raymo priemon,
7) lup, didinani (35) 710 (1020) kart,
8) vadov augalams painti,
9) ura ssiuvin,
10) ygio aprang, apsaug nuo lietaus.
Individualiose mokslo tiriamosiose ekskursijose rekomenduojama turti ir emlap, prietais
geografinms koordinatms nustatyti, kompas, fotoaparat.
Mokomosios uduotys
Sudaryti sistematin tam tikros eimos augal mokslin herbarium. Per praktik
rekomenduojama painti ir rinkti pagrindini, daugiausiai ri turini eim augalus.
Madaug pus bet kurios alies floros ri paprastai telkiasi deimtyje pagrindini eim.
Lietuvos flora, kaip ir viso iaurs pusrutulio vidutini platum flora, susiformavo
poledynmeiu ir atspindi bendrsias holarktins floros karalysts raidos tendencijas.
Pagrindins Lietuvos floros eimos:
1) astriniai Asteraceae (aprayta Lietuvos floros 6 t.);
2) migliniai Poaceae (aprayta Lietuvos floros 2 t.);
3) viksvuoliniai Cyperaceae (aprayta Lietuvos floros 2 t.);
4) erktiniai Rosaceae (aprayta Lietuvos floros 4 t.);
5) bastutiniai Brassicaceae (aprayta Lietuvos floros 3 t.);
6) pupiniai Fabaceae (aprayta Lietuvos floros 4 t.);
7) gvazdikiniai Caryophyllaceae (aprayta Lietuvos floros 3 t.);
8) notreliniai Lamiaceae (aprayta Lietuvos floros 5 t.);
9) bervidiniai Scrophulariaceae (aprayta Lietuvos floros 5 t.);
10) salieriniai Apiaceae (aprayta Lietuvos floros 5 t.).
Per praktik taip pat studijuotinos ios augal evoliucijos poiriu svarbios eimos:
vdryniniai (Ranunculaceae), snaputiniai (Geraniaceae), raktaoliniai (Primulaceae), bulviniai
(Solanaceae), agurkliniai (Boraginaceae), katilliniai (Campanulaceae). iuo poiriu
reikmingos ir lelijini (Liliaceae), geguraibini (Orchidaceae) eimos.
21
Kontroliniai klausimai
1. Kas yra herbariumas?
2. Kas yra herbariumo mokslinis dokumentas ir kodl?
3. Kas yra sistematinis herbariumas?
4. Kas yra radaviet?
5. Kas yra buvein?
6. Kokie yra gamtosaugos reikalavimai, susij su augal rinkimu?

22
2. MIKAI IR J AUGALINIS RBAS
2.1. Mikas kaip zoninis augalijos tipas
Zonin, azonin ir ekstrazonin augalija. Kiekvienos gamtins zonos augalija
skirstoma zonin, azonin ir ekstrazonin. Zonin augalij lemia klimatas. Zonin augalija
susidaro takoskyr lygumose (euklimatopuose, makroklimatopuose). Btent, esant ioms
makroreljefo formoms, pasireikia tipikos tam tikros gamtins zonos klimato slygos
(temperatra ir krituli kiekis), susidaro zoniniai dirvoemiai ir susiformuoja klimatinio
klimakso lygmens augal bendrijos (zonin augalija, zoninis augalijos tipas). Tai zoninio
klimato slygas geriausiai atitinkanios patvarios (brandios) bendrijos, kurioms bdinga
stabili (slenkant amiams nesikeiianti) ri sudtis.
Ms alyje klimatinio klimakso lygmens augal bendrijos yra mirieji, t. y. plaialapi ir
spygliuoi medi, mikai (dar vadinami baltmikiniais krminiais eglynais). Mik zonoje,
be pagrindini klimatinio klimakso mik bendrij, yra ir antrini i smulkialapi medi
sudaryt mik bendrij beryn, drebulyn, taip pat azonini miko bendrij, bding
specifinms augavietms, pavyzdiui, upi salpoms.
Bet kurioje gamtinje zonoje, be zonini (klimatinio klimakso) augal bendrij, yra ir
azonini bendrij. Jos atitinka ne klimato, bet vietos (lokalias) aplinkos slygas. ios bendrijos
niekur nesudaro atskiros gamtins zonos. Azonins bendrijos bna natralios ir dirbtins.
Natralios azonins bendrijos tai bendrijos, savaime susidaranios paprastai ne takoskyr
lygumose. Tokias augavietes ir j natrali azonin augalij lemia reljefas arba substratas.
Natralios azonins bendrijos gali susidaryti vandens telkiniuose, pelkse, pajrio ir
emyniniuose (kontinentiniuose) smlynuose, upi slniuose, druskinguose plotuose ar kitose
specifinse augavietse. ias augavietes slygojantys specifiki vietos veiksniai daniausiai yra
kurio nors ekosistemos komponento hipertrofija ar hipotrofija. Pavyzdiui, savit durping
pelki augalij lemia drgms perteklius ir deguonies stoka dirvoemyje. Natralios azonins
bendrijos paprastai uima palyginti nedidel plot tarp bet kurios gamtins zonos klimaksini
bendrij ir gali bti vadinamos subklimaksinmis bendrijomis. Mik zonoje natrali
azonini bendrij egzistavo ir senovje, kai mik danga dar buvo itisa.
Dirbtins azonins bendrijos yra kultrinio kratovaizdio dalis. ios bendrijos yra
susidariusios ir lig iol susidaro dl mogaus kins veiklos. Mik zonoje dirbtins azonins
bendrijos paprastai susidaro pievose, dirbamuosiuose laukuose, priesodybinse teritorijose.
Dirbtins azonins bendrijos visuomet yra jaunesns u zonin augalijos tip mikus, nes
susiformuoja j vietoje. Toki bendrij stabilum palaiko mogaus kin veikla. Esant itisai
mik dangai, toki bendrij mik zonoje nebuvo.
Ekstrazonine augalija vadinamos gretimos zonos augalijos salels, esanios kurios nors
gamtins zonos ribose. Pavyzdiui, mik zonoje gali bti stepi augalijos saleli. Danai tai
bna reliktins lygstamai patvarios bendrijos, kurios gali bti vadinamos postklimaksinmis
bendrijomis.
Trumpa zonins augalijos ir jos raidos charakteristika. Mikai auga tose ems
rutulio vietose, kur krituli ikrenta daugiau, negu igaruoja, t. y. humidinio klimato srityse.

23
Tokios slygos yra ir ms alyje, esanioje iaurs pusrutulio vidutini platum apyvss
(temperatins) zonos okeaniniame sektoriuje. Btent todl prie daugel tkstani met
Lietuvos, kaip ir visos Vidurio Europos, teritorij deng iandien tik sivaizduojamo dydio
mikai. io regiono klimato slygas geriausiai atitinkanios klimatinio klimakso stadijos augal
bendrijos nuo prieistorini laik iki ms dien nujo ilg keitimosi keli, slygot ne tik
natrali gamtini, bet ir antropogenini veiksni. Prieistoriniais laikais mik augalinis rbas
ilg laik keitsi vien tik dl natrali gamtini prieasi klimato slyg kaitos. Vliau
prisidjo mogaus poveikis, kuris labiausiai irykjo per palyginti trump pastarj 2000 met
laikotarp, bet turjo lemiam reikm miko kaip zonins augalijos tipo buveini ir augalinio
rbo pokyiams.
2.2. mogaus poveikio zoniniam augalijos tipui raida
Vidurio Europoje mogaus poveikio mik augalijai raid galima padalyti penkis
pagrindinius etapus.
1 etapas. Vidurio Europos teritorija iki pat neolito laik buvo itisai apaugusi miku, nes
tarpledynmeiais ir nuo poledynmeio pradios ia klajojusios nedidels moni gentys, kurios
vertsi mediokle ir augal rinkimu, paios labai priklaus nuo gamtos ir negaljo turti takos
zoninei augalijai. Tuo metu bemiks teritorijos (neskaitant vandens telkini) tesudar apie 5
10 % mik zonos ploto. Tokios teritorijos tai pajrio ruoas (kopos ir druskingos pievos),
auktapelks, linai, uolos ir akmeningi skardiai. iose mik zonos vietose mediai savaime
paprastai neauga.
2 etapas prasidjo prieistoriniais neolito laikais. Jis sutapo su nomadins (klajoklins)
gyvulininkysts, emdirbysts ir moni sslaus gyvenimo pradia (madaug 3000 m. pr. Kr.).
iame etape mikai buvo pradti naikinti: mediai deginami ir nuievinami. Naudotus plotus
apleidus, per 200400 met mikas vl ataugdavo. Mik struktra keitsi ir dl netiesiogins
mogaus kins veiklos ganymo. Pirma, sen medi virtimo vietose gyvuliams nuskabius
ateliani medi glius, mikas nebeataugdavo. Dl to m rastis miko aikteli su olini
augal (tarp j ir varpini) bendrijomis maistingesnmis ganyti, bet savaime miko zonai
nebdingomis. Antra, dl ganymo labiau iplito dygliuot bei kit nenudam medi ir
krm ri atstovai, kiti ganymui atspars augalai. Taip mikuose vyko nesmoninga dirbtin
augal atranka. Taiau iame etape dl mao gyventoj tankumo mikai dar um apie 70
75 % Vidurio Europos teritorijos.
3 etapas prasidjo I tkstantmeio po Kr. pabaigoje, kai pradjo sigalti bemikiai
plotai. Tai buvo dabartinio ms kratovaizdio mikai, besikaitaliojantys su piev,
dirbamj lauk ir gyvenviei, atsiradusi mik vietoje, plotais pradia. Intensyviausiai is
kratovaizdis buvo kuriamas ir mikai naikinami VIIIXII a. Taigi, kai kur Vidurio Europoje
mintas kratovaizdis atsirado dar XII a. pabaigoje, o XV a. tarp miko ir ems kio
naudmen plot jau nusistovjo artimas dabartiniam santykis. Lietuvoje taip pat jau XV a.
buvo bdingas madaug toks pat miking plot pasiskirstymas.
Per etap labai pasikeit ir patys mikai. Viduramiais dl ganymo ir kirtimo mikai
iretjo, tapo parko tipo arba j vietoje susidar tanks krmynai, kuriuose augo pavieniai
mediai ar j grups. Ilgainiui buvo pradta dirbtinai keisti mik sudt. Pavyzdiui,
vlyvaisiais viduramiais buvo pradti platinti uolai (dl gili kiaulms erti), vliau kiti
lapuoiai mediai (kurui), galiausiai spygliuoiai (statybins ir padarins medienos gavybai).
Taigi, majo ne tik mik plot, bet, priklausomai nuo tam tikro laikmeio poreiki ir kins
veiklos pobdio, keitsi ir j bendrij sudtis, erdvin struktra.

24
iame etape jau m trkti medienos; prieastis gana paprasta mediena buvo
pagrindinis energijos altinis ir statyb aliava. Dl to vienose Europos alyse nuo XII a., kitose
nuo XIVXV a. atsirado medienos gavybos apribojim, o XIV a. pradti pirmieji pu
sodinimo bandymai. Vliau, XIX a., plaiai pradta smoningai keisti mik sudt: specialiai
sodinama ekonomikai pelningesni spygliuoi, nes lapuoiai mediai kin brand pasiekia
100-aisiais arba 200-aisiais gyvenimo metais, o spygliuoiai 80-aisiais. Be to, spygliuoiai
mediai ne taip reikls dirvoemiui, lengvai plinta, teikia daugiau ir lengvesns medienos. Pu
sodinimas buvo planinio mik kio pradia. Mik k imta pltoti lyg ems k atsirado
medienos auginimo lauk. Ilgainiui mik kis m veikti kaip atskira kio aka, kurios
pltra i esms pakeit miko kaip zonins augalijos tipo sudt. iandien Vidurio Europoje
praktikai nebeliko natralaus miko plot.
Lietuvoje augusios girios taip pat buvo palaipsniui naikinamos. I pradi mikuose
krsi medkiriai, vliau potao ir medienos ruojai, dervininkai, anglininkai, rdininkai.
Aplink mikus formavosi ir pltsi kaimai, atsirado miesteli, jie didjo. Gyventojams reikjo
dirbamj lauk, piev, ganykl, kuro, trobesi, buities reikmen, ems dirbimo padarg,
transporto priemoni. Visa tai teik mikas. Ms alies mikingumas XIXIII a. dar buvo 54
56 %, XX a. pradioje 24 %, o 1945 m. apie 15 %. Dar XIII a. i Lietuvos imta eksportuoti
medio pelenus ir derv Europoje stiklo, muilo, da, audini, chemijos pramonei reikjo
potao, gaunamo i lapuoi medi pelen. I 1 ha miko buvo gaunama apie 1 t pelen, o i
60 t pelen apie 1 t potao. Todl Lietuvoje buvo sudeginta daugyb uol, klev, guob,
uosi, skrobl. Amatininkai bdininkai itisus mikus paversdavo pelenais (bda XVXVIII a.
Lietuvoje buvo vadinama miko verslo mon). 17861791 m. potaas ir derva sudar 4,2 %
Lietuvos eksporto. Derva tepdavo laivus, trobesi ir prieplauk dalis, derv panaiu degutu
medines veim ais, maln dantraius, gydydavo. Nuo XV a. i Lietuvos mik usien
plukdant upmis pradtas eksportuoti medienos asortimentas: ulai statinms, stiebai, rstai,
sijos ir kt. 17861791 m. mediena sudar 1930 % Lietuvos eksporto, o 18941911 m. um
pirmj viet tarp eksportuojam preki. Anglininkai i medi gamindavo medio angl,
kurios reikjo norint lydyti gele. Geleies lydytojai (rdininkai) mikuose itin aktyviai
darbavosi XVIXIX a. Jie i limonito (pelki rdos), susikaupusio pelktose vietose ir
pakrantse, malkomis krenamose krosnyse lyd gele. Sudjus po 25 kg medio anglies ir
pelki rdos, pritekdavo apie 810 kg geleies, kuri naudojo ginkl, ems kio padarg ar
buities reikmen gamybai.
Lietuvoje kadaise daug kur buvusius mikus iandien primena miko kirtimo vietose
atsiradusi kaim ir gyvenviei vietovardiai. tai aki rajone, kur dabar jau nebra didesni
mik, lik vietovardiai Bda, Bdvieiai, Antanbdis, Grikabdis, Jurgbdis,
Kristijonbdis, Mergbdis, Pranckabdis, Kazl Rdos mik masyve uol Bda, Bdel,
Mekabdis, Slivinksbdis, Tamobdis ir kt. Apie buvus potao versl liudija Patains ir
Pataiki kaim vietovardiai. Apie klestjus dervos (smalos) versl liudija Degutini,
Degutlanki, Smalini, Smalinink, Smalinpei vietovardiai. Medio angl degusi versl
mena Anglininkai. Rdininkus, j verslo objekt ir viet primena vietovardiai Kazl Rda,
Viakio Rda, Senoji Rda, Rdbal, Rdup, Rdviet, Rdynas, Judrard, Karrd ir kt.
4 etapas. Dl ganymo mikuose ne tik keitsi miko bendrij sudtis ir struktra, bet ir
susidar slygos atsirasti atviriems (bemikiams) plotams, kuriuose formavosi mik zonai
savaime nebdingos antropogenins kilms naujos buveins ir j augal bendrijos. I pradi
tai buvo jau mintos miko aiktels. Vliau mik, augusi nederlinguose dirvoemiuose,
vietoje atsirado tyruli (krmokni bendrij). Nederlinguose dirvoemiuose augusi mik
vietoje taip pat susidar maai produktyvios pievos. Jose bendrijas sudar dirvoemiui
nereiklios, bet ganymui atsparios ols, kurias atvirose derlingose vietose nukonkuruodavo kiti
augalai, o mikuose j neilikdavo dl viesos trkumo. Ri turtingos, sausoms ir iltoms
buvusio miko vietoms prieraiios kserotermins pievos susidar kalkinguose negiliuose

25
dirvoemiuose, kur rado prieglobst ir i stepi, kit pietini srii kil augalai. Lig tol
kserotermins ols mik zonoje savaime buvo paplitusios ant uol, akmening lait ar
stai upi skardi, kur savaime negali augti mediai. Ri turting salpini piev atsirado
upi slniuose. Pelkt ir lapi piev plot didjim skatino i pradi nesmoningai, o
vliau tikslingai mogaus vykdoma vandens balanso kaita. Agrolandafto pltra didino
dirbamj lauk ir priesodybini teritorij augal bendrij plotus. Be to, tai sudar slygas
savaime patekti ir sitvirtinti adventyviniams augalams (augalams ateiviams).
Taigi, iki XIX a. antrosios puss nuolat didjo ne tik floros, bet ir augalijos vairov:
atvirose antropogenins kilms mik zonos vietose vis atsirasdavo naujo tipo buveini ir
bendrij. Maksimali floros ir augalijos vairov, matyt, buvo pasiekta apie 17501850 m., kai
ganymo slygot viduramik parko tipo kratovaizd pakeit vadinamasis prieindustrinis
kultrinis kratovaizdis. Prieindustrinio kultrinio kratovaizdio susidarym lm ekstensyvi
kin veikla, kuriai bdinga: 1) piev ir dirbamj lauk eksploatacija taikant, i dien akimis
irint, primityvi technik ir nenaudojant mineralini tr; 2) vienkartinis ienavimas; 3)
saikingas ganymas; 4) maksimali mogaus slygot buveini vairov mik zonoje. Btent
iame etape susiformavo ekstensyvios kins veiklos slygotos ir palaikomos gana stabilios
tokiomis slygomis mik ir atvir plot augal bendrijos. Ekstensyvaus kininkavimo
pavyzdi iki iol galima aptikti Dzkijos nacionaliniame parke. Todl neatsitiktinai Skroblaus
ups slnyje, kur tebra nusistovjusi pusiausvyra tarp ekosistem ir ekstensyvios mogaus
kins veiklos, pievose ar netgi sodyb kiemuose dar neretai aptinkama, pavyzdiui, gausi ir
gyvybing plaialaps gegns (Dactylorhiza majalis) ir kit geguraibini (Orchidaceae)
eimos augal populiacij, o prie sodyb auginam rugi laukuose iki iol tebeydi paprastoji
raug (Agrostemma githago). ie augalai rayti daugelio ali raudonsias knygas ir daug kur
jau visikai inyk.
5 etapas. iame etape flora ir augalija m skurdti. Taip atsitiko dl to, kad m
formuotis naujas kins veiklos etapas ir pradjo nykti ekstensyvaus kininkavimo etapu
susiformavs augalinis rbas ir jo buveins, nes kiekvien tam tikro laikotarpio kins veiklos
form atitinka tam tikra floros ir augalijos vairov. Europoje jau XX a. pradioje prasidjo
antropogenin augal areal redukcija, dalies ri augalai i kai kuri teritorij m nykti. Tai
vyko laipsnikai majant augal radaviei skaiiui. Pagrindin toki proces prieastis buvo
nuo XX a. antrosios puss prasidjusi mogaus intensyvi kin veikla, kuriai bdinga: 1)
galingos technikos naudojimas, i esms pakeiiant dideli teritorij aplinkos slygas; 2)
mineralini tr ir herbicid naudojimas; 3) plataus masto hidromelioracija (dirbtinis vandens
reimo keitimas); 4) prieindustrinio kultrinio kratovaizdio, susiformavusio ekstensyviai
kininkaujant, kaita ir jo specifini buveini nykimas; 5) aplinkos uterimas pramons
atliekomis. Btent iuo laikotarpiu atsirado poreikis steigti raudonsias knygas, kuriose
registruojamos ne tik inykusios rys, bet ir tos, kurioms yra kils inykimo pavojus. iuo
metu tiek atskir ali, tiek Europos Sjungos ir viso pasaulio gamtosaugos statymais siekiama
isaugoti faunos, floros, augalijos ir buveini vairov ateities kartoms. Taiau tai nra
paprastas udavinys.
2.3. Miko augal gyvenimo formos ir j prieraiumas
vertikaliosios bendrij struktros elementams
Mikas tai augal bendrija, kuri formuoja sumedj augalai vis pirma mediai.
Augdami kartu miko bendrijoje mediai dl tarpusavio sveikos gauna specifini ivaizdos
poymi, nebding pavieniui augantiems individams. Kartu mikas yra sudtingos struktros

26
gamtin sistema, kurioje, be medi, labai svarbs komponentai yra krmai, krmokniai,
ols, samanos ir kerps. Vis mik bdingas poymis yra sudtinga vertikalioji struktra,
kuri lemia pagrindini bendrijos komponent tarpsmas atskiruose erdvs horizontuose (2.1
pav.). Miko, kaip augal bendrijos,
vertikaliosios erdvins struktros
elementai vadinami auktais (arba
ardais). Nemaa dalis miko saman ir
kerpi kaip epifitai auga ant medi
kamien ir ak. Analizuojant miko
bendrijas, epifit santalkos ant medi
kamien ar ak traktuojamos kaip
ypatingi struktros elementai, kurie
daniausiai vadinami sinuzijomis. Be
biologins brandos ami pasiekusi
medi, mikuose beveik visada yra
jaun arba dar nesubrendusi vienos ar
kitos medi ries atstov. Mikininkai
toki medi visum vadina pomikiu.
Vadinasi, pomikis yra jaunoji medi
karta, prieraii emesniems auktams ir
potencialiai galinti suformuoti nauj
medyn. Prie pomikio priskiriami dvej
met ir vyresni medeliai iki 5 m aukio.
Pirmj met naujos medi kartos
augalai vadinami daigais. Mik bendrijose augantys krmai sudaro tarpin tarp medi ir oli
aukt, vadinam traku. Prie trako gali bti priskiriami ir pomikio medeliai, kol jie auga trako
lygmenyje. Todl trakas yra vienas i miko bendrij aukt. Trako sudtis ir susiformavimo
lygis kiekviename mike yra skirtingas. Mik bendrijose tarp augal pasireikia sudtingi
tarpusavio saitai. Taip pat mikas, kaip gamtin sistema, transformuoja aplinkos veiksnius,
pakeisdamas j parametrus. Mik bendrijoms bdingas savitas mikroklimatas. vairs mikai
turi svarbi kin ir rekreacin reikm. Miko bendrijos medi visuma gali bti vadinama
medynu. Mikai, kuri medyne rykiai vyrauja vienos ries mediai, gali bti vadinami
monodominantiniais. Jeigu bendrijos medyne itin vyrauja keli ri mediai, tokie mikai gali
bti vadinami polidominantiniais.
Miko augal gyvenimo formos. Gyvenimo formos (biomorfos) tai biologiniai augal
tipai, suskirstyti pagal j morfologin prisitaikym prie aplinkos slyg. Skirting gyvenimo
form augal prieraiumas atskiriems auktams leidia geriau inaudoti aplinkos erdvs
horizontus. Kiekvieno aukto susiformavimo lygis vizualiai gali bti vertinamas nustatant
medi laj suglaustum arba vis augal antemini dali projekcin padengim. Pagrindiniai
miko bendrij augalai priskiriami prie klasikini dar antikos laik botaniko Teofrasto
nustatyt medi, krm, krmokni ir oli gyvenimo form.
Medis (lot. arbor) tai stambus daugiametis augalas su aikiai ireikta sumedjusia
pagrindine aimi, nuo kurios atsiakoja onins akos, sudaranios vainik. Medio gyvenimo
formos augal pavyzdiai: paprastasis uolas, paprastasis uosis, maalap liepa. Daniausiai
vidutinio klimato juostos mikuose bna du medi auktai (2.1 pav., M
1
,

M
2
). Atogr
mikuose mediai gali sudaryti tris ar net keturis auktus, o borealiniams spygliuoi mikams
paprastai bdingas vos vienas medi auktas.
Daugelyje mik po medi auktu bna susiformavs krm auktas (2.1 pav., K).
Krmas (lot. frutex) tai nuo pamato akotas augalas su keliais madaug vienodo storumo
daugiameiais sumedjusiais stiebais, kuri auktis 0,56 m. Krmo gyvenimo formos augal

2.1 pav. Miko bendrijos vertikalioji struktra
(schema). Auktai: M
1
aukiausi medi
(virutinis), M
2
emesni medi (apatinis), K
krm, K oli ir krmokni, SK saman ir
kerpi; 1 dirvoemio pavirius (pagal BYKOV, 1988)

27
pavyzdiai mikuose: paprastasis lazdynas, paprastasis sausmedis, paprastasis alialunkis. Prie
krm taip pat priskiriamos t ri aviets ir gervuogs, kuri sumedj stiebai gyvena dvejus
metus. Apskritai, atskiri krm stiebai egzistuoja nuo 23 iki 2030 met, bet paties krmo
amius gali siekti netgi kelis imtus met.
I sumedjusi augal kai kuriuose mikuose, ypa spygliuoi, dar aptinkama
krmokni, kurie isidsto emiau krm esaniame jungtiniame oli ir krmokni aukte
(2.1 pav., K). Krmoknis (lot. fruticulus) tai neauktas 550 cm aukio silpnai
sumedjs daugiametis augalas su keliais beveik nuo pat pamato besiakojaniais stiebais.
Krmokniai pasiymi tuo, kad j pagrindiniam stiebui po 37 met nunykus i miegani
pumpur gali iaugti poeminiai oniniai sumedj stiebai, kuri virns virsta anteminiais
akotais gliais, o pastariesiems savo ruotu po 510 met nunykus kero akojimasis
analogikai gali tstis toliau. Kai kuri krmokni nauji kerai formuojasi i antemini
siaknijani gli. Krmoknio gyvenimo formos augal pavyzdiai mikuose: brukn,
mlyn, ilinis viris.
Mik bendrijoms daniausiai bdingos daugiamets ols. ol (lot. herba) tai
nesumedjs augalas, kurio antemins dalys nepalankiu vegetacijai laikotarpiu paprastai
nunyksta. Daugiamei oli gyvenimo augal formos pavyzdiai mikuose: paprastoji garva,
tamsioji plaut, paprastasis kikiakopstis.
Beindiai augalai, t. y. samanos ir kerps, kai kuriuose mikuose sudaro emiausi
(apatin) saman ir kerpi aukt (2.1 pav., SK).
Pagal modernesn dan mokslininko C. Raunkiero (C. Raunkiaer) gyvenimo form
sistem, charakterizuojani augal prisitaikym ilikti nepalankiomis klimato slygomis,
mediai ir krmai priskiriami prie fanerofit. Fanerofitai (gr. phaneros aikus, phyton
augalas) tai augalai, kuri atsinaujinimo pumpurai nepalankiu vegetacijai periodu ikil
aukiau kaip 25 cm vir dirvoemio paviriaus. Krmokniai paprastai priskiriami prie
chamefit gyvenimo formos. Chamefitai (gr. chamai ant ems) tai augalai, kuri
atsinaujinimo pumpurai nepalankiu vegetacijai periodu paprastai ikil ne daugiau kaip 25 cm
vir dirvoemio paviriaus. Be krmokni, prie chamefit gali bti priskiriami kai kurie
oliniai augalai, taip pat kitose klimato juostose aptinkami pagalvliniai ar labai emi sumedj
augalai. Nepalankiu vegetacijai periodu vidutinio klimato juostoje chamefit atsinaujinimo
pumpurus paprastai apsaugo sniegas. Mik daugiamets ols daniausiai priskiriamos prie
hemikriptofit arba kriptofit gyvenimo form. Hemikriptofitai (gr. hemi pusiau, kryptos
paslptas) tai augalai, kuri atsinaujinimo pumpurai nepalankiu vegetacijai periodu yra
paiame dirvoemio paviriuje. Ms platumose nepalankiu vegetacijai iemos periodu
hemikriptofit pumpurus pridengia ir apsaugo hemikriptofit liekanos ir sniegas. Miko
bendrij hemikriptofitai, pavyzdiui, yra europin pipirlap, triskiaut ibuokl, puonioji
nalait. Kriptofitai tai daugiameiai augalai, kuri atsinaujinimo pumpurai, esantys ant
poemini akniastiebi, gumb ar svognuose nepalankiu vegetacijai periodu yra dirvoemyje
(geofitai), dumble (helofitai) ar po vandeniu (hidrofitai). Miko bendrij kriptofitai paprastai
yra geofitai daniausiai ols su poeminiais akniastiebiais, pavyzdiui: pavasarinis
pelirnis, baltaied pluk, dvilap medut.
2.4. Miko augal biologijos ypatumai ir atitiktiniai poymiai
Poymiai, kurie parodo ries (ar kurio nors kito taksono) tiesiogin ry su tam tikromis
aplinkos slygomis, vadinami atitiktiniais. Tokiais poymiais pasiymi vegetatyviniai augal
organai lapai, stiebai. Organizaciniai poymiai atskleidia bendruosius kilms ir giminysts

28
saitus tarp augal takson. Tokiais poymiais pasiymi generatyviniai augal organai,
pavyzdiui, gaubtaskli iedai.
Virutiniame (aukiausiame) miko aukte paprastai tarpsta viesamgiai anemofiliniai
(pavyzdiui: paprastasis uolas, paprastasis uosis) ir anemochoriniai (pavyzdiui: paprastasis
uosis, maalap liepa, paprastoji egl) mediai; o apatin (emesnj) medi aukt formuoja
entomofiliniai ir zoochoriniai mediai (pavyzdiui: mikin obelis, paprastasis ermuknis,
paprastoji ieva). Krm aukt taip pat sudaro beveik vien entomofiliniai ir zoochoriniai
augalai (pavyzdiui: paprastasis sausmedis, paprastasis alteknis, karpotasis oeknis). Prie
mediams sulapojant mikuose ydintys mediai ir krmai yra anemofiliniai.
emesniuose miko bendrijos auktuose augantys krmokniai ir ols pasiymi vis
pirma prisitaikymu prie ksms (viesos trkumo). viesos trkumas yra pagrindinis augal
pltr mikuose ribojantis veiksnys. ksmei pakants mik augalai priskiriami prie
ekologins sciofit (gr. scio ksm) grups. Daugumos toki miko augal iedai
entomofiliniai, baltos spalvos, gerai pastebimi miko ksmje, pavyzdiui: paprastosios
garvos, maosios dantens, dvilaps meduts. Taiau prie mediams sulapojant, anksti
pavasar, ydini miko oli iedai bna rykiaspalviai. Dl viesos trkumo tarp miko
oli labai paplits vegetatyvinis dauginimasis akniastiebiais, palaipomis, liauianiais
gliais. Dl ksms mikuose nemaa ir savidulki augal, pavyzdiui: paprastasis
kikiakopstis, puonioji nalait. Pasitaiko ir visali augal, kuri vegetacijos periodas dl to
pailgja. Yra simbioz su grybais mikoriz (grybaakn) sudarani augal. ie augalai
patys apsirpina organinmis maisto mediagomis, bet vandenyje itirpusias mineralines
maisto mediagas gauna per grybo hifus. Mikuose taip pat yra parazitini augal, visikai
neturini chlorofilo ir neatliekani fotosintezs, bet per grybus gaunani vis reikaling
maisto mediag, pavyzdiui: erikini eimos augalas mikin gluosv (Monotropa hypopitys),
auganti spygliuoi mikuose, ir geguraibini eimos augalas rusvoji lizduol (Neottia nidus-
avis), auganti plaialapi ir miriuosiuose mikuose (2.2 pav.). Jie yra grybus parazituojantys
induoiai augalai (obligatiniai mikotrofai). ymtj
atom metodu nustatyta, kad mikin gluosv per
grybus maisto mediag gauna ir i miko paklots, ir
i fotosintez atliekani miko medi. Anksiau
manyta, kad ie augalai yra saprotrofai uvusi
organizm organinmis mediagomis mintantys
augalai. Miko oli sklos paprastai platinamos
endozoochorijos ir mirmekochorijos bdais. Kai
kuri endozoochorijos bdu plintani augal sklos
gali sudygti tik perjusios per gyvn virkinamj
trakt. Mirmekochorija (gr. myrmx skruzdl,
chore einu, platinuos) tai augal skl ir vaisi
plitimas, kai juos ineioja skruzdls. Plaialapi
mike gali bti 4580 ri, o spygliuoi mike 9
16 ri mirmekochorini augal. iuo bdu
plintani augal diasporos sklos, vaisiai ar kitos
plisti skirtos dalys turi specialius maistingus priedus,
dl kuri skruzdls jas ineioja po savo populiacijos
teritorij. Mirmekochorijos bdu vis pirma plinta ir
mintus priedus turi paios emiausios ir vidutinio
aukio miko ols. Maistingus skl priedus
(elajosomas) turi europin pipirlap, plaukuotasis
kikiagrikis, puonioji nalait, apyvaisio
liauianioji vaisgina, geltoniedis almutis, tamsioji

2.2. pav. Rusvoji lizduol (Neottia
nidus-avis) geguraibini
(Orchidaceae) eimos chlorofilo
neturintis ir fotosintezs neatliekantis
parazitinis plaialapi ir mirij
mik augalas (Z. Gudinsko nuotr.)

29
plaut, i varputs virnini ied kilusius maistingus priedus turi miglini eimos miko
augalas nusvirusioji striepsn; o labai lengvos kriaulapini (Pyrolaceae), geguraibini
(Orchidaceae) sklos, sporini induoi ir saman sporos platinamos miko paems oro
judjimo (anemochorija).
Bendrijos, kuri medyne vyrauja plikaskliai mediai egls, puys, vadinamos
spygliuoi mikais. Bendrijos, kuri medyne vyrauja uolai, uosiai ar liepos, vadinamos
plaialapi mikais, o bendrijos, kuri medyne dominuoja berai ar drebuls, smulkialapi
mikais. Bendrijos, kuri sudtyje labai sigalj spygliuoiai ir lapuoiai mediai, vadinami
miriaisiais mikais.
Lietuva yra mirij mik pozonyje, t. y. tarpinje srityje (geografiniame ekotone) tarp
iaurs pusrutulio borealini spygliuoi mik zonos i iaurs ir Vidurio Europos
plaialapi mik zonos i piet. Ekotonas pereinamoji vairaus ploio augalijos juosta tarp
dviej augal bendrij, bet ekotono negalima priskirti nei prie vienos i j. Todl miriuosius
mikus, augal geografijos poiriu, sudaro iauriniai borealiniai (taigos) ir pietiniai
nemoraliniai (Vidurio Europos plaialapi mik) floros elementai. Lietuvoje miriuosiuose
mikuose borealiniai floros elementai, pavyzdiui: paprastoji egl, paprastasis kikiakopstis, ir
nemoraliniai floros elementai, pavyzdiui: paprastasis uolas, geltoniedis almutis, gali augti
kartu. Miriuosiuose ms alies mikuose auganti paprastoji egl (Picea abies) ir
paprastasis uolas (Quercus robur) yra zonini bendrij ir visai gamtinei sistemai bdingo
mikroklimato pagrindiniai formuotojai. Tokios cenotins reikms rys gali bti vadinamos
edifikatoriais. Daug sudtingesn ir mirij mik vertikalioji struktra. Taiau pasitaiko ir
artim tipikai eglyn ar uolyn zoninei augalijai mik bendrij.
2.5. Eglyn augalinis rbas
Eglyn aplinkos slygos ir augal atitiktiniai poymiai. Paprastoji egl (Picea abies)
yra vienintelis Lietuvoje savaime augantis borealini spygliuoi mik zonini bendrij
edifikatorius. Paprastoji egl yra drgn ir ne toki derling, palyginti su plaialapiais
mediais, dirvoemi augalas. Egls kamienas monopodikai akotas, o akn sistema
pavirin. Todl egles danai iveria vjas, juolab kad optimaliomis slygomis ie mediai
iauga iki 40 m aukio.
Egl i kit medi isiskiria dideliu pakantumu ksmei. Egls medynai tanks,
glaudiai susivr. Dl to eglynuose auga labai nedaug krmokni, oli ir saman ri (2.3
pav.). Kartais, ypa ten, kur susidars storas egli spygli sluoksnis, nei krmokniai, nei ols,
nei samanos neauga. Tokiuose labai tankiuose eglynuose tik apie 12 % Sauls viesos
pasiekia dirvoemio paviri. Be to, drgni eglyn dirvoemiai iem giliai la, todl
daugelio olini augal galimybs augti po eglmis ribotos.
Eglyno apatini aukt augalai skirstomi du pagrindinius ekologinius tipus: a)
daugiamets ols higromorfikais lapais, pavyzdiui: paprastasis kikiakopstis (Oxalis
acetosella), dvilap medut (Maianthemum bifolium), mikin septynik (Trientalis europaea);
b) daugiamets ols ir krmokniai odikais lapais, pavyzdiui, kriaulapini (Pyrolaceae)
eimos augalai. Eglynuose ir apskritai spygliuoi mikuose labai reikmingos samanos, yra
kit sporini augal (ertvn, pataisn). Tamsiuose eglynuose gali augti tik sciofitai
ksmei ypa pakants augalai. ios ekologins grups atstovams, palyginti su visu augalu,
bdingi santykinai dideli lap laktai. Sciofit lap mezofilyje vyrauja purusis audinys, o
statinio (palisadinio) labai maai arba visai nra, kaip antai paprastojo kikiakopsio. ios
grups augal vainiklapiai baltos spalvos. Apie 60 % eglyno apatini aukt augal gali bti
visaliai, o j lapai dl didesnio chlorofilo kiekio yra tamsiai alios spalvos. Tokie augalai, net

30
esant maam viesos kiekiui, gali vykdyti fotosintez. Eglynuose aptinkami erikini
(Ericaceae) ir geguraibini (Orchidaceae) eim augalai sudaro simbioz su grybais
(endotrofin mikoriz), taip pat padedani apsirpinti maisto mediagomis.

2.3 pav. ksminguose eglynuose maai oli, krmokni ir saman ri (nuotr. i RAOMAVIIUS,
2001)
Eglynuose dl ksms ir dirvoemio alimo neauga efemeroidai. ols ir krmokniai
daniausiai plinta vegetatyviniu bdu. Generatyvines struktras gaubtaskliai eglyn augalai
suformuoja ne kiekvienais metais. Eglyn augal sklos ir vaisiai platinami daugiausia
zoochorijos bdu.
Eglyn bendrij vertikalioji struktra. Eglyn bendrijoms paprastai bdingi du arba
trys auktai. Dviej aukt vertikaliosios struktros eglyno virutin medi aukt sudaro
paprastoji egl, o apatin samanos. Trij aukt vertikaliosios struktros virutin medi
aukt paprastai sudaro paprastoji egl ir karpotasis beras, oli ir krmokni aukt
krmokniai: mlyn (Vaccinium myrtillus), brukn (Vaccinium vitis-idaea), ir daugiamets
ols, pavyzdiui, paprastasis kikiakopstis (Oxalis acetosella), o apatin samanos,
pavyzdiui, atalin gtv (Hylocomium splendens).
Borealini spygliuoi mik paplitimas ems rutulyje. Borealiniai spygliuoi
mikai iaurs pusrutulyje sudaro beveik vientis juost ir yra pats didiausias ems rutulio
biom tipas. iaurs Europoje, Sibire, iaurs Amerikoje paplitusiuose i mik medynuose
vyrauja egls, puys, kniai ir maumediai.

31
Eglyn sintaksonomin priklausomyb. Lietuvoje spygliuoi mik medynuose
vyrauja paprastoji egl arba paprastoji puis, gali bti lapuoi priemaia. ios bendrijos
priskiriamos prie iaurs pusrutulio borealini spygliuoi mik augalijos klass (Vaccinio-
Piceetea abietis). ios klass charakteringos rys: krmai paprastasis kadagys (Juniperus
communis); krmokniai mlyn (Vaccinium myrtillus), brukn (Vaccinium vitis-idaea);
daugiamets ols vienaied emokl (Moneses uniflora), apskritalap kriaulap (Pyrola
rotundifolia); samanos atalin gtv (Hylocomium splendens), paprastoji ilsaman
(Pleurozium schreberi). ios klass bendrijos priskiriamos prie 2 eili (eglyn ir puyn
bendrij). Eglyn (eils Vaccinio-Piceetalia abietis) bendrij charakteringos rys: mediai
paprastoji egl (Picea abies); krmokniai iaurin linja (Linnaea borealis), vienaal
ugina (Orthilia secunda); daugiamets ols nelygialapis papartis (Dryopyteris expansa),
statusis atgiris (Huperzia selago), plaukuotasis kikiagrikis (Luzula pilosa), pataisas varinius
(Lycopodium annotinum), dvilap medut (Maianthemum bifolium), paprastasis kikiakopstis
(Oxalis acetosella); samanos tribriaun kera (Rhytidiadelphus triquetrus). i bendrij
augaviets oligotrofins ir mezotrofins, acidofilins; dirvoemiai vidutinio drgnumo ar
drgni pajur priemoliai.
Eglyn paplitimas, floros ir augalijos statistika Lietuvoje. Eglynai danesni iaurinje
ir iaurvakarinje Lietuvos dalyse. Jie sudaro 23,4 % viso ms alies mik ploto. Lietuvos
eglynuose konstatuota i viso 320 ri augal. Natraliose buveinse eglyn bendrij
10 20 m
2
dydio apraym laukelyje aptinkama 1038 ri induoi augal ir saman.
Eglyn bendrijos priskiriamos prie 1 klass, 1 eils, 1 sjungos ir 3 asociacij. Ms alies
eglyn bendrijose paprastai aptinkama kur kas daugiau augal ri nei tipikuose
borealiniuose eglynuose, nes kartu su borealini spygliuoi mik floros elementais ia auga
ir plaialapi mik, kuri flora ymiai turtingesn, atstov.
Eglyn floros ir buveini apsauga. Eglyn bendrijose rasti Lietuvos raudonj knyg
rayti 9 ri augalai, pavyzdiui: statusis atgiris (Huperzia selago), triiedis lipikas (Galium
triflorum), irdin dviguon (Listera cordata) ir kt. Eglynuose taip pat yra Europos svarbos (2
tip) ir kertini miko buveini.
2.6. Plaialapi mik augalinis rbas
Plaialapi mik aplinkos slygos ir augal atitiktiniai poymiai. Pagrindinis ms
alies plaialapi mik edifikatorius yra paprastasis uolas (Quercus robur), reiau
maalap liepa (Tilia cordata). Drgnesniuose dirvoemiuose paprastj uol pakeiia
paprastasis uosis (Fraxinus excelsior), kuris tolerantikas drgms pertekliui ar net
utvindymui. Kiti plaialapiai mediai paprastasis klevas (Acer platanoides), kalnin guoba
(Ulmus glabra) plaialapi mikuose paprastai auga kaip priemaia. Plaialapi mikai auga
derlinguose dirvoemiuose. Be to, plaialapi mikuose kur kas palankesnis viesos reimas
(2.4 pav.) nei eglynuose. Todl plaialapi mikai pasiymi turtinga flora ir sudtingesne nei
eglyn vertikalija bendrij struktra.
Dalis plaialapi miko oli ydi anksti pavasar, dar mediams nesulapojus, vairi
spalv rykiais iedais. Tai plaialapi mikams bdinga trumpo vegetacijos periodo
daugiamei augal grup pavasariniai efemeroidai. Jie pradeda ydti balandiogegus
mnesiais, o birelio mnes pavasarini efemeroid antemins dalys visikai nunyksta.
Bdingi plaialapi mik pavasariniai efemeroidai yra baltaied pluk (Anemone nemorosa),
paprastasis rtenis (Corydalis solida), muskusinis ksminas (Adoxa moschatellina). Kartu su
efemeroidais plaialapi mikuose ydi ir kai kurios kitos daugiamets ols, pavyzdiui:

32
tamsioji plaut (Pulmonaria obscura), pavasarinis pelirnis (Lathyrus vernus). Kita oli dalis
ydi vasar baltais iedais, pavyzdiui: paprastoji garva (Aegopodium podagraria) ar
varpotoji glauden (Phyteuma spicatum). Mat, vasar, kai mediai sulapoja, plaialapi
mikuose, palyginti su atvira vieta, tik 510 % Sauls viesos pasiekia dirvoemio paviri.
Plaialapi mikuose pakanka ir drgms, ir maisto mediag, todl i mik ols
auktos, dideliais lapais. Plaialapi mik augalai pagal savo atitiktinius poymius,
susijusius su hidrologiniu (vandens) reimu, yra higrofitai (gr. higros drgnas, phyton
augalas).
Plaialapi mikams labai bdinga miko paklot i nukritusi lap, akeli, ievs,
nunykusi oli. I j formuojasi humusas. Dl storos paklots dirvoemis iem maiau la.
Dl paklots ir dl palyginti storo sniego sluoksnio, nes belapiai mediai krituli nesulaiko,
manomas daugiamei oli poemini dali, pavyzdiui, geofit akniastiebi ar svogn,
vystymasis ir iem. Taigi, olms augti plaialapi mikuose palankus ir ilumos, ir
hidrologinis reimas.
Plaialapi mik bendrij vertikalioji struktra. Plaialapi mik bendrijos
daniausiai yra penki aukt. Virutin aukiausi medi aukt tipiku atveju formuoja
paprastasis uolas ir maalap liepa. Apatin emesni medi aukt sudaro mikin
obelis (Malus sylvestris), paprastasis ermuknis (Sorbus aucuparia) ir kt. Krm aukte
paprastai auga paprastasis lazdynas (Corylus avellana), paprastasis sausmedis (Lonicera
xylosteum), europinis oeknis (Euonymus europaeus) ir kt. oli aukt sudaro auktos,
vidutinio aukio ir emos ols. Auktos, iki 80 cm aukio, ols yra paprastoji garva
(Aegopodium podagraria), didysis eraiinas (Festuca gigantea) ir kt. Vidutinio aukio, iki
30 cm, ols yra tamsioji plaut (Pulmonaria obscura), daugiametis laikenis (Mercurialis
perennis) ir kt. emos, iki 10 cm aukio, ols yra europin pipirlap (Asarum europaeum),
triskiaut ibuokl (Hepatica nobilis) ir kt. Samanos, pavyzdiui, bukoji graiasnap
(Eurhynchium angustirete), plaialapi mikuose auga negausiai.
Ikirtus plaialapi mikus, j vietoje paprastai susidaro antriniai (pakaitiniai)
smulkialapi medi mikai, kuriuose vyrauja beras, drebul, vietomis baltalksnis.
Plaialapi mik paplitimas ems rutulyje. Vidutinio klimato plaialapi vasaraliai
(iem lapus metantys) mikai iaurs pusrutulyje nesudaro itisos juostos, nes prierais
okeaninio klimato sritims. Todl i mik paskir dali aptinkama Europoje, Ryt Azijoje,
iaurs Amerikos rytinje dalyje. Didiausia ri vairove pasiymi ariau vandenyn
esanios i mik sritys.
Plaialapi mik bendrij sintaksonomin priklausomyb. Bendrijos, kuriose auga
plaialapiai mediai, priskiriamos prie plaialapi ir mirij Vidurio Europos mik augalijos
klass (Querco-Fagetea sylvaticae). ios klass charakteringos rys: mediai paprastasis
uolas (Quercus robur), maalap liepa (Tilia cordata), paprastasis skroblas (Carpinus
betulus), paprastasis klevas (Acer platanoides); krmai paprastasis lazdynas (Corylus
avellana), europinis oeknis (Euonymus europaeus), paprastasis sausmedis (Lonicera
xylosteum); daugiamets ols baltaied pluk (Anemone nemorosa), mikin strug
(Brachypodium sylvaticum), kelminis papartis (Dryopteris filix-mas), triskiaut ibuokl
(Hepatica nobilis), geltoniedis almutis (Lamiastrum galeobdolon), mikin zuiksalot
(Mycelis muralis), mikin migl (Poa nemoralis), krmoknin lig (Stellaria holostea) (2.4
pav.), puonioji nalait (Viola mirabilis).


33
Lietuvoje ios klass
bendrijos paprastai priskiriamos
prie 1 eils (Fagetalia sylvaticae),
apimanios velniniuose
karbonatiniuose dirvoemiuose
auganias buko ir plaialapi
medi mik bendrijas. Taiau
Lietuvos teritorijoje, esanioje
Vidurio Europos plaialapi ir
mirij mik zonos iauriniame
paribyje ir jos rytiniame
(emyninio klimato) sektoriuje,
jau nebeauga vienas ios zonos
mik edifikatori okeaniniam
klimatui labiau nei uolas
prieraius paprastasis bukas
(Fagus sylvatica). Kito iek tiek
toliau rytus iplitusio ios mik
zonos medio paprastojo
skroblo (Carpinus betulus)
plitimas ryt link baigiasi kaip tik
Lietuvos teritorijoje (iaurrytin
arealo riba), nes is medis dar
auga vakarinje ir pietinje ms
alies dalyse. Lietuvos plaialapi
mikuose nra ir daugiau ios
zonos vakariniam (okeaniniam)
sektoriui bding augal, o kai
kurie i j labai reti ir rayti
Lietuvos raudonj knyg.
Plaialapi mik paplitimas, floros ir augalijos statistika Lietuvoje. Plaialapi
mikai daugiausia paplit vidurinje alies dalyje. i mik bendrijos uima labai nedidel
Lietuvos teritorijos dal. Uosynai sudaro 2,7 %, uolynai 1,8 %, liepynai 0,23 %,
skroblynai 0,15 % viso ms alies mik ploto. Plaialapi mikuose i viso rasta 420 ri
augal. Plaialapi mik bendrij 10 20 m
2
dydio apraym laukelyje aptinkama nuo 35 iki
60 ri augal. Plaialapi mik bendrijos Lietuvoje priskiriamos prie 1 klass, 1 eils, 2
sjung, 10 asociacij.
Plaialapi mik floros, augalijos ir buveini apsauga. Plaialapi mikai
svarbiausios gamtosaugos poiriu mik buveins. i mik bendrijose auga net 40 ri
augal, rayt Lietuvos raudonj knyg, o i j 21 ries augalams tokie mikai tinkamiausi
j populiacijoms tarpti. Plaialapi mikuose aptinkama Lietuvos raudonj knyg rayt
labai ret augal, toki kaip tuiaviduris rtenis (Corydalis cava), mikinis eraiinas (Festuca
altissima), europinis mievienis (Hordelymus europaeus), geltoniedis pelirnis (Lathyrus
laevigatus) ir kt.
Lietuvos augal bendrij raudonj knyg raytos net 4 asociacij plaialapi mik
bendrijos: liepinis skroblynas (Tilio-Carpinetum betuli), astrantinis uosynas (Astrantio-
Fraxinetum excelsioris), lendrninis uolynas (Calamagrosto arundinaceae-Quercetum
petraeae), burbulinis uolynas (Trollio europaei-Quercetum roboris).
Plaialapi mikuose yra 6 tip Europos svarbos buveini ir kertini miko buveini.

2.4 pav. Plaialapi miko (Querco-Fagetea sylvaticae)
bendrija pavasar ydint krmokninei ligei (Stellaria
holostea) (nuotr. KOL, 1998)

34
2.7. Puyn augalinis rbas
Paprastoji puis (Pinus sylvestris) yra azonini bendrij edifikatorius. Nesant kit
medi konkurencijos, paprastoji puis geriausiai galt augti pakankamai drgnuose,
derlinguose dirvoemiuose. ios augaviets yra paprastosios puies fiziologinis optimumas
geriausias augimas, nustatytas dirbtinmis bandym slygomis, kai nra kit ri augal
konkurencijos. Taiau tokiose augavietse j nukonkuruoja kit ri mediai, nustelbdami
viesamgs puies atalyn. Todl natraliose gamtinse buveinse paprastoji puis
daniausiai aptinkama sausuose smlio arba pelktuose organogenins kilms dirvoemiuose.
ios augaviets yra paprastosios puies ekologinis optimumas tariamai geriausias augimas
natraliomis slygomis, esant kit ri augal konkurencijai. ios dvi augaviets viena nuo
kitos labai skiriasi drgms reimu, bet yra labai panaios mineralins mitybos element ir
substrato pH atvilgiu. Tiek sausi smlio, tiek pelkti auktapelki dirvoemiai neturtingi
mineralins mitybos element ir yra rgts. Taiau smlio dirvoemiuose puyn bendrijas
formuoja tipikos paprastosios puies formos, o organogenins kilms dirvoemiuose
pelkins io medio formos.
Bdama viesamgis, anemochorinis ir greitai augantis augalas, puis tarsi augalas
pionierius viena pirmj i medi sikuria kirtavietse, gaisravietse, apleistuose smltuose
dirvonuose. Taiau mikuose puis atelia sunkiai, o kit medi daigai viesiuose puynuose
savaime sikuria skmingai. Todl puynai daniausiai tik laikina augalijos kaitos
(sukcesijos) stadija, kuri ilgainiui turt pakeisti klimatinio klimakso stadijos (t. y.
nesikeiianios) augal bendrijos. Priklausomai nuo ekologins aplinkos, puyn vietoje atelia
borealiniai arba nemoraliniai elementai, ir, vykstant augalijos kaitai, vien bendrij, uimani
tam tikr erdv, pakeiia kita bendrija. Taigi, puynai paprastai susiformuoja tose augavietse,
kurios netinkamos sikurti kit ri mediams.

2.5 pav. emynini kop puynai Marcinkoni apyl. (M. Lapels nuotr.)

35
Lietuvoje vyrauja smlynuose
susidar puynai. ie mikai viess (2.5
pav.), bet j dirvoemiai sausi, nederlingi.
Btent todl puynuose augal ri
nedaug. ie augalai priskiriami prie
kserofit ekologins grups (gr. kseros
sausas, phyton augalas). Kserofitai tai
augalai, patiriantys nuolatin ar periodikai
pasikartojani sausr. Puynuose
daniausiai auga sklerofiliniai (kietalapiai)
kserofitai. J lapai kieti ir stands, nes
gerai isivysiusi ramstini audini sistema,
todl tokie augalai ilgai nenuvysta, kai
trksta vandens. Vien kserofit lapai
siauri, susisuk vamzdel (prisitaikymas
mainti garinamj paviri), kit
platesni, bet apaug tankiais plaukeliais
(apsauga nuo igarinimo ir kaitimo) ir dl
to pilksvi. Dar kit lap epidermis su stora
kutikula (2.6 pav.), danai dar ir su vako
sluoksniu (dviguba apsauga nuo
igarinimo), kuris suteikia tokiems lapams
melsv ar pilkai ali spalv.
Kserofit lap mezofilyje vyrauja
statinis audinys, o puriojo labai maai.
Patys augalai smulks, trumpais tarpubambliais, j lapai mai, lapalakio gysl tinklas
tankus, iotels giliai dubusios, o aknys gilios arba plaiai isikerojusios. Kserofito pavyzdys
galt bti danas puyn augalas avinis eraiinas (Festuca ovina), kurio lapai ilgi, siauri,
eriki. Ypa smulkius lapus turi puynuose taip pat augantis ilinis viris (Calluna vulgaris),
pilksvus, plaukuotus dvinam katpd (Antennaria dioica), vienagrai kudl (Pilosella
officinarum) ir kt. Sausuose puynuose pasitaiko ir sukulent (lot. succus sultys), savo
audiniuose kaupiani vandens atsargas. Tai storlapini (Crassulaceae) eimos augalai,
pavyzdiui: didioji vilkpup (Hylotelephium maximum), ilin perknrop (Jovibarba
globifera). Sausuose ir smltuose puynuose galima rasti psamofit (gr. psammos smlis,
phyton augalas) judriame smlyje prisitaikiusi augti augal. Kai kuriuose puynuose gali
augti palyginti nemaa iedini augal. Juose gali sikurti ir saus piev augal. Pasitaiko net
stepini (ekstrazonini) element.
Paiuose nederlingiausiuose smlio dirvoemiuose, kur kiti mediai net ilgainiui
nesikuria ir puies nenukonkuruoja, formuojasi ilgalaiks edafinio klimakso (gr. edaphos
dirvoemis) stadijos puyn bendrijos, t. y. azonins, vietos veiksni, iuo atveju dirvoemio,
slygotos bendrijos. Toki bendrij galima rasti pajrio ir emynini kop puynuose. i
puyn emutiniame arde kartais tegali augti tik kerps. Tai unikalus, Europos svarbos
buveini tipas. Kerpini puyn bendrij pavyzdys yra itin sausuose ir nederlinguose Pietryi
Lietuvos emynini kop smlynuose paplitusios iurinio puyno (Cladonio-Pinetum
sylvestris) asociacijos bendrijos (2.7 pav.).
Taigi, gamtoje aptinkamos puyn bendrijos yra arba miko kaitos stadija, arba vietos
edafini veiksni slygotos azonins bendrijos.

2.6 pav. Brukn (Vaccinium vitis-idaea) danas
puyn augalas (R. Ginkaus nuotr.)

36

2.7 pav. Labai retos iurinio puyno (Cladonio-Pinetum sylvestris) asociacijos bendrijos Europos
svarbos buveini tipas (M. Lapels nuotr.)
Puyn bendrij sintaksonomin priklausomyb. Kadangi puyn bendrijos susidaro
dl vietos (azonins bendrijos) edafini prieasi, Lietuvoje jos gali priklausyti net prie trij
augalijos klasi (Vaccinio-Piceetea abietis, Vaccinietea uliginosi, Querco-Pinetea),
priklausomai nuo substrato, kuriame susidariusios.
prastiniai ms alies mik puynai eils Cladonio-Vaccinietalia bendrijos
priskiriami prie jau mintos iaurs pusrutulio borealini spygliuoi mik klass. ios eils
charakteringa ris yra vienintelis tokiuose puynuose vyraujantis medis paprastoji puis
(Pinus sylvestris); kitos i paprastai smlio ir priesmlio dirvoemiuose susidarani puyn
charakteringos rys yra pievinis kpolis (Melampyrum pratense), mikin gluosv
(Monotropa hypopitys), dviak padraika (Diphasiastrum complanatum), islandin kerpena
(Cetraria islandica), iurs genties kerps (Cladonia spp.).
Puyn paplitimas, floros ir augalijos statistika Lietuvoje. iuo metu puynai
pagrindinis ms mik kratovaizdio komponentas. vairaus pobdio puynai paplit visoje
Lietuvos teritorijoje ir sudaro didiausi mik ploto dal 37,2 %. Lietuvos puynuose
konstatuota 120 ri augal. Puyn bendrij 10 20 m
2
dydio apraymo laukeliuose
aptinkama nuo 12 iki 24 ri augal. Cladonio-Vaccinietalia eils puyn bendrijos
priskiriamos prie 1 sjungos ir 6 asociacij.
Puyn floros ir buveini apsauga. Cladonio-Vaccinietalia eils puyn bendrijose
rasta Lietuvos raudonj knyg rayt 17 ri augal, pavyzdiui: staioji vaisgina (Ajuga
pyramidalis), siauralap smilt (Arenaria saxatilis), kalnin arnika (Arnica montana),
tamsialapis skiautalpis (Epipactis atrorubens), vjaland ilagl (Pulsatilla patens) ir kt. Yra
Europos svarbos buveini (3 tip) ir kertini buveini (1 grups).
Kitos azonins puyn bendrijos. Organogenins kilms dirvoemiuose formuojasi
auktapelki ir tarpinio tipo pelki raist bei plynraisi klass (Vaccinietea uliginosi) puyn
bendrijos. Lietuvoje apraytos naujos mokslui termofilini (ilumamgi) oligotrofini
uolili klass (Querco-Pinetea) bendrijos labai retos ir kol kas maai tyrintos.

37
2.8. Kitos azonins ir pakaitins mik bendrijos
Smulkialapi mikai. Ikirst ar idegusi klimatinio klimakso bendrij vietose atauga
pakaitiniai smulkialapi medi mikai. Ms alyje juos daniausiai formuoja karpotasis
beras (Betula pendula), plaukuotasis beras (Betula pubescens), drebul (Populus tremula),
baltalksnis (Alnus incana). Smulkialapi medi bendrijos niekur nesudaro atskiros zonos. ie
mediai gali augti tiek borealini spygliuoi, tiek plaialapi mik zon medynuose. Tai
viesamgiai sklomis (beras) arba dar ir vegetatyvikai (drebul, baltalksnis) lengvai
plintantys, spariai augantys, bet trumpaamiai mediai. Jie, kaip ir puis, patys pirmieji
sikuria kirtavietse, gaisravietse, apleistuose laukuose. Taiau ilgainiui juos nukonkuruoja
klimaksini bendrij edifikatoriai liau augantys, bet ksmei atsparesni mediai. Laikiniems
smulkialapi mikams nra bding olini augal. Priklausomai nuo buvusios miko
bendrijos, juose aptinkama borealini arba nemoralini floros element. Tokiuose mikuose
lengvai sikuria piev augalai.
Kitos azonins bendrijos. Lig iol nemintos sumedjusi augal formuojamos
azonins bendrijos ms alyje: 1) emapelki raistai bei plynraisiai (Alnetea glutinosae),
susidarantys tokiose buveinse, kur dirvoemio paviriuje daniausiai slgso gruntinis vanduo
ir vyrauja durpinis-mineralotrofinis substratas (5.1 pav.); 2) termofiliniai lait krmynai
(Rhamno-Prunetea spinosae), retai aptinkami Nemuno, jo intak ir didij eer laituose; 3)
paupi krmynai (Salicetea purpurea).
2.9. Statistikos duomenys apie mik plot, flor,
augalij ir augalinio rbo apsaug
Statistikos duomenys apie mik plot. Mikai Lietuvoje uima 30,9 % teritorijos.
Juos sudaro puynai (37,2 %), eglynai (23,4 %), berynai (19,9 %), baltalksnynai (5,9 %),
juodalksnynai (5,7 %), drebulynai (2,8 %), uosynai (2,7 %), uolynai (1,8 %) ir kiti medynai
(0,6 %). Taigi, vyrauja spygliuoi mikai (61 %), lapuoi mik ymiai maiau (39 %). Tarp
pastarj vyrauja berynai ir kit smulkialapi mikai (34 %), o plaialapi mikai uima labai
nedidel plot (5 %). Taigi, ploto poiriu akivaizdi antropogenini veiksni nulemta antrins
kilms medyn persvara prie klimato veiksni slygotus egls, uolo ir kit plaialapi
medynus. Zoninis augalijos tipas mirs plaialapi ir spygliuoi mikai dabar ne tik uima
nedidelius plotus, bet ir j bendrij kaita dl intensyvios kins veiklos yra degradacin.
Spygliuoi medynai labiausiai paplit Vakar, Ryt ir Piet Lietuvoje, o lapuoi
vidurinje alies dalyje. Lietuvos mik ri vairov ir mikingum lemia ne tik mogaus
kin veikla, bet ir gamtiniai veiksniai dirvoemis, reljefas, klimatas ir kt. Skurdiuose
smlinguose regionuose mikai uima 6070 % ploto, o derlinguose priemolio dirvoemiuose
j beveik neliko. Mikingiausias Lietuvoje Varnos raj. (66,3 %), o maiausiai mik yra
Vilkavikio raj. (9,1 %). Apie 85 % mik yra natrals, kiti sodinti. Vidutinis Lietuvos
mik medyn amius 51 metai. Seniausi uolynai (83 metai) ir puynai (59) metai), o
jauniausi baltalksnynai (26 metai). Tai dsninga, nes uolyn brandos amius, kai kiniuose
mikuose gali bti kertami uolai, yra 121 metai, o baltalksnyn analogikas rodiklis 31
metai. Manoma, kad optimalus Lietuvos mikingumas turt bti 3337 %.
Statistikos duomenys apie mik flor. Flora tai bet kurios ems rutulio teritorijos
augal r i visuma. Gali bti tiriama ir analizuojama tiek administracinio, tiek bet kurio
kito padalinio, pavyzdiui, miko flora. Lietuvos dendroflor (gr. dendron medis) sudaro 94

38
ri sumedj savaiminiai augalai: 25 ri mediai, 52 ri krmai, 16 ri krmokniai ir
puskrmiai, 1 ries laipiojanti liana. Sumedj Lietuvos floros augalai priskiriami prie 2
skyri, 26 eim ir 45 geni. Prie pun (Pinophyta) skyriaus priklauso 4 rys (skaitant
kukmed), prie magnolijn (Magnoliophyta) 90 ri. Prie pun priklauso 3 eim
sumedj augalai: puini (Pinaceae) 2 rys, kiparisini (Cupressaceae) 1 ris,
kukmedini (Taxaceae) 1 (inykusi ris). Prie magnolijn priklauso 23 eim sumedj
augalai; i j daugiausia erktini (Rosaceae) 27 rys, gluosnini (Salicaceae) 19 ri,
erikini (Ericaceae) 11 ri. Mikuose labai svarbs ir negausi eim sumedj
magnolijnai: beriniai (Betulaceae) 6 rys, guobiniai (Ulmaceae) 3 rys, bukiniai
(Fagaceae) 2 rys, lazdyniniai (Corylaceae) 2 rys, taip pat i kai kuri kit eim,
kuriose tra po 12 sumedjusius augalus. I viso Lietuvos mik flor sudaro apie 700 ri
augal. Geografiniu poiriu didiausia mik floros vairov Lietuvoje yra Vidurio emumoje
ir iaurinje Lietuvos dalyje. Ekologiniu poiriu didiausia augal ri vairov nustatyta
umirkusiose, o maiausia nederlingose normalaus drkinimo mik augavietse. Botanikos
mokslo aka, tirianti flor, vadinama floristika. io skyriaus tekste mint augal ir kerpi
ri sraas, j taksonomin priklausomyb pateikta 2.10 poskyryje.
Statistikos duomenys apie mik augalij. Augalija tai bet kurios ems rutulio
teritorijos augal b e n d r i j visuma. Augal bendrija (fitocenoz) tai bgant laikui
susiformavusi ir tomis paiomis aplinkos slygomis pasikartojanti vairi ri augal visuma.
Kiekviena augal bendrija yra tam tikra tvarka organizuotas augalijos kontras, kuris
svarbiausiais poymiais skiriasi nuo kaimynini analogik kontr. Svarbiausi augal
bendrijos poymiai: ri sudtis, ri dalyvavimo dydis (gausumas ir projekcinis
padengimas), vertikalioji ir horizontalioji struktra.
Mikai pagrindins makroklimato slyg nulemtos ms alies augal bendrijos.
Sumedjusi augal sudaromos bendrijos Lietuvoje priskiriamos prie 7 augalijos klasi (5
mik ir 2 krmyn) ir 29 asociacij. Botanikos mokslo aka, tirianti augal bendrijas,
vadinama fitocenologija. Ms alies mik ir krmyn augalijos klasi sraas pateiktas 2.11
poskyryje.
Be botanik, mik tyrimo ir klasifikavimo problemas sprendia mikininkai mik
tipologai. Paprastai jie skirsto mikus tipus. Miko tipas tai visuma miko sklyp, artim
vieni kitiems medi ri sudtimi, bendrijos vertikalija struktra ir augaviets slygomis.
Miko tipai daniausiai nustatomi pagal tam tikruose auktuose vyraujanius augalus.
Remiantis vyraujani augal vardais, sudaromi ir miko tip pavadinimai, pavyzdiui,
brukninis puynas (Pinetum vacciniosum), jeigu medyne vyrauja paprastoji puis (Pinus
sylvestris), o oli ir krmokni aukte brukn (Vaccinium vitis-idaea). Toliau
klasifikuojant, miko tipai gali bti jungiami miko tip grupes pagal sudties ir struktros
panaumo kriterijus, pavyzdiui, aliasamaninis puynas (Pineta hylocomiosa).
Statistikos duomenys apie augalinio rbo apsaug. Augalinis rbas tai augal
r i ir augal b e n d r i j visuma.
Lietuvos raudonaj knyg rayti 12 ri sumedj augalai: liekninis beras (Betula
humilis), beras keruis (B. nana), tyrulin erika (Erica tetralix), geben lipik (Hedera helix),
pajrinis sotvaras (Myrica gale), dygioji slyva (Prunus spinosa), bekotis uolas (Quercus
petraea), iaurin aviet (Rubus arcticus), laplandinis karklas (Salix lapponum), mlynialapis
karklas (S. myrtilloides), gulsiasis karklas (S. repens), europinis kukmedis (Taxus baccata). I
viso Lietuvos raudonj knyg rayti 69 ri miko augalai.
Lietuvos augal bendrij raudonj knyg raytos 7 asociacij sumedjusi augal
sudaromos bendrijos i trij augalijos klasi. Tai jau mintos plaialapi mik klass 4
asociacij bendrijos, emapelki raist bei plynraisi klass (Alnetea glutinosae) 2 asociacij
bendrijos pajrinis sotvarynas (Myricetum gale) ir liekninis berynas (Betulo humilis-

39
Salicetum repentis), termofilini lait krmyn klass (Rhamno-Prunetea spinosae) bendrija
unobelinis sedulynas (Rhamno-Cornetum sanguinei).
Lietuvoje yra 23 tip Europos mastu svarbi gamtos buveini, sietin su sumedjusi
augal ir j bendrij biologins vairovs apsauga (4 pajrio smlyn buveini tipai, 3 piev ir
joms artim buveini, 3 pelki, 13 miko buveini tip). Pagal vedijoje sukurt kertini
miko buveini koncepcij, taikom daugumoje Europos ali, Lietuvoje nustatytos 8 kertini
miko buveini grups. Kertin miko buvein apibriama kaip nepaeistas miko plotas,
kuriame didel tikimyb rasti nykstani, paeidiam, ret ar saugotin specializuotj ri,
tiesiogiai susijusi su buveins raida. ios kertini buveini grups yra trij kertini buveini
tip: a) sausieji ir vidutinio drgnumo spygliuoi ir mirieji mikai (2 grups), b) sausieji ir
vidutinio drgnumo lapuoi mikai (2 grups), c) lapieji mikai (4 grups).
2.10. Mik augal ir kerpi ri, mint skyriaus tekste,
taksonominis sraas
(! Lietuvos raudonj knyg raytos rys, * Lietuv introdukuotos rys)
ASCOMYCOTA AUKLIAGRYBNAI
PARMELIACEAE KEINIAI
Cetraria islandica (L.) Ach. islandin kerpena
BRYOPHYTA BRIJNAI (SAMANOS)
BRYOPSIDA BRIJAINIAI (LAPSAMANS)
BRYIDAE BRIJUOIAI (ALIOSIOS SAMANOS)
BRACHYTHECIACEAE Schimp. TRUMPINIAI
Eurhynchium angustirete (Broth.) T. J. Kop. bukoji graiasnap
HYPNACEAE Schimp. PATISINIAI
Hylocomium splendens (Hedw.) Schimp. atalin gtv
Pleurozium schreberi (Brid.) Mitt. paprastoji ilsaman
Rhytidiadelphus triquetrus (Hedw.) Warnst. tribriaun kera
LYCOPODIOPHYTA D. H. Scott PATAISNAI
LYCOPODIOPSIDA Bartl. PATAISAINIAI
LYCOPODIIDAE Knobl. PATAISUOIAI
LYCOPODIACEAE P. Beauv. ex Mirb. PATAISINIAI
Diphasiastrum complanatum (L.) Holub dviak padraika
! Huperzia selago (L.) Bernh. ex Schrank et Mart. statusis atgiris
Lycopodium annotinum L. pataisas varinius
POLYPODIOPHYTA Cronquist, Takht. et W. Zimm. ERTVNAI
POLYPODIOPSIDA Cronquist, Takht. et W. Zimm. ERTVAINIAI
POLYPODIIDAE Cronquist, Takht. et W. Zimm. ERTVUOIAI
DRYOPTERIDACEAE Ching PAPARTINIAI
Dryopyteris expansa (C. Presl) Fraser-Jenk et Jermy nelygialapis papartis
D. filix-mas (L.) Schott kelminis papartis
PINOPHYTA Cronquist, Takht. et W. Zimm. ex Reveal PUNAI
PINOPSIDA Burnett PUAINIAI
TAXIDAE Ehrend. ex Reveal KUKMEDUOIAI
TAXACEAE Gray KUKMEDINIAI
! Taxus baccata L. europinis kukmedis

40
PINIDAE Cronquist, Takht. et W. Zimm. PUUOIAI
PINACEAE Lindl. PUINIAI
Picea abies (L.) H. Karst. paprastoji egl
Pinus sylvestris L. paprastoji puis
CUPRESSACEAE Rich. ex Bartl. KIPARISINIAI
Juniperus communis L. paprastasis kadagys
MAGNOLIOPHYTA Cronquist, Takht. et W. Zimm. ex Reveal MAGNOLIJNAI
MAGNOLIOPSIDA Brongn. MAGNOLIJAINIAI
MAGNOLIIDAE Novk ex Takht. MAGNOLIJAIEDIAI
ARISTOLOCHIACEAE Juss. KARTUOLINIAI
Asarum europaeum L. europin pipirlap
RANUNCULIDAE Takht. ex Reveal VDRYNAIEDIAI
RANUNCULACEAE Juss. VDRYNINIAI
Anemone nemorosa L. baltaied pluk
Hepatica nobilis Mill. triskiaut ibuokl
! Pulsatilla patens (L.) Mill. vjaland ilagl
FUMARIACEAE DC. VIRBLIARTINIAI
! Corydalis cava (L.) Schweigg. et Krte tuiaviduris rtenis
C. solida (L.) Clairv paprastasis rtenis
CARYOPHYLLIDAE Takht. GVAZDIKAIEDIAI
CARYOPHYLLACEAE Juss. GVAZDIKINIAI
! Arenaria saxatilis L. siauralap smilt
Stellaria holostea L. krmoknin lig
HAMAMELIDIDAE Takht. HAMAMELIAIEDIAI
FAGACEAE Dumort. BUKINIAI
* Fagus sylvatica L. paprastasis bukas
! Quercus petraea (Matt.) Liebl. bekotis uolas
Q. robur L. paprastasis uolas
BETULACEAE Gray BERINIAI
Alnus incana (L.) Moench baltalksnis
! Betula humilis Schrank liekninis beras
! B. nana L. beras keruis
B. pendula Roth karpotasis beras
B. pubescens Ehrh. plaukuotasis beras
CORYLACEAE Mirb. LAZDYNINIAI
Carpinus betulus L. paprastasis skroblas
Corylus avellana L. paprastasis lazdynas
MYRICACEAE Blume SOTVARINIAI
! Myrica gale L. pajrinis sotvaras
DILLENIIDAE Takht. ex Reveal et Takht. DILENIJAIEDIAI
ERICACEAE Juss. ERIKINIAI
Calluna vulgaris (L.) Hull ilinis viris
! Erica tetralix L. tyrulin erika
Moneses uniflora (L.) A. Gray vienaied emokl
Monotropa hypopitys L. mikin gluosv
Orthilia secunda (L.) House vienaal ugina
Pyrola rotundifolia L. apskritalap kriaulap
Vaccinium myrtillus L. mlyn
V. vitis-idaea L. brukn

41
PRIMULACEAE Vent. RAKTAOLINIAI
Trientalis europaea L. mikin septynik
VIOLACEAE Batsch NALAITINIAI
Viola mirabilis L. puonioji nalait
SALICACEAE Mirb. GLUOSNINIAI
Populus tremula L. drebul
! Salix lapponum L. laplandinis karklas
! S. myrtilloides L. mlynialapis karklas
! S. repens L. gulsiasis karklas
TILIACEAE Juss. LIEPINIAI
Tilia cordata Mill. maalap liepa
ULMACEAE Mirb. GUOBINIAI
Ulmus glabra Huds. kalnin guoba
THYMELAEACEAE Juss. TIMELJINIAI
Daphne mezereum L. paprastasis alialunkis
ROSIDAE Takht. ERKIAIEDIAI
CRASSULACEAE DC. STORLAPINIAI
Hylotelephium maximum (L.) Holub didioji vilkpup
Jovibarba globifera (L.) J. Parn. ilin perknrop
ROSACEAE Juss. ERKTINIAI
Malus sylvestris Mill. mikin obelis
Padus avium Mill. paprastoji ieva
! Prunus spinosa L. dygioji slyva
! Rubus arcticus L. iaurin aviet
Sorbus aucuparia L. paprastasis ermuknis
ONAGRACEAE Juss. NAKVIINIAI
Circaea alpina L. maoji danten
FABACEAE Lindl. (LEGUMINOSAE Juss.) PUPINIAI (ANKTINIAI)
! Lathyrus laevigatus (Waldst. et Kit.) Gren. geltoniedis pelirnis
L. vernus (L.) Bernh. pavasarinis pelirnis
ACERACEAE Juss. KLEVINIAI
Acer platanoides L. paprastasis klevas
OXALIDACEAE R. Br. KIKIAKOPSTINIAI
Oxalis acetosella L. paprastasis kikiakopstis
CELASTRACEAE R. Br. SMAUGIKINIAI
Euonymus europaeus L. europinis oeknis
E. verrucosus Scop. karpotasis oeknis
RHAMNACEAE Juss. UNOBELINIAI
Frangula alnus Mill. paprastasis alteknis
ARALIACEAE Juss. ARALIJINIAI
! Hedera helix L. geben lipik
APIACEAE Lindl. (UMBELLIFERAE Juss.) SALIERINIAI (SKTINIAI)
Aegopodium podagraria L. paprastoji garva
CAPRIFOLIACEAE Juss. SAUSMEDINIAI
Linnaea borealis L. iaurin linja
Lonicera xylosteum L. paprastasis sausmedis
ADOXACEAE Trautv. KSMININIAI
Adoxa moschatellina L. muskusinis ksminas

42
LAMIIDAE Takht. ex Reveal NOTRELIAIEDIAI
RUBIACEAE Juss. RAUDINIAI
! Galium triflorum Michx. triiedis lipikas
OLEACEAE Hoffmanns. et Link ALYVMEDINIAI
Fraxinus excelsior L. paprastasis uosis
BORAGINACEAE Juss. AGURKLINIAI
Pulmonaria obscura Dumort. tamsioji plaut
SCROPHULARIACEAE Juss. BERVIDINIAI
Melampyrum pratense L. pievinis kpolis
LAMIACEAE Lindl. (LABIATAE Juss.) NOTRELINIAI (LPAIEDIAI)
! Ajuga pyramidalis L. staioji vaisgina
A. reptans L. liauianioji vaisgina
Lamiastrum galeobdolon (L.) Ehrend. et Polatschek geltoniedis almutis
ASTERIDAE Takht. ASTRAIEDIAI
CAMPANULACEAE Juss. KATILLINIAI
Phyteuma spicatum L. varpotoji glauden
ASTERACEAE Dumort. (COMPOSITAE Giseke) ASTRINIAI (GRAIAIEDIAI)
Antennaria dioica (L.) Gaertn. dvinam katpd
! Arnica montana L. kalnin arnika
Mycelis muralis (L.) Dumort. mikin zuiksalot
Pilosella officinarum F. W. Schultz et Sch. Bip. vienagrai kudl
LILIOPSIDA Batsch LELIJAINIAI
LILIIDAE Takht. LELIJAIEDIAI
CONVALLARIACEAE Horan. PAKALNUTINIAI
Maianthemum bifolium (L.) F. W. Schmidt dvilap medut
ORCHIDACEAE Juss. GEGURAIBINIAI
! Epipactis atrorubens (Hoffm.) Besser tamsialapis skiatalpis
! Listera cordata (L.) R. Br. irdin dviguon
Neottia nidus-avis (L.) Rich. rusvoji lizduol
COMMELINIDAE Takht. KOMELINAIEDIAI
JUNCACEAE Juss. VIKRINIAI
Luzula pilosa (L.)Willd. plaukuotasis kikiagrikis
POACEAE (R. Br.) Bernhart (GRAMINEAE Juss.) MIGLINIAI (VARPINIAI)
Brachypodium sylvaticum (Huds.) P. Beauv. mikin strug
! Festuca altissima All. mikinis eraiinas
F. gigantea (L.) Vill. didysis eraiinas
F. ovina L. avinis eraiinas
! Hordelymus europaeus (L.) Harz europinis mievienis
Melica nutans L. nusvirusioji striepsn
Poa nemoralis L. mikin migl
2.11. Mik ir krmyn augalijos klasi sraas
VACCINIO-PICEETEA ABIETIS Br.-Bl. in Br.-Bl. et al. 1939 IAURS PUSRUTULIO
BOREALINIAI SPYGLIUOI MIKAI
OUERCO-FAGETEA SYLVATICAE Br.-Bl. et Vlieger in Vlieger 1937 PLAIALAPI IR
MIRIEJI VIDURIO EUROPOS MIKAI
ALNETEA GLUTINOSAE Br.-Bl. et R. Tx. 1943 EMAPELKI RAISTAI BEI PLYNRAISIAI

43
VACCINIETEA ULIGINOSI Lohm. et R. Tx. 1955 AUKTAPELKI IR TARPINIO TIPO PELKI
RAISTAI BEI PLYNRAISIAI
RHAMNO-PRUNETEA SPINOSAE Rivas Goday et Borja Carbonell 1961 TERMOFILINIAI
LAIT KRMYNAI
SALICETEA PURPUREA Moor 1958 PAUPI KRMYNAI
QUERCO-PINETEA (Krause 1952) Natk.-Ivanausk. 2005 TERMOFILINIAI OLIGOTROFINIAI
UOLILIAI
Uduotys
1. Nustatyti konkreios spygliuoi miko bendrijos auktus, atlikti i vertikaliosios
struktros element gyvenimo form analiz.
2. Nustatyti konkreios plaialapi miko bendrijos auktus, atlikti i vertikaliosios
struktros element gyvenimo form analiz.
3. Naudojantis augal painimo vadovais, atpainti daniausius kiekvieno aukto augalus ir
urayti praktikos dienoratyje.
4. Atlikti aukt, vidutinio aukio ir em daugiamei oli atitiktini poymi analiz.
5. Palyginti plaialapi mik augalo didiojo eraiino (Festuca gigantea) ir saus puyn
augalo avinio eraiino (Festuca ovina) atitiktinius poymius.
6. Naudojantis augalijos klasi painimo lentele (7.3 poskyris), priskirti konkrei miko
bendrij prie augalijos klass.
7. Sudaryti miko augal mokslin herbarium.
1. Kokios augal bendrijos vadinamos miku?
2. Kokios klimato slygos lemia miko kaip zonins augalijos tipo susidarym?
3. Koks zoninis augalijos tipas bdingas ms aliai?
4. Kokie pagrindiniai geografiniai floros elementai sudaro miriuosius mikus?
5. Koki pagrindini gyvenimo form augalai sudaro mik bendrijas?
6. Kokie pagrindiniai miko bendrijos vertikaliosios struktros elementai (ardai)?
7. Kokie eglyn augal atitiktiniai poymiai?
8. Kokia eglyno bendrij vertikalioji struktra?
9. Koki ri augalai bdingi eglyn bendrijoms?
10. Kokia plaialapi miko bendrij vertikalioji struktra?
11. Kokie plaialapi mik augal atitiktiniai poymiai?
12. Koki ri augalai bdingi plaialapi mik bendrijoms?
13. Koki ri mediai vyrauja smulkialapi mikuose?
14. Kokios smulkialapi mik susidarymo prieastys?
15. Kokia smulkialapi medi sudarom miko bendrij raida?
16. Kas yra flora?
17. Kiek ri sumedjusi augal auga Lietuvoje?
18. Koki gyvenimo form sumedj augalai auga Lietuvoje?
19. Kokios yra dendrofloros pagrindins taksonomins grups?
20. Kuri Lietuvos dali mikuose didiausia floros vairov?

44
3. PIEVOS IR J AUGALINIS RBAS
Pievos tai gamtins sistemos, kurioms bdingos susivrusios daugiamei oli
(mezofit ir higrofit) bendrijos. Nuo taip pat i daugiamei oli sudaryt stepi bendrij
pievos skiriasi tuo, kad joms nebdingi kserofitai ir vasaros sausros periodas. Geografiniu
poiriu pievos labiausiai bdingos iaurs pusrutulio vidutinio klimato juostai. Labai
palankios slygos pievoms susidaryti yra mik zonos pietinje dalyje, mikastepi zonos
iaurinje dalyje, kaln subalpinje juostoje. Ypa gausu piev Europoje ir Naujojoje
Zelandijoje. Pievos pasaulyje uima apie 150200 mln. ha. Paprastai veliausios pievos
formuojasi emesnse reljefo vietose, kur viso vegetacijos sezono metu palankios hidrologinio
reimo slygos olms intensyviai augti.
Beveik visos pievos mik zonoje pagal kilm yra azonins bendrijos, atsiradusios dl
mogaus kins veiklos. Pievos yra jaunesns u zonin augalijos tip mikus, nes susidar j
vietoje. Piev stabilumas yra palaikomas kins veiklos kasmetinio ienavimo.
Neienaujamos pievos greit uelia krmais, vliau virsta miku. Piev galjo atsirasti
skirtingu laiku ir keliais skirtingais bdais. Manoma, kad anksiausiai piev Vidurio Europoje
atsirado romn valdomose srityse, kur galjo bti specialiai formuojamos pagal tam tikr
technologij. Kitose srityse piev galjo atsirasti, ikirtus netoli sodyb buvusius alksnynus.
Madaug prie 1000 met, t. y. IXX a., atsirado upi slni salpini piev, kurios ir
netriamos gali ilikti, nes periodikai uliejamos vandens, kartu atneanio papildom maisto
mediag. Pai jauniausi piev bendrij pietus nuo Baltijos jros esaniose srityse galjo
atsirasti madaug prie 200 met, XVIII a. viduryje ir pabaigoje, numelioravus bemikes
pelkes, kuriose augo smulkiosios viksvos. Lietuvoje taip pat, kaip ir Vidurio Europoje, ikirst
mik, nusausint pelki vietose palaipsniui susidar stabilios piev bendrijos, pasiyminios
specifine floristine sudtimi ir struktra.
I kur atsirado piev augal ri, jei mik zonoje anksiau toki gamtini sistem
nebuvo? vairi ri piev augal buvo visikai kitose mik zonos bendrijose: vien
sausuose ir viesiuose mikuose, kit drgnuose ir pelktuose, auktapelki pakraiuose,
vandens telkini pakrantse. Mint augaviei ols, nors ir skirtingos kilms, ekstensyviai
kininkaujant labai greitai sudar naujas patvarias ir ilgaames ienaujam piev bendrijas.
Vidurio Europos pievose nebuvo nei vienos i kitos floristins karalysts kilusios adventyvini
augal ries. Tik kai kuri ri piev augalai, augantys daugiausia palyginti jaunos kilms
salpinse pievose, yra kil i Ryt Europos mikastepi, pavyzdiui: dvimet kreisv (Crepis
biennis), pievinis katillis (Campanula patula), pievinis ptelis (Tragopogon pratensis).
Specifini, tik pievoms bding, kitose augal bendrijose neaptinkam augal apskritai yra
maai. Tai aikinama jaunu piev bendrij amiumi ir j laikinumu.
3.1. Pagrindins piev augal grups
Piev flora labai turtinga vairi ri augal. Floristinis sotinimas, t. y. ri skaiius
ploto vienete, pievose yra iki 30 ri augal 1 m
2
. Pagal kin reikm ir sistematin
priklausomyb pievose svarbiausi yra keturi grupi augalai: migliniai (Poaceae), arba

45
varpiniai (Gramineae); pupiniai (Fabaceae), arba anktiniai (Leguminosae); vairiaoliai ir
viksvuoliniai (Cyperaceae).
Piev bendrij edifikatoriai yra varpini eimos augalai. Varpini eimos augal stiebai
nesiakoja, o savo antemin paviri ie augalai didina krmydamiesi. Krmijimasis yra
varpini eimos augal vegetatyvinio dauginimosi bdas. Dl intensyvaus krmijimosi ir dl to
atsirandani tanki stieb ir gausi kuoktini akn varpiniai labai konkurencingi. Todl
pievos bendrijoje kitiems augalams lieka nedaug vietos.

3.1 pav. Varpini ker tip ir j augal pavyzdiai (schema): A akniastiebinis varpinis paprastasis
varputis (Elytrigia repens), B retakeris varpinis paarinis motiejukas (Phleum pratense), C
tankiakeris varpinis staioji briedgaur (Nardus stricta); a dirvoemio pavirius (pagal GULENKOVA,
KRASNIKOVA, 1986)
Varpini augal krmijimosi bdai. Varpiniai pagal krmijimosi bd skirstomi
akniastiebinius, retakerius ir tankiakerius (3.1 pav.). Krmijimasis yra nauj pumpur ir nauj
gli susidarymas prie pat dirvoemio paviriaus. Btent dl krmijimosi varpini anteminiai
gliai sudaro tankius kerus, o poeminje dalyje iauga taip pat gausios kuoktins aknys.
Varpiniai krmijasi vadinamojoje krmijimosi zonoje, kartais vadinamoje ir krmijimosi
mazgu (3.2 pav., 2). Krmijimosi zon sudaro krmijimosi bambliai (3.3 pav., 6). Krmijimosi
bambliai tai suartj bambliai, ties kuriais dengiamo lapo (lapamakts) paastyje bna po
pumpur (3.3 pav., 7). I pumpur ekstravaginaliniu (lot. extra u rib, iorje) arba
intravaginaliniu (lot. intra viduje) bdu ima augti nauji oniniai gliai su pridtinmis
aknimis, savo ruotu galintys suformuoti naujas krmijimosi zonas. Ekstravaginaliniai
(lapamakts iors) gliai praplia lapamakt ir toliau formuojasi u jos rib (3.3 pav., 8),
intravaginaliniai (lapamakts vidaus) gliai pradeda ir lieka augti toje pat lapamaktje (3.3
pav., 9). Taip i vieno pievoje iaugusio varpinio augalo glio gali susiformuoti keras su 30 ar
net daugiau stieb, o jav keruose iauga tik 312 stieb. Vieni varpini kero gliai gali bti
viso vystymosi ciklo (generatyviniai), kiti ne viso (vegetatyviniai). gliai formuojasi ne vienu
metu. Todl, nuienavus varpinius, jie gali spariai atelti po kelet kart per vegetacijos
sezon.

46

3.2 pav. Varpini kero oninio glio
krmijimasis (schema): 1
horizontalioji glio dalis, I
vertikalioji glio dalis, 2
krmijimosi zona, 3 krmijimosi
bambli dengiamieji lapai, 4
vertikalaus glio lapai, 5
lapalaktis, 6 lapamakt, II i
paastini pumpur pradedantys
augti 2 eils oniniai vertikals gliai
(pagal STAROSTENKOVA ir kt., 1990)
Krmijimasis yra savotikas varpini augal akojimasis stiebo pamate. Naujos
krmijimosi zonos formuojasi oniniams gliams pradjus augti vertikaliai (glio lenkimosi
vietoje). Nors susidar nauji kerai tebeturi ry su pradiniu gliu, bet, iaugin pridtines aknis,
kartu yra savarankikos kero dalys parcialiniai, t. y. daliniai, kerai (3.3 pav., III, 8).
Krmijimosi zonos susidaro ir krmijimasis vyksta poeminje arba anteminje varpini
augal stiebo dalyje.

3.3 pav. Varpini krmijimosi bdai
(schema): I ekstravaginalinis, II
intravaginalinis, III mirusis: 1
horizontalioji glio dalis, 2
vertikalioji glio dalis, 3
dengiamasis lapas, 4 lapamakt,
5 pridtin aknis, 6 krmijimosi
bamblys (matyti paalinus
lapamaktes), 7 paastinis
pumpuras, 8 ekstravaginalinis
glys, 9 intravaginalinis glys (II,
matyti lapamakts iilginiame
pjvyje) (pagal GULENKOVA,
KRASNIKOVA, 1986)

47
akniastiebini varpini krmijimosi bambliai bna poeminje stiebo dalyje (3.4 pav.,
A). I j iauga: a) horizontals poeminiai (3.4 pav., IIa, IIIa, IVa), b) vertikals anteminiai
(3.4 pav., IIb, IIIb) ekstravaginaliniai ir intravaginaliniai gliai. Horizontals ilgi poeminiai
gliai su pridtinmis aknimis ir pumpurais ties bambliais paprastai iauga apatinje
krmijimosi zonos dalyje, o horizontals trumpi ir vertikals virutinje (3.1 pav., A). Be to,
horizontali poemini gli virns taip pat gali pradti augti vertikaliai ir virsti anteminiais
gliais, kuri pamate vl gali susidaryti nauj krmijimosi zon. Taip i vieno akniastiebinio
varpinio augalo susiformuoja itisas ker tinklas. akniastiebi ilgis siekia nuo keleto deimi
centimetr iki metro ir daugiau. Dl nenutrkstamo vegetatyvinio dauginimosi akniastiebini
varpini augal amius gali siekti deimtis ar net imtus met. Ker poeminse dalyse gausu
pridtini akn, iaugani ties bambliais ne tik ant ilgj akniastiebi, bet ir krmijimosi
zonose. Varpiniai augalai akniastiebiais ne tik plinta erdvje, bet ir vegetatyvikai dauginasi.
Btent akniastiebiniams varpiniams bdingas tikrasis vegetatyvinis dauginimasis, kai suyra
kerus jungiantys poeminiai akniastiebiai.
akniastiebiniai varpiniai augalai paplit tik nesuvelnjusiuose, vidutinikai drgnuose,
gerai aeruojamuose dirvoemiuose. J augimas liudija jaun pievos bendrijos ami. Taiau
ilgainiui, akniastiebiniams varpiniams augalams suvejus, dirvoemio paviriuje padaugja
j nesuirusi likui, pablogja dirvoemio aeracija ir susidaro patiems akniastiebiniams
varpiniams augalams nepalankios, bet tinkamos retakeriams sikurti slygos. Bdingiausi
akniastiebini varpini augal atstovai yra beginkl dirsuol (Bromopsis inermis), auganti
upi krantuose ir kitose eroduoto derlingo dirvoemio vietose, paprastasis varputis (Elytrigia
repens), augantis krantuose, laukuose, daruose ir kitose nesuvelnjusiose vietose, smiltyninis
lendrnas (Calamagrostis epigejos), daugiausia augantis sausuose nesuvelnjusiuose smlio
dirvoemiuose.

3.4 pav. Varpini ker susidarymas (schema). Kerai ir oniniai gliai: A akniastiebinis su
ekstravaginaliniais gliais, B retakeris su ekstravaginaliniais gliais, C' tankiakeris su
intravaginaliniais gliais, C" tankiakeris su ekstravaginaliniais gliais, 1 sudygs grdas, 2
pirmin aknel, 3 pirmasis poeminis tarpubamblis, 4 krmijimosi zona, 5 akniastiebis, 6
lapamakt akniastiebio tarpubamblyje, 7 pridtin aknis; I pirmosios eils glys, II antrosios
eils glys, III treiosios eils glys, IV ketvirtosios eils glys; a horizontalioji glio dalis, b
vertikalioji glio dalis; 8 dirvoemio pavirius (pagal PURVINAS, SKIRGAILAIT, 1975; BAVTUTO, 1990)
Retakeri varpini augal (3.1 pav., B) krmijimosi bambliai yra taip pat poeminje
stiebo dalyje, bet arti dirvoemio paviriaus (3.4 pav., B, 4). J vieno tarpubamblio ilgio nauji

48
oniniai poeminiai gliai iauga ekstravaginaliniu bdu, striai, smailiu kampu (3.4 pav., B,
IIb, IIIb). Todl j kerai nelabai tanks. Retakeri varpini augal amius palyginti neilgas.
Krmijimosi zonos spariausiai formuojasi antraisiais ir treiaisiais gyvenimo metais. Vliau
ie procesai sultja, o kero vegetatyvinis dauginimasis i viso trunka 712 met. Retakeri
varpini augal pavyzdiai: tikrasis eraiinas (Festuca pratensis), paarinis motiejukas
(Phleum pratense), pievin migl (Poa pratensis), auktoji aviuol (Arrhenatherum elatius).
Tankiakeri varpini augal (3.1 pav., C) krmijimosi bambliai paprastai yra
anteminje stiebo dalyje, prie pat dirvoemio paviriaus (3.4 pav., C'C", 4). J nauji
intravaginaliniai (3.4 pav., C', IIb, IIIb, IVb) arba ekstravaginaliniai (3.4 pav., C", IIb, IIIb)
gliai auga vertikaliai ir bna priglud prie pat motininio glio. Todl toki augal kerai labai
tanks, ia bna nepakankama aeracija ir ima kauptis negyvos senj gli dalys. Dl to
ilgainiui kerai tampa kupsto pavidalo, nes nauji gliai paprastai formuojasi krmijimosi zonos
virutinje dalyje. Savo ruotu senj gli negyvos dalys, bdamos labai higroskopikos,
padeda palaikyti kupsto pavidalo kero drgm. Ilgainiui vidin ker dalis gali visikai nunykti,
o kerai subyrti atskiras dalis. Toks reikinys vadinasi ker fragmentacija.
Tankiakeriai varpiniai augalai pievose spariai nukonkuruoja kitus augalus. Paprastai tarp
j labai sumaja induoi augal, o sigali samanos. Dl tvirtos, orui ir vandeniui menkai
pralaidios tankiakeri varpini velnos pievos gali pradti pelkti. Taiau patys tankiakeriai
varpiniai augalai prie to prisitaik. Jie nuolat auga auktyn, o stiebuose, lapuose ir aknyse
gausu oro ertmi. Tipik tankiakeri varpini augal pavyzdiai: drgnose ir lapiose pievose
auganti kupstin luotsmilg (Deschampsia cespitosa), tyrulinse pievose staioji briedgaur
(Nardus stricta), saus nederling mik, j miko aikteli, reiau saus piev augalas avinis
eraiinas (Festuca ovina).
Velnjimas. Dl nuolatinio varpini augal krmijimosi pievos velnja. Velnjimas
tai dirvodaros reikini, labiausiai bding pievoms, visuma: virutiniame dirvoemio
sluoksnyje kaupiasi humusas, maisto mediagos, telkiasi augal, vis pirma varpini, aknys, o
pats sluoksnis gauna patvari struktr ir tampa velna. Velna tai tvirta struktra
pasiymintis virutinis dirvoemio sluoksnis, sotintas augal gyv ir negyv poemini dali
ir su jomis susijusi dirvoemio mikroorganizm (bakterijos, grybai), autotrofini dirvoemio
dumbli ir kit dirvoemyje gyvenani rizosferos organizm. Paprastai pievose augal
poemini organ mas 35 kartus virija j antemins dalies mas. Virutiniame 1020 cm
storio dirvoemio sluoksnyje telkiasi pagrindin augal poemini organ mass dalis (apie
7095 %).
akniastiebiniai varpiniai augalai nesudaro tankios velnos, retakeriai sudaro nelabai
tanki ir palyginti lengvai suardom veln, tankiakeriai labai tanki ir sunkiai suardom
veln. Retakeriai varpiniai augalai bdingi vidutinio drgnumo pievoms, tankiakeriai
drgnoms ir lapioms pievoms, o akniastiebiniai vandens ir vjo erozijos nuolat ardomoms
pajrio smlyn ir upi pakrani prievagins juostos ar nuo antropogeninio poveikio
nukentjusioms, mechanikai paeistoms buveinms.
Bendrij edifikatoriai. Vidutinio drgnumo pievose daniausiai auga i ri
varpiniai augalai: tikrasis eraiinas (Festuca pratensis), paarinis motiejukas (Phleum
pratense), pievin migl (Poa pratensis), paprastoji unaol (Dactylis glomerata), auktoji
aviuol (Arrhenatherum elatius), pievinis paiaulis (Alopecurus pratensis) ir kiti varpini
eimos atstovai (lot. pratensis pievinis, pievose augantis). Saus piev edifikatoriai yra
kikio aarls (Briza media), raudonasis eraiinas (Festuca rubra), kvapioji gardnyt
(Anthoxanthum odoratum), paprastoji smilga (Agrostis capillaris), paprastoji kietavarp
(Cynosurus cristatus). Drgn ir lapi piev edifikatorius daniausiai yra kupstin
luotsmilg (Deschampsia cespitosa). Tyrulini piev edifikatorius paprastai yra staioji
briedgaur (Nardus stricta).

49
Anktiniai ir j vairov. Anktiniai augalai
skmingiausiai sikuria greta varpini dl savo ilg,
gili liemenini akn (magnolijainiai). Anktiniai
augalai gali imti vanden su jame itirpusiomis
mineralinmis maisto mediagomis i gilesni
dirvoemio horizont, kuri nepasiekia gana
trumpos kuoktins varpini augal aknys
(lelijainiai), o j lapai telkiasi emesniuose pievos
bendrijos lygmenyse nei varpini augal. Todl
anktiniai ir varpiniai augalai tarpusavyje tiesiogiai
nekonkuruoja dl vandens, mineralini maisto
mediag ir viesos. Stambiomis aknimis anktiniai
augalai giliai prasiskverbia dirvoem ir gerina jo
aeracij. Be to, anktini augal akn gumbeliuose
esanios Rhizobium genties bakterijos, patenkanios
per jaunas aknis ir sukelianios gumbeli pavidalo
audini pakitimus (3.5 pav.), geba fiksuoti laisv
atmosferos azot, i augalo gaudamos
angliavandeni. Kadangi anktiniai augalai naudoja
bakterij sukauptus azoto junginius, paarus jie
papildo baltymais. Be to, tokie augalai nenualina
dirvoemio, o nunyk j dar papildo azotu. Dl mint prieasi anktiniai augalai gali
skmingai augti sausuose ir nederlinguose dirvoemiuose. ems kyje anktiniai augalai
vadinami aliosiomis tromis.
Taigi, varpiniai ir anktiniai augalai yra patys reikmingiausi ne tik kiniu poiriu, bet ir
piev dirvodaros, biologijos procesams. Kartu augdami, jie ne tik utikrina gaus antemins
biomass kiek gyvulininkysts reikmms, bet ir gerina dirvoemio struktr, derlingum.
Vidutinio drgnumo piev bdingiausi anktiniai augalai yra raudonasis dobilas
(Trifolium pratense), rausvasis dobilas (T. hybridum), baltasis dobilas (T. repens), mlyniedis
vikis (Vicia cracca), apynin liucerna (Medicago lupulina), pievinis pelirnis (Lathyrus
pratensis), paprastasis gardenis (Lotus corniculatus). Sausose pievose daniausiai auga
kalninis dobilas (Trifolium montanum), geltonied liucerna (Medicago falcata), paprastasis
perluotis (Anthyllis vulneraria).
vairiaoliai ir j vairov. vairiaoli grup sudaro vairi kit eim augalai: astrini
(Asteraceae), erktini (Rosaceae), gvazdikini (Caryophyllaceae), salierini (Apiaceae),
vdrynini (Ranunculaceae), notrelini (Lamiaceae), bervidini (Scrophulariaceae), rgtini
(Polygonaceae) ir t. t. Pievose i eim augalai gali tarpti daugiausia dl gili liemenini
akn. vairiaoli grupje yra ger paarini, vaistini ir meding augal. Taiau kai kurie j
kiniu poiriu nepageidautini, nes gyvuliams gali bti nuodingi, pavyzdiui, aitrusis vdrynas
(Ranunculus acris), kenksmingi, pavyzdiui, asiklio (Equisetum) genties augalai, pernelyg
stambs ar maai maistingi, pavyzdiui, kai kurie astriniai (Asteraceae), rgtyns (Rumex)
genties augalai. Fitocenotin ir kin vairiaoli grups augal reikm palyginti menka, tik
kartais pievose j gali labai padaugti. Taiau vairiaoliai pievose yra pati vairiausia ri
grup ir btent jie sudaro natralioms pievoms bding margaspalv ied kilim (3.6 pav.).

3.5 pav. Azotobakteri (Rhizobium)
gumbeliai ant anktini eimos augalo
akn (nuotr. i COUNCIL-GARCIA, 2002)

50

3.6 pav. Varpini ir vairiaoli derinys natralios pievos poymis. Vidutinio drgnumo tri piev
(Molinio-Arrhenatheretea) vairiaoliai: 1 vienagrai snaudal (Leontodon hispidus), 2 paprastoji
baltagalv (Leucanthemum vulgare), 3 raudonasis dobilas (Trifolium pratense), 4 baltasis dobilas
(T. repens), 5 maasis barkutis (Rhinantus minor), 6 pievinis katillis (Campanula patula) (pagal
UJHZY, 2005)
vairiaoli grups atstovai skiriasi ne tik sistematine padtimi, bet ir vieta piev
bendrijose, vegetatyvinmis dalimis, ied ir iedyn tipais, apdulkinimo, vaisi, skl plitimo
ir mitybos bdais, taip pat prisitaikymu ilikti pievose mieganij pumpur, leidiani
atelti nupjovus, susidarymu, kitais vegetatyvinio ir generatyvinio dauginimosi ypatumais,
atsparumu mindymui ir kitais panaiais prisitaikymo bdais (adaptacijomis).
Vidutinio drgnumo pievose daniausiai auga ie vairiaoliai: astrini (Asteraceae)
eimos paprastoji kraujaol (Achillea millefolium), pakrmin bajor (Centaurea jacea),
vienagrai snaudal (Leontodon hispidus), paprastoji baltagalv (Leucanthemum vulgare);
salierini (Apiaceae) eimos paprastasis kmynas (Carum carvi); katillini (Campanulaceae)
eimos pievinis katillis (Campanula patula); gvazdikini (Caryophyllaceae) eimos
paprastoji glaut (Cerastium holosteoides); raudini (Rubiaceae) eimos paprastasis lipikas
(Galium mollugo); jonaolini (Hypericaceae) eimos keturbriaun jonaol (Hypericum
maculatum); gyslotini (Plantaginaceae) eimos siauralapis gyslotis (Plantago lanceolata);
erktini (Rosaceae) eimos ganyklin rasakila (Alchemilla monticola); notrelini
(Lamiaceae) eimos paprastoji juodgalv (Prunella vulgaris); vdrynini (Ranunculaceae)
eimos aitrusis vdrynas (Ranunculus acris); rgtini (Polygonaceae) eimos valgomoji
rgtyn (Rumex acetosa); bervidini (Scrophulariaceae) eimos paprastoji veronika
(Veronica chamaedrys).
Sausose pievose daniausiai auga ie vairiaoliai: astrini (Asteraceae) eimos
didiagalv bajor (Centaurea scabiosa), gvazdikini (Caryophyllaceae) eimos ilinis
gvazdikas (Dianthus deltoides), raudini (Rubiaceae) eimos tikrasis lipikas (Galium verum),
salierini (Apiaceae) eimos maoji oiaol (Pimpinella saxifraga), putoklini
(Polygalaceae) eimos skiautertoji putokl (Polygala comosa), erktini (Rosaceae)
eimos tikroji sidabraol (Potentilla argentea), vdrynini (Ranunculaceae) eimos
gumbuotasis vdrynas (Ranunculus bulbosus), notrelini (Lamiaceae) eimos keturbriaunis
iobrelis (Thymus pulegioides) ir kai kurie kiti ios grups augalai.

51
Drgnose ir lapiose pievose vyrauja ie vairiaoliai: vdrynini (Ranunculaceae)
eimos pelkin puriena (Caltha palustris), liauiantysis vdrynas (Ranunculus repens),
dedervinis vdrynas (Ranunculus flammula); astrini (Asteraceae) eimos pelkin usnis
(Cirsium palustre), pelkin kreisv (Crepis paludosa); asiklini (Equisetaceae) eimos
geguinis asiklis (Equisetum palustre); erktini (Rosaceae) eimos pelkin vingiorykt
(Filipendula ulmaria), raudonoji iognag (Geum rivale); raudini (Rubiaceae) eimos
pelkinis lipikas (Galium palustre); snaputini (Geraniaceae) eimos pelkinis snaputis
(Geranium palustre); gvazdikini (Caryophyllaceae) eimos ilkaied gaisrena (Lychnis
flos-cuculi); agurklini (Boraginaceae) eimos pelkin neumirtuol (Myosotis scorpioides);
valerijonini (Valerianaceae) eimos vaistinis valerijonas (Valeriana officinalis). Tokiose
pievose pasitaiko ir gegns (Dactylorhiza) genties ri augal i geguraibini
(Orchidaceae) eimos, yra vikrini (Juncaceae) eimos augal, pavyzdiui: kstasis vikris
(Juncus effusus), glaustaiedis vikris (Juncus conglomeratus) ir kt.
Prie vairiaoli augal grups priklauso ir tarpiniai parazitai (dar vadinami pusiau
parazitais) i bervidini (Scrophulariaceae) eimos. Vidutinio drgnumo pievose augantys
bervidini eimos tarpiniai parazitai yra didysis barkutis (Rhinanthus angustifolius), maasis
barkutis (Rhinantus minor), pievin akiveit (Euphrasia rostkoviana). Pamiki, miko
aikteli ir lait pievose ypa danas tarpinis parazitas yra krminis kpolis (Melampyrum
nemorosum). Pelktose pievose ir emapelkse randama pelkin glind (Pedicularis palustris).
Vlyv vasar ir ruden ganyklose, laukuose ar pakelse gausiai ydi tarpinis parazitas
raudonasis skstukas (Odontites vulgaris). Visi ie tarpiniai parazitai yra vienameiai augalai.
Tik pelkin glind yra dvimet ol, o tarp kit ios genties ri tarpini parazit yra ir
daugiamei oli.
Viksvuoliniai. Daugelis viksvuolini (Cyperaceae) eimos atstov daniausiai auga
drgnose ir lapiose pievose. ie augalai kiniu poiriu menkaveriai, be to, tankiakeriai
viksvuoliniai skatina pelkjim. Drgnose ir lapiose pievose daniausiai auga liekninis
viksvameldis (Scirpus sylvaticus), kupstin viksva (Carex cespitosa), viksva train (C.
panicea), paprastoji viksva (C. nigra), gelsvoji viksva (C. flava), snapuotoji viksva (C.
rostrata), lapin viksva (C. vulpina), lieknoji viksva (C. acuta) ir kai kurie kiti viksvuolini
eimos augalai. Dauguma j yra ne vien piev, bet ir emapelki plyni, pakrani bendrijose
auganios rys. Vidutinio drgnumo pievose pasitaiko tik balsvoji viksva (C. pallescens).
Pievose galima rasti ir saman, augani emiausiame pievos bendrijos lygmenyje.
Pavyzdiui, vidutinio drgnumo ir sausose pievose pasitaiko garbanotoji kera
(Rhytidiadelphus squarrosus), balkvoji trump (Brachythecium albicans), drgnose ir lapiose
pievose auga pelkin dygut (Calliergonella cuspidata), palmin junet (Climacium
dendroides) ir kai kuri kit ri samanos. Samanos pievose kiniu poiriu nepageidautinos,
nes skatina pelkjim, o nunykusios, bet nesuirusios j dalys sudaro tank veltin pana
sluoksn, trukdant sudygti pievoms bding induoi augal skloms.
3.2. Piev bendrij struktra ir augal atitiktiniai poymiai
Piev bendrij vertikalioji struktra. Ne tik miko, bet ir pievos bendrijos pasiymi
vertikalija struktra (dar vadinama vertikalija fitocenozs diferenciacija). Taiau, skirtingai
nuo miko, i struktra ne diskreti, o vientisa (itisa), todl visa pievos augal bendrija
vertikalia kryptimi yra vientisas aliasis sluoksnis. Tokiu bdu pievose pasireikia vertikalusis
augal bendrijos kontinuumas. Kadangi pievose praktikai negalima objektyviai skirti vizualiai
gerai besiskiriani aukt (kaip antai vidutini platum mik bendrijose), tai piev bendrij

52
vertikalioji struktra charakterizuojama lygmenimis (dar vadinamais horizontais), atsivelgiant
augal aukt.
Piev bendrijos paprastai skaidomos penkis vertikaliosios struktros lygmenis: I
auktos ols (iki 100 cm ir daugiau), II vidutinio aukio ols (iki 60 cm), III emos ols
(iki 45 cm), IV labai emos ols (iki 10 cm), V samanos.
Piev bendrij vertikalij struktr lemia augal gyvenimo form vairov ir skirtingas
prisitaikymas prie viesos, drgms, dirvoemio ir kit veiksni. Paius aukiausius lygmenis
(I ir II) paprastai pasiekia varpiniai ir viksvuoliniai, emesnius lygmenis (III ir IV)
vairiaoliai. Skiriami auktieji (I lygmen pasiekiantys) ir emieji (tik II lygmen pasiekiantys)
varpiniai augalai. Prie auktj varpini priskiriami auktoji aviuol (Arrhenatherum elatius)
50120 (150) cm aukio augalas, pievinis paiaulis (Alopecurus pratensis) derlingose
salpinse pievose iaugantis iki 40100 (130) cm aukio, paprastoji unaol (Dactylis
glomerata) 30120 cm aukio augalas, tikrasis eraiinas (Festuca pratensis), iaugantis iki
30100 (120) cm, ir kt. Prie emj varpini paprastai priskiriamos kikio aarls (Briza
media) 2050 (70) cm aukio, paprastoji kietavarp (Cynosurus cristatus) 2060 cm
aukio, kvapioji gardnyt (Anthoxanthum odoratum) 1050 cm aukio. kiniu poiriu
auktieji varpiniai augalai sudaro pagrindin ieno olyn, o emieji varpiniai iaugina maiau
generatyvini gli ir lap, taiau daugiau vegetatyvini gli. Piev bendrijose tos paios
ries augal gliai ir lapai sklinda ne viename, o keliuose lygmenyse. Pagal tai jie skirstomi
ksminius, kuri lapai paemje, ir viesamgius, kurie brandos fazje lap paemje neturi.
Pavyzdiui, emiausio lygmens induoiai augalai yra arba skroteliniai, pavyzdiui: paprastoji
kiaulpien (Taraxacum officinale), sin sidabraol (Potentilla anserina), arba augalai
liauianiais stiebais, pavyzdiui: baltasis dobilas (Trifolium repens), liauianioji iling
(Lysimachia nummularia). Stambius pamatinius lapus ir ymiai smulkesnius stiebo lapus turi
rasakilos (Alchemilla) genties augalai. Pievose skiriant vertikaliosios struktros lygmenis reikia
atsivelgti lap isidstymo aukt. Pagrindinis pievos augal ydjimo laikotarpis yra birelio
mnuo ir liepos mnesio pradia. Tuo laikotarpiu rykiausi bna ir pievos bendrij lygmenys,
t. y. geriausiai irykja bendrijos vertikalioji struktra, leidianti daugelio ri augalams augti
kartu.
Bendrij horizontalioji struktra. Dar vienas piev poymis yra olyno
mozaikikumas, kai sudarani bendrijas augal populiacij individai, vairiai isidstydami
dirvoemio paviriuje, sudaro savotik mozaik horizontalij bendrijos struktr. Didel
tak piev bendrij horizontaliajai struktrai turi biotopas, vairios biologins ir
fitocenologins prieastys.
Bendrij sezonin diferenciacija. Augal bendrijos ivaizda, priklausanti daugiausia
nuo bendrij sudarani augal ri ir met laiko, vadinama aspektu. Piev bendrijoms labai
bdinga aspekt kaita (dar vadinama sezonine diferenciacija, sezonine dinamika, sezonine
ritmika). Mat atskirais vegetacijos sezono tarpsniais ta pati pievos bendrija skirtingai atrodo ir
pasiymi skirtinga spalv gama, pavyzdiui, gali bti geltona, siydjus vdrynams, raudona
dobilams, alsvai pilka varpiniams ir t. t.
Piev augal biologijos ypatumai. Pieva gamtins sistemos tipas, ia didioji augal
organins mass dalis telkiasi dirvoemyje, kuriame vyksta sudtingi procesai tarp j
sudarani komponent. Pievos augal biologijos ypatumams priskiriami jau minti bervidini
(Scrophulariaceae) eimos tarpiniai parazitai. Tai autotrofiniai piev augalai su menkai
isivysiusiomis aknimis, kurios siurbtukais (haustorijomis) prisitvirtinusios prie
parazituojam augal, daugiausia varpini ir viksvuolini akn. Tarpiniai parazitai ima i kit
augal ksilemos vanden ir mineralines maisto mediagas, bet patys vykdo fotosintez. Jie
pasiymi ypa intensyvia transpiracija, kad pasisavint kit augal vandens apytakos ind
turinio dal, todl nuskinti greitai nuvysta. Dauguma tarpini parazit vienameiai, bet yra

53
dvimei ir daugiamei. Be to, didel pievos augal dalis mikosimbiotrofiniai. Mikoriz
sudarani augal yra miglini (Poaceae), astrini (Asteraceae), erktini (Rosaceae),
vdrynini (Ranunculaceae), notrelini (Lamiaceae), bervidini (Scrophulariaceae), salierini
(Apiaceae), gencijonini (Gentianaceae), raktaolini (Primulaceae), gyslotini
(Plantaginaceae), pupini (Fabaceae) eimose. Bakteriosimbiotrofini augal yra ne tik tarp
pupini (Fabaceae) eimos, bet ir tarp miglini (Poaceae), viksvuolini (Cyperaceae),
raudini (Rubiaceae), snaputini (Geraniaceae) eim atstov.
Visose pievose vyrauja daugiamets ols. Tipikomis piev daugiametmis olmis
vadinamos tos, kurios jose danai auga, gerai ir gausiai dauginasi. Kartu su tipikomis piev
daugiametmis olmis gali bti aptinkama ir vienamei oli, kuri ypa pagausja sausose
pievose, taip pat dvimei oli ir i aplinkini bendrij (pelki, mik ir kt.) patekusi augal.
Antemins piev augal dalys yra labilios, todl labiau nei mikuose veikiamos iorini
veiksni. Ypa didel tak piev augal anteminms dalims daro vjas, staigios oro
permainos, besiganantys laukiniai ir naminiai gyvuliai.
Piev augalai plinta generatyvinmis ir vegetatyvinmis diasporomis. Taiau
vegetatyviniu bdu plintani augal populiacij genetinei vairovei labai reikmingas ir
dauginimasis sklomis. Generatyviniu bdu (sklomis) paprastai plinta tankiakeriai, kuoktines
ir liemenines aknis turintys augalai. Vegetatyviniu bdu daugiausia plinta akniastiebiniai,
akniaataaliniai ir liauianiais stiebais augalai. Vegetatyvinis dauginimasis ypa padeda
augalams ilikti po ienavimo, esant tankiai velnai ar pernelyg storam negyvos antemins
biomass sluoksniui. Piev augalai turi daug prisitaikymo bd daugintis vegetatyvikai. Dl
gausaus akojimosi per vis vegetacijos period jie nuolat iaugina nauj gli, o dl pumpur
gausumo atelia nupjauti ar gyvuli nusti. Susidarant naujiems gliams, atsiranda ir nauj
akn, kurios sitvirtina velnoje ir gausina io poeminio sluoksnio biomas. Daugumos piev
augal antemins dalys atsinaujina per vis vegetacijos period. Nauj gli nebesusidaro tik
prasidjus aliams. Be to, daugelio augal gliai ir lapai ilieka ali per iem, todl pavasar
pievos anksti sualiuoja.
Daugelis piev augal ydi ne kasmet. Piev augal ydjimas, palyginti su miko, nra
ankstyvas, nes storos paklots nedengiamas dirvoemis iem giliai la, todl pavasar
augalai negali anksti pradti ydti. Taiau dl vairi ryki vainiklapi spalv piev augalai
ydi kur kas spdingiau nei miko. Mat atviroje vietoje vabzdiams privilioti reikminga ne
tik balta vainiklapi spalva, bet ir vairi atspalvi raudona, mlyna ar geltona spalvos. Net
tame paiame augale pasitaiko skirting iedyno ar iedo dali spalv. Taiau pievose yra ir
anemofilini augal. Daugiausia tai aukiausius pievos bendrijos vertikaliosios struktros
lygmenis siekiantys varpiniai ir viksvuoliniai augalai.
Piev augal vaisiai plinta daniausiai anemochorijos bdu. Taip pat pievose netrksta
balistini augal, kurie savo vaisius patys aktyviai isvaido. Zoochorija pievose maai
reikminga. Piev augal sklos tankioje velnoje ne visada gali sudygti, bet daugumos ri,
ypa varpini, ilieka daigios deimtmeius ar imtmeius. Dirvoemyje esani gyvybing
skl visuma vadinama skl banku.
Pievose vir dirvoemio telkiasi nunykusios antemins augal dalys atkritos, kurioms
mineralizuojantis dirvoem grta maisto mediagos. Taiau atkritos gali bti ir rimta klitis
dygti piev oli skloms, o pernelyg gausiai susikaupusios ir vegetatyvikai daugintis.
Piev augal ekologins grups. Tikrsias, arba vidutinio drgnumo, taip pat vidutini
mineralinio maistingumo, aeracijos ir ilumos slyg pievas sudaro mezofitai. Drgnose ir
lapiose pievose padaugja higrofit, o sausose kserofit. Tai augal ekologins grups pagal
vandens reim. Mezofitai (gr. mesos vidutinis, phyton augalas) prisitaik prie vidutinio
drgnumo dirvoemi ir pasiymi tarpiniais poymiais tarp higrofit ir kserofit. Higrofitai (gr.
higros drgnas) tai higromorfins sandaros augalai, augantys nuolat drgnose augavietse,

54
neatspars sausrai. Paprastai higrofitai yra stambesni, ilgesniais tarpubambliais, didesniais,
plonesniais, vaiskiai aliais lapais, palyginti su mezofitais. J lstels stambesns, ramstiniai
audiniai menkesni, lapalakio gysl tinklas retesnis, maiau ioteli lapo ploto vienete nei
mezofit. Bent kiek vandens netek, higrofitai greit nuvysta. Kserofitai (gr. kseros sausas)
tai kseromorfins sandaros augalai, prisitaik augti sausose ar sausringose augavietse.
Kserofitai yra smulkesni, trumpesniais tarpubambliais, maesniais, kietesniais, pilksvais lapais,
palyginti su mezofitais, j lapalakio gysl tinklas tankesnis. Kserofitams bdingos gilios arba
plaiai isikerojusios aknys, kuri lstels pasiymi auktu osmosiniu slgiu. Psichrofitai (gr.
psychria altis) dirvoemio slygojama augal ekologin grup. Tai alt dirvoemi
augalai. Jie yra kseromorfins sandaros, emagiai, auga ltai. Psichrofit atitiktinius poymius
lemia ema temperatra, prasta mineralin mityba. Augal ekologins grups pagal vandens
reim ypa gerai irykja, kai vienos genties skirting ri augalai bna prisitaik augti
skirtingomis ekologinmis slygomis. Pavyzdiui, eraiino genties lapuoi ir miriuosiuose
mikuose augantis didysis eraiinas (Festuca gigantea) yra higromorfikos sandaros ios
genties augalas, vidutinio drgnumo pievose augantis tikrasis eraiinas (Festuca pratensis)
mezofitas, o sausuose mikuose ir sausose pievose augantis avinis eraiinas (Festuca ovina)
kseromorfikos sandaros augalas.
Monografijoje Pievos Lietuvos piev augalai suskirstyti eumezofitus (gr. eu
visikai, gerai), higromezofitus, kseromezofitus ir psichromezofitus. Eumezofitai, arba tikrieji
mezofitai, auga vidutinio drgnumo dirvoemiuose, ie augalai prisitaik prie laikino drgms
pertekliaus ar laikinos sausros. Higromezofitai (tarpin augal grup, turinti higrofitams ir
mezofitams bding poymi) geriau negu mezofitai prisitaik prie dirvoemio drgms
pertekliaus, kseromezofitai (tarpin augal grup, turinti kserofitams ir mezofitams bding
poymi) prie didesns sausros, o psichromezofitai prie altesnio substrato nei mezofitai.
3.3. Piev topologija, dinamika ir reikm
Piev topologija. Geografiniu (fitotopologiniu) principu lygumose skiriamos emynins
ir uliejamosios, o kalnuose alpins ir subalpins pievos. Prie emynini piev priskiriamos
tos pievos, kurios nra periodikai uliejamos upi, eer arba jr vandens ir dl to negauna
aliuvini sna. Tai vandenskyr, virsalpini teras ir neuliejam auktesni salpos viet
pievos. Tokios pievos labai vairios, tarpusavyje skiriasi drkinimo slygomis, dirvoemiais ir
ekspozicija. Pagal drkinimo slygas emynins pievos bna sausumins ir emumins.
Sausumins pievos drkinamos tik atmosferos krituli, kadangi j aptinkama
auktesnse reljefo vietose, kur gruntinis vanduo slgso labai giliai. ios pievos maai
derlingos, nes ia augantiems augalams trksta drgms ir maisto mediag. Sausumini piev
olynai emi, iretj, menkos kins verts. Sausuminse pievose sikuria kseromorfins
sandaros ilgomis liemeninmis aknimis augalai, pasitaiko netgi sukulent ir vienamei
augal.
emumins pievos drkinamos ne tik atmosferos krituli, bet ir gruntinio vandens, nes
paplitusios emesnse reljefo vietose (lait papdse, tarpukalviuose), kur auktas gruntinio
vandens lygis. emuminse pievose augalams pakanka drgms ir maisto mediag. Toki
piev olynai vels, tarp j gausu higrofit. emuminms pievoms bdingi pelkjimo
procesai. Numelioruotos ir tinkamai naudojamos emumins pievos teikia gaus ieno derli.
Uliejamosios, arba salpins, pievos (dar vadinamos lankomis) plyti upi, reiau eer
slniuose, pajryje. Tokios pievos drkinamos atmosferos krituli, gruntinio ir potvyni
vandens, kuris kasmet papildo jas maisto mediagiomis. Potvyni vanduo ne tik periodikai
patria salpines pievas atneamomis snaomis (aliuviu), bet ir suformuoja ups salp,

55
aliuvinius sluoksniuotus salp dirvoemius (salpemius). Salpoje daniausiai susiformuoja trys
ekologins juostos: prievagin, centrin ir prieemynin. Joms bdingas skirtingas reljefas,
dirvoemis, gruntinio vandens lygis ir maisto mediag kiekis.
Prievagin juosta yra ariausiai ups vagos (3.7 pav., 1). ia nusda paios stambiausios
per potvyn atneamos dirvoemio dalels (smlis). Todl prievagin salpos juosta yra
labiausiai ikilusi, dirvoemis gerai vdinamas (aeruojamas) ir drenuojamas, paprastai menkai
tesutvirtintas smlis. ioje salpos dalyje sikuria akniastiebiniai augalai (i j vis pirma
varpiniai), gluosniai, pasitaiko vienamei ir daugiamei su ilgomis liemeninmis aknimis
augal. Jei prievagin juosta emo lygmens, formuojasi upelkjusios auktj varpini augal
pievos, o jei kiek auktesnio pasitaiko ir vidutinio drgnumo piev bendrij.
Centrin (dar vadinama vidurine) salpos dalis yra toliau nuo ups vagos (3.7 pav., 2). Tai
pati plaiausia, daniausiai lygi ir kiek emesn salpos dalis, nes dl ltesns potvynio vandens
tkms ia nusda smulkesni aliuvio daleli. I j formuojasi derlingi priesmlio ir priemolio
dirvoemiai. Dl pakankamo maisto mediag, drgms ir dirvoemio oro kiekio i juosta yra
pati tinkamiausia piev augalams augti. ia sikuria retakeriai varpiniai augalai ir dl to
susidaro kiniu poiriu vertingiausios ir produktyviausios tri piev bendrijos. Tik lomose
pasitaiko upelkjusi piev lopinli.
Prieemynin (dar vadinama paterasine) salpos dalis yra toliausiai nuo vagos ir ribojasi
su ups slnio laitais (3.7 pav., 3). i salpos dal siekianti lta potvynio vandens tkm atnea
maiausiai ir pai smulkiausi aliuvio daleli (molio). Todl daniausiai prieemynin salpos
dalis bna ema, dirvoemis sunkus, blogai aeruojamas, augal likui ardymas ltesnis,
dirvoemio paviriuje danai telko gruntinis vanduo. Tokiose augavietse sikuria
tankiakeriai varpiniai ir viksvuoliniai augalai, formuojasi pelkt piev, o slgsant vandeniui
ir emapelki augal bendrijos.

3.7 pav. Ups slnio geomorfologin sandara ir salpos ekologins juostos: 1 prievagin,
2 centrin, 3 prieemynin (nuotr. i GALANIN, 2005)
Kiekviena i mint salpos dali, dar vadinam ekologinmis juostomis, gali bti
emesnio lygmens ir kasmet uliejama ar auktesnio lygmens ir uliejama kart per kelerius
metus. Todl tose paiose juostose gali formuotis skirtingos piev bendrijos. Jei salpa
drkinama daugiausia atmosferos krituli, tai joje gali formuotis pievos, panaesns

56
sausumines, o jei drkinama ir gruntinio vandens, formuojasi panaios emumines pievos. Be
to, mintos ekologins juostos rykios ne kiekvienos ups salpoje.
Piev raida. Velnjimas, kaip endogeninis pievos dinamikos procesas, sukelia piev
senjim, kur charakterizuoja akniastiebini, retakeri ir tankiakeri varpini augal raidos
stadijos. Taigi, pievose dl augal gyvybins veiklos gali prasidti jiems nepalanki pokyi
didti dirvoemio rgtingumas, daugti nesuirusios organins mass, blogti mineralin
mityba. sigaljus iems procesams ir galiausiai sivyravus tankiakeriams augalams, pievos
teritorija ilgainiui gali supelkti. iuos procesus dar labiau paspartina neracionalus
kininkavimas pievose, ypa ienavimas ne laiku ir ne kasmet, pernelyg ankstyvas ar per ilgai
trunkantis ganymas.
Piev reikm. Pievos ir ganyklos uima svarbi viet Lietuvos kratovaizdyje. J
gamtines ir kines funkcijas reikia laikyti lygiavertmis mik funkcijoms. Daugiameiai piev
augalai nuo ankstyvo pavasario iki vlyvo rudens aplink iskiria daug deguonies. Be to,
pievos turi didel prieerozin ir mitybos element antimigracin buferin reikm. Ypa tai
bdinga kalvotoms vietovms. Piev oli aknimis supinta tvirta ir tanki velna apsaugo
dirvoem ne tik nuo mechaninio poveikio ar nuplovimo, bet ir sulaiko itirpusias vandenyje ir
migruojanias dirvoemyje chemines mediagas. Piev reikm ems kyje labai didel: tai
ems kio naudmenos, itin svarbios bet kurio krato gyvulininkysts raidai. Pagal naudojimo
bd pievos skirstomos ienaujamas pievas ir ganyklas. Daugiausia verting paarini oli
auga salpinse pievose, o geriausios kokybs ieno tiekjai yra retakeriai ir akniastiebiniai
varpiniai augalai. Kai kurie piev augalai domestifikuoti, sukultrinti ir auginami kaip
paariniai, vaistiniai ar dekoratyviniai.
3.4. Duomenys apie piev plot, flor,
Statistikos duomenys apie piev plot. Pievos ir ganyklos Lietuvoje sudaro apie 11 %
ems kio naudmen (per 475,8 tkst. ha) ir uima apie 7 % alies teritorijos. Daugiausia tai
nenatralios kilms olynai. Prie penkerius metus vykdant nacionalin natrali piev
inventorizacij 42,5 tkst. ha priskirta natralioms pievoms (inventorizacija apm 65 % alies
teritorijos), tai sudaro apie 0,7 % alies teritorijos. Topologiniu poiriu vyrauja emynins
pievos (88 %). Slni piev ymiai maiau (12 %). Geografiniu poiriu daugiausia piev
Kuroemaii ir Pabaltijo emumos srii molingose lygumose. Beveik nra piev iaurs
Lietuvoje. Labai nedaug emynini piev liko kalvotoje rytinje alies dalyje (tarp ariam
lauk, pamikse, kalv palaitse).
Statistikos duomenys apie piev flor ir augalij. Pievose daugiausia yra miglini
(Poaceae), astrini (Asteraceae), pupini (Fabaceae), erktini (Rosaceae), viksvuolini
(Cyperaceae), bervidini (Scrophulariaceae), gvazdikini (Caryophyllaceae), vdrynini
(Ranunculaceae), salierini (Apiaceae), notrelini (Lamiaceae) eim augal. I viso ms
alies pievose auga apie 550 ri augal. Lietuvos piev augal bendrijos priskiriamos prie 5
klasi ir 34 asociacij. io skyriaus tekste mint pievose augani augal ri sraas ir j
taksonomin priklausomyb pateikta 3.6 poskyryje, Lietuvos piev augalijos klasi sraas
3.7 poskyryje.
Piev augalijos klasi charakteristika. Lietuvos piev augal bendrijos bene
isamiausiai apraytos Lietuvos augalijos pirmajame tome Pievos. Toliau pristatoma
sutrumpinta ioje monografijoje pateikta piev augalijos klasi charakteristika.

57
Trios pievos (Molinio-Arrhenatheretea elatioris). Tai danos, visoje Lietuvoje
paplitusios, pusiau natralios, antropogenizuotos, ienaujam ir ganom piev bendrijos,
vertingos kiniu poiriu. Tri piev bendrij aptinkama tiek uliejamosiose, tiek
emyninse pievose, neupelkjusiuose mineraliniuose ir organiniuose mezotrofiniuose, reiau
eutrofiniuose dirvoemiuose. Klass charakteringos rys: varpiniai tikrasis eraiinas
(Festuca pratensis), paarinis motiejukas (Phleum pratense), pievin migl (Poa pratensis),
paprastoji migl (P. trivialis), kupstin luotsmilg (Deschampsia cespitosa); anktiniai
pievinis pelirnis (Lathyrus pratensis), raudonasis dobilas (Trifolium pratense), mlyniedis
vikis (Vicia cracca); vairiaoliai pievin karten (Cardamine pratensis), pakrmin bajor
(Centaurea jacea), pievin akiveit (Euphrasia rostkoviana), sibirinis bartis (Heracleum
sibiricum), vienagrai snaudal (Leontodon hispidus), siauralapis gyslotis (Plantago
lanceolata), paprastoji juodgalv (Prunella vulgaris), aitrusis vdrynas (Ranunculus acris),
didysis barkutis (Rhinanthus angustifolius), valgomoji rgtyn (Rumex acetosa). Natraliose
buveinse tri piev klass bendrij reprezentaciniame 10 10 m
2
dydio apraym
laukelyje aptinkama 2045 ri induoi augal ir saman, o i viso iose pievose auga 270
ri augal. Tri piev klas turi daugiausia asociacij 17. ios klass daniausios
bendrijos yra tikrieji eraiinynai, kupstiniai luotsmilgynai, eraininiai kietavarpynai,
gardnytiniai smilgynai. Trios pievos smarkiai paveiktos kins veiklos: sausinimo, trimo,
ganymo, paarini oli sjimo.
Stepins pievos (Festuco-Brometea erecti). Tai nedanos, paprastai pietinje ir
pietvakarinje Lietuvos dalyse aptinkamos ekstrazoninio pobdio reliktins bendrijos.
sikuria upi slniuose ir kalv pietiniuose laituose baziniuose, retai silpnai rgiuose
dirvoemiuose. Stepini piev natrali fragment yra ilikusi tik upi skardiuose arba
laituose. Klass charakteringos rys: paprastasis perluotis (Anthyllis vulneraria), ankstyvoji
viksva (Carex caryophyllea), didiagalv bajor (Centaurea scabiosa), paprastoji vingiorykt
(Filipendula vulgaris), geltonied liucerna (Medicago falcata), skiautertoji putokl
(Polygala comosa), tikroji sidabraol (Potentilla argentea), gumbuotasis vdrynas
(Ranunculus bulbosus), kalninis dobilas (Trifolium montanum), varpotoji veronika (Veronica
spicata). Natraliose buveinse stepini piev klass bendrij reprezentaciniame 10 10 m
2

dydio apraym laukelyje aptinkama 3041 ri induoi augal ir saman, o i viso iose
pievose auga 233 ri augal. Stepini piev klas skirstoma 6 asociacijas. Dauguma
asociacij uima labai nedidel plot. Stepins pievos nra labai derlingos, todl nuolat
stengiamasi jas sukultrinti (trti, sti paarini oli). Taip naikinama per ilgus amius
susiformavusi j augalija.
Pamiki, miko aikteli ir lait pievos (Trifolio-Geranietea sanguinei). Tai
apyrets arba retos bendrijos, Lietuvoje susidariusios iauriniame arealo pakratyje.
Daugiausia aptinkama pietinje ir rytinje ms alies dalyse. Kai kurios auga ir visoje
Lietuvoje, bet labai retos iaurinje dalyje. i piev pasitaiko miko aikteli pakilesnse
vietose, upi slni bemikiuose laituose, retai ienaujamose aukto lygmens salpinse
pievose. Danai susiformuoja ties miko ir pievos riba, jose gali bti aptinkama ilumamgi
krm ri. Prieraiios kalkingiems dirvoemiams. Klass charakteringos rys: saldialap
kulkn (Astragalus glycyphyllos), krmin unmt (Clinopodium vulgare), raudoniedis
snaputis (Geranium sanguineum), paprastoji jonaol (Hypericum perforatum), mikinis
pelirnis (Lathyrus sylvestris), paprastasis raudonlis (Origanum vulgare), nusvirusioji
naktiied (Silene nutans). Natraliose buveinse pamiki, miko aikteli ir lait piev
klass bendrij reprezentaciniame 10 10 m
2
dydio apraym laukelyje aptinkama 2530
ri induoi augal ir saman, o i viso iose pievose auga 270 ri augal. i klas
skirstoma 6 asociacijas. I j visoje alyje paplit dobiliniai dirvuolynai, o pietinje ir rytinje
dalyse kiek danesni ir snaputiniai dobilynai.

58
Tyrulins pievos (Nardetea strictae). Klass bendrijos paplitusios visoje Lietuvoje,
taiau uima nedidelius plotus. J aptinkama emyninse ir uliejamosiose pievose, kuri
dirvoemiai rgts ir turi maai maisto mediag; paprastai pasitaiko kit piev bendrij
pakraiuose arba pamikse. Dl melioracijos nedideli j plotai dar labiau sumajo. Klass
charakteringos rys: staioji briedgaur (Nardus stricta), paprastasis varpenis (Botrychium
lunaria), pagulusioji tridant (Danthonia decumbens), keturbriaun jonaol (Hypericum
maculatum), ausytoji kudl (Pilosella lactucella), mikin sidbraol (Potentilla erecta),
keturbriaunis iobrelis (Thymus pulegioides). Natraliose buveinse tyrulini piev klass
bendrij reprezentaciniame 10 10 m
2
dydio apraym laukelyje aptinkama 2934 ri
induoi augal ir saman, o i viso iose pievose auga 165 ri augal. Tyrulini piev klas
skirstoma 4 asociacijas. I j daniausi putokliniai briedgaurynai, visoje alyje pasitaiko ir
virini briedgauryn, nors danesni pietrytiniuose rajonuose ir emaii auktumoje.
Druskingos pievos (Asteretea tripolii). Tai labai retos Lietuvoje bendrijos, kuri
nedideli fragment aptinkama tik Kuri mari ir Baltijos jros pakrantse. Klass
charakteringos rys: trispalvis astras (Aster tripolium), varlinis vikris (Juncus ambiguus),
pajrin narytol (Triglochin maritimum). Drusking piev klass bendrij reprezentaciniame
10 10 m
2
dydio apraym laukelyje aptinkama 1012 ri induoi augal ir saman. Prie
ios klass priskiriamos tik vienos asociacijos bendrijos; druskingose pievose i viso auga 30
ri augal.
Piev floros ir augalijos apsauga. XX a. pabaigoje piev Lietuvoje labai sumajo.
Ypa maai liko natrali piev. iuo metu natrali piev augalij reprezentuoja tik upi
slni ir paeeri uliejamosios pievos, kuri daugiausia vakarinje ir pietinje Lietuvos dalyse
(Nemuno ir jo intak Jros, Minijos, eups, Nevio, Mituvos uliejamosios pievos), o
natralios emynins pievos beveik visikai inyko. Taiau btent natralios pievos pasiymi
didiausia augal ri vairove. Pievas kultrinant (melioruojant, triant, sjant paarini
oli) ar apsodinant miku, buvo naikinama per ilgus amius susiformavusi j augalija.
Nykstant piev ekosistemoms, maja ir kinta j genofondas bei cenofondas. Piev
bendrijose vyksta ri vairovs kaita, plinta plaios ekologins amplituds rys, bendrijas
skverbiasi adventyviniai augalai. Dl nesubalansuoto trimo ir dirvoemio rgtjimo pievose
nyksta ar maja geguraibini (Orchidaceae) eimos augal populiacij. Daugelyje piev
vietoj produktyvi pievinio paiaulyno (Alopecuretum pratensis) bendrij plinta menkaverts
kiniu poiriu kupstinio luotsmilgyno (Deschampsietum cespitosae) bendrijos. Ypa didel
grsm kilusi retoms ir arealo paribyje esanioms piev bendrijoms.
Lietuvos raudonj knyg rayti 42 ri piev augalai: pievinis alavijas (Salvia
pratensis), staioji dirsuol (Bromopsis erecta), melsvasis gencijonas (Gentiana cruciata),
almuotoji geguraib (Orchis militaris), baltijin gegn (Dactylorhiza longifolia), alioji
plateiv (Coeloglossum viride), paprastasis kardelis (Gladiolus imbricatus) ir kt.
Lietuvos augal bendrij raudonj knyg raytos 14 asociacij piev bendrijos: tri
piev klass bendrijos sibirinis vilkdalgynas (Iridetum sibirici) ir morkinis aviuolynas
(Dauco-Arrhenatheretum elatioris), snaputinis plukynas (Geranio-Anemonetum sylvestris) ir
kt.
Lietuvos pievose nustatyta 9 tip Europos svarbos piev buveini: ienaujamos mezofit
pievos, aliuvins pievos, stepins pievos, mikapievs ir kt. Kai kuriose piev bendrijose, ypa
pamiki, gali pasitaikyti kertini miko buveini.

59
3.5. Piev augal ri, mint skyriaus tekste,
taksonominis sraas
(! Lietuvos raudonj knyg raytos rys)
CLIMACIACEAE Kindb. JUNETINIAI
Climacium dendroides (Hedw.) Web. et Mohr palmin junet
AMBLYSTEGIACEAE (Broth.) M. Fleisch. BUKASNAPINIAI
Calliergonella cuspidata (Brid.) Loeske pelkin dygut
Brachythecium albicans (Hedw.) Schimp. balkvoji trump
HYPNACEAE Schimp. PATISINIAI
Rhytidiadelphus squarrosus (Hedw.) Warnst. garbanotoji kera
EQUISETOPHYTA B. Boivin ASIKLNAI
EQUISETOPSIDA C. Agardh ASIKLAINIAI
EQUISETIDAE Engl. et Gilg ASIKLUOIAI
EQUISETACEAE Michx. ex DC. ASIKLINIAI
Equisetum palustre L. geguinis asiklis
OPHIOGLOSSOPSIDA Thom DRIELIELAINIAI
OPHIOGLOSSIDAE Takht. ex Reveal DRIELIELUOIAI
OPHIOGLOSSACEAE (R. Br.) C. Agardh DRIELIELINIAI
Botrychium lunaria (L.) Sw. paprastasis varpenis
Caltha palustris L. pelkin puriena
Ranunculus acris L. aitrusis vdrynas
R. bulbosus L. gumbuotasis vdrynas
R. flammula L. dedervinis vdrynas
R. repens L. liauiantysis vdrynas
Cerastium holosteoides Fr. paprastoji glaut
Dianthus deltoides L. ilinis gvazdikas
Lychnis flos-cuculi L. ilkaied gaisrena
Silene nutans L. nusvirusioji naktiied
POLYGONACEAE Juss. RGTINIAI
Rumex acetosa L. valgomoji rgtyn
HYPERICACEAE Juss. JONAOLINIAI
Hypericum maculatum Crantz keturbriaun jonaol
H. perforatum L. paprastoji jonaol

60
Lysimachia nummularia L. liauianioji iling
BRASSICACEAE Burnett (CRUCIFERAE Juss.) BASTUTINIAI (KRYMAIEDIAI)
Cardamine pratensis L. pievin karten
Alchemilla monticola Opiz ganyklin rasakila
Filipendula ulmaria (L.) Maxim. pelkin vingiorykt
F. vulgaris Moench paprastoji vingiorykt
Geum rivale L. raudonoji iognag
Potentilla anserina L. sin sidabraol
P. argentea L. tikroji sidabraol
P. erecta (L.) Raeuschel mikin sidbraol
Anthyllis vulneraria L. paprastasis perluotis
Astragalus glycyphyllos L. saldialap kulkn
Lathyrus pratensis L. pievinis pelirnis
L. sylvestris L. mikinis pelirnis
Lotus corniculatus L. paprastasis gardenis
Medicago falcata L. geltonied liucerna
M. lupulina L. apynin liucerna
Trifolium hybridum L. rausvasis dobilas
T. montanum L. kalninis dobilas
T. pratense L. raudonasis dobilas
T. repens L. baltasis dobilas
Vicia cracca L. mlyniedis vikis
GERANIACEAE Juss. SNAPUTINIAI
Geranium palustre L. pelkinis snaputis
G. sanguineum L. raudoniedis snaputis
POLYGALACEAE R. Br. PUTOKLINIAI
Polygala comosa Schkuhr skiautertoji putokl
Carum carvi L. paprastasis kmynas
Heracleum sibiricum L. sibirinis bartis
Pimpinella saxifraga L. maoji oiaol
VALERIANACEAE Batsch VALERIJONINIAI
Valeriana officinalis L. vaistinis valerijonas
Galium mollugo L. paprastasis lipikas
G. palustre L. pelkinis lipikas
G. verum L. tikrasis lipikas
GENTIANACEAE Juss. GENCIJONINIAI
! Gentiana cruciata L. melsvasis gencijonas
BORAGINACEAE Juss. AGURKLINIAI
Myosotis scorpioides L. pelkin neumirtuol
Euphrasia rostkoviana Hayne pievin akiveit
Melampyrum nemorosum L. krminis kpolis
Odontites vulgaris Moench raudonasis skstukas

61
Pedicularis palustris L. pelkin glind
Rhinanthus angustifolius C. C. Gmel. didysis barkutis
R. minor L. maasis barkutis
Veronica chamaedrys L. paprastoji veronika
V. spicata L. varpotoji veronika
PLANTAGINACEAE Juss. GYSLOTINIAI
Plantago lanceolata L. siauralapis gyslotis
Clinopodium vulgare L. krmin unmt
Origanum vulgare L. paprastasis raudonlis
Prunella vulgaris L. paprastoji juodgalv
! Salvia pratensis L. pievinis alavijas
Thymus pulegioides L. keturbriaunis iobrelis
CAMPANULACEAE Juss. KATILLINIAI
Campanula patula L. pievinis katillis
Achillea millefolium L. paprastoji kraujaol
! Aster tripolium L. trispalvis astras
Centaurea jacea L. pakrmin bajor
C. scabiosa L. didiagalv bajor
Cirsium palustre (L.) Scop. pelkin usnis
Crepis biennis L. dvimet kreisv
C. paludosa (L.) Moench pelkin kreisv
Leontodon hispidus L. vienagrai snaudal
Leucanthemum vulgare Lam. paprastoji baltagalv
Pilosella lactucella (Wallr.) P. D. Sell. et C. West ausytoji kudl
Taraxacum officinale F. H. Wigg. paprastoji kiaulpien
Tragopogon pratensis L. pievinis ptelis
ALISMATIDAE Takht. DUMBLIALAIKIAIEDIAI
JUNCAGINACEAE Rich. NARYTOLINIAI
! Triglochin maritimum L. pajrin narytol
IRIDACEAe Juss. VILKDALGINIAI
! Gladiolus imbricatus L. paprastasis kardelis
! Coeloglossum viride (L.) Hartm. alioji plateiv
! Dactylorhiza longifolia (Neuman) Aver. baltijin gegn
! Orchis militaris L. almuotoji geguraib
Juncus ambiguus Guss. varlinis vikris
J. effusus L. kstasis vikris
J. conglomeratus L. glaustaiedis vikris
CYPERACEAE Juss. VIKSVUOLINIAI
Carex acuta L. lieknoji viksva
C. caryophyllea Latourr. ankstyvoji viksva
C. cespitosa L. kupstin viksva
C. flava L. gelsvoji viksva

62
C. hirta L. plaukuotoji viksva
C. nigra (L.) Reichard paprastoji viksva
C. ovalis Gooden. kikin viksva
C. pallescens L. balsvoji viksva
C. panicea L. viksva train
C. rostrata Stokes snapuotoji viksva
C. vulpina L. lapin viksva
Scirpus sylvaticus L. liekninis viksvameldis
Agrostis capillaris L. paprastoji smilga
Alopecurus pratensis L. pievinis paiaulis
Anthoxanthum odoratum L. kvapioji gardnyt
Arrhenatherum elatius (L.) P. Beauv. ex J. Presl et C. Presl auktoji aviuol
Briza media L. kikio aarls
! Bromopsis erecta (Huds.) Fourr. staioji dirsuol
B. inermis (Leyss.) Holub beginkl dirsuol
Calamagrostis epigejos (L.) Roth smiltyninis lendrnas
Cynosurus cristatus L. paprastoji kietavarp
Dactylis glomerata L. paprastoji unaol
Danthonia decumbens (L.) DC. pagulusioji tridant
Deschampsia cespitosa (L.) P. Beauv. kupstin luotsmilg
Elytrigia repens (L.) Nevski paprastasis varputis
Festuca ovina L. avinis eraiinas
F. pratensis Huds. tikrasis eraiinas
F. rubra L. raudonasis eraiinas
Nardus stricta L. staioji briedgaur
Phleum pratense L. paarinis motiejukas
Poa pratensis L. pievin migl
P. trivialis L. paprastoji migl
3.6. Piev augalijos klasi sraas
MOLINIO-ARRHENATHERETEA ELATIORIS R. Tx. 1937 TRIOS PIEVOS
FESTUCO-BROMETEA ERECTI Br.-Bl. et R. Tx. 1943 STEPINS PIEVOS
TRIFOLIO-GERANIETEA SANGUINEI Th. Mller 1961 PAMIKI, MIKO AIKTELI IR
LAIT PIEVOS
NARDETEA STRICTAE Rivas Goday et Borja Carbonell 1961 TYRULINS PIEVOS
ASTERETEA TRIPOLII Westhoff et Beeftink in Westhoff et al. 1962 DRUSKINGOS PIEVOS
Uduotys
1. Nustatyti tiriamos pievos topologijos ir drgms reimo tip.
2. Charakterizuoti konkreios pievos bendrij vertikalij (lygmenys, j auktis) ir
horizontalij struktr.

63
3. Tiriamoje pievoje, naudojantis augal painimo vadovais, atpainti kiekvieno lygmens
daniausius augalus ir urayti praktikos dienoratyje.
4. Atpaintus augalus suskirstyti kiniu ir taksonominiu poiriu svarbiausias pievos augal
grupes: miglinius, pupinius, vairiaolius, viksvuolinius.
5. Palyginti miglini eimos augal pagrindinius generatyvini (luotels, varpaluots,
sudtins varpos pavidalo iedyn) ir vegetatyvini dali (bambli, tarpubambli,
lapamaki, lapalaki, lieuvli) morfologinius poymius.
6. Atlikti piev mezofito tikrojo eraiino (Festuca pratensis) atitiktini poymi analiz.
7. Ianalizuoti akniastiebini, retakeri ir tankiakeri varpini augal ker sandar.
8. Nustatyti retakeri ir tankiakeri varpini velnos apimt ir savybes.
9. Parinkti astrini (Asteraceae) eimos augal i Asteroideae ir Cichorioideae poeimi,
palyginti j ied ir iedyn morfologin sandar: Asteroideae poeimio vamzdiki, netikri
lieuviki, piltuviki iedai; Cichorioideae poeimio tikri lieuviki iedai; abiej poeimi
augal grai skraist, iedynsostis.
10. Atpainti tiriamos pievos tarpinius parazitus.
11. Surasti, kokybikai ir kiekybikai vertinti azotbakteri gumbelius ant pupini eimos
augal akn.
12. Naudojantis augalijos klasi painimo lentele (7.3 poskyris), priskirti tiriamos pievos
bendrij prie augalijos klass.
13. Sudaryti pievos augal mokslin herbarium.
1. Kokios augal bendrijos priskiriamos prie piev?
2. Kokia mik zonos piev kilm?
3. Kokia piev floros kilm?
4. Kokios pagrindins taksonomins ir kins piev augal grups?
5. Koki ri varpiniai augalai priskiriami prie auktj varpini?
6. Koki ri varpiniai augalai priskiriami prie emj varpini?
7. Koki ri varpiniai augalai bdingi vidutinio drgnumo pievoms?
8. Koki ri varpiniai augalai bdingi lapioms pievoms?
9. Koki ri varpiniai augalai bdingi tyrulinms pievoms?
10. Kaip susiformuoja velna?
11. Kaip krmijasi akniastiebiniai varpiniai?
12. Koki ri akniastiebiniai varpiniai auga pievose?
13. Kaip krmijasi retakeriai varpiniai?
14. Koki ri retakeriai varpiniai auga pievose?
15. Kaip krmijasi tankiakeriai varpiniai?
16. Koki ri tankiakeriai varpiniai auga pievose?
17. Koki ri pupini eimos augalai auga vidutinio drgnumo pievose?
18. Koki eim ir koki ri vairiaoliai auga vidutinio drgnumo pievose?
19. Kokios eimos ir koki ri tarpiniai parazitai auga pievose?
20. Kokie yra pievos bendrijos vertikaliosios struktros lygmenys?
21. Kokie piev bendrij horizontaliosios ir sezonins diferenciacijos poymiai?
22. Kokios ekologins grups augalai bdingi vidutinio drgnumo pievoms?
23. Kaip pievos skirstomos topologikai?
24. Kokia piev gamtin ir kin reikm?
25. Kokios klass bendrijos labiausiai paplitusios Lietuvos pievose?

64
4. VANDENS TELKINIAI IR J AUGALINIS
RBAS
Vanduo daugeliu poiri neabejotinai yra vienas i svarbiausi normali augal
gyvensen lemiani aplinkos komponent. Pakanka vien paminti, kad augal audiniuose
vanduo sudaro 4095 %. Netgi sausose sklose yra 1015 % vandens. Visi augalams bdingi
biocheminiai procesai vyksta vandens terpje. Vandenyje puikiai tirpstantys mineralins
mitybos elementai vandens apytakos indais ineiojami po visus augalo organus. Pagaliau kai
kuriems pai vairiausi taksonomini grupi augalams vanduo yra tiesiogin gyvenamoji
aplinka. Vandenyje augantys augalai daniausiai vadinami bendru hidrofit vardu. Augalai gali
skmingai augti vairaus dydio ir kilms, glo ir sroko, stovinio ar tekanio vandens
telkiniuose upse, eeruose, jrose. Netgi melioracijos ar kitokios kilms grioviuose esantis
vanduo yra augalams tinkama aplinka. T pat galima pasakyti apie vandens saugyklas,
tvenkinius, kdras. Dl to ms alyje gausu pai vairiausi augalams augti tinkam vandens
telkini.
Svarbiausi glo vandens telkiniai yra ups ir eerai. Vien ilgesni kaip 250 m upi
Lietuvoje per 29 900, o j bendras ilgis apie 63 7000 km. Respublikoje yra apie 2850 didesni
kaip 0,5 ha eer, kuri bendras plotas sudaro 908,3 km
2
. Dar ms alyje yra apie 3150
maesni kaip 0,5 ha eer. Visi natralios kilms eerai uima apie 1,4 % respublikos
teritorijos. Be svarbiausi glo vandens telkini upi ir eer, ms krate esama ir sroko
vandens telkini. Tai Kuri marios ir Baltijos jros dalis ties Lietuvos krantais. Vis vandens
telkini vidins aplinkos ekologiniai rodikliai yra visikai kitokie nei sausumos, todl hidrofitai
pasiymi specifiniais tik jiems bdingais iors ir vidaus sandaros bruoais.
4.1. Vandens augal aplinkos slygos ir atitiktiniai poymiai
Vandenyje augani augal aplinkos slygos labai skiriasi nuo sausumos augal aplinkos
slyg. Vanduo yra ymiai tankesnis u or: oro tankis 0,0013 g/cm
3
, o vandens 1,35 g/cm
3
.
Btent todl vandens augal ramstiniai audiniai menkai isivyst arba j nra. Vandens augal
ramstiniai audiniai telkiasi daugiausia stiebo centre, o ne periferijoje kaip sausumos augal, dl
to vandens augal stiebai labai lanksts. Tai ypa svarbu tekanio vandens telkiniuose
augantiems augalams. Lanksts augal stiebai vandenyje dl didelio aplinkos tankio ilaiko
vertikali padt, bet igriebti i vandens ikart nusvyra. Vandenyje, o ypa po vandeniu,
auganius augalus herbarizuojant, btina panardinti vanden popieriaus lap, ant jo idstyti
augalo dalis ir tik tada itraukti i vandens. Ant to paties lapo vandens augalai ir diovinami, o
paskui atiduodami saugoti herbarium. Augalo nerekomenduojama nuo vandenyje buvusio
popieriaus lapo nuimti vandens augalas gali sutrupti, nes menkai isivyst ramstiniai
audiniai ar j visai nra.
Augalams reikming duj santykis vandenyje yra visikai kitoks negu ore, kur O
2
sudaro
apie 20 %. Vandenyje O
2
yra madaug 21 kart maiau negu ore, bet yra gerokai,

palyginti su
oru, didesnis CO
2
kiekis. Pagrindinis prisitaikymas kompensuoti O
2
trkum vandenyje yra
4. VANDENS TELKINIAI IR J AUGALINIS RBAS

65
santykinai didelis vandens augal asimiliuojamojo paviriaus plotas. Btent dl to daugelio
vandens augal lapai labai dideli, palyginti su kitais organais. Taip pat dl tos paios prieasties
hidrofit lapai danai bna suskil siauras linijikas skiltis, nors manoma, kad is poymis
galjo atsirasti ir kaip prisitaikymas ilikti nesuplytiems vandens srovs. Prisitaikymas
pagerinti duj apykait daug tarpulsi ar kit oro ertmi vairiose augal dalyse. Vandens
augalams labai bdingas
audinys su gausybe plai,
oro pripildyt tarpulsi (4.1
pav.) vadinamas aerenchima
(gr. ar oras; enchyma kas
lieta, audinys).
Vandens augal
epidermio sienels plonos, o
kutikula plona arba jos visai
nra. Plonas dengiamasis
audinys leidia siurbti
vanden, jame esanias maisto
mediagas ir dujas visu
augalo paviriumi. Dl to
hidrofit apytakos audiniai
redukuoti arba j visai nra.
Pagrindin aknies funkcija
siurbti i dirvoemio vanden
su jame itirpusiomis maisto
mediagomis; vandens augal
aknys j atlieka silpnai. Taip pat vandens augal aknys neturi akniaplauki arba j turi labai
maai. aknimis hidrofitai paprastai tik sitvirtina vandens telkinio dugne (mechanin aknies
funkcija). Kartais hidrofit aknys gauna nauj funkcij, pavyzdiui, pusiausvyros palaikymo
organo, kaip antai maosios pldenos (Lemna minor). Galiausiai kai kurie vandens augalai
akn visai neturi.
Po vandeniu pasinr augal lapai neturi ioteli, o vandens paviriuje plaukiojani
lap iotels bna tik virutinje j pusje. Pastarieji lapai vykdo transpiracij. Kai kuri
vandens augal visos dalys, o ypa lapai, bna padengti gleivi, kurias gamina specialios
lstels. Manoma, kad gleivs apsaugo augalus nuo organini mediag iplovimo ir nuo
kenkj.
Kadangi viesos intensyvumas vandenyje kur kas silpnesnis negu ore, pasinrusij
augal lap mezofilis nediferencijuotas palisadin ir purj audinius, o visos mezofilio
lstels yra izodiametrins. Hidrofit lap epidermyje gali bti chloroplast, o tarp sausumos
augal tai pasitaiko labai retai. Todl epidermiui tenka ir dengiamojo, ir asimiliuojamojo
audinio funkcijos.
Pasinrusi po vandeniu augal lapai danai bna aptraukti kalki plutels i CaCO
3
.
Mat hidrofitai absorbuoja itirpus vandenyje Ca(HCO
3
)
2
ir, sunaudoj fotosintezei i jo
molekuls vien H
2
CO
3
molekul, aplink iskiria vandenyje netirpstant CaCO
3
, kuris ir
nusda ant lap. Kuo vanduo kalkingesnis, tuo storesn CaCO
3
plutel susidaro ant vandens
augal epidermio. Dl ios prieasties vandens augalai tampa iurkts.
Temperatros skirtumai per metus ir per par vandenyje ymiai maesni negu ore. Vasar
vandens temperatra paprastai bna emesn u oro. Manoma, kad btent dl ilumos
trkumo vyraujantis vandens augal dauginimasis vegetatyvinis. Greta prastini
vegetatyvinio dauginimosi bd (akniastiebiais, palaipomis) esama ir labai specifik,

4.1 pav. Plunksnalaps (Myriophyllum) stiebo skerspjvis: 1
dideli tarpulsiai (nuotr. i ROBERTS, 1998)
1

66
pavyzdiui, turijonais. Turijonai (lapagliai) tai vandens augal iemojantys pumpurai.
Morfologikai jie yra i tankiai iaugusi lap pradmen susidar galiniai pumpurai arba
sutrumpjusiais tarpubambliais lapuot akeli virnls. Kadangi daugelis vandens telkini
iem nela iki dugno, o vandens temperatra ilieka teigiama, turijonai ruden atsiskiria nuo
pagrindinio augalo ir, apsunk nuo maisto mediag, nugrimzta dugn. Per iem atsargines
maisto mediagas naudoja gyvybiniams procesams palaikyti. Pavasar palengvj turijonai
iplaukia paviri ir virsta naujais augalais. Vandens telkini dugne skmingai periemoja ir
augal akniastiebiai. Be to, dalis vandens augal iem taip pat nusileidia vandens telkinio
dugn. Ypa tai bdinga laisvai vandens paviriuje plaukiojantiems augalams. Galiausiai kai
kurie vandens augalai dauginasi beveik vien vegetatyvikai, o ydi labai retai, pavyzdiui,
vandens paviriuje plaukiojanti maoji pldena (Lemna minor). Tai maas, apvalios ploktels
pavidalo augalas, kurio pakits stiebelis atlieka fotosintez. Dauginasi maoji pldena oniniais
gliais, kurie iauga tam tikrose prie stiebo pagrindo susidaraniose kienli pavidalo ertmse.
Nauji vegetatyvins kilms gliai tam tikr laik bna susijung su pagrindiniu augalu, dl to
vandens paviriuje susidaro itisos plden kolonijos. Tik vliau kolonijas sudarantys gliai
virsta atskirais augalais. Daugindamasi vien vegetatyvikai maoji pldena per vien
vegetacijos sezon gali visikai utraukti stovinio vandens telkinio paviri. Pldenos
biomas siekia 40 cnt/ha.
Taigi, pagrindiniai hidrofit prisitaikymo augti vandenyje bdai yra ie: a) daug stambi
ertmi vairiuose augal organuose, b) neisivyst mechaniniai elementai, c) redukuoti
apytakos audiniai, d) didesnis lap pavirius, e) lapai suskil siauras linijikas ar net silikas
skiltis, f) vyrauja vegetatyvinis dauginimasis.
Dauguma vandens augal ydi ir fruktifikuoja (veda vaisius ir subrandina sklas) vir
vandens. Tarp vandens augal yra ir entomofilini, pavyzdiui, paprastoji lgn (Nuphar
luteum), ir anemofilini, pavyzdiui, plds (Potamogeton) genties, augal. Kai kuriems
vandens augalams pavyzdiui, jriniam andrui (Zostera marina), bdinga hidrofilija
reikinys, kai augal iedus apdulkina vandens perneamos iedadulks. Vandens augalams
labai bdinga ir hidrochorija augal vaisi, skl, spor ir vegetatyvinio dauginimosi organ
(akniastiebi, stiebagumbi, gemalini pumpur) plitimas vandeniu. Taip pat yra duomen,
kad gleivtos vandens augal sklos gali plisti, prilipdamos prie pauki plunksn
(ornitochorija) ar gyvn kno paviriaus (zoochorija).
4.2. Vandens augal gyvenimo formos ir ekologins grups
Pagal C. Raunkiero gyvenimo form klasifikavimo sistem augalai, kurie nepalank
vegetacijai period (vidutinio klimato juostoje iem) praleidia ne vir dirvoemio paviriaus,
o dirvoemyje, dumble arba po vandeniu, vadinami kriptofitais. Dalis kriptofit nepalank
period praleidia po vandeniu patys nusileid vandens telkinio dugn arba vandens telkinio
dugne periemoja j akniastiebiai ar kitos atsinaujinimo dalys; jie vadinami hidrofitais.
Gyvenimo form evoliucijos poiriu dabartiniai stuomeniniai vandens augalai yra
antriniai vandens organizmai, nes pagal kilm tai sausumos augalai, prisitaik augti vandenyje.
Todl jie priklauso prie vairi taksonomikai nutolusi eim. Taiau yra ir toki
taksonomini grupi, kuri atstovai ypa prierais vandens telkiniams. Vandens augalai yra
daugiausia akniastiebiniai daugiameiai augalai. J ekologin amplitud vandens telkiniuose
gana plati. Jie gali ilikti labai skirtingomis, kartais net ekstremaliomis aplinkos slygomis. Kai
kurie t pai ri vandens augalai gali augti tiek pakilus, tiek nukritus vandens lygiui ar net
visikai nusekus vandeniui ir pasiymti skirtingomis morfologinmis formomis, bdingomis
vandens ar sausumos aplinkai. Kartais, priklausomai nuo aplinkos, skiriasi tik dalis augalo

67
organ, daniausiai lapai. Kadangi dalis to paties augalo lap danai bna vandenyje, o kita
dalis ore, tarp vandens augal labai paplitusi heterofilija (gr. heteros kitas, kitoks; phyllon
lapas).
Stambs, gerai irimi plika akimi vandens augalai vadinami makrofitais, o smulks
pro mikroskop irimi mikrofitais. Prie mikrofit paprastai priskiriami mikroskopiniai
dumbliai, o prie makrofit iediniai augalai ir vandenyje auganios samanos, sporiniai
induoiai ir makroskopiniai dumbliai, pavyzdiui, maurabragio (Chara) genties rys. Vandens
telkinyje augalo organai gali isidstyti: a) vien tik vandenyje, b) vandenyje ir ore, c)
vandenyje, ore ir dirvoemyje (vandens telkinio dugne). Atsivelgiant tai, skiriamos tokiais
atitiktini poymi deriniais pasiyminios vandens augal ekologins grups: 1) laisvai
plaukiojantys vandenyje (pleustonas ir makroplanktonas), 2) didija dalimi arba visikai
pasinr po vandeniu ir siaknij dirvoemyje (4.2 pav., IIIV), 3) didija dalimi ikil vir
vandens ir siaknij dirvoemyje (4.2 pav., III). Dviej pastarj grupi augalai sudaro juost
pavidalo telkinius, kurie, pradedant nuo vandens telkinio krato link jo vidurio, tam tikra tvarka
dsningai keiia vienas kit. Stovinio ar ltai tekanio vandens telkiniuose gali susidaryti
eios vandens augalijos ekologins juostos (4.2 pav.).

4.2 pav. Eero ulimas nuo dugno (schema). Augal ekologins juostos (IVI) ir grups (P): I sekli
vanden augal juosta, II nendri ir meld juosta, III vandens lelij juosta, IV plaiaplapi pldi
juosta, V pasinrusij makrofit juosta, VI pasinrusij mikrofit juosta, P pleustonas. Augalai:
1 viksvos (Carex spp.), 2 balinis asiklis (Equisetum fluviatile), 3 gyslotinis dumblialaikis (Alisma
plantago-aquatica), 4 plaialapis vendras (Typha latifolia), 5 paprastoji nendr (Phragmites
australis), 6 eerinis meldas (Schoenoplectus lacustris), 7 maaied vandens lelija (Nymphaea
candida), 8 plduriuojanioji pld (Potamogeton natans), 9 paprastoji lgn (Nuphar lutea), 10
permautalap pld (Potamogeton perfoliatus), 11 blizganioji pld (P. lucens), 12 garbiniuotoji
pld (P. crispus), 13 varpotoji plunksnalap (Myriophyllum spicatum), 14 trieil nertv (Fontinalis
antipyretica), 15 maurabragnai (Charohyta), 16 bentosiniai dumbliai, 17 maoji pldena (Lemna
minor), 18 plduriuojantysis vandenplkis (Hydrocharis morsus-ranae), 19 daugiaakn maur
(Spirodela polyrhiza). Organogeninis (fitogenins kilms) substratas eero dubenyje: A viksv
durps, B nendri ir meld juostos durps, C hidrofit durps, D sapropelis. E mineralinis
substratas; a vandens pavirius (pagal SOLOVJOVAS, KARPOVAS, 1987)

68
4.3. Vandens augal ekologins juostos
Seklij vanden augal juosta (4.2 pav., I). Ariausiai kranto susidaranias seklij
vanden, nendri ir meld juostas sudaro augalai, kurie siejasi su trimis aplinkomis
dirvoemiu (akniastiebiai su aknimis), vandeniu (stieb apatins dalys) ir oru (didiosios
stieb dalys, lapai ir iedynai).
Seklij vanden augal juostoje daniausiai tarpsta auktosios viksvos, pavyzdiui:
lieknoji viksva (Carex acuta), snapuotoji viksva (C. rostrata), iurkioji viksva (C.
pseudocyperus), pelkinis duonis (Eleocharis palustris), balinis asiklis (Equisetum fluviatile),
gyslotinis dumblialaikis (Alisma plantago-aquatica), paprastasis iurpis (Sparganium
emersum), nuodingoji nuokana (Cicuta virosa), i Azijos kils adventyvinis augalas balinis
ajeras (Acorus calamus) ir daugelis kit. ioje juostoje auga ir ypa rykia heterofilija
pasiyminti strlialap papliauka (Sagittaria sagittifolia), kurios pasinrusieji lapai juostiki,
vandens paviriuje plaukiojantieji irdiki, o vir vandens strliki. Jei dirvoemis rgtokas,
ioje juostoje vyrauja viksvos, jei dirvoemis neutralus, plinta duonio (Eleocharis) genties
rys, jei dirvoemis kalkingas balinis asiklis. ios juostos augalai paprastai auga ne
daugiau kaip iki 1 m gylio.
Seklij vanden juostos augal pasitaiko ne tik vandens telkini pakraiuose, bet ir
nuolat drgnose ar lapiose sausumos vietose. Pagal tolerancij aplinkos drgmei, ioje juostoje
auga emapelki augalai (helofitai) arba drgn piev augalai (higrofitai). Helofitai tai ta
dalis kriptofit, kuri atsinaujinimo pumpurai nepalank vegetacijai period praleidia dumble
(gr. helos pelk, phyton augalas). Tokie yra paupi, paeeri, kit tam tikru met laiku
vandens apsemiam viet augalai. Helofit augavietse gruntinis vanduo yra paiame
dirvoemio paviriuje, o apatin toki augal stiebo dalis danai bna apsemta vandens.
Helofitai yra tarpin gyvenimo forma tarp sausumos ir vandens augal. Higrofitai tai
sausumos drgn viet augalai (gr. hygros drgnas, phyton augalas), vandens telkini
krantuose augantys ant kupst, plov arba negiliai vandenyje. Kai kurie i j vandens telkini
krantuose auga ypa gausiai ir sudaro stabilias bendrijas. Daugeliui ios juostos augal bdinga
heterofilija, nes jie yra amfibiniai (bdmainiai) augalai, prisitaik augti ir apsmus, ir nusekus
vandeniui.
Nendri ir meld juosta (4.2 pav., II). ioje juostoje daniausiai auga paprastoji nendr
(Phragmites australis), eerinis meldas (Schoenoplectus lacustris), plaialapis vendras (Typha
latifolia), kai kurie kiti stambs ir aukti vandens telkini krant augalai. Nendrs daniausiai
plinta, jei dirvoemyje vyrauja smlis ar vyras, meldai ir vendrai jei dumblingas. ios
juostos augalai paprastai auga iki 1,52 m gylio.
Kadangi minti augalai tarpsta pereinamojo tipo ekologinse juostose, jie vadinami labai
vairiais sinonimais (helohidrofitai, hidrohigrofitai, helofitai, vandens ir pelki, amfibiniai
augalai ir kt.). Seklij vanden ekologins juostos augalai dar vadinami smulkiaisiais
helohidrofitais (dumblialaikis, duonis, papliauka), nendri ir meld juostos stambiaisiais
arba auktaisiais helohidrofitais (nendr, meldas, vendras), yra ir vidutinio aukio
helohidrofit (balinis asiklis), kuri gali pasitaikyti abiejose juostose. Abiej juost augalai
gali augti ir u vandens telkini rib.
Likusias juostas formuoja tikrieji vandens augalai hidrofitai (gr. hydr vanduo,
phyton augalas). Tikrieji vandens augalai u vandens telkinio rib niekada neauga. ie
augalai savo didija dalimi arba visikai pasinr po vandeniu.
Vandens lelij juosta (4.2 pav., III). i juost sudaro vandens telkinio dugne
siaknijantys pldurlapiai augalai (nimfeidai). Tai augalai su plduriuojaniais vandens
paviriuje lapais (4.3 pav.) ir vir vandens ikylaniais arba plduriuojaniais iedais ar

69
iedynais. Visuomet po vandeniu yra didioji i augal dalis akniastiebiai su aknimis,
povandeniniai lapai, plduriuojani lap lapkoiai. ioje juostoje daniausiai auga maaied
vandens lelija (Nymphaea candida), paprastoji lgn (Nuphar luteum, 4.3 pav.),
plduriuojanioji pld (Potamogeton natans), bdmainio rgio vandenin forma (Persicaria
amphibia f. aquatica). Vandens lelij juostos atstovai paprastai auga iki 3 m gylio.

4.3 pav. Paprastoji lgn (Nuphar luteum) vandens lelij juostos pldurlapis augalas (R. Ginkaus
nuotr.)

4.4 pav. Potameidai augalai, vir vandens ikeliantys iedus (1) ar iedynus (2): 1 prastoji kurkl
(Batrachium aquatile), 2 varpotoji plunksnalap (Myriophyllum spicatum) (pagal KOL, 1999)

70
Plaialapi pldi juosta (4.2 pav., IV). i juost sudaro dugne siaknijantys
vandenyje panir augalai, kuri tik iedai ar iedynai (4.4 pav.) pasirodo ore (potameidai).
Daniausi ios juostos augalai plds (Potamogeton) genties atstovai. ios genties rys
skirstomos dvi morfologines grupes plaialapi ir siauralapi pldi. Danesns yra
plaialaps plds gana stambiais ir plaiais lapais. Tai permautalap pld (Potamogeton
perfoliatus), blizganioji pld (P. lucens), garbiniuotoji pld (P. crispus). Daniausios
siauralaps plds su smulkiais ir siaurais lapais yra ukin pld (P. pectinatus) ir plokioji
pld (P. compressus). Kiti bdingi ios juostos augalai yra menturin (Myriophyllum
verticillatum) ir varpotoji (M. spicatum; 4.4 pav., 2) plunksnalaps, standialap kurkl
(Batrachium circinatum). ios juostos augalai auga iki 45 m gylio.
Pasinrusij makrofit juosta (4.2 pav., V). i juost sudaro emi, prie dugno
prisitvirtin, vis pltots cikl po vandeniu augantys augalai (isoetidai). Jie niekada
nepasirodo vandens paviriuje. J galima aptikti atliekant tyrimus: griebiant specialiu kabliu
arba nardant. Daniausiai tai makroskopiniai dumbliai, vandens samanos, retai kai kurie
sporiniai induoiai ar iediniai augalai. Daugiausia ioje juostoje auga maurabragiai (Chara
spp.) ir samana trieil nertv (Fontinalis antipyretica). Labai reti ios ekologins juostos
augalai yra pataisn skyriaus atstovas eerin slepier (Isoetes lacustris) ar iedinio augalo
plukenio (Najas) genties rys. i juosta paprastai susidaro 610 m gylyje.
Pasinrusij mikrofit juost (4.2 pav., VI) sudaro prie substrato prisitvirtin
(bentoso) dumbliai daniausiai titnagdumbliai, melsvabakters.
Laisvai plaukiojantys vandens
augalai. Laisvai plaukiojantys vandenyje
stuomeniniai augalai nesudaro juostos. Jie
skirstomi tris ekologines grupes: a)
plduriuojantys vandens paviriuje
(pleustonas), b) plaukiojantys vandens
storymje, bet iedynus ikeliantys vir
vandens, c) plaukiojantys vandens storymje
vis pltots cikl (makroplanktonas).
Vandens paviriuje daniausiai plduriuoja
maoji pldena (Lemna minor),
plduriuojantysis vandenplkis (Hydrocharis
morsus-ranae), daugiaakn maur (Spirodela
polyrhiza) (4.2 pav., 1719). Vandens
storymje paprastai plduriuoja vabzdiadis
augalas paprastasis skendenis (Utricularia
vulgaris), o jo rykiai geltonuojantys iedynai pasirodo vandens paviriuje (4.5 pav.). Vandens
storymje laisvai plaukioja, ydi, brandina ir platina vaisius paprastoji nertis (Ceratophyllum
demersum).
Upi vandens augalija paprastai skurdesn negu eer, taiau ltai tekaniose upse, ypa
uutkiuose, augal santalkos bna velios. Tekanio vandens telkini krantuose danai
pasitaiko nendrinis dryutis (Phalaroides arundinacea), upelin veronika (Veronica
beccabunga), gali augti vandenin monaol (Glyceria maxima), o tekanio vandens srovje
pldin kurkl (Batrachium fluitans) ir plds (Potamogeton) genties augalai.
Aptariant vandens telkini augalijos juostas ir grupes, nurodyti daniausi j augalai.
Taiau kiekvienoje i j gali augti ir daugiau jai bdingos ekologins grups atstov. Be to,
beveik kiekvienoje juostoje gali augti ret, saugom vandens augal ri. Pastebtina, kad
beveik vis augal ekologini grupi ir juost vardai vairiuose literatros altiniuose gali bti
skirtingi.

4.5 pav. Paprastasis skendenis (Utricularia
vulgaris) (Z. Gudinsko nuotr.)

71
Vandens augalijos juost vairiuose vandens telkiniuose susidaro nevienodai. Kartais ne
visos juostos bna rykios, o kartais kai kuri ir visai gali nebti. Skirting juost augalai
danai esti susimai, ypa pradinse vandens telkinio ulimo stadijose arba kai vandens
ekosistema ymiai paeista. Juost plotis, kaip ir j kaita, labiausiai priklauso nuo vandens
telkinio giljimo pobdio. Kuo staigiau vandens telkinys gilja, tuo juostos bna siauresns ir
staigiau keiia viena kit. Skirting juost augal bendrijos skirtinguose vandens telkiniuose
gali susidaryti skirtingame gylyje. Pavyzdiui, skaidresnio vandens eeruose augalai iplinta
giliau. Visos ivardytos augal juostos viename vandens telkinyje susidaro gana retai. Visos
kartu jos gali bti aptinkamos tik bebaigianiuose uelti, lktais krantais eeruose.

4.5 pav. Eero ulimas nuo
paviriaus (schema): 1 lino
augalai, 2 lino durps, 3 lino
durpi nuosdos, 4 sapropelis,
lino formavimosi kryptis,
lino durps ir j nuosd
telkimosi kryptys (pagal
DENISENKOV, 2000)

4.6 pav. Eero paviriaus linas (nuotr. i PALTANAVIIUS, GUDINSKAS, 2005)

72
Eer ulimo tipai ir bdai. Skiriami keturi eer ulimo juostomis tipai:
fragmentinis, kai ariau kranto esanios helohidrofit juostos yra neitisins (fragmentins), o
kit juost apskritai gali nebti (bdingas oligotrofiniams eerams su smlingu gruntu);
juostinis fragmentinis, kai helohidrofit juostos beveik itisins, o nimfeid ir potameid
juostos fragmentins (bdingas mezotrofiniams eerams ir ypa danas Lietuvoje); juostinis
itisinis, kai visos susidariusios juostos, kurios juosia vis eer, yra labai rykios ir plaios
(bdingas eutrofiniams eerams). Minti ulimo tipai daniausiai bdingi nuo dugno (4.2
pav.) ueliantiems eerams.
Taiau yra ir lininis vandens telkini ulimo bdas, kai vandens telkiniai uelia nuo
paviriaus (4.5 pav.). iuo bdu daniausiai uelia gils eerai. Tokiais atvejais krante
augantys ir storus, ilgus, vandens paviriumi lengvai besidriekianius akniastiebius
iauginantys augalai sudaro akniastiebi ir akn rezgin, vadinam linu (4.6 pav.). Linus
daniausiai pradeda formuoti trilapis pupalaikis (Menyanthes trifoliata), pelkin sidabraol
(Potentilla palustris), pelkinis inginys (Calla palustris), siauralapis vendras (Typha
angustifolia). Ant atsiradusio lino iplinta samanos, danai auga svyruoklin viksva (Carex
limosa), laiboji viksva (C. lasiocarpa), paprastasis pelkiapapartis (Thelypteris palustris),
kuriasi kiti augalai. Vaiktant linas linguoja, nes tarp jo ir eero dugno paprastai lieka vandens
tarpas.
Vandens telkini augal bendrij kaita (sukcesija). Augalijos kaita, arba sukcesija,
vadinamas toks augal bendrij raidos procesas, kai vien augal bendrij, uimani tam tikr
erdv, pakeiia kita (lot. successio judjimas priekin). Tokius bendrij kaitos procesus puikiai
iliustruoja eero ulimas. Augal bendrij kaita eere vyksta dl to, kad eeras, sikrus jame
augalams, ima seklti, nes dl deguonies trkumo vandenyje ltja kasmet nunykstani augal
liekan mineralizacija. Dl to eero dugne i lto pradeda kauptis augal organini liekan
turintis dumblas (sapropelis), o galiausiai, susiformavus nuo priekrants prasidedanioms
itisinms augalijos juostoms, ir durpingas substratas (4.2. pav., A, B, C). Dl dumblo ir
durpingo substrato kaupimosi eerui sekljant, augalijos juost bendrijos keiia viena kit, tam
tikra tvarka plisdamos nuo kranto eero gilum, ir eeras palaipsniui gali visikai uelti.
Pavyzdiui, laikui bgant, vandens lelij juostos bendrij vietoje ima vyrauti nendri ir meld
juostos bendrijos, o kur buvo nendri ir meld juostos bendrijos sekli vanden augal
juostos bendrijos, kuri viet uima jau nebe vandens telkinio augal bendrijos, o drgnos
pievos su melsvja melvene (Molinia caerulea) ar lapieji mikai, kuriuose vyrauja juodalksnis
(Alnus glutinosa). Apie tokias juost kaitas geriausiai liudija substrate po augalais aptinkam
durpi sluoksnio tipas, o po durpmis anksiausiai susidars sapropelis (4.2 pav., D). Toki
sukcesij tiesiogin prieastis eer dubens upildymas organiniu dumblu ir durpmis, t. y.
fizinis procesas, kur slygoja augal bendrijos. Galutin eero ulimo stadija turt bti
pelktas mikas, kuriame pavasar vanduo gana ilgai usilaiko dirvoemio paviriuje.
Auktjant reljefo formoms, buvusio eero vietoje gali susiformuoti ir drgnas lapuoi
mikas, o ypa intensyvaus durpi kaupimosi vietose buvusio eero vietoje susidaro pelk, kur,
vykstant augal bendrij kaitai, nuo eutrofins stadijos paprastai pereinama iki oligotrofins
(auktapelks) stadijos. Ms alyje dauguma auktapelki daniausiai susidariusios buvusi
eer vietoje.
Vandens augal reikm. Augalai vandens telkinius papildo deguonimi ir sugeria
gyvn iskirt anglies dioksid, teikia aliav kai kurioms kio akoms, jais gali bti triami
laukai. Kai kurie augalai, pavyzdiui, paprastoji nendr, akumuliuoja vandens telkinius
patenkanius organins kilms teralus. Augal salynuose neria uvys, randa prieglobst j
jaunikliai ir vairi kita vandens fauna. Vandens augalija silpnina ardomj bang veikl.
Augalai gali bti geri biologiniai vandens bkls indikatoriai. Vandens augal poveikis gali
bti ir neigiamas. Jais uelia eerai, tvenkiniai, melioracijos grioviai, kiti drenao sistemos

73
rengimai. Irstant nunykusioms augal dalims, naudojama daug deguonies ir dl deguonies
stygiaus gali pradti dusti uvys. Kai kurie vandens augal irimo produktai gali bti nuodingi
gyvnams ir monms.
Vandens augalija visame pasaulyje yra azonin, niekur nesudaranti atskiros zonos.
Daugelio ri vandens augalai pasaulyje plaiai paplit, kai kurie j beveik kosmopolitai ar
kosmopolitai, pavyzdiui, paprastoji nendr.
4.4. Statistikos duomenys apie vandens telkini flor,
Vandens telkiniuose auga i stambi taksonomini grupi augalai: dumbliai (Algae),
samanos (Bryophyta), sporiniai induoiai (Lycopodiophyta, Equisetophyta, Polypodiophyta),
iediniai augalai (Magnoliophyta). Vandens telkini pakrantse ir seklumose vyrauja iediniai
stuomeniniai lelijaini klass (Liliopsida) dumblialaikiaiedi (Alismatidae) ir
komelinaiedi (Commelinidae) poklasi augalai. Alismatidae poklasyje yra ir toki eim,
kuri atstovai auga tik vandenyje, pavyzdiui, pldini (Potamogetonaceae), vandenplkini
(Hydrocharitaceae), plukenini (Najadaceae) eim augalai. Plds (Potamogeton) genties
atstov ypa gausu vairiuose vandens telkiniuose. Lietuvoje aptinkama apie trisdeimt ri
pldi. Skirting ri plds lengvai kryminasi tarpusavyje ir todl ms gluose vandenyse
auga daug j hibrid. Taip pat gausu pldi vairi morfologini form.
Lietuvoje vandens telkiniuose ir j krantuose i viso auga apie 150 ri stuomenini
augal. Palyginti su kitomis buveinmis, tai nedidelis ri skaiius. Mat vanduo yra labai
specifika terp ir dl to gana nedaug ri stuomenini augal prisitaikiusios jame augti. io
skyriaus tekste mint augal ri sraas ir j taksonomin priklausomyb pateikta 4.5
poskyryje.
Sintaksonominiu poiriu vandens telkini augal bendrijos Lietuvoje priskiriamos prie
11 augalijos klasi. Tai gali bti sraus ir glo vandens telkini, j krant augal bendrijos,
kurios priklauso prie 37 asociacij. Ms alies vandens telkini ir j krant augalijos klasi
sraas pateiktas 4.6 poskyryje.
Vandens telkini augalinio rbo apsauga. Vandens telkiniuose susitelkusios lig iol
maiau negu kitur mogaus paveiktos augal bendrijos. Taiau joms daug alos daro
eutrofikacija, priklausanti nuo pramonins, buitins ir ems kio keliamos taros, o daugelio
smulki vandens telkini augalija jau negrtamai sunaikinta per sausinamj melioracij.
Eutrofikacijos procesas skatina kiekybinius ir kokybinius augal bendrij pokyius. Intensyvios
emdirbysts rajon vandens telkiniuose ypa suvejo auktieji helohidrofitai, kurie ir
paspartino i telkini ulim. Itisai ulusiuose eutrofikuotuose vandens telkiniuose
neivengiamai ima mati ri vairov nyksta siauros ekologins amplituds ir varaus,
skaidraus vandens augalai. Bendra vandens telkini augalinio rbo keitimosi tendencija: visose
vandens augalijos ekologinse juostose nyksta reti augalai ir j bendrijos.
Lietuvos raudonj knyg rayti 24 ri vandens telkiniuose ir j krantuose augantys
augalai, pavyzdiui: pasinrusij makrofit juostos augalai eerin slepier (Isoetes
lacustris) ir didysis plukenis (Najas marina), plaialapi pldi juostos augalas
praangiaied plunksnalap (Myriophyllum alterniflorum), glo vandens telkini vandens
lelij juostos augalas paprastoji vandens lelija (Nymphaea alba) ir druskingesni Kuri mari
ios juostos augalas vandenin plaumuon (Nymphoides peltata), nendri ir meld juostos
augalas akotoji ratainyt (Cladium mariscus) ir kt.

74
Lietuvos augal bendrij raudonj knyg raytos 20 asociacij vandens telkini ir j
pakrani augal bendrijos. Tarp j daugiausia po vandeniu pasinrusi augal sudaromos
bendrijos slepierinis lobelijynas (Isoeto-Lobelietum) ir menturlapinis eerutynas
(Hydrilletum verticillati), pldurlapi augal bendrija maaiedis lgnynas (Nupharetum
pumili), drusking krant augal bendrija pajrinis linmeldynas (Scirpetum maritimi) ir kt.
Lietuvoje yra 15 Europos mastu svarbi gamtos buveini, kuriose saugoma vandens
telkini ir j krant augal biologin vairov (2 tip jros buveins, 9 tip glj vanden
buveins, 4 tip pelki buveins).
4.5. Vandens telkini augal ri, mint skyriaus tekste,
taksonominis sraas
(! Lietuvos raudonj knyg raytos rys, adventyvins rys Lietuvoje)
FONTINALACEAE Schimp. NERTVINIAI
Fontinalis antipyretica Hedw. trieil nertv
LYCOPODIOPHYTA D. H. Scott. PATAISNAI
ISOETOPSIDA J. H. Schaffn. SLEPIERAINIAI
ISOETACEAE Rchb. SLEPIERINIAI
! Isoetes lacustris L. eerin slepier
Equisetum fluviatile L. balinis aslklis
THELYPTERIDACEAE Pic. Serm. PELKIAPAPARTINIAI
Thelypteris palustris Schott paprastasis pelkiapapartis
MAGNOLIOPHYTA Cronquist, Takht. et W. Zimm. ex Reveal. MAGNOLIJNAI
MAGNOLIIDAE Novk ex Takht. MAGNOLIJAIEDIAI
NYMPHAEACEAE Salisb. LGNINIAI
! Nymphaea alba L. paprastoji vandens lelija
N. candida J. Presl maaied vandens lelija
Nuphar luteum (L.) Sm. paprastoji lgn
CERATOPHYLLACEAE Gray NERTINIAI
Ceratophyllum demersum L. paprastoji nertis
Batrachium aquatile (L.) Dumort. paprastoji kurkl
B. circinatum (Sibth.) Spach. standialap kurkl
B. fluitans (Lam.) Wimm. pldin kurkl

75
Persicaria amphibia (L.) Gray bdmainis rgtis
Alnus glutinosa (L.) Gaertn. juodalksnis
Potentilla palustris (L.) Scop. pelkin sidabraol
MYRIOPHYLLACEAE Schultz Sch. PLUNKSNALAPINIAI
! Myriophyllum alterniflorum DC. praangiaied plunksnalap
M. spicatum L. varpotoji plunksnalap
M. verticillatum L. menturin plunksnalap
Cicuta virosa L. nuodingoji nuokana
MENYANTHACEAE (Dumort.) Dumort PUPALAIKINIAI
Menyanthes trifoliata L. trilapis pupalaikis
! Nymphoides peltata (S. G. Gmel.) Kuntze vandenin plaumuon
Veronica beccabunga L. upelin veronika
LENTIBULARIACEAE Rich. SKENDENINIAI
Utricularia vulgaris L. paprastasis skendenis
HYDROCHARITACEAE Juss. VANDENPLKINIAI
Hydrocharis morsus-ranae L. plduriuojantysis vandenplkis
ALISMATACEAE Vent. DUMBLIALAIKINIAI
Alisma plantago-aquatica L. gyslotinis dumblialaikis
Sagittaria sagittifolia L. strlialap papliauka
POTAMOGETONACEAE Dumort. PLDINIAI
Potamogeton compressus L. plokioji pld
P. crispus L. garbiniuotoji pld
P. lucens L. blizganioji pld
P. natans L. plduriuojanioji pld
P. pectinatus L. ukin pld
P. perfoliatus L. permautalap pld
ZOSTERACEAE Dumort. ANDRINIAI
Zostera marina L. jrinis andras
NAJADACEAE Rich. PLUKENINIAI
! Najas marina L. didysis plukenis
C. lasiocarpa Ehrh. laiboji viksva
C. limosa L. svyruoklin viksva
C. pseudocyperus L. iurkioji viksva
! Cladium mariscus (L.) Pohl akotoji ratainyt
Eleocharis palustris (L.) Roem. et Schult. pelkinis duonis
Schoenoplectus lacustris (L.) Palla eerinis meldas

76
Glyceria maxima (C. Hartm.) Holmb. vandenin monaol
Molinia caerulea (L.) Moench melsvoji melven
Phalaroides arundinacea (L.) Rauschert nendrinis dryutis
Phragmites australis (Cav.) Trin. ex Steud. paprastoji nendr
SPARGANIACEAE F. Rudolphi IURPINIAI
Sparganium emersum Rehman paprastasis iurpis
TYPHACEAE Juss. VENDRINIAI
Typha angustifolia L. siauralapis vendras
T. latifolia L. plaialapis vendras
ARECIDAE Takht. AREKAIEDIAI
ACORACEAE Martinov AJERINIAI
Acorus calamus L. balinis ajeras
ARACEAE Juss. ARONINIAI
Calla palustris L. pelkinis inginys
LEMNACEAE Gray PLDENINIAI
Lemna minor L. maoji pldena
Spirodela polyrhiza (L.) Schleid. daugiaakn maur
4.6. Vandens telkini ir j krant augalijos klasi sraas
Sraus jros vandens ir krant augalijos klass
ZOSTERETEA MARINAE Pignatti 1953 JROS LITORALS AUGAL BENDRIJOS
CAKILETEA MARITIMAE R. Tx. et Prsg. 1950 JROS KRANT HALOFIT IR NITROFIT
BENDRIJOS
Glo vandens laisvai plaukiojanios augalijos klass
LEMNETEA MINORIS (R. Tx. 1955) de Bols et Masclans 1955 SMULKI PLEUSTOFIT
BENDRIJOS
UTRICULARIETEA INTERMEDIO-MINORIS Den Hartog et Segal 1964 em. Pietsch 1965
MAAI PRATAKI VANDENS TELKINI AUGAL BENDRIJOS
Vandens telkini dugne prisitvirtinusios augalijos klass
POTAMOGETONETEA PECTINATI R. Tx. et Prsg. 1942 ex Oberd. 1957 STAMBI
SIAKNIJANI IR PLDURIUOJANI HIDROFIT BENDRIJOS
LITORELLETEA UNIFLORAE Br.-Bl. et R. Tx. 1943 ex Westhoff, Dijk et Paschier 1946
SMULKI HELOFIT IR HIDROFIT BENDRIJOS
CHARETEA FRAGILIS Fukarek ex Krausch 1964 MAURABRAGN BENDRIJOS
Vandens telkini krant augalijos klass
PHRAGMITETEA AUSTRALIS R. Tx. et Prsg. 1942 STAMBI HELOHIDROFIT BENDRIJOS
BIDENTETEA TRIPARTITAE R. Tx. et al. in R. Tx. 1950 PAKRANI IR ANTROPOGENINS
LAPI DUMBLING DIRVOEMI AUKT NITROFILINI TEROFIT PIONIERINS BENDRIJOS
ISOETO-NANOJUNCETEA BUFONII Br.-Bl. et R. Tx. 1943 ex Westhoff, Dijk et Paschier
1946 DRGN AUGAVIEI TRUMPALAIKS EM TEROFIT BENDRIJOS
MONTIO-CARDAMINETEA Br.-Bl. et R. Tx. 1943 ex Klika 1948 ALTINIUOT UPELI
KRANT AUGAL BENDRIJOS

77
Specialios uduotys
Turti po vandeniu pasinrusiems augalams rinkti naudojam special kabl, valt, specialaus
drgm ypa sugerianio popieriaus vandens augalams herbarizuoti.
Mokomosios uduotys
1. Stovinio vandens telkinyje nustatyti ulimo tip, augalijos juostas, naudojantis augal
painimo vadovais, nustatyti gausiausiai auganius ir daniausius juost, taip pat laisvai
plaukiojanius augalus, ianalizuoti j atitiktinius poymius (aerenchima, heterofilija,
nuodingosios nuokanos akniastiebio sandara ir kt.).
2. Itirti tekanio vandens telkinio flor.
3. Sudaryti mokslin vandens augal herbarium.
1. Kokie vandens augal atitiktiniai poymiai?
2. Kokios augal ekologins juostos susidaro stovinio vandens telkiniuose ir kokia j
isidstymo seka?
3. Kokie bdingiausi kiekvienos juostos augalai ir j atitiktiniai poymiai?
4. Kokie bdingiausi laisvai plaukiojantys augalai ir j atitiktiniai poymiai?
5. Kokios pagrindins vandens augal taksonomins grups?
6. Kurioje juostoje ypa ryki heterofilija ir kodl?
7. Pie kokios ekologins grups priskiriami sekli vanden, nendri ir meld juost augalai?
8. Prie kokios ekologins grups priskiriami tikrieji vandens augalai?
9. Kokios vandens telkini augalijos juost susidarymo, j sekos ir vietos keitimosi
prieastys?
10. Kas yra sukcesija?
11. Kokia vandens augal reikm?
12. Kokie eerai ir kaip uelia nuo paviriaus?
13. Kokie eerai ir kaip uelia nuo dugno?
14. Kokie eer ulimo juostomis tipai?

78
5. PELKS IR J AUGALINIS RBAS
Pelk nuolatos umirks ems paviriaus plotas, kur dengia storesnis nei 30 cm
durpi sluoksnis. Plotai, kuriuose durpi sluoksnis plonesnis, vadinami supelkjusiomis
emmis. Pastaruoju metu plaiai vartojamas terminas lapyns. Plaija prasme lapyns
apima plotus nuo lapi ariamj lauk iki makrofitais apaugusi eer 2 m gylio (Europoje
priimta riba) atabrad. Ta dalis lapyni, kuriose susikaups storesnis ar plonesnis durpi
sluoksnis, atitinka, kaip minta, pelki (> 30 cm) ir supelkjusi emi (< 30 cm) samprat.
Pelk yra daugiau landaftotyros nei botanikos svoka.
5.1. Pelkdaros dsningumai
Pelks susidarymo slyga drgms perteklius. Drgms pertekli vis pirma lemia
klimatas didelis metinis krituli kiekis, maas igarinimas, palyginti ema temperatra.
Todl didiausi pelki plotai yra iaurinje mik zonos dalyje ir dar toliau iaur nutolusioje
mikatundrje. Drgms pertekliaus prieastis gali bti ir emesns reljefo vietos, kuriose
kaupiasi gruntinis ir krituli vanduo. Taiau ir lygs plotai gali pelkti, jei juose nra nuotkio
arba negiliai slgso gruntinis vanduo. Pelkja ir altiniuotos (versmtos) vietos. Taip pat
dirvoemio ir jo gimtj uolien savybs gali bti drgms pertekliaus prieastis, pavyzdiui,
tankus, vandeniui nepralaidus molis. Intensyviau pelkja rgts, nedaug maisto mediag
turintys dirvoemiai. Pelkjimas gali prasidti ir keiiantis hidrologiniam reimui dl aplinkos
slyg pokyi, pavyzdiui: po dideli gausiai transpiravusi miko plot gaisr ar kirtim,
utvank ar pylim statymo, dirvoemio sutrypimo ganyklose, reljefo erozijos (griov, raguv
atsiradimo), greta esani dideli pelki poveikio.
Greta mint abiotini veiksni, pelkjimui labai reikmingas ir biotinis veiksnys
augalai. Pirmasis dirvoemio drgms didjimo poymis yra saman atsiradimas. I pradi tai
bna aliosios samanos. Pelktuose plotuose ypa iplinta io poklasio hidrofilins (gr. hydr
vanduo, philia meil) paprastai gelsvo ar rusvo atspalvio samanos. Ilgainiui jas pakeiia
rykiai alia io poklasio samana paprastasis gegulinis. Galiausiai sigali kiminai baltosios
samanos. Dl didelio saman higroskopikumo, igarinimo majimo, drgms ima kauptis ir
vis daugja durpi.
Durps tai organini mediag turinti mas, daugiausia sudaryta i augal likui.
Durpi susidarymas yra sudtingas procesas, susidedantis i dviej prieing reikini augal
likui (fitomass) kaupimosi ir tos mass irimo. Taiau dl drgms pertekliaus trkstant
deguonies, negyva fitomas nevisikai suyra. Durpse augal likuiai paprastai gerai isilaiko ir
galima sprsti, i koki augal ji susidariusi. Todl pelki augalai dar vadinami durpojais.
Durpojai virsta durpmis daugiausia pelks virutiniame sluoksnyje. ia tam tikra j dalis
virsta amorfika mase, durps gauna savo bdingsias savybes, kurios, slenkant amiams,
maai besikeiia.
Pelkjimas ir jo raida. Pelks gali susidaryti skirtingais bdais ir esant skirtingam
klimatui, reljefui, drkinimui, dirvoemiui ir augalijai, taiau pelkjimo esm visada vienoda.
Btent, dl nuolatinio drgms pertekliaus dirvoemyje: a) ima trkti deguonies, b) emja

79
temperatra, c) maja mikroorganizm aktyvumas. Dl to ima kauptis durps ir teritorija
ilgainiui virsta pelke.
Pelkdaros procesas yra palyginti ltas ir susideda i keli, paprastai slenkant amiams
dsningai viena kit keiiani raidos stadij:
I. Pradinje pelkjimo stadijoje augal aknys dar bna sitvirtinusios mineraliniame
substrate, vandens ir jame itirpusi mineralini maisto mediag gauna i
dirvoemio.
II. Ilgainiui dl durpi sluoksnio storjimo augal aknys pamau ima prarasti ry su
mineraliniu substratu ir gruntiniu vandeniu.
III. Galiausiai augal aknys lieka sitvirtinusios durpse organogenins kilms
substrate ir gauna vien atmosferos krituli vandens, turinio labai maai
mineralini maisto mediag.
Pelki tipai. Pagal mineralins mitybos slygas irykja trys pagrindins pelki raidos
stadijos: I stadija yra eutrofin (gr. eu geras, troph maistas, mityba), II stadija
mezotrofin (gr. mesos vidutinis), III stadija oligotrofin (gr. oligos maas,
nepakankamas). Pagal bding poymi kompleks drkinim, paviriaus form, augalij
eutrofins pelks dar vadinamos emapelkmis, mezotrofins tarpinio tipo pelkmis,
oligotrofins auktapelkmis. Akcentuojant drkinimo ypatumus emapelks dar gali bti
vadinamos topogeninmis (gr. topos vieta), o auktapelks ombrogeninmis pelkmis (gr.
ombros lietus), o akcentuojant mineralins mitybos ypatumus pirmosios dar vadinamos
mineralotrofinmis, antrosios ombrotrofinmis.
Pagal paviriaus form emapelki centrin dalis paprastai yra emiau u periferin,
auktapelki centrin dalis aukiau u periferin, o tarpinio tipo pelki pavirius bna
tarpinio pobdio.
Pelki dinamika. Pelk, kaip bet kuri gyva sistema, palaipsniui vystosi nuo eutrofins
(emapelks) stadijos (I) per mezotrofin (tarpinio tipo) pelk (II) iki oligotrofins
(auktapelks) stadijos (III).
5.2. Pelki susidarymo bdai
Mik zonoje pelki gali atsirasti ueliant vandens telkiniams arba supelkjant
sausumai. Dauguma didij pelki pradjo susidaryti poledynmeio pradioje, ueliant
eerams. Apie tai liudija durpyn pjviai (5.4 pav). i pelki susidarymas vyko toliau
apraytu bdu.
I pradi eere, tikriausiai, nebuvo nei augal, nei gyvn. Jo dugne galjo kauptis tik
mineralins dalels, kurias sunedavo vanduo, atpsdavo vjas. Mat sausumoje taip pat nebuvo
augal, o plytjo vien birus vyras, smlis ir priemolis. I toki eer patekusi ir dugne
susikaupusi mineralini daleli formavosi eer mergelio sluoksnis, iklojantis dabartinius
durpynus, o eeras pamau sekljo.
Ilgainiui eere sikurdavo planktonas smulks mikroskopiniai vandens organizmai
(dumbliai, pirmuonys). Eero dugne i j likui atsirasdavo organins kilms nuosd, o
mineralini nuosd patekdavo vis maiau. Mat sausumoje taip pat krsi augalai, silpnjo
paviriaus erozija ir majo nesutvirtint mineralini daleli. Todl eere imdavo formuotis
sapropelio sluoksnis, sudarytas i dumbling (t. y. smulki) organini ir mineralini nuosd
miinio. Dl sapropelio sluoksnio storjimo eeras toliau sekldavo ir jame imdavo augti
makroskopiniai vandens augalai.

80
Suvej makrofitai daugiausia stambs stuomeniniai vandens augalai eere
sudarydavo itisas juostas. ie augalai eere kasmet iaugindavo didiul fitomass kiek. I
ios gausios fitomass eero dugne imdavo kauptis durps (4.2 pav.). is etapas yra eero
supelkjimo pradia.
Greiiausiai supelkja sekli vanden augal juosta. Jos vietoje susidaro nebe vandens
telkinio, bet pelks augal bendrijos. Taiau, eerui vis sekljant, sekli vanden augal juosta
susidaro buvusios nendri ir meld juostos vietoje, o pastaroji vandens lelij juostos vietoje
ir t. t. Kai durps pripildo vis eero duben, jo vietoje atsiranda pelk. Tok supelkjimo bd
liudija toje pat pelkje esantys skirtingi durpi sluoksniai. Pavyzdiui, po juodalksnyno
(emapelks raisto) durpmis gali bti randama sekli vanden juostos augal durpi, po jomis
nendri ir meld juostos augal durpi, dar giliau sapropelio sluoksnis. Toks supelkjimo
bdas, kai vandens augal juostos nuo kranto slenka eero vidurio link dl durpi kaupimosi jo
dugne, bdingas sekliems, lkt krant eerams (4.2 pav.).
Pelk gali atsirasti, eerui ueliant ne tik nuo dugno, bet ir nuo paviriaus, formuojantis
linui (4.5 pav.). iuo bdu daniausiai uelia gils eerai. Kaip minta, tokiais atvejais
krante augani augal stori, ilgi akniastiebiai, kurie lengvai driekiasi vandens paviriumi ir
susipina, sudaro akniastiebi ir akn rezgin, vadinam linu (4.6 pav.). Ant tokio vandens
paviriuje besiformuojanio lino pamau kuriasi samanos, vairs kiti j akniastiebiais ir
likuiais dar labiau sutvirtinantys augalai. Kartais, jei vanduo ypa ramus, lin ima formuoti
vandenyje plaukiojanios samanos. Labai iplitusias samanas tada sutvirtina lin viksvos,
vliau krmokniai ir kiti stuomeniniai augalai.
Pavasar, ledui pajudjus, lino gabal gali atitrkti nuo jo krato, bangoms supant
nuplaukti atvir vanden ir sudaryti maas plduriuojanias saleles, vadinamas plovomis
(kartais kinimis), kurios gali bti priplautos kitoje vietoje ir vl tvirtintis prie lino krato ar
tarpusavyje netvirtai susijungti akniastiebiais. Ilgainiui linas utraukia vis eero paviri,
bet po juo dar ilgai ilieka vandens tarpas. Tarp lino ir eero dugno gali bti 58 m tarpas, o
lino centre ir atviro vandens akis uelianio eero likutis. Dl po juo esanio vandens tarpo
linas vaiktant linguoja, ypa ariau lino krato. likusias nedideles akis ar nesutvirtjusius
tarpus tarp plov galima prasmegti. Todl linais labai pavojinga vaikioti. Per ekskursij
btina atsiminti, kad eiti reikia atsargiai, lipti ant kupst. Rekomenduotina nesibriuoti, nes
plonas ar netvirtas linas gali neilaikyti svorio. Naudinga su ilga lazda pasimatuoti netgi
maiausios akies gyl. Patartina turti ne tik ilg lazd, bet ir virvi, kad, jei reikia, bt galima
padti skstaniajam.
Linas ne tik platja, bet ir palaipsniui storja (iki 12 m). Ilgainiui lino durpi ima
atitrkti nuo sustorjusio lino apaios ir grimzti dugn (4.5 pav.). Eero dugne i j
formuojasi rud nuosd sluoksnis, kuris gali bti vadinamas muta (suomikai muta
dumblas). iam sluoksniui storjant, eeras taip pat seklja. Galiausiai lino ir io sluoksnio
durps pripildo eero duben ir taip pat atsiranda pelk.
Mikas gali supelkti, kai paklotje susikaupia nesusiskaidiusi augal liekan arba dl
dirvoemio jaurjimo gali susidaryti vandeniui nepralaidus sluoksnis, vir kurio nuolat bna
per daug drgms. Dl to blogja mikams bding alij saman ri egzistavimo slygos.
Jos ima palengva nykti ir daniausiai sivyrauja paprastasis gegulinis (Polytrichum commune).
Tai viena stambiausi alij saman, iauganti iki 2040 (60) cm aukio. i stambi samana
labai tankiu ir storu sluoksniu padengia dirvoemio paviri. is sluoksnis lyg kempin sulaiko
vanden. Dl to labai pablogja dirvoemio aeracija ir ima kauptis durps. Sustorjusiam
durpi sluoksniui atskyrus vir jo esanius augalus nuo mineralinio grunto, sivyrauja kiminai
(Sphagnum spp.), nes jiems pakanka atmosferos krituliuose esani mineralini maisto
mediag. Nuo tada durpi kaupimasis ir miko pelkjimas ypa paspartja, nes kiminai kaupia
vanden ne tik savo sluoksnyje, bet ir atskiruose individuose. Be to, likus maai konkurent,

81
kiminai spariai plinta. Jie ne tik auga ilgyn ir kaupia durpes storyn, bet ir plinta periferijos
link, didindami pelks plot, o mediai pelkjaniame mike pradeda nykti. I pradi vien
ri medius ima keisti kit ri mediai. Dar vliau mediai smarkiai iretja. Galiausiai,
labai sustorjus durpi sluoksniui, medi visikai nebelieka ir miko vietoje atsiranda pelk.
Paymtina, kad keiiantis pelkjimo stadijoms, keiiasi ne tik medi, bet ir krm, oli,
kimin rys.
Pieva gali pradti pelkti dl jos paios gyvybins veiklos (t. y. endogenini) proces,
nes pievos augalai pasiymi ilga, iki pat vlyvo rudens trunkania vegetacija. Dl to augal
antemins dalys nespja suirti ir pradeda kauptis dirvoemio paviriuje. Nevisikai suir
organiniai likuiai sugeria daug vandens, pieva darosi vis drgnesn, joje ima plisti samanos.
Daugjant nevisikai suirusi organini likui, blogja ir augal mineralin mityba, didja
dirvoemio rgtumas. Drgnose pievose ima augti tankiakeriai varpiniai augalai. Vis pirma
tokiose pievose atsiranda kupstin luotsmilg (Deschampsia cespitosa). Padaugjus
tankiakeri augal, dirvoemio aeracija ir organini likui ardymas itin pablogja, substratas
vis labiau rgtja, pelkjimas spartja. Ilgainiui vidutinio drgnumo dirvoemi augalus
mezofitus (varpinius, anktinius, sktinius ir kt.) ima keisti higrofitai viksvos, gausja
alij saman, atsiranda kimin. Galiausiai lapi piev pakeiia pelk.
Piev pelkjim skatina ir egzogeniniai veiksniai, pavyzdiui, ganymas. Ganant gyvulius
lapioje pievoje, ypa pernelyg anksti pavasar ar pernelyg vlai ruden, blogja dirvoemio
fizins savybs. Dirvoemis sutrypiamas ir tampa ne toks pralaidus vandeniui, atsiranda kupst
ir tarpkupsi. Tarp kupst ima telktis vanduo, augti samanos, pelki augalai, ir pieva pradeda
pelkti.
5.3. Pelki augalinis rbas
Pelke gali bti vadinama ir augal bendrija, sudaryta i daugiamei augal,
prisitaikiusi augti esant stovinio ar tekanio vandens pertekliui ir maesnei substrato
aeracijai. Pelki augal bendrijos yra natralios azonins bendrijos. ios bendrijos labai
jautrios aplinkos slyg pasikeitimams, nes susidaro labai nepalankiomis augalams augti
slygomis.
Pelkse ypa reikmingi sporiniai augalai aliosios (poklasis Bryidae) ir baltosios
(poklasis Sphagnidae) samanos, kai kurie ertvnai ir asiklnai. Pelkse taip pat auga
skliniai i gyvenimo form augalai: daugiamets ols, krmokniai, krmai, retai mediai.
Pagal mint augal gyvenimo form vyravim pelks gali bti skirstomos miko, krmyn,
oli, hidrofilini alij saman, kimin (baltj saman) ir vairius pereinamuosius tipus
(medi ir oli, medi ir saman, oli ir saman).
Atsivelgiant medi augimo pobd, visos pelks skirstomos raistus, plynraisius ir
plynes. Raiste mediai gerai isivyst (a), iauga iki 1012 m aukio (b), tarpusavyje
susisiekia lajomis (c). Plynraistyje mediai yra 46 m aukio (a), auga atokiai vienas nuo kito
(b) ir akomis nesusisiekia (c). Plynje medi visikai neauga arba bna nuskurdusi (a), 0,5
1,5 m aukio (b) ir labai iretjusi (c).
Kiekvienam pelki tipui bdingos vis kitokios augal bendrijos. Taiau ir net to paties
tipo pelkje viena bendrija palyginti retai uima didel plot. Pelks daniausiai yra kompleksai
vairi alia susiformavusi skirting bendrij, keiiani viena kit priklausomai nuo
mikroreljefo form kupst, tarpkupsi ir kit pelks reljefo darini.
Pelki augalai prisitaik prie: a) drgms pertekliaus, b) deguonies trkumo, c) emesns,
palyginti su aplinkine teritorija, temperatros, d) mineralins mitybos element trkumo, e)
durpi kaupimosi. Su iais substrato ypatumais susij ir augal atitiktiniai poymiai. Pirma, dl

82
deguonies trkumo pelki augal audiniuose yra oro upildyt stambi tarpulsi. Durpse
sitvirtinusi augal poemins dalys prisitaikiusios augti ne gilyn substrat, bet, atvirkiai,
kilti auktyn kartu su ltai kylaniu besikaupiani durpi sluoksniu. Be to, durpse augantys
augalai bna smulks, gausja specifik mitybos bd augal (mikosimbiotrofini,
vabzdiadi, parazitini), itin sumaja ri vairov. Labai paplits vegetatyvinis
dauginimasis.
Kadangi pelk palaipsniui vystosi nuo eutrofins (emapelks) per mezotrofin (tarpinio
tipo) iki oligotrofins (auktapelks) stadijos, dl mineralins mitybos esmini skirtum rykiai
skiriasi i stadij pelki augalinis rbas.
5.3.1. emapelks
emapelks paprastai susidaro emesnse reljefo vietose, kuriose arti dirvoemio
paviriaus slgso gruntinis vanduo, turtingas mineralini mediag. Todl emapelks yra
eutrofins. emapelki augalai naudoja ne tik gruntin, bet ir atmosferos krituli ar sutekant i
apypelkio pavirin vanden, o esani salpose ir potvyni vanden. Pavirinis ir potvynio
vanduo atnea emapelk papildom maisto mediag. emapelki pH 47, pavirius
gaubtas (centrin dalis emiau u periferin), reiau lygus.
iose pelkse gausu ir mineralini, ir organini maisto mediag. ia daug vairi
gyvenimo form augal. emapelki augal ekologijos ypatumai labai panas pakrani ir
sekli vanden juostos augal. emapelki augalai yra higrofitai. Dauguma j auga pakrantse,
pelktuose mikuose, pievose, o kai kurie gali augti tik pelkse. Svarbesni emapelki
durpojai: i medi juodalksnis (Alnus glutinosa); i krm karklai (Salix spp.); i oli
viksvos (Carex spp.), plaialapis vylys (Eriophorum latifolium), paprastoji nendr
(Phragmites australis), pelki vairiaoliai vis pirma trilapis pupalaikis (Menyanthes
trifoliata), kai kuri ri asiklnai ir ertvnai; i saman aliosios samanos ir kai kurie
(emapelki) kiminai. Mint gyvenimo form augalai gali sudaryti miko, krmyn, oli ir
saman emapelkes. Jei drgms perteklius nuteka, medynas paprastai ilieka ir susidaro
upelkj olti mikai, pavyzdiui: juodalksnynai, karklynai, retai puynai.

5.1 pav. Juodalksnyno raisto bendrija pavasar (nuotr. i PALTANAVIIUS, GUDINSKAS, 2005)

83
Pagrindinis miko emapelki edifikatorius yra juodalksnis (Alnus glutinosa).
Juodalksnynams bdingas mikroreljefas stambs kupstai, ant kuri auga mediai, ols,
samanos ir kiti augalai (5.1 pav.). Tarp kupst dirvoemio paviriuje danai slgso gruntinis
vanduo ir gali uimti 4050 % bendrijos ploto. Veliame medi arde vyrauja juodalksnis.
Danai auga paprastoji egl (Picea abies), plaukuotasis beras (Betula pubescens) ar karpotasis
beras (B. pendula). Pasitaiko pavieni krm paprastasis alteknis (Frangula alnus),
juodasis serbentas (Ribes nigrum), ausytasis karklas (Salix aurita), pilkasis karklas (S. cinerea),
gluosnis virbis (S. pentandra), pelkinis karklas (S. rosmarinifolia) ir kt. Gali augti krmokniai
brukn (Vaccinium vitis-idaea), mlyn (Vaccinium myrtillus) ir kt.
Juodalksnio akn gumbeliuose tarpsta atmosferos azot fiksuojantys Frankia genties
aktinomicetai (Frankia alni). Gumbelius galima pamatyti, ikasus negiliai esanias jaun
medeli aknis. Dirvoemis po juodalksniais labai derlingas. Todl juodalksnynuose gausu
nitrofil. ia vei stambios daugiamets ols: pelkin vingiorykt (Filipendula ulmaria),
didioji dilgl (Urtica dioica), geltonasis vilkdalgis (Iris pseudacorus) ir kt. Aptinkamas
karklavijas (Solanum dulcamara). Gausu ir smulkesni augal: ia auga paprastoji vilkakoj
(Lycopus europaeus), pelkin puriena (Caltha palustris), pelkinis inginys (Calla palustris),
pelkin sidabraol (Potentilla palustris), paprastoji iling (Lysimachia vulgaris), karioji
karten (Cardamine amara), dedervinis vdrynas (Ranunculus flammula) ir kt.
Juodalksnynuose ir kituose emapelki medynuose gali augti ir vaistinis valerijonas (Valeriana
officinalis), pelkinis saliavas (Peucedanum palustre), siauralapis lendrnas (Calamagrostis
canescens), pelkin notra (Stachys palustris), vandenin in (Oenanthe aquatica), balinis
asiklis (Equisetum fluviatile), geguinis asiklis (E. palustre), skiauterinis papartis
(Dryopteris cristata), paprastasis pelkiapapartis (Thelypteris palustris) ir daugelis kit augal.
I viksv juodalksnynuose daniausiai auga pailgoji viksva (Carex elongata), luotelin
viksva (C. paniculata) ir eriuotoji viksva (C. appropinquata). Kitose miko emapelkse
danesns paprastoji viksva (C. nigra), kupstin viksva (C. cespitosa), psltoji viksva (C.
vesicaria), gelsvoji viksva (C. flava) ir kt.
Juodalksnynams bdinga alioji samana pelkin dygut (Calliergonella cuspidata).
Miko emapelkse dar gali augti palmin junet (Climacium dendroides), vingialap lapn
(Plagiomnium undulatum), tarpin drepan (Drepanocladus cossonii), paprastasis gegulinis
(Polytrichum commune) ir kt. Bdingi miko emapelki kiminai yra garbanotasis kiminas
(Sphagnum squarrosum) ir kutuotasis kiminas (S. fimbriatum), kurie auga auktapelkes
supaniuose kimininiuose juodalksnynuose, o emapelki puynuose daniausiai auga
centrinis kiminas (S. centrale).
Juodalksnynai paplit visoje alyje, taiau daugiausia j pietvakarinje dalyje ir Vidurio
emumoje. Labiausiai paplit slni pelkse, ypa versmtose. Daniausiai sudaro itst,
nedideli (iki keleto hektar) pakrantmis vingiuojani miko sklyp grandines.
Juodalksnynai gali formuotis ir ulusi eutrofini vandens telkini vietoje. Mikuose
juodalksnyn daugiausia Marijampols, Kazl Rdos ir aki urdijose.
Karklai gali augti juodalksnynuose arba sudaryti atskiras emapelki krmyn bendrijas
pilkuosius karklynus, kuriuose taip pat gausu oli ir saman. Pilkieji karklynai paplit
visoje Lietuvos teritorijoje, taiau dideli plot nesudaro.
olinse emapelkse vyrauja stambios hidrofilins ols (5.2 pav.). Vis pirma tai
tankiakeriai viksvuolini (Cyperaceae) ir miglini (Poaceae) eim augalai. ia taip pat auga
vairi ri vikriai (Juncus spp.), asikliai, rykiaspalviai pelki vairiaoliai, hidrofilins
aliosios samanos, gali pasitaikyti krm, medi, emapelki kimin.

84

5.2 pav. olin emapelk (nuotr. i RYCHARSCY, 20042006)
Viksvos (Carex) gentis yra daugiausia ri turinti ne tik viksvuolini eimos, bet ir visos
Lietuvos floros gentis. Viksvos yra ir pagrindiniai olini emapelki edifikatoriai. Jos danai
lemia i pelki bendrij aspekt, suteikdamos savotik ali ar pilksvai ali spalv. Daugelis
viksv turi ilgus akniastiebius arba iaugina ilgas liauianias palaipas. Dl to vienas
individas gali uimti nema plot. Taiau yra ir trumpus akniastiebius turini ar trumpas,
auktyn kylanias palaipas iauginani ir tokiu bdu stambius kupstus sudarani viksv.
Todl viksvynai gali bti lygiavejai, jei vyrauja akniastiebins viksvos arba kupstuotieji, jei
vyrauja tankiakers viksvos. Lygiavejai viksvynai bdingesni paeeri pelkms ar didesni
pelki pakraiams, o kupstuotieji salp pelkms.
Pagal ri stambum viksvynai skirtomi mauosius viksvynus (Parvocariceta) ir
didiuosius viksvynus (Magnocariceta). Maj, apie 2040 cm aukio, viksvyn
edifikatoriai daniausiai yra paprastoji viksva (Carex nigra) ir viksva train (C. panicea),
reiau dvinam viksva (C. dioica), gelsvoji viksva (C. flava). Didiuosius, apie 70 cm
aukio, viksvynus gali sudaryti stambios akniastiebins viksvos, tokios kaip lieknoji viksva
(C. acuta), pelkin viksva (C. acutiformis), snapuotoji viksva (C. rostrata), psltoji viksva (C.
vesicaria), apvalioji viksva (C. diandra), dvieil viksva (C. disticha), ar auktus, 2050 cm
aukio, kupstus formuojanios viksvos, tokios kaip kupstin viksva (C. cespitosa), auktoji
viksva (C. elata), luotelin viksva (C. paniculata), eriuotoji viksva (C. appropinquata). Prof.
J. Dagys ityr, kad Apaios ups slnyje maieji viksvynai augo, kur emapelki durpi
sluoksnis buvo iki 50 cm storio, o didieji viksvynai kur durpi sluoksnis siek apie 1 (1,4) m.
Kartu su viksvomis olinse emapelkse vei ir kitos daugiamets ols. iose pelkse
danai auga pelkinis skiautalpis (Epipactis palustris), plaialapis vylys (Eriophorum
latifolium), alpinis vikris (Juncus alpinoarticulatus) ir kiti augalai. armingose io tipo
emapelkse ypa gausu ret, Lietuvos raudonj knyg rayt vairiaoli, toki kaip
raktaol pelenl (Primula farinosa), vabzdiadis augalas paprastoji tukl (Pinguicula
vulgaris), vairs geguraibiniai (Orchidaceae) ir kiti saugomi augalai.
Be viksvyn, olini emapelki bendrijos Lietuvoje gali bti baliniai asiklynai,
paprastieji nendrynai, trilapiai pupalaikynai. Kai kuri ri ols, pavyzdiui: pelkin
linsarg (Scheuchzeria palustris), svyruoklin viksva (Carex limosa), auga ir emapelkse, ir
auktapelkse.
olines emapelkes nelengva atskirti nuo lapi piev, su kuriomis neretai bna susietos
vairiais perjimais. Dauguma olini emapelki nusausintos ir paverstos ems kio
naudmenimis (pievomis ir ganyklomis), tarp ilikusi nemaai verting draustini.

85
Samaninmis vadinamos pelks, kuriose vyrauja samanos. oli ar em sumedjusi
augal maai, j padengimas menkas. Taiau samanins emapelks Lietuvoje retos.
aliasamani emapelki gali pasitaikyti tik labai lapiose paeerse ir altiniuotose vietose, o
kiminini labai klampiose, linikose paeerse. Pagrindins aliasamani emapelki
samanos yra tarpin drepan (Drepanocladus cossonii), paprastoji drepan (D. aduncus),
pelkin dygut (Calliergonella cuspidata), vaigdin auksot (Campylium stellatum),
vilganioji velten (Tomentypnum nitens), didioji dyg (Calliergon giganteum), vandenin
vingursaman (Scorpidium scorpioides). Kimininse emapelkse gali augti lininis kiminas
(Sphagnum teres), Varnstorfo kiminas (S. warnstorfii), suktasis kiminas (S. contortum),
bukasis kiminas (S. obtusum), vienaalis kiminas (S. subsecundum).
emapelkse poeminiai augal organai gali isidstyti tiek mineraliniame grunte, tiek
durpi sluoksnyje. Kai pakanka mineralini maisto mediag ir nuteka vanduo, paprastai
tarpsta miko, krmyn ar oli emapelks. Jei vanduo nenuteka, paprastai sivyrauja kiminai,
spariau storja durpi sluoksnis. Mineralinei mitybai dl to blogjant, keiiasi medi rys.
Pavyzdiui, paprastoji egl (Picea abies) pelkjant gana greit inyksta, o plaukuotasis beras
(Betula pubescens) ir kai kurie karklai (Salix spp.) ilieka ir netgi tipikose tarpinio
(pereinamojo) tipo pelkse.
5.3.2. Tarpinio tipo pelks

5.3 pav. Tarpinio tipo pelk (nuotr. i PALTANAVIIUS, GUDINSKAS, 2005)
Tarpinio tipo pelks (5.3 pav.) yra pereinamoji stadija tarp emapelki ir auktapelki.
i pelki augalai prisitaik augti esant maesniam nei emapelkse mineralini maisto
mediag kiekiui, nes dl durpi sluoksnio augalai sunkiau pasiekia gruntin vanden. iose
pelkse bdingas vidutinis mineralini maisto mediag kiekis (mezotrofins pelks), j

86
pavirius daniausiai plokias. io tipo pelks gali bti vairi raidos stadij tipikos
mezotrofins ir artimesns eutrofinei ar oligotrofinei stadijoms. Jos atpastamos i miraus
augal rinkinio, kuriame bna ir emapelki, ir auktapelki augal. emapelki augalai
daniausiai auga tarp kupst, o auktapelki ant kupst. I medi, kurie ia teiauga iki 10
15 m aukio, tarpinio tipo pelkse svarbiausi plaukuotasis beras (Betula pubescens) ir
paprastoji puis (Pinus sylvestris). Jose gausu em krm ir emapelki viksv, aptinkama
kit emapelki oli. Kartais gausiai auga miglini eimos augalas melsvoji melven (Molinia
caerulea). i pelki olynas tankus, bet ri neturtingas.
I saman reikmingiausi kiminai. Tarpinse pelkse yra ir emapelki, ir auktapelki
kimin. Daniausi emapelki kiminai iose pelkse yra centrinis kiminas (Sphagnum centrale)
ir Varnstorfo kiminas (S. wanrstorfii), o auktapelki Magelano kiminas (S. magellanicum).
Kartu su kiminais prisideda kai kuri auktapelki krmokni ir oli. I auktapelki
krmokni bdingiausios yra paprastoji spanguol (Oxycoccus palustris) ir siauralap
baluva (Andromeda polifolia), gali augti pelkinis gailis (Ledum palustre), vaivoras
(Vaccinium uliginosum), durpyninis bereinis (Chamaedaphne calyculata), i oli kupstinis
vylys (Eriophorum vaginatum).
Tarpinio tipo pelkse yra ir kai kuri daugiau ar maiau joms ypa bding iedini
augal, galima sakyti, indikatori. Tai reti Lietuvoje krmai liekninis beras (Betula humilis),
mlynialapis karklas (Salix myrtilloides), laplandinis karklas (S. lapponum), pajrinis sotvaras
(Myrica gale), ols laiboji viksva (Carex lasiocarpa), alpin kling (Trichophorum
alpinum), lieknasis vylys (Eriophorum gracile). Kai kurie i augal svarbs augal
geografijos poiriu. Jie paplit ne visoje respublikos teritorijoje ir laikomi klimato slyg
rodikliais. Bdingas tarpinio tipo pelki krmas pajrinis sotvaras gausiai auga tik pamario
pelkse ir yra jrinio klimato rodiklis, o mlynialapis karklas, kurio radaviets telkiasi rytinje
Lietuvos dalyje, yra emyninio klimato rodiklis.
Tarpinio tipo pelks gali susidaryti vairiose reljefo vietose. i pelki neretai bna
siaur juost pavidalo ir pasitaiko auktapelki pakraiais, paeeri pelkse ar lin bdu
ulusi eer vietoje. Storjant durpi sluoksniui ir toliau vykstant augalijos kaitai, tarpinio
tipo pelk paprastai pakeiia auktapelk.
5.3.3. Auktapelks
Auktapelkse vyrauja kiminai. Dl durpi kaupimosi ios pelks, slenkant metams, i
lto auktja (po 0,31,5 mm per metus) ir ilgainiui ikyla vir aplinkini reljefo form (5.4,
5.10 pav.). Lietuvoje vidutinis auktapelki durpi klodo storis yra madaug 23 m, taiau gali
bti ir 58 m, labai retai 1016,5 m. Auktapelks pavirius gali ikilti iki 5,5 m (5.4, 5.5
pav.). Vir mineralinio substrato susiformuojantis durpi sluoksnis atskiria auktapelks
augalus nuo gruntinio vandens. Todl auktapelks augal vandens su jame itirpusiomis
mineralinmis maisto mediagomis altinis yra atmosferos krituli vanduo ir vjo atpuiamos
dulks. Taiau atmosferos krituli vanduo turi labai maai mineralini maisto mediag, o vjo
atpuiamos dulks menkai papildo j kiek. Todl auktapelks yra oligotrofins. Auktapelki
augalai siaknij durpse organogenins kilms substrate, sudarytame i daugiau ar maiau
suirusi augal likui ir tarpini j irimo produkt. Auktapelki substratas rgtus, j pH 3
4.

87

5.4 pav. epetos auktapelks pjvis. Reljefo elementai: a auktapelks laitas, b rudojo kimino
plyn, c duburingi kompleksai, d eerokniki kompleksai (pagal SEIBUTIS, 1958)

5.5 pav. epetos auktapelks pjvio aikinamieji enklai ir j numeriai. Durpojai: 1 paprastoji egl,
2 paprastoji puis, 3 berai, 4 viksvos, 5 kupstinis vylys, 6 pelkinis gailis, 7 ilinis viris, 8
durpyninis bereinis, 9 baltoji saidra, 10 pelkin linsarg, 11 beras keruis, 12 kiminai;
auktapelks durps: 13 rudojo kimino, 14 kompleks bendrij, 15 linsargs ir kompleks
bendrij, 16 vylio ir kimin, 17 Magelano kimino, 18 puies ir kimin, 19 puies ir vylio;
tarpinio tipo pelks durps: 20 medi ir kimin; emapelks durps: 21 medi ir viksv, 22
viksv ir kimin; 23 sapropelis, 24 mineralinis gruntas (pagal SEIBUTIS, 1958)
5.3.3.1. Auktapelks augal gyvenimo formos ir atitiktiniai poymiai
Auktapelkse labiausiai paplit kiminai (baltosios samanos) ir erikini (Ericaceae)
eimos krmokniai, auga kai kurios daugiamets ols, o i medi aptinkama vairi
ekologini form paprastoji puis.
Kimin savybs. Auktapelkse vyraujantys kiminai yra akotos 520 (30) cm ar dar
ilgesns samanos. Stiebas ir akuts apaug labai smulkiais spiralikai isidsiusiais lapeliais,
sudarytais i vieno lsteli sluoksnio, kuriame yra
2
/
3
negyv vanden kaupiani hialini ir
1
/
3

gyv fotosintez atliekani chlorofilini lsteli. Per hialines lsteles kiminas siurbia vanden
visu paviriumi ir sugeria jo apie 2030 (40) kart daugiau nei pats sveria, bdamas sausas.
Todl natralu, kad atsiradus kimin teritorija ima spariai pelkti. Pelkjim spartina ir
kimin vegetatyvinio dauginimosi ypatumai. Mat kuoktais po 26 (13) ant kimino stiebo

88
augusios akuts, jo apaiai virtus durpmis, tampa savarankikais kimin individais, kurie
savo ruotu vl gali vegetatyvikai daugintis. Be to, savarankikais individais virsta ir
atitrkusios kimin stiebo ar akui virns. Taigi, kiminai ne tik auga ilgyn ir kaupia durpes
storyn, bet ir plinta periferijos link, didindami pelks plot. Kimino gyva tik virutin auganti
(45 cm ilgio) dalis, o stiebo apaia kasmet nunyksta ir virsta durpmis. Todl suaug kiminai
rizoid neturi. Kimin stiebeliai neriboto augimo, o j akuts riboto. Kimino stiebo
virnje jaunos akuts sudaro tanki galvut, nes stiebas neilgja, kai ilgja akuts. Pailgjus
stiebui, galvuts akuts atitolsta viena nuo kitos, irykja akui kuoktai, o stiebo virnje
vl susidaro nauja galvut. Vienos kimin akuts yra striai atspurusios nuo stiebo, kitos
nusvirusios emyn. Atspurusios stambesns akels padeda stiebeliams sukibti ir sudaryti gana
tvirt kimin sluoksn, o nusvirusios smulkesns svarbios vandens apytakai. Kiminai kasmet
paauga vertikaliai po 15 (12) cm, jei auga pakilesnse vietose (kemsuose), ir apie 40 cm
horizontaliai, jei auga labai lapiose vietose (duburiuose).
Pasaulyje inoma apie 300 ri kimin, Europoje 43 ri. Lietuvoje rasta 35 ri
kimin, taiau auktapelkms prierais tik 17 ri kiminai, o palyginti dani jose tik 9 ri
kiminai. Labai dani yra Magelano kiminas (Sphagnum magellanicum) ir smailialapis kiminas
(S. capillifolium), kurie pradeda augti dar tarpinio tipo pelkse ir ilieka vis auktapelks
mezoreljefo form bendrijose. Raudonasis (S. rubellum) ir rudasis (S. fuscum) kiminai yra
dani auktapelki plynse, smailiaakis (S. cuspidatum), siauralapis (S. angustifolium) ir
smailusis (S. fallax) kiminai dani tik paiose lapiausiose plyni vietose, o dantytasis kiminas
(S. denticulatum) plyns eerliuose.
Kiminai pasiymi iomis savybmis: a) greitai auga, b) kaupia drgm ir skatina
pelkjim, c) prisitaik prie rgios maamaists aplinkos, d) i j likui susidaro durps.
Dl i savybi kiminai itin transformuoja aplink ir lemia kit augal gyvavimo slygas.
Storjant kimin ir durpi sluoksniui, auktapelks pavirius, o ypa centrin jos dalis,
gerokai ikyla vir mineralinio substrato ir gruntinio vandens lygio. Dl sustorjusio durpi
sluoksnio ir didiausio oligotrofiskumo tokioje pelkje nebeauga mediai, labai sumaja
induoi augal ri vairov. Likus maai konkurent, kiminai labai sivyrauja. Tarp j
ilieka rgioje oligotrofinje aplinkoje prisitaik augti kai kurie induoiai augalai. Vidurio
Europos auktapelkse inoma maiau kaip 40 ri induoi augal, bet i j tik apie 10 ri
yra dani.
Augal poymiai, susij su maamaiste
aplinka. Durpse augantys induoiai augalai
pasiymi daugeliu morfologini ir anatomini
poymi. i augal lapai mai, pavyzdiui:
juodosios varnauogs, paprastosios spanguols,
visaliai, pavyzdiui: juodosios varnauogs,
daugumos erikini (Ericaceae) eimos
krmokni (iskyrus vaivor, mlyn), odiki,
pavyzdiui: siauralaps baluvos, pelkinio gailio,
vaivoro, durpyninio bereinio, stora kutikula,
pavyzdiui: paprastosios spanguols, brukns.
Apaioje, kur yra daugumos erikini iotels, j
lapai su vako apnau kaip siauralaps baluvos,
paprastosios spanguols, vaivoro ar plaukuoti
kaip paprastojo gailio ir emyn usilenkusiais
kratais kaip siauralaps baluvos, paprastojo
gailio arba siauri, vamzdel auktyn susuktais
kratais ir ilgi kaip kupstinio vylio, arba emyn
5.6 pav. Juodosios varnauogs
(Empetrum nigrum) erikoidinio lapo
skerspjvis: 1 virutinis epidermis, 2
ind klelis, 3 sklerenchima, 4
tarpulstis, 5 asimiliacinis audinys, 6
liaukinis plaukelis, 7 apatinis epidermis
(pagal DAGYS, 1980)


89
atlenktais kratais ir trumpi (erikoidiniai) kaip juodosios varnauogs (5.6 pav.), ilinio virio.
Auktapelks augal lapai tvirti, iotels gilios ir tankios.
Tokie augal poymiai aikinami mineralini maisto mediag trkumu. Taigi, durpse
augantiems augalams bdingas badaujani augal pavidalas peinomorfizmas (gr. peina
badas). i poymi turi saus buveini augalai (kserofitai) ir alt drgn buveini augalai
(psichrofitai), prie kuri priskiriami auktapelki augalai. Kai kurie j gali augti ir
auktapelkse, ir smlynuose, pavyzdiui: ilinis viris, juodoji varnauog, paprastoji puis.
Netgi saulaar kartais randama ant drgno smlio. Auktapelkse nra joki obligatini
induoi augal. Jose auga tik prie mao mineralini maisto mediag kiekio prisitaik
augalai, kuri gali bti randama ir nederlinguose mikuose, virynuose ar labiau oligotrofik
stadij emapelkse. Kadangi, trkstant azoto, labai sultja augal augimas, generatyvini
dali vystymasis, lapuose sumaja chlorofilo kiekis, durpse augantys augalai yra neaukti ir
smulks.
Mintus kseromorfikais laikytus poymius mginta aikinti ir kitomis prieastimis: a)
fiziologine sausra, teigiant, kad dl emos substrato temperatros (vienas reikmingiausi
veiksni), deguonies trkumo, rgios reakcijos ir kenksming jungini augal aknys beveik
negali siurbti vandens; b) fizine sausra, teigiant, kad kart vasar kiminai ir durps labai
idista; c) kilme, teigiant, kad krmokni poymiai paveldti i j visali protvi.
Peinomorfizmas bdingas ir nepalankaus klimato srii (tundr, alt dykum, auktikalni ir
kt.) augalams. Taigi, mineralini maisto mediag trkumas, vis pirma azoto, lemia mintus
durpse augani augal atitiktinius poymius.
Durpse ukonservuota gana daug azoto atsarg, bet yra augalams maai prieinam (tik
apie 1 % durpi sukaupto azoto kiekio) organomineralini
jungini pavidalo. Dl didiulio mineralini maisto
mediag trkumo auktapelks skirting gyvenimo form
augalai prisitaik j gauti i skirting altini. Kiminai
mineralini maisto mediag gauna i atmosferos krituli, o
induoiai augalai i ltai irstani durpi. Kiminai tam
prisitaik didiuliu siurbiamuoju paviriumi, o induoiai
augalai mikosimbiotrofija, vabzdiadikumu.
Auktapelkse iplitusiems erikini (Ericaceae) eimos
krmokniams bdinga endotrofin mikoriz suteikia iose
buveinse konkurencin pranaum prie kitus induoius.
Augal poymiai, susij su kimin ir durpi sluoksnio
storjimu, deguonies trkumu. Nuolat auganiame gyv
kimin ir nuolat kylaniame besikaupiani durpi
sluoksnyje isidst augal poeminiai organai taip pat turi
daug atitiktini poymi, susijusi su ia aplinkos savybe.
Btent, auktapelki augalai prisitaik kilti auktyn kartu su
kylaniu kimin ir durpi sluoksniu. Dl to daugumos oli
akniastiebiai auga striai arba vertikaliai auktyn. Kai
kurios auktapelki ols kasmet paauga tiek, kiek ir
kiminai, todl j pumpurai visada bna saman paviriuje ir
jos niekad neuelia, pavyzdiui, apskritalap saulaar, kuri
vir kimin kasmet iaugina po nauj skrotel (5.7 pav.).
Sumedj auktapelki augalai, panirdami samanose, vis
aukiau iaugina pridtines aknis, o vis giliau likdamos
poemins dalys, nors ir palyginti ilgai ilieka gyvos, pamau
nunyksta ir taip pat virsta durpmis. Dl to, kad durpse daug

5.7 pav. Apskritalaps
saulaars (Drosera rotundifolia)
akniastiebio augimas vertikaliai
auktyn: IV paskutiniojo
vegetacijos sezono lap skrotel
vir kimin, IIII ankstesni
vegetacijos sezon skroteli
likuiai kiminuose, 1119 mm
akniastiebio ir kimin prieaugis
per vegetacijos sezon (pagal
DENISENKOV, 2000)

90
vandens ir maai deguonies, durpoj aknys auga ir akojasi horizontaliai ar net kyla auktyn.
Todl auktapelks augal aknys telkiasi jos virutiniame madaug 2030 cm gylio, o kartais
net gyv kimin sluoksnyje. Be to, pelki augal, ypa oli, aknyse ir akniastiebiuose daug
stambi tarpulsi, kuriuos difuzijos bdu oras patenka i neapsemt antemini dali.
Krmokniai paprastai vyrauja ten, kur j mikoriziniams grybams pakanka deguonies. Jie
telkiasi daniausiai ant kupst, taip pat labai suvei, pelkei nusausjus. Ant kupst daniausiai
auga ir paprastoji puis. Paprastosios puies pagrindin aknis dl deguonies trkumo taip pat
auga horizontaliai, o jos onini akn virns kyla auktyn kartu su kimin sluoksniu. io
medio aknys durpse gali bti labai ilgos ir tstis madaug 5 m spinduliu, taiau negiliai, 30
50 cm gylio sluoksnyje, o mineralinio grunto paprastosios puies mediai turi gili liemenin
akn.
Paprastiosios puies ekologins formos. Paprastoji puis yra vienintelis durpse
augantis sumedjs augalas, kuris neiaugina pridtini akn. Todl paprastoji puis uelia
kiminais ir virsta vairi ekologini form medeliais, kuri pavidalas (auktis, laja, spygliai,
kankoriai, aknies kaklelio panirimas samanose) priklauso nuo ulimo masto ir pelks
oligotrofikumo stadijos (5.1 lentel).
5.1 lentel. Paprastosios puies ekologini form charakteristika
Ekologin forma Poymiai
Pinus sylvestris L.
f. uliginosa Abolin
Neauktas 815 m medis (maiausiai pakitusi puis).
Apatins kamieno dalies skersmuo 1520 cm.
Laja tanki, rutulika, dengia
1
/
3
liemens.
Spygliai tanks, j ilgis 4,55,0 cm, plotis 1,52,0 mm, po epidermiu 1215
sakotaki.
Kankori ilgis 3,54,0 cm, plotis 2,02,5 cm.
aknies kaklelis uelia 015 cm.
P. sylvestris L.
f. litwinovii Sukaczew
Neauktas 16 m medelis.
Kamieno apatins dalies skersmuo 48 (12) cm.
Laja reta, kiauinika (reiau rutulika), dengia apie
1
/
2
(
1
/
3
) liemens.
Spygliai reti, j ilgis 2,53,0 cm, plotis 1,5 mm, po epidermiu 1822 sakotakiai.
Kankori ilgis 2,53,0 cm, plotis 1,31,5 cm.
P. sylvestris L.
f. willkommii Sukaczew
emas 13 m egluts pavidalo medelis, kurio akos kartais driekiasi samanomis.
Kamieno apatins dalies skersmuo 47 (10) cm.
Spygliai tanks, j ilgis 2,53,0 cm, plotis 1,5 mm, po epidermiu 1822 sakotakiai.
Kankori ilgis 2,5 cm, plotis 1,5 cm.
Pinus sylvestris L.
f. pumila Abolin
Krmo pavidalo 0,751,5 m labiausiai sunykusi puis, kurios tik ak virns kyo
vir saman.
Spygliai reti, j ilgis 1,52,0 cm, plotis 1,0 mm, po epidermiu 1115 sakotaki.
Kankori ilgis 2,53,0 cm, plotis 1,5 cm.
Apie imt met auktapelkse auganti paprastoji puis gali bti vos 14 m aukio ir
labai skirtis nuo augani mineraliniame substrate ios ries medi, kuri auktis 3040 m,
spygli ilgis 4,56,0 cm, kankori 4,5 cm. Mat durpse augani pu stiebas ir onins
akos per metus paauga labai maai, ak menturiai suartja, kankori labai sumaja,
spygliai ir kankoriai sutrumpja ir susiaurja, stiebo met rievs taip pat labai susiaurja, o
patys medeliai bna emi ir kreivi (5.8 pav.). Taiau jei slygos pasikeiia, jie gali pradti virsti
tipikais. Todl tai ekologins formos. Bandymais nustatyta, kad auktapelki augalus patrus
azoto traomis, jie pastambja, o j kseromorfikumas sumaja.

91
Auktapelki krmokniai. Auktapelkse
gausu erikini (Ericaceae) eimos krmokni.
Tai silpnai sumedj augalai, i kuri ilg
poemini stieb, reiau i antemini
siaknijani gli, iauga neaukti, 15
100 cm, paprastai beveik nuo pat pamato akoti
parcialiniai (daliniai) kerai. Daniausi
auktapelkse yra ie erikini eimos
krmokniai: 1) siauralap baluva
(Andromeda polifolia), 2) paprastoji spanguol
(Oxycoccus palustris), 3) pelkinis gailis
(Ledum palustre), 4) ilinis viris (Calluna
vulgaris), 5) vaivoras (Vaccinium uliginosum).
Ryt Lietuvos auktapelkse danai auga ir
durpyninis bereinis (Chamaedaphne
calyculata). Kartu su erikiniais gali augti ir
apyretis varnauogini (Empetraceae) eimos
krmoknis juodoji varnauog (Empetrum
nigrum).
Auktapelki ols. Daugiamei oli
auktapelkse labai nedaug. Pati daniausia
auktapelki ol yra viksvuolini (Cyperaceae) eimos augalas kupstinis vylys (Eriophorum
vaginatum). Kitos bdingos ios eimos auktapelki ols yra svyruoklin viksva (Carex
limosa), baltoji saidra (Rhynchospora alba) ir linsargini (Scheuchzeriaceae) eimos ol
pelkin linsarg (Scheuchzeria palustris). Auktapelkse auga ir vabzdiadiai augalai
saulaars. Saulaars yra autotrofiniai saulaarini (Droseraceae) eimos augalai, taiau
maisto mediag, vis pirma azoto, trkum papildo virkindamos vabzdius, kuriuos
privilioja lyg rasos laeliai spindiniomis lipniomis,
virkinimo ferment pilnomis lap liaukini plaukeli
galvutmis ir rausva t plaukeli ilg koteli spalva. Ant
saulaars lapo nutp smulkesni vabzdiai prilimpa.
Mgindami isilaisvinti, dirgina liaukinius plaukelius ir dar
labiau sipainioja. Dirginami liaukiniai plaukeliai, ypa
ilgesnieji oniniai ir lapo laktelis, palinksta vabzdio pus,
tvirtai apgaubia auk ir pradeda virkinti. Virkinimo
produktus sisavina liaukuts, esanios lapo ir liaukini
plaukeli koteli paviriuje. Kai i vabzdio lieka tik chitino
apvalkalas, j nupuia vjas. Tada lapelis ir liaukiniai
plaukeliai atsitiesia ir bna vl pasiruo virkinti nauj
vabzd. I viso Lietuvoje auga 4 ri saulaars. Pati
daniausia yra apskritalap saulaar (Drosera rotundifolia).
Kiti ios genties atstovai, pavyzdiui, ilgalap saulaar
(Drosera anglica), ymiai retesni (5.9 pav.). Taip pat reiau
alyje aptinkama ir aviet tek (Rubus chamaemorus), nes
paplitusi tik Vakar ir iaurs Lietuvos auktapelkse.
Auktesnse mikroreljefo vietose, auktapelkse gali
pasitaikyti alij saman, kerpi. Ant kupst daniausiai
auganios aliosios samanos yra durpyninis gegulinis
(Polytrichum strictum), pelkin tran (Aulacomnium
palustre), o kerps iurs (Cladonia), kerpenos (Cetraria)

5.8 pav. Paprastosios puies (Pinus sylvestris)
ekologins formos oligotrofikumo didjimo
kryptimi: 1 f. uliginosa, bdinga raistui; 2 f.
litwinowii, bdinga plyraisiui; 3 f.
willkommii, bdinga plynei; 4 f. pumila,
bdinga labai lapiai plynei; a saman
pavirius (pagal DENISENKOV, 2000)

5.9 pav. Ilgalaps saulaars
(Drosera anglica) lapas.
Liaukinio plaukelio sandara:
1 galvut, 2 kotelis
(Z. Gudinsko nuotr.)

92
geni rys.
Kiminai ir durps blogi ilumos laidininkai, todl pavasar pelk yla vliau ir augal
vegetacija taip pat prasideda vliau. Pelki augalus neigiamai veikia dideli temperatros
skirtumai paviriuje ir gilesniuose durpi sluoksniuose. Dl alto substrato, trumpo vegetacijos
periodo, dideli temperatros skirtum, emesns vidutins temperatros auktapelkse bna
borealini element ir net ledynmeio relikt.
5.3.3.2. Auktapelks mezoreljefo elementai ir j augal bendrijos
Auktapelks mezoreljefo elementai. Dl to, kad auktapelk ne tik auktja, bet ir
nuolat pleiasi alis, ios pelks pavirius bna igaubtas laikrodio stikliuko formos. Mat
centrin dalis kyla spariausiai, nes ia kimin ir durpi daugiausia, o pakraiuose, kur kimin
atsirado vliau ir durpi maiau, auktapelk gana staiai emja. Dl minto auktapelks
dinamikumo nuolatinio auktjimo ir pltimosi alis auktapelkje susidaro keturios
koncentrikos mezoreljefo dalys ir jas atitinkanios augalijos juostos: lagas, prielaitis, laitas ir
auktaplyn (5.10 pav.).

5.10 pav. Auktapelks mezoreljefo elementai (pagal BRUNDZA, 1979)
Lagas susidaro ties mineralinio substrato riba. Tai auktapelk juosiantis nuo keliolikos
iki keliasdeimt metr ploio vandeningas ruoas, kur suteka auktapelks ir apypelkio lait
vanduo. Lage susidaro emapelki bendrijos. Jame dar vyrauja emapelki augalai viksvos ir
aliosios samanos, gali augti juodalksniai, berai, emapelki krmai (daniausiai karklai).
Kartais, jei apypelkyje nebna laito, lagas nesusidaro, o auktapelks prielaitis ar laitas
ikart pereina emapelk (daniausiai raist).
Prielaitis susidaro pereinamajame nuo lago lait ruoe. Jame jau vyrauja kiminai,
pradeda augti auktapelki krmokniai daniausiai pelkiniai gailiai, dar auga puys, berai.
Prielaiiui bdingos tarpinio tipo pelki bendrijos.
laito apatinje dalyje susiformuoja raistai, o virutinje plynraisiai. Raistuose (i
dalies ir plynrasiuose) dar auga auktapelki puynai.
Auktaplyn yra aukiausia igaubtos auktapelks dalis. Auktaplynje jau nebeauga
mediai, neskaitant pavieni smulki pu, o plyti kimin plyns.
Raist bendrijos. Auktapelki raistuose auganti Pinus sylvestris f. uliginosa (5.11 pav.)
sudaro dar gana brandius, tankius medynus raist puynus. Raistuose gausiai auga ir
stambs erkini eimos krmokniai, kurie taip pat sudaro tankius ir auktokus, 0,60,8 m
aukio, salynus. Stambs raist krmokniai yra pelkinis gailis, vaivoras, o Ryt Lietuvoje
ir durpyninis bereinis. I daugiamei oli raistuose paplits tik kupstinis vylys, Vakar ir
iaurs Lietuvos raistuose gali augti aviet tek. Raist puynams bdingas Magelano
kiminas, o ant kupst dar gali pasitaikyti alij saman.

93

5.11 pav. Auktapelki raistuose auga Pinus sylvestris f. uliginosa (M. Lapels nuotr.)

5.12 pav. Auktapelki plynraisiuose auga Pinus sylvestris f. litwinovii (A. Balseviiaus nuotr.)
Plynraisi bendrijos. Auktapelki plynraisiuose auga Pinus sylvestris f. litwinovii
(5.12 pav.). I oli plynaisiuose vyrauja kupstinis vylys, gali augti aviet tek. I kimin
vyrauja Magelano kiminas (sinonimas Sphagnum medium), pasitaiko siauralapio ir rudojo
kimin. Stambi krmoni (pelkinis gailis, vaivoras) jau maiau. Kadangi puys ir stambs
krmokniai ia iretj ir emesni, nes maiau konkurencingi dl didesnio oligotrofikumo,
sivyrauja daugiamets ols ir samanos. Todl bdingiausios plynraisi bendrijos yra
vyliniai plynraisiai ir Magelano kimino (mediuminiai) plynraisiai.

94
Lagas, prielaitis ir laitas sudaro auktapelks pakrat, o auktaplyn centrin
auktapelks dal.
Auktaplyns bendrijos. Dl storiausio durpi sluoksnio ir didiausio oligotrofikumo
auktaplynje mediai neauga (5.10 pav.), iskyrus paias smulkiausias puies formas, taiau
iplinta smulks krmokniai, kai kurios daugiamets ols ir sivyrauja kiminai. Nuo
auktaplyns krato link jos vidurio taip pat susidaro augalijos juostos: auktaplyns pakratys,
ymiai lapesni duburingi kompleksai, galiausiai labiausiai paliug eerokniki kompleksai
(5.4 pav.). Auktaplynei bdingas neymus banguotumas paauktjim (kems) ir
paemjim (duburi) kaita. Mint mikroreljefo form kems ir duburi augalija labai
skiriasi, nes skirting ri kiminai labai prisitaik prie skirting drgms slyg.
Paauktjimuose paprastai auga prie vandens trkumo prisitaik, o paemjimuose
hidrofiliki kiminai. Ant kems, kurie bna apie 0,5 m aukio, jie isidsto juostomis: iek
tiek higrofiliki kemso viruje, higrofilikesni ties jo viduriu, higrofilikiausi apaioje,
pavyzdiui, Magelano, smailialapis, raudonasis ir rudasis kiminai auga iki 0,5 m vir substrato
vandens lygio, o smailiaakis, siauralapis ir smailusis kiminai sulig vandens lygiu ar emiau
jo. Todl auktaplynei bdinga alimais susiformavusi skirting bendrij mozaika
(kompleksai). Skiriasi ir mint bendrij spalva. Auktesni viet bendrij kiminai yra rudi ar
rausvi, o emesni alsvai gelsvi (5.13 pav.). Rausv ant kems augani kimin spalv
lemia ema temperatra arba prasidjs chlorofilo irimas. Skiriami trys auktapelki
mikrorejefo lygmenys: virutinis, vidurinis ir apatinis. Virutinis yra kems, vidurinis
saman, apatinis duburi paviriaus lygmuo.

5.13 pav. Auktaplyns bendrij mozaika (nuotr. i PALTANAVIIUS, GUDINSKAS, 2005)
Pagrindins auktaplyns bendrijos yra kiminynai. Jose Pietryi Lietuvoje vyrauja
rudasis kiminas, o Vakar Lietuvoje raudonasis kiminas. Rudojo kimino plynse randama

95
Pinus sylvestris f. willkommii, ilieka smulks krmokniai paprastoji spanguol, ilinis
viris, juodoji varnauog, i oli pasitaiko kupstinis vylys. Vanduo tokiose plyns vietose
slgso 2030 cm gylyje. Labai panaios raudonojo kimino, prieraiaus jriniam klimatui,
plyns, kuriose pasitaiko Pinus sylvestris f. pumila (5.8 pav.).
Be kiminyn, auktaplynje gali bti ir kit bendrij kiminini linsargyn ir kiminini
vylyn. Kimininiai linsargynai susidaro labai lapiose buveinse, kur vanduo telko
madaug viename lygyje su kimin virnlmis. Kimininiuose linsargynuose auga
daugiamets ols pelkin linsarg, svyruoklin viksva, baltoji saidra, smulkus krmoknis
siauralap baluva, kiminai smailiaakis kiminas ir gana reti didysis ar baltijinis kiminai.
Kimininiai vylynai paprastai susidaro esant vandens lygio svyravimams; ia vyrauja kupstinis
vylys ir kiminai.
Ariau plyns centro ima rykti duburingi kompleksai. Jie pasiymi rykia kems ir
duburi, kurie bna iki 210 m ilgio ir 5 m ploio, bendrij kaita. Ant kems auga viena kita
skurdi puel ir jau minti auktaplyns pakilesni buveini augalai. Duburiuose vanduo
slgso vir arba arti substrato paviriaus ir susidaro labai lapi buveini bendrijos. Paiame
plyns centre susidaro eerokniki kompleksai (5.4 pav.), kuriuose bna plyns eerokni
1,52 (3) m gylio eerli. Eerliai susiformuoja didesni ir gilesni duburi vietoje, ypa
sausringais metais, kai kiminai duburiuose idista ir ima rinktis vanduo, j dugnas durpingas.
Auktaplynse bna ir retesni mikroreljefo form (rumbi, praplai, klampyni ir kt.). Visos
mintos auktapelks reljefo dalys irykja tik pai seniausi raidos stadij, o daugiausia
Vakar ir iaurs Lietuvos auktapelkse.
Auktapelks daniausiai formuojasi takoskyrose, kur pagrindinis vandens altinis yra
atmosferos krituliai. J gali atsirasti supelkjus vandens telkiniams, sausumai (mikui, pievai)
ar i emapelki. Dideliuose pelki masyvuose didiausi plot paprastai uima auktapelk,
bet kartu aptinkama vis tip pelki. Intensyviausiai pelks formavosi poledynmeio pradioje
borealio antrojoje ir atlanio pirmojoje pusse, kai klimatas buvo drgnas ir iltas, o
drenuojantis sausum hidrografinis tinklas palyginti retas. Apie du tredaliai Lietuvos pelki
susidariusios buvusi eer vietoje. Jos pradjo formuotis dar prie atlanio pradi. Nuo
antrosios atlanio puss nauj pelki susidar maiau, nors eer ulimas tebesitsia iki iol.
Auktapelks daugiausia bdingos iaurs pusrutulio vidutini platum mik zonai ir
borealins zonos pietins dalies okeaninms sritims, o emapelki yra visose ems rutulio
dalyse.
5.4. Gamtin, mokslin ir praktin pelki reikm
Pelks turi svarbi gamtin reikm. Jos yra svarbi kratovaizdio dalis, be to, yra
pirmins organins mediagos gamintojos, kaupjos ir turi didel reikm kit kratovaizdio
komponent vandens reimui. Pelki vanduo ne toks utertas. Pelks turi ir svarbi mokslin
reikm. Jose auga ret saugom augal ir bendrij, riboto geografinio paplitimo ri, yra
kitokio klimato laikotarpi relikt. Auktapelks labai svarbios ir paleobotaniniams augalijos
istorijos tyrimams. Dl specifini ekologini slyg auktapelki durpi kloduose ilieka
augal, j spor ir iedadulki, gyvn, kartais net kultros likui. Taip auktapelkse
usikonservuoja keli tkstantmei istorijos faktai. Turint galvoje, kad kasmet susidaro apie
0,31,5 mm durpi sluoksnis, o durpi klodas gali bti 58 (10) m storio, be to, apaioje dar ir
labai suspaudiamas, tai auktapelk gali turti apie 5 tkstani met ar dar ilgesn vystymosi
istorij. I gili pelks sluoksni paimtus durpi pavyzdius ityrus spor ir iedadulki
analizs metodu, galima sprsti apie anksiau toje teritorijoje buvusi augalij. Spor ir
iedadulki analiz pirmasis panaudojo vokiei pelktyrininkas K. A. Vberis (C. A. Weber)

96
1893 m. metod jis pritaik, tirdamas tuo metu Vokietijai priklausiusios Auktumals
auktapelks (iluts raj.) augalij ir susidarym, o rezultatus paskelb 1902 m. Berlyne
ileistoje monografijoje. Taigi, pelktyros istorijos poiriu Lietuvoje yra pirmoji mokslikai
itirta ir aprayta Europos auktapelk. Auktapelkse utinkama ir gyv praeities liudinink
tundros augal (alto periodo relikt), pavyzdiui: beras keruis (Betula nana), pelkinis
vikris (Juncus stygius). Yra ir nereliktini, bet ties arealo riba augani ir tik iaurs, Ryt ar
Vakar Lietuvos pelkse utinkam riboto geografinio paplitimo ms alyje augal.
Pelkse atliekami ir praktin reikm turintys gamtos itekli tyrimai. Auktapelkse
renkamos, pavyzdiui, spanguoli, vaivor ir kit augal uogos, naudojamos maisto ir
konditerijos pramonje. Pelks yra ir svarbios vaistini augal buveins. emapelkse ir j
pakraiuose auga tokie svarbs vaistiniai augalai kaip vaistinis valerijonas, trilapis
pupalaikis, pelkin vingiorykt, pelkin sidabraol ir daugelis kit, o auktapelkse
pelkinis gailis, spanguol, saulaar. Pelks yra ir svarbus rekreacijos objektas, kur usiimama
mediokle, vejyba, lankomi paintiniai takai ir kt. Nusausintos emapelks ir tarpinio tipo
pelks paveriamos ems kio naudmenimis dirbamaisiais laukais, pievomis, ganyklomis,
mikais, o auktapelks durpynais, kur kasamos durps. Durps yra svarbios naudingosios
ikasenos, turinios didel praktin reikm. Durps plaiai naudojamos kurui. Jas perdirbus
pramoniniu bdu, gaunama verting produkt: fenoliai, karbolio ir acto rgtys, metilo spiritas,
sacharinas, vakas, parafinas, vairs daai, popierius, kartonas ir dar daugelis kit. Kiminai dl
menko ilumos laidumo plaiai naudojami statybose. Jie pasiymi baktericidinmis savybmis,
nes iskiria rgtis ir fenolius, todl yra perspektyvi mikrobiologijos pramons aliava
biologikai aktyvi mediag gamybai. Dar XIX a. jie buvo naudojami aizdoms perriti, o
Antrojo pasaulinio karo metais plaiai naudoti kaip vatos pakaitalas. Durpi purvas
naudojamas durpi terapijai. Gyvulininkysts ir pauktininkysts fermose durps puikus
kraikas, o ems kyje naudojamos trti, muliuoti, daig auginimo puodeliams gaminti. Jos
puikiai tinka vaisiams, darovms, msos ir kitiems produktams pakuoti, ilgai saugoti ar
transportuoti.
Taiau naudojant durpynus kinms reikmms, naikinamas gamtos ir kultros istorijos
paveldas, usikonservavs per tkstanius met, dabartin j flora ir augalija, paeidiamas
vandens reimas. Durpi gavyba, pelki sausinimas ne tik maina pelki plotus, bet ir trikdo
ilikusi pelki gyvavim. Daugelis j nusausja, dl to nebesikaupia durps, prasideda j
klodo mineralizacija, plyns uelia piev ir mik augalais. Nuo 1990 m. durpynus sausinti
draudiama. Pelki augalija gali keistis ir dl apypelkyje esani ems kio, gyvulininkysts,
pramons moni taros ar kitos antropogenins veiklos ir gaisr. Paios natraliausios pelki
bendrijos paprastai ilikusios tik didesnse tarp mik ar paeerse esaniose pelkse.
5.5. Statistikos duomenys apie pelki plot, flor,
Pelks uima apie 5 % Lietuvos teritorijos. I j daugiausia emapelki (6070 % pelki
ploto), o auktapelki ymiai maiau (apie 22 % pelki ploto).
Pelkse gausu bukasnapini (Amblystegiaceae) eimos (poklasis Bryidae) ir kiminini
(Sphagnaceae) eimos (poklasis Sphagnidae) lapsamani. Yra kerpsamani, kai kuri
asikln, ertvn, pataisn, auktapelki paauktjimuose gali bti kerpi. I iedini gausu
viksvuolini (Cyperaceae) eimos augal. Auga ir dauguma erikini (Ericaceae), saulaarini
(Droseraceae), berini (Betulaceae), apie pus gluosnini (Salicaceae) eim augal ri.
Tik pelkse paplitusios kai kurios geguraibini (Orchidaceae) eimos augal gentys ir rys.
Lietuvos pelkse aptinkama 264 ri augal. emapelkse augal ri ymiai daugiau nei

97
auktapelkse. emapelkse 100 m
2
randama 2048 ri augal, auktapelkse 1015 ri.
Pelki augal ri, mint skyriaus tekste, taksonominis sraas pateiktas 5.6 poskyryje.
Lietuvos raudonj knyg rayti 39 ri pelki augalai. Tai emapelki augalas
daugiametis patvenis (Swertia perennis), emapelki ir tarpinio tipo pelki samana vilganioji
riestn (Hamatocaulis vernicosus) ir iediniai augalai linin viksva (Carex heleonastes),
pelkin uolaskl (Saxifraga hirculus), tarpinio tipo pelkse ir auktapelkse auganios
maalap saulaar (Drosera intermedia), pelkin laksva (Hammarbya paludosa), auktapelki
samana minktasis kiminas (Sphagnum molle) ir kt.
Pelki bendrijos gali bti priskiriamos prie 4 klasi (r. 5.7 poskyr) ir prie 31
asociacijos. Daugiausia emapelki bendrij: plynse (21 asociacija), taip pat raistuose bei
plynraisiuose (5 asociacijos). Auktapelki ne tik flora, bet ir augalija ne tokia vairi: tiek
plyni (3 asociacijos), tiek raist bei plynraisi (2 asociacijos).
Lietuvos augal bendrij raudonj knyg raytos 10 asociacij pelki bendrijos,
pavyzdiui: emapelki bendrijos liekninis viksvynas (Caricetum davallianae), raktaolinis
vikrenynas (Primulo-Schoenetum ferruginei), melsvasis mlitynas (Seslerietum uliginosae);
auktapelki bendrija vylinis klingynas (Eriophoro-Trichophoretum cespitosi).
Dl savo sistemos udarumo pelks visame pasaulyje iliko paios natraliausios
buveins. Ir Lietuvos valstybiniai gamtos rezervatai steigti vien pelki buveinse. Beveik
visos pelki buveins Lietuvoje priklauso prie Europos Sjungoje saugom buveini tip.
Vakar Europos alyse jau seniai neliko toki verting natrali gamtos kompleks, koki yra
didiosiose Lietuvos pelkse. uvinto biosferos rezervato dalis, epkeli, Kaman, Vievils
gamtos rezervatai ir Nemuno deltos regioninis parkas pripainti pasaulio pelki ir sekli
vanden paveldo (Ramsaro konvencijos) teritorijomis. Irano mieste Ramsare 1971 m. vasario
2 d. pasirayta konvencija yra tarptautinis susitarimas, vienijantis alis, siekianias isaugoti
svarbiausias pasaulio pelkes, o konvencijos pasiraymo diena nuo 1997 m. minima kaip
Pasaulin pelki diena. Galiausiai uvinto biosferos rezervatas pripaintas pasaulio gamtos
paveldo teritorija, remiantis UNESCO programos mogus ir biosfera nuostatomis.
5.6. Pelki augal ri, mint skyriaus tekste,
taksonominis sraas
(! Lietuvos raudonj knyg raytos rys)
SPHAGNIDAE KIMINUOIAI (BALTOSIOS SAMANOS)
SPHAGNACEAE Dumort. KIMININIAI
Sphagnum angustifolium (C. O. E. Jens. ex Russow) C. O. E. Jens. siauralapis kiminas
S. balticum (Russow) Russow ex C. O. E. Jens. baltijinis kiminas
S. capillifolium (Ehrh.) Hedw. smailialapis kiminas
S. centrale C. O. E. Jens. centrinis kiminas
S. contortum K. F. Scultz suktasis kiminas
S. cuspidatum Ehrh. ex Hoffm. smailiaakis kiminas
S. denticulatum Brid. dantytasis kiminas
S. fallax (H. Klinggr.) Klinggr. smailusis kiminas
S. fimbriatum Wilson ex Wilson et Hook. kutuotasis kiminas
S. fuscum (Schimp.) H. Klinggr. rudasis kiminas

98
S. magellanicum Brid. Magelano kiminas
S. majus Russow ex C. O. E. Jens. didysis kiminas
! S. molle Sull. minktasis kiminas
S. obtusum Warnst. bukasis kiminas
S. rubellum Wilson raudonasis kiminas
S. teres (Schimp.) ngstr. lininis kiminas
S. squarrosum Crome garbanotasis kiminas
S. subsecundum Nees. vienaalis kiminas
S. warnstorfii Russow Varnstorfo kiminas
POLYTRICHACEAE Schwaegr. GEGULININIAI
Polytrichum commune Hedw. paprastasis gegulinis
P. strictum Sm. durpyninis gegulinis
MNIACEAE Schwaegr. MNIJINIAI
Plagiomnium undulatum (Hedw.) T. J. Kop. vingialap lapn
AULACOMNIACEAE Schimp. TRAINIAI
Aulacomnium palustre (Hedw.) Schwaegr. pelkin tran
CLIMACIACEAE Kindb. JUNETINIAI
Climacium dendroides (Hedw.) Web. et Mohr palmin junet
AMBLYSTEGIACEAE (Broth.) M. Fleisch. BUKASNAPINIAI
Calliergon giganteum (Schimp.) Kindb. didioji dyg
Calliergonella cuspidata (Brid.) Loeske pelkin dygut
Campylium stellatum (Hedw.) J. Lange et C. O. E. Jens. vaigdin auksot
Drepanocladus aduncus (Hedw.) Warnst. paprastoji drepan
D. cossonii (Schimp.) Loeske tarpin drepan
! Hamatocaulis vernicosus (Mitt.) Hedens vilganioji riestn
Scorpidium scorpioides (Hedw.) Limpr. vandenin vingursaman
Tomentypnum nitens (Hedw.) Loeske vilganioji velten
Equisetum fluviatile L. balinis asiklis
E. palustre L. geguinis asiklis
THELYPTERIDACEAE Pic. Serm. PELKIAPAPARTINIAI
Thelypteris palustris Schott paprastasis pelkiapapartis
DRYOPTERIDACEAE Ching PAPARTINIAI
Dryopteris cristata (L.) A. Gray skiauterinis papartis
PINOPHYTA Cronquist, Takht. et W. Zimm. ex Reveal PUNAI
Picea abies (L.) H. Karst. paprastoji egl
Pinus sylvestris L. paprastoji puis

99
Caltha palustris L. pelkin puriena
Ranunculus flammula L. dedervinis vdrynas
Alnus glutinosa (L.) Gaertn. juodalksnis
! Betula humilis Schrank liekninis beras
! B. nana L. beras keruis
B. pendula Roth. karpotasis beras
B. pubescens Ehrh. plaukuotasis beras
MYRICACEAE Blume SOTVARINIAI
! Myrica gale L. pajrinis sotvaras
ERICACEAE Juss. ERIKINIAI
Andromeda polifolia L. siauralap baluva
Calluna vulgaris (L.) Hull ilinis viris
Chamaedaphne calyculata (L.) Moench. durpyninis bereinis
Ledum palustre L. pelkinis gailis
Oxycoccus palustris Pers. paprastoji spanguol
Vaccinium myrtillus L. mlyn
V. uliginosum L. vaivoras
V. vitis-idaea L. brukn
EMPETRACEAE Gray VARNAUOGINIAI
Empetrum nigrum L. juodoji varnauog
Lysimachia vulgaris L. paprastoji iling
! Primula farinosa L. raktaol pelenl
SALICACEAE Mirb. GLUOSNINIAI
Salix aurita L. ausytasis karklas
S. cinerea L. pilkasis karklas
! S. myrtilloides L. mlynialapis karklas
! S. lapponum L. laplandinis karklas
S. pentandra L. gluosnis virbis
S. rosmarinifolia L. pelkinis karklas
Cardamine amara L. karioji karten
URTICACEAE Juss. DILGLINIAI
Urtica dioica L. didioji dilgl
SAXIFRAGACEAE Juss. UOLASKLINIAI
! Saxifraga hirculus L. pelkin uolaskl
GROSSULARIACEAE DC. AGRASTINIAI
Ribes nigrum L. juodasis serbentas
DROSERACEAE Salisb. SAULAARINIAI
Drosera anglica Huds. ilgalap saulaar
! D. intermedia Hayne maalap saulaar
D. rotundifolia L. apskritalap saulaar
Filipendula ulmaria (L.) Maxim. pelkin vingiorykt

100
Potentilla palustris L. pelkin sidabraol
Rubus chamaemorus L. aviet tek
RHAMNACEAE Juss. UNOBELINIAI
Frangula alnus Mill. paprastasis alteknis
Oenanthe aquatica L. vandenin in
Peucedanum palustre (L.) Moench pelkinis saliavas
VALERIANACEAE Batsch VALERIJONINIAI
Valeriana officinalis L. vaistinis valerijonas
GENTIANACEAE Juss. GENCIJONINIAI
! Swertia perennis L. daugiametis patvenis
MENYANTHACEAE (Dumort.) Dumort. PUPALAIKINIAI
Menyanthes trifoliata L. trilapis pupalaikis
SOLANACEAE Juss. BULVINIAI
Solanum dulcamara L. karklavijas
LENTIBULARIACEAE Rich. SKENDENINIAI
! Pinguicula vulgaris L. paprastoji tukl
Lycopus europaeus L. paprastoji vilkakoj
Stachys palustris L. pelkin notra
SCHEUCHZERIACEAE F. Rudolphi LINSARGINIAI
Scheuchzeria palustris L. pelkin linsarg
IRIDACEAE Rchb. VILKDALGINIAI
Iris pseudacorus L. geltonasis vilkdalgis
Epipactis palustris (L.) Crantz pelkinis skiautalpis
! Hammarbya paludosa (L.) Kuntze pelkin laksva
Juncus alpinoarticulatus Chaix alpinis vikris
! J. stygius L. pelkinis vikris
C. acutiformis Ehrh. pelkin viksva
C. appropinquata Schumach. eriuotoji viksva
C. cespitosa L. kupstin viksva
C. diandra Schrank apvalioji viksva
C. dioica L. dvinam viksva
C. disticha Huds. dvieil viksva
C. elata All. auktoji viksva
C. elongata L. pailgoji viksva
C. flava L. gelsvoji viksva
! C. heleonastes Ehrh. linin viksva
C. lasiocarpa Ehrh. laiboji viksva
C. limosa L. svyruoklin viksva
C. nigra (L.) Reichard paprastoji viksva

101
C. panicea L. viksva train
C. paniculata L. luotelin viksva
C. vesicaria L. psltoji viksva
! E. gracile W. D. J. Koch ex Roth lieknasis vylys
E. latifolium Hoppe plaialapis vylys
E. vaginatum L. kupstinis vylys
Rhynchospora alba (L.) Vahl baltoji saidra
Trichophorum alpinum (L.) Pers. alpin kling
Calamagrostis canescens (F. H. Wigg.) Roth siauralapis lendrnas
Deschampsia cespitosa (L.) P. Beauv. kupstin luotsmilg
Molinia caerulea (L.) Moench melsvoji melven
Phragmites australis (Cav.) Trin. Ex Steud. paprastoji nendr
ARECIDAE Takht. AREKAIEDIAI
ARACEAE Juss. ARONINIAI
Calla palustris L. pelkinis inginys
5.7. Pelki augalijos klasi sraas
ALNETEA GLUTINOSAE Br.-Bl. et R. Tx. 1943 EMAPELKI RAISTAI BEI
PLYNRAISIAI
SCHEUCHZERIO-CARICETEA NIGRAE (Nordhagen 1936) R. Tx. 1937
EMAPELKI PLYNS
VACCINIETEA ULIGINOSI Lohm. et R. Tx. 1955 AUKTAPELKI IR TARPINIO TIPO
PELKI RAISTAI BEI PLYNRAISIAI
OYCOCCO-SPHAGNETEA Br.-Bl. et R. Tx. 1943 AUKTAPELKI PLYNS
Uduotys
1. Nustatyti konkreios pelks raidos tip (emapelk, tarpinio tipo ar auktapelk).
2. Pagal augal gyvenimo formas nustatyti pelks tip raistas, plynraistis ar plyn.
3. Naudojantis augal painimo vadovais, atpainti daniausi ri induoius augalus ir
samanas, urayti praktikos dienoratyje.
4. Suskirstyti atpaintas induoi augal ris pagal gyvenimo form grupes (mediai,
krmai, krmokniai, daugiamets ols, samanos).
5. Ianalizuoti auktapelks kiekvienos gyvenimo form grups augal atitiktinius poymius
(puies ekologin forma; visaliai ir vasaraliai krmokniai, j anatomins ir
morfologins savybs: mai, odiki, stora kutikula, su vako apnau, emyn usilenkusiais
kratais ar erikoidiniai lapai; daugiamets vabzdiads ar vamzdel susuktais lapais
ols).
6. Inagrinti kimino sandar: galvut, sporogonas, kuokto akeli skaiius, atspurusios ir
nusvirusios akels, lapeliai, stiebas.
7. Ianalizuoti auktapelks augal akniastiebi padt ir pridtini akn formavimosi srit.

102
8. Nustatyti saulaars ir kimin prieaug per trejet paskutini vegetacijos sezon:
imatuoti akniastiebio tarpus tarp skroteli likui kiminuose.
9. Nustatyti ri skaii ploto vienete ir palyginti su kit buveini analogikais
duomenimis.
10. Naudojantis augalijos klasi painimo lentele (7.3 poskyris), priskirti pelks bendrij prie
augalijos klass.
11. Sudaryti mokslin pelks augal herbarium.
1. Kokios yra pelkdaros prieastys?
2. Kokios drgms pertekliaus didjimo prieastys?
3. Kokie yra trys pagrindiniai pelki raidos tipai?
4. Kokios aplinkos slygos (mineralins mitybos, drkinimo) skirting tip pelkse?
5. Kas yra durps?
6. Kokie yra pelki susidarymo bdai?
7. Kuo skiriasi raistas, plynraistis ir plyn? Kokios j susidarymo prieastys?
8. Kokios pagrindins emapelks augal gyvenimo formos?
9. Kokie emapelks augal gyvenimo form pagrindiniai atstovai?
10. Kaip skiriasi emapelks, tarpinio tipo pelks ir auktapelks pavirius?
11. Kokie yra ypa bdingi tarpinio tipo pelks augalai?
12. Kokios pagrindins auktapelks augal gyvenimo formos?
13. Kokie auktapelks augal gyvenimo form pagrindiniai atstovai?
14. Kokie auktapelks augal atitiktiniai poymiai?
15. Koki gyvenimo form ir taksonomini grupi augalai vyrauja lage?
16. Koki gyvenimo form ir ri augalai vyrauja auktapelks raiste?
17. Koki gyvenimo form ir ri augalai vyrauja auktapelks plynraistyje?
18. Koki gyvenimo form ir ri augalai vyrauja auktapelks plynje?
19. Kokie vabzdiadiai augalai bdingi auktapelkei?
20. Kokie auktapelks augal prisitaikymo prie maisto mediag trkumo bdai?
21. Kaip vadinama mineralini maisto mediag trkum rodanti anatomini ir morfologini
augal poymi visuma?
22. Kokie auktapelks induoi augal prisitaikymo bdai augti nuolat kylaniame kimin ir
durpi sluoksnyje?
23. Kokia pelki gamtin, mokslin ir praktin reikm?
24. Kokios kilms dauguma Lietuvos pelki ir kada jos pradjo formuotis?
25. Kokio laikotarpio relikt ir kodl bna auktapelkse?

103
6. DIRBAMJ LAUK IR PRIESODYBINI
TERITORIJ AUGALINIS RBAS
mogaus gyvenamojoje aplinkoje paprastai aptinkama keturi augal grupi atstov: 1)
mindom viet ir pakeli augal, 2) ruderalini ir segetalini augal (panami ir dirbamj
lauk piktols), 3) introdukuot augal, 4) kultrini augal. Mint grupi augalai gali bti
vadinami bendru sinantropini augal vardu (gr. syn kartu, anthrpos mogus). Dirbamj
lauk ir priesodybini teritorij augal santalkos yra azonins bendrijos, susiformavusios dl
mogaus kins veiklos. Todl tokios bendrijos ilieka tik tol, kol tsiasi kin veikla.
Sinantropini augal bendrijos pradjo formuotis ekstensyviai kininkaujant kartu su
emdirbysts pradia, madaug prie 56 tkstanius met. Taigi, toki augal santalk
atsirado ymiai anksiau negu taip pat daniausiai antrins kilms piev bendrij.
Sinantropini bendrij augal rys yra dvejopos kilms: vienos kilusios i aplinkini
natrali buveini (apofitai), kitos svetimems. Apofitai vietins kilms piktols,
kilusios i natrali mik zonos buveini. Tokie augalai yra aug ir lig iol auga derlingose
gamtinse buveinse daniausiai dumblingose pakrantse ar plaialapi mikuose. Mik
zonos plotuose anksiau j cenotin reikm buvo palyginti menka, taiau emdirbyst sudar
slygas tokiems augalams suklestti antrinse (antropogenins kilms) buveinse. ymiausi
ms krato apofitai yra paprastoji garva (Aegopodium podagraria), didioji dilgl (Urtica
dioica), baltoji balanda (Chenopodium album), trumpamaktis rgtis (Persicaria lapathifolia),
sin sidabraol (Potentilla anserina) ir daugelis kit.
Savaime patek svetimemiai augalai pagal patekimo laik skirstomi archeofitus,
patekusius prieistoriniais ar ankstyvaisiais istoriniais laikais, ir neofitus, pasirodiusius
vlesniais istoriniais laikais. Pirmj archeofit (gr. arch pradia, phyton augalas)
pasirodymas sutapo su emdirbysts pradia. Tokie augalai buvo prisitaik augti kartu su
kultriniais augalais ir atsirado kartu su jais i t kultrini augal, vis pirma duonini jav,
kilms krat Pietvakari Azijos arba Viduremio pajrio regiono stepi ir pusdykumi. iuo
metu archeofitai yra daugelio krat floros, atrodyt, natrali ir nelengvai atskiriama dalis.
Taiau toki augal neaptinkama natraliose gamtinse buveinse ir niekur kitur, iskyrus
antrines buveines, jie neauga. Prie segetalini archeofit priskiriamos nuo pat emdirbysts
pradios laukuose pasirodiusios ios piktols: dirvin raug (Agrostemma githago), rugin
dirs (Bromus secalinus), dirvinis raguolis (Consolida regalis), dirvin iuut (Thlaspi
arvense), vaistin virbliart (Fumaria officinalis), aguonos (Papaver) genties ri augalai ir
daugelis kit. Ruderaliniai archeofitai, pavyzdiui, yra gailioji dilgl (Urtica urens), paprastoji
sukatol (Leonurus cardiaca), paprastoji dedeva (Malva neglecta). I viso Lietuvoje
uregistruota apie 90 ri archeofit.
Neofitais (adventyviniais) vadinami svetimemiai augalai, naujas teritorijas patek po
1500 m. (gr. neos naujas, phyton augalas). Daugelio j inomas tikslus atsiradimo laikas ir
kilms alis. Neofitas, pavyzdiui, yra mindomose vietose danai auganti bevainik ramun
(Matricaria discoidea). Savaime is augalas paplits Ryt Azijoje ir iaurs Amerikoje, kitur
unetas ir natralizavsis. Vilniaus krate bevainik ramun pirmkart pastebta 1791 m.,
Vakar Europoje 1850 m. Smltose pakelse, dirvonuose ir kitose antrinse sausose
buveinse danai auga kanadin konyza (Conyza canadensis), kilusi i iaurs Amerikos.
6. DIRBAMJ LAUK IR PRIESODYBINI TERITORIJ AUGALINIS RBAS

104
Kanadin konyza Europ pateko XVII a. kyrios dar piktols smulkiaied galinsoga
(Galinsoga parviflora) ir blakstienotoji galinsoga (G. quadriradiata) taip pat kilusios i
Amerikos. Smulkiaieds galinsogos kilms regionas Piet Amerika (And sritis),
blakstienotosios Piet ir Centrin Amerika. Europ ios piktols pateko XVIII a. pabaigoje.
Savaime plintantys svetimemiai augalai atgabenami atsitiktinai arba sulaukja i j
auginimo viet (bgliai i kultros). Daugiausia neofit Vidurio Europoje atsirado XIX a.
Vliau, XX a., j ne taip daugjo. Dabar, globali antropogenini pasikeitim emje laikais,
neofitai vl spariai plinta. Ypa spariai plintantys ir keliantys pavoj vietinei biologinei
vairovei neofitai vadinami invaziniais. Lietuvoje uregistruota daugiau kaip 550 ri neofit,
i j apie 70 ri laikomi invaziniais, o i j apie 30 ri pavojingi aplinkai. Pavyzdiui,
aplinkai ir monms pavojingas naikintinas invazinis augalas yra Sosnovskio bartis
(Heracleum sosnowskyi).
Daniausiai apeldinimo, kartais miko medyn praturtinimo, smlyn sutvirtinimo ar
kitais taikomaisiais tikslais specialiai perkelti i kit emyn ar kit to paties emyno srii
augalai daniausiai vadinami introdukuotais (lot. introductio vedimas). Pavyzdiui,
parkuose ar sodybose danai auginama dygioji egl (Picea pungens), introdukuota i iaurs
Amerikos, dekoratyvus park lapuotis medis amrinis kamtenis (Phellodendron amurense)
i Ryt Azijos, alioji rta (Ruta graveolens) i Piet Europos, Kuri nerijos smlynams
apeldinti ir sutvirtinti naudojama kalnin puis (Pinus mugo) i Vidurio ir Piet Europos
kaln.
Kultriniai augalai introdukuot ar domestifikuot augal, pavyzdiui: jav, darovi,
gli, dekoratyvij krm ir medi, paarini oli ir kit naudojamj augal, vairios
veisls ir formos, paprastai auginamos maistui, paarui, puoti aplinkai ar kitoms reikmms.
ie augalai daniausiai yra visikai nekonkurencingi natraliose bendrijose ir gali augti tik
dirbtinoje mogaus sukuriamoje aplinkoje. Daugelis kultrini augal netgi dauginami vien tik
vegetatyvikai.
Dirbamuosiuose laukuose, panamse, pakelse ir kiemuose savaime auganius augalus
prasta vadinti piktolmis. Taigi, piktolmis plaija prasme vadinami augalai, kuri
egzistavimas susietas su mogaus veikla, nors j specialiai neauginama. Tokie augalai gali bti
skirstomi keturias pagrindines grupes: 1) dirbamj lauk piktols (arba piktols siaurja
prasme), kurios savaime plinta vairi kultrini augal pasliuose, maina j derli ir blogina
kokyb; 2) kit mogaus gyvenamosios aplinkos buveini (panami, patvori, iuklyn,
svartyn) piktols; 3) pakeli piktols, auganios keli ir tak pakraiuose, gyvuli
stovyklavietse, vairiose mindomose ir trypiamose vietose; 4) pusiau natrali ir natrali
kini naudmen (kultrini piev, mik) piktols, kurios pievose maina olyno vert
(maai maistingos, nuodingos ar alingos gyvuliams), o mikuose iauga kirtimuose ar kitose
mogaus poveik patyrusiose vietose ir trukdo atelti mikui. Tarp atskir grupi piktoli
griet rib nra. ie savaime mogaus gyvenamojoje aplinkoje tarpstantys augalai pasiymi
daugeliu specifini atitiktini poymi.
6.1. Mindom viet augalai ir j atitiktiniai poymiai
Tiesioginis ir netiesioginis mogaus poveikis daugumai savaimins floros augal
kenksmingas ir net pratingas. Aplauymas, numindymas, nuganymas ir kiti mechaninio
poveikio bdai ne tik kliudo iems augalams augti ir vystytis, bet neretai juos visikai inaikina.
Todl, mogui sikrus naujose teritorijose, anksiau jose buvusi augalij alia nam ir alia
keli greitai pakeiia mindom viet ir ruderaliniai augalai. Kita vertus, jei mogus apleidia ir
palieka tas vietas, minti augalai vl uleidia viet toms natralios floros rims, kurios,

105
nesant tiesioginio mechaninio poveikio, greitai juos nukonkuruoja. Taigi, mogaus
gyvenamojoje aplinkoje atsirandaniose antrinse buveinse susidaro palankios slygos vis
pirma mindom viet ir ruderaliniams augalams, inykus i tos teritorijos j konkurentams
kitiems savaiminiams augalams. Ilgainiui mogaus gyvenamojoje aplinkoje susiformuoja
bendrijos t ri augal, kurie specialiai prisitaik ilikti esant daugumai augal nepalankiam
nuolatiniam mogaus ir namini gyvuli poveikiui.
Bdingas mindom viet augal bruoas yra prisitaikymas prie dirvoemio kietumo
(sutrypimo), taip pat tiesioginio mogaus ir gyvuli mechaninio poveikio. Toki augal
aptinkama ant tak, kiemuose, miest ir kaim mindomose aiktse, keli pakraiuose.
Dauguma mindom viet augal yra emags ols (6.1 pav.). Pavyzdiui, sutrumpjusiais
stiebais ir pamatinmis lap skrotelmis yra ie daugiameiai augalai: plaialapis gyslotis
(Plantago major), sin sidabraol (Potentilla anserina), paprastoji kiaulpien (Taraxacum
officinale). Jei augal stiebai ilgi, tai beveik visada jie bna priglud prie dirvoemio
paviriaus, pavyzdiui: paprastosios takaols (Polygonum aviculare) gulsti stiebai, baltojo
dobilo (Trifolium repens) liauiantys (siaknijantys) oniniai stiebai, sins sidabraols
liauianios onins palaipos. Mindom viet augal stiebai labai tvirti ir lanksts.
Driekdamiesi ar liaudami sutrypto dirvoemio paviriumi tokie stiebai niekada nelta.
Atvir mindom viet augal lapai smulks kaip paprastosios takaols arba suskaidyti labai
smulkias skiltis kaip bevainiks ramuns (Matricaria discoidea). prigludusias prie dirvoemio
paviriaus skroteles susitelk dalies augal lapai, susiliesdami vieni su kitais, pridengia
dirvoemio paviri ir apsaugo j nuo fizins vandens transpiracijos.

6.1 pav. Mindom viet augalai: 1 paprastoji takaol (Polygonum aviculare), 2 bevainik
ramun (Matricaria discoidea), 3 vienamet migl (Poa annua) (pagal Kol, 2008)
Ypa tipiki mindom viet augalai yra gysloio (Plantago) genties atstovai jau
mintas plaialapis ir plaukuotasis (Plantago media) gysloiai. J stiebai labai trumpi, o lapai
sutelkti skrotelje. Patys lapai palyginti ploni, bet gana dideli ir tvirti. J tvirtum dar sustiprina
stangrios lankikos gyslos. Dl trumpo stiebo jis ne taip lauomas, o lap skrotel teikia kit
privalum isaugo dirvoemio drgm ir trukdo sitvirtinti kitiems augalams. akojasi
gysloiai monopodikai virninis pumpuras auga per vis augalo gyvenim, o i onini

106
pumpur kasmet iauga gana ilgi kylantys iedynkoiai ir baigiasi tankiaiede varpute.
Gysloi iedynkoiai ypa tvirti ir stangrs, todl juos galima lankstyti, sukti ar net vynioti,
labiau nesualojant. Gysloi sklos yra gleivtos, todl kartu su dirvoemio dalelmis
prilimpa prie rat, gyvuli galni, moni apavo ir taip efektyviai plinta. Apskritai, mons ir
j naudojamos transporto priemons yra vieni svarbiausi mindom viet augal vaisi ir skl
platintojai. Toks augal diaspor plitimo bdas vadinamas antropochorija.
6.2. Ruderaliniai augalai ir j atitiktiniai poymiai
Ruderalini augal aptinkama specialiai nedirbamose antrinse antropogenins kilms
buveinse: prie iukli ir kit atliek sankaup, prie pastat, patvoriuose, alikelse,
apleistuose dirvonuose, dykvietse, griuvsiuose (lot. rudus sugriuvusi nam lauas,
iukls). Paprastai tai nuoalios, maai lankomos vietos, kuri dirvoemis turtingas humuso ir
derlingas, nes mogaus ilgai gyvenamose vietose visuomet kaupiasi vienoki ar kitoki
organins kilms atliek. Toki ypa derling dirvoemi augalai vadinami azotamgiais
(nitrofiliniais (gr. nitron salietra, phile mgstu), arba nitrofitais (gr. phyton augalas).
Paprastai nitrofitai yra patikimi derling dirvoemi indikatoriai. Daugelis ruderalini augal
nuolat patiria mechanin gyvuli ar moni poveik.
Pagrindiniai ruderalini augal atitiktiniai poymiai yra auktas gis ir stambs lapai. Jie
paprastai sudaro tankius salynus, kuriuose danai auga paprastoji varnala (Arctium
tomentosum, 6.2 pav.), paprastasis kietis (Artemisia vulgaris), didioji dilgl (Urtica dioica) ir
kt. Augal lapai ir stiebai neretai su dygliais, apsauganiais nuo mechaninio poveikio. Dygs
augalai yra dirvin usnis (Cirsium arvense), dygioji usnis (Cirsium vulgare), garbiniuotasis
dagys (Carduus crispus). Kartais dygs bna augal iedynai, pavyzdiui, varnalos (Arctium)
arba dagiiaus (Xanthium). Ruderalini augal lapai ir stiebai tvirti, kieti, todl juos gyvuliai
ne tik nenoriai da, bet ir sunkiai ilauo. Daugelis turi nemaloni, aling ar nuoding
mediag. Nuodingieji ruderaliniai augalai yra dmtoji mauda (Conium maculatum), juodoji
drign (Hyoscyamus niger) ir kt. Dygliai yra mechanin, o nuodingumas chemin apsauga
nuo sunaikinimo. Didioji dilgl pasiymi dvejopa apsauga. Jos dilginamieji plaukeliai
upildyti od erzinaniomis mediagomis histaminu ir acetilcholinu, virnje nusmailj,
impregnuoti titnagu ir baigiasi segtuko
pavidalo galvute. Po bet kokio kontakto
tokio plaukelio galvut tam tikroje
plonesnje vietoje lengvai nulta, o
galiukas tampa smailus ir atrus, todl
lengvai sminga od. Tuo pat metu
padaryt aizd, lstels turgorui veikiant,
patenka vakuols skysio, kuris sukelia
vietin odos udegim ir nemalon
deginimo pojt. Dl mint prisitaikymo
bd ruderaliniai augalai apsisaugo nuo
nepageidaujamo mogaus ir gyvuli
poveikio, gali ilikti ekstensyviai
kininkaujanio mogaus aplinkoje.
Mindom viet ir ruderalini augal
vaisius ir sklas platina vjas, mogus ir
gyvuliai, kai prie j galni, kno
paviriaus, apavo, transporto priemoni

6.2 pav. Ruderalinis augalas paprastoji varnala
(Arctium tomentosum) (Z. Gudinsko nuotr.)

107
mintos diasporos prikimba kablikomis iaugomis, gleivmis ar tiesiog prilimpa su
dirvoemio dalelmis.
6.3. Segetaliniai augalai ir j atitiktiniai poymiai
Segetaliniai augalai tai dirbamj lauk piktols (lot. segetalis pasliuose augantis).
Neatsitiktinai nemaos dalies segetalini augal ries vardo epitetas yra dirvinis (lot.
arvensis). Nuo emdirbysts pradios, t. y. per palyginti trump 56 tkstantmei laikotarp,
ie augalai spariai prisitaik augti kartu su kultriniais augalais. Jie pasiymi toliau ivardytais
vairiais atitiktiniais poymiais.
Vis pirma segetalines piktoles galima suskirstyti dvi grupes: obligatines (lot.
obligatus btinas) ir fakultatyvines. Obligatins piktols auga tik pasliuose. Be to, kai
kurios j prieraiios tik tam tikr kultrini augal pasliams. Pavyzdiui, vien tik sjamojo
rugio (Secale cereale) pasliuose auga rugin dirs (Bromus secalinus), rugiagl (Centaurea
cyanus). Tik sjamojo lino (Linum usitatissimum) pasliuose auga lininis rgtis (Persicaria
linicola), lininis keys (Spergula linicola), linin judra (Camelina alyssum), tik dobil
smulkusis brantas (Cuscuta epithymum). Taiau obligatini piktoli yra nedaug, o
fakultatyvins (pran. facultatif neprivalomas) piktols gali augti ne tik pasliuose, ir toki
piktoli yra ymiai daugiau.
Pagrindiniai nepalanks piktolms augti dirbamuosiuose laukuose aplinkos veiksniai yra
mechaninis dirvoemio apdorojimas (arimas, purenimas, kaupimas), su tuo susijs substrato
nestabilumas ir nuolatinis piktoli naikinimas. Taiau dirbamuosiuose laukuose yra augal,
prisitaikiusi savaime augti net esant tokiam poveikiui. Jie ne tik neinyksta, bet dar ir plinta po
vis ems rutul, dalis piktoli jau yra antropogeniniai kosmopolitai.
Segetalini augal skl plitimo bdai. Dirbamj lauk piktolms bdingas
didiulis dauginimosi potencialas. Btent, segetalins piktols kasmet produkuoja ypa daug
skl. Pavyzdiui, vienas rugiagls individas vidutinikai iaugina apie 6500 skl, dirvinio
garstuko (Sinapis arvensis) 25 000 skl, trikerts vagins (Capsella bursa-pastoris)
60 000 skl, baltosios balandos (Chenopodium album) 100 000 skl, paprastojo pokliaus
(Descurainia sophia) 730 000 skl, o vienas duonini jav individas subrandina vidutinikai
apie 2000 grd. Be to, piktoli sklos ilgai ilieka daigios. Pavyzdiui, dirvins iuuts
(Thlaspi arvense) sausai laikytos sklos ilieka daigios devynerius metus, iurkiojo burnoio
(Amaranthus retroflexus) ir barkno (Melilotus) sklos daigumo nepraranda net 70 met. T
pai ri piktoli sklos sudygsta ne vienu metu, o palaipsniui, todl tokie augalai, nors ir
nuolat naikinami, gali ilikti.
Reprodukcins piktoli dalys vaisiai ir sklos plinta anemochorijos (gr. anemos
vjas, chre einu, platinuos), epizoochorijos (gr. epi ant, zon gyvnas),
endozoochorijos (gr. endon viduje), mirmekochorijos (gr. myrmx skruzdl), autochorijos
(gr. autos pats) ir kitais bdais. Piktolms plisti labai padeda j vaisi ir skl sandara.
Daugelio piktoli sklos smulkios, apskritos, pavirius daniausiai lygus. Todl jos lengvai
gali bti ineiojamos su dirvoemio dalelmis ar gleivmis, prikibusios prie apavo, ems
kio padarg ir transporto priemoni, o lietaus ir tirpstanio sniego vandens isklaidomos ne
tik dirvoemio paviriuje, bet ir plaunamos gilesnius dirvoemio sluoksnius. Autochorijos
bdu plintani aguon sklos ibyra ne visos i karto, o palengva, vjui judinant j dutes.
Dvejopu bdu plintani piktoli diasporos vienu i mint bd, daniausiai anemochorijos,
patekusios ant dirvoemio, jame sitvirtintina paios, higroskopikai juddamos. Pavyzdiui,
dvejopos autochorijos bdu plintanio paprastojo dalguio (Erodium cicutarium) skeltavaisio
merikarpiai pirmiausia patys isisvaido. Ilgas ir plonas merikarpio snapelis, kils i piestels

108
liemenlio, sausu oru bna spiralikai susisuks, o pateks ant dirvoemio, drgnesn aplink,
ima atsisukti atgal ir taip stumia vaisi su jame esania skla dirvoem. I dirvoemio ilsti
jau nebegali dl iurki plaukeli, esani vaisiaus apatinje dalyje, kurie, lendant
dirvoem netrukdo, o atgal ilsti neleidia. Panaiai plinta ir tuioji avia (Avena fatua),
turinti ilg, apaioje taip pat spiralikai susisukus akuot. Kai kurios kitos piktols subrandina
skirtingus vaisius ar sklas. Toks reikinys vadinasi vairiavaisikumas (heterokarpija). i
augal vaisiai ar sklos gali bti iek tiek morfologikai skirtingi, taiau ymiai daniau skiriasi
ekologinmis savybmis. Pavyzdiui, vienos to paties augalo sklos gali sudygti be jokio
ramybs periodo, o kitos tik po stratifikacijos. Tokios savybs leidia ioms piktolms bti
konkurencingoms nuolat besikeiianioje aplinkoje. Jos ypa bdingos astrini (Asteraceae)
eimos augalams, pavyzdiui, galinsogos (Galinsoga), piens (Sonchus), ramuns (Matricaria)
geni piktolms. Piktoli vaisi ir skl plitimo bd vairov yra vienas i augal
vairiapusio prisitaikymo poymi.
Vegetatyvinio dauginimosi bdai. T pai ri piktols gali bti prisitaikiusios
plisti ne tik sklomis, bet ir vegetatyvikai. Vegetatyvinio plitimo bd taip pat yra labai
vairi. Veiksmingiausiai vegetatyviniu bdu plinta akniastiebins ir akniaatalins
piktols. Jei i piktoli akniastiebiai ar aknys mechanikai paeidiami dirbant dirv, jos
ne tik nesunaikinamos, bet j pltra dar labiau paspartja, nes i kiekvienos atskeltos dalies gali
iaugti naujas augalas. Be to, augdami j akniastiebiai nuolat ilgja ir akojasi, ant nauj
akniastiebio atkarp ir atsiakojim vl susidaro pumpurai, i kuri savo ruotu gali iaugti
nauji augalai. Bdingiausios akniastiebins piktols yra dirvinis asiklis (Equisetum arvense)
ir paprastasis varputis (Elytrigia repens). akniaatalini piktoli pumpurai, i kuri gali
iaugti nauji augalai, susidaro ant akn. Bdingiausios akniaatalins piktols yra dirvin
usnis (Cirsium arvense), dirvin pien (Sonchus arvensis), dirvinis vijoklis (Convolvulus
arvensis). Vegetatyvikai taip pat plinta anteminius liauianius stiebus ar antemines
liauianias palaipas iauginanios ols. liauianiais stiebais plinta baltasis dobilas
(Trifolium repens), liauianiomis palaipomis liauiantysis vdrynas (Ranunculus repens),
sin sidabraol (Potentilla anserina) ir kt. Toki augal gliai siaknija ties bambliais ir
gali virsti savarankikais individais. Stiebagumbins piktols dauginasi stiebagumbiais, kurie
susidaro ant augalo pagrindins ir onini ar siaknijusi palaip akn. Ruden, nudivus
anteminms augal dalims, stiebagumbiai lieka iemoti. Dirvos dirbimo metu ie nariuoti,
pumpur turintys stiebagumbiai dar susmulkinami ir isklaidomi, o pavasar i j gali iaugti
nauji augalai. Toki piktoli pavyzdiai yra pelkin notra (Stachys palustris) ir dirvin mta
(Mentha arvensis). Mechaniniai paeidimai nesunaikina ir kai kuri dirbamuosiuose laukuose
augani liemenakni piktoli su ilgomis virvikomis tvirtomis liemeninmis aknimis,
kuri virutinje dalyje po pjovim ima spariai formuotis nauji gliai, ilgainiui virstantys
savarankikais augalais. Taigi, piktols vegetatyvikai gali daugintis dalijantis aknies
kakleliui. Kartais apskritai i bet kurios aknies dalies gali iaugti naujas augalas, pavyzdiui, i
paprastosios kiaulpiens. Be mintos paprastosios kiaulpiens, tipikos liemenakns piktols
yra ir kai kurios rgtyns (Rumex) genties rys. Sutrumpjus pagrindinms aknims ar
akniastiebiams, susidaro platesn ir kartu geriau prisitaikiusi prie mechanini paeidim
kuoktini akn sistema, bdinga, pavyzdiui, gysloio (Plantago) genties rims. Tarp
piktoli gali pasitaikyti ir svognini augal. Svognas iuo atveju pasitarnauja kaip maisto ir
vandens atsarg talpykla. Be to, dirbamuosiuose laukuose jie ilieka ir dl vegetatyvinio
dauginimosi dukteriniais svognliais, pavyzdiui, esnako (Allium) genties ri augalai.
Nepalankiu vegetacijai laikotarpiu jie traukiamosiomis (kontraktilinmis) aknimis gali bti
traukiami gilyn dirvoem ir net iem produkuoti naujus svognlius. Tokiu bdu kai kurios
piktols gali vegetatyvikai pasidauginti dar prie dirbant em ir naudojant herbicidus.
Taigi, intensyvus generatyvinis ir vegetatyvinis dauginimasis yra vienas pagrindini
piktoli prisitaikymo bd ir padeda joms ilikti dirbamuosius plotus nuolat mechanikai

109
apdorojant ir paias piktoles tiesiogiai naikinant. Prie dirbamj lauk agrotechnikos ir juose
auginam kultr biologijos ypatum (kultrini augal aukio, auginimo trukms, sjos ir
derliaus numimo laiko, pasli tankio ir t. t.) prisitaikiusios ne tik atskir ri piktols, bet
ir itisi piktoli deriniai. Pagal prisitaikym prie agrotechnikos intensyvumo tam tikr
kultrini augal auginimo laukuose piktols skirstomos tokius j ri ir gyvenimo form
derinius: 1) dar ir kaupiamj kultr, 2) grdini kultr, 3) daugiamei kultr.
6.4. Segetalini piktoli ri ir gyvenimo form deriniai
Dar ir kaupiamj kultr piktols. Daruose mechaninis poveikis piktolms yra
intensyviausias, nes priirint kultrinius augalus dirvoemis ia nuolat purenamas, o piktols
iraunamos. Todl ilieka trumpaams smulkios vienamets piktols, galinios sklas
subrandinti per trump laikotarp. Vienamets piktols dl smulkumo labiausiai alingos
kultrini augal daigams. Kai kuri vienamei piktoli gyvenimo ciklas yra ypa trumpas,
todl per vegetacijos period jos geba subrandinti sklas tris ar net keturis kartus. Pavyzdiui,
darins ligs pltots ciklas trunka apie 40 dien. Darin lig (Stellaria media) ir
raudonied notrel (Lamium purpureum) yra bdingiausios vienamets dar piktols.
Nelabai priirimuose daruose paprastai pagausja daugiamei, ypa akniastiebini ir
akniaatalini, piktoli.
Kaupiamj kultr laukuose aplinkos slygos panaios dar. Taiau juose pagausja
daugiamei piktoli, nes mechaninis poveikis ne toks intensyvus. Pavyzdiui, ia ypa
iplinta dirvin mta (Mentha arvensis).

6.3 pav. Eksplerentini segetalini ir ruderalini piktoli klass (Stellarietea mediae) bendrijos
grdini kultr pikols: 1 dirvin smilguol (Apera spica-venti), 2 aguona birul (Papaver
rhoeas), 3 dirvinis raguolis (Consolida regalis) (pagal KOL, 2008)

110
Grdini kultr piktols. Grdini kultr laukuose per vis augal vegetacijos
sezon nebna jokio mechaninio poveikio. Todl iuose laukuose piktoli ri vairov
paprastai bna pati didiausia. Be to, grdini kultr laukuose piktols pasiskirsto pagal
aukt trimis lygmenimis: bna auktos (6.3 pav., 1), vidutinio aukio ir emos. ie
prisitaikymo bdai susij su grdini kultr agrotechnikos ypatumais. Auktos piktols
paprastai bna netgi auktesns u kultrinius augalus, anksiau u juos subrsta, j sklos
iplinta anemochorijos bdu ir beveik neuteria grd. Toki piktoli bdingiausi pavyzdiai
yra dirvin usnis (Cirsium arvense) ir dirvin pien (Sonchus arvensis). Vidutinio aukio
piktols madaug lygios su kultriniais augalais (6.4 pav.), subrsta kartu su jais ir gali labai
uterti grdus savo sklomis. Danai toki piktoli sklos iorikai bna panaios jav
grdus (konvergencijos reikinys), todl sunkiai paalinamos, juos valant. Sjant javus, kartu
iplatinamos ir i piktoli sklos. Tai daugiausia vienamets, reiau dvimets piktols,
pavyzdiui: dirvin raug (Agrostemma githago), rugiagl (Centaurea cyanus). Dauguma
vijoklini ir laipiojani piktoli taip pat vidutinio aukio. Toki augal ramstiniai audiniai
menki, todl jie auga, remdamiesi kitus augalus. Bdingiausias vijoklini piktoli pavyzdys
yra dirvinis vijoklis (Convolvulus arvensis), o laipiojani ruginis vikis (Vicia villosa).
Kartais tokios piktols labai iplinta, apninka ne pavienius, o daugel augal, susiveja
tarpusavyje ir sudaro lyg tvirt tinkl, neleidiant normaliai augti kultriniams augalams.
Tokie piktoli nustelbti javai negauna pakankamai viesos ir danai iguldomi. emos
piktols yra smulkios vienamets ols. ios piktols ymiai emesns u kultrinius
augalus, auga paemje, o j ri ypa gausu. Sklas ios piktols gali subrandinti ir
ibarstyti skirtingu laiku. Viena i piktoli dalis sklas ibarsto paprastai dar iki derliaus
numimo. Tai trikert vagin (Capsella bursa-pastoris), dirvin nalait (Viola arvensis),
dirvinis keys (Spergula arvensis), maoji strugena (Myosurus minimus) ir kt. Kita i
piktoli dalis per javapjt dl emumo ilieka nenupjautos, o po jos labai suvei ir
subrandina sklas, kurias ibarsto jau raienose. Viena daniausi toki vlyvj piktoli yra
raudonasis skstukas (Odontites vulgaris), prie ios piktoli dalies gali bti priskiriamas ir
raudoniedis progailis (Anagallis arvensis), dirvin lelion (Psammophiliella muralis) ir kt.
Daugiamei kultr piktols. J auginimo vietose aplinkos slygos panaios piev.
Todl daugiamei kultr, pavyzdiui, paarini oli, piktolmis laikomos ia auganios
daugiamets piev ols. Tik atsitiktinai gali pasitaikyti dirbamj lauk ar ruderalini
piktoli.
Segetalini piktoli gyvenimo formos. Daugiamets dirbamj lauk piktols
daniausiai yra geofitai. Tai akniastiebins, akniaatalins piktols ir piktols su
sustorjusiomis poeminmis dalimis. Geofitai tai ta dalis kriptofit, kuri atsinaujinimo
pumpurai nepalank vegetacijai sezon praleidia dirvoemyje giliau kaip 2 cm (gr. g em,
phyton augalas). Vienameiai augalai, nepalank vegetacijai met laikotarp praleidiantys
dirvoemyje skl pavidalu, priskiriami prie terofit gyvenimo formos (gr. theros vasara,
phyton augalas). J vyravimas bet kurioje teritorijoje rodo paias nepalankiausias augalams
augti aplinkos slygas. Todl toki teritorij augalai prisitaik per ypa trump raidos cikl
subrandinti sklas, nes didij met dal vyrauja netinkamos augti slygos. Daugiausia terofit
auga dykumose. Taiau terofitai sudaro ir apie 70 % vis piktoli ri. Jie bna dviej
pagrindini vystymosi ciklo tip vasaros terofitai ir iemojantys terofitai. Pirmieji i j
vadinamosios vasarins ilumamgs vienamets piktols, pagal skl subrendimo laik
skirstomos trumpalaikes (efemerines), ankstyvsias vasarines ir vlyvsias vasarines. Tai
daugiausia vasarini jav pasliuose prisitaikiusios augti piktols. Jos ydi, fruktifikuoja ir
nunyksta per vien vegetacijos sezon, o periemoja dirvoemyje tik j sklos. Vasaros terofit
pavyzdiai: darin lig, dirvinis garstukas (Sinapis arvensis), baltoji balanda (Chenopodium
album), dirvin akl (Galeopsis tetrahit), paprastoji rietmen (Echinochloa crus-galli), rusvoji
eryt (Setaria pumila), alioji eryt (S. viridis) ir kt. iemojantys terofitai i skl idygsta

111
antrojoje vasaros pusje arba ruden. Skmingai periemoti gali net toki piktoli daigai. Jos
ydi ankstyv kit met pavasar arba vasar. Tai daugiausia iemini jav pasliuose
prisitaikiusios augti piktols. Natraliai tokie terofitai bdingi emyninio klimato sritims, kur
ilgesnis altasis periodas. Taiau, augdami palankesnmis aplinkos slygomis, ie augalai gali
vystytis ir kaip vasaros terofitai. Tipik iemojani terofit pavyzdiai: rugiagl (Centaurea
cyanus), bekvapis unramunis (Tripleurospermum perforatum), dirvin iuut (Thlaspi
arvense), trikert vagin (Capsella bursa-pastoris), aguona birul (Papaver rhoeas) ir kt.
Darin lig ruden taip pat gali idygti i skl, periemoti po sniegu, o balandio mnes,
vos sniegui nutirpus, jau pradti ydti.
Segetalini piktoli ala. Piktols maina ems kio kultr derlingum. Augdamos
kultrini augal pasliuose piktols ne tik pasiima i dirvoemio daug vandens ir maisto
mediag, bet ir maina trimo bei laistymo efektyvum, nes piktoli akn sistemos
vairesns u kultrini augal. Kartais piktols visikai nustelbia, utemdo ar net iguldo
javus, akniastiebiais ukema drenao sistem. Kai kurios obligatins piktols parazituoja
kultrinius augalus. Piktols gali bti fitopatogenini gryb ir alingos kultriniams augalams
entomofaunos idiniai. Prinokusios piktoli sklos uteria grdus, blogina sklos kokyb,
maina j prekin ir maistin vert. Esant didelei nuoding piktoli skl priemaiai, grdais
ir j produktais gali netgi apsinuodyti mons ir gyvuliai. Ypa piktoltuose laukuose
padidja ems kio darb katai, nes reikia didesni darbo snaud ir investicij
technologijas. Kita vertus, kai kuri ri piktols yra vaistiniai ir medingi augalai, turi
vitamin, eterini aliej, daomj mediag.
6.5. Segetalins floros ir augalijos pokyiai
XX a. antrojoje pusje
Keisdamasi vairi emnaudos fazi metu, sinantropin augalija ilgus imtmeius
formavosi ekstensyviai kininkaujant. Tokio kininkavimo pavyzdi dar pasitaiko nuoaliose
kaimo sodybose ir j laukuose, pavyzdiui, Dzkijos nacionaliniame parke, Labanoro
regioniniame parke.
Taiau dar XX a. antrojoje pusje, prasidjus intensyvaus kininkavimo reimo fazei,
pradjo rykti akivaizds sinantropins augalijos pokyiai, kurie tebesitsia iki iol. Mat su
mogaus kine veikla susijusios ruderalins ir segetalins augal bendrijos yra labai jautrs
kininkavimo bdo indikatoriai. iuolaikins emnaudos poymiai yra didiuliai galinga
technika dirbami laukai, piev sukultrinimas, intensyvi melioracija, tr ir chemini augal
apsaugos priemoni naudojimas, kokybikas sklos valymas. Tai pagrindins dirbamj lauk
buveini ekologini slyg, o kartu ir biologins vairovs kaitos prieastys. Btent, nuo XX a.
antrosios puss dl modernesni ems kio technologij taikymo pradjo keistis dirbamj
lauk ekologins slygos ir biologin vairov, o pasekm dirbamj lauk augaviei ir su
jomis susijusi augal bendrij niveliacija, kurios pirmieji enklai pastebti daugiau kaip prie
25 metus. Btent, dl dirbtinio trimo suvienodjo dirvoemis, dl melioracijos sausesni tapo
laukai, neliko ei, kuriose galjo telktis piktols, ir nedideli sklyp, isaugani ekologin
skirtingum. Vykstant bendrij niveliacijai, majo piktoli bendrij vairov, majo j ri
ir skirtum. Biologin vairov majo ir augalinis rbas vienodjo, nykstant bdingoms
bendrij ir region rims, bet iliekant i ubikvist (plaios ekologins amplituds ri)
susidedantiems j fragmentams. Dl herbicid (lot. herba ol, caedere udyti) naudojimo
pirmiausia inyko ar tapo retos siauros ekologins amplituds (stenotopins), pavyzdiui,
kalcifilins (kalkiamgs), kalcifobins (kalkiavengs) ir specializuotos piktols, tokios kaip
dirvin raug (Agrostemma githago), aguonos (Papaver) genties rys. Kita vertus, labai

112
iplito, netgi sivyravo herbicidams atspari ri augalai, pavyzdiui, bekvapis unramunis
(Tripleurospermum perforatum). Dl intensyvaus trimo azotinmis tromis pasikeit
konkurencijos slygos ir m nykti nederling dirvoemi piktols: pavasarin ankstyv
(Erophila verna), smiltynin pauol (Teesdalia nudicaulis), dirvinis keys (Spergula
arvensis), smulkioji rgtyn (Rumex acetosella), o j viet um nitrofilins piktols:
darin lig (Stellaria media), bekvapis unramunis ir kt. Intensyvus trimas organinmis
tromis paspartina ir iurkiojo burnoio (Amaranthus retroflexus), baltosios balandos
(Chenopodium album), trumpamakio rgio (Persicaria lapathifolia), juodosios kiauliauogs
(Solanum nigrum) plitim. Dl melioracijos maja polapi dirvoemi piktoli ri, toki
kaip mikinis eriukas (Rorippa sylvestris), dirvin mta (Mentha arvensis), pelkin notra
(Stachys palustris), kartusis rgtis (Persicaria hydropiper). Dl pagerjusio jav sklos valymo
baigia inykti grduose simaiiusiomis stambiomis sklomis kitados intensyviai plitusios rugi
piktols dirvin raug (Agrostemma githago) ir rugin dirs (Bromus secalinus). Rugins
dirss nykim spartina dar ir tai, kad jos sklos, pabuvusios dirvoje vienus metus, netenka
daigumo. Nustojus auginti tam tikras kultras, pavyzdiui, linus, inyksta ir tos kultros
laukuose prisitaikiusios augti stenotopins piktoli rys, o dl retjanios sjomainos,
pavyzdiui, ilgesn laik toje pat vietoje auginant javus, iplinta jav lauk miglini eimos
piktols dirvin smilguol (Apera spica-venti) ir tuioji avia (Avena fatua).
Sintaksonominiu poiriu nyksta sinantropins augalijos sintakson apibrtumo ribos, nes
pradeda maiytis iemini, vasarini, kaupiamj kultr, ruderalins ir segetalins piktols.
Nyksta ne tik kai kurie
dani segetaliniai augalai, bet ir
reti reliktiniai augalai, rad
prieglobst mik zonos atvirose
ar mogaus stipriai pakeistose
antrinse buveinse. Kadaise jie
iplito kitomis klimato
slygomis ir tokiose buveinse
iveng konkurencijos su prie
dabartinio klimato geriau
prisitaikiusiais augalais. Todl
neatsitiktinai ekstensyviai
naudojamuose laukuose
aptinkama Lietuvos raudonj
knyg rayt augal ri (6.4
pav.) ir net bendrij. Vienos i
j ir anksiau buvo retos, o kitos
tokios tapo dl ems kio
technologijos modernizavimo.
Vis didesnei daliai moni
apsigyvenant miestuose, juose
telkiasi ir vis daugiau
ruderalini augal, kurie
formuoja savitas bendrijas
svartynuose, rekreacijos
zonose, prie transporto
magistrali, kiemuose. Tokios
miestams bdingos fitocenozs
(augal bendrijos) pradtos
vadinti urbofitocenozmis.

6.4 pav. Lietuvos raudonj knyg rayta rugi piktol
dirvin raug (Agrostemma githago) (nuotr. i PALTANAVIIUS,
GUDINSKAS, 2005)


113
6.6. Statistikos duomenys apie dirbamj lauk ir
priesodybini teritorij flor, augalij,
augalinio rbo apsaug
Lietuvoje ariamieji ir priesodybiniai plotai uima daugiau kaip pus alies teritorijos.
Taigi, dl mogaus veiklos susidariusios palankios slygos sinantropiniams augalams plisti.
Taksonominiu poiriu beveik visos ms alyje auganios piktols yra iediniai
augalai ir priklauso prie magnolijn skyriaus (Magnoliophyta). Jos priskiriamos prie
magnolijaini (Magnoliopsida) ir lelijaini (Liliopsida) klasi. Sporini augal nedaug, i j
svarbesni tik asiklnai (Equisetophyta). Daugiausia ri piktoli yra i astrini
(Asteraceae), bastutini (Brassicaceae), miglini (Poaceae), gvazdikini (Caryophyllaceae),
notrelini (Lamiaceae), rgtini (Polygonaceae), balandini (Chenopodiaceae) eim.
Lietuvoje inoma apie 420 ri piktoli: 270 ri segetalini ir 150 ri ruderalini.
Taiau po vis alies teritorij paplitusios ir danos yra apie 80 ri piktols. Bet vyrauja tik
apie 1015 ri piktols, i kuri paiomis kyriausiomis laikomos ios deimt piktoli:
paprastasis varputis (Elytrigia repens), dirvin usnis (Cirsium arvense), bekvapis unramunis
(Tripleurospermum perforatum), dirvin pien (Sonchus arvensis), baltoji balanda
(Chenopodium album), paprastoji rietmen (Echinochloa crus-galli), rusvoji eryt (Setaria
pumila), paprastoji barboryt (Barbarea vulgaris), paprastoji kiaulpien (Taraxacum
officinale), darin lig (Stellaria media). Atskiruose alies regionuose vyraujani piktoli
sudtis gali bti skirtinga. io skyriaus tekste mint augal ri sraas ir j taksonomin
priklausomyb pateikta 6.7 poskyryje.
Sintaksonomin sinantropins augalijos sistema yra viena i labiausiai kintani Lietuvos
augalijos sintaksonominio svado dali. 1991 m. Lietuvos augalijos svade sinantropini
augal bendrijos buvo priskiriamos prie 4 augalijos klasi ir 31 asociacijos. Susiformavus
naujai mokslo akai urbofitocenologijai, kuri analizuoja augalinio rbo pltros galimybes
miest antrinse buveinse, 2002 m. buvo skiriamos 5 augalijos klass, prie kuri priskirtos 27
asociacijos, dar 8 bazalins ir 2 derivatins bendrijos. Ms alies dirbamj lauk ir
priesodybini teritorij augalijos klasi sraas pateiktas 6.8 poskyryje.
Segetalins floros ir augalijos apsauga. Lietuvos raudonj knyg rayti segetaliniai
augalai yra vidutinio aukio rugi piktol dirvin raug (Agrostemma githago, 6.4 pav.),
emieji dirbamj lauk terofitai maoji imtn (Centunculus minimus), dirvin mauol
(Aphanes arvensis), dirvin nariuot (Polycnemum arvense), dirvin erardija (Sherardia
arvensis), linin arotn (Radiola linoides) ir kai kurie kiti.
Lietuvos augal bendrij raudonj knyg rayta keinio veronikyno (Spergulo-
Veronicetum dillenii) asociacija, kurios bendrij aptikta tik smltuose, menkai sukultrintuose
jav laukuose Pietryi Lietuvoje (Margioni apyl.), ir imtninio ylvaisyno (Centunculo-
Anthocerotetum punctati) asociacija, kurios bendrij labai retai aptinkama drgnuose
dirbamuosiuose laukuose ar kitose panaiose buveinse ant menkai suvelnjusio dirvoemio.

114
6.7. Dirbamj lauk ir priesodybini teritorij augal ri,
mint skyriaus tekste, taksonominis sraas
(! Lietuvos raudonj knyg raytos rys, * Lietuv introdukuotos rys,
adventyvins rys Lietuvoje)
Equisetum arvense L. dirvinis asiklis
PINOPHYTA Cronquist, Takht. et W. Zimm. ex Reveal. PUNAI
* Picea pungens Engelm. dygioji egl
* Pinus mugo Turra kalnin puis
MAGNOLIOPHYTA Cronquist, Takht. et W. Zimm. ex Reveal. MAGNOLIJNAI
Consolida regalis Gray dirvinis raguolis
Myosurus minimus L. maoji strugena
Ranunculus repens L. liauiantysis vdrynas
PAPAVERACEAE Juss. AGUONINIAI
Papaver rhoeas L. aguona birul
FUMARIACEAE DC. VIRBLIARTINIAI
Fumaria officinalis L. vaistin virbliart
! Agrostemma githago L. dirvin raug
Psammophiliella muralis (L.) Ikonn. dirvin lelion
Spergula arvensis L. dirvinis keys
S. linicola Boreau lininis keys
Stellaria media (L.) Vill. darin lig
AMARANTHACEAE Juss. BURNOTINIAI
Amaranthus retroflexus L. iurktusis burnotis
CHENOPODIACEAE Vent. BALANDINIAI
Chenopodium album L. baltoji balanda
! Polycnemum arvense L. dirvin nariuot
Persicaria hydropiper (L.) Spach kartusis rgtis
P. lapathifolia (L.) Gray trumpamaktis rgtis
P. linicola (Sutulov) Nenunkow lininis rgtis
Polygonum aviculare L. paprastoji takaol
Rumex acetosella L. smulkioji rgtyn

115
Anagallis arvensis L. raudoniedis progailis
! Centunculus minimus L. maoji imtn
VIOLACEAE Batsch NALAITINIAI
Viola arvensis Murray dirvin nalait
Camelina alyssum (Mill.) Thell. linin judra
Capsella bursa-pastoris (L.) Medik. trikert vagin
Erophila verna (L.) DC. pavasarin ankstyv
Rorippa sylvestris (L.) Besser mikinis eriukas
Sinapis arvensis L. dirvinis garstukas
Teesdalia nudicaulis (L.) W. T. Aiton smiltynin pauol
Thlaspi arvense L. dirvin iuut
MALVACEAE JUSS. DEDEVINIAI
Malva neglecta Wallr. paprastoji dedeva
URTICACEAE Juss. DILGLINIAI
Urtica dioica L. didioji dilgl
U. urens L. gailioji dilgl
! Aphanes arvensis L. dirvin mauol
Potentilla anserina L. sin sidabraol
Trifolium repens L. baltasis dobilas
Vicia villosa Roth ruginis vikis
RUTACEAE Juss. RTINIAI
* Phellodendron amurense Rupr. amrinis kamtenis
* Ruta graveolens L. alioji rta
LINACEAE DC. ex Gray LININIAI
* Linum usitatissimum L. sjamasis linas
! Radiola linoides Roth linin arotn
GERANIACEAE Juss. SNAPUTINIAI
Erodium cicutarium (L.) LHr. paprastasis dalgutis
Aegopodium podagraria L. paprastoji garva
Conium maculatum L. dmtoji mauda
Heracleum sosnowskyi Manden. Sosnovskio bartis
! Sherardia arvensis L. dirvin erardija
SOLANACEAE Juss. BULVINIAI
Hyoscyamus niger L. juodoji drign
Solanum nigrum L. juodoji kiauliauog
CONVOLVULACEAE Juss. VIJOKLINIAI
Convolvulus arvensis L. dirvinis vijoklis
CUSCUTACEAE (Dumort.) Dumort. BRANTINIAI
Cuscuta epithymum (L.) L. smulkusis brantas
Odontites vulgaris Moench raudonasis skstukas
PLANTAGINACEAE Juss. GYSLOTINIAI
Plantago major L. plaialapis gyslotis

116
P. media L. plaukuotasis gyslotis
Lamium purpureum L. raudonied notrel
Leonurus cardiaca L. paprastoji sukatol
Mentha arvensis L. dirvin mta
Stachys palustris L. pelkin notra
Arctium tomentosum Mill. paprastoji varnala
Artemisia vulgaris L. paprastasis kietis
Carduus crispus L. garbiniuotasis dagys
Centaurea cyanus L. rugiagl
Cirsium arvense (L.) Scop. dirvin usnis
C. vulgare (Savi) Ten. dygioji usnis
Conyza canadensis (L.) Cronquist kanadin konyza
Galinsoga parviflora Cav. smulkiaied galinsoga
G. quadriradiata Ruiz et Pav. blakstienotoji galinsoga
Matricaria discoidea DC. bevainik ramun
Sonchus arvensis L. dirvin pien
Taraxacum officinale F. H. Wigg. paprastoji kiaulpien
Tripleurospermum perforatum (Mrat) M. Lanz bekvapis unramunis
Apera spica-venti (L.) P. Beauv. dirvin smilguol
Avena fatua L. tuioji avia
Bromus secalinus L. rugin dirs
Echinochloa crus-galli (L.) P. Beauv. paprastoji rietmen
Elytrigia repens (L.) Nevski paprastasis varputis
Poa annua. L. vienamet migl
* Secale cereale L. sjamasis rugys
Setaria pumila (Poir.) Schult. rusvoji eryt
S. viridis (L.) P. Beauv. alioji eryt
6.8. Dirbamj lauk ir priesodybini teritorij augalijos
klasi sraas
PLANTAGINETEA MAJORIS Tx. et Prsg. in Txen 1950 SUPLKT GRUNT BENDRIJOS
STELLARIETEA MEDIAE R. Tx., Lohmeyer et Preising in R. Tx. 1950 EKSPLERENTINS
SEGETALINI IR RUDERALINI PIKTOLI BENDRIJOS
BIDENTETEA TRIPARTITAE R. Tx. et al. in R. Tx. 1950 PAKRANI IR ANTROPOGENINS
LAPI DUMBLING DIRVOEMI AUKT NITROFILINI TEROFIT PIONIERINS BENDRIJOS
ARTEMISIETEA VULGARIS Lohmeyer, Preising et R. Txen ex v. Rochow 1951
TERMOKSEROFILINS PAKRANI IR ANTROPOGENINS AUKT NITROFILINI DAUGIAMEI
OLI BENDRIJOS
GALIO-URTICETEA Passarge ex Kopecky 1969 KSMINGOS PAKRANI IR
ANTROPOGENINS NITROFILINI DAUGIAMEI AUGAL BENDRIJOS

117
Uduotys
1. Itirti konkreios teritorijos mindom viet augal ri sudt.
2. Itirti konkreios teritorijos ruderalini augal ri sudt.
3. Itirti konkreios teritorijos segetalini augal (daro, kaupiamj ir grdini kultr)
ri sudt.
4. Atlikti segetalinio terofito generatyvini ir vegetatyvini dali atitiktini poymi
lyginamj analiz.
5. Atlikti segetalinio terofito ir geofito morfologini poymi lyginamj analiz.
6. Sudaryti mokslin dirbamj lauk ir priesodybini teritorij augal herbarium.
7. Naudojantis augalijos klasi painimo lentele (7.3 poskyris), priskirti tirtas mindom
viet, ruderalini ir segetalini augal bendrijas prie augalijos klass.
1. Kokie mindom viet augal atitiktiniai poymiai?
2. Koki ri augalai daniausiai auga mindomose vietose?
3. Kokie ruderalini augal atitiktiniai poymiai?
4. Kokie daniausi priesodybini teritorij ruderaliniai augalai?
5. Kokie segetalini augal atitiktiniai poymiai?
6. Kokios yra segetalini augal pagrindins gyvenimo formos?
7. Koki ri segetaliniai augalai daniausiai auga daruose ir kaupiamj kultr
laukuose?
8. Koki ri segetaliniai augalai daniausiai auga grdini kultr laukuose?
9. Kokie segetalini augal prisitaikymo bdai augti daruose, kaupiamj ir grdini
kultr laukuose?
10. Kokia piktoli kilm (apofito, archeofito, neofito svokos ir pavyzdiai)?
11. Kokios pagrindins piktoli taksonomins grups?
12. Kokie yra ekstensyvaus ir intensyvaus kininkavimo skirtumai, taka piktoli vairovei?
13. K apibria introdukuoto ir kultrinio augalo svokos?

118
7. FITOCENOLOGIJOS PAGRINDAI
Fitocenologija (gr. phyton augalas, koinos bendras, logos mokslas) mokslas,
tiriantis augal bendrijas. iuolaikin fitocenologija (fitosociologija) yra palyginti jaunas
mokslas, isivysts ir suklestjs Vakar Europoje, i kur io mokslo principai ir metodai
iplito po kitas alis. Jis siejamas su XX a. pirmosios puss prancz ir veicar fitocenologijos
mokyklos atstovo J. Brauno-Blanks (Josias Braun-Blanquet, 18841980) vardu ir darbais.
Taikant Brauno-Blanks augalijos tyrimo ir klasifikavimo metodus, pirmiausia buvo pradta
tirti Piet ir Vidurio Europos augalija. Vliau ios mokyklos metodus imta taikyti iaurs
Amerikoje, kai kuriose Azijos alyse, galiausiai Ryt Europoje ir kitur. ie metodai taikomi
ir Lietuvos augalijai tirti. Taigi, fitocenologijos tyrimo objektas yra augal bendrijos. Augal
bendrija (fitocenoz) tai keli ar keliolikos ri populiacij sambvis tam tikrame plote.
Fitocenoz yra bendro pobdio terminas, apibriantis pasikartojanius erdvje ri derinius.
iuo terminu gali bti vadinamas ir konkretus augalijos plotas. Augal bendrij visuma sudaro
augalij (analogikai kaip ri visuma sudaro flor).
Augal bendrij hierarchin sistema. Brauno-Blanks augal bendrij taksonomijos ir
nomenklatros sistemos reikm prilyginama K. Linjaus binarins nomenklatros svarbai.
Augal bendrij taksonomijos (sistematikos) vienetai vadinasi sintaksonai (gr. syn bendrai,
kartu, taxis idstymas eils tvarka). Pagrindinis augal bendrij sistematikos vienetas yra
asociacija (analogikai kaip ris yra pagrindinis organizm sistematikos vienetas). Asociacija
(lot. associatio junginys) tai visuma panai augal bendrij, turini panai floristin
sudt ir panaias buveines. Asociacijos, analogikai kaip rys, grupuojamos taikant
hierarchin klasifikavimo sistem sjungas, eiles ir klases (7.1 lentel). Sintaksono
hierarchijos rang rodo tam tikros priesagos. Asociacijos rango sintakson lotyn kalba paymi
priesaga -etum (lietuvi kalba -ynas), sjungos -ion (lietuvi kalba -ynai), eils -etalia,
klass -etea (dviej pastarj rang sintaksonams lietuvi kalba rang ymini priesag
netaikoma). Prie kiekvieno sintaksono paprastai nurodomas j apras autorius ir sintaksono
aprao paskelbimo metai.
7.1 lentel. Hierarchin sintakson sistema
Sintaksono
rangas
Lotyniko
vardo priesaga
Sintaksono lotyniko vardo pavyzdys Sintaksono
lietuviko vardo
pavyzdys
Klas -etea Molinio-Arrhenatheretea elatioris
R. Tx. 1937
Trios pievos
Eil -etalia Arrhenatheretalia elatioris
Pawowski 1928
Europins trios
pievos
Sjunga -ion Arrhenatherion elatioris
(Br.-Bl. 1925) W. Koch 1926
Aviuolynai
Asociacija -etum Arrhenatheretum elatioris
Br.-Bl. ex Scherrer 1925
Auktasis
aviuolynas


119
7.1. Augal bendrij tyrimo metodai
7.1.1. Tiriamj laukeli metodas
Augal bendrij lauko tyrimams taikomas tiriamj laukeli apraym metodas.
Apraant tiriamj laukel, naudojantis Brauno-Blanks skale vertinamas kiekvienos ries
augal gausumas ir padengimas, kartu nustatomas tiriamojo laukelio ri skaiius.
Fitosociologijos nomenklatros kodeksas rekomenduoja, kad kiekviena augal asociacija bt
aprayta ne maiau kaip deimtyje reprezentacini laukeli.
Tiriamj laukeli dydis. Skirting tip augal bendrijoms tirti taikomas skirtingas
tiriamj laukeli dydis. Lietuvos mik bendrijoms tirti pakanka 100 m
2
ploto laukelio, piev
4 m
2
, smlyn 1 m
2
, auktapelki maiau kaip 1 m
2
. Taiau mokslo darbuose laukeli
dydis bna gana vairus.
Tiriamj laukeli parinkimas. Bendrijoms tirti pasirenkami reprezentaciniai
laukeliai, t. y. tipikiausi, geriausiai atspindintys tam tikro tipo bendrijos savybes. Todl
tiriamj laukeli nerekomenduojama pasirinkti bendrijos pakraiuose, paeistose ar kitose
netipikose vietose. Jei tyrimai vyksta nelygioje (kalvotoje ar slniuotoje) vietovje, pakrantse
ar tokiose vietose, kur tam tikr asociacij bendrijos gali isidstyti palyginti siaurais ruoais
arba nedideliais ploteliais, reikia atsivelgti, kad tiriamas plotas neviryt vizualiai nustatom
apytikri bendrijos rib. Tiriamieji laukeliai paprastai bna taisyklingo staiakampio (kvadrato)
pavidalo, taiau, pavyzdiui, pakrantse gali bti ir sulig bendrijos kontru itsto staiakampio
pavidalo. Kaip minta, kiekviena augal bendrija yra tam tikra tvarka organizuotas augalijos
kontras, svarbiausiais poymiais isiskiriantis i kaimynini analogik kontr. Svarbiausi
augal bendrij poymiai: ri sudtis; ri dalyvavimo dydis gausumas ir projekcinis
padengimas; vertikalioji ir horizontalioji struktra. Lauko slygomis tyrjas paprastai gali
nesunkiai pastebti floristikai homogenikus augal bendrij tipus, kurie pasikartoja keliose ar
keliolikoje tiriamos teritorijos viet.
Bendrijos tyrimo eiga. Apraant reprezentacin laukel, btina surinkti tam tikr
informacij apie apraymo viet, tiriamojo laukelio augalus ir bendrij. Svarbiausia nurodyti
apraymo viet (geografin ir ekologin), laukelio plot, dat, apraiusij pavardes. Vienas
ios informacijos kaupimo bd pateiktas laukelio apraymo anketoje (7.2 lentel). Bendrija
pradedama tirti nustatant augal visumos dengiam laukelio plot, t. y. padengim. Padengimas
vertinamas procentais. Dengiam plot lengviau galima suprasti visus vertinamus laukelio
augalus mintyse jungiant vien visum. Jei bendrija daugiaard, pavyzdiui, miko, tai
pradjus tirti pirmiausia vertinamas ir uraomas kiekvieno i jo pagrindini ard augal
padengimas, t. y. medi, krm, oli ir krmokni, saman ir kerpi atskirai. Paskui
pradedami surayti ir vertinti pagal Brauno-Blanks skal tiriamojo laukelio augalai. Rys
suraomos ir j dalyvavimo dydis gausumas ir padengimas pagal Brauno-Blanks skal (7.3
lentel) vertinamas taip pat pagal ardus, pradedant nuo virutiniojo ardo augal. Pirmiausia
suraomi ir Brauno-Blanks skals balais vertinami M
1
aukto kiekvienos ries mediai,
paskui M
2
aukto, krm (K), oli ir krmokni (K), saman ir kerpi (SK) aukt
augalai. Jei jaun medeli pasitaiko oli ir krmokni ar krm aukte, jie dar kart raomi
to aukto augal sra, o kiekvienai j riai suteikiamas Brauno-Blanks skals balas. Taiau
krm, rast oli aukte, atskirai neregistruojama: jie vertinami kaip vieno aukto augalai.
Laukeliuose neretai bna neturini vaisi, neydini arba tik pamatini lap vystymosi
stadijos augal. Apraant kiekvienas toks neatpaintas augalas taip pat raomas kokiu nors
vardu ar simboliu, vertinamas jo gausumas ir padengimas, paskui btinai kiekvienas atskirai

120
herbarizuojamas, etiketje greta prast duomen raomas apraymo laukelio numeris ir
aprayme nurodytas preliminarus augalo vardas ar simbolis.
7.2 lentel. Augal bendrijos apraymo anketa

Apraymo Nr. . Data 20 - - . Laukelio plotas ___ m m
Bendrij apraiusiojo (-ij) vardas, pavard

Geografins koordinats: . pl. 5 , r. il. 2 arba ____ km , P, R, V, R, PR, V,
R nuo (rayti vietov; koordinats nustatomos GPS imtuvu, atstumas tam tikra kryptimi naudojantis emlapiu)
Radaviet: apskritis, rajonas, seninija, kaimas
(nustatoma naudojantis emlapiu arba gauta odine ar kita informacija)
Mik bendrij: urdija, girininkija, kvartalas, sklypas
(nustatoma naudojantis mikotvarkos emlapiais)
Augaviet (spygliuoi, lapuoi ar mirusis mikas, mikapiev, kirtaviet, krmynai, auktapelk,
emapelk, tarpin pelk, vandens telkinio pakrant, sauspiev, vidutinio drgnumo pieva, lapia pieva,
laito pieva, smlynas, dirbamasis laukas, panam, pakel ir kt.):
(pabraukti arba rayti)
Reljefas (lyguma, laitas , P, R, V, R, PR, V, PV, virukalvis, terasa, slnio dugnas, griova, duba ir kt.):
(pabraukti arba rayti)
Dirvoemis (priemolis, molis, priesmlis, smlis, vyras, durps ir kt.):
(Mechanin dirvoemio sudtis gali bti nustatoma i drgno dirvoemio formuojant rutuliuk, virvel ar ied: jei dirvoemis smlis,
nesusidaro net rutuliukas; jei priesmlis rutuliukas netvirtas, lengvai subyra, virvels padaryti negalima; jei priemolis galima suformuoti
virvel, bet lenkiamas iedas trkinja ar linja; jei molis galima suformuoti ied, kuris nelta ir netrkinja. Kai dirvoemis sausas,
smlis bna birus, priesmlis lengvai trinamas, sutrinta mas iurkti, priemolis trinamas vairaus sunkumo, sutrinta mas nevienalyt,
juntamas iurktumas, molis sunkiai trinamas, sutrinta mas vienalyt, velni. vyras yra sudarytas i 110 mm skersmens uolien ir
mineral apzulint nuolau miinio. Durps yra i dalies suirusios augal liekanos, susikaupusios vir mineralinio substrato dl drgms
pertekliaus.)
Medyno amius
(Nustatomas i mikotvarkos emlapi arba specialiu grtu igrus medi kamien ir suskaiiavus metines kelm rieves. Puies amius
iki 4060 met apytiksliai gali bti nustatomas pagal ak menturi skaii (pirmasis menturis iauga treiaisiais metais). Lietuvos
puynuose, eglynuose, berynuose ir juodalksnynuose: a) jaunuolynams bdinga kgika, siaura kgika, daniausiai tanki, reiau vidutinio
tankumo laja; akojimosi kampas (iskyrus egl) 3540, iev 36 mm storio; b) pusamiams medynams bdinga ovali kgika, reiau
siaura piramidika arba pusiau apvali ovalika, tanki, reiau vidutinio tankumo laja; akojimosi kampas iki 45, egls iki 80, pradeda
trkinti iev, jos storis 615 mm; c) brstantiems medynams bdinga kgika ovali, siaura piramidika arba pusiau rutulika, vidutinio
tankumo, reiau reta laja; akojimosi kampas 5055, egls 8590, pirmajame priekelmio metre atsiranda iauberis (beras, juodalksnis,
puis) arba iev iek tiek supleija (egl), jos storis 918 mm; d) brandiems medynams bdinga rutulika, kiauinika, svyruoklin,
daniausiai vidutinio tankumo, reiau reta laja, akojimosi kampas 5580, egls 95100, iauberis irykja iki 2 m aukio, egls
susiformuoja aikios ploktels, ievs storis 1525 mm.)
Vidutinis auktis (m): medi , krm , oli
(Medi auktis matuojamas specialiais auktimaiais arba paprasiausiu auktimaiu rankos ilgio lazda. Ji laikoma itiestoje rankoje
statmenai ir traukiamasi nuo matuojamo medio tol, kol per statmenai laikomos lazdos vir pamatoma medio virn. Imatavus
atsitraukt nuo medio atstum ir pridjus mogaus aukt iki aki, gaunamas medio auktis. Medio aukt apytikriai galima nustatyti ir i
akies, paymjus ievje savo g nuo medio liemens pagrindo ir mintyse atidedant atitinkamo ilgio atkarpas, atsitraukus nuo medio apie
1520 m.)
Augal bendrijos aspektas:

(Nustatomas vizualiai ir isamiai apraomas, pavyzdiui: a) pilkai violetiniame melveni fone irykja balti iaurini lipik, paprastj
baltagalvi, gelsvi pelkini vingioryki ir rausvai violetiniai paprastj kardeli iedynai; b) vyrauja rusvai alia liekninio viksvameldio
spalva, kuri pavairina gelsvi pelkini vingioryki, roiniai kemer, balti pelkini lipik iedynai; c) pilkvai sidabrinis su margomis
vairiaoli dmmis.)
Pastabos (paaidos, pokyiai, saugoma teritorija ir kt.):


121
7.3 lentel. Bendrijos apraymo laukelio ri sraas ir gausumo bei padengimo vertinimas pagal
Brauno-Blanks skal
Ris vertinimas Ris vertinimas

Padengimas: medi %, krm %, oli ir krmokni %, saman %.
Ri skaiius: medi , krm , krmokni , oli , saman .
Brauno-Blanks skal:
r individ labai maai (iki 5 egzempliori), dengia labai ma plot;
+ individ maai, dengia labai ma plot;
1 individ daug, bet dengia ma plot arba j maai, o padengimas didesnis, bet < 5 % (<
1
/
20
)
tiriamojo laukelio;
2 individ labai daug arba dengia 525 % (
1
/
20
) laukelio;
3 individ vairiai, dengia 2550 % () laukelio;
4 individ vairiai, dengia 5075 % () laukelio;
5 individ vairiai, dengia > 75 % (> ) laukelio.
Tiriant kitas (ne miko) bendrijas, atskirai vertinamas tik oli, saman ir kerpi
padengimas, o ri gausumas ir padengimas pagal Brauno-Blanks skal, kaip ir miko
bendrij tyrimuose, pradedamas vertinti nuo virutiniojo lygmens.
7.1.2. Fitocenologini lenteli analiz
7.1.2.1. Pradin laukeli apraym santraukos lentel
Apraant laukelius surinkti duomenys toliau apdorojami kameraliai, t. y. praktikos bazje,
laboratorijoje ar namuose, ir sudaromos vairios fitocenologins lentels. Taiau prie sudarant
mintas lenteles, btina atpainti per bendrijos lauko tyrim neatpaintus induoius augalus,
samanas, kerpes ir j vardus rayti tiriamj laukeli apraymo anketose. Paskui daroma

122
pradin laukeli apraym santraukos lentel. Tai pirmoji lentel, kurioje kartu suraomi vis
tiriamj laukeli apraym duomenys (t. y. daroma apraym santrauka). Lentels viruje
pirmiausia sudaroma eilut Laukelio apraymo Nr. (7.4 lentel). Po jos sudaroma kita
eilut Padengimas (%), o paskui kiekvieno ardo augal padengimui nurodyti sudaroma dar
po atskir eilut. Kiekvieno laukelio augal padengimo ir ri vertinimo rodikliai (Brauno-
Blanks skals balai) raomi paprastai apraym eils tvarka atskirame stulpelyje (grafoje), o
rys raomos kartu vieno stulpelio eilutse. kiekvien ries eiluts ir laukelio stulpelio
sankirtoje esant langel raomas Brauno-Blanks skals balas arba brknys, jei laukelyje tos
ries nerasta. Taiau, jei atsiranda apraymas, kurio vienintelio rys labai pailgina lentels
ri sra, jis paprasiausiai gali bti atmetamas kaip atsitiktinai pateks.
7.4 lentel. Pradin laukeli apraym santraukos lentel (miko bendrijos apraym mokomasis
pavyzdys)
Laukelio apraymo Nr. 1 2 3 4 5 Pastovumo
klas
Padengimas (%)
medi 40 60 70 70 30
krm 5 5 10 5
oli ir krmokni 70 70 40 60 75
saman ir kerpi 95 95 100 100 100
Mediai
Pinus sylvestris M
1
3 4 4 4 V
M
2
r -
K r -
Picea abies M
2
2 I
Krmai
Juniperus communis r r + III
Corylus avellana r I
ols ir krmokniai
Convallaria majalis + r r + IV
Melampyrum pratense + + 2 1 + V
Festuca ovina r I
Trientalis europaea + I
Vaccinium myrtillus 2 2 + 2 3 V
Vaccinium vitis-idaea 3 2 1 2 + V
Solidago virgaurea r r II
Calluna vulgaris 1 2 + + 2 V
Chimaphila umbellata + I
Samanos ir kerps
Pleurozium schreberi 4 3 3 2 + V
Hylocomium splendens 2 3 + 3 4 V
Ptilium crista-castrensis + 3 2 2 IV
Cetraria islandica 1 1 II
Induoi augal ri skaiius 8 6 8 7 10
Saman ir kerpi ri skaiius 3 3 4 3 3
Bendrij apraym laukelio numeris, plotas, vieta, data ir autoriai: Nr. 13 (100 m
2
), venioni raj.,
Labanoro apyl., Paras k., 2001-07-26 apra E. Tamoeviit, A. Skripka; Nr. 45 (100 m
2
), venioni
raj., Labanoro apyl., Laukagalio k., 2001-07-27 apra A. iit, G. Kauneckas.


123
Sudarant mik bendrij apraym lentel, rys turi bti raomos aukt eils tvarka, o
lentels eilutse vir kiekvieno aukto ri raomos rubrikos: Mediai, Krmai, ols
ir krmokniai, Samanos ir kerps (7.4 lentel). Po medio ries vardo visuomet
raomas aukto simbolis. Literatroje aukt simboliai gali bti ne tik M
1
, M
2
, K, , t. y. kil i
lietuvi kalbos odi, bet ir a, b, c, d ar I, II, III, IV. Jei tos paios medio ries augal rasta
keliuose auktuose, tai santraukos lentelje kiekvieno aukto balams rayti sudaroma po
atskir eilut: pradedama nuo virutiniojo aukto eiluts, kurioje raomas tokios ries vardas
ir jos aukto simbolis M
1
, o likusiose tik aukto simbolis M
2
, K, K. kiekvieno ries ardo
eiluts ir laukelio stulpelio sankirtos langel taip pat raomas Brauno-Blanks skals balas arba
brknys, jei ries tarp to ardo augal nerasta. Taiau, nustatant medio ries pastovumo
bendrijoje klas, jos skirting ard raai laukelyje apibendrinami kaip vienas raas.
Pradins laukeli apraym santraukos lentels pabaigoje pridedamos dar dvi eiluts:
Induoi augal ri skaiius ir Saman ir kerpi ri skaiius. Tada
suskaiiuojamas kiekvieno laukelio mint ri grupi skaiius ir raomas grups ri
skaiiaus eiluts ir kiekvieno laukelio stulpelio sankirtos langeliuose. Po lentele visada
nurodoma kiekvieno laukelio apraymo plotas, vieta, data ir apraiusij pavards.
Galiausiai pridedamas paskutinis pradins santraukos lentels stulpelis Pastovumo
klas. Jame turi bti nurodoma kiekvienos ries pastovumo klas, kuri nustatoma
apibendrinus tos ries augal ra skaii tiriamuosiuose laukeliuose. I pradi paprastai
nustatomas ries absoliutusis pastovumas, t. y. laukeli, kuriuose rasta ris, skaiius
lentelje, paskui procentinis pastovumas, t. y. laukeli, kuriuose rasta ris, skaiiaus
procentas, skaiiuojamas imant bendr lentels laukeli skaii. Tada galima nustatyti ries
pastovumo bendrijoje klas (7.5 lentel).
7.5 lentel. Ries pastovumo bendrijoje klass
Pastovumo klas Ries pastovumas
V Rasta 81100 % laukeli
IV Rasta 6180 % laukeli
III Rasta 4160 % laukeli
II Rasta 2140 % laukeli
I Rasta 120 % laukeli*
*Pastaba. Kai kuriuose darbuose ri, augani 110 % tirtj laukeli, pastovumas
ymimas simboliu sp (sporadins), o prie I pastovumo klass priskiriamos rys,
auganios 1120 % tirtj laukeli.
Pradinje santraukos lentelje nurodius kiekvienos ries pastovumo klas, pereinama
prie ri pastovumo bendrijoje lentels sudarymo. Fitocenologines lenteles sudaryti ir laukeli
apraym duomenis apdoroti patogiausia kompiuteriu arba ant languoto popieriaus.
7.1.2.2. Ri pastovumo bendrijoje lentel
Ri pastovumo bendrijoje lentel sudaroma visas ris, j dalyvavimo dydio ir
pastovumo laukeliuose rodiklius idstant pastovumo klass majimo tvarka, t. y. nuo V
pastovumo klass iki I pastovumo klass, o vienodo pastovumo ris abcls tvarka. Be to,
ioje lentelje rys dar grupuojamos tris kategorijas (stambesns apimties struktras):
pastoviosios rys (I), kurios rastos 61100 % laukeli, vidutinio pastovumo rys (II), kurios
rastos 2160 % laukeli, mao pastovumo rys (III), kurios rastos 120 % laukeli (7.6

124
lentel). Jeigu apraym yra maai (iki deimties), virutin pastovumo kategorijos slenkst
rekomenduojama pakelti (iki 7080 %), o jei apraym yra keliasdeimt, emutin slenkst
rekomenduojama sumainti (iki 10 %). Nustatant vidutinio pastovumo ri kategorijos ribas,
reikia atsivelgti ri skaii apraymuose. Jei ri palyginti daug (aprayme per 40 ri),
ios kategorijos ribos turi bti siaurinamos.
7.6 lentel. Ri pastovumo bendrijoje lentel (mokomasis pavyzdys)
Laukelio eils Nr. 1 2 3 4 5
Laukelio apraymo Nr. 1 3 4 2 5
Padengimas (%)
medi 40 70 70 60 30
Pastovumo
klas
krm 5 5 10 5
saman ir kerpi 95 100 100 95 100
Induoi ri skaiius 8 8 7 6 10
I. Pastoviosios rys (61100 %)

Pinus sylvestris M
1
3 4 4 4
M
2
r
K r
V
Calluna vulgaris 1 + + 2 2 V
Melampyrum pratense + 2 1 + + V
Vaccinium myrtillus 2 + 2 2 3 V
Hylocomium splendens 2 + 3 3 4 V
Ptilium crista-castrensis 3 2 + 2 IV
II. Vidutinio pastovumo rys (2160 %)
III. Mao pastovumo rys (120 %)
Picea abies M
2
2 I
Festuca ovina r I
2
), venioni raj.,
2
),
venioni raj., Labanoro apyl., Laukagalio k., 2001-07-27 apra A. iit, G. Kauneckas.
Be to, btina ne tik ris (eilutes) idstyti pastovumo majimo tvarka, bet ir apraymus
(stulpelius) grupuoti taip, kad alia vienas kito atsidurt artimesns ri sudties laukeli
apraymai i pradi su tomis paiomis vidutinio pastovumo rimis, paskui ir su panaios
ekologijos rimis. iuo atveju (plg. 7.4 lentel su 7.6 lentele) buvo pakeista 2 apraymo
laukelio vieta (nukeltas alia 5 apraymo), nes tarp vidutinio pastovumo ri irykjo i
laukeli panaumas (abiejuose laukeliuose nebuvo rasta t pai ri augal); savo ruotu

125
susidar kita trij panai laukeli grup (7.6 lentel). Dl laukeli pergrupavimo lentels
viruje reikjo sudaryti nauj eilut Laukelio eils Nr.. Ji sudaroma tada, kai apraym
laukeliai su savo numeriais pastovumo lentelje idstomi ne apraym eils tvarka, o laukeli
panaumo tvarka, kuri, tsiant bendrij sintaksonomin identifikacij, tampa labai reikminga.
7.1.2.3. Bendrijos sintaksonomin identifikacija ir sintaksonomin lentel
Diagnostins rys. Pastovumo lentels sudarymo ir artimiausi laukeli paiekos
tikslas gauti apraym grupes, pasiyminias santykinai vienoda floristine sudtimi, kuri yra
floristins Brauno-Blanks mokyklos klasifikacijos pagrindas. Tada padidja tikimyb
iaikinti tam tikrus i apraym grupi fitocenonus (dar neapibrto rango sintaksonus) ir j
diagnostines ris. Diagnostins rys naudojamos bendrijoms subordinuoti hierarchines
sistemas. Diagnostines ris sudaro charakteringos ir diferencins rys.
Charakteringos rys tai rys, paprastai sutelktos ar bent optimaliai auga tik vieno tipo
bendrijose. Atlikus originalius tyrimus charakteringos rys paaikja i pastovumo lentels: j
yra tarp didiausio pastovumo ri. Diferencins rys daniausiai nustatomos tarp vidutinio
pastovumo ri. Jos pasiymi gana dideliu pastovumu vienoje laukeli grupje (t. y. vieno
tipo bendrij apraymuose) ir j visai nepasitaiko arba beveik nepasitaiko kitoje laukeli
grupje (t. y. kito tipo bendrij apraymuose), kada lyginamos tik ios grups. Diferencini
ri aptikimo tikimyb tuo didesn, kuo didesnis apraym skaiius. Norint aptikti toki ri,
apraymus (stulpelius), kaip minta, pirmiausia reikia sugrupuoti taip, kad alia atsidurt
laukeli apraymai: a) i pradi su tomis paiomis vidutinio pastovumo rimis, b) paskui ir
su panaios ekologijos ios pastovumo kategorijos rimis. Tada atsiranda tikimyb sudaryti
per bakalauro praktik neanalizuojam diferencin lentel su nustatytomis diferencini ri
grupmis (bendrij tipais, palyginti maai isiskirianiais i kit) ir suskirstyti asociacij dar
emesnio rango sintaksonus (subasociacijas, variantus), kartais atskirti net kitas asociacijas, jei
apraym skaiius ypa didelis ir tarp j pasitaiko visikai kito tipo bendrij apraym.
Bendrij sintaksonomin priklausomyb. Kai kuriose Europos alyse ileista augal
bendrijoms painti skirt vadov, kuriais remiantis nustatoma detali hierarchin
sintaksonomin priklausomyb (klas, eil, sjunga ir asociacija). Per lauko praktik,
naudojantis augalijos klasi painimo lentele (7.3 poskyris), galima nustatyti tirt bendrij
sintaksonomin priklausomyb prie aukiausio rango sintaksono augalijos klass, jau
paaikjus bendrijos pastoviosioms rims. Toliau galima tsti bendrij sintaksonomins
priklausomybs analiz, naudojantis specialiais fitocenologijos darbais. Sintaksonomin
identifikacija (tapatumo jau apraytiems sintaksonams nustatymas) gali bti skminga, jei
apraymai buvo atlikti plaiai paplitusiose, fitocenologikai gerai itirtose ir literatroje
apraytose bendrijose. Tada, vadovaujantis vis pirma diagnostinmis rimis, galima
nesunkiai dedukcijos bdu identifikuoti bendrij, t. y. nustatyti jos tapatum jau apraytiems
(inomiems) sintaksonams. Prieingu atveju tyrjams tenka aprayti naujus mokslui
sintaksonus. Daniausiai sintaksonomin identifikacij sunkina vadinamieji fitocenologiniai
miiniai, kai apraymuose pasitaiko skirting bendrij tip ri miinys.
Charakteringos sintakson rys bna nurodytos specialioje fitocenologijos literatroje,
daniausiai ileistoje vairiose Europos alyse, paraytoje usienio kalba ir adaptuotoje kit
ali augal bendrijoms. J galima iekoti ir Lietuvos mokslinink darbuose, jeigu tirtos
bendrijos yra monografikai apraytos ms alyje (7.10 lentel). Galima naudotis kaimynins
Lenkijos vadovais augal bendrijoms painti (pvz., MATUSZKIEWICZ, 2008) ar ios alies
interneto altiniais (pavyzdiui, http://www.atlas-roslin.pl/zbiorowiska.htm), kur nurodoma
ri hierarchin sintaksonomin priklausomyb. Nustaius charakteringas (jei yra, ir
diferencines) ris, pereinama prie sintaksonomins lentels sudarymo.

126
Per mokomj ekskursij aprayt auktapelks bendrij sintaksonomin identifikacija
atliekama naudojantis O. Grigaits 1993 m. sudaryta Lietuvos auktapelki augalijos
sintakson painimo lentele (7.7 lentel). Auktapelki augalijos hierarchin sintaksonomin
struktra pateikiama 7.8 lentelje.
7.7 lentel. Lietuvos auktapelki augalijos sintakson painimo lentel
1. Plyni ar plynraisi bendrijos .......................................................................................................... 2
Raist bendrijos (klas Vaccinietea uliginosi auktapelki ir tarpinio tipo pelki raistai bei
plynraisiai) ....................................................................................................................................... 7
2. Oligotrofini auktaplyni ir plynraisi oli bei kimin bendrijos. Charakteringos rys:
siauralap baluva (Andromeda polifolia), pelkin tran (Aulacomnium palustre), apskritalap
saulaar (Drosera rotundifolia), kupstinis vylys (Eriophorum vaginatum), aviet tek (Rubus
chamaemorus), Magelano kiminas (Sphagnum magellanicum), raudonasis kiminas (S. rubellum)
(klas Oxycocco-Sphagnetea auktapelki plyns) ....................................................................... 3
Mezooligotrofini pelki smulkij viksv bendrijos. Charakteringos rys: snapuotoji viksva
(Carex rostrata), ilgalap saulaar (Drosera anglica), baltoji saidra (Rhynchospora alba), pelkin
linsarg (Scheuchzeria palustris), sekcijos Cuspidata kiminai (klas Scheuchzerio-Caricetea
nigrae, sjunga Rhynchosporion albae) ............................................................................................ 5
3. Bendrijos, kuriose auga kupstin kling (Trichophorum cespitosum) ............................................ 4
Bendrijos, kuriose neauga kupstin kling ...... Sphagnetum magellanici magelaninis kiminynas
4. Kupstins klings bendrijos, kuriose auga baltoji saidra (Rhynchospora alba) .................................
Rhynchosporo-Baeothryetum cespitosi saidrinis klingynas
Kupstins klings bendrijos, kuriose neauga baltoji saidra ...............................................................
Eriophoro-Trichophoretum cespitosi vylinis klingynas
5. Bendrijos, kuriose daugiausia auga siauralapis vylys (Eriophorum angustifolium) ...........................
Eriophorum angustifolium bendrijos siauralapio vylio bendrijos
Bendrijos, kuriose neauga siauralapis vylys ......................................................................... 6
6. Lin pakrai, lag, duburi, praplai mezooligotrofini pelki bendrijos. Charakteringos rys:
svyruoklin viksva (Carex limosa), smailiaakis kiminas (Sphagnum cuspidatum), siauralapis
kiminas (S. angustifolium) ............................................. Caricetum limosae svyruoklinis viksvynas
Degradacijos ir regeneracijos kompleksuose, duburiuose susidaranios oligotrofini pelki
bendrijos, kuriose vyrauja baltoji saidra (Rhynchospora alba), liekninis kiminas (Sphagnum
tenellum), karpotasis kiminas (S. papillosum) .....................................................................................
Sphagno tenelli-Rhynchosporetum albae kimininis saidrynas
7. Bendrijos, kuri medyn sudaro paprastosios puies formos (Pinus sylvestris f. litwinovii, Pinus
sylvestris f. uliginosa), o tank krmokni aukt erikini (Ericaceae) eimos krmokniai
pelkinis gailis (Ledum palustre), ilinis viris (Calluna vulgaris), vaivoras (Vaccinium uliginosum) ..
Ledo-Pinetum sylvestris gailinis puynas
Bendrijos, kuri medyn sudaro karpotasis beras (Betula pendula), plaukuotasis beras (B.
pubescens), oli ir krmokni aukte auga laiboji viksva (Carex lasiocarpa), paprastoji viksva (C.
nigra), kupstinis vylys (Eriophorum vaginatum), trilapis pupalaikis (Menyanthes trifoliata) ir
pavieniai erikini (Ericaceae) eimos krmokniai, o i saman vyrauja oligotrofiniai kiminai
Magelano kiminas (Sphagnum magellanicum), siauralapis kiminas (S. angustifolium), smailusis
kiminas (S. fallax) ................................................... Betuletum pubescentis plaukuotasis berynas


127
7.8 lentel. Lietuvos auktapelki augalijos sintaksonomin struktra (pagal GRIGAIT, 1993)
Oxycocco-Sphagnetea Br.-Bl. et R. Tx. 1943
Sphagnetalia magellanici (Pawl. 1928) Kstner et Flssner 1933
Sphagnion magellanici Kstner et Flssner 1933
Sphagnetum magellanici (Malc. 1929) Kstner et Flssner 1933 em. Diers. 1975
Eriophoro-Trichophoretum cespitosi (Zlatnik 1928, Rudolf et al. 1928) Rbel 1933 em. Diers.
1975
Rhynchosporo-Baeothryetum cespitosi Botch et Smagin 1987
Vaccinietea uliginosi Lohm. et R. Tx. 1955
Vaccinietalia uliginosi Lohm. et R. Tx. 1955
Ledo-Pinion sylvestris R. Tx. 1955
Ledo-Pinetum sylvestris (Hueck 1929) R. Tx. 1955
Betulion pubescentis Lohm. et R. Tx. 1955)
Betuletum pubescentis (Hueck 1929) R. Tx. 1937
Scheuchzerio-Caricetea nigrae (Nordhagen 1936) R. Tx. 1937
Scheuchzerietalia palustris Nordhagen 1936
Rhynchosporion albae W. Koch 1926
Caricetum limosae Paul 1910 ex Osvald 1923 em. Diers. 1982
Sphagno tenelli-Rhynchosporetum albae Osvald 1923 em. Diers. 1982
Eriophorum angustifolium bendrija Diers. 1988
Sintaksonomin lentel. ioje lentelje (7.9 lentel) asociacijos charakteringos rys,
j dalyvavimo dydio ir pastovumo laukeliuose rodikliai pastovumo klass majimo tvarka
raomi lentels ri srao pradioje, kur pirmiausia sudaroma eilut ir raoma rubrika Ch.
Ass., t. y. asociacijos charakteringos rys. Jei sintaksonas turi ne tik charaktering, bet ir
diferencini ri (D. Ass.), jos paprastai raomos viename skyrelyje, pavyzdiui: Ch., D.
Ass., t. y. asociacijos charakteringos ir diferencins rys. Taiau kai ios rys pateikiamos
kartu, po kiekvienos diferencins ries turi bti raoma raid D. Jei apraymuose nepasitaiko
charaktering ri, raoma tik rubrika, pavyzdiui: D. Ass., t. y. asociacijos diferencins
rys. emiau tokia pat tvarka su rubrika Ch. All. raomos sjungos (alliancia)
charakteringos (jei yra, ir diferencins) rys, o po j su rubrika Ch. O. dstomos eils
(ordo) charakteringos rys ir su rubrika Ch. Cl. klass (classis) charakteringos rys.
Kartais keleto rang sintaksonams bna charakteringos tos paios rys. Tada raoma rubrika
Ch. All., O., t. y. sjungos ir eils charakteringos rys. Taigi, diagnostins rys
sintaksonominje lentelje raomos pradedant nuo emiausio rango sintaksono asociacijos
charaktering ri, o baigiant aukiausio rango sintaksono klass charakteringomis
rimis. Po sintaksono rango santrumpos lotyn kalba raomas konkretus sintaksonas,
pavyzdiui, Ch. Cl. Vaccinio-Piceetea abietis. Taiau jei sintaksono vardas nurodomas lentels
antratje, tai eilutje po rango santrumpos nekartojamas. Tik 7.9 lentelje mokymo tikslais
vir lentels nurodyta detali bendrij hierarchin priklausomyb, o mokslo darbuose vir
lentels daniausiai raomas tik asociacijos vardas.
Paskui dstomos to paties buveini tipo kit bendrij charakteringos rys, jei j
pasitaik laukeli apraymuose. Pavyzdiui, jei sudaroma piev bendrij apraym
sintaksonomin lentel, tai nurodomos ir kit piev klasi ar j emesnio rango sintakson
charakteringos rys, o rubrikoje daniausiai raomas tik klass vardas. Taiau mik bendrij
sintaksonominje lentelje vis ri mediai suraomi ri srao pradioje, o j
sintaksonomin priklausomyb nenurodoma.

128
Po vis charaktering ri sintaksonominje lentelje pildomas Lydini ri
skyrelis. Tai rys, kuri pasitaiko daugelyje skirting tip augal bendrij, t. y. jos nepasiymi
prieraiumu kuriam nors vienam augal bendrij tipui.
7.9 lentel. Sintaksonomin lentel (mokomasis pavyzdys)
Klas Vaccinio-Piceetea abietis Br.-Bl. in Br.-Bl. et al. 1939 iaurs pusrutulio borealiniai
spygliuoi mikai
Eil Cladonio-Vaccinietalia K.-Lund 1967
Sjunga Dicrano-Pinion sylvestris (Libbert 1932) W. Matuszkiewicz 1962 Dvyndantiniai puynai
Asociacija Peucedano-Pinetum sylvestris W. Matuszkiewicz (1962) 1973 Salevinis puynas
Laukelio eils Nr. 1 2 3 4 5
Laukelio apraymo Nr. 1 3 4 2 5
Padengimas (%)
medi 40 70 70 60 30
krm 5 5 10 5
saman ir kerpi 95 100 100 95 100
Induoi ri skaiius 8 8 7 6 10
Pastovumo
klas
Pinus sylvestris M
1
3 4 4 4
M
2
r
K r
V
Picea abies M
2
2 I
D. Ass.
Ch. Ass., Ch. All. Dicrano-Pinion sylvestris
D. All. Dicrano-Pinion sylvestris
Calluna vulgaris 1 + + 2 2 V
Melampyrum pratense + 2 1 + + V
Festuca ovina r I
Ch. Cl. Vaccinio-Piceetea abietis
Hylocomium splendens 2 + 3 3 4 V
Vaccinium myrtillus 2 + 2 2 3 V
Ptilium crista-castrensis 3 2 + 2 IV
Ch. Cl. Querco-Fagetea sylvaticae
Lydinios rys
2
), venioni raj.,
2
), venioni
raj., Labanoro apyl., Laukagalio k., 2001-07-27 apra A. iit, G. Kauneckas.

129
Galiausiai pildomas skyrelis Kitos rys. Tai iam bendrij tipui nebdingos (dar
vadinamos atsitiktinmis, svetimosiomis, sporadinmis) rys. Kai kuriuose darbuose didesnio
pastovumo i ri dalis raoma kartu su lydiniomis rimis. Taiau mao pastovumo
atsitiktins rys, ypa kai apraym daug, raomos po lentele vienoje eilutje, o greta
kiekvienos skliaustuose nurodomas j apraymo numeris. Be to, po sintaksonomine lentele
privalo ilikti dar pradins lentels apaioje pateikta informacija apie laukeli apraymus:
laukelio numeris, plotas, vieta, data ir apraymo autoriai.
Isami augal bendrij tyrimo rezultat analiz paprastai raoma pasirinkus ios tyrim
krypties savarankik lauko praktikos darb. Atlikti tyrimai apibendrinami darbo ataskaitoje.
Titulinio darbo ataskaitos lapo pavyzdys ir ataskaitos rengimo nuorod pateikta 1 ir 2
prieduose.
7.10 lentel. Lauko praktikai rekomenduojami sintaksonomijos darbai
BALEVIIEN J., 1991: Sintaksonomo-fitogeografieskaja struktura rastitelnosti Litvy. Vilnius (rus k.
apraytos Lietuvos visos augal bendrijos).
BALEVIIEN J., BALEVIIUS A., GRIGAIT O., PATALAUSKAIT D., RAOMAVIIUS V., SINKEVIIEN Z., STANKEVIIT J.,
2000: Lietuvos raudonoji knyga: augal bendrijos. Vilnius (apraytos Lietuvos raudonj knyg
raytos augal bendrijos).
BALEVIIEN J., SMALIUKAS D., 2003: Lietuvos mik sintaksonomin struktra. Kn.: NAVASAITIS M.,
OZOLINIUS R., SMALIUKAS D., BALEVIIEN J., Lietuvos dendroflora, 1935. Kaunas (apraytos
Lietuvos mik bendrijos).
MATULEVIIT D., 2002: Diversity and distribution of communities of the Magnocaricetalia elatae Pignatti
(1953) 1954 order in Lithuania. Botanica Lithuanica, 8(1): 331 (apraytos didij viksvyn
bendrijos).
MOTIEKAITYT V., 2002: Urbofitocenozs: sintaksonomija, toksikotolerantikumas, sukcesijos, funkcijos.
Vilnius (apraytos ruderalins bendrijos).
RAOMAVIIUS V. (red.), 1994: Auktadvario apylinki augmenija. Vilnius (puikus atskiro regiono augalijos
ir viso augalinio rbo isamaus nagrinjimo pavyzdys).
RAOMAVIIUS V. (red.), 1998: Lietuvos augalija, 1. Pievos. Kaunas-Vilnius (isamiai apraytos Lietuvos
piev bendrijos).
STANKEVIIT J., 2000: Lietuvos pajrio smlyn augal bendrij sintaksonomin struktra. Botanica
Lithuanica, 6(2): 175202 (apraytos pajrio smlyn bendrijos).
7.2. Augal bendrij charakterizavimas
Augal bendrij charakterizavimo planas. Remiantis lauko tyrim ir fitocenologini
lenteli duomenimis, rengiama bendrij charakteristika. J galima parengti, naudojantis
Auktadvario regioninio parko augal bendrij charakteristikos pavyzdiais (RAOMAVIIUS,
1994). Bendrijos charakterizuojamos pagal tok plan: 1) bendrij geografinis paplitimas, 2)
aplinkos slygos (buveins), 3) sintaksonomin struktra. ie bendrij poymiai aptariami
pasaulio, Lietuvos ir tirtosios teritorijos mastu. Asociacijos rango bendrijos turi bti
charakterizuojamos isamiausiai. Btina aptarti ias asociacijos rango bendrij savybes: a)
ivaizd, b) erdvin struktr (aukt kiek), c) kiekvieno aukto augal padengim ir atskirus
augalus ri pastovumo ir gausumo majimo tvarka, d) bendrijos ri skaii. Taip pat
privaloma sudaryti bendrij apraym sintaksonomines lenteles.
Augal bendrij charakterizavimo pavyzdiai. Toliau pateikiama D. Matuleviits
parengta 19901992 m. Auktadvario apylinkse tirt auktapelki ir tarpinio tipo pelki,
raist bei plynraisi (Vaccinietea uliginosi) ir auktapelki plyni (Oxycocco-Sphagnetea)

130
augalijos klasi bendrij charakteristika (MATULEVIIT, 1994; papildyta parykintais plano
punktais, kiek pergrupuotas tekstas).
VACCINIETEA ULIGINOSI Lohm. et R. Tx. 1955 BENDRIJ CHARAKTERIZAVIMO PAVYZDYS
Paplitimas pasaulyje. Tai Europoje ir Sibire vsiojoje (borealinje) ir apyvsje
(temperatinje) zonose paplitusios bendrijos.
Buveins ir gyvenimo formos. Klas vienija auktapelki raist bendrijas, kuriose itisa
kimin danga, gausu krmokni, o tank ir aut medyn formuoja vairi ekologini form Pinus
sylvestris.
Sintaksonomin struktra Lietuvoje. Lietuvoje konstatuotos Vaccinietalia uliginosi Lohm. et
R. Tx. 1955 eils, Ledo-Pinion sylvestris R. Tx. 1955, sjungos Ledo-Pinetum sylvestris (Hueck 1929)
R. Tx. 1955 asociacijos ir Betulion pubescentis Lohm. et R. Tx. 1955 sjungos, Betuletum
pubescentis (Hueck 1929) R. Tx. 1937 asociacijos bendrijos.
Sintaksonomin struktra tirtoje teritorijoje. Auktadvario apylinkse aptikta abiej
asociacij bendrij.

Ledo-Pinetum sylvestris (Hueck 1929) R. Tx. 1955 gailinio puyno asociacijos bendrij
charakteristika
Paplitimas tirtoje teritorijoje. Asociacijos bendrijos tirtoje teritorijoje nra labai danos. J
aptinkama nedidelse auktapelkse, esaniose giliose tarpkalvinse daubose mik ar ariamj
lauk plotuose. Bendrijos isidsiusios pelkaii pakraiais, o kai kada uima ir vis j plot.
Buveins aplinkos slygos. Vanduo buveinse slgso vidutinikai 20 cm gylyje. Vandens
rgtingumas pH apie 4,44,6. Mikroreljef sudaro apie medi kamienus susiformav kupstai.
Vertikalioji struktra. Vertikaliojoje bendrij struktroje irykja medi, krm,
krmokni, oli ir saman auktai.
Floros sudtis. Medyn sudaro Pinus sylvestris f. litwinowi ir P. sylvestris f. uliginosa. Jo
susivrimas iki 50 %. Krm auktas bna ne visada, o ir jo padengimas vairus nuo 5 % iki
60 %. ia pasitaiko pavieni nedideli (iki 1,5 m) Betula pendula, B. pubescens ir Quercus robur
egzempliori. Krmokni ir oli auktas atskirose bendrijose taip pat labai nevienodas, dengia
1070 % ploto. Jame gana pastoviai, o kartais ir apsiai auga Ledum palustre. Ne taip gausiai, bet
gana pastoviai auga Andromeda polifolia ir Calluna vulgaris. I olini augal jame daniausi
Eriophorum vaginatum, Drosera rotundifolia. Saman danga beveik itisin (9095 %). Joje vyrauja
Sphagnum genties rys (ypa Sphagnum magellanicum). Ne taip gausiai, bet gana pastoviai
randama Polytrichum strictum.
Ri skaiius. Bendrijose auga 1026 ri augal.

OXYCOCCO-SPHAGNETEA Br.-Bl. et R. Tx. 1943 BENDRIJ CHARAKTERIZAVIMO PAVYZDYS
Paplitimas pasaulyje. Klass bendrijos telkiasi apyvsje ir vsiojoje zonose.
Buveins ir gyvenimo formos. Tai santykinai maars, emags, su pavieniais mediais
(Pinus sylvestris f. willkommii) oligotrofini pelki bendrijos, kurias formuoja Cyperaceae eimos
ols, Ericaceae eimos krmokniai (Andromeda polifolia, Calluna vulgaris) ir Sphagnum genties
samanos. Mikroreljefas nelygus, kupstuotas. Vanduo vegetacijos laikotarpiu laikosi 1015 cm
gylyje, jo reakcija rgti (pH 3,04,5 kartais iki 5,0).
Sintaksonomin struktra ir paplitimas Lietuvoje. Lietuvoje paplitusios ios klass
Sphagnetalia magellanici (Pawl. 1928) Kstner et Flssner 1933 eils, Sphagnion magellanici
Kstner et Flssner 1933 sjungos bendrijos. ios bendrijos Lietuvoje yra arealo paribyje, dl to
smarkiai varijuoja.
Sintaksonomin struktra tirtoje teritorijoje. Auktadvario apylinkse konstatuotos 1
asociacijos magelaninio kiminyno Sphagnetum magellanici (Malc. 1929) Kstner et Flssner 1933
em. Diers. 1975 bendrijos.

131

Sphagnetum magellanici (Malc. 1929) Kstner et Flssner 1933 em. Diers. 1975 magelaninio
kiminyno asociacijos bendrij charakteristika
Paplitimas tirtoje teritorijoje. Auktadvario apylinkse bendrijos nedanos, nes daugiausia
paplitusios nedidels pelkuts (nedidelse pelkutse nra didels biotop vairovs, todl jose ne
visada bna tinkam ioms bendrijoms augimviei). Asociacijos bendrijos konstatuotos Paberi
k. (netoli nuo biki), Asono paeerje ir Spindiaus miko 37 kvartalo 8 sklype esaniose
nedidelse auktapelkse. Daniausiai aptinkama i bendrij nedideli fragment, nes nedidelse
pelkutse nra tinkam slyg joms susiformuoti, o didesni bendrij plot pasitaiko retai.
Buveins. Bendrijos paplitusios pelki plynse. Augavietms bdingas gana giliai (apie 20 cm
gylyje) slgsantis vandens horizontas. Vanduo rgios reakcijos (pH apie 4,8). Mikroreljefas
daniausiai kupstuotas.
Vertikalioji struktra ir floros sudtis. Bendrij saman danga itisin arba beveik itisin
(9095 %). Joje pastoviai dominuoja Sphagnum magellanicum. Neretai pasitaiko S. flexuosum.
oli ir krmokni aukte nuolat auga Andromeda polifolia, Carex limosa, C. nigra, Dorsera
rotundifolia, Eriophorum vaginatum, Oxycoccus palustris. Bendrijose pasitaiko pavieni nedideli
(iki 2 m aukio) Betula pubescens ir Pinus sylvestris.
Ri skaiius. Bendrijos maars, paprastai aptinkama 1214 ri augal.
7.3. Lietuvos augalijos klasi painimo lentel
1. Mikai ir krmynai ........................................................................................................ 2
Kitos bendrijos (skaitant auktapelki medynus) ............................................ 7
2. Medyne vyrauja spygliuoiai mediai. ...................................................................... 3
Medyne vyrauja lapuoiai mediai (arba medynai mirs). ...................................... 4
3. Medyne vyrauja paprastoji egl (Picea abies) ar paprastoji puis (Pinus sylvestris).
Lapuoiai mediai daugiausia pavieniai, pomikyje. ymi dirvoemio dal dengia
samanos ir krmokniai. Paplit nederlinguose, rgiuose dirvoemiuose.
Charakteringos rys: krm paprastasis kadagys (Juniperus communis); krmokni
mlyn (Vaccinium myrtillus), brukn (Vaccinium vitis-idaea); oli vienaied
emokl (Moneses uniflora), apskritalap kriaulap (Pyrola rotundifolia); saman
atalin gtv (Hylocomium splendens), paprastoji ilsaman (Pleurozium schreberi).
..................................................................................VACCINIO-PICEETEA ABIETIS
Br.-Bl. in Br.-Bl. et al. 1939 IAURS PUSRUTULIO BOREALINIAI SPYGLIUOI MIKAI
Medyne vyrauja iretjusios puys. Lapuoiai mediai (smulkialapiai ar dygs)
pomikyje, reiau antrajame arde. Paprastasis uolas (Quercus robur) auga krm ar
oli aukte. Apatiniuose auktuose vyrauja kseromorfins ols, saman maai.
Charakteringos rys: paprastoji puis (Pinus sylvestris), karpotasis beras (Betula
pendula), drebul (Populus tremula), paprastasis ermuknis (Sorbus aucuparia),
mikin kriau (Pyrus pyraster), sktin marenik (Chimaphila umbellata), paprastoji
vanag (Hieracium vulgatum), vaistin veronika (Veronica officinalis). Danokai
pasitaiko lieknoji pluk (Anemone sylvestris), paprastasis perluotis (Anthyllis
vulneraria), paprastoji karlina (Carlina vulgaris), paprastoji emuog (Fragaria
vesca), siauralap migl (Poa angustifolia), pievin ilagl (Pulsatilla pratinsis) ir kt.
Labai retos, tik Piet Lietuvai bdingos bendrijos. ...................... QUERCO-PINETEA
(Krause 1952) Natk.-Ivanausk. 2005 TERMOFILINIAI OLIGOTROFINIAI UOLILIAI
4. Vasaraliai plaialapi medi mikai (uolynai, uosynai, skroblynai ir kt.)

132
takoskyrose ar neilgai uliejamose augavietse. Kartais su spygliuoi medi (egls ar
puies) priemaia. Charakteringos rys: medi paprastasis uolas (Quercus
robur), paprastasis klevas (Acer platanoides), paprastasis skroblas (Carpinus betulus),
maalap liepa (Tilia cordata); krm paprastasis lazdynas (Corylus avellana),
europinis oeknis (Euonymus europaea), paprastasis sausmedis (Lonicera xylosteum);
oli baltaied pluk (Anemone nemorosa), mikin strug (Brachypodium
sylvaticum), kelminis papartis (Dryopteris filix-mas), triskiaut ibuokl (Hepatica
nobilis), geltoniedis almutis (Lamiastrum galeobdolon), mikin zuiksalot (Mycelis
muralis), mikin migl (Poa nemoralis), krmoknin lig (Stellaria holostea),
puonioji nalait (Viola mirabilis). Be to, i gausi oli ypa danai auga paprastoji
garva (Aegopodium podagraria), europin pipirlap (Asarum europaeum),
pavasarinis pelirnis (Lathyrus vernus), tamsioji plaut (Pulmonaria obscura) ir kt.
............................................................................ QUERCO-FAGETEA SYLVATICAE
Br.-Bl. et Vlieger in Vlieger 1937 PLAIALAPI IR MIRIEJI VIDURIO EUROPOS MIKAI
Kitos bendrijos ............................... 5
5. Upelkj mikai derlinguose durpiniuose-mineralotrofiniuose dirvoemiuose. Juose
vyrauja juodalksnis (Alnus glutinosa), auga bero (Betula), gluosnio ir karklo (Salix),
serbento (Ribes) geni sumedj augalai, puskrmio arba lianos pavidalo karklavijas
(Solanum dulcamara), vairios velios daugiamets ols, gali bti aptinkama saman.
Charakteringos rys: medi juodalksnis (Alnus glutinosa); krm liekninis
beras (Betula humilis), juodasis serbentas (Ribes nigrum), ausytasis karklas (Salix
aurita), pilkasis karklas (S. cinerea), gluosnis virbis (S. pentandra); puskrmi
karklavijas (Solanum dulcamara); oli siauralapis lendrnas (Calamagrostis
canescens), skiauterinis papartis (Dryopteris cristata), paprastoji vilkakoj (Lycopus
europaeus), paprastasis pelkiapapartis (Thelypteris palustris). .......................................
ALNETEA GLUTINOSAE Br.-Bl. et R. Tx. 1943 EMAPELKI RAISTAI BEI
PLYNRAISIAI
Kitos bendrijos ................................... 6
6. Salp mikai, kuriuose vyrauja Salix genties krmai. Charakteringos rys: krm ir
medi gluosnis ilvitis (Salix viminalis), krantinis gluosnis (S. triandra), purpurinis
karklas (S. purpurea), trapusis gluosnis (S. fragilis), paprastoji gervuog (Rubus
caesius); lian paprastasis apynys (Humulus lupulus), patvorin vyniokl (Calystegia
sepium); oli dirvinis asiklis (Equisetum arvense), pelkin vingiorykt
(Filipendula ulmaria), liauianioji tramaol (Glechoma hederacea), liauianioji
iling (Lysimachia nummularia), paprastoji iling (L. vulgaris), nendrinis dryutis
(Phalaroides arundinacea). ................................................ SALICETEA PURPUREA
Moor 1958 PAUPI KRMYNAI
Antrins medi ir krm bendrijos iltuose, sausuose, daniausiai karbonatinguose
upi ir eer laituose. Charakteringos rys: paprastasis raugerkis (Berberis
vulgaris), vienapiest gudobel (Crataegus monogyna), mikin gudobel (C.
rhipidophylla), dygioji unobel (Rhamnus cathartica), Rosa spp., Rubus spp.,
paprastasis skirpstas (Ulmus minor). iose bendrijose gali bti aptinkama ir daugiau
sumedjusi augal, toki kaip dygioji slyva (Prunus spinosa), mikin kriau (Pyrus
pyraster) ir kt. Tai retos, Pietvakari Lietuvoje daugiausia paplitusios bendrijos.
............................................................................. RHAMNO-PRUNETEA SPINOSAE
Rivas Goday et Borja Carbonell 1961 TERMOFILINIAI LAIT KRMYNAI
7. Vandens, krant (skaitant jros) ir pelki augal bendrijos, kuriose dominuoja ols
arba samanos (medi ir krm nedaug, j auktas iretjs) ................................... 8
Kitos bendrijos, paplitusios sausuose ar vidutinikai drgnuose dirvoemiuose ........ 24

133
8. Pelks, kuriose auga kiminai, aliosios samanos, viksvuoliniai, krmokniai bei
krmai, gali bti iretjusi medi. ......................................................... 9
Vandens ir pakrani augal bendrijos. .............................................. 11
9. Oligotrofins auktapelks, kuriose vyrauja kiminai (Sphagnum), auga erikini
(Ericaceae) eimos krmokniai, gali bti emagi pu. Charakteringos rys:
induoi augal siauralap baluva (Andromeda polifolia), retaied viksva (Carex
pauciflora), apskritalap saulaar (Drosera rotundifolia), paprastoji spanguol
(Oxycoccus palustris); saman Miulerio traun (Calypogeia muelleriana), skiautin
cefalozija (Cephalozia connivens), rainoji dvyndant (Dicranum bergeri), durpyninis
gegulinis (Polytrichum strictum), Magelano kiminas (Sphagnum magellanicum),
raudonasis kiminas (S. rubellum) ir kt. .......................... OXYCOCCO-SPHAGNETEA
Br.-Bl. et R. Tx. 1943 AUKTAPELKI PLYNS
Kitos bendrijos .................................................... 10
10. Durpiniuose dirvoemiuose aptinkami kimininiai puynai, kuriuose auga paprastoji
puis (Pinus sylvestris), plaukuotasis beras (Betula pubescens), pelkinis gailis (Ledum
palustre), vaivoras (Vaccinium uliginosum), durpyninis gegulinis (Polytrichum
strictum) ir kt. ...................................................... VACCINIETEA ULIGINOSI Lohm.
et R. Tx. 1955 AUKTAPELKI IR TARPINIO TIPO PELKI RAISTAI BEI PLYNRAISIAI
(Pastaba: jei medynai labai reti ir emi, tai gali bti klass Oxycocco-Sphagnetea eils
Sphagnetalia magellanici (Pawl. 1928) Kstner et Flssner 1933 bendrijos.)
Mezotrofini (neretai kalking) ir oligotrofini pelki bendrijos durpinguose
dirvoemiuose, kur auga smulkiosios viksvos, pelkin linsarg (Scheuchzeria
palutris), aliosios samanos, gana gausu kimin (Sphagnum), gali bti iretjusi
ber (Betula pubescens) ir kt. Charakteringos rys: induoi augal paprastoji
viksva (Carex nigra), viksva train (C. panicea), siauralapis vylys (Eriophorum
angustifolium), lieknasis vylys (E. gracile); saman linin drepan
(Drepanocladus revolvens), vingiastieb dyg (Calliergon trifarium), vienaalis
kiminas (Sphagnum subsecundum), suktasis kiminas (S. contortum), velnioji
linsaman (Warnstorfia exannulata). .................... SCHEUCHZERIO-CARICETEA
NIGRAE (Nordhagen 1936) R. Tx. 1937 EMAPELKI PLYNS
11. Sraus jros vandens augal bendrijos .................................... 12
Glo vandens augal bendrijos ................................................ 16
12. Jros augal bendrijos, susidaranios 310 m gylyje. Jose auga jrinis andras (Zostera
marina), maasis andras (Zostera noltei) ir kt. .................. ZOSTERETEA MARINAE
Pignatti 1953 JROS LITORALS AUGAL BENDRIJOS
Pajrio papldimi, kop ir drusking piev augal bendrijos ................... 13
13. Halofilini (druskamgi) ir nitrofilini (azotamgi) terofit bendrijos bang mos
juostoje. Jose auga baltijin stokl (Cakile baltica), sultingoji jrasmilt (Honckenya
peploides), smiltynin drusk (Salsola kali), pajrin balandn (Atriplex littoralis),
yra ir kit ios genties ri augal. ................................ CAKILETEA MARITIMAE
R. Tx. et Prsg. 1950 JROS KRANT HALOFIT IR NITROFIT BENDRIJOS
Bendrijos u bang mos juostos .............................................................. 14
14. Baltj kop augal bendrijos, susiformuojanios ant nuolat pustomo, biraus smlio.
Jas sudaro pajrin smiltlendr (Ammophila arenaria), pajrin zunda (Eryngium
maritimum), pajrinis pelirnis (Lathyrus maritimus), smiltynin rugiaveid (Leymus
arenarius), baltijin linaol (Linaria loeselii) ir kt. ................... AMMOPHILETEA
ARENARIAE Br.-Bl. et R. Tx. 1943 BALTJ KOP BENDRIJOS

134
Daugiau ar maiau susivrusios pilkj kop augal bendrijos .................. 15
15. Menkai tesutvirtint pajrio ar emynini smlyn, vyring dirvoemi, taip pat
antrini panaaus tipo augaviei (karjer, dirvon, pataki ir pan.) psamofit ir
kserofit bendrijos. Charakteringos rys: induoi augal dirvin glaut
(Cerastium arvense), pavasarin ankstyv (Erophila verna), kalnin austja (Jasione
montana), aitrusis ilokas (Sedum acre), siauralapis ilokas (S. sexangulare); saman
balkvoji trump (Brachythecium albicans), ilsvasis gegulinis (Polytrichum
piliferum), dirvonin irmn (Racomitrium canescens). ...............................................
KOELERIO-CORYNEPHORETEA Klika in Klika et Nowak 1941 PILKJ KOP,
SMLYN IR VYRYN PIONIERINIAI OLYNAI
Druskingo pajrio dirvoemio pirmins piev bendrijos, kuriose auga halomezofitai
trispalvis astras (Aster tripolium), druskinis vikris (Juncus gerardii), pajrin
narytol (Triglochin maritimum) ir kt. ............................... ASTERETEA TRIPOLII
Westhoff et Beeftink in Westhoff et al. 1962 DRUSKINGOS PIEVOS
16. Greitai tekani altiniuot vandens telkini krant augal bendrijos, kuriose paprastai
gana gausu saman. Charakteringos rys: induoi augal karioji karten
(Cardamine amara), paprastoji tukl (Pinguicula vulgaris), linin lig (Stellaria
uliginosa) ir kt.; saman upelin trump (Brachythecium rivulare), kaiioji pelkm
(Palustriella commutata), papartin alinut (Cratoneuron filicinum), netikroji gauren
(Rhizomnium pseudopunctatum). ....................... MONTIO-CARDAMINETEA Br.-Bl.
et R. Tx. 1943 ex Klika 1948 ALTINIUOT UPELI KRANT AUGAL BENDRIJOS
Stovinio ar ltai tekanio vandens telkini augal bendrijos ............................ 17
17. Vandens paviriuje ir storymje laisvai plaukiojani, pasinrusi ar su vandens
paviriuje plduriuojaniais lapais ir iedais augal bendrijos ................................... 18
Vir vandens ikilusi augal bendrijos krantuose .................................. 22
18. Vandens paviriuje ir storymje laisvai plaukiojani, nesiaknijani augal
bendrijos, kurias formuoja pldenini (Lemnaceae) ir riijini (Ricciaceae) eim
augalai. ................................................................................... LEMNETEA MINORIS
(R. Tx. 1955) de Bols et Masclans 1955 SMULKI PLEUSTOFIT BENDRIJOS
Kitos bendrijos ............................................................................................................. 19
19. Eutrofini ir mezotrofini vandens telkini augal bendrijos, sudarytos i paprastai
prie dugno prisitvirtinusi, pasinrusi, su vandens paviriuje pasirodaniais iedais,
iedynais ar plduriuojaniais lapais ir stambi plduriuojani hidrofit.
Charakteringos rys: standialap kurkl (Batrachium circinatum), paprastoji nertis
(Ceratophyllum demersum), kanadin elodja (Elodea canadensis), paprastoji
uodeguon (Hippuris vulgaris), plduriuojantysis vandenplkis (Hydrocharis morsus-
ranae), varpotoji plunksnalap (Myriophyllum spicatum), menturin plunksnalap
(Myriophyllum verticillatum), paprastoji lgn (Nuphar luteum), garbiniuotoji pld
(Potamogeton crispus), blizganioji pld (P. lucens), plduriuojanioji pld (P.
natans), ukin pld (P. pectinatus), permautalap pld (P. perfoliatus) ir kt.
.............. POTAMOGETONETEA PECTINATI R. Tx. et Prsg. 1942 ex Oberd. 1957
STAMBI SIAKNIJANI IR PLDURIUOJANI HIDROFIT BENDRIJOS
Oligotrofini, distrofini ir mezotrofini vandens telkini augal bendrijos ..... 20
20. Distrofini ir mezotrofini, sekli, durpingo ar dumblingo dugno vandens telkini
plaukiojani, nesiaknijani hidrofit bendrijos, susidaranios paprastai tarp
saman. Charakteringos rys: maasis iurpis (Sparganium natans), balinis skendenis
(Utricularia intermedia), maasis skendenis (U. minor) ir kitos skendenio
(Utricularia) genties rys. Bdingos samanos vandenin vingursaman (Scorpidium

135
scorpioides), smailiaakis kiminas (Sphagnum cuspidatum), vandenin linsaman
(Warnstorfia fluitans). ios bendrijos daugiausia paplitusios Pietryi Lietuvoje.
........................ UTRICULARIETEA INTERMEDIO-MINORIS Den Hartog et Segal
1964 em. Pietsch 1965 MAAI PRATAKI VANDENS TELKINI AUGAL BENDRIJOS
Kitos bendrijos ......................................................... 21
21. Oligotrofini, labai vari, kartais periodikai idistani vandens telkini litoralins
juostos smulki augal bendrijos. ios bendrijos Lietuvoje labai retos. ia jas sudaro
adatinis duonis (Eleocharis acicularis), eerin slepier (Isoetes lacustris), eerin
lobelija (Lobelia dortmanna), praangiaied plunksnalap (Myriophyllum
alterniflorum). ............................. LITTORELLETEA UNIFLORAE Br.-Bl. et R. Tx.
1943 ex Westhoff, Dijk et Paschier 1946 SMULKI HELOFIT IR HIDROFIT BENDRIJOS
Oligotrofini ir mezotrofini vandens telkini dugno makrofit bendrijos, kurias
sudaro Charophyta skyriaus dumbliai. ................................. CHARETEA FRAGILIS
Fukarek ex Krausch 1964 MAURABRAGN BENDRIJOS
22. Vandens arba labai lapi dirvoemi stambij helohidrofit bendrijos.
Charakteringos rys: gyslotinis dumblialaikis (Alisma plantago-aquatica),
siauralapis dumblialaikis (A. gramineum), lancetinis dumblialaikis (A. lanceolatum),
balinis asiklis (Equisetum fluviatile), vandenin monaol (Glyceria maxima),
geltonasis vilkdalgis (Iris pseudacorus), paprastoji vilkakoj (Lycopus europaeus),
paprastoji nendr (Phragmites australis), rgtyn gudaol (Rumex hydrolapathum),
pelkinis lipikas (Galium palustre), pelkinis duonis (Eleocharis palustris), pelkin
kalpok (Scutellaria galericulata), auktoji viksva (Carex elata), iurkioji viksva (C.
pseudocyperus), nuodingoji nuokana (Cicuta virosa), trilapis pupalaikis (Menyanthes
trifoliata), pelkin sidabraol (Potentilla palustris) ir kt. .......... PHRAGMITETEA
AUSTRALIS R. Tx. et Prsg. 1942 STAMBI HELOHIDROFIT BENDRIJOS
Dumbling vandens telkini krant ir periodikai uliejam emesni viet terofit
(vienamei augal) bendrijos (arba antropogenins kilms augaviei lapi
dirbamj lauk, panami, kit paeist viet apofitini piktoli bendrijos; klas
Bidentetea tripartitae) ......................................................................................... 23
23. Distanio eer ar tvenkini dumblo, drgn raien ir dirbamj lauk labai em
vienamei augal vasaros ir rudens terofit trumpalaiks bendrijos.
Charakteringos rys: graioji irdaol (Centaurium pulchellum), maoji imtn
(Centunculus minimus), rudoji viksvuol (Cyperus fuscus), pelkinis pkelis
(Gnaphalium uliginosum), erinis meldelis (Isolepis setacea), rupinis vikris (Juncus
bufonius), galvinis vikris (J. capitatus), vandenin dumblen (Limosella aquatica),
staioji emen (Sagina nodosa) ir kt. ........................... ISOETO-NANOJUNCETEA
BUFONII Br.-Bl. et R. Tx. 1943 ex Westhoff, Dijk et Paschier 1946 DRGN
AUGAVIEI TRUMPALAIKS EM TEROFIT BENDRIJOS
Upi, upeli, eer ir kit vandens telkini krant lapi dirvoemi nitrofilins
aukt vienamei augal vasaros terofit pionierins bendrijos. Charakteringos
rys: glotnusis paiaulis (Alopecurus aequalis), triskiautis lakiius (Bidens
tripartita), ilgakotis lakiius (B. frondosa), trumpamaktis rgtis (Persicaria
lapathifolia), smailialapis rgtis (P. mitis), pelkinis eriukas (Rorippa palustris).
................................................................................. BIDENTETEA TRIPARTITAE
R. Tx. et al. in R. Tx. 1950 PAKRANI IR ANTROPOGENINS LAPI DUMBLING
DIRVOEMI AUKT NITROFILINI TEROFIT PIONIERINS BENDRIJOS
24. Natralios ir pusiau natralios bendrijos, atsiradusios mik vietoje. J aptinkama
vairaus drgnumo dirvoemiuose (nuo vidutinio drgnumo iki saus); jei nuolat
naudojamos, ilgai isilaiko. ..................................................................................... 25

136
Sinantropini (segetalini ir ruderalini) augal bendrijos dirbamuosiuose laukuose,
dykvietse, intensyviai trypiamose arba ganomose vietose ........................ 31
25. Pamiki, miko aikteli, gaisraviei ir kirtaviei paprastai neienaujamos
bendrijos .............................................................................................................. 26
Kitos bendrijos ................................................................................................. 27
26. ilt ir saus (kserotermini) pamiki augal bendrijos. Charakteringos rys:
saldialap kulkn (Astragalus glycyphyllos), krmin unmt (Clinopodium
vulgare), raudoniedis snaputis (Geranium sanguineum), paprastoji jonaol
(Hypericum perforatum), mikinis pelirnis (Lathyrus sylvestris), paprastasis
raudonlis (Origanum vulgare), nusvirusioji naktiied (Silene nutans). iose
bendrijose gali pasitaikyti iretjusi medi ar krm. ... TRIFOLIO-GERANIETEA
SANGUINEI Th. Mller 1961 PAMIKI, MIKO AIKTELI IR LAIT PIEVOS
Miko gaisraviei ir kirtaviei augal bendrijos, kuriose vyrauja siauralapis
gaurometis (Chamerion angustifolium), auga smiltyninis lendrnas (Calamagrostis
epigejos), mikinis pkelis (Gnaphalium sylvaticum), paprastoji aviet (Rubus idaeus)
ir kt. ...................................................... EPILOBIETEA ANGUSTIFOLII R. Tx. et
Prsg. ex v. Rochow 1951 MIKO GAISRAVIEI IR KIRTAVIEI AUGAL BENDRIJOS
27. Pievos daugiamei, daugiau arba maiau mezofitini oli natralios arba pusiau
natralios bendrijos, susidariusios mik vietoje ir isilaikanios ienaujant arba
ganant, aptinkamos tiek sausuose, tiek drgnuose, kartais net ir druskinguose
dirvoemiuose .............................................................................................................. 28
Menkai tesutvirtint pajrio ar emynini smlyn, vyring dirvoemi, taip pat
antrini panaaus tipo augaviei (karjer, dirvon, pataki ir pan.) psamofit ir
kserofit bendrijos. Charakteringos rys: induoi augal dirvin glaut
(Cerastium arvense), pavasarin ankstyv (Erophila verna), kalnin austja (Jasione
montana), aitrusis ilokas (Sedum acre), siauralapis ilokas (S. sexangulare); saman
balkvoji trump (Brachythecium albicans), ilsvasis gegulinis (Polytrichum
piliferum), dirvonin irmn (Racomitrium canescens). .......................................
KOELERIO-CORYNEPHORETEA Klika in Klika et Nowak 1941 PILKJ KOP,
SMLYN IR VYRYN PIONIERINIAI OLYNAI
28. Pirmins piev bendrijos druskingame pajrio dirvoemyje, kur auga halomezofitai
trispalvis astras (Aster tripolium), druskinis vikris (Juncus gerardii), pajrin
narytol (Triglochin maritimum) ir kt. ............................... ASTERETEA TRIPOLII
Westhoff et Beeftink in Westhoff et al. 1962 DRUSKINGOS PIEVOS
Antrins (miko vietoje susidariusios) piev bendrijos nedruskinguose dirvoemiuose
...................................................................................................................................... 29
29. Tyrulins psichrofitins piev bendrijos, susidaranios nederlinguose rgiuose
dirvoemiuose, iplitusios emyninse ir uliejamose pievose. Charakteringos rys:
staioji briedgaur (Nardus stricta), paprastasis varpenis (Botrychium lunaria),
pagulusioji tridant (Danthonia decumbens), keturbriaun jonaol (Hypericum
maculatum), ausytoji kudl (Pilosella lactucella), mikin sidabraol (Potentilla
erecta), keturbriaunis iobrelis (Thymus pulegioides). ......... NARDETEA STRICTAE
Rivas Goday et Borja Carbonell TYRULINS PIEVOS
Kitos bendrijos ............................................................................................................. 30
30. Intensyviai naudojamos, pusiau natralios, antropogenizuotos (ienaujamos ir
ganomos) glikofilins (nedrusking dirvoemi) mezofit bendrijos, auganios
neupelkjusiuose mineraliniuose ir organiniuose mezotrofiniuose, reiau
eutrofiniuose dirvoemiuose, paplitusios emyninse ir uliejamose pievose.

137
Charakteringos rys: varpiniai tikrasis eraiinas (Festuca pratensis), paarinis
motiejukas (Phleum pratense), pievin migl (Poa pratensis), paprastoji migl (P.
trivialis), kupstin luotsmilg (Deschampsia cespitosa); anktiniai pievinis
pelirnis (Lathyrus pratensis), raudonasis dobilas (Trifolium pratense), mlyniedis
vikis (Vicia cracca); vairiaoliai pievin karten (Cardamine pratensis), pakrmin
bajor (Centaurea jacea), pievin akiveit (Euphrasia rostkoviana), sibirinis bartis
(Heracleum sibiricum), vienagrai snaudal (Leontodon hispidus), siauralapis gyslotis
(Plantago lanceolata), paprastoji juodgalv (Prunella vulgaris), aitrusis vdrynas
(Ranunculus acris), didysis barkutis (Rhinanthus angustifolius), valgomoji rgtyn
(Rumex acetosa). .......................... MOLINIO-ARRHENATHERETEA ELATIORIS
R. Tx. 1937 TRIOS PIEVOS
Stepini piev bendrijos, kuriose prie mezofit ri prisideda stepini piev rys
vaistinis smidras (Asparagus officinalis), paprastoji vingiorykt (Filipendula
vulgaris), laitin emuog (Fragaria viridis), tikrasis lipikas (Galium verum),
Delavinio kelerija (Koeleria delavignei), geltonied liucerna (Medicago falcata),
siauralap migl (Poa angustifolia), tikroji sidabraol (Potentilla argentea),
skstaied rgtyn (Rumex thyrsiflorus), maasis vingiris (Thalictrum minus),
kalninis dobilas (Trifolium montanum) ir kt. Paplitusios baziniuose (retai silpnai
rgiuose), sausuose ir iltuose dirvoemiuose. Lietuvoje paprastai j aptinkama upi
ir kalv laituose, upi salp centrinje aukto lygmens ekologinje juostoje.
Charakteringos rys: paprastasis perluotis (Anthyllis vulneraria), ankstyvoji viksva
(Carex caryophyllea), didiagalv bajor (Centaurea scabiosa), paprastoji
vingiorykt (Filipendula vulgaris), geltonied liucerna (Medicago falcata),
skiautertoji putokl (Polygala comosa), tikroji sidabraol (Potentilla argentea),
gumbuotasis vdrynas (Ranunculus bulbosus), kalninis dobilas (Trifolium montanum),
varpotoji veronika (Veronica spicata). .................. FESTUCO-BROMETEA ERECTI
Br.-Bl. et R. Tx. 1943 STEPINS PIEVOS
31. Antropogenins kilms vienamei (reiau dvimei) augal bendrij pradins stadijos
normalaus drkinimo dirvoemiuose. Charakteringos rys: iurktusis burnotis
(Amaranthus retroflexus), plaioji balandn (Atriplex patula), trikert vagin
(Capsella bursa-pastoris), baltoji balanda (Chenopodium album), smalkinis tvertikas
(Erysimum cheiranthoides), smulkusis snaputis (Geranium pusillum), paprastoji il
(Senecio vulgaris), juodoji kiauliauog (Solanum nigrum), darin pien (Sonchus
oleraceus), darin lig (Stellaria media), pajrinis unramunis (Tripleurospermum
perforatum). ....................... STELLARIETEA MEDIAE R. Tx., Lohmeyer et Preising
in R. Tx. 1950 EKSPLERENTINS SEGETALINI IR RUDERALINI PIKTOLI BENDRIJOS
Kitos bendrijos ............................................................................................................. 32
32. Antropogenins kilms termokserofilins aukt dvimei ir daugiamei ruderalini
piktoli bendrijos apleistose panamse, pakelse, dykvietse, apleistuose
dirbamuosiuose laukuose, taip pat nitrofilins toki augal bendrijos pakrantse.
Charakteringos rys: paprastasis kietis (Artemisia vulgaris), bukalap rgtyn
(Rumex obtusifolius), didioji dilgl (Urtica dioica), garbiniuotasis dagys (Carduus
crispus), dmtoji mauda (Conium maculatum), didysis barknas (Melilotus
altissimus), dygioji usnis (Cirsium vulgare), paprastoji bitkrsl (Tanacetum vulgare),
baltasis akinys (Silene pratensis) ir kt. ........................ ARTEMISIETEA VULGARIS
Lohmeyer, Preising et R. Txen ex v. Rochow 1951 TERMOKSEROFILINS PAKRANI
IR ANTROPOGENINS AUKT NITROFILINI DAUGIAMEI OLI BENDRIJOS
Kitos bendrijos ............................................................................................................. 33
33. Upi, upeli, eer ir kit vandens telkini krant lapi dirvoemi nitrofilins

138
aukt vienamei augal vasaros terofit pionierins bendrijos arba
antropogenins kilms tokio tipo augaviei lapi dirbamj lauk, panami, kit
paeist viet apofitini piktoli bendrijos. Charakteringos rys: glotnusis
paiaulis (Alopecurus aequalis), triskiautis lakiius (Bidens tripartita), ilgakotis
lakiius (B. frondosa), trumpamaktis rgtis (Persicaria lapathifolia), smailialapis
rgtis (P. mitis), pelkinis eriukas (Rorippa palustris). ........................ BIDENTETEA
TRIPARTITAE R. Tx. et al. in R. Tx. 1950 PAKRANI IR ANTROPOGENINS LAPI
DUMBLING DIRVOEMI AUKT NITROFILINI TEROFIT PIONIERINS BENDRIJOS
Kitos bendrijos ............................................................................................................. 34
34. Upi ir upeli pakrani, pamiki, taip pat sod, park, skver ir kit antropogenins
kilms buveini pakrai nitrofilins ksming viet vienamei, dvimei ir
daugiamei augal bendrijos. Klass bendrijose gali augti ne tik natralioms
buveinms bdingi augalai, bet ir archeofitai bei neofitai. Charakteringos rys:
kibusis lipikas (Galium aparine), didioji dilgl (Urtica dioica), paprastoji gervuog
(Rubus caesius), gumbuotasis gurgdis (Chaerophyllum bulbosum), ryktens
(Solidago) genties adventyvini ri augalai. Taip pat gali augti paprastoji garva
(Aegopodium podagraria), vaistin esnakn (Alliaria petiolata), krminis builis
(Anthriscus sylvestris), patvorin vyniokl (Calystegia sepium), jautrioji karten
(Cardamine impatiens), kvapusis gurgdis (Chaerophyllum aromaticum), didioji
ugniaol (Chelidonium majus), pavasarinis vitrieis (Ficaria verna), raudonstiebis
snaputis (Geranium robertianum), liauianioji tramaol (Glechoma hederacea),
paprastoji sprig (Impatiens noli-tangere), baltaied notrel (Lamium album),
dmtoji notrel (L. maculatum), paprastoji gaiva (Lapsana communis) ir kt. ................
GALIO-URTICETEA Passarge ex Kopecky 1969 KSMINGOS PAKRANI IR
ANTROPOGENINS NITROFILINI DAUGIAMEI AUGAL BENDRIJOS
Labai sutrypt viet (pataki, pakeli, ganykl) ir pakrani bendrijos, kuriose vyrauja
plaialapis gyslotis (Plantago major), paprastoji takaol (Polygonum aviculare),
sin sidabraol (Potentilla anserina), paprastoji kiaulpien (Taraxacum officinale),
baltasis dobilas (Trifolium repens), pakrantse auga pakrantinis debesylas (Inula
britannica). ................................................................ PLANTAGINETEA MAJORIS
Tx. et Prsg. in Txen 1950 SUPLKT GRUNT AUGAL BENDRIJOS

Lietuvos augalijos klasi svadas (32 klass) sudarytas, remiantis Lietuvos tyrj
monografijose (BALEVIIEN, 1991; MOTIEKAITYT, 2002; NATKEVIAT-IVANAUSKIEN ir kt.,
2005) ir moksliniuose straipsniuose (STANKEVIIT, 2000) pateikta informacija. Klasi
painimo lentel sudaryta, remiantis usienio autori darbais (MIRKIN ir kt., 2001;
MATUSZKIEWICZ, 1982). Lentel papildyta ir nomenklatra patikslinta, remiantis kitomis
fitocenologijos monografijomis (BALEVIIEN, SMALIUKAS, 2003;. POTT, 1995;
RAOMAVIIUS, 1994, 1998). Lietuviki augalijos klasi vardai imti i lietuvi kalba parayt
fitocenologijos darb (BALEVIIEN, 1999; BALEVIIEN, SMALIUKAS, 2003; MOTIEKAITYT,
1994; RAOMAVIIUS, 1994; 1998). Kai kurie klasi vardai koreguoti arba duoti nauji. Taiau
reikia paymti, kad daugelio augalijos klasi lietuviki vardai dar nra visikai susiformav
(iskyrus piev), nes skirtinguose darbuose iki iol nevienodi. Lentel papildyta lietuvikais
induoi augal (GUDINSKAS, 1999) ir saman (JUKONIEN, 2003; NAUJALIS ir kt., 1995)
vardais.

139
Uduotys
Lauko praktikos fitocenologijos mokomosios temos metu privaloma: 1) atlikti tiriamj
laukeli apraymus, 2) sudaryti pradin apraym lentel, ri pastovumo ir sintaksonomin
lenteles.
1. Kas yra augalija?
2. Kas yra augal bendrija?
3. Kokie pagrindiniai augal bendrijos poymiai?
4. Koks pagrindinis augal bendrij sistematikos vienetas?
5. Kokia hierarchin augal bendrij sistematikos vienet (sintakson) eil?
6. Kokios priesagos taikomos asociacijos ir klass rango sintaksonams ymti?
7. Kaip parenkamas reprezentacinis augal bendrijos tyrimo laukelis?
8. Kaip sudaroma pradin laukeli apraym santraukos lentel?
9. Kaip sudaroma ri pastovumo bendrijoje lentel?
10. Kaip sudaroma sintaksonomin lentel?
11. Kokia tirt bendrij sintaksonomin priklausomyb?

140
Literatra
Naudota ir pagrindin rekomenduojama literatra
ANDERSSON L., KRIUKELIS R., 2004: Lietuvos kertins miko buveins. Vilnius.
ANONIMAS, 2000: Laukin augalija: teiss aktai, metodikos, rekomendacijos. Vilnius.
BALEVIIEN J., 1991: Sintaksonomo-fitogeografieskaja struktura rastitelnosti Litvy.
Vilnius.
BALEVIIEN J., 1999: Lietuvos augalija (VPU magistrantros studij programa). Vilnius.
BALEVIIEN J., 2000: Augmenijos natralumo poymi nustatymas ekosistemose. Kn.:
MAKARSKAIT R., MOTIEJNAIT O., APOKIEN E. (sudaryt.), Aplinkotyra, 2: 94104.
Utena.
BALEVIIEN J., BALEVIIUS A., GRIGAIT O., PATALAUSKAIT D., RAOMAVIIUS V.,
SINKEVIIEN Z., STANKEVIIT J., 2000: Lietuvos raudonoji knyga: Augal bendrijos.
Vilnius.
BALEVIIEN J., SMALIUKAS D., 2003: Lietuvos mik sintaksonomin struktra. Kn.:
NAVASAITIS M., OZOLINIUS R., SMALIUKAS D., BALEVIIEN J., Lietuvos dendroflora,
1935. Kaunas.
BAVTUTO G. A., 1990: Uebno-polevaja praktika po botanike. Minsk.
BYKOV B. A., 1988: Ekologieskij slovar. Alma-Ata.
BRECKLE S.-W., 2002: Walters Vegetation of the Earth. Berlin-Heidelberg.
BRUNDZA K., 1979: Auktapelki reljefo natralij darini vystymasis ir j pavadinimai.
Geografinis metratis, 16: 179182.
COUNCIL-GARCIA C. L., 2002: Monerans.
http://biology.unm.edu/ccouncil/Biology_203/Summaries/Monera.htm (2012-07-30).
DAGYS J., 1932: Apaios ups pievos. Vytauto Didiojo universiteto Botanikos sodo ratai,
2: 77218.
DAGYS J., 1936: Apaios ups piev maieji viksvynai. Vytauto Didiojo universiteto
Botanikos sodo ratai, 4: 346.
DAGYS J. (red.), 1965: Botanikos termin odynas. Vilnius.
DAGYS J., 1980: Augal ekologija. Vilnius.
DAGYS J., 1985: Augal anatomija ir morfologija. Vilnius.
DENISENKOV V. P., 2000: Osnovy bolotovedenija. Uebnoe posobie. Sankt-Petetrburg.
ELLENBERG H., LEUSCHNER C., 2010: Vegetation Mitteleuropas mit den Alpen in kologischer,
dynamischer und historischer Sicht. Stuttgart.
FREY W., LSCH R., 2004: Lehrbuch der Geobotanik. Mnchen.
FUKAREK F. (red.), 1979: Pflanzenwelt der Erde. Leipzig-Jena-Berlin.
GALANIN A. V., 2005: Flora i landaftno-ekologieskaja struktura rastitelnogo pokrova.
http://geobotany.narod.ru/galanin/m1.htm (2012-07-10).
GALINIS V., 1984: Auktesnij augal sistematika. Vilnius.
GRIGAIT O., 1993: Lietuvos auktapelki augmenijos charakteristika. Gamtos moksl daktaro
disertacijos referatas. Vilnius.
GUDINSKAS Z., 1999: Lietuvos induoiai augalai. Vilnius.
GUDINSKAS Z., RYLA M., 2006: Lietuvos geguraibiniai (Orchidaceae). Vilnius.
GULENKOVA M. A., KRASINKOVA A. A., 1986: Letnjaja polevaja praktika po botanike.
Moskva.

Literatra

141
HOLMGREN P. K., HOLMGREN N. H., BARNETT L. C., 1990: Index herbariorum, I: The Herbaria
of the World (ed. 8). New York.
ISOKAS G., 1976: Lietuvos giriose. Vilnius.
JUKONIEN I., 2003: Lietuvos kiminai ir aliosios samanos. Vilnius.
KAIRIKTIS L., DARAKEVIIUS V., JAKAS P., JUODVALKIS A., KARAZIJA S., NAVASAITIS A.,
VAIYS M., 1979: Mikininkyst. Vilnius.
KATANSKAJA V. M., 1981: Vysaja vodnaja rastitelnost kontinentalnykh vodoemov SSSR.
Leningrad.
KAVOLIT F., 2004: Kratovaizdio lauko tyrimai. Vilnius.
KOL J., 1998: Dubovo-hrabov les v jarnom aspekte s hviezdicou vekokvetou (Stellaria
holostea). In: Atlas biotopov Slovenska. http://sbs.sav.sk/atlas/detail.php?rowid=82
(2012-07-30).
KOL J., 1999: Porast submerznch hydrofytov moiarky vodnej (Batrachium aquatile) a
stolstka klasnatho (Myriophyllum spicatum). In: Atlas biotopov
Slovenska.http://sbs.sav.sk/atlas/detail.php?rowid=60 (2012-09-16).
KOL J., 2008: Segetlne spoloenstvo na okraji jamennho poa s metlikou obyajnou
(Apera spica-venti), makom vlm (Papaver rhoeas) a ostrkou ponou (Consolida
regalis). In: Atlas biotopov Slovenska. http://sbs.sav.sk/atlas/index.php?biotop=X5-
Uhory-a-extenzivne-obhospodarovane-polia (2012-07-30).
KOL J., 2008: Zoapvan spoloenstvo na dlabe elezninej stanici s rumanekom
diskovitm (Matricaria discoidea), stavikrvom vtm (Polygonum aviculare) a lipnicou
ronou (Poa annua). In: Atlas biotopov Slovenska.
http://sbs.sav.sk/atlas/detail.php?rowid=440 (2012-09-16).
LEKAVIIUS A., 1989: Vadovas augalams painti. Vilnius.
LEKAVIIUS A., LOGMINAS V., RAKAUSKAS P., SMALIUKAS D., 1987: Biologo vadovas.
Vilnius.
MATULEVIIT D., 1994: Oxycocco-Sphagnetea Br.-Bl. et R. Tx. 1943. olins kiminins
oligotrofini auktaplyni bendrijos. Kn.: RAOMAVIIUS V. (red.), 1994: Auktadvario
apylinki augmenija: 216217. Vilnius.
MATULEVIIT D., 1994: Vaccinietea uliginosi Lohm. et R. Tx. 1955. Kiminini raist
bendrijos. Kn.: RAOMAVIIUS V. (red.), Auktadvario apylinki augmenija: 250254.
Vilnius.
MATULEVIIT D., 1998: Lietuvos didij viksvyn (Magnocaricetalia elatae Pignatti
(1953) 1954) bendrij sistematin ir sintaksonomin struktra bei dinamika. Daktaro
disertacijos santrauka. Vilnius.
MATULEVIIT D., 2010: Piev ir pelki buveins.
http://www.musekautas.puslapiai.lt/?p=181 (2011-02-18).
MATUSZKIEWICZ W., 1982: Przewodnik do oznaczania zbiorowisk rolinnych Polski.
Warszawa.
MATUSZKIEWICZ W., 2008: Przewodnik do oznaczania zbiorowisk rolinnych Polski.
Warszawa.
MIERAUSKAS P., PRANAITIS A., SINKEVIIUS S., TAMINSKAS J., 2005: Pelki ekosistemos.
Vilnius.
MINKEVIUS A., 1955: Vadovas Lietuvos TSR mik, piev ir pelki samanoms painti.
Vilnius.
MIRKIN B. M., NAUMOVA L. G., SOLOME A. I., 2001: Sovremennaja nauka o rastitielnosti.
Moskva.
MIRKIN B. M., ROZENBERG G. S., 1983: Tolkovyj slovar sovremennoj fitocenologii. Moskva.
MONSTVILAIT J., 1967: Piktols (biologija ir naikinimo bdai). Vilnius.
MONSTVILAIT J., 1986: Piktols ir herbicidai. Vilnius.
Literatra

142
MONSTVILAIT J., IUBERKIS S., 1978: Painkime piktoles. Vilnius.
MOTIEJNAIT J., 2002: Lapikosios ir krmikosios kerps (Ascomycetes lichenisati. Species
foliosae et fruticosae). Kn.: Lietuvos grybai, 13 (1). Vilnius.
MOTIEKAITYT V., 1994: Augalijos klasifikacija Brauno-Blanks metodu. Vilnius.
MOTIEKAITYT V., 2002: Urbofitocenozs (sintaksonomija, toksikotolerantikumas, sukcesijos,
funkcijos). Vilnius.
MOTUZAS A. J., BUIVYDAIT V., DANILEVIIUS V., LEINYS R., 1996: Dirvotyra. Vilnius.
NATKEVIAIT-IVANAUSKIEN M., 1958: Lietuvos augalija. Kn.: BASALYKAS A. (red.).
Lietuvos TSR fizin geografija, 1: 382416. Vilnius.
NATKEVIAIT-IVANAUSKIEN M. (red.), 1959-1976: Lietuvos TSR flora, 15. Vilnius.
NATKEVIAIT-IVANAUSKIEN M., JANKEVIIEN R., LEKAVIIUS A. (red.), 1980: Lietuvos TSR
flora, 6. Vilnius.
NATKEVIAIT-IVANAUSKIEN M., 1983: Botanin geografija ir fitocenologijos pagrindai.
Vilnius.
NATKEVIAIT-IVANAUSKIEN M., NAUJALIS J. R., TUPIAUSKAIT J., RUKNIEN J.,
MEKAUSKAIT E., 2005: Lietuvos augalinio rbo struktra: profesors Marijos
Natkeviaits-Ivanauskiens poiris. Vilnius.
NAUJALIS J., KALINAUSKAIT N., GRINEVIIEN M., 1995: Vadovas Lietuvos kerpsamanms
painti. Vilnius.
NAUJALIS J. R., MEKAUSKAIT E., JUZNAS S., MELDIUKIEN A., 2009: Botanikos praktikos
darbai. Vilnius.
NAVASAITIS M., OZOLINIUS R., SMALIUKAS D., BALEVIIEN J., 2003: Lietuvos dendroflora.
Kaunas.
NEKHLIUDOVA A. S., SEVASTJANOV V. I., FILONENKO-ALEKSEEVA A. L., 1986: Polevaja
praktika po prirodovedeniju. Moskva.
PALTANAVIIUS S., GUDINSKAS Z. (sudarytojai), 2005: em, augalai, gyvnai. Kompiuterin
Lietuvos enciklopedija. http://www.sviesa.lt/enciklopedija (2011-02-18).
PAVLOV V. N., BARSUKOVA A. B., 1976: Gerbarij. Moskva.
PETKEVIIUS A., STANCEVIIUS A., 1970: Vadovas varpinms ir anktinms paarinms olms
painti. Vilnius.
PIPINYS J., 1963: Ryt Lietuvos didieji viksvynai. Lietuvos TSR moksl akademijos darbai,
serija C, 2(31): 335.
PIPINYS J., 1963: Ryt Lietuvos maieji viksvynai. Lietuvos TSR moksl akademijos darbai,
serija C, 3(32): 324.
PONOMAREVA I. N., 1978: Ekologija rastenij s osnovami biogeocenologii. Moskva.
POTT R., 1995: Die Pflanzengesellschaften Deutschlands. Stuttgart.
PURVINAS E., SKIRGAILAIT V., 1975: Botanika. Vilnius.
RAOMAVIIUS V. (red.), 1994: Auktadvario apylinki augmenija. Vilnius.
RAOMAVIIUS V. (red.), 1998: Lietuvos augalija, 1. Pievos. Kaunas-Vilnius.
RAOMAVIIUS V. (red.), 2001: Europins svarbos buveins Lietuvoje. Vilnius.
RAOMAVIIUS V. (red.), 2007: Lietuvos raudonoji knyga. Vilnius.
RAOMAVIIUS V. (red.), 2012: EB svarbos natrali buveini inventorizavimo vadovas.
Vilnius.
REPYS J., ANTANAITIS V., 1970: Miko taksacija. Vilnius.
RYCHARSCY J. i M., 20042006: Torfowisko niskie. In: RYCHARSCY M., SZEWCZYK M., Typ
siedliska: torfowiska. www.gis-mokradla.info/html/index.php?page=kla (2009-04-27).
ROBERTS A., 1998: Myriophyllum stem. http://www.uri.edu/cels/bio/plant_anatomy/26.html
(2012-07-30).
ROTHMALER W. (Begr.), JGER E. J., WERNER K., 2000: Exkursionsflora von Deutschland, 3.
Gefpflanzen: Atlasband. Heidelberg Berlin.
Literatra

143
ROTHMALER W. (Begr.), JGER E. J., WERNER K., 2005: Exkursionsflora von Deutschland, 4.
Mnchen.
SEIBUTIS A., 1958: Lietuvos pelks. Kn.: BASALYKAS A. (red.), Lietuvos TSR fizin
geografija, 1: 337381. Vilnius.
SKVORCOV A. K., 1977: Gerbarij. Moskva.
SOLONEVI N. G., 1959: K voprosu ob ekologieskich formach sosny obyknovennoj (Pinus
sylvestris L.). Kn.: Torfianye bolota Karelii: 139146. Petrozavodsk.
SOLOVJOVAS A., KARPOVAS G., 1987: Fizins geografijos odynas-inynas. Kaunas.
STANCEVIIUS A., 1979: Piktoli apskaita ir lauk piktoltumo kartografavimas. Vilnius.
STANKEVIIT J., 2000: Lietuvos pajrio smlyn augal bendrij sintaksonomin struktra.
Botanica Lithuanica, 6(2): 175202.
STAROSTENKOVA M. M., GULENKOVA M. A., AFRANOVA L. M., ORINA N. I., 1990: Uebno-
polevaja praktika po botanike. Moskva.
STRASSBURGER E. (begr.), SITTE P., ZIEGLER H., EHRENDORFER F., BRESINSKY A., 1999:
Lehrbuch der Botanik fr Hochschulen. Berlin.
ARKINIEN I., 1958: Augal rinkimas ir kolekcionavimas. Vilnius.
INKNAS P. (sud.),1958: Vadovas mokyklos geografinei aplinkai tirti. Kaunas.
VAAS S., DROBELIS E., BALIAUSKAS L., RAUDONIKIS L., 2000: Svarbios Lietuvos pelks ir
sekls vandenys. Vilnius.
TAMOEVIIT E., IIT A., SKRIPKA A., KAUNECKAS G., 2001: Labanoro apylinki kalvot
puyn bendrijos su retosiomis rimis. Biologijos studij programos II k. student
botanikos mokomosios praktikos savarankikas darbas (rankratis). Labanoras.
TIKHOMIROV V. N., 1960: Posobie k letnej praktike po botanike. Moskva.
TRASS X. X., 1976: Geobotanika: istorija i sovremennye tendencii razvitija. Leningrad.
UJHZY K., 2005: Kosen lka na krytaliniku s kostravou ervenou (Festuca rubra),
ppavcom srstnatm (Leontodon hispidus), margartou bielou (Leucanthemum vulgare),
atelinou lnou (Trifolium pratense), atelinou plazivou (T. repens), trkom menm
(Rhinanthus minor),zvonekom konristm (Campanula patula). In: Atlas biotopov
Slovenska. http://sbs.sav.sk/atlas/detail.php?rowid=274 (2012-07-30).
VALTER G., 1974: Rastitelnost zemnogo ara. T.2. Lesa umerennoj zony. Moskva.
VALTER G., 1982: Obaja geobotanika. Moskva.
ULIEN R., 1990: Agronomijos pagrindai. Vilnius.
Rekomenduojama papildoma literatra
BUTKUS V., BANDZAITIEN Z., BUTKIEN Z., RUZGIEN R., 1981: Lietuvos laukiniai vaisiniai
augalai. Vilnius.
GUDANAVIIUS S., PENKAUSKIEN E., 1967: Nuodingieji augalai. Vilnius.
GUDINSKAS Z., BALVOIT J., 2007: Lietuvos vaistiniai augalai. Kaunas.
GUDINSKAS Z., RAOMAVIIEN B., 2008: Lietuvos prieskoniniai augalai. Kaunas.
JANKEVIIEN R., 1987: Vasar ydintys augalai. Vilnius.
JANKEVIIEN R., 1979: Retieji globotini augalai. Vilnius.
JANKEVIIEN R., LAZDAUSKAIT ., 1991: Ruden ydintys augalai. Vilnius.
JASKONIS J., 1989: Aromatiniai augalai. Vilnius.
JONAITIS E., MAEIKIEN Z., OLYS Z., 2007: Lietuvos piev ir ganykl nuodingieji augalai.
Kaunas.
LAZDAUSKAIT ., 1985: Pavasar ydintys augalai. Vilnius.
MURKAIT R., KARAZIJA S., 1977: Lietuvos mik augalai. Vilnius
OBELEVIIUS S., 2011: Kas po kojomis aliuoja. Kaunas.
Literatra

144
RAGAINSKIEN O., RIMKIEN S., SASNAUSKAS V., 2005: Vaistini augal enciklopedija.
Kaunas.
RAUDONIKIS L. (sudarytojas), 2006: Europos Sjungos Buveini direktyvos saugomos rys.
Kaunas.
SMALIUKAS R., LEKAVIIUS A., BUTKUS V., JASKONIS J., 1992: Lietuvos naudingieji augalai.
Vilnius.
VILKONIS K. K., 2008: Lietuvos aliasis rbas. Kaunas.

145
Priedai

1 priedas. Titulinio ataskaitos lapo pavyzdys

.............................................................................
(universitetas)
............................................................................
(fakultetas)
.............................................................................
(katedra)

..............................................................................
(autori pavards)

.................................................................................................................
(darbo pavadinimas, didiosiomis raidmis)

Biologijos studij programos II kurso student
botanikos mokomosios lauko praktikos
savarankiko mokslo darbo ataskaita

Darbo vadovas (-ai): ............................
(pavards)

............................, ....................
(praktikos vieta) (metai)
Priedai

146
2 priedas. Darbo ataskaitos rengimo nuorodos

Mokslo darbo ataskaitoje turi bti:
vadas
Nurodomas temos aktualumas, darbo tikslas ir udaviniai.
1. LITERATROS APVALGA
Pateikiami literatros duomenys tyrimo tema.
2. METODIKA
Nurodomas tyrimo laikotarpis, vieta, pateikiamas tirtos teritorijos ar tiriamj laukeli
isidstymo tirtoje teritorijoje emlapis, apraomi tyrimo metodai (pavyzdiui: marrutinis,
marrutinis apvalginis, tiriamj laukeli), nurodoma augalams ar j bendrijoms atpainti
naudota literatra.
3. DARBO REZULTATAI IR J APTARIMAS
3.1. Pateikiami ir aptariami atlikt tyrim rezultatai, remiantis lentelse, paveiksluose
susistemintais, prieduose nurodytais duomenimis.
3.2. Rezultatai palyginami su kit autori duomenimis ir trumpai apibendrinami.
Ivados
Ivadose nurodomi svarbiausi rezultatai, jie turi atitikti tyrimo tiksl ir udavinius.
Literatros sraas
Nurodoma: autorius (ar autoriai), leidimo metai, darbo pavadinimas, laidos vieta.
Pavyzdiui, LEKAVIIUS A., 1989: Vadovas augalams painti. Vilnius.

Botanikos Mokomoji Lauko Praktika

Cargado por

Información del documento

Derechos de autor

Formatos disponibles

Compartir este documento

Compartir o incrustar documentos

Opciones para compartir

¿Le pareció útil este documento?

¿Este contenido es inapropiado?

Copyright:

Formatos disponibles

Botanikos Mokomoji Lauko Praktika

Cargado por

Copyright:

Formatos disponibles

Jrat Tupiauskait

También podría gustarte