Está en la página 1de 46

1

10. Elektrostatinis laukas vakuume



iuo metu inomos keturios sveikos tarp elementarij daleli rys: stiprioji, elektromagnetin, silpnoji ir gravitacin.
Elektromagnetin sveika, pagal savo stiprum bdama antroje vietoje, gamtoje yra itin svarbi. Jos dka egzistuoja atomai,
molekuls, skystieji ir kietieji knai. Daugelis mechanikos bei molekulins fizikos kurse nagrint jg (pvz., smgio, trinties,
klampumo, tamprumo ir kt. jgos) i esms yra elektromagnetins prigimties.
Elektros krvis, jo diskretikumas (kvantavimas), vienetai. Krvio tverms dsnis. Elektros krvis tai vienas i
pagrindini elementarij daleli apibdinim (alia mass, judjimo kiekio (impulso) momento (sukinio) ir kt.). Pagal
visuotins traukos dsn, vandenilio atomo branduolys (protonas) traukia elektron gravitacijos jga. Taiau tarp protono ir
elektrono veikia dar viena apie 10
39
karto stipresn traukos jga. i jga vadinama elektrine. Panaiai sveikauja ir kai kurios
kitos dalels. Kad bt galima elektrins sveikos jg ireikti matematikai, dalelei priskiriamas tam tikras fizikinis dydis,
vadinamas elektros krviu. Taigi elektros krvis nra materijos ris, o tik tam tikra jos savyb. Kiekviena elementarioji dalel
turi arba teigiamj, arba neigiamj elektros krv, ar yra elektrikai neutrali (t.y. neturi krvio arba turi po lygiai teigiamj ir
neigiamj krvi). Bet kokio kno krvis yra t kn sudarani elementarij daleli krvi algebrin suma. Krvio
matavimo vienetas kulonas (C). Eksperimentikai nustatyta, kad bet kokio kno krvis q yra kvantuotas, t. y. gali bti
ireiktas sryiu q = Ne (ia N sveikasis skaiius, o e vadinamas elementariuoju krviu: e = 1,60210
19
C ir yra lygus
protono krviui). Elektrono krvis yra neigiamas ir lygus e. Kai kno krvis daug didesnis u e (siekia nanokulonus,
mikrokulonus ar pan.), t. y. N didelis, tuo atveju galima tarti, kad krvio didumas gali kisti tolydiai ir nebekelti klausimo, ar
jis yra kartotinis e, ar ne.
Elektros krvio tverms dsnis teigia, kad udarosios sistemos krvi algebrin suma nekinta. Matematikai teigin
galima urayti taip:

=
i
i
q . const
is dsnis galioja bet kokiu atveju, kad ir kokie vyksmai vykt sistemos viduje. Joje gali vykti vairios chemins,
branduolins bei elementarij daleli virsm reakcijos.
Pastebsime, jog elektros krvis nepriklauso nuo greiio. Imkime tok pavyzd. inoma, kad bet kokios mediagos
atom sudaro branduolys ir aplink j skriejantys elektronai. Toks atomas yra neutrali sistema, nors elektronai aplink branduol
skrieja gana dideliais (reliatyvistiniais) greiiais. Atom galima jonizuoti nuo branduolio atplus elektronus. Eksperimentas
rodo, kad nuo branduolio atplt ir sustabdyt elektron krvi suma absoliutiniu didumu lygi branduolio krviui. Sakoma,
jog krvis yra reliatyvistinis invariantas. To negalima pasakyti, pavyzdiui, apie mas, kuri pagal reliatyvumo teorij priklauso
nuo greiio.
Krvio ilginis, pavirinis ir trinis tankiai. Takiniai krviai, kaip ir materialieji takai, gamtoje neegzistuoja, o
krviai bna pasiskirst linijose, paviriuose ar triuose. iems pasiskirstymams apibdinti vedami atitinkami dydiai.
Jei krvis q yra tolygiai pasiskirsts l ilgio linijos atkarpoje, tai dydis
l
q
= t vadinamas ilginiu krvio tankiu. Jis
ireikia krv, tenkant ilgio vienetui. Netolygiai pasiskirsius krviui reikia imti be galo ma linijos atkarpl dl. Jei tos
atkarples krvis dq, tai .
dl
dq
= t Ilginio krvio tankio SI vienetas yra 1 C/m.
Analogikai apibriami pavirinis krvio tankis
S
q
= o (netolygiam krvio pasiskirstymui
dS
dq
= o ) ir trinis krvio
tankis
V
q
= (
dV
dq
= ), ireikiantys krv tenkant atitinkamai ploto ir trio vienetams. i dydi SI vienetai atitinkamai
yra 1 C/m
2
ir 1 C/m
3
. inant krvi tankius, sistemos krviai nustatomi integruojant:
2
}
t =
) (
,
l
dl q
}
o =
) (
,
S
dS q
}
=
) (
.
V
dV q
Krvi sveika. Kulono dsnis. 1785 m., eksperimentikai matuodamas elektrint kn sveikos jg naudodamasis
sukamosiomis svarstyklmis, Kulonas (Ch. O. Coulomb) atrado dsn: du sveikaujantys takiniai krviai q
1
ir q
2
, esantys
vakuume r atstumu vienas nuo kito, veikia vienas kit jga, proporcinga krvi sandaugai ir atvirkiai proporcinga atstumo
tarp j kvadratui:
2
2 1
r
q q
k F = ; (10.1)
ia k proporcingumo koeficientas, priklausantis nuo pasirinktos vienet sistemos. Tarptautinje (SI) vienet sistemoje jgos
vienetas yra niutonas (N), atstumo metras (m), o krvio kulonas ( C). Tuomet k = 910
9
Nm
2
/C
2
. Taiau konstanta k
Kulono dsnyje retai vartojama. Kad bt paprastesns kitos elektros moksle naudojamos formuls, vedama nauja konstanta
c
0
= 1/(4tk). Tuomet Kulono dsnis uraomas taip:
.
4
2
0
2 1
r
q q
F
c
= (10.2)
Dydis c
0
vadinamas elektrine konstanta. Jos skaitin vert tokia: c
0
= 10
9
/(36t) ~ 8,8510
12
F/m.
Takiniai krviai tai elektrinti knai, kuri matmenys daug maesni u atstumus tarp j. Taigi takinio krvio svoka
analogika materialiojo tako svokai mechanikoje. Taip pat buvo eksperimentikai nustatyta ir Kulono jgos kryptis: ji yra
tiesje, einanioje per krvius q
1
ir q
2
, t.y. kulonins sveikos jgos yra centrins (1 pav.).
Nuo seno yra inoma, kad du krviai gali arba stumti, arba traukti vienas kit. To
paties enklo (vienariai) krviai vienas kit stumia (1 pav., a), o skirting enkl
(vairiariai) krviai traukia (1 pav., b). Paymj r

vektori, nukreipt nuo pirmojo


krvio q
1
antrj krv q
2
, antrj krv veikianios jgos vektori F

galime urayti taip:


.
4
3
0
2 1
r
r q q
F
c
=

(10.3)
Tuomet stmos atveju (q
1
q
2
>0) ir
1
F

, o traukos atveju (q
1
q
2
<0) ir
2
F

.
Elektrostatinis laukas. Lauko stipris, lauk grafinis vaizdavimas. Elektrostatin sveika tarp krvi perduodama
per tarpinink elektrostatin lauk. Tai yra tam tikra materijos forma. iuo metu inomos dvi materijos formos mediaga ir
laukas. Taigi kiekvienas krvis erdvje aplink save kuria elektrostatin lauk. Jei tame lauke yra kitas krvis, tai j veikia jga.
Danai sakoma, kad krv veikia elektrostatinis (arba elektrinis) laukas, tuo lyg ir atsiribojant nuo t lauk sukuriani krvi.
Paymsime, kad be elektrostatinio (t.y. sukurto nejudani krvi) lauko yra inomas ir kitos kilms elektrinis laukas,
kur sukuria kintantis laike magnetinis laukas. Nors tas laukas kai kuriomis savybmis skiriasi nuo elektrostatinio lauko, vis
dlto svarbiausia jo savyb veikti krv tam tikra jga, yra ta pati. Todl danai vietoj elektrostatinio lauko sakoma ir raoma
elektrinis laukas.
Lauko stipris tai pagrindin elektrinio lauko charakteristika. Jga, veikianti tam tikrame lauko take esant krv q, yra
proporcinga to krvio dydiui, taip pat ji priklauso nuo lauko savybi. Ta priklausomyb gali bti taip urayta:
. q E F

= (10.4)
I (10.4) gauname:
.
q
F
E

= (10.5)
Dydis E

vadinamas elektrinio lauko stiprio vektoriumi. Taigi elektrinio lauko stipris skaitine verte lygus jgai,
veikianiai vienetin teigiamj krv. Jo SI vienetas yra 1 N/C = 1 V/m.
`
a)
r


q
1

q
1
q
2

q
2

1
F


2
F


b)
1 pav.

3

+ + + + + + + + + + + + +

E
+q
4 pav.
C
Kiekvien elektrinio lauko tak apibdina vektorius E

(2 pav.). J bt
galima pavaizduoti tiess atkarpa su rodykle, kaip kad yra vaizduojami vektoriai.
Taiau toks vaizdavimo bdas nra patogus, kai mus domina ne vienas lauko takas,
o tam tikra lauko sritis. Patogesnis bt Faradjaus (M. Faraday) pasilytas lauko
vaizdavimas jg linijomis.
Jg linija yra tokia linija, kurios liestins kiekviename take kryptis sutampa
su E

vektoriaus kryptimi tame take. Kad bt aiku, kuria i dviej galim liestins
krypi nukreiptas vektorius E

, jg linijos paymimos rodyklmis (3 pav.).


Sutarta, jog jg linijos prasideda teigiamuosiuose krviuose ir baigiasi neigiamuosiuose
(arba begalybje, jei toki krvi nra). Kaip suinosime vektoriaus E

ilg (modul)? Jei


turtume nubrt tik vien jgos linij, einani per mums rpim tak, to padaryti negaltume.
Reikia turti jg linij vaizd to tako aplinkoje. Tada E

modulis yra proporcingas skaiiui


jg linij, kertani vienetin statmenai jg linijoms paimt plot (jg linij tankiui).
Takinio krvio elektrinis laukas. Lauk superpozicijos principas. Takinio krvio q
lauko stipris take, nutolusiame atstumu r nuo to krvio, lengvai apskaiiuojamas, (10.5) raius
jgos iraik pagal Kulono dsn (10.3). Gausime:
,
4
3
0
r
r q
E
c
=

(10.6)
o E

modulis: .
4
2
0
r
q
E
c
= (10.7)
Esant teigiamam takiniam krviui, E

yra nukreiptas nuo krvio, o neigiamam krv (2 pav.).


Lauk superpozicijos principas teigia, kad takini krvi sistemos sukurto elektrinio lauko stipris yra lygus atskir tos
sistemos krvi sukurt lauk stipri vektorinei sumai:

c
= =
i i i
i i
i
r
r q
E E .
4
1
3
0


(10.8)
Superpozicijos principo negalima rodyti vien tik teoriniais samprotavimais. Tai yra
eksperimentini fakt apibendrinimo rezultatas.
Superpozicijos principas leidia bet kokios krvi sistemos sukurt lauk apskaiiuoti
naudojantis takinio krvio lauko stiprio formule (10.6). Pavyzdiui, nordami apskaiiuoti
tiesios elektrintos atkarpos lauk bet kokiame take C,
mintyse padalykime t atkarp tokias maas atkarples,
kad jose esanius krvius bt galima laikyti takiniais, ir
vektorikai sudkime t atkarpli laukus (4 pav.).
Praktikai tai atliekama integruojant.
Elektrinio dipolio laukas. Elektriniu dipoliu (5
pav.) vadiname sistem, sudaryt i dviej vienodo didumo
ir prieingo enklo takini krvi +q ir q, atstumas tarp kuri l yra maas, palyginti su
atstumu iki nagrinjamj lauk tak (r
+
>>l, r

>>l). Per abu krvius nubrta ties


vadinama dipolio aimi. Dipolio petimi vadinamas vektorius l

kurio kryptis yra iilgai


dipolio aies nuo neigiamojo krvio link teigiamojo, o modulis lygus atstumui l. Dipolio
teigiamojo elektros krvio ir jo peties sandauga vadinama elektriniu dipoliniu momentu:
. l q p

=
2 pav.
q
q
A
A

r

A
B
A
E


B
E


3 pav.
u

y
x
q +q
r
+
5 pav.
A(x,y)
r
-
+
E



r

4
Dipolis kuria savo elektrin lauk. J skaiiuosime taikydami lauk superpozicijos princip. Dipolio lauk skaiiuosime
laisvai pasirinktame take A(x,y), esaniame toli nuo dipolio, t.y., kai atstumai nuo tako A iki krvi q ir +q r

ir r
+
daug
didesni u dipolio a l. Lauk take A sudarys krvi +q ir q kuriam lauk geometrin suma:
.
+
+ = E E E


Lauk
+
E

ir

stiprius galima apskaiiuoti pasinaudojant takinio krvio lauko stiprio formule (10.6). Atlikus
veiksmus gaunama:
.
4
cos 3 1
3
0
2
r
p
E
c
u +
=
Atkreipkime dmes, kad dipolio kuriamo lauko stipris atvirkiai proporcingas atstumo kubui.
Elektrinio lauko stiprio vektoriaus srautas. Gauso dsnis laukui vakuume. E

vektoriaus modulis yra proporcingas


skaiiui jg linij, kertani vienetin statmenai jg linijoms paimt plot (jg linij tankiui). Kad taip yra takini krvi
atvejais, matyti i 6 pav.
Jei takas A nutols nuo krvio atstumu r
A
, o takas B atstumu r
B
, pagal (10.7)
.
2
A
2
B
B
A
r
r
E
E
=
Kadangi sfer paviri plotai S
A
=4tr
A
2
, S
B
=4tr
B
2
ir abu pavirius kerta tiek pat jg
linij, akivaizdu, kad
,
A
B
B
A
S
S
E
E
=
arba E
A
S
A
= E
B
S
B
=
E
; (10.9)
ia
E
skaiius jg linij, kertani plot S
A
arba S
B
.
E
vadinamas jg linij srautu
arba elektrinio lauko stiprio vektoriaus srautu per pavirius S
A
bei S
B
.
Kai jg linijos nra statmenos paviriui S, jg linij (arba E

vektoriaus) srautu per paviri S vadinamas dydis

E
= E
n
S = EScoso; (10.10)
ia o kampas tarp E

ir paviriaus normals (statmens) n

, E
n
=Ecoso E

projekcija
paviriaus normal (7 pav.). Esant nevienalyiam laukui reikia sumuoti srautus d
E
per be
galo maus plotelius dS. Tada
S d E dS E
S S
E

} }
= = u
) ( ) (
n
; (10.11)
ia n dS S d

= elementariojo plotelio pseudovektorius, n

normals vienetinis vektorius,


t.y. . 1 = n

Dviej vektori E

ir S d

skaliarin sandauga
E
d S d E u =

vadinama elementariuoju srautu. Elektrostatinio lauko
srauto SI vienetas yra 1 (V/m)1 m
2
= 1 Vm.
Gauso dsnis. Takin krv q padkime R spindulio sferos centre ir
apskaiiuokime sraut per sferos paviriaus plot S = 4tR
2
(8 pav.). Kadangi visos E


linijos iuo atveju statmenos sferos paviriui ir E

modulis visuose sferos paviriaus


takuose yra vienodas ir lygus E = q/(4tc
0
R
2
), tai

c
=
c
= = u
0
2
2
0
4
4
q
R
R
q
ES
E
(10.12)
Kaip matome, srautas
E
nepriklauso nuo sferos spindulio R, jis priklauso tik nuo
krvio q.
q
r
A

r
B

A
B
6 pav.
S
o
E


E
n

n


7 pav.
q
R
S
S
11

8 pav.
5
Dabar vietoj sferos imkime bet kokios formos udar paviri, apgaubiant krv q, pavyzdiui, S
1
(8 pav.). Tuomet
sraut tursime skaiiuoti pagal (10.11), nes E

nebus statmenas tam paviriui, o ir E

modulis vairiose paviriaus vietose bus


skirtingas. Taiau t paviri kirs visos tos jg linijos, kaip ir sferos paviri S. Tad srautas per abu pavirius S ir S
1
bus
vienodas ir lygus q/c
0
. Todl galsime urayti:
.
1
0
}
=
S
q
S d E
c

(10.13)
Imkime bet koki krvi sistem (9 pav.). Joje gali bti takini, linijini, pavirini bei trini krvi. Bent dal t
krvi apgaubkime bet kokios formos udaru paviriumi S. Tos sistemos ma krv dq
i
galima laikyti takiniu. Pagal (10.13)
io krvio sukurto lauko
i
E d

srautui per paviri S galima urayti:


}
c
=
) ( 0
,
S
i
i
dq
S d E d

(10.14)
o visos sistemos sukurt sraut gausime sumuodami:

} }

c
= =
i
S S
i
i
i
i i
dq
S d E d S d E d
) ( ) ( 0

(10.15)
Kadangi pagal superpozicijos princip

=
i
i
E E d ,

(10.16)
o nagrinjamu atveju

+ + =
i
i
q q q q dq ,
4 3 2 1
(10.17)
vadinasi
}

c
+ +
=
) ( 0
4 3 2 1
S
q q q q
S d E

(10.18)
Krvis q
5
yra alia udaro paviriaus S, taigi, jo naas sraut lygus nuliui. Todl is krvis sumuojant neskaitomas.
Apibendrintai Gauso (K. F. Gauss) dsn galima urayti taip:
}

c
=
) ( 0
,
S
i
i
q
S d E

(10.19)
o odiais taip suformuluoti: E vektoriaus srautas per bet kok udar paviri lygus algebrinei sumai krvi, apgaubt iuo
paviriumi, padalytai i elektrins konstantos c
0
.
Begalins tolygiai elektrintos
ploktumos lauko stiprio skaiiavimas
taikant Gauso dsn. Tarkime, begalin
ploktuma tolygiai elektrinta paviriniu
krviu, kurio tankis . / dS dq = o +
Ploktumos sukurto lauko stiprio vektorius
E

yra statmenas ploktumai ir nukreiptas


nuo jos abi puses (10 pav.). Nordami
apskaiiuoti lauko stipr, pvz., take A,
udaruoju paviriumi pasirinkime statmen
ploktumai cilindr, kurio pagrindo plotas S A . Kadangi E

linijos lygiagreios oninio paviriaus sudaromosioms, vektoriaus


E

srautas pro onin paviri lygus nuliui, o pilnasis srautas lygus sraut pro abu pagrindus sumai:
. 2 2 S E S E S E S E
n n n E
A = A = A + A = u (10.20)
Cilindras gaubia krv S q A o = , todl pagal Gauso dsn E

vektoriaus srautas

q
1

q
2

q
3

q
4

q
5

9 pav.
S

AS
A n


+
n


o
E


10 pav.
E


+
+
+
+
+
6
,
0 0
c
A o
=
c
= u
S q
E
o
0
2c
o
= E . (10.21)
Matome, kad begalins ploktumos sukurto lauko erdvs
take stipris nepriklauso nuo to tako atstumo iki ploktumos.
Elektrostatinio lauko tarp dviej lygiagrei begalini
ploktum, elektrint prieingo enklo krviais, stipr
nustatysime pasinaudoj lauk superpozicijos principu (11 pav.).
Nesunku suprasti, kad u ploktum vektori
+
E

ir

kryptys
prieingos, taigi lauko stipris lygus nuliui, tarpe tarp ploktum
+
E

ir

kryptys sutampa, todl


.
0
c
o
= + =
+
E E E (10.22)
Elektrostatinio lauko potencialumas. Darbas perkeliant krv elektriniame lauke. Elektrostatiniame lauke
veikianios jgos veria krvius slinkti, todl jos atlieka darb. Krv q
0
, esant stiprio E lauke, veikia elektrin jga
F = q
0
E (12 pav.). Nustumdama krv q
0
elementariuoju poslinkiu dl, i jga atlieka elementarj darb dA:
. ) , cos(
0 0 0
Edr q l d E Edl q l d E q l d F dA = = = =

(10.23)
Jgos F atliktas darbas baigtiniame kelyje l ireikiamas taip:
} }
= =
l l
l d E Edl q l d E q A ). , cos(
0 0

(10.24)
Jeigu elektrostatin lauk sukuria takinis krvis q, tai krvio q
0
poslinkio projekcija padties vektori dlcos(E,dl) lygi
padties vektoriaus modulio pokyiui dr. Jeigu krvis q
0
paslenkamas i tako, kurio padties vektorius r
1
, tak, kurio
padties vektorius r
2,
darbas ireikiamas taip:
} }

tc
=
tc
=
tc
=
2
1
2
1
).
1 1
(
4
1
4
1
4
1
2 1
0
0
2 0
0
2
0
0
r
r
r
r
r r
qq
r
dr
qq dr
r
qq
A (10.25)
Matome, kad darbas priklauso nuo krvio galins ir pradins padi ir visai nepriklauso nuo krvio slinkimo
trajektorijos. Jau inome, kad tokie laukai vadinami potencialiniais, o juose veikianios jgos potencialinmis arba
konservatyviosiomis. i jg darbas, atliktas perkeliant krv udara kreive l, lygus nuliui:
}
= =
l
l d E q A . 0
0


Kadangi , 0
0
= q tai 0
) (
=
}
l d E
l

; (10.26)
ia l yra bet kokio udaro kontro, esanio elektrostatiniame lauke, ilgis. Lygtis (10.26) yra elektrostatinio lauko potencialumo
integralin iraika. (10.26) einantis integralas vadinamas E vektoriaus cirkuliacija, todl odiais elektrostatinio lauko
potencialum galima nusakyti taip: elektrostatinio lauko stiprio vektoriaus cirkuliacija lygi nuliui. Laukai, kurie ios slygos
netenkina vadinami skuriniais.
Krvio, esanio elektrostatiniame lauke, potencin energija. Elektrostatinio lauko tako potencialas, potencial
skirtumas. Takinio krvio potencialas. Ekvipotencialiniai paviriai. I mechanikos kurso inome, kad potencialini jg
atliktas darbas lygus kno potencini energij pradiniame ir galiniame trajektorijos takuose skirtumui
) (
1 2 2 1 12 p p p p
W W W W A = = . (10.27)
Todl ir elektrostatinio lauko jg darb galima ireikti krvio potencini energij skirtumu:
.
4 4
2 0
0
1 0
0
2 1 12
r
qq
r
qq
W W A
p p
tc

tc
= = (10.28)


+
E


11 pav.


+
E


+
E


+
o
dr
q
q
0
r


12 pav.
E


l d


7
Taigi, krvio q
0
, esanio krvio q sukurtame elektrostatiniame lauke, potencin energija lygi:
.
4
0
0
C
r
qq
W
p
+
tc
= (10.29)
Daniausiai lygia nuliui laikoma nuo krvio q be galo nutolusio krvio q
0
potencin energija (r ~ ), tada konstanta
C = 0, o potencin energija
.
4
0
0
r
qq
W
p
tc
= (10.30)
Kai krviai q ir q
0
vienariai, j sveikos potencin energija teigiama (qq
0
>0), kai vairiariai neigiama. Matome,
kad konkreiame lauko take esanio takinio krvio potencins energijos ir to krvio didumo santykis nuo krvio nepriklauso
ir gali bti panaudotas kaip kiekybin lauko charakteristika. Dydis, lygus potencins energijos, kuri turi krvis bdamas tam
tikrame lauko take, ir to krvio santykis, vadinamas to lauko tako potencialu :
.
4
0 0
r
q
q
W
p
tc
= = (10.31)
Potencialas yra algebrinis dydis, jo enklas priklauso nuo lauk kurianiojo krvio enklo. Potencialui taip pat galioja
superpozicijos principas: jeigu erdvje elektrostatin lauk kuria keli krviai, j sukurto lauko bet kurio tako potencialas lygus
atskir krvi sukurt lauk potencial algebrinei sumai:

=
i
i
. (10.32)
Elektrostatinio lauko jg darbas su potencial skirtumu susijs taip:
. ) (
12 0 2 1 0
U q q A = = (10.33)
Potencial skirtumas vadinamas tampa, potencialo vienetas yra voltas.
Btina pabrti, jog potencins energijos verts nra vienareikmiai apibrtos.
Panaiai yra ir mechanikoje. Pavyzdiui, ems traukos lauke esanio kno potencins
energijos iraikos mgh skaitin vert priklauso nuo to, nuo kurio lygmens matuojamas
auktis h. Kitaip sakant prie potencini energij galima pridti bet koki laisvai
pasirinkt konstant. Apibrt skaitin vert turi tik potencial skirtumas. Norint, kad potencialo verts irgi bt apibrtos,
reikia pasirinkti, kokio lauko tako potencial laikysime lygiu nuliui. is pasirinkimas vadinamas potencialo normavimu. I
principo bet kurio lauko tako potencial galima pasirinkti lygiu nuliui. Aiku, nuo to pasirinkimo priklausys vis kit lauko
tak potencial skaitins verts. Daniausiai sutariama be galo toli nutolusi tak (begalybs) potencial laikyti lygiu nuliui.
Tuomet kalbame apie potencial begalybs atvilgiu. Taip pat danai ems potencialas laikomas lygiu nuliui.
Kadangi potencialas yra skaliarinis dydis, (10.32) formulje suma yra algebrin. Todl krvi sistem potencial
apskaiiuoti danai bna lengviau nei lauko stipr.
Geometrin vieta elektrinio lauko tak, kuri potencialai vienodi, vadinama ekvipotencialiniu paviriumi. Takinio
krvio elektrinio lauko ekvipotencialiniai paviriai yra koncentrins sferos (13 pav.).
Elektrinio lauko stiprio ir potencialo ryys. Kiekvien elektrostatinio lauko tak galima apibdinti dvejopai:
vektoriumi lauko stipriu E

ir skaliaru potencialu . Tarp i dydi egzistuoja ryys, kur galima nustatyti skaiiuojant
elektrostatini jg atliekam darb elementariame kelyje dl perkeliant q
0
dydio krv. I (10.23) lygybs turime:
.
0 0
dl E q l d E q l d F dA
l
= = =

(10.34)
I (10.33) lygybs iplaukia, kad elektrostatini jg atliekamas elementarusis darbas dA su perkeliamu krviu q
0
bei
potencialo elementariuoju pokyiu d susietas itaip: = = d q dW dA
p 0
. (10.35)
Sulygin (10.34) ir (10.35) deinisias puses gauname: ,
0 0
= d q dl E q
l
(10.36)
arba ,
dl
d
E
l

= (10.37)
q
2

1

13 pav.
E


8
ia E
l
vektoriaus E

projekcija kryptyje l d

. I (10.37) matome, kad lauko stiprio vektoriaus projekcija laisvai pasirinktoje


kryptyje lygi potencialo neigiamai ivestinei iilgai tos krypties. Todl vektoriaus E

projekcijos Dekarto koordinai ayse


uraomos itaip:
. , ,
dz
d
E
dy
d
E
dx
d
E
z y x

=

= (10.38)
Kadangi vektorius
z y x
E k E j E i E

+ + = , tai , =
|
|
.
|

\
|
c
c
+
c
c
+
c
c
= grad
z
k
y
j
x
i E

(10.39)
ia simboliu grad ymimas vektorinis diferencijavimo operatorius, dar vadinamas gradiento operatoriumi. is vektorius
nukreiptas ta kryptimi, kuria spariausiai didja funkcija.
Taigi elektrostatinio lauko stipris yra lygus potencialo neigiamam gradientui. enklas rodo, kad E

vektorius
nukreiptas potencialo spariausio majimo kryptimi.

11. Elektrostatinis laukas dielektrikuose ir laidininkuose

Dielektrikai. Laisvieji ir suritieji krvininkai. Polins ir nepolins molekuls. Visos mediagos sudarytos i atom
ir molekuli. Atomo branduolio teigiamj krv kompensuoja elektroniniuose apvalkaluose esani elektron neigiamasis
krvis. Taigi atomai ir i j sudarytos molekuls yra elektrikai neutrals. J elektringj daleli sveika gali bti stipri arba
palyginti silpna. Dalels, kurios lemia mediagos elektrin laidum, vadinamos arba suritaisiais, arba laisvaisiais
krvininkais. Kristalinio kno jonai ir konkretaus atomo ar molekuls krvininkai, kurie iorinio elektrinio lauko veikiami,
maai tepasislenka nuo pusiausvyros padties ir nesukuria elektros srovs, vadinami suritaisiais krvininkais. Suritieji
krvininkai yra ir tie, kurie atsiranda mediagoje dl jos poliarizacijos, t.y. dl esam ar indukuotj elektrini dipoli
orientacijos ioriniame elektriniame lauke. Laisvieji krvininkai tai laidumo (valentiniai) elektronai metale, elektronai ir
skyls puslaidininkiuose, jonai elektrolituose ir dujose, apskritai, krviai, kuriais elektrintas knas ir kurie gali judti
elektriniame lauke ir taip sukurti elektros srov.
Dielektriku, arba izoliatoriumi, vadinama mediaga, kurioje nra laisvj krvinink arba j yra labai maai. Jo
elektrinis laidumas yra daug kart maesnis u metal. Dielektriko molekuli teigiam ir neigiam krvi centrai gali sutapti
arba nesutapti. Pagal tai molekuls skirstomos tris grupes.
Pirmajai grupei priskiriamos vadinamosios nepolins, arba simetrikos, molekuls, kuriose teigiamj ir neigiamj
krvi centrai sutampa ir todl j dipolinis momentas 0 = = q p (14 pav. a). Tokios molekuls yra N
2
, H
2
, O
2
, CO
2
, CH
4
ir
kt. Vienalyiame elektriniame lauke molekul deformuojama, nes krviai pasislenka prieingas puses atstumu
(14 pav., b), proporcingu elektrinio lauko stipriui E

. Indukuotasis dipolinis momentas


E p

0
oc = ; (11.1)
ia nuo molekuls prigimties priklausantis dydis, vadinamas molekuliniu poliarizuojamumu.
Taigi nepolin molekul elektriniame
lauke elgiasi kaip minktasis dipolis, t.y.
veikiama elektrinio lauko gyja dipolin
moment
ql p = . (11.2)



0 0 = = q p E ~ q p =
a
E = 0
0 0 q p
b

E
E = 0
E ~ q p
14 pav.
9
Antrj grup sudaro polins molekuls, kuri elektron ir branduoli krvi centrai nesutampa ir tada, kai nra iorinio
elektrinio lauko (H
2
O, NH
3
, HCl, SO
2
, ). Vadinasi, i mediag molekuls yra elektriniai dipoliai. Todl vienalytis
elektrinis laukas stengiasi pasukti dipol lauko kryptimi (15 pav.). Sukimo momentas
E p M

= (11.3)
tuo didesnis, kuo stipresnis elektrinis laukas. Kai kampas lygus nuliui, io kietojo dipolio
potencin energija
E p W
p

= (11.4)
yra minimali ir j atitinkanti bsena stabili.
Nevienalytis elektrinis laukas dipolio krvius veikia nevienodo didumo jgomis (16 pav.). Dl to dipol veikianios
jgos modulis
o cos
dx
dE
p F = ; (11.5)
ia
dx
dE
elektrinio lauko stiprio gradiento x kryptimi modulis.
ios jgos veikiamas dipolis slinks stipriausio lauko srit ( smailus) arba
bus i jos istumiamas ( bukas).
Treij grup sudaro joninio ryio molekuls, pvz., NaCl, KCl,
KBr ir kt. Elektrinis laukas deformuoja i kristal gardeles atsiranda elektriniai dipoliai.
Dielektrik poliarizacija elektriniame lauke. Poliarizacijos vektorius. Dielektriko molekuli dipoliniai momentai,
kai nra iorinio elektrinio lauko, arba lygs nuliui (nepolins molekuls), arba netvarkingai isidst mediagoje (polins
molekuls). Dl to suminis dipolinis momentas lygus nuliui.
Iorinis elektrinis laukas arba indukuoja dipolin moment, arba stengiasi jau esamus momentus orientuoti lauko
kryptimi. Tai ir sudaro dielektriko poliarizacijos reikinio esm. Kiekybinis poliarizacijos matas yra mediagos trio vieneto
dipolinis momentas, vadinamas dielektriko poliarizuotumu (poliarizacijos vektoriumi):
V
p
P
i
i
A
=

. (11.6)
ia p
i
dielektriko tryje AV esani molekuli dipoliniai momentai.
Skiriamos trys poliarizacijos rys.
1. Elektronin, arba deformacin, poliarizacija bdinga nepolinms molekulms, kurios ioriniame elektriniame lauke
elgiasi kaip minktieji dipoliai, t. y. deformuojasi. Kai mediagos trio vienete yra n toki dipoli, tai jos poliarizuotumas
proporcingas elektrinio lauko mediagoje stipriui:
E p n P

0
_c = = ; (11.7)
ia o = _ n mediagos dielektrinis jautris, kuris susietas su dielektriko santykine dielektrine skvarba taip:
_ c + =1 . (11.8)
2. Jonin poliarizacija bdinga joninms kristalinms gardelms, kurias sudaro statytos viena kit teigiamj ir
neigiamj jon subgardels. Elektriniame lauke ios subgardels pasislenka prieingas puses, o atsirads kristalo
poliarizuotumas proporcingas elektrinio lauko stipriui.
3. Orientacin, arba dipolin, poliarizacija atsiranda elektriniam laukui orientuojant jau esamus dipolinius momentus, t.
y. kietuosius dipolius. Dl molekuli iluminio (netvarkingo) judjimo, esant termodinaminei pusiausvyrai, jos pagal savo
potencins energijos W vertes pasiskirsto eksponentikai (pagal Bolcmano dsn):
( )
kT
W
p
p
A W n

= e .

-q
+q

l

15 pav.

16 pav.
10
Arba, raius ia potencins energijos (11.4) iraik, gaunamas kietj dipoli skirstinys pagal j orientavimosi
elektriniame lauke kampus :
( )
kT
pE
A n

cos
e = . (11.9)
17 paveiksle pavaizduota polini molekuli orientacija vienalyiame
elektriniame lauke.
Kol elektrinis laukas silpnas (pE << kT), io tipo dielektriko poliarizuotumas
proporcingas elektrinio lauko dielektrike stipriui:
E P

0
_c = . (11.10)
Taiau jo dielektrinis jautris atvirkiai proporcingas temperatrai:
kT
p n
0
2
3c
_ = . (11.11)
Taigi polinio dielektriko poliarizuotumas ildant maja, nes
molekuli iluminis judjimas ardo j orientavimsi
elektriniame lauke.
Stipri lauk srityje (pE > kT) praktikai visi dipoliai
orientuoti lauko kryptimi (sotinimas) ir todl poliarizuotumas
nuo lauko stiprio nebepriklauso.
Dl poliarizacijos vienalyio dielektriko paviriuose
atsirad prieing enkl krviai vadinami suritaisiais.
Suritj krvi pavirinis tankis lygus poliarizuotumo P


normalinei projekcijai:
n n S
E P
0
c _ = = o . (11.12)
Kai dielektriko ploktels paviriai tarpusavyje lygiagrets (18 pav.), deiniajam paviriui P
n
> 0 ir 0 <
S
o , o kairiajam
P
n
< 0 ir todl 0 <
S
o .
Elektrostatinis laukas dielektrike. Elektrin lauk dielektrike kuria tiek laisvieji,
tiek ir suritieji krviai. Tarkime, vienalyio ir izotropinio dielektriko lygiagrei paviri
ploktel yra vienalyiame elektriniame lauke (19 pav.). Suritieji elektros krviai kuria
prieingos krypties negu
0
E

elektrin lauk. Todl lauko stipris dielektrike


S
E E E

+ =
0
, (11.13)
o jo modulis
0
0 0
c
o
= =
S
S
E E E E ; (11.14)
ia
S
o suritj krvi pavirinis tankis.
Kadangi lauko jg linijos statmenos ploktels sienelms, o
n n S
E P
0
c _ = = o (r.
(11.12) formul), tai
E E E _ =
0
.
I ia gauname suminio elektrinio lauko dielektrike stiprio modulio iraik:
c
=
_ +
=
0 0
1
E E
E . (11.15)
Vadinasi, elektrinis laukas vienalyiame izotropiniame poliarizuotame dielektrike yra kart silpnesnis negu tutumoje.
17 pav.
P
o
o
s
+ o
s
E
0
n
n
180 o
18 pav.
o
s
o
+ o
+ o
s
E
0
s
E

19 pav.
11
Taigi santykin dielektrin skvarba parodo, kiek kart elektrinio lauko stipris (tiksliau, jo normalin dedamoji)
tutumoje didesnis negu dielektrike, kuris tame lauke poliarizuojasi ir taip silpnina elektrin lauk dielektriko viduje.
Gauso dsnis dielektrikui. Elektrin slinktis. Elektrine slinktimi D

vadinamas fizikinis dydis, apibdinantis tik


laisvj krvi sukurt elektrin lauk mediagoje ir todl nepriklausantis nuo jos savybi (nuo ). Svarbu, kad laisvieji krviai
tutumoje bt pasiskirst taip, kaip ir esant dielektrikui. Vienalyts ir izotropins mediagos atveju elektrin slinktis ir lauko
stipris joje susieti taip:
E D

0
c c = . (11.16)
Elektrins slinkties vienetas yra kulonas kvadratiniam metrui
(C/m
2
). Slinkties vektoriaus linijos prasideda ir baigiasi tik laisvuosiuose
krviuose ar begalybje. Todl jos yra netrkios (20 paveiksle
pavaizduota E

(20 a pav.) ir D

(20 b pav.) linij eiga i tutumos ( = 1)


parafin ( =2). J skaiius bet kurioje aplinkoje lieka tas pats.
Gauso dsnis dielektrikui teigia, kad elektrins slinkties srautas per udarj paviri lygus laisvj krvi, kuriuos
gaubia tas pavirius, algebrinei sumai:

}
=
= = u
n
1 i
i
S
D
q S d D

. (11.17)
Gauso dsnis tinka bet koki elektrint kn kuriamiems elektriniams laukams, nes kiekvien elektros krv galima
laikyti daugelio takini krvi visuma.
Segnetoelektrikai ir supratimas apie pjezoelektrikus ir piroelektrikus. Atskir dielektrik grup sudaro vadinamieji
segnetoelektrikai, kuriems bdinga spontanin, t. y. savaimin, poliarizacija ir be elektrinio lauko. Tai pirmiausia segneto
druska NaKC
4
H
4
O
6
4H
2
O ir bario titanatas BaTiO
3
. Segnetoelektrikai skiriasi nuo paprastj dielektrik keliomis savybmis:
1. Segnetoelektrik santykin dielektrin skvarba c gali siekti tkstanius ir deimtis tkstani (segneto druskos
c ~ 10
4
, kai tuo tarpu vandens c = 81).
2. Kiekvienam segnetoelektrikui
bdinga temperatra u, vir kurios
mediaga virsta paprastu dielektriku.
Temperatros vert u vadinama Kiuri
taku. Segneto druskai bdingi du Kiuri
takai: u
1
= 258 K ir 295 K. Kalio fosfato
KH
2
PO
4
segnetoelektrins savybs
bdingos, esant temperatr intervalui
183143 K.
3. Kai mediagos T < u, jos dielektrinis jautris, taigi ir santykin dielektrin skvarba _ c + =1 netiesikai priklauso nuo
elektrinio lauko stiprio (21 pav.). Todl ir poliarizuotumas taip pat yra netiesin elektrinio lauko stiprio funkcija (22 pav.)
Stiprinant elektrin lauk, poliarizuotumas didja iki soties (kreiv OA 22 pav.). Po to silpninant lauk iki nulio,
mediaga lieka poliarizuota (dydis P

vadinamas liktiniu poliarizuotumu). Pakeitus elektrinio lauko krypt, galima panaikinti


poliarizuotum (dydis E
k
vadinamas koerciniu lauko stipriu), vl sotinti (takas B) ir t. t. Taip ciklikai keiiant elektrin lauk,
P priklausomyb nuo E vaizduojama kreive, vadinama histerezs kilpa. Pats ios priklausomybs nevienareikmikumas
sudaro histerezs (atsilikimo) reikinio esm. Histerezs kilpos plotas lygus vieno ciklo darbui, perorientuojant elektrinius
dipolius.
Segnetoelektrik elektrins savybs aikinamos savaiminiu dipolini moment orientavimusi lygiagreiai maose
mediagos srityse, vadinamose domenais. Domen moment kryptys vairios ir todl kristalo poliarizuotumas lygus nuliui, o
E 0
c


21 pav. Segnetoelektrik c priklausomyb
nuo elektrinio lauko stiprio
22 pav. Segnetoelektriko histerezs kilpa
20 pav.
a b
q q c = 2 c = 2
E D
c =1 c =1
12
domen tarpusavio sveikos potencin energija yra maiausia. Kai T > u, molekuli iluminis judjimas suardo domenus ir
mediaga virsta paprastu dielektriku.
Segnetoelektrikai vartojami didels elektrins talpos ir elektrikai valdomos talpos kondensatori gamyboje, tampos
stabilizatoriuje ir kt.
Pjezoelektrikais vadinami visi tie kristalai, kuriuos deformuojant j paviriuose atsiranda elektros krviai. Tai kvarcas,
turmalinas, segneto druska, cukrus ir kt. Lygaus didumo, bet prieing enkl krviai atsiranda kristalo polinei aiai
statmenuose paviriuose. Slegiant atitinkamai ipjaut kristalo ploktel, jos briaunos sielektrina taip, kaip parodyta 23
paveiksle, a, pakeitus deformuojanios
jgos krypt, pakinta briaun poliaringumas
(23 pav., b). Taip gaunamas skersinis
pjezoelektrinis reikinys.
Deformuojant iilgai nei kita polin
ais Y, gaunamas iilginis pjezoelektrinis
reikinys (23 pav., c ir d). Svarbu, kad kristalas bt be simetrijos centro. Polini ai skaiius ir kryptys priklauso nuo
gardels simetrijos savybi.
Pjezoelektrinis reikinys paaikinamas jonin kristal sudarani subgardeli skirtinga deformacija, dl ko kristalas
poliarizuojamas. Jo poliarizuotumas proporcingas deformacijos jgai. iuo principu veikia praktikai beinerciniai greitai
kintanio slgio matuokliai, pjezoelektriniai mikrofonai, deformacij matuokliai ir kt.
Yra ir atvirktinis pjezoelektrinis reikinys: iorinis elektrinis laukas deformuoja pjezoelektrik. Veikiama kintamo
elektrinio lauko, kristalo ploktel virpa. is reikinys pritaikomas ultragarso generatoriuose.
Kai kuri pjezoelektrik kristalai yra savaime poliarizuoti ir be iorinio elektrinio lauko. Kaitinant tok kristal, jis
deformuojasi dl iluminio pltimosi. Dl to kinta jo poliarizuotumas ir atsiranda suritieji krviai.
Tai sudaro piroelektrinio reikinio esm. Kiekvienas piroelektrikas yra pjezoelektrikas, taiau ne kiekvienas
pjezoelektrikas yra piroelektrikas. Reikinys pritaikomas spinduliavimo indikatoriuose ir jutikliuose.
Elektrostatinis laukas elektrintame laidininke ir ties jo paviriumi. Laidininkai tai mediagos, kuriose judrij
krvinink koncentracija, palyginti su dielektrikais, gana didel. Tai metalai, drusk ir rgi vandeniniai tirpalai bei
jonizuotos dujos (plazma). Metaluose tokie krvininkai yra sveikaujani atom valentiniai laidumo elektronai, elektrolituose
jonai, plazmoje jonai ir elektronai.
ie krvininkai gali kryptingai judti net ir veikiant labai silpnai elektrinei jgai. Laidininkui patekus elektrin lauk,
laisvieji krvininkai jo veikiami ima judti. Teigiamieji krvininkai juda lauko kryptimi, o neigiamieji - prie lauk. Taigi
prieing enkl krvininkai yra atskiriami erdvje. is procesas trunka labai trumpai, nes atskirtieji krvininkai kuria savo
elektrin lauk, nukreipt prie iorin. Kai io lauko stipris susilygina su iorinio, atstojamojo lauko laidininke nelieka. Nelieka
ir krvininkus veikianios jgos. Geruose laidininkuose, pavyzdiui, metaluose, ioriniam laukui kompensuoti utenka
laidininko paviriuje esani laisvj elektron. Dl to kompensuojantys lauk krvininkai bna susitelk labai ploname
(gardels konstantos matmen) paviriniame sluoksnyje. Pavirini krvi atsiradimas laidininko paviriuje, veikiant
ioriniam elektriniam laukui, yra vadinamas elektrostatine indukcija, o tie krviai - indukuotaisiais krviais (24 pav.).
Metaluose laisvai judti gali tik neigiamieji krvininkai (laisvieji elektronai). Teigiamieji krvininkai (jonai) bna
tvirtai susikib gardels mazguose. Teigiamj indukuotj krv metaluose sudaro tie jonai, kuri aplinkoje nelieka
pakankamo kiekio laisvj elektron. Remdamiesi krvio tverms dsniu galime teigti, kad indukuotj krvi algebrin suma
visada lygi nuliui.
Panaiai bna ir suteikus metalo gabalui perteklin krv, t.y. j elektrinus. Ir iuo atveju suteiktasis krvis pasiskirsto
tik metalo paviriuje, o metale krvio ir lauko nebna ) 0 ( = E

(25 pav.). Pasinaudojus (10.39) matyti, jog = const, nes


X X X X
a b c d
Y Y Y Y
F F
F F
23 pav.
13

29 pav.
konstantos ivestin yra lygi nuliui. Taigi vis laidininko tak potencialas yra vienodas. Todl galime kalbti apie laidininko
potencial nenurodydami, apie kurio jo tako potencial kalbame.
Laukas ties elektrinto
laidininko paviriumi. Visais
atvejais prie pat laidininko paviriaus
jg linijos turi bti statmenos
paviriui, nes prieingu atveju bt
lygiagreti su paviriumi E

dedamoji.
Jai veikiant laisvieji krvininkai
judt laidininko paviriumi, t.y.
neturtume elektrostatikos atvejo.
Nustatysime sry tarp pavirinio krvio tankio laidininko paviriuje ir lauko stiprio prie to paviriaus. Ma paviriaus
plotel AS su krviu q = oAS apgaubkime staiuoju cilindru, kurio vienas pagrindas yra alia laidininko, nutols nuo jo mau
atstumu Ah, o kitas - laidininke (26 pav.). Kadangi jg linijos statmenos laidininko paviriui, o laidininko viduje E

=0, srautas
per cilindro paviri bus lygus srautui pro alia laidininko esant pagrind. Pagal Gauso dsn
.
0
c
A o
= A
S
S E
I ia gauname: .
0
c
o
= E (11.18)
Elektrostatinis ekranavimas.
Laidininko tryje iskirkime bet kok udarj
paviri (25 pav. paymta punktyru). J
kertantis E

srautas lygus nuliui, nes laidininke lauko nra. Pagal Gauso dsn (10.19) nustatome, jog ir krvis, esantis tuo
paviriumi apgaubtame tryje, taip pat turi bti lygus nuliui. Elektrostatikos atveju laidininko tris yra neutralus. Jei t tr
paalintume, laidininke atsirast ertm, o krvi pasiskirstymas laidininko paviriuje bei laukas alia laidininko nepakist.
Ertmje laukas taip pat neatsirast. Taigi norint kok nors tr apsaugoti nuo iorini elektrostatini lauk, reikia j apgaubti bet
kokio storio laidiu (metaliniu) apvalkalu. Toks apvalkalas vadinamas elektrostatiniu ekranu (27 pav.).
Panagrinkime, kas atsitikt, jei ertmje udarytume elektros krvius. Ar
toks ekranas apsaugot u ekrano esani erdv nuo i krvi elektrostatinio
lauko? Kaip matyti i 28 pav., neapsaugot, nes udarytieji krviai ekrano
vidiniame paviriuje indukuot tokio pat dydio prieingo enklo krvius, o
iorinis ekrano pavirius sielektrint tokio pat enklo ir dydio krviu, kaip ir
udarytieji viduje. Taiau jei ekran emintume, ioriniame paviriuje buv
krviai nutekt em, ir toks ekranas apsaugot iorin erdv nuo udaryt jame
krvi lauko (29 pav.). Nepakenkt eminimas ir tuo atveju, kai nuo paalini lauk veikimo
norima apsaugoti ekranu apsupt erdv (27 pav.). Todl elektrostatiniai ekranai visada eminami. Praktikai gana danai
vietoje itisinio metalinio apvalkalo efektyviam ekranavimui pasiekti utenka ir tankaus metalinio tinklelio.
Laidininko ir kondensatoriaus elektrin talpa. Laidininko potencialas proporcingas jo krviui q, t. y. n kart
padidjus krviui, tiek pat kart padidja ir potencialas. Taiau skirtingus laidininkus elektrinus vienodai, j potencialai
pakinta skirtingai. Todl laidininko krvio ir potencialo santykis apibdina tik t laidinink ir vadinamas laidininko elektrine
talpa:

q
C = . (11.19)
24 pav.

0 = E


25 pav.

oAS

E
Ah
26 pav.

E=0
27 pav.

28 pav.
14
Taigi elektrin talpa lygi krviui, kur suteikus laidininko potencialas pakinta 1 voltu. Jos vienetas yra faradas: 1F =
1C/1V.
Laidininko elektrin talpa priklauso tik nuo jo formos ir matmen, bet nepriklauso nei nuo krvio, nei nuo laidininko
viduje esanios mediagos. Pvz., vienalytje dielektrinje aplinkoje esanio R spindulio laidaus rutulio paviriaus potencialas
R
q
c tc

0
4
1
= . (11.20)
Todl rutulio elektrin talpa R C c tc
0
4 = , (11.21)
t.y. ji proporcinga rutulio spinduliui R ir aplinkos dielektrinei skvarbai , o 1 F talpa yra rutulio, kurio spindulys
( ) m 10 9 4
9 1
0
= =

tc R , talpa. Taigi atskiro laidininko elektrin talpa tuo didesn, kuo jis pats didesnis. Taiau prie elektrinto
laidininko artinant kitus knus, juose atsiranda indukuotieji (laidininke) arba suritieji (dielektrike) krviai, kurie silpnina
laisvj krvi sukurt elektrin lauk, vadinasi, maina laidininko potencial ir kartu didina jo elektrin talp. Praktikai
svarbi dviej arti esani laidinink sistema. J krviai lygs, bet prieing enkl, o patys laidininkai vadinami
kondensatoriaus elektrodais. Norint ivengti aplinkini kn takos, elektrodai gali bti ploktieji, koaksialiniai ir sferiniai
tik iais atvejais elektrinis laukas yra tik tarp elektrod. Kondensatoriaus elektrin talpa lygi jo krvio (vieno elektrodo krvio)
ir elektrod potencial skirtumo santykiui:
2 1

=
q
C . (11.22)
Apskaiiuokime plokiojo kondensatoriaus elektrin talp. Kai plokteli tarpusavio atstumas d, maas palyginti su j
matmenimis (30 pav.), tai elektrinis laukas tarpe yra vienalytis. Todl potencial skirtumas
d d E
c c
o

0
= = A , (11.23)
ia tarp upildanio dielektriko skvarba; S q = o ploktels krvio pavirinis tankis.
Taigi plokiojo kondensatoriaus elektrin talpa
d
S
C
c c
0
= , (11.24)
t. y. ji priklauso nuo plokteli persiklojimo ploto ir atstumo tarp j, taip pat nuo dielektriko
santykins dielektrins skvarbos.
Kondensatoriaus elektrin talpa gali bti kitokia, keiiant elektrod persiklojimo plot, atstum tarp j ar dielektriko
(ildant ar keiiant elektrinio lauko stipr). Kondensatorius jungiant tarpusavyje, gaunama kondensatori baterija, kurios
elektrin talpa priklauso nuo j jungimo bdo.
1. Sujungus lygiagreiai (31 pav.) baterijos elektrin talpa lygi kondensatori
elektrini talp sumai:
n ab
C C C C + + + =
2 1
. (11.25)
2. Sujungus nuosekliai (32 pav.), gautos baterijos elektrin talpa yra maesn u
pai maiausia joje esani talp ir randama sudjus atvirktines elektrines talpas:
n ab
C C C C
1 1 1 1
2 1
+ + + = . (11.26)
Tokia baterija gali atlaikyti tiek kart auktesn tamp, kiek yra sujungt vienod kondensatori.
Elektrostatinio lauko energija. Dviej nejudani takini elektros krvi
q
1
ir q
2
, tarp kuri atstumas r, sveikos potencin energija (r. (10.30) formul)
lygi
21 1
= q W
p
arba
12 2
=q W
p
; (11.27)
30 pav.
31 pav.
a
b
C
1
C
2
C
n
32 pav.
a b
C
1
C
2
C
n
15
ia
21
q
2
krvio sukurto lauko potencialas pirmojo krvio buvimo vietoje;
12
q
1
krvio sukurto lauko potencialas antrojo
krvio buvimo riboje, t. y.
r
q
k
r
q
k
1
12
2
21
, = = .
Taigi nagrinjamos dviej krvi sistemos energija
( )
12 2 21 1
2
1
2 1
+ = = = q q W W W
p p p
. (11.28)
Pastaba. 1/2 raoma dl simetrijos, nes abi sandaugos lygios.
Kai sistemoje yra n takini krvi, jos sveikos potencin energija lygi
i
n
i
i p
q W

=
=
1 2
1
; (11.29)
ia
i
vis krvi sukurto elektrinio lauko, iskyrus i-tj krv, potencialas take, kuriame yra tas i-tasis krvis.
Gaut formul galima pritaikyti ir elektrintam laidininkui, kurio pavirius yra ekvipotencialinis, o jo perteklinis krvis
q lygus takini krvi q
i
sumai. Todl i krvi sveikos potencin energija lygi
q q W
n
i
i p

2
1
2
1
1
= =

=
. (11.30)
i energija vadinama savja elektrinto laidininko energija. Fizikine prasme ji lygi laidininko elektrinimo darbui,
nugalint perteklini krvi stmos jgas.
elektrinto laidininko savoji energija yra jo sukurtame elektriniame lauke ir todl ji yra to lauko energija. Ji proporcinga
lauko triui. Pvz., plokiojo kondensatoriaus savoji energija
( )
V d S
E C
q W
p
~
2 2 2
1
2
0
2
=
A
= A =
c c
,
nes kondensatoriaus elektrostatinio lauko tris lygus tarpo tarp plokteli triui V = Sd.
Elektrostatinio lauko energija apskaiiuojama, integruojant nykstamai ma jo element energijas: dV w W
V
}
= ;
ia dydis
2
2
0
E
dV
dW
w
c c
= = (11.31)
vadinamas elektrostatinio lauko energijos triniu tankiu. i iraika tinka tiek vienalyiam, tiek ir nevienalyiam laukui.

12. Nuolatin elektros srov

Elektrodinamika fizikos mokslo aka, tirianti elektros krvinink judjim ir sveik bei reikinius, susijusius su
elektriniais ir magnetiniais laukais.
Nuolatin laidumo srov. Srovs stipris ir tankis. Srovs tankio ir krvinink koncentracijos ryys. Kryptingas
elektros krvinink judjimas vadinamas elektros srove. Jos kryptimi sutarta laikyti teigiam krvi judjimo elektriniame
lauke krypt. Elektros srovei tekti btinos ios slygos:
1) turi bti laisvj elektros krvinink (elektron, teigiamj ar neigiamj jon);
2) reikalinga jga, verianti juos kryptingai judti;
3) elektros srovs grandin privalo bti udara.
Elektrinio lauko jgos, perkeldamos elektros krvininkus, atlieka darb ir todl lauko energija maja. Energija
papildoma i altinio, kur apibdina jo elektrovara . Elektrovara lygi darbui, kur atlieka paalins jgos, perkeldamos
teigiam vienetin elektros krvinink grandine:
q
A
pa
= . (12.1)
16
Elektros srov apibdinama srovs stipriu I ir srovs tankiu j. Srovs stipris lygus krviui, pratekjusiam laidininko
skerspjviu per sekund:
(

= =
s
C
1 A 1
dt
dq
I . (12.2)
Pastaba: apie srovs stiprio vieneto ampero fizikin prasm r. 13 skyrelyje Dviej tiesi lygiagrei elektros srovi
magnetin sveika.
Kai elektros srov lemia elektronai, tai 1 A stiprio elektros srov rodo, kad laidininko skerspjv kas sekund pereina
6,210
18
elektron.
Elektros srovs stiprio skirstiniui laidininko skerspjvyje apibdinti vartojama elektros srovs tankio svoka. Jis
skaitine verte lygus srovs, tekanios 1 m
2
skersinio pjvio ploto laidininku statmenai pjviui, stipriui:
o
= =

cos dS
dI
dS
dI
j ; (12.3)
ia o kampas tarp teigiamojo krvininko judjimo krypties ir normals (33 pav.).
Taigi elektros srovs stipris
}
=
S
S d j I

; (12.4)
ia n dS S d

= . Vadinasi, elektros srovs stipris lygus elektros srovs tankio


vektoriaus srautui per S ploto paviri.
Remiantis elektros srovs stiprio ir jos tankio apibrimais, rodoma,
kad elektros srovs tankio metale modulis
) ( = u en j
0
; (12.5)
ia n
0
laisvj elektron koncentracija; ) (u j dreifo greiio vidurkis, proporcingas iilginio elektrinio lauko stiprio
moduliui: E u = ) ( ; (12.6)
ia krvininko judrumas, lygus vidutiniam krvininko dreifo greiiui vienetinio stiprio elektriniame lauke.
Taigi elektros srovs tankio modulis proporcingas elektrinio lauko stiprio moduliui: E en j
0
= . (12.7)
Dydis =
0
en vadinamas laidininko savituoju elektriniu laidumu. Tai dydis, atvirkias laidininko savitajai varai:
= 1/. Vadinasi, elektros srovs tankis E j

= . (12.8)
i formul yra diferencialin Omo dsnio iraika, i kurios iplaukia, kad srovs tankis lygus savitojo laidumo ir elektrinio
lauko stiprio sandaugai ir nukreiptas lauko kryptimi.
Omo dsnis nevienalytei grandins daliai. Elektrin vara. Grandins dalyje gali egzistuoti ir elektrostatinis, ir
paalini jg laukas (34 pav.). Tokia grandins dalis vadinama nevienalyte. Omo dsnio diferencialin iraika jai tokia:
( )
pa
E E j

+ = (12.9)
arba |
.
|

\
|
+

=
pa
E
dl
d
S
I
. (12.10)
Padauginus abi lygties puses i = dl dl , gaunama: dl E d
S
dl I
pa
+ =

; ia laidininko savitoji vara.


Nagrinjamajai grandins daliai
} }
+ A =

2
1
pa 12
2
1
dl E
S
dl
I . (12.11)
Dydis
12
2
1
R
S
dl
=

}
vadinamas grandins dalies elektrine vara. Dydis =
}
2
1
pas
dl E ioje
grandins dalyje veikianti elektrovara. Ji lygi paalini jg darbui, perkeliant teigiam
vienetin krv. Dydis U IR
12
= (12.12) vadinamas grandins dalies tampa. Ji lygi
o
n
I
S
33 pav.
34 pav.
17
elektrostatini ir paalini jg atliekamam darbui, perkeliant vienetin teigiam krv grandins dalyje 12. tampos vienetas
voltas: 1 A 1 V 1 = . Taigi (12.10) lygyb dabar tokia: + A =
12 12
IR . (12.13)
Tai ir yra Omo dsnio integralin iraika nevienalytei grandinei. Kai takas 2 sutampa su taku 1,
1 2
= ir

=
=
n
1 i
i
IR ; (12.14)
ia R visa udaros grandins elektrin vara. Grandins var R sudaro apkrovos vara R
a
(vartotojo) ir altini vidaus var
r atstojamoji:

=
+ =
n
1 i
i a
r R R . (12.15)
Taigi iraika

=
=
+

=
n
1 i
i a
n
1 i
i
r R
I (12.16)
yra Omo dsnio iraika udarai grandinei. Trumpojo jungimo atveju R
a
= 0, srovs stipris
max i i
I r I = =

. Kai
grandin atvira ( =
a
R ), srovs stipris 0 I
i
= =

ir potencial skirtumas

= A
i
i 12
, t. y. lygus grandins dalies
elektrovarai.
Laidininko elektrin vara. Elektrine vara vadinama laidininko savyb prieintis elektros srovei, t. y. kryptingam
krvinink judjimui elektriniame lauke. Varos vienetas omas (O): tai grandins dalies, kuria tekant 1 A stiprio elektros
srovei jos galuose susidaro 1 V tampa, vara.
Laidininko elektrin vara R priklauso nuo mediagos, jo matmen, temperatros ir priemai. Pvz., vienalyio cilindrinio
laido vara proporcinga jo ilgiui ir atvirkiai proporcinga skerspjvio plotui S:
S
R

= ; (12.17)
ia savitoji vara, lygi tos mediagos kubo, kurio kratin 1 m, varai.
Nustatyta, kad savitoji vara (taigi ir vara) tiesikai priklauso nuo temperatros (35 pav.):
( ) ( ) t t
R
o + = 1
0
; (12.18)
ia
0
savitoji vara, esant 0 C temperatrai; o
R
temperatrinis varos koeficientas.
Temperatrinis varos koeficientas lygus santykiniam varos pokyiui, pakitus
temperatrai 1 K:
t R
R R
R
A

=
0
0
o , (12.19)
nes vara ( ) ( ) t R t R
R
o + = 1
0
. (12.20)
Dydis
S
R

0 0
= vara, esant 0 C temperatrai.
Praktikai daugelio grynj metal vara proporcinga temperatrai. Taiau em temperatr srityje (
kriz
T T s ) j, taip pat
lydini ir netgi keramikos vara staiga inyksta (36 pav.). is reikinys vadinamas
superlaidumu. Tai paaikinama laidumo elektron visika nesveika su metalo kristaline
gardele, nes var slygoja i elektron susidrimai su gardels jonais ir jos defektais. J
tuo maiau, kuo emesn temperatra. Taigi elektros srov superlaidininke neiskiria
ilumos. Superlaidi bsen panaikina magnetinis laukas, kurio magnetin indukcija virija
tam tikr krizin vert. i vert priklauso nuo superlaidininko mediagos ir temperatros.
Srovs darbas ir galia. Tekant elektros srovei, krvininkai juda kryptingai.
Vadinasi, elektrinio lauko jgos pernea juos grandine i vieno jos tako kit, t. y. atlieka
35 pav.
R
Tl
Sn
Hg
T, K 0 4 2 6
36 pav.
18
darb. Elementarusis elektros srovs darbas, kai laidas nejuda, lygus Udq dA = ; ia U tampa laido galuose; dq per laik
dt pernetas elektros krvis. is darbas lygus laide isiskyrusiai energijai:
UIdt Udq dW = = .
Pastovios nuolatins srovs atveju I = const. Todl visa laide isiskyrusi energija
Q UIt W = = . (12.21)
Tai energija, kuri elektros srov i altinio perkelia laid. Dl to jis yla iki temperatros, atitinkanios dinamin
pusiausvyr: kiek ilumos iskiriama, tiek jos ir ispinduliuojama per t pat laik.
(12.21) iraika yra integralin Daulio ir Lenco dsnio iraika: laide isiskyrs ilumos kiekis proporcingas srovs
stipriui, jos tekjimo laikui ir tampai jo galuose. Danai is dsnis raomas ir kitaip:
Rt I Q
2
= , (12.22)
arba R t U Q
2
= . (12.23)
Iraik (12.22) tikslinga vartoti nuosekliai sujungtiems vartotojams, o (12.23) lygiagreiai.
Kadangi srovs stipris jS I = , o vara S l R = , tai ilumos kiekis lSt j Q
2
= . Sandauga V lS = lygi laidininko
triui. Q iraik dalindami i V ir t, gauname elektros srovs ilumins galios tank:
( )
2
j Vt Q w = = . (12.24)
Tai Daulio ir Lenco dsnio diferencialin iraika. Kadangi E j = , o 1 = , tai
2
E w = arba E j w

= , (12.25)
t. y. elektros srovs ilumins galios tankis lygus srovs tankio ir elektrinio lauko stiprio skaliarinei sandaugai. Tas paias
iraikas galima gauti ir i klasikins metal elektroninio laidumo teorijos vaizdi.
Klasikins elektronins metal elektrinio laidumo teorijos pagrindai. Omo dsnio diferencialin forma. Elektros
srov metaliniuose laidininkuose lemia j laisvieji (atom valentiniai) elektronai. Tai rodyta daugeliu eksperiment, kuriais
nustatytas krvio enklas ir savitasis krvis q/m. Vokiei fizikas K. Rik vienerius metus leido elektros srov nuosekliai
sujungtais trim vienodo skerspjvio ploto, bet skirting mediag (Cu, Al, Cu) cilindriniais laidininkais (37 pav.). Mediagos
perneimo i vieno laidininko kit nepastebta. Vadinasi, elektros krv perne ne jonai, o visuose laidininkuose esanios
vienodos lengvos dalels. Vliau rus fizikai L. Mandeltamas ir N. Papaleksis pasil idj staigiai stabdyti judant laidinink.
Vieno tokio eksperimento schema pavaizduota 38 paveiksle.
Strypeliui atsitrenkus metalin
plokt, galvanometro rodykl trumpai
krypteli. Vadinasi, grandinje atsirado
elektros srovs impulsas, kur lm
strypelio laisvieji krvininkai, toliau judj
i inercijos. I eksperimento duomen
nustatytas laisvojo krvininko savitasis
krvis:
R Q m
q v
= ; (12.26)
ia Q galvanometru prabgs suminis krvis; R grandins elektrin vara.
iais ir dar vlesniais tyrimais nustatyta, kad elektros srov laidininkuose lemia neigiamai elektrintos dalels, kuri
savitieji elektros krviai apytiksliai vienodi ir artimi elektrono savitajam krviui vakuume:
kg
C
,
11
10 759 1 =
m
e
.



37 pav. 38 pav.
Cu Cu Al
0
v
19
Metalo laisvieji elektronai tai jo atom valentiniai elektronai, kurie, atomams sudarant kristal, subendrinami ir
lengvai keiia savo viet kristale. Todl kristalo mazguose yra teigiami jonai, o tarp j netvarkingai judantys laisvieji
elektronai.
Klasikin metal elektrinio laidumo teorij sukr vokiei fizikas P. Drud ir oland fizikas H. Lorencas. P. Druds
silymu laisvuosius elektronus metale galima nagrinti kaip vienatomi idealij duj molekules ir taikyti joms i duj
dsnius. Pavyzdiui, laisvojo elektrono metale vidutinis iluminio judjimo greitis, kai temperatra 300 K, lygus
s
m
, v
5
10 08 1
8
= = ) (
e
m
kT
t
, (12.27)
o jo vidutinis kvadratinis greitis tomis paiomis slygomis lygus
s
m
, v
5
10 17 1
3
~
= =
e
m
kT
. (12.28)
Sudarius iilgin elektrin lauk laide, atsiranda elektron dreifas, t.y. kryptingas j judjimas elektros srov.
Orientacin elektrono dreifo vidutinio greiio vert nustatoma i srovs tankio iraikos (15.5):
0
n e
j
u

= ) ( . (12.29)
Pvz., variniam laidui
2
m
A
,
7
max
10 1 1 = j , laisvj elektron koncentracija
3 28
0
10 8

= m n . Taigi m/s ,
4
10 8 7

= ) (u , t.
y. elektrono dreifo greitis gerokai maesnis u jo iluminio ir netvarkingo judjimo greit ( ) ( << ) ( v u ).
Lauko veikiami elektronai laisv keli juda tolygiai greitdami, o, susidr su gardels mazgo jonu, perduoda jam vis
savo kinetin energij. Todl elektrono vidutinis kryptingo judjimo greitis
( ) 2 0
max
u u + = ) ( ; (12.30)
ia u
max
maksimalus elektrono kryptingo judjimo greitis prie pat susidrim su
gardels jonu (39 pav.).
m eE a u t t = =
max
ir m eE u 2 t = ) ( ; (12.31)
ia t vidutinis lkio laikas, t.y. laikas tarp dviej gretim susidrim:
( ) ) ( ~ ) ( + ) ( = v v l u l t .
Vadinasi,
) (
= ) (
v m
E l e
u
2
. (12.32)
Taigi elektros srovs tankis
) (
=
v m
E l ne
j
2
2
. (12.33)
I (12.9) ir (12.33) iraik gaunama, kad savitasis elektrinis laidumas
) (
=
v m
l ne
2
2
.
Tuomet . E j

= (12.34)
Tai Omo dsnio diferencialin forma.
Kadangi savitasis elektrinis laidumas = 1/ , tai laido vara
S
L
n e
m
S
L
R
) (
) (
= =

2
2 v
. (12.35)
Kadangi elektron iluminio judjimo vidutinis greitis T ~ ) (v , tai teorikai laido vara turt bti T ~ . Taiau
eksperimentiniai tyrimai rodo, kad T R ~ (35 pav.). Toks teorini ir eksperimentini rezultat nesutapimas rodo klasikinio
elektroninio laidumo modelio netobulum.
39 pav.
20
Elektros srov dujose. Duj jonizacija ir krvinink rekombinacija. Elektros srovs tekjimas dujomis vadinamas
elektros ilydiu. Taiau normaliomis slygomis jose beveik nra laisvj krvinink. Todl dujos yra geras izoliatorius. Jas
jonizuojant, t. y. i j atom ar molekuli ipliant po vien ar po kelis elektronus, atsiranda teigiamieji jonai ir elektronai.
Elektronus gali prisijungti atomai ir molekuls. Taip susidaro neigiamieji jonai. Taigi elektros srov dujose slygoja teigiamieji
ir neigiamieji jonai bei elektronai.
Iorinis duj jonizatorius gali bti liepsna, ultravioletiniai ar rentgeno spinduliai, elektronai, protonai, alfa dalels ir pan.
Visais atvejais elektronui iplti i atomo reikalinga jonizacijos energija siekia 430 eV. Taiau elektrinio lauko
pagreitintam jonui tampriai susidrus su molekule ir perdavus jai praktikai vis kinetin energij W
k
, t. y. perdavus energij
( )
k
W
m m
m m
W
2
2 1
2 1
4
+
= A , (12.36)
jis nesugeba molekuls jonizuoti. Kai su molekule tampriai susiduria elektronas, kurio mas m
1
gerokai maesn u molekuls
mas m
2
(m
1
<< m
2
), tai perduotos energijos kiekis
k k
W W
m
m
W << = A
2
1
4
. (12.37)
Vadinasi, elektronas beveik nepraranda energijos ir todl gali gyti jonizacijai reikaling energij.
Kai smgis netamprus, perduotos energijos kiekis
k
W
m m
m
W
2 1
2
+
= A ; (12.38)
ia m
2
nejudanios dalels mas.
Taigi jonui susidrus su molekule (m
1
= m
2
), dydis 2
k
W W = A , t. y. tik pus jo kinetins energijos gali bti suvartota
jonizacijai.
Elektronui
k
W W = A , t.y. visa jo energija gali bti suvartota molekulei jonizuoti. Taiau net ir greitas elektronas
nebtinai jonizuoja molekul. Jis gali molekul tik suadinti. Kuo elektronas greitesnis, tuo maesn jo ir molekuls sveikos
trukm, todl molekuls suadinimo tikimyb maesn. Taigi, kuo greitesnis elektronas, tuo didesn molekuls jonizacijos
tikimyb.
Atvirktinis jonizacijai ir nuolat vykstantis procesas dujose rekombinacija: teigiamj ir neigiamj jon, teigiamj
jon ir elektron jungimasis atomus ir molekules. Dl to jon por koncentracija dujose maja, o paios dujos vyti. Ilydio
dujose pobdis priklauso nuo duj chemins prigimties, temperatros, slgio, elektrod formos, matmen, tampos tarp j.
Nesavaiminis ilydis. Ilydis, vykstantis veikiant ioriniam jonizatoriui, vadinamas nesavaiminiu. Jon por
koncentracijos kitimo sparta
. .l el rek jon
dt
dn
dt
dn
dt
dn
dt
dn
|
.
|

\
|
+ |
.
|

\
|
+ |
.
|

\
|
=
arba

=
e
j
n r G
dt
dn
2
; (12.39)
ia G jonizacijos stipris; r rekombinacijos koeficientas; atstumas tarp elektrod.
Susidarius pusiausvyrai, jon por koncentracija nekinta. Taigi

+ =
e
j
n r G
2
. (12.40)
Kol tampa tarp elektrod maa (elektrinis laukas silpnas), ilydio srovs tankis taip pat maas |
.
|

\
|
<<

2
n r
e
j

. Tuomet
jon por koncentracija const
r
G
n = =
0
, (12.41)
t. y. nepriklauso nuo elektrinio lauko stiprio. Todl ilydio srovs tankis proporcingas elektrinio lauko stipriui:
21
( ) E
r
G
e j + =
+
. (12.42)
Vadinasi, silpn elektrini lauk srityje (U < U
1
) nesavaiminiam
ilydiui galioja Omo dsnis (40 pav.).
Stipri lauk srityje (U
2
< U < U
3
) srovs tankis praktikai
nepriklauso nuo lauko stiprio ir asimptotikai artja prie soties srovs
tankio:
e G j
sot
= . (12.43)
Taigi imatavus j
sot
, paprasta nustatyti jonizacijos stipr G.
Ijungus jonizatori, jon por koncentracijos kitimo sparta, kai
U < U
1
, lygi
2
n r
dt
dn
= . (12.44)
Atskyrus kintamuosius ir suintegravus, gaunama, kad ta koncentracija dl rekombinacijos maja hiperbolikai:
( )
1
0
0
+
=
t n r
n
t n ; (12.45)
ia n
0
jon por koncentracija ijungimo momentu.
Labai stipri lauk srityje (U > U
3
) nesavaiminis ilydis pereina savaimin.
Savaiminis ilydis. Ilydis, vykstantis be iorinio jonizatoriaus stipriame elektriniame lauke, vadinamas savaiminiu.
Taiau vien elektron sukelta molekuli smgin jonizacija yra btina, bet nepakankama savaiminio ilydio slyga: dujose
turi vykti gritin jonizacija, kurios esm jonizuoja elektronai, jonai ir fotonai (41 pav.).
Be to, jonai ne tik jonizuoja, bet ir
imua i katodo elektronus (4 procesas). Dl
to krvinink koncentracija spariai didja
praktikai nedidinant tampos. tampa, kuri
virijus prasideda savaiminis ilydis,
vadinama pramuimo tampa U
pr
.
Vokiei fizikas F. Paenas nustat,
kad dujos elektrikai pramuamos, esant tam
tikram tik joms bdingam elektrinio lauko
stiprio ir slgio santykiui (E/p). Be to, kelis kartus padidinus slg p ir tiek pat kart sumainus atstum tarp elektrod,
pramuimo tampa nepakinta. Apskritai, esant tam tikrai p vertei, pramuimo
tampa yra minimali (42 pav.).
Tai paaikinama iomis prieastimis: 1) kol slgis didelis, krvinink
laisvasis lkis trumpas. Todl tik stipriuose elektriniuose laukuose jie gali sukelti
gritin jonizacij; 2) kai slgis maas, is lkis lygus atstumui tarp elektrod ir
nekinta, slg toliau mainant. Taigi susidrimo su molekule, vadinasi, ir jos
jonizacijos tikimyb maa. Todl, norint pramuti mao slgio dujas, btina
greitinti jonus, kurie imut i katodo daugiau elektron.
Savaiminis ilydis gali bti keli ri. Tai priklauso nuo slgio dujose,
elektrod padties ir pan.
1. Rusenantysis ilydis vyksta iretintose dujose. Kai slgis sumainamas iki 660 Pa, vytintis ruoas tampa stabilus ir
susideda i keli viesi srii. Matuojant potencialo pasiskirstym tarp anodo ir katodo ilydio vamzdelyje gaunama, kad
labiausiai potencialas kinta prie katodo. Taigi ir elektrinis laukas ia yra stiprus. Toks netolygus potencialo (kartu ir elektrinio
U
1
U
2
U
3
U
j
sot
j
Nesavaiminio
ilydio sritis
Savaiminio
ilydio sritis
40 pav.
K
3
1
2
4
5
6
- elektronai
- teigiami jonai
- molekuls
- fotonai
A
41 pav.
U
pr
U
min
. .
p p
0 0

42 pav.
22
lauko stiprio) kitimas paaikinamas netolygiu elektron ir jon pasiskirstymu. ioje srityje jonams imuus i katodo
elektronus, ie, elektrinio lauko pagreitinti, adina arba jonizuoja duj molekules, o dl to atsirad teigiamieji jonai lti, ia j
koncentracija didel, elektrinis laukas stiprus. Toliau nuo katodo esanioje rusenaniojo vytjimo srityje elektrinis laukas
silpnas, o elektron ir jon rekombinacija intensyvi. Todl dujos ioje srityje vyti. Teigiamojo stulpo srityje elektron ir jon
koncentracija didel ir praktikai nekintanti dl atom (molekuli) smgins jonizacijos greitais elektronais. Taigi teigiamj
stulp sudaro neizotermin plazma (elektron, jon ir atom temperatros yra skirtingos).
Pats rusenantysis ilydis vartojamas dujovyiuose vamzdeliuose, dienos viesos lempose, dujiniams lazeriams adinti,
joninio dulkjimo renginiuose ir kt.
2. Lankinis ilydis vyksta dujose tarp prieprieais ar lygiagreiai orientuot elektrod. Suglaudus elektrodus, o po to
juos atitolinus, tarpe vyksta ilydis, lydimas intensyvaus spinduliavimo. Elektros srovs tankis siekia tkstanius amper
kvadratiniam milimetrui. Tai paaikinama termoelektronine emisija i karto katodo (kaista dl jon smgi) ir smgine
ilumine jonizacija. Taigi tarp elektrod yra plazma, kuri sudaro elektronai, jonai, duj ir elektrod mediagos normalieji bei
suadintieji atomai. Mao slgio lankinio ilydio plazma neizotermin, nes jon temperatra iek tiek auktesn u neutralij
duj temperatr, o elektron temperatra siekia imtus tkstani kelvin. Didelio slgio plazma izotermin (mint daleli
temperatros vienodos 10
4
K eils).
Lankinis ilydis naudojamas metalams lydyti lankinse lydkrosnse, metalams pjaustyti ir virinti, stipriai viesai gauti ir
pan.
3. Kibirktinis ilydis atsiranda normalaus slgio dujose, kuriose auktos tampos nepakanka lankiniam ar rusenaniajam
ilydiui, t. y. jose elektrinio lauko stipris lygus duj pramuimo vertei E
pr
(sauso oro E
pr
= 30000 V/cm). Pramuus dujas tarp
elektrod, atsiranda siauras vingiuotas vytintis kanalas, kuriuo teka vis stiprjanti elektros srov (3.35 pav.). tampa tarp
elektrod sumaja ir ilydis nutrksta. Po to tampa vl didja, pasiekia pramuimo tampos vert ir t. t.
aibas natralus kibirktinis ilydis, kurio kanalo ilgis gali siekti 10 km, skersmuo 0,4 m, vieno impulso trukm t
~ 10
4
s, srovs stipris I ~ 100000 A, duj temperatra kanale 10000 K. Greitai kaitusios dujos staigiai pleiasi. Taip
susidaro smgins garso bangos.
Ypatinga aibo ris kamuolinis aibas. Tai vytintis, kartais kibirkiuojantis ir nypiantis 1030 cm skersmens
kamuolys, daniausiai atsirandantis po linijinio aibo. Kamuolys bna baltos, mlynos ar oranins spalvos ir egzistuoja iki 10
minui. Kamuolinio aibo prigimtis nra itirta.
4. Vainikinis ilydis vyksta normalaus slgio dujose, kuriose yra stiprus nevienalytis elektrinis laukas. Taip bna ties
elektrintais smaigaliais, plonais auktos tampos laidais ir kt. Dujos vyti tik tose vietose, kuriose nuteka elektros krviai ir
taip jonizuoja bei suadina molekules smaigal supa viesos vainikas.
Plazma ir jos savybs. Plazma tai kvazineutrali atom ir didels koncentracijos vairiaenkli krvinink sistema,
kurios savybes lemia toliasieks elektrostatins jgos. Ji apibdinama jonizacijos laipsniu o, kuris parodo trio vienete esani
atom (molekuli) jonizuot dal. Bdingiausias plazmos pavyzdys jonizuotos dujos, kuriose gausu elektron ir teigiamj
jon. i krvinink kinetin energija tokia didel, kad jie nerekombinuoja. Priminkime, kad jonizuoti galima kaitinant,
apvitinant trumpomis elektromagnetinmis bangomis ar apaudant energingomis dalelmis.
Gamtin plazma sudaro apie 99,9 % Visatos mass. I plazmos susideda ems jonosfera, Saul, vaigds, kurios yra
tarpvaigdinje erdvje. ems mediaga tanki, o temperatra ema, todl gamtins plazmos joje beveik nra. Taiau i
sukuriama elektros ilydiu, liepsna ir pan. Plazmos savybi turi metal ir puslaidininki elektringj daleli visuma.
Plazma, kurios temperatra T < 10
5
K, vadinama emosios temperatros plazma; plazma, kurios T > 10
5
K, auktosios
temperatros plazma.
Auktosios temperatros plazma naudojama valdomai termobranduolinei reakcijai sukurti. emosios temperatros
plazma susidaro dujinio ilydio viesos altiniuose, dujiniuose lazeriuose, magnetiniuose hidrodinaminiuose ar plazminiuose
generatoriuose ir kt. Plazmotron veikimas pagrstas tankios emosios temperatros plazmos vartojimu metalams pjaustyti ir
virinti.
23
Visikai jonizuotos plazmos elektrinis laidumas tam tikrame elektrinio lauko stipri intervale nepriklauso nuo jos tankio
ir proporcingas T
3/2
. Kai plazmos T > 1510
6
K, jos elektrinis laidumas virija sidabro elektrin laidum ir todl ji laikoma
idealiu laidininku.
Bdingos plazmos savybs yra ios:
1. Plazmos krvininkai sveikauja toliasiekmis Kulono jgomis, t. y. bet kok iorin poveik plazma reaguoja
kolektyvikai. Todl joje suadinami virpesiai ir bangos.
2. Dl elektrinio lauko ekranavimo kiekvienas plazmos krvininkas sveikauja tik su tais, kurie yra Debajaus
ekranavimo spindulio L
D
sferoje. i krvinink skaiius vadinamas Debajaus skaiiumi. Debajaus ekranavimo nuotolis lygus
atstumui nuo mediagos paviriaus iki tak, kuriuose elektrinio lauko stipris sumaja e = 2,72 kartus.
3. Kai plazmos neveikia ioriniai elektriniai laukai, jos krvininkai virpa. i Langmiro virpesi amplitud yra L
D

eils.
4. Plazma gali bti pusiausviroji, arba izotermin (vis j sudarani daleli netvarkingo judjimo vidutin kinetin
energija yra vienoda), ir nepusiausviroji, arba neizotermin (elektron temperatra T
e
>> u jon temperatr T
j
ir atom
temperatr T
a
).
Elektrono ilaisvinimo i metalo darbas. Termoelektronin emisija ir jos dsningumai. Metalas, kaip ir bet kuri
kita mediaga, sudarytas i teigiamj ir neigiamj daleli. Neigiamosios dalels yra elektronai. Valentiniai elektronai silpnai
susieti su atomais ir gardelmis, todl jie beveik nevaromi gali klaidioti kristale. Kai prie metalo paviriaus esantis ir
pakankamai energijos turintis elektronas ilekia i metalo, jame lieka nesukompensuotas teigiamasis krvis, kuris traukia
elektron atgal metal. Taip prie paviriaus susidaro judri pusiausvyra. Ilk elektronai sudaro neigiamo krvio debesl (43
pav.). Metale yra toks pat nesukompensuotas teigiamasis krvis. Vadinasi, prie
paviriaus susidaro dvigubas elektrinis sluoksnis, kuriame sukuriamas
elektrinis laukas. is laukas elektronus veikia metalo kryptimi ir taip trukdo
naujiems elektronams ilkti i jo. Taiau elektronams, turintiems pakankamai
energijos, pavyksta nugalti i jg ir ilkti vakuum. Elektrono
ilaisvinimo darbas yra lygus energijos kiekiui, kurio reikia elektronui, kad
ilkt i kietojo ar skystojo kno vakuum, neturdamas kinetins
energijos.Elektronui reikaling energij galima suteikti vairiais bdais: kn
bombarduojant didels energijos dalelmis, vitinant trumpabangiais
elektromagnetiniais spinduliais, kaitinant ir kt.
Termoelektronine emisija vadinamas elektron ispinduliavimo i kart kietj ar skystj kn reikinys. Ilkti i
kno gali tik tie elektronai, kuri iluminio judjimo energija ne maesn u j ilaisvinimo darb (
A kT >
). Elektron
spinduliuojama tuo daugiau, kuo kartesnis knas ir kuo maesnis elektron ilaisvinimo darbas. Pastebima termoelektronin
emisija i grynj metal prasideda, kai j temperatra virija 2000 C. Kai metalo pavirius padengiamas kito, maesnio
ilaisvinimo darbo, metalo ar kai kuri metal oksid plvele, spinduliuojama labai daug elektron.
Pagrindin termoelektronins emisijos charakteristika yra jos soties srovs tankis. Jis ireikiamas Riardsono ir
Dameno formule:
kT
A
sot
e T B j

=
2
, (12.46)
ia B beveik visiems metalams vienoda konstanta, A elektron ilaisvinimo darbas, k Bolcmano konstanta, T
temperatra.
Termoelektronins emisijos reikinys pritaikytas elektroninse lempose, elektroniniuose vamzdiuose, rentgeno
vamzdiuose, kineskopuose ir kitur. Juose elektron altiniai yra tiesioginio arba netiesioginio kaitinimo katodai. Paprasiausia
elektronin lempa vakuuminis diodas, sudarytas i katodo K ir anodo A (44 pav.) Nekintant katodo temperatrai, anodins
43 pav.
24
srovs stiprio priklausomyb nuo tampos tarp anodo ir
katodo yra netiesin (45 pav.). Ma teigiam tamp
srityje galioja trij antrj dsnis:
2 3
U C I =
, (12.47)
ia C koeficientas, priklausantis nuo elektrod formos ir
j matmen bei tarpusavio padties.
Be to, kai 0 = U , kai kurie i katodo ilk
elektronai pasiekia anod teka silpna I
0
stiprio elektros
srov.
Kai elektrinis laukas pakankamai stiprus (U > U
1
), visi emituojami elektronai pasiekia anod ir anodin srov daugiau
nebestiprja gaunamas sotinimo reikinys. Didinant katodo temperatr, be abejo, didja ir soties srovs stipris, proporcingas
ispinduliuojam elektron skaiiui.

13. Magnetinis laukas vakuume

Svarbiausios magnetinio lauko charakteristikos. Magnetin indukcija, magnetins indukcijos linijos. Magnetinis
laukas yra viena i elektromagnetinio lauko, kaip materijos egzistavimo, form. J kuria nuolatinis magnetas, elektros srov ar
judantis elektrintas knas. Be to, kiekvienas laike kintantis elektrinis laukas kuria magnetin lauk ir atvirkiai, kiekvienas
kintantis magnetinis laukas kuria elektrin lauk. Nejudantys, bet magnetin moment turintys knai (nuolatiniai magnetai) ir
nuolatin elektros srov kuria nuolatin magnetin lauk, kuris vadinamas magnetostatiniu lauku. Kintamoji elektros srov ar
kintamasis elektrinis laukas kuria kintamj magnetin lauk.
Magneto pavadinimas senovs Maojoje Azijoje kilo nuo magnetito (Fe
3
O
4
), kuris trauk gele. magnetintas strypelis
pasisuka iaurs-piet kryptimi.
V.Gilbertas XVIa. Tyr magnetizmo reikinius. Pjaustydamas magnet parod, kad negalima atskirti poli. Taigi
magneto poliai ir krviai turi skirtingos kilms savybes. Tokia nuomon sivyravo imtams met.
Magnetin lauk galima vizualizuoti (magnetinio lauko linijas pirmasis stebjo M.Faradjus).
H.L.Erstedas 1820 m. atsitiktinai pastebjo, kad kompaso rodykl orientuojasi statmenai srovs krypiai. Pirm kart
susidurta su necentrinmis jgomis.
A.Amperas netrukus parod, kad du gretimi laidininkai traukia vienas kit, kai jais teka elektros srovs. Amperas spjo
magnetizmo prigimt, tardamas, kad mediagos viduje cirkuliuoja miniatirins udaros elektros srovs (patvirtinta po 100
met). Kai jos orientuotos tvarkingai, susidaro magnetas.
M.Faradjus 1822 m. tikrino hipotez: jei srov kuria magnetin lauk, tai ir magnetinis laukas turi kurti srov. 1831 m.
jis atrado elektromagnetins indukcijos reikin. Paaikjo, kad elektros srov kuria ne pastovus, o kintamasis magnetinis
laukas.
J.Maksvelis 1864 pateik ibaigt elektromagnetinio lauko matematin form.
Magnetin indukcija. Kiekybiniam magnetinio lauko apibdinimui danai naudojamas srovs rmelis, t.y. laisvai
pakabintas udaras plokiasis kontras, kuriuo teka stiprumo I elektros srov. Srovs rmelio orientacija erdvje nusakoma
teigiamos normals ortu n

, kuris su kontro srovs kryptimi susietas deiniojo sraigto (arba deiniosios rankos) taisykle (46
pav.). Bandymai rodo, kad magnetinis laukas rmel orientuoja, t.y. kad rmel veikia jg pora. i jg sukimo momentas
M

priklauso kaip nuo magnetinio lauko, taip ir rmelio savybi bei jo orientacijos. Plokiojo srovs rmelio magnetins
savybs apibdinamos vadinamuoju srovs magnetiniu momentu vektoriumi
m
p

:
n IS p
m

= ; (13.1)


44 pav. 45 pav.
A
K
mA
25
ia S - rmelio plotas. Jeigu duotajame magnetinio lauko take bt keli rmeliai su skirtingais magnetiniais momentais, juos
veikt skirtingi sukimo momentai, taiau santykis M
max
/p
m
visiems rmeliams bt tas pats. is santykis charakterizuoja tik
pat magnetin lauk ir vadinamas magnetine indukcija:
.
IS
M
B
max
= (13.2)
Taigi, vienalyio magnetinio lauko indukcija skaitine verte lygi srovs rmel, kurio magnetinis momentas vienetinis
veikianiam didiausiam sukimo momentui. Magnetins indukcijos SI vienetas yra 1N/(1A
.
m) - niutonas ampermetrui tesla
(T). Magnetins indukcijos B

kryptis gali bti nustatoma dvejopai: 1) nustatoma pagal maos magnetins rodykls orientacij
magnetiniame lauke: vektoriaus B

kryptis sutampa su tiess, jungianios rodyklls piet poli su iaurs poliumi, kryptimi;
2) nustatoma pagal srovs rmelio orientacij magnetiniame lauke: vektoriaus B

kryptis sutampa su rmelio normals


kryptimi.
Jei magnetinius laukus kuria keli altiniai, tai jiems, kaip ir elektriniams, galioja superpozicijos principas:

= ; B B
i

(13.3)

Apskritai magnetin lauk patogu vaizduoti magnetins indukcijos linijomis, t. y. kreivmis, kuri liestins kiekviename
take sutampa su B

kryptimi. 47 ir 48 paveiksluose pavaizduoti paprasiausi magnetini lauk ploktieji pjviai. Taigi


magnetins indukcijos linijos visada udaros ir apjuosia laidus, kuriais teka elektros srov. Taip vaizduojami laukai yra
skuriniai. Elektros srovs sukurto magnetinio lauko linij kryptis nustatoma deiniojo sraigto taisykle: a) kai srov teka tiesiu
laidu ir sraigtas sminga jos kryptimi, tai sraigto sukimo kryptis rodo B

linij krypt; b) vijos ar rits atveju atvirkiai, t. y.


sraigto smigimo kryptis rodo B

linij krypt, o jo galvuts sukimo kryptis sutampa su srovs kryptimi.


Srovs elemento sukurtas magnetinis laukas. Bio ir Savaro dsnis. Magnetinio lauko stipris. Vienas i pagrindini
elektromagnetizmo udavini elektros srovi sukuriam magnetini lauk tyrimas ir jo charakteristik skaiiavimas. Tai
manoma remiantis arba Bio ir Savaro, arba visumins srovs, dsniu. is dsnis tinka bet kokios formos laidu tekanios
elektros srovs sukurto magnetinio lauko magnetinei indukcijai skaiiuoti. Jis teigia, kad srovs
elemento l Id

sukurto magnetinio lauko indukcija B d

proporcinga iam elementui ir atvirkiai


proporcinga atstumui iki nagrinjamo lauko tako kvadratu (4 pav.):
3
0
4 r
r l Id
B d
t


= (13.4)
arba skaliarikai
2
0
4 r
sin Idl
dB
t
o
= ; (13.5)
B


I
B


47 pav.
n


I
46 pav.
S
N
48 pav.
49 pav.
26
ia terps santykin magnetin skvarba; m H
7
0
10 4

= t magnetin konstanta; o kampas tarp srovs elemento ir
vektoriaus r

krypi. (16.4) ir (16.5) lygtys yra diferencialins Bio ir Savaro dsnio iraikos. Integralin dsnio iraika
gaunama kiekvienu konkreiu atveju suintegravus (13.5) lygt:
} }

= =
l l
r
r l Id
B d B
3
0
4t


. (13.6)
Nagrinjant magnetinius laukus ne vakuume, o mediagoje btina vertinti ir paios simagnetinusios mediagos
kuriam lauk. iuo atveju patogiau naudotis ne magnetine indukcija, o kitu vektoriniu dydiu magnetinio lauko stipriu H

.
Magnetinio lauko stiprio SI vienetas yra 1 A/m. Kai terp yra vienalyt ir izotropin, is dydis nusakomas santykiu
.
B
H
0

= (13.7)
Tuomet Bio ir Savaro dsn srovs elemento sukurtam laukui galime urayti ir itaip:
3
4 r
r l Id
H d
t


= . (13.8)
Kaip matyti, dydis H d

jau nepriklauso nuo mediagos magnetini savybi, nusakom magnetine skvarba .
Magnetinio lauko superpozicijos principas. Tiesiu laidu tekanios srovs magnetinis laukas. Apskritimins
srovs magnetinis laukas. B

vektoriui, panaiai kaip ir E

, galioja superpozicijos principas:

=
i
i
. B B

Juo galima
pasinaudoti norint apskaiiuoti bet kokios formos laidininku tekanios srovs sukurto magnetinio lauko indukcij. Praktikai
tai atliekama integruojant (13.6).
Tiesiu laidu tekanios srovs magnetinis laukas. Apskaiiuosime tiesaus plono laido, kuriuo teka srov I, sukurto
magnetinio lauko indukcij bet kokiame take A, esaniame R atstumu nuo to laido
(50 pav.).
Tam l nuotolyje nuo statmens, nuleisto i tako A laid, iskirkime srovs
element l d I

. Jo sukurto magnetinio lauko indukcijos dB modulis nusakomas
(13.5) formule. iuo atveju l=Rctgo, taigi
.
sin
d R
l d
o
o
2
=
Be to, .
sin
R
r
o
= ra ias dl ir r iraikas (13.6), gauname:
.
R
d sin I
B d
t
o o
4
0
=
Pagal sraigto taisykl nustatome, kad B d

nukreiptas mus (tuo atveju brinyje jo krypt ymime ) ir jo kryptis
nekinta kintant l d

padiai laide. Taigi galime integruoti nuo o
1
iki o
2
:
. ) cos (cos
R
I
d sin
R
I
B
1 2
0 0
4 4
2
1
o o
t

o o
t

o
o
= =
}
(13.9)
Jei laidas su srove yra begalinis, tuo atveju o
2
t, o
1
0, ir pagal (16.8) gauname:
.
R
I
B
t

2
0
= (13.10)

Apskritimins srovs magnetinis laukas. Apskaiiuosime apskritos R spindulio vijos, kuria teka srov I, kuriamo
magnetinio lauko indukcij take C, esaniame statmenyje, ikeltame i vijos ploktumos centro O ir nutolusiame nuo jo
atstumu h (51 pav.).
A
d

B

r
R
I
l
o
1
o
o
2

50 pav.
dl
27
iuo atveju i pradi galime vektorikai sudti dviej vienod moduli srovs
element l d I

, esani diametraliai prieingose vijos pusse, kuriamo lauko
indukcijas, kuri moduliai pagal (13.5)
,
r
l d I
B d
2
0
1
4t

=
nes kampas tarp l d

ir r

o=90
o
, sino=1. dB yra rombo, kurio kratin dB
1
, striain,
taigi ,
r
l d IR
r
R
B d sin B d B d
3
0
1 1
2
2 2
t

= = = ir suintegravus:
2 3 2 2
2
0
0
3
0
2 2
/
R
) h R (
IR
l d
r
IR
B
+
= =
}

t

t
. (13.11)
Vektorius B

nukreiptas iilgai vijos aies. Magnetinio lauko indukcij vijos centre esaniame take O skaiiuojame
pagal (13.11), h prilygin nuliui:
.
R
I
B
2
0

= (13.12)
Pastebsime, kad apskritos vijos atveju patogiau naudotis apgrta deiniojo sraigto taisykle: jei sraigt suktume taip,
kad jo galvuts sukimosi kryptis sutapt su srovs vijoje kryptimi, tada sraigto slenkamasis judesys rodyt vektoriaus B

krypt
vijos ayje.
Visumins srovs dsnis. I elektrostatikos inoma, kad elektrostatinio lauko potencialumo slyga arba io lauko
stiprio vektoriaus E

cirkuliacija udaru kontru L lygi nuliui:


0 =
}
L
l d E

. (13.13)
Skirtingai nuo elektrostatinio magnetinis laukas yra nepotencialinis, o skurinis. Paprasiausia tai rodyti tiesaus
begalinio laido, kuriuo teka I stiprio elektros srov, atveju (52 pav.). Tarkime, pasirinktas kontras L yra bet kuri magnetins
indukcijos linija. Taigi magnetins indukcijos cirkuliacija iuo kontru lygi
I dl
r
I
l d B
r
L
0
2
0
0
2

t

t
= =
} }


, (13.14)
t. y. nelygi nuliui. Gauta iraika tinka bet kokios formos kontrui, apjuosianiam ties begalin
laid, kuriuo teka I stiprio srov. Pati B

cirkuliacija iuo kontru proporcinga srovs stipriui I.


Kai kontras juosia kelet nuolatini elektros srovi, j sukurto suminio magnetinio lauko
indukcija iuo kontru proporcinga juosiam srovs stipri algebrinei sumai:

}
=
=
n
i
i
L
I l d B
1
0


; (13.15)
ia n juosiam srovi skaiius. i lygtis yra matematin visumins srovs dsnio laidumo srovms iraika.
Visumins srovs dsnio taikymas solenoido magnetinio lauko skaiiavimui. Apskaiiuosime magnetinio lauko
indukcij viduje solenoido cilindrins rits, susidedanios i didelio skaiiaus izoliuotos vielos vij, tolygiai uvyniot ant
bendro karkaso. Nagrinsime solenoid, kurio ilgis l >> d, vij skaiius
N, jomis tekanios srovs stipris I. Bandymais nustatyta, kad solenoido
viduje magnetinis laukas praktikai vienalytis, jo jg linijos
lygiagreios solenoido aiai. Solenoido iorje laukas nevienalytis ir
labai silpnas, praktikai lygus nuliui.
Pritaikysime visumins srovs dsn solenoido magnetinei
indukcijai apskaiiuoti. Apskaiiuokime B

cirkuliacij laisvai

dl dl
I
O
R
h
r r


t/2
C
dB
1
dB
1

dB
51 pav.


52 pav.
53 pav.
L
28
pasirinktu staiakampiu kontru 1-2-3-4-1 (53 pav.):
0
1
4
4
3
3
2
2
1
l B l d B l d B l d B l d B l d B
L
= + + + =
} } } } }

, (13.16)
nes nelygus nuliui tik antrasis narys, jei atkarpoje 41 indukcija B = 0.
Taigi gaunama, kad NI Bl
0 0
= ; (13.17)
ia N kontro juosiam vij skaiius. I ia magnetin indukcija solenoide lygi
nI B
0
= ; (13.18)
ia
0
l N n = ilginis vij tankis (vij skaiius solenoido ilgio vienete).
Magnetinio lauko ir srovs sveika. Ampero jga. Amperas nustat, kad magnetinis laukas veikia srovs element
l Id

jga B l Id F d
A

= (13.19)
arba skaliarikai o sin IdlB dF
A
= ; (13.20)
ia o kampas tarp l d

ir B

krypi. Kai laidas tiesus, o magnetinis laukas vienalytis, Ampero jgos modulis
o sin IlB F
A
= . (13.21)
Taigi Ampero jga didiausia, kai laidas statmenas B

linijoms (54 pav.). Remiantis tuo,


danai magnetin indukcija apibdinama taip:
l I
F
B
max , A
= , (13.22)
t. y. magnetin indukcija skaitine verte lygi maksimaliai jgai, kuria magnetinis laukas veikia
vienetinio ilgio ties laid, kai juo teka I = 1 A stiprio elektros srov. Atitinkamai nustatomas ir jos
matavimo vienetas tesla: ( ) m 1 A 1 N 1 T = 1 . Vadinasi, vienos teslos indukcijos magnetinis laukas
veikia kiekvieno tiesaus laido, kuriuo teka 1 A stiprio elektros srov, ilgio vienet 1 N jga.
Ampero jgos kryptis nustatoma vektorins sandaugos arba kairiosios rankos taisyklmis. Pastaroji daniausiai
formuluojama taip: B

linijos statmenai veria deln, keturi itiesti pirtai rodo srovs krypt, o delno ploktumoje 90 kampu
atlenktas nyktys rodo
A
F

krypt.
Dviej tiesi lygiagrei elektros srovi magnetin sveika. i sveik pastebjo Amperas ir nustat, kad dvi
lygiagreios elektros srovs viena kit traukia arba stumia priklausomai nuo j tekjimo krypi (55 pav.). Kadangi abi srovs
yra viena kitos sukurtame magnetiniame lauke, tai atsiradusios Ampero jgos ir veikia kiekvien i j. 56 paveiksle
pavaizduotas dviej begalini
lygiagrei srovi magnetins
sveikos plokiasis pjvis.
Srovi magnetins sveikos
jgos lygios, bet prieing krypi. J
moduliai yra:
d
l I I
l B I F
,
t

2
2 1 0
1 2 12
= =

, (13.23a)
12
2 1 0
2 1 21
2
F
d
l I I
l B I F
,
= = =

t

. (13.23b)
iomis lygtimis ireikiamas Ampero
dsnis: dviej plon be galo ilg lygiagrei
laid, kuriais teka srovs, magnetins
sveikos jga proporcinga srovi stipri

54 pav.
29
sandaugai, laido ilgiui ir atvirkiai proporcinga atstumui tarp j. Remiantis iuo dsniu, apibdinamas srovs stiprio vienetas
amperas: amperas tais nuolatins elektros srovs, kuriai tekant dviem plonais be galo ilgais lygiagreiais laidais, esaniais
vienas nuo kito 1 m atstumu, j kiekvien ilgio metr veikia 210
7
N magnetin jga, stipris. I ia ir gaunama magnetins
konstantos
0
skaitin vert:
m
H
10 4
m
H
l I I
dF
7 s

=


= =
1 1 1 1
10 2 1 2 2
7
2 1
0
t

t

Rmelis, kuriuo teka srov, vienalyiame magnetiniame lauke. Sakysime, indukcijos B

vienalyiame
magnetiniame lauke yra rmelis, kuriuo teka I stiprio nuolatin srov (57 pav.). Magnetinis laukas lygiagretus rmelio
ploktumai ( n B

). Apatins ir virutins rmelio kratini Ampero jgos neveikia ( B

l Id

), onins kratins veikiamos


jgomis
1
F

ir
2
F

, kurios veria rmel suktis apie a OO


*
( B OO
*

). i jg petys
2
2 1
l
l l = = . Rmelio sukimo momento
modulis ; B p IBS IBl IBll Fl l F l F M
m
= = = = = + =
2
2 2 1 1
(13.24)
ia
2
l S = rmelio ribojamo paviriaus plotas, IS p
m
= srovs rmelio magnetinio momento modulis. Plotui gali bti
suteiktos vektoriaus savybs: n S S

= . Teigiamja n

normals vektoriaus kryptimi imama ta, kuri susijusi su srovs kryptimi


deininio sraigto taisykle. Tada magnetinio momento vektorius . S I p
m

=
Rmelio sukimo momento vektorius M

statmenas vektori
m
p

ir B

sudaromai ploktumai, t.y. lygiagretus aiai OO


*
:
B p M
m

= . (13.25)
Magnetinio lauko jgos stengiasi pasukti rmel taip, kad jo
magnetinis momentas pasidaryt lygiagretus vektoriui B

,nes tik
tuomet sukimo momentas M

tampa lygus nuliui: 0 = M

, kai
m
p

,, B

. Tuo paremtas elektros varikli ir magnetoelektrins sistemos


matavimo prietais veikimo principas.
Bendru atveju, kai kontro ploktuma
nra lygiagreti vektoriui B

(kampas tarp
vektori B

ir
m
p

lygus o (58 pav.), rmelio


sukimo momento modulis M=p
m
Bsino , o jo
vektorius . B p M
m

=
Krvinink judjimas elektromagnetiniame lauke. Lorenco jga. Lorenco jga tai jga, kuria elektromagnetinis
laukas veikia jame judant krvinink:
B v q E q F
L


+ = . (13.26)
Pirmasis dmuo rodo jg, kuria elektrinis laukas veikia jame esant krvinink, antrasis dmuo jg, kuria magnetinis
laukas veikia jame judant krvinink. Tai Lorenco jgos magnetin dedamoji:
B v q F
Lm

= . (13.27)
Jgos
Lm
F

kryptis nustatoma kairiosios rankos taisykle, kai krvis teigiamas, ir deiniosios rankos taisykle, kai krvis
neigiamas. Taigi
Lm
F

visada statmena krvininko greiiui v

, t.y. ji yra centrin jga ir mechaninio darbo neatlieka, tik keiia


krvininko judjimo krypt.
Krvininko judjimo trajektorijos forma priklauso nuo kampo o, kuriuo jis lekia vienalyt magnetin lauk B

linij
atvilgiu.

I

p
m

B
o
58 pav.
57 pav.
m
p


I
B


1
F


O
O
*
n


30
1. Kai krvininkas juda iilgai magnetinio lauko, t. y. kai kampas = 180 0 arba o , tai F
Lm
= 0 ir todl judjimo
trajektorija yra ties (59 pav., a).
2. Kai krvininkas lekia statmenai magnetinio lauko srit ( ) B v

, jo trajektorija apskritimo lankas (59 pav., b),


kurio kreivumo spindulys R nustatomas i
Lorenco jgos magnetins dedamosios,
kaip centrins jgos. Taikome antrj
Niutono dsn:
c Lm
ma F = .
stat jgos ir centrinio pagreiio
iraikas, gauname:
R v m B v q
2

= .
I ia const
qB
v m
R = =

. (13.28)
Vadinasi, kuo didesnis krvininko impulsas

v m , tuo sunkiau magnetinei jgai nukreipti krvinink judti kreiva


trajektorija ir todl tuo didesnis jos kreivumo spindulys.
Vieno apsisukimo laikas, t. y. sukimosi periodas
qB
m
v
R
T
t t 2 2
= =

nepriklauso nei nuo krvininko greiio, nei nuo


trajektorijos spindulio, o priklauso tik nuo magnetins indukcijos B ir dalels savitojo krvio q/m.
3. Kai krvininko greitis v

ir magnetin indukcija B

sudaro bet kok kamp o, is kampas


nekinta judjimo metu, o judjimo trajektorija vienodo ingsnio h sraigtin linija (59 pav., c). Tai
paaikinama tuo, kad krvininkas tuo paiu metu sukasi greiiu

ir slenka greiiu
II
v

(60 pav.):
II
v v v

+ =

; (13.29)
ia o sin v v =

, o cos v v
II
= . Trajektorijos kreivumo spindulys
qB
sin v m
R
o
= , (13.30)
jos ingsnis
qB
cos v m
T v h
II
o t 2
= = . (13.31)
Sukimosi kryptis priklauso nuo krvininko enklo (61 pav.).

Lorenco jgos praktinio taikymo
pavyzdiai. Holo reikinys. Elektringj
daleli judjimu elektriniame ir
magnetiniame laukuose pagrstas masi
spektrografo veikimas. Angl fiziko F. V.
Astono sukurto masi spektrografo
principin schema pateikta 62 paveiksle.
Prajs pro siaur pluot formuojanias
diafragmas D
1
ir D
2
, greit skirting jon pluotelis iskleidiamas vienalyiame elektriniame lauke ir kreipiamas prieinga
kryptimi magnetiniame lauke. ia Lorenco magnetins jgos veikiami jie juda apskritim lankais. Kaip matyti (13.28)
formulje, j kreivumo spinduliai tuo didesni, kuo didesni greiiai ir maesni savitieji krviai q/m. Todl virutin kiekvieno
pluotelio trajektorij atitinka greiiausi savitojo krvio jonai. Taigi magnetinis laukas fokusuoja vienodo savitojo krvio jonus
fotoploktels takuose 1 ir 2. Taip buvo atrasti stabils izotopai, itirta element izotopin sudtis ir nustatyta j atomin
mas.
59 pav.
60 pav.
61 pav.
62 pav.
31
Holo reikinys. Kai I stiprio elektros srov teka metalo arba puslaidininkio ploktele, esania B

indukcijos
magnetiniame lauke, ploktelje atsiranda skersinis
H
E

stiprio elektrinis laukas, statmenas I ir magnetins indukcijos B


kryptims. io lauko stiprio vert o sin IB R E
H H
= ; (13.32)
ia R
H
Holo konstanta; o kampas tarp srovs tekjimo ir magnetins indukcijos krypi.
Skersinio elektrinio lauko susidarymas paaikinamas kryptingai judani krvinink atskyrimu, veikiant Lorenco jgos
magnetinei dedamajai B v q F
Lm

= . Jos modulis lygus o sin B v q F


Lm
= ; (13.33)
ia v krvinink kryptingo judjimo greiio modulis. Tai vyksta tol, kol atsiradusio elektrinio lauko jga
e
F

atsveria
m
F

, t.y.
o sin B v q qE
H
= . (13.34)
Metalins ploktels atveju judantys
krvininkai yra laidumo elektronai. Kai kampas
= 90, jie juda apskritiminmis trajektorijomis
ir kaupiasi prie virutins sienels (63 pav.).
Dl to apatin sienel sielektrina teigiamai. Kai
i jg moduliai pasidaro lygs, nusistovi
pusiausvyra ir krvininkai juda tiesiai (64 pav.).
Skersinio elektrinio lauko stipris tuomet nekinta. Kadangi srovs stipris
S evn jS I
0
= = ;
ia j srovs tankis; n
0
krvinink koncentracija; S ploktels skerspjvio plotas, tai i (13.34) iraikos elektrinio lauko
stiprio modulis
S en
sin IB
E
H
0
o
= (13.35)
Dydis R
H
= 1 / (en
0
) vadinamas Holo konstanta. Metaluose laisvj krvinink koncentracija n
0
didel, todl j Holo
konstantos skaitins verts maos; puslaidininki atvirkiai, Holo konstantos didels. Holo konstantos enklas toks pat
kaip krvininko. I jos enklo sprendiama apie priemaiini puslaidininki laidumo tip.
Praktikai matuojamas skersinis potencial
skirtumas A
H
arba Holo tampa
b
sin IB R
b E
H
H H
o
= = A ; (13.36)
ia b ploktels storis magnetinio lauko kryptimi
(65 pav.). Kai = 90, is skirtumas
b
IB R
H
H
= A (13.37)
Imatavus Holo potencial skirtum A
H
,
ploktele tekanios elektros srovs stipr I ir inant ploktels stor b bei magnetin indukcij B, galima apskaiiuoti Holo
konstant R
H
, o po to ir krvinink koncentracij n
0
bei j tip. Pagaliau galima apskaiiuoti krvininko vidutin laisvj lk
l .
Magnetinis srautas. Gauso dsnis magnetiniam laukui. Magnetins indukcijos
vektoriaus elementariuoju srautu pro plotelio dS paviriaus element vadinamas skaliarinis
dydis, nusakomas lygybe:
dS B ) n , B cos( BdS S d B dS n B d
n B
= = = = u

; (13.38)
ia B ) n , B cos( B B
n

= vektoriaus projekcija paviriaus normalje (66 pav.); dS n S d


=
+ + + + + + + + + +
+
+
+
+
+
+
+
+
I
v
B
X
e
F
e
F
m
63 pav. 64 pav.
X
65 pav.
66 pav.
32
paviriaus pseudovektorius. Jeigu vektoriaus B

srautas siejamas su tam tikru kontru, kuriuo teka srov, tokiu atveju
teigiamoji kontro normals kryptis su tekanios srovs kryptimi siejas deiniojo sraigto taisykle.
Magnetins indukcijos vektoriaus srautas pro bet kokio ploto paviri:
}
= u
S
B
S d B

. (13.39)
Jeigu laukas vienalytis, o pavirius statmenas vektoriui B

, . BS
B
= u Magnetinio srauto vienetas yra vberis (1Wb =
1T
.
1m
2
). Tai toks srautas, kur sukuria 1T indukcijos vienalytis magnetinis laukas, praeinantis pro statmen jam 1m
2
ploto
paviri.
N vienod vij sistem veriantis magnetinis srautas vadinamas surituoju. Jis lygus
u = + N ; (13.40)
ia u vien vij veriantis magnetinis srautas.
Kadangi magnetins indukcijos linijos yra udaros, tai bet kuri i j jusi pro udarj paviri btinai pro j ir ieina.
Seka, kad magnetinio lauko indukcijos vektoriaus srautas pro bet kok udarj paviri lygus nuliui:
} }
= =
S
n
. dS B S d B 0

(13.41)
i formul ireikia Gauso dsn magnetiniam laukui. Palyginus i lygyb su Gauso dsnio elektrostatiniam laukui
iraika
}

=
S
i
q
S d E
c

, galima padaryti ivad, kad gamtoje magnetini krvi nra.

14. Magnetinis laukas mediagoje

Mediagos magnetjimas, magnetjimo vektorius. Bandymai rodo, kad mediagoje magnetinis laukas yra kitoks
negu vakuume. Tai rodo, kad mediaga, patekusi iorin magnetin lauk, pati kuria savo magnetin lauk, kuris vektorikai
sumuojasi su ioriniu lauku. Sakoma, kad mediagos magnetiniame lauke magnetja. magnetjanios mediagos vadinamos
magnetikais.
Visos mediagos pasiymi magnetinmis savybmis, pagal kurias jos skirstomos diamagnetikus, paramagnetikus,
feromagnetikus ir kt. Diamagnetik ir paramagnetik magnetins savybs paaikinamos elektron orbitiniais magnetiniais
momentais (67 pav.):
n IS p
mo

= ; (14.1)
ia I = ev elektrono judjimo nulemtos mikroelektros srovs stipris; v sukimosi danis (~10
15
s
1
),
2
r S t = orbitos plotas.
Elektronui bdingas ir savasis magnetinis momentas
ms
p

, kur lemia jo sukinys, t. y. tokia neatskiriama elektrono


savyb, kaip jo krvis ar mas. Skaitine verte jis proporcingas Boro magnetonui
e
B
m
e
2

= :
( )
B ms
s s p 1 + = ; (14.2)
ia s = 1 / 2 sukinio kvantinis skaiius. Todl atomo ar molekuls magnetinis momentas lygus j
elektron orbitini
mo
p

ir savj
ms
p

magnetini moment sumai:



+ =
n
i
i ms
n
i
i mo m
p p p
, ,

. (14.3)
Mediagos magnetjimas apibdinamas jos trio vieneto magnetiniu momentu:

=
=
n
i
m
p
V
J
1
1

. (14.4)

v


I
mo
p


67 pav.
S
33
Diamagnetizmas ir paramagnetizmas. Mediagos, kuri atom ar molekuli 0 =
m
p

, kol iorinio magnetinio lauko


nra, vadinamos diamagnetikais (inertins dujos, bismutas, grafitas, talis, cinkas, varis, sidabras, auksas, vanduo, stiklas).
Mediagos, kuri atom ar molekuli 0 =
m
p

, net ir tada, kai nra iorinio magnetinio lauko, vadinamos paramagnetikais


(deguonis, aliuminis, platina, kobaltas, volframas ir kt.). Dl daleli iluminio judjimo j magnetiniai momentai orientuoti
netvarkingai, mediaga nemagnetjusi. neus diamagnetin ar paramagnetin bandin vienalyt B
0
indukcijos magnetin lauk
(2 pav.), pakinta elektrono judjimo orbita greitis. is reikinys vadinamas elektrono orbitos precesija. Dl to pakinta ir jo
orbitinis magnetinis momentas dydiu
e
mio mi m
m
B r e
p p p
4
0
2 2
= = A , (14.5)
nes
e
m
erB
2
0
0
= = A v v v .
Galima rodyti, kad
m
p

A visada prieingos krypties ioriniam magnetiniam laukui. Todl ir


mediagos magnetjimas
H
m
B r Ne
J
e

_ = =
4
0
2
2
; (14.6)
ia N orbit skaiius; r j vidutinis spindulys; _ magnetinis jautris; H

iorinio magnetinio lauko stipris. Magnetinio


momento
m
p

A ir magnetjimo atsiradimas vadinamas diamagnetiniu reikiniu. Taigi diamagnetizmas savyb, bdinga


visoms mediagoms. Taiau ne visos mediagos yra diamagnetikai, nes danai silpn reikin ugoia kitokie reikiniai.
Daniausiai diamagnetikais esti tos mediagos, kuri atom ar molekuli pilnutiniai magnetiniai momentai lygs nuliui.
Paramagnetikai yra tokios mediagos, kuri molekuls turi magnetin moment. Kai magnetinio lauko nra, atom
magnetini moment orientacija dl iluminio judjimo yra betvark, todl t magnetini moment vektorin suma lygi nuliui.
Ioriniame magnetiniame lauke esanio paramagnetiko atomo magnetinio momento p
m
energija maiausia, kai
m
p

.
Taiau, veikiant magnetiniam laukui, kampas tarp atomo magnetinio momento ir magnetins indukcijos krypi nesikeiia:
magnetinis momentas tik precesuoja apie
B

krypt, nekintant kampui tarp j. Dl atom sveikos ir susidrim is precesinis


judjimas trumpam sutrinka. Tuomet magnetinis laukas ir orientuoja atom magnetinius momentus taip, kad bt
m
p

,, B

,
todl magnetinis laukas paramagnetike sustiprja. iluminis judjimas trukdo iam orientavimui, dl to paramagnetik
magnetinis jautris maja temperatrai didjant.
Paramagnetik magnetjimas vyksta panaiai kaip polini dielektrik poliarizacija. Silpnuose magnetiniuose laukuose
magnetjimas apraomas taip:
.
3
2
m 0
kT
Np
J

= (14.7)
Magnetinis laukas magnetike. Magnetinio lauko indukcija mediagoje pagal lauk superpozicijos princip
i
B B B

+ =
0
; (14.8)
ia H B

0 0
= lauko magnetin indukcija tutumoje;
i
B

indukuotojo lauko magnetin indukcija:


J B
i

0
=
. (14.9)
inoma, kad H J

_ = ; (14.10)
ia _ mediagos magnetinis jautris. Taigi ( )H H H B

_ _ + = + = 1
0 0 0
; (14.11)
ia H

magnetinanio lauko stipris. Paymj _ = + 1 , gauname


H B

0
=
, (14.12)

v


o
I
m
p


0
B


m
p

A

68 pav.
O
to
34
ia - mediagos santykin magnetin skvarba. Ji parodo, kiek kart magnetinio lauko indukcija mediagoje yra didesn negu
vakuume: .
0
B
B

= (14.13)
Diamagnetik _
d
< 0,
d
< 1 jie magnetja prie magnetin lauk; paramagnetik _
p
> 0,
p
> 1 jie magnetja
lauko kryptimi, taiau daleli iluminis judjimas trukdo orientuojaniam magnetinio lauko poveikiui, nes T
p
1 ~ _ . Tiek
d
,
tiek
p
nepriklauso nuo magnetinio lauko stiprio H.
Visumins srovs dsnis. 13.4 skyrelyje visumins srovs dsnis uraytas makroskopini laidumo srovi vakuume
sukurtam magnetiniam laukui. Taiau mediagoje magnetin lauk kuria ir molekulins srovs mikrosrovs. Todl visumins
srovs dsnis magnetikui uraomas taip:
|
|
.
|

\
|
+ =

}
i
mol i
i
i
l
I I l d B
, 0


, (14.14)
t. y. magnetins indukcijos cirkuliacija kontru l proporcinga kontro juosiam laidumo srovi I
i
ir molekulini srovi I
i,mol

sumai. Atsivelg (14.8), visumins srovs dsn perraome taip:
mol
l
i
l
I I l d B l d H
0 0 0
+ = +
} }

(14.15)
Kadangi indukcija B
i
susijusi su srove I
mol
, tai galima teigti, kad
mol
l
i
I l d B
0
=
}

. (14.16)
Tuomet gauname I l d H
l
=
}

; (14.17)
ia I kontro juosiam makroskopini laidumo srovi algebrin suma. Tai ir yra visumins srovs dsnio magnetikui
iraika. Magnetinio lauko stiprio vektoriaus cirkuliacija kontru l lygi kontro juosiam laidumo srovi algebrinei sumai ir
nepriklauso nuo terps magnetini savybi.
Feromagnetikai. Feromagnetikai kristalins mediagos, kuri atom priepaskutiniuose 3d ir 4f elektroniniuose
sluoksniuose yra nesukompensuot elektron sukini. Tokiomis savybmis pasiymi 9 cheminiai elementai (geleis, kobaltas,
nikelis, gadolinis, disprozis, erbis, tulis, holmis, terbis) ir kai kurie j lydiniai, kol j temperatra nevirija Kiuri temperatros
O, t. y. temperatros, kuri virijus feromagnetikai virsta paramagnetikais. Geleies O = 780 C, nikelio 358 C, permalojaus
550 C, kobalto 1122 C. Feromagnetikai pasiymi labai didele magnetine skvarba bei magnetiniu jautriu (>>1, _>>1).
Feromagnetik magnetjimas J

netiesikai priklauso nuo iorinio


magnetinio lauko stiprio H

arba nuo magnetins indukcijos


0
B

vakuume (69
pav.). Feromagnetiko pirminio magnetjimo kreivje galima iskirti tokias sritis: 1
grtamj proces sritis; 2 negrtamj proces sritis, kai uolikai
persiorientuoja sukiniai; 3 sukimo sritis; 4 soties sritis.
Tai paaikinama nedideli srii (10
5
10
2
cm) srii domn matmen
kitimu ir j magnetini moment orientacija stiprjant magnetiniam laukui
(domnas feromagnetiko savaiminio magnetjimo sritis, kurioje, esant T = 0 K,
elektron savieji magnetiniai momentai orientuoti lygiagreiai). Dl to didja energetikai palanks domnai, kuri
i
J

sudaro
ma kamp su H

kryptimi, ir maja nepalanks domnai (70 pav.). Domn dinamika stiprjaniame magnetiniame lauke
yra tokia: a) 0
,
=

i
i m
p

kristalo energija minimali; b) 0


,
=

i
i m
p

; c)

=
i
i m S
p
V
J
,
1

lengviausio magnetjimo kryptis;


d)
S
J

nukreiptas H

kryptimi.
magnetjimo kreivs 3 dalis vadinama magnetinio momento sukimo sritimi. Toliau stiprinant magnetin lauk,
bandinio magnetjimas praktikai nekinta ir lygus soties magnetjimui
s
J

. Silpninant magnetin lauk, pirmiausia


J
S
J
H
0
1 2 3 4
69 pav.
35
magnetjimo vektorius J

vl pasisuka lengviausio magnetjimo kryptimi


(kryptimi, kuria magnetjimo darbas minimalus), po to atsiranda domenai ir
magnetjimas maja iki liktins verts J
l
(71 pav.).
magnetjimas inyksta, kai, pakeitus magnetinio lauko krypt, jo vert lygi H
k
koerciniam lauko stipriui. Ir toliau
stiprjant prieingos krypties laukui, feromagnetikas vl magnetja iki sotinimo (J
s
). Visas bandinio permagnetinimo ciklas
vaizduojamas udara histerezs kilpa (71 pav.). Histerez rodo bandinio savybi priklausomyb (tiksliau j vlavim) nuo
prie tai buvusi slyg, t. y. ar bandinys jau buvo magnetiniame lauke, ar ne. Kilpos plotas proporcingas energijai, reikalingai
vien kart permagnetinti feromagnetin bandin ir dl domen trienties virstania jo iluma.
Minktamagnei mediag J
l
ir H
k
mai, o kilpa siaura (geleis, permalojus, supermalojus). Angliniai, volframiniai,
chrominiai plienai pasiymi plaia histerzs kilpa. I i mediag gaminami nuolatiniai magnetai.
Feritai. Feritais vadinami sudtingi geleies ir kit metal oksid kompleksiniai kristaliniai junginiai. Ferit bendra
formul
3 2
O MeOFe ; ia Me ymi
+ + + + + 2 2 2 2 2
, , , , Cu Mg Mn Co Ni ir kit metal dvikrv jon. Daugumos ferit magnetins
savybs yra panaios feromagnetik. Pagal elektrines savybes feritai yra dielektrikai arba puslaidininkiai.

15. Elektromagnetin indukcija

Elektromagnetin indukcija. Faradjaus dsnis. Jau inome, kad elektros srov sukuria magnetin lauk. Ar nra
atvirktinio reikinio, kada magnetinis laukas sukuria elektros srov? Pirmasis klausim teigiam bandymais pagrst
atsakym dav Faradjus (M. Faraday) 1831 m. Jis pastebjo, kad kintant udar laid kontr kertaniam magnetiniam
laukui, tame kontre atsiranda elektros srov. Ji buvo pavadinta indukuotja srove, o is reikinys - elektromagnetins
indukcijos reikiniu.
Bandymais buvo nustatyta, kad indukuotosios srovs stipris proporcingas magnetinio srauto kitimo spartai
nepriklausomai nuo to, dl kokios prieasties kinta srautas: I
ind
~ du/dt (15.1)
Srautas gali kisti judant kontrui magneto atvilgiu, jam pasisukant arba jam deformuojantis. Suprantama, jog vienu
metu gali veikti du ar visi trys ie veiksniai.
Bandymai rodo, kad indukuotosios kontre srovs kryptis priklauso nuo to, silpnja ar stiprja kontr kertantis

S
N
d
d

B
t

B
ind

I
ind

B
a)

S
N
d
d

B
t

B
ind

I
ind

B
b)

S
N
d
d

B
t

B
ind

I
ind

B
c)

S
N
d
d

B
t

B
ind

I
ind

B
d)
72 pav.
70 pav.
71 pav.
36
magnetinis srautas, taip pat nuo magnetinio lauko indukcijos vektoriaus krypties kontro atvilgiu. Apibendrint taisykl,
pagal kuri galima nustatyti indukuotosios srovs krypt, 1883 m. suformulavo Lencas (E. Lenz): udarame kontre
indukuotoji elektros srov teka tokia kryptimi, kad jos kuriamas magnetinis srautas, kertantis kontro ribojam plot,
prieinasi j sukrusio srauto kitimui.
Panagrinkime kelet konkrei atvej. Tarkime, tiesusis magnetas iauriniu poliumi artinamas prie udaros vijos (72
pav., a). iuo atveju vij kertantis magnetinis srautas nukreiptas emyn ir stiprja, tad vijoje indukuotoji srov I
ind
teks tokia
kryptimi, kad jos kuriamas magnetinis srautas bt nukreiptas vir ir kompensuot magnetinio srauto stiprjim. Kontro
ribojamas plotas S iuo atveju nekinta, taigi .
d
d
d
d
t
B
S
t

= Vektoriaus
B

moduliui didjant, jo ivestins


t
B
d
d

kryptis sutampa
su B

kryptimi, t, y.
t
B
d
d

nukreiptas emyn. Sutinkamai su Lenco taisykle indukuotoji srov turi tekti tokia kryptimi, kad jos
kuriamo magnetinio lauko indukcija bt nukreipta vir. Priminsime, kad vektoriaus
ind
B

kryptis susijusi su I
ind
kryptimi
deiniojo sraigto taisykle.
Nesunku sitikinti, kad tolinant magnet nuo vijos (72 pav., b) magnetinis srautas, kertantis vijos plot, silpnja, tad
t
B
d
d

nukreipta prie B

krypt, t. y. vir.
ind
B

ir iuo atveju turi bti nukreipta prie


t
B
d
d

krypt, t. y. emyn. Isiaikin
ind
B


krypt, pagal deiniojo sraigto taisykl nustatome I
ind
krypt. Panaiai samprotaujant lengva nustatyti indukuotosios srovs
krypt, kai magnetas pietiniu poliumi artja prie vijos (72 pav., c) ar tolsta nuo jos (72 pav., d).
Atkreipsime dmes, kad indukuotosios srovs kryptis susijusi su
t
B
d
d

vektoriaus kryptimi kairinio sraigto taisykle.
Elektromagnetins indukcijos reikinio esm nusakantis dsnis (Faradjaus dsnis) teigia, kad indukcin elektrovara
lygi magnetinio srauto kitimo spartai su minuso enklu:
dt
d
ind
u
= c
. (15.2)
Minuso enklas ireikia Lenco taisykl.
Jei kelis nuosekliai sujungtus kontrus kerta tas pats magnetinis srautas, tada indukcin evj lygi indukcini evj
kiekviename kontre sumai. Pavyzdiui, jei tas pats magnetinis srautas kerta rit, turini N vij, ritje indukuojama evj
.
d
d
ind
t

N = c ` (15.3)
Indukcins elektrovaros kilm. Indukcin elektrovara atsiranda tiek nejudaniame laidininke, kur kerta kintamas
magnetinis laukas, tiek ir laidininke, kuris juda vienalyiame magnetiniame lauke. Pirmuoju atveju elektrovaros atsiradimas
paaikinamas tuo, kad kintamas magnetinis laukas kuria skurin elektrin lauk, t. y. lauk, kurio jg linijos yra udaros (73
pav.). Skurinio elektrinio lauko kryptis priklauso
nuo magnetinio lauko kitimo spartos pobdio: 73
pav.,a magnetinis laukas stiprja; b magnetinis
laukas silpnja.
Kadangi elektrovara lygi paalini jg
darbui perkeliant teigiam vienetin krv udara
grandine, t. y. kadangi
}
=
l
i
l d E

c , (15.4)
o pagal Faradjaus elektromagnetins indukcijos
dsn elektrovara
73 pav.
37
t
i
c
u c
= c ,
tai
t
l d E
l
i
c
u c
= =
}

c . (15.5)
Vadinasi, skurinio elektrinio lauko stiprio cirkuliacija kontru l lygi indukcinei elektrovarai.
Antruoju atveju, kai laidininkas ar laidus kontras juda vienalyiame lauke, indukcins elektrovaros atsiradimo
prieastis yra Lorenco jgos magnetins dedamosios
Lm
F

veikimas laisvuosius elektronus. Tegul l ilgio tiesus laidas pastoviu


greiiu v

juda ploktumoje XOZ statmenai B

linijoms (74 pav.). Laisvuosius elektronus veikianti jga


( ) B e F
Lm

' + = v v ; (15.6)
ia v'

elektron kryptingo judjimo iilgai laido greitis, atsirandantis dl j judjimo greiiu v

kartu su strypu. Btent jgos


dedamoji B e

v priveria laisvuosius elektronus kauptis laido gale C tol, kol dl to atsiradusi elektrinio lauko jga atsvers
Lorenco magnetin dedamj: B e eE v = . (15.7)
Nuo io momento greitis 0 = ' v

, t.y. laido galuose susidaro tam tikro dydio potencial skirtumas:


B l v = A . (15.8)
Kadangi atkarpoje joki elektrovaros altini nra, tai potencial skirtumas lygus indukcinei elektrovarai. Taigi
B l
i
v = c , (15.9)
t.y. indukcin elektrovara proporcinga laido ilgiui, jo greiiui ir magnetinei indukcijai. iuo atveju magnetinis laukas kinta dl
kontro ribojamo ploto kitimo (brkniuotas).
Prie jo gal prijungus apkrov, grandine teks indukcin elektros srov (75 pav.). Srovs kryptis nusakoma deiniosios
rankos taisykle: kai B

linijos statmenos delnui, o atlenktas nyktys rodo laido judjimo krypt, tai keturi itiesti pirtai rodo
indukcins srovs krypt.
Saviindukcijos reikinys. Induktyvumas. Elektros srovs sukurto magnetinio lauko indukcija pagal Bio ir Savaro
dsn proporcinga srovs stipriui, t. y. B ~ I. Taigi ir io lauko magnetinis srautas
}
= u
S
S d B

(15.10)
taip pat proporcingas srovs stipriui, t. y. LI = u . (15.11)
Dydis L vadinamas srovs kontro induktyvumu. Jo matavimo vienetas henris (H): 1H tai kontro, kuriuo, tekant 1A
stiprio elektros srovei, sukuriamas 1 Wb magnetinis srautas, induktyvumas. Jis priklauso nuo kontro matmen, formos ir
aplinkos magnetini savybi.
Kai dl koki nors prieasi kinta kontr veriantis suritasis magnetinis srautas, tai jame atsiranda saviindukcijos
elektrovara c
s
:
dt
dL
I
dt
dI
L
dt
d
s
=
+
= c . (15.12)



74 pav. 75 pav.
38
Taigi indukcijos elektrovaros atsiradim galima paaikinti arba kontro induktyvumo, arba juo tekanios srovs stiprio,
arba abiej j kitimu. Jeigu induktyvumas L = const, tai
dt
dI
L
s
= c . (15.13)
Minuso enklas rodo, kad saviindukcijos srov prieinasi srovs stiprio kitimui kontre ir todl ltina kitimo spart.
Vadinasi, kontro induktyvumas yra jo elektrinio inertikumo matas.
Magnetinio lauko energija ir jos tankis. Prie grandins, susidedanios i nuosekliai
sujungt induktyvumo L ir rezistoriaus R, prijunkime nuolatins tampos altin, kurio elektrovara
c (76 pav.). Grandine ims tekti srov
.
R
I
s
c c +
=
ra ia c
s
iraik (15.13), t lygyb galime urayti itaip:
.
d
d
t
I
L IR + = c
ios lygybs abi puses padaugin i Idt, gausime: cIdt = I
2
Rdt+LIdI; ia cIdt = dA
pa
altinio paalini jg per laik dt
atliktas darbas, I
2
Rdt = dQ per t pat laik rezistoriuje R isiskyrs ilumos kiekis. Matome, kad dA
pa
= dQ+LIdI, t. y.
altinio paalini jg atliktas darbas yra didesnis u grandinje isiskyrus ilumos kiek per t pat laik. io darbo ir ilumos
kiekio skirtumas LIdI virto magnetinio lauko energija. Taigi
dW = LIdI = Idu. (15.14)
Jei srovs stipris grandinje padidjo nuo 0 iki I, integruodami (15.14) gauname:
}
= =
I
LI
I LI W
0
2
.
2
d (15.15)
Atsivelgdami (15.15), kontro su srove magnetinio lauko energij galime apskaiiuoti pagal vien i i formuli:
.
2 2 2
2 2
I
I LI
W = = = (15.16)
N kontr su srovmis magnetinio lauko energija

= =
=
N
i
N
k
k i ik
I I L W
1 1
.
2
1
(15.17)
Jei vienalyio magnetinio lauko energija W yra pasiskirsiusi tryje V, tai jos triniu tankiu vadinamas dydis w
m
=W/V.
Jis skaitine verte lygus vienalyio magnetinio lauko, esanio vienetiniame tryje, energijai. Energijos trinis tankis priklauso
nuo magnetinio lauko charakteristik ir terps magnetini savybi:
2 2
2
0
0
2
H B
w
m

= = . (15.18)
Kai magnetinis laukas nevienalytis, jo magnetin energija randama integruojant:
}
=
V
wdV W ; (15.19)
ia w magnetinio lauko energijos trinis tankis (15.18). Nykstamai maame tryje dV lauk galima laikyti vienalyiu.

Elektromagnetiniai virpesiai

Virpesi kontras. Elektromagnetiniai virpesiai, j diferencialin lygtis ir sprendinys. Tarp vairiausi elektrini
reikini ypating viet uima elektromagnetiniai virpesiai, kuriems vykstant elektriniai dydiai - krviai, srovi stipriai ir
tampos, elektriniai ir magnetiniai laukai - periodikai kinta. Tokie virpesiai suadinami ir palaikomi tam tikrose elektrinse

c
L
R
I
76 pav.
39
grandinse, i kuri paprasiausia yra virpesi kontras - elektrin grandin, turinti induktyvum L, talp C ir omin var R
(77 pav.). Jeigu altinio elektrovara periodikai kinta, kontru teka stiprio I kintamoji
srov - kontre atsiranda elektromagnetiniai virpesiai. Omo dsnis virpesi kontrui
uraomas taip:
,
2 1 s
IR c c + + = (15.20)
ia dt LdI
s
/ = c - saviindukcijos evj. Kondensatoriaus elektrod potencialai
1
<
2
, j
skirtumas , /
2 1
C q = srovs stipris kontre lygus kondensatoriaus krvio
ivestinei laiko atvilgiu:
;
dt
dq
I = (15.21)
Lygyb (15.20) perraome taip: L
dt
q d
L t
C
q
R
dt
dq
: ; ) (
2
2
+ = c
) (
1 1
2
2
t
L
q
LC dt
dq
L
R
dt
q d
c = + + ; (15.22)
Uraytoji lygtis analogika mechanini svyravim diferencialinei lygiai
t F s
dt
ds
dt
s d
O = + + cos 2
0
2
0
2
2
e o ,
todl, uraydami lygties (15.22) sprendinius, ta analogija ir pasinaudosime.
Laisvieji virpesiai idealiajame kontre. Panagrinkime virpesius kontre, kurio omin vara nykstamai maa (R~0).
Virpesiams suadinti kondensatorius vien kart kraunamas krviu q. Tarp ploki susikuria elektrinis laukas, kurio
energija ) 2 /(
2
C q W
m
= (78 pav. a)

Sujungus grandin, kondensatorius pradeda isikrauti, kontru ima tekti stiprjanti elektros srov, elektrinio lauko
energija maja, magnetinio - didja. Pagal energijos tverms dsn, pilnoji kontro energija
const
LI CU
W W W
m e
= + = + =
2 2
2 2
. (15.23)
77 pav.
40
Laiko momentu T t
4
1
= , kuomet kondensatorius pilnai isikrovs, elektrinio lauko energija lygi nuliui, magnetinio
lauko energija, kaip ir srovs stipris, maksimals. Nuo io momento srov kontre silpnja, silpnja ir magnetinis laukas, dl
ko ritje indukuojama saviindukcijos elektrovara. Jos kuriama srov teka ta paia kryptimi kaip ir silpnjanti kondensatoriaus
ikrovos srov (Lenco taisykl) ir kondensatoriaus elektrodus krauna prieing enkl krviais negu kad laiko momentu t = 0.
sikraunant kondensatoriui, magnetinio lauko energija virsta elektrinio lauko energija. Laiko momentu T t
2
1
= kondensatorius
yra pilnai sikrovs ir nagrintieji procesai vyksta prieinga kryptimi. Energijos virsmai virpesi kontre analogiki
mechanins svyruokls energijos virsmams (78 pav.).
Apraydami nagrintuosius procesus matematikai, pasinaudosime (15.22) lygybe, vertin tai, kad R = 0 ir = 0
(virpesiai laisvieji): ; 0
1
2
2
= + q
LC dt
q d
(15.24)
arba . 0
2
0
2
2
= + q
dt
q d
e (15.25)
ia ) /( 1
2
0
LC = e .
0
- krvio svyravim ciklinis danis (savasis kontro danis). ios lygties sprendinys
); cos(
0 0
o e + = t q q
m
(15.26)
ia q
m
- kondensatoriaus krvio svyravim amplitud. Kontro savj virpesi periodas
LC T t
e
t
2
2
0
0
= = . (15.27)
Formul (15.27) vadinama Tomsono formule. Srovs stipris kontre kinta taip:
);
2
cos( ) sin(
0 0 0 0 0
t
o e o e e + + = + = = t I t q
dt
dq
i
m m
(15.28)
ia I
m
=
0
q
m
- srovs stiprio amplitud. Kondensatoriaus elektrod tampa kinta taip:
); cos( ) cos(
0 0 0 0 1 2
o e o e + = + = = = t U t
C
q
C
q
u
m
m
c
(15.29)
ia U
m
= q
m
/C - tampos amplitud. I lygybi (15.28) ir (15.29) matyti, kad srovs ir tampos virpesi fazs skiriasi dydiu /2
(tampa atsilieka). Srovs stiprio ir tampos priklausomybs nuo laiko (kai pradin faz
0
= 0) pateiktos 79 pav.











Slopinamieji elektromagnetiniai virpesiai. Realiame kontre elektromagnetini virpesi energija visuomet liau ar
spariau maja, kadangi ji virsta iluma ominje varoje, be to, dal energijos kontras ispinduliuoja aplink. Tokie
virpesiai apraomi lygtimi
; 0
1
2
2
= + + q
LC dt
dq
L
R
dt
q d
(15.30)
i
u
c
79 pav.
t
41
arba ; 0 2
2
0
2
2
= + + q
dt
dq
dt
q d
e o (15.31)
ia
L
R
2
= o - slopinimo koeficientas. Kai <
0
, (15.31) sprendinys atrodo taip:
); cos(
0 1 0
o e
o
+ =

t e q q
t
m
(15.32)
ia
2
2
2 2
0 1
4
1
L
R
LC
= = o e e - slopinamj virpesi ciklinis danis. (15.32) funkcijos grafikas pateiktas 80 pav.















Kondensatoriaus tampa ); cos(
0 1
o e
o
+ = =

t e U
C
q
u
t
m c
(15.33)
Kontro srovs stipris | |. sin( ) cos(
) 0 1 1 0 1 0
o e e o e o
o
+ + = =

t t e q
dt
dq
i
t
m
(15.34)
Dviej gretim krvio, tampos ar srovs stiprio amplitudi santykis vadinamas slopinimo dekrementu, o jo natrinis
logaritmas - logaritminiu slopinimo dekrementu:
. ln ln ln
) (
0
0
2
1
T e
e q
e q
q
q
T
T t
m
t
m
m
m
o
o
o
o
= = = = A
+

(15.35)
Jam atvirktinis dydis 1/ lygus skaiiui virpesi, po kuri amplitud sumaja e kart. Radiotechnikoje virpesi
kontras apibdinamas ne slopinimo dekrementu, o kontro kokybe:
.
1
C
L
R
Q =
A
=
t
(15.36)
Kontro kokyb skaitine verte lygi kontro sukauptos ir vieno periodo metu ieikvotos
energij santykiui.
Priverstiniai elektromagnetiniai virpesiai. tamp ir srovi rezonansai. Norint
realiame kontre (81 pav.) gauti neslopinamuosius virpesius, reikia periodikai kompensuoti
kontro energijos nuostolius dl ilumos isiskyrimo bei energijos ispinduliavimo.
Daniausiai tam panaudojamas periodikai kintanios evj iorinis altinis, kurio tampa:
. cos t U u
m
e = (15.37)
Tokiu atveju priverstini virpesi diferencialin lygtis uraoma taip:
q
m2
t
t
1
q
m0
t
1
+T
q
m0
e
-ot
80 pav.
q
q
m1

~
c
R
L
C
u
R

u
L
u
C

81 pav.
42
. cos 2
2
0
2
2
t
L
U
q
dt
dq
dt
q d
m
e e o = + + (15.38)
ios lygties sprendinys analogikas mechanini svyravim lygties sprendiniui ir uraomas taip:
). cos(
0
o e = t q q
m

Krvio amplitud bei tampos ir krvio fazi skirtumas, remiantis ta paia analogija, ireikiami formulmis:
;
)
1
(
4 ) (
/
2 2
2 2 2 2 2
0
C
L R
U L U
q
m m
m
e
e e
e o e e
+
=
+
=
(15.39)
L
C
R
arctg arctg
e
e
e e
oe
o

=
1
2
2 2
0
0
. (15.40)
Kontro srovs stipris kinta taip:
); cos( )
2
cos( ) sin(
0 0
o e
t
o e o e e = + = = = t I t I t q
dt
dq
i
m m m
(15.41)
ia
2
0
t
o o = - iorinio altinio tampos ir kontro srovs fazi skirtumas:
.
1
1
)
2
(
0
0
R
C
L
tg
tg tg
e
e
o
t
o o

= = = (15.42)
Srovs stiprio amplitud
;
)
1
(
2 2
Z
U
C
L R
U
q I
m m
m m
=
+
= =
e
e
e (15.43)
ia
2 2 2 2 2 2
) ( )
1
( X R X X R
C
L R Z
C L
+ = + = + =
e
e - kontro pilnoji elektrin vara arba impedansas. Pilnj var
sudaro aktyvioji vara R ir reaktyvioji vara X. Tekant elektros srovei aktyvija vara, pastaroji elektros energij suvartoja
(paveria iluma arba mechaniniu darbu), tekant reaktyvija vara, elektros energija nesuvartojama (pakaitomis virsta tai
magnetinio, tai elektrinio lauko energija).
Kai kondensatoriaus talpin ir rits induktyvioji vara lygios (X
L
= X
C
), tamp kryiai ritje ir kondensatoriuje taip pat
lygs (u
L
= u
C
), tik j fazs prieingos, todl srovs stiprio amplitud yra didiausia:
.
R
U
I
m
mrez
= (15.44)
Turime tamp rezonans. I (15.43) seka, kad rezonansas pasiekiamas tada, kai iorinio altinio tampos danis
sutampa su kontro savj virpesi daniu:
.
0
e e e = =
rez
(19.26)
Srovs stiprio rezonansins kreivs pateiktos (82 pav.).

16. Maksvelio teorijos pagrindai ir elektromagnetins bangos

Bendroji Maksvelio teorijos charakteristika. XIX a. pirmojoje pusje A.Amperas, .Bio, F.Savaras, M.Faradjus ir
kiti mokslininkai eksperimentais nustat, kad elektriniai ir magnetiniai reikiniai yra susij. 1855 - 1865 m. D.Maksvelis,
pasinaudojs M.Faradjaus idjomis apie elektrin ir magnetin laukus ir apibendrins eksperimentais nustatytus dsningumus,
sukr fundamentali elektromagnetinio lauko teorij. Sukurtoji teorija yra fenomenologin, nes nenagrinja terpje
82 pav.
43
vykstani reikini, sukuriani elektrinius ir magnetinius laukus, vidinio mechanizmo. Be to, ji yra makroskopin, nes
nagrinja tik makroskopini krvi ir srovi sukurtus elektrinius ir magnetinius laukus erdvs takuose, nuo lauko altinio
nutolusiuose daug didesniais u molekuli matmenis atstumais. Teorijos pagrind sudaro Maksvelio lygi sistema. Maksvelio
lygtys susieja elektrin bei magnetin laukus charakterizuojanius dydius H B D E

, , , su i lauk altini, t.y. su j pai ar su
elektros krvi bei elektros srovi charakteristikomis. Lygtys, uraytos kiekvienam lauko takui, vadinamos
diferencialinmis, lygtys, kuriuose ie ryiai ireikti tam tikrais integraliniais dydiais, vadinamos integralinmis. Nagrinjant
elektromagnetinius reikinius mediagose, prie Maksvelio lygi pridedamos lygtys, siejanios lauk charakteristikas su
mediagos magnetines bei elektrines savybes apibdinaniais dydiais.
Slinkties srov, jos tankis. Integralini Maksvelio lygi sistema. Faradjaus dsnis (
i
= -d/dt ) teigia, kad bet
koks laid kontr kertanio magnetinio srauto pokytis iaukia indukcins evj ir indukcins srovs atsiradim. Taiau bet
kokioje grandinje evj atsiranda tik tada, kai joje esanius laisvuosius krvininkus veikia neelektrostatins kilms paalins
jgos. Bandymai rodo, kad tos paalins jgos nesusij nei su iluminiais, nei su cheminiais procesais kontre, nei su Lorenco
jga, nes ji nejudani krvinink neveikia. 1861 m. D.Maksvelis isak hipotez: kiekvienas kintamasis magnetinis laukas
suadina aplinkinje erdvje elektrin lauk, kuris ir yra indukcins srovs kontre prieastis. is laukas nuo elektrostatinio
skiriasi tuo, kad jo cirkuliacija iilgai bet kokio udaro kontro nelygi nuliui. Taigi, is elektrinis laukas, kaip ir j suadins
magnetinis, yra skurinis.
Pagal D.Maksvel, jeigu bet koks kintamasis magnetinis laukas erdvje suadina skurin elektrin lauk, tai turt bti
ir atvirkiai: bet koks elektrinio lauko pokytis turi suadinti erdvje skurin magnetin lauk. Kadangi magnetinis laukas
visada susijs su elektros srove (j sukuria elektros srov), kintamj elektrin lauk, sukuriant magnetin lauk, D.Maksvelis
pavadino slinkties srove.
Panagrinkime kintamosios srovs grandin, kuri jungtas kondensatorius (83
pav.). Tekant kintamajai srovei ir kondensatoriui sikraunant bei isikraunant, tarp jo
ploki susikuria kintamasis elektrinis laukas. Pagal Maksvel, pro kondensatori, nors jo
plokts atskirtos dielektriku, teka slinkties srov, kurianti magnetin lauk. Magnetinio
lauko stipris toks, lyg j sukurt tarp ploki tekanti laidumo srov, kurios stipris toks pat,
kaip ir jungiamuosiuose laidininkuose. Tokiu atveju laidumo ir slinkties srovi tankiai
vienodi (j
l
= j
s
).
Laidumo srovs tankio prie pat kondensatoriaus ploki modulis:
;
1
t S
q
t dt
dq
S S
I
j
l
l
c
c
= |
.
|

\
|
c
c
= = =
o
(16.1)
Toks pats yra ir slinkties srovs tankio modulis:
;
t
j j
l s
c
c
= =
o
(16.2)
Jeigu elektrins slinkties kondensatoriuje modulis lygus D, vertin, kad D =
0
E, o E = /
0
, gauname:
,
t
D
j
s
c
c
=

(16.3)
ia dalin ivestin vertina elektrins slinkties priklausomyb tik nuo laiko.
Reikia pastebti, kad slinkties srov i tikrj tai nra srov, nes ji nesusijusi su kryptingu
krvinink judjimu. Taiau jai bdinga viena i srovs savybi kurti magnetin lauk. Kaip ir
laidumo srovs atveju kintamojo elektrinio lauko sukurto magnetinio lauko indukcija su vektoriumi
t
D
d
d

susijusi pagal deininio sraigto taisykl (84 pav.).
Laidais teka su elektron judjimu susijusi laidumo srov I, o tarp kondensatoriaus

~
I
I I
I
S
t
D

c
c


83 pav.

B


t
D
d
d


84 pav.
44
plokteli jai lygi slinkties srov, kuri tartum udaro grandin. Taigi, atsivelgiant slinkties srov, srovs tankio linijos
visada yra udaros.
Bendruoju atveju laidumo ir slinkties srovs egzistuoja viena greta kitos, todl Maksvelis ved pilnutins srovs
svok: pilnutin srov lygi laidumo, konvekcins ir slinkties srovi sumai, o jos tankis ir stipris uraomi taip:
} }
c
c
+ =
c
c
+ =
S S
l j
S d
t
D
S d j I
t
D
j j


; . (16.4)
Maksveliui vedus slinkties ir pilnutins srovs svokas, kitaip imtas traktuoti kintamosios srovs grandini udarumas.
Pilnutinei srovei kintamosios srovs grandin visada udara: laidininko galuose nutrksta tik laidumo srov, o tarp jo gal
vakuume ar dielektrike egzistuoja slinkties srov, kuri ir "udaro" elektros srovs grandin.
inome, kad kiekviena laidumo srov kuria skurin magnetin lauk, o jo stiprio vektoriaus cirkuliacija juosianiu
laidinink udaru kontru lygi laidumo srovs stipriui ( I l d H
l
=
}

). D.Maksvelis i teorem pritaik pilnutinei srovei:
S d
t
D
j l d H
S
l
l


} }
|
|
.
|

\
|
c
c
+ = ; (16.5)
ia H

- pilnutins srovs kuriamo magnetinio lauko stipris, S - kontro l juosiamas plotas. i lygtis ir vadinama pirmj
Maksvelio lygtimi, urayta integraliniu pavidalu. Idealiajam dielektrikui (juo laidumo srov neteka) pirmoji Maksvelio lygtis
atrodo taip:
S d
t
D
l d H
S l


} }
c
c
= . (16.6)
Aikindamas indukcins evj susikrim nejudaniame laidininke Maksvelis rmsi prielaida, kad kintamasis magnetinis
laukas erdvje sukuria skurin elektrin lauk. Jo stiprio vektoriaus cirkuliacija udaru kontru l ireikiama taip:
S d
t
B
S d B
t t
l d E
S S
i
l


} } }
c
c
=
c
c
=
c
u c
= =c . (16.7)
ia mes galjome sukeisti integravimo ir diferencijavimo operacijas, kadangi nei l, nei S nuo laiko nepriklauso. (20.7)
lygtis, ireikianti Faradjaus elektromagnetins indukcijos dsn, vadinama antrja Maksvelio lygtimi, urayta integraliniu
pavidalu. I pirmosios Maksvelio lygties seka, kad magnetin lauk gali sukurti arba elektros srov (kryptingai judantys
krvininkai), arba kintamasis elektrinis laukas. I antrosios seka, kad elektrinio lauko altiniu gali bti ne tik elektros krvis,
bet ir kintamasis magnetinis laukas. Taigi, kintamieji magnetinis ir elektrinis laukai egzistuoja tik kartu, o pirmoji ir antroji
Maksvelio lygtys dar vadinamos elektromagnetinio lauko lygtimis.
Elektrostatikos kurse nagrintoji Gauso teorema elektrinei slinkiai vadinama treija Maksvelio lygtimi:
} }
=
S V
dV S d D

, (16.8)
o Gauso teorema magnetiniam laukui - ketvirtj Maksvelio lygtimi:
0
}
=
S
S d B

. (16.9)
Pilnj Maksvelio lygi sistem sudaro mintosios keturios lygtys ir trys lygybs, ireikianios Maksvelio lygtis
einani dydi tarpusavio priklausomybes ). ( ), ( ), ( E f j H f B E f D

= = = Daugumai izotropini mediag tos
priklausomybs yra tiesins: . , ,
0 0
E j H B E D

cc = = =
Elektromagnetins bangos ir j sklidimo ypatumai. inome, kad kintamasis magnetinis laukas kuria kintamj
elektrin lauk (r. Faradjaus elektromagnetins indukcijos dsn). Maksvelis 1864 m. ikl hipotez, kad turi egzistuoti ir
atvirktinis reikinys: kintamasis elektrinis laukas kuria kintamj magnetin lauk. Taigi kintamieji elektriniai ir magnetiniai
laukai yra tarpusavy susij, nes vienas laukas gali virsti kitu ir atvirkiai. Apibdins iuos lauk virsmus diferencialinmis
45
lygtimis, Maksvelis prijo ivad, kad turi egzistuoti ypatingos bangos, kurios gali sklisti ne tik mediaga, bet ir vakuumu. ias
bangas Maksvelis pavadino elektromagnetinmis bangomis. Elektromagnetin banga - tai kintamojo elektrinio ir magnetinio
lauk sklidimas terpe.
Eksperimentikai elektromagnetines bangas prajus daugiau kaip 20 met po teorinio j buvimo numatymo 1887 m.
pirm kart aptiko Hercas (H. Hertz). Nelaidiose elektrai terpse, kuriose nra laisvj elektros krvinink, srov tekti
negali, taiau magnetin lauk gali kurti slinkties srov. Bdinga tai, kad kart prasidjs elektrinio ir magnetinio lauk
tarpusavio kitimo procesas tsiasi, apimdamas vis naujas erdvs sritis, t. y. erdve sklinda elektromagnetin banga.
I Maksvelio elektromagnetizmo teorijos lygi iplaukia, kad elektromagnetini bang sklidimo greitis susijs su
aplinkos dielektrine ir magnetine skvarbomis taip:
.
1
0 0
cc
= v (16.10)
Vakuume c=1, =1, ir
8
0 0
10 3
1
~ = =
c
c v m/s. (16.11)
Neferomagnetinse aplinkose ~1, c>1 (feromagnetikai daniausiai yra laids elektros srovei ir jais neslopstanios
elektromagnetins bangos sklisti negali), taigi
.
c
c
v = (16.12)
Elektromagnetins bangos sklidimo vakuume greiio santykis su jos greiiu mediagoje vadinamas mediagos
absoliutiniu lio rodikliu:
. c = =
v
c
n (16.13)
Esant dideliems daniams mediag dielektrin skvarba c priklauso nuo danio. Tai lemia lio rodiklio n ir
elektromagnetins bangos sklidimo greiio v priklausomyb nuo danio. Elektromagnetins bangos sklidimo greiio
priklausomyb nuo danio vadinama dispersija. Dispersij slygoja c priklausomyb nuo danio.
Kaip ir bet kokios bangos, elektromagnetins bangos sklidimo greitis v susijs su bangos ilgiu , periodu T, daniu v bei
kampiniu daniu e taip:
.
2t
e
u

= = =
T
v (16.14)
Jei sklisdama elektromagnetin banga pereina i vienos terps kit, jos greitis pakinta sutinkamai su (16.12). Pakinta ir
bangos ilgis, o jos danis lieka nepakits ir lygus bang suklusio virpiklio virpesi daniui.
Elektromagnetins bangos diferencialins lygtys ir j sprendiniai. Elektromagnetins bangos diferencialins lygtys
gaunama i Maksvelio lygi. Jeigu nagrinjamoji terp yra vienalyt, elektrikai neutrali (=0) ir nelaidi (j
l
=0), i pirmj
Maksvelio lygi Dekarto koordinai sistemoje gaunama tokia sistema:
.
;
2
2
2
2
2
2
2
2
0 0
2
2
2
2
2
2
2
2
0 0
z
H
y
H
x
H
t
H
z
E
y
E
x
E
t
E
c
c
+
c
c
+
c
c
=
c
c
c
c
+
c
c
+
c
c
=
c
c


cc
cc
(16.15)
Elektromagnetins bangos elektrinio lauko stiprio vektorius E

yra statmenas magnetinio lauko indukcijos vektoriui

B
.
Savo ruotu ie du vektoriai yra statmeni bangos sklidimo greiio vektoriui v

( E

) (85 pav.). Kai plokioji


elektromagnetin banga sklinda iilgai Ox aies, tai vektoriai E

ir B

nuo y ir z nepriklauso. iuo atveju (16.15) lygi sistema


supaprastja:
46
.
1
;
1
2
2
2
2
2
2
2
2
2
2
y
H
t
H
v
x
E
t
E
v
c
c
=
c
c
c
c
=
c
c


(16.16)
Tas diferencialines lygtis tenkina
sprendiniai
E = E
m
cos(et - kx +
0
),
H = H
m
cos(et - kx +
0
). (16.17)
Sryis tarp i vektori virpesi ploktum ir bangos sklidimo greiio pavaizduotas grafikai 85 pav. (vektoriai B

ir
H

yra lygiagrets). ie sprendiniai danai vadinami plokiosios elektromagnetins bangos lygtimis.


Elektromagnetins bangos energija, energijos srauto tankis. Pointingo vektorius. Sklisdama elektromagnetin
banga nea su savimi energij. Ji sutelkta bangos elektriniame ir magnetiniame laukuose. Kadangi bangoje elektrinis laukas
virsta magnetiniu ir atvirkiai, i lauk energijos turi bti vienodos. Galima sulyginti energijas, esanias erdvs, kur sklinda
banga, trio vienete, t. y. elektrins ir magnetins energijos trinius tankius w
e
ir w
m
:
2
2
0
e
E
w
cc
= ir .
2
2
0
m
H
w

=
Taigi .
2 2
2
0
2
0
H E cc
= (16.18)
Pilnasis elektromagnetins bangos energijos trinis tankis ireikiamas taip:
.
1
2
0 0
2
0
EH
v
EH E w w
e
= = = = c c cc (16.19)
Apskaiiuosime, kiek energijos pernea elektromagnetin banga per laiko vienet pro
vienetin plot, statmen bangos sklidimo krypiai, t. y. energijos srauto tank.
Bangos kelyje sivaizduokime cilindr, kurio ais nukreipta bangos greiio vektoriaus
v

kryptimi, o skerspjvio plotas S (86 pav.). Per laikotarp At pro plot S praeis energija,
esanti io cilindro vAt ilgyje: W=(w
e
+w
m
)V=(w
e
+m
m
)vSAt.
Kadangi w
e
=w
m
, i formul galima perrayti taip: . 2
2
0 m
t EHS t vS H t vS w W A = A = A =
Energijos srauto tankis
. EH
t S
W
=
A
= H (16.20)
Patogumo dlei vedamas elektromagnetins bangos energijos srauto tankio vektorius : H


. H E

= H (16.21)
Vektorius H

vadinamas Pointingo (J. H. Poynting) vektoriumi. Jis nukreiptas energijos sklidimo kryptimi, kuri
sutampa su v

kryptimi, o jo modulis savo skaitine verte lygus per laiko vienet pro vienetin plot, statmen bangos sklidimo
krypiai perneamai energijai.
Sklindanios elektromagnetins bangos, sutikusios klit, gali atsispindti, pereidamos i vienos aplinkos kit - lta,
joms, kaip ir visoms bangoms, bdingi difrakcijos, interferencijos ir poliarizacijos reikiniai (plaiau apie iuos reikinius bus
kalbama optikos skyriuje).

85 pav.

v
S
vAt
86 pav.