Está en la página 1de 169

J anina ulien

A r m o k i
M A TE M A TI K A
UDK 51(075.3)
u21
Pirmasis leidimas 2005 2003
Visi i o l ei di mo pakartoti ti raai yra be pakei ti m ir gal i oj a.
Pi rmasi s skai i us rodo paskuti ni us l ei di ni o ti raavi mo metus.
S C t t N l I w
Ct oMl E M m s
ISBN 5-430-03617-
J anina ulien, 2003
Leidykla viesa", 2003
SKAIIAI, SKAIIAVIMAI, ALGEBRA
SKAII TEORIJOS ELEMENTAI
Dal umas
Daugyba
Kok nors skaii (daugin) padauginti i sveikojo skaiiaus (dau-
giklio) reikia daugin paimti kaip dmen tiek kart, kiek vienet turi
daugiklis. Gautas skaiius vadinamas sandauga.
1 pavyz dys. 12 5 = 60; ia 12 dauginys, 5 daugiklis, 60
sandauga.
12 5 = 12 + 12 + 12 + 12 + 12 = 60.
Daugin ir daugikl sukeitus vietomis, sandauga ilieka ta pati.
2 pavyz dys. 2 - 5 = 2 + 2 + 2 + 2 + 2= 10 ir 5 - 2 = 5 + 5= 10.
Abu, ir daugin, ir daugikl, galima vadinti daugikliais.
Dal yba
Tai veiksmas, kuriuo i duotos dviej skaii sandaugos ir vieno
i skaii randamas antrasis skaiius. Duotoji sandauga vadinama dali-
niu, inomas daugiklis dalikliu, o iekomas daugiklis dalmeniu.
1 p a v y z d y s. 48 : 6 = 8; ia 48 dalinys, 6 daliklis, 8 dalmuo.
Dalyb galima patikrinti taip: daliklis 6 padauginamas i dalmens 8
ir gaunamas dalinys 48.
Dalmuo, gaunamas dalijant vien sveikj skaii i kito sveikojo skai-
iaus, gali bti ir ne sveikasis skaiius. Tuomet dalmuo gali bti irei-
kiamas trupmena. J ei dalmuo yra sveikasis skaiius, tai sakoma, kad pir-
masis mint skaii dalijasi i antrojo be liekanos.
2 pavyz dys. 35 dalijasi be liekanos i 5, nes dalmuo yra sveikasis
skaiius 7.
Dalyba natralij skaii aibje galima tik tada, kai egzistuoja toks na-
tralusis skaiius k, su kuriuo n = k m (k, m, n natralieji skaiiai).
Skaiius k vadinamas skaiiaus n dalikliu, o skaiius n skaiiaus k
kartotiniu.
3 pavyz dys. 5 yra skaii 25, 60, 80 daliklis; 60 yra skaii 15, 20,
30 kartotinis.
Daugeliu atvej nedalijant galima suinoti, ar vienas sveikasis skaiius
dalijasi be liekanos i kito sveikojo skaiiaus. Tam tereikia inoti dalumo
poymius:
Skaiius n
dalijasi i:
Dalumo poymis Pavyzdys
2
Skaiiaus n paskutinis
skaitmuo yra lyginis, t. y. 0,
2, 4, 6 arba 8
486064 : 2 = 243032
3 arba 9
Skaiiaus n skaitmen suma
dalijasi i 3 arba 9
273 : 3 =91 (nes 2 + 7 +
+ 3 = 12, o 12 : 3 = 4)
5
Skaiiaus n paskutinis
skaitmuo yra 0 arba 5
13525 : 5 = 2705
10
Skaiiaus n paskutinis
skaitmuo yra 0
13470 : 10 = 1347
Lygi ni ai ir nel ygi ni ai skai i ai
Skaiiai, kurie be liekanos dalijasi i 2, vadinami lyginiais skai-
iais. iuos skaiius galima urayti taip: 2n (n sveikasis skaiius).
Nelyginiai skaiiai uraomi taip: 2n + 1 (n sveikasis skaiius).
P avyz d i ai . 2, 4, 6, 42, 102 lyginiai skaiiai; 3, 11, 21, 1055
nelyginiai skaiiai.
Pi r mi ni ai ir sudt i ni ai skai i ai
Visi sveikieji skaiiai, iskyrus 1, turi maiausiai du daliklius: 1 ir
save pat. Skaiiai, kurie neturi joki kit dalikli, vadinami pirminiais
(arba neskaidiaisiais).
1 pavyz dys. 7, 41, 53 pirminiai skaiiai.
Skaiiai, kurie turi daugiau nei du daliklius, vadinami sudtiniais (arba
skaidiaisiais).
2 pavyz dys. 21 - sudtinis skaiius (jo dalikliai 1, 3, 7, 21).
Skaiius \ nepriskiriamas nei prie pirmini, nei prie sudtini skaii.
Skai dymas pi r mi ni ai s daugi kl i ai s
Kiekvien sudtin skaii galima vieninteliu bdu ireikti pirmi-
ni daugikli sandauga. Nedidelius skaiius lengva iskaidyti mintinai,
o dideliems galima pritaikyti toliau pavyzdyje paaikint skaidymo bd.
1 pavyz dys. Sakykime, duotas skaiius 1421. I mkime i eils pirmi-
nius skaiius ir sustokime ties tuo, kuris yra duotojo skaiiaus daliklis.
Remdamiesi dalumo poymiais, matome, kad skaiiai 2, 3, 5 nra skai-
iaus 1421 dalikliai. Paband padalyti i 7, nustatome, kad 1421 i 7
dalijasi. Gauname dalmen 203. Nubr brkn, kairje j o pusje para-
ome skaii 1421, deinje pusje prieais j dalikl 7, o po skaiiu-
mi dalmen 203. Toliau tokiu pat bdu itiriame skaii 203. Pirmini
skaii 2, 3 ir 5, kurie i pat pradi pasirod netinkami, nelieiame ir
pradedame tirti nuo 7. Pasirodo, kad 7 yra skaiiaus 203 daliklis. Vl
deinje brknio pusje prieais 203 raome dalikl 7, po 203 dalmen
29. Skaiius 29 pirminis, todl skaidym baigiame, alia skaiiaus
deinje paraydami dalikl 29. Skaidymo rezultatas:
1421 7 1421 =7 - 7 - 2 9
203 7
29 29
1
Di di ausi asi s bendr asi s dal i kl i s (DBD)
Keli skaii bendruoju dalikliu vadinamas skaiius, kuris yra
kiekvieno j daliklis.
1 pavyz dys. Skaii 12, 18 ir 30 bendrieji dalikliai yra 2, 3 ir 6. Tarp
vis bendrj dalikli visada yra didiausias daliklis, ms pavyzdyje
skaiius 6, kuris vadinamas didiausiuoju bendruoju dalikliu (DBD).
P avyz d i ai . Skaii 16, 20, 28 DBD yra 4. Raoma: DBD (16, 20,
28) = 4. Skaii 30, 60, 90, 5 DBD yra 5. Raoma: DBD (30, 60, 90,
5) = 5. Nedideli skaii DBD lengva rasti mintinai. Norint rasti keli
skaii didiausij bendrj dalikl, reikia tuos skaiius iskaidyti pirmi-
niais daugikliais, paimti kiekvien i daugikli su maiausiu i turim
rodikliu ir rasti j sandaug.
Raskime DBD (252, 441, 1080). Pirmiausia visus tris skaiius iskaidome
pirminiais daugikliais:
1080 2 252 2 441 3 1080 = 2
3
3
3
5
540 2 126 2 147 3
270 2 63 3 49 7 252 = I
1
3
2
7
135 3 21 3 7 7
45 3 7 7 1 441 = 3
2
I
1
15 3 1
5
1
5
Bendras visiems skaiiams yra tik pirminis daugiklis 3. Maiausias rodik-
lis yra 2. Taigi DBD (1080, 441, 252) = 3
2
= 9.
Gali pasitaikyti, kad pirmini daugikli, kurie bt bendri visiems duo-
tiesiems skaiiams, nra. Tada didiausiasis bendrasis daliklis lygus 1.
Du skaiiai, kuri didiausiasis bendrasis daliklis lygus 1, vadinami tar-
pusavyje pirminiais skaiiais.
2 pavyz dys. 15 ir 22 tarpusavyje pirminiai skaiiai.
Mai ausi asi s bendr asi s kar t ot i ni s (MBK)
Keli skaii bendruoju kartotiniu vadinamas skaiius, kuris yra
kiekvieno j kartotinis.
1 pavyz dys. Skaii 15, 6 ir 10 bendrieji kartotiniai yra 180, 90, 60
ir 30. Tarp vis bendrj kartotini visada yra maiausias, iuo atveju
skaiius 30. is skaiius vadinamas maiausiuoju bendruoju kartotiniu
( MBK) .
Nedideli skaii MBK nesunku rasti mintinai. Kai skaiiai dideli, daro-
me taip: duotus skaiius iskaidome pirminiais daugikliais. Po to vieno
skaiiaus vis skaidin paraome pirminiais daugikliais, papildydami j
trkstamais kit skaidini daugikliais. Vis j sandauga ir bus MBK.
2 pavyz dys. Raskime MBK (780, 656). Pirmiausia abu skaiius i-
skaidome pirminiais daugikliais:
780 2 656 2
390 2 328 2
195 5 164 2
39 39 82 2
1 41
1
41
Tuomet MBK (780, 656) = 2 - 2 - 5 - 39 - 2 - 2 - 41 = 127 920.
DBD ir MBK taikomi sprendiant ir odinius udavinius.
3 pavyz dys. Trys autobusai 7 h ryto ivaiavo i aiktels trimis kryp-
timis. Pirmasis autobusas gro po 2 h 20 min ir vl ivaiavo po 20 min,
antrasis gro po 1 h 52 min ir vl ivaiavo po 8 min, o treiasis auto-
busas gro po 1 h 36 min ir vl ivaiavo po 4 min. Kuriuo artimiausiu
metu j i e vl kartu ivaiuos i aiktels?
Sprendimas. Pirmasis autobusas kelionje ir stotyje i viso utruko
2 h 40 min, arba 150 min, antrasis 2 h, arba 120 min, treiasis
1 h 40 min, arba 100 min. Norint suinoti, kuriuo artimiausiu metu j i e vl
kartu ivaiuos i aiktels, reikia rasti j MBK. Taigi visus tris skaiius
iskaidome pirminiais daugikliais:
150 = 2 3 5 5; 120 = 2 2 2 3 5; 100 = 2 2 5 5.
Dabar apskaiiuojame MBK:
MBK (150, 120, 100) = 2 3 5 5 2 2 = 600.
Taigi autobusai vl kartu ivaiuos po 600 min, arba po 10 h. Vadinasi,
tai vyks 7 + 10 = 17 (h).
Ats.: 17 valand autobusai vl kartu ivaiuos i aiktels.
Real i ej i skai i ai
Natralij skaii aib ymima TV= {1, 2, 3, 4, 5...}.
Bet kur natralj skaii galima urayti jo skyri suma. Kiekvienas
tolesnis skyriaus skaiius gaunamas padauginus prie j esant skyriaus
skaii i 10. Taigi dvienklis skaiius ab = 10 a + b\ trienklis skaiius
abc = 100 a + 10 b + c.
Skaitmens vietos skai i uj e lentel
Milij on klas Tkstani klas
Vienet klas
M
i
l
i
j
o
n

i
m
t
a
i

M
i
l
i
j
o
n


d
e

i
m
t
y
s

M
i
l
i
j
o
n
a
i

T

k
s
t
a
n

i
m
t
a
i

T

k
s
t
a
n


d
e

i
m
t
y
s

T

k
s
t
a
n

i
a
i

i
m
t
a
i

D
e

i
m
t
y
s

V
i
e
n
e
t
a
i

Sveikj skaii aib ymima Z = {...-5, -4, - 3, - 2, - 1, 0, 1, 2, 3,
4, 5...}.
~a yra prieingas skaiiui a. J ei a = 7, tai -a = - 7, o jei a = -8, tai
-a = 8.
Vienas kitam prieing skaii suma lygi 0, t. y. a + (-a) = 0.
Skaiiaus modulis ymimas |cr|. J o reikm:
a, kai a > 0,
I = 0, kai a = 0,
-a, kai a < 0.
Skaiiaus modulis parodo, per kiek vienet skaii tiesje skaiius yra
nutols nuo nulio. Prieing skaii moduliai yra lygs.
Racionalij skaii aib ymima Q. Racionalieji skaiiai uraomi trup-
m 1
mena ; ia m e Z, n e N. Skaiius yra atvirktinis skaiiui a.
n a
1
Vienas kitam atvirktini skaii sandauga lygi 1, t. y.

a = 1. Racio-
nalj skaii galima urayti baigtine arba begaline periodine deim-
taine trupmena.
1 1 25
P avyz d i ai . - =0,5; - = 0,3333... = 0,(3); =0,(75).
Iracionalij skaii aib ymima I. J sudaro skaiiai, kuriuos galima
ireikti begaline neperiodine deimtaine trupmena.
P avyzdi ai . -Jb = 1,732...;
= 3,1415926535...;
0,1010010001...
Realij skaii aib ymima R.
J sudaro racionalieji ir iracionalieji
skaiiai.
Skaiiaus a iraika a =b IO
m
(1 <|| < 10, m e Z) vadinama standar-
tine skaiiaus iraika, o laipsnio rodiklis m skaiiaus eile.
1 pavyzdys. 632 000 000 = 6,32 IO
8
; 0,0012 = 1,2 10
3
.
Du realieji skaiiai a ir b laikomi lygiais (a = b), jeigu j iraikos be-
galinmis deimtainmis trupmenomis yra vienodos.
Realieji skaiiai lyginami pagal ias taisykles:
1) du realieji skaiiai a ir b yra lygs, jeigu j skirtumas lygus nuliui
(a - b = 0);
2) skaiius a yra didesnis u skaii b, jeigu j skirtumas a - b yra
teigiamasis skaiius (a - b > 0);
3) skaiius a yra maesnis u skaii b, jeigu j skirtumas a - b yra
neigiamasis skaiius (a - b < 0).
Realij skaii lygybms bdingos tokios savybs:
1) jei a = b ir b = c, tai a = c;
2) jei a = b ir c = d, tai a + c = b + d ir a - c = b - d\
a _b
3) jei a = b ir c = d (c 0), tai ac = bd ir
4) jei a = b, tai a" = b", n e N;
5) jei a = b, tai a + c = b + c ir a - c = b - c;
a
_ ^
6) jei a b ir c 0, tai ac =bc ir -

.
c c
Realij skaii nelygybi savybs:
1) jei a > b ir b > c, tai a > c;
2) jei a > b ir c > d, tai a +c > b + d\
3) jei a > b ir c <d, tai a - c > b - d;
a b
4) jei a > b > 0 ir c > d > 0, tai ac > bd ir >
d c
5) jei a > b, tai a" > b", n e N;
6) jei a > b, tai a + c > b + c ir a - c > b - c;
b
7) jei a > b ir c > O, tai ac > bc ir
>
;
c c
a b
8) jei a > b ir c < O, tai ac < bc ir - < - .
c c
P astaba. I vardytos nelygybi savybs tinka ir vadi namosi oms negrie-
toms nelygybms: a > b arba a < b.
Skaiiaus apvalinimo iki kurio nors j o skyriaus taisykls:
1) visus po to skyriaus einanius skaiius paveriame nuliais;
2) jeigu pirmasis po to skyriaus einantis skaitmuo yra lygus 5 arba dides-
nis u 5, tai paskutinj paliekam skaitmen padidiname vienetu;
3) jeigu pirmasis po to skyriaus einantis skaitmuo yra maesnis u 5, tai
paskutinio paliekamo skaitmens nekeiiame.
Raome: 825 = 830. enklas = reikia apytiksliai lygu".
SKAIIAVIMAI
Vei ksmai su skai i ai s
Papr ast osi os t r upmenos
m
Paprastoji trupmena tai skaiius, kurio iraika ; ia m
ir n natralieji skaiiai. Skaii m vadiname trupmenos skaitikliu,
m
n vardikliu. Kai n = 1, turime trupmen , bet daniau raome
tiesiog m. Tai reikia, kad kiekvien natralj skaii galima ireikti
m
paprastja trupmena, kurios vardiklis yra 1. Ura galima rayti ir
taip: m : n.
Paprastosios trupmenos skirstomos taisyklingsias ir netaisyklingsias.
m
Trupmen , kurios skaitiklis yra maesnis u vardikl, vadiname tai-
n
syklingja trupmena, o trupmen, kurios skaitiklis yra didesnis u var-
dikl arba j am lygus netaisyklingja.
Kiekvien netaisyklingj trupmen galima ireikti natraliojo skaiiaus
ir taisyklingosios trupmenos suma (arba natraliuoju skaiiumi, kurio
skaitiklis yra vardiklio kartotinis).
Natraliojo skaiiaus ir taisyklingosios trupmenos suma raoma be sud-
ties enklo. Taip parayt skaii vadiname miriuoju. Tok skaii
sudaro dvi dalys: sveikoji ir trupmenin. Kiekvien netaisyklingj trup-
men galima parayti kaip mirj skaii (arba kaip natralj skaii).
Teisingas ir atvirkias teiginys: kiekvien mirj skaii galima ireikti
netaisyklingja trupmena.
I dviej trupmen su vienodais vardikliais didesn yra ta, kurios skaitik-
lis yra didesnis.
I dviej trupmen su vienodais skaitikliais didesn yra ta, kurios vardik-
lis yra maesnis.
d _ c
Dvi trupmenos ir laikomos lygiomis, kai ad = bc.
b d
a am
I trupmen lygumo iplaukia, kad trupmenos 7 ir ~ yra lygios, t. y.
b bm
a _am
~b~~bm' T
f u
P
meno s
skaitikl ir vardikl padauginus ar padalijus i to
paties natraliojo skaiiaus, gaunama jai lygi trupmena. Si savyb vadi-
nama pagrindine trupmenos savybe.
Taikant pagrindin trupmenos savyb, kartais trupmen pavyksta pakeisti
jai lygia trupmena, taiau tokia, kurios skaitiklis ir vardiklis maesni. Tai
vadinama trupmenos prastinimu. J atliekame trupmenos skaitikl ir var-
dikl padalydami i to paties natraliojo skaiiaus.
Bendruoju atveju trupmen galima suprastinti visada, kai tik skaitiklis
ir vardiklis nra tarpusavyje pirminiai skaiiai. Trupmen, kurios skaitik-
lis ir vardiklis yra pirminiai skaiiai, vadiname nesuprastinamja trup-
mena. Pagrindinis trupmenos prastinimo tikslas pakeisti trupmen jai
lygia trupmena, kurios skaitiklis ir vardiklis neturi bendr dalikli.
14 _ 14 :7 _ 2 36 _ 36 :36 _ 1
P avyzdi ai . - - - 72~72 36~2'
2 15
1 pavyzdys. I mkime dvi trupmenas: ir . J vardikliai nesutam-
J O
pa, 3* 8, bet, pritaikius pagrindin trupmenos savyb, kiekvien i t
trupmen galima pakeisti kita, jai lygia trupmena ir, be to, tokia, kad
gautj trupmen vardikliai bt vienodi. Tok pertvarkym vadiname
2
trupmen bendravardiklinimu. Padaugin trupmenos skaitikl ir var-
15 2 - 8 1 6
dikl i 8, o trupmenos skaitikl ir vardikl i 3, gauname:
8 3- 8 24
15 3 _ 45 2 15
- . Taigi trupmenos ~ ir subendravardiklintos:
8 3 24 3 8
2^_ 16 45
3
_
24' 8 ~~24'
Ir apskritai bendrasis vardiklis gali bti kiekvienas skaiius, kuris dalijasi
i 3 ir i 8. ie skaiiai vadinami papildomaisiais daugikliais. Vadinasi,
trupmenas subendravardiklinti galima daugeliu bd, bet paprastai sten-
giamasi imti maiausij bendrj vardikl, kuris lygus trupmen vardikli
maiausiajam bendrajam kartotiniui.
Taigi norint subendravardiklinti trupmenas (imant maiausij bendrj
vardikl), reikia:
1) rasti trupmen vardikli maiausij bendrj kartotin;
2) dalijant maiausij bendrj kartotin i kiekvieno vardiklio, rasti
papildomuosius daugiklius;
3) kiekvienos trupmenos skaitikl ir vardikl padauginti i atitinkamo
papildomojo daugiklio.
Paprastj trupmen sudtis atliekama taip:
a) jeigu trupmen vardikliai vienodi, tai prie pirmosios trupmenos skai-
tiklio" pridedamas antrosios trupmenos skaitiklis, o vardiklis palieka-
nt c a + c
mas tas pats: + = ;
b b b
b) jeigu trupmen vardikliai skirtingi, tai i pradi trupmenos subendra-
vardiklinamos (paprastai imamas maiausiasis bendrasis vardiklis),
paskui taikoma taisykl a).
Paprastj trupmen atimtis atliekama taip:
a) jeigu trupmen vardikliai vienodi, tai i pirmosios trupmenos skaitiklio
atimamas antrosios trupmenos skaitiklis, o vardiklis paliekamas tas pats:
a c _a-c
b) jeigu trupmen vardikliai skirtingi, tai i pradi trupmenos subendra-
vardiklinamos, po to taikoma taisykl a).
Paprastj trupmen daugyba atliekama taip:
a c _ ac
~b"d~M'
t. y. atskirai sudauginami skaitikliai, atskirai vardikliai.
Paprastj trupmen dalyba atliekama taip:
a c a d _ad
b d b c bc'
a . c d
t. y. dalinys ~r dauginamas i dalikliui atvirktins trupmenos ~.
Dei mt ai ns t r upmenos
Deimtaine trupmena galima ireikti taisyklingj trupmen,
kurios vardiklis lygus 10, 100, 1000 ir apskritai 10". Panaiai galima i-
reikti ir mirj skaii ar netaisyklingj trupmen (prie tai pavertus j
miriuoju skaiiumi) su mintais vardikliais. Tada miriojo skaiiaus svei-
koji dalis atskiriama kableliu nuo trupmenins dalies skaitiklio. Taigi de-
imtain trupmena tai tik trupmenos, kurios vardiklis 10", kitoks u-
raymo bdas.
Deimtaine trupmena galima paversti kiekvien paprastj trupmen, ku-
rios vardiklis yra kurio nors 10 laipsnio daliklis.
Taigi paprastj trupmen galima paversti deimtaine trupmena, j ei gu
trupmenos vardiklio skaidinyje pirminiais daugikliais yra tik dvejetai ir
penketai. J eigu nesuprastinamosios trupmenos vardiklio skaidinyje, be
dvejet ir penket, yra kit pirmini daugikli, tai tos trupmenos nega-
lima paversti deimtaine.
Deimtainje trupmenoje po kablelio gali bti bet kiek trupmenins dalies
skyri: deimtj, imtj, tkstantj, deimt tkstantj ir t. t.
J eigu prie deimtains trupmenos i deins priraysime vien ar kelis
nulius, tai gausime jai lygi trupmen. J eigu deimtain trupmena baigia-
si vienu ar keliais nuliais, tai j uos galime nubraukti gausime j ai lygi
trupmen.
Nagrinjant deimtaines trupmenas, prireikia reikminio skaitmens svo-
kos. Skaiiaus reikminiais skaitmenimis vadinami visi j o skaitmenys,
iskyrus pradioje esanius nulius.
Deimtains trupmenos sudedamos taip, kaip sudedami natralieji skai-
iai, tik j as reikia taip parayti vien po kita, kad vienavardiai skyriai
bt vienas po kitu, kablelis po kableliu. Atimant deimtaines trupmenas
vien i kitos, vietoj pliuso enklo raomas minuso enklas ir atliekamas
atimties veiksmas. Deimtaines trupmenas galima dauginti ir neveriant
j paprastosiomis trupmenomis: tereikia sudauginti skaiius nekreipiant
dmesio kablelius (kaip natraliuosius skaiius), po to, skaiiuojant i
deins, atskirti kableliu tiek gauto rezultato skaitmen, kiek j i viso
yra po kablelio abiejuose daugikliuose.
I nagrinkime, kaip deimtain trupmena dauginama i 10, 100, 1000
ir t. t. Padauginkime trupmen 12,733 i 10. Nekreipdami dmesio kab-
lelius, gauname 12733 10 = 127330. Dabar atskirkime i deins
kableliu tris skaitmenis: 12,733 10 = 127,330. Bet 127,330 = 127,33,
vadinasi, 12,733 10 = 127,33. Todl, dauginant deimtain trupmen
i 10, utenka kablel perkelti per vien skaitmen dein.
Apskritai, norint padauginti deimtain trupmen i 10, 100, 1000 ir t. t.,
tereikia toje trupmenoje perkelti kablel per 1, 2, 3... skaitmenis dein.
Daugindami deimtain trupmen i 0,1, 0,01, 0,001, ...,j os kablel per-
keliame kair per tiek enkl, kiek nuli turi skaiius 0,1, 0,01, 0,001,
... (skaitant ir sveikj nul).
Dalydami deimtain trupmen i natraliojo skaiiaus, atliekame pana
veiksm, kaip dalydami natralj skaii i natraliojo skaiiaus. Dalme-
nyje dedame kablel ten, kur baigiama dalyti sveikoji dalis. J eigu dalyda-
mi dalinio trupmenin dal gauname nelygi nuliui liekan, tai prie jos
priraome reikiam skaii nuli ir dalijame tol, kol liekana pasidaro lygi
nuliui.
Dalin ir dalikl padalijus ar padauginus i to paties skaiiaus, dalmuo
nepakinta.
Dalydami deimtain trupmen i deimtains trupmenos, dauginame da-
lin ir dalikl i tokio deimties laipsnio, kad daliklis virst natraliuoju
skaiiumi. Tuomet dalijame naujj dalin i naujojo natraliojo daliklio.
Norint padalyti deimtain trupmen i 10, 100, 1000, ..., jos kablel te-
reikia perkelti kair per tiek enkl, kiek nuli turi skaiius 10, 100,
1000, ...
Dalydami deimtain trupmen i 0,1, 0,01, 0,001, ..., tos trupmenos kab-
lel perkeliame dein per tiek enkl, kiek nuli turi skaiius 0,1, 0,01,
0,001, ... (skaitant ir sveikj nul).
Apskaiiuojant skaitinius reikinius, taikomi sudties ir daugybos dsniai,
atimties ir dalybos savybs.
Sudties dsniai
1. Perstatomumo a +b = b + a
2. J ungiamumo (a + b) + c = a + (b + c)
3. Sudties su nuliu a +0 =a
Atimties savybs
1. a 0 =a
2. a - a =0
Daugybos dsniai
1. Perstatomumo a b = b a
2. J ungiamumo (a b) c = a (b c)
3. Skirstomumo (a + b) c = a c + b c
(a - b) c = a c - b c
Dalybos savybs
1. (a c) : (b c) = a : b
2. (a : c) : (b : c) = a : b
J ei skaiius a dalijasi i skaiiaus b, tai a : b =c ir a = b c.
J ei skaiius a nesidalija i skaiiaus b, tai a : b = c {d liekana) ir a =
= b c + d.
Skaiiuojant svarbi veiksm tvarka:
1) jei reikinyje yra tik sudties ir atimties veiksmai, tai j uos atliekame
i kairs dein ta tvarka, kuria jie yra parayti;
2) jei reikinyje yra tik daugybos ir dalybos veiksmai, tai juos atliekame
i kairs dein ta tvarka, kuria j i e yra parayti;
3) jei reikinyje yra daugybos, dalybos, sudties ir atimties veiksmai, tai
pirmiausia atliekame visus daugybos, dalybos veiksmus ta tvarka, ku-
ria j i e yra parayti, paskui sudties ir atimties veiksmus;
4) jei reikinyje yra skliaust, tai pirmiausia atliekame veiksmus skliaus-
tuose, paskui daugybos, dalybos veiksmus, galiausiai sudties
ir atimties veiksmus i kairs j dein ta tvarka, kuria jie yra parayti.
Pakl ai dos
Turint tam tikro dydio artin m, pravartu inoti, kiek jis skiriasi
nuo tikslios dydio reikms x, t. y. kokia yra j o paklaida.
Tikslios dydio reikms ir j o artinio m skirtumas - m vadinamas
artinio m paklaida.
Pavyzdiui, skaii = 5,3 keisdami artiniu su trkumu a = 5, darome
paklaid - a = 0,3. J eigu skaiiaus artiniu su pertekliumi laikysime
b = 6, tai io artinio paklaida bus - b = -0,7.
Artinio su trkumu paklaida visuomet yra teigiama ( - a > 0), o artinio
su pertekliumi neigiama (x - b < 0).
Tikslios dydio reikms .r ir j o artinio m skirtumo modulis \x - m\ va-
dinamas artinio m absoliuij paklaida.
Absoliuioji paklaida ymima graikika raide (delta).
I nagrintame pavyzdyje = \x ~ | = 0,3 ir = \x - b\ = |- 0, 7| = 0,7.
Artinys su trkumu skaiius 5 yra geresnis, nes jis maiau skiriasi
nuo skaiiaus = 5,3. Apskritai geriausias artinys yra tas, kurio absoliu-
ioji paklaida yra maiausia.
Nustatant artinio absoliuij paklaid, reikia inoti tiksli dydio reik-
m. O k daryti, kai ji neinoma? I nagrinkime pavyzd. Sakykime, kad
inome atkarpos ilgio (cm) rius: 5 < <6. Atkarpos ilgio (cm) artinys
gali bti skaiius 5 arba skaiius 6, arba bet kuris kitas skaiius, esantis
tarp j . Paprastai artiniu imamas ri aritmetinis vidurkis. Todl atkar-
pos ilgio artiniu laikysime skaii 5,5. Neinodami tikslios reikms,
negalime apskaiiuoti ir io artinio absoliuiosios paklaidos. Taiau ai-
ku, kad reikm negali skirtis nuo 5,5 daugiau negu 0,5, t. y. artinio 5,5
absoliuioji paklaida nebus didesn u skaii 0,5 (pus ri skirtumo).
Artinys, kurio absoliuioji paklaida yra ne didesn u skaii h, vadina-
mas artiniu h tikslumu.
Nagrintame pavyzdyj e skaiius 5,5 yra atkarpos ilgio (cm) artinys 0,5
tikslumu.
Tarkime, kad .v tiksli dydio reikm, m j os artinys h tikslumu.
Vadinasi, teisinga nelygyb
\x - m\ < h,
m - h < < tn + h.
Sutrumpintai visa tai uraoma taip: = m h, o skaitoma ,, lygus m h
tikslumu".
Kartais h dar vadinamas absoliuiosios paklaidos riu, nes \x - m\ =
= < h.
Su tikslumo svoka susijusi skaitmens patikimumo svoka.
Skaiiaus artinio kurio nors skyriaus skaitmuo vadinamas patikimu, jeigu
artinio absoliuioji paklaida yra ne didesn u io skyriaus vienet.
1 pavyz dys. Sakykime, = 6,38547 0,005. Skaiiaus artinio
6,38547 imtj skyriaus skaitmuo 8 yra patikimas, nes absoliuiosios
paklaidos ris h = 0,005 yra ne didesnis u imtj skyriaus vienet
(nelygyb 0,005 < 0,01 teisinga). Akivaizdu, kad ir skaitmenys 3 bei 6,
esantys kair nuo 8, yra patikimi (nelygybs 0,005 < 0,1 ir 0,005 < 1
taip pat teisingos). Apie skaitmenis 5, 4 ir 7 negalime pasakyti, kad jie
yra patikimi (pavyzdiui, nelygyb 0,005 < 0,001 neteisinga).
Artiniu tikslumas dar nenusako matavimo arba skaiiavimo kokybs.
J nusako santykin paklaida.
Artinio absoliuiosios paklaidos ir artinio modulio santykis vadinamas
artinio santykine paklaida.
J eigu tiksli tam tikro dydio reikm, m 0 j os artinys, tai artinio
santykin paklaida lygi :.. J i ymima graikika raide (omega).
\m\
Pavyzdiui, suapvalin skaii 1,53 iki deimtj, gauname artin, lyg
1,5. Apskaiiuojame santykin paklaid:
\x-m\ [1,53-1,5| 0 03
=1,53; m = 1,5;
1
T T
i
=
1
, , ' = =0,02.
IH M 1,5
Suapvalin t pat skaii iki vienet, gauname artin, lyg 2. J o santy-
l ,53-21 0,47
kin paklaida = =0,235.
Ix - m\
Santykin paklaida danai reikiama procentais:
1 1
I OO %. I nagri-
m
ntame pavyzdyje pirmuoju atveju apvalinimo santykin paklaida yra 2 %,
o antruoju 23,5 %.
Pr ocent ai

Procentu vadiname vien imtj skaiiaus dal, t. y. 1 % = .
1
Promile vadiname vien tkstantj skaiiaus dal, t. y. 1 %o = .
A
Dviej skaii A ir B procentinis santykis X = 100 %.
B
Sakinys p % skaiiaus a yra skaiius " reikia, kad skaiiai a ir b
sudaro atitinkamai 100% ir p %. Todl suinoti 1 % galima dviem b-
dais: a dalijant i 100, arba b dalijant i p. Vadinasi:
a : 100 = b : p. (1)
inodami du i trij (1) proporcijos skaii a, b ir p, galime rasti treij
skaii. Remiantis tuo, sprendiami trij tip procentiniai udaviniai, ku-
riuose reikia:
1) apskaiiuoti p % skaiiaus ; 2) rasti skaii, kurio p % lygu skai-
iui b; 3) suinoti, kiek procent skaiiaus a sudaro skaiius b.
Visus tris udavinius sprendiame, rasdami atitinkam (1) proporcijos nar:
1) b = {a p) : 100 =(,a : 100) p\ 2) a = {b 100) : p ={b : p) 100;
3) p = (b 100) : a = (b : a) : 100.
ALGEBRA
Al gebr i ni ai r ei ki ni ai
Skaii, kintamj ir j laipsni sandaugos vadinamos vienana-
riais. Skaiius, esantis prie kintamojo, vadinamas koeficientu.
P avyzdi ai . Skaiius 8, kintamasis k, kintamasis, pakeltas laips-
niu
4
, skaiiaus ir kintamj sandauga - labc.
Vienanari algebrin suma vadinama daugianariu.
1 pavyzdys. 2,5ab + cd.
Algebrin reikin, kur sudaro kintamieji ir skaiiai ir kuriame vartojami
sudties, atimties, daugybos, klimo natraliuoju laipsniu ir dalybos, kai
dalijama i skaiiaus arba i reikini su kintamaisiais, veiksmai, vadina-
me racionaliuoju reikiniu.
a
2
+3
P avyz d i ai . 5ab + cd"-,
(a + l)
_
ab
-
Tapat i ej i daugi anar i per t var ki ai
Tapatieji daugianari pertvarkiai gali bti tokie:
1) panai nari sutraukimas, pavyzdiui, 2a - 3b + a + 2b = 3a - b\
2) atskliautimas, pavyzdiui, 4(x - 1) = 4x - 4;
3) bendrojo daugiklio iklimas prie skliaustus, pavyzdiui,
5p + IOq - 5 = 5(p + 2q - 1);
4) vienanario dauginimas i dvinario, pavyzdiui,
3 ( + 2b) = 3 a
2
+ 6 ab\
5) dviej daugianari daugyba, pavyzdiui,
(3 + 2)(4a
2
- 2a + 3) = 12a
3
- 6a
2
+ 9a + 8a
2
- 4a + 6 =
=12a
3
+ 2 a
2
+ 5a + 6;
6) jei prie skliaustus yra minusas, atskliaudiant kiekvieno vienanario
enklas keiiamas prieingu, pavyzdiui,
(ab - 3) - (45a + 2b) = ab - 3 - 45a - 2b.
Vei ksmai su r aci onal i osi omi s t r upmenomi s
1. Trupmen prastinimas, pavyzdiui,
5x _ 5x _ 5

2
+6x x(x +6) + 6
2. Racionaliojo reikinio reikms radimas, kai inomos j o ki ntamj
reikms, pavyzdiui,
(3a + 3b) ..
r
,
: cia a = 5, b = 7.
6
Pirmiausia reikin suprastiname:
(3a + 3b) _3(a + b) _(a + b)
6 ~ 6 2
ra = 5 ir b = 7, gauname
a + b_ 5 +7 _
6
2
3. Trupmen daugyba, pavyzdiui,
(2 a)
2
2a 10 _ ( 2- q)
2
- 2( a- 5) _ 2( 2- q)
(a
2
-5a) 4-a
2
(- 5)(2- )(2 +) (2 +)'
4. Trupmen dalyba, pavyzdiui,
3 4 12_ q 3 b
3
_ (a-3)-b
3
_ b
4b
2
' b
3
~ 46
2
4- 12 ~4i>
2
4( 3)
_
16
5. Trupmen su vienodais vardikliais sudtis, pavyzdiui,
3^x-6_3 + (x-6)_3 + x-6_x-3
6. Trupmen su skirtingais vardikliais sudtis, pavyzdiui,
2
4
"
6
|
2(jc +6) +j t(j c-2) _ 2x +12 +x
2
- 2x _ 12 +x
2
X +6 x(x +6) x(x +6) x(x +6)
7. Trupmen su vienodais vardikliais atimtis, pavyzdiui,
7 + _ 5 +2x _ (7 +x) - (5 +2x) _ 7 +x - 5 - 2 x _ 2- _ _ x-2 _ _
x 2 x-2 2 x - 2 2 x 2
8. Trupmen su skirtingais vardikliais atimtis, pavyzdiui,
-7
4
*"
7
x - 7^_ ( x- 7) ( x- 7) - 3(x- 7) _ ( x- 7) ( x- 7 - 3)
=
x- 10
3 x - 7 ~ 3(x- 7) ~ 3(x- 7) ~ 3
Gr ei t osi os daugybos f or mul s
(a + b)(a - b) = a
1
- A
2
;
( b = a
2
2ab + b
2
;
a
3
+ b
3
= (a + b)(a
2
- + ft
2
);
a
3
- ft
3
= (a - ft)(a
2
+ aft + ft
2
);
( ft)
3
=
3
3a
2
b + 3ab
2
b
3
.
P avyz d i ai . Apskaiiuokite:
1) (a + I)
3
- (a - I )
3
= (a
3
+ 3a
2
+ 3a + 1) - (a
3
- 3a
2
+ 3a - 1) =
= a
3
+ 3a
2
+ 3a + 1 - a
3
+ 3a
2
- 3a + 1 = 6a
2
+ 2 = 2(3a
2
+ 1)
arba (a + 1 - a + l)((a + I )
2
+ (a + l )(a - 1) + (a - I)
2
) = 2(a
2
+
+ 2a + 1 + a
2
- 1 + a
2
- 2a + 1) = 2(3a
2
+ 1).
2) m
6
- /?
6
_ (w
3
)
2
- (
3
)
2
_ (/
3
-n
3
)(/w
3
+
3
)
=
m
2
-
2
W
2
-
2
( - h)(/w + n)
_(m n){m
2
+ +/
2
)(/ +n)(m
2
- mn + n
1
) _
(m n)(m + n)
= (m
2
+ n
2
+ mri)(m
2
+ n
2
- mn) = (m
2
+ n
2
)
2
- m
2
n
2
.
Lygt ys
Tapatybe vadinama lygyb, kuri yra teisinga su visomis j ei-
nani kintamj leistinosiomis reikmmis.
Lygtimi vadinama lygyb, kurioje yra kintamasis.
Neinomuoju vadinamas kintamasis, galintis gyti vairias reikmes.
Lygties sprendiniu vadinama nei nomoj o reikm, su kuria lygtis tampa
teisinga skaitine lygybe.
Neinomojo leistinj reikmi sritimi vadinama aib kintamojo reik-
mi, su kuriomis lygtis turi prasm.
Ekvivaleniosiomis lygtimis vadi namos lygtys, turinios tuos paius
sprendinius (arba neturinios sprendini).
Pagr i ndi ni ai ekvi val ent i ej i l ygi per t var ki ai
1) Prie abiej lygties pusi galima pridti arba i abiej pusi atimti t
pat skaii arba reikin (turint prasm su bet kuriomis neinomojo
reikmmis);
2) abi lygties puses galima dauginti arba dalyti i to paties, nelygaus
nuliui skaiiaus arba reikinio (turinio prasm su bet kuriomis nei-
nomoj o reikmmis).
Lygtis, sudaryta i racionalij reikini, vadinama racionalija lygtimi.
^
3
- I ,
P avyz d i ai . Ix
2
+ 3x = 4; =1
-1
Tiesins ir kvadratins lygtys yra paprasiausios racionaliosios lygtys.
Tiesine lygtimi su vienu neinomuoju vadiname lygt ax = b; ia
a ir b realieji skaiiai. Skaiius a vadinamas kintamojo koeficientu,
b laisvuoju nariu.
Galimi trys tiesins lygties ax = b sprendimo atvejai:
b
1) 0; tada lygties sprendinys lygus ;
2) a = 0, b = 0; tada lygtis virsta 0 = 0, o tokia lygyb teisinga su
kiekvienu x;
3) a = 0, b 0; tada lygtis virsta 0 = b ir neturi sprendini.
Tiesine lygtimi su dviem neinomaisiais vadiname lygt, kurios uraas
yra ax + by = c; ia ir y neinomieji, a, b ir c skaiiai.
Lygties su dviem neinomaisiais sprendiniu vadinama tokia neinomj
reikmi pora, kuri paveria t lygt teisinga skaitine lygybe.
Kvadratine lygtimi vadiname lygt, kuri galima urayti taip: ax
2
+
+ bx + c = 0; ia neinomasis, a, b, c realieji skaiiai ir a 0.
Kai a = 1, tai kvadratin lygt vadiname redukuotja, kai a I, ne-
redukuotja. Skaiius a vadinamas pirmuoju koeficientu, b antruoju
koeficientu, c laisvuoju nariu.
J ei kvadratins lygties ax
2
+ bx + c = 0 n vienas i koeficient nelygus
nuliui (b 0 ir c 0), tai ji vadinama pilnja kvadratine lygtimi.
J ei kvadratins lygties ax
2
+ bx + c =O bent vienas i koeficient b, c yra
lygus nuliui (b = O arba c =0), tai tokia lygtis vadinama nepilnja kvad-
ratine lygtimi.
Lygties iraika
Sprendini skaiius Sprendiniai
ax
1
+ c =0 Kai ir c enklai skirtingi,
yra du sprendiniai
Kai ir c enklai vienodi,
sprendini nra

- + bx = 0
Du
x,=0; X
2
=- *


2
= 0 Vienas x =0
Dvi nari o kvadr at o i skyr i mas

2
+ bx + c a
, b c
+-X+-
b b
2
<-
2 4
+2 +
a a
=
a +
2a
b Y 4ac-b
2 4-
'
4
4
2
f b V
= +
I
2a
)
Aac-b
4
Di skr i mi nant as. Kvadr at i ns l ygt i es spr endi ni f or mul
Turime kvadratin lygt
ax
1
+ bx + c - 0.
Padalijame visus lygties narius i :
2 b c
n
+- + -= 0.
a a
2 b c
I trinario x~+-x + ~ iskiriame dvinario kvadrat:

b
2
-4
4
2
2 b C
2
T
' + + = +2-
b
f b
2
f b t C
i M
2
2 b C
2
T
' + + = +2- +

+ - =
X +
a 2a 2a 2a J a 2a a
V V / V /
dvinario kvadratas
Gavome lygt
V ,2
+ -
2a
b
1
- 4 ac
4a
2
= 0.
Trupmenos
b
2
-4
4 -
vardiklyje yra reikinys 4
2
. Kadangi a O, tai 4a
2
visada teigiamas. Vadinasi, trupmenos enklas priklauso nuo skaitiklio
enklo. Skaitiklyje yra reikinys b
2
- 4ac. Sis reikinys gali bti tiek
teigiamas, tiek neigiamas, tiek lygus nuliui. Reikinys b
2
- 4ac vadinamas
kvadratins lygties diskriminantu ir ymimas raide D.
Perraome lygt:
X +
2 a
D
4a
2
= 0.
Nuo diskriminanto enklo priklauso lygties sprendini skaiius.
Kai D < 0, tai lygtis bus tokia:
\2
X + -
2 a
+ teigiamasis skaiius = 0.
i lygtis sprendini neturi.
Kai D =0, kvadratin lygtis turi vien sprendin (du lygius sprendinius):
b
+
2 a
0
4a
2
= 0,
\ 2
X +
2 a
b b
= 0, = 0, = .
2a 2 a
Kai D > 0, lygtis turi du sprendinius. Kairij lygties pus iskaidykime
daugikliais:
\
2
(
+
b JD
X +
2a 2a
V
D
4?
b V
r
D
+ +
2a 2 a
= 0, +
\ 2
2a
/
2a
\
0,
H +-
2a
\ /
- 0 ,
b + yjD
2a
v
= 0.
I ia gauname:
X + -
X, =--
b-yfP
2a
b-Vd
2a '
-b + Vd
2a '
=0 arba X +
/>+VD
= 0,
X, = -
2 a
b+Vd
X
2
2a
- -JD
2a
Taigi kvadratins lygties ax
2
+ bx +c = 0 sprendinius galima rasti pagal
formules:
-b+ Jb
1
-Aac -b-Jb
1
-4 ac
2 a 2 a
Kai b = 2k (ax
2
+ 2kx + c = 0), formuls virsta tokiomis:
-v, =
-2k + JAk
2
-Aac _ -2k + y]4(k
2
- ) _-2k + 2-Jk
2

2 2 2
_ 2{- +Jk
2
- ) _ - + Jk
2
- ,
2
, =
-2 - JAk
2
-4 _ -2 - ^4(
2
- ) _-2k-2-Jk
2

2 2 2
_ 2(- - yjk
2
- ) _ - - [ ~
2
'-
2

2
Vi et o t eor ema
J ei redukuotoji kvadratin lygtis
2
+ px + q = O turi du sprendi-
nius, tai j suma lygi lygties koeficientui prie su prieingu enklu,
o sprendini sandauga lygi laisvajam nariui.
rodymas. I ekome redukuotosios kvadratins lygties x
2
+ px + q = O
sprendini. ios lygties diskriminantas D = p
2
- Aq > 0. Lygtis turi du
sprendinius:
- p - y f D -p+ JD
X, = ir X, .
' 2
2
2
Raskime sprendini sum ir sandaug:
-P-JD -p+JD -2p
, +x
?
= + = = -p;
'
2
2 2 2
- P - J d -p+ JD J- -(JD)
2
=p
2
-D_
2 2 4 - 4
=
P
2
-(P
2
-Aq)
=
4q_
A 4
Gavome:
+ = -P'
X
x
- X
1
= q.
P ast aba. Kai D = O, galima sakyti, kad redukuotoji kvadratin lygtis
turi du lygius sprendinius, tad Vieto teorem galima taikyti ir iuo atveju.
At vi r kt i n Vi et o t eor ema
J ei skaii m ir n suma lygi -p, o j sandauga lygi q, tai ie skaiiai
yra lygties x
2
+ px + q = O sprendiniai.
rodymas. Pagal slyg m + n = -p, o m n = q.
Vadinasi, lygt x
2
+px + q = O galima urayti taip:

2
{m + n) + mn = 0.
Patikrinkime, ar skaiiai m ir n yra ios lygties sprendiniai. Vietoj ra
skaii m, gauname:
m
2
- (m + n) m + mn = m
2
m
2
mn + mn = 0.
Vadinasi, skaiius m yra lygties sprendinys.
Vietoj ra skaii n, gauname:
n
2
(m + ri) n + mn = n
2
n
2
mn + mn = 0.
Vadinasi, skaiius n taip pat yra lygties sprendinys.
Lygtis
4
+ bx
2
+ = O, kurios O, vadinama bikvadratine lygtimi.
Bikvadratins lygtys sprendiamos nauj o kintamojo vedimo metodu:
paymjus x
2
=y, vl gaunama kvadratin lygtis ay
2
+ by + c = 0. Sura-
dus y reikmes, apskaiiuojamos j as atitinkanios reikms. J ei y
x
> 0
ir y
2
> O, bikvadratine lygtis turi 4 sprendinius; jei viena i y reikmi yra
neigiama, lygtis turi 2 sprendinius; jei abi y reikms yra neigiamos arba
lygties ay
2
+ by + c = O D < O, bikvadratine lygtis sprendini neturi.
A(x)
Lygtis =O, kurios A(x), B(x) yra daugianariai, vadinama trupmeni-
B(x)
ne racionalija lygtimi. J sprendiame perraydami lygt tokia sistema:
\A(x) = 0,
[B(x) 0.
+1 - 5
1 pavyz dys. r
4
- 4,
x - 3
(3x +l)x +(x - 5)(x - 3) =4x(x - 3),
O ir 3,
3x
2
+ +
2
- 8x + 15 = 4x
2
- 12x,
5x = -15,
= - 3.
Ats.: = - 3.
Udavi ni spr endi mas sudar ant l ygt i s
Udavini sprendimo sudarant lygtis bendroji tvarka:
1) vedamas kintamasis, t. y. raidmis x, y, z paymimi neinomieji dy-
diai, kuriuos reikia rasti udavi nyj e arba kuri prireikia iekant nei-
nom dydi;
2) naudojantis vestais kintamaisiais ir udavinyje duotais skaiiais bei j
ssajomis, sudaroma lygi sistema (arba lygtis);
3) sprendiama sudaryta lygi sistema (arba lygtis), po to atrenkami
sprendiniai, tinkantys pagal udavinio prasm.
1 pavyz dys. Ar galima tam tikro ilgio viel sukarpyti tris vienodo
ilgio virbalus taip, kad, vien sutrumpinus metru, o kit dviem metrais
ir sujungus j galus, susidaryt statusis trikampis? J eigu galima, tai kokio
ilgio ta viela turt bti?
Sprendimas. Tarkime, vieno virbalo ilgis m.
Sudarome lygt:
( - 2)
2
+ (x - I )
2
=
2
,
X
2
+
2
- 4x - 2x + 5 =
2
,
X
2
- 6x + 5 = O,
D = 36 - 20 = 16,
, = 1 (netinka),
x
2
= 5 (m).
Taigi bendras vielos ilgis lygus 3 = 3 5 = 15 (m).
Ats.: vielos ilgis lygus 15 m.
2 pavyz dys. Du darbininkai turi nupjauti futbolo aikts vej. Dirb-
dami kartu, j i e gali nupjauti vej per 4 valandas. Pirmasis darbininkas,
dirbdamas vienas, nupjaut vej 6 valandomis greiiau negu antrasis. Per
kiek valand pirmasis darbininkas nupjaut futbolo aikts vej?
Sprendimas. Tarkime, antrasis darbininkas vej nupjaus per valand,
1
tuomet per 1 valand jis atliks darbo dal.
Pirmasis darbininkas vej nupjaus per - 6 valandas, taigi per 1 valand
1
jis atliks ~ darbo dal.
1
Kadangi abu per 1 valand atliks darbo dal, tai sudarome lygt:
I
i
1 _ 1
6 4
Sprendiame j:
Ux - 24 + 4x =
2
- 6x,
[ O, 6,
4x - 24 + 4x = x
2
- 6x,

2
- \4x + 24 = O,
D = 100,
X
i
= 12,
X
2
= 2 (netinka),
= 12,
- 6 = 6.
Ats.: pirmasis darbininkas nupjaus vej per 6 valandas.
Nel ygybs
Du reikinius f(x) ir g(x) sujungus enklais < ", >", < "
ir > ", gaunama nelygyb.
Nelygybs j(x) > g(x) apibrimo sritis yra reikini /(x) ir g(x) apibr-
imo srii sankirta. Nelygybs sprendiniu vadinama j os apibrimo sri-
ties kintamojo reikm, su kuria nelygyb yra teisinga.
I sprsti nelygyb reikia rasti j os sprendini aib.
Dvi nelygybs, kuri sprendini aibs sutampa, vadinamos ekvivalenio-
siomis toje aibje.
Ekvi val ent i ej i nel ygybi per t var ki ai
1. J ei vienos arba abiej nelygybs pusi reikinius tapaiai pertvarkysi-
me (nepakeisdami apibrimo srities), tai gausime nelygyb, ekviva-
leni pradinei.
2. J ei kur nors dmen perkelsime i vienos nelygybs puss kit, pakeis-
dami j o enkl prieingu, gausime nelygyb, ekvivaleni pradinei.
3. J ei abi nelygybs puses padauginsime arba padalysime i to paties
teigiamo skaiiaus, tai gausime nelygyb, ekvivaleni pradinei.
4. J ei abi nelygybs puses padauginsime arba padalysime i to paties
neigiamo skaiiaus ir nelygybs enkl pakeisime prieingu, tai gau-
sime nelygyb, ekvivaleni pradinei.
Nel ygybi si st emos
Nelygybi sistemas, turinias tuos paius sprendinius, vadiname
ekvivaleniosiomis nelygybi sistemomis.
Norint isprsti nelygybi sistem, reikia rasti kiekvienos nelygybs
sprendinius ir i j irinkti tuos, kurie yra bendri abiem sistemos nelygy-
bms. J ei nors viena sistemos nelygybi sprendini neturi, tai j neturi
ir visa sistema. Kartais nelygybi sprendinys gali bti tik vienas skaiius.
fix) fix)
Nelygybs, kuri iraika yra >O arba - <0 , sprendiamos
g(x) g(x)
pakeiiant j as nelygybi sistemomis.
f i x )
Nelygyb >0 keiiama sistema
g(x)
7 w > 0 , [ / ( * ) < 0,
g(x)>0,
ar ba
[g(x) <0.
fix)
Nelygyb <0 keiiama sistema
g00
f ( ) >0, J / ( x ) < 0,
g(x) <0,
ar ba
U(x) >0.
Skai i sekos
Skai i sekos ir j r ei ki mo bdai
Skaii aib X, kurioje apibrta skaitinio argumento funkci j a f ,
gali bti bet kokia. Tuo atveju, kai ji sutampa su natralij skaii aibe
N, funkcija vadinama skaii seka.
Skaii seka vadinama skaitin funkcija, apibrta natralij skaii
aibje N.
Kai funkcija / yra skaii seka, vietoj J(n) daniausiai raoma a
n
, o pati
seka ymima simboliu (a
(l
). Skaiiai a ..., a
n
, ... vadinami sekos nariais.
Nurodant sek, j os -tasis narys danai ireikiamas kintamuoju n.
1 pavyz dys. Paraysime penkis pirmuosius sekos ( aj narius, kai
a
n
= - 1.
Sprendimas. iuo atveju: a, = I
3
- 1 = 0; a
2
= 2
3
- 1 = 7; a
3
= 3
3
-
- 1 = 26; A
1
= 4
3
- 1 = 63, a
5
= 5
3
- 1 = 124, todl penki pirmieji ios
sekos nariai yra skaiiai: 0, 7, 26, 63, 124.
Beje, ie penki skaiiai vienareikmikai neapibria reikinio n
3
- 1, i
kurio jie yra gauti. Tuos paius skaiius gautume, pavyzdiui, ir i rei-
kinio H
3
- 1 +(n - 1)( - 2) (n - 3)(n - 4) (n - 5). Todl, inodami kelet
pirmj sekos nari, galime surasti tik vien i formuli, apibriani
i sek.
Seka apibriama ne tik formule, ireikiania a
n
kintamuoju n, bet
ir rekurentikai. Taip vadinamas bdas, kai sekos /-tasis narys ireikia-
mas (n - l)-uoj, ..., (n - A')-tuoju nariu; ia k fiksuotas skaiius.
Apibriant sek iuo bdu, be formuls, ireikianios -tj sekos nar
prie j esaniais nariais, dar reikia nurodyti k pirmj sekos nari. Pa-
vyzdiui, aritmetin progresija, kurios skirtumas d, apibriama rekuren-
ija formule a
n
= a
n
, + d. Norint visikai nusakyti i progresij, dar
reikia pateikti pirmj jos nar a,.
Geometrin progresija, kurios vardiklis , irgi apibriama rekurenija
formule b
n
= b
n
_, q.
2pavyz dys. Kiekvienas sekos narys, pradedant treiuoju, lygus dviej
prie j esani nari sumai, t. y. a
n
= a
n
.
2
+ a
n
_ n > 3. Rasime eis
pirmuosius jos narius, kai ios sekos pirmieji du nariai yra , =O ir Ci
1
= 1.
Sprendimas. Pagal slyg,
3 = a, + a
2
= O + 1 = 1, a

= a
2
+ a3 = 1 + 1 = 2,
a
5
= a
3
+ a
4
= 1 + 2 = 3, a
e
= a
4
+ a
s
= 2 + 3 = 5.
Seka, apibriama rekurenija formule a
n
= a
n
.
2
+ a
n
_, ir pagrindinmis
slygomis a, =O ir CI
LL
= 1, vadinama Fibonaio seka. Galima rodyti, kad
bendrasis ios sekos narys ireikiamas formule
(i, =-
i + V
V
1--J
2
V
-I
Sek, apibriam rekureniosiomis formulmis, pasitaiko daugelyje ma-
tematikos srii. Pavyzdiui, norint apytiksliai itraukti kvadratin akn,
sudaroma rekurentikai apibrta seka. Apskaiiuojant Va, imamas bet
kuris teigiamasis skaiius X
i
ir sudaroma seka Jt
1
, x
2
, ..., x, ...; ia
,, .1 X..+-
Di dj ani oj i ir maj ani oj ! seka
Seka ( aj , kurios kiekvienas narys (pradedant antruoju) yra maes-
nis u prie j einant nar, vadinama majanija seka, t. y.
a
n >
a
n+v
Seka (a), kurios kiekvienas narys (pradedant antruoju) yra didesnis u
prie j einant nar, vadinama didjanija seka, t. y.
>


Didjanios arba majanios sekos vadinamos monotoninmis sekomis.
P avyz d i ai .
_ 1 1 1 1
1. Seka
a
~~ yra majanti, nes -

= = >0,
n n /7 +1 /7-(/1+1)
t- , >

+\
-\ _ 3/7 +2 3/7 - 1 _
2. Seka a = yra didjanti, nes
a
+\ ~
a
- :
n / 7 +1 / 7
1
/ 7. ( / 7 + 1)
> 0
'
3. Nemonotonin seka: 0; 1; 0; 1; 0; 1; ...
Apr t oj i ir neapr t oj i seka
Seka (a
n
) yra aprta i viraus, jei galima rasti tok skaii M, kad
su kiekvienu /7 yra teisinga nelygyb a
n
< M.
Seka (a
n
) yra aprta i apaios, jei galima rasti tok skaii //;, kad su
kiekvienu n yra teisinga nelygyb a
n
> m.
Seka (a), kuri yra aprta ir i viraus, ir i apaios, vadinama aprtja
seka.
Visi aprtosios sekos nariai tenkina lygyb m < a
n
<M. Prieingu atveju
ji vadinama neaprtja seka.
1 pavyz dys. Seka 1; ; ...; --;... yra aprtoji, nes ji aprta ir i
2 3;
viraus ( M= 1), ir i apaios (m = 0), t. y. 0< <1.
/ 7
Ar i t met i n pr ogr esi j a
Aritmetine progresija vadinama skaii seka, kurios kiekvienas
narys, pradedant antruoju, yra lygus prie j einaniam nariui, sudtam su
tuo paiu skaiiumi.
is skaiius vadinamas aritmetins progresijos skirtumu ir ymimas rai-
de d. I apibrimo iplaukia, kad
d = A
2
- , = A
3
- a
2
= ... = a
n
- a
n
= ...
Norint apibdinti aritmetin progresij (a
n
), pakanka inoti jos pirm-
j nar a, ir skirtum d. Pavyzdiui, jei a, = 1 ir d = 2, tai turime progre-
sij 1; 3; 5; ...
Kai d > O, aritmetin progresija yra didjanti seka, kai d <O majanti
seka. Kai d = O, visi jos nariai lygs ir progresija yra pastovi seka.
Aritmetins progresijos (aJ -tasis narys ireikiamas formule
A
n
= , + d(n - 1).
Aritmetins progresijos nari savybs:
1. Bet kuris aritmetins progresijos narys, iskyrus pirmj ir paskutinj,
a , + a
yra j o gretim nari aritmetinis vidurkis: a
n
= " " .
2. Baigtins aritmetins progresijos (c/,, a
2
, a
}
, ..., ci
n
_
2
, a
n
_
v

) nari,
vienodai nutolusi nuo jos pradios ir galo, sumos yra lygios:
a, + a
n
= Ci
2
+ a,=

+ a
n
, = ...
Aritmetins progresijos pirmj n nari sumos formul:
S
n
=
a
^ - n .
2
ioje lygybje vietoje a
n
para , +d(n - 1), gauname kit aritmetins
Ia
l
+d(n-\)
progresijos nari sumos iormul: S
ii
.
1 pavyzdys. Laisvai krintantis knas pirmj sekund nukrinta 4,9 m,
o kiekvien tolesn sekund 9,8 m daugiau negu prie tai buvusi.
I tam tikro aukio buvo paleistas kristi vienas knas, o po 5 s i to
paties aukio buvo paleistas kristi kitas knas. Ar po 7 s atstumas tarp
j bus lygus 220,5 m? Atsakym pagrskite.
Duota: a, =4,9 m,
d = 9,8 m,
i = V s,
n
2
= 7 s - 5 s = 2 s.
Rasti: S
i
-S
2
= 220,5 m.
Sprendimas. Naudodamiesi aritmetins progresijos -tojo nario ir nari
sumos formulmis, raskime a
ni
ir S
1
: a
n]
= a, + (, - \) d,
a
n]
=4,9 + (7 - 1) 9,8 = 4,9 + 6 9,8 = 63,7,
(fl,+</,),
> =
(4,9 +63,7)-7
=
68,6-7 _
21( )
Pagal tas paias formules apskaiiuokime a
n2
ir S
2
:
a
, a
= a
\
+
("2 -
1
K
a
n2
=4,9 + (2 - 1) 9,8 = 4,9 + 9,8 = 14,7,
_ (, +
2
)
2
^
2
" 2 '
(4,9 +14,7)-2
S
2
= ^ ^ = 4,9 + 14,7 = 19,6,
S
i
-S
2
= 240,1 - 19,6 = 220,5.
Ats.: taip, po 7 s laisvo kritimo knai bus nutol vienas nuo kito per
220,5 m.
Geomet r i n pr ogr esi j a
Skaii seka, kurios pirmasis narys nelygus nuliui, o kiekvienas
narys, pradedant antruoju, yra lygus prie j esaniam nariui, padau-
gintam i to paties nelygaus nuliui skaiiaus, vadinama geometrine pro-
gresija.
Sis skaiius vadinamas geometrins progresijos vardikliu ir ymimas rai-
de q (q 0). Pagal geometrins progresijos (b
n
) apibrim,
b
2
= \

=
2
q\ ...; b
n
= b
n
, q.
Norint apibdinti geometrin progresij (b
n
), pakanka inoti jos pirmj
nar b
{
ir vardikl q.
1
1 pavyzdys. J ei b
t
= 1 ir q = turime geometrin progresij:
1 - i -
' 2' 4 ' - 2 " ' -
Kai q > 0, geometrin progresija yra didjanti seka, kai 0 < q < 1
majanti seka. J ei q > 0 (q 1), geometrin progresija yra monotoni-
n seka. J ei <7 = 1, visi progresijos nariai lygs. iuo atveju geometrin
progresija yra pastovi seka. Kai q < 0, progresijos nariai pakaitomis kei-
ia enkl.
Geometrins progresijos (b
n
) -tasis narys ireikiamas formule
b = , q"~\
Geometrins progresijos nari savybs:
1. Bet kuris geometrins progresijos, sudarytos i teigiam skaii, narys,
iskyrus pirmj ir paskutinj, yra lygus j o gretim nari geometriniam
vidurkiui: b=Jb_
r
b
n+]
.
2. Baigtins geometrins progresijos (b
t
, b
2
,
}
... b
n 2
, b
n
,, b) nari,
vienodai nutolusi nuo jos pradios ir galo, sandaugos yra lygios:

\

=
b
2
b
n 1 =
b
J

-2 = -
Geometrins progresijos pirmj n nari suma
q-1
ioje lygybje vietoje b
i:
para b
]
q"\ gauname kit geometrins pro-
gresijos nari sumos formul: S =M
i
? 12
<7-1
J ei begalin skaii seka (b
n
) yra geometrin progresija, kurios vardik-
lis q, be to, \q\ < 1 ir b
i
O, tai i progresija vadinama nykstamja.
J os vis nari suma apskaiiuojama pagal formul S = . i formul
1 -q
galime pritaikyti, nordami periodin trupmen ireikti paprastja.
1 7
2 pavyzdys. Reikia isprsti lygt + +
1
+ ... +" + ... = ,
jei < 1.
7 1
Sprendimas, +
2
+ ... + " + ... = ~~
2
+
2
+ ... + " + ... nykstamoji geometrin progresija, nes

2
q = = .

s = -
b
>
1 -q
x^
=
7
1- 2

2
+ \ - 7
-
2
2'
2.x
2
- 2 + 2 = Ix - Ix
2
,
9 +3 1 2
9
2
- 9 + 2 = O, D = 81 - 72 = 9, .T
12
=
18
"
=

;
'
_ -
2
AtS.: X I ^ 5 XJ ^
3 pavyzdys. Trupmen 0,(4) ireikkime paprastja.
Sprendimas. 0,(4) = 0,4444... = 0,4 + 0,04 + 0,004 + ... Taikydami
0,04 0,4
sumos formul, kai q = =0,1, 6, =0,4, gauname 0,(4) =
o 4
1- 0, 1
- M -
4
~0,9 ~ 9'
4 pavyzdys. Trupmen 6,(13) ireikkime paprastja.
Sprendimas. 6,(13) = 6,131313... = 6 + 0,13 + 0,0013 + 0,000013 +
0,13 , 0,13 , 13
+ ... = 6 + = 6 + = 6 .
1-0,01 0,99 99
5 pavyzdys. Trupmen 0,4(35) ireikkime paprastja.
Sprendimas. 0,4(35) = 0,4353535... = 0,4 +0,035 + 0,00035 + ... =
_ 4 0,035 _ 4_ _35_ _ 4-99 +35 _ 431
"10 1- 0, 01" 10 990 ~ 990 ~990
435- 4 _ 431
Si trupmen galima parayti taip:
C}9Q
Taigi keisdami periodines trupmenas paprastosiomis, galime taikyti ias
dvi taisykles.
1 taisykl. Grynoji periodin trupmena lygi tokiai paprastajai trupmenai,
kurios skaitiklyje paraytas periodas, o vardiklyje skaiius, turintis
tiek devynet, kiek periodas turi skaitmen.
6 _ 2
P avyzdi ai . 0,(6) =
2,(36) =2 ^ = 2^.
99 11
2 taisykl. Mirioji periodin trupmena lygi tokiai paprastajai trupmenai,
kurios skaitiklyje yra skaiius ligi antrojo periodo be skaiiaus, esanio
prie period, o vardiklyje skaiius, turintis tiek devynet, kiek pe-
riodas turi skaitmen, ir tiek nuli, kiek yra skaitmen tarp kablelio
ir pirmojo periodo.
236- 2 _ 234 _ 13
P avyzdi ai . 0,2(36)= " 9 9 0 " ^
,124- 12 28
5,12(4) =5 =5 ,
900 225
Sudtini procent (palkan) apskaiiavimo formuls:
= v
1 + -
100
ir S.=S
n
- 1-
100
ia S
0
pradinis dydis, p palkan norma, n skaiiavimo tarpsni
skaiius.
6 pavyzdys. Asmuo, bank padjs 5000 Lt indl, po dvej met
atsim 5832 Lt. Kiek procent metini palkan sumokjo bankas?
Sprendimas. Paymime banko mokam palkan procentus x. Sudarome
lygt:
5000
\ 2
1 +
100
=5832.
inome, kad 1 + > 0, todl
1 +
100 V 5000
5832
1 + = 1,08,
100
jc = 8.
Ats.: 8 %.
7 pavyzdys. Du kartus sumainus preks kain tiek pat procent, ji
atpigo nuo 30 Lt iki 19,2 Lt. Po kiek procent buvo mainta jos kaina abu
kartus?
Sprendimas. Procentus paymsime x. Pasinaudoj antrja procent ap-
skaiiavimo formule S
n
= S
0
. \ 2
P
100
, sudarome lygt:
30 1-
100
=19,2, 1 >0,
100

~ 100 J

100
j =0,64,
= 0,8,
= 0,2,
100
= 20.
Ats.: 20 %.
2.
33
GEOMETRIJA
PLANIMETRIJA
Takai ir t i ess
Pagrindins plokiosios geometrins figros yra takas ir ties.
Takai ymimi didiosiomis raidmis: A, B, C, D, ... . Tiess ymimos
maosiomis raidmis: a, b, c, d, ... . Paveiksle matome tak A ir ties a.
Pagrindins tako ir tiess savybs: ^
1) kad ir kokia bt ties, yra tak, priklau- *
a
sani tai tiesei, ir tak, nepriklausani
tai tiesei;
2) per bet kuriuos du takus galima nubrti vienintel ties;
3) dvi skirtingos tiess arba nesusikerta, arba susikerta tik viename take;
4) jei atkarpos galai priklauso vienai pusploktumei, tai atkarpa nekerta
tiess. J ei atkarpos galai priklauso skirtingoms pusploktumms, tai
atkarpa kerta ties;
5) i trij tiess tak tik vienas yra tarp kit dviej tak;
6) ties dalija ploktum dvi pusploktumes.
Lygiagreiomis tiesmis vadiname dvi ploktumos tieses, kurios nesusi-
kerta (laikoma, j og tiess neribotai pratstos abiem kryptimis). ymima
a \\ b.
Ploktumoje per tak, nepriklausant turimai
tiesei, galima nubrti ne daugiau kaip vien
ties, lygiagrei tai tiesei.
Dvi lygiagreias tieses kertant treija tiese,
gaunami tokie kampai:
Z3 ir Z5, Z 4 ir Z6 vidaus vienaaliai
kampai,
Z3 ir Z6, Z4 ir Z5 vidaus prieiniai
kampai,
Zl ir Z5, Z2 ir Z6, Z3 ir Z7, Z4 ir Z8 atitinkamieji kampai,
Zl ir Z8, Z2 ir Z7 iors prieiniai kampai.
Be to, Zl = Z5, Z2 = Z6, Z3 = Z7, Z4 = Z8, Z4 + Z6 = 180,
Z3 + Z5 = 180, Zl + Z7 = 180, Z2 + Z8 = 180.
Tiesi lygiagretumo poymiai:
1) jei dvi tieses perkirtus tiese gaunami lygs prieiniai kampai, tai tos
dvi tiess yra lygiagreios;
2) jei dvi tieses perkirtus tiese gaut vienaali kamp suma lygi 180,
tai tos tiess yra lygiagreios;
3) jei dvi tieses perkirtus tiese gaunami lygs atitinkamieji kampai, tai tos
dvi tiess yra lygiagreios.
Statmenomis tiesmis vadinamos dvi tiess, kurios susikerta staiu kam-
pu. Statmenumas ymimas a L b.
Per kiekvien tiess tak galima nubrti tik vien jai statmen ties.
Statmeniu duotajai tiesei vadiname jai statmenos tiess atkarp, kurios
galas yra t tiesi susikirtimo takas. Sis atkarpos galas vadinamas stat-
mens pagrindu.
At kar pos
Paveiksle pavaizduota atkarpa AC. Atkar-
pos AC ilgis lygus atkarp AB ir BC sumai.
Pagrindin atkarpos savyb yra ta, kad kiekvie-
na atkarpa turi ilg, didesn u nul. J ei atkarp
takas dalija dalis, tai atkarpos ilgis lygus t
dali ilgi sumai.
Kampai
Kampu vadiname figr, kuri sudaro dvi
skirtingos pustiess, turinios bendr pradios
tak kampo virn. Paveiksle pavaizduotas
kampas O. Kampas ymimas ZAOB arba ZO.
Vidurin raid ymi kampo virns tak.
Pagrindins kampo savybs:
1) kiekvienas kampas turi laipsnin mat, didesn u nul. I tiestinis kam-
pas lygus 180. J ei spindulys, einantis tarp kampo kratini, dalija j
du kampus, tai i kamp laipsnini mat suma lygi pradinio kampo
laipsniniam matui;
2) kampas, kurio kratins yra vienos tiess papildomosios pustiess,
vadinamas itiestiniu;
3) du kampai, kuri viena kratin bendra, o kitos dvi kratins yra pa-
pildomieji spinduliai (sudaro ties), vadinami gretutiniais kampais.
Gretutini kamp suma yra lygi 180;
4) du kampai, kuri vieno kratins yra kito kampo kratini papildomie-
ji spinduliai, vadinami kryminiais kampais. Kryminiai kampai yra
lygs;
5) kampas, kurio virn yra apskritimo centras, vadinamas j o centriniu
kampu. Kampas, kurio virn yra apskritimo takas, o kratins ker-
ta apskritim, vadinamas jbrtiniu kampu.
Tr i kampi ai
Trikampiu vadiname figr, kuri sudaro trys takai, nepriklausan-
tys vienai tiesei, ir trys atkarpos, jungianios kiekvienus du i t tak.
Kampai vadinami trikampio virnmis, o atkarpos j o kratinmis.
Trikampis ymimas AABC. A, B k C trikampio virns.
Pagrindins trikampio savybs:
1) trikampiai, kuri kratins atitinkamai lygios ir kampai atitinkamai ly-
gs, vadinami lygiais;
2) trikampis, kurio visos trys kratins yra vienodo ilgio arba visi kampai
lygs 60, vadinamas lygiakraiu;
3) trikampis, kurio dvi kratins yra vienodo ilgio arba du kampai yra
vienodo didumo, vadinamas lygiaoniu; lygiosios kratins vadina-
mos j o oninmis kratinmis, treioji kratin vadinama lygiaonio
trikampio pagrindu;
4) trikampio kamp suma lygi 180;
5) trikampio dviej kratini ilgi suma visada yra didesn u likusios
kratins ilg, t. y. a < b + c.
Trikampio nelygyb:
Tr i kampi o pusi aukr at i n,
pusi aukampi n ir aukt i n
Statmen, ivest i trikampio virns ties, kurioje yra prie
virn esanti kratin, vadiname auktine.
Trikampio kampo pusiaukampins atkarp, kuri jungia trikampio virn
su prie j esanios kratins taku, vadiname trikampio pusiaukampin.
Trikampio pusiaukampin dalija kratin (esani prie kamp, i kurio ji
ivesta) santykiu, lygiu gretim kratini santykiui.
a < b + c, b < a + c, c < a + b.
Trikampio perimetras randamas, sudedant vis j o
kratini ilgius: P = a + b + c. a
Atkarp, kuri j ungi a trikampio virn su prie j esanios kratins
viduriu, vadiname trikampio pusiaukratine. Trikampio pusiaukratins
susikerta viename take ir tas takas kiekvien j dalija santykiu 2 : 1
skaiiuojant nuo trikampio virni.
Trikampio vidurine linija vadinama atkarpa, jungianti dviej j o kratini
vidurio takus.
Teorema. Trikampio vidurin linija yra lygiagreti trikampio kratinei ir lygi
jos pusei.
Lygiaonio trikampio pusiaukratine, nubrta pagrind, sutampa su pu-
siaukampine ir auktine.
Trikampis, kurio visos kratins lygios, vadinamas lygiakraiu, t. y.
a = b = c. Visi lygiakraio trikampio kampai yra lygs 60.
Trikampis, kurio vienas kampas yra status, vadinamas staiuoju. J o
ZC = 90, a ir b statiniai, c ambin.
Staij trikampi savybs:
1) staiojo trikampio dviej smailij kamp suma lygi 90, t. y. ZA +
+ ZB = 90;
2) staiojo trikampio statinis, esantis prie 30 kamp, lygus pusei am-
bins, t. y. jei ZA = 30, tai a = c : 2;
3) jei staiojo trikampio statinis lygus pusei ambins, tai prie t statin
esantis kampas lygus 30.
Tr i kampi l ygumo poymi ai
1. J ei vieno trikampio dvi kratins ir kampas tarp j atitinkamai lygs
kito trikampio dviem kratinms ir kampui tarp j , tai tie trikampiai
yra lygs.
AABC = ADEF, Jl Ji
AB = DE, y S \ ' \
AC = DF, s ' \ s ' \
ZA = ZD. H ^C D^S- H A
f
2. J ei vieno trikampio kratin ir prie j os esantys kampai atitinkamai
lygs kito trikampio kratinei ir kampams, esantiems prie jos, tai tie
trikampiai yra lygs.
AABC = ADEF, B E
AC = DF,
= ZD,
ZC = ZF.
J ei vieno trikampio trys kratins atitinkamai lygios kito trikampio
trims kratinms, tai tie trikampiai yra lygs.
B E
AABC = ADEF,
AB = DE,
AC = DF,
BC = EF. ^C D
St ai j t ri kampi l ygumo poymi ai
J ei vieno staiojo trikampio ambin ir smailusis kampas atitinkamai
lygs kito trikampio ambinei ir smailiajam kampui, tai tie trikampiai
yra lygs.
AABC = ADEF,
BC = EF,
AC = ZE.
J ei vieno staiojo trikampio statinis ir prie j esantis kampas atitinka-
mai lygs kito trikampio statiniui ir prie j esaniam kampui, tai tie
trikampiai yra lygs.
AABC = ADEF,
AC = DE,
ZB = ZF.
B D
3. J ei vieno staiojo trikampio ambin ir statinis atitinkamai lygs kito
trikampio ambinei ir statiniui, tai tie trikampiai yra lygs.
AABC = ADEF,
CB = EF,
AB = DF.
Api bendr i nt oj i Tal i o t eor ema
A
J eigu dvi lygiagreios tiess kerta kampo krati-
nes, tai atkirstos atkarpos yra proporcingos.
\N
Duota: kampas, kurio virn A, MN
MB _ NC
BC II EF.
M\
Tal i o t eor ema
J ei lygiagreios tiess, kertanios kampo kratines, vienoje j o kra-
tinje ikerta lygias atkarpas, tai j os ir kitoje kratinje ikerta lygias
atkarpas. J ei MB = BE, tai NC = CF.
Tr i kampi panaumo poymi ai
1. J ei vieno trikampio dvi kratins proporcingos kito trikampio dviem
atitinkamoms kratinms ir kampai tarp t kratini lygs, tai tie tri-
kampiai yra panas.
AABC -ADEF,
ZA = ZD,
AB : DE,
AC : DF.

"
D
" ^
2. J ei vieno trikampio du kampai atitinkamai lygs kito trikampio dviem
kampams, tai tie trikampiai yra panas.
E
AABC - ADEF,
B
ZA = ZD,
ZC = ZF.
3. J ei vieno trikampio trys kratins proporcingos kito trikampio trims
atitinkamoms kratinms, tai tie trikampiai yra panas.
AABC - ADEF,
E
B
AB : DE,
BC : EF,
AC : DF.
Skaiius, lygus trikampi atitinkam kratini santykiui, vadinamas
panaumo koeficientu.
Panaij trikampi atitinkamos auktins proporcingos atitinkamoms
kratinms.
Panaij trikampi plot santykis lygus t trikampi panaumo koefi-
ciento kvadratui.
Panaij trikampi perimetr santykis lygus t trikampi panaumo ko-
eficientui.
Tr i kampi o kamp suma
Teorema. Trikampio kamp suma lygi 180.
rodymas. Raskime trikampio ABC kamp sum.
Per trikampio virn, pavyzdiui, B, nubrkime
ties, lygiagrei prie j esaniai kratinei AC.
Paymkime j raide p. Kadangi Zl ir ZA yra
lygiagrei tiesi p ir AC bei kirstins AB suda-
romi prieiniai vidaus kampai, tai Zl = ZA. Kadangi Z2 ir ZC yra
lygiagrei tiesi p ir AC bei kirstins BC sudaromi prieiniai vidaus
kampai, tai Z2 = ZC. Taiau Zl, Z2 ir ZB sudaro itiestin kamp, todl
Zl + ZB + Z2 = 180.
Tada ir ZA + ZB + ZC = 180. Teorema rodyta.
Pi t agor o t eor ema
Staiojo trikampio ambins kvadratas yra
lygus j o kratini kvadrat sumai:
c
2
= a
1
+ b
1
.
Duota: AABC,
BC = a,
AC = b,
AB = c.
Reikia rodyti: c
2
= a
2
+ b
2
.
rodymas. Trikampio ABC statin CB = a prats-
kime ilgiu b, o statin CA- b ilgiu a ir nubrai-
ykime kvadrat CDEF.
Kvadrato kratinse DE ir EF paymkime takus
G ir H taip, kad DG = EH = a, ir nubraiykime
keturkamp ABGH.
Kvadrat CDEF padalijame penkias dalis: ke-
turis lygius staiuosius trikampius (AABC =
= ABGD = AGHE = AHAF pagal dvi kratines
ir kamp tarp j ) ir keturkamp ABGH. rodykime, kad keturkampis ABGH
yra kvadratas, t. y. kad j o kratins lygios ir kampai stats. I keturi
trikampi gauname: AB = BG = GH = HA = c. Vadinasi, keturkampis
ABGH yra rombas.
ZBGD = ZGHE ir ZBGD + ZHGE = 90. Tuomet ZBGH = 180 -
- (ZBGD + ZHGE) = 180 - 90 = 90. Vadinasi, rombas ABGH yra
kvadratas.
Apskaiiuokime kvadrato ABGH plot dviem bdais:
1) S
abch
c-\
2) S
4scw
= S
CDEF
- 4S
Aabc
= (a + b)
2
- 4 0,5ab = a
2
+ lab + b
2
-
- lab = a
2
+ b
2
.
Vadinasi, c
2
= a
2
+ b
2
. Teorema rodyta.
At vi r kt i n Pi t agor o t eor ema
J ei trikampio krati- B
I
AB
2
= CA
2
+ CB
2
.
rodymas. Pasirink bet kur statj kamp, pavyzdiui, ZC
1
= 90, j o
kratinse atidkime atkarpas, lygias trikampio ABC kratinms CA ir CB
(C
i
A
i
= CA, C
i
B
x
= CB). Nubr atkarp ^
1
S
1
, gausime statj trikamp
A
i
B
i
C
i
. Remdamiesi Pitagoro teorema, raome: ^
1
S
1
2
= C
i
A
2
+ C
i
B
i
2
.
I i lygybi gauname, kad A
i
B
i
= AB.
Vadinasi, trikampio A
I
B
I
C
I
kratins yra lygios trikampio ABC krati-
nms. Remdamiesi treiuoju trikampi lygumo poymiu (pagal tris kra-
tines), darome ivad, kad AA
I
B
I
C
I
= AABC. Vadinasi, ZC
1
= ZC, taigi
ZC = 90 ir AABC statusis. Teorema rodyta.
Met r i ns t r i kampi o el ement pr i kl ausomybs
1) Staiojo trikampio statinis yra ambins ir to statinio projekcijos am-
binje geometrinis vidurkis:
a
2
= c a
c
(arba a =Jc a
c
) ir b
2
= c b
c
.
ns kvadratas lygus kit
dviej kratini kvadrat
sumai, tai tas trikampis yra
statusis. Reikia rodyti, kad
2) Staiojo trikampio auktin, nubrta i staiojo
kampo virns, yra statini projekcij ambi-
nje geometrinis vidurkis: h
2
= a
c
b
c
.
C'
b
Smailiojo kampo sinusu vadiname statinio, esanio prie t kamp,
ir ambins santyk.
Smailiojo kampo kosinusu vadiname statinio, esanio prie to kampo,
ir ambins santyk.
Smailiojo kampo tangentu vadiname statinio, esanio prie t kamp,
ir statinio, esanio prie to kampo, santyk.
Smailiojo kampo kotangentu vadiname statinio, esanio prie to kampo,
ir statinio, esanio prie t kamp, santyk.
Si nus t eor ema
Trikampio kratins yra proporcingos prie jas esani kamp
sinusams.
Duota: AABC,
AB = c,
AC = b,
ZCAB = a.
a _ b _ c
Reikia rodyti:
Irodymas. Nagrinsime du atvejus:
a) kai < 90 (smailusis trikampis) b) kai > 90 (bukasis trikampis)
C C
Apskaiiuosime kiekvienu atveju trikampio plot S = ch. I staij
trikampi ACD turime:
h h
sin = ,
b
h = b sin
arba
sin (180 - ) =
h = b sin (180 - ) = b sin .
1
Vadinasi, abiem atvejais trikampio plotas S = be sin .
Analogikai io trikampio ploto formules gauname imdami kitas dvi tri-
kampio kratines bei kamp tarp j . Taigi
C C
S = be sin , S = sin (3, S = ab sin .
2 ' 2 2
Kadangi S yra to paties trikampio plotas, tai
1 1 1
be sin = sin = ab sin .
I ia iplaukia trys lygybs:
b sin = a sin , sin = b sin , sin = a sin ,
arba
a
= ^ = . Teorema rodyta,
sin sin sin
I v a d a . =- = =2R\ ia R apie trikamp apibrto
si na sin si ny
apskritimo spindulys.
Kosi nus t eor ema
Trikampio kratins kvadratas lygus kit dviej kratini kvadrat
sumai minus dviguba t kratini ir kampo tarp j kosinuso sandauga.
Duota: AABC,
AB = c,
AC = b,
BC = a.
Reikia rodyti: a
2
= b
2
+ c
2
- 2be cos .
rodymas. Nagrinsime du atvejus:
a) kai < 90 (smailusis trikampis) b) kai > 90 (bukasis trikampis)
Nubrki me AABC auktin CD ir paymkime: AD = p, DB = c - p
arba DB = c + p.
Statiesiems trikampiams ADC ir BDC kiekvienu atveju pritaikome Pita-
goro teorem:
b
2
= h
2
+ p
2
, b
2
= h
2
+ p
2
,
a
2
= (c - p)
2
+ h
2
= c
2
- Icp + a
2
= (c + jo)
2
+ A
2
= c
2
+ 2cp +
+ p
2
+ h
2
= c
2
- 2cp + b
2
= + p
2
+ h
2
= c
2
+ Icp + b
2
= c
2
+
= c
2
+ b
2
- Iep, +b
2
+ 2 cp.
I staiojo A DC randame atkarpos AD ilg p:
p = b cos , p = b cos (180 - ) =-b cos ,
nes cos (180 - ) = - cos .
{ra p a
2
iraik, abiem atvejais gauname tok pat sry a
2
= b
2
+
+ e
2
- 2be cos . Teorema rodyta.
Tr i kampi o pl ot o t eor ema
Trikampio plotas lygus j o pagrindo ir j nuleistos auktins san-
daugos pusei: S = 0,5 ah.
rodymas. Sakykime, trikampio ABC pagrindas yra kratin . J os ilg
paymkime raide a, pagrind nuleistos auktins AD ilg raide h.
Teorem rodysime staiajam trikampiui, smailiajam trikampiui ir buka-
j am trikampiui.
Duota\ AABC statusis trikampis,
AC = h,
BC = a.
Reikia rodyti: S = 0,5ah.
rodymas. Takas A yra staiojo trikampio smailiojo kampo virn. Tada
statinis AC yra pagrind BC nuleista auktin. Per smailiuosius kampus
A ir B nubr trikampio statiniams lygiagreias tieses ir j sankirtos
tak paymj raide E, gausime staiakamp ACBE, sudaryt i trikam-
pio ACB ir j am lygaus trikampio . Staiakampio matmenys a ir h.
Remdamiesi ploto aksiomomis bei staiakampio ploto formule, gauname:
S
ABC
=
>
5S
ACBE
=
0,5a/;.
iuo atveju teorema rodyta.
Pravartu sidmti ir toki gautos formuls formuluot: staiojo trikampio
plotas lygus j o statini sandaugos pusei.
A
Duota: AABC smailusis trikampis,
AD = h,
BC = a.
Reikia rodyti: S = 0,5ah. ^
rodymas. Auktins AD pagrindas D yra pagrindo vidaus takas. Auk-
tin AD trikamp dalija du staiuosius trikampius ABD ir ACD, o j
plotus apskaiiuoti j au mokame. Taigi S
ABC
= S
ABD
+ S
ACD
= 0,5 BD
h + 0,5 DC h = 0,5 BC h = 0,5ah.
Taigi ir iuo atveju teorema rodyta.
Duota\ A C B bukasis trikampis,
y
^
AD = h,
BC = a.
Reikia rodyti: S = 0,5ah.
D
C
a a
rodymas. Auktins AD pagrindas D yra pagrindo BC iors takas. iuo
atveju trikampio plot ireikiame kaip dviej staij trikampi plot
skirtum:
S
abc
=
s
ABD - S
ACD
= 0,5 BD h - 0,5 CD h = 0,5( BD - CD)h =
= 0,5 BC h = 0,5ah.
Teorema rodyta.
Her ono f or mul
Teorema. Trikampio plotas S = yfp(p - a)(p - b)(p - c);
1
ia a, b, c trikampio kratins; p = ^(a +b + c) j o puspe-
rimetris.
rodymas. lygyb sin
2
C = 1 - eos
2
C = (1 - cos C)(l + cos C) ra
kosinus teoremos cos C iraik, gauname: sin
2
=-
2 ab
( + b)
2
- c
2
_(c-a + b)(c + a -b)(a + b-c)(a + b + c) _
lab ~ (Iab)
2
(2 p- 2a)(2 p 2b)(2 p -2c)2 p
(2 ab)
2
'
Kadangi trikampio kamp sinuso reikms yra teigiamos, tai
2 Jp(p - a)(p - b)(p - c)
sin C =
ab
trikampio ploto formul S= ab sin C ra rastj sin C iraik,
gauname S = Jp(p - a)(p - b)(p - c). Teorema rodyta.
Daugi akampi ai
Keturkampiu vadinama figra, kuri sudaro keturi takai ir ketu-
rios nuosekliai j uos jungianios atkarpos.
Lygi agr et ai ni s ir j o savybs
Keturkampis, kurio prieingosios kratins yra lygiagreios (poro-
mis), vadinamas lygiagretainiu.
A B
ABCD lygiagretainis,
AB y CD:
AD I I .
D
Teorema. 1) Kamp, esani prie vienos lygiagretainio kratins, suma
lygi 2d (180);
2) lygiagretainio prieingieji kampai yra lygs.
rodymas. 1) Prie lygiagretainio ABCD
kratins AB esantys kampai A \x B yra
dviej lygiagreij tiesi DA ir CB bei j
kirstins AB sudaromi vienaaliai kampai.
Pagal lygiagreij tiesi ir j kirstins
vienaali kamp savyb, t kamp suma
yra lygi 2d (180).
2) Remdamiesi lygiagretainio kamp 1) savybe, raome:
ZA + ZB= 180, ZB + ZC= 180. I ia = ZC. Lygiai taip pat
galima rodyti, kad ZB = ZD. Teorema rodyta.
Teorema. Lygiagretainio prieingosios kratins yra lygios.
rodymas. Nubrkime lygiagretainio ABCD striain AC. Gausime tri-
kampius ABC ir CDA, kuri kratin AC bendra, ZBAC = ZDCA,
ZBCA = ZDAC (kaip dviej lygiagrei
tiesi ir j kirstins sudaromi vidaus prie-
iniai kampai). Remdamiesi antruoju tri-
kampi lygumo poymiu (pagal kratin
ir du kampus prie jos), gauname: AABC =
ACDA, todl BC = DA ir BA = DC.
Teorema rodyta.
Teorema. Lygiagretainio striains susikirsdamos dalija viena kit pusiau.
rodymas. Lygiagretainio ABCD striains yra atkarpos AC ir BD.
Pirmiausia rodysime, kad ios striai-
ns susikerta. Kadangi lygiagretainis
ikilasis keturkampis, tai jis yra dviejo-
se pusploktumse ir , o virn C
yra kampo BAD vidaus takas. Tada
spindulys yra kampo BAD viduje. Vadi-
nasi, jis kerta atkarp BD, jungiani
kampo kratini AB ir AD takus B ir D.
itaip rodytume, kad spindulys BD kerta atkarp AC. I to iplaukia, kad
atkarpos AC ir BD, t. y. lygiagretainio striains, susikerta.
Lygiagretainio striaini sankirtos tak paymkime raide O. Pasirinki-
me du susidariusius trikampius AOB ir COD, kuri AB = CD (lygiagre-
tainio prieingosios kratins), ZOAB = ZOCD (lygiagreij tiesi AB
ir CD bei j kirstins AC sudaromi prieiniai kampai). Remdamiesi ant-
ruoju trikampi lygumo poymiu, nustatome, kad AAOB = ACOD, todl
AO = CO ir BO = DO. Teorema rodyta.
Lygiagretainio plotas apskaiiuojamas pagal formul S = ah. Perimetras
P = 2(a + b). Lygiagretainio pagrindu laikoma bet kuri j o kratin.
Teorema. Lygiagretainio plotas lygus lygiagretainio pagrindo ir j nu-
leistos auktins sandaugai.
rodymas. Lygiagretainio ABCD striain BD j dalija du lygius trikam-
pius. Lygiagretainio ir trikampio ABD pagrindu pasirinkime kratin AB.
Tada lygiagretainio auktin yra ir tri-
kampio auktin. Lygiagretainio pagrin-
do ir auktins ilgius paymj raidmis
a ir h, randame lygiagretainio plot S:
1
S = 2 ah = ah.
Teorema rodyta.
St ai akampi s
Lygiagretainis, turintis statj kamp, vadinamas staiakampiu.
ABCD staiakampis; status.
Remdamiesi lygiagretainio kamp savy-
be, sitikiname, kad visi staiakampio
kampai stats.
Staiakampis pasiymi visomis lygiagre-
tainio savybmis, taiau j i s turi ir kit
savybi.
Teorema. Staiakampio striains yra lygios.
rodymas. rodysime, kad staiakampio ABCD striain AC = BD.
Nagrinkime staiuosius trikampius ABC
ir BAD, kuri BA = AB (bendras stati-
nis), BC = AD (lygs statiniai , nes jie
yra lygiagretainio prieingosios krati-
ns). Todl AABC = ABAD ir AC = BD.
Teorema rodyta.
Staiakampio plotas S = ab, perimetras
P=2(a + b).
Kvadr at as
Staiakampis, kurio dvi gretimos kratins ly-
gios, vadinamas kvadratu.
Aiku, kad kvadrato visos kratins lygios ir visi
kampai stats. Todl galima sakyti, kad kvadratas
yra rombas, turintis statj kamp. Kadangi kvadra-
tas yra ir lygiagretainis, ir staiakampis, ir rombas,
tai kvadratui bdingos visos j savybs.
Kvadrato plotas S = a\ perimetras P = 4a.
Rombas
Lygiagretainis, kurio dvi gretimos kratins
lygios, vadinamas rombu.
Paveiksle pavaizduoto lygiagretainio ABCD greti-
mos kratins lygios (AD = AB), todl ABCD yra
rombas. Remdamiesi lygiagretainio kratini savy-
be, sitikiname, kad rombo visos kratins lygios.
Kadangi rombas yra lygiagretainis, tai rombui b-
dingos visos lygiagretainio savybs.
Taiau jis turi ir kit savybi.
Teorema. Rombo striains: 1) dalija j o kampus pusiau; 2) yra viena kitai
statmenos.
rodymas. Nagrinkime romb ABCD.
1) Kadangi rombo kratins lygios
(pvz., BA = ), tai trikampis ABC
yra lygiaonis, o AC j o pagrin-
das. Prisiminkime, kad rombas yra
lygiagretainis, o j o striains susi-
kirsdamos take O dalija viena kit
pusiau. Taigi OA = OC ir OB
lygiaonio trikampio ABC pusiaukratine, todl ji yra virns kampo
pusiaukampin. Vadinasi, striain BD rombo kamp B dalija pusiau.
Taip pat rodytume, kad striain BD dalija pusiau rombo kamp D,
o striain AC rombo kampus A ir C.
2) Kadangi lygiaonio trikampio ABC pusiaukratine , nubrta pa-
grind AC, yra ir auktin, nuleista i virns B, tai BO yra statmena
AC, taigi rombo striains yra viena kitai statmenos.
Teorema rodyta.
AC BD
Rombo plotas S = ah arba S = ~r , perimetras P = 4a.
Trapeci j a
Keturkampis, kurio dvi kratins lygiagreios, o kitos dvi nely-
giagreios, vadinamas trapecija.
M C
N E
a)
B A
M C
N E
b)
D
B A,F
M C
N E
c)
B
Paveiksle AB || DC, AD^BC, todl ABCD trapecija.
Trapecijos lygiagreiosios kratins AB ir DC vadi namos trapecijos
pagrindais, o nelygiagreios AD ir BC trapecijos oninmis krati-
nmis.
Trapecija, kurios onins kratins lygios (AD = ), vadinama lygiao-
ne trapecija (pav., b). Lygiaons trapecijos striains yra lygios.
Trapecija, turinti statj kamp (ZA = 90), vadinama staija trapecija
(pav., c).
Statmuo, nuleistas i trapecijos pagrindo tako ties, kurioje yra kitas
pagrindas, vadinamas trapecijos auktine.
Paveiksle atkarpos CE, DF, MN trapecijos ABCD auktins.
Teorema. Trapecijos plotas lygus puss pagrind sumos (vidurins lini-
jos) ir auktins sandaugai.
rodymas. Sakykime, trapecijos ABCD pa-
grindai AB = a, CD = b ir auktin DE = h.
striain BD dalija trapecij trikampius
ABD ir BCD, kuri pagrindai yra trapecijos
pagrindai, o auktin trapecijos auktin,
todl trapecijos plotas
1 1 a + b
S = ah + bh = - h. Teorema rodyta.
Trapecijos plotas S =
a + b
A, perimetras P =AD + DC + CB + AB
Trapecijos vidurine linija vadinama atkarpa, jungianti j os onini kra-
tini vidurio kratus.
Teorema. Trapecijos vidurin linija yra lygiagreti pagrindams ir lygi j
sumos pusei.
Tai sykl i ngasi s daugi akampi s
I kilasis daugiakampis, kurio visos
kratins lygios ir visi kampai lygs, vadina-
mas taisyklinguoju daugiakampiu.
ZA = ZB = ZC = ZD,
AB = BC = CD = DA.
Iki l asi s daugi akampi s
Keturkampis KLMN yra kiekvienos
tiess KL, LM, MN, KN vienoje pusje. Taigi
keturkampis KLMN yra vienoje kiekvienos
tiess, einanios per keturkampio kratines,
pusje. Kitaip sakant, is daugiakampis yra
pusploktumi, kuri kratai per daugia-
Kl
' N
kampio kratines einanios tiess, sankirta. Tai ikiloji figra. J i vadina-
ma ikiluoju daugiakampiu.
I kilojo keturkampio plotas lygus striaini ilgi ir kampo tarp j sinuso
sandaugos pusei, t. y. S = d I sin ; ia d, I striains.
Daugi akampi o kamp suma
Teorema, -kampio kamp suma lygi 2(n - 2)d; ia d = 90, arba
180( - 2).
Teorem galima rodyti dviem bdais.
I bdas, -kampio A
i
A
2
AyA
n
(n = 7) vi-
daus tak B suj unki me su visomis vir-
nmis. Gausime n trikampi. Vis i tri-
kampi kamp suma bus -kampio kamp
suma, prie kurios pridta vis virns B
esani kamp suma, lygi 4d. Pagal tri-
kampio kamp sumos teorem, -kampi o
kamp suma lygi 2d n - 4d = 2( - 2) d.
Teorema rodyta.
II bdas. Nubrkime -kampio A
i
A
2
AyA
n
( = 7) striain A
1
A
3
. Tada
-kampis bus padalytas vien trikamp A
1
A
2
A
3
ir ( - l )-kamp A
l
AyA
ll
.
Vl nubrkime striain A
1
A
4
, tada -kamp padalysime du trikampius
A
1
A
2
A
3
bei A
i
A
3
A
4
ir ( - 2)-kamp A
i
A
r
--A
n
ir t. t. Nubrki me striain
Tada -kampis bus padalytas (n - 4) trikampius ir keturkamp
A
n
^
i
A
n
. Nubrkime striain A
i
A
n i
. Mint keturkamp padalysi-
me 2 trikampius, o nagrinjam -kamp ( - 4 ) + 2 = - 2
trikampius. J kamp suma 2( - 2)d yra -kampio kamp suma.
Teorema rodyta.
^ lA-2
- 2
brtu apskritim daugiakampiu (brtiniu daugiakampiu) vadinamas
daugiakampis, kurio visos kratins lygios ir visi kampai vienodo didumo.
Apibrtu apie apskritim daugiakampiu (apibrtiniu daugiakampiu) va-
dinamas daugiakampis, kurio visos kratins lieia vien apskritim.
a)
Ties ir apskritimas gali tur-
ti vien bendr tak, du ben-
drus takus arba gali ivis j
neturti:
Nuopj ova
Apskr i t i mas ir skr i t ul ys
I pj ova
Apskritimu vadiname figr, kuri sudaro vi-
si ploktumos takai, vienodai nutol nuo vieno ta-
ko. Tas takas vadinamas apskritimo centru. Atstu-
m nuo bet kurio apskritimo tako vadiname
apskritimo spinduliu. Apskritimo, kurio centras su-
tampa su koordinai pradia, lygtis yra

2
+ y
1
= R
2
.
Apskritimas, kurio centras yra takas O (a; b), apra-
omas lygtimi (.v
2
- )
2
+ (y - b)
2
= R
2
.
Apskritimo apribota ploktumos dalis vadinama skrituliu. Skritulio plo-
tas S = TlR
2
. Skritulio ipjova vadinama skritulio dalis, kuri riboja lan-
kas ir du spinduliai, jungiantys lanko galus su skritulio centru. I pjovos
TiR
1
O.
plotas S = .
Skritulio nuopjova vadinama skritulio ir pusploktums bendroji dalis.
TiR
1
O. TiR
1
O.
Nuopjovos plotas S = + SA, kai > 180 (a) ir S= - S A,
360 j oU
kai < 180 (b).
Ties, kuri su apskritimu turi du bendrus takus, vadinama apskritimo
kirstine, o kuri turi tik vien bendr tak liestine; apskritimo ir Iies-
tins bendras takas vadinamas lietimosi taku.
Teorema. Stygai statmenas apskritimo skersmuo dalija j pusiau.
Duota. DC 1 AB, DC skersmuo.
Reikia rodyti: AE = EB.
rodymas. Briame apskritimo spindulius OA
ir OB. AO = OB, nes yra apskritimo spindu-
liai. ABOA yra lygiaonis. Lygiaonio trikam-
pio auktin taip pat yra ir pusiaukratin, to-
dl dalija AB dvi lygias dalis. Taigi AE = EB.
Teorema. J ei dvi apskritimo stygos susikerta,
tai vienos stygos atkarp ilgi sandauga yra
lygi kitos stygos atkarp ilgi sandaugai:
AC CB = EC CF.
Teorema. Apskritimo liestin yra statmena
spinduliui, nubrtam lietimosi tak. At-
virktin teorema: ties, einanti per apskritimo
spindulio gal, priklausant} apskritimui, ir stat-
mena tam spinduliui, yra apskritimo liestin.
Duota: I liestin, OM spindulys, nubr-
tas apskritimo ir liestins / lietimosi tak M,
M
x
bet kuris liestins takas.
Reikia rodyti: OM L I.
rodymas. OM
1
> OM, nes OM
x
kerta apskri-
timo rib. Taigi OM yra trumpiausias atstu-
mas tarp tiess ir tako. O trumpiausias atstu-
mas, nuleistas i tako ties, yra statmuo.
Taigi OM 1 /.
Teorema. Apskritimo liestini, ieinani i
vieno tako, atkarpos yra lygios.
Duota: AB ir AD liestins.
Reikia rodyti: AB = AD.
rodymas. AB _L OB, nes liestin yra statmena
lietimosi tak nubrtam spinduliui. AD L
_L OD, nes tai yra liestin ir j nubrtas spin- A
dlys. AABO ir AADO lygs, nes jie yra sta-
tieji trikampiai, turintys bendr ambin
ir po vienod statmen. Taigi AB = AD.
Teorema. Tarkime, kad PA yra i tako P, esanio alia apskritimo,
nubrta liestin, PB kirstin, einanti per apskritimo takus B ir C.
Tuomet PA
2
= PB PC.
A
Teorema. Tarkime, kad i tako P, esanio alia apskritimo, nubrtos
dvi kirstins PB ir PD, kurios apskritim kerta atitinkamai takuose A, B
ir C, D. Tuomet PB PA = PD PC.
Apskritimo dalis, esanti per du j o takus einanios tiess vienoje pusje,
vadinama apskritimo lanku. Lankas ymimas ^A C, ^A B.
%Ra
Apskritimo lanko, kurio laipsninis matas oc, ilgis / =
0 0

1 ou
Lankas, kurio galus jungianti atkarpa (styga) yra apskritimo skersmuo,
vadinamas pusapskritimiu. Apskritimo lanko, kurio kampinis didumas
yra radian, ilgis / = .
Apskritimo lanko, ne didesnio u pusapskritim, laipsniniu matu vadina-
mas j atitinkanio centrinio kampo laipsninis matas.
Didesnio u pusapskritim lanko laipsniniu matu laikoma 360 - a; ia
to lanko papildomo lanko laipsninis matas.
Aiku, kad lygi apskritimo lank laipsniniai matai yra lygs, ir atvirk-
iai: jei apskritimo lank laipsniniai matai lygs, tai ir lankai yra lygs.
Apskritimo centriniai kampai lygs tik tada, kai j lankai yra lygs.
brtiniai kampai, kurie remiasi pusapskritimio lank, yra stats.
brtiniai kampai, kurie remiasi j t pat apskri-
timo lank, yra lygs: ZABC = ZADC = ZAEC.
brtinis kampas matuojamas puse lanko, j kur
jis remiasi.
Daugiakampis, kurio virns yra apskritimo
takai, vadinamas brtiniu daugiakampiu, o
apskritimas apibrtiniu apskritimu. Api-
brto apie daugiakamp apskritimo centras yra
vienodai nutols nuo to daugiakampio virni.
Taigi apie daugiakamp nordami apibrti apskri-
tim, tursime surasti tak, vienodai nutolus
nuo daugiakampio virni. Taiau ne apie kiek-
vien daugiakamp galima apibrti apskritim.
J ei keturkampio prieing kamp suma lygi
180, tai apie j galima apibrti apskritim.
Teorema. Kiekvieno brtinio keturkampio prieing kamp suma lygi
180 .
Duota. ABCD brtinis keturkampis.
Reikia rasti: ZA + ZC = 180, ZB + ZD =
= 180.
rodymas. Kadangi kampas A remiasi lank
BCD, o kampas C lank BAD ir ie lankai
sudaro vis apskritim, tai ZA + ZC = 360 :
: 2 = 180. Dl t pai savybi ir ZB + ZD =
= 360 : 2 = 180. Teorema rodyta.
Apie kiekvien trikamp galima apibrti apskritim ir to apskritimo cen-
tras yra trikampio kratini vidurio statmen susikirtimo takas.
Apie trikamp apibrto apskritimo spindulys R =

^^ ; ia a, b, c
trikampio kratini ilgiai, o S trikampio plotas.
4- S
Staiojo trikampio apibrto apskritimo spindulys lygus pusei ambins:
c
Daugiakampis, kurio kratins lieia apskritim, vadinamas apibrtiniu
daugiakampiu, o apskritimas brtiniu apskritimu.
kiekvien trikamp galima brti apskritim. To apskritimo centras yra
trikampio pusiaukampini susikirtimo takas.

[brto apskritimo spindulys r = ; ia p pusperimetris.
O
Taiau ne visus daugiakampius galima brti apskritim.
Teorema. daugiakamp galima brti apskritim tik tuomet, kai daugia-
kampio prieing kratini sumos yra lygios.
Duota: ABCD apibrtinis keturkampis.
Reikia rodyti: AB + CD = AD + .
rodymas. Keturkampio kratini ir skritu- B
Iio lietimosi takus paymkime K, L, M, N.
Remdamiesi liestini, ivest i vieno tako
savybe, paymkime j ilgius: AK = AN = a,
KB = BL = b, ND = MD = d, LC=CM= c.
Turime: AB + CD = b + c + a + d u BC +
+ AD = b + c + a + d. Taigi AB + CD =
= BC + AD. Teorema rodyta. A N D
Tai sykl i ngas
daugi akampi s
Taisyklingieji ikilieji daugiakampiai yra brtinis
ir apibrtinis daugiakampis.
1 pavyzdys. Apie apskritim apibrtos lygiao-
ns trapecijos pagrindai lygs 36 ir 100.
Apskaiiuosime:
1) trapecijos onin kratin;
2) auktin;
3) plot.
Duota\ ABCD trapecija,
AD = BC, AB = 36, CD = 100.
Reikia rasti:
1) AD = BC = ?
2) AH = ?
S
ABCD
?
Sprendimas. 1) Tarkime, kad AD = BC = x.
AD + BC = AD + DC (jei keturkampis api-
brtas apie apskritim, tai j o prieing kra-
tini ilgi sumos lygios), tuomet
2x = 126,
= 68.
Ats.: AD = BC = 68.
2) AH
2
= AD
2
- DH
2
(Pitagoro teorema trikampiui A H D),
AD inome, iekome DH:
DC - HH,
DH= - j - *
nes ADAH = AH
1
BC (pirmasis trikampi lygumo poymis; / =BC, nes
ABCD lygiaon trapecija; AH = H
1
B, nes abi yra statmenos lygiagre-
ioms AB ir CD- ZDAH = ZCBH
i
, taigi 90 - ZADH =90 - ZBCH
1
);
HH
x
= AB (AHH
t
B staiakampis, nes visi j o kampai stats). Taigi
DH =
DC-AB
DH =
100- 36
=32
AH = >/68"-32' =60.
Ats.: AH = 60.
AH -(AB + CD)
3) S
ABCD
j
ABCD
(trapecijos ploto formul);
60-(36 +100)
= 4080 (ploto vienetai).
Ats.: S
ABCD
= 4080 (ploto vienetai).
Si met r i j a
Simetrija gali bti dviej ri: simetrija tiess atvilgiu ir simet-
rija tako atvilgiu (centrin simetrija).
1. Simetrija tiess atvilgiu yra tuomet, kai figros (takai) yra simetri-
kos tiess atvilgiu. Dvi figros yra simetrikos tiess atvilgiu, jeigu
kiekvienas vienos figros takas yra simetrikas kitos figros takui
tos tiess atvilgiu.
d - si metri j os ais
d/
Takai A ir A
1
yra simetriki tie-
ss d atvilgiu, jeigu:
a) atkarpa AA
t
yra statmena tie-
sei d; .
LJ
b) ties /eina per atkarpos/L-I
1
A f A
1
vidur.
Kiekvien tiess d tak laiky-
sime simetriku paiam sau.
2. Simetrija centro atvilgiu yra tuomet, kai figros (takai) yra simetri-
kos viena kitai tako atvilgiu. Dvi figros yra simetrikos centro at-
vilgiu, jeigu kiekvienas vienos figros takas yra simetrikas kitos
figros takui to centro atvilgiu.
A
O - simetrijos centras
Takai A ir A
i
yra simetriki tako O atvil- '
giu, jeigu takas O yra atkarpos AA
i
vidurio takas, t. y. AO = OA
i
. Tak O lai- N.
kyime simetriku paiam sau. N.
1. Ties, kurios atvilgiu figra yra simetrika pa-
ti sau, vadinama tos figros simetrijos aimi.
Lentelje pavaizduota kai kuri geometrini figr simet-
rijos ays. J
1
Figra Simetrijos ays Simetrijos
ai skaiius
Simetrijos ai padtis
Atkarpa Dvi
Vidurio statmuo.
Ties, einanti per t atkarp
Kampas Viena
Ties, einanti per kampo
pusiaukampin
Staiakampis Dvi
Tiess, einanios per
prieing kratini vidurio
takus
Rombas Dvi
Tiess, einanios per
striaines
Kvadratas Dvi
Tiess, einanios per
prieing kratini vidurio
takus ir per striaines
Apskritimas
Be galo
daug
Kiekviena ties, einanti
per apskritimo centr
2. Takas, kurio atvilgiu figra yra simetrika pati sau, vadinamas fig-
ros simetrijos centru.
Simetrik figr centro atvilgiu pavyzdiai:
Figra Simetrijos centras Simetrijos centro padtis
Atkarpa Vidurio takas
Kvadratas
X
striaini susikirtimo
takas
Apskritimas
(

Apskritimo centras
STEREOMETRIJA
Pagr i ndi ns st er eomet r i j os svokos
Yra keturios pirmins stereometrijos svokos: takas, ties, plok-
tuma ir atstumas. Svoka aib taip pat yra pirmin (neapibriama) ne
tik geometrijoje, bet ir visose kitose matematikos srityse. Bet kuri tak
aib geometrijoje vadinama figra. Ties ir ploktuma gali bti figr
pavyzdiai.
Pirmini svok pagrindins savybs ireikiamos stereometrijos aksio-
momis.
1 aksioma. Egzistuoja bent viena ties ir bent
viena ploktuma. Kiekviena ties ir kiekviena
ploktuma yra nesutampanti su erdve netuia
tak aib.
2 aksioma. Per bet kuriuos du skirtingus takus
eina tik viena ties.
3 aksioma. Ties, einanti per du skirtingus
ploktumos takus, yra toje ploktumoje.
4 aksioma. Per tris takus, nepriklausanius
vienai tiesei, eina tik viena ploktuma.
5 aksioma. J eigu dvi skirtingos ploktumos tu-
ri bendr tak, tai jos turi ir bendr ties, ku-
rioje yra visi bendri t ploktum takai.
6 aksioma. Bet kuriuos du takus A ir B atitin-
ka neneigiamas dydis, vadinamas atstumu nuo tako A iki tako B. Atstu-
mas \AB\ lygus nuliui tik tada, kai takai AnB sutampa.
7 aksioma. Atstumas nuo tako A iki tako B lygus atstumui nuo tako B
iki tako A:
\AB\ = \BA\.
8 aksioma. Kokie bebt takai A, B ir C, atstumas nuo A iki C yra ne
didesnis u atstum nuo A iki B ir nuo B iki C sum:
\AC\ < \AB\ + \BC\.
Tiess erdvje gali susikirsti, bti lygiagreios arba prasilenkianios.
Susikertaniosios
tiess
Lygiagreiosios
tiess
Prasilenkianiosios
tiess
Lygiagreiosiomis tiesmis erdvje vadinamos dvi tiess, kurios yra vie-
noje ploktumoje ir neturi bendr tak. ymima a || b.
Dvi tiess, kurios nra vienoje ploktumoje, vadinamos prasilenkianio-
siomis tiesmis.
Duotos dvi prasilenkianiosios tiess AB ir CD. Pasirinkime bet kur ta-
k M ir per j iveskime ties ,S
1
, lygiagrei AB. Gavome kamp
(r. pav., b). J is ir yra kampas tarp prasilenkianij tiesi.
Ties erdvje gali kirsti ploktum arba bti
jai lygiagreti.
Ties ir ploktuma vadinamos lygiagreio-
siomis, kai jos neturi bendro tako arba kai
ties yra ploktumoje.
Teisingas toks tiess ir ploktumos lygiagre-
tumo poymis:
jei ties yra lygiagreti tiesei, esaniai plok-
tumoje, tai duotoji ties ir ploktuma yra ly-
giagreios: jei c Il b, tai c || a.
J ei ploktuma eina per ties, lygiagrei kitai
ploktumai, ir kerta t ploktum, tai plok-
tum susikirtimo linija yra lygiagreti duota-
jai tiesei.
Ties ir ploktuma vadinamos statmenomis,
kai ties yra statmena kiekvienai tiesei, esan-
iai ploktumoje: a J . a.
J eigu ties statmena kiekvienai i dviej su-
sikertani tiesi, esani ploktumoje, tai
ties ir ploktuma yra statmenos.
Ploktumos erdvje gali kirstis arba b-
ti lygiagreios.
Dvi ploktumos vadinamos lygiagreio-
siomis, kai j os neturi bendro tako arba
sutampa: || .
J ei vienos ploktumos dvi susikertan-
ios tiess yra atitinkamai lygiagreios
kitos ploktumos dviem susikertanioms
tiesms, tai tos ploktumos yra lygiagre-
ios.
Kai dvi lygiagreisias ploktumas ker-
ta treioji ploktuma, tai j susikirtimo
linijos yra lygiagreios: jei || ir j as
abi kerta, tai a || b.
M
1
fl
b
V
/
J /
/
/^
r
J y /
/

St at muo ir pasvi r oj i
Per tak A, esant alia ploktu-
mos a, iveskime jai statmen ties. Tiess ir ploktumos susikirtimo
tak paymkime raide C. Atkarpa AC vadinama statmeniu, nuleistu i
tako A ploktum , o takas C to statmens pagrindu arba tako
A projekcija ploktumoje a. I tako ploktum galima nuleisti vienin-
tel statmen. Visos kitos tiess, nubrtos i tako A ir kertanios plok-
tum a, nebus jai statmenos.
Per tak A ir pasirinkt ploktumos tak B ivedame ties AB, kuri
nra statmena ploktumai.
Atkarpa AB vadinama pasvirja, ivesta i tako A ploktum , o
takas B pasvirosios pagrindu. Atkarpa CB vadinama pasvirosios
projekcija ploktumoje a.
Kampu tarp ploktumos ir tiess, kuri nra jai statmena ir j kerta, vadi-
namas kampas, esantis tarp tiess ir j os
projekcijos ploktumoje.
Pasviroji BA su ploktuma sudaro
kamp ABC.
Teorema. J ei i to paties tako, esanio
alia ploktumos, nuleistas statmuo
ploktumai ir ivestos kelios pasviro-
sios, tai:
'A
n/ C /
/
/
/
a) dvi pasvirosios, kuri projekcijos lygios, yra lygios;
b) i dviej pasvirj ilgesn ta, kurios projekcija yra ilgesn.
Atvirktin teorema. Lygi pasvirj projekcijos yra lygios, o i dviej
projekcij ilgesn yra ta, kuri atitinka ilgesn pasvirj.
Atstumas nuo tako iki ploktumos yra statmens, nuleisto i to tako
ploktum, ilgis.
Atstumas nuo tako A iki ploktumos yra trumpiausia i vis atkarp,
jungiani tak A su bet kuriuo ploktumos taku.
Trij statmen teorema. Ties, ivesta ploktu-
moje per pasvirosios pagrind ir statmena j os
projekcijai toje ploktumoje, yra statmena ir pa-
iai pasvirajai.
Atvirktin teorema. Ties, ivesta ploktumoje
per pasvirosios pagrind ir statmena pasvirajai,
yra statmena j os projekcijai.
A
/
H
/ /
Geomet r i ni ai knai
Prizm. Tai briaunainis, kurio dvi sienos
(pagrindai) yra lygiagreiose ploktumose esan-
tys lygs daugiakampiai, o kitos sienos (oni-
ns) lygiagretainiai. Daugiakampiai A
1
A
2
...A
n
ir B
1
B
2
...B
n
prizms pagrindai. Lygiagre-
tainiai A
i
A
2
B
2
B
l
, ..., A
ll
A
t
B
l
B
n
prizms oni-
ns sienos, o A
i
B
i
, A
2
B
2
, ..., A
n
B
n
onins
briaunos.
Prizm
Atkarpa, jungianti bet kurio daugiakampio prie-
ingsias virnes, vadinama sienos striaine
(A
i
B ir D
1
C).
Atkarpa, jungianti prizms bet kurias prieing-
sias virnes, vadinama prizms striaine
(BD
1
ir A
i
Q.
Prizm kertant ploktuma, gaunamas pjvis (daugiakampis).
C
CA
f
;
/


Y i * '
b
A
Pasvirosios prizms statmenuoju pjviu vadinamas jos pjvis, gautas
perkirtus prizm oninms briaunoms statmena ploktuma.
Prizms striiniu pjviu vadinamas jos pjvis, gautas perkirtus prizm
ploktuma, einania per jos pagrind striaines.
Staioji prizm. Tai prizm, kurios onins briaunos yra statmenos pa-
grindams. Staiosios prizms viso paviriaus plotas S apskaiiuojamas
pagal formul
Spav =P h +2 S
pagr
; ia S
pagr
prizms pagrindo plotas, h auktin.
Staiosios prizms tris Frandamas pagal formul V = S
pasr
h, o oninio
paviriaus plotas S
JON
pagal formul S
ion
= P h.
A
1
B
1
B
C
a) trikamp
Staiosios prizms:
b) keturkamp
A
D
i
I
I
D
A

B
1
C
1
E
1
C
A
D
F E
c) eiakamp
Taisyklingoji prizm. Tai staioji prizm, kurios pagrindai yra taisyklin-
gieji daugiakampiai.
J
!
L
I
I
I
a) trikamp
B
1
, C
1
A
\
A+
Ci
r i ^
D
1
D
F E
Taisyklingosios prizms:
b) keturkamp c) eiakamp
Pasviroji prizm. J os onins sienos nra statmenos pagrindams.
Danai pasitaikanios prizms yra kubas, staiakampis gretasienis, greta-
sienis, statusis gretasienis.
1 . C
1
Pasvirosios prizms:
b) keturkamp c) eiakamp
Kubas. Tai briaunainis, kurio visos eios sienos yra kvadratai. J o pavir-
iaus ploto ir trio formuls yra
S
pav
= 6
2
ir V = a\
\d
I
Staiakampis gretasienis. J o abu pagrindai
ir onins sienos yra staiakampiai, o pavir-
iaus plotas ir tris apskaiiuojami taip:
S
pav
= 2 (ac + bc + ab),
I
2
= a
2
+ b
2
, I =Ja
2
+b
2
pagrindo striain,
a plotis, b ilgis, c auktis,
d
2
= a
2
+ b
2
+ c
2
, d = Ja
2
+ b
1
+ c
2
staiakampio gretasienio striain,
V = abc.
Statusis gretasienis. J o pagrindai yra daugiakampiai, o onins sienos
staiakampiai. S
1
pav
ir V randami pagal formules:
S
pav
= P - A + 2 S
pagr
,
V= S
1
pagr
h.
h gretasienio auktin, P pagrindo perimetras.
Gretasienis. Tai prizm, kurios visos sienos yra lygiagretainiai.
Statmuo, nuleistas i virutinio pagrindo bet kurio tako apatinio pagrin-
do ploktum, vadinamas gretasienio auktine.
Gretasienio savybs:
a) gretasienio prieingos sienos yra lygiagre-
ios ir lygios;
b) gretasienio striains susikerta viename
take, kuris kiekvien striain dalija pusiau.
Piramid. Tai briaunainis, kurio viena siena
yra bet kuris daugiakampis, o kitos sienos
trikampiai, turintys bendr virn. Daugia-
kampis A
i
A
2
AyA
n
piramids pagrindas. Piramid
3.
65
Trikampiai A
1
PA
2
, A
2
PA
3
, ..., A
n
PA
l
onins sienos, o P piramids
virn. PA
1
, PA
2
, ..., PA
n
onins briaunos, A
1
A
2
; A
2
A
3
, ...,A
n l
A
n

pagrindo briaunos. Piramids auktin PH statmuo, nuleistas i pira-
mids virns j ploktum.
Taisyklingoji piramid. J os pagrindas yra taisyklingasis daugiakampis, o
auktin eina per to daugiakampio centr (pav., a) piramids pagrindas
lygiakratis trikampis; b) piramids pagrindas kvadratas). S
1
pav
ir V ap-
skaiiuojami pagal formules:
e =c +c
pav on pagr'
V =
S
pagr
S
5on
= 0, 5P A
e
;
ia h
a
apotema
(onins sienos auktin),
P pagrindo perimetras.
Nupjautin piramid. Tai briaunainis, kurio
dvi sienos panas daugiakampiai, esan-
tys lygiagreiose ploktumose, o kitos sie-
nos trapecijos. Tuodu daugiakampiai va-
dinami pagrindais, o trapecijos oninmis
sienomis. S
pav
ir V radimo formuls:
^pav =S
8on
+S +S
1
; ia S apatinio pagrin-
do plotas, S
1
, virutinio pagrindo plotas;
V= Ih-S + St+yjS-St).
Ritinys. Tai knas, gautas staiakamp
(ABCD) apsukus apie vien j o kratin. Kratin, apie kuri sukame (AB),
vadinama aimi, o kratin, brianti onin paviri (CD) sudarom-
ja. Ritinio paviriaus ir trio radimo formuls:
S
lon
= liirh = Ttdh-,
S pav =
2 n r l + l n r h = 2 n r
(
r +

) ;
Nupjautin piramid
V= Kr
2
h = -h.
4
D
Ritinio
pagrindai
/
O
Ritinio ais|
_oninis
pavirius
K P l
o
Ritinio ainis pjvis Ritinio pjvis, gautas ritin
perkirtus aiai statmena ploktuma
B B'
-s:
A
2nr
r
A

a)
Ritinio oninio paviriaus iklotin
b)
Kgis. Kgiu vadinamas knas, gautas statj trikamp (ABC) apsu-
kus apie vien j o statin (AB). is statinis vadinamas aimi, o ambin
(AC) sudaromja.
J ei kg kertame ploktuma, kuri eina ir per kgio a, gaut pjv vadi-
name ainiu pjviu.
S
5on
= /7; ia / = PB;
S
pav
=rail + r); V= ^nr
2
h.
iklotin - ipjova
Nupjautinis kgis. Kai kg kertame ploktuma, lygiagreia pagrindui,
tai gauname du knus: nupjautin ir likutin kg. Nupjautinio kgio S
son
ir V radimo formuls:
Rutulys. Rutuliu vadinamas knas, gautas pusskritul (ABC) apsukus apie
j o skersmen (AB).
Rutulio pavirius vadinamas sfera.
Sfera
J ei sfer perkirsime ploktuma, gausime pjv, kuris yra apskritimas.
Rutulio S
pav
ir V radimo formuls:
S
pav
= 4TiR
2
= Ttrf
2
; V = -kR
3
.
Rutulio nuopjova. Tai rutulio dalis, kuri nukerta nuo j o kuri nors plok-
tuma. J ei kertanioji ploktuma eina per rutulio centr, tai nuopjova yra
pusrutulis. Rutulio nuopjovos tris V ir paviriaus plotas S
lluop
apskai-
iuojami pagal formules:
V = - Tth
2
OR - A); S
nuop
= InRh.
Rutulio sluoksnis. Rutulio sluoksniu va-
dinama rutulio dalis, esanti tarp dviej ly-
giagrei kertanij ploktum.
J o tr galima apskaiiuoti kaip dviej ru-
tulio nuopjov tri skirtum.
Rutulio ipjova. Rutulio ipjova vadina-
mas knas, gautas skritulio ipjov, kurios
B
C
Rutulio
sluoksnis
kampas maesnis u 90, apsukus apie ties,
einani per vien skritulio ipjov ribojan-
i spinduli. Rutulio ipjovos SPAV ir K radi-
mo formuls:
/ 1 ^N
R
S
pav
= R (2h + r ); V = nR
2
h. O
. . .. , . , Rutulio ipjova
Kno, sudaryto is keli kn, tris lygus t
kn tri sumai.
Prizm, kurios pagrindai brti ritinio pagrindus, yra brta ritin.
Prizm yra apibrta apie ritin, kai jos pagrindai apibrti apie ritinio
pagrindus.
ritin brta prizm Apie ritin apibrta prizm
vairi brtini ir apibrtini kn pavyzdiai:
,0
2
,
1 pavyzdys. Rutulio sluoksnio auktin
lygi 7 cm, pagrind spinduliai 16 cm
ir 33 cm. Reikia apskaiiuoti:
1) rutulio spindul;
2) rutulio tr.
Duota\ OO
x
= 7 cm, A
1
O
1
= 16 cm,
A
2
O
2
= 33 cm.
Reikia rasti:
1) OA = R,
4
2) V = - /?
3
.
Sprendimas. 1) AA
x
O
l
O statusis, todl A
x
O
x
2
+ O
x
O
2
AA
2
O
2
O statusis, todl A
2
O
2
+ O
2
O
2
= A
2
O
2
.
Paymime O
2
O = x; A
x
O = A
2
O = R ir sprendiame lygi sistem:
6
2
+(7 +)
2
=R
2
,(\)
I x
2
+33
2
=
2
; (2)
J x
2
+14* +305 =
2
,
[
2
+1089 = R
2
.
I (1) ir (2) lygi: x
2
+ 14* + 305 =x
2
+ 1089. Gauname
= 56. ra (2), randame R: 1089 + 56
2
= R
2
; R = 65 (cm).
Ats.: R = 65 cm.
2) =-
3
,
3
V =~65
3
=363,17 (dm
3
).
Ats.: V =363,17 dm
3
.
2 pavyzdys. Rutulys, kurio spindulys lygus
65 cm, perskirtas dviem lygiagreiosiomis ploktu-
momis. Reikia rasti rutulio dalies, telpanios tarp
t ploktum, tr, jei abi ploktumos yra toje pa-
ioje centro pusje ir nutolusios nuo j o per 16 cm
ir 25 cm.
Duota: R = 65 cm,
OB = 25 cm,
OA = 16 cm.
X B
/ A
/ \ E
O
i ^ ]
Reikia rasti: K
sluoksn
Sprendimas: 1. ABOD statusis, todl OD
2
= BD
2
+ BO
2
,
65
2
=BD
2
+ 25
2
,
4225 - 625 = BD
2
,
3600 = BD
2
,
BD = 60 (cm).
2. AOAE statusis, todl OE
2
= AE
2
+ AO
2
,
65
2
=AE
2
+ 16
2
,
4225 - 256 = AE
2
,
3969 = AE
2
,
AE = 63 (cm).
3. BA = h; BA = BO - AO,
BA = IS- 16,
BA = 9.
4. Rutulio sluoksnio tris V = - /
3
+ n(BD
2
+ AE
2
) h,
6 2
= 9
3
+- (3600 +3969) 9 = 243 +1 68121 =34182.
6 2 2 2
Ats.: 34182 cm
3
.
3 pavyzdys. Aiktelje, kurios matmenys 2,5 m 1,75 m, reikia
pastatyti I Om
3
trio rezervuar vandeniui. Apskaiiuokime rezervuaro
aukt, jeigu jo pagrindo plotas lygus aiktels plotui.
Duota: ABCDA
l
B
i
C
i
D
i
staia-
kampis gretasienis,
AB = 1,75 m,
AD = 2,5 m,
K =I O m
3
.
Reikia rasti: h.
Sprendimas. 1. S
pagr
= AB AD =
= 1,75 2,5 =4,375 (m
3
),
AA
1
= h.
B
A D
2. V=S
paer
-AA
l
,
10 = 4,375 AA
10
A A > =
4,375 "
2, 29
(
m
)
Ats.: h 2,29 m.
VEKTORIAI
Vekt or i ai , koor di nai met odas
Kryptin atkarpa vadinama vektoriumi.
Vektorius, kur apibria nesutampani tak pora
(A, B), vaizduojamas kryptine atkarpa, kurios pradia
yra take A, o pabaiga take B.
Tok vektori ymi me AB. Atstum AB vadiname vektoriaus ilgiu arba
moduliu ir ymi me
Labai patogu vektorius ymti maosiomis lotynikomis raidmis su ro-
dyklmis viruje:
a, b, c... vektori ai ; IaI arba vektoriaus a ilgis.
Du nenuliniai vektoriai vadinami lygiais, j ei jie yra vienakrypiai ir vie-
nodo ilgio.
Vektorius, kurio pabaiga sutampa su j o pradia, vadinamas nuliniu vek-
toriumi ir ymimas AA = BB = XX = 0. Nulinio vektoriaus modulis lygus
nuliui, o kryptis yra bet kuri. is vektorius vaizduojamas taku.
Vektorius, kur apibdina j o ilgis ir kryptis, vadinamas laisvuoju vekto-
riumi.
Dydiai, kurie apibdinami tik skaiiais, vadinami skaliariniais dydiais
arba skaliarais.
Vekt or i al gebr a
Vektoriaus a ir skaiiaus k (k > 0) sandauga vadinamas vektorius
ka, kuris yra tos paios krypties, kaip ir vektorius a, ir kurio modulis
(ilgis) lygus fc|a|, t. y. &|| =||.
a ka ka
0 < k < 1 k > 1
Vektoriai a ir ka vadinami vienakrypiais ir ymimi TT ka.
Kai k < 0, tai vektoriaus ir skaiiaus k sandauga ka yra vektorius,
kurio kryptis prieinga vektoriaus krypiai, o modulis lygus || =|&|||.
ka ka
< < <
- 1 < k < 0 k < - 1
iuo atveju vektoriai a ir ka vadinami prieprieiniais ir ymimi
a T i ka. Kai k =-1, tai vektorius -a yra tokio pat ilgio, kaip ir vekto-
rius a, tik prieingos krypties, t. y. |-| =||.
Nenulinio vektoriaus a (vektoriaus AB ) prieinguoju vektoriumi vadi-
namas to paties ilgio prieprieinis vektorius, kuris ymimas - a (BA).
Nulinio vektoriaus prieingasis vektorius yra tas pats nulinis vektorius.
Nenuliniai vektoriai vadinami kolineariaisiais, jeigu j kryptys sutampa
arba yra prieingos.
Nulinis vektorius laikomas kolineariu kiekvienam vektoriui.
a l, kai b = ka.
Vektoriaus a vienetiniu vektoriumi a vadinamas tos paios krypties
vektorius, kurio ilgis yra lygus 1. J is ymimas =- , arba a =IaI a .
\a\
Dviej vektori AB = a ir BC = b suma yra vektorius AC = c.
J ei du vektoriai yra atidti taip, kad antrojo vektoriaus pradia sutampa
su pirmojo pabaiga, tai t vektori suma vadinamas vektorius, kurio pra-
dia sutampa su pirmojo dmens pradia, o pabaiga su antrojo dmens
pabaiga.
~AB + ~BC = AC, arba a +b =c.
C
i lygyb ireikia vektori sudties trikampio
taisykl.
Prie bet kurio vektoriaus a pridj nulin vektori,
gausime t pat vektori a :
a + 0 = a.
Nekolineari vektori ir suma yra i j suda-
ryto lygiagretainio striains vektorius c.
is vektori sudties bdas vadinamas lygiagre-
tainio taisykle.
a +(- a) =0.
Norint sudti tris ar daugiau vektori, reikia nuo
pirmojo vektoriaus pabaigos atidti antrj vek-
tori, nuo antrojo pabaigos treij vektori
ir t. t., galiausiai sujungti pirmojo pradi su pas-
kutinio vektoriaus pabaiga.
is keleto vektori sumos radimo bdas vadi-
namas vektori sudties daugiakampio tai-
sykle.
J ei pirmojo vektoriaus pradia sutampa su
paskutinio vektoriaus pabaiga, tai t vektori
suma yra nulinis vektorius.
Dviej vektori a ir b skirtum, ymim
+
^
+ +
a b, rasime, taikydami vektori sudties tai-
sykl a-b = a + (-b).
J ei d = a-b, tai vektorius d yra vektori
a ir b skirtumas, vektorius a turinys,
o vektorius b atminys.
J ei nekolinearieji vektoriai a ir b turi bendr
pradios tak, tai j skirtumo vektorius jun- a
gia j pabaigos takus ir yra nukreiptas i
atminio turin.
J ei vektoriai a ir b yra lygiagretainio kra-
tins, tai t vektori suma ir skirtumas sutam-
pa su j o striainmis c ir d :
c = a +b ir d = a-b.
Kampu tarp dviej nenulini vektori, ati-
dt nuo to paties tako, vadinamas kampas
tarp ieinani i to paties tako spinduli, ku-
riuose yra ie vektoriai.
Kampo tarp nenulini vektori didumas ymimas Z(a,b) = y. Kai
=90, sakoma, kad vektoriai yra statmeni, ir ymima a b. Taigi su
bet kuriais nenuliniais vektoriais teisinga nelygyb 0 < Z(a,b) <180.
Sandauga &j cosy yra teigiama, kai vektoriai a ir b sudaro smailj
kamp, ir neigiama, kai jie sudaro bukj kamp. i sandauga vadinama
vektoriaus b projekcija vektoriaus a kryptyje ir ymima
b
a
= - = -cosy.
Dviej nenulini vektori ilgi (moduli) bei kampo tarp j kosinuso
sandauga vadinama t vektori skaliarine sandauga.
Skaliarin vektori a ir b sandauga ymima a b.
a b = |a| cos(p, = Z (a, b)\
a-b > 0, kai 0 < < 90;
1 4
L.
O C a A
a-b < O, kai 90 < < 180;
a-b = 0, kai vektoriai a h b yra vienas kitam statmeni, nes tada
cos = 0. Taigi vektori a ir b statmenumo slyga yra a -b =0.
Kai a =b, tai a-b = a -a. Skaliarin sandauga a a vadinama vektoriaus
a skaliariniu kvadratu ir ymima a . Tuomet
a = a -a = U Ial cos0 =|| , nes cos 0 = 1.
J eigu vienas i dviej vektori yra nulinis, tai skaliarin t vektori san-
dauga lygi nuliui.
Vektori vei ksm dsniai
Daugybos i skaiiaus
ir sudties
Skaliarins daugybos
Komutatyvumo
(perstatomumo)
dsnis
a+b=b+a a-b = b-a
Asociatyvumo
(jungiamumo)
dsnis
k-(Ia) = I (k a) = (kl) a
a + b + m = m + (a + b) =
= (b +a) + m
(k-a)-b = a-(kb) =
= k-(a-b)
Distributyvumo
(skirstomumo)
dsnis
(k + l)-a = ka + la
k-(a + b) = ka + kb
(a + b)-m=a-m + b-m
M{x;y)
Vekt or i us pl okt umoj e
Koordinai ploktumoje xOy nuo koordinai pradios tako O
atidkime du vienetinius vektorius i ir j: vektori i Ox ayje, vek-
tori j Oy ayje. Tuos vektorius vadinsime koordinatiniais vekto-
riais. Tada pasirinkime kur nors ploktumos tak M(x; y) ir i koordi-
nai pradios O j j nubrkime vektori OM = r. vektori vadinsime
tako M vietos vektoriumi.
Kiekvienas ploktumos takas turi
savo vietos vektori.
OM =OK + KM =OK + ON,
nes KM = ON.
Kadangi OK = OK 1= 1
ir ON = ON j = y- J, tai
OM = x -i + y j,
arba r = x-i + y- j.
Vektoriai xi ir y j vadinami vek-
toriaus r komponentmis; -i yra i komponent, y-j yra j kompo-
nent, o skaiiai ir y vektoriaus r koordinats.
Vektoriaus koordinats raomos tarp riestini skliaust po vektoriaus y-
mens: r{x;y}, arba r = {x;y}.
Bet kurio ploktumos tako M vietos vektoriaus koordinats lygios tako
M koordinatms. Tako M vietos vektoriaus r koordinats yra to vekto-
riaus projekcijos koordinai ayse. J ei r yra nulinis vektorius, tai abi j o
koordinats lygios nuliui: 0{0;0}.
Vektoriaus r ilgis (modulis) lygus =Jx
2
+y
1

Vienetiniais vektoriais i ir j galima ireikti ne tik vietos vektori, bet
ir kiekvien koordinai ploktumos vektori, jei inomos j o pradios bei
pabaigos tak koordinats.
Vektoriaus M
1
M
2
koordinats lygios j o pabaigos tako M
2
(x
2
; y
2
) ir pra-
dios tako M
1
(,; ^
1
) atitinkam koordinai skirtumui M
1
M
2
{x
2
- x,;
- )
Skirtumas X2 Xj fl^ vadinamas vektoriaus a projekcija Ox ayje, o
2 - i
= a
y
- J
0
projekcija Oy ayje. Taigi a = a
x
i + a
y
j = {a
x
; a
y
}.
Koordinai ploktumoje ly-
giagreiai perstumiant vek-
tori, j o koordinats nesi-
keiia.
inant vektoriaus koordina-
tes, galima rasti j o ilg ir nu-
rodyti krypt.
Pavyzdiui, duota, kad a =
= {x
2
- x
t
; y
2
-y
]
} =K; a
y
}.
Tada [flj =Ja + a
2
y
. Bet ku-
rio vektoriaus a krypt nu-
rodo j o vienetinis vektorius a ; smailusis kampas, kur sudaro vek-
torius su abscisi aimi, - smailusis kampas, kur sudaro vektorius su
ordinai aimi. Tada cos = pr, cos
H
-
Vienetinio vektoriaus koordinates yra: a
pi ir cos
2
+ cos
2
= 1.
H
{cos ; cos }.
a a
Vekt or i us er dvj e
Vektoriai xi, y j , zk vadinami vietos vektoriaus r komponentmis,
o skaiiai x, y, z vektoriaus r koordinatmis. ymima: r y, z),
arba r = {x, y, z}.
Bet kurio erdvs tako koordinats lygios j o vietos vektoriaus koordina-
tms, o ios savo ruotu yra to vektoriaus projekcijos ayse. J ei r
nulinis vektorius, tai visos j o koordinats lygios nuliui: O {0; 0; 0}.
Ordinai ais

2
+/ +*
2
. Vektoriaus r ilgis apskaiiuojamas pagal formul H =V-
J ei kampas, kur sudaro vektorius su aplikai aimi, tai

cosy = py.
r
-
Vektorius r = {cos ; cos ; cos } yra vietos vektoriaus r vienetinis
vektorius, nes cos
2
+ cos
2
+ cos
2
= 1.
Bet kur erdvs vektori a galima ireikti vienetiniais vektoriais i, j
ir k (kurie dar vadinami koordinatiniais vektoriais). inant vektoriaus a
pradios ir pabaigos tak koordinates, galima rasti bet kurio vektoriaus
koordinates (projekcijas koordinai ayse):
a=a
x
i + a
y
j + a
:
k = {a
x
, a
y
; a. }; i a a
x
= x
2
- X
1
; a
y
= y
2
y
x
\
a. = Z
1
- z
v
Vektoriaus a pradios tak perkeldami koordinai pradi ir nekeis-
dami vektoriaus krypties, gausime vietos vektori, kurio koordinats i-
-0
nomos. Vadinasi, vektoriaus a ilg (modul) ir a galime apskaiiuoti
kaip ir vektoriaus r :
a
r
a a.
N / 2 , 2 2. I a
x
. a
v
\a\ = J a
x
+ a
y
+ a
z
, = ^ ; ;
r r
a\
={cos ; cos ; cos }.
Vekt or i , pat ei kt koor di nat mi s, vei ksm t ai sykl s
Kiekviena vektoriaus ir skaiiaus sandaugos koordinat lygi atitin-
kamos vektoriaus koordinats ir to skaiiaus sandaugai.
Kiekviena dviej vektori sumos koordinat lygi t vektori atitinkam
koordinai sumai.
Kiekviena dviej vektori skirtumo koordinat lygi t vektori atitinka-
m koordinai skirtumui.
Dviej vektori skaliarin sandauga lygi t vektori atitinkam koordina-
i sandaug sumai.
Visa tai apibendrinta lentelje:
a = a
x
i + a
y
j = {a
x
;a
y
},
b = bj
+
bj={b
x
-b
y
}
a = a
x
i + a
y
j +
:
= {

; a
y
; a
z
},
b = b
x
l+b
y
'j + b
z
k = {b
x
-,b
y
-b
:
}
Ia [Ia
x
-Ja
y
] {l-a
x
;l-a
y
;la
:
}
ab
{a
x
b
x
-,a
y
b
y
} {a
x
b
x
-,a
y
b
y
-,a
:
b
:
}
a b
a
x
-b
x
+a
y
-b
y
a
x
b
x
+a
y
b
y
+a
z
b
z
Kolinearij vektori atitinkamos koordinats yra proporcingos:
a
<
a
y
a
:
Kampas tarp dviej vektori apskaiiuojamas pagal formul
m n
cosy =._. .
\m\
Atstumas tarp dviej tak, kai inomos tak koordinats A(x
l
; y
x
),
B(x
2
\ y
2
), apskaiiuojamas pagal formul d =yj(x
2
- X
1
)
2
+ (y
2
- y, )
2
, o
kai nurodytos ir tak aplikats, t. y. Aix
l
; y
x
\ z,), B(x
2
; y
2
; z
2
), tai atstumas
tarp t tak randamas pagal formul
d = y j ( x
2
- X
1
)
2
+( y
2
- y , )
2
+( z 2 - z 1 )
2
.
105 vidurio tako koordinats ploktumoje apskaiiuojamos taip:
, + x
7
1 y, +v, . . .
=
1
y = , o erdveje taip:
FUNKCIJOS IR ANALIZS PRADMENYS
FUNKCIJA
Pagr i ndi ns svokos
J ei kiekvienam skaii aibs D skaiiui pagal nurodyt taisykl
(dsn) priskiriamas vienas realusis skaiius y, tai sakoma, kad aibje D
yra apibrta funkcija. Raome y = fix). Bet kuris skaii aibs D ele-
mentas vadinamas nepriklausomuoju kintamuoju arba argumentu, o ai-
b Z) funkcijos y =f x ) apibrimo sritimi ir daniausiai ymima
D(J).
Skaiius y, atitinkantis pasirinktj argumento reikm x, vadinamas funk-
cijos reikme take x. Vis funkcijos y = fix) reikmi aib ymima raide
E arba E(J) ir vadinama funkcijos reikmi sritimi. Bet kuris aibs E
elementas y vadinamas priklausomuoju kintamuoju.
Daniausiai funkcija apibriama formule, pavyzdiui, y =-. Formu-
X-3
l nurodo, kaip, turint argumento reikm x, apskaiiuoti funkcijos reik-
m y. Formulje vietoj reikia rayti argumento reikm ir atlikti nu-
rodytus veiksmus. Nagrinjamu atveju, kai = 6, funkcijos reikm
12

y = =4.
6- 3
Kai funkcija apibriama formule y =f x ) ir jos apibrimo sritis nenu-
rodoma, tai funkcijos apibrimo sritimi laikoma reikinio f x ) apibri-
mo sritis. Nagrintame pavyzdyje funkcijos apibrimo sritis yra visi re-
alieji skaiiai, iskyrus 3.
Funkcija gali bti apibrta lentele, pavyzdiui:
X 1 2 3 4 5 6 7 8 9

1 4 9 16 25 36 49 64 81
Pagal i lentel, argumento reikm = 3 atitinka funkcijos reikm
Y = 9, o reikm = 4 atitinka Y = 16 ir t. t.
iame pavyzdyje lentele apibrt funkcij galima urayti formule
y =
2
, kai jc e {1; 2; 3; 4; 5; 6; 7; 8; 9}.
Kartais funkcijos skirtinguose intervaluose ireikiamos skirtingais reiki-
niais.
1 pavyzdys. f ( x ) =

2
+ + 1, - 1 < jc < o,
x(3- x), 0<jc <3,
x
~
l
3 <jc <5.
jc + 1
Funkcija =) vadinama didjanija intervale (a; b), jeigu, pasirin-
kus du bet kuriuos to intervalo skaiius jc, < x
2
, i nelygybs X
1
< X
2
iplaukia nelygyb ,) <Xx
2
).
Funkcija y =) vadinama majanija intervale (a; b), jeigu, pasirin-
kus du bet kuriuos to intervalo skaiius X
1
ir x
2
, i nelygybs x, <X
2
iplaukia nelygyb /(,) >

)
Tik didjanij arba majanij intervale funkcij vadiname monoto-
nine funkcija tame intervale, o interval funkcijos monotonikumo inter-
valu.
J eigu funkcija ) didja atkarpoje [a; c] ir maja atkarpoje [c; b], tai
jos reikm take c yra didesn u jos reikmes kituose atkarpos [a, b]
takuose. Sakoma, kad funkcija ) take c turi maksimum. Analogi-
kai, jeigu funkcija J(x) maja atkarpoje [a; c] ir didja atkarpoje [c; b\,
tai jos reikm take c yra maesn u jos reikmes kituose atkarpos
[a; b] takuose. Sakoma, kad funkcija f x ) take c turi minimum.
Funkcija y = f x ) vadinama lygine, kai kartu
su kiekviena kintamojo reikme i apibr-
imo srities reikm x irgi priklauso tos
funkcijos apibrimo sriiai; be to, yra tei-
singa lygyb J[-x) = f x ) .
Funkcija y = f x ) vadinama nelygine, kai
kartu su kiekviena kintamojo reikme i
apibrimo srities reikm - x irgi priklauso
tos funkcijos apibrimo sriiai; be to, yra
teisinga lygyb f-x) = - f x ) .
Tarkime, kad y =) yra lygin funkcija
ir x
0
e D(J). ios funkcijos grafikui priklau-
so takai (x
0
; fx
0
)) ir (-x
0
;
0
)), kurie yra
simetriki aies Oy atvilgiu. Vadinasi, lygi-
ns funkcijos grafikas yra simetrikas ordi-
nai aies atvilgiu.
Sakykime, kad y = f(x) yra nelygin funk-
cija ir X
0
D(f). ios funkcijos grafikui pri-
klauso takai (x
0
; Xx
0
)) ir (-x
0
; -
0
)), kurie
yra simetriki tako (0; 0) atvilgiu. Taigi
nelygins funkcijos grafikas yra simetrikas
koordinai pradios tako atvilgiu.
Funkcija =) vadinama periodine su periodu T > O, kai su kiekvie-
na reikme i ios funkci j os apibrimo srities takai (x + T) u (x - T)
irgi priklauso apibrimo sriiai ir yra teisinga lygyb ) =f x + T) =
= Ax-T).
Periodins yra tik trigonometrins funkcijos.
At vi r kt i n f unkci j a
Nagrindami funkcijas, j s ne kart sprendte itok udavin: rei-
kia apskaiiuoti funkci j os f reikm, kai j os argumento reikm lygi x
H
.
Danai reikia sprsti ir atvirktin udavin: iekomos argumento reik-
ms, su kuriomis funkcija f gyja nurodyt reikm y
n
.
I nagrinkime du pavyzdius:
1 pavyz dys. Sakykime, ) = kx + b (k 0). Kad rastume argumento
reikmes, su kuriomis ) =y
0
, turime isprsti lygt ) =y
0
, t. y. lygt
kx + b = y
0
.
J sprsdami, sitikiname, kad i lygtis, kai y
()
bet kuris skaiius, turi
tik vien sprendin
x =
y~
b
k
2 pavyz dys. Sakyki me,) =x
2
. Nagrindami funkcij, gauname du
lygties ) =y
0
(y
0
> 0) sprendinius:

v
i
=
yfy>
x
2
=
~ [ Ci
e
' 0,
ta
sprendinys yra tik vienas: x
()
= 0).
Funkcija, kuri kiekvien reikm gyja tik viename apibrimo srities ta-
ke, vadinama apgriamja. Todl funkcija ) = kx + b (kai k 0) yra
apgriamoji, o funkcija ) =
2
(apibrta visoje skaii tiesje) - ne.
P ast aba. I apgriamosios funkcijos apibrimo iplaukia, kad lygtis
) =, 1) apgriamoji funkcija, o skaiius a priklauso reikmi
sriiai E(J), turi tik vien sprendin.
Sakyki me,/ bet kuri apgriamoji funkcija. Tada kiekvien skaii y
0
i j os reikmi srities E(J~) atitinka vienintel tokia reikm X
0
i apibr-
imo srities D(f), kad

) = y
0
. Priskyr kiekvienam y
0
t reikm x
0
,
gausime nauj funkcij g, kurios apibrimo sritis E ( f ) , o reikmi
sritis D(J). Pavyzdiui, i apgriamosios funkci j os ) = kx + b (k
0) sudarytos funkci j os g reikm bet kuriame take y
0
ireikiama for-
mule g(y
0
) = . ymdami funkci j os g argument, kaip prasta,
k
raide , gauname g(x) = *-.
k
Funkcija g, kuri kiekviename apgriamosios funkcijos /rei kmi srities
take gyja toki reikm y, kai /(.v) =y, vadinama atvirktine funkcijai f .
Kaip jau buvo parodyta, funkcijai J{x) = kx + b (k 0) atvirktin funkcija
b
yra g(x) =
k
J ei apgriamosios funkcijos /
grafikas inomas, tai jai atvirk-
tins funkcijos g grafik lengva
nubraiyti, remiantis tokiu tei-
giniu: funkcijai / atvirktins
funkcijos g grafikas yra simet-
rikas funkci j os/grafi kui tiess
y = atvilgiu.
Atvirktins funkcijos teorema.
J ei funkcija yra didjanti (arba
majanti) intervale /, tai ji yra
apgriamoji. Funkcijos / at-
virktin funkcija g, apibrta /
reikmi srityje, yra taip pat di-
djanti (arba majanti).
Funkci j os gr af i kas
Funkcijos y =f x ) grafiku vadinama aib vis koordinai plok-
tumos tak, kuri abscises yra argumento reikms, o ordinats
funkcijos /(.v) atitinkamos reikms.
Kartais funkcija apibriama grafiku. Tada pagal tako abscis =a nu-
statoma funkcijos reikm ordinat f a ) .
Norint nubraiyti funkcijos y = f[x) grafik, reikia koordinai ploktu-
moje paymti visus takus, kuri koordinats tenkina lygyb y = J(x).
Bet taip padaryti ne visuomet manoma. Todl, paymj kelis takus ir
atsivelgdami funkcijos savybes, per juos apytiksliai briame kreiv,
kuri ir laikome funkcijos grafiku.
Daniausiai funkcijos grafikas yra kokia nors ploktumos kreiv, sudary-
ta i keleto gabal. Taiau ne kiekviena kreiv gali bti funkcijos grafi-
kas.
Pavyzdiui, apskritimas negali bti jokios funkcijos grafikas, nes, inoda-
mi apskritimo tako abscis, gauname dvi ordinats reikmes, o funkcija
kiekvienam e D(J) priskiria tik vien skaii. Kreiv yra funkcijos gra-
fikas tik tada, kai kiekviena ties, lygiagreti ordinai aiai, arba nekerta
ios kreivs, arba kerta j viename take.
x = a
Kreiv nra funkcijos grafikas
Y'
I

J
/ i
I
I
I
I
! /
V
/

-
<
L = X = --b --= C
Kreiv yra funkcijos grafikas
1 pavyzdys. Raskime funkcijos f ( x ) = y/x+\ atvirktin funkcij,
kai > -1. Nubraiykime duotosios ir jai atvirktins funkcij grafikus.
Sprendimas. I lygybs f ( x ) = y = +1 ireikkime x.
y
1
= x+ 1; = y
2
1. Sukeit su y vietomis, gauname nauj funkcij

=
&(*) - X
2
- 1. Briam grafikus, kai >1.
2 pavyz dys. Nubrkime funkcijos ) grafiko eskiz, kai funkcijos
savybs yra ios:
1) funkcija / didja intervaluose ( 1 ] ir [5; o);
2) funkcija / maja intervale [1; 5];
3) funkci j os maksi mumo takas = 1, o funkci j os mi ni mumo takas
= 5;
4)1) = 4 ir 5) = 2.
Ar gali funkcija su nurodytomis savybmis bti lygin ar nelygin?
Kodl?
Sprendimas. Pirmiausia, remdamiesi udavinio slyga, braiome funkcijos
grafik. I j o matome, kad funkcijos grafikas nra simetrikas ordinai
aies atvilgiu, taigi ji negali bti lygin. Bet negali bti ir nelygin, nes
LAIPSNINS FUNKCIJOS
Lai psni n f unkci j a su svei kuoj u nei gi amuoj u r odi kl i u
Nagrinkime funkcij y = k a i n natralusis skaiius. ra
1
n = 1, gauname y = a r b a y =
Sakykime, n nelyginis skaiius, didesnis u vienet, n = 3, 5, 7, ...
Iada funkcija y = " i esms turi tas paias savybes, kaip ir funkcija
1
r =
-
1
Funkcijos y = x
n
(n = 3, 5, 7, ...) grafikas primena funkcijos y =
grafik.
Sakykime, kad n - lyginis skaiius, pavyzdiui, n = 2. Funkcijos y =
1
=
2
, arba funkcijos y = savybs:
1) funkcija apibrta su visais 0;
1
2) = - lygin funkcija;
1
3) y = ^y maja intervale (0; ir didja intervale 0).
Tas paias savybes turi kiekviena funkcija y = kai n yra lyginis skai-
ius, didesnis u 2.
Funkci j a y = Vx
Funkcijos y = savybs:
1) funkci j os apibrimo sritis spindulys [0; kadangi reikinys
Vx apibrtas, kai > 0;
2) funkcija y =Vx nra nei lygin, nei nelygin;
3) funkcija y = Vx didja spindulyje [0; +<).
Sakykime, kad 0 <X
1
<x
2
. rodysime, kad , <~
2
. Tarkime priein-
gai, t. y. kad yfx~i >yjx^. Tada (

/J
2
>( )
2
ir , >x
2
, o tai prieta-
rauj a slygai. Vadinasi, ms prielaida neteisinga, ir nelygyb ^T
1
<
<& yra teisinga.
Nubraiykime y =Vx funkci j os gra-
fik. Tam sudarykime j os reikmi
lentel:
X 0 1 2 4 9
f(x)
0 1 1,4 2 3
Gautus takus paymj koordinai 0,8 j
ploktumoje, sujungiame glodia krei-
ve. Turime funkcijos y = Vx grafik.
Funkci j a y = Jx
Funkcijos y =J x savybs:
1) funkcijos apibrimo sritis
visa skaii ties;
2) funkcija y = Jx yra nelygi-
n, nes Jx = -Jx;
3) funkcija y = Jx didja visoje
skaii tiesje.
Nubraiykime funkci j os y =
grafiko ak, kai > 0. Sudary-
kime reikmi lentel:
: 0 1 4 8
f(x)
0 1 1,6
2

3-
1,8
y=\[x
0,6
-10
I I
-6 -2
-0,6/
-1,8
-3
1
2
I I
6 10
Gautus takus paymj koordi-
nai ploktumoje, suj ungi ame
glodia kreive. Paskui prie nu-
brtos akos prijungiame ak,
simetrik j ai koordinai pra-
dios atvilgiu.
Funkci j a y = J x .
Kai n lyginis, tai funkcija
y = Jx turi tas paias savybes,
kaip ir funkcija y = Jx, o j os grafikas primena funkci j os y = Jx grafik.
Kai n nelyginis, tai funkci j a y = J~x turi tas paias savybes, kaip ir funk-
cija v =Jx, o j os grafikas primena funkci j os y = Jx grafik.
Lai psni n f unkci j a su t ei gi amuoj u t r upmeni ni u r odi kl i u
Nagrinkime funkci j y = x
r
, kai r nesuprastinamoji trupmena.
ios funkcijos savybs:
1) apibrimo sritis spindulys [0;
2) funkcija nra nei lygin, nei nelygin;
3) funkcija y =x
r
didja visame spindulyje [0;
ia pavaizduotas funkci j os Y = X
5
grafikas. J is yra tarp funkcij y =x
2
ir y = x\ apibrt intervale [0; +<),
grafik.
Panaiai atrodo bet kurios funkci j os
y = x
r
, kai r > 1, grafikas.
Lai psni n f unkci j a su nei g
Nagrinkime funkcij y = x
r
,
kai r teigiamoji nesuprastinamoji
trupmena. ios funkcijos savybs:
1) apibrimo sritis intervalas
(0; +oo);
2) funkcija nra nei lygin, nei ne-
lygin;
3) funkcija maja visame intervale
(0; +oo).
Nubraiykime, pavyzdiui, funkci-
j os y =x
2
grafik. Tam sudaryki-
me funkci j os reikmi lentel:
j u t r upmeni ni u rodi kl i u
1 1
:

1 4 9
9 4
1 1
)
3 2 1
)
2 3
Gautus takus sujungiame. Panaiai atrodo bet kurios funkci j os y =
r
kai r teigiamoji trupmena, grafikas.
Ti esi n f unkci j a y = kx + b
ios funkci j os grafikas yra ties. Koeficientas k vadinamas kryp-
ties koeficientu (k = tg a; ia yra kampas, kur ties sudaro su teigia-
mj a Ox pusae).
Savybs: 1) D(y) = R; 2) E(y) = R; 3) kai k > O, funkci j a yra didjanti,
kai k <O, funkcija majanti; 4) funkci j a nei lygin, nei nelygin, nes
f{-x) = k(~x) + b = (kx - b).
Kai k = O, y =b (b bet kuris skaiius), ios funkci j os grafikas yra ties,
einanti per tak (0; b) ir lygiagreti su aimi Ox. Kai b = 0, y = kx (k
bet kuris skaiius), ios funkci j os grafikas yra ties, einanti per tak
(0,0). Atskiras atvejis: = a. ios funkci j os grafikas yra ties, einanti per
tak (; 0) ir lygiagreti su Oy aimi.
Kvadr at i n f unkci j a y =
2
+ bx + c (a 0)
ios funkci j os grafikas yra parabol. Norint j nubraiyti, reikia
paymti takus, kuriuose kvadratins funkci j os grafikas kerta koordina-
i ais ir parabols virns koordinates. Virns koordinates patogu
nustatyti, ireikiant kvadratin trinar pilnuoju kvadratu: ax
1
+ bx + c =
= a(x + m)
2
+ n\ tada virns koordinats bus (m; n). Taip pat j as
galima apskaiiuoti pagal formules =
B =
* !Z* I
T i es e x
=
2 a 4 a
=- m yra funkcijos simetrijos ais. Kai a >0, parabols akos eina vir,
kai a < 0, apai.
Savybs: 1) D(y) = R; 2) E(y): kai a > 0, [n; kai a < 0,
(- n]; 3) funkcija yra nei lygin, nei nelygin; 4) kai a > 0, intervale
(o; -m] funkcija yra majanti, o intervale [--m; didjanti; kai
a < 0, intervale - m] funkcija yra didjanti, o intervale [-m;
majanti.
y
4 \ /
3 \ /
2 \ y=X
l
- 5X +7
6 \ /
5 \ /
-2 -1 0 0 1 2 3 4 5 6 *
a) b)

At vi r kt i ni s pr opor ci ngumas y = ~ (k 0)

ios funkci j os grafikas yra hiperbol. Skaiius k vadinamas atvirk-
tinio proporcingumo koeficientu. Savybs: 1) D{y) = (-00; 0) U (0; +00);
I
c
2) E(y) = (-00; 0) U (0; +00); 3) funkcija yra nelygin, nes / ( - * ) = =

=
=
~f (
x
) ; 4) kai k > 0, funkcija visoje savo apibrimo srityje yra
Funkcija, kuri galima ireikti formule y = kx (k 0), apibdina tiesio-
gin proporcingum. Skaiius k vadinamas proporcingumo koeficientu.
ios funkci j os grafikas yra ties, einanti per tak (0; 0).
Pr opor ci j os
Dviej dydio reikmi dalmuo vadinamas to dydio reikmi santykiu.
Kadangi dydio reikms yra skaiiai, tai matemati koj e daniausiai
kalbama tiesiog apie skaii a ir b santyk a : b. Kai santykiai a : b
ir c : d lygs, raome a : b = c : d. Dviej santyki lygyb vadinama
proporcija. Skaiiai a ir d vadinami tos proporcijos kratiniais nariais, o
b ir c vidiniais nariais.
Teorema. J ei proporcija a : b = c : d teisinga, tai j os kratini nari
sandauga lygi vidini nari sandaugai, t. y. a d = c b.
Lygt ys ir nel ygybs
-t oj o l ai psni o akni s
-tojo (n 6 N, n > 2) laipsnio aknimi i skaiiaus a vadinamas
skaiius, kurio n-tasis laipsnis lygus a. ymima
Aritmetine /i-tojo laipsnio aknimi i neneigiamo skaiiaus a vadina-
mas neneigiamas skaiius, kurio /-tasis laipsnis lygus a.
/-tojo laipsnio akn savybs:
1. J ab=J a- J b.
3. (J ^)" =J7(n,ke N).
4. (Ja)"= a.
5- ^Va ="Ja (n, k e N).
6. "Ja* = Ja (m, n, k e N).
Ir aci onal i osi os l ygt ys
Lygtis, kurios kintamasis yra po aknies enklu, vadinamas iracio-
nalija lygtimi.
Sprendiant lygtis su kvadratinmis aknimis, danai tenka abi lygties
puses kelti kvadratu. Tokiu atveju gali atsirasti paalini sprendini. No-
rint gauti teising atsakym, reikia patikrinimo.
1 pavyz dys. Jx+ 2 = x,
+ 2 =
2
,

2
- -2 = O,
D = 9,
, = - 1,
x
2
= 2.
P at i k r i ni mas. pradin lygt vietoj raome - 1: V- l +2 =- 1
lygyb neteisinga.
Kai = 2, tai J 2 + 2=2,
J4= 2.
Ats.: 2.
2 pavyz dys. J 3x- 8 =- 2.
Aritmetins aknies reikm negali bti neigiama.
Ats.: lygtis sprendini neturi.
3 pavyz dys. J +2 - 5 = \ / l l - 3x,
sj + 2 =5 + J 11- ,
+2 =25 +10-s/l 1 3JC +11 ,
6 34 =/ 1 (suprastiname i 2 ir keliame kvadratu),
9x
2
- 102x + 289 = 25(11 - 3x),
9x
2
- 27x + 14 =O,
D = 225,
- Z - 2
X | _
3' *
2
~3'
P at i k r i ni mas.
" v f f ~
2
-
5
' f - 4
79- 5 = 7?,
- 2 * 2.
Ats.: lygtis sprendini neturi.
- I = f f i - ' - f - ^ y
74- 5 =79,
- 3 * 3.
Ti esi ni l ygi su dvi em ki nt amai si ai s si st emos
, +b, y = c,, . . . , .
Sistem vadiname tiesini lygi su dviem kinta-
[a
2
x + v = C
2
maisiais sistema. J ei kiekvienos lygties nors vieno kintamojo koeficientas
nelygus O, tai ios sistemos kiekvienos lygties grafikas yra ties. Koordi-
nai sistemoje nubr tas tieses, gauname tris j padties atvejus:
1) tiess susikerta, ir sistema turi vien sprendin, kai ;
a
2
b
2
2) tiess sutampa, ir sistema turi be galo daug sprendini, kai
a, _b
t
_ c,
3) tiess yra lygiagreios (neturi bendr tak), ir sistema neturi sprendi-

b, c,
m, kai L =L !-.
a
2
b
2
C
1
Kai b
x
O ir b
2
O, tai tiesini lygi su dviem kintamaisiais sistem
galima pakeisti sistema
Ir vl galimi trys sistemos lygtis atitinkani tiesi padties atvejai:
1) tiess susikerta, ir sistema turi vien sprendin, kai k
2
,
2) tiess sutampa, ir sistema turi be galo daug sprendini, kai k
f
= k
2
,
3) tiess lygiagreios (neturi bendr tak), ir sistema neturi sprendini,
kai = k
2
, /, I
2
.
Sprendiant lygi sistemas, taikomi sudties, keitimo, sulyginimo ir gra-
finis sprendimo bdai.
Sudties bdas. Sudedant panariui lygtis, lieka vienas kintamasis.
0 = 0.
Ats.: (x; 2 - .r), e R.
Keitimo bdas. I vienos lygties ireikiame vien kintamj ir raome
kit lygt.
\y =3x - 5,
[5.x + 6x-10 =23;
1 Ix = 33,
= 3,
7 = 3 - 3 - 5 = 4.
Ats.: (3; 4).
Sulyginimo bdas. I abiej lygi ireikiame vien kintamj ir abi i-
raikas sulyginame. Taip gauname lygt su vienu kintamuoju.
3 pavyz dys.
13 5J C
y = x + 3,
13-5J C
5x +6>>=13,
- y =-3,
6
= x + 3,
11
5 ~ ~6
+ 3 = 2 .
11 11
Ats.:
2
11 11
Grafinis bdas. I abiej lygi ireikiame y ir nubriame j grafikus
viename brinyje. iuo bdu sprendiamos ir kitos sistemos. Taiau,
sprendiant iuo bdu, ne visada brinyje matosi tikslios sprendini
reikms. Grafin bd taikyti patogu tik tada, kai reikia nustatyti, kiek
sprendini turi sistema.
J3x + 2y = 0,
4 pavyz dys. |
2 x
_
>) + 7 =
o,
3x
_
ireikiame y:
y = 2x + 7.
Nubriame abi tieses vienoje koordi-
nai ploktumoje.
Ats.: (-2; 3).
Sprendiant netiesini lygi siste-
mas, taip pat taikomi sudties, keitimo,
sulyginimo ir grafinis sprendimo bdai.
5 pavyz dys.
=14,
[" +2y
2
=18.
Taikysime sudties bd: 2x
2
= 32; i ia = 4.
I antros lygties y
2
=
18-
raome = - 4, tuomet y = + 1 ir kai
= 4, y = 1.
Ats.: (-4; -1), (-4; 1), (4; -1), (4; 1).
i x -
Taikysime keitimo bd.
-
x
2
-

2
x
4
- 8x
2
- 9 = 0.
Gaut bikvadratin lygt sprsime keitimo bdu.

2
= a, a > 0,
a
2
- 8a - 9 = 0,
D = 100,
a, = - 1, a
2
= 9.
a, netenkina slygos, tai raome a, reikm: x
2
= 9, = 3 ir y
= 1.
Ats.: (-3; -1), (3; 1).
Ti esi ns nel ygybs
Tiesinmis nelygybmis vadinamos nelygybs, kuri iraika +
+ b > 0 ( + b < 0, + b > 0, + b < 0), kur a ir b skaiiai,
ox kintamasis.
Nelygyb + b > 0 ekvivalenti nelygybei > -b.
1) J ei a > O, tai > .
Ats.: ; +oo

2) J ei a < 0, tai < .
a
Ats.:
b
- O O '
3) J ei = O, turime nelygyb O >- b. Kai b < O, nelygyb sprendini
neturi, kai b > O, bet kuris skaiius, t. y. e R.
Nelygybs atsakym raome intervalu. Pateikiame j lentel.
4.
97
Nel ygyb Vai zduoj ame Interval as Skai tome
- 1 < < 3

- 1 3
( - i ; 3)
I nterval as nuo - 1

- 1 3
iki 3.
- 1 < < 3
^ / / / / / / / / / / / / / / / / / / / / / / / / / / / / / ^ ^
- 1 3
[ - i ; 3]
I ntervalas nuo - 1 iki 3,
^ / / / / / / / / / / / / / / / / / / / / / / / / / / / / / ^ ^
- 1 3
skaitant - 1 ir 3.
- 1 < < 3
J / / / / / / / / / / / / / / / / / / / / / / / / / / / / / a >
- 1 3
[ - i ; 3)
I nterval as nuo - 1
J / / / / / / / / / / / / / / / / / / / / / / / / / / / / / a >
- 1 3
iki 3, skaitant - 1.
- 1 < < 3
- 1 3
H ; 3]
I nterval as nuo - 1
- 1 3
iki 3, skaitant 3.
> 3
/ / / / / / / / ^
3
(3; +)
I nterval as nuo 3
iki +oo.
> 3
J / / / / / / / / ^
3
[3; +) I ntervalas nuo 3
iki +oo, skaitant 3.
< 3
v / / / / / / / / / / / / / / / / / / / / / / / / / / / / / / / / / / / / / / / b I
(-; 3)
I ntervalas nuo -
< 3
3
(-; 3)
I ntervalas nuo -
3
iki 3.
V/ / / / / / / / / / / / / / / / / / / / / / / / / / / / / / / / / / / / / / / t ^
(-; 3]
I nterval as nuo -
< 3
3
(-; 3]
I nterval as nuo -
3
iki 3, skaitant 3.
/ / / / / / / / / / / / / / / / / / / / / / / / / / %
( oo; +oo)
I nterval as nuo -
iki + .
- CXJ < X < + O O
( oo; +oo)
I nterval as nuo -
iki + .
Kvadr at i ns nel ygybs
Nelygybs, kuri iraika ax
2
+ bx + c > O arba ax
1
+ bx + <
(, b, skaiiai, be to, O, kintamasis), vadinamos antrojo
laipsnio, arba kvadratinmis nelygybmis su vienu kintamuoju. Kvad-
ratines nelygybes su vienu kintamuoju sprendiame taip:
1) randame kvadratinio trinario sprendinius, kai D > 0;
2) iskaidome t trinar tiesiniais daugikliais;
3) nelygybei a(x - x,)(x - x
2
) > 0 arba a(x - x,)(x - x
2
) < 0 taikome
interval metod.
P ast abos. 1) J ei kvadratinis trinaris turi lygius sprendinius, tai jis yra
dvinario kvadratas. Taigi kai a > 0 ir D = 0, tai a(x - X
1
)
2
> 0 su bet
kuriuo e R.
2) J ei kvadratinis trinaris realij sprendini neturi, tai j o negalima
iskaidyti daugikliais, be to, j i s visuomet yra teigiamas. Vadinasi, kai
a > 0 ir D < 0, tai
2
+ bx + > 0 su visais .
Raci onal i j nel ygybi spr endi mas i nt er val met odu
f ( )
Racionalisias nelygybes >0 () g(x) > 0), )
g M
ir g(x) daugianariai, patogu sprsti interval metodu. Metodo esme
tokia:
1) skaii tiesje paymime l ygci u/x) =0 i rg(x) =0 sprendinius (jei j
yra): , <x
2
< ... <X
n
(n e N);
2) kiekviename intervale (-; X
1
), (x,; x
2
), ..., (x
n l
; J , (x
n
; pasiren-
f ( x )
kame po tak ir nustatome reikinio enkl tame intervale.
I nterval metodas remiasi svarbia daugianario savybe: intervale, apri-
botame dviem gretimais sprendiniais, daugianario enklas yra pasto-
vus. Todl, norint suinoti daugianario enkl konkreiam intervale,
reikia isiaikinti, koks yra j o enklas bet kuriame to intervalo take.
J ei skaidinys ireiktas taip: (x - x1 ) (x - x2)...(x - x
n
_.,) (x - x),
visada kratiniame deiniajame intervale raomas enklas +", kair
nuo j o enklas -", paskui +" ir taip toliau, kaitaliojant enklus
+" ir -". Kitaip isidsto enklai, kai yra lyginio kartotinumo spren-
dini. Lyginio kartotinumo sprendinio abiejose pusse yra vienodi en-
klai (r. 2 pavyzd).
f (
x
\
3) nelygybs >0 sprendiniai bus tie intervalai, kuriuose paraytas
g(x)
f (
x
)
enklas +", o nelygybs <0 sprendiniai tie intervalai, ku-
g(x)
riuose paraytas enklas -".
P astaba. J ei nelygyb negrieta
>0 arba
tai lygties
g O) g W
) =0 sprendiniai, netenkinantys lygties g(x) =0, priklauso tos nelygy-
bs sprendini aibei.

2
- - 6
1 pavyz dys. r
-
<U ,

2
- - 6 = 0.
Lygties sprendiniai - 2 ir 3. Tada nelygyb yra
(x +2)(x- 3)
x - 5
(x + 2)(x - 3)(x - 5) < 0.
Atidedame sprendinius skaii tiesje:
Ats.: (-; - 2) U (3; 5).
<0 j -(x-5) ,
- I
^ ^ > | . (
+
1)
2
(-1)
2
,
(x +l ) ( x- l )
1
( +2)(x +1)
2
( - 1) >0.
Ats.: ( - 2 ] U (1; +oo).
Nel ygybi si st emos
J ei reikia rasti reikmes, su kuriomis teisinga ir nelygyb
ax + b > 0, ir nelygyb cx + d > 0, tai sakoma, kad reikia isprsti
nelygybi sistem. Raoma:
Jcix + b> 0,
Icx +d > 0.
Nelygybi sistemos sprendini aib yra sistem sudarani nelygybi
sprendini aibi sankirta. Taigi, norint isprsti nelygybi su vienu kin-
tamuoju sistem, pakanka rasti kiekvienos nelygybs sprendini aib ir
i aibi sankirt. Norint gauti teising atsakym, patogu vienoje skaii
tiesje pavaizduoti abiej nelygybi sprendinius. Tiess viruje subrk-
niuoti vienos nelygybs sprendinius, o apaioje kitos. Sistemos spren-
diniai bus ten, kur gaunasi eglut".
J ei bent viena nelygyb neturi sprendini, tai ir nelygybi sistema neturi
sprendini. J ei vien nelygyb tenkina bet kuri reikm, tai nelygybi
sistemos sprendini aib sutampa su kitos nelygybs sprendini aibe.
Kvadratini nelygybi bei racionalij nelygybi sistem sprendini aib
yra sistem sudarani nelygybi sprendini aibi sankirta.
1 pavyz dys.
- 8x +15 <0,
[2x - 1 >0,
D = 4
'
f ( x- 3) ( x- 5) <0,
I x>0,5, *
2
"
5

o . , ,
2
- 8x + 15 = 0,
, = 3,
_ + f +
0 5
///////////////// v///////////////. v/////////~
0 0,5
X
Ats.: (3; 5).
2 pavyz dys.
( +1)
2
- 3 >9x(x +2) - 26,
3x +3>2x +l,
: >- 2 -2 -2
x
Ats.: [-2; 2].
3 pavyz dys. Raskite didiausi c reikm, su kuria lygi sistema

2
2xy+3y
2
=6,
-2y =c turi bent vien sprendin.
Sprendimas:

2
- 2xy +3 / =6,
- 2y = c,
= c + 2y,
(c + 2y)
2
- 2y(c + 2y) + 3y
2
= 6,
c
2
+ Acy + 4y
2
- 2cy - Ay
2
+ 3y
2
- 6 = O,
3y
2
+ 2cy + (c
2
- 6) = 0."
Kvadratin lygtis turi vien ir daugiau sprendini, kai diskriminantas yra
didesnis arba lygus 0.
D = Ac
2
- 12(c - 6) = 4c
2
- 12c
2
+ 72 = 72 - 8c
2
,
72 - 8c
2
> 0,
-8c
2
> -72,
8c
2
< 72,
c
2
< 9,
< 3,
- 3 < c < 3.
Didiausia parametro c reikm yra lygi 3.
Ats.: c = 3.
RODIKLINS IR LOGARITMINS FUNKCIJOS
Rodi kl i n f unkci j a y = " (a > 0, a 1)
1. Funkcija y = a
x
, kai a > 1. J os savybs:
1 )D(y) = ; +oo);
2) E(y) = (0; +oo);
3) funkcija yra nei lygin, nei nelygin, nes a" a
x
ir a
x
-a*\
4) funkcija yra didjanti intervale (-oo; +oo).
2. Funkcija =

, kai < < 1. J os savybs:


1) D(y) = (- ; +-);
2) () = (0; +- );
3) funkcija yra nei lygin, nei nelygin, nes a
x
a
x
ir a
x
-a
x
;
4) funkcija yra majanti intervale
J ei ir y bet kurie realieji skaiiai, tai teisingos lygybs:
1) a
x
a
y
= a
x+y
; 2) -~ = a
x
-
y
; 3) {ab)
x
= a
x
b
x
\ 4) =f L
;
5) (a
x
Y = a
xy
. J os vadinamos laipsnio pagrindinmis savybmis.
Rodiklinmis lygtimis vadinamos lygtys, kuri kintamasis yra laipsnio
rodiklyje. Rodiklins lygtys sprendiamos remiantis teiginiais: 1) jei
a > O ir a 1, tai lygtis a
Ax)
= a
g(x)
yra ekvivalenti lygiai ) =
2) lygtis
)
= ^
)
(a > O, a 1, b > O, b 1) ekvivalenti lygiai
J[x) = g(x) log
a
b.
1 pavyzdys. Lygtys, sprendiamos suvienodinant laipsni pagrindus:
= 27'
3jr
, 3
3x
= 3
3<1 )
, 3x = 3 - 9x, = - . Ats.:
4 4
2 pavyzdys. Lygtys, sprendiamos ikeliant u skliaust bendr dau-
ginamj:
5* + 3 . 5-2 = I
40j 5
-r-2(
5
2 + 3) = 140|: 28, 5*
2
= 140 : 28, 5*-
2
= 5,
- 2 = 1, = 3. Ats.: 3.
3 pavyz dys. Lygtys, sprendiamos taikant keitinj:
72* _ 3 . 7* _ 28 = O, kai T = t (t > 0), tai t
2
- 3 t - 28 = 0, r, = 7
ir t
2
= - 4 (netenk. slygos), tada I

= 1, = 1. Ats.: 1.
Sudtingesnes rodiklines lygtis, kuri pagrindas funkcija ) () > 0),
patogu sprsti pagal iuos teiginius:
1) lygties ()^
)
= 1, kai ) > 0, sprendini aib yra:
U w =O,
u
[/(X) =1,
arba
[ / ( x) >0, [ * eD( g) ;
2) lygties ()>'
()
= (A
x
))
Hx
\
k ai
A
x
)
>
>sprendini aib yra:
g(x) = h(x), _ [/ () =0,
/ ( * ) >0, arba J -
7
^
- 1
' arba g(x)>0,
/ ( ) * 0, UeD( g) ni )
W
,
A( x) >0
_
I nagrinsime vieno kintamojo rodiklines nelygybes, kuri iraika ?
)
>
> a
g(x)
, ia a > 0, a 1. inome, kad rodiklin funkcija y = a
x
yra did-
janti, kai a > 1, ir majanti, kai 0 < a < 1. J ei a > 1, tai nelygyb
</*) >

ekvivalenti nelygybei ) >g(x). J ei 0 < a < 1, tai nelygyb


/w >
a
w ekvivalenti nelygybei ) < g(x).
Nelygybes, kaip ir lygtis, sprendiame suvienodindami laipsnio pagrin-
dus, ikeldami u skliaust bendr daugikl ir vesdami pagalbin kinta-
mj (taikydami keitin).
4 pavyz dys. 3
3 2x
+ V
2x
> 10, 3'

(3
2
+ 1) > 10, 3
12
* > 1,
1 - 2x > 0 (nes 3 = 1), 2x < 1. Ats.: e ( ; 0,5).
Logar i t mi n f unkci j a y = Iog
a
X

(a > 0, a * 1)
7
1. Funkcija y = Iog
ir
X:, kai a > 1. J os
6
savybs:
5
1) D{y) = (0; +00);
4
2) E(y) = (-00; +00); 3
3) funkcija yra nei lygin, nei nelygin;
2
=^

(
>
1)
4) visoje savo apibrimo srityje funkci- ^
j a yra didjanti.
1
/ l
2. Funkcija y = Iog
a
X, kai 0 < a < 1.
- 1 0 /1 2 3 4 5 6 *
J os savybs: /
1) D(y) = (0; +00);
2) E(y) = (J +oo);
3) funkcija yra nei lygin, nei nelygin;
4) visoje apibrimo srityje funkcija yra
majanioj i.
Skaiiaus logaritmu duotuoju pagrin-
du vadinamas laipsnio, kuriuo reikia
pakelti pagrind, kad gautume duotj
skaii, rodiklis, log
a
b = c, tai a
c
= b;
ia a > O, a 1, b > 0.
I logaritmo apibrimo iplaukia tapa-
tyb a
bs
"
b
= b, kuri vadinama pagrindi-
ne logaritm tapatybe.
Logaritm savybs:
1) Iog
a
(b
{
b
2
) = log + log
a
b
2
(visur 6, > O, b
2
> 0);

=
18*(0 < <1)
2) Iog
e
~r = log
a
b
x
- l og
a
b
2
;
b
2
3) Iog
a
=p log
a
b {p e R);
4) log b = - - I og
a
b;
p
5) Iog
a
b =
log,, b.
Iog
t
a
6) l og
a
a = 1;
7) Iog
a
I = 0.
Skaiiavimo praktikoje danai vartojami logaritmai, kuri pagrindas yra
10. Tokie logaritmai vadinami deimtainiais. Uuot raius Iog
10
b raoma
Ig b. Logaritmas, kurio pagrindas skaiius e, vadinamas natraliuoju
ir ymimas In x, t. y. Iog
f
= In .
Logaritminmis lygtimis vadinamos lygtys, kuri kintamasis yra po
logaritmo enklu. Logaritmins lygtys sprendiamos remiantis tokiais tei-
giniais:
1. J ei a > O, a 1, tai lygtis Iog
a
) = Iog
a
g(x) yra ekvivalenti lygi
f (x) =g(x),
sistemai . f (
x
) >O,
g(x)>0.
Kadangi sistemos viena nelygyb iplaukia i kitos nelygybs ir lygties,
tai vien nelygyb galime praleisti.
2. Lygtis l og

) = k yra ekvivalenti miriai sistemai


/ (x) =(A(x))',
h(x) > O,
h(x) 1.
3. Lygtis log
/lW
J{x) + log
A(x)
g(x) yra ekvivalenti miriai sistemai
f ( x ) = g(x),
/ ( x ) > o,
' A(jc) >O,
A(x)*l .
4. Lygtis Iog
a
) + Iog
a
g(x) = k yra ekvivalenti miriai sistemai
Taigi logaritmines lygtis galima sprsti dviem bdais: lygt keisti jai ek-
vivalenia miria sistema, arba lygt keisti ivada. Pasirink antrj bd,
btinai turime patikrinti sprendinius ir atskirti paalinius.
Pastaba. J ei nelygybs ) >O, g(x) >O arba A(x) >O yra sudtingos,
tai, isprendus lygtis ) =g(x) ir ) = [h{x))
k
, reikia patikrinimo.
1 pavyzdys. Lygtys sprendiamos potencijuojant (tai veiksmas, ku-
riuo randamas reikinys, kai inomas j o logaritmas).
Ig ( +2) - Ig 5 = Ig ( - 6), Ig ( +2) = Ig (x - 6) + Ig 5,
Ig ( +2) = Ig (( - 6) 5),
x +2 = 5x- 30,
2 pavyzdys. Lygtys, sprendiamos taikant keitin.
Ig
2
- Ig
3
- 4 = 0.
Paymkime Ig = t ir > 0. Tuomet t
2
- Zt - 4 = O, D = 25, /, = -1,
t
2
= 4. Gauname Ig =-1, = 0,1 ir Ig =4, = 10 000.
Ats.: 0,1; 10 000.
l og
0
(/(x)g(x)) =A:,
/ ( ) >0.
x +2>0,
- 6 >0,
Ats.: 8.
5.
105
I nagrinsime vieno kintamojo logaritmines nelygybes.
1. Kai a > 1, tai nelygyb Iog
a
) > Iog
0
g(x) yra ekvivalenti sistemai
J / (*)>(*).
U(J C) >0.
2. Kai O < a < 1, tai nelygyb Iog
u
f(x) > Iog
a
g(x) yra ekvivalenti
sistemai
J / O) < g(x),
\ f ( x ) >0.
3 pavyzdys. Ig (x + 27) - Ig (16 - 2x) > lgx. J pertvarkome taip:
Ig (x + 27) > Ig (16 - 2x) + lgx.
i nelygyb ekvivalenti sistemai
x + 27>(16- 2x)x,
x>0,
16- 2x>0,
Ats.: (0; 3) U (4,5; 8).
x<3 arba >4,5,
O < <8.
5x - 2
4 pavyzdys. Reikia nustatyti, kada reikinys IIog
l
1-3 neturi
skaitins reikms.
Sprendimas.
5x- 2
10
S
+ i
- (aknies apibrimo sritis)
5 +2
\ x + 2
5x - 2
+2
>0,
(logaritmo apibrimo sritis)
i 5X- 2
Iog
1
>- 3,
+2
2

5
+2
>0,
5x - 2
x +2
5 X-
x +2
>0,
5x- 8x- 2- 16
: +2
<0,

+2
>0,
x + 6
x +2
>0,
5

x +2
>0,
2

e (-oo; -6] U I
5: - 2
Kadangi reikia rasti, kada reikinys Ilog
1
- +3 neturi skaitins
y ^x +2
reikms, irenkame t reikm, kuri nepriklauso apibrimo sriiai.
Ats.: e 1- 6; -
5.
Sprendiant dviej lygi sistem, kurios viena lygtis yra rodiklin arba
logaritmin, taikomi rodiklini ir logaritmini lygi sprendimo bdai.
Gavus paprast sistem, taikomi to tipo lygi sprendimo bdai.
\x + y = 1,
5 pavyzdys. Nordami isprsti sistem < pirma per-
lgx +lg>>=l,
tvarkome antrj lygt: J ia > O ir y > O, j '
W y B l
Ixy =IO; |x(7 x) =10,

2
- Ix + 10 = 0, D = 9, X
1
= 2, X
2
= 5. Abi reikms teigiamos, tai
y, = 5, y
2
= 2.
Ats.: (2; 5); (5; 2).
\ +3' =12, \ +
3
"

=12, 27 _
6 pavyzdys. ) ,

) ^ 3'+ - 12, 3' - t ,
^ [x +y =3, [y =3 - , 3
be to, t > 0. Tuomet t
2
- \2t + 27 = 0, D = 36, i, = 3, I
1
= 9. Kai
= 3, tai , = 1; kai = 9, tai X
2
= 2. Gavome y, = 2, y
2
= 1.
Ats.: (1; 2), (2; 1).
TRIGONOMETRINS FUNKCIJOS
Radi ani ni s kampo mat as
Radianu vadiname kamp, kur sudaro du apskritimo spinduliai,
kai lanko tarp j ilgis lygus apskritimo spinduliui.
1 orio TT-
1 rad = - = 57 17'44,8", o 1 =0,0175 rad.
180
1 pavyzdys. Kamp, kurio didumas lygus 12, i-
reikkime radianais.
Sprendimas. 12 ==. Atsakyme yra ,
180 5
todl neraome radiano enklo.
3 . .
2 pavyzdys. Kamp, kurio didumas lygus , ireikkime laipsniais.
4
Sprendimas. = =135.
4 4
Bendr osi os i ni os api e t r i gonomet r i nes f unkci j as
Vienetinio apskritimo judanio
spindulio OM
0
galo M ordinat y vadina-
ma kampo e [0; 2], kur tas spindu-
lys sudaro su teigiamja Ox aies dalimi,
sinusu ir ymima y = sin .
Funkcija y = sin matematikoje dar
vadinama kampo arba trigonometrine
funkcija.
sin (2 + ) = sin , kai n e Z,
o e [0; 2]. i funkcijos y =sin sa-
vyb vadinama periodikumu, pati
funkcija periodine funkcija, dydis
2 maiausiuoju teigiamu periodu.
^ = Sinx
Funkcijos y = sin grafikas vadinamas sinusoide.
Funkcijos y = sin savybs:
1) funkcijos apibrimo sritis D(y) = arba e R; reikmi
sritis E(y) = [-1; 1];
2) funkcijos nuliai, arba takai, kuriuose jos grafikas kerta Ox a, yra 0,
, 2, 3, ..., t. y. = ; ia e ;
3) kai e (0 + 2 ; + 2 ), funkcija gyja teigiamas reikmes; kai
e ( + 2 ; 2 + 2 ), neigiamas reikmes; ia n e Z;
4) funkcija yra nelygin, nes jos grafikas yra simetrikas koordinai
pradios tako atvilgiu, taigi
sin (-) =-si n ;
5) funkcija yra periodin ir jos periodas T =2 , o maiausiasis teigia-
mas periodas yra 2:
sin ( +2 ) = sin , kai e ;
6) kai e
.
+ 2 ; + 2
2 2
e
3 _
+2; h 2
2 2

, funkcija yra didjanioji; kai
majanioji; ia n e Z;
7) takuose = + 2 funkcija gyja reikm M = sin
;
+2
3
= l , o takuose = +2 reikm m = sin
ia n e Z.
\ /
/'T N
3
+ 2
2
= - i ;
siminkite
X O
0
=O
30 =

6
45 =
4
60=-
3
90 =
2
sin J C 0
1
2
A
2 2
1
Vienetinio apskritimo judanio spindulio OM
o
galo M abscis jc vadinama
kampo e [0; 2], kur tas spindulys sudaro su teigiamja Ox aies
dalimi, kosinusu ir ymima = cos .
Vienetinio apskritimo bet kurio tako M (jc; y) koordinats ir y, ireik-
tos kampu a, kur sudaro per t tak einantis apskritimo spindulys su
teigiamja Ox aies dalimi, yra =cos , =sin . Taigi galime rayti
M (cos ; sin ), G [0; 2].
Argument , kaip prasta, paymj raide , o j o funkcij raide y,
tursime dar vien trigonometrin funkcij y = cos .
Funkcijos y = cos grafikas vadinamas kosinusoide.

1 -COS*
\ -J /
\ / 3
- 2 34
2
/
2
0 A k 2
2 2
5?4
2 \

-1
Funkcijos y = cos savybs:
1) funkcijos apibrimo sritis D(y) = +oo), arba R; reikmi
sritis E(y) = [-1; 1];
2) funkcijos nuliai arba takai, kuriuose jos grafikas kerta Ox a, yra
, , 3 , .. ,.

.
=+, +,..., t. . = (2 + 1); cia e ;
2 2 2
3) kai e

-
I - 2; I- 2
2 2
, funkcija gyja teigiamas reikmes; kai
3
+ 2 ; l 2
2 2
neigiamas reikmes; ia n e Z;
4) funkcija lygin, nes j os'grafi kas yra simetrikas Oy aies atvilgiu,
taigi
cos (-x) = cos ;
5) funkcija yra periodin ir jos periodas T = 2 , o maiausiasis teigia-
mas periodas yra 2:
cos ( + 2 ) = cos , kai e ;
6) kai e [2 ; + 2 ], funkcija yra majanti; kai e [ + 2 ;
2 + 2 ], didjanti; ia e .
siminkite.
O
0
=O
30 =

6
45 =
4
60 =

3
90 =

2
1
S 1
0 cos 1
S

0
2 2 2
Skaiiaus tangentu vadinamas to skaiiaus sinuso ir kosinuso santykis:
sin
t g a = .
cos
Prisimin, kad tako M ordinat yra kampo sinusas, o abscis j o
kosinusas, turime:
si nx
tg*= , + , ne Z.
cosx 2
Grafikai pavaizduotos priklausomybs argument, t. y. kamp a, pay-
mj, kaip prasta, raide , o j atitinkani funkcij raide y, tursime
funkcij, kuri vadinama kampo tangentu ir ymima y = tg x.
Funkcijos y = tg grafikas vadinamas tangentoide.
Funkcijos y = tg savybs:

,..., ^- ( 2- 1) , ne N, funkcija yra neapibrta, 1) takuose ,
2 2
todl jos apibrimo sritis D(y)
sritis E(y) = (-oo; +oo);
110
' - ^
- ; +
2 2
, ne ; reikmi
2) funkcijos nuliai, arba takai, kuriuose jos grafikas kerta Ox aj, yra
x =0, , 2, ..., t. y. = , e ;
3) kai e
r \

;-

2
/
, funkcija gyja teigiamas reikmes, o kai

f \

- / 7 ;

2
neigiamas reikmes; ia n e Z;
4) funkcijos grafikas yra simetrikas koordinai pradios tako atvilgiu:
tg (-x) =-tg x;
5) funkcija yra periodin ir jos periodas T = , o maiausiasis teigiamas
periodas yra :
tg ( +) = tg , kai n e Z;
6) funkcija yra didjanioji visoje savo apibrimo srityje.
siminkite
X O
0
=O
30" =

6
45 =
4
60=^
3
90" = *
2
tg X 0
S
3
1
S
neegzistuoja
Skaiiaus kotangentu vadinamas to skaiiaus kosinuso ir sinuso
santykis:
cos
v
. , cos :
c t g a = . Is cia c t gx = , , n<=Z.
sin sin
.V =Ctg*
-2
5
2
3>
2
Funkcijos y = ctg grafikas vadinamas kotangentoide.
Funkcijos y = ctg : savybs:
1) D(y) = (O + ; + ), n e Z;
2) (y) = (-oo; +oo);
3) funkcija yra nelygin, jos grafikas simetrikas koordinai pradios
tako atvilgiu:
ctg (-x) =- ctg x;
4) funkcija yra periodin ir jos maiausiasis teigiamas periodas yra :
ctg ( + /) = ctg , n e Z;
5) ctg = O, kai = + , ne Z;
6) kai e


0 + ; +
2
e - + ; +
, funkcija gyja teigiamas reikmes; kai
neigiamas reikmes; ia n e Z;
7) visoje savo apibrimo srityje funkcija yra majanti.
siminkite
X O
0
= O
3 0 = ^ 45 = 60" = 5 90 =
O
0
= O
6 4 3 2
ctg X
neegzistuoja
VI
1
S
0 ctg X
VI
3
To pat i es ar gument o t r i gonomet r i ni
f unkci j t apat ybs
inome, kad vienetinio apskritimo bet kurio tako M(x\ y) koordi-
nats, ireiktos kampu a, yra cos ir sin ; ia vienetinio apskri-
timo spindulio OM ir teigiamosios Ox aies dalies sudaromas kampas.
Taigi tak M galime nurodyti taip: M(cos ; sin ), e [0; 2]. Taiau
apskritimo bet kurio tako koordinats tinka to apskritimo lygiai

2
+ y
2
= 1.
ra j tako Mkoordi nates cos ir sin , gauname tapatyb, siejani
to paties argumento sinus ir kosinus:
sin
2
+ cos
2
= 1.
> 1 J .. sin . cos
Prisimin, kad tga = ir ctga = , gauname tg ctg = 1,
cos sin

, g .
2
Kartais tangent arba kotangent patogu susieti tik su viena kosinuso
arba sinuso funkcija. Tam tikslui abi tapatybs sin
2
+ cos
2
= 1
puses padalijame i cos
2
O arba sin
2
0. Gauname:
sin
2
, 1 , cos
2
1
+1 = r ~ arba 1+ , = . Taigi
cos cos a sin sin
I-Htg
2
X =^
r
- , -(2/1 +1), Z arba
cos 2
1 +ctg
2
=, , .
sin
P avyz d i ai . Pertvarkykime reikinius:
a) cos
2
- 1 =- (1 - cos
2
) =-si n
2
;
b) (sin +cos )
2
- 2 sin cos =sin
2
+2 sin cos +
+cos
2
- 2 sin cos = sin
2
+ cos
2
= 1;
c) sin
4
+ cos
4
= (sin
2
)
2
+ 2 sin
2
cos
2
+ (cos
2
a)
2
-
- 2 sin
2
cos
2
= (sin
2
+ cos
2
)
2
- 2 sin
2
a cos
2
=
= 1 - 2 sin
2
a cos
2
a;
d) sin
6
+ cos
6
= (sin
2
a)
3
+ (cos
2
a)
3
= (sin
2
a + cos
2
a)
(sin
4
a - sin
2
a cos
2
a + cos
4
a) = (sin
4
a + 2 sin
2
a cos
2
a +
+cos
4
a) - 3 sin
2
a cos
2
a = (sin
2
a +cos
2
a)
2
- 3 sin
2
a cos
2
a =
= 1 - 3 sin
2
a cos
2
a.
Trigonometrini funkcij reikmi enklai priklauso nuo to, kuriame ket-
virtyje yra argumentas a. Trigonometrini funkcij reikmi enklai pa-
teikti lentelje.
Ketvirtis
Funkcij a
I

0<<
2
II

<<
2
III
3
< <-
2
IV
3
- < < 2
2
sin
+ +
- -
cos
+
- -
+
tg
+
-
+
-
ctg
+
-
+
-
Danai tenka bet kokio argumento trigonometrines funkcijas pakeisti to-
kiomis, kuri argumentas yra smailusis kampas (geriausia toks, kurio
trigonometrins reikms inomos). Kampo mainimo formuls vadina-
mos redukcijos formulmis. J os pateiktos lentelje.
Funkcij a
Argumento reikms
Funkcij a


2

+
2
- +
3
X
2
3
+X
2
sin cos X COS X sin -sin -COS X -COS X
cos sin -si n -COS X -cos X -si n sin
tg
ctg X - Ctg X
-tg
tg X ctg X - Ctg X
ctg
tg -tg X
-ctg X ctg X
tg -tg X
Tr i gonomet r i ni f unkci j
at vi r kt i ns f unkci j os
Skaiiaus a arksinusu (arcsin a) vadinamas intervalo
'

2 2
kampas,
kurio sinusas lygus a.
Skaiiaus a arkkosinusu (arccos a) vadinamas intervalo [0; ] kampas,
kurio kosinusas lygus a.
Skaiiaus a arktangentu (arctg a) vadinamas intervalo
pas, kurio tangentas lygus a.
114
' i
V 2
kam-
Skaiiaus a arkkotangentu (arcctg a) vadinamas intervalo [0; ] skai-
ius, kurio tangentas lygus a.
arcsin (-a) = -arcsi n a;
arccos (-a) = -arccos a;
arctg (-a) = -arctg a;
arcctg (-) = -arcctg a.
Funkcija y = arcsin JC. J os savybs:
1 )D(y) = [-1; 1];

2) Eiy)
2 ' 2
_y = arcsmjt
3) funkcija yra nelygin, jos grafikas
simetrikas koordinai pradios
tako atvilgiu, nes arcsin (-x) =
= -arcsi n x;
4) kai e (0; 1), funkcija gyja teigia-
mas reikmes; kai e (-1; 0),
neigiamas reikmes;
5) visoje savo apibrimo srityje funk-
cija yra didjanti.
Funkcija y = arccos JC. JOS savybs:
1) D{y) = [-1; 1];
2) E(y) = [0; ];
3) funkcija yra nei lygin, nei nely-
gin;
4) kai jc e (-1; 1), funkcija gyja tei-
giamas reikmes;
5) visoje savo apibrimo srityje funk-
cija yra majanti.
Funkcija y = arctg JC. JOS savybs:
1) Diy) = (-oo; +oo);

2' 2
>
,

2
y = arccos
-1
0
2) Eiy) =
3) funkcija yra nelygin, jos grafikas simetrikas koordinai pradios
tako atvilgiu, nes arctg (-jc) =-arctg jc;
4) kai e (0; +<*>), funkcija gyja teigiamas reikmes; kai e (-<
neigiamas reikmes;
5) visoje savo apibrimo srityje funkcija yra didjanti.
'

2
=arctgx
0
X

2
Funkcija j> = arcctg x. J os savybs:
1) >0) = (-oo; +oo);
2) E(y) = (0; );
3) funkcija yra nei lygin, nei nelygin;
4) kai e (-oo; +oo), funkcija gyja teigiamas reikmes;
5) visoje savo apibrimo srityje funkcija yra majanti.



2
=arcctg
-1

X
Tr i gonomet r i ns f or mul s ir per t var ki ai
Sudties formuls:
sin ( +) = sin cos + cos sin ;
sin ( - ) = sin cos - cos sin ;
cos ( +) = cos cos - sin sin ;
cos ( - ) = cos cos + sin sin ;
tg X +tg
tg (X + y) = , x, y, + y + , n e Z;
1- tg tg y 2
tg - tg y
tg (x +y) = , , , y, - y + , n e Z.
1 +tg tg y

2
Dvigubo argumento formuls:
sin 2x = 2 sin cos ;
cos 2 = cos
2
- sin
2
= 2 cos
2
- 1 = 1 - 2 sin
2
;
2tgx , ,
tg 2 = , + , , + , (
1 - tg 4 2 2
Puss argumento formuls:
(sinuso ir kosinuso funkcij laipsnio eminimo formuls)
. , 1- cosx
sin = ;
2 2
, 1 +cosx
cos = ;
2 2
x_ sin _ 1- cosx
- : , + 2 , n e Z.
2 1 +cosx sinx
Sumos keitimo sandauga formuls:
~
x +
y -
sin + sin y = 2 sin cos
2 '
X + y . X y
sin - sin v = 2 cos sin ;
y
2 2 '
+ -
cos + cos = 2 cos cos ;
2 2
X-Vy X y
cos - cos =- 2 sin sin ;
2 2
sin (x +y)

tg ^
+ t
S ^= COSXcosy'
x
' >' * 2
+

e
sin ( x- y)

tg - tg = ' , + , e .
cos cos 2
Sandaugos keitimo suma formuls:
sin sin =~ (cos ( x- y) - cos ( +));
cos cos
=
~ (
cos
* - >0
+ c o s
C
ic +
y));
sin cos J =" (
s
i
n
(x - )
+
si
n +
y)).
sin , cos ir tg ssajos:
sin = , (I n + 1), e ;
cos = , (2 + 1), e .
Tr i gonomet r i ns l ygt ys ir nel ygybs
Lygtis, kurios kintamasis yra po trigonometrins funkcijos enklu,
vadinama trigonometrine lygtimi. J sprendiant, reikia rasti argumento
reikm, kai yra inoma atitinkama trigonometrins funkcijos reikm.
Pateikiame trigonometrini lygi sprendinius bendruoju atveju.
Lygties sin =a, kurios |a| < 1, sprendinys yra =(-1)" arcsin a + ,
n Z.
Lygties cos = a, kurios |a| < 1, sprendinys yra = arccos a + 2 ,
n e Z.
Lygties tg = a sprendinys yra = arctg a + , n e Z, a e R.
Lygties ctg = a sprendinys yra = arcctg a + , n e Z, a e R.
Sprendiant lygtis, taikomi trigonometriniai sryiai.
1) Paprasiausi trigonometrini lygi sprendimas.
1 pavyzdys. 2 sin cos cos 2 = ,
1 . 1
2 sin 2 cos 2 = ,
2 4
,
1
sin 4 =,
2
4 = ()*' arcsin +n/c, k e ,
2
4 = (-1)

' 7 +nk, k e ,
6
= (-I f ~ + s .
24 4

Ats.: = (-I Y ' - + - , e .
24 4
2) Trigonometrini lygi sprendimas taikant keltin.
2 pavyzdys. 3 sin +cos 2x + 1 = ,
3 sin + 1 - 2 sin
2
+ 1 =,
2 sin
2
- 3 sin - 2 = .
Paymkime sin = t, || < 1,
2
2
- 3 t - 2 =,
) = 9 +4- 2- 2 = 25,
, =- - ^ =2 (netenkina slygos |?| < 1),
3- 5 1
raome gaut reikm:
sin =
2'
jc = (-1)* ( - - ) + nk, k e Z,
6
= (-I V
+1
- + , k e Z.
6
Ats.: = ( - 1)

- + , k e Z.

3 pavyzdys, si nx - cos = 1,
2tg^- l + t g
2
| - l - t g
?
1 + t g
2
>

2"
Belieka isprsti miri sistem
X
= + nk, k e Z,
2 4
n
= + 2nk,ke Z.
2
n
Ats.: x = + 2nk,ke Z.
2
3) Trigonometrini lygi sprendimas skaidant dauginamaisiais.
4 pavyz dys. 1 + cos 2x + cos = O,
2 cos
2
+ cos x = 0,
cos 2x = 2 cos
2
I ,
cos (2 cos + 1) =,
cos = 0, arba 2 cos + 1 = ,
= nk, k e , cos = -0,5,
2
= + 2 nk, k e .
3
2
Ats.: = nk, = + 2nk, k e .
3
4) Homogenini trigonometrini lygi sprendimas. i lygi iraikos:
a sin kx + b cos kx = ,
a sin
2
kx + b sin kx cos kx + e cos
2
kx = O,
a sin
3
kx + b sin
2
kx cos kx + e sin kx cos
2
kx + d cos
3
Ax = 0.
Pilnoji homogenin trigonometrin lygtis (turinti abu aukiausius sin kx
ir cos kx laipsnius) sprendiama abi lygties puses dalijant i aukiausio
cos Ax laipsnio.
5 pavyz dys. 4 sin
2
- 5 sin cos - 6 cos
2
= 0, |: cos
2

4 tg
2
- 5 tg - 6 = 0.
Paymki me tg = ,
4
2
- 5 - 6 = 0,
D = 121,
, = 2,
2
= -0,75,
tg = 2, tg = -0,75,
= arctg 2 + nk, k e , = -arctg 0,75 + nk, k e .
Ats.: = arctg 2 + nk, = -arctg 0,75 + nk, k e Z.
Nepilnoji homogenin trigonometrin lygtis (neturinti vieno aukiausio
sin Ax ar cos Ax laipsnio) sprendiama skaidant dauginamaisiais.
6 pavyzdys, sin 2x = cos
2
,
2 sin cos - cos
2
=,
cos (2 sin - cos ) = O (iklus cos , skliaustuose lieka pilnoji
homogenin lygtis)
cos x = 0 arba 2 sin - cos = O, |: cos

= + , k e Z, 2 tg - 1 =O,
tg = 0,5,
= arctg 0,5 + , k e Z.

Ats.: = + nk, = arctg 0,5 + , k e Z.
Sprsdami nesudtingas trigonometrines nelygybes, naudojame grafin
sprendimo bd. Vienoje koordinai ploktumoje braiome kairje nely-
gybs pusje esanios trigonometrins funkcijos grafik ir ties y = a.
Surad grafik takus, nustatome reikiamus intervalus.
Tarkime, kad O < a < 1. Tada
sin > a, kai
e [arcsin a + 2 ; - arcsin a + 2];
sin < a, kai
e ( - arcsin a + 2; 2 + arcsin a + 2);
sin >- a, kai
e [2 - arcsin a + 2; + arcsin a + 2];
sin < -a, kai
6 ( + arcsin + 2; -arcsi n + + 2 ), e .
J ei > 1, tada sin < , kai e R, o sin > a (sprendini neturi).
J ei a <-1, tada sin <a (sprendini neturi), o sin > a, kai e R.
Tarkime, kad O <a < 1. Tada
cos > a, kai
e [-arccos a + 2; arccos a + 2];
cos < -a, kai
e [arccos (-) +2 ; - arccos
(- ) + 2{ + 1)];
|cos | <, kai
e [arccos +2 ; arccos (-) +
+ 2 ] U [-arccos (- ) +2( + 1);
arccos (- ) + 2 ], e . J ei
> 1, tada cos <, kai JC e R,
cos > a (sprendini neturi).
J ei a < 1, tada cos <a (sprendi-
ni neturi), o cos >a, kai e R.
=tg*
tgx < a
y = a
Kai tg > (a e R), tai e
kai tg < a (a e R), tai e

arctg a + ; +

+ra; arctg +
, e ,
e .
7 pavyzdys. Reikia rasti visas parametro reikmes, su kuriomis lygtis
sin = a
2
- 2a turi sprendini.
Sprendimas. Kadangi sinuso reikmi sritis yra intervalas [-1; 1], tai
-1 < a
2
- 2a < 1.
Gauname nelygybi sistem:
ja
2
- 2a <1,
I a
2
2a>1,
a
2
- 2a - 1 < O,
a
2
- 2a - 1 = O,
D = 4 - 4 (-1) = 8,
2- 2/ 2
a, =-
2 +2V2

2
= = +/2,
( - (l - V2 - ( l +V)) <,

2
- 2 + 1 > ,
( - I)
2
> O, a e R.
Ats.: [ l - V 2; 1 +72].

1- V2
/ / / / / / / / / / /
1+V2
.
_.
8 pavyzdys. I sprskime nelygyb
sin
3
cos + cos
3
sin < >
4
1
sin cos (sin
2
+cos
2
) <
Kadangi sin
2
+ cos
2
= 1, tai
1
Sin X COS <,
2 sin cos < ,
2 4
1
^
1
,
sin 2x < 2,
2 4
1
sin 2x <
1
Nepriklausomai nuo funkcijos argumento, briame du grafikus y =sin
y=sinx
1 5
, = - arcsin = - ,
2 6 6
1 _ 13
, = 2 + arcsin - 2 + ----- L
f\ f\
Funkcijos sin 2x argumentas 2x priklauso intervalui:
5 13
2 +
6
< 2 < + 2
2
5 13
+ < < + .
12 12
"5 \3
Ats.:
+ ; l
Ats.:
12 12
=
MODULIS
Realiojo skaiiaus a moduliu vadiname t pat skaii a, kai
a >O, ir prieingj skaii -a, kai a < 0.
I a, kai a> 0,
-a, kai a < 0.
sidmkime, kad neigiamo skaiiaus modulis yra jam prieingas skai-
ius.
P avyz d i ai . |7| = 7; |-8| =- (- 8) = 8.
Modulio savybs:
1) N > o,
2) \a\ = |-a|,
3) \ab\ = \a\ \b\,
\a\
4)
b 0,
\
b
\ '
5) |a|
2
= |a
2
| = a
2
,
6) H = 4a
1
,
7) \a + b\<. \a\ + \b\.
Pastaba. Lygyb galima tuo atveju, kai a ir b yra abu teigiami arba abu
neigiami, t. y.:
\a + b\ = H + \b\, kai ab > 0,
\a > 0,
|a| + \b\ = a + b, kai || = a ir \b\ = b, t. y. kai
8) \a - b\ > \a\ - \b\.
Pastaba. Lygyb galima tik tuomet, kai (a - b)b > 0, nes i \a - b\ =
= || - || sekt \a - b\ + |Z?| =a. Taigi
\a b\ = \a\ - \b\, kai (a - b)b > 0.
Geometrikai skaiiaus modulis reikia tako atstum nuo atskaitos
pradios.
Funkci j su modul i u gr af i ko br ai ymas
I y =LfWI
Prisimin modulio apibrim, raome ^
' f ( ), kai f(x)> O,
/ 00, kai / ( J C ) <0.
Nubraiome funkci j y = fix) ir y =
= -fix) grafikus.
I mame tik t funkci j os y = fix) grafi-
ko dalj, kuri yra vir aies Ox, nes
fix) > 0, o funkci j os y = -fix) grafi-
ko dal, kuri atitinka reikmes,
su kuriomis funkci j os y = fix) grafi-
kas yra emiau aies Ox, nes fix) < 0.
Darome ivad. Norint nubraiyti
funkcijos y =\f(x)\ grafik, reikia nu-
braiyti funkci j os y = fix) grafik
ir j o dal, esani vir aies Ox, pa-
likti nepakeist, o dal, esani po
aimi Ox, simetrikai atvaizduoti
aies Ox atvilgiu. Gautsias aibes
sujung, tursime funkci j os y = fix)\
grafik.
Pavyzdiui, reikia nubraiyti funkci-
j os y = |4 - x| grafik.
[ 4- , 4 - >0,
- ( 4- ) , 4 - <0,
= -f(?)

:
[ 4- , x< 4,
! - ( 4- ) , >4.
2. y =AM)
Funkcijos y =||) grafikas taip pat gaunamas i funkci j os y = fix) gra-
fiko: grafiko dalys, esanios pusploktumje >0, simetrikai atvaizduo-
j amos Oy aies atvilgiu ir sujungiamos. Funkci j osy = fix) grafiko dalis,
esanti kairje Oy pusje, atkrinta".
y
i

4
=
-2X
2
+5|X|
/ ^ S A
i
3
Ivl=
2
2x +3
\
/ V /
2
L -
-4 -3 -2 -i o; 1 2 \ 3 * -4 - 2 -i 0 lA 2 3 *
I I
-1
I \ -1
Z
4
/ I
-1
I \
/ \
/ /
-2 I \ -2
/
/ -3
/ \ ^
1
\
I I
-4
\
\
/ I
I '
I
/ I
/ I
-5
-6
I
-5
I
-6
\
\
\
\
I
3 . = * )
Lygyb y| =) turi prasm tik tada, kai ) > O, todl, norint gauti
funkci j os y| =) grafik, reikia funkci j os y =) grafiko dal, esani
po Ox aimi, atmesti, o dal, esani vir Ox aies, simetrikai atvaizduoti
Ox aies atvilgiu. Gautus grafikus sujung, tursime funkci j os y| =)
grafik.
Lygi su modul i u spr endi mas
1 pavyz dys. |2x - 3| = 5
2x - 3 = 5, 2x - 3 = - 5,
2x = 8, arba 2x = - 2,
x = A, x = - l .
Ats.: 4; - 1.
2 p a v y z d y s. |4x - 5| = -A
Ats.: sprendini nra (atstumas negali bti neigiamas).
J ei modulis nra lygus skaiiui, tai lygtis ekvivalentika mirioms siste-
moms. Sistem skaiius priklauso nuo reikini skaiiaus po moduliu ir
visada yra vienetu didesnis.
3 pavyz dys. |2x 5| = - 1
ia turime vien reikin su moduliu, todl reiks sprsti dvi sistemas.
Prie sprsdami, skaii tiesje atidsime reikm, su kuria modulio
reikm lygi 0. Tada nustatysime reikinio enkl konkreiame intervale.
fx <2,5, J x >2,5, + ,
|- 2x +5 = - 1, [ 2x- 5 =x- l , 2,5 *
- = - 6, = 4,
= 2; e [2,5;
Ats.: (-; 2,5).
4 pavyz dys. Pradedame brdami skaii ties. Cia turime du reiki-
nius su moduliu, todl sprsime tris sistemas.
|x - 1| + |x - 2| = 1
J x <1,
[1 x +2 =1,
- 2x = -2,
= 1;
Ats.: [1; 2].
1 < <2,
x - l +2- x =l,
O x =O,
* e [1; 2];
0
+
1
>2,
x - l +x - 2 =l,
2x = 4,
= 2.
+
Nel ygybi su modul i u spr endi mas
Sprsdami nelygybes nepamirkite: j ei |x| < a, tai -a < < a

arba tai tolygu sistemai
x<a,
> -a
J ei |x| > a, tai > a arba < -a.
1 pavyz dys. |x - 5| <3,
- 3 < - 5 < 3,
- 3 + 5 <x <3 + 5,
2 < < 8.
Ats.: (2; 8).
2 p a v y z d y s. |x - 2| > 4,
- 2 > 4, arba - 2 < - 4,
> 6; < - 2.
Ats.: (-o; 2) U (6;
3 pavyzdys. |5x - 3| > 6x - 2,
3
< - ,
5


3 5x >6x
2,
5x- 3>6x- 2,
-5x - 6x >
-2 - 5,
- > 1,
- I l x > -5, < -1,
5
<,
11
3 5
5
>
T l '

( 5
AtS.: -oo;
I
11
)
33 25
55 55'
0,6
ISVESTINES
Funkci j os i vest i ns sampr at a
J ei ir x
0
yra dvi argumento reikms i funkcijos f apibrimo
srities D, tai j skirtumas - x
0
yra vadinamas argumento pokyiu take
X
0
ir ymimas (skaitoma delta iks"). Vadinasi, = - x
0
. I ia
=X
0
+Ax (sakoma, kad argumento pradin reikm X
0
gijo pokyt ).
Funkcijos naujos reikms
0
+) ir jos pradins reikms /(x
0
) skir-
tumas vadinamas funkcijos pokyiu take x
0
ir ymimas Afx
0
) (skaitoma
delta ef take x
0
"). Vadinasi, 4
0
) =fx
{)
+ ) -
0
) Trumpiau sakant,
Af (x
0
) vadinamas funkcijos pokyiu ir ymimas Af arba Ay. Pokyiai
ir Ay gali bti tiek teigiami, tiek neigiami.
sidmkite, kad Af priklauso ir nuo x
0
, ir nuo . Parinkus konkrei x
0
reikm, funkcijos pokytis priklauso nuo , t. y. Af yra funkcija.
Funkcijos y = fix) ivestine take x
0
vadinama funkcijos pokyio Ay =
=
A
x
o
+
A*) - f
x
u) ir argumento pokyio santykio riba, kai artja
prie nulio:
l i m
A y
= H m
/ ( * o+A x) - / ( x
0
)

0

Funkcijos =A
x
) ivestin take x
0
ymima f'(x
0
) arba y':
f(x
0
+ Ax)-f(x)
y'= Iim
>0

Funkcija, turinti baigtin ivestin take x
0
, vadinama diferencijuojama
tame take. Veiksmas, kuriuo randama ivestin, vadinamas diferencija-
vimu.
Ivest i ns mechani n pr asm
Tarkime, kad materialus takas juda tiese. Tako nueitas kelias yra
laiko funkcija, t. y. s = s(t). Laiko tarpu nuo t iki / + At tako nueitas
Ay -
kelias s = s (t + At) - s(t), o vidutinis greitis v ., =. Sio santykio
At
riba, kai At O, vadinama tako greiiu laiko momentu t (arba momen-
tiniu greiiu). Todl
As
v(t) =Iim - s (t).
,^ At
Taigi, kai knas juda tiese, greitis yra kelio ivestin laiko atvilgiu:
s' = v. Panaiai apibriamas judjimo pagreitis: a = v'(t). Sakoma, pa-
greitis yra greiio ivestin laiko atvilgiu.
1 pavyzdys. Suraskime greit ir pagreit laiko momentu t = 1 kno,
t
judanio pagal dsn s =2 sin
^T W
4
udavin lengva sprsti inant ivestins mechanin prasm (v = s'
a = v').
t 2 -t 2 1
Apskaiiuojame v =s'=2cos-
3 3
2 -t
cos ;
3 3
v..
2 . -t
a = =- sin
3 3 3
2 . -t
sin :
9 3
2
9
3 2 3
/3 7/
Ats.: =

3 9
Ivest i ns geomet r i n pr asm
Funkcijos fix) grafike
paymkime du takus M
0
(X
0
; y
0
) ir M (x
0
+Av; y
0
+
+Ay) ir nubrkime kirsti-
n M
0
M (r. pav.). Kirstins
krypties koeficientas
*,=tgp = .

Kai Av >O, takas M krei-
ve artja prie M
0
, o kirstin
M
0
M prie liestins M
0
T ir >. Kadangi tangentas yra tolydi funk-
cija, tai tg > tg a. Todl
Ay
Iim =tga, arba /'(x
0
) = tg = k.
0
Ax
Vadinasi, take X
0
diferencijuojamos funkci j os y =f[x) grafikas iame
take turi liestin, kurios krypties koeficientas yra /'(x
0
).
Funkcijos J{x) grafiko liestine take M
0
(x
0
; Xx
0
)) vadinama per tak
einanti ties, kurios krypties koeficientas lygus funkcijos ivestins reik-
mei take x
0
.
Vadinasi, jei funkcija Xx) turi ivestin take x
0
, tai funkci j os grafikas
tame take turi liestin, kurios krypties koeficientas lygus /'(x
0
). is tei-
ginys reikia ivestins geometrin prasm.
Funkci j i vest i ni skai i avi mas ir t ai kymas
Funkci j os l i est i ns l ygt i s
I veskime funkci j os y =j(x) grafiko liestins, nubrtos per tak
(x
0
; Xx
0
)), lygt. Kadangi liestin yra ties, tai j os lygtis yra y = kx + b.
Rasime koeficientus ir b.
Kaip inome, =/'(x
0
), todl liestins lygtis yra tokia:
y =/'(x
0
)x + b. (1)
Kadangi liestin eina per tak (x
H
; /(x
0
)), tai io tako koordinats tenkina
liestins lygt. Vadinasi:
Xx
0
) =/'(x
0
)x
0
+ b. (2)
I (1) atm (2), gauname:
7 -Axo) =/'(*o) ' (x - *(>)
I ia
^ = o)
+
f(.x
0
) ( - x
0
)
1 pavyz dys. Funkcijos y =x
3
+ax
2
grafiko liestin lieia grafik take,
kurio abscis = - 1, ir eina per tak A(3; 2). Reikia:
1) rasti parametro reikm;
2) rasti funkcijos ir j os liestins lietimosi tako koordinat;
3) apskaiiuoti kampo, kur sudaro grafiko liestin su teigiamja abscisi
aies dalimi, tangent;
4) parayti liestins lygt.
Apskaiiuojame funkci j os ivestin:
y' = 3x
2
+ 2 cix.
Funkcijos ivestin take = -1:
/ ( - 1) = 3 - 2 a.
Funkcijos reikm take = -1:
y =a - 1.
Funkcijos liestins lygtis:
= / ( * o) ( * - *o)
+
(

o)
lygt ra rastas reikmes, sprendiame:
y = (3 - 2a)(x + l ) +a - l = 3 x +3 - lax - 2 a + a - 1 = - 2
- + 2.
1) raome tako koordinates liestins lygt:
3 3 - 2 3 - + 2 = 2,
9-6a-a + 2 = 2,
-Ia = -9;
9
a =
Ats.: a = ;
7
2) j c = -1,
9 2 2
' -
7
/
Ats.:
3) tg =/ ( - 1) ,
, . 9 18 3
tg = 3- 2- - =3 = - .
7 7 7
3
Ats.: tg = - ;
9 9 18 9 3 9 3 5
4) v = 3x - 2 H 2 =3J C h 2 = +2 = +,
" 7 7 1 1 1 1 1 1

- - - = 0,1-7
7 7
7y - - 5 = 0.
Ats.: Iy - - 5 = 0.
Ivest i ni skai i avi mo t ai sykl s
Sakykime, u = u(x) ir v = v(x) dvi funkcijos, apibrtos tame
paiame intervale. Tuomet j oms bdingos tokios savybs:
1) jei dvi funkci j os u ir v turi ivestines take jc, tai j suma tame take
turi ivestin, lygi ivestini sumai: (u + v)' = u' + v';
2) jei funkci j os u ir v turi ivestines take jc, tai ir j sandauga tame take
turi ivestin, randam pagal formul (uv)' = u'v + uv';
3) pastov dauginamj galima ikelti prie ivestins enkl:
(ci(x)Y = c'j(x) + c f ( x ) = O fix) + cfi(x) = Cfi(X)-
U
4) jei funkci j os u ir v turi ivestines take ir v(x) O, tai j dalmuo -
UV-UV
v
2
tame take turi ivestin, randam pagal formul
5) j ei funkcija u = g(x) take x = X
0
turi ivestin g'(x
0
) ir funkcija y =
= fiu) take u =g(x
0
) turi ivestin y' = f (u
0
), tai ir sudtin funkcija
y = fig(jc)) turi ivestin, lygi
/'() =fi(g(xo)) '(*<>)
Laipsnins funkcijos ivestin. J ei a e R, > O, tai (jc") = ax"
Trigonometrini funkcij ivestins, (sin )' = cos ; (cos )' = -si n ;
(tgj c)'=
l
; (ctgx)'=. V
cos" X sin X
Logaritmins funkcijos ivestin. (Iog
u
)' = ; > , > , 1.
In
1
Kai = e, tai In = In e = 1. Todl (In )' =
Rodiklines funkcijos ivestin, (a') = a
x
In a.
Taigi (

) = a
x
In a. Kai a = e, turime: (

) = e
x
In e = 1. Vadinasi,
' =
Lagrano teorema. J ei funkci j a ) yra tolydi intervale [a; b] ir diferen-
cijuojama kiekviename vidiniame io intervalo take, tai yra toks takas
c (a < c < b), su kuriuo
f b) - f a ) = f'(c)(b - a).
Pakankama funkcijos didjimo slyga. J ei funkci j os ) ivestin kiek-
viename intervalo (a; b) take yra teigiama, tai funkcija yra didjanti
tame intervale.
Pakankama funkcijos majimo slyga. J ei funkcijos fix) ivestin
kiekviename intervalo (a; b) take yra neigiama, tai funkcija yra majan-
ioj i tame intervale.
Funkcijos apibrimo srities vidiniai takai, kuriuose ivestins reikm
lygi nuliui arba neegzistuoja, vadinami funkcijos kritiniais takais.

y-f ( )
4 >
a
0 , X
2
X
3
X
4
b
x
Norint nustatyti funkcijos fix) didjimo ir majimo intervalus, reikia:
1) rasti funkcijos apibrimo srit;
2) rasti funkcijos kritinius takus;
3) paymti kritinius takus ayje Ox, t. y. funkcijos apibrimo srit
padalyti intervalus, kuriuose ivestin turi pastov enkl ir nusta-
tyti ivestins enkl kiekviename i gautj interval. J ei intervale
f '(x) >0, funkcija fix) didja, jei f'(x) <0, funkci j a/() maja.
Takuose X
2
ir x
4
funkcija turi maksimumus.
Minimumo ir maksimumo takai vadinami ekstremumo takais, o funk-
cijos reikms iuose takuose funkcijos ekstremumais. Ekstremumo
takai gali bti tik vidiniuose intervalo takuose, todl takai a ir b ne-
laikomi funkcijos ekstremumo takais.
Maksimumo tak (r. pav. x
2
) galima apibrti kaip tak, kuriame iki tol
didjusios funkcijos reikms pradeda mati, o minimumo tak (r. pav.
X
1
ir x
3
) kaip tak, kuriame iki tol majusios funkcijos reikms
pradeda didti.
Btina funkcijos ekstremumo slyga (Ferma teorema). J ei takas x
0
yra funkcijos fix) ekstremumo takas ir iame take egzistuoja ivestin,
tai ji lygi nuliui: f'(xj = 0.
Pakankama funkcijos ekstremumo slyga. J ei funkcijos/(.v) ivestin,
pereidama (i kairs dein) kritin tak .v
0
keiia enkl:
a) i pliuso minus, tai .v
0
yra funkcijos maksimumo takas;
b) i minuso plius, tai X
0
yra funkcijos minimumo takas.
J ei ivestin kritiniame take enklo nekeiia, tai jame ekstremumo nra.
Paveiksle pavaizduotas
tolydios funkcijos J[x),
apibrtos intervale [a; b],
grafikas. Take x
2
yra funk-
cijos maksimumas, o ta-
kuose , ir X
3
minimu-
mai. Matyti, kad maiausi
reikm funkcija gyja vie-
name i minimumo tak,
take x
3
. Didiausi reik-
m funkcija gyja deiniajame intervalo gale, take b, kuriame ekstremu-
mo ji neturi. Tai iliustruoja toki taisykl. Norint surasti funkcijos, dife-
rencijuojamos duotajame intervale, maiausij ir didiausij reikmes,
reikia:
1) surasti intervalo viduje esanius funkcijos kritinius takus;
2) apskaiiuoti funkcijos reikmes kritiniuose takuose;
3) apskaiiuoti funkcijos reikmes duotojo intervalo galuose;
4) i vis gautj skaii irinkti didiausi ir maiausi.
Funkcijos /di di ausi oj i ir maiausioji reikms intervale [a; b] atitinka-
mai ymimos:
ir max f ()
[ -. \
min f ( ).
[; M
1 pavyz dys. Keturkamps piramids, kurios onins briaunos lygios,
pagrindas yra staiakampis. Piramids auktin lygi cm. Piramids
cm
briaunomis 1 greiiu j uda vabalas. Ar uteks 2 sekundi j am nu-
s
sileisti i piramids virns onine briauna iki pagrindo virns, jeigu
inoma, kad visas pagrindo kratines j i s apeina per 8 sekundes?
S
BS = CS = DS;
cm
Duota: SABCD, AS
OS = h = Jl; v (vabalo greitis) = 1
s
t = 8 s (laikas, per kur vabalas apeina pa-
grind).
Reikia rasti: S (keli).
Sprendimas. P
abcd
=v t = 1 cm/s 8 s =
= 8 cm,
AB =, BC = AD = 4 - ,
4-
EB- j . -
AO=Jeo
2
+
2
=J
x2
~
4
2
+8
,
AS = JAO
2
+SO
2
=J
X2
-
4
*+
12
,
Jlx
2
-Ax+ 12 ) 2
=
2
2
- 2+6
V / 2 .1
V 2
X
min
=2, kai = 2, = 2, AB = 2, AD = 2. 0 tai reikia, kad piramids
pagrindas turs bti kvadratas.
Bendra funkci j os tyrimo schema yra tokia:
1) nustatoma funkci j os apibrimo sritis;
2) isiaikinama, ar funkcija yra periodin. J ei taip, tyrimui pasirenkamas
intervalas, kurio ilgis lygus funkci j os periodui; nustatomas funkci j os
lyginumas;
3) apskaiiuojamos koordinats tak, kuriuose funkci j os grafikas kerta
koordinai ais;
4) apskaiiuojama funkcijos ivestin;
5) randami funkci j os kritiniai takai;
6) apskaiiuojamos funkci j os reikms kritiniuose takuose;
7) gauti tyrimo rezultatai suraomi lentelje. J ei funkci j os apibrimo sri-
tis yra nuo -oo iki oo, lentels pirmj eilut pradedame intervalu nuo
-oo iki pirmojo kritinio tako ir baigiame oo. J ei funkci j os apibri-
mo sritis prasideda (baigiasi) konkreiu skaiiumi, lentel pradeda-
me (ubaigiame) tuo skaiiumi. Antroje eilutje paymi mas ivestins
enklas konkrei ame intervale. Treioje eilutje nurodomas funkci-
j os kitimo intervaluose pobdis ir funkci j os reikms kritiniuose ta-
kuose.
8) galiausiai braiomas funkcijos grafikas.
Norint gauti tikslesn funkci j os grafik, galima apskaiiuoti antrj ives-
tin (ivestins ivestin). J ei f "(x) >0, funkcijos grafikas gaubtas; jei
/"(x) <0, funkci j os grafikas igaubtas. Takas, kuriame antroji funk-
cijos ivestin lygi nuliui, vadinamas perlinkio taku.
2 pavyzdys. I tirkime funkcij y = 16x(x - I)
3
ir nubraiykime jos
grafik.
1) = R;
2) funkcija neperiodin. Periodins yra tik trigonometrins funkcijos.
y ( - ) = 16 (- x)(( x) - I )
3
=- 16 (- (x + I))
3
= 16 (x + I)
3

nei lygin, nei nelygin;
3) randame takus, kuriuose funkcija kerta Ox a, t. y. kur y = 0:
16x (x - I)
3
= 0
x = 0 arba - 1 = 0,
= 1,
(0; 0); (1; 0).
Kai kerta Oy a, t. y. kai = 0, ) = = 16 0(0 - 1) = 0,
(0; 0);
4) randame ivestin: y' = (16x(x - I )
3
)' = 16(x - I)
3
+ 16 3(x -
- I)
2
= (x - 1 )
2
(64x - 16);
5) randame kritinius takus: (x - l)
2
(64x - 16) =0, = 1 arba = 0,25;
6) / I ) = 0, ;<0,25) = -1,6875;
7) sudarome lentel:
X
(; 0,25)
0,25 (0,25; I) 1
(l;+oo)
y'
- 0
+
0
+

-1,6875 ,- 0
Dar randame takus, kuriuose funkcijos grafikas kerta koordinai ais:
16x(x - I )
3
= 0, = 0 arba = 1. Ox a funkcija kerta takuose (0; 0)
ir (1; 0).
Kai x=0, funkcija kerta Oy a, t. y. y = 16 0 (0 - 1) =0. Gavome
tak (0; 0).
Nustatome gaubtum ir igaubtum:
y" = 2(x - l)(64x - 16) + ( - I)
2
64 = 96(x - l)(x - 0,5).
0,5 1
Randame perlinkio takus: (0,5; -1) ir (1; 0).
Braiome grafik:
Int egral as
Danai tenka sprsti tok matematikos udavin: inant funkcijos
fix) ivestin, reikia rasti pai funkcij F(x).
Funkcija F(x) vadinama funkci j os fix) pirmykte funkci ja intervale
(a; b), jei F'(x) = fix) su visais i io intervalo.
1 pavyz dys. Funkcijos fix) = cos pirmykt funkcija intervale
+00) yra F(x) = sin , nes nurodytame intervale -F'(.v) = cos = fix).
1
2 pavyz dys. Funkcijos fix) = pirmykt funkci j a intervale (0;
1
yra F(x) = In , nes tame intervale F'(x) = (In x)' =
Veiksmas, kuriuo randama pirmykt funkcija, vadinamas integravimu.
I ntegravimas yra atvirkias veiksmas diferencijavimui.
J ei funkcijos ) ivestin intervale (a; b) tapaiai lygi nuliui, tai fix)
pastovi funkcija tame intervale.
Sakykime, kad funkcija F(x) yra funkci j os ) pirmykt funkcija inter-
vale (a; b). Tuomet:
1) funkcija F(x) + C (C = const.) irgi yra funkci j os ) pirmykt funk-
cija intervale (a; b);
2) kiekviena funkci j os fix) pirmykt funkcija intervale (a; b) gali bti
parayta taip: F(x) + C.
137
i pirmyki funkcij savyb geometrikai galima paaikinti taip: funk-
cijos J(x) bet kurios pirmykts funkcijos grafikas gaunamas i funkcijos
F(x) grafiko lygiagreiu postmiu aies Oy kryptimi.
Funkcijos ) vis pirmyki funkcij aib vadinama funkcijos J(x) ne-
apibrtiniu integralu ir ymima: J / ( x ) / x . Skaitoma integralas ef
iks d iks".
Pagal apibrim, J / (x) dx = F(x) + C; ia F (x) viena i funkcijos
) pirmyki funkcij, t. y. F(x) =/(x). Vadinasi, ( J / ( x ) d x j = f ( x ) .
enkl J vadiname integralo enkl u,/(x) pointegraline funkci j a,/(x)
dx pointegraliniu reikiniu, integravimo kintamuoju, C integ-
ravimo konstanta.
3 pavyz dys. Kadangi (sin ) = cos , tai viena funkcijos cos pir-
myki funkcij yra sin , o bendra pirmyki funkcij iraika yra
sin + C, todl J cos xdx = sin + .
Vadinasi, norint apskaiiuoti funkcijos ) integral, reikia rasti vien tos
funkcijos pirmykt funkcij ir prie j os pridti C. Neapibrtinio inte-
gralo apskaiiavim vadiname integravimu.
Kiekviena elementarioji funkcija, apibrta intervale (a; b), iame inter-
vale turi pirmykt funkcij (yra integruojama).
Pagrindini neapibrtini integral formuls yra ios:
1.
2.
3.
4.
5.
6.
7.
dx = +C,
x"
+l
x"dx = + C, -1,
a +1
dx , I l
n
=In +C, U,
X
e dx = e
x
+C,
a
x
dx =l C,
I na
cosx dx =sin +C,
sin dx = - cos +C,
dx
=tg +C,
cos"
dx
sin
2

-ctg +C.
Neapibrtinio integralo apskaiiavimo taisykls:
1) pastov dauginamj galima ikelti prie integralo enkl:
Jk f (x)dx = k j f (x) dx;
2) dviej funkcij sumos integralas lygus t funkcij integral sumai:
J(/ M + g (x))dx = J f (x) dx + Jg (x) dx;
3) jei J f ( x ) d x = F(x) + C, tai J f ( f c c +b) dx = -F (kx + b) + C.
funkcija ). Figr, kuri apriboja ios funkcijos grafikas, aies Ox at-
karpa [a; b] ir tiess = a, = b, vadiname kreivine trapecija.
Taigi kreivins trapecijos, kuri apriboja neneigiamos tolydios funkcijos
) grafikas atkarpoje [o; b], plotas ireikiamas formule
b
S = J f(x)dx. (1) Skaitoma: integralas nuo a iki b ef iks d iks".
A
Skaiiai a ir b vadinami integravimo riais: a apatiniu, b viru-
tiniu. Intervalas, kurio galai yra a ir b, vadinamas integravimo interva-
lu. Skaiiuojant apibrtinius integralus, naudojamasi pagrindine neapib-
J ei ) <O, kreivin trapecija yra po aimi Ox. Tada integralas (1) lygus
kreivins trapecijos plotui, paraytam su minuso enklu.
Sprsdami udavinius, susiduriame su figromis, kuri plotas lygus krei-
vini trapecij, esani vir aies Ox ir po aimi Ox, plot sumai. Pavyz-
diui, paveiksle pavaizduotos figros plotas
c <1 b
S = J ' / ( x ) dx - J f ( x ) dx + J / ( x ) dx,
a c d
b
j f ( x ) d x = F(b)-F(a). (2)
a
Cia F ( ) yra funkcijos / (x) pirmykt funkcija. (2) formul vadinama
NiutonoLeibnico formule. Skirtumas F (b) - F (a) ymimas simboliu
F (x)j', todl (1) formul perraoma taip:
b
\ f ( x ) d x = F(x)\
b
a
.
a
4 pavyzdys. Apskaiiuo-
kime plot figros, kuri ap-
riboja kreiv y = 2x - x
2
ir + 2y = 2 (r. pav.).
Sprendimas. Nubraiome
funkcij grafikus. J susikir-
timo tak abscises randame
i lygi sistemos
I y = 2x -
2
,
I x +2y = 2.
Gauname x. =, x, =2.
1
2
2
I ekomas plotas yra lygus kreivins trapecijos BACD ir trikampio BAD
plot skirtumui.
I.
SBACD =J (2x )dx =
/
x
3
^
2
1 1 3 3 9
S
bad
=-AB-BD = - - - - = - .
2 2 4 2 16
9 9 9
<s- _ c - -
^
tj
BACD
ij
BAD o .,
lO 16
Ats.: duotos figros plotas lygus 77 ploto vienet.
16
KOMBINATORIKA, TIKIMYBS
IR STATISTIKA
KOMBINATORIKA
Kombi natori ka yra matematikos sritis, nagrinjanti, kiek skirting
kombinacij, tenkinani tam tikras slygas, galima sudaryti i baigtinio
turim objekt skaiiaus.
Kombi nat or i n sudt i es t ai sykl
Sakykim, kad yra , objekt, turini pirmj poym, n
2
objekt,
turini antrj poym, ;J
3
objekt, turini treij poym, ..., n
k
objek-
t, turini '-tj poym, ir jokie du i t objekt neturi bendro poymio.
Tada vieno objekto pasirinkimo galimybi (variant, bd) skaiius yra
n
\
+ n
i
+

+

+ n
k-
1 pavyzdys. J onukas nori nusipirkti knyg. Kiek yra knygos pasirin-
kimo galimybi, kai knygyne yra 12 fantastikos ir 28 nuotyki knygos?
Sprendimas. Fantastikos knygai pasirinkti yra 12 galimybi, o nuoty-
ki 28 galimybs. Remiantis kombinatorin sudties taisykle, vienai
knygai (arba fantastikos, arba nuotyki) pasirinkti J onukas turi 12 +
+ 28 = 40 galimybi.
Ats.: 40 galimybi.
Api bendr i nt oj i sudt i es t ai sykl
Paprastoji sudties taisykl taikoma tik tada, kai pasirinkimo aibs
neturi bendrj element (daikt, objekt). J ei elementai kartojasi, tai
reikia taikyti apibendrintj sudties taisykl.
J ei objektui A parinkti yra n bd, o objektui B parinkti m bd, ir jie
turi k bendr element, tai pasirinkti arba A, arba B yra n +m - k bd.
2pavyz dys. 78 mokyklos antrokai dalyvauja uklasinje veikloje: dai-
nuoja arba oka. 52 mokiniai tik oka, 18 oka ir dainuoja. Kiek mo-
kini tik dainuoja?
Sprendimas. Naudoj ams apibendrinta sudties taisykle. inome vis mo-
kini skaii. Paymj raide skaii mokini, kurie tik dainuoja, su-
darome lygt:
78 = 52 + - 18,
= 44.
Ats.: tik dainuoja 44 mokiniai.
Kombi nat or i n daugybos t ai sykl
J eigu objekt x
1
galima pasirinkti A
1
bdais, objekt x
2
- k
2
bdais,
objekt x
3
- A
3
bdais, ..., objekt x
n
- k
n
bdais, tai vis t objekt rinkin
(x x
2
, x
3
, ..., x
n
) galima pasirinkti k
x
k
2
k
3
... k
n
bdais.
1 pavyz dys. Vytautas Zoologijos sode nori nusipirkti papgli pore-
l. Pateli yra trij spalv: gelton, ali ir mlyn, o patinli keturi
spalv: balt, gelton, ali ir mlyn. Kiek yra skirting bd parinkti
patel ir patinl?
Sprendimas. Skirting spalv pateles paymki me raidmis: geltonas
g, alias f, mlynas m, o patinus paymkime raidmis: baltus
b, geltonus g, alius f, mlynus m.
geltona
baltas alia
mlyna
geltona
geltonas
alia
mlyna
geltona
alias
alia
mlyna
geltona
mlynas
alia
mlyna
b.g
b.
b.m
g-g
g-
g.m
-g
.
.m
m.g
m.
m.m
Vytautas pirma gali rinktis patel, paskui patinl arba pirma isirinkti
patinl, paskui patel. Atsivelgiant tai, k rinksis pirma patel
ar patinl, Vytauto pasirinkimo galimybes galime pavaizduoti vadina-
muoju loginiu galimybi mediu.
Vytauto galimybes pasirinkti patel ir patin taip pat galima nurodyti (ko-
duoti) raidi dvejetais:
{ (g, b), (g, g), (g, z), (g, m), { (b, g), (b, i ), (b, m),
(z, b), (, g), (i, z), (z, m), arba (g, g), (g, z), (g, m),
(m, b), (m, g), (m, z), (m, m)}, (f, g), (, z), (, m),
(m, g), (m, z), (m, m) }.
Suskaiiav medi akas arba aibi elementus (raidi dvejetus), sui-
nome, kad j yra 12: t. y. 12 = 3- 4 =4- 3. Uraas 3 4 nurodo, kad
kiekvienai i trij pateli galima parinkti po 4 patinlius. Taigi Vytautas
gali sudaryti 12 skirting por papgli. O uraas 4 3 reikia, kad
kiekvienam i keturi patinli galima priskirti po 3 pateles. Taigi gau-
name 12 skirting patels ir patinlio parinkimo bd.
Ats.: 12 skirting bd.
Api bendr i nt oj i kombi nat or i n daugybos t ai sykl
J ei kuriam nors objektui a, pasirinkti yra , bd, o po kiekvieno
tokio pasirinkimo objekt a
2
galima pasirinkti m
2
bdais, po kiekvien
toki dviej pasirinkim objekt a
3
galima pasirinkti m
}
bdais, ..., po
toki k pasirinkim objekt a
k
galima pasirinkti m
k
bdais, tai objekt
rinkin (a,, a
2
, ..., a
k
) galime pasirinkti m
{
m
2
... m
k
bdais.
i taisykl patogiausia taikyti udaviniams, kuriuose i duot skaitmen
reikia sudaryti daugiaenklius skaiius.
1 pavyzdys. I skaitmen 1, 2, 3, 4 ir 5 sudaromi trienkliai skaiiai.
Kiek galima sudaryti lygini trienkli skaii, turini skirtingus skait-
menis? Kiek galima sudaryti nelygini trienkli skaii su pasikartojan-
iais skaitmenimis?
Sprendimas. Duotame rinkinyje yra du lyginiai skaitmenys. Tai 2 ir 4. Kai
jie bus gale, trienklis skaiius bus lyginis:
(3 4 1) 2 = 24.
J ei gale bus 1, 3, 5 skaiius bus nelyginis:
(5 5 1) 3 = 75
Ats.: 24 lyginius ir 75 nelyginius skaiius.
Natraliojo skaiiaus faktorialas (ymimas n!) yra vis natralij skai-
i nuo n iki 1 sandauga:
n\ =n (n - 1) (n - 2) ... 3 2 1 = n (n - 1)!.
Simbol n\ skaitome: en faktorialas".
Susitarta laikyti, kad O! = 1.
P avyz d i ai :
1! = 1, 4! =4 3 2 1 = 4 3! = 24,
2! = 2 1 = 2, 5! = 5 4 3 2 1=5 - 4! = 120,
3! = 3- 2- 1 = 3- 2! = 6, 6! =6- 5- 4- 3- 2 - 1 =6 - 5! = 720.
Junginiai yra vairios bet koki daikt grups, besiskirianios viena nuo
kitos arba paiais daiktais, arba j isidstymo tvarka.
J unginio elementais yra vadinami daiktai, i kuri sudaryti junginiai.
Gr et i ni ai , gr et i ni ai su pasi kar t oj i mai s
Gretiniai i n element po k yra tokie junginiai, kuri kiekvienas
turi k element, parinkt i n element, ir kurie vienas nuo kito skiriasi
arba paiais elementais, arba j idstymo tvarka.
1 pavyzdys. Gretiniai abc, cab, bac sudaryti i t pai element,
taiau yra skirtingi, nes skiriasi j element idstymo tvarka; gretiniai
abd ir cbd yra skirtingi, nes skiriasi paiais elementais.
Gretini i n element, paimt po k element, skaiius ymimas A
k
(k < n, n, k e N). Gretini skaii galima apskaiiuoti pagal formul
2 pavyzdys.
4
= 8 (8 - 1) (8 - 2) (8 - (4 - 1)) =
= 8 (8 - 1)(8 - 2)(8 - 3) = 8- 7- 6- 5= 1680.
(1) formul galima perrayti ir taip:
Susitarta laikyti, kad =1,A =1.
4 pavyzdys. Traukin sudaro 9 vagonai. Kiek yra galimybi susodinti
4 mones skirtingus vagonus?
Sprendimas. 4 = 9 - 8 - 7 - 6 = 3024.
Ats.: 3024 galimybs.
A
k
n
= n (n - 1) (n - 2) ... - (n-(k - 1)).
( D
3 pavyzdys. =
6! _ 6! _ 1-2-3-4-5-6
(6- 2)!
_
4! ~ 1-2-3-4
=5-6 =30.
Cretini su pasikartojimais i n element po k skaiius ymimas j
n
ir
apskaiiuojamas pagal formul
A
n
= '
5 pavyzdys. Sudarykime visus galimus gretinius su pasikartojimais i
keturi element a, b, c, d po 2 elementus:
aa ab ac ad
ba bb be bd
ca cb cc cd
da db dc dd.
I viso gavome 16 gretini su pasikartojimais.
Pagal formul = 4
2
= 16.
Kl i ni ai , kl i ni ai su pasi kar t oj i mai s
Kliniai i n element yra gretiniai i t pai n element po n. Klini
skaiius ymimas P
n
. Skirtingi kliniai yra sudaryti i t pai element
ir vienas nuo kito skiriasi tik element idstymo tvarka. Klini i n
element skaiius apskaiiuojamas pagal formul
P
n
= A
n
= n (n - 1) ( - 2) ... 3 2 1 = !.
1 pavyzdys. Moiut augina 6 triuius. Keliais bdais ji gali paskirs-
tyti 6 ankams priirti triis, jei kiekvienas triuis gali turti tik vien
eiminink?
Sprendimas. P
b
= 6! = 720.
Ats.: 720 bd paskirstyti triuius.
J unginiai, sudaryti i n element (a,, a
2
, ..., a
n
), kuri pirmasis elementas
a, pasikartoja k, kart, antrasis elementas a
2
pasikartoja k
2
kart, elemen-
tas a
3
-

kart, ..., elementas a


n
pasikartoja k
n
kart, yra vadinami k-
liniais su pasikartojimais.
Klini su pasikartojimais i n element a
v
a
2
, ..., a
n
skaiius randamas
pagal formul
nl
^n (Ap A
2
, ..., AJ = J J L f '
FV IV2 J
ia A
1
elemento a, pasikartojim skaiius; A
2
elemento a
2
pasikar-
tojim skaiius; ...; A
n
elemento a
n
pasikartojim skaiius.
Visada A
1
+A
2
+ ... +k
n
= n.
2 pavyzdys. Kiek odi galima sudaryti i odio kupranugaris"?
Sprendimas. I viso odyje yra 12 raidi, k pasikartoja 1 kart, u 2,
p I, r 2, a 2, n 1, g 1, i 1,5 1. Todl tai yra klinys
su pasikartojimu, kuris apskaiiuojamas taip:
12! 479001600
P, 1 1 1 1 1 1 2 2 2) = = =59 875 200.
r n ( ' , ' , ' , ' , ' . ' , Wi 1!1!1!1!1!1!2!2!2! 8
Ats.: galima sudaryti 59 875 200 odi.
Der i ni ai , der i ni ai su pasi kar t oj i mai s
Deriniai i n element po k yra tokie junginiai, kuri kiekvienas
turi k element, parinkt i duot n element, ir kurie vienas nuo kito
skiriasi tik paiais elementais.
P avyzdi ai , abc, bac, cab yra vienas ir tas pats derinys; xy i ry x yra
vienas ir tas pats derinys.
Derini i n element po k skaiius ymimas C
k
ir apskaiiuojamas pa-
gal formul
k\
s
_ 6- (6- 1)- (6- 2)- (6- 3)- (6- (5- 1)) _
1 pavyzdys. L
6
-
_ 6- (6- 1)- (6- 2)- (6- 3)(6- 4) _ 6-5-4-3-2 _
5! ~1-2-3-4-5 ~
Derini radimo formul gali bti ir tokia:
" k\(n-k)\
_
s
6! 6! 1-2-3-4-5-6 ,
2 pavyzdys. C, = = = =6.
5!(6-5)! 5! -1! 1-2-3-4-5-1
Susitarta laikyti, kad C=1 ir Cg =1.
3 pavyzdys. I 7 roi ir 5 narciz ied reikia sukomponuoti puok-
t, kurioje bt 2 ros ir 3 narcizai. Keliais bdais tai galima padaryti?
Sprendimas. Pasirinkti 2 roes i 7 turime C
7
2
galimybi, o narcizus
C
5
3
. Kadangi renkams ir roes, ir narcizus, tai
C ^ ^ U - i U
7
^
4
= 210.
7 5
2!5! 3!2! 2-2
Ats.: yra 210 bd puoktei sukomponuoti.
Deriniai i n element po k su pasikartojimais apskaiiuojami pagal
formul
-a _ (n + k-1)1
kl(n-l)\ '
- 7 (4 +7- 1)! 10! 8- 910 ,
f t
1 pavyzdys. C
4
=- = = =120,
7!(4-1)! 7! -3! 1-2-3
arba
C
k
- C
k
- -1
2 pavyzdys. = , = ; ~ =120.
Sprendiant udavinius, patogiau naudotis antrja formule.
3 pavyzdys. Yra 12 aidim aparat. Mindaugas nori suaisti jais 14
kart. Skaiiuojame Mindaugo pasirinkimo galimybes.
- h 25'
Sprendimas. Cn = =4 457 400.
14! 11!
Ats.: yra 4 457 400 pasirinkimo galimybs.
C* savybs
1. C
k
=C"'
k
.
n n
n
Si formul patogu taikyti derini skaiiui apskaiiuoti, kai k>
1 p a v y z d y s. C
1
9
Q
0
=C
100
0
-
96
=C
j
=^ ^ ^ =3 921225.
2. C
k
=C*., +C*;,'; k<n.
2 pavyzdys. C
5
3
=C
4
3
+C
4
2
; C
4
2
=C
2
+C' .
3. c+c,! +...+c; =2".
3 pavyzdys. C
4
0
+C
4
+C
4
2
+C
4
3
+C
4
4
=1 +4 +6 +4 +1 =16 =2
4
.
Ryys tarp gretini i n element po k skaiiaus A
k
ir derini i n ele-
ment po k skaiiaus C
k
nusakomas formule
A
k
n
=MC
t
n
.
4 pavyzdys. Af =4!-C
7
4
, t. .
7
4
=- =4-5-6-7 ir A
k
=k\C
n
.
7' 7'
4!-C
4
=4! = =4-5-6-7.
4!3! 3!
Paskal i o t r i kampi s
C
k
bei j skaitines reikmes, apskaiiuotas pagal formul C
k
=
=C*_, +C
k
:!,
k < n
(prisiminkite, kad =C" =1, C
0
0
=1), patogu sura-
yti lentel, kuri vadinama Paskalio trikampiu:
n=0 C
0
1
o
u
i
=1 C, C
1
1
0 1 2
4 /
=2 C, C, C, 1 2 1
0 1 2 3 \ / \ /
n=3 C
3
C
3
C
3
C
3
1 3 3 1
0 1 2 3 4 \ / \ / \ x
n=4 C
4
C
4
C
4
C
4
C
4
1 4 6 4 1
0 1 2 3 4 5 \ / \ / \ / \ /
=5 C
5
C
5
C
5
C
5
C
5
C
5
1 5 10 10 5 1
n , , I
4 5
s \ / 4 / \ / N /
n=6 C
6
C
6
C
6
C
6
C
6
C
6
C
6
1 6 15 20 15 6 1
Pirmasis ir paskutinysis kiekvienos eiluts elementas yra lygus 1, nes
c; =c, ; =i.
Kiti eiluts nariai randami pagal taisykl: kiekvienas elementas, iskyrus
kratinius elementus, kurie lygs 1, yra lygus skaii, esani vir j o
kairje ir deinje, sumai.
Pavyzdiui, 6-oji eilut i 5-osios gaunama taip:
1 5 10 10 5 1
/ \ / \ / \ / \ / \ / \
1 1+5 5+10 10+10 10+5 5+1 1
I I I I I I i
1 6 15 20 15 6 1
Paskalio trikampio eilui elementai atitinka dvinario a +b n-tojo laips-
nio koeficientus:
(a + bf = 1 =C
0
0
,
(a + b)
1
= 1 a + 1 b = C
x
a + C\b,
(a + b)
2
= 1 a
2
+ 2ab + 1 b
2
= C
2
V +C\ab + C
2
2
b
2
,
(a + b)
3
= 1
3
+
2
+ 3ab
2
+ 1 V = C
3
V +C\a
2
b + C
2
ab
2
+C]b\
(a+ b)
4
= 1 - a
4
+ 4a
3
b + 6a
2
b + Aab
i
+ 1 b
4
= C
4
V +C>
3
6 +C
4
VA
2
+
+Clab
3
+C
4
V.
TIKIMYBS
Tikimybi teorija yra matematikos aka, tirianti masini atsitikti-
ni reikini dsningumus.
vyki ai
vykis yra bandymo arba stebjimo rezultatas.
1 pavyzdys. I ds, kurioje yra 4 juodi ir 5 raudoni rutuliukai, iima-
mas vienas rutuliukas. Tai bandymas. O tai, kad i ds itraukiamas
rutuliukas yra juodas arba raudonas, galimi j o vykiai.
Btinasis vykis yra toks vykis, kuris, atlikus bandym, visada vyksta.
2 pavyzdys. Metus monet, atsivert arba skaiius, arba herbas; is
vykis btinas, nes kitos galimybs nra.
Negalimasis vykis yra toks vykis, kuris, atlikus bandym, niekada ne-
vyksta.
3 pavyzdys. vykis i duts, kurioje yra 5 pietukai, paimti 6 pie-
tukai" yra negalimas, nes yra tik 5 pietukai.
Atsitiktinis vykis yra toks vykis, kuris, atlikus bandym, gali vykti, bet
gali ir nevykti.
Atsitiktiniai vykiai ymimi didiosiomis raidmis A, B, C, D ir t. t.
4 pavyzdys. Metama ant stalo moneta atvirto herbu" yra atsitiktinis
vykis, nes gali atvirsti ir skaiius.
Nesutaikomieji vykiai yra tokie vykiai, kurie, atliekant bandym, nega-
li vykti visi vienu metu, t. y. gali vykti tik vienas i j.
5 pavyzdys. I klass irenkamas 1 moksleivis mokini taryb. vy-
kiai A ir B\
A irenkamas vaikinas";
B irenkama mergina".
vykiai nesutaikomi, nes tas pats mogus negali bti ir mergina, ir vaiki-
nas.
Poromis nesutaikomieji vykiai yra tokie vykiai A
1
, A
2
, ..., A
N
, kai bet
kurie du i j yra nesutaikomi.
vykiui A prieingas vykis yra toks vykis A, kuris vyksta tik tada, kai
nevyksta A.
6 p a v y z d y s. J ei vykis A aulys pataik taikin", tai j am priein-
gas vykis A aulys nepataik taikin".
Elementarieji vykiai yra tokie vykiai, i kuri susideda kai kurie kiti
vykiai. Elementarij vyki skaii ymsime n.
7 pavyzdys. Ridenamas loimo kauliukas. I io bandymo elementa-
rij vyki E
x
atsivert dvi akuts", E
2
atsivert keturios akuts"
ir E
3
atsivert eios akuts" susideda vykis A atsivert lyginis
akui skaiius". Tai reikia, kad vykis A vyks, jei vyks bent vienas i
trij vyki E
x
, E
2
, E
y
vykiai E
x
, E
2
, E
3
yra neskaidomi paprastesnius vykius ir yra poromis
nesutaikomi, t. y. negali vykti kartu.
Elementarij vyki aib yra bandymo vis elementarij vyki visu-
ma. Su bandymu susij elementarieji vykiai yra poromis nesutaikomi ir
vienas i j yra btinasis vykis.
8 pavyzdys. Dje yra 5 kaladls, paymtos skaiiais 1, 2, 3, 4, 5.
I jos vienu metu itraukiamos 2 kaladls.
Suraykite visus elementariuosius vykius, susijusius su iuo bandymu.
io bandymo elementarieji vykiai yra tokie: 12; 13; 14; 15; 23; 24; 24;
34; 35; 45. is vykis turi 10 elementarij vyki.
vykiui A palanks elementarieji vykiai yra tokie vykiai, kuriems
vykstant vyksta ir mus dominantis vykis A.
9 pavyzdys. Dje yra 4 rutuliai, paymti skaiiais 1, 2, 3, 4, t. y.
rutuliai yra sunumeruoti. I ds vienu metu itraukiami 3 rutuliai. Su
iuo bandymu susij elementarieji vykiai yra:
E
x
itraukti rutuliai, paymti skaiiais 1, 2, 3";
E
2
itraukti rutuliai, paymti skaiiais 2, 3, 4";
E
3
itraukti rutuliai, paymti skaiiais 1, 3, 4";
E
4
itraukti rutuliai, paymti skaiiais 1, 2, 4".
Elementarij vyki skaiius lygus
3
=
4( 4- l ) ( 4- 2)
= 1
4
1-2-3
vykiai E
x
, E
2
, E
3
, E
4
yra poromis nesutaikomi ir vienas i j yra btinasis
vykis. vykiui A itrauktj rutuli numerius ymini skaii suma
maesn u 8" palanks elementarieji vykiai yra E
x
ir E
4
, o vykiui
B itrauktj rutuli numerius ymini skaii suma didesn u 6"
palanks elementarieji vykiai yra E
2
, E
3
ir E
4
.
Du vykiai yra sutaikomi, jei abiem vykiams yra bent vienas palankus
elementarusis vykis.
10 pavyzdys. Du auliai, nepriklausomai vienas nuo kito, auna t
pat taikin. vykis A pataik pirmasis aulys" ir vykis B pataik
antrasis aulys" yra sutaikomi, nes, atliekant bandym, taikin gali
pataikyti abu auliai.
Vei ksmai su vyki ai s

B
A
t
AU B
Palyginkime tokius vykius:
A ridenant kauliuk ikrito 2 akuts" ir
B ridenant kauliuk, ikrito lyginis akui skaiius".
Pastebime tokius prieastinius ryius tarp t vyki: jei vyko A, tai tuo
pat metu vyko ir B, bet jei vyko B, tai dar nereikia, kad btinai vyko
ir A. Matome, kad vykiai A ir B nra tolygs vienas kitam, t. y. vykis
A yra vykio B dalis. ymima AaB.
vykis B yra svarbesnis u vyk A, nes
vyk B sudaro trys elementarieji vykiai:
ikrito 2 akuts", ikrito 4 akuts", i-
krito 6 akuts", tuo tarpu vykis A nesi-
skaido, jis yra vienintelis. Geometrikai
tai galima pavaizduoti taip:
vykiai A ir B yra lygs, jei, vykus vie-
nam i j, vyksta ir kitas. ymima A =B .
1 pavyzdys. vykiai A ne visi klass mokiniai ilaik skmingai
matematikos egzamin" ir B bent vienas klass mokinys neilaik
egzamino" yra lygs.
vyki A ir B sjunga (suma) vadina-
mas vykis, kuris vyksta tik tada, kai
vyksta bent vienas i vyki A ir B (arba
A, arba B, arba A ir B kartu).
vyki A ir B suma ymima A +B (gali-
ma ymti ir A U B). Geometrikai tai ga-
lima pavaizduoti taip:
2pavyz dys. Ridenant kauliuk, ufik-
suoti tokie vykiai:
A ikrito 1 akut";
B ikrito 2 akuts";
C ikrito ne daugiau kaip 2 akuts".
vykis C yra vyki A ir B sjunga, nes vykiai A ir B negali vykti kartu,
vyksta arba A, arba B. vyki A ir B san-
kirta (sandauga) vadinamas toks vykis,
kuris vyksta tik tada, kai vyksta abu
vykiai A ir B.
vyki A ir B sandauga ymima A B
(galima ymti A B). Geometrikai tai
galima pavaizduoti taip:

3 pavyzdys.
A pasirinktasis skaiius dalijasi i 2";
B pasirinktasis skaiius dalijasi i 3";
C pasirinktasis skaiius yra 6".
vykis C reikia tai, kad vyko ir A, ir B kartu, t. y. skaiius 6 dalijasi
i 2 ir i 3, todl C = AB.
vykiai A ir B vadinami poromis nesutaikomaisiais, jei A - B nega-
limasis vykis.
vykiai A ir B vadinami prieingaisiais, jeigu vyki A ir B suma (sjun-
ga) yra btinasis vykis, o sandauga (sankirta) negalimasis vykis.
Kl asi ki ni s vyki o t i ki mybs api br i mas
J ei atliekame bandym, kurio rezultatai yra vienodai galimi, tai vy-
kio A, susijusio su iuo bandymu, tikimyb apskaiiuojama pagal formul
n
ia m skaiius vienodai galim vyki, palanki vykiui A, n vis
elementarij vyki skaiius, o P( A) vykio A tikimyb, be to,
O < m < n ir O <P( A) < 1.
Btinojo vykio A tikimyb P( A) = 1, nes m = n.
Negalimojo vykio A tikimyb () =O, nes negalimasis vykis nevyksta
n viename bandyme, todl m = 0.
J ei vykiui A prieingas vykis yra A, tai P( A ) = 1 - T(A), arba P( A) =
= I - P (A).
I tikrj, jei galim vyki yra n, o vykiui A palanki elementarij
vyki yra m, tai vykiui A palanki elementarij vyki yra n - m.
Vadinasi, P(^) = ^ =1 - - =1-().
n n
Visada P (A) + P(A) = I.
Nesut ai komj vyki sumos t i ki myb
Sakysime, kad m skaiius vienodai galim vyki, palanki vy-
kiui A, k skaiius vienodai galim vyki, palanki vykiui B, kuris yra
nesutaikomas su vykiu A, o n bendras vienodai galim vyki skai-
ius, tai
YYl J c
P (A) = - , P(B) = - .
n n
Pagal nesutaikomj vyki sumos prasm, A +B reikia vyko arba A,
arba B", todl
P(A + B) = P (A) + P(B).
Nesutaikomj vyki sumos tikimyb yra lygi i vyki tikimybi su-
mai.
Si formul teisinga n poromis nesutaikomj vyki A
1
, A
2
, A
3
, ...A
11
su-
mai, t. y.
P (A
1
+A
2
+ ...+ A
n
) = P (A
1
) + P(A
2
) + ... + P (A
n
).
J ei vykiai A
1
, A
2
, A
3
, ...A
n
sudaro piln vyki grup (yra poromis nesu-
taikomi, o suma yra btinasis vykis), tai
(,) +P(A
2
) + ... + P(A
n
) = 1.
1 pavyzdys. Dje yra 5 raudoni, 2 mlyni ir 3 ali rutuliai. Kokia
tikimyb, kad atsitiktinai itrauktas rutulys bus mlynas arba alias?
Sprendimas. Pasiymime: vykis A itrauktas mlynas rutulys", vykis
B itrauktas alias rutulys", vykis A +B itrauktas mlynas arba
alias rutulys".
P(A) = =0,2, P CS) = =0,3.
10 10
J vykiai A ir B yra nesutaikomieji, todl
P ( +) = () + () = 0,2 +0,3 = 0,5.
Ats.: 0,5.
Sut ai komj vyki sumos t i ki myb
Sakysime, kad m skaiius vienodai galim vyki, palanki vy-
kiui A, k skaiius vienodai galim vyki, palanki vykiui B. Tarkime,
kad tarp mintj m + k vyki I yra toki, kurie palanks ir vykiui A,
ir vykiui B. J ei n bendras galim vyki skaiius, tai () =,
n
P(B) = - , P(AB) = - .
n n
Pagal sutaikomj vyki sumos prasm, A +B reikia, kad vyko bent
vienas i vyki A ir B". Tokiam vykiui palanki vyki tursime m +
+k - I, todl
P (A + B) = P (A) + PCB) - P(AB).
Sutaikomj vyki sumos tikimyb lygi i vyki tikimybi sumai be
tikimybs abiem vykiams vykti kartu.
Nepr i kl ausomj vyki sandaugos t i ki myb
Sakysime, kad m skaiius vienodai galim vyki, palanki vy-
kiui A, k skaiius vienodai galim vyki, palanki vykiui B, o n
bendras skaiius vienodai galim vyki. Tarkime, kad A ir B sutaiko-
mieji vykiai, t. y. jie gali vykti kartu. Tuomet skaiius vienodai galim
vyki, palanki vykiui AB, yra mk.
Kadangi V(A) = - , P(B) = - , tai
n n
P (AB) = P (A) P(B).
Sutaikom nepriklausomj vyki sandaugos tikimyb yra lygi vyki
tikimybi sandaugai.
Nesutaikomj vyki sandaugos tikimyb yra lygi nuliui.
1 pavyzdys. Ridenami 3 kauliukai. Kokia tikimyb, kad ikris vis
kauliuk 6 akuts?
Sprendimas. Paymime vykius:
A ikrito pirmojo kauliuko 6 akuts";
B ikrito antrojo kauliuko 6 akuts";
C ikrito treiojo kauliuko 6 akuts".
vykiai A, B ir C nepriklausomi ir sutaikomi, todl
P(AB) = P( A) P(5) P(C).
Kadangi () = P(S) = P(C) = - , tai P (ABC) = .
6 216
Ats.: .
216
J ei vykiai A ir B nepriklausomi, tai P(AB) = ()(5).
Taigi dviej nepriklausom vyki sandaugos tikimyb yra lygi t vyki
tikimybi sandaugai.
At si t i kt i ni ai dydi ai
Atsitiktinis dydis yra toks dydis, kuris po bandymo gyja konkre-
i, i anksto neinom skaitin reikm.
P avyz d i ai .
1. Ridename loimo kauliuk. Atsitiktinis dydis po vieno iridenimo
ikritusi akui skaiius.
2. Perkame n loterijos biliet. Atsitiktinis dydis laimjimo dydis.
3. Bandoma elektros lemputs tarnavimo trukm. Atsitiktinis dydis
lemputs tarnavimo laikas.
4. aulys n kart auna taikin. Atsitiktinis dydis pataikym skai-
ius.
5. Per futbolo varybas komandos pelnyt vari skaiius taip pat yra
atsitiktinis dydis.
Toliau bus ymima taip:
X atsitiktinis dydis;
JC x
2
, ..., x
n
atsitiktinio dydio gyjamos reikms;
p p p
2
, ..., p
n
atsitiktinio dydio X gyjam reikmi x x
2
, ..., x
n
tiki-
mybs atitinkamai;
vykis A
x
atsitiktinis dydis X gijo reikm x
1
su tikimybe p";
vykis A
2
atsitiktinis dydis X gijo reikm x
2
su tikimybe p
2
";
vykis A
n
atsitiktinis dydis X gijo reikm x
n
su tikimybe p".
Atsitiktinio dydio X pasiskirstymo dsnis, arba skirstinys, yra vis at-
sitiktinio dydio X reikmi ir t reikmi tikimybi visuma.
Daniausiai atsitiktinio dydio X skirstinys uraomas lentele:
X X1
*2
X3
X
n
P
P\ Pl Pn
[vykiai A
1
, A
2
, ..., A
n
yra nesutaikomieji, nes atsitiktinis dydis X gali gyti
tik kuri nors vien reikm. vykis A
1
+ A
2
, + ... + A
n
yra btinasis, t. y.
vien i reikmi X
1
, x
2
, ..., x
n
dydis btinai gyja, todl:
P(A
X
+ A
2
, + ... + AJ = 1,
arba P(Zl
1
) + P(A
2
) + ... + P(A
n
) = 1,
arba p
x
+ p
2
+ ... +P
n
= 1.
1 pavyzdys. Metamos dvi monetos. Atsitiktinis dydis X yra herbo i-
kritimo skaiius. Uraysime io atsitiktinio dydio skirstin.
Sprendimas. Bandymo galimos baigtys (bandymo elementarieji vykiai)
yra HH, HS, SH, SS. Atsitiktinis dydis X gali gyti reikmes O, 1,2.
Palanki vyki toms reikmms gyti atitinkamai yra 1,2, 1, todl atsi-
tiktinio dydio X skirstinys yra:
X 0 1 2
1 1 1
P
4 2 4
Atsitiktinio dydio skirstinys gali bti pavaizduotas grafikai tokiu bdu:
Ox ayje atidedame atsitiktinio dydio reikmes, o Oy ayje j atitin-
kamas tikimybes. Laute, jungianti takus (x,; /?,.), yra pasiskirstymo dau-
giakampis, arba poligonas.
At si t i kt i ni o dydi o mat emat i n vi l t i s (vi dur ki s)
Tarkime, kad atsitiktinio dydio X skirstinys uraytas lentele:
X X2
* 3
X
N
P
P\ Pl Pn
Atsitiktinio dydio matematin viltis (vidurkis) (ymima MX) yra atsi-
tiktinio dydio reikmi ir j atitinkam tikimybi sandaug suma:
MX =X
i
P
1
+ X
2
P
2
+ ... + x
n
p
n
.
Matematin viltis yra vidurkin atsitiktinio dydio reikm.
At si t i kt i ni o dydi o di sper si j a
Atsitiktinio dydio X nuokrypis nuo matematins vilties MX yra
atsitiktinis dydis X - MX
Atsitiktinio dydio X dispersija (ymima Y)X) yra atsitiktinio dydio
(X - M^Q
2
matematin viltis.
Dispersija apskaiiuojama pagal formul
DX = M(X - MX)
2
.
Dispersija parodo, kaip atsitiktinio dydio reikms yra susitelkusios apie
j o matematin vilt, t. y. jei DX yra nedidelis skaiius, tai X reikms
artimos matematinei viliai, o jei DX yra didelis skaiius, tai X reikms
labai skiriasi nuo matematins vilties MX, t. y. labai isisklaidiusios MX
atvilgiu.
Atsitiktinio dydio X dispersij galima apskaiiuoti ir pagal i formul:
DX = MAT
2
- (I VLY )
2
.
Vidutiniu kvadratiniu nuokrypiu vadinamas dydis g =Vd X.
MATEMATIN STATISTIKA
Gener al i n ai b i r i mt i s
Generalin aib yra kuri nors objekt, turini vien ir t pat
bendr poym, visuma.
Generalins aibs tris yra generalins aibs element skaiius.
Imtis yra statistiniam tyrimui pasirinkta tiriamj objekt (generalins
aibs element) dalis.
Tarkime, parduotuvje parduota 20 por vyrik kojini, kuri dydiai
tokie: 27; 28; 31; 26; 27; 30; 26; 28; 29; 27; 25; 26; 29; 30; 31; 28; 25;
26; 31; 30.
Imties tris yra imties element skaiius. J is ymimas n. Ms atveju
imties tris 20, nes yra paimta 20 element.
Imt i es skai t i ns char akt er i st i kos
Imties variacin eilut tai imties elementai, surayti didjimo
tvarka. Nagrinto pavyzdio parduot kojini dydi variacin eilut yra
tokia: 25; 25; 26; 26; 26; 26; 27; 27; 27; 28; 28; 28; 29; 29; 30; 30; 30;
31; 31; 31.
Imties plotis (ymimas raide r) yra jos didiausios reikms X
il
ir maiau-
sios reikms x
m
skirtumas: r = x
d
- x
m
. To paties pavyzdio imties plotis
r =31 - 25 = 6.
Imties centras (ymimas raide c) yra jos didiausios reikms x
d
ir ma-
X "f" X
iausios reikms X
m
aritmetinis vidurkis: c =
d
'". To paties pavyz-
j -
31 + 25

dzio imties centras c = =28.
2
Mediana yra skaiius, dalijantis imties tr dvi lygias dalis. Kai imties
dydis yra nelyginis skaiius, mediana lygi variacins eiluts viduriniajam
skaiiui ir, kai imties dydis yra lyginis skaiius, dviej vidurini-
j skaii aritmetiniam vidurkiui. Ms nagrinto pavyzdio eiluts me-
28 +28
diana =28, nes turim lygin skaii element.
Imties elemento danis (ymimas m
k
) yra skaiius, parodantis, kiek kar-
t elementas x
k
pasikartoja imtyje.
Stebjimo duomenys daniausiai suraomi dani lentel, kurios pir-
mojoje eilutje uraomos skirtingos variacins eiluts reikms x
k
, ant-
rojoje j daniai m
k
. Kartais dar skaiiuojami santykiniai daniai.
* *
25 26 27 28 29 30 31
m
U
2 4 3 3 2 3 3
PK*
2 4 3 3 2 3 3
PK*
20 20 20 20 20 20 20
Imties elemento santykinis danis (ymimas p* ) yra imties elemento
danio m
k
. ir imties element skaiiaus n santykis: p'
t
=.
n
Imties element dani suma visada lygi imties triui, o santykini da-
ni suma lygi 1.
Dani lentel galima pavaizduoti grafikai. Abscisi ayje atidedame im-
ties reikmes X
i
, X
1
, ..., x
k
, ordinai ayje j atitinkamus danius m
y
,
m
2
, ..., m
k
(arba santykinius danius p
x
*,p
2
*, ...,p,*). Tiesi atkarpomis
sujungiame takus ( m
k
) arba (x
A
.; p*). Kreiv, jungianti atidtus takus,
ir yra dani lentels grafinis vaizdas. Si kreiv vadinama poligonu.
Imties skaitins charakteristikos yra jos vidurkis ir dispersija.
Imties X
i
, X
1
, ..., x
n
vidurkiu vadinamas aritmetinis vidurkis
X I X *>I I X i.
= - .
n
J ei imtis urayta dani lentele
X
1
X
2
x
k
/W, m
2
m
k
tai tos sugrupuotos imties vidurkis, kai k yra grupi skaiius, apskai-
. . . ~ , - x,m.+x
2
m
2
+... +x
k
m
k
ciuojamas pagal tormul x = - *
n
- 25- 2 +26- 4 +27- 3 +28- 3 +29- 2 +30- 3 +31-3 560
= = = 28.
20 20
I mties x,, x
2
, ..., x
n
dispersija (ymima S
2
) apskaiiuojama pagal formul
s
i
=
(x, -x? +(x
2
-x)
2
+ - + U, -x)
2
n
J ei imtis urayta dani lentele, tai sugrupuot duomen imties disper-
sija apskaiiuojama pagal formul
S
2 _ (, ) /, +(x
2
x) m
2
+... +(X
it
x)'m
k
n
2
_ (25 - 28) 2 +(26 - 28) -4 +(27 - 28)
2
-3 +(28 - 28)
z
-3 +

20
+(29 - 28)
2
-2 +( 30- 28)
2
-3 +(31- 28)
2
- 3 _
20
9-2 +4- 4+1- 3 +0- 3+1- 2 +4- 3 +9- 3 78
3,9.
20 20
Arba S
2
=xfp' +x\p\ + --- + X
1
k
p
k
- ;
ia p*, p
2
*, ..., p
k
* imties element santykiniai daniai.
I mties dispersija S
2
apibdina stebjimo duomen sklaidos dyd apie im-
ties vidurk.
I mties x,, x
2
, ..., X
11
vidutiniu kvadratiniu nuokrypiu (ymimas raide S)
vadinama kvadratin aknis i imties dispersijos: S = \IS
2
. io pavyzdio
S = 1,974841766.
St ebj i mo duomen gr upavi mas
Paprastai kurios nors objekt grups tyrimo pagal tam tikr poym
procese stebjimo duomen gauname labai daug. J ie daniausiai bna
isisklaid, negras". Su tokiais duomenimis nepatogu atlikti bet
kokius skaiiavimus, taip pat sunku nustatyti kokius nors dsningumus.
Skaiiavimams palengvinti stebjimo duomenys yra apvalinami ir gru-
puojami. Grupuojant duomenis, intervalas, kuriame telpa visi stebjimo
duomenys x,, x
2
, ..., x
n
, paprastai skaidomas j vienodo ilgio maesnius
dalinius intervalus. Daniausiai pasirenkama nuo 5 iki 20 toki dalini
interval.
Sakykime, didiausioji imties X
1
, x
2
, ..., x
n
reikm yra x
d
, o maiausio-
ji x
m
. Tada visos imties reikms (visi stebjimo duomenys) tilps
vien interval [x
m
; xj , kurio ilgis yra x
d
- x
m
. Tarkime, kad interval
norime padalyti dalinius intervalus, kuri ilgis lygus h. Interval [x
m
; J
paprasta padalyti h ilgio dalinius intervalus tada, kai jo ilgis X
ll
- X
m
yra
skaiiaus h kartotinis. J ei taip nra, daniausiai interval [x
m
; x
d
] pakei-
iame kitu intervalu [x'
m
; x' J , kurio
m
<x
m
,
d
> x
d
ir kurio ilgis
d

- x'
m
yra skaiiaus h kartotinis.
Dalinio intervalo daniu (ymimas n;, ia i dalinio intervalo numeris)
vadinamas imties reikmi, patekusi interval, skaiius.
Dalinio intervalo santykiniu daniu vadinamas io intervalo danio /I
1
n
ir imties trio N santykis f , ia i dalinio intervalo numeris.
Dalini interval dani suma lygi imties triui N (imties element skai-
iui), o santykini dani suma lygi 1.
J ei stebjimo duomenis esame suskirst k dalini interval, t. y. esame
juos sugrupav, be to, apskaiiav kiekvieno dalinio intervalo [f,.;
+1
]
(i = 1, 2, ..., k) dan H
1
(i = 1,2 ..., k), santykin dan / ( / =1, 2 ..., k),
tai visus iuos skaiiavimo rezultatus patogu surayti lentel.
Dalinio intervalo
numeris i
Dalinis intervalas
[',; ', J
Dalinio intervalo
danis n,
Dalinio intervalo
santykinis danis /
1
[',; h) 1 /,
2
fo h)
/J
2
/ 2
3
[
3
; u) 3 /3
k
>h + \)
n
k
i sugrupuot duomen lentel dar vadinama klasifikuotos imties da-
ni lentele.
Pagal i lentel nesudtinga nubraiyti grafin imties vaizd diagra-
m arba histogram. Tam Ox ayje atidedame dalinius intervalus, Oy
ayje j santykinius danius f
r
Po to vir kiekvieno intervalo braio-
mas stulpelis, kurio auktis lygus santykiniam daniui f]. Gautoji laiptuota
figra, sudaryta i staiakampi, ir yra histograma. J ei braiomo stulpelio
auktis lygus interval patekusi duomen skaiiui, t. y. intervalo da-
niui n tai iuo atveju tokiu pat bdu gauta laiptuota figra, sudaryta i
staiakampi, vadinama diagrama.
Histograma (diagrama) rodo, kokiomis proporcijomis pasiskirst duome-
nys pasirinktuose intervaluose. Akivaizdu, kad diagrama ir histograma
viena nuo kitos skiriasi tik masteliu.
TURINYS
SKAI I AI , SKAI I AVI MAI , ALGE BRA 3
SKAI I TEORI J OS EL EMENTAI 3
Dalumas 3
Daugyba 3
Dalyba 3
Lyginiai ir nelyginiai skaiiai 4
Pirminiai ir sudtiniai skaiiai 4
Skaidymas pirminiais daugikliais 4
Didiausiasis bendrasis daliklis (DBD) 5
Maiausiasis bendrasis kartotinis (MBK) 6
Realieji skaiiai 7
SKAI I AVI MAI 9
Veiksmai su skaiiais 9
Paprastosios trupmenos 9
Deimtains trupmenos 12
Paklaidos 14
Procentai 16
AL GEBRA 16
Algebriniai reikiniai 16
Tapatieji daugianari pertvarkiai 17
Veiksmai su racionaliosiomis trupmenomis 17
Greitosios daugybos formuls 18
Lygtys 18
Pagrindiniai ekvivalentieji lygi pertvarkiai 19
Dvinario kvadrato iskyrimas 20
Diskriminantas. Kvadratins lygties sprendini formul 20
Vieto teorema 22
Atvirktin Vieto teorema 23
Udavini sprendimas sudarant lygtis 24
Nelygybs 25
Ekvivalentieji nelygybi pertvarkiai 25
Nelygybi sistemos 26
Skaii sekos 26
Skaii sekos ir j reikimo bdai 26
Didjanioji ir majanioji seka 28
Aprtoji ir neaprtoji seka 28
Aritmetin progresija 28
Geometrin progresija 30
GE OME TRI J A 34
PL ANI METRI J A 34
Takai ir tiess 34
Atkarpos 35
Kampai 35
Trikampiai 36
Trikampio pusiaukratine, pusiaukampin ir auktin 36
Trikampi lygumo poymiai 37
Staij trikampi lygumo poymiai 38
Apibendrintoji Talio teorema 39
Talio teorema 39
Trikampi panaumo poymiai 39
Trikampio kamp suma 40
Pitagoro teorema 40
Atvirktin Pitagoro teorema 41
Metrins trikampio element priklausomybs 41
Sinus teorema 42
Kosinus teorema 43
Trikampio ploto teorema 44
Herono formul 45
Daugiakampiai 46
Lygiagretainis ir j o savybs 46
Staiakampis 48
Kvadratas 48
Rombas 48
Trapecija 49
Taisyklingasis daugiakampis 50
Ikilasis daugiakampis 50
Daugiakampio kamp suma 51
Apskritimas ir skritulys 52
Simetrija 58
STEREOMETRI J A 60
Pagrindins stereometrijos svokos 60
Statmuo ir pasviroji 62
Geometriniai knai 63
VEK TORI AI 73
Vektoriai, koordinai metodas 73
Vektori algebra 73
Vektorius ploktumoje 77
Vektorius erdvje 78
Vektori, pateikt koordinatmis, veiksm taisykls 79
F UNKCI J OS IR ANALI Z S P RADME NY S 81
FUNKCI J A 81
Pagrindins svokos 81
Atvirktin funkcija 84
Funkcijos grafikas 85
L AI PSNI NS FUNK CI J OS 87
Laipsnin funkcija su sveikuoju neigiamuoju rodikliu 87
Funkcija y = J~x 88
Funkcija y =ifx 89
Funkcija V =J x 89
Laipsnin funkcija su teigiamuoju trupmeniniu rodikliu 89
Laipsnin funkcija su neigiamuoju trupmeniniu rodikliu 90
Tiesin funkcija y = kx + b 90
Kvadratin funkcija y = ax
1
+ bx + c (a 0) 91
I
c
Atvirktinis proporcingumas y = (k 0) 92
:
Proporcijos 92
Lygtys ir nelygybs 93
n-tojo laipsnio aknis 93
Iracionaliosios lygtys 93
Tiesini lygi su dviem kintamaisiais sistemos 94
Tiesins nelygybs 97
Kvadratins nelygybs 98
Racionalij nelygybi sprendimas interval metodu 99
Nelygybi sistemos 100
RODI KL I NS I R L OGARI TMI NS FUNK CI J OS 101
Rodi kl i n f unkci j a y = a* (a > 0, a 1) 101
L ogari tmi n f unkci j a v = I og
u
(a > O, a 1) 103
TRI GONOMETRI NS FUNK CI J OS 107
Radi ani ni s kampo matas 107
Bendrosi os i ni os api e tri gonometri nes f unkci j as 108
To pati es argumento tri gonometri ni f unkci j tapatybs 113
Tri gonometri ni f unkci j atvi rkti ns f unkci j os 114
Tri gonometri ns f ormul s ir pertvarki ai 116
Tri gonometri ns l ygtys ir nel ygybs 118
MODUL I S 124
Funkci j su modul i u graf i ko brai ymas 125
L ygi su modul i u sprendi mas 126
Nel ygybi su modul i u sprendi mas 127
I VESTI NS 128
Funkci j os i vesti ns samprata 128
I vesti ns mechani n prasm 129
I vesti ns geometri n prasm 129
Funkci j i vesti ni skai i avi mas ir tai kymas 130
Funkci j os l i esti ns l ygti s 130
I vesti ni skai i avi mo tai sykl s 132
I ntegral as 137
KOMBI NATORI KA, TI KI MY B S IR STATI STI KA 141
KOMBI NATORI KA 141
K ombi natori n sudti es tai sykl 141
Api bendri ntoj i sudti es tai sykl 141
K ombi natori n daugybos tai sykl 142
Api bendri ntoj i kombi natori n daugybos tai sykl 143
Greti ni ai , greti ni ai su pasi kartoj i mai s 144
K l i ni ai , kl i ni ai su pasi kartoj i mai s 145
Deri ni ai , deri ni ai su pasi kartoj i mai s 146
C* savybs 147
Paskal i o tri kampi s 148
TI KI MY BS 149
(vyki ai 149
Vei ksmai su vyki ai s 151
K l asi ki ni s vyki o ti ki mybs api bri mas 152
Nesutai komj vyki sumos ti ki myb 152
Sutai komj vyki sumos ti ki myb 153
Nepri kl ausomj vyki sandaugos ti ki myb 154
Atsi ti kti ni ai dydi ai 154
Atsi ti kti ni o dydi o matemati n vi l ti s (vi durki s) 156
Atsi ti kti ni o dydi o di spersi j a 156
MATEMATI N STATI STI KA 157
General i n ai b ir i mti s 157
I mti es skai ti ns charakteri sti kos 157
Stebj i mo duomen grupavi mas 159
Serija Egzami nui rengiuosi pats!"
Jani na Sul i en
AR MOKI MATEMATI K
Briniai Elvio Zovis
Redaktor Elvyra urauskien
Virelis Andriaus Morkelino
Tir. 4000 egz. Leid. Nr. 15 271. Usak. Nr. 1381.
Udaroj i akci n bendrov leidykla vi esa", Vytauto pr. 25, LT-44352 Kaunas.
EI. p. niail@sviesa.lt
I nterneto puslapis http://www.svi esa.l t
Spausdi no AB spaustuv Aura", Vytauto pr. 23, LT-44352 Kaunas.
EI. p. ausra@ausra.l t
I nterneto puslapis http://www.ausra.l t
Sutartin kaina
ulicn, J ani na
u21 Ar moki matematik / J anina ulien. - Kaunas: viesa, 2005. -
166 p.: iliustr., br., lent. - (Egzaminui rengiuosi pats!)
ISBN 5- 430- 03617-
Knyga skiria abi turi entams, kurie rengiasi laikyti bai gi amj matemati kos egzami n.
J oj e glaustai pagal mokykl i ni o ir val stybi ni o egzami no rei kal avi mus patei ktos svarbi au-
sios formul s, api bri mai , teoremos, udavi ni sprendi ni o pavyzdi ai .
UDK 51(075.3)
Tapkite Al ma l i ttera" knyg kl ubo nari u!
Nemokamas knyg katal ogas ki ekvi eni ) ketvi rt
Nauj ausi os ir popul i ari ausi os knygos
Y pati ngi pasi l ymai
Knyg pri statymas namus, darbovi et ar pato skyri
I nf ormaci j os tei rauki ts nemokamu tel . 8 800 200 22
www.knygukl ubas.l t
Leidinyje glaustai ir informatyviai pateikta vidun
^oes mokyklos matematikos kurso mediaga
J i parengta tiksliai pagal 2003 m. mate-
matikos brandos egzamino programos
temas.Todl, skaitydamas i
knyg, semdamasis i jos
ini, egzaminui gali
* pasirengti pats.
Skms!
ISBN 5-430-03617-