Está en la página 1de 3

atrijos Ragana (Modernizmas, neoromantizmas XIX-

XX a.)

Moters tema
mogaus santykis su kitu mogumi
Jausmo ir proto kova
Pasiaukojimas
Tikjimas/Dievas
Mirtis/Netvarumas
Atjauta
Meil
Gerumo teigimas
Dvasinio pasaulio turtingumas
Asmens vieniumas
Lidesio tema
Moters tema atrijos Raganos kryboje

Marijos Pekauskaits atrijos Raganos apysakoje Sename dvare viena svarbiausi moters tema. iai autorei bene
geriausiai i lietuvi neoromantik pavyko atskleisti XIX a. dvaro moters portret. Apysakoje atsispindi iai srovei itin bdingas
bruoas gilinimasis mogaus vidinio pasaulio, o iuo atveju btent moters, problemas. Pagrindins io krinio herojs
mamats asmeniniai igyvenimai, vargai bei sielos reikalai, tampa visos apysakos centru. Krinyje yra analizuojami moters
santykiai su vaikais, vyru bei paia savimi, ikeliamas mamats dvasingumas bei pasiaukojimas. Didelis dmesys krinyje
skiriamas mamats, kaip motinos vaidmeniui. i moteris savo meil pirmiausia skiria vaikams, moko juos dorovs princip,
skiria vis savo rpest bei ilum. Motinai be galo svarbu, kad jos vaikai uaugt dorais monmis, tikt Diev, padt
silpnesniems bei mokt pasiaukoti . Tai puikiai rodo scena, kurioje mamat skatina Irusi atiduoti savo graiausi jupel
mirusiai Kazelei: Jei atiduosi, ilgam paliks tau atminimas, kas savo draugei nepagailjai to, kas tau buvo graiausia. Mamatei
vaikai vieninteliai mons, kuriems ji atveria savo siel, laiko savo paios atspindiu: Kartais atidarau savo siel vaikams,
Bet vaikai tai juk a pati. ioje apysakoje motina be galo vaizdiai vaikams pasakoja apie mirt, kuri palygina su kokono
virtimu drugel, tik iuo atveju kokonu tampa suvarytas, blankus mogaus gyvenimas emje, o drugeliu isivadavusi i
kno, laisva ir atvira vis svajoni isipildymui siela. i scena taip pat ikelia mamats dvasingum, kur galime velgti ne tik
jos pomirtinio pasaulio idealizavime, bet ir pomgiuose. i dvaro moter be galo traukia poezija, dail, muzika, bei knyga. Visi
ie pomgiai padeda mamatei pabgti kit tikrov ir nors trumpam pamirti visus j slegianius rpesius: Svaiginuos poezijos
burtais, gyvenu kartu su jos herojais ir umirtu visk, visk..., Koks gris man ta graioji muzika! Juk nieko daugiau
negirdiu, nieko daugiau... Taip pat mamat be galo avi sapn pasaulis, ji mgsta sapn lyginti su tikrove, praeitimi bei
mirtimi. Dienoraio raymas dar vienas mamats dvasingumo rodymas. Tik popieriaus lapui i moteris atskleidia visus savo
asmeninius igyvenimus, ia ji isako mintis, kuri nedrsta itarti garsiai, ilieja vis savo lides bei nuoskaudas: Kodl
nepasakyti ia, kur kalbu pati su savimi to nutarimo prieasties? Taigi, apysakoje Sename dvare atrijos Ragana atskleidia
pagrindines dvasingos moters problemas ir be uuolank aprao jos gil vidin pasaul, kuris ir tampa viso krinio centru.
Kontekstai
atrijos Raganos krybai didels takos turjo neoromantizmo idjos, kurioms bdingi sapno ir pasakos motyvai, gilinimasis
mogaus vidinio pasaulio problemas, tikjimo, Dievo problematika.
Marija Pekauskait buvo kitonika, iskirtin asmenyb.
atrijos Ragana gyveno sename dvare, buvo jo bajorait, taiau iliko labai paprasta.
Marija Pekauskait buvo be galo rpestinga bei kilni moteris - rpinosi idik blaivybs draugijos nam statyba, usim
labdara.
Marija visuomet stengsi apriboti savo poreikius, kad tik galt k nors suelpti tiem, kam to labiausiai reikjo.
atrijos Ragana labai myljo vaikus, subr j draugijl bei banytin chor, kr vaik bibliotek, reng mokykl kaimo
vaikams, globojo vienos neturtingos eimos berniuk, rm jo studijas VDU ir Belgijoje.
Raytoja be galo mgo skaityti, muzikuoti, domjosi religiniu gyvenimu, ra dienorat.
Citatos
Rodos man vis, kad tikras paaukimas buvo tas, kur kitsyk norjau pasirinkti - gailestingosios sesers.
Tuomet imu plunksn ir raau tuos lapelius. Tai pasikalbjimas su savimi.
Myliu dainas, pilnas poezijos, aar, ilgesio.
<...>mano vaikai<...>visos tos mano brangiausios galvels, visos tos mamos sielos sielels.
Kokia stebuklinga yra sapn alis! Paslaptingas, nevelgiamas pasaulis.
imt kart beveliju pati dirbus, negu vertus kitus, imt kartu beveliju nevalgius pati, negu skaiiavus ksnius kit.
Kaip knas oro, taip mano siela trokta groio, reikalauja dails.
<...>kartais a pati negaliu tikrai pasakyti , ar k esu girdjus ir maius bebuddama, ar sapne.
Viskas ia, emje, tik sapnas, o tikrenyb ne ia. Aminojo umigimo valanda tai pabudimo valanda.
Neoromantizmas yra pirmoji lietuvi literatros kryptis, siekusi naujesnio, problemikesnio krybos
suvokimo. J galima skirstyti ankstyvj ir modernij.
Kas bdinga ankstyviesiems neoromantikams?
1. Jie siek suprasti savo tautos dvasi, sukurti savit tautin stili, sumoderninti krybos
pasaulvaizd; todl kreip vilgsn tai, kas nematoma (vidiniai igyvenimai, regjimai, slapti
patyrimai), tai, kas nepasiekiama (visatos, kosmoso gelms) ir neisprendiama (tikjimo, Dievo
problematika).
2. Ilgesys kako kito - troktamo ir nepasiekiamo - yra psichologinis neoromantizmo pamatas.
Todl atsigriama romantizm, jo stiprius jausmus, praeities auktinim, mogaus ir gamtos ry,
paslaptingumo jutim.
3. Ankstyvj lietuvi neoromantik idealizmas skatino keisti gyvenim, aukotis dl ideal,
adino viltis. Neoromantikai siek savo tautos kultr ivesti pasaul, mintis apie tautos dvasi"
ireikti naujoje kryboje.
4. Garsiausi io laikotarpio neoromantikai yra J. A. Herbaiauskas, S. Kymantait-iurlionien,
atrijos Ragana, V. Krv, Vaigantas.
5. Neoromantizmas, iplits Europos literatrose, yra atnaujintas, sumodernintas romantizmas.
Neoromantizmo paveikti yra B. Sruoga ir V. Mykolaitis-Putinas.

ASMENYB Marija Pekauskait atrijos Ragana, XX a. pradios raytoja, didiosios moter literatros bangos
dalis. Idealistins romantins pasauljautos, krikionikos pasauliros krja. Kilusi i emaitijos bajor,
gimusi Medingnuose, sename gimins name su proseni portretais ant sien, su senovikomis tradicijomis. Augo
Uvenio dvare, svarbioje senojo dvaro vaizd erdvje. Augo ne viena, turjo seser, du brolius, taiau jie anksti
mir.Dvaro aplinkoje susitiko su Povilu Viinskiu, emaite.Moksi Peterburgo v. Kotrynos g-joje, baig
bitininkysts kursus Varuvoje. Grus Lietuv gyveno vairiuose miestuose, udarbiavo privaiomis pamokomis.
Gavus Motinls stipendij vyko studijuoti veicarij, o grus vadovavo knygynui Vilniuje. Nuo 1909 1915
mokytojavo Marijampols iburio mergaii prog-joje, o po to sikr idikuose. J kaip ir emait krybai
paskatino Viinskis.(Gal kas ino Marijos Pekauskaits slapyvardio atrijos ragana pasirinkimo
istorij?)Augdama dvaro aplinkoje, mergait mgo viena vaiktinti seno sodo aljose ir mstyti. Su j supusiomis
apylinkmis susiejo ir savo slapyvard ( susiejo su atrijos kalnu, su senaisiais jo padavimais, taip pat ir apie
raganas).Marija mgo muzik, pati net skambino fortepijonu. Apskritai Marijai Pekauskaitei raymo galimyb
atsivr labai anksti 1892, penkioliktus metus eidama, ji pradjo bandyti plunksn. O jau 1896 metais debiutavo
Varpe (Kas gali pasakyti, su kokiu krinliu?) su Margais paveikslliais.Jos eimoje visi kalbjo lenk kalba.
Taiau padedama Povilo Viinskio (susiraindama laikais, bendraudama) moksi lietuvi kalbos. Laikai Viinskiui
yra ir Marijos mokymosi rayti lietuvikai bdas. Beje, mgo rayti laikus ir igalvotiems asmenims.Pirmasis
inomas atrijos Raganos laikas Povilui Viinskiui, paraytas (1895 m.) daugiau kaip prie 100 met : misliju sau:
paneksiu su tavim, gal kvpimas ateis. Laikuose pasirodo pagrindiniai Marijos gyvenimo veikjai: atvirieji ir
slaptieji. I atvirj svarbiausi pats Povilas Viinskis, sesuo Sofija. Slaptiesiems priklauso abu broliai Bukantai:
kunigas Kazimieras ir muzikantas Domininkas. Laikuose nuolat mkioja ir emaits siluetas, su kuria susitikdavo
moni sujimuose.Skirtingiems asmenims rayt laik ir turinys kitoks. Bene iliausi laikai skirti Viinskiui. Juose
atsiskleidia gyvenimo prasms iekojimo, ankstyvosios krybos vingiai, taip pat stiprus realaus gyvenimo pojtis,
skaudi socialin problematika, besiskleid pirmieji meils daigai, taiau intymieji, slaptieji sielos igyvenimai beveik
neatsispindi: Bet ant mans i uvis didesn padarei tu spd ir pavertei kit pus daug daug Kitas nieks negals
jau tiek miec znaczenia (turti reikms) mano gyvenime kaip tu (1896.IV.1 ir2) ; / spjai: kad negaliu dien,
utat nakt juokiuos ir dainuoju kon nakt mat tave sapnuoju arba Na, reikia pagaliau rytis. Ponas Povilai,
praom tik nesistebti, kad kalbu itai p. Povilai, nes kam gi galiu kitam? <> Na k gi man dabar daryti?! Neraau
nei savo jausm, nei mini, kam tai?! Uteks galbt p. Povilui to, k mat ir girdjo, kad suprast nors tai, kad
kiekvien ryt dejuoju, kad nubudau Gana, gana. O dabar, p. Povilai, brangusis, kaip tik turs laisv valandl,
praom parayti k nors apie tai ir patarti.atrijos Raganai takos turjo ir Vaigantas. Ji, kaip jau buvo minta,
dirbo mokytoja. Mok namuose ir mokyklose, daug dirbo visuomens labui. Mokydama siek gyvendinti savo
idealus: tikjo, kad mogus gali tobulti, kad j reikia ugdyti graiais pavyzdiais. Svarbiausias dalykas kad ji
gyveno taip, kaip mok kitus.KRYBA. KRYBOS BRUOAI Debiutavusi su apsakymu Margi paveikslliai, kur
rykjo bdinga raytojos asmenybs nuostata: sipareigojimas liaudiai, atrijos Ragana dar parao apysakas
(Kokias?) Viktut (1903), Vincas Stonis (1906), Sename dvare (1922), apsakymus (Kokius?) Dl ko tavs ia
nra? (1924), Irkos tragedija, Dl ko tavs ia nra? (1924), Irkos tragedija (1924), Sulauk (1906),
Mlynoji mergel (1925). Jos apsakym ir apysak herojai globoja nalaiius, lanko ligonius, stengiasi mylti
mones ne odiais, o darbais. Auktino veiklius, itvermingus, sumanius, kitiems padedanius ir pasiaukojanius
personaus. Krybos centr sudaro ne socialins skriaudos, inaudojimo bei tamsos vaizdai, o liaudies iminties,
dvasins brandos, mokslo ir viesos teigimas. Raytojos idealas taurus, gyvens ne vien sau, pabrtinai religingas
individas.Kartu su Jonu Bilinu atrijos Ragana ymi nauj lietuvi literatros pakop: intymesn ir vairesn
pasakojim, sudtingesnius moni charakterius. Kryba kalba apie mogaus gyvenim, atsitikimus, mogaus
galimybes. Kryboje labiau akcentuojamas atskiras mogus.STILIUS. Stilius vairus, akotas: pakilus romantinis,
lyrinis impresinis, apibendrintas simbolistinis, vaizduojamasis realistinis. ia kartais pasirodo ironija,
sarkazmas.PASAKOJIMO BDAI. Pasakojama pirmuoju asmeniu, dienoraio forma, uraais, praeities ir dabarties
laiko sampynomis, atviro, bet estetiko jausmo kalba. Vidin mogaus pasaul vaizdavo muzikos ir gamtos
paralelmis.Raytoja sukr auganios moters paveiksl nuo savitai pasaul matanios maos mergaits (Iruts,
Irkos, Iruss), iki savarankik gyvenim engianios ir jo prasms iekanios mergaits (Viktuts), iki savo
ydjim pasiekusios moters (mamat Marija), ir iki sen moter.Vyrikumo mokykla atskleista apysakoje Vincas
Stonis.