Está en la página 1de 17

KLAIPDOS UNIVERSITETAS

Socialini moksl fakultetas Vieojo administravimo ir teiss katedra

POLITIKOS MOKSLAS SOCIALINIS MOKSLAS


Politikos vado referatas

Autorius Vadovas

SA-12/2 gr stud Aist Andrukevi!i"t asist Alv#da $%rikien

&lai'da(2)12

VADAS
Politika iandieniniame 'asaul#je #ra neatsiejama iuolaikins valst#%s dalis tai' 'at tai #ra ta'* vienas i svar%iausiu i dien +moni g#venimo as'ekt Vis daugiau +iniasklaidoje( mokslo srit#se #ra kal%ama a'ie 'olitin g#venim, -etgi artjant rinkimams vis daugiau +moni 'radeda gilintis 'olitikos srit .eja( dauguma +moni vis dar nenutuokia 'olitikos reikms %ei jos svar%os ( o tuo la%iau takos tolimesnei valst#%s raidai Siekiant daugiau su'a+indinti +mones su 'olitika( atsirado 'olitikos mokslas( o dar kitai' vadinamas 'olitologija /ai' 'at is mokslas #ra glaud+iai siejamas ir su socialiniais mokslais( kurie 'asaul#je u+ima 'akankamai svar%i, viet, nagrinjant vairius g#venimo as'ektus /aigi( iame dar%e nagrinjant vairi 'olitolog literat"r, sieksiu isiaikinti 'olitikos mokslo kai' socialinio mokslo sam'ratos reikm* ir a'ie tai( k, is mokslas nagrinja Darbo objektas0 'olitikos mokslas kai' socialinis mokslas Darbo tikslas 'aaikinti 'olitikos mokslo kai' socialinio mokslo reikm* Darbo !"#a$i%iai A'tarti 'olitikos mokslo kai' socialinio mokslo sam'rata A'tarti 'olitikos mokslo istorin* raid, Atsak#ti klausim, kodl 'olitikos mokslas #ra toks 'ro%lematikas

T&ri'o 'eto#ai literat"ros anali1

()POLITIKOS SAMPRATA
Politologija #ra vienintelis mokslas skirtas 'olitikos mokslams t#rinti( o visi kiti socialiniai mokslai 'olitin* 'ro%lematik, 'alie!ia tiktai vis kit 'ro%lem kontekste Politologijos mokslas 'olitik, vertina kai' o%jekt#v reikin( tiria ir anali1uoja j, kai' tam tikr, +moni veiklos r" siekia isiaikinti jos s'ecifik, ir 'askirti Vis 'irm, tam( kad su'rastume 'olitologijos mokslo sam'rat, reikia isiaikinti 'olitikos s,vok, Politikos terminas #ra kil*s i senosios graik kal%os +od+io 'olis 2 3miestas( valst#%4( ivestinis +odis 'olitikos tar' kit reikmi turi ir 'ilie!io( dal#vaujan!io s'rend+iant miesto - valst#%s reikalus( 'rasm* 5nesidomintieji valst#%iniais reikalas %uvo vadiname idiotes6 Politika #ra sudtinga ( sunkiai a'i%r+iama s,voka Politik, suvokti 'ro%lematika dl jos vairia'usikumo ir turinio 'latumo( kadangi eg1istuoja tokios 'olitikos akos kai' ekonomin( socialin( agrarin( vidaus ir u+sienio 'olitika( ir t t .augelis 'olitolog sunkiai a'i%"dina 'olitikos sam'rat,( %et i vis galima iskirti dvi 'olitikos sam'ratos gru'es Pirmajai 'riklauso 'olitikos t#rintojai( kurie 'olitika sieja su valst#%s ar%a v#riaus#%s veikla Antrajai gru'ei 2 tie( kurie 'olitika aikina vald+ios( galios ar%a konflikto as'ektu Pirmieji 'olitikos sam'rat, kildina i antikini m,st#tojo Platono ir Aristotelio Aristotelis traktate 3Politika4 t#r valst#% jos vald#m,( skirtingas vald#mo formas 7iame traktate jis 'a%r+( kad 'olitika #ra valst#%s vald#mo menas( glaud+iai susij*s su 'raktinmis +iniomis Politika #ra visuomens sukurtas gris( kur reikia g#vendinti Politika jis laik 'agrindiniu mokslu( o visus kitus 2 tik jos tarnaite /ikrasis 'olitinis vald#mas remiasi ne 'rievarta( o valdini laisve( savanoriku 'aklusimu stat#mams %ei 'ritarimu valdovo veiksmams 7is filosofo tikslas 2 geriausio valst#%s modelio suk"rimas Platonas savo k"riniuose 3Valst#%4( 3Politika4( 38stat#mai4 'olitika siejo su idealios valst#%s( suteikian!ios 'rasm* neto%ulam 'asauliui( suk"rimu 9o nuomone nesvar%u( kiek +moni valdi valst#%( svar%iausia 2 j 'asirengimas vald#ti : :akiavelis 'ara k"rinius 3Valdovas4( 3Sam'rotavimai a'ie 'irm,j, /ito ;ivijaus dekad,4 9uose nagrinjo valst#%i atsiradimo( ikilimo ir +lugimo 'rie+astis 9is stengsi nurod#ti tas 'rie+astis( kuriomis 'olitikai gali isaugoti ir sti'rinti savo vald+i, Pagrindinis 'olitikos tikslas 2 didinti valst#%s gali,( o jos skms rodiklis #ra valst#%s galios augimas Vardan io svar%iausio tikslo 'olitikai #ra tinkamos visos 'riemons

;#giai tai' 'at ir da%artiniai ios gru's 'olitikos teoretikai aikina( kad visuomeniniai sant#kiai #ra susij* su galia( taka( kontrole( autoritetu 9ie teigia( jog 'olitika #ra socialinis 'rocesas( kuriam %"dinga kova ir %endradar%iavimas naudojant gali,( 'asi%aigiantis s'rendimo 'rimimu 8rodinjama( kad 'olitika #ra universalus( visa a'imantis reikin#s ir esantis visur( kur susidaro vald+ios sant#kiai ir konfliktai Politika atsirado dl nuolatinio materialini ir dvasini vert#%i tr"kumo visuomenje( kuris nulm 'oreik nustat#ti atitinkamas tais#kles ir reguliuoti nuolat k#lan!ius konfliktus dl i itekli ir netol#gaus j 'askirst#mo Antro'ologijos( 'sic<ologijos( sociologijos( ekonomikos t#rinjimai 'atvirtino klasins filosofijos teiginius( kad vald#mo itakos #ra individ( socialini klasi ar gru'i ekonomini interes( atskir %endruomeni( taut ar skirting kult"r( galiausiai civili1acij konfliktai Pranc"1 ir angl 'olitikos moksl mok#klose v#rauja nuomon( kad 'olitika a'ima 'irmiausia valst#%s ir jos institucij %ei 'olitini 'artij veikl, Sakoma( kad valst#%in vald+ia atsiranda ir isilaiko todl( kad vairios socialins gru's tar'usav#je susitaria Amerikie!i 'olitologijos mok#klos 'olitikos sam'rata 'latesn 9ie 'olitik, traukia ne tik valst#%s ir jos institucij %ei 'artij( %et ir kit visuomenini organi1acij veikl, ir sant#kius Politikos moksle nra vienodo 'olitikos s,vokos a'i%r+imo( nes 'ati 'olitika turi la%ai daug skirting t#rinjimo as'ekt Pla!iau ir giliau 'olitikos turin 'adeda su'rasti 'agrindins 'olitologijos 5'olitikos mokslo6 kategorijos0 vald+ia( valst#%( valst#%s galia( valst#%i ti'ai( 'olitin sistema( autoritetas ir kt A'i%endrinant( 'olitika galima a'tarti tokiu j, visaa'iman!iu as'ektu0 1 2 > 'olitika 2 tai valst#%s reikal tvark#mo teorija ir 'raktika= socialini gru'i ir atskir +moni veikla( siekiant 'aimti( isaugoti ir 'anaudoti valst#%in* vald+ia savo interesams tenkinti= visuomenin veikla( a'i%r+ianti valst#%s u+davinius ir organi1uojanti j reali1avim,

()()Politolo*ijos +roble'atika Politologija 2 'ro%lematikas mokslas( kadangi 'olitika #ra daugelio +moni( j gru'i ar valst#%i s,veikos 'rocesas( todl nemanoma nustat#ti universali 'olitikos dsni ?eveik kiekvienas 'olitinis v#kis #ra unikalus( nes reikiasi vairiu istoriniu laiku ir skirtingomis s,l#gomis 7iam mokslui reikia nuolat s'r*sti o%jekt#vumo ir neutralumo klausimo 'ro%lem, 9ei o%jekt#vum, u+tikrina nenugin!ijami em'iriniai rod#mai( tai su%jekt#vum, 2 tiktai asmeniniai

t#rintojo vertinimai( atitinkamos nuostatos( sim'atijos ir anti'atijos Politologijoje sunku ivengti su%jekt#vumo( nes dauguma io mokslo kategorij konstruojamos ( remiantis atitinkamomis 'rielaidomis a'ie +mogaus 'rigimt( +moni sant#kius .l ios 'rie+asties reta ivengiama iankstinio nusistat#mo %ei ideologinio reikini vertinimo 7io mokslo 'aradoksalumas 'asireikia tuo( kad jis( %"damas vienas i socialini moksl( anali1uojan!i ir aikinan!i visuomens 'olitin* raid,( 'rivalo a'r'ti vairi socialinio g#venimo as'ekt s,veikas( r#ius ir j 'rie+astis( nes 'olitika( anali1uojant j, vien 'olitini veiksni 'riemonmis( ne%us su'rasti 9i 'asireikia visose +moni g#venimo srit#se( #ra veikiama istorini( socialini( ekonomini s,l#g ir kult"rinio konteksto Politologija kai' mokslas neatitinka grie+to mokslo 'rinci'( ji taiko mokslinius 'olitini reikini t#rimo ir anali1s metodus( to%ulina s,vokas ir konstruoja teorinius modelius 7is mokslas negali taik#ti gamtos moksl metodo 5'v1 @ks'erimento6 taigi jai reikia teorijos loginio vientisumo( tiksli ir aikiai a'i%r+t 'agrindini s,vok( ta!iau niekada neatmenama em'irini fakt ir modeli taik#mo( siekiant kuo geriau 'a+inti 'olitin* vairov* A'i%endrinant( 'olitologija #ra mokslas( tiriantis valdan!ij %ei valdomj sant#kius( j naudojamas 'riemones %ei tikslus tiems sant#kiams tvirtinti Politologija t#rinja 'olitikos esm*0 visuomens 'olitin* sistem,( valst#%s 'olitikos rengim,( g#vendinim, ir 'adarinius( 'olitinio g#venimo demokratinius 'rocesus( vidaus ir u+sienio 'olitik,( tar'tautines 'olitines jgas( j doktrinas ir t t /uo 'olitologija skiriasi nuo ekonomikos( t#rinjan!ios materialins gam#%os ir 'aslaug sferas ir sociologijos( nagrinjan!ios socialinius sant#kius %ei teises

(), Politolo*ijos 'okslo +roble'atika


Politologijos t#rim o%jekt, sudaro0 1 2 'olitikos teorija( kuri, eina 'olitin filosofija ir 'olitini teorij istorija= 'olitini institut anali1( kuri, eina0 konstitucija( valst#%in vald+ia( regionin ir vietin vald+ia( v#riaus#%( ekonomins ir socialins v#riaus#%s funkcijos ir l#ginamieji 'olitini institucij t#rimai= > tar'tautiniai sant#kiai( kuriuos eina tar'tautin 'olitika( tar'tautins organi1acijos( tar'tautini sant#ki reguliavimas ir tar'tautin teis=

'artij( interes gru'i ir vieosios nuomons t#rinjimai( kuriuos eina 'olitins 'artijos( 'ilie!i dal#vavimas 'olitikoje ir vieoji nuomon a'ie valst#%s vidaus ir u+sienio 'olitik,( 'olitikos su%jektus ir l#derius

.augel#je 'asaulio universitetu v#rauja de'artamentinis 'asidalijimas keturias sritis0 'olitikos teorija 5'olitin filosofija6( l#ginamoji 'olitika( tar'tautiniai sant#kiai ir vieasis administravimas /okia iuolaikinje 'olitologijoje susiformavo vidin mokslo ak strukt"ra Pagrindins 'a+intins funkcijos0 1 'eto#olo*i%-0 'olitini reikini ir 'roces anali1s %"d ir metod( 'olitins teorijos sudar#mo tais#kli k"rimas ir v#st#mas= ita 'lati funkcija a'ima daug metodologini klausim - nuo duomen rinkimo ir anali1s %"d iki matematini ir sistemini metod 'anaudojimo( modeliavimo 'rinci'( ateities scenarij k"rimo( +aidim teorijos taik#mo ir kit klausim= 2 teori%-0 svar%iausias u+davin#s #ra 'olitins teorijos( t # visa a'iman!io ir sistemingai v#stomo 'olitins sferos +inojimo= tai 'asiekiama( sukuriant 'olitinio mokslo s,vokas ir kategorijas( atskleid+iant 'olitinio 'roceso dsningumus Benerali1uota( a'i%endrinta forma teorin funkcija sinte1uoja visas kitas 'olitikos mokslo funkcijas= > #eskri+t&$i%-( ar%a a'raomoji0 'olitinio g#venimo fakt kau'imas( a'ra#mas ir anali1( 'olitini tendencij iaikinimas= tikslas #ra 'a+inti konkre!i, 'olitin* tikrov*( a'raa nt ir nagrinjant( 'av#1d+iui( 're1identinius ar 'arlamentinius rinkimus kokioje nors al#je( kon stitucij,( 'arlamento veikl,( 'olitines 'artijas 5tame tar'e j 'rogramas( strukt"r,( veikl,( viet, 'olitinje alies arenoje6( 'olitinio l#derio karjer, ar%a reikming, e'i1od, i 'olitinio g#venimo 5'olitin* kri1*( 'olitin skandal, ir 'an 6 A ai.ki%a'oji - glaud+iai susieta su a'raom,ja funkcija( turi atsak#ti klausim,( kodl v#ksta %"tent tokie( o ne kitokie v#kiai A%ali/-s 'eto#ai Cnstucionali1mas0 'olitini institucij t#rimas0 valst#%s( jos organ( 'olitini 'artij( organi1acij Pal#ginamj 5kom'arat#vini6 studij metodas #ra vairi ali 'olitini sistem ar%a j element 5su%sistem6 'al#ginimas0 'arlament( 'artini ir rinkimini sistem( 'olitini re+im ir t t 7is anali1s metodas ta'o #'a! 'o'uliarus 'o Antrojo 'asaulinio karo Sociologinis metodas 5'olitin sociologija6 'la!iai naudojamas( anali1uojant visuomens 'olitin* sistem,( #'a! aikinantis 'olitinio v#st#mosi s,r# su socialine strukt"ra( ekonominiais sant#kiais( 'olitine kult"ra

Cstorinis metodas( ar%a evoliucioni1mas( anali1uoja 'olitinius reikinius j istorinje dinamikoje ?i<eviori1mas 5angl %e<avior- elges#s6 'asirod#mas laikomas revoliucija 'olitikos moksluose ?i<eviori1mas DD am+iaus 'irmoje 'usje %uvo vie'ataujan!ia metodologija 9AV 'sic<ologijoje( o 'enktame deimtmet#je jis 'radtas 'la!iai taik#ti socialiniuose ir 'olitiniuose moksluose Politologijoje %i<eviori1mas atidav 'irmen#%* em'iriniams individ 'olitins elgsenos t#rimams ir kategorikai atsiri%ojo nuo sociologinio metodo ir 'la!i teorini a'i%endrinim &ai' ra Earold ;assFell( 4tvirtinimas( kad %"simieji v#kiai #ra neivengiami( - tai 'ro'aganda( nesuderinama su mokslo teiginiaisG Se'tintame ir atuntame deimtmet#je nema+a 'olitolog atmet %i<eviori1m, 4Post%i<eviorinje revoliucijojeG #'a! akt#viai reiksi 4naujieji kairiejiG 5-eF ;eft6( g#n* filosofines vert#%ines 'o1icijas /a!iau %ent Amerikos 'olitologijoje %i<eviori1mas iki iol lieka dominuojan!ia kr#'timi

Ste%jimas( #'a! jeigu jis atliekamas ilg, laik,( duoda la%ai daug informacijos a'ie 'olitins sistemos g#venim, ir jos v#st#m,si H'a! tai 'asak#tina( jei ste%jimas atliekamas i vidaus 7is metodas 'la!iai naudojamas Amerikos 'olitinio g#venimo studijose :okslinio ste%jimo re1ultatus svar%u ne'ainioti su dal#vi memuarais ir auto%iografijomis

,) ISTORIN POLITOLO0I1OS RAIDA


Politikos mokslas a'i%"dinamas 'olitologijos terminu ir su'rantamas kai' valst#%s vald#mo mokslas= tai mokslas( a'raantis( nagrinjantis ir anali1uojantis 'olitik, ir su ja tiesiogiai susijusias 'ro%lemas Pirmieji 'olitika 'radjo t#rinti Antikos filosofai kai' Aristotelis( Platonas( Sokratas ir t t H'a! Aristotelis 'olitikai teik #'ating, svar%, 9am 'olitika %uvo svar%iausias 'raktinis mokslas tiek( kiek jis 'adeda s'r*sti 'agrindin visuomens u+davin0 suderinti visuomenin gr su atskir +moni griu &iti mokslai( anot jo( susij* tik su 'riemonmis iam tikslui 'asiekti 9o man#mu( 'olitika #ra valst#%s vald#mo menas Aristotelis j, laik kilnia vie!iam,ja veikla dl jos visuomeninio( vieojo 'o%"d+io /odl 'olitika #ra vis moksl mokslas( o kiti mokslai turi jai tarnauti /uo tar'u Platonas 'olitik, siejo su idealios valst#%s k"rimu( kuris savaime suteikia 'rasm* neto%ulam 'asauliui 9o man#mu( 'olitika 2 'ats auk!iausias karalikasis menas @uro'oje 'olitologija( kai' valst#%s vald#mo mokslas formavosi tik 'o Antrojo 'asaulinio karo 7iuolaikins 'olitologijos itakos #ra Vokietijoje 1IJ) m Vokietijoje %uvo kurta Staatsle<re mok#kla( kurioje %uvo t#rinjami valst#%s konstituciniai institutai /ai' 'at a'ie valst#%s vald#m, kal%jo ir +#mus vietimo e'oc<os m,st#tojai kai' .+ ;okas( Kanas Luso :onteskje( Stuartas :ilis ir tt Visgi kai' savarankika moderni disci'lina 'olitikos mokslas savo s'ecifinius %ruo+us gijo DMN a 'a%aigoje 2 NN a Se'tintajame NMN a deimtmet#je 'radjo formuotis aikiai a'i%r+tas savarankik 'olitikos mokslo studij laukas 2 valst#%s( su'rantamos kai' institucij visumos ir turin!ios juridins %ei 'olitins galios viren#%*( sistemins studijos Politika %uvo siejama su 3v#riaus#%s vald#mo maina4 2 stat#m leid#%os a'aratu ir 'rocesu( administravimu ir teisiniu reguliavimu Politologija kai' mokslas tar'tautin 'ri'a+inim, gijo tik NN a vidur#je 1OAI m Par#+iuje v#ko 'asaulio 'olitolog kongresas( kuris teisino 'olitologijos kai' savarankiko mokslo idj, ir 'ri'a+ino j, svar%ia sudedam,ja socialini moksl sistemos dalimi 1OAO m P-@SQ$ iniciat#va %uvo kurta /ar'tautin 'olitikos mokslo asociacija 5/P:A6( kurios %"stin #ra Par#+iuej 7i asociacija kas keleri metai aukia suva+iavimus( skleid+ia 'olitines +inias( rengia literat"r,( u+siima leid#%a( io dal#ko turimu %ei studij raida ir metodika Cki tol 'olitologija ne%uvo savarankikas mokslas( o jo kit moksl sudt0 filosofij,( sociologij,( teis* ir istorij, 7iuolaikinis 'olitikos mokslas turi savit, istorija( tradicija ir dauguma universitetuose dstoma kai' atskira mokslo disci'lina Politikos mokslo v#st#m,si galima skirti du eta'us0

1 2

'olitikos mokslo 'rieistore 'olitikos moksl( kai' atskiros socialini moksl srities( raid,

Prieistors eta'as 2 tai vis e'oc< m,st#tojai( kurie savo teiginiais ar 'am,st#mais formavo vairi socialini reikini su'ratimo 'rielaidas Ki"rint i istorins 'ers'ekt#vos( 'olitikos moksl teorin raida 'erjo keturis eta'us( kuriuos galima suskirst#ti dvi 'la!ias sroves Pirmoji srov 2 tradicin( o antroji 2 realistin Pirmosios ar%a tradicins srovs atstovai 'olitik, +velgia 'er institucin* 'ri1m* 7ie mokslininkai savo dmes nukrei'ia 'olitines institucijas( konstitucija( %iurokratija( 'olitini 'artijas ir stat#mus 7ia idja i'o'uliarino Eegelis( Von /reitsc<ek ir kiti mokslininkai DCD a i idja 'asiek ir Amerikos universitetus /radicins srovs atstovai gali %"ti skirstomi kelias gru'es Vieni i j da+nai vadinami universalistais ar%a filosofais 9ie 'olitik, +i"ri ne kai' atskir, o%jekt,( %et kai' vien, %endrj etini 'ro%lem 'oreik 8 universalist gretas galima ra#ti visus filosofus 'radedant nuo Platono( kurie domjosi 'olitiniais klausimais .auguma universalist ne%uvo tikri mokslininkai( %et j indlis 'olitini institucij su'ratim, la%ai svar%us &ita tradicins srovs gru' 2 legalistai( kurie vieni i 'irmj Amerikoje 'radjo 'olitinius mokslus traktuoti kai' atskir, disci'lin, Pastarieji vairiose teisinse normose ir j 'raktikame 'ritaik#me mat 'olitikos esm* 9 man#mu( 'olitikos 'rogresas galimas tik nauj ir to%ulesni teisini norm suradime ir 'raktikame 'ritaik#me ;egalist taka Amerikoje 'asiek kulminacin tak, tuoj 'o 'irmo 'asaulinio karo 7io imtme!io eigoje 'alai'sniui atsirado ir kitos treorines srovs( kurios galima sak#ti 'rietaravo legalistinms idjoms 7ios srovs srovs 'uoseltojai 'olitins esms 'radjo iekoti ne institucinse strukt"rose ar metafi1ikoje( o +monse ir j sant#kiuose Cnstituciniu ar teisiniu 'agrindu grstos teorijos %uvo kritikuojamos kai' ma+ai k, a'ie 'olitik, 'asakan!ios Vienas i 'irmj tradicins srovs kritik %uvo Ar<ur ?entle#( kuris savo 1O)I metais ileistoje kn#goje 3Valst#%s 'rocesas4 'areik( jog tuometins 'olitini moksl teorijos #ra neig#domai 3formalistins( 'reten1ingos ir sukalkjusios4 Anot ?entle#( 'olitiniai mokslininkai savo studij o%jektu turi laik#ti ne institucija( o 'olitinius +moni veiksmus 8vairios interes gru's kovoja dl takos( kuri #ra reikalinga j tikslams 'asiekti 7is 'rocesas ir a'i%"dina 'olitikos esm* Cnstitucijos( 'agal ?entle# #ra( 'olitinio 'roceso idava ( o ne 'rie+astis 9o 'a+i"ros tuo laikme!iu ne%uvo 'o'uliarios( nes 'olitikos moksluose dominavo tradicins srovs atstovai Po antrojo 'asaulinio karo ios 'a+i"ros 'asiek savo auk!iausi, tak, Beorge Qatlin %uvo kitas svar%us tradicins srovs kritikas( kuris ne tik kritikavo( %et ir suk"r nauj, teorij, Savo 'agrindiniame veikale ((:okslas ir 'olitikos metodologijos4 jis aikino( jog 'olitinis +mogus #ra 'olitins takos siekjas Qatlin savo kolegas kviet u+mirti institucini ir teisini

strukt"r nagrinjim, ir dmes sutelkti 'olitikos takos siekimo mot#vacijas( formas ir tikslus 9o 'olitinio +mogaus konce'te atsirado neaikum ir 'rieing#%i( %et jau %uvo galima +velgti vien, i ankst#vj %and#m suformuluoti %endr, teorij, ( kuri nustat#t 'olitini moksl a'imt( metodologij, ir ateities kr#'t Prie Antr,j 'asaulin kar, Amerikos 'olitini moksl 'rofesijoje jau %uvo ir#kjusios dvi teorins srovs0 tradicin ar%a institucin ir antitradicin( kurios +#mesnioji 'oreikiai %uvo matomi ?entle# gru'i ir Qatlin takos teorijose Vienas i naujj teorij tiksl %uvo nustat#ti r#ius tar' 'olitini fakt ir juos a's'rend+ian!ias 'rie+astis 9os dl to vadinamos 'rie+astinmis teorijomis -eretai tos 'a!ios teorijos +inomos kai' realistins ar o%jekt#vins( nes jos akcentuoja fakt svar%, ir etini norm ne'atikimum, 'olitinse studijose Pagal ?entle# ir Qatlin( 'olitiniai mokslininkai turi imokti faktus atskirti nuo etini norm( 'astar,sias 'aliekant teologams( filosofams ir valst#%ininkams Skirtumus tar' tradicini ir naujj srovi dar galima a'i%"dinti ir skirtingos metodologijos 'agrindais .auguma tradicins srovs atstov naudojo kai' t#rimus0 istorini dokument nagrinjim,( institucij ir teisini norm a'ra#m, %ei 'al#ginim, ir dedukcins logikos 'ritaik#m, Prie ?entle# gru'i teorijos atsiradim, kai kurie Amerikos 'olitiniai mokslininkai kal%jo a'ie nauj, metodologij,( kuri %"t grind+iama grie+tj moksl modeliai ?entle#( Qatlin teorijos 'adjo greitam naujj metod i'litimui ?et svar%iausi, vaidmen atliko Q<arles :erriam ir jo 'asekjai /uoj 'o 'irmojo 'asaulinio karo :errian 'askel%( jog nori sukurti nauj, 'olitikos moksl, 9is nauj t#rinjimo metod iekojo kitose disci'linose :erriam la%ai taigojo 'sic<ologija( kurioje em'irin metodologija %uvo 'la!iai vartojama 9is savo kolegas kviet naudotis ios disci'linos metodais &itiems to laiko t#rintojams ir 'asekjams( tai :erriam atsisak#mas 'aneigti senuosius metodus ir etini norm vaidmen 'olitinse studijose :erriam tradicin* metodologij, norjo ne sunaikinti( %et 'ato%ulinti 9o naujasis 'olitikos mokslas %uvo skirtas ne tik mokslini t#rinjim v#st#mui( %et tai' 'at ir institucij reformai( u+davin#s( kurio etins im'likacijos la%ai aikios Amerikos 'olitikos mokslai %uvo 'rie Antr,j 'asaulin kar, %uvo 'atek* kr#+kel* tar' tradicini ir naujj teorini kr#'!i :errian 'radta revoliucija t*ssi ir 'ltsi( %et dar ne%uvo ta'usi dominuojan!ia srove .auguma socialini moksl jau naudojo em'irin* metodologija ir dl to %uvo laiko klausimas( kada 'olitiniai mokslininkai 'aseks 'sic<olog( ekonomist ir sociolog 'av#1d+iais /ai atsitiko i karto 'o Antrojo 'asaulinio karo C 'rad+i keitimosi 'rocesas %uvo gana ltas ir ma+ai 'aste%imas( %et antrajam deimtme!iui 'o karo 'usjus( 'olitiniuose moksluose jau %uvo dominuojama em'irik ar%a dar kitai' vadinam %i<eviorist 9ie da%ar dominuoja Amerikos 'olitiniuose moksluose

Vienas i svar%iausiu %i<eviori1mo tiksl #ra 'olitiniuose moksluose iugd#ti grie+tj moksl sav#%es kai' numatomumo ir kontroliuojam eks'eriment 'avartojimo galim#%s &itai' sakant( 'olitin 'roces, 'ritaik#ti la%oratoriniams eks'erimentams ?i<evioristai la%iausiai domisi( tuo kas 'olitiniame g#venime gali %"ti 'aste%ima( tai #ra( kas #ra sakoma ar daroma Kmons ir j veiksmai( o ne institucijos ar etins normos #ra svar%iausi t#rinjim o%jektai C toki 'a+i"r #ra kil*s %i<eviori1mo terminas ?i<eriovi1mas 5anglikai %e<avior6 reikia +moni elgesio ar veiksmo ste%jimo( anali1s ir i j k#lan!i ivad moksl, ?i<evioristai savo t#rinjimus daro teorini strukt"r ir em'irini metodologij kontekste /eorinis 'rie studij o%jekto 'rijimas jiems 'adeda atrinkti <i'ote1es( kuri 'agrstamumas turi %"ti 'atvirtintas ar 'aneigtas fakt rinkimo( r"iavimo ir anali1s %"dais ?i<evioristai siekia surasti ir itirti tai( kas 'olitikoje 'astovu ir kas kinta( ir nustat#ti r#ius tar' 'astovi ir kintam element Pav#1d+iui( 'olitinio +mogaus 'otraukis dominuoti gali %"ti rod#tas kai' 'astovus elementas @m'iriniu %"du i%and#tos ir 'atvirtintos <i'ote1es 'avirsta dsniais ir vedamos esam teorij rmus /aigi %i<evioristai siek gilinti ir 'lsti 'olitini moksl teorinius 'agrindus Rakt rinkime ir anali1je %i<evioristai 'la!iai naudoja elektronines skai!iavimo mainas %ei matematini ir statistini moksl metodus 9ie sitikin* (jog 'olitini moksl 'askirt sudaro moksliniai interesai( o ne institucini strukt"r to%ulinimas ir reforma :okslinink si'areigojimas turi %"ti savo disci'linai( o ne valst#%ei( visuomenei ar jos atskiriems asmenims &ita vertus( jei t#rinjimai duoda re1ultatus( kurie gali %"ti 'anaudoti 'raktik klausim s'rendimams( tai tas nra %logai tol kol( mokslininkai neu+mirta savo 'agrindini u+davini Kmoni 'olitiniai veiksmai #ra neivengiamai takojami 'olitini ir ne'olitini 'rie+as!i .l to %i<evioristai siekia 'ra'lsti disci'lininius <ori1ontus ir savo t#rinjimus dar#ti %endrame socialini moksl teorij ir +ini kontekste ?i<eviori1mui 'a'litus i'o'uliarjo tar'disci'linins 'rogramos kai' 'olitin sociologija( 'sic<ologin 'olitika ir 'anaiai ?i<evioristai socialinius mokslus +i"ri ne kai' atskiras( %et artimai susijusias ir vienas kit, 'a'ildan!ias disci'linas :a+daug a'ie 1OJ) metus %i<eviori1mo taka Amerikoje 'olitiniuose moksluose 'asiek kulminacij, -ors dauguma t#rintoj sav*s nelaik tos srities atstovais( ta!iau dominavo 'agrindini 'rofesini organi1acij vadov#%se( +urnaluose ir daktarato 'rogramose garsiausiuose alies universitetuose ?i<evioristai 'ara daug mokslini dar% ir ie dar%ai skaitomi kai' auktesnio l#gio mokslo 'asiekimai &ai' ir kiekviena srov tai' ir %i<eviori1mas turjo sav kritik 9ie %uvo 'al#ginti marga gru' ( kuri susidjo i kairij radikal( konservat#vi tradicinink ir t %i<eviorist( kurie man( jog j kolegos nujo 'ernel#g didelius kratutinumus

Pirmieji kritikai %uvo kairieji radikalai 5marksistai6 9ie %i<eviori1m, atakavo kai' valdan!iojo elito rank 9ie reikalavo( kad 'rofesija atmest %i<eviorist a'gauling, ir 'raktikoje neg#vendinam, etin ir ideologin neutralum, Politiniai mokslai( anot j( turi tarnauti ne valdan!iajai ma+umai( %et visai +monijai 9 kritika %uvo gr#nai ideologin 9ie 'olitinius mokslus norjo 'averti savo 'rogramos g#vendinimo instrumentu 9 tikslas2 su'olitinti disci'lin, Ladikalams 'radjus 'ulti valdan!iuosius 'rofesijos sluoksnius ir kitiems atsirado dr,sos ireikti ne'asitenkinim, %i<eviori1mo srove /radicionalistai m kritikuoti tai( kad savo dmes %i<evioristai 'ernel#g sutelk metodologiniams klausimas( kurie ma+ai k, %endro turjo su 'olitine real#%e .ar kiti kritikavo %i<eviorist nesuge%jim, sukurti %endros teorijos( kuri nustat#t 'agrindinius disci'linos tikslus ?i<evioristai( %e a%ejo( 'adar ir 'o1it#v na, Sistemikas fakt rinkimas( klasifikacija ir anali1( vartojant naujausias tec<nologijos 'riemones ir i matematikos( statistikos ir kit disci'lin 'asiskolintus modelius( mokslini studij srit#je 'asidar kasdienis reikin#s 9 naujosios metodologijos dka disci'lina gavo anks!iau neturt, konce't 'reci1ikum,( sistemikum,( vienu +od+iu( mokslikum, Raktais nei%and#ti teoriniai dsniai ir 'rielaidos( skaitant ir 3am+in,sias tiesas4( daugiau ne%uvo 'riimami vien dl to( kad koks nors didis autoritetas %uvo jas 'askleid*s /aigi( a'i%endrinant %"t galima 'asak#ti( kad tradicini teorini kr#'!i atstovai susilaukdavo 'riekait( kad 'er siaurai +velgia 'olitik,( tuo tar'u %i<evioristai 2 'er daug i'lt savo 'o+i"r ir nemanoma nustat#ti( kur 'olitiniai mokslai 'asi%aigia ir 'rasideda sociologija( 'sic<ologija ar ekonomika Pastarieji m nagrinti net tai( kas su 'olitiniais mokslais neturi nieko %endro( 'av#1d+iui0 religines dogmas ar%a 'sic<iatrin* tera'ij, /aigi jei 'rie %e<aviori1mo revoliucij, %uvo nelengva nustat#ti +mogaus veiksm 'olitinius as'ektus( tai 'o revoliucijos ie klausimai ta'o dar 'ro%lematikesni Baliausiai nors ir %uvo %e galo daug kal%ama a'ie %endros teorijos reikalingum,( konkre!iai ioje srit#je ma+ai kas atlikta .ar ir iandien nesutariama ( kas #ra 'olitika( 'olitinis veiksmas ar 'olitin institucija

2) SOCIALINI3 MOKSL3 SAMPRATA


Socialiniai mokslai kai' visuomens( valst#%s( joje eg1istuojan!i sant#ki 'a+inimas 'radtas t#rinti DVCCC a tuo metu( kai 'rasidjo vietjika e'oc<a Socialiniai mokslai t#rinja valst#%s santvarkas( +moni sant#kius( visuomens vairias 'ro%lemas Prie socialinio mokslo tai' 'at la%ai 'risideda ir istorijos mokslas( nes %"tent socialinio 'a+inimo metodologija s'ecifin ta 'rasme( jog t#rjui reikia rekonstruoti 'raeiti( modeliuoti ateit( %et tuo 'a!iu ir la%ai gerai suvokti( kas v#ksta da%art#je0 3Socialini reikini sam'ratai did+iul* reikm* turi istorizmo principas. 9is ne tik sieja draugn visus tris +mogaus ir visuomens istorinio eg1istavimo laikotar'ius 2 'raeit ir ateit da%art#je( %e ko negali eg1istuoti s,moninga ir kr#'tinga visuomenin istorin ir 'a+intin +moni veikla ?e to( is 'rinci'as suteikia galim#%* vertinti visuomenje v#kstan!io reikinio sant#ki vientisum,( jo v#st#mosi eiga ir tuo 'agrindu numat#ti %"simas jo v#st#mosi tendencijas /a!iau dl nuolatinio istorinio visuomens reikini 'avojingas 'rajusio 'at#rimo tiek ne'akankamas vertinimas( tiek dogmati1avimas Cstorinis visuomens reikini kritikas vertinimas #ra o%jekt#vios sam'ratos svar%iausia s,l#ga -eatsitiktinai sakoma0 3%e istorijos nra teorijos 4 S1 -agrinjant socialin 'a+inim, svar%ios #ra ir t#rjo vert#%ins nuostatos Socialiniuose moksluose da+nai nra teigiama viena tiesa( ji 'riklauso nuo vert#%inio 'o+i"rio &iekvieno +mogaus 'o+i"ris #ra skirtingas( taigi skiriasi ir vien ar kit dal#k ivados 3?"dingas socialinio 'a+inimo #'atumas #ra 'a+inimo su%jekto sam'ratos vert#%in ('asaul+i"rin nuostata &itai' tariant( 'a+intinio 'o+i"rio sam'rata #ra neatskirta nuo vert#%inio 'o+i"rio( kuris #'a! lemia 'a+inimo ar gauto t#rimo re1ultato inter'retacij, /aigi naujo 'a+inimas #ra ir naujos inter'retacijos re1ultatas 4 T 2 Socialiniai mokslai da+niausiai t#rinja viena ar kit, dal#k, em'iriniais metodais tai' 'at semiasi ir kit moksl teorijomis ir j t#rim metodologija Socialiniai mokslai #ra klasifikuojami ias kr#'tis0
1 2

Politologija /eis Sociologija Vad#%a ir administravimas @konomika Psic<ologija

/idikis L 52))>6 Socialini moksl t#rimo metodologija Vilnius 2P1OU /idikis L 52))>6 Socialini moksl t#rimo metodologija Vilnius 2P1OU

@dukologija

/aigi( kitai' negu gamtos mokslai ( socialini moksl t#rimo o%jektas nra sta%ilus ir #ra nuolatiniame kitimo 'rocese ir #ra veikiamas su%jekt#vi veiksm ?e to( kai' teigia /omas &unas 5/<om &u<n6( viena i socialini moksl atsilikimo nuo gamtos moksl 'rie+as!i #ra ta( kad gamtos t#rintojai gali sau leisti 'asirinkti tas 'ro%lemas( kurias jie laiko is'rend+iamomis( tuo tar'u socialini moksl atstovai laisvanorikai ar nelaisvanorikai 'riversti imtis tirti tas 'ro%lemas( kuri s'rendimai reikalingi visuomenei

I4VADOS
A'i%endrinant( vis, inagrint, informacij,( galiu teigti( jog 'olitikos mokslas tai' 'at #ra ir socialinis mokslas( kuris naudojasi tokiomis 'a!iomis t#rim metodologijomis( 'olitologija tai' 'at kai' vairios socialini moksl kr#'tis nagrinja +moni sant#kius ir remiasi istorija /ai' 'at 'olitikos mokslas nea'sieina ir %e alies ekonomikos nagrinjimo( sociologijos +ini A'ie tai( jog 'olitikos mokslas #ra kartu ir socialinis mokslas galima s'r*sti( jog universitetuose mokoma ne tik %"tent 'olitikos istorijos( %et ir kit socialini moksl kai' ekonomikos( filosofijos ar 'sic<ologijos

LITERAT5ROS S6RA4AS
1 2 > A V Lakucevi!ius L 2))> Politologija Vilnius Pra1auskas A ( Pnikait C 2))J Politologijos 'agrindinai V#tauto did+iojo universitetas 7mulkt#s 9 51OIO6 Politiniai mokslai vakar ir iandien Politikos almanac<as( -r 1 Politikos moksl metmen#s 51OOV6 Vilniaus universiteto leid#kla /idikis L 52))>6 Socialini moksl t#rimo metodologija Vilnius