Está en la página 1de 4

Politikos ir vieojo administravimo dichotomija ankstyvuosiuose JAV mokslinink darbuose Pradedant kalbti apie vieojo administravimo ir politikos dichotomij,

reikt pirmiausia isiaikinti, k reikia svok dichotomija. Kaip teigiama tarpautini odi odyne, dichotomija apibdinama kaip akojimasis dvi dalis arba kitaip sveika. Taigi, praneime bus bandoma paaikinti apie politikos ir vieojo administravimo sveik. Analizuojant vieojo administravimo kaip vairiapuss veiklos, jungianios valdios ir valdymo institucij politik, viesias programas ir projektus, btina aptarti vieojo administravimo politin kontekst, t.y. vieojo administravimo ir vieosios politikos sveik arba dichotomij. Kartais bandoma pernelyg kategorikai atskirti vieosios politikos ir vieojo administravimo funkcijas, umirtama, kad vieosios politikos ir vieojo administravimo modeliai, veiklos metodai, procedros yra per daug bendros, kad bt galima tarp j nubrti ryki takoskyr. Tokie modeliai kaip institucinis, proces, grupi, elito, racionalusis, vieojo pasirinkimo, gyvendinimo, sistem, inkrementinis ir kiti nra skirti vien vieosios politikos teorijai ir politikai. Kiekvienas j silo skirting vieosios politikos ir vieojo administravimo proces, struktr bei element supratim. Todl daniausiai vieosios politikos ir vieojo administravimo institucijos ir specialistai pasirenka tuos paius modelius arba j kombinacija Ankstyvj vieojo administravimo tyrimo krypi analiz irykina dvi domias , nos iek tiek prietaringas, minties sroves. Esama poirio, kad viej administravim iskiria jo ryys su vyriausybinais procesais ir kad is ryys ypating dms skirti reikalauja tokiems normatyviniams dalykams kaip teisingumas, laisv ir atsakomyb. Pagal kit poir, jei sprendimai priimami demokratikai, j gyvendinimams priklauso nuo toki pat vadybos metod, kurie taikomi ir privaiame sektoriuje. Pastorojo poirio populiarium lemi politikos ir administravimo dichotomija, kurios simobilin reikm sunku pervertinti. Taiau danai simbolis pranoksta realyb. Daugelis ankstyvj autori, raiusi vieojo administravio tema, pernelyg daug reikms teik politikos ir administravimo dichotomijai, kaip ankstyvj teorini darb suvokimo raktui. Pavyzdiui, Howardas McCurdy (Howard McCurdy,1977,p.19) politikos ir administravimo dichotomij aprao kaip Amerikos vieojo administravimo ventrat. Tiesa, politikos ir administravimo dichotomij minjo ne vienas

ankstyvasis autorius. Taiau vargu ar ji yra ventratis. Be to, dichotomij nebuvo taip aikiai apibrta, kaip link manyti dauguma vlesnij apvalginink. Atrodo, is (politikos ir administravimo) atskyrimas ypa giretas emesniajame lygmenyje, kur tarybos vadovo tipo valdiai skiriamas politiko vaidmuo, o miesto valdytojui administratoriaus. Taiau netgi ia atsakomybs sritys danai susikerta. Stebina tai, kad politikos ir administracijos tarpusavio sveika bdinga dviems darbams, kurie oficialiai minimi kaip propaguojantys griet politikos administracijos dichotomij: Franko Goodnowo Politika ir administracija ir W.F Willoughby Naujj valstybi vyriausyb; abu autoriai uima labiau pagrst pozicij, negu prastai manoma. Pirmiausia reikt pradti lygint administravim ir politik nuo W. Wilsoon poirio. Ji buvo vieojo administravimo specialistas, kuram rpjo valdios staig veikla ir jos tobulinimo galimybs. Daugiausia toki galimybi jis mat privaiajame sektoriuje, i kurio vieasis sektorius turi periimti verslo administravimo patirt. Taiau tam , kad viejame sektoriuje bt galima taikyti verslo administravimo metodus , viej administravim reikjo traktuoti kaip veikl, kuri i esms nesiskiria nuo administravimo verslo pasaulyje: tiek viename, tiek kitame sektoriuje veikia tie patys principai, padedantys siekti organizacinio efektyvumo. Pagrindin klitis tokiam traktatavimui admnistravimo vieajame sektoriuje ryys su politine veikla, kurioje formuojama politika, gyvendinama btent viej administratori . W. Wilsonas i klti tiesiog atmet, pareikdamas, kad politika ir administravimas yra atskiros ir skirtingos sritys, t.y. suformuluodamas garsij politikos ir administravimo dichotomija: politikai dirb savo darb priima sprendimus, administratoriai savo, ir is politik sprendim gyvendinimas priklauso nuo toki pat metod, kokie taikomi ir privaiajame sektoriuje. Vlesnieji tyrintojai vairiai vertino i dichotomij, taiau apibendrinant j vertinimus galima teigti, jog W. Wilsonas buvo kaltinamas dvylypumu: puikiai suvokdamas , kad vieoji adminisravimo prigimtis yra politinio pobdio, jis vis dl to propagavo naivi distinkcij taip politinis veiklos ir administracins veiklos , ir i distinkcija met metus vargimo administravimo moksl. W.Wilsonas siek aiki tiksl apsaugoti administravimo sistem nuo grobio dalyb sistemos ir iekoti galimybi vieajame sektoriuje taikyti verslo administravimo metodus. Taip pat jis suvok,jog politikai neturi kitis administratori veikl, nes administravimas yra u politikos tikrosios sferos rib. Administravimo klausimai nra politiniai. Nors politika nubria administracijos tikslus, negalima toleruoti, kad bt manipuliuojama jos

paslaugomis. (W. Wilsonas). Taigi, W. Wilsonas buvo sitikins, jog administracija ir politika turi bti atskirt, nes kiekvienas turi turti savo pareigas ir dirbti skirtingus darbus (veikti tik savo srityje). Kitas ymus JAV mokslinikas F.Goodnowas Kritikavo formalistin poir vyriausyb bei griet valdios atskyrimo princip (praktika neatitinka teorijos) - Kad suprastum valdios veikl, pakanka istudijuoti konstitucij ir suvokti kitus teisinius reikalavimus. Jis tvirtina prieingai, kad grietas valdios atskyrimo principas, numatytas Jungtini valstij Konstitucijoje, ne kart buvo paeistas. Todl, kad teorija labiau atitikt praktik, reikt svarstyti formalij valdi atskyrimo teorij. Anot jo, politika valstybs valios raika rpinasi vairiose valstybs veiklos srityse, o administracija stengiasi t vali vykdyti. Taiau dvi pagrindins funkcijos gali bti diferencijuotos, todl negalima aikiai apibrti valdios institucij, kurioms pavesta tas funkcijas vykdyti. Nors statym leidyba, kaip valdios institucija, pirmiausia rpinasi valstybs valios raika, ji nra vienintel institucija, tai atliekanti, ir ta jos veikla netrukdyti vykdyti veiksm, darani tak tos valios vykdymui. Taip pat ir valdios galiotiniai, kuriems pavesta vykdyti valstybs vali, paprastai turi pakankamai galiojim veikti savo nuoira, ir galima sakyti, kad jie reikia valstybs vali. Jis pabr, kad statym leidybos centralizacija paprastai lydi administracin decentralizacija t.y. administracin staiga gali keisti valstybs valios, kuri suformulavo valstybei atstovaujanios institucijos raik, kad pritaikyt vietos bendruomens poreikiams. Jo manymu, formal teisin pagrind valdios pareig atskyrimui, tiek horizontaliam tiek vertikaliam keiia pati valdios praktika. W.E.Willoughby. Tyrinjo vairias valdios funkcijas. Jis nesutiko kad yra trys vyriausybs dalys, arba valdios, bet iskyr 5 vyriausybins valdios ris: statym leidiamoji, vykdomoji, teismai, elektoratas ir administracija. Willouhby daug dmesio teik principams, kuriais bt vadovaujama administratori veiklai, kad i bt efektyvesn t.y. vietoj dmesio demokratinei atsakomybei stiprt dmesys struktrai , kontrolei ir efektyvumui. Willouhby pradejo nuo statym leidybos, kuri nukreip, priirjo administracin valdi ir jai vadovavo. statym leidyba jam, kaip direktori valdyba priirinti administracijos veikl. Jo nuomone tai galima daryti vairiais bdais: i anksto isamiai visk aprayti kas ir kaip turi bti padaryta arba suteikti didesnius galiojimus veikti savo nuoira ir reikalauti ataskait. Atsakomyb u

politikos vykdym jo nuomone sutelkta vyr. pareigno rankose tai pirmas ingsnis administracin valdi paveriant viena integruota administracine maina. Kitas ingsnis kuriant toki main yra vairi vykdomosios valdios departament veiklos sujungimas taip, kad grups atliekanios panaias funkcijas bt alia viena kitos. Toks metodas leidia dirbti ekonomikiau ir efektyviau t.y. pagal mokslinius administracinio valdymo principus administracin aka gali dirbti kur kas geriau. O princip, kuri reikia laikytis yra tokie patys kaip ir privaiame sektoriuje t.y. sakym vienov, hierarchin valdia, darbo pasidalijimas.Willoughby pripasa skirtum tarp politikos formavimo krypi nustatymo ir politikos vykdymo, nors tas skirtumas nra absoliutus. Goodnowo ir Willoughby pradins formuluots apie politikos ir administracijos atskyrim rodo, kad j poiris politik ir administravim yra ne toks grietas, kaip daugelis man ir net tebemano. Faktikai abu pasisako prie formal teisin poir,kad valdios veikla vykdoma pagal konstitucin valdi padalijim vykdomj, statytum leidynbos ir teism. Prieingai, Goodnowas ir Willoughby teigia, kad ryys tarp koki valdios funkcij, kaip politikos formavimas ir politikos gyvendinimas, yra kur kas sudtingesnis, negu buvo manyta iki iol. Jie nagrinja politikos ir administracijos ry, o ne skirtumus. Biurokratijos vaidmuo visame politikos formavimo veiklos krypi nustatymo procese netrukus buvo ne tik pripaintas, bet ir pabriamas. Tad galima tik stebtis, kaip politikos ir administravimo dichotomija gijo toki stebtin simbolin reikm, o tiksliau, kodl ji vis dar vyrauja vieojo administravimo studijose.