Está en la página 1de 19

Molekulins kinetins teorijos pagrindai

Lukas Virketis 3E

Pagrindiniai molekulins kinetins teorijos teiginiai


1. 2. 3. Knai sudaryti i daleli atom, molekuli, jon. Mediagas sudaranios dalels nuolat ir netvarkingai juda. Kn sudaranios dalels tarpusavyje sveikauja stumia ar traukia vienos kitas.

Atomas maiausia chemikai nedaloma mediagos dalel. Molekul maiausia mediagos dalel, kuriai bdingos pagrindins tos mediagos chemins savybs.

Molekuli skaiius. Mediagos kiekis


Molis toks mediagos kiekis, kuriame molekuli arba atom yra tiek pat, kiek ir 12 g anglies (12C). Daleli skaiius viename molyje vadinamas Avogadro skaiiumi:

NA = 6,02 * 1023 mol-1


Molio mase M vadinama mediagos vieno molio mas:

M = m0NA
Medagos kiekio formul:

[M]= 1 kg/mol

m v =N __ = __ NA M
Molekuli mas:

[v]= 1 mol

m = ___ m = ___ M m0 = ___ N vNA NA

iluminis molekuli judjimas. Molekuli sveika


Brauno judjimas skysiuose (arba dujose) esani daleli iluminis judjimas. Tiksliais bandymais rodyta, kad duj molekuls juda nevienodais, taiau gana dideliais greiiais. Pavyzdiui, kambario temperatroje vandenilio molekuli vidutinis greitis yra apie 1750 m/s, deguonies 440 m/s.

Brauno judjimas

Difuzija savaiminis mediag judani daleli maiymasis. 1 bandymas. Ant popieriaus lapelio ulainkime kelis laus kvepal. Netrukus j kvap jusime visame kambaryje. Tai rodo, kad kvepal molekuls prasiskverbia visur. Juddamos jos susiduria su oro dalelmis, po smgio kaskart pakeiia judjimo krypt ir dl to netvarkingai slinkdamos pasklinda po vis kambar. 2 bandymas. stiklin vandens meskime ma kruopel da. Visas vanduo nusidays.

Difuzija pagrstas ir vandens siskverbimas plyt ar kreidos gabaliuk. Gamtoje difuzija reikiasi vairiai. Dl jos prie ems paviriaus oras yra vienalytis. Ji turi didel tak augal mitybai. Difuzijos bdu pro od deguonis i aplinkos patenka mogaus organizm, o maistingosios mediagos i arnyno krauj. Technikoje, remiantis difuzijos reikiniu, metal ar j lydini paviri terpiama kit mediag, kurios pagerina j savybes.

Molekuli sveika
Mediagos molekuls veikia viena kit traukos ir stmos jgomis. Jos priklauso nuo atstumo tarp molekuli: kai jis 2-3 kartus didesnis u molekuls skersmen, molekuls veikia viena kit traukos jgomis; kai jis lygus dviej molekuli spinduli sumai, traukos jgos susilygina su stmos jgomis ir jg atstojamoji lygi nuliui; kai jis maesnis u dviej molekuli spinduli sum, molekuls veikia viena kit stmos jgomis.

Mediagos bsenos
Pagal molekulin teorij kiekvienas knas yra sudarytas i molekuli, kurios netvarkingai juda ir tarpusavyje sveikauja. Mediagos bsena priklauso nuo molekuli isidstymo, judjimo ir sveikos pobdio, kur lemia aplinka (slgis ir temperatra).

Kietieji knai
Kietieji knai, kuri atomai ir molekuls erdvje isidst tvarkingai, vadinami kristaliniais knais, arba kristalais Kristal fizini savybi priklausomyb nuo krypties kristalo viduje vadinama anizotropija. Knai, kuri tvarkingai isidst tik artimiausi atomai, vadinami amorfiniais knais: kai temperatra ema, amorfini kn savybs panaios kietj kn; kai temperatra aukta, amorfini kn savybs panaios skysi.

Skysiai
Kaitinant kietj kn, jo molekuli svyravim vidutin kinetin energija, o kartu ir svyravim amplitud didja. Tuo tarpu molekuli sveikos potencin energija maja. Molekuls pradeda okinti i vienos vietos kit, isidsto kitaip nei kietame kne ir molekuls juda viena kitos atvilgiu.

Dujos
Kaitinant skyst, jo molekuls gali gyti tok greit, kurio pakanka j saveikos jgoms nugalti. Dujas sudaro daugyb netvarkingai judani molekuli visomis kryptimis. Dujos gali neribotai plstis, nes j molekuli tarpusavio sveikos jgos yra silpnos. Greitai ir netvarkingai juddamos duj molekuls upildo ind, o j smgiai indo sieneles sukelia duj slg.

Plazma
Kaitinant dujas, didja atom greiiai, o kartu ir j kinetin energija. Kaiji gyja tam tikr vert, prasideda jonizacijos procesas i atom ipleiami valentiniai elektronai. Dl to keiiasi duj sudtis. Kokybiniai duj sudties pokyiai lemia naujos mediagos bsenos atsiradim. i bsena vadinama plazma.

Idealiosios dujos
Idealiosios dujos yra fizikinis duj modelis, kuriam bdingos ios savybs: molekuli tris yra labai maas, playginti su indo triu; molekuli neveikia traukos jgos; molekuli judjimo energija daug didesn u sveikos energij; molekuli stmos jgos atsiranda tik tada, kai molekuls susiduria viena su kita arba su indo sienelmis; molekuli smgiai yra tamprs.

Molekulins kinetins duj teorijos pagrindin lygtis


Idealij duj slgis yra tiesiogiai proporcingas molekuls mass, molekuli skaiiaus trio vienete ir molekuli greiio kvadrato vidurkio sandaugai:

_2 1 p = __ nm0v 3

p idealij duj slgis n molekuli koncentracija m0 duj molekuls mas

v2 greiio kvadrato vidurkis

Duj atomai ar molekuls juda dideliais greiiais ir nuolat susiduria su indo sienelmis.

Idealij duj bsenos lygtis


Lygtis, siejanti pagrindinius makroskopinius parametrus p, V ir T, apibdinanius duj bsen, vadinama idealij duj bsenos lygtimi: p idealij duj slgis V - tris m RT pV = __ m mas M

M molio mas R universalioji duj konstanta (R = 8,31 J/(mol * K) T absoliuioji konstanta

Temperatra ir jos matavimas


Netvarkingai judani molekuli slenkamojo judjimo vidutin energija yra tiesiogiai proporcinga absoliuiajai temperatrai: _ 3 kT Ek = __ 2 _
Ek molekuli vidutin kinetin energija k Bolcmano konstanta (k = 1,38 * 10-23 J/K) T absoliuioji temperatra