Valstybs ir j ypatumai

Turinys
Valstybi skirstymas pagal: Geografin padt Teritorijos dyd Gyventoj skaii Valdios pasiskirstym, teritorijos sudt Valdymo form Tautin sudt

Geografin padtis

Pajrio
Egiptas, Gruzija, Ispanija, Lietuva, Latvija, Estija

Sausumos
Gudija, ekija, Austrija, Bolivija, Paragvajus, Mongolija

Sal
Australija, Islandija, Japonija, Kuba, Madagaskaras

Pusiasali

Graikija, Italija, Ispanija, Norvegija, Indija

Geografin padtis lemia ekonomikos pltr, k ir kt. Palankiausia valstybs padtis yra pusiasalyje, nepalankiausia tik sausumoje.

Teritorijos dydis
Didiausios valstybs: 1. Rusija (17075,2 km2) 2. Kanada (9976,1 km2) 3. JAV (9629,1 km2) 4. Kinija (9597,0 km2) 5. Brazilija (8511,0 km2) 6. Australija (7686,9 km2) 7. Indija (3287,6 km2) 8. Argentina (2766,9 km2) 9. Kazachstanas (2717,3 km2) 10. Sudanas (2505,8 km2)

Maiausios valstybs: 1. 2. 3. 4. 5. 6. 7. 8. 9. 10. Vatikanas (0,44 km2) Monakas (2 km2) Nauru (21 km2) Tuvalu (26 km2) San Marinas (61 km2) Lichtenteinas (130 km2) Maralo Salos (181 km2) Sent Kitsas ir Nevis (267 km2) Maldyvai (298 km2) Malta (315 km2)

Gyventoj skaiius
Daugiausia gyventoj:
1. 2. 3. 4. 5. 6. 7. 8. 9. Kinija 1286,9 mln. Indija 1049,7 mln. JAV 290,34 mln. Indonezija 234,89 mln. Brazilija 182,03 mln. Pakistanas 150,69 mln. Rusija 144,52 mln. Bangladeas 138,44 mln. Nigerija 133,88 mln.

Maiausia gyventoj:
1. Vatikanas 0,00091 mln. 2. Tuvalu 0,0113 mln. 3. Nauru 0,0126 mln.

10. Japonija 127,21 mln.

Valdia, teritorin sudtis

Unitarins valstybs
Daugiausia yra unitarini valstybi, kur galioja vieni statymai visoje teritorijoje ir veikia viena valdia (pvz. ekija, Kroatija, Latvija, Japonija, Pranczija, Islandija ir kt.)

Federacins valstybs

(Rusija, Argentina, Australija, Belgija, Brazilija, Austrija, Meksika, Indija ir kt.)

Federacin valstyb sudaro ne maiau kaip dvi atskirai valdomos teritorijos. Tokioje valstybje kiekviena teritorija turi savarankik valdi, gali turti net atskir konstitucij, parlament. Daniausiai federacijos susidaro dl ypatingos istorins raidos, tai daniausiai didels valstybs. Federacins valstybs dalys vadinamos skirtingai: valstijos, provincijos, ems, kantonai ir kt.

Valdymo forma
Daugiausia yra respublik. Respublika valdymo forma, kur valstybs vadovas nra monarchas, o nustatytam laikotarpiui renkamas vadovas. Nemaai valstybi skelbiasi esanios respublikomis nepaisant to, kad valstybs galva valdo faktikai iki gyvos galvos, politin sistema neturi valdios apribojim. Taigi, respublikomis gali bti diktatori valdomos ir totalitarins valstybs. Respublikos valstybs vadovas paprastai yra vienas asmuo, prezidentas, nors yra ir iimi, pavyzdiui, veicarijoje valstybs vadovas yra septyni nari taryba Bundesratas, San Marine valstybs vadovo pareigas uima du asmenys.

Respublik rys
Pusiauprezidentin
Kartais kalbama apie pusiauprezidentines respublikas, taiau kai kurie autoriai neigia toki egzistavim ir sako, jog tai tam tikros parlamentins respublikos su prezidentins respublikos bruoais.

Prezidentin
Prezidentinje respublikoje yra aikiai ireiktos valdios padalinimas. Prezidentas yra vyriausybs vadovas. Prezidentas pats formuoja vyriausyb. Vyriausyb atskaitinga prezidentui. Prezidentas renkamas elektorato. Teismin valdia vykdo konstitucin prieir.

Parlamentin
ia vykdomosios valdios vadov, ministr pirminink, paprastai parenka prezidentas. Jis ministru pirmininku privalo parinkti tok asmen, kur irinkt parlamento dauguma. Ministras pirmininkas drauge su kabinetu yra vadinami vyriausybe. Vyriausyb eina savo pareigas tik tol, kol j palaiko statym leidybos organo dauguma. Vyriausyb reguliariai teikia parlamentui tvirtinti savo program ir ataskait.

Monarchij rys
Konstitucin
Monarcho valdia yra ribojama Konstitucijos.

Absoliutin
(Saudo Arabija, Svazilandas, Jungtiniai Arab Emyratai, Omanas, Kataras, Brunjus) Monarchas valdo visikai nekontroliuojamas ir nepatariamas luominio susirinkimo arba parlamento.

Teokratin
(Vatikanas) Monarchas turi aukiausi statym leidiamj, vykdomj ir teismin gali, kartu yra Romos katalik banyios vadovas.

Naujausiais duomenimis 46 valstybs yra monarchijos. Monarchija tai valstybs valdymo forma, kai aukiausioji valdia priklauso vienam asmeniui monarchui. i teis valdyti yra paveldima.

alys, kuriose vyrauja konstitucin monarchija:

Tautin sudtis
Daugiausia yra daugiataui valstybi: Nigerija, Malaizija, Rusija, Indija. Vienatauts valstybs labai reta iimtis (Islandija, Japonija). Belgijoje, Kanadoje, Peru vyrauja dvi tautos. Tokios alys vadinamos dvitautmis. Daugiatautikumas danai sukelia nesantaik, apsunkina ali pltr.
1,05% 1,28% 1,26% 0,87% 4,27% 2,26% Armnai Totoriai Rusai Ukrainieiai Bakirai 89,00%
(Rusijos tautin sudtis)

iuvaai enai

altiniai: http://lt.wikipedia.org http://lietuva1000.lt http://awindowtotheworld.wikispaces.com http://www.mytripolog.com