1.1; 1.2.

Reikinys, kai udar kontr arba rit kertantis kintantis magnetinis laukas sukuria juose elektros srov, vadinamos elektromagnetine indukcija. Laidininke indukuota (sukurta) elektros srov, vadinama indukuotoja elektros srove. Udarame kontre sukurtos srovs tekjimo kryptis nustatoma pagal Lenco taisykl: itiestas de. rankos nyktys rodo udaro kontro arba rits magnetinio lauko linij krypt, o 4 sulenkti pirtai juose sukurtos srovs tekjimo krypt. Fizikinis dydis, apibdinantis magnetinio lauko jg linij skaii, vadinamas magnetiniu srautu. Fizikinis dydis, apibdinantis darb perskirstant elektringsias daleles, vadinamas elektrovara. Udarame kontre arba ritje indukuojama elektrovara yra tiesiogiai proporcinga magnetinio srauto kitimo greiiui. Jeigu magnetinis laukas laikui bgant didja, tai indukuota elektrovara neigiama, o jeigu maja teigiama. 1.3. Jeigu laidininkas nuolatiniame magnetiniame lauke juda taip, kad kinta j kertani magnetinio lauko jg skaiius, tai laidininke indukuojame elektrovara, t.y. sukuriama el. srov. Kuo greiiau juda laidininkas ir kuo didesnis magnetini lauk jeg skaiius j kerta, tuo stipresn srov atsiranda laidininke. Laidininke sukurtos srovs tekjimo kryptis nustatoma pagal deiniosios rankos taisykl: mag. lauko jg linijos turi sueiti statmenai deln, o 90 laipsni kampu atlekntas nyktys turi rodyti laidininko judjimo krypt, tuomet keturi itiesti pirtai rodo laidininku tekanios srovs kypt. Jeigu apskritimas ir . viduryje, tai srov teka mus, o jeigu apskritimas ir + srov teka nuo ms. 1.4. Indukuotosios elektrovaros atsiradimas udaroje grandinje, kintant ja tekanios srovs stipriui, vadinamas saviindukcija, o pati sukurta srov saviindukcin elektrovara. Saviindukcijos reikinys pasireikia tik elektros grandinse, kuriose yra jungta rit. Dka saviindukcijos reikinio, srovs stipris sujungus grandin didja palaipsniui, o grandin ijungus, srov ikart neinyksta. 1.5 Srov, kurios stipris ir tekjimo kryptis nekinta, vadinama nuolatine elektros srove. Nuolatins srovs tekjimo kryptimi laikoma kryptis nuo teigiamo srovs altinio poliau link neigiamo, o tekant nuolatinei srovei, laisvieji elektronai juda prieinga kryptimi. Srov, kurios stipris ir tekjimo kryptis laikui bgant periodikai kinta, vadinama kintamja elektros srove.

Kintamj elektros srov apibdina ie fizikiniai dyiai: 1)kintamosios srovs periodas tai trumpiausias laiko tarpas, po kurio pasikartoja ta pati srovs stiprio reikm ir srovs tekjimo kryptis. 2)kintamosios srovs danis tai srovs tekjimo krypties pasikeitim skaiius per vien sekund. 3)kintamosios srovs stiprio ir tampos amplitudins verts tai didiausia srovs stiprio ir tampos reikm. 4)kintamosios srovs stiprio ir tampos efektins verts Srovs stiprio efektin vert yra lygi stipriui tokios nuolatins srovs, kuri tekdama laidininku per t pat laik iskiria tiek pat ilumos kiek ir kintamoji srov. Kintamosios srovs stipris matuojamas iluminiu ampermetru, kur sudaro: 1) ledin vielut 2) spyruokl 3) skal 4) korpusas 1.6. Mainos, kurios mechanin arba kitos ries energij paveria elektros energija, vadinamos elektros generatoriais. Kintamajai srovei gaminti naudojami elektromechaniniai indukciniai kintamosios srovs generatoriai, kuri veikimas pagrstas elektromagnetins indukcijos reikiniu: rmeliams su apvija sukantis nuolatiniame magnetiniame lauke, magnetinis srautas, kertantis rmeli ploktum, kinta ir apvijoje yra indukuojama kintamoji elektrovara. 1.7. renginys, skirtas pakeisti kintamosios srovs tamp perduodant srovs stipr, vadinamas transformatoriumi, kur sudaro: 1) udara plienin erdis 2) dvi rits su apvijomis: a) pirmin apvija jungiama prie kintamosios srovs altinio. b) antrin prie jos jungiami elektros energijos imtuvai. Transformatoriaus veikimas pagrstas elektromagnetins indukcijos reikiniu: 1 apvija tekanti kintamoji srov transformatoriaus erdyje sukuria kintamj magnetin lauk, kuris verdamas sukuria kintamj srov. Kiek kart transformatorius sumaina tamp, tiek pat kart padidina srovs stipr.