Milin kapai

Kur lygs laukai, Snaudia tamss mikai, Lietuviai barzdoiai dmoja; Galanda kirvius, Kalavijus atrius Ir juodbr irg balnoja. Nuo Prs alies Kaip sparnai debesies, (22) Padangmis raitosi dmai. Tai gaisro ugnis vieia dienas naktis, (22) Liepsnoja ir girios ir rmai. Tarp tyr plai Ne staugimas vri; Oi ne! Tai nalaits lietuvs. Ar verkia snaus, Ar bernuio brangaus, Kurs j nebegins, gal prauvs? Lietuvi pulkai, Kaip apsako valgai, (22) Ties Kaunu per Nemun plaukia. Po kaimus auklys, Jo putotas arklys, (22) kov lietuvninkus aukia. Klaidu tarp mik ! Vien tik ugnys gaisr Per Lietuv keli parodo. Utems dangus Mto tankius aibus; Beklaidiot sveiams nusibodo. Sutrinko mikai, Lyg Perknas auktai, (22) Ir tai netiktai lietuviai Tarytum ugnis, Kad ant stogo uvis, (22) Aprait kryiuoius ugriuv.

Trokimai
Ko gi trokti, nesoti dvasia? Paslaptingais sparnais kur lakioji? Praeities vl sapnai ar graioji Tau jaunyst vaidinas slapia? O nesoti! vilnim stabia Tu kas dien krtin kilnoji! Nenutildo tavs nei ramioji Sidabrin vaigd vakare! Tavo norams maai visados; Negana valandos dabartins; Gaila tau vakarykios dienos; Gaila tau praeities net kanios!.. Tartum mars trokimai krtins Vis sibuoja, sibuot nenustos.

Saulei tekant
Jau saultekis mlsvas, spinduliais ikaiytas, Tvinksta, rausta ir dega lyg veideliai mergaii, Kai po langu suvengia irgas jauno bernaiio. tai ir saul jau teka. Sveikas, vasaros rytas! Apsisupusi ydu, auksu austu, raudonu, Saul engia per dang karaliens graybe! Gls lenkia jai galv, paukiai ilba linksmybe. Jiems ji ypsos, pridengus veid muslinu plonu. Sveika, ms linksmybe, emei neanti dien! Kam nebrangios auksins tavo akys malonios? Tavs ilgis olel, rasa virkdai ne vien; Mari stiklas atspendia vies veid valdons; Ant! i diaugsmo nuraudo giri dunksanti siena. Nuo tavs slepia veid vien tik baltosios ponios.

Rt vainikas
Sesute grauole! Dl savo vainiko Neskink sau royts, kur ydi raudona; alin ir emig auksiniai gelton; Nepink vainik nei rudo gvaizdiko! irdis bijo ros ir josios puikybs; Nuo iedo geltono veidelis apvysta; Gvaizdikais mergait jei kaiosi, klysta: Jie vyrams pritinka emblema tvirtybs. Kad galva kaiysi, sek tu rtel! Meiliausias papuoalas rta alioji: Su jja prisiekia mylti jaunoji; Laimus viesios ir vilties ji glel. Tarp rt, sesute, tu tankiai dmoji!.. Lietuvei pritinka tik rta meilioji.

Praeitis
Praeities gil mieg kas paadint galt? Kas jos dvasi atspt? Jai kvpt gyvyb? Kas suprasti pajgt tamsi ami tolyb? Kas bent udangos krat mums praskleisti mokt? Jos paveikslas kaip aibas kartais dvasia pagauna, Kartais, rodosi, dvelki stebuklingas jos kvapas; Kartais praneka irdiai amiais kerptas kapas Ir suildo krtin ir vaidentuv jaun. tai senelis kap engia, drebs ir baltas; Man jo gaila: daug mats, apsakyti daug gali Ten po pil apleist vjas kauja altas: Kas ten amiais kalbta, kad paskelbt bent dal! Nemuns mat kryiuoius, plieno ginklais apkaltus: Apie il senovs apsakyt jis al.

Dvi vaigdi
vaigd, danguos ugimus, nuvito i auktybi Ir dreba ten per amius, nes udeg j Dievas; Apvieia auktus kalnus, tamsias girias ir pievas Ir mirkiodama iba kaip diemantas graybi. vaigde, mlsv padangi ibute sidabrine! Tarp mari rodai keli kaip angelas viesybi; Paklydusiam keleiviui tu mirksi i tamsybi Ir jaun kvpi vilt gstani krtin. Nuvinta kartais mogui vaigd ir ia, ant ems, Udegusi krtin stebuklais kvpimo; Ji nea nauj gali ir meil begalin: Pravinta tuomet kelias suvargusiam utems; Savy jis jauia ugn kilnesnio paaukimo!.. Laimingi, ia, ant ems, bent kart j pain!

Tautos pabgliams
Oiizna jums kvepia, ne em-tvyn, Maitinanti storus pilvus, Ne proseni em, kurios usigyn, Begarbinat lenk dievus. Tradicij savo nuo vakar dienos, Kultros skelbikai ukim! Negarbs pabgliai ms tautos! Praboi ainiai isigim! Kiek kart man vir i skausmo krtin, Tyljau taiau kaip naktis!.. O igamos! Pirtin tai gelein Dabar jums metu akis! inau, nesupraste js skausmo giesms, Js knai be dvasios, be ado! Be atbalsio odiai pro aus skambs, irdies neberas, kaip nerado.

Bet argi tylsiu, kad prisiklimo Giesm sopulinga netiks? Miegoste? Tegul gi dm prakeikimo Ant js per amius paliks! Tv-didiavyri vaikai svetimi, Lyg krykeliais gim dl juoko! Kur motina js? Nuraudus pati Nedrs besisavint apuoko. Kur js tvyn? Ne Vilnius? Warszawa? inau ir suprantu dl ko: Tam balet, teatry, tam Corso zabawa! O ko dar sulaukste ryto! Ten dukters po pensijas mokos sklandiai Rojal dauyti ir okti, Kalbti pranczikai, juoktis graiai Ir ko ten negali imokti!.. Lietuvikai, rods, neimoks prakalbti Ar austi, ar braukti rasas, Ar proseni em, jos bd mylti, Bet uduot savo supras: Per pokylius kaip karaliens ibs, Barzdos nebijos net ir popo; Sau vyr sugaus ir garsiai iteks, Ir sidinsis lop ant lopo. Ustat bank tv palikim, Puotaus kaip kiti per naktis; Ukinks pratgminiais per pratim, Vejas bepaukins dar vis. Kai graio prie dios nebliks jau visai, Kai niekas neskolins ant galo, Tada bus nuskundiami sunks laikai!.. Ir spiesis prie svetimo stalo. Duok, Viepatie, pranau bt melagingu: Nuo Volgos muikai ateis; U banko skolas, be deryb drauging, Nuo ems nustums jus peiais.

Tada abrusnija kaltinta bus, Ne js, savo dvar ustat; Paskui net kalmuk pamgste ratus, Krakikius chomontus pamet. Juk tai jau ne vienas persivea pai Nuo Tulos ar Viazmos namo; Maiyti j sns po Lietuv plai Tradicijoms girsis ryto. O gal ir sveikiau bus tvynei tada: Bent aiks tai bus jau maskoliai; Suprasme, kodl tai kalba j kita Ir kas tie vadinami broliai! Suprasme, kodl jie be Dievo gyvena, Banyiose bijo maldos, Kodl jie paniekino pavard sen Dl blizganios lenk mados. Kodl tai, pamg intrigas tamsoj, Pakampiais danosus, meiim. Jie skriaudia mums vard Europoj visoj, Pasiek net tolim Rym. O gal ta naujoji karta atjn Taip ms kaip lenkai neskriaus; Gal viet um sn-palaidn, Bent vylium prie mus nekariaus. Gal metais jie nauj tvyn pamgs, Kaip josios vaikai susiprat, Ir siaust pinig Paryi nelks, Mikus lombard ustat. Gal jie nesakys, kad vilties atgimimo Nebra i ms tautos; Nekrpios kaip pragaro pasiventimo, Ir saul ant j neraudos. inau, nesupraste js skausmo giesms, Apsvaig nuo lenkiko tvaiko: Sudieu gi tada, js vardai be garbs! eliai, uklyd lig laiko!..

Taip atsilyginta
Kad mei i apmaudo prie minia Man brangj vard gandais nekaltai, Nustebs peius vien betraukiau tiktai, O meile negstania, dar veiklesne Banyi, tvyn myljau. Bet kam a ant aukuro ird neiau, Ir ateit savo, ir jos trokimus, Ir savo jaunysts brangiausius jausmus, O nieko u tai niekados nepraiau, Bent tas mane gerbti turjo! O jis nusisuko ir, baltas rankas Gudriai nusiplovs kaip antras toksai, Pusiaukely m nairuoti skersai, Ir ird, ir josios kilniausias aukas Paspyrs kaip pinig sen. Nustebs tada nebetraukiau pei, Tik, kruvin ird paslps giliai, Tariau: tai ne mano tie slids keliai, Kur gerbti nemokama vyr stai, Jei dur aukt nedzgena U darb nelaukiau kaip tarnas algos, Nei deimantais spindinio iedo garbs; Manoji vaigd ir be to gal ibs!.. O laisvas pilietis ramiai sau miegos, Nevaromas paniais ilkiniais. Tik vieno man gaila: uviltos vilties, Kad tv atrasis tikjos snus!.. Skaudi realyb iblak sapnus. Ir siela nebteko skaisios praeities Su vaiko tikybos altiniais!

Nuolat verklenantiems politikams

Tui skund, grisusi dejoni Gana! per daug, nenuoramos rksniai!

Gana verklent jums, milinai svajoni, Ilepinti ir sots tinginiai! Ne jums jaunos tvyns saul teka: Per akinius joj viskas jums juodai! Ne meil jums i rsi ird neka, Tiktai garbs ugautos apmaudai. Jums viskas grit, subirti viskas ada: Jau parausti net patys pamatai!.. Belieka js mylist kaip vad Pagalbon melst: igelbk tu tiktai! Juk buvo laikas, kad prie kito vairo Stovjote, iminiai! Kuo tada Nustebinot? Ne veltui nesidairo jus dabar su ilgesiu tauta. Dabar alis, nuo js nusikreipus, Beeina savo iminties keliu, O js prieai ukampiais beaipos, Kad tapote verklentoju gailiu. Ne kritik, kur meiia, visk peikia, Ne prana bedugns ateities, Mums reikia t, kur susikaup veikia! Daugiau darb! Daugiau jaunos vilties!

Lietuva didvyri em
Lietuva didvyri em Ms giedama seniai; Bet i tos didybs semia Savo naud tik velniai. Boi laurais pasipuo, Vien temokame svajot, Ar, didius planus paruo, Sau rimtai ant j miegot. Dirbti darb, neti nat, Braukti prakait dienos,

Pasivst u savo krat, Jei to niekas neinos, Tai per ema, negarbinga Mums, didvyriams tos tautos, Kur nort tapt galinga Nuo Liepojos lig Brastos. Mums platybi reikalauja Boi sienos, j vardai, Bet viduj eimininkauja Lenkai, ydai ir gudai. ia lietuvis besijausti Gal kaip svetimoj troboj, Tik kad maum neskriausti Joms utikrintoj globoj!.. Servilizmo atjn Svetimtaui dar ilgai Nenustosme mes, galin Vakaryktieji vergai. Bet savitarpy puikybs Iki soiai mums gana, Jei tik yra galimybs K prispausti letena. Ministerij pritvr, Joms neskundiame kasos Ir i jos, gerai gr, Siausti turime drsos. Valdininkai ir atstovai, Demokratai, rods, visi, Bet nejau tautos vadovai Vaikios psti ir basi?! Automobiliais tik dunda Su mergelmis linksmi!.. Sin tik tuomet bunda, Kai u kyius teisiami. O t partij tarp ms, J program ir barni!..

Tiek vargiai pas varg bl Atsiras u markini. Vargo, skurdo mums nestoka, Nesimato nei giedros, Bet utai jaunimas oka I auk lig pat auros!.. O Dievuliau, duok mums proto Ir daugiau sveikos doros! Argi jau ant ms ploto Vienos usnys bekeros?

Kai kam
Pelningai duosnios labdarybs metu Ir krykeliais Didiojo karo Kai kur kai kas Suskubo gudriai komiteto vardu, Kurs ger visuomenei daro, Pasukt ir savj pus raktu, O trindamas baltas rankas, Prie aukso naudos pasiilds, Dabar jau pirklys pirmos gilds N vienas kai kas. Pabgs iaurios bolevik drausms, Nusisavint galvos isigands, Kai kur kai kas Lietuv spruko; imoktos giesms Ikst ia negali nebands; O kai deputato mandat laims, Tai, trindamas baltas rankas, Nusavins daug geradj, Bevilpaus garsingu veikju Ne vienas kai kas. Kaip istinas ruskavo caro snus Su drta gude susituoks, Kai kur kai kas, Dabar i Maskvos alkanos vos skvernus Parnes, nors barinia juokias, Lietuvi lieuvio mgjas velnus Ir, trindamas baltas rankas, Pilietis iandien pilvotas,

Uolus Lietuvos patriotas Ne vienas kai kas. Krauju atvaduotos tvyns namuos Vis spieias gausiau darbinink: Kai kur kai kas, Ilgai besibasts kratuos svetimuos, ia grta liesu valdininku. Bet badas bastn ilgai nekamuos: Sau trindamas baltas rankas, Sklandi dovan nesikrato Ir mro namus sau bestato Ne vienas kai kas. Statykite, puokite auktus namus Ir bonkas ant pokyli stalo!.. Kai kur kai kas Paklaus gal, i kurgi tasai domus Biudetas be saiko ir galo, Nors vakar dar liaute slenksius emus? Ar, trindami baltas rankas, Nerausite u paalin Tamsi plaukli altin Ne vienas kai kas. Grai moterli, rteli ali, Artist ir meno krj Kai kur kai kas O ne! Dieve saugok!.. Jautrij gli Paliest greta kyi mj?.. Paliest dl gand tarpe niek pirkli?.. Nors trindamas baltas rankas, Slaptingai kai kas besiaipo, Ir galv itvirklis kraipo Ne vienas kai kas. O siurbls, niekai, bastn gauja! Diplomuot valiz veikai! Kai kur kai kas Net pavarde apsiarvojs nauja! Be sins kyi lupikai! kn nuodais sisiurbus gija!.. O trinkite baltas rankas! Gal titulus, gars sau gauste, Dms nuo kaktos nenuplauste Ne vienas kai kas.

Medvgalio kalnas
Kai vidurdieny pavelgsi nuo Medvgalio auktai, Keturiolika banyi aikiai imatai. Baltininkai ir Girgdut, net pats Dyvitis puikus Pagarboj jam lenkia galv per girias, mikus. Vien tik debesis praskleidus atrija aukiausia, Pasityiodama kartais, savo draugo klausia: Pasakyk gi, meldiamasis, Kas mudviej gali Plaiau emaii al apveizti? Bet kai rudeny ateina ilgi, tamss vakarai, Ant Medvgalio vaidinas ir baisu tikrai: Kartais girdias baubiant jaut, net sukrato iurpulys! Kartais atsilieps nuo kalno vengdamas arklys; Tai girdtis i po emi, tartum kas vaitoja! Ar vangdami nuo kalno imtas vyr joja! Dairos, krpioja vaikuiai, igird pro lang, Kaip raiteliai vanga, trinksi em?.. Bet pas krosn atsisds senas boius su vaikais Atsimins pasakoja, kad anais laikais Savo ausimis girdjs nuo sen, rimt moni Daug, oi daug atsitikim dar domesni. Bet, nelaimei, ir seneli

vis kaskart maja, Ir j atmintis sukrypus kaip sena audja Posm ne vien praleidia; Per tat padavimai, Senovs atminimai usimirta. Ant Medvgalio anuomet vento Jono naktimis, Budint danguje mnuliui sargo akimis, Sako, dvylika mergaii palaidais kas plaukais Bk sustodavo rat, verk ir kvatojo, I milinkapi didvyrius dainomis viliojo. Isiilgusios viliojo, kad sena gadyn Sugrt tvyn prisiklus. Bet paskui, kai ms ponai m lenkais apsimest, O nuskur usiman baudiava vest, Lietuvoj ilos senovs nebegerbdami tada, m okiais trypti kaln svetima mada. Ir dabar an mergaii jau uburto rato, Ant Medvgalio viliojant, niekas nebemato; Ir milinkapiuos didvyri vis dar ilsis knai; Tebemiega ten galinai nepabud.

eligovskiui Vilni pagrobus

Pavojuj motina-tvyn; Ateina audra i piet! Tai lenkas, igama taut,

Mums nea panius ir udyn, Dvar iekodams prarast. Dar vakar svetimoj vergijoj Prie caro klaups dievukus, Pranczo nn globoj puikus Mums vaisto gautu kalaviju Ir ms degina laukus. Gana po priedanga brolysts Mums iulp syvus pasalais! Kultros savo skarmalais Mums pl kalb dl lenkysts Ir smaug savo verpalais! Dabar alin numets kauk, Ginkluotus siunia plikus Ir tako mums kraujais laukus, O po Europ visgi aukia, Kad tai ne j brys smarkus. Gana lietuvikos kantrybs! Ginkluota kelkis; Lietuva! Dienel laukia nelengva! Bet gelbs dangikos galybs, Ir paskutin bus kova! Petys pet u tvyn! Nuo Palangos lig Varnos, Sulauk puotos kruvinos, Kaip ms proseniai j gyn, Taip ginsme sns ios dienos!

Vilnius
Antai pavelki! Tai Vilnius rmais Dunkso tarp kaln plaiai! Naktis j rbais tamsiais kaip dmais Dengia! Jis miega giliai! Kame tas garsas, kuriuo skambjai? Kame galyb ir pranokjai? Kur tavo, Vilniau, tie spinduliai, Kuriuos skleidei Lietuvai, ms tvynei?

Negreit su saule iau dar rytas! Miega aplinkui naktis. Tik kartais mnuo, bailiai ivytas, I debes tenuvis Nortum brangi ivysti pil, Kur garss amiai umig tyli, Kai Vilnius buvo mums kaip akis, Kai viet jis Lietuvai, ms tvynei. Ko taip nulidai? Ko ant krtins Aara krinta griaudi? Gailiesi, amius didius atmins? Praeit brangi lidi? irk, rytuose aura jau teka; Pabud paukiai pagiriais neka; Laikai juk mainos: slg pikti, Nuvis kiti Lietuvai, ms tvynei.

Vasaros naktys
Ramios, malonios vasaros naktys; Medio umigs nejuda lapas; Viskas nutilo, viskas nurimo, Vienos tik vaigds mirkioja, dega. Viskas umigo, viskas nurimo; em apsupo meils svajons; Nea jos siel, nea, liliuoja, Ilgesio pilnos ir kvpimo. Vasaros naktys, ramios, malonios, Atilsiu lidn ird viliojat! Tiek t ant ems sielvart, vargo!.. Js tiktai vienos ramios, vienodos. Ramios, vienodos! Magika jga Migdote gamt saldia svajone! Kam gi nemigdot mano trokim? Ko man taip ilgu, ko man taip lidna? Noris apimti vis pasaul; Noris mylti Diev aukiaus; Noris pasiekti amin gro!.. Ko gi taip lidna? Ko gi taip ilgu?

Umigo em
Umigo em. Tik dangaus Negsta akys sidabrins, Ir sparnas miego malonaus Nemigdo tik jaunos krtins. Neumigdys naktis vaigds, Nenuramins irdis trokim; Dvasia ko ieko, kas atsps, Kai sksta ji tarp atminim! Aura saultekio nuvis, Ir usimerks nakties viesybs; Neras tik atilsio irdis: Viltis nevelgs jos gilybes!..

Tvyns dainos
Tvyns dainos, js malonios. Taip ird adinat saldiai! Kodl tai ms graios ponios Negieda js gan seniai? Akuts melsvos, rankos baltos, Bet irdys j kaip ledas altos. Sesuts ms nuo senobs Dvjo margus rbelius; Dzgeno plonas, baltas drobes Ir koja suko ratelius. O i kartos jaunos krtins Skambjo dainos sidabrins. Kaip ros jos tada ydjo Ir lank rt darelius, Dar vainikus alius dvjo Ir ilko kaspinus alius; Dainavo, gerb ali rt, Kstuio irg ir Birut. Kalbos nemindiota gimtins Nei dain ms Lietuvos; Neskunds vyras nusimins Dl meils moter lengvos!

Tada u auks nemylta, Tada u dain nemokta. Kas atdaryt aukso skryni Tvyns dain maloni? Ir kas priadint gadyn Sesui, dainomis garsi? Tvyns dainos, js auksins, Be js la mums krtins!