Está en la página 1de 126

Vaidotas Mockus

Vaidotas Mockus

GEOMETRIJOS INYNAS
moksleiviams

GEOMETRIJOS INYNAS
moksleiviams

Trumpa teorin mediaga ir udavini sprendimo pavyzdiai

Trumpa teorin mediaga ir udavini sprendimo pavyzdiai Scanned by Cloud Dancing

iauliai, 1996

Pratarm
Pastaruoju metu vis dar jauiamas informacijos pobdio matematikos UDK leidini trkumas. M a n a u , kad is skaitytojams silomas geometrijos inynas i dalies upildys i sprag, nes visada paranku turti vienoje knygoje viso vidurins mokyklos geometrijos kurso santrauk. Leidinyje pateikiamos trumpos teorins vidurins mokyklos geometrijos Leidinio autorius - Vaidotas Mockus, iauli pedagoginio instituto matematikos ir informatikos katedros dstytojas. kurso inios , kuri taikym praktikoje iliustruoja nemaai udavini su isamiais j sprendimo komentarais. inyno priede pateikiama geometrijos udavini, Recenzentai - P. Grcbcnienkait, iauli miesto "Salduvs" vidurins mokyklos mokytoja ekspert, R. Lukoeviius, iauli pedagoginio instituto matematikos ir informatikos katedros docentas, matematikos moksl daktaras. daniausiai egzamin pasitaikani metu, stojamj auktsias nesiek mokyklas pateikti

matematikos

tematika.

Autorius

matematikos vadovlio pakaital, nes inyne beveik visi geometrijos teiginiai pateikti be rodym (apsiribota tik i teigini isamiu paaikinimu). Geometrijos inynas skirias pirmiausia bendrojo lavinimo mokykl moksleiviams, kurie visada jame ras reikiam apibrim, teorem, formul, geometrijos udavini sprendimo pavyzdi. Manau, kad is leidinys

moksleiviams bus nepakeiiamas pagalbininkas savarankikai

sprendiant

geometrijos udavinius, rengiantis laikyti baigiamj matematikos egzamin vidurinje mokykloje bei stojamuosius matematikos egzaminus auktsias mokyklas. inynu (pirmiausia taip pat skmingai gals naudotis ir auktj ir mokykl prisiminti

pedagogini)

studentai,

nordami

pakartoti

vidurinje mokykloje gytas geometrijos inias.

Autorius

ISBN

9986 - 38 - 010 - 30. iauli pedagoginis institutas, 1996

Vaidotas Mockus

Turinys
PLANIMETRIJA 1. Kampai 2. Apskritimas ir skritulys 3. Tiess ploktumoje 4. Laute 5. Ikilieji daugiakampiai 6. Taisyklingieji daugiakampiai 7. Trikampiai 8. Keturkampiai 9. Figr transformacijos 10.Panaieji daugiakampiai 11 .Paprasiausieji brimo udaviniai 4 10 18 21 22 25 29 63 86 95 102 1. 2. 3. 4. 5. 6. 7. VEKTORIAI Pagrindins svokos Vektori sudtis ir atimtis. Vektoriaus daugyba i skaiiaus Vektoriaus koordinats Vektori skaliarin sandauga Vektori kolincarumo slyga Vektori statmcnumo slyga

171 173 178 181 185 185

K O O R D I N A I M E T O D A S P L O K T U M O J E IR E R D V J E 1. Staiakamp koordinai sistema ploktumoje ir erdvje.Tako koordinats 2. Atkarpos vidurio tako koordinats. Atstumas tarp dviej tak 3. Tiess lygtis 4. Ploktumos lygtis 5. Apskritimo lygtis 6. Sferos lygtis 7. Sferos ir ploktumos tarpusavio padtis

192 193 195 196 197 197 198

STEREOMETRIJA 1. Tiess erdvje 111 2. Tiesi ir ploktum lygiagretumas 116 3. Tiesi ir ploktum statmenumas 118 4. Kampas tarp tiess ir ploktumos 121 5. Tiess ir ploktumos padtis erdvje 121 6. Ploktum padtis erdvje 122 7. Ploktum lygiagretumas 122 8. Kampas tarp ploktum 124 9. Ploktum statmenumas 125 10.Dvisienis kampas 126 11.Trisienis kampas 127 12.Daugiakampio statmenosios projekcijos plotas 127 13.Briaunainiai (Bendrosios svokos) 128 14.Prizm 129 15. Gretasienis 132 16.Piramid 134 17.Nupjaulin piramid 137 18.Taisyklingieji briaunainiai 140 19.Riliny 142 20.Kgis 146 21.Nupjautinis kgis 149 22.Sfcra 150 23. Rutulys 152 24.Rutulio dalys 153 25.Stereomctrjos udavini sprendimo pavyzdiai.. 156

PRIEDAI I. Geometrijos udavini, daniausiai pasitaikani stojamj auktsias mokyklas matematikos egzamin metu, tematika II. Natralij skaii nuo 10 iki 99 kvadrat lentel III. Ilgio matai IV. Ploto matai V. Trio ir talpos matai VI. Kai kurie danai pasitaikantys pastovs dydiai VII. Sinuso, kosinuso, tangento ir kotangento reikmi lentel VIII.Kampo radianinis malas. Kamp laipsni pakeitimo radianais ir atvirkiai formuls IX. Pagrindins trigonometrijos formuls

202 244 244 244 245 245 245 246 247

PLANIMETRIJA
l.KAMPAI

SMAILUSIS KAMPAS GRETUTINIAI KAMPAI


Gretutiniais vadiname du kampus,kuri viena kratin bendra,o kitos dvi yra papildomosios pusticss.

Kamp, maesn u 90, t.y. maesn u statj kamp, vadiname smailiuoju (4 pav.)

Kampas yra figra,kuri sudaro dvi skirtingos pusticss,turinios bendri} pradios tak (1 pav.). Tij tak.'} vadiname kampo virne , o pusticss - kampo kratinmis. ymime : Z A O B arba Z ( a b ) , arba Z O ; O - kampo A O B virn , OA ir OB (tiess ir b) - kampo A O B kratins.

ITIESTINIS KAMPAS

S pav. S paveiksle pavaizduoti kampai ir P yra gretutiniai. Gretutini kamp suma lygi 180:

pav.

Kampas,kurio kratins yra papildomosios pusticss , vadinamas iliesimai (5 pav.). Iticstinio kampo laipsninis malas lygus ISO . Ig)" a = 180" 5 pav.

+ = 180
KRYMINIAI KAMPAI

I'lokiasis kampas yra ploktumos dalis,kuri;} riboja du i vieno tako ieinantys ir nesutampantys spinduliai (2 pav.). Yra du ploktieji kampai su duotosiomis kratinmis. Juos vadiname papildomaisiais. 2 paveiksle subrkniuotas plokiasis kampas , kurio kratins ir b .

STATUSIS KAMPAS
Kryminiais vadiname du kampus,kuri vieno kratins yra kito kratini papildomosios pusticss.

Kamp, lyg 90, vadiname slaiuoju kampu (6 pav.)

90"

90"

LL
A Kampo pusiaukampin - spindulys, kuris ieina i jo virns,eina tarp jo kratini ir dalija kamp pusiau. 3 paveiksle spindulys OM yra kampo A O B pusiaukampin. 6 pav.

BUKASIS KAMPAS
9 paveiksle pavaizduoti kampai (a b) ir (a, b,) (kampai ir ) yra kryminiai. Kryminiai kampai yra lygs:

Kamp, didesn u 90", bet maesn u 180, t.y. didesn u statj, bet maesn u itiestin kamp, vadiname bukuoju (7 pav.)
90 < < ISO"

7 pav.

KAMPAI,GAUNAMI DVI LYGIAGREIAS TIESES KERTANT TREIJA TIESE


2

brtini kamp savybs. D


Visi brtiniai kampai,kurie remiasi t u pat lank AB yra lygs. 13 paveiksle pavaizduoti visi brtiniai kampai ACB, A D B ir A E B remiasi lank AB ir todl yra lygs:

IOpav.

Z 4 i r Z 5 bei Z 3 irZ6 - vidaus vienaaliai kampai; Z4irZ6 bei Z3irZ5 - vidaus prieiniai kampai; Zl irZ5, Z2 irZ6 , Z4 irZ8 , Z3 irZ7 -atitinkamieji kampai; Zl irZ7 boi Z2 irZ8 - iores prieiniai kampai.

ZACB = ZADB = ZAEB


13 pav. Visi brtiniai kampai,kurie remiasi lank , lyg pusei apskritimo , yra stats, t .y. 14 paveiksle pavaizduoti visi brtiniai kampai A C B , A D B ir A E B remiasi apskritimo skersmen A B ir todl yra stats, t.y. 14 pav.

Z1 = Z5 , Z2= Z6 , Z3= Z7 , Z 4 = Z8 , Z l = Z7 , Z 2 = . Z 8 ; Z3+ Z6=180f ; Z4+ Z5=18(T ; Zl+ Z8=180P ; Z2+ ZT=UCT .

CENTRINIS KAMPAS.
Ikilas kampas,kurio virn yra apskritimo centras,o kratins kerta j , vadinamas duotojo apskritimo centriniu kampu. ZAOli - centrinis kampas,O apskritimo centras (r. 11 pav.).

Z A C B = Z A D B = Z A E B = 90
Jeigu ZACH - brtinis kampas ,o ZAOH - centrinis kampas,be to , apskritimo centras O ir brtinio k a m p o A C B virn C yra vienoje stygos A B pusje, (r. 15 pav.), tai

BRTINIAI KAMPAI
B Ikilas kampas,kurio virn priklauso apskritimui , o kratins kerta j , vadinamas brtiniu kampu. brtinis kampas ZAIJC remiasi lank:} ADC,kuris yra brtiniame kampe (r. 12 pav.).

ZACB=-ZAOB
15 pav.

t,y, brtinio kampo didumas lygus pusei j atitinkanio centrinio kampo didumo.Kitais odiais tariant,brtinio k a m p o didumas lygus puss lanko, kur jis r e m i a s i , kampinio didumo , t.y. 1
u

ZACB=-AB

Jeigu apskritimo centras O ir brtinio kampo ACB virn C yra skirtingose stygos A B pusse (16 pav.),tai

U 1 U Z N A B = | ( 1 8 0 - B N C ) = y AmB arba ZNAB = I(180 - Z B O C ) = - Z A O B 2

ZACB = 1 8 0 - - Z A O B

KAMPO , KURIO VIRN YRA SKRITULIO VIDUJE, O KRATINS KERTA APSKRITIM , DIDUMAS (17 pav. a) KAMPO, KUR SUDARO DVI APSKRITIMO KIRSTINS, TURINIOS BENDR PRADIOS TAK, DIDUMAS (17 pav. b).

KAMP BRTAS APSKRITIMAS

Jei apskritimas yra kampo ACB viduje ; BC ir A C - dvi apskritimo Iiestins,ieinanios i vieno tako C (r. 19 pav.), tai

1)BC=AC 2)Tics CO dalo kamp - pusiau,t.y. CO yra kampo ACB

pusiaukanipin.
3 ) O B C B , O A _ L C A , t.y. apskritimo spindulys statmenas apskritimo Iicstinci lictiinosi take: , U U 4) ZACB = - ( B E A - B D A ) . 1f V ZAMB = - I A m B + A,nB,J ZAMB = ( ZAOB + ZA 1 OB 1 ) (17 pav. A)
u If u ^ ZAMB = - ( A m B - A , n B , J

KAMPO TIESMIS

KIRTIMAS

LYGIAGREIOMIS

ZAMB =

ZAOB - ZA 1 OB 1 ) (17 pav. b)

Atkarpos AB ir C D vadinamos atkarpomis A 1 B 1 ir C 1 D 1 proporcingomis atkarpomis, kai t atkarp ilgiai proporcingi,t.y. ABiCD^ABPCD Teorema. Lygiagreios tiess , kertanios kampo kratines , ikerta jose proporcingas atkarpas , t.y. jei BC 11 D E , tai

KAMPO , KUR SUDARO APSKRITIMO LIESTIN IR STYGA , EINANIOS PER T PAT BENDR APSKRTIMO TAK , DIDUMAS .

Kampo, kur sudaro apskritimo liestin MN ir styga AB (18 pav.), einanios per t;} pat bendr apskritimo tak A, didumas lygus

A B : A D = A C : A E , (r. 20 pav.)

Jci kamp kerta trys viena kilai lygiagreios tiess AA 1 , BB 1 , CC 1 (r. 21 pav.), tai teisingi sryiai: OA OA1 OB OB1 OC . OB = OH1 OC1 ' OA OA1
=

Jf \
B1/ Ci/
21 pav.

BB1 AA1

Skritulys yra figra , kuri sudaro visi ploktumos takai , nutol nuo d u o t o ploktumos tako atstumu , n e didesniu u duotj (24 pav.). T tak vadiname skritulio centru , o duotj atstum - skritulio spinduliu. Skritulio kratas yra apskritimas. Apskritimo styga (CD) - atkarpa , jungianti du apskritimo takus (25 pav.). Apskritimo skersmuo (AB) styga, einanti per apskritimo centr (25 pav.). Apskritimo kirstin ( G H ) - tiesq, kertanti apskritim dviejuose takuose (25 pav.). Apskritinio licstin (EF) - ties , einanti per apskritimo tak K ir statmena spinduliui, ivestam t tak (25 pav.).

A1/

OC OC l CC l . OC = OC 1 = CC i . OA ~ OA1 ~ AA1 ' O B - O B 1 BB1 ' AB A1B1 BC B1C1 AC A1C1

24 pav.

E A

Talio tcorcma.Jei vienoje kampo kratinje nuosekliai atidsime kelias lygias atkarpas ir per ji) galus ivesime lygiagreias tieses , kertanias kit kampo kratin , tai jos toje kampo kratinje ikirs viena kitai lygiagreias a t k a r p a s ,

A1/ Bi/

C1/

25 pav. t.y. jei O A 1 = A 1 B i = B l C , ir A A , | IBB 1 j |CC, ,tai OA=AB=BC (r. 22 pav.)

22 pav.

2.APSKRITIMAS IR SKRITULYS
PAGRINDINS SVOKOS.
Apskritimas yra figra,kuri sudaro visi ploktumos takai, vienodai nutol nuo duotojo ploktumos tako (23 pav.). T tak vadiname apskritimo centru (23 paveiksle takas O ). Atkarp , jungiani bet kur apskritimo tak A su jo centr,vadiname apskritimo spinduliu. 23 paveiksle A O = R - apskritimo spindulys.

APSKRITIMO KIRSTINS IR LIESTINS SRYIS

Jei M A ir M B - apskritimo licstin ir kirstin,ieinanios i vieno tako M (26 pav.), tai

DVIEJ APSKRITIMO KIRSTINI , IEINANI I VIENO TAKO , SAVYB

APSKRITIMO LANKO , ATITINKANIO (T CENTRIN KAMP , ILGIS. STYGOS ILGIS.


Jei R - apskritimo spindulys,AB - apskritimo styga, i - apskritimo lanko , atitinkanio a centrin k a m p A O B ilgis (30 pav.), tai

Jci MA ir M C - dvi apskrtimo kirstins , ieinanios i vieno tako M ir kertanios apskritim takuose B ir D (27 pav.), tai

=
27 pav.

KROC

180

MA MB = MC MD

30 pav.

SUSIKERTANI APSKRITIMO STYG SVYB


Jeigu AB ir CD - dvi apskritimo stygos, einanios per t pat skritulio tak M (28 pav.), lai

APSKRITIMO LANKO , KURIO KAMPINIS DIDUMAS YRA RADIAN , ILGIS .

MA-MB = MC-MD APSKRITIMO ILGIS


Apskritimo ilgis

SKRITULIO ISPJOVOS , KURIOS LANKO LAIPSNINIS MATAS cc , PLOTAS .

C = 2 = ;

ia R - apskritimo spindulys, o d = A B - apskritimo skersmuo (29 pav.).

31 pav.

ia i - ipjovos lanko ilgis ; R apskritimo spindulys (31 pav.).

KURIOS LANKO SKRITULIO IPJOVOS RADIANINIS MATAS YRA RADIAN , PLOTAS


1
S j p.

Jei kampas didesnis u itiestin ( > 1 8 0 ) , tai s i n a < 0 ir g a u n a m e 2) atvej.

SKRITULIO NUOPJOVOS , KURIOS LANKO RAR2P

DIANINIS MATAS YRA RADIAN , PLOTAS .

SKRITULIO NUOPJOVOS, NELYGIOS PUSSKRITULIUI , PLOTAS , KAI KAMPAS (a) IREIKTAS LAIPSNIAIS.

R2
suop. = - ( P - S i n P )

1)

< 180
KR2CX
nuop.

SKRITULIO PLOTAS
S = u R ' ; ia R - skritulio spindulys.

360

- S 3

Isprsime kelet temos "Apskritimas if skritulys" udavini.

32 pav.

ia - centrinio k a m p o A O B , kuriame yra tos nuopjovos lankas , laipsninis matas , o S a a o b - trikampio A O B plotas (32 pav.).

2)

>

1 8 0

(33 pav.)

1 udavinys. I tako A , esanio alia apskritimo , ivesta liestin ir kirstin. Atstumas nuo A iki lietiinosi tako 16 cm , o atstumas n u o A iki vieno i susikirtimo su apskritimu tak - 32 cm. Rasti apskritimo s p i n d u l j , jei atstumas n u o apskritimo centro iki kirstins lygus 5 cm (34 pav.) Sprendimas.

nR
nuop.

360

+ S
Pagal udavinio slyg A B = 1 6 , A C = 3 2 . I apskritimo centro O ivedame statmen kirstin A C (34 pav.). Statmens ir kirstins susikirtimo takas yra E. A t k a r p o s O E ilgis yra kirstins atstumas iki centro. Pagal slyg O E = 5 . Remiantis apskritimo liestins ir kirstins , ieinaniomis i vieno tako , sryiu, turime :

Abiem atvejais S a a 0 U ^ ^ 33 pav.

s nct

'

Atsivelg t a i , uraysime skritulio nuopjovos ploto skaiiavimo formul, kuri tinka abiem atvejais (universali formul):

nuop.

R 2 , (

180

sin a )

A B 2 = A D - A C , 16 2 = A D - 3 2 , A D = 8 .I brinio matyti , kad C D = A C - A D = 3 2 - 8 = 2 4 . Iekomasis spindulys yra atkarpos O C ilgis. I stataus trikampio C O E , remiantis Pitagoro teorema , gauname

OC 2 = C E 2 + O E 2 .Bct CE = - C D = - - 2 4 = 12 .

Taigi OC 2 = 122 + 5 2 = 169 , OC = 13 .


Atsakymas. 13 .

3 udavinys. Du apskritimai lieiasi i vidaus take E (r.brin). Ties , einanti per maesniojo apskritimo centr O 1 , kerta didesnj apskritim takuose A ir D , o maesnj - takuose B ir C. Rasti apskritim spinduli santyk, jeigu AB : B C : CD = 2 : 4 : 3 (36 pav.). Sprendimas.

2 udavinys. Per tak M , nutolus nuo apskritimo centro atstumu b , ivesta kirstin MA taip , kad susikirtimo su apskritimu takas B j dalo pusiau : MB = MA (r. 35 pav.). Rasti kirstins MA ilg, jeigu apskritimo spindulys lygus r. Sprendimas . Per apskritimo centr O ir tak M iveskime kirstin MC, kuri kerta apskritim takuose C ir D (35 pav.). Per tak M iveskime apskritimo liestin ME (E - apskritimo ir liestins lietimosi takas). Remiantis apskritimo liestins ir kirstins 35 pav. sryiu, gauname ME 2 =MA MB ir ME i =MC MD. i dviej lygybi kairiosios puss lygios , todl turi bti lygios ir deiniosios. Vadinasi, MA MB = MC MD (1). (1) lygyb ireikia jau inom apskritimo kirstini , ieinani i vieno tako savyb. Kadangi O C = O D = r , O M = b (pagal udavinio slyg) , tiii M C = b + r turime: x - ^ = (b + r ) ( b - r ) . I ia = ^ 2 ( b - r ) .
2 2 R i ( 2 R - r ) r = 5 r , arba R = 3 r . Vadinasi, ~ = 3-

Sakykime , R ir r - didesniojo ir maesniojo apskritim spinduliai atitinkamair-Tada BC=2r. I duotojo santykio randame :

AB = = r , C D = r.
2 2 Per didiojo apskritimo centr O ir tak E nubrkime skersmen EP. Skersmuo ivestas lietimosi tak , statmenas apskritimo Iiestinci tame take , todl takas O j yra skersmens P E takas. Remiantis susikertani styg svybe , gauname O 1 E O 1 P = O 1 A O 1 D. I ios lygybs , atsivelgdami tai , jog 0 ] P = 2 R - r , 0 1 A = 0 1 B + B A = 2 r ir O 1 D = CD-I-CO 1 =Ir , gauname

ir MD=b-r. Paymkime MA=X. Tada

MB = ^.ra gautsias MC , MD , MA ir BM iraikas (1) lygyb ,

Atsakymas. ]2( 2 - r 2 )

Atsakymas. 3 .

3.TIESES PLOKTUMOJE
TIESI PADTIS PLOKTUMOJE.
Vadinasi, jei tiess ir b yra lygiagreios, Zi ir Z6 bei ZA ir Z5 yra vidaus prieiniai kampai, o ZA ir Z6 bei Zi ir Z5 yra vidaus vienaaliai kampai (40 pav.), tai

Dvi ploktumos tiess ir b yra lygiagreios , jei jos neturi bendr tak , t.y. nesusikerta. 37 pav. 37 paveiksle pavaizduotos lygiagreios tiess ir b. ymime : | j b .

Z 3 = Z 6 ir Z 4 = Z5 ,

Z 4 + Z6 = 180" ir Z 3 + Z5 = 180
38 pav. 3) 38 paveiksle pavaizduotos susikertanios tiess ir b. Statmenos tiess yra dvi tiess, kurios susikerta staiu kampu.. 39 paveiksle pavaizduotos statmenos tiess ir b. ymime : a l b .

STATMUO DUOTAJAI TIESEI . ATSTUMAS NUO TAKO IKI TIESS.

39 pav.

PAGRINDIN LYGIAGREI TIESI SAVYB LYGIAGRETUMO AKSIOMA.


Ploktumoje per tak , nepriklausant duotai tiesei , galima nubrti ne daugiau kaip vien ties , lygiagrei tai tiesei. B 41 pav.

Statmuo duotajai tiesei yra jai statmenos tiess atkarpa , kurios galas yra t tiesi susikirtimo takas. O j atkarpos gal vadiname statnicns pagrindu. 41 paveiksle ties A B - statmuo tiesei , B - statmens pagrindas.

TIESI LYGIAGRETUMO POYMIAI:


Atstumas nuo tako iki tiess yra statmens , nuleisto i tako ties , ilgis.

Yra ie tiesi lygiagretumo poymiai: 1) Dvi tiess , lygiagreios treiai tiesei, yra lygiagreios viena kilai. 2) Jci vidaus prieiniai kampai lygs arba vidaus vienaali kamp suma lygi ISO" . tai tiess lygiagreios.

41 paveiksle atstumas nuo tako A iki tiess yra statmens A B ilgis.

4.LAU Z T E STATMUO IR PASVIROJI.


Laute A 1 A 2 - A n yra figra , sudaryta i tak A 1 , A 2 , ... , A n ir juos jungiani atkarp A 1 A 2 , A 2 A 1 , ... , A n 0 A n . Jci BA - Statmuo , nuleistas i tako B ties (42 pav.),o C bet kuris tiess takas , nesutampantis su taku A , tai atkarpa BC yra pasviroji, ivesta i tako B ties . Takas C yra pasvirosios pagrindas , o atkarpa A C - pasvirosios projekcija . Takai A 1 , A 2 , ... , A n - Iauts virns , atkarpos A 1 A 2 , A 2 A 3 , ... , A n 0 A n - iauts grandys , takai A 1 ir A n (kai A11 * A 1 ) - Iauts g a l a i .

Neudaroji laute - laute kurios galai nesutampa . Tcorcnia.Jei i vieno tako ivesti statmuo ir pasviroji ties , lai atstumas nuo to tako iki statmens pagrindo maesnis u atstum nuo minto tako iki pasvirosios pagrindo; kitaip sakant , statmens ilgis visada maesnis u pasvirosios ilg. 42 paveiksle : BA < BC . Laute A1A2A3A4A5A6 neudaroji laute (44 pav.). 44 pav.

PASVIROSIOS PROJEKCIJOS ILGIO RADIMAS , KAI INOMAS PASVIROSIOS ILGIS IR KAMPAS TARP PASVIROSIOS IR TIESS.

Udaroji laute - laute , kurios galai sutampa . Laute A 1 A 2 A 3 A 4 A 5 - udaroji laute (45 pav.).

/
1

Pasvirosios projekcijos ilgis lygus pasvirosios ilgio ir kosinuso kampo tarp pasvirosios ir jos projekcijos tiesje sandaugai:

45 pav.

A 43 pav.

A C = BC cos
ia A C - pasvirosios BC projekcijos tiesje ilgis (43 pav.).

Paprastoji laute - laiit (neudaroji arba udaroji), kurios gretimos grandys yra ne vienoje tiesje , o negretimos grandys neturi bendr tak . V a d i n a s i , paprastoji laute neturi savikirtos tak . Laute A 1 A 2 A 3 A 4 A 5 A 6 yra paprastoji neudaroji laute , o laute A 1 A 2 A 3 A 4 A 5 - paprastoji udaroji laute.

D
A2 46 paveiksle pavaizduotos lauts nra paprastos.
3

48 paveiksle pavaizduotas daugiakampis A B C D E F - paprastoji udaroji laute, A,B,C,D,E,F - daugiakampio virns, AB , BC , CD , D E , E F , FA daugiakampio kratins - lauts grandys . A B C D E F - eiakampis. Daugiakampio striains - atkarpos, jungianios negretimas virnes .

F'
A4^
Savikirtc laute

Savikirtc laute

48 pav.
Ikiliojo n-kampio striaini skaiius lygus

46 pav.

Lauts ilgis - vis lauts grandi ilgi suma I'lokiasis daugiakampis , arba daugiakamp sritis - baigtin ploktumos dalis , kuri riboja daugiakampis . 49 paveiksle pavaizduotas plokiasis daugiakampis A B C D E F . A B C D E I i - plokiasis eiakampis.

Tcurcina(lauts ilgiu teorema). Lauts ilgis yra didesnis u atstum tarp jos ga'4 . 47 paveiksle pavaizduotai lautei A 1 A 2 A 3 A 4
t

49 pav.
Ikiliuoju daugiakampiu vadiname daugiakamp , esant vienoje pusploktumje nuo kiekvienos tiess , kurioje yra jo kratin.

A4

47 pav.

j ;

e :

A1A2 + A2A3 + A3A4 > A1A4 .

5.ISKILIEJI DAUGIAKAMPIAI
Daugiakampis yra paprastoji udaroji laute , kurios gretimos grandys nra vienoje tiesje. Ikilasis daugiakampis Daugiakampio virnmis vadiname lauts virnes , o daugiakampio kratinmis - lauts grandis. Daugiakamp , turint n virni , o tuo paiu ir n kratini , vadiname n - kampiu . Neikilasis daugiakampis

50 pav.

Ikilojo daugiakampio prickainpiu prie virns vadiname kamp , gretutin su daugiakampio kampu prie tos virns.

6.TAISYKLINGIEJI DAUGIAKAMPIAI
Taisyklinguoju daugiakampiu vadinamas ikilasis daugiakampis kurio visos kratins lygios ir visi kampai lygs.

A
51 pav.

ZCDA kampio ZCDM virns

- ikilojo daugiaA B C D kampas ; - priekampis prie D (51 pav.).

Kiekvienas taisyklingojo n - kampio kampas lygus suma lygi 180(n-2) .

180(n-2) n

O j

Teorema. Ikiliojo n-kampio kamp suma lygi 180(n-2).

brtu apskritim daugiakampiu (brtiniu daugiakampiu) vadiname daugiakamp , kurio visos virns yra viename apskritime. 53 paveiksle pavaizduotas daugiakampis ABCDE yra brtinis. Pats apskritimas iuo atveju vadinamas apibrtu apie daugiakamp apskritiniu (apibrtiniu apskritimu).

53 pav.

Teorema. Ikiliojo n - kampio priekampi suma lygi 360 .

52 paveiksle pavaizduotas ikilasis p e n k i a k a m p i s

ABCDB . , a2 , C C 3 , Ct 4 ,
Ot5 - p e n k i a k a m p i o k a m p a i prie virni A,B,C,D,E atitinkamai, o

Pi . P2 . > P* . Ps penkiakampio priekampiai prie virni A , B , C , D , E atitinkamai.

Apibrtu apie apskritim daugiakampiu (apibrtiniu daugiakampiu) vadiname daugiakamp , kurio visos kratins a v ^ lieia vien apskritim . 54 paveiksle pavaizduotas daugiakampis A j B i Q D i E i yra E apibrtinis. av. Id 54 pav. Pats apskritimas iuo atveju vadinamas {brtu j daugiakamp apskritimu (brtiniu apskritimu). Kiekvienas taisyklingasis ikilasis daugiakampis yra brtinis ir apibrtinis daugiakampis , t.y. apie kiekvien taisyklingj daugiakamp galima apibrti apskritim ir kiekvien taisyklingj daugiakamp galima brti apskritim.Apibrtojo ir brtojo apskritim centrai yra taisyklingojo daugiakampio ccntrc(,t.y. jie sutampa).

B,

Turime:

a , + Cx2 + a 3 + C X 4 + a 5 = =180(5-2) = 180 3 = 540 1 + 2 + 3 + 4 + 5 = 360 .

PLANIMETRIJA

6.TA LS Y K LIN G I E J I D A U G I A K A M P I A I .

PLANIMETRIJA

6.TAISYKLINGIEJI DAUGIAKAMPIAI.

Kiekvieno apibrlinio daugiakampio plotas lygus jo pusperimetrio ir brtinio apskritimo spindulio sandaugai . Taigi

Pagrindines ^;

= 2Rsin
=pr

180
n

ia p - daugiakampio pusperimctris , r - daugiakamp brto apskritimo spindulys (55 pav.).

Toliau ymsime (55 pav.):

na

P=
n - taisyklingojo n-kampio kratini skaiius ; a,, - taisyklingojo n - kampio kratins ilgis ; p - taisyklingojo n - kampio pusperimctris ; R - apie taisyklingj daugiakamp (n-kamp) apibrto apr - taisyklingj daugiakamp brto apskritimo spindulys; S - taisyklingojo daugiakampio plotas; - taisyklingojo daugiakampio vidaus kampas ; a 1 - taisyklingojo n - kampio centrinis k a m p a s ; - taisyklingojo n - kampio priekampis.

tet = - ^ - - 1 8 0 n

I152 . 360 Q S = R n sin 2 n

/ _ 360
n

P=

360
n

Duomenys apie atskiras taisyklingj daugiakampi ris surayti lentelje:

7. TRIKAMPIAI
Trikampiu vadiname figr, kuri sudaro trys takai, nepriklausantys vienai tiesei, ir trys atkarpos, jungianios kiekvienus du i t tak.

Tuos tris takus vadiname trikampio virnmis, o atkarpas - jo kratinmis. Trikamp ymime, nurodydami C jo virnes. 56 paveiksle

pavaizduotas trikampis ABC, kurio virns yra takai A , B ir C, o kratins A B , BC ir AC.

56 pav.

APIBRESIME TRIKAMPIO ELEMENTUS :

Trikampio auktin - statmuo, ivestas i trikampio virns ties, kurioje yra prie virn esanti kratine.

57 paveiksle atkarpa A D yra trikampio ABC

57 pav.

auktin.

Trikampio pusiaukampin - trikampio kampo pusiaukampins atkarpa, jungianti trikampio virn su prie j esanios kratins taku.

58 pav.

58 paveiksle atkarpa A D yra trikampio ABC pusiaukampin.

Trikampio pusiaukratin - atkarpa, jungianti trikampio virn su prie ja esanios kratins viduriu. Trikampius A B C ir AjBjCi vadiname lygiais, kai A B = A i B b B C = B i C t , 59 paveiksle atkarpa A D yra trikampio ABC pusiaukratin ( B D = C D ) . AC=AiCb ZA=ZAb ZB=ZBb ZC=ZCi , l.y. lygiais vadiname

TRIKAMPIO LYGUMAS. TRIKAMPI LYGUMO POYMIAI.

59 pav.
Trikampio A B C vidaus kampu (arba tiesiog kampu) prie virns A vadiname kamp, kur sudaro pusticss A B ir A C (r. 60 pav.). Panaiai apibriami to trikampio

trikampius, kuri atitinkamos kratins lygios ir atitinkami kampai lygs.. Pagrindin lygi trikampi egzistavimo savyb (trikampio, lygaus duotajam, egzistavimo aksioma).

Kad ir koks bt trikampis, yra jam lygus trikampis, kurio padtis duotos pusticss atvilgiu yra i anksto nurodyta.

60 pav.

kampai prie virni B ir C.

Trikampio lygumo poymiai.


Trikampio prickampiu prie trikampio virns vadiname kamp, gretutin trikampio kampui prie tos virns. 61 paveiksle kampas BAD - trikampio 1 poymis. Jci vieno trikampio dvi kratins ir kampas tarp j atitinkamai lygs kilo trikampio dviem kratinms ir kampui tarp j, tai tie trikampiai

lygs {trikampi lygumo poymis pagal dvi kratines ir kamp tarp j).

61 pav.

priekampis prie virns A. 2 poymis. Jci vieno trikampio kratin ir prie jos esantys kampai lygs kito Trikampio vidurin linija - atkarpa jungianti dviej jo kratini vidurio takus. 3 poymis. Jei visos vieno trikampio kratins atitinkamai lygios kilo trikampio 62 paveiksle atkarpa MN yra trikampio kratinms, lai lie trikampiai lygs trikampio kratinei ir prie jos esantiems kampams, lai tie trikampiai lygs

(trikampi lygumo poymis pagal kratin ir prie jos esanius kampus).

62 pav.

ABC vidurin linija.

(trikampi lygumo poymis pagal tris kratines).

PRAULNUSIS TRIKAMPIS
ymjimai (r. 63 p a v . ) : , , , b, trikampio vidaus kampai ( = , Z B = , Z C = y );

- trikampio kratins ( = B C - p r i e kamp esanios kratins ilgis; b = A C - prie kamp esanios kratins ilgis; C = A B prie kamp esanios kratins ilgis;

1 , ' , 1 - trikampio prickampiai (a 1 - kampo p r i c k a m p i s ; 1 - kampo Trikampio perimetras yra vis trikampio kratini ilgi suma. priekampis; - kampo prickampis); ha j , h c - trikampio auktins, nuleistos i trikampio virni tieses, kuriose yra atitinkamos prieais esanios kratins a , b , c ; m a , m b , m c - trikampio pusiaukralins, jungianios trikampio virnes su prieais esani kratini a , b, c vidurio takais; 'a > ' i 'c - trikampio pusiaukampins, jungianios trikampio virnes su prieais esani kratini a , b , c takais; MN P P R r - trikampio A B C vidurin linija; - trikampio perimetras; - trikampio pusperimctris; - apie trikamp apibrto apskritimo spindulys; - trikamp brto apskritimo spindulys; - trikampio A B C plotas. Trikampio kamp suma lygi 180.

P=a+b+c
Trikampio pusperimctris lygus pusei perimetro.

d+b+C

++=180

Trikampio prickampiu savybs :


1. Trikampio prickampis lygus jam negretutini trikampio vidaus kamp sumai.

'=+
* Visos iame skyrelyje ivardintos savybs ir formuls teisingos bet kuriam trikampiui

'=+

>

'=+

2)

Prie didesn kamp [didesn kratin] yra didesn kratin [didesnis kampas]

Pavyzdiui, jei Z A > Z B . lai a > b [jei > b , tai Z A > Z B ] .

KOSINUS TEOREMA. Trikampio kratins kvadratas lygus kil dviej kratini kvadrat sumai
minus dviguba sandauga t kratini ir tarp j esanio k a m p o kosinuso

Trikampio nelygyb.
Trikampio nelygybe vadiname atstum tarp trij tak savyb, nusakom ia teorema : Atstumas tarp dviej tak ne didesnis u sum atstum nuo t tak iki bet kurio treio tako.

(kosinus teorema).

63 paveiksle pavaizduotam trikampiui A B C kosinus teorema taip uraoma :

a 2 = b2 + c 2 - 2bc cos a b2 = Q2 + c 2 - 2ac cos c 2 = a 2 + b2 - 2ab cos

Jei takai A, B, C yra trikampio virns, lai kiekviena trikampio kratin yra maesn u kil dviej sum.

Ivada i kosinus teoremos :

a<b+c ,

b<a+c , c<a+b.

Trikampio kratins kvadratas lygus kit dviej kratini kvadrat sumai "" dviguba sandauga vienos j ir kitos kratins projekcijos joje. enkl " + "

Trikampio vidurins linijos savybe.


Trikampio vidurin linija yra lygiagreti treiajai kratinei ir lygi jos pusei.

reikia rayti tada, kai prie esantis kampas yra bukas, o enkl "-" rayti, kai tas kampas smailus.

AC MN j A C , M N = 2

b
~ 2

Trikampyje:
1) Lygias kratines [kampus] atitinka lygs kampai [lygios kratins]. Pavyzdiui, jei a = b, lai ZA=ZU [jei Z A = Z B , tai a = b ] .

Sinusii teorema.
Trikampio kratins proporcingos prie jas esani kamp sinusams (sinus teorema) 63 paveiksle pavaizduotam trikampiui sinus teorema taip uraoma : sin sin sin

Trikampio auktini_ha, h b ir h c ir (brto trikampi apskritinio spindulio r


sryis. J_ J_ J _ _ I

hb

hc ~ r

Trikampio auktini ir kratini sryis.

h :hb:hc = :r'~ = bc:ac:ab b C


apibrtas

Jei apie trikamp A B C

'Frikampio ploto skaiiavimo formuls.


Trikampio plotas lygus pagrindo ir auktins sandaugos pusei.

apskritimas, kurio spindulys yra R (r. 65 pav.), tai a = 2 R s i n a , b = 2 R s i n P , c=2Rsiny S = I pastarj lygybi seka, kad Trikampio plotas lygus dviej jo kratini ir sinuso k a m p o tarp jah,

S = ^bhb

S = ^ch

65 pav.
sin sin sin

= 2R

j sandaugos pusei.

Trikampi auktini h a , Ii b ir h c skaiiavimo formuls (kai inomos kratins). S = S = JdbsinT S = --besina

Kitos formuls:

S = rp Trikampio auktiniu savyb:


Trikampio auktins kertasi viename take. ia p - trikampio pusperimctris , P =

S =

abc 4R

S=VP(P-a)(P"b)(p-c)

- Hcrono formul;

a+b + c ^

Trikampio ploto skaiiavimas, kai inomi visi jo k a m p a i :

Trikampio pusiaukratins ir iu savyb.

a 2 sin Psiny S _ . 2 sina

b2 sinasiny 2 sin hb2 sin 2sinasiny

c2 sinasinP 2 sin hc2 sin 255

Trikampio pusiaukratins m a , m b ir m c kertasi viename take, kuris dalija kiekvien pusiaukralin santykiu 2 : 1 skaiiuojant n u o trikampio

h a 2 sina 2 sin sin

Trikampio pusiaukampins savyb.


Trikampio ABC pusiaukampins i ^ ir i c Aiku, kad OB = I OE = O K =

virns, t.y. AO = 2 0 L , BO = 2 0 E , OC = 2 0 K (r. 67 pav.)

kcrlasi viename take (r.66 pav.). Pusiaukampin dalija trikampio kratin

B E

(=

O C

= I

(=

66 pav.

atkarpas, proporcingas kitoms dviem jo kratinms. AO = f >

OL = T -

(AL=

Pusiaukampinci I a i savyb taip uraoma: = /2( +rric!)-mc!

m :n = b :c

; t.y. CD : B D = A C : A B

(r.66 pav.).

b = y^/2(m a 2 + 2 ) - 2 a = Vbc - m n -y/bc(a + b + c)(b + c - a)


L =

mc =

+b )- c
2

c = V2(ma2 + 2 ) - 2
3

b+c

. , l2 , 2 \ + mb + = - (/ 2 +b + )

I trikamp brtas apskritimas.

Apibrtu apie trikamp apskritimu (apibretiniu apskritimu) vadiname apskritim, kuris eina per visas trikampio virnes. 69 paveiksle pavaizduotas apie trikamp A B C apibrtas apskritimas.

J trikamp brto apskritimo centras yra to trikampio pusiaukampini susikirtimo takas. ia R = O C - apie trikamp apibrto apskritimo spindulys. Pcr bet kuriuos tris takus, nesanius vienoje tiesje, galima nubrti tiktai vien apskritim. brtu trikamp apskritimu (brtiniu apskritimu) vadiname apskritim, kuris lieia visas trikampio kratines. 68 paveiksle pavaizduotas trikamp ABC brtas apskritimas. Jeigu du apskritimai turi tris bendrus takus, tai tie apskritimai sutampa.

STATUSIS TRIKAMPIS

, arba Staiuoju trikampiu vadiname trikamp, ia p - trikampio pusperimctris. turint stat kamp.

Apic trikampi apibrtas apskritimas


Kiekvienas statusis trikampis turi tik vien Apie kiekvien trikamp galima apibrti apskritim. stat kamp. Kiti du staiojo trikampio

70 pav.

kampai yra smails. Staiojo trikampio kratin, esani prie

Apic trikamp apibrto apskritimo centras yra to trikampio kratini vidurio statmen susikirtimo takas.

statj kamp, vadiname umbine, o kitas dvi kratines - statiniais. 70 paveiksle pavaizduotas trikampis yra statusis, Z C = 9 0 - status, AB - ambin, CB ir CA - statiniai.

69 pav.

Kuinpo a kotungentu (ymime ctga) vadiname statinio A C , esanio prie

Staiojo trikampio kratiniu ir kampu ssajos.


Staiojo trikampio smailiojo kumpo sinusu (ymime sina) vadiname stalinio , esanio prie kamp a , ir ambins A B santyk (r. 70 pav.):

kampo a , ir stalinio , esanio prie kamp a , santyk (r. 70 pav.):

I ctga apibrimo seka, kad statinis, esantis prie kampo a , lygus antrajam statiniui, panaudotam i ctga , t.y. I s i n a apibrimo seka, kad statinis, esantis prie kamp a , lygus ambinei, padaugintai i s i n a , t.y. (r. 70 pav.), b t e n t : .

A C = BC-Ctga
Panaius sryius galime urayti ir kitam trikampio smailiajam kampui

BC = AB sina

, o ambin

BC sina


Sm

AC AB fi C AC

AC=AB-Sinp BC = A B - C o s p AC= BC-tgp BC=AC-CtgP

Kampo kosinusu (ymime cosa)vadiname statinio AC, esanio prie to kampo, ir ambins A B santyk (r. 7 0 p a v . ) :

cosP

= BC
I c o s a apibrimo seka, kad statinis, esantis prie kampo a , lygus ambinei, padaugintai i c o s a , t.y.
C

AC AB = - sinp BC AB = COS _ AC =

tgP

AC

etgp

Teisingos tapatybs: s i n 2 a +cos2 a = 1 ; Kumpo a tangentu (ymime t g a ) vadiname statinio , esanio prie kamp a , ir statinio AC, esanio prie kampo a , santyk (r. 7 0 pav.) , 1 + .t g- a = ' r cos a , 1 1 Ig a sin a sina tga = cosa ;

I t g a apibrimo seka, kad statinis, esantis prie kamp a , lygus antrajam statiniui, padaugintam i to tga , t.y.

cosa ctga = sina

Nagrinjant staiuosius trikampius, galima taikyti bendruosius trikampi

BC = AC tga

lygumo poymius. Taiau statiems trikampiams yra speciali poymi.

Nagrinjant staiuosius trikampius, galima taikyti bendruosius trikampi lygumo poymius. Taiau statiems trikampiams yra speciali poymi. 1. poymis. Jei vieno slaiojo trikampio ambin ir smailusis kampas yra atitinkamai lygs kilo trikampio ambinci ir smailiajam kampui,

zCAD=ZBCD=a

ZCBD=ZACD=P

ZC=ZA+ZB=90 (=+=90)
Slaiojo trikampio statinis yra ambiuos ir to statinio projekcijos ambinje

tai tie trikampiai lygs (lygumo poymis pagal ambin ir geometrinis vidurkis. smailj kamp). 2. poymis. Jei vieno slaiojo trikampio statinis ir prie j esantis kampas yra atitinkamai lygs kito trikampio statiniui ir prie j esaniam kampui, tai tie trikampiai lygs (lygumo poymis pagal statin ir prie j esant kamp). 3. poymis. Jci vieno slaiojo trikampio ambin ir statinis yra atitinkamai lygs kito trikampio ambinci ir statiniui, lai tie trikampiai lygs Slaiojo trikampio auktin, nubrta i slaiojo kampo virns, yra stalini (lygumo poymis pagal ambin ir statin). projekcij ambinje geometrinis vidurkis. Kiti sryini ir formuls. ymjimai (r 71 nav.): i savyb 71 paveiksle pavaizduotam trikampiui uraoma itaip : h c 2 = Qc b c = Z C = 90 ; VI a.p.m.c. senovs graik matematikas Pitagoras rod teorem, kuri , - smailieji trikampio kampai , b - staliniai h c - auktin, nuleista i slaiojo Pitagoro teorema. Slaiojo trikampio ambins kvadratas lygus statini kampo virns C ambin ; a c - stalinio projekcija ambinje; b c - stalinio b projekcija ambinje; 71 paveiksle pavaizduotam trikampiui Pitagoro teorema uraoma itaip : S - slaiojo trikampio A l i C plotas. kvadrat sumai. vadiname Pitagoro teorema. (arba hc = ^ a
c

i savyb 71 paveiksle pavaizduotam slaiajam trikampiui uraoma itaip : a2 = ac b2 arba =Vc-ac

=c-b

arba

b = Vc

bc

bc)

C2=Q2+b2

I ios lygybs turime : C= Va2+b


2 2 2

Trikampio A B C k a m p a s C - stalus, Z A = 3 0 (r. 72 pav.). Todl , a 2 = c2 - b2


2 2

a = /2-b

,
=

C 2

= c

- a

b = Vc

-a

Kitos formules;

Bet kuris staiojo trikampio stalinis yra maesnis u ambin.

Staiojo trikampio ploto skaiiavimo formules. I statuii trikampi ibretas apskritimas (jbretinis apskritimas).
(staiojo trikampio plotas lygus stalini sandaugos pusei)

ymjimai (r. 73 p a v . ) :

Staiojo trikampio sunkio centras (pusiaukralini susikirtimo takas) nutols nuo kratini a, b ir c atstumu - b , ^ a ir ^ h atitinkamai.

O - brtinio apskritimo centras (pusiaukampini AO, B O ir C O susikirtimo takas); O M = O K = O L = T - brtinio apskritimo spindulys;

Statusis trikampis, kurio vienas kampas lygus 30.


72 paveiksle pavaizduotas statusis trikampis ABC, kurio vienas kampas lygus 30.

B C = a , A C = b - staliniai;

73 pav.

A B = c - ambin.

Teisingos lygybs: C M = C L = r , B K = B L , A K = A M ; b e to O M i . AC, O K AB, O L J. B C .

ZA=30 ZC=90

Trikampio A B C perimetras lygus dvigubos ambins ir brto apskritimo skersmens sumai.

72 pav.

ZB=60
73 paveiksle pavaizduotam trikampiui A B C i savyb taip uraoma :

Staiojo trikampio stalinis, esantis prie 30 kamp, lygus pusei ambins.

a+b+c=2c+2r

+ b - c Ta^la jbrlinio apskritimo spindulys r =

rodymas.

Sakykime, apie statj trikamp

Apic Statujj trikampi apibrtas apskritimas (apibrtims apskritimas') ymjimai (r. 74 pav.)
O - apibrtinio apskritimo centras; AB =C - slaiojo trikampio ABC ambin ; ITlc - pusiaukratin, nubrta i staiojo kampo virns C ambin; 75 pav.

ABC

(r.

75

pav.),

kurio

staliniai = B C ir b = A C , o ambin c = A B , apibrtas R spindulio apskritimas ir t trikamp brtas r spindulio apskritimas. I brinio matyli, kad OK=OM=OL=r , ;

OK 1 AB

OM 1 BC ,

O L J. A C (spindulys ivestas

apskritimo ir liestins lietimosi tak, statmenas licstinci); A O - kampo LAK pusiaukampin , O B - kampo KBM pusiaukampin. Trikampiai A O L ir AOK, o taip pat trikampiai BOM ir BOK yra lygs, nes

74 pav.

R - apibrto apskritimo spindulys.

Apibrtinio apskritimo centras yra ambins vidurio takas. Apibrtinio apskritimo spindulys R lygus pusei ambins.

turi po tris lygias kratines (r. trikampi lygumo poym pagal tris kratines). Vadinasi, S aol =S aok (trikampio A O L plotas lygus trikampio A O K plotui) ir

Sauom=Saijok (trikampio

BOM plotas lygus trikampio BOK plotui).

Keturkampis O L C M yra kvadratas, nes O L = O M = C L = C M = r . I brinio (r. 74 pav.) matome , kad S ac =2S aol +2S om +S olcmab Skyrelio "Slalusis trikampis" pabaigoje isprsime vien udavin, kuris Kadangi Sauc

A O L
2

(b-r)r

j IiOM

(a-r)r

S olcm -r
.

ireikia stataus trikampio stalini savyb .


tai

(a-r)r , ab (b-r)r -r-= 2 +2V ' +r 0

arba

ab=2r(b-r)+2r(a-r)+r2

(rodykiIc, kad slaiojo trikampio statini suma lygi brtojo ir apibrtojo apie trikamp apskritim skersmen sumai.

Sutvark paskutinij lygyb, gauname a b = 2 r ( a + b ) - 2 r 2 . I ia 2r(a + b ) + a b = 0 . Gavome kvadratin lygt r atvilgiu (r - kintamasis).

2r 2 -

+ / 2 + b2

pusiaukratin, kertanios pagrind c , s u t a m p a ). . Reikm

isprend
2

randame

r=

a+b Wa2+b ~ 2

a+b + c 2 netinka, nes i pastarosios lygybs g a u t u m e

h = h,

2S

. v + b - V a 2 +b2 prietar 2 r > c , o taip negali bti. Vadinasi, r = 2r = a + b - V a 2 +b2 . Kadangi apskritim brtojo staiojo

. Taigi

R = 2h,

r=

c ( 2 a - c) 4h,

trikampio . [ra i

ambin lygi to apskritimo skersmeniui, tai c = / 2 + b 2 = 2 R reikm 2r iraika, g a u n a m e 2 r = a + b - 2R . Todl

STATUSIS LYGIASONIS TRIKAMPIS

+ b = 2r + 2R

Statusis trikampis, turintis du lygius stalinius, v a d i n a m a s staiuoju lygiaoniu t r i k a m p i u .

LYGIASONIS TRIKAMPIS.
77 paveiksle pavaizduotas Lygiaoniu t r i k a m p i u vadinamas trikampis, turintis dvi lygias kratines. trikampis A B C yra statusis Lygiaonio trikampio lygios kratins vadinamos jo oninmis kratinmis, o treioji kratin - pagrindu. 76 pavaizduotas lygiaonis trikampis A B C . lygiaonis trikampis. \ h y m j i m a i (r. 76 pav.1: a, b - onins kratins ; c - pagrindas. Lygiaonio trikampio savybs: 1. = b (onins kratins lygios); 2. Z A = Z B (kampai prie pagrindo A B - ambin A C = B C = a (statiniai lygs)
4 5

/45" 4 5 < \

A^

/ v

/\

ZC=90 B ZA=ZB=45 h - trikampio auktin, s u t a m p a n t i su pusiaukratin ir p u s i a u k a m p i n .

77 pav.

76 pav.

lygs); 3. h c = l c = m c (auktin, pusiaukampin ir

V 2

L = -7=

h-f

=T

r2

=T

Q2

LYGIAKRATIS TRIKAMPIS Isprsime kelet skyriaus "Trikampiai" udavini.


Lygiakraiu vadinamas trikampis, kurio visos kratins ir visi kampai lygs. 1 udavinys. Trikampio A B C pusiaukratin A M statmena pusiaukralinci 78 paveiksle pavaizduotas lygiakratis BN. Raskite trikampio ABC plot, jeigu A M = m ir B N = n .

o/y

trikampis A B C . a = b = c (visos kratins lygios) Z A = Z B = Z C = 6 0 (visi kampai lygs) (r. 78 pav.) h a = l a = m a ; h b = l b = m b ; Iic=Ic=ITi,. Snrcndimas. Sakykime pusiaukratins A M ir BN

r\

kertasi take O (79 pav.). Remdamiesi trikampio pusiaukratini savybe,

A B (auktin, pusiaukampin ir pusiaukratin sutampa) Lygiakraio trikampio auktin ymsime raide h. aV = AO 1 Saun = 2 A
K N L

2 ^ turime A O = - A M .Pusiaukratin A M
3

78 pav.

79 pav. trikampio
C )

statmena pusiaukralinci BN, vadinasi, ABN


a m b n

auktin.

Trikampio

ABN

plotas

'

3 N

1 2 ^ " J

1 1 " AM-BN = - m n

. Trikampiai A B C

ir ABN turi bendr auktin BK, ivest i virns B, bc to, trikampio A B C pagrindas A C dvigubai ilgesnus negu trikampio ABN pagrindas AN. Vadinasi, trikampio A B C plotas dvigubai didesnis negu trikampio A B N plotas. I tikrj, S a u n = A N - B K r

Keturi ypatingi trikampio takai


1 takas. Trikampio auktins kertasi viename take. 2 takas. Trikampio pusiaukampins kertasi viename take. is takas yra brto trikamp apskritimo centras. 3 takas. Trikampio pusiaukratins kertasi viename take. 4 takas. Trikampio kratini vidurio statmenys kertasi viename take. is takas yra apie trikamp apibrto apskritimo centras. Atsakymas . ~ m n .
3

ADC

| A C - B K = | - 2 A N - B K = 2 J - A N - B K j = 2S A B N .

Taigi S a u c = 2 S a u n = 2 - m n = T m n i

2 udavinys. J Statj trikamp ABC brtas apskritimas, kurio centras nutols nuo trikampio virni A ir B atstumais -Js ir -JlO . Raskite statinius A C ir . inome, kad sina-

tga
+

Kadangi 0 < a < 4 5 ( I ketvirio

kampas), tai prie vardiklyje esani akn raomas enklas " + " . _ . . I aigi tga _ =1 2 ~>5 1 I

Sprendimas. Sakykim, ABC - statusis trikampis, kurio statiniai AC ir , O - brtojo apskritimo centras, AO=-Js ir

sin = . Vl + le 2 a


"Jj=I Pritaik Pitagoro teorem staliems

Turime : r = -Jssina=-Js

BO=VTo (r. 80 pav.). I tako O nubrkime statmenis OK, OM ir ON 80 pav. trikampio kratines. Kadangi

trikampiams A M O ir BNO, randame : AM = V A O 2 - 2 BN = V B O 2 - O B 2 , AM = J ( S ) 2 - I 2 = 2 , BN = ^ ( V i o ) 2 - i 2 = 3


;

apskritimas brtas trikamp, lai AO ir BO yra trikampio pusiaukampins, o statmenys OK, O M ir ON lygs apskritimo spinduliui, kur ymsime raide r. Udavinys sprendiamas

Kadangi A C = A M + M C , lai A C = 2 + 1 = 3 , n e s M C = r = l . Analogikai B C = B N + N C , t.y. B C = 3 + 1 = 4 , nes N C = r = l . Atsakymas. 3 ; 4 .

nesunkiai, jeigu neinomaisiais laikysime ne statinius, o brto apskritinio spindul ir kamp a = Z O A K .

3 udavinys. Per smailiojo lygiaonio trikampio ABC pagrindo A C tak A ir Turime : Z C B A = 180 - ( 90 + 2 a ) = 90 - 2 a , apie t trikampi apibrto apskritimo centr O nubrta ties, kertanti kratin BC take D. Apskaiiuokite atkarpos A D ilg, kai A B = B C = b , o ZABC=a.

Z O B K = Z C B A = ( 90 - 2 a ) = 45 - a .
I staij trikampi OAK ir OBK randame :

r = -Js s i n a ir r = -Jlo sin ( 45 - a ) ; ia r = O K .


Todl Vs s i n a = Vio sin ( 45 - a ) o V . Sprendimas.

Kadangi arba

sin (45 - ) = ( c o s a - s i n a ) , tai , arba

sina = cosa - sina ,

Apie trikamp ABC apibrto apskritimo centras O yra pusiaukampinje BK (r. 81 pav.), nes BK yra kratins A C vidurio statmuo (BK 1 AC ir A K = K C ) . Z A B O = , nes pusiaukampin BK dalija kamp Z A B C = a pusiau. Trikampis A O B yra

sina = cosa - sina

2sina = cosa .

Gavome paprasiausi trigonometrin lygt. Abi lygties puses dalijame i cosa ir gauname tga = Vi.

lygiaonis , nes turi dvi lygias kratines A O = OB = R, ia R - apibrto apskritimo spindulys. Vadinasi, Z A B O = (lygiaonio trikampio A O B

. . . . . OB OE krastines proporcingos. Turime : = . Bel O B = B D - O D = h - r ( O D = r ) , o DC = Va2 - h 2 (taikme Pitagoro teorem staiajam trikampiui BCD), todl h- r " ^ V a
2

kampai prie pagrindo lygs). Taigi du trikampio A B D kampai inomi : Z B A D = - , Z A B D = a . Tada treiasis trikampio A B D kampas Z A D B = 180 - ( Z B A D + Z A B D ) = 180 - ( | + ) = 180 - y .

r - I i
2

IiVa2-Ii2 i+ Va2-h2 '

Remdamiesi sinus teorema, i trikampio A B D gauname AD sin " AB f o 3 V sin^lSO - - I AD _


Tod61 bsinCX

I ia

. 3a . sin--

5 udavinys, {trikamp ABC, kurio plotas lygus S, brtas spindulio r apskritimas, lieiantis trikampio kratines A C ir BC atitinkamai takuose M ir N. Rasti kratins AC ilg, jeigu A M : M C = 2 : 3 irBN:NC=5:6.

Pastaba. Trikampio ABD kamp BAD galjome rasti ir kitu bdu. Z A O C = 2 Z A B C = 2 a (brtinis kampas A B C lygus pusei centrinio kampo AOC). Kadangi ADAC lygiaonis, lai Z O A C = Z O C A = 9 0 - o t . Todl Z B A D = Z B A C - Z O A C = 90 - - - (90-a) = - .

Sprendimas. Sakykime, kratins AC ilgis

4 udavinys. Duolas lygiaonis trikampis ABC, kurio A B = B C = a , o auktin B D = h . Rasti trikamp brto apskritimo spindul. Sprendimas. Sakykim, O brtojo apskritimo C 83 pav.

lygus (83 pav.). Pagal slyg AM : MC=2:3, todl A M = 2 x , o MC=3x (ia abiejose

paskutinse lygybse - p a s t o v u s daugiklis).

centras ; tad^a jis priklauso auktinei BD (r. 82 pav.). BC Jeigu apskritimo ir

kratins

lietimosi

tak

Kadangi AM+MC=AC, lai o . . 2 3 2 + 3 = ; is cia = - . Vadinasi, = 2 = , M C = 3 x = . Remdamiesi . . . . . . . . 3 iicslini, ivest is vieno tako, savybe, turime: N C = M C = Y ir tada i slygos BN:NC=5:6 gauname: ^ T AB take P, lai taip pat A P = A M = ir B P = B N = . Trikampio A B C plot galima skaiiuoti pagal formul = | , t.y. BN = Jeigu apskritimas lieia kratin

paymsime E, lai O E = r (r - brtojo apskritimo spindulys) ir OEJ.BC

(spindulys statmenas licstinci lietimosi take). Kadangi trikampiai CDB ir

O E B yra statieji ir turi po vienod smailj kamp DBC (yra bendrasi; trikampi CDB ir O E B kampas), lai jie panas :ADEB~ACDB. Vadinasii, trikampi O E B ir C D B atitinkamos

S = p r ,(1)

kur p =

AC+AB+BC

-trikampio pusperimctris.

geometrinis vidurkis, tai D A f = C A i A1A . n2 + m 3 '


3 = 3a O'0 20 ~ 2 '

Kadangi A C = a , A B = A P + B P , B C = B N + N C , tai a + AP + BP + BN + NC 2 ~
q +

P =

2 3a Y + 2+ 2 + T 2

Paymj b = A C , i lygyb perraykime taip : m = n ( b - n ) . I ia b = Analogikai, paymj BC=a , i stataus trikampio BCD

11 randame

3 [ra rastj puspcrimetrio p reikm (1) formul, gauname S = 2 S I ia a = - - . 3 r 2 S Atsakymas. . ar .

2 , m 2 n2 + m 2 n + n +m = . Vadinasi, statini ilgiai lygs ir m m

7 udavinys. Staiojo trikampio ambins takas yra vienodai nutols nuo statini ir dalija ambin 40 cm ir 30 cm ilgio atkarpas. Raskite trikampio statinius.

(i udavinys. Staiajame trikampyje ABC i staiojo kampo virns C ivesta auktin CD. Takas D nutols nuo statini A C ir BC atitinkamai atstumais m ir n. Raskite stalini ilgius. Sprendimas. Sakykime, atstumu DA 1 JL A C nuo tako ir iki DB 1 1 , nes tiess laikomas Sprendimas. Sakykim, kad duotas statusis trikampis ABC (85 pav.). A n t ambins A B atidkime tak D taip, kad AD=40 , DB=30. I tako D

85 pav.

III

iveskime statmenis D F ir D E statinius A C ir . Kadangi D F lygus tako D atstumui iki statinio , o D E lygus tako D atstumui iki

statmens, ivesto i to tako ties, ilgis (84 pav.). Jeigu dvi tiess statmenos vienai ir tai paiai treiajai tiesei, tai jos Todl, jei D A j J- A C ir lygiagreios.

UH

statinio , tai, remiantis udavinio slyga,

D F = D E . Vadinasi, keturkampis C F D E - kvadratas, o C D - jo striain. Bet BC A C , lai tada CD trikampio A B C kampo C pusiaukampin. Remiantis trikampio DA1 I BC . Aj 84 pav. Analogikai, jei DBi 1 BC ir AC A C i , lai DB 1 11 AC. Vadinasi, C B , D A j staiakampis. Tada CAi=DB,=n ir pusiaukampines savybe, AD AC 40 4 =^ , arba = = Paymj A C = x , i

udavinio slygos pagal Pitagoro teorem r a n d a m e : BC = V70 2 - x 2 . Todl


4

C B i = D A i = m . Atkarpa DAi yra staiojo trikampio C D A auktin, ivesta i staiojo kampo virns D. Kadangi staiojo kampo virns yra staiojo trikampio auktin, ivesta i statini projekcij ambinje ^7q2

= J I ia x = 5 6 arba x=-56. Kadangi 0 < x < 7 0 , tai A C = 5 6 , BC=42. Atsakymas. 56 cm, 42 cm.

8 udavinys. Slaiojo t r i k a m p i o A B C ambin A B = C

s u d a r o su staliniu BC

BD=c
2

COS2Oc,

t.y. ambins takas D turi bti nutols n u o virns B atstumu

k a m p . Rasime tok ambins A B tak, kad jo atstum iki statini A C ir B C kvadrat suma bt maiausia.

C COS OC.

t"' 9 udavinys. Koks turi bti k a m p o prie d u o t o j o ploto lygiaonio trikampio

Sprendimas. Sakykime, trikampio AB = c ABC staiojo ambin,

pagrindo laipsninis matas, kad brtojo trikamp apskritimo spindulys bt didiausias ?

Z A B C = O i (r. 86 p a v . ) .

Sprendimas.

Paimkime b e t kur ambins A B tak atstumu 86 pav. D. Prisiminkime, tako iki kad tiess Sakykime, A B C - nagrinjamasis trikampis.

nuo

Paymsime : A C = C B = a , Z C A B = Z C B A = o , SAHC=S (87 pav.). Turime : n u


8 7 A B

vadinamas statmens, ivesto i io

tako ties, ilgis. Vadinasi, jei i tako D nubrime atkarpas D M A C ir D N .L B C , tai ios a t k a r p o s ir bus atstumai nuo tako D atitinkamai iki tiesi A C ir BC. Paymkime B D = x . T a d a A D = c - . I trikampi DNB ir Pav-

A D = A C . cosa

AB AD =

= AC c o s a (r. brin). I ia A B = 2 A C c o s a = 2 o c o s a .

D M A randanle : D N = X s i n a , D M = ( c - )cosa. Vadinasi, tako D atstum iki A C ir B C kvadrat s u m a lygi f(x)=x s i n a + ( c - x) eos a = x - 2x c c o s a + c cos a , ia O < < c . Reikia rasti funkcijos f(x) maiausij reikm atkarpoje [ O ; C ] . R a n d a m e funkcijos f(x) kritinius takus : f ' ( x ) = 2 x - 2c cos 2 a Kadangi O < cos a < 1 , tai
2 2 2 2 2 2 2 2 2 2

Tada

S= 1 A A B - A C - Sina= l A 2 a 2 s i n a c o s a = = ' / 2 a 2 s i n 2 a . I ios lygybs


a =

trikampio onin kratin AB= + a

2S

Trikampio puspcrimctris p = A C + ' / 2

; f ' ( x ) = O , kai x = c c o s 2 a .

cosa. Ircikimc brto apskritimo spindul r kaip k a m p o

c cos a e [ O ; C].

_ S funkcij. T u r i m e r . J i lygyb sura anksiau gautas S, p bei iraikas, gauname: 1 j , sin 2 r(a) = 2 a + acosa f(c cos"'a)<f(c). 1 -sin2 1 + cosa sin 2 a 2 V sin 2 a 1 + cosa 1

Apskaiiuosime funkcijos f(x) reikmes atkarpos [ O ; C ] galuose ir kritiniame take x = c cos 2 a. I i reikmi irinksime maiausij reikm, kuri ir bus funkcijos f(x) maiausioji reikm atkarpoje [ O ; C ]. T u r i m e : f(0)=c2
Cos 2 CC

2~

; f ( c ) = c 2 sin 2 cc;

V2 Vsin 2 a , kurO<a<2 1 + cosa 2

f(c c o s 2 a ) = c 2 sin 2 a c o s 2 a . M a t o m e , kad f(c c o s 2 a ) < f ( 0 ) ir Vadinasi, maiausij reikm funkcija f(x) gyja take

x = c cos2cc . Taigi

Rasime funkcijos r ( a ) kritinius takus :


r

8. KETURKAMPIAI
Keturkampiu vadiname figr, kuri sudaro keturi takai ir keturios nuosekliai juos jungianios atkarpos.

A0O =

V2S ( V s i n 2 a ) ( l + cosa) - (1 + cos a) 1 Vsin 2 a (l + cosa)


2

rzF ~r===== (1 + cos a) + sin a Vsin 2a V2S Vsin2a (l + cosa) 2

? - /. , \ V25 cos2a(l + cosa; + sin a sin 2a =O (l + cosa)Vsin2a

Laikome, kad bet kurie trys i t tak nepriklauso vienai tiesei, o juos jungianios atkarpos nesusikerta. Tuos keturis takus vadiname keturkampio virnmis, o juos jungianias atkarpas keturkampio kratinmis.

cos2a cosa + sina sin2a + cos2a = 0 ; cosa+cos2a=0


3a I paskutins lygties
=

3a a ; c o s c o s - = 0.
arl)a

Keturkamp ymime jo virnmis. 88 paveiksle pavaizduotas keturkampis


=

2 ' l^-

~ ^ '

a ~2~ 2 '

Kritinis

ABCD. Gretimomis keturkampio virnmis virnes, galai. vadiname kurios yra

takas = nepriklauso nagrinjamam intervalui ( 0 ; ^ )> todl j atmetame.

Kadangi

(A

n >u ,o

vienos virnes

kratins

Ncgretimas prieingomis. prieingsias vadiname jo

vadiname jungianias virnes

Iim

a>0

-JlS 2

Vsin 2a V2S /sin 2a = Iim l + cosa -+-v 2 l + cosa

Atkarpas 0

keturkampio

striainmis. 88 paveiksle pavaizduoto tai didiausi spindulio r reikm gauname, kai trikampis A B C yra lygiaonis. =ZCBA= ^ . t.y. kai keturkampio A B C D virns A ir B yra gretimos, o virns B ir D prieingos ; striains yra atkarpos A C ir BD. Keturkampio kratines, ieinanias i vienos virns, vadiname gretimomis kratinmis. Neturinios bendro galo kratines vadiname prieingomis

kratinmis. 88 paveiksle pavaizduoto keturkampio prieingos kratins yra AB ir CD, BC ir AD, o kratins AB ir A D yra gretimos. Ikiliuoju keturkampiu (daugiakampiu) vadiname keturkamp (daugiakamp), esant vienoje pusploktumjc nuo kiekvienos tiess, kurioje yra jo kratin.

Laikoma, kad pali ties priklauso pusploktumei, kurioje yra keturkampis. 89 paveiksle pavaizduotas ikilasis keturkampis KLMN, o 90 paveiksle y m j i m a i (r. 91 pav."): A B = a , B C = b , C D = c , A D = d - keturkampio A B C D kratins ; Z A = a , Z B = p , Z C = y , Z D = 5 - k e t u r k a m p i o vidaus k a m p a i ; M oti Pi Yi - atitinkam keturkampio vidaus kamp prickampiai;

pavaizduotas keturkampis A B C D yra neikilasis.

a+b+c+d
P2 " pusperimetris;

- kampas t a r p striaini di ir d 2 ; A C = d i , B D = d 2 - k e t u r k a m p i o striains ;

89 p a v .

90 pav.

- prieing k a m p s u m o s pus ; h i , h 2 - statmenys, nuleisti i prieing virni vien striain (paveiksle striain d ^ ;

Toliau nagrinsime tik ikiliuosius keturkampius.

S - keturkampio plotas .

BET KOKS IKILASIS KETURKAMPIS.

K e t u r k a m p i o k a m p suma lygi 360 + + + = 360 K e t u r k a m p i o vidaus k a m p prickampi suma lygi 360 a , + P, + + , = 360

Yi

Cti

W Z 7 7/^^77

/ /hi \

Keturkampio ploto skaiiavimo formuls :

91 p a v .
91 paveiksle pavaizduotas ikilusis keturkampis A B C D .

1 S = -(h,+h2)d

1
2

S = d , d 2 sin (p

( Keturkampio plotas lygus striaini ir sinuso k a m p o tarp j s a n d a u g o s pusei).

PLANIMETRIJA

. K E T U R K A M P I A I

PLANIMETRIJA

8. K E T U R K A M P I A I

S = y/(p - )( - b)(p - c)(p - d) - a b e d cos 2 O


S = i 7(2d,d2 +
2 a

Lyuiagreta i n io noym i s. Teorema. Jei keturkampio striains susikerta ir susikirtimo takas jas dalija

+ c - b - d )(2d,d2 - a

- c +b + d

pusiau, tai tas keturkampis yra lygiagretainis.

LYGIAGRETAINIS

Atvirktin teorema. Teorema.

Lygiagretainiu vadiname keturkamp, kurio prieingos kratins lygiagreios, t.y. priklauso lygiagreioms tiesms.

Lygiagretainio striains susikerta, ir susikirtimo takas jas dalija pusiau. AO = OC OB = OD (r. 92 pav.)

>

Lygiagretainio prieingosios kratins lygios, prieingieji kampai lygs.


Q = C
>

(r. 9 2 pav.), (r. 9 2 pav.).

( =

Lygiagretainyje prie vienos kratins esani kamp suma lygi 180.

+ = + = + = + = 180"

(r. 92 pav.).

Lygiagretainio kratini kvadrat suma lygi striaini kvadrat sumai. a2+b2+c2+d2=2a2+2b2=d,2+d22

(r. 92 pav.).

ymjimai ("92 pav.) :


a, b, c, d - lygiagretainio A13CD kratins ; , , , - lygiagretainio vidaus k a m p a i ; h = D E = C F - auktin; A C = d | , B D = d 2 - striains ; - kampas tarp striaini .

Lygiagretainio ploto skaiiavimo formuls :


(Lygiagretainio plotas lygus kratins ir j;| nuleistos auktines (Lygiagretainio plotas lygus dviej gretim kratini ir sinuso k a m p o tarp j sandaugai)

S = h

S = d sin

S = d,d I 2 Sin (f)

(Lygiagretainio plotas lygus striaini ir k a m p o tarp j sinuso sandaugos pusei)

ROMBAS
Rombu vadiname lygiagretain, kurio visos kratins lygios.

STAIAKAMPIS.

Staiakampiu vadiname lygiagretain, kurio visi kampai stats. 93 paveiksle pavaizduotas rombas AliCD ( A B = B C = C D = A D ) . C 94 paveiksle pavaizduotas staiakampis A B C D

O4NP / / d2 ,90 / d, H / \ V ^
ymjimai (r. 93 pav.) : b A B = B C = C D = A D = Q - rombo kratin;

(ZA=ZB=ZC=ZD=90). A B I C D , A D 11 BC AB=CD=Q , BC=AD=b

A C = d , , BD = d 2 - rombo
B

O l pav. 93

striains (simetrijos ays); , , , - rombo vidaus k a m p a i ; D E = h - rombo auktin ;

Staiakampio striains lygios. d i = d 2 = d (r. 94 pav.). Staiakampio ploto skaiiavimo formuls :

Rombo striains susikerta staiu kampu. R o m b o striains yra jo kamp pusiaukampins. Rombo striaini susikirtimo takas kiekvien j dalija pusiau. did2; ZDCO=ZOCB=ZDAO=ZOAB=ZABO=ZOBC=ZADO=ZODC ia d - viena i staiakampio striaini ; o (p - kampas tarp striaini.

A O = O C , B O = O D (r. 93 pav.). Rombo prieingieji kampai lygus. = , = Rombo ploto S skaiiavimo formuls: 1
s

KVADRATAS.
Kvadratu vadiname staiakamp, kurio visos kratins lygios. C 95 paveiksle pavaizduotas kvadratas A B C D (AB = B C = C D = A D = a ) . ZA=ZB=ZC=ZD=90. d i = d 2 = d (kvadrato striains lygios ir , I kertasi staiu kampu).

(r. 93 pav.).

= 2

d | d 2

'

S = a 2 s i n a = a 2 sin

S = ah

d. = d, = /2

H
Kvadrato ploto skaiiavimo fomuls :

Trapecij rys:
1) Lygiaon trapecija.

S = Q2

1 S= -d2 2

ia d - kvadrato striain. Trapecij, kurios onins kratins lygios, vadiname lygiaone. 97 paveiksle pavaizduota trapecija

TRAPECIJA

97 pav.
Trapecija vadiname ikilj keturkamp, kuris turi lik dvi lygiagreias prieingsias kratines.

A B C D yra lygiaon, nes A B = C D .

Lygiaons trapecijos kampai prie kiekvieno i pagrind lygs.

Z A = Z D , ZB=ZC.
2) Staioji trapecija. Trapecij, kurios viena onin B kratin statmena pagrindui, vadiname staija. K L
u

98 paveiksle pavaizduota staioji A

96 pav.
Tas lygiagreias kratines vadiname trapecijos pagrindais. Kitas dvi kratines vadiname oninmis kratinmis. 96 paveiksle pavaizduota trapecija A13CD. Kratins UC ir A D - trapecijos pagrindai, AH ir C D - trapecijos onins kratins. I tak B ir C nuleiskime statmenis BK ir C L ties AD. ie statmenys vadinami trapecijos auktine. Atkarp, kuri jungia onini kratini vidurio takus, vadiname trapecijos vidurine linija. 96 paveiksle pavaizduotos

t l

trapecija AB 1 A D .

ABCD,

kurios

98 pav.

ymjimai

(r. 99 pav.):

= , CD=b-trapecijos A B C D pagrindai; B C = c , A D = d - trapecijos onins kratins; E F = m - trapecijos vidurin linija ;

trapecijos vidurin linija yra BF.

Suformuluosime ir rodysime kelet lygiaons trapecijos savybi.* GH - atkarpa, lygiagreti pagrindams ir einanti per striaini susikirtimo 1. Lygiaons trapecijos, kurios striains statmenos viena kitai, plotas S lygus DK = h - auktin ; a+b+c+d P= 2 " pusperimetris; rodymas. Lygiaons trapecijos A B C D simetrijos Trapecijos vidurin linija lygiagreti pagrindams ir lygi j sumos pusei. a + b m U , m Il b m = (r. 99 pav.) c a-d b a - b
2 2

jos auktins k v a d r a t u i , t.y.

S = h2

A C = d ] , B D = d 2 - trapecijos striains ; (p - kampas tarp striaini .

ais yra trapecijos pagrindus nubrtas statmuo KL, einantis tak O per (r. striaini 100 pav.).

susikirtimo

Statmuo KL yra ir trapecijos auktin d2a-c2b d, = a b + a - b ,t.y. K L = h . Kadangi ZAOD=90, lai trikampis d2 = a b +

2a b

A O D yra statusis lygiaonis trikampis, o OK - io trikampio auktin. Tada Z A K O = 9 0 . Jci O K lygiaonio trikampio A O D auktin, lai ji tuo paiu metu yra ir io trikampio kampo AOD pusiaukampin, todl

GlI =
a + b Trapecijos ploto skaiiavimo formuls : _S = m h a + b h
(Trapecijos plotas lygus vidurins linijos ir auktins sandaugai)

ZAOK= , /2ZAOD= 1 /290=45. Bet tada ir Z O A K = 4 5 . Vadinasi, trikampis A O K yra lygiaonis ir A K = O K . Kadangi A D = 2 A K (OK yra lygiaonio A O D

(Trapecijos plotas lygus pagrind sumos puss ir auktins sandaugai)

pusiaukratin), lai Vadinasi,

I ) = 2 OK . Analogikai rodoma, kad

I3C=2 ' O L .

S =

1 S = djd2 sin

(Trapecijos plotas Iygusjos striaini ir sinuso k a m p o tarp j sandaugos pusei)

AD+ Saucu =

BC

20K + 20L LK = LK = ( O K + O L ) L K = L K 2 = h 2

Savyb rodyta Pastaba. I rodytos savybs iplaukia, kad lygiaons trapecijos, kurios striains statmenos viena kitai, vidurin linija lygi auktinei.

*Sios savybs daniausiai pateikiamos kaip atskiri planimclrijos udaviniai.

BRTINIAI KETURKAMPIAI
2. Lygiaons trapecijos, kuri galima jbrti apskritim, auktin lygi pagrind geometriniam vidurkiui. (brtu apskritim keturkampiu (brtiniu keturkampiu) vadinamas keturkampis, kurio visos virns yra viename apskritime. rodymas. Sakykime, A B C D trapecija, kuri brtas apskritimas, A B = C D = C onini kratini ilgis , A D = a 102 paveiksle keturkampis ABCD brtas apskritim (brtinis

keturkampis). Apskritimas iuo atveju vadinamas apibrtu apie keturkamp (apibrliniu apskritiniu). Paymkime (r. 102 p a v . ) : a, b, c, d - brtinio k e t u r k a m p i o kratins; , , , - brtinio k e t u r k a m p i o vidaus k a m p a i ; AC = d i , B D = d 2 brtinio

didesniojo pagrindo ilgis , B C = c maesniojo CF=BE=Ii E 101 p a v . F X


d

pagrindo trapecijos

ilgis auktin

(101 pav.). Kadangi apie apskritim apibrto keturkampio prieing

kratini ilgi sumos yra lygios , tai a + b = 2 c (r. pav.); i ia = AD-BC

a+b

keturkampio striains; Paymkime A E = F D = X . T a d a A D = B C + 2 x ; i ia x = AD-BC AE = a-b 2 R - apie keturkamp apibrto 102 pav . I staiojo trikampio ABE randame apskritimo spindulys ; S - brtinio k e t u r k a m p i o plotas .

Taigi

f + bY f a - b Y
B E 2 = A B 2 - A E 2 1 L y . h2 = I 2 =
a b

. Vadinasi, h = V o b Savyb rodyta.

Apie keturkamp galima apibrti apskritim tada ir lik tada, kai jo prieing kamp suma lygi 180('. Vadinasi, jei keturkampis A B C D yra brtas apskritim (r. 102 pav.), tai + -(- = + = 1 8 0
(brtinio keturkampio prieing kamp suma lygi 180).

rtolcnijaus teorema. brtinio keturkampio prieing kratini sandaug suma lygi jo striaini sandaugai. ,

102 paveiksle pavaizduotam brliniani keturkampiui Plolemjaus teorema ura.oma itaip :

Paymkime (r. 103 p a v . ) : a, b, c, d - apibrto keturkampio

c + b d = d, d 2
brtinio keturkampio A B C D plotas

kratins; r - keturkamp brto apskritimo spindulys;


ia

S = V(p-a)(p-b)(p-c)(p-d) a+ b + c + d
P~

a+b+c+d
P= 2 " keturkampio

103 pav.
- keturkampio pusperimetris

A B C D pusperimetris; S - apibrtinio keturkampio plotas.

R = - ^ a b + cd)(ac + bd)(ad + bc)


Jei keturkampio prieing kratini ilgi sumos lygios, tai j galima brti

(ab + cd)(ac + bd) < 4 ad + bc

(ac + bd)(ad + bc) ab + cd


Teisingas ir atvirktinis teiginys .

apskritim.

I vis lygiagretaini tik apie staiakamp ir kvadrat galima apibrti apskritim ; jo centras yra striaini susikirtimo takas. Apie trapecij galime apibrti apskritim tik tada, kai ji yra lygiaon.

Apibrtinio keturkampio prieingj kratini ilgi sumos lygios.

103 paveiksle pavaizduotam keturkampiui A B C D ta savyb taip uraoma :

+ b = b + d
APIBRTINIAI KETURKAMPIAI Apibrtinio keturkampio plotas Apibrtu apie apskritim keturkampiu (apibrtiniu keturkampiu) vadiname keturkamp, kurio visos kratins lieia vien apskritim.

S = rp

103 paveiksle keturkampis A B C D apibrtas apie apskritim (apibrtims keturkampis). Apskritimas iuo atveju vadinamas (brtiniu apskritimu). brtu keturkamp

I vis lygiagretaini tik romb (atskirai imant kvadrat) galima brti apskritim. J o centras yra striaini susikirtimo takas.

2 udavinys. J staij trapecij brtojo apskritimo centras nutols nuo

Isprsime kelet skyriaus "Keturkampiai" udavini.

onins kratins gal 9 cm ir 12 cm atstumais. Raskite trapecijos vidurin linij ir plot.

1 udavinys. Trapecijos striains lygios (J1 ir d 2 , o auktin yra h. Rasti trapecijos plot.

Sprendimas. Sakykime, staij trapecij ABCD

brtas apskritimas, kurio centras O. I udavinio slygos O C = 9 Sprendimas. Sakykime, AHCD - trapecija, kurios striains B D = d i AOiI2 tak (/r. D 104 pav.). iveskime ir Per ties, AC. A p 105 p a v . D ABAD=90 (r. 105 pav.). jbrlinio apskritimo spindul paymime , 0D=12 ,

r, o lietimosi takus su trapecijos ilgesnija onine kratine ir ilgesniuoju bei trumpesniuoju pagrindais - atitinkamai E, F ir K. T a d a OE=OF=OK=r.

104 pav.
'

. .

lygiagrei

..

. . . . .

striainei

Remiantis dviej apskritimo liestini, ieinani i vieno tako, savybmis, O D yra kampo E D F pusiaukampin, o C O - kampo K C E pusiaukampin, be to , O E 1 CD, O F 1 A D , OK 1 . Vadinasi, Z O C E = ' / 2 Z K C E , Z O D E = ' / 2

ios tiess ir tiess BC susikirtimo tak paymkime K. Keturkampio A C K D prieingos kratins poromis lygiagreios ir lygios. Vadinasi, A C K D Z E D F ir Z O C E + Z O D E = ' / 2 lygiagretainis, D K = A C = U 2 ir C K = A D .I paskutins lygybs iplaukia, kad 180=90 , o tai reikia, kad ACOD=90*. Taigi trikampis COD statusis. Pagal B K = B C + C K = B C + A D , t.y. atkarpos BK ilgis lygus trapecijos pagrindu ilgiu sumai. Jei trapecijos auktin lygi h, tai trapecijos plotas S = VI BK h. Tegul D M 1 B K , tada D M = h . I staij trikampi BMD ir DMK, remdamiesi Pitagoro teorema, randame atkarp BM ir MK ilgius :
x

ZKCE+'/

ZEDF=1A

(ZKCE+ZEDF)='/2

Pitagoro

teorem

CD2=OC2+OD2

CD = V 0 C 2 + 0 D 2

CD = V9J + 122 =V225 = 15 ; C D = I S .


Sacod=V4

S A C od='/2 O C

O D , o, antra vertus,

C D O E . Sulygin paskutinij dviej lygybi deines puses, turime 9' 1 2 = 15 O E . Todl O E = 7 , 2 .


2

h O C OD='/2 C D O E , arba

BM = V B D 2 - D M 2 = V d i - h 2

, MK = V D K 2 - D M 2

=Vd2-Ii2

Pagal Pitagoro teorem

CE = V O C 2 - O E 2

; CE=^

-T,!

=5,4 ;

CE=5,4 .Rasime trapecij pagrind ilgius. B C = C K + B K . Bet C K = C E = 5 , 4 , Vadinasi, trapecijos A B C D plotas S = yBK-h = W B M i-MK)h = y h ( V d F h - i - V^ 2 - h )
i 2

o B K = O K = O E = r = 7 , 2 , todl B C = 5 , 4 + 7 , 2 = 1 2 , 6 . A D = D F + A F . Kadangi D F = D E ,0 D E = C D - C E = 1 5 - 5 , 4 = 9 , 6 , tai D F = 9 , 6 .Turime : A F = B K = O E = r = 7 , 2 . Vadinasi, ) = 9 , 6 + 7 , 2 = 1 6 , 8 . Trapecijos vidurin

AD + BC
linija lygi - =

16,8 + 12,6
= 14,7 . T a d a l r a p e c i j o s p l o l a s S=

AD+BC
h ;

x 2 +y 2 =130. Jei O - lygiagretainio striaini susikirtimo takas, tai O B = 4 , O C = 7 . Pagal kosinus teorem BC 2 = O C 2 + OB 2 - 2 O C O B cos(p , arba

ia h - trapecijos auktin. Kadangi h=A13 = K F = 2 0 K = 2 0 E , tai li=2 7,2=14,4. Taigi S=14,7 14,4=211,68 cm 2 . Atsakymas. 211,68 cm 2 . AD+BC Pastaba. Trapecijos vidurin linij ~ galjome surasti ir kilu bdu.

y2 = 7 2 + 4 2 -2 7 4 | = 4 9 + 1 6 - 1 6 = 4 9 . I ia y = 7 . Todl x 2 =130-49=81 , arba =9. V a d i n a s i , P = 2 x + 2 y = 3 2 . Atsakymas. 32 cm.

4 udavinys. Lygiagretainio kratini santykis bei jo striaini santykis yra Kadangi trapecija yra apibria apie apskritim, tai jos prieing kratini vienodas ir lygus 2. I bukojo kampo A virns didesnij kratin CD ilgi sumos lygios , l.y. A D + B C = A B + C D .Vadinasi, trapecijos vidurin linija lygi AB + CD . B c l A B = l i = 2 0 K = 2 0 E = 2 7,2= 14,4 , o 14,4 + 15 CD = 15 , lodl vidurin linija lygi = 14,7 . Sprendimas. Pagal udavinio slyg (r. duotojo 107 pav.) Kadangi nuleista auktin AE. Koks atkarp D E ir C E ilgi santykis?

lygiagretainio A B C D 3 udavinys. Lygiagretainio striains lygios 8 cm ir 14 cm , o kampo tarp j kosinusas lygus - . Raskite lygiagretainio perimetr.
2

AB=2AD, 107 pav.

BD=2AC.

lygiagretainio striainio ilgi kvadrat 5 A C 2 = IOAD 2 ,

suma yra lygi vis jo kratini ilgi kvadrat sumai, tai C Sprendimas. Sakykime, A B C D - lygiagretainis, kurio A C = 14 cm , B D = 8 cm , c o s ( p = - (r. 106 pav.).
106

=/2 AD. I trikampio A C D pritaik teorem apie kratins, esanios prie smailj kamp, kvadrat, turime AC2= A D 2 + C D 2 - 2 C D DE 2AD 2 = A D 2 + 4 A D 2 - 4 A D D E I ios lygybs JUJ Paymkime AB=x , BC=y . , .

. , c DE 3 D E = - A D , E C = C D - D E = 2 A D - - A D = - A D , r = 7 .
4 4 4 CB 5

Pav-

Kadangi lygiagretainio kratini kvadrat suma lygi striaini kvadrat sumai (lygiagretainio striaini svyb), lai AB2+BC2+AD2+DC2=AC2+BD2. Atsakymas. 3:5.

Kadangi C D = A B , o A D = B C , lai 2 A B 2 + 2 B C 2 = A C 2 + B D 2 . J i lygyb ra A B = x , B C = y , A C = 14 , B D = 8 , gauname 2x 2 +2y 2 = 196+64 , arba

(ZMLO=ZLOF).

Vadinasi,

mint
ar )a

trikampi
2 7

atitinkamos

kratins OL2 . Bct

OL ML proporcingos. T u r i m e : q7 = "q~ >

'

O L = O I M L . I ia 01' =

O L = I O ( O L - apskritimo spindulys), M L = 8 (r. udavinio sprendim 1-uoju bdu). Tada IO2 OF = - = 12,5 . Trapecijos vidurin linija E F = 2 0 F = 2 * 1 2 , 5 = 2 5 . O

j 6 ii /davinys. I skritulio formos ploktels, kurios spindulys R, reikia ipjauti didiausio ploto staiakamp. Kokios turi bti jo kratins? 108 p'iv trapecijos onini kratini yra K ir L. Trapecijos vidurin linija yra atkarpa EF. I brinio matyti, kad O L - apskritimo spindulys. Kadangi spindulys statmenas liestin lictimosi take, lai kampas O L F status : Z O L F = 9 0 . Turime : ML= A KL. Pagal slyg K L = 1 6 , todl ML= A 16=8. I stataus trikampio OLF, remdamiesi Pitagoro teorema, g a u n a m e O M = O L ML , arba O M = 1 0 - 8 = 3 6 . I ia O M = 6 . Atkarpa LN yra staiojo trikampio O L F auktin, todl ji yra statini O L ir L F projekcij ambinjc geometrinis vidurkis, t.y. LN = VON NI(1). Kadangi ON=ML=S, OF o 109 p a v . L N = O M = 6 ( O M jau radome anksiau), tai, sura ias reikmes (1) lygyb,
, 36
2 2 2 2 2 1 1

Sprendimas. Sakykime, staiakampis A B C D brtas J O / spindulio R apskritim (109 pav.). Vien

staiakampio paymkime AO=OC=R, r D

kratin, pavyzdiui : lai AB=.\.

AB,

Kadangi

AC=2AO=2R

(slaiakmapio striain lygi apskritimo skersmeniui). I staiojo trikampio A B C , Pitagoro teorema, remdamiesi gauname

g a u n a m e 6 = V8-NF , arba 3 6 = 8 NF. I ia NF = - = 4,5 . Vadinasi, vidurin O linija EF=20F=2(0N+NF) ; EF=2(8+4,5)=25 . Kadangi trapecijos

BC = /2 - AB2 = V(2R) 2 - X2 = V'IR2 -

. T a d a staiakampio plotas S = A B -

auktin lygi brtojo j apskritimo skersmeniui ( h = 2 0 L ) , tai trapecijos plotas S = E F - h = 2 E F - O L ; S=2-25-10=500. Atsakymas. 500.

' BC , t.y. S(x)= x V'IR 2 -x 2 . Vadinasi, staiakampio plotas yra kintamojo funkcija. Rasime, su kuria kintamojo reikme funkcija S(x) gyja didiausi reikm. Kadangi xe[ O ; 2RJ, iai pakanka rasti, su kuria reikme i io

Pastaba. Trapecijos vidurin linij galjome rasti ir kitu bdu. Slalicji trikampiai O M L ir O L F yra panas, nes turi p o vienod statj kamp

intervalo funkcija S(x) gyja didiausi reikm. R a n d a m e funkcijos S(x)

2x2 ivestin :

4R2-2x2

Kadangi apie trapecij ABCD apibrtas apskritimas, tai ji yra lygiaon (prisiminkime, kad apie trapecij galima apibrti apskritim tik tada, kai ji

4R 2 - 2 x J Randame kritinius takus : S'(x) = 0 , ^ r 2 _ 2 4R--2X 2 =0 , t.y. X = V 2 R .

4R - 2 x = 0.
= Q <=>

yra lygiaon). Paymkime A B = C D = X . Ireikkime trapecijos perimetr P per

x*2R.

apskritimo spindul R ir onin kratin . Kadangi OA=OD=R, lai AD=2R. I Reikm x = - V 2 R intervalui [ O ; 2R] nepriklauso, todl jos nenagrinsime. Vadinasi, ploto funkcija turi vien mus dominant kritin tak Rasime funkcijos S(x) reikmes atkarpos 0 ; 2R] galuose bei kritiniame take = -J2R . Turime :
S(O) = O , S(R) = RVILL - R^ = RVILT = R V 3
2 2 2

virni B ir C nuleiskime statmenis BK ir CM trapecijos pagrind AD. Tada

AK=MD , BC=KM , AD=2AK+BC .

110 pav.
I paskutins lygybs AK =

AD-BC , AK =

2R-BC 1 . Kadangi kampas ABD

remiasi skersmen, tai ZABD=90. I staiojo trikampio A B D statin AB S(V2R) = >/2RV4R - 2R = V 2 R V 2 R = 2R . Matome, kad ploto funkcija S(x) didiausi reikm atkarpoje O ; 2R] gyja, kai X = V2R. Vadinasi, i vis staiakampi , brt duotojo spindulio R apskritim, didiausi plot turi staiakampis, kurio viena kratin lygi x = V2R, o kita AD = V i IR 2 -x 2 =V i IR 2 -(V ^R) 2 =JlR. Taigi Trapecijos perimetras :
2 2 2

ireikkime per ambin AD ir jo projekcij AK ambinje. Turime : 2R - BC A B = A D AK , t.y. X = 2R


2 2

2R 2 - X 2 . I pastarosios lygybs BC = R

P = A B + C D + A D + B C = 2 A B + A D + BC=2x+2R+BC.
j i lygyb
2

ra
2 2

anksiau
2

gaut

BC

iraik,

turime

A B = A D = V 2 R , t.y. ABCD - kvadratas. Atsakymas. Visos keturios kratins lygios V 2 R .

2R - - x + 2Rx + 4R P = 2x + 2R + ~ R R Kadangi gautosios trupmenos vardiklis yra pastovus dydis, tai didiausi reikm i trupmena (o kartu ir perimetras) gyja, kai skaitiklyje esantis kvadratinis trinaris gyja didiausi P= 5R -(x-R)
2 2

reikm.

Skaitiklyje iskyr

pilnj

7 udavinys. spindulio R apskritim brta trapecija, kurios pagrindas yra pusapskritimio skersmuo. Kokia turi bti trapecijos onin kratin, kad trapecijos perimetras bt didiausias? Rasti perimetr. kvadrat, turime

. Aiku, kad skaitiklis, o kartu ir visa

trupmena, gyja didiausi reikm, kai x = R . Vadinasi, i vis apskritim brt trapecij, kuri pagrindas yra pusapskritimio skersmuo, didiausi perimetr turi ta, kurios onin kratin lygi apskritimo spinduliui R. Tokios 5R 2 trapecijos perimetras lygus I' = r - = 5R.

Sprendimas. Sakykime, spindulio R apskritim brta trapecija ABCD 1 kurios ilgesnysis pagrindas A D yra skritulio skersmuo (110 pav.).

9.FIGUR

TRANSFORMACIJOS

112 paveiksle pavaizduotas keturkampis AiBiCiDisimetrikas keturkampiu; A B C D centro O atvilgiu.

Sakoma, kad nauja figra yra gauta, transformuojant duotj, jei kiekvien duotos figros tak kokiu nors bdu perkeliame. Figr F vadiname simetrika centro O atvilgiu, o tak O simetrijos centru, jei simetrijos

Figr transformacij pavyzdiai;


1. SIMETRIJA TAKO ATVILGIU (CENTRIN SIMETRIJA).

transformacija tako O atvilgiu figr F perveda j pai.

113 pav.
Pavyzdiui, kvadratas yra figra, simetrika centro atvilgiu. Jo simetrijos centras yra striainiij

Tarkime,

kad

fiksuotas

ploktumos takas, o X - bet kuris ploktumos takas, (r. 37 pav.) Tak Xi vadiname simetriku takui X tako O atvilgiu,jei takai X, O, Xi yra vienoje tiesje ir 114 p a v .

susikirtimo takas (113 pav.). Apskritimas, kurio centras O, taip pat yra simetrikas centro atvilgiu (114 pav.). O

111 pav.

2. S I M E T R I J A H E S S ATVILGIU (AIN S I M E T R I J A ) .

OX=OX1

(r. 111 pav.) Tarkime, kad ( - fiksuota ties. X O X. Tak X i vadiname simetriku takui X tiess C atvilgiu, jei ties X X 1 statmena tiesei t ir O X i = O X ; ia O - tiesi XXi ir t. susikirtimo

Takas, simetrikas takui O, yra pats takas O. 111 paveiksle takai X ir X b Y ir Y b Z ir Zi simetriki vienas kitam tako O atvilgiu. Tarkime, kad F - duota figra ir O - fiksuotas ploktumos takas. Figros F transformacija figr Fu kuri kiekvien figros F tak X perveda tak X b simetrik tako O atvilgiu, vadiname simetrija (arba simetrijos transformacija)
Y e

115 pav.

takas (115 pav.). Jei takas X priklauso pats tiesei takas X. tai jam Takas

Xt Y Z Z1 116 pav.

simetrikas

yra

simetrikas takui X b yra takas X. 116 paveiksle takai X ir X b Y ir Y b Z ir Zi simetriki tiess atvilgiu.

112 pav.

tako O atvilgiu.

3. H O M O T E T U A .

Tarkime, kad F - d u o t a figra, O - fiksuotas takas (120 pav.). Per bet kur figros F tak X n u b r i a m e spindul O X ir j a m e a t i d e d a m e a t k a r p O X b lygi k O X (k - nelygus nuliui skaiius).

Figros F Figros F ir Fi vadiname

transformacij,

kuria

kiekvienas jos takas X nurodytu bdu pervedamas tak centro Xi, O

simetrikomis tiess t. atvilgiu. 117

117 pav.

vadiname paveiksle pavaizduoti du trikampiai atvilgiu. A B C ir A j B | C | , simetriki tiess C atvilgiu.

Iiomotetija

B Figr F vadiname simetriku tiess

B 120 pav.

B,

Skaii k v a d i n a m e

homotetijos

koeficientu. H o m o t c t i j a su centru O ir koeficientu k ymima H k 0 .

atvilgiu, jei

simetrija

tiess

( Figros F ir Fi v a d i n a m e homotetikomis. 120 paveiksle trikampis A i B i C i homolelikas trikampiui A B C centro O atvilgiu ; h o m o t e t i j o s koeficientas

/ 6

g atvilgiu figr F perveda j pai.

D 118 pav.

Ties i vadiname figros F simetrijos aimi.

k = 2 . R a o m e : AA i B i C i =H 0 2 (AABC). 121 paveiksle trikampis

A,B,C,

homolelikas trikampiui A B C centro O atvilgiu ; h o m o t e t i j o s koeficientas iuo atveju k = - 2 < 0 . R a o m e : AA i B i C i =H 0 " 2 (AABC).

Pavyzdiui, kvadrato simetrijos ays yra tiess, einanios per kvadrato tak ir 118 =-2

striaini

susikirtimo

lygiagreios j o kratinms (r. pav.). Apskritimas

simetrikas einanios pav.).

kiekvienos per jo centr

119 pav.

tiess

atvilgiu

(r.

119

4. PANAUMO TRANSFORMACIJA,

P a n a u m o transformacijos savybes. 1. Panaumo transformacija tris takus A, 13, C, priklausanius vienai tiesei,

Panaumo transformacija vadiname figros transformacij kit figr,

perveda tris takus A b Bi, Ci, irgi priklausanius vienai tiesei. Be to, jei takas B yra tarp tak A ir C, lai takas B yra tarp tak A 1 IrC 1 . 2. Panaumo transformacija tieses perveda tieses, puslieses - pustieses, atkarpas - j atkarpas. 3. Panaumo transformacija nekeiia kamp tarp pusliesi.

!kuri atstumus tarp tak keiia (didina arba maina) vienod skaii kart. jTai reikia, jog bet kurie figros F takai X ir Y, atlikus panaumo

transformacij, pereina lokius figros Fi takus X j ir Y b kad X i Y i = k X Y . Skaii k vadiname panaumo koeficientu.

Homolelija yra panaumo transformacija. Taiau ne kiekviena panaumo transformacija yra homolelija. 122 paveiksle figra F | gauta i figros F, atlikus homoletij, o figra F 2 gauta i figros F b atlikus simetrij O Z aies atvilgiu. Figros F transformacija figr F 2 yra panaumo transformacija, nes ji nekeiia atstum tarp atitinkam tak santyki, bet tai nra homotelija.

5. POSKIS APIE TAK.

Figros F poskiu apie tak vadinama tokia figros F transformacija, kuria kiekvienas spindulys, ieinantis i lako, pasukdamas apie mint tak tuo paiu kampu ir ta paia kryptimi (pagal laikrodio rodykl arba prie laikrodio rodykl).

123 paveiksle pavaizduotas trikampis A l BiCi, gautas i Irikampo ABC, pasukus pastarj apie tak O 60" kampu pagal laikrodio rodykl. Kampai tarp spinduli O A ir OA 1 , O B ir OB 1 , O C ir O C j lygs 60.

Svarbu pabrti, kad poskis apie tak nekeiia atstumo tarp tak.

6. LYGIAGRETUSIS POSTMIS

. ATVIRKTIN TRANSFORMACIJA

Lygiagrciuoju postmiu vadinama figros F transformacija, kuria kiekvienas figros F takas X atvaizdduojamas lok tak Xi, kad : 1) visi spinduliai XXi yra vienakrypiai; 2) visos atkarpos XX yra vienodo ilgio (r. 124 pav.).

Sakykime, figros F transformacija figr F 1 skirtingus figros F takus perveda skirtingus figros Fi takus. Tarkime, kad bet kuris figros F takas X, atliekant i transformacij, pereina figros F i tak X b Figros Fi transformacija figr F, kuri tak Xi perveda tak X, vadiname atvirktine pradinei transformacijai.

I lygiagreiojo postmio apibrimo seka, kad lygiagrciuoju postmiu visi figros F takai pasislenka viena ir ta paia kryptimi, vienu ir tuo paiu atstumu. Spindulio XX) nusakyta kryptis vadinama lygiagreiojo postmio kryptimi, o atkarpos XXi ilgis - lygiagreiojo postmio moduliu. 124 paveiksle ABC pastarojo pavaizduotas pastmus tak homotetija, kurios centras tas pats, o koeficientas lygus " . Pavyzdiui, homotelijai, kurios koeficientas k, atvirktin transformacija yra 1

,JUDESYS.
Judesiu vadiname figros F transformacij figr F J , kuri nekeiia atstumo tarp tak, t.y. bet kuriuos figros F takus X i r Y perveda lokius figros FI takus X, ir Y 1 , kad | X Y = X 1 Y , ] . Simetrijos transformacija tako atvilgiu yra judesys. Simetrijos transformacija tiess atvilgiu yra judesys. Kai k = 1 , panaumo transformacija yra judesys. Poskis apie tak yra judesys. Lygiagrctusis postmis yra judesys.

trikampis AIBICI yra gautas i trikampio kiekvien

spindulio XXI kryptimi atstumu, lygiu atkarpos XX I ilgiui , t.y. atlikus lygiagretj postmis postm. trikamp Lygiagretusis

124 pav.

ABC perveda jam lyg trikamp


AIB1C,.

Lygiagreiojo postmio savybs . 1. Lygiagrctusis postmis nekeiia atstumo . 2. Lygiagrciuoju postmiu kiekvienas spindulys atvaizduojamas vienakrypt su juo spindul. 3. Postmio krypiai lygiagreti ties atvaizduojama j pai. Kiekviena kita ties atvaizduojama jai lygiagrei ties.

Uraysime kelet judesio savybi : 1) Judesys tiess takus perveda tiess takus, nekeisdamas j tarpusavio padties.

Tai reikia, kad tiess takai A, B, C pereina takus Ai, Bi ,Ci , priklausanius vienai tiesei. Be to, jei takas B yra tarp tak A ir C, tai takas Bi yra tarp tak Ai ir Q . Vadinasi, judesys tieses perveda tieses, pustieses - pustieses, atkarpas - atkarpas. 2) Judesys nekeiia kamp tarp pustiesi. 3) Du vienas po kilo atliekami judesiai sudaro judes. i judesi atlikimo rezultatas vadinamas judesi kompozicija. 4) Judesiui atvirktin transformacija irgi yra judesys. Treij ,Ci judesio savyb Du daugiakampiai vadinami panaiaisiais, jeigu j atitinkami kampai yra lygs, o atitinkamos kratins proporcingos. Figr panaumui ymti vartojamas enklas F, tai raome : F i ~ F . Jei figra F j panai figr

10. PANAIEJI DAUGIAKAMPIAI


Panaiomis Figromis vadiname figras, kurias panaumo transformacija perveda vien kit.

iliustruosime pavyzdiu. 125 paveiksle pavaizduoti du vienas po kilo atliekami ^ ^ / \ 126 paveiksle pavaizduoti panaieji daugiakampiai

judesiai : figra Fi gauta i figros F, atlikus simetrij

aies p atvilgiu, o figra F 2 125 p a v . gauta i figros F b tako O atlikus atvilgiu.

simetrij

Taip atlikus figros F transformacij figr F 2 , nepakito atstumai tarp atitinkam tak : AB=A 2 B 2 , B C = B 2 C 2 , A C = A 2 C 2 . Vadinasi, abiej mint judesi kompozicija irgi yra judesys. Figra F 2 gauta i figros Fi judesio pagalba.

O
^

B 126 p a v .

- ,

a i a

Daugiakampio Ai A2...A11 -IA 11 mkratins A A A 1 1 A 1 , o yra 1 A2 n .,A daugiakampio B 1 B 2 - B l H B n

-a'"a

ir

kratins yra B1B2,...,B11^B11,B11Bi. Pagal panaij daugiakampi apibrim, jeigu AiA 2 -A 1 1 ~ B 1 B 2 -B 1 1 , lai ZA 1 = Z B 1 , Z A 2 = Z B 2 , . . . , ZA n =ZB l

A1A2 I R B1B2 '

A N . AN

ANA1

_.B 1 " B N B L

k - panaumo koeficientas . Panaij daugiakampi perimetr santykis lygus t daugiakampi panaumo koeficientui.

126 paveiksle pavaizduotiems uraoma itaip : Pa PB A1A2 B1B2

panaiesiems

daugiakampiams

savyb

AB A1B1 -

AC A1C1

BC B1C1

U
IV

ia k - panaumo koeficientas " BnBl k

; ia 127 paveiksle pavaizduotiems panaiesiems trikampiams ABC ir AiBiCi panaumo koeficientas k = 2 ,t.y. kiekviena trikampio ABC kratin yra du kartus ilgesn u atitinkam trikampio AiBiC 1 kratin.

- daugiakampio AiA 2 --A n perimetras, o Pa - daugiakampio BiB 2 ...B n perimetras. Panaij daugiakampi plot santykis lygus panaumo koeficiento kvadratui.

Siiforiiniluosiiiic trikiinipio p a n a u m o poymius . 126 paveiksle pavaizduotiems panaiesiems daugiakampiams i savyb (Pirmas trikampi panaumo poymis). Jei vieno trikampio dvi kratins / A A V 1 2 v B1B2 y v B 11 B 1 ; cia proporcingos kito trikampio dviem kratinms ir kampai tarp t kratini lygs, lai tokie trikampiai yra panas, (pagal dvi kratines ir kamp tarp j). (Antras trikampi panaumo pomis). i Jei vieno trikampio du kampai lygs kito

uraoma itaip :

Sa - daugiekampio AjA 2 ...A n plotas, o Su - daugiakampio BiB2...B plotas.

trikampio dviem kampams, lai tokie trikampiai yra panas (pagal du kampus).

Sprendiant udavinius, danai tenka susidurti su trikampi panaumu. Toliau nagrinsime trikampi panaum. I I (Treias trikampi panaumo poymis). Jci vieno trikampio trys kratins yra proporcingos kito trikampio trims kratinms, lai tokie trikampiai yra panas Du trikampiai panaus, kai j atitinkami kampai lygus, o atitinkamos kratins proporcingos. 127 paveiksle pavaizduoti panaieji SufoiMiiiiosiinc s t a i j t r i k a m p i u p a n a u m o p o y m i u s . Du statieji trikampiai panas : 1) jeigu jie turi po vienod lyg smailj kamp ; 2) Jeigu vieno staiojo trikampio statiniai proporcingi kito statiniams ; I (pagal tris kratines).

trikampiai ABC ir AjBiCi .Raome : AABC ~ AA1B1C1 . Kai trikampis ABC panaus trikamp A 1 B 1 C 1 , tai ZA = ZA 1 , Z B = ZBi , Z C = Z C i

3) jeigu vieno ambin ir stalinis yra proporcingi kilo ambi nei ir statiniui. Jei AABC ~ AA 1 B 1 C, (r. 128 pav.) ir AB, , A C - trikampio A B C kratins, A 1 B 1 , B1C1, A 1 C 1 A 1 B 1 C 1 kratins. 1'- trikampio A B C perimetras, !' " trikampio AiB 1 C I Ii - trikampio ABC auktin, b, - trikampio A 1 B 1 CI auktin, SAAHC " trikampio A B C plotas, SAAIIIICI - trikampio A i B 1 CJ plotas. T a d a teisingos lygybs:
' M1D1C1
/

R - apie trikamp A B C apibrto apskritimo spindulys , R 1 - apie trikamp A i B i C i apibrto apskritimo spindulys ,

Paskutinioji lygyb ireikia toki p a n a i j trikampi savyb : Jei trikampiai A B C ir AiB 1 Ci yra panas, tai iuos trikampius brt apskritim (taip p a t ir apibrt apskritim) spinduli santykis lygus atitinkam kratini ilgi santykiui.

trikampio

I s p r s i m e keletu udkjvinju. ji udavinys. Sateiajame trikampyje A B C i staiojo k a m p o virns C ivesta (auktin C D (r. pav.). trikamp A C D brto apskritimo spindulys lygus r b jo trikamp B C D brto apskritimo spindulys lygus T2. Rasti trikamp A B C j brto apskritimo spindul (129 pav.). Sprendimas.

perimetras,

AB A1B1 AB
V

BC

AC

h
=

Ickom.'u spindul paymkime r. Sakykime, A l i = C , A C = b ,

B1C1
' BC
v

A1C1

h7

= . ' h V 1 My
v

AABC

^ AC ^

Kadangi statieji trikampiai A C D ir A B C panas (turi p o lyg

AA 1 D I C I

..

v B1C1,

kamp prie virns A), tai juos brt apskritim spinduli santykis lygus atitinkam kratini santykiui.

AB

BC

AC

R
; ia

A 1 B 1 ~ B C " A 1 C 1 ~ r, - R 1 1 1
r - trikamp A B C brto apskritimo spindulys . ] - trikamp A 1 B 1 C i brto apskritimo spindulys ,

r.

Taigi ~ ~ , i ia b = c . Statieji trikampiai CBA ir A B C taip pat panas, todl

L-i
r,

, i ia

Kadangi pagal Pitagoro teorem a 2 + b 2 = c 2 , lai, pakl kvadratu anksiau gautas statini ir b iraikas ir sudj jas, gauname / v c2 +
c
_2 _ 2

3. udavinys. Ties, einanti per trapecijos striaini susikirtimo tak ir lygiagreti jos pagrindams, kerta trapecijos onines kratines takuose M ir N. Rasti atkarpos MN ilg, jeigu trapecijos pagrindai yra ir b.

r 2 + r22 ,arba =1

I paskutiniosios lygybs randame r = ^r l 2 + 2 .

Sprendimas. Tegul trapecijos A B C D striains kertasi take O, atkarpa MN lygiagreti

2 udavinys. Per tak M, esant trikampio A B C viduje, ivestos trys tiess, lygiagreios jo kratinms. Susidar trys trikampiai (jie 130 paveiksle

pagrindams ir eina p e r tak O (r. 131 pav.), A D = a , B C = b . Jeigu dvi lygiagreios tiess perkirstos treija, tai atitinkamieji bei iors prieiniai kampai lygs. Trapecijos pagrindai

subrkniuoti), kuri plotai lygs S 1 , S 2 ir S 3 . Rasti trikampio AHC plot. 130 pav. Sprendimas. Trikampiai EKM ir AUC yra
131

lygiagrets (yra lygiagreiose tiesse), ^ j-j P


av

o juos kertanios tiess yra A C ir , todl ZBDA=ZCBD ir

panas (130 pav.). Panas taip pat yra ir trikampiai M Q F ir ABC bei PMN ir ABC. Jeigu S - trikampio ABC plotas, lai S1 EM2
=

Z C A D = Z B C A . Pagal antrj trikampi panaumo poym ABOC ADOA (trikampiai BOC ir D O A turi p o du lygius kampus ZCBO=ZODA,

Z B C O = Z O A D ) . Vadinasi, PN2 BO OD
=

MF2 S AC 2

S3

BC AD
, t y

BO ' OD
=

AT

S ~ AC2

I i lygybi randame

Pasinaudoj pastarja lygybe, randame, kad BO AC , M F = J AC , PN = J - r A C


=

EM Kadangi

ZsT

BO
=

BD BO+ OD + b Ties MN lygiagreti pagrindui AD, todl Z B M O = Z B A D ir Z B O M = Z B D A MO BO . Vadinasi, trikampiai M B O ir A B D taip pat panas ir lodl - ^ j = .I ab ia, atsivelg (1) lygyb gauname M O = ^ ^ . Analogikai randame, kad

E M = A P , M F = N C , lai

EM+PN+MF=AP+PN+NC=AC.
Vadinasi, = AC ab 2ab O+D N0 = r Taiui M N = M O + ON QHD '

u ia

+a+A)

11. PAPRASIAUSIEJI BRIMO UDAVINIAI


Visuose udaviniuose naudosims tik dviem braiymo rankiais - liniuote ir skriestuvu.

2 udavinys. Nubrti ties, statmen duotajai atkarpai ir einani per jos vidur (atkarpos vidurio statmens radimo udavinys).

1 udavinys. Padalykime duotj atkarp pusiau

Sprendimas analogikas 1 udavinio sprendimui. O B Ties CCi (r. 54 pav.) ir yra iekomoji ties.

_ _ _
Reikia rasti 132 paveiksle pavaizduotos

atkarpos AB vidur O. Brimas (r. 132 pav.)

C1
54 pav.

1) I tak A ir B nubriame du spindulio R > VJ AB (tok spindul nesunku pasirinkti "i akies") apskritimus. Takai A ir B yra mint apskritim centrai.

3. udavinys. Per duotj tak A nubrkite tiesy, statmen duotajai tiesei o (statmens tiesei brimo udavinys). Sakykime, duotasis takas yra A, o duotoji ties yra . Galimi du atvejai: a) takas A nepriklauso ( ) (r. 134 pav., a ) ; tiesei

2) Paymime apskritim susikirtimo takus C ir C].

b) takas A priklauso tiesei ( ) (r. 134 pav., b). Tiess, statmenos duotajai tiesei ir

3) Per takus C ir Ci nubriame atkarp CCi- Takai C ir Ci yra skirtinguose pusploklumse, todl atkarpa CC 1 kerta AB.

einanios per tak A, brimas abiem atvejais gali bti vienodas (r. 134 pav., a,b).

4) Atkarp CC 1 ir AB susikirtimo takas O ir yra atkarpos AB vidurio takas.

1) Briame apskritim, kurio centras yra take A, o spindulys R toks , kad

rodymas seka i trikampi lygumo : ACACi=ACBCi (trikampi lygumo poymis pagal tris kratines) , = (trikampi lygumo poymis pagal dvi kratines ir kamp tarp j). 134 p a v .

apskritimas kirst ties a. 2) Paymime apskritimo ir tiess susikirtimo takus M ir N.

3) I luk M ir N, kaip i ccnlr, briame vienodo spindulio r (r > MN) apskritimus. 4) Paymime 3) etape nubraiyt dviej apskritim susikirtimo tak P. 5) Ties AP - iekomasis statmuo.

5. udavinys. Nubrkite duoto kampo pusiaukampin.

Sakykime, kampas A O B duotasis (136 pav.). Nubraykimc kampo AOB

pusiaukampin. 4 udavinys. Nubraiykite kamp, lyg duotam kampui (kampo, lygaus duotajam, atidjimo udavinys). Brimas (r. 136 pav.). 1) I centro O briame bet kurio

spindulio R apskritim ir paymime jo ir Tarkime, kad Z A O B - duotas kampas, O1P - duota O1P pusties - viena (135 pav.).

136 pav.
kampo kratini susikirtimo takus A 1 ir B1 (r. 57 pav.). 2) I centr A 1 ir B1 briame vienodo spindulio R ^ R ^ ' / Z A ' B 1 ) apskritimus. PaSymimcjij susikirtimo 3) Tak P sujungiame sutak takuP. O. Pusties O P - kampo A O B pusiaukampin

Sakykime,

iekomojo

kampo kratin. Ji gali bti duota. Gali bti nurodyta tik kampo virn (tada brtume bet
i

kok

spindul, (>. udavinys. Nubraiykite trikamp, kai duotos jo kratins.

ieinanti i tako O ). c b Brimas (137pav.). 1) Nubriamc kuri nors ties p ir joje laisvai pasirenkame tak B. 2) I centro B spinduliu Ri=a

Brimas (r. 135 pav.). 1) I centro O briame bet kurio spindulio R apskritim. Paymime

Sakykime,

a,

ir

duotos

trikampio kratins (r. 137 pav.).

apskritimo ir duotojo kampo kratini O A ir O B susikirtimo takus A 1 ir B1. 2) I centro O 1 briame to paties spindulio R (kaip ir 1) brimo etape braiyto apskritimo) apskritim. Paymime io apskritimo ir pustiess O 1 P susikirtimo tak A b 3) I centro A 1 briame spindulio A 1 B 1 apskritim. Paymime io apskritimo ir 2) etape nubraiyto apskritimo susikirtimo tak B b Pusties O 1 B 1 yra iekomojo kampo antroji kratin, o kampas A 1 O 1 B 1 - iekomasis.

briame apskritim. Paymime apskritimo ir tiess p susikirtimo tak C. 3) I centr B ir C briame

apskritimus : i centro B briame apskritim spinduliu

R2=C1

o i centro C -

8 udavinys. Tam tikr taisyklingj daugiakampi brimas.

spinduliu R 3 = b . Paymime i apskritim susikirtimo tak A. 4) Takus A, B ir C sujungiame tiesi atkarpomis . G a u n a m e iekomj trikamp ABC, kurio kratins lygios B C = a , A C = b ir A B = c (r. 137 pav.). Kad udavinys turt sprendin, trikampio kratins a, b ir c turi lenkinti slygas a < b + c , b < a + c , c < a + b (r. skyrel "Trikampiai"). Taisyklingj daugiakampi brimo udavinys dar vadinamas apskritimo dalijimo lygias dalis udaviniu, nes kiekvienas taisyklingasis n - kampis yra brtinis n - kampis. Aptarsime tam tikr taisyklingj kuriuos galima nubrti su skriestuvu ir liniuote, brim. daugiakampi,

7 udavinys. Per tak M, nepriklausant apskritimui, reikia nubrti apskritinio Iiestin (apskritimo liestins brimo adavinys).

Taisyklingojo brimas. inome, kad

eiakampio

taisyklingojo

Sakykime duotas centras yra

apskritimas, O.

kurio

eiakampio kratin lygi apie j apibrto apskritimo Nubriame apskritim, kurio kok centras spinduliui. nors yra

takas

Pasirinkime

apskritimui nepriklausant tak M (r. J^j 138 pav.). Nubriame apskritimo

liestines, einanias per tak M. 139 pav. Brimas (r. 138 pav.).

takas O, o spindulys lygus R (139 pav.). Pasirenkame to apskritimo tak Ai, kur laikome

138 pav.
1) Nubriame atkarp OM,

taisyklingojo eiakampio virne. I centro Ai briame spindulio R apskritim. Paymime pradinio apskritimo ir centro Ai nubraiyto apskritimo susikirtimo tak A 2 . Takas A 2 yra kita taisyklingojo eiakampio virn. Toliau i centro A 2 briame to paties spindulio R apskritim ir paymime pradinio ir nubraiyto apskritimo

jungiani duotojo apskritimo centr O su taku M. 2) R a n d a m e atkarpos O M vidur Oi (r. 1 udavin; sprsto udavinio etapai nenurodomi, jo sprendimas laikomas vienu brimu). 3) I centro Oi briame R = O i O spindulio apskritim. Paymime io apskritinio ir duotojo apskritimo susikirtimo takus N i ir N 2 . 4) Per takus M ir N, bei M ir N2 nubiame tieses MN, ir MN 2 , kurios ir yra iekomosios liestins.

susikirtimo tak A 3 . Takas A 3 yra treioji taisyklingojo eiakampio virne. Analogikai r a n d a m e ir likusias tris eiakampio virnes A 4 , As ir A 6 . Virnes Ai, A 2 , A 3 , A 4 , A5, A 6 sujung tiesi atkarpomis, gauname iekomj taisyklingj eiakamp AiA 2 A 3 A 4 A 5 A 6 .

Lygiakraio trikampio brimas.

Taisyklingojo atuoniakampio brimas.

Jau apraytuoju bdu (r. skyrel "Taisyklingojo eiakampio

brimas")

Nubriame kvadrat (r. 140 pav.). S u r a n d a m e alkarpo A 1 A 2 (kvadrato kratins) vidurio tak. Per tak ir apskritimo centr nubriame ir

randame eis apskritimo takus A b A 2 , A 3 , A 4 , A 5 , A 6 , kurie yra taisyklingojo eiakampio virns. Sujung takus Ai, A 3 ir A 5 tiesi atkarpomis (r. 139 pav.), gauname lygiakrat trikamp AiA 3 A 5 .

apskritimo spindul b (atkarpos A 1 A 2 vidurio statmen). Apskritimo spindulio b susikirtimo takas yra atuoniakampio kratin. B 1 . Atkarpa A 1 B 1 yra

taisyklingojo

Taisyklingojo dvylikakampio brimas. 9 udavinys. Ketvirtos proporcingos atkarpos brimas. I apskritimo centro O per taisyklingojo eiakampio (r. skyrel Atkarpa, kurios ilgis lenkina proporcij : b = c : , vadinama ketvirta proporcingja atkarpa atkarpoms a , b ir c.

"Taisyklingojo eiakampio brimas") kratines A i A 2 vidurio tak (r. 1 udavinio sprendim) nubriame spindul , kuris yra atkarpos A i A 2 vidurio statmuo. Paymkime apskritimo ir atkarpos AiA 2 vidurio statmens

susikirtimo tak Bi. Atkarp AiBi yra apskritim brto taisyklingojo dvylikakampio kratin.

Sakykime, duotos atkarpos o, b ir c (r. 141 pav.). Reikia nubrti ketvirt proporcingja atkarpa atkarpoms a , b ir c. Brimas (r. 141 pav.).

Iaisvklingoio keturkampio (kvadrato) brimas.

_ _ _ _ _ _ _ , c

1) Briame bei kok ncilicslin kamp. 2) Vienoje Io kampo kratinje

A4
140 paveiksle pavaizduotas

nuo k a m p o virns O atidedame atkarpas O A = Q ir O B = b , o kiloj kratinje - O C = c . 3) Nubriame alkarp AC. 4) Briame lics MB, einani per tak B ir lygiagrei tiesei AC. Nubrtos tiess ir spindulio O C susikirtimo takas yra X. 5) OX - iekomoji atkarpa.

taisyklingasis keturkampis (kvadratas). J o virns A 1 , A 2 , A 3 ir A 4 yra vienas kitam statmen apskritimo skersmen galai.

A2

140 pav.

PLANIMETRIJA

11. PAPRASIAUSIEJI BRIMO UDAVINIAI

STEREOMETRIJA

1. TIESES ERDVEJE

10 udavinys. Atkarp geometrinio vidurio brimas.

STEREOMETRIJA
1. TIESES ERDVEJE

Reikia nubrti atkarp m ir n (142 pav.) geometrin vidurk. Dvi tiess erdvje gali bti: Brimas (r. 142 pav.). 1) Briame bet koki ties ir paymime joje bet kur tak M. 2) Tiesje j skirtingas puses nuo M atidedame MA = m ir M B = n . 3) Randamas AB vidurio takas O (r. 1 udavin). 4) I centro O briame spindulio A O apskritim. 5) Briame statmen tiesei a, einant per tak M. 142 paveiksle mintas Statmuo yra ties MN. 6) Paymime statmens MN ir apskritimo susikirtimo tak X. 7) MX - iekomoji atkarpa.

1) Lygiagreios.
Lygiagreiomis tiesmis erdvje

vadinamos dvi tiess, kurios yra vienoje ploktumoje ir neturi bendr tak. 1 paveiksle pavaizduotos tiess ir b yra lygiagreios : ymima 11 b.

e ,b e , n b = 0 .

2) Susikertanios.
Susikertaniomis tiesmis erdvje

vadinamos dvi tiess, kurios yra vienoje ploktumoje ir turi vien bendr tak. 2 paveiksle pavaizduotos dvi

2 pav.

susikertanios tiess ir b (tiess kertasi take A).

,b , b = A.
g g

3) Prasilenkianios.
Prasilenkianiomis tiesmis erdvje

vadinamos dvi tiess, kurios nesusikcrla ir nra vienoje ploktumoje. 3 paveiksle pavaizduotos tiess ir b yra prasilenkianios, nes jos yra skirtingose ploktumose.

3 pav.

. , anb = 0
G

,b

Lygiagreiu licsiii teorema


Per kiekvien erdvs tak, nesant tiesje, eina tai tiesei lygiagreti ties, taiau tik viena (teoremos iliustracij r. 4 pav.).

Prasilcnkianeiuiu tiesi poymis.

- nagrinjamoji ties; M - toje tiesje nesantis takas; b - vienintel ties, einanti per tak M ir lygiagreti tiesei . 4 pav. P l o k t u m o s ir lygiagreiu t i e s i u k i r t i m o s i t e o r e m a Jci viena i dviej lygiagrei tiesi kerta ploktum, tai ir kita ties kerta t ploktum (r. 5 pav.). 7 pav.

Prasilenkianiu tiesiu teorema.


Per kiekvien i dviej prasilenkiani tiesi eina kitai tiesei lygiagreti ploktuma, taiau tik viena (r. 8 pav.).

Jei 11 b ir ties kerta ploktum take M, tai ties b irgi kerta ploktum a , t.y. su ja turi tik vien bendr tak. D pav. Jei ir b yra dvi prasilenkianios tiess, tai per ties eina vienintel ploktuma a , lygiagreti tiesei b. Nordami tuo tikinti, per tiess tak iveskime ties c, lygiagrei licsci b (r. 8 pav.). Ploktum einani per tieses ir c (r. 6 pav.). paymkime raide a . Kadangi tiess ir b yra prasilenkianios, tai ties b nra ploktumoje a , be to, ties b lygiagreti tiesei c, esaniai toje Jei I j c ir b j c , lai | b. ploktumoje. Ties b lygiagreti ploktumai a . Si ploktuma yra vienintel, nes kiekviena kita ploktuma, einanti per ties a , kerta lies c, vadinasi, kerta jai lygiagrei ties b.

Trij tiesiu lygiagretumo teorema.


Jci dvi tiess lygiagreios treiai tiesei, lai tai tos dvi tiess lygiagreios

.
STEREOMETRIJA

. 7

1. TIliSliS U R D V L J l i

K a m p a s tarp prasilenkianij tiesiu *Atstumu A t s t u m taas r p d v i e j p r a s i ltiesi e n k i avadinamas n i u t i e s j i u .bendrojo slalmens ilgis, r pt a prasilenkianij t.y. atkarpos, jungianios artimiausius tiesi takus, ilgis (r. 9 pav.). ,A

Tiess ir b yra prasilenkianios. AB 1 bendrasis , AB 1 b tiesi ir , t.y. AB b statmuo

(atkarpa, jungianti artimiausius tiesi ir b takus A ir B). AB - atstumas t a r p prasilenkianij tiesi ir b. A1B1IlAB C1D1HCD 11 pav. a ) Sakykime, AB ir C D - dvi prasilenkianios tiess (11 pav. a). Pasirinkime bet kur erdvs tak M 1 ir per j iveskime tieses A 1 B 1 ir C 1 D i , lygiagreias K a m p a s t a r p susikertanij tiesiu. Bet kurios dvi susikertanios tiess yra vienoje ploktumoje ir sudaro keturis ncilieslinius kampus. Jei - tas kampas , kuris ne didesnis u kiekvien i kil trij kamp, tai jis vadinamas kampu t a r p susikertanij tiesi (r. 10 pav.). tiesms AB ir CD. Kampu tarp prasilenkianij tiesi A B irCD vadinamas kampas tarp susikertanij tiesi A 1 Bi ir C 1 D 1 . Jei kampas tarp tiesi A 1 Bi ir C 1 D 1 lygus , lai kampas tarp prasilenkianij tiesi A B ir C D taip pat lygus (r. 11 pav. a). Kampas tarp prasilenkianij tiesi nepriklauso nuo tako M 1 . Taku M galime pasirinkti bet kur vienos i Jei ir b yra dvi susikertanios tiess, esanios ploktumoje , tai kampas a yra laikomas tiesi
0

prasilenkianij tiesi tak. Pavyzdiui, 11 pav. b), paymtas tiess C D takas M ir per j ivesta ties A 1 B 1 lygiagreti tiesei AB. Kampas tarp prasilenkianij tiesi A 1 B 1 ir C D irgi

kampu ir b

tarp (10

susikertanij kad

pav.a).Aiku,

O < < 90". 10 paveiksle, b, nubraiytos dvi pav. b)

lygus (p , t.y. lygus kampui tarp prasilenkianij tiesi AB ir CD.

susikertanios tiess ir b ; kampas tarp i tiesi lygus 30.

STLiRIiOMLiTRIJA

2. TIliSLiS IR PLOKTUMOS

LYGIAGRLiTUMAS

STLRliOMLiTRIJA

2. TIIiSLiS IR PLOKTUMOS

LYGIAGRETUMAS

2. TIESS IR PLOKTUMOS LYGIAGRETUMAS


Ties ir ploktuma, kurios neturi bendr tak, vadinamos lygiagreiomis. Jei ties lygiagreti ploktumai a , tai raome: 11

Kelios tiess ir ploktumos lygiagretumo teoremos, kuriomis danai remiamasi sprendiant udavinius.

1 . T e o r e m a . Jei ploktuma eina per ties, lygiagrei kitai ploktumai ir kerta t ploktum, tai ploktum susikirtimo ties lygiagreti tai tiesei (r. 14 pav.).

Ploktumoje (3 yra ties b. Jei b | ir ploktuma (3 kerta ploktum , tai b||a;

ia - ploktum ir [5 susikirtimo

Tiess ir ploktumos lygiagretumo poymis


Jei ploktumoje nesanti ties lygiagreti bet kuriai nors toje ploktumoje esaniai tiesei, tai ta ties lygiagreti ploktumai (r. 13 pav.).

linija.

2 . T e o r c m a . Ties, lygiagreti kiekvienai i dviej susikertani ploktum, yra lygiagreti ir t ploktum susikirtimo tiesei (r. 15 pav.).

b
Ties yra ploktumoje ( e ). Jei b 11 , tai b 11

Ties b yra ploktumoje . Jei b 11 ir b| |[3 , lai b| |a; 13 pav. S ia - ploktum ir susikirtimo ties.

Atstumas nuo tiess iki jai lygiagreios ploktumos


Atstumas nuo tiess iki jai lygiagreios ploktumos lygus atstumui nuo bet kurio tiess tako iki duotosios ploktumos. 3 . T c o r c m a . Jei viena i dviej lygiagrei tiesi lygiagreti ploktumai, tai kila lics arba lygiagreti tai ploktumai, arba yra toje ploktumoje.

3.TIESS IR PLOKTUMOS STATMENUMAS.

Ties, kuri statmena kiekvienai tiesei, esaniai ploktumoje, vadinama tai ploktumai statmena tiese.

Jci I b ir , tai ir b l a
. 17 pav.

Tiess ir ploktumos statmenumas ymimas itaip :

Jei ties yra statmena ploktumai , tai ji kerta UI ploktum.

Atvirktine teorema.
Tiess ir ploktumos statmenumo poymis.
Jei lies statmena dviem susikertanioms tiesms, esanioms ploktumoje, tai ji statmena lai ploktumai (r. 16 pav.). Jei ir b l a , tai a | | b (r. 17 pav.). Jei dvi tiess statmenos ploktumai, tai jos lygiagreios . (r. 17 pav.).

Tiess, statmenos ploktumai, teorema.


C Per kiekvien erdvs tak eina turimai ploktumai statmena ties, taiau tik viena.

Jci

c Ia

ir

clb

tai

Statmuo ir pasvirosios.
Takas A nra ploktumoje a . Per tak A iveskime ties, statmen

c 1 .

16 pav.

ploktumai ploktumos

Tos

tiess

ir

susikirtimo

tak

paymkime raide N (r. 18 pav.).

Teoremos, atskleidianios tiesiu ir ploktumos lygiagretumo ir statmenumo ryi.


18 pav.

Ploktumoje

paymkime

kur su

nors tak M , nesutampant taku N. Iveskime atkarp AM.

T e o r e m a . Jei viena i dviej lygiagrei tiesi yra statmena ploktumai, lai ir kita ties statmena lai ploktumai (r. 17 pav.).

Tada : atkarpa AN - s ta t niuo, nuleistas i tako ploktum ; takas N statmens AN pagrindas ; atkarpa A M - pasviroji, ivesta i tako A

plok.lums ; takas M - pasvirosios AM pagrindas ; atkarpa MN pasvirosios AM projekcija ploktumoje . Stalmuo, nuleistas i tako ploktum, maesnis u kiekvien pasvirj, ivest i to tako t pai ploktum. AN < AM (r. 18 pav.). A t s t u m a s n u o t a k o iki p l o k t u m o s . Statmcns AN, nuleisto i tako A j ploktum a , ilgis vadinamas atstumu nuo

4.KAMPAS TARP TIESS IR PLOKTUMOS.


Kampu tarp tiess ir ploktumos , kertanios t ties ir jai ncstalmenos, vadinamas kampas tarp tiess ir jos projekcijos ploktumoje (r. 20 pav.).

Jci

AC

tiess

AB

projekcija

ploktumoje , tai - kampas tarp tiess A B = ir ploktumos . tako A iki ploktumos <x(r. 18 pav.).

Triju s t a t m e n u t e o r e m a . Ties, ivesta ploktumoje per pasvirosios pagrind ir statmena jos projekcijai toje ploktumoje, yra statmena ir pasvirajai (r. 19 pav.).

5. TIESS IR PLOKTUMOS PADTIS ERDVJE.


Skiriamos trys tiess ir ploktumos padtys erdvje: 1) Ties ir ploktuma turi vien bendr tak A (ties ir ploktuma susikerta). 2) Ties priklauso ploktumai (yra ploktumoje). 3) Ties ir ploktuma neturi bendr tak (ties lygiagreti ploktumai).

Teisinga ir atvirktin teorema : Ties, ivesta ploktumoje per pasvirosios pagrind ir statmena pasvirajai, yra statmena ir jos projekcijai (r. 19 pav.).

n = A

n = 0

Ici

a l AM,

tai

_L MN

(r. 19 pav.).

Lygiagreiu ploktum savybs.


6. PLOKTUM PADTIS ERDVJE
Dvi ploktumos erdvje arba kertasi (j susikirtimo linija yra ties) (r. 21 pav.) arba sutampa (r. 22 pav.), arba yra lygiagreios (neturi bendr tak) (r. 23 pav.). 1 .teorema. Jei dvi lygiagreias ploktumas kerta treia ploktuma, tai j susikirtimo tiess lygiagreios (r. 25 pav.).

2 teorema. Lygiagrei tiesi atkarpos, esanios tarp lygiagrei ploktum,

7. PLOKTUM LYGIAGRETUMAS
Dvi ploktumos, kurios nesusikerta, vadinamos lygiagreiomis ploktumomis.

lygios (r. 26 pav.).

Jei y , o a ir b - ploktumas ir Ploktum ir lygiagretumas ymimas || . kertanios lygiagreios tiess, tai

Dviej ploktum lygiagretumo poymis.


Jei vienos ploktumos dvi susikertanios tiess lygiagreios kitos ploktumos dviem susikertanioms tiesms, tai los ploktumos lygiagreios (r. 24 pav.). ia Susikertanios tiess Cil ir a2 yra Ai , A 2 ir Bi , B 2 - tiesi ir ploktum susikirtimo takai. ploktumoje , o susikertanios tiess b] ir b 2 yra ploktumoje . Jei a i j | b | ir a 2 | |b 2 , 3 teorema. Jei dvi lygiagreias ploktumas kerta ties, statmena vienai i ploktum, tai ta ties statmena ir kitai ploktumai (r. 27 pav.). A 1 A 2 = B1B2

pav.

tai

H.

9. PLOKTUM STATMENUMAS.
Jci ot ir Jci

, tai ir _L

Statmenomis (viena kitai statmenomis) ploktumomis v a d i n a m o s dvi susikertanios ploktumos, k a m p a s tarp kuri lygus 90 (r. 29 pav.).

ir (3 _La , lai || .

ii
27 p a v .
Teisinga ir atvirktin t e o r e m a : Jei dvi ploktumos s t a t m e n o s tiesei, kertani j, tai tos ploktumos lygiagreios (r. 27 pav.). J "Tr

Ploktum

ir

stalmenumas

ymimas taip: . Visi keturi dvisieniai kampai, kuriuos sudaro vienai kitai statmenos

ploktumos, yra stats.

29 pav.
Dviej ploktumu s t a t m e n u m o poymis.

Atstumas tarp dviej lyaiagrceiu ploktum.


Jei viena i dviej ploktum eina p e r ties statmen kitai ploktumai, tai tos Atslumas tarp dviej lygiagrei ploktum lygus atstumui nuo bei kurio ploktumos viena kilai statmenos (r. 30 pav.) vienos ploktumos tako iki kilos ploktumos.

8. KAMPAS TARP PLOKTUM.


b
Tegu ir dvi susikertanios

Jei b J. ir p l o k t u m a eina per ties b, tai J- .

ploktumos, o c

- j susikirtimo ties.

Ivedame ploktum , statmen tiesei c. - ploktumos susikirtimo

30 pav.
Ivada i dviej ploktum s t a t m e n u m o poymio: Ploktuma, s t a t m e n a dviej ploktum susikirtimo tiesei, yra statmena kiekvienai t ploktum (r. 31 pav.).

su ploktuma ties, o b - ploktumos susikirtimo su ties. Kampas tarp tarp

28 pav.

ploktum ir lygus kampui

susikertanij tiesi ir b (r. 28 pav.).

IPf

yV
Jci c , lai ir ;

11. TRISIENIS KAMPAS

ia - ploktum ir susikirtimo

Trisienis kampas (abc) yra erdvin figra, kuri sudaro trys ploktieji

lics.

kampai (ab), (bc) ir (ac) (r. 33 pav.). Trisienio kampo k a m p savybs:

31 pav.

<+ ; <+ ; <+; ++<360".

10. DVISIENIS KAMPAS


33 pav.
Dvisieniu kampu vadiname figr, kuri sudaro ties bei dvi pusploktums, turinios bendr krat a , bet nesanios vienoje ploktumoje (r. 32 pav.). Dvisienj kamp sudaranios pusploktums vadinamos dvisicnio kampo sienomis, o pusploktumi bendras kratas - ties - vadinamasdvisicnio kampo briauna. Dvisicnio vadinamas briaunai kampo kampas tiesiniu tarp kampu statmen

Trisienio k a m p o kosinus t e o r e m a : COsa=COsp cosy + s i n p siny c o s A .

12. DAUGIAKAMPIO STATMENOSIOS PROJEKCIJOS PLOTAS.


C Daugiakampio statmenosios projekcijos ploktumoje plotas lygus jo ploto ir kampo tarp daugiakampio ploktumos ir projekcijos ploktumos kosinuso sandaugai. Trikampio atveju (r. 34 pav.):
Saabc1-Saabc " COS

D E spinduli

BC ir BA,

ivest i bet kurio briaunos tako B. Dvisicnio kampo laipsniu matu vadinamas jo tiesinio kampo laipsninis matas. 32 pav. pavaizduoto dvisicnio kampo laipsninis matas lygus tiesinio kampo CBA laipsniniam matui.

ia trikampis ABCi yra trikampio

32 pav.

34 pav.

ABC statmenoji projekcija ploktumoje .

13. BRIAUNAINIAI (Bendros svokos)


Paviri sudaryt i daugiakampi ir ribojant tam tikr geometrin kn, vadiname daugiasieniu paviriumi, arba briaunainiu. Daugiakampiai, briaunainis, sienomis. i kuri sudarytas briaunainio sien kratins o

14. PRIZM
n - kampe prizme vadinamas briaunainis, kur sudaro du lygs n - kampiai, esantys lygiagreiose ploktumose, bei n lygiagretaini (r. 37 pav.).

Daugiakampiai A i A 2 - A n ir B i B 2 - B n vadinami prizms pagrindais, o

vadinami Briaunainio

lygiagretainiai AiA 2 B 2 B 1 ,..., A n AiBiB n prizmes Atkarpos vadinamos briaunomis, oninmis , A2B2 sienomis. ,..., A n B ll

vadinamos briaunainio

briaunomis,

briaun galai - briaunainio virnmis. Alkarpa, jungianti dvi ne vienoje sienoje esanias virnes, vadinama briaunainio striaine. 35 paveiksle pavaizduotas

AiB 1

prizms jos yra

oninmis lygios ir

lygiagreios. Prizm, kurios pagrindai: A1A2-An ir B1B2-Bn ymima

briaunainis vadinamas tctracdru. Jo visos trys sienos SAC, SCB ir SAB -

AiA2-AnBiB2-Bn.

lygiakraiai

trikampiai.

Tetraedro 38 paveiksle pavaizduota trikamp

briaunos yra SA, SC ir SB, o virns S, A, C ir B. 36 paveiksle briaunainis vadinamas visos eios sienos pavaizduotas prizm ABCAiB 1 C 1 . gretasieniu. Jo Statmuo, nuleistas i vieno prizms pagrindo pagrindo kurio nors tako kit ABCD, AAIB 1 B,

B B 1 C I C , C C , D , D , A A , D , D ir A 1 B 1 C I D ,

lygiagretainiai. Gretasienio briaunos yra


A A B B B B C C B D D , , A B , BC1 C D , A D , A 1 B , , B ] C | , C I D B A J D I , o v i r n s A , B,

ploktum,

vadinamas

prizmes auktine. 38 paveiksle alkarpa A 1 O yra trikamps prizms auktin. Prizms paviriaus plotu vadinama

36 pav.

C, D, A B BI, C], DI. Gretasienis turi keturias striaines AC, B D B C A B DB 1 , kurios susikerta viename take O.

vis jos sien plol suma, o prizms oninio paviriaus plotu - jos onini sien plot suma.

Prizms pagrindo perimetru vadiname prizms pagrindo kratini sum. Toliau ymsime:

Pasviroji prizm
Prizm, kurios onins briaunos nra statmenos pagrindams, vadinama

S pagr. - prizms pagrindo plotas; S PR - prizms paviriaus plotas; S son - prizms oninio paviriaus plotas; P - prizms pagrindo perimetras; H - prizms auktin; V - prizms tris.

pasvirj.

Pasvirosios prizms onines sienas perkirt oninms briaunoms statmena ploktuma, gauname prizms

statmenj pjv. Prizms statmenojo pjvio perimetr ymsime raide p , o statmenojo pjvio plot S x .

PRIZMI RSYS:
Staioji prizm.

40 paveiksle pavaizduota pasviroji trikamp prizm ABCA 1 B 1 CB A 1 O = H - pasvirosios prizms auktin (ji, skirtingai negu statiosios trikamos prizms atveju, nelygi oninei briaunai);

B,

Prizm, kurios onins briaunos statmenos pagrindams, vadinama


staija.

trikampis KLM - prizms statmenasis pjvis (trikampio kratins statmenos prizms briaunoms), o P i = KL + L M + K M - statmenojo pjvio perimetras;

39 paveiksle pavaizduota staioji trikamp prizm. Staiosios prizms auktin lygi jos oninei briaunai.
39 pav.

S = S i - statmenojo pjvio plotas; i = A A I = B B I = C C I - pasvirosios trikamps prizms onins briaunos ilgis. Teisingos formuls: S Son P x ' i
S pr. S Jon "i" 2 S pagr.

V= S1H

AA1=BB1=CC1=H
Son. = PH H

Taisyklingoji p r i z m

Staioji prizm, kurios pagrindai yra taisyklingieji daugiakampiai, vadinama taisyklingja prizme.

S pr.

S S on . + 2 S pgr

S pagr.

Taisyklingosios prizms visos onins sienos yra lygus staiakampiai.


15. GRETASIENIS
Prizm, kurios pagrindas yra lygiagretainis, vadinama gretasieniu. 41 paveiksle pavaizduotas gretasienis Staiakampio gretasienio striains kvadratas lygus trij jo matmen kvadrat

sumai:

d 2 =a 2 +b 2 +c 2
S pagr. = a b KUBAS

, ^

ABCDA,B,C,DI; AC1, DB1, BD,, CA, keturios gretasienio striains; O striaini susikirtimo takas. Gretasienio prieingos sienos lygiagreios ir lygios. Gretasienio striains susikerta viename take, kuris

S o. = 2(ac+bc)

V= abc

b L i ^ ^ L

41 pav.

Staiakampis gretasienis, kurio visos briaunos lygios, vadinamas kubu.

kiekvien j dalija pusiau. Gretasienio striaini susikirtimo takas yra jo simetrijos centras.

43 paveiksle pavaizduotas kubas

STAIAKAMPIS GRETASIENIS
Statusis gretasienis, kurio pagrindas yra staiakampis, vadinamas staiakampiu gretasieniu. 42 paveiksle pavaizduotas staiakampis

ABCDA,B,CID,. AB-BC=CD=AD=A,BI=BIC,= =CIDI=A 1 D 1 =AA 1 =DD 1 =CC 1 =


=BB,=a.

43 pav.

Kubo visos sienos yra kvadratai.

gretasienis ABCDA,B1CID,.
AAI=BB 1 =CC 1 =DDI=H - staiakampio
gretasienio auktin; A C , = D S pagr.

S on = 4a 2

S kubo6a2

staiakampio gretasienio striain;

AD =a, CD =b, AAI=C - staiakampio


gretasienio matmenys (plotis, ilgis, auktis). Visos staiakampio gretasienio striains yra lygios. formulse S ku|4) - kubo paviriaus plotas; d - kubo striain.

d 2 =3a 2

V =a 3


16. PIRAMIDE Piramide vadinamas briaunainis, sudarytas i n - kampio A j A 2 -A n ir trikampi SA1A2, SA2A3,..., SAnA1 (r. 44 pav.).
Daugiakampis A 1 A 2 - A 1 1 vadinamas piramids pagrindu, o trikampiai Piramids paviriaus plotu vadinama vis jos sien (t.y. pagrindo ir onini sien) plol suma, o piramids oninio paviriaus plotu - jos onini sien plot suma.

Toliau ymsime: S pagr. - piramids pagrindo plotas; S son. - piramids oninio paviriaus plotas; S pr. - piramids paviriaus plotas; H - piramids auktin; P - piramids pagrindo perimetras; V - piramids tris. PIRAMIDI RSYS. . TAISYKLINGOJI PIRAMID.
Piramid - kurios pagrindas taisyklingasis daugiakampis, o atkarpa,

SA 1 A 2 , SA 2 A 3 ,...,SA n A 1 - piramides oninmis sienomis. Takas S vadinamas piramids

virne, o atkarpos SAi, SA2,...,SA11 piramids oninmis briaunomis.

44 pav.

Piramid, kurios pagrindas A i A 2 - A 1 1 ir virn S, ymima SA 1 A 2 --A 11 ir vadinama n - kampe piramide.

45 paveiksle pavaizduotos keturkamp SABCD ir eiakamp S A B C D E F piramids. jungianti piramids virn su pagrindo centru, yra piramids auktin, vadinama taisyklingja Statmuo, nuleistas i piramids virns pagrindo ploktum, vadinamas piramids auktine. 46 paveiksle pavaizduota taisyklingoji trikamp piramid. Taisykligosios piramids visos onins briaunos lygios, o onins sienos yra lygs lygiaoniai trikampiai. 44 paveiksle alkarpa SI I - piramids auktin. piramide.

45 pav.

STEREOMETRUA

16. NRAMIDtl

STEREOMETRIJA pav. r - j pagrind (brto apskritimo spindulys.

17. N U P J A U ' H N E

PIRAMIDE

Piramids onins sienos auktin vadinama piramids apotema.

Pastaba. Jei piramids vis onini briaun apotem ilgiai lygs, tai jos Piramids apolcma ymima raide d . 46 pav. pavaizduotoje piramidje S E = S F = S G = d - piramids apolcmos; S O = H - piramids auktin; SEO = SFO = SGO = - kampas kurj, sudaro onin siena su pagrindo ploktuma (dvisienis kampas prie pagrindo). Teisingos formuls: virns statmenoji projekcija pagrind taip pat yra pagrind brto apskritimo centras.

Piramide, kurios visos onins briaunos su pagrindo ploktuma sudaro viena ir ta pati kamp .
48 paveiksle pavaizduota

penkiakamp piramid, kurios visos onins briaunos su pagrindo

ploktuma sudaro vien ir t pat kamp .Tokios piramids virns S statmenoji projekcija pagrind yra PIRAMID. KURIOS VISOS ONINS SIENOS SU PAGRINDO PLOKTUMA SUDARO VIENA IR TA PATI KAMPA Ot takas O, kuris yra apie

pagrind

apibrto

apskritimo

centras (r. 48 pav.).48 paveiksle R -

48 pav.
Tokiai piramidei tinka visos

apie pagrind apibrto apskritimo spindulys.

S
J l k

Pastaba. Jei piramids visos onins briaunos vienodo ilgio, lai jos virns taisyklingajam formuls. 47 piramidei pav. uraytos statmenoji projekcija pagrind taip pat yra apie pagrind apibrto pavaizduota apskritimo centras. penkiakamp piramid, kurios visos onins sienos su pagrindo ploktuma sudaro vien ir t pat kamp a. Tokios piramids virns S

///1 i \ / I \ / / 1 \\ B

17. NUPJAUTINE PIRAMIDE


Briaunainis, kurio sienos yra n kampiai A j ... ir BiB2...B n (apatinis ir
virutinis pagrindai), esantys lygiagreiose ploktumose, ir n keturkampi A1A2B2B1, A2A3B3B2,..., A 1 1 AiBiB 1 1 (onins sienos), vadinamas nupjautinc piramide (r. 49 pav.) .

-J^t Lr ,/

:\OC D

statmenoji projekcija pagrind yra takas O, kuris yra j pagrind (brto apskritimo centras (r. 47 pav.). 47

47 pav.

Nupjaulin piramid A i A 2 A 3 - A 1 1 B i B 2 - B n yra gauta i piramids S A i A 2 - A n pastarj perkirtus ploktuma , lygiagreia piramids pagrindo A j A 2 - A n ploktumai (r. 49 pav.).

Taisyklingosios nupjaulins piramids pagrindai yra taisyklingieji daugiakampiai, o visos onins sienos - lygiaons trapecijos. T trapecij auktins vadinamos apotemomis. Nupjaulins p i r a m i d s oninio paviriaus plotas yra jos onini sien plot suma. N u p j a u t i n s piramids pagrindai yra panaieji daugiakampiai.

Statmuo, nuleistas i vieno pagrindo kurio nors tako j kito pagrindo ploktum, vadinamas nupjaulins piramids auktine. Paymkime: P i - taisyklingosios nupjaulins piramids apatinio pagrindo perimetras; P 2 - taisyklingosios nupjautins piramids virutinio pagrindo perimetras', 51 - taisyklingosios nupjaulins piramids apatinio pagrindo plotas; 52 - taisyklingosios nupjautins piramids virutinio pagrindo plotas; 49 paveiksle pavaizduotos nupjaulins iramids auktin yra O O i = H . Nupjaulins piramids visos onins sienos yra trapecijos. d - taisyklingosios nupjautins piramids a p o t e m a (50 pav. a t k a r p a E i E = d ) ; S N.pir. - taisyklingosios nupjaulins piramids paviriaus plotas; S N.$on." liiisyklingosios nupjaulins piramids oninio paviriaus plotas.

TAISYKLINGOJI NUPJAUTIN PIRAMID

P.

AB

BC " B.C. ~ BC2

CD C1D1 ~ CD2

AD AiD. AD2

P2 ~ A i B l Nupjaulin piramid, kuri gaunama taisyklingj piramid perkirtus pagrindui lygiagreia ploktuma, vadinama taisyklingja nupjaulin piramide. Si AB2

S2 ~ A i B i 2 ~ B i C . 2 ~ C i D . 2 ~ A i D i 2

ia - kampas t a r p taisyklingosios nupjautins piramids onins sienos ir apatinio pagrindo ploktumos (50 pav. = ) . 50 paveiksle pavaizduota taisyklingoji nupjaulin k e t u r k a m p piramid.
S N . p i r . = S N.on + Si + S2

V = - H(S + S2 + -s/iI)

50 pav.

STEREOMETRIJA

18. T A I S Y K L I N G I E J I

BRIAUNAINIAI

STEREOMETRIJA

18. TAISYKLINGIEJI

BRIAUNAINIAI

18. TAISYKLINGIEJI BRIAUNAINIAI


Taisyklinguoju briaunainiu vadinamas ikilasis briaunainis, kurio visos sienos yra lygs taisyklingieji daugiakampiai ir kiekvien jo virn sueina tiek pat briaun.

Nra taisyklingojo briaunainio, kurio sienos yra taisyklingieji eiakampiai, septyniakampiai, apskritai n - kampiai, kai n 6.

TAISYKLINGASIS IKOSAEDRAS (55 pav.)


Jis sudarytas i dvideimt lygiakrai trikampi. Kiekvienajo virn yra penki trikampi virn, o prie kiekvienos virns esani plokij

Yra ie taisyklingieji briaunainiai:

TAISYKLINGASIS TETRAEDRAS (51 pav.).


Jis sudarytas i keturi trikampi.

kamp suma lygi 300. Taisyklingojo ikosaedro iklotin pavaizduota 56

lygiakrai

Kiekviena jo virn yra trij trikampi kiekvienos virn, virns o prie

esani 51 pav. 52 pav.

plokij kamp suma lygi

180. Taisyklingojo tetraedro iklotin pavaizduota 52 paveiksle.

TAISYKLINGASIS OKTAEDRAS (53 pav.)


Jis sudarytas i atuoni lygiakrai trikampi. Kiekviena oktaedro virn yra keturi trikampi virn, o prie kiekvienos virns esani plokij kamp suma lygi 240. Taisyklingojo oktaedro iklotin

j KUBAS (57 pav.).


Jis sudarytas i ei kvadrat. Kiekviena jo virn yra trij kvadrat virn, o prie kiekvienos virns esani plokij kamp suma lygi 270. Kubo iklotin pavaizduota 58 paveiksle.

pavaizduota 54 paveiksle.

/i
I
/

/
/ I /

Cilindrinis pavirius v a d i n a m a s ritiniu oniniu paviriumi, o skrituliai - ritinio

S
/

/ //

pagrindais. Pagrindo spindulys v a d i n a m a s ritinio spinduliu. A t k a r p a A A j (61 pav.), s t a t m e n a p a g r i n d a m s ir jungianti du

57 pav.

58 pav.

pagrind takus A ir A i , v a d i n a m a j r i t i n i o sudaromja. Ritinio visos sudaromosios

TAISYKLINGASIS DODEKAEDRAS (59 pav.).


Jis sudarytas i dvylikos taisyklingj penkiakampi. K i c k v i e n a j o virn yra trij taisyklingj penkiakampi virn, o prie kiekvienos virns esani plokij k a m p suma lygi 324. Taisyklingojo d o d e k a e d r o iklotin pavaizduota 60 paveiksle.

lygiagreios ir lygios. S u d a r o m o s i o s ilgis

61 pav.

v a d i n a m a s ritinio auktine. Ties O O i v a d i n a m a ritinio aimi.

Ritin galima gauti staiakamp apsukus apie vien jo kratin.

62 paveiksle pavaizduotas ritinys, gautas apsukus staiakamp A B C D apie kratin AB.

Ritinio pjviai:

59 pav.

60 pav. 19. RITINYS

AINIS PJVIS (63 nav)

Gaunamas ploktuma, ritinio a.

ritin

perkirtus per yra dvi ^ Aj^// D

einania Pjvis kurio

staiakampis,

kratins - ritinio sudaromosios, o kilos dvi - ritinio pagrind skersmenys (63 pav.).

STEREOMETRIJA

19. R I ' l l N Y S

STEREOMETRIJA

19. R I T I N Y S

PJVIS, GAUTAS PERKIRTUS RITINI PLOKTUMA. STATMENA JO AIAI (lygiagreia pagrindams) (64 pav.).

Gaunamas (kertamoji

ritin

perkirtus

ploktuma ritinio

ploktuma),

statmena

aiai. Pjvis yra skritulys (64 pav.). / Y Ritinio aiai statmena kertamoji ploktuma lL nuo nagrinjamo ritinio nukerta kn, kuris irgi yra ritinys. To ritinio pagrindai yra du skrituliai, pjvis. kurio vienas nagrinjamasis 64 pav.

Ritinio, kurio auktin yra H ir spindulys R, oninio paviriaus iklotin Jei paymsime : R - ritinio spindul; H - ritinio auktin; Ii S pagr. - ritinio pagrindo plot; S . - ritinio oninio paviriaus plot; A S . - ritinio paviriaus plot; V - ritinio tr, tai:

65 pav.
pavaizduota 65 paveiksle. Matome, kad oninio paviriaus iklotin yra i staiakampis, kurio ilgis 2 R , o plotis H .
S pagr.

TtR

= 2uRH

UIT.

on.

+ 2 S

pagr

S . = 2 ( R + H )

V = nR 2 H

20. KUGIS

Kgio pjviai:
. AINIS PJVIS (68 pav.).

Knas, ribojamas kginio paviriaus ir skritulio, vadinamas kgiu (67 pav.)

j Gaunamas kg perkirtus ploktuma,

Kginis

pavirius

vadinamas

kgio

einania per kgio a. Ainis pjvis yra lygiaonis trikampis, kurio pagrindas - kgio pagrindo skersmuo, o onins kratins kgio sudaromosios.

oniniu paviriumi, o skritulys - kgio pagrindu. Takas S vadinamas kgio

virne. Atkarpa, jungianti kgio virn su bet kuriuo taku, pagrindo vadinama krato kgio

68 pav.

(apskritimo)

PJVIS. GAUTAS KGI PERKIRTUS PLOKTUMA, STATMENA JO AIAI (lygiagreia pagrindo ploktumai)

sudaromja. 67 paveiksle kgio


f-

pavaizduoto SI3 yra jo

atkarpos

SA

ir

Jei kg kerta ploktuma, statmena Pav' sudaromosios. Kgio sudaromoji ymima kgio aiai OS, tai kgio pjvis yra skritulys, kurio centras O i yra kgio ayje, o spindulys yra Ri. Pjvio atstumas iki kgio virns yra

raide i . Visos kgio sudaromosios lygios. Ties SO , einanti per pagrindo centr O ir virn S, vadinama kgio aimi. Kgio ais yra statmena pagrindo ploktumai. Atkarpa SO vadinama kgio auktine (67 pav.).

atkarpos SOi ilgis. Atkarpa SOi yra maesniojo kgio , kur atkerta nuo Kgis gaunamas statj trikamp apsukus apie vien jo statin. 68 paveiksle pavaizduotas kgis, gautas statj trikamp A B C apsukus apie statin AB. duotojo kgio kertamoji ploktuma a, auktin. Kadangi SOM ir statieji SOiMi 69 pav.
SO 1 R,

trikampiai

panas(luri po lyg kamp prie virns S), tai = . I ia

68 pav.
ia SO - kgio auktin (r. 69 pav.).

STEREOMETRIJA

20. KGIS

S on. - kgio oninio paviriaus plot; Kgio, kaip ir ritinio, onin paviri galima ikloti ploktumoje. Kgio oninio paviriaus iklotin (70 pav.) yra skritulio ipjova; skritulio spindulys lygus kgio sudaromajai C , o ipjovos lanko ilgis - kgio pagrindo apskritimo ilgiui.
Kugio

S . - kgio paviriaus plot; V - tr. Tada :

S pagr. Tt R

S on. = R

S . S on. + S pagr.

SK.

=itR(R+f)

oninio paviriaus

plotu I a i k o m a s j o iklotins plotas.

Kgio oninio paviriaus plotas lygus

21. NUPJAUTINIS KGIS.

Nupjautinis ia - lanko ABA 1 Iaipsninis malas (70 pav.). Kgio paviriaus plotas yra kgio oninio paviriaus ploto ir p a g r i n d o (skritulio) ploto suma.

kgis

gaunamas

kg

perkirtus ploktuma, s t a t m e n a aiai (69 pav.). Pradinio kgio pagrindas ir skritulys, gautas ploktuma, t kg vadinami Atkarpa, perkirtus kgio jungianti centrus

Paymsime : R - kgio pagrindo spindul; I-I - kgio auktin; i - sudaromj; S pagr. - kgio pagrindo plot;

pagrindais.

nupjaulinio kgio pagrind

71 pav.

O ir Oi ,vadinama nupjautinio kgio

auktine (71 pav.). oninio paviriaus ir p e r a einanios ploktumos sankirta yra dvi atkarpos, kuri kiekviena vadinama nupjautinio kgio sudaromja. A B = i - viena i nupjautinio kgio s u d a r o m j (r. 71 pav.).

STEREOMETRIJA

22. SL ERA

.1

STEREOMETRIJA

22. SI-ERA

Paymkime : R - nupjaulinio kgio apatinio pagrindo spindul; - nupjaulinio kgio virutinio pagrindo spindul; H - nupjaulinio kgio auktin; i - nupjaulinio kgio s u d a r o m j ; 51 - nupjautinio kgio apatinio pagrindo plot; 5 2 - nupjaulinio kgio virutinio pagrindo plot; Sfer galime gauti pusapskritim a p s u k u s a p i e S on. - nupjautinio kgio oninio paviriaus plot; S N.K. - nupjaulinio kgio paviriaus plot; V - nupjautinio kgio tr. Tada : S i o = 7 < R + r)j? S N.K. = 7L (R + l - ) ^ R
2

A t k a r p a , jungianti du sferos takus ir einanti p e r jos centr, v a d i n a m a sferos skersmeniu. 72 pav. pavaizduotos sferos s k e r s m u o yra atkarpa A B = 2R. 72 pav.

j o skersmen. 73 pav. pavaizduota sfera, g a u t a pusapskritim apsukus a p i e skersmen AB. B + 7TR2 Ploktuma, kuri su sfera Iuri lik vien b e n d r tak, v a d i n a m a sferos lieiamja p l o k t u m a , o j bendras takas - ploktumos ir sferos Iietimosi 73 pav.

V = J T I H ( R 2 + r2

+Rr)

taku. SN .K. Son. + SI + S 2 74 paveiksle pavaizduota sferos, kurios

22. SFERA.

centras O ir spindulys R , lieiamoji ploktuma .

Sfera vadinamas pavirius, sudarytas i vis erdvs tak, vienodai nutolusi nuo vieno tako (72 pav.).

Sferos lieiamosios p l o k t u m o s savyb:

T e o r e m a . Sferos spindulys, ivestas Tas takas vadinamas sferos centru, o mintas atstumas - sferos spinduliu. 72 pav. pavaizduotas sferos centras yra takas O, o spindulys lygus R. 74 pav. sferos ir ploktumos liclimosi tak, s t a t m e n a s liciamajai ploktumai.

STEREOMliTRIJA

23. R U T U L Y S

STT-REOMbTRIJA

24. R U - I - U L I O D A L Y S

Teorema teigia, kad jei ploktuma take A lieia sfer, kurios centras O (r. 74 pav.), tai O A a ; ia O A = R - sferos spindulys.

24. R U T U L I O

DALYS

RUTULIO NUOPJOVA.
Teisinga ir atvirktin teorema : Rutulio nuopjova vadinama rutulio dalis, kuri nuo jo nukerta kuri nors Teorema. Jci sieros spindulys statmenas ploktumai, einaniai per spindulio gal, priklausant sferai, tai ta ploktuma yra sferos lieiamoji ploktuma, (r. 74 pav.). x< 76 paveiksle rutul kertanti Jei sieros spindulys yra R, lai sferos paviriaus plotas apskaiiuojamas pagal formul J L -

ploktuma.

/ B D = r / O A = R AB=h

plokluma eina per tak B ir rutul padalija dvi rutulio nuopjovas. Pjvio

S =

4nR2

, /

'

y
C /

//

/ //

skrilulys kiekvienos pagrindu, ploktumai t o

vadinamas nuopjov kcrlamajai statmeno

23. R U T U L Y S

i
f

76 pav.

skersmens A C atkarp A B ir BC ilgiai vadinami atitinkam rutulio nuopjov auktinmis. Jci rutulio spindulys R, nuopjovos auktin h (76 paveiksle A B = h ) , rutulio nuopjovos pagrindo spindulys r (76 paveiksle B D = r ) , nuopjovos paviriaus

Knas, kul riboja sfera, vadinamas rutuliu. Taigi rutul, kurio spindulys yra R ir centras O, sudaro visi erdvs takai, kurie nuo tako O nutol per atstum, ne didesn u R (skaitant ir tak O ) (r. 75 pav.).

Rutulio, kurio spindulys R, tris apskaiiuojamas pagal formul

plotas S, o tris V, tai teisingos sekanios f o r m u l s : 1 V = Hh2(R--Ii)

S=2hR1I

75 pav.

4 3

3
1 V = 1( 2 + 3 r 2 )

RUTULIO SLUOKSNIS
Rutulio sluoksniu vadinama rutulio dalis, esanti tarp dviej lygiagrei kertamj ploktum. spindulys r i = A M tr V j : V1 =

. Rasime nuopjovos auktin

h,. Turime : h , = O C - O M = R - OM. Bet OM = VAO 2 - AM 2 = ^ R 2 - r,2 (i slalaus trikampio AOM), todl h, = R - - ^ R 2 - 2 . 3) Analogikai randame rutulio nuopjovos, kurios auktin yra Ii 2 =ND, o / 1 pagrindo spindulys T 2 =BN tr V 2 : V2 = 7th2 R - - hi 2 . R a n d a m e nuopjovos v J auktin Ii2. Turime : h 2 = O D - O N = R - O N . Bet (i stataus trikampio BON), todl Ii j = R-^R2-T2 ON = >/2 - BN2 = ^R 2 - r2 .

Skrituliai, C lygiagreiomis

kurie

gaunami ploktumomis

perkirtus rutul, vadinami rutulio sluoksnio pagrindais, o atstumas tarp t ploktum rutulio

4) Iekomasis rululio sluoksnio tris lygus V s i = V n U - ( V ] + V 2 ) . RUTULIO IPJOVA. A ^ .B Kutulio ipjova vadinama rululio dalis, apribota rutulio nuopjovos M C B D A (r. 78 pav.) rutuliniu paviriumi ir kginiu paviriumi O M C B D , kurio pagrindas yra nuopjovos pagrindas MCBD, o virn rululio centras.

sluoksnio auktine. Jei rutulio spindulys R, rutulio sluoksnio auktin h . (77 paveiksle M N = h ) , apatinio

pagrindo spindulys r 2 (77 paveiksle I3N=r 2 ), virutinio pagrindo spindulys n (77 paveiksle AM=T j ), rutulio sluoksnio paviriaus plotas S, o tris V, lai _
3

S=2nRli

V =-Tth + -( 6 2

+ 2 ) Rutulio ipjova galima gauti skritulio ipjov OAB (r. 79 pav.), kurios kampas maesnis u 90, apsukus apie ties, einani per vien skritulio ipjov ribojani spinduli (79 paveiksle apie spindul OA). Jei rutulio spindulys yra R, o rululio nuopjovos auktin lygi h (79 paveiksle

Pastaba. Rutulio sluoksnio tr galima apskaiiuoti kaip dviej rutulio nuopjov tri skirtum. Pavyzdiui, 77 paveiksle pavaizduoto rutulio

sluoksnio tris lygus rutulio nuopjov, kuri auktins N C ir MC tri skirtumui. Jeigu duoti rutulio sluoksnio pagrind spinduliai n ir r 2 bei rululio spindulys R, tai rululio sluoksnio tr galima rasti ir lokiu bdu : 1) Randame 4 rululio tr V nit = - ^ R ; ia R = O A = O B - rululio spindulys (r. 77 pav).

atkarpa A N = h ) , tai rutulio ipjovos trio formul yra V = ^R2Ii

2) Randame rutulio nuopjovos, kurios auktin yra Iii=MC, o pagrindo

in
STEREOMETRIJA SKYRIAUS "STEREOMETRIJA" UDAVINIAI STEREOMETRIJA SKYRIAUS "STEREOMETRIJA" UDAVINIAI

STEREOMETRIJOS UDAVINI SPRENDIMO PAVYZDIAI

2 udavinys. Jrodykimc, kad taisyklingosios keturkamps prizms pagrindo striain A C statmena ploktumai B B j D 1 D .

1 udavinys. R o m b o kratine lygi , o jo smailusis kampas lygus 45. Erdvs takas K yra nutols atstumu b nuo rombo kratini. Rasti to tako atstum iki rombo ploktumos.

rodymas. Pakanka rodyti, kad ties A C statmena kurioms nors dviem

ploktumos B B i D i D susikertanioms tiesms (r. tiess ir ploktumos pav.). AC BBv

Sakykime, A B C D - rombas, kurio AB=BC=CD=AD=a Q (80 pav.). Nubriamo statmen ploktumai , ZD=45 KO,

statmenumo

poym)(81

Kadangi A B C D - kvadratas, tai 1 BD. {rodysime, kad AC 1

ties

ABCD.

Duotoji prizm yra taisyklingoji, todl

Kadangi atstumu nuo tako iki tiess laikomas statmens, ivesto i to tako nagrinjam ties, ilgis, tai kad

81 pav.
BBi -L A C .

BBi 1 ABCD. I tiess ir ploktumos statmenumo apibrimo iplaukia,

Vadinasi, ties A C statmena dviem ploktumos B B i D i D

statmen,

nubrt

i tako K

susikertanioms tiesms BD ir BB i. Pagal tieses ir ploktumos statmenumo poym ties A C yra statmena ploktumai BBiDiD. Tai ir reikjo rodyti.

rombo kratines AB bei CD, ilgiai ir yra tako K atstumai iki mint rombo kratini. Taigi K L 1 AB , KN 1 C D ir pagal udavinio slyg K L = K N = b . Remiantis trij statmen teorema, O L 1 A B , ON 1 C D ( O L ir O N yra pasvirj KL ir KN projekcijos rombo ploktumoje ABCD). Kadangi AB 11 C D , tai laute L O N yra atkarpa,

3 udavinys, {rodykime, kad kubo A B C D A i B i C j D i striain BDi statmena pagrindo A B C D striainei AC.

statmena rombo kratinms A B ir CD. ios atkarpos LN ilgis lygus rombo auktines ilgiui. Vadinasi, n LN=a sin450=-^. Kadangi trikampis LKN

rodymas. Ties B D yra pasvirosios BDi projekcija ploktumoje A B C D , nes D i D 1 A B C D (82

LN a>/2 lygiaonis, tai O L = O N = - = . I staiojo trikampio OKL, remdamiesi

pav.). Kadangi pagrindas A B C D - kvadratas, lai, AC BD . Remiantis trij statmen

Pitagoro teorema, randame : OK = V K N 2 - O N 2 = Jb2

82 pav.

teorema, jei ties A C statmena pasvirosios

BDi projekcijai ploktumoje ABCD, t.y. tiesei BD, lai A C statmena ir paiai
Atsakymas Jb

pasvirajai BDi. Tai ir reikjo rodyti.

'W

Sprendimas. 4 udavinys. Taisyklingoje trikampje prizmje A B C A 1 B i C 1 A A i = A B . Rasti Iveskime ploktum, einani p e r kamp tarp prizms jstriains ABi ir ploktumos A A i Q C . piramids virn S ir p a g r i n d o kratini A B ir C D vidurio takus Sprendimas. Nubraiysime tiess ABj M ir N (r. 84 pav.). i ploktuma statmena ploktumai SCD. projekcij ploktumoje A A i C i C (83 pav.). Ploktumos A i B i C i ir A A i C i C statmenos

S t a t m u o M P , ivestas i tako M ties SN, yra taip p a t ir s t a t m u o j ploktum SCD. Jo ilgis lygus

(prizm staioji), todl s t a t m u o B i M ties AiCi yra taip pat ir s t a t m u o j ploktum A A i C i C . Ties A M yra statmenoji tiess A B | projekcija ploktumoje AAiQC. Kampas

atstumui nuo tiess A B iki ploktumos SCD. Piramids auktin S O ir a t k a r p a M l ' yra trikampio S M N auktins. Kadangi pagal udavinio slyg M N = a ir SO=CI , lai; r e m d a m i e s i Pitagoro t e o r e m a , i staiojo t r i k a m p i o SON

83 pav.

tarp tiess AB 1 ir ploktumos A A 1 C i C yra k a m p a s tarp tiess A B 1 ir jos statmenosios

projekcijos ploktumoje A A i Q C , t.y. tiess A M . j k a m p paymkime : = . Sakykime, A B = a . T a d a A A i = Q , o A B j = a V 2 . Lygiakraio . - trikampio AiBiCi auktin B i M lygi . R e m d a m i e s i Pitagoro teorema, i

g a u n a m e S N = <y/S02 + 0 N 2 = ^ a

+ y = ^ a . Turime : Vi M N " S O

S,VSMN='/2 M N S O , O a n t r a vertus, SASMN=VI SN ' M P . Vadinasi, MN-SO = l Z i S N ' M P . I paskutins lygybs r a n d a m e MPSN

a>/3 B1M staiojo trikampio B j A M g a u n a m e sin =


S

TT
2a Atsakymas .

ABT

s sm = >/2

V6
4

V a d i n a s i , a = arcsin-

6 udavinys. T e t r a c d r o A B C D briaun A B ir C D ilgiai lygs , Atsakymas, aresin-

o kit b r i a u n - b. Rasti atstum t a r p tiesi A B ir C D .

Sakykime, M ir N - b r i a u n A B ir C D vidurio takai (r. 85 pav.). Tiess A B ir C D yra prasilenkianios. Kadangi pagal slyg A C = B C = I ) ir A B = A D = b , lai 5 udavinys. Taisyklingosios k e t u r k a m p s piramids S A B C D auktin ir pagrindo kratin lygios a . Rasti a t s t u m nuo tiess A B iki ploktumos SCD. trikampiai A B C ir A B D yra lygiaoniai, o atkarpos C M ir D M - j auktins. I trikampi A C M ir A D M , remiantis Pitagoro t e o r e m a , = DM = J B 2 - ^ - .

Vadinasi, trikampis C M D lygiaonis, todl MN CD . Analogikai

apskaiiuoti kaip stalin trikampio SOC, kurio kitas stalinis O C yra minto apskritimo spindulys R, o ambin - onin briauna SC=/? : H = -Ji2-R2 Taiau
R =

rodomo, kad trikampis ANU taip pat lygiaonis ( A N = N B ) , todl MN JL AB. Taigi MN - bendrasis tiesi AB ir CD statmuo prasilenkiani statmuo MN Pagal atstumo tarp

abc ~4~ 1 spindulys lygus vis trikampio kratini sandaugai,

padalytai i keturgubo ploto. Trikampio ABC plot rasime remdamiesi a + b+c Herono formule S = V p ( p - a ) ( p - b ) ( p - c ) ; ia P = ^ - pusperimetris. Turime:

tiesi -

apibrim tarp

atstumas

85 pav.

prasilenkiani tiesi AB ir CD. I stataus trikampio CMN raudame

5+ 7+ 8 , r P = - = 1 0 , S = ^10(10-5X107X10-8) = 10V3
Tada

Vadinasi,

578 7 7>/ ' ' 7 : tris

H = V ^ F , H = ^ 1 7 4 - - 1 4 7 = V3 inome, kad S pagr .=10V3

M N = V C M 2 - C N 2 = ^jb 2 - J - J -

^b2

- y .

Piramids

V=^SpaerTI

(gavome,

Al.su k vilnis .

--

skaiiuodami R). Taigi V = -10>/3 /3 = 10 .


Atsakymas. 10 .

7 udavinys. Piramids pagrindas yra trikampis, kurio kratini ilgiai 5, 7 ir S, 8 udavinys. Trikamps prizms A13CA|BiCi tris lygus V. Briaunose BBi ir o visos onins briaunos vienodos ir lygios --V174 . CCi paymkime takus M ir N laip, kad BM B B j = m , CN Reikia apskaiiuoti piramids tr. Raskite briaunainio ABCAjMN tr. Sprendimas. Paymkime a=AB=5 c=AC=8 cm cm . trikampio , kratines cm : ,
Sprendimas.

CCi=n.

b=BC=7 Kadangi

Tegul A 2 B 2 C 2 - prizms statmenasis pjvis (r. 87 pav.), o A 2 D - io pjvio auktin. Paymsime AAit ,

piramids

onins briaunos yra lygios, tai virns projekcija sutampa su apibrto aplink pagrind apskritimo centru (r. 86 pav.). C Todl piramids auktin SO=M galima ___

B 2 C 2 =Q 1 A 2 D=Ii . Turime B M = m , CN = nf , B , M = ( l - m ) , C , N = ( l - n X . Rasime piramids AIBICINM tr. Jos


13

86 pav.

87 pav.

STLiRLiOMliTRlJA

SKYRIAUS "STEREOMETRIJA" UDAVINIAI

STIiREOMLiTRIJA

SKYRIAUS "STEREOMETRIJA"

UDAVINIAI

pagrindas - trapecija B i Q N M . ios trapecijos auktin lygi B 2 C 2 , t.y. a. R a n d a m e trapecijos plot : 1 2-m-n Slf = - ( B 1 M + C 1 N J - O = C. Pastebkime, kad atkarpa A 2 D statmena ploktumai BBiCiC, todl piramids A i B i C i N M auktin, ivesta i virns A b lygi A 2 D = I i . Vadinasi, jeigu Vi - piramids A t B i C i N M tris, tai 1 1 I=ThSlr = - ( 2 - m 3hS- = 6 Kadangi pagal slyg V = 1 7 2 0 cm 3 , o H = 2 0 cm, tai S 1 = 25 Tada S 2 = - S 64 25 = 128 = 50 cm . 64 Atsakymas. 128 cm 2 , 50 e n r 64-1720
43 2Q

Nupjaulins piramids tris piramids V = -Hl auktin. 25 ra 25 64'


:

kur - nupjaulins gautj 1


h

S2

irak 43

trio

formul, S1 =

turime 64 V

129
s

3 ^T

'

h s

'

I ia

43 H -

=128 cm

n)fah.

Prizms statmenojo pjvio plotas S = 1/; ah. T a d a visos prizms tris V = IZJ / a h . Palygin V 1 ir V iraikas matome, kad briaunainio A B C A I M N tr V 2 : 1+m+n V2 = V - V , = 1+m+n Atsakymas. V V1 = - ( 2 - m - n ) V . Randame

10 udavinys. Piramids pagrindas yra lygiaonis trikampis, kurio onins kratins lygios b, o kampas Iarp j lygus a . Rasti piramids tr, jeigu visos onins briaunos su piramids auktine sudaro k a m p .

Sprendimas. Sakykime, S A B C - duotoji piramid, S O piramids auktin, AB=AC=I) ,

9 udavinys. Nupjaulins piramids tris lygus 1720 c m 3 , auktin 20 cm. Atitinkamos pagrind kratins sutinka kaip 5:8. Rasti pagrind plotus.

ZBAC=Oc ,

ZASO=ZBSO=ZCOS=

(r. 88 pav.). rodysime, kad piramids virns S projekcija yra apie pagrindo ABC O.

Sprendimas. Nupjautins piramids pagrindai yra panaieji daugiakampiai. Sakykime, apatinio pagrindo plotas lygus S b o virutinio - S 2 . inome, kad

ploktum

trikamp centras SO

88 pav.

apibrto Piramids

apskritimo virn

panaij daugiakampi (iuo atveju - piramids pagrind) plot santykis lygus atitinkam jo kratini santykio kvadratui. Kadangi pagal slyg

statmena

trikampio A B C ploktumai priklausanioms tiesms , , , lodl trikampiai ASO, BSO ir C S O yra statieji, S O - j bendroji kratin, o kampai prie virns S pagal slyg lygs . Vadinasi, visi ie trikampiai lygs ir prieais lygius i trikampi kampus yra lygios kratins : A O = O B = O C . Taigi

5 S2 f 5)2 25 25 pagrind kratini santykis lygus g , lai y = ^ - J = ^ - I s ia S j = S , .

STtiREOMETRIJA

SKYRIAUS "STEREOMETRIJA"

UDAVINIAI

STEREOMETRIJA

SKYRIAUS "STEREOMETRIJA"

UDAVINIAI

takas O vienodai nutols nuo vis trikampio ABC virni ir todl yra apie trikamp ABC apibrto apskritimo centras. Rasime apibrto apie trikamp ABC apskritimo spindul, t.y. atkarpos AO ilg. Aiku, kad trikampis A O B yra lygiaonis ( A O = O B ) . I virns O iveskime auktin O D . Turime : O A D - statusis, AB b > = =

b b AD 2 Z O A D = - . I staiojo trikampio O A D randame AO = = = . cos cos 2 cos


2 2 2

I staiojo trikampio A S O rasime auktin SO : S O = A O Ctgcp=

b 2 cos

"

. B Ii O F

2
tris ir SAD su pagrindo

Piramids , , L V = 3SP.cr

pagrindo
1 s 0 = 1

plotas .,
sina

S pagr .= /: b

Irsina.

Tada

piramids

Kampai S F E ir S E F yra dvisieni kamp, kuriuos sudaro onins sienos SBC '2 1 , ctg<p = b' s m - e t g i p . 2 cos2
1

ploktuma,

tiesiniai

kampai.

Pagal

slyg

Z S F E = Z S E F = < p . Vadinasi, trikampis S E F - lygiaonis (kampai prie pagrindo U

lygs).

Rutulio

centras

Oi

yra

piramids

auktins

ir

kampo

SEF

Atsakymas, - b s m y c t g c p .

pusiaukampins E O i susikirtimo takas. Jeigu nagrintume piramids pjv, gaut perkirtus j ploktuma, einani per piramids virn S, auktin S O ir

11 udavinys. [ piramid, kurios pagrindas yra rombas su smailiuoju kampu , brtas spindulio R rutulys. Piramids onins sienos su pagrindo ploktuma sudaro vien ir t pat kamp . Rasti piramids tr.

atkarp EF, tai pjvis yra lygiaon trikamp S E F brtas skritulys, kurio centras O i (r. 89 pav. b). Piramids tris Vpi,. = ^ S p i r H = ^ A B - E F - S O .

Rasime pagrindo kratin AB, auktin E F ir piramids auktin H = S O . I Sprendimas. I piramids SABCD virns S iveskime auktin SO 1 o i AK EF staiojo trikampio A B K randame A B : AB = = (1) ( A K = E F ) . I Sina sina staiojo trikampio O i O F rasime O F : OF = OO 1 -Ctg-= R ctg2 - , ia R = O O i '2 rutulio spindulys (r. 89 pav. b). Tada EF = 20F = 2 R c t 'g2 | (2). (2) iraik 2 Rctg ^ raome (1) vietoje E F ir gauname, kad rombo kratin AB = - ( 3 ) .

pagrindo (rombo) virns A iveskime rombo auktin AK (r. 89 pav.a). Pcr pagrindo striaini susikirtimo tak O (rutulio pagrindo ploktumos

lietimosi tak) iveskime atkarp EF 1 lygiagrei pagrindo auktinei AK. Aiku, kad E F = A K - pagrindo auktin. Pagal slyg ZABC=Oi - rombo smailusis kampas.

"?
STEREOMETRIJA SKYRIAUS " S T E R E O M E T R I J A " UDAVINIAI STEREOMETRIJA SKYRIAUS "STEREOMETRIJA" UDAVINIAI

staiojo

trikampio

SOF

randame

piramids

auktin

SO

A S = 2 R c o s ^ \ I stataus trikampio A O S r a n d a m e kgio pagrindo spindul


SO = OFtgcp= Rctg-tg(p (4). Sura (2), (3) ir (4) iraikas anksiau gautas r = A O ir auktin I I = S O : r = A O = A S piramids trio iraik, turime

siny=2Rcossin=Rsina,

l2Rcte~

IRjCtg5 | t g ( P
A 3sina
1 1 4 R c t g - tg(p Atsakymas. 3sina

a a a 2a H = S O = A S cos=2Rcoscos=2Rcos ,a a Atsakymas 2Rcos , 2Rcos , R s i n a .

Vpir p = - 2 R c t g - Rctg - tgq> = 3 sina 2 2

I 3 davinys. Nupjautinio kgio apatinio pagrindo spindulys lygus r,, o virutinio - r 2 . Kgio sudaromoji su pagrindo ploktuma sudaro kamp a .

12 udavinys. spindulio R rutul brtas kgis. Kugio ainio pjvio kampas prie virns lygus a . Rasti kgio auktin, sudaromj ir pagrindo spindul.

Rasti apie tok nupjautin kg apibrto rutulio spindul.

Sprendimas.
Sprendimas.

Rutulio ploktuma, Pjvis yra

pjvis, gautas j perkirtus

Rutul
/

perkirskime per kgio a.

ploktuma, einania p e r nupjautinio kgio a 12 (r. 91 pav.), yra didysis rutulio skritulys, kur brta trapecija ABCD. Nagrinsime

einania

rutulio didysis skritulys, kur brtas lygiaonis trikampis ABS (r. 90 pav.). Lygiaonio trikampio kampas prie

r O

\ B virns pagal slyg lygus a , kratins AS ir SB yra kgio sudaromosios, o

trikamp ABC, kuris taip pat yra brtas didj rutulio skritul. iame

91 pav. 90 pav.
pagrindas AB kgio pagrindo

trikampyje Z C B A = a . I trikampio

skersmuo. Kgio auktin SO pratskime iki susikirtimo su didiuoju skrituliu. Kgio ais SO kerta skritul take E. Trikampio E S A kampas S A E - stalus, nes jis remiasi skritulio skersmen. Taigi trikampis ESA stalusis, jo ambin SE=2R, ZASE= (SO lygiaonio trikampio ASB kampo S

AC A U ABC, remiantis sinusu1 teorema, = 2R , t.y A C = 2 R s i n a . Vadinasi, tam, sina kad rastume rutulio spindul R, reikia apskaiiuoti AC. I tako C nulcisime statmen C E kratin AB. Aiku, kad A O i = r i , o D 0 2 = r 2 . Todl A E = r i + r 2 , BE=Tpr 2 . I stataus trikampio teorem: C E = ( r i - r 2 ) l g a , todl pagal Pitagoro

pusiaukampin), statinis A S = t - kgio sudaromoji. I stataus trikampio ESA

atkarpoje [ O; 2 R ) . Aiku, kad su ia reikme kgio oninio paviriaus plotas AC=VAE


= 2

+ CE = V(R, + r2 y T (r, - r2 y + 1 * > ^r12 + r2J +2r,r 2 cos2a .

bus didiausias. Rasime funkcijos f(x) ivestin : f'(x)=2Rx (4R-3x). Randame funkcijos f(x) kritinius takus : f ' ( x ) = 0 ; 2Rx (4R-3x)=0, kai x = 0 ir
=

^r'

+r

2)icos2a+(r, -r2)2sin2a = AC 2 sin

cos

Vadinasi,

V r 2 + / + 2r, r 2 cos2a sin 2 Vrl2 +r 2 +2r 1 r z cos2a

~ ~ Norint rasti funkcijos f(x) didiausi reikm atkarpoje funkcijos reikmes atkarpos galuose bei

[ O ; 2R], kritiniuose

reikia apskaiiuoti

takuose ir i vis gautj reikmi irinkti didiausi. T u r i m e : f ( 0 ) = 2 O'R(2 OR - 0 2 ) = 0 , f ( 2 R ) = 2 2R R(2 2 R R-(2R) 2 )=0 ,

Atsakymas.

sin 2 a

14 udavinys. I spindulio R rutul reikia brti kg, kuris turt didiausi oninio paviriaus plot. Kokia turi bti kgio auktin? Kam lygus didiausias oninio paviriaus plotas?

f4R^

ITJ ' T ' [ t ~ I T J J - I T - - J ^

=2

4R

r 2 r

4R

f4RY)

/8R2

16R 2 )

64

Maiomckad
. Vadinasi, kai

4R didiausij reikm funkcija f(x) gyja kritiniame take x =

kgio auktin lygi , tai jo oninio paviriaus plotas Sj01,. yra didiausias, Sprendimas. rutul, kurio centras yra O ir jra i reikm anksiau gautj S iull iraik, randame iekomj didiausi oninio paviriaus plot :

spindulys R, brto kgio auktin SO (r. 92 pav.) paymkime : SO=x. I brinio matome, kad Kgio sudaromoji -AS, AOi=SOi=R. o pagrindo

4R

4R

= Y - T T T - I T J J=^27 =3T3 .
4R Atsakymas. 8 2 , jyjR .

164

92 pav.
I stataus trikampio AOOi .

spindulys r = A O . I brinio randame atkarpos OOi ilg: OOi=SO-SO 1 =X-R. , remiantis Pitagoro ASO, teorema. remiantis IS udavinys. Takai A, B ir C isidst sferos paviriuje taip, kad, sujung juos tiesi atkarpomis, gauname trikamp, kurio kratins lygios 5, 7 ir 8 cm.

r = ,/RJ-(x-R)*

J =>/2xR-x

I stataus

trikampio

Pitagoro teorema, kgio sudaromoji t = Vx 2 + r 1 . j i lygyb ra gautj r iraik turime : i = ^ x + ( V ^ x R ^ x )


2 7 2

= Vx + 2 x R - x

= V2xR .

Sfer kertame ploktuma, einania per mintus takus ir nutolusia nuo sfero! centro - cm atstumu. Raskime sferos spindul.

Vadinasi, kgio oninio paviriaus plotas Nagrinsime funkcij f(x)=2xR(2xR-x 3 )

Sion = m f - n ^ 2 x R ( 2 x R - X 2 ) . ir rasime jos didiausij reikm

STEREOMETRIJA

SKYRIAUS "STEREOMETRIJA"

UDAVINIAI

VEKTORIAI

PAGRINDINS

SVOKOS

Sprendimas. Ploktumos , einanios per takus A, B, C ir sferos susikirtimas yra apskritimas, kur brtas trikampis ABC. Apibrto apie trikamp apskritimo spindul O1A (r. 93 pav.) rasime, remdamiesi ia a, formule 1. P A G R I N D I N S SVOKOS. abc r = O1A = - - ; trikampio ABC b, c S Vektorius yra kryptin atkarpa, t.y. atkarpa, turinti atitinkam:) ilg ir krypt.

V E K T O R I A I

kratins,

I pav. pavaizduotas vektorius a ; jeigu takas A yra io vektoriaus pradia, o takas 13 - io vektoriaus pabaiga, lai vektorius ymimas ; spindulio AU

trikampio A B C plotas. Remiantis Herono formule,

kryptis v a d i n a m a vektoriaus AB kryptimi, o atkarpos A B ilgis - vektoriaus IIjIiu (moduliu, absoliutiniu didumu). ymimas |i/| . Vektoriaus a ilgis (modulis)

S= Vp(p-a)(p-b)(p-c) , kur a +b+c


P =

trikampio

Jeigu

vektoriaus pradia sutampa su jo pabaiga, lai vektorius O ). Nulinio vektoriaus ilgis lygus nuliui.

vadinamas nuliniu (ymima O arba

pusperimetris.

93 pav.

Turime i ( V 3 c m 2 . Tada remiantis Pagal 49 14 + y =J cm

5+ 7+ 8
P =

= 10

cm,
A 1 pav.

S = Vao35)(1o_7)(iO-8) I staiojo trikampio


VO^A TCV)
t

A - ^ = - L c 4-10/3 /3 teorema,

Vienetinis yra toks vektorius, kurio ilgis lygus vienetui. Du ncnuliniai vektoriai vadinami kolincariaisiais jeigu jie yra vienoje tiesje arba lygiagreiose tiesse. Kolinears vektoriai gali b t i :

AOO1,

Pitagoro slyg

gauname Tada

R = OA =

O1O=^cm.

R =

''7 Y

(1Y

/49

-*

-+

.VsJ \

- vienakrypiai ( v e k t o r i a i
-*

Uraas

a TT b

2 pav.). + V reikia, kad vektoriai a ir h vienakrypiai. -1 ir c 2 pav.).


-* -

a , b

ir

14
Atsakymas. ~ cm

- prieprieiniai (vektoriai a
-

Uraas prieprieiniai.

a T1 c

reikia

, kad

vektoriai

ir

PAGRINDINS SVOKOS Lygiais vektoriais vadinami vienakrypiai kolincarieji vektoriai, kuri ilgiai lygs.

VEKTORIAI

PAGRINDINS SVOKOS

Trij vektori komplanarumo poymis :


-> >

3 paveiksle vektoriai a ir b lygs ( ymima a = b), nes a T t h ir I a l = = I b I; 4 paveiksle pavaizduoti nelygs vektoriai a ir b (a * b ), nes T i b (nors ir I a I = I b I kolincarieji. ) . 5 paveiksle c * J, nes vektoriai c ir J nra

Jci vektori

c galima ireikti vektoriais a ir b , l.y. c = + yb , (1)

(x ir y - kurie nors skaiiai), lai vektoriai a, b ir c komplanars. 'Teisingas ir atvirkias teiginys : jei vektoriai a , b ir c -> - vektoriai u ir i nckoiincars, lai vektori komplanars, o -> ir

c galima ireikti vektoriais a

b (l.y. (1) formule) ; iraikos (1) koeficientai (t.y. skaiiai ir y ) nusakomi vienareikmikai. Vektoriaus reikimas trimis nckomplannriais vektoriais.

Kickvicni vektori - 3 pav. 4 pav. 5 pav.

p vieninteliu bdu galima ireikti trimis nckomplanariais

vektoriais a , b ir c t.y.
p = H - y b ! z c ;

Kai A - vektoriaus pradia, .sakoma, kad vektorius a atidtas nuo f.ko

^ L
S
1

turin,am

S T

'T , ? * kad nuo kiekvieno vektoriui 18 vektori, taiau tik vien

10

ibr0ilno

t k

a i

ia , y ir z - tam tikri skaiiai , vadinami koeficientai nusakomi vienareikmikai. Prieingaisiais vektoriais kuri ilgiai yra lygs. 7 paveiksle pavaizduoti

iraikos koeficientais ; iraikos

vadinami du nenuliniai prieprieiniai vektoriai ,

S t u S

v c k l 0 r i u s

W 4 n * ploktumai, jeigu ties AB lygiagreti

vektoriai -a.

AB

ir

BA yra prieingi. Vektoriui

Komplanariaisiais vadinami nenuliniai vektoriai, kurie yra IyriaisrctQs v e n a , .R ta, paiai ploktumai arba yra VICLLOJC p l o k t u m o j '

prieingas vektorius ymimas

7 pav. - i r S , J I ' ' P ' " a r s . Bet kurie Uys vektona, gal, but, ,r komplanars, ir nekomplanars. 6 paveiksle p a v a i z d u o k trikamp prizm ABCA 1 B 1 C 1 Vektoriai AC, A B i r C 1 B 1 komplanars, o vektoriai A C , ir AA 1 nekomplanars. Vektoriaus a ir jam prieingo vektoriaus - a suma yra nulinis vektorius.
dU lcnu iniai VCkt0ri!,i ViS: d: kom

Turime - a = BA ,

I a I = I - a I, a t-l (- a ).

2. V E K T O R I S U D T I S IR ATIMTIS. V E K T O R I A U S D A U G Y B A I SKAIIAUS.

6 pav.

Dviej vektori a

ir b

suma vadinamas toks vektorius c

, kurio pradia pabaiga.

sutampa su vektoriaus u pradia, o pabaiga - su vektoriaus b

VEKTORIAI

VI-KTORI suDirns, ATIMTIS, DAUGYBA I SKAIIAUS

VEKTORIAI

VEKTORI SUDTIS, ATIMTIS, DAUGYBA I SKAIIAUS

Dviej vektori Miikilos

Irikamplo taisykl : norint rasti ->

dviej nenulini

2. (a

-* -* -* -* + b )+ c = a + (b + c ) (jungimo dsnis).
> >

vektori ir b sum reikia nuo vektoriaus pabaigos atidti vektori, lyg vektoriui b . Vektori a ir b suma yra vektorius , kurio pradia sutampa su Trij vektori a, b ir c suma apibriama

kaip vektoriaus a +

b ir

vektoriaus a pradia, o pabaiga - su vektoriaus b pabaiga ( r. 8 pav.). Pagal i: taisykl galima sudti ir kolinearius vektorius, nors juos sudjus trikampis ir negaunamas (r. 9, 10 pav.).

vektoriaus c suma (r. 12 pav.) Analogikai

apibriama bet kurio vektori

skaiiaus suma, pavyzdiui a + b + c + d = ( > a + + c ) + c / . 1 3 paveiksle - > - > - > parodyta, kaip randama vektori taisykl. a , b ,c ir d suma pagal d a u g i a k a m p i o

13 pav.

Jeigu trys vektoriai , b Du nckolincariuosius vektorius galima taip pat sudti pagal lygiagretainio

ir c

nekomplanars, tai j sum galima rasti pagal

taisykl : dviej nekolineari vektori a ir b suma yra vektorius, vaizduojamas lygiagretainio, kurio dvi gretimos kratins yra ie vektoriai, striaine, einania i mint vektori bendros pradios (r. 11 pav.)

gretasienio taisykl : vektorius + b + c vaizduojamas striame gretasienio, kurio matmenys (ilgis, plotis ir auktis) yra minti vektoriai, turintys bendr pradi (r. 14 pav.). I tikrj :

b 11 pav. Vektori Vektori sudties dsniai. Bet kuriems vektoriams a , b ir c , teisingos lygybs : -> -> 1. a + b b + a ( perstatymo dsnis) ;

14 pav.

= V

= V
skirtumu -

= V
a - b suma , t.y. a - b = a +(-b)

=T

. . t

a ir b

vadinama vektoriaus a ir vektoriui b -* * *

prieingo vektoriaus - b

VEKTORIAI

VEKTORI SUDTIS, ATIMTIS, DAUGYBA I SKAIIAUS

VEKTORIAI

VEKTORI SUDTIS, ATIMTIS, DAUGYBA I SKAIIAUS

Jeigu

ir O B = b (r. 15 a) pav.), tai vektorius a - b yra kryptin Ncnulinio vektoriaus a ir skaiiaus k * O s a n d a u g a vadinamas vektorius

atkarpa O A - O B = BA

k a = b , kurio ilgis lygus I k I I I ; vektoriai ir k vienakrypiai, kai k > 0 , prieprieiniai, kai k < 0 . skirtum , reikia nuo b ; vektorius, kurio Nulinio vektoriaus ir b e t kurio skaiiaus sandauga laikomas nulinis vektorius. Nenulinio vektoriaus daugyb i skaiiaus iliustruoja 17 paveikslas.

Vektori atimties taisykl: norint rasti vektori a ir b vektoriaus a pradios atidti vektori, lyg vektoriui b pabaiga, o

pradia yra vektoriaus

pabaiga - vektoriaus a pabaiga ir yra

vektorius a - b (r. 15 b) pav.).

k= >0 2

2b

k=2>0

1 - - a
2

k=- < 0 2

2 b

k=-2<0

a)

17pav.

b)

Kad ir kokie bt skaiius k ir vektorius a , vektoriai a ir k kolinears. (-1) a yra vektoriui a prieingas vektorius, t.y.

(-1) a = - a

Pagrindins vektoriaus ir skaiiaus daugybos savybs : 1. (kl) a = k(l a ) (jungimo dsnis);


-> > _>

2. k( a + b

) = k a + k b (pirmasis skirstymo dsnis); (antrasis skirstymo d s n i s ) .

3. ( k + l ) a = k + I

Visose lygybse k,l - skaiiai, o a ir b

- vektoriai.

VEKTORIAI

VEKTORIAUS

KOORDINATES

VEKTORIAI

VEKTORIAUS

KOORDINATES

Isprsime keletu udaviniu.


3. V E K T O R I A U S 1. udavinys. rodysime, kad trikampio vidurin linija lygiagreti jo treiajai kratinei ir lygi ios kratins pusei. Sprendimas. Nagrinsime trikamp ABC. Sakykimd, staiakamp koordinai sistema Oxy, lai vektoriaus a ,kurio pradia yra takas (;>), o pabaiga takas IHxijyi) koordinats yra skaiiai d\ X2 - Xi ir 2 = y 2 - y i ( r . I S p a v . ) KOORDINATES

Vektoriaus koordinats ploktumoje . Vektoriaus skaidymas koordinatiniais vektoriais ploktumoje. Jei ploktumoje duota

A B = c , BC = , A C = b . Tada pagal vektori sudties trikampio taisykl c+ o = b (r. brin). Jeigu M ir N trikampio A B C kratini AB ir BC vidurio takai, tai MN = MB+ BN = AB+BC = c+ o = c + a

1 .

1*1-. 2

1 f * - 1 ' 2

2^

=-b.

Kadangi

AC = b ir MN = ^ b ,

tai

MN = - A C

. ' V a d i n a s i , vektoriai

MN ir

AC

1
vienakrypiai, o lai reikia, kad

1
Jei vektorius turi koordinates ir o 2 , lai ymime a i a r, u 2 ). Lygs vektoriai turi lygias atitinkamas koordinates ir atvirkiai , jei vektori atitinkamos
- -

A C 11 MN. Kadangi MN = ^ A C , tai MN = - , nes

lygi vektori ilgiai (moduliai) lygs. 2 udavinys. Piramids SABC visos sienos - taisyklingieji trikampiai; takas M - trikampio ABC centras, o takas P dalija briaun SC pusiau (r. brin). Vektori MP ireikite vektoriais AB , AC ir AS. Sprendimus. MP IP = M C - P C . \ p Vadinasi A C atkarpa CN C, yra tai trikampio MC = - C N . ABC pusiaukratin, MC = - N C . ivesta i MP = M C J ( A C - A S ) . Rasime ioje lygybje l'C = | c = | ( A C - A S )

koordinats lygios , tai tie vektoriai lygs, l.y. lygyb reikia, kad a t = bi , I = .

a { aj; u2) =

i (Ii1 ; 1}

Pavyzdys. Duotas takas A ( - l ; 1) ir vektorius a { 3;2) . Rasime koordinates tokio tako B , kad AB = a . a

Sprendimas. Tegul (x;y) - tako B koordinats. Tada AB { x + 1 ; y -1) ir jeigu = AB, tai + 1 = 3 koordinats yra (2;3). ir y - 1 = 2 . Vadinasi , x = 2 , y=3.

Taigi tako B

2^

MC.

Kadangi Vektorius OM , kurio pabaiga yra tam tikras takas M(x ; y ) , o pradia sutampa su koordinai pradia, vadinamas to tako vietos vektoriumi (r. 19 pav.). {rodoma, kad tako M(x ; y) vietos

virns

Todl

2 -

Kadangi

N C = AC- AN = AC 2 1 MP = - A C - - A B 3 3

1
19 pav.

vektoriaus O M koordinats lygios jo pabaigos tako M koordinatms : OM|x,y).

VEKTORIAI

VliKlORIAUS

KOORDINATES

VEKTORIAI

VEKTORIAUS

KOORDINATS

vektoriaus - Kiekvienam ploktumos vektoriui a egzistuoja be galo daug jam lygi vektori , turini tas paias atitinkamas koordinates kaip ir vektorius a . Pavyzdiui, 18 paveiksle pavaizduoti vektoriai a , b, c k d yra vienakrypiai,

AB = a koordinatmis turimoje koordinai sistemoje ; ymima

a { / ; a2; aj ) . Lygs vektoriai Iuri lygias atitinkamas koordinates ir atvirkiai, jeigu vektori atitinkamos koordinats lygios , lai vektoriai lygs, l.y. jei a { ai; a2; a3 } = b { bi ; b 2 ; b.i) , lai a, = bi , a2 = b 2 , a3 = b j . -t Bet kuriam erdvs vektoriui AB = a { ai; a2; a3 ) egzistuoja toks jam lygus vektorius OM (tako M vietos vektorius), kurio pradia yra koordinai pradios takas O, o pabaiga - takas, kurio koordinats yra = ; > y =a 2 , Z=Uj , t.y. vektoriaus OM koordinats Iygiosjo pabaigos tako koordinatms (r. 21 pav. a) ) : OM { x; y; z ) .

be to j moduliai lygus I O I = I Al = I C I = I </ I , todl a = b = c = d ir turi tas paias koordinates ai ir a2 ; taiau visiems iems vektoriams egzistuoja vienintelis jiems lygus vektoriusOM, kurio pradia yra koordinai pradios takas O, o pabaiga - takas M, kurio koordinats yra = aj, y =a2 (r. 19 pav.). Vadinasi, bet kur ploktumos vektori a { ai; a i } , kurio pradia nra

koordinai pradios takas O, galima pakeisti j a m lygiu vektoriumi O M , kurio pradia yra koordinai pradios takas O, o pabaiga - takas M, kurio koordinats yra = ai, = a 2 . Pasirinkime ploktumoje staiakamp koordinai sistem Oxy . Kiekviename teigiamajame pusayje nuo koordinai pradios atidkime vienetin vektori vektori, kurio ilgis lygus vienetui. Jci absieisi aies (Ox) vienetin vektori paymsime ir j {0;1} / { 1;0}, o ordinai aies (Oy) vadiname koordinatiniais - j (0;1) (vektorius / { 1;0)

vektoriais) , tai bet kur ploktumos

vektori a { x; y } galsime ireikti koordinatiniais vektoriais : (r. 20 pav.). a =X/ + y j

Kiekvien vektori

a vieninteliu bdu galima ireikti pavidalu :

a = /' + y j + k

iraikos koeficientai x, y, z vadinami vektoriaus a Vektoriaus koordinats erdvje. Vektoriaus skaidymas koordinatiniais vektoriais erdvje. Pasirinkime erdvje staiakamp koordinai sistem Oxy/.. Jei erdvs vektoriaus pradia yra takas A(xi; yr, / i ) , o pabaiga takas B(x;; y ; ; 7.2), lai Irys skaiiai a 1 = X2 - Xi , 2 = 2 - y 1 ir = /2 - z.i vadinami koordinai sistemoje ; / , j ,k

koordinatmis turimoje

- koordinaliniai vektoriai : i {1; 0; O }-*

abscisi aies (Ox) vienetinis vektorius (I / | =1), j { 0; 1; O } - ordinai aies (Oy) vienetinis vektorius (I y 1=1), k {();(); 1 } -aplikai aies ( O z ) vienetinis vektorius (I k 1=1), (r. 21 pav. b ) ) .

VEKTORIAI

VEKTORIAUS

KOORDINATS

VEKTORIAI

SKALIARIN

SANDAUGA

Vektori s u m o s , s k i r t u m o , v e k t o r i a u s ir s k a i i a u s s a n d a u g o s k o o r d i n a t s . inant vektori koordinates, galima rasti vektori sumos, skirtumo, vektoriaus ir skaiiaus sandaugos koordinates. - - 1 . Jei { Xi ; yi ; /-i } ir b { X2 ; ; Z2 } - turimi vektoriai , tai vektoriaus

A
a b = 0 " , kai v e k t o r i a i ir v i e n a k r y p i a i (atskiru atveju a r b a v i e n a s i j a r b a a b u nuliniai) (r. 2 3 pav.) -- - -> Jei a b = 90, tai vektoriai ir b s t a t m e n i . (r.24a)pav.) ; y m i m a -t -, a 1 b .

/N
a + b koordinats yra { + X2; yi + y 2 ; Zt + Z 2 }, t.y. kiekviena dviej ar daugiau vektori s u m o s koordinat lygi t vektori atitinkam koordinai sumai. 2 . Jei a { Xi ; y i ; Z1 } ir b { X 2 ; y 2 ; Z2 } - t u r i m i v e k t o r i a i , lai v e k t o r i a u s a b = 180 ,taivektoriai a ir b p r i e p r i e i n i a i , (r. 24 pav. b ) ).

a-b koordinats yra { Xi - x 2 ; yi - y 2 ; Z i - Z 2 ) , t.y. kiekviena dviej vektori skirtumo koordinat lygi t vektori atitinkam koordinai skirtumui. 3 . Jci a { , y, z ) - t u r i m a s vektorius, k - t u r i m a s skaiius, tai v e k t o r i a u s k a k o o r d i n a t s yra { kx ; ky; kz ) , l.y. v e k t o r i a u s ir skaiiaus s a n d a u g o s kiekviena koordinat lygi vektoriaus atitinkamos koordinats ir to skaiiaus sandaugai. V e k t o r i a u s ilgio r e i k i m a s v e k t o r i a u s k o o r d i n a t m i s . V e k t o r i a u s a { x; y; /.) ilg galima apskaiiuoti taikant formul

A
a h =0" 2 3 pav.

A
a I) = 9 0 ; a Ib b) 24 pav.

I
Pavyzdiui,

, z2 Ix +y 2 +
I 2 . Dviej v e k t o r i a ir b s k a l i a r i n e s a n d a u g a (ymima a b ) v a d i n a m a j ilgi ir kampo tarp vektori kosinuso sandauga:

jei a { 6; -3; -2 }, tai v e k t o r i a u s a ilgis I a l

= -tf + (-3)2 +(-2)2

=7.

a b =IaI-I

b I cos( a b

4. V E K T O R I
K a m p a s t a r p v e k t o r i ..

SKALIARIN

SANDAUGA.

Vektoriaus skaliarinis k v a d r a t a s (t.y. v e k t o r i a u s ir j o p a t i e s skaliarin s a n d a u g a ) I y g u s j o ilgio k v a d r a t u i , t.y. -t a


->

K a m p a s t a r p vektori O A = a ir -. -> O B = b tai k a m p a s t a r p spinduli O A ir O l i (r.22 pav.), t.y. k a m p a s .

=
h

I'
i n a n t t vektori sandauga

Dviej v e k t o r i s k a l i a r i n s a n d a u g g a l i m a apskaiiuoti k o o r d i n a t e s : vektori a { x, ; y,; z , ) ireikiama f o r m u l e ir

{ X2 ; y 2 ; Z2 } s k a l i a r i n

K a m p a s t a r p vektori a ir b y m i m a s -* - y itaip :a b .

b =X1X2 + y,y 2 + Z1Z2

Pavyzdiui, jei duoti vektoriai { 1; -1; 4 ) ir b { 5; 6; 2 ), tai j skaliarin s a n d a u g a lygi a - b = 1 5 + (-1) - 6 + 4 - 2 = 5 - 6 + 8 = 7 .

' W

VEKTORIAI

VEKTORI KOLINEARUMO VEKTORI STATMENUMO kur s u d a r o v e k t o r i u s

SLYGA SLYGA

Kumpo vektori

t a r p n e n u l i n i vektori {Xi ;yr, ) ir

a ir b k o s i n u s a s .

Kampo

I a r p ncnuiinii)

Kosinuso k a m p o ,

a {x; y; /.} su o r d i n a i a i e s O y

b { x 2 ; y 2 ; Z 2 ) kosinusui apskaiiuoti taikoma formul,

vienetiniu v e k t o r i u m i j

a p s k a i i u o j a m a s laikant f o r m u l
>

/N Vx2+/+Z2

JjjfIizijllfiii
+y + +2 +4 Katinuso kampo, b cos =
, -,

cos ( j ) =

kur s u d a r o v e k t o r i u s

a {x; y; /.} su aplikai a i e s O z

vienetiniu v e k t o r i u m i k a p s k a i i u o j a m a s l a i k a n t f o r m u l

I I I Al

/4 - ->
cos ( a k ) =

Jx2 H j-2+.-2

K a m p o t a r p d v i e j tiesi ( s u s i k e r t a n i a r b a p r a s i l e n k i a n i ) , r a d i m a s kai i n o m o s t II tiesi krypties vektori k o o r d i n a t s . Jeigu p { Xi ; y i ; z , } ir </ { X 2 ; y 2 ; Z 2 } - tiesi a ir b krypties vektoriai (r. 25 pav.), - k a m p a s t a r p tiesi a ir b, lai Teisinga lygyb

5. V E K T O R I K O L I N E A R U M O = V*? s.
q 25 pav. Jeigu vektoriai a { x,; y,; z, ) ir b { x 2 ; y 2 ; z 2 } b

SLYGA.

I *t*2+JW+zI^ 1 + *? J x I + 2
+

Kad du vektoriai ir h b t toks skaiius k , k a d

k o l i n c a r s , b t i n a ir p a k a n k a , k a d egzistuot

b =

ka

yra k o l i n c a r s , = = *

lai j

a t i t i n k a m o s k o o r d i n a t s yra p r o p o r c i n g o s , t.y. K o s i n u s k a m p , k u r i u o s s u d a r o vektorius su k o o r d i n a t i n i a i s v e k t o r i a i s > j , k apskaiiavimas. kur s u d a r o vektorius {x; y; z) su abscisi aies O x v i e n e t i n i u / ,

= t

k R.

Kosinuso kampo,

6. V E K T O R I S T A T M E N U M O
Jci a 1 b , Uu a b = x,x 2 + y,y 2 + ZiZ2 = O ; ia

SLYGA.
b - v e k t o r i a { , ; y,;

v e k t o r i u m i i a p s k a i i u o j a m a s taikant f o r m u l

A
COS ( / )

Zi J i r

b { X2 ; y 2 ; z 2 ) skaliarin s a n d a u g a . J c i b = x,x 2 + y,y 2 + Z | / 2 = O , a b - vektori ( ,; ,; / , ) ir { x2 ; y 2 ; z 2 ) skaliarine

Jx

+Z

lai 1 , kur sandauga.

VEKiOUIAI

SKYRIAUS " V E K T O R I A I "

UDAVINIAI

VEKTORIAI

SKYRIAUS "VEKTORIAI"

UDAVINIAI

'"'"'"* Remiantis trikampio taisykle, AD = A B + B D ir

A D = A C + C D . Kadangi D -

Isprsime kelet skyriaus "Vektoriai" udavini.


atkarpos BC viduiys, tai C D = - B D . Vadinasi , 2 AD = AB I BD i A C + C D = AB+ A C . t.y. AD = j ( A B + AC j. ;
1

1 udavinys. rodykite, kad bet kurio keturkampio AHCD kratini vidurio takai yra lygiagretainio virns.

rodymas. Sakykime, takai E, F, G, II - keturkampio kratini , , C D ir D A vidurio takai (r. 26 pav.).

3 udavinys. Takai A ( I ; I ) , B ( -1 ; O ) , C ( 2 ; 3 ) yra lygiagretainio virns. Rasti ketvirtojo tako D koordinates, lygiagretainio striaini ilgius ir kamp tarp striaini (r. 28 pav.).

Sprendimas. I'agal lygiagretainio prieingos poym, kratins jeigu poromis Sakykime, tako 1) koordinats yra ir y : D ( ; y ). R a s i m e vektori BA ir AC bei tako D koordinates. Ii (-1 T u r i m e : { | - ( - ) ) , ) - ) = {2,|| , A C { 2 - l ; - 3 - l J = AC{l;-4} , o HG = HD+ DG = ^ A D + DC j . Bet Cl'}{x - 2;y - ( - 3 ) } = CD{x - 2;y -i 3} . Kadangi vektoriai AB+ BC = AD+ DC . Todl EF = HG. l ! 2 udavinys. Sakykime, A D - trikampio A B C pusiaukralin, ivesta i virns A kratin . Ireikkite vektori AD vektoriais AB ir AC.
):lv

keturkampio

lygiagreios ir lygios, lai Ias keturkampis yra lygiagretainis. Vadinasi, pakanka rodyti, kad atkarpos EF ir IIG vienodo ilgio ir

lygiagreios. "Vektori kalba" tai reikia, kad reikia rodyti, jog vektoriai EF ir HG lygs. Turime : EF = EB+BF = ^ A B + B C j

BA

ir CD

lygs

C (2 ;-3)

(prieingos

lygiagretainio

kratins

lygios ir lygiagreios), tai jie turi lygias atitinkamas koordinates, t.y. 2 = x - 2 ,

1 = y + 3 . I ia x = 4 , y = - 2 . Taigi i){4;-2). Rasime vektoriaus BD koordinates. Turime : BD = { 4 - ( - 1 ) , - 2 - 0 ) - B D 5 . - 2 J . Lygiagretainio striains A C ilgis lygus vektoriaus AC

Sprendimas. ilgiui, o striains B D ilgis lygus vektoriaus BD ilgiui. 1 hiidas. Trikamp ABC papildome iki lygiagretainio ABEC (r. 27 pav.). Tuomet, remdamiesi . Kadangi |AC| = V 1 ' )
2

Vadinasi,

lygiagretainio taisykle,

AB+ AC =

= Vl + 16 = Vl7 ,

A
27 pav.

AD = - A E , tai AD = - f AB+ AC J.

2V

2 2 Iubl ==-/5 -1-(-2) -- V25+T = V29 .

W
VEKTORIAI SKYRIAUS "VEKTORIAI" UDAVINIAI VEKTORIAI SKYRIAUS " V E K T O R I A I " UDAVINIAI

Kampas Iarp striaini A C ir IiD lygus kampui tarp vektori AC ir BD. T u r i m e :

Vektori ABir AC skaliarin sandauga lygi AB-AC = AB Aceo.^AB Ac) AB- AC

- I- cod BD AC - T "t BD AC
Rasime vektori BD ir AC skaliarin sandaug :

BD- AC

( 1 )

I ia c o ^ A B A C j =

AB AC
AB- AC Kadangi c o ^ A B A C j = cosZA, tai cosZA = (2). [ra ( 2 ) iraik ( 1 ) turime : AB- A] Sa1IC=^AB-AC
;

BD-AC = 1-5+(-4) ( - 2 ) = 5 + 8 = 13 Sura anksiau gautas AC 13 13

Tl AB AC

(2)

BD iraikas bei ( 2 ) iraik ( 1 ) iygyb, gauname 13 V493 '

/ cosi, BD AC = -==-p= = - F = . I ia BD-AC = arccos


V J V29 V17 N/493

j AB AC

. Bet AB = AB . A C = AC

Atsakymas. D{4;-2) , AC = VT7 , BD = V?9 , i

J , l

-r

>/493
2

todl

AB

2 ( V AC - I AB- ACI

3)

4 udavinys. Duoti trys takai A( 1 ; 2 ; O ) , H( 3 ; O ; -3 ) , C( 5 ; 2 ; 6 ). Apskaiiuoti trikampio A B C plot (29 pav.).

Vadinasi, norint rasti trikampio A B C plot, pakanka surasti vektori ABir AC ilgius bei t vektori skaliarin sandaug. Rasime vektori ABir AC koordinates : A'B { 3 - 1 ; O - 2 ; -3 - O ) = AB { 2 ; -2 ; -3 ) AC { 5 - 1 ; 2 - 2 ; 6 - O } = AC { 4 ; O ; 6 )

Sprendimas.

Trikampio kratins yra AB, BC ir AC.

Tada vektori ABir AC ilgiai yra AB = ^ + ( - 2 ^ + ( - 3 )


2

=VT7 , AC = / 4 2 + O 2 + O 2 = V 52 .

Paymkime vektorius AC (r. 29 pav.).

ABir Vektori ABir AC skaliarin sandauga lygi AB- AC =2- 4+(-2)- 0+(-3)- 6 = 8 + 0 - 1 8 = - 1 0 .

Trikampio A B C plotas S.,. = - A B - A C s i n Z A .

Sura gautsias a B , | bei AB- AC reikmes ( 3 ) formul, g a u n a m e

;2;0)

AHC = J ( J ) ' +(V2) 3 - ( - I O ) 2 = j V l 7 + 5 2 - 1 0 0 = ^ V 7 8 4 = 14 ploto vienet. Atsakymas. 14 pl. vnt.

Kadangi

5 udavinys. Raskite tokius skaiius m ir n , su kuriais vektoriai { 4 ; m ; n } ir

pav.

b { n ; 2 ; m 2 ) bt kolincars.

VEKTORIAI^

SKYRIAUS "VEKTORIAI"

UDAVINIAI

VEKTORIAI

SKYRIAUS "VEKTORIAI"

UDAVINIAI

Taigi A B A C = 0 , o lai reikia, k a d A B l A C . Vadinasi, t r i k a m p i o k r a t i n s A B ir AC yra S p r e n d i m a s . Sakykime, kad vektoriai a { 4 ; m ; 11 ) ir b { n ; 2 ; m 2 } k o l i n c a r s . T a d a j 4 m a t i t i n k a m o s k o o r d i n a t s yra proporcingos, t.y. galioja lygybe = = lygybe, s u d a i y k i m c lygi sistem 4 n" m 2 ' m^ _
2 ~

s t a t m e n o s vienai kilai. T o d l t r i k a m p i s A B C status, o k r a t i n s A B ir A C yra j o statiniai. 7 udavinys, raskite vektoriaus (X 1 ; y i ; Z 1 ) projekcijos spindul, kurio pradia sutampa su vektoriaus pradia, o kryptis sutampa su vektoriaus b {x 2 ; y 2 ; z 2 ) kryptimi, ilg.

. . . . R e m d a m i e s i sia

n
m2

Sprendimas. Iekomosios vektoriaus projekcijos ilgis lygus

g
I p i r m o s i o s sistemos lygties 8 = T^rr , arba
2

m=-

. i m r e i k m raykime a n t r j s i s t e m o s lygt.

a{xi;yi;z
n 4 = 2 5 6 . I ia a r b a n = 4 , a r b a n = - 4 . Tada, remiantis

a t k a r p o s O A ilgiui (r. 30 pav.). 'Turime : a-b OA = p r . = a|- |cos| a , b ] =

G a u n a m e lygt

m: = , t.y. 4 2 m=2 arba = , t.y. m = - 2 . Vadinasi, -4 2

lJy gybe = , randame OJ n 2 vektoriai

a-b b Vxl+y!
+ z

ir b kolincars, kai n = 4 , m = 2 a r b a n = - 4 , m = - 2 . Atsakymas. n = 4 , m = 2 arba n=-4,m=-2.

8 udavinys. R a s k i t e vektori , esant vektori { 3, I, -1 } ir b { 2, -3, 1 } p l o k t u m o j e , s t a t m e n vektoriui b ir t e n k i n a n t slyg = 7 5 6 udavinys. rodykite, kad trikampis, kurio v i r n s A ( 6 ; -4 ; 2 ) , I3( 3 ; 2 ; 3 ) , C( 3 ; -5 ; -1 ) , yra stalusis. S p r e n d i m a s . Sakykime, v e k t o r i u s yra vektori ir is p l o k t u m o j e . V e k t o r i a i a , b ir

t >

-k

yra k o m p l a n a r s , n e s jie yra v i e n o j e p l o k t u m o j e . T o d l r e m i a n t i s vektori k o m p l a n a r u m o poymiu, t u r i m e x=ka+mb (k, m e R). K a d a n g i pagal slyg x - b = 0 ( n e s vektori xlb),

r o d y m a s . T r i k a m p i o kratins yra A B , B C ii A C . N a g r i n s i m e v e k t o r i u s A B , BC ir AC R a n d a m e i vektori k o o r d i n a t e s : A B { 3 - 6 ; 2 - ( - 4 ) ; 3 - 2 } = A B { -3 ; 6 ; 1 } ,

= 75, tai k ( a b ) + m ( b b ) = 0 , k ( a a ) + m ( b a ) = 75. R a n d a m e

skaliarines ,

BC { 3 - 3 ; -5 - 2 ; -1 - 3 } = BC { O ; -7 ; -4 } , AC { 3 - O ; -5 - (-4) ; -1 - 2 } = AC { -3 ; -1 ; -3 ) .

s a n d a u g a s : = 3 - 3 + 1 1 + ( - 1 ) ( - 1 ) = 9 + 1 + 1 = 11 , a b = 2 - 2 + l ( - 3 ) + ( - l ) l = 6 - 3 - l = 2 I 2k + 1 4 m = 0, b b = 2 - 2 + ( - 3 ) - ( - 3 ) + 1 1 = 4 + 9 + 1 = 14. T o d l j l Ik + 2m = 75. Isprcnd i lygi sistem, r a n d a m e k = 7 , m = - l . V a d i n a s i , = 7 - b . Todl vektoriaus k o o r d i n a t s yra {7-3-2 ; 7-1-(-3) ; 7-(-1)-1), t.y. { 19 ; 10 ; -8 ).

A p s k a i i u o s i m e i vektori skaliarines s a n d a u g a s :

AB BC= -3 0+6 (-7)+1 (-4)=-42 - 4=-46 , BCAC =0(-3) + (-7)(-1)+(-4)(-3)= 7 + 12 = 19, ABAC =(-3)(-3)+6(-1)+1-(-3)= 9 - 6 - 3 = 0 .

Atsakymas. x{ 19 ; 10 ; -8 }.

K O O R D I N A I M E T O D A S P L O K T U M O J E IR E R D V J E

K O O R D I N A I M E T O D A S P L O K T U M O J E IR E R D V J E

KOORDINAI

METODAS PLOKTUMOJE IR ERDVJE

l . S T A I A K A M P K O O R D I N A I SISTEMA P L O K T U M O J E IR E R D V J E . TAKO K O O R D I N A T S .
Kai per ploktumos tak ivestos dvi viena kitai statmenos tiess, kiekvienoje j pasirinkta kryptis (ji ymima rodykle) ir pasirinktas atkarp matavimo vienetas, sakoma, kad ploktumoje turime staiakamp koordinai sistem. Tiess Ox ir Oy, kuriose pasirinktos kryptys, vadinamos koordinai aimis; Ox - abseisi ais, Oy ordinai ais.

Staiakampje koordinai sistemoje kiekvien erdvs tak M atitinka trys skaiiai, kurie vadinami to tako koordinatmis. Tako M koordinai apibrimas. Per tak M ivedame tris koordinai aims statmenas ploktumas, t ploktum ir abseisi, ordinai bei aplikai ai susikirtimo takus paymime Mi , M2 , (3 pav.). Tada tako M pirmoji koordinat (ji vadinama abscisc ir ymima raide .r) apibriama itaip: .v = OMi , kai Mi - teigiamojo pusaio takas; .r = -OMi, kai Mi - neigiamojo pusaio takas; = O , kai takas Mi sutampa su taku O . Panaiai apibriamos ir likusios dvi tako M koordinats ( antroji vadinama tako M ordinate ir ymima raide y , o treioji vadinama tako M aplikate ir ymima z ): y = OM2, z = OM3 - kai takai M2 ir M.<yra teigiamojo pusaio takai;y = -OM2, z =- - kai takai M2 ir Mjyrw neigiamojo pusaio takai; y = O, z = O, kai M2 sutampa su taku O ir Afrsutampa su taku O. Tako M koordinats uraomos taip: M(x; y; z;) (r. 2 ir 3 paveikslus).

Takas O - koordinai ai bendras takas vadinamas koordinai pradia. Koordinai sistema ploktumoje ymima . Ploktuma, einanti per koordinai ais Ox ir Oy vadinama koordinai ploktuma. Takas O kiekvien koordinai a dalija du spindulius. Spindulys, kurio kryptis sutampa su aies kryptimi, vadinamas teigiamuoju pusaiu, jo papildomasis spindulys - neigiamuoju pusaiu. Slaiakampjc koordinai sistemoje kiekvien ploktumos tak A atitinka du skaiiai ir y. Jie vadinami to tako koordinatmis (koordinat vadinama abscise, o koordinat y vadinama ordinate); ymima K x ; y) (r. 1 pav.).

2. ATICARPOS V I D U R I O T A K O K O O R D I N A T S . A T S T U M A S T A R P D V I E J TAK

Kai per erdvs tak ivestos trys viena kilai statmenos tiess, kiekvienoje j pasirinkta kryptis (ji ymima rodykle) ir pasirinktas atkarp matavimo vienetas, sakoma, kad erdvje turime staiakamp koordinai sistem. Ox , Oy, Oz - koordinai ays; Ox - abseisi ais, Oy ordinai ais, Oz - aplikai ais (r. 2 pav.). Trys ploktumos, einanios per koordinai ais Ox ir Oy , Oy ir Oz , Ox ir Oz, vadinamos koordinai ploktumo-mis ir ymimos Oxy, Oyz, Oxz.

Atkarpos vidurio tako koordinats. Atstumas t a r p dviej tak:

a) ploktumoje. Jei koordinai sistemoje Oxy tako A koordinats yra (xi ; yi), tako H koordinats (X2; 2), tai atkarpos All (r. 4 pav.) vidurio tako C koordinates (.r; y) randame remdamiesi lygybmis:

n (*2;2) C(x;y)
'A(Xiiyi) 4 pav.

t = A J +A '2 2

1+2 2

K O O R D I N A I M E T O D A S P L O K T U M O J E IR E R D V J E

K O O R D I N A I M E T O D A S PLOK T U M O J E I R E R D V E I L

3. TIESES LYGTIS
t.y. kiekviena atkarpos vidurio tako koordinat lygi pusei jos gal atitinkam koordinai sumos. Bendroji tiess lygtis yra

ax + by + c = 0.
AtasUimas tarp tak A(\\; y;) ir !!(X2; y2) ireikiamas formule Tiess padtis koordinai ai atvilgiu. 1) a = 0, b * 0. Tiess lygtis iuo atveju yra c y = - - , t.y. tiese lygiagreti : b

AB = J(X2-Xx)2

(y2-

y J2 .

aiai.

Jei a = 0 ir c = 0, tai ties sutampa su aimi (iuo atveju tiess c

lygtis yra dar paprastesn: y = 0. 2) b) erdvje. Jei koordinai sistemoje Oxyz tako A koordinats yra (xj ; V; ; Zi), tako H koordinats - ( y2 ; z2), tai atkarpos Ali (r. 5 pav.) vidurio tako C koordinates (.v; y; z) randame remdamiesi lygybmis: b = 0, a * 0. Tiess lygtis yra X= a , t.y. ties lygiagreti y (iuo atveju aiai. Jei

Ii = O i r e = O 1 I a i

ties sutampa su y aimi

tiess lygtis yra dar

H(X2Jy2Iz2)
C(x;y;z) A(xi ;yi ;zi)

paprastesn: A' = 0 ). a 3) e = 0. 'Ties eina per koordinai pradios tak, jos lygtis yra y = . Jei b * 0, tai bendrj tiess lygt ax + by + C = O galima taip urayti: cia

N '
5 pav.

a k = - - , b Skaiius k vadinamas tiess krypties koeficientu.

y = kx

+I;

c / = -7. b

k = 2 2 2

)]

A2-A',

= (r.6 pav.),

* =

-V2

= - ' (>,.

pav.);

t.y. kiekviena atkarpos vidurio tako koordinat lygi pusei jos gal atitinkam koordinai sumos.

Atstumas tarp tak ( ; y, ; zt)

ir 1j ( x 2 / Z 2 ) ireikiamas formule

AR = ^ x

- X1)2 + Jy2 ~yj2+

(z2 -

z,/
Tiess krypties koeficiento geometrin prasm: tiess lygties koeficiento modulis lygus smailiojo kampo, kur sudaro ties su ' aimi, tangentui. Tiesi y = ki+lj atitinkamai yra : ir y = +h lygiagretumo ir statmenumo slygos k

k,

-It2=-I

K O O R D I N A I M E T O D A S P L O K ' I O M O J E IR E R D V J E

K O O R D I N A I M E T O D A S P L O K T U M O J E IR E R D V J E

5. A P S K R I T I M O LYGTIS 4. P L O K T U M O S LYGTIS
Ploktumos, einanios per tak Jei (x; y ) - bet kurio apskritimo tako koordinats, (a, b) - apskritimo centro Ao koordinats, o R apskritimo spindulys (r. 11 pav.), tai apskritimo lygtis yra Apskritimo lygtis - lygtis su dviem kintamaisiais A' ir y , kuri tenkina kiekvieno apskritimo tako koordinats. (Xft yo; Z0) ir statmenos vektoriui n (a; b;c ) lygtis : Il(X-X0) + b(y - y0) + C (z - Z0) = O (r. 8 pav). Itendroji ploktumos lygtis: : + by + cz + d = O ia koeficientai a, b, c yra ploktumai statmeno vektoriaus koordinats; vektorius /7 vadinamas ploktumos normals vektoriumi. Atskiri atvejai: 1) d = 0. Koordinai sistemos pradia 0(0; 0; 0) yra ploktumoje, l.y. ploktuma eina per koordinai pradi. 2) Vienas i koeficient a, b, c lygus nuliui. Ploktuma lygiagreti vienai i koordinai ai ir kerta kitas dvi. Pavyzdiui, jei a = 0, tai normals vektorius /7(0; b; c) statmenas (Ox) aiai ir ploktuma lygiagreti (Ox) aiai ir kerta kita dvi koordinai ais (Oy) ir (Oz) (r. pav.). 3) Bendrojoje ploktumos lygtyje tiktai vienas i koeficient a, b arba c nelygus nuliui, o kili du lygs nuliui. iuo atveju ploktuma lygiagreti dviem koordinai aims, t.y. lygiagreti vienai i koordinai ploktum. Pavyzdiui, jei b * 0, o u = c = 0, tai normals vektorius lygus /7(0; b; 0). Reikia '7 JL (Ox) ir 1 (Oz), o ploktuma, kurios lygtis by + d = 0 lygiagreti abseisi (Ox) ir aplikai (Oz) aims (r. 10 pav.), t.y. lygiagreti koordinai ploktumai Ozx.

(x- a)2 + (y - b ) 2 = R 2
8 pav.

yra lygtis apskritimo, kurio centras yra Pa\yzditii, (x - i f + O' " -5)2 = 9 take Ao turiniame koordinates (2; 3), spindulys lygus 3.

Jeigu apskritimo centras sutampa su koordinai pradios taku (r. 12 pav.), tai tokio apskritimo lygtis yra

. y 2=

r>2 R

6. S F E R O S LYGTIS

Staiakampje koordinai sistemoje Oxyz sferos, kurios spindulys R ir centras C(X0; yo; z0) (r. 13 pav.) lygtis yra

(X-X 0 ) 2 + b - y o ) 2 + (Z-Z 0 ) 2 = R 2

K O O R D I N A I M E T O D A S l ' I . O K T U M O J l i I R IiRDVFiIIi Jci sferos centras yra koordinai pradios takas, o spindulys yra R (r. 14 pav.), tai sferos lygtis yra -X2+y2+ Z2=R2 1 udavinys.

SKYRIAUS " K O O R D I N A I M l i T O D A S "

UDAVINIAI

Isprsime kclct skyriaus "Koordinai metodas" udavini

Duotos trikampio virns : A ( - 2 ; -3 ) , H ( - 1 ; 2 ) , C ( 4 ; 1 ). rodykite, kad trikampis AHC - lygiaonis, ir paraykite tiess, kurioje yra i virns Ii nubrta auktin, lygt.

Sprendimas. Koordinai ploktumoje atidkime

takus A ( -2 ; -3 ), H ( -1 ; 2 ), C ( 4 ; 1 ). Sujung juos tiesi atkarpomis, gauname trikamp AHC (r. 15 pav.) Reikia rodyti, kad jo kratins AH ir HC lygios. tarp

Kratins AH ilgis lygus atstumui

tak ir H, o kratins HC ilgis lygus atstumui tarp tak H ir C. Turime : AU = 7 ( - 1 - ( - 2 ) ) 3 + ( 2 - ( - 3 ) ) ' =

7. S F E R O S IR P L O K T U M O S T A R P U S A V I O P A D T I S
15pav.

= /12 -53 = V26 BC = , / ( 4 - ( - 1 ) ) 2 + ( 1 - 2 ) 2 = fi* + ( - I ) 2 = / 2 6

Sferos spindul paymkime raide R, o atstum nuo jos centro iki ploktumos a erdvje. - raide d. Galimos trys sferos ir ploktumos tarpusavio padtys

Taigi A l i = H C . Vadinasi, trikampis AHC lygiaonis. I virns H nubrkime auktin HD (r. 15 pav.). Kadangi lygiaonio trikampio auktin, nubrta i virns H, yra kartu ir jo pusiaukratin, tai takas D yra kratins A C vidurys. Jeigu jo koordinates paymsime ir (D(x ; y)), tai

1) Jci d < R , t.y. kai atstumas nuo sferos centro iki ploktumos maesnis u sferos spindul, sferos ir ploktumos sankirta yra apskritimas. Rutulio ir ploktumos sankirta iuo atveju yra skritulys. 2) Jei d = R, t.y. kai atstumas nuo sferos centro iki ploktumos lygus sferos

-2 + 4

-= 1

y =

+1 - = -1
y=kx+ . Kadangi i ties eina per

Sakykime, tiess, kurioje yra auktin HD, lygtis yra

takus H( -1 ; 2 ) ir D( 1 ; -1 ), tai j koordinats turi lenkinti mint lygt. Turime : 2= k(-I) + ; -1 = k + . I antrosios lygties k = -l-. ra i k iraik

spinduliui, sfera ir ploktuma turi tik vicnq Iicndr:) tak. 3) Jci d > R , t.y. kai atstumas n u o sferos centro iki ploktumos didesnis u sferos spindul, sfera ir ploktuma neturi bendr tak.

pirmj lygt, gauname 2=(-1-)(-1) + , arba 2 = 2 + 1 . I ia f. = . I a d a k = - l - ^ = - . Vadinasi, iekomoji tiess Iygtisyra y = - , arba 3x-l-2y -1 =O .

SKYRIAUS "KOORDINAI METODAS"

UDAVINIAI

SKYRIAUS " K O O R D I N A I MLiTODAS"

UDAVINIAI

2 udavinys. Apskrilimo s k e r s m e n s galiniai takai yra A ( -3 ; -1 ) ir B( 7 ; 1 ). Paraykite apskritimo lygt.

Sprendimas. Sakykime, ios ploktumos lygtis yra

+ by + /. + d = 0 . Tak A, B ir C

koordinats turi tenkinti i lygt, nes ploktuma eina p e r iuos takus. S u d a r o m e lygi sistem

Sprendimas. Kadangi apskritimo centras 0(x<, ; y 0 ) yra skersmens A B vidurio takas, tai koordinats yra X0 = = 2 ; y = centro

a0+b1+e5+d=0, a3+b0+e0+d=0, a (-l)+b 1+c 6 + d = 0 , I antrosios lygties r a n d a m e lygtis, g a u n a m e lygi sistem d=-3a , OA = V '
- 3 - 2

b+5c+d=0, 3a+d=(), -o+b+6c+d = 0 .

= 0. Taigi apskritimo centras yra 0 ( 2 ; O ).

arba

Apskritimo spindulys R yra a t k a r p o s O A ( a r b a a t k a r p o s O B ) ilgis, kuris lygus atstumui tarp tak O ir A. R a n d a m e atstum t a r p tak O ir A : ' 2 + < - 1 ~ > J ="^26

d=-3a.

ra i d reikm pirmj bei treij sistemos

b+5c=3a , b+6c=4a.

Taigi apskritimo spindulys U = V26. Tada iekomoji apskritimo lygtis yra (x-x,.) 2 +(y-y,>) 2 =R 2 , kur x, y - apskritimo c e n t r o

I pastarosios sistemos antrosios lygties a t m treij, g a u n a m e , kad koordinats. Sura i;) lygt rastsias x, y u ir R reikmes, gauname, kad apskritimo lygtis yra ( - 2 f + y 2 = 26 . Atsakymas. ( - 2 ) 2 + y 2 = 26 . iraik lygt b + 6 c = 4 a , g a u n a m e b=-2a . Vadinasi, iekomoji ploktumos lygtis yra

e=

. ra i c

a x - 2 a y + a z - 3 a = 0 . Abi ios lygties puses padalij

i ciitO (visi koeficientai a, b ir c vienu metu negali bti lygs nuliui), g a u n a m e ploktumos lygt j3 udavinys. Paraykite lygt ploktumos, einanios p e r koordinai pradi ir s t a t m e n o s vektoriui n { -2 ; 1 ; 3 }. 5 udavinys. Paraykite lygt ploktumos, einanios per tak A( 1 ; - 3 ; 2 ) ir lygiagreios ploktumai S p r e n d i m a s . Ploktumos, einanios per tak M( XU ; y ; z ) ir statmenos vektoriui b ; c }, lygtis yra n{ ; ( - x ) + b ( y - y n ) + c ( /. - Z0 ) = 0 . | pastarj lygt ra n o r m a l s Sprendimas. Jeigu ploktuma lygiagreti ploktumai vektoriaus n { -2 ; 1 ; 3 } koordinates ( a = - 2 , b = l , c = 3 ) ir tako M k o o r d i n a . e s ( X 0 =O , y.=0 , / o = 0 ), g a u n a m e , kad iekomoji ploktumos lygtis yra -2( - O ) + 1 ( y -.0 ) + 3 ( z - 0 ) = 0 , a r b a - 2 x + y + 3 z = 0 Atsakymas. -2x+y+3z=0. n {a ; b ; c) statmenas ploktumai a . Vadinasi, ploktumos 4x - 2y - z + 7 = 0 normals ax+by+cz+d=0, tai vektorius 4x - 2y - z + 7 = 0. - 2y + z - 3 = 0. Atsakymas. - 2y + z - 3 = 0.

vektorius n {4 ; -2 ; -1} yra taip pat ir iekomosios ploktumos n o r m a l s vektorius. Taigi ploktumos, einanios p e r tak A( 1 ; -3 ; 2 ) ir statmenos vektoriui n {4 ; -2 ; -1} (lygiagreios ploktumai 2 ) = 0 , arba 4x - 2y - z + 7 = 0 ), lygtis yra t.y. 4(x - l ) + ( - 2 ) ( y - (-3))+(-1)(/. -

4(x - 1) - 2(y + 3)-(z - 2 ) = 0 ,

4x - 2y - z - 8 = 0 . Atsakymas. 4x - 2y - z - 8 = 0 .

4 udavinys. Paraykite lygt ploktumos, einanios per tris takus A ( 0 ; 1 ; 5 ) , B ( 3 ; 0 ; 0 ) i r C ( - l ; 1 ; 6 ).

PRIEDAI
I. G E O M E T R I J O S U D A V I N I , D A N I A U S I A I PASITAIKANI STOJAMJ AUKTSIAS MOKYKLAS MATEMATIKOS EGZAMIN METU, TEMATIKA.
PLANIMETRUA
1. A P S K R I T I M A S IR SKRITULYS

8. I vieno tako nubrtos dvi apskritimo liestins, kuri ilgiai lygs 120. apskritimo spindul, kai atstumas tarp lietimosi tak lygus 144.

Raskite

Atsakymas. 90.

9. Stalmuo, nubrtas i apskritimo tako jo skersmen, dalija j atkarpas, kuri ilgi skirtumas lygus 18. Raskite apskritimo spindul, kai slatmens ilgis lygus 12. Atsakymas. 15. 10.Takas A yra dviej apskritim iorinio lietimosi takas. Viena bendrj licslini lieia tuos apskritimus takuose H ir D, o A H = 8 , A D = 6 . Raskite apskritim spindulius. 20 Atsakymas. 3 15 4 .

11.Skritulio, kurio spindulys lygus 13, viduje duotas takas M, nutols nuo skritulio c e n t r o atstumu, lygiu 5. l'cr tak M nubrta styga , kurios ilgis lygus 23. Raskite atkarp, j kurias takas M dalo styg, ilgius. Atsakymas. 16 ; 9 .

1. Dvi apskritimo Iicslincs kertasi smailiu k a m p u take, kurio atstumas nuo c e n t r o lygus 25. Atstumas tarp Iictimosi tak lygus 24. Apskaiiuokite apskritimo spindulio ilg|. Atsakymas. 15.

12.Vieno apskritimo viduje nubrtas kitas apskritimas taip , kad apskritimai lieiasi. Ties, einanti per didesniojo apskritimo centr, kerta didesnj apskritim takuose A ir D, o maesnj apskritim - takuose H ir C. Raskite apskritim spinduli santyk, jeigu AH : HC : C D = 3 : 7 : 2 . Atsakymas. K

2. I apskritimo vieno tako nubrtos dvi stygos, sudaranios statj kamp. A t s t u m a s t a r p Uj styg vidurio tak lygus 3,6. Apskaiiuokite apskritimo skersmen. Atsakymas 7,2.

3. Dviej susikertani apskritim spinduliai lygs 10 ir 17, o bendroji j styga dalija centrus jungiani atkarp santykiu Atsakymas. 16. 4. Stalmuo, nuleistas i apskritimo tako skersmen, dalija j atkarpas, kuri ilgi skirtumas lygus 18. Apskaiiuokite apskritimo skersmens ilg, kai stalmuo lygus 12. Atsakymas. 30. 5. Apskritimo viduje skirtingose nuo c e n t r o pusse n u b r t o s dvi lygiagreios stygos, kuri ilgiai yra 36 ir 48. Atstumas tarp slyg lygus 42. Raskite apskritimo spindulio ilg. 2 : 5. Raskite bendrosios stygos ilg.

13. Apskritimo , kurio spindulys lygus 5, viduje nubrtas kitas apskritimas, kurio spindulys lygus 3. Maesnysis apskritimas lieia didesnj. Didesniojo apskritinio styga AIl lieia maesnj apskritim take C taip, kad Atsakymas. 8. 14.Du apskritimai, kuri spinduliai lygs V2 ir 1, kertasi take A. Atstumas tarp A C : C H = 3 : 1. Raskite stygos AH ilg.

apskritim centr lygus 2. Didesniojo apskritimo styga A C kerta maesnj apskritim take H taip, kad is takas j dalija pusiau. Raskite stygos A C ilg. Atsakymas. f? J-.

Atsakymas. 30. 6. Vieno i dviej besilieiani apskritim spindulys lygus 1, o i apskritim b e d r o s liestins atkarpos, esanios tarp lietimosi tak, ilgis lygus 4. Raskite kilo apskritimo spindulio ilg. Atsakymas. 4. 15.Du apskritimai, kuri spinduliai lygs 5 ir 4, lieiasi i iors. Ties, lieianti maesnj apskritim take A, kerta didesnj apskritim takuose H ir C taip, kad A H = H C . Raskite atkarpos A C ilg. Atsakymas. S 12. ir /2, kertasi take . Atstumas tarp

7. Styga, kuri kerta apskritimo skersmen, sudaro su juo 30 kamp ir dalija skersmen atkarpas, lygias 2,8 ir 7,4. Apskaiiuokite stygos atstum iki apskritimo centro. Atsakymas. 1,15.

16 .Du apskritimai, kuri spinduliai lygs

apskritimo centr lygus 3. Per tak A nubrta ties, kertanti apskritimus takuose H ii C taip, kad AH=AC'. Raskite atkarpos AH ilg. Atsakymas, j=.

17. R spindulio viduje nubrtas r ( r < R ) spindulio apskritimas lieia didesnj apskritim take A. Per didesniojo apskritimo tak B nubta ties lieia maesnj apskritim take C, o B C = a . Raskite atkarpos A B ilg. Atsakymas,

2 6 . T r i k a m p i o kratini santykis yra 13 : 14 : 15, o jo plotas lygus 336. Raskite trikamp brtojo apskritimo spindul. Atsakymas. 8 .

2 7 . T r i k a m p i o A B C k a m p a s A lygus 45, o k a m p a s C - 3(1. Raskite kamp tarp io

VR-r
l S . D v i apskritinio, kurio spindulys lygus R, licstins, nubrtos i vieno tako, s u d a r o 60 kamp. i liestini s u d a r o m k a m p apskritim. Raskite apskritinio spindul. brtas apskritimas, kuris Iici duotj R Atsakymas. ; 3 R .

--1
trikampio auktins B D ir pusiaukratines BE. Atsakymas, arclg . 2 8 . T r i k a m p i o dviej kratini ilgiai lygs 3 ir 8 cm. A r gali trikampio plotas bti lygus: 1) IOem 2 ; 2) 15 c m 2 ; 3) 12 cm 2 . Atsakymas. 1) taip; 2) ne; 3) taip.

2 9 . T r i k a m p i o kratins proporcingos skaiiams 5, 12 ir 13. Raskite trikampio plot, kai 19.15 apskritimo vieno tako nubrtos 10 cm ir 12 cm ilgio stygos. Atsatumas tarp j vidurio tak 5 cm. Apskaiiuokite apskritimo spindul. 85 Atsakymas. cm. 8 2 0 . S t a t m u o , nuleistas i apskritimo tako skersmen, dalija j santykiu 9 : 16. Raskite to tako atstum nuo skersmens gal sum, kai apskritimo spindulys lygus 25 . Atsakymas. 7 0 . ilgiausios ir trumpiausios trikampio kratini ilgi skirtumas lygus 1,6. Atsakymas. 1,2. 3().Trikampio A B C kampai H ir C sutinka kaip 3 : 1, o k a m p o A pusiaukampine trikamp AHC dalija du trikampius, kuri plotai sutinka kaip 2 : 1 . Raskite trikampio kampus. Atsakymas. 60 n . 30 , 90 . 31.Apskritimas, brtas trikamp ABC, dalija pusiaukratin BM tris lygias atkarpas. Raskite trikampio A B C kratini ilgi santyk. Atsakymas. B C : A C : A B = 5 : 10 : 13.

2. T R I K A M P I S
3 2 . T r i k a m p i o A B C k a m p a s A lygus 75, o auktin Ii c , nubrta i k a m p o C, lygi | a B . 21. Trikampio A B C kratini , A C ir A B ilgiai yra atitinkampai lygs 50, 104 ir 102. Raskite trikampio auktins, ivestos i virns B, ilg. Atsakymas. 48. Raskite kamp C Atsakymas. 75.

33.Statumo, nubrtas i trikampio A B C kratins A B vidurio D, kerta kratin A C take M, o statinuo, nubrtas i kratins A C vidurio E, kerta kratin AB take N; = 3 = 2. Raskite trikampio A B C kampus. CM BN 2 3 Atsakymas. A = 4 5 , B = a r e s m - j = , C = a r e s i n - ^ = . 34.'Trikampio A B C kratinje B C paymtas takas D taip , kad B D : C D = I : 2 . Kokiu santykiu pusiaukratin C E dalija atkarp A D 7 Atsakymas. 3:2.

22.Trikampyjc A B C duota A B = 2 6 , B C = 3 0 ir A C = 2 8 . Raskite plot trikampio, apriboto auktine ir pusiaukampine, nubrtomis i virns B, bei tiess A C atkarpa. Atsakymas. 36. 23. Trikampio ABC pusiaukampine A D dalija kratin BC santykiu BD : C D = 2 : 1. Kokiu santykiu pusiaukratin CE dalija i pusiaukampin V Atsakymas. 3 : 1.

24.Trikampio kratins lygios 12, 15 ir 18. Apskritimas, kurio centras yra ilgiausioje trikampio kratinje, lieia trumpesnisias kratines. Raskite atkarp, kurias

apskritimo centras dalo ilgiausij kratin, ilgius. 25. Vieno trikampio kratins lygios 6,3 cm , 8,4 cm ir

Atsakymas. 8 ir 10. 3 5 . V i e n a s trikampio k a m p a s lygus kil dviej kamp sumai, trumpinusioji kratin lygi 2, o 10,5 cm. Raskite trikampio, trikampio ploto ir apie I: trikamp apibrto apskritimo ilgio santykis l y g u s ' - . Raskite 8 ilgiausij trikampio kratin. Atsakymas. , =.

panaaus duotj, kratini ilgius, inodami, kad jo p e r i m e t r a s 15,6 cm didesnis u duotojo trikampio perimetr. Atsakymas. 10,2 cm ; 13,6 cm ; 17 cm.

36.Vienas trikampio kampas lygus

kitt

dviej kamp skirtumui, trumpinusioji kratin lygi

47.Trikampio AHC kratinje paymtas takas D. Apskritimai, brti trikampius AIlO ir IiCI), lieia kratin A C atitinkamai takuose M ir N. Raskite trikampio AIlC

1, o kvadrat, nubrt ant kit dviej kratini, plot suma yra du kartus didesn u apibrto apie t trikamp skritulio plot. Raskite ilgiausij trikampio kratin.

kratini ilgius, jeigu A M = 3 , M l ) = 2 , D N = 2 , N C = 4 .

21 23 Atsakymas. , , 1 .

Atsakymas. , . /4-
3 7 . T r i k a m p i o A I i C plotas lygus 16 em , A C = 5 cm, H C = S cm. o k a m p a s C yra bukas. Raskite Ali. Atsakymas. V137 cm.
2

48.Trikampio auktin lygi 25. Kokiu atstumu nuo virns reikia nubrti ties, statmen iai auktinei, kad ivestoji ties dalyt trikampio plot dvi lygias dalis 7 Atsakymas. 12, 5 V I 49. Viena trikampio kratin lygi 15, o kit dviej kratini ilgi suma yra 27. Raskite k a m p o , esanio prie duotj kratin, kosinus, jei brtojo apskritimo spindulys Atsakymas. 150 cm". lygus 4. Atsakymas. 5 . 13

3 8 . R a s k i t e t r i k a m p i o plot, jeigu viena trikampio kratin yra 4 0 cm, o k a m p a i prie jos 35'' ir45. Atsakymas. 400(]-tg10 ).
n

39 . rikumpio auktins lyginsi2 cm, 15 cm, 20 cm. Raskite jo plot.

40.Lygiakraio trikampio auktin pratsta u pagrindo liek, kad tsa kartu su auktine bt lygi trikampio kratinei. I tokio brinio apskaiiuokite tg 15. Atsakymas. 2 - V I . 41.Trikampio kratini ilgiai yra I I , 13, 12. ilgiausi kratin nubrta pusiaukratin. Raskite jos ilg. Atsakymas. 9,5. Atsakymas. 4.

5().Dvi trikampio kratins lygios 3 ir 6. Auktini, nuleist ias kratines, ilgi aritmetinis vidurkis yra lygus treiajai trikampio auktinei. Raskite treiosios kratins ilg.

5 1 . T r i k a m p y j e auktin ir pusiaukratin, ivestos i vienos virns, dalija prie ios virns esant kamp tris lygias dalis. Raskite trikampio kampus. Atsakymas. 30 , 60 , 1X)". 52. Smailiajame trikampyje A I i C pusiaukratins HM , CN ir auktin A I I atitinkamai lygios 4 , 5 ir 6. Raskite trikampio plot. Atsakymas. 8 )-2V7.

42.Dvi trikampio kratins lygios 6 cm ir S cm. jas nubrtos pusiaukratins yra viena kitai statmenos. Raskite treij trikampio kratin. Atsakymas. s V i cm.

43.Trikampio A I l C kratins lygios A H = 2 6 cm , H C = 3 0 cm , A C = 2 9 cm. Kokiu santykiu j trikamp brto apskritimo centras dalija ptisiaukampin, ivest i virns H 7 Atsakymas. 2:1.

53. Dvi smailiojo trikampio auktins atitinkampai lygios 3 cm ir 2 S cm, o j susikirtimo takas dalija treij autin santykiu 4 4 . T r i k a m p i o pusiaukratini ilgiai lygs 5, 6 ir 5 cm. Raskite a p i e trikamp apibrto Apskaiiuokite trikampio plot.. apskritimo spindul. Atsakymas. 194 cm. Atsakymas. 6 cm 2 . 54.Trikampio kamp santykis yra 2 : 3 : 7 . Trumpiausios kratins ilgis lygus a. Raskite apie trikamp apibrto apskritimo spindul. Atsakymas, a. 5:1, skaiiuojant n u o trikampio virns.

45.'rikampio kratini santykis 5 : 4 : 3 . lietimosi takas dalija kratines, santyk.

Raskite atkarp, kurias jbrlinio apskritimo Atsakymas. 3:1,3:2,2:1.

5 5 . skritul brtas taisyklingasis trikampis ir a p i e t pat skritul apibrtas taisyklingasis trikampis. Raskite t trikampi plot santyk. Atsakymas. 1 : 4.

46.Trikampio auktin, kurios ilgis lygus 2 cm, dalija trikampio kamp santykiu 2 : 1, o trikampio pagrind - dvi dalis, kuri trumpesnioji lygi 1 cm. Apskaiiuokite to trikampio plot. Atsakymas. cm.

56.Staiojo trikampio staliniai sutinka kaip 3 : 4, o auktin, nubrta ambin, lygi 24. Raskite statini ilgius. Atsakymas. 30 ir 40.

STATUSIS TRIKAMPIS

68.Staiojo trikampio plolas lygus Q , o smailusis kampas lygus a . Raskite atstum nuo pusiaukratini susikirtimo tako iki ambins.

1 r. Atsakymas. - V Q s i n 2 .
ir V73. Raskite trikampio

5 7 . Raskite staiojo trikampio kratines, jei jos sudaro aritmetin progresij, o trikampio ambin lygi 35. Atsakymas. 21 , 28 , 35.

69.Staiojo trikampio statini pusiaukratins lygios V2 ambin. Atsakymas. 10.

58.Staiojo trikampio A I l C ( / C = 9 0 ) perimetras lygus 72 cm, o pusiaukratins CK ir auktins C M ilgi skirtumas lygus 7 cm. Raskite trikampio A B C plot. Atsakymas. 144 cm . 59.Staiojo trikampio statini ilgiai 12 cm ir 35 cm. Raskite pusiaukratins, ivestos ambin, ilg. Atsakymas. 12 c m .
2

70.Staiojo trikampio ambins takas yra vienodai nutols nuo statini ir dalija ambin 40 cm ir 30 cm ilgio atkarpas. Raskite trikampio statinius. Atsakymas. 56 cm , 42 cm. 71. Staiojo trikampio ambin lygi 41, o jo plotas lygtis 180. Raskite trikampio statinius. Ataskymas. 9 ir 40. 72.Raskite staiojo trikampio plot, jeigu jo auktin dalija ambin 32 cm ir 18 cm ilgio atkarpas. Atsakymas. 6 din2.

60.Staiojo trikampio p u s i a u k a m p i n dalija statin 4 cm ir 5 cm atkarpas. Raskite io trikampio perimetr. Atsakymas. 36.

61.Staiojo trikampio kratini ilgiai sudaro aritmetin progresij. Apskaiiuokite tokio trikampio smailiuosius kampus. Atsakymas, arsi n ; 90-arcsin^.

73. Staiojo trikampio statiniai lygs 10 ir 24. Raskite ilg apskritimo , nubrto per trumpesniojo statinio vidur ir lieianio ambin jos viduryje. Atsakymas. 31,2 .

74. Apskritimas, kurio centras yra staiojo trikampio ainbiiijc, lieia abu statinius. Rasti 62.Staiajame trikampyje A l l C k a m p a s Il stalus, o pusiaukratins A D ir B E tarpusavy jo spindul, kai trikampio statiniai lygs 21 ir 28. statmenos. Raskite k a m p C. Atsakymas, a m y . Atsakymas. 12. 75. statj trikamp A B C ( Z C = 9 0 ) brtas apskritimas, lieiantis onines kratines takuose Ai , B i , Ci . A C = 4 cm, B C = 3 cm. Raskite trikampi A B C ir A | B | C i plot santyk. Atsakymas. 5.

63.Staiojo trikampio auktin, ivesta ambin, dalija j dvi dalis, kuri ilgi skirtumas lygus 6 cm. Raskite io trikampio statini ilgius, jeigu auktins ilgis lygus 4 cm. Atsakymas. 4V ctn ir 2-Vi cm. 64.Staiojo trikampio vienas stalinis 10 vienet ilgesnis u kit statin, b e t 10 vienet trumpesnis u ambin. Raskite trikampio plot. Atsakymas. 600.

76.Staiojo trikampio maesniojo statinio projekcija ambin lygi 3,6 , o ambins ilgis lygus 10. Raskite trikamp brto apskritimo spindul. Atsakymas. 2.

77. Apie statj trikamp apibrto apskritimo spindulys lygus 8,5 ,0 brto - 3. Raskite trikampio plot. Atsakymas. 60.

65.Staiojo trikampio auktin, nuleista ambin, lygi 12. Raskite trikampio perimetr, kai ambin lygi 25. Atsakymas. 60.

78. Staiojo trikampio statini ilgi santykis lygus 1,05 , o apie trikamp apibrto ir trikamp brto apskritini spinduli ilgi skirtumas lygus 17 dm. Raskite trikampio plot. Atsakymas. 8,4 m^. 4 79.Staiojo trikampio statini santykis lygus , o auktin, ivesta ambin, lygi 12. Apskaiiuoti apibrto apie t trikamp apskritinio spindul. Atsakymas. 12,3.

6 6 . A p i c statj (rikamp A B C apibrtas apskritimas. Atstumai nuo ambins gal A ir B iki tiess, lieianios apskritim take C, atitinkamai lygs m ir n. Raskite statini A C ir BC ilgius. Atsakymas. Vm 3 + mn , Vn 3 + nm .

67.Staiajame trikampyje i staiojo k a m p o virns nubrtos auktin ir pusiaukratin. J ilgi santykis lygus 40 : 41. Rasti statini ilgi santyk. Atsakymas. 0,8.

80. Raskite stataus trikampio didesniojo smailaus kampo sinus, kai apie j trikamp apibrto apskritimo spindulys 2,5 karto didesnis u brtojo trikamp apskritimo spindul. Atsakymas. 0,8.

90.Lygiaonio trikampio pagrindas lygus 8, o auktins, nuleistos pagrind, ilgis 3. Raskite trikampio pagrindo vidurio tako atstum iki onins kratins. 91.Lygiaonio trikampio auktins ir pagrindo santykis lygus \ Atsakymas. 2,4. Raskite trikampio plot,

81.Staiiojo trikampio plotas lygus 60, o jo perimetras 40. Raskite apie t trikamp apibrto apskritimo spindul. Atsakymas. 8,5. kai jo onin kratin lygi 10. Atsakymas. 30.

82 .Staiojo trikampio A B C kampas C status, o A C : A B = 4 : 5. Apskritimas, kurio centras yra statinyje AC, lieia ambin AB, o statin BC kerta take P taip, kad BP : P C = 2 : 3. Raskite apskritimo spindulio ir stalinio BC santyk. Atsakymas. 13 : 20.

92.Lygiaonio trikampio pagrindas lygus 8, o onin kratin 12. Raskite ilg atkarpos, jungianios trikampio kamp susikirtimo takus. prie pagrindo pusiaukampini Atsakymas. 4,8. 6 : 5. Raskite to Atsakymas. 8. ir onini kratini

83.Staciojo trikampio ambins ilgis lygus u, o brtinio apskritimo spindulys r. Raskite trikampio plot. Atsakymas. (a+r)r.

93.Lygiaonio trikampio pagrindo ir onins kratins santykis lygus trikampio auktins, nuleistos pagrind, ilg, kai jo plotas lygus 48.

84. slatijj trikamp, kurio magesniojo stalinio ilgis yra K), brto apskritimo spindulys lygus 3. Raskite apie trikamp apibrto apskritimo spindul. Atsakymas. 7,25.

9 4 . | statj lygiaon trikamp brtas kvadratas, kurio dvi virns yra ambinje, o kitos dvi statiniuose. Raskite kvadrato kratin, kai ambin lygi 3m. Atsakymas. 1 1 1 1

85 .Slaiojo trikampio statiniai lygs 15 ir 20. Raskite atstum nuo trikamp brto apskritimo centi'o iki auktins, nubrtos ambin. ftft.Stniojo Atsakymas. 1. 1:

95.Lygiaonio trikampio onin kratin lygi 39, o jo pagrindas lygus 30. Raskite trikamp brto apskritimo spindul. Atsakymas. 10.

trikampio pusiaukratin, ivesta ambin, dalija statj kamp santykiu Atsakymas. 60 ; 30 .

96.Lygiaonio trikampio onin kratin 2 cm, o kampas prie virns 120. Raskite apie trikampio apibrto apskritimo skersmen. Atsakymas. 4 cm.

2. Raskite io trikampio smailiuosius kampus.

87 .Slaiojo trikampio vieno statinio ir ambins ilgi suma lygi c. Kokie turi bti stalini ilgiai, kad trikampio plotas lit didiausias V 88.J statj trikamp Atsakymas, ^ c , ^ .

97 .I .ygiaonio trikampio pagrindas 9,6 maesnis u onin kratin, o pusiaukampine onin kratin dalija atkarpas, kuri santykis lygus 0,6. Raskite trikampio perimetr. Atsakymas. 62,4. 98.Apie spindulio R apskritim apibrtas lygiaonis trikampis, kurio kampas prie virns 120". Raskite trikampio kratines. Atsakymas. R ( + etgl5"); 2Rctgl5.

brto pusapskritimio skersmuo yra ambinje, jo centras dalija

ambin 30 cm ir 40 cm atkarpas, o lankas lieia trikampio stalinius. Raskite pusapskritimio lanko, esanio tarp Iietimosi tak, ilg. Atsakymas. 12.

99.Lygiaonio trikampio onin kratin lygi 4, o jos pusiaukra.tins ilgis 3. Raskite pagrindo ilg. Atsakymas. VlO .

LYGIAONIS

TRIKAMPIS

100.Lygiaonio trikampio pagrindas lygus 48, o onin kratin lygi 30. | trikamp brtas ir apie j apibrtas apskritimai. Raskite atstum tarp apskritim centr. Atsakymas. 15.

8.Lygia onio trikampio kratins santykiuoja kaip 2 : 3 : 3 , o brtojo skritulio spindulys lygus 1. Apskaiiuokite to skritulio plot. Atsakymas. 42.

101.Lygiaoniame

trikampyje

(AB=BC)

pusiaukratin

AD

yra

statmena

pusiaukampinei CE. Raskite kamp ACB.

Atsakymas, a r e c o s - .

3. KETURKAMPIAI
BET KOKS KETURKAMPIS
102.J keturkamp, kurio i eils einanios kratins lygios 2, 3 ir 4, brtas apskritimas. Rasti k e t u r k a m p i o plot;), kai apskritimo spindulys yra 1,2. Atsakymas. 7,2. 113.Lygiagretainio striaini kvadrat suma lygi 712, o gretim kratini ilgi skirtumas lygus 6. Raskite lygiagretainio perimetr. Atsakymas. 52.

114.Lygiagretainio striains lygios 24 ir 28, o kratini ilgi skirtumas lygus 8. Raskite lygiagretainio kratini ilgius. Atsakymas. 22 ; 14 .

103.Keturkampio plotas lygus S. Per jo virnes nubrtos tiess, lygiagreios striainms. Raskite gautojo keturkampio ploti). Atsakymas. 2 S .

1 1 5 . T r u m p e s n s lygiagretainio kratins ilgis lygus 13, auktins, nuleistos ilgesn kratin, ilgis 12, o t r u m p e s n s striains ilgis lygus 15. Raskite Iygiagetainio plot. Atsakymas. 540. 116.Lygiagretain, kurio perimetras lygus 44, jo striains dalija keturis trikampius.

104.Keturkampio striaini ilgiai lygs 10 ir 20, o kampas tarp j lygus 60. Raskite plot keturkampio , kurio virns yra duotojo keturkampio kratini vidurio takai. Atsakymas. 25 V i .

LYGIAGRETAINIS
105.Lygiagretainio smailusis kampas 60, o jo perimetro ilgis lygus 90. Raskite lygiagretainio kratines, jei striain dalija jo bukj kamp dvi dalis santykiu 1 : 3. Atsakymas. 1 5 ; 30. 106.Lygiagrctainio kratins ilgiai lygs 4 ir 2, o smailusis kampas tarp jo striaini lygus 60. Raskite lygiagretainio plot. Atsakymas. 2 V I .

Dviej gretim trikampi perimetr skirtumas lygus 6. Raskite lygiagretainio kratini ilgius. Atsakymas. 8 ; 14 . trumpesniosios

117. Raskite lygiagretainio plot, jeigu jo striaini ilgiai lygs 78, o kratins ilgis lygus 25. Atsakymas. 1680.
5

118.Lygiagretainio kratins lygios 3 ir 2, o kampas t a r p j lygus arccos . Dvi statmenos

16
tiess dalija lygiagretain keturias lygiaplotcs dalis. Apskaiiuokite a t k a r p kurias ios tiess dalija lygiagretainio kratines, ilgius. Atsakymas. 2 ir . 4 . 2 ir 1 ;

107.Lygiagretainio kratins lygios 15 ir 12, O jo nelygi auktini suma lygi 22,5. Raskite didesniosios lygiagretainio auktins ilg. Atsakymas. 12,5. .

119. Apie skritul apibrtas lygiagretainis, kurio smailusis k a m p a s a . Rasti lygiagretainio plot, kai skritulio plotas lygus 3 ir e o s a = 0 , 8 . Atsakymas. 20.

108.Lygiagretainio striains lygios 14 ir 18, o k a m p o tarp j kosinusas lygus Apskaiiuokite lygiagretainio perimetr. Atsakymas. 44.

120.Lygiagrctainio kratins V i ir -Js, o smailusis kampas a. Rasti ilgesniosios striains ilg, kai s i n a = 3V10 Atsakymas. 3.

109. Apskaiiuokite lygiagretainio plot, kai jo ilgesnioji striain lygi 5 cm,o auktins - 2 cm ir 3 cm. Atsakymas. ( V H - s) cm .
2

121. Lygiagretainio A l l C D auktin, nubrta i b u k o j o k a m p o virns 11 kratin DA, dalija j santykiu A C : BD. 5 : 3 skaiiuojant nuo virns D. 2:1. A D : AI1=2. Raskite santyk

110.Lygiagrctainio b u k o j o k a m p o pusiaukampin dalija lygiagretainio kratin atkarpas, lygias 5 ir 15. Rasti lygiagretainio perimetr. Atsakymas. 70.

Atsakymas.

111 .Lygiagretainio plotas lygus 36, perimetras lygus 30, o atstumas tarp ilgesnij kratini lygus 4. Raskite atstum tarp lygiagretainio trumpesnij kratini. Atsakymas. 6.

122.Lygiagretainio plotas lygus S, o jo auktins Iii ir Ii2. Rasti lygiagretainio perimetr. Atsakymas. 2S(hi+li 2 ) /
I11I12

112.Lygiagretainio smailusis k a m p a s lygus 60, o striaini ilgi kvadrat saiitykis 3 2 Atsakymas. - a t t o a - .

123. Lygiagretainio plotas lygus S, viena jo striain dvigubai t r u m p e s n u kit, o kampas S tarp striaini lygus a . Raskite striaini ilgius. Atsakymas. .1 2.1 S

Raskite lygiagretainio gretintj kratini ilgi santyk.

135. Rombo trumpesnioji striain lygi 6 cm, smailusis k a m p a s 60. Raskite kil romlw Lygiagretainyje ivestos jo k a m p keturkampio plotas lygus kratini ilgi santyk. 4 pusiaukampins. i pusiaukampini ribojamo striain, perimetr ir plot. Atsakymas. cm ; 24 cm ; 18- em 2 .

duotojo lygiagretainio ploto. Raskite Atsakymas. 2 : 1 .

lygiagretainio

136. Kiekvienoje

rombo

kratinje yra

po vien virn

kvadrato,

kurio

kratins

lygiagreios r o m b o sriainms. R o m b o striains lygios 8 ir 12. Raskite kvadrato

ROMBAS

kratins ilg.

Atsakymas. 4,8 .

137. Rombo striaini ilgi santykis 3 : 4. Kiek kart rombo plotas didesnis u brtojo j 1 2 4 . R o m b o perimetras lygus 8%/l3 , o jo striaini ilgi suma lygi 20. Raskite r o m b o plot. Atsakymas. 48. 125.Raskite r o m b o auktin, jeigu r o m b o striains lygios 16 ir 12. Atsakymas. 9,6 skritulio plot >

, . ,.

Atsakymas. . 6

25

138. Raskite r o m b o plot, jeigu jo ilgesnioji striain yra lygi p, o smailusis kampas dvigubai maesnis u buk kamp. Atsakymas.

1 2 6 . R o m b o maesnioji striain lygi jo kratinei. Raskite rombo plot, jeigu inoma, kad romb brto skritulio plotas lygus . Atsakymas.

p2 J
6

139. romb, kurio smailusis kampas 30", brtas skritulys. .Io plotas Q . Apskaiiuokite rombo plot. 8Q Atsakymas. .

127. R o m b o sriaini ilgi suma 6 maesn u jo perimetr. Raskite rombo kratin, kai jo plotas lygus 24. Atsakymas. 5.

1 2 8 . R o m b o perimetras 24 cm, b u k a s k a m p a s 150. Raskite rombo striaines ir plot. Atsakymas. 1 2 s i n l 5 c m ; 12 eos 15 cm ; 18 em 2 . 1 2 9 . R o m b o plotas lygus 96, o striaini ilgi santykis lygus 0,75. Rasti rombo kratin. Atsakymas. 10. 1 3 0 . R o m b o trumposios striains ilgis lygus 5, o auktins - 3. Raskite rombo plot.
7

1 4 0 . R o m b o striaini ilgiai ir kratins ilgis sudaro geometrin progresij. Raskite k a m p o tarp rombo kratins ir jo ilgesniosios striains sinus jeigu inoma, kad jis didesnis u 1 -. , A) Atsakymas. 1 P17-1

Atsakymas. . 8 1 3 1 . R o m b o perimetras lygus 20, o vienos jo striains ilgis lygus 8. Raskite kitos striains ilg. Atsakymas. 3 .

STAIAKAMPIS

141. Staiakampio perimetras lygus 14, o jo striaini s u d a r o m o k a m p o sinusas lygus 0,4. Raskite staiakampio plot. 142. Staiakampio perimetras Atsakymas. 7. lygus 48, o jo sriains sudaro kamp a. Raskite

132.Auktin, nubrta i r o m b o bukojo k a m p o virns, dalija prieing kratin pusiau. Raskite r o m b o kampus. Atsakymas. 60" ir 120.

133.Raskite r o m b o kampus, jeigu rombo perimetro kvadrato santykis su jo plotu lygus 32. Atsakymas. 3 0 , 150.

staiakampio striains ilg, kai sin = 0 , 4 4 .

Atsakymas. 20 .

143. Staiakampio striain lygi 20 ir su pagrindu sudaro 30 kamp. Raskite staiakampio perimetr. Atsakymas. 20 ( i l ) .

134. R o m b o kratins kvadratas lygus jo striaini sandaugai. Raskite rombo smailj kamp. Atsakymas. 3 0 .

155.Raskite maiausio perimetro staiakampio, kurio plotas lygus Q, kratines. 144.Raskite staiakampio kratines, jeigu jo plotas lygus 300, o perimetras lygus 74. Atsakymas. 12 ir 25. 145.Staiakampio perimetras lygus 46, o Apskaiiuokite staiakampio plot. apibrto skritulio plotas lygus 72,25. Atsakymas. 120. Atsakymas. Atsakymas. Kvadratas, kurio kratin V Q 156.Lango, kurio apatin dalis yra staiakampis, o virutin - pusapskritimis, plotas lygus 4. Koks turi bti lango pagrindas, kad lango angos perimetras bt maiausias.

146.Statmuo, nubrtas i staiakampio virns striain, dalija statj kamp santykiu 1 : 3 . Apskaiiuokite, koks kamp tarp striaini santykis ? Atsakymas. 1 : 3 .

4-/2 , . 4 +

157.1 trikamp, kurio pagrindo kratin lygi , o auktin h, brtas didiausio ploto staiakampis. Raskite tokio staiakampio plot. Atsakymas.

147.Staiakampio plotas lygus 112. Ant dviej gretimj staiakampio kratini nubraiyt kvadrat plot suma lygi 260. Raskite staiakampio kratines. Atsakymas. 8 ir 14.

ah

148. kvadrat brtas staiakampis, kurio kratins lygiagreios kvadrato striainms. Kiekvienoje kvadrato kratinje yra staiakampio virn. Kvadrato striain lygi 12 m. Viena staiakampio kratin du karius ilgesn u kit. Raskite staiakampio kratines. Atsakymas. 4 m. ir 8 m. 149.Ant staiakampio kratini, kuri ilgiai lygs 2 ir 4, nubraiyti lygiakraiai trikampiai taip , kad kiekvieno j viena i kratini sutampa su atitinkama staiakampio kratine. I ^aisvusias trikampi virnes sujungiame tiesi atkarpomis. Raskite gautojo 158.Kvadrato plotas 30% didesnis u skritulio plot, o skritulio plotas lygus 80 % trikampio ploto. Keliais procentais kvadrato plotas didesnis u trikampio plot ? Atsakymas. 4 % . 159. kvadrat brtas kitas kvadratas. Vienas i smailij kamp tarp kvadrat kratini 2 lygus a. Kuriai reikmei brtojo kvadrato plotas sudarys duotojo kvadrato ploto 7 Atsakymas. = 15 , a 2 =75. 160.Apskritimas lieia dvi gretimas kvadrato kratines ir dalija kiekvien i kit dviej jo kratini 2 cm ir 23 cm ilgio atkarpas. Apskaiiuokite apskritimo spindul. Atsakymas. 17 cm.

KVADRATAS

staiakampio plot.

Atsakymas. 16 + l o V I .

150.Staiakampio plotas lygus 12, o jo striaini sudaromo kampo sinusas 0,2. Raskite staiakampio perimetr. Atsakymas. 24.

151.( spindulio R skritul reikia brti didiausio ploto staiakamp. Kokios turi bti tokio staiakampio kratins ? Atsakymas. Kvadratas, kurio kratin R V i .

152.Skritulio plotas lygus Q. skritul brtas staiakampis. Raskite staiakampio plot, jeigu jo kratini ilgi santykis m : n .

4Qmn Atsakymas. ; r- . 7t(m +n )

[2
161. kvadrat, kurio striain lygi 1 oJ, brtas skritulys. Rasti skritulio plot. Atsakymas. 25.

153. spindulio R pusskrilul brtas didiausio ploto staiakampis. Raskite lokio slaeiakampio krastines. 154.J R spindulio Atsakymas. , Rv2 . brtas staiakampis (pagrindas pusapskritimio

RV2

pusapskritim

162.J skritulio nuopjov, kuri atitinka 6 cm ilgio styga, brtas kvadratas. Jo kratin lygi 2 cm. Raskite skritulio spindul. Atsakymas. VlO cm.

skersmenyje). Kokios turi bti staiakampio didiausias? Atsakymas.

kratins, kad jo perimetras bt

4V -J R,R. 5 5

163. pusapskritim, kurio spindulys lygus 5, brtas kvadratas taip, kad viena jo kratin yra pusapskritimio skersmuo, o dvi virns priklauso apskritimui. Raskite kvadrato kratins ilg. Atsakymas. 2 V S .

TRAPECIJA
175.Trapccijos pagrind ilgiai lygs 16 ir 44, o onini kratini - 17 ir 25. Raskite trapecijos plot. 165.Trapccij pagrind ilgiai lygs 142 ir 89, o striaini - 120 ir 153. Raskite trapecijos plot. 176.Trapccijos pagrind ilgiai 9 cm ir 7 cm, viena i onini kratini , kurios ilgis 8 cm, su Atsakymas. 8316. pagrindu sudaro 30 kamp. Raskite trapecijos plot. 166.Trapecijos pagrind ilgiai yra 8,2 ir 14,2 cm. Raskite atstum tarp striaini vidurio tak. Atsakymas. 3 cm . 177.Trapccijos A l l C D onins kratins All ir CD, pratstos iki susikirtimo, kertasi take E. Raskite atkarpos B E ilg, jeigu B C = 2 , A D = 6 , o A B = 3 . 167.Tics, lygiagreti trapecijos pagrindams , dalija j dvi dalis, kuri plotai sutinka kaip m : n .Raskite ios tiess atkarpos, esanios tarp trapecijos onini kratini, ilg, jeigu trapecijos pagrind ilgiai lygs a ir b. Atsakymas. na2 + m b J J . V m+n 178.Trapccijos A B C D pagrindai BC ir A D atitinkamai lygs 12 cm ir 27 cm. Nubrus striain AC, gauti lygs kampai A B C ir ACD. Apskaiiuokite striains A C ilg. Atsakymas. 18 cm. 179.Apskritimas, kurio skersmuo yra trapecijos A B C D pagrindas AD, eina per trapecijos onini kratini AB ir C D vidurio takus ir lieia pagrind . Raskite trapecijos kampus. Atsakymas. 75", IOS li . Atsakymas. 1,5. Atsakymas. 32 cm 2 . Atsakymas. 450 .

168.Trapecijos ilgesnysis pagrindas lygus 5, o viena i onini kratini lygi 3. i n o m a , kad viena i trapecijos striaini statmena duotajai oninei kratinei, o kita dalija kamp tarp duotosios onins kratins ir duotojo pagrindo pusiau. Raskite trapecijos plot. Atsakymas. 9 , 6 . 169.Apic apskritim apibrtos trapecijos perimetras lygus 36 cm. Raskite trapecijos vidurin linij. Atsakymas. 9 cm .

180.Trapccijos trumpesniojo pagrindo ilgis lygus 6,2 cm, o atstumas tarp striaini vidurio tak - 4 cm. Raskite ilgesniojo pagrindo ilg. Atsakymas. 14,2 cm .

181.Trapecijos A l l C D onins kratins All ir C D pratstos iki tarpusavio sankirtos take M. Raskite CM, jei A B = 1 m , C D = 1,5 m , BM=O,8 in. Atsakymas. 1,2 m .

170.Trapceijos plotas lygus 377 m2, auktin 13 cm, o pagrindai sutinka kaip 13 : 16. Raskite pagrind ilgius. Atsakymas. 26 cm ir 32 cm . 8 : 3, o jos apatinio ir virutinio

182.Apie apskritim apibrta trapecija. Raskite trapecijos vidurins linijos ir perimetro santyk. Atsakymas. 1:4.

171.Trapecijos striain dalija vidurin linij santykiu

183.Trapecijos vienas pagrindas du kartus ilgesnis u kit. Per striaini susikirtimo tak nubrta ties, lygiagreti pagrindams. Raskite kiekvienos i dviej gaut trapecij auktins bei duotosios trapecijos auktins santyk. Atsakymas. 1 : 3 ; 2 : 3 .

pagrind ilgi skirtumas lygus 20. Raskite trapecijos vidurins linijos ilg. Atsakymas. 22. 172/ IVapecijos trumpesnysis pagrindas lygus 2, o prie jo esantys kampai turi po 135 . Kampas tarp striaini prie pagrind lygus 150. Apskaiiuokite trapecijos plot. Atsakymas. 2 . 173.Vienas i trapecijos kamp lygus 30, o pratstos onins kratins susikerta,

184.Trapccijos pagrindai lygs 84 cm ir 42 cm, o onins kratins - 39 cm ir 45 cm. Pcr striaini susikirtimo tak gautj trapecij plotus. nubrta ties, lygiagreti pagrindams.
2 2

Apskaiiuokite

Atsakymas. 588 cm ir 1680 c m .

sudarydamos stat kamp. Raskite maesniosios onins kratins ilg, jeigu trapecijos 185.Raskite trapecijos plot, jeigu inoma, kad sujungus jos kratini vidurio takus vidurin linija lygi 10 cm, o vienas i pagrind 8 cm. Atsakymas. 2 cm. gaunamas kvadratas, kurio kratins ilgis lygus a. Atsakymas. 174.Prie trapecijos pagrindo esani bukj kamp pusiaukanipini susikirtimo takas priklauso kitam trapecijos pagrindui. Raskite trapecijos kratines, jeigu jos auktins atstum nuo vienos i trapecijos onini kratini vidurio tako iki kitos onins ilgis lygus 12 cm, o pusiaukanipini ilgiai lygs 15 ir 13 cm. Atsakymas. 16,9 cm ; 14 cm ; 12,5 cm ; 29,4 cm . kratins. Atsakymas. / a. Iai.

186.Trapecijos pagrindo ilgis lygus 2a. o vis kil trapecijos kratini ilgiai lygs a. Raskite

187. Trapccijos pagrind ilgiai a ir b. Alkarpa, lygiagreti pagrindams, dalija trapecij dvi Iygiaplotes dalis. Raskite tos atkarpos ilg. Atsakymas. .

196.Lygiaons trapecijos striains tarpusavyje statmenos, o pagrind ilgiai lygs 12 ir 20. Raskite trapecijos plot. Atsakymas. 256 .

197.Lygiaons trapecijos pagrind ilgiai lygs 51 ir 69, o onins kratins ilgis lygus 41. 188. trapecij, kurios trumpesnysis pagrindas lygus a, brtas apskritimas. Lietimosi takas dalija vien trapecijos onini kratini m ir n ilgio atkarpas skaiiuojant nuo ilgesniojo pagrindo. Apskaiiuokite trapecijos plot. Atsakymas, ajnm"' -j. Raskite trapecijos plot. Atsakymas. 24 .

198.Lygiaons trapecijos striain dalija jos buk kamp pusiau. Maesnysis trapecijos pagrindas lygus 3 cm, o perimetras 42 cm. Raskite trapecijos plot. Atsakymas. 96 cm .

189.Trapccijos maesniojo pagrindo ir onini kratini ilgiai lygs. Koks turi bti kampas prie trapecijos didesniojo pagrindo, kad trapecijos plotas bt didiausias. Atsakymas. 60 Atsakymas. 36 c m 2 . 190. Trapecijos pagrindai apskritim spindulius. 4 cm ir 16 cm. Raskite trapecij brto ir apie j apibrto 200.Lygiaons trapecijos vidurin linija 24, o jos striains tarpusavy statmenos. Raskite Atsakymas. 4 cm
5

199.Lygiaons trapecijos striaini susikirtimo takas dalija striain santykiu Raskite trapecijos plot, jei onin kratin lygi 5 cm, o auktin 3 cm.

1 : 2.

^"4

trapecijos plot.

Atsakymas. 576 .

191 .'Trapecijos A H C D pagrindas HC lygus 130, o kampas HAD smailus ir dvigubai didesnis u kamp ADC. Apskritimas, kurio centras ant HC1 lieia tieses A C , A D ir atkarp CD. Rasti trapecijos A H C D plot, jei apskritimo spindulys lygus 5. Atsakymas. 157,5.

201.Lygiaons trapecijos striains ilgis yra 10, o jos plotas 48. Raskite auktin. Atsakymas. 8 arba 6 . 202.Lygiaons trapecijos pagrindai lygs 20 cm ir 8 cm, o smailusis kampas 60. Rasti ios trapecijos plot ir perimetr. Atsakymas. 84>/3 e m ' ; 52 em. Q\p2. Rasti trapecijos

192.rodykite, kad alkarpa, jungianti trapecijos pagrind vidurio takus, eina per trapecijos striaini susikirtimo tak bei onini kratini susikirtimo tak.

203.Lygiaons trapecijos plotas lygus 4S0, o onin kratin lygi didiojo pagrindo ilg, jei smailusis kampas lygus 45 .
n

Atsakymas. 68 .

2 0 4 . P e r lygiaons trapecijos onines kratines nubrtos tiess susikerta staiuoju kampu. Trapecijos plotas lygus 12 cm 2 , o auktin 2 cm. Apskaiiuokite trapecijos kratines.

LYGIAONE

TRAPECIJA

Atsakymas. 4 cm ; 8 cm ; 2 J 2 cm ir 22 cm. 205.Lygiaons trapecijos onins kratins pratstos iki susikirtimo sudaro stat kamp.

193.Lygiaons trapecijos maasis pagrindas lygus oninei kratinei, o striain statmena oninei kratinei. Raskite trapecijos kampus. Atsakymas. 60 ir 120.
n

Raskite trapecijos didiojo pagrindo ilg, kai jos auktin lygi 2, o plotas 12. Atsakymas. 8 . 206.Apskaiiuokite lygiaons trapecijos plot, kai jos pagrind ilgiai 10 cm ir 26 cm, o striains statmenos oninms kratinms. Atsakymas. 216 c m ' .

194.Lygiaons trapecijos pagrinadai lygs 12 ir 18, o kampo prie ilgesniojo pagrindo kotangentas lygus . Raskite trapecijos striains ilg. Atsakymas. 17.

207.Lygiaons trapecijos pagrindai ir onin kratin atitinkamai sutinka kaip 1 0 : 4 : 5, 195.Lygiaons trapecijos auktins ir vidurins linijos ilgi suma lygi c, o trapecijos plotas lygus S. Raskite k a m p o tarp trapecijos striaini sinus. Atsakymas, s i i a = 2S . o trapecijos plotas lygus 112. Raskite trapecijos perimetr. Atsakymas. 48 .

208.Lygiaones trapecijos auktin lygi Ii, o k a m p a s tarp striaini prie onin kratin lygus a . Apskaiiuokite trapecijos vidurin linij. Atsakymas, h ctg . 217.Lygiaons trapecijos pagrindai lygs 21 ir 9 cm, o onin kratin 10 cm. Raskite apie toki trapecij apibrto apskritimo spindul. 69 Atsakymas. cm.

209.Lygiaons trapecijos k a m p a s prie pagrindo lygus 45, o auktins ir ilgesniojo pagrindo ilgi suma lygi a. Kokia turi bti trapecijos auktin, kad trapecijos plotas bt didiausias. Atsakymas. ^ .

8
218.Apskritimo brto lygiaon trapecij spindulys VG kart maesnis u apskritimo, apibrto a p i e i trapecij, spindul. Raskite kamp, esant prie didesniojo trapecijos pagrindo. Atsakymas. 45.

2 1 0 . A p i c apskritim apibrta lygiaon trapecija, kurios vienas pagrindas tris kartus didesnis u kit. Raskite apibrto apie trapecij ir brto trapecij apskritim spinduli santyk. 211.Lygiaons trapecijos Atsakymas. vidurin linija lygi IO cm, o vienas pagrindas S cm.

219.Apskaiiuokite ilgesnj pagrind lygiaons trapecijos, apibrtos apie apskritim, kai trapecijos onin kratin lygi 15, o apskritimo spindulys 6. Atsakymas. 2 4 .

2 2 0 . A p i c 2 cm spindulio apskritim apibria lygiaon trapecija, kurios plotas 20 cm 2 . Raskite trapecijos kratines. 221. lygiaon Atsakymas. 4 ;5 ;6 . trapecijos

Apskaiiuokite trapecijos striain bei plot, jei k a m p o prie didesniojo pagrindo tangentas lygus - - .

V2I

r Atsakymas. 11 cm, 10V21 cm*.

pagrindai lygs 9 ir 5 cm.

trapecij brtas apskritimas. Raskile jo spindul, jeigu 3V5 Atsakymas. cm.

2 1 2 . R a s k i t e lygiaons trapecijos perimetr, jei jos pagrindai sutinka kaip 1 : 3, o auktin lygi maesniajam pagrindui ir lygi - ( 2 - V 2 ) . 5 213.Lygiaons trapecijos pagrind santykis lygus 3 : 2 . Apskritimas nubrtas taip, kad didesnysis jos pagrindas yra jo skersmuo, o i virutinio pagrindo ikerta atkarp, lygi io pagrindo pusei. Kokiu santykiu apskritimas dalija trapecijos onines kratines ? Atsakymas. 1 : 2. 2 1 4 . R a s t i lygiaons trapecijos , kurios pagrindai yra 20 cm ir 12 cm, onins kratins ir jsriains ilgius, jei inoma, kad apibrto apskritimo centras yra didesniame pagrinde. Atsakymas. 4V cm , sV cm. 215.Lygiaons trapecijos pagrind ilgiai 6 ir 8 cm, o auktin 7 cm. Raskite apie trapecij apibrto apskritimo spindul ir atstum 11110 apskritimo c e n t r o iki onins kratins. Atsakymas. 5 ; . Atsakymas. 2,4.

222.J lygiaon trapecij brtas apskritimas, kurios spindulys 10. Atstumas tarp onini kratini lietimosi su apskritimu tak lygus 16. Raskite trapecijos plot. Atsakymas. 500. 2 2 3 . A p i e apskritim apibrta lygiaon trapecija. Keturkampio, kurio virns yra

lietimosi takuose, plotas sudaro trapecijos ploto. Koks trapecijos pagrind santykis V 8 Atsakymas. 3. 2 2 4 . A p i c apskritim apibrta lygiaon trapecija, kurios ilgesnysis pagrindas lygus 20. Raskite trapecijos maesnj pagrind, kai apskritimo spindulys lygus 5. Atsakymas. 5 . 2 2 5 . A p i e 15 cm ilgio skersmens apskritim apibrta lygiaon trapecija, kurios onin kratin lygi 17 cm. Rasti trapecijos pagrindus. Atsakymas. 25 ir 9.

2 2 6 . A p i c skritul apibrtos lygiaons trapecijos plotas lygus S. Raskite trapecijos onin kratin, jei jos smailusis kampas prie pagrindo lygus 30". Atsakymas. V2S

216.Lygiaons trapecijos pagrindai lygs 40 ir 48, o auktin 8. Raskite apie t trapecij apibrto apskritimo spindul, kai apskritimo centras yra alia trapecijos. Atsakymas. 25 .

227. lygiaon trapecij brtas skritulys. Lietimosi takas onin kratin dalija | dvi atkarpas, kuri ilgiai 1 1 1 ir n . Raskite trapecijos plot. Atsakymas. 2(m 1 n)Vmn

237.Staiosios trapecijos didesniojo p a g r i n d o ilgis lygus 15, pasvirosios onins kratins 228 . lygiaon trapecij, kurios pagrind ilgiai lygs ir b , brtas skritulys. R a s k i t e skritulio plot. Atsakymas. ab. 10, o smailiojo k a m p o kosinusas 0,8. Raskite trapecijos plot. 2 3 8 . staij trapecij brto apskritimo c e n t r a s nutols n u o A t s a k y m a s . 66. ,onins kratins gal per

3 cm ir 9 cm. Apskaiiuokite trapecijos kratines. 36 12 18 3 Atsakymas, r cm , r cm ,r cm , - r cm .

229-1 lygiaon trapecij, kurios pagrind ilgiai lygs ir b, brtas apskritimas. Raskite trapecijos striains ilg. Atsakymas. ^ V a 2 + b 2 + 6 a b .

VlO

VlO

VlO

VlO

239.Staiosios trapecijos A B C D k a m p a i A ir D stats, kratin A l i lygiagreti kratinei C D , 230. lygiaon trapecij, kurios smailusis kampas prie pagrindo lygus a, brtas spindulio R apskritimas. R a s k i t e trapecijos p e r i m e t r . Atsakymas. 8R sina A B = I , C D = 4 , A D = 5 . K r a t i n j e A D p a y m t a s takas M taip, k a d k a m p a s C M D yra dvigubai didesnis u k a m p B M A . Kokiu santykiu takas M dalija kratin A D 7 AM 2 Atsakymas. = .

231. Apie apskritim apibrta lygiaon trapecija, kurios smailusis k a m p a s prie p a g r i n d o lygus a . A p i e i trapecij a p i b r t a s apskritimas. R a s k i t e apskritim spinduli santyk. Vllsin 2 CC Atsakymas.

-7

MD

240.Staiosios trapecijos pagrindai 16 ir 25, o jos Irumpesnioji striain s t a t m e n a oninei kratinei. Rasti trumpesnij striain. A t s a k y m a s . 20 .

2 4 1 . R a s k i t e staiosios trapecijos, kurios pagrindai lygs 7 cm ir 3 c m , o smailusis k a m p a s lygus 60, plot. Atsakymas. 20V3 em 2 . 12

2 4 2 . J staij trapecij brto apskritimo c e n t r a s nutols n u o onins kratins gal

STAIOJI TRAPECIJA
232 .Staiosios trapecijos auktin lygi 8, o plotas lygus 96. R a s k i t e trapecijos p e r i m e t r , kai pagrind ilgi s k i r t u m a s lygus 6. Atsakymas. 42 .

cm ir 9 cm atstumais. Raskite trapecijos vidurin linij.

A t s a k y m a s . 14,7 . trapecijos

243.Staiosios trapecijos vidurin linija 12, o jos plotas lygus 96. R a s k i t e perimetr, kai trapecijos pagrind s k i r t u m a s lygus 6. 244. staij trapecij brtas skritulys, kurio A t s a k y m a s . 42 . spindulys lygus 2,5.

Pagrindams

nestatmenos kratins ilgis 13. Raskite trapecijos plot. 233. Raskite staij trapecij brto a p s k r i t i m o spindul, jeigu o n i n s kratins,

Atsakymas. 45.

245.Staiosios trapecijos onin kratin yra s t a t m e n a p a g r i n d a m s , o jos ilgis yra du kartus didesnis u m a e s n i o j o trapecijos p a g r i n d o ilg, lyg a. T r a p e c i j o s striains s t a t m e n o s viena kilai. R a s k i t e a t s t u m l a r p trapecijos striaini vidurio tak. Atsakymas. 1,5 a . 2 4 6 . A p i e skritul, kurio spindulys r, apibria staioji trapecija. Rasti jos plot, kai 3r maesnysis p a g r i n d a s yra . , Atsakymas. 4,5 r .

n e s t a t m e n o s p a g r i n d a m s , ilgis lygus 13 cm, o pagrind ilgi s k i r t u m a s lygus 12 c m . Atsakymas. 2,5 cm . 234 .Staiosios trapecijos striain lygi jos oninei kratinei. R a s k i t c j o s o n i n kratin, jei auktin lygi 3, o vidurin linija lygi . Atsakymas. 6 .

235. Staiosios trapecijos striain lygi jos oninei kratinei. R a s k i t e t r a p e c i j o s vidurin linij, jei j o s auktin lygi 2 cm, o onin kratin lygi 4 cm. Atsakymas. . 247.Staiosios trapecijos o n i n kratin lygi maesniajam p a g r i n d u i ir s u d a r o su juo 120" kamp. Raskite trapecijos plot, jei didesnysis pagrindas lygus Atsakymas. 7, 5.

236. Staiosios trapecijos pagrindai lygs 18 ir 26. Raskite trapecijos plot, kai jos striain s t a t m e n a oninei kratinei. Atsakymas. 264 .

248.Staiosios trapecijos plotas lygus S,o smailusis kampas lygus a. Raskite trapecijos auktin, jei jos trumpcsnioji striain lygi ilgesniajam pagrindui. Atsakymas. ^ S c t g a . 249.1 staiiy trapecij (viena onin kratin statmena pagrindams), kurios pagrind ilgiai 24 cm, 8 cm, o auktins ilgis 12 cm, brtas didiausio ploto staiakampis (dvi staiakampio virns yra oninse trapecijos kratinse, o kitos dvi - didiajame pagrinde). Raskite tokio staiakampio plot. Atsakymas. 108 cm2 .

256.Taisyklingosios keturkamps prizms pagrindo plotas lygus 7, o onins sienos striain su pagrindu sudaro kamp a. Raskite prizms striains ilg, kai tg = V. Atsakymas. 7. 257.Taisyklingosios eiakamps prizms vis briaun ilgiai lygs 1. Raskite pjvio, einanio per pagrindo kratin ir ilgesnij prizms striain, plot. Atsakymas. 3.

258.Taisyklingosios keturkamps prizms striaininio pjvio plotas lygus S, o onins sienos striain su pagrindo ploktuma sudaro kamp a. Raskite prizms tr. Atsakymas. ^/V2 Sctga .

STEREOMETRIJA

259.Taisyklingos keturkamps prizms striain su pagrindo ploktuma sudaro kamp a, S-y/ctg a o jos oninio paviriaus plotas lygus S. Raskite prizms tur. Atsakymas. .

1. PRIZM
250:Taisyklingosios keturkamps prizms striain lygi 5 ir su pagrindo ploktuma sudaro 22"30' kamp. Raskite prizms oninio paviriaus plot. Atsakymas. 25 .

260.Taisyklingosios trikamps prizms tris lygus V, o pagrid plot suma lygi oninio paviriaus plotui. Raskite prizms paviriaus plot. Atsakymas. 4 ^ 2 7 V 4 .

251.Staiosios prizms pagrindas yra lygiaonis trikampis, kurio pagrindas lygus , o kampas prie jo lygus 45. Rasti prizms tr, jei jos oninio paviriaus plotas lygus pagrind plot sumai. Atsakymas. ( / 2 - 1 ) . 8 252.Taisyklingosios trikamps prizms tris lygus 12V, o oninio paviriaus plotas lygus 6. Raskite prizms pagrindo kratins ilg. Atsakymas. 24 .

261.Taisyklingosios trikamps prizms tris lygus V. Kokia turi bti pagrindo kratin, kad visas prizms pavirius bt maiausias 7 Atsakymas. V 4 V .

262.1'cr taisyklingosios trikamps prizms apatinio pagrindo kratin ir prieais j esani virutinio pagrindo virn nubrta ploktuma. Su apatinio pagrindo ploktuma ji sudaro 45 kamp. Pjvio plotas lygus S. Raskite prizms tr. Atsakymas. sVs ~ .

253.Taisyklingosios keturkamps prizms pagrindo kratin lygi 3. Raskite prizms tr, kai kampo tarp prizms striains ir onins sienos kotangentas lygus /2. Atsakymas. 27 254. Taisyklingosios eiakamps prizms didiausios striains ilgis lygus 8 ir jos sudaromo kampo su onine briauna didumas yra 30. Raskite prizms tr. Atsakymas. 72. 255.Staiosios prizms pagrindas yra trapecija, kurios trys kratins lygios ir kiekvienos j ilgis 2, o ketvirtosios ilgis 4. Raskite prizms striaininio pjvio plot, kai prizms briaunos ilgis W I . Atsakymas. 24 .

263.Duota staioji trikamp prizm AHCAiIliCi ( , IlBi , CCi - onins briaunos), kurioje AC=G , AAi =8. Pcr virn A ivesta ploktuma, kertanti briaunas BBi ir CX i atitinkamai takuose M ir N. Raskite , kokiu santykiu i ploktuma dalo prizms tr, jeigu inoma, kad B M = M B i , o A N yra kampo CACi pusiaukampin. Atsakymas. 7 : 1 7 . 264.Pasvirosios prizms pagrindas - taisyklingasis trikampis, kurio kratin onins briaunos ilgis b, o viena j su prie pagrindo esaniomis kratinmis sudaro 45" kampus. Raskite onin prizms paviri. Atsakymas, b(V2 . I) .

265. Atstumas tarp pasvirosios trikamps prizms bet kuri dviej onini briaun lygus a. onin briauna lygi / ir pasvirusi pagrindo ploktum 60 kampu. Raskite prizms paviri. Atsakymas. 3 a f + a 2 V 3 .

2 7 2 . S t a i a k a m p i o gretasienio striain lygi 34 ir sudaro su pagrindo ploktuma 60 kamp, o trumpesnioji pagrindo kratin lygi 8. Raskite gretasienio pagrindo plot. Atsakymas. 120. 273.Staiakampio gretasienio onins sienos striain lygi 13, o tos sienos pagrindo kratin lygi 12. Rasti kitos pagrindo kratins ilg, kai gretasienio tris lygus 120. Atsakymas. 2 . 274.Staeiojo gretasienio pagrindas yra rombas, kurio trumpesniosios striains ilgis 6, gretasienio trumpesniosios striains ilgis 10, o oninio paviriaus plotas 229.

266.Staiosios prizms pagrindas - statusis trikampis, kurio ambin c ir smailusis kampas 30. I'er apatinio pagrindo ambin ir virutinio pagrindo staiojo kampo virn nubria ploktuma. Su pagrindo ploktuma ji sudaro 45 kamp. Raskite trikamps piramids, kuri ploktuma nukerta nuo prizms, tr. c Atsakymas. .
3

267.Trikamps prizms A B C A i B i Q takai M , N ir P yra atitinkamai pagrindo ABC kratini AB , BC ir C A vidurio takai. Atkarpos MC 1 , NA, , PB1 yra poromis statmenos viena kilai, o kiekvienos j ilgis lygus a. Raskite prizms tr. Atsakymas. . 268.Taisyklingosios keturkamps prizms A B C D A | B I Q D I pagrindo kratins ilgis lygus a. Per tak CI nubrta ties, statmena ploktumai B A I D . Raskite ios tiess atkarpos, esanios prizms viduje, ilg, jeigu onins briaunos ilgis lygus a V I . Atsakymas. ^VToa.

Raskite ilgesniosios gretasienio striains ilg.

Atsakymas. 12 .

275.Staiojo gretasienio pagrindo kratins, kuri ilgiai lygs 4 ir 3, sudaro 60 kamp. onin briauna lygi pagrindo kratini geometriniam vidurkiui. Raskite gretasienio didesniosios striains ilg. Atsakymas. 7 .

2 ,

276.Staiojo gretasienio pagrindas yra lygiagretainis, kurio kratins lygios 1 ir 2, o smailusis kampas 60. Rasti ilgesnij gretasienio striain, kai jo auktin lygi 3. Atsakymas. 4 . 277.Staiojo gretasienio briaunos, ieinanios i vienos virns, lygios 1 , 2 ir 3, o dvi maesniosios briaunos sudaro 60 kamp. Raskite didesniosios gretasienio striains ilg. Atsakymas. 4 .

278.Slaiojo gretasienio pagrindas yra rombas, kurio striains lygios 16 ir 12, o tris lygus

2. GRETASIENIS
269.Staiojo gretasienio pagrindas yra rombas, kurio vienos striains ilgis lygus 16, o kratins ilgis 10. Gretasienio trumpesniosios striains su pagrindo ploktuma sudaromo kampo sinusas lygus 0,6. Raskite gretasienio tr. Atsakymas. 864.

576. Raskite gretasienio oninio paviriaus plot. 279.Staiojo gretasienio striains lygios 9 cm ir

Atsakymas. 240 . cm, pagrindo perimetras lygus Atsakymas 64 em'.

18 cm, onin briauna lygi 4 cm. Apskaiiuokite gretasienio tr.

280.Staiakampio gretasienio striain 13 cm, o jo onini sien striains lygios 4\/ cm ir 3Vl7 cm. Apskaiiuokite gretasienio tr. Atsakymas. 144 c m ' .

270.Staiojo gretasienio onin briauna lygi 10, o pagrindo kratins lygios 11 ir 23. Raskite gretasienio maesniojo striaininio pjvio plot, kai jo pagrindo striains santykiuoja kaip 2 : 3 . Atsakymas. 200.

281. Staiojo gretasienio pagrindas yra rombas. Pagrindo striaini ilgiai yra 8 ir 2V23, o onins sienos striains ilgis lygus 12. Raskite trumpesniosios gretasienio striains ilg. Atsakymas. 13.

271.Staiojo gretasienio pagrindas - lygiagretainis, kurio vienas kampas lygus 30. Pagrindo plotas 4 dm2. Gretasienio onini briaun plotai 6 dm2 ir 12 din2. Apskaiiuokite gretasienio tr. Atsakymas. 12 dm 3 .

282 .Staiojo gretasienio pagrindo kratini ilgiai lygs 4 ir 6, o smailusis k a m p a s tarp j lygus 30. Ilgesnioji pagrindo striain lygi Irumpcsniajai gretasienio striainei.

Apskaiiuokite gretasienio tr.

Atsakymas. 40V27 .

283.Staiakampio grclasicnio matmenys 2 cm, 3 cm ir 6 cm. Kubo ir io gretasienio tri santykis lygus j paviriaus plot santykiui. Rasti kubo briaunos ilg. Atsakymas. 3 cm . 2 8 4 . P c r staiakampio gretasienio A B C D A | B , C i D | virnes A , C ir Di nubria

4. PIRAMID
292.Piramids pagrindas - statusis trikampis, kurio statiniai lygs 7 ir 24. Piramids sienos, einanios per io trikampio statinius, yra statmenos pagrindo ploktumai, o treioji siena su pagrindu sudaro 60 kamp. Raskite piramids auktin. Atsakymas. 6,72^3.

ploktuma sudaro 60 dvisien kamp. Pagrindo kratins lygios 4 cm ir 3 cm. Rasti gretasienio lrj. Atsakymas. 144>/ 5 285.Staiojo gretasienio pagrindo kratins lygios ir b, smailusis kampas ta j 60. i cm 3 .

293.Piramids pagrindas yra lygiaonis trikampis, kurio onins kratins lygios 6, o pagrindas 8. Apskaiiuokite piramids tr, kai visos onins briaunos lygios 9. Atsakymas. 48 .

ilgesnioji . . gretasienio turj.

Pagrindo

striain lygi trumpesniajai . ab\/6ab Atsakymas. .

gretasienio

striainei.

Raskite 294.1'iramids SABC pagrindas yra lygiakratis trikampis A B C kurio kratins ilgis lygus . Siena SAB statmena pagrindo ploktumai, o sien SAC ir SllC auktini, ivest i virns S, ilgiai atitinkamai lygs -/a ir V i a . Raskite piramids auktin.

& 3. KUBAS
286.Raskite smailj kamp tarp kubo striaini. Atsakymas. - . 4 295.Piramids pagrindas - lygiakratis trikampis, kurio kratin a. Viena jos onin siena taip pat lygiakratis trikampis, ji statmena pagrindo ploktumai. Raskite piramids viso Atsakymas, arccos-^ . paviriaus plot. Atsakymas.

a 2 V3(2 + V5)
.

287. Kubo viso paviriaus plotas lygus 36 cm 2 . Raskite atstum tarp dviej prasilenkiani jo briaun vidurio tak. Atsakymas . 3 cm .

2 9 6 . Piramids pagrindas - lygiaonis trikampis, kurio kratini ilgiai 12 , 10 ir 10. onins sienos su pagrindo ploktuma sudaro 45 kamp. Apskaiiuokite piramids tr. Atsakymas. 48. 297'rikamp s piramids onins briaunos yra vienodo ilgio ir lygios a. I trij plokij virns kamp, kuriuos sudaro los briaunos, du lygs 45 , o treias - 60". Raskite piramids tr. Atsakymas. .

288. Kubo briaun, ieinani i vienos virns, galai sujungti tiesi atkarpomis. Gautojo trikampio plotas lygus 8-. Raskite kubo tr. Atsakymas. 64 .

289.Kubo virutinio pagrindo centras sujungtas su apatinio pagrindo kratini vidurio takais. Rasti gautos piramids onin paviri, kai kubo briauna lygi 2. Atsakymas. 6.

290.Kubo, kurio briauna a, virutins sienos centras sujungtas su pagrindo virnmis. Raskite gautos piramids vis paviri. Atsakymas.

aJ

a2(V + l).
298.Piramids auktin lygi 16, o jos pagrindo plotas lygus 512. Kokiu atstumu nuo pagrindo yra piramids pjvis, lygiagretus pagrindui, kai jo plotas 50 ? Atsakymas. 11. 299.Piramids pagrindas yra staiakampis, kurio kratins lygios 6 ir 8. Apskaiiuokite piramids tr, kai visos onins briaunos lygios 13. Atsakymas. 192 .

291.Duotas kubas ABCDAiB,C|D,, kurio briauna lygi a. P e r j o sienos AI3CD striaine A C nubrta ploktuma, lygiagreti tiesei HO1 : ia O t - sienos A,BiC 1 Di centras. Raskite gauto pjvio plot. Atsakymas. .

300. Piramids pagrindas - staiakampis, kurio kratins 6 cm ir 15 cm. onins briaunos 308.Piramids pagrindas yra kvadratas, kurio kratin lygi 3. Dvi onins sienos yra yra vienodo ilgio, o piramids auktin lygi 4 cm. Raskite piramids oninio paviriaus plot. Atsakymas. 126 cm 2 . statmenos pagrind, o kilos dvi su pagrindu sudaro kamp a . Raskite piramids paviriaus plot, kai s i n a = 0 , 6 . 301.Piramids pagrindas yra staiakampis, kurio kratins 5 cm ir 9 cm. Viena i onini 309.Piramids pagrindas kvadratas, jos auktin eina p e r vien pagrindo virni ; briaun statmena pagrindo ploktumai, jos ilgis 12 cm . Apskaiiuokite viso piramids paviriaus plot. Atsakymas. 225 cm 2 . piramids pagrindo kratin lygi 20, o auktin 21. Apskaiiuokite piramids oninio paviriaus plot. Nurodymas. Visos keturios duotosios piramids onins sienos yra statieji trikampiai, o 310.Piramids pagrindas yra rombas, kurio smailusis kampas lygus 60, o rombo kratins j plotai lygs statini sandaugos pusei. 302. Piramids pagrindas - staiakampis, kurio plotas S. Dvi onins sienos statmenos pagrindo ploktumai, o kitos dvi pasvirusios j 30 ir 60 kampais. Raskite piramids tr. Atsakymas. . ilgis 8/. Piramids auktin eina per rombo centr, o trumpiausios onins briaunos ilgis lygus 5. Raskite piramids tr. Atsakymas. 288 . Atsakymas. 1000 . Atsakymas. 27 .

sV

311.Piramids pagrindas - rombas, kurio kratin lygi 15, o didesniosios striains ilgis lygus 24. Piramids onins sienos su pagrindo ploktuma sudaro 45 kamp. Raskite piramids tr. Atsakymas. 518,4.

303. Keturkamps piramids pagrindas - staiakampis, kurio plotas S; onins jo briaunos lygios ir sudaro su pagrindo ploktuma 45 kamp. Kampas tarp pagrindo sriaini Atsakymas. SV-V27 .

312.Piramids pagrindas - rombas, kurio striains 6 m ir 8 m ; piramids auktin eina per striaini susikirtimo tak ir lygi 1 m. Raskite piramids oninio paviriaus plot. Atsakymas. 26 m . 313.Piramids SABCD pagrindas yra rombas, kurio kratin lygi , o smailusis kampas lygus a . Piramids auktin eina per rombo A B C D centr. Sien SAB ir SCD ploktumos statmenos viena kitai. Raskite piramids tr. Atsakymas. - ^ o J s i n 2 a . 314.Taisyklingojo tetraedro (visos briaunos lygios) tris lygus V. Raskite jo auktins ilg. Atsakymas. 315.Taisyklingosios trikamps piramids plokiasis kampas prie virns lygus 60, o apskritimo, apibrto apie onin sien, sindulys R. Raskite piramids tr.

lygus 60 . Raskite piramids tr.

304.1'iramids pagrindas - lygiaonis trikampis, kurio kratins 40 cm , 25 cm ir 25 cm . Piramids auktin eina per kampo, esanio prie 40 cm kratin, virn ir lygi 8 cm. Apskaiiuokite piramids onin paviri. Atsakymas. 540 cm 2 . 305.Piramids pagrindas lygiagretainis, kurio kratini ilgiai 3 ir 7, o viena j o striain lygi 6. Piramids auktin eina per pagrindo striaini susikirtimo tak ir jos ilgis 4. Raskite piramids onini briaun ilgi sum. Atsakymas. 22 .

306.Kclurkamps piramids S A B C D pagrindas yra lygiagretainis AI3CD. Pcr briaun AB ir briaunos SC vidurio tak M ivesta ploktuma. Gautasis pjvis dalo pagrind dvi dalis. Raskite i dali tri santyk. Atsakymas. 3 : 5 . Atsakymas. R3 . , o onins

307.Piramids pagrindas yra kvadratas. Viena piramids briauna statmena pagrindui. Ilgiausioji briauna lygi 6 cm ir su pagrindu sudaro 45 kamp. Raskite pagrindo plot. Atsakymas. 9 c m 2 .

316.Taisyklingosios trikamps piramids pagrindo perimetras lygus briaunos ilgis 21. Raskite piramids tr. Atsakymas. 900 .

317.Tic.scs atkarpos, jungianios taisyklingosios trikamps piramids pagrindo centr su onins briaunos viduriu, ilgis lygus pagrindo kratins ilgiui. Raskite onini sien sudaromo dvisicnio kampo kosinus. 7 Atsakymas. .

326.Taisyklingosios trikamps piramids pagrindo kratin lygi

ir su onine briauna

sudaro kamp a. Raskite plot pjvio, nubrto per piramids onin briaun ir

a2
auktin. Atsakymas. 4 tga . 327.Taisyklingosios trikamps piramids tris V, o kampas ta auktins ir onins

318.Taisyklingosios trikamps piramids pagrindo kratin lygi 10. Rasti piramids auktin, kai jos oninio paviriaus plotas du karius didesnis u pagrindo plot.

briaunos lygus a . Kam lygi auktin . Atsakymas. 5 . 319.Taisyklingosios trikamps piramids auktin lygi 1, o jos pagrindo kratin lygi 6. Raskite piramids oninio paviriaus plot. Atsakymas. 18 .

Atsakymas. V 3tga

328.Taisyklingosios keturkamps piramids plokiasis kampas prie virns lygus 60, o onin sien brto apskritimo spindulys r. Raskite piramids tr. Atsakymas. 4 r V . 329.Taisyklingosios keturkamps piramids pagrindo striaini ir onini briaun ilgiai lygs /. Raskite piramids tr. Atsakymas. 0,75 .

320.Taisyklingosios trikamps prizms onin briauna su pagrindo ploktuma s u d a r o 30 kamp ir jos a t s t u m a s iki prieingos pagrindo kratins vidurio lygus 6. piramids tr. Atsakymas. 128 . Raskite

321 .l'iramids pagrindas - taisyklingas trikampis su kratine a. Viena onin briauna statmena pagrind, o kilos dvi sudaro su pagrindu kamp a. Raskite piramids tr. Atsakymas.

330.Taisyklingosios keturkamps piramids pagrindo plotas lygus 9, o plokias kampas 4 prie pagrindo a . Raskite piramids tr, kai shot = . Atsakymas. 18 .

o'VJtga
12

331.Taisyklingosios keturkamps piramids auktin lygi 2, o onins sienos su pagrindo 4 ploktuma s u d a r o m o k a m p o tangentas lygus . Raskite piramids piln paviri.

322 .Taisyklingosios trikamps piramids onin siena su pagrindo ploktuma s u d a r o 30 kamp, o apie pagrind apibrto apskritimo spindulys lygus 2. Raskite piramids oninio paviriaus plot. Atsakymas. 6 . Atsakymas. 24 . 332.Taisyklingosios keturkamps piramids onin briauna , kurios ilgis lygus C, sudaro su

323.Taisykling;ij trikamp piramid kerla ploktuma, kuri statmena pagrindui ir dalija dvi jo kratines pusiau. Duotosios piramids pagrindo kratin lygi , o dvisienis kampas prie pagrindo 45 . Raskite nukirstos piramids tr. Atsakymas, r . pagrindu k a m p a . Apskaiiuokite piramids tr.

1 .
Atsakymas, r s i n 2 a c o s a .

333.Apskaiiuokite taisyklingosios keturkamps piramids tr, jei jos viso paviriaus plotas lygus 1440 dm2, o auktins ir pagrindo kratins ilgiai sutinka kaip 6 : 5 . Atsakymas. 3200 d m ' . 334.Taisyklingosios keturkamps piramids oninio paviriaus plotas lygus 14,76, o pilno paviriaus plotas lygus 18. Raskite piramids tr. Atsakymas. 4,32 .

128
324.Taisyklingosios trikamps piramids pagrindo kratins ilgis lygus a, onin briauna su pagrindo ploktuma sudaro kamp a. Raskite piramids tr. Atsakymas. a'tga . 12 325.Taisyklingosios trikamps piramids plokiasis kampas prie virns lygus a. Raskite piramids oninio paviriaus ir pagrindo plot santyk. Atsakymas. V c t g ^ .

335.Taisyklingosios keturkamps piramids SAHCD pagrindo kratin lygi 2, auktin V I . Raskite atstum tarp onins briaunos SA ir pagrindo sriains HD. Atsakymas. I.

336.Raskilc taisyklingosios kcturkains piramids tr, jei jos onin briauna lygi , o striaines pjvis ir piramids pagrindas yra lygiaploiai. 4a 1 Atsakymas. j = .
ISvS

346.Ritinio pagrindo plotas lygus oninio paviriaus plotui, o ainio pjvio striains ilgis lygus 2V17. Raskite pagrindo spindulio ilg. Atsakymas. 4 .

337.Taisyklingosios keturkamps piramids virns plokias kampas a, pagrindo briauna lygi a. Per pagrindo striain nubrta ploktuma, statmena onin briaun, esani prie t striain. Raskite gautojo pjvio plot. Atsakymas, ^ a 2 cosa.

347. Ritinio tris lygus 45, o oninio paviriaus plotas lygus 12. Raskite ritinio pagrindo spindulio ilg. Atsakymas. 7,5.

12 4 348. Ritinio tris lygus , o pagrindo plotas - .

Raskite ritinio oninio paviriaus

338.Taisyklingosios keturkamps piramids pagrindo striain ir dvi onins briaunos sudaro lygiakrat trikamp. Raskite piramids tr, jei jos onins sienos plotas lygus S. 4S 6S-/7 Atsakymas. ,
3 V 49

iklotins striains ilg.

Atsakymas. 5 .

349. Ritinio auktin 10 ilgesn u pagrindo spindul, o visas ritinio pavirius lygus 144. Raskite ritinio auktin. Atsakymas. 14 .

35Q.Ritinio auktin lygi 12 -J k, O oninio paviriaus iklotins striain su jos pagrindu sudaro 45 kamp. Rasti ritinio pagrindo plot. Atsakymas. 36 .

339.Taisyklingosios keturkamps piramids SAliCD onin briauna SH su pagrindo ploktuma sudaro 45 kamp. Kok kamp i briauna sudaro su ploktuma SCD ? Atsakymas, aresin

351. Ritinio ainio pjvio plotas lygus 36\/3, o ononio paviriaus iklotins striain su jos pagrindu sudaro 60 n kamp. Apskaiiuokite ritinio pagrindo spindulio ilg. Atsakymas. 3 .

340.Taisyklingosios eiakamps piramids pagrindo plotas lygus paviriaus plotas 72. Raskite onins sienos auktins ilg.

24-JS,

O oninio

352.Ritinio oninio paviriaus plotas lygus S, o pagrindo plotas Q. Raskite ritinio tr. Atsakymas. - . 2 353.Ritinio ainio pjvio striain, kurios ilgis lygus d, su pagrindo ploktuma sudro kamp a . Raskite ritinio oninio paviriaus plot ir tr. Atsakymas, ^ d
2

Atsakymas. 6.

S-JnQ

341.Taisyklingoje eiakampje piramidje per pagrindo centr ivestas pjvis, lygiagretus vienai oninei sienai. Raskite pjvio ploto ir onins sienos ploto santyk. Atsakymas. 5 : 4 . 342.Taisyklingosios eiakamps piramids tris lygus 24>/, o jos pagrindo plotas lygus 24\/. Raskite piramids onins briaunos ilg. Atsakymas. 5 .

sin 2 ; -^nd 3 cos 2 sin .

354.Atviras rezervuaras, kurio tris V, yra ritinio formos. Koks turt bti pagrindo

5. RITINYS
343.Ritinio oninio paviriaus plotas lygus 56, o ainio pjvio striains su pagrindu sudaromo kampo tangentas lygus 2. Raskite ritinio pagrindo plot. Atsakymas. 7.

spindulys ir auktis, kad rezervuaro pavirius bt maiausias ? Atsakymas.

6. KGIS
355 .Kgio tris lygus 4(), o kampo tarp sudaromosios ir auktins kosinusas lygus Raskite kgio sudaromosios ilg. Atsakymas. 7

344. Ritinio oninis pavirius du kartus didesnis u jo pagrind plot sum. Raskite kamp tarp ainio pjvio striains ir pagrindo ploktumos. Atsakymas. 45 .

345.Metalinis ritinys, kurio pagrindo spindulys 6 cm, o auktin 8 cm, perlydytas rutul. Koks gautojo rutulio spindulys ? Atsakymas. 6 cm .

356. Kgio oninis pavirius lygus 30, o kampo Iarp sudaromosios ir pagrindo tangentas lygus-. Raskite kgio auktin. 4 Atsakymas. 2 369.Kgio auktin h. Jo oninio paviriaus iklotin yra ipjova, kurios centrinis kampas

Kbi
120 . Apskaiiuokite kgio tr. Atsakymas. . 370 .Kgio pagrindo skersmuo 10 cm, o auktin 4 cm. Raskite kgio paviri. Atsakymas \sfT\ 1

357. Raskite kgio tr, kai jo oninio paviriaus plotas lygus 18, o atstumas nuo pagrindo centro iki sudaromosios lygus 6. Atsakymas. 36 .

358. Kgio pagrindo ir ainio pjvio plot santykis lygus . Kok kamp sudaro kgio sudaromoji su pagrindo ploktuma ? Atsakymas. 45 . 359.Kgio tris lygus 240, o jo sudaromosios ir pagrindo ploktumos sudaromo kampo tangentas lygus Raskite kgio ainio pjvio plot. Atsakymas. 60.

371.Statmuo, nuleistas i kgio pagrindo centro sudaromj, yra sukamas apie kgio a. Raskite kampo tarp kgio sudaromosios ir auktins dyd, jeigu sukimosi pavirius dalija kgio tr pusiau. Atsakymas, arccosy^ .

360.Kgio tris lygus 100, o jo pagrindo spindulys lygus 5. Rasti kgio ainio pjvio perimetr. Atsakymas. 36. cm2 , o auktins ir pagrindo cm2 .

1
2^72.Metalinis kgis , kurio pagrindo spindulys 16 cm, o auktin 8 cm, perlydytas rutul. Koks gautojo rutulio spindulys ? Ataskymas. 8 cm .

361.Apskaiiuokite kgio paviri, jei kgio tris lygus 324 skersmens ilgiai sutinka kaip 2 : 3 .

Atsakymas 216

373.Per dvi kgio sudaromsias nubrta ploktuma, kuri su kgio pagrindo ploktuma sudaro 75 kamp. Rasti pjvio plot, jeigu kgio auktin lygi 4 cm, o kampas tarp sudaromj 60 .

362.Apskaiiuokite kgio tr, jeigu jo pagrindo skersmuo lygus 10 cm , o auktin lygi pagrindo spindulio kvadratui. 525 Atsakymas, - y - .

Atsakymas. -55-.

jC O S ZJ

363. Kgio auktin lygi 15, o kampas tarp auktins ir sudaromosios lygus 60. Per dvi sudaromsias, kurios sudaro 30" kamp, ivesta ploktuma. Raskite pjvio plot. Atsakymas. 2 2 5 . 364. Kgio pagrindo spindulys lygus lygiagreti su pagrindo ploktuma. Raskite pjvio plot. Atsakymas. 6,25 . Pcr auktins vidur nubrta ploktuma,

374.Kgio sudaromoji lygi f. Ainio pjvio kampas prie virns lygus 2a. Raskite kgio tr ir piln paviriaus plot. 3 , / ) Atsakymas, - t sin acosa, cos J J-

375. kgio pagrind brtas kvadratas, kurio kratin a. Ploktuma, einanti per kgio virn ir kvadrato kratin, pjvyje su kgio paviriumi sudaro trikamp, kurio kampas prie kgio virns lygus a. Raskite kgio tr. Atsakymas. V c o s . I2sin-

365 .Kgio tris lygus 96, o jo auktins ir sudaromosios santykis lygus 0,8. Raskite kgio auktin. Atsakymas. 8 .

366.Kgio tris lygus 240, o ainio pjvio plotas lygus 60. Raskite kgio sudaromosios ilg. Atsakymas. 13. 367. Kgio ainio pjvio kampas prie virns lygus 90, o jo plotas 9 ^ 4 " Rasti kgio tr. Atsakymas. 18. 368.Kgio oninis pavirius yra du kartus didesnio u jo pagrindo plot. Raskite kgio iklotins kamp. Atsakymas, .

376.K0gio paviriaus plotas lygus T, o oninio paviriaus plotas S. Raskite kgio ainio pjvio kamp prie virns. T-S Atsakymas. 2arcsing.

377.Kgio ainio pjvio plotas lygus S, o pjvio , ivesto per auktins vidur ir lygiagretaus kgio pagrindui, plotas lygus Q. Raskite kamp tarp kgio sudaromosios ir pagrindo ploktumos. 3 Atsakymas, arclg.

23< S

239

378. Kgio sudaromoji t. Kokia turi bti kgio auktin, kad jo tris bt didiausias ? t Atsakymas, - j ^ . 379.Kgio auktins ir pagrindo spindulio suma lygi a. Kokia turi bti kgio auktin, kad jo tris bt didiausias ? Atsakymas, j. 387.Rutulio tris lygus V. rutul brtos taisyklingosios keturkamps piramids prieingj onini briaun sudarytas kampas lygus a. Raskite piramids tr. V , Atsakymas. sin actg . 2 2 388.Rutulio spindulys lygus R. ( rutul brtos taisyklingosios keturkamps piramids 380.Kgio oninis pavirius lygus , o jo pagrindo plotas - -/. Raskite kamp, kurj sudaro kgio sudaromoji su pagrindo ploktuma. Atsakymas. 30. onin briauna su pagrindo ploktuma sudaro kamp a. Raskite piramids tr.
2 , , ' Atsakymas. - R sm 2atga.

7. RUTULYS
381.Rutul, kurio spindulys - = , kerta ploktuma, nutolusi nuo rutulio centro atstumu
26

389.J rutul brta taisyklingoji keturkamp piramid, kurios tris lygus V, o pagrindo ploktuma su onine briauna sudaro kamp a. Raskite rutulio tr. 2TCV Atsakymas. - ; c t g a . siu 2a 390. rutul brta taisyklingoji keturkamp piramid, kurios plokias kampas prie Atsakymas. 6 . virns lygus a. Raskite piramids tr, jeigu rutulio tris lygus V. 2 Atsakymas. Vsin ! a .

- j = . Rasti pjvio plot.

10

Atsakymas. 576.

3 8 2 . R u t u l i o plotas lygus ^ / . Raskite rutulio paviriaus plot.

383. Rutul, kurio spindulys 15 cm, kerta dvi lygiagreios ploktumos abiejose centro pusse: viena 12 cm , o kita - 9 cm atstumu. Apskaiiuokite gautojo rutulio sluoksnio tr. Atsakymas. 3906 cm 3 .

R
391. rutul brta piramid, kurios pagrindas - trikampis. Jo kratins lygios 13 cm , 14 cm ir 15 cm. Piramids virn nutolusi nuo kiekvienos pagrindo kratins ier 5 cm. Apskaiiuokite rutulio paviriaus plot. Atsakymas. cm1.

8. BRTIEJI IR APIBRTIEJI BRIAUNAINIAI IR SUKINIAI.


384 .Apskaiiuokite k u b o ir j brto rutulio paviri plot santyk. Atsakym urayti santyk padauginus i . Atsakymas. 6 .

392. Apie rutul, kurio tris V, apibria staioji keturkamp prizm. Prizms pagrindas rombas, kurio smailusis kampas a . Raskite piramids tr, jei a = 3 0 h . Atsakymas. 12V 393.Apie rutul apibrta taisyklingoji trikamp prizm, o apie j - rutulys. Raskite i rutuli paviri santyk. Atsakymas. 5 : 1 . 394. vienetinio spindulio rutul brtas kgis. Kgio oninio paviriaus plotas 2 kartus didesnis u pagrindo plot. Raskite kgio tr. Atsakymas, .

385.Kgio ainis pjvis yra lygiakratis trikampis. Raskite kgio ir kg brto rutulio tri santyk. Atsakymas. 2 , 2 5 .

386.Apic kg apibrtas rutulys, kurio spindulys R. Raskite kgio tr ir onin paviri, jei kampas tarp kgio sudaromosios ir pagrindo lygus a. 2 V = - J d l 3 S i n2 a s i n 2 2 a Atsakymas.
3

8
395.Kgio sudaromoji lygi t, o pagrindo spindulys lygus r. Raskite apie t kg apibrto rutulio paviriaus plot. " j . Atsakymas.

S = 2112 s i n a s i n 2 a

405. rutul brta taisyklingoji keturkamp piramid, kurios tris lygus V, o onin 3 % . K a m p o tarp kgio auktins ir sudaromosios dydis yra . Raskite kgio ir apie jj apibrto rutulio tri santyk. Atsakymas. 2 sin 2 a cos 4 . briauna su pagrindo ploktuma sudaro kamp . Raskite rutulio tr. Atsakymas, - ; ; . sin sill 2 406. rutul, kurio spindulys R, brtas kgis. Raskite kgio tr, jei kgio ainio pjvio kampas prie virns lygus a. Atsakymas. jTcR sin acos ,

JtV

3 9 7 . A p i e kg, kurio auktin h ir pagrindo spindulys r, vienas rutulys apibrtas, o kitas rutulys j brtas. Raskite i rutuli paviriaus plot santyk. Atsakymas.

^ r ( r J + h')2(r+ Vrj+ h1)1.

,a

398.J kg, kurio sudaromoji lygi pagrindo skersmeniui, brtas rutulys. Kgio sudaromoji lygi a. Apskaiiuokite rutulio tr ir paviriaus plot. Atsakymas. ;- .

407.Taisyklingos trikamps piramids virns ploktieji kampai stats, o pagrindo briaunos ilgis lygus a. Raskite brto rutulio tr. Atsakymas.

(-)'2

- . 56

3 9 9 . kg, kurio ainio pjvio virns kampo dydis 2 a , brtas rutulys. Raskite rutulio ir kgio tri santyk. Atsakymas. 4tgatg3^-^j.

408. J rutul, kurio spindulys R, brtas ritinys. Kokia turi bti ritinio auktin ir pagrindo spindulys, kad jo tris bt didiausias ? 409.Apibrto apie Atsakymas. R v 2 ; R .

400.J kg brtas ritinys, kurio auktin lygi kgio pagrindo spinduliui. Raskite kamp tarp kgio aies ir sudaromosios, jeigu ritinio paviriaus plotas sutinka su kgio pagrindo plotu kaip 3 : 2 . Atsakymas, aretg^ .

pusrutul, kurio spindulys R, kgio pagrindo centras sutampa su

rutulio centru. Kokia turi bti kgio auktin, kad jo tris bt maiausiais 7 Atsakymas. 410.Apie rutul, kurio spindulys R, apibrtas kgis. Kokia turi bti kgio auktin II, kad

401.Kgis ir ritinys turi bendr pagrind, o kgio virn yra ritinio kito pagrindo centras. Raskite kamp tarp kgio aies ir sudaromosios, jeigu ritinio paviriaus plotas sutinka su kgio viso paviriaus plotu kaip 7 : 4 . 3 Atsakymas, aresin- .

kgio tris bt maiausiais V

Atsakymas. 4R .

411.( pusrutul, kurio spindulys 4 cm ,brtas cilindras. Cilindro pagrindas sutampa su ploktuma, ribojania pusrutul. Koks turi bti cilindro pagrindo spindulys, kad cilindro tris bt didiausias ? Atsakymas.

402.Kgio auktin dukart ilgesn u brto t kg ritinio auktin, o sudaromoji su pagrindu sudaro kamp a . Ritinio ainio pjvio plotas lygus S. Raskite kgio tr.

4Vi

2
Atsakymas. - T t S ^ S c t g o . 4 0 3 . | rutul brtas kgis, kurio sudaromoji pasvirusi, pagrindo ploktum kampu a. Raskite kgio tr, jeigu rutulio spindulys lygus R.

412. pusrutul, kurio spindulys 4 cm, brtas cilindras. Cilindro pagrindas sutampa su ploktuma, ribojani pusrutul. Kokia turi bti cilindro auktin, kad jo oninio paviriaus plotas bt didiausias? Atsakymas. 22.

413.Apie ritin, kurio pagrindo spindulys r, auktin h, apibrtas maiausio trio slatusis skritulinis kgis taip, kad j pagrindai yra vienoje ploktumoje. Apskaiiuokite kgio auktin. Atsakymas. 3 h .

Atsakymas. ynR 3 sin 4 acos J a . 404-1 R spindulio rutul brtas kgis. Raskite kgio oninio paviriaus plot, jei kgio auktin lygi h. Atsakymas. n l i V ( 2 R - h ) -2R .

414.Apie pusrutul, kurio spindulys r, apibrtas maiausio trio kgis taip, kad kgio pagrindo centras sutampa su rutulio centru. Rasti kgio auktin. Atsakymas, r .

V. TRIO IR TALPOS MATAI II. NATRALIJ SKAII N U O 10 IKI 99 KVADRAT LENTEL


DEIMIYS 1 2 3 4 5 6 7 8 9 VIENETAI 4 6 5 196 225 256 576 529 625 676 1089 1156 1225 1296 1849 1936 2025 2116 2809 2916 3025 3136 3969 4096 4225 4356 3 169 5329 6889 8649 5476 7056 8836 5625 7225 9025 5776 7396 9216 cin' in I dm 3 I m3 cm ml 1 1000 IO6 dm 3 1 O1OOI 1 1000 m3 IO 0 0,001 1 Pavadinimas ktibinis centimetras mililitras kubinis dccimctras litras kubinis metras

0 100 400 900 1600 2500 3600 4900 6400 8100

1 121 441 961 1681 2601 3721 5041 6561 8281

2 144 484 1024 1764 2704 3844 5184 6724 8464

7 289 729 1369 2209 3249 4489 5929 7569 9409

8 324 784 1444 2304 3364 4624 6084 7744 9604

9 361 841 1521 2401 3481 4761 6241 7921 9801

VI. KAI KURIE DANAI PASITAIKANTYS PASTOVUS DYDIAI


/2 =1,4142 V6 =2,4495 =3,1416 /3 = 1,7321 V7 =2,6458 2=6,2832 7 =0,7854 4 3 =31,0063 ^=0,0175 /5 =2,2361 /)=3,1623 ^ = 1,5708 1 -=0,3183 4 =97,4091 V

III. ILGIO MATAI


j = 1,0472
mm cm (.Int m km H 1 1000 IO4 IO5 IO6 10* 111111 0,01 1 10 100 I(XX) IO6 cm IO'4 0,1 1 K) 100 IO5 dm IO"5 0,01 0,1 1 10 IO4 1 1 1 IO 6 0,001 0,01 0,1 1 1000 km IOit IO 6 IO 5 IO-4 0,001 1 Pavadinimas mikronas milimetras centimetras dcimclras metras kilometras

2 =9,8696 V^ = 1,7725

I m

=0 (03

'

VII. SINUSO, KOSINUSO, TANGENTO IR KOTANGENTO REIKMI LENTEL


0 30 45 60 90" 120" 135 150 180 2 1 0 2 2 5 2 4 0 2 7 0 3 0 0 3 1 5 3 3 0 3 6 0

IV. PLOTO
1 1 1 Ill2 Clll2 dm 2 m1 a Iui km
2

MATAI
km 2 IO''2 J0-IU IO 8 10"' -4 10'2 1 Pavadinimas kvadratinis metras kvadratinis centimetras kvadratinis dccimctras kvadratinis metras aras hektaras kvadratinis kilometras

0 sin 0
cos a

- 54 6

5 4 5 4
2

Ik 6 1
~ 2 2

6~ T 1 2 V2 2

2~ 1

3
2

2 -1 0

3 /3 2

4
12
2

nun 2 1 IOi IO4 10" 10" IO1" IO u

Clll2 10* 1 10* IO4 IOi 10* IOlu

dm 2 "4 IO-2 1 IOi IO4 10" 10"

in2 IO"6 10-4 IOa 1 IOi IO4 10"

a IO 8 IO i "4 IO 2 1 IOi IO4

ha
1 0 .

IO IO i IO4 IO 2 1 IO2

1 S 2 0 /3 3
-

V2 1 2 2 1 1
S

1 >/3 V I 1 0 ~ 2 2 2 2 1 7 2 /3 S 0 -1 2 ~2 2 2
-

0 1 0

f2
2

1
~2

1 2

/2 /3 2 2
/3
3

Ig

- -1

/3 0 3
-

/3 3 7

1 7 1 /3 3

- -1
/3

ctg

V3

/3 -1 - 3

-1 -

VIII. KAMPO RADIANINIS MATAS. KAMP LAIPSNI PAKEITIMO RADIANAIS IR ATVIRKIAI FORMULS
Kampo radianinis matas a yra kamp atitinkanio lanko ilgio ir apskritimo spindulio santykis:

IX. PAGRINDINES TRIGONOMETRIJOS FORMULS


1. FORMULS, SIEJANIOS TO PATIES ARGUMENTO

TRIGONOMETRINES siira+cos2a=l tga = sina cosa ; ;

FUNKCIJAS. sin2 = V l - c o s 2 ; ; cos2 = V l - s i n 2 ; 1 2 , 1 + clg a = -7-5 . sin 2 a


U=

I=R

K a m p radianinio mato vienetas yra radianas. Vieno r a d i a n o k a m p a s yra centrinis kampas, besiremiantis lank, kurio ilgis lygus apskritimo spinduliui (r. pav.). Kamp laipsni ( a laipsni) pakeitimo radianais (u radian) formul: a=

cosa clga = stna

, 1 1 + Ig = cos* a

'

2. D V I G U B O KAMPO F O R M U L S . sin2a=2 sina cosa ; cos2a=cos"a - s i n : a ; tg2a = 2 tga 1 - tg a

180

f ra O 3. LAIPSNINIO E M I N I M O F O R M U L S . . j 1 - cos 2 a sin a = , 1 + cos 2 a cos a = r

Pavyzdys. Ireikti radianais 30" kamp.

-Ar-300=-.
180 6 Kai e " = l i laipsni keitimo radianais formuls turime: 1" = r rad 0,01745/ 180 Radian (a radiant)) pakeitimo laipsniais ( a laipsni) formul:

4. A R G U M E N T SUDTIES F O R M U L S . s i n ( a p ) = sina c o s P c o s a cosp


T G ( A P ) =

cos(a ) = c o s a + s i n a sin ;

J ^ I

1 + tgatgp

a" = - 1 8 0 '

5. T R I G O N O M E T R I N I F U N K C I J S U D T I E S F O R M U L S .
Pavyzdys. Ireikime laipsniais rad kamp:

. . + - s i n a + smp = 2 s t n cosr
L

;
L

. rt . - + sina-stnp = 2stnTjlCos-TiL JL JL

= 1 . 1 8 0 = 180= =60. 3
Kai = 1 rad i radian keitimo laipsniais formuls turime:

_ a+p a-P c o s a + cosP = 2 c o s c o s - L Z .

+ - :, a - cos = - 2 sin ~ ~ ~ sin

IW =M

57

sin(a ) IgaitgP = i ~ cosa cos

Vaidotas Mockus
6. T R I G O N O M E T R I N I F U N K C I J S A N D A U G A . sinacos = ^-(sin(a + ) + sin(a - )) ; sinasin = ^-(cos(a - ) - cos(a + )) . c o s a cos = ^-(cos(a + ) + cos(a - )) ;

Geometrijos inynas moksleiviams Redaktorius A.Malakauskas

7.

TRIGONOMETRINI

FUNKCIJ

IREIKIMAS

PUSES

A R G U M E N T O TANGENTU. a 2 Ig sina = 1+ a tf' cos a = l + tg : , a 1-tT a ' tga = I-Ig2 . a 2tg; a

8. R E D U K C I J O S F O R M U L E S .

s i n ( f a ) - cosa
ctg^aj=+tga l g U a ) = lga ; cos

- s ina

Ig^faJ=+eiga cos(na) = - c o s a

a j = + si

sin(n a ) = + s i n a c t g U a ) = ctga 4 f 3 I _ t g ^ a j = +clga cos(2n a) = c o s a

sm

a J=-cosa

f 3 > 1 c o s ^ a j = sina
sin(2na) = sina ctg(2n a) = I c t g a .

f 3 1 _ ctg^aj=+lga
tg(2na)=tga

9. T R I G O N O M E T R I N I F U N K C I J E N K L A I Funkcija sin cos tg clg I + + + + Ketvirtis II III +

KETVIRIUOSE.

SL 843. 1996 02 leidyb. apsk. 115,6 Usakymas Nr. 25/A. Tiraas egz. 5.000 Ileido iauli pedagoginis institutas, P. Viinskio 25, 5400 iauliai. Spausdino Valstybin "Titnago" spaustuv, Vasario 16-osios g. 52, 5400 iauliai Kaina sutartin

IV
-

+
-

+ +