Está en la página 1de 61

26 _____________________________________ F I Z I KA biomedicinos ir fizini moksl studentams

4. MECHANIKA
4.1. Kn inertikumas. Mas, svoris ir sunkis
Kn inertikumas. Kno mas. Mediagos tankis.
Visuotinis traukos dsnis. Kno svoris ir sunkis.
Archimedo dsnis.
Svarstykli sandara. Lygiapei svarstykli jautris.
Svarstykli tipai.
Tikslaus svrimo taisykls.
4.1.1. Kninertikumas. Kno mas, svoris ir sunkis
Pirmasis Niutono dsnis teigia: kiekvienas knas ilaiko rimties arba tolygaus tiesiaeigio judjimo
bsentol, kol kitknpoveikis jonepriveriatbsenpakeisti. Vadinasi, ijudintoknojudjimui
palaikyti iorin jga nereikalinga. i kn savyb vadinama inertikumu, o pirmasis Niutono
dsnis dar vadinamas inercijos dsniu.
Inertikumas pasireikiaknui prieinantis iorinei jgai, kuri veriapakeisti jojudjimobsen.
Knogreiiopokyt nusakantis dydis, kno pagreitis, lygus a, pagal antrj Niutono dsn yra tiesiog
proporcingas kn veikianiai jgai F ir atvirkiai proporcingas to kno masei m:
m
F
a = . (4.1.1)
Bandymai rodo, kad, kuo didesn jga veikia kn, tuo didesn pagreit jis gyja. Kita vertus, jei
vienodos jgos veikia skirtingus knus, j gytieji pagreiiai yra skirtingi, nes skirtingas kn
inertikumas. Kninertikumkiekybikai nusakant fizikin dyd apibr I. Niutonas (I. Newton)
ir pavadino j mase. Taigi masyra kninertikumo slenkamajame judjime matas. Ji apibriama
kaip kn sudaranios mediagos kiekis. Kn inertikum nusakani mas vadiname inercine
mase. Taiau su mase susijusi dar kita pagrindin materialiojo kno savyb gravitacija.
Pagal Niutono gravitacijos (visuotins traukos) dsn bet kokie du
knai traukia vienas kit jga, tiesiog proporcinga jmasms m
1
, m
2
ir
atvirkiai proporcinga atstumo r tarp j kvadratui (4.1.1 pav.) . ios
jgos modulis uraomas taip:
2
2 1
21 12
r
m m
F F F

= = =
; (4.1.2)
ia gravitacijos konstanta.
F
12
m
2
F
21
m
1
4.1.1 pav. Dviej kn
gravitacin sveika
MECHANIKA ____________________________________________________________________________ 27
i formulgalioja tada, kai knmatmenys yra mai, palyginti su atstumu tarpj(tuomet knai
laikomi materialiaisiais takais). Todl traukos jgos tarp kn laboratorinmis slygomis mes
nepastebime, nes ji yra labai maa, palyginti su kn sunkiu.
Kaip matyti, kno mas yra ir gravitacijos matas. i mas vadinama gravitacine, arba svarija,
mase. Kaip parod bandymai, kno inercin mas lygi jo gravitacinei masei, todl, inant kno
inertikum, galima numatyti jo svarum, ir atvirkiai.
Suknosvarumususijusi netikmas, bet ir josvoris. Knosvoris tai jga, kuriaknas dl ems
traukos veikiapakabar atram. Knosvor galimamatuoti dinamometruarbanustatyti svarstyklmis,
lyginant j susvareliosvoriu. Taiauknosvoris priklausone vientik nuoems traukos tamknui,
bet ir nuopakabos ar atramos judjimopagreiio. Jei pakabos ar atramos pagreitis nukreiptas emyn,
kno svoris maja, o jei auktyn didja. Taip paaikinama nesvarumo bsena, kai pakabos ar
atramos pagreitis nukreiptas emynir lygus laisvojo kritimopagreiiui.
Sunkio jga (sunkis) tai jga, kuria em veikia nagrinjamj kn. Kadangi dl ems
traukos knas gyja laisvojo kritimo pagreit g, tai sunkio jga F
g
skaitine verte lygi kno mass ir
laisvojo kritimo pagreiio g tamtikroje vietoje sandaugai:
F
g
= mg. (4.1.3)
Knus, esanius ems paviriuje, veikia traukos (gravitacijos) jga, nukreiptaems centrolink
ir atvirkiai proporcingaatstumonuoknoiki ems centrokvadratui. Kadangi emsukasi, knus
taippat veikiaicentrin jga, statmenaems sukimosi aiai ir nukreiptanuosukimosi aies. i jga
priklausonuoems paviriaus vietos, kuriojeyraknas, geografins platumos ir lygi nuliui aigaliuo-
se, o didiausia (sudaro 0,3 % sunkio jgos) pusiaujyje. Gravitacijos jga taip pat priklauso nuo
platumos, nes em nra tikslios rutulio formos (ji suplota aigaliuose). Dl to pusiaujyje traukos
jga 0,2 %maesnkaipaigaliuose. Taigi ems aigaliuosesunkiojgair laisvojokritimopagreitis
yra 0,5 %didesnis negupusiaujyje. Sunkiojgair laisvojokritimopagreitis dar priklausonuoaukio
vir ems paviriaus, nes, tolstant nuo jos sukimosi aies, icentrin jga didja. Kylant auktyn,
sunkio jga ir laisvojokritimo pagreitis maja.
Lyginant svorio ir sunkio jgas, pirmiausia pasakytina, kad ios jgos veikia skirtingus knus:
svorio jga pakab arba atram, o sunkio nagrinjamj kn. Be to, sunkio jga tamtikroje
vietojeyrapastovus dydis, oknosvoris, kaipjauminta, priklausonuopakabos ar atramos judjimo
pagreiio. Skaitine verte kno svorio ir sunkio jgos lygios tada, kai to kno pakabos ar atramos
takas juda tiesiai pastoviu greiiu arba yra rimties bsenos.
Norint labai tiksliai nustatyti kurionors knosunkiojg, reikia j matuoti beorje erdvje, nes
ore kiekvienas knas palengvja. Pagal Archimedo dsn kiekvien kn, panardint skyst ar
dujas, vertikaliai auktyn veikia keliamoji jga, lygi istumto skysio ar duj sunkiui. Istumto
skysio arba duj tr paymjus V, jo tank , Archimedo jgos modul galima urayti taip:
F
A
= Vg. (4.1.4)
Tankis yra fizikinis dydis, apibdinantis kno mass pasiskirstym. Trinis tankis savo skaitine
verte lygus mediagos trio vieneto masei:
=m/V. (4.1.5)
28 _____________________________________ F I Z I KA biomedicinos ir fizini moksl studentams
Jis matuojamas kilogramais kubiniam metrui (kg/m
3
). I pateikto 4.1.2 paveiksle pavyzdio
matyti, kaip keiiasi ems tankis (a) ir laisvojo kritimo pagreitis (b) tolstant nuo ems centro.
4.1.2. Svarstykls ir j tipai
Kno svrimas tai kno mass nustatymas svarstyklmis. Plaija prasme svarstykls gali bti
vairi tip, kadangi ir knai, kuri mas norima inoti, yra nuo maiausi elementarij daleli
iki planet ar vaigdi. Visos svarstykls, kad ir kokios konstrukcijos ar tipo bt, tiesiogiai
daniausiai nustato ne kno mas, o to kno sunkio jg, arba sukamj moment. I i dydi
apskaiiuojama kno mas, arba svarstykls i anksto yra sugraduojamos mass vienetais.
iuolaikik svarstykli veikimas paremtas ne sveriamo kno svorio palyginimu su svareli
svoriu, bet su kitomis veikianiomis jgomis, pavyzdiui, daniausiai elastini kn deformacijos
jgomis. iuo principu veikia spyruoklins svarstykls. Jos yra i anksto sugraduojamos.
Spyruoklini svarstykli veikimo principas paremtas Huko dsniu (r. 5.6 skyri). iuo atveju
svarstyklijautrusis elementasyraspyruokl, kuri deformuojasi veikiamasveriamokno, oknosunkio
jgatsveriaitemptos(arbasuspaustosarsusuktos)spyruoklstamprumojga: F=kx; ia xspyruokls
deformacija, k spyruokls standumas. Paprasiausios spyruoklins svarstykls dinamometras.
Duomenys nuskaitomi skalje, kurioje juda rodykl, sujungta suspyruokle. Numus sveriam kn
nuo svarstykli, rodykl grta nulin padt, t. y. paveikus riboto didumo jga spyruoklje
neatsiranda liekamosios deformacijos. Spyruoklinmis svarstyklmis matuojama ne kno mas,
bet svoris. Taiaudaugeliuatvejspyruoklinisvarstykliskalgraduojamamass vienetais. Kadangi
laisvojo kritimo pagreitis priklauso nuo geografins platumos ir aukio vir jros lygio, tai
spyruoklini svarstykli rodmenys priklauso nuo j buvimo vietos. Be to, spyruokls tamprumo
savybs priklausonuo temperatros ir keiiasi laikui bgant. Visa tai maina svarstykli tikslum.
Mikrosvarstyklse, kurios yra daug jautresns u spyruoklines, vienas kvarcinio silo galas
tvirtinamas, o prie kito kabinamas sveriamas knas. Kno sunkis nustatomas i silo ilinkimo,
matuojamo mikroskopu.
Svarbiausia vis tip svarstykli charakteristika didiausia leistina ribin apkrova, t. y. tokia
apkrova, kuri gali atlaikyti svarstykls, nesikeiiant j metrologinms charakteristikoms.
Pagal ribins apkrovos dyd svarstykls skirstomos stacionarisias (iki imtton), kilnojamsias
(nuo 50 kg iki 6 t) ir stalines (iki 50 kg). Moksliniais tikslais daniausiai naudojamos laboratorins
svarstykls iki 50 kg ribins apkrovos, o maoms masms nustatyti vadinamosios analizins
4.1.2 pav. ems tankio (a) ir laisvojo kritimo pagreiio (b) priklausomybs nuo ems spindulio
a) b)
P
a
g
r
e
i
t
i
s
,
m
s
-
2
MECHANIKA ____________________________________________________________________________ 29
svarstykls (1500 g ribins apkrovos) ir mikroanalizins (<0,1 mg). Stacionariosios ir kilnojamosios
svarstykls yra nelygiapets veikia svertoprincipu. Pagal svirties peiilgisantyk jos vadinamos
deimtainmis (svarelio mas sulyginama su deimt kart didesne mase) ir imtainmis.
Laboratorins svarstykls (iki 10 kg ribins apkrovos) beveik visada daromos lygiapets.
Svarstyklms apibdinti vartojamos ir kitos charakteristikos: leistinapaklaida, leistina rodmen
variacija, jautris, padalos vert, rodmen nuskaitymo tikslumas, veikos (nusistovjimo) trukm.
Svarstykls turi bti:
1) tikslios antrkart sveriam krovin turi atsverti ta pati svareli mas, lygiai taip pat ir
perklus krovin i vienos lktels kit;
2) jautrios jautris (apie j skaitykite 4.1.3 skyrelyje) turi bti kiekgalimadidesnis ir pastovesnis,
t. y. neturi labai priklausyti nuo krovinio mass;
3) pastovios svarstyklipusiausvyraturi bti pastovi ir svyravimoapiejperiodas nelabai ilgas.
Svarstykls yra tikslios, kai j svirties pei ilgiai yra lygs ir lkteli prizmi briaunos lygia-
greios susvirties prizms briauna. Prieinguatvejutikrieji svarstyklisvirties peiilgiai priklausyt
nuo krovinio lktelje vietos.
Ribin svarstykliapkrova paprastai bna paymta ant pai svarstykli ir sveriant reikia jos
neviryti.
4.1.3. Svarstykli jautris
Viena i svarbiausi svarstykli charakteristik yra j jautris. Svarstykli jautriu vadinamas svars-
tykli svirties pasvirimo kampo tangento santykis su pridto krovinio mase. Jei | yra kampas,
kuriuo pasvyra svarstykli svirties peiai, kai vien i pusiausvir lkteli padedamas papildo-
mas mass mkrovinlis (perkrova), tai svarstykli jautris k
(4.1.6)
Svarstykli svirties pasvirimo kampas priklauso nuo perkrovos mass m, svirties peties ilgio l,
svirties mass centro nuotolio d iki atramos tako O, svirties svorio Qg (Q svirties mas). Takas
Nyra svirties mass centras.
Sveriant svirtinmis svarstyklmis, kno prie peties b (mas M) sunkio Mg jgos momentas turi
atsverti svareli (mas P), prikabint prie kito peties c, sunkio jgos Pg moment (4.1.3 pav., a).
Kai svirtis horizontali, pusiausvyros slyg galima urayti taip:
Mgb = Pgc, arba M = Pc/b,
t. y. kno mas yra didesn u svareli mas c/b karto.
is teiginys teisingas sveriant nelygiapetmis svarstyklmis. Sveriant lygiapetmis svarstyklmis,
b = c ir kno mas lygi svareli masei: M = P.
Svirtis pusiausvyros padtyje nebtinai yra horizontali, ji gali bti ir pasvirusi (4.1.3 pav., b),
pavyzdiui, sveriant analizinmis svarstyklmis.
m
k
| tg
=
30 _____________________________________ F I Z I KA biomedicinos ir fizini moksl studentams
Pusiausvyroje veikianijgmomentai turi bti lygs.
Taigi ir horizontaliojoje, ir pasvirusiojepadtyse(4.1.3 pav.)
gaunamos tokios sunkio jg moment lygybs:
Mgb = Pgc, (4.1.7)
(M+ m)gbcos| =Pgccos| +Qgdsin| . (4.1.8)
Padalijus (4.1.7) lygt i g, o (4.1.8) i gcos|, gaunama:
Mb = Pc, (4.1.7a)
(M+m)b =Pc +Qdtg|, (4.1.8a)
i ia
| tg
b
d
Q
b
c
P m M + = + .
Lygiapei svarstykli b = c = l, todl i lygyb gali bti
perrayta taip:
| tg
l
d
Q P m M + = + . (4.1.9)
ios lygybs deiniosios puss antrasis narys parodo, kokios mass svareliai neatsvr.
I (4.1.8a) lygybs atmus (4.1.7a), gaunama
ml =Qdtg| .
Taigi svarstykli jautr apibria santykis
k =
Qd
l
m
=
| tg
.
(4.1.10)
Sveriant jautriomis svarstyklmis, svirties pasvirimokampas paprastai yra maas, todl tg | ~|
ir tada galima urayti:
Qd
l
m

=
.
(4.1.11)
Svarstyklijautris yra tiesiog proporcingas svirties peties ilgiui l, atvirkiai proporcingas svirties
mass Q ir jos mass centro nuotolio d nuo atramos tako sandaugai. Kai svarstykli svirties ir
lkteli prizmibriaunos yra vienoje tiesje, jautris neturt priklausyti nuoapkrovos. Praktikai
i slyga ne visada tiksliai tenkinama, nes svirtis iek tieklinksta j apkrovus, todl ir jautris, kintant
apkrovai, iek tiek kinta. Padidinus vienos lktels apkrov m mg, pusiausvyros padtis skalje
pakinta An padal. Santykis An/ m vadinamas svarstykli jautriu turimai apkrovai.
MECHANIKA ____________________________________________________________________________ 31
Jautriui padidinti svarbusvirt padaryti lengvesn. Dl toji ipjaustoma ir daromai kiek galima
lengvesns mediagos. Tinkamamjautriui nustatyti kartais naudojamas tamtikras sraigtas, prisuktas
prie svirties i viraus arba prie jos rodykls; sukinjant sraigt, pamale kyla arba leidiasi
svirties svorio centras kinta nuotolis d nuo atramos tako O.
4.1.4. Mass nustatymas atsivelgiant Archimedo jg
Mus supa atmosferos oras, todl ir svrimas vyksta ore. Ore kno svoris sumaja tiek, kiek sveria
to kno istumtas oras. Kadangi oro tankis yra madaug 1/700 vandens tankio, tai vienetinio tankio
knas ore netenka apie 0,14 %savo svorio. Dl to reikia skirti stebimj kno svor nuo jo tikrojo
svorio vakuume; taigi tenka daryti pataisas.
inant sausoorotank
0
, kai orotemperatra yra 0
o
Cir atmosferos slgis lygus 10
5
Pa, galima
rasti kambario oro tank
( )
( ) t
h / H
+

=
273 760
8 3 273
0

; (4.1.12)
ia
0
=1,293 kg/m
3
, H atmosferos slgis, h ore esanivandens garslgis, t oro temperatra
patalpoje (
o
C).
i formul retai naudojama. Kai nereikia didelio tikslumo, imama =
0
.
Teguknovakuume mas(iekomoji tikroji mas) yra M, svarelitikroji maslygi knomasei
m, kno tankis
k
, svarelio tankis
1
. Tuomet kno tris yra V=M/
k
; tokio pat trio oro mas
lygi
k
/ M . Todl kno stebimoji mas ( ) ( )
k k
1 / M / M M = . Tokiu pat bdu ran-
dama svarelio stebimoji mas ore, kuri lygi ( )
1
1 / m . Jei sveriant kn svarstykls yra
pusiausvyroje, tai
( ) (
k
1 m / M = ( )
1
1 / m , arba ( )(
1
1 = / m M )( )
1
k
1

/
.
(4.1.13)
4.1.3. Elektronins svarstykls
iuolaikinse svarstyklse danai naudojamas elektroninis renginys, kuris apdoroja j patenkani
deformacijos jutikli siuniam informacij. Visa informacija gali bti apdorojama kompiuteriu,
rayta jo atmint ir pan.
Deformacijos jutikli (4.1.4 a pav.) veikimas pagrstas laidinink elektrins varos didjimu
didjant jo mechaninei deformacijai. vairios mediagos yra skirtingai jautrios deformacijai, kuri
paprastai dar priklauso nuo laidininko trio ir jo formos. Tempimo deformacija jutiklyje didina
var, ogniudymo maina. Paprastai keli tokie jutikliai jungiami Vitstono tiltel (4.1.4 pav., b)
ir matuojamas elektros srovs, atsirandanios dl deformacijos, stipris. Atsakymas pateikiamas
32 _____________________________________ F I Z I KA biomedicinos ir fizini moksl studentams
jgos ar mass vienetais.
L A B O R AT O R I N I S D A R B A S
Tikslusis svrimas
Darbo uduotys
Itirkite svarstykli jautrio priklausomyb nuo apkrovos.
Nustatykite:
kno tank;
kno mas, atsivelgdami Archimedo jg.
Darbo priemons ir prietaisai
Svarstykls, svareli rinkinys, sveriamasis knas, plonas silas, stiklin, distiliuotas vanduo.
Darbo metodika
io darbo uduotys atliekamos analizinmis svarstyklmis.
1. Svarstykli jautrio tyrimas
Analizines lygiapetes svarstykles sudaro gulsia lygiapet svirtis, paremta prizme ant stataus stovo;
jo statumas patikrinamas gulsiuku. Jei jonra, tai, vien ar kit pus sukinjant kojeles, ant trij
koj stovinti papd nustatoma gulsiai (viena jos koja nejudama), o svarstyklistovas staiai.
Svirties atstumai nuo prizms iki krat yra lygs, tad svirtis lygiapet. Prie svirties pritvirtinta
rodykl rodojos pasvirimokamp skalje. Sukant stabd akuts pakelia svirt auktynnuoprizms,
kadjos briaunabe reikalonedilt, opakeltos auktynatsparos pakelialkteles, kadbtapsaugotos
briaunos. Norint ivengti oro srovi ir kit paalini trikdi takos, svarstykls laikomos stiklinje
spintelje su pakeliamomis priekinmis ir atidaromomis oninmis durelmis.
Riamoji mediaga
Dengiamoji plvel
Atramair kintamosvarosplvel
Riamoji mediaga
Deformuojamasknas
R - AR
R +AR
R +AR
R - AR
+U
-U
+ U -
(AU)
(U)
4.1.4 pav. Deformacijos jutiklio sandara (a) ir Vitstono tiltelio schema (b)
a) b)
R +AR
R AR R +AR
R AR
+U
(U)
U
(AU)
U +
MECHANIKA ____________________________________________________________________________ 33
Kol svarstykls nrasustabdytos (aretuotos), lkteles nieko nededama! Nuleidus svirt, skalje
randama tui svarstykli rodykls vieta. Skal padalyta 20 dali; nulis yra skals viduryje (arba
kairiajamekrate). Stebimi tuisvarstyklisvyravimai. Paprastai nelaukiama, kol svarstyklisvyra-
vimai pasibaigs, bet jie stebimi ir i rodykls atsilenkim randamas svareli ir sveriamojo krovinio
masiskirtumas. Atskaitomos skals padalos, iki kuriprieinarodykls galas, atsilenkdamas dein
ir kair. Svirtis turi svyruoti maais kampais, olktels turi judti tikauktynemyn, bet nesvyruoti
alis. Lktelms svyruojant, susidaryt papildoma icentrin jga. vertinamos tik deimtosios
padaldalys ir jos uraomos. Stebimi tikkeli svyravimai. t pus, nuokurios svyravimai pradedami
stebti, uraoma vienu svyravimu daugiau negu kit pus. Pavyzdiui, pradjus irti i deins
puss, stebimi keturi (arbadu) svyravimai kairnir penki (arbatrys) deinn, nessvyravimoamplitud
vis laik maja. Imami kiekvienos grups atskirai aritmetiniai vidurkiai (vienas kairn, kitas
deinn). Rezultataritmetinisvidurkis rodotikrjneapkrautsvarstyklipusiausvyros vietn
0
.
Pavyzdiui:
.
Rodykl pasviro
kairn() deinn(+)
10,6
9,9 10,5
9,8 10,4
Suma 19,7 31,5
Vidurkis (9,85) (10,5)
Tada kairij lktel dedamas sveriamas knas, dein svareliai: sveriamj mas jie turi
atsverti tiek, kadsvyruojanios svirties rodyklneieitu skals rib. Reikiarasti tokisvarelimas,
kuri priverstsvirties rodyklsustoti netoli n
0
padalos. Paprastai tamtikrasvarelimasveriarodykl
apsistoti vienojen
0
pusje, opridjus (arbaatmus, jeigusvarelimasyradidesnusveriamjmas)
i vismaiausisvarel, tvietnukelia kitnuon
0
pus. Tuoatvejui paprastos proporcijos randama
tokiai vismaiausiosvareliodalis, kuripridjus (arbaatmus), pusiausvyros vietaatsidurtties n
0
.
Svarstykli pusiausvyros vietos pasikeitimas yra proporcingas vienos lktels perkrovai p, kai
i perkrova maa. Todl, radus, kiek nukrypsta rodykl, ir padidinus krovin mau svareliu, pa-
vyzdiui, 2 mg, pagal proporcij galima rasti miligram ir j dali skaii, kuriuos tekt pridti
prie sveriamojo daikto, kad svarstykli rodykl apsistot pusiausvyros vietoje n
0
.
Svarstyklms apkrauti miligramais bei j dalimis naudojamas pakabinamas ties atitinkama
svirties padala svarelis, vadinamas irgeliu. Paprastai is svarelis sveria 10 mg (0,01 g); jis kilno-
jamas tamtikra svirtele. Bet kuris svarstykli svirties petys turi deimt padal, oios padalos dar
po penkias smulkesnes padalas. Padtas ant to svirties peties, kurio lktel dedami svareliai,
pavyzdiui, 5 padaloje, irgelis veikia svirties pet, kurio ilgis yra tik 0,5. Todl jo poveikis tolygus
padto svarstykli lktelje svarelio0,5 0,01 = 0,005 g poveikiui. Gaut gramdal tenka pridti
prie lktelje esanisvareli mass. Padjus irgel ant tosvirties peties, kuriolktel dedamas
sveriamasis knas, gaut gram dal tenka atimti i lktelje esani svareli mass.
vairiai apkraut svarstykli jautris randamas taip: ant abiej svarstykli lkteli padedami
vienodos mass kroviniai ir i svyravim randama svirties pusiausvyros vieta
0
n'
. Vliau viena
lktel perkraunama nedideliumass msvareliu, pavyzdiui, 2 mg, ir randamapakitusi svarstykli
( )
325 0
2
85 9 5 10
0
,
, ,
n =
+
=
34 _____________________________________ F I Z I KA biomedicinos ir fizini moksl studentams
svirties pusiausvyros vietan
1
. Potoperkrova nuimamair patikrinamapirmyktsvirties pusiausvyros
vieta; ji kartais gali iek tiek pasikeisti; tegu dabar ji yra
0
n' ' .
Tada pusiausvyros vietos pokytis, svarstykles perkrovus mmiligram, yra An =n
1
n
0
, jei
0
"
0
'
0
2
n
n n
=
+
,
(4.1.14)
o svarstykli jautris apkrovai
m
k = =
|
m
n A
(pad/mg). (4.1.15)
Darbo eiga
1. Ant abiejsvarstykli lkteli dedami vienodos mass kroviniai (pavyzdiui, 1 g, tada apkrova
yra 1 g) arba nieko (tada lkteli apkrova yra nulin).
2. Atleidus stabd, stebimi keli svirties svyravimai: lyginiai arba nelyginiai kair ir dein.
Apskaiiuojama svirties pusiausvyros vieta
0
n'
.
3. Viena lktel perkraunama nedideliu mass msvareliu, pavyzdiui, 2 arba 10 mg.
4. 2-ajame ingsnyje apraytubdurandama pakitusi svarstyklisvirties pusiausvyros vieta n
1
.
5. Perkrova nuimama ir dar kart nustatoma svirties pusiausvyros vieta
0
n' ' ; ji gali iek tiek skirtis
nuopradins.
6. Randama svirties pusiausvyros vietos vidutin vert.
7. Apskaiiavus pusiausvyros vietos pokyt, pagal (4.1.15) formulskaiiuojamas svarstyklijautris.
8. Svarstykli jautris nustatomas jas apkrovus vairi (0, 1, 10, 20, 40, 70, 100 g) masi kroviniais.
9. Matavim ir skaiiavim duomenys suraomi lentel:
10. Svarstykli jautrio kitimas keiiant apkrov pavaizduojamas grafikai: braiomas priklauso-
mybs k = f(M) grafikas.
Svarstykls Svarstykli svirtiespusiausvyrosvieta Pusiausvyros J autris
apkrautos,
M, g
pradin
0
n'
udjusm
svarel
n
1
numusm
svarel
0
n ' '
vidutin
n
0
vietospokytis
(n
1
n
0
)
(n
1
n
0
)/m
pad/mg
2. Kno tankio nustatymas
1. Knas pasveriamas, t. y. nustatomas ore josvoris P
0
.
2. Randamas kno tris; jeigu knas yra taisyklingos geometrins formos, tris apskaiiuojamas
imatavus jo kratines slankmaiu ar kitais prietaisais.
3. Pagal (4.1.5) formul apskaiiuojamas kno mediagos tankis.
4. Jeigu knas yrasudtingos formos, jo tris nustatomas taip: knas plonusilupakabinamas ant
kabliuko madaug 58 cm auktyje vir svarstykli lktels. Jeigu sveriamo kno mas labai
maa, btina vertinti ir silo mas. stiklin pripilama distiliuoto vandens, madaug 4/5 jos
talpos; stiklinkiamatarpsvarstyklilktels ir pakabos taip, kadvisas tiriamasis knas panirt
vanden; svrimo metu stiklin laikoma taip, kad knas neprisiliest prie stiklins sieneli ir
MECHANIKA ____________________________________________________________________________ 35
4.2. Sukamasis judjimas
Materialiojo tako judjimas apskritimu. Kietojo kno svoka.
Sukimo momentas. Inercijos momentas, jo fizikin prasm.
Pagrindinis sukamojo judjimo dinamikos dsnis.
Besisukanio knokinetin energija.
Oberbeko svyruokl.
Bifiliarioji svyruokl.
Giroskopas. Giroskopiniai reikiniai.
4.2.1. Materialiojo tako judjimas apskritimu. Kampinis greitis ir pagreitis
Materialiojo tako judjimas apskritimu tai paprasiausias kreivaeigio judjimo atvejis. is ju-
djimas gali bti tolygusis ir kintamasis. Sukamasis judjimas daniausiai apraomas kampiniu
greiiu ir kampiniu pagreiiu.
Tegu takas, tolygiai juddamas apskritimu, per laik t pasislenka i padties M
1
padt M
2
(4.2.1 pav.). Takospindulys r pasisukakampu, kuris vadinamas
poskio kampu. Poskio kampo ir laiko santykis, arba, kitaip
tariant, kampas, kuriuo spindulys pasisuka per laiko vienet,
vadinamas kampiniu greiiu; kampinis greitis paprastai ymimas
graikika raide e:
e= / t. (4.2.1)
Kai = 1 radir t = 1 s, e = 1 rad/s. Kampiniogreiio vienetu
laikomas toks greitis, kai spindulys per 1 s pasisuka 1 radkampu.
Kampinis greitis yra vektorinis dydis: e vektorius sutampa
su sukimosi aimi, o jo kryptis tokia, kad, irint i jo galo, mate-
rialusis takas sukasi prie laikrodio rodykl. Apie vektorius ir
veiksmus su jais plaiau skaitykite pried 1-oje dalyje.
4.2.1 pav. Kampinio greiio
vektoriaus apibrtis
M
1
M
2 r

e
neinirt i vandens, ostiklin ir ranka neprisiliestprie svarstyklilktels ar jos pakab.
5. Nustatomas kno vandenyje svoris P
v
ir apskaiiuojama Archimedo jga
F
A
= P
0
P
v
=
v
Vg; (4.1.16)
ia
v
vandens tankis, V kno istumto vandens tris.
6. Apskaiiuojamas kno tris
V = (P
0
P
v
)/g
v
. (4.1.17)
r
Tolygusis judjimas apskritimu yra periodinis, nes po tamtikro laiko, vadinamo periodu, jud-
jimas kartojasi. Per vien period Tspindulys nubria 2t rad kamp, taigi kampin greit galima
ireikti itaip:
e= 2t / T. (4.2.2)
Tolygiojo sukimosi kampin greit lengva rasti inant sukimosi dan v, t. y. apsisukim skaii
per laiko vienet. Takui apskriejant apskritim vien kart, spindulys nubria kamp 2t rad.
Vadinasi, jei takas per laik t apskrieja apskritim n kart, tai jo kampinis greitis
e= 2tv =2tn/ t. (4.2.3)
Judjim apskritimu galima apibdinti ir linijiniugreiiu. Pasislinkdamas i padties M
1
padt
M
2
(4.2.1 pav.), takas nueinakeli, lyg lankoM
1
M
2
ilgiui
2 1
M M
l . ilg galimaireikti centrinio
kampo ir spindulio r sandauga: r l
M M
=
2 1
. Padalij abi puses i laiko t, matome, kad t / l
M M
2 1
yra linijinis greitis v, o t / kampinis greitis e. Taigi gaunamas linijinio ir kampinio greii
vektori ryys, ireikiamas vektorine eir r sandauga (r. 1 pried):
v = e r. (4.2.4)
Kaipmatyti, tako linijinis greitis, skirtingai nuo kampinio, priklauso nuo atstumo iki sukimosi
centro. Be to, linijinis greitis yra statmenas vektoriams r ir e (4.2.2 pav.).
Takas gali judti apskritimu ir netolygiai. iuoatveju ir kampinis, ir linijinis greiiai kiekvienu
laiko momentu esti skirtingi. Taiau, imant labai trump laiko tarp At, kampin greit galima
laikyti pastoviu. Jei per t laiko tarp knas pasisuka kampu A, tai vidutinis greitis per laiko
tarp e = A / At .
io santykio riba, kai At artja prie nulio, yra lygi momentiniamkampiniamgreiiui:
t t t d
d
lim
0

e =
A
A
=
A
.
(4.2.5)
Momentinis kampinis greitis skaitine verte yra lygus poskio kampo ivestinei laiko atvilgiu.
Kampinio greiio kitimo spart apibdina kampinis pagreitis c, kuris, kai judjimas tolygiai
kintamasis, skaitine verte lygus kampinio greiiopokyiui per laiko vienet. Judjimas yra tolygiai
kintamasis, jei kampinis greitis per vienodus laiko tarpus pakinta vienodu dydiu. Kai judjimas
nra tolygiai kintamasis, momentinis kampinis pagreitis skaitine verte yra lygus kampinio greiio
ivestinei laiko atvilgiu:
(4.2.6)
Kampinio pagreiio vienetu laikomas toks pagreitis, kai per 1 s kampinis greitis pakinta
1 rad/s, t. y. 1 rad/s
2
.
36 __________________________________ F I Z I KA biomedicinos ir fizini moksl studentams
.
d
d
t
e
c =
Kampinis pagreitis yravektorinis
dydis. Jo kryptis, kampiniam
greiiui didjant, sutampa su
kampinio greiio vektoriaus kryp-
timi, ir prieingai kampiniam
greiiui majant, kampinis pagreitis
yra nukreiptas prieinga kampiniam
greiiui kryptimi (4.2.2 pav.).
4.2.2. Slenkamasis ir sukamasis kietojo kno judjimai
Absoliuiai kietuoju knu mechanikoje laikomas toks knas (materialij tak sistema), kurio
vis tak tarpusavio padtis laikui bgant nekinta. Kitais odiais tariant, kietasis knas negali
bti deformuojamas.
Slenkamasis kietojo kno judjimas yra toks, kai jo vis tak trajektorijos yra lygiagreios
kreivs. Tuomet viso kno judjimui nusakyti pakanka apibrti vieno tako (pvz., mass, arba
inercijos centro) judjim.
Mass centru vadinamas takas, kuriospindulys vektorius r
c
ireikiamas sistem sudaraniomis
masmis m
i
ir j spinduliais vektoriais:

=
=
N
i
i i
m
m
1
c
r
r . (4.2.7)
Teorema apie mass centro judjim teigia, kad kiekvienamknui judant slenkamuoju judjimu
jo mass centras juda taip, lyg jame bt sukoncentruota visa to kno mas mir lyg j veikt vis kn
veikiani jg atstojamoji.
Kno sukimasis gali bti sudtingas, taiau visuomet j galima iskaidyti tris nepriklausomus
sukimusis apie statmenas viena kitai koordinatines ais. Todl labai svarbu inagrinti atskir su-
kimosi atvej sukimsi apie nejudam a. Tai toks kietojoknojudjimas, kai jotaktrajektorijos
yra koncentriniai apskritimai, o j vis centrai sudaro vien ties, vadinam sukimosi aimi.
4.2.3. Kietojo kno sukimasis apie nejudam a. Sukimo momentas
Tegu yra kietasis knas, kuris gali suktis apie nejudam a OO
1
(4.2.3 pav.). Paveikus kietj kn
vienodomis jgomis F skirtinguose takuose Air B, poveikio rezultatas bus nevienodas. Veikiant
4.2.2 pav. Kampinio pagreiio ir greiio kryptys, kai
kampinis greitis didja (a) ir kai maja (b)
38 _____________________________________ F I Z I KA biomedicinos ir fizini moksl studentams
jgai take B, kno gytas kampinis pagreitis c bus
didesnis, negu veikiant take A.
Vadinasi, sukamojojudjimoatvejuknpoveikis
vienokitamnegali bti vienareikmiai nusakytas jga,
kaiptai buvo slenkamojo judjimo atveju. Kai knas
gali suktis, kitknpoveikis jamnusakomas nejga,
o kitu fizikiniu dydiu sukimo arba jg momentu,
kuris lygus
M=r F. (4.2.8)
Jo skaitin vert
M=r F sino=Fl.
Petimi l vadinamas maiausias atstumas tarpsuki-
mosi aies ir jgos Fveikimotiess, t. y. ilgis statmens,
nuleisto i sukimosi aies ties, kurioje guli jgos F vektorius.
Sukimo momentas yra vektorinis dydis, nukreiptas sukimosi aimi taip, kad, irint i jo galo, jga
suka kietj kn prie laikrodio rodykl (4.2.3 pav.). SI sistemoje sukimo momento vienetas yra
niutonmetras (N m).
4.2.4. Inercijos momentas. Hiugenso ir teinerio teorema apie ai perklim
Kaip ankiau minta, sukamojo judjimo atveju poveik knui nusako ne jga, o kitas fizikinis
dydis sukimo momentas. Pasirodo, kno inertikum sukamojo judjimo atveju taippat nusako
ne tas pats kaip slenkamojo judjimo fizikinis dydis, t. y. ne mas, o inercijos momentas. Inercijos
momentas priklauso ne tik nuo kno mass, bet ir nuo jos isidstymo kne bei nuo to, kurios
sukimosi aies atvilgiu jis skaiiuojamas. Vis kn padalijus n ma element, kurimass yra
m
i
(i = 1, 2, , n) ir nuotoliai nuo sukimosi aies lygs r
i
, kno inercijos momentas tos sukimosi
aies atvilgiu

=
=
n
i
i i
r m I
1
2
.
(4.2.9)
Inercijos momentas yra skaliarinis dydis, jo SI vienetas yra kgm
2
.
Taisyklingos geometrins formos vienalyi kn inercijos momentai aies, einanios per j
geometrin (kartu ir mass) centr, atvilgiu yra inomi: rutulio 2/ 5 mr
2
, ritinio 1/ 2 mr
2
, ilgo
plono strypo 1/ 12 ml
2
; ia m mas, r rutulio ir ritinio spindulys, l strypo ilgis.
Jeigu sukimosi ais neina per mass centr (4.2.4 pav.), tai tokios aies atvilgiu inercijos mo-
mentas I skaiiuojamas remiantis Hiugenso ir teinerio ai perklimo teorema:
4.2.3 pav. Kietojo kno sukimasis apie
nejudam a (M
A
= r
A
F; M
B
= r
B
F)
M
B
M
A
r
A
F
F
r
B B A
O
1
O
O
M
B
M
A
r
A
F
A
F
B
r
B
A B
O
1
l
o
MECHANIKA ____________________________________________________________________________ 39
I = I
0
+ md
2
; (4.2.10)
ia I
0
inercijos momentas aies, einanios per mass
centrir lygiagreios sunagrintja, atvilgiu, mkno
mas, datstumas tarpai. Pasinaudojus ia teorema,
plono strypo inercijos momentas atvilgiu jam stat-
menos aies, einanios per jo gal, lygus
I = I
0
+ md
2
= 1/ 12 ml
2
+ 1/ 4ml
2
= 1/ 3 ml
2
.
d
O
O
1
C
4.2.4 pav. Brinys inercijos momento
skaiiavimui, kai sukimosi ais OO
1
neina per mass centr C
4.2.5. Pagrindinis sukamojo judjimo dinamikos dsnis
Slenkamojo judjimodinamikos pagrindas yra trys Niutono dsniai. I jsvarbiausias yra antrasis
Niutono dsnis:
a = F/ m, (4.2.11)
t. y. pagreitis, kur gyja jgos F veikiamas knas, yra tiesiog proporcingas tai jgai ir atvirkiai
proporcingas kno masei m. is dsnis yra svarbiausias todl, kad jis kartu yra ir slenkamojo
judjimo lygtis, i kurios galima rasti kno koordinai ir jo greiio priklausomybi nuo laiko
dsningumus.
Pagrindinis sukamojo judjimo dinamikos dsnis yra
c
I
M
=
, (4.2.12)
t. y. kampinis pagreitis

c, kur gyja sukimo momento Mveikiamas knas, yra tiesiog proporcingas
tamsukimo momentui ir atvirkiai proporcingas inercijos momentui sukimosi aies atvilgiu.
4.2.6. Judesiokiekio momentas
Dalels, turinios mas m ir judanios greiiu v (ir todl turinios judesio kiek p = mv) bei
esanios atstumu r nuo tako O, judesio kiekio momentas tako O atvilgiu yra apibriamas
vektori r ir p vektorine sandauga
L = r p. (4.2.13)
O
O
1
C
40 _____________________________________ F I Z I KA biomedicinos ir fizini moksl studentams
L
r
v
m
u
0
4.2.5 pav. Dalels judesio kiekio
momentas tako O atvilgiu
O
L
r
m
u
v
Judesiokiekiomomentas Lyravektorius, statmenas
ploktumai, kuri sudaro r ir v (4.2.5 pav.). Jo modulis
priklausonuotakoOpadties, t. y. atstumor, ir bendru
atveju yra ireikiamas
L=mr vsinu ; (4.2.14)
ia u yra kampas tarpr ir v. Kai dalel juda apskritimu
(4.2.6 pav.), o judesio kiekio momentas yra skaiiuo-
jamas apskritimo centro atvilgiu, vektoriai r ir v yra
statmeni vienas kitam, t. y. u = 90, todl naudojantis
(4.2.4) sryiu judesiokiekio momento modul galima
ireikti taip:
L=mr v =mer
2
. (4.2.15)
L kryptis iuo atveju sutampa su e kryptimi.
Judesio kiekio moment L ir jgos moment M,
veikianius t pai dalel ir apskaiiuotus to paties
tako atvilgiu, sieja labai svarbus tarpusavio ryys:
dalels judesio kiekio momento kitimas (ivestin)
laiko atvilgiu yra lygus veikianiam t dalel jgos
momentui:
M
L
=
t d
d
.
(4.2.16)
i lygtis yra labai panai slenkamojojudjimo lygt
dp/dt =F, tiksukamojojudjimo atveju judesiokiekis
p pakeistas judesio kiekio momentu L, o jga F jg
momentu M.
Atsivelgus (4.2.9) formul, judesio kiekio
momentas yra inercijos momento ir kampinio greiio
sandauga: L = Ie. Jei iorini jg moment suma
sukimosi aies atvilgiu lygi nuliui, tai judesio kiekio
momentas ilieka pastovus. Judjimas esant pastoviam
judesio kiekio momentui ne visada yra judjimas su
pastoviukampiniu greiiu, nes kno inercijos momen-
tas I judjimo metu gali lengvai pasikeisti. Judesio
kiekio momento tverms dsniui demonstruoti danai
naudojamas bandymas, parodytas 4.2.7 paveiksle.
Suolelis sukamas kampiniu greiiu
1
e , kai mogus
laiko hantelius itiestomis rankomis. Po to sulenks
rankas mogus sumaina inercijos moment nuo
1
I
4.2.6 pav. Kampinio greiio ir judesio
kiekio momento vektorinis ryys
judjimo apskritimu atveju
e
m
90
o
v
L
r
4.2.7 pav. Eksperimentas
su sukamuoju suoleliu
e
1
e
2
L
r
v
m
90
o
e
MECHANIKA ____________________________________________________________________________ 41
iki
1 2
I I < , tada dl judesio kiekio momento tverms dsnio
2 2 1 1
e e I I = kampinis sukimosi
greitis sulenkus rankas padidja (
1 2
e e > ).
4.2.7. Sukamasis judjimas centrini jg lauke
Jei dalel veikiani jg momentas lygus nuliui, tai pagal (4.2.16) lygt gaunama const = L . Taigi
iuoatvejudalels judesio kiekiomomentas (dl dalels judjimoorbita jis dar vadinamas orbitiniu
judesio kiekio momentu arba trumpiau orbitiniu momentu) tako atvilgiu yra pastovaus didumo
ir pastovios krypties, jei jg momentas to paties tako atvilgiu yra nulinis. i slyga pirmiausiai
gali bti tenkinama, kai dalel yra laisva (t. y. veikianti jga F = 0) ir juda pastoviu greiiu. Taiau
jgmomentas M=Fr sino gali bti lygus nuliui, kai jga Fnelygi nuliui, bet yra lygiagreti sur, t. y.
kampas u = 0. iuo atveju jgos F kryptis kerta tak O. Jga, kurios kryptis visada kerta fiksuot
tak, t. y. jgos centr, vadinama centrine jga.
Taigi, kai knas juda veikiamas centrins jgos, judesio kiekio momentas jgos atvilgiu yra
pastovus. i ivada yra labai svarbi, nes jgos, atsirandanios daugelyje gamtini sistem, yra
centrins. Pavyzdiui, ems sukimasis apie Saul dl centrins jgos, vis laik nukreiptos
Sauls centr (4.2.8 pav., a). Dl to ems orbitinis judesio kiekio momentas Sauls atvilgiu yra
pastovus. Panaiai ir elektronas vandenilio atome juda veikiamas centrins jgos, atsirandanios
dl elektrins sveikos su teigiamai elektrintu
branduoliu(4.2.8 pav., b). Tadir elektronoorbitinis
judesiokiekiomomentas branduolioatvilgiuyra
pastovus. Atomuose, turiniuose daug elektron,
veikianti kiekvienelektronatstojamoji jganra
tiksliai centrin. Be centrins elektrono ir
branduolio sveikos, ia yra elektron sveika.
Taiaudaugeliuatvejir daugiaelektroniuoseato-
muose atstojamjsveik pakankamu tikslumu
galima laikyti centrine.
4.2.8. Vandenilio atomo elektrono orbitinis judesio kiekio momentas
ia bus nagrinjamas judesiokiekio momentovertinimas vandenilio atome klasikins ir kvantins
mechanikos poiriu. Klasikins mechanikos poiriu elektronas apie branduol juda apskritimine
orbita ir jo parametrai yra tokie: mas m = 9,1110
31
kg, vidutinis atstumas iki branduolio
r = 5,2910
11
m ir kampinis greitis
1 16
s 10 13 4

= , e . I (4.2.15) gaunama
1 2 34 1 16 2 11 31 2
s m kg 10 05 , 1 ) s 10 13 , 4 ( m) 10 29 , 5 kg)( 10 11 , 9 (

= = e = r m L .
i skaitin vertatitinka vien i svarbiausifizikinikonstant t = 2 h q , t. y. Plankokonstant.
Atominidaleliorbitinis judesiokiekiomomentas yrapaprastai reikiamas hvienetais. iuo, kaipir
4.2.8 pav. Orbitinis judesio kiekio momentas:
ems judjimo aplink Saul (a);
elektrono judjimo vandenilio atome (b)
F
v
Elektronas
Protonas
Saul
L
em
F
v
L
Elektronas
a) b)
a) b)
L
ems
L
elektrono
F
v
F
v
em
42 _____________________________________ F I Z I KA biomedicinos ir fizini moksl studentams
ems sukimosi apieSaul, atvejuveikianios jgos yracentrins ir orbitinis judesiokiekiomomentas
yra pastovus. Vlesni tyrimai parod, kadklasikinis orbitinio judesio kiekiomomentoskaiiavimas
nra tinkamas kvantinms dalelms, t. y. ir atomoelektronui. Viena i pagrindiniivadyrata, kad
atom elektronorbitinis judesio kiekiomomentas gali gyti tik reikmes, tenkinanias lygyb
); 1 (
2 2
+ = l l L q
ia l yra teigiamas sveikas skaiius (0, 1, 2, 3, ...) ir vadinamas orbitiniu kvantiniu skaiiumi. i
savyb vadinama orbitinio judesiokiekio momento kvantavimu. Be ios slygos elektrono orbitinis
judesio kiekiomomentas gali gauti tik tamtikras orientacijas erdvje. is apribojimas vadinamas
erdviniu kvantavimu.
4.2.9. Savasis ir orbitinis judesio kiekio momentai
Daleli orbitinis judesiokiekiomomentas priklausonuotako, kurioatvilgiujis yra skaiiuojamas.
ia daleli sistemos savuoju judesio kiekio momentu laikomas momentas, apskaiiuotas daleli
sistemos mass centro atvilgiu.
Knas, kuriomass centras yra take C, pavaizduotas 4.2.9 paveiksle. iuoatvejusavasis judesio
kiekio momentas skaiiuojamas atvilgiu koordinai sistemos, kurios pradia sutampa su taku
C. Savasis judesio kiekio momentas yra daleli sistemos savyb. Kietojo kno arba elementarios
dalels savasis judesio kiekio momentas vadinamas sukiniu.
Sistemos orbitinis judesio kiekio momentas L
orb
skaiiuojamas O tako ir su juo susietos
koordini sistemos atvilgiu. Lyra apibriamas kaip judesio kiekio momentas dalels, kurios
mas lygi visos sistemos masei m
=
i
i
m ir kuri yra take, sutampaniame su sistemos mass
centru. Judjimo apskritimu
L
orb
=r
mc
mv
mc
;
ia
mc
r atstumas nuo tako Oiki sistemos mass centro, o
v
mc
kno mass centro judjimogreitis. Kadangi sistemos
judjimas gali bti ireiktas kaipjudjimoapiemass centr
ir mass centro judjimo suma, tai daleli sistemos pilnas
judesio kiekio momentas gali bti ireiktas kaip sistemos
savojo ir orbitinio judesio kieki moment suma:
L = L
sav
+ L
orb
.
Pirmasis narys deinje aprao vidin judesio kiekio
moment koordinai sistemos C atvilgiu, oantrasis narys
orbitin judesio kiekio moment koordinai sistemos L
atvilgiu, lyg visa sistemos mas btsukoncentruota mass
centre.
4.2.9 pav. Vidinis ir orbitinis
judesio kiekio momentai
0
XL
YL
ZL
Lorb.
rcm.
Xc
Yc
Zc
Lvid.
C
Z
C
Y
C
X
C
r
mc
O
Z
L
Z
C
L
orb.
Y
C
X
C
r
mc
Y
L
X
L
L
orb.
C
MECHANIKA ____________________________________________________________________________ 43
Pavyzdiui, galima panagrinti ems ju-
djim apie Saul ir elektrono judjim apie
branduol. em juda apie Saul ir kartusukasi
apie savo a (4.2.10 pav., a; atstum ir dydi
proporcijos neilaikytos). Taigi emturi orbitin
judesio kiekio moment Sauls atvilgiu L
orb
ir
savj moment L
sav
, arba sukin, savo centro
atvilgiu. Panai situacijayrair atome: elektronas
sukasi apie savo a ir branduol (4.2.10 pav., b).
4.2.10. Kietojoknojudesio
kiekiomomentas
Imkime ploki kietj kn, besisukant apie
jamstatmena (4.2.11 pav.). Kietojokno, t. y.
kno, kuriame, veikiant jgai arba jgos mo-
mentui, atstumas tarp j sudarani tak
nekinta, judesio kiekio moment galima rasti
sumuojant atskir j sudarani tak judesio
kiekio momentus:

= + + + =
i
i
L L L L L
3 2 1
.
Pasinaudojus (4.2.15) iraika kiekvienam
L
i
, gaunama

|
|
.
|

\
|
= =
i i
i i i i
r m r m L e e
2 2
.
Kaipbuvoparodytaaukiau, skliaustuoseraytas dydis yraknoinercijos momentas josukimosi
aies atvilgiu. Taigi patvirtinama, kad
. e I L =
(4.2.17)
I ios iraikos matyti, kadplokio kietojokno, besisukaniojo apie statmen jama, atveju
judesio kiekio momentas turi t pai krypt kaip kampinis greitis. Jei vietoje plokts yra bet
kokios formos kietasis knas, tai (4.2.17) formul negalioja ir judesio kiekio momentas Lgali turti
krypt, kuri skiriasi nuo ekrypties.
4.2.11 pav. Besisukanio plokiojo
kno kampinis greitis ir judesio
kiekio momentas
44 _____________________________________ F I Z I KA biomedicinos ir fizini moksl studentams
4.2.11. Laisvosios sukimosi ays. Icentrins jgos. Koriolio efektas
Bet kuris knas nepriklausomai nuo jo formos turi tris tarpusavyje statmenas kryptis. Kiekviena
kryptimi judesio kiekio momentas lygiagretus su sukimosi aimi. Jos vadinamos pagrindinmis
inercijos aimis, o atitinkami inercijos momentai pagrindiniais inercijos momentais. Pagrindins
kai kurikn inercijos ays pateiktos 4.2.12 paveiksle. I jo matyti, kadbet kuri einanti per rutulio
centr ais yra pagrindin. Jei knas turi simetrijos ais, tai jos sutampa su pagrindinmis aimis.
Todl (4.2.17) formul galima taikyti tuo atveju, kai I yra pagrindinis inercijos momentas.
4.2.12 pav. Pagrindins kai kuri simetrini kn inercijos ays
Y
0
X
0
Z
0
Y
0
Y
0
X
0
Z
0
Z
0
Y
0
X
0
X
0
Z
0
Z
0
X
0
Y
0
Z
0
X
0
Y
0
Z
0
X
0
Y
0
Z
0
X
0
Y
0
Nagrinjant sukamj judjim, labai svarbu inoti apie laisvsias sukimosi ais. Tai ays, ilai-
kanios savo krypt erdvje, pavyzdiui: ems sukimosi ais, aislinio sukuio ais ir kt. Kn
sukimasis visada yra stabiliausias apie a, kurios atvilgiu inercijos momentas didiausias. Apie
likusias ais jis yra maiau stabilus. Labai danai knas, besisukantis apie a, kurios atvilgiu
inercijos momentas maas, pats keiia i sukimosi a stabilesn (sudidesniuinercijos momentu).
Reikia paymti, kad kno mass centro padtis priklauso nuo kno padties erdvje, todl
skirtingose padtyse knas turi skirtingas laisvsias sukimosi ais.
Sukimasis apie a, atitinkani tarpin inercijos momento vert, yra nestabilus ma trikdi
atvilgiu. Gyvnir mogaus sukimasis laisvoskrydioir vairiuolimetuvykstaapielaisvsias ais
sudidiausiuarbamaiausiuinercijos momentu. Kadangi masicentropadtis ir pagrindiniinercijos
momentverts priklausonuoknopadties, tai esant skirtingoms padtims bus skirtingos ir laisvosios
sukimosi ays. ems sukimosi ais yra laisvoji, nes em sukasi apie a su didiausiu inercijos
momentu.
Kaipmintaanksiau, besisukanioje atskaitos sistemojekiekvienas takas turi centrin pagreit ir
tokiasistemanra inercin. Tokiojesistemojeknveikiainercijos jga, nukreiptasukimosi spindulio
kryptimi, ir ji stengiasi knus atitolinti nuosukimosi aies, todl vadinama icentrine.
Dl ems sukimosi apie savoa, einani per iaurs irPietpolius, visi jos paviriaus takai
juda tuo paiukampiniugreiiue. Taiauems paviriaus takai, esantys skirtingose geografinse
platumose, dl skirtingo atstumo iki sukimosi aies juds nevienodu linijiniu greiiu, kuris kis nuo
didiausios verts pusiaujyje iki nulins verts poliuose (4.2.13 pav.). Takas A, esantis geografinje
platumoje, kurios koordinat , juds linijiniu greiiu
e e cos R r = = v ;
ia r ilgisstatmens, nuleisto nuo tako iki ems sukimosi aies, R ems spindulys. Ten, kur
ems kampinio greiio ir spindulio vertsyraatitinkamai
5
10 292 , 7

= e s
1
ir r
6
10 35 , 6 = m,
MECHANIKA ____________________________________________________________________________ 45
pusiaujo takams gaunamas v =459ms
1
greitis, o takams, esantiems Vilniuje, kur
0
55 = , v =266ms
1
. Tai didelis linijinis
greitis, taiau mes jo nejauiame, nes judame
tokiugreiiu kartusuvisais daiktais, esaniais
aplink mus, o ems sukimosi sukeltos
papildomos jgos yra labai maos, palyginti
suems traukos jga.
Atskaitos sistemos, judanios supagreiiu
inercini atskaitos sistem atvilgiu, vadi-
namos neinercinmis atskaitos sistemomis. J
mechanikos udaviniai irgi gali bti aprayti
antruoju Niutono dsniu, bet tam turi bti
traukiamos papildomos inercins jgos, kuri
inercinse atskaitos sistemose nra. Inercins jgos pasireikia ir tada, kai sistema sukasi pastovaus
dydio greiiu, todl em yra geras neinercins sistemos pavyzdys. Jei knas ant ems paviriaus
nejuda, tai neinercinje atskaitos sistemoje, susijusioje su ems paviriumi, jos sukimasis sukelia
papildomicentrin inercijos jg. Icentrins inercijos jgos poveik galimapajusti sukantis karusele,
kai pasiekiamas linijinis greitis yra tik keli metrai per sekund, bet, neveikiant kitoms jgoms, jos
sukeliam stmim tolyn nuo sukimosi centro lengvai jauiame. Jei knas dar papildomai juda
(skrenda lktuvas ar sviedinys, juda oro mass atmosferoje ar vandens mass vandenynuose),
besisukanineinercinatskaitos sistemturi bti trauktainercinKoriolio(Coriolis) jga, apraanti
Koriolio efekt.
Matematikai rodoma, kadsuemesusijusiojeneinercinjeatskaitossistemoje, kuri sukasi kampiniu
greiiue,pagreitis:
a = g
0
e (e R) 2ev;
iag
0
laisvojokritimopagreitis, Rknoatstumas nuoems centro(spindulys), vdaiktojudjimo
greitis ems atvilgiu. Taigi pagreitis priklauso nuo kno padties ems paviriuje. Deins lygy-
bs puss antrasis narys nusako icentrin pagreit, o treiasis Koriolio pagreit. Icentrinis narys
yra 3,310
2
ms
2
eils, o Koriolio narys 3,310
5
v ms
2
eils. Todl greiiams, maesniems u
400 ms
1
, Koriolio pagreitis gali bti neskaitytas lyginant su icentriniu. Taiau jis turi svarbi
kryptini ypatum ir nuo jo takos daugeliu atvej priklauso ems klimato(uragan, oro sraut,
vandenyn srovi) formavimasis.
Toliau paaikinsime, kaip stovinio ar ltai judanio kno atveju galima atmesti Koriolio
pagreiio nar. ems tako A, esanio geografinje platumoje , icentrinis pagreitis yra lygus
r
2
e arba e cos
2
R ir veikia dienovidinio ploktumoje kryptimi AE. Laikant, kad em yra
sfera, galima teigti, jog laisvojo kritimo pagreitis g
0
iame take yra nukreiptas spindulio kryptimi
AC link ems centro. Icentrinio pagreiio vektori galima iskaidyti dedamsias: AB yra
antilygiagreti g
0
, o AF nukreipta linkpusiaujo. Takui G, esaniampusiaujyje, icentrin jga bus
didiausia R
2
e ir antilygiagreti g
0
. Bendruatvejumatuojamas pagreitis bus lygus efektyviamlaisvojo
kritimo pagreiiui g, kurio skaitin vert tokia:
C
G
F

A
D
N
r
g
0
B
V
E
e
e
2
rcos
2

R
e (e r)
H
Pusiaujoploktuma
4.2.13 pav. Icentrinis pagreitis
dl ems sukimosi
N
D
C
G H
F
E A
B
e
2
Rcos
2

e (eR)
46 _____________________________________ F I Z I KA biomedicinos ir fizini moksl studentams
e
2 2
0
cos R g g = ;
ia geografins platumos kampas, atskaitomasnuopusiaujo(4.2.13 pav.). Dl antrojo nario
laisvojo kritimo pagreiio vektorius truput nukrypsta nuo savo krypties ems centr. Nors is
narys yra labai maas (0,3 %) lyginant su g
0
, jisnusakog
0
kitim kintant geografinei platumai. ia
pateiktos eksperimentins laisvojo kritimo pagreiio g verts keletui ems paviriaus tak.
Vieta Platuma, laipsniais g, ms
-2
iaurs aigalis 90 9,8321
Vilnius 55 9,8148
Grinvias 51,5 9,8119
Pusiaujas 0 9,7799
Didiausias efektyvus laisvojo kritimo pagreitis g
0
yra aigaliuose, kur icentrinio pagreiio
normalin dedamoji, veikianti prieinga ems traukos jgai kryptimi, yra lygi nuliui, ir maiausias
pusiaujyje, kur icentriniopagreiio normalins dedamosios, veikianios prie ems traukos jg,
vert yra didiausia.
Icentrins inercijos jgos normalin dedamoji, nukreipta prie svorio jg, maina kno svor.
Jos tangentin dedamoji veria kn slinkti pusiaujolink. Kno svorio ir icentrins inercijos jgos
atstojamoji nra statmena ems paviriui, jei em yra rutulys, bet yra statmena, jei em yra
geoido formos. Tokia em ir yra. Ji susiformavo geoido formos dl traukos ir icentrini jg
poveikio dar bdama skystos bsenos. O jos vandenyn pavirius taip pat yra geoido formos.
Skirtumas nuo rutulio formos labai maas (pusiaujo ir dienovidinio ilgi santykis lygus 1,0017),
nes icentrin inercijos jga tesudaro apie 0,3 %svorio jgos.
Koriolio efektas, t. y. inercijos jga, kuri btina, kad besisukanioje koordinai sistemoje bt
galima aprayti judjim prastais Niutono dsniais, veikia dein nuo kno judjimo krypties,
atskaitos sistemai sukantis prie laikrodio rodykl, arba kair, atskaitos sistemai sukantis pagal
laikrodio rodykl. Koriolio jgos efektas yra susijs su kno, judaniobesisukanioje koordinai
sistemoje, kelio nuokrypiu. I tikrj knas nenukrypsta nuo savo judjimo krypties, taiau taip
atrododl koordinaisistemos judjimo. Paprastai fizikos knygoseKoriolioefektas nagrinjamas
naudojant vektorins algebros ir judesiokiekiomomentomechanikos elementus. Tokionagrinjimo
ivados bus pateiktos ir ia, nes jos leidia gauti skaitines vertes, taiau pat Koriolio efekt bus
stengiamasi aikinti daug paprastesniu bdu, suprantamu studentams, neturintiems toki ini.
Korioliopagreitis 2[ev]yra statmenas greiiui V, todl jis sukelia knojudjimokelionuokryp.
Koriolio jga priklauso nuo kno santykinio greiio, kuris iskaidomas dvi dedamsias. Dl
greiiovertikaliosios dedamosios atsirandaKorioliojgos dedamoji,veikianti horizontaliojeploktumoje
statmenai dienovidinioploktumai. Jeiguknas juda vir, tai i jga veikia vakarus, ojeiguemyn
rytus. Todl i gana didelio aukiolaisvai krintantisknas nukrypsta rytus nuo vertikals,
einanios ems centr. Dl greiio horizontaliosios dedamosios atsiranda dvi Koriolio jgos
dedamosios. Dedamoji, lygi 2m [e
h
, v
h
], priklauso nuo ems sukimosi kampinio greiio ho-
rizontaliosios dedamosios ir yra vertikalios krypties. Ji arba spaudia kn prie ems, arba,
prieingai, stengiasi tolinti nuo ems paviriaus priklausomai nuo vektori (kampinio greiio e
h
MECHANIKA ____________________________________________________________________________ 47
4.2.14 pav. Koriolio efektas iovus raket link aigali: iaurs (a), Piet (b)
ir linijinio greiio v
h
) krypi. i jg btina atsivelgti skaiiuojant tolimj kn judjim,
pavyzdiui, balistini raket skrydius.
Antra Korioliojgos dedamoji, susijusi suhorizontalija greiiodedamja v
h
,lygi (2m[e
h
,v
v
]).
Tai horizontali jga, statmenagreiiui. iaurs pusrutulyjeji visada veikia deinnuogreiiokrypties.
Dl to, pavyzdiui, iaurs pusrutulioupideinieji krantai yrapaplauti daugiaunegukairieji. Koriolio
inercijos jga, veikianti judanias vandens molekules, suteikia joms pagreit, nukreiptlinkdeiniojo
kranto. Todl vanduogyjatamtikrios krypties greit ir utekaant kranto. Dl tos paios prieasties
nevienodai dvisi dviej juost geleinkelio bgiai, jeigu traukiniai jais vaiuoja tik viena kryptimi.
Pasirodo, kad Koriolio efekto kai kurias ivadas galima paaikinti daug paprasiau. Tarkime,
knas juda nuopusiaujolinkiaurs arbaPietaigalio. sivaizduokime, kadpusiaujyje yra raketos
paleidimo sistema, galinti iauti raket dideliu atstumu (pvz., 3000 km). Pradedant nagrinjim
reikia prisiminti tokius svarbius faktus: em sukasi rytus; ems sukimosi linijinis greitis
didiausias pusiaujyje ir maiausias aigaliuose; knas, paleistas tamtikroje ems vietoje, turi tos
vietos sukimosi linijin greit; greiiovektorius nekinta, jei j statmena kryptimi veikia jga. Pritaikius
ias ivadas nagrinjamamatvejui, galima konstatuoti, kadi pusiaujopaleista raketaturi dvi greiio
dedamsias kryptimi, kuria buvoiauta, ir rytkryptimi, kuri gavodl paleidimovietos judjimo
linijiniu greiiu. Pusiaujyje paleistos raketos linijinis greitis rytus yra didesnis u ems tako,
kur taikoma ir kuris yra ariau iaurs aigalio, linijin greit. Todl skrisdama taikin raketa nuo
nustatytos tiesiosios krypties nukryps dein. Jeigu raketa bt paleista link Piet aigalio, tai
situacija bt ta pati tik iuo atveju raketa nukrypt kair irint i pusiaujo. Jei nuokryp
vertinsime irdami em i kosmoso, tai abiem atvejais nuokrypis bus rytus (4.2.14 pav.).
Prieinguatveju, t. y. jei aunamanuoiaurs aigaliolinkpusiaujo, tai dl maesnio rytus nukreipto
linijinio greiio aigalyje lyginant su pusiauju gaunama, kad raketa nukryps vakarus nuo taikyto
tako. Jei knas slenka iaurs pusrutuliui piet (nuopusiaujo), tai jovakar-ryt krypties greiio
dedamoji yra didesn u tos vietos ems paviriaus toki dedamj dydiu v
1
v
2
=eR (cos
1

cos
2
). Reikia pabrti, kadKoriolio efektas pastebimas tik knui judant gana dideliais atstumais.
a) b)
48 _____________________________________ F I Z I KA biomedicinos ir fizini moksl studentams
4.2.15 pav. Besisukanio vjo formavimasis dl Koriolio jg ir emo slgio centro:
prie laikrodio rodykl iaurs pusrutulyje (a) ir pagal laikrodio rodykl Piet pusrutulyje (b)
Gana paprastai galima paaikinti ir kn, krintani i didelio aukio, nuokryp nuo statmens.
Tarkime, daiktas yra imestas i 100 metr aukio pastato. Didesniame auktyje esantis daiktas
turs ir didesn linijin greit, nukreipt rytus, todl nukris ant ems paviriaus ne padtyje, kur
bt statmuo ems paviri, bet nukryps rytus. Tiesa, tas nuokrypis bt tik apie 1 cm. Jei
kno greitis yra nukreiptas vakarus ar rytus, tai pasikeiia kampinis greitis ir sumaja ar padidja
inercijos icentrin jga.
Pasirodo, Koriolioefektas yra svarbus ems klimatui, kadangi nuo jopriklauso uragan, vj,
vandenyn srovi formavimasis. Viskas, kas juda laisvai (pavyzdiui, oras), iaurs pusrutulyje
nukrypsta dein, oPietpusrutulyje kair. Tai iplaukia i Korioliojgos matematins iraikos.
Kaip pavyzd galima nagrinti iaurs pusrutulio emo slgio srit atmosferoje. Jei atmosferoje
susidaro mao slgio sritis, tai oras i aplinkini srii pradeda plsti linkios srities, stengdamasis
ilyginti slgiskirtum. Orosrautai, artjantys nuopusiaujo, turs didesn linijin greit rytkryptimi,
oartjantieji nuoaigalio maesn linijin greit nei oras emoslgiosrityjeir nukryps vakarus. Dl
to emo slgio srityje susiformuos skurys, besisukantis prie laikrodio rodykl (4.2.15 pav., a). Ir
atvirkiai, jei iaurs pusrutulyje yra aukto slgio oro sritis, i kurios oras isisklaido, formuojasi
skuriai, besisukantys pagal laikrodiorodykl (4.2.15 pav., b); tokiasituacijabus ir Pietpusrutulyje
susidarius emo slgio sriiai. Koriolio jgos tropik srityje sukelia vjus pasatus. altas oras i
aigalio, turdamas maesn linijin greit ir juddamas linkpusiaujo, iaurs pusrutulyje nukrypsta
vakarus, o Piet pusrutulyje rytus.
4.2.12. Centrifuga
Kitas su icentrine inercijos jga susijs pavyzdys centrifuga, kuri naudojama ir buityje (dio-
vinimui), ir vairiose mokslinse biomedicinos laboratorijose. Centrifugavimas tai toks procesas,
kuriometunevienalytsesistemose vyksta daleliatskyrimas (separacija). Pavyzdiui, medicininse
centrifugose raudonieji kraujo kneliai nusodinimo bdu atskiriami nuo kraujo plazmos.
a) b )
R
MECHANIKA ____________________________________________________________________________ 49
Centrifugos schema pavaizduota
4.2.16 paveiksle. I jos matyti, kad cen-
trifuguojamas skystis pilamas specia-
lius plastikinius mgintuvlius, kuriede-
dami rotori, galint suktis 500
1000 s
1
daniu.
Centrifugai sukantis, joje esant
skyst veikia netiksunkio ir Archimedo
jgos, bet ir icentrin jga F, nukreipta
nuo sukimosi aies. Be to, kiekvien
kiet dalel, esaniskystyje ir judani
apskritimu, taip pat veikia icentrin
jga F
1
. Jei F > F
1
, tai daleljuds linksukimosi aies, ojei F < F
1
, tai daleldl inercijos juds link
centrifugos krato. Vadinasi, atskyrimo efektas tuo geresnis, kuo didesnis i jg skirtumas, t. y.
dalels ir skysio tanki skirtumas:
F
icentrin
= F
1
F = (
1
) Ve
2
r;
ia r dalels nuotolis nuo sukimosi aies, skysio tankis,
1
dalels tankis, V dalels tris.
Elektros varikliu sukus centrifug, laikikliai su mgintuvliais, veikiami icentrins inercijos
jgos, atlenkiami beveik horizontali padt, o skystyje esanios kietos dalels, juddamos
icentrine kryptimi, nusda ant mgintuvli dugno. Pirmiausia nusda didesns mass dalels,
o vliau maesns.
iuolaikik ultracentrifug icentrin inercijos jga apie 10
5
kart didesn u daleles veikian-
i sunkio jg ir jose galima atskirti maesnes negu 100 nmdydio daleles.
4.2.13. Besisukaniokno kinetin energija
Tegu kietasis knas sukasi apie nejudam a OO
1
(4.2.17 pav.). Reikia rasti jo kinetin energij.
Tarkime, kno mas sudaryta i atskir ma mass element m
1
, m
2
, m
3
, , m
n
, kurie nutol nuo
sukimosi aies atstumais r
1
, r
2
, r
3
, , r
n
. Kiekvienas mass elementas juds skirtingulinijiniu greiiu
v
1
, v
2
, v
3
, , v
n
, nes linijinis tako greitis priklauso nuo atstumo iki sukimosi aies.
Viso besisukanio kno kinetin energija yra lygi atskir mass element kinetini energij
sumai:
.
2 2 2 2 2 2
1
2 2 2 2
3 3
2
2 2
2
1 1
k
=
= + + + + + + =
n
i
i i n n i i
m m m m m m
W
v v v v v v
A A
.
Pasinaudojus (4.2.4) formule, kiekvieno mass elemento linijin greit galima ireikti kno
kampiniu sukimosi greiiu: v
1
= er
1
, v
2
= er
2
, v
3
= er
3
ir t. t. Tuomet
Sandarusrotoriaus
dangtis
Vakuumosluoksnis
Mgintuvliodangtis
Plastikinismgintuvlis
Sedimentai (nuosdos)
Lizdassukimosi velenui
Fiksavimovartas
4.2.16 pav. Centrifugos schema
Vakuumas
50 _____________________________________ F I Z I KA biomedicinos ir fizini moksl studentams
( ) .
2 2
2 2 2 2 2
1
2
2
2 2 2
2 2
2
1 1
2
2 2 2 2 2
3
2
3
2
2
2
2
2
1
2
1
k

=
= + + + + + =
= + + + + + + =
n
i
i i n n i i
n n i i
m r m r m r m r m
m m m m m
W
r
r r r r r
e e
e e e e e
A A
A A
(4.2.18)
Takinio elemento mass ir nuotolio iki sukimosi aies kvadrato sandauga (mr
2
) vadinama jo
inercijos momentu nagrinjamos sukimosi aies atvilgiu. Taigi (4.2.18) lygybje skliausteliuose
esanti dydi suma reikia viso kno inercijos moment (4.2.9):
.
1
2 2 2 2
2 2
2
1 1

=
= + + + + + =
n
i
i i n n i i
m r m r m r m r m I r A A
Kno inercijos momentas nepriklauso nuo sukimosi
greiio ir apibdina kno sukamojo judjimo inercines
savybes: kuo didesnis inercijos momentas, tuo daugiau
reikia energijos jo kampiniamgreiiui pakeisti.
raius inercijos momento ymen I (4.2.18) lygyb,
gaunama besisukanio kno kinetins energijos formul:
W
k
= Ie
2
/2. (4.2.19)
Palyginus j suslenkamojojudjimokinetins energijos
formule, matyti, kadsukamajame judjime mass vaidmuo
tenka inercijos momentui, o vietoje linijinio greiio yra
kampinis greitis.
4.2.14. Inercijos momentas ir jo taka sparnuoi sparn formai
Sukamuoju judjimu laikomas ir pauki bei vabzdisparn judjimas. Jis iuoatveju apima tik
apskritimo dal. Galima vertinti vabzdio sparno kinetin energij, norint pamatyti, kaip sparno
geometrija yra susijusi su jo inercijos momentu (4.2.18 pav.).
O
O1
mi
ri
v
i
4.2.17 pav. Brinys besisukanio
kno kinetins energijos
skaiiavimui
O
r
i
m
i
i
O
1
r
4.2.18 pav. Sparno sukimosi schema: oninis vaizdas (a) ir vaizdas i viraus (b)
r
e
Sukimosi ais
r
Sukimosi ais
a b
Sukimosi ais
Sukimosi ais
e
e
r
MECHANIKA ____________________________________________________________________________ 51
4.2.15. Giroskopas. Giroskopiniai reikiniai
Danai pasitaikanti mechanikos udaviniuose situacija, kai vienas i kno tak nejuda, yra kokiu
nors bdu tvirtintas. Tokiu atveju knas turi tris sukamojo judjimo laisvs laipsnius, ir aprayti jo
judjim yra viena i sunkiausi mechanikos problem. Prie toki udavini priskiriamas ir
giroskopo judjimo apraymas.
odis giroskopas (gr. gyros ratas, gyr sukuosi ir skop iriu, stebiu) reikia prietais
sukimuisi aptikti. Dabar giroskopu vadinamas greitai
besisukantis simetrikas kietasis knas, kurio sukimosi
(simetrijos) ais gali keisti savo krypt erdvje.
I lygties dL / dt =M gaunama, kad, nesant iorinioj-
gos momentoM, judesiokiekiomomentas Lliekapastovus.
Sukdamasis apie pagrindin inercijos a taip, kad L = I e,
knas ilaiko savo sukimsi apie a pastoviu kampiniu
greiiu. Tai gali bti iliustruota giroskopubesisukaniorato
pavidalu su tokiu tvirtinimu, kad jo ays gali laisvai keisti
krypt erdvje(4.2.19pav.). Ratas G(giroskopas) greitai su-
kasi apiepagrindina ABir yratvirtintas taip, kadbendras
jgos momentas takoOatvilgiulygus nuliui. Todl sistemos
judesio kiekio momentas yra pastovus ir lygiagretus su AB
arbaYaimi. Naudojamas tvirtinimas leidiasukimosi aiai
ABlaisvai judti tiekapiehorizontalijX, tiekir vertikalij
Z a. Pavyzdiui, giroskop neant kreiva trajektorija, AB
visuomet rodotpai krypt.
Jei giroskopo ais nustatyta taip, kadAByra horizontali
ir rodorytvakarkrypt (4.2.20 pav., 1padtis), tai bgant
laikui dl ems sukimosi galima pastebti, kad AB
pastoviai lenkiasi emyn ar auktyn. Po ei valand ji
tampa vertikali (4.2.20 pav., 4 padtis). is aies AB
sukimasis yra dl ems sukimosi.
Jei veikiantisgiroskopjgos momentas nralygus nuliui,
tai i sryio dL / dt =M iplaukia, kad judesio kiekio mo-
4.2.19 pav. Giroskopas
A
G
Z
O
B
X
L =Ie
Y
O
Z
G
A
B
X
Y
L = Ie
N
1 G
2
3
4
B
e
e
e
e
A
A
B
4.2.20 pav. Rato G pagrindins aies
padties kitimas dl ems sukimosi
G
A
A
B
B
Skaiiavimams iskiriama maa sparno juostel atstumu r nuo sukimosi aies. Jei juostels
mas yra dm, tai jos kinetin energija yra 1/ 2 dm
i
r
i
2
e
2
. Viso sparno kinetin energija randama
sudjus vis juosteli, sudarani sparn, energijas:
2
1
d
2
1 2 2 2
r m W
i i k
e e = =
I .
Jeigukampinis greitis yra pastovus, W
k
maesn, kai I maesnis. Vadinasi, skridimui sunaudota
energija maiausia, kai vabzdio sparno konstrukcija tokia, kai jo inercijos momentas maiausias.
Pagrindin sparno mas (raumenys) turi bti kuo ariau sukimosi aies.
N
52 _____________________________________ F I Z I KA biomedicinos ir fizini moksl studentams
mentas kintalaike. Giroskopojudesio kiekiomomentas kinta
jgos momento veikimo kryptimi. Atskiru atveju, kai M yra
statmenas judesio kiekio momentui L, pokytis dLtaip pat yra
statmenas L, todl kintajudesiokiekiomomentokryptis, bet ne
modulis. Todl kinta sukimosi aies kryptis, bet judesiokiekio
momentas liekapastovaus didumo. i situacijapanai judjim
apskritimu, kai veikia centrin jga, statmena greiiui, kurio
kryptis kinta, bet modulis ne. Sukimosi aies judjimas apie
fiksuot a dl iorinio jgos momento poveikio vadinamas
precesija.
Precesija stebima sukus ir paleidus vaikik aisl vilkel
(sukut), kuris yra irgi giroskopas (4.2.21 pav.). Vilkelis sukasi
apie pagrindin a Z
0
. Paveiksle ais X
0
yra pasirinkta XY
ploktumoje, oY
0
yraploktumoje, sudarytojei aiZir Y. Tiek
judesio kiekio momentas L, tiek jg momentas M turi bti
apskaiiuoti fiksuoto tako, kuriuo vilkelis remiasi pagrind,
atvilgiu. Kai vilkelis sukasi apie simetrijos a OZ
0
kampiniu
greiiue, jojudesiokiekiomomentas Ltaippat yra lygiagretus
su OZ
0
. Iorinis jgos momentas M atsiranda dl veikianio
mass centr C sunkio mg ir yra lygus sandaugai bmg; ia
b = OC sin bei statmenas aims Z
0
ir Z. Todl jgmomentas
Myranukreiptas iilgai X
0
ir statmenas vektoriui L. Veikiant jg
momentui M, ais Z
0
precesuojaapiea Zkampiniugreiiu
e
O
I
b g m
= . (4.2.20)
i iraika galioja, kai kampinis greitis e yra labai didelis
lyginant su precesijos kampiniu greiiu O . Nagrinjant
isamiau, bendru atveju kampas nelieka pastovus, bet
osciliuoja tarpdviej fiksuot veri. Vektoriaus Lgalas tuo
paiu metu, kai precesuoja apie Z, dar svyruoja tarp dviej
apskritim Cir C' (4.2.22 pav.), brdamas nurodyt keli.
is Z
0
aies svyravimas vadinamas nutacija.
em taippat yra milinikas giroskopas, kurio sukimosi
ais einaper iaurs ir pietpolius. Veikiant Sauls ir Mnulio
traukos jgai iremei nesant i tikrovienalytei sferai, atsiranda
nedidelis planet masteliais jgos momentas, kuris sukelia
4.2.21 pav. Sukuio precesija
t
X
Y
Z0
Z
0
90
o
- |
L
Y0
X0
L= Ie
|
O
O
C
b
G
Mg
e
Y
mg
L = Ie
O
e
b
Y
0
X
0
M
O
O
4.2.23 pav. ems sukimosi
aies precesija
e
4.2.22 pav. Giroskopo aies
precesija ir nutacija
Nutacija
X
0
Z
0
Z
Precesija
C
C
Z
o
trajektorija

L
Y
L
C
C'
Z
0
Z
0
O
Z
Y
X
C'
C
ems precesij ir nutacijas. ems pusiaujo ploktuma su
ems sukimosi apie Saul orbitos ploktuma sudaro kamp, lyg 23
o
27'. i ploktuma vadinama
ekliptika. Pusiaujoir ekliptikos ploktumsusikirtimas vadinamas ekvinokcijos linija. ems sukimosi
ais precesuoja vakarryt kryptimi apie statmen, ivest i ekliptikos ploktumos (4.2.23 pav.).
Precesijos periodas yra 27 725 metai; jis buvoatrastas dar 135 m. pr. Kr. ems ais taippat patiria
nutacijas, kuri amplitud yra 9,2'' ir periodas lygus 19 met.
Trajektorija
MECHANIKA ____________________________________________________________________________ 53
4.2.25 pav. Artilerijos sviedinio precesija (a),
nesisukanio sviedinio trajektorija (b)
ir besisukanio sviedinio trajektorija (c)
e
v
C
O
a)
b )
c )
4.2.16. Giroskopo taikymai
Svarbi laisvojo, t. y. turiniojotris pakabas, giroskoposavybyra ta,
kad, veikiant giroskopo iorin pakab, tiek sunkio, tiek kit jg
sukeltiems momentamsgiroskopovidinis ratas nraveikiamas jokio
jgosmomento. Atitinkamai judesiokiekiomomentasnekintairlieka
pastovus modulio ir krypties erdvje atvilgiu. Nesvarbu koks
judjimas suteiktas iorins pakabos rmui, giroskopo aies kryptis
erdvjenekinta. Tokieuniversaliai pakabinti giroskopai yranaudingi
suteikiant atraminkrypt kne, kuris pats gali keisti judjimokrypt.
Pavyzdiui, torpedvaldantisgiroskopasnustatopradinjosjudjimo
krypt ir seka, kadtorpedanuojos nenutolt. Tikrai laisvas, inomas
kaipkrypties giroskopas, yranaudojamas automatiniampilotavimui
lktuvuoseilaikyti pastoviskridimokrypt. Laisvasgiroskopas suhorizontaliaaimi nustatopakilusios
aukiausitakbalistins raketos poskiokrypt, neirint jos sukimosi apiesavoa.
sukus giroskopodisklabai greitai, lengvapastebti, kadgiroskopoais ilaikosavokrypt esant bet
kokiemspakabosjudjimamsirnetganastipriems
smgiams giroskopo rmelius. Todl tok
giroskopgalimanaudoti kaipkompas. Aiku,
tam reikia mass centr tiksliai sutapatinti su
geometriniu pakabos centru. Taigi vidutini
matmen giroskopui, kurio mas yra apie 1 kg,
besisukaniam30 000 aps/minkampiniugreiiu,
masscentroposlinkisper1 m sukeliaprecesij,
kurios greitis artimas 1/val. em sukasi daug
didesniu greiiu 15/val. Vadinasi, tokiu
giroskopulengvapastebti ems judjim.
Daug kur taikymams naudojamas dviej
pakabgiroskopas. iuoatvejujgmomentasgali
veikti besisukant giroskoporatapietamtikras
kryptis, bet ne visas. Turbt plaiausiai tokie gi-
roskopai taikomi laiv girokompasams. Giro-
kompase giroskopo ais yra horizontali, kaip
pavaizduota 4.2.24 paveiksle. Jg momento,
veikianiojoiogiroskopobesisukant rat, analiz
rodo, kadkai antroji pakaba yrapritvirtintaprie
rmo, besisukaniokartusueme, tai judesiokie-
kiomomentovektorius pasisukair rodo iaur.
Remiantis giroskopo principu galima
paaikinti, kodl besisukantys ratai nevirsta; kaip
galima ilaikyti pusiausvyr vaiuojant mo-
tocikluir dviraiu; kaipkulkos sukimasis leidia
4.2.24 pav. Girokompasas
Fiksuotaprie
ems
tvirtinta
prie ems
54 _____________________________________ F I Z I KA biomedicinos ir fizini moksl studentams
ilaikyti jos judjimo krypt veikiant oro pasiprieinimui ir kodl ems sukimosi aies kryptis
erdvje yrapraktikai pastovi.
Giroskopai yra pagrindiniai elementai vairiausi giroskopini rengini ir prietais, plaiai
naudojam lktuv, laiv, torped, raket ir kt. judjimui automatikai valdyti. vairiuose
techniniuose renginiuose danai pasitaiko greitai besisukani kn. Veikiant j sukimosi a,
atsiranda vadinamosios giroskopins jgos, besiprieinanios tokiems poveikiams. Pagal treij
Niutono dsn kietasis knas, suktas iki didelio greiio, j veikiant iorini jg moment ir dl
to kylani precesij reaguoja prieingu giroskopiniu momentu, kuris veikia jau iorinius knus,
sukelianius mint precesij(pavyzdiui, besisukaniknguolius, kardaninius arnyrus ir pan.).
Toks atsirandantis momentinis giroskopo atoveiksmis jo atramoms prieinasi neaniojo kno
judjimokursokitimui ir kartupadedavairuoti transportopriemon (pvz., laiv) reikiama kryptimi.
Besisukanio kno stabilumas jau seniai naudojamas artilerijoje. Sviediniui judant, be sunkio
jgos P , j veikia oro pasiprieinimo jga R, nukreipta madaug kryptimi, prieinga sviedinio
masi centro greiiui v
c
(4.2.25 pav., a). Taiau tos jgos veikimo takas nesutampa su masi
centru. Veikiant tos jgos momentui, nesisukantis sviedinys netvarkingai vartaliojasi (4.2.25 pav., b).
Tada dar labiau padidja pasiprieinimas judjimui, sumaja skrydio nuotolis ir tikslumas.
Besisukantis sviedinys turi giroskopo savybi. Oro pasiprieinimo jga sukelia jo precesij aplink
ties, kuria nukreiptas sviedinio greitis (4.2.25 pav., a), t. y. aplink sviedinio masi centro
trajektorijos liestin. Tai daro skryd taisykling, tolimesn ir taiklesn, be to, garantuoja sviedinio
pataikym taikin priekine dalimi (4.2.25 pav., c).
LABORATORINIS DARBAS
Pagrindinio sukamojo judjimo
dinamikos dsnio patikrinimas
Darbo uduot i s
Patikrinkite pagrindin sukamojo judjimo dinamikos
dsn.
Darbo priemons ir prietaisai
Oberbekosvyruokl, slankmatis, liniuot, automatinis arba
rankinis sekundmatis.
Dar bo me t odi k a
Naudojamos iame darbe Oberbeko svyruokls schema
pavaizduota4.2.26paveiksle.Jisusidedaiketuristrypirdviej
skirting spinduli r
1
ir r
2
skriemuli, pritvirtint ant vienos
horizontalios aies O(statmenos brinioploktumai). Stryp
galuosepritvirtinti tamtikrojepadtyjeketuri vienodos mass
krovinliai m' (povienantkiekvienostrypo). Svyruoklijudina
skirtingosmass msvareliai, pritvirtinti priesilo, uvyniotoant
4.2.26 pav. Oberbeko svyruokl
h
m
m'
m'
m'
m'
l
r
1
r
2
O
m' m'
r
1
r
2
l
m' m'
m
h
O
MECHANIKA ____________________________________________________________________________ 55
m, kg r, m H, m t, s I, kgm
2
AI, kgm
2
kgm
2
kgm
2
m
n
, kg r, m h, m h
1
, m t, s I, kgm
2
AI, kgm
2
kgm
2
kgm
2
vienoar kitoskriemulio. Svarelionusileidimotrukmmatuojama elektroniniuprietaisu, susidedaniui
sekundmaioirfotoelektrins jopaleidimoirsustabdymosistemos (1 atvejis)arbarankiniusekundmaiu
(2atvejis).
Darbo eiga
1. Darbas atliekamas Oberbeko svyruokle su automatiniu sekundmaiu
1. Imatuojami skriemuli skersmenys.
2. Tamtikros mass msvarelis tvirtinamas prie silo, kuris uvyniojamas ant vieno i skriemuli.
3. Imatuojama jo judjimo trukm t
1
, nusileidimo auktis h.
4. Apskaiiuojamas sistemos inercijos momentas
|
|
.
|

\
|
= 1
2
2
2
h
gt
mr I ; (4.2.21)
ia m svarelio mas, r skriemulio spindulys, g laisvojo kritimo pagreitis, t svarelio
judjimo trukm, h auktis, i kurio svarelis nusileido.
5. Darbo eigos 2, 3, 4 punktai kartojami su kitokios mass svareliais ir su kiekvienu svareliu
matavimai kartojami 35 kartus.
6. Matavimo ir skaiiavimo duomenys suraomi lentel:
2. Darbas atliekamas Oberbeko svyruokle su rankiniu sekundmaiu
1. Imatuojami skriemuli skersmenys.
2. Pasveriami mass svareliai.
3. Svarelis pritvirtinamas prie silo, kuris uvyniojamas ant vieno i skriemuli.
4. Imatuojama jo judjimo trukm t
1
, nusileidimo auktis h ir pakilimo auktis h
1
.
5. Apskaiiuojamas sistemos inercijos momentas
(
(

|
|
.
|

\
|
+

= 1 1
2
1
1
2
2
h h
h h
h
t
g mr I ; (4.2.22)
ia m svarelio mas, r skriemulio spindulys, g laisvojo kritimo pagreitis, t svarelio
judjimo trukm, h auktis, i kurio jis nusileido, h
1
auktis, kur jis pakilo.
6. Darbo eigos 3, 4, 5 punktai kartojami su kitokios mass svareliais.
7. Matavimo ir skaiiavimo duomenys suraomi lentel:
56 _____________________________________ F I Z I KA biomedicinos ir fizini moksl studentams
LABORATORI NIS DARBAS
Inercijos momento nustatymas
bifiliarija svyruokle
Bifiliarija svyruokle vadinamas renginys (4.2.27 pav.),
susidedantis i dviej vienodo ilgio sil ABir CD, ant kuri
pakabintas koks nors knas BD. Pasukus kn aplinkvertikali
a OO', jis pradeda sukamuosius svyravimus aplink t a.
Koordinat, nusakanti jo momentin padt, yra kno BD
poskio aplink a OO' kampas , atskaitomas nuo pusiau-
svyros padties.
Tegu l ymi atkarpos OO' ilg pusiausvyros padtyje, 2c
atstum tarp pakabos tak Air C, 2b atstum BD. Sistema
laikoma simetrika, kai takai O ir O' yra atkarp AC ir BD
centrai.
Kno BDpakilimoauktis h skaiiuojamas nuo jo apatins
pusiausvyros tako:
) cos 1 )( / 2 ( 1
2
= l bc l l h . (4.2.23)
Paprastai 2 / d c b = = .
Potencin pakabos energija mgh E =
p
, o kinetin energija
k
E susideda i sukamojo judjimo
energijos =
'
k
E Ie
2
/ 2 ir slenkamojo judjimo iilgai aies z energijos
' '
E
k
= mv
2
/ 2 (ia I kno
BD inercijos momentas aies OO' atvilgiu, m kno BD mas). Nesunku sitikinti, kad, esant
maiems poskio kampams , slenkamojojudjimo energija daug maesn u sukamojo judjimo
energij (
' ' '
k k
E E << ), o pakilimo auktis
2
2
2

l
b
h ~ .
(4.2.24)
Tokia sistema svyruoja cikliniu daniu
Il
mgb
2
= e
(4.2.25)
ir periodu
2
2 / 2
mgb
Il
T = = e . (4.2.26)
I ia randamas bifiliariosios svyruokls inercijos momentas
l
T mgb
I
2
2 2
4
=
. (4.2.27)
4.2.27 pav. Bifiliarioji svyruokl
m0
m
a a
b
b
O
O'
l
d
D
B
C A c
c
m
0
m
0
a a
O'
b b D B
d
c c
O
C A
MECHANIKA ____________________________________________________________________________ 57
m, kg d, m l, m t, s n T, s e r,
I , kgm
2
AI
r,e
, kgm
2
I ios formuls apskaiiuojamas I, jei inomi prietaiso duomenys ir eksperimentikai nustatytas
svyravim periodas. Formul teisinga nesant energijos nuostoli. Tokius nuostolius vertinti
sudtinga. Taiaupataisos maos, jei energijos nuostoliai per period mai, lyginant suvisa sistemos
svyravimo energija. Taigi (4.2.27) formul taikytina, jeigu sistemos svyravim periodas T daug
maesnis negu svyravim slopimo trukm.
Darbo uduotys
Nustatykite bifiliariosios svyruokls dviej ritini inercijos moment.
Patikrinkite Hiuigenso ir teinerio teorem.
Darbo priemons ir prietaisai
Bifiliarioji svyruokl, sekundmatis, liniuot, slankmatis.
Darbo metodika
Darbas atliekamas bifiliarija svyruokle, kurios schema pateikta 4.2.27 paveiksle.
Darbo eiga
1. Svyruokl paleidiama svyruoti.
2. Sekundmaiu imatuojama 1020 svyravim trukm t ir randamas j periodas T =
0
t / n (n
svyravim skaiius).
3. inant strypo mas m ir imatavus atstum tarpsil d bei sil ilg l, pagal (4.2.27) formul
apskaiiuojamas neapkrauto strypo inercijos momentas I
0
:
.
16
2
0
2
2
0
T
l
mgd
I
t
=
(4.2.28)
4. Prie strypo simetrikai atstumu a nuo aies pritvirtinami du vienodos m
0
mass ir r
0
spindulio
ritiniai. Imatavus svyravim period T
1
, pagal (4.2.28) formul apskaiiuojamas strypo su
ritiniais inercijos momentas I
1
. iuo atveju svyruokls mas yra lygi strypo ir pritvirtint ritini
masi sumai:
0 1
2m m m + =
0
.
5. Apskaiiuojamas ritini inercijos momentas ir jo paklaida:
I I I =
1 e r, 0
.
(4.2.29)
6. Atliekami matavimai ir skaiiavimai apkrautamir neapkrautamstrypui ir duomenys suraomi
lentel (
e r, e r, e r,
I I I A = ):
7. Teorikai apskaiiuoti pritvirtint ritini inercijos moment galima inant Hiuigenso ir teine-
rio teorem (4.2.10 formul). Kadangi vieno ritinio inercijos momentas jo geometrins aies
58 _____________________________________ F I Z I KA biomedicinos ir fizini moksl studentams
atvilgiu
2
0 0 0
) 2 / 1 ( r m I
r
=
tai dviejritini teorikai apskaiiuotas inercijos momentas sukimosi
aies OO' atvilgiu (4.2.27 pav.) lygus
) 2 ( ) ( 2
2 2
0 0
2
0 0 r t r,
a r m a m I I + = + =
;
(4.2.30)
ia a yra pus atstumo tarp ritini masi centr.
Jeigu rezultatai, apskaiiuoti pagal (4.2.29) ir (4.2.30) formules paklaid ribose sutampa, tai
rodo, kadHiuigenso ir teinerio teorema yra teisinga.
8. Matavim ir skaiiavim duomenys suraomi lentel:
L A B O R AT O R I N I S D A R B A S
Giroskopo precesijos tyrimas
Darbo uduotys
Imatuokite giroskopo precesijos kampin greit.
Nustatykite variklio rotoriaus ir smagraio judesio kiekio ir
inercijos momentus.
Darbo priemons ir prietaisai
Giroskopas, liniuot.
Darbo metodika
Prietais (4.2.28 pav.) sudaro elektros variklis (1), smagratis (2)
ir atsvaras (3), galintis slankioti iilgai strypo (4) su padalomis.
Pat giroskop sudaro varikliuko rotorius (1) su masyviu disku
(2). Visa sistema tvirtinta atramoje (5) taip, kad gali sukiotis
aplinkgulsij ir staij ais. Giroskopopasisukimokampas gulsiojoje ploktumoje matuojamas
paymtomis plokiame skritulyje (6) padalomis. Tachometras (7) matuoja smagraio sukimosi
kampin greit e
z
, o sekundmatis (8) giroskopo sukimosi aplink staij a trukm.
I pradiatsvaras (3) pritvirtinamas ant apkabos strypotaip, kadvisas prietaisas btneutralioje
pusiausvyroje, giroskopo ais nustatoma horizontaliai. Varikliukas jungiamas ir palaukiama
23 minutes, kol rotorius pradeda suktis nominaliu daniu.
Atsvar (3) pastmus nuo pusiasvyros tako, giroskop veikia atstojamasis iorini jg
momentas M = Fh; ia h atsvaro postmis. io momento sukurtas precesijos kampinis greitis,
susijs su jg momentu M, teorikai apskaiiuojamas
z z
I
M
t e

O = =
d
d
.
m
0
, kg r
0
, m a, m I
r, t
, kgm
2
AI
r, t
, kgm
2
I
r, e
, kgm
2
AI
r, e
, kgm
2
4.2.28 pav. Giroskopo
struktrin schema
2
5
1
3
4
6
7
8
MECHANIKA ____________________________________________________________________________ 59
n, s
1
h, m , rad t, s O, s
1
F, N M, Nm L, Nms e
z
, s
1
I
z
, kgm
2
Giroskopo precesijos kampinis greitis Oapskaiiuojamas i lygybs t / O = ; ia girosko-
po aies pasisukimo kampas per laik t.
Jei giroskopo smagratis (2) sukasi pastoviu kampiniu greiiu (e
z
= const), tai
= =
z z
I
M
e
O
const.
(4.2.31)
Toliau matuojamos precesijos kampinio greiio verts esant skirtingoms momento M
i
vertms
(skirtingiems peiams h
i
). Btina atlikti 34 matavimus kiekvienai rotoriaus sukimosi greiio
vertei. Esant stabiliamvarikliuko darbui ) const ( =
z
e , paklaid ribose turi bti tenkinama slyga
.
2
2
1
1
n
n
M M M
O O O
~ ~ ~ (4.2.32)
Pasinaudojus tuo, kiekvienai rotoriaus sukimosi greiio vertei nustatomas giroskopo judesio
kiekio momento vidurkis

=
=
n
i
i
i
M
n
L
1
.
1
O
(4.2.33)
Skaiiuojamas giroskopo inercijos momentas
z
z
L
I
e
=
.
(4.2.34)
Paklaid ribose giroskopo inercijos momento verts I
z
visiems e
z
turi sutapti.
Darbo ei ga
1. Stumdykite atsvar (3) tol, kol giroskopo strypas (4) bus statmenas vertikaliajai aiai.
2. junkite varikl ir nustatykite, kad smagraio apsisukim danis n bt 1000 aps min
1
.
3. Pastumkite atsvar 1,5 cm kair arba dein ir paspauskite mygtuk NULIS.
4. Kai giroskopas pasisuks ne maiau kaip 30
o
, spauskite mygtuk STOP.
5. Apskaiiuokite giroskopo precesijos kampin greit O .
6. Bandymus pakartokite, pakeit atsvaro poslink, pavyzdiui, h
i
=2,0; 2,5; 3,0 cm.
7. Pakartokite darbo eigos 26 punktus, keisdami apsisukim dan n (2000 aps min
1
ir kt.).
8. Apskaiiuokite giroskopo judesio kiekio moment L.
9. Apskaiiuokite giroskopo inercijos moment I
z
, turdami omenyje, kad e
z
= 2tn.
10. Duomenys suraomi lentel:
60 _____________________________________ F I Z I KA biomedicinos ir fizini moksl studentams
4.3. Garsas. Ultragarsas
Garso bangos, j kilm ir savybs.
Garso bang atspindys ir limas.
Garso bangpanaudojimas medicinoje.
Ultragarsas, jogeneracija ir savybs.
Ultragarso sveika su biologiniais audiniais. Taikymai medicinoje.
Akustinis Doplerio efektas. Jo taikymas medicinoje.
4.3.1. Garso bangos, j kilm
Akustika (gr. akustikos klausos, girdjimo) viena i seniausi mokslo srii, tirianti garso
suklim, sklidim ir sveik su mediaga. iuolaikinis akustikos mokslas apima daugyb vairi
tem, taiaudaniausiai akustika suprantama kaipmokslas apie mogaus klausos organu ausimi
girdim svyravim (nuo 16 Hz iki 20 kHz) ir bang sklidim dujose, skysiuose ir kietuosiuose
knuose.
Savo prigimtimi garso bangos yra mechanins, todl joms sklisti reikia tam tikros tamprios
terps ir jos negali sklisti vakuumu. Tai demonstruoja toks bandymas: skambant kn, pavyzdiui,
elektrin skambut, padjus poorosiurbliogaubtu, siurbiant or i pogaubto, garsas vis silpnja, kol
pasidaro visai negirdimas. Todl galima daryti ivad, kad atmosferos oras perduoda i vairi
altini garsus mogaus ausiai. Garsas atsiranda dinamikai sutrikdius vien i mint terpi.
Toks trikdys paprastai keiia makroskopinius terps parametrus slg, tank, temperatr ir kt.
Norint aprayti gars, reikia nustatyti iparametr sryius (jie uraomi lygi pavidalu).
Kiekvien terpsudaranias daleles ria tamprumojgos. Todl, ijudinus vien terps dalel i
pusiausvyros padties, visada atsiranda tamprumo jga, kuri stengiasi grinti j pusiausvyros
padt. Kai terp suspaudiama, dalels artja viena prie kitos, toje vietoje susidaro didesnioslgio
sritis (sutankjimas). Tuo momentu atsiranda stmos jgos, kurios veria terps daleles tolti vien
nuo kitos. Kai jos nutolsta didesniais negu normaliomis slygomis atstumais, toje vietoje susidaro
maesnio slgio sritis (iretjimas). Taiaualia yra didesnio slgiosritis, kurioje atsiradusios stmos
jgos stengiasi dalel grinti pusiausvyros padt. Taiptarpusavyje sveikaudamos dalels sukelia
terpje svyravimus (slgio kitimus), kurie bangos pavidalu sklinda visomis kryptimis.
Garso bang atsiradimo modelis pavaizduotas 4.3.1 paveiksle. sivaizduokite terps daleles
kaip maos mass rutuliukus, sujungtus spyruoklmis. Paveiksle pavaizduota toki sujungt
spyruoklmis daleliseka. Jei Adalel kokios nors iorins jgos pastumiama dein, tai spyruokl
tarp Air Bdaleli suspaudiama. Spyruokls didjanti jga veria ir Bdalel judti dein, tokiu
bdu didindama spyruokls jg tarp Bir Cdaleli, ir t. t. Daleli pozicijos tolesniais laiko tarpais
parodytos 4.3.1 paveiksle, a. ia matyti, kad prasidjs kairje sutankjimas juda iilgai linijos
deinn. Taiaurealiojeterpje i vispusidaleles Air Esupa daugiaudaleli, todl j sveika bus
sudtingesn, negu aprayta modelyje, vadinasi, tai reikia atsivelgti sprendiant konkreius
udavinius.
MECHANIKA ____________________________________________________________________________ 61
Adalel patraukus kair (4.3.1 pav., b) nuo pradins jos padties, spyruokl tarpAir Bdaleli
itempiama, ji pailgja. Spyruokls tempis veria judti kair B dalel, po to ir C dalel, ir t. t.
Kaipatsiradiretjimai juda iilgai linijos deinnnuodalels prie dalels, parodyta4.3.1 paveiksle,
b. Matyti, kaddaleli virpesiai vyksta iilgai bangos sklidimo krypties. Bendruatveju garso bangoje
daleli virpesiai dujose ar skystyje nukreipti iilgai sklidimo krypties. Tokios bangos vadinamos
iilginmis. Skersinmis bangomis vadinamos tokios, kuriose dalels virpa statmenai bangos
sklidimo krypiai. Kietuosiuose knuose galimos tiek iilgins, tiek skersins tampriosios bangos.
J greiius atitinkamai aprao formuls:

E
c
L
= ir

G
c
T
=
. (4.3.1)
Kadangi Jungo modulis E didesnis nei lyties modulis G (plaiau apie iuos modulius
r. 5.6 skyri), tai iilgini garso bang greitis
L
c toje paioje mediagoje didesnis nei skersini
bang greitis
T
c .
Garsus sukelia svyravimai. Taigi galima teigti, kad paprasiausi ir maloniausi klausai garsai,
btent muzikins natos, atitinka harmoninius virpesius (gr. harmonia darna), t. y. periodin fizi-
kinio dydio kitim, vykstant pagal sinusoarbakosinusodsn. Dydis, kuriokitimas sudaro virpes,
gali bti terps daleli poslinkis tamtikra kryptimi, slgis tamtikrame take ir kt. Labai svarbios
yra harmonins bangos, kuriose visi dydiai yra harmonins laikofunkcijos (4.3.2 pav.). iuo atveju
banga, sklindanti iilgai pasirinktos krypties, pavyzdiui, x aies, apraoma lygtimi, kuri apibria
virpanios dalels poslinkio s priklausomyb nuo koordinats x bet kuriuo laiko momentu t:
( ) | | x/c t A s = e cos ;
(4.3.2)
ia A virpesi amplitud, c bangos sklidimo greitis, e kampinis danis.
Garso bang apibdina jos ilgis, danis ir greitis. Bangos ilgis tai atstumas tarp dviej
gretim periodins bangos sklidimo kryptimi tak, kuri faz tam tikru laiku yra ta pati. Vieno
4.3.1 pav. Garso bang atsiradimo modelis: sutankjimo (a)
arba iretjimo (b) sklidimas iilgai terps daleli
E
D E B C A
D E B C A
D E B C A
D E B C A
D B C A
D E B C A
E
D E B C A
D E B C A
D E B C A
D E B C A
D E B C A
D E B C A
a) b)
62 _____________________________________ F I Z I KA biomedicinos ir fizini moksl studentams
svyravim ciklo trukm vadinama periodu, o
dydis, atvirkias periodui garsobangos daniu
v. Garso bangos greiiu vadinamas svyravim
sklidimo terpje greitis. Jis priklauso nuo
terps, kuria sklinda garso banga, tamprumo
savybi, temperatros bei atmosferos slgio.
Pavyzdiui, garsogreitis oreyralygus 332 m/s,
esant 0
o
C temperatrai ir normaliam slgiui.
Pried6 lenteljepateikti garsobangvairiose
terpse greiiai.
Garso greit, bangos ilg ir dan sieja lygyb
c = v. (4.3.3)
Didjant daniui, trumpja bangos ilgis, bet greitis toje paioje terpje ilieka nepakits. Garso
greitis didja pereinant i oro skyst ir toliau kietj kn, nes
ore
<
sk
<
kk
.
Garso stipr lemia garso bangos svyravim amplitud, o aukt danis.
Garsai skirstomi tonus ir triukmus. Tonu vadinamas periodinis harmoninis garsas, kurio
amplitud ir danis kinta tolygiai. Tonai skirstomi paprastus (harmoninius) ir sudtingus. Pap-
rastuosius tonus galima igauti kamertonu ar garso generatoriumi, o sudtinguosius skleidia mu-
zikos instrumentai, mogaus kalbos aparatas (balss). Garsotonas apibdinamas svyravimdaniu,
amplitude ir forma arba harmoniniu spektru.
Triukmu vadinami patys vairiausi garsai, kuri stipris, danis, amplitud laikui bgant kinta
netvarkingai. Triukmams priskiriami plojimai, girgdjimas, main vibracijos, kalbos priebalss
ir pan.
Garso, kaip mechanins bangos, charakteristika yra jos stipris I ir garso (akustinis) slgis p.
Garso banga pernea energij (virpani aplinkos daleli kinetins ir potencins energij suma),
bet nepernea mediagos (terps dalels tik virpa apie savo pusiausvyros padtis). Perneamas
garso banga energijos srautas u yra lygus:
u = Pt; (4.3.4)
ia t laiko tarpas, P garso galia.
Srauto tankis (arba garso bangos stipris) I yra garso, pereinanioper paviri, statmen sklidimo
krypiai, galia, tenkanti to paviriaus ploto vienetui:
I = P/S,
o takinio altinio atveju
I = P/ 4tr
2
; (4.3.5)
ia S paviriaus plotas, kur krinta garso banga.
4.3.2 pav. Harmonin banga
tam tikru laiko momentu

y
c
A
y
x
MECHANIKA ____________________________________________________________________________ 63
Kita vertus, bganiosios plokiosios garsobangos energijos srautotankis, arbastipris, priklauso
nuo bangos amplituds Akvadrato ir terps tankio :
.
2
2 2
cA
I

=
(4.3.6)
Garso stipris SI vienet sistemoje matuojamas vatais kvadratiniammetrui (W/m
2
).
Praktikai daniau naudojamas ne garso stipris, bet garso slgis p, atsirandantis garso bangai
sklindant terpe. Plokiosios harmonins bangos garsoslgis su garsostipriususietas tokiu sryiu:
p I = p
2
/ (2c);
(4.3.7)
ia terps tankis, c garso greitis. Sandauga c = Z
c
vadinama bangine (akustine) vara (r.
pried 7 lentel). i vara yra svarbi terps (biologini audini) charakteristika, slygojanti garso
bangos atspind ir l dviej terpi riboje.
4.3.2. Garso bangatspindys ir lis
Garso bangos atspindys gali vykti, kai banga sklinda per dviej skirting terpi rib, pavyzdiui, i
oro vanden, i oro mogaus organizmo audinius ir pan. Paprastai dalis garso bangos atsispindi,
t. y. grta pirmj terp, o dalis yra sugeriama ir / ar perduodama kitai terpei. Vykstant garso
bangos liui, keiiasi bangos sklidimo naujoje terpje kryptis, nes joje kitoks bangos sklidimo
greitis. Garso bangos atspindio ir lio dsniai yra analogiki viesos atspindioir lio dsniams
(r. 7.1 skyri).
Kiekvienu atveju dviej terpi riboje galima rasti garso bangos atspindio r ir praleidimo t
faktorius. iefaktoriai priklausonuoterps bangins varos. Atspindiofaktorius lygus atspindtosios
ir krintaniosios garso bang gali santykiui:
1
1
P
P
r
'
= , arba ireikus per t terpi bangines varas
2
2 1
2 1
Z Z
Z Z
r
+

= . (4.3.8)
Praleidimo faktorius lygus praleistosios ir krintaniosios garso bang gali santykiui:
1
2
P
P
= t , arba ireikus per t terpi bangines varas
2
2 1
2 1
4
Z Z
Z Z
+
= t
. (4.3.9)
iose formulse Z
1
=
1
c
1
pirmosios terps bangin vara, o Z
2
=
2
c
2
antrosios terps ban-
gin vara.
Be atspindio ir lio, dar gali vykti garso bangos sklaidos reikinys, kur apibdina sklaidos
faktorius o. Jis lygus isklaidytosios ir krintaniosios garso gali santykiui.
Pastaba. Kai kuriuose literatros altiniuose vietoje faktoriaus termino, kuris yra apibrtas
LSTISO31standarte, vartojamas atitikmuokoeficientas. Pavyzdiui, vietojepraleidimofaktoriaus
pralaidumo koeficientas.
64 _____________________________________ F I Z I KA biomedicinos ir fizini moksl studentams
Akivaizdu, kad iems reikiniams turi galioti sryis o + r + t = 1, iplaukiantis i energijos
tverms dsnio. Reikia paymti, kad atspindio ir praleidimo faktoriai nepriklauso nuo to, i
kurios puss banga krinta, ir (4.3.8) formuls nesikeiia. Kai visa krintaniosios bangos energija
atsispindi, r = 1, o t = 0; kai nra atsispindjusios bangos, r = 0, visa bangos energija patenka
antrj terp t = 1 (sakoma, kadnra ir sklaidos).
Garso energija tiek i oro vanden, tiek atvirkiai perduodama labai blogai. Tuo gali-
ma sitikinti apskaiiavus garso perjimo i oro vanden ir atgal praleidimo faktori. Oro
25 1
1
, = kg/m
3
, 340
1
~ c m/s, ~
1 1
c 420 kg/m
2
s; vandens 1000
2
= kg/m
3
, 1500
2
~ c m/s,
~
2 2
c 1,510
6
kg/m
2
s. Garsui sklindant i oro vanden t = 0,00114.
4.3.3. Garsosklidimas apribotose terpse
Kaip jau paymta anksiau, plokioji banga yra idealizacija, ji turt upildyti vis erdv. Aki-
vaizdu, kadtokios bangos realiai gamtojeneegzistuoja. Bet kokios, ispinduliuotos neapribotterp
garso bangos amplitud, bangai sklindant visas puses, maja dl difrakcijos, analogikos viesos
bang difrakcijai (r. 7.4 skyri 2-oje vadovlio dalyje). Tuo tarpu terpje, apribotoje vamzdiu,
banganeisisklaido. Garsas neisisklaidydamas sklindavandentiekiovamzdiais, ventiliacijos kanalais,
metrotuneliais. Metrotaiptriukminga yra todl, kadjudaniotraukiniogarsas neisisklaido alis,
o sklinda iilgai tunelio.
Siaurais vamzdiais (kai skersiniai matmenys maesni nei bangos ilgis) gali sklisti tikplokiosios
garsobangos, bganios iilgai vamzdio. Plaiais vamzdiais gali sklisti daugsudtingesns skersins
sandaros bangos. Jei apvalus a spindulio vamzdis yra labai siauras ) ( << a , tai bangos sklidimas
jame nepriklauso nuo to, ar jis tiesus, ar ilenktas, jis gali bti net su liais. Visais atvejais daleli
slgis ir greitis, praktikai visada likdamas pastovus vamzdio pjvyje, priklauso tik nuo atstumo,
skaiiuojamo iilgai vamzdio aies. Be to, garso greitis visada lygus garso greiiui neapribotoje
terpje. Todl siauri vamzdiai yra naudojami norint juose gauti plokij bang, pavyzdiui,
plokiosios bangos greiiams matuoti. Lenkti siauri vamzdiai plaiai naudojami varinipuiamj
instrument gamybai. Vamzdiai sulenkiami, kad sumat instrumento matmenys. Garsas,
igaunamas lenktu vamzdiu, turi tok pat aukt, kaip ir igautas tiesiu to paties ilgio vamzdiu.
Siaurame begaliniame vamzdyje gali egzistuoti laisvi bet kokio danio harmoniniai garso
virpesiai. Vamzdiuose suudengtais galais yra kitaip. ia galimos tik stoviniosios garso bangos ir
tik tamtikrdani, kurie vadinami savaisiais vamzdio garso virpesiais. Norint rasti savj virpesi
dan, reikia turti omenyje tai k. Ant absoliuiai kiet sieneli terps daleligreitis lygus nuliui
(4.3.3 pav., a). Todl ant dangteli turi bti slgio ppsniai (4.3.3 pav., b). Jei vamzdis udengtas i
abiej gal, tai jo ilgyje Ltelpa n (sveikasis skaiius) pusbangi. Taigi pagrindiniotono bangos ilgis
yra
1
=2L, o oberton bang ilgiai n kart maesni u pagrindinio tono bangos ilg. Taigi savj
udaro i abiej gal vamzdio garso virpesi bangos ilgiai yra
n / L
n
2 = , . ... , , , n 3 2 1 = (4.3.10)
Prie atvirojo vamzdiogalo garso (o ne atmosferinis) slgis turi bti lygus nuliui, t. y. prie jo turi
susidaryti slgio mazgas ir greiio ppsnis. Todl vamzdiui, atidengtam i abiej gal, savj
virpesi bangos ilgiai sutampa su (4.3.10) formule.
MECHANIKA ____________________________________________________________________________ 65
Vamzdio, udengto kietu dangteliu tik i vieno
galo, savj svyravim bangos ilgiai, kaip nesunku
sitikinti pavelgus 4.3.4 paveiksl, nustatomi i
sryio
); 1 2 /( 4 = n L
n
(4.3.11)
ia L vamzdio ilgis, n = 1, 2, 3, ... .
Savieji svyravimai tolydio gsta. Tai lemia ne tik
orostulpe vykstantys reikiniai (vidin trintis, ilumos
mainai), bet ir garsobangspinduliavimas i vamzdio
angos j supant or. Savj svyravim dinamikos
vamzdyjeudavinys, skaitant garsospinduliavim, yra
labai sudtingas. Reikia paymti, kad garso slgis
atvirojo vamzdio gale ne visai tiksliai yra lygus nuliui
ir tai lemia garso spinduliavimas i to atvirojo
vamzdio galo. Tam tikru artiniu spinduliavimo
poveik garso bangos ilgiui galima apibendrinti taip.
Spinduliavimo egzistavimas tartum pailgina R
spindulio vamzd ir pakeiia savosios bangos ilg:
, 8 , 0 ) 1 2 (
4
R L n
n
+ ~

. ... n 3, 2, 1, =
(4.3.12)
ie samprotavimai teisingi ir rezonansinei dei,
naudojamai kamertono skleidiamam garsui sus-
tiprinti. Ds ilgis parenkamas toks, kadjoje esanio
oro savasis pagrindinio svyravimo danis sutapt su
kamertono svyravim daniu. iuo atveju ds ilgis
iek tiek maesnis nei ketvirtis bangos ilgio
1
ore.
Atsivelgus spinduliavim i abiejatvirapskritovamzdiogal, gaunamas toks savjdani
santykis:
R , / n L
n
6 1 2 = , ,... , , n 3 2 1 = .
(4.3.13)
Taigi baigtini matmen vamzdyje gali vykti tik tam tikro danio svyravimai. Taiau vamzd
veikiant paalinmis jgomis, galima sukurti bet kokio danio priverstinius svyravimus. Kaip ir
sutelktos sistemos, pavyzdiui, vytuokls, atveju, priverstinio poveikio daniui sutampant su ko-
kiu nors savuoju vamzdio daniu, atsiranda rezonansiniai reikiniai ir svyravimamplitud smar-
kiai padidja. J skaiiuojant, jau reikia skaityti nuostolius, susijusius su garso sugertimi ir spin-
duliavimu.
4.3.3 pav. Pagrindinio tono virpesi
greiio (a) ir slgio (b) amplitudi
pasiskirstymas iilgai udaro vamzdio
a)
b)
a)
b)
4.3.4 pav. Trij pirmj savj svyravim
greiio amplitudi pasiskirstymas iilgai
vamzdio, kietu dangteliu udengto tik i
vieno galo
c)
66 _____________________________________ F I Z I KA biomedicinos ir fizini moksl studentams
4.3.4. Garsotaikymas medicinoje
Daugelis proces, vykstani mogaus organizme, pavyzdiui, kvpavimas, irdies ir kit organ
darbas, sukelia vairius garsus. Toki gars registravimas ir analiz yra vieni i svarbiausi kli-
nikini tyrim. Plaiausiai naudojamas ir paprasiausias tokio tipo instrumentas yra visiems gerai
inomas fonendoskopas (4.3.5 pav.). is prietaisas susideda i jautrios membranos ir dviej lanksi
siaur vamzdeli, nukreipiani garso svyravimus aus bgnelius. Oro stulpo rezonansas,
atsirandantis rezonatoriuje su tempta membrana, sustiprina gars ir palengvina jo analiz. Maas
vamzdeli skersmuo, kaipjau buvo minta, utikrina ger garso sklidim tais lenktais vamzdeliais
be pakitim.
Pavyzdiui, spindulins arterijos keliam pulso bangfiksavimu(klausantis per fonendoskop)
paremtas arteriniokraujoslgiomatavimometodas. Oroslgis pripuiamojojemanetje(4.3.6 pav.)
pakeliamas vir sistolinio slgio, o po to ltai mainamas atsukant special iaup. Oro slgiui
susilyginus su sistoliniu, pradedami girdti charakteringi garsai. i gars atsiradimas susijs su
sudtingu pulso bangos sklidimo i dalies uspaustoje arterijoje pobdiu. Kai slgis manetje
pasidaro maesnis nei diastolinis, kraujas arterija ima tekti netrukdomai, ir mintieji garsai
inyksta.
Kaip minjome, triukmu vadinami patys vairiausi garsai, susidedantys i daugelio neko-
reliuot ton, kuri danis, intensyvumas ir trukm
netvarkingai kinta. Triukmas danai pasitaiko gamtoje,
jis lydi vairius atmosferos reikinius, turbulentinius
vandens srautus ir kt. Atskirai reiktiskirti pramonin
triukm, kur kelia vairios mainos ir mechanizmai.
Veikdamas nerv sistem, triukmas didina nuovarg,
maina darbingum ir sukelia vairius nervinius nega-
lavimus. Todl ypa svarbu imtis priemoni triukmui
mainti. Triukmo garsumui matuoti yra naudojami
vairs prietaisai, vadinami triukmamaiais.
Rykiausias garso panaudojimo gyvojoje gamtoje
pavyzdys yra mogaus kalba ir vairi gyvn echolo-
kacija: nuo iknosparnio iki delfino. Reikia paymti,
kad iknosparniai geba pasinaudoti Doplerio efektu.
Registruodami atspindto ultragarso signalo danio
pokyt, jie gali nustatyti juos supani objekt padt ir
judjim nuosavo judjimo vektoriaus krypties at-
vilgiu. Tokiu bdu jie gali nejudanius objektus atskirti
nuo judanij, pavyzdiui, vabzdi, kuriais jie minta.
Mint garso bang dani sritis nra baigtin, toki
priima tik mogaus klausos organas ausis. Realiai eg-
zistuoja ir didesnio, ir maesnio danio garso bangos,
4.3.5 pav. Fonendoskopas
4.3.6 pav. Kraujo arterinio slgio
matavimo prietaisas
MECHANIKA ____________________________________________________________________________ 67
~
UB
UB
V
2
2
1
3
4.3.7 pav. Atvirktinio (a)
ir tiesioginio (b) pjezoelektrinio
efekto schemos
a)
b)
taiaumogus jnegirdi. Bangos, kuri danis maesnis nei 20 Hz, vadinami infragarsu, jei didesnis
nei 20 kHz ultragarsu.
Infragarsas yra dedamoji vairi triukm dalis. Ore infragarsas greitai ugsta, taiau gerai
sklinda tampriomis terpmis, taip pat ir vandeniu. Medicininiai tyrimai parod, kad infragarsiniai
svyravimai yra labai pavojingi. Negirdimos bangos sukelia mogui prislgtumo jausm ir
nepaaikinambaim. Bet kuriamegyvajameorganizmeegzistuojasavieji svyruojamieji emodanio
judesiai. Jei infragarsoperiodas yraartimas iems svyravimams, vykstarezonansas. Silpni infragarsai
veikia vidin aus ir sukelia jros lig, stiprs priveria organus vibruoti, o irdis gali net sustoti.
mogaus knas visikai neskaidrus regimojoje srityje. Poreikis matyti neskaidriose terpse
iuolaikiniame moksle, medicinoje, technikoje atsiranda praktikai kiekviename ingsnyje. Toki
matymo galimyb suteikia akustika, ypa plaiai klinikinje praktikoje taikoma ultragarsin
diagnostika.
Todl toliau apraomos ultragarso bangos, j savybs ir panaudojimas medicinoje.
4.3.5. Ultragarsas, jo generacija ir savybs
Ultragarsu vadinamos 0,02200 MHz danio mechanins bangos. Jos skirstomos emo danio
6080 kHz (skleidia delfinai, iknosparniai ir vairs dirbtiniai triukmai) ir aukto danio nuo
80 kHz iki 100 MHz bangas (jas daniausiai sukuria dirbtiniai pjezoelektriniai altiniai, turintys
elektrini virpesigeneratori). Medicinoje diagnostikai
daniausiai naudojamas 130 MHz danio ultragarsas.
Elektromechanini ultragarso altini ir imtuv veiki-
mas pagrstas pjezoelektriniu efektu (4.3.7 pav.).
Atvirktinis pjezoelektrinis efektas naudojamas ultragarso
altiniuose. Jo esm ta, kad, veikiant elektriniu lauku,
pjezoelektrinio kristalo darbini matmen kitimas,
sustiprintas rezonansu, sukuria kietajame kne ar skys-
tyje ultragarso bang (UB). Toks UB generatorius
(4.3.7 pav., a) paprastai sudarytas i:
1) mediagos, isiskirianios geromis pjezoelek-
trinmis savybmis, ploktels;
2) laidaus sluoksnio pavidalo elektrod;
3) elektros srovs generatoriaus.
Prieelektrodprijunguskintamelektros tamp, plok-
telpradedavirpti ultragarsiniudaniu(generuojamaUB).
UB imtuvas veikia tiesioginio pjezoelektrinio efekto
principu: mechanin ultragarso banga sukelia kristalo
deformacij, dl togeneruojamas kintamas elektrinis laukas
(galimaufiksuoti prijungtuvoltmetru; 4.3.7 pav., b).
68 _____________________________________ F I Z I KA biomedicinos ir fizini moksl studentams
UBgeneracija pavaizduota 4.3.8 paveiksle: (a) stacionarus objektas (kairje) kontaktuoja su
skysiu; (b) objektas juda link skysio, sukeldamas lokali auktesnio slgio srit; (c) objektas
juda prieinga kryptimi, tuo tarpu ultragarso slgio banga sklinda toliaudeinn; (d)(u) objektas
toliau svyruoja apie (a) eilutje nurodyt padt, generuodamas bangas, kurios sklinda skystyje.
Ultragarsobanga, kaipir garsobanga (GB), apibdinama bangos ilgiu, daniu, greiiu. Garsoir
ultragarso bang greiiai yra apytiksliai lygs (c
GB
~c
UB
), taiauUBilgis daug maesnis negu GB
(
UB
<<
GB
), todl UBnuo plokio altinio sklinda pakankamai siauru pluoteliu, kur lengva
fokusuoti.
UB, susidrusi su kietu objektu, veikia j tamtikra spinduliuots jga, kuri tiesiogiai priklauso
nuo UBgalios. Taipimatuojama bangos perneama energija. Paprastai diagnostikai taikom UB
altini spinduliuots jga yra labai maa, todl diagnostikai reikia ypa didelio jautrio jutikli.
UB stipris skaiiuojamas kaip ir garso bangos (4.3.5 ir 4.3.7 formuls), taiau UB stipris daug
didesnis negu GB (10, 100, 1000 W/cm
2
). Pavyzdiui, ultragarso altinio, kurio skersmuo 4 cm
2
ir
kuris skleidia 1 W galios bang, garso stipris yra 0,25 W/cm
2
(2500 W/m
2
). Dl ios prieasties
ultragarso bangos medicinoje taikomos daug plaiaunegu garso bangos.
4.3.8 pav. Ultragarso bangos generacija, kai judantis objektas kontaktuoja su skysiu
MECHANIKA ____________________________________________________________________________ 69
4.3.6. Ultragarso sklidimas skysiais ir biologiniais audiniais, sveika su mediaga.
Taikymai medicinoje
Sklisdama mediaga, ultragarso banga sukelia labai vairius vyksmus:
1. Mechaninius (mediagmikrostruktros deformacijas, gali net suardyti mediag; kavitacij,
jonizacij, disociacij; smulkina vairias terpes ir kt.).
2. Fizikinius-cheminius (mikrovibracijas lsteliniame ir tarplsteliniame lygmenyse; ardo
biomakromolekules; paeidia paias biologines membranas bei j laidum; turi ilumin
poveik; ardo lsteles ir mikroorganizmus).
Dl toultragarsas plaiai taikomas medicininei diagnostikai ir terapijai (ultragarsinei fizioterapijai).
Visi ultragarsiniai metodai pagrsti UBsveika suvairiais skysiais ir biologiniais audiniais: dl to
juose keiiasi ultragarsospinduliuots savybs ir parametrai, todl svarbuapie tai inoti.
Pavyzdiui, panardinus vanden ultragarso altin, jo skleidiamas ultragarso pluotas, esant
3 MHz daniui, 1500 m/s greiiui ir
0,5 mm bangos ilgiui parodytas 4.3.9 pa-
veiksle, a. Kaipmatyti i paveikslo, pluoto
forma ir plotis priklauso nuo altinio
skersmens: kelicentimetrgylyjepluotas
yra tokio pat ploio, kaip ir altinio skers-
muo, taiautolstant jis platja. Norint gauti
ultragarsu ger vaizd, btina turti kuo
siauresn ultragarso pluot. Deja, tik ma-
inant altinioskersmen, pakankamai siau-
ro pluoto gauti nepavyksta. Tai matyti i
4.3.9 paveikslo, b: perpus sumainus
altinio skersmen, pluotas yra siauras tik
kelis centimetrus, o toliau jis iplinta.
Norint gauti siaur viesos pluot,
naudojami liai ar gaubti veidrodiai. Pa-
naiai fokusuojamas ultragarso pluotas
plastikiniais liais arbagaubto(oneplok-
io) paviriaus altiniais. Abiem atvejais
rezultatas geresnis parodytu 4.3.9 paveiks-
le, c (tolstant nuo altinio pluotas tolygiai
platja) atveju. Norint detaliauitirti koki
nors mogaus organizmo srit, pavyzdiui,
ird, paprastai naudojami ultragarsozondai
(13 MHz), kuri pagrindinis elementas
yraultragarsinis jutiklis (4.3.10 pav.). Jutik-
lis paprastai atlieka dvi funkcijas: sukuria
4.3.9 pav. Apytiksl ultragarso pluoto vandenyje
skstis: nefokusuoto 10 mm skersmens (a); 5 mm
(b) ir sufokusuoto 10 mm skersmens (c) altini
(a)
(b)
(c)
a)
b)
c)
4.3.10 pav. Tipin ultragarsinio zondo schema
Srov
Koaksialinis
kabelis
Dialektrikas
Jutiklis
Zondo
apvalkalas
Apsauginis
sluoksnis
em
Dielektrikas
70 _____________________________________ F I Z I KA biomedicinos ir fizini moksl studentams
ultragarso impuls ir priima atsispindjus impuls, be to, prijungus elektronin (ar skaitmenin)
osciloskop(r. 6.6skyri2-ojevadovliodalyje) tuos impulsus galimastebti. inant laikotarptarp
impulsgalimanustatyti, kokiamegylyjeyra objektas, okeiiant jutikliopadt gauti duomenapie
objektoformir padt. Paprastai jutikliumatuojamas UBstipris prieobjektir ujo, potosudaromas
elinis objekto vaizdas. Taip stebima vairi organ veikla, pavyzdiui, smegen veikla
echoencefalografu, kuriojutiklis dedamas prie kaukols ir registruojamaatsispindjusionuogalvos
audiniultragarsosignaloamplituds priklausomyb nuolaiko. I tikrjultragarsobangos sklinda
gana ltai, todl, esant charakteringiems organ dydiams, kne nra sunku imatuoti sklidimo
trukmes. Todl akustini vaizd formavimui taikomi vairs ultragarsiniai-impulsiniai metodai.
Akivaizdu, kadorganizmo skysiais lapimu, kraujo plazma ultragarsas sklinda panaiai kaip
ir vandeniu. Juose ultragarso silpimo koeficientas, kuris apibriamas kaip bangos galios lygio
(ireikto decibelais, r. 4.4 skyri) sumajimas per ilgio vienet, yra labai maas, o sklidimo
greitis yra apie 1500 m/s. Silpimo koeficientas biologiniame audinyje yra daug didesnis negu
vandenyje. Didjant ultragarsodaniui, jis tiesikai didja. Audinyje 1 MHz daniobangos silpimo
koeficientas lygus 1 dB/cm, o 10 MHz 10 dB/cm. Kiekvienamaudiniui tinkamiausias ultragarso
danis parenkamas atskirai, nes jis priklauso nuo audinio tipo ir gylio, kur turi siskverbti banga.
Kai tiriama sritis yra maa, pavyzdiui, skenuojant ak, tada naudojama pakankamai aukto
(10 MHz) danio ir mao bangos ilgio (0,15 mm) banga, kuri utikrina ger skiriamj geb (ji
lemia sistemos gebjim iskirti smulkias detales vidaus organ akustiniame vaizde). Skenuojant
pilvo ertms organus, pasirenkamas 3 MHz ar emesnis danis, kuris leidia geriausiskverbti i
organaudinius.
Kraujyje ir minktuosiuose organizmo audiniuose (raumenyse, kepenyse, inkstuose) bangos
sklidimo greitis skiriasi nuogreiiovandenyje tik keliais procentais. Vadinasi, iorgan matmenys
gali bti nustatomi pakankamai tiksliai. Kai ultragarso banga susiduria sukauliniu audiniu, kurio
bangin vara labai didel, beveik visa garso energija atsispindi.
Skirtinga vairi organizmo audini ultragarso sugertimi ir atspindiu dl audini skirting
akustini savybi (tankio ir bangins varos (, Z)) remiasi ultragarsins diagnostikos metodas
vidaus organ vaizdinimas ultragarsu. Pavyzdiui, ultragarsui pereinant i kepen inkstus, atsis-
pinds tik labai maa dalis bangos, nes i organ tankiai ir bangos greiiai juose yra panas.
Taiau riebaluose bangos greitis ir tankis yra maesni negu kepenyse, todl didesn dalis bangos
energijos atsispinds nuo i audini ribos.
Beveikvisa ultragarsobangos energija atsispindi oroir biologinio audinio riboje, nes orotankis
yra daug maesnis negu audinio, be to, bangos greitis ore yra tik 330 m/s. Todl norint ivengti
atspindionuoioriniaudini, o esant auktiems daniams ir didels orosugerties, tarpultragarso
bang altinioir tiriamojo objekto tepamas tamtikras tirtas tepalas (gelis), suderinantis bangines
altinio ir imtuvo varas su ioriniais organizmo audiniais.
Atspindi ratai formuoja vidaus organ vaizd monitoriaus ekrane. Atspindt signal
apdorojant kompiuteriais, galima gauti tikslios informacijos apie organ didum ir diagnozuoti
vairius susirgimus ankstyvoje stadijoje. Reikia paymti, kad ultragarsiniai metodai yra maiau
pavojingi negu tyrimai jonizuojania spinduliuote. Kita vertus, ultragarso bang greitis yra
pakankamai didelis, kad bt galima sukaupti informacij ir atkurti vis kadr per 80 ms. Kitaip
MECHANIKA ____________________________________________________________________________ 71
sakant, atsiranda galimyb stebti judani element dinamik (r. 4.3.7 skyrel). i galimyb su
labai maa alingo poveikio tyrimo metu tikimybe, ekonomikumu ir pakankamu aparatros
paprastumu lemia tai, kad ultragarsiniai metodai taip plaiai taikomi medicininei diagnostikai.
4.3.7. Akustinis Doplerio efektas
Garsobang, sklindaniterpje, danis priklausonuogarsoaltinioir imtuvojudjimo. Kai altinis
ir imtuvas nejuda vienas kito atvilgiu, garso danis, priimamas imtuvu, yra toks pat, kaipir altinio
skleidiamogarsodanis. altiniui tolstant (ar artjant) nuoimtuvo, registruojamas danis sumaja
(arba atvirkiai padidja), kartu pasikeiia ir bangos ilgis vyksta akustinis Doplerio efektas. Tai
artjimo atvejupavaizduota 4.3.11 paveiksle. ia garso bang altinis, kurio greitis v
s
, juda terpje
(pavyzdiui, ore ar vandenyje) dein pus. Garso bangos greitis ioje terpje yra c. Po tamtikro
laiko, kai bangaltinis prajo 1,2, 5 padtis, pastebsime, kadatitinkamuose takuose suadint
bangfrontai yranekoncentrikos sferos. Paveikslematyti, kadbangos yrasutankjusios tojepusje,
kur link juda altinis, ir atvirkiai, prieingoje pusje yra iretjusios. Vadinasi, deinje pusje
esantis nejudantis klausytojas registruos sumajusio bangos ilgio
' = cT v
s
T (4.3.14)
ir padidjusio danio
s
v
= '
c
c
v v (4.3.15)
bang.
Dopleriometodugalimaimatuoti bangas spinduliuojanialtiniarbajas sklaidaniobjekt
judjimo greit. is metodas turi plaias praktinio taikymo galimybes. Su daugeliu fiziologini
mogaus organizmo proces susijusio judjimo sukeltas Doplerio dani poslinkis, atsirandantis
dl Doplerio efekto, yra garso bang diapazone. Todl paprastais greiio indikatoriais (i kuri
garsas perduodamas ausines arba garsiakalb) galima nustatyti kokio nors objekto judjim, o
tam tikrais atvejais ir sprsti apie judjimo
pobd. Pavyzdiui, tokie prietaisai buvo
panaudoti moters iose vaisiaus irdies
plakimui ir kraujagysli sieneli virpjimui
nustatyti matuojant arterin kraujo slg.
Taiau didiausi susidomjim kelia
Doplerioefektonaudojimas kraujotakos pa-
rametrams registruoti ir matuoti, kai kraujo
kneliai sklaidoultragars. Matuojant ultra-
garsiniu jutikliusiuniamo ir atsispindjusio
nuo judani raudonj kraujo kneli
signal bang dani skirtum, nustatomas
kraujotkms greitis. Jei yra kraujokreulys
ar trombas, kraujo srov kraujagyslje
1 2 3 4 5
4
3
2
1
cT
vsT
x
4.3.11 pav. Schema Doplerio efektui aikinti
72 _____________________________________ F I Z I KA biomedicinos ir fizini moksl studentams
apribojama, raudonieji kraujokneliai juda
liau ir tai registruoja ultragarsinis
prietaisas. Panagrinsime atvej detaliau.
Ultragarsinioaparatogalvutje esantis
altinis siunia dideliodaniov
0
ultragarso
bangas, kurios atsispindi nuo kraujagysle
judani kraujo kneli (4.3.12 pav.).
Atsispindjusias bangas su Doplerio
danio poslinkiu v
D
registruoja esantis
galvutje imtuvas. Dan v
D
galima rasti
atsivelgus tai, kad i pradi kraujo
knelius galima nagrinti kaip judant
imtuv. Tadaimtuvoregistruojamas danis
nustatomaskampuu Au/2. Poto io danio bangos isklaidomos (ispinduliuojamos) judaniais
kraujokneliais ir registruojamos ultragarsinioaparatogalvutje esaniameimtuve kampuu + Au/
2. Atsivelgus tai, kad mogaus audiniuose ultragarso bang greitis (c ~ 1500 m/s) daug kart
didesnis negu kraujotkms greitis (v ~ 1 m/s) ir kampas Au paprastai yra maas, gaunama tokia
Doplerio dani poslinkio formul:
cos 2
D
v
u
v
c
V
=
0
. (4.3.16)
I formuls matyti, kad Doplerio dani poslinkis yra proporcingas kraujo tkms linijiniam
greiiui, altinio daniui, atvirkiai proporcingas ultragarso greiiui audiniuose ir priklauso nuo
kraujo tkms greiio krypties. Jeigu ultragarso danis yra apie 10 MHz, tai ultragarsins bangos
Doplerio poslinkio daniai yra mogaus girdimumo diapazone. Ultragarsinis Doplerio metodas
plaiai taikomas klinikinje praktikoje, pavyzdiui, nustatant arterijos patologines susiaurjimo
vietas, kuriose padidja kraujo tkms greitis.
LABORATORI NIS DARBAS
Garso greiio ore nustatymas
Darbo uduotis
Nustatykite garso greit ore stovinij bang metodu.
Darbo priemons ir prietaisai
Prietaisas garso greiiui ore nustatyti; garso generatorius, stiklin kolba su vandeniu, jungiamieji
laidai.
4.3.12 pav. Ultragarsinio Doplerio metodo kraujo
tkms greiiui matuoti schema
Kraujagysl
Audiniai
Oda
Gelis
Primiklis
Siuntiklis
Ulrtagarsinioaparato
galvut
v

v
0 v
A
Imtuvas
Ultragarsinioaparato
altinis
MECHANIKA ____________________________________________________________________________ 73
v, Hz h
0
, m h
1
, m h
i
, m , m c, m/s Ac, m/s
Darbo metodika
Prietaiso garso greiiui nustatyti schema pavaizduota
4.3.13 paveiksle. J sudaro akustinio danio virpesi
generatorius (G), garsiakalbis (T), piltuvlis (B) ir stiklinis
vamzdis (A), kur pilamas vanduo. Garsiakalbis (T) yra
akustini bang altinis. Sklindanti vamzdiu (A) banga
atsispindi nuo vandens paviriaus ir grta atgal. ios dvi
prieingomis kryptimis sklindanios bangos interferuoja,
ir vamzdyje (A) susidaro stovinioji banga, kai paten-
kinama vamzdio ilgiui l akustinio rezonanso slyga
l = (n + 1/2)
st
; ia n =0, 1, ... ,
st
= / 2 stoviniosios
bangos ilgis. Kaip matyti i brinio, stulpo viruje yra
stoviniosios bangos terps daleli greiio svyravim
pupsnis, o apaioje mazgas, nes viruje yra laisvasis oro
stulpo galas, o apaioje atspindys nuo tankesns terps.
Jeigu oro stulpe susidaro stovinioji banga, tai girdimas
pagarsjimas. Tokipagarsjimgalima igirsti kelet. U-
raius atitinkamus h
i
, randamas rezonansins garsobangos
ilgis:
( ) ( ) ( )
i
h h h h h h
i i 1 1 2 0 1
2

+ + +
=
A
,
arba
( )
i
h h
i 0
2
=
,
i = 1, 2,, n.
(4.3.17)
Darbo eiga
1. jungiamas generatorius ir nustatomas pasirinktas danis (pavyzdiui, 800 Hz).
2. Piltuvliu stiklin ind (A) pilamas vanduo ir, keiiant vandens stulpelio aukt, klausomasi
garsumo kitimo.
3. Igirdus pagarsjimus, nustatomos mazg padtys h
0
, h
1
,, h
n
.
4. raius matavimo rezultatus (4.3.17) formul, apskaiiuojamas bangos ilgis.
5. Randamas garso bang ore greitis c =v.
6. Matavimai (15 punktai) kartojami kelis kartus, pakeitus generatoriaus dan.
7. Matavim ir skaiiavim duomenys suraomi lentel. vertinamas matavim tikslumas.
4.3.13 pav. Prietaiso garso
greiiui nustatyti schema
h
4
h
2
h
0
A
B
G
T
h
0
h
1
h
2
h
3
h
4
74 _____________________________________ F I Z I KA biomedicinos ir fizini moksl studentams
4.4. Klausos fizika
Garso spinduliavimas.
mogaus klausos organai.
Garso suvokimas ir matavimas.
Ausies girdimumo ribos spektrin priklausomyb.
Garso signal transformacija: mikrofonai, telefonai.
4.4.1. Garso spinduliavimas
Svyruojantis knas kuriaapiesaveterps sutankjimus ir praretjimus ir taipgeneruojagarsobangas.
ibangneamos energijos altinis yra judanioknokinetin energija. iospinduliavimoaltinio
suformuotas garso laukas priklauso tik nuo to altinio formos ir svyravim pobdio. Kuriam
lauk charakteristikoms inagrinti naudojami supaprastinti modeliai, leidiantys gana paprastai
apskaiiuoti spinduliavimo altini parametrus. Spinduliavimo altiniams, kuri matmenys
pakankamai dideli, palyginti su bangos ilgiu, taikomas begalins ploktumos, sinfazikai
svyruojanios savo normals kryptimi kaip viena visuma, modelis (4.4.1 pav.). Tokia ploktuma
kuria plokij bganij bang, kurioje slgis ir daleli svyravimo greitis kinta sinfazikai.
Plokij bang kuria ir svyruojantis siaurame vamzdyje stmoklis. Plaiai taikomas maos
pulsuojanios sferos pavidalo altinio modelis. Plokiojo ir sferinio bangos front formavimasis
pavaizduotas 4.4.1 ir 4.4.2 paveiksluose.
Suadinti oro stulposvyravimus, pavyzdiui, vargon vamzdyje, yra labai sudtinga (4.4.3 pav.).
Bendrais bruoais j galima aprayti taip. Tolygiai puiant or per pstuk, oroitekjimas i plyio
sukelia autosvyravimus. I t suadint vairaus danio svyravim ilieka tie, kuri danis yra
artimas vienami savjvamzdiodani. iuoprincipuparemtas garsogavimas vairiais vilpukais
ir galingais gariniais garso generatoriais. Pastarieji neturi judani dali, todl yra patikimi ir
patogs vairiems pramoniniams tikslams. iuo principu remiasi ir dainuojanio mogaus garso
spinduliavimas (4.4.4 pav.).
4.4.1 pav. Plokiosios bangos
spinduliavimo modelis
4.4.2 pav. Sferins bangos
spinduliavimo modelis
MECHANIKA ____________________________________________________________________________ 75
4.4.5 pav. Garso sirenos schema:
1 aukto slgio kamera, 2 elektros
variklis, 3 rotorius, 4 statorius
Kartais yra svarbu gauti krypting garso bang. Tada
reikia padidinti altinio matmenis. Tai padaryti galima
ruporu vamzdio gabalu, kurio vienas galas tolydiai
platjantis. Ruporai danai naudojami garsiakalbiams,
tada smarkiai padidja garso ispinduliavimas. Tai lemia
net ir mao danio bang slgio ir svyravim greiio
sinfazikum rupore. Pagal laik suvidurkintas energijos
srauto tankis intensyvumas iuoatvejuyra maksimalus.
Ruporai, naudojami sustiprinti ir padidinti kalbos
kryptingum, vadinami megafonais. Ruporai taip pat
naudojami gautam garsui sustiprinti. iuo atveju prie
siaurojo ruporogalo pridedama ausis ar koks kitas garso
imtuvas. Danai garso kryptingumui padidinti yra
specials akustiniai veidrodiai ir liai arbavietoje vieno
altinio su dideliu ruporu naudojama toki altini sinfazin sistema.
Sirenos yra stiprs garso altiniai (4.4.5 pav.). J veikimas pagrstas papildomos oro mass
purkimu nesutrikdyt terp. Ainse sirenose elektrovariklis disk su skylmis (rotori) suka
kito nejudaniodisko, taippat su skylmis (statoriaus), atvilgiu. Tarpas tarprotoriaus ir statoriaus
paprastai yratik~0,05 mm. Siurbliususpaustas oras i specialios kameros per rotoriaus ir statoriaus
skyles patenka rupor. Slgio, net ir garso, pulsacij lemia skyli rotoriuje ir statoriuje skaiius,
taip pat rotoriaus apsisukim skaiius. Paleidiant siren apsuk skaiius didja, todl garsinio
signaloauktis kintanuoemoiki tamtikrostacionaraus aukio. Orosirenos daniausiai naudojamos
spjamajai signalizacijai koki nors pavoj atveju: aviacijos antskrydi karo metu, gaisro ir kt.
4.4.4 pav. Dainuojanio mogaus
spinduliuojamas garsas
4.4.3 pav. Garso
spinduliavimas vargonu
76 _____________________________________ F I Z I KA biomedicinos ir fizini moksl studentams
Visa informacija, perduodama transliacijos, telefoninio ryio, garso stiprinimo, garso raymo
ir atkrimo sistemomis, yra skirta mogui. Todl, norint teisingai tokias sistemas projektuoti ir
eksploatuoti, reikia inoti mogaus klausos savybes, nes mogaus klausos organas yra savotikas
garso imtuvas, kuris labai skiriasi nuo mogaus kuriam garso imtuv.
4.4.2. mogaus klausos organai
Klausos organais mogus gauna daug ir vairios informacijos apie j supant pasaul. mogaus garso
analizatori sudaro specializuota garso svyravim primimo, garso poji formavimo ir garso
form atpainimo sistema. mogaus ausis (4.4.6 pav.) susideda i trij dali: iorins, vidurins ir
vidins ausies. Iorin aus sudaro kauelis, iorin klausomoji landa ir bgnelio plv. Iorins
ausies elementai reikalingi garsui nukreipti mint bgnelio plv membran, visikai
udengiani iorin land paiame jos gale. Vidurin ausis, susidedanti i tarpusavyje sujungt
klausos kauleli (plaktuko, priekalo ir kilpos kaulelio prie vidins ausies), perduoda svyravimus
vidinei ausiai, kuri sudaro sraig, prieangir pusapvaliai kanalai periferinvestibulinioaparato
dalis. Sraigje garso virpesiai transformuojasi nervinius impulsus, klausos nervu keliaujanius
smegenis.
Ausies kauelis iek tiek koncentruoja garso energij, patenkani iorin land. Pastaroji
sudaro savotik rezonatori ~ 2,7 cmilgio vamzdel, i vieno galo dengiam bgnelio plvs. Jei
ketvirtis garsobangos ilgioyra lygus landos ilgiui, vyksta rezonansas (kaipparodyta4.3.4paveiksle).
Btent tai paaikina mogaus klausos jautrumo maksimum esant ~ 3 kHz daniui.
4.4.6 pav. Ausies sandara:
1 ausies kauelis, 2 iorin klausomoji landa (vamzdelis), 3 bgnelis, 4 plaktukas, 5 priekalas, 6
kilpa kaulelis prie vidins ausies, 7 vidins ausies sraig, 8 vestibulinis aparatas, 9 anga, einant
nosiarykl
1
2
3
4 5
7
8
9
6
MECHANIKA ____________________________________________________________________________ 77
Bgnel sudaro plona (apie 0,1 mm) pertvara, kuri yra daug plonesn nei bangos ilgis. Todl jos
judjimo greitis sutampa su oro daleli virpjimo daniu. Minimalij girdimumo rib atitinka
plvs poslinkis, kuris yra tik ~ 10
11
m, t. y. maesnis nei atomo spindulys. Maksimalij rib, kai
jau jauiamas skausmas, atitinkantis plvs poslinkis yra ~ 1 m.
Vidurin ausis garsinius oro svyravimus transformuoja skystos vidins ausies terps svyra-
vimus. Jei garso bangos tiesiogiai krist ovalij vidins ausies ang, tai dl skirting oro ir
vandens banginivar vidin aus patekt tik 0,1 %j energijos. Vidurins ausies kaulelidarbo
principas yra panaus sverto ir leidia padidinti poveikio jg. Ausies bgnelio plvs plotas
(0,7 cm
2
) yra kur kas didesnis nei ovaliosios vidins ausies angos (0,03 cm
2
). Todl vidurin ausis
atlieka slgio transformatoriaus funkcij, padidindama slg madaug 20 kart. Kita vertus, mo-
gaus ausis blogai girdi po vandeniu, nes dl skirting vandens ir oro bangini varpraktikai visas
garsas atsispindi nuo bgnelio plvs. Todl ms protviai padar neteising ivad, kad
povandeninis pasaulis tylos pasaulis. Net atsirado posakis tyli kaip uvis. I tikrj uvys yra
be galo plepios. Tai paaikjo tik madaug XX amiaus 5-j deimtmet, kai povandeniniam
laivynui prireik hidroakustini registracijos sistem. Vidurin ausis atlieka dar vien svarbi
funkcij apsaugo vidin aus nuo pernelyg dideli mechanini apkrov priimant labai stiprius
garsus. To pasiekiama padidus kilpos judjimosudtingum, kai garso intensyvumas yra didelis.
mogaus ausis isiskiriadanioanalizatoriaus savybmis, diskretiniusuvokimudanioir dinaminio
diapazonoatvilgiu(analoginis garsosignalas paveriamas dvejetaineelektriniimpulsseka). Visos
iosoperacijosvykstavidinjeausyje, vadinamojojesraigje. Sraigjeyrapagrindin(baziliarin)membrana,
susidedanti i daugeliotarpusavyjesilpnai sujungtpluot. Iilgai pagrindinsmembranos isidsiusios
nervins aknels, kurikiekviena(ojdaugiaukaip20 000) susiadinanuopagrindins membranos
pluotprisilietimoirsiunia smegenklausoscentrelektrinius impulsus. Tenatliekamasudtingai
impulsanaliz, kurios dkamogus nustatoperduodampraneim.
Kiekvienas pagrindins membranos pluotas rezonuoja tamtikrupastoviutampluotui daniu.
Sudtingas garsas, susidedantis i daugeliodaninidedamj, sukeliapluot, atitinkanidanines
dedamsias, svyravimus. Klausos analizatoriaus skiriamoji geba nedidel, o klausos analizatoriaus
rezonatoriaus pralaidumo juosta monoauralins (vienauss) klausos atveju esant 300 Hz daniui
yra apie 50 Hz, 1000 Hz daniui 60 Hz, 3000 Hz 150 Hz. ios pralaidumo juostos vadinamos
kritinmis klausos juostelmis.
Girdimumo dani juost i apaios riboja 1620 Hz danis, o i viraus 20 000 Hz. ioje
srityje mogus simena tik kelis imtus danio lygi (gradacij), o i gradacij skaiius majant
garso intensyvumui staigiai maja ir vidutinikai sudaro ne daugiau kaip100150. Gretim lygi
daniai vidutinikai skiriasi ne maiaukaip4 %(patys geriausi muzikantai nejunta film, nufilmuot
kinui 24 kadr per sekund greiiu ir rodom per televizij 25 kadr per sekund greiiu, ir
atvirkiai, garsinimo skambjimo skirtumo). mogus netiesiogiai gali pajusti iki 0,3 %vidutinio
danio pokyt, pavyzdiui, lygindamas du vienas po kito einanius tonus. Pagal dviej ton dani
m galima pajusti dani skirtumus iki deimtj herco dali.
Medicinos aka, tirianti klaus, jos paeidimoprieastis, sutrikimoformas, gydymo, profilaktikos
ir reabilitacijos bdus yra vadinama audiologija (lot. audio girdiu; gr. logos mokslas).
78 _____________________________________ F I Z I KA biomedicinos ir fizini moksl studentams
4.4.3. Garso suvokimas ir matavimas
Pagrindins membranos pluotas virpdamas suvirpinanervins lstels plaukines ataugas ir didjant
j svyravim amplitudei, vyksta sudirginimas, t. y. dl lstels membranos deformacijos vyksta
veikimo potencialo generacija. Nervin lstel siunia elektrinius impulsus smegen klausos
centr, garsas igirstamas. Toks uolinis perjimas i girdimos bsenos negirdimir atgal vadinamas
girdimumo slenksiu. Optimali vidins ausies konstrukcija ir didelis vidins ausies jautrumas leidia
mogui girdti 13 kHz dani srityje gars, kurio stipris yra tik
12
0
10

= I W/m
2
. Maksimalus
garso stipris, kur gali registruoti nepaeista mogaus ausis, yra artimas 1 W/m
2
. Taigi dinamin
garso signal primimo sritis (10
13
) yra labai didel, ji virija regos srit (10
7
).
Atskirindividgirdimumoslenkstis turi ganadidel sklaid, pirmiausiai dl pakitim, susijusi
suamiumi, taippat dl darboslyg. Tarpskausmoslenksioir girdimumoslenksioyrapakankamai
didelis intervalas.
XIX amiaus vokiei fiziolog darbai leido suprasti jutimo organ (akies, ausies ir kt.)
funkcionavimo mechanizmus ir i esms suformuluoti psichofizikos pagrindus. Psichofizika
mokslas apie fizini dirgikli parametr ir dl j atsirandani poji pobdio kiekybinius
tarpusavio ryius. E. Vberis (E. Weber) padar ivad, kad skirtumas AI dviej stimul, vos ski-
riam bandomojo, priklauso nuo stimulo I ir jsantykis yra pastovus dydis: const / = A I I . Vliau
G. Fechneris (G. Fechner), remdamasis Vberio dsniu, ived logaritmin stimulo I ir pojio S
ry. I tikrj, esant pakankamai maiems dydio pokyiams, . / d
0
I I K S d = Tai Vberio ir
Fechnerio dsnio diferencialin forma. I ia iplaukia, kad :
e lg , lg ln ) ( ) (
0
0 0
0 0
K K
I
I
K
I
I
K I S I S = = = .
(4.4.1)
StimulovertI
0
parenkamatokia, kaddydioS verts btneneigiamos, t. y. 0 ) (
0
= I S . mogaus
ausiai parenkama minimali girdimo garso stiprio vert
12
0
10

= I W/m
2
. Stimul santykis
I / I
0
tapo pagrindu garso galios lygiams vesti (kai koeficientas K =1, gali santykis ireikiamas
belais (B), kai K = 10, decibelais (dB)):
] B [ ) / ( lg
0
I I L
I
= , ] dB [ ) / ( lg 10
0
I I L
I
= .
(4.4.2)
Belas garso, kurio danis v = 1 kHz , galios lygio pokytis, kai garso stipris pakinta 10 kart.
Taiau yra patogiau matuoti garso slg, nes mogaus ausis tiesiogiai priima slgio svyravimus.
Garso slgis ir techniniuose renginiuose yra lengviau registruojamas nei kiti akustiniai dydiai:
garso stipris, svyravimo greitis, poslinkis ir kt. Vidutinis kvadratinis slgis, atitinkantis girdimumo
rib ore, yra
5
0
10 2

~ p N/m
2
. Tada garso slgio lygiai ireikiami decibelais formule
) / lg( 20
0
p p L
p
= [dB]. (4.4.3)
Garsis subjektyvi garso suvokimo savyb, kuria remiantis garsai skirstomi nuotyli iki garsi.
Jis priklausonetiknuogarsostiprio, bet ir nuodanio, arbabendresniuatvejunuogarsospektrins
MECHANIKA ____________________________________________________________________________ 79
4.4.7 pav. Vienodo garsio kreivs klausant abiem ausimis
sudties, trukms ir kit garso charakteristik. Tyloje girdti uodo zyzimas, muss zvimbimas,
laikrodio tiksjimas ir kiti garsai. Esant triukmui ir trukdiams, galima neigirsti ir garsaus
pokalbio, kitaip sakant, silpn gars girdimumo slenkstis iauga. Toks girdimumo slenksio pa-
didjimas vadinamas maskuote.
Laisvai pasirinkto garso garsio lygio matavimas remiasi mogaus gebjimu palyginti dviej
gars stipr ar j santyk. iuolaikiniai tyrinjimai parod Vberio ir Fechnerio dsnio (4.4.1)
netikslumus. Kur kas tikslesns yra laipsnins garso garsio G ir garso slgio priklausomybs,
pasilytos S. Styvensono (S. Stevens). Grynj ton
n
S
p p G ) ( = k ; ia
S
p tamtikro danio
bangos girdimumoslenkstis, k koeficientas, priklausantis nuogarsodanio, trukms ir individuali
klausytojo savybi. Rodiklio n vert priklauso nuo vidutins kvadratins garso slgio verts. Kai
dB 30 < <
p p
L L
S
, n > 2; kai dB 60 dB 30 < <
p
L , n 1 ~ ; kai dB 60 >
p
L , n 5 , 0 ~ . Praktiniuose
udaviniuose garsogars priimta charakterizuoti garsiolygiu, matuojamu fonais. Tonui, kuriodanis
kHz 1 = v , garsiolygis fonais skaitikai lygus garso slgio lygiui decibelais. Laisvai pasirinkto garso
garsiolygis nustatomas parenkant topaties garsiobang, kurios danis kHz 1 = v . Toniniimpuls,
kuri trukm ilgesn kaip 200 ms, girdimumo slenkstis nustatomas taip pat, kaip ir nuolatinio
tono. Esant impuls trukmms 200 < t ms, girdimumo slenkstis priklauso nuo impulso trukms
santykio su 200 ms ir apibriamas iraika 200 /
imp gs
t I I = . Du trumpi impulsai suvokiami
kaip vienodo garsio, jeigu ta sandauga vienoda abiem impulsams. Kad bt galima vertinti
harmoniniotonogarsiolygius, naudojamasi suvidurkintomis pagal daugel tiriamjvienodogarsio
kreivmis (4.4.7 pav.), patvirtintomis tarptautinio standarto. Jei tamtikro garso garsis yra lygus n
fon, tai reikia, kadgarsas turi tok pat gars, kaipir garsas, kurio danis kHz 1 = v , ogarso stipris
n decibel didesnis nei girdimumo slenkstis. emo (maesnio nei 1000 Hz) danio garsai esant
Skausmo pojtis
Garso jutimo riba
1000 Hz
v, Hz
140
120
100
80
60
40
20
0
L, dB
20 100 1000 10
000
120
100
80
60
40
20
0
80 _____________________________________ F I Z I KA biomedicinos ir fizini moksl studentams
iamgarsiui yra stipresni nei auktesnio (10003000 Hz) danio garsai. Pavyzdiui, 60 Hz ir 40 dB
garsostiprigarsas dar negirdimas. nabdesiogarsiolygis yra apie 1020fon, laikroditiksjimo
2030 fon, kalbos 4050 fon, garsios kalbos 7080 fon, o lktuvo variklio apie 100110
fon. Girdimumorib dideli garso stiprisrityje lemia skausmo slenksiegzistavimas. Skausmo
slenksiai maai priklauso nuo garso danio ir yra 120130 dB. mogaus vidutin diferencin
garso garsio geba apytikriai yra 1 fonas. Esant klausos patologijai, ji gali keistis. Tai panaudojama
diagnozuojant klausos paeidimus.
Girdjimo dviemausimis efektas vadinamas binauraliniu. Jis pasireikia kaip stereoakustinis
(stereofoninis) efektas. Binauralin klaus lemia dvi pagrindins slygos. Pagrindinis em dani
faktorius yra laiko moment, kuriais garsas patenka kairij ir deinij ausis, skirtumas, o
auktdani garsostipriskirtumas. Stereoakustinis klausos efektas pasireikiatuo, kadmogus
jauia skersinius garso altinio matmenis, taip pat jo gyl, t. y. garso altinio matmenis iilgai
linijos, kurios kryptimi ateina garso bangos. Klausytojas pagal gars lengvai atskiria vieno ar kito
instrumento buvimo orkestre viet (koordinates), t. y. klausa dviem ausimis sukuria akustin
perspektyv. io gebjimofizikinis pagrindas yra tas, kadpaprastai viena ausis yra toliaunuo garso
altinio negu kita (4.4.8 pav.). Sklisdamas greiiu , c tolimesn aus garsas pasiekia laiko tarpu
c s t / A = A vliau ir yra maesnio garso stiprio. emesni nei 300 Hz gars lokalizacija neryki ir
praktikai galima tik dl oberton. 300800 Hz dani garsams pagal ulaikymo trukm ausis
pajgi atskirti fazi skirtum kairiojoje ir deiniojoje ausyse. Akivaizdu, kad kuo didesn io
ulaikymo vert, tuo didesn kamp sudaro garso altinio kryptis su vidutine galvos linija. takos
turi ir ekranuojantis galvos poveikis, nes galvos matmenys yra artimi idanibangos ilgiui. Esant
didesniems daniams, dl garso elio aplink
mogaus galv garso galios skirtumai gali sudaryti
30 dB. Klausos sistema gali pajusti 1 dB slgio
skirtumus ir aptikti vos 30 svlavim. Tai atitinka
apie 3
o
garso altinio nuokryp nuo vidurins linijos.
Apskritai mogaus klausos organas leidia nustatyti
garso altinio krypt 14 tikslumu. Taigi suvokti
fizikin erdvin tr galima dl unikali klausos
sistemos laiko analizavimo galimybi.
Garso bangos krypties nustatymo galvos ver-
tikalioje ploktumoje tikslumas nevirija 20
o
. Toks
pat nustatymotikslumas pasiekiamas klausantis viena
ausimi. Gebjimas lokalizuoti garsoaltin kinta esant
vairiai klausos patologijai. Tai panaudojama klini-
kinje audiometrijoje prikurtimo form diferencinei
diagnostikai.
mogus negirdi gars, emesni nei 16 Hz ir
auktesni nei 20 kHz dani. Apatin ir virutin
ribos nra tiksliai apibrtos. mogui senstant,
4.4.8 pav. Garso lokalizacija
MECHANIKA ____________________________________________________________________________ 81
virutin girdim gars riba maja. Nedaugelis penkiasdeimtmei girdi 1416 kHz danio
garsus. Klausos tyrinjimai (atrumo nustatymas) vadinami audiometrija. Girdimumo kreivs
slenkstiniai takai paprastai nustatomi esant skirtingiems daniams. Klausos praradimas
apibriamas kaipgaut rezultat ir normos skirtumas. Grafikas, parodantis skirtum decibelais
priklausomai nuo garso danio, vadinamas audiograma. Tai pagrindinis dokumentas, parodantis
mogaus girdos (klausos) profil. Audiogramos formoje, rekomenduotoje Tarptautins standart
organizacijos, abscisje nurodomas testuojamj ton danis hercais (nuo 125 iki 8000 Hz), o
ordinatje klausos lygis (angl. Hearing Level HL) decibelais (nuo 10 iki 120 dB
HL
). Sveik
moni klausos jautrumo rib vidurkis lygus nuliui (0 dB
HL
).
Klausos lygis (klausos jutimo riba, girdos riba) audiogramoje ymimas sutartiniais simboliais:
a) orinis laidumas (nemaskuojant): deinioji ausis o, kairioji ausis ; b) orinis laidumas (maskuojant):
deinioji ausis A, kairioji ausis . Kaulinis laidumas atitinkamai ymimas simboliais: a) <, >ir b)
[, ]. Grafike orinis laidumas ymimas (simboliai jungiami) itisine, o kaulinis brknine linijomis.
mogus sugeba skirti labai maus garsodanio pokyius. Optimaliojoje klausos zonoje (1000
4000 Hz) garsodanio skiriamoji (diferencin) geba lygi 0,3 %. Vadinasi, pradiniam1000 Hz tono
daniui pakitus 3 Hz, turintis normali klaus mogus jau girdi kitokio aukio ton. Vis ton
diferencin geba nra vienoda; 50100 Hz diapazone ji lygi 1 %. Esant klausos patologijai, i geba
gali kisti. Tai taikoma klinikinje audiometrijoje diferencinei diagnostikai.
4.4.4. Garso signaltransformacija: mikrofonai, telefonai
Mikrofonai (gr. mikro maas ir phone garsas) keiia garso signalus elektrinius. Paprasiausias
ir labiausiai paplits mikrofonas anglinis, naudojamas prastame telefono ragelyje. Jautriojo
elemento vaidmen ia atlieka kapsul su anglies milteliais ir diafragma, prijungta prie pastovios
tampos. Garso slegiama diafragma suspaudia anglies miltelius. Milteli lietimosi paviriaus
pokyiai keiia elektrin milteli var. Pagal diafragmos virpjimo takt kinta ir mikrofono
grandins srovs stipris. Ieinantis kintamosios srovs signalas gali bti iskirtas transformatoriumi,
kurio pirmin apvija jungta mikrofono grandin. Anglies mikrofono daleli kuriam dani
diapazonas nra platus nuo imt Hz iki keli kHz, taiau jo pakanka kalbai suvokti.
Praktikai visuosemikrofonuoseyrajudantis elementas (diafragma, membrana), galintis svyruoti
veikiant garso slgiui. Tada jame vyksta mechanin-elektrin transformacija. mikrofono sudt
eina ir kiti jo praktiniamnaudojimui btini elementai: transformatoriai, stiprintuvai ir pan. Pagal
mechanins-elektrins transformacijos princip mikrofonai skirstomi induktyviuosius, talpinius,
pjezoelektrinius ir pan. Ko gero, plaiausiai taikomi induktyvieji mikrofonai, kuriuose virpant
membranai magnetinis laukas kinta specialioje ritje, esanioje alia tos membranos. Dl
elektromagnetins indukcijos rits ivadose indukuojama EVJ, kurios dydis priklauso nuo garso
slgio kitimo pobdio.
Tarpmatavimui skirt mikrofon ypa auktomis akustinmis-elektrinmis charakteristikomis
isiskiria kondensatoriniai mikrofonai, kuriuose judanti membranaMyrakondensatoriaus ploktel
82 _____________________________________ F I Z I KA biomedicinos ir fizini moksl studentams
(4.4.9 pav.). Antrj ploktel atitinka nejudantis
elektrodas C su skylmis ir dubimais, reikalingais
transformacijos tiesikumui utikrinti. Veikiant garso
slgiui ir vykstant atitinkamiems membranos svy-
ravimams, kondensatoriaus talpa kinta. Veikiant pas-
tovios tampos U
0
altiniui, per apkrovos var Rteka
sikrovimo-isikrovimo srov i, sukurianti varoje R
tamp U, pagal formatkartojani garsosignal. Dl
maos membranos mass ir mao jos storio 310 m
kondensatorinio mikrofono dani diapazonas gali
bti nuo vienet Hz iki 150 kHz ir daugiau, esant
tolygiai daninei charakteristikai. J jautris garso
diapazone apytikriai yra 10 mV/Pa, o dinaminis
diapazonas siekia130 dB. Kondensatorinimikrofon
kapsul gali bti maesn nei 10 mm. Todl minia-
tiriniai kondensatoriniai mikrofonai yra pagrindiniai
garso imtuvai matavimams ore.
Klausantis muzikos dabar labai populiars ausiniai
telefonai. I j plaiausiai paplit yra nebrangs
elektrodinaminiai telefonai (4.4.10 pav.).
Klausos jutimo ribos matavimas grindiamas
lyginimo principu. Nustatoma riba lyginama su dy-
diu (0 dB
HL
), kuris laikomas vidutine norma ir yra
standartizuotas. Praktikai audiometro nulinis lygis
standartizuojamas akustikai kalibruojant orin
telefon. Tam naudojamas specialus prietaisas
dirbtin ausis. Orini telefon generuojam garso
signal stipris kalibruojamas matuojant garso slgio
lyg decibelais (dB
SPL
) (angl. Sound Pressure Level
SPL). Gauti rezultatai i dB
SPL
perskaiiuojami
dB
HL
, atimant etaloninionuliniolygiodyd, kuris skir-
tingiems telefonams nevienodas. Kiekvien etalonin
nulin (minimalus girdimumas) garsoslgiolyg galima apibrti kaip0 dB
HL
kiekvienamfiksuotam
daniui. Leistinas ir subjektyvus audiometr kalibravimas atliekamas nustatant konkreiu
audiometrudeimties ar daugiau otologiniu atvilgiusveik asmenklausos jautrumoribvidurk.
is kalibravimo metodas tinkamas tik konkreiam audiometrui ir taikomas atliekant rutinin
audiometrins rangos kontrol.
Klausos jautrumas turi bti tiriamas specialioje patalpoje su garso izoliacija, kad aplinkos
triukmas nemaskuot testuojamjton. Neturint audiometrini kabin, klaus galima testuoti
4.4.9 pav. Kondensatorinis mikrofonas
R U C
U
0
i
M
4.4.10 pav. Elektrodinaminis telefonas:
1 maas elektrodinaminis garsiakalbis, 2
korpusas, 3 perforuotas tinklelis, 4 mink-
ta mediaga, prisispaudianti prie ausies, 5
gars sugerianti mediaga, 6 elektrinis
kontaktas
1
2
3
4
6
5
MECHANIKA ____________________________________________________________________________ 83
kiekgalimalabiauizoliuotojenuoaplinkos triukmopatalpoje. Taiauiuoatvejuturi bti imatuotas
aplinkos triukmo lygis ir j atsivelgiama interpretuojant tyrim rezultatus.
Prie pradedant matuoti klausos jutimo rib, btina sitikinti, kad audiometras ir telefonai yra
kalibruoti. Neleistina, kad pacientas laikyt ausines rankomis. Didinant ar mainant lankelio ilg,
prie kurio pritvirtinti oriniai telefonai su ausinmis, pasiekiama, kad ausins priglust prie ausies
kaueline per daug spausdamos. Paprastai pirmaturi bti testuojamageriaugirdinti ausis. Klausos
jutimo riba pradedama matuoti nuo 1000 Hz tono, paskui 28 kHz diapazone ir paskiausiai
125, 250 ir 500 Hz tonams. Testuojamj signal trukm turi bti nuo 1 iki 2 s, o intervalai tarp j
ne trumpesni nei signal pateikimo trukm. Testuojamas signalas pagal klasikin psichofizin
rib metod gali bti pateikiamas stiprjimo ar silpnjimo tvarka, kol tiriamasis j igirsta arba
nustoja j girdti. Klausos jutimo riba yra laikomas testuojamojo signalo, kur pajgia igirsti
tiriamasis, maiausios garso galios lygis.
Orinio telefonogeneruojamos garso bangos suvirpina ir kaukol. i virpesistipris, aiku, kur
kas maesnis nei pirminio akustinio signalo. Taiau ie virpesiai pereina galv skersai ir paveikia
prieingos ausies klausos analizatori. Dl io kryminio girdimumo testuojant blogiau girdini
aus neretai tenka geriau girdini (netestuojam) aus maskuoti tamtikro lygio akustiniu signalu.
Maskavimo laipsnis priklauso ne tik nuo gars stiprio, bet ir nuo j danio. Kai klausos riba
matuojama maskuojant prieing aus, testuojamojo ir maskuojamojo stimul danins
charakteristikos turi bti gantinai artimos. Labai svarbu nustatyti optimalmaskuojamojo signalo
galios lyg. Kartais taikomas pastovus 70 dBmaskuojamasis esys.
Klausos jautrumas nra pastovus, jis keiiasi. Klausos analizatorius optimaliai prisitaiko
prie esamo garsumo. i klausos savyb vadinama klausos adaptacija. Tyloje klausos jautrumas
didja, ausis prisitaiko igirsti pat tyliausi gars. Adaptacija apsaugo aus nuo stipri ir ilgalai-
ki gars poveikio. Jeigu aus stiprus garsas dirgina ilgesn laik, pasireikia klausos nuovargis.
Pavyzdiui, mogui ibuvus apie 1,5 val. 100 dB triukme, klausos jautrumas visikai gr
pradin lyg tik madaug po 1,5 paros. Tokiam triukmui veikiant nuolatos, klausos jautrumas
gali nebeatsinaujinti.
Audiometriniams matavimams vis plaiau naudojami kompiuteriai. Jais patogu kontroliuoti
testuojamj akustin stimul ir analizuoti paciento atsakymus. Klausos jautrumo ribos, nustatytos
prastu ir kompiuteriniu audiometrais, gerai koreliuoja.
84 _____________________________________ F I Z I KA biomedicinos ir fizini moksl studentams
LABORATORINIS DARBAS
Klausos jutos ribos matavimas kompiuteriu
Darbo uduot is
Nustatykite ausies girdimumoribos spektrin priklausomyb.
Darbo priemons ir prietaisai
Kompiuteris, garsiakalbiai ir ausins.
Darbo met odika
is darbas atliekamas kompiuteriunaudojantis MATLABprogrampaketuir VUMIFmagistranto
Donato iukio sukurta originalia programa (vadovas doc. A. Bastys). Panaiai (tik, aiku,
nuodugniau ir plaiau, tiksliau kalibruotais prietaisais) klausos tyrimai atliekami ir medicinos
diagnostikos staigose, kur naudojami iuolaikiki kompiuteriniai audiometrai.
Darbo eiga
1. jungus kompiuter, pels ymeklis nukelimas ties mygtuku <Start>ir spragtelima kairiuoju
pels klaviu. Atsiradusiame meniu ymekliu nukeliaujama iki odio <Programs> ir vl
spragtelima kairiuoju pels klaviu. Atsiranda dar vienas sraas (submeniu), kuriame suran-
dama eilut <Matlab> ir, nustaius pels ymekl ties ta programa, spragtelima kairiuoju
pels klaviu. Atsiradus dar vienamsraui, pels ymeklis nuvedamas iki <MATLAB 5.3>
ir dukart spragtelima kairiuoju pels klaviu. Ekrane pasirodo langas <MATLABCommand
Window>.
2. I klaviatros surenkamas odis klausa ir paspaudiamas klaviatros mygtukas <Enter>.
3. Kompiuterioekrane atsirandaKlausos tyrimosistemos langas, pavaizduotas 4.4.11 paveiksle.
4. Pels ymekliunukeliaujama iki mygtuko Klausos juta ir spragtelima pels kairiuoju klaviu.
Lango baltojoje pusje atsiranda dvi etalonins kreivs: alia (nuoroda geresn klaus) ir
raudona(nuoroda blogesnklaus). Langoapaiojepasirodouraas Klausos jutos tikrinimas.
5. Usidedamos ausins, prijungtos priekompiuterioar garsokolonls, sujungtos sukompiuteriu.
6. Pels ymeklis nuvedamas iki urao Tikrinti klausos jut ir spragtelima pels kairiuoju
klaviu. Ekrane atsiranda langas, kuriame yra trys mygtukai su uraais: Jau nebegirdiu,
Pagarsink, Baigti eksperiment.
7. Jei per ausines garsas negirdimas, tai spaudiamas mygtukas Pagarsink. Sklindantis i ausini
garsas po truput slopsta ir, kai jau skleidiamas tam tikro danio signalas nebegirdimas,
spaudiamas mygtukas Jau nebegirdiu. Tada baltajame lange atsiranda tamtikros spalvos
(pvz., mlynos) takas. Po to pasigirsta kito danio signalas.
8. Kartojami 7-o punkto veiksmai visoms skalje Danis, Hz pateiktoms vertms.
9. Po vieno ciklo darbas kartojamas dar kart, tik negirdimumo ribos takai automatikai ymimi
kita spalva. Matavimai atliekami maiausiai tris kartus.
MECHANIKA ____________________________________________________________________________ 85
10. Baigus darb, pels ymeklis nuvedamas iki urao Baigti eksperiment ir spragtelima
kairiuoju pels klaviu.
11. Gautus takus galima sujungti linija. Tai atliekama vienu i bd:
a) ties meniu urau <Tools>spragtelima kairiuoju pels klaviu;
b) klaviatros ymeklio judjimo klaviais |, + pasirenkama Show Toolbar ir pas-
paudiamas <Enter>klavias.
Taip ikvieiama braiymo ranki juosta. Fiksuojant tamtikr laiko tarp pels ymekl ties
atitinkamumygtuku, atsirandatomygtukopavadinimas. Paspaudus mygtukAddline, pels
ymeklis pasikeiia +. Norimoje lapo vietoje pele nubriama linija, jungianti du vienodos
spalvos takus. Taip sujungiami visi suaktyvintame lange matomi takai.
12. Galima urayti grafiko pavadinim. Tam i ranki juostos pasirenkamas mygtukas Add
text. Pels ymeklis pasikeiia |. Nuklus pels ymekl norimviet, spragtelima kairiuoju
klaviu ir uraomas grafiko pavadinimas.
13. Duomenys isaugomi dviem bdais. Pirmuoju isaugomas vaizdas, o antruoju isaugoma
duomenbaz.
4.4.11 pav. Klausos tyrimo sistemos lango vaizdas
86 _____________________________________ F I Z I KA biomedicinos ir fizini moksl studentams
14. Norint isaugoti tik vaizd, lange <Klausos tyrimo sistema> pels ymeklis nuvedamas iki
<File>, spragtelima kairiuoju pels klaviu, i komand srao pasirenkama <Save As>ir
vl spragtelimakairiuoju pels klaviu. Atsiradusiame lange ties eilute Filename uraomas
norimo dokumento pavadinimas. Dokumentui isaugoti spragtelima kairiuoju pels klaviu
ties odiu Save.
15. Norint isaugoti paius duomenis, suaktyvinamas langas <MATLABCommand Window>.
Pels ymeklis nuvedamas iki <File>, spragtelima kairiuoju pels klaviu, i srao
pasirenkama komanda <Save Workspace As> ir vl spragtelima kairiuoju klaviu.
Atsiradusiame lange ties eilute File name uraomas norimo dokumento pavadinimas.
Dokumentui isaugoti spragtelima kairiuoju pels klaviu ties odiu Save.
16. Baigus darb, pels ymeklis lange <Klausos jutos ribos matavimas> nukeliamas prie
deiniajame kampe esanio kryelio Close ir spragtelima kairiuoju pels klaviu. Taip pat
udaromas ir <MATLABCommand Window>langas.