Está en la página 1de 19

Chemijos brandos egzamino programos 1 priedas CHEMIJOS BRANDOS EGZAMINO REIKALAVIMAI 1.

Didioji dalis egzamino metu vertinam mokini pasiekim atitinka Vidurinio ugdymo chemijos bendrj program, taip pat yra traukti esminiai chemijos dalyko gebjimai bei inios, gyti pagrindinio ugdymo pakopoje. Mokini ini ir supratimo, taikymo ir problem sprendimo gebjim reikalavimai pagal kursus priklauso nuo turinio reikalavim, taip pat skiriasi sudtingumu. Egzamino programoje reikalavimai mokini pasiekimams pateikiami pagal tokias paias veiklos sritis kaip ir Vidurinio ugdymo chemijos bendrojoje programoje, iskyrus, Chemijos metodologijos veiklos srit. i sritis pagal poreik integruota kitas likusias sritis. 2. Reikalavimai mokini inioms ir gebjimams, kuriuos jie gijo atlikdami laboratorinius darbus bei sprsdami bendrojo pobdio cheminius udavinius, pateikti atskira sritimi Cheminis eksperimentas. Bendrieji cheminiai skaiiavimai. 3. Vertinami mokini pasiekimai suskirstyti 4 veiklos sritis: 3.1. Cheminis eksperimentas. Bendrieji cheminiai skaiiavimai; 3.2. Atomin teorija. Cheminis periodikumas; 3.3. Chemins reakcijos. Chemini reakcij greitis ir chemin pusiausvyra. Rgtys ir bazs. 3.4. Organini jungini sandara, savybs ir taikymas. Gyvybs chemija. 4. Egzamino reikalavimai pateikiami 1 lentelje, kurioje pagal atskiras sritis nurodoma, k reikia inoti ir suprasti norint skmingai ilaikyti egzamin. Reikalavimai mokiniams, kurie moksi pagal iplstinio kurso program, apima reikalavimus mokiniams, kurie moksi pagal bendrojo kurso program, todl lentelje iplstinio kurso skiltyje rayta tik tai, k mokinys privalo inoti ir suprasti, gebti geriau, n egu reikalaujama bendrajame kurse. 5. Nurodant reikalavimus, keliamus mokini pasiekimams, vartojami tokie terminai: 5.1. apibdinti nusakyti bdingsias ymes; 5.2. paprasiausia tokia chemins reakcijos lygtis, kurios nereikia lyginti, o pradini mediag ir reakcijos produkt yra tik po 1 ar 2; 5.3. nesudtinga tokia chemins reakcijos lygtis, kurioje pradini mediag ir reakcijos produkt yra ne daugiau kaip po 2; 5.4. taikyti formul gebti rasti bet kur j einant dyd.

1 lentel. Egzamino reikalavimai


MINIMALS REIKALAVIMAI REIKALAVIMAI PAGAL BENDROJO KURSO PROGRAM REIKALAVIMAI PAGAL IPLSTINIO KURSO PROGRAM

1. CHEMINIS EKSPERIMENTAS. BENDRIEJI CHEMINIAI SKAIIAVIMAI 1.1. Cheminis eksperimentas 1.1.1. Pavadinti ir tinkamai naudoti iuos 1.1.1. Pavadinti ir tinkamai naudoti iuos 1.1.1. Pavadinti ir tinkamai naudoti chemin cheminius indus ir prietaisus: mgintuvl, cheminius indus ir prietaisus: dalijamj piltuv, prietais biuret. chemin stiklin, matavimo cilindr, pipet, matavimo kolb. kgin, plokiadugn, apvaliadugn, Viurco kolbas, piltuvl, kondensatori (aldytuv), garinimo lktel, kamt su duj nuvedimo vamzdeliu, laboratorin stov, spiritin lemput. 1.1.2. Pagal pateiktas chemini mediag savybes 1.1.2. Pagal chemini mediag savybes priskirti priskirti j pavojingumo enkl (r. 3 priedas). j pavojingumo enkl. 1 1.1.3. Praktikai atpainti karbonatus pagal duj 1.1.3. Praktikai atpainti karbonatus pagal duj isiskyrim veikiant rgtimis. isiskyrim veikiant rgtimis ir urayti j atpainimo reakcij lygtis. 1.1.4.Praktikai atpainti amonio jonus pagal 1.1.4. Praktikai atpainti amonio jonus ir urayti bdingo kvapo atsiradim ir / ar indikatoriaus j atpainimo reakcij lygtis. spalvos pokyt, kai tiriamasis objektas paveikiamas hidroksido tirpalu. 1.1.5. Praktikai atpainti chlorid, sulfat ir 1.1.5. Praktikai atpainti chlorid, bromid, karbonat jonus pagal bding nuosd jodid, sulfat ir karbonat jonus pagal bding susidarym. nuosd susidarym ir urayti j atpainimo reakcij lygtis. 1.1.6. Praktikai atpainti kalcio, sidabro jonus 1.1.6. Praktikai atpainti kalcio, bario, sidabro 1.1.6. Praktikai atpainti vario(II) jonus pagal pagal bding nuosd susidarym. jonus pagal bding nuosd susidarym ir bding nuosd susidarym ir urayti j urayti j atpainimo reakcij lygtis. atpainimo reakcij lygtis. 1.1.7. Praktikai atpainti natrio ir kalio junginius pagal liepsnos spalv. 1.1.8. Praktikai nustatyti tirpalo terp naudojantis indikatoriais.
1

Praktikai reikia, kad mokinys yra atliks i uduot mokykloje ir geba atsakyti klausimus, susijusius su eksperimentinio darbo eiga.

MINIMALS REIKALAVIMAI

REIKALAVIMAI PAGAL BENDROJO KURSO PROGRAM

REIKALAVIMAI PAGAL IPLSTINIO KURSO PROGRAM

1.9. Praktikai gauti O2 (i H2O2), H2 (i Zn ir HCl) ir CO2 (i karbonat), surinkti bei atpainti gaunamas dujas. 1.10. Praktikai atpainti eteno dujas pagal kalio permanganato tirpalo spalvos pokyt.

1.9. Praktikai gauti O2 (i H2O2 ir H2O), H2 (i H2O, Zn ir HCl) ir CO2 (i karbonat), surinkti ir atpainti gaunamas dujas, urayti atitinkam reakcij lygtis. 1.10. Praktikai gauti, surinkti ir atpainti eteno dujas ir urayti atpainimo reakcijos su kalio permanganato tirpalu schem. 1.11. Praktikai atpainti aldehidus vario(II) hidroksidu arba sidabro(I) oksido amoniakiniu tirpalu pagal bdingus reakcij poymius ir urayti atitinkam reakcij lygtis. 1.12. Praktikai atpainti gliukoz kaip aldehid ir kaip polihidroksil alkohol. 1.13. Praktikai pagaminti ester (iki C6 atom) i vienhidroksili alkoholi ir karboksirgi. 1.14. Praktikai paruoti reikiamos molins koncentracijos tirpal. 1.15. Praktikai taikyti titravimo metod rgi ir bazi neutralizacijai. 1.16. Saugaus darbo su sieros rgtimi taisykles paaikinti remiantis sieros rgties savybmis. 1.17. vertinti pateikt tyrim duomen netikslumus ir matavimo paklaidas.

1.11. Praktikai atpainti glicerol vario(II) hidroksidu pagal bding spalvos pokyt. 1.12. Praktikai atpainti aldehidus vario(II) hidroksidu arba sidabro(I) oksido amoniakiniu tirpalu pagal bdingus reakcij poymius. 1.13. Praktikai pagaminti ester i etanolio ir etano rgties. 1.14. Praktikai paruoti tirpal, kai nurodyta tirpinio mass dalis. 1.15. Praktikai iskirti miinius garinant, filtruojant, distiliuojant, kristalinant. 1.16. inoti ir praktikai taikyti saugaus darbo su sieros rgtimi taisykles. 1.17. Matematikai apdoroti pateiktus tyrim duomenis, gautus duomenis pateikti diagramomis bei grafikais.

1.17. Analizuoti pateiktus tyrim duomenis.

MINIMALS REIKALAVIMAI

REIKALAVIMAI PAGAL BENDROJO KURSO PROGRAM

REIKALAVIMAI PAGAL IPLSTINIO KURSO PROGRAM

1.2. Cheminiai skaiiavimai 1.2.1. Atlikti skaiiavimus taikant formules arba atlikti analogikus skaiiavimus taikant proporcijas:
m N ; n ; V NA m V ; n ; n M VM
m komponento m visomiinio

1.2.1. Atlikti skaiiavimus taikant formules arba atlikti analogikus skaiiavimus taikant proporcijas:
m praktin n ; 100% , V m teorin V praktinis 100% , V teorinis n praktinis 100% . n teorinis

w(mediagos)= =
100% .

1.2.3. Pagal duot reakcijos lygt apskaiiuoti reaguojani arba susidarani mediag kiek, mas, tr, kai inomas kurios nors reakcijoje dalyvaujanios mediagos kiekis, mas, tris.

1.2.2. Taikyti duj tri santyki dsn sprendiant udavinius. 1.2.3. Pagal duot reakcijos lygt apskaiiuoti produkto kiek, mas, tr, kai yra duoti dviej pradini mediag kiekiai, mass, triai; apskaiiuoti likusi nesureagavusi mediag kiekius, mases, trius. 1.2.4. Atlikti skaiiavimus pagal reakcijos lygt, kai yra duotas kurios nors i reaguojani mediag arba reakcijos produkt mass ar trio pokytis; apskaiiuoti reakcijos metu vykus mediagos mass ar trio pokyt. 1.2.5. Apskaiiuoti miinio sudt, kai reakcijoje dalyvauja tik viena mediaga. 1.2.6. Pagal pateiktas reakcij lygtis apskaiiuoti pradins mediagos, turinios priemai, kiek, mas, tr, kai inomas produkto kiekis, mas, tris, ir atvirkiai.

MINIMALS REIKALAVIMAI

REIKALAVIMAI PAGAL BENDROJO KURSO PROGRAM

REIKALAVIMAI PAGAL IPLSTINIO KURSO PROGRAM

1.2.7. Pagal pateikt mediagos formul apskaiiuoti dvinari jungini element mass dalis.

1.2.7. Nustatyti mediag, sudaryt i dviej element, formules, kai inomos abiej j sudarani element mass dalys.

1.2.7. Nustatyti pradini mediag formules, kai inomi j reakcijos produkt kiekis, mas, tris.

2. ATOMIN TEORIJA. CHEMINIS PERIODIKUMAS 2.1. Atomo sandara 2.1.1. Apibdinti pirm trij period element 2.1.1. Apibdinti pirmj keturi period element atom sandar, nurodant proton skaii atom sandar nurodant proton skaii branduolyje ir elektron skaii kiekviename branduolyje ir elektron skaii kiekviename sluoksnyje. sluoksnyje. 2.1.2. Nustatyti neutron skaii branduolyje, kai nurodytas mass skaiius. Apibdinti izotopus, pateikti j pavyzdi. 2.1.3. Tinkamai vartoti svokas: atomas, molekul, 2.1.3. Tinkamai vartoti svokas: elemento atomin jonas, oksidacijos laipsnis, atominis skaiius, mas, formulinis vienetas. mass skaiius, molis, molin mas. 2.1.4. Nurodyti atom ir jon panaumus bei 2.1.4. Apibdinti elektronins sandaros pokyius, skirtumus. kai atomas virsta jonu. 2.2. Periodinis dsnis, periodin element lentel 2.2.1. Apibdinti periodins element lentels 2.2.1. Paaikinti periodins element lentels struktr: inoti grupes, periodus. struktr, remiantis iuolaikiniu periodiniu dsniu ir atomo sandara. 2.2.2. Susieti cheminio elemento periodo ir pagrindins (A) grups numerius su elektron sluoksni skaiiumi ir valentini elektron skaiiumi. 2.2.3. Remiantis valentini elektron skaiiumi, prognozuoti pagrindini (A) grupi element aukiausius ir emiausius oksidacijos laipsnius ir sudaryti dvinari jungini formules. 2.2.4. Nurodyti i element grupi armini

MINIMALS REIKALAVIMAI

REIKALAVIMAI PAGAL BENDROJO KURSO PROGRAM

REIKALAVIMAI PAGAL IPLSTINIO KURSO PROGRAM

metal, armini emi metal, halogen ir inertini duj padt periodinje lentelje ir apibdinti elektronins sandaros ypatumus. 2.2.5. Apibdinti metal ir nemetal isidstym periodinje lentelje. 2.2.6. Paaikinti, kaip kinta pagrindini (A) grupi element oksid rgtins ir bazins savybs pagal oksid sudaranio elemento padt periodinje lentelje.

2.2.5. Paaikinti, kaip kinta chemini element atom spindulys, elektrinis neigiamumas, metalikosios ir nemetalikosios savybs periodo ir pagrindins (A) grups ribose.

2.2.7. Paaikinti, kaip kinta nemetal vandenilini jungini rgtins ir bazins savybs vienos grups ar vieno periodo ribose, priklausomai nuo nemetalo padties periodinje lentelje. 2.2.8. Palyginti halogen (Cl2, Br2, I2) chemin aktyvum ir urayti reakcij pavyzdi. 2.3. Cheminis ryys 2.3.1. Paaikinti cheminio ryio tip, susiejant su besijungiani chemini element metalikumu ar nemetalikumu. 2.3.2. Pateikti joninio, kovalentinio nepolinio ir 2.3.2. Paaikinti joninio ryio susidarym ir pateikti kovalentinio polinio ryi susidarymo pavyzdi. susidarymo pavyzdi. 2.3.1. Paaikinti cheminio ryio tip, susiejant su besijungiani chemini element elektrinio neigiamumo skirtumu. 2.3.2. Paaikinti jonini, kovalentini molekulins sandaros, kovalentini nemolekulins sandaros (pvz., SiO2, deimanto, grafito) mediag savybi skirtumus, siejant iuos skirtumus su jungini sandara. 2.3.3. Susieti N2 molekuls sandar su jo inertikumu.

2.3.3. Paaikinti kovalentinio nepolinio ir kovalentinio polinio ryi susidarym dviatomse molekulse, pateikti pavyzdi. 2.3.4. Apibdinti metalikj ry ir susieti su metalikomis savybmis.

MINIMALS REIKALAVIMAI

REIKALAVIMAI PAGAL BENDROJO KURSO PROGRAM

REIKALAVIMAI PAGAL IPLSTINIO KURSO PROGRAM

2.3.5. Paaikinti koordinacinio ryio susidarym H3O+ ir NH4+ jonuose. 2.3.6. Paaikinti vandenilin ry tarp H2O, NH3, alkoholi, karboksirgi. 2.3.7. Apibrti, kas yra alotropins atmainos ir pateikti j pavyzdi (deguonies ir anglies). 3. CHEMINS REAKCIJOS. CHEMINI REAKCIJ GREITIS IR CHEMIN PUSIAUSVYRA. RGTYS IR BAZS 3.1. Chemins reakcijos ir energija 3.1.1. Apibdinti egzotermines ir endotermines 3.1.1. Pagal uraytas termochemines reakcij 3.1.1. Paaikinti, k rodo termochemin lygtis, ir reakcijas. lygtis skirti egzotermines ir endotermines pritaikyti j iskirtos arba sunaudotos ilumos bei reakcijas. mediagos kiekiui apskaiiuoti, jei inomas ilumos kiekis. 3.1.2. Paaikinti, kad fotosintez yra 3.1.2. Pateikti endotermini ir egzotermini endoterminis, o degimo reakcija ir kvpavimas proces ir j taikymo pavyzdi (pvz., degimo egzoterminiai procesai. Paaikinti i proces reakcija, terminis drusk skilimas, amonio nitrato svarb gyvybei. tirpimas). 3.1.3. Paaikinti ikastinio kuro svarb iuolaikinei energetikai. Apibdinti degimo produkt tak aplinkai ir nurodyti pagrindinius alternatyvius energijos altinius. 3.2. Chemini reakcij greitis ir chemin pusiausvyra 3.2.1. Paaikinti reakcijos greiio svok. Pateikti 3.2.1. Paaikinti, kaip reakcijos greitis priklauso lt ir greit chemini reakcij pavyzdi. nuo reaguojani daleli susidrimo danio. 3.2.2. Paaikinti chemini reakcij greiio priklausomyb nuo reagent prigimties. 3.2.3. Paaikinti, kaip kinta chemins reakcijos greitis keiiantis koncentracijai ir temperatrai. 3.2.4. Apibdinti katalizatori ir ferment veikim, pateikti j naudojimo pavyzdi. 3.2.5. Paaikinti automobili katalizatori taikym mainant aplinkos tar.

MINIMALS REIKALAVIMAI

REIKALAVIMAI PAGAL BENDROJO KURSO PROGRAM

REIKALAVIMAI PAGAL IPLSTINIO KURSO PROGRAM

3.2.14. Apibdinti NH3 fizikines savybes, nurodyti svarbiausias panaudojimo sritis

3.2.14. Urayti chemines lygtis, paaikinanias pramonin amoniako (N2NH3), sieros rgties (SSO2SO3H2SO4) gamyb, pateikti i mediag naudojimo pavyzdi.

3.2.6. Paaikinti, kaip kinta chemins reakcijos greitis keiiantis kietj mediag paviriaus plotui, dujini mediag slgiui. Paaikinti ry tarp duj slgio ir koncentracijos. 3.2.7. Paaikinti chemins reakcijos mechanizmo svok nagrinjant iuos pavyzdius: metano chlorinim, susidarant chlormetanui, ir vandenilio bromido bei bromo prijungim prie eteno. 3.2.8. Paaikinti grtamosios chemins reakcijos svok ir pateikti pavyzdi. 3.2.9. Paaikinti tiesiogins ir atvirktins reakcijos greiio kitim vykstant reakcijai. 3.2.10. Apibdinti chemin pusiausvyr kaip dinamin bsen, kuriai nusistovjus tiesiogin ir atvirktin reakcijos vyksta vienodu greiiu. 3.2.11.Urayti pusiausvyros konstantos formul duotai homogeninei reakcijai ir paaikinti, k rodo pusiausvyros konstantos vert. 3.2.12. Pagal Le atelje princip vertinti reakcijos pusiausvyros poslink keiiantis slgiui, koncentracijai ir temperatrai. 3.2.13. Paaikinti katalizatoriaus tak grtamosioms reakcijoms ir kodl katalizatorius nepakeiia pusiausvyros padties. 3.2.14. Urayti chemines lygtis, paaikinanias pramonin azoto rgties (N2NH3 NO NO2HNO3) gamyb. 3.2.15. Paaikinti amoniako, sieros rgties ir azoto rgties technologin svarb, pateikti i mediag naudojimo pavyzdi.

3.2.15. Urayti SO3 sveikos su H2O reakcijos lygt. 3.2.16. Paaikinti, kad augalams reikalingi azoto,

MINIMALS REIKALAVIMAI

REIKALAVIMAI PAGAL BENDROJO KURSO PROGRAM

REIKALAVIMAI PAGAL IPLSTINIO KURSO PROGRAM

fosforo, kalio junginiai. Urayti tr amonio salietros, kalio salietros, kalio chlorido, karbamido, amofoso formules. 3.2.17. Paaikinti slgio, temperatros ir atskir mediag koncentracijos tak amoniako sintezs reakcijos greiiui ir pusiausvyros padiai. 3.2.18. Apibdinti sieros(VI) oksido gavimo i sieros(IV) oksido kaip grtamj reakcij gaminant sieros rgt. 3.2.19. Apibdinti gamtosaugines problemas, susijusias su azoto rgties gamyba.

3.2.19. Apibdinti sieros oksid tak aplinkai.

3.3. 1. Apibdinti vandens fizikines savybes.

3.2.19. Apibdinti gamtosaugines problemas, susijusias su amoniako ir sieros rgties gamyba. 3.3. Rgtys ir bazs 3.3.1. Apibdinti vandens molekuls sandar ir polikum. Paaikinti vandenilinio ryio susidarym tarp vandens molekuli ir jo tak fizikinms vandens savybms.

3.3.2. Paaikinti temperatros tak tirpimo greiiui ir itirpstanios mediagos kiekiui. 3.3.3. Paaikinti elektrolit skilim jonus. siejant su vandens molekuli polikumu. 3.3.4. Nurodyti vandenini tirpal laidumo elektros srovei skirtumus ir suklasifikuoti mediagas neelektrolitus, silpnuosius (silpnosios rgtys, amoniakas, vanduo) ir stipriuosius (tirpios druskos, tirps metal hidroksidai, stipriosios rgtys) elektrolitus. 3.3.5. Sudaryti bendrsias, nesutrumpintas ir sutrumpintas jonines reakcij lygtis.

3.3.2. Naudojantis tirpumo kreivmis, apskaiiuoti, kokia mas mediagos itirps arba isiskirs i tirpalo pakeitus tirpalo temperatr.

3.3.4. Paaikinti svokas stiprioji rgtis, stiprioji baz, silpnoji rgtis, silpnoji baz. Naudojantis jonizacijos konstant Ka verte, apibdinti stiprisias ir silpnsias rgtis. 3.3.5. Pagal pateiktas sutrumpintas jonines lygtis sudaryti bendrsias reakcij lygtis. 3.3.6. Urayti bazi sveikos su H2SO4, kai susidaro sulfato ir vandenilio sulfato druska, reakcij lygtis.

3.3.5. Nurodyti, ar gali vykti main reakcija pagal pateikt reakcijos lygt.

10

MINIMALS REIKALAVIMAI

REIKALAVIMAI PAGAL BENDROJO KURSO PROGRAM

REIKALAVIMAI PAGAL IPLSTINIO KURSO PROGRAM

3.3.7. Paaikinti procesus, lemianius vandens kietum. Nurodyti pagrindinius vandens minktinimo bdus.

3.3.9. Nustatyti tirpalo terp naudojantis indikatoriais ir pH skale.

3.3.14. Apibdinti rgtinius, bazinius oksidus, pateikti j pavyzdi, urayti rgi ir bazi gavimo i oksid ( Na2O, CaO, CO2) chemines lygtis.

3.3.14. Nurodyti, kad amfoteriniai oksidai ZnO ir Al2O3 reaguoja su rgtimis ir tirpiais hidroksidais. 3.3.15. Urayti reakcij lygtimis bazini IIA grups metal oksid sveik su rgtimis, rgtiniais oksidais (CO2, SO2, SO3). 3.3.16. Urayti reakcij lygtimis rgtini oksid (CO2, SO2, SO3) sveik su hidroksid tirpalais.

3.3.7. Urayti lygtis reakcij, kurioms vykstant paalinimas laikinas ir pastovus vandens kietumas (kaitinant, su fosfatais ar karbonatais). 3.3.8. Urayti netirpi karbonat (CaCO3, MgCO3) ir vandenilio karbonat (Ca(HCO3)2, Mg(HCO3)2, NaHCO3) terminio skilimo reakcij lygtis. 3.3.9. Paaikinti, kaip tirpalo pH rodiklis susijs su vandenilio ir hidroksido jon moline koncentracija. 3.3.10. Paaikinti vandenilio jon koncentracijos svarb gyvybiniams procesams. 3.3.11. Skaiiuoti pH stiprij rgi ir bazi tirpaluose. 3.3.12. Paaikinti silpnj rgi liekanos jon (CO32-, CH3COO-) reakcij su vandeniu ir nurodyti, kad i drusk tirpalai bus baziniai. 3.3.13. Nurodyti, kad i stiprij rgi ir stiprij bazi susidariusi drusk tirpalai yra neutrals. 3.3.14. Apibdinti indiferentinius (neutralius) oksidus, pateikti j pavyzdi. Apibdinti CO poveik mogaus organizmui. 3.3.15. Urayti reakcij lygtimis bazini oksid sveik su rgtimis, rgtiniais oksidais. 3.3.16. Urayti CO2, SO2, SO3 sveikos su NaOH ir Ca(OH)2, kai susidaro dviej tip druskos, reakcij lygtis. 3.3.17. Apibdinti ir urayti cheminmis lygtimis aliuminio oksido ir hidroksido, cinko

11

MINIMALS REIKALAVIMAI

REIKALAVIMAI PAGAL BENDROJO KURSO PROGRAM

REIKALAVIMAI PAGAL IPLSTINIO KURSO PROGRAM

oksido ir hidroksido reakcijas su rgtimis ir tirpiais hidroksidais. 3.3.18. Apibdinti nemetal (H2, O2, N2, Cl2) fizikines savybes, gavimo pramonje altinius ir svarbiausias naudojimo sritis. 3.3.19. Apibdinti svarbiausius oro, vandens ir dirvoemio taros altinius ir j al aplinkai: statiniams, dirvoemiui, augalams ir gyvnams. 3.3.18. Apibdinti nemetal vandenilini jungini (NH3, HCl) rgtines ir bazines savybes.

3.3.19. Apibdinti globalias aplinkosaugines problemas: rgtieji liets iltnamio reikinys, ozono sluoksnio kitimas. Nurodyti i problem prieastis bei galimas pasekmes. Silyti bdus, mainanius tar. 3.4. Oksidacijos redukcijos reakcijos ir j taikymas 3.4.1. Apskaiiuoti elemento oksidacijos laipsn 3.4.1. Apskaiiuoti element oksidacijos laipsnius junginyje. jonuose. 3.4.2. Nurodyti oksidatori ir reduktori 3.4.2. Ilyginti nesudting oksidacijospateiktoje paprasiausioje oksidacijos-redukcijos redukcijos lygt elektron balanso bdu. reakcijos lygtyje. 3.4.3. Apibdinti degimo reakcij kaip oksidacijos-redukcijos reakcij su deguonimi, nurodyti, kad degimo reakcija yra priemon ilumai gauti. 3.4.4. Atpainti, kuris metalas reaguos su 3.4.4. Paaikinti, kaip vyksta metal reakcijos su 3.4.4. Paaikinti vario reakcij su neoksiduojaniomis rgtimis (pvz., druskos neoksiduojaniomis rgtimis (pvz., druskos oksiduojaniomis rgtimis (koncentruota ir rgtimi, praskiesta sieros rgtimi). rgtimi, praskiesta sieros rgtimi) ir urayti praskiesta azoto rgtimi ir koncentruota sieros reakcij lygtis. rgtimi) ir urayti reakcijos lygt. 3.4.5. Paaikinti vien metal istmimo kitais i 3.4.5. Paaikinti aliuminio ir cinko reakcijas su vandenini drusk tirpal reakcijas remiantis rgi ir hidroksid tirpalais ir urayti reakcij metal aktyvumo eile ir urayti reakcij lygtis. lygtis. 3.4.6. Paaikinti ir urayti geleies ir vario gavimo atitinkamai i Fe2O3 ir CuO reakcij lygtis, kai reduktorius yra C, CO arba H2. 3.4.7. Nurodyti IA ir IIA grupi metal jungini 3.4.7. Paaikinti IA ir IIA grupi metal reakcijas (Na2CO3, NaOH, NaHCO3, CaO, Ca(OH)2, su vandeniu ir urayti reakcij lygtis.

12

MINIMALS REIKALAVIMAI

REIKALAVIMAI PAGAL BENDROJO KURSO PROGRAM

REIKALAVIMAI PAGAL IPLSTINIO KURSO PROGRAM

CaCO3) svarbiausias panaudojimo sritis. 3.4.8. Apibdinti geleies korozij kaip lt oksidacijos-redukcijos reakcij, nurodyti korozijos sultinimo bdus ir paaikinti jos ekonomin al. 3.4.9. Apibdinti, kas yra lydinys, pateikti plieno, bronzos, duraliuminio panaudojimo pavyzdi. . 3.4.8. Nurodyti, kad metal korozij sukelia ore esantys vandens garai, O2, CO2, SO2 ir kiti itirp vandenyje junginiai, veikiantys kaip elektrolitai. Nurodyti metal korozijos sultinimo bdus.

3.4.10. Paaikinti vario(II) chlorido vandeniniame tirpale elektrolizs metu vykstanius procesus naudojant varinius elektrodus. 3.4.11. Paaikinti elektrolizs procesus, kurie 3.4.11. Paaikinti natrio chlorido vandeninio vyksta natrio chlorido lydale, nurodyti io tirpalo elektroliz. Nurodyti io proceso proceso technologin svarb. technologin svarb. 3.4.12. Paaikinti vario(II) chlorido vandeniniame tirpale elektrolizs metu vykstanius procesus naudojant inertinius elektrodus 4. ORGANINI JUNGINI SANDARA, SAVYBS IR TAIKYMAS. GYVYBS CHEMIJA 4.1. Organini jungini sandara, savybs ir taikymas 4.1.1. Pateikti alkan (nuo C1 iki C5) pavyzdi, 4.1.1. Pateikti alken ir alkin (nuo C3 iki C6) 4.1.1. Paaikinti metano, etano, eteno ir etino urayti j bei eteno ir etino molekulines, pavyzdi, urayti j molekulines, sutrumpintas molekuli erdvin sandar. sutrumpintas struktrines ir nesutrumpintas struktrines ir nesutrumpintas struktrines struktrines formules. formules. 4.1.2. Urayti ir mokti naudotis alkan 4.1.2. Urayti ir mokti naudotis alken ir alkin homologins eils bendrja formule. homologins eils bendrja formule. Paaikinti homologo, homologins eils svokas. 4.1.3. Apibdinti izomerus kaip tos paios 4.1.3. Paaikinti anglies atom grandins pakait 4.1.3. Paaikinti anglies atom grandins pakait chemins sudties, bet skirtingos struktros padties, dvigubojo ryio padties izomerij. padties, dvigubojo ryio padties, cis ir trans junginius, pateikti pavyzdi. izomerij. 2 4.1.4. Raant organini jungini pavadinimus , taikyti pagrindines IUPAC nomenklatros
2

3.4.10. Nurodyti elektrolizs svarb gaunant ir gryninant metalus, formuojant metal dangas.

Jeigu nenurodoma kitaip, organini jungini pavadinimai raomi pagal IUPAC nomenklatr.

13

MINIMALS REIKALAVIMAI

REIKALAVIMAI PAGAL BENDROJO KURSO PROGRAM

REIKALAVIMAI PAGAL IPLSTINIO KURSO PROGRAM

taisykles (keli pakait numeravimo ir ivardijimo tvarka). 4.1.5. Sudaryti neakotos grandins alkan pavadinimus nuo C1 iki C5. 4.1.6. Urayti struktrines formules ir pavadinti soij angliavandenili nuo C4 iki C5 izomerus.

4.1.5. Sudaryti neakotos grandins alkan, alken ir alkin pavadinimus nuo C1 iki C6. 4.1.6. Sudaryti pavadinimus vairi angliavandenili, turini metilo ir etilo pakait.

4.1.5. Sudaryti neakotos grandins alkan, alken ir alkin pavadinimus nuo C1 iki C10. 4.1.6. Sudaryti pavadinimus vairi angliavandenili, turini iki dviej halogen atom. 4.1.7. Apibdinti benzeno molekuls sandar. Sudaryti pavadinimus benzeno homolog, turini iki atuoni anglies atom molekulje. inoti trivialj pavadinim stirenas.

4.1.8. Organini jungini struktrinse formulse atpainti alkoholi funkcin grup ir priskirti jungin alkoholi klasei.

4.1.8. Apibdinti alkoholi funkcin grup. Sudaryti soij mono-, di-, ir trihidroksili alkoholi pavadinimus. inoti trivialiuosius pavadinimus etilenglikolis ir glicerolis. 4.1.9. Apibdinti aldehid funkcin grup. Sudaryti aldehid pavadinimus nuo C1 iki C6. inoti trivialj pavadinim formaldehidas. 4.1.10. Apibdinti keton propanon kaip antrinio alkoholio oksidacijos produkt ir jo taikymo sritis. inoti trivialj pavadinim acetonas. 4.1.11. Pagal pateikt bendrj formul priskirti jungin soiosioms ar nesoiosioms karboksirgtims.

4.1.11. Organini jungini struktrinse formulse atpainti aldehido ir karboksirgi funkcin grup ir priskirti junginius karboksirgi klasei. inoti trivialj pavadinim acto rgtis.

4.1.11. Apibdinti karboksirgi funkcin grup. Sudaryti monokarboksirgi pavadinimus nuo C1 iki C6. inoti trivialj pavadinim skruzdi rgtis. 4.1.12. Apibdinti esteri sandar. Sudaryti esteri, turini iki 4 anglies atom, pavadinimus. 4.1.13. Apibdinti amin funkcin grup, paaikinti svokas pirminis, antrinis, tretinis aminas. Sudaryti tradicinius metilo ir etilo grupes turini amin pavadinimus (netaikant IUPAC

4.1.13. Atpainti amino grup organini jungini struktrinse formulse ir priskirti jungin amin klasei.

4.1.13. Palyginti pirmini ir antrini amin bei amoniako bazines savybes.

14

MINIMALS REIKALAVIMAI

REIKALAVIMAI PAGAL BENDROJO KURSO PROGRAM

REIKALAVIMAI PAGAL IPLSTINIO KURSO PROGRAM

4.1.14. Urayti paprasiausios aminorgties struktrin formul. 4.1.15. Urayti metano, eteno degimo, eteno reakcijos su H2, lygtis. Apibdinti eten kaip polimer pramons aliav.

reikalavim vartoti padties nuorod N-). 4.1.14. Apibdinti aminorgi funkcines grupes, sudaryti pavadinimus, kai anglies atom grandinje yra iki 3 atom. 4.1.15. Paaikinti metano, eteno, etino fizikines ir chemines savybes (degimo reakcijos, metano pakait reakcija su Cl2, eteno prijungimo reakcijas su H2, halogenais, vandenilio halogenidais, H2O, etino prijungimo reakcija su H2) ir naudojimo galimybes.

4.1.15. Urayti eteno gavimo i etanolio, etino gavimo i kalcio karbido reakcij lygtis. Nurodyti eteno ir etino panaudojimo (polimerizacija) pramonje galimybes. 4.1.16. Paaikinti benzeno fizikines ir chemines savybes (degimas, pakait reakcija su Br2, HNO3). 4.1.17. Nurodyti, kuriuos bdingiausius organinius junginius galima iskirti i gamtini duj ir naftos. Nurodyti ikastinio kuro ris, esanias Lietuvoje (durps, nafta).

4.1.18. Nurodyti, kad angliavandeniliai visikai sudega iki anglies(IV) oksido ir vandens.

4.1.18. Parayti ir ilyginti soij angliavandenili (C1C6) degimo lygtis. 4.1.19. Paaikinti, kaip kinta angliavandeniliai krekingo metu, apibdinti naftos produkt naudojimo sritis. 4.1.20. Paaikinti alkoholi, aldehid ir karboksirgi gavimo vienas i kito bdus naudojantis oksidacijos-redukcijos reakcijomis. 4.1.21. Klasifikuoti alkoholius pirminius, antrinius ir tretinius.

4.1.21. Apibdinti fizikines metanolio ir etanolio savybes, urayti degimo lygtis. 4.1.22. Paaikinti metanolio, etanolio ir etandiolio poveik organizmui, nurodyti i alkoholi

4.1.20. Klasifikuoti organini mediag reakcijas pakait, jungimosi, eliminavimo (atsklimo) ir oksidacijos-redukcijos, pateikti i reakcij pavyzdi. 4.1.21. Apibdinti alkoholius kaip junginius, galinius dalyvauti eliminavimo (atsklimo) ir oksidacijos-redukcijos reakcijose, pateikti toki reakcij pavyzdi.

15

MINIMALS REIKALAVIMAI

REIKALAVIMAI PAGAL BENDROJO KURSO PROGRAM

REIKALAVIMAI PAGAL IPLSTINIO KURSO PROGRAM

taikym chemijos pramonje ir buityje. 4.1.23. Apibdinti fizikines etano rgties savybes ir nurodyti panaudojimo sritis. 4.1.24. Urayti reakcij lygtis karboksirgi su hidroksidais, baziniais oksidais, druskomis (karbonatais). 4.1.25. Urayti paprasiausi esteri susidarymo lygtis, pavadinti reaguojanias ir susidaranias mediagas. 4.1.26. Tinkamai vartoti svok polimerizacijos laipsnis.

4.1.25. Pateikti esteri kaip kvapij mediag ir kaip tirpikli naudojimo pavyzdi. 4.1.26. Tinkamai vartoti svokas monomeras, polimeras.

4.1.25. Urayti paprasiausi esteri hidrolizs lygtis, pavadinti reaguojanias ir susidaranias mediagas. 4.1.26. Paaikinti polimerini mediag susidarymo principus (polimerizacija, polikondensacija). Urayti polimerizacijos (polieteno, polipropeno, polivinilchlorido, polistireno) reakcijos lygi pavyzdi.

4.1.27. Paaikinti plastik naudojimo privalumus ir trkumus. 4.1.28. Apibdinti gamtosaugines problemas, susijusias su plastik naudojimu.

4.1.28. Apibdinti gamtosaugines problemas, susijusias su plastik naudojimu, pateikti i problem sprendimo bdus. 4.2. Gyvybs chemija

4.2.1. Nurodyti, kad riebalai yra glicerolio ir riebal rgi esteriai. 4.2.2. Paaikinti gyvnins ir augalins kilms riebal fizikini savybi skirtumus.

4.2.2. Paaikinti gyvnins ir augalins kilms sandaros skirtumus. 4.2.3. Remiantis pateiktomis schemomis ir riebal 4.2.3. Urayti riebal hidrolizs lygtis (su H2O, hidrolizs reakcijos lygtimi, apibdinti gaunamus NaOH), apibdinti gaunamus produktus. produktus. Paaikinti, kad armin riebal hidroliz taikoma muilo gamybai.

4.2.4. Paaikinti riebal energetin reikm organizmui. 4.2.5. Nurodyti ry tarp riebal naudojimo maistui ir organizmo polinkio susirgti irdies ir

16

MINIMALS REIKALAVIMAI

REIKALAVIMAI PAGAL BENDROJO KURSO PROGRAM

REIKALAVIMAI PAGAL IPLSTINIO KURSO PROGRAM

kraujagysli ligomis. 4.2.6. Apibdinti aminus kaip bazines mediagas. Parayti metilamino sveikos su HCl reakcijos lygt. 4.2.7. Apibdinti aminoetano rgt kaip amfoterin jungin (pvz. reakcija su HCl ir NaOH). 4.2.8. Atpainti peptidin ry struktrinse baltym formulse.

4.2.8. Naudojantis pateiktomis schemomis, paaikinti, kad baltymai yra vairi aminorgi polimerai.

4.2.8. Urayti dipeptido susidarymo reakcijos lygt. 4.2.9. Apibdinti pirmin ir antrin baltym struktras. Paaikinti vandenilinio ryio svarb antrinei baltym struktrai. 4.2.10. Urayti dipeptido hidrolizs lygt, apibdinti gaunamus produktus. 4.2.11. Apibdinti baltym hidroliz ir apykait organizme. 4.2.12. Naudojantis pateiktomis schemomis, paaikinti nukleorgi sandar. 4.2.13. Atpainti pateiktose struktrinse formulse ciklines gliukozs ir fruktozs molekules.

4.2.13. Nurodyti funkcines grupes gliukozs pateiktoje sutrumpintoje struktrinje formulje. 4.2.14. Urayti gliukozs susidarymo fotosintezs metu ir gliukozs oksidacijos kvpavimo procese lygtis molekulinmis formulmis. Apibdinti fotosintezs svarb gliukozs sintezei ir deguonies regeneracijai.

4.2.13. Nurodyti funkcines grupes fruktozs pateiktoje sutrumpintoje struktrinje formulje.

4.2.15. Nurodyti, kad sacharoz yra gliukozs ir fruktozs junginys. 4.2.16. inoti, kad krakmolas ir celiulioz yra gamtiniai polimerai. 4.2.17. Apibdinti krakmolo reikm organizmui. 4.2.16. Urayti gliukozs polikondensacijos reakcijas susidarant krakmolui ir celiuliozei. 4.2.17. Apibdinti krakmolo hidrolizs reakcij ir

17

MINIMALS REIKALAVIMAI

REIKALAVIMAI PAGAL BENDROJO KURSO PROGRAM

REIKALAVIMAI PAGAL IPLSTINIO KURSO PROGRAM

jos reikm organizmui. 4.2.18. Pateikti vairi maisto pried (acto rgties, citrin rgties, natrio glutamato, sorbitolio) ir papild (vitamin, makroelement (Ca ir Mg), mikroelement (Fe)) pavyzdi. 4.2.19. Paaikinti maisto pried (konservant, skonio stiprikli, saldikli) naudojimo prieastis. 4.2.20. Nurodyti, kok poveik mogaus organizmui gali turti vartojami maisto papildai.
_____________________________________

Chemijos brandos egzamino programos 2 priedas Rgi jonizacijos (disociacijos) konstantos Rgties vandeninis tirpalas Jonizacijos konstanta

HF
6,8 10-4

HCl
Labai didel

HBr
Labai didel

HI
Labai didel

HNO3
Labai didel

H2CO3
Ka1 = 4,4 10-7 Ka2 = 5,6 10-11

H2S
Ka1 = 5,7 10-8 Ka2 = 1,3 10-13

H2SO3
Ka1 = 1,7 10-2 Ka2 = 6,2 10-8

H2SO4
Ka1 Labai didel Ka2 = 1,2 10-2

HCOOH
1,8 10-4

CH3COOH
1,8 10-5

Bazi jonizacijos (disociacijos) konstantos Bazs vandeninis tirpalas Jonizacijos konstanta

NH3
1,8 10-5

CH3NH2
4,6 10-4

(CH3)2NH
5,4 10-4

(CH3)3N
6,5 10-5

________________________________

Chemijos brandos egzamino programos 3 priedas Chemini mediag pavojingumo simboliai

Degi

Oksiduojanti

Sprogstamoji

Kenksminga

Toksika

Ardanti (sdinanti)

Aplinkai pavojinga

Pagal Pavojing chemini mediag ir preparat klasifikavimo ir enklinimo tvark, patvirtint Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2000 m. gruodio 19 d. sakymu Nr. 532/742 (Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2002 m. birelio 27 d. sakymo Nr. 345/313 redakcija, su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2009 m. gruodio 24 d. sakymu Nr. D1-804/V-1066).
____________________________