Está en la página 1de 25

PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos vietimo


ir mokslo ministro 2011 m. liepos 1 d.
sakymu Nr. V-1197

FIZIKOS BRANDOS EGZAMINO PROGRAMA

I. BENDROSIOS NUOSTATOS

1. Fizikos brandos egzamino programos (toliau Programa) paskirtis apibrti fizikos
brandos egzamino (toliau egzaminas) tikslus, struktr ir turin. Egzaminas yra valstybinis.
2. Programa parengta remiantis Vidurinio ugdymo bendrosiomis programomis,
patvirtintomis Lietuvos Respublikos vietimo ir mokslo ministro 2011 m. vasario 21 d. sakymu
Nr. V-269 (in., 2011, Nr. 26-1283).
3. Program sudaro:
3.1. egzamino tikslas;
3.2. mokini gebjim grups;
3.3. egzamino matrica;
3.4. egzamino uduoties pobdis;
3.5. egzamino vertinimas;
3.6. fizikos brandos egzamino reikalavimai (1 priedas);
3.7. pagrindins formuls (2 priedas).

II. EGZAMINO TIKSLAS

4. Egzamino tikslas patikrinti ir vertinti mokinio mokymosi pagal vidurinio ugdymo
fizikos bendrj program pasiekimus, apraytus egzamino reikalavimuose.

III. MOKINI GEBJIM GRUPS

5. Mokydamiesi fizikos mokiniai pltoja gamtamokslin kompetencij ir gyja ini,
gebjim ir nuostat. Nuostatos egzamine nevertinamos.
6. Egzamino metu tikrinami mokini gebjimai skirstomi ias grupes: inios ir supratimas
(emesnio lygio gebjimai), taikymas, problem sprendimas, gamtamokslinis komunikavimas.
Toliau pateikiamas apibendrintas i gebjim grupi paaikinimas.
6.1. inias ir supratim mokiniai parodo:
6.1.1. nurodydami ir apibrdami pagrindinius fizikos faktus, dsnius, svokas, fizikinius
dydius, procesus;
6.1.2. pateikdami fizikini reikini ir proces taikymo pavyzdi;
6.1.3. atpaindami ir vardydami pavaizduotus ar pavaizduodami paveiksluose, schemose,
grafikuose ir diagramose objektus bei procesus;
6.1.4. apibdindami fizikinius reikinius, procesus, modelius;
6.1.5. paprasiausiais atvejais lentelje pateiktus duomenis pavaizduodami schema, grafiku
ar diagrama;
6.1.6. atpaindami fizikinius dydius yminius simbolius ir atlikdami paprasiausius
standartinius skaiiavimus.
6.2. Taikymo gebjimus mokiniai parodo standartinse situacijose:
6.2.1. aikindami reikinius remiantis fizikos ir kit moksl dsningumais;
6.2.2. nustatydami ir apibdindami reikini panaumus ir skirtumus;
6.2.3. klasifikuodami kelis tipus procesus, reikinius ir faktus atsivelgiant j
charakteristikas ir savybes;


2
6.2.4. taikydami fizikos dsnius pastamo konteksto kiekybinms ir kokybinms
uduotims atlikti;
6.2.5. naudodami diagram, grafik, schem, brin ar model svokai, dydi sryiui ar
reikiniui paaikinti;
6.2.6. interpretuodami tekstin, lenteli ar grafin informacij vartoja fizikos svokas,
dsningumus ir modelius;
6.2.7. tinkamai pasirinkdami reikminius odius informacijos paiekai internete;
6.2.8. formuluodami tyrimo hipotez;
6.2.9. tinkamai pasirinkdami tyrimo tip (stebjim, eksperiment) ir priemones;
6.2.10. pagal apraym atlikdami tyrim;
6.2.11. gaudami ir apdorodami bandym rezultatus;
6.2.12. vertindami absoliutines ir santykines matavimo paklaidas;
6.2.13. darydami duomenimis grstas ivadas.
6.3. Problem sprendimo gebjimus mokiniai parodo naujose situacijose, kai yra
nepastam ir sudting aplinkybi ar reikia atsivelgti kelis veiksnius:
6.3.1. atpaindami moksliniais metodais sprendiamas problemas;
6.3.2. integruodami moksl inias ir dsningumus, reikalingus problemai sprsti;
6.3.3. formuluodami problemin klausim ir hipotez;
6.3.4. numatydami priemones ir planuodami tyrim hipotezei patikrinti;
6.3.5. darydami mokslo duomenimis ir faktais grstas ivadas, argumentuodami
sprendimus;
6.3.6. atrinkdami ir tinkamai pateikdami patikim informacij isakytai nuomonei,
nevienareikmiams problemini klausim atsakymams pagrsti;
6.3.7. taikydami mokslinius metodus problemoms sprsti (ianalizuoja problem, numato
galimus sprendimo bdus, juos vertina ir pasirenka vien, sprendia, vertina sprendim);
6.3.8. vertindami mokslo ir technologij poveik aplinkai atsivelgiant ekonominius,
socialinius ir ekologinius veiksnius;
6.3.9. apibendrindami ir kritikai vertindami vairiuose informacijos altiniuose esam
informacij apie fizikos mokslo atradimus, technologij pltot, aplinkosaug.
6.4. Gamtamokslinio komunikavimo gebjimai nra traukti egzamino matric, taiau i
gebjim grup neatsiejama nuo kit gebjim ir vertinama egzamino uduotyje. Gamtamokslinio
komunikavimo gebjimus mokiniai parodo:
6.4.1. tinkamai vartodami fizikos svokas, dydi simbolius, matavimo vienetus;
6.4.2. sklandiai reikdami fizikini reikini supratim, aikiai dstydami mintis odiu ir
ratu;
6.4.3. atsirinkdami ir apdorodami tekstin, skaitin ir grafin informacij apie fizikinius
reikinius;
6.4.4. tinkamai (schemomis, paveikslais, diagramomis, tekstu ir kt.) perduodami
informacij apie fizikinius objektus, procesus, dsningumus;
6.4.5. pritaikydami pateikiam informacij apie fizikinius reikinius tikslui ir adresatui.
7. Gebjimus iliustruojani klausim pavyzdiai pateikiami metodinje mediagoje,
esanioje Ugdymo pltots centro ir Nacionalinio egzamin centro interneto svetainse.
8. Gebjimai atlikti tyrim ugdomi ir vertinami mokantis fizikos mokykloje. Egzamino
metu praktikai netyrinjama, taiau gytus tyrimo gebjimus mokiniai gali pritaikyti atlikdami
egzamino uduotis. Pavyzdiui, pagal pateikt tyrimo apraym ir jo rezultatus mokiniai turi gebti
pagrsti tyrimo eig, apdoroti (susisteminti) duomenis ir apibendrinti rezultatus, vertinti paklaidas,
padaryti ivadas.
9. Reikalavimai mokini ini ir supratimo, taikymo ir problem sprendimo gebjimams
priklauso nuo pasiekim, aprayt bendrojo ar iplstinio kurso programose ir skiriasi isamumu ir
sudtingumu. Egzamino reikalavimai pateikti 1 priede, kuriame pagal atskiras sritis nurodoma, k
reikia gebti, inoti ir suprasti norint skmingai ilaikyti egzamin.



3
IV. EGZAMINO MATRICA

10. Egzamino matricos paskirtis utikrinti proporcing egzamino uduoties tak
paskirstym pagal dalyko veiklos sritis, gebjim grupes ir dalyko kursus. Egzamino matrica
pateikta 1 lentelje.

1 lentel. Egzamino matrica
Veiklos sritys
Gebjim grups

Uduoties takai,
proc.
inios ir
supratimas
Taikymas
Problem
sprendimas
I viso
I j i
bendrojo kurso
Metodologiniai
fizikos klausimai

6 2
Judjimas ir jgos 2530 1012
Makrosistem
fizika

1015 46
Elektra ir
magnetizmas

2025 810
Svyravimai ir
bangos

2530 1012
Modernioji fizika 1015 46
iuolaikins
astronomijos
pagrindai

25 12
I viso, proc. 30 50 20 100 40

11. Egzamino uduotyje apytiksliai 40 proc. uduoties tak atitinka bendrj fizikos kurs,
60 proc. iplstin (paklaida 2 proc.).
12. U atsakymus uduoties klausimus galima surinkti apytiksliai 100 tak (paklaida 5
proc.).
13. Egzamino matricoje nurodyta, kiek uduoties tak procentais skiriama kiekvienai
veiklos sriiai, iskiriant bendrojo kurso klausimams tenkani dal. Pavyzdiui, veiklos srities
Judjimas ir jgos klausimams bus skirta i viso nuo 25 iki 30 proc. uduoties tak, i j
bendrojo kurso klausimams 1012 proc. Taip pat egzamino matricoje nurodyta, kiek procent tak
skiriama atskiroms gebjim grupms vertinti: ini ir supratimo 30 proc. uduoties tak,
taikymo gebjimams 50 proc., problem sprendimo gebjimams 20 proc. is tak santykis
pagal galimyb turt bti taikomas ne tik visai uduoiai, bet ir kiekvienai veiklos sriiai.
Metodologini fizikos klausim veiklos sritis skirta tyrim gebjimams egzamino uduotyje
apibrti. Tyrim turinys apibrtas kitose veiklos srityse. Klausimams atitinkantiems minimalius
reikalavimus skiriama 20 proc. uduoties tak.

V. EGZAMINO UDUOTIES POBDIS

14. Egzamino uduot sudaro atskiras vientisas klausim rinkinys su egzamino formulmis
(2 priedas) ir atsakym lapas. Vertinimui teikiamas tik atsakym lapas. Visi sprendimams reikalingi
fizikiniai dydiai pateikiami kiekviename klausime.
15. Egzamino uduoties klausim pobdis:
15.1. Klausimai su pasirenkamaisiais atsakymais. Pateikiami keturi pasirenkamieji
atsakymai, i kuri vienas yra teisingas. Teisingas atsakymas klausim su pasirenkamuoju
atsakymu vertinamas 1 taku.
15.2. Trumpojo atsakymo klausimai. Trumpojo atsakymo klausimai yra dviej tip. Pirmo
tipo klausimai tikrina fizikini dydi matavimo vienet inojim. Vienas teisingai atsakytas


4
matavimo vienetas vertinamas 1 taku. Antro tipo klausimai yra nesudtingi udaviniai, kuri
atsakymas tikslus skaiius. Teisingas atsakymas taip pat vertinamas 1 taku.
15.3. Struktriniai klausimai. Juos sudaro klausimai, susij su pagrindine bendra
informacija, pateikta struktrinio klausimo pradioje. vadin informacija pateikiama tekstu, bet gali
bti papildoma diagramomis, paveikslais, schemomis, lentelmis ir pan. Struktrin klausim
sudarantys klausimai turi bti nepriklausomi vienas nuo kito ir nesusij su prie tai pateiktais
atsakymais. Atsakant klausimus, kuriuose reikia apskaiiuoti fizikin dyd, pirmiausia uraoma /
ivedama fizikinio dydio apskaiiavimo formul, tik paskui atliekami skaiiavimai. Jei atsakymas
pateiktas be formuls, jis vertinamas 0 tak. Apskaiiavus fizikini dydi vertes, btina nurodyti j
matavimo vienetus. Struktrinio klausimo vertinimas pateikiamas prie kiekvieno j sudaranio
klausimo.
16. Orientacin egzamino uduoties struktra ir apibdinimas pateikiami 2 lentelje.
Galutin egzamino uduoties struktra (jei skiriasi nuo orientacins) pateikiama egzamino
uduoties aprae ne vliau kaip iki einamj met sausio 15 d.

2 lentel. Orientacin egzamino uduoties struktra
Egzamino uduoties struktra Apibdinimas
I dalis

Klausimai su pasirenkamaisiais atsakymais
30 klausim (30 tak).
II dalis

Trumpojo atsakymo klausimai
10 klausim (10 tak), i kuri penki tikrina
fizikini dydi matavimo vienet inojim (5
takai).
III dalis

Struktriniai klausimai
78 klausimai (apie 60 tak).
I viso tak Apie 100 tak.
Atsakym lapas Vertinami tik atsakym lape pateikti sprendimai ir
atsakymai.
Papildomi fizikiniai dydiai Visi fizikiniai dydiai, reikalingi sprendimams,
pateikiami kiekviename klausime.

17. Orientacin egzamino trukm 3 val. Egzamino data, priemons, kuriomis galima
naudotis egzamino metu, atsakym lapo pildymo reikalavimai pateikiami Egzamin organizavimo
ir vykdymo tvarkos aprae ne vliau kaip iki einamj met sausio 15 d.

VI. EGZAMINO VERTINIMAS

18. Egzamino vertinimas yra kriterinis. Egzamin laikiusi mokini darbai koduojami ir
vertinami takais centralizuotai vadovaujantis vertinimo instrukcijomis. Kiekvien darb vertina ne
maiau kaip du vertintojai. Jei j vertinimas skiriasi, galutin sprendim dl vertinimo priima
treiasis vyresnysis vertintojas.
19. Minimali egzamino ilaikymo tak rib nustato ir tvirtina brandos egzamin
vertinimo komitetas. Mokiniai, pasiek egzamino ilaikymo tak rib, laikomi egzamin
ilaikiusiais. Preliminari egzamino ilaikymo riba sudaro 40 proc. egzamino uduoties bendrojo
kurso klausim tak sumos. Egzamine ji bt 16 tak.



Fizikos brandos egzamino programos
1 priedas

FIZIKOS BRANDOS EGZAMINO REIKALAVIMAI

1. Fizikos brandos egzamino (toliau egzaminas) reikalavimai mokini inioms ir
gebjimams pateikiami pagal tas paias veiklos sritis, kaip ir vidurinio ugdymo fizikos bendrojoje
programoje. Veiklos sritys:
1.1. metodologiniai fizikos klausimai;
1.2. judjimas ir jgos;
1.3. makrosistem fizika;
1.4. elektra ir magnetizmas;
1.5. svyravimai ir bangos;
1.6. modernioji fizika;
1.7. iuolaikins astronomijos pagrindai.
2. Metodologini fizikos klausim srityje apibrti reikalavimai mokini inioms ir
gebjimams taikomi visose kitose veiklos srityse.
3. Egzamino reikalavimai mokini inioms ir gebjimams pateikti io priedo 1 lentelje.
Reikalavimai pagal bendrojo kurso program, apima minimalius reikalavimus. Reikalavimuose
pagal bendrojo kurso program rayta tik tai, k mokiniai privalo inoti ir suprasti, gebti geriau /
daugiau, negu aprayta minimaliuose reikalavimuose. Reikalavimai pagal iplstinio kurso
program apima reikalavimus pagal bendrojo kurso program. Reikalavimuose pagal iplstinio
kurso program rayta tik tai, k mokiniai privalo inoti ir suprasti, gebti geriau / daugiau, negu
aprayta minimaliuose reikalavimuose ir reikalavimuose pagal bendrojo kurso program. Lentelje
taip pat nurodyti tiriamieji darbai, kuriuos atliekant mokinio gyti gebjimai yra vertinami egzamino
metu. Nurodant reikalavimus, keliamus mokini pasiekimams, vartojami tokie terminai:
3.1. apibdinti svok / fizikin dyd pateikti apibrim, nurodyti, ar tai skaliarinis, ar
vektorinis dydis (kaip nustatoma jo kryptis), kaip jis apskaiiuojamas, kokiais vienetais
matuojamas, apibrti jo SI sistemos matavimo vienet;
3.2. apibdinti reikin aprayti jo poymius ir slygas, kuriomis jis pasireikia, pateikti
pasireikimo ir taikymo pavyzdi;
3.3. paprasiausiais vadinami udaviniai, kuriuos sprendiant reikia atlikti vien
standartin operacij, kai nereikia vien matavimo vienet paversti kitais;
3.4. nesudtingais vadinami udaviniai, kuriuos sprendiant reikia atlikti 23 veiksmus,
bet nereikia vien matavimo vienet paversti kitais;
3.5. paprasiausiomis vadinamos vieno fizikinio dydio santykins paklaidos;
3.6. taikyti formul reikia gebti rasti bet kur j einant dyd. Pavyzdiui, taikyti
formul , vt s = reikia, kad reikia gebti taikyti ir formules . ,
v
s
t
t
s
v = =

1 lentel. Egzamino reikalavimai
MINIMALS
REIKALAVIMAI
REIKALAVIMAI PAGAL
BENDROJO KURSO PROGRAM
REIKALAVIMAI PAGAL
IPLSTINIO KURSO
PROGRAM
I. METODOLOGINIAI FIZIKOS KLAUSIMAI
1.1. Formuluoti tyrimo hipotez.
1.2. Pasirinkti tyrimo priemones.
1.3. Suplanuoti fizikin tyrim.
1.4. Nustatyti matavimo prietais 1.4. Mokti matuoti


2
MINIMALS
REIKALAVIMAI
REIKALAVIMAI PAGAL
BENDROJO KURSO PROGRAM
REIKALAVIMAI PAGAL
IPLSTINIO KURSO
PROGRAM
padalos vert. slankmaiu.

1.5. Apdoroti bandym rezultatus. 1.5. Analizuoti ir interpretuoti
bandym rezultatus.
1.6. Apskaiiuoti absoliutines
ir paprasiausias santykines
paklaidas.
1.7. Daryti paprasiausias
tiesiogines ivadas.
1.7. Daryti duomenimis pagrstas
ivadas.
1.7. Daryti mokslo
duomenimis ir faktais pagrstas
ivadas, argumentuoti
sprendimus.
1.8. Apibrti ir skirti vektorinius bei
skaliarinius dydius.

1.9. Sudti ir atimti vektorius, kai jie
lygiagrets.
1.9. Sudti ir atimti vektorius,
kai jie nukreipti bet kokiu
kampu.
1.10. Rasti vektori projekcijas, kai
vektoriai lygiagrets ir statmeni
koordinai aiai.
1.10. Rasti vektori
projekcijas.
1.11. Braiyti ir analizuoti vairi
fizikini dydi tarpusavio
priklausomybs grafikus
nesudtingais atvejais.
1.11. Braiyti ir analizuoti
vairi fizikini dydi
tarpusavio priklausomybs
grafikus.
1.12. Mokslinius atradimus vertinti
socialiniu, ekonominiu ir
aplinkosaugos aspektais.
1.12. Pateikiant pavyzdi
paaikinti fizikos mokslo
atradim reikm ir mokslo
ini absoliutumo ir
slygikumo aspektus.
II. JUDJIMAS IR JGOS
2. Kinematika
2.1. Apibdinti atskaitos sistem,
keli, poslink, momentin greit,
vidutin greit, pagreit.
2.1. Apibdinti inercin ir
neinercin atskaitos sistemas.
2.2. Paprasiausiais atvejais
tiesiai ir tolygiai judanio
kno judjimui taikyti
formul .
t
s
v

=
2.2. Taikyti koordinats, greiio ir
poslinkio lygtis nesudtingiems
tiesiaeigio tolyginio judjimo
udaviniams sprsti.
2.2. Taikyti koordinats,
greiio ir poslinkio lygtis
tiesiaeigio tolyginio judjimo
udaviniams sprsti.
2.3. Tiesiaeigio tolygiai
kintamo judjimo atveju
vidutiniam greiiui
apskaiiuoti taikyti formul
2.3. Taikyti koordinats, greiio,
pagreiio ir poslinkio lygtis
nagrinjant tiesiaeig tolygiai
kintam judjim ir sprendiant
2.3. Taikyti koordinats,
greiio, pagreiio ir poslinkio
lygtis nagrinjant tiesiaeig
tolygiai kintam judjim ir


3
MINIMALS
REIKALAVIMAI
REIKALAVIMAI PAGAL
BENDROJO KURSO PROGRAM
REIKALAVIMAI PAGAL
IPLSTINIO KURSO
PROGRAM
, /
.
t s v
vid
= paprasiausiais
tolygiai greitjanio
judjimo atvejais
apskaiiuoti kno greit,
pagreit ) (
0
t
v v
a


= ir
poslink ).
2
(
2
0
t a
t v s
x
x x
+ =
udavinius kai kno judjimo ir
koordinai aies kryptys sutampa.
sprendiant udavinius.

2.4. Nubraiyti tiesiai ir tolygiai
judanio kno poslinkio
priklausomybs nuo laiko grafik ir
pagal j nustatyti greit.
2.4. Nubraiyti tiesiai ir
tolygiai judanio kno
koordinats priklausomybs
nuo laiko grafik ir pagal j
nustatyti greit.
2.5. Nubraiyti tiesiai ir tolygiai
kintamai judanio kno greiio
grafik ir pagal j nustatyti pagreit.
2.5. Pagal tiesiai ir tolygiai
kintamai judanio kno greiio
grafik nustatyti poslink ir
nueit keli.
2.6. Nubrti tiesiai ir tolygiai
kintamai judanio kno
pagreiio priklausomyb nuo
laiko.
2.7. Apibdinti laisvj
kritim ir apskaiiuoti
emyn krintanio kno
greit ir nueit keli.
2.7. Taikyti koordinats, greiio,
pagreiio ir poslinkio lygtis
nagrinjant vertikaliai auktyn mesto
kno judjim ir laisvj kn
kritim.
2.7. Taikyti koordinats,
greiio, pagreiio ir poslinkio
lygtis nagrinjant vertikaliai
emyn mesto kno judjim,
kai nra oro pasiprieinimo.
2.8. Apibdinti horizontaliai mesto
kno trajektorij ir nurodyti
pagreiio krypt.
2.8. Apskaiiuoti i tam tikro
aukio horizontaliai mesto
kno lkio tol, laik, judjimo
greit bet kuriuo momentu.
2.9. Apibdinti kampu
horizont mesto kno
trajektorij, nurodyti pagreiio
krypt, apskaiiuoti didiausi
pakilimo aukt, lkio nuotol
ir judjimo greit bet kuriuo
momentu.
2.10. Nurodyti tolygiai
apskritimu judanio kno
greiio ir pagreiio kryptis.
2.10. Apibdinti ir apskaiiuoti
tolygiai apskritimu judanio kno
greit )
2
(
T
R
v
t
= , period, dan
)
1
(
T
f = ir centrin pagreit
2.10. Apibdinti kampin
tolyginio judjimo apskritimu
greit ir taikyti formul jam
apskaiiuoti.


4
MINIMALS
REIKALAVIMAI
REIKALAVIMAI PAGAL
BENDROJO KURSO PROGRAM
REIKALAVIMAI PAGAL
IPLSTINIO KURSO
PROGRAM
) (
2
R
v
a = .
2.11. Sprsti kinematikos
udavinius apie judanias
viena kitos atvilgiu inercines
atskaitos sistemas.
3. Jgos
3.1. Apibdinti jg. 3.1. Apibdinti mas ir jg
atstojamj.
3.1. Aprayti, kaip tiesiogiai
imatuoti mas (lyginant kno
inertikum su mass etalonu).
3.2. Pateikti inercijos
reikinio pasireikimo
pavyzdi.
3.2. Aprayti, kaip pateiktuose
pavyzdiuose pasireikia inercija.

3.3. Savais odiais
nusakyti I, II ir III Niutono
dsnius. Paprasiausiais
atvejais taikyti II Niutono
dsn ). ( a m F

=
3.3. Suformuluoti ir nesudtingais
atvejais taikyti I, II ir III Niutono,
Huko ir gravitacijos dsnius.
3.3. Taikyti I, II ir III Niutono,
Huko ir gravitacijos dsnius
udaviniams sprsti.
3.4. Pavaizduoti kn veikianias
jgas pagal mastel. Rasti
atstojamj jg brinyje, kai jgos
isidsiusios vienoje tiesje.
3.4. Rasti atstojamj jg
brinyje, kai jgos
isidsiusios ne vienoje
tiesje.
3.5. Apibdinti ir
pavaizduoti brinyje:
- sunkio jg F = mg,
- trinties jg F = N,
- tamprumo jg F = kx.
3.5. Apibdinti, analizuoti jg
dydio priklausomyb nuo skirting
veiksni ir pavaizduoti brinyje:
- sunkio jg F = mg,
- svorio jg ), ( a g m P =
- trinties jg F = N,
- tamprumo jg F = kx,
- visuotins traukos jg
,
2
2 1
R
m m
G F =
- Archimedo jg . Vg F
sk
=
3.5. Apibdinti ir palyginti
rimties, slydimo ir riedjimo
trinties jgas.
Taikyti formul ) ( a g m P

=


udaviniams sprsti.
3.6. Atlikti spyruokls standumo ir
slydimo trinties jgos tyrimus.
3.6. Atlikti keli jg
veikiamo kno pusiausvyros
tyrim (jg momentai
nenagrinjami).
3.7. Apibdinti nesvarum.
3.8. Laisvojo kritimo
pagreiiui apskaiiuoti taikyti


5
MINIMALS
REIKALAVIMAI
REIKALAVIMAI PAGAL
BENDROJO KURSO PROGRAM
REIKALAVIMAI PAGAL
IPLSTINIO KURSO
PROGRAM
formul .
) (
2
r R
M
G g
+
=
3.9. Taikyti formul pirmajam
kosminiam greiiui
apskaiiuoti .
1
Rg v =
4. Tverms dsniai mechanikoje
4.1. Apibrti kno judesio kiek
kaip jo mass ir greiio sandaug
. v m p

=

4.2. Suformuluoti judesio kiekio
tverms dsn udarajai sistemai ir
taikyti j dviem knams, judantiems
viena tiese, kai nra iorini jg
). (
2 2 1 1 02 2 01 1
v m v m v m v m

+ = +
4.2. Pritaikyti judesio kiekio
tverms dsn dviem knams,
judantiems ploktumoje, kai
nra iorini jg.
4.3. Apibrti jgos impuls kaip
jgos ir laiko pokyio sandaug ir
taikyti formul nesudtingiems
udaviniams sprsti.
4.3. Susieti jgos impuls su
judesio kiekio pokyiu
). ( v m t F

A = A Taikyti sry
udaviniams sprsti.
4.4. Apibdinti reaktyvj judjim.
4.5. Apibdinti tamprj ir
netamprj smg ir taikyti jam
judesio kiekio tverms dsn, kai
nereikia atsivelgti energijos
nuostolius.
4.5. Ianalizuoti smg ir
taikyti jam energijos ir judesio
kiekio tverms dsnius.
Nurodyti, kad netampraus
smgio metu dalis arba net
visa mechanin energija virsta
kitomis energijos rimis.
4.6. Paprasiausiais atvejais,
kai jgos ir poslinkio
kryptys sutampa, taikyti
mechaninio darbo formul
. Fs A=
4.6. Taikyti mechaninio darbo
formul , cos o = Fs A

kai jgos ir
poslinkio vektoriai lygiagrets.
4.6. Taikyti darbo formul.
4.7. Apibdinti darb kaip energijos
pokyio mat.

4.8. Apibdinti kinetin
energij kaip kno judjimo
energij ir paprasiausiais
atvejais j apskaiiuoti
taikyti formul
2
2
mv
E
k
= .
4.8. Nesudtingiems udaviniams
sprsti taikyti kinetins energijos
teorem ). (
1 2 k k
E E A =
4.8. Taikyti kinetins
energijos teorem udaviniams
sprsti
4.9. Apibdinti gali kaip
darb, atlikt per laiko
4.9. Taikyti galios formul
nesudtingiems udaviniams sprsti.
4.9 Taikyti galios formul
udaviniams sprsti.


6
MINIMALS
REIKALAVIMAI
REIKALAVIMAI PAGAL
BENDROJO KURSO PROGRAM
REIKALAVIMAI PAGAL
IPLSTINIO KURSO
PROGRAM
vienet, ir paprasiausiais
atvejais j apskaiiuoti
taikant formul
t
A
N = .
4.10. Apibdinti kno potencin
energij kaip sveikos energij.

4.11. Apibdinti sunkio
jgos veikiamo kno
potencin energij ir
paprasiausiais atvejais j
apskaiiuoti ). ( mgh E
p
=
4.11. Taikyti sunkio jgos veikiamo
kno potencins energijos
apskaiiavimo formul
nesudtingiems udaviniams sprsti.
4.11. Taikyti sunkio jgos
veikiamo kno potencins
energijos apskaiiavimo
formul udaviniams sprsti.
4.12. Taikyti itemptos /
suspaustos spyruokls
potencins energijos formul
2
2
kx
E
p
=

udaviniams sprsti.
4.13. Taikyti potencins energijos
pokyio ir darbo sry
) (
2 1 p p
E E A = nesudtingiems
udaviniams sprsti.
4.13. Taikyti potencins
energijos pokyio ir darbo
sry udaviniams sprsti.
4.14. Suformuluoti mechanins
energijos tverms dsn ir j taikyti
nesudtingiems udaviniams sprsti.
4.14. Mechanins energijos
tverms dsn taikyti
udaviniams sprsti.
4.15. Apibdinti
naudingumo koeficient ir
taikyti jo apskaiiavimo
formul % 100 = q
v
n
A
A

paprasiausiems
udaviniams sprsti.
4.15. Taikyti formul naudingumo
koeficientui apskaiiuoti,
nesudtingiems udaviniams sprsti.
4.15. Taikyti formul
naudingumo koeficientui
apskaiiuoti.
4.16. Analizuoti tik dviej surit
kn judjim horizontaliai (pvz.,
traktorius tempia priekab).
4.16. Analizuoti keli surit
kn judjim.
4.17. Analizuoti kn judjim
nuoulnija ploktuma.
III. MAKROSISTEM FIZIKA
5. Molekulins kinetins teorijos pagrindai
5.1. Nusakyti pagrindinius
molekulins kinetins
teorijos teiginius ir pateikti
juos rodani reikini
5.1. Apibdinti Brauno judjim,
difuzij.




7
MINIMALS
REIKALAVIMAI
REIKALAVIMAI PAGAL
BENDROJO KURSO PROGRAM
REIKALAVIMAI PAGAL
IPLSTINIO KURSO
PROGRAM
pavyzdi.
5.2. Apibdinti mediagos
tank ir paprasiausiais
atvejais taikyti formul
V
m
=

jam apskaiiuoti.
5.2. Taikyti formules mediagos
molio masei ,
0 A
N m M = atomo
(molekuls) masei, mediagos
kiekiui, atom (molekuli) skaiiui
,
A
N
M
m
N = atom (molekuli)
koncentracijai
V
N
n =

apskaiiuoti.
5.2. Eils tikslumu
apskaiiuoti atom ir
molekuli matmenis.

5.3. Apibdinti slg, kaip
jg veikiani ploto vienet
.
S
F
p =
5.3. Paaikinti duj slgio
susidarym.
5.3. Taikyti pagrindin
molekulins kinetins duj
teorijos lygt
2
0
3
1
v n m p =

udaviniams sprsti.
5.4. Apibdinti ilumins
pusiausvyros bsen.

5.5. Apibdinti absoliutin
temperatr, urayti ir taikyti jos
sry su temperatra, ireikta C
). 273 ( + = t T
5.5. Taikyti molekuls
vidutins kinetins energijos
sry su absoliutine
temperatra kT E
k
2
3
=

udaviniams sprsti.
5.6. Apibdinti idealij
duj model, bsenos
parametrus, urayti
idealij duj bsenos lygt
RT
M
m
pV =

ir taikyti j
paprasiausiems
udaviniams sprsti.
5.6. Taikyti idealij duj bsenos
lygt nesudtingiems udaviniams
sprsti.
5.6. Apibdinti dujose
vykstanius izoprocesus,
urayti j dsnius ir taikyti
udaviniams sprsti, nubraiyti
izoproces grafikus.
5.7. Atlikti izoproces tyrim.
5.8. Nurodyti kietj kn
mechanines savybes (tamprumas,
trapumas), apibdinti deformacij
ris.
5.8. Apibdinti kristalinius ir
amorfinius knus ir j savybes
(vidin sandar, lydymsi,
savybi priklausomyb nuo
krypties).
5.9. Apibdinti absoliutin
pailgjim, santykin
pailgjim ), (
0
0
l
l A
= c
mechanin temp ), (
S
F
= o


8
MINIMALS
REIKALAVIMAI
REIKALAVIMAI PAGAL
BENDROJO KURSO PROGRAM
REIKALAVIMAI PAGAL
IPLSTINIO KURSO
PROGRAM
tamprumo modul, tamprumo
ir stiprumo ribas. Taikyti i
dydi apskaiiavimo
formules.
5.10. Paaikinti mechaninio
tempio diagram.
5.11. Suformuluoti Huko dsn
) (
0
c = o E ir taikyti j
udaviniams sprsti.
5.12. Eksperimentikai
nustatyti gumos tamprumo
modul.
5.13. Apibdinti soiuosius
garus ir paaikinti j slgio
priklausomyb nuo
temperatros ir trio.
5.14. Apibrti skysio virimo
slyg.
5.15. Nusakyti oro drgms reikm
mogui ir jo aplinkai.
5.15. Apibdinti santykins
oro drgms ir absoliutins
drgms svokas. Apskaiiuoti
santykin oro drgm
%). 100 % 100 (
0 0

= =
p
p

5.16. Pateikti drkinimo, skysi
paviriaus tempio ir kapiliarini
reikini pasireikimo pavyzdi
gamtoje, buityje ir technikoje.
5.16. Apibdinti ir
eksperimentikai nustatyti
skysio paviriaus tempio
koeficient.
5.17. Imatuoti ir apskaiiuoti
paviriaus tempio jg
. l F o =
5.18. Paaikinti drkinimo
reikin.
5.19. Taikyti formul gh p =
skysio stulpelio slgiui
apskaiiuoti.
5.20. Paaikinti kapiliarinius
reikinius ir taikyti formul
gr
h

o
=
2

skysio pakilimo
aukiui kapiliare apskaiiuoti.


9
MINIMALS
REIKALAVIMAI
REIKALAVIMAI PAGAL
BENDROJO KURSO PROGRAM
REIKALAVIMAI PAGAL
IPLSTINIO KURSO
PROGRAM
6. Termodinamikos pagrindai
6.1. Apibdinti duj vidin
energij.
6.1. Taikyti formul RT
M
m
U
2
3
=

vienatomi duj vidinei energijai
apskaiiuoti.

6.2. Apibdinti ilumos
kiek.
6.2. Apibdinti savitsias ilumas:
mediagos, lydymosi
(kristalizacijos), garavimo
(kondensacijos), degimo.

6.3. Apibdinti ilumos
perdavimo bdus.

6.4. Taikyti ilumos kiekio
apskaiiavimo formules
Q = cmAt, Q = m, Q = Lm,
Q = qm paprasiausiems
udaviniams sprsti.
6.4. Taikyti ilumos balanso lygt
nesudtingiems udaviniams sprsti.
6.4. Taikyti ilumos balanso
lygt.
6.5. Apskaiiuoti duj ) ' ( V p A A =
ar iorini jg atliekam darb.

6.6. Suformuluoti energijos
tverms dsn ir pateikti jo
pasireikimo pavyzdi.
6.6. Suformuluoti ir taikyti I termo-
dinamikos dsn ) ( Q A U + = A

paprasiausiems udaviniams
sprsti.
6.6. Taikyti I termodinamikos
dsn izoprocesams ir
adiabatiniam procesui.
6.7. Apibdinti adiabatin
proces.
6.8. Apibdinti
negrtamuosius procesus ir
pateikti j pavyzdi.
6.8. Suformuluoti II termodinamikos
dsn.
6.8. Taikyti II termodinamikos
dsn aikinant procesus.
6.9. Pateikti ilumini
varikli pavyzdi.
6.9. Aprayti ilumini varikli
pagrindines dalis ir veikimo
princip.

6.10. Apibdinti realaus
iluminio variklio
naudingumo koeficient
.
'
1
Q
A
= q
6.10. Taikyti realaus ir idealaus
) (
1
2 1
max
T
T T
= q iluminio variklio
naudingumo koeficiento
apskaiiavimo formules
nesudtingiems udaviniams sprsti.
6.10. Taikyti realaus ir
idealaus iluminio variklio
naudingumo koeficiento
apskaiiavimo formules
udaviniams sprsti.
6.11. Apibdinti ilumini
varikli vaidmen ir al,
darom aplinkai.
6.11. Apibdinti ilumini
varikli privalumus ir
trkumus, keliamas ekologines
problemas ir galimus j
sprendimo bdus.


10
MINIMALS
REIKALAVIMAI
REIKALAVIMAI PAGAL
BENDROJO KURSO PROGRAM
REIKALAVIMAI PAGAL
IPLSTINIO KURSO
PROGRAM
6.12. Pateikti
atsinaujinani ir
neatsinaujinani energijos
altini pavyzdi, pagrsti
btinyb efektyviai naudoti
energij ir silyti kaip to
siekti buityje.
6.12. Apibdinti energetini resurs
(hidroenergetini, chemini,
branduolini bei alternatyvij
vjo, Sauls, geotermini ir kt.)
Lietuvoje ir emje problemas,
energijos gamybos bei naudojimo
technologinius ir ekologinius
aspektus.
6.12. Apibdinti vairi
energijos altini
(hidroenergetini, chemini,
branduolini bei alternatyvij
vjo, Sauls, geotermini ir
kt.) pranaumus ir trkumus.
Silyti bd, kaip efektyviai
naudoti energij.
IV. ELEKTRA IR MAGNETIZMAS
7. Elektrostatika
7.1. Apibdinti elektros
krvi ris, j sveik,
elementarj krv.
7.1. Paaikinti kn elektrinim.
7.2. Suformuluoti ir taikyti krvio
tverms dsn.

7.3. Suformuluoti ir paaikinti
Kulono dsn, taikyti takini krvi
sveikos jgos formul
2
2 1
r
q q
k F =

nesudtingiems udaviniams sprsti.
7.3. Taikyti Kulono dsn
udaviniams sprsti.
7.4. Apibrti mediagos santykin
dielektrin skvarb
F
F
0
= c ir taikyti formul sprendiant
udavinius.
7.4. Apibrti mediagos
santykin dielektrin skvarb
E
E
0
= c

ir taikyti formul
sprendiant udavinius.
7.5. Apibdinti elektrinio
lauko stipr kaip jg,
veikiani vienetin teigiam
krv ), (
q
F
E

= nustatyti jo
krypt.
7.6. Apibdinti elektrinio
lauko jg linijas. Jomis
naudojantis, pavaizduoti
elektrinius laukus.
7.7. Taikyti elektrini lauk
superpozicijos princip.
7.8. Taikyti formul darbui,
perkeliant krv vienalyiame
elektriniame lauke,
apskaiiuoti

). ( qEd A=
7.9. Apibrti lauko tako


11
MINIMALS
REIKALAVIMAI
REIKALAVIMAI PAGAL
BENDROJO KURSO PROGRAM
REIKALAVIMAI PAGAL
IPLSTINIO KURSO
PROGRAM
potencial kaip darb, kur
reikia atlikti perkeliant
teigiam vienetin krv i
begalybs t tak ). (
q
W
p
=
Apibdinti potencial
skirtum.
7.10. Sprsti udavinius
naudojantis formule
,
d
U
E
A
= kai laukas yra
vienalytis.
7.11. Paaikinti, kas vyksta
metale, esaniame
elektrostatiniame lauke.
Nurodyti, kad metaluose
elektrostatinio lauko stipris
visuomet lygus nuliui.
7.12. Paaikinti, kas vyksta
dielektrike, esaniame
elektrostatiniame lauke.
7.13. Apibdinti elektrin talp,
kondensatorius. Taikyti formules
elektrinei talpai , /U q C =
d
S
C
0
cc
=

apskaiiuoti.
7.13. Paaikinti, kad krautas
kondensatorius turi energijos,
ir mokti j apskaiiuoti
).
2
(
2
CU
W =
7.14. Apskaiiuoti nuosekliai
)
1
...
1 1 1
(
2 1 n
C C C C
+ + + = ir
lygiagreiai
) ... (
2 1 n
C C C C + + + =
sujungt kondensatori talp,
krv ir tamp.
8. Nuolatin srov
8.1. Apibdinti elektros
srov kaip krypting
elektringj daleli
judjim.
8.1. Apibdinti tamp (
q
A
U = ),
elektros srovs stipr ) / ( t q I = ,
savitj var, laidininko
var ), (
S
l
R = altinio elektrovar
8.1. Apibdinti altinio vidins
varos poveik elektros srovs
stipriui ir tampai udaroje
grandinje.


12
MINIMALS
REIKALAVIMAI
REIKALAVIMAI PAGAL
BENDROJO KURSO PROGRAM
REIKALAVIMAI PAGAL
IPLSTINIO KURSO
PROGRAM
). (
q
A
E
pa
= Taikyti formules
nesudtingiems udaviniams sprsti.
8.2. Suformuluoti ir taikyti
Omo dsn grandins daliai
) (
R
U
I =

paprasiausiems
udaviniams sprsti.
8.2. Taikyti Omo dsn grandins
daliai. Nusakyti Omo dsn
paprasiausioms udaroms
grandinms ). (
r R
E
I
+
=
8.2. Taikyti Omo dsn udarai
grandinei udaviniams sprsti.

8.3. Paaikinti laidinink
jungimo bdus, ir
paprasiausiais atvejais, kai
laidininkai sujungti tik
nuosekliais arba tik
lygiagreiai, taikyti
nuoseklaus , (
2 1
I I I = =
,
2 1
U U U + = )
2 1
R R R + =
ir lygiagretaus , (
2 1
I I I + =
,
2 1
U U U = =
)
1 1 1
2 1
R R R
+ =

jungimo
dsnius.
8.3. Taikyti nuoseklaus ir
lygiagretaus jungimo dsnius
paprasiausioms miriai sujungtoms
grandinms.
8.3. Taikyti nuoseklaus ir
lygiagretaus jungimo dsnius
miriai sujungtoms
grandinms.
8.4. Braiyti paprasiausias
elektros grandini schemas,
pavaizduoti elektros
grandins elementus: altin,
vartotojus (rezistori,
skambut, lemput),
ampermetr, voltmetr,
jungikl.
8.4. Braiyti nesudtingas elektros
grandini schemas, pavaizduoti
elektros grandins elementus.
8.4. Braiyti elektros grandini
schemas, pavaizduoti elektros
grandins elementus.
8.5. Apibdinti pagrindinius
elektros energijos altinius.
Nurodyti, kad tekant srovei
laidininke isiskiria iluma.
Apskaiiuoti srovs darb ir
gali naudojantis
formulmis , IUt A =
.
t
A
P =
8.5. Aprayti energijos virsmus
elektros grandinse. Paaikinti, kodl
tekant srovei laidininke isiskiria
iluma. Apskaiiuoti srovs darb ir
gali.


8.6. Imatuoti srovs stipr ir tamp. 8.6. Eksperimentikai nustatyti
altinio elektrovar ir vidin
var.
8.7. Nurodyti, kas pernea
krv vairiose terpse: metale,


13
MINIMALS
REIKALAVIMAI
REIKALAVIMAI PAGAL
BENDROJO KURSO PROGRAM
REIKALAVIMAI PAGAL
IPLSTINIO KURSO
PROGRAM
vakuume, puslaidininkiuose,
elektrolit tirpaluose ir dujose.
8.8. Nubrti ir paaikinti
srovs stiprio priklausomybes
nuo tampos vairiose terpse.
8.9. Apibdinti
puslaidininkinio diodo
savybes, diodo ir tranzistoriaus
taikym.
8.10. Suformuluoti ir taikyti
udaviniams sprsti
elektrolizs dsn ), ( t kI m A =
nurodyti, kur pritaikoma
elektroliz.
9. Magnetinis laukas
9.1.Apibdinti magnet
sveik.
9.1. Apibdinti magnetin lauk. 9.1. Apibdinti magnetin
indukcij, magnetin sraut.
9.2. Paaikinti magnetinio
lauko poveik laidininkui,
kuriuo teka elektros srov.
Taikyti kairiosios rankos
taisykl ir formul
o = sin BIl F udaviniams
sprsti.
9.3. Paaikinti, kaip juda
magnetiniame lauke
elektringosios dalels, taikyti
kairiosios rankos taisykl
(Lorenco jga) ir formul
o = sin qvB F

udaviniams
sprsti.
9.4. Apibdinti mediag
magnetines savybes. Apibrti
santykin magnetin skvarb
.
0
B
B
=
9.5. Apibdinti elektromagnetins
indukcijos reikin. Pateikti jo
taikymo pavyzdi.

9.5. Apskaiiuoti magnetin
sraut , cos o = u BS

taikyti
Lenco taisykl, formuluoti ir
taikyti elektromagnetins in-
dukcijos dsn
t
N E
A
Au
=


14
MINIMALS
REIKALAVIMAI
REIKALAVIMAI PAGAL
BENDROJO KURSO PROGRAM
REIKALAVIMAI PAGAL
IPLSTINIO KURSO
PROGRAM
udaviniams sprsti.
9.6. Apibdinti saviindukcijos
reikin, rits induktyvum,
taikyti formul
t
I
L E
A
A
=

saviindukcijos elektrovaros
dydiui apskaiiuoti.

9.7. Taikyti formul
2
2
LI
W =

rits magnetinio lauko
energijai apskaiiuoti.


V. SVYRAVIMAI IR BANGOS
10. Mechaniniai svyravimai ir elektromagnetiniai virpesiai
10.1. Apibdinti svyravimus
ir pateikti svyravim
pavyzdi.
10.1. Apibdinti laisvuosius ir
priverstinius svyravimus.
10.1. Apibdinti harmoninius
svyravimus.
10.2. Apibdinti svyravimo
amplitud, period, dan.
Paprasiausiais atvejais juos
apskaiiuoti.
10.2. Apibdinti kampin dan ir
taikyti formul f t = e 2

jam
apskaiiuoti.
10.2. Apibdinti svyravim
faz ir

taikyti formul t e =

jai apskaiiuoti.
10.3. Pavaizduoti svyravimus
grafikai. Urayti svyruojanio
kno koordinats priklausomybs
nuo laiko lygt t x x
m
e = cos .
10.3. Urayti svyruojanio
kno greiio ir pagreiio
priklausomybs nuo laiko
lygtis.
10.4. Apibdinti matematin
svyruokl. Taikyti matematins
svyruokls periodo formul
g
l
T t = 2

nesudtingiems
udaviniams sprsti.
10.4. Taikyti matematins
svyruokls periodo formul
udaviniams sprsti.
10.5. Taikyti kno, pritvirtinto prie
tamprios spyruokls, svyravim
periodo formul
k
m
T t = 2

nesudtingiems udaviniams sprsti.
10.5. Taikyti kno, pritvirtinto
prie tamprios spyruokls,
svyravim periodo formul
udaviniams sprsti.
10.6. Apibdinti mechaninio
rezonanso reikin.

10.7. Paaikinti harmonikai
svyruojanio kno energijos
virsmus. Taikyti jiems
energijos tverms dsn.


15
MINIMALS
REIKALAVIMAI
REIKALAVIMAI PAGAL
BENDROJO KURSO PROGRAM
REIKALAVIMAI PAGAL
IPLSTINIO KURSO
PROGRAM
10.8. Palyginti mechaninius
svyravimus ir
elektromagnetinius virpesius.
10.9. Analizuoti elektrinius
virpesius kontre, taikyti
Tomsono formul
LC T t = 2 udaviniams
sprsti.


10.10. Paaikinti krvio
), cos ( t q q
m
e = tampos ir
srovs stiprio kontre
harmoninius virpesius,
energijos kitim j metu.
10.11. Apibdinti
elektromagnetini virpesi
rezonanso reikin.
11. Kintamoji srov
11.1. Apibdinti kintamj
srov.
11.1. Apibdinti kintamosios srovs
stiprio
2
m
I
I = ir tampos
2
m
U
U =

efektines vertes.
11.1. Taikyti kintamosios
srovs stiprio, pvz.,
sin t I i
m
e =

ir tampos, pvz.,
t U u
m
e = cos priklausomybs
nuo laiko lygtis udaviniams
sprsti.
11.2. Pavaizduoti srovs stiprio ir
tampos priklausomyb nuo laiko
grafikai.

11.3 Apibdinti transformacijos
koeficient
2
1
2
1
U
U
N
N
K = = .
11.3. Paaikinti, kaip veikia
transformatorius.
11.4. Paaikinti elektros energijos
perdavim.
11.4. Aprayti kintamosios
srovs gavimo princip.
11.5. Paaikinti aktyvij,
induktyvij L X
L
e = ir
talpin
C
X
c
e
=
1

varas, j
priklausomyb nuo
kintamosios srovs danio.
11.6. Apskaiiuoti gali,
isiskiriani aktyviojoje
varoje paprasiausiose
kintamosios srovs grandinse.


16
MINIMALS
REIKALAVIMAI
REIKALAVIMAI PAGAL
BENDROJO KURSO PROGRAM
REIKALAVIMAI PAGAL
IPLSTINIO KURSO
PROGRAM
12. Banginiai procesai
12.1. Apibdinti
mechanins bangos
sklidimo greit ), ( f v =
bangos ilg, period.
12.1. Apibdinti bangos dan. 12.1. Apibdinti bangos
paviri.
12.2. Apibdinti
mechanines skersines ir
iilgines bangas, j plitim
tampriose terpse.
12.2. Paaikinti bang
interferencij ir difrakcij.
Taikyti interferencijos
maksimumo = A k d ir
minimumo
2
) 1 2 (

+ = A k d

slygas udaviniams sprsti.
12.3. Apibdinti garso
bangas, j atspind.
12.3. Paaikinti, nuo ko priklauso
garso stipris ir tono auktis.

12.4. Apibdinti ultragars,
infragars.

12.5. Nurodyti, kad
elektromagnetins bangos
sklinda vakuume
c = 300000 km/s greiiu.
12.5. Apibdinti elektromagnetin
lauk ir jo poveik mogui.
Nurodyti, kad elektromagnetins
bangos yra skersins, sklinda
terpse c/n greiiu.

12.6. Apibdinti vies kaip
elektromagnetini bang
r, elektromagnetini
bang skalje apimani
bangos ilgi interval nuo
400 nm iki 760 nm.
12.6. Apibdinti elektromagnetini
bang skal, nurodyti atskir
elektromagnetini bang savybes ir
j taikym telekomunikacijos
priemonse, moksle, pramonje ir
buityje.
12.6. Paaikinti radijo ryio,
televizijos ir radiolokacijos
fizikinius pagrindus. Aprayti,
kaip veikia paprasiausias
detektorinis radijo imtuvas.
12.7. Nusakyti ir
paprasiausiais atvejais
taikyti tiesiaeigio viesos
sklidimo, viesos atspindio
ir limo dsnius.
12.7. Taikyti tiesiaeigio viesos
sklidimo, viesos atspindio ir
limo dsnius nesudtingiems
udaviniams sprsti. Paaikinti
spinduli lim, naudojantis
formule .
sin
sin
2
1
|
o
= =
v
v
n
12.7. Taikyti tiesiaeigio
viesos sklidimo, viesos
atspindio ir limo dsnius
udaviniams sprsti. Paaikinti
spinduli lim naudojantis
formule .
sin
sin
1
2
|
o
=
n
n
Paaikinti
visikj vidaus atspind.
12.8. Eksperimentikai
nustatyti optins terps lio
rodikl.
12.9. Apibdinti lio optin
geb, dioptrij.

12.9. Taikyti lio didinimo ir
plonojo lio formul .
1 1 1
f d F
=
12.9. Nurodyti geriausio
matymo nuotol, apskaiiuoti
akini, kuri reikia akies
defektams kompensuoti,
lauiamj geb.


17
MINIMALS
REIKALAVIMAI
REIKALAVIMAI PAGAL
BENDROJO KURSO PROGRAM
REIKALAVIMAI PAGAL
IPLSTINIO KURSO
PROGRAM
12.10. Gauti atvaizdus plonuoju
liu. Brinyje parodyti spinduli
eig.
12.10. Brinyje parodyti
spinduli eig mikroskope ir
teleskope.
12.11. Pateikti optini
prietais, kuriuose taikomi
liai, pavyzdi.
12.11. Apibdinti, kaip veikia
optiniai prietaisai (lupa,
fotoaparatas).
12.11. Apibdinti, kaip veikia
optiniai prietaisai
(viesolaidiai, teleskopai,
mikroskopai).
12.12. Paaikinti dispersij, viesos
ir daikt spalvas.
12.12. Apibdinti koherentines
bangas. Paaikinti viesos
interferencij. Taikyti
interferencijos maksimumo
= A k d ir minimumo
2
) 1 2 (

+ = A k d slygas
udaviniams sprsti.
12.13. Paaikinti difrakcij ir
difrakcins gardels veikim.
Pritaikyti difrakcins gardels
lygt = k d sin
(k = 0, 1, 2, ) udaviniams
sprsti.
12.14. Paaikinti viesos
poliarizacij.
VI. MODERNIOJI FIZIKA
13.1. Apskaiiuoti viesos kvanto
energij hf E = ir mas.
13.1. Apskaiiuoti viesos
kvanto impuls.
13.2. Apibdinti
fotoelektrin efekt ir
pateikti jo taikymo
pavyzdi.
13.2. Suformuluoti ir taikyti
fotoelektrinio efekto dsnius
nesudtingiems udaviniams sprsti.
13.2. Suformuluoti ir taikyti
fotoelektrinio efekto dsnius
udaviniams sprsti.
13.3. Taikyti Einteino lygt
fotoefektui
2
2
mv
A hf
i
+ = nesudtingiems
udaviniams sprsti.
13.3. Taikyti Einteino lygt
fotoefektui udaviniams
sprsti.
13.4. Apskaiiuoti fotoefekto
raudonj rib f
min
arba
max

). (
min i
A hf =

13.5. Urayti ir taikyti
fotoelektrono kinetins
energijos ir stabdymo tampos


18
MINIMALS
REIKALAVIMAI
REIKALAVIMAI PAGAL
BENDROJO KURSO PROGRAM
REIKALAVIMAI PAGAL
IPLSTINIO KURSO
PROGRAM
sry

2
2
mv
eU
s
=
udaviniams sprsti.
13.6. Paaikinti fotosrovs stiprio
priklausomyb nuo tampos.
13.6. Pavaizduoti ir analizuoti
fotosrovs stiprio
priklausomyb nuo tampos.
13.7. Apibdinti planetin
atomo model.
13.7. Suformuluoti Boro postulatus.
Nusakyti planetinio atomo modelio
ribotum.
13.7. Remiantis II Boro
postulatu, apskaiiuoti atomo
spinduliuojam bang ilgius
arba danius:
h
E E
f
n k
| |
= . Apibdinti
Rezerfordo bandym.
13.8. Apibdinti spektr tipus:
absorbcijos, emisijos (linijinis,
juostinis, itisinis), spektrins
analizs taikym.
13.9. Paaikinti atomo linijini
spektr kilm.
13.10. Apibdinti lazerio
veikimo princip ir taikym.
13.11. Nurodyti elemento
atomo ir atomo branduolio
sandar A = Z+N.
13.11. Paaikinti to paties elemento
izotop skirtumus.
13.11. Apibdinti branduolines
jgas.
13.12. Apibdinti energijos
ir mass sry .
2
mc E =
13.12. Apibdinti atomo branduolio
ryio energij
, ) (
2 2
c M Nm Zm Mc E
b n p r
+ = A =
mass defekt.
13.12. Apibdinti savitj
atomo branduolio ryio
energij. Nusakyti jos
priklausomyb nuo mass
skaiiaus.
13.13. Apibdinti
radioaktyvum, alfa, beta ir
gama spinduliuot.
13.13. Pritaikyti poslinkio taisykl
radioaktyviojo skilimo metu.
13.13. Nusakyti pusjimo
trukm. Pritaikyti
radioaktyviojo skilimo dsn
. 2
/
0
T t
N N

= Nurodyti
radioaktyvumo ir branduolini
reakcij skirtumus.
13.14. Apibdinti branduolines ir
termobranduolines reakcijas. Rayti
reakcij lygtis.
13.14. Apskaiiuoti
branduolins reakcijos
energijos ieig.
13.15. Apibdinti urano branduoli
dalijimosi grandinin reakcij.
Nusakyti atominio reaktoriaus ir
atomins elektrins sandar, veikimo



19
MINIMALS
REIKALAVIMAI
REIKALAVIMAI PAGAL
BENDROJO KURSO PROGRAM
REIKALAVIMAI PAGAL
IPLSTINIO KURSO
PROGRAM
princip.
13.16. Nusakyti
apsisaugojimo nuo radio-
aktyviosios spinduliuots
bdus.
13.16. Apibdinti biologin
radioaktyvij spinduli veikim.

VII. IUOLAIKINS ASTRONOMIJOS PAGRINDAI
14.1. Paaikinti astronomijoje
naudojamus atstumo matavimo
vienetus: astronomin vienet,
viesmet.

14.2. Nusakyti Sauls
sistemos sudt.
14.2. Ivardyti ems grups bei
didisias planetas ir palyginti
bendrsias j savybes: tank,
paviri, atmosfer, palydov
skaii.

14.3. Apibdinti mauosius Sauls
sistemos knus: kometas, asteroidus,
meteoritus (sandara, orbita, galimas
poveikis emei).

14.4. Apibdinti planet judjim.
Pavyzdiui, ems grups planetos
sukasi ltai, Venera sukasi
prieing pus negu kitos, jos ais
statmena orbitos ploktumai, todl
nra met laik ir pan.
14.4. Nusakyti Keplerio
dsnius ir taikyti juos planet
judjimui apibdinti.

14.5. Apibdinti regimj
planet judjim.
14.6. Apibdinti Mnulio fazes,
Sauls ir Mnulio utemimus.

14.7. Apibdinti ekliptik,
lygiadieni ir saulgros
takus.
14.8. Apibdinti Sauls
spinduliavimo energijos
altin, aktyvumo cikl ir jo
poveik emei.
14.8. Apibdinti Saul kaip
artimiausi vaigd: nurodyti jos
spalv, apytiksl paviriaus
temperatr ir chemin sudt.
Nusakyti Sauls vidin sandar.
14.8. Apibdinti vaigdi
vidaus sandar, energijos
altinius, evoliucij,
klasifikacij.
14.9. Apibdinti galaktik
tipus. Nusakyti Pauki Tako
galaktikos tip.

________________________

Fizikos brandos egzamino programos
2 priedas

PAGRINDINS FORMULS

Su fizikos brandos egzamino uduotimi pateikiamas rinkinys formuli, kuriose vartojami
mokiniams prasti ymjimai be isamesni komentar. Rinkinyje yra tik tos formuls, kurios
trauktos Fizikos valstybinio brandos egzamino programos 1 priedo Egzamin reikalavim lentel.

FIZIKOS BRANDOS EGZAMINO FORMULS

1. Judjimas ir jgos
,
t
s
v

= ,
0
t
v v
a


= ,
2
2
0
t a
t v s
x
x x
+ = ,
2
T
R
v
t
= ,
2
R
v
a = ,
1
T
f =

, a m F

= , mg F = ), ( a g m P

=

, N F = , kx F = ,
2
2 1
R
m m
G F = ,
) (
2
r R
M
G g
+
=

,
1
Rg v =

, Vg F
sk
=

, v m p

= , v m t F

A = A
,
2 2 1 1 02 2 01 1
v m v m v m v m

+ = + ,
2
2
mv
E
k
= , mgh E
p
= ,
2
2
kx
E
p
= , coso = Fs A

,
t
A
N =
,
1 2 k k
E E A =

,
2 1 p p
E E A = %. 100 = q
v
n
A
A


2. Makrosistem fizika
,
0 A
N m M =

,
A
N
M
m
N = ,
V
m
= ,
V
N
n = ,
S
F
p =

,
3
1
2
0
v n m p = ,
2
3
0
kT E
k
= , 273 + = t T
, RT
M
m
pV = %, 100 % 100
0 0

= =
p
p
, l F o = , gh p = ,
2
gr
h

o
= ,
0
c = o E ,
0
0
l
l A
= c ,
S
F
= o
,
2
3
RT
M
m
U = , t cm Q A = , m Q = , Lm Q = , qm Q = , ' V p A A = , Q A U + = A ,
1
2 1
max
T
T T
= q
.
'
1
Q
A
= q

3. Elektra ir magnetizmas
,
2
2 1
r
q q
k F = ,
q
F
E

= ,
d
U
E
A
= , qEd A= ,
U
q
C = ,
0
d
S
C
cc
= ,
2
2
CU
W = , ...
2 1 n
C C C C + + + =
,
1
...
1 1 1
2 1 n
C C C C
+ + + = ,
0
F
F
= c ,
0
E
E
= c ,
q
W
p
=

,
t
q
I =

,
R
U
I =

,
S
l
R =

,
q
A
E
pa
=

,
r R
E
I
+
=
,
2 1
I I I = = ,
2 1
U U U + = ,
2 1
R R R + = ,
2 1
I I I + = ,
2 1
U U U = = ,
1 1 1
2 1
R R R
+ = , IUt A =
,
t
A
P = , t kI m A = , sino = BIl F , sino = qvB F ,
0
B
B
= , coso = u BS

,
t
N E
A
Au
= ,
t
I
L E
A
A
=
.
2
2
LI
W =



2
4. Svyravimai ir bangos
, cos t x x
m
e = , t e = , 2
g
l
T t = , 2
k
m
T t = , 2 f t = e , cos t q q
m
e = , 2 LC T t =
, sin t I i
m
e = , cos t U u
m
e = ,
2
m
I
I = ,
2
m
U
U = ,
1
C
X
C
e
= , L X
L
e = ,
2
1
2
1
U
U
N
N
K = = , f v =
, = A k d ,
2
) 1 2 (

+ = A k d , sin = k d ,
sin
sin
1
2
|
o
=
n
n
,
1
2
2
1
n
n
v
v
= .
1 1 1
f d F
D = =

5. Modernioji fizika
, hf E = ,
2
2
mv
A hf
i
+ = ,
min i
A hf = ,
2
2
mv
eU
s
= ,
2
mc E = , N Z A + = ,
h
E E
f
n k

=
, ) (
2 2
c M Nm Zm Mc E
b n p r
+ = A = . 2
/
0
T t
N N

=

____________________________________