Está en la página 1de 7

1

APVIETOS DSNI PATIKRINIMAS


Energins viesins spinduliuots charakteristikos
Pagrindiniai dydiai ir j matavimo vienetai Bet kurios viesos altinis spinduliuoja elektromagnetin energij. viesos spinduli pluotai apibudinami energiniais (objektyviaisiais) ir viesiniais (subjektyviaisiais) fizikiniais dydiais ir j matavimo vienetais. Pagrindiniai energiniai spinduliuots fizikiniai dydiai yra ie: 1. Energijos srautas Pe lygus spinduliuots galiai, t.y. pro bet kur paviri per 1 s ispinduliuotai energijai: P e =dW/dt . (1)

Jo vienetas - vatas: 1 W = 1 J/ s. viesos altini ispinduliuojam elektromagnetini bang gali (energijos s raut Pe) galima imatuoti kalorimetru. Kalorimetro absorbuot a elektromagnetini bang energija paveriama ilumine ir imatuojama (J) dauliais. 2. Energin apvieta Ee lygi energijos srautui, krintaniam paviriaus ploto vienet: (2) Ee dPe / dS . Jos vienetas - 1 W/ m2. 3. Energinis viesos stipris Ie , danai vadinamas energijos srauto kampiniu tankiu, lygus spinduliuots srautui, tenkaniam erdvinio kampo vienetui: (3) I e dPe / d Jo vienetas- 1 W/sr. Erdvinio kampo vienetas steradianas (sr) riboja sferos paviriuje plot, lyg jos spindulio kvadratui, t.y. S R 2 (1 pav.). Taigi, visas erdvinis kampas S sferos / R 2 4 sr . (4)

R2

R C

1sr

1 pav. Erdvinis kampas

i objektyvi charakteristik nepakanka , kad ireiktume viesos poveik mogaus akiai. mogaus akis junta elektromagnetines bangas, kuri ilgis nuo 0,4 m iki 0,75 m, t.y.

regimj vies 1 m 10 6 m . Skirtingo ilgio regimos viesos spinduliai, esant vienodoms energinms charakteristikoms, sukelia akyje ne tik skirtingos spalv os, bet ir nevienodos viesos srauto pojt. Todl , vertinant ir sulyginant skirtingus viesos altinius akimi, vedami subjektyvs viesiniai fizikiniai dydiai ir j matavimo vienetai. Pagrindiniai subjektyvs viesini ai spinduliuots fizikiniai dydiai 1. altinio viesos stipris I lygus viesos srautui, kur jis spinduliuoja erdvinio kampo vienete - steradiane. (5) I d /d . viesos stiprio vienetas - kandela (cd). Pagal tarptautin vienet sistem viena kandela monochromatinio ( v 540 1012 Hz) altinio viesos stipris, kurio spinduliuots galia ta kryptimi lygi 1/683 W / sr. Kai altinis tolygiai spinduliuoja visomis kryptimis, jo viesos stipris I = / 4 . 2.Taigi, altinio skleidiamos viesos srautas: (6) d I d . viesos srauto vienetas liumenas ( lm). Liumenas - toks viesos srautas, kur spinduliuoja vienos kandelos takinis viesos altinis vieno steradiano erdviniame kampe. 1 lm 1 cd 1 sr 1 / 683 W 1,46 10 3 W . i lygyb galioja tik monochromatiniam viesos altiniui, spinduliuojaniam 555 nm (v = 540 10l2 Hz) ilgio bangas. 3. Paviriaus apvieta E lygi viesos srautui d ir apvieiamojo paviriaus ploto dS santykiui: (7) E d / dS . Kai viesos srautas tolygus: E /S . Apvietos vienetas yra liuksas (lx). 1 lx 1 lm / m2 . Liuksas yra tokia paviriaus apvieta, kai vieno kvadratinio metro paviriaus plot krinta vieno liumeno baltos viesos srautas. Ryys tarp akies juntamo viesos srauto ir spinduliuots energins galios inome, kad skirtingo ilgio regimosios viesos spinduliai, esant vienodoms energinms charakteristikoms, sukelia akyje ne tik skirtingos spalvos, bet ir nevienodo viesos srauto pojt. Antrame paveiksle kreiv Pe parodo monochromatini altini maiausi energin
2 10
17

gali, sukeliani tok pat vos juntam regos pojt. Tamsai adaptuotos akies P0 atitinka keliasdeimt foton 555 nm. Trumpesni bei nm bangos ilgi spinduli, juntam regos pojt, didesn u Po.

W,

sekundei, kai bangos ilgis ilgesni nei 555 sukeliani vos energin galia Pe

Pe (W )

P0

2 10 17 W

400

500

600

700

2 pav. Akies santykinio spektrinio jautrio kreiv Akies juntamas viesos srautas neatitinka energini io srauto charakteristik, nes akies spektrinis jautris priklauso nuo viesos bangos ilgio ir akies savybi. Akies spektrinis jautris yra spinduliuots sukelto viesos srauto pojio (d

liumenais) santykis su to paties srauto energine galia (dPe vatais). Matuojamas - lm / W .

/ dPe .

(8)

Akis jautriausia alsvai-gelsvai viesai, kurios bangos ilgis 555 nm 683 lm / W ( J 0


683 lm / W )

Jo didiausia vert

Dydis

- danai vadinamas energijos srauto viesos = 555

ekvivalentu (arba viesos efektyvumu). Vieno 1 vato galingumo monochromatinio ( gelsvos viesos srautas (didiausias spektrinis viesos efektyvumas). Danai akies spektrinis jautris ireikiamas santykiniu dydiu:
K P0 / Pe

nm) alsvai gelsvos viesos altinio energijos srautas, akies juntamas kaip 683 liumen alsvai

arba K

J / J0 .

(9)

Tuomet jis vadinamas santykiniu akies spektriniu jautriu ( K ). Santykinis spektrinis akies jautris yra santykis monochromatinio ( = 555 nm) energijos

srauto Po su bet kuriuo kitu monochromatiniu regimos viesos energijos srautu Pe , esant vienodam viesos srauto pojiui. Jo didiausia vert lygi 1, kai 555 nm (r.2 pav.). I (8) formuls matyti, kad monochromatins viesos srautas d :
d J Pe .

(10)

Suminis viesos srautas

lygus:
760 nm 760 nm

I
400 nm

J0
400 nm

(11)

ia -

dPe / d

- energijos srauto spektrinis tankis.

i (11) formul nusako ry tarp juntamo akies viesos srauto, imatuoto liumenais, ir spinduliuots energins galios (energijos srauto), imatuotos vatais. Apvietos dsni patikrinimas Darbo tikslas - patikrinti paviriaus apvietos priklausomyb nuo altinio viesos stiprio, spinduli kritimo kampo ir atstumo nuo altinio iki apvieiamo paviriaus. Augalai nuolat sveikauja su aplinka. Svarbiausi aplinkos veiksniai, reguliuojantys augim, yra temperatra, viesa, drgm ir kt. viesa veikia augalus dvejopai: l)kaip fotosintezs energijos altinis ir 2)kaip tiesioginis augalo vystymosi dirgiklis. Kadangi Sauls spinduli optinis kelias ems atmosferoje priklauso nuo Sauls padties, todl ems paviriuje energin apvieta kinta. Realiai liepos mn. (sault dien) jis siekia tik 930 W/m2. Sauls spinduliuojamas elektromagnetini bang spektras analogikas absoliuiai juodo kno spinduliavimo spektrui. Apie 44% Sauls ispinduliuojamos energijos tenka infraraudoniesiems spinduliams, kuri bangos ilgiai siekia nuo 0,75 m iki 200 m, 47 % tenka regimajai viesai (0,4-0,75)

m ir apie 9% - ultravioletiniams spinduliams, kuri

yra nuo 400 iki 200 nm. Praktikai spinduliai,

kuri bangos ilgis trumpesnis u 280 nm, ems paviriaus nepasiekia, nes juos sugeria virutiniuose atmosferos sluoksniuose esantis ozonas. Sauls spinduliai, perj atmosfer, yra sugeriami vandens gar, CO 2 , O2 , N 2 , H 2 ir kit duj. Todl itisiniame spektre stebimos absorbcijos linijos bei juostos. Puslaidininki elektrinis laidumas priklauso nuo apvietos, todl jie naudojami prietaisuose apvietai matuoti. Tokie prietaisai vadinami liuksmetrais (apie puslaidininki laidum r. lit. 1, II d., 51-53 p.). Liuksmetr sudaro viesai jautrus fotoelementas 1, galvanometras 2 ir dvi varos R1 ir R2, lygiagreiai sujungtos su galvanometru (4 pav.). Varos parinktos taip, kad galvanometro-liuksmetro matavimo ribas galtume didinti 10 ir 100 arba 200 kart.

2 R1 R2 1
4 pav. Liuksmetro principin schema

Apvietos dsniai
Pirmas apvietos dsnis: apvieta Eo yra tiesiog proporcinga altinio viesos stipriui (I ) ir atvirkiai proporcinga atstumo nuo altinio iki apvieiamojo paviriaus kvadratui ( r2 ), kai viesos spinduliai statmeni apvieiamam paviriui:
E0 I /r2 .

Antras apvietos dsnis: paviriaus apvieta yra tiesiog proporcinga spinduli kritimo kampo kosinusui, kai paviri krinta lygiagrets spinduliai:
E E0 cos

n r

5 pav. Paviriaus apvieta

Apjung abu dsnius, uraome paviriaus apviet E I / r 2 cos . Kai apvieta atitinka higienos normas (r. 1 lent.), nevargsta akys ir galima regti atskirai takus, kuri kampinis nuotolis lygus 0,2. 1 lentel Apvietos normos
Braiybos kabinete, 0,8 m nuo grind Auditorijoje, klasje, 0,8 m nuo grind Skaitykloje, 0,8 m nuo grind Kambaryje, 0,8 m nuo grind Koridoriuje, laiptinje, ant grind E, ( x ) L200 150 100 50 15

Darbo priemons: 1 - fotoelementas; 2 - jautrus milivoltmetras, sugraduotas liuksais; 3 viesos altinis (kaitrin elektros lemput); R - reostatas; V - voltmetras; A ampermetras; lygintuvas BC-24. Visi prietaisai sujungti grandin (6 pav.).

1 r

3 A V R
x

6 pav. Laboratorinio darbo elektrin schema

BC-24

mV
Darbo eiga:
1.

Nubrkite paviriaus apvietos (E) priklausomybs nuo elektros lemputs viesos

stiprio (1) grafik. Tam tikslui potenciometru R keiiate lemputs tamp nuo 8 iki 12 volt (kas vien volt), uraote atitinkamus ampermetro parodymus ir apskaiiuojate lemputs elektrin gali P. altinio atstum r ir kamp nurodo dstytojas arba pasirenkate patys. Duomenis suraote 2 lentel. Nubriate grafik E 2 lentel
Lemputs elektrins charakteristikos

f (P) .

U(V)
8 9 10 11 12

J(A)

J U (W )

Lemputs viesos stipris (i 7 pav.)

Apvieta ( x ) (prietaiso rodmenys)

viesos altinio atstumas

I(cd)

E( x )

const.

2. Nubrkite paviriaus apvi etos priklausomybs nuo altinio atstumo r grafik (altinio elektrin gali ir kamp nurodo dstytojas arba apsirenkate patys).

r(m)

0,05

0,1

0,15

0,2

0,25

E(x) eksperiment. I (cd) const.

a const. (laipsniai)

3. Nustatykite apvietos priklausomyb nuo spinduli kritimo kampo , laipsniai


Eeksper . (lx)

10

20

30

45

r - const.(m) I{cd) = const. KONTROLINIAI KLAUSIMAI

1. Paaikinkite pagrindines energines ir viesines spinduliuots charakteristikas. 2. Paaikinkite apvietos dsnius. Brinyje parodykite spinduli kritimo kamp. 3. Paaikinkite akies spektrin jautr. 4. Paaikinkite liuksmetro veikimo princip.