Está en la página 1de 17

ISTORIJOS KONSPEKTAI 1 tema (Paryiaus taikos konferencija ir politiniai pasikeitimai Europoje)

1919 m. Sausio mn. Prasidjo Paryiaus Taikos konferencija. Joje dalyvavo su Vokietija ir jos sjungininkmis kariavusi valstybi atstovai. Lemiam bals turjo JAV prezidentas V. Vilsonas, DB ministras D. Loidas Dordas, Pranczijos ministras pirmininkas . Klemanso. 1919 m. Kovo mn. Pasirayta Versalio taikos sutartis(su Vokietija). Versalio priimti sprendimai: 1. Vokietija prarado kai kurias teritorijas Europoje ir visas kolonijas ujriuose. 2. Vokietija turjo imokti reparacijas 3. Smarkiai apribotas Vokietijos karinis pajgumas. 4. Atskirtas Klaipdos kratas Per Paryiaus taikos konferencija Lenkijos atstovai pirodalyviams mint, kad lietuvi tauta per maa sukurti nepriklausom valstyb ir geriausia jai bt prisijungti prie Lenkijos. Vokietija dal teritorijos atidave Belgijai ir Danijai, Elzasas ir Lotoringija atiteko Pranczijai, taip pat Saro sritis. Gdanskas tapo Taut sungos globojamu laisvuoju miestu. Suiro didel Austrijos Vengrijos monarchija, buvusioje Austrijos-Vengrijos teritorijoje susikr ekoslovakijos valstyb. Taip pat atsirado Jugoslavija, susikr Suomijos, Latvijos, Lietuvos, Estijos respublikos. 1920 m. Pradioje 1939 m. pradjo veikti Taut sjunga. j stojanios valstybs sipareigodavo padti viena kitai upuolimo atveju. Nuolatines vietas um: Jav, DB, pranczija, Italija, Japonija. Taut sjungos tikslas garantuoti pasaulyje taik. PIRMOSIOS POKARIO PROBLEMOS: 1. Kelerius metus tssi suirut, alys kent kinius sunkumus. 2. Rusijoje siaut pilietinis karas. 1919 1920 m. Vyko karo veiksmai su Lenkija. 3. 1915 1922 m. Vyko armn, graik genocidas Turkijoje.

2 tema

(Bolevik sigaljimas Rusijoje)


1917 m. Petrograde RSDDP suorganizavo sukilim prie Laikinj vyriausyb. Sostinje ir kitose centrinse Rusijos vietose valdi perm bolevikai. (bet prasidjo 1918 m.) 1917 m. Bolevikai kovai su prieininkais kr Rusijos ypatingj komisij - K. 1917 m pradta nacionalizacija, turto atmimas i savinink ir perdavimas valstybei. (buvo nacionalizuoti bankai, geleinkeliai, fabrikai), atlyginimai pakeisti maisto daviniu. 1918 m. vesta Maisto produkt diktatra Valstieiai maist privaljo nustatyta kaina parduoti valsybei. 1919 m. buvo priimtas maisto nusavinimo dekretas. 1918 m. pradtos kurti komunos. 1918 m. priimtas Banyios atskyrimo nuo valstybs dekretas. 1918 m liepos 16 nuudytas paskutinis caras Nikolajus II, jo eima. 1920 m. Pilietinis karas baigsi bolevik pergale. 1921 1927 NEPas. Bolevik svajon buvo sukurti komunizm santvark, kurioje neinaudojami mons. Bolevikai idalino dvarinink valdas, panaikino valstiei skolas ems bankui. ved privalom karin tarnyb. PILIETINIS KARAS iaur Kaukaze susiformavo antibolevikin savanori armija vadovaujama generol L. Kornilovo, A. Denikino, M. Aleksejevo, P. Vrangelis. Pietuose susibr Dono kazokai vadovaujami P. Krasnovo Bolevik karo reikal komisaras L. Trockis, sutramdyti prieininkus buvo steigiamos konc.stovyklos, vykdomos represijos. 1919 m. kov su bolevikais stojo buvusios caro armijos kariai. Vadas A.Koliakas. 1920 m. Ji buvo sunaikinta bolevik. Laimti bolevikams padjo iaurumas, gyventoj pasitikjimas jais, baltagvardiei vad nevieningumas. NEPas: 1)mokestis maisto produktais; 2)Galimyb parduot em, samdyti darbininkus; 3)Mamenin prekyba atsidr privatinink rankose; 4)Privati pramons gamyba; 5)Importas/Eksportas; 6) Atsiranda pinigai ervonsai rubliai. 1922 m. Gruodio 30 d. Pasirayta ssrs krimo deklaracija - Rusija, ukraina, baltarusija, azerbaidanas, armnija, gruzija + Vidurins Azijos alys.

3 tema

(Lietuvos nepriklausomybs kovos)


1918 m. Lapkriio 11 d. buvo sudaryta atsikurianios nepriklausomos Lietuvos Vyriausyb. Vadovavo A. Voldemaras. 1918 m. Lapkriio 11 d. pasirayta Kompjeno paliaubos. Vokietija trauksi i uimt teritorij, paskui vokieius slinko ir Raudonoji armija. 1919 m. Sausio 6 d. Raudonoji armija um Vilni. sostin atvyko V. Kapsukas su revoliucine vyriausybe. 1920 m. Liepos 12 d pasirayta taikos sutartis su Soviet Rusija (sutartimi pripasta Rusija Lietuvos nepriklausomyb, paadjo atlyginti nuostolius, grinti turt 1919 m. Lapkriio 12-22 lietuviai sumu bermontininkus ir privert juos pasitraukti Rytprsius. 1919 m. Baland lenk kariuomen puol Raudonj armij ir UM VILNI 1919 m. Liepos 26 d. nustatyta demarkacin linija tarp Lietuvos ir Lenkijos.( lenkijai atiteko Punskas ir Seinai) 1920 m. Balandio 25d. Lenkija pradjo puolim pri Soviet Rusij. 1920 m spalio 7 d. susitarta su Lenkija nutraukti karo veiksmus. Gerbti demarkacin linij. Artjant bolevikams Lietuvos Tarybos Pirmininkas A. Smetona ir Ministras Pirmininkas A. Voldemaras ivyko usien iekoti pagalbos. Mykolas leeviius suformavo nauj koalicin vyriausyb, kurios tikslas buvo sukurti kariuomen ir ivaduoti al nuo intervent. Pagalba: Vokietijos vyriausyb Lietuvai suteik kelias paskolas, Latvij/Estij atvyko vokiei savanoriai (viso ito tikslas sustabdyti bolevik verimsi Vakarus), gauta paskola i DB. Vokiei savanori armijai vadovavo generolas Ridigeris fon der Golcas. Rusams vadovavo pulkininkas Pavelas Bermontas-Avalovas ir Virgoliius. (RUS DALINIAI BUVO VADINAMI BERMONTININKAIS ARBA KOLIAKININKAIS). Jie siek nedalomos Rusijos atkrimo. Lenkija siek vienaip ar kitaip traukti ir Lietuv bendr valstyb(tam takos turjo Lenkijos inteligentai, kurie buvo kil i Lietuvos, be to Lietuvoje gyveno daug lenk). Lenkija um Vilni ir prasidjo lenk ir lietuvi susirmimai, kuriuos pavyko sustabdyti tik sikius DB ir Pranczijai. Lenkijos armija buvo vadovaujama L. eligovskio(veik su J.Pilsudskio inia). eligovskis um Ryt Lietuv ir paskelb ,kad kuria VIDURIO LIETUV. 1920 m. Kovos su eligovskiu baigsi.

4 tema (Lietuvos valstybs pagrind sukrimas)

Lietuvos valstybs aparatas krsi palaipsniui 1918 1922 m. Suformuota kariuomen, milicija, vietos savivalda, vietimo, mokesi , teism sistemos. 1918 m. Lapkriio 2 d. priimta LAIKINOJI KONSTITUCIJA. Vietoj prezidiumo sukurta Prezidento institucija. Prezidentu tapo Valstybs Tarybos Pirmininkas A. Smetona. 1922 m. Vasario 15 priimtas ems statymas. 1922 m. Spalio 1 d apyvart buvo vestas litas (10 lt 1 $) 1922 m. Rugpjio 1d. priimta konstitucija. 1922 m spalio 6 d. Steigiamasis seimas baig savo darb. (Dirbo nuo 1920 m.) 1919 m. DB apsisprend palaikyti baltijos alis, suteik Lietuvai paskol. 1921 rugsjo 22 Lietuva priimta Taut Sjung. 1922 m. Lietuv pripaino Jav, DB, Pranczija, Italija, Japonija. 1922 m. Spalio 1d. Steigiamasis seimas baig darb. Priimti nuolatin kostitucij turjo Steigiamasis seimas. Rinkimai PIRMJ seim vyko 1920 m. (pagal proporcin rinkim sistem). Daugiau nei pus, buvo Krikionys Demokratai. Steigiamojo seimo pirmininku buvo irinktas A. Stulginskis. Pagrindiniai seimo udaviniai: ems reforma, demokratins konstitucijos primimas, savos pinig sistemos sukrimas. Seimas paskelb NEPRIKLAUSOMOS LIETUVOS VALSTYBS DEMOKRATINS RESPUBLIKOS sukrim. ems reform reikjo vykdyti ne tik siekiant suteikti ems beemiams, bet ir norintiems sumainti dvarininkijos tak. Nustatyta 80 ha nenusavinamaos ems norma, karininkai gavo nemokamai emi. Vykdant ems reform, vyko kaim skirstymas vienkiemius. Lietuvos ems kis greitai prisitaik prie Europos rinkos, o kio produkcija sudar eksporto pagrind. 1922 m. Konstitucija nustat, kad valdi vykdo seimas, vyriausyb, teismas, prezidentas. Seimas buvo renkamas 3 metams, proporcine rinkim sistema. Seimas rinko prezident. Prezidentas turjo teis paleisti seim, bet naujai irinktas seimas, galjo j perrink ti. Prezidentas rinko M.Pirminink, tvirtino jo sudaryt kabinet. Rusijos 1917 m. Revoliucijos ir Vokietijos palaimjimas kare sudar palankias slygas Baltijos taut nepriklausomoms valstybms susikurti. (Vokietija nebegaljo ilaikyti Baltijos krat, o Rusijoje vyko pilietinis karas) Lenkija norjo prisijungti Lietuv. Jai pritar Pranczija.

5 tema (Stalinin diktatra)

Bolevik partija (VKP) buvo valdanioji. Po Lenino mirties (1924 m.) VKP prasidjo kova tarp ymiausi jos veikj. Partijos Generaliniam sekretoriui J. Stalinui pavyko istumti i valdios L. Trock. (Saugumas OGPU). Trockis, Zinojevas, Kamenevas (geri Lenino draugai) buvo paalinti i partijos. Iryskjo nesutarimai tarp Stalino ir N. Bucharino, kuris nepritar beatodairikai kolektyvizacijai. VKP ir mons tikjo, kad Stalinas geriausiai gyvendins komunistines idjas ir vadovaus socializmo statybai. Krsi Asmenybs Kultas. Norint paversti SSRS galinga valstybe, reikjo smarkiai padidinti pramons gamyb, elektrini, gamykl skaii, tiesti geleinkelius. 1927 m. Industrializacijos pradia. Pradtos statyti gamybos, bet reikjo l, dl to valdia pabrangino pramons prekes, o grud supirkimo kainas paliko tas paias, valstieiai m slpti grdus. mons statybose gyveno palapinse, kent nepritekli 1929 m. prasidjo kolki steigimas ir ibuoinimas. (buos turtingi kaimynai). Kolektyvizacija buvo spariausiai vykdoma Ukrainoje, iaurs Kaukaze. Atrod, kad kolektyvizacija sugriaus ems k ir prasids badas, dl to Stalinas 1930m. Atsitrauk ir teig ess nekaltas. 1932 1933 iaurs Kaukaze, Ukrainoje BADAS. 1936 m. priimta konstitucija skelb, kad priimtas socializmas, garantuota odio, spaudos, sins laisv, taiau NKVD nieko nepais. SSRS nebeliko bedarbi (bet jie visi gyveno skurdiai, kent nepritekli) 4-ojo deimtmeio pabaigoje SSRS elektros energijos, plieno, akmens angli gavyba atsiliko tik nuo JAV ir beveik susilygino su Vokietija. Didjo ginkluots gamyba, daug l skirta mokslo tiriamiesiems darbams. INDUSTRIALIZACIJA REIK NEPO PABAIG. Visos privaios krautuvs ir mons buvo suvalstybintos. Vykdant industrializacij ir kolektyvizacij stiprjo teroras. mons buvo tremiami, kalinami, udomi ir t.t. ( GULAGas vyriausioji stovykl valdyba.) NKVD (OGPU nuo 1934 m.) tapo Stalino ranki vykdant teror jau paioje komunist parijoje. Vyriausyb LIAUDIES KOMISAR TARYBA (LKT) buvo tik Politinio biuro nurodym vykdytoja. Parlamentas neturjo jokios takos.

6 tema (Pasaulio ekonomikos raida tarpukario metais)


1920 1921 m. Pramons gamyba smuko, padaugjo bedarbi.

1923 m. Europoje baigsi pokario suirut, prasidjo klestjimo laikotarpis. 1929 m. Niujorko biroje smarkiai krito akcij kursas. Prasidjo ekonomin kriz visame pasaulyje. 1929 1933 EKONOMIN KRIZ PASAULYJE 1932 Jav prezidentu irinktas FRANKLINAS Ruzveltas. Paskui perrinktas 1936, 1940, 1944 m. 1933-1934 krizs padtis gerjo didjo investicijos, gamyba, majo nedarbas. Spariai augo Vokietijos, Pranczijos gamyba. Visur augo automobili gamyba, chemijos, elektrotechnikos, plieno, aliuminio ir t.t. Svarbiausi tuometins technikos ir gamybos raidos ypatumai: 1. Vyko sparti ELEKTRIFIKACIJA pereita nuo garo main iki elektros traukos. 2. Vidaus degimo variklis vis daugiau buvo naudojamas transporte (lktuvams, automobil.) 3. ems kio darbai buvo mechanizuojami. 4. Nauji metalai ir lydiniai (aliuminis) buvo taikomi main gamybai. 5. Pramonje ir ems kyje buvo naudojama chemija. Gaminami cheminiai pluotai, plastmas, mineralins tros. 6. Iaugo automobili pramon. 7. Atsirado galimyb naudotis telefonais, radijo aparatais, lankyti kino teatrus. KRIZ: Katastrofikai sumajo pramons gamyba, ems kio gamyba nusmuko, dideli sunkum patyr bankinikai/dvarininkija, padaugjo bedarbi. BLOGIAUSIA padtis buvo (JAV), VOKIETIJOJE. Eksporto sumajimas vert mainti ir import. Klestjimo metais JAV vyriausyb beveik visikai nesikio kin gyvenim. Kriz rod, kad kapitalizmas nebegali isilaikti privaios iniciatyvos laisvs pagrindu. Ieitis galjo bti tik valstybinis ekonomikos ir socialini santyki reguliavimas- ETATIZMAS. Valstybs lomis buvo finansuojami didelio masto vieieji darbai, valstyb ved kain bei darbo umokesio kontrol.

7 tema (Faistin Italija)


Faina valdios simbolis. (Virb ryullis su smeigtu kirvuku Faist enklas, reiks vienyb, jg, teisingum. Faizmas krsi, kai vyko socialins, ekonomins problemos, jos sukl

demokratins valdymo sistemos kriz: partij nevieningumas. Faizmas atsirado Italijoje. Faistai aikina, kad blogybi prieastis yra demokratin valdymo sistema, sudaranti slygas reiktis egoizmui, vaidams. Visuomen privalo bti vieninga, o j suvienyti galima tik vedant diktatr ir TIKINT VADU. Valstyb ir nacija faist ideologijoje yra didiausios vertybs. Visi faistai pabrdavo savo tautos iskirtinum. Faistai adjo sudaryti tvirt vyriausyb, vesti tvark. 1921 m. Italijoje susikr komunist partija. 1921 m. faistai pasiskelb partij. Jos vadas buvo DUE B. Musolinis. Parlamentiniu bdu faistai valdios gauti negaljo. 1922 m. Spalio 27 d. I neapolio Romos link pajudjo faist smogikai. 1922 m spalio 29 d. Karalius Viktoras Emanuelis III paved Musoliniui suformuoti vyriausyb. 1924 m. rinkimus laimjo faistai. Gavs valdi Musolinis pradjo griauti demokratin santvark. Musolinis dar padar: 1. Apribotos parlamento teiss. (Pats du leido statymus) 2. Udraustos politins partijos. 3. steigtas ypatingasis teismas valstybei ginti. (teisjai, valdininkai buvo tik faistai) 4. Sunaikinta mafija. Faistai stengsi pagerinti alies ekonomin padt, dl to skatino gamyb, ribojo import, daug l buvo skiriama keliams tiesti. Visa tai skatino pramons augim. Daug moni gavo darb, valstyb rm daugiavaikes eimas, socialiai remtini vaikai gavo knyg, maisto.

8 tema (JAV: klestjimas, kriz, naujasis kursas)


Klestjimo metais (1922 1929) JAV valdia beveik nereguliavo kins veiklos.

1929 m. Spalio mn JAV prasidjo ekonomin kriz. Bankrutavo daug pramons gamykl, buvo daug bedarbi, kurie negavo paalp i valstybs. Prezidento H. Huverio priemons veikti kriz: 1. Valstybs lomis statyti tiltai, tiesti keliai. 2. Sumainti mokesiai. 3. Atmestas pasilymas mokti valstybines paalpas bedarbiams F. Ruzveltas paskelb naujj kurs. Jo vyriausyb ved: 1. Griet kontrol bankams 2. Nustat siningos konkurencijos taisykles pramonje bei prekyboje 3. Laikin kain kontrol. 4. Iplsti vieieji darbai. (finansuojami i valstybs biudeto) 1934 1939 m. Ruzvelto iniciatyva JAV kongresas prim: DARBO apribojim, MINIMAL atlyginim, VESTOS nedarbo paalpos, aprpinimas pensijomis. Naujojo kurso priemon padar lemting poveik tolesnei amerikiei visuomens raidai ligi pat i dien. Sausasis statymas vestas 1920 m. Draud gaminti alkoholinius grimus.

9 tema ( DB ir Pranczija tarpukario metais)


Pranczija ir DB klimpo skolas JAV po I pasaulinio karo. Vokietija nutrauk reparacij mokjim. PRANCZIJA: kilo maisto produkt kainos, blogjo finansin padtis, buvo daug uvusij,

negalij. 1920 m. - susiformavo komunist parija, komunizmo baim lm spartesn socialin reform vykdym. Faistai neturjo daug alinink. 1936 m. Komunist, socialist ir radikal partijos sudar LIAUDIES FRONT, kuris parlamente gavo bals daugum (Reformos: 40 val.darbo per savait, pakelti atlyginimai, suvalstybintas centrinis bankas, dalis karins priemons) DB: prarado didel savo karo laivyno dal, atsiskyr Airija. Komunist partija neturjo daug alinink, bet galinga jga pasidar DARBO PARTIJA LEIBORISTAI (j pasisekimo prieastis yra: vesta visuotin rinkim teis visoms lytims, nuo 21 met. Pagrindiniai j prieai KONSERVATORIAI. 1924 m. leiboristai suformavo vyriausyb, bet po 9 mn. Laimjo konservatoriai, bet j valdymo metu DB pirm kart teko importuoti akmens anglis, nes nedirbo visos gamyklos, dl to 1929 m. vl irinkti leiboristai. 1931, 1935 m. parlamento rinkimus laimjo konservatoriai, jie plt ekonomikos reguliavim. 1919 m. Sausio mn paskelbta nepriklausoma Airijos respublika. Prezidentas: E. De Valera. Anglija tuo buvo nepatenkinta, dl to airijoje kilo parizanins kovos, kurioje pasiymjo IRA (AIRIJOS RESPUBLIKON ARMIJA) 1921m. Gruodio mn. Anglai pripaino Airij savarankik valstybe.

10 tema (Vokietija 1919 1932 m. Veimaro Respublika)


1918 m. Vokietijoje kilo revoliucija. Atsisakytas sosto kaizeris Vilhelmas II. Priimti nauj Vokietijos konstitucij, pasirinkti politin santvakr turjo NACIONALINIS SUSIRINKIMAS. Naujasis parlamentas posdiavo Veimare, ten priimta konstitucija (Aukiausia statymus leidiania institucija tapo parlamentas: j sudar 2 rmai. 1. Tiesiogiai renkamas Reichstagas. 2. emi atstov sudarytas Reichsratas. Valdios piramids virnje buvo prezidentas (7 metams

j rinko tauta), jis buvo vyriausiasis kariuomens vadas ir galjo paleisti Reichstag, skyr Reichskancler. Ratifikuoti patvirtinti. Nacionalinis susirinkimas RATIFIKAVO versalio taikos sutart, o tai piktino daugel gyventoj. Puas smokslinink padarytas valstybs perversmas arba mginimas j vykdyti. 1919 m. Berlyne vyko ginkluotas darbinink sukilimas, kuriam vadovavo komunistai. 1920 m. Kovo 12 d. monarchijos alininkai vykd perversm, um Berlyn. Kancleriu pasiskelb V. Kapas. 1922 m. blogjo ekonomin padtis, Pranczija ir Belgija um RRO srit, buvo didel infliacija, marks valiuta buvo neapibrta, darbininkai kent nepritekli, bad. 1919 m. susikr VNSDP 1923 m. VNSDP neskmingai band daryti pu Bavarijoje. Hitlerio tikslas demokratins santvarkos sunaikinimas Per kriz buvo sudaryta NAUJOJI VYRIAUSYB, vadovaujama Vokiei liaudies partijos lyderio G. trezemano, pakeit politik. (Isprsta Rro problema, Mark tapo tvirta valiuta, pradjo kilti gamyba, sumajo bedarbi) VNSDP (A. Hitlerio vadovaujama Vokietijos nacionalsocialist darbinink partija). Bdinga: ovinizmas, antisemitizmas. 1920 m. Partijos programa skelb: ydams atimti pilietyb, atgauti kolonijas, lygi teisi vokiei tautai, siviepatauti Europoje Jie aikino, kad karas yra natrali ilikimo bsena. Hitleriui ydai buvo vis neigiam visuomens reikini, vis blogybi emje prieastis. Hitleris para knyg Mano kova VNSDP leido propagandini pair laikrat Tautos stebtojas SA smogik briai, kuri paskirtis jga ginti partijos reikalus (rudmarkiniai) SS Hitlerio asmenin gvardija

11 tema (Nacionalsocialist atjimas valdi)


Pagerinti daugelio vokiei gyvenim buvo tikta, kad Hitleris labiausiai tinka. Hitleris adjo: isprsti visas problemas, duoti darbo, duonos,sustiprinti ir iauktinti Vokietij. 1930 m. Prezidentas paleido reichstag ir nauji rinkimai atne skm komunistams ir nacistams (pakilo i 9 vietos 2) 1932 m. vl paleistas parlamentas. VNSDP tapo stipriausia parlamento parija. H. Gringas tapo reichstago pirmininku.

1933 ,. Sausio 30 d. prezidentas P. Hindenburgas paved A.Hitleriui suformuoti vyriausyb, paskirdamas j reichskancleriu. 1933 m. Vasario 27 naciai padeg Reichstag ir kalt suvert komunistams 1933 m. Kovo 5 d. A. Hitleris pareikalavo paleisti Reichstag. vyko nauji rinkimai. 1933 m. Kovo 23 d. priimtas Tautos ir valstybs skurdios padties likvidavimo statymas, kuris iplt kanclerio ir vyriausybs galiojimus. 1934 m. mirus prezidentui, prezidento ir kanclerio postai buvo sujungti. Hitleris tapo ir armijos vadovu Hitlerio suformuota vyriausyb buvo koalicin: J sudar VNSDP, artimos Vokiei liaudies partijos ir Plieno almo atstovai. Iki nauj rinkim, laikas buvo inaudotas politiniams prieininkams sutriukinti. Po rinkim nacistai Vokietijoje pradjo kurti diktatr. Udraustos visos partijos (netgi giminingos), ydai atleisti i darb, inyko nefaistin spauda. Naci diktatra rmsi vienpusika propaganda ir iauria prievarta.

12 tema (Treiasis Reichas)


valdi atj nacionalsocialistai sukr gestap - slaptj valstybs policij ir SD valstybs saugumo tarnyb. 1934 m. Birelio 30 nakt SS briai iud SA vadus, kurie net netar, u k yra audomi. i naktis buvo pavadinta ilgj peili. Fiureriui atrod, kad SA vadai veikia pernelyg nuo jo nepriklausomai. 1935 m. ileistas statymas, kuris siek garantuoti vokiei garbs ir kraujo apsaug. Juo miri santuoka buvo paskelbta nusikaltimu. 1938 m. Lapkriio 9 - 10 vyko didiausias yd pogromas, pavadintas Kritolo naktimi

1933 m. Vokietija istojo i Taut Sjungos 1934 m. pradtas kurti karo laivynas, kariuomen, tankai. 1935 m. vesta karo prievol. 1936 m. Hitleris sak ygiuoti Delimitrizuota Reino zon ir j uimti, o tai buvo iurktus taikos sutarties paeidimas. Hitleriui atjus valdi, antisemitizmas tapo oficialia valstybs politika. Prasidjo negailestingas yd persekiojimas. Arijas vokietis buvo ikeltas ne tik aukiau yd, bet ir aukiau kit taut. Hitleris tikino, kad vokieiai, sergantys psichikai negals turti vaik Neabotas teroras, savival sukl emigracijos bang. Bgo dauguma ydai. Sutriukintos socialdemokrat, komunist partijos bei kitos organizacijos, galjusios sukelti pasiprieinim. Valdant nacistamas daug moni gavo darb ir sidarbino karinse lktuv, tabk ir t.t. gamyklose, atgijo Vokietijos miestai, gamyklos. Vokieiai buvo dkingi Hitleriui u suteikt pragyvenimo altin, atkurt Vokietijos didyb.

13 tema (Antidemokratiniai judjimai ir autoritarizmas Europoje. Pilietinis karas)


Pasibaigus pasauliniam karui buvo ios problemos: kiniai sunkumai, infliacija, parlamentuose vykdavo nesibaigiantys ginai. Prie buruazin demokratij kovojo komunistai, kuri veikla kl baim pasiturintiems gyventojams. Buruazija reikalavo tvirtos jgos. Ta jga galjo bti faizmas, o jam palankios aplinkybs buvo po pasaulinio karo atgims jgos garbinimas ir polinkis nesutarimus sprsti prievarta. Visiems faistams buvo bdingas ANTIKOMUNIZMAS, bet ne visoms ANTISEMITIZMAS. 1926 m. Gegu maralas J. Pilsudskis vykd perversm Lenkijoje ir tapo diktatoriumi. 1920 m. autoritarin santvarka egzistavo Vengrijoje. 1926 Portugalijoje 1929 Jugoslavijoje.

1931 m. stiprjant judjimui prie monarchij, Ispanija paskelbta Respublika. 1933 m. Parlamento rinkimuose daug viet gavo katalik partija 1936 m. Palamento rinkimuose daug viet gavo i respublikon, komunist, socialist sudarytas Liaudies Frontas. 1936 m. (iki 1939 m. Balandio 1 d.) Ispanijoje prasidjo kariuomens maitas. 1939 m. Vasario mn frankininkai um Katalonij, respublikos pralaimjimas buvo neivengiamas. Ir tais paiais metais, frankininkai be mio um Madrid. Mait pradjo falangininkai. Vadas F. Frankas. J prieai buvo RESPUBLIKA, jinai buvo nevieninga ir vyriausyb danai keitsi. Pilietinis karas buvo iaurus. Frankistus parm Italija ir Vokietija- siunt ginklus, karo veiksmuose dalyvavo j aviacija ir savanoriai kariai. Respublikos vyriausyb rm SSRS siunt ginklus, tankus, patarjus. NESIKIIMO POLITIKOS LAIKSI DB, PRANCZIJA ir JAV. Politin kar laimjo Frankas ir sigaljo Franko diktatra. Frankas buvo valstybs ir vyriausybs galva, tvirtino statymus, skyr ministrus, karininkus, vyskupus. Taiau bdamas katalikas, jis nepiknaudiavo valdia, nesisteng pralobti. Vienintel legali partija buvo FALANGA, bet Frankas prijung kitas deinisias jgas. Daug takos turjo Katalik banyia, kuri smerk antisemitizm.

17 tema (Lietuva parlamentarizmo laikotarpiu)


Rinkimuose I seim daugiausia bals gavo Krikioni demokrat blokas (krikdemai, kinink sjunga, darbo federacija) PREZIDENTAS KRIKDEMAS A. Stulginskis. ( 1922 1923 m. I seimas) 1923 - 1926 II seimas. Absoliui daugum gavo krikioni blokas. Prezidentas A. Stulginskis. Vyriausybei reikjo sprsti problema: dertis su vakar Europos valstybmis dl Klaipdos krato ir tsti ems kio reform. Per vis Krikdem valdymo laikotarp galiojo karo padties sakymas, bet jie buvo kritikuojami dl perdto Katalik banyios rmimo, vykdomos vietimo reformos. Didiausi prieai Valstieiai liaudininkai. 1923 m. Sausio 15 sukilliai eng Klaipd. 1924 m. Gegus 8d.Paryiuje buvo pasirayta Klaipdos krato perdavimo Lietuvai konvencija. Klaipdai suteikta teis turti savo valdios organus: Seimel (3 metai kadencija), kuris galjo

leisti vietos statymus ir direktorij vykdomj valdi. Gubernatorius turjo teis paleisti seimel. Lietuvi ir Vokiei pripaintos oficialiomis krto kalbomis. 1926 m. 1927 m. III seimas. Vyriausyb buvo suformuota VALSTIEI LIAUDININK, SOCIALDEMOKRAT ir TATINI MAUM koalicijos pagridnu. Lenkams buvo leista steigti daug mokykl. Prezidentas K. Grinius (Liaudininkas). Buvo panaikinta karo padtis, i kaljimo paleisti politniai kaliniai.

(TOTALITARINS, DIKTATROS, DEMOKRATINS valstybs)


Totalitariniai reimai: Italija, Vokietija, SSRS. Diktatros, autoritariniai reimai: Ispanija, turkija, Graikija, Albanija, bulgarija, Jugoslavija, Rumunija, vengrija, Austrija, Lenkija, Lietuva, Latvija, Estija. Demokratins valstybs: Pranczija, veicarija, Belgija, Olandija, Liuksemburgas, DB, Airija, Danija, Norvegija, vedija, ekoslovakija

18 tema (Lietuva autoritarinio valdymo metais)


Tautinink lyderiai (A. Smetona ir A. Voldemaras)lavirav tarp krikdem ir socialdemokrat, nebeturjo progos uimti svarbi Vyriausybs post. Spaudoje tautininkai pageidavo suteikti daugiau valdios prezidentui, simpatizavo monarchijai, prietaravo tam, kad valsybs l ikimas yra pavestas partijoms, kurios atstovauja tik tam tikr tautos dal, o ne visai tautai. 1926 gruodio 16- 17 d. vyko tautinink (ir krikdem) perversmas. Perversmininkai i kaljimo paleido V. Grigalin-Glovack ir P.Plechavii (jis tapo vyriausiuoju perversmo vadu, laikinuoju Lietuvos diktatoriumi) Gruodio 17 d. M. Sleeviiaus ministr kabinetas atsistatydino, gruodio 18d. K. Grinius atsisak prezidento pareig. Patvirtintas naujas ministr kabinetas, vadovaujamas A. Voldemaro. 1927 m. Balandio 12 d. valstiei liaudinink, socdem, tautini maum atstovai Seime pareik nepasitikjim A. Voldemaro Vyriausybei. 1928 m. Gegus 15 KONSTITUCIJA Paskelb Prezidentas A. Smetona. Prezidentas galjo leisti statymus, skirti Vyriausyb, vesti valsybje karo padt, paleisti seim.

1931 m. Semtona paskelb, kad alies prezident rinks i ypatingj tautos atstov 1938 m. KONSTITUCIJA Prezidentas tapo pagrindinis ir vienintelis statym leidjas, galjo bet kada paleisti seim, tvirtinta asmenin Smetonos valdia. 1927 m. Varniuose kurta koncentracijos stovykla, rengtos darbo stovyklos (1937 -Dimitrave ir 1940 Pabradj) ten patekdavo u komunistin veikl. 1936 m. Smetona paskelb Draugij statym po kurio liko tik Lietuvi tautinink sjunga ir pogrindyje LKP 1935 m. kinink streikas 1936-1940 IV seimas. Daugum gavo tautininkai. (krikdemai ir liaudininkai sustabd savo laikrai leidim) 1934m- sudaryta Baltijos ali santarvs ir bendradarbiavimo sutartis(dl tarimosi usien io reik. Savivaldybes galjo rinkti asmenys nuo 24 met Per vis Smetonos valdymo laikotarp iliko karo padtis, kad bt skminga opozicijos slopinimo priemon. Didiausia usienio politikos problema- santykiai su Lenkija (dl Vilniaus). Lietuvai tarpukariu buvo labai svarbs ryiai su Vokietija (Vokietijai reikjo, kad Lietuva likt nepriklausom ir Rytprsiai nebt i vis pusi apsupti Lenkija. Taip pat santykiai su SSRS buvo labai svarbs. SSRS pripaino lietuvos suverenum, susilaikyti nuo bet koki agresijos veiksm. Taip pat buvo svarbs santykiai su Baltijos alimis

19 tema (Lietuvos laimjimai tarpukario metais)


EKONOMIKA: vyravo ems kis, vykdyta ems reforma, lin auginimas ir gyvulininkyst sudar puse eksporto pajam. Spariai pltojama pramon. Didiausia pramon buvo Kaune METALO APDIRBIMO MON. Pirmaeilis Lietuvos rpestis buvo eksporto didinimas, jai pavyko prasimuti pasaulin rink. Pagrindin prekybos partner buvo Vokietija, bet nuo 1934 m. Tapo DB. 1927m. sikr Pieno centras 1938 m. atidaryta pirmoji oro susisiekimo linija Kaunas Palanga Nuo 1926 m. i Kauno buvo transliuojamos radio programos visai Lietuvai. Nepriklausomybs metais spariai pltojosi transporto sistema, Klaipdos uostas buvo pleiamas ir gilinamas. Kaune rengta nauja automatin telefon stotis. VIETIMO SISTEMA: pradtos steigti naujos pradins mokyklos, moksleiviai baig 6 skyrius, galjo tsti moksl auktesnje mokykloje:gimnazijoje, progimnazijoje, realinje mokykloje. Buvo taip pat privai mokykl, kurias daugiausiai turjo vienuolynai, ten u moksl ir

egzaminus buvo imamas mokestis. Nuo mokesi buvo atleidiami valstybs tarnautoj/mokytoj vaikai. 1922 m. Kaune ikilmingai atidarytas Lietuvos universitetas (1930 m. Jis pavadintas Vytauto Didiojo vardu) 1940 m. jau atgavus Vilni, pradjo veikti Stepono Batoro universitetas 1931 m. Pradta leisti Lietuvikoji enciklopedija Krikionys demokratai leido laikrat Lietuvos rytas. Valstieiai liaudininkai Lietuvos inias Tautininkai Lietuvos aid KULTRINIS GYVENIMAS: Raytojai: B. Sruoga, emait, Maironis, V.M. Putinas, atrijos Ragana, I. einius, J. Aistis, B. Brazdionis, S.Nris Teatras: 1919 m. Kaune subr Tautos teatr tai buvo pirmasis Lietuvos valstybinis teatras (pastatytas pagal V.Dubeneckio ir M.Songailos projekt)1920 m. Kaune kurtas Valstybs teatras Direktorius L. GIRA, teatro reisierius ir meno vadovas B. Dauguvietis. 1931 m. steigtas iauli dramos teatras, kuris persikl klaipd. Nuo 1920 m. Pradjo veikti Operos teatras. 1920 gruoio 31 d. vyko pirmoji spektaklio Traviatos premjera. Buvo rengta Baleto studija, kur 1925 m. Buvo pastatyta Kopelija 1923 m. rengta Klaipdos konservatorija. 1928 m. vyko pirmoji Dain vent. 1935 m. kurtas valstybs radiofono simf.orkestras. DAIL: 1920 m. A. muidzinaviius atgaivino Dails draugij. 1920 m. steigti pieimo kursai, kuriuos ved A. Vienoinskis (1922 pavadinti meno mokykla) 1924 m. kurta A. Varno tapybos studija, nuo 1928 m. pradjo veikti J. Zikaro skulptros studija. 1925 m. Kaune pastatyta M. K. iurlionio galerija vadovavo P. Galaun. Skulptorius: P. Rima. SPORTAS:Aktyviai veik Lietuvos fizinio lavinimo sjunga (LFLS). 1924 m. steigta Lietuvos sporto lyga. 1938 m. Kaune vyko pirmoji tautin olimpiada. 1934 m. Kaune pastatytas Kno kultros rmai. 1939 m. pastatyta HAL ir tais paiais metais Lietuva laimjo Europos krepinio pirmenybes.

20 skyrius (Nepriklausomos Lietuvos visuomen)


I Lietuvos pasitrauk daug rus, yd buvo neapsakomai daug, bet j majo dl emigracijos ir nedidelio gimstamumo, vokiei skaiius iaugo prijungus Klaipdos krat. Taip pat buvo gausi lenk bendruomen. Labai nedaug buvo karaim, totori, latvi, baltarus.

Lietuva buvo tipikas ems kio kratas. Kai Lietuv paliet kriz, buvo daug ieivi, buvo daug bedarbi (nedarbo lygis iaukdavo iem, kai bdavo sustabdytos statybos) Kasdieninis Lietuvos moni gyvenimas nepriklausomybs metais ymiai pasuko teigiama linkme. Kaune pastatyta daug daugiabui, kito moni mityba, pasikeit apranga,, Kaune iplstas telefon tinklas, higiena ir medicinos inios kilo, smarkiai pagerjo susisiekimas.