19

Dinamika
2 lentel. Materialaus tako slenkamojo ir sukamojo judjimo dinamikos formuli
palyginimas
Slenkamasis judesys (tiesiaeigis) Sukamasis judesys (r tako atstumas iki aies)
Mas m
Judesio kiekis p = mv.
Jga
t d
dp
F = ,
kai m = const(v) a F m
t
m = =
d
dv
.
Tampriosios deformacijos jga
F = - k x,
ia x tampriosios deformacijos dydis,
k tamprumo koeficientas.
Jgos impulsas

= =
t
t t
0
d ) ( F p - p J
0
.
Darbas ) d ( s F =

A ,
kai jga pastovi A = (Fs).
Galia
t
A
G
d
d
= ,
kai F = const(t), G = (Fv).
Kinetin energija
m
p m
K
2 2
v
2 2
= =
Inercijos momentas
2
mr I =
Judesio kiekio momentas L = [r p] = I.
Jgos momentas
t d
dL
F r M = = ] [ ,
kai I = const(t)

M I
t
I = =
d
d
.
Jgos impulso momentas

= =
t
t t
0
d ) ( M L - L Z
0
.
Darbas

= d M A ,
kai jgos momentas pastovus A = M.
Galia
t
A
G
d
d
= ,
kai M = const(t), G =(M).
Kinetin energija
I
L I
K
2 2
2 2
= =

Gravitacins traukos jga
2
2 1
R
m m
F

= ,
ia = 6,6710
11
m
3
/kgs
2
- gravitacin konstanta, m
1
, m
2
- materiali kn mass, kuri
matmenys daug maesni u nuotol tarp j R.
Gravitacini traukos jg potencin energija
R
m m
U
2 1

= .
Treiasis Keplerio dsnis
3
2
3
1
2
2
2
1
b
b
T
T
= ,
ia T
1
, T
2
planet apsisukimo apie Saul periodai, b
1
, b
2
planet orbit didij
pusai ilgiai. Jeigu planetos juda apskritomis orbitomis, tai b
1
= R
1
, b
2
= R
2
, ia R
1
, R
2

orbit spinduliai.
20
20. Automobilis, kurio svoris 10
4
N, stabdomas sustojo po 5 s, per kurias jis, tolygiai
ltdamas, nuvaiavo 25 m. Rasti automobilio pradin greit ir stabdymo jg.
Sprendimas
Automobilis sustoja veikiamas trinties ir oro pasiprieinimo jgos F
tr
, todl
F
tr
= ma,
ia m - automobilio mas, a - stabdymo pagreitis. I formuls:
.
2
,
2
2
2
t
s
a
at
s
=
=
Tada automobilio stabdymo jga:
N). ( 2041
5
25 2
8 , 9
10 2
2
4
2
tr

= =
t
s
g
P
F
Automobilio judjimo greitis prie pradedant j stabdyti buvo v
0
, o tolygiai ltdamas
pagreiiu a, jis sustojo per laik t. Taigi
v = v
0
= at 0
ir
v (m/ s).
0
= = = =

= at
s
t
t
s
t
2 2 2 25
5
10
2
Ats.: F
tr
2041 N; v
0
= 10 m/s.
21. Kokia jga reikia stumti stovint ant bgi vagon, kad jis pradt judti tolygiai
greitdamas ir per 30 s nuriedt 11 m. Vagono mas 16 t, o pasiprieinimo jo
judjimui jga lygi 0,05 vagono svorio.
Sprendimas
Vagonas, kurio mas m, stumiamas jga F ir veikiamas pasiprieinimo trinties jgos
F
tr
= 0,05mg, juds tolygiai greitdamas pagreiiu a, jeigu
ma F F =
tr
.
I ia jga, kuria reikia stumti vagon:
.
tr
F ma F + =
Kadangi laikas t ir kelias s, kur vagonas judjo tolygiai greitdamas, yra inomi, tai
pagreitis, kuriuo judjo vagonas:
a
s
t
=
2
2
,
Sustaius a ir F
tr
iraikas, gauname jg, kuria reikia stumti vagon:
21
(N). 10 84 , 7 8 , 9 05 , 0
30
11 2
10 6 , 1 05 , 0
2
05 , 0
2
3
2
4
2 2

+ = + = g
t
s
m mg
t
s
m F
Ats,: F 7,8410
3
N.
22. 0,5 kg knas juda tiesiai, o jo nueitas kelias priklauso nuo laiko pagal dsn
s(t) = A - Bt + Ct
2
Dt
3
, ia B = 3 m/s, C = 5 m/s
2
, D = 1 m/s
3
. Rasti kno judesio kiek ir
jg veikiani kn pirmos sekunds pabaigoje.
Sprendimas
Kno judesio kiekis p:
p = mv,
Kno judjimo greitis v:
v =
d
d
s
t
B Ct Dt = + 2 3
2
,
taigi pirmos sekunds pabaigoje kno judesio kiekis bus:
( ) ( ) p m m
s
t
m B Ct Dt = = + = + = v =
d
d
(kg m s ).
-1
2 3 0 5 3 2 5 1 3 1 1 2
2 2
,
Jga, kuri veikia kn (i II Niutono dsnio):
F = ma.
Reikia surasti kno judjimo pagreit:
a
s
t
C Dt = =
d
d
2
2
2 6 ,
Taigi jga, kuria bus veikiamas knas pirmos sekunds pabaigoje:
F = m(2C - 6Dt) = 0,5(25 - 611) = 2 (N).
Ats.: p = 2 kgms
-1
; F = 2 N.
23. Knas, kurio mas 0,2 kg svyruoja pagal dsn s(t) = Asin t, ia A = 5 cm, = rad/s.
Rasti kno judesio kiek ir jg F, kuri j veikia po t = 1/6 s nuo judjimo pradios.
Sprendimas
io udavinio sprendimas analogikas anksiau sprstam tik, iuo atveju, knas svyruoja.
Kno judjimo greitis:
. cos
d
) ( d
v t A
t
t s
= =
Kno judesio kiekis:
p m
s
t
Am t = = =

=
d
d
cos cos (kg m s ).
-1
0 05 0 2
1
6
0 026 , , ,
Kno pagreitis:
22
a
s
t
A t = =
d
d
sin
2
2
2
,
o, sustaius duotus dydius, apskaiiuojama kn veikianti jga:
F ma m
s
t
mA t = = = =

= =
d
d
sin sin
1
6
(N).
2
2
2 2 2
0 2 0 05 0 005 0 049 , , , ,
Ats.: p = -0,026 kgms
-1
; F = -0,049 N.
24. Kokio sunkio balast reikia imesti i tolygiai besileidianio aerostato, kad jis pradt
tuo paiu greiiu tolygiai kilti. Aerostato sunkis su balastu 1,610
4
N, o aerostato
keliamoji jga 1,210
4
N. Oro pasiprieinim laikyti pastoviu.
Sprendimas
Kadangi aerostatas leidiasi pastoviu
greiiu, tai keliamosios F
k
,
pasiprieinimo F
p
ir aerostato su
balastu P jg suma (10a pav.) turi
bti lygi nuliui, t.y.
F
k
+ F
p
+ P = 0.
Kadangi aerostatas juda abiem
atvejais vertikaliai tai jg vektorius
galima keisti j atitinkamomis
projekcijomis, t.y.
F
k
+ F
p
- P = 0
Kad aerostatas pastoviu greiiu kilt,
skaitant, kad aerostato sunkis bus
sumaintas dl imesto balasto P
B
(10b pav.)
F
k
+ (P - P
B
) + F
p
= 0.
Pakeitus vektorius j projekcijomis
F
k
- (P - P
B
) - F
p
= 0.
Sudjus abi skaliarines lygtis
F
k
+ F
p
- P + F
k
- (P - P
B
) - F
p
= 0
ir gaunam ireik P
B
gauname
P
B
= 2(P - F
k
) = 2(1,610
4
- 1,210
4
) = 8000 (N).
Ats.: P
B
= 8 kN.
10 pav.
P
F
p
F
k
a)
F
k
F
p
P- P
B
b)
23
25. Ant silo pakabintas 10 N svarstis. Rasti silo tempimo jg, jeigu svarstis: 1) keliamas
5 m/s
2
pagreiiu; 2) leidiasi 7 m/s
2
.
Sprendimas
Paymsime kno sunk P = mg, silo
tempimo jgas T
1
, T
2
ir kno judjimo
pagreiius a
1
, a
2
atitinkamai.
Uraome kno judjimo dinamikos
lygt:
T + P = m a
Kadangi silo tempimo ir svorio jg, o
taip pat kno judjimo kryptys
kolinearios, tai vektorius galima pakeisti
j projekcijomis.
Pirmuoju atveju (11a pav.) svarstis,
tempiamas silo jga T
1
> P, todl jis
kyla vertikaliai pagreiiu a
1
:
T
1
P = m a
1
.
Ireikus T
2
ir staius vertes gauname:
T
1
= P + m a
1
= mg + m a
1
= m(g + a
1
) = N. 1 , 15 )
8 , 9
5
1 ( 10 ) 1 ( ) (
1
1
= + = + = +
g
a
P g a
g
P
Antruoju atveju (11b pav.) svarsio sunkis yra didesnis u tempimo jg P > T
2
, todl
leidiasi emyn pagreiiu a
2
:
P T
2
= m a
2
.
T
2
= P m a
2
= mg - m a
2
= m(g - a
2
) = N. 86 , 2 )
8 , 9
7
1 ( 10 ) 1 ( ) (
2
2
= = =
g
a
P a g
g
P
Ats.: a) T
1
= 15,1 N; b) T
2
= 2,86 N.
26. Du svarsiai P
1
= 20 N ir P
2
= 10 N sujungti silu, kuris permestas per labai lengv
skridin. Rasti pagreit, kuriuo juda svarsiai ir silo tempimo jg.
Sprendimas
Kadangi P
1
> P
2
, tai pirmasis svarstis leisis, o
antrasis kils tuo paiu pagreiiu a (12 pav.).
Atsivelgdami, kad silo tempimo jga vienoda
abiejose skridinio pusse ir skridinys netakoja
svarsi judjimo (labai lengvas skridinys reikia,
kad jo inercijos momentas lygus nuliui, t.y.
skridinys nesukuria jg momento), i II Niutono
dsnio:
P + T = ma.
Atsivelgus, kad silo tempimo jgos tiek, pirmam,
11 pav.
12 pav.
a
2
a
1
P
P
T
2
T
1
a) b)
a
T
2
T
1
P
2
P
1
24
tiek antram svarsiui, iuo atveju, yra vienodos, t.y. T
1
= T
2
= T, kiekvienam svarsiui
atskirai uraome lygtis:
P
1
T = m
1
a, (1)
T P
2
= m
2
a. (2)
Sudjus ias lygtis, randama svarsi judjimo pagreiio iraika:
P
1
T + T P
2
= m
1
a + m
2
a,
P
1
P
2
= (m
1
+ m
2
) a,
.
2 1
2 1
m m
P P
a
+

=
Kadangi m
1
= P
1
/g ir m
2
= P
2
/g, tai staius pagreiio iraik:
( ) ( )
). (m/s 27 , 3
10 20
8 , 9 10 20
2
2 1
2 1
=
+

=
+

=
P P
g P P
a
I (1) arba (2) lygi galima rasti silo tempimo jga. Pasirinkime (1) lygt:
( )
N). ( 33 , 13
2
2 1
2 1
2 1
2 1 1
1 1 1
=
+
=
+

= =
P P
P P
P P
g P P
g
P
P a m P T
Ats.: a = 3,27 m/s
2
; T = 13,33 N.
27. Knas pradeda liauti nuoulnia ploktuma, kurios kampas su horizontale = 45
0
.
Nuliaus s = 36,4 cm nuotol, jis gyja v = 2 m/s greit. Kam lygus trinties faktorius k?
Sprendimas
Sprendiant io tipo udavinius labai svarbu
tiksliai nubrti brin (13 pav.). Pirmiausiai
pieiama nuoulnioji ploktuma, kurios
kampas turi bent apytikriai atitikti uduot
slygoje. Ant nuoulnios ploktumos
pieiamas staiakampis taelis, i kurio centro
vertikaliai emyn briamas kno sunkio
vektorius P. I to paties tako briami du
tarpusavyje statmeni vektoriai, i kuri
vienas, sakykim F
1
, lygiagretus nuoulniajai
ploktumai, o kitas, sakykim F
2
, jai
statmenas . Be to, labai svarbu, kad i
vektori ilgiai tiksliai atitikt vektoriaus P
projekcij lygiagrei ir statmen nuoulniai
ploktumai kryptis ilgius. Tik tiksliai
nubraiius iuos vektorius galima pamatyti, kuris kampas tarp j atitinka nuoulniosios
ploktumos nuolydio kamp , taigi, teisingai apskaiiuoti vektori F
1
ir F
2
dydius.
Ploktumos reakcijos jgos N vektoriaus pradia briama nuo nuoulniosios ploktumos
paviriaus, statmenai jam, o N ilgis turi sutapti su vektoriaus F
2
ilgiu, bet prieingos
13 pav.
v
F
tr
N
F
1
P
F
2

25
krypties. Trinties jgos vektoriaus F
tr
pradia turi sutapti su N pradia, o jo kryptis
prieinga taelio judjimo krypiai ir sutampanti su nuoulnija ploktuma.
Udavinio slygoje pasakyta, kad, nuliaus nuotol s, knas gijo greit v. Taigi, knas
nuoulnia ploktuma liau tolygiai greitdamas. Atsivelgiant pastarj ivad ir
remiantis II Niutono dsniu, uraoma kno judjimo dinamikos lygtis:
F
1
+ F
tr
= m a.
Kadangi vektori F
1
ir F
tr
kryptys prieingos, tai uraant i lygt vektori
projekcijomis, gaunama:
F
1
F
tr
= m a.
ioje lygtyje neinomi nei F
1
ir F
tr
, nei m ir a. Uraomos i dydi iraikos:
F
1
= P sin = mg sin,
F
tr
= N k = F
2
k = Pk cos = mgk cos,
s
a
2
v
2
= ,
kurias sustaius lygt, gaunama:
mg sin - mgk cos = m
s 2
v
2
: mg cos

cos 2
v
tg
2
gs
k = .
staius vertes, apskaiiuojamas dinamins trinties faktorius:
. 21 , 0
45 cos 364 , 0 8 , 9 2
2
45 tg
0
2
0
=

= k
ia reikt pastebti, kad statins (arba rimties) trinties faktorius bt randamas i
slygos: F
tr
= F
1
. iuo atveju gaunama Amontonso (Amontons) iraika:
mg cos = mg sin ,
= tg.
Ats.: k = 0,21.
28. Labai lengvas skridinys tvirtintas dviej nuoulni ploktum, kurios su horizontale
sudaro kampus = 30
0
ir = 45
0
, virnje. Vienodo 10 N sunkio svarsiai sujungti
silu, kuris permestas per skridin. Rasti pagreit, kuriuo juda svarsiai ir silo tempimo
jg. Svarsi trinties nuoulni ploktum faktoriai k
1
= k
2
= 0,1, skridinio trinties
neskaityti.
Sprendimas
is udavinys apjungia 26 ir 27 udavinius. Vl, kaip ir 27 udavinio sprendimui, btinas
teisingas brinys, kuris braiomas naudojant bd jau aprayt tame udavinyje, tik, iuo
atveju, svarsiai sujungti permestu per skridin silu (14 pav.).
Kaip ir 26 udavinyje, kiekvienam svarsiui atskirai uraomos dinamikos lygtys:
26
Nors svarsiai yra vienodo sunkio P
1
= P
2
= P (arba m
1
= m
2
= m), nuoulnij
ploktum polinkio kampai yra skirtingi: antrasis svarstis guli ant didesnio polinkio
ploktumos, todl jo sunkio jgos P
2
projekcija F
2
krypt, lygiagrei tai nuoulniai
ploktumai bus didesn u atitinkam pirmojo svorio P
1
projekcij F
1
. Taigi, veikiama
antrojo svarsio, sistema slinks dein ( pav.). Kiekvienam svarsiui paraomos
dinamikos lygtys:
T
1
- (F
1
+ F
tr1
) = m
1
a
1
,
F
2
- (T
2
+ F
tr2
) = m
2
a
2
.
ias lygtis statome jg iraikas:
F
1
= P
1
sin ,
F
2
= P
2
sin ,
ir
F
tr1
= k
1
N
1
= k
1
G
1
= k
1
P
1
cos ,
F
tr2
= k
2
N
2
= k
2
G
2
= k
2
P
2
cos .
Gauname
T
1
- (P
1
sin + k
1
P
1
cos) = m
1
a
1
, (1)
P
2
sin - (T
2
+ k
2
P
2
cos) = m
2
a
2
.
(2)
Kadangi abu svarsiai sujungti netsiu silu, tai silo tempimo jgos bus lygios
T
1
= T
2
= T ir svarsi judjimo pagreiiai nuoulnij ploktum kryptimis bus taip pat
vienodi, t.y. a
1
= a
2
= a. ias lygtis sudj gauname pagreiio iraik:
T
1
- (P
1
sin + k
1
P
1
cos) + P
2
sin - (T
2
+ k
2
P
2
cos) = m
1
a
1
+ m
2
a
2
,
cos cos sin - sin
2 1
2 2 1 1 1 2 2 1
m m
P k P k P P T T
a
+
+
=

14 pav.
T
2
T
1
v
N
2
F
2
P
2
G
2

F
tr1
N
1
F
1
P
1
G
1

F
tr2
27
( ) ( ) [ ]
,
cos sin cos sin
2 1
1 1 2 2
m m
g k m k m
a
+
+
=

( ) ( )
( ). m/s 243 , 0
2
cos cos sin sin
2
=
+
= g
k
a

Silo tempimo jgos iraik galima gauti i pirmos lygties atmus antrj arba staius
pagreiio sprendin pirmj arba antrj lygt. Atimkime i pirmos lygties antrj:
T
1
- (P
1
sin + k
1
P
1
cos) - P
2
sin + (T
2
+ k
2
P
2
cos) = m
1
a
1
- m
2
a
2
,
2T - P
1
(sin + k
1
cos) - P
2
(sin - k
2
cos) = 0 ,
( ) ( )
( )
T
P k P k
T
k
m g
=
+
=
+ +
=
1 1 2 2
2
2
599
sin + cos sin cos
sin sin cos cos
(N).


,
Ats.: a = 0,243 m/s
2
; T = 5,99 N.
30. Ant bgi stovi m
1
= 10 t vagonas, kuriame tvirtinta m
2
= 5 t patranka. Patranka
lygiagreiai bgiams iauna m
3
= 100 kg sviedin, kurio greitis atvilgiu patrankos
v
0
= 500 m/s. Rasti vagono judjimo greit v
x
tuojau pat po vio, jeigu: 1) vagonas prie
v nejudjo v
1
= 0; 2) vagonas judjo v
1
= 18 km/h greiiu, o patranka ov jo judjimo
kryptimi; 3) vagonas judjo v
1
= 18 km/h greiiu, o patranka ov prieinga jo judjimui
kryptimi.
Sprendimas
1) Remiantis judesio kiekio tverms dsniu uraome sistemos: vagonas-patranka-
sviedinys judesio kiek iki vio ir prilyginame sistemos judesio kiekiui po vio:
(m
1
+ m
2
+ m
3
)v
1
= (m
1
+ m
2
) v
x
+ m
3
v
0
.
Kadangi pirmuoju atveju vagonas iki vio nejudjo, tai:
(m
1
+ m
2
) v
x
+ m
3
v
0
= 0,
vagono judjimo greitis po vio:
v v (m/ s) = -12(km/ h).
x 0
=
+
=
m
m m
3
1 2
3 33 ,
Minuso enklas rodo, kad laikant sviedinio ilkimo krypt teigiama, vagonas judjo
kryptimi, kuri yra prieinga sviedinio judjimo krypiai.
2) Kadangi buvo iauta vagono judjimo kryptimi, tai sviedinio judjimo greitis
atvilgiu ems bus v
2
= v
1
+ v
0
. Tada i sistemos judesio kiekio tverms dsnio:
(m
1
+ m
2
+ m
3
)v
1
= (m
1
+ m
2
) v
x
+ m
3
v
2
,
(m
1
+ m
2
+ m
3
)v
1
= (m
1
+ m
2
) v
x
+ m
3
(v
0
+ v
1
).
28
Vagono judjimo greitis po vio:
( ) ( )
v
v v v
(km/ h).
x
1 0 1
1
=
+ + +
+
=
m m m m
m m
1 2 3 3
2
6
.Kaip matome vagono greitis v
x
> 0, taigi, jis juda pradine kryptimi tik maesniu
greiiu.
3) Kadangi buvo iauta kryptimi, kuri yra prieinga vagono judjimo krypiai, tai,
laikant patrankos sviedinio judjimo krypt teigiama, vagono greitis yra neigiamas, t.y.
v
1
< 0. Todl sistemos judjimo kiekio tverms dsnis bus uraomas taip:
- (m
1
+ m
2
+ m
3
)v
1
= (m
1
+ m
2
) v
x
+ m
3
(v
0
- v
1
).
Vagono judjimo greitis tuoj po vio:
( ) ( )
v
v v v
m
(km/ h).
x
1 0 1
1
=
+ +
+
=
m m m m
m
1 2 3 3
2
30
iuo atveju vagonas po vio taip pat juds ta paia, kaip iki vio, kryptimi, bet
didesniu greiiu.
Ats.: 1) v
x
= -12 km/h; 2) v
x
= 6 km/h; 3) v
x
= -30 km/h.
31. 980 N svorio sviedinys lekiantis 500 m/s greiiu lygiagreiai bgiams pataiko 10 t
vagon su smliu ir stringa jame. Kok greit gaus vagonas, jeigu: 1) vagonas iki
susidrimo nejudjo; 2) vagonas 36 km/h greiiu judjo sviedinio judjimo kryptimi;
3) vagonas 36 km/h greiiu judjo prieinga sviedinio judjimui kryptimi.
Sprendimas
Kadangi udavinio slygoje pasakyta, kad sviedinys stringa smlyje, tai tok susidrim
galime laikyti absoliuiai netampriu. Paymj sviedinio mas m
1
, jo greit v
1
, vagono
mas m
2
, jo greit v
2
, vagono greit po susidrimo v, uraysime judesio kiekio tverms
dsn absoliuiai netampriam susidrimui:
m
1
v
1
+ m
2
v
2
= (m
1
+ m
2
)v.
1) Kadangi vagonas nejuda, tai v
2
= 0. Vagono greitis po susidrimo:
v = v (m/ s) =17,82 (km/ h).
1
m
m m
1
1 2
01
01 10
500 4 95
+
=
+
=
,
,
,
2) Vagonui judant sviedinio judjimo kryptimi v
2
> 0. Taigi, vagono greitis po
susidrimo:
v =
v v
(m/ s) = 53,46(km/ h).
1 2
m m
m m
1 2
1 2
4
2
100 500 10 10
100 10
14 85
+
+
=
+
+
= ,
3) Jeigu vagonas juda prieinga sviedinio judjimui kryptimi, tai v
2
< 0, o lygtis bus:
m
1
v
1
- m
2
v
2
= (m
1
+ m
2
)v.
Vagono judjimo greitis:
29
v =
v v
(m/ s) = -17,82 (km/ h).
1 2
m m
m m
1 2
1 2
4 95

+
= ,
Ats.: 1) v = 17,82 km/h; 2) v = 53,46 km/h; 3) v = 17,82 km/h.
32. 20 g mass plieninis rutuliukas, krisdamas i h
1
= 1 m aukio ant plienins plokts, po
susidrimo atoka h
2
= 81 cm aukt. Rasti: 1) jgos impuls, kur gavo plienin plokt
smgio metu, 2) ilumos kiek kuris isiskyr smgio metu.
Sprendimas
Jgos impulsas, kur gavo plienin plokt yra lygus rutuliuko judesio kieki po p ir iki
smgio p
0
skirtumui p:
p p
0
= p = J.
Taigi, reikia surasti greit v
1
, kur, prie pat susidrim, gijo rutuliukas krisdamas i
aukio h
2
, ir greit v
2
, kur turjo rutuliukas tuoj po susidrimo su plokte, ir kuris imet
j aukt h
2
:
1 1
2 v gh = ,
2 2
2 v gh = .
stat ias iraikas, gauname:
J = ( ) ) v ( v
2 1
= m p ,
( )
2 1
2 h h g m J + = ,
( ) s) (N 168 . 0 81 , 0 1 8 , 9 2 02 , 0 = + = J .
ilumos kiek, kuris isiskyr smgio metu, galima rasti arba kaip rutuliuko potencini
energij iki ir po smgio skirtum, arba kaip rutuliuko kinetini energij prie pat smg
ir tuoj po smgio skirtum.
Sprendimas, kai isiskyrusios ilumos kiekis apskaiiuojamas i potencini energij
skirtumo yra paprastesnis:
Q = U
1
U
2
,
Q = mgh
1
mgh
2
= mg(h
1
h
2
)
Q = 0,029,8(1-0,81) = 0,0372 (J).
Ats.: J = 0,168 Ns; Q = 37,2 mJ.
33. Molekul, kurios mas m = 4,6510
-26
kg, judanti greiiu v = 600 m/s, kampu = 60
0
atsitrenkia indo sienel ir tokiu pat kampu atoka nuo jos, neprarasdama greiio. Rasti
jgos impuls, kur gauna indo sienel.
30
Sprendimas
Jgos impulsas J, kur gauna sienel molekulei
susiduriant su ja, yra lygus molekuls judesio
kieki prie ir po susidrimo skirtumui
(judjimo kiekio pokyiui p):
J = F = p,
ia F vidutin jga, kuria molekul veikia
sienut per vis sveikos su sienele trukm .
Paymj molekuls mas m uraome:
p = m

v
1
m v
2
= m v.
Kadangi molekul kampu susiduria su
sienele ir udavinio slygoje pasakyta, kad
dalels greiio dydis nepakinta (t.y.
v
1
= v
2
, tamprus susidrimas), tai greiio
projekcija lygiagreti sienelei v
y
nekeis, nei
savo krypties, nei dydio (15 pav.), todl ia
kryptimi dalels judjimo greitis (ir judjimo kiekis) nekis, o molekuls greiio projekcija
v
x
statmenoji sienelei keis savo krypt, bet turi nekeisti savo dydio. Molekuls greiio
pokytis x aies kryptimi dl susidrimo su sienele:
v
x
= v
x
(-v
x
) = v
1
cos - (- v
2
cos ),
v
x
= 2v
1
cos.
Taigi jgos impulsas, kuris suteikiamas sienutei:
J = 2mv
1
cos = 24,6510
-26
600cos 60
0
= 2,7910
-23
(kgms
1
).
Ats.: J = 2,7910
-23
kgms
1
.
34. 0,1 kg rutuliukas, krisdamas vertikaliai, atsitrenkia nuoulni ploktum ir stangriai
atoka neprarasdamas greiio. Ploktuma su horizontale sudaro 30
0
kamp. Jgos
impulsas, kuriuo veikiama ploktuma susidrimo take lygus 1,73 Ns. Po kiek laiko nuo
smgio ploktum rutuliukas pakils aukiausi trajektorijos tak ir kok didiausi
aukt jis pakils.
Sprendimas
udavin, kuria tai prasme, galima laikyti atvirkiu anksiau sprstam, kadangi duotas
jgos impulso, kuris suteikiamas nuoulnijai ploktumai, dydis, bet neduotas rutuliuko
pradinis greitis. Pasinaudoj ankstesnio udavinio sprendimu, i slygoje duotos jgos
impulso verts, galime surasti rutuliuko greit iki ir po susidrimo (16 pav.):
J = m v = 2mv
1
cos,
15 pav.

v
x
-v
x
v
y
v
2
y
x
v
y
v
1
31
cos 2
v
1

=
m
J
.
Suradus rutuliuko kritimo greit v
1
,
kadangi v
1
= v
2
, tuo paiu
surandamas ir rutuliuko atokimo
greitis. Toliau udavinys
sprendiamas taip pat, kaip kampu
horizont mesto kno atveju. Po
susidrimo horizontalia kryptimi
rutuliukas juds pastoviu greiiu v
x0
, o
vertikaliai tolygiai ltdamas, kai
pradinis greitis buvo v
y0
. Taigi,
rutuliukas kils kol:
v
y
= v
y0
gt = 0.
Laikas t, per kur rutuliukas pakils
didiausi aukt h:
,
cos2 v
v
2
y0
g g
t

= =
g m
J
t

cos2
cos 2

= ,
) ( 51 , 0
8 , 9 30 cos 0,1 2
cos60 73 , 1
0
0
s t =


= .
Didiausias auktis, kur pakils rutuliukas, matuojant nuo susidrimo tako:
( )
( ) ( )
( )
) ( 27 , 1
8 , 9 2 cos30 1 , 0 2
cos60 73 , 1
2 cos 2
2 cos
2
v
2
0
2
0 2
2
2 2
2
y0
m
g m
J
g
h =


=


= =

.
Ats.: t = 0,51 s; h = 1,27 m.
35. Du rutuliukai, kuri mass m
1
= 10 g ir m
2
= 20 g, juddami horizontaliai vienas prie kit
greiiais v
1
= 5 m/s ir v
2
= 2 m/s, susiduria. Laikant, kad susidrimas centrinis ir
absoliuiai tamprus, apskaiiuoti rutuliuk susidrimo deformacijos energij ir j greiius
v
1
' ir v
2
' po susidrimo.
Sprendimas
Pasirenkame, kad teigima kryptis sutampa su pirmojo rutuliuko judjimo kryptimi iki
susidrimo. Rutuliuk susidrimo deformacijos energij galima rasti laikant, kad
susidrimo momentu tamprios deformacijos dka rutuliukai labai trumpam momentui
sukimba, o j greiiai, tuo momentu, yra vienodi, kaip ir plastinio susidrimo metu.
Taigi, pirm rutuliuk susidrimo faz, kol pasiekiama maksimali j deformacija, galima
aprayti judesio kiekio tverms dsniu plastiniam smgiui:
16 pav.
v
y0
x
y

v
2
v
1

h
v
x0
32
m
1
v
1
+ m
2
(-v
2
) = (m
1
+ m
2
)v.
Abiej rutuliuku greitis v j maksimalios deformacijos momentu:
.
v v
v
2 1
2 2 1 1
m m
m m
+

=
Deformacijos energijos dydis bus lygus abiej rutuliuk kinetini energij iki susidrimo
sumos ir j kinetins energijos maksimalios deformacijos momentu skirtumui:
( ) ( )( )
( )
,
2
v v
2
v
2
v
2
v
2
v
2
v

2
2 1
2
2 2 1 1 2 1
2
2 2
2
1 1
2
2 1
2
2 2
2
1 1
m m
m m m m m m m m m m
E
+
+
+ =
+

+ =
( )
( )
( )
( )
) J ( 03 , 0
02 , 0 01 , 0 2
2 5 02 , 0 01 , 0
2
v v

2
2 1
2
2 1 2 1
=
+

=
+

=
m m
m m
E .
Norint rasti rutuliuk greiius po susidrimo, reikia rutuliuk sistemai urayti judesio
kiekio ir energijos tverms dsnius iki ir po susidrimo:
m
1
v
1
+ m
2
(-v
2
) = m
1
v
1
' + m
2
v
2
',
( ) ( )
2
' v
2
' v
2
v
2
v
2
2 1
2
1 1
2
2 2
2
1 1
m m m m
+ = + .
Isprend i lygi sistem surandame v
1
' ir v
2
' iraikas:
( )
) m/s ( 33 , 4
v v 2 v
' v
2 1
1 2 2 1 1
1

+
+
=
m m
m m
,
( )
(m/s) 67 , 2
v v v 2
' v
2 1
2 2 2 1 1
2

+
+
=
m m
m m
.
Po susidrimo, abu rutuliukai pakeiia judjimo krypt prieing, taiau pirmojo greitis
sumaja, o antrojo - padidja.
Ats.: E = 0,03 J; v
1
' = - 4,33 m/s; v
2
' = 2,67 m/s.
36. 2 t mass automobilis pastoviu greiiu kyla kaln, pakildamas 4 m kas kiekvien 100 m
kelio. Trinties faktorius lygus 8 %. Rasti: 1) darb, kur atlieka automobilio variklis 3 km
kelyje, 2) gali, kuri ivyst variklis, jeigu inoma, kad tas kelias buvo nuvaiuotas per
4 min.
Sprendimas
Automobilio variklio atliktas darbas bus lygus:
A = Fs
ia s = 3 km visas automobilio kelias, o F variklio traukos jga. Kadangi udavinio
slygoje pasakyta, kad automobilis juda pastoviu greiiu, tai (17 pav.):
33
F = F
2
+ F
tr
.
I brinio:
F
tr
= kN = kF
1
,
( ) ( )
s
h s
P F

-
2 2
1
= ,
s
h
P F

2
= .
ia h = 4 m automobilio
pakilimo auktis jam nuvaiavus
s = 100 m keli, k = 0,08
trinties faktorius.
Darbas kur atlieka variklis:
( ) ( )
( ) ( )

+ =

+ = + =
2 2
2 2
1 2

) ( h s k h
s
s
mg s
s
h s
kP
s
h
P s kF F A ,
A = 7,0510
6
J.
Galia, kuri ivysto automobilio variklis:
(kW) 4 , 29
60 4
10 05 , 7

= =
t
A
G .
Ats.: A = 7,0510
6
J, G 29,4 kW.
37. Rasti kokia galia reikalinga, kad 1 t mass automobilis, vaiuot pastoviu 36 km/h
greiiu: 1) horizontaliu keliu, 2) kaln, pakildamas po 5 m kas 100 m kelio, 3) to paties
nuolydio pakaln. Trinties faktorius lygus 0,07.
Sprendimas
Jeigu automobilis vaiuoja pastoviu greiiu, tai galia, kuri turi ivystyti variklis:
G = Fv,
ia F variklio traukos jga, v automobilio judjimo greitis.
1) Automobiliui judant pastoviu greiiu horizontaliu keliu, vienintel jga, kuri prieinasi
jo judjimui yra trinties jga. Taigi:
F = F
tr
,
F = kmg.
Tada variklio galia:
G = kmgv,
G = 0,0710009,810 = 6,86 kW.
17 pav.
F
N
F
t
F
2
F
1
P
h
s
34
2) Automobiliui pastoviu greiiu kylant kaln, pasinaudoj 35 udavinio sprendimu,
uraome variklio traukos jgos iraik:
( ) ( )

+ =
2 2

h s k h
s
mg
F .
Tada variklio galia:
( ) ( )

+ = =
2 2

v
v h s k h
s
mg
F G ,
G = 11,75 kW.
3) Automobiliui riedant pakaln, trinties jga padeda varikliui stabdyti, todl (vl
naudojantis 35 udavinio sprendimu):
F
2
= F + F
tr
,
F = F
2
- F
tr
.
Atsivelgiant, kad variklio traukos jgos kryptis iuo atveju prieinga automobilio
judjimo krypiai, variklio galia:
( ) ( )

= = h h s k
s
mg
F G

v) (
v) (
2 2
,
G = 1,95 kW.
Ats.: 1) G = 6,86 kW, 2) G = 11,75 kW, 3) G = 1,95 kW.
38. Kokios trukms bt ems para, kad knai ekvatoriuje bt besvoriai ?
Sprendimas
ems ekvatoriuje knas bus besvoris, jeigu ems traukos jga P bus lygi icentrinei
inercijos jgai F
c
atsiradusiai dl ems sukimosi:
Q = P - F
c
= 0.
R m F
2
c
= ,
ia m kno mas, - ems sukimosi kampinis greitis, R ems spindulys. Taigi
R m mg
2
= ,
.
R
g
=
Paymj ems apisukimo period T:
T

2
= ,
35
). ( 41 , 1 ) ( 1 , 5063
8 , 9
10 37 , 6
2 2
2
6
h s
g
R
T =

= = =

Ats.: T 1,41 h.
39. Prie kibiro, kurio mas su vandeniu 2 kg, pririta 60 cm virv. Kibiras tolygiai sukamas
vertikalioje ploktumoje. Rasti: 1) maiausi sukimo greit, kuriuo sukant aukiausiame
trajektorijos take vanduo neiteks i kibiro, 2) virvuts tempim aukiausiame ir
emiausiame takuose esant tam sukimosi greiiui.
Sprendimas
Neinercinje atskaitos sistemoje
besisukanioje kartu su kibiru:
P + F
c
= ma,
ia F
c
= m(-a
c
) - icentrin
inercijos jga, kylanti dl
centrinio pagreiio
R
m
a
c
2
v
= .
Aukiausiame take vanduo
neiteks i kibiro, jeigu
icentrin inercijos jga (F
c
)
bus didesn u vandens sunk P
(F
c
P) (18a pav.). Taigi, kai
P + F
c
= 0, sukimosi greitis bus
maiausias:
mg
R
m =
2
v
,
gR = v ,
(m/s) 42 , 2 6 , 0 8 , 9 v = = .
Silo tempimo jga
P + F
c
= T.
Suprantama, kad trajektorijos aukiausiame take silo tempimo jga, iam sukimosi
greiiui, bus lygi nuliui. Taigi:
P F
c
= T
A
= 0.
emiausiame trajektorijos take silo tempimo jga (18b pav.):
F
c
+ P = T

.
Kadangi kibiras sukamas pastoviu greiiu, tai inercijos jga tiek virutiniame, tiek
emutiniame takuose yra ta pati, todl:
18 pav.
R
R
F
c
P
T

F
c
P
a)
b)
36
T

= 2P = 2mg = 39,2 (N).

Ats.: v = 2,42 m/s; T
A
= 0; T

= 39,2 N.
40. Icentrinio reguliatoriaus strypeli ilgis 12,5 cm (19 pav.). Koks turi bti reguliatoriaus
kampinio sukimosi danis, kad reguliatoriaus svareliai, esantys strypeli galuose
atsilenkt nuo vertikals kampu: 1) 60
0
? 2) 30
0
?
Sprendimas
Neinercinje atskaitos sistemoje,
sutampanioje su besisukaniu
reguliatoriumi vis jg vektorin
suma:
T + P + F
c
= ma = 0,
nes reguliatoriui sukantis pastoviu
kampiniu greiiu jo svareli
atsilenkimo kampas nusistovs,
kai icentrine jga F
c
, kylanti dl
reguliatoriaus sukimosi susilygins su
silo tempimo T ir svareli sunkio P
jg suma.
Taigi, i 19 pav. galima urayti:
T
x
+ P
x
F
cx
= 0,
T
y
P
y
+ F
cy
= 0.
Tada
T sin + 0 - 0 sin
2
= l
g
P
,
T cos - P + 0 = 0.
I pastarj dviej lygi:
P tg = sin : sin
2
l
g
P
l
g
P
,

cos 2
1
sin
tg
2
1

=
l
g
l
g
.
Reguliatoriaus kampinio sukimosi danis, kai = 60
0
:
( ) aps/s 2
cos60 125 , 0
8 , 9
2
1
0

.
Kai = 30
0
, reguliatoriaus sukimosi danis:
1,5 (aps/s).
Ats.: 1) 2 (aps/s); 2) 1,5 (aps/s).
19 pav.
X
Y
l

F
c
T
x
T
P
T
y
37
41. Rasti darb, kur reikia atlikti 20 cm suspaudiant spyruokl, jeigu inoma, kad jga tiesiai
proporcinga spyruokls deformacijai ir, kad spaudiant 29,4 N jga, spyruokl
suspaudiama 1 cm.
Sprendimas
Darbas, kuris atliekamas suspaudiant spyruokl x aies kryptimi dydiu s:

=
s
F A
0
dx ,
ia F = - kx, o spyruokls stangrumo koeficientas N/m) ( 2940
01 , 0
4 , 29
= = k . Suintegravus:
2
dx
2
0
ks
kx A
s
= =

,
8 , 58
2
2 , 0 2940
2
=

= A (J).
Ats.: A = 58,8 J.
42. 4,9 N svarstis priritas prie gumins l
0
ilgio timpos. Sukant svarst horizontalioje
ploktumoje daniu = 2 aps/s, gumin timpa nukrypsta nuo vertikals kampu = 30
o
.
Rasti neitemptos gumins timpos ilg l
0
, jeigu inoma, kad veikiant jga F
1
= 6,0 N
timpa pailgja x
1
= 1 cm.
Sprendimas
tempimo jga N 7 , 5
cos
= =

P
T .
i tempimo jga itempia gumin timp T = kl,
ia k = F
1
/x
1
. Taigi l = T /k = 9,510
3
m.
Jga F = T sin, o taip pat
F = m
2
R = 4
2

2
mlsin.
Sulyginus F iraikas ir ireikus l gaunama
m) ( 10 25 , 7
cos 4 4
2
2 2 2 2

= = =
m
P
m
T
l .
Taigi l
0
= l - l = 6,3 (cm).
Ats.: l
0
= 6,3 cm.
43. Kosminio ryio palydovas sukasi apie em ekvatoriaus ploktumoje i vakar rytus.
Kokiame auktyje nuo ems paviriaus turi suktis palydovas, kad jis nejudt atvilgiu
stebtojo, esanio emje ?
20 pav.
l
P
T
F

R
38
Sprendimas
Palydovas turi suktis apskritimine orbita, todl ems traukos jga F
G
turi kompensuoti
palydovo sukimosi apskritimine orbita icentrin inercijos jg F
i
:
i G
F F = .
Palydovas nutols nuo ems centro atstumu R + h, o j veikianias jgas galima urayti
taip:
( )
2
h R
Mm
F
G
+
= ,
h R
m F
i
+
=
2
I
v
,
ia - gravitacin konstanta, M ems mas, m palydovo mas, R ems spindulys,
h palydovo auktis, v
I
= (R + h) palydovo sukimosi greitis sutampantis su stebtojo
esanio ant ems sukimosi greiiu, = 2/243600 = 7,2710
5
rad/s ems sukimosi
kampinis greitis.
( )
( ) h R m
h R
Mm
+ =
+
2
2
,
( )
2
3

M
h R = + ,
R
M
h =
3
2

,
( )
=

=

6
3
2
5
24
11
10 37 , 6
10 27 , 7
10 96 , 5
10 7 , 6 h 35,910
6
(m) = 35900 km.
Ats.: h = 35900 km.
44. Rasti dirbtinio Sauls palydovo apsisukimo period T
p
, jeigu inoma, kad jo orbitos
spindulys R
p
yra 24 milijonais kilometr didesnis u ems orbitos spindul R.
Sprendimas
I treio Keplerio dsnio:
3
3
p
2
2
p
R
R
T
T
= ,
39
3
3
p
2 2
p
R
R
T T = ,
3
3
p
p
R
R
T T = .
ia T ems apsisukimo apie Saul periodas. Kadangi R
p
= R + 2410
9
(m), tai
( )
( )
456
10 5 , 1
10 24 . 0 10 5 , 1
365
3
11
3
11 11
p
=

+
= T (dienos).
Ats.: T
p
= 456 dienos.
40
Kn sukimosi dinamika
Kno inercijos momentas atvilgiu sukimosi aies

= m r I d
2
,
ia r kno trio dalies, kurios mas dm, nuotolis nuo sukimosi aies.
Integruojant gaunami skirtingos formos kn inercijos momentai atvilgiu aies,
einanios per j mass centr:
1) plonas vienalytis diskas (sukimosi ais eina per jo centr ir statmena jo ploktumai)
2
2
1
mR I = ,
ia R disko spindulys, m jo mas;
2) tuiaviduris cilindras, kurio vidinis spindulys atvilgiu sukimosi aies R
1
, o
iorinis - R
2

( )
2
2
2
1
2
1
R R m I + = .
Kai R
1
R
2
= R plonasienis tuiaviduris cilindras
2
mR I ;
3) vienalyio rutulio, kurio spindulys R, o mas m, inercijos momentas atvilgiu aies
einanios per jo centr.
2
5
2
mR I = ;
4) vienalyio strypo, kurio ilgis l, o mas m, inercijos momentas atvilgiu sukimosi aies
statmenos strypo ilgiui ir einanios per jo vidur
2
12
1
ml I = .
inant kno inercijos moment atvilgiu aies, einanios per jo mass centr I
C
, galima
rasti to kno inercijos moment atvilgiu bet kurios jai lygiagreios aies, kuri yra nutolusi
atstumu d nuo jo mass centro (teinerio teorema)
2
C
md I I + = .
Fizins svyruokls svyravimo periodas
mga
I
T 2 = ,
ia I fizins svyruokls inercijos momentas atvilgiu aies, einanios per pakabinimo
tak, m fizins svyruokls mas, g laisvojo kritimo pagreitis, a fizins svyruokls
mass centro nuotolis iki pakabinimo tako,
ma
I
- fizins svyruokls redukuotasis ilgis.
Matematins svyruokls svyravimo periodas
g
l
T 2 = ,
ia l svyruokls ilgis (nuotolis nuo svyravimo aies iki materialaus tako).
41
45. Rasti ems sukimosi apie savo a inercijos moment ir judesio kiekio moment.
Sprendimas
Laikant em rutulio formos knu, kurios mas M ir spindulys R, jos inercijos
momentas:
( ) ). m kg ( 10 6 , 9 10 37 , 6 10 96 , 5
5
2
5
2
2 37
2
6 24 2
= = = MR I
ems, kurios kampinis sukimosi greitis
T

2
= , judesio kiekio momentas:
L = I = ( ). /s m kg 10 98 , 6
3600 24
14 , 3 2
10 6 , 9
2
2 33 37
=

=
T
I

,
ia T = 24 h.
Ats.: I = 9,610
37
kgm
2
; L = 6,9810
33
kgm
2
/s.
46. Rasti ems sukimosi apie Saul inercijos moment ir judesio kiek.
Sprendimas
Kadangi ems vidutinis spindulys (R = 6,3710
6
m) yra daug maesnis u jos sukimosi
apie Saul orbitos (beveik apskritimo formos) spindul (R
S
= 1,510
11
m), tai em galima
laikyti materialiu taku, kurio sukimosi apie Saul inercijos momentas:
I
S
= M(R
S
)
2
= 5,9610
24
(1,510
11
)
2
= 1,3410
47
kgm
2
.
Palyginus ems sukimosi apie savo a inercijos momento vert I (ankstesnis udavinys)
su jos sukimosi apie Saul inercijos momento verte I
S
matyti, kad I
S
yra apytikriai 10
10
kart didesnis u I.
ems sukimosi apie Saul judesio kiekio momentas laikant, kad em apskrieja apie
Saul per T
S
= 365 paras:
L
S
= I
S

S
= /s) m kg ( 10 67 , 2
3600 24 365
14 , 3 2
10 34 , 1
2
2 40 47
S
S
=


=
T
I

.
Ats.: I
S
= 1,3410
47
kgm
2
; L
S
= 2,6710
40
kgm
2
/s.
47. Vienalyio R = 0,2 m disko kratas liestins kryptimi veikiamas jga F = 98,1 N. Diskas
veikiamas trinties jgos momento M
tr
= 5 Nm. Rasti disko sunk P, jeigu inoma, kad
diskas sukasi pastoviu kampiniu pagreiiu = 100 rad/s
2
.
Sprendimas
Uraoma kno (disko) sukamojo judesio dinamikos lygtis:
I = FR M
tr
.
42
Disko inercijos momentas I =
2
2
1
mR , kurio iraik staius lygt gauname m:
,
2
1
tr
2
M R F mR =
( )
,
2
2
R
M R F
m
tr

( )
kg) ( 31 , 7
2 , 0 100
5 2 , 0 1 , 98 2
2
=

= m ,
o disko sunkis
P = mg = 7,319,8 = 71,6 (N).
Ats.: P = 71,6 N.
48. Du P
1
= 20 N ir P
2
= 10 N svarsiai pririti prie virvs gal, kuri permesta P = 10 N
svorio skridin. Rasti 1) pagreit, kuriuo juda svarsiai; 2) virvs tempimo jgas T
1
, T
2
.
Skridin laikyti vienalyiu disku. Trinties neskaityti.
Sprendimas
iame udavinyje reikia parayti dinamikos
lygtis atskirai kiekvienam svarsiui ir skridiniui.
Kadangi P
1
> P
2
, tai pirmasis svarstis pagreiiu
a
1
juda emyn veikiamas savo sunkio P
1
, bet
stabdomas tempimo jgos T
1
(21 pav.), tai:
m
1
a
1
= P
1
T
1
, (1)
o antras svarstis tokiu pat pagreiiu (svarsi
judjimo pagreiiai yra vienodi a
1
= a
2
= a, nes
virv netampri) kyla vir veikiamas tempimo
jgos T
2
ir stabdomas savo sunkio:
m
2
a
2
= T
2
P
2
. (2)
Tempimo jg skirtumas sukuria jg moment,
kuris priveria skridin, kurio inercijos momentas
I, suktis kampiniu pagreiiu :
I = (T
1
T
2
)R. (3)
I (1) ir (2) lygi ireikiamos tempimo jgos ir
statomos (3), o taip pat panaudojamas tangentinio pagreiio ryys su kampiniu
pagreiiu a
t
= R = a (nes virvs tempimo kryptis sutampa su liestins skridiniui
kryptimi):
R a m P a m P
R
a
I ) (
2 2 1 1
= .
Ireikus svarsi judjimo pagreit
21 pav.
T
2 T
1
P
1
P
2

43
2
2 1
2 1
R
I
m m
P P
a
+ +

=
ir staius skridinio inercijos momento iraik
2 2
2
1
2
1
R
g
P
mR I = =
P P P
P P g
gR
PR
g
P
g
P
P P
a
+ +

=
+ +

=
) ( 2
) ( 2
2
2 1
2 1
2
2
2 1
2 1
.
staius skaitines vertes
). (m/s 8 , 2
10 ) 10 20 ( 2
) 10 20 ( 8 , 9 2
2
=
+ +

= a
Virvs tempimo jgos suskaiiuojamos atitinkamai i (1) ir (2):
(N), 3 , 14 )
8 , 9
8 , 2
1 ( 20 ) 1 (
1
1
1 1 1 1
= = = =
g
a
P a
g
P
P a m P T
N). ( 9 , 12 )
8 , 9
8 , 2
1 ( 10 ) 1 (
2
2
2 2 2 2
+ = + = + = + =
g
a
P a
g
P
P a m P T
Ats.: 1) a = 2,8 m/s
2
; 2) T
1
14,3 (N), T
2
12,9 N.
49. 19,6 N sunkio diskas neslysdamas rieda horizontaliu paviriumi greiiu v = 4 m/s. Rasti
disko kinetin energij.
Sprendimas
Riedanio disko pilna kinetin energija susideda i jo mass centro slenkamojo judesio
kinetins energijos K
s
ir disko sukimosi apie jo mass centr kinetins energijos K

:
2 2
s
2
1
v
2
1
I m K K K + = + = .
Laikant, kad disko spindulys yra R:
, v
4
3 v
2
1
2
1
v
2
1
2
2
2 2
=

+ =
g
P
R
mR m K
J). ( 24 4
8 , 9
6 , 19
4
3
2
= = K
Ats.: K = 24 J.
44
50. Cilindras sukasi pastoviu 5 aps/s daniu, ir turi 60 J energij. Rasti cilindro judesio kiekio
moment.
Sprendimas
Besisukanio kno (iuo atveju cilindro) kinetin energija:
,
2
1
2
1
2

L I K = =
ia L = I - judesio kiekio momentas. Ireikus L i kinetins energijos iraikos


2 K K
L = = ,
/s) m kg ( 82 , 3
5 14 , 3
60
2
=

= L .
Ats.: L = 3,82 kgm
2
/s.
51. Rasti iedo, kuris neslysdamas rieda nuo 30
o
nuolydio nuoulnios ploktumos, centro
judjimo pagreit. Laikyti, kad pradiniu momentu knas nejudjo. Palyginti gaut pagreit
su to paties kno slydimo be trinties pagreiiu.
Sprendimas
Knui riedant nuo nuoulnios ploktumos jo potencin energija virsta kinetine energija
2 2
2
1
v
2
1
I m mgh + = ,
ia I kno (iedo) inercijos momentas, sin l h = - nuoulniosios ploktumos auktis,
2
2
at
l = - nuotolis, kur rieda iedas, a - iedo mass centro slinkimo pagreitis, t laikas,
per kur iedas nurieda nuotol l, v = at - iedo mass centro slinkimo momentinis greitis,
R
v
= - iedo sukimosi kampinis greitis, R iedo spindulys. Tada
,
2
v
sin
2
2

+ =
R
I
m mgl
( )
,
2
sin
2
2
2 2

+ =
R
I
m
at at
mg
2
sin
R
I
m
mg
a
+
=

.
staius iedo inercijos moment I = mR
2

sin
2 2
sin
= =
g
m
mg
a ,
45
) m/s ( 44 , 2 30 sin
2
8 , 9
2 o
= = a .
Jeigu iedas be trinties slyst nuo nuoulniosios ploktumo nesisukdamas, tai su jo
inercijos momentu galima nesiskaityti (I = 0), todl jo slinkimo pagreitis
sin
s
g a = ,
a
s
= 9,8sin30
o
= 4,9 (m/s
2
).
Ats.: a = 2,44 m/s
2
; a
s
= 4,9 m/s
2
.
52. Horizontali platforma, kurios mas m
1
= 100 kg, sukasi apie vertikali a, einani per jos
centr,
1
= 10 aps/min. daniu. mogus, kurio mas m
2
= 60 kg stovi ant platformos
krato. Kokiu daniu prads suktis platforma, jeigu mogus pereis nuo platformos krato
jos centr? Kok darb atliks mogus pereidamas i platformos krato jos centr?
Platformos spindulys R = 1,5 m. Platform laikyti apvaliu vienalyiu disku, o mogaus
mas sukoncentruot take.
Sprendimas
I judesio kiekio momento tverms dsnio
I
1

1
= I
2

2
,
ia
2
2
2
1
1
2
R m
R m
I + = platformos inercijos momentas ir
1
= 2
1
platformos
sukimosi kampinis greitis, kai mogus stovi ant platformos krato,
2
2
1
2
R m
I = - platformos inercijos momentas ir
2
= 2
2
platformos kampinis sukimosi
greitis, kai mogus stovi platformos centre.
2
2
1
1
2
2
2
1
2
2
2
2

R m
R m
R m
=

+ ,
aps/min) ( 22
2 2
1
2 1
1
2
1
2
2
2
1
1 2
=
+
=
+
=
m
m m

R m
R m R m
.
Darbas, kur atlieka mogus pereidamas nuo platformos krato jos centr, yra lygus
platformos, besisukanios su mogumi, kinetins energijos pokyiui
( ) ( ) , 2
2 2
1
2
2 2
1
2
1
2
1
2
1
2
2
2
1
2
2
2
1 2
1 1
2
2 2
R m
R m

R m
I I A

+ = =
( ) [ ]
2
1 2 1
2
2 1
2 2
2 m m m R A + = ,
( ) [ ] J) ( 163 17 , 0 60 2 100 37 , 0 100 5 , 1 14 , 3
2 2 2 2
+ = A .
Ats.:
2
= 22 aps/min; A 163 J.
46
53. Vienalytis rutuliukas pakabintas ant silo, kurio ilgis lygus rutuliuko spinduliui. Kiek
kart rutuliuko ma svyravim periodas yra didesnis u matematins svyruokls, kurios
ilgis nuo pakabinimo tako iki mass centro yra toks pat kaip svyruokls su rutuliuku,
period ?
Sprendimas
Tegu rutuliuko spindulys yra R, o mas - m. Svyruokls su rutuliuku (fizin svyruokl
22a pav.) ma svyravimo periodas
mga
I
T 2
r
= ,
ia ( )
2 2
2
5
2
R m mR I + = - rutuliuko inercijos momentas atvilgiu sukimosi aies
einanios per fizins svyruokls pakabinimo tak, a nuotolis nuo fizins svyruokls
pakabinimo tako iki jos mass centro (iuo atveju a = 2R, nes rutuliuko mas daug
didesn u silo mas, t.y. fizins svyruokls mass centras sutampa su rutuliuko centru).
( )
( ) g
R
R mg
R m mR
T =
+
=
5
11
2
2
2
5
2
2
2 2
r
.
Matematins svyruokls (22b pav.) ma svyravim
periodas
g
l
T 2
m
= ,
ia l matematins svyruokls ilgis, kuris iuo
atveju l = 2R. staius l
g
R
T
2
2
m
= .
Galutinai
05 , 1
10
11
2
2
5
11
2
m
r
= =
g
R
g
R
T
T

.
Ats.: karto. 05 , 1
m
r
=
T
T
22 pav.
R
a)
b)
l
47
54. Vienalytis 1 m ilgio ir 2 kg mass strypas pakabintas u jo galo. Prieingame strypo gale
pritvirtintas 20 cm skersmens ir 1 kg mass rutulys. Rasti tokios svyruokls svyravimo
period.
Sprendimas
Fizins svyruokls svyravimo periodas
mga
I
T 2 = .
Svyruokls sudaryta i dviej
skirtingos formos ir mass kn, todl
jos inercijos momentas I bus lygus
atskir j sudarani kn inercijos
moment sumai.
Vienalyio strypo, kurio ilgis l, o mas
m
1
, sukimosi apie a O, einani per jo
gal, inercijos momentas
2
1
3
1
l m I
S
= ;
Rutulio, kurio spindulys R, o mas m
2
, inercijos momentas atvilgiu sukimosi aies O,
nutolusios nuo rutulio mass centro atstumu l + R (23a pav.)
( )
2
2
2
2
5
2
R l m R m I
R
+ + = .
Tada visas svyruokls inercijos momentas:
2
2
2
2
2
1
) (
5
2
3
1
R l m R m l m I + + + = ,
I = 1,884 kgm
2
.
Svyruokls mass centro nuotolis OC = a nuo pakabinimo tako O randamas i
pusiausvyros slygos (23b pav. A strypo mass centras, B rutulio mass centras,
C - atramos takas, kuris pusiausvyros atveju sutampa su svyruokls mass centru):

+ = x R
l
g m gx m
2
2 1
,

+
+
= R
l
m m
m
x
2
2 1
2
,

+
+
+ = + = R
l
m m
m l
x
l
a
2 2 2
2 1
2
,
a = 0,698 m.
Svyruokls mas m = m
1
+ m
2
= 3 (kg).
staius I, a, m vertes fizins svyruokls svyravimo periodo formul:
23 pav.
O
O
m
2
g
m
1
g
x
C
A
R
l
a) b)
B
48
s). ( 9 , 1
698 , 0 8 , 9 3
884 , 1
2 =

= T
Ats.: T = 1,9 s.
49
Literatra
1. ... . , "" 1969,
464 .
2. ... . ,
" " 1978, 351 .
3. H.C.Ohanian. Physics, Vol. I, W.W.Norton & Company, New YorkLondon, 1995, 594 p.