1.

TIESIOGINI IR NETIESIOGINI MATAVIM PAKLAID VERTINIMAS

Darbo uduotis. Imokti matuoti slankmaiu, mikrometru, sverti svarstyklmis, nustatyti tiesiogini bei netiesiogini matavim paklaidas.

Teorinio pasirengimo klausimai. Matavimas slankmaiu, mikrometru, TLS tipo svarstyklmis. Tiesiogini bei netiesiogini matavim sistemins ir atsitiktins paklaidos.

Teorin dalis. Bendruoju atveju, kai kno tryje dV esanios mediagos mas yra dm, tuomet jo mass tankiu vadiname dyd = . (1) dm

dV Vienalyio kno mass tankis uraomas taip: = ; (2) m

V ia V kno tris, m jo mas. Darbe nustatysime vienalyio ritinio tank. Jo tris V ; (3)

ia d ritinio skersmuo, jo ilgis. Taigi tokio ritinio mass tankis 4m = . (4) d2

Kai fizikinio dydio tikroji (arba labiausiai tikima) vert yra x, o j matuojant gaunama xi, tuomet dydis xi = x xi (5)

vadinamas jo absoliutine paklaida. Ji turi modul ir enkl. Matavimo tikslum parodo santykin, arba procentin, paklaida: xi = xi , arba xi = xi 100% . (6) x

Absoliutin paklaida priklauso nuo: 1) matavimo prietais tikslumo; 2) pasirinktojo matavimo metodo; 3) nuo vairi atsitiktini prieasi, kuri takos matavimui negalime net vertinti. Paklaida, kuri slygoja pirmieji du veiksniai, vadinama sistemine. Jos modulis ir enklas yra pastovs. Paklaida, kuri lemia atsitiktins prieastys, vadinama atsitiktine. Tuomet, matuojant t pat dyd kelet kart, gaunamos vis skirtingos jo verts x1, x2, x3, , kuri vienos yra maesns u tikrj vert, o kitos didesns. Tokiems matavimams galioja statistikiniai dsniai. I j iplaukia, kad iekomojo dydio x vert patikimiausiai nusako vis matavimo veri aritmetinis vidurkis. x =
xi

i =1, 2,3,n .

(7) n

iuo atveju atskir matavim absoliutins paklaidos xi = x xi gali turti skirtingus modulius ir enklus. Tuomet bendram matavimo tikslumui vertinti skaiiuojama arba vidutin paklaida x = n arba vidutin kvadratin paklaida

(8)

x xi

Sn = ( x xi )2 . (9) n(n 1) Pastaroji patogi tuo, kad esant pakankamai dideliam matavim skaiiui (n >> 1), su tikimybe 0,997 galima teigti, jog iekomojo dydio tikroji vert yra intervale nuo x 3Sn iki x + 3Sn .

Intervale x Sn x + Sn jai bti tikimyb 0,683, o intervale x 2Sn x + 2Sn tikimyb 0,956. Danai tiesiogiai imatavus vienus dydius i j apskaiiuojamas iekomas dydis. Pavyzdiui, iame darbe mass tankis apskaiiuojamas tiesiogiai imatavus ritinio mas m, jo ilg ir skersmen d, t.y. = (m,,d). Tuomet netiesiogiai imatuoto dydio pati paprasiausia paklaidos formul gaunama apskaiiuojam dyd diferencijuojant pagal visus tiesiogiai matuotus dydius: = m + + d . (10) m d

ia laikomasi prielaidos, kad vis tiesiogiai matuojam dydi absoliutins paklaidos m, ir d yra vienodo enklo (imami ivestini moduliai), todl taip nustatyta paklaida yra pati didiausia ir vadinama ribine. Taip vertinti patogu, kai tiesiogiai matuojam dydi yra nedaug ir j paklaidos yra sistemins. Prieingu atveju mintoji prielaida maai tikima ir pagal (10) gaunama nepagrstai didel paklaida. I paklaid teorijos iplaukia labiau priimtina paklaidos vertinimo formul
2 2 2 2
2 2

= m m + +d d . (11)

Kai tiesiogiai matuojamiems dydiams dominuoja atsitiktins paklaidos, tuomet netiesiogiai imatuotam dydiui skaiiuojama vidutin kvadratin paklaida (ir. (9) formul).

Darbo apraymas 1. Pirmos tikslumo klass svarstyklmis TLS pasvr ritin, randame jo mas m ir vertiname svrimo paklaidos m didum ir tip. 2. 3. Slankmaiu imatuojame ritinio ilg ir vertiname paklaidos didum ir tip. 0,01 mm tikslumo mikrometru matuojame skersmen d ritinio, kuris pagamintas maesniu tikslumu nei 0,01 mm. Todl, skirtingose ritinio vietose 10 kart imatav skersmen,

apskaiiuojame skersmens aritmetin vidurk < d > bei jo nustatymo vidutin < d > ir vidutin kvadratin Sn paklaidas. Dydis < d > apskaiiuojamas pagal (7) formul, o < d > - pagal (8). 4. Imdami < d > apskaiiuojame ritinio mass tank. Pagal (10) ir (11) rodome tankio santykins paklaidos = formules

5.

m 2d 1 = + + (ribin paklaida) (12) m ir + + m 2d (13) m d

2 2 2

2 =

6.

Pagal (12) ir (13) formules vertiname mass tankio nustatymo santykines paklaidas. Skaiiuodami imame d = d , o d = 2Sn . Gretiname paklaidas < d > su Sn bei 1 su 2 ir darome ivadas. Matavim ir skaiiavim rezultatus patogu surayti lentelje:

m m = . , kg ; di , m <d>, m di = (< d > - di ) , m < d > , m

= , m

(d di )2
Sn = , m n(n1)

< >, kg/m3 1 2

Kontroliniai klausimai 1. 2. Apibrkite absoliutin bei santykin paklaidas. Kuri j parodo matavimo tikslum ? Nuo ko priklauso sistemin paklaida ir nuo ko priklauso atsitiktin paklaida ?

3. 4. 5. 6.

Kada tikslinga matavim kartoti kelet kart ? Koks yra esminis skirtumas tarp ribins ir atsitiktins paklaidos ? Kodl atsitiktin paklaid patogu vertinti vidutine kvadratine paklaida ? Diferencijuodami rodykite (12) formul.