Está en la página 1de 6

1

LI ETUVOS JAUNJ MATEMATI K MOKYKLA



3 tema. VARIANT PERRANKOS METODAS
(20122014)

Teorin mediag pareng ir treij uduot sudar Vilniaus universiteto docentas Antanas Apynis ir
Lietuvos edukologijos universiteto docentas Juozas inknas

Variant perrankos metodo esm gana aikiai suprantama i paties pavadinimo. Kai galimybi skaiius
yra baigtinis, jos visos tam tikru nuoseklumu vertinamos (patikrinamos), o tada pagal gautus rezultatus
nustatomas sprendiamo udavinio atsakymas. Vis dlto tik paprasiausiais atvejais neikyla joki problem.
1 pavyzdys. Tarp staiakampi, kuri perimetras P lygus 26 (kuriais nors ilgio vienetais), o kratini
ilgiai yra sveikieji skaiiai, raskime didiausio ploto staiakamp.
Sprendimas. Tegu a yra staiakampio pagrindas, b jo auktin, o S plotas. Sudarykime (pagal
udavinio slyg) galimybi (variant) lentel (r. 1 lent.).

1 lentel
a 1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 11 12
b 12 11 10 9 8 7 6 5 4 3 2 1
S 12 22 30 36 40 42 42 40 36 30 22 12

Matome, kad didiausi plot turi staiakampis, kurio viena kratin (pagrindas arba auktin) lygi 6, o
kita 7.
Tsdami pavyzdio analiz, perimetr 26 = P pakeiskime perimetru 160 = P . Iekodami didiausio
ploto staiakampio, sudarykime panai lentel (r. 2 lent.). I jos matyti, kad majant skirtumui tarp

2 lentel
a 1 2 3 ... 39 40 41 ... 77 78 79
b 79 78 77 ... 41 40 39 ... 3 2 1
S 79 156 231 ... 1599 1600 1599 ... 231 156 79

kratini ilgi a ir b staiakampio plotas S didja. Ir atvirkiai, kai skirtumas tarp a ir b didja, tai plotas S
maja. Nors ir ne visos galimybs yra suraytos, atsakym nustatyti nesunku. Didiausi plot turi
staiakampis, kurio abi kratins yra lygios: . 40 = =b a
Panai pavyzdi analiz veda prie minties, kad skaiiuodami vis to paties perimetro P staiakampi
plotus, didiausi ploto S reikm turtume gauti atveju
4
P
b a = = (ia a ir b staiakampio kratini ilgiai).
Pasirodo, t hipotez visai nesunku rodyti.
Tegu teigiami realieji skaiiai a ir b yra staiakampio, kurio perimetras lygus P, kratini ilgiai.
Remdamiesi akivaizdia nelygybe , 0 ) (
2
> b a gauname:
, 0 2 > + b ab a
,
2
b a
ab
+
s
,
2
2
|
.
|

\
| +
s
b a
ab
.
16 4
2
2
P P
S = |
.
|

\
|
s
Lygyb
16
2
P
S = galioja tik tada, kai , b a = nes lygyb 0 ) (
2
= b a galioja tik tada, kai . b a = Vadinasi,
kvadrato, kurio kratins ilgis lygus ,
4
1
P plotas yra didiausias tarp staiakampi, kuri perimetras lygus P.
Dabar sustokime prie diofantins lygties c by ax = + sprendimo. Priminsime, kad lygtis c by ax = +
vadinama tiesine diofantine lygtimi (pagal graik matematiko Diofanto (Diophantus), gyv. III a., pavard),
jeigu jos koeficientai a ir b yra nelygs nuliui sveikieji skaiiai, c bet koks sveikasis skaiius ir
reikalaujama rasti tik sveikuosius jos sprendinius (sveikj skaii x ir y poras (x; y), kurios tenkina lygt).
2
2 pavyzdys. Isprskime diofantin lygt
25 5 2 = + y x (1)
Sprendimas. Pradkime nuo natralij skaii x ir y por, tenkinani lygt, paiekos.
Matome, kad galimos y reikms yra 1, 2, 3 ir 4 ir tiks tik tos, su kuriomis skaiius
2
5 25 y
x

=
yra teigiamas sveikasis skaiius.
Gauname du lygties sprendinius: (5; 3) ir (10; 1).
Aiku, kad negalimi atvejai, kai 0 s x ir 0 s y (nes tada bt 25 0 5 2 < s + y x ).
Turime isiaikinti, ar (1) lygtis turi sveikj sprendini ) ; ( y x , kuriuose , 0 < x 0 > y arba , 0 > x
. 0 < y Perrankos metodas ia netinka, nes yra be galo daug teigiam ir neigiam sveikj skaii, o
konkrei apribojim j didumui neturime.
Darykime taip:
, 5 25 2 y x =
.
2
5 1
12
2
5
2
1
12
2
5
2
25 y y y
x

+ = + = =
Kadangi x ir 12 yra sveikieji skaiiai, tai ir skaiius
2
5 1 y
turi bti sveikasis skaiius. Paymkime
2
5 1 y
t

= .
Tuomet
t x + =12
ir
.
5
2 1 t
y

=
Skaiius t 2 1 turi dalytis i 5; taigi turi bti: , 5 2 1 k t = k sveikasis skaiius.
I ia gauname, kad
, 5 1 2 k t = k sveikasis skaiius.
Jei k bt lyginis skaiius, tai k 5 1 bt nelyginis skaiius. is atvejis netinka.
Jei , 1 2 = m k m sveikasis skaiius, tai
), 1 2 ( 5 1 2 = m t
, 10 6 2 m t =
. 5 3 m t =
Vadinasi,
, 5 15 ) 5 3 ( 12 m m x = + =
, 1 2
5
5 10
5
) 5 3 ( 2 1
=

=

= m
m m
y m sveikasis skaiius.
Sprendinius ) ; ( y x , kuriuose 0 < x ir 0 > y gausime tada, kai
0 5 15 < m ir . 0 1 2 > m
I ia 3 > m ir .
2
1
> m Taigi 3 > m .
Sprendinius ) ; ( y x , kuriuose 0 > x ir , 0 < y gausime tada, kai
0 5 15 > m ir . 0 1 2 < m
I ia 3 < m ir .
2
1
< m Taigi . 0 s m
Atkreipkime dmes, kad i formuli
, 5 15 m x =
1 2 = m y
galima gauti ir abu natraliuosius sprendinius ((5; 3) ir (10; 1)). Tereikia isprsti nelygybi sistem

>
>
. 0 1 2
, 0 5 15
m
m

Ji turi du sprendinius: 1 = m ir . 2 = m
Kai 1 = m , tai , 10 = x 1 = y ; kai , 2 = m tai , 5 = x 3 = y .
3
Ivada: diofantin lygtis 25 5 2 = + y x turi be galo daug sprendini ) ; ( y x , kurie uraomi formulmis
m x 5 15 = ir ; 1 2 = m y ia m yra bet kuris sveikasis skaiius.
Matome, kad sprendiant diofantines lygtis taip pat galima taikyti (bent i dalies) variant perrinkimo
metod.
Inagrinkime dar kelis variant perrankos metodo taikymo udavinius.

3 pavyzdys. Raskime natralij skaii x ir y poras ) ; ( y x , kurios tenkina lygt
.
14
1 1 1
= +
y x
(2)
Sprendimas. Lygt pertvarkykime taip:
, 0 14 14 = y x xy
, 0 196 ) 196 14 ( ) 14 ( = y x xy
, 196 ) 14 ( 14 ) 14 ( = y y x
. 196 ) 14 )( 14 ( = x y
Iskaid 196, gauname, kad . 7 2 196
2 2
= Toliau nagrinkime lygt
. 7 2 ) 14 )( 14 (
2 2
= y x
Galimos 14 x reikms yra 1; 2; 4; 7; 14; 28; 49; 98 ir 196, o atitinkamos 14 y reikms yra196; 98; 49;
28; 14; 7; 4; 2 ir 1. I ia (priddami po 14) randame visus (2) lygties natraliuosius sprendinius: (15; 210),
(16; 112), (18; 63), (21; 42), (28; 28), (42; 21), (63; 18), (112; 16), (210; 15).

4 pavyzdys. Raskime visas natralij skaii a ir b poras ), ; ( b a kurios tenkina lygiai tris i i keturi
slyg:
1) 1 + a dalijasi i b;
2) 5 2 + = b a ;
3) b a + dalijasi i 3;
4) b a 7 + yra pirminis skaiius.
Sprendimas. Jei b a + dalytsi i 3, tai galiot lygyb , 3m b a = + kurioje m kuris nors natralusis
skaiius. Tada
). 2 ( 3 6 3 6 ) ( 7 b m b m b b a b a + = + = + + = +
Taigi iuo atveju b a 7 + nebt pirminis skaiius.
Darome ivad, kad natralieji skaiiai a ir b btinai turi tenkinti pirm ir antr slygas. Sprsdami
lygi sistem

+ =
e = +
, 5 2
, , 1
b a
N k kb a

gauname:
,
2
6
6 ) 2 ( 6 2

= = = +
k
b k b kb b 2 > k }. 6 ; 3 ; 2 ; 1 { e b
Galimos tokios skaii a ir b poros:
(7; 1), (9; 2), (11; 3), (17; 6).
N viena i sum b a + nesidalija i 3. Todl reikia tikrinti, kurios i j tenkina ketvirt slyg (skaiius
b a 7 + yra pirminis). Gauname dvi poras: (9; 2) ir (17; 6).
Ats.: (9; 2), (17; 6).

5 pavyzdys. Dje yra 22 rutuliukai. Kiekvienas i j per pus nudaytas dviem spalvomis: 10
rutuliuk raudona ir mlyna, 7 rutuliukai mlyna ir alia, o 5 rutuliukai alia ir raudona. Kiek
maiausia rutuliuk reikia (neirint) itraukti i ds, kad tarp j bt ne maiau kaip 5 rutuliukai, per pus
nudayti ta paia spalva?
Sprendimas. Udavin sprskime nuo kito galo. Pabandykime isiaikinti, kiek daugiausia rutuliuk
galima itraukti i ds, kad tarp j nebt penki rutuliuk, per pus nudayt viena spalva. Pagal spalvas
rutuliukus paymkime simboliais RM, M ir R. Jei itrauktume du RM, du M ir du R, tai turtume po
keturias kiekviena spalva nudaytas rutuliuk puses. Taigi septintuoju traukimu visada turtume bent penkias
ta paia spalva nudaytas rutuliuk puses.
Ats.: 7.

4
6 pavyzdys. Raskime visus natraliuosius lygi sistemos

= + +
= + +
20
, 100 5 8
z y x
z y x
(3)
sprendinius.
Sprendimas. I antros lygties gauname, kad
. 20 y x z =
ra i iraik pirmj lygt, gausime lygt su dviem neinomaisiais:
. 80 4 7 = + y x (4)
Lengva matyti, kad galimos x reikms priklauso intervalui (1; 11). Kadangi
4
7
20
x
y =
turi bti natralusis skaiius, tai skaiius x turi dalytis i 4. Vadinasi, 4 = x arba 8 = x . Gauname du (4)
lygties natraliuosius sprendinius (4; 13) ir (8; 6) ir apskaiiuojame z reikmes.
Taigi (3) sistema turi du natraliuosius sprendinius trejetus (4; 13; 3) ir (8; 6; 6).
Ats.: (4; 13; 3), (8; 6; 6).

Isamesnei painiai su ia aikinama tema bei gilesnms diofantini lygi sprendimo studijoms tikt kad ir tokia
literatra:
1. R. Skrabutnas. Grandinins trupmenos. Jaunajam matematikui. 3, Danieliaus leidykla, Vilnius, 2002, 1524,
8893 psl.
2. E. Stankus. Diofantins lygtys. Jaunajam matematikui. 8, Danieliaus leidykla, Vilnius, 2007, 2635,
103105 psl.
3. J. inknas. Ekstremumai be ivestini. Vilnius, TEV, 2008.

Pateikiame udavini rinkinl savarankikam sprendimui (pasitreniravimui). i udavini
sprendim patikrinimui sisti nereikia.

1. Dje yra 70 rutuliuk: 20 raudon, 20 mlyn, 20 juod, 5 balti ir 5 ali. Kiek maiausia rutuliuk
reikia atsitiktinai iimti i ds, kad tarp j bt ne maiau kaip 10 tos paios spalvos?
Ats.: 38.

2. Dje yra 10 raudon, 8 mlyni ir 6 juodi rutuliukai. Kiek daugiausia rutuliuk galima atsitiktinai
iimti i ds, kad dje likt bent 5 vienos spalvos rutuliukai ir 3 kitos spalvos rutuliukai?
Ats.: 9.

3. Ant vienos kortels uraytas skaiius 1, ant dviej korteli skaiius 2, ant trij korteli skaiius 3 ir
t. t., ant 50 korteli skaiius 50. Tos kortels sudtos dut ir sumaiytos. Kiek maiausia korteli
reikia itraukti i duts, kad tarp j bt bent 10 korteli su vienodais skaiiais?
Ats.: 415.

4. Tamsiame sandlyje padta 20 por juod ir 20 por rud vienodo dydio bat, nesurit poromis.
Tamsoje negalima atskirti ne tik bat spalvos, bet ir kairiojo nuo deiniojo bato. Kok maiausi skaii
bat reikia paimti, kad tarp j bt bent:
1) viena tos paios spalvos bat pora?
2) viena juod bat pora?
3) dvi poros vienos spalvos bat?
4) dvi poros skirting spalv bat?
5) dvi poros juod bat?
6) keturios poros juod bat?
7) eios poros vienos spalvos bat?
8) keturios poros juod ir 6 poros rud bat?
Ats.: 1) 41; 2) 61; 3) 43; 4) 61; 5) 62; 6) 64; 7) 51; 8) 66.

5. a) Trys vyrai ir trys berniukai turi persikelti per up valtimi, kuria gali plaukti tik vienas vyras arba 12
berniukai. Sudarykite j persiklimo plan.
b) Trys vaikinai ir trys merginos turi persikelti per up valtimi, kuria gali plaukti ne daugiau kaip du
mons. Sudarykite tok j persiklimo plan, kad bet kuriuo momentu viename krante nebt
daugiau vaikin negu mergin (kai vaikin yra daugiau negu mergin, jie sukelia tarpusavyje
mutynes).
5
6. Seka sudaroma taip: pirmas narys lygus 7, o po to kiekvienas kitas narys lygus prie j esanio nario
kvadrato skaitmen sumai, padidintai vienetu. Taigi antras narys lygus 14 ( 49 7
2
= ir 14 1 9 4 = + + ),
treias narys lygus 17 ir t. t. Koks yra tkstantasis sekos narys?
Ats.: 11.

7. Linas sugalvojo natralj skaii ir, padaugins j i 13, nubrauk gautojo skaiiaus paskutin
skaitmen. Gautj skaii padaugino i 7 ir, taip pat nubrauks paskutin skaitmen, gavo 21. Kok
skaii sugalvojo Linas?
Ats.: 24.

8. vejai pagavo lydek, eeri ir kuoj (daugiau kaip 30 bet maiau u 100). Pasirod, kad 48 % sugaut
uv yra eeriai. Penkias maiausias uvis vejai paleido atgal eer. Perskaiiavus uvis, buvo
nustatyta, kad eeriai sudar jau 50 %likusi uv. Kiek uv buvo sugauta? Kiek eeri buvo paleista
atgal eer?
Ats.: 75; 1.

9. Kiek yra trienkli skaii, kuri paskutinis skaitmuo lygus pirmj skaitmen sandaugai?
Ats.: 32.

10. Kiek yra trienkli skaii, kuri bet kuri dviej skaitmen suma dalijasi i treiojo skaitmens?
Ats.: 39.

11. Trienklis skaiius, kurio skaitmenys skirtingi, dalijasi i dvienklio skaiiaus, gauto i trienklio
skaiiaus ibraukus bet kur skaitmen. Raskite visus tokius skaiius.
Ats.: 120, 150, 240, 360, 480.

12. Raskite tok keturenkl skaii, kurio imt skaitmuo yra nulis, o j ibraukus gaunamas 9 kartus
maesnis trienklis skaiius.
Ats.: 2025, 4050, 6075.

13. Penkiaenkliame skaiiuje, kurio n vienas skaitmuo nelygus nuliui ir kuris dalijasi i 54, ibrauktas
vienas skaitmuo. Gautas keturenklis skaiius irgi dalijasi i 54. I jo ibraukus vien skaitmen, gautas
trienklis skaiius taip pat dalijasi i 54. Pagaliau i trienklio skaiiaus, ibraukus vien skaitmen,
gaunamas skaiius 54. Raskite t penkiaenkl skaii.
Ats.: 59 994.

14. Mokinys u teisingai isprst udavin gauna 15 tak, o u blogai isprst udavin praranda 34
takus. Isprends ne daugiau kaip 150 udavini, jis gavo 114 tak. Kiek udavini mokinys isprend
teisingai ir kiek klaidingai?
Ats.: 1) t 28, k 9; 2) t 62, k 24; 3) t 96, k 39.

15. Keliais skirtingais bdais 66 litrus uogiens galima ipilstyti trij ir penki litr talpos stiklainius
(pripilant pilnus)?
Ats.: 4, (2; 12), (7; 9), (12; 6), (17; 3).

16. Raskite lygties 674 19 5 = + y x natraliuosius sprendinius.
Ats.: (131; 1), (112; 6), (93; 11), (74; 16), (55,21), (36; 26), (17; 31).

17. Raskite lygties 1
1 1 1
= + +
z y x
natraliuosius sprendinius.
Ats.: (3; 3; 3), (2; 4; 4), (2; 3; 6) ir j perstatos.

18. Raskite lygties
14
1 1 1
= +
y x
sveikuosius sprendinius.
Ats.: (182; 13), (84; 12), (35; 10), (14; 7), (7; 14), (10; 35), (12; 84), (13; 182),
(15; 210), (16,112), (18; 63), (21; 42), (28; 28), (42; 21), (63; 18), (112; 16), (210; 15).

6
19. Raskite lygties 0 366 9 4 6 = + y x xy sveikuosius sprendinius.
Nurodymas. 0 366 9 4 6 = + y x xy . 2 5 3 ) 2 3 )( 3 2 (
3 2
= + y x Turint mintyje, kad 3 2 + x yra
nelyginis skaiius, reikia inagrinti galimus atvejus.
Ats.: (3; 14), (24; 2).

20. Raskite lygi sveikuosius sprendinius:
a) 40 5 3 = + y x ;
b) . 35 8 5 = y x
Ats.: a) R t t y t x e + = = , 3 5 , 5 5 ; b) . , 5 5 , 8 1 R t t y t x e + = + =


TREIOJI UDUOTIS

1. Raskite visus natraliuosius skaiius, kuriems esant skaiius 3
3
+ n dalijasi i skaiiaus . 3 + n

2. Raskite maiausi natralj skaii, kuris pasiymi tokiomis savybmis:
1) jo pus yra sveikojo skaiiaus kvadratas;
2) jo tredalis yra sveikojo skaiiaus kubas;
3) jo penktadalis yra sveikojo skaiiaus penktasis laipsnis.

3. Rsyje yra 20 vienodos talpos ir formos stiklaini su uogiene: 8 stiklainiai braki uogiens, 7
stiklainiai mlyni uogiens ir 5 stiklainiai vyni uogiens. Stiklainiai imami vienas po kito atsitiktinai.
Raskite didiausi skaii stiklaini, kuriuos galima paimti, kad rsyje likt nemaiau kaip 4 vienos
ries uogiens ir nemaiau kaip 3 kitos ries uogiens stiklainiai.

4. Raskite visus sveikj skaii x, y ir z trejetus ), ; ; ( z y x kurie tenkina lygi sistem

=
=
. 3
, 1
2 2 2
z y x
z y x


5. Raskite maiausi natralj skaii, prasidedant skaitmeniu 1, i kurio gaunamas trigubai didesnis
skaiius, kai skaitmuo 1 perkeliamas skaiiaus gal.

6. Raskite keturenkl skaii, dal i 7, kur galima ireikti kurio nors natraliojo skaiiaus kvadrato ir jo
kubo suma.

7. Raskite visas natralij skaii m ir n poras ), ; ( n m kurios tenkina lygt
. 170 31 12 = + n m

8. kiek maieli po 5 kg ir 19 kg galima supilti 674 kg kavos pupeli? Raskite visus manomus variantus.

9. Linas mlynais brkneliais padalijo liniuot 50 lygi dali, o Romas t pai liniuot raudonais
brkneliais padalijo 47 lygias dalis. Nustatykite, tarp kuri mlyn ir raudon brkneli atstumas yra
maiausias.

10. Raskite sveikj skaii x ir y poras ), ; ( y x kurios tenkina lygt
.
5
1 1 1
= +
y x


Treiosios uduoties sprendimus praome isisti iki 2013 m. kovo 20 d. mokyklos adresu: Lietuvos
jaunj matematik mokykla, Matematikos ir informatikos metodikos katedra, VU Matematikos ir
informatikos fakultetas, Naugarduko g. 24, LT-03225 Vilnius. Ms mokyklos interneto svetains adresas:
www.mif.vu.lt/ljmm/
LIETUVOS JAUNJ MATEMATIK MOKYKLOS TARYBA