Está en la página 1de 4

1

LIETUVOS JAUNJ MATEMATI K MOKYKLA



I tema. LYGTYS IR J SISTEMOS TEKSTINIUOSE UDAVINIUOSE
(20122014)

Teorin mediag pareng ir pirmj uduot sudar docentai
Antanas Apynis ir Juozas inknas

Tekstiniai udaviniai (taip pat ir mokyklins matematikos) priklauso matematinio modeliavimo
udavini grupei. Juose matematin problema nusakoma odiais apraant situacij ir tam tikras ssajas tarp
inom ir iekom dydi. Kok matematin udavin lygt, nelygyb, lygi ar nelygybi sistem reiks
sprsti, i dalies priklauso ir nuo paties modeliuotojo. ioje jauniesiems matematikams skiriamoje uduotyje
apsiribota tekstiniais udaviniais, kuriuos galima isprsti sudarant lygtis (nebtinai tiesines) ir j sistemas.
Matematikai modeliuojant tekstinius udavinius labai svarbu sigilinti udavinio slyg ir skmingai
pasirinkti iekomj dydi simboli rinkin. Bendr taisykli ia nra, nors ir galima velgti tam tikr
dsningum. Labai svarbi udavini sprendimo patirtis ir turimos inios i matematikos, fizikos, chemijos,
ekonomikos bei kit moksl.
Tekstiniai udaviniai pasiymi ir tuo, kad nagrinjami dydiai ir vartojamos svokos lyg ir
nepakankamai aikiai apibdinamos. Pavyzdiui, nepasakoma, kad keliu ar upe judantys objektai tapatinami
su takais, o patys keliai ir ups su kreivmis ar tiesi atkarpomis. Paprastai neraoma, kad iekom dydi
reikms gali bti tik teigiami ar sveikieji skaiiai, jeigu tai savaime suprantama i paios udavinio slygos.
Gana danai tekstiniai udaviniai sugrupuojami pagal kuriuos nors poymius. Tada sprendiami
judjimo, darbo, miini, tirpal, procent skaiiavimo ir kit tip tekstiniai udaviniai.
ioje jauniesiems matematikams parengtoje temoje nortume atkreipti mokini dmes tekstini
udavini matematinio modeliavimo proces ir sudaryt udavini sprendim. Aikindami tai, apsiribosime
keliais pavyzdiais ir j sprendimo komentarais.
1 pavyzdys. Sudaugindamas du natraliuosius skaiius, i kuri vienas didesnis u kit 10 vienet,
mokinys apsiriko; todl sandaugos deimi skaitmuo sumajo 4 vienetais. Gautj sandaug dalydamas i
maesniojo skaiiaus (norjo patikrinti gaut atsakym!) gavo dalmen 39 ir liekan 22. Raskime abu
dauginamuosius.
Sprendimas. Maesnj skaii paymkime x. Tada (pagal udavinio slyg) 10 + x yra didesnysis
skaiius, o gautoji sandauga . 40 ) 10 ( + x x Pagal dalybos rezultatus turi galioti lygyb
. 22 39 40 ) 10 ( + = + x x x
Atlik veiksmus, gauname kvadratin lygt , 0 62 29
2
= x x kurios sprendiniai yra skaiiai 31 ir 2.
Antrasis sprendinys nra natralusis skaiius, todl 31 = x yra maesnysis skaiius, o 41 10 31 = +
didesnysis skaiius.
Ats.: 31 ir 41.
Komentaras. io udavinio matematinis modelis yra kvadratin lygtis . 0 62 29
2
= x x
Jei maesnj skaii paymtume x, o didesnj y, tai gautume toki lygi sistem:

+ =
=
. 22 39 40
, 10
x xy
x y

Atlik veiksmus, turtume lygi sistem:

=
=
. 0 62 39
, 10
x xy
x y

Ji irgi bt io udavinio matematinis modelis. Isprend gautume tok atsakym: , 31 = x . 41 = y
2 pavyzdys. I indo, pripilto 12 % druskos tirpalo, nupyl vien litr tirpalo. Po to pyl vien litr
vandens ir vl nupyl vien litr tirpalo. pylus dar vien litr vandens, inde susidar 3 % koncentracijos
druskos tirpalas. Kokia indo talpa?
Sprendimas. Indo talp (litrais) paymkime x. Pagal slyg jame buvo 0,12x litr druskos. Pirm kart
nupilta 0,12 litr druskos, o antr kart dar
|
.
|

\
|
=

x x
x 1
1 12 , 0
12 , 0 12 , 0

litr druskos. Taigi inde liko
|
.
|

\
|
+ = |
.
|

\
|

x
x
x
x
1
2 12 , 0
1
1 12 , 0 12 , 0 12 , 0
litr druskos.
2
Kadangi pilstymo pabaigoje indas buvo pilnas, tai turi galioti lygyb
. 03 , 0
1
2 12 , 0 x
x
x = |
.
|

\
|
+
I ia gauname kvadratin lygt
, 0 4 8 3
2
= + x x
turini du sprendinius:
3
2
1
= x ir . 2
2
= x
Pirmasis sprendinys atmestinas, nes yra maesnis u 1. Taigi indo talpa yra 2 litrai.
Ats.: 2 litrai.
3 pavyzdys. Du darbininkai, dirbdami kartu, atlikt uduot per 12 dien. Jeigu pirmasis darbininkas
atlikt pus uduoties, o po to darb tst antrasis, tai visa uduotis bt vykdyta per 25 dienas. Per kelias
dienas vis uduot atlikt pirmasis darbininkas ir per kelias antrasis?
Sprendimas. Darbo apimt paymkime vienetu, o iekomuosius dien skaiius x ir y (x pirmojo
darbininko, o y antrojo). Tada
x
1
yra pirmojo darbininko, o
y
1
antrojo darbininko darbo tempas (per vien
dien atliekamos darbo apimties dalis). Pagal udavinio slyg turi galioti abi lygybs:
1 12
1 1
=
|
|
.
|

\
|
+
y x
ir . 25
1
5 , 0
1
5 , 0
= +
y x

Atlik veiksmus, gausime lygi sistem

= +
= +
, 50
,
12
1 1 1
y x
y x
turini du sprendinius: , 20 = x 30 = y ir , 30 = x . 20 = y
Ats.: 20 ir 30 arba 30 ir 20.
Komentaras. Sprsdami udavin, vis darbo apimt (abstrakiais vienetais) vertinome vienetu ir
gavome simetrin lygi sistem

= +
= +
50
,
12
1 1 1
y x
y x
(sukeitus x ir y vietomis, lygi sistema nepasikeiia). Toki sistem galima sprsti atliekant keitin
, y x u + = . xy v =
Kadangi
,
1 1
v
u
xy
y x
y x
=
+
= +
tai tursime sistem

=
=
50
,
12
1
u
v
u

ir gausime vienintel jos sprendin: , 50 = u . 600 = v
Toliau reikia sprsti lygi sistem

=
= +
. 600
, 50
xy
y x

Pagal Vijeto teorem x ir y yra kvadratins lygties 0 600 50
2
= + t t sprendiniai: , 20
1
= t . 30
2
= t
Taigi , 20 = x 30 = y arba , 30 = x . 20 = y
4 pavyzdys. I vietovs A vietov B ivyko motociklininkas. Po 20 minui ta paia kryptimi ivyko
automobilis, kurio greitis 60 km/h. Pasivijs motociklinink, jis tuojau pat apsisuko ir nuvaiavo atgal.
Motociklininkas B atvyko tuo metu, kai automobilis buvo pusiaukelje nuo susitikimo su motociklininku
tako iki A. Koks buvo motociklininko greitis, jei atstumas tarp A ir B yra 82,5 km?
Sprendimas. Tegu s yra atstumas (kilometrais) nuo A iki tako, kuriame automobilis pasivijo
motociklinink, o v motociklininko greitis (km/h).
Paymkime:
3
1
t laik, per kur motociklininkas nuvaiavo atstum s;
2
t laik, per kur motociklininkas nuvaiavo likusi kelio dal . 5 , 82 s
Pagal udavinio slyg turi galioti tokios lygybs:
,
1
s vt =
,
3
1
60
1
s t = |
.
|

\
|

,
2
1
60
2
s t =
. 5 , 82
2
s vt =
I ios lygi sistemos gauname:
1)

= |
.
|

\
|

=
s t
s vt
3
1
60
,
1
1
;
60
20
3
1
60
1 1 1
v
t t vt

= |
.
|

\
|
=
2)

=
=
s vt
s t
5 , 82
,
2
1
60
2
2

=
=

s vt
s t
2
2
5 , 82
, 120
;
120
5 , 82
5 , 82 120
2 2 2
v
t vt t
+
= =
3)

=
=
s t
s vt
2
1
60
,
2
1

=
=

s t
s vt
2
1
120
,
. 120
2 1
t vt =
Tada ,
120
5 , 82
120
60
20
v v
v
+
=


,
120
5 , 82 6
60 v v
v
+


,
120
495
60 v v
v
+
=


), 60 ( 495 ) 120 ( v v v = +
. 0 29700 615
2
= + v v
ios kvadratins lygties sprendiniai yra 45
1
= v ir . 660
2
= v Vadinasi, 45 = v yra iekomasis motocikli-
ninko greitis (km/h).
Ats.: 45 km/h.
Komentaras. Sprendiant udavin galima apsieiti ir be perteklini paymjim
1
t ir .
2
t Taiau
vedus juos udavinio sprendimas iek tiek supaprastja.
Taip pat atkreipkime dmes tai, kad sprsdami udavin turjome mintyje, kad ir motociklininkas, ir
automobilis vis laik vaiavo pastoviu greiiu. Tradicikai formuluojant judjimo udavinius greiio
pastovumo slyga nepabriama, nors ir turima mintyje; ji leidia remtis kelio formule vt s = (v judjimo
greitis, t judjimo laikas).
5 pavyzdys. mero post pretendavo trys kandidatai Antanaitis, Jonaitis ir Petraitis. Pasibaigus
rinkiminei kampanijai, kiekvienas rinkjas galutinai apsisprend ir tapo kurio nors pretendento alininku. Jei
rinkimus bt atvyk visi rinkjai, tai j balsai bt pasiskirst santykiu 1:2:3. Taiau rinkimuose dalyvavo
tik 50 % rinkj ir j balsai pasiskirst santykiu 6:9:5. Kiek procent kiekvieno kandidato alinink
nedalyvavo rinkimuose?
Sprendimas. Sakykime, kad Antanaitis, Jonaitis ir Petraitis turjo atitinkamai x, 2x ir 3x alinink, o
rinkimuose dalyvavo 6y, 9y ir 5y rinkj. Pagal slyg galioja lygyb
). 3 2 ( 5 , 0 5 9 6 x x x y y y + + = + +
I ia randame, kad .
20
3x
y = Vadinasi, u Antanait neatjo balsuoti x
x x
x y x 1 , 0
10 20
3 6
6 = =

= , t. y. 10 %
jo alinink; u Jonait neatjo balsuoti , 2 325 , 0 2
40
13
20
13
20
3
9 2 9 2 x x
x x
x y x = = = = t. y. 32,5 % jo
alinink; u Petrait neatjo balsuoti , 3 75 , 0
20
45
20
3
5 3 x
x x
x = = t. y.75 % jo alinink.
Ats.: 10 %, 32,5 %, 75 %.
4
PIRMOJI UDUOTIS

1. Du keleiviai vienu metu prieprieiais ijo i vietovi A ir B. Kai pirmasis nujo pus kelio, antrajam
dar liko nueiti 24 km. O kai antrasis nujo pus kelio, pirmajam dar liko nueiti 15 km. Keli kilometr
atstumu iki A bus antrasis keleivis, kai pirmasis atvyks vietov B?

2. Kurjeris ivyko i vietovs A vietov B, esani u 120 kilometr. Po valandos pavymui motociklu
ivaiavo kitas kurjeris; jis pasivijo pirmj kurjer, teik jam paket ir apsisuks nuvaiavo atgal.
Antrasis kurjeris vietov A sugro kaip tik tuo momentu, kai pirmasis atvyko B. Koks pirmojo
kurjerio greitis, jei antrojo greitis 50 km/h?

3. eiaenklio natraliojo skaiiaus a pirmas skaitmuo yra 2. Perklus skaitmen gal, gaunamas
eiaenklis skaiius b, tris kartus didesnis u a. Raskite skaii a.

4. Trienklio natraliojo skaiiaus skaitmen kvadrat suma lygi 74. Jo imt skaitmuo lygus dvigubai
vienet ir deimi skaitmen sumai, o skirtumas tarp jo ir skaiiaus, urayto tais paiais skaitmenimis
atvirkia tvarka, lygus 495. Raskite t trienkl skaii.

5. I indo buvo nupilta 60 litr druskos rgties ir pilta 60 litr vandens. Po to buvo nupilta 60 litr
skiedinio ir vl pilta 60 litr vandens. Dabar inde buvo 10 litr druskos rgties. Kiek litr druskos
rgties buvo inde i pradi?
Pastaba. Sprsdami turkite mintyje, kad i pradi inde buvo gryna druskos rgtis.

6. ol pievoje auga pastoviu greiiu. ioje pievoje 70 karvi galt ganytis 24 dienas, o 30 karvi 60
dien. Kelioms karvms ols ioje pievoje pakakt 96 dienoms?

7. audykloje galioja tokia taisykl: aulys, pataiks taikin, gauna 5 etonus, o u kiekvien netaikl
v turi atiduoti 3 etonus. Nelabai taiklus aulys taikin ov n kart ) 20 10 ( < < n ir jam nebeliko n
vieno etono. Kiek kart aulys ov taikin ir keli jo viai buvo taikls?

8. Prekybos centras Svajon u 45 000 lit pirko bulvi ir mork. Jei visas ias daroves jis parduot
bulvi kaina, tai patirt 5 000 lit nuostol. Visas daroves pardavs mork kaina, prekybos centras
gaut 3 000 lit peln. Kiek lit Svajon sumokjo u bulves ir kiek u morkas?

9. Penki darbininkai atlieka tam tikr uduot. Pirmas, antras ir treias darbininkai, dirbdami kartu, j
galt atlikti per 7,5 valandos; pirmas, treias ir penktas per 5 valandas, pirmas, treias ir ketvirtas
per 6 valandas, o antras, ketvirtas ir penktas per 4 valandas. Per kiek laiko uduot atliks visi penki
darbininkai?

10. Buvo trys vienodo ilgio, bet skirtingo storio vaks. I pradi buvo udegta tik viena vak (pirmoji), o
po valandos ir kitos dvi. Po tam tikro laiko pirmoji vak buvo tokio pat ilgio kaip treioji, o nuo io
momento prajus 2 valandoms susilygino pirmoji ir antroji vaks. Per kiek laiko sudeg pirmoji vak,
jei antroji sudeg per 12 valand, o treioji per 8 valandas?

Pirmosios uduoties sprendimus praome isisti iki 2012 m. gruodio 15 d. mokyklos adresu: Lietuvos
jaunj matematik mokykla, Matematikos ir informatikos metodikos katedra, VU Matematikos ir
informatikos fakultetas, Naugarduko g. 24, LT-03225 Vilnius. Ms mokyklos interneto svetains adresas:
www.mif.vu.lt/ljmm/
LIETUVOS JAUNJ MATEMATIK MOKYKLOS TARYBA