Está en la página 1de 7

LIETUVOS JAUNJ MATEMATIK MOKYKLA VI tema.

SEKOS IR J RIBOS
(20112013)

Teorin mediag pareng bei etj uduot sudar Vilniaus universiteto profesorius Eugenijus Stankus Seka yra nusakoma tam tikra funkcija. Todl ir pradkime nuo funkcij. Prisiminkime, kad funkcija vadinama taisykl, priskirianti nepriklausomojo kintamojo reikmei vienintel priklausomojo kintamojo reikm. Aib t reikmi, kurias gali gyti nepriklausomas kintamasis, vadinama funkcijos apibrimo sritimi, o aib t reikmi, kurias gyja priklausomas kintamasis (argumentas) funkcijos reikmi sritimi. Jeigu x yra funkcijos nepriklausomas kintamasis, o y priklausomas kintamasis, tai raoma y = f ( x) . ia raid f (gali bti vartojamos ir kitos raids) ymi t priskyrimo taisykl, taigi yra tarsi tos funkcijos vardas. Kai funkcija urayta formule (kaip inome, galimi ir kitokie funkcijos reikimo bdai), daniausiai nenurodoma, kokias reikmes gali gyti nepriklausomas kintamasis, o laikoma, kad funkcijos apibrimo srit sudaro visos io kintamojo reikms, su kuriomis formuls reikinys turi prasm. Pavyzdiui, funkcijos y = f ( x) = x 1 apibrimo srit sudaro visi, ne maesni u vienet, realieji skaiiai. Funkcijomis arba funkciniu sryiu apraomi vairs tarpusavyje susij dydiai ne tik matematikoje, bet ir fizikoje, chemijoje, ekonomikoje ir kitose mokslo bei gyvenimo srityse. Nagrinkime funkcijas y = f ( x) , kuri apibrimo sritis yra natralij skaii aib, t. y. x . Kadangi natralieji skaiiai paprastai ymimi raide n, tai turime funkcij y = f (n), n . Tokios funkcijos reikmes suraykime funkcijos argumento n reikmi didjimo tvarka f (1), f (2), f (3),K, f (n),K ir jas ymkime x1 = f (1), x 2 = f (2), x3 = f (3),K , x n = f (n),K . is begalinis realij skaii rinkinys vadinamas skaii seka, o skaiiai x n , n , sekos nariais. Vietoje iskleisto sekos urao x1 , x 2 , x3 ,K, x n ,K danai naudosime glaust ura ( x n ) , x n vadinamas bendruoju sekos nariu. Funkcijos daniausiai apibriamos formulmis, taiau kartais jos nusakomos odiais ar kitokiais bdais. Vadinasi, taip pat galima nusakyti ir skaii sekas. Danai funkcijos elgesys aikiau matomas i jos grafiko. Galime nubrti ir sekos grafik. Tuomet Ox ayje atidedamos argumento n reikms: 1, 2, 3, ... n, ... , o Oy ayje atitinkam sekos nari reikms x1 , x 2 , x3 , K, x n , K . Pateiksime kelis sek pavyzdius. 1 pavyzdys. Seka 3, , , K ,
5 7 2 3 2n + 1 2n + 1 , K , jos glaustas uraas , o grafik matome 1 pav. n n

1 pav.

2 pavyzdys. Seka 4, ,

9 14 5n 1 5n 1 K, , K , glaustas uraas . Jos grafikas pavaizduotas 2 pav. 2 3 n n

2 pav.
1 1 1 1 3 pavyzdys. Seka (1 + ) n . Uraius j iskleistu pavidalu, tursime: 2, (1 + ) 2 , (1 + ) 3 , (1 + ) 4 , K n 4 3 2 Sekos grafik matome 3 pav.

3 pav.
4 pavyzdys. Seka 1, 1, 1, 1, K , (1) , K , glaustas uraas ( (1) n 1 ). 5 pavyzdys. Aritmetin progresija a1 , a1 + d , a1 + 2d , a1 + 3d , K , a1 + (n 1)d , K , ia a1 ir d bet kurie realieji skaiiai. ios sekos bendrasis narys yra a n = a1 + (n 1)d , skaiius d vadinamas aritmetins progresijos skirtumu. 6 pavyzdys. Geometrin progresija b1 , b1 q, b1 q 2 , b1 q 3 , K , b1 q n 1 , K . Sekos bendrasis narys yra
n 1

bn = a1 q n 1 ; ia b1 ir q yra bet kurie realieji skaiiai, skaiius q vadinamas geometrins progresijos vardikliu. 7 pavyzdys. Pastovioji seka c, c, c, c, K , c, K ; ia c gali bti bet kuris realusis skaiius. 8 pavyzdys. Fibonaio (ital matematikas Leonardo Pisano Bigollo, gyvens apie 1170-1250 m., inomas taip pat kaip Leonardo of Pisa, Leonardo Pisano, Leonardo Bonacci, Leonardo Fibonacci) seka 1, 1, 2, 3, 5, 8, K . ios sekos, kurios pirmieji du nariai yra vienetai, kiekvienas narys yra prie j stovini Fn , tai dviej nari suma. Jeigu ios sekos bendrj nar paymsime

F1 = F2 = 1, Fn = Fn 1 + Fn 2 , kai n 3. Ireikti ios sekos bendrj nar kintamuoju n nra paprasta. Yra
n n 1+ 5 1 5 1 . Tai Bin (prancz matematikas Jacques Philippe Marie rodyta, kad Fn = 5 2 2 Binet, 1786-1856) formul. Pastaba. Sekos, kuri kiekvienas narys yra apskaiiuojamas pagal tam tikr formul, kai inomi ankstesni jos nariai, vadinamos rekureniosiomis sekomis. Apie tokias sekas isamiau galima paskaityti LJMM knygelje Jaunajam matematikui 1, Danieliaus leidykla, Vilnius, 2001. 9 pavyzdys. Sukonstruokime sek naudodamiesi tokiu algoritmu. Tegu n 1 yra pirmasis sekos narys. Tolesnius narius nustatysime i gautojo nario kartodami tokius veiksmus jei jis lyginis, tai j dalijame i 2, jei nelyginis, dauginame i 3 ir pridedame 1. Pavyzdiui, kai n = 10 , gausime sek x1 = 10 x2 = 5 x3 = 16 x4 = 8 x5 = 4 x6 = 2 x7 = 1 . Proces tsdami toliau galime urayti ir tolesnius sekos narius: x 7 = 1 x8 = 4 x9 = 2 x10 = 1 x11 = 4 x12 = 2 x13 = 1 K . Kai n = 11 , tai 11 34 17 52 26 13 40 20 10 5 16 8 4 2 1 . ios sekos grafik matome 4 pav. (http://mathematicalgarden.wordpress.com/2009/01/04/the-syracuse-problem/:)

4 pav. Matome, kad abiem pamintais atvejais kakuris sekos narys tampa lygus 1. Kai n = 10 , tai pirm kart vienetui lygus septintas narys: x 7 = 1 . Kai n = 11 , tai pirm kart vienetui lygus penkioliktas narys: x15 = 1 . Nors tokios sekos konstravimo algoritmas labai paprastas, bet iki iol neinoma, ar vienet gausime su bet kuriuo pradiniu nariu n 1 . Tai garsioji Sirakz problema, dar kitaip vadinama 3n + 1 hipoteze arba Kolatso hipoteze (vokiei matematikas Lothar Collatz, 1910-1990). Dar pavelkime sekos grafin vaizd 5 pav., kai n = 27 ( paveikslas tai pat paimtas i aukiau mintos interneto svetains). ia pirmajam vienetui gauti prireik daugiau kaip 100 ingsni.

5 pav.

10 pavyzdys. Tegu d (n) ymi natraliojo skaiiaus dalikli skaii. Uraykime sek (d (n)) : d (1) = 1, d ( 2) = 2, d (3) = 2, d (4) = 3, d (5) = 2, d (6) = 4, d (7) = 2, K . Visada paraysime bet kur sekos nar, jei tik sugebsime suskaiiuoti kiek dalikli turi skaiius n. Taiau urayti formul, kuri ireikt sekos bendrj nar d (n) kintamuoju n, tikrai nepavyks, nes dalikli skaiius kintant n keiiasi neprognozuojamai: po skaiiaus, turinio du daliklius gali sekti skaiius su labai dideliu dalikli skaiiumi. Gal bt galtume vertinti vidutin dalikli skaii tam tikroje natralij skaii atkarpoje (tai vienas i skaii teorijos matematikos akos, tirianios skaii savybes udavini). Kaip rodo ie deimt pavyzdi, sekos gali bti labai vairios prigimties. Tarp j matome ir mokyklinio matematikos kurso sekas aritmetin ir geometrin progresijas. ioje temoje panagrinsime kai kurias bendrsias sek savybes, isamiau apsistodami ties sek ribomis ir j skaiiavimu. Seka ( x n ) pastovioji, kai x n = c, n (r. 7 pavyzd). Seka ( x n ) didjanioji, jeigu x n < x n +1 , n , majanioji jeigu x n > x n +1 , n . 1 1 2n + 1 Seka = x n +1 , n (r. 1 pavyzd). Tai aikiai yra majanioji, nes x n = 2 + > 2 + n n +1 n

demonstruoja
xn = 5

ir

sekos

grafikas,

nubrtas

pav.

Seka

5n 1 n

yra

didjanioji,

nes

1 1 <5 = x n +1 , n (r. 2 pavyzd ir 2 pav.). n n +1

1 Atkreipkime dmes, kad i grafiko 3 pav. atrodo, kad seka (1 + ) n irgi yra didjanioji. Taip yra i n 1 1 n +1 ) teisinga su visais natraliaisiais skaiiais n, tikrj. Taiau rodyti, kad nelygyb (1 + ) n < (1 + n n +1 nra paprasta. rodym galima rasti vadovlio A. Apynis, E. Stankus. Matematikos pagrindai, TEV, Vilnius, 2008 26 puslapyje. Seka (1) n 1 nra nei didjanioji, nei majanioji (4 pavyzdys). Seka ( x n ) aprta i apaios, jeigu yra toks realusis skaiius m, su kuriuo galioja nelygyb x n m, n , aprta i viraus jeigu yra toks realusis skaiius M, su kuriuo galioja nelygyb xn M , n .

Nesunku nustatyti, kad sekos

2n + 1 5n 1 ir (1 ir 2 pavyzdiai) yra aprtos ir i viraus, ir i n n

apaios, nes galioja nelygybs 2 < 2 +

1 1 3, n ir 4 5 < 5, n . Taip pat matome, kad seka n n 1 n 1 n (1 + ) yra aprta i apaios: (1 + ) 2 . Taiau norint rodyti, kad ji aprta i viraus, reikia n n 1 subtilesni samprotavim (r. aukiau mint vadovl). Taigi seka (1 + ) n yra aprta ir i apaios, ir n i viraus. Kit pateikt sek aprtum silome panagrinti savarankikai. Be mint bendrj sek savybi, aritmetin, taip pat ir geometrin, progresijos (r. 5, 6 pavyzdius) turi specifines, tik joms bdingas savybes, iplaukianias i bendrojo nario pavidalo. Pavyzdiui, kiekvienas aritmetins progresijos narys, iskyrus pirmj, yra jo gretim nari aritmetinis a + a n +1 vidurkis: a n = n 1 , o kiekvienas geometrins progresijos narys, iskyrus pirmj, yra jo gretim nari 2 geometrinis vidurkis: bn = bn 1 bn +1 . Galima ivesti aritmetins progresijos pirmj n nari sumos

a1 + a n b (q n 1) n bei geometrins progresijos pirmj n nari sumos formul S n = 1 . (r. q 1 2 Matematika 11, II dalis, TEV, Vilnius, 2003 78-79 psl., 86-87 psl.).

formul S n =

Vl sugrkime prie 1 pavyzdio sekos

2n + 1 . Kintant sekos nario numeriui n kinta ir sekos nario n

1 . Akivaizdu, kad n 1 didjant kintamojo n reikmei, sekos nario reikm mas, nes vis maesn darosi trupmena . Jeigu, n 1 1 reikm tampa vis artimesn nuliui, o sekos nario reikm pavyzdiui, n = 1000 , tai = 0,001 . Taigi n n reikm. is kitimas aikiau stebimas uraius sekos bendrj nar pavidalu x n = 2 + vis artimesn skaiiui 2. Sakoma, kad sekos nariai artja prie 2, o is skaiius yra sekos
2n + 1 riba. n

1 1 Simbolikai tai uraoma lim (2 + ) = 2 , o skaitoma sekos 2 + riba, kai n artja prie begalybs, lygi 2. n + n n Lotynikai limes reikia sien arba tiesiog rib.

Taip pat samprotaudami gausime, kad sekos


lim

5n 1 riba, kai n artja prie begalybs, lygi 5, t. y. n

5n 1 1 = lim (5 ) = 5 . n + n n inoma, iems samprotavimams trksta grietumo, todl siekiant jo, suformuluosime matematin sekos ribos apibrim. Skaiius a vadinamas sekos ( x n ) riba, kai kiekvien teigiam skaii atitinka toks natralusis skaiius N, kad su visais n N galioja nelygyb | x n a |< . Tuomet raoma lim x n = a . Jeigu riba a yra baigtinis
n + n +

skaiius, tai seka vadinama konverguojania. Jeigu sekos riba neegzistuoja arba seka nra aprta, ji vadinama diverguojania. Kitais odiais tariant seka turs rib tik tuomet, kai kad ir koks maas bt pasirinktas teigiamas skaiius , visada atsiras toks sekos narys x N , kad visi sekos nariai su didesniais numeriais bus nutol nuo ribos a ariau negu . Taigi sekos nariai vis labiau ir labiau priartja prie ribinio tako a. Ne visuomet taip paprasta apskaiiuoti sekos rib, kaip aukiau pateiktais dviem atvejais. Pavyzdiui, 1 sekos (1 + ) n ribos egzistavimo rodymas gana sudtingas ir ieina i mokyklins matematikos rib. Su n ia seka betarpikai susijs svarbus matematikoje, ir ne tik, iracionalusis skaiius 1 e = lim (1 + ) n , e=2,7182818... . (1) n + n Panagrinkime kai kurias sekas, kuri rib apskaiiavimas paprastesnis. Taiau ir iais atvejais neapsieisime be konverguojani sek savybi: jeigu lim x n = a ir lim y n = b , tai
n + n + n +

lim ( x n + y n ) = a + b , lim ( x n y n ) = a b , lim


n +

n +

xn a = , kai b 0 . yn b

(2)

Taikydami (2) savybes apskaiiuokime i sek ribas. 3n 2 2n + 1 11 pavyzdys. Apskaiiuokime sekos 1 4n 2 rib. Sprendimas. I karto taikyti (2) savybs paskutinij lygyb negalime, nes skaitiklio ir vardiklio reikiniais nusakytos sekos yra diverguojanios: lim (3n 2 2n + 1) = + , lim (1 4n 2 ) = (toks atvejis
n + n +

ymimas simboliu ir vadinamas neapibrtumu begalyb padalyta i begalybs). Todl pertvarkykime 2 1 3 + 2 2 3n 2n + 1 n n . Tuomet, = sekos bendrj nar, skaitikl ir vardikl padalydami i n 2 . Tursime 2 1 1 4n 4 n2

2 1 + 2) 3n 2n + 1 n+ n n = 3 = 3 , nes pagal (2) = pasinaudoj mintja savybe, gausime lim 2 n + 1 4 4 1 4n lim ( 4) n + n 2 3 2 1 1 pirmj savyb lim (3 + 2 ) = 3 , o lim ( 2 4) = 4 . Ats.: . n + n + n n 4 n Skaiiuojant sek ribas galima aptikti ir kitoki neapibrtum. Visais atvejais reikin stengiamasi pertvarkyti taip, kad neapibrtum nelikt, o tuomet rib jau galima apskaiiuoti remiantis konverguojani sek savybmis. 12 pavyzdys. Apskaiiuokime rib lim n n2 n + 1 . n + Sprendimas. Turime neapibrtum (dviej neaprtai augani reikini, kai n + , skirtum).
2

lim (3

Nagrinjam reikin pertvarkykime j padaugindami ir padalydami i reikinio n + n 2 n + 1 .Tuomet 1 1 1 1 n 1 n Ats.: . gausime: lim = lim = . n n2 n + 1 = lim 2 n + n + n + 2 2 1 1 n + n n +1 1+ 1 + 2 n n Dar vienas kitokio pobdio pavyzdys, kai sekos bendrj nar sudaro keli reikini suma. 1 1 1 1 . + + +K+ 13 pavyzdys. Apskaiiuokime rib lim n + 2 6 12 n( n + 1)
Sprendimas. Atkreipkime dmes, kad su bet kuriuo natraliuoju skaiiumi k galioja lygyb 1 1 1 = . Pritaik i formul sekos bendrojo nario kiekvienam dmeniui, gausime: k (k + 1) k k + 1
1 1 1 1 1 1 1 1 1 1 1 1 + + +K+ lim 1 + + + K + = lim 1 =1 . = nlim n + 2 + n + + 6 12 n ( n 1 ) n n n 2 2 3 3 4 + 1 + 1 Ats.: 1.

ETOJI UDUOTIS
3 8 13 18 , , K bendrj nar. , , 4 9 14 19 1 2. Duota seka 2 . n 6n + 10 a) Nustatykite, ar ji yra didjanioji (majanioji). b) Ar i seka aprta i viraus? Jeigu taip, raskite maiausi skaii M, su kuriuo galioja nelygyb xn M , n . c) Ar i seka aprta i apaios? Jeigu taip, raskite didiausi skaii m, su kuriuo galioja nelygyb x n m, n .

1. Paraykite sekos

3. Aritmetins progresijos penktojo ir devintojo nari suma lygi 40, o septintojo ir tryliktojo nari suma lygi 58. Raskite ios progresijos pirmj nar. 4. Geometrins progresijos pirmj trij nari suma lygi 12, o pirmj ei nari suma lygi 84 . Apskaiiuokite ios progresijos treij nar. 5. Sekos (x n ), x n =
n 1 1 , riba lygi . Kuriuo sekos nariu pradedant galioja nelygyb | x n | < 0,01 ? 2n + 1 2 2

(3n + 1) 2 (n 1) 2 6. Apskaiiuokite sekos (2n 3) 2 3 3n 4 7. Apskaiiuokite sekos 2 n 1 2n 4


8.

rib.

rib.

1 1 1 1 +K+ 2 Apskaiiuokite rib lim + + . n + 3 15 35 4n 1

1 + 2 + 3 + K + n n . 9. Apskaiiuokite rib lim n + n+2 2


10. Apskaiiuokite rib lim n2 + n + 1 n2 n . n +

Uduoties sprendimus praome isisti iki 2012 m. gruodio 7 d. mokyklos adresu: Lietuvos jaunj matematik mokykla, Matematikos ir informatikos metodikos katedra, VU Matematikos ir informatikos fakultetas, Naugarduko g. 24, LT-03225 Vilnius. Ms mokyklos interneto svetains adresas: www.mif.vu.lt/ljmm/ LIETUVOS JAUNJ MATEMATIK MOKYKLOS TARYBA