Está en la página 1de 6

L I E T U V O S J A U N J M AT E M AT I K M O K Y K L A

4 tema. HOMOTETIJA
(20112013)

Teorin mediag pareng bei ketvirtj uduot sudar Vilniaus universiteto doktorantas Aivaras Novikas Homotetija (graik. vienodas, padtas) yra viena i ploktumos transformacij. Atlikdami ploktumos transformacij, kiekvien ploktumos tak atvaizduojame kit jos tak, tam tikru specialiu bdu pasirinkt. Gerai inomas ploktumos transformacijos pavyzdys yra simetrinis atvaizdis tiess atvilgiu: pasirenkame bet koki ploktumos ties ir kiekvien ploktumos tak pervedame jam tos tiess 1 pav. atvilgiu simetrik. Tada vietoje vieno ploktumos vaizdo matome kit lyg veidrodin atspind (r. 1 pav.). Antrajame paveiksllyje atlikome kitoki, poskio, transformacij: 2 pav. pasirinkome vien ploktumos tak ir pasukome aplink j visus ploktumos takus 90 kampu prie laikrodio rodykl. Pastebkime, kad abiem atvejais urao LJMM 3 pav. forma ir dydis nepasikeit pakito tik jo padtis ploktumoje. Galima sugalvoti ir transformacij, kurios keist ploktumos figr (inoma, geometrijoje paprastai nagrinjami trikampiai, apskritimai ir pan., o ne raids) form ir/ar dyd (kaip 3 pav.). Kaipgi pakinta ploktumos vaizdas, atliekant homotetijos transformacij? Pradioje grietai j apibrkime. Kiekviena homotetija yra susijusi su fiksuotu ploktumos taku O , kuris yra vadinamas homotetijos centru, ir fiksuotu realiuoju skaiiumi k 0 , kuris yra vadinamas homotetijos koeficientu. Apibrimas. Homotetija vadinama ploktumos transformacija, kiekvien ploktumos tak A pervedanti tok tak A , kuris tenkina lygyb OA = k OA . Dabar pamginkime suvokti geometrikai, k reikia toks apibrimas. Kas atsitinka su taku A ? k jis pervedamas? Apibrimas nurodo mums sujungti takus O ir A kryptine atkarpa, vektoriumi, tada padauginti j i skaiiaus. Naujojo vektoriaus su pradia take O galas ir bus naujasis takas A . O kas atsitinka dauginant vektori i skaiiaus? Jei k > 0 , vektoriaus kryptis nepakinta, o ilgis padidja k kart. Jei k < 0 , vektoriaus kryptis pakinta prieing, o ilgis padidja | k |= k kart. Abiem atvejais trys takai O, A, A lieka vienoje tiesje, tik A arba pasilieka toje paioje pusje nuo tako O , kaip ir takas A , arba atsiduria prieingoje pusje priklausomai nuo skaiiaus k enklo. Be to, kai | k |> 1 , takas nutolsta nuo homotetijos centro, o kai | k |< 1 , priartja prie jo. Atidiau panagrinkime atvej | k |= 1 . Lengva matyti, kad jei k = 1 , tai ploktumos takai lieka savo vietoje: A = A . Su ploktuma tiesiog nieko neatsitinka. Jei k = 1 , tai A yra takas, simetrikas takui A homotetijos centro atvilgiu, t.y. homotetija yra ne kas kita, kaip simetrinis atvaizdis tako atvilgiu. B C Dabar rodykime kelet homotetijos savybi. Homotetijos centr ir A koeficient visur toliau ymsime O ir k , jei kitaip nepasakyta. 1 teiginys. Tris takus, esanius vienoje tiesje, homotetija perveda tris takus, vl esanius vienoje tiesje. Be to, takas, esantis tiesje tarp kit dviej, taip ir lieka viduriniu. B' A' C' rodymas. Tuos tris takus paymkime A, B, C (r. 4 pav. ia turime atvej, kai k > 0 ). Takai, kuriuos jie pervedami, A, B , C , pagal homotetijos apibrim tenkina lygybes Kadangi

dvi proporcingas kratines ir bendr kamp tarp j). Lygiai taip pat panas yra ir trikampiai OBC ir Todl ir Vadinasi, OBC . OBA = OBA OBC = OBC .

OA OB , tai trikampiai OAB ir OAB yra panas (pagal = OA OB

OA OB OC = = =k. OA OB OC

O 4 pav.

180 = OBA + OBC = OBA + OBC = ABC . Tai ir rodo, kad takai A, B, C yra vienoje tiesje. Takas B yra vidurinis, nes visa ties OB eina tarp tiesi OA ir OC . Mes inagrinjome atvej, kai k > 0 . Antrasis atvejis nagrinjamas visikai analogikai.
I teiginio i karto gauname toki ivad. Ivada. Homotetija ties perveda ties, o atkarp atkarp. Nauj geometrin figr, gaut i pradins atlikus transformacij, vadinsime pradins figros vaizdu. Taigi tiess vaizdas visada bus ties. Tarp senos ir naujos atkarp yra toks svarbus ryys: 2 teiginys. Atkarp homotetija perveda | k | kart ilgesn atkarp, lygiagrei su pradine. rodymas. Nagrinkime atkarp AB , pervedam atkarp AB (r. 5 pav.). Jau inome, kad OBA = OBA . Tad i karto gauname, kad AB || AB (pagal atitinkamuosius kampus). Be to, trikampiai

OAB ir OAB yra panas, o panaumo koeficientas lygus

Atvejis, kai k < 0 , vlgi nagrinjamas analogikai. Kadangi homotetija tieses ir atkarpas perveda lygiagreias tieses ir atkarpas, tai ji kampus tarp j palieka nepakeistus. Vadinasi, trikamp ji perveda trikamp su tais paiais kampais (ir kratinmis, padidintomis | k | kart). Ivada. Trikamp homotetija perveda pana trikamp, o panaumo koeficientas lygus homotetijos koeficiento moduliui. i ivada galioja ne vien trikampiams. I ties, homotetija bet koki figr perveda panai, t.y. tos paios formos, tik galbt didesn arba maesn (o tiksliau lygiai | k | kart didesn). Taigi galioja ir toks teiginys. 3 teiginys. Apskritim homotetija perveda apskritim su | k | kart didesniu spinduliu. Kaip homotetija transformuoja ploktumos figr, kai k =

AB OA OB = = =k. AB OA OB

1 ir k = 2 , parodyta 5 paveiksllyje. 2 C
B O A

A'

A' C C' C' B'

B' O

k=

1 2
5 pav.

k = 2

Bt galima uduoti atvirki klausim: o ar visada turint dvi panaias figras, atsiras homotetija, pervedanti vien i j kit? Ne, ne visada nepamirkime, kad homotetija ilaiko atitinkamus takus jungiani atkarp lygiagretum, todl figros turi uimti ne bet koki padt viena kitos atvilgiu. Pvz., panas trikampiai gali bti homotetiki vienas kito atvilgiu, tik kai j atitinkamos kratins lygiagreios. Bet gal to lygiagretumo pakanka? Nagrinkime tokius du panaius trikampius ABC ir AB C , kad AB || AB, BC || BC , CA || C A , ir iekokime homotetijos, kuri pervest vien trikamp kit. Jei tos homotetijos, takus A, B, C pervedanios atitinkamai takus A, B , C , centras yra O , tai (k jau esame pastebj) takai A, A, O turt bti vienoje tiesje. Lygiai taip pat vienoje tiesje turi bti B, B , O . Vadinasi, vienintel kandidatra homotetijos centrus O yra tiesi AA ir BB sankirta (laikykime, kad ios tiess egzistuoja jei, tarkime, A = A , turime dar paprastesn situacij). Taigi ios tiess turi kirstis. Taip nebus tik vienu atveju: kai trikampiai lygs, o trikampis AB C gaunamas tiesiog lygiagreiai pastmus trikamp AB C , dvi tiess bus lygiagreios, tad ir homotetija neegzistuos. Visais kitais atvejais

Vieno trikampio virns pervedamos kito trikampio virnes, todl ir vieno trikampio kratins, jungianios atitinkamas virnes, pervedamos kito trikampio kratines. Taigi galioja toks teiginys: 4 teiginys. Jei du trikampiai yra panas, o j atitinkamos kratins lygiagreios, tai arba egzistuoja homotetija, pervedanti vien trikamp kit, arba tie trikampiai yra lygs ir vienas i j gaunamas i kito lygiagreiai j pastmus. Homotetijos centras tokiu atveju yra atitinkamas virnes jungiani tiesi sankirta, o koeficiento modulis sutampa su t trikampi panaumo koeficientu. Analogiki teiginiai galioja ir kitoms geometrinms figroms. Pavyzdiui: 5 teiginys. Bet kuriems dviems apskritimams c1 ir c2 egzistuoja homotetija, pervedanti vien apskritim kit. Homotetijos koeficientas gali bti paimtas lygus apskritim spinduli santykiui, o jos centr galima rasti kaip tiesi, jungiani atitinkamus lygiagrei skersmen galus, sankirt. Tiesa, kaip ir trikampiams ta sankirta turi egzistuoti. Tai kodl teiginys galioja ir vienodiems apskritimams, kuriems tiess nesikirs? Kokia bus tinkama homotetija vienodiems apskritimams, silome skaitytojui sugalvoti savarankikai. (Beje, nevienodiems apskritimams homotetij bus net dvi. Kodl j bus dvi ne apskritimams, o tiesiog atkarpoms, silo sugalvoti 3 udavinys.) Dabar panagrinkime kelis udavinius. 1 pavyzdys. Tegu duoti takai A(2;1) ir B (4;5) . Homotetija su centru O (3;2) ir koeficientu k = 2 perveda juos atitinkamai takus A ir B . Tiesiogiai patikrinkime, kad ji atkarpos AB vidur M perveda AB vidur M . Pradiai raskime A( x A ; x B ) . I homotetijos apibrimo inome, kad OA = ( 2) OA . Uraykime vektori koordinates (lygias tak koordinai skirtumams): OA = (2 3;1 2) = (1;1) ir

OA , o io skaiiaus enkl parinkti OA priklausomai nuo to, ar takai A ir A yra vienoje pusje nuo tako O , ar skirtingose. Homotetija su tokiais O bei k ir bus reikiama. Kodl ji turt tak B pervesti tak B ? Tarkime, ji tak B perveda tak B . I vienos puss, jis turi priklausyti tiesei OB = BB . I kitos puss, turi bti ilaikytas atkarp lygiagretumas: AB || AB . Taigi B turi priklausyti tiesei, einaniai per tak A ir lygiagreiai su AB , o tokia ties yra ties AB . Vadinasi, takas B yra tiesi BB ir AB sankirta. Bet ios tiess kertasi take B , tad B = B . Analogikai galima rodyti, kad takas C pervedamas tak C .

(t.y. kai trikampiai panas, bet nelygs, arba kai trikampiai lygs, bet vieno i kito nebus galima gauti lygiagreiai pastmus) tiess kirsis. Fiksav sankirtos tak O , visada galsime parinkti tok skaii k , kad

OA = k OA . I ties, tereikia absoliutin k reikm imti lygi

OA = ( x A 3; y A 2) . Taigi ( x A 3; y A 2) = 2(1;1) = (2;2) . Gauname lygybes x A 3 = 2, A + B (2 4;1 + 5) = = (1;3) . Toliau silome y A 2 = 2 , i kuri randame A = (5;4) . Raskime M = 2 2 savarankikai patikrinti, kad B = (17;4) , o atkarpos AB vidurys M = (11;0) . Tikriname, kad takas
M pervedamas M : OM = (8;2) ir (2) OM = (2) (4;1) = (8;2) = OM .
Homotetija danai praveria nustatant geometrin tak viet. 2 pavyzdys. Tarkime, duoti apskritimas ir bet koks ploktumos takas A . Jei tak A jungsime su visais manomais apskritimo takais atkarpomis, kur atsidurs t atkarp vidurio takai? Norint tai nustatyti, tereikia pastebti, kad kiekvienam apskritimo takui B nagrinjamos atkarpos AB vidurys C yra gaunamas i tako B atlikus vis t pai homotetij su centru A ir koeficientu k =

1 (nes 2

AC =

homotetij. Bet homotetija apskritim perveda apskritim. Taigi atkarp viduriai sudarys apskritim (dvigubai maesnio spindulio).

1 AB ). Tai reikia, kad tak C geometrin vieta yra duotojo apskritimo vaizdas atlikus t 2

3 pavyzdys. Pasinaudokime homotetija ir rodykime gerai inom teigin, kad trikampio pusiaukratins kertasi viename take ir dalija viena kit santykiu 2 : 1 . Tegu duotas trikampis ABC su pusiaukratinmis AA, BB , CC . Kadangi AB yra trikampio vidurio

linija, tai AB || AB ir AB = centru C ir k =

1 AB (beje, tai savo ruotu galima rodyti pasinaudojant homotetija su 2

1 , kuri perveda A B ir B A , ir pritaikius atkarpoms AB bei AB 2 teigin). 2 Analogikas savybes tenkina vidurio linijos B C ir C A . I i savybi iplaukia, kad trikampiai ABC ir 1 ABC yra panas (panaumo koeficientas ), o j atitinkamos kratins lygiagreios. Pagal 4 teigin 2 1 egzistuoja homotetija su koeficientu k = , trikamp ABC pervedanti trikamp AB C . Jos centr 2 1 paymkime M . Takas A , jo vaizdas A ir takas M turi priklausyti vienai tiesei ir MA = MA . 2 ir CC eina per tak M ; be to, Analogikai ir kitos dvi pusiaukratins BB AM : MA = BM : MB = CM : MC = 2 : 1 . rodymas baigtas, bet dar isiaikinkime skaiiaus k enkl. inoma, pusiaukratini susikirtimo takas M yra trikampio ABC viduje. Todl takas M yra atkarpos AA viduje. Kadangi takas A ir jo vaizdas A yra skirtingose pusse nuo homotetijos centro M , tai jos koeficientas yra neigiamas.
4 pavyzdys. Toliau nagrinkime 3 pavyzdio situacij. rodysime, kad trikampio pusiaukratini susikirtimo takas M , auktini susikirtimo takas H bei kratini vidurio statmen susikirtimo takas (o kartu ir apie trikamp apibrto apskritimo centras) O yra vienoje tiesje. k 3 pavyzdyje aprayta homotetija perveda trikampio auktines? Ties pervedama ties. Kas atsitinka su, pvz., tiese AH ? Auktin eina per tak A ir yra statmena tiesei BC . Todl nauja ties eis per tak A ir, bdama lygiagreti pradinei tiesei AH , taip pat bus statmena tiesei BC . Taiau A yra kratins BC vidurio takas, tad AH vaizdas bus ne kas kita, kaip kratins BC vidurio statmuo. Taigi homotetija auktines perveda kratini vidurio statmenis, o todl ir auktini sankirtos tak H t statmen sankirtos tak O . Takas H , jo vaizdas O ir homotetijos centras M turi priklausyti vienai tiesei. Tai ir turjome rodyti (i ties yra vienareikmikai apibrta, jei tik visi trys takai nesutampa, ir vadinama trikampio Oilerio tiese). Kartu rodme ir papildom fakt: kadangi homotetijos koeficientas yra kuriame trikampyje takas M yra atkarpoje HO ir dalija j santykiu 2 : 1 . 5 pavyzdys. 6 paveiksllyje du apskritimai lieia didesnj apskritim ir jo styg. rodysime, kad per paymtus lietimosi takus einanios tiess AB ir CD bei didysis apskritimas kertasi viename take. Tegu ties AB kerta didj apskritim take E , o ties CD take F . Reikia rodyti, kad E = F . ia nagrinsime net dvi skirtingas homotetijas. Pagal Teigin 5 egzistuoja homotetijos, pervedanios brtus apskritimus didj. Tiksliau jas apibrkime. Mums prireiks vieno paprasto pastebjimo: Apskritimo liestin homotetija perveda jo vaizdo liestin. I ties, jei ties ir apskritimas prie taikant homotetijos transformacij turjo lygiai vien bendr tak, tai turs ir po jos, nes bendri transformuojam figr takai lieka bendri. Imkime vienos homotetijos centru tak A , o jos koeficient parinkime lyg

1 , tai bet 2

R (skaitiklyje imkime didesnj spindul). apskritim, besilieiani take A , spinduli santykiui: k = r1 Kodl btent tokia homotetija perves maesnj apskritim didesnj? Take A apskritimai turi bendr

6 pav.

liestin. inoma, homotetija j palieka nepakeist (kaip ir bet kuri ties, einani per homotetijos centr). I kitos puss, i maojo apskritimo liestin homotetija perveda jo vaizdo liestin. Vadinasi, maojo apskritimo vaizdas bus apskritimas, vl lieiantis t pai ties take A (ir svarbu pastebti, kad liekantis

toje paioje liestins pusje, nes k > 0 ), o to vaizdo spindulys bus k r1 =

R r1 = R . Nesunku pastebti, r1 kad apskritimas su tokiu fiksuotu spinduliu, lieiantis fiksuot ties fiksuotame take A ir esantis vienoje jos

pusje (brinyje i apaios), yra vienintelis, todl sutampa su didiuoju apskritimu. Analogikai apibriame ir antrj homotetij su centru take C , pervedani kit maj apskritim didj. Pastebkime, kad pirmoji homotetija tak A perveda tak E , o antroji tak D tak F . Dabar isiaikinkime, k tos homotetijos perveda pavaizduotj didiojo apskritimo styg (tiksliau per t styg einani ties). Styga yra vieno i maj apskritim liestin take B , todl atlikus pirmj homotetij jos vaizdas bus didiojo apskritimo liestin take E (ir pagal Teigin 2 stygos vaizdas bus lygiagretus su ja). Panaiai ir antroji transformacija styg perves su ja lygiagrei didiojo apskritimo liestin take F . Kadangi abi tos liestins yra lygiagreios su ta paia styga, tai jos arba yra tarpusavyje lygiagreios, arba sutampa. Taiau bdamos lygiagreiomis to paties apskritimo liestinmis, jos turt bti skirtingose pusse stygos atvilgiu, o taip nra (takai E ir F yra vienoje pusje), tad liestins takuose E ir F sutampa, t.y. jos yra viena ir ta pati liestin. Vadinasi, E = F . Tai ir turjome rodyti.

KETVIRTOJI UDUOTIS

1. Homotetijos centras yra O(1;3) , o koeficientas k = 3 . Raskite tako A(2;1) vaizd A . Kokio tako vaizdas yra pats takas A ? 2. Homotetija tak A(3;4) perveda tak A(5;12) . Raskite: a) homotetijos koeficient, jei jos centras O = (0;0) ; b) homotetijos centr, jei jos koeficientas k = 2 . 3. Duoti keturi takai A(0;1), B (2;1), C (1;3), D(0;4) . Raskite: a) bent vien homotetij, pervedani atkarp AB atkarp CD ;

b) dar vien toki homotetij. Ar egzistuos norima homotetija, jei imsime tak D (0;5) ? Kodl?

4. Galioja toks teiginys:


Atlikti i eils dvi homotetijas su tokiais koeficientais k1 ir k 2 , kad k1k 2 1 , (ir nebtinai tuo paiu centru) yra tas pats, kaip atlikti vien homotetij su koeficientu k1k 2 .Patikrinkite teigin takams

A(0;1) ir B (2;1) , kuriems pradioje pritaikyta homotetija su O1 = (1;3) ir k1 =

1 , o tada 2

homotetija su O2 = (1;1) ir k 2 = 4 .Nurodymas. Raskite galutinius tak vaizdus ir naujos homotetijos su koeficientu k1k 2 centr O bei patikrinkite, kad i nauja homotetija tikrai perveda abu takus j vaizdus.

5. Du apskritimai, esantys vienas kito iorje, lieiasi take K . Ties l vien apskritim kerta takuose K ir A , o kit takuose K ir B . Vieno apskritimo liestin take A paymkime m , o kito apskritimo liestin take B n . Jei du apskritimai lygs, tai tiesi m ir n lygiagretumas matyti i brinio simetrikumo tako K atvilgiu. rodykite, kad m || n ir apskritimams esant nelygiems. 6. Takas E yra staiakampio ABCD , kurio plotas lygus 1, viduje. Takai A0 , B0 , C0 , D0 yra atitinkamai staiakampio kratini AB, BC , CD, DA vidurio takai. Takai A1 , B1 , C1 , D1 yra simetriki takui D atitinkamai tak A0 , B0 , C0 , D0 atvilgiu. Pasinaudodami homotetija rodykite, kad keturkampis

A1 B1C1 D1 yra rombas, ir pagal homotetijos koeficient raskite io rombo plot.


7. Takai C1 , C2 , C3 , C4 priklauso vienam spindulio r = 1 apskritimui, kurio iorje duoti dar du takai A ir B . Trikampi ABC1 , ABC2 , ABC3 , ABC4 pusiaukratini susikirtimo takai paymti
atitinkamai M 1 , M 2 , M 3 , M 4 . rodykite, kad pastarieji keturi takai taip pat priklauso vienam apskritimui ir raskite jo spindul. Nurodymas. Raskite homotetij, kuri takus C1 , C2 , C3 , C4 perveda takus M 1 , M 2 , M 3 , M 4 .

8. Tsdami 4 pavyzdyje pradtus samprotavimus, rodykite, kad apskritimo, einanio per takus 5

A, B, C , centras O taip pat priklauso Oilerio tiesei. Raskite santyk k =

HO . OO

9. Pasinaudodami 8 udavinio rezultatais, nustatykite, kokiu santykiu apskritimas, einantis per takus A, B, C , dalija atkarpas AH , BH , CH . 10. Du lygs spindulio r apskritimai c1 ir c2 yra apskritimo c , kurio spindulys R, R > r , viduje ir lieia j atitinkamai takuose A ir C . Paymtas dar vienas apskritimo c takas M . Ties AM kerta apskritim c1 takuose A ir B , o ties CM kerta apskritim c2 takuose C ir D . MB , jei R = 10 ir r = 1 . a) Raskite santyk MA b) rodykite, kad atkarpos AC ir BD yra lygiagreios bet kurioms apskritim spinduli reikmms.
Uduoties sprendimus praome isisti iki 2012 m. gegus 28 d. mokyklos adresu: Lietuvos jaunj matematik mokykla, Matematikos ir informatikos metodikos katedra, VU Matematikos ir informatikos fakultetas, Naugarduko g. 24, LT-03225 Vilnius. Ms mokyklos interneto svetains adresas: www.mif.vu.lt/ljmm/ LIETUVOS JAUNJ MATEMATIK MOKYKLOS TARYBA