1

L I E T U V O S J A U N J MA T E MA T I K MO K Y K L A

1 tema. PROCENT UDAVINIAI
(20011-2013)
Teorin mediag pareng bei pirmj uduot sudar Vilniaus universiteto docentas Antanas Apynis
ir Vilniaus pedagoginio universiteto docentas Juozas inknas

Procento svoka vedama penktoje klasje. Penktoje ir etoje klasse sprendiami patys paprasiausi
procent udaviniai. Sudtingesni procent udaviniai sutinkami tik vyresnse klasse; taip pat vairiuose
matematikos udavini sprendimo konkursuose ir olimpiadose.
Procentai skaiiuojami nei tik buityje, versle, ekonomikoje. Jie svarbs beveik visose mokslo akose.
ioje LJMM mokiniams skirtoje temoje apsiribosime gana paprastais procent taikymo udaviniais. Nors
procent udavini teorija yra paprasta, taiau, sprendiant udavinius, atsiranda vairi sunkum. Kad bt
paprasiau sprsti udavinius, pateiksime por toki udavini sprendimo schem ir j taikymo pavyzdi.
Tikims, kad, perskait ia pateiktus metodinius nurodymus ir inagrinj pavyzdi sprendimus, visi LJMM
mokiniai skmingai isprs pirmj uduot. inoma, udavinius galima sprsti ir nesinaudojant
pateikiamomis schemomis.
Pirmiausia prisiminkime, kad procentu vadinama viena imtoji skaiiaus ar kokio nors dydio dalis;
ymima 1 %. Pavyzdiui, 1 % skaiiaus 1 yra 0,01; 1 % skaiiaus n yra 0,01n. Vienas procentas metro yra
vienas centimetras, vienas procentas k ton yra 0,01k ton, o b procent skaiiaus n yra 0,01bn.
Lyginant du skaiius, tarkime a ir b, palyginimo rezultatas danai ireikiamas procentais. Pavyzdiui,
skaiius a sudaro 100
b
a
procent skaiiaus b |
.
|

\
|
% 100
b
a
; Skaiius a yra 100

b
b a
procent
|
.
|

\
|

% 100
b
b a
didesnis u skaii b (inoma, kai b a > ), o skaiius b yra 100

a
b a
procent
|
.
|

\
|

% 100
a
b a
maesnis u skaii a.
Skaii palyginim pailiustruokime konkreiu pavyzdiu. Sakykime, kad kurioje nors pradinje
mokykloje mokosi 30 berniuk ir 120 mergaii. Sugretinus iuos skaiius, galima pasakyti, kad:
1) berniuk skaiius sudaro
20 100
150
30
=
Procent vis mokini skaiiaus;
2) mergaii skaiius yra 300 procent |
.
|

\
|

% 100
30
30 120
didesnis u berniuk skaii;
3) berniuk skaiius 75 procentais |
.
|

\
|

% 100
120
30 120
maesnis u mergaii skaii;
4) mergaii skaiius sudaro 400 procent berniuk skaiiaus, o berniuk skaiius sudaro 25 procentus
mergaii skaiiaus.
Atkreipkime dmes tai, kad kalbant apie bet kuri dydi pokyius, vartojama ne tik procento, bet ir
procentinio punkto svoka. Pavyzdiui, galima igirsti sakant, kad preks kaina i pradi sumajo 10 %, o
paskui dar vienu procentiniu punktu. Tai reikia, kad i viso preks kaina sumajo 11 procent.

1. Kain kitimo ir bankini operacij udaviniai. Tarkime, kad pradin preks kaina buvo a lit, o
paskui pasikeit p % padidjo arba sumajo. Kainos pokytis, aiku, sudaro
100
ap
lit. Taigi pabrangusios
preks kaina yra |
.
|

\
|
+ = +
100
1
100
p
a
ap
a lit, o atpigusios preks kaina yra |
.
|

\
|
=
100
1
100
p
a
ap
a lit.
Sudarykime kainos kitimo schem (r. 1 pav.), kurioje kainos padidjimas vaizduojamas rodykle , o
sumajimas rodykle . Simbolis p % reikia kainos padidjim p procentais, o simbolis p %
reikia kainos sumajim p procentais.


2


|
.
|

\
|
+
100
1
p
a
a
|
.
|

\
|

100
1
p
a

1 pav.

Taikant t pat princip, kainos kitimo schem galima pratsti, papildant j tolesnio kainos kitimo
galimybmis (r. 2 pav.). Jei pabrangusios preks kaina |
.
|

\
|
+
100
1
p
a pasikeist (padidt ar sumat) q %,
tai pokytis sudaryt
100 100
1
q p
a |
.
|

\
|
+ lit, o preks naujoji kaina bt
|
.
|

\
|
+ |
.
|

\
|
+ = |
.
|

\
|
+ + |
.
|

\
|
+
100
1
100
1
100 100
1
100
1
q p
a
q p
a
p
a lit
arba
|
.
|

\
|
|
.
|

\
|
+ = |
.
|

\
|
+ |
.
|

\
|
+
100
1
100
1
100 100
1
100
1
q p
a
q p
a
p
a lit.
Analogikai gaunami ir atpigusios preks kainos |
.
|

\
|

100
1
p
a pasikeitimo q % skaiiavimo rezultatai:
|
.
|

\
|
+ |
.
|

\
|

100
1
100
1
q p
a prekei pabrangus q % ir |
.
|

\
|
|
.
|

\
|

100
1
100
1
q p
a prekei atpigus q %.

|
.
|

\
|
+ |
.
|

\
|
+
100
1
100
1
q p
a
|
.
|

\
|
+
100
1
p
a
|
.
|

\
|
|
.
|

\
|
+
100
1
100
1
q p
a
a
|
.
|

\
|
+ |
.
|

\
|

100
1
100
1
q p
a
|
.
|

\
|

100
1
p
a
|
.
|

\
|
|
.
|

\
|

100
1
100
1
q p
a

2 pav.

Glaustai aptarkime sudtini palkan skaiiavim. Nagrinkime atvej, kai bankas moka p metines
palkanas u jame laikomus indlius, kurios, pasibaigus palkan periodui, priskaiiuojamos prie indlio. Jei
pradinio indlio didumas yra
0
B lit, tai per metus sukaupiamos
100
0
p
B lit palkanos, o indlis iauga iki
|
.
|

\
|
+ =
100
1
0 1
p
B B lit. Po dvej met indlis
0
B iaugt iki ;
100
1
100
1
2
0 1 2
|
.
|

\
|
+ = |
.
|

\
|
+ =
p
B
p
B B po trej
p %
p %
q %
q %
q %
q %
p %
p %
3

iki
3
0 2 3
100
1
100
1 |
.
|

\
|
+ = |
.
|

\
|
+ =
p
B
p
B B ir t. t. Po n met indlis
0
B iaugt iki
.
100
1
0
n
n
p
B B |
.
|

\
|
+ = (1)
lit. Gautoji indlio perskaiiavimo formul (1) vadinama sudtini palkan formule.
Suskaidius metus m lygi dalini period, kiekvieno periodo palkan norma bt
m
p
i = procent.
Tarus, kad po kiekvieno dalinio periodo palkanos priskaiiuojamos prie indlio, pradinis indlis
0
B per
pirmuosius metus iaugt iki ;
100
1
100
1
0 0
m m
m
p
B
i
B |
.
|

\
|

+ = |
.
|

\
|
+ j paymkime ). (
1
m B Per antruosius
metus indlis
0
B iaugt iki
m m m
m
p
B
m
p
m B
i
m B m B
2
0 1 1 2
100
1
100
1 ) (
100
1 ) ( ) ( |
.
|

\
|

+ = |
.
|

\
|

+ = |
.
|

\
|
+ = ir t. t.
Po n met indlio didumas bt
.
100
1 ) (
0
nm
n
m
p
B m B |
.
|

\
|

+ = (2)
Dabar pereikime prie pavyzdi analizs.
1 pavyzdys. Inagrinkime tris kain keitimo schemas ir atsakykime formuluojamus klausimus.
a) Preks kaina buvo didinama du kartus pirm kart 20 %, o antr kart 30 %. Keliais procentais
pabrango prek ir kokia buvo jos pradin kaina, jeigu po antrojo pabrangimo ji pakilo iki 390 Lt?
b) Preks kaina buvo mainama du kartus. Abu kartus po p %. Raskime p, jeigu per abu kartus preks
kaina sumajo 36 %.
c) I pradi preks kaina buvo sumainta p %, o paskui padidinta 25 %. Koks procent skaiius p,
jeigu per abu keitimus preks kaina sumajo 20 %.
Sprendimas. a) Pradin preks kain paymkime x. Pagal udavinio slyg gauname lygt
. 390
100
30
1
100
20
1 = |
.
|

\
|
+ |
.
|

\
|
+ x
Jos sprendinys yra . 250 = x Taigi pradin preks kaina buvo 250 Lt.
Kadangi , 156 100
250
390
= tai darome ivad, kad prek pabrango 56 %. Aiku, kad preks pabrangimas
matosi ir i sandaugos . 56 , 1 3 , 1 2 , 1
100
30
1
100
20
1 = = |
.
|

\
|
+ |
.
|

\
|
+
Ats.: pradin kaina 250 Lt; prek pabrango 56 %.

b) Pradin kain paymj x, pagal udavinio slyg gauname lygt
|
.
|

\
|
= |
.
|

\
|

100
36
1
100
1
2
x
p
x ,
O i jos lygt
. 64 , 0
100
1
2
= |
.
|

\
|

p

Kadangi , 100 < p tai
. 20 8 , 0
100
1 64 , 0
100
1
2
= = = |
.
|

\
|
p
p p

Ats.: . 20 = p

c) Tarkime, kad i pradi prek kainavo x Lt. Tada (pagal udavinio slyg) turi galioti tokia lygyb:
|
.
|

\
|
= |
.
|

\
|
+ |
.
|

\
|

100
20
1
100
25
1
100
1 x
p
x
4

I jos gauname:
. 36 64 , 0
100
1 8 , 0 25 , 1
100
1 = = = |
.
|

\
|
p
p p

Ats.: . 36 = p

2 pavyzdys. Tarkime, kad banko metin palkan norma yra 8 %, o pradinis indlininko naas 1000 Lt.
Apskaiiuokime indlio didum po 10 met iais atvejais:
a) palkanos priskaiiuojamos kiekvien met gale;
b) palkanos priskaiiuojamos kas ketvirt;
c) palkanos priskaiiuojamos kas mnes;
d) palkanos priskaiiuojamos kasdien.
Sprendimas. a) Pagal (1) formul
92 , 2158 ) 08 , 0 1 ( 1000
10
10
= + = B (Lt).
b) iuo atveju metai suskaidomi 4 dalinius palkan periodus, todl kiekvieno dalinio periodo
palkan norma yra . 02 , 0
100 4
8
=

= i Taikydami (2) formul, gauname:

04 , 2208 02 , 1 1000 ) 02 , 0 1 ( 1000 ) 4 (
40 10 4
10
= = + =

B (Lt).
c) iuo atveju metus sudaro 12 dalini palkan period, o kiekvieno dalinio periodo palkan norma
yra .
150
1
100 12
8
=

= i Taikydami (2) formul, gauname

64 , 2219
150
151
1000
150
1
1 1000 ) 12 (
120 10 12
10
= |
.
|

\
|
= |
.
|

\
|
+ =

B (Lt).
d) Pagal (2) formul
35 , 2225
365
08 , 0
1 1000 ) 365 (
10 365
10
= |
.
|

\
|
+ =

B (Lt).
Ats.: 92 , 2158
10
= B Lt; 04 , 2208 ) 4 (
10
= B Lt; 64 , 2219 ) 12 (
10
= B Lt; 35 , 2225 ) 365 (
10
= B Lt.

3 pavyzdys. Pilietis bank ne 5000 Lt. Po met, priskaiiavus palkanas, jis atsim i banko
1000 Lt. Laikant banke likusius pinigus, per antruosius metus susidar 168 Lt palkanos. Kokia banko
metin palkan norma? Skaiiuokite, turdami mintyje, kad palkan periodas metai.
Sprendimas. Banko metin palkan norm paymkime p . Pagal udavinio slyg reikia isprsti
lygt
. 168
100
1000
100
1 5000 =
|
|
.
|

\
|
|
.
|

\
|
+
p p

Gausime:
. 4 0 336 80 168
2
40
100
) 500 4000 (
2
2
= = + = + + p p p
p
p
p

Ats.: 4 %.

2. Lydini, tirpal ir miini udaviniai. Tarkime, kad lydinys (miinys, tirpalas) sudarytas i dviej
mediag, sakykime, A ir B. Mediagos A mas lydinyje paymkime ,
A
m o mediagos B mas
paymkime .
B
m Skaiius
B A
A
A
m m
m
k
+
= vadinamas mediagos A koncentracija, o skaiius
B A
B
B
m m
m
k
+
= vadinamas mediagos B koncentracija lydinyje. Skaiius
A A
k p 100 = yra mediagos A, o
skaiius
B B
k p 100 = yra mediagos B procentin koncentracija lydinyje. Aiku, kad 1 = +
B A
k k ir
. 100 = +
B A
p p
Analogikai apibriama mediagos koncentracija bei procentin koncentracija ir tada, kai lydin sudaro
trys ar daugiau mediag.
5

Jei nagrinjant lydinius, tirpalus ir miinius kalbama apie j uimamus trius, tai, apibriant kiekvienos
juos sudaranios mediagos koncentracij, mediagos mas pakeiiama jos uimamu triu.
Kad bt paprasiau, mass m lydin, sudaryt i mediag A ir B, kuri koncentracija yra atitinkamai
A
k ir ,
B
k ymsime ). , , ( m k k L
B A
Simboliu ) , , ( m p p L
B A
ymsime lydin, kurio mas lygi m, o j
sudarani mediag A ir B procentin koncentracija yra atitinkamai
A
p ir .
B
p
Tirpalus ymsime simboliais ) , , ( m k k T
B A
ir ), , , ( m p p T
B A
o miinius simboliais ) , , ( m k k M
B A
ir
). , , ( m p p M
B A

Analogikais simboliais paranku ymti ir lydinius, tirpalus bei miinius, sudarytus i, trij ar daugiau
mediag.
Jei du lydiniai, tarkime, ) , , (
1 1 1 1
m k k L
B A
ir ) , , (
2 2 2 2
m k k L
B A
sulydomi vien lydin, tai naujojo
lydinio ) , , ( m k k L
B A
mase laikysime sulydom lydini masi sum ). (
2 1
m m m + =
Siekdami suglaudinti paaikinimus, vartosime toki dviej lydini (taip pat tirpal ir miini) jungimo
vien lydin schem:

) , , (
1 1 1 1
m k k L
B A

+ ) , , ( m k k L
B A
.
) , , (
2 2 2 2
m k k L
B A


ioje schemoje galioja tokios lygybs:
,
2 1
m m m + = (3)
,
2 1 1 1
m k m k m k
A A A
= + (4)
.
2 2 1 2
m k m k m k
B B B
= + (5)
Lydini ) , , (
1 1 1 1
m p p L
B A
ir ) , , (
2 2 2 2
m p p L
B A
jungimo vien lydin ) , , ( m p p L
B A
schemoje

) , , (
1 1 1 1
m p p L
B A

+ ) , , ( m p p L
B A
.
) , , (
2 2 2 2
m p p L
B A


Mediag koncentracijas sieja tokios lygybs:
,
2 2 1 1
m p m p m p
A A A
= + (6)
.
2 2 1 1
m p m p m p
B B B
= + (7)
Sprendiant vairius tirpal ir miini udavinius, taip pat galima taikyti analogikas j jungimo
schemas ir (3)(7) formules.
Isprskime kelis udavinius.

4 pavyzdys. Viename lydinyje yra 20 % vario, o kitame 30 % vario. Juos sulydius, gaunamas
10 kg mass lydinys, kuriame yra 27 % vario. Raskime abiej lydini mases.
Sprendimas. Pirmojo lydinio mas paymkime x. Tada (pagal (3) formul) antrojo lydinio mas yra
. 10 x Turime toki lydini jungimo schem:

) , 80 , 20 (
1
x L
+ ) 10 , 73 , 27 ( L .
) 10 , 70 , 30 (
2
x L

Joje turi galioti ir (6), ir (7) lygybs. I lygi
10 27 ) 10 ( 30 20 = + x x
ir
10 73 ) 10 ( 70 80 = + x x
Gauname t pat rezultat: . 3 = x Todl udaviniui isprsti pakanka imti vien i (6) ir (7) slyg. Taigi
pirmojo lydinio mas yra 3 kg, o antrojo 7 kg.
Ats.: 3 kg ir 7 kg.
6

5 pavyzdys. Sidabro ir vario lydin sulydius su 3 kg gryno sidabro, bt gaunamas lydinys, kuriame
yra 90 % sidabro, o sulydius pradin lydin su 2 kg lydinio, kuriame yra 90 % sidabro, bt gaunamas 84 %
sidabro turintis lydinys. Kokia yra pradinio lydinio mas ir kiek procent sidabro yra jame?
Sprendimas. Tegu sidabro koncentracija pradiniame lydinyje yra x %, o lydinio mas y kg. Pagal
udavinio slyg galima sudaryti dvi lydini jungimo schemas:

) , 100 , (
1
y x x L
+ ) 3 , 10 , 90 ( + y L
) 3 , 0 , 100 (
2
L
ir

) , 100 , (
1
y x x L
+ ) 2 , 16 , 84 ( + y L .
) 2 , 10 , 90 (
2
L

Pagal pirmj schem turi galioti lygyb
), 3 ( 90 300 + = + y xy
O pagal antrj schem turi galioti lygyb
). 2 ( 84 180 + = + y xy
Isprend dviej lygi su dviem neinomaisiais sistem

+ = +
+ = +
), 2 ( 84 180
), 3 ( 90 300
y xy
y xy

Gauname vieninteles neinomj reikmes: , 80 = x . 3 = y
Ats.: 3 kg, 80 %.

6 pavyzdys. 500 kg celiuliozs masje yra 85 % vandens. Kiek kilogram vandens reikia igarinti, kad
likt 75 % vandens turinti celiuliozs mas?
Sprendimas. Pradin celiuliozs mas paymkime simboliu ), 500 , 15 , 85 (
1
T igarinam vanden
paymkime simboliu ), , 0 , 100 (
2
x T o siekiam gauti celiuliozs mas, turini 75 % vandens, simboliu
). 500 , 25 , 75 ( x T Tada vandens igarinimo proces galsime urayti tokia schema:

) 500 , 15 , 85 (
1
T
) 500 , 25 , 75 ( x T .
) , 0 , 100 (
2
x T

Pagal i schem sudarykime lygt
) 500 ( 25 0 500 15 x x =
Ir gausime, kad 200 = x (kilogram).
Ats.: 200kg.

7 pavyzdys. Indas, kurio talpa V litr, pripiltas a % koncentracijos druskos rgties tirpalo. I io indo
nupylus b litr tirpalo, j pilama tiek pat vandens. Kokia bus tirpalo koncentracija, toki pilstymo
procedr atlikus n kart? Po keli pilstym druskos rgties inde bus maiau negu vandens, jeigu
, 100 l V = , 10 l b = l a 80 = ?
Sprendimas. Druskos rgties koncentracij po pirmojo pilstymo paymkime ,
1
a po antrojo pilstymo
2
a ir t. t.
Pirmj pilstym galima urayti tokia schema:
7


) , 100 , (
1
b V a a T
+ ) , 100 , (
1 1
V a a T .
) , 100 , 0 (
2
b T

Pagal j sudarykime lygt
V a b b V a
1
0 ) ( = +
ir gausime, kad
.
1
V
b V
a a

=
Analogikai galima apskaiiuoti druskos koncentracij tirpale po antrojo ir kit pilstym:
,
1 2
V
b V
a a

=

,
2 3
V
b V
a a

=
..........................
.
1
V
b V
a a
n n

=


I ia
.
n
n
V
b V
a a |
.
|

\
|
=
Kai , 100 = V , 80 = a , 10 = b gausime formul
. ) 9 , 0 ( 80
n
n
a =
Iekomajam pilstym skaiiui n rasti reikia isprsti nelygyb . 50 ) 9 , 0 ( 80 <
n
Maiausias sprendinys yra
. 5 = n
Ats.: ;
n
V
b V
a |
.
|

\
|
5.

3. Procentai ir procentiniai punktai.
8 pavyzdys. I pradi gamybos brokas sudar 5 % gaminamos produkcijos, o paskui, patobulinus
technologin proces, sumajo keturiais procentiniais punktais. Turdami mintyje, kad gaminamos
produkcijos apimtis yra pastovi, apskaiiuokime, keliais procentais sumajo gamybos brokas.
Sprendimas. Gamybos produkcijos apimt paymkime a. Vadinasi, brokas i pradi sudar
a a 05 , 0
100
5
= kiekio vienet, o paskui (sumajus jam keturiais procentiniais punktais) a a 01 , 0
100
1
=
vienet. Todl gamybos brokas sumajo 80 100
05 , 0
01 , 0 05 , 0
=

a
a a
procent.
Ats.: 80 %.
9 pavyzdys. tirpal, kuriame yra 40 g druskos, pyl 200 g vandens. Kiek vandens tirpale buvo i
pradi ir koks buvo procentinis druskos kiekis, jeigu: 1) dabar procentinis druskos kiekis yra maesnis 10
procentini punkt; 2) dabar procentinis druskos kiekis yra maesnis 10 %?
Sprendimas. Iekomj vandens kiek (gramais) paymkime x, pradin druskos koncentracij
paymkime ,
1
d o dabartin druskos koncentracij .
2
d Pagal udavinio slyg pradin tirpalo mas buvo
, 40 + x procentinis druskos kiekis ,
40
4000
100
40
40
1
+
=
+
=
x x
d o vandens procentinis kiekis
.
40
100
100
40 +
=
+ x
x
x
x
Taigi pradin tirpal galima urayti simbolius . 40 ,
40
100
,
40
4000
1
|
.
|

\
|
+
+

+
x
x
x
x
T
8

pilt vanden galima urayti simboliu ), 200 , 100 , 0 (
2
T o gautj tirpal simboliu
). 240 , 100 , (
2 2 2
+ x d d T
Pagal schem

|
.
|

\
|
+
+ +
40 ,
40
100
,
40
4000
1
x
x
x
x
T
+ ) 240 , 100 , (
2 2
+ x d d T
) 200 , 100 , 0 (
2
T

Sudarykime lygt
) 240 ( 200 0 ) 40 (
40
4000
2
+ = + +
+
x d x
x

Ir apskaiiuokime pradin vandens kiek x. Gausime
. 240
4000
2
=
d
x (8)
Pirmuoju atveju
,
40
10 3600
10
40
4000
2
+

=
+
=
x
x
x
d
,
360
) 40 ( 400
40
10 3600
4000 4000
2
x
x
x
x
d
+
=
+

=
todl
. 240
360
) 40 ( 400

+
=
x
x
x
Sprsdami i lygt, gauname:
), 360 ( 240 ) 40 ( 400 ) 360 ( x x x x + =
, 70400 640 360
2
= x x x
. 0 70400 280
2
= + x x
Jos sprendiniai yra 160 ir 440.
Taigi iuo atveju pradinis vandens kiekis tirpale buvo 160 gram, o druskos procentin koncentracija
20
40 160
4000
1
=
+
= d procent.
Antruoju atveju
,
40
3600
40
4000 9 , 0
9 , 0 1 , 0
1 1 1 2
+
=
+

= = =
x x
d d d d
Todl (pagal (8)) gauname, kad
.
9
1760 10
240
9
) 40 ( 10
240
3600
) 40 ( 4000
=
+
=
+
=
x x x
x
I ia 1760 10 9 = x x ir . 1760 = x
Tada
.
9
2
2 240
9
20
40 1760
4000
1
= =
+
= d
Vadinasi, antruoju atveju pradinis vandens kiekis tirpale buvo 1760 g, o druskos kiekis tirpale sudar
9
2
2 %.
Ats.: 1) 160 g, 20 %; 2) 1760 g,
9
2
2 %.




9

4. vairs procent udaviniai.
10 pavyzdys. Per mero rinkimus u Antanait, Jonait ir Petrait rengiasi balsuoti atitinkamai 15 %,
20 % ir 25 % rinkj. Kiti rinkjai dar neapsisprend. Apskaiiuokite, kiek procent neapsisprendusi
rinkj turt suagituoti Antanaitis, kad jis laimt rinkimus.
Sprendimas. Pagal slyg neapsisprendusi rinkj yra 40 %. Tegu a yra rinkj skaiius, o x yra
iekomasis neapsisprendusi rinkj procent skaiius. Tada apsisprendusi balsuoti u Antanait rinkj
skaiius bt .
100
4 , 0 15 , 0
x
a a + Jeigu visi likusieji (i neapsisprendusi) apsisprst balsuoti u Petrait, tai
is kandidatas gaut |
.
|

\
|
+
100
4 , 0 4 , 0 25 , 0
x
a a a bals. Isprend nelygyb
|
.
|

\
|
+ > +
100
4 , 0 4 , 0 25 , 0
100
4 , 0 15 , 0
x
a a a
x
a a ,
Gausime . 5 , 62 > x
Taigi Antanaitis, siekdamas laimti mero rinkimus, turt suagituoti daugiau kaip 62,5 % neapsi-
sprendusi (u k balsuoti) rinkj.
Ats.: daugiau kaip 62,5 %.

11 pavyzdys. Rudens kroso varybose dalyvavo pagrindins mokyklos moksleivi brys. Kroso
distancijos nebaig daugiau kaip 2,8 %, bet maiau kaip 3,2 % dalyvi. Raskite galimai maiausi kroso
dalyvi skaii.
Sprendimas. Kroso dalyvi skaii paymkime n, o distancijos nebaigusi skaii paymkime m.
Pagal udavinio slyg
. 2 , 3 100 8 , 2 < <
n
m

I ia
. 2 , 3 100 8 , 2 n m n < <
Kai , 1 = m tai ,
8 , 2
100
2 , 3
100
< < n t. y. .
7
5
35 25 , 31 < < n
Taigi galimai maiausias kroso dalyvi skaiius yra 32.
Ats.: 32.

12 pavyzdys. I staiakampio formos kartono lapo, kurio kratini ilgi santykis 2:3, ikirptas
didiausio ploto staiakampis, kurio kratini ilgi santykis 1:2. Apskaiiuokite kartono likuio procent.

Sprendimas. Tarkime, kad kartono lapo kratini ilgiai 2a ir 3a. Didiausio ploto staiakampio, kurio
kratini ilgi santykis 1:2, kratini ilgiai yra 1,5a ir 3a; jo plotas lygus . 5 , 4
2
a Kartono likuio plotas yra
. 5 , 1 5 , 4 6
2 2 2
a a a = Jis sudaro 25 100
6
5 , 1
2
2
=
a
a
procentus viso kartono ploto.
Ats.: 25 %.

5. Pasitreniruokite. (i udavini sprendim sisti nereikia.)

1. Knyga 25 % brangesn u album. Keliais procentais albumas pigesnis u knyg?
Ats.: 20 %.

2. Dramos brelyje berniuk skaiius sudaro 80 % mergaii skaiiaus. Kiek procent mergaii skaiius
sudaro berniuk skaiiaus?
Ats.: 125 %.

3. Pardavjas i gamintojo televizori pirko u 1200 Lt. Jis paskelb nauj kain, o televizori pardav su
10 % nuolaida, gavs 20 % peln. Koki televizoriaus kain buvo paskelbs pardavjas?
Ats.: 1600 Lt.

10

4. Pardavjas pirko batus i batsiuvio u tam tikr pinig sum ir paskelb 230 Lt kain. Pardavs batus su
18 % nuolaida, jis gavo 15 % peln. U kiek lit pardavjas nupirko batus i balsiuvio?
Ats.: 164 Lt.

5. Kai statin 30 % tuia, joje yra 30 litr daugiau negu tada, kai ji 30 % pripildyta. Kokia statins talpa?
Ats.: 25 l.

6. Broliai Linas ir Romas kartu eina mokykl. Romo ingsnis 10 % trumpesnis u Lino ingsn, bet jis
padaro 10 % daugiau ingsni negu Linas. Kuris brolis anksiau ateis mokykl?
Ats.: Linas.

7. Dutje sudti auksiniai ir sidabriniai daiktai: monetos ir iedai. iedai sudaro 20 % vis daikt, o
40 % monet yra sidabrini. Kok vis daikt procent sudaro auksins monetos?
Ats.: 48 %.

8. Bankas idav kreditus monms ir gyventojams. Kreditai, iduoti gyventojams, sudar 25 % sumos,
iduotos monms. Kiek procent bendros kredit sumos sudaro monms iduoti kreditai?
Ats.: 80 %

9. Bilieto kino teatr kaina 18 Lt. Sumainus bilieto kain, irov skaiius padidjo 50 %, o pajamos
(plaukos) padidjo tik 25 %. Keliais litais buvo sumainta bilieto kaina?
Ats.: 3 Lt.

10. Kai bilieto kaina teatr padidjo 40 %, pajamos u bilietus padidjo tik 20 %. Kiek procent sumajo
irov skaiius?
Ats.: 10 %.

11. Netgi tada, kai kupranugaris Noris yra itroks, 84 % jo mass sudaro vanduo. Po to, kai jis atsigavo, jo
mas padidjo iki 800 kg, o vanduo sudaro 85 % jo mass. Kokia kupranugario Norio mas, kai jis
itroks?
Ats.: 750 kg.

12. Rdoje yra 20 % priemai (pagal mas), o metale tik 5 % priemai. Kiek reikia rdos, norint gauti
160 kg metalo?
Ats.: 190 kg.

13. I 20 t rdos gauti 8 t metalo, kuriame pagal mas yra 5 % priemai. Kiek procent priemai yra
rdoje?
Ats.: 62 %.

14. I 22 kg gryb gauta 2,5 kg diovint gryb, kuri 12 % mass sudaro vanduo. Kiek procent vanduo
sudaro viei gryb mass?
Ats.: 90 %.

15. Nediovint grd drgnumas 25 %, o padiovint 12 %. Keliais procentais sumajo grd mas,
padiovinus juos?
Ats.: 12,5 %

16. sandl atveta 6 tonos 10 % drgnumo druskos. Po kurio laiko druskos drgnumas padidjo dar 18
procentini punkt. Keliais procentais padidjo druskos mas?
Ats.: 25 %.

17. Diovinant grybus j mas sumajo 10 kart. Kiek procent vandens turjo viei grybai, jei 15 %
diovint gryb mass sudaro vanduo?
Ats.: 91,5 %.

11

18. Jeigu 100 g druskos tirpalo sumaiytume su 200 g kitos koncentracijos druskos tirpalu, gautume 50 %
druskos tirpal. Jeigu pirmojo tirpalo imtume 300 g, o antrojo 200 g, tai gautume 42 % tirpal. Raskite
abiej tirpal procentines koncentracijas.
Ats.: 30 %, 60 %.

19. I staiakampio formos kartono lapo, kurio kratini ilgi santykis 2:3, ikirpti du didiausio ploto
kvadratai. Apskaiiuokite kartono likui procent.
Ats.: 25 %.


PIRMOJI UDUOTIS

1. Puodukas 50 % brangesnis u lktut. Keliais procentais lktut pigesn u puoduk?

2. Pilietis bank ne 2000 Lt, o po met dar 540 Lt. Pirmj met palkanos taip pat buvo
priskaiiuotos prie pagrindinio indlio. Kokia banko metin palkan norma, jeigu antrj met
palkanos lygios 78 Lt?

3. kininkas i banko pam kredit dvejiems metams, sutars mokti tam tikr procent palkan. Po
met kininkas bankui grino
4
3
sumos (su procentais!), kuri jis tuo metu buvo skolingas. Dar po
met kininkas sumokjo likusi skol, kuri sudar 36 % paimto kredito. Kok procent palkan
kininkas mokjo bankui?

4. Dviej skaii suma 50 % didesn u j skirtum. Keliais procentais u j sandaug didesn t skaii
kvadrat suma?

5. Komiso parduotuv u 2250 Lt nusipirko dvi vazas ir, jas pardavusi gavo 40 % pelno. U kiek lit
parduotuv pirko vazas, jeigu u pirmj vaz gavo 25 % pelno, o u antrj 50 % pelno?

6. K tik nuskintuose agurkuose 99 % j mass sudaro vanduo. Pastovjus agurkams sandlyje, vanduo
agurkuose sudar tik 98 % j mass. Kiek procent sumajo agurk mas? Kokia buvo k tik nuskint
agurk mas, jeigu dabar mas lygi 50 kg?

7. Bilietas stadion kainuoja 15 Lt. Kai bilieto kain sumaino, irov skaiius stadione padidjo 50 %,
o pajamos padidjo 25 %. Keliais litais buvo sumainta bilieto kaina?

8. I indo, kuriame yra 96 % (pagal tr) druskos rgties tirpalo, nupyl 2,5 litro tirpalo ir pripyl 2,5 litro
80 % druskos rgties tirpalo. Po to, pamai tirpal vl nupyl 2,5 litro gauto tirpalo ir pyl 2,5 litro
80 % tirpalo. Kokia indo talpa, jeigu dabar inde yra 89 % druskos rgties tirpalas?

9. I kvadrato formos kartono lapo ikirpti du didiausio ploto staiakampiai, kuri kratini ilgi santykis
2:3. Apskaiiuokite kartono likuio procent.

10. Petriukas namus parne piln pintin gryb (daugiau u 30, bet maiau u 100): baravyk, raudoniki
ir lepi. Pasirod, kad 48 % parnet gryb yra raudonikiai. Patikrinusi mama rado 5 grybus
sukirmijusius ir juos imet. Dabar jau 50 % likusi gryb buvo raudonikiai. Kiek gryb rado
Petriukas? Kiek raudoniki imet mama?

Pirmosios uduoties sprendimus praome isisti iki 2011 m. gruodio 5 d. mokyklos adresu: Lietuvos
jaunj matematik mokykla, Matematikos ir informatikos metodikos katedra, VU Matematikos ir
informatikos fakultetas, Naugarduko g. 24, LT-03225 Vilnius. Ms mokyklos interneto svetains adresas:
www.mif.vu.lt/ljmm/
LIETUVOS JAUNJ MATEMATIK
MOKYKLOS TARYBA