Está en la página 1de 9

L I E T U V O S J A U N J MA T E MA T I K MO K Y K L A

8 tema. SUKINIAI
(2010-2012)

Teorin mediag pareng bei atuntj uduot sudar Lietuvos edukologijos universiteto
docentas Edmundas Maztis

Atlikdami i uduot, Js detaliau susipainsite su erdviniais knais ritiniais, kgiais,
rutuliais, kuriuos nagrinjote matematikos pamokose.

1. Cilindrai arba ritiniai. Sakykime, kad o ir | dvi skirtingos
lygiagreios ploktumos, ploktumoje o nubrtas apskritimas e,
kurio centras takas O, o spindulio ilgis lygus R (1 pav.). Per
kiekvien to apskritimo tak M nubrkime ties, statmen
ploktumai o. Vis i tiesi atkarpos, esanios tarp ploktum o ir
|, sudaro cilindrin paviri, jos vadinamos cilindrinio paviriaus
sudaromosiomis. Sudaromj galai, esantys ploktumoje o, yra
apskritimas e, o j galai, esantys ploktumoje |, irgi yra apskritimas
e', lygus apskritimui e, apskritimo e' centras takas , O' atkarpa
yra lygi ir lygiagreti su cilindrinio paviriaus sudaromosiomis,
ji vadinama cilindrinio paviriaus aimi. Knas, apribotas cilindriniu
paviriumi ir dviem skrituliais, kuri kontrai yra apskritimai e ir e', yra vadinamas ritiniu.
Cilindrinis pavirius yra vadinamas ritinio oniniu paviriumi, skrituliai ritinio pagrindais, o
cilindrinio paviriaus sudaromosios ritinio sudaromosiomis. Ritinio visos sudaromosios yra
lygios, j ilgis lygus atstumui tarp ploktum o ir | ir vadinamas ritinio auktins ilgiu. Ritinio
pagrind spindulys yra vadinamas ritinio spinduliu. Ploktuma, einanti per ritinio auktin, kerta
ritin staiakampiu, kuris vadinamas ritinio ainiu pjviu. Cilindrinio paviriaus plotas yra
vadinamas ritinio oninio paviriaus plotu. Jei ritinio spindulio ilgis R, o auktins ilgis H, tai ritinio
oninio paviriaus plotas apskaiiuojamas pagal formul
O O '
O
M
o
|
e
e
'
O'
1 pav.
. 2 RH S t = (1)
Ritinio pilnuoju paviriumi vadinamas jo oninio paviriaus ploto ir pagrind plot suma,
ritinio pilnasis pavirius randamas pagal formul ). ( 2
p.p.
H R R S + t = Ritinio, kurio spindulys R, o
auktin H, triui V teisinga lygyb
.
2
H R V t = (2)
1 pavyzdys. Sakykime, kad ritinys yra perpjautas per kuri nors jo sudaromj AD ir itiestas
taip, kad visos jo sudaromosios bt vienoje ploktumoje. Toje ploktumoje gaunamas staiakampis
ABCD (2 pav.) vadinamas ritinio oninio paviriaus iklotine. Sakykime, kad to staiakampio smai-

O'
R t 2

lusis kampas tarp striaini lygus , o striaini ilgiai lygs d. Rasime ritinio oninio paviriaus
plot ir ritinio tr.

I staiakampio ABCD striaini sankirtos tako O ivedame statmen OE kratin AD.


Tarkime, kad kampas AOD smailusis, taigi = ZAOD . I staiojo trikampio AOE turime
1

. sin AOE AO AE Z = Kadangi ,
2
d
AO = ,
2
H
AE = ,
2

= ZAOE tai .
2
sin

= d H Kita vertus,
staiakampio kratin AB lygi ritinio pagrindo apskritimo ilgiui, t. y. Kadangi . 2 R AB t =
,
2
cos
2

= = AO OE
AB
tai i ia ,
2
cos
2

= t
d
R ir .
2
cos
2

t
=
d
R Pagal (1) formul ritinio oninio
paviriaus plotas
. cos
2 2
sin
2
cos
2
2
2
=

t
t =
d
d
d
S
Pagal (2) formul ritinio tris
.
2
sin
2
cos
4 2
sin
2
cos
2
2
3 2

t
=

|
.
|

\
|
t
t =
d
d
d
V
Pastaba. Jei staiakampyje ABCD smailusis kampas yra AOB, tai oninio paviriaus plotas
gaunamas toks pat, o tris .
2
cos
2
sin
4
2
3

t
=
d
V sitikinkite tuo savarankikai.
2 pavyzdys. Per vien ritinio sudaromj nubrtos dvi ploktumos, kertanios cilindrin
paviri, o gautj pjvi plotai vienodi ir lygs Q. Dvisienis kampas tarp ploktum lygus o, o
ritinio spindulio ilgis lygus R. Rasime ritinio tr.
Sakykime, kad ritinio pagrindo skritul duotosios ploktumos kerta stygomis AB ir AC (3 pav.).
Kadangi kertaniosios ploktumos yra statmenos ritinio pagrind
ploktumoms, tai kampas BAC yra kampo tarp t ploktum tiesinis kampas,
t. y. . Kadangi pjvi plotai vienodi ir lygs Q, tai
A
B
2

o = ZBAC
h
Q
AC AB = = ,
ia h ritinio auktin. Trikampiui ABC pritaik kosinus teorem, gauname
. cos
2 2
cos
C
O
o
3 pav.
2
2
2
2
o = o
h
Q
h
Q
AC AB 2
2 2 2
+ = AC AB BC I sinus teoremos
iam trikampiui gauname Taigi . sin 2 o = R BC cos
2 2
sin 4
2
2
2
2
2 2
o = o
h
Q
h
Q
R t. y. ,
.
2
cos 4
2
cos
2
sin 16
2
sin 4
sin 4
) cos 1 ( 2
2 2
2
2 2
2 2
2 2
2
2
o
=
o o
o
=
o
o
=
R
Q
R
Q
R
Q
h
2
cos 2
o
=
R
Q
h I ia ir
.
2
cos 2
2
cos 2
2
o
t
=
o
t =
RQ
R
Q
R V
2. Kgiai. Sakykime, kad ploktumoje o yra apskritimas e, kurio centras takas O, o spin-
dulio ilgis lygus R. Nubrkime ties OP, statmen ploktumai o, ir joje
paimame tak S, kur sujungiame tiess atkarpomis su kiekvienu
apskritimo e taku (4 pav.). Pavirius, kur sudaro mintos atkarpos, va
dinamas kginiu paviriumi, tos atkarpos kginio paviriaus
sudaromosiomis, o takas S kginio paviriaus virne. Kgiu
vadinamas knas, kur riboja kginis pavirius ir skritulys, kurio
kontras - apskritimas e. is skritulys yra vadinamas kgio pagrindu.
Atkarpa OS yra vadinama kgio auktine, o ties OP kgio aimi.
S
O
P
e
o
4 pav.
Sakykime, kad kgis kertamas ploktuma, einania per kgio a.
Pjvyje gaunamas lygiaonis trikampis, kuris vadinamas kgio ainiu
pjviu. Jei kg perpjautume per kuri nors jo sudaromj ir visas
sudaromsias itiesiame taip, kad jos bt vienoje ploktumoje, gauname kgio oninio paviriaus
iklotin (5 pav.), kuri yra skritulio ipjova.

Kginis pavirius yra vadinamas kgio oniniu paviriumi. Jei kgio pagrindo spindulio ilgis R,
o sudaromosios ilgis l, tai kgio oninio paviriaus plotas S lygus
. Rl S t = (3)
Kgio, kurio pagrindo spindulys lygus R, o auktins ilgis H, tris V lygus pagrindo ploto ir
auktins sandaugos tredaliui, t. y.
.
3
1
2
H R V t = (4)
3 pavyzdys. Kgio oninio paviriaus iklotin yra skritulio ipjova, kurios spindulys 9, o
ipjov ribojantis apskritimo lankas lygus 120. Rasime kgio tr.
5 pav. nubrta ipjova SAB yra kgio oninio paviriaus iklotin. Jos spindulys SA lygus
kgio sudaromajai, o lanko AB ilgis lygus kgio pagrindo apskritimo ilgiui. Kadangi lankas AB
lygus 120, tai jo ilgis yra . 6 9
2
3
t = t Jei R kgio pagrindo spindulys, tai t. y. , 6 2 t = tR . 3 = R
I staiojo trikampio SOA randame kgio auktin , 2 9
2 2
= = OA SA SO 6 3
2 2
= ir pagal
(4) formul kgio tris . 2 18 2 6 3
3
1
2
t = t = V
4 pavyzdys. Kgio pagrindo spindulys lygus R, o auktin H. Jis kertamas dviem ploktumo
mis, lygiagreiomis su pagrindo ploktuma. Pjvi plotai lygs Q ir q Rasime atstum tarp
kertanij ploktum.
). ( q Q >
Vis pirma pastebkime, kad ploktuma, lygiagreti su kgio pagrindo ploktuma, kg kerta
skrituliu. Tikrai, jei takas S kgio virn, takas O pagrindo centras, SA bet kuri kgio
sudaromoji, kertanioji ploktuma kgio auktin OS kerta take Q, o
sudaromj SA take M (6 pav.), tai i trikampi SAO ir SMQ
panaumo turime ,
OS
QS
OA
QM
= t. y. .
H
R QS
OS
OA QS
OM

=

= Taigi
pjvio linija yra apskritimas, kurio centras takas Q, o spindulio ilgis
.
1
H
R QS
r

= Sakykime, kad kita ploktuma, lygiagreti su kgio
pagrindo ploktuma, kerta kgio auktin SO take T, tuomet pjvyje
gauto apskritimo spindulys .
2
H
R TS
r

= Kadangi pjvyje gaut
skrituli plotai lygs atitinkamai Q ir q, tai ,
1
t
=
Q
r .
2
t
=
q
r Taigi
H
R QS Q
=
t
ir .
H
R TS q
=
t
I ia gauname, kad
t
=
R
Q H
QS ,
t
=
R
q H
TS ir atstumas tarp kertanij ploktum = = ST QS d ( ) q Q
R
H

t
= .
6 pav.
S
A
T
Q
M
O
Nagrinjame per kgio virn S einani ploktum, kuri kerta kgin paviri
sudaromosiomis SA ir SB (7 pav.). Nubrkime pagrindo skersmen CD, lygiagret su tiese AB.
3

Trikampi ASB ir CSD plotams turime , sin
2
1
2
ASB AS S
ASB
Z =
. sin
2
1
2
CSD CS S
CSD
Z = Kadangi , DS CS BS AS = = = o , CD AB <
tai i lygiaoni trikampi ASB ir CSD turime, kad . CSD ASB Z < Z
Tuomet, jei kampas CSD smailusis, tai CSD ASB Z < Z sin sin ir
Taigi iuo atveju ainio pjvio plotas yra didiausias i
vis plot, kuriuos kginiame paviriuje ikerta ploktumos, einanios
per kgio virn. Jei kampas CSD bukasis, tuomet i nelygybs
nebtinai seka nelygyb
.
CSD ASB
S S <
CSD ASB Z < Z CSD ASB Z < Z sin sin , taigi
iuo atveju galima gauti pjvius, kurie yra maesni u ainio pjvio
plot, lygs jam, ar yra didesni u ainio pjvio plot.
4


5 pavyzdys. I vis kgio pjvi ploktumomis, einaniomis per
kgio virn, didiausio ploto pjvis yra 2 karto didesnis u ainio pjvio plot. Rasime kgio
tr, jei jo auktin lygi H.
S
O
B
D
A
C
7 pav.
I udavinio slygos seka, kad ainio pjvio plotas nra didiausias i vis pjvi, kuriais kgis
kertamas ploktumomis, einaniomis per kgio virn, plot. Taigi kgio
ainio pjvio kampas prie kgio virns yra bukasis. Sakykime, kad per
kgio virn S einanti ploktuma kerta kgin paviri sudaromosiomis
SA ir SB (8 pav.). Gautojo pjvio plotas lygus , sin
2
1
2
ASB SA Z jis gyja
didiausi reikm, kai t. y. kai sudaromosios SA ir SB yra
statmenos. Jei trikampis SAC ainis pjvis,
, 1 sin = ZASB
, o = ZASC tai jo plotas
lygus . sin
2
1
2
o SA Pagal udavinio slyg , sin
2
1
2
o
2
1
2
2
SA SA = t. y.
.
2
1
sin = o Kadangi o bukasis kampas, tai I trikampio SOA
randame pagrindo spindul R.
. 135

= o
. 7,5 6 tg
2
135

H = tg

SO R = Pagal (4)
formul kgio tris ( ). 2 3
3 135 cos 1
135 cos 1
3
7,5 6 tg
3
) 7,5 6 tg (
3
1
3 3
2
3
2
+ =
+

= = =
H H H
H H V
t t t
t



O
S
A
B
C
8 pav.

3. Nupjautinis kgis. Kg kirskime ploktuma lygiagreia su jo pagrindo ploktuma. Tos
ploktumos ir kgio sankirta yra skritulys, dalijantis kg du pavirius: vienas pavirius yra kgis,
o kitas vadinamas nupjautiniu kgiu (9 pav.). Duotojo kgio pagrindas ir
pjvyje gautas skritulys vadinami nupjautinio kgio pagrindais. Atkarpa
jungianti nupjautinio kgio pagrind centrus, yra vadinama
nupjautinio kgio auktine. Kginio paviriaus dalis, ribojanti nupjautin
kg, vadinama nupjautinio kgio oniniu pavirium, kginio paviriaus
sudaromj atkarpos, einanios tarp nupjautinio kgio pagrind, yra
vadinamas nupjautinio kgio sudaromosiomis. Ploktuma, einanti per
nupjautinio kgio auktin, kerta kg lygiaone trapecija, kuri
vadinama nupjautinio kgio ainiu pjviu.
,
1
OO
O
S
H
R
r
9 pav.
O
1
Jei R ir r nupjautinio kgio pagrind spinduli ilgiai, H auktins
ilgiu, l sudaromosios ilgis, tai nupjautinio kgio oninio paviriaus
plotas skaiiuojamas pagal formul
), ( l R l S + t = (5)
o jo tris pagal formul
). (
3
2 2
Rr r R
H
V + +
t
= (6)

6 pavyzdys. Kibiras yra nupjautinio kgio formos, jo pagrind spinduliai lygs R ir r
auktin lygi H (10 pav.). Nustatysime, iki kokio aukio reikia pilti kibir vandens, kad jis
uimt pus kibiro trio.
), ( r R >
O
r
O
1
Q
A
B
O
1
Q
O
A
C
D
B
E
a)
b)
10 pav.

10a pav. nubrtas nupjautinio kgio formos kibiras, takai O ir pagrind centrai, atkarpa
AB jo sudaromoji,
1
O
, R OA = r B O =
1
pagrind spinduliai, H OO =
1
kgio auktin.
Sakykime, kad kibir pripilta vandens iki auktins tako Q. 10b pav. nubrta ainio
pjvio pus staiakamp trapecija ties QC lygiagreti su tiesmis OA ir tiess BD
ir CE lygiagreios su auktine . Sakykime, kad
1
OO
, h Q
,
1
BA OO
1
OO
,
1
B O
1
O = , = QC tai i staij trikampi
AEC ir CDB panaumo gauname, kad .

=
r
h
R
h H
I ia seka, kad .
)
r
r (
R
H

= h Tada apatins
nupjautins piramids tris
1
V pagal (6) formul lygus = + +

t
=
1
V )
)
)
2
r
r
r
(
2
r
( 3
(
R
H

.
) ( 3
) (
3 3
r R
r H

t
= Kadangi is tris yra lygus pusei duotosios piramids trio, tai =

t
( 3
(
R
H
)
)
3 3
r
r

) (
2
1
2 2
Rr r R H + + t = , arba ). (
2
1
3 3
r R =
3
r
3
I ia )
3 3
r + (
2
1
R
3
= ,
3
R
=
3 3
2
r +
ir
|
|
.
|
r

\
|

=
r R
r R
H
h
3
3 3
2
iekomasis auktis.

5. Sfera ir rutulys. Sfera vadinamas pavirius, kur sudaro visi erdvs takai, duotuoju atstumu
R nutol nuo duotojo tako O. Takas O yra vadinamas sferos centru. Jei M kuris nors sferos
takas, tai atkarpa OM yra vadinama sferos spinduliu; vis sferos
spinduli ilgis lygus R. Atkarpa, jungianti du sferos takus,
vadinama sferos styga, styga, einanti per centr, yra vadinama
sferos skersmeniu. Sferos ribojamas knas yra vadinamas rutuliu.
Rutul, kurio centras O, o spindulys R, sudaro visi erdvs takai,
kuri atstumai iki tako O nevirija R.
Jei ploktuma yra nutolusi nuo sferos centro atstumu,
nevirijaniu sferos spindulio R, ji turi bendr tak su sfera; jei
ploktuma nutolusi nuo sferos centro atstumu, didesniu u sferos
spindul R, ji neturi bendr tak su sfera. Jei ploktuma nutolusi nuo sferos centro atstumu, lygiu
sferos spinduliui, ji turi su sfera vienintel bendr tak; i ploktuma vadinama sferos lieiamja
M
R
o
o
=
OM
R OM
11 pav.
O
5

ploktuma (11 pav.). i ploktuma yra statmena sferos spinduliui, jungianiam centr O su bendru
ploktumos ir sferos taku. Jei ploktuma nutolusi nuo sferos centro atstumu, maesniu u sferos
spindul R, tai ji kerta sfer apskritimu. Jei ploktuma neina per sferos centr, tai sankirtos
apskritimas vadinamas mauoju sferos apskritimu (12a pav.), o jei ploktuma eina per sferos centr
didiuoju sferos apskritimu (12b pav.); didiojo apskritimo centras sutampa su sferos centru O, o
spindulys lygus sferos spinduliui R.

b)
O

12 pav.

Sferos, kurios spindulio ilgis lygus R, paviriaus plotas skaiiuojamas pagal formul
2
4 R S t = . (7)
Rutulio, kurio spindulys R, tris V yra lygus
.
3
4
3
R V t = (8)
Rutulio nuopjova vadinama rutulio dalis, kuri nuo jo nukerta kuri nors j kertanti ploktuma.
13 pav. rutul kertanioji ploktuma o dalija j dvi nuopjovas. Pjvyje gautas skritulys yra
vadinamas t nuopjov pagrindu. Jei AC rutulio skersmuo, take B statmenai kertantis, ploktum
o, tai atkarpos AB ir CB yra vadinamos nuopjov auktinmis. Jei rutulio spindulys R, o nuopjovos
auktin h ), ( R h < tai nuopjovos sferinio paviriaus plotas S yra lygus
, 2 Rh S t = . (9)
o nuopjovos tris V
|
.
|

\
|
t = h R h V
3
1
2
. (10)

O
O
h

13 pav. 14 pav.

Rutulio ipjova tai knas, kur sudaro rutulio nuopjova, kurios auktin maesn u rutulio
spindul, ir kgis, kurio virn rutulio centras, o pagrindas sutampa su rutulio nuopjovos
pagrindu (14 pav.). Jei rutulio spindulys R, o rutulio nuopjovos auktin h, tai rutulio ipjovos tris
V lygus
.
3
2
2
h R V t = (11)
Rutulio sluoksniu vadinama rutulio dalis, esanti tarp dviej lygiagrei rutul kertani
ploktum. Skrituliai, gaunami ioms ploktumoms kertant rutul, yra vadinami rutulio sluoksnio
pagrindais, o atstumas tarp t ploktum rutulio sluoksnio auktine.
7 pavyzdys. Duoti du lygs rutuliai, vieno j centras yra kito rutulio paviriuje. Rasime j
bendrosios dalies tr, jei j spinduliai lygs R.
Kadangi abu rutuliai lygs, o vieno j centras yra kito rutulio paviriuje, tai ir antrojo
1
O
6

rutulio centras yra pirmojo rutulio paviriuje (15 pav.). Bendroji rutuli dalis susideda i dviej
lygi rutuli nuopjov, kuri pagrindas yra 15 pav. ubrkniuotas skritulys. Ties to
skritulio ploktum kerta take C, todl i nuopjov auktin
2
O
2 1
O O
.
2
2 1
R
C =
O
O
1
O
2
15 pav.
O C O h = = Pagal (10) formul vienos nuopjovos tris yra
,
24
5
2 3
1
2
3
2
1
R
R
R
R
V
t
=
|
.
|

\
|

|
.
|

\
|
t = todl visos bendrosios dalies tris
.
3
R
,
12
5
2
1
V V
t
= =

6. Sukimosi paviriai. Inagrinti paviriai turi vien bendr savyb jie yra gaunami sukant
tam tikr ploktumos figr apie ties l, vadinam sukimosi aimi. Kai figra sukama apie sukimosi
a, kiekvienas jos takas M bria apskritim, kuris yra ploktumoje
statmenoje sukimosi aiai, jo centras C yra sukimosi ayje (16 pav.), o
tiess CM ir l yra statmenos.
Staiakamp ABCD sukant apie kratin (pvz., AB), gaunamas ritinys
(17a pav.), kurio sudaromoji lygi kratinei AB, o pagrindo spindulys
kratinei CD. Statusis trikampis ABC sukamas apie vien jo
statin (pvz., AC) apibria kg (17b pav.), kurio auktin lygi statiniui
AC, pagrindo spindulys statiniui BC, o sudaromoji ambinei AB. Staiakamp trapecija ABCD
( ) sukama apie onin kratin, statmen pagrindams AB apibria nupjautin
kg (17c pav.), kurio pagrind spinduliai lygs trapecijos pagrindams AD ir BC, auktin oninei
kratinei AB, sudaromoji kitai oninei kratinei BC. Pusskritulis, kurio skersmuo atkarpa AB,
sukamas apie ties AB apibria rutul, kurio spindulys lygus pusskritulio spinduliui (17d pav.).
Sukant 17e pav. nubrt skritulio nuopjovos pus apie ties AB, kurioje yra nuopjovos auktin,
gaunama rutulio nuopjova. Analogikai sukant skritulio ipjovos pus gaunama rutulio ipjova.
Taigi ritiniai, kgiai, nupjautiniai kgiai, rutuliai, j nuopjovos ir ipjovos, rutulio sluoksniai yra
vadinami bendru pavadinimu sukiniai, juos ribojantys paviriai yra vadinami sukimosi paviriais.
) 90 (

= ZC
|| BC AD AD AB
16 pav.
C
l
M

D
A
B C
a)

A
B
C
b)

7


17 pav.

8 pavyzdys. Lygiaon trapecija, kurios pagrind ilgiai lygs 1 ir 2, o onins kratins ilgis
lygus 1, sukama apie onin kratin. Rasime gautojo sukinio tr.
Sakykime, kad trapecijos ABCD pagrindai , 2 = AD , 1 = BC onins kratins . 1 = = CD AB
, 1 = , 1

Sakome trapecij apie ties CD (18 pav.). Nubr turime, kad , CD || BE = BC ED = AE
taigi trikampis ABE lygiakratis ir Jei tiess AB ir CD kertasi take F,
tai trikampis AFD lygiakratis, todl
Trapecijos striain AC yra io trikampio
pusiaukratin, todl ji yra statmena tiesei FD. Nubrkime
. 60

= Z = D A Z = ZABE
, 60

= ZAFC
. 2 = = AD
FD
FD
BH ir gauname, kad norint rasti iekomojo sukinio
tr reikia sudti kgio, gauto sukant trikamp ACD, tr su
nupjautinio kgio, gauto sukant trapecij ACHB, triu ir i
gautosios sumos atimti kgio, gauto sukant trikamp BHC,
tr.
Kadangi tai , 2 = AD , 1 = CD , 3 = AC todl kgio,
gauto sukant trikamp ACD, tris .
3
1
2
1
t = t = CD AC V
Kadangi , 3 = AC ,
2
1
2
1
= = FC HC tai
2
3
= BH ir
nupjautinio kgio, gauto sukant trapecij ABHC tris .
8
7
) (
3
1
2 2
2
t
= + + t = BH AC BH AC HC V
Kgio, gauto sukant trikamp BHC tris .
8
3
3
2
3
t =
t
= HC BH V Taigi iekomojo sukinio tris
.
2
3
3 2 1
t = + = V V V V
A
H
C
E
D
18 pav.
B
F



ATUNTOJI UDUOTIS

1. Ritinys, kurio sudaromosios lygios 3 10 , kertamas ploktuma, lygiagreia su ritinio aimi ir
nutolusia nuo ios aies atstumu lygiu 2. Kertanioji ploktuma nuo ritinio pagrindo apskritimo
nukerta 60 lank. Raskite gautojo pjvio plot.

2. Per vien ritinio sudaromj nubrtos dvi ritin kertanios ploktumos, sudaranios 60
kamp. Gautj pjvi plotai lygs 11 ir 13. Raskite ritinio oninio paviriaus plot.

3. Kgio pagrindo spindulys R, o jo oninio paviriaus iklotins lankas lygus 90. Raskite ritinio
tr.

4. Kgio pagrindo spindulys lygus 2, o jo sudaromoji lygi 6. Nubrta ploktuma, lygiagreti su
kgio pagrindo ploktuma ir dalijanti kg dvi dalis, kuri onini paviri plotai lygs.
kokio ilgio dalis ploktuma dalija kgio auktin?

5. I vis kgio pjvi ploktumomis, einaniomis per kgio virn, didiausias pjvio plotas
yra du kartus didesnis u ainio pjvio plot. Kgio sudaromoji lygi l. Raskite kgio tr.

6. Nupjautinio kgio sudaromosios ilgis 8, ji sudaro 60 kamp su pagrindo ploktuma. Kgio
ainio pjvio striain yra ainio pjvio kamp pusiaukampin. Raskite nupjautinio kgio
oninio paviriaus plot.

8

7. Rutulio skersmuo padalytas tris atkarpas, kuri ilgi santykis 1:3:2. Per dalijimo takus
nubrtos tam skersmeniui statmenos ploktumos. Raskite, kuri dal a) sferos paviriaus;
b) rutulio trio sudaro rutulio sluoksnio, esanio tarp ploktum, pavirius ir tris.

8. Staiakampio ABCD kratins , 8 = AB . 3 = AD Nuo jo nupjautas skritulio, kurio centras
takas A, o spindulys lygus 3, ketvirtis. Gautoji staiakampio dalis sukama apie ties AB.
Apskaiiuokite sukinio tr.

9. Kvadrato kratin lygi 1, jis sukamas apie ties, einani per jo virn ir lygiagrei su
kvadrato striaine. Apskaiiuokite gautojo sukinio tr.

10. Lygiaons trapecijos onin kratin ir maesnysis pagrindas lygs 1, jos smailusis kampas
lygus 45. i trapecija sukama apie onin kratin. Apskaiiuokite gautojo kno tr.

Atuntosios uduoties sprendimus praome isisti iki 2012 m. kovo 20 d. mokyklos adresu:
Lietuvos jaunj matematik mokykla, Matematikos ir informatikos metodikos katedra, VU
Matematikos ir informatikos fakultetas, Naugarduko g. 24, LT-03225 Vilnius. Ms mokyklos
interneto svetains adresas: www.mif.vu.lt/ljmm/

LIETUVOS JAUNJ MATEMATIK
MOKYKLOS TARYBA
9