1

L I E T U V O S J A U N J MA T E MA T I K MO K Y K L A

7 tema. ATSITIKTINIAI DYDIAI
(2010-2012)
Teorin mediag pareng bei septintj uduot sudar Vilniaus universiteto profesorius
Eugenijus Stankus
Atsitiktinis vykis ir atsitiktinis dydis yra pagrindins tikimybi teorijos svokos. Tikimybi
teorija yra matematikos aka, kuri nagrinja atsitiktini vyki ir atsitiktini dydi dsningumus,
pasireikianius per ilgalaik j stebjim. ia galtume velgti ir prietar: reikiniai atsitiktiniai,
taiau kalbame apie kakokius dsningumus. I tikrj jokios prietaros nra jau seniai nustatyta,
kad metus monet daug kart, apie pus metim ji atsiveria herbu, nors kiekvieno metimo
rezultatas i anksto yra neinomas. Jeigu daug kart mtysime taisykling loimo kauliuk, tai
nustatysime, kad kiekviena kauliuko sienel atsiveria apytiksliai etadalyje bandym. Tokie
dsningumai aptinkami ir stebint daugel kit atsitiktini reikini.
Pateiksime keli, literatroje ufiksuot, monetos mtymo bandym rezultatus. . Biufonas
(Georges-Louis Leclerc de Buffon, 1707-1788, prancz gamtininkas ir filosofas), met monet
4040 kart, herbas atsivert 2048 kartus, santykis, vadinamas herbo pasirodymo santykiniu daniu,
lygus 50693 , 0
4040
2048
~ . K. Pirsonas (Carl Pearson, vliau inomas kaip Karl Pearson, 18571936,
angl matematikas) itok eksperiment atliko du kartus: mets monet 12000 kart, suskaiiavo,
kad herbas atsivert 6019 kart (santykinis danis 50158 , 0
12000
6019
~ ); mets monet 24000 kart,
herbo atsivertim stebjo 12012 kart (santykinis danis 5005 , 0
24000
12012
= ). i bandym rezultatai
labai aikiai iliustruoja dsningum, kad daugel kart atliekant t pat bandym, stebimojo vykio
santykinis danis elgiasi gana stabiliai jo reikm vis artimesn skaiiui 0,5. Kodl is skaiius yra
0,5, o ne koks nors kitas? Gal bt todl, kad metant monet vien kart, herbo ir skaiiaus
atsivertimo galimybs yra vienodos? i mintis ir atves mus prie klasikinio tikimybs apibrimo.
Taiau pirmiau turime matematizuoti vyk, t. y. prastin vyk urayti matematine kalba,
arba kitaip sukurti vykio matematin model.
Bandymas, baigi aib ir vykiai. Bandymu arba eksperimentu vadiname slyg, priemoni,
aplinkybi, kurios sudaro galimyb vykti stebimajam vykiui, visum. Pavyzdiui, monetos
metimas yra bandymas, apimantis visas slygas ir priemones, leidianias stebti, ar atsivert
herbas (ar skaiius), taip pat bandymas yra autoavarij skaiiaus stebjimas tam tikroje
automagistrals atkarpoje, kuris vyksta tam tikru laikotarpiu, tam tikromis meteorologinmis
slygomis ir pan.
Atliekant bandym neinoma, ar vyks stebimasis vykis (nors bandymo slygos atrodo ir yra tos
paios), taiau visuomet galima ivardyti visas galimas io bandymo baigtis ir sudaryti bandymo
baigi aib. Klasikinis pavyzdys simetriko loimo kauliuko vieno metimo bandymo baigtys yra
eios gali atsiversti bet kuri i ei loimo kauliuko sieneli. Taigi su iuo bandymu susiejame
baigi aib } ; ; ; ; ; {
6 5 4 3 2 1
e e e e e e E = . Jeigu atliktume dviej, 5 ir 2 cent simetrik monet,
metim, tai bandymo baigi aib )} , ( ); , ( ); , ( ); , {( H S S S S H H H E = yra sudaryta i 4 baigi; ia
baigtis ) , ( H H ymi, kad abi monetos atsivers herbu, baigtis ) , ( S H reikia, kad 5 cent moneta
atsivers herbu, o 2 cent skaiiumi ir t. t. Atkreipkime dmes, kad ivardintsias eias simetriko
loimo kauliuko metimo baigtis galime laikyti vienodai galimomis n viena i j neturi daugiau
ans pasirodyti, negu bet kuri kita. Taip pat vienodai galimos yra keturios dviej monet metimo
baigtys.
Taiau ne visuomet bandymas turi vienodai galimas baigtis. Daugeliui bandym vienodai galim
baigi aib sudaryti sudtinga arba i viso nemanoma. Pavyzdiui, kai stebima mons akcij
kaina, negalima teigti, kad baigtys, jog kaina sumas, nepakis ir padids, yra vienodai galimos,
baigtys, kad tam tikroje kelio atkarpoje per tam tikr laikotarp nevyks n viena autoavarija ir vyks
bent viena tikriausiai taip pat nra vienodai galimos.
2

Sudarius bandymo baigi aib } ; ... ; ; {
2 1 n
e e e E = , kiekvienas su iuo bandymu susijs vykis
yra nulemiamas jam palankiomis baigtimis. Pavyzdiui, vieno loimo kauliuko metimo vykis A
atsivers lyginis akui skaiius yra nulemiamas iam vykiui palankiomis baigtimis
6 4 2
, , e e e .
Todl pat vyk A galima sutapatinti su i baigi aibe } ; ; {
6 4 2
e e e A= , sudaryta i iam vykiui
palanki baigi. Tokiu bdu bet kuris su nagrinjamu bandymu susijs vykis yra tam tikra
bandymo baigi, palanki iam vykiui, aib. Ir atvirkiai, bet kuri baigi aib reikia tam tikr
io bandymo vyk. Tarp i vyki rasime vyk, kur sudaro visos baigtys, t. y.
} ; ... ; ; {
2 1 n
e e e E = tai btinasis vykis, ir vykius n i e E
i i
..., , 2 , 1 }, { = = , sudarytus i vienos
baigties tai elementarieji vykiai.
Kadangi dabar vykiai tapo baigi aibmis, tai, taikydami aibi veiksmus sjung, sankirt,
skirtum, galime apibrti atitinkamus vyki veiksmus. ia prisiminkime tik vyki sjungos ir
sankirtos svokas.
Dviej vyki A ir B sjunga (ymima B A ) yra vykis, kur sudaro baigtys, palankios bent
vienam i vyki A ir B, arba kitaip vykis, reikiantis, kad vyks bent vienas i vyki A ir B .
Dviej vyki A ir B sankirta (ymima B A ) yra vykis, kur sudaro baigtys, palankios abiems
vykiams ir A, ir B, arba kitaip vykis, reikiantis, kad vyks abu vykiai ir A, ir B.
Gali taip atsitikti, kad vykiai A ir B bendr baigi neturi. Tuomet vykiai A ir B vadinami
nesutaikomaisiais. Kalbant aibi teorijos terminais, tokiu atveju B A =C (tuia aib). Vadinasi, ir
vyki aib turime papildyti atitinkamu vykiu C, kuris vadinamas negalimuoju vykiu (jam
palanki baigi aib tuia).
Visos baigtys, kurios nra palankios pasirinktajam vykiui A, sudaro baigi aib, reikiani
vykiui A prieingj vyk A. Aiku, kad E A A = .
vykio tikimyb. Kai bandymo baigtys vienodai galimos, vykio tikimyb galima apskaiiuoti
pagal klasikin tikimybs apibrim [1, 112 psl.]. Jeigu baigtys nra vienodai galimos, tai taikomas
bendrasis tikimybs apibrimas [1, 124 psl.].
Tarkime, bandymo baigi aib yra sudaryta i n vienodai galim baigi. vykio A, kuriam
palanki baigi yra m, tikimybevadinamas skaiius
n
m
A P = ) ( .
Skaiiuojant tikimyb pagal klasikin apibrim, svarbu sitikinti baigi vienodu galimumu.
Vienod baigi galimum galima paaikinti taip: jeigu n viena baigtis neturi daugiau ans, negu
bet kuri kita, tai tokios baigtys laikomos vienodai galimomis.
1 pavyzdys. Apskaiiuokime tikimyb, kad metus du taisyklingus loimo kauliukus, atsivertusi
akui suma bus lygi 7.
Sprendimas. Kiekvienas i metam loimo kauliuk gali atsiversti bet kuria puse i ei galim.
Todl io bandymo vienodai galim baigi aib sudaro 36 elementai. Abiej kauliuk atsivertusi
akui suma bus lygi 7 tik iais atvejais: 3 4 4 3 2 5 5 2 1 6 6 1 7 + = + = + = + = + = + = ; ia pirmasis
dmuo galimas pirmo kauliuko atsivertusi akui skaiius, antrasis dmuo galimas antrojo
kauliuko atsivertusi akui skaiius. Pagal klasikin tikimybs apibrim
6
1
36
6
) ( = = =
n
m
A P .
2 pavyzdys. Dje 5 rudi ir 10 gelton kamuoli. I jos atsitiktinai iimami du kamuoliai.
Apskaiiuokime tikimyb, kad jie bus skirting spalv (vykis A).
Sprendimas. io bandymo vienodai galim baigi yra 105
2 1
14 15
2
15
=

= C (derini i 15
element po 2 elementus skaiius). Baigi, palanki vykiui A, yra 50 10 5 = , nes rudasis
kamuolys gali bti pasirinktas vienas i penki, o geltonasis vienas i deimties. Taigi
21
10
105
50
) ( = = =
n
m
A P .
vykio tikimyb galima vertinti ir remiantis statistiniais duomenimis. Jeigu atlikus vienodomis
slygomis N bandym, stebimasis vykis A vyko M kart, tai santykis
N
M
(vykio A santykinis
danis), kai N yra pakankamai didelis, gali bti apytikriai laikomas lygiu vykio A tikimybei, nes
3

santykinis danis didinant bandym skaii yra stabilus ir apytikriai lygus tikimybei. i santykinio
danio savyb yra bendresnio tikimybi teorijos teiginio, vadinamo didij skaii dsniu,
atskiras atvejis. Kaip matme aukiau, io dsnio veikimas puikiai iliustruojamas daugkartinio
monetos metimo bandymais.
Skaiiuojant vyki tikimybes, naudingos vairios tikimybi teorijos formuls. Pavyzdiui, jeigu
vykiai A ir B yra nesutaikomieji, tai
) ( ) ( ) ( B P A P B A P + = . (1)
I ia iplaukia, kad
) ( 1 ) ( A P A P = .
vyki nepriklausomumas ir priklausomumas. Jei vieno vykio vykimas nedaro takos kito
vykimui, o tiksliau vieno i j tikimyb nepriklauso nuo to, ar vyko, ar ne, kitas vykis, tai jie yra
nepriklausomi. Jeigu taip nra, tai jie priklausomi. Atkreipkime dmes, kad vyki
nepriklausomumas ir priklausomumas visikai atitinka gyvenimik i termin samprat.
Norint vyki nepriklausomum ar priklausomum ireikti matematikai, reikalinga slygins
tikimybs svoka.
vykio A slygine tikimybe su slyga, kad vykis B vyks (ji ymima ) | ( B A P ), vadinama
tikimyb
) (
) (
) | (
B P
B A P
B A P

= , kai 0 ) ( > B P . (2)
Pastarj formul gausime apskaiiav vykio A tikimyb, laikydami, kad vykis B vyks, t. y.
bandymo baigi aib sudaro tik vykiui B palankios baigtys, o vykiui A palankios tik tos, kurios
priklauso vyki A ir B sankirtai.
Jeigu ) ( ) | ( A P B A P = , tai vykiai A ir B vadinami nepriklausomais. Taip bus tik tuomet, kaip
iplaukia i (2) formuls, kai
) ( ) ( ) ( B P A P B A P = . (3)
Jei ) ( ) ( ) ( B P A P B A P = , tai A ir B priklausomi vykiai.
Nesunkiai rodomas teiginys: kai viena i nepriklausom vyki por A ir B, A ir B , A ir B, A
ir B yra nepriklausomi vykiai, tai ir kitos poros yra nepriklausomi vykiai.
3 pavyzdys. Du krepininkai meta po vien baudos metim. Pirmojo pataikymo (vykis A)
tikimyb lygi 0,8, antrasis pataiko (vykis B) su tikimybe 0,9. Apskaiiuokime tikimyb, kad
pataikys abu krepininkai (vykis B A ).
Sprendimas. Kadangi vykiai A ir B yra nepriklausomi, tai = = = 9 , 0 8 , 0 ) ( ) ( ) ( B P A P B A P
72 , 0 .
Atsitiktiniai dydiai. Su kiekvienu bandymu susiejome jo baigi aib, vykius baigi aibs
poaibius ir vyki tikimybes.
Dabar bandymo baigi aibje apibrime funkcij, kiekvienai baigiai priskiriani realj
skaii (ar realij skaii por).
Funkcija R , ), ( e e = x E e e f x , priskirianti kiekvienai bandymo baigiai skaitin reikm
(realj skaii), apibria vienmat su tuo bandymu susijus atsitiktin dyd X, kurio galim
reikmi aib yra funkcijos ) (e f x = reikmi aib, o i reikmi tikimybs atitinkam vyki
tikimybs.
4 pavyzdys. Taisyklingo loimo kauliuko vieno metimo baigi aibje funkcija

e
e
e
= =
} { kai , 3
}; , , { kai , 2
}; , { kai , 1
) (
6
5 4 2
3 1
e e
e e e e
e e e
e f x
apibria atsitiktin dyd X, kurio galimos reikms yra 1 , 2 ir 3.
Prie mesdami kauliuk neinome, koki reikm gis atsitiktinis dydis X , nes neinome, kuris vykis
vyks ar } , {
3 1
e e , ar } , , {
5 4 2
e e e , ar } {
6
e . Taiau galime apskaiiuoti i vyki tikimybes:
3
1
6
2
) 1 ( } , {
3 1
= = = = X P e e P ,
2
1
6
3
) 2 ( } , , {
5 4 2
= = = = X P e e e P ,
6
1
) 6 ( } {
6
= = = X P e P .
4

io atsitiktinio dydio galimas reikmes ir j tikimybes suraykime lentel

m 1 2 3
) ( m X P =
3
1

2
1

6
1

(4)

Gavome atsitiktinio dydio X tikimybi skirstinio lentel arba tiesiog skirstin. Skirstinio
tikimybi suma lygi 1 (vykis, kad atsitiktinis dydis gis kuri nors savo reikm btinasis).
Jeigu atsitiktinis dydis X gali gyti k skirting reikmi
k
x x x ..., , ,
2 1
su tikimybmis
k
p p p ..., , ,
2 1
atitinkamai, tai jis apibdinamas skirstiniu

m
1
x
2
x

k
x

(5)
) ( m X P =
1
p
2
p

k
p

Jame 1 ...
2 1
= + + +
k
p p p .
Taigi atsitiktinis dydis gali bti nusakomas ir savo skirstiniu.
Daniausiai vartojamos atsitiktinio dydio skaitins charakteristikos yra vidurkis (arba
matematin viltis), dispersija ir standartinis nuokrypis. Vidurkis nusako atsitiktinio dydio vidutin
reikm, o dispersija ir standartinis nuokrypis apibdina atsitiktinio dydio reikmi isibarstymo
apie vidurk laipsn (kuo plaiau apie vidurk pasklidusios dydio reikms, tuo dispersija ir
standartinis nuokrypis didesni).
Atsitiktinio dydio X, apibrto (5) skirstiniu, vidurkiu, dispersija ir standartiniu nuokrypiu
vadinami skaiiai

k k
p x p x p x EX + + + = ...
2 2 1 1
, (6)
2 2 2
) ( ) ( ) ( EX X E EX X E DX = = , (7)
DX X = ) ( o (8)
atitinkamai.
5 pavyzdys. Apskaiiuokime atsitiktinio dydio X, nusakyto (4) skirstiniu, vidurk, dispersij ir
standartin nuokryp.
Sprendimas. Pagal (6) formul atsitiktinio dydio X vidurkis
6
7
6
1
3
2
1
2
3
1
1 = + + = EX .
Skaiiuojant dispersij, patogiau pasinaudoti formule
2 2
) ( ) ( EX X E DX = . Kadangi
6
23
6
1
3
2
1
2
3
1
) 1 ( ) (
2 2 2 2
= + + = X E , tai 47 , 2
36
89
6
7
6
23
2
~ =
|
.
|

\
|
= DX . Tuomet standartinis
nuokrypis 57 , 1 47 , 2 ) ( ~ = X o .
Funkcija
2
R , ), ( e e = u E e e f u , priskirianti kiekvienai bandymo baigiai realij skaii por,
apibria dvimat su tuo bandymu susijus atsitiktin dyd ) , ( Y X . ia
2
R reikia realij skaii
por R, , R ), , ( e e = y x y x u aib.
6 pavyzdys. Taisyklingo loimo kauliuko vieno metimo baigi aibje funkcija

e
e
e
= =
} { kai ), 2 , 1 (
}; , { kai ), 2 , 1 (
}; , , { kai ), 1 , 1 (
) (
6
5 4
3 2 1
e e
e e e
e e e e
e f u
apibria dvimat atsitiktin dyd ) , ( Y X , kurio galimos reikms yra ) 1 , 3 ( , ) 5 , 3 ( ir ) 1 , 6 ( .
Kaip ir 4 pavyzdyje, galime apskaiiuoti atsitiktinio dydio reikmi tikimybes
2
1
6
3
}) , , ({ ) 1 , 1 ( )) 1 , 1 ( ) , ((
3 2 1
= = = = = = = e e e P Y X P Y X P ,
3
1
6
2
}) , ({ ) 2 , 1 ( )) 2 , 1 ( ) , ((
5 4
= = = = = = = e e P Y X P Y X P ,
5

6
1
}) ({ ) 2 , 1 ( )) 2 , 1 ( ) , ((
6
= = = = = = e P Y X P Y X P .
Dvimaius atsitiktinius dydius, kaip ir vienmaius, patogiau nusakyti skirstinio lentele, kuri
dabar yra staiakamp. Joje taip pat ivardinamos visos galimos dydio (X,Y) reikms bei j
gijimo tikimybs. Nagrinjamo atsitiktinio dydio skirstinio lentel tokia:

Y
X
1 2
1
2
1

3
1

1 0
6
1


ia pirmoje eilutje suraytos dydio Y reikms, pirmame stulpelyje dydio X reikms, o lentel
upildyta atitinkamomis reikmi por tikimybmis
2
1
) 1 , 1 (
11
= = = = Y X P p ,
3
1
) 2 , 1 (
12
= = = = Y X P p ,
0 ) 1 , 1 (
21
= = = = Y X P p ,
6
1
) 2 , 1 (
22
= = = = Y X P p .
Papildykime skirstinio lentel vienu stulpeliu, j suraydami eilui tikimybi sumas, ir viena
eilute, ten raydami stulpeli tikimybi sumas:

Y
X
1 2
X reikmi
tikimybs:
1
2
1

3
1

6
5
3
1
2
1
1
= + = p
1 0
6
1

6
1
6
1
0
2
= + = p
Y reikmi
tikimybs:
2
1
0
2
1
1
= + = q
2
1
6
1
3
1
2
= + = q
Tikimybi
suma lygi 1

Nesunku suvokti, kad tokiu bdu (sudjome nesutaikom vyki tikimybes) gavome atsitiktinio
dydio X reikmi 1 ir 1 tikimybes (paskutinysis stulpelis) ir atsitiktinio dydio Y reikmi 1 ir 2
tikimybes (paskutinioji eilut). Taigi galime urayti atsitiktinio dydio X ir atsitiktinio dydio Y
skirstinius:
m 1 1 m 1 2
(9)
) ( m X P =
6
5

6
1


) ( m Y P =
2
1

2
1


Vadinasi, i dvimaio dydio ) , ( Y X skirstinio galima gauti jo komponeni X ir Y skirstinius. K
dar slepia dvimatis skirstinys?
Dviej vyki nepriklausomumas apibriamas (3) formule. Kadangi ir nagrinjant atsitiktinius
dydius, i tikrj kalbama apie vykius, tai atsitiktini dydi nepriklausomumo (ar priklauso-
mumo) svoka betarpikai susieta su vyki nepriklausomumo (ar priklausomumo) svoka.
Atsitiktiniai dydiai X ir Y vadinami nepriklausomais, jeigu su visomis j reikmmis
i
x ir
j
y
galioja lygybs
) ( ) ( ) , (
j i j i
y Y P x X P y Y x X P = = = = = (10)
arba naudojant vestuosius ymenis
j i j i
q p p = . (11)
Jeigu su bent viena
i
x ir
j
y reikmi pora ios lygybs negalioja, tai atsitiktiniai dydiai
vadinami priklausomais.
6

6 pavyzdyje nagrinti atsitiktiniai dydiai X ir Y yra priklausomi, nes, pavyzdiui,
11 1 1
2
1
12
5
2
1
6
5
p q p = = = = . Aiku, kad tikrinti, ar galioja kitos lygybs, nebereikia.
7 pavyzdys. Dvimatis atsitiktinis dydis ) , ( Y X nusakomas skirstiniu

Y
X
1 2
1
12
5

12
5

1
12
1

12
1


sitikinkime, kad io dydio komponents atsitiktiniai dydiai X ir Y yra nepriklausomi.
Sprendimas. Kaip ir 6 pavyzdyje, papildykime skirstin vienu stulpeliu, kuriame suraykime
dydio X reikmi tikimybes, ir viena eilute, kurioje dydio Y reikmi tikimybs:

Y
X
1 2
i
p
1
12
5

12
5

6
5

6
12
1

12
1

6
1

j
q
2
1

2
1
1

Kadangi galioja (11) lygybs, tai X ir Y yra nepriklausomi atsitiktiniai dydiai.
ioje temoje bandyta trumpai pateikti tikimybi teorijos pradmenis, apimanius vykio ir jo
tikimybs, vienmaio ir dvimaio atsitiktini dydi svokas. Susipainome su svarbiu taikymuose
atsitiktini vyki ir atsitiktini dydi nepriklausomumu ir priklausomumu. Panai tema buvo
nagrinta ir ankstesni met LJMM uduotyje [2].

Literatra
1. Matematika 11, II dalis iplstinis kursas. Vilnius, TEV, 2002.
2. E. Stankus. LJMM 2008-2010 m.m. 8 tema. Priklausomi ir nepriklausomi atsitiktiniai dydiai.

SEPTINTOJI UDUOTIS

1. Apskaiiuokite tikimyb, kad, metus tris taisyklingus loimo kauliukus, atsivertusi akui
suma bus lygi 16.
2. Dje yra 4 balti ir 5 juodi rutuliai. I jos atsitiktinai traukiami 3 rutuliai. Apskaiiuokite
tikimyb, kad bus itrauktas 1 baltas ir 2 juodi rutuliai.
3. Du krepininkai meta po vien baudos metim. Pirmojo pataikymo tikimyb lygi 0,8, antrasis
pataiko su tikimybe 0,7. Apskaiiuokite tikimyb, kad vienas krepininkas pataikys, o kitas
nepataikys.
4. Tegu X loimo kauliuk, atsivertusi 6 akutmis, skaiius, vien kart metus tris simetrikus
loimo kauliukus. Uraykite atsitiktinio dydio X skirstin ir apskaiiuokite atsitiktinio dydio
X vidurk ir dispersij.
5. Atsitiktinio dydio X vidurkis lygus nuliui, o jo skirstinys toks:

m 2 1 2
) ( m X P =
1
p
2
p 0,1

Apskaiiuokite tikimybes
1
p ,
2
p ir atsitiktinio dydio X dispersij.
7


6. Dvimaio atsitiktinio dydio ) , ( Y X skirstinio lentel tokia:

Y
X
1 2 3
1 1 , 0 1 , 0 1 , 0
2 1 , 0 1 , 0 1 , 0
3 1 , 0 1 , 0 2 , 0

a) Nustatykite, ar atsitiktiniai dydiai X ir Y priklausomi.
b) Apskaiiuokite atsitiktinio dydio X ir atsitiktinio dydio Y vidurkius ir dispersijas.

7. Dvimaio atsitiktinio dydio ) , ( Y X skirstinio lentel tokia:

Y
X
1 0 1
1 2 , 0 1 , 0
1
p
2
2
p
1 , 0 1 , 0
Apskaiiuokite tikimybes
1
p ,
2
p ir atsitiktinio dydio Y vidurk, kai atsitiktinio dydio X
vidurkis lygus 1,6.

8. Taisyklingo loimo kauliuko vieno metimo baigi aibje funkcija

e
e
e
= =
} , { kai ), 2 , 3 (
}; , , { kai ), 1 , 1 (
}; { kai ), 2 , 1 (
) (
6 5
4 3 2
1
e e e
e e e e
e e
e f u
apibria dvimat atsitiktin dyd ) , ( Y X .
Sudarykite io dydio skirstin ir nustatykite, ar atsitiktiniai dydiai X ir Y priklausomi.

9. Dviejose dse vienodi rutuliai, ant kuri urayti skaiiai. Pirmoje dje yra 3 rutuliai: ant
dviej i j uraytas skaiius 2, o ant vieno skaiius 3. Antroje dje taip pat yra 3 rutuliai:
ant dviej i j uraytas skaiius 3, o ant vieno skaiius 2. I pirmos ds atsitiktinai
itraukiamas rutulys ant jo uraytas skaiius yra atsitiktinis dydis X. Po to is rutulys
dedamas antrj d ir i jos atsitiktinai itraukiamas rutulys. io rutulio skaiius
atsitiktinis dydis Y.
a) Sudarykite atsitiktinio dydio ) , ( Y X skirstin;
b) Sudarykite atsitiktinio dydio X ir atsitiktinio dydio Y skirstinius;
c) Nustatykite, ar atsitiktiniai dydiai X ir Y yra priklausomi.

10. Atsitiktiniai dydiai X ir Y yra nepriklausomi, o j skirstiniai tokie:

m 1 0 1 m 2 2
) ( m X P = 0,3 0,4 0,3 ) ( m Y P = 0,2 0,8

Sudarykite dvimaio atsitiktinio dydio ) , ( Y X skirstin.

Septintosios uduoties sprendimus praome isisti iki 2012 m. vasario 6 d. mokyklos adresu:
Lietuvos jaunj matematik mokykla, Matematikos ir informatikos metodikos katedra, VU
Matematikos ir informatikos fakultetas, Naugarduko g. 24, LT-03225 Vilnius. Ms mokyklos
interneto svetains adresas: www.mif.vu.lt/ljmm/

LIETUVOS JAUNJ MATEMATIK
MOKYKLOS TARYBA