LIETUVOS JAUNJ MATEMATIK MOKYKLA

6 tema. NELYGYBS SU PARAMETRAIS

(20102012)

Teorin mediag pareng bei etj uduot sudar Kauno technologijos universiteto profesorius Vidmantas Pekarskas Tarkime, kas M ir N dvi skaii aibs. i aibi sjunga vadiname aib, sudaryt i element, priklausani bent vienai aibi M, N. J ymime M U N . Pavyzdiui, kai M = { 1; 2; 3; 4; 5}, N = { 1; 0; 1; 2} , tai M U N = { 1; 0; 1; 2; 3; 4; 5} . Aibi sankirta vadiname aib, sudaryt i element, priklausani abiems aibms. Sankirt ymime M I N . Taigi ankstesniame pavyzdyje M I N = { 1; 2}. Sakykime, duotos dvi nelygybs f (x ) 0 , (1) g (x ) 0 . (2)

Pirmosios nelygybs sprendini aib paymkime M, o antrosios N. Kai reikia rasti aib, kurios skaiiai tikt (1) ir (2) nelygybms, t. y. aibi M ir N sankirt M I N , sprendiame (1) ir (2) nelygybi sistem. Sistem ymime taip: f (x ) 0, g (x ) 0. Kai ketiname rasti aib, kurios skaiiai tikt (1) arba (2) nelygybei, arba abiems, t. y. iekome aibi M ir N sjungos M U N , sprendiame (1) ir (2) nelygybi visum. J ymime taip: f (x ) 0, g (x ) 0. Pabriame dar kart: sprsdami sistem, iekome sprendini sankirtos, o sprsdami visum sprendini sjungos. Tikriausiai pastebjote, kad, kalbdami apie sistem, vartojame jungt ir, o kalbdami apie visum jungt arba. Toliau pateikiamoje lentelje suraytos trys viena kit atitinkani svok poros.

sistema sankirta ir

visuma sjunga arba

Dvi nelygybs vadinamos ekvivaleniomis tam tikroje aibje, kai j sprendiniai ioje aibje sutampa. Ekvivalentumui ymti naudojame simbol . Nelygybi sistemos ir visumos svokas patogu taikyti sprendiant vairias nelygybes. Pavyzdiui, nelygyb
f (x ) >0, g (x )

(3)

kuri teisinga, kai skaitiklis ir vardiklis yra vienod enkl, galima urayti taip:
f (x ) > 0 ir g (x ) > 0 arba f (x ) < 0 ir g (x ) < 0.

Naudojantis visumos ir sistemos simboliais, (3) nelygyb galima pakeisti jai ekvivalenia nelygybi sistem visuma. Taigi f (x ) > 0, g (x ) > 0 f (x ) > 0 f (x ) < 0, g (x ) g ( x ) < 0.
Analogikai,
1

 f (x ) > 0, g (x ) < 0 f (x ) < 0 f ( x ) < 0, g (x ) g ( x ) > 0. Pavyzdiui, sprsdami iracionalisias nelygybes

f (x ) g (x ) arba f (x ) g (x ) ,

(4)

turime remtis iais teiginiais (pagalvokite patys, kaip jie gauti):

f (x ) 0, f (x ) g (x ) g (x ) 0, f (x ) g 2 (x ).

(5)

Atkreipiame dmes, jog antroje ios visumos sistemoje nereikia prirayti nelygybs f (x ) 0 . Kad ji teisinga, tiesiog iplaukia i nelygybs f ( x ) g 2 (x ) . I tikrj,

g (x ) < 0, f (x ) 0; f (x ) g (x ) g (x ) 0, 2 f (x ) g (x ).

(6)

f (x ) g 2 ( x ) 0, Dar paminsime dvi nelygybes, kuri reiks toliau:

t. y.

f (x ) 0 . (7) (8)

x 2 < a 2 a < x < a, x < a, x2 > a2 x > a.

Prie tai pateiktas svokas ir simbolius panaudosime sprsdami nelygybes su parametrais. Nelygybi su parametrais sprendimo ypatumus aptarsime, nagrindami vairius pavyzdius.
1 pavyzdys. Isprskime atvilgiu x tiesin nelygyb ax + 2 > x + a , kurioje yra parametras a, galintis gyti vairias realias reikmes. Sprendimas. Kaip prasta, narius su kintamuoju x sukeliame kair nelygybs pus, likusius dein. Gausime:

(9) Norint isprsti i nelygyb, belieka abi jos puses padalyti i koeficiento, esanio prie x, taigi i a 1 . tai ia ir tyko pavojai. Neianalizavus, koks yra reikinio a 1 enklas, to daryti negalima, nes vienoki nelygyb gautume dalydami abi jos puses i teigiamo skaiiaus, ir kitoki dalydami i neigiamo skaiiaus. ia mes remiams inoma nelygybi savybe: nelygybs enklas nesikeiia, kai abi jos puss dalijamos i teigiamo skaiiaus ir keiiasi prieing, kai abi nelygybs puss dalijamos i neigiamo skaiiaus. Taigi, kai a 1 > 0 , t. y. a > 1 , tai padalij abi (9) nelygybs puses i a 1 , turime x > tai x <
a2 . Dar reikia inagrinti t atvej, kai a 1 = 0 , t. y. a = 1 . Tuomet a 2 = 1 2 = 1 ir (9) nelygyb a 1 x 0 > 1 , 0 > 1 ,
a2 . Kai a < 1 , a 1

ax x > a 2, x(a 1) > a 2 .

tampa tokia: kuri teisinga su bet kuriuo x. Vadinasi, kai a = 1 , tai duotosios nelygybs sprendiniai yra visi realieji skaiiai. Atsakymas: x >
a2 a2 , kai a > 1 ; x < , kai a < 1 ; x R , kai a = 1 . a 1 a 1 2 pavyzdys. Isprskime tiesin x atvilgiu nelygyb a 2 + 3a 1 x + 4 a < a x + 7 2 x .

Sprendimas. Nelygyb pertvarkome, sukeldami narius su kintamuoju x kair pus, o be kintamojo x dein:
2

a 2 x + 3ax x ax + 2 x < 7 4a , x a 2 + 2a + 1 < 7 4a , x (a + 1) < 7 4a .

2

Kai a 1 , tai (a + 1)2 > 0 , todl padalij abi nelygybs puses i (a + 1)2 , gauname
x<

(a + 1)2

7 4a

Kai a = 1 , tai duotoji nelygyb tampa tokia:

x 0 < 7 4 ( 1) , 0 < 11.

i nelygyb teisinga su bet kuria x reikme. Atsakymas: x <

(a + 1)2

7 4a

, kai a 1 ; x R , kai a = 1 .

3 pavyzdys. Isprskime tiesin x atvilgiu nelygyb

2ax + 3 x 2a 3 < + . 2a + 4 a + 2 2a 4

Sprendimas. Kadangi nelygybje yra trupmen, tai turime pareikalauti, kad i trupmen vardikliai bt nelygs nuliui. Taigi 2a + 4 0, 2a 4 0 ; i ia a 2 . Narius, kuriuose yra x, sukelkime kair nelygybs pus, likusius dein:
x 2ax 2a 3 3 < , 2a + 4 a + 2 2a 4 2a + 4

2ax x 2a 3 3 < , 2 (a + 2) a + 2 2(a 2) 2(a + 2)

ax x (2a 3)(a + 2) 3( a 2) < , a+2 2(a 2)(a + 2) x (a 1) a2 a < , a+2 (a 2)(a + 2) x(a 1) a(a 1) . (10) < a+2 ( a 2)(a + 2) Norint baigti sprsti i nelygyb, reikia abi jos puses padalyti i koeficiento, esanio prie x, taigi i a 1 . Taiau, prie dalijant reikia itirti tokius atvejus: a+2 a 1 a 1 a 1 1) > 0; 2) < 0; 3) = 0. a+2 a+2 a+2 a 1 a 1 Nelygyb > 0 yra teisinga, kai a < 2 arba a > 1 . Nepamirkime, kad dar a 2 . Todl >0, +2 a a+2

a 1 , gauname a+2 a 1 a a 1 . Kai < 0 , taigi 2 < a < 1 , tai, padalij abi (10) nelygybs puses i neigiamo reikinio , x< a+2 a2 a+2 a 1 a . Reikinys = 0 , kai a = 1 . Tuomet (10) nelygyb tampa tokia: gauname x > a+2 a2 x0 < 0, kuriai netinka jokia x reikm. Vadinasi, kai a = 1 , nelygyb sprendini neturi. a a , kai a < 2, 1 < a < 2, a > 2 ; x > , kai 2 < a < 1 ; nelygyb sprendini Atsakymas: x < a2 a2 neturi, kai a = 1 .

kai a < 2 , 1 < a < 2 , a > 2 . Tuomet, padalij abi (10) nelygybs puses i teigiamo reikinio

4 pavyzdys. Isprskime kvadratin nelygyb (a + 3) x 2 4 x + 4 0 kintamojo x atvilgiu. Sprendimas. Kai a = 3 , tai duotoji nelygyb yra tiesin nelygyb 4 x + 4 0 , todl x 1 . Tarkime, kad Apskaiiuokime kvadratinio trinario diskriminant a 3 . D = 16 4 4 (a + 3) = 16 16a 48 = = 16(a + 2) ir inagrinkime tris atvejus: D < 0, D = 0, D > 0 . Atvej D < 0 tursime, kai a > 2 . Tuomet a + 3 > 0 ir duotoji nelygyb teisinga su visomis x reikmmis. Vadinasi, kai a > 2 , tai x R .

Kai D = 0 , tai a = 2 . Tuomet duotoji nelygyb yra tokia: x 2 4 x + 4 0 ( x 2) 2 0 . Vadinasi, x R , kai a = 2 . Kai a < 2 , tai D > 0 . Tuomet kvadratinis trinaris (a + 3) x 2 4 x + 4 turi dvi aknis: x1 =
x2 =
4 16( a + 2) 2 ( a + 3) = 2 2 ( a + 2) a+3

4 + 16(a + 2) 2 + 2 (a + 2) = . 2 (a + 3) a+3 Jeigu a + 3 > 0 (nepamirkime, kad a < 2 ), tai tuomet x1 < x2 ir duotosios nelygybs sprendiniai yra x x1 arba x x2 . Vadinasi, kai 3 < a < 2 , tai
2 1 (a + 2) 2 1 + ( a + 2) arba x . a+3 a+3 Jeigu a + 3 < 0 , taigi a < 3 , tai tuomet x2 < x1 ir duotosios nelygybs sprendiniai yra x2 x < x1 . Vadinasi, kai a < 3 , tai x
2 1 + ( a + 2) a+3

) x 2 (1

( a + 2) a+3

).

Atsakymas: x 1 , kai a = 3 ; x R , kai a 2 ;

x

2 1 + ( a + 2) a+3

2 1 (a + 2) a+3

arba
a+3

) x 2 (1

( a + 2)

) , kai a < 3 .

2 1 + ( a + 2) , kai 3 < a < 2 ; a+3

Kai kurias nelygybes su parametru galima isprsti grafikai. Toks sprendimo bdas yra gantinai universalus, nes jis tinka sprsti skirtingos ries nelygybms, pavyzdiui iracionaliosioms ir logaritminms. Kaip is bdas taikomas, pademonstruosime sprsdami toliau pateikiamus keturis pavyzdius.
5 pavyzdys. Isprskime kintamojo x atvilgiu nelygyb
ax + x > a +1 . x +1

Sprendimas. Aiku, kad turi bti x 1 . Atkl a + 1 kairij nelygybs pus ir subendravardiklin, gauname nelygyb x2 a 1 >0, x +1 kuri ekvivalenti nelygybi sistem
x 2 a 1 > 0, x + 1 > 0,
x 2 a 1 < 0, x +1 < 0

(11) (12)

visumai
x 2 a 1 > 0, x + 1 > 0, 2 x a 1 < 0, x + 1 < 0.

Isprskime (11) sistem. Pirmiausia j uraome taip:

a < x 2 1, x > 1.

(13)

Koordinai ploktumoje xOa nubrkime dvi kreives: a = x 2 1 (parabol) ir x = 1 (ties). Jos ploktum dalija sritis (r. 1 pav.). Nustatykime, kuri srii tak koordinats tenkina (13) sistem. Nelygybs a < x 2 1 sprendiniai yra takai, esantys po parabole, o nelygybs x > 1 takai, esantys dein nuo tiess x = 1 . Todl (13) sistemos sprendiniai yra takai, esantys pilkai nuspalvintoje dalyje. Atkreipkime dmes, kad parabols a = x 2 1 ir tiess x = 1 takai nra (13) sistemos sprendiniai. Todl ios kreivs nubrtos punktyrine linija.

1 pav.

2 pav.

Kadangi kairiosios parabols akos lygtis yra x = a + 1 , o deiniosios x = a + 1 (jos gautos i lygties a = x 2 1 ), tai (11) sistemos sprendinius galima urayti taip: x > a + 1 , kai a 0 ; 1 < x < a + 1 arba x > a + 1 , kai 1 < a < 0; x > 1 , kai a < 1 ; x > 1, x 0, kai a = 1 . (12) sistemos sprendiniai grafikai gaunami i 2 paveikslo. Vadinasi, a + 1 < x < 1 , kai a > 0 . Atsakymas: 1 < x < a + 1 arba x > a + 1 , kai 1 < a < 0 ; x > 1, x 0 , kai a = 1 ; x > 1, kai a < 1 ;
x> a + 1 arba a + 1 < x < 1 , kai a 0 .

6 pavyzdys. Isprskime iracionalij nelygyb

8x a x + 2 .

Sprendimas. Remdamiesi (5) formule, duotj nelygyb pakeiiame jai ekvivalenia sistema
8 x a 0, x + 2 0, 8 x a x 2 + 4 x + 4.

J pertvark, gauname

a 8 x, x 2, 2 8 x a x + 4 x + 4.
I treiosios nelygybs turime a ( x 2) 2 .

(14)

Koordinai sistemoje xOa nubrkime parabol, kurios lygtis a = ( x 2) 2 . Jos virn take (2; 0), o akos nukreiptos emyn (r. 3 pav.). Dar nubrkime tieses x = 2 ir a = 8 x . Surandame ir paymime parabols susikirtimo su aimi Oa bei tiesmis x = 2 ir a = 8 x takus (gauname, kad ties
x = 2 , parabol a = ( x 2) 2 ir ties a = 8 x susikerta viename take (2; 16)).

Nelygybs a (x 2)2 sprendiniai yra parabols a = (x 2)2 takai ir takai, esantys vir ios parabols. Visos sistemos sprendini aib 3 paveiksle pavaizduota nuspalvinta sritimi. Kadangi parabols a = (x 2)2 kairiosios akos lygtis yra

Nelygybs a 8 x sprendiniai yra tiess a = 8 x takai ir takai, esantys po ia tiese, o nelygybs x 2 sprendiniai yra tiess x = 2 takai ir takai, esantys dein nuo ios tiess.

x = 2 a , o deiniosios akos x = 2 + a , tai (14) a sistemos sprendinius galima urayti taip: x , kai a 0 ; kai 8 a 16 < a < 0 , tai x 2 a arba x 2 + a ; kai 8 a < 16 , tai x 2 + a . a Atsakymas: x , kai 8 a 0; a x 2 a 8

arba

x 2 + a , kai 16 a 0 ; x 2 + a , kai a < 16 .

pavyzdys. Isprskime iracionalij nelygyb 2x + a x 3 . Sprendimas. Remiantis (6) sryiu, i nelygyb ekvivalenti sistem visumai 7
3 pav.
x 3 < 0, 2 x + a 0, x 3 0, 2 2 x + a x 6 x + 9;

i ia
x < 3, a 2 x, x 3, 2 a (x 4) 7.

(15) (16)

(15) sistemos sprendiniai yra takai, esantys pilkai nuspalvintoje ploktumos dalyje (4 pav.). Vadinasi, (15) sistemos sprendiniai yra tokie:
a x 3 , kai a > 6 ; sprendini nra, kai a 6 . 2

inome, kad a = ( x 4) 2 7 yra parabols lygtis. ios parabols virn yra takas (4; 7), jos akos nukreiptos auktyn. Surandame ir paymime parabols susikirtimo takus su aimis Ox, Oa bei tiese x = 3 (5 pav.).

4 pav.

5 pav.

(16) sistemos sprendiniai yra takai, esantys pilkai nuspalvintoje srityje. Isprendiame x atvilgiu lygt
2x + a = x2 6x + 9

ir randame kairiosios parabols akos lygt x = 4 7 + a ir deiniosios parabols akos lygt x = 4 + 7 + a . Taigi (16) sistemos sprendiniai yra tokie: 3 x 4 + 7 + a , kai a 6 ; 4 7 + a x 4 + 7 + a , kai 7 a 6 ; sprendini nra, kai a < 7 . Duotosios nelygybs sprendini aib yra (15) ir (16) sistemos sprendini aibi sjunga. Atsakymas:
a x 4 + 7 + a , kai a 6 ; 4 7 + a x 4 + 7 + a , kai 7 a 6 ; kai a < 7, 2
2a

sprendini nra. 8 pavyzdys. Isprskime logaritmin nelygyb log

Sprendimas. Nelygyb paraykime taip: log 2a a + 2 x x 2 < log 2a 2a. i nelygyb ekvivalenti nelygybi sistem visumai
1 0<a< , 2 2 + > 2 0, a x x 1 0<a< , 2 a + 2 x x > 2a, 2 2 a + 2 x x > 2a, 1 1 a> , a> , 2 2 2 2 < + < + > 0 2 2 2 0 , a x x a. a x x 2 a + 2 x x < 2 a;

(a + 2x x ) < 2 .
2

Pertvarkome kiekvienos sistemos antrj nelygyb ir gauname

1 0 < a < 2 , 2 a < 1 (x 1) , 1 a > , 2 a > (x 1)2 1, 2 a > 1 (x 1) .

(17)

Nubriame paraboles, kuri lygtys a = (x 1)2 1 ir a = 1 (x 1)2 (6 pav.).

6 pav. Tuomet (17) sistemos sprendini aib sudaro nuspalvint srii takai. Randame paraboli atskir ak lygtis (jos suraytos 6 pav.). Atsakymas:
1 1 a < x < 1+ 1 a , 1 2

kai

0<a<

1 ; 2

1 1+ a < x < 1 1 a

arba

1 + 1 a < x < 1 + 1 + a , kai

< a < 1 ; 1 1 + a < x < 1 + 1 + a , kai a > 1 ; 1 1 + a < x < 1 + 1 + a , x 1 ,

kai a = 1 ; kai a 0 ir a =

1 sprendini nra. 2
ETOJI UDUOTIS

Isprskite ias nelygybes kintamojo x atvilgiu (a parametras):

1. 3ax 4a < x + 2 ; 2. ax 2 2 (a + 1) x + a + 3 < 0 ; 3. 4. 5. 6.
3x + 4
2

2x + 1 x ; a 1 a +1 a 1 2ax + 5 x 2a 1 ; > + 2a + 6 a + 3 2a 6 x2 + 17 a 8 x ; a 1 + ax > 1 ; x

7. 16 x a < x + 3 ; 8. log a +1 (x 2 ) < 1 ; 9.

4 x + a > x 1.

10. Su kuriomis parametro a reikmmis nelygyb (a + 1) x 2 2(a 1) x + 3a 3 0 teisinga su visomis

realiosiomis x reikmmis?

Uduoties sprendimus praome isisti iki 2011 m. gruodio 24 d. mokyklos adresu: Lietuvos jaunj matematik mokykla, Matematikos ir informatikos metodikos katedra, VU Matematikos ir informatikos fakultetas, Naugarduko g. 24, LT-03225 Vilnius. Ms mokyklos interneto svetains adresas: www.mif.vu.lt/ljmm/ LIETUVOS JAUNJ MATEMATIK MOKYKLOS TARYBA