Está en la página 1de 9

LIETUVOS JAUNJ MATEMATIK MOKYKLA 4 tema. KAIP SPRSTI, KAI NELABAI INAI KAIP?

(20102012) Teorin mediag pareng ir ketvirtj uduot sudar Vilniaus universiteto docentas Romualdas Kauba

1. vadiniai odeliai. Kadangi niekas nra sugalvojs jokios teorijos, kuri mums, paprastiems, o net ir jums, arba visiems kitiems, bt naudingesn u kok nors visikai nesunk be vargo, be kanios suvokiam udavin, tai jau yra visikai natralu, kad btent nuo vieno kokio nors tokio udavinio mes ir dabar pradsime. Dar daugiau: i karto visikai atvirai prisipainsime man, kad btent toki udavini (pa)nagrinjimas kartu su skaitaniuoju ir dar keli kit toki udavini pasilymas panagrinti skaitytojui ir yra ne tik ios uduoties tikslas, bet ir io teksto suraymo prieastis. I kit galim siekiamybi nortume truput aikiau deklaruoti autoriaus trokim sudlioti visus tuos tikrai labai paprastus, bet gal visai neprastus dalykus kokia nors neusndusia kalba ar tarme. Bet dabar jau tikrai imkims t paadtj paprast neprast udavini, kalb apie j sprendimus bei kit nepaskutini dalyk. 2. Udavinys. Tvarkinguol voveryt Jul, sikrusi Pavoveriuose (veikiausiai tuose paiuose, pavyzdiui, kurie yra taip arti prisiglaud prie garbiosios Pabrads) savo iemai skirtas gigantini rieutaii atsargas jau yra suslapsiusi 5 drevse. Jokia save gerbianti t ar kit padangi vover n u k nelaiko ir niekada nelaikys jokios drevs visai tuios, jeigu joje galima bt pasidti nors vien rieutait. Lygiai taip pat jokia vover niekada dviejose skirtingose drevse nelaiko ir nelaikys po tiek pat rieut. Na, o voveryt Jul dar grietai prisilaiko nepaeidiamo principo suslapstyti rieutus taip, kad bet kuriose trijose drevse bt paslpta daugiau rieutaii negu kad j yra likusiose dviejose drevse. Kaip sako voveryt Jul, gyvenimo elegancija labai paakina iki panagi gerbti save ir todl nepalenkiamai laikytis modernaus principo: Didesnje pusje drevi didesn pus rieut. Nedelsiant kyla du klausimai: pirmasis egzistencinis (A): ir antrasis maksimalistinis, arba apie-kai-k-pagalvota klausimas (B): (A): ar tokia situacija Pavoverje (prie pat Pabrads), ar Palje (visai netoli Ignalinos), ar net paiame vryne (jau Vilniuje), ar net dar kitur yra manoma (egzistencinis tinkamu pavyzdiu veikiamas nerimas)? (B): su kokiu paiu maiausiu arba minimaliu rieut skaiiumi jau galima sutverti toki situacij (maksimalistinis klausimas pagal maum, arba minimalistinis pagal didum). Truput pagalvojus yra visikai aiku, kad mint egzistencin nerim negi itaip va ir va kaip tikrai nutinka ne vien uduoi formuluotse, bet net ir realiame glavandeniame Gelgaudikyje turt sudoroti apylygis, bet visur skirtingas rieut kiekis. Na, pavyzdiui, visai aiku, kad visur palikdami beveik po imt, bet niekur ne po tiek pat rieut, pavyzdiui, 98, 99, 100, 101 ir 102 jau turtume tinkam t egzistencin aritmetin nerim ivarant pavyzd. I tikrj viskas ia yra gerai: mes juk dar neprimirome, kad rieut skaiiai visose drevse skirtingi (juk taip norjome mes, atsipraome, ne mes pirmiau, o voveryt Jul taip norjo), o dar ir kad daugumoje drevi yra ir dauguma rieut taip pat yra aikiau, negu aiku. Nes dabar juk gana bt kiekvienam dl to sunerimusiam pasakyti, kad bet kurioje i t trij drevi yra praktikai lygiai trys, o bet kuriose dviejose drevse praktikai lygiai du imtai rieutaii, o praktikai visada madaug lygiai trys imtai yra praktikai visada daugiau negu praktikai visada madaug lygiai du imtai. Lieka maksimalistinis klausimas: kaip ia su kuo maiau rieut toki padt sutvrus? Griebdami i paties krato, galtume mginti imti pat maiausi skirting rieut rinkin, arba

1, 2, 3, 4 ir 5 rieutus ir tiktis skms jau su 1 + 2 + 3 + 4 + 5, arba jau su dar vos 15 rieut. iuo atveju vienintel baimel jau tebt tik ta, kad didesnje pusje drevi dar gal nebus didesns puss rieut. Tikrai, visai aiku, jog trijose skysiausiose drevse yra 1 + 2 + 3, arba 6, o dviejose likusiose 4 + 5, o tai jau i karto net 9 rieutai o tai daugiau negu prie tai tose trijose drevse ir tuo blogiau, nes daugumos principas tada jau bt paeistas. Todl teks parainti: jeigu paymsime tuos skirtingus skaiius, didjanius btent tokia tvarka, kokia apaioje tos raids suraytos, arba atitinkamai A, B, C, D ir E, tai dl nuoseklaus t skaii didjimo (tada tikrai ir rieut skaiius visose drevse skirtingas) turime B D + 2, C E + 2, todl, suprantama, kad sudjus galioja tokia teisyb B + C D + E + 4, o veikiant mintam (beje, labai Dauguose mgstamam) principui daugumoje dauguma privalo juk bti A + B + C > D + E, tai, vadinasi, A 5. Taiau tada B yra bent 6, C bent 7, D bent 8 ir E bent jau 9. Todl visai nesunku matyti, kad rinkinys, kuriame yra ir 5, ir 6, ir 7, ir 8, ir dar 9 rieutai, ir yra tasai rinkinys su paiu maiausiu rieut skaiiumi 5+6+7+8+9 (t rieut tada prisirenka net 35). Tas rinkinys tikrai tenkina slyg, kad trij pai maiausi skaii, atsipraome, voveryts Juls bendras bet kurioje trijose drevse palikt rieutaii kiekis yra garantuotai didesnis u bendr likusi dviej drevi rieutaii kiek nes mes juk k tik patikrinome, kad trij pai maiausi kieki suma yra didesn u likusi pai didiausij dviej! 3. Kitas pavyzdys. Raskite nedidesn u 1000 natralj skaii, kuris ubraukus vien kur jo skaitmen sumaja 9 kartus. Pirmiausiai primintume dalumo i 9 poym: Natralusis skaiius turi lygiai toki pai dalybos i 9 liekan, koki turi to skaiiaus skaitmen suma. Ms udavinio slygomis nedelsianti ivada i to, kas pasakyta aukiau, yra surayta emiau: Jeigu jau toks skaiius egzistuoja, tai jis tikrai dalijasi i 9. (nes juk pasakyta, kad skaiius 9 kartus sumaja.)

Tada, pavyzdiui, tokius i 9 besidalijanius dvienklius skaiius galima tiesiog visus imti i eils ir patikrinti, gal kuris nors i j ir tiks. Toki besidalijani i 9 dvienkli skaii yra vos keli, imant juos i eils tai 9, 18, 27, 36, 45, 54, 63, 72, 81, 90 ir dar 99. Ir i karto matome, kad vienas tinkamas skaiius tarp j tikrai yra ir j mes i karto matome tai 45. Ubraukus 45 pirmj skaitmen 4 lieka 5, o tai tikrai yra 9 kartus maiau negu buvo pradioje. O kaip iekoti toliau? Negi dabar taip pat darysime su trienkliais skaiiais? Juk j jau daug daugiau nors patikrinti visus juos kad ir i eils dar bt manoma tik pagalvokite j dar tebt, Js gal nustebsite, bet lygiai lygiai viena imtin. Apskritai paprasto darbo nereikt labai vengti ar bijotis mogikoji tiesa sako, kad nra blog darb, o tiktai bna juk retsykiais i tikrj taip ne patys itvermingiausi darbininkai. O kad tinkam trienkli skaii pasidairyti verta, kad tai nra tuias reikalas, rodo mums tinkamas, beveik i karto sutiktinas trienklis skaiius 135. Tai gal imkim ir visk suraykim, kad jau visikai nieko nepraleistume. Jeigu turime trienkl skaii ABC, arba, kitaip tariant, 100A + 10B + C, tai jame galime ubraukti: () Jo pirmj skaitmen A; () Jo antrj skaitmen B; () Jo treij skaitmen C; Atvejis () veda prie lygybs 100A + 10B + C = 9(10B + C), kuri reikia 100A = 80B + 8C ir, vadinasi, 8C privalo baigtis 0, ir todl pats C tada yra arba 0, arba 5. pirmuoju i t paskiausij atvej tursime, kad 5A = 4B ir, kadangi jie dabar jau negali bti nuliai, tai pagal turimas likusias galimybes A yra 4, o

B yra 5 Btent taip mstant horizonte ir atsiranda skaiius 450. Jis labai jau primena ms jau sutikt skaii 45, tik dabar jis yra su priraytu nuliu. Galtume ir dar syk prirayti nul, bet keturenkli skaii mums dabar dar nereikia. Antruoju i t nagrinjamj atvej 100A = 80B + 40 ir todl 5A = 4B + 2. Tai veda prie toki galimybi: B = 2 ir A = 2 bei B = 7 ir A = 6, duodani 2 naujus tinkamus skaiius: 225 ir 675. Todl, ubraukindami pirmj skaitmen, turtume 3 trienklius atvejus: 225, 450 ir 675. Atvejis (), arba kai ubraukinjame antrj skaitmen B: tada 100A + 10B + C = 9(10A + C), arba 10A + 10B = 8C, o tai jau reikia, kad 5(A + B) = 4C, todl, kadangi C nelygus 0, nes tada ir A+B bt 0, o su tikrais trienkliais skaiiais taip nebna, todl belieka galimyb, kad C tai tik 5, o tada A+B tai tik 4. Pastaroji galimyb reikia tokias 5 skaii A ir B poras:

(0, 4), (1, 3), (2, 2), (3, 1) ir (4.0), arba skaiius (0)45, 135, 225, 315 ir 405. I j mes dar nesame mat tik 315 ir 405. Atvejis (), arba kai ubraukinjame jau treij skaitmen C: tada 100A + 10B + C = 9(10A + B), arba 10A + B + C = 0 ir todl mums tinkam A, B ir C nra. Atsakymas: Visi maesni u 1000 skaiiai, kurie sumaja 9 kartus ubraukus vien kur jo skaitmen yra 45, 135, 225, 315, 405, 450 ir 675. 4. Dar vienas, jau treias pavyzdys. Padarysime kak dar visai paprasto, ir i to paprasto eidami atgal kaip mat sumesime udavin. Paimkime 3 x 3 matmen lentel ir j kaip nors suraykime visus skaiius 1, 2, 3, 4, 5, 6, 7, 8 ir 9, raindami po vien skaii kiekvien langel, na, pavyzdiui, kad ir taip:
1 2 4

1 3 2 9 6 4

5 8 7

Dabar imkime i eils po tris skaiius, esanius atitinkamai visose trijose eilutse ir po tris skaiius, esanius atitinkamai visuose trijuose stulpeliuose, ir sudauginkime juos. Ms atveju taip darant rastsi 6 sandaugos: 135 298 467 124 396 5 8 7, arba 6 skaiiai 15, 144, 168, 8, 162 ir 280. Galop o kad ten geriau su jais daryti besugalvosi sudj visus tuos 6 skaiius gautume 15 + 144 + 168 + 8 + 162 + 280 = 777. Koks yra pats bendriausias to, neslpkime, spdingo skaiiaus 777 ypatumas? O, inoma, pirmiausiai krenta akis tai, kad jis nelyginis, nors labai galtume ir nortume pagirti t gra skaii ir u jo visus vienodus skaitmenis, bet tai nebt pats demokratikiausias jo privalumas. Nes tas jo privalumas su vienodais skaitmenis yra i t retesnij privalum. Oi, ne kiekvienas skaiius galt tuo pasigirti.

O kad jis nelyginis, tai visai kas kita, tuo jis net ir artim kaimyn 775 ir 779 palank dmes ikart prasimanyt, nes ir jie juk yra nelyginiai, o su kaimynais juk geriau esti sutariant, arba juos kaip kad dabar, pasitaikius progai pagarbiai paminjus. Jeigu dabar mes dar dirbdami toliau nes dar ms udavinys iki galo nesudtas, sudliotume tos pradins lentels atitinkam 3 eilui ir atitinkam 3 stulpeli skaiius, tai gautume tokius rezultatus: Ddami eilui skaiius, turtume: 1 + 3 + 5 = 9, 2 + 9 + 8 = 19, 4 + 6 + 7 = 17, o, ddami stulpeli skaiius, paeiliui gautume: 1+ 2+4=7 3 + 9 + 6 = 18 5 + 8 + 7 = 20. Jeigu dabar vl stengtums kaip nors pagirti u nelyginum, tai galtume pasakyti, kad ir tarp trij lentels skaii sum eilutmis, arba skaii 9, 17 ir 19 tikrai yra nelygini skaii (net jie visi), ir tarp trij stulpeli sum skaii, arba 7, 18 ir 20 nelygini skaii irgi yra (jau nebe visi, dabar jau tik vienintelis skaiius 7, bet nelygin suma vis tiek yra). Reziumuodami galtume pasakyti tai k: Mums labai atrodo, kad jeigu sudauginus vis trij eilui ir vis trij stulpeli skaiius ir po to visus tuos 6 skaiius sudjus gauname nelygin skaii (taip mes k tik buvome gav 777), tai tada btent dl to nelyginumo ir atranda tokia lentels eilut (ms atveju tokios buvo itisai visos trys eiluts), o taip pat dar ir toks lentels stulpelis, (ms atveju toks buvo pirmasis stulpelis su skaiiais 1, 3, 5), kuri vis trij skaii suma yra nelyginis skaiius. Ar galima bt tai rodyti? Pamginkime nueiti keli atgalios. Tarkime, kad vis trij eilui ir vis trij stulpeli skaii sandaug suma yra nelygin. Tai reikia, kad mes, sudj 6 skaiius, gavome nelygin skaii. Tada, kaip saul danguje, aiku, tarp t dedamj skaii garantuotai turjo pasitaikyti ma maiausiai nors vienas koks nelyginis skaiius.

Tas ma maiausiai bent vienas pasitaiks toksai nelyginis skaiius pagal savo daryb pats yra trij sveikj skaii sandauga, todl, jeigu jau trij sveikj skaii sandauga yra nelygin, tai tada jau juk tikrai ir visi tie trys dauginamieji skaiiai, yra, visi trys kaip vienas, visi nelyginiai skaiiai. Nemaindami bendrumo (prireikus mes paslaugiai ir pai lentel persuktume, arba transponuotume, kad tik eiluts galt virsti stulpeliais, o stulpeliai eilutmis, ir dar prireikus-papraius mes ir paius stulpelius ar eilutes vietomis perstatytume) ir po t vis pastang mes galime tvirtai vaizduotis, kad visi tie trys kalbamieji nelyginiai skaiiai gyvena paiame pirmame tos lentels stulpelyje: Vienas nelyginis skaiius Kitas nelyginis skaiius Treias nelyginis skaiius Vadinasi, jeigu jau 3 i 5 nelygini skaii gyvena pirmame stulpelyje, tai lik 53=2 nelyginiai skaiiai gyvena kur nors kitur tose 3 eilutse. Taiau jeigu jau kokie nors 2 skaiiai gyvena 3 kokiose nors eilutse, tai tada tikrai lieka kuri nors tais dviem skaiiais visai neapgyvendinta eilut. Toje neapgyvendintoje eilutje (nemaindami bendrumo, galime sakyti, kad paioje aukiausioje) nelygini skaii daugiau nra, yra tik tas i pirmojo stulpelio), o kiti skaiiai antrajame ir treiajame stulpelyje yra abu lyginiai ir todl padtis tokia: Vienas nelyginis skaiius Kitas nelyginis skaiius Treias nelyginis skaiius Dabar mums beliko pasakyti, kad ir pirmojo stulpelio, ir pirmosios eiluts skaii sumos abi yra nelyginiai skaiiai. Tuo ms tvirtinimas yra rodytas. Du klausimai arba vienas toks galvolauis skaitytojui. Dabar ms skaitytojui, garbiam Lietuvos jaunj matematik mokyklos klausytojui, kartu su visais skaitlingais jo draugais ir pagalbininkais, nortume ikelti ma maiausiai 2 klausimus: vien lengv, o kit dar lengvesn. Mes tuoj suformuluosime juos, o tada Js jau patys nesunkiai pamatysite ar kitaip nusprsite, kuris ia u kur yra lengvesnis. Lyginis skaiius Lyginis skaiius

1 klausimas: Ar iuose samprotavimuose yra taip jau labai svarbu, kad tie kalbamieji lentel talpinami skaiiai yra btent tie pirmieji 9 natralieji skaiiai 1, 2, 3, 4, 5, 6, 7, 8 ir 9? Ar negalt j vietoje eiti bet kurie kiti 9 i eils einantys sveikieji skaiiai, pavyzdiui: 2011, 2012, 2013, 2014, 2015, 2016, 2017, 2018, 2019 ir 2020? 2 klausimas: O k, o gal t lentel ir apskritai galt bti po vien raomi i viso bet kokie 9 skirtingi natralieji skaiiai? KETVIRTOJI UDUOTIS 1. 7 drevse voveryt Jul islapst iemai paliktus rieutus. Ji tebra tvarkinga ir todl jokia drev neliks tuia. Ji yra nepakartojama, todl jokioje drevje niekada nebus tiek pat rieut kaip kitoje. Ji yra labai sumani, utat bet kuriose keturiose jos drevse visada yra daugiau rieut negu likusiose kitose trejose drevse (didesnje pusje drevi didesn pus atsarg). Kiek maiausiai rieut turi bti susirankiojusi voveryt Jul, kad galt gyvendinti tok iemos atsarg sandliavimo model. 2. Raskite visus keturenklius skaiius, kurie sumaja 9 kartus ibraukus pat pirmj to skaiiaus skaitmen. 3. Suprastinkite trupmen

1010111110 101 1100111110 011


tiek, kad daugiau jau nebemanoma. 4. Ona, Jonas ir Marijona skuta bulves Dzkijos aritmetik sueigai Druskininkuose. Ona per 10 minui nuskuta 18 bulvi, Jonas per 6 minutes nuskuta 7, o Marijona per 15 minui net 23 bulves. Per kiek laiko jie, taip dirbdami, visi kartu nuskus 540 bulvi? 5. Atuoniaenklis skaiius yra toks, kurio pirmieji keturi skaitmenys yra visi tokie patys ir paskutinieji keturi skaitmenys irgi visi tokie patys (bet gal kartais ir kitokie, kaip tie pirmieji, nors ir nebtinai); priedo dar btinai reikia, kad tas atuoniaenklis skaiius bt ir skaiiaus 45 kartotinis. Koks tada galt bti pats pirmasis tokio atuoniaenklio skaiiaus skaitmuo? 6. Apie tris teigiamus skaiius yra tvirtai ir patikimai inoma, kad parinkus bet kur i j ir prie jo pridjus dviej likusij skaii kvadrat sum, visada gaunasi vienas ir toks pats skaiius, kad ir kok i t skaii beimtume. Ar btinai tada visi tie trys pradiniai skaiiai turt sutapti? 7. Jeigu bet kuri keturi i 10 turim sveikj teigiam skaii suma yra visada didesn u bet kuri kit trij i likusij skaii sum, tai ar btinai tada ir bet kuri trij skaii suma yra

didesn u bet kuri dviej skaii sum? 8. Levui Tolstojui priskiriamas garsusis udavinys su pjovjais. Pjovj brigada turjo nupjauti dvi lankas: didesnij ir kit, perpus maesn. Ryt visa brigada m pjauti didesnij piev. Tos dienos darbo laikui pusjus brigada pasidalijo dvi dalis. Pirmoji pus toliau pjov didesnij piev ir iki vakaro j nupjov. Kita pus brigados, neprarasdama n akimirkos, m pjauti maesn piev, bet iki vakaro darbo nebaig. Likusi nenupjaut maesniosios pievos dal per dien nupjov vienas pjovjas. Kiek pjovj buvo brigadoje? 9. Tvas savo snums paliko daug vienod gintariuk. Pats vyriausias snus gavo 4 kartus maiau gintariuk, negu visi lik jo broliai kartu. Treiasis pagal gaut gintariuk kiek brolis gavo j 9 kartus maiau negu visi lik jo broliai kartu. Galiausiai pats maiausiai gintariuk gavs snus gavo j 10 kart maiau negu visi lik broliai kartu. Kiek sn buvo pas tv? 10. Ar tikrai (ir jeigu taip, tai tada kodl) skaiius

x2 x 1
niekaip negali dalytis be liekanos i 9, jeigu tik x yra natralusis skaiius? Ketvirtosios uduoties sprendimus praome isisti iki 2011 m. balandio 20 d. mokyklos adresu: Lietuvos jaunj matematik mokykla, Matematikos ir informatikos metodikos katedra, VU Matematikos ir informatikos fakultetas, Naugarduko g. 24, LT-03225 Vilnius. Ms mokyklos interneto svetains adresas: www.mif.vu.lt/ljmm/ LIETUVOS JAUNJ MATEMATIK MOKYKLOS TARYBA